2012-10-27 Klaipeda

Page 1

12 6< $ @=.9 162;6@ 2 A.

Nr. 252 (19 553)

vena telis gy no nasrais. ijos mies Ä?io drako Ispan dĹžian ties snau

8

10p.

QVR[N Ya ]N`NbYV`_Vb` ?RQNXa\ 7bYVWN[N` XV` 4NYV N[`

pa

bet bloga, ValdĹžia ja neÄŻtikici opozi balsuoti uĹž l Vina. Ga karaliĹł gal , bokso KlyÄ?ko ? Gal talijĹł tus munis uĹž ko Kad ir suoti? nebal vo balsÄ… atikam sa rsto ukrai sva duoti ĹžmonÄ—s, rei, nieÄ?ia jauÄ?ia savo si . gis, ne mininkai ĹĄei ĹĄalies

saulis

LNET .Pu38rvin PROGRAMOS is

LI S.PRĹŞSAIÄŒIO

KUK PORTRETAS VAIVORYKĹ TÄ–

iz mo

V XNV _Ă­] ` ZR[ N WVRZ ]\ YV aV X TN Yb V_ aV TNYĂ– `b `b Qb_ Ă–`a\ XNV] Nb TR YV` Z QN ON_ Q YVR` NaRVaĂ&#x;( moaV `N c\ N jerÄ™ J.Ty YV ]N XRV` rinQ TN c. prem pro Ă› W\ XN ĹĄalies 66 apĂ˜VNV aVX buvusiÄ… 21 proc. Net jos lydere ko, _NV [VR ci – QN bX opozi tinÄ— par- ĹĄenko logai sa XN XN cionalis bodos“ kÄ—jĹł buvusiasitiki. Socio asocijuotaikos: pat na ď Ž Nuo „Svo pa jĹł ji

su

uĹžtai ď Ž Pasie

ninkĹł

elitÄ… ne nori

+

SAVAITĖS HOROSKOPAS IR KRYŽIAŽODIS

kimas: da ne taip sa,  NbX `V danÄ?ioskritai geliui rinkÄ— partija, boda“. Tie kas praran [Ă?• X\Z va. ma val lai kys ]NX aV [ kad dau nekenÄ?ia jo alternaty tija „Svojau kuris Ă? ]Y\X nepalai nos Ukne aR YĂ? TNb kad jei Ukrai . jasi su menu partija se, o `VN[ aV` 9 = jauÄ?ia, ti. , si- populiarumÄ… dinama feno je. Ĺ i poli- jo elito kla rodo, kad rai vib_ cV [V` ]Na asmenys gali nudeg ekspertĹł Ä— sos R va ki bend varbu, sios ` Xb_VN V_ Z sak Ĺžios, Apklau nepasiti O UDA litinÄ—je padangiĹĄ visĹł dalyNes tu, pa Ä?iausio tik vald so RY\QVWN` V_ elitu. do, kad rainos po – jauniausia taÄ?iau jos visuomenÄ— Ĺ iuo menaĹĄi. ĹĄalies tikas priklau ta kami visi AukĹĄ QNV[Ăş aRX`a sos ro se, Ki pa li vo ren litiniu nos. b` CV`N aNV AnksÄ?iau tai bu riĹł dau- tuacija dabar apklau ko maĹždaug tinÄ— jÄ—ga rinkimuodiena iĹĄ die – su po partijai po opozicinei. ÄŻsideputa sÄ…raĹĄus, ku jo galiÄ?iĹł QN_\ V_QVZ Tiesa, partijÄ… palaio artimiausiÄ… vaujanÄ?iĹł mas auga jos bruoĹžas kokiai sybinei ar Rados rainie neturÄ— Ĺł V jĹł, partijĹł par- populiaru nis parti Ukrai- – vyriau Ĺžioji dalis uk tvirto lydepagal ventojĹł net Tiesa, neturÄ—s Region proc. rinkÄ— UDAR Ĺł tiek dici did tis ne reikia do apklau 7 zicinÄ™ Netra turi ĹĄalinink ruose, nors vertus, vie ĹĄaliai gelis gy perĹžiĹŤrÄ—ti. , ji jÄŻ 24–2 rentÄ™ opo9 proc. Tuomet na ausimi, bet tra- tikinÄ™, kad rio, kaip ro mato. vaka si tai, kad se, tiek Ukrainoje pastarÄ… – konku ĹĄimtmetÄŻ mybÄ—s . Kaip ir menÄ—s nu nos. lyde iki ĹĄiol ne 17–1 de o ma ĹĄ ja, mi tuo apie te bo ir ĹĄir suprasite, kiek ĹĄirdimi. ni siapie rai, nu ry so De suo sis prie tiki tio lau Ä?iai rio. vaka tijÄ… – dies. No ninkai ÄŻdÄ—ta darbiĹł, vi diena iĹĄ die Ä—je ĹĄis nu Ä—s ir dabar..rinkimĹł vo ÄŻvesta 1998 nepasi kaip ir rainie neprik datÄ—- nos zicijos bas mi ĹĄalies tÄ… reikia rint pa ga Visgi, gali lemti MiĹĄri sos, uk kovyÄ?iumi tojĹł, o prem opo iĹĄ jo kar – Stasys Povi man dina Ĺžia au vietinÄ—je erdv – Ä?ia Ĺžmontys noje bu laitis ir tos. jÄ—gÄ… diciĹĄkai va tijos – rytai. profesiovÄ—l riau nigĹł, pa labai daug rek tekti ÄŻ eliUkrai tarpiu. mi vien V.Janu lies gyven – 61 proc. Poso kiti kartÄ… gis, ge kai viskÄ… tai, renka riÄ… politinÄ™ didesnis ĹžiĹł galin ko la ĹĄa par jĹł re nÄ—ra Da lai Ĺł c. vu paja dar rius da , m. ma, sadÄ— ĹĄampanÄ…,sakoti, su kuo mos, pi- Ä?io„Tie, kurie dai 59 pro kola Azaro rainos rinkÄ— Region tus, parti tai jai gali vylimasÄ?ia prie bal savo ateitÄŻ. ta. 2002 tokia siste interesams je kandi gardose. Ku d.selen SÄ—lenis nuoja, sisis@die o ne Ĺžiopriu, ten su kuo guli. ir kur geri kas.ja. Na, tik Me jĹł Kita ver raino Nors jÄ—ga, ir t UDAR ved- jeru My atveju Uk politinei liĹł na.lt se apy rinks? papras nesijau vo ĹĄalies ir AĹĄ rĹŤ – ja rinkÄ— kad Uk litinÄ— mas si notis – sa Ĺ iuo mas ĹĄalies kels dide L.Purvi savas ratas“, to neno- dĹł. NeĹžiĹŤriu da nas – dainininnali po TaÄ?iau bĹŤtenje vertina Kur L.Pur atstovau pertai sako, kitokios. - jie pa lemti l? PrieĹžas dÄ—tis Ukrai bar su nis. – tvirti gu pane linno Ir 50 metĹł vinio no „TraMieliau renkuo tiniĹł tuĹĄÄ?iĹł laitijai slaptis? KodÄ—l KodÄ— nominÄ— pa per ĹĄalÄŻ pra- kurie eks taisyklÄ—s kiekkreipti dÄ—me kiĹĄti kojÄ….Ä?ko Ukrai ris, ir ĹĄi ap ko abejin veikiausiai menÄ—je. – toks sÄ—kmÄ—s disi „Dis at „Labai tas tik vel“ ko nĹł par bartinÄ— noje. visuo de liĹł va Dainas jo per televizo temai ko palai lys V.Klyriausias lyde pa- Ne dĹžiaugiuopat Ĺžaidimotikai ragina Socioe ja ir net kÄ… lo Ä?empiona „Papras Ukrai rÄ—jau, kaipkanalus. Anks covery“, di Ä?iĹł transliuo riĹł nero Regio bacijĹł V.KlyÄ? da vojau 10 nos leidĹžia tume, nuo si, kad Anali m. rinkimus jas ir re do? ĹžvaigĹž menan giÄ?iau ĹžiĹŤkaip ge stebina. o ĹĄalies vadovÄ… pertur ti ki ma ir ja je ko tiek 50-ie tiek Ukrai tĹŤkst ArĹŤnas tik , je negerÄ—ropos futbo ÄŻ pri te ir par „PĹŤ ki le ĹĄir datÄ— gio s sulau ma duota vuDar teliĹł. Sunk . kompakti jo. lan Ne si ĹžinÄ™ erÄ… sociolo kÄ™s likau dume. AĹĄ ir Laimutis nesle vizijÄ… tai daini ninÄ—s televizi ko“ radi- Kas des. Ir kur Valinskas ke kybÄ— kiekukrainieÄ?iĹł, – 32 proc. sÄŻ ÄŻ 2002 daugiaman tiĹĄkas bu kos neabe ōŞęs Eu ÄŻkvÄ—pÄ—... niĹł Ĺł siste bemeÄ?iu c. pia apmau Ĺžios, namÄ…jÄ… oran remiantis pÄ— ninkas jos. Ir apie ĹĄirdĹžiai dabar ko nelaimÄ— Ĺžia ar toks pat, RadĹžis dirbtinai Tada vakarie ro JuĹĄÄ?en negirdÄ— plokĹĄ- ĹĄau joja daininin Ä?iai ne kos 42 pro JanukovyÄ?iĹłtikuoti vald turi tvir bei kom rinkim opozicijos me – vargu liktukas nie vylimas vald jai. do ar padary tie ĹĄimtai? rainie to Ä—jo pro tÄ… savo pozitorius na“, – ÄŻsi ti albumÄ…, Cicinas gautĹł jau, kad pa muzikÄ…, ĹžodĹžius,kas. – Pats – tuviĹł dar ta akmenÄŻ ÄŻ kai ir nuona. ta, bus ViktorÄ…R nesiima kri bar nori Ĺžmo- protestĹłrimais, uk gieji turi ÄŻta kad nuo ti vienuo menÄ—s nusi gionĹł par ja je laim vadovo Vik23,5 proc. balsĹł „Ka ki Şą. rasilp ku mo nÄ™s sipĹŤtÄ™s, laikitai, ty riĹł liedaise sisL.Purvi Nesisten ko da korupcija. UDA „Gaila, L.Purvi – nuoĹĄirdĹžiai „auksinÄŻâ€œ dĹžiĹł. niais kad mirtin Visuo Ĺženklas Re sveikini nÄ™. la yra kaip dau tekstus. Nesu sio ĹĄalies iĹĄkovojo tuose skam dominuo vavimo su kad lietu nis, nors jos Ĺžada tai, dĹžiĹŤga mĹł kon nininkas giantis iĹĄgar nis. guma kai Uklaikas kuriÄ… de- blokas. Jis cinio atsto vienmanKar kie stovyk s. siminÄ— mano, viai pasi bÄ— taÄ?iau rovÄ™ ir kovÄ…kos opozici – blogasji jau kuris cersÄ—ti dainepasa 1996-uo nostalgiĹĄkai vo riĹł ir pra tÄ… parodo per ĹžvaigĹž- tur brudai. Net mi ge darÄ— to- o dabar, nors davo mano eks- iĹĄrinktiesiem 2004-aisiais,voliucija, doje, ÄŻ propor 44 vietas ukas me ko pritais buvo nÄ—s, – vakarietiĹĄ re sius: – pasak pagal BĹŤtent siojoje Ra ti su ir rinks snukiai.“ sideda vakarÄ— televizo- pa bĹŤt skaitÄ—te? rusiuosius vagia, tĹł, neleidĹžia. ĹžmonÄ—s ir dainos, Ap ni nÄŻ gy ve ja apie nors tik „UĹž Palygin ko OranĹžinÄ— Ä?iĹł ĹžmoniĹł O pro problema, puliarumas siribo ni mÄ…. sumo liai, vy Ir gimi no pirmo parduota 300 Tais mevyduoliĹł. temÄ…, apygardose. aljansas AukĹĄÄ?iauĹĄÄŻ sekmadienÄŻ AĹĄ mai pa nai, kai... nÄ—je tu tĹŤkst. maO kaip mĹł porjo albu parti- didĹžiausia kas jos po ukrainieÄ?iĹł rainoje vy tuoti ketinanmaĹžesnis. se O dovano pats norÄ—jau kÄ—- cija, kad ja informariu diskĹł. putatus Lai mo kom sukrÄ—ti - datÄ— rezidentinis“ pagal pro magionĹł PerkÄ…s vestuviĹł dai ki elitu mus , – men Daugeliui ÄŽsi cijos eiti protes rokai Ä?iai. deliĹł ninin- jai paraĹĄiau jauti savo kurtÄ… ma- vo tÄ—viĹĄ gyvena sapaktiniĹł kai kurie Ĺžmo mutis reaguo gerklÄ™. pasiti rankus Re siskaidĹžiuProp UkrainÄ… pertĹł opozi bar ge mus paĹžeidi jĹł je. sinis“ jis vaizduokite, rainie niekas di ki, nes Ĺžmo iĹĄ Ken gerokai kos Ne ja, kai di, kad „auksi pa kÄ—je, prie TurbĹŤt nÄ—s, daĹž Ä… nutinÄ—s 200, bet dainÄ…, Sim li kad Ä?ius da koks „auk- miesÄ?iĹł tu nius“ dis kia, pavyne Visgi visuomenÄ— nuola niau – piktino nesiti tikos. „Atro- viening temÄ… gavo V.JuĹĄÄ?en - Antras nys – beveik pat V.Jadalis skai bant apie ga bejojama, nama Kiek tuo rÄ—jo bĹŤti?“ pinigĹłâ€œ, Ĺžinau, kam ir neleido. niĹł no, Aleknokus gau li ro, nei kimĹł zici- ypaÄ? ÄŻgriso Ĺžia, taip dainĹł? jaunimas, juo siai didsis si nea Kal met uĹždir verti nu“, jai veiks balsĹł kiek duo – sakÄ— cinÄ™ mandatÄ— mi to, si opo po rin go nuo ponebus. Ko ge kiasi iĹĄ kaime. Tiesa, dai L.Purvinis. bo – apie L.Purvi var jan- si opozicija. ma buvu ko ir da- kovos su valdNepaisyda ĹžadÄ—jo, kad per rinkimus,skeptiĹĄkai didelÄ—s ÄŻta- gus nelinkÄ™s Net ti rinkÄ—jĹł vietas vien jo jo „Paskai kalbÄ—ti nis. „Ko dÄ—l nÄ—s pa staigmenĹł Ĺł laimÄ—ti. tas Ĺžiau prie al pinimos ne albumas nininkas nesva tydavau kalina TymoĹĄen ir 66 L.Pur ved- kovyÄ?iumi. atstovĹł pa Ä?iui inici- bus, taÄ?iau jie turÄ—tĹł ter sa sleTaÄ?iau “ netruNors joja, kad NaujĹł jĹł Ĺžvaig taps piu? Sa blokas do, kad partija turÄ—ttoks rezulta sunkme Julija opozicijos , jog Ä— dose. tĹł gyve ko. Ĺ iemet sa vinis su- pil nete pasipila komentarus. kovy ĹĄenko rainÄ… 74 kaip ukko ĹždĹžiĹł ne O gal Ä?io, nau „platininis“, Inni vo 50 mesias baigÄ?iai. vi paskelb galimybÄ— na pavy J.Tymo ĹžiÄ… V.Janu rinkimĹł se apygar ningÄ… Uk jos lyderÄ— pakeis gyvenu te, gal tys siklauso RegionĹł sakyti, kad nes spÄ— L.Purvinis jausiĹł tech karjeros mo ir 25 metĹł vie duoliĹł. sokiĹł ĹĄiukĹĄliĹł, jĹł ir piratavi rinkimĹł Ä—jus be palansu pendedan ÄŻvar- bar Ĺžinomiau Jaceniukas tijĹł susi- gavÄ™ vald . Bet ar tai iau si – si dĹžiai „UĹž jau ja kos dai ju ap pri no Anks su mo bi so mus jai Ä— kio drÄŻsÄ? siektas praeitis, nininko jus kiĹł lo liejĹł mi par lai reaguo beveik liparti rinki skelb apkaltÄ… nimÄ…? ma, jamĹł Arseni nÄ— zicinÄ—ne- ri mis moteneÄŻmano laikais, anot jo, gidavau, Ä?iau skauĹžai iĹĄĹĄĹŤ turi gerĹł ga nuoĹĄirdĹžiai vadina„KodÄ—l ku? bus pa mo. RegionĹł kimĹł siste yra kus pa lausomi per dĹžiaugia jÄ™s Laimutis gaidy, sutikÄ?iau linema mis? Gal galvoda Ä… lys jĹł vadovau cijÄ…, kuri anali- juosnieÄ?iĹł gyve do, kad opo pasitija ma. praeitis? tai ni ri Ar jis ji si, KuÄ?m Laukia gionĹł parti mus, ĹĄios po gerbÄ—jĹł. Sa ninkas. ir apie klasto dabartinÄ— rinjos stovykla je neprik didatai. noje sos ro ÄŻ koali cija, pasak zicija rai lÄ—s, nors kad dar tu- kitu laiku, gali tave kitoje vievau: jam iki svajoja patekti – AĹĄ ne – nustebo dai- de ĹĄim Ä?ia, su tant ir uĹžLeonidÄ… vo Apklau jomis Ukrai riĹł rinkÄ—jĹł. Nors Re esu ti rinki to trĹŤks ma tokiam neretai ÄŻ toje jungimÄ… bendriems opozi bet ki tiek kad opozici zavo VarĹĄu li- dyti kangaliausiai parlamente ne opo ti apie laimÄ— vyks- ti, – nesusilai ta? Juk elitÄ…? Ko DaugamĹžinas kaip noriu girtis, ketu kitais dai ir uĹžvoĹž- kas juokda todÄ—l si JungtinÄ— sas jungti as sas Taip derÄŻ ÄŻvar- mybiĹł ko mis parvienas iĹĄ ka bÄ—gant tiek tai, – progno centro ana nininkais, koncertams vyresnÄ—s Stasys Povi bet gyveni me ni nÄŻ aljan iĹĄ 450, dintis. zidenkuris da vosi ir iĹĄ Ry daise kai Şų tis aljan gerÄ… ly nieÄ?iĹł, o metams, L.Purvinis. – su uĹž laitis. mÄ… nekalbĹŤna pil kar ki vos tikĹł, ĹĄisĹžu negali va Ä?io Cici pre bar irgi Ä… kaip remian 175 vietas sybÄ™. Bet rai silpna“, RytĹł studijĹł noĹ„czukas. kaip siauginau nos. tarp no jau vadi no, so miestĹł ir kaimĹłtos ĹžmoniĹł, ma- bu ir taip opozi- A.Jaceniuk24 proc. uk ti vyriaupriklausomĹł toli gra begemo kaĹžkas sakÄ—, to atstovu. keliu sitikri namas esanÄ?io ciechas Ko nereaguo jos ir ne to odÄ… formuo mos eli- O si mano dainĹł jaunimas klau- iĹĄgarsÄ—ti. nenoriu „Neno ju.“ ViduriogionĹł parti rainos bok- dijo vos ir ÄŻ tai galÄ—jo l daugelis ko L.KuÄ? tikas Woj Ir kiti apjuo ir uĹž jas R Ĺžiai? Uk Re kos elitÄ…. riu patekti ÄŻ mĹŤ dÄ—koja. dabar nekal niekas dina KodÄ— ki vald nos parlakad ne- tinÄ—s pasirin neiĹĄk garsaus vedama UDA ba. KÄ…, paran kvai Ukrai Ä…jÄŻ ĹĄalies kandidatĹł pertai sako, daĹžniau- cijos tapo duris. Ma Ten kas antras sĹł muzi- dai lausę“, – ir juokiasi jĹł Ä?ko aĹĄ Sistema lapkritÄŻ net tavo lesnis?“ – ĹĄmaik neslÄ—pÄ— tuĹĄÄ?ia nininkas. no dainĹł Eks iĹĄ nauj datai ko V.Kly lo ir apmau Laimutis. ĹĄreikia klau vi2011 m. patvirtino Pagal jÄŻ pusÄ—riĹł blokÄ…? somi kandi gionĹł vers Ĺ ie sinin do Jis re . lau na sy- dĹžiĹł. nesiklauso vai. mentas ÄŻstatymÄ… Rados apy- prik bĹŤna atskirĹł rato atsto nau MÄ— jĹł sios TÄ— jĹł gsta viĹĄkÄ—s apa Ĺžvaig siai rinkimĹł Ä?iausio miausi datÄ—se ratinio LaimuÄ?io Ĺž- NuoĹĄir niekas nepa vienmanpagal partijĹł biurok 450 AukĹĄ keis dus dai dai– kama jo, kad ni bus ren o kita pusÄ— jam ne ninkas pasa se, kokartÄ… dÄ— gardo kojo gersÄ…raĹĄus.

ylusi valstynÄ— nusiv Europos valdVisuomedaugelyje vylimas

www.kl.lt

VĂ˜VR[Ă›

AnksÄ?iau dĹžiai rea skauvau, gal guodavodavau gaidy, : tave ki sutikÄ?iau toje vie toje kitu galima laiku, tokiam ir uĹžvoĹž ti.

\ a_

2 A.1 62;6@ @ =.96< $

cNXN_R-X ?RQNXa\_ÛY Ya 7\YN[aN 7b XRc

ÄŻ Lietuv os dain i

]Ve• [b  @PN[

im u pes inys s svied Ĺł im TAIKIKLYJE Rink

Du­ji­nin­kas R.Nau­sÄ—­da ma­no, kad ĹĄian­dien di­dĹžiau­sia pro­ble­ma – ne du­jĹł kai­na, o mō­sĹł at­ly­gi­ni­mai. Ĺ eĹĄtadienio interviu 5p.

vakarÄ— 2012 m. spalio 27 d.

spalio 27, 2012

„MĹŤsĹł mu nininkas zikos elite – tuĹĄ mÄ… „Ba Laimutis Purvi Ä?iaviduriai Ĺžm lius nis, kuriam onÄ—s“, – plokĹĄte su varpeliais susirau lapkri lÄ—. “ bus ÄŻtei kia kta „au Ä?io 4 dienÄ… uĹž daiksinė“ al kompak butinÄ—

NE TIK PATIEMS PAÄŒIAUSIEMS

9NVZbĂ˜V

\ =b_ cV [V\ N` ZR [V [V\ N_ PUf c\ 1N_VN b` :V[`R cVĂ˜VNb` [ b\a_

KINO FOTELIS BuvusiĹł specialiĹłjĹł agentĹł nebĹŤna

ALBUMAS

Ĺ iandien priedai

Kaina 1,60 Lt

TiraĹžas 35 350

Ma­ni­ja – nu­kau­ti Ĺžo­dĹžiais In­ter­ne­to ano­ni­mo ra­gi­ni­mas nu­Şu­dy­ ti Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­ dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­ jos va­do­vÄ™ – ne vie­ nin­te­lis jo nu­si­kal­ti­ mas. Paaiť­kÄ—­jo, kad tas pa­ts as­muo vir­ tua­lio­je erd­vÄ—­je su­ ren­gÄ— iť­puo­lÄŻ ir prieĹĄ len­kĹł tau­ty­ bÄ—s Ĺžmo­nes, iť­va­ di­nÄ™s juos iť­si­gi­mÄ—­ liais ir idio­tais.

„Esu am­Şi­nas kaip Sta­sys Po­vi­lai­tis.“ Jau 10 tĹŤks­tan­Ä?iĹł plokť­te­liĹł „Ba­lius su var­pe­liais“ par­da­vÄ™s dai­ni­nin­kas Lai­mu­tis Pur­vi­nis kuk­lin­tis ne­lin­kÄ™s.

12p.

UĹž bro­lio sko­lÄ… – san­kci­jos Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— Su­Şi­no­jÄ™s, jog areť­tuo­ta jo ban­ko sÄ…­skai­ta, klai­pÄ—­die­tis iť­siaiť­ki­no, kad ant­sto­liai tai pa­da­rÄ— iĹĄieť­ko­ da­mi prieĹĄ pen­ke­rius me­tus skir­ tÄ… bau­dÄ… uĹž va­Şia­vi­mÄ… mies­to au­ to­bu­su be bi­lie­to. Ta­Ä?iau to­kia sÄ…­ skai­tos areť­to prie­Şas­tis vy­riť­kÄŻ vi­ sai pri­bloť­kÄ—, nes au­to­bu­su jis ap­ skri­tai ne­va­Şi­nÄ—­ja.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Pi­ni­gĹł dar ne­nus­kai­tÄ—

Ne­ken­Ä?ia val­di­nin­kÄ—s ir len­kĹł

Abie­juo­se Klai­pÄ—­dos po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­tuo­se pra­dÄ—­ti iki­teis­mi­ niai ty­ri­mai dÄ—l XXX pseu­do­ni­ mu pri­si­den­gu­sio ko­men­ta­to­riaus pa­si­sa­ky­mĹł ĹĄa­lia in­ter­ne­te ÄŻdÄ—­tĹł straips­niĹł. Vie­nÄ… ty­ri­mĹł ini­ci­ja­vo Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­rÄ— Ju­di­ta Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ—. Val­ di­nin­kÄ— nu­spren­dÄ— ne­nu­leis­ti ne­ gir­do­mis ĹĄio ano­ni­mo ra­gi­ni­mo jÄ… uŞ­muť­ti.

4

„„Reak­ci­ja: po re­por­ta­Şo apie len­kĹł fut­bo­lo sir­ga­liĹł siau­tÄ—­ji­mÄ… in­ter­ne­te pa­si­ro­dÄ— vi­sus len­kus ko­ne­vei­kian­

tys ko­men­ta­rai. Paaiť­kÄ—­jo, kad jie pa­ra­ťy­ti tuo pa­Ä?iu kom­piu­te­riu, iĹĄ ku­rio ra­gin­ta nu­Şu­dy­ti ir pagarsÄ—jusiÄ… uos­ta­mies­Ä?io val­di­nin­kÄ™. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

ÄŽ po­li­ci­jÄ… krei­pÄ—­si 28 me­tĹł uos­ta­ mies­Ä?io gy­ven­to­jas Ĺ˝il­vi­nas ir pa­ pa­sa­ko­jo, kad ne­ga­li nau­do­tis sa­vo ban­ko sÄ…­skai­ta. Jau­nas vy­ras iť­siaiť­ki­no, kad ant­sto­lis Alek­sand­ras Se­lez­nio­vas ap­ri­bo­jo jo ga­li­my­bÄ™ nau­do­tis pi­ ni­gais, nes vyk­do teis­mo spren­di­ mÄ… – iĹĄieť­ko bau­dÄ… uĹž va­Şia­vi­mÄ… be bi­lie­to. „Zui­kis“ kont­ro­lie­riams ÄŻkliu­vo dar 2007 m. va­sa­rÄ… ir ga­vo 10 li­tĹł bau­dÄ…, bet jos ne­su­mo­kÄ—­jo, to­dÄ—l iĹĄieť­ko­ji­mo Ä—mÄ—­si tei­sin­gu­mo vyk­dy­to­jas.

3

2

šeštADIENIS, SPALIO 27, 2012

miestas

B.Lu­bio mir­ties me­ti­nėms – jaut­ri ce­re­mo­ni­ja Klai­pė­die­čių bend­ruo­me­nė va­kar mi­nė­ jo iš­ki­laus lie­tu­vio, ku­ris pri­si­dė­jo ir prie Klai­pė­dos kles­tė­ji­mo, Bro­nis­lo­vo Lu­bio mir­ties me­ti­nes. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Iš­kil­min­go­je ce­re­mo­ni­jo­je bu­ vo pri­si­min­ti Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ro, Lie­tu­vos mi­nist­ ro pir­mi­nin­ko, kon­cer­no „Ache­ mos gru­pė“ įkū­rė­jo ir pre­zi­den­to, bend­ro­vės „Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­ nių kom­pa­ni­ja“ (KLAS­CO) pre­zi­ den­to nu­veik­ti dar­bai, bet ir ati­ deng­tas skulp­to­r iaus Al­fon­so Vau­ros su­kur­tas ba­rel­je­fas, įam­ži­ nan­tis B.Lu­bio at­mi­ni­mą. „Nei aš pa­ti, nei jo vai­kai dar ne­ sup­ran­ta­me, kad ne­te­ko­me iš­min­ čiaus, ku­ris mums bu­vo kel­ro­dė

žvaigž­dė. Ne­pa­lū­žau tik to­dėl, kad ti­kė­jau ir ti­kiu jo nu­veik­tais dar­bais, ku­rie tę­sia­mi. La­bai di­džiuo­juo­si Bro­nis­lo­vu ir man la­bai jo trūks­ta. Ti­kiu, kad da­bar jis jau­čia mus vi­ sus“, – ce­re­mo­ni­jo­je emo­ci­jų ne­ slė­pė B.Lu­bio naš­lė Ly­da Lu­bie­nė. Prie KLAS­CO ad­mi­nist­ra­ci­nio pa­ sta­to ati­deng­to­je at­mi­ni­mo len­to­je su ba­rel­je­fu iš­kal­ti žo­džiai, kad čia 1999–2011 m. dir­bo ir kū­rė tech­ni­ kos moks­lų dak­ta­ras B.Lu­bys. „Jau pra­bė­go me­tai po iš­ki­laus žmo­gaus mir­ties. Džiau­giuo­si, kad per šį lai­ko­tar­pį neišk­ly­do­me iš ke­ lio, ku­rį mums nu­brė­žė ger­bia­mas B.Lu­bys. Jis tu­rė­jo la­bai di­de­lę šir­dį ir

ver­ti­no vi­sus dar­buo­to­jus. Pas­ku­ti­ nis pre­zi­den­to nu­ro­dy­mas bu­vo, kad mi­ni­ma­li al­ga bend­ro­vė­je bū­tų ne ma­žes­nė nei 1000 li­tų ir vi­si dar­buo­ to­jai bū­tų ap­draus­ti. Tai mes ir įvyk­ dė­me“, – kal­bė­jo KLAS­CO ge­ne­ra­li­ nis di­rek­to­rius Aud­rius Pau­ža.

Ly­da Lu­bie­nė:

La­bai di­džiuo­juo­ si Bro­nis­lo­vu ir man la­bai jo trūks­ta. Ti­ kiu, kad da­bar jis jau­čia mus vi­sus.

B.Lu­bys ne­ti­kė­tai mi­rė praė­ju­sių me­tų spa­lio 23 d. Drus­ki­nin­kuo­se va­ži­nė­da­mas dvi­ra­čiu. Vers­li­nin­kui su­sto­jo šir­dis.

www.kl.lt

Emo­ci­ja: naš­lė L.Lu­bie­nė su­si­rin­ku­sie­siems ne­si­gė­di­jo pri­si­pa­žin­ti, kad

jai la­bai trūks­ta prieš me­tus mi­ru­sio vy­ro.

Rin­kė­jai buvo dvi­gu­bai ak­ty­ves­ni Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

JAU PASIŪLYTI KANDIDATAI:  Aleksas Bagdonavičius – Klaipėdos Jaunimo centro direktorius. Jo profesionalumas, geranoriškumas, širdies šiluma šio centro darbuotojams padeda įveikti visas negandas.  Vaidas Kvedaras – „Švyturio menų doko“ steigėjas, bendrovės „Mezo group“ direktorius, renginių režisierius ir vedėjas. Jis inicijavo ir įgyvendino „Švyturio menų doko“ projektą, kuris buvo sėkmingai pritaikytas buvusioje „Laivitės“ teritorijoje. Tarptautinio gatvės cirko festivalio „Stebuklų šalis“ sumanytojas ir organizatorius, projektui įgyvendinti sutelkęs aktyvią kūrybingą komandą, aktyvus miesto bendruomenės narys.  Doc. dr. Angelė Lileikienė – VšĮ Lietuvos verslo kolegijos direktorė, kartu su kolege G.Avižoniene 1994 m. įsteigusi Referentų mokyklą. Šiandien tai Lietuvos verslo kolegija – moderni aukštoji mokykla. Direktorė pozityvi, pasitikinti savimi, puikiai bendraujanti, iniciatyvi ir kūrybinga, gebanti rasti išeitį konfliktinėse situacijose, tartis su pavaldiniais ir nebijanti jiems deleguoti atsakomybės.  Saulius Mikelkevičius – UAB „Pineka“ direktorius. Jo vadovaujamos įmonės kolektyvas šį gruodį švęs 20metį. Šis jubiliejus – ir vadovo asmeninių bei profesinių savybių rodiklis. Saulius kiekvienam įmonės darbuotojui visų pirma yra kolega. Jis negaili ne tik profesionalaus patarimo, bet ir padeda išspręsti kartais užgriūvančias sudėtingas asmenines problemas. Jis draugiškas, atviras, paprastas ir išmintingas, vertas Metų vadovo titulo.  Ineta Pačiauskaitė – Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė. Ji lyg medis, išauginęs dabartinį biuro kolektyvą. Kolektyvas – tvirto medžio kamienas, už kurio pagrindą – šaknis dėkingas direktorei.  Svetlana Rinkevičienė – UAB „Vaterlinija“ direktorė. Tai vadovė, gebanti sutelkti kolektyvą dideliems darbams. Organizuotumas, tikslumas, dėmesys darbuotojams ir visada gera nuotaika yra pagrindiniai vadovės bruožai.  Žilvinas Žilinskas – „V.Paulius § Associates“ gen. direktorius ir „VPA Logistics“ valdybos pirmininkas. Jis vienas pagrindinių traukinio Kinija – Vilnius – Antverpenas paleidimo iniciatorių, aktyviai rūpinasi Klaipėdos viešojo logistikos centro steigimu, dalyvauja plėtojant Lietuvos prekybinius ryšius su Rusija, Kazachstanu, Kinija.

Kandidatų siūlymas vyks iki spalio 30 d. 12 val. Siūlyti galite naujienų portale www.KL.lt

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­die­čiai išanks­ti­nia­me bal­sa­ vi­me ant­ra­ja­me tu­re į Sei­mą bu­vo šiek tiek pa­sy­ves­ni nei prieš dvi sa­ vai­tes, ta­čiau be­veik dvi­gu­bai ak­ ty­ves­ni nei 2008-ai­siais.

Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­ jos išanks­ti­niais duo­me­ni­mis, per dvi die­nas iš anks­to ir spe­cia­liuo­se pa­što sky­riuo­se Da­nės apy­gar­do­je bal­sa­vo 781, ar­ba 1,91 pro­c., rin­kė­ jų, Bal­ti­jos apy­gar­do­je – 450 (1,28 pro­c.), Ma­rių – 530 (1,43 pro­c.), Pa­jū­rio – 917 (2,32 pro­c.). Toks rin­kė­jų ak­ty­vu­mas yra ma­ žes­nis nei pir­ma­ja­me tu­re. Prieš dvi sa­vai­tes per dvi die­nas iš anks­to ir spe­cia­liuo­se pa­što sky­riuo­se Da­nės apy­gar­do­je bal­sa­vo 2,57 pro­c. rin­ kė­jų, Bal­ti­jos – 1,64 pro­c., Ma­rių – 2,36 pro­c., Pa­jū­rio – 2,9 pro­c. „Rin­kė­jų ak­ty­vu­mas mū­sų ne­ nus­te­bi­no, nes to­kio ir ti­kė­jo­ mės. Ži­no­jo­me, kad jis bus ma­žes­ nis, nes ne­be­vyks­ta re­fe­ren­du­mas, rei­kia bal­suo­ti tik už vie­ną iš dvie­jų kan­di­da­tų, o yra to­kių rin­kė­jų, ku­ riems ne­pa­tin­ka nė vie­nas“, – tei­gė Pa­jū­rio apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Kru­tu­lis. Klai­pė­die­čiai šių­me­čiuo­se Sei­ mo rin­ki­muo­se bu­vo ge­ro­kai ak­ ty­ves­ni, pa­ly­gin­ti su 2008-ai­siais vy­ku­siais rin­ki­mais į par­la­men­tą,

ir pir­ma­ja­me tu­re. Tik­riau­siai di­ des­nis ak­ty­vu­mas bus ir ant­ra­ja­me tu­re, nes tai ro­do išanks­ti­nis bal­ sa­vi­mas. Prieš ket­ve­rius me­tus per dvi die­nas iš anks­to ir spe­cia­liuo­se pa­ što sky­riuo­se ant­ra­ja­me rin­ki­mų į Sei­mą tu­re Da­nės apy­gar­do­je bal­ sa­vo 0,88 pro­c. rin­kė­jų, Bal­ti­jos – 0,61 pro­c., Ma­rių – 0,65 pro­c., Pa­ jū­rio – 1,45 pro­c. Ir rin­ki­mų ste­bė­to­jų, ir ko­mi­si­jų na­rių tei­gi­mu, šią sa­vai­tę išanks­ti­ nia­me bal­sa­vi­me Klai­pė­do­je rim­ tų pa­žei­di­mų ne­nus­ta­ty­ta. Te­ko draus­min­ti tik tuos rin­kė­jus, ku­ rie į bal­sa­vi­mo ka­bi­nas ėjo ne po vie­ną ar biu­le­te­nius pil­dė at­vi­ro­ je erd­vė­je. Tam, kad bū­tų iš­veng­ta rim­tų pa­ žei­di­mų ir pa­grin­di­nę ant­ro­jo tu­ro rin­ki­mų die­ną, sek­ma­die­nį, ini­ci­ juo­ja­ma ir pi­lie­ti­nė ak­ci­ja „Bal­to­sios pirš­ti­nės“. Vi­si pi­lie­čiai kvie­čia­ mi ne tik bal­suo­ti, bet ir už­si­mau­ ti bal­tas pirš­ti­nes, ste­bė­ti rin­ki­mų apy­lin­kės ap­lin­ką, o apie ga­li­mus pa­žei­di­mus pra­neš­ti Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai ar­ba po­li­ci­jai. „Mū­sų sie­kia­my­bė yra, kad to­kie pi­lie­čiai ste­bė­to­jai bū­tų prie kiek­ vie­nos rin­ki­mų apy­lin­kės, ta­čiau da­bar sun­ku pa­sa­ky­ti, ar pa­vyks to pa­siek­ti“, – pro­gno­zuo­ti ne­si­ry­žo „Bal­tų­jų pirš­ti­nių“ ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rys Ta­das Lan­gai­tis.

Sta­tis­ti­ka: iš anks­to Klai­pė­do­je jau bal­sa­vo apie pust­re­čio tūks­tan­čio

žmo­nių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

šeštADIENIS, SPALIO 27, 2012

miestas Res­tau­ra­vo ženk­lą

Įve­da­mas žie­mos lai­kas

Skie­pys ne­mo­ka­mai

Ant at­nau­jin­to pa­sta­to fa­sa­do Žve­jų gat­vė­je va­kar pri­tvir­tin­ tas res­tau­ruo­tas Klai­pė­dos dra­ mos teat­ro ženk­las – dar vie­nas at­gi­mi­mo sim­bo­lis. Pas­ta­te vis dar šei­mi­nin­kau­jan­tys res­tau­ra­ to­riai juo­kau­ja teat­rą jau pa­sta­ tę ant ko­jų, ap­ren­gę iš­tai­gin­gu kos­tiu­mu ir net pri­se­gę gar­bės ženk­lą, o liks tik įkvėp­ti gy­vy­bę.

Šis sa­vait­ga­lis bus va­lan­da il­ ges­nis, nes Lie­tu­va grįž­ta prie žie­mos lai­ko. Nak­tį į sek­ma­ die­nį 4 val. laik­ro­džių ro­dyk­ les rei­kės su­kti va­lan­da at­ gal. Žie­mos lai­kas ga­lios iki ki­ tų me­tų ko­vo pa­sku­ti­nio­jo sa­ vait­ga­lio. Lai­kas du­kart per me­tus Lie­tu­vo­je kei­čia­mas nuo 2003 m.

Se­zo­ni­nio gri­po vak­ci­nos do­zės, ku­rio­mis ne­mo­ka­mai bus skie­ pi­ja­mi ri­zi­kos gru­pei pri­ski­ria­ mi žmo­nės, jau pa­sie­kė Klai­pė­ dos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ gas. Klai­pė­die­čiai dėl skie­pų tu­ rė­tų kreip­tis į sa­vo šei­mos gy­dy­ to­ją. Skie­pai yra pa­ti efek­ty­viau­ sia prie­mo­nė, ap­sau­gan­ti nuo gri­po ir jo komp­li­ka­ci­jų.

Val­džia ne­lau­kia žie­mos Ar­tė­jan­ti žie­ma uos­ ta­mies­čio val­džiai džiaugs­mo ne­ke­lia, nes jau ta­po įpras­ ta, kad trūks­ta lė­šų gat­vių va­ly­mui. Ta­ čiau pi­ni­gų ti­ki­ma­ si gau­ti ir pro­ble­mų ne­tu­rė­tų kil­ti.

Pa­si­ruo­šė: gat­vių va­ly­to­jai žie­mai yra pri­kau­pę žvy­ro, drus­kos ir ga­li pra­dė­ti dirb­ti.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Gat­ves pri­žiū­rin­čios įmo­nės bu­ dė­ti vi­są pa­rą pra­dės lapk­ri­čio 1-ąją. Tą­dien uos­ta­mies­ty­je ofi­ cia­liai skel­bia­ma žie­mos se­zo­no pra­džia. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė tvir­ti­no, kad pra­šy­ti va­ ly­to­jų pra­dė­ti bu­dė­ti anks­čiau ne­ bu­vo rei­ka­lo, nors me­teo­ro­lo­gai ir pro­gno­za­vo at­ša­li­mą, šlapd­ri­bą. „Prog­no­zes se­ka­me, ta­čiau su­ tar­ty­se su ran­go­vais yra nu­ma­ty­

ta, kad jie pri­va­lo už­tik­rin­ti ge­ ras eis­mo są­ly­gas. Kol yra pliu­si­nė tem­pe­ra­tū­ra, nie­ko neat­si­tiks, jei ir šlapd­ri­ba iš­kris“, – įsi­ti­ki­nu­si I.Ša­ka­lie­nė. Pie­ti­nė mies­to da­lis tu­ri va­ly­to­ją, ku­ris pri­žiū­rės gat­ves tre­jus me­tus. Kon­kur­so teik­ti šią pa­slau­gą šiau­ ri­nė­je mies­to da­ly­je re­zul­ta­tai yra ap­skųs­ti teis­mui. To­dėl va­ly­to­jai ren­ka­mi ne­skel­ bia­mų de­ry­bų bū­du. Kas va­lys šiau­ri­nę mies­to da­lį, tu­rė­tų paaiš­ kė­ti ki­tą sa­vai­tę. I.Ša­ka­lie­nė tvir­ti­no, kad tiek gat­vių, tiek kie­mų, tiek ša­li­gat­vių,

pės­čių­jų ta­kų ir aikš­čių va­ly­to­jai žie­mai yra pa­si­ruo­šę. Jie yra su­kau­pę drus­kos ir žvy­ ro at­sar­gų. „Žie­ma ne­tu­rė­tų atei­ti ne­ti­kė­ tai“, – pa­brė­žė ve­dė­ja. Pa­sak I.Ša­ka­lie­nės, žie­mos sa­vi­ val­dy­bė ne­lau­kia – mies­to va­ly­mui tra­di­ciš­kai trūks­ta lė­šų. „Ma­nau, kad dėl lė­šų trū­ku­mo gat­vių va­ly­mui ne­kils klau­si­mų. Pi­ni­gų vi­sa­da yra per ma­žai, bet iš­spren­džia­me pro­ble­mą“, – tvir­ ti­no ve­dė­ja. Praė­ju­sią žie­mą – nuo lapk­ri­ čio 1 iki ba­lan­džio 1 die­nos – vien

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

gat­vių va­ly­mui bu­vo iš­leis­ta apie 2 mln. li­tų. „Kiek rei­kės pi­ni­gų, pri­klau­sys nuo to, ko­kia bus žie­ma“, – aiš­ki­ no I.Ša­ka­lie­nė.

2

– tiek mln. litų išleista gatvių valymui praėjusią žiemą.

Už bro­lio sko­lą – san­kci­jos 1

Kol kas nei bau­da, nei už jos išieš­ko­ji­mą nu­ma­ty­ tos vyk­dy­mo iš­lai­dos, sie­kian­čios 130 li­tų, iš są­skai­tos dar ne­nu­ra­ šy­tos. Vis dėl­to sa­vo pi­ni­gais klai­ pė­die­tis ne­ga­li nau­do­tis. Pa­ta­rė pa­ly­gin­ti pa­ra­šus

Žil­vi­nas tiks­liai ži­no, kad to­kio įvy­ kio jo biog­ra­fi­jo­je ne­bu­vo. Vai­ki­nas spė­lio­jo: gal bus me­tais jau­nes­nis jo bro­lis, su­čiup­tas kont­ ro­lie­rių, pa­sa­kęs jo duo­me­nis? Šiuo me­tu Žil­vi­no bro­lis at­lie­ka baus­mę pa­tai­sos na­muo­se. Ants­to­lis A.Se­lez­nio­vas tei­gė, kad tai daž­na si­tua­ci­ja, ją narp­lio­ ti rei­kė­tų nuo pra­džios ir su­ži­no­ti, kas „zui­kiui“ prieš pen­ke­rius me­ tus sky­rė bau­dą. Prob­le­mą pa­vyk­tų ne­sun­kiai iš­ spręs­ti, jei­gu Žil­vi­nas ga­lė­tų pa­ ly­gin­ti ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­ žei­di­mų pro­to­ko­le pa­si­ra­šiu­sio

Ka­pi­ta­las. Nuos­to­lin­gai dir­ban­ti lai­ vų šal­dy­tu­vų lai­vy­ną val­dan­ti Klai­pė­ dos bend­ro­vė „Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­ tės kom­pa­ni­ja (LLK) su­ma­žins įsta­ti­nį ka­pi­ta­lą dau­giau kaip du kar­tus – nuo 45 mln. iki 20 mln. li­tų. To­kį spren­di­mą LLK ak­ci­nin­kai priė­mė va­kar. „Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­pa­ni­ja pir­mą­jį pus­ me­tį pa­ty­rė 21,8 mln. li­tų nuo­sto­lių, jos pa­ja­mos bu­vo 29,9 mln. li­tų – 43 pro­c. ma­žes­nės nei per­nai tuo pat me­tu. Ap­do­va­no­ji­mas. Va­kar Klai­pė­dos ap­ skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to vir­ši­nin­ko Be­no­no Iva­naus­ko įsa­ky­ mu už ne­prie­kaiš­tin­gą ir pa­vyz­din­gą dar­bo funk­ci­jų at­li­ki­mą III laips­nio po­ li­ci­jos pa­si­žy­mė­ji­mo ženk­lu „Už nuo­pel­ nus“ bu­vo ap­do­va­no­ta Lo­gis­ti­kos sky­ riaus Ūkio po­sky­rio ins­pek­to­rė Al­do­ na Bu­be­lie­nė. Ši dar­buo­to­ja yra Klai­pė­ dos po­li­ci­jos sen­bu­vė – jos dar­bo sta­žas skai­čiuo­ja­mas nuo 1976-ųjų. A.Bu­be­lie­ nė jau se­niai rū­pi­na­si už­sa­ky­ti, par­ga­ ben­ti, su­rū­šiuo­ti, san­dė­liuo­ti ir po­li­ci­ nin­kams pa­rink­ti bei iš­duo­ti tar­ny­bi­ nę uni­for­mą. Baž­ny­čia. Pa­lan­go­je baig­ti Švč. Mer­ge­ lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios fa­sa­dų ir sto­go res­tau­ra­vi­mo dar­bai, pra­dė­ti 2007 me­tais. Jie kai­na­vo 2,385 mln. li­tų. Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­ men­tas baž­ny­čios tvar­ky­bai sky­rė 1,67 mln. li­tų, o 715 tūkst. li­tų pri­dė­jo Pa­lan­ gos sa­vi­val­dy­bė ir pa­ra­pi­ja. Po­sė­dis. Pir­ma­die­nį Ne­rin­gos sa­vi­val­ dy­bė­je vyks eu­ro­re­gio­no „Baltija” (ERB) val­dy­bos po­sė­dis, į ku­rį su­va­žiuos šiai or­ga­ni­za­ci­jai pri­klau­san­čių vals­ty­bių – Da­ni­jos, Lie­tu­vos (Klai­pė­dos), Len­ki­ jos, Šve­di­jos re­gio­nų va­do­vai, sa­vi­val­ dy­bių me­rai bei eu­ro­re­gio­no veik­lo­ je da­ly­vau­jan­čios Ka­li­ning­ra­do sri­ties at­sto­vai. Ky­šis. Ket­vir­ta­die­nį 21 val. 40 min. Klai­ pė­do­je, Me­de­ly­no g., ke­tu­rias­de­šimt­me­ tis M. G., siek­da­mas iš­veng­ti at­sa­ko­my­ bės, pa­tru­liams da­vė 100 li­tų ky­šį. Taip vy­ras ban­dė iš­si­suk­ti dėl vir­šy­to leis­ti­ no grei­čio. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų pa­pir­ki­mo.

as­mens ir sa­vo pa­ra­šą. Jei­gu pa­ra­ šai ski­ria­si, įro­dy­ti, jog sve­ti­mais as­mens duo­me­ni­mis pa­si­nau­do­ta ne­tei­sė­tai, bus pa­pras­ta. Gy­vą pa­skel­bė mi­ru­siu

„Ants­to­lis ne­ga­li pa­nai­kin­ti vyk­ do­mo­jo do­ku­men­to, kad ir kas jį iš­da­vė: teis­mas, „Klai­pė­dos ke­lei­ vi­nis trans­por­tas“ ar po­li­ci­ja. Vis­ kas tu­ri grįž­ti ten, kur ir pra­si­dė­jo. Kas su­ra­šė nu­ta­ri­mą baus­ti pa­žei­ dė­ją, tas ir tu­ri iš­tai­sy­ti klai­dą. Jei­ gu bu­vo pa­si­nau­do­ta šio žmo­gaus pa­mes­tu do­ku­men­tu, jo ne­kal­tu­ mą įro­dy­tų tuo me­tu bu­vęs krei­ pi­ma­sis į ins­ti­tu­ci­jas dėl pra­ras­to do­ku­men­to. Jei­gu pa­žei­dė­jas ne­ tu­rė­jo do­ku­men­to ir jo as­mens ta­ pa­ty­bė bu­vo nu­sta­ty­ta po­li­ci­jo­je, ap­ga­vys­tę ga­lė­tų įro­dy­ti ne­su­tam­ pan­tys pa­ra­šai. Va­rian­tų ga­li bū­ ti ne vie­nas, to­dėl bū­ti­na pa­ma­ty­ti do­ku­men­tus“, – aiš­ki­no ant­sto­lis.

Dienos telegrafas

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­ta vie­nos klai­pė­die­tės mir­tis. Mi­rė Va­le­ri­ja Okoc­ kie­nė (g. 1922 m.). Tvar­ka: da­bar, kai į au­to­bu­są įli­pa­ma pro prie­ki­nes du­ris, va­žiuo­jan­

čių­jų be bi­lie­tų pa­si­tai­ko kur kas ma­žiau.

A.Se­lez­nio­vas ti­ki­no, kad į keb­ lią si­tua­ci­ją pa­kliu­vu­siam klai­pė­ die­čiui ne­bū­ti­na bu­vo kreip­tis į po­li­ci­ją, o kaip ga­li­ma grei­čiau rei­ kė­jo pa­čiam nuei­ti į įmo­nę „Klai­ pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“. Jei pa­vyk­tų iš­siaiš­kin­ti, kad be bi­lie­ to va­žia­vo tik­rai ne jis, išieš­ko­to­ jas pa­ra­šy­tų ant­sto­liui raš­tą, ku­rio pa­grin­du bū­tų pa­nai­kin­tas są­skai­ tos areš­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Ta­da jie ga­lė­tų su bro­liu aiš­kin­ tis san­ty­kius. Ga­na daug žmo­nių, ku­rie do­ku­men­tus pa­me­tė ar ki­taip pra­ra­do, vė­liau su­ži­no, kad jais pa­ si­nau­do­jo ne­są­ži­nin­gi as­me­nys“, – pa­sa­ko­jo A.Se­lez­nio­vas. Klai­pė­do­je yra bu­vę at­ve­jų, kai, pa­ si­nau­do­jus sve­ti­mais duo­me­ni­mis, ban­dy­ta iš­veng­ti di­de­lių sko­lų mo­ kė­ji­mo, o kar­tą dėl to­kios pai­nia­vos gy­vas žmo­gus pa­skelb­tas mi­ru­siu.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Ry­toj lai­do­ja­mas Ju­ ri­jus Vušk­va­riok. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Va­le­ri­ja Okoc­kie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 1 mer­gai­tė ir 6 ber­ niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 60 iš­kvie­ti­ mų. Įvai­riais ne­ga­la­vi­mais skun­dė­si vy­ res­nio am­žiaus žmo­nės.

4

šeštadienis, spalio 27, 2012

miestas

Ma­ni­ja – nu­kau­ti žo­džiais 1

Tas pa­ts XXX pa­si­ra­šan­ tis skai­ty­to­jas tūž­min­gai iš­si­lie­jo ir po straips­niu apie len­kų fut­bo­lo sir­ga­lius, ku­rie lie­pos vi­du­ ry­je pa­ke­liui į Lie­po­ją pri­krė­tė ei­ bių Lie­tu­vo­je. Ano­ni­mas iš­ko­ne­vei­kė ne tik šiuos fut­bo­lo aist­ruo­lius, bet ir vi­ sus len­kus. „Len­kai – is­si­gi­me­liai, idio­tai, bom­zai“, – tei­gė XXX (kal­ ba ne­tai­sy­ta – D.J.). Šis fak­tas ne­li­ko ne­pas­te­bė­tas Eu­ ro­pos žmo­gaus tei­sių fon­do dar­buo­ to­jų, ku­rių vie­na veik­los kryp­čių yra ste­bė­ti, ar nė­ra pa­žei­džia­mos tau­ti­ nių ma­žu­mų tei­sės mū­sų ša­ly­je. Vei­kiau­siai fon­do dar­buo­to­jams apie to­kį ko­men­ta­rą pra­ne­šė ne­ži­ no­mas tal­ki­nin­kas, mat šios or­ga­ ni­za­ci­jos tink­la­la­py­je dė­ko­ja­ma už gau­na­mą in­for­ma­ci­ją. Iš­puo­lio prieš len­kus at­ve­jį pro­ ku­ro­rai pa­ve­dė iš­siaiš­kin­ti Klai­pė­ dos 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to po­ li­ci­nin­kams.

Po gė­jų ei­ty­nių – by­los

In­ter­ne­to po­rta­lų nar­šy­to­jai bei straips­nių au­to­riai ne­re­tai tam­pa sa­vo­tiš­kos vir­tua­lios bend­ruo­me­nės na­riais, nes ak­ty­viau­si ko­men­tuo­to­ jai daž­nai bū­na tie pa­tys as­me­nys. Reikš­da­mi sa­vo nuo­mo­nę vie­ ni lin­kę tik iš­reikš­ti emo­ci­jas, ki­ti dės­to, ką pa­tys ži­no ap­ra­šy­ta te­ma, o ne­re­tas lie­ja įtū­žį ar šai­po­si iš au­ to­riaus ar ra­ši­nio he­ro­jų. Kar­tais aist­ros tarp ko­men­ta­to­rių įkais­ta iki to­kios aukš­tos tem­pe­ra­tū­ ros, kad be­lie­ka džiaug­tis, jog vi­sa tai vyks­ta vir­tua­lio­je erd­vė­je, nes prie­ šin­gu at­ve­ju, ko ge­ro, lie­tų­si krau­jas. Šmeiž­tas, smur­to kurs­ty­mas, ra­ si­nės ar ki­to­kios nea­py­kan­tos ap­ raiš­kos in­ter­ne­te jau se­no­kai tram­ do­mos bau­džia­muo­ju įsta­ty­mu.

Pseu­do­ni­mas ati­tin­ka ra­šei­vą

Klai­pė­dos po­rta­lus skai­to ir la­bai ak­ty­viai ko­men­tuo­ja pseu­do­ni­mu RK pa­si­ra­šan­tis as­muo. Šis aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tis, pa­kan­ka­mai už­dir­ban­tis ir mies­to val­džios li­ni­jai vi­sa­da pri­ta­rian­tis žmo­gus taip pat ne­su­val­do no­ro pa­si­žy­mė­ti prie straips­nių, ne­pai­ sant to, ar tu­ri ką pa­sa­ky­ti, ar ne. Jo pyk­čio pro­ver­žiai pa­pras­tai bū­na ne­ža­bo­ti, ne­pra­lei­džia­ma pro­gų iš­ ko­ne­veik­ti straips­nių au­to­rius ar­ ba su­kel­ti ki­tų ko­men­ta­to­rių įtū­žį ir įsi­vel­ti į ag­re­sy­vius gin­čus. Dar vie­nas ko­men­ta­to­rius, pa­si­ ra­šan­tis Pi­ka­su, tu­ri la­biau­siai ne­

Vio­le­ta Bal­čiū­nie­nė

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­ja

T

u­rė­t i sa­vo nuo­mo­nę ga­l i­ ma, ta­čiau ja ne­rei­kia įžeis­ti ar kurs­ty­ti nea­py­kan­tos ki­ tiems. Šian­die­ni­nė­je vi­suo­ me­nė­je in­ter­ne­tas tam­pa po­pu­l ia­r iu įran­kiu to­kiems ne­ga­ty­viems tiks­lams pa­siek­ti. Daž­nai ko­men­ta­rus ra­šan­tys as­me­nys ne­pa­gal­vo­ja, kad jų žo­džiai ga­l i pa­kenk­t i ne tik ad­re­sa­tui, bet ir jo ar­ti­miems žmo­nėms. Rei­kia pa­mi­ nė­ti, kad vi­si, ku­rie jau­čia­si įžeis­ti, ga­ li kreip­tis į teis­mą. In­ter­ne­to var­to­to­ jai klys­ta, ma­ny­da­mi, kad pri­si­den­gę sla­py­var­džiu iš­lie­ka ne­su­se­ka­mi. Pa­ si­tel­kus šiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­jas vi­ si ko­men­ta­to­riai, pa­žei­dę įsta­ty­mą, yra nu­sta­to­mi ir neiš­ven­gia­mai su­lau­kia at­sa­ko­my­bės už sa­vo poel­gį.

Doc. Si­gi­ta Le­sins­kie­nė

Vai­k ų ir paaug­l ių psi­chiat­r ų drau­g i­jos pir­m i­n in­kė

T

Ka­tast­ro­fi­jaus ne­persp­jo­vė

Kol kas abu ty­ri­mus at­lie­kan­tys skir­tin­gų ko­mi­sa­ria­tų pa­rei­gū­nai ban­do iš­siaiš­kin­ti įsi­siau­tė­ju­sio ko­men­ta­to­riaus as­me­ny­bę. Nors ko­men­ta­rai bu­vo pa­ra­šy­ ti dar lie­pą, ty­rė­jai nea­be­jo­ja, kad šis žmo­gus bus de­mas­kuo­tas ir stos prieš teis­mą. Pa­na­šu, kad mū­siš­kis XXX kol kas ne­pra­len­kė Ka­tast­ro­fi­ju­mi pa­ si­ra­šan­čio žmo­gaus, ku­riam vien Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių fon­das jau 10 kar­tų pra­šė iš­kel­ti bau­džia­mą­ sias by­las. Ne ką pa­sy­ves­ni yra ir To­le­ran­ tiš­ko jau­ni­mo aso­cia­ci­jos na­riai, ko­vo­jan­tys su sek­sua­li­nių ma­žu­ mų disk­ri­mi­na­ci­ja.

Komentarai

Pa­mo­ka: J.Si­mo­na­vi­čiū­tė nu­spren­dė, kad ra­gi­nęs ją nu­žu­dy­ti ko­men­

ta­to­rius tu­ri bū­ti nu­baus­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

mėgs­ta­mus au­to­rius, ku­rių ra­ši­nius ko­men­tuo­da­mas nuo­lat ap­drabs­to pur­vais. Anot jau­ni­mo slen­go, Pi­ka­sas yra pa­plau­kęs žmo­gus. Ne­ži­nia, ar pa­si­rink­da­mas to­kį sla­py­var­dį šis ko­men­ta­to­rius apie tai ži­no­jo, ta­čiau šis api­bū­di­ni­mas be­ne ge­ riau­siai cha­rak­te­ri­zuo­ja il­giau­sias jo lie­ja­mas ti­ra­das. Pa­lai­ky­da­mas vie­ną po­li­ti­nį ju­ dė­ji­mą, šis žmo­gus įsi­lei­džia į il­ giau­sius iš­ve­džio­ji­mus ir pik­tai plie­kia tuos, ku­rių ne­mėgs­ta.

Nors po­li­ci­jo­je nė­ra pa­rei­gū­nų, ku­rie spe­cia­li­zuo­ja­si tir­ti nu­si­kal­ ti­mus vir­tua­lio­je erd­vė­je, tie, ku­ riems yra te­kę gi­lin­tis į šią pro­ ble­mą, tei­gia, kad ne­pa­gar­bius at­si­lie­pi­mus ra­šan­tys žmo­nės pri­ me­na sa­vo­tiš­kus ma­nia­kus. Įvai­rias pri­klau­so­my­bes ty­ri­nė­ jan­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­to do­cen­ tė Si­gi­ta Le­sins­kie­nė ti­ki­no, kad pir­mie­ji apie pri­klau­so­my­bę nuo kom­piu­te­rių prieš daug me­tų pra­ bi­lo ja­po­nai. Lie­tu­vo­je taip pat yra daug pri­klau­so­mų nuo vir­tua­lios erd­vės žmo­nių. Kom­piu­te­ri­nės tech­no­lo­gi­jos taip spar­čiai vys­to­si ir taip grei­ tai skver­bia­si į žmo­nių gy­ve­ni­ mus, kad kol kas neį­ma­no­ma iki ga­lo api­brėž­ti, kiek jos pa­vei­kia ho­mo sa­piens gy­ve­ni­mo bū­dą bei įpro­čius. Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau tarp ko­ men­tuo­to­jų, ku­rie bu­vo de­mas­ kuo­ti ir pri­vers­ti pri­pa­žin­ti kal­tę, bū­ta gy­dy­to­jų, in­ži­nie­rių, mo­ky­ to­jų, o jų am­žius bu­vo per­ko­pęs 30 me­tų ri­bą.

De­mas­kuo­ja ir in­te­li­gen­tus

2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­ na­li­nės po­li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­ kas Vi­ta­li­jus Če­po­nas įsi­ti­ki­nęs, kad tik de­mas­kuo­da­mi in­ter­ne­ti­nės erd­vės chu­li­ga­nus ir apie tai pra­ neš­da­mi ga­li­me iš­mo­ky­ti ko­rek­tiš­ kai nau­do­tis in­ter­ne­to tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Kuo daž­niau nu­ken­tė­ju­sie­ji rei­ ka­laus de­mas­kuo­ti juos ap­juo­di­ nu­sius žmo­nes, tuo grei­čiau in­ter­ ne­tas taps šva­rus.

Si­gi­ta Le­sins­kie­nė:

Nuo­la­ti­nis ki­tus įžei­ džian­tis ar net gra­ si­nan­tis ko­men­ta­ vi­mas yra ka­na­las in­ten­sy­viai reikš­tis pa­to­lo­gi­nėms cha­ rak­te­rio reak­ci­joms.

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ me kas­met iš­nag­ri­nė­ja­ma ne vie­na de­šim­tis by­lų dėl in­ter­ne­te pa­si­ro­ džiu­sių ne­ko­rek­tiš­kų pa­si­sa­ky­mų. Praė­ju­siais me­tais prieš teis­mą sto­jo bū­rys ak­ty­viai pa­si­sa­kiu­sių­ jų in­ter­ne­te po ži­nios apie gė­jų ei­ ty­nes Vil­niu­je. Bau­džia­mą­sias by­ las nag­ri­nė­jo vi­sų Lie­tu­vos mies­tų teis­mai. Gė­jų prie­šai su­lau­kė ne­ men­kų baus­mių. Dau­ge­lis jų po nuo­spren­džių ti­ki­no at­sar­giau reiš­ kian­tys emo­ci­jas in­ter­ne­te.

o­kios pri­klau­so­my­bės for­ mos kaip pri­k lau­so­my­bė nuo ko­men­ta­r ų, ne­ž i­nau. Ko­men­ta­vi­mas, ma­no gal­ va, bū­tų la­biau su­si­jęs su cha­rak­te­rio bruo­žais ir žmo­gaus el­ge­siu, ku­rį ga­ li­ma ko­re­guo­ti. Jei­gu žmo­gus gau­na ni­šą ki­tus drabs­ty­ti pur­vais, tai iš tie­ sų jis tik pa­ro­do, kas esąs pa­ts. Vie­ni tai su­pran­ta, o ki­ti la­bai įsi­žei­džia ar­ ba įsi­skau­di­na. Tai by­lo­ja, kiek vi­suo­ me­nė emo­ciš­kai ir dva­siš­kai bran­di. Kai žmo­nės ne­der­gia ki­tų ano­ni­miš­ kai, kai ko­rek­t iš­kai el­g ia­ma­si ne tik iš bai­mės bū­ti su­sek­tam ar nu­baus­ tam, yra vi­d i­nės bran­dos ro­d ik­l is. Kol su­si­du­r ia­me su to­k iais bjau­ras­ ties lie­ji­mais in­ter­ne­te, tu­ri­me jų au­ to­rius draus­min­ti, nes ki­ti bū­dai ne­ vei­kia. Kai žmo­gus ra­šo ne­są­mo­nes, ga­l i bū­t i, kad tai jo as­mens pro­ble­ mos. Bet ga­li bū­ti ir taip, kad įvai­riais ko­men­ta­rais sie­kia­ma for­muo­ti nuo­ mo­nę, da­ry­ti tie­sio­gi­nę ar­ba ne­tie­sio­ gi­nę įta­ką. Kas ga­li pa­neig­ti, kad tarp ko­men­ta­to­rių nė­ra to­kį dar­bą dir­ban­ čių? Daž­nai ten­ka ma­ty­ti pa­gal tą pa­ čią kli­šę pa­ra­šy­tus ko­men­ta­rus. Jei­ gu žmo­g us ne­ran­da ki­to bū­do sa­ve iš­reikš­t i, gal­būt ar­t i­mie­ji jam tu­rė­t ų pa­dė­t i konst­r uk­t y­v iu bū­du tai pa­ da­r y­t i. Jei­g u tai yra tik bū­das tvar­ ky­t is su vie­nat­ve ir ki­t ų ne­skau­d i­ na, te­gu ra­šo, kad ir ne­są­mo­nes. Bet yra žmo­nių, ku­rie tai da­ro pik­ty­biš­ kai ir tiks­l in­gai. Toks nuo­la­t i­n is ki­ tus įžei­d žian­t is ar net gra­si­nan­t is ko­men­ta­vi­mas yra ka­na­las in­ten­sy­ viai reikš­tis pa­to­lo­gi­nėms cha­rak­te­ rio reak­ci­joms.

Sto­te­lė­se trūks­ta pa­sto­gių Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nug­rio­vus prie Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to bu­vu­sią ply­tų sie­ną, au­to­bu­ sų ke­lei­viai li­ko be užuo­vė­jos. Ka­ da čia bus pa­sta­ty­tas pa­vil­jo­nas, kol kas neaiš­ku.

Sto­te­lė, esan­ti prie Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to, yra vie­na po­pu­lia­res­nių mies­te. Čia mies­to au­to­bu­sų lau­ kia ne­ma­žai žmo­nių. Anks­čiau nuo lie­taus, snie­go, vė­jo jie ga­lė­jo pa­si­ slėp­ti mū­ri­nė­je pa­sto­gė­je. Ta­čiau, pra­si­dė­jus sta­ty­boms, prie uni­ver­si­te­to esan­ti rau­do­nų ply­tų tvo­ra bu­vo nu­griau­ta. Ne­

be­li­ko ir sto­te­lė­je bu­vu­sios užuo­ vė­jos. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad dėl šios sto­te­lės su­lau­kia­ma daug ke­ lei­vių skun­dų. „Jei mes sta­ty­tu­me pa­vil­jo­nus, jau bū­tu­me pa­sta­tę. Ta­čiau tuo rū­ pi­na­si sa­vi­val­dy­bė. Ti­kiu, kad atei­ ty­je šis klau­si­mas bus iš­spręs­tas“, – tvir­ti­no G.Ne­niš­kis. Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ jos Ire­nos Ša­ka­lie­nės, uos­ta­mies­ ty­je yra per 30 vie­tų, kur rei­kė­tų įreng­ti au­to­bu­sų lau­ki­mo pa­vil­jo­ nus ke­lei­viams. 10 iš šių sto­te­lių

yra to­kios, kur pa­pras­tai fik­suo­ja­ mi di­de­li ke­lei­vių srau­tai. „Pa­vil­jo­nų rei­kia vi­sur. Nė­ra skir­tu­mo, ar ja­me au­to­bu­so lau­ kia ke­li, ar daug žmo­nių. Mū­sų orai per­mai­nin­gi, sto­vė­ti ly­jant nie­kam ne­ma­lo­nu. Rei­kia vie­tos pa­si­slėp­ti“, – ko­men­ta­vo I.Ša­ ka­lie­nė. Įmo­nė „JCDe­caux Lie­tu­va“, su ku­ria Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė yra su­ da­riu­si bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį ir ku­ri sta­ty­da­vo pa­vil­jo­nus sto­te­lė­se, pra­ne­šė, kad ne­tu­ri jo­kių ga­li­my­bių įreng­ti nau­jų pa­sto­gių. Pa­sak I.Ša­ka­lie­nės, da­bar ruo­ šia­mas mies­to ta­ry­bos spren­di­ mas, jog ši funk­ci­ja bū­tų per­duo­

Prob­le­ma: pa­sto­gės ne­be­li­ko ir sto­te­lė­je prie Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to,

kur ke­lei­vių srau­tai – di­de­li.

ta įmo­nei „Gat­vių ap­švie­ti­mas“. Nu­ma­to­ma, kad šis klau­si­mas bus svars­to­mas po­sė­dy­je, ku­ris vyks gruo­dį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Jei po­li­ti­kai tam pri­tars ir skirs pi­ni­gų pa­vil­jo­nams, sta­ty­si­me. Ta­ čiau šie­met pa­vil­jo­nų tik­rai dar neat­ si­ras“, – ko­men­ta­vo I.Ša­ka­lie­nė.

5

šeštADIENIS, SPALIO 27, 2012

šeštadienio interviu

R.Nau­sė­da: „Dar­bo tu­rė­si­me šim­tams me­tų“

P

as­ku­ti­nį spa­lio penk­ta­ die­nį sa­vo pro­fe­si­nę die­ną mi­nė­ję du­ji­nin­kai – spe­ ci­fi­nės, ga­nė­ti­nai mis­tiš­ kos sri­ties at­sto­vai. Kaip pri­pa­ži­no bend­ro­vės „Lie­tu­vos du­jos“ Klai­ pė­dos fi­lia­lo di­rek­to­rius Re­gi­man­tas Nau­sė­da, šio fron­to „ka­riai“ – ma­ žai ma­to­mi, ta­čiau be jų neį­si­vaiz­ duo­ja­mas šian­die­nos gy­ve­ni­mas. „Mū­sų vamz­džiai po že­me drie­kia­si dau­giau kaip 1000 km, jų pli­ka aki­ mi ne­pa­ma­ty­si. Juo la­biau kad ir pa­ čios du­jos be­spal­vės, be­for­mės, tik tu­ri ne­ma­lo­nų kva­pą“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas. Gal kam tai bus staig­ me­na – ir šio­je sri­ty­je klai­pė­die­čiai tu­ri kuo di­džiuo­tis. Juk bū­tent Klai­ pė­da yra du­jų vers­lo Lie­tu­vo­je lop­ šys – bū­tent uos­ta­mies­ty­je prieš 151 me­tus pra­dė­jo veik­ti pir­ma­sis du­ jų fab­ri­kas.

– Ar tu­ri­te prin­ci­pų, ku­rie jums gy­ve­ni­me la­bai svar­būs? – Tur­būt pa­grin­di­nis – ne­da­ryk ki­ tam to, ko pa­ts sau ne­lin­kė­tum. – Kaip įpras­tai lei­džia­te lais­va­ lai­kį? Esa­te ak­ty­vaus ar pa­sy­ vaus poil­sio ša­li­nin­kas? – Va­ži­nė­ja­mės dvi­ra­čiais, daug ke­ liau­ja­me, daž­nai – su anū­ke. Bet iš es­mes esa­me sės­lūs žmo­nės. Žmo­na la­bai mėgs­ta gė­les, tvar­ ky­tis ap­link na­mus, o aš pjau­nu žo­ lę, kar­pau gy­vat­vo­rę. Be abe­j o, vaikš­t o­m e į kon­c er­ tus, da­l y­vau­ja­m e ki­t uo­se ren­g i­ niuo­se. Pri­vi­le­gi­jų ne­tu­ri

Pa­lai­ky­mas: R.Nau­sė­dos tei­gi­mu, to­kios kaip jo ko­man­da ga­lė­tų pa­vy­dė­ti bet ko­kios įmo­nės va­do­vas.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Do­va­na – uni­ka­lūs ži­bin­tai

– Tai ar links­mai sa­vo pro­fe­si­nę die­ną šven­čia du­ji­nin­kai? – La­bai links­mai, ypač ju­bi­lie­jus. Per­nai du­jų vers­lo Lie­tu­vo­je 150 me­tų ir gam­ti­nių du­jų nau­do­ji­mo 50-me­čio pro­ga res­tau­ra­vo­me ir mies­tui pa­do­va­no­jo­me uni­ka­lius ži­bin­tus, ku­rie da­bar puo­šia Jau­ ni­mo cent­rą. Taip pat bu­vo iš­leis­ tas spe­cia­lus fil­mu­kas, o Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jus pa­ren­ gė is­to­ri­nę me­džia­gą apie mū­sų ša­lies du­jų ūkio pra­džią, rai­dą.

Re­gi­man­tas Nau­sė­da:

Vi­siš­kai ne­svar­bu, ar dar­buo­to­jas – šalt­kal­ vis, ar vai­ruo­to­jas, vi­ si vie­no­dai svar­būs ir ver­ti pa­gar­bos.

– Šiuo me­tu gy­ve­na­te tar­ si sta­ty­bų aikš­te­lė­je – jau ma­ ty­ti, kaip iš­gra­žė­jo re­no­vuo­ja­ mas Klai­pė­dos fi­lia­lo pa­sta­tas. Va­di­na­si, iš­gy­ve­na­te ne pa­čius blo­giau­sius lai­kus? – Džiu­gu, kad Klai­pė­dą pa­puoš dar vie­nas gra­žus sta­ti­nys. Juk ne­ga­li bū­ti ap­šiu­ręs – re­mon­tas ne­da­ry­tas be­maž 20 me­tų. Ga­liau­siai pa­sta­tą ir ap­si­šil­ti­no­me, o tai nė­ra pra­ban­ ga, vei­kiau – bū­ti­ny­bė. Iš tie­sų gy­ve­ni­mas nė­ra la­bai sal­ dus. Kaip ir ki­tos įmo­nės, esa­me pri­vers­ti tau­py­ti, par­da­vi­mai su­ ma­žė­jo. Guo­džia tik tai, kad Klai­ pė­da tu­ri iš­plė­to­tą pra­mo­nę, tu­riu gal­vo­je lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną. Žmo­giš­kas san­ty­kis

– Ta­čiau ne­pa­neig­si­te, jog jū­sų įmo­nė – vie­na gei­džia­miau­sių darb­da­vių?

– Iš­ties mū­sų įmo­nė­je – ne­di­de­ lė dar­buo­to­jų kai­ta, ir ji na­tū­ra­li. Žmo­nės išei­na į pen­si­ją, po­ra dar­ buo­to­jų iš­vy­ko į už­sie­nį. Bet tai ob­ jek­ty­vios prie­žas­tys. No­rė­čiau bet ku­riam įmo­nės va­ do­vui pa­lin­kė­ti tu­rė­ti to­kią jau­ ną, ener­gin­gą ir kū­ry­bin­gą ko­man­ dą, ko­kią tu­riu aš. Ir kal­bu iš­ties ne tuš­čiai. – Tur­būt tai ir­gi kal­ba apie tam tik­rus va­do­vo nuo­pel­nus? – Čia la­biau bend­ro­vės, nei ma­no as­me­ni­nis nuo­pel­nas. Įmo­nė dar­ buo­to­jams ski­ria iš­ties di­de­lį dė­ me­sį, jiems su­kur­tos ge­ros dar­bo są­ly­gos, at­ly­gi­ni­mai – pa­sto­vūs ir jo­kių vo­ke­lių. Ma­nau, la­bai svar­bu ir žmo­giš­ kas san­ty­kis, juo la­biau kai ki­tur ten­ka ma­ty­ti prie­šin­gų pa­vyz­džių. Vi­siš­kai ne­svar­bu, ar dar­buo­to­ jas – šalt­kal­vis, ar vai­ruo­to­jas, vi­si vie­no­dai svar­būs ir ver­ti pa­ gar­bos. Net ir mū­sų ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius, ko ge­ro, pa­žįs­ta kas ant­rą įmo­nės dar­buo­to­ją. Ži­no­ma, pas mus ir rei­ka­la­vi­mai aukš­ti. Iš tie­sų dau­ge­lis bai­mi­na­si to žo­ džio „du­jos“, tai spe­ci­fi­nė sri­tis. Šios sri­ties spe­cia­lis­tai Lie­tu­vo­ je ne­ren­gia­mi, dar­buo­to­jus tu­ri­me ap­si­mo­ky­ti pa­tys. Pas mus la­bai su­dė­tin­ga per­so­na­ lo priė­mi­mo į dar­bą sis­te­ma, tai­ko­ me spe­cia­lią adap­ta­ci­jos pro­gra­mą. Tai­gi tu­ri­me la­bai daug bend­rau­ti, iša­na­li­zuo­ja­me žmo­nes iki smulk­ me­nų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– Kaip ta­po­te vie­nu svar­biau­sių žmo­nių bend­ro­vė­je? – Du­ji­nin­ku dir­bu la­bai se­niai, net gė­da pri­si­pa­žin­ti – iš vi­so 38 me­ tus. Per šį lai­ką tur­būt pa­si­kei­tė trys dar­buo­to­jų kar­tos. Pa­rei­gų bū­ta įvai­rių – bu­vau ir meist­ras, ir in­ži­nie­rius, ir ke­lių sky­rių vir­ši­nin­kas, di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas. Tur­būt ne­dir­bau vie­nin­te­lia­me – bu­hal­te­ri­jos sky­ riu­je. – Tur­būt esa­te nuo­sek­lus ir pa­ sto­vu­mą mėgs­tan­tis žmo­gus? – Da­bar kar­tais pa­gal­vo­ju, ar taip tu­rė­jo bū­ti. Ne­re­tai apie tai pa­dis­ ku­tuo­ja­me ir su žmo­na. Štai vy­riau­ sias sū­nus Ar­nol­das ne­nus­tygs­ta vie­to­je – stu­di­ja­vo Ame­ri­ko­je, dir­ bo tre­jus me­tus ban­ke, kai nu­si­bo­ do, grį­žo į Klai­pė­dą. Kiek pa­dir­bė­jęs iš­vy­ko į Ško­ti­ją, o šiuo me­tu ap­si­ gy­ve­no Vil­niu­je. Sos­ti­nė­je gy­ve­na ir ki­ti du mū­sų vai­kai – dvy­niai duk­ ra ir sū­nus.

Emig­ra­ci­ja – ne rykš­tė

– Ar džiu­gu, kad jū­sų at­ža­los, kaip dau­ge­lis ki­tų tau­tie­čių, nee­mig­ra­vo į sve­čias ša­lis? – Ne­ma­tau nie­ko blo­ga, jei žmo­nės iš­va­žiuo­ja. Ir es­mė ne pa­trio­tiz­ me. Da­bar tie­siog ki­tas laik­me­tis, anks­čiau ne­tu­rė­jo­me to­kių ga­li­my­ bių. Aiš­ku, ne­ga­li­me džiū­gau­ti dėl to, kas da­bar vyks­ta. Bet tai neiš­ ven­gia­ma. Ma­nau, kad da­lis žmo­ nių vis tiek su­grįš at­gal. – Jū­sų pa­var­dė Lie­tu­vo­je ga­na gar­si. Gal­būt gi­mi­nys­tės ry­šiai jus sie­ja su fi­nan­sų ana­li­ti­ku Gi­ta­nu Nau­sė­da? – Ne­ži­nau, gal ir yra ko­kie to­li­mi ry­šiai, nes mū­sų šak­nys – Tau­ra­ gė­je. Ge­rai pa­žįs­tu Gi­ta­no tė­vą, ta­čiau su juo pa­čiu ne­te­ko bend­ rau­ti. Ki­ta ver­tus, mes gi vi­si gi­ mi­nės. Lie­tu­vo­je – ko­kios pen­kios šei­mos, jei jau pra­dė­si­me gi­lin­tis į tą „me­dį“.

– O sa­vo na­mus taip pat šil­do­ tės du­jo­mis? – Taip. – Kaip du­jų įmo­nės at­sto­vas gal tu­ri­te tam tik­rų leng­va­tų? – Tik­rai ne. Mo­kė­ti ten­ka bran­giai. Bet ką pa­da­ry­si. Jei nei­čiau į dar­ bą, gal­būt ga­lė­čiau leis­ti sau mė­ty­ ti mal­kas į kros­nį. Kad ir kaip bū­tų, kol kas tai pa­ts pa­to­giau­sias, ra­cio­na­liau­sias bū­ das, leng­viau­siai val­do­mas pro­ ce­sas. Ir tai by­lo­ja fak­tai – kal­bant apie in­di­vi­dua­lius var­to­to­jus, per me­tus Klai­pė­dos re­gio­ne pri­jun­gia­me apie 300 na­mų. Pri­pa­žin­ki­me, kad šian­dien di­ džiau­sia pro­ble­ma – ne du­jų kai­ na, o mū­sų at­ly­gi­ni­mai. Tai­gi esu įsi­ti­ki­nęs, kad mes dar­bo tik­rai tu­rė­si­me il­gam. Ke­ liems šim­tams me­tų į prie­kį. Tik, ži­no­ma, du­jas rei­kia nau­do­ti ra­ cio­na­liai.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1953 m. lie­p os 25 d. Tau­ ra­gė­je. 1972 m. Tau­ra­gės po­l i­tech­n i­k u­ me bai­gė me­ta­lo ap­d ir­bi­mo spe­ cia­ly­b ę. 1986 m. po ma­š i­nų ga­my­b os tech­n o­l o­g i­j os stu­d i­j ų Kau­n o po­l i­tech­n i­kos ins­t i­t u­te įgi­j o in­ ži­n ie­r iaus me­c ha­n i­ko dip­lo­m ą.

Trys dar­buo­to­jų kar­tos

– Ar to­kia įmo­nės po­zi­ci­ja ir fi­lo­so­fij­ a su­si­ju­si su tuo, kad stam­biau­si jos da­li­nin­kai – vo­ kie­čiai? – Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad po pri­va­ti­ za­ci­jos jie įne­šė daug po­ky­čių – nors ir la­bai griež­tų, ta­čiau tei­sin­gų. Pir­miau­sia tai su­si­ję su tau­py­mu, ra­cio­na­lu­mu, skaid­ru­mu. Su šiais da­l y­k ais dau­g e­l y­ je val­d iš­k ų įmo­n ių – dar daug pro­b le­m ų.

– Ar ga­lė­tu­mė­te sa­ve pa­va­din­ti tur­tin­gu žmo­gu­mi? – Ar ga­li bū­ti tur­tin­gas sam­do­mas dar­buo­to­jas? Tik­rai ne. Ga­liu sa­ky­ ti, kad esu vi­du­ri­nio­sios kla­sės at­ sto­vas. Ir net jei tu­rė­čiau la­bai daug pi­ ni­gų, vis tiek ei­čiau į dar­bą, na­ muo­se ne­nu­sė­dė­čiau – tą ga­liu ga­ ran­tuo­ti. Kol kas sa­vęs pen­si­nin­ku neį­si­vaiz­duo­ju.

Kar­je­rą tuo­me­tė­je Klai­p ė­dos ga­ my­bi­nė­je du­jo­f i­ka­ci­jos val­dy­bo­ je kaip meist­ras-re­mon­t i­n in­k as pra­dė­jo 1974 m. Nuo 2006 m. – bend­ro­vės „Lie­ tu­vos du­j os“ Klai­p ė­dos fi­l ia­lo di­rek­to­r ius.

Sve­tur: į sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą vai­kus iš­lei­dę Re­gi­man­tas ir Gra­ži­na

Nau­sė­dos dau­giau lai­ko ga­li skir­ti įvai­riems po­mė­giams, vie­nas jų – ke­lio­nės. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ve­dęs. Su žmo­na Gra­ž i­na užau­ gi­no tris vai­k us, su­s i­l au­kė anū­ kės. Sū­nūs Ar­nol­das, Ha­rol­das ir duk­ra Ag­nė gy­ve­na Vil­n iu­je.

6

šeštadienis, spalio 27, 2012

sportas

A.Sabonis ruošiasi kovai Sekmadienį:

12.25 val. Legendų dvikova: Kauno „Žalgiris“ – Maskvos CSKA

Pertrauka: legendinis krepšinin-

kas A.Sabonis rungtyniaus po aštuonerių metų.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Pasportuojam“, – Arvydas Sabonis buvo lakoniškas, paklaustas, ar intensyviai rengiasi auksinių laikų Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA komandų veteranų draugiškoms rungtynėms.

Vieningosios krepšinio lygos dvikovos sekmadienį:

14.55 val.

Kauno „Žalgiris“ – Maskvos CSKA 16.45 val. „Nymburk“ – Klaipėdos „Neptūnas“ 18.40 val. Zgoželeco „Turow“ – Samaros „Krasnyje Krylja“

Vieningosios krepšinio lygos dvikova pirmadienį:

16.55 val. Kazanės UNICS – Talino „Kalev“

Tiesiogiai per Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Vienas pasirengimo etapų – stovėti po lietumi, nes dar noriu paaugti. Per rungtynes pravers papildomi centimetrai“, – juokavo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas, ketvirtadienį lietingu oru dalyvavęs Palangos universalios sporto salės statybos darbų pradžios renginyje. Legendinis Lietuvos rinktinės ir „Žalgirio“ vidurio puolėjas teigė, kad kurį laiką buvo pamiršęs kamuolį, tačiau artėjant istorinėms varžyboms su komandos draugais vėl treniruojasi. „Mano sportinė forma mane tenkina“, – dabartinę padėtį įvertino A.Sabonis, pirmą kartą nuo 2004 m. vėl apsivilksiantis „Žalgirio“ marškinėlius. Vis dėlto krepšinio aistruoliai garsiausią visų laikų šalies krepšininką aikštėje matys trumpiau nei norėtų. „Norėčiau daugiau žaisti, tačiau medikai draudžia. Jie leidžia parungtyniauti kelias minutes. Gal galėsiu kėlinuką“, – kalbėjo A.Sabonis. Paklaustas, ar „Žalgirio“ senjorai žūtbūt sieks pergalės, LKF prezidentas šyptelėjo: „Nesiruošiame ardytis, susitikimas – draugiškas, simbolinis. Malonu bus sutikti varžovus, su kuriais kovojome prieš 30 ir daugiau metų“. Dvigubas žalgiriečių ir maskviečių mačas vyks rytoj Kauno „Žalgirio“ arenoje: pirmiausia jėgas išmėgins A.Sabonio vedami kauniečiai ir Vladimiro Tkačenkos vadovaujami maskviečiai, po to Vieningosios krepšinio lygos mače susikaus pagrindinės šių laikų „Žalgirio“ ir CSKA pajėgos. Dėl šlubuojančios sveikatos buvęs principinis A.Sabonio oponentas V.Tkačenka aikštėje pasirodys tik simboliškai.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštADIENIS, SPALIO 27, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Vyk­dė VSD už­duo­tis Sau­gu­mo ka­ri­nin­kas Vy­tau­tas Po­ciū­nas žū­ties Bal­ta­ru­si­jo­je me­ tu vyk­dė Lie­tu­vos vals­ty­bės sau­ gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) de­le­ guo­tas funk­ci­jas. Tai va­kar pa­ skel­bė teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs naš­ lės skun­dą dėl kom­pen­sa­ci­jos mo­kė­ji­mo.

Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ ci­nis teis­mas pra­ne­šė nu­sta­tęs, kad mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­ją yra VSD pa­rei­ga, o at­si­sa­ky­mas pra­ dė­ti tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­mą bu­vo ne­pag­rįs­tas. Ta­čiau teis­mas taip pat pa­brė­žė pa­ts ne­tu­rįs tei­si­nio pa­grin­do įpa­rei­go­ti VSD ap­skai­ čiuo­ti ir iš­mo­kė­ti L.Po­ciū­nie­nei tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­tą kom­ pen­sa­ci­ją, nes nė­ra Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do val­dy­ bos įver­ti­ni­mo, ar įvy­kis lai­ky­ti­ nas drau­džia­muo­ju, ir VSD at­si­ sa­ky­mo mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­ją. VSD at­sto­vas spau­dai Vy­tau­tas Ma­kaus­kas tei­gė, kad spren­di­mą dėl ga­li­mų to­les­nių veiks­mų de­ par­ta­men­tas priims ga­vęs teis­mo spren­di­mą ir jį iš­nag­ri­nė­jęs. „V.Po­ciū­nas, net ir su­da­ręs 2005-10-28 Ter­mi­nuo­tą dip­lo­ ma­ti­nės tar­ny­bos su­tar­tį su Už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, li­ko dirb­ ti VDS, t. y. vyk­dė VSD de­le­guo­tas funk­ci­jas, tad žū­ties me­tu jis dir­ bo VSD, to­dėl 2011-01-20 VSD at­ si­sa­ky­mas pra­dė­ti tar­ny­bi­nį ty­ri­ mą yra ne­pag­rįs­tas ir ne­tei­sė­tas“, – ra­šo­ma Vil­niaus apy­gar­dos ad­ mi­nist­ra­ci­nio teis­mo nu­tar­ty­je. Teis­mas taip pat ne­ten­ki­no naš­lės rei­ka­la­vi­mo nu­sta­ty­ti, kad V.Po­ciū­no žū­tis yra įvy­kis, at­si­ti­ kęs ap­draus­ta­jam vyk­dant tar­ny­ bi­nes pa­rei­gas, kaip VSD pa­rei­gū­ nui, nes nu­sta­ty­ti prie­žas­ti­nį ry­šį tarp žū­ties ir tie­sio­gi­nių pa­rei­gų vyk­dy­mo tei­sės ak­tais yra pa­ves­ta tar­ny­bi­nio ty­ri­mo ko­mi­si­jai, o ne teis­mui. Šis teis­mo spren­di­mas per 14 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo ape­lia­ci­ne tvar­ka ga­li bū­ti skun­ džia­mas Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui. L.Po­ciū­nie­nės tei­gi­mu, nors žū­ties mo­men­tu jos vy­ras for­ ma­liai tar­ny­bi­niais ry­šiais bu­vo su­sie­tas su Už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­ja, jis ne­bu­vo at­leis­tas ir iš tar­ny­bos VSD, to­dėl žū­ties at­ve­ju jo šei­mai pri­klau­so įsta­ty­me nu­ ma­ty­ta kom­pen­sa­ci­ja. Pa­rei­gū­no naš­lei Už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­ja jau yra iš­mo­kė­ju­ si 2,5 me­tų pa­sku­ti­nio tar­ny­bi­nio at­ly­gi­ni­mo dy­džio kom­pen­sa­ci­ ją. Bet įsta­ty­mai esą lei­džia L.Po­ ciū­nie­nei pa­si­rink­ti kom­pen­sa­ci­ ją ir, ją ga­vu­si iš VSD, mi­nis­te­ri­jos skir­tus pi­ni­gus mo­te­ris grą­žin­tų. VSD teis­me at­sto­vau­jan­tys tei­ si­nin­kai ne­su­tin­ka dėl kom­pen­ sa­ci­jos iš­mo­kė­ji­mo, nes, anot jų, V.Po­ciū­nas žū­ties me­tu ne­vyk­dė jo­kių de­par­ta­men­to įga­lio­ji­mų, bu­vo Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ jos pa­rei­gū­nas. V.Po­ciū­nas žu­vo 2006 m. rugp­ jū­čio 23-io­sios nak­tį, iš­kri­tęs iš de­ vin­to aukš­to vieš­bu­ty­je Bres­te. Ge­ ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra du­kart bu­vo pri­pa­ži­nu­si, kad ši mir­tis bu­vo ne­ lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, ta­čiau teis­ mo nu­ro­dy­mu iki­teis­mi­nis ty­ri­mas vėl at­nau­jin­tas. Da­bar, be ki­tų ver­ si­jų, ti­ria­ma ir nu­žu­dy­mo ver­si­ja. „Klaipėdos“, BNS inf.

Lie­tu­vos gy­ven­to­ jų pa­si­ti­kė­ji­mas tei­ sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­ jo­mis sie­kia 5–6 ba­ lus iš 10 ga­li­mų, kaip tei­gia ty­ri­mą at­li­kę moks­li­nin­kai.

Pa­si­ti­kė­ji­mo teisėsauga – ma­ža Va­kar Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jo­je pri­sta­ty­da­mas at­lik­tą ty­ri­mą Vil­ niaus uni­ver­s i­te­to So­c io­l o­g i­jos fa­kul­te­to pro­fe­so­rius Alek­sand­ ras Dob­ry­ni­nas sa­kė, kad ty­ri­me bu­vo komp­lek­siš­kai ver­ti­na­mas pa­si­ti­kė­ji­mo tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ ci­jo­mis pa­ti­ki­mu­mas ir pa­si­ti­kė­ ji­mas jo­mis. Per­nai ap­klau­sus 1004 ša­lies gy­ven­to­j us, gau­t i api­b end­r in­t i re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad pa­si­ti­kė­ji­ mas pro­ku­ra­tū­ra sie­kia maž­daug 5,7, teis­mais – 5,6, po­li­ci­ja – 5,5 ba­lo iš de­šim­ties. „Mū­s ų pi­l ie­č iai, švel­n iai ta­ riant, ne­su­ža­vė­ti, kaip dir­ba mū­ sų tei­sė­sau­ga, bet ir ne­sa­ko, kad ta tei­sė­sau­ga be­vil­tiš­ka – re­zer­vas

aug­ti yra. Kad ir kaip bū­tų keis­ ta, ge­riau ver­ti­na­ma pro­ku­ra­tū­ra, šiek tiek pra­sčiau – teis­mai, dar

Alek­sand­ras Dob­ry­ni­nas:

Mū­sų pi­lie­čiai, švel­ niai ta­riant, ne­su­ža­ vė­ti, kaip dir­ba mū­sų tei­sė­sau­ga, bet ir ne­ sa­ko, kad ta tei­sė­sau­ ga be­vil­tiš­ka.

pra­sčiau – po­li­ci­ja. Vi­sų pir­ma, dėl ne­pa­kan­ka­mo fi­nan­sa­vi­mo,

dėl silp­nų iš­tek­lių, tiek ma­te­ria­li­ nių, tiek žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių pro­ ble­mų“, – sa­kė A.Dob­ry­ni­nas. Tei­sin­gu­mo vi­ce­mi­nist­ras Gy­tis And­ru­lio­nis pa­brė­žė, kad pa­si­ti­ kė­ji­mo tei­sė­sau­ga sri­ty­je „tu­ri­me pro­ble­mą“. Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vęs Jung­ ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų In­dia­nos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius eme­ri­ tas Ha­rol­das E.Pe­pins­ky sa­kė, kad pa­si­ti­kė­ji­mas tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ ci­jo­mis, pa­vyz­džiui, po­li­ci­nin­kais, pri­klau­so nuo jų bend­ra­vi­mo su žmo­nė­mis. H.E.Pe­pins­ky sa­ko, kad, ly­gi­ nant di­des­nį pa­si­ti­kė­ji­mą tei­sė­sau­ ga Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se ir ma­žes­nį – Lie­tu­vo­je, rei­kia kel­ti klau­si­mą,

kaip pa­rei­gū­nai bend­rau­ja su gy­ ven­to­jais kas­die­nia­me gy­ve­ni­me, ne tik vyk­dy­da­mi įsta­ty­mą nu­si­ kal­ti­mų at­ve­ju. „Pa­vyz­džiui, Skan­di­na­vi­jos ša­ lių gy­ven­to­jai įpra­tę bend­rau­ti su po­li­ci­ja ne­bū­ti­nai tik ta­da, kai ši vyk­do įsta­ty­mus. O Lie­tu­vo­ je žmo­nės pa­pras­tai ne­su­si­du­ria su po­li­ci­ja, iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai pa­ten­ka į bė­dą kaip au­kos ar­ ba kaip pa­žei­dė­jai, nu­si­kal­tė­liai“, – tei­gė H.E.Pe­pins­ky. Kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo kal­bė­ta apie tai, kad, no­rint pa­ge­rin­ti tei­sin­gu­ mo sis­te­mos efek­ty­vu­mą, rei­kia di­ din­ti pa­si­ti­kė­ji­mą tei­sė­sau­gos ins­ti­ tu­ci­jo­mis, o ne griež­tin­ti baus­mes. „Klaipėdos“, BNS inf.

Vyks antrasis Seimo rinkimų turas Rytoj 67 vienmandatėse apygar­ dose vyks antrasis Seimo rinkimų turas.

Prieš dvi savaites, spalio 14-ąją, iš 141 naujos kadencijos parlamenta­ ro daugiamandatėje apygardoje pa­ gal partijų kandidatų sąrašus buvo išrinkta 70. Be to, trijose vienman­ datėse apygardose iš 71 (Kėdainių, Vilniaus-Šalčininkų ir Vilkaviškio) Seimo nariai buvo išrinkti jau pir­ majame rinkimų ture. Vienoje apygardoje – Zarasų-Vi­ sagino – rinkimų rezultatai buvo

panaikinti dėl šiurkščių pažeidimų, todėl čia antrasis turas nerengia­ mas, o po pusmečio turėtų įvykti pakartotiniai rinkimai. Sprendimą dėl rinkimų rezul­ tatų šioje apygardoje panaikini­ mo vakar patvirtino Konstituci­ nis Teismas. Rytoj balsavimas antrajame tu­ re vyks iš viso 1861 apylinkėje. Į rinkėjų sąrašus šiose apylinkėse įtraukta bemaž 2,44 mln. rinkėjų. Daugiau kaip 50 tūkst. rinkėjų jau balsavo iš anksto savivaldybė­ se, specialiuose paštuose ligoninė­

se, įkalinimo įstaigose, kariniuose daliniuose, taip pat namuose. Policija pranešė, kad dėl rinki­ mų tvarkos pažeidimų yra pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai. Antrajame Seimo rinkimų ture dalyvauja po daugiausia balsų pir­ majame surinkę kandidatai į par­ lamentarus. Iš 134 likusių kandidatų antra­ jame ture dalyvauja po 35 Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos-Lie­ tuvos krikščionių demokratų iškel­ tus pretendentus, 28 socialdemo­ kratai, 9 „Drąsos kelio“ kandidatai,

7 Tvarkos ir teisingumo, po 6 Libe­ ralų sąjūdžio ir Lenkų rinkimų ak­ cijos, 4 išsikėlę patys, po 2 liberal­ centristus bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus. Rytoj, netrukus po to, kai baigsis balsavi­ mas antrajame rinkimų ture, pa­ aiškės visa naujojo Seimo sudėtis. Vyriausioji rinkimų komisija šio turo rezultatus patvirtins per sa­ vaitę, tai yra iki lapkričio 4 d. Planuojama, kad naujos kaden­ cijos Seimas į pirmą posėdį susi­ rinks lapkričio viduryje. „Klaipėdos“ inf.

8

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

10p.

Ispanijos miestelis gy­ve­na ties snaud­žian­čio dra­ko­no nas­rais.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Vald­žia blo­ga, bet opo­zi­ci­ja ne­įti­ki­ na. Gal bal­suo­ti už bok­so ka­ra­lių Vi­ ta­lijų Klyč­ko, gal už ko­mu­nis­tus? Gal ne­bal­suo­ti? Kad ir kam sa­vo balsą ati­ duo­ti svars­to uk­rai­ nie­čiai, žmonės, re­ gis, ne­si­jau­čia sa­vo ša­lies šei­mi­nin­kai.

pasaulis

Nuo­tai­kos: kaž­ka­da uk­rai­nie­čiai tikė­jo, kad ga­li pa­keis­ti sa­vo ša­lies ateitį; da­bar dau­ge­lis mąsto, kaip su­dur­ti galą su ga­lu, ir po­li­ti­ka jiems men­kai rūpi.

Rin­kimų svie­di­nys su pe­si­miz Visuomenė nusivylusi

Kaip ir dau­ge­ly­je Eu­ro­pos vals­ty­ bių, vi­suo­menės nu­si­vy­li­mas vald­ žia au­ga die­na iš die­nos. Po­so­vie­tinė­je erdvė­je šis nu­si­ vy­li­mas dar di­des­nis – čia žmonės ne­si­jau­čia prie bal­sadė­žių ga­lin­tys lem­ti sa­vo ša­lies ir sa­vo ateitį. Kodėl? Prie­žas­tis – pa­pras­ta. So­cioe­ko­no­minė pa­dėtis Uk­rai­no­ je ne­gerė­ja ir net ką tik per šalį pra­ ūžęs Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tas var­gu ar įkvėpė... Dar ir Uk­rai­nos vie­nuo­lik­tu­kas nie­ko ne­laimė­jo. Vi­suo­menės nu­si­vy­li­mas vald­žia – blo­gas ženk­las Re­gionų par­ti­jai. Būtent ji jau ku­ris lai­kas do­mi­nuo­ja Aukš­čiau­sio­jo­je Ra­do­je, į ku­rią de­ pu­ta­tus šį sek­ma­dienį ir rinks uk­ rai­nie­čiai. Vis­gi nie­kas di­de­lių su­krėtimų po rin­kimų ne­si­ti­ki, nes žmo­ nės pa­var­go nuo po­li­ti­kos. „At­ro­ do, kad staig­menų ne­bus. Ko ge­ro, Re­gionų par­ti­ja turėtų laimė­ti. Net drįsčiau sa­ky­ti, kad toks re­zul­ta­tas bus pa­siek­tas ap­si­ėjus be rin­kimų klas­to­ji­mo. Re­gionų par­ti­jai pa­lan­ ki tiek da­bar­tinė rin­kimų sis­te­ma, tiek tai, kad opo­zi­ci­jos sto­vyk­la yra silp­na“, – pro­gno­za­vo Var­šu­vo­je esan­čio Rytų stu­dijų cent­ro ana­li­ ti­kas Woj­cie­chas Ko­nońc­zu­kas. Sis­te­ma pa­ran­ki vald­žiai?

2011 m. lapk­ritį Uk­rai­nos par­la­ men­tas pa­tvir­ti­no naująjį ša­lies rin­kimų įsta­tymą. Pa­gal jį pusė iš 450 Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos na­rių bus ren­ka­ma vien­man­datė­se apy­ gar­do­se, o ki­ta pusė – pa­gal par­tijų sąra­šus.

Anks­čiau vi­si Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos de­pu­ta­tai bu­vo ren­ka­mi tik pa­gal par­tijų sąra­šus, ku­rių dau­ ge­lis gy­ven­tojų net ne­turė­jo ga­li­ mybės per­žiūrė­ti. Tie­sa, ne­turės ir da­bar... Miš­ri rin­kimų sis­te­ma pa­starąjį kartą Uk­rai­no­je bu­vo įves­ta 1998– 2002 m. lai­ko­tar­piu. Nors to­kia sis­te­ma, re­gis, ge­riau at­sto­vau­ja rinkėjų in­te­re­sams, kai ku­rie eks­per­tai sa­ko, kad Uk­rai­no­je žai­di­mo tai­syklės kiek ki­to­kios. Ana­li­ti­kai ra­gi­na at­kreip­ti dėme­ sį į 2002 m. rin­ki­mus Uk­rai­no­je. Ta­da dau­gia­man­datė­je ko­vo­ je laimė­jo pro­va­ka­rie­tiš­kas bu­vu­ sio ša­lies va­do­vo Vik­to­ro Juš­čen­kos blo­kas. Jis iš­ko­vo­jo 23,5 pro­c. balsų pa­gal pro­por­ci­nio at­sto­va­vi­mo sis­ temą, nors tik 44 vie­tas vien­man­ datė­se apygardose. Prop­re­zi­den­ti­nis al­jan­sas „Už vie­ningą Uk­rainą“ pa­gal pro­por­ cinę sis­temą ga­vo ge­ro­kai ma­ žiau rinkėjų balsų nei V.Juš­čen­kos blo­kas ir 66 vie­tas vien­man­datė­ se apy­gar­do­se. Ta­čiau prie al­jan­ so „Už vie­ningą Uk­rainą“ ne­tru­ kus pa­skelbė pri­si­de­dan­tys 74 kaip ne­prik­lau­so­mi per rin­ki­mus įvar­ dy­ti kan­di­da­tai. Taip ga­liau­siai Leo­nidą Kučmą re­mian­tis al­jan­sas par­la­men­te už­ si­tik­ri­no 175 vie­tas iš 450, todėl galė­jo for­muo­ti vy­riau­sybę. Kodėl dau­ge­lis ne­prik­lau­somų kan­di­datų pa­si­rin­ko L.Kuč­mos bloką? Eks­per­tai sa­ko, kad ne­ prik­lau­so­mi kan­di­da­tai daž­niau­ siai būna at­skirų re­gionų vers­lo ir biu­rok­ra­ti­nio apa­ra­to at­sto­vai. Šie

as­me­nys jau­čia, kad jei ne­pa­lai­kys vald­žios, ga­li nu­deg­ti. Šiuo me­tu, pa­sak eks­pertų, si­ tua­ci­ja pa­na­ši. Tie­sa, da­bar ap­klau­sos ro­do, kad Re­gionų par­tiją pa­lai­ko maž­daug 24–27 pro­c. rinkėjų, o ar­ti­miau­sią kon­ku­rentę opo­zi­cinę UDAR par­ tiją – apie 17–19 pro­c. Vis­gi, kaip ir prie­š de­šimt­metį, viską vėl ga­li lem­ti ne­prik­lau­so­mi kan­di­da­tai, ren­ka­mi vien­man­datė­ se apy­gar­do­se. Ku­rią po­li­tinę jėgą jie pa­si­rinks?

Re­gionų par­ti­jai pa­ lan­ki tiek da­bar­tinė rin­kimų sis­te­ma, tiek tai, kad opo­zi­ci­jos sto­vyk­la yra silp­na.

Ne­pa­si­ti­ki eli­tu

Ant­ras pa­ran­kus Re­gionų par­ti­ jai veiks­nys – be­veik iš­sis­kaid­žiu­ si opo­zi­ci­ja. Nors ka­li­na­ma bu­vu­si opo­zi­ci­ jos ly­derė Ju­li­ja Ty­mo­šen­ko ir da­ bar ži­no­miau­sias opo­zi­ci­jos ved­ lys Ar­se­ni­jus Ja­ce­niu­kas pa­skelbė apie jų va­do­vau­jamų par­tijų su­si­ jun­gimą į koa­li­ciją, ku­ri va­di­na­ si Jung­tinė opo­zi­ci­ja, pa­sak ana­li­ tikų, šis al­jan­sas jung­ti­ne opo­zi­ci­ja to­li gra­žu ne­ga­li va­din­tis. Vi­du­rio ke­liu tarp pre­zi­den­ tinės Re­gionų par­ti­jos ir opo­zi­ ci­jos ta­po gar­saus Uk­rai­nos bok­ si­nin­ko V.Klyč­ko ve­da­ma UDAR

par­ti­ja, taip pat na­cio­na­lis­tinė par­ ti­ja „Svo­bo­da“. Tie­sa, „Svo­bo­dos“ par­ti­ja jau ku­ris lai­kas pra­ran­da po­pu­lia­rumą. O UDAR va­di­na­ma fe­no­me­nu Uk­ rai­nos po­li­tinė­je pa­dangė­je. Ši po­li­ tinė jėga – jau­niau­sia iš visų da­ly­ vau­jan­čių rin­ki­muo­se, ta­čiau jos po­pu­lia­ru­mas au­ga die­na iš die­nos. Net­ra­di­ci­nis par­ti­jos bruo­žas – tai, kad ji tu­ri ša­li­ninkų tiek Uk­rai­ nos ry­tuo­se, tiek va­ka­ruo­se, nors opo­zi­ci­jos bas­tio­nu Uk­rai­no­je tra­ di­ciš­kai va­di­na­mi ša­lies va­ka­rai, o Re­gionų par­ti­jos – ry­tai. Ki­ta ver­tus, par­ti­ja nėra pro­fe­sio­ na­li po­li­tinė jėga, ir tai jai ga­li pa­ kiš­ti koją. Ta­čiau būtent UDAR ved­ lys V.Klyč­ko Uk­rai­no­je ver­ti­na­mas kaip ge­riau­sias ly­de­ris, ir ši ap­lin­ kybė kiek ste­bi­na. V.Klyč­ko pa­lai­ko 42 pro­c. uk­rai­nie­čių, o ša­lies va­dovą Vik­torą Ja­nu­ko­vy­čių – 32 pro­c. UDAR ne­sii­ma kri­ti­kuo­ti vald­žios, ta­čiau ža­da tai, ko da­bar no­ri žmo­ nės, – ge­rovę ir kovą su ko­rup­ci­ja. O pro­va­ka­rie­tiš­kos opo­zi­ci­jos did­žiau­sia pro­ble­ma, pa­sak eks­ pertų, – men­kas jos po­pu­lia­ru­mas vi­suo­menė­je. Dau­ge­liui uk­rai­nie­čių ypač įgri­so nuo­la­tinės opo­zi­ci­jos ko­vos su vald­žia, taip pat V.Ja­nu­ ko­vy­čiu­mi. Ne­pai­sy­da­mi to, da­lis J.Ty­mo­šen­ko at­stovų pa­žadė­jo, kad gavę vald­žią V.Ja­nu­ko­vy­čiui ini­ci­ juos ap­kaltą. Bet ar tai pa­keis uk­ rai­nie­čių gy­ve­nimą? Apk­lau­sos ro­do, kad opo­zi­cinė­ mis par­ti­jo­mis Uk­rai­no­je pa­si­ti­ ki vos vie­nas iš ke­tu­rių rinkėjų. A.Ja­ce­niuką kaip gerą ly­derį įvar­ di­jo vos 24 pro­c. uk­rai­nie­čių, o

bu­vu­sią ša­lies prem­jerę J.Ty­mo­ šen­ko – 21 pro­c. Net 66 pro­c. rin­ kėjų bu­vu­sia opo­zi­ci­jos ly­de­re ap­ skri­tai ne­pa­si­ti­ki. So­cio­lo­gai sa­ko, kad dau­ge­liui rinkėjų ji aso­ci­juo­ ja­si su ne­ken­čia­ma val­dan­čio­ jo eli­to kla­se, o ne jo al­ter­na­ty­va. Apk­lau­sos ro­do, kad Uk­rai­nos vi­suo­menė ne­pa­si­ti­ki bend­rai vi­ su po­li­ti­niu ša­lies eli­tu. Nes­var­bu, ko­kiai par­ti­jai po­li­ti­kas pri­klau­so – vy­riau­sy­bi­nei ar opo­zi­ci­nei. Ki­ta ver­tus, did­žio­ji da­lis uk­rai­nie­čių įsi­ ti­kinę, kad ša­liai rei­kia tvir­to ly­de­ rio. De­ja, ly­de­rio, kaip ro­do ap­klau­ sos, uk­rai­nie­čiai iki šiol ne­ma­to. V.Ja­nu­ko­vy­čiu­mi ne­pa­si­ti­ki apie 59 pro­c. ša­lies gy­ven­tojų, o prem­ je­ru My­ko­la Aza­ro­vu – 61 pro­c. Šiuo at­ve­ju Uk­rai­nos rinkėjų abe­jin­gu­mas ša­lies po­li­ti­nei sis­ te­mai vei­kiau­siai ne­su­kels di­de­lių per­tur­ba­cijų vi­suo­menė­je. Ne­s i­t i­k i­m a ir di­d e­l ių va­d i­ namąją oran­žinę erą pri­me­nan­čių pro­testų – re­mian­tis so­cio­lo­gi­ niais ty­ri­mais, uk­rai­nie­čiai ne­be­ ma­no, kad mir­tin­gie­ji tu­ri įta­kos iš­rink­tie­siems. Pa­ly­gin­ti su 2004-ai­siais, kai Uk­ rai­no­je vy­ko Oran­žinė re­vo­liu­ci­ja, ei­ti pro­tes­tuo­ti ke­ti­nan­čių žmo­nių skai­čius da­bar ge­ro­kai ma­žes­nis. Kal­bant apie ga­li­mus pa­žei­di­mus per rin­ki­mus, nea­be­jo­ja­ma, kad jų bus, ta­čiau skep­tiš­kai ver­ti­na­ma ga­li­mybė, jog jie turėtų di­delės įta­ kos rin­kimų baig­čiai. Lau­kia ne­ma­žai iššū­kių

Nors Re­gionų par­ti­ja tu­ri gerų ga­li­ my­bių laimė­ti rin­ki­mus, šios po­li­

9

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

pasaulis Sa­cha­ro­vo ­ pre­mi­ja

Pa­teikė ­ kal­ti­ni­mus

Žu­dikų ­ au­ka

Ira­no ki­no re­ži­sie­rius Ja­fa­ras Pa­na­hi ir šios ša­lies žmo­gaus tei­sių gynė­ja Nas­rin So­tou­ deh pelnė Eu­ro­pos Par­la­men­ to kas­met ski­riamą Sa­cha­ro­ vo pre­miją už min­ties laisvę. J.Pa­na­hi gre­sia še­še­rių metų kalė­ji­mas, jam užd­raus­ta kur­ti fil­mus. N.So­tou­deh at­lie­ka 11 metų kalė­ji­mo bausmę.

Ru­si­jos ty­rimų ko­mi­te­tas va­ kar pa­teikė kal­ti­ni­mus opo­zi­ ci­jos pro­testų ly­de­riui Ser­ge­jui Udal­co­vui dėl sąmoks­lo kurs­ ty­ti ma­si­nes riau­šes. Ak­ty­vis­ tas ne­bu­vo areš­tuo­tas, ta­čiau li­ko ga­lio­ti jo ra­šy­ti­nis pa­si­ žadė­ji­mas neiš­vyk­ti iš Mask­ vos. Šio­je by­lo­je kal­ti­na­mi dar du opo­zi­cio­nie­riai.

Bel­gi­jos po­li­ci­ja iš­siaiš­ki­no, kad spa­lio 14 d. Briu­se­lio pa­ kraš­ty­je nu­žu­dy­tas vy­ras yra 60-me­tis bri­tas, trijų vaikų tė­ vas ir vie­nas naf­tos bend­rovės „Ex­xon Mo­bil“ va­dovų Ni­cho­ las Mock­for­das. Du nu­si­kaltė­ liai šovė į vyrą tris kar­tus, kai jis kar­tu su žmo­na išė­jo iš ­ res­to­ra­no.

Ukrainiečiai nori naujų ly­de­rių Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Apie ne­sąži­ningą rin­kimų kam­ pa­niją, po­li­tikų gud­ry­bes, rinkė­ jų nuo­tai­kas ir lūkes­čius dien­raš­ tis kalbė­jo­si su Uk­rai­nos po­li­ti­kos ana­li­ti­ku Ta­ra­su Dmyt­ry­ku.

„Scan­pix“ nuo­tr.

­mo už­tai­su tinės jėgos lau­kia ne­ma­žai iššū­kių. Svar­biau­sias iš jų – eko­no­minė si­ tua­ci­ja ša­ly­je. Vien eu­ro zo­nos krizės pa­didė­ji­ mas turėtų did­žiu­lių nei­giamų pa­ da­ri­nių, be to, Uk­rai­nai ten­ka ves­ti ne­leng­vas de­ry­bas su tarp­tau­ti­ niais kre­di­to­riais. Ga­liau­siai lau­kia ir sunkūs po­li­ ti­niai iš­ban­dy­mai. Vie­nas jų – ES po­zi­ci­ja, ki­tas – de­ry­bos su Ru­si­ ja dėl dujų kainų. Žyd­ro­jo auk­so kai­na Uk­rai­nai šiuo me­tu di­desnė nei Vo­kie­ti­jai, ir tai skan­di­na Uk­rai­nos eko­no­miką. Ta­čiau eks­per­tai ne­si­ti­ki, kad Mask­va su­ma­žintų dujų kai­nas ne­rei­ka­lau­da­ma tam tikrų po­li­ti­ nių nuo­laidų, pa­vyzd­žiui, Uk­rai­ nos na­rystės muitų sąjun­go­je, į ku­rią Krem­lius vi­lio­ja Ki­jevą. San­ty­kius su ES iki šiol tem­ do J.Ty­mo­šen­ko by­la. Be to, nie­kas ne­ži­no, ar Va­ka­rai pri­ pa­žins šiuos rin­ki­mus de­mok­

ra­tiš­kais ir ne­pra­sidės dar vie­nas ak­ty­vaus po­li­ti­nio spau­di­mo Uk­ rai­nai lai­ko­tar­pis. Tarp­tau­tinės or­ga­ni­za­ci­jos pa­ skelbė, kad Uk­rai­nos rin­ki­mus ste­ bės apie 3,8 tūkst. stebė­tojų. Šią sa­vaitę Uk­rai­nos vy­riau­siąją rin­kimų ko­mi­siją jau užg­riu­vo skundų la­vi­na. Tai į rinkėjų sąra­ šus įtrau­kia­mi as­me­nys, ku­rių ar­ba nėra tarp gyvųjų, ar­ba jie ne­gy­ve­ na to­se apy­gar­do­se, kur yra įre­gist­ ruo­ti kaip rinkė­jai, tai kal­ba­ma apie balsų pir­kimą. O štai Dniep­ro­pet­rovs­ko gy­ven­to­ jai pik­ti­no­si, jog vie­na­me na­me, ku­ria­me tel­pa vos 20 gy­ven­tojų, stai­giai pri­re­gist­ ruo­ta 700 be­na­ mių. Kam? Aki­ vaiz­du. Kad balsų būtų dau­giau... BBC, AFP, „Voi­ce of Rus­sia“, „Eu­rAc­tiv“ inf.

Po­li­ti­kas: gar­saus bok­si­nin­ko V.Klyč­ko va­do­vau­ja­ma par­ti­ja UDAR va­

di­na­ma fe­no­me­nu Uk­rai­nos po­li­tinė­je pa­dangė­je.

„Scan­pix“ nuo­tr.

– Kokį įspūdį su­darė Uk­rai­nos par­la­men­to rin­kimų kam­pa­ ni­ja? – Po pa­starųjų pre­zi­den­to rin­kimų mes grįžo­me prie se­no­sios rin­kimų sis­te­mos, kai pusė par­la­men­to ren­ ka­ma pa­gal sąra­šus, o ki­ta pusė – vien­man­datė­se apy­gar­do­se. Bet iš abiejų sis­temų bu­vo paim­ta vis­ kas, kas blo­giau­sia. Par­tijų sąra­šai nėra at­vi­ri, mes ne­ma­to­me, kas juo­se yra. Kas do­ mi­si, aiš­ku, ži­no, nes par­ti­jos pri­ va­lo pri­sta­ty­ti sa­vo kan­di­da­tus. Bet tai ne to­kia sis­te­ma, kaip, pa­ vyzd­žiui, Eu­ro­po­je, kur par­ti­jos sąra­še dar ga­li iš­si­rink­ti kan­di­ da­tus. Todėl grįžo se­no­ji pra­kti­ka, kai vers­li­nin­kai tie­siog per­ka vie­ tas sąra­šuo­se. Vien­man­datė­se apy­gar­do­se pa­ dėtis dar bai­sesnė. Ma­žo­ri­ta­rinės sis­te­mos efek­ty­vu­mas iš­ryškė­ jo dar Leo­ni­do Kuč­mos (ant­ro­jo Uk­rai­nos pre­zi­den­to – red. pa­st.) lai­kais, kai kan­di­da­tai galė­jo pa­ pras­čiau­siai pa­pir­kinė­ti rinkė­jus ir už pi­ni­gus, o iš esmės – už rin­kimų ky­šius, kad galėtų ke­liau­ti į par­la­ mentą. Šian­dien da­ro­ma tas pa­ts. La­bai daug kan­di­datų da­li­ja po­pu­ lia­riau­sią pro­duktą – gri­kius, taip pat deg­tinę ir ki­to­kius pro­duk­tus. Tai draud­žia­ma Uk­rai­nos įsta­ty­ mais, bet da­ro­ma per įvai­riau­sius lab­da­ros fon­dus. Fon­das ga­li va­ din­tis ko­kio Iva­no Iva­no­vo var­du, kaip ir kan­di­da­to, ir jis da­li­ja įvai­ rius pro­duk­tus ir ne­tgi pi­ni­gus. Tai da­ro­ma ma­siš­kai. Ant­ra pro­ble­ma yra ad­mi­nist­ra­ ci­nių iš­tek­lių nau­do­ji­mas, kai vie­ tos vald­žios at­sto­vai pa­lai­ko vie­ ną ar kitą kan­di­datą. Pa­vyzd­žiui, mi­nist­ro pir­mi­nin­ko My­ko­los Aza­ ro­vo sūnus Alek­se­jus, ku­ris ne­tgi ne­gy­ve­no Uk­rai­no­je, nu­sprendė ba­lo­ti­ruo­tis Do­nec­ko sri­ty­je. Ten per vi­sus su­si­ti­ki­mus jį ly­di vie­tos vald­žia. Kai vi­suo­me­nei pri­sta­to­ mi nau­ji mo­kyk­li­niai au­to­bu­sai, nu­pirk­ti už vals­tybės pi­ni­gus, tei­ gia­ma, kad tai būtent jo nuo­pel­nas. Nors iš tiesų jis nie­ko bend­ra su tuo ne­tu­ri. Tai ir­gi vyk­do­ma ma­siš­kai. – Tuo­met tik­riau­siai ne­ver­ta stebė­tis, kad rei­tin­guo­se pir­ mau­ja val­dan­čio­ji Re­gionų par­ti­ja? – Taip, ji yra pir­ma ir tu­ri ga­li­my­ bių lik­ti pir­mo­je vie­to­je. Tai ga­li­ ma paaiš­kin­ti va­di­na­mo­jo oran­ ži­nio elek­to­ra­to nu­si­vy­li­mu sa­vo bu­vu­sio­mis par­ti­jo­mis – Ju­li­jos

Ty­mo­šen­ko „Tėvy­ne“, de­ši­nią­ ja ra­di­ka­lią­ja „Lais­ve“. Sėkmingą rin­kimų kam­pa­niją šie­met vykdė UDAR. Tai dar la­bai jau­na par­ti­ ja, bet tu­ri ga­li­my­bių rin­ki­muo­se užim­ti ne­tgi ant­rą vietą. Už aukš­ tus rei­tin­gus ji turėtų būti dėkin­ga sa­vo ly­de­riui bok­si­nin­kui Vi­ta­li­jui Klyč­ko. Daug rinkėjų juo pa­si­ti­ki, bet jo ko­man­do­je daug ne­ži­nomų žmo­nių. V.Klyč­ko tei­gia, kad jung­ sis tik su opo­zi­ci­ja, nors dar sun­ ku pa­sa­ky­ti, kaip dėlio­sis koa­li­ci­ ja par­la­men­te. Dar vie­na par­ti­ja, tik­rai pa­tek­ sian­ti į par­la­mentą, – ko­mu­nis­tai. Jų rei­tin­gai išau­go. Jie pri­si­sta­to kaip opo­zi­ci­ja, nors vi­suo­met bu­ vo ir da­bar yra koa­li­ci­jo­je su vald­ žia. Bet jie kri­ti­kuo­ja vald­žią, todėl žmonės, nu­si­vylę Re­gionų par­ti­ja, pa­lai­ko ko­mu­nis­tus.

Ta­ra­sas Dmyt­ry­kas:

Ki­tas par­ti­jas pa­lai­ ko vers­li­nin­kai, oli­ gar­chai, o pa­sta­rie­ji į par­ti­jas žiū­ri kaip į in­ves­ti­cinį pro­jektą. – Vis­gi pre­zi­den­to Vik­to­ro Ja­ nu­ko­vy­čiaus ir Re­gionų par­ti­ jos po­pu­lia­ru­mas pa­sta­rai­siais me­tais smu­ko. Kaip tai paaiš­ kin­tumė­te? – Taip, po­pu­lia­ru­mas ge­ro­kai su­mažė­jo. Daug pa­žadų ne­bu­vo įvyk­dy­ta. Pirmą kartą ša­lies is­ to­ri­jo­je pre­zi­den­tas vi­siš­kai kont­ ro­lia­vo vi­sas vald­žios ins­ti­tu­ci­jas. Tai bu­vo pui­kios sąly­gos re­for­ moms. Net­gi Vik­to­ras Juš­čen­ka, turėjęs la­bai di­delę pa­ramą, ne­ kont­ro­lia­vo par­la­men­to dėl ne­su­ ta­rimų su J.Ty­mo­šen­ko. Da­bar ir par­la­mentą, ir, ten­ka ap­gai­les­tau­ti, ne­tgi teis­mus kont­ ro­liuo­ja pre­zi­den­tas ir vy­riau­sybė. Tai bu­vo pui­ki ga­li­mybė im­tis grei­ tų re­formų. Bet nie­ko ne­bu­vo pa­da­ ry­ta dėl vy­riau­sybės ko­kybės. Mūsų po­so­vie­ti­nis eli­tas, nors dek­la­ruo­ ja pro­va­ka­rie­tišką kursą, iš tie­ sų links­ta į vi­sai prie­šingą kryptį. Kal­ba­ma ne­tgi apie pri­si­jun­gimą prie Muitų sąjun­gos su Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja ir Ka­zachs­ta­nu. Eu­ro­pa la­bai nei­gia­mai ver­ti­na opo­zi­ci­jos per­se­kio­jimą Uk­rai­no­je.

Vi­daus pa­dėtis, eko­no­minė ir so­ cia­linė po­li­ti­ka ir­gi ne­davė po­zi­ ty­vių re­zul­tatų. Aiškė­ja daug ko­ rup­ci­jos at­vejų aukš­čiau­siuo­se vald­žios sluoks­niuo­se. – Ko ti­ki­si ei­li­nis Uk­rai­nos rinkė­jas iš nau­jos vald­žios? – Sun­ku ko nors tikė­tis, nes vald­ žio­je iš esmės nėra naujų vei­ dų. To­kiu būtų ga­li­ma pa­va­din­ti V.Klyč­ko, bet ne­tgi jo ko­man­do­je yra daug senų po­li­tikų, ku­rie pa­ lai­ky­da­vo dar L.Kučmą. Opo­zi­ci­nis elek­to­ra­tas ti­ki­si, kad val­dan­tie­ji da­bar neiš­ko­vos kons­ ti­tu­cinės dau­gu­mos. Jei­gu jie lai­ mės 300 iš 450 vietų Aukš­čiau­ sio­jo­je Ra­do­je, jie galės pa­keis­ti kons­ti­tu­ciją taip, kad pre­zi­dentą rinktų par­la­men­tas. Nes V.Ja­nu­ko­ vy­čiaus rei­tin­gai da­bar to­kie že­mi, kad jei­gu pre­zi­den­to rin­ki­mai vyktų šį sa­vait­galį, jis pra­laimėtų be­veik vi­siems opo­zi­ci­jos kan­di­da­tams. – O ke­ti­nimų keis­ti pre­zi­den­ to rin­kimų sis­temą iš tikrųjų yra? Val­dan­tie­ji apie tai at­vi­ rai kal­ba? – Aiš­ku, jie gar­siai to ne­kal­ba, bet eks­per­tai ir žur­na­lis­tai, ku­rie nag­ rinė­ja šiuos klau­si­mus, ži­no, kad toks pla­nas yra. Opo­zi­ci­ja ti­ki­si laimė­ti bent pa­ prastąją dau­gumą – 226 man­da­tus iš 450. Tai būtų pir­ma­sis žings­nis į 2015 m. pre­zi­den­to rin­ki­mus, ku­rie galbūt jau ką nors pa­keis. Pa­si­kar­to­siu, Uk­rai­nos po­li­ti­ko­je trūksta jaunų veidų. Mes tu­ri­me la­ bai gy­vy­bingą pi­lie­tinę vi­suo­menę, at­si­ra­do ne­tgi pir­mo­ji pi­lie­tinės vi­ suo­menės po­li­tinė par­ti­ja. Bet pa­ gal Uk­rai­nos įsta­ty­mus norė­da­ma pa­tek­ti į par­la­mentą ji tu­ri užs­ta­tui su­rink­ti 2,2 mln. gri­vinų (720 tūkst. litų). Nė vie­no oli­gar­cho, nė vie­no vers­li­nin­ko ne­pa­lai­ko­mai par­ti­jai tai ne­įkan­da­ma su­ma. Ki­tas par­ti­jas pa­lai­ko vers­li­nin­ kai, oli­gar­chai, o pa­sta­rie­ji į par­ti­ jas žiū­ri kaip į in­ves­ti­cinį pro­jektą. Pa­tekę į par­la­mentą, šie žmonės sten­gia­si su­si­grąžin­ti in­ves­tuo­tus pi­ni­gus. Bet vis­gi pi­lie­tinė vi­suo­ menė for­muo­ja­si, for­muo­ja­si nau­ jos po­li­tinės par­ti­jos, iš­ky­la nau­ji ly­de­riai, todėl at­vi­rai ti­kiuo­si, kad atei­ty­je pa­dėtis kei­sis.

720 tūkst. litų

rinkimų užstatas verslininkų nefinansuojamoms partijoms neįkandamas.

10

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

pasaulis Ve­ge­tarų fes­ti­va­lis Pie­ti­nia­me Tai­lan­do mies­te Pu­ ke­te vyks­ta tra­di­ci­nis ve­ge­ tarų fes­ti­va­lis, per kurį pa­pras­ tai ren­gia­mos ma­sinės ei­tynės, spal­vin­gi ri­tua­lai ir savęs kan­ ki­ni­mo pa­si­ro­dy­mai. Vie­ti­niai ti­ki, kad su­si­lai­ky­mas nuo mė­ sos de­vy­nias fes­ti­va­lio die­nas pa­de­da iš­sau­go­ti svei­katą ir dva­sinę ra­mybę. Tu­ris­tams tai yra pui­ki pro­ga pa­ra­gau­ti tra­di­ cinės tai­lan­die­tiš­kos ve­ge­ta­riš­ kos vir­tuvės pa­tie­kalų.

Ka­ni­ba­lo kėslai Vie­nas Niu­jor­ko po­li­ci­jos pa­ reigū­nas rezgė planą pa­grob­ti iki 100 mo­terų, iš­kep­ti jas or­kaitė­ je ar­ba ant lau­žo ir val­gy­ti jų kū­ nų da­lis. Pa­ruošė di­delę or­kaitę

Kaip nu­ro­do­ma baud­žia­mo­sios by­los kal­ti­na­ma­ja­me do­ku­men­te, Niu­jor­ko po­li­ci­jos de­par­ta­men­to ak­ty­vio­sios tar­ny­bos pa­reigū­nas Gil­ber­to Val­le’as su vie­nu ne­įvar­ dy­tu liu­di­nin­ku ap­ta­rinė­jo, kaip „pa­grobtų mo­te­ris, iš­keptų jas ir val­gytų jų kūnų da­lis“. Do­ku­men­te nu­ro­do­ma, kad juo­du kalbė­jo­si, jog au­kas ga­li­ ma ap­svai­gin­ti chlo­ro­for­mu, ta­ da par­si­vež­ti į 28 metų G.Val­le’o vir­tuvę, ku­rio­je įreng­ta or­kaitė – pa­sak pa­reigū­no, pa­kan­ka­mai di­ delė, kad jo­je tilptų mo­te­ris, „jei­ gu su­rie­si jai ko­jas“. Paš­ne­ko­vai taip pat svarstė, kad au­kas būtų ga­li­ma pa­mo­vus lėtai kep­ti virš at­vi­ros ug­nies ar­ba de­ gin­ti gy­vas, įkiš­tas į narvą.

Ap­ta­riant šio pla­no ku­li­na­ri­nius as­pek­ tus, sąmoks­li­nin­kas pa­tarė spir­gin­ti auką virš at­vi­ros ug­nies.

Su­rin­ko ad­re­sus ir nuo­trau­kas

G.Val­le’as, ku­ris, kaip pra­ne­ša­ ma, dir­bo Har­le­mo ra­jo­ne, bu­vo suim­tas tre­čia­dienį sa­vo na­muo­ se Kvin­so ra­jo­ne. Ki­tam šio sąmoks­lo na­riui, ku­ rio var­das ne­mi­ni­mas, kal­ti­ni­mai ne­bu­vo pa­teik­ti. Taip pat ne­pa­ tei­kia­ma jo­kios ki­tos in­for­ma­ci­ jos apie šį ar­ba ki­tus su­si­ju­sius as­me­nis. Fe­de­ra­li­nis ty­rimų biu­ras (FTB) apie G.Val­le’o planą su­ži­no­jo rug­ sėjį, kai pa­reigū­nai iš­siaiš­ki­no, jog vy­ras ke­lis mėne­sius ap­ta­rinė­jo šio sąmoks­lo de­ta­les elekt­ro­ni­ niais laiš­kais ir trum­po­sio­mis ži­

nutė­mis, ku­rios bu­vo siun­čia­mos iš jo namų kom­piu­te­rio. Pa­tik­ri­nus po­li­ci­nin­ko kom­ piu­terį, ja­me bu­vo ras­ta failų su in­for­ma­ci­ja bent apie 100 mo­ terų. Bu­vo įra­šy­tas kiek­vie­nos iš jų var­das, pri­dėta nuo­trau­ka, o apie kai ku­rias bu­vo su­rink­ta iš­ sa­mios as­me­ninės in­for­ma­ci­jos, to­kios kaip ad­re­sai ir ap­ra­šy­mai. Kaip pra­ne­ša­ma, G.Val­le’as po­ ten­cia­lių aukų sąrašą su­da­rinė­jo ne­teisė­tai nau­do­da­ma­sis teisė­ sau­gos duo­menų bazė­mis. Su­si­ti­kinė­jo su au­ka

„Pa­reigū­nas rezgė planą pa­grob­ ti ir iš­kep­ti įvar­dy­tas mo­te­ris, ty­ rinė­jo me­to­dus, kaip būtų ga­li­ma jas su­tram­dy­ti ir ap­svai­gin­ti, ir su­si­tarė bent su vie­nu as­me­niu pa­grob­ti mo­terį už tam tikrą pi­ nigų sumą“, – ra­šo­ma ty­ri­mo do­ ku­men­tuo­se. Per vieną iš in­ter­ne­ti­nių po­kal­ bių, ku­ris vy­ko liepą tarp G.Val­ le’o ir ne­įvar­dy­to sąmoks­li­nin­ko, G.Val­le’as bu­vo pa­klaus­tas: „Ko­ kio dyd­žio ta­vo or­kaitė?“ G.Val­le’as at­sakė: „Pa­kan­ka­mai di­delė, kad tilptų vie­na iš tų mer­ ginų, jei­gu su­ries­čiau jai ko­jas.“ To­liau ap­ta­riant šio pla­no ku­li­ na­ri­nius as­pek­tus, sąmoks­li­nin­ kas esą pa­klausė G.Val­le’o, koks yra jo mėgsta­mas mėsinė­ji­mo bū­ das, taip pat pa­tarė spir­gin­ti auką virš at­vi­ros ug­nies. „Spir­gi­ni­mas nu­žu­dys mer­giną. Rei­kia ją įkiš­ti į kokį nors narvą“, – rašė pa­šne­ko­vas. „Gal­vo­jau pri­ riš­ti jos kūną prie ko­kio nors apa­ ra­to, – at­sakė G.Val­le’as. – Kep­ti ją ma­žo­je kait­ro­je, kad ji liktų gy­ va kiek įma­no­ma il­giau.“ Nors ne­bu­vo įvyk­dy­ta jo­kių žmog­žu­dys­čių, ma­no­ma, kad G.Val­le’as jau bu­vo pra­dėjęs su­ si­ti­kinė­ti su vie­na ga­li­ma au­ka. Sąmoks­li­nin­kas jam pa­rašė: „Kaip ta­vo val­gis?“ G.Val­le’as esą jam at­sakė: „Aš su ja su­si­ti­kinė­ju.“ Kaip pra­ne­ša FTB, šis šiur­pus pa­si­ ma­ty­mas vy­ko vie­na­me res­to­ra­ne. BNS inf.

Kal­ti­na­ma­sis: nors ne­bu­vo įvyk­dy­ta jo­kių žmog­žu­dys­čių, ma­no­ma,

kad G.Val­le’as jau bu­vo pra­dėjęs su­si­ti­kinė­ti su vie­na ga­li­ma au­ka.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ava­ri­ja: 1966 m. virš Pa­lo­ma­ro mies­te­lio Is­pa­ni­jo­je su­si­dūrė du JAV ka­ro lėktu­vai, iš ku­rių vie­nas ga­be­no ke­tu­rias

Gy­ve­ni­mas ties snaud­ž

Pa­lo­ma­ro mies­te­lio gy­ven­to­jai, re­gis, galėtų džiaug­tis – jų mies­tas prie­š 50 metų per plauką iš­vengė bran­duo­li­nio spro­gi­mo. Ta­čiau vie­tos gy­ven­to­jai iki šiol gy­ve­na baimė­je. Kodėl? Ste­buk­las, kad ne­spro­go

Vieną saulėtą 1966 m. rytą virš Pa­ lo­ma­ro mies­to, esan­čio vi­sai ša­lia Vi­dur­že­mio jūros – pie­tinė­je Is­ pa­ni­jos da­ly­je, su­si­dūrė du Ame­ ri­kos ka­ro lėktu­vai – ilgųjų nuo­ to­lių bom­bo­ne­šis B-52 ir KC-135 de­galų lėktuvas. Su­sidū­ri­mas įvy­ko maž­daug 9,4 km aukš­ty­je, o lėktuvų nuo­lau­žos pa­skli­do ne­to­li mies­te­lio. Pa­lo­ma­ro gy­ven­to­jai, re­gis, ga­ li dėko­ti li­ki­mui. B-52 bom­bo­ne­šis bu­vo gink­luo­tas ke­tu­rio­mis bran­ duo­linė­mis bom­bo­mis ir vi­sos jos smi­go že­myn kar­tu su su­dau­žy­tu lėktu­vu. Spro­gi­mas, galėjęs nu­šluo­ti ne tik Pa­lo­marą, bet ir ap­lin­ki­nius mies­tus 50 km spin­du­liu, ne­ki­lo. Ta­čiau dvi iš ke­tu­rių bombų bu­vo pa­žeis­tos ir rėžėsi į žemę. Tre­čio­ ji iš­sisk­lei­dus pa­ra­šiu­tui nu­si­lei­do ne­pa­žeis­ta, o ket­vir­to­ji smi­go į Vi­ dur­že­mio jūrą. Pra­ras­tas bom­bas ame­ri­kie­čiai pa­va­di­no sulū­žu­sio­mis strėlėmis. Ne­laimė įvy­ko tuo me­tu, kai bom­bo­ne­šio įgu­la ore bandė pa­si­ pil­dy­ti de­galų at­sar­gas.

Ma­no­lo Gon­zá­le­zas, įvy­kių liu­ di­nin­kas, pa­sa­ko­jo tą dieną iš­girdęs did­žiulį spro­gimą. „Paž­vel­giau į viršų ir pa­ma­čiau did­žiulį lieps­nos ka­muolį, ku­ris kri­to tie­siai iš dan­gaus. Abu lėktu­ vai dar ore su­byrė­jo į ma­žas da­lis“, – sakė liu­di­nin­kas. M.Gon­zá­le­zas teigė, kad da­lis nuo­laužų nu­kri­to vi­sai ne­to­li vie­ tos pra­dinės mo­kyk­los. Jo­je, pa­ sak vy­ro, tuo me­tu mo­ky­to­ja­vo jo žmo­na. „Čiu­pau sa­vo mo­to­ro­lerį ir nu­skubė­jau per miestą į mo­kyklą. Lėktu­vas nu­kri­to vi­sai ša­lia pa­sta­ to“, – sakė M.Gon­zá­le­zas. Nie­kas per ne­laimę ant žemės ne­nu­kentė­jo. Iš vi­so per ava­riją žu­ vo sep­ty­ni žmonės – ke­tu­ri iš de­ galų lėktuvo ir trys iš bom­bo­ne­šio. Likę ke­tu­ri B-52 įgu­los na­riai su­ gebė­jo ka­ta­pul­tuo­tis. 1966 m. Pa­lo­ma­ro mies­tas Is­pa­ ni­jo­je bu­vo, ko ge­ro, ny­kiau­sia vie­ta Žemė­je, nors dan­gu­je virš re­gio­no skraidė to me­to avia­ci­jos ste­buk­lai. Bu­vo pa­ts Šal­to­jo ka­ro įkarš­tis. Bran­duo­li­nes bom­bas ga­be­nan­ tys JAV bom­bo­ne­šiai B-52 die­na iš die­nos pra­leis­da­vo ore – bu­vo

sie­kia­ma at­gra­sy­ti Ta­rybų Sąjun­ gą nuo ga­li­mo bran­duo­li­nio smū­ gio JAV. Minė­tas B-52 pa­tru­lia­vo pie­tinė­ je Eu­ro­pos da­ly­je. Pa­kilęs iš bazės Šiaurės Ka­ro­li­no­je lėktu­vas turė­jo ap­skris­ti Vi­dur­že­mio jūrą. Ke­lio­nei at­gal reikė­jo pa­si­pil­dy­ ti de­galų. Tam tiks­lui iš ka­rinės ba­ zės pie­tinė­je Is­pa­ni­jo­je pa­ki­lo de­ galų lėktu­vas. Ta­čiau ope­ra­ci­ja bu­vo ne­sėkmin­ga ir abu or­lai­viai smi­go žemėn. Sudė­tin­ga ir bran­gi ope­ra­ci­ja

Po ne­laimės JAV ir Is­pa­ni­jos pa­ reigū­nams te­ko lik­vi­duo­ti ava­ri­ jos pa­da­ri­nius. Nors bu­vo nu­ma­ ty­ta, kad ne­laimės at­ve­ju bom­bas nuo su­si­dūri­mo su že­me ap­sau­go spe­cialūs pa­ra­šiu­tai, dviejų bom­ bų pa­ra­šiu­tai neiš­sisk­leidė. Todėl, kaip vėliau te­ko pri­pa­žin­ti JAV ka­ ri­niams eks­per­tams, tik per lai­ mingą at­si­tik­ti­numą pie­ti­nis Is­ pa­ni­jos re­gio­nas ne­ta­po ant­rąja Hi­ro­ši­ma ir Na­ga­sa­kiu. Praė­jus ke­lioms die­noms nuo ne­laimės Pa­lo­ma­ro mies­tas ta­po did­žiulės ka­rinės ope­ra­ci­jos epi­ cent­ru. Čia su­gužė­jo 700 JAV ka­ rių, eks­pertų ir moks­li­ninkų. Vie­ni rūpi­no­si bombų ap­sau­ga, dar ki­ti ver­ti­no ga­limą pa­vo­jingą žmo­nių gy­vy­bei už­terš­tumą. Bu­vo nu­tar­ta, kad ame­ri­kie­čiai iš Pa­lo­ma­ro iš­ga­bens galbūt plu­to­niu už­terštą gruntą. Žemės bu­vo su­ krau­tos į spe­cia­lius kon­tei­ne­rius ir išp­luk­dy­tos į Jung­ti­nes Vals­ti­jas.

11

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

pasaulis Ve­ge­tarų fes­ti­va­lis

Kiek­vieną kartą, kai ži­niask­lai­ da pa­skel­ bia ką nors apie mūsų mies­telį ir čia nu­ti­ku­ sią ne­laimę, lauk ne­ma­ lo­numų.

s bran­duo­li­nes bom­bas.

De­šimt­me­čiais nuo Te­midės sėkmin­gai iš­si­su­kinėjęs Ita­li­jos eksp­rem­je­ras Sil­vio Ber­lus­co­ni pa­ga­liau įkliu­vo. Už fi­nan­si­nius su­kčia­vi­mus teis­mas skyrė jam ket­ve­rių metų kalė­ji­mo bausmę. Juo­do­sios sąskai­tos

76 metų po­li­ti­kui ir ži­niask­lai­dos mag­na­tui taip pat užd­raus­ta tre­jus me­tus ei­ti pa­rei­gas vald­žios ins­ti­ tu­ci­jo­se ir nu­ro­dy­ta mo­kes­čių tar­ ny­boms su­mokė­ti 10 mln. eurų. S.Ber­lus­co­ni ir jo par­tne­riai ži­niask­lai­dos bend­rovė­je „Me­ dia­set“ bu­vo kal­t i­n a­m i tuo, kad pirk­da­mi ame­ri­kie­tiškų fil­ mų trans­lia­vi­mo tei­ses dirb­ti­nai pa­di­din­da­vo kainą, o tik­ro­sios ir išpūs­to­sios kainų skir­tumą per­ ves­d a­vo į juodą­s ias sąskai­tas Švei­ca­ri­jo­je bei Ba­hamų sa­lo­se. Buvęs prem­je­ras Mi­la­no teis­mo nuo­sprendį ža­da skųsti.

„Scan­pix“ nuo­tr.

žian­čio dra­ko­no nas­rais Ieš­ko­ti jūro­je nu­kri­tu­sios bom­ bos bu­vo pa­si­ųsti 20 ame­ri­kie­čių ka­ri­nių laivų, tarp jų – po­van­de­ni­ nių. Ši ope­ra­ci­ja JAV lai­vy­nui kai­ na­vo net 10 mln. do­le­rių. Bar­ba­ra Mo­ran, kny­gos „The Day We Lost the H-Bomb“ au­ torė, skai­čia­vo, kad tai bu­vo bran­ giau­sia visų laikų JAV lai­vy­no ope­ra­ci­ja. „Tuo me­tu, kai JAV pa­jėgos ieš­ ko­jo bom­bos, ne­to­li plau­kio­jo so­ vietų lai­vai. So­vie­tai tuo me­tu turė­jo ge­ras po­van­de­ni­nes tech­ no­lo­gi­jas“, – apie ope­ra­ci­jos svar­ bą pa­sa­ko­jo ra­šy­to­ja. Ga­liau­siai bu­vo at­lie­ka­mi ty­ ri­mai, ar iš dviejų po smūgio pa­ žeistų bran­duo­li­nių bombų į ap­ linką pa­tekęs plu­to­nis ke­lia pa­vojų ap­lin­ki­niams gy­ven­to­jams. At­li­kus ty­ri­mus Is­pa­ni­jos ir JAV vy­riau­sybės pa­tvir­ti­no, kad ne­ laimės zo­no­je pa­vo­jaus žmonėms nėra. Buvęs JAV am­ba­sa­do­rius Is­pa­ ni­jo­je Bidd­le’as Du­ke’as net iš­si­ maudė jūro­je to­je vie­to­je, kur nu­ kri­to bom­ba. Pak­laus­tas, ar ne­bi­jo, kad van­ duo – ra­dioak­ty­vus, am­ba­sa­do­rius šmaikš­čiai at­sakė: „Jei tai ra­dioak­ ty­vu, aš my­liu ra­dia­ciją.“ Ga­liau­siai abi ša­lys pa­si­rašė su­ si­ta­rimą, kad fi­nan­suos vie­tos gy­ ven­tojų kas­me­tes me­di­ci­ni­nes ap­ žiū­ras. Taip pat Va­šing­to­nas ir Mad­ri­ das įsi­pa­rei­go­jo at­lik­ti nuo­la­ti­nius grun­to ir pa­sėlių ty­ri­mus.

Po­li­ti­kos pen­si­nin­ko lau­kia kalė­ji­mas

Vie­ti­niai bi­jo plu­to­nio

Pa­sau­lis pa­mir­šo šią ne­laimę, ta­ čiau vie­ti­niai tvir­ti­na iki šiol jau­ čian­tys ne­rimą, kad nu­sėdęs į že­ mę plu­to­nis ga­li pa­sklis­ti. José Mar­ía Her­re­ra, vie­tos žur­ na­lis­tas, per­spėjo, kad ne vi­sos pa­ vo­jin­gos med­žia­gos bu­vo pa­ša­lin­ tos. „Ma­to­te šį kra­terį? Čia nu­kri­to bom­ba. Iki šiol čia pa­si­kasęs galė­ tu­m iš­gau­ti gry­no plu­to­nio“, – sa­ kė žur­na­lis­tas. Tie­sa, su­skai­čiuo­ti, kiek plu­to­nio tebė­ra Is­pa­ni­jos žemė­je, – su­dėtin­ ga. Ame­ri­kie­čiai nie­kuo­met neatsk­leidė, kiek kiek­vie­no­je iš bombų šios nuo­din­gos med­žia­gos bu­vo. Vis­gi tyrė­jas Car­lo­sas San­cho ma­no, jog iš vi­so į žemę galė­jo pa­ tek­ti nuo 7 iki 10 kg plu­to­nio. Tie­ sa, eks­per­tas pri­dūrė tikįs, kad plu­to­nis ne­ke­lia pa­vo­jaus gy­ven­ tojų svei­ka­tai. Ta­čiau B.Mo­ran sa­ko, kad pa­ju­ di­nus žemę plu­to­nis ga­li pa­sklis­ti į ap­linką. „Da­bar plu­to­nis tar­si yra žemė­je, ta­čiau žemė juk ga­li būti pa­ju­din­ta ir plu­to­nis ga­li būti pa­ skleis­tas“, – teigė au­torė. Ne­n uos­ta­b u, kad Pa­l o­m a­ro mies­to gy­ven­to­jai jau­čia­si gy­ve­ nan­tys kaip ant pa­ra­ko sta­tinės. Is­pa­ni­jos vald­žia ra­mi­na, kad plu­to­nis ne­pask­lis, jei nie­kas ne­ siims ka­sinė­ti žemės. Ta­čiau vie­ tos gy­ven­to­jai pik­ti­na­si, kad vien ži­nia apie ga­limą pa­vojų at­gra­ so žmo­nes nuo jų mies­to. „Kiek­ vieną kartą, kai ži­niask­lai­da pa­ skel­bia ką nors apie mūsų mies­telį

ir čia nu­ti­ku­sią ne­laimę, lauk ne­ ma­lo­numų. Daug žmo­nių ne­no­ ri čia at­vyk­ti gy­ven­ti, nes bi­jo, kad už­sikrės, kad čia žmonės ser­ga vė­ žiu ir t. t.“, – kalbė­jo vie­tos bar­me­ nas And­re­sas Por­til­lo. Kai vie­ti­niai ban­do aiš­kin­ti, kad jų mies­te – sau­gu, jie daž­niau pri­ da­ro dau­giau ža­los nei nau­dos. Pa­ sak jų, tai į miestą neat­vyks­ta tu­ris­ tai, tai žmonės bi­jo pirk­ti išau­gin­tus re­gio­ne mais­to pro­duk­tus. O būtent žemės ūkis mai­ti­na miestą. Vie­ti­niai ti­ki­si, kad JAV ir Is­pa­ni­ jos vy­riau­sybės su­si­tars ir ga­lu­ti­nai iš­va­lys ne­laimės zoną. Is­pa­ni­jos už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ras, su­si­tikęs su JAV vals­tybės sek­re­to­re Hil­la­ry Clin­ton, pa­žadė­ jo, kad šis klau­si­mas bus sprend­žia­mas. Ta­čiau po ku­rio lai­ko ame­ri­kie­čiai at­rėžė, jog to­liau vyks tik de­ry­bos. Vis­gi Pa­lo­ma­ro mies­to me­ras Jua­nas José Pére­zas ne­pra­ran­da vil­ ties. Prie­šin­gai, jis mąsto, kaip ne­ laimę pa­vers­ti pa­jamų šal­ti­niu. Kol kas me­ro pla­nuo­se – is­to­ri­nis mu­ zie­jus, ku­ria­me būtų eks­po­nuo­ja­ mi daik­tai, su­si­ję su lėktuvų ne­lai­ me. „Galbūt būtų ga­li­ma pa­sta­ty­ti bom­bo­ne­šio B-52 ko­piją. Galė­tu­ me siū­ly­ti pa­si­vaikš­čio­ji­mus po ne­ laimės zoną“, – svarstė me­ras. Vis dėlto ir jis pri­dūrė, kad kiek­ vie­na is­to­ri­ja tu­ri turė­ti pa­baigą. Tai­g i, J.J.Pére­zas norėtų, kad ame­ri­kie­čiai grįžtų ir baigtų, ką pra­dėjo. BBC inf.

S.Ber­lus­co­ni dėl sa­ vo vers­lo rei­kalų tei­siamųjų suo­le at­ si­du­ria ne pirmą kartą, bet iki šiol jam vi­suo­met pa­ vyk­da­vo iš­lip­ti iš balos sau­sam. „Kol kas ne­da­ry­siu jo­kių pa­ reiš­kimų. Iš pra­džių no­riu su­si­ pa­žin­ti su nuo­sprend­žio de­talė­ mis“, – va­kar sakė eksp­rem­je­ro ad­vo­ka­tas Nic­co­lò Ghe­di­ni. Kar­je­ros saulė­ly­dis

S.Ber­lus­co­ni dėl sa­vo vers­lo rei­ kalų tei­siamųjų suo­le at­si­du­ ria ne pirmą kartą, bet iki šiol jam vi­suo­met pa­vyk­da­vo iš­lip­ti

iš balos sau­sam. Jis ar­ba būda­vo iš­tei­si­na­mas, ar­ba teis­mas nu­ trauk­da­vo by­las su­ėjus se­na­ties ter­mi­nui. S.Ber­lus­co­ni pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius bu­vo vie­nas įta­ kin­giau­sių Ita­li­jos po­li­tikų. Praė­ ju­sių metų lapk­ritį jis bu­vo pri­ vers­tas pa­lik­ti prem­je­ro po­stą, o šį mėnesį pa­skelbė, kad ne­ke­ti­na da­ly­vau­ti kitų metų rin­ki­muo­se. Bu­vu­siam prem­je­rui, ku­ris bu­ vo lai­ko­mas gai­vaus oro gūsiu, kai pra­ėju­sio am­žiaus pa­sku­tinį de­ šimt­metį po po­li­tinės ko­rup­ci­jos ir skan­dalų pe­rio­do įsi­veržė į po­li­ti­ kos areną, smar­kiai pa­kenkė jo pa­ ties su­kčia­vi­mo bei sek­so skan­da­lai, dėl ku­rių jis ne­te­ko daug ša­li­ninkų. Sek­sas su ne­pil­na­me­te

Mi­la­no teis­mas nag­rinė­ja dar vieną bylą, ku­rio­je S.Ber­lus­co­ ni kal­ti­na­mas mokėjęs už seksą su 17-me­te pro­sti­tu­te – Ma­ro­ ke gi­mu­sia eg­zo­tiškų šo­kių šokė­ ja Ka­ri­ma el Mah­roug. Eksp­rem­ je­ras taip pat kal­ti­na­mas tuo, kad pa­si­nau­do­jo sa­vo, kaip prem­je­ro, pa­dėti­mi ir spaudė po­li­ciją ją pa­ leis­ti, kai ji 2010 m. ge­gužę bu­vo areš­tuo­ta už smul­kią va­gystę. Už nau­do­jimą­si ne­pil­na­metės pro­sti­tutės pa­slau­go­mis Ita­li­ jo­je ski­ria­ma kalė­ji­mo iki trejų metų bausmė, o už pikt­naud­žia­ vimą įga­lio­ji­mais – kalė­ji­mas iki 12 metų. Tiek S.Ber­lus­co­ni, tiek K.el Mah­roug nei­gia turėję ly­ti­nių san­ty­kių. Ta­čiau pro­ku­ro­rai sa­ vo kal­ti­ni­mus grind­žia te­le­fo­ni­ nių po­kal­bių įra­šais ir va­karė­lių sve­čių pa­ro­dy­mais. Tarp 78 liu­ dy­tojų yra fut­bo­li­nin­kas Cris­tia­ no Ro­nal­do, Ho­li­vu­do žvaigždė George’as Cloo­ney ir jo mer­gi­na, taip pat Ita­li­jos mo­de­lis ir te­le­vi­ zi­jos žvaigždė Eli­sa­bet­ta Ca­na­lis. BBC inf.

Lais­vas: pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuo­spren­dis dar ne­reiš­kia,

kad S.Ber­lus­co­ni iš kar­to sės į kalė­jimą, nes iki ga­lu­ti­nio ver­dik­to Ita­li­jos įsta­ty­mai nu­ma­to du ape­lia­ci­jos eta­pus. AFP nuo­tr.

12

šeštADIENIS, spalio 27, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

L.Pur­vi­nis į Lie­tu­vos dai­ni­nin­kų Anks­čiau skau­ džiai rea­guo­da­ vau, gal­vo­da­vau: gai­dy, su­tik­čiau ta­ve ki­to­je vie­to­je ki­tu lai­ku, ga­li­ma to­kiam ir už­vož­ti.

Pa­sie­ki­mas: „auk­si­nę“ kom­pak­ti­nę plokš­te­lę gau­sian­tis L.Pur­vi­nis pats kuria ir melodijas, ir dainų tekstus. Visa tai daro širdimi.

„Mū­sų mu­zi­kos eli­te – tuš­čia­vi­du­riai žmo­nės“, – su­si­rau­kia dai­ ni­nin­kas Lai­mu­tis Pur­vi­nis, ku­riam lapk­ri­čio 4 dieną už al­bu­ mą „Ba­lius su var­pe­liais“ bus įteik­ta „auk­si­nė“ kom­pak­ti­nė plokš­te­lė.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ir 50 me­tų – toks pa­t

„La­bai džiau­giuo­si, kad par­duo­ta jau 10 tūkst. kom­pak­ti­nių plokš­ te­lių. Sunk­me­čiu ne­gir­dė­jau, kad Ra­džis ar Ci­ci­nas gau­tų „auk­si­nį“ al­bu­mą, – nuo­šir­džiai džiū­ga­vo L.Pur­vi­nis, nors nos­tal­giš­kai pri­ si­mi­nė 1996-uo­sius: – Tais me­ tais bu­vo par­duo­ta 300 tūkst. ma­ no pir­mo­jo al­bu­mo kom­pak­ti­nių dis­kų. Įsi­vaiz­duo­kite, koks „auk­ si­nis“ jis tu­rė­jo bū­ti?“ Kiek tuo­met už­dir­bo – apie pi­ni­ gus ne­lin­kęs kal­bė­ti L.Pur­vi­nis su­ mos ne­sa­ko. Šie­met sa­vo 50 me­ tų gy­ve­ni­mo ir 25 me­tų dai­ni­nin­ko kar­je­ros ju­bi­lie­jų mi­nė­jęs Lai­mu­tis nuo­šir­džiai džiau­gia­si, kad dar tu­ ri ger­bė­jų. Sa­lės, nors ne­re­tai vyks­ tant ir bend­riems kon­cer­tams su ki­tais dai­ni­nin­kais, bū­na pil­nos.

Kur L.Pur­vi­nio sėk­mės pa­ slap­tis? „Pap­ras­tu­me, nuo­šir­du­me. Aš ir 50-ies su­lau­kęs li­kau toks pat, – nea­be­jo­ja dai­ni­nin­kas. – Pats ra­ šau mu­zi­ką, žo­džius, teks­tus. Ne­su pa­si­pū­tęs, kaip dau­gu­ma žvaigž­ džių. Kar­tą pa­ro­do per te­le­vi­zo­ rių ir pra­si­de­da va­ka­rė­liai, vy­nai, snu­kiai.“ O kaip Lai­mu­tis rea­guo­ja, kai kai ku­rie žmo­nės, daž­niau­siai did­ mies­čių jau­ni­mas, juo­kia­si iš jo dai­nų? „Pas­kai­ty­da­vau ko­men­ta­rus. In­ ter­ne­te pa­si­pi­la vi­so­kių šiukš­lių, pil­na pa­vy­duo­lių. Anks­čiau skau­ džiai rea­guo­da­vau, gal­vo­da­vau: gai­dy, su­tik­čiau ta­ve ki­to­je vie­to­je ki­tu lai­ku, ga­li­ma to­kiam ir už­vož­ ti, – ne­su­si­lai­ko L.Pur­vi­nis. – Bet bėgant me­tams, kaip kaž­kas sa­kė, už­siau­gi­nau be­ge­mo­to odą ir į tai ne­rea­guo­ju.“

Ne­lei­džia į te­le­vi­zi­ją

Lai­mu­tis ne­sle­pia ap­mau­do ir nuo­ šir­džiai me­ta ak­me­nį į kai ku­rių lie­ tu­vių dar­žą. „Gai­la, kad lie­tu­viai pa­si­da­rė to­ kie bru­dai. Net mi­ru­siuo­sius va­gia, tur­būt skai­tė­te? Ir gi­mi­nė­je tu­riu pa­vy­duo­lių. O ves­tu­vių dai­ni­nin­ kai... Per­kąs gerk­lę. Ken­kia, pa­vy­ di, kad „auk­si­nius“ dis­kus gau­nu“, – pik­ti­no­si L.Pur­vi­nis. Tie­sa, dai­ni­nin­kas ne­sva­jo­ja, kad jo al­bu­mas taps „pla­ti­ni­nis“, nes sunk­me­čio, nau­jau­sių tech­no­lo­gi­ jų ir pi­ra­ta­vi­mo lai­kais, anot jo, tai be­veik neį­ma­no­ma. Ar jis sva­jo­ja pa­tek­ti į eli­tą? Ko jam iki to trūks­ta? Juk ka­dai­se kai kas juok­da­vo­si ir iš Ry­čio Ci­ci­no, ku­ris da­bar ir­gi jau va­di­na­mas eli­ to at­sto­vu. „Ne­no­riu pa­tek­ti į mū­sų mu­zi­ kos eli­tą. Ten kas ant­ras tuš­čia­vi­ du­ris. Ma­no dai­nų rei­kia klau­sy­

.

tis ne vie­na au­si­mi, bet šir­di­mi. Tuo­met su­pra­si­te, kiek įdė­ta dar­ bo ir šir­dies. No­rint pa­tek­ti į eli­ tą rei­kia la­bai daug rek­la­mos, pi­ ni­gų, pa­sa­ko­ti, su kuo ir kur ge­ri šam­pa­ną, su kuo gu­li. Aš to ne­no­ riu, ten – sa­vas ra­tas“, – tvir­ti­no L.Pur­vi­nis. Ko­dėl jo per te­le­vi­zo­rių ne­ro­do? Dai­nas trans­liuo­ja tik „Pū­ko“ ra­di­ jas ir re­gio­ni­nės te­le­vi­zi­jos. Ir apie tai dai­ni­nin­kas bei kom­po­zi­to­rius tu­ri tvir­tą sa­vo nuo­mo­nę. „Ka­dai­se svei­ki­ni­mų kon­cer­ tuo­se skam­bė­da­vo ma­no dai­nos, o da­bar, nors žmo­nės ir su­mo­kė­ tų, ne­lei­džia. Aš pa­ts no­rė­jau ma­ mai pa­do­va­no­ti sa­vo kur­tą dai­ną, jai pa­ra­šiau jau 200, bet ne­lei­do. Tur­būt ne­ži­nau, kam ir kiek duo­ti pi­ni­gų“, – sa­kė L.Pur­vi­nis. Nau­jų­jų žvaigž­džių ne­siklau­so

O gal L.Pur­vi­nis – jau praei­tis, ne­ spė­ja su lai­ku? „Ko­dėl praei­tis? – nu­ste­bo dai­ ni­nin­kas. – Aš ne­no­riu gir­tis, bet esu am­ži­nas kaip Sta­sys Po­vi­lai­tis. Daug vy­res­nės kar­tos žmo­nių, ma­ žų mies­tų ir kai­mų jau­ni­mas klau­ so­si ma­no dai­nų ir už jas dė­ko­ja. O ki­ti ap­juo­di­na ir juo­kia­si jų net neišk­lau­sę“, – ne­slėpė ap­mau­do dai­ni­nin­kas. Jis ne­si­klau­so nau­jų­jų žvaigž­ džių. Mė­gsta­miau­si Lai­mu­čio dai­

ni­nin­kai – Sta­sys Po­vi­lai­tis ir kiti iš jo kar­tos. „Tie, ku­rie dai­nuo­ja, o ne žiop­ čio­ja. Na, tik Me­rū­nas – dai­ni­nin­ kas. Ne­žiū­riu da­bar­ti­nių tuš­čių lai­ dų. Mie­liau ren­kuo­si „Dis­co­ve­ry“, „Tra­vel“ ka­na­lus. Anks­čiau žiū­ rė­jau, kaip Arū­nas Va­lins­kas ke­pė žvaigž­des. Ir kur da­bar tie šim­tai? Kas dirb­ti­nai pa­da­ry­ta, bus lai­ki­ na“, – įsi­ti­ki­nęs L.Pur­vi­nis. Ne­sis­ten­gian­tis iš­gar­sė­ti dai­ ni­nin­kas ne­pa­sa­ko­ja apie as­m e­n i­n į gy­ve­n i­m ą. Ap­si­ri­bo­ja in­for­ma­ ci­ja, kad gy­ve­na sa­ vo tė­viš­kė­je, prie Sim­no, Alek­no­ nių kai­me. „Ko­d ėl sle­ piu? Sa­ko­te, gal gy­ve­nu su pen­ kio­mis mo­te­ ri­mis? Gal ir su de­š im­č ia, bet apie as­m e­n i­n į gy­ve­ni­mą ne­kal­ bu ir taip ne­no­riu iš­gar­sė­ti. Ir nie­kas da­bar ne­kal­ba. Ką, aš kvai­les­nis?“ – šmaikš­ tavo Lai­mu­tis. Tė­viš­kės nie­kas ne­pa­keis

Nuo­šir­dus dai­ni­nin­kas pa­sa­ko­ jo, kad jam ne kar­tą dė­ko­jo ger­

13

šeštADIENIS, spalio 27, 2012

vakarė „Auk­si­nę“ kom­pak­ti­nę plokš­te­lę įteiks R.Mo­ro­zo­vai­tė „Tai – pir­ma­sis ma­no lei­dy­bos bend­ro­vės „auk­si­nis“ dis­kas, ku­rį „Girs­tu­čio“ rū­ muo­se vyk­sian­čia­me kon­cer­te jam įteiks tą va­ka­rą taip pat dai­nuo­sian­ti Rū­ ta Mo­ro­zo­vai­tė, – tei­gė sunk­me­čiu pra­dė­ju­sios veik­lą UAB „Sa­na­lai­ta“ di­rek­ to­rė Jad­vy­ga Pū­kie­nė, bend­ra­dar­biau­jan­ti su dai­ni­nin­kais Kas­ty­čiu Ker­be­ džiu, gru­pe „Jo­nis“, Rū­ta Mo­ro­zo­vai­te, Ro­ma Ma­čiu­ly­te, „Ge­gu­žės žie­dais“ ir dau­ge­liu ki­tų. – Lai­mu­tis – la­bai pa­pras­tas ir nuo­šir­dus žmo­gus. Gai­la, kad jo neį­si­lei­džia di­džio­sios te­le­vi­zi­jos, nors da­bar jo įra­šai ko­ky­biš­ki, jis tu­ri iš­leis­ tų vaiz­do kli­pų, o žmo­nės mo­kė­tų svei­ki­ni­mo kon­cer­tuo­se už jo dai­nas. Kaž­ ka­da bu­vo be­si­juo­kian­čių­jų ir iš Ry­čio Ci­ci­no, o da­bar jis eli­tas. Tie­sa, – Ry­tis la­biau est­ra­dos, o Lai­mu­tis – liau­dies mu­zi­kos dai­ni­nin­kas.“

eli­tą ne­no­ri

Pas­lap­tis: sa­vo as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo de­ta­lių S.Ja­se­vi­čiū­tė ne­ko­men­tuo­ja, bet pa­tiks­li­na, kad jos ūgis –

vie­nu cen­ti­met­ru ma­žes­nis, nei nu­ro­dy­ta an­ke­to­je.

Domanto Umbraso (BFL) nuotr.

Skai­va in­ter­ne­te ieško pa­žin­čių? Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

„Ne, tai ne ma­no an­ke­ta. Per­duok mer­gi­nai sėk­mės lin­kė­ji­mų. Jei ma­ no nuo­trau­kos pa­dės jai ras­ti ant­rą­ ją pu­sę, bū­siu lai­min­ga“, – šyp­te­lė­ jo Skai­va Ja­se­vi­čiū­tė, pa­si­tei­ra­vus apie an­ke­tas vie­na­me pa­žin­čių po­ rta­le su jos nuo­trau­ko­mis.

„La­bas. Ma­no gy­ve­ni­mas – la­bai įdo­mus ir džiaugs­min­gas. Toks ne­blo­gas, kad net no­ri­si kaž­kam jį pa­ro­dy­ti. Gal tau. Ne­daug me­ luo­ju, ne­daug­žo­džiau­ju, ži­nau, ko no­riu (OK, ne vi­sa­da – aš juk mo­ te­ris), ne­šo­ku, skai­tau, ga­mi­nu, vie­nu žo­džiu, da­rau vis­ką, ką tu­ri da­ry­ti nor­ma­li mo­te­ris. Tie­sa, man jau ne­be -nio­li­ka, to­dėl su ma­ni­mi ga­li bū­ti ne­leng­

va: ma­no gy­ve­ni­me jau vis­kas gra­ žiai į len­ty­nas su­dė­lio­ta ir išauk­ lė­ti ma­nęs pa­gal sa­vo po­rei­kius

Tai mer­gi­nai lin­kiu sėk­mės. Jei ma­no nuo­trau­kos pa­dės jai ras­ti ant­rą­ją pu­ sę – bū­siu lai­min­ga jai pa­dė­ju­si. ne­be­pa­vyks. Per­fek­cio­nis­tams ir­gi ne­tin­ku – tu­riu vie­ną ki­tą raukš­ lę... Ir sa­vo nuo­mo­nę tu­riu. Svei­kuo­liams ne­tik­siu: mėgs­tu pa­sė­dė­ti prie ge­ro vy­no tau­rės ir bjau­riu oru pa­si­vaikš­čio­ti ei­nu, jei tai bū­ti­na.

Ra­šau at­vi­rai, nes po to ten­ka vi­siems vis­ką aiš­kin­ti... Ne­mėgs­ tu be­raš­čių ir dar pa­vir­šu­ti­niš­kų žmo­nių (na, OK, dur­nių ne­mėgs­ tu), bet, ki­ta ver­tus, kas iš to, ne­gi kas sau pri­si­pa­žins, kad yra dur­ nius“, – ra­šo­ma vie­na­me pa­žin­ čių po­rta­le Sau­lės var­du. Gre­ta pui­kuo­ja­si ke­tu­rios S.Ja­ se­vi­čiū­tės nuo­trau­kos. Kaip tai ver­ti­na pa­ti žur­na­lis­tė, ra­di­jo, TV lai­dų ir ren­gi­nių ve­dė­ja? „La­bai gra­ži an­ke­ta. Taip, man 30, taip, gi­miau lie­pos 1 die­ną. Tie­sa, ma­no ūgis ne 180, 179 cm. Fo­tog­ra­fi­jos ma­no, bet vi­sos – bu­vu­sios spau­do­je, – nu­si­juo­kė Skai­va, pa­ma­čiu­si „sa­vo“ an­ke­ tą“. – In­ter­ne­te vy­ro neieš­kau. Ar tu­riu my­li­mą­jį? To ne­ko­ men­tuo­siu. Tai mer­gi­nai lin­kiu sėk­mės.“

Dėl ko pa­siau­ko­tų A.Paš­ke­vi­čiū­tė – Esa­te ban­džiu­si nar­ko­ti­kų? – Ne. Laimučio Pur­vi­nio as­me­ni­nio ar­chy­vo, Dariaus Minsevičiaus nuotr.

bė­jos, ku­rios pa­svei­ko ap­si­lan­ kiu­sios jo kon­cer­te ir pa­lie­tu­sios jį pa­tį. „Pir­mą kar­tą tai bu­vo Ma­žei­ kių ra­jo­ne. Po to mo­te­rys dė­ko­jo ir at­ne­šė gė­lių. Vė­liau ma­ne kvie­ tė kon­cer­tuo­ti neį­ga­lie­siems. Ne vie­nas jų pra­šė leis­ti pa­lies­ti ma­ ne ti­kė­da­mie­si iš­gy­ti, – sa­kė dai­ ni­nin­kas. – Bet aš ne­gy­dau. Taip ir sa­kau. Žmo­nes

kol gy­ven­siu, o gy­ven­siu, kol dai­ nuo­siu.“ „Tė­viš­kės nie­kas tik­rai ne­pa­ keis. / Šven­tas man ši­tas kam­pe­ lis. / Pal­mių nei ko­pų čio­nai ne­bė­ ra. / Tik ošia svy­ruok­lis ber­že­lis...“ – tai vie­nos L.Pur­vi­nio dai­nos žo­džiai. Ar jos au­to­rius vis dar ti­ki tuo, ką dai­nuo­ja, kai Lie­tu­vą lyg ma­ras pur­to ma­si­nė emig­ra­ci­ja? „Ži­no­ma, kad ti­kiu. Nie­kas nie­ ka­da tė­viš­kės ne­pa­keis. Mes ma­ nome, kad ge­rai ten, kur mū­sų nė­ ra. Bet, nu­vy­kę sve­tur, vi­są lai­ką šir­dy­je gal­vo­ja­me apie tė­vy­nę. Ne kar­tą tai sa­kė net ir jau­ni žmo­nės, dir­ban­tys Ang­li­jo­je, ku­rie klau­ so ma­no dai­nų, ir suau­gu­sie­ji. Vi­ si mes my­li­me sa­vo tė­viš­kę. Ir vi­są lai­ką į ją grįž­ta­me. Nes­var­bu, ko­kiu bū­du – gy­vi ar kars­te.“

10

tūkst.

gy­do ti­kė­ji­ mas. Aš tik nuo­ šir­džiai kon­cer­tuo­ju ir bend­rau­ ju su sa­vo ger­bė­jais. Ir dai­nuo­siu,

– tiek L.Purvinio kom­pak­ti­nių plokš­te­lių „Ba­lius su var­pe­liais“ jau yra par­duo­ta.

– Bru­ne­tai iš­vaiz­des­ni nei blon­di­nai? – Ne.

Tur­būt nė­ra pa­sau­ ly­je klau­si­mų, į ku­ riuos ga­li­ma at­sa­ky­ ti vie­na­reikš­miš­kai, tik „taip“ ar „ne“.

– Pa­sau­li­nė kri­zė – tai pui­kiai or­ga­ni­zuo­tas są­moks­las? – Taip.

Šmaikštuolė: A.Paškevičiūtė vienareikšmiškai atsakytų tik į pasiū-

lymą tuoktis.

Da­rius Sė­le­nis Gy­ve­ni­me daž­nai tu­ri­me pa­si­ rink­ti vie­ną ar ki­tą ke­lią. Vi­du­rio nė­ra. Taip ir mū­sų žai­di­me. De­ vy­ni klau­si­mai, de­vy­ni at­sa­ky­ mai – tik „taip“ ar­ba „ne“. Šį kar­ tą mū­sų pa­šne­ko­vė – te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja, mo­de­lis Ais­tė Paš­ ke­vi­čiū­tė.

– Man­tas Jan­ka­vi­čius ge­riau už Do­na­tą Mont­vy­dą? – O, Die­vai! Ne.

– Ne­mo­kan­tie­siems me­luo­ti po­ke­rio ge­riau ne­žais­ti? – Ne.

Vytenio Jurevičiaus (BFL) nuotr.

– Da­ly­vau­da­ma dau­ge­ly­je ren­ gi­nių ir lai­dų, pri­si­de­da­te prie tuš­ty­bės mu­gės? – Taip (po il­gos abe­jo­nės). – La­dy Ga­ga pro­pa­guo­ja juo­ dus ir blo­gus da­ly­kus? – Ne. – Dėl šei­mos at­si­sa­ky­tu­mė­te kar­je­ros? – Taip (il­giau­siai abe­jo­ja, iš­si­su­ ki­nė­ja, tei­gia, kad at­sa­ky­ti be­veik neį­ma­no­ma).

– Su­tik­tu­mė­te at­lik­ti pa­grin­di­ nį vaid­me­nį ki­ne, jei net rei­kė­tų su­vai­din­ti at­vi­rą mei­lės sce­ną? – Taip. P.S. „Tur­būt nė­ra pa­sau­ly­je klau­ si­mų, į ku­riuos ga­li­ma at­sa­ky­ti vie­ na­reikš­miš­kai, tik „taip“ ar „ne“. Taip atsakyti galima į vienintelį klau­si­mą, „ar te­kė­si už ma­nęs“. Tai­gi, ir į šiuos klau­si­mus at­sa­ ky­ti bu­vo la­bai sun­ku. Mie­lai bū­ čiau at­sa­kiusi „ne vi­sai“, „tur­ būt“, „gal­būt“. To­dėl at­sa­ky­mų ne­priim­ki­te už gry­ną pi­ni­gą“, – pri­dū­rė A.Paš­ke­vi­čiū­tė.

14

šeštADIENIS, spalio 27, 2012

vakarė

Ant sau­lė­tų Is­pa­ni­jos pa­plū Įsis­mar­ka­vus ru­de­niui, nė­ra nie­ko ma­lo­ niau nei su­grįž­ti į va­sa­rą. Ne min­ti­mis ir ne pri­si­mi­ni­mais, o tie­sio­gi­ne to žo­džio pra­ sme, fi­ziš­kai. Tuo me­tu, kai Lie­tu­vo­je ima plak­ti lie­tūs ir įsi­siau­čia vė­jai, ge­ra pa­ tir­ti, kad pla­ne­to­je yra to­kių vie­tų, kur ga­ li­ma ty­so­ti pa­plū­di­my­je, džiaug­tis sau­le ir už­ver­tus gal­vą gro­žė­tis pal­mė­mis.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ne­pai­so ka­len­do­riaus

Vie­na to­kių vie­tų – Is­pa­ni­jos Kos­ta Bra­va pa­kran­tė. Ma­lo­naus kli­ma­to ne­le­pi­na­mi mū­sų ša­lies gy­ven­to­jai iš­ties tu­ri prie­žas­čių pa­vy­dė­ti is­ pa­nams – ku­ror­ti­nio se­zo­no truk­ mė dau­ge­lio ša­lių tu­ris­tų pa­mėg­ta­ me re­gio­ne ne­pa­val­di ka­len­do­riaus tvar­kai. Ir įsi­bė­gė­jus spa­liui Kos­ta Bra­ vos ku­ror­te San­ta Su­za­na (San­ta Su­san­na) poil­siau­to­jų ne­sti­go. Vis dėl­to rei­kia pri­pa­žin­ti, jog šiuo me­ tų lai­ku čia vy­rau­ja ga­na per­mai­ nin­gi orai. Iš­si­gied­ri­jus ter­mo­met­ro stul­pe­ lis ga­li kil­ti ne­to­li 30 laips­nių pa­da­ los, o po va­lan­dos ki­tos jau ga­li pri­ reik­ti ir skė­čio ar megz­ti­nio. San­ta Su­za­na – vie­nas iš gau­sy­ bės ku­ror­ti­nių mies­te­lių, pa­ži­ru­sių Šiau­rės Ry­tų Ka­ta­lo­ni­jo­je. Kai ku­ rie čia ap­si­lan­kę tau­tie­čiai ne­re­tai jį ly­gi­na su Pa­lan­ga. Ta­čiau to­kias aso­cia­ci­jas ža­di­na ne­bent są­sa­ jos su J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­ve – per vi­są San­ta Su­za­nos ku­ror­ti­nę zo­ ną drie­kia­si il­ga pro­me­na­da, „ap­ li­pu­si“ vieš­bu­čiais, ka­vi­nu­kė­mis bei par­duo­tu­vė­lė­mis. Vis dėl­to mėgs­tan­tiems triukš­ min­gas pra­mo­gas čia vei­kiau­siai bū­tų per ra­mu. Ki­ta ver­tus, gal­būt bū­tent toks poil­sis, jau pri­slo­pus ku­ ror­ti­nio se­zo­no įkarš­čiui, ir priim­ti­ nas di­džia­jai da­liai at­vy­kė­lių. Tarp „ru­de­ni­nių“ San­ta Su­za­ nos poil­siau­to­jų bu­vo ga­li­ma iš­ vys­ti ne­ma­žai jau­nų šei­mų net su ke­lių mė­ne­sių bamb­liais bei gau­sy­ bę gar­baus am­žiaus sen­jo­rų. Lie­tu­va = Sa­bo­nis

Vei­das: įsta­bia­jai Bar­se­lo­nai, ku­ri neat­sie­ja­ma nuo An­to­ni Gaudí kū­ry­

bos, pa­žin­ti ne­pa­kaks ke­lių va­lan­dų ar die­nos.

Be abe­jo, di­džiau­sia ku­ror­to ver­ ty­bė – žyd­ru­ma aki­nan­ti Vi­dur­že­ mio jū­ra ir pa­plū­di­miai. Prip­ra­tu­ sie­siems prie švel­naus smė­liu­ko čia teks jau­kin­tis smul­ku­tį žvy­rą. No­rin­tie­ji už 5 eu­rus die­nai ga­ lė­jo iš­si­nuo­mo­ti gul­tą. Ta­čiau ši pa­slau­ga po­pu­lia­ru­mo tarp poil­ siau­to­jų ne­su­lau­kė. Net to­kia pa­ plū­di­mio „fak­tū­ra“ ga­li­ma pa­ken­ čia­mai kul­niuo­ti ba­so­mis bei gu­lė­ti pa­si­tie­sus rankš­luos­tį. Pa­jū­ris vi­lio­ja ne tik šiuo me­tų lai­ku ne­gau­sius poil­siau­to­jus. Kai oras pa­lan­kus, pa­kran­tė­je iš­si­ri­ kiuo­ja bū­rys meš­ke­rė­mis ap­si­gink­ la­vu­sių vie­tos gy­ven­to­jų. Pap­lū­di­my­je ty­san­čių sve­tim­ša­ lių dė­me­sį kart­kar­tė­mis pa­trau­kia ir iš ban­gų iš­ny­ran­tys po­van­de­ni­ nės me­džiok­lės en­tu­zias­tai. Aki­

vaiz­du, kad šis už­siė­mi­mas jiems – kas­die­nis už­siė­mi­mas, ku­rį vai­ ni­kuo­ja di­des­nis ar ma­žes­nis lai­ mi­kis: įvai­rios žu­vys, aš­tuon­ko­jai. Vie­nas to­kių į ban­gas su­si­ruo­šu­ sių pa­ner­ti „me­džio­to­jų“ – gar­baus am­žiaus ka­ta­lo­nas – nu­ste­bi­na pui­kio­mis ang­lų kal­bos ži­nio­mis. Vy­ras man­da­giai pa­pra­šo už­trauk­ti nar­dy­mo kos­tiu­mo už­trauk­tu­ką. Ir, ži­no­ma, tuoj pa­smal­sau­ja. „Lit­hua­nia?“ – ma­ty­ti, kad geog­ra­fi­jos ži­nių re­vi­zi­ja ne­duo­da tei­gia­mų re­zul­ta­tų. „Sa­bo­nis? O, krep­ši­nis“, – aki­vaiz­džiai at­kun­ ta na­ras. Mei­lė už 7 eu­rus

Ne­nuos­ta­bu, jog nau­ją­jį pa­žįs­ta­ mą po to dar te­ko su­tik­ti ne vie­ną kar­tą. Mies­te­lis – kom­pak­tiš­kas, ką jau kal­bė­ti apie vieš­bu­čių zo­ną. Tad ir at­rak­ci­jos čia – kuk­lios. Kai at­si­bos­ta gu­li­nė­ti pa­plū­di­ my­je ar dan­gus ap­niūks­ta, dau­ge­lis tie­siog vaikš­ti­nė­ja ar žiop­li­nė­ja po

Kos­ta Bra­vos ku­ror­ tuo­se at­ro­do ra­mu it Die­vo užau­sy­je. Dar nei­šau­šus vi­du­die­ niui, vie­tos gy­ven­to­ jai oku­puo­ja ne­di­du­ kes ka­vi­nu­tes ir pa­ si­ne­ria į kas­die­nį ri­ tua­lą. par­duo­tu­ves, ku­rios siū­lo fak­tiš­kai iden­tiš­kas pre­kes: įvai­rius su­ve­ny­ rus, marš­ki­nė­lius ar di­džiu­lius pa­ plū­di­mio rankš­luos­čius su Is­pa­ni­ jos bei Bar­se­lo­nos sim­bo­li­ka. Žvit­rūs tam­saus gy­mio pre­kei­ viai iš to­lo svei­ki­na­si „ho­la!“ ir ban­do kaip įma­ny­da­mi įpirš­ti sa­vo pre­kę. Dar prieš mi­nu­tę ki­tą 30 eu­ rų kai­na­vę marš­ki­nė­liai su už­ra­šu „Aš my­liu Bar­se­lo­ną“ at­pin­ga per­ pus, po to ima­mi siū­ly­ti už 10, ga­ liau­siai – už 7 eu­rus. Ka­dan­gi Is­pa­ni­jos ku­ror­tus itin pa­mė­go ru­sa­kal­biai tu­ris­tai, ap­ suk­rūs pre­ky­bi­nin­kai ne­pra­lei­džia pro­gos pa­de­monst­ruo­ti ling­vis­ti­ nių su­ge­bė­ji­mų. „Pri­vet“ (svei­ki) – be­ne daž­niau­siai jų var­to­ja­mas žo­dis. Ir, kaip te­ko įsi­ti­kin­ti, to­ kios pa­stan­gos pa­traukia ne vie­ną po­ten­cia­lų pir­kė­ją. Be abe­jo, vieš­bu­čių zo­no­je vis­ kas kiek bran­giau. Ta­čiau ne­pa­ tin­gė­jus paė­jė­ti to­lė­liau, ga­li­ma

Koloritas: tipiška kurortų panorama

nu­kak­ti į mie­lą mies­te­lį Malg­rat de Ma­rą bei iš­vys­ti ne tik ki­to­kias kai­nas, bet ir ki­to­kią ka­ta­lo­nie­čių kas­die­ny­bę. Die­nos pra­džia su vy­nu

Tur­ga­vie­tė, ma­žos mais­to krau­ tu­vė­lės čia – ir ap­si­pir­ki­mo, ir sa­ vo­tiš­ka bend­ra­vi­mo vie­ta. Tik­ra at­gai­va vaikš­ti­nė­ti ty­kio­mis, siau­ ro­mis se­na­mies­čio gat­ve­lė­mis su ne­di­du­kais au­ten­tiš­kais, vie­nas ša­lia ki­to pri­si­šlie­ju­siais pa­sta­ tais, ku­rie sle­pia ma­žus jau­kius kie­me­lius. Ne re­te­ny­bė čia iš­vys­ti ir po lan­ gais, ant bal­ko­nė­lių at­brai­lų tin­giai ple­vė­suo­jan­čias Ka­ta­lo­ni­jos vė­lia­ vas. Kaip ži­noma, šio re­gio­no gy­ ven­to­jai – aist­rin­gi pa­trio­tai. Tarp svar­biau­sių Malg­rat de Ma­ ro lan­ky­ti­nų ob­jek­tų – ne­di­de­lis par­kas, į ku­rį ga­li­ma pa­si­kel­ti bei nu­si­leis­ti fu­ni­ku­lie­riu­mi, as­ke­tiš­ ka, iš ak­me­nų su­mū­ry­ta baž­ny­čia. Kaip te­ko pa­tir­ti iš bend­ra­vi­mo su nau­juo­ju pa­žįs­ta­mu, is­pa­nai ne­si­bo­di kal­bė­ti apie kri­zę. Ta­čiau ma­to­ma rea­ly­bė ver­čia įta­riai gal­ vo­ti, ar tik jie ne­juo­kau­ja. Bent jau Kos­ta Bra­vos ku­ror­tuo­ se at­ro­do ra­mu it Die­vo užau­sy­ je. Dar nei­šau­šus vi­du­die­niui, vie­ tos gy­ven­to­jai oku­puo­ja ka­vi­nu­tes ir links­mai kle­gė­da­mi pa­si­ne­ria į kas­die­nį ri­tua­lą – skai­to spau­dą, bend­rau­ja vie­ni su ki­tais, mė­gau­ ja­si ka­va ar net lei­džia sau iš­lenk­ti vie­ną ki­tą tau­rę vy­no. Jų žvilgs­niuo­se anaip­tol ne­ma­ty­ ti ne­ri­mo ar nuo­var­gio, jie nie­kur ne­sku­ba ir ne­si­bo­di le­pin­tis sies­ to­mis. Siū­lo iš­ky­lau­ti

San­ta Su­za­na, kaip ir ap­lin­ki­niai ku­ror­tai, poil­siau­to­jų ver­ti­na­mi ir dėl pui­kios dis­lo­ka­ci­jos. Iš čia trau­ ki­niu pa­to­gu pa­siek­ti maž­daug 70 km nu­to­lu­sią Ka­ta­lo­ni­jos sos­ti­

15

šeštADIENIS, spalio 27, 2012

vakarė

ū­di­mų kri­zės še­šė­lis ne­krin­ta

Ra­zi­na: ori­gi­na­lus užeigos fa­sa­das traukia praeivių akį.

– čerpių stogų fone puikuojasi viešbučių pastatai.

Li­nos Bie­liaus­kai­tės nuo­tr.

Sti­lius: tu­ris­tus vi­lio­ja spal­vin­ga gat­vių pre­ky­ba ir įvai­rūs res­to­ra­nė­liai.

Vaiz­dai: į Malg­rat de Ma­ro par­ką galima pa­si­

kel­ti fu­ni­ku­lie­riu­mi.

nę Bar­se­lo­ną. Ne­pa­da­ry­ti to bū­tų tie­siog švent­va­gys­tė, ypač tiems, ku­rie dar ne­si­lan­kė šia­me įsta­baus gro­žio mies­te. Ne­no­rin­tie­ji ke­liau­ti sa­va­ran­kiš­kai ga­li rink­tis įvai­rių tu­riz­mo agen­tū­rų pa­slau­gas. Štai vie­na jų ap­si­lan­ky­ti Bar­se­lo­no­je, įskai­tant ke­lio­nę ir gi­do pa­slau­gas, siū­lė už 35 eu­rus. Tu­ris­ti­nio se­zo­no me­tu, ku­ris čia ofi­cia­liai bai­gia­si maž­daug spa­lio vi­du­ry­je, ga­li­ma rink­tis ir ki­tas eks­ kur­si­jas – pa­vyz­džiui, iš­vy­ką į gar­sų­ jį Mont­se­ra­to vie­nuo­ly­ną ar net į kai­ my­ni­nes ša­lis – An­do­rą, Pran­cū­zi­ją. Bar­se­lo­no­je įspė­jęs il­ga­pirš­čių pa­si­sau­go­ti nau­ja­sis pa­žįs­ta­mas dar pa­ta­ria – jei su­ma­ny­tu­mė­ te ki­tą­met pas mus at­vyk­ti, ge­riau rink­tis rug­sė­jo pa­bai­gą. „Tuo me­ tu pas mus dar karš­ta ir poil­siau­to­ jų ne­be tiek daug“, – šyp­te­li drau­ giš­ka­sis ka­ta­lo­nas.

Senamiestis: ties siauromis gatvelėmis driekiasi vienas

su kitu sulipę namai.

Pra­mo­gos: tarp poil­siau­to­jų po­pu­lia­rios eks­kur­si­jos lai­vais.

Nep­rik­lau­so­my­bės ša­li­nin­kai

Erd­vu: be­si­bai­gian­tį tu­ris­ti­nį se­zo­ną liu­di­ja iš­tuš­tė­ję pa­plū­di­miai.

Ka­ta­lo­n i­ja yra eko­no­m iš­kai stip­r iau­ sias Is­pa­ni­jos re­gio­nas ša­lies šiau­rės ry­ tuo­se, pa­lei Vi­dur­že­mio jū­ros pa­kran­tę. Sos­ti­nė – Bar­se­lo­na. Gy­ven­to­jai – ka­ta­ lo­nai, kal­ban­tys ka­ta­lo­nų kal­ba. Re­gio­ nas 2006-ai­siais pra­plė­tė au­to­no­mi­ją, daž­nai ne­su­ta­ria su Is­pa­ni­jos val­džia, di­džio­ji vi­suo­me­nės da­lis yra ne­prik­ lau­so­my­bės ša­li­nin­kai. 2007 m. įvy­ko vi­suo­ti­nis re­fe­ren­du­mas, ku­ria­me ka­ ta­lo­nai bal­sa­vo už ju­ri­di­nės reikš­mės su­tei­ki­mą sa­vo tau­ti­niam sta­tu­sui. 2010 m. kons­ti­tu­ci­niam teis­mui blo­ka­vus re­ fe­ren­du­mo re­zul­ta­tus, Bar­se­lo­no­je įsi­ žie­bia mi­li­jo­ni­nės de­monst­ra­ci­jos. Iš­di­ die­ji ka­ta­lo­nai ig­no­ruo­ja ir na­cio­na­li­nę Is­pa­ni­jos šven­tę spa­lio 12-ąją. Nuo šių me­tų pra­džios vi­so­je Ka­ta­lo­ni­jos te­ri­to­ ri­jo­je už­draus­tos ko­ri­dos.

Orai

Savaitgalį sinoptikai Lietuvoje prognozuoja vėsius orus, naktimis pašals. Sniegas ar šlapdriba galimi naktimis, dienomis didžiojoje šalies dalyje kritulių nenumatoma. Šiandien dieną temperatūra svyruos apie 3–5 laipsnius šilumos, pajūryje galimas lietus. Sekmadienio naktį bus iki 5 laipsnių šalčio, dieną temperatūra svyruos apie 3–5 laipsnius šilumos.

Šiandien, spalio 27 d.

+4

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+4

Šiauliai

Klaipėda

+4

Panevėžys

+3

Utena

+4

8.10 17.55 9.45

301-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 65 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+4

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +6 Brazilija +30 Briuselis +8 Dublinas +7 Kairas +29 Keiptaunas +23 Kopenhaga +7

kokteilis Mo­te­rų sme­ge­nų san­da­ra

Londonas +9 Madridas +16 Maskva +2 Minskas +1 Niujorkas +19 Oslas +5 Paryžius +9 Pekinas +22

Praha +2 Ryga +4 Roma +20 Sidnėjus +19 Talinas +1 Tel Avivas +26 Tokijas +20 Varšuva +3

Vėjas

1–5 m/s

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

1

5

2

0

3

1

5

1

1

3

1

5

1

0

4

pirmadienį

Čes­ka (moks­li­nin­kai pa­ra­šė, kad tai dar ne vis­kas. Jie tę­sia da­mų sme­ge­nų stu­di­jas)

1430 m. mi­rė Lie­t u­ vos di­dy­sis ku­n i­gaikš­ tis Vy­tau­tas (gi­mė apie 1350 m.). 1728 m. gi­mė bri­t ų ke­ liau­to­jas Ja­me­sas Coo­ kas – pir­mų­jų Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos, Aust­ra­li­jos ir Ha­va­jų sa­lų že­mė­la­pių au­to­rius (mi­rė 1779 m.). 1782 m. gi­mė ita­lų kom­ po­zi­to­rius ir smui­ko vir­ tuo­zas Nic­co­lo Pa­ga­ni­ni (mi­rė 1840 m.). 1811 m. gi­mė pir­mo­sios pa­sau­ly­je siu­v i­mo ma­

ši­nos iš­ra­dė­jas, JAV pra­ mo­ni­nin­kas Isaa­cas Sin­ ge­ris (mi­rė 1875 m.). 1855 m. gi­mė ru­sų bio­ lo­gas ir se­lek­c i­n in­kas Iva­nas Mi­čiu­ri­nas (mi­rė 1935 m.). 1888 m. gi­mė Nes­to­ras Mach­no, anar­c ho-ko­ mu­n is­tas, Uk­rai­nos re­ vo­l iu­cio­n ie­r ius, ne­su­t i­ kęs po re­vo­l iu­ci­jos su­ si­vie­ny­ti su bol­še­vi­kais (mi­rė 1934 m.). 1952 m. gi­mė ita­lų ak­to­ rius Ro­ber­to Be­nig­ni.

1978 m. gi­mė smui­ko vir­t uo­zė ki­nė Va­nes­ sa Mae.

Šlapd­ri­ba neap­lenks ir pa­jū­rio Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Lie­tu­vo­je va­kar iš­kri­tęs snie­gas – pir­ma­sis ar­tė­jan­čių ne­ma­lo­ nių orų pra­na­šas. Ar­ti­miau­sio­ mis die­no­mis žvar­bu bus ir uos­ ta­mies­ty­je.

Se­zo­nas: ar­tė­jan­čios die­nos jau bus šykš­čios sau­lės spin­du­lių.

Kaip tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­ gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys, šį sa­vait­ga­lį ir pir­mo­je atei­nan­čios sa­vai­tės pu­sė­je orus Klai­pė­do­je lems aukš­tes­nio slė­ gio sri­tis. Bus ne­pas­to­viai de­be­suo­ta, ta­ čiau, pa­sak spe­cia­lis­to, di­des­ nė kri­tu­lių, dau­giau­sia snie­go, ti­ ki­my­bė – šian­dien, ant­ra­die­nį bei tre­čia­die­nį. Oro tem­pe­ra­tū­ra uos­ta­mies­ ty­je die­no­mis te­pa­kils iki 4–7, o nak­ti­mis – iki 0–3 laips­nių ši­lu­

mos, o kai kur Že­mai­ti­jo­je kris iki 3 laips­nių že­miau nu­lio. Ar­ti­miau­ sio­mis die­no­mis vy­raus ne­pas­to­ vios kryp­ties, ne­stip­rus, 3–8 m/s vė­jas. „Ant­ro­je atei­nan­čios sa­vai­tės pu­sė­je orai pa­bjurs, bus de­be­suo­ta, penk­ta­die­nį – snie­gas, pe­rei­nan­tis į šlapd­ri­bą ir lie­tų, šeš­ta­die­nį pro­ tar­piais pa­lis, pie­tų kryp­čių vė­jas su­stip­rės iki 10–15 m/s“, – pro­ gno­za­vo L.Pakš­tys. Ta­čiau oro tem­pe­ra­tū­ra die­no­mis jau tu­rė­tų kil­ti iki 7–10, nak­ti­mis – iki 2–5 laips­nių ši­lu­mos.

Golfo aikštyne – ryklys Golfo aikštynuose kamuoliukas ne visada lekia kaip planuota, ta­ čiau gyvas ryklys, kuris mįslingai atsirado vieno Kalifornijos golfo klubo 12-ojoje starto aikštelėje, matyt, buvo itin taiklaus smūgio rezultatas.

Ne­p a­s i­ten­k i­n i­mo krū­t i­nės dy­d žiu cent­ras (nuo dy­džio ne­prik­lau­so). Neo­ni­nė iš­ka­ba „Ir vėl vis­ką pra­gė­rei“. Vy­ku­sio­se rea­li­za­ci­jo­se ne­pas­te­bi­mai už­si­de­ga ant kak­tos, su­ge­dę eg­zemp­ lio­riai ga­li trink­te­lė­ti kep­tu­ve. Silp­nai ar­gu­men­tuo­to ver­ki­mo cent­ras.

+2

Alytus

Vardai Šiandien: Abanas, Frumentas, Ramojus, Katalina, Sabina, Tautmilė, Vincas.

spalio 27-ąją

rytoj

„Kok­tei­l is“ su­lau­kė moks­l i­n in­k ų ata­ skai­tos apie tai, kas su­da­ro dai­lio­sios ly­ ties sme­ge­nis. Štai pir­mie­ji re­zul­ta­tai. Kar­to­tu­vas „Už­teks sek­so“. Kai ku­rias mo­te­ris jis vei­kia at­virkš­čiai. Te­le­vi­zi­jos se­ria­lų įsi­mi­ni­mo įren­gi­nys. Pas­lėp­ta ir ma­žai iš­ty­ri­nė­ta sri­tis „Vai­ ra­vi­mo meist­riš­ku­mas“. Lai­das, ku­riuo nuo­lat te­ka sig­na­lai „No­ riu pa­puo­ša­lų, kve­pa­lų ir t.t.“. At­min­ties įren­gi­nys, nuo­lat kau­pian­tis „kas, su kuo, ka­da“. Gal­vos skaus­mo ge­ne­ra­to­rius. Kon­cent­ra­ci­jos, su­si­kau­pi­mo ir dė­me­ sio taš­kas (ma­žy­tis toks). Cent­r i­n is or­ga­nas „Im­pul­sy­vus ap­si­ pir­ki­mas“. „Zu­me­r is“ „Už­teks jau šian­d ien ger­t i“. Nuk­rei­pia­mas į par­tne­rio ar vy­ro pu­sę. Ko­man­dos „No­r iu ir to­dėl žūt­būt rei­ kia“ for­muo­to­jas. Ak­ty­vuo­ja­si, jei blo­ kuo­ja­mas ket­vir­tas ar aš­tun­tas blo­kas. Daž­niau­siai vei­kia la­bai ge­rai ir be per­ sto­jo. Au­toat­sa­kik­lis „Tu ma­nęs ne­be­my­li“. Mais­to kre­ma­vi­mo da­vik­lis. Daž­niau­ siai su­vei­kia lai­ku, to­dėl ga­li­ma džiaug­ tis ska­niais val­giais. Imi­ta­to­rius „Ži­di­nio sau­go­to­ja“. Yra pa­ vy­ku­sių rea­li­za­ci­jų. Or­gaz­mo si­mu­lia­to­rius. Sa­vik­ri­ti­kos cent­ras „Veid­ro­dė­li, pa­sa­ kyk, kas pa­sau­ly­je...“

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Almanė, Gaudrimas, Simonas, Skirmantas, Tadas.

orai klaipėdoje Šiandien

+3

+3

Apie 60 cm ilgio kaliforninis šaka­ dantis ryklys veikiausiai buvo pa­ gautas erelio žuvininko netoliese esančioje Ramiojo vandenyno pa­ krantėje ir pamestas, kai paukštis skrido virš San Chuano kalvų gol­ fo klubo, esančio į pietus nuo Los Andželo. „Vienas mūsų budėtojas vaikšti­ nėjo po teritoriją ir pastebėjo kaž­

ką spurdant žolėje mūsų 12-ojo­ je starto aikštelėje“, – pasakojo klubo operacijų direktorė Melissa McCormack. Jos teigimu, ant žuvies kūno bu­ vo žaizdelių, matyt, likusių, kai laimikis iškrito paukščiui iš sna­ po. Darbuotojai nusprendė skubiai nuvežti rykliuką atgal į vandenyną, esantį už 8 km nuo klubo. „Įleidome jį į vandenį ir žino­ jome, kad turime nedelsdami nu­ gabenti jį į vandenyną. Vienas iš mūsų automobiliukų prižiūrėto­ jų pasisiūlė nuvežti jį į paplūdimį Danos kyšulyje, kur jis buvo pa­ leistas“, – nurodė pareigūnė. „Klaipėdos“, BNS inf.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.