2012-10-27 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, spalio 27 d., 2012 m.

Nr. 252 (1451)

diena.lt

PorT­rE­TaS KuK­li­S.PrūSai­čio­ vai­vo­ryKšTė

2,50 Lt NEt 38 PROGRA 2012 m. spalio 27

d.

MOs

+

TaiKiKlyjE

Savaitė horoskop S ir Kryžiaž as odiS

Ne tik patie pa­čiau­siem ms s

kiNO FO te Buvusių specialiųLis ag

Šiandien priedas jų entų ne būna

albumaS

Me­ni­nin­ko namų du­rys at­vi­ros ir re­ci­dy­vis­tams

Tiražas 35 350

Mūsų pi­lie­čiai ne­su­žavė­ti, kaip dir­ba mūsų teisė­sau­ga, bet ir ne­sa­ko, kad ta teisė­sau­ga be­vil­tiš­ka – re­zer­vas aug­ti yra.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to So­cio­lo­gi­jos fa­kul­te­to pro­fe­so­rius Alek­sand­ras Dob­ry­ni­nas

„Mes nei­mam tų vaikų, jie pa­tys atei­ na. Tų, ku­rie atei­ na, neiš­ve­jam. Aš jiems kar­to­ju: „Jūs man įdomūs tiek, kiek aš jums rei­ka­ lin­gas. Jei­gu aš jums ne­rei­ka­lin­gas, tai ir jūs man ne­įdomūs,“ – apie sa­vo glo­bo­ti­ nius dėstė ži­no­mas skulp­to­rius Ne­ri­jus Ka­va­liaus­kas.

6p. miestas

Auk­sa­ran­kiai iš Nau­jo­sios Vil­nios „Laisvės ke­lias“, pre­zi­dentū­ros var­tai, Trakų baž­ny­čios kry­žiai.

Vi­sa tai gimė sos­tinės už­kam­py­ je – Nau­jo­jo­je Vil­nio­je, tarp se­nos ga­myk­los griuvė­sių.

2p. miestas

Pir­ma­s snie­gas ta­po rim­tu iš­ban­dy­mu Va­kar pa­ry­čiais pa­si­rodęs pir­ma­ sis snie­gas ir šlapd­ri­ba pri­darė ne­ma­žai bėdų vai­ruo­to­jams – dėl jų ne­su­val­dytų au­to­mo­bi­lių nu­kentė­jo ir ke­tu­ri pėstie­ji. 2p.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Šei­mo­je – vien ber­niu­kai

Me­ni­nin­kas gy­ve­na Varė­nos ra­jo­ne, Nau­juo­siuo­se Val­ki­nin­kuo­se. Vy­ras pa­juo­ka­vo, kad tėvus iš­vežė ro­gutė­ mis į mišką, o pa­ts su šei­ma įsikū­ rė jų na­me. 36 metų Ne­ri­jus – krep­ ši­nin­ko ūgio, stam­bus, veš­lia ry­ža barz­da.

10

miestas

Al­ko­ho­lio upės lie­ja­si ir nak­ti­mis Užuovėja: žvelgdami į skulptorių N.Kavaliauską vaikų globos namų auklėtiniai instinktyviai mato tėvą, jau-

čia, kad už didelio vyro pečių bus saugu.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Savaitės interviu: Tikimasi, kad kiti rinkimai bus sąžiningesni

šiandien Pasaulis

Tiek „oran­ži­niais“, tiek „mėly­nai­ siais“ nu­si­vylę Uk­rai­nos rinkė­jai ieš­ko naujų ly­de­rių.

14p.

Šeštadienis Ko tik jis neiš­ bandė – mo­ kyk­lo­je bu­vo tik­ras van­da­ las, ty­čio­jo­si ir er­zi­no mo­ky­ to­jus. Už­siėmė Rytų dvi­ko­ vo­mis, bok­su, žaidė šach­ ma­tais. Tik po pen­ke­rių metų Ma­rius Rep­šys su­pra­to, kad jo vie­ta – teat­ro sce­no­je. 21p.

8p.

Sportas

Artū­ras Po­vi­liū­nas, nu­sprendęs ne­ kan­di­da­tuo­ti į Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­den­to pa­ rei­gas ir dip­lo­ma­tiš­kai stebėjęs jam ge­rai pa­žįstamų dviejų pre­ten­dentų kovą prie­š rin­ki­mus, pri­pa­ži­no, kad ji pa­li­ko ir kar­čių nuo­sėdų.

18p.

TV diena

„TV die­nos“ ga­le­ri­jo­je – Sau­lius Prūsai­tis, pri­sta­to­mas kaip lie­tu­viš­ kos elekt­ro­ninės mu­zi­kos die­vu­kas, grupės „Hap­pyend­less“ vo­ka­lis­tas, Auk­si­nio sce­nos kry­žiaus no­mi­nan­ tas ir gran­dio­zi­nio TV3 pro­jek­to „X fak­to­rius“ teisė­jas.

Nors po 22 val. ba­ruo­se įsi­gy­to al­ko­ho­lio ne­ga­li­ma ne­štis na­mo, „Vil­niaus die­na“ įsi­ti­ki­no, kad šios tai­syklės nie­kas ne­pai­so. Ypač ato­kiau nuo mies­to cent­ro. 4p.

Ekonomika

Ku­ria alaus var­to­ji­mo kultūrą Vi­sa­da jau­tu­sios, kad tu­ri vers­li­ nin­ko gys­lelę, dvi jau­nos mo­te­ rys įkūrė bend­rovę, ku­ri pre­kiau­ ja ne tik alu­mi, bet ir už­kand­žiais prie šio gėri­mo.

9p.

2

šeštADIENIS, spalio 27, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Pas­ni­gus – vir­ti­nė ava­ri­jų Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiū­tė

z.voitiuleviciute@diena.lt

Va­kar pa­ry­čiais pra­dė­jęs kris­ti snie­gas Vil­niu­je bė­dos pri­da­rė ne tik vai­ruo­to­jams – dėl jų ne­su­val­ dy­tų au­to­mo­bi­lių nu­ken­tė­jo ke­ tu­ri pės­tie­ji, o drau­di­kai jau skai­ čiuo­ja, ko­kio dy­džio ža­las tu­rės at­ly­gin­ti.

Su­si­da­rė spūs­čių

Va­kar­die­nos ry­tas iš vil­nie­čių pa­ rei­ka­la­vo kant­ry­bės – dėl smul­kių ava­ri­jų mies­te il­giau nei įpras­tai stri­go eis­mas gat­vė­se.

Vil­niu­je iš­kri­tus pir­ma­jam snie­ gui už­re­gist­ruo­ti 27 eis­mo įvy­kiai, per juos nu­ken­tė­jo pen­ki žmo­nės, ke­tu­ri iš jų – mies­te. Tiek įvy­kių už­re­gist­ruo­ta per tris va­lan­das – nuo 7.30 iki 10.30 val. Dar de­šimt įvy­kių už­re­gist­ruo­ta iki 15 val.

Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to Ke­lių po­li­ci­jos val­dy­bos vir­ši­ nin­kas Vy­tau­tas Čer­ne­vi­čius ži­ niask­lai­dai sa­kė, kad ava­rin­gu­mas šį penk­ta­die­nį išau­go tris kar­tus.

Dau­g u­m ai žmo­n ių anks­ty­ vas pir­ma­sis snie­gas kė­lė pa­ki­lių emo­ci­jų, ta­čiau iš vai­ruo­to­jų jis pa­rei­ka­la­vo dau­giau lai­ko ir kant­ ry­bės.

Iš ry­to Vil­niaus gat­vė­se eis­mas bu­vo dar lė­tes­nis nei įpras­tai. Sa­ va­no­rių pro­spek­te net prieš 10 val. va­žiuo­ti truk­dė dvi ne­di­de­lės ava­ ri­jos, ku­rios ga­lė­jo kil­ti dėl ne­tin­ ka­mo to­kio­mis eis­mo są­ly­go­mis au­to­mo­bi­lių grei­čio.

Pas­te­bė­ti­na, kad ne apie vi­sus eis­mo įvy­kius, jei per juos žmo­ nės ne­nu­ken­čia ir su­ta­ria­ma, kas kal­tas, pra­ne­ša­ma po­li­ci­jai.

Pa­rei­gū­nai pa­ste­bi, kad stai­ga pa­si­kei­ tus orams vai­ruo­to­ jai de­ra­mai neį­ver­ ti­na su­dė­tin­ges­nių eis­mo są­ly­gų.

Po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, iš vi­ sų ke­lių eis­mo įvy­kių daž­niau­siai gat­vė­se ir san­kry­žo­se su­si­du­ria au­to­mo­bi­liai, jie par­tren­kia pės­ čiuo­sius. Taip pat pa­si­tai­ko to­kių eis­mo įvy­kių, kaip sve­ti­mo ir sa­ vo au­to­mo­bi­lio ap­ga­di­ni­mas sta­ tant trans­por­to prie­mo­nę ar ma­ nev­ruo­jant sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je; ta­čiau to­kių įvy­kių pa­ly­gin­ti ne­ daug. „Pa­rei­gū­nai pa­ste­bi, kad stai­ ga pa­si­kei­tus orams vai­ruo­to­jai de­ra­mai neį­ver­ti­na su­dė­tin­ges­ nių eis­mo są­ly­gų, – sa­kė Vil­ niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vė Eve­li­na Pa­gou­nis. – To­dėl pra­šo­ma, kad vai­ruo­to­jai vai­ruo­tų kiek ga­li­ma at­sar­giau ir pri­si­min­tų, jog ke­lias da­bar ga­li bū­ti daug sli­des­nis, to­ dėl il­ges­nis ir au­to­mo­bi­lio stab­dy­ mo ke­lias.“ Rei­kė­tų keis­ti KET?

Ken­tė­jo ir pės­tie­ji

Ta­čiau ne vien vai­ruo­to­jai ir jų au­ to­mo­bi­liai nu­ken­tė­jo nuo anks­ty­ vo snie­go. „Iš vi­sų pen­kių eis­mo įvy­kių, per ku­riuos bu­vo nu­ken­tė­ju­sių­jų, tik vie­nu at­ve­ju su­žeis­ta au­to­mo­ bi­liu va­žiuo­jan­ti mo­te­ris – jos au­ to­mo­bi­lis su­si­dū­rė su ki­tu. Ki­tais at­ve­jais nu­ken­tė­jo ke­tu­ri au­to­mo­ bi­lių par­blokš­ti pės­tie­ji“, – sa­ kė Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Val­dy­mo or­ ga­ni­za­vi­mo sky­riaus Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio at­sto­vas. Šie skai­čiai ro­do, kad nors ir ne­ gau­sus, bet ne­ti­kė­tas snie­gas pri­ da­rė ža­los. Pa­vyz­džiui, prieš sa­ vai­tę per vi­są die­ną bu­vo nu­sta­ty­ta be­veik tiek pat ava­ri­jų, kiek va­kar per ke­lias va­lan­das.

Nors Ke­lių eis­mo tai­syk­lė­se (KET) nu­ma­to­ma, kad vai­ruo­to­jai su žie­ mi­nė­mis pa­dan­go­mis tu­ri va­ži­nė­ti nuo lapk­ri­čio 10 d., ta­čiau penk­ ta­die­nio ry­tas pa­ro­dė, jog žie­mi­ nių pa­dan­gų ga­li rei­kė­ti jau spa­lio ant­ro­je pu­sė­je.

Kaip aiš­ki­no Lie­tu­vos hid­ro­me­ teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Izol­da Mar­ci­no­nie­nė, snie­gas spa­lio 26 d. Lie­tu­vo­je – joks ste­buk­las, tad vai­ruo­to­jai jau ga­lė­tų bū­ti pa­ruo­šę sa­vo au­to­mo­ bi­lius žie­mai. „Per­nai pa­sni­go pa­ly­gin­ti vė­lai.

Pir­mo­jo snie­go Lie­tu­vo­je su­lauk­ ta lapk­ri­čio 13 d., Vil­niu­je – tik lapk­ri­čio 18 d. Ta­čiau toks vė­ly­vas snie­gas kaip per­nai – re­tas reiš­ki­ nys“, – sa­kė I.Mar­ci­no­nie­nė. Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos Sau­gaus

eis­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Dmit­ri­jus Bia­las pa­brė­žė, kad vai­ruo­to­jai ga­lė­tų su žie­mi­nė­ mis ne­dyg­liuo­tosio­mis pa­dan­go­ mis va­ži­nė­ti ir va­sa­rą, ta­čiau re­ tas taip da­ry­tų, nes šil­tuo­ju me­tų lai­ku jos la­biau dy­la. „O va­sa­ri­nes pa­dan­gas į žie­ mi­nes rei­kia keis­ti to­dėl, kad va­ sa­ri­nės pa­dan­gos vei­kia ge­riau­ siai, kai oro tem­pe­ra­tū­ra yra ne ma­žiau kaip 7 laips­niai. Lapk­ri­ tį stip­riai kei­čia­si me­teo­ro­lo­gi­ nės są­ly­gos, krin­ta tem­pe­ra­tū­ra, daž­nai že­miau nu­lio, oro są­ly­gos su­pras­tė­ja. Tai­gi dėl ap­le­dė­ju­sios ar ap­snig­tos ke­lio dan­gos ga­li­ma su­si­dur­ti su su­dė­tin­ges­nė­mis va­ žia­vi­mo są­ly­go­mis. At­siž­vel­giant į il­ga­me­čių me­teo­ro­lo­gi­nių ste­ bė­ji­mų re­zul­ta­tus ir va­sa­ri­nių pa­ dan­gų eksp­loa­ta­ci­nes ypa­ty­bes, pa­si­rink­tos bū­tent šios pa­dan­gų kei­ti­mo da­tos“, – sa­vo nuo­mo­ ne dėl KET pa­grįs­tu­mo pa­si­da­li­ jo spe­cia­lis­tas.

Teks at­ly­gin­ti ža­lą

Drau­di­mo bend­ro­vės „ER­GO Lie­ tu­va“ Ža­lų ad­mi­nist­ra­vi­mo sky­ riaus va­do­vas Ne­ri­jus Gied­rai­tis tei­gė, kad dau­giau­sia pra­ne­ši­mų apie ava­ri­jas su­lau­kia­ma iš Vil­ niaus bei Klai­pė­dos re­gio­no. Drau­ di­mo bend­ro­vės at­sto­vas skai­čiuo­ ja, kad pre­li­mi­na­ri vi­du­ti­nė šį ry­tą dėl iš­kri­tu­sio snie­go pa­tir­ta ža­la sie­kia apie 2,5 tūkst. li­tų.

Vi­sos ža­los su­si­ju­sios su sau­ gaus at­stu­mo ne­si­lai­ky­mu – vai­ ruo­to­jai ne­spė­ja lai­ku su­stab­dy­ti ir at­si­tren­kia į prie­šais va­žiuo­jan­ tį au­to­mo­bi­lį. „Su­lau­kus pir­mų­jų di­des­nių kri­ tu­lių su snie­gu ar­ba plik­le­džio pa­ dau­gė­ja eis­mo įvy­kių, kai vai­ruo­to­ jui tin­ka­mai neį­ver­ti­nus at­stu­mo, ke­lio dan­gos ar esant si­tua­ci­jai, kai bū­ti­na stai­giai stab­dy­ti, dėl sli­daus ke­lio au­to­mo­bi­lis įsi­rė­žia į prie­ky­ je esan­čią ma­ši­ną ar ki­tą ob­jek­tą – pa­pras­tai stul­pą, ati­tva­rą – ar­ ba tie­siog nu­va­žiuo­ja nuo ke­lio“, – sa­kė drau­di­mo bend­ro­vės BTA Ža­lų re­gu­lia­vi­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ka­ro­li­na Kar­po­va.

Ta­čiau, nors vai­ruo­to­jai snie­ guo­ta ke­lio dan­ga va­ži­nė­ja su va­ sa­ri­nė­mis pa­dan­go­mis, nuo­sto­liai bus at­ly­gin­ti, nes va­ži­nė­ti su žie­ mi­nė­mis pa­dan­go­mis dar ne­pri­ va­lo­ma.

Auk­si­nės ra „Lais­vės ke­lias“, pre­zi­den­tū­ros var­tai, Tra­ kų baž­ny­čios kry­žiai, šim­tai pa­go­niš­kų sau­lu­čių ir net vien iš ge­le­žies bei plie­no nu­kal­tas vo­nios kam­ba­rys se­na­mies­ty­je.

Vi­sa tai gi­mė sos­ti­nės už­kam­py­je – Nau­ jo­jo­je Vil­nio­je, tarp ne­vei­kian­čios ga­myk­ los griu­vė­sių.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Įsi­kū­rė bu­vu­sio­je kal­vė­je

Žaizd­ras, prie­ka­las, kū­jai. Bu­vu­ sio­je Sta­ty­bos ap­dai­los ma­ši­nų ga­myk­los kal­vė­je vėl ver­da gy­ve­ ni­mas. Čia gims­tan­čių ar­cha­ji­nės šalt­kal­vys­tės še­dev­rų ga­li­me iš­ vys­ti įvai­riuo­se Lie­tu­vos kam­pe­ liuo­se ir pri­va­čių na­mų kie­muo­se, bu­tų in­ter­je­ruo­se, ant di­din­gų baž­ ny­čių sto­gų. „Ka­dai­se, dar XX a. pra­džio­je, čia taip pat bu­vo kal­vė. Ši­čia bu­ vo ga­mi­na­mi gar­sūs ca­ri­nė­je Ru­ si­jo­je dal­giai – li­tov­kos. So­viet­ me­čiu šio­je ga­myk­los vie­to­je taip pat bū­ta kal­vės. Vė­liau čia ne­bu­vo nie­ko, o prieš tre­jus me­tus įsi­kė­lė­ me mes. Tie­siog ieš­ko­jo­me pa­tal­pų ir šios pa­si­ro­dė tin­ka­mos“, – sa­vo pa­sa­ko­ji­mą pra­dė­jo me­ta­lo meist­ ras Juo­zas Stan­ke­vi­čius.

Vy­ras čia sa­vo die­nas daž­niau­siai lei­džia drau­ge su sū­nu­mi Pau­liu­mi.

Be­veik 400 kv. m kal­vė­je, ku­rios sie­nos grei­čiau pri­me­na tau­to­dai­ lės mu­zie­jų nei dirb­tu­ves, me­ta­lo ga­mi­nys nuei­na vi­są sa­vo ke­lią nuo pro­jek­to gi­mi­mo au­to­riaus gal­vo­je ir brė­ži­nio iki rea­laus daik­to. Dal­ gių čia jau nie­kas ne­be­ga­mi­na, už­ tat ko­ne kas­dien at­si­ran­da ki­to­kių dir­bi­nių.

Užt­run­ka ir kelis mė­ne­sius

Pap­ras­čiau­sius ga­mi­nius kal­viai pa­ga­mi­na per die­ną, su­dė­tin­ges­nių ga­my­ba ga­li už­truk­ti ir po­rą sa­vai­

čių. Ta­čiau bū­ta ir to­kių, ku­riuos da­ry­ti te­ko ne vie­ną mė­ne­sį. „Žmo­gus ma­no, kad jei daik­tas ma­žas, tai jį pa­pras­čiau pa­ga­min­ ti. To­li gra­žu. Daug dė­me­sio rei­kia skir­ti bū­tent de­ta­lėms. Ro­dos, da­ rai var­tų ele­men­tą ir už­trun­ki ko­ kias dvi sa­vai­tes. Ži­no­ma, di­de­ li pro­jek­tai už­trun­ka kur kas il­giau.

Pa­vyz­džiui, „Lais­vės ke­lias“ prie Kons­ti­tu­ci­jos pro­spek­to ir Ge­le­ži­ nio Vil­ko gat­vių san­kry­žos – dirb­ ti te­ko ke­tu­ris mė­ne­sius ir kas­dien po 12–16 va­lan­dų per pa­rą. Da­rant to­kius daik­tus ne­bū­na nei sa­vait­ga­ lių, nei lais­vų va­ka­rų“, – dės­tė pa­ šne­ko­vas.

Ne­re­tai tvar­kant ob­jek­tą ten­ka de­rin­tis prie ki­tų dar­buo­to­jų dar­ bo gra­fi­ko. „Mes da­ro­me iš me­ta­lo, ki­ti klo­ja mar­mu­rą, tre­ti de­da me­ dį. Vi­sa tai tu­ri bū­ti su­de­rin­ta. Bū­ na taip, kad, pri­klau­so­mai nuo ki­tų dar­bo, ten­ka keis­ti vie­nos ar ki­tos de­ta­lės iš­vaiz­dą. Taip ir už­trun­ka dar­bas. Gal ir grei­čiau pa­da­ry­tum, jei su ki­tais ne­bend­ra­dar­biau­tum.

Bet ar ge­riau?“ – re­to­riš­kai klau­sė J.Stan­ke­vi­čius.

Su­ža­vė­jo me­ta­lo gro­žis

Kas at­ve­dė Juo­zą į šalt­kal­vys­tės sri­tį? „Po vi­du­ri­nės mo­kyk­los įsi­dar­ bi­nau res­tau­ra­ci­nė­se dirb­tu­vė­se ir ma­no pir­mas dar­bas bu­vo Šv. Jo­ nų baž­ny­čios res­tau­ra­ci­nės de­ta­ lės – po to jos pa­te­ko į Ar­chi­tek­tū­ ros mu­zie­jų, bu­vu­sį ša­lia Šv. Onos baž­ny­čios. Ir štai nuo to pra­si­dė­jo

Pro­jek­tai, prie ku­rių dir­bo Stan­ke­vi­čiai „Lais­vės ke­lias“. Skulp­tū­ri­nė kom­

po­zi­ci­ja – sie­na, skir­ta Bal­ti­jos ke­liui at­ min­ti. Ofi­cia­liai ati­deng­ta 2010 m. Jos il­gis 60 m., aukš­tis 3,3 m, sto­ris 0,5 m.

Jai pa­sta­ty­ti su­nau­do­ta 1,5 to­nos me­ ta­lo, su­dė­ta 20 tūkst. ply­tų.

Gai­les­tin­go­jo Jė­zaus pa­veiks­las. Bu­ vo at­nau­jin­tos me­ta­li­nės šven­to­vės de­ta­lės. Šv. Te­re­sės baž­ny­čia. Ša­lia Auš­

ros var­tų esan­ti baž­ny­čia. Pas­ta­ty­ ta XVII a. vi­du­ryje ba­sų­jų kar­me­li­ Tra­kų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­ tų vie­nuo­lių ini­cia­ty­va. Da­bar­ti­nis si­lan­ky­mo baž­ny­čia. Pas­ta­ty­ta Vy­ baž­ny­čios in­ter­je­ras su­kur­tas XVI­ tau­to Di­džio­jo lai­kais, XV a. pr., tu­ri go­ II a. ant­ro­je pu­sė­je. 1760–1764 m. šv. ti­kos ir ba­ro­ko ele­men­tų. Res­tau­ruo­ Te­r e­s ės gy­v e­n i­m ą ir veik­l ą vaiz­ jant baž­ny­čią šie­met bu­vo at­nau­jin­ duo­jan­čias fres­kas nu­ta­pė Vil­niaus ti jos kry­žiai, var­tai, jų ap­kaus­tai. Me­ dai­l i­n in­k as Mo­t ie­j us Sluš­č ians­k is. ta­li­nės de­ta­lės res­tau­ruo­tos tris mė­ 1783 m. Mo­tie­jus Po­cie­jus iš Auš­ros Var­tų gat­vės pu­sės pri­sta­tė kop­ly­ ne­sius. čią. Res­t au­ruo­jant baž­ny­čią bu­vo Val­do­vų rū­mai. Kont­ro­ver­siš­kas pa­keis­ta apie pu­sę vi­sų šven­to­vės sta­ti­nys tarp Ge­di­mi­no pi­lies bokš­to me­ta­li­nių de­ta­lių. ir Ka­ted­ros pra­dė­tas sta­ty­ti prieš dau­ Pre­zi­den­tū­ra. Rū­mai mi­ni­mi nuo giau nei pen­ke­rius me­tus. J.Stan­ke­vi­ XIV a. kaip di­di­kų Goš­tau­tų re­zi­den­ čius pa­ga­mi­no rū­mų var­tų vy­rius, ku­ ci­ja. Vė­les­niais am­žiais pri­klau­sė Vil­ rių svo­ris per 80 kg. niaus ar­ki­vys­ku­pui, XIX a. ir XX a. pr.

Die­vo Gai­les­tin­gu­mo šven­to­vė.

Žie­ma: snie­gas bei šlapd­ri­ba va­kar ry­te ap­sun­ki­no eis­mo są­ly­gas, ir ne vi­si vai­ruo­to­jai bu­vo tam pa­si­ruo­šę.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pas­ta­ty­ta XV a., anks­čiau va­di­no­ si Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čia. XIX a. bu­ vo pa­vers­ta cerk­ve, 1920 m. vėl grą­ žin­ta ka­ta­li­kams. Šiuo me­tu ji gar­si tuo, kad jo­je yra 1934 m. nu­ta­py­tas

bu­vo Vil­niaus ge­ne­ral­gu­ber­na­to­ riaus re­zi­den­ci­ja. Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę 1990 m. ta­po nuo­ la­ti­ne pre­zi­den­to dar­bo vie­ta. J.Stan­ ke­vi­čius yra pa­ga­mi­nęs pre­zi­den­tū­ ros var­tus.

3

šeštADIENIS, spalio 27, 2012

miestas

an­kos iš Nau­jo­sios Vil­nios Pa­vel­das: daug dė­me­sio J.Stan­ke­vi­čius ski­ria se­

na­jam Lie­tu­vos pa­vel­dui, pa­vyz­džiui, krikš­čio­niš­kų kry­žių pirm­ta­kėms – pa­go­niš­koms sau­lu­tėms – at­kur­ti.

Ap­lai­du­mas: kai ku­rie baž­ny­čių kry­žiai ar var­tai

ne­bu­vo pri­žiū­ri­mi ir tvar­ko­mi ke­lis šimt­me­čius – nuo ta­da, kai bu­vo pa­sta­ty­ti.

Tra­di­ci­ja: me­ta­las kal­vė­je ap­do­ro­ja­mas taip pat kaip ir prieš šim­tus me­tų – kai­ti­nant ug­ni­mi ir dau­žant kū­jais.

ma­no dar­bas“, – pri­si­mi­nė J.Stan­ ke­vi­čius.

So­viet­me­čiu kal­vis dau­giau­sia pri­si­dė­da­vo prie baž­ny­čių res­tau­ ra­ci­jos, taip įgi­jo pa­tir­ties ir ėmė do­mė­tis Lie­tu­vos pa­vel­du. „Ta­da ga­na smar­kiai bu­vo res­tau­ruo­ja­ mos baž­ny­čios, kur kas la­biau nei da­bar. Nes da­bar tik­rai yra daug ne­mok­šiš­ku­mo ir daug ap­leis­tų šven­to­vių, o ta­da dar­bas vi­rė“, – dės­tė J.Stan­ke­vi­čius.

Tvar­ko baž­ny­čių kry­žius

Nors dau­ge­lis baž­ny­čių sto­vi ne­ tvar­ko­mos, Juo­zui ir Pau­liui Stan­ ke­vi­čiams dar­bų ne­trūks­ta. Prieš po­rą me­tų bu­vo tvar­ko­ma Šv. Ste­ po­no baž­ny­čia, Die­vo Gai­les­tin­gu­ mo šven­to­vė sos­ti­nės Do­mi­ni­ko­ nų gat­vė­je. Vi­siš­kai ne­se­niai bu­vo res­tau­ruo­ti Tra­kų baž­ny­čios var­ tai, kry­žiai. „Tra­kuo­se res­tau­ra­vo­me kry­žius, du­rų ap­kaus­tus, var­tus. Šv. Te­re­sės baž­ny­čios kry­žius te­ko res­tau­ruo­ ti, ki­tų šven­to­vių taip pat“, – tei­gė J.Stan­ke­vi­čius.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, su­si­du­riant su sak­ra­li­niais da­ly­kais ne­pa­kan­ ka tie­siog im­ti ir pa­da­ry­ti nau­ją kry­žių. Daž­niau­siai tai bū­tų pa­ts pa­pras­čiau­sias dar­bas – pa­da­ry­ti nau­ją, ku­ris at­ro­dy­tų taip pat kaip se­nas. „Kar­tais ten­ka taip ir da­ry­ti, nes se­nas, dau­gy­bę me­tų ne­pri­žiū­rė­tas kry­žius tie­siog tam­pa kaip po­pie­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

rius. Nu­va­lai rū­dis, pa­ju­di­ni ir jis su­tru­pa. Ta­čiau daž­niau­siai mes sten­gia­mės iš­sau­go­ti au­ten­tiš­kus kry­žius, nes, ži­no­te, jie ypa­tin­gi. Žmo­nės ėjo prie jų šimt­me­čiais, klau­pė­si, mel­dė­si. Juo­se sly­pi ta mi­li­jo­nų mal­dų ener­gi­ja“, – dės­tė me­ta­lo meist­ras.

Žmo­gus ma­no, kad jei daik­tas ma­žas, tai jį pa­pras­čiau pa­ ga­min­ti. To­li gra­žu.

Daug dė­me­sio rei­ kia skir­ti bū­tent de­ ta­lėms.

Praei­ty­je vy­ra­vo šab­lo­nai

Iš­sau­go­ti se­nuo­sius, o ne kur­ti nau­jus dar­bus meist­ras siū­lo ir to­ dėl, kad pro­fe­sio­na­lių kal­vių sun­ku su­ras­ti. „Tik­rų meist­rų tik­rai ma­ žai, tad rei­kia tau­so­ti tą dar­bą, ku­ ris bu­vo at­lik­tas“, – dės­tė J.Stan­ ke­vi­čius.

Sau­go­ti pa­vel­dą rei­kia dar ir to­ dėl, kad anks­čiau jo bu­vo la­bai ma­žai. Žmo­nės me­ta­lą dau­giau­ sia nau­do­da­vo uti­li­ta­ri­nėms reik­ mėms: že­mės ūkio pa­dar­gams, įran­kiams ga­min­ti. Da­lį su­da­ry­da­ vo pa­puo­ša­lai. „Daug kas ma­no, kad praei­ty­ je bu­vo šalt­kal­vys­tės auk­so am­

žius, bet iš tie­sų au­to­ri­nių dar­bų anuo­met be­veik ne­bū­da­vo. Žmo­ nės dau­giau­sia už­si­sa­ky­da­vo tai, kas bu­vo rei­ka­lin­ga bui­ty­je. Pra­ ban­gos, ar­chi­tek­tū­ros de­ta­lės bū­ da­vo nu­si­žiū­rė­tos Va­ka­ruo­se ir šab­lo­niš­kai da­ro­mos vi­sur pa­na­ šios. Šab­lo­nų tais lai­kais bū­da­vo kur kas dau­giau nei da­bar“, – pa­ brė­žė J.Stan­ke­vi­čius.

Gai­vi­na pa­go­niš­ką me­ną

Pra­dė­jęs dirb­ti šalt­kal­viu J.Stan­ke­ vi­čius ne tik vyk­do sve­ti­mus už­sa­ ky­mus, bet ir pa­ts ku­ria. Dau­giau­sia dė­me­sio vy­riš­kis ski­ria au­ten­tiš­kam lie­tu­viš­kam me­nui gai­vin­ti. Jis stu­ di­juo­ja li­te­ra­tū­rą, do­mi­si šio­je sri­ ty­je at­lik­tais ty­ri­mais.

Pag­rin­di­nis jo pa­sie­ki­mas – šim­ tai at­kur­tų lie­tu­viš­kų pa­go­niš­kų sau­lu­čių. „Žmo­nės jas sta­ty­da­vo­ si prie na­mų, o da­bar vis daž­niau ir ka­puo­se sta­to. Juk tai tas pa­ts kry­ žius, tik mū­sų au­ten­tiš­kas pa­go­niš­ kas. Jei­gu pa­si­do­mė­tu­mė­te, pa­go­ niš­ko­je Lie­tu­vo­je bu­vo 52 die­vai ir die­vy­bės, ta­čiau pa­ts aukš­čiau­sias bu­vo Dievs. Taip pat bu­vo ir Ka­vo­ lis, ar­ba kal­vis, ku­ris nu­ka­lė sau­lę ir mė­nu­lį. Vi­sa tai – kos­mo­so struk­ tū­ra“, – sa­vo kū­ry­bą de­monst­ra­ vo kal­vis.

Net krikš­čio­ny­bei įsi­ga­lė­jus Lie­ tu­vo­je pa­go­niš­ki ženk­lai iš­li­ko. To­ dėl ir da­bar kiek­vie­nas kry­žius skir­tin­guo­se Lie­tu­vos re­gio­nuo­se at­ro­do vis ki­taip.

Ap­lin­ka: įsi­kū­rę ka­dai­se vei­ku­sio­je kal­vė­je Stan­

ke­vi­čiai pri­kė­lė ją nau­jam gy­ve­ni­mui.

„Štai, pa­vyz­džiui, Že­mai­ti­jo­je kry­žius yra su Per­kū­no ie­ti­mi. Ki­ tur nau­do­ja­ma rū­ta, gė­lė. Vi­sur yra skir­tin­gai. Be­je, ir aš kiek esu sau­ lu­čių pa­da­ręs, nė vie­nos tur­būt nė­ ra to­kios pat. Vi­sos jos skir­tin­gos“, – pa­sa­ko­jo vy­riš­kis.

kriauk­lės, spin­te­lių ir kab­liu­kų.

Toks už­sa­ky­mas at­ro­dė keis­tas, iš pra­džių net bu­vo­me šo­ki­ruo­ti, bet su­ti­ko­me, nu­spren­dė­me iš­ban­ dy­ti. Ir ką gi... Kai vis­ką bai­gė­me, bu­vo gra­žu pa­žiū­rė­ti. La­bai ori­gi­ na­lus pro­jek­tas“, – dės­tė J.Stan­ ke­vi­čius.

Įren­gė vo­nios kam­ba­rį

Ar bū­na taip, kad žmo­nės atei­na tu­rė­da­mi to­kių idė­jų, nuo ku­rių plau­kai pies­tu sto­ja­si? Kal­vių pra­kti­ko­je to­kių at­ve­jų bū­ta ne vie­nas. Žmo­nės ne­ša nuo­trau­kas, nu­si­ žiū­rė­tus pro­jek­tus, pra­šo pa­da­ry­ ti pa­čių keis­čiau­sių da­ly­kų. Vie­nų kal­viai tuoj pat at­si­sa­ko, nuo ki­ tų už­sa­ko­vus ten­ka il­go­kai at­kal­ bi­nė­ti. „Žmo­nės pa­ma­to ką nors už­sie­ ny­je, net brė­ži­nį at­si­ve­ža. Bet pa­ ma­tau ir sa­kau, kad to­kio pa­da­ry­ ti ne­ga­lė­siu ar­ba pa­da­ry­siu, bet tai ne­bus tai, ko jūs ti­ki­tės. Pa­vyks­ta per­kal­bė­ti, įro­dy­ti, kad ko­pi­ja nie­ ka­da ne­bus to­kia kaip ori­gi­na­las“, – dės­tė J.Stan­ke­vi­čius.

Kar­tais, pa­sak J.Stan­ke­vi­čiaus, pro­jek­tas at­ro­do neį­ti­ki­mas, sun­ kiai įgy­ven­di­na­mas, bet už­sa­ko­vas pa­sie­kia sa­vo ir iš­si­rei­ka­lau­ja bent pa­ban­dy­ti jį įgy­ven­din­ti. Ne­se­niai su to­kiu iš­šū­kiu kal­viui te­ko su­si­ dur­ti sos­ti­nės se­na­mies­ty­je. „Atė­jo vie­nas už­sa­ko­vas ir sa­ko, kad no­ri kal­viš­ko vo­nios kam­ba­ rio, kad vis­kas bū­tų iš me­ta­lo, nuo užuo­lai­dė­lės lai­kik­lio ir vo­nios iki

Kurs vieš­bu­čio in­ter­je­rą

Kal­viš­ka vo­nia pa­ska­ti­no P.Stan­ ke­vi­čių dar ak­ty­viau mąs­ty­ti apie sa­vo gy­ve­ni­mo pro­jek­tą – iš me­ ta­lo ir ak­mens įreng­ti vieš­bu­čio ar ko­kio nors ki­to di­de­lio ob­jek­to in­ ter­je­rą. „Vo­nios kam­ba­rys... Taip, tai ga­ li­ma bū­tų pa­va­din­ti šio­kiu to­kiu iš­ ban­dy­mu. Bet juk tai be ga­lo ma­ža erd­vė, gal ko­kie 5 kv. m. Tai tik­ rai nė­ra pa­kan­ka­mas plo­tas vi­sai sa­vo kū­ry­bai iš­reikš­ti“, – kal­bė­jo P.Stan­ke­vi­čius.

Pa­sak jau­no­jo kal­vio, Lie­tu­vo­je in­ter­je­rams vis dar pa­si­ren­ka­mas me­dis, ne­va taip yra šil­čiau, su­ tei­kia­ma jau­ku­mo. Ši­taip ak­muo ir me­ta­las ne­pel­ny­tai nu­stu­mia­mi į ant­rą pla­ną. „O man at­ro­do, kad šiais lai­kais, kai yra šil­dy­mo sis­te­mos, to­kie da­ ly­kai kaip ge­le­žis ne­tu­rė­tų gąs­din­ti.

Tai yra nau­ja sri­tis, dar ne­pa­žin­ta ir at­ve­ria nau­jus kū­ry­bos ho­ri­zon­tus.

Vieš­bu­tis ne iš me­džio, o iš ge­le­žies ir ak­mens, su sa­vo ypa­tin­ga ener­ ge­ti­ka man tap­tų gy­ve­ni­mo pro­ jek­tu“, – sva­jo­jo P.Stan­ke­vi­čius.

4

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

miestas

12p.

Į paskutinę Lietuvos karių misiją Afganistane vyksta aštuonios moterys.

Iš kiemų va­lys seną laužą Sos­tinės sa­vi­val­dybė gy­ven­to­ jus vėl ra­gi­na pra­neš­ti apie vie­ tą dau­gia­bu­čių kie­m uo­s e uži­ man­čius ne­va­žiuo­jan­čius au­to­ mo­bi­lius. Jei to­kių au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kai jais ne­pa­sirū­pins, tu­ rės mokė­ti bau­das.

Per ak­ciją „Dau­giau erdvės kie­ muo­se“ Vil­niaus mies­to sa­vi­val­ dybės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus pa­reigū­nai iki lapk­ri­čio 15 d. rinks in­for­ma­ciją apie ne­nau­do­ja­mas trans­por­to prie­mo­nes, pa­lik­tas bend­ro­jo nau­do­ji­mo te­ri­to­ri­jo­se, ir ra­gins sa­vi­nin­kus jo­mis pa­si­rūpin­ti.

Su­rink­ta in­for­ma­ci­ja bus api­ bend­rin­ta ir per­duo­ta Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios tvar­kos val­dy­bos Eko­lo­gi­jos ir teisės pa­ žei­dimų pre­ven­ci­jos sky­riui.

Po­li­ci­jos pa­reigū­nai trans­por­to prie­mo­nių sa­vi­nin­kams, per nu­ro­ dytą laiką ne­pa­sirū­pi­nu­siems ne­ nau­do­ja­mais au­to­mo­bi­liais, tai­kys ad­mi­nist­ra­ci­nes nuo­bau­das nuo 250 iki 500 litų, už pa­kar­to­tinį pa­ žei­dimą gre­sia bau­da nuo 500 iki 1000 litų ir ga­li būti kons­fis­kuo­ ja­ma trans­por­to prie­monė.

Gy­ven­to­jai apie kie­muo­se sto­ vin­čius ne­tvar­kin­gus au­to­mo­bi­ lius (nu­ro­dy­ti gatvę ir na­mo nu­

Grėsmė: to­kių se­nienų sa­vi­nin­kams ga­li būti skir­tos bau­dos iki 1000 litų.

merį, au­to­mo­bi­lio mo­delį, spalvą, vals­ty­binį nu­merį, datą ir laiką, ka­da pa­stebė­ta trans­por­to prie­ monė, ir, jei įma­no­ma, pri­dėti jos nuo­trauką) Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riui ga­li pra­neš­ti e. pa­štu vie­so­ji.tvarka@vilnius.lt ar­ba te­ le­fo­no nu­me­riu (8 5) 219 7948.

Ak­ci­ja „Dau­giau erdvės kie­muo­ se“ pra­dėta vyk­dy­ti 2009-ai­siais.

BFL nuo­tr.

Ren­giant 2011 m. pa­va­sa­rio ir ru­dens ak­ci­jas nu­sta­ty­tos 1123 ne­nau­do­ja­mos trans­por­to prie­ monės, 578 ne­nau­do­ja­mos trans­ por­to prie­monės iš­ga­ben­tos iš Vil­niaus mies­to bend­ro­jo nau­do­ ji­mo vietų į ant­ri­nio per­dir­bi­mo įmo­nes, re­mon­to įmo­nes ar pri­ va­čias val­das.

VD inf.

Vi­dur­nak­tis. Spar­ čiu žings­niu ker­ tu blau­siai ap­švies­ tas gat­ves ir pa­su­ku ar­ti­miau­sio kie­mo link. Ke­ti­nu ap­si­lan­ ky­ti Fa­bi­jo­niš­kių cent­re įsikū­ru­sia­ me ba­re, ku­ris al­ko­ ho­liu pre­kiau­ja visą par­ą. No­riu įsi­ti­kin­ti, ar ne iš pirš­to lauž­ ti pa­sa­ko­ji­mai, kad svai­ga­lai čia par­da­ vinė­ja­mi be jo­kių ap­ri­bo­jimų.

Pa­žei­di­mai: tik imk, grei­tai pa­slėpk

par­si­neš­ti ir po 22 val.

Nak­ti­niai ba­rai Lukas Kivita Par­davė ati­da­rytą bu­telį

Pas­par­tinęs žingsnį, sku­biai išei­ nu iš kie­mo ir at­si­du­riu ne­di­delė­ je gatvės ži­bintų ap­švies­to­je alė­jo­ je. Vi­du­ry­je sto­vi ne­di­de­lis ply­ti­nis pa­statų komp­lek­sas, ant ku­rio ma­ ty­ti iš­ka­bos su iš to­lo švie­čian­čiais ka­vi­nių ir par­duo­tu­vių pa­va­di­ni­ mais. Nors nė vie­na įstai­ga šiuo pa­ros me­tu ne­dir­ba, prie pa­sta­ to sto­vi­niuo­ja gru­pelė žmo­nių, ku­ rių si­lue­tus iš­ryš­ki­na iš vie­nin­te­lio lan­go sklin­dan­ti švie­sa. Lėtai su­ trau­kiu pa­sku­tinį ci­ga­retės dūmą ir pus­lan­kiu ap­ėjęs gru­pelę ati­da­ rau ba­ro du­ris.

Užėjęs vi­dun kaip­mat pa­jun­ tu aitrų al­ko­ho­lio kvapą. Pa­tal­po­ je sto­vi ke­le­tas sta­le­lių, prie ku­rių sėdi du vi­du­ti­nio am­žiaus vy­rai ir iš vien­kar­ti­nių puo­de­lių gurkš­no­ja alų. Nek­reip­da­mas į juos dėme­sio ei­nu tie­siai prie pre­kys­ta­lio.

Pa­si­ro­do par­davė­ja ir rūška­nu žvilgs­niu nu­žiū­ri ma­ne nuo gal­vos iki kojų. „Jums ko?“ – šal­to­ku to­ nu krei­pia­si į ma­ne. Mi­nutėlę per­ žiū­rinė­ju len­ty­no­se ir šal­dy­tu­vuo­se išdė­lio­tus bu­te­lius, bet il­gai ne­ svarstęs iš­si­ren­ku. „Man „Tau­ro“.

Ne, ne ši­to, o to, kur ša­lia sto­vi“, – ran­ka pa­ro­dau di­delį bu­telį šal­dy­ tu­vo apa­čio­je. „Try­li­ka tris­de­šimt“, – iš­ta­ria par­davė­ja ir len­kia­si paim­ ti alaus bu­te­lio, bet stai­ga su­sto­ja ir dar kartą pa­si­žiū­ri į ma­ne. „Ti­kiuo­si, ži­not, kad turė­siu ati­ da­ry­ti?“ – klau­sia ji. Man­da­giai jos pa­pra­šau bu­telį pa­lik­ti už­suktą, nes norė­čiau alų par­si­vež­ti ir iš­ger­ti na­ mie. Ši pik­tai į ma­ne pa­si­žiū­ri ir sa­ko tik­rai to ne­da­ry­sian­ti, nes po 22 val. al­ko­holį ger­ti leid­žia­ma tik ba­re.

Mi­nutėlę įti­kinė­ju ją, kad bent jau kamš­telį pa­liktų, net pa­si­ūlau pa­ lik­ti ar­bat­pi­ni­gių, ta­čiau par­davė­ja ne­nu­si­leid­žia, at­su­ka bu­telį ir pri­ pil­do vien­kar­tinį puo­delį.

Už manęs jau sto­vi ke­le­tas su­si­ rau­ku­sių tre­nin­guotų vy­rukų, to­

dėl nu­sprend­žiu dau­giau ne­be­si­ gin­čy­ti. Su­mokėjęs už alų, tri­mis gurkš­niais iš­tuš­ti­nu stik­linę ir pa­ si­ėmęs at­suktą bu­telį de­monst­ra­ ty­viai ei­nu išė­ji­mo link. Ati­daręs du­ris, at­si­su­ku į par­davėją tikė­ da­ma­sis, jog ji mėgins su­stab­dy­ ti ma­ne, kad al­ko­ho­lio neiš­si­neš­ čiau, ta­čiau ši tik pik­tai dėbte­li ir prii­ma už manęs stovė­jusį klien­ tą. Ką gi, at­ro­do, kad te­rei­kia pa­ siim­ti sa­vo kamš­telį ir dėl iš­si­ne­ ši­mo bėdų ne­bus.

„Tik iš­kart įsidėk į kup­rinę, kad nie­kas ne­ma­tytų“, – iš­girs­tu šiek tiek su­sier­zi­nu­ sią par­davėją.

Deg­tinė ka­vos puo­de­liuo­se

Po iš da­lies sėkmin­go ban­dy­ mo įsi­gy­ti al­ko­ho­lio Fa­bi­jo­niškė­ se va­žiuo­ju į kitą tašką – Jus­ti­niš­ kių gatvė­je įsikū­rusį nak­tinį barą.

Drau­gai ir pa­žįsta­mi sa­ko, kad tai be­ne pa­vo­jin­giau­sia vie­ta vi­sa­me Jus­ti­niš­kių ra­jo­ne dėl nuo­lat ky­ lan­čių muš­ty­nių.

Ar­ti­nan­tis prie vie­tos, da­ro­ si ne­jau­ku. Prie įėji­mo rūko būrys ag­re­sy­viai nu­si­tei­ku­sių jau­nuo­lių.

Kai ku­rie jų val­go čia pat ga­mi­na­ mus ke­ba­bus ir kažką gurkš­no­ ja. Nuo jau­nuo­lių pusės pa­si­girs­ta dūžtan­čio stik­lo gar­sas ir keiks­ma­ žod­žių pliūps­nis. Ei­nu vi­dun, ap­si­ me­tu ne­pas­tebįs įtar­tinų žvilgs­nių ir ne­girdįs vul­ga­rių ko­men­tarų.

Vi­du­je skam­ba ru­siš­ka mu­zi­ka, o vi­si ba­re esan­tys sta­liu­kai užsės­ ti aso­cia­liai at­ro­dan­čių as­menų.

Priei­nu prie pre­kys­ta­lio, kur ma­ne ga­na ma­lo­niai pa­si­tin­ka čia dir­ban­ ti mo­te­ris. Už­si­sa­kau pus­litrį deg­ tinės. Jau nu­si­tei­kiu, jog teks vėl pra­šy­ti, kad leistų iš­si­neš­ti, ta­čiau, ma­no nuo­sta­bai, par­davė­ja, užuot

5

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ratuotam žudikui suš­vel­ni­no bausmę Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas va­kar dve­jais me­tais su­trum­pi­no laisvės at­ėmi­mo bausmę Ramū­nui Balkū­ nui, ku­ris sa­vo vai­ruo­ja­mu au­to­ mo­bi­liu mir­ti­nai su­ža­lo­jo ša­li­gat­ viu ei­nantį vyrą ir kūdikį.

ir ne­škis – nors įsta­ty­mai draud­žia, Vil­niu­je vis dar vei­kia dau­gybė vietų, iš ku­rių al­ko­ho­lio į na­mus ga­li­ma leng­vai Luko Kivitos nuo­tr.

spjau­na į įsta­ty­mus prie­šta­ra­vu­si, pa­ti pa­si­siū­lo man pa­dėti. At­su­ku­si bu­telį, mo­te­ris visą jo tu­rinį su­pils­to į du maž­daug pusės lit­ro tūrio kar­to­ni­nius in­de­ lius, la­bai pri­me­nan­čius puo­du­kus, į ku­riuos pi­la­ma ka­va iš­si­neš­ti. Iš­ tuš­ti­nu­si bu­telį, mo­te­ris plas­ti­ki­niu dang­te­liu už­den­gia šią ne­įprastą tarą ir ati­da­vu­si grąžą pa­lin­ki ge­ro va­ka­ro. At­ro­do, kad ba­ro sa­vi­nin­ kams iš­ra­din­gu­mo ne­trūksta.

Svar­biau­sia – pa­slėpti

Nusp­rend­žiu pa­si­dai­ry­ti Laz­dy­ nuo­se. Tie­sa, pir­mo­ji vie­ta, į ku­rią ei­nu, yra net ne ba­ras. Tai ke­ba­ binė, esan­ti ne­to­li Sau­sio 13-osios vi­du­rinės mo­kyk­los.

Lau­ke prie įėji­mo jo­kių ag­re­sy­ viai nu­si­tei­ku­sių as­menų ne­su­tin­ ku, todėl drąsiai ei­nu vi­dun. Ten nie­ko nėra, išs­ky­rus vir­tuvė­je plu­ šan­čią dar­buo­toją. „Man dvi skar­ di­nes alaus“, – krei­piuo­si į ją. Mer­ gi­na dve­jo­da­ma pa­si­žiū­ri pro langą, ar nie­kas ne­žiū­ri, ir iš po pre­kys­

ta­lio išt­rau­kia al­ko­holį. „Tik iš­kart įsidėk į kup­rinę, kad nie­kas ne­ma­ tytų“, – iš­girs­tu šiek tiek su­sier­zi­ nu­sią par­davėją.

Užei­nu į Laz­dynų ba­sei­no pa­ tal­po­se įsikū­ru­sią ka­vinę. Did­ žiulė iš­ka­ba skel­bia, kad čia par­ duo­da­mas įvai­rių rūšių alus, nes čia įsikū­ru­si pils­tyk­la, ku­ri sa­vait­ ga­liais pri­trau­kia ne­mažą būrį vi­ so­kio plau­ko nak­tinė­tojų. Tie­sa, atei­ti iš­ger­ti kvie­čia ir ap­link be­ si­mėtan­tys tuš­ti plas­ti­ki­niai bu­te­ liai bei stik­lo šukės.

Pro pra­vi­ras du­ris ma­ne pa­si­tin­ ka tran­ki mu­zi­ka ir aš leid­žiuo­si že­ myn į po­būvių salę. Se­ny­vo am­žiaus vy­riš­kis rusų kal­ba pa­klau­sia ma­ nęs, ko norė­čiau iš­ger­ti. Už­si­sakęs ste­biu, kaip bar­me­nas pils­to alų, ir stai­ga prie manęs pri­si­sta­to ke­tu­ri be­na­miai, nuo ku­rių sklin­da stip­ rus al­ko­ho­lio kva­pas. Aiš­kiai ma­ty­ ti, kad kai ku­rie jų mėgsta pa­mik­lin­ ti kumš­čius – ant jų veidų pa­ste­biu dau­gybę randų ir mėly­nių.

Kai ma­no ta­ra pri­pil­do­ma alaus, krei­piuo­si į bar­meną. „O kamš­telį duo­si­te?“ – klau­siu jo. Šis pa­pur­ to galvą. Ke­letą mi­nu­čių ban­dant per­kalbė­ti par­davė­jas kažką ru­siš­ kai su­mur­ma ir at­si­dus­da­mas ant bu­te­lio už­su­ka ne alaus, o vis­kio bu­te­lio kamš­telį. „Imk“, – tars­te­li jis ir į ran­kas pa­duo­da bu­telį.

Ke­tu­ri aso­cialūs ka­vinės sve­čiai ima triukš­min­gai aiš­kin­tis san­ty­ kius ir pa­talpą aki­mirks­niu už­pil­do riebūs keiks­ma­žod­žiai. Ne­norė­ da­mas pa­kliū­ti į konf­lik­to sūku­ rį, čium­pu sa­vo pir­kinį ir spar­čiu žings­niu pa­si­ša­li­nu iš ka­vinės.

Ap­lankęs įvai­rių Vil­niaus ra­jonų nak­ti­nius ba­rus ga­liu da­ry­ti vie­nin­ telę iš­vadą. Kiek­vie­nas no­rin­tis nu­ si­pirk­ti al­ko­ho­lio po 22 val. tai ga­li pa­da­ry­ti be­veik bet kur ir bet ka­da.

Aki­vaiz­du, kad di­delės dau­gu­mos nak­ti­nių pseu­do­barų sa­vi­nin­kai ig­ no­ruo­ja įsta­tymą ne­pre­kiau­ti al­ ko­ho­liu iš­si­neš­ti ir sėkmin­gai gir­do sos­tinės gy­ven­to­jus.

Eks­per­tai nu­statė, kad leng­va­ sis au­to­mo­bi­lis Vil­niu­je, Fa­bi­jo­ niš­kių ra­jo­ne, S.Nėries gat­ve, va­ žia­vo 123 ki­lo­metrų per va­landą grei­čiu.

Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas nu­teis­ta­jam bu­vo skyręs de­šimt metų ne­laisvės ir pri­teisęs apie 800 tūkst. litų nu­kentė­ju­sie­ siems.

Apy­gar­dos teis­mas kons­ta­ta­ vo, kad nėra įro­dy­ta, jog R.Balkū­ nas vai­ra­vo ap­svaigęs nuo nar­ko­ tikų. Jis taip pat iki maž­daug 300 tūkst. litų su­ma­ži­no ieš­ki­nius.

Per­nai ge­gužės 22 d. S.Nėries gat­ve itin di­de­liu grei­čiu va­ žiuo­jan­tis au­to­mo­bi­lis vertė­si ir čiuož­da­mas ša­li­gat­viu ant sto­ go kliudė ke­lis praei­vius. Du iš jų žu­vo, trys pa­tyrė su­ža­lo­jimų, tarp pa­starųjų bu­vo de­šim­ties metų mer­gaitė.

Vie­nas nu­kentėjęs vy­ras žu­ vo įvy­kio vie­to­je, ve­žimė­ly­je gu­ lin­ti nau­ja­gimė mer­gaitė nuo pa­ tirtų su­ža­lo­jimų mirė li­go­ninė­je.

Dviem nu­kentė­ju­sio­sioms nu­ sta­ty­tas sun­kus svei­ka­tos su­ trik­dy­mas, dar vie­nai – ne­sun­

kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas. Vie­na nu­kentė­ju­sių mo­terų – žu­vu­sio kūdi­kio ma­ma.

Pats R.Balkū­nas ir kar­tu su juo va­žiavęs jau­nuo­lis per šią ava­riją su­ža­lo­ti ne­sun­kiai.

Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas griežtą bausmę skyrė mo­ty­vuo­ da­mas tuo, kad už­ge­so jau­no vy­ro ir kūdi­kio gy­vybė, jie ėjo ša­li­gat­ viu, bu­vo su­traiš­ky­ti vi­du­ry bal­ tos die­nos. Pėstie­ji ne­pa­darė jo­ kio pa­žei­di­mo.

R.Balkū­nas bylą ti­riant ir nag­ rinė­jant bu­vo lai­ko­mas suim­tas.

Kal­ti­na­ma­sis aiš­ki­no, kad ava­ ri­ja įvy­ko, kai jis lenkė kitą au­ to­mo­bilį. Lenk­da­mas dar la­biau pa­di­di­no greitį ir ne­su­valdė sa­ vo au­to­mo­bi­lio. Jau­nuo­lis ti­ki­no nar­ko­tikų ne­var­tojęs.

Iš Laz­dijų kilęs R.Balkū­nas iki ne­laimės tik kartą bu­vo baus­tas už ne vie­to­je pa­sta­tytą au­to­mo­bilį.

VD, BNS inf.

8

metus

kalės du žmo­nes pra­žudęs R.Balkū­nas.

NEMOKAMAS

KINAS Ateik į nemokamą „Vilniaus dienos“ kino seansą spalio 30 d. 17 val. kino centre „Skalvija“.

Lie­tu­va at­si­sa­ko švedų tvar­kos Ko­vai su įsta­t y­mus pa­žeid­ž ian­čiais nak­ti­niais ba­rais po­li­ci­ja kar­tu su Nar­ ko­t ikų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­l io kont­rolės de­par­ta­men­to pa­reigū­nais re­g u­l ia­ riai or­ga­n i­z uo­ja spe­cia­l ią­sias ope­ra­ ci­jas. Per de­v y­n is 2012 m. mėne­sius Vil­n iaus 1-ojo po­l i­ci­jos ko­m i­s a­r ia­to pa­reigū­nai iškėlė pen­k ias by­las dėl to­k ių pa­žei­dimų.

ša­lys pra­kti­kuo­ja kiek ki­to­kius būdus, siek­da­mos pa­ža­bo­ti pre­kybą al­ko­ho­ liu. Pa­vyzd­žiui, Stok­hol­mo nak­ti­niuo­ se klu­buo­se vei­k ia itin griež­ta iš­vaiz­ dos kont­rolės tar­ny­ba, todėl vi­du­ti­nis klientų gir­tu­mo laips­nis juo­se ne­vir­ ši­ja 0,85 pro­milės. „Res­to­ra­nai ir nak­ti­niai klu­bai įren­gia­ mi to­se vie­to­se, kur ma­žiau­siai ken­kia ap­lin­ki­niams, prie­š ati­da­rant įstaigą, per­so­na­las išk­lau­so dviejų dienų kur­ sus apie ap­saugą, ku­riuos or­ga­ni­zuo­ ja sa­vi­val­dybė. Jie kai­nuo­ja apie 500 litų – už tai su­mo­ka įstai­gos sa­vi­nin­ kai. Per­so­na­las ga­li dirb­ti tik gavę kur­ sų bai­g i­mo pa­ž ymė­jimą“, – pa­sa­ko­jo G.Ma­žin­tas.

jos ko­mi­sa­ria­tui. Šis sau­gu­mo po­ž iū­ riu įver­ti­na būsi­mos įstai­gos veiklą ir pri­sii­ma da­linę kont­rolę. Ta­čiau jei­gu po­li­ci­ja vi­so to ne­pat­vir­ti­na – li­cen­ci­ja įstai­gai neiš­duo­da­ma. „La­bai gai­la, ta­ čiau Lie­tu­vo­je to­k ios pra­kti­kos tai­ky­ ti ne­no­ri­ma“, – ap­mau­do ne­slėpė po­li­ ci­jos spe­cia­lis­tas.

Re­mian­tis Ad­mi­nist­ra­ci­nių teisės pa­ žei­d imų ko­dek­so 164 straips­n iu, už Be šių prie­mo­n ių, po­l i­c i­ja tei­k ia pa-­ pre­k ybą al­ko­ho­l iu ne­t u­r int spe­cia­ si­ū lymų Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dy­ laus lei­d i­mo baud­ž ia­ma 1000–1500 bei dėl pre­k y­b os al­ko­ho­l iu lai­ko ri­ litų bau­da ir kon­fis­kuo­ja­mi al­ko­ho­l i­ bo­j i­m o. Pa­s iū­ly­m ai tei­k ia­m i at­s i­ niai gėri­mai. žvel­g iant į gy­ven­tojų pra­ne­š i­mus ir po­l i­c i­jos re­g ist­r uo­jamų įvy­k ių re­ Ne­s i­l ai­k y­m as Al­ko­ho­l io kont­rolės gist­re už­f ik­s uotų teisės pa­ž ei­d imų įsta­t y­me nu­ro­dytų ap­r i­b o­j imų užat­vejų skai­č ių. 2011–2012 m. bu­vo t­rau­k ia 1000–1500 litų baudą ir kon­ pa­teik­t i ne ma­ž iau kaip aš­t uo­n i to­ Šve­di­jo­je al­ko­ho­lio kont­rolę vyk­do ir fis­k uo­j a­m i al­ko­h o­l i­n iai gėri­m ai. kie pa­s i­ū ly­mai. miestų sa­vi­val­dybės, ir po­li­ci­ja. Sa­vi­ Baud­ž ia­m i ir dar­b uo­to­j ai, pa­d arę Vil­n iaus mies­to 1-ojo po­l i­ci­jos ko­m i­ val­dybė, iš­duo­da­ma li­cen­ciją įstai­gai, nu­s i­ž en­g i­mus, – šiems už tai­s yk­l ių sa­ria­to Pre­ven­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­ ku­r io­je bus pre­k iau­ja­ma al­ko­ho­l iu, pa­ž ei­d i­mus ski­r ia­mos 50–100 litų kas Gin­ta­ras Ma­žin­tas tei­gia, kad ki­tos siun­čia pa­raišką te­r i­to­r i­n iam po­l i­ci­ bau­dos.

POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS „Pokalbiai rimtomis temomis” – režisierės Giedrės Beinoriūtės filmas be išorinio veiksmo, dekoracijų, peizažų ir specialiųjų efektų.

Pagrindiniai filmo herojai, vaikai ir paaugliai, apdovanoti ypatingu gebėjimu apsakyti juos supantį pasaulį.

Įėjimas nemokamas tik su spalio 30 d. dienraščiu „Vilniaus diena“.

6

ĹĄeĹĄtADIENIS, spalio 27, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Pa­si­ti­kė­ji­mo ma­Şa Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mas tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­mis sie­kia 5–6 ba­lus iť 10 ga­li­mų, kaip tei­gia ty­ri­mą at­li­kę moks­li­nin­kai.

Va­kar Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jo­ je pri­sta­ty­da­mas at­lik­tą ty­ri­mą Vil­niaus uni­ver­si­te­to So­cio­lo­gi­ jos fa­kul­te­to pro­fe­so­rius Alek­ sand­ras Dob­ry­ni­nas sa­kė, kad ty­ri­me bu­vo komp­lek­siť­kai ver­ ti­na­mas pa­si­ti­kė­ji­mo tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­mis pa­ti­ki­mu­mas ir pa­ si­ti­kė­ji­mas jo­mis.

Per­nai ap­klau­sus 1004 ĹĄa­lies gy­ven­to­jus, gau­ti api­bend­rin­ti re­zul­ta­tai pa­ro­dÄ—, kad pa­si­ti­kė­ji­ mas pro­ku­ra­tō­ra sie­kia maŞ­daug 5,7, teis­mais – 5,6, po­li­ci­ja – 5,5 ba­lo iĹĄ de­ťim­ties. „Mō­sĹł pi­lie­Ä?iai, ĹĄvel­niai ta­riant, ne­su­Şa­vė­ti, kaip dir­ba mō­sĹł tei­sė­ sau­ga, bet ir ne­sa­ko, kad ta tei­sė­ sau­ga be­vil­tiť­ka, – re­zer­vas aug­ti yra. Kad ir kaip bō­tĹł keis­ta, ge­riau ver­ti­na­ma pro­ku­ra­tō­ra, ĹĄiek tiek pra­sÄ?iau – teis­mai, dar pra­sÄ?iau – po­li­ci­ja. Vi­sĹł pir­ma, dÄ—l ne­pa­ kan­ka­mo fi­nan­sa­vi­mo, dÄ—l silp­ nĹł iť­tek­liĹł, tiek ma­te­ria­li­niĹł, tiek Ĺžmo­giť­kų­jĹł iť­tek­liĹł pro­ble­mĹłâ€œ, – sa­kÄ— A.Dob­ry­ni­nas.

Tei­sin­gu­mo vi­ce­mi­nist­ras Gy­ tis And­ru­lio­nis pa­brė­Şė, kad pa­ si­ti­kė­ji­mo tei­sė­sau­ga sri­ty­je „tu­ ri­me pro­ble­mą“.

Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vęs Jung­ ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų In­dia­nos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius eme­ri­tas Ha­rol­das E.Pe­pins­ky sa­kė, kad pa­si­ti­kė­ji­mas tei­sė­sau­gos ins­ti­ tu­ci­jo­mis, pa­vyz­dŞiui, po­li­ci­nin­ kais, pri­klau­so nuo jų bend­ra­vi­mo su Şmo­nė­mis.

H.E.Pe­pins­ky sa­ko, kad, ly­ gi­nant di­des­nį pa­si­ti­kė­ji­mą tei­ sė­sau­ga Skan­di­na­vi­jos ťa­ly­se ir ma­Şes­nį – Lie­tu­vo­je, rei­kia kel­ti

R

Ry­toj 67 vien­ man­da­tė­se apy­gar­do­se vyks ant­ra­sis Sei­mo rin­ki­mų tu­ras.

klau­si­mą, kaip pa­rei­gō­nai bend­ rau­ja su gy­ven­to­jais kas­die­nia­me gy­ve­ni­me, ne tik vyk­dy­da­mi įsta­ ty­mą nu­si­kal­ti­mų at­ve­ju.

Alek­sand­ras Dob­ry­ni­nas:

Mō­sĹł pi­lie­Ä?iai, ĹĄvel­ niai ta­riant, ne­su­Şa­ vė­ti, kaip dir­ba mō­ sĹł tei­sė­sau­ga.

„Pa­vyz­dĹžiui, Skan­di­na­vi­jos ĹĄa­ liĹł gy­ven­to­jai ÄŻpra­tÄ™ bend­rau­ti su po­li­ci­ja ne­bō­ti­nai tik ta­da, kai ĹĄi vyk­do ÄŻsta­ty­mus. O Lie­tu­vo­ je Ĺžmo­nÄ—s pa­pras­tai ne­su­si­du­ria su po­li­ci­ja, iť­sky­rus tuos at­ve­jus, kai pa­ten­ka ÄŻ bė­dÄ… kaip au­kos ar­ ba kaip pa­Şei­dė­jai, nu­si­kal­tė­liai“, – tei­gÄ— H.E.Pe­pins­ky.

Kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo kal­bė­ ta apie tai, kad, no­rint pa­ge­rin­ti tei­sin­gu­mo sis­te­mos efek­ty­vu­mą, rei­kia di­din­ti pa­si­ti­kė­ji­mą tei­sė­ sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­mis, o ne grieŞ­ tin­ti baus­mes.

VD, BNS inf.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vyks ant­ra­sis rin­ki­mĹł tu­ras PrieĹĄ dvi sa­vai­tes, spa­lio 14-Ä…jÄ…, iĹĄ 141 nau­jos ka­den­ci­jos par­la­men­ta­ ro dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je pa­ gal par­ti­jĹł kan­di­da­tĹł są­ra­ťus bu­vo iť­rink­ta 70. Be to, tri­jo­se vien­man­ da­tė­se apy­gar­do­se iĹĄ 71 (Kė­dai­niĹł, Vil­niaus-Ĺ al­Ä?i­nin­kĹł ir Vil­ka­viť­kio) Sei­mo na­riai bu­vo iť­rink­ti jau pir­ ma­ja­me rin­ki­mĹł tu­re.

Vie­no­je apy­gar­do­je – Za­ra­sĹł-Vi­ sa­gi­no – rin­ki­mĹł re­zul­ta­tai bu­vo pa­nai­kin­ti dÄ—l ĹĄiurkť­Ä?iĹł pa­Şei­di­mĹł, to­dÄ—l Ä?ia ant­ra­sis tu­ras ne­ren­gia­ mas, o po pus­me­Ä?io tu­rė­tĹł ÄŻvyk­ti pa­kar­to­ti­niai rin­ki­mai. Spren­di­mÄ… dÄ—l rin­ki­mĹł re­zul­ta­tĹł ĹĄio­je apy­gar­ do­je pa­nai­ki­ni­mo va­kar pa­tvir­ti­no Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas.

Ry­toj bal­sa­vi­mas ant­ra­ja­me tu­ re vyks iť vi­so 1861 apy­lin­kė­je. Ď rin­kė­jų są­ra­ťus ťio­se apy­lin­kė­se įtrauk­ta be­maŞ 2,44 mln. rin­kė­jų.

Dau­giau kaip 50 tōkst. rin­kė­jų jau bal­sa­vo iť anks­to sa­vi­val­dy­bė­ se, spe­cia­liuo­se pa­ťtuo­se li­go­ni­nė­ se, įka­li­ni­mo įstai­go­se, ka­ri­niuo­se da­li­niuo­se, taip pat na­muo­se.

Po­li­ci­ja pra­ne­ťė, kad dėl rin­ki­mų tvar­kos pa­Şei­di­mų pra­dė­ti 22 iki­ teis­mi­niai ty­ri­mai. Ant­ra­ja­me Sei­ mo rin­ki­mų tu­re da­ly­vau­ja po dau­ giau­sia bal­sų pir­ma­ja­me su­rin­kę kan­di­da­tai į par­la­men­ta­rus.

Iť 134 li­ku­sių kan­di­da­tų ant­ra­ ja­me tu­re da­ly­vau­ja po 35 Dar­bo par­ti­jos ir Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­

tu­vos krikť­Ä?io­niĹł de­mok­ra­tĹł iť­kel­ tus pre­ten­den­tus, 28 so­cial­de­mok­ ra­tai, 9 „Drą­sos ke­lio“ kan­di­da­tai, 7 Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo, po 6 Li­be­ ra­lĹł są­jō­dĹžio ir Len­kĹł rin­ki­mĹł ak­ ci­jos, 4 iť­si­kė­lÄ™ pa­tys, po 2 li­be­ral­ cent­ris­tus bei Lie­tu­vos vals­tie­Ä?iĹł ir Ĺža­lių­jĹł są­jun­gos at­sto­vus.

Ry­toj, ne­tru­kus po to, kai baig­sis bal­sa­vi­mas ant­ra­ja­me rin­ki­mĹł tu­ re, paaiť­kÄ—s vi­sa nau­jo­jo Sei­mo su­ dė­tis. Vy­riau­sio­ji rin­ki­mĹł ko­mi­si­ ja ĹĄio tu­ro re­zul­ta­tus pa­tvir­tins per sa­vai­tÄ™, tai yra iki lapk­ri­Ä?io 4 d.

Pla­nuo­ja­ma, kad nau­jos ka­den­ ci­jos Sei­mas ÄŻ pir­mÄ… po­sė­dÄŻ su­si­ rinks lapk­ri­Ä?io vi­du­ry­je.

VD inf.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Urbanistiniame forume – apie miestus ir miestelius Arnas AliĹĄauskas LapkriÄ?io 15 d. Aplinkos ministerija kvieÄ?ia ÄŻ tradicinÄŻ ĹĄeĹĄtÄ… kartÄ… rengiamÄ… urbanistinÄŻ forumÄ….

Ĺ ÄŻ kartÄ… forumas organizuojamas kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Forumas vyks ĹĄio universiteto rĹŤmuose SaulÄ—tekio alÄ—joje. ÄŽ jÄŻ, pasak Aplinkos ministerijos TeritorijĹł planavimo, urbanistikos ir architektĹŤros departamento direktoriaus Mariaus Narmonto, kvieÄ?iami valstybÄ—s ir savivaldybiĹł institucijĹł, mokslo ir verslo bendruomeniĹł, suinteresuotĹł nevyriausybiniĹł organizacijĹł atstovai, investuotojai, architektai, urbanistikos, teritorijĹł planavimo, kraĹĄtovaizdĹžio ir statybos specialistai.

LapkriÄ?io 8 d. minima PasaulinÄ— miestĹł planuotojĹł diena, ĹĄia proga ĹĄalyse organizuojami ÄŻvairĹŤs renginiai, kuriuose aptariamos miestĹł vystymosi tendencijos, aktualios problemos (daugiau informacijos www.isocarp.org).

VI urbanistinis forumas skiriamas Pasaulinei miestĹł planuotojĹł dienai

Lietuvoje paminÄ—ti. PagrindinÄ— forumo diskusijĹł tema – „ŠiuolaikiĹĄki miestai ir miesteliai: situacija, vystymosi tendencijos, vizija“. Forumo dalyviai apĹžvelgs ĹĄalies miestĹł ir miesteliĹł vystymo, jĹł urbanistiniĹł struktĹŤrĹł atnaujinimo pagal darnios plÄ—tros principus problemas, ÄŻvertins dabartinÄ™ padÄ—tÄŻ ir aptars gaires ateiÄ?iai.

VI urbanistinis forumas skiriamas Pasaulinei miestĹł planuotojĹł dienai Lietuvoje paminÄ—ti.

Taip pat bus aptariama, kÄ… reikia daryti, kad mĹŤsĹł miestai ir miesteliai bĹŤtĹł graŞōs, gyvybingi, kad pagerÄ—tĹł ĹžmoniĹł gyvenimo sÄ…lygos, racionaliai ir taupiai bĹŤtĹł naudojami gamtos, kultĹŤros ir energijos iĹĄtekliai, svarstoma, kaip sustabdyti chaotiĹĄkÄ… miestĹł plÄ—trÄ… ir iĹĄvengti vidiniĹł teritorijĹł „senÄ—jimo“, skatinti centrĹł gyvybingumÄ…, kokia turÄ—tĹł bĹŤti Lietuvos urbanis-

tinÄ— politika, teritorijĹł planavimo sistema, kad bĹŤtĹł uĹžtikrinta darni plÄ—tra, telkiami ďŹ nansiniai iĹĄtekliai, skatinami veiksmai ir pastangos veiksmingai modernizuoti miestĹł teritorijas.

Forumo dalyviai iĹĄklausys praneĹĄimus apie ES ir JungtiniĹł TautĹł urbanistinÄ—s politikos kryptis, urbanistiniĹł struktĹŤrĹł atnaujinimÄ…, susitraukianÄ?iĹł miestĹł erdvinÄ—s struktĹŤros pokyÄ?ius, ďŹ nansines ir ekonomines priemones prioritetiniams urbanistiniams uĹždaviniams sprÄ™sti, socialinius demograďŹ nius pokyÄ?ius ir Lietuvos miestĹł perspektyvas, kultĹŤros paveldo, gamtos, kraĹĄtovaizdĹžio saugojimÄ… ir naudojimÄ…. Juos numatoma iĹĄspausdinti atskiru leidiniu. PraneĹĄimo tekstÄ… (iki 8 psl., su iliustracijomis iki 12 psl.) reikÄ—tĹł atsiĹłsti iki spalio 29 d. e. paĹĄtu tpmi@vgtu.lt; gitana.vaitkeviciene@vgtu.lt.

IĹĄankstinÄ— dalyviĹł registracija prasidÄ—s lapkriÄ?io 5 d. Forumo dalyvio anketa paskelbta Aplinkos ministerijos svetainÄ—je www.am.lt.

UĹžpildytÄ… anketÄ… nusiĹłsti e. paĹĄtu tpmi@vgtu.lt; gitana.vaitkeviciene@vgtu.lt; marbur@vgtu.lt.

ď Ž Svarbu: R aN`V` b_ON[V`aV[V` S\_bZN` X\[PR[a_b\`V` Ă&#x; ZVR`aĂş ORV ZVR`

aRYVĂş cf`afZ\`V ]R_`]RXafcN`

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

7

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Vykdė VSD už­duo­tis Sau­gu­mo ka­ri­nin­kas Vy­tau­tas Po­ciū­nas žūties Bal­ta­ru­si­jo­je me­tu vykdė Lie­tu­vos vals­tybės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) de­le­guo­tas funk­ci­jas. Tai va­kar pa­skelbė teis­mas, iš­nag­rinėjęs našlės skundą dėl kom­pen­sa­ci­ jos mokė­ji­mo.

Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ ci­nis teis­mas pra­nešė nu­statęs, kad mokė­ti kom­pen­sa­ciją yra VSD pa­rei­ga, o at­si­sa­ky­mas pra­ dėti tar­ny­binį pa­tik­ri­nimą bu­vo ne­pagrįs­tas.

Ta­čiau teis­mas taip pat pa­ brėžė pa­ts ne­turįs tei­si­nio pa­ grin­do įpa­rei­go­ti VSD ap­skai­ čiuo­ti ir iš­mokė­ti L.Po­ciū­nie­nei teisės ak­tuo­se nu­ma­tytą kom­ pen­sa­ciją, nes nėra Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do val­dy­ bos įver­ti­ni­mo, ar įvy­kis lai­ky­ti­ nas draud­žia­muo­ju, ir VSD at­si­ sa­ky­mo mokė­ti kom­pen­sa­ciją.

VSD at­sto­vas spau­dai Vy­tau­ tas Ma­kaus­kas teigė, kad spren­ dimą dėl ga­limų to­les­nių veiks­ mų de­par­ta­men­tas priims gavęs teis­mo spren­dimą ir jį iš­nag­ rinėjęs. „V.Po­ciū­nas, net ir su­ daręs 2005-10-28 Ter­mi­nuotą dip­lo­ma­tinės tar­ny­bos su­tartį su Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja, li­ko dirb­ti VSD, t. y. vykdė VSD de­le­guo­tas funk­ci­jas, tad žūties me­tu jis dir­bo VSD, todėl 201101-20 VSD at­si­sa­ky­mas pra­dėti tar­ny­binį ty­rimą yra ne­pagrįs­tas ir ne­teisė­tas“, – ra­šo­ma Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­ mo nu­tar­ty­je.

Teis­mas taip pat ne­ten­ki­ no našlės rei­ka­la­vi­mo nu­sta­ ty­ti, kad V.Po­ciū­no žūtis yra įvy­kis, at­si­tikęs ap­draus­ta­jam vyk­dant tar­ny­bi­nes pa­rei­gas, kaip VSD pa­reigū­nui, nes nu­ sta­ty­ti prie­žas­tinį ryšį tarp žū­ ties ir tie­sio­gi­nių pa­reigų vyk­ dy­mo teisės ak­tais yra pa­ves­ta tar­ny­bi­nio ty­ri­mo ko­mi­si­jai, o ne teis­mui. Šis teis­mo spren­di­mas per 14 dienų nuo jo pa­skel­bi­mo ape­lia­ ci­ne tvar­ka ga­li būti skund­žia­ mas Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­ mi­nist­ra­ci­niam teis­mui.

L.Po­ciū­nienės tei­gi­mu, nors žūties mo­men­tu jos vy­ras for­ ma­liai tar­ny­bi­niais ry­šiais bu­vo su­sie­tas su Už­sie­nio rei­kalų mi­ nis­te­ri­ja, jis ne­bu­vo at­leis­tas ir iš tar­ny­bos VSD, todėl žūties at­ ve­ju jo šei­mai pri­klau­so įsta­ty­ me nu­ma­ty­ta kom­pen­sa­ci­ja.

Pa­reigū­no naš­lei Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja jau yra iš­ mokė­ju­si 2,5 metų pa­sku­ti­ nio tar­ny­bi­nio at­ly­gi­ni­mo dyd­ žio kom­pen­sa­ciją. Bet įsta­ty­mai esą leid­žia L.Po­ciū­nie­nei pa­si­ rink­ti kom­pen­sa­ciją ir, ją ga­vu­si iš VSD, mi­nis­te­ri­jos skir­tus pi­ ni­gus mo­te­ris grąžintų.

VSD teis­me at­sto­vau­jan­tys tei­si­nin­kai ne­su­tin­ka dėl kom­ pen­sa­ci­jos iš­mokė­ji­mo, nes, anot jų, V.Po­ciū­nas žūties me­ tu ne­vykdė jo­kių de­par­ta­men­to įga­lio­jimų, bu­vo Už­sie­nio rei­ kalų mi­nis­te­ri­jos pa­reigū­nas.

V.Po­ciū­nas žu­vo 2006 m. rugpjū­čio 23-io­sios naktį, išk­ritęs iš de­vin­to aukš­to vieš­bu­ty­ je Bres­te.

VD, BNS inf.

Parėmė Sta­čia­ti­kių baž­ny­čios hie­rar­chus Lie­tu­vos Vys­kupų Kon­fe­ren­ci­jos pir­mi­ nin­kas ar­ki­vys­ku­pas Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius Sta­čia­ti­kių baž­ny­čios Mask­vos pa­triar­ cha­tui nu­siuntė laišką, ku­ria­me iš­reiškė su­si­rūpi­nimą dėl pa­sta­ruo­ju me­tu šio­je ša­ly­je įvy­ku­sių iš­puo­lių prie­š re­li­giją.

Apie tai pra­ne­ša­ma Ru­si­jos sta­ čia­ti­kių baž­ny­čios in­ter­ne­to sve­ tainė­je. „Sus­tiprė­ju­si prie­šta­ra tarp sa­ vi­raiš­kos laisvės ir pa­gar­bos kitų žmo­nių re­li­gi­niams įsi­ti­ki­ni­mams daž­nai at­ve­da prie pa­si­šlykštė­tinų iš­puo­lių prie­š re­li­giją, ku­riems pa­ nau­do­ja­mos vie­šo­sios erdvės. Gai­la, bet ši ten­den­ci­ja pa­ste­bi­ma vi­sa­me pa­sau­ly­je“, – ci­tuo­ja­mas S.Tam­ ke­vi­čiaus laiš­kas, ku­ris ad­re­suo­tas Mask­vos pa­triar­cha­to Už­sie­nio ry­ šių sky­riaus pir­mi­nin­kui Vo­lo­ko­la­ mo met­ro­po­li­tui Ila­rio­nui. „Ne­žiū­rint į tai, kad per­se­kio­ji­ mai mus ly­di vi­sa­me mūsų krikš­ čio­niš­ka­me ke­ly­je, mes tu­ri­me ir to­liau tvir­tai steng­tis, kad gėriu nu­galė­tu­me blogį“, – ra­šo­ma laiš­ ko išt­rau­ko­je, ku­ri pa­skelb­ta ket­ vir­ta­die­nio va­karą.

Pa­sak sve­tainės pa­triar­chia.ru, S.Tam­ke­vi­čius „iš­reiškė so­li­da­ rumą su Ru­si­jos sta­čia­ti­kių baž­ ny­čia ir viltį, kad žmonės iš­moks nau­do­tis Die­vo pa­do­va­no­ta lais­ve su­gy­ven­ti tai­kiai“.

Mes tu­ri­me ir to­liau tvir­tai steng­tis, kad gėriu nu­galė­tu­me blogį.

Rugpjūtį trys Ru­si­jos mer­ginų pank­ro­ko grupės „Pus­sy Riot“ na­ rės bu­vo nu­teis­tos dve­jus me­tus kalė­ti po per­for­man­so Mask­vos cerkvė­je, kai iš­juokė pre­zi­dentą Vla­di­mirą Pu­tiną. Trys mer­gi­nos rugpjūtį bu­vo pri­pa­žin­tos kal­to­

Pa­si­sakė: Lie­tu­vos Vys­kupų Kon­fe­ren­ci­jos pir­mi­nin­kas ar­ki­vys­ku­pas

S.Tam­ke­vi­čius iš­reiškė so­li­da­rumą su rusų Baž­ny­čia.

mis dėl chu­li­ga­niz­mo, pa­ska­tin­to re­li­ginės nea­py­kan­tos.

Va­sarį jos įsi­veržė į Kris­taus Iš­ ga­ny­to­jo ka­tedrą Mask­vo­je ir at­li­ ko po­li­tinę „pankų maldą“. Šis įvy­kis su­kėlė daug reak­cijų Ru­si­jo­je ir tarp­tau­tinė­je erdvė­je, o nuo­spren­dis skir­ti rea­lią laisvės at­ėmi­mo bausmę su­laukė kri­ti­kos Va­ka­ruo­se, kur teis­mo pro­ce­sas bu­vo lai­ko­mas ša­liš­ku.

Lie­tu­vo­je dis­ku­si­jos dėl ne­pa­ gar­b os re­l i­g i­n iams sim­b o­l iams ne­se­n iai bu­vo ki­l u­s ios dėl Vil­ niu­je per teat­ro fes­ti­valį pa­ro­dy­ to italų re­ži­sie­riaus Ro­meo Cas­

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

tel­luc­ci spek­tak­lio „Apie Die­vo Sūnaus vei­do kon­cep­ciją“. Prieš spek­taklį į ne­sank­cio­nuotą pro­ tes­to ak­c iją prie Na­c io­n a­l i­n io dra­mos teat­ro su­si­rin­ko apie 100 žmo­nių, ku­rie teigė, kad re­ži­sie­ riaus dar­bas įžeid­žia krikš­čio­nis, skal­do vi­suo­menę, kurs­to re­li­ginę ne­san­taiką.

Spek­tak­ly­je nau­do­ja­mas italų Re­ ne­san­so ta­py­to­jo An­to­nel­lo da Mes­ si­nos pa­veiks­las „Pa­sau­lio Iš­ga­ny­ to­jas“. Jo fo­ne pa­sa­ko­ja­ma iš­matų ne­be­su­lai­kan­čio se­no li­go­to tėvo is­ to­ri­ja, jo san­ty­kiai su sūnu­mi.

VD, BNS inf.

At­šau­kia­mas va­sa­ros lai­kas Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Šis sa­vait­ga­lis bus vie­na va­lan­da il­ ges­nis – naktį į sek­ma­dienį at­šau­ kia­mas va­sa­ros lai­kas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Anks­tyvą sek­ma­die­nio rytą, 4 val., laik­rod­žių ro­dyklės Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­so­je ES bei dar ke­lio­se de­šim­ ty­se pa­sau­lio vals­ty­bių, bus per­ suk­tos vie­na va­lan­da at­gal.

Va­sa­ros lai­kas įve­da­mas kas­met pa­sku­tinį ko­vo sek­ma­dienį 3 val. ry­to laik­rod­žius pa­su­kant va­lan­da į prie­kį, o at­šau­kia­mas spa­lio pa­ sku­tinį sek­ma­dienį. Tad va­sa­ros

lai­kas, dar va­di­na­mas se­zo­ni­niu, ga­lio­ja sep­ty­nis mėne­sius per me­ tus, juos­ti­nis – pen­kis.

Lai­kas du­kart per me­tus kei­čia­ mas vyk­dant Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos di­rek­tyvą. Lie­tu­va ne­ ga­li vie­na­ša­liš­kai jos ne­vyk­dy­ti, nes būtų baud­žia­ma.

Se­zo­ni­nio lai­ko tai­ky­mas Lie­ tu­vo­je vi­sa­da su­lau­kia ga­na ašt­ rių dis­ku­sijų vi­suo­menė­je. Į ją bu­ vo įsit­rau­ku­sios net aukš­čiau­sios vald­žios ins­ti­tu­ci­jos.

Ta­čiau ES ne­ke­ti­na ar­ti­miau­siu me­tu at­si­sa­ky­ti laik­rod­žių ro­dyk­lių su­kio­ji­mo pra­kti­kos. Briu­se­lis pra­ nešė, kad ga­lio­jan­ti tvar­ka ten­ki­na

Eu­ropą. ES yra pa­skel­bu­si ofi­cialų va­sa­ros lai­ko įve­di­mo gra­fiką, ku­ ria­me nu­ma­to­ma, kad tai bus da­ ro­ma bent iki 2016 m.

Lie­tu­vo­je va­sa­ros lai­kas bu­ vo pra­dėtas įves­ti dar so­viet­me­ čiu, 1981 m. Atkū­rus ne­prik­lau­so­ mybę šios tai­syklės tai­ky­mas iš­li­ko iki 1999 m. ru­dens, kai ją pa­nai­ ki­no Ro­lan­do Pak­so va­do­vau­ja­ ma Vy­riau­sybė. Ta­čiau 2003-iųjų pa­va­sarį Mi­nistrų ka­bi­ne­tas, va­ do­vau­ja­mas Al­gir­do Bra­zaus­ko, su­grąži­no va­sa­ros lai­ko įve­dimą.

Bu­vo at­si­žvelg­ta į ES, į ku­rią tuo­ met rengė­si įsto­ti Lie­tu­va, re­ko­ men­da­ci­jas.

8

šeštADIENIS, spalio 27, 2012

savaitės interviu

Ki­ti rin­ki­mai bus są­ži­nin­ges­ni Ki­ti rin­ki­mai tu­rė­tų bū­ti są­ži­nin­ges­ni, ir rin­kė­jų pa­pir­ki­nė­ji­mas bus ver­ti­na­mas itin griež­tai. Taip va­kar po Kons­ti­tu­ci­nio Teis­ mo (KT) ver­dik­to dėl rin­ki­mų kal­bė­jo Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­ mi­si­jos (VRK) pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– KT sa­vo iš­va­do­je pa­skel­bė, kad rin­kė­jo pa­pir­ki­mas – kad ir koks jis bū­tų – sis­te­min­gas ar vien­kar­ti­nis, tai jau šiurkš­ tus rin­ki­mų įsta­ty­mo pa­žei­di­ mas. Ką tai kei­čia?

– Šis KT spren­di­mas duo­da star­tą tam, kad Rin­ki­mų įsta­ty­mas bū­ tų per­žiū­rė­tas. Taip pat ga­li bū­ti per­žiū­rė­ti ir VRK su­da­ry­mo prin­ ci­pai, ko­mi­si­jos veik­los ga­li­my­bės ir bū­dai.

KT, kaip su­pran­tu, pa­si­sa­kė už tai, kad Rin­ki­mų įsta­ty­mas bū­tų pa­keis­tas ir VRK net už vie­ną pa­ žei­di­mą rin­ki­mų pro­ce­so da­ly­vius ga­lė­tų iš­brauk­ti iš są­ra­šų ne­li­kus 15 die­nų ter­mi­no iki pa­čių rin­ki­ mų. T. y. iš­brauk­ti tą rin­ki­mų da­ly­ vį, ku­ris, kaip įta­ria­ma, šiurkš­čiai pa­žei­dė įsta­ty­mą. KT lei­do rin­ki­mų pro­ce­sus vyk­dy­ti to­liau be tų įsta­ ty­mą pa­žei­du­sių po­li­ti­kų. Tos nuo­ sta­tos, ko ge­ro, atei­ty­je tu­rė­tų bū­ti įtvir­tin­tos įsta­ty­me.

– Ka­da Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no apy­ gar­do­je bus skel­bia­mi nau­ji rin­ki­mai?

– Tai tu­rė­tu­me pa­da­ry­ti ar­ti­miau­ siu me­tu. Tu­ri­me la­bai aiš­kius ter­ mi­nus: rin­ki­mai tu­ri įvyk­ti ne vė­ liau kaip už pu­sės me­tų. Tu­rė­si­me re­gist­ruo­ti kan­di­da­tus iš nau­jo, su­ da­ry­ti rin­ki­mų ko­mi­si­ją. Ma­nau, kad jie ga­li įvyk­ti po ko­kių ke­tu­rių mė­ne­sių, tai yra ki­tų me­tų va­sa­rį.

Bet konk­re­ti da­ta dar neaiš­ki.

Rengs pa­tai­sas Vy­riau­sy­bė­je su­da­ry­ta dar­bo gru­ pė, ku­riai pa­ves­ta pa­teik­ti siū­ly­mus dėl rin­ki­mų tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo to­ bu­li­ni­mo.

Dar­bo gru­pė tu­rė­tų pa­siū­ly­ti, kaip griež­tin­ti at­sa­ko­my­bę už šios sri­ties tei­sės ak­tų pa­žei­di­mus, kaip ge­riau gin­ti rin­kė­jų lais­vo ap­si­spren­di­mo tei­sę, di­din­ti rin­ki­mų skaid­ru­mą.

Dar­bo gru­pei va­do­vaus mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­le­rio pa­rei­gas lai­ki­ nai ei­nan­ti Jur­gi­ta Šiugž­di­nie­nė, jo­ je dirbs tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų, Vy­ riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos, Mi­ nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bos, Tei­sin­ gu­mo ir Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jų, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­ te­to at­sto­vai.

Iš­va­das dar­bo gru­pė tu­ri pa­teik­ti iki lapk­ri­čio 28 d.

BNS inf.

– Ar po KT iš­va­dos ga­li­me ti­kė­ tis, kad ki­ti rin­ki­mai bus są­ži­ nin­ges­ni?

– Taip. KT iš­va­da lei­džia per­žiū­rė­ ti rin­ki­mų įsta­ty­mus ir įver­tin­ti, be ki­ta ko, VRK su­da­ry­mo prin­ci­pus, ga­li­my­bes ir veik­los bū­dus. Da­bar si­tua­ci­ja to­kia, kad ma­no ko­le­gos – VRK na­riai – net ne­ga­li nuo­lat dirb­ti VRK. Bent jau Rin­ki­mų įsta­ ty­me nu­ma­ty­tu lai­ko­tar­piu. Be­je, KT at­krei­pė dė­me­sį ir į per­ne­lyg di­ de­lį apy­gar­dų ko­mi­si­jų ne­prik­lau­ so­mu­mą nuo vie­tos val­džios. Čia, ma­tyt, ir­gi bus pa­kei­ti­mų.

– Ar po to, kai KT pa­brė­žė, kad ir vie­no rin­kė­jo pa­pir­ki­mas – šiurkš­tus įsta­ty­mo pa­žei­di­mas, VRK spren­di­mai dėl re­zul­ta­tų įtvir­ti­ni­mo ki­to­se apy­gar­do­se ga­li bū­ti ki­to­kie?

– Pa­gal Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­ mą mes ne­be­ga­li­me grįž­ti prie jau priim­tų spren­di­mų. Ma­no as­me­ni­ ne nuo­mo­ne, dar tri­jo­se apy­gar­do­se si­tua­ci­ja bu­vo ne­pa­tei­si­na­ma. Ta­ čiau VRK – ko­le­gia­li ins­ti­tu­ci­ja. Ar ma­no ko­le­gos bū­tų priė­mę ki­to­kius spren­di­mus, jei bū­tų ži­no­ję KT nuo­ mo­nę, ne­ži­nau. Rei­kia klaus­ti jų.

– Ar griež­tes­nis rin­kė­jų pa­ pir­ki­nė­ji­mo reg­la­men­ta­vi­mas neat­si­lieps tam, kad bus sun­ ku­mų or­ga­ni­zuo­jant rin­ki­mus?

Mat dėl vie­no pa­žei­di­mo rin­ki­ mų re­zul­ta­tus bus ga­li­ma daug kur skelb­ti ne­ga­lio­jan­čiais.

– Taip. Be to, ga­li­mos ir pro­vo­ka­ ci­jos. Neat­mes­ti­na, kad bus pro­vo­ kuo­ja­ma ap­si­mes­ti­nai už ku­rį nors kan­di­da­tą pa­da­ry­ti pa­žei­di­mą.

Kal­bant apie pa­žei­di­mų fik­sa­ vi­mą, ne­ma­nau, kad vien VRK čia pa­jė­gi efek­ty­viai veik­ti. Čia, be jo­ kios abe­jo­nės, tu­ri bū­ti su­teik­ti pla­tes­ni įga­lio­ji­mai ir po­li­ci­jai, gal ir ki­toms ins­ti­tu­ci­joms. Nes svar­ biau­sia nu­sta­ty­ti ir įro­dy­ti, kad pa­

Tu­ri­me la­bai aiš­kius ter­mi­nus: rin­ki­mai tu­ri įvyk­ti ne vė­liau kaip už pu­sės me­tų.

– Dėl pa­čių rin­kė­jų pa­pir­ki­mo pa­žei­di­mų – kas po KT iš­va­dos ga­lė­tų keis­tis?

– Dėl pa­pir­ki­mų – rei­kia to­liau įsta­ ty­me tiks­lin­ti at­sa­ko­my­bę už šį pa­ žei­di­mą. Šiuo me­tu su­si­da­riu­si pa­ ra­dok­sa­li si­tua­ci­ja, kad bau­džia­mi tie, ku­rie par­duo­da sa­vo bal­są, bau­ džia­mi tie, ku­rie per­ka, ta­čiau nė­ra pa­kan­ka­mų prie­mo­nių, kaip pa­siek­ ti pa­čius bal­sų pir­ki­mo or­ga­ni­za­ to­rius, jų ly­de­rius, ku­rie vis­ką da­ ro. Kaip ma­to­me, nie­kas nuo to kol kas neatg­ra­so. Tai­gi, ma­no nuo­ mo­ne, čia įsta­ty­mi­nė ba­zė dar ne­ pa­kan­ka­mai su­tvar­ky­ta. Prieš to­kį šiurkš­tų veiks­mą tai­ko­mos pa­čios men­kiau­sios prie­mo­nės.

Gal­būt taip lig šiol bu­vo dėl to, kad tas bal­sų pir­ki­mas pas mus ne­ bu­vo toks pa­pli­tęs. Bet, kaip ma­tė­ me per šiuos rin­ki­mus, jis iš­si­plė­ to­jo. Sei­mas, ma­nau, bus to­kios pa­čios po­zi­ci­jos ir su­griež­tins įsta­ ty­mus, su­teiks dau­giau ga­lių po­li­ ci­jai, kad ne­ga­ty­vūs reiš­ki­niai bū­tų tei­siš­kai adek­va­čiai įver­tin­ti ir iš­ gy­ven­din­ti.

Ai­ma­na: pa­sak VRK va­do­vo Z.Vai­gaus­ko, „lig šiol nė­ra pa­kan­ka­mų

prie­mo­nių, kaip pa­siek­ti pa­čius bal­sų pir­ki­mo or­ga­ni­za­to­rius ir juos nu­baus­ti“.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Pre­zi­den­tė: tai įpa­rei­go­ji­mas skaid­rin­ti rin­ki­mų sis­te­mą Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar pa­skelb­tą KT išaiš­ki­ni­mą, kad VRK ne­ ga­lio­jan­čiais pri­pa­žin­da­ma vien­man­ da­tės Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no apy­gar­dos rin­ki­ mų re­zul­ta­tus Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo ne­pa­žei­dė, lai­ko įpa­rei­go­ji­mu skaid­rin­ ti rin­ki­mų sis­te­mą.

gin­či­jo VRK spren­di­mą rin­ki­mų re­zul­ta­ tus Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no apy­gar­do­je pri­pa­žin­ ti ne­ga­lio­jan­čiais. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos kan­di­da­tas Al­gi­man­tas Dumb­ra­ va šio­je apy­gar­do­je po pir­mo­jo tu­ro užė­ mė pir­mą vie­tą. Ant­ras li­ko Dar­bo par­ti­jos Pre­zi­den­tės vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja tei­sės at­sto­vas Rim­vy­das Po­dols­kis – jį VRK pri­ klau­si­mais Ra­sa Sve­ti­kai­tė, ko­men­tuo­ pa­ži­no pa­pir­ki­nė­jus rin­kė­jus ir šiurkš­čiai „KT išaiš­ki­ni­mai, iš­ryš­ki­nę Sei­mo rin­ki­ da­ma KT iš­va­dą, sa­kė, kad ji yra svar­bi mų įsta­ty­mo ydas, yra la­bai svar­būs to­ vi­sai rin­ki­mų tei­sės sis­te­mai. „Šiuo at­ Į KT su pa­klau­si­mu dėl Sei­mo rin­ki­mų pa­žei­dus Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą. liau ku­riant de­mok­ra­ti­nę vi­suo­me­nę ir ve­ju la­bai svar­bu, kad KT pa­sa­kė, jog įsta­ty­mo pa­žei­di­mų krei­pė­si ša­lies va­ KT va­kar pa­skel­bė, kad VRK pa­siel­gė tei­si­nę vals­ty­bę. Bū­ti­na ne­del­siant tei­ pa­pir­ki­mas, ar jis bū­tų sis­te­min­gas, ar do­vė, at­si­žvelg­da­ma į Tvar­kos ir tei­sin­ tei­sė­tai. si­nė­mis prie­mo­nė­mis už­kirs­ti ke­lią jis bū­tų vien­kar­ti­nis, yra Kons­ti­tu­ci­jos gu­mo par­ti­jos pa­teik­tą skun­dą. Ši par­ti­ja VD inf.

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

žei­di­mai tik­rai su­si­ję su tam tik­ru as­me­niu.

Vien apy­lin­kių, apy­gar­dų ko­mi­si­ jos na­rių, par­ti­jų ste­bė­to­jų čia ne­ pa­kan­ka. Nors jų yra 15 tūkst.

Ma­ny­čiau, šiuo­se rin­ki­muo­se yra įvy­kęs po­slin­kis, kai dėl rin­ki­ mų pa­žei­di­mų ty­ri­mo im­ta­si la­bai stip­riai, ak­ty­viai į šį dar­bą įsi­jun­ gė po­li­ci­ja. Gal net rin­kė­jų ak­ty­vu­ mo pa­di­dė­ji­mas su­si­jęs su tuo, kad rin­ki­mų skaid­ru­mui ir są­ži­nin­gu­ mui ski­ria­ma tiek daug dė­me­sio.

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Vaidas Čeponis – 219 1385

2022

įžū­liai pa­pir­ki­nė­ti rin­kė­jus ir ap­gin­ti są­ži­nin­gus rin­ki­mų da­ly­vius. Rin­ki­mų pa­žei­di­mams, ko­vai su po­li­ti­ne ko­rup­ ci­ja ne­ga­li bū­ti jo­kių iš­ly­gų ar pa­kan­tu­ mo“, – tei­gė vals­ty­bės va­do­vė.

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 Lukas Miknevičius – 219 1386 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

pa­žei­di­mas. Aš ver­tin­čiau šį spren­di­ mą kaip reikš­min­gą vi­sai rin­ki­mų sis­ te­mai, sie­kiant to­bu­lin­ti rin­ki­mų įsta­ ty­mus, nes KT la­bai aiš­kiai at­sklei­dė tam tik­ras Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo ydas, ku­rios su­da­ro prie­lai­das ne­są­ži­ nin­giems po­li­ti­kams nau­do­tis spra­go­ mis“, – tei­gė R.Sve­ti­kai­tė.

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

šeštADIENIS, spalio 27, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,07 %

0,8

+0,51 %

+0,38 %

Pir­mau­ja ­ pa­gal iš­mo­kas Lie­tu­va pir­mau­ja pa­gal įvyk­dy­tus ES struk­tū­ri­nių fon­dų mo­kė­ji­mus. Lie­tu­vai Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) iš­mo­kė­ta su­ma sie­kia 49,4 pro­c. vi­sų 2007–2013 m. ES nu­ma­ty­tų skir­ti struk­tū­ri­nės pa­ra­mos lė­šų. Ant­ro­je vie­to­je pa­gal EK įvyk­dy­ tų mo­kė­ji­mų da­lį yra Ai­ri­ja (48,1 pro­c.).

2007–2013 m. fi­nan­si­niu lai­ko­tar­piu Lie­ tu­vai nu­ma­ty­ta dau­giau kaip 23 mlrd. li­ tų ES fon­dų lė­šų.

mln. li­tų

pel­no šie­met per de­vy­nis mė­ne­sius už­dir­bo Tarp­tau­ti­nis Vil­niaus oro uos­tas.

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1285 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2681 JAV do­le­ris 1 2,6561 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6746 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9600 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3207 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6331 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4976 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8531

pokytis

+0,1537 % +0,4613 % –0,0790 % –0,2796 % +0,0303 % –0,5902 % –0,2326 % –0,0024 % +0,0421 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,94

4,60

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,93

4,55

2,47

„Va­koil“

4,95

4,59

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

85,96 dol. už 1 brl.

108,63 dol. už 1 brl.

Lie­tu­va – ne vy­no, o alaus kul­tū­ros kraš­tas Dau­ge­lį me­tų dir­ bu­sios alaus da­ryk­ lo­se ir vi­sa­da jau­tu­ sios, kad tu­ri vers­li­ nin­ko gys­le­lę, Ie­va Če­po­no­nė ir Da­lia Leo­na­vi­čiu­tė įkū­ rė bend­ro­vę „Ge­ro alaus par­duo­tu­vė“.

Ir ne­slė­pė, kad pa­grin­di­nis tiks­las bu­vo su­kur­ti alaus kul­tū­ rą mū­sų ša­ly­je.

Is­to­ri­ja Alus yra vie­nas se­niau­sių is­to­ri­joje ži­no­mų žmo­gaus ga­mi­na­mų pro­ duk­tų. Jo ga­my­bos pra­džia da­tuo­ja­ ma 7 tūkst. m. pr. Kr., ji mi­ni­ma se­no­ vės Egip­to ir Me­so­po­ta­mi­jos ra­šy­ti­ niuo­se šal­ti­niuo­se. Alaus li­ku­čių ap­ tin­ka­ma 3500–3100 m. pr. Kr. in­duo­ se. Ka­dan­gi fer­men­tuo­ti ga­li­ma dau­ ge­lį pro­duk­tų, ku­riuo­se yra cuk­raus ar krak­mo­lo, ti­kė­ti­na, kad alus bu­vo pradėtas gaminti ke­lio­se pa­sau­lio vie­to­se panašiu metu.

Iki pra­mo­nės re­vo­l iu­c i­j os alus dau­g iau­sia bu­vo ga­m i­na­mas na­ mie, nors jau nuo VII a. bu­vo in­ten­ sy­v iai ga­mi­na­mas ir par­da­v i­nė­ja­ mas Eu­ro­pos vie­nuo­ly­nuo­se. Pra­ mo­nės re­vo­liu­ci­ja lei­do tai­ky­ti pra­ mo­ni­nius alaus ga­my­bos bū­dus, o moks­lo lai­mė­ji­mai (pvz., ter­mo­ met­ro ir hig­ro­met­ro iš­ra­di­mas) lei­ do ge­r iau su­pras­t i alaus ga­my­bos pro­ce­są ir jį kont­ro­liuo­ti.

Įkvėpimas: I.Čepononė (kairėje) ir D.Leonavičiutė pripažįsta, kad kuriant savo verslą pradžia buvo nelen­

gva. Tačiau moterys nusiteikusios optimistiškai, nes galiausiai viskas, ko ėmėsi, pasiteisino, ir dabar kuria plėtros planus.

Asmeninio archyvo nuotr.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

daug rū­šių, kad yra ką apie jį pa­sa­ ko­ti ir su­ži­no­ti.

Tu­ri sa­vo is­to­ri­ją

Edu­ka­ci­nė pro­gra­ma

„Ma­tyt, tiek vis­ko bu­vo pri­si­kau­pę, kad vie­ną die­ną pra­dė­jo­me svars­ ty­ti, jog rei­kia ko nors im­tis. Dirb­ da­mos alaus da­ryk­lo­se vi­sa­da mė­ gi­no­me kur­ti alaus kul­tū­rą klien­tų ran­ko­mis. Se­kė­si la­bai sun­kiai.

Liū­di­no Lie­tu­vos si­tua­ci­ja, kad vy­ni­nės ati­da­ro­mos, jos ver­ti­na­ mos kaip pra­ban­gios, gur­ma­nams skir­tos vie­tos, o alu­dės ar alaus par­duo­tu­vės vi­sa­da bū­da­vo to­kios nu­šnerkš­tos, į ku­rias gė­da užei­ti ir pan. Ga­liau­siai jei ir yra ko­kia alaus par­duo­tu­vė­lė, ji kaip san­dė­lis: jo­ kios kon­cep­ci­jos, jo­kių sti­lių skirs­ ty­mų ir pan.“, – prie­žas­tis, ko­dėl ėmė­si sa­vo vers­lo, var­di­jo dau­giau nei sep­ty­ne­rius me­tus alaus da­ryk­ lo­se dir­bu­si I.Če­po­no­nė.

Tai­gi vie­ną die­ną dvi jau­nos ryž­ tin­gos mo­te­rys, nu­spren­du­sios, kad da­ryk­lo­se jau ne­bė­ra, kur to­ liau ei­ti, nu­ta­rė ati­da­ry­ti ke­lias par­duo­tu­ves ge­ro alaus mė­gė­jams.

To­kias, kaip sa­kė I.Če­po­no­nė, ko­ kias įsi­vaiz­duo­ja, ko­kių yra ma­čiu­ sios už­sie­ny­je.

Mo­ters tei­gi­mu, sie­kis bu­vo pa­ ro­dy­ti vi­suo­me­nei, kad alus taip pat yra la­bai tur­tin­gas, jo yra la­bai

Praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio pa­bai­go­ je pir­mo­ji to­kia par­duo­tu­vė bu­vo ati­da­ry­ta Klai­pė­do­je, o vi­sai ne­ tru­kus – ir sos­ti­nė­je. Čia, pa­šne­ ko­vės tei­gi­mu, su di­de­le mei­le alui ir pa­si­tel­kusios su­kaup­tas ži­nias, jos at­rin­ko ir siū­lo pir­kė­jams pla­ tų asor­ti­men­tą.

Ta­čiau par­duo­tu­vės, ku­rio­se – be­veik vi­so pa­sau­lio alaus rū­šių įvai­ro­vė, yra vie­na. Ki­tas la­bai svar­ bus as­pek­tas, pa­sak pa­šne­ko­vės, bu­vo edu­ka­ci­nis. „Kad ne­bū­tų ly­ gi­na­mi vie­ni alūs su ki­tais, nes ski­ ria­si jų ka­te­go­ri­ja, ga­my­bos bū­das, su­de­da­mo­sios da­lys, ir kad žmo­nės su­pras­tų, jog jie yra ne­ly­gin­ti­ni, rei­ kė­jo pra­dė­ti vi­suo­me­nę švies­ti“, – sa­kė įmo­nės bend­ra­tur­tė.

Tad es­te­tiš­kai įreng­to­se jau­kio­ se par­duo­tu­vė­se no­rin­tiems pa­ žin­ti alaus pa­sau­lį bu­vo pra­dė­tos reng­ti iki tri­jų va­lan­dų trun­kan­ čios pa­skai­tos-alaus de­gus­ta­ci­jos.

Pa­sak I.Če­po­no­nės, jos jau spė­jo iš­po­pu­lia­rė­ti. Per jas pri­sta­to­mas vi­sų rū­šių alus, dau­ge­lis jo ra­gau­ ja­ma, klien­tams siū­lo­ma iš­ban­dy­ ti ne­tra­di­ci­nių už­kan­džių, ku­riuos su­kū­rė alaus so­mel­jė ir vir­tu­vės

še­fas Do­na­tas Dab­ro­vols­kas. Už­ kan­džiai pri­de­rin­ti prie kiek­vie­ nos rū­šies alaus. „Tai yra ant­ra mū­sų ga­my­bos li­ ni­ja. Ją taip pat va­di­na­me tam tik­ ra edu­ka­ci­ja, kad žmo­nės su­ži­no­tų, jog prie alaus de­ra ne tik tra­di­ci­nė kep­ta duo­na, žir­niai, kiau­lių au­ sy­tės ir ki­ti mums įpras­ti rie­būs už­kan­džiai, ku­rie gal­būt sti­lin­go įvaiz­džio alui ne­pri­de­da“, – aiš­ki­ no pa­šne­ko­vė.

Ie­va Če­po­no­nė:

Dirb­da­mos alaus da­ ryk­lo­se vi­sa­da mė­ gi­no­me kur­ti alaus kul­tū­rą klien­tų ran­ ko­mis. Se­kė­si la­bai sun­kiai.

Pa­dė­jo pra­plės­ti vers­lą

Šian­dien be­si­džiau­gian­čios, kad vi­sa kon­cep­ci­ja pa­si­tei­si­no, ir ku­ rian­čios pla­nus atei­čiai mo­te­rys pri­pa­žįs­ta: pra­džia vi­sa­da yra sun­ ki. „Pir­mi me­tai bu­vo la­bai sun­ kūs, bet, ma­tyt, kaip ir kiek­vie­na­ me vers­le. Čia neiš­si­rek­la­muo­si su kai­nų pa­siū­ly­mais ir pa­na­šiais da­

ly­kais. Ta rek­la­ma tu­ri ei­ti iš lū­pų į lū­pas. Džiau­gia­mės, kad vis­kas, ko ėmė­mės, pa­si­tei­si­no. Pas mus ap­si­ lan­kę, de­gus­ta­ci­jo­se pa­bu­vę žmo­ nės mie­lai su­grįž­ta. Vie­ni ki­tiems pa­sa­ko, ir de­gus­ta­ci­jos po­pu­lia­rė­ja ne die­no­mis, o va­lan­do­mis, bi­jo­me, kad tuoj ne­be­bus kam jų ves­ti“, – šyp­se­nos ne­slė­pė pa­šne­ko­vė.

Ge­rų, uni­ka­lių vers­lo idė­jų ne­ trūks­ta, ta­čiau dau­ge­lis jau­nų­jų vers­li­nin­kų ne­ga­li jų įgy­ven­din­ti dėl lė­šų sto­kos. Ir I.Če­po­no­nė ne­ slė­pė, kad krei­pė­si į Lie­tu­vos cent­ ri­nę kre­di­to uni­ją, o gau­ta Vers­lu­ mo ska­ti­ni­mo fon­do leng­va­ti­nė pa­sko­la joms pa­leng­vi­no pa­dė­tį pra­de­dant sa­vo vers­lą. „Kre­di­to uni­ja pa­dė­jo pra­plės­ ti vers­lo ga­li­my­bes. Ga­vo­me 76 tūkst. li­tų pa­sko­los. Ga­li­ma sa­ ky­ti, kad ji be­veik ne­mo­ka­ma, nes kom­pen­suo­ja­ma net 95 pro­c. fak­ tiš­kai su­mo­kė­tų pa­lū­ka­nų“, – pa­ sa­ko­jo vers­li­nin­kė.

Ga­vu­sios pa­sko­lą mo­te­rys įren­gė vie­ną edu­ka­ci­nės veik­los ob­jek­tų – pro­fe­sio­na­lią de­gus­ta­ci­jų sa­lę, ku­ riai pa­čios rei­kia­mų lė­šų ne­tu­rė­jo.

Pa­nau­do­da­mos tuos pa­čius pi­ni­ gus su­kū­rė ir in­ter­ne­to sve­tai­nę. O šiuo me­tu su­ka pla­nus, kaip ir ka­da ati­da­ry­ti dar vie­ną to­kią par­duo­tu­ vę Kau­ne.

At­lie­kant ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus Me­so­po­ta­mi­jos Uro mies­te bu­vo ras­ta mo­li­nė len­te­lė, da­tuo­ja­ma 2050 m. pr. Kr. Jo­je pa­tei­kia­mas ge­ riau­sio alaus re­cep­tas. Iš šios len­te­ lės ga­li­ma spręs­ti, kad Me­so­po­ta­ mi­jo­je bu­vo ži­no­mos bent dvi rū­ šys skir­tin­gos ko­ky­bės alaus. Asi­ri­ jos pirk­lių mo­li­nių len­te­lių ty­ri­mai ro­do, kad maž­daug po 500 me­tų he­ti­tai jau sky­rė apie 15 skir­tin­gų rū­ šių alaus.

Mąsto apie plėtrą

Kal­bė­da­ma apie plėt­rą, mo­te­ris už­ si­mi­nė apie mies­to vie­tas, ku­rio­se įkur­tos par­duo­tu­vės. Esą Klai­pė­ do­je vis­kas ge­rai, abe­jo­nių ky­la, ar tin­ka­miau­sią vie­tą pa­si­rin­ko par­ duo­tu­vei Vil­niu­je. „Svars­to­me šį klau­si­mą, bet iš es­mės vis­kas ge­rai, yra la­bai tei­gia­ma ten­den­ci­ja. Ma­ no­me, kad yra kur plės­tis, ką da­ ry­ti. Juo­lab kad pa­de­dant kre­di­ to uni­jai tu­ri­me ga­li­my­bių drą­siau mąs­ty­ti apie plėt­rą. Tad mąs­to­me apie pre­ky­bos cent­rus, nes no­ri ne­ no­ri rei­kia di­des­nio žmo­nių srau­ to“, – at­vi­ra­vo I.Če­po­no­nė.

Tai­gi dar vie­na jų alaus par­duo­ tu­vė ne­tru­kus tu­rė­tų at­si­ras­ti Kau­ ne. Paš­ne­ko­vė tei­gė, kad vie­tą jau yra iš­si­rin­ku­sios, bet, kol su­tar­tys ne­pa­si­ra­šy­tos, ne­no­ri jos at­skleis­ ti. „Ten jau­čia­me di­džiu­lį po­ten­cia­ lą. Kau­nie­čiai kar­tais net ir į Vil­nių pas mus at­va­žiuo­ja“, – sa­kė vers­ li­nin­kė.

Jos tei­gi­mu, tu­rė­ti po vie­ną to­kią par­duo­tu­vę di­džiuo­siuo­se mies­ tuo­se yra per ma­žai. Pir­miau­sia, dėl lan­ky­to­jų pa­to­gu­mo – į ki­tą mies­ to ga­lą daž­nas tik­rai ne­no­ri va­žiuo­ ti. To­dėl ir ku­ria­mi pla­nai plės­tis į pre­ky­bos cent­rus. Ta­čiau ji pa­tiks­ li­no, kad plėt­ra ma­žes­niuo­se ša­lies mies­tuo­se kol kas ne­pla­nuo­ja­ma.

10

šeštADIENIS, spalio 27, 2012

tema

Me­ni­nin­ko na­mų du­rys at­v Gal Val­ki­nin­kų vai­kų 1 glo­bos na­mų „Speng­la“ auk­lė­ti­niai į jį žvelg­da­mi ins­tink­

ty­viai ma­to tė­vą, jau­čia, kad už to­ kio di­de­lio vy­ro pe­čių bus sau­gu?

Ne­ri­jaus ir skulp­to­rės-res­tau­ ra­to­rės Rū­tos Glins­ky­tės-Ka­va­ liaus­kie­nės šei­mo­je – vie­ni ber­niu­ kai. Tris sū­nus – 13 me­tų My­ko­lą, 11 me­tų Ra­po­lą ir še­še­rių Leo­ną – au­gi­nan­ti šei­ma lau­kia ket­vir­to sū­naus. Be jų, čia gy­ve­na 12 me­tų glo­bo­ti­nis Dai­nius ir 20 me­tų Adas.

Vie­ni vai­kai atei­na sa­vait­ga­liais, kai ku­rie kar­tais lie­ka nak­vo­ti. Vie­ na mer­gai­tė gy­ve­no vi­są va­sa­rą. Jų na­muo­se va­sa­rą gy­ve­na 8–10 vai­ kų. To­dėl Ne­ri­jus tiks­liai ne­ga­li pa­ sa­ky­ti, ko­kio dy­džio jų šei­my­na.

Jo bend­raam­žės žmo­nos Rū­tos su­tik­ti ne­pa­vy­ko – ją iš­ve­žė į Vil­ nių, į li­go­ni­nę, nes gre­sia prieš­lai­ki­ nis gim­dy­mas. Tri­jų vai­kų – My­ko­lo, Ra­po­lo ir glo­bo­ti­nio Dai­niaus – taip pat nė­ra – jie ati­duo­ti mo­ky­tis dai­lės į Na­cio­na­li­nę M.K.Čiur­lio­nio me­ nų mo­kyk­lą. Ta­čiau Ne­ri­jus kra­to­si min­ties, esą jis su žmo­na vai­kus pa­ su­kęs į me­ną. Nie­kas jų ne­ver­tė tuo už­siim­ti, nie­kas pieš­tu­ko ar po­pie­ riaus la­po po no­si­mi ne­pa­ki­šo. „Va, ma­ža­sis ma­to, kuo mes už­ sii­ma­me. Bet jis vi­sai ne­pie­šia“, – sa­kė tė­vas apie Leo­ną. Vai­kas ei­na į kai­mą pas ne­se­niai at­si­kraus­čiu­sią mu­zi­kos mo­ky­to­ją mo­ky­tis gro­ ti pia­ni­nu. „Žmo­na pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus čia ne­gy­ve­no. Va­do­va­vo Užut­ra­kio dva­ro rū­mų in­ter­je­ro at­ kū­ri­mo dar­bams ir gy­ve­no ten“, – dės­tė Ne­ri­jus ir gar­siai, bet ne­pik­ tai pa­pra­šė ką tik pa­kir­du­sio Ado at­neš­ti ka­vos ir ar­ba­tos. 20 me­tų Adas – ofi­cia­liai pri­pa­žin­tas re­ci­ dy­vis­tas.

Iš­gąs­di­no pa­pra­šęs gu­lia­šo

N.Ka­va­liaus­kas – ne vi­sai lais­vas me­ni­nin­kas. Vy­ras dir­ba už ke­ lių ki­lo­met­rų nuo na­mų esan­čiuo­ se vai­kų glo­bos na­muo­se. Ne­ri­jaus ka­bi­ne­tas – mo­lio ka­ra­lys­tė, vai­ kai ten mo­ko­si lip­dy­ti. Aukš­taū­ gis nea­be­jin­gas ir krep­ši­niui – ne tik mėgs­ta jį žais­ti, bet ir į glo­bos na­mus pa­kvie­čia gar­sių krep­ši­nin­

kų, už ku­riuos per rung­ty­nes ser­ga vai­kai. R.Glins­ky­tė-Ka­va­liaus­kie­ nė – Tra­kų is­to­ri­nio na­cio­na­li­nio par­ko res­tau­ra­to­rė. Abu dar­bų tu­ ri per akis, tad kam dar už­siim­ti sve­ti­mais vai­kais? Ne taip pa­pras­ ta juos užau­gin­ti, ant ko­jų pa­sta­ty­ ti, tuo la­biau kad sa­vų grei­tai tu­rės net ke­tu­ris.

Aną die­ną atė­jo mer­ gič­kos. Pa­sa­kiau, kad no­rė­siu gu­lia­šo, ir išė­jau prie dar­bų.

Mer­gai­tėms šo­kas – kaip ga­min­ti? Paaiš­ ki­nau, kad re­cep­tą ras in­ter­ne­te.

Ne­ri­jaus fi­lo­so­fij­ a – keis­ta, neį­ ti­ki­ma. „Mes nei­mam tų vai­kų, mums jų ne­rei­kia – jie pa­tys atei­ na. Daug leng­viau gy­ven­ti be jų.

Bet jiems ma­nęs rei­kia. Tų, ku­rie atei­na, neiš­ve­jam. Jiems aš kar­to­ju: „Jūs man įdo­mūs tiek, kiek aš jums rei­ka­lin­gas. Jei­gu aš jums ne­rei­ka­ lin­gas, tai ir man jūs neį­do­mūs.“ Aš tu­riu ir sa­vo dar­bų. Bet jei­gu jiems rei­kia pa­gal­bos, ga­liu vis­ką mes­ti ir už­siim­ti tik jais“, – ne­vy­nio­jo žo­ džių į va­tą N.Ka­va­liaus­kas.

Pas­kui Ne­ri­jus dės­tė, kad nė vie­ nu tų vai­kų ne­pa­si­ti­ki. Ir la­bai ge­ rai, nes nie­ka­da ne­nu­si­vi­lia. „Pa­vyz­džiui, va­kar du glo­bo­ja­ mie­ji vi­są die­ną šei­mi­nin­ka­vo na­ muo­se. Ma­nęs nuo ry­to iki va­ka­ro ne­bu­vo, – pa­sa­ko­jo vy­ras. – Aną die­ną atė­jo mer­gič­kos. Pa­sa­kiau, kad no­rė­siu gu­lia­šo, ir išė­jau prie dar­bų. Mer­gai­tėms šo­kas – kaip ga­min­ti? Paaiš­ki­nau, kad re­cep­tą ras in­ter­ne­te. Ir pa­ga­mi­no tą gu­ lia­šą su­pe­ri­nį. Juk vai­kų na­muo­se jiems vis­kas pa­duo­ta, pa­ga­min­ta, iš­skalb­ta. Jie ne­ruo­šia­mi sa­va­ran­ kiš­kam gy­ve­ni­mui.“ An­ge­las pa­na­šus į vel­nią

Ta­čiau pir­miau­sia vai­kai atei­na į Ne­ri­jaus va­do­vau­ja­mą ke­ra­mi­kos

bū­re­lį. Su jais mo­ky­to­jas bend­rau­ ja ne­for­ma­liai – net še­šia­me­čiai į jį krei­pia­si var­du. Len­ty­no­se – vai­kų lip­di­niai: į vel­nią pa­na­šus juo­das an­ge­las, niū­ri, pik­ta Mer­ge­lė Ma­ ri­ja su ėdžio­se gu­lin­čiu keis­tu kū­ di­kė­liu Jė­zu­mi. Vai­kų kū­ri­niai by­ lo­ja apie jų gy­ve­ni­mo tra­ge­di­jas. „Tie vai­kai – pra­ger­ti. Gim­dy­to­ jams atim­tos tė­vys­tės tei­sės už al­ ko­ho­liz­mą. Tik­ri naš­lai­čiai gal ko­ kie du“, – paaiš­ki­no Ne­ri­jus.

Jau pir­ma­sis „glo­biu­ko“ Dai­ niaus lip­di­nys mo­ky­to­jui pa­si­ro­ dė vos ne ste­buk­las. Par­si­vež­da­vo jį na­mo – vai­kas pieš­da­vo po še­ šias va­lan­das. Mo­ky­da­vo­si, ko­kias spal­vas su­mai­šy­ti, kad iš­gau­tų, pa­ vyz­džiui, ža­lią ar­ba oran­ži­nę. Pa­ si­ta­rę su žmo­na, juo­du nu­spren­dė Dai­nių kar­tu su sa­vo vai­kais iš­siųs­ ti į „čiur­lion­kę“.

Au­go baž­ny­čio­je ant pa­sto­lių

Kaip Rū­tai su­ktis, kaip iš­mai­tin­ ti, ap­skalb­ti tiek vy­rų?

Dėl gau­sios šei­mos mai­ti­ni­mo sun­ku­ mų ne­ky­la – Rū­ta iš to tra­ge­di­jos ne­da­ ro, nors aiš­ku, kad jai ne­leng­va. Pap­ras­čiau­ si pa­tie­ka­lai sa­vait­ga­ liais pa­ga­mi­na­mi per dvi va­lan­das. In­dų plau­ti ne­ rei­kia – tą dar­bą at­lie­ka in­ dap­lo­vė. „Kad Rū­ta ma­žai čia bu­vo. Ji pa­ gim­do – ir į dar­bus. Gi­mus vy­riau­ sia­jam, My­ko­lui, ji Vil­niu­je Šv.

Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čią res­tau­ ra­vo. Ar­ba aš jį au­gi­nau, ar­ ba ant pa­sto­lių vai­kas bu­vo.

Su vaikš­ty­ne po Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čią laks­ty­da­vo.

Kai gi­mė Ra­po­las, Min­dau­ go lai­kų Že­mu­ti­nės pi­lies mū­ rą at­ka­sė. Rū­ta tą mū­rą kon­ser­va­ vo. Pie­ną nu­si­trauk­da­vo, pa­dė­da­vo į šal­dik­lį, o aš laks­ty­da­vau pas vai­ ką su bu­te­liu­kais. Kai gi­mė Leo­nas, pra­si­dė­jo dar­bai Užut­ra­kio rū­muo­ se“, – klo­jo Ne­ri­jus.

Juo­du su Rū­ta pa­žįs­ta­mi šim­tas me­tų. Bend­rak­la­siai bu­vo čiur­lion­ kė­je, bend­ra­kur­siai – Dai­lės aka­de­ mi­jo­je. Drau­ge – nuo 11 me­tų.

Po­zuo­to­jas: prie Va­rė­nos sa­vi­val­dy­bės ne­se­niai ati­deng­tai N.Ka­va­liaus­ko

monst­ra­vo, kaip at­li­ko šį dar­bą.

Be­si­kal­bant į di­dį­jį kam­ba­rį lyg ra­ke­ta įskrie­jo ka­tė. Sus­to­jo, pa­ smal­sa­vo, kas čia at­vy­ko, pa­skui puo­lė iš­dy­kau­ti. Ma­ža­sis Leo­nas jai da­vė tris var­dus: Mur­kė – kai mur­ kia, Mar­gė – kai ge­ra bū­na, Ka­čio­ la – kai ne­klau­so ir ką nors dras­ ko na­gais. Stai­ga ji su­lei­do na­gus į odi­nį fo­te­lį, o Leo­nas pra­dė­jo šauk­ ti: „Ka­čio­la, Ka­čio­la!“

Ly­giai taip pat ropš­čia­si į guo­lį – tik ki­ta­me kam­ba­ry­je – Ra­po­las su glo­bo­ti­niu Dai­niu­mi. Vai­kams lo­vas pa­lu­bė­se įtai­sė Ne­ri­jus. Jo­kios bai­ mės, kad jie nuo ko­pė­čių nu­bil­dės že­myn. „Jei­gu jiems pa­to­gu, te­gul taip mie­ga, – kva­to­jo Ne­ri­jus. – Ne man rei­kia lai­pio­ti – ne ma­no bė­ dos.“ Iš­siun­tė į sve­tim­ša­lių le­gio­ną

Vai­kų lo­vos – pa­lu­bė­je

Sū­nūs: R.Glins­ky­tė-Ka­va­liaus­kie­nė ne­ži­no, ar jos sū­nūs My­ko­las, Leo­nas ir Ra­po­las pa­si­rinks tė­vų pro­fe­si­ją.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­ky­la­me į ant­rą aukš­tą. Ne­ri­ jus na­mą di­di­na, aukš­ti­na, ple­čia – vyks­ta gran­dio­zi­niai dar­bai, re­ mon­tai. Vie­no­je pu­sė­je, kaip vy­ras pla­nuo­ja, bus vie­ša erd­vė su te­le­vi­ zo­riu­mi, ki­to­je – jo ir žmo­nos mie­ ga­ma­sis. Sto­gą paaukš­ti­no Adas ir sū­nė­nas Rim­vy­das. Praė­ju­sį ru­de­ nį Ne­ri­jus įren­gė cent­ri­nį šil­dy­mą.

Nuo ta­da na­mą ap­šil­do eko­lo­giš­kai – šiau­dų gra­nu­lė­mis.

Vy­riau­sio­jo sū­naus My­ko­lo kam­ ba­rys pri­me­na dirb­tu­ves – vien de­ta­lės, me­cha­niz­mai. Nug­vel­bia iš bro­lių ma­ši­nė­lę, ją išar­do, pa­sii­ ma va­rik­lį ir ką nors su­konst­ruo­ ja. La­biau nei me­nai jam pa­tin­ka konst­ruo­ti. My­ko­las jau mo­ka su­ kur­ti elekt­ro­mag­ne­ti­nius lau­kus.

Ber­niu­ko lo­va – ne ant grin­dų, o pa­lu­bė­je. Į ją rei­kia už­lip­ti pa­pras­ to­mis ko­pė­čio­mis, ko­kio­mis kai­ mie­čiai ko­pia ant aukš­to.

Ka­va­liaus­kų kie­mą puo­šia Ne­ri­ jaus su­kur­tos skulp­tū­ros: an­ge­ las, kiš­kiai, lū­šis. Adas kie­me sta­to pa­šiū­rę len­toms su­dė­ti. Pak­laus­ tas, iš kur iš­mo­ko to dar­bo, at­sa­ kė, kad tas di­de­lis žmo­gus iš­mo­kė.

Vai­ki­nas, anot N.Ka­va­liaus­ko, tu­ri auk­si­nes ran­kas, tik nuo vai­kys­tės jos ne­bu­vo ug­do­mos.

Iš „Speng­los“ glo­bos na­mų Adą pir­mą kar­tą iš­ve­žė sės­ti be­ne 16me­tį. Grį­žęs atė­jo į ke­ra­mi­kos bū­ re­lį. „Mo­lis ten, kam­pe“, – pa­sa­ kė Ne­ri­jus ir net akių į jį ne­pa­kė­lė.

Vai­ki­nas ap­si­su­ko ir išė­jo. Atė­jo dar kar­tą, pa­siė­mė mo­lį, at­si­sė­do ir lip­dė. Iki šiol dar­bų ka­bi­ne­te ant len­ty­nos Ado dar­bas – Ma­do­na.

Kaip jis at­si­ra­do Ka­va­liaus­kų na­ muo­se? Pap­ras­tai. Atė­jo, at­si­sė­ do ir sė­dė­jo prie du­rų. Kai Ne­ri­jus grį­žo na­mo, pa­kvie­tė užei­ti į vi­dų.

Taip jis čia ap­si­gy­ve­no. N.Ka­va­ liaus­kas vai­ki­nui nu­pir­ko ma­ši­ną,

11

šeštADIENIS, spalio 27, 2012

tema

­vi­ros net ir re­ci­dy­vis­tams

Sta­ty­ba: „Pir­tį dau­giau­sia sta­tė Adas (nuotr.). Jei iš pir­mo kar­to ne­pa­

vyks­ta, iš tre­čio – vi­sa­da. Jau iš­mo­ko sta­ty­ti“, – spal­vin­gos praei­ties ir auk­si­nių ran­kų vai­ki­ną gy­rė jo mo­ky­to­jas N.Ka­va­liaus­kas.

o skulp­tū­rai – ber­niu­kui su gry­bų pin­ti­ne – po­za­vo jau­niau­sias jo sū­nus Leo­nas. Dirb­tu­vė­je vai­kas mie­lai pa­de­ Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

su­mo­kė­jo už vai­ra­vi­mo kur­sus. Ta­ čiau vai­ra­vi­mo eg­za­mi­no Adas ne­ lau­kė. Vie­ną die­ną su kai­mie­čiais miš­ko ke­liu­ku teįs­ten­gęs nu­va­žiuo­ ti tik pu­sant­ro ki­lo­met­ro, ma­ši­ną su­dau­žė. Po kiek lai­ko, jau su­lau­ kus pil­na­me­tys­tės, Ne­ri­jus jam pa­ siū­lė pa­gy­ven­ti at­ski­ra­me bu­te, bet ta­me pa­čia­me kai­me. Vai­ki­nas grį­ žo stip­riai su­muš­tas, su­ti­nęs. „Da­ ryk su ma­nim ką no­ri – dau­giau taip gy­ven­ti ne­no­riu“, – pa­sa­kė.

Ta­da N.Ka­va­liaus­kas Adą iš­ siun­tė į Pran­cū­zi­jos sve­tim­ša­lių le­gio­ną, ku­ris bu­vo įsi­kū­ręs prie Mar­se­lio. Ta­čiau pa­gal su­tar­tį vie­ toj pen­ke­rių me­tų Adas ten at­bu­ vo ne­pil­nus dve­jus. Vie­ną die­ną ir vėl pa­si­ro­dė ant Ka­va­liaus­kų na­ mų slenks­čio Nau­juo­siuo­se Val­ki­ nin­kuo­se.

Adas sa­kė, kad čia jam pa­tin­ ka la­biau ne­gu Pran­cū­zi­jos sve­ tim­ša­lių le­gio­ne. Ko­dėl iš le­gio­no pa­bė­go, ne­ga­lė­jo do­rai paaiš­kin­ ti: „Ne­no­rė­jau ten vi­są gy­ve­ni­mą pra­bū­ti.“ Prieš dvi va­sa­ras pa­gal Ne­ri­ jaus brė­ži­nį abu vy­rai ant Speng­ los kran­to su­ren­tė pir­tį. „Dau­giau­sia sta­tė Adas. Jau iš­ mo­ko sta­ty­ti. Bū­da­vo, ry­tą už­ duo­du dar­bą. Va­ka­re at­va­žiuo­ju jo pa­siim­ti ir pa­sa­kau, ką ki­tą die­ ną rei­kės nu­griau­ti ir per­sta­ty­ti. Jis

ki­tą die­ną griau­na ir sta­to iš nau­jo, – dės­tė Ne­ri­jus. – Iš pir­mo kar­to ne­pa­vyks­ta, iš tre­čio – vi­sa­da.“ At­kū­rė Užut­ra­kio skulp­tū­ras

N.Ka­va­liaus­ko dirb­tu­vė­je ir vel­nias ko­ją nu­si­lauž­tų – ko tik čia nė­ra!

Ne­se­niai čia vy­ko di­džiu­liai dar­bai, vis­kas sken­dė­jo dul­kė­se. Užut­ra­kio par­kui N.Ka­va­liaus­kas iš lie­to mar­ mu­ro at­kū­rė 6 skulp­tū­ras, 8 bius­ tus, o va­zų, kaip sa­ko, – be skai­ čiaus. Vy­rui tal­ki­no ir žmo­na. „Bu­vo la­bai įdo­mus dar­bas, bet žiau­riai įtemp­tas ir sun­kus, – ne­ slė­pė skulp­to­rius. – Vi­sas pro­jek­ tas tru­ko 8 me­tus.“ Skulp­tū­rų ori­gi­na­lus XVII a. pab.–XVIII a. pr. su­kū­rė pran­cū­ zų skulp­to­rius Antoine’as Coy­se­ vox. Užut­ra­ky­je sto­vė­jo jų ko­pi­jos, ku­rios po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro bu­vo su­nai­kin­tos.

N.Ka­va­liaus­kui te­ko iš­siaiš­kin­ ti, kaip at­ro­do Pa­ry­žiu­je, Luv­ro mu­zie­ju­je, esan­tys ori­gi­na­lai. Abu su Rū­ta ir vai­kais du kar­tus lei­do­ si į Pa­ry­žių ap­žiū­rė­ti, fo­tog­ra­fuo­ti ir ma­tuo­ti tų skulp­tū­rų. Kad bū­tų ga­li­ma dirb­ti, vyk­da­vo sa­ni­ta­ri­nė­ mis die­no­mis, kai mu­zie­ju­je ne­šur­ mu­liuo­da­vo lan­ky­to­jai.

Užut­ra­kio par­ke bu­vo ir gu­lin­ čio Ba­cho skulp­tū­ra. Ta­čiau pa­ vy­ko su­ras­ti tik vie­ną jos fo­tog­ra­

fi­ją. Ši skulp­tū­ra bu­vo su­nai­kin­ta per Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą. „Ėmiau gy­vą mo­de­lį ir pa­gal jį lip­džiau“, – sa­kė Ne­ri­jus. Ba­cho skulp­tū­rai po­ za­vo jo sū­nė­nas Rim­vy­das – me­di­ ci­nos moks­lų stu­den­tas.

Nau­jau­siems Ne­ri­jaus dar­bams po­za­vo vai­kai. Vie­na skulp­tū­ra – ko­rys su sė­din­čio ber­niu­ko fi­gū­rė­ le – pa­sta­ty­ta prie san­kry­žos į pir­ mą­ją Va­rė­ną. Šiam dar­bui po­za­vo „glo­biu­kas“ Dai­nius. Ki­ta – ber­ niu­kas su gry­bų pin­ti­ne – iš­ki­lo prie gry­bų sos­ti­nės Va­rė­nos sa­vi­ val­dy­bės.

Leo­nas puo­lė de­monst­ruo­ti, kaip po­za­vo tė­vui: ant šo­no pa­krei­pė ke­pu­rė­lę, į ran­kas paė­mė pin­ti­nę su gip­si­niais gry­bais. Vai­kas aiš­ki­ no, kad po­zuo­ti esą bu­vo ne­sun­ku, ta­čiau gry­bų pin­ti­nę ran­ko­se vos iš­lai­kęs.

10 vaikų

vasarą šurmuliuoja Kavaliauskų namuose.

Pa­gy­vi­no: Ka­va­liaus­kų kie­mą puo­šia Ne­ri­jaus su­kur­tos skulp­tū­ros.

12

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

iš arčiau

No­ras tar­nau­ti, ryž­ tas, kom­pe­ten­ci­ja, psi­cho­lo­ginė stip­ rybė, at­sa­ko­mybė, mėne­sius trukęs pa­ si­ren­gi­mas, anglų kal­ba. Su to­kiu ba­ga­ žu į mi­siją Af­ga­nis­ ta­ne vyks­ta ka­riai.

Misija: dalis PAG-16 karių jau išvyko į Goro provinciją, likusieji gimtąją šalį pusmečiui paliks po savaitės.

Kęstučio Gruodžio nuotr.

Tar­nau­ti į Af­ga­nis­taną vyks­ta ir mo­te­rys Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Po­žiū­ris į mi­siją – tei­gia­mas

Prieš sa­vaitę į Af­ga­nis­taną, Go­ ro pro­vin­ciją, ku­riai nuo 2005 m. va­do­vau­ja Lie­tu­va, iš­vy­ko da­lis 16-osios ka­rių pa­mai­nos. Po sa­ vaitės ten iš­vyks ir li­ku­sio­ji. Pag­ rin­dinė Go­ro pro­vin­ci­jos at­kūri­mo grupės (PAG), ku­rią su­da­ro ci­vi­liai ir ka­riai, mi­si­jos už­duo­tis – pa­dėti Af­ga­nis­ta­no vald­žiai plėsti įtaką pro­vin­ci­jo­je, už­tik­rin­ti sau­gumą ir su­da­ry­ti tin­ka­mas sąly­gas at­kur­ ti pro­vin­ciją. „Mūsų grupės už­duo­tis, at­si­ žvel­giant į atsakomybės perdavimo procesą, pra­si­dėju­sį 2011 m. ko­ vo 22 d., rem­ti mi­si­jos tiks­lus už­ tik­ri­nant sklandų PAG bend­ra­dar­ bia­vimą su vie­tos vald­žia, ci­vi­liais gy­ven­to­jais, įtrau­kiant ir ne­vy­riau­ sy­bi­nes, tarp­tau­ti­nes, pri­va­čias Go­ro pro­vin­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jas“, – sakė į mi­siją kaip PAG-16 šta­bo CKB (ci­vi­lių ir ka­rių bend­ra­dar­bia­ vi­mas, angl. CI­MIC – ci­vil-mi­li­ta­ ry coo­pe­ra­tion) grupės spe­cia­listė vyks­tan­ti Jo­lan­ta Span­ge­vi­čiūtė.

Pa­sak mer­gi­nos, la­bai svar­bu ir to­liau pa­lai­ky­ti bei plėto­ti už­megz­ tus ge­rus ry­šius su vie­tos vald­žios at­sto­vais, iš­siaiš­kin­ti jų ga­li­my­bes ir po­rei­kius. Jos tei­gi­mu, dau­gu­ mos svar­bes­nių Go­ro pro­vin­ci­jos vald­žios, or­ga­ni­za­cijų at­stovų po­ žiū­ris į Tarp­tau­ti­nių sau­gu­mo pa­

ra­mos pa­jėgų (angl. – In­ter­na­ tio­nal Se­cu­ri­ty As­sis­tan­ce For­ce, ISAF) mi­siją jų ra­jo­ne yra tei­gia­ mas, pa­lan­kus. „Tai ypač pa­leng­vi­ na tai­kos mi­si­jos už­duo­čių įgy­ven­ di­nimą, nes au­to­ri­tetų nuo­monė vie­tos gy­ven­to­jams la­bai svar­bi“, – aiš­ki­no J.Span­ge­vi­čiūtė.

Rūpin­sis vaikų rei­ka­lais

Vi­sa Go­ro PAG dis­lo­kuo­ta ne­to­ li pro­vin­ci­jos sos­tinės Čag­ča­ra­no įsikū­ru­sio­je PAG bazė­je. Gy­ve­ni­ mo ir dar­bo sąly­gos, pa­šne­kovės tei­gi­mu, at­si­žvel­giant į sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus, yra ga­na kom­for­tiš­ kos: visą par­ą vei­kian­tys du­šai ir prau­syk­los, nuo anks­ty­vo ry­to iki vėly­vo va­ka­ro vei­kian­ti spor­to sa­ lė, val­gyk­la. Af­ga­nis­ta­ne tar­nau­ jan­čių ka­rių tar­ny­bos lai­kas nė­ ra ri­bo­ja­mas Lie­tu­vo­je įpras­to­mis dar­bo va­lan­do­mis, nes for­ma­liai dėl sau­gu­mo rei­ka­la­vimų vi­si mi­ si­jo­je tar­nau­jan­tys ka­riai yra pa­si­ rengę at­lik­ti sa­vo už­duo­tis 24 va­ lan­das per par­ą sep­ty­nias die­nas per sa­vaitę. Į Af­ga­nis­taną vyks­tan­čią PAG-16 pa­mainą su­da­ro apie 150 ka­rių, tarp jų yra aš­tuo­nios mo­te­rys. J.Span­ ge­vi­čiūtės dar­bo sri­tis – pro­vin­ci­ jos mo­terų ir vaikų rei­ka­lai. „Šio­ je ša­ly­je vis dar ga­ji pa­pro­tinė teisė, var­žan­ti mo­terų ga­li­my­bes dirb­ ti, mo­ky­tis, gau­ti iš­si­la­vi­nimą, me­ di­ci­nos pa­galbą. Ypač ato­kes­nių ra­ jonų gy­ven­to­jos na­mie daž­nai ne­tu­ri

jo­kios bal­so teisės, yra iš­nau­do­ja­ mos ir žiau­riai baud­žia­mos už men­ kiau­sią nu­si­žen­gimą ne tik sa­vo vy­ rų, bet ir kai­mo bend­ruo­menės. Taip pat pa­žeid­žia­mi ir vai­kai: pa­vyzd­žiui, jau­nos mer­gaitės, vos su­lau­ku­sios ly­tinės bran­dos (10–14 metų), iš­te­ ki­na­mos, par­duo­da­mos ne­pai­sant vy­ro am­žiaus, sta­tu­so – svar­bu, kad būtų su­mokė­ta su­tar­ta su­ma mo­ters šei­mai už jos ati­da­vimą jau­ni­kiui“, – pa­sa­ko­jo CKB grupės spe­cia­listė.

Be abe­jo, įver­ti­nu pa­ vojų, ži­nau, ko­kia sau­gu­mo si­tua­ci­ja yra Af­ga­nis­ta­ne, ta­ čiau, ma­tyt, no­ras yra stip­res­nis už baimę.

Tai­gi jų tiks­las, pa­šne­kovės tvir­ ti­ni­mu, yra su vie­tos vald­žios ins­ti­ tu­ci­jo­mis ir tarp­tau­tinė­mis or­ga­ni­ za­ci­jo­mis pa­dėti vie­tos mo­te­rims, vai­kams in­teg­ruo­tis į so­cia­linį gy­ ve­nimą, ska­tin­ti jų veik­lumą, bend­ ra­vimą, už­siim­ti mo­terų ir vaikų švie­ti­mu bei mo­ky­mu. J.Span­ge­ vi­čiūtė teigė, kad pro­vin­ci­jos mo­ te­rys la­bai no­riai da­ly­vau­ja PAG ir tarp­tau­ti­nių do­norų or­ga­ni­zuo­ja­ muo­se ren­gi­niuo­se, yra ga­na ak­ ty­vios, nors joms nuo­lat gre­sia bend­ruo­menės pa­smer­ki­mas už

per­ne­lyg va­ka­rie­tišką po­žiūrį į mo­ terų gy­ve­nimą.

At­sa­kin­gas pa­si­ren­gi­mas

Nuo 2009-ųjų kraš­to ap­sau­gos pa­ jėgo­se tar­nau­jan­ti mer­gi­na teigė, kad min­tis apie tarp­tau­tinę mi­siją jai kirbė­jo vi­sus tuos me­tus. Todėl su­lau­ku­si pa­si­ūly­mo ne­dve­jo­da­ma jį pri­ėmė.

Jai iš anks­to te­ko baig­ti kai ku­ riuos mo­ky­mus, to­kius kaip pir­mo­ sios me­di­ci­nos pa­gal­bos, iš­gy­ve­ni­ mo, nuo­to­li­niai NA­TO tarp­tau­ti­nių ope­ra­cijų kur­sai. Įvai­rios pra­ty­bos ir kur­sai bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mi Ruk­lo­ je, Ne­men­činė­je, Pab­radė­je ir Kazlų Rūdo­je, kur ka­riai mokė­si, kaip veik­ ti įvai­rio­se si­tua­ci­jo­se mi­si­jos ra­jo­ne, rea­guo­ti į iš­ki­lu­sius in­ci­den­tus.

Per bai­giamąjį pa­si­ren­gi­mo mi­ si­jai etapą bu­vo įver­tin­ti pus­metį vy­ku­sio PAG-16 ka­rių pa­si­ren­gi­ mo re­zul­ta­tai. Kazlų Rūdo­je vy­ ku­sio­se bai­gia­mo­sio­se pra­ty­bo­se bu­vo ver­ti­na­ma, kaip ka­riai at­lie­ ka mi­si­jos ra­jo­no už­duo­tis: vyk­do pa­da­li­nių judė­jimą vie­tovė­je, su­ žeistųjų eva­kua­ciją, koor­di­nuo­ ja darbą su vy­riau­sy­binė­mis ir ne­ vy­riau­sy­binė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, vie­tos ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vais.

Rei­kia no­ro ir ryž­to

Kad į karš­tuo­sius taš­kus vyks­ta vy­ rai, nuo­sta­bos jau ne­ke­lia nie­kam.

Ta­čiau į to­kias mi­si­jas vyks­tant mo­ te­rims ky­la klau­si­mas – ne­gi vi­siš­

kai ne­bai­su? „Be abe­jo, įver­ti­nu pa­ vojų, ži­nau, ko­kia sau­gu­mo si­tua­ci­ja yra Af­ga­nis­ta­ne, ta­čiau, ma­tyt, no­ ras yra stip­res­nis už baimę“, – šyp­ so­da­ma­si sakė J.Span­ge­vi­čiūtė.

Mer­gi­nos tei­gi­mu, no­ras ir ryž­tas – itin svarbūs val­gant ka­rio duoną.

Esą, kai yra stip­rus no­ras, trūksta­ mus įgūdžius ga­li­ma įgy­ti per pa­ si­ren­gimą. Ki­tas da­ly­kas – kom­ pe­ten­ci­ja nu­ma­ty­toms pa­rei­goms mi­si­jos ra­jo­ne. Skir­tin­goms pa­rei­ goms ke­lia­mi skir­tin­gi rei­ka­la­vi­mai.

Pa­sak pa­šne­kovės, vi­siems PAG šta­ bo pa­da­li­niams la­bai svar­bu ge­rai mokė­ti anglų kalbą, nes ISAF dar­ binė kal­ba yra anglų. Taip pat būti­ na turė­ti de­ry­bi­nių įgūdžių, nes nuo­lat ten­ka da­ly­vau­ti su­si­ti­ki­muo­ se su vie­tos gy­ven­to­jais. Nes­to­ko­ ti ko­mu­ni­ka­bi­lu­mo, gebė­ti tvar­ky­ti do­ku­men­ta­ciją, iš­ma­ny­ti ad­mi­nist­ ra­ci­nius pro­ce­sus, pro­jektų ren­gi­mo bei įgy­ven­di­ni­mo tvarką ir t. t. „Be iš­var­dytų rei­ka­la­vimų ka­ riui kaip spe­cia­lis­tui, svar­bu turė­ti ir žmo­giškųjų cha­rak­te­rio sa­vy­bių.

Vyks­ta­ma tar­nau­ti į tarp­tau­tinę mi­siją, kur sau­gu­mo si­tua­ci­ja ki­ to­kia nei Lie­tu­vo­je, todėl ka­rys tu­ ri pa­si­žymė­ti drąsa, ryž­tu, tvir­tu ap­si­spren­di­mu tar­nau­ti pa­vo­jin­ go­je zo­no­je, būti lo­ja­lus, ne­sto­ko­ti mo­ty­va­ci­jos ir psi­cho­lo­ginės stip­ rybės bei at­sa­ko­mybės, nes vyk­dy­ da­mi už­duo­tis ka­riai yra at­sa­kin­gi ne tik už sa­ve, bet ir už sa­vo ko­le­ gas“, – dėstė J.Span­ge­vi­čiūtė.

Portale diena.lt – misijos dienoraštis Kaip sek­sis mi­si­jo­je mūsų ka­riams, turė­si­te ga­l i­mybę su­ž i­no­t i tie­siai iš jų pa­č ių – lapk­r i­č io pa­bai­go­je po­rta­le die­na.lt bus pra­dėtas skelb­ ti PAG-16 die­no­raš­tis.

Užduotis: į misiją Afganistane

vykstanti J.Spangevičiūtė Goro provincijoje rūpinsis moterų ir vaikų reikalais. Indrės Sejonienės nuotr.

14

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

16p.

Ispanijos miestelis gy­ve­na ties snaud­žian­čio dra­ko­no nas­rais.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Vald­žia blo­ga, bet opo­zi­ci­ja ne­įti­ki­ na. Gal bal­suo­ti už bok­so ka­ra­lių Vi­ ta­lijų Klyč­ko, gal už ko­mu­nis­tus? Gal ne­bal­suo­ti? Kad ir kam sa­vo balsą ati­ duo­ti svars­to uk­rai­ nie­čiai, žmonės, re­ gis, ne­si­jau­čia sa­vo ša­lies šei­mi­nin­kai.

pasaulis

Nuo­tai­kos: kaž­ka­da uk­rai­nie­čiai tikė­jo, kad ga­li pa­keis­ti sa­vo ša­lies ateitį; da­bar dau­ge­lis mąsto, kaip su­dur­ti galą su ga­lu, ir po­li­ti­ka jiems men­kai rūpi.

Rin­kimų svie­di­nys su pe­si­miz Visuomenė nusivylusi

Kaip ir dau­ge­ly­je Eu­ro­pos vals­ty­ bių, vi­suo­menės nu­si­vy­li­mas vald­ žia au­ga die­na iš die­nos.

Po­so­vie­tinė­je erdvė­je šis nu­si­ vy­li­mas dar di­des­nis – čia žmonės ne­si­jau­čia prie bal­sadė­žių ga­lin­tys lem­ti sa­vo ša­lies ir sa­vo ateitį.

Kodėl? Prie­žas­tis – pa­pras­ta.

So­cioe­ko­no­minė pa­dėtis Uk­rai­no­ je ne­gerė­ja ir net ką tik per šalį pra­ ūžęs Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tas var­gu ar įkvėpė... Dar ir Uk­rai­nos vie­nuo­lik­tu­kas nie­ko ne­laimė­jo.

Vi­suo­menės nu­si­vy­li­mas vald­žia – blo­gas ženk­las Re­gionų par­ti­jai.

Būtent ji jau ku­ris lai­kas do­mi­nuo­ja Aukš­čiau­sio­jo­je Ra­do­je, į ku­rią de­ pu­ta­tus šį sek­ma­dienį ir rinks uk­ rai­nie­čiai.

Vis­gi nie­kas di­de­lių su­krėtimų po rin­kimų ne­si­ti­ki, nes žmo­ nės pa­var­go nuo po­li­ti­kos. „At­ro­ do, kad staig­menų ne­bus. Ko ge­ro, Re­gionų par­ti­ja turėtų laimė­ti. Net drįsčiau sa­ky­ti, kad toks re­zul­ta­tas bus pa­siek­tas ap­si­ėjus be rin­kimų klas­to­ji­mo. Re­gionų par­ti­jai pa­lan­ ki tiek da­bar­tinė rin­kimų sis­te­ma, tiek tai, kad opo­zi­ci­jos sto­vyk­la yra silp­na“, – pro­gno­za­vo Var­šu­vo­je esan­čio Rytų stu­dijų cent­ro ana­li­ ti­kas Woj­cie­chas Ko­nońc­zu­kas.

Sis­te­ma pa­ran­ki vald­žiai?

2011 m. lapk­ritį Uk­rai­nos par­la­ men­tas pa­tvir­ti­no naująjį ša­lies rin­kimų įsta­tymą. Pa­gal jį pusė iš 450 Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos na­rių bus ren­ka­ma vien­man­datė­se apy­ gar­do­se, o ki­ta pusė – pa­gal par­tijų sąra­šus.

Anks­čiau vi­si Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos de­pu­ta­tai bu­vo ren­ka­mi tik pa­gal par­tijų sąra­šus, ku­rių dau­ ge­lis gy­ven­tojų net ne­turė­jo ga­li­ mybės per­žiūrė­ti. Tie­sa, ne­turės ir da­bar...

Miš­ri rin­kimų sis­te­ma pa­starąjį kartą Uk­rai­no­je bu­vo įves­ta 1998– 2002 m. lai­ko­tar­piu.

Nors to­kia sis­te­ma, re­gis, ge­riau at­sto­vau­ja rinkėjų in­te­re­sams, kai ku­rie eks­per­tai sa­ko, kad Uk­rai­no­je žai­di­mo tai­syklės kiek ki­to­kios.

Ana­li­ti­kai ra­gi­na at­kreip­ti dėme­ sį į 2002 m. rin­ki­mus Uk­rai­no­je.

Ta­da dau­gia­man­datė­je ko­vo­ je laimė­jo pro­va­ka­rie­tiš­kas bu­vu­ sio ša­lies va­do­vo Vik­to­ro Juš­čen­kos blo­kas. Jis iš­ko­vo­jo 23,5 pro­c. balsų pa­gal pro­por­ci­nio at­sto­va­vi­mo sis­ temą, nors tik 44 vie­tas vien­man­ datė­se apygardose.

Prop­re­zi­den­ti­nis al­jan­sas „Už vie­ningą Uk­rainą“ pa­gal pro­por­ cinę sis­temą ga­vo ge­ro­kai ma­ žiau rinkėjų balsų nei V.Juš­čen­kos blo­kas ir 66 vie­tas vien­man­datė­ se apy­gar­do­se. Ta­čiau prie al­jan­ so „Už vie­ningą Uk­rainą“ ne­tru­ kus pa­skelbė pri­si­de­dan­tys 74 kaip ne­prik­lau­so­mi per rin­ki­mus įvar­ dy­ti kan­di­da­tai.

Taip ga­liau­siai Leo­nidą Kučmą re­mian­tis al­jan­sas par­la­men­te už­ si­tik­ri­no 175 vie­tas iš 450, todėl galė­jo for­muo­ti vy­riau­sybę.

Kodėl dau­ge­lis ne­prik­lau­somų kan­di­datų pa­si­rin­ko L.Kuč­mos bloką? Eks­per­tai sa­ko, kad ne­ prik­lau­so­mi kan­di­da­tai daž­niau­ siai būna at­skirų re­gionų vers­lo ir biu­rok­ra­ti­nio apa­ra­to at­sto­vai. Šie

as­me­nys jau­čia, kad jei ne­pa­lai­kys vald­žios, ga­li nu­deg­ti. Šiuo me­tu, pa­sak eks­pertų, si­ tua­ci­ja pa­na­ši.

Tie­sa, da­bar ap­klau­sos ro­do, kad Re­gionų par­tiją pa­lai­ko maž­daug 24–27 pro­c. rinkėjų, o ar­ti­miau­sią kon­ku­rentę opo­zi­cinę UDAR par­ tiją – apie 17–19 pro­c.

Vis­gi, kaip ir prie­š de­šimt­metį, viską vėl ga­li lem­ti ne­prik­lau­so­mi kan­di­da­tai, ren­ka­mi vien­man­datė­ se apy­gar­do­se. Ku­rią po­li­tinę jėgą jie pa­si­rinks?

Re­gionų par­ti­jai pa­ lan­ki tiek da­bar­tinė rin­kimų sis­te­ma, tiek tai, kad opo­zi­ci­jos sto­vyk­la yra silp­na.

Ne­pa­si­ti­ki eli­tu

Ant­ras pa­ran­kus Re­gionų par­ti­ jai veiks­nys – be­veik iš­sis­kaid­žiu­ si opo­zi­ci­ja.

Nors ka­li­na­ma bu­vu­si opo­zi­ci­ jos ly­derė Ju­li­ja Ty­mo­šen­ko ir da­ bar ži­no­miau­sias opo­zi­ci­jos ved­ lys Ar­se­ni­jus Ja­ce­niu­kas pa­skelbė apie jų va­do­vau­jamų par­tijų su­si­ jun­gimą į koa­li­ciją, ku­ri va­di­na­ si Jung­tinė opo­zi­ci­ja, pa­sak ana­li­ tikų, šis al­jan­sas jung­ti­ne opo­zi­ci­ja to­li gra­žu ne­ga­li va­din­tis.

Vi­du­rio ke­liu tarp pre­zi­den­ tinės Re­gionų par­ti­jos ir opo­zi­ ci­jos ta­po gar­saus Uk­rai­nos bok­ si­nin­ko V.Klyč­ko ve­da­ma UDAR

par­ti­ja, taip pat na­cio­na­lis­tinė par­ ti­ja „Svo­bo­da“. Tie­sa, „Svo­bo­dos“ par­ti­ja jau ku­ris lai­kas pra­ran­da po­pu­lia­rumą.

O UDAR va­di­na­ma fe­no­me­nu Uk­ rai­nos po­li­tinė­je pa­dangė­je. Ši po­li­ tinė jėga – jau­niau­sia iš visų da­ly­ vau­jan­čių rin­ki­muo­se, ta­čiau jos po­pu­lia­ru­mas au­ga die­na iš die­nos.

Net­ra­di­ci­nis par­ti­jos bruo­žas – tai, kad ji tu­ri ša­li­ninkų tiek Uk­rai­ nos ry­tuo­se, tiek va­ka­ruo­se, nors opo­zi­ci­jos bas­tio­nu Uk­rai­no­je tra­ di­ciš­kai va­di­na­mi ša­lies va­ka­rai, o Re­gionų par­ti­jos – ry­tai.

Ki­ta ver­tus, par­ti­ja nėra pro­fe­sio­ na­li po­li­tinė jėga, ir tai jai ga­li pa­ kiš­ti koją. Ta­čiau būtent UDAR ved­ lys V.Klyč­ko Uk­rai­no­je ver­ti­na­mas kaip ge­riau­sias ly­de­ris, ir ši ap­lin­ kybė kiek ste­bi­na. V.Klyč­ko pa­lai­ko 42 pro­c. uk­rai­nie­čių, o ša­lies va­dovą Vik­torą Ja­nu­ko­vy­čių – 32 pro­c.

UDAR ne­sii­ma kri­ti­kuo­ti vald­žios, ta­čiau ža­da tai, ko da­bar no­ri žmo­ nės, – ge­rovę ir kovą su ko­rup­ci­ja.

O pro­va­ka­rie­tiš­kos opo­zi­ci­jos did­žiau­sia pro­ble­ma, pa­sak eks­ pertų, – men­kas jos po­pu­lia­ru­mas vi­suo­menė­je. Dau­ge­liui uk­rai­nie­čių ypač įgri­so nuo­la­tinės opo­zi­ci­jos ko­vos su vald­žia, taip pat V.Ja­nu­ ko­vy­čiu­mi. Ne­pai­sy­da­mi to, da­lis J.Ty­mo­šen­ko at­stovų pa­žadė­jo, kad gavę vald­žią V.Ja­nu­ko­vy­čiui ini­ci­ juos ap­kaltą. Bet ar tai pa­keis uk­ rai­nie­čių gy­ve­nimą?

Apk­lau­sos ro­do, kad opo­zi­cinė­ mis par­ti­jo­mis Uk­rai­no­je pa­si­ti­ ki vos vie­nas iš ke­tu­rių rinkėjų.

A.Ja­ce­niuką kaip gerą ly­derį įvar­ di­jo vos 24 pro­c. uk­rai­nie­čių, o

bu­vu­sią ša­lies prem­jerę J.Ty­mo­ šen­ko – 21 pro­c. Net 66 pro­c. rin­ kėjų bu­vu­sia opo­zi­ci­jos ly­de­re ap­ skri­tai ne­pa­si­ti­ki. So­cio­lo­gai sa­ko, kad dau­ge­liui rinkėjų ji aso­ci­juo­ ja­si su ne­ken­čia­ma val­dan­čio­ jo eli­to kla­se, o ne jo al­ter­na­ty­va.

Apk­lau­sos ro­do, kad Uk­rai­nos vi­suo­menė ne­pa­si­ti­ki bend­rai vi­ su po­li­ti­niu ša­lies eli­tu. Nes­var­bu, ko­kiai par­ti­jai po­li­ti­kas pri­klau­so – vy­riau­sy­bi­nei ar opo­zi­ci­nei. Ki­ta ver­tus, did­žio­ji da­lis uk­rai­nie­čių įsi­ ti­kinę, kad ša­liai rei­kia tvir­to ly­de­ rio. De­ja, ly­de­rio, kaip ro­do ap­klau­ sos, uk­rai­nie­čiai iki šiol ne­ma­to.

V.Ja­nu­ko­vy­čiu­mi ne­pa­si­ti­ki apie 59 pro­c. ša­lies gy­ven­tojų, o prem­ je­ru My­ko­la Aza­ro­vu – 61 pro­c. Šiuo at­ve­ju Uk­rai­nos rinkėjų abe­jin­gu­mas ša­lies po­li­ti­nei sis­ te­mai vei­kiau­siai ne­su­kels di­de­lių per­tur­ba­cijų vi­suo­menė­je.

Ne­s i­t i­k i­m a ir di­d e­l ių va­d i­ namąją oran­žinę erą pri­me­nan­čių pro­testų – re­mian­tis so­cio­lo­gi­ niais ty­ri­mais, uk­rai­nie­čiai ne­be­ ma­no, kad mir­tin­gie­ji tu­ri įta­kos iš­rink­tie­siems.

Pa­ly­gin­ti su 2004-ai­siais, kai Uk­ rai­no­je vy­ko Oran­žinė re­vo­liu­ci­ja, ei­ti pro­tes­tuo­ti ke­ti­nan­čių žmo­nių skai­čius da­bar ge­ro­kai ma­žes­nis.

Kal­bant apie ga­li­mus pa­žei­di­mus per rin­ki­mus, nea­be­jo­ja­ma, kad jų bus, ta­čiau skep­tiš­kai ver­ti­na­ma ga­li­mybė, jog jie turėtų di­delės įta­ kos rin­kimų baig­čiai.

Lau­kia ne­ma­žai iššū­kių

Nors Re­gionų par­ti­ja tu­ri gerų ga­li­ my­bių laimė­ti rin­ki­mus, šios po­li­

15

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

pasaulis Sa­cha­ro­vo ­ pre­mi­ja

Pa­teikė ­ kal­ti­ni­mus

Žu­dikų ­ au­ka

Ira­no ki­no re­ži­sie­rius Ja­fa­ras Pa­na­hi ir šios ša­lies žmo­gaus tei­sių gynė­ja Nas­rin So­tou­ deh pelnė Eu­ro­pos Par­la­men­ to kas­met ski­riamą Sa­cha­ro­ vo pre­miją už min­ties laisvę.

J.Pa­na­hi gre­sia še­še­rių metų kalė­ji­mas, jam užd­raus­ta kur­ti fil­mus. N.So­tou­deh at­lie­ka 11 metų kalė­ji­mo bausmę.

Ru­si­jos ty­rimų ko­mi­te­tas va­ kar pa­teikė kal­ti­ni­mus opo­zi­ ci­jos pro­testų ly­de­riui Ser­ge­jui Udal­co­vui dėl sąmoks­lo kurs­ ty­ti ma­si­nes riau­šes. Ak­ty­vis­ tas ne­bu­vo areš­tuo­tas, ta­čiau li­ko ga­lio­ti jo ra­šy­ti­nis pa­si­ žadė­ji­mas neiš­vyk­ti iš Mask­ vos. Šio­je by­lo­je kal­ti­na­mi dar du opo­zi­cio­nie­riai.

Bel­gi­jos po­li­ci­ja iš­siaiš­ki­no, kad spa­lio 14 d. Briu­se­lio pa­ kraš­ty­je nu­žu­dy­tas vy­ras yra 60-me­tis bri­tas, trijų vaikų tė­ vas ir vie­nas naf­tos bend­rovės „Ex­xon Mo­bil“ va­dovų Ni­cho­ las Mock­for­das. Du nu­si­kaltė­ liai šovė į vyrą tris kar­tus, kai jis kar­tu su žmo­na išė­jo iš ­ res­to­ra­no.

Ukrainiečiai nori naujų ly­de­rių Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Apie ne­sąži­ningą rin­kimų kam­ pa­niją, po­li­tikų gud­ry­bes, rinkė­ jų nuo­tai­kas ir lūkes­čius dien­raš­ tis kalbė­jo­si su Uk­rai­nos po­li­ti­kos ana­li­ti­ku Ta­ra­su Dmyt­ry­ku.

„Scan­pix“ nuo­tr.

­mo už­tai­su tinės jėgos lau­kia ne­ma­žai iššū­kių.

Svar­biau­sias iš jų – eko­no­minė si­ tua­ci­ja ša­ly­je.

Vien eu­ro zo­nos krizės pa­didė­ji­ mas turėtų did­žiu­lių nei­giamų pa­ da­ri­nių, be to, Uk­rai­nai ten­ka ves­ti ne­leng­vas de­ry­bas su tarp­tau­ti­ niais kre­di­to­riais.

Ga­liau­siai lau­kia ir sunkūs po­li­ ti­niai iš­ban­dy­mai. Vie­nas jų – ES po­zi­ci­ja, ki­tas – de­ry­bos su Ru­si­ ja dėl dujų kainų. Žyd­ro­jo auk­so kai­na Uk­rai­nai šiuo me­tu di­desnė nei Vo­kie­ti­jai, ir tai skan­di­na Uk­rai­nos eko­no­miką.

Ta­čiau eks­per­tai ne­si­ti­ki, kad Mask­va su­ma­žintų dujų kai­nas ne­rei­ka­lau­da­ma tam tikrų po­li­ti­ nių nuo­laidų, pa­vyzd­žiui, Uk­rai­ nos na­rystės muitų sąjun­go­je, į ku­rią Krem­lius vi­lio­ja Ki­jevą.

San­ty­kius su ES iki šiol tem­ do J.Ty­mo­šen­ko by­la. Be to, nie­kas ne­ži­no, ar Va­ka­rai pri­ pa­žins šiuos rin­ki­mus de­mok­

ra­tiš­kais ir ne­pra­sidės dar vie­nas ak­ty­vaus po­li­ti­nio spau­di­mo Uk­ rai­nai lai­ko­tar­pis.

Tarp­tau­tinės or­ga­ni­za­ci­jos pa­ skelbė, kad Uk­rai­nos rin­ki­mus ste­ bės apie 3,8 tūkst. stebė­tojų. Šią sa­vaitę Uk­rai­nos vy­riau­siąją rin­kimų ko­mi­siją jau užg­riu­vo skundų la­vi­na. Tai į rinkėjų sąra­ šus įtrau­kia­mi as­me­nys, ku­rių ar­ba nėra tarp gyvųjų, ar­ba jie ne­gy­ve­ na to­se apy­gar­do­se, kur yra įre­gist­ ruo­ti kaip rinkė­jai, tai kal­ba­ma apie balsų pir­kimą.

O štai Dniep­ro­pet­rovs­ko gy­ven­to­ jai pik­ti­no­si, jog vie­na­me na­me, ku­ria­me tel­pa vos 20 gy­ven­tojų, stai­giai pri­re­gist­ ruo­ta 700 be­na­ mių. Kam? Aki­ vaiz­du. Kad balsų būtų dau­giau...

BBC, AFP, „Voi­ce of Rus­sia“, „Eu­rAc­tiv“ inf.

Po­li­ti­kas: gar­saus bok­si­nin­ko V.Klyč­ko va­do­vau­ja­ma par­ti­ja UDAR va­

di­na­ma fe­no­me­nu Uk­rai­nos po­li­tinė­je pa­dangė­je.

„Scan­pix“ nuo­tr.

– Kokį įspūdį su­darė Uk­rai­nos par­la­men­to rin­kimų kam­pa­ ni­ja?

– Po pa­starųjų pre­zi­den­to rin­kimų mes grįžo­me prie se­no­sios rin­kimų sis­te­mos, kai pusė par­la­men­to ren­ ka­ma pa­gal sąra­šus, o ki­ta pusė – vien­man­datė­se apy­gar­do­se. Bet iš abiejų sis­temų bu­vo paim­ta vis­ kas, kas blo­giau­sia.

Par­tijų sąra­šai nėra at­vi­ri, mes ne­ma­to­me, kas juo­se yra. Kas do­ mi­si, aiš­ku, ži­no, nes par­ti­jos pri­ va­lo pri­sta­ty­ti sa­vo kan­di­da­tus.

Bet tai ne to­kia sis­te­ma, kaip, pa­ vyzd­žiui, Eu­ro­po­je, kur par­ti­jos sąra­še dar ga­li iš­si­rink­ti kan­di­ da­tus. Todėl grįžo se­no­ji pra­kti­ka, kai vers­li­nin­kai tie­siog per­ka vie­ tas sąra­šuo­se.

Vien­man­datė­se apy­gar­do­se pa­ dėtis dar bai­sesnė. Ma­žo­ri­ta­rinės sis­te­mos efek­ty­vu­mas iš­ryškė­ jo dar Leo­ni­do Kuč­mos (ant­ro­jo Uk­rai­nos pre­zi­den­to – red. pa­st.) lai­kais, kai kan­di­da­tai galė­jo pa­ pras­čiau­siai pa­pir­kinė­ti rinkė­jus ir už pi­ni­gus, o iš esmės – už rin­kimų ky­šius, kad galėtų ke­liau­ti į par­la­ mentą. Šian­dien da­ro­ma tas pa­ts.

La­bai daug kan­di­datų da­li­ja po­pu­ lia­riau­sią pro­duktą – gri­kius, taip pat deg­tinę ir ki­to­kius pro­duk­tus.

Tai draud­žia­ma Uk­rai­nos įsta­ty­ mais, bet da­ro­ma per įvai­riau­sius lab­da­ros fon­dus. Fon­das ga­li va­ din­tis ko­kio Iva­no Iva­no­vo var­du, kaip ir kan­di­da­to, ir jis da­li­ja įvai­ rius pro­duk­tus ir ne­tgi pi­ni­gus. Tai da­ro­ma ma­siš­kai.

Ant­ra pro­ble­ma yra ad­mi­nist­ra­ ci­nių iš­tek­lių nau­do­ji­mas, kai vie­ tos vald­žios at­sto­vai pa­lai­ko vie­ ną ar kitą kan­di­datą. Pa­vyzd­žiui, mi­nist­ro pir­mi­nin­ko My­ko­los Aza­ ro­vo sūnus Alek­se­jus, ku­ris ne­tgi ne­gy­ve­no Uk­rai­no­je, nu­sprendė ba­lo­ti­ruo­tis Do­nec­ko sri­ty­je. Ten per vi­sus su­si­ti­ki­mus jį ly­di vie­tos vald­žia. Kai vi­suo­me­nei pri­sta­to­ mi nau­ji mo­kyk­li­niai au­to­bu­sai, nu­pirk­ti už vals­tybės pi­ni­gus, tei­ gia­ma, kad tai būtent jo nuo­pel­nas.

Nors iš tiesų jis nie­ko bend­ra su tuo ne­tu­ri. Tai ir­gi vyk­do­ma ma­siš­kai.

– Tuo­met tik­riau­siai ne­ver­ta stebė­tis, kad rei­tin­guo­se pir­ mau­ja val­dan­čio­ji Re­gionų par­ti­ja?

– Taip, ji yra pir­ma ir tu­ri ga­li­my­ bių lik­ti pir­mo­je vie­to­je. Tai ga­li­ ma paaiš­kin­ti va­di­na­mo­jo oran­ ži­nio elek­to­ra­to nu­si­vy­li­mu sa­vo bu­vu­sio­mis par­ti­jo­mis – Ju­li­jos

Ty­mo­šen­ko „Tėvy­ne“, de­ši­nią­ ja ra­di­ka­lią­ja „Lais­ve“. Sėkmingą rin­kimų kam­pa­niją šie­met vykdė UDAR. Tai dar la­bai jau­na par­ti­ ja, bet tu­ri ga­li­my­bių rin­ki­muo­se užim­ti ne­tgi ant­rą vietą. Už aukš­ tus rei­tin­gus ji turėtų būti dėkin­ga sa­vo ly­de­riui bok­si­nin­kui Vi­ta­li­jui Klyč­ko. Daug rinkėjų juo pa­si­ti­ki, bet jo ko­man­do­je daug ne­ži­nomų žmo­nių. V.Klyč­ko tei­gia, kad jung­ sis tik su opo­zi­ci­ja, nors dar sun­ ku pa­sa­ky­ti, kaip dėlio­sis koa­li­ci­ ja par­la­men­te.

Dar vie­na par­ti­ja, tik­rai pa­tek­ sian­ti į par­la­mentą, – ko­mu­nis­tai.

Jų rei­tin­gai išau­go. Jie pri­si­sta­to kaip opo­zi­ci­ja, nors vi­suo­met bu­ vo ir da­bar yra koa­li­ci­jo­je su vald­ žia. Bet jie kri­ti­kuo­ja vald­žią, todėl žmonės, nu­si­vylę Re­gionų par­ti­ja, pa­lai­ko ko­mu­nis­tus.

Ta­ra­sas Dmyt­ry­kas:

Ki­tas par­ti­jas pa­lai­ ko vers­li­nin­kai, oli­ gar­chai, o pa­sta­rie­ji į par­ti­jas žiū­ri kaip į in­ves­ti­cinį pro­jektą.

– Vis­gi pre­zi­den­to Vik­to­ro Ja­ nu­ko­vy­čiaus ir Re­gionų par­ti­ jos po­pu­lia­ru­mas pa­sta­rai­siais me­tais smu­ko. Kaip tai paaiš­ kin­tumė­te?

– Taip, po­pu­lia­ru­mas ge­ro­kai su­mažė­jo. Daug pa­žadų ne­bu­vo įvyk­dy­ta. Pirmą kartą ša­lies is­ to­ri­jo­je pre­zi­den­tas vi­siš­kai kont­ ro­lia­vo vi­sas vald­žios ins­ti­tu­ci­jas.

Tai bu­vo pui­kios sąly­gos re­for­ moms. Net­gi Vik­to­ras Juš­čen­ka, turėjęs la­bai di­delę pa­ramą, ne­ kont­ro­lia­vo par­la­men­to dėl ne­su­ ta­rimų su J.Ty­mo­šen­ko.

Da­bar ir par­la­mentą, ir, ten­ka ap­gai­les­tau­ti, ne­tgi teis­mus kont­ ro­liuo­ja pre­zi­den­tas ir vy­riau­sybė.

Tai bu­vo pui­ki ga­li­mybė im­tis grei­ tų re­formų. Bet nie­ko ne­bu­vo pa­da­ ry­ta dėl vy­riau­sybės ko­kybės. Mūsų po­so­vie­ti­nis eli­tas, nors dek­la­ruo­ ja pro­va­ka­rie­tišką kursą, iš tie­ sų links­ta į vi­sai prie­šingą kryptį.

Kal­ba­ma ne­tgi apie pri­si­jun­gimą prie Muitų sąjun­gos su Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja ir Ka­zachs­ta­nu.

Eu­ro­pa la­bai nei­gia­mai ver­ti­na opo­zi­ci­jos per­se­kio­jimą Uk­rai­no­je.

Vi­daus pa­dėtis, eko­no­minė ir so­ cia­linė po­li­ti­ka ir­gi ne­davė po­zi­ ty­vių re­zul­tatų. Aiškė­ja daug ko­ rup­ci­jos at­vejų aukš­čiau­siuo­se vald­žios sluoks­niuo­se.

– Ko ti­ki­si ei­li­nis Uk­rai­nos rinkė­jas iš nau­jos vald­žios?

– Sun­ku ko nors tikė­tis, nes vald­ žio­je iš esmės nėra naujų vei­ dų. To­kiu būtų ga­li­ma pa­va­din­ti V.Klyč­ko, bet ne­tgi jo ko­man­do­je yra daug senų po­li­tikų, ku­rie pa­ lai­ky­da­vo dar L.Kučmą.

Opo­zi­ci­nis elek­to­ra­tas ti­ki­si, kad val­dan­tie­ji da­bar neiš­ko­vos kons­ ti­tu­cinės dau­gu­mos. Jei­gu jie lai­ mės 300 iš 450 vietų Aukš­čiau­ sio­jo­je Ra­do­je, jie galės pa­keis­ti kons­ti­tu­ciją taip, kad pre­zi­dentą rinktų par­la­men­tas. Nes V.Ja­nu­ko­ vy­čiaus rei­tin­gai da­bar to­kie že­mi, kad jei­gu pre­zi­den­to rin­ki­mai vyktų šį sa­vait­galį, jis pra­laimėtų be­veik vi­siems opo­zi­ci­jos kan­di­da­tams.

– O ke­ti­nimų keis­ti pre­zi­den­ to rin­kimų sis­temą iš tikrųjų yra? Val­dan­tie­ji apie tai at­vi­ rai kal­ba?

– Aiš­ku, jie gar­siai to ne­kal­ba, bet eks­per­tai ir žur­na­lis­tai, ku­rie nag­ rinė­ja šiuos klau­si­mus, ži­no, kad toks pla­nas yra.

Opo­zi­ci­ja ti­ki­si laimė­ti bent pa­ prastąją dau­gumą – 226 man­da­tus iš 450. Tai būtų pir­ma­sis žings­nis į 2015 m. pre­zi­den­to rin­ki­mus, ku­rie galbūt jau ką nors pa­keis.

Pa­si­kar­to­siu, Uk­rai­nos po­li­ti­ko­je trūksta jaunų veidų. Mes tu­ri­me la­ bai gy­vy­bingą pi­lie­tinę vi­suo­menę, at­si­ra­do ne­tgi pir­mo­ji pi­lie­tinės vi­ suo­menės po­li­tinė par­ti­ja. Bet pa­ gal Uk­rai­nos įsta­ty­mus norė­da­ma pa­tek­ti į par­la­mentą ji tu­ri užs­ta­tui su­rink­ti 2,2 mln. gri­vinų (720 tūkst. litų). Nė vie­no oli­gar­cho, nė vie­no vers­li­nin­ko ne­pa­lai­ko­mai par­ti­jai tai ne­įkan­da­ma su­ma.

Ki­tas par­ti­jas pa­lai­ko vers­li­nin­ kai, oli­gar­chai, o pa­sta­rie­ji į par­ti­ jas žiū­ri kaip į in­ves­ti­cinį pro­jektą.

Pa­tekę į par­la­mentą, šie žmonės sten­gia­si su­si­grąžin­ti in­ves­tuo­tus pi­ni­gus. Bet vis­gi pi­lie­tinė vi­suo­ menė for­muo­ja­si, for­muo­ja­si nau­ jos po­li­tinės par­ti­jos, iš­ky­la nau­ji ly­de­riai, todėl at­vi­rai ti­kiuo­si, kad atei­ty­je pa­dėtis kei­sis.

720 tūkst. litų

rinkimų užstatas verslininkų nefinansuojamoms partijoms neįkandamas.

16

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

pasaulis Ve­ge­tarų fes­ti­va­lis Pie­ti­nia­me Tai­lan­do mies­te Pu­ ke­te vyks­ta tra­di­ci­nis ve­ge­ tarų fes­ti­va­lis, per kurį pa­pras­ tai ren­gia­mos ma­sinės ei­tynės, spal­vin­gi ri­tua­lai ir savęs kan­ ki­ni­mo pa­si­ro­dy­mai. Vie­ti­niai ti­ki, kad su­si­lai­ky­mas nuo mė­ sos de­vy­nias fes­ti­va­lio die­nas pa­de­da iš­sau­go­ti svei­katą ir dva­sinę ra­mybę. Tu­ris­tams tai yra pui­ki pro­ga pa­ra­gau­ti tra­di­ cinės tai­lan­die­tiš­kos ve­ge­ta­riš­ kos vir­tuvės pa­tie­kalų.

Ka­ni­ba­lo kėslai Vie­nas Niu­jor­ko po­li­ci­jos pa­ reigū­nas rezgė planą pa­grob­ti iki 100 mo­terų, iš­kep­ti jas or­kaitė­ je ar­ba ant lau­žo ir val­gy­ti jų kū­ nų da­lis.

Pa­ruošė di­delę or­kaitę

Kaip nu­ro­do­ma baud­žia­mo­sios by­los kal­ti­na­ma­ja­me do­ku­men­te, Niu­jor­ko po­li­ci­jos de­par­ta­men­to ak­ty­vio­sios tar­ny­bos pa­reigū­nas Gil­ber­to Val­le’as su vie­nu ne­įvar­ dy­tu liu­di­nin­ku ap­ta­rinė­jo, kaip „pa­grobtų mo­te­ris, iš­keptų jas ir val­gytų jų kūnų da­lis“.

Do­ku­men­te nu­ro­do­ma, kad juo­du kalbė­jo­si, jog au­kas ga­li­ ma ap­svai­gin­ti chlo­ro­for­mu, ta­ da par­si­vež­ti į 28 metų G.Val­le’o vir­tuvę, ku­rio­je įreng­ta or­kaitė – pa­sak pa­reigū­no, pa­kan­ka­mai di­ delė, kad jo­je tilptų mo­te­ris, „jei­ gu su­rie­si jai ko­jas“.

Paš­ne­ko­vai taip pat svarstė, kad au­kas būtų ga­li­ma pa­mo­vus lėtai kep­ti virš at­vi­ros ug­nies ar­ba de­ gin­ti gy­vas, įkiš­tas į narvą.

Ap­ta­riant šio pla­no ku­li­na­ri­nius as­pek­ tus, sąmoks­li­nin­kas pa­tarė spir­gin­ti auką virš at­vi­ros ug­nies.

Su­rin­ko ad­re­sus ir nuo­trau­kas

G.Val­le’as, ku­ris, kaip pra­ne­ša­ ma, dir­bo Har­le­mo ra­jo­ne, bu­vo suim­tas tre­čia­dienį sa­vo na­muo­ se Kvin­so ra­jo­ne.

Ki­tam šio sąmoks­lo na­riui, ku­ rio var­das ne­mi­ni­mas, kal­ti­ni­mai ne­bu­vo pa­teik­ti. Taip pat ne­pa­ tei­kia­ma jo­kios ki­tos in­for­ma­ci­ jos apie šį ar­ba ki­tus su­si­ju­sius as­me­nis.

Fe­de­ra­li­nis ty­rimų biu­ras (FTB) apie G.Val­le’o planą su­ži­no­jo rug­ sėjį, kai pa­reigū­nai iš­siaiš­ki­no, jog vy­ras ke­lis mėne­sius ap­ta­rinė­jo šio sąmoks­lo de­ta­les elekt­ro­ni­ niais laiš­kais ir trum­po­sio­mis ži­

nutė­mis, ku­rios bu­vo siun­čia­mos iš jo namų kom­piu­te­rio.

Pa­tik­ri­nus po­li­ci­nin­ko kom­ piu­terį, ja­me bu­vo ras­ta failų su in­for­ma­ci­ja bent apie 100 mo­ terų. Bu­vo įra­šy­tas kiek­vie­nos iš jų var­das, pri­dėta nuo­trau­ka, o apie kai ku­rias bu­vo su­rink­ta iš­ sa­mios as­me­ninės in­for­ma­ci­jos, to­kios kaip ad­re­sai ir ap­ra­šy­mai.

Kaip pra­ne­ša­ma, G.Val­le’as po­ ten­cia­lių aukų sąrašą su­da­rinė­jo ne­teisė­tai nau­do­da­ma­sis teisė­ sau­gos duo­menų bazė­mis.

Su­si­ti­kinė­jo su au­ka

„Pa­reigū­nas rezgė planą pa­grob­ ti ir iš­kep­ti įvar­dy­tas mo­te­ris, ty­ rinė­jo me­to­dus, kaip būtų ga­li­ma jas su­tram­dy­ti ir ap­svai­gin­ti, ir su­si­tarė bent su vie­nu as­me­niu pa­grob­ti mo­terį už tam tikrą pi­ nigų sumą“, – ra­šo­ma ty­ri­mo do­ ku­men­tuo­se.

Per vieną iš in­ter­ne­ti­nių po­kal­ bių, ku­ris vy­ko liepą tarp G.Val­ le’o ir ne­įvar­dy­to sąmoks­li­nin­ko, G.Val­le’as bu­vo pa­klaus­tas: „Ko­ kio dyd­žio ta­vo or­kaitė?“ G.Val­le’as at­sakė: „Pa­kan­ka­mai di­delė, kad tilptų vie­na iš tų mer­ ginų, jei­gu su­ries­čiau jai ko­jas.“ To­liau ap­ta­riant šio pla­no ku­li­ na­ri­nius as­pek­tus, sąmoks­li­nin­ kas esą pa­klausė G.Val­le’o, koks yra jo mėgsta­mas mėsinė­ji­mo bū­ das, taip pat pa­tarė spir­gin­ti auką virš at­vi­ros ug­nies. „Spir­gi­ni­mas nu­žu­dys mer­giną.

Rei­kia ją įkiš­ti į kokį nors narvą“, – rašė pa­šne­ko­vas. „Gal­vo­jau pri­ riš­ti jos kūną prie ko­kio nors apa­ ra­to, – at­sakė G.Val­le’as. – Kep­ti ją ma­žo­je kait­ro­je, kad ji liktų gy­ va kiek įma­no­ma il­giau.“ Nors ne­bu­vo įvyk­dy­ta jo­kių žmog­žu­dys­čių, ma­no­ma, kad G.Val­le’as jau bu­vo pra­dėjęs su­ si­ti­kinė­ti su vie­na ga­li­ma au­ka.

Sąmoks­li­nin­kas jam pa­rašė: „Kaip ta­vo val­gis?“ G.Val­le’as esą jam at­sakė: „Aš su ja su­si­ti­kinė­ju.“ Kaip pra­ne­ša FTB, šis šiur­pus pa­si­ ma­ty­mas vy­ko vie­na­me res­to­ra­ne.

BNS inf.

Kal­ti­na­ma­sis: nors ne­bu­vo įvyk­dy­ta jo­kių žmog­žu­dys­čių, ma­no­ma,

kad G.Val­le’as jau bu­vo pra­dėjęs su­si­ti­kinė­ti su vie­na ga­li­ma au­ka.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ava­ri­ja: 1966 m. virš Pa­lo­ma­ro mies­te­lio Is­pa­ni­jo­je su­si­dūrė du JAV ka­ro lėktu­vai, iš ku­rių vie­nas ga­be­no ke­tu­rias

Gy­ve­ni­mas ties snaud­ž

Pa­lo­ma­ro mies­te­lio gy­ven­to­jai, re­gis, galėtų džiaug­tis – jų mies­tas prie­š 50 metų per plauką iš­vengė bran­duo­li­nio spro­gi­mo.

Ta­čiau vie­tos gy­ven­to­jai iki šiol gy­ve­na baimė­je. Kodėl?

Ste­buk­las, kad ne­spro­go

Vieną saulėtą 1966 m. rytą virš Pa­ lo­ma­ro mies­to, esan­čio vi­sai ša­lia Vi­dur­že­mio jūros – pie­tinė­je Is­ pa­ni­jos da­ly­je, su­si­dūrė du Ame­ ri­kos ka­ro lėktu­vai – ilgųjų nuo­ to­lių bom­bo­ne­šis B-52 ir KC-135 de­galų lėktuvas.

Su­sidū­ri­mas įvy­ko maž­daug 9,4 km aukš­ty­je, o lėktuvų nuo­lau­žos pa­skli­do ne­to­li mies­te­lio.

Pa­lo­ma­ro gy­ven­to­jai, re­gis, ga­ li dėko­ti li­ki­mui. B-52 bom­bo­ne­šis bu­vo gink­luo­tas ke­tu­rio­mis bran­ duo­linė­mis bom­bo­mis ir vi­sos jos smi­go že­myn kar­tu su su­dau­žy­tu lėktu­vu.

Spro­gi­mas, galėjęs nu­šluo­ti ne tik Pa­lo­marą, bet ir ap­lin­ki­nius mies­tus 50 km spin­du­liu, ne­ki­lo.

Ta­čiau dvi iš ke­tu­rių bombų bu­vo pa­žeis­tos ir rėžėsi į žemę. Tre­čio­ ji iš­sisk­lei­dus pa­ra­šiu­tui nu­si­lei­do ne­pa­žeis­ta, o ket­vir­to­ji smi­go į Vi­ dur­že­mio jūrą.

Pra­ras­tas bom­bas ame­ri­kie­čiai pa­va­di­no sulū­žu­sio­mis strėlėmis.

Ne­laimė įvy­ko tuo me­tu, kai bom­bo­ne­šio įgu­la ore bandė pa­si­ pil­dy­ti de­galų at­sar­gas.

Ma­no­lo Gon­zá­le­zas, įvy­kių liu­ di­nin­kas, pa­sa­ko­jo tą dieną iš­girdęs did­žiulį spro­gimą. „Paž­vel­giau į viršų ir pa­ma­čiau did­žiulį lieps­nos ka­muolį, ku­ris kri­to tie­siai iš dan­gaus. Abu lėktu­ vai dar ore su­byrė­jo į ma­žas da­lis“, – sakė liu­di­nin­kas.

M.Gon­zá­le­zas teigė, kad da­lis nuo­laužų nu­kri­to vi­sai ne­to­li vie­ tos pra­dinės mo­kyk­los. Jo­je, pa­ sak vy­ro, tuo me­tu mo­ky­to­ja­vo jo žmo­na. „Čiu­pau sa­vo mo­to­ro­lerį ir nu­skubė­jau per miestą į mo­kyklą.

Lėktu­vas nu­kri­to vi­sai ša­lia pa­sta­ to“, – sakė M.Gon­zá­le­zas.

Nie­kas per ne­laimę ant žemės ne­nu­kentė­jo. Iš vi­so per ava­riją žu­ vo sep­ty­ni žmonės – ke­tu­ri iš de­ galų lėktuvo ir trys iš bom­bo­ne­šio.

Likę ke­tu­ri B-52 įgu­los na­riai su­ gebė­jo ka­ta­pul­tuo­tis.

1966 m. Pa­lo­ma­ro mies­tas Is­pa­ ni­jo­je bu­vo, ko ge­ro, ny­kiau­sia vie­ta Žemė­je, nors dan­gu­je virš re­gio­no skraidė to me­to avia­ci­jos ste­buk­lai.

Bu­vo pa­ts Šal­to­jo ka­ro įkarš­tis.

Bran­duo­li­nes bom­bas ga­be­nan­ tys JAV bom­bo­ne­šiai B-52 die­na iš die­nos pra­leis­da­vo ore – bu­vo

sie­kia­ma at­gra­sy­ti Ta­rybų Sąjun­ gą nuo ga­li­mo bran­duo­li­nio smū­ gio JAV. Minė­tas B-52 pa­tru­lia­vo pie­tinė­ je Eu­ro­pos da­ly­je. Pa­kilęs iš bazės Šiaurės Ka­ro­li­no­je lėktu­vas turė­jo ap­skris­ti Vi­dur­že­mio jūrą.

Ke­lio­nei at­gal reikė­jo pa­si­pil­dy­ ti de­galų. Tam tiks­lui iš ka­rinės ba­ zės pie­tinė­je Is­pa­ni­jo­je pa­ki­lo de­ galų lėktu­vas. Ta­čiau ope­ra­ci­ja bu­vo ne­sėkmin­ga ir abu or­lai­viai smi­go žemėn.

Sudė­tin­ga ir bran­gi ope­ra­ci­ja

Po ne­laimės JAV ir Is­pa­ni­jos pa­ reigū­nams te­ko lik­vi­duo­ti ava­ri­ jos pa­da­ri­nius. Nors bu­vo nu­ma­ ty­ta, kad ne­laimės at­ve­ju bom­bas nuo su­si­dūri­mo su že­me ap­sau­go spe­cialūs pa­ra­šiu­tai, dviejų bom­ bų pa­ra­šiu­tai neiš­sisk­leidė. Todėl, kaip vėliau te­ko pri­pa­žin­ti JAV ka­ ri­niams eks­per­tams, tik per lai­ mingą at­si­tik­ti­numą pie­ti­nis Is­ pa­ni­jos re­gio­nas ne­ta­po ant­rąja Hi­ro­ši­ma ir Na­ga­sa­kiu.

Praė­jus ke­lioms die­noms nuo ne­laimės Pa­lo­ma­ro mies­tas ta­po did­žiulės ka­rinės ope­ra­ci­jos epi­ cent­ru. Čia su­gužė­jo 700 JAV ka­ rių, eks­pertų ir moks­li­ninkų. Vie­ni rūpi­no­si bombų ap­sau­ga, dar ki­ti ver­ti­no ga­limą pa­vo­jingą žmo­nių gy­vy­bei už­terš­tumą.

Bu­vo nu­tar­ta, kad ame­ri­kie­čiai iš Pa­lo­ma­ro iš­ga­bens galbūt plu­to­niu už­terštą gruntą. Žemės bu­vo su­ krau­tos į spe­cia­lius kon­tei­ne­rius ir išp­luk­dy­tos į Jung­ti­nes Vals­ti­jas.

17

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

pasaulis Ve­ge­tarų fes­ti­va­lis

Kiek­vieną kartą, kai ži­niask­lai­ da pa­skel­ bia ką nors apie mūsų mies­telį ir čia nu­ti­ku­ sią ne­laimę, lauk ne­ma­ lo­numų.

s bran­duo­li­nes bom­bas.

De­šimt­me­čiais nuo Te­midės sėkmin­gai iš­si­su­kinėjęs Ita­li­jos eksp­rem­je­ras Sil­vio Ber­lus­co­ni pa­ga­liau įkliu­vo. Už fi­nan­si­nius su­kčia­vi­mus teis­mas skyrė jam ket­ve­rių metų kalė­ji­mo bausmę.

Juo­do­sios sąskai­tos

76 metų po­li­ti­kui ir ži­niask­lai­dos mag­na­tui taip pat užd­raus­ta tre­jus me­tus ei­ti pa­rei­gas vald­žios ins­ti­ tu­ci­jo­se ir nu­ro­dy­ta mo­kes­čių tar­ ny­boms su­mokė­ti 10 mln. eurų.

S.Ber­lus­co­ni ir jo par­tne­riai ži­niask­lai­dos bend­rovė­je „Me­ dia­set“ bu­vo kal­t i­n a­m i tuo, kad pirk­da­mi ame­ri­kie­tiškų fil­ mų trans­lia­vi­mo tei­ses dirb­ti­nai pa­di­din­da­vo kainą, o tik­ro­sios ir išpūs­to­sios kainų skir­tumą per­ ves­d a­vo į juodą­s ias sąskai­tas Švei­ca­ri­jo­je bei Ba­hamų sa­lo­se.

Buvęs prem­je­ras Mi­la­no teis­mo nuo­sprendį ža­da skųsti.

„Scan­pix“ nuo­tr.

žian­čio dra­ko­no nas­rais Ieš­ko­ti jūro­je nu­kri­tu­sios bom­ bos bu­vo pa­si­ųsti 20 ame­ri­kie­čių ka­ri­nių laivų, tarp jų – po­van­de­ni­ nių. Ši ope­ra­ci­ja JAV lai­vy­nui kai­ na­vo net 10 mln. do­le­rių.

Bar­ba­ra Mo­ran, kny­gos „The Day We Lost the H-Bomb“ au­ torė, skai­čia­vo, kad tai bu­vo bran­ giau­sia visų laikų JAV lai­vy­no ope­ra­ci­ja. „Tuo me­tu, kai JAV pa­jėgos ieš­ ko­jo bom­bos, ne­to­li plau­kio­jo so­ vietų lai­vai. So­vie­tai tuo me­tu turė­jo ge­ras po­van­de­ni­nes tech­ no­lo­gi­jas“, – apie ope­ra­ci­jos svar­ bą pa­sa­ko­jo ra­šy­to­ja.

Ga­liau­siai bu­vo at­lie­ka­mi ty­ ri­mai, ar iš dviejų po smūgio pa­ žeistų bran­duo­li­nių bombų į ap­ linką pa­tekęs plu­to­nis ke­lia pa­vojų ap­lin­ki­niams gy­ven­to­jams.

At­li­kus ty­ri­mus Is­pa­ni­jos ir JAV vy­riau­sybės pa­tvir­ti­no, kad ne­ laimės zo­no­je pa­vo­jaus žmonėms nėra.

Buvęs JAV am­ba­sa­do­rius Is­pa­ ni­jo­je Bidd­le’as Du­ke’as net iš­si­ maudė jūro­je to­je vie­to­je, kur nu­ kri­to bom­ba.

Pak­laus­tas, ar ne­bi­jo, kad van­ duo – ra­dioak­ty­vus, am­ba­sa­do­rius šmaikš­čiai at­sakė: „Jei tai ra­dioak­ ty­vu, aš my­liu ra­dia­ciją.“ Ga­liau­siai abi ša­lys pa­si­rašė su­ si­ta­rimą, kad fi­nan­suos vie­tos gy­ ven­tojų kas­me­tes me­di­ci­ni­nes ap­ žiū­ras.

Taip pat Va­šing­to­nas ir Mad­ri­ das įsi­pa­rei­go­jo at­lik­ti nuo­la­ti­nius grun­to ir pa­sėlių ty­ri­mus.

Po­li­ti­kos pen­si­nin­ko lau­kia kalė­ji­mas

Vie­ti­niai bi­jo plu­to­nio

Pa­sau­lis pa­mir­šo šią ne­laimę, ta­ čiau vie­ti­niai tvir­ti­na iki šiol jau­ čian­tys ne­rimą, kad nu­sėdęs į že­ mę plu­to­nis ga­li pa­sklis­ti.

José Mar­ía Her­re­ra, vie­tos žur­ na­lis­tas, per­spėjo, kad ne vi­sos pa­ vo­jin­gos med­žia­gos bu­vo pa­ša­lin­ tos. „Ma­to­te šį kra­terį? Čia nu­kri­to bom­ba. Iki šiol čia pa­si­kasęs galė­ tu­m iš­gau­ti gry­no plu­to­nio“, – sa­ kė žur­na­lis­tas.

Tie­sa, su­skai­čiuo­ti, kiek plu­to­nio tebė­ra Is­pa­ni­jos žemė­je, – su­dėtin­ ga. Ame­ri­kie­čiai nie­kuo­met neatsk­leidė, kiek kiek­vie­no­je iš bombų šios nuo­din­gos med­žia­gos bu­vo.

Vis­gi tyrė­jas Car­lo­sas San­cho ma­no, jog iš vi­so į žemę galė­jo pa­ tek­ti nuo 7 iki 10 kg plu­to­nio. Tie­ sa, eks­per­tas pri­dūrė tikįs, kad plu­to­nis ne­ke­lia pa­vo­jaus gy­ven­ tojų svei­ka­tai.

Ta­čiau B.Mo­ran sa­ko, kad pa­ju­ di­nus žemę plu­to­nis ga­li pa­sklis­ti į ap­linką. „Da­bar plu­to­nis tar­si yra žemė­je, ta­čiau žemė juk ga­li būti pa­ju­din­ta ir plu­to­nis ga­li būti pa­ skleis­tas“, – teigė au­torė.

Ne­n uos­ta­b u, kad Pa­l o­m a­ro mies­to gy­ven­to­jai jau­čia­si gy­ve­ nan­tys kaip ant pa­ra­ko sta­tinės.

Is­pa­ni­jos vald­žia ra­mi­na, kad plu­to­nis ne­pask­lis, jei nie­kas ne­ siims ka­sinė­ti žemės. Ta­čiau vie­ tos gy­ven­to­jai pik­ti­na­si, kad vien ži­nia apie ga­limą pa­vojų at­gra­ so žmo­nes nuo jų mies­to. „Kiek­ vieną kartą, kai ži­niask­lai­da pa­ skel­bia ką nors apie mūsų mies­telį

ir čia nu­ti­ku­sią ne­laimę, lauk ne­ ma­lo­numų. Daug žmo­nių ne­no­ ri čia at­vyk­ti gy­ven­ti, nes bi­jo, kad už­sikrės, kad čia žmonės ser­ga vė­ žiu ir t. t.“, – kalbė­jo vie­tos bar­me­ nas And­re­sas Por­til­lo.

Kai vie­ti­niai ban­do aiš­kin­ti, kad jų mies­te – sau­gu, jie daž­niau pri­ da­ro dau­giau ža­los nei nau­dos. Pa­ sak jų, tai į miestą neat­vyks­ta tu­ris­ tai, tai žmonės bi­jo pirk­ti išau­gin­tus re­gio­ne mais­to pro­duk­tus. O būtent žemės ūkis mai­ti­na miestą.

Vie­ti­niai ti­ki­si, kad JAV ir Is­pa­ni­ jos vy­riau­sybės su­si­tars ir ga­lu­ti­nai iš­va­lys ne­laimės zoną.

Is­pa­ni­jos už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ras, su­si­tikęs su JAV vals­tybės sek­re­to­re Hil­la­ry Clin­ton, pa­žadė­ jo, kad šis klau­si­mas bus sprend­žia­mas. Ta­čiau po ku­rio lai­ko ame­ri­kie­čiai at­rėžė, jog to­liau vyks tik de­ry­bos.

Vis­gi Pa­lo­ma­ro mies­to me­ras Jua­nas José Pére­zas ne­pra­ran­da vil­ ties. Prie­šin­gai, jis mąsto, kaip ne­ laimę pa­vers­ti pa­jamų šal­ti­niu. Kol kas me­ro pla­nuo­se – is­to­ri­nis mu­ zie­jus, ku­ria­me būtų eks­po­nuo­ja­ mi daik­tai, su­si­ję su lėktuvų ne­lai­ me. „Galbūt būtų ga­li­ma pa­sta­ty­ti bom­bo­ne­šio B-52 ko­piją. Galė­tu­ me siū­ly­ti pa­si­vaikš­čio­ji­mus po ne­ laimės zoną“, – svarstė me­ras.

Vis dėlto ir jis pri­dūrė, kad kiek­ vie­na is­to­ri­ja tu­ri turė­ti pa­baigą.

Tai­g i, J.J.Pére­zas norėtų, kad ame­ri­kie­čiai grįžtų ir baigtų, ką pra­dėjo.

BBC inf.

S.Ber­lus­co­ni dėl sa­ vo vers­lo rei­kalų tei­siamųjų suo­le at­ si­du­ria ne pirmą kartą, bet iki šiol jam vi­suo­met pa­ vyk­da­vo iš­lip­ti iš balos sau­sam. „Kol kas ne­da­ry­siu jo­kių pa­ reiš­kimų. Iš pra­džių no­riu su­si­ pa­žin­ti su nuo­sprend­žio de­talė­ mis“, – va­kar sakė eksp­rem­je­ro ad­vo­ka­tas Nic­co­lò Ghe­di­ni.

Kar­je­ros saulė­ly­dis

S.Ber­lus­co­ni dėl sa­vo vers­lo rei­ kalų tei­siamųjų suo­le at­si­du­ ria ne pirmą kartą, bet iki šiol jam vi­suo­met pa­vyk­da­vo iš­lip­ti

iš balos sau­sam. Jis ar­ba būda­vo iš­tei­si­na­mas, ar­ba teis­mas nu­ trauk­da­vo by­las su­ėjus se­na­ties ter­mi­nui.

S.Ber­lus­co­ni pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius bu­vo vie­nas įta­ kin­giau­sių Ita­li­jos po­li­tikų. Praė­ ju­sių metų lapk­ritį jis bu­vo pri­ vers­tas pa­lik­ti prem­je­ro po­stą, o šį mėnesį pa­skelbė, kad ne­ke­ti­na da­ly­vau­ti kitų metų rin­ki­muo­se.

Bu­vu­siam prem­je­rui, ku­ris bu­ vo lai­ko­mas gai­vaus oro gūsiu, kai pra­ėju­sio am­žiaus pa­sku­tinį de­ šimt­metį po po­li­tinės ko­rup­ci­jos ir skan­dalų pe­rio­do įsi­veržė į po­li­ti­ kos areną, smar­kiai pa­kenkė jo pa­ ties su­kčia­vi­mo bei sek­so skan­da­lai, dėl ku­rių jis ne­te­ko daug ša­li­ninkų.

Sek­sas su ne­pil­na­me­te

Mi­la­no teis­mas nag­rinė­ja dar vieną bylą, ku­rio­je S.Ber­lus­co­ ni kal­ti­na­mas mokėjęs už seksą su 17-me­te pro­sti­tu­te – Ma­ro­ ke gi­mu­sia eg­zo­tiškų šo­kių šokė­ ja Ka­ri­ma el Mah­roug. Eksp­rem­ je­ras taip pat kal­ti­na­mas tuo, kad pa­si­nau­do­jo sa­vo, kaip prem­je­ro, pa­dėti­mi ir spaudė po­li­ciją ją pa­ leis­ti, kai ji 2010 m. ge­gužę bu­vo areš­tuo­ta už smul­kią va­gystę.

Už nau­do­jimą­si ne­pil­na­metės pro­sti­tutės pa­slau­go­mis Ita­li­ jo­je ski­ria­ma kalė­ji­mo iki trejų metų bausmė, o už pikt­naud­žia­ vimą įga­lio­ji­mais – kalė­ji­mas iki 12 metų.

Tiek S.Ber­lus­co­ni, tiek K.el Mah­roug nei­gia turėję ly­ti­nių san­ty­kių. Ta­čiau pro­ku­ro­rai sa­ vo kal­ti­ni­mus grind­žia te­le­fo­ni­ nių po­kal­bių įra­šais ir va­karė­lių sve­čių pa­ro­dy­mais. Tarp 78 liu­ dy­tojų yra fut­bo­li­nin­kas Cris­tia­ no Ro­nal­do, Ho­li­vu­do žvaigždė George’as Cloo­ney ir jo mer­gi­na, taip pat Ita­li­jos mo­de­lis ir te­le­vi­ zi­jos žvaigždė Eli­sa­bet­ta Ca­na­lis.

BBC inf.

Lais­vas: pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuo­spren­dis dar ne­reiš­kia,

kad S.Ber­lus­co­ni iš kar­to sės į kalė­jimą, nes iki ga­lu­ti­nio ver­dik­to Ita­li­jos įsta­ty­mai nu­ma­to du ape­lia­ci­jos eta­pus.

AFP nuo­tr.

18

šeštADIENIS, spalio 27, 2012

20p.

Eurolygoje – pirmoji Vilniaus krepšininkų pergalė.

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

???? ??

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

A.Po­vi­liū­nas: ką ga­lė­jau pa­da­ry­ti ge Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas, nu­spren­dęs ne­kan­ di­da­tuo­ti į Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­to pa­rei­ gas ir dip­lo­ma­tiš­ kai ste­bė­jęs jam la­ bai ge­rai pa­žįs­ta­ mų dvie­jų nau­jų­jų pre­ten­den­tų ko­vą prieš rin­ki­mus, pri­ pa­ži­no, kad ji pa­li­ko ir kar­čių nuo­sė­dų.

Ko­le­gos: A.Po­vi­liū­nas pa­brė­žė, kad yra pa­si­ren­gęs visokeriopai pa­dė­ti nau­ja­jai LTOK pre­zi­den­tei D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tei.

Ba­lys Šmi­gels­kas

sėk­min­gai rep­re­zen­tuo­ti mū­sų ša­ lies olim­pi­nį ko­mi­te­tą už­sie­ny­je.

– Su ko­kio­mis min­ti­mis pa­li­ ko­te LTOK pre­zi­den­to po­stą?

Jaus­da­mas pa­leng­vė­ji­mą, baig­ tu­mo jaus­mą, gal­būt nos­tal­gi­ ją? – pa­klau­sė­me A.Po­vi­liū­no.

– Jau­čiu pa­leng­vė­ji­mą. Vis dėl­to 24-eri me­tai šia­me ju­dė­ji­me pa­si­žy­ mė­jo įtemp­tu dar­bu, džiaugs­mais ir tam tik­rais nu­si­vy­li­mais. Am­žius ir svei­ka­ta ro­do, kad dar ga­lė­čiau ak­ ty­viai dar­buo­tis, ta­čiau ne šven­tie­ji puo­dus lip­do. Ma­nau, nau­jo­ji LTOK pre­zi­den­tė Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­ tė duos dar di­des­nį im­pul­są olim­ pi­niam ju­dė­ji­mui. Jei­gu jai pri­reiks pa­gal­bos, aš pa­si­ruo­šęs pa­dė­ti.

Iš­baig­tu­mo jaus­mo nė­ra, daž­nai gal­vo­ju, ką ga­lė­jau pa­da­ry­ti ge­riau.

Nos­tal­gi­ją grei­čiau­siai pa­ju­siu vė­ liau, nes kol kas ne­pa­sit­rau­kiau iš olim­pi­nio ko­mi­te­to – man pa­ti­kė­tos Gar­bės pre­zi­den­to pa­rei­gos. Ži­no­ma, jau­nys­tės lai­kus vi­suo­met pri­si­me­nu su nos­tal­gi­ja – tai bu­vo la­bai veik­lus pe­rio­das. Be to, žmo­nės daž­niau­siai lin­kę pri­si­min­ti tik švie­sius da­ly­kus, pra­stes­nie­ji nu­blanks­ta.

– Po LTOK rin­ki­mų Vir­gi­li­jus Alek­na tei­gė, kad pre­ten­den­tų ko­va bu­vo šva­ri ir są­ži­nin­ga.

Kaip ma­no­te jūs?

– Keis­to­kai at­ro­dė, kai abu kan­di­ da­tai ban­dė kal­tin­ti LTOK skaid­ ru­mo sto­ka. Nuo­lat at­si­skai­to­me vi­suo­me­nei, vie­ši­na­me fi­nan­si­nius srau­tus. Vie­na­die­nės ta­ria­mos sen­ sa­ci­jos – tai tik šių die­nų rea­li­jos, kai kas nors, siek­da­mas konk­re­ čių tiks­lų, kar­tais ne­pa­gal­vo­ja apie bend­rą­sias pa­sek­mes.

b.smigelskas@diena.lt

– Ko­kie jū­sų san­ty­kiai su nau­ ją­ja LTOK pre­zi­den­te D.Gu­dzi­ ne­vi­čiū­te?

– Nor­ma­lūs. Ne­sa­me ge­riau­si drau­gai, ta­čiau mū­sų bend­ra­dar­ bia­vi­mas vi­suo­met bu­vo konst­ruk­ ty­vus. Ma­nau, ji tu­ri vi­sus šan­sus

– Ži­niask­lai­do­je bu­vo pra­ne­ši­ mų, kad kar­tais jū­sų pa­ja­mos per mė­ne­sį sie­kė apie 40 000 li­tų. Ar tai tie­sa?

– Ne­ži­nan­tie­ji vi­sų ap­lin­ky­bių daž­ niau­siai pa­lei­džia an­tį. Jei pa­na­šias su­mas ir gau­da­vau, tai bū­da­vo tri­ jų mė­ne­sių at­ly­gis. Ži­nau, kad nie­ kas ne­pa­ti­kės, ta­čiau al­ga man vi­ sa­da rū­pė­jo ma­žiau­siai, nie­ka­da to ne­su­reikš­mi­nau. Kiek gau­da­vau, tiek už­tek­da­vo. Be abe­jo­nės, da­bar teks skai­čiuo­ti – juk ne­bus tar­ny­ bi­nio au­to­mo­bi­lio, te­le­fo­no ir pa­ na­šių da­ly­kų.

– Kaip fi­nan­suo­ja­mas LTOK? – Vi­siš­ka au­to­no­mi­ja yra neį­ma­ no­ma. Veik­los pra­džio­je tie­sio­giai iš vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo ne­gau­ da­vo­me. Prieš 20-me­tį įstei­gė­

Keis­to­kai at­ro­dė, kai abu kan­di­ da­tai ban­ dė kal­tin­ ti LTOK skaid­ru­ mo sto­ka.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

me įmo­nę „Oli­fė­ja“. Tuo me­tu jau funk­cio­na­vo ir vals­ty­bi­nė lo­te­ri­ ja „Sport­Lo­to“, ku­ri tu­rė­jo ati­tin­ ka­mą ba­zę, ta­čiau iš­si­lai­ky­ti ne­ su­ge­bė­jo. 51 pro­c. „Oli­fė­jos“ ak­ci­jų pri­klau­so LTOK. Nuo apy­var­tos 8 pro­c. pa­ja­mų ati­ten­ka olim­pi­niam ju­dė­ji­mui. Taip pat lai­mi­me ne­ma­ žą da­lį olim­pi­nio švie­ti­mo kon­kur­ sų, ku­riuos or­ga­ni­zuo­ja Tarp­tau­ ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas (TOK) ir Eu­ro­pos olim­pi­nis ko­mi­te­tas (EOK).

Pa­gal šį ro­dik­lį esa­me šeš­ti pa­sau­ ly­je. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tai di­de­ li pi­ni­gai, ta­čiau pa­pil­do­mas mi­li­ jo­nas li­tų tik­rai pra­ver­čia.

– Ar LTOK fi­nan­sa­vi­mo mo­de­ lis – iš­skir­ti­nis pa­sau­ly­je?

– Pa­si­ren­gi­mas olim­pi­nėms žai­ dy­nėms di­džią­ja da­li­mi fi­nan­suo­ ja­mas vals­ty­bės. JAV ypač iš­plė­to­ ta ko­mer­ci­ja, ne­ma­žai už­dir­ba­ma pre­kiau­jant sa­vo olim­pi­nės rink­ti­ nės at­ri­bu­ti­ka. Ita­li­jos kons­ti­tu­ci­ jo­je ap­skri­tai pa­brė­žia­ma, kad vi­ sos lo­te­ri­jos tu­ri tar­nau­ti spor­tui.

Ki­tų ša­lių olim­pi­niai ko­mi­te­tai di­ džią­ja da­li­mi fi­nan­suo­ja­mi iš vals­ ty­bės biu­dže­to.

– Pri­si­min­ki­me Są­jū­džio lai­ kus. 1988 m. LTSR vals­ty­bi­nis kū­no kul­tū­ros ir spor­to ko­mi­ te­tas su­for­ma­vo Lie­tu­vos olim­ pi­nio ko­mi­te­to at­kū­ri­mo dar­ bo gru­pę, ku­riai ir va­do­va­vo­te.

Jau­tė­te, kad bū­tent šis lai­ko­

tar­pis yra pa­lan­kiau­sias at­kur­ ti LTOK? – LTOK bu­vo at­kur­tas 1988-ųjų gruo­džio 11-ąją. Su­va­žia­vi­muo­se už­mez­gė­me kon­tak­tus su ko­le­go­ mis iš Lat­vi­jos ir Es­ti­jos, taip pat su pa­grin­di­niais Są­jū­džio vei­kė­ jais – Ka­zi­mie­ru Mo­tie­ka, Ar­vy­ du Juo­zai­čiu, Ro­mual­du Ozo­lu. Į lei­di­nio „Spor­tas“ re­dak­ci­ją at­ke­ lia­vo de­šim­tys tūks­tan­čių laiš­kų, ku­rie karš­tai pa­lai­kė olim­pi­nio ko­ mi­te­to at­kū­ri­mo idė­ją. Šiais lai­kais tai pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma. Svar­bus im­pul­sas bu­vo ir itin sėk­min­gi lie­ tu­vių pa­si­ro­dy­mai 1988-ųjų Seu­lo va­sa­ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se.

– Ne­si­bai­mi­no­te nu­si­sto­vė­ju­ sios no­menk­la­tū­ri­nės sis­te­ mos? Jus ve­dė į prie­kį lais­vės ideo­lo­gi­ja?

– Tuo me­tu pa­grin­di­nis ak­cen­tas bu­vo di­džiu­lis žmo­nių dva­si­nis ir tau­ti­nis pa­ki­li­mas. Jau­tė­me, kad rei­kia keis­ti sis­te­mą. Ki­ta ver­tus, dirb­da­mas Spor­to ko­mi­te­to pir­mi­ nin­ko pa­va­duo­to­ju pa­ts bu­vau no­ menk­la­tū­ri­nės sis­te­mos da­li­mi. Ta­ čiau tai bu­vo nau­din­ga at­ku­riant LTOK. Aš vie­nin­te­lis iš Bal­ti­jos ša­ lių at­sto­vų ga­lė­jau da­ly­vau­ti So­vie­ tų Są­jun­gos spor­to ko­mi­te­to po­sė­ džiuo­se – vi­suo­me­ni­nin­kų į juos tie­siog neį­si­leis­da­vo. Dėl iš­reikš­tos po­zi­ci­jos ma­ne įvar­di­jo kaip Tė­vy­ nės prie­šą. Su­lauk­da­vau gra­si­ni­ mų, kad bū­siu pa­ša­lin­tas iš pa­rei­

gų, pa­so­din­tas į ka­lė­ji­mą. Dau­ge­lis klau­sė, ko­dėl, tu­rė­da­mas šil­tą vie­ tą, ei­nu į ne­ži­nią. Su mu­mis SSRS spor­to vei­kė­jai ne­kal­bė­jo ma­lo­niai.

Iš­va­žiuo­da­mas de­ry­bų į Mask­vą gal­vo­da­vau: grį­šiu ar ne? Bai­mės ne­bu­vo, nes jau­čiau žmo­nių ir ko­ man­dos pa­si­ti­kė­ji­mą.

– Vis dėl­to tarp­tau­ti­nio pri­pa­ ži­ni­mo rei­kė­jo pa­lū­kė­ti. TOK tuo­me­tę po­li­ti­nę si­tua­ci­ją ver­ ti­no itin at­sar­giai, ta­čiau jūs de­monst­ra­vo­te kryp­tin­gu­mą ir sie­kį. Va­do­va­vo­tės po­sa­kiu – belsk ir bus ati­da­ry­ta?

– Mums siū­lė jau Seu­lo žai­dy­nių ati­da­ry­mo pa­ra­de ei­ti SSRS ko­lo­no­ je su mū­sų tris­pal­vė­mis vė­lia­vė­lė­mis ran­ko­se. Mes ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kė­ me. Pas­ka­tin­ti Val­do Adam­kaus, tuo me­tu vie­no iš išei­vi­jos ly­de­rių, at­vy­ ko­me į Lo­za­ną ir pa­dė­tį as­me­niš­kai ap­ta­rė­me su TOK ge­ne­ra­li­niu di­rek­ to­riu­mi Fran­çois Car­rar­d’u. Po­kal­ bis bu­vo la­bai su­dė­tin­gas ir ašt­rus.

Ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius į dis­ku­si­jas ne­si­lei­do teig­da­mas, kad pri­pa­žin­tų LTOK tik tuo at­ve­ju, jei tai pa­da­ry­ tų pa­ts SSRS spor­to ko­mi­te­tas. Si­ tua­ci­ją ban­dė­me aiš­kin­ti ir po­li­ti­niu as­pek­tu, ta­čiau F.Car­rar­d’as at­kir­ to, kad Lie­tu­vos oku­pa­ci­jos me­tais jis be kel­nių bė­gio­jo po sta­lu ir to­kie da­ly­kai jo ne­do­mi­na.

– Ne­jau­gi po to­kių pa­reiš­ki­mų ne­nus­vir­da­vo ran­kos?

19

šeštADIENIS, spalio 27, 2012

sportas Lie­tu­vių eki­pos – ly­de­rės

Su tre­ne­riu – į fi­na­lą

Iš­rin­ko į ko­mi­te­tą

Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­gos var­žy­ bo­se H gru­pės ly­de­rė, Gied­ riaus Ar­laus­kio at­sto­vau­ja­ ma Ka­za­nės „Ru­bin“ eki­pa 1:0 įvei­kė Ba­ku „Neft­či“ ko­man­ dą, o J gru­pės ly­de­rė Ro­mo „La­zio“ vie­nuo­li­kė su Ma­riu­mi Stan­ke­vi­čiu­mi ma­čą su Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ bai­gė ly­gio­ sio­mis 1:1.

Vel­se vyks­tan­čia­me ITF se­ ri­jos „AE­GON GB Pro-Se­ries Car­diff“ vy­rų te­ni­so tur­ny­re Lau­ry­nas Gri­ge­lis su sa­vo tre­ ne­riu ita­lu Giu­sep­pe Men­ga pa­te­ko į fi­na­lą. Pus­fi­na­ly­je lie­ tu­vio ir ita­lo due­tas 6:3, 6:2 nu­ga­lė­jo vo­kie­tį Ti­mą Puet­zą bei Ale­xand­re’ą Si­do­ren­ką iš Pran­cū­zi­jos.

Tarp­tau­ti­nės šiuo­lai­ki­nės pen­ kia­ko­vės fe­de­ra­ci­jos (UIPM) kong­re­se olim­pi­nis vi­ce­čem­ pio­nas, du­kart pa­sau­lio čem­ pio­nas And­re­jus Zad­nep­rovs­ kis (nuo­tr.) iš­rink­tas į šios or­ ga­ni­za­ci­jos vyk­do­mą­jį ko­mi­ te­tą. UIPM pre­zi­den­tu 6-ajai ka­den­ci­jai per­rink­tas vo­kie­tis Klau­sas Schor­man­nas.

e­riau?

– Vy­ko­me ten dar ke­tu­ris ar pen­ kis kar­tus. Su­lau­kė­me pa­gal­bos iš olim­pi­nio čem­pio­no Gin­tau­to Uma­ ro, iš Is­pa­ni­jos pa­dė­ti at­sku­bė­da­vo Ar­vy­das Sa­bo­nis. Ga­liau­siai TOK pre­zi­den­tas Jua­nas An­to­nio Sa­ma­ ran­chas su­da­rė dar­bo gru­pę. Po pu­ čo Mask­vo­je iš J.A.Sa­ma­ran­cho ga­ vo­me ži­nią: jei Bal­ti­jos vals­ty­bėms Bar­se­lo­nos olim­pia­do­je ne­bus leis­ ta da­ly­vau­ti at­sto­vau­jant sa­vo ša­ liai, tai bus ga­li­ma pa­da­ry­ti su TOK vė­lia­va. Tai bu­vo di­džiu­lė per­ga­lė.

1991-ųjų rug­sė­jo 17-ąją LTOK pri­ pa­ži­no Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ ci­ja (JTO). Įgi­jo­me tei­sę da­ly­vau­ti Al­ber­vi­lio žie­mos ir Bar­se­lo­nos va­ sa­ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se.

– Per dau­giau kaip du de­šimt­ me­čius tru­ku­sį jū­sų va­do­va­vi­ mą LTOK ne kar­tą kei­tė­si val­ dan­tie­ji po­li­ti­kos vei­kė­jai. Ar bū­tų ga­li­ma pa­ste­bė­ti tam tik­ ras ten­den­ci­jas – ku­rių pa­žiū­ rų po­li­ti­kai į olim­pi­nę veik­lą žiū­rė­jo pa­lan­kiau­siai, ge­ra­no­ riš­kiau­siai? Su ku­rio­mis val­ džio­mis komp­ro­mi­są ras­da­vo­ te su­dė­tin­giau­siai?

– Pui­kius san­ty­kius iš­lai­kiau ir su pir­muo­ju ne­prik­lau­so­my­bę at­kū­ ru­sios Lie­tu­vos Pre­zi­den­tu Al­gir­du Bra­zaus­ku, ir su ki­tais ša­lies va­do­ vais. Sie­kiau komp­ro­mi­sų su vi­so­ mis po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis. Nie­ka­ da ne­no­rė­jau tie­sio­giai kri­ti­kuo­ti val­džios – ži­nau, kad dau­gu­ma po­ li­ti­kų tai prii­ma kaip as­me­ni­nę kri­ ti­ką. Man te­ko pa­reng­ti pra­ne­ši­mą apie po­li­ti­nę ir fi­nan­si­nę olim­pi­nio ko­mi­te­to au­to­no­mi­ją. Šiuo as­pek­tu ne­prik­lau­so­mi eks­per­tai mus įver­ti­ no vienas iš 15-os ge­riau­siai dir­ban­ čių­jų pa­sau­lio ko­mi­te­tų. LTOK su­ ge­ba su­ras­ti bend­rą kal­bą su vi­sais.

Sekmadienį:

12.25 val. Legendų dvikova: Kauno „Žalgiris“ – Maskvos CSKA

Vieningosios krepšinio lygos dvikovos sekmadienį:

14.55 val.

Kauno „Žalgiris“ – Maskvos CSKA 16.45 val. „Nymburk“ – Klaipėdos „Neptūnas“ 18.40 val. Zgoželeco „Turow“ – Samaros „Krasnyje Krylja“

Vieningosios krepšinio lygos dvikova pirmadienį:

16.55 val. Kazanės UNICS – Talino „Kalev“

– Ar Lie­tu­va tam­pa vie­nin­ga tik per olim­pia­das ir skam­bant „Tau­tiš­kai gies­mei“?

– Nea­be­jo­ju: jei iš­kil­tų grės­mė Lie­ tu­vos vals­ty­bin­gu­mui, tau­ta bū­tų to­kia pat vie­nin­ga, kaip ir 1991-ai­ siais. Mus vie­ni­ja ir per­ga­lės, ta­čiau Lon­do­no olim­pia­do­je žiū­ro­vai karš­ tai pa­lai­kė spor­ti­nin­kus, ku­rie fi­ni­ šuo­da­vo stipriai at­si­li­kę nuo ly­de­ rių. Mums rei­kė­tų ir to pa­si­mo­ky­ti.

– Esa­te veik­lus žmo­gus. Kur link da­bar ke­ti­na­te nu­kreip­ti jė­gas ir min­tis?

– Pas­ta­ruo­ju me­tu skai­tau pa­skai­ tas Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ to spor­to ir svei­ka­tos fa­kul­te­to stu­ den­tams. Krū­vis kol kas yra men­kas, ta­čiau man tai nau­din­ga – sten­giuo­ si įsi­jaus­ti į šį gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­pį, su­vok­ti, ko ja­me no­riu. Sau pa­lin­kė­ čiau dva­si­nės ra­my­bės, o tam rei­kia, kad LTOK tęs­tų pra­dė­tus dar­bus ir siek­tų nau­jų aukš­tu­mų.

Tiesiogiai per

20

šeštADIENIS, spalio 27, 2012

sportas

Eu­ro­ly­go­je – Lie­tu­vos krep­ši­nio gran­dų die­na

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas

Kau­no „Žal­gi­riui“ ir Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­ tui“ tre­čia­sis Eu­ro­ly­gos tu­ras bu­vo ypa­tin­ gas: tri­mis per­ga­lė­mis se­zo­ną pra­dė­ję Lie­ tu­vos čem­pio­nai skam­biai per­ra­šė sa­vo klu­bo is­to­ri­ją, o vil­nie­čiai pa­ga­liau nu­ trau­kė ne­sėk­mių se­ri­ją.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Ko­vai ati­da­vė šir­dį

Žal­gi­rie­čiai 79:61 su­dau­žė Eu­ro­ly­ gos čem­pio­ną Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“ jo pa­ties tvir­to­vė­je. „Ma­čo pra­džio­je trū­ko su­si­klau­ sy­mo gy­ny­bo­je, ta­čiau po per­trau­kos per­kan­do­me „Olym­pia­cos“ su­ma­ ny­mus ir pa­ge­ri­no­me sa­vo žai­di­mą.

Lai­mė­ti kiek­vie­ną kar­tą yra la­bai sun­ku ir ma­no vai­ki­nai tai pui­kiai su­ pran­ta, ta­čiau no­riu pa­dė­ko­ti, kad jie Grai­ki­jo­je ati­da­vė vi­są šir­dį“, – sa­vo auk­lė­ti­niams komp­li­men­tų ne­gai­lė­jo „Žal­gi­rio“ stra­te­gas Joa­nas Pla­za.

Re­nal­das Sei­bu­tis:

Mums la­bai pa­dė­jo na­mų aikš­tė ir sa­vi sir­ga­liai. Ne­be­tu­rė­ jo­me kur trauk­tis.

„Olym­pia­cos“ klup­dė klai­dos

Eu­ro­ly­gos čem­pio­nams di­ri­guo­ jan­tis Geor­gios Bart­zo­kas pri­pa­ ži­no, kad jo ko­man­da ka­pi­tu­lia­vo prieš la­bai tak­tiš­kai bran­džiai ir iš­ min­tin­gai žai­du­sią eki­pą. „Var­žo­vai pri­ver­tė mus su­klys­ti net 22 kar­tus ir tai mums la­bai la­bai bran­giai kai­ na­vo“, – kons­ta­ta­vo grai­kas. „Ma­nau, kad grai­kai mū­sų tin­ka­ mai neį­ver­ti­no. Gal­vo­jo, kad leng­ vai įveiks tik ge­rai gin­da­mie­si ir kar­tais pa­tai­ky­da­mi, ta­čiau įro­dė­ me, jog to ne­ga­na“, – aist­roms kiek nu­ri­mus svars­tė J.Pla­za.

„Žal­gi­rio“ klu­bo sa­vi­nin­kas

Ž

al­gi­riečiai fan­tas­tiš­kai pa­lau­ žė Eu­ro­ly­gos čem­pio­ną. Nors rung­t y­n ių pra­d žio­je mū­sų krep­ši­nin­kai bu­vo įsi­tem­pę, ne­re­tai kly­do ir maž­daug pen­kias mi­ nu­tes ne­ga­lė­jo pel­ny­ti taš­kų, aš bu­vau įsi­ti­ki­nęs, kad jie lai­mės. Ti­kiu kiek­vie­ no žal­gi­rie­čio meist­riš­ku­mu ir cha­rak­ te­riu. Šių rung­ty­nių tei­sė­jai to­le­ra­vo šiurkš­ tų žai­di­mą ir ne­lei­do mū­siš­kiams žais­ ti. To­k iais at­ve­jais tre­ne­ris pa­si­tel­k ia ge­le­ž i­n į Jef­fą Foote‘ą ir gud­ra­gal­v iai var­žo­vai tam­pa be­jė­giai. „Žal­g i­r is“ at­lai­kė var­žo­v ų spau­d i­mą, pa­ro­dė dva­sios jė­gą ir dik­ta­vo sa­vo žai­di­mą iki dvi­ko­vos pa­bai­gos. Tre­čio­ ji per­ga­lė iš ei­lės Eu­ro­ly­gos var­žy­bo­se, juo la­biau Eu­ro­ly­gos čem­pio­nų aikš­tė­ je, džiu­gi­na. Tik vie­nas blo­gas da­ly­kas – rei­kia iš­mo­kė­ti žai­dė­jams pre­mi­jas.

Gai­la, dau­g u­ma žmo­nių ne­sup­ran­ta, jog kad ir kaip bū­tų blo­gai, mes gy­vi, kol yra krep­ši­nis.

Man vie­nam sun­k u kon­k u­r uo­t i su krep­ši­nio ly­de­riais, to­dėl kvie­čiu pa­ trio­tus ne­pa­mirš­ti „Žal­gi­rio“ ir jam pa­ dė­t i fi­nan­sais. Nuo praė­ju­sio se­zo­no sa­vi­val­dy­bė ne­sky­rė ža­dė­tų 2 mln. li­ tų, to­dėl klu­bas iki šiol yra sko­lin­gas žai­dė­jams.

Svei­ki­nu už­sie­nie­čių ži­niask­lai­dą, ku­ riai ta nak­tis bu­vo juo­da.

Prieš Eu­ro­ly­gos ti­tu­lą gi­nan­čią ko­ man­dą „Žal­gi­ris“ lai­mė­jo tik ket­vir­ tą kar­tą per 15 me­tų. Iki šiol tai bu­vo pa­vy­kę pa­da­ry­ti tik auk­si­niais 1999ai­siais, kai fi­na­le 82:74 bu­vo įveik­tas Bo­lo­ni­jos „Kin­der“, 2001-2002 me­ tų se­zo­ną, kai 91:67 na­muo­se vėl pa­ lauž­tas „Kin­der“ bei 2004-2005 m. se­zo­ną, kai 104:102 sve­čiuo­se bu­vo įveik­tas Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Eli­te“.

Pra­dė­jo nau­ją eta­pą

Po dvie­jų iš ei­lės pra­lai­mė­ji­ mų „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ši­nin­kai 69:61 sa­vo­je aikš­tė­je įvei­kė Belg­ ra­do „Par­ti­zan mt:s“ ko­man­dą.

Pas­ku­ti­nį kar­tą Lie­tu­vos ir Ser­ bi­jos sos­ti­nių klu­bai bu­vo su­si­ti­ kę 2009-2010 m. se­zo­ną. Na­mie „Lie­tu­vos ry­tas“ lai­mė­jo 78:56, ta­čiau iš­vy­ko­je pa­ty­rė triuš­ki­nan­tį pra­lai­mė­ji­mą 67:97. „Mums la­bai pa­dė­jo na­mų aikš­tė ir sa­vi sir­ga­liai. Ne­be­tu­rė­jo­me kur trauk­tis, rei­kė­jo psi­cho­lo­gi­nio po­ stū­mio, ant ku­rio bū­tų ga­li­ma sta­ ty­ti pa­ma­tą“, – po dvi­ko­vos kal­bė­ jo Re­nal­das Sei­bu­tis.

Vil­niaus eki­pos vi­du­rio puo­lė­jui Pred­ra­gui Sa­mar­džis­kiui ma­čas su „Par­ti­zan mt:s“ bu­vo prin­ci­pi­nis – Eu­ro­ly­go­je ma­ke­do­nas de­biu­ ta­vo vil­kė­da­mas bū­tent Belg­ra­do eki­pos marš­ki­nė­lius. „Tai bu­vo svar­bios rung­ty­nės abiem ko­man­doms. Bu­vo sun­ku ne tik krep­ši­nin­kams, bet ir tei­sė­jams.

Kai ku­rie iš jų ypač kly­do. Jie mus nu­skriau­dė ke­liuo­se epi­zo­duo­se ir pra­lai­mė­jo­me. Ti­kiuo­si, kad Belg­ ra­de at­si­re­van­šuo­si­me“, – vy­lė­ si „Par­ti­zan mt:s“ tre­ni­ruo­jan­ tis Juod­kal­ni­jos spe­cia­lis­tas Duš­ko Vu­jo­še­vi­čius.

Komentaras

Sta­tis­ti­ka A gru­pė

Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­ce Ul­ker“– Madrido „Real“ 75:83 (13:21, 23:21, 21:24, 18:17). O.Ona­n as 14 taš­k ų, D.An­der­se­nas 13, B.McCa­leb­bas ir E.Prel­dži­čius po 12/R.Fer­nan­de­zas 21, J.Car­rol­las 15.

Ne­su­lai­ko­mas: net ir šiurkš­čiai stab­do­mas M.Po­po­vi­čius įme­tė į

„Olym­pia­cos“ krep­šį 16 taš­kų.

Sta­tis­ti­ka

D gru­pė Komanda

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. CSKA 3. „Be­šik­tas JK“ 4. „Lie­tu­vos ry­tas“ 5. „Par­ti­zan mt:s“ 6. „Bro­se Bas­kets“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

3 3 2 1 0 0

0 0 1 2 3 3

211:169 227:211 227:208 191:203 197:226 198:234

„Lie­tu­vos ry­tas“– „Par­ti­zan mt:s“ 2012 10 25, Vil­niaus „Sie­mens“ are­na, 4250 žiū­ro­vų.

69:61

(23:20, 17:11, 15:17, 14:13) „Lie­tu­vos ry­tas“: R.Sei­bu­tis (3 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai, 6 klai­dos) ir P.Sa­mar­džis­kis (5 at­ko­vo­ti ka­ muo­liai) po 14 taš­kų, M.Ka­te­ly­nas 10, N.Ne­do­vi­čius 9, L.Ra­do­še­vi­čius 8, J.Blū­ mas 6, D.Iva­no­vas 4 (6 at­ko­vo­ti ka­muo­ liai), S.Bab­raus­kas 3 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­ liai), A.Jo­man­tas 1.

„Par­ti­zan mt:s“: V.Lu­či­čius 17, D.Mi­lo­savl­je­vi­čius 12, D.Mus­ lis ir D.Gor­do­nas (7 at­ko­vo­ti ir 3 pe­rim­ti ka­ muo­liai) po 8, B.Bog­da­no­vi­čius ir D.Ga­ gi­čius po 5, L.Wes­ter­man­nas ir D.Ber­ta­ nis po 3.

Blyks­te­lė­jo: P.Sa­mar­džis­kiui (kai­rė­je) ma­čas su „Par­ti­zan mt:s“ bu­vo neei­li­nis.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

B gru­pė

Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“–Berlyno AL­BA 77:66 (14:18, 18:11, 19:21, 26:16).

J.Blas­sin­ga­me’as 16, M.Po­nit­ka ir L.Kos­za­re­kas po 12/D.Woo­das 18, Z.Mor­ley 13, D.Thomp­so­nas 10. Ša­lo­no „Elan Cha­lon“–Tel Avi­vo „Mac­c a­b i Elect­ra“ 61:90 (12:24, 16:29, 21:24, 12:13). B.Rus­has ir Sh.Wil­ liam­sas po 12/D.Lo­ga­nas 17, Sh.Ja­ me­sas 15, L.Eliya­hu 14.

C gru­pė

Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“–Kauno „Žal­ gi­ris“ 61:79 (17:14, 22:19, 10:26, 12:20).

K.Hi­ne­sas 15, G.Prin­te­zis 12, E.Mant­ za­ris 11/M.Po­po­vi­čius 16, O.La­fayet­ te’as 10, I.Jaa­be­ras ir D.Lav­r i­no­v i­ čius po 9.

Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“– Vitorijos „Ca­j a La­b o­ral“ 85:95 (19:18, 25:25, 22:22, 19:30). I.Bou­rou­ sis 22, M.Hairs­to­nas 19, K.Lang­for­ das 13/N.Bje­li­ca 20, F.San Eme­te­rio 18, A.No­čio­nis ir M.Lam­pe po 12.

D gru­pė

Ko­man­dų ro­dik­liai:

Mask­vos CSKA–Bambergo „Bro­ se Bas­ket“ 76:67 (25:20, 11:15, 15:18, 25:14). S.Weem­sas 17, V.Mi­co­vas ir N.Krsti­čius po 13/B.Nach­ba­ras 21, S.Gip­so­nas 16.

dvi­taš­kiai – 18/41 (44 pro­c.) ir 18/42 (43 pro­c.), tri­taš­kiai – 5/14 (35) ir 3/14 (21), bau­ dų me­ti­mai – 18/22 (81) ir 16/25 (64), at­ko­ vo­ta ka­muo­lių – 41 ir 31, pe­rim­ta – 5 ir 9, klai­ dos – 19 ir 16, re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – po 8.

„Bar­ce­lo­na Re­gal“–Stambulo „Be­ sik­tas JK“ 72:60 (20:18, 16:16, 17:12, 19:14). N.Ja­wai’us 14, M.Huer­t as, P.Mic­kae­las ir A.To­m i­čius po 11/C. Jer­rell­sas 18, D.Mar­ko­ta 10.

šeštadienis, spalio 27, 2012

24p.

21

Mėnuo kelionės į kalnus dėl 10 minučių ekstazės.

M.Rep­šys: „Vy­rus la­bai kei­čia mo­te­rys“ Ko tik jis neiš­ban­dė – mo­kyk­lo­je bu­vo tik­ras van­da­las, ty­ čio­jo­si ir er­zi­no mo­ ky­to­jus. Už­siė­mė Ry­tų dvi­ko­vo­mis, bok­su, žai­dė šach­ ma­tais. Tik po pen­ ke­rių me­tų Ma­rius Rep­šys su­pra­to, kad jo vie­ta – ne bok­so rin­ge, o teat­ro sce­ no­je. Ta­čiau į ją ve­ dan­tis ke­lias bu­vo vin­giuo­tas.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pas­ta­ruo­ju me­tu 28 me­tų ak­to­rius M.Rep­šys re­pe­tuo­ja Vil­niaus ka­ ted­ros sta­ty­to­jo ar­chi­tek­to Lau­ ry­no Stuo­kos-Gu­ce­vi­čiaus vaid­ me­n į Jus­t i­n o Mar­c in­ke­v i­č iaus dra­mo­je „Ka­ted­ra“. Spek­tak­lį Na­ cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re sta­to ži­no­mas re­ži­sie­rius Os­ka­ras Kor­ šu­no­vas, jo prem­je­ra įvyks lapk­ri­ čio pa­bai­go­je. Apie ke­lią į šį vaid­ me­nį, mo­kyk­los lai­kų iš­dai­gas, bok­so ir šach­ma­tų nau­dą, rū­pes­ tin­go vy­ro ir tė­vo pa­rei­gas – in­ ter­viu su ak­to­riu­mi M.Rep­šiu.

22

Kar­je­ra: ak­to­rius M.Rep­šys džiau­gia­si jam pa­skir­tu ar­chi­tek­to L.Stuo­kos-Gu­ce­vi­čiaus vaid­me­niu ir jį va­di­na iš­šū­kiu.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

22

šeštadienis, spalio 27, 2012

M.Rep­šys: „Vy­rus la­bai kei­čia – Ma­riau, ar ti­kė­ 21 jo­tės, kad gau­si­te Lau­ry­no vaid­me­nį spek­tak­ly­je

„Ka­ted­ra“?

– Ne. Man ne­ti­kė­tas bu­vo skam­bu­ tis iš teat­ro ad­mi­nist­ra­ci­jos. Aiš­ku, bu­vo džiu­gu. Ir bai­su, – di­de­lė at­ sa­ko­my­bė.

– Kaip jau­čia­tės da­bar, kai į tą vaid­me­nį įsi­gi­li­no­te, kai ar­tė­ja spek­tak­lio prem­je­ra?

– Tru­pu­tė­lį ra­miau. Bai­siau­sia bu­ vo ne­ži­nia – kaip bus, kas bus: teks­ to daug, jis ei­liuo­tas, kaip jį sa­ky­ti?

Pir­mos re­pe­ti­ci­jos man iš vi­so bu­ vo tra­giš­kos. La­bai sun­kiai se­kė­si skai­ty­ti. Da­bar – vis­kas ge­rai. Man pa­tin­ka. Dir­bi sa­vo dar­bą, ku­rio esi iš­mo­kęs, sten­gie­si da­ry­ti mak­si­ma­ liai ge­rai.

Iš pa­mo­kų ne­bėg­da­ vau – man la­bai pa­ tik­da­vo sė­dė­ti pa­ mo­ko­se, er­zin­ti mo­ky­to­jus ir juok­tis.

– Ne­se­niai O.Kor­šu­no­vo spek­ tak­ly­je „Iš­va­ry­mas“ su­kū­rė­te iš­skir­ti­nį – ag­re­sy­vaus emig­ ran­to Van­da­lo – vaid­me­nį. Ar ne­su­lau­kė­te pa­sta­bų, kad vai­ din­ti Lau­ry­ną – jums neį­ma­ no­ma mi­si­ja? Už jū­sų nu­si­drie­ kė spal­vin­gas Van­da­lo šlei­fas.

Dau­ge­lį me­tų žiū­ro­vų (ir gal­būt pa­čių teat­ra­lų) at­min­ty­je bū­tu­ mė­te li­kęs kaip Van­da­las.

– Ne, ne­bū­čiau li­kęs. Sa­ve ge­rai pa­ žįs­tu: Van­da­las – iš tų vaid­me­nų, ku­riuos ga­liu ge­rai pa­da­ry­ti. Bet yra dar dau­gy­bė vaid­me­nų, ku­riuos ga­liu ge­rai pa­da­ry­ti.

Ak­to­riaus pro­fe­si­jo­je re­tai pa­si­ tai­ko vaid­me­nų per­liu­kų. Bet per moks­lo me­tus Mu­zi­kos ir teat­ ro aka­de­mi­jo­je man jų te­ko – pa­ vyz­džiui, duob­ka­sys iš „Ham­le­to“, dak­ta­ras Ast­ro­vas „Dė­dė­je Va­nio­ je“. Tai vaid­me­nys, ku­riuos jau­ti

nuo pra­džios iki pa­bai­gos. To­kius vaid­me­nis va­di­nu per­liu­kais. Van­ da­las ir­gi „iš­šo­vė“ kaip per­liu­kas.

Pats ži­nau, kad ga­liu ne tik Van­da­ lą vai­din­ti – ga­liu įvai­rius vaid­me­ nis at­lik­ti. Lau­ry­nas – man iš­šū­kis, ir džiau­giuo­si, kad man da­vė to­kį vaid­me­nį. Da­bar ga­lė­siu nors kiek at­si­kra­ty­ti to Van­da­lo.

– Nuo ko pra­de­da­te lip­dy­ti vaid­me­nį? Koks bū­na pir­ma­sis „kab­liu­kas“, sti­mu­las?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti. Kiek­vie­nas vaid­ muo – skir­tin­gas. Kar­tais rei­kia at­si­spir­ti nuo vaid­mens lo­gi­kos.

Kar­tais skai­tai pje­sę ir vis­ką ma­ tai – vaid­muo jau yra ir tau jį rei­ kia tik su­vai­din­ti. Man su Van­da­ lu taip bu­vo. Skai­čiau pje­sę ir vis­ką ma­čiau kaip mul­ti­ką. Į kiek­vie­ną vaid­me­nį ei­nu skir­tin­gu ke­liu. Lau­ ry­ną sa­vaip įsi­vaiz­duo­ju.

– Ar žmo­nai pa­sa­ko­ja­te apie sa­ vo dar­bą? Kaip ji įver­ti­no jū­sų Van­da­lą?

– Daug pa­sa­ko­ju. Vai­da man pa­ dė­jo mo­ky­tis teks­tą. Aš skai­ty­da­ vau Van­da­lo, o ji – ku­rio nors ki­to per­so­na­žo. Bet spek­tak­lis jai bu­vo nau­jie­na – juk ne­ži­no­jo, kaip vis­kas at­ro­dys sce­no­je. „Iš­va­ry­mas“ jai la­bai pa­ti­ko. No­ri dar kar­tą nuei­ ti ir pa­žiū­rė­ti, bet nė­ra ga­li­my­bės – ne­tu­ri­me kam vai­ko pa­lik­ti.

Vai­da bai­gė ma­din­gus moks­lus – va­dy­bą Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ ver­si­te­te. Dir­ba įmo­nė­je „Swed­ bank li­zin­gas“. Iki dek­re­ti­nių ato­sto­gų bu­vo sky­riaus va­do­vė. Mes kar­ tu nuo 15 me­tų. Mo­kė­mės to­je pa­čio­je mo­kyk­lo­je, bet pa­ra­le­li­nė­se kla­sė­se.

– Gal po di­džiu­lio po­pu­lia­ru­mo „Iš­va­ry­me“ Na­cio­na­li­nio teat­ro ak­to­riai į jus pra­dė­jo šnai­ruo­ti, – pa­kaks čia tų žvaigž­džių?

– Ne. Čia la­bai drau­giš­ki ak­to­riai, pui­kus ko­lek­ty­vas, net nu­ste­bau atė­jęs į šį teat­rą. Eta­ti­nis Na­cio­ na­li­nio teat­ro dar­buo­to­jas esu nuo šio rug­sė­jo. Nau­jo­kas. Džiau­giuo­ si, kad čia esu.

Šei­ma: tiems, ku­rie M.Rep­šį ma­tė tik at­lie­kan­tį Van­da­lo vaid­me­nį, ga­li bū­ti sun­ku pa­ti­kė­ti, kad jis – rū­pes­tin­ga

– Ar tie­sa, kad jau mo­kyk­lo­je bu­vo­te tar­si van­da­las – jū­sų ne­ do­mi­no moks­lai, tik iš­dai­gos?

– Trai­nio­da­vau­si pa­kam­piais. Mo­ kiau­si la­bai pra­stai. Tais lai­kais kaž­ko­dėl bū­da­vo pa­žei­džia­mos mo­ ki­nių tei­sės ir len­to­je vie­šai skel­bia­ mi pa­žan­gu­mo re­zul­ta­tai. Vai­da iš 11–12 kla­sių mo­ki­nių bu­vo 9-a, o aš – 109-as iš 130 mo­ki­nių. Keis­ta tai, kad iš pa­mo­kų ne­bėg­da­vau, – man la­bai pa­tik­da­vo sė­dė­ti pa­mo­ko­se, er­zin­ti mo­ky­to­jus ir juok­tis. Mo­ky­ to­jai ner­vin­da­vo­si, la­bai pyk­da­vo.

Ir kai ku­rie bend­rak­la­siai pyk­da­vo.

Už­tat pri­si­juok­da­vau. Toks bu­vau iki pat 12 kla­sės. Kai ku­rie mo­ky­to­ jai ma­nęs ypač ne­mė­go.

– Iš mo­kyk­los iš­si­ne­šė­te kar­ tė­lį?

– Aš tai ne. Jie – tur­būt. Man sma­ gu bu­vo, ge­ri lai­kai.

Due­tas: du ne­pap­ras­tai ta­len­tin­gi teat­ro chu­li­ga­nai M.Rep­šys ir O.Kor­

šu­no­vas re­pe­tuo­ja Just.Mar­cin­ke­vi­čiaus „Ka­ted­rą“.

To­mo Iva­naus­ko nuo­tr.

– Ne­gi gy­ve­ni­me taip nie­ko ir ne­sie­kė­te?

– Sie­kiau! Aš no­rė­jau už­siim­ti Ry­ tų dvi­ko­vo­mis. Daug tre­ni­ra­vau­si kung fu. Ne­rū­kiau, ne­gė­riau. Ne­ ge­riu ir da­bar. Įs­to­jau į tuo­me­tį Pe­ da­go­gi­nį uni­ver­si­te­tą – dve­jus me­ tus mo­kiau­si kū­no kul­tū­ros. Pas­kui nu­spren­džiau, kad rei­kia su­kti į teat­rą. Svar­biau­sia, gy­ve­ni­me tu­ri da­ry­ti tai, kas tau pa­tin­ka. Jei ne­ da­ry­si, vel­tui nu­gy­ven­si gy­ve­ni­mą.

Dar mo­kyk­los lai­kais la­bai pa­ti­ko bok­sas. Jei­gu Die­vas ma­ne grą­žin­

tų į 14 me­tų am­žių ir sa­ky­tų: „Rin­ kis spor­to ša­ką“, pa­si­rink­čiau bok­ są. Ar­ba šach­ma­tus.

– Kuo su­ža­vė­jo šios spor­to ša­ kos?

– Šach­ma­tai ir da­bar pa­tin­ka.

Vaikš­tau pas did­meist­rį Da­rių Ru­ že­lę, Vai­dą Sa­ka­laus­ką – la­bai ge­ rą šach­ma­tų tre­ne­rį. Su juo žai­džiu.

Bet daž­niau­siai šach­ma­tais žai­džiu in­ter­ne­tu. O bok­sas – tie­siog pa­pras­tas spor­tas, ko­vi­nis, ag­re­sy­vus.

Bok­suo­da­ma­sis iš­si­krau­ni. Bet kar­ tu ir in­te­lek­tua­lus spor­tas. Jis ma­ne ža­vi sa­vo pa­pras­tu­mu.

Anks­čiau bu­vo kung fu kul­tas.

Fil­mai įta­ką pa­da­rė. Ir šiaip no­ rė­jo­si bū­ti kie­tam. La­bai daug lai­ ko tam ati­da­viau, tru­pu­tė­lį gai­ liuo­si. Kung fu bū­da­vo at­sky­riai kaip šach­ma­tų spor­te. Tai pir­mą tu­riu.

šim­tu­ką tu­rė­jau. Su li­te­ra­tū­ra – ne­kas, gau­da­vau blo­gus pa­žy­mius.

Ma­no skai­ty­mo įgū­džiai neiš­la­vin­ti ir man sun­ku skai­ty­ti. Pa­vyz­džiui, kai pir­mą kar­tą skai­tė­me „Ka­ted­ rą“, aš pa­ts bu­vau pa­krau­pęs, man gė­da bu­vo, – tie­siog ne­mo­ku skai­ ty­ti. Jau­di­nie­si, daug žmo­nių, sun­ ku su­si­kaup­ti. Bet iš tik­rų­jų skai­tau daug. Kai tik tu­riu lais­vo lai­ko, tai ir skai­tau. Įvai­rią li­te­ra­tū­rą. La­ bai pa­tin­ka is­to­ri­nės kny­gos. Ta­ čiau skai­ty­ti gar­siai – kas ki­ta, tie įgū­džiai tu­ri bū­ti iš­la­vin­ti nuo vai­ kys­tės.

– Ar dar žiū­ri­te ko­vi­nius fil­ mus?

– Da­bar – ne. Kaž­ka­da, aiš­ku, žiū­ rė­da­vau. Kai ku­riuos ir at­min­ti­nai mo­kė­jau.

– Mo­kyk­los lai­kais ir tė­vams bu­vo­te gal­vos skaus­mas?

– Ne. Ned­ras­ky­da­vau jiems akių.

Su ma­ma iš vi­so ge­rai su­tar­da­vo­ me. Tik mo­kyk­lo­je no­rė­da­vau „pa­ si­ro­dy­ti“ – ne­bu­vau sal­dai­niu­kas.

Ma­ma ge­rai ži­no­jo ke­lią pas di­ rek­to­rių. Na­mie ma­žai bū­da­vau – nuo­lat tre­ni­ruo­tė­se, pa­skui pa­ts už­siė­mi­mus ves­da­vau. Vie­nuo­lik­ to­je kla­sė­je dvi vai­kų gru­pes tu­rė­ jau. Bū­da­mas dvy­lik­to­je, tre­ni­ra­ vau ir suau­gu­siuo­sius.

– Ar te­ko mo­kyk­lo­je pra­švais­ ty­tą lai­ką kom­pen­suo­ti – pa­ si­mo­ky­ti to, ką pra­lei­do­te, skai­ty­ti kū­ri­nius, ku­rių ne­pers­ kai­tė­te?

– Aiš­ku, kad te­ko. Vie­nin­te­lis da­ ly­kas, ką mo­kė­jau, – tai gam­tos moks­lai. Jie man la­bai pa­ti­ko. De­

– Kas pa­dė­jo su­pras­ti, kad jū­sų gy­ve­ni­mas – teat­ras, o ne spor­ to moks­lai tuo­me­čia­me Pe­da­ go­gi­nia­me uni­ver­si­te­te?

– Tre­ne­ris nu­si­ve­dė į Ope­ros ir ba­ le­to teat­rą pa­lai­pio­ti ko­pė­čio­mis, ak­ro­ba­tu pa­bū­ti ope­ro­je „Skra­ jo­jan­tis olan­das“. Nuė­jo­me į tas

23

šeštadienis, spalio 27, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

ia mo­te­rys“

In­ter­ne­te pa­žin­čių neieš­ko?

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

„Ne, tai ne ma­no an­ke­ta. Per­duok mer­gi­nai sėk­mės lin­kė­ji­mų. Jei ma­no nuo­trau­kos pa­dės jai ras­ti ant­rą­ją pu­sę, bū­siu lai­min­ga“, – šyp­ te­lė­jo Skai­va Ja­se­vi­čiū­tė, pa­si­tei­ra­ vus apie an­ke­tas su jos nuo­trau­ko­ mis vie­na­me pa­žin­čių po­rta­le.

„La­bas. Ma­no gy­ve­ni­mas – la­ bai įdo­mus ir džiaugs­min­gas. Toks ne­blo­gas, kad net no­ri­si ­kam nors jį pa­ro­dy­ti. Gal tau. Ne­daug me­luo­ ju, ne­daug­žo­džiau­ju, ži­nau, ko no­ riu (OK, ne vi­sa­da – aš juk mo­te­ ris), ne­šo­ku, skai­tau, ga­mi­nu, vie­nu žo­džiu, da­rau vis­ką, ką tu­ri da­ry­ ti nor­ma­li mo­te­ris. Tie­sa, man jau ne­be -nio­li­ka, to­dėl su ma­ni­mi ga­li

bū­ti ne­leng­va: ma­no gy­ve­ni­me jau vis­kas gra­žiai į len­ty­nas su­dė­lio­ta ir išauk­lė­ti ma­nęs pa­gal sa­vo po­ rei­kius ne­be­pa­vyks. Per­fek­cio­nis­ tams ir­gi ne­tin­ku – tu­riu vie­ną ki­tą raukš­lę... Ir sa­vo nuo­mo­nę tu­riu.

Tai mer­gi­nai lin­kiu sėk­mės. Jei ma­no nuo­trau­kos pa­dės jai ras­ti ant­rą­ją pu­ sę – bū­siu lai­min­ga jai pa­dė­ju­si.

Svei­kuo­liams ne­tik­siu: mėgs­tu pa­sė­dė­ti prie tau­rės ge­ro vy­no ir bjau­riu oru pa­si­vaikš­čio­ti ei­nu, jei

tai bū­ti­na. Ra­šau at­vi­rai, nes po to ten­ka vi­siems vis­ką aiš­kin­ti... Ne­ mėgs­tu be­raš­čių ir dar pa­vir­šu­ti­ niš­kų žmo­nių (na, OK, dur­nių ne­ mėgs­tu), bet, ki­ta ver­tus, kas iš to, ne­gi kas sau pri­si­pa­žins, kad yra dur­nius“, – ra­šo­ma vie­na­me pa­ žin­čių po­rta­le Sau­lės var­du. Gre­ta pui­kuo­ja­si ke­tu­rios S.Ja­se­vi­čiū­tės nuo­trau­kos. Kaip tai ver­ti­na pa­ti žur­na­lis­tė, ra­di­jo, TV lai­dų ir ren­ gi­nių ve­dė­ja? „La­bai gra­ži an­ke­ta. Taip, man 30, taip, gi­miau lie­pos 1 d. Tie­sa, ma­no ūgis ne 180, o 179 cm. Fo­ tog­ra­fi­jos ma­no, bet vi­sos – bu­vu­ sios spau­do­je, – nu­si­juo­kė Skai­va, pa­ma­čiu­si „sa­vo“ an­ke­tą. – In­ter­ ne­te vy­ro neieš­kau. Ar tu­riu my­li­ mą­jį? To ne­ko­men­tuo­siu. Tai mer­ gi­nai lin­kiu sėk­mės.“

Pas­lap­tis: sa­vo as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo de­ta­lių S.Ja­se­vi­čiū­tė ne­ko­men­tuo­ja, bet pa­tiks­li­na, kad jos ūgis –

vie­nu cen­ti­met­ru ma­žes­nis, nei nu­ro­dy­ta an­ke­to­je.

Kve­pa­lai M.Be­luc­ci Da­rius Sė­le­nis

as tė­vas ir vy­ras.

re­pe­ti­ci­jas. Man pa­ti­ko – iki vė­ lu­mos sė­dė­jo­me. Pa­ma­niau, rei­ kia sa­ve iš­ban­dy­ti teat­re. Bu­vo tas no­ras – vai­din­ti. Nuė­jau į „Pa­lė­ pę“ pas Ole­gą Kes­mi­ną (Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to teat­ras-stu­di­ja – red. pa­st.). Ten la­bai daug dir­bau, „ščy­rai“ re­pe­ tuo­da­vau iki iš­nak­tų, di­džiau­sius vaid­me­nis at­lik­da­vau. Ir nu­spren­ džiau, kad rei­kia sto­ti į ak­to­ri­nį. Įs­to­jau bū­da­mas 23 me­tų – už ki­ tus vy­res­nis.

Jei žmo­nės my­li vie­ nas ki­tą, ma­nau, jie kei­čia­si. Žmo­nes kei­čia mei­lė.

Ruo­šiau­si tam. Ma­niau, jei neįs­ to­siu, tai bent ži­no­siu, kad ne­ver­ tas bu­vau. Pu­sant­ro mė­ne­sio per die­ną gal po ke­tu­rias va­lan­das re­ pe­tuo­da­vau etiu­dus, dai­nas, ei­lė­ raš­čius, pro­zą. Nuo pir­ma­die­nio iki šeš­ta­die­nio. Sek­ma­die­nį il­sė­ da­vau­si.

– Ar teat­re pra­ver­čia Ry­tų dvi­ ko­vų įgū­džiai?

– Van­da­lo vaid­me­niui la­bai pra­ ver­tė. Šiaip jie vi­sur ir vi­sa­da pra­ ver­čia – ne tiek kū­nui, kiek mąs­ty­ mui, dis­cip­li­nai.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

– Gal sa­vo ge­bė­ji­mus te­ko pa­ nau­do­ti ir nak­tį gat­vė­je?

– Ne. Nak­ti­mis ne­si­šlais­tau gat­vė­ se. Ką veik­ti nak­tį gat­vė­je? Aš tu­riu šei­mą, man pa­tin­ka bū­ti na­mie.

– Įdo­mus jū­sų virs­mas – nuo mo­kyk­los lai­kų chu­li­ga­nė­lio iki rū­pes­tin­go vy­ro ir tė­vo.

– Vy­rus la­bai pa­kei­čia mo­te­rys. Jei ne ma­no žmo­na, ne­ži­nau, ką veik­ čiau. Sun­ku pa­sa­ky­ti. Ji ir­gi ma­ ne pa­stū­mė­jo į teat­rą – pa­lai­kė, kai su­ma­niau sto­ti į ak­to­ri­nį. Jei žmo­ nės my­li vie­nas ki­tą, ma­nau, jie kei­ čia­si. Žmo­nes kei­čia mei­lė. O jei dar no­ri pa­si­temp­ti prieš my­li­mą žmo­ gų, pa­ro­dy­ti, kad ga­li dau­giau, kad sie­ki dau­giau, tai la­bai mo­ty­vuo­ja.

Alf­re­do Hitch­coc­ko ir Da­vi­do Lyn­ cho noir žan­ro ki­no fil­mai ak­to­rių Ais­tį Mic­ke­vi­čių pa­ska­ti­no su­kur­ ti ir pa­ga­min­ti kve­pa­lus, ir tai Lie­ tu­vo­je jis pa­da­rė pir­ma­sis.

Juo­zo Stat­ke­vi­čiaus kve­pa­lai su­ kur­ti Pran­cū­zi­jo­je, dar ki­tų ži­no­ mų lie­tu­vių – taip pat už­sie­ny­ je. Sa­vo kve­pa­lų vei­du ak­to­rius A.Mic­ke­vi­čius pa­si­rin­ko ko­le­gę Ine­tą Sta­siu­ly­tę, bet yra įsi­ti­ki­ nęs, kad jie pui­kiai tik­tų ne vie­nai ži­no­mai mo­te­riai.

Ais­tis ne­slė­pė, kad šie kvepalai vi­sų pir­ma skir­ti cha­riz­ma­tiš­ koms, fa­ta­liš­koms, bo­he­miš­koms mo­te­rims. Pag­rin­di­niai in­ten­sy­

viai sod­raus kva­po kom­po­nen­ tai – bal­to­ji le­li­ja ir tu­be­ro­za, taip pat Oma­no bosvelijų ete­ri­nis alie­ jus, rau­do­nų­jų man­da­ri­nų, va­ni­lės ir mus­ku­so kva­pai.

Ašt­rių, ryš­kių kve­pa­lų kū­rė­jas, kur­da­mas kva­pą, sa­vo min­ty­se re­ gė­jo A.Hitch­coc­ko fil­muo­se vai­ di­nu­sią ak­to­rę Gra­ce Kel­ly, ta­čiau pa­klaus­tas, kurioms trims pa­sau­ lio ir Lie­tu­vos mo­te­rims tik­tų jau de­šim­ta­sis iš­leis­tas jo kur­tas aro­ ma­tas, il­gai ne­gal­vo­jo. „Ni­jo­lė Nar­mon­tai­tė, La­ri­sa Kal­po­kai­tė, Ag­nė Ja­ge­la­vi­čiū­tė...“ – šyp­te­lė­jo ir pri­dū­rė fa­ta­liš­kos ir ero­tiš­ko­sios ita­lės Mo­ni­cos Be­ lluc­ci var­dą, Scar­lett Jo­hans­son ir is­pa­nę Pa­né­lo­pe Cruz. Paklausus, ar tai mo­te­rys, ku­rios im­po­

nuo­ja ir jam pa­čiam, Ais­tis nu­si­ kva­to­jo ir pri­tar­da­mas link­te­lė­jo gal­vą.

Na­mie tu­rin­tis la­bo­ra­to­ri­ją ak­ to­rius iš­ban­dė ir su­kū­rė ne vie­ną kva­pą. Juos ga­li su­kur­ti bet kas, ta­čiau tam rei­kia tu­rė­ti daug pi­ ni­gų. „Vien su­mai­šy­ti apie 50 skir­ tin­gų esen­ci­jų iš­lei­si­te apie 2–3 tūkst. li­tų. O dar jų mai­šy­mas, ga­ my­ba, bu­te­liu­kas, kamš­te­lis, pa­ kuo­tė, rek­la­ma ir par­da­vi­mas“, – šyp­te­lė­jo pus­me­tį sa­vo nau­jau­sius kve­pa­lus kū­ręs ak­to­rius.

Ko­kie trys kva­pai jam pa­čiam ke­lia nuo­sta­biau­sias aso­cia­ci­jas?

A.Mic­ke­vi­čius pri­si­mer­kė ir aki­ mir­ką nu­ti­lo: „Ža­lio šie­no, gry­bų ir lie­taus.“

– Ar gy­ve­ni­mas pa­sun­kė­jo, kai gi­mė duk­tė?

– At­si­ra­do nau­jų spal­vų. Bet at­si­ ra­do ir nau­jų in­ka­rų – ne­ga­li ra­miai išei­ti pa­si­vaikš­čio­ti. Ne su drau­gais, o su žmo­na. Su drau­gais re­tai ka­da ei­nu. Tu­ri gal­vo­ti, kam pa­lik­ti vai­ ką pri­žiū­rė­ti, o išė­jęs – kaip grei­ čiau grįž­ti.

– Ar sun­kios jums tė­vo pa­rei­ gos? Kaip bend­rau­ja­te su duk­ te­ri­mi, gal ką nors jai pa­skai­to­te ar pa­dai­nuo­ja­te prieš mie­gą?

– Gre­tai – me­tu­kai ir trys mė­ne­siai.

Mu­du ir žai­džia­me, ir dūks­ta­me. Bet kar­tais po spek­tak­lių no­ri­si ra­my­bės – at­si­sės­ti ir pa­bū­ti vie­nam.

Aistra: A.Mic­ke­vi­čių kur­ti nau­ją kva­pą įkvė­pė fa­ta­liš­kos mo­te­rys.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

24

šeštadienis, spalio 27, 2012

Mėnuo kelionės į kalnus Kai Hi­ma­la­juo­se Edi­ta Uk­sai­tė-Ni­chols lei­ do­si nuo 8201 m aukš­čio kal­no iš le­dy­no su­pa­mos ba­zi­nės sto­vyk­los, jos vei­du rie­ dė­jo aša­ros. Tik vė­liau mo­te­ris su­ži­no­jo, kad ta­po pir­mą­ja lie­tu­ve, pa­sie­ku­sia kal­ no aš­tuon­tūks­tan­ti­nin­ko vir­šū­nę.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Va­lan­dą plū­do aša­ro­mis

„Aš tai pa­da­riau!“ – ga­lė­jo tar­ ti Edi­ta, o dėl pa­tir­to nuo­var­gio, skaus­mo, džiaugs­mo, vie­nat­vės dėl kai ku­rių eks­pe­di­ci­jos na­rių už­da­ru­mo su­si­kau­pu­sios emo­ci­ jos Čo Oju kal­no kris­ta­li­nių uo­ lie­nų prie­vaiz­do­je vir­to sū­rio­mis aša­ro­mis.

Ir tik nu­si­lei­dus nuo kal­no, kai gru­pės va­do­vas pa­skam­bi­no į kal­ nus aš­tuon­tūks­tan­ti­nin­kus (iš vi­ so yra 14 vir­šū­nių, ku­rios sie­kia 8000 ir dau­giau met­rų) už­ko­pu­ sius žmo­nes fik­suo­jan­čiai Eli­za­ beth Haw­ley, Edi­ta su­ži­no­jo, kad ji – pir­mo­ji mo­te­ris iš Lie­tu­vos, ku­ riai pa­vy­ko už­kop­ti į to­kį kal­ną.

Edi­ta ne­tu­ri nei au­ to­mo­bi­lio, nei na­mo, tik kas ant­rą sa­vai­ tę skren­da lėk­tu­vu į Švei­ca­ri­ją pas my­li­ mą­jį Pau­lą. „Ne­si­ren­giau kon­ku­ruo­ti ar siek­ti re­kor­dų“, – nuo­šir­džiai sa­ko Edi­ta, ku­ri 1996 m. pa­li­ko gim­tuo­ sius Tel­šius, po to ke­lia­vo po Pran­ cū­zi­ją, JAV, Ka­na­dą, o da­bar gy­ve­ na Ita­li­jos sos­ti­nė­je Ro­mo­je, dir­ba Jungtinių Tautų Pa­sau­lio mais­to pro­gra­mo­je. Mo­te­ris yra da­ly­va­vu­ si hu­ma­ni­ta­ri­nė­se mi­si­jo­se Hai­ty­ je ir Ni­ge­ry­je.

Al­pi­niz­mu Edi­ta už­si­krė­tė nuo se­sers. 2010 m. įko­pė į di­džiau­sią Af­ri­kos kal­ną – Ki­li­man­dža­rą Tan­ za­ni­jo­je (5895 m). Po me­tų pa­sie­ kė ke­lias vir­šū­nes Ne­pa­le, Monb­ la­ną Al­pė­se.

Kal­no ties Ne­pa­lo ir Ti­be­to sie­ na, Čo Oju, vir­šū­nę Edi­ta pa­sie­kė 2011 m. spa­lio 1 d. Ly­giai po me­tų, vėl spa­lio 1-ąją, Edi­ta jau sto­vė­jo ant vie­no iš ke­tu­rių pa­vo­jin­giau­ sių kal­nų – 8163 m aukš­čio Ma­ nas­lu vir­šū­nės.

Pa­te­ko į la­vi­ną

Min­tys: da­bar Edi­ta sva­jo­ja įkop­ti į Džo­mo­lung­mą. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Skaus­mas, nuo­var­gis, pa­lai­ma, džiaugs­mas, oro sto­ka, nuo­sta­būs vaiz­dai. Ši eks­ta­zė tru­ko vos 8–9 mi­nu­tes. Ma­nas­lu vir­šū­nė­je ga­ li sto­vė­ti tik vie­nas žmo­gus, to­dėl il­gai ne­del­sus rei­kia už­leis­ti vie­tą ki­tam al­pi­nis­tui.

Dėl šių 10 mi­nu­čių – mė­ne­ sį tru­ku­si eks­pe­di­ci­ja, trys sa­vai­ tės ko­pi­mo. Vien nuo ba­zi­nės sto­ vyk­los, įreng­tos maž­daug 7500 m aukš­ty­je, pa­sku­ti­niuo­sius 650 m pa­vy­ko įveik­ti per 5 va­lan­das 50 mi­nu­čių. „Kal­nai – tai sa­vo­tiš­ka re­li­gi­ja, o ko­pi­mas – ne sto­vė­ji­mas vir­šū­nė­ je, bet il­gas pro­ce­sas. Jis iš­mo­ko la­ bai daug ko: tech­ni­kos, bend­ra­vi­ mo, bu­vi­mo vie­nat­vė­je su sa­vi­mi.

Vos su­si­dū­rę su pir­mai­siais sun­ ku­mais daug eks­pe­di­ci­jos na­rių pa­si­duo­da, nes ti­ki­si atei­ti ir iš­kart įkop­ti, – pa­sa­ko­ja E.Uk­sai­tė-Ni­ chols. – Ma­ne trau­kia pa­ts veiks­ mas, pro­ce­sas. Tur­būt kaip ir lai­mė – tai jos paieš­kos. O vir­šū­nė – tik il­go dar­bo pre­mi­ja.“ Že­mė iš vir­šaus at­ro­do nuo­sta­

Tiks­lai: „Kal­nai – tai sa­vo­tiš­ka re­li­gi­ja, o ko­pi­mas – ne sto­vė­ji­mas vir­šū­nė

al­pi­nis­tė Edi­ta, ku­rią į kal­nus trau­kia ne eg­zo­ti­ka, o pa­ts veiks­mas, pro­ce­sa

biai, ta­čiau jos ne­jau­ti, esi tar­si ore.

Iš apa­čios kal­nai at­ro­do gra­žūs, bet juo­se Edi­ta ma­tė ne vie­ną mir­ties pėd­sa­ką, ka­pa­vie­tę.

Bai­mė? Ar ją spė­jo pa­jaus­ti, kai pa­te­ko į la­vi­ną, ku­ri nu­si­ne­šė net 11 ki­tų eks­pe­di­ci­jų da­ly­vių gy­vy­bę, o 17 su­žeis­tų­jų bu­vo eva­kuo­ta?

E.Uk­sai­tė-Ni­chols ti­ki­na, kad bai­mės ne­jau­tė, nes vis­kas įvy­ ko la­bai grei­tai. Tą ry­tą ji jau bu­ vo pa­bu­du­si ir pa­la­pi­nė­je su ko­le­ ge vi­rė snie­gą. „Iš­gir­dau di­de­lį trenks­mą“, – tar­si va­kar iš­gy­ven­tą po­ty­rį dar pa­ me­na Edi­ta.

Lie­tu­vė apie la­vi­ną spė­jo pasaky­ ti ko­le­gei, o ši pa­ti­ki­no, kad jų ne­pa­ sieks. Po ke­lių se­kun­džių Edi­ta pa­ju­to stip­rų smū­gį į kak­lą, nu­ga­rą. Al­pi­nis­ tės ran­ko­mis įsi­rė­mė į pa­la­pi­nės vir­ šų, kad snie­gas ir le­dai jų neuž­vers­ tų. „Mus ne­šė že­myn. Kai pa­la­pi­nė su­sto­jo, sten­gė­mės kuo grei­čiau iš jos iš­si­ropš­ti. Tik ta­da, kai at­se­gu­ si pa­la­pi­nės už­trauk­tu­ką pa­ma­čiau žvaigž­des, su­pra­tau, kad li­kau gy­va, ir ke­lias se­kun­des jau­čiau neap­sa­ko­ mą džiaugs­mą“, –pasakoja Edi­ta.

Sap­nuo­ja, kad ko­pia

Ko­dėl Edi­ta pa­si­rin­ko vie­ną pa­vo­ jin­giau­sių kal­nų – Ma­nas­lu? Pa­si­ ro­do, lietuvė seniai svajoja įkop­ti į aukš­čiau­sią pla­ne­tos kal­ną – Džo­ mo­lung­mą (Eve­res­tą), tad Mansa­ lu buvo gera repeticija. „No­riu pa­jaus­ti pa­sau­lio sto­gą, – juo­kau­ja ji ir sa­ko, kad Ma­nas­lu bu­ vo ne­leng­vas marš­ru­tas ir ta­po pui­ kiu iš­ban­dy­mu. – Į kal­nus ko­piant ne ma­žiau nei fi­zi­nė jė­ga le­mia psi­ cho­lo­gi­ja, to­dėl al­pi­nis­tė­mis pui­ kiau­siai ga­li bū­ti ir mo­te­rys.“ Be to, lie­tu­vė daug dė­me­sio ski­ ria sau­gu­mui, to­dėl ne­si­ren­ka avan­tiū­ris­ti­nių ko­man­dų ar pi­ges­ nių ko­mer­ci­nių bend­ro­vių, ku­rios kar­tais į bė­dą pa­te­ku­sius al­pi­nis­tus pa­lie­ka vie­nus.

Eks­pe­di­ci­jai į Ma­nas­lu va­do­va­vęs pa­ty­ręs bri­tų gi­das Phi­las Cramp­ to­nas per sa­vo kar­je­rą nė­ra pra­ra­ dęs nė vie­no žmo­gaus. „Vis dar sap­nuo­ju, kad ko­piu. Žings­nis po žings­nio. Aukš­tyn. Į prie­kį. Oro trūks­ta, nu­ga­rą len­kia 23 ki­log­ra­mų svo­rio man­ta, – pa­sa­ko­ ja E.Uk­sai­tė-Ni­chols, ku­ri tuo me­

25

šeštadienis, spalio 27, 2012

dėl 10 minučių ekstazės 8201 metro

aukštį įveikė lietuvė.

ė­je, bet il­gas pro­ce­sas. Jis iš­mo­ko la­bai daug ko: tech­ni­kos, bend­ra­vi­mo, bu­vi­mo vie­nat­vė­je su sa­vi­mi“, – aiš­ki­na sas.

tu sten­gė­si gal­vo­ti apie tai, kas ge­ra, gra­žu, links­ma. – Jei gal­vo­si, kad tau la­bai sun­ku, tur­būt ap­si­grę­ši ir vis­ką me­tęs lei­sies že­myn.“

Tik ta­da, kai at­se­ gu­si pa­la­pi­nės už­ trauk­tu­ką pa­ma­čiau žvaigž­des, su­pra­tau, kad li­kau gy­va, ir ke­ lias se­kun­des jau­ čiau neap­sa­ko­mą džiaugs­mą.

Iš­mo­ko ver­tin­ti ma­lo­nu­mus

Kal­nuo­se Edi­ta daž­niau­siai ke­lia­si apie 3–4 val. nak­ties. Bū­da­ma na­ muo­se, Ro­mo­je, – apie 7 val. Kal­ nuo­se – snie­gas, vė­jas, o Ro­mo­je – šil­ta, trykš­ta fon­ta­nai. Na­mų lo­va pa­to­gi, val­giai ska­nūs, ne taip, kaip sau­sas da­vi­nys kal­nuo­se ir van­duo iš ­tir­pin­to snie­go. „Pie­tums ke­ti­ nu val­gy­ti vien sa­lo­tų, bet pa­ma­

čiu­si mais­tą ne­su­si­lai­kau ir su­val­ gau daug dau­giau, – šyp­so­si Edi­ta.

– Kal­nai lei­džia pa­si­mė­gau­ti gy­ve­ ni­mu, ne­krei­pi dė­me­sio į smulk­ me­nas, dėl ku­rių iš­gy­ve­na dau­ge­lis žmo­nių.“ Vis dėl­to kal­nai pa­sii­ma ir duok­lę – jie daug kai­nuo­ja. Edi­ta ne­tu­ri nei au­to­mo­bi­lio, nei na­mo, tik kas ant­rą sa­vai­tę skren­da lėk­tu­ vu į Švei­ca­ri­ją pas my­li­mą­jį Pau­lą. „Skris­ti pi­giau, nei va­žiuo­ti trau­ ki­niu“, – šyp­so­si Edi­ta, kal­bė­da­ma apie ke­lio­nes į Že­ne­vą, ku­ri ta­po jos ant­rai­siais na­mais.

Smal­si, nuo­ty­kių ieš­kan­ti mo­te­ ris ne­si­ti­kė­jo, kad jos ke­lio­nė į už­ sie­nį tę­sis 16 me­tų. Pak­lau­sus, ko­ dėl į Čo Oju ir Ma­nas­lu vir­šu­kal­nes ne­šė­si Lie­tu­vos vė­lia­vą ir ten ją iš­ sklei­dė, Edi­ta ne­gal­vo­jo nė aki­mir­ kos: „Aš lie­tu­vė, tu­riu Lie­tu­vos pi­ lie­ty­bę, bran­gi­nu sa­vo ša­lį. Mie­lai apie ją kal­bu, bū­ti­nai su­grį­šiu, to­ dėl man gar­bė iš­kel­ti sa­vo ša­lies vė­lia­vą.“ Sva­jo­nė – Džo­mo­lung­ma

Ro­mo­je Edi­ta nuo­mo­ja­si bu­tą su vir­tu­ve, mie­ga­muo­ju ir so­du, ku­

ria­me mėgs­ta pa­dir­bė­ti. So­de au­ga apel­sin­me­džių ir vie­nas vy­nme­ dis. Mo­te­ris sva­jo­ja tu­rė­ti vy­nuo­ gy­ną.

Ry­tą at­si­kė­lu­si lie­tu­vė iš­ge­ria esp­re­so ka­vos ir po 20 mi­nu­čių ke­ lio­nės trau­ki­niu bū­na dar­be. Jį bai­ gia apie 18 val. Tuo­met ei­na į jo­gos mo­kyk­lą ar­ba žais­ti fut­bo­lo.

Pir­mo­ji lie­tu­vė, už­ko­pu­si į dau­ giau nei aš­tuo­nių ki­lo­met­rų aukš­ čio kal­ną, prieš mie­gą ir pa­bu­du­si vi­suo­met ma­to tą pa­tį vaiz­dą – prie jos lo­vos ant sie­nos ka­bo Džo­mo­ lung­mos nuo­trau­ka. Į jos 8848 m vir­šu­kal­nę Edi­ta ke­ti­na įkop­ti 2013 m. pa­va­sa­rį.

Mo­te­ris pri­si­pa­žįs­ta, kad var­ gu, ar jau beį­kops į vi­sus 14 kal­nų aš­tuon­tūks­tan­ti­nin­kų. Al­pi­niz­mu ji su­si­rgo per­ne­lyg vė­lai: po­kal­bio die­ną E.Uk­sai­tei-Ni­chols su­ka­ko 40 me­tų. „Jei tu­ri sva­jo­nių, ne­ban­dyk jų pa­siek­ti per vie­ną die­ną, – įsi­ti­ ki­nu­si Edi­ta, ir tai ta­po jos gy­ve­ ni­mo de­vi­zu. – Tai už­trun­ka il­gai, bet žen­giant į prie­kį tiks­las vi­suo­ met yra pa­sie­kia­mas.“

Nugalėtoja: spa­lio 1-ąją lie­tu­vė iš­kė­lė vė­lia­vą ant vie­no pa­vo­jin­giau­sių

pa­sau­lio kal­nų vir­šū­nės.

26

šeštadienis, spalio 27, 2012

Ra­šy­to­ja R.Še­re­ly­tė pa­ra­ga­vo ak­t Fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je ji bu­vo trum­pai – vie­ną die­ną, o vai­di­no kan­di­da­to į de­pu­ta­ tus sek­re­to­rę. Pir­mo­ji sce­na – ne ka­va še­ fui, o lai­do­tu­vės, ku­rios bu­vo nu­fil­muo­ tos Vil­niaus Ro­kan­tiš­kių ka­pi­nė­se.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

„Šmėkš­te­lė­ti“ fil­me pa­gal sa­vo pa­ čios ro­ma­ną 41 me­tų ra­šy­to­ją Re­ na­tą Še­re­ly­tę pri­kal­bi­no re­ži­sie­rė. Šį ru­de­nį ki­nas ra­šy­to­ją rim­tai įsu­ ko į sa­vo ver­pe­tą.

– Re­na­ta, pa­gal jū­sų ro­ma­ną „Var­das tam­so­je“ re­ži­sie­rė Ag­ nė Mar­cin­ke­vi­čiū­tė sta­to vai­ dy­bi­nį fil­mą. Pa­ti ra­šo­te sce­ na­ri­jų do­ku­men­ti­niam fil­mui apie ku­ni­gaikš­čius Rad­vi­las.

Kaip nu­ti­ko, kad su­si­dė­jo­te su ki­nu? – „Vil­niaus die­nos“ žur­na­ lis­tė pa­si­tei­ra­vo R.Še­re­ly­tės.

– Skam­ba kaip iš kri­mi­na­li­nės kro­ ni­kos. Na, gal­būt tu­rė­čiau at­sa­ky­ ti: dar anks­ty­vo­je vai­kys­tė­je, blo­go­je kom­pa­ni­jo­je... O šiaip ma­no su­si­dū­ ri­mas su ki­nu pra­si­dė­jo nuo „Le­gen­ dos apie di­no­zau­rą“ ir nuo „Bau­bo“ (pa­gal Ni­ko­la­jaus Go­go­lio „Vi­jų“).

Nuo to lai­ko ki­nas man įkū­ni­ja du ma­giš­kus bruo­žus – siau­bą ir juo­ ką. Kai nuo vie­no ne­to­li iki ki­to.

– Ku­ri ku­rią su­ra­do­te – jūs re­ ži­sie­rę A.Mar­cin­ke­vi­čiū­tę ar ji jus?

– Ro­ma­nas dar ne­tgi ne­bu­vo iš­ leis­tas, o Ag­nė juo jau su­si­do­mė­jo (per­skai­tė iš­trau­ką „Me­tų“ žur­na­ le, ji va­di­no­si „Nuo­din­ga at­min­ties žo­lė“). Ne­ži­nau, ko­dėl. Ma­tyt, ro­ ma­ne esa­ma ko nors, kas tu­ri ga­li­ my­bę at­si­skleis­ti per ki­ną.

– Koks tai bus fil­mas – rea­lis­ ti­nis, „apie gy­ve­ni­mą“, tri­le­ ris, nuo­ty­kių? Kur vyks­ta fil­ ma­vi­mai?

– Sa­ky­čiau, tin­ka vi­si api­bū­di­ni­ mai. Dar pa­mir­šot ko­me­di­ją. O siu­ že­tas toks: pa­grin­di­nė fil­mo vei­kė­ja, ma­žo mies­te­lio tar­dy­to­ja, už­si­ver­ tu­si vi­so­kio­mis keis­to­mis by­lo­mis: kaž­kas iš­pjo­vė ve­te­ri­na­ro tul­pes, kaž­kas nuo­di­ja se­ną­ją po­nią Ko­ko, dings­ta se­ne­lis Bur­diu­gi­nas ir t. t.

Kai pa­ga­liau at­si­ran­da rim­ta by­la, 1

– vie­tos vieš­bu­tu­ke, vo­nio­je, ran­ da­mas ne­pil­na­me­tės mer­gi­nos la­ vo­nas, – pa­si­ro­do, kad prie to ga­ li bū­ti pri­si­dė­jęs bu­vęs tar­dy­to­jos my­li­ma­sis. Prieš ke­lio­li­ka me­tų jis dir­bo mies­te­lio mo­kyk­lo­je mu­zi­kos mo­ky­to­ju. Kad bū­tų dar bai­siau, jam pri­ka­bi­na­mas KGB agen­to šlei­fas. Gal ir ne vel­tui, nes da­bar jis ei­na at­sa­kin­gas pa­rei­gas, ir by­la nu­ma­ri­na­ma. Tar­dy­to­jai, kaip tei­ sin­gai pa­ste­bė­jo vie­nas laik­raš­tis, be­lie­ka guos­tis tau­re vy­no.

Ka­dan­gi rim­tai žiū­ riu į pro­fe­sio­na­lu­ mą, ak­to­re sa­vęs nė iš to­lo ne­va­din­čiau.

– Pa­ti šio­je juos­to­je ne­ti­kė­tai ta­ po­te epi­zo­di­nio vaid­mens ak­to­ re – vai­di­na­te kan­di­da­to į de­pu­ ta­tus sek­re­to­rę. Jū­sų par­tne­ris, kan­di­da­tas, – ak­to­rius Da­rius Au­že­lis. Ar pa­ti­ko fil­muo­tis?

– Ka­dan­gi rim­tai žiū­riu į pro­fe­sio­ na­lu­mą, ak­to­re sa­vęs nė iš to­lo ne­ va­din­čiau. Kur kas ge­res­nis „ak­ to­rius“ – vie­tos se­nu­kas ža­liais bo­tais, įė­jęs pro ka­pi­nių var­tus pa­ skui fil­muo­ja­mą lai­do­tu­vių pro­ce­ si­ją ir pa­gar­biai nu­siė­męs ke­pu­rę.

Abu mes vie­no­do­mis tei­sė­mis ta­ po­me ma­žy­te fil­mo da­li­mi.

– Kas at­lie­ka pa­grin­di­nius vaid­ me­nis? Gal da­ly­va­vo­te ak­to­rių at­ran­ko­je?

– Pag­rin­di­nius vaid­me­nis at­lie­ ka Ge­di­mi­nas Stor­pirš­tis ir Ne­rin­ ga Var­ne­ly­tė. Bet yra dar daug ki­tų įdo­mių per­so­na­žų. Pa­vyz­džiui, ka­ tė. Ar­ba kan­di­da­to į de­pu­ta­tus pla­ ka­tas. O ak­to­rius ren­ka­si re­ži­sie­rius – kas čia bū­tų, jei­gu ro­ma­nų au­to­ riai dar ir ak­to­rius rink­tų, juk čia ne Sei­mo rin­ki­mai.

– Ku­rie per gy­ve­ni­mą ma­ty­ti

Pert­rau­ka: dar­bas bai­gė­si – lai­do­tu­vės nu­fil­muo­tos. Ra­šy­to­ja R.Še­re­ly­tė, ak­to­riai D.Au­že­lis bei Jurgita Jur­ku­tė

kvėp­ti.

fil­mai, ak­to­riai jums la­biau­siai įsi­mi­nė?

– Ki­nui žiū­rė­ti tur­būt rei­kia šeš­to­ jo po­jū­čio. Ta­da net ideo­lo­gi­nis ki­ nas at­ro­do ki­toks. Vai­kys­tė­je to ge­ro bu­vo ap­stu. At­si­me­nu to­kį „Ko­mu­ nis­tą“ – bu­vo la­bai juo­kin­gas per­ so­na­žas, vis at­mes­da­vo aukš­tyn veš­lias gar­ba­nas, pa­si­šu­ka­vęs pirš­ tais. Į jį pa­si­žiū­rė­jęs, iš­kart su­pra­si, kad svar­biau­sia – žmo­gus.

Ka­dan­gi pri­si­žiū­rė­jau pa­kan­ka­ mai ir pra­sto, ir ge­ro ki­no, sun­ku net pa­sa­ky­ti, ku­ris pa­li­ko di­des­nį įspū­ dį. Ogi dar tam tik­ro lai­ko­tar­pio spe­ci­fi­ka: pa­si­ro­dė pir­mie­ji „siau­ bia­kai“ – juos žiū­rė­jo­me slap­čia, „Žvaigž­džių ka­rai“. Ne­ga­liu pa­ mirš­ti Da­vi­do Lyn­cho fil­mų (ypač 2

„Tvin Pyk­so“, „Mė­ly­no ak­so­mo“), Li­lia­nos Ca­va­ni „Nak­ti­nio po­rtjė“.

Me­lo Brook­so ki­no pa­ro­di­jų („Jau­ na­sis Fran­kenš­tei­nas“). Pa­tin­ka be­ ne vi­si Ti­mo Bur­to­no fil­mai. And­re­ jaus Tar­kovs­kio ne­mi­nė­siu – jau net ne­pa­to­gu ir sno­biš­ka. O iš lie­tu­vių ki­no neuž­mirš­ta­ma Arū­no Žeb­riū­no „Rie­šu­tų duo­na“. Iš nau­jo­jo ki­no – Gied­rės Bei­no­riū­tės „Eg­zis­ten­ci­ja“.

– Kas pa­ska­ti­no da­ly­vau­ti fil­ mo apie ku­ni­gaikš­čius Rad­vi­ las sce­na­ri­jaus kon­kur­se?

– Tur­būt kal­čiau­sia bus ma­no gar­ bėt­roš­ka. Nes joks ra­miai ra­šy­ ti no­rin­tis žmo­gus ne­siim­tų to­kios te­mos. Kuo gi­liau į ją, tuo la­biau nie­ko ne­ži­nai. Tuo dau­giau iš­ky­la

klau­si­mų. Tuo skau­džiau su­dūž­ta is­to­ri­niai mi­tai.

– Tur­būt iš­stu­di­ja­vo­te is­to­ri­nius do­ku­men­tus. Kuo jums įdo­mi pa­si­ro­dė Rad­vi­lų gi­mi­nė?

– Pa­sa­ky­ti „įdo­mi“, ko ge­ro, – nie­ ko ne­pa­sa­ky­ti. Tai iš­ti­sas is­to­ri­nio at­mi­ni­mo klo­das, są­mo­nės lau­kas, ku­rį mū­sų tau­tai kuo sku­biau rei­kia grą­žin­ti, iš­ryš­kin­ti kaip fo­to­juos­te­lę, kad vi­siš­kai sa­vęs ne­nu­ver­tin­tu­me ir ne­nu­pi­gin­tu­me. Kad ne­rei­kė­tų kur­ti dirb­ti­nių „drą­sios Lie­tu­vos“ ar „Bal­ ti­jos šir­dies“ (ko­dėl ne ko­kios ki­tos kū­ no vie­tos?) įvaiz­džių, aiš­kiai pa­dik­ tuo­tų nevisa­ver­tiš­ku­mo. Be to, bū­tent grįž­da­mi į praei­tį ga­li­me pa­svars­ty­ti, kas gi iš tie­sų yra Lie­tu­vos eli­tas. Gal 3

Filmavimas: rašytoja R.Šerelytė (su žalia berete) filme pagal savo romaną „Vardas tamsoje“ debiutavo laidotuvių scenoje. Pirmame plane – aktoriai Gintaras Liutkevičius (šefas) ir J.Jurk

bertavičiūtė (2). Juostoje bus ir intriga – tai įtaigiai perteikia G.Storpirštis ir D.Drasutytė (3). O ką rezga N.Varnelytė ir Kristina Kazlauskaitė, kol kas neaišku (4).

27

šeštadienis, spalio 27, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

to­rės duo­nos Rad­vi­los ir yra tuo svar­būs, kad iš tie­sų pa­liu­di­ja, ką reiš­kia eli­tas, – be ka­bu­čių, be epitetų.

Pa­sie­ki­mas: auk­si­nę kom­pak­ti­nę plokš­te­lę gau­sian­tis L.Pur­vi­nis pats kuria ir melodijas, ir dainų tekstus.

Visa tai daro širdimi.

.

Dariaus Minsevičiaus nuotr.

Į dai­ni­nin­kų eli­tą ne­no­ri Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

„Mū­sų mu­zi­kos eli­te – tuš­čia­vi­ du­riai žmo­nės“, – su­si­rau­kia dai­ ni­nin­kas Lai­mu­tis Pur­vi­nis, ku­ riam lapk­ri­čio 4 d. už al­bu­mą „Ba­ lius su var­pe­liais“ bus įteik­ta auk­ si­nė kom­pak­ti­nė plokš­te­lė.

Ir 50 me­tų – toks pa­ts ir fil­mo pro­diu­se­rė Živilė Gal­le­go ga­li leng­viau at­si­ Jev­ge­ni­jaus Dem­jan­čiu­ko nuo­tr.

mums, kaip tau­tai, eli­tas ap­skri­tai yra už­draus­tas, mes jo ne­ver­ti? Tai, ką šian­dien spau­da es­ka­luo­ja kaip eli­tą, tė­ra ne­su­sip­ra­ti­mas. Tai liu­di­ja, pa­vyz­džiui, daikta­var­džiai, pri­se­ga­mi prie žo­džio „eli­tas“: po­li­ti­kos, vers­ lo, pra­mo­gų. Ką tai reikš­tų? Ogi tai, kad yra po­li­ti­kai, yra vers­li­nin­kai, yra po­pžvaigž­dės. Bet kuo čia dė­tas eli­tas? Kam taip su­bjau­ro­ti pra­smin­ gą žo­dį? Rad­vi­los ir yra tuo svar­būs, kad iš tie­sų pa­liu­di­ja, ką reiš­kia eli­tas, – be ka­bu­čių, be epitetų.

– Ku­ria­me am­žiu­je vyks­ta fil­ mo veiks­mas ir ku­rie Rad­vi­los bus pa­grin­di­niai vei­kė­jai? Ką ak­cen­tuo­ja­te – ku­ri fil­mo te­ma bus pa­grin­di­nė?

– Veiks­mas vyks­ta ir šio­mis die­no­ mis, ir XVI a., ir XVII a. Pag­rin­di­ niai vei­kė­jai – Rad­vi­la Juo­da­sis bei Rad­vi­la Ru­da­sis ir jų pa­li­kuo­niai. Ži­no­ma, fi­gū­ruo­ja ir Bar­bo­ra Rad­ vi­lai­tė, ir Žy­gi­man­tas Au­gus­tas.

Gal tik tru­pu­tį ki­to­kiu ra­kur­su, nei ro­man­ti­nė­je tra­di­ci­jo­je įpras­ta.

– Šis sce­na­ri­jus – ko­man­di­nis dar­bas. Kas, be jū­sų, dar ra­šo?

Kaip dar­bai vyks­ta? Ka­da sce­ na­ri­jų tu­ri­te baig­ti ir pri­sta­ty­ ti ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jai?

– O vi­sa tai te­gul lie­ka pa­slap­tis.

To­kius da­ly­kus ga­li­ma iš­klo­ti, kai vis­kas jau yra pa­da­ry­ta. Kol dar­ bas ne­pa­da­ry­tas, apie jį ge­riau ne­ kal­bė­ti.

4

kutė (Atali) (1). Filmo operatorius Feliksas Abrukauskas ir aktorė Elvyra Že­ Jevgenijaus Demjančiuko ir Ginto Beržinsko nuotr.

„La­bai džiau­g iuo­s i, kad par­ duo­ta jau 10 tūkst. kom­pak­ti­nių plokš­te­lių. Sunk­me­čiu ne­gir­dė­ jau, kad Ra­dži ar Ci­ci­nas būtų gavęs auk­si­nį al­bu­mą, – nuo­šir­ džiai džiū­ga­vo L.Pur­vi­nis, nors nos­tal­g iš­kai pri­s i­m i­n ė 1996uo­sius: – Tais me­tais bu­vo par­ duo­ta 300 tūkst. ma­no pir­mo­jo al­bu­mo kom­pak­ti­nių dis­kų. Įsi­ vaiz­duo­kit, koks auk­si­nis jis tu­ rė­jo bū­ti?“ Kiek tuo­met už­dir­bo – apie pi­ ni­gus ne­lin­kęs kal­bė­ti. L.Pur­vi­ nis su­mos ne­sa­ko. Šie­met sa­vo 50 me­tų gy­ve­ni­mo ir 25 me­tų dai­ ni­nin­ko kar­je­ros ju­bi­lie­jų mi­nė­ jęs Lai­mu­tis nuo­šir­džiai džiau­ gia­si, kad dar tu­ri ger­bė­jų. Sa­lės, nors ne­re­tai vyks­tant ir bend­ riems kon­cer­tams su ki­tais dai­ni­ nin­kais, bū­na pil­nos.

Kokia L.Pur­vi­nio sėk­mės pa­ slap­tis? „Pap­ras­tu­mas, nuo­šir­du­mas.

Aš ir 50-ies su­lau­kęs li­kau toks pat, – nea­be­jo­ja dai­ni­nin­kas. – Pats ra­šau mu­zi­ką, žo­džius, teks­ tus. Ne­su pa­si­pū­tęs, kaip dau­gu­ ma žvaigž­džių. Kar­tą pa­ro­do per te­le­vi­zo­rių ir pra­si­de­da va­ka­rė­liai, vy­nai, snu­kiai.“ O kaip Lai­mu­tis rea­guo­ja, kai kartais žmo­nės, daž­niau­siai did­ mies­čių jau­ni­mas, juo­kia­si iš jo dai­nų? „Pas­kai­ty­da­vau ko­men­ta­rus.

In­ter­ne­te pa­si­pi­la vi­so­kių šiukš­ lių, pil­na pa­vy­duo­lių. Anks­čiau skau­džiai rea­guo­da­vau, gal­vo­da­ vau: gai­dy, su­tik­čiau ta­ve ki­to­je vie­to­je ki­tu lai­ku, ga­li­ma to­kiam ir už­vož­ti, – ne­su­si­lai­kė L.Pur­vi­ nis. – Bet su me­tais, kaip kaž­kas sa­kė, už­siau­gi­nau be­ge­mo­to odą ir į tai ne­rea­guo­ju.“

Ne­lei­džia į te­le­vi­zi­ją

Lai­mu­tis ne­sle­pia ap­mau­do ir nuo­šir­džiai me­ta ak­me­nį į kai ku­ rių lie­tu­vių dar­žą. „Gai­la, kad lie­tu­viai pa­si­da­ rė to­kie bru­dai. Net mi­ru­siuo­ sius va­g ia, tur­b ūt skai­t ė­te? Ir gi­m i­n ė­je tu­r iu pa­v y­d uo­l ių. O ves­t u­v ių dai­n i­n in­kai... Per­k ąs gerk­lę. Ken­kia, pa­vy­di, kad auk­ si­nius dis­kus gau­nu“, – pik­ti­no­ si L.Pur­vi­nis.

Tie­sa, dai­ni­nin­kas ne­sva­jo­ja, kad jo al­bu­mas taps pla­ti­ni­nis, nes sunk­me­čio, nau­jau­sių tech­no­lo­gi­ jų ir pi­ra­ta­vi­mo lai­kais, anot jo, tai be­veik neį­ma­no­ma.

Ar jis sva­jo­ja pa­tek­ti į eli­tą? Ko jam iki to trūks­ta? Juk ka­dai­se kai kas juok­da­vo­si ir iš Ry­čio Ci­ci­no, ku­ris da­bar ir­gi jau va­di­na­mas eli­ to at­sto­vu.

O ves­tu­vių dai­ni­ nin­kai... Per­kąs gerk­lę. Ken­kia, pa­ vy­di, kad auk­si­nius dis­kus gau­nu.

„Ne­no­riu pa­tek­ti į mū­sų mu­zi­ kos eli­tą. Ten kas ant­ras tuš­čia­vi­ du­ris. Ma­no dai­nų rei­kia klau­sy­ tis ne vie­na au­si­mi, bet šir­di­mi.

Tuo­met su­pra­si­te, kiek įdė­ta dar­ bo ir šir­dies. No­rint pa­tek­ti į eli­ tą rei­kia la­bai daug rek­la­mos, pi­ ni­gų, pa­sa­ko­ti su kuo ir kur ge­ri šam­pa­ną, su kuo gu­li. Aš to ne­ no­riu, ten – sa­vas ra­tas“, – tvir­ ti­no L.Pur­vi­nis.

Ko­dėl jo per te­le­vi­zo­rių ne­ro­ do? Dai­nas trans­liuo­ja tik „Pū­ko“ ra­di­jas ir re­gio­ni­nės te­le­vi­zi­jos. Ir apie tai dai­ni­nin­kas bei kom­po­zi­ to­rius tu­ri tvir­tą sa­vo nuo­mo­nę. „Ka­dai­se svei­ki­ni­mų kon­cer­ tuo­se skam­bė­da­vo ma­no dai­nos, o da­bar, nors žmo­nės ir su­mo­kė­ tų, ne­lei­džia. Aš pa­ts no­rė­jau ma­ mai pa­do­va­no­ti sa­vo kur­tą dai­ną, jai pa­ra­šiau jau 200, bet ne­lei­do.

Tur­būt ne­ži­nau, kam ir kiek duo­ti pi­ni­gų“, – sa­ko L.Pur­vi­nis.

Nau­jų­jų žvaigž­džių ne­klau­so

O gal L.Pur­vi­nis – jau praei­tis, ne­ spė­ja su lai­ku? „Ko­dėl praei­tis? – nu­ste­bo dai­ ni­nin­kas. – Aš ne­no­riu gir­tis, bet esu am­ži­nas kaip Sta­sys Po­vi­lai­ tis. Daug vy­res­nės kar­tos žmo­ nių, ma­žų mies­tų ir kai­mų jau­ni­ mas klau­so­si ma­no dai­nų ir už jas dė­ko­ja. O ki­ti ap­juo­di­na ir juo­kia­si jų net neišk­lau­sę“, – ne­slė­pė ap­ mau­do atlikėjas.

Jis ne­si­klau­so nau­jų­jų žvaigž­ džių. Mė­gstamiau­si Lai­mu­čio dai­ ni­nin­kai – S.Po­vi­lai­tis ir jo kar­tos dai­ni­nin­kai. „Tie, ku­rie dai­nuo­ja, o ne žiop­ čio­ja. Na, tik Me­rū­nas – dai­ ni­n in­kas. Ne­ž iū­r iu da­bar­t i­n ių tuš­čių lai­dų. Mie­liau ren­kuo­si „Dis­co­ve­ry“, „Tra­vel“ ka­na­lus.

Anks­čiau žiū­rė­jau, kaip Arū­nas Va­lins­kas ke­pė žvaigž­des. Ir kur da­bar tie šim­tai? Kas dirb­ti­nai pa­da­ry­ta, bus lai­ki­na“, – įsi­ti­ki­ nęs L.Pur­vi­nis. Ne­sis­ten­gian­tis iš­gar­sė­ti dai­ni­nin­kas ne­pa­sa­ko­ ja apie as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą. Ap­ si­ri­bo­ja in­for­ma­ci­ja, kad gy­ve­na sa­vo tė­viš­kė­je, prie Sim­no, Alek­ no­nių kai­me. „Ko­dėl sle­piu? Sa­ko­te, gal gy­ ve­nu su pen­kio­mis mo­te­ri­mis?

Gal ir su de­šim­čia, bet apie as­ me­ni­nį gy­ve­ni­mą ne­kal­bu ir taip ne­no­riu iš­gar­sė­ti. Ir nie­kas da­bar ne­kal­ba. Ką, aš kvai­les­nis?“ – nu­ si­juo­kė Lai­mu­tis.

10

tūkst.

L.Purvinio kom­pak­ti­nių plokš­te­lių „Ba­lius su var­pe­liais“. jau yra par­duo­ta.

28

šeštadienis, spalio 27, 2012

Tai ne­bū­tų prie­sai­ka prieš Die­vą Ištvėręs vie­ną sun­ kiau­sių gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­pių, čiuo­žė­ jas Dei­vi­das Stag­ niū­nas op­ti­mis­tiš­ kai žvel­gia į atei­tį ir 99 pro­c. ti­ki, kad jo šo­kių par­tne­rė Isa­ bel­la To­bias gaus Lie­tu­vos pi­lie­ty­ bę. Ame­ri­kie­tė sa­vo ga­li­my­bes ver­ti­na kuk­liau – 80 pro­c.

Po­ra: Dei­vi­das ir Isa­bel­la vie­nas ki­tą my­li kaip bro­lis ir se­suo.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ne­šio­ja ma­mos me­da­lio­ną

Pa­to­giai įsi­tai­sęs ant so­fos vie­na­me Kau­no vieš­bu­čių 27-erių čiuo­žė­jas spin­du­lia­vo ge­ra nuo­tai­ka.

Lauk­da­mas iš Vil­niaus grįž­tan­ čios Isa­bel­los, ku­ri įtei­kė pra­šy­mą dėl Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės suteikimo išim­ties tvar­ka, Dei­vi­das lan­kė­si fi­zio­te­ra­pi­jos kur­suo­se. „Da­lius Bar­kaus­kas (Lie­tu­vos olim­pi­nės rink­ti­nės vyr. gy­dy­to­ jas – red. pa­st.) ma­ne nu­ra­mi­no – sa­kė, nie­ko bai­saus, po sa­vai­tės ga­ lė­siu pa­ma­žu pra­dė­ti tre­ni­ruo­tis, – pa­si­džiau­gė D.Stag­niū­nas. – Gal­ būt jau se­nat­vė, gal kad vie­na ko­ja da­ro­si trum­pes­nė? O gal ne­tai­syk­ lin­gai at­lik­da­vau ko­kį pra­ti­mą, to­dėl skau­dė­jo nu­ga­rą. Kan­ki­no spaz­mai, sa­ko, dis­kas šiek tiek pa­si­slin­kęs į prie­kį. Ne­se­niai vie­ną die­ną net ne­ ga­lė­jau at­si­kel­ti iš lo­vos. Da­bar tre­ ni­ruo­juo­si su T-Rex.“ Nuo­lat be­si­šyp­san­čio, ame­ri­kie­ tiš­kai lais­vai be­si­jau­čian­čio Dei­vi­ do vei­das ap­si­niau­kė tik trum­pam, pa­si­tei­ra­vus apie auk­si­nį me­da­lio­ ną – Liū­to zo­dia­ko ženk­lą su kry­ že­liu, ku­riuo vy­ras pa­si­da­bi­nęs. „Čia ma­no ma­mos. Ne­šio­ju at­ mi­ni­mui. Jos jau nė­ra... Sir­go vė­žiu pen­ke­rius me­tus, mi­rė ba­lan­džio 2 d., – nu­ti­lo pri­si­mi­nęs skaus­min­ giau­sią gy­ve­ni­mo an­tau­sį. – Tuo­ met spe­cia­liai pa­si­kei­čiau bi­lie­tus ir spė­jau ma­mą pa­ma­ty­ti die­ną iki jos mir­ties. O po ke­tu­rių die­nų tė­ čiui su­ka­ko 50 me­tų. Tai bu­vo pas liūd­niau­sias gim­ta­die­nis... Po to bu­vo dep­re­si­ja, ne­čiuo­žiau, tė­čiui pa­dė­jau iš­gy­ven­ti skaus­mą. Ma­ne la­bai pa­lai­kė Isa­bel­la. Sun­ku apie tai kal­bė­ti.“ Ti­ki, kad gaus

Dei­vi­das – op­ti­mis­tas. Po­kal­biui pa­si­su­kus apie šiuo me­tu ak­tua­

liau­sią klau­si­mą, ar 21 me­tų jo šo­ kių par­tne­rė I.To­bias gaus Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę, jis tuo net nea­be­jo­jo. „Na, duo­du 99 pro­c., o tu? – klau­si­mu į klau­si­mą at­sa­kė D.Stag­ niū­nas ir pri­si­mi­nė, kai prieš 2010 m. Van­ku­ve­rio žie­mos žai­dy­ nes su bu­vu­sia par­tne­re Kat­he­ri­ne Co­pe­ley taip pat pre­zi­den­tū­ro­je pa­li­ko pra­šy­mą su­teik­ti jai Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę, bet pra­šy­mas ne­bu­vo pa­ ten­kin­tas. – Teig­ta, kad ji per ma­ žai in­teg­ra­vo­si į Lie­tu­vą. Isa­bel­la in­ten­sy­viai mo­ko­si lie­tu­vių kal­bos, mo­ka ele­men­ta­rių žo­džių, su­skai­ čiuo­ti, o at­si­pa­lai­da­vu­si lie­tu­viš­kai kal­ba drą­siai, nors ir links­min­da­ ma ak­cen­tu. Ne­si­juo­kiu, ska­ti­nu ją kal­bė­ti kuo dau­giau.“

Jie no­ri iš­mai­tin­ ti šei­mas, jaus­tis oriai, to­dėl ne skai­ dy­ki­me, o tai­ky­ki­me žmo­nes, rek­la­muo­ ki­me ša­lį.

Ką jis da­rys, jei Isa­bel­los pra­šy­ mas ne­bus pa­ten­kin­tas? Dei­vi­das pa­pur­tė gal­vą net ne­no­rė­da­mas to įsi­vaiz­duo­ti ir pa­ly­gi­no si­tua­ ci­ją, kai čem­pio­nas ren­gia­si lai­ mė­ti var­žy­bas ir stai­ga ne­pa­ten­ka net į fi­na­lą: jis ei­na ne pra­lai­mė­ ti, to­dėl tai bū­tų per­ne­lyg di­de­lis smū­gis.

Atkreipus dėmesį, kad da­bar­ti­nė jo le­do šo­kių par­tne­rė ne­gi­mė, ne­ gy­ve­na ir var­gu ar gy­vens Lie­tu­vo­ je, la­bai ma­žai ži­no apie mū­sų ša­lį, Dei­vi­das bu­vo ka­te­go­riš­kas. „Ko­dėl ki­tos ša­lys, taip pat ir JAV, su­tei­kia pi­lie­ty­bę žmo­nėms, ku­rie gar­si­na jų vals­ty­bę? Ne­jau­ gi su­teiks tik tuo­met, kai iš­ko­vos ke­lio­li­ka auk­so me­da­lių kaip koks

Mi­chae­las Phelp­sas? – re­to­riš­kai klau­sė D.Stag­niū­nas. – O dėl lie­ tu­vy­bės ska­ti­ni­mo... Ko­dėl tūks­ tan­čiai žmo­nių emig­ruo­ja? Mano­­ te, net 40–60 me­tų žmo­nės no­ri pa­lik­ti gim­tą­ją ša­lį, dirb­ti nuo ry­ to iki vė­ly­vo va­ka­ro su­len­kę nu­ ga­ras? Jie no­ri iš­mai­tin­ti šei­mas, jaus­tis oriai, to­dėl ne skai­dy­ki­me, o tai­ky­ki­me žmo­nes, rek­la­muo­ki­ me ša­lį. Jei yra ga­li­my­bė gar­sin­ti Lie­tu­vą, pasiekiami aukš­tų re­zul­ ta­tų, ko­dėl ne­ga­li­ma su­teik­ti pi­lie­ ty­bės?“ Lieka optimistai

Jei pa­si­tvir­tin­tų juo­da­sis sce­na­ri­ jus, ar Dei­vi­das pra­šy­tų JAV pi­lie­ ty­bės? „Tuo­met man pa­skam­bink. Sa­ kai, ne­kel­siu ra­ge­lio? Ne­ži­nau, ne­ gal­vo­ju, kaip elg­siuo­si, – skės­te­lė­ jo ran­ko­mis. – Už Lie­tu­vą per daug pra­kai­to esu iš­lie­jęs, to­dėl no­rė­čiau at­sto­vau­ti gim­ta­jai ša­liai.“ Dei­vi­das at­vi­rai pri­pa­ži­no: bu­ vo aki­mir­kų, kai do­mė­jo­si ga­li­my­ be at­sto­vau­ti JAV, o šiuo me­tu jis su I.To­bias leng­vai pa­tek­tų į JAV rink­ti­nės su­dė­tį kaip tre­čio­ji po­ ra. Vis dėl­to, at­ro­do, ke­le­rius me­ tus jis ne­ga­lė­tų at­sto­vau­ti nė vie­nai ša­liai, prieš tap­da­mas ki­tos ša­lies rink­ti­nės na­riu.

Ar JAV, ne­to­li Det­roi­to, gy­ve­nan­ tis Dei­vi­das svars­tė ga­li­my­bę su­si­ tuok­ti su sa­vo šo­kių par­tne­re, nors ji ir nė­ra jo my­li­mo­ji, kad ši tap­tų Lie­tu­vos pi­lie­te? „Su Kat­he­ri­ne do­mė­jo­mės to­kia ga­li­my­be, bet tai la­bai il­gas pro­ce­ sas, – ne­sla­pu­ka­vo Dei­vi­das. – Jei 100 pro­c. ži­no­čiau, kad ma­no šo­ kių par­tne­rė grei­tai gau­tų pi­lie­ty­bę, su­si­tuok­čiau. Tai bū­tų tik su­si­ra­šy­ mas, bet ne prie­sai­ka prieš Die­vą.“ „La­bas“, – stai­ga pa­si­gir­do žo­ dis su ak­cen­tu.

Iš Vil­niaus su do­va­no­mis iš Olim­pi­nio ko­mi­te­to grį­žu­si Isa­

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

bel­la ap­do­va­no­jo šil­ta šyp­se­na.

Ir po mi­nu­tės vil­tin­gai pri­si­pa­ži­ no: 80 pro­c. ti­ki, kad gaus Lie­tu­ vos pi­lie­ty­bę.

Di­de­li komp­li­men­tai Lie­tu­vai

„Lie­tu­vo­je man la­bai pa­tin­ka. Žmo­nės la­bai la­bai drau­giš­ki, ne to­kie kaip ma­no mies­te. Ir la­bai pa­ ti­ko jū­sų mais­tas. Na­tū­ra­lus, ska­ nus, – ne­pa­tai­ka­vo Niu­jor­ke gy­ve­ nan­ti I.To­bias ir su ak­cen­tu iš­ta­rė: – Ce-pe-lin-nai. Ir rau­do­na sriu­ ba šal-ti-barš-čiai...“ Isa­bel­lai la­bai įdo­mu pa­žin­ti nau­ją kul­tū­rą, vaikš­ti­nė­ti Vil­niaus, Kau­no gat­vė­mis. Kas­dien lie­tu­vių kal­bos be­si­mo­kan­ti ir spar­čiai to­ bu­lė­jan­ti mer­gi­na ti­ki­na, kad jai bū­tų la­bai di­de­lė gar­bė at­sto­vau­ ti Lie­tu­vai. „Įsi­my­lė­jau jū­sų ša­lį, o Dei­vi­dą my­liu kaip bro­lį...“ – ne­klau­sia­ma pri­si­pa­ži­no mer­gi­na.

Pap­ra­šy­tas iš­skir­ti tris ge­ ras ir vie­ną blo­gą „se­sės“ sa­vy­bę D.Stag­niū­nas šyp­so­jo­si: „Ji drau­ giš­ka, links­ma, va­lin­ga. Už­sis­py­ru­ si, ir tai pa­de­da pa­siek­ti ge­rų re­zul­ ta­tų. Mes abu už­si­spy­rę.“ Po aki­mir­kos D.Stag­niū­nas ėmė kva­to­tis: hu­mo­rą mėgs­tan­ti I.To­ bias, ne­ma­tant ko­res­pon­den­tui, spe­cia­liai jį juo­ki­no ro­dy­da­ma įvai­ rias gri­ma­sas. Pa­si­su­kus į ją „su­ rim­tė­da­vo“ ir šyp­so­da­ma­si gy­rė Dei­vi­dą, ku­ris jai vi­suo­met pa­de­ da sun­kiu me­tu.

Pak­lau­sus apie my­li­muo­sius, Isa­bel­la pa­ro­dė mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ ne me­tais už ją vy­res­nio pil­kap­lau­ kio ame­ri­kie­čio, o Dei­vi­das – eg­ zo­tiš­kų bruo­žų ket­ve­rius me­tus su juo drau­gau­jan­čios ki­nų ha­va­jie­tės, taip pat čiuo­žė­jos dvi­de­šimt­me­tės Ma­di­son Chock, nuo­trau­kas.

Gy­ve­na vie­nas ir ne­sku­ba

Det­roi­to prie­mies­ty­je, No­vi mies­ te­ly­je, Dei­vi­das gy­ve­na vie­nas. Tė­

tis ir rug­sė­jo 15 d. 24-ąjį gim­ta­die­nį mi­nė­jęs bro­lis Do­na­tas įsi­kū­rę Či­ ka­go­je. Čiuo­žė­jas ne­sku­ba tuok­tis su sa­vo my­li­mą­ja. „Mei­lė trun­ka tre­jus me­tus?

Eik tu... Ne­gir­dė­jau to­kio po­sa­ kio. Da­bar – XXI a. Rei­kia su­bręs­ti sme­ge­nims, dau­giau pro­to tu­rė­ti, pa­tir­ties, at­sa­ko­my­bės, – Igo­ rio Špil­ban­do tre­ni­ruo­ja­mi Dei­vi­ das ir Ma­di­son pra­dė­jo drau­gau­ ti prieš pat mer­gi­nai su­kan­kant 17 me­tų. – Iš pra­džių ji su­ža­vė­jo gro­ žiu, pra­dė­jus bend­rau­ti – ir sa­vy­ bė­mis.“ Su my­li­mą­ja lie­tu­vis ma­to­si ne tik tre­ni­ruo­tė­se. Daž­nai kar­tu pie­ tau­ja, va­ka­rie­niau­ja, žiū­ri fil­mus.

Pro nuo­mo­ja­mo Dei­vi­do dvie­jų kam­ba­rių bu­to su sve­tai­ne lan­gus ma­to­si miš­kas, kal­ne­lis.

Mėgs­tan­tis, kaip jis sa­ko, či­lin­ ti ir kar­tais di­džė­jau­ti jau­nas vy­ras at­ra­do nau­ją aist­rą – MTB dvi­ra­ čius. Ne­se­niai jis pir­ko 1000 do­le­ rių kai­nuo­jan­tį dvi­ra­tį, ku­riuo va­ ži­nė­ja spe­cia­lio­se miš­ko ir kal­no tra­so­se ne­to­li na­mų. „Smar­kiai ne­siar­dau, – priminus, kad ekst­re­ma­lus spor­tas ki­ ta spor­to ša­ka už­sii­man­tiems žmo­nėms yra drau­džia­mas, ti­ki­ no D.Stag­niū­nas, iš­ban­dęs ir šuo­lį pa­ra­šiu­tu, ir gu­ma, ir skry­dį tro­su – zip li­ne. – Leng­vai pa­si­va­ži­nė­ti dvi­ra­čiu itin sma­gu. Lai­mė, dar ne­ te­ko gy­ve­ni­me pa­tir­ti trau­mų. Tik kar­tą pa­čiū­ža už­va­žia­vo ant ran­kos ir tu­riu 24 siū­les.“ Dei­vi­das vėl nu­si­kva­to­jo žiū­rė­ da­mas į jį juo­ki­nan­čią Isa­bel­lą, bet pa­klau­sus, ar, bū­da­mas JAV, pa­ siilgs­ta Lie­tu­vos, at­sa­kė rim­tai. „Taip. Kar­tais už­puo­la nos­tal­ gi­ja, o į Lie­tu­vą vi­sa­da la­bai mie­ la grįž­ti. Pa­si­ma­ty­ti su ar­ti­mai­ siais, drau­gais. Kad ir kaip bū­tų, aš čia gi­miau ir au­gau. Ir to nie­kas ne­pa­keis“, – tvir­tai iš­ta­rė D.Stag­ niū­nas.

29

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Pers­pek­ty­vos: sėkmin­gai ani­ma­ci­ja už­sii­man­tis M.Val­ke­vi­čius Lie­tu­vo­je šio me­no atei­ties ne­ma­to ir sva­jo­

ja ka­da nors bent pa­si­žval­gy­ti po JAV Ho­li­vu­do filmų stu­di­jas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Ani­ma­ci­ja, ku­ria­ma žiū­ro­vams Ani­ma­ci­jos Lie­tu­vo­je vis daž­niau at­si­ran­da rek­la­mo­je, įmo­nių pro­duktų pri­sta­ty­muo­se, ji tam­pa pri­pa­žin­tu me­nu tarp­tau­ti­ niuo­se fes­ti­va­liuo­se. Darbą ir hobį su­de­rinęs Mei­nar­das Val­ke­ vi­čius sva­jo­ja su­kur­ti Lie­tuvą pri­sta­tantį ani­ma­cinį filmą. Ne ko­ mi­si­joms, o žiū­ro­vams.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Kaip tik šiuo me­tu Vil­niaus ki­ no teat­ruo­se ka­ra­liau­ja ani­ma­ci­ja.

Tarp­tau­ti­nis fes­ti­va­lis „Tin­di­rin­ dis“ ne­tru­kus kel­sis ir į ki­tus mies­ tus. Ne kartą fes­ti­va­lio kon­kur­sinė­je pro­gra­mo­je lau­rus pelnęs M.Val­ke­ vi­čius ga­li pa­si­gir­ti: esu ani­ma­to­ rius, gy­ve­nu iš sa­vo pro­fe­si­jos.

Rek­la­mos už­sa­ko­vams ge­riau­sia jo pa­ties dar­bo rek­la­ma – te­le­vi­zi­ jos ete­ry­je nuo­lat šmėkščio­jan­tys kli­pai, kur­ti did­žio­sioms Lie­tu­vo­je vei­kian­čioms bend­rovėms. Ką tik sa­vo už­darąją ak­cinę bend­rovę įkū­ ręs jau­na­sis ani­ma­to­rius tvir­ti­na tai pa­daręs dėl vie­nin­telės prie­žas­ties: no­ri su­rink­ti pi­nigų sa­vo nau­jai idė­ jai – fil­mui apie S.Da­rių ir S.Girėną jų skryd­žio 80-me­čiui pa­minė­ti.

Pa­ra­mos jis ne­be­si­ti­ki, nes kultū­ros val­di­nin­kams ani­ma­ci­ja vis dar at­ ro­do me­nas vai­kams. „Vil­niaus die­ na“ su M.Val­ke­vi­čiu­mi kal­ba­si apie darbą, sva­jo­nes ir rea­lybę.

– Kaip at­ėjai į ani­ma­ciją?

– Tėvas vai­kystė­je nu­vedė į au­to­ mo­de­lia­vi­mo kur­sus, bet ten vie­tos ne­be­bu­vo. Bu­vo ki­tur – ani­ma­ci­jos mo­kyk­lo­je. Jai va­do­va­vo da­bar­ti­ nis „Tin­di­rind­žio“ or­ga­ni­za­to­rius Va­len­tas Aš­ki­nis – jis mokė­jo fan­ tas­tiš­kai su­do­min­ti tuo, ką da­ro.

Su­si­domė­jau iš­kart, kai tik pa­ma­ čiau pirmąjį sa­vo kur­to per­so­na­žo ju­desį. Ta­da jau ži­no­jau, kad stu­ di­juo­siu ani­ma­ciją. Nors Vil­niaus dailės aka­de­mi­jo­je sto­ja­mie­ji eg­za­ mi­nai bu­vo net pen­ki, ėjau va bank, ne­turė­da­mas jo­kių aka­de­mi­nio pie­ ši­mo įgūdžių. Bet įsto­jau, bai­giau.

Dir­bau vie­no­je įmonė­je ani­ma­to­ riu­mi gal tre­jus me­tus. Čia pa­si­ sėmiau ko­mer­cinės pa­tir­ties, aka­ de­mi­jo­je – aka­de­minės. Tas de­ri­nys man vėliau la­bai pa­dėjo.

– Gy­ve­ni vien iš ani­ma­ci­jos.

Kaip tai pa­vy­ko?

– Už­sa­ky­mai kur­ti rek­lamą iš­kart neužg­riu­vo, jų vis dau­giau at­si­ ra­do po pirmųjų darbų. Da­bar per

me­tus pen­kios še­šios rek­la­mos pa­ si­ro­do te­le­vi­zi­jo­je, dar ne­sus­kai­ čiuo­ja­ma dau­gybė – in­ter­ne­te. Tad dar­bo už­ten­ka. Anks­čiau im­da­vau­ si vis­ko pa­ts, da­bar jau da­li­juo­si juo su drau­gais. Iš ani­ma­ci­jos gy­ven­ti ga­li­ma. Ypač da­bar, kai po­pu­liarė­ ja ne tik rek­la­mos, bet ir ani­muo­ti įmo­nių pri­sta­ty­mai. Ta ma­da į Lie­ tuvą sėkmin­gai atei­na.

Vi­sa­da sie­kiu, kad fil­mas būtų nuo­tai­ kin­gas. Ma­nau, kur­ ti rei­kia taip, kad fil­ mas būtų žiū­ri­mas ir Af­ri­ko­je, ir Azi­jo­je.

– Fes­ti­va­ly­je „Tin­di­rin­dis“ da­ ly­vau­ji kas­met, esi čia pelnęs ne vieną ap­do­va­no­jimą už stu­ den­tiš­kus dar­bus. Kodėl šie­met filmų ne­pa­tei­kei?

– Tik da­bar pra­de­da at­si­ras­ti lai­ko ša­lia ko­mer­ci­nių da­lykų, tad tie­siog ne­spėjau. Tu­riu idėją ki­tiems me­ tams – jau ku­riu filmą apie S.Da­rių ir S.Girėną. Kitą­met le­gen­di­niam jų skryd­žiui su­kan­ka 80 metų. Fil­mas bus trum­pa­met­ra­žis. Ban­dy­siu pri­ sta­ty­ti, ką reiškė tuo­metė­je Lie­tu­ vo­je būti lie­tu­viu, ką reiš­kia ma­žos ša­lies pri­pa­ži­ni­mas. Norė­jau, kad tai būtų rim­tas ma­no de­biu­tas, kad būtų apie Lie­tuvą. Tie­sa, tai ne­bus ta lie­tu­viš­ko­ji liūd­na ani­ma­ci­ja, po ku­rios su­gen­da nuo­tai­ka. Prie­šin­ gai – aš vi­sa­da sie­kiu, kad fil­mas būtų nuo­tai­kin­gas. Ku­riu filmą ne ko­mi­si­jai, ku­riu žiū­ro­vams. Tuos sim­bo­lius, de­ta­les, ku­rių rei­ka­lau­ ja aka­de­mi­jo­je, juk ga­li­ma per­teik­ ti ne taip nuo­bod­žiai. Įsi­vaiz­duo­ju, kur­ti rei­kia taip, kad fil­mas bū­ tų įdo­mus ir af­ri­kie­čiams, ir Azi­ jos žiū­ro­vams. O sa­vo fil­mo apie S.Da­rių ir S.Girėną pro­jektą pa­ tei­kiau Kultū­ros mi­nis­te­ri­jai, bet jo ne­priėmė. Na, ne­no­ri­te – ne­rei­ kia. Ži­nau, kad šie­met ap­skri­tai nė vie­nam ani­ma­ci­niam fil­mui pi­nigų

ne­skir­ta, nors per me­tus fi­nan­suo­ ja bent vieną du fil­mus. Sun­kiau­ sia, aiš­ku, vy­res­niems ani­ma­to­ riams, tu­rin­tiems šei­mas. Tuo­met ten­ka dirb­ti ani­ma­to­riu­mi kur nors „Ma­xi­mo­je“. Ne­rei­kia turbūt aiš­ kin­ti, kaip tai pa­vei­kia me­ninę kū­ rybą. Pats įkūriau už­darąją ak­cinę bend­rovę – turėtų at­si­ras­ti ir dau­ giau pa­jamų fil­mui. Pla­nuo­ju atei­ ty­je tik pri­žiūrė­ti, kad vyktų pro­jek­ tai, o pa­ts už­siim­ti kūry­ba.

– Kodėl vis dar ga­jus ste­reo­ti­ pas, kad ani­ma­ci­ja skir­ta vai­ kams?

– Pap­ras­ta. Kodėl, pa­vyzd­žiui, ki­no teat­rams ku­ria­mi tik fil­mai vai­kams? Juk vai­kas neis vie­nas žiūrė­ti fil­mo – su juo eis ma­ma, tė­ tis, drau­gai, bus pa­ja­mos. Į filmą suau­gu­sie­siems ateis kur kas ma­ žiau pub­li­kos. Tam ir yra fes­ti­va­ liai, kur pri­sta­to­mi pa­tys įvai­riau­si ani­ma­ci­jos žan­rai. Da­bar dar leng­ viau – filmų ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­te.

Tad po­žiū­ris kei­čia­si.

– Mu­zi­kan­tams už­ten­ka gi­ ta­ros, ra­šy­to­jams – ra­mybės, kom­piu­te­rio, ra­šik­lio, ko rei­ kia ani­ma­to­riui?

– Šiais lai­kais už­ten­ka grei­tes­nio kom­piu­te­rio ir ke­le­to prie­dų. Bet rei­kia ge­ros ko­man­dos. Rei­kia ge­ ro gar­so re­ži­sie­riaus, di­zai­ne­rio, ap­švietė­jo. Kai vi­sa ko­man­da yra pro­fe­sio­na­lai, ne­rei­kia 500 žmo­ nių, už­ten­ka ir ke­lių – ga­li­ma su­ kur­ti tik­rai ko­ky­bišką filmą.

– Sa­ko­ma, ori­gi­na­lių idėjų ne­ bėra, vis­kas jau su­kur­ta. Ar tai tie­sa?

– Per pa­sta­ruo­sius me­tus vien pil­no met­ra­žo ani­ma­ci­nių filmų su­kur­ta 188. O prie­š 50 metų bu­vo su­ku­ria­ ma vos 5–10. Dar po ke­lių de­šim­ čių metų kur­ti galės ko­ne kiek­vie­ nas. Tad da­bar ge­ras sce­na­ris­tas yra Die­vas. Idėjų būna pui­kių, bet turė­da­mas pa­tir­ties daž­niau­siai nu­siun­čiu nuo­rodą – pa­žiūrėk, toks fil­mas jau bu­vo. Su­kur­ti ką nors nau­jo ne­pap­ras­tai sun­ku.

Brangu sis atrak cionų parko dėde, 12 lapkričio

20 p r e m je r a —

4 ir 11

Idėjos autorė ir režisierė Olga Lapina Scenografas ir kostiumų dailininkas Marijus Jacovskis Muzikinis vadovas Artiom Tulčinskij www.vmt.lt

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

30

ŠeštADIENIS, spalio 27, 2012

Menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

siūlo darBą

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Paslaugos

PPC „AKROPOLIS“ ieško MEISTRO (-ės) prekybos centro patalpų priežiūrai ir įvairių gedimų fiksavimui bei šalinimui. Vilnius, tel.

(8 5) 248 8061, e. paštas akropolis@akropolis.eu.

1035386

Reikalinga valytoja. Darbas Ukmergės g., puse etato. Darbiname tik žmones su negalia. Tel. 8 685 02 385.

1037789

UAB „2IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, dažytojai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.

statybos ir remonto

1002386

Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garantija.

Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

1025027

Technikos remonto

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1036349

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

Paskolos

1032513

1038186

IEŠKOME PATIKIMO PARTNERIO LANGŲ MONTAVIMO DARBAMS ATLIKTI

VILNIAUS VISUOMENINIAME OBJEKTE

Langų kiekis 1500 kv. m Darbų trukmė 30 d.

Pri­taikė: Lu­kiš­kių aikštė vie­na­me fil­mo „Ana Ka­re­ni­na“ epi­zodų virs

čiuo­žyk­la.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vil­nius fil­me vai­dins Ru­si­jos mies­tus Užut­ra­ky­je italų bend­rovė pra­ dėjo fil­muo­ti dramą „Ana Ka­re­ni­ na“. Lie­tuvą užk­lupęs šal­tis ir lie­ tus ne­sut­rukdė ka­na­die­čių re­ži­ sie­riui Chris­tia­nui Du­guay nu­fil­ muo­ti pirmųjų juos­tos kadrų.

Užut­ra­kis – tik pir­mo­ji tarp­tau­ tinės ko­man­dos sto­telė. Per 40 fil­ma­vi­mo dienų Lie­tu­vo­je pla­ nuo­ja­ma ži­no­mas Vil­niaus vie­ tas, Rum­šiš­kes, mūsų kraš­to dva­rus pa­vers­ti Le­vo Tols­to­jaus ro­ma­ne ap­ra­šy­to­mis gatvė­mis ir vie­tovė­mis.

Metų laikų skir­tu­ mai ir ar­chi­tektū­ ros įvai­rovė – Lie­ tu­vos sos­tinės pra­na­šu­mas, todėl ją at­ran­da vis dau­ giau filmų kūrėjų.

„Anos Ka­re­ni­nos“ kūrėjai vie­ nai iš scenų Vil­niu­je pa­si­rin­ko Lu­kiš­kių aikštę. Ji taps čiuo­žyk­la, ku­rio­je ro­man­tiš­kai lais­va­laikį leis pa­grin­di­niai fil­mo he­ro­jai. Do­mi­ ni­konų ir Uni­ver­si­te­to gat­ves pla­ nuo­ja­ma pa­vers­ti XIX a. Mask­vos ir Sankt Pe­ter­bur­go gatvė­mis su rie­dan­čio­mis ka­rie­to­mis, puoš­ nio­mis da­mo­mis ir ele­gan­tiš­kais džen­tel­me­nais.

Fil­ma­vi­mai pla­nuo­ja­mi ir Li­ te­ratū­ri­nia­me Alek­sand­ro Puš­ ki­no mu­zie­ju­je, Šv. Ni­ko­la­jaus cerkvė­je, Lie­tu­vos na­cio­na­linė­je fil­har­mo­ni­jo­je, Vil­niaus ge­le­žin­ ke­lio sto­ty­je. Vil­niaus ki­no biu­ras, sie­kian­tis į sos­tinę pri­trauk­ti kuo dau­giau ki­no kūrėjų iš už­sie­nio, bend­ra­dar­bia­vo su pro­diu­se­riais ir iš­davė būti­nus lei­di­mus fil­muo­ti įvai­rio­se Vil­niaus vie­to­se.

Pa­sak Vil­niaus ki­no biu­ro di­ rek­torės Jūratės Pa­zi­kaitės, se­

na­mies­tis jau bu­vo tapęs Ams­ ter­da­mu, Vin­gio par­kas – Kva­la Lumpū­ro miš­kais, o da­bar per fil­ ma­vi­mus Vil­nius pa­virs Mask­va ir Sankt Pe­ter­bur­gu. „Metų laikų skir­tu­mai ir ar­ chi­tektū­ros įvai­rovė – Lie­tu­vos sos­tinės pra­na­šu­mas, todėl pa­ ma­žu ją at­ran­da vis dau­giau už­ sie­nio filmų kūrėjų. Be­veik vi­ sa „Ana Ka­re­ni­na“ li­kusį ru­denį ir žie­mos pra­džio­je bus ku­ria­ma Vil­niu­je bei gre­ti­mo­se vie­tovė­ se. Tai di­de­lis įver­ti­ni­mas mies­ tui ir ženk­las, kad sos­tinė grįž­ ta į tarp­tau­tinį ki­no žemė­lapį.

Svar­bu pa­minė­ti, kad pa­sta­ruo­ sius me­tus Vil­niu­je bent kartą per mėnesį fil­muo­ja­mos už­sie­ nio ki­no ga­min­tojų juos­tos“, – sakė J.Pa­zi­kaitė.

Jos tei­gi­mu, fi­nan­sinė fil­ma­vi­ mo pusė – taip pat ak­tua­li. „Už­ sie­nio ki­no ga­min­to­jai daž­nai lie­ka pa­ten­kin­ti lie­tu­vių pro­fe­ sio­na­lu­mu. Juos ten­ki­na ir kon­ ku­ren­cin­gos kai­nos, ir darbštūs ki­no pra­monės dar­buo­to­jai, ir vieš­bu­čiai, ir mai­ti­ni­mas“, – tei­ gė J.Pa­zi­kaitė.

Mil­da Lei­putė, kar­tu su ita­ lais dir­ban­čios bend­rovės „Nor­ dic Pro­duc­tions“ pro­diu­serė, at­skleidė, kad fil­ma­vi­mo gru­ pę su­da­rys apie 100 ki­no kūri­mo pro­fe­sio­nalų iš Ita­li­jos ir Lie­tu­ vos, fil­me vai­dins apie 70 ak­to­rių iš Ita­li­jos, Vo­kie­ti­jos, Prancū­zi­jos ir Lie­tu­vos, o ma­sinė­se sce­no­se da­ly­vaus apie 600–700 žmo­nių.

Dviejų da­lių fil­mas „Ana Ka­re­ ni­na“ bus ku­ria­mas anglų kal­ba.

Pag­rin­dinės fil­mo he­rojės vaid­ menį at­liks ži­no­ma italų ak­torė Vit­to­ria Puc­ci­ni. Juos­to­je taip pat vai­dins gar­si is­panų ak­torė Án­ge­la Mo­li­na, San­tia­go Cab­ re­ra, Ma­xas Von Thu­nas. Pla­ nuo­ja­ma, kad apie 40 dienų fil­ ma­vi­mai vyks Lie­tu­vo­je, ke­lias die­nas kūrėjai dirbs Lat­vi­jo­je, Run­dalė­je.

VD inf.

UAB „Gipura“, Briedžių takas 4C, Kaunas Tel. 8 608 07 406, (8 37) 758 023 e. paštas info@gipura.lt.

Gyvenamųjų namų projektavimas. Statybos leidimas. Architekto tel. 8 630 00 353, (8 5) 277 8513.

1037478

Parduoda Baldus Labai pigiai išparduodu naujas: sekcijas, komodas, staliukus, staliukus aparatūrai, batų dėžes, fotelį-lovą, vaikišką tachtą. Vilnius, tel. 8 699 67 780.

1035572

Kitas prekes Itališkos plieninės durys: vidinės, išorinės ir priešgaisrinės. Garantija 2 metai, kaina nuo 446 Lt. Tel. 8 657 88 901.

1036245

: , ų 9

1

;

4

8 -

6

.

5

.

4

.

5

.

taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g.

5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas prošeštadienis, spalio 27, 2012 jekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnipiškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui Perka raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai.

Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8 663 52500. prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų 975124 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darskyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per bą šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams.

Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721.

975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai.

Tel. 8kad.

650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086.

973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

611 45 plano 000. organizatorius AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS –VISOJE LIETUtaliojo UAB „4Real“, 976056 VOJE. GALI g.BŪTI A.Goštauto 5-79,DAUŽTI Vilnius,ARBA tel. 8 SU 698DEFEK20 198.

TAIS. Tel.rengėjas 8 676 71 –261.

Projekto UAB „RV architektų stu995307 dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

5

o o 2 i . ų u -

6

o s 1 1 r.

960851

31

Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), esančio Šatrininkų k., Šatrininkųskelbimai@vilniausdiena.lt sen., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštasPranešame, kad 2012 m. lapkričio 8 d. 10 Kviečia mokytis val. Mykoliškių kaime, Rukainių seniūnijoje, effectivus@gmail.com.

961170Vilniaus rajone, bus atliekami žemės skly687 58 503, +44 778 627 1449. lydeInformaci-po, kadastrinis Nr. 4180/0400:453, kadasKviečiame į naujus Tarptautinės Sodininkų bendrijos METALURGAS . nariams!triniai matavimai. Gretimų žemės sklypų, ja – www.lietuvalondonas.com rystės akademijos mokymus ir semina2012Daugiau 06 10 informacijos 11 val. šaukiamas ataskaitinisrus. tel. 8 656 23 974465kad. Nr. 4180/0400:342, savininkės Marjarinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-nos info@tla.lt.

723, e. paštas Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, į Kijevič paveldėtojus, savininko Ivano Ki1029217 jevič paveldėtojus ir žemės sklypo, kad. Nr. jos sodų 20-oji g.

13.

Darbotvarkė: 1.

Veiklos Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel.4180/0400:213, savininką Adam Žukovskij ataskaita tvirtinimas.

Revizoriaus atas8 699 99 ir965, 8 612 222.227. aukščiau nurodytu laiku atvykti prie žemės Įvairūs kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas.

975416sklypo, dėl bendrų žemės sklypų ribos sude4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas.rinimo, arba kreiptis į ind. įmonę „MatininKita 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei NŽT prie ŽŪM 2012 10 15 įsakymu Nr. kas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, pusei bendrijos narių, 48VĮ-(14.48.2.)-3650 yrapakartotinis patvirtintassusirinkiže- tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@ mas buspaskirties šaukiamas 2012sklypų 06 24(kad.

11 val. mės ūkio žemės Nr.tojekonsolidacija.lt.

Kita 1037674 pačioje vietoje (ta4103/0402:0194) pati darbotvarkė). Bendri4103/0402:0183, forVadovaujantis 2012 03 08 detaliojo teBIĮ „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduomavimo ir pertvarkymo (sujungimo) projos pirmininkė. ritorijų planavimo organizatoriaus teisių da atsargas kanceliarines 960769 jektas.

Sklypas, (įvairias esantis SB „Riešė“, skl. prekes) Nr. ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 82-12, už19,didžiausią bet ne k.,mažesnę 17,UAB Riešės 1-oji pasiūlytą, g. 17, 19, Grikienių Vil„Nekilnojamojo Turto Projektai” atlie-reg. Nr. AD-248- (3.31), rengiamas žemės niaus r.35Projekto neikadastrinius 730 Lt organizatorius. kainą.

Pasiūlymai teikiami ikiūkio paskirties žemės sklypų, kad. Nr. ka matavimus Vilniaus r. sav., 1037936 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose vo-4152/0400:704, plotas 1,2380 ha, kad.

Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, Pranešame, kad 2012 m. lapkričio 12 d. Nr. 4152/0400:706, plotas 0,6425 ha, kuose bankroto administratoriui, UAB „SBS 148 (skl. kad.

Nr. 4184/0934:0148), 10skl. val.Nr.Kenos kaime, Rukainių seniūnijokad. Nr. 4152/0400:707, plotas 1,000 ha, Legale“, Ukmergės g. atliekami 369A, Vilnius. je,prašom Vilniaus rajone,(neprivatizuoto bus supro-Daugretimo sodo) skly-kad. Nr. 4152/0400:705, plotas 0,2395 ha, giau informacijos tel.

(8 5) 206 0799, 8 611 jektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. po Nr. 147 savininką 2012 m. birželio 8 d. 10esančių Kairėnų k., Mickūnų sen., Vilniaus 829, patvirtinto 10 07 įsaky51 518. val. atvykti prieVAVA jums 2006 priklausančio sklypo irr., detalusis planas. Planavimo organizatomu Nr. 2.3-10001-(41), kadastriniai ma-971990riai: Gintautas Miežonis, Rūta Miežonienė. dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslatavimai.

Gretimo žemės sklypo, kad.

Nr. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, Vytenio Vladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom 4180/0600:624, savininkės Vandos So- su-g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 jų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d.

16 val. sisiekti su darbų vykdytojuaukščiau JaroslavunuBazebolevskajos paveldėtojus 600 86 222, e. p. info@vildomus.lt. Plaadresu Vilniaus r., atvykti Pagirių sen., rodytu laiku prašom prie vič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel.žemės 8Mikašiū677 79navimo tikslas: keisti žemės sklypo pagrinnų k., SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad.

Nr. sklypo dėl bendrų žemės sklypų ribos su348, e. paštas topomatik@gmail.com). dinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės 960926 derinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Ma4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsi- tininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: gyKviečiame dalyvauti.

Matavimus atlieka Kelionių kirsti.

Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš kar- Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas ma- venamąją teritoriją – vienbučių ir dvibučių UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Lin-gyvenamųjų pastatų statybai (G1). Padalyto.

8 676 41saugiai, 155. greitai vežame siun- tininkas@konsolidacija.lt.

Iš/įTel. Londoną ti sklypus, nustatyti statybos reglamentus kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

929919 1037795 statomiems/rekonstruojamiems tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256naujai

skelbimai

siūlo darbą

Įvairūs

paslaugos

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių organizatorius Karščiausi kelionių pasiūlymai

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

Ar svajojate aplankyti Niujorką?

O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

METAS KELIAUTI Į ŠILTUS KRAŠTUS! Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Egiptas, Šarm El Šeichas ypatingą kainą.

3* viešbutis, viskas įskaičiuota 7 nakvynės nuo 2157 Lt Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 Kanarų salos, Tenerifė 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios Kviečiame nakties va2* apartamentai be maitinimo Niujorkas nuo 2226 Lt Lt karėlį!

7 nakvynės nuo 2104 Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Indija, Goa Bostonas nuo 2588 Lt ryto!

2* viešbutis su pusryčiais

Kelionių organizatorius

6

: .

0

binei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

KELIONĖS AUTOBUSU Naujametinės ir kalėdinės kelionės auKELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje tobusu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt KALĖDINĖ AUSTRIJA: Viena–Melkas– (05.26.)

– 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Zalcburgas – 667 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt– 175 Lt KALĖDINĖ LENKIJA: Varšuva–ČenstachoRyga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha va–Krokuva–Osvencimas 437 Lt jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie– –Adrijos Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Lt KALĖDINĖ VIENA–Dunojaus vingis–Budanuo 1197 Lt Ryga–Saremos peštas – 627 Ltsala–Talinas – 377 Lt Kroatija nuo 990 Lt Amžinoji KALĖDOS ITALIJOJE: Roma Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo–1290 Lt 1327 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija nuo 990 Lt KALĖDOS:IŠPraha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU VILNIAUS: nuo 619 Lt – Praha–Viena–Budapeštas žaviosios Europos sostinės – 627 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt KALĖDINIS BALTIJOS KRUIZAS: Jaunpils Malta – 904 Lt(poilsinės) – 387 Lt IŠ VARŠUVOS pilis–Stokholmas–Ryga Graikija, Cgalkidikė – 979 NAUJI METAI: Paryžius–Disneilendas Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt (Bambergas, Liuksemburgas, Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo 850 Lt – 999 LtNiurnbergas) – 1397Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuo 3500 Lt NAUJI METAI: Aristokratiškoji Viena–žaGraikija, Kos sala – Kreta 1170 Lt –1128 vusis nuo Budapeštas 647LtLt Turkija, Antalija –Lt1185prkas–Talinas–TarLt Tunisas nuo 770Gaujos NAUJI METAI: tu – 377 LtBurgas – 1199 Lt Bulgarija, NAUJI METAI: Praha Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1279(Melnikas–DeteniLt poilsinės) IŠ VARŠUVOS ce–Karlšteinas–Karlovy Varai) – 667 Lt Turkija, Marmaris 1289 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt NAUJI METAI: Saksonijos Šveicarija–BerBulgarija, Burgas Izraelis–Jordanija–Egiptas lynas – 567 Lt – 1199 Ltnuo 2423 Lt Portugalija, Lt Marokas nuoAlgarvė 2634 Lt– 1899Ryga–StokholNAUJAMETINIS KRUIZAS: mas–Ryga –VARŠUVOS 977 Kuba nuo IŠ 5853 Lt Lt (poilsinės) LĖKTUVU Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Slidinėjimo kelionės autobusu: IŠ RYGOS:– 995 Bulgarija Lt Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) Tailandas (pažintinė Turkija Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt – 1470 –Lt1078 Slidinėjimas Italijoje Šri Lanka – 3500 Lt (Livinjo) – 1490 Lt Slidinėjimas IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 LtAustrijoje, Šveicarijoje – 1890 Lt Hurgada nuo 869 Lt Egiptas, Tunisas – 770 Slovakijoje Lt Slidinėjimas (Žemieji TaIspanija, Maljorka Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poiltrai) – 890 Lt – 1499 Turkija, Antalija – 889 Lt (Bukovelis) 7 d. sinės) Slidinėjimas Ukrainoje – 850 LtNilu nuo 1440 Lt Kruizas Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Slidinėjimo kelionės lėktuvu: Marokas – 2634 Lt Slidinėjimas Andoroje – 1290 Lt Kuba – 5853 LtItalijoje, Šveicarijoje ir Slidinėjimas PrancūzijojeLIETUVOJE (Aostos slėnis) – lėktuvu – STOVYKLOS 1490 Ltnuo 550 Lt Pasaka Slidinėjimas Italijoje (Vialattea) – lėktuTop 540LtLt vu –Fun 1650 Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius www.krantas.lt Tel. (8 5) 231 3314.

Faks. (8 Vilnius 5) 262 9120 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt 10 nakvynių nuo 3459 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris nuo 3464 Lt JAE, Dubajus nuo 125 Lt 3*Pamirškite viešbutis su pusryčiais rūpesčius ir atsipakasdieninius 11Kaina nakvynių nuoį 3049 Lt su oro uostų mopateikta puses laiduokite laiveabi Baltijos jūroje! kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Tailandas, Bankokas ir Pataja Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pa3* viešbutis su pusryčiais 9pildomai. nakvynės nuopateikta 3389 Ltiš išplaukimo uosto.

Kruizo kaina Vietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2012 11 12 iki 2012 12 11 Mickūnų seniūnijos patalpose (Mickūnų g. 3, Mickūnų mstl., Vilniaus r.). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2012 12 11 13 val. Mickūnų seniūnijos patalpose.

1037447

Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – 99 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, VarnaBrava, – 1099 Ispanija, Kosta Kosta Dorada nuo Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt 1979 Lt Mes –jėga Malta 904450 Lt Lt Graikija, –450 1099 ŽaidimųChalkidikė galaktika Lt Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Ispanija, Alikantė – 1108 į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai atkeliauja Pasaka nuo Graikija, Kos550 salaLt– 1128 Lt Avataro kartuLt450 Lt Raganė –nuotykiai 550 Lt– 1295 Turkija, Antalija Mes šampinjonai 450 LaimingasBurgas žmogus––1185 taiLtaš!

Bulgarija, Lt 600 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas Kroatija, Rijeka – 1489 Lt 499 Lt Top Fun 640 Lt Turkija, 1620 Mano Marmaris pasaulis 595 Lt Lt Portugalija, Algarvė Kitas variantas 359 –Lt1999 Lt

STOVYKLOS UŽSIENYJE Dodi kalbos 550IŠLtVARŠUVOS Anglų stovykla Estijoje 1790 Lt LĖKTUVU (poilsinės) STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Ltnuo 1440 Lt Egiptas, Hurgada Bulgarija 1595LtLt „Pribrežnyj“ Stovykla–Ukrainoje Kroatijoje 2149 Turkija 1440 Lt 60 Lt –dienai Šri Lanka – 3500 Lt Kryme „Saliut“ AVIABILIETAI* Kreta – 1170 Lt 1699 Lt Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės – po*kainos į IŠ abi2149 puses Kroatijoje Lt ilsinės) Juodkalnijoje 1899 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt KELTŲ AnglųBILIETAI stovykla Estijoje Izraelis –kalbos Egiptas nuo 1678 Lt 1790 Lt Marokas – 2634 Lt Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Kuba – 5853 Lt Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt AVIABILIETAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Ltwww. lek.lt Pirkti internetu: Ventspilis–Nyneshamnas (yra ir pigios aviakompanijos) Seulas – 2308 Lt KELTAI Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Ryga – Stokholmas Klaipėda–Kylis (spec.

Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Talinas – Helsinkis Klaipėda–Zasnicas Talinas – Stokholmas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Ventspilis Nyneshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į–abi puses Klaipėda – Karlshamnas (spec. pasiūKELTAI lymas) VIZOS Klaipėda Kylis (spec.

Joninės–Baltijos jūrojepasiūlymas) (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Klaipėda –LtZasnicas (spec. pasiūlymas) nuo 105 Turku – Alando salos – Stokholmas Ryga–Stokholmas Konferencijos ir kiti Jūsų kompanijos renginiai Baltijos jūroje!

Talinas–Helsinkis KRUIZAI Talinas–Stokholmas Viduržemio jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Karibų jūroje (spec. kaina) Klaipėda–Karlshamnas (spec.kaina) pasiūlymas) Tolimuosiuose Rytuose (spec.

Baltijos jūroje (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis VIZOS Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

e j u i n l Vi O

N KO

S A V

T FO

A RS

S

A R A KU

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!

Konkursas vyksta portale

Orai

Savaitgalį sinoptikai Lietuvoje prognozuoja vėsius orus, naktimis pašals. Sniegas ar šlapdriba galimi naktimis, dienomis didžiojoje šalies dalyje kritulių nenumatoma. Šiandien dieną temperatūra svyruos apie 3–5 laipsnius šilumos, pajūryje galimas lietus. Sekmadienio naktį bus iki 5 laipsnių šalčio, dieną temperatūra svyruos apie 3–5 laipsnius šilumos.

Šiandien, spalio 27 d.

+4

Telšiai

+5

+4

Šiauliai

Klaipėda

+4

Panevėžys

+3

Utena

+4

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

8.12 17.52 9.40 16.41 5.31

301-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 65 dienos.

Saulė Skorpiono ženkle.

+4

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +6 Brazilija +30 Briuselis +8 Dublinas +7 Kairas +29 Keiptaunas +23 Kopenhaga +7

Londonas +9 Madridas +16 Maskva +2 Minskas +1 Niujorkas +19 Oslas +5 Paryžius +9 Pekinas +22

orai vilniuje Šiandien

Praha +2 Ryga +4 Roma +20 Sidnėjus +19 Talinas +1 Tel Avivas +26 Tokijas +20 Varšuva +3

Vėjas

1–5 m/s

DATOS (spalio 27 D.)

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

0

+3

–1

–1

4

–1

+3

–2

–6

4

–4

+2

–4

–5

3

–3

0

–1

–3

2

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

+3

+3

Vytauto Didžiojo mirties diena Lietuvos saugumo darbuotojų diena Kriminalinės policijos diena 1430 m. Trakuose mirė Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis.

1782 m. gimė italų kompozitorius ir smuiko virtuozas Niccolò Paganini.

1811 m. gimė pirmosios pasaulyje siuvimo mašinos išradėjas, JAV pramonininkas Isaacas Singeris.

1858 m. gimė 26-asis JAV prezidentas Theodore’as Rooseveltas.

1918 m. įkurta Lietuvos saugumo tarnyba.

1952 m. gimė italų aktorius Roberto Benigni.

1978 m. gimė smuiko virtuozė Vanessa Mae. 1984 m. gimė anglų dainininkė Kelly Osbourne.

1988 m. mirė lietuvių tapytojas, grafikas, scenografas Vincas Kisarauskas.

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

Rytoj: Almanė, Gaudrimas, Simonas, Skirmantas, Tadas

DATOS (spalio 28 D.) Simajudas, Vėlių paminėkliai 1469 m. gimė Nyderlandų dvasininkas, vienas žymiausių humanistų Erazmas Roterdamietis.

1793 m. gimė pirmasis lietuviškai rašęs istorikas, rašytojas ir švietėjas Simonas Daukantas.

1818 m. gimė rusų rašytojas Ivanas Turgenevas.

1886 m. Niujorkas pasipuošė Prancūzijos dovanota Laisvės statula.

1955 m. gimė Billas Gatesas, bendrovės „Microsoft“ įkūrėjas, savininkas, filantropas.

1963 m. gimė italų dainininkas Eros Ramazzotti.

1967 m. gimė amerikiečių kino aktorė, „Oskaro“ laimėtoja Julia Roberts.

1974 m. gimė puertorikiečių kilmės Holivudo aktorius Joaquinas Phoenixas.

1981 m. gimė Čekijos futbolo rinktinės žaidėjas Milanas Barošas.

įvairenybės

Nuo­gos krū­tys – tie­sio­gi­nia­me ete­ry­je Mo­te­rų ju­dė­ji­mo „FE­MEN Fran­ce“ ly­de­rė Ina Šev­čen­ko pro­tes­to ak­ ci­ją iš­si­ren­giant iki pu­sės su­ruo­ šė per tie­sio­gi­nę ara­biš­kos te­le­vi­ zi­jos „al Ja­zee­ra“ trans­lia­ci­ją – taip ji pro­tes­ta­vo prieš „vi­du­ram­žiš­kus prie­ta­rus“.

Iš­kal­bin­gas at­sa­ky­mas

Kaip tei­gia­ma va­kar pa­skelb­ta­ me ju­dė­ji­mo pra­ne­ši­me, per va­ka­ ro lai­dą „The Stream“, ku­rio­je bu­ vo ap­ta­ria­ma fe­mi­niz­mo ir is­la­mo san­ty­kio pro­ble­ma, ve­dė­ja už­da­vė klau­si­mą: „Kas mo­te­rims ge­riau: nuo­gu­mas ar pa­ran­dža?“ I.Šev­čen­ko tuo­jau pat nu­si­vil­ko marš­ki­nė­lius. „Taip ji pa­tei­kė at­sa­ky­mą – po­ žiū­rį į nuo­gą mo­te­rį pa­va­di­no lais­ vės in­di­ka­to­riu­mi“, – sa­ko­ma pra­ ne­ši­me.

Lai­dos ve­dė­ja pa­reiš­kė, kad „al Ja­zee­ros“ ete­ry­je to­kie vaiz­dai ne­ priim­ti­ni. „FE­MEN na­rės ke­ti­na iš­nau­do­ti vi­sas in­for­ma­ci­nes plat­for­mas iš­si­ va­da­vi­mo iš re­li­gi­jos ir pa­na­šių vi­du­ ram­žiš­kų prie­ta­rų jun­go pro­pa­gan­ dai“, – ak­cen­tuoj­ma pra­ne­ši­me.

ofi­cia­lų pra­ne­ši­mą apie tarp­tau­ti­ nio mo­te­rų ju­dė­ji­mo FE­MEN įre­ gist­ra­vi­mą šios ša­lies te­ri­to­ri­jo­je.

Nuo­ga krū­ti­nė – jų gink­las

Kai ku­rios fe­mi­nis­ti­nės or­ga­ni­za­ ci­jos pa­lai­ko FE­MEN ir džiau­gia­si, kad jų dė­ka mo­te­rų pro­ble­mos vėl pa­sie­kia nau­jie­nų ant­raš­tes.

Vo­kie­ti­jos fe­mi­nis­ti­nio žur­na­lo „Em­ma“ re­dak­to­rė Ali­ce Schwar­ zer FE­MEN mer­gi­nas va­di­na drą­ sio­mis, pro­tin­go­mis ir kū­ry­bin­go­ mis. Nors pa­ti be­veik vi­są gy­ve­ni­mą smer­kė mo­ters nuo­gu­mo de­monst­ ra­vi­mą, FE­MEN nuo­trau­ką ji pub­ li­ka­vo sa­vo žur­na­lo vir­še­ly­je. „Nuo­ga krū­ti­nė joms ta­po gink­ lu“, – in­ter­viu „Der Spie­gel“ sa­

kė A.Schwar­zer. Ta­čiau kai ku­rios FE­MEN mer­gi­nų ak­ci­jos su­lau­kė gau­sios kri­ti­kos ir pa­si­pik­ti­ni­mo.

Reikš­da­mos pa­lai­ky­mą nu­teis­tai Ru­si­jos pank­ro­ko gru­pei „Pus­sy Riot“, jos Ki­je­vo cent­re ben­zi­ni­niu pjūk­lu nu­pjo­vė kry­žių.

Dau­ge­lį Uk­rai­nos ti­kin­čių­jų tai di­džiai pa­pik­ti­no. Anot ša­lies ži­ niask­lai­dos, nu­pjau­tas kry­žius bu­vo skir­tas Jo­si­fo Sta­li­no rep­re­ si­jų au­koms. Ta­čiau FE­MEN at­ sto­vės ti­ki­no, jog tai bu­vo vi­sai ki­ tas kry­žius.

Nuo­ty­kiai Bal­ta­ru­si­jo­je

Pap­ras­tai už vie­šo­sios tvar­kos pa­ žei­di­mus FE­MEN mer­gi­nos at­si­ per­ka bau­do­mis, bet Bal­ta­ru­si­jo­je

joms te­ko iš­gy­ven­ti tik­rą koš­ma­ rą. Praė­ju­sių me­tų gruo­dį, per Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos per­rin­ki­ mo me­ti­nes, trys mer­gi­nos su­ren­ gė ak­ci­ją Mins­ko cent­re. Vie­na jų nu­si­sku­to gal­vą ir pri­si­kli­ja­vo ūsus – taip ji iš­juo­kė Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­ den­tą, ku­ris Va­ka­ruo­se daž­nai va­ di­na­mas pa­sku­ti­niu Eu­ro­pos dik­ ta­to­riu­mi.

Ak­ci­jos da­ly­ves su­lai­kė KGB pa­ rei­gū­nai ir po ap­klau­sos nu­ve­žė į miš­ką. Ten lie­pė nu­si­reng­ti, gra­ si­no, api­py­lė gal­vas bri­lian­ti­ne ža­ lu­ma.

Ga­liau­siai mer­gi­nos bu­vo pa­leis­ tos, bet pa­čios tu­rė­jo ieš­ko­tis ke­ lio at­gal.

BNS, BBC inf.

Ra­do prie­globs­tį Pran­cū­zi­jo­je

Ju­dė­ji­mas FE­MEN ki­lo Uk­rai­no­ je 2008 m. ir iš­gar­sė­jo skan­da­lin­ go­mis nuo­ga­lių pro­tes­to ak­ci­jo­mis.

Ju­dė­ji­mo ak­ty­vis­tės jas vyk­do įvai­ rio­se ša­ly­se.

Rug­s ė­jo pra­d žio­je ak­ty­v is­t ė I.Šev­čen­ko – kry­žiaus Ki­je­vo cent­ re nu­pjo­vi­mo ak­ci­jos ly­de­rė – iš­vy­ ko iš Uk­rai­nos į Pran­cū­zi­ją.

Rug­sė­jo vi­du­ry­je Pran­cū­zi­jos pa­ rei­gū­nai FE­MEN at­sto­vėms iš­da­vė

Po­pu­lia­ru­mas: FE­MEN sa­vo ak­ci­jo­mis gar­sė­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Vardai Šiandien: Abanas, Frumentas, Ramojus, Katalina, Sabina, Tautmilė, Vincas

„Reu­ters“ nuo­tr.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nepatiks kitų žmonių idėjos ir mintys, jeigu jos nors kiek prieštaraus jūsų jausmams. Jeigu jaučiatės teisus, pasitelkęs rimtus argumentus galite ginčytis su aplinkiniais.

Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Tad verčiau užsiimkite mėgstamais dalykais.

Dvyniai (05 21–06 21). Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas.

Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų.

Vėžys (06 22–07 22). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau pasistenkite savo agresyvumu nieko neįžeisti. Nesilaikykite įsikibęs savo pamokymų.

Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl būsite jautrus. Tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Bendraudamas su aplinkiniais pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų.

Mergelė (08 24–09 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti paprasčiausiose situacijose.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Tai ne jūsų diena, tad kantrybė tegul tampa jūsų sąjungininke.

Skorpionas (10 24–11 22). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas idėjų. Tačiau reikia stabtelėti, apsvarstyti naujus planus ir tinkamai apsispręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Šaulys (11 23–12 21). Pasinersite į malonius jaunystės prisiminimus. Gali kilti nesutarimų ar net pykčio priepuolių bendraujant su jaunesniais žmonėmis. Jei norite to išvengti, tvardykite savo emocijas.

Ožiaragis (12 22–01 20). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Neignoruokite savo norų.

Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimaisiais. Sugebėsite lengvai ir greitai išspręsti bet kokias problemas. Labiau pasitikėkite savimi.