PIRMAS miesto dienraĹĄtis
www.kl.lt
ANTRADIENIS, SPALIO 30, 2012
.;A?.162;6@ @ =.96<
11
RUBRIKA
254 (19 555)
sveikata
`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 7\YN[aN 7b XRcVĂ&#x2DC;VR[Ă&#x203A;
LigoniniĹł ka ro au
NeÂteÂkoÂme leÂgenÂdiÂnio daiÂniÂninÂko E.IvaÂnausÂko.
Miestas 4p.
Ar neÂnuÂvils ĹĄÄŻ karÂtÄ&#x2026; poÂliÂtiÂkai ukÂraiÂnieÂÄ?iĹł?
Pasaulis 13p.
NeÂrinÂgos meÂdiÂkai suÂsiÂrĹŤÂpiÂno perÂĹĄaÂliÂmo liÂgĹł preÂvenÂciÂja.
Po skandalu vir tusios kepenĹł transplantacijos Kauno klini ro mÄ&#x2014;nesio, mo kose praÄ&#x2014;jus pusantteris, kuriai ati teko gyvybiĹĄkai svarbus orga je. Jos likimo drau nas, vis dar ligoninÄ&#x2014;gÄ&#x2014; Ona Medzi iĹĄ ElektrÄ&#x2014;nĹł, tuo kauskienÄ&#x2014; met labai supy kusi, dabar jauÄ?ia tik apmau dÄ&#x2026;, kasdien ei na ÄŻ darbÄ&#x2026; ir tebelaukia. Jurgita Ĺ akie nÄ&#x2014; Darius SÄ&#x2014;lenis Apsiver
Ĺ iandien priedas
UosÂtaÂmiesÂÄ?io keÂli ninÂkai neiĹĄÂlaiÂkÄ&#x2014; pir moÂjo beÂsiarÂtiÂnan Ä?ios ĹžieÂmos egÂzaÂmi no â&#x20AC;&#x201C; miesÂtas virÂto Ä?iuoÂĹžykÂla. DÄ&#x2014;l su dÄ&#x2014;ÂtinÂgĹł eisÂmo sÄ&#x2026; lyÂgĹł duÂĹžo maÂĹĄiÂnos, buÂvo suÂnioÂkoÂti ati tvaÂrai, iĹĄÂversÂtas gat vÄ&#x2014;s ĹžiÂbinÂtas. PaÂsi baiÂsÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; apÂlaiÂdĹžiu ke liÂninÂkĹł darÂbu Klai pÄ&#x2014;Âdos keÂliĹł poÂliÂci jos biuÂro paÂreiÂgĹŤÂ nai gatÂviĹł priÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014; toÂjams ĹžaÂda skirÂti bauÂdÄ&#x2026;.
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;JeiÂgu vieÂni ir kiÂti neÂbus kamÂpuoÂti, viÂsi tilps.â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;SeÂnoÂjo turÂgausâ&#x20AC;&#x153; diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014; RaÂmuÂtÄ&#x2014; KuÂbiÂlieÂnÄ&#x2014; apie gÄ&#x2014;ÂliĹł preÂkeiÂviĹł ir vaiÂruoÂtoÂjĹł neÂsuÂtaÂriÂmus prie kaÂpiÂniĹł per VÄ&#x2014;ÂliÂnes.
9p.
KanÂdiÂdaÂtai sieÂkÄ&#x2014; antÂro ĹĄanÂso VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
Itin menÂka balÂsĹł perÂsvaÂra saÂvo opoÂnenÂtams KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos vienÂman daÂtÄ&#x2014;Âse apyÂgarÂdoÂse praÂlaiÂmÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; po liÂtiÂkai vaÂkar paÂkiÂlo ieĹĄÂkoÂti teiÂsyÂbÄ&#x2014;s ir vilÂties, kad duÂrys ÄŻ SeiÂmÄ&#x2026; vis dÄ&#x2014;l to atÂsiÂvers. KeisÂta siÂtuaÂciÂja
MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
PoÂliÂciÂjos praÂĹĄyÂmÄ&#x2026; igÂnoÂraÂvo
4
pirmÄ&#x2026;sias savai tes po transplan cijos. ta-
tÄ&#x2014; aukĹĄtyn ko â&#x20AC;&#x17E;Ne tas Ĺžodis, jom kaip jai gerÄ&#x2014;ja. â&#x20AC;&#x17E;Ji dar nepasi Dabar jau galima rengusi kalbÄ&#x2014; ir po truputÄŻ pa ti su kauti, Ĺžurnalistaisâ&#x20AC;&#x153;, juoo ir Seimo rinki â&#x20AC;&#x201C; muose ji balmetĹł pacientÄ&#x2014;s, sakÄ&#x2014; taip pat 56 savoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ĹĄypsojosi vyras. gyvenanÄ?ios maĹžame Ĺ˝emaiti TaÄ?iau ligonÄ&#x2014;s jos miestelyje, dar laukia ilgas vyras sveiki Juozas. mo procesas. Pasak jo, Ĺžmona ÄŽ medikus mote apie kilusÄŻ skandalÄ&#x2026; Ĺžino tik tis didĹžiulis nuo rÄŻ privertÄ&#x2014; kreipkai kurias deta vargis. les â&#x20AC;&#x201C; nenori jos be â&#x20AC;&#x17E;PrieĹĄ reikalo jaudin ti, tuo nai iĹĄo pusketvirtĹł metĹł Ĺžmolabiau kad ĹĄi peruo isto apsaugos minis rija po Sveikatos dikai man ta bluĹžnis. Tada meterijos atlikto ir pa sa kÄ&#x2014;, kad tyri- nĹł beveik mo subliĹŤĹĄko. jos kepeNustatyta, kad per- tik dary nebÄ&#x2014;ra. Tai jie suĹžinojo sodinant dono ro kepenis buvo dami tÄ&#x2026; opera cijÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sapa- kÄ&#x2014; vyras. Ĺžeistos kai ku rios taisyklÄ&#x2014;s, medikĹł nusprÄ&#x2122;s bet Anot Juozo, ke ta nebausti. penĹł ciroze ser- ď Ž Emocijos: XR ]R [Ăş a_N[`] â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝monai paaiĹĄ YN[ aN PV W\` [R kinau, kad skan- ganti Ĺžmona transplanta `b YNb Xb `V < :R dalas kilo dÄ&#x2014;l li cijai buvo kviesta tris kar QgV XNb` XVR [Ă&#x203A; WNb â&#x20AC;&#x17E;Oi, â&#x20AC;&#x201C; iĹĄsprĹŤs goniniĹł karĹł. tus ir dar buvo Ă&#x2DC;VN N] ZNb QĂ&#x2013; ta atodĹŤsis iĹĄ Onos Ji tam lauku pritarÄ&#x2014;. Ir dau su- lĹŤpĹł. â&#x20AC;&#x201C; si dviejĹł skam ._ aĂ _\ :\ _\ giau apie tai ne besilankiusi mo Pastaruo g\ c\ [b\ a_ buÄ?iĹł ruoĹĄtis, kal- taÄ?iau bÄ&#x2014;jomeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei teris, po 18 va dien geriu dau sius metus kas- dos eida visais kartais, gÄ&#x2014; Juozas. lan- timas, ma iĹĄskyrus pagiau nei 10 rĹŤ transplantacijÄ&#x2026; Jis ĹĄyptelÄ&#x2014;jo skutinÄŻ, teko skau vaistĹł ir per sa ĹĄiĹł skambuÄ?io iĹĄ darbo namo, sulaukÄ&#x2014; Po teks atidÄ&#x2014;ti.â&#x20AC;&#x153; dĹžiai nusivilti pietĹł O.Me iĹĄ SantariĹĄ Ĺžmonos norai prisiminÄ&#x2122;s, kad laukti to ir apie 50 litĹł.â&#x20AC;&#x153; vaitÄ&#x2122; jiems iĹĄleidĹžiu liau. po â&#x20AC;&#x17E;Kaip jauÄ?iatÄ&#x2014;s, kiĹł ligoninÄ&#x2014;s. ElektrÄ&#x2014;nus. dzikauskienÄ&#x2014; grÄŻĹžo ÄŻ pildÄ&#x2014; prieĹĄingai. operacijos iĹĄsiar nesloguojate, Savo ĹĄeimÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;KartÄ&#x2026; du per Juo mÄ&#x2014;nesÄŻ laĹĄina ar neturite temperatĹŤros? â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;SakÄ&#x2014;: kaip tik kaip niekuo neiĹĄ zas apibĹŤdino vaistus O.Me- Viltin ne dzikauskienÄ&#x2014; ÄŻ venÄ&#x2026;, nes ke no siskirianÄ?iÄ&#x2026;. Ĺ˝morÄ&#x2014;jau, kad na kas nors suĹžino gai suprato, kad penys negayra kirpÄ&#x2014;ja, jis tĹł apie mano ĹĄie jos IĹĄ San Ĺžvelgia ÄŻ telefonÄ&#x2026; sveikatos bĹŤklÄ&#x2122; pats pagal iĹĄsi ligÄ&#x2026;, vinimÄ&#x2026; o dabar apie tai tariĹĄ koordinavusios laâ&#x20AC;&#x201C; inĹžinierius su gy- spaudos, kiĹł ligoninÄ&#x2014;s atstovĹł, dytojos klausi mecha Jei vietoj ma lingavo galva vy Ĺžinos visiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa- bet ĹĄiuo mai â&#x20AC;&#x201C; neatsitik interneto O.Me metu dirba skait nikas, ras. ti nÄ&#x2122;s niai. â&#x20AC;&#x201C; dzikausRenkitÄ&#x2014;s, reikia kienÄ&#x2014; suĹžinojo meniniĹł Pasak jo, Ĺžmo skubiai atvykti technologijĹł sri persodintĹł ke daugiau. Ir, Ĺžino na iĹĄ paskutiniĹł SantariĹĄkes.â&#x20AC;&#x153; ÄŻ tuomet mo tyje. ma, penuo visĹł bandÄ&#x2014; jĹł terÄŻ apÄ&#x2014; slÄ&#x2014;p nis vaikui â&#x20AC;&#x201C; ne Moteris paskam to â&#x20AC;&#x201C; apmaudas. mÄ&#x2014; pyktis, o po â&#x20AC;&#x17E;PavyzdĹžiui, apie ti savo ligÄ&#x2026;. Kasdien po de bi no bĹŤ ne to tĹł li KaiĹĄiadoriĹł dirban tai, kad serga, ĹĄimt tableÄ?iĹł â&#x20AC;&#x17E;Jei vietoj ma skaudu ir ne jos broliui pasa Ä?iam sĹŤnui, bet TÄ&#x2026; naktÄŻ taip nÄ&#x2122;s per kiau aĹĄ, o ne ji kiltĹł ne- kepenis trukus laukÄ&#x2014; pa- transplan ir nesulaukusi kepenĹł ti. Ji stengiasi medikÄ&#x2014;s SMS: vaikui â&#x20AC;&#x201C; nebĹŤ sodintĹł kios blogos min jo- palaukisu kitiems neuĹžk tacijos, o vÄ&#x2014;liau â&#x20AC;&#x17E;Dar ir nekil tĹł skaudu te, kaĹžkas rau- jusi, kad ti nemaloniĹł suĹžinotĹł jokios blogos ties. dalykĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei minties, o skambinsiu apie neaiĹĄkaus, pa- dabar... gÄ&#x2014; Ĺže- tas ki donoro organas persodinmaitis. Donoras 20 tai ligonei, elekt Po dar vieno skamvalandÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153; organÄ&#x2026;, esi pir dÄ&#x2014;l kito paaukoja rÄ&#x2014;niĹĄkÄ&#x2014; Ona Medzikauskie buÄ?io ir paaiĹĄmas eilÄ&#x2014;je, o kinimo, kad me nÄ&#x2014; la vyksta korupcija. Transplantacijai dikĹł brigada iĹĄ bar 56 metĹł mo bai supyko. Da- mina bal SuprasÄ?iau, jei kvietÄ&#x2014; ne kartÄ&#x2026; Ĺžiavo vaty teris jauÄ?ia tik tai Ar Ĺžmona do ap- tibiotikusâ&#x20AC;&#x153;,mĹł, taip pat leidĹžia an- O.Me paimti donorinio organo, bĹŤtĹł privatus reikalas. Da maudÄ&#x2026; ir mÄ&#x2014;josi, kaip bar kas dzikaus â&#x20AC;&#x201C; pa turi laikosi pirmo liĹŤdnai ĹĄypsosi: ji vis dar neakivaizdĹžiÄ&#x2026; ji kepenĹł perso kauskienÄ&#x2014; ir pri sakoja O.Medzi- ta atvaĹžiuo kienÄ&#x2014; buvo paragin- ka, daugiau pinigĹł, tas nusiperkon dinimo lauduria, kad lai â&#x20AC;&#x201C; ramiai, bet ti ÄŻ sostinÄ&#x2122;. noriniĹł kepenĹł kurencijÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l do- kianÄ?iĹł ko grieĹž liĹŤd jĹł si pralaimÄ&#x2014;jusi Onu eilÄ&#x2014;je. nai kalbÄ&#x2014;jo tos dietos, nega â&#x20AC;&#x17E;Apie 23 valan O.Medzikauskie iĹĄ ElektrÄ&#x2014;nĹł? tÄ&#x2014; li valgyti aĹĄtdÄ&#x2026; jau gulÄ&#x2014;jau Trylika metĹł nÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; KodÄ&#x2014;l kauriĹł, keptĹł pro pa- nieÄ?iai latoje po dar kar ElektrÄ&#x2014;nĹł neÄŻ duktĹł. â&#x20AC;&#x17E;Tos temos mes aplen tÄ&#x2026; atliktĹł tyrimĹł, liĹłjĹł drau gaJei ne darbas, â&#x20AC;&#x201C; penys per kÄ&#x2014; tris moteris ir kemoteris jaustĹł- pamena elektrÄ&#x2014;niĹĄkÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; Gy Ĺžinom tik tiek, nejudinam. Abu mo cent gijos Dienos uĹžimtu- si sodinos ketvir ro uĹž kad ta moteris dy tai eilÄ&#x2014;je da- dirbanti programĹł koordinatore nors daryta tarp keturiĹł sienĹł. Kur patarÄ&#x2014; ramiai pailsÄ&#x2014;ti, palauk tojai buvusiai?â&#x20AC;&#x153; bar jauÄ?iasi ge riau, nei mano Ona nelinkusi ti, tatoliau iĹĄvaĹžiuo Ä?iau kur ten uĹž PastebÄ&#x2014;jus, kad Ĺžmo- savo svei kalbÄ&#x2014;ti apie na jautÄ&#x2014;si prieĹĄ ti negali, kaip migsi. Ryte, po ir sunkiai dirb kaunie katÄ&#x2026;. operacijÄ&#x2026;, todÄ&#x2014;l ĹĄeĹĄ- lÄ&#x2014; buvo tos valandos, ti dÄ&#x2014;l ĹĄios istorijos aĹĄ uĹžÄ&#x2014;jo Hepatolo daug sunkesnÄ&#x2014;, tÄ&#x2014;s bĹŤkJi tik pri ti triukĹĄmo. TriĹŤsďŹ ziĹĄkai, pakÄ&#x2122;s- gastroen esu ramusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; gijos, kauskie O.Medziterolo siduso Juozas. at- giau kaip sipaŞįsta, kad dau- pro da nÄ&#x2014; kalbÄ&#x2014;jo prie tarpiais paguli ma namuose centro direk gijos ir dietologijos 20 metĹł serga ĹĄingai. â&#x20AC;&#x17E;O kÄ&#x2026; jie sakys? torius keliolika minune PrieĹĄ operacijÄ&#x2026;, Kur jĹł pasak jo, sutuok- mos kilmÄ&#x2014;s hepatitu. Dau Ĺžino- Ä?iĹł. Negali pernelyg nas Valantinas, profesorius Jo- Jei netu tinÄ&#x2014; ne tik blo giau nei ti, ilgai nei sÄ&#x2014;dÄ&#x2014;rÄ&#x2014;tĹł uĹžnugario moralÄ&#x2014;? chirurgas Vi prieĹĄ trejus gai nei vaikĹĄÄ?ioti Sveikatos â&#x20AC;&#x201C; jauÄ?ia nuovar- Sokolovas, dar ÄŻlaĹĄino vais talijus apsaugos ministe pageltusios akys, jautÄ&#x2014;si, bet buvo sija nuspren metus medikĹł komi- gÄŻ, rijo tĹł ÄŻ ve- taip skausmÄ&#x2026;. nÄ&#x2026;, patarÄ&#x2014; lukte pasielgtĹł. Kas je, vargu ar kos. Ant veido, veido oda, ran- transplan dÄ&#x2014;, kad bĹŤtina kepenĹł lÄ&#x2014;ti ir uĹžsiminÄ&#x2014; Ä?ia per valstyant kaklo buvo tacija. O.Medzi apie bÄ&#x2014;? Pa kaĹžkokius nesu siradÄ&#x2122; ĹžaizdĹł. at- nÄ&#x2014; buvo kauskie- Ta gal sip li gos ra timus. IĹĄ prasunkumÄ&#x2026; tos ÄŻraĹĄyta ÄŻ dono nelemtoji nak dĹžiĹł pamaniau, moters, kaip man riniĹł organĹł tis Vyras dĹžiaugia kad transplanta laukianÄ?iĹłjĹł ei sakÄ&#x2014;, kepenĹł Tos rugsÄ&#x2014;jo 11-osios, si, jai trukdo mano ci- Ĺžeidimo lÄ&#x2122;. paÄ?iasi geriau. Ĺ˝aiz kad Ĺžmona jauro antradienio, svei Koks yra Ona nepamirĹĄ dos iĹĄnyko jau kiĹł neatitikimĹł. kata, yra kaĹžko- â&#x20AC;&#x201C; dar dau diklis siekÄ&#x2014; 10, o mano ta. Ĺ˝inojusi, kad per penĹł liga? gyvenimas sergant ke- pir giau, Ta Ä?iau po to grÄŻĹžo 15.â&#x20AC;&#x153; yra chirurgas moji eilÄ&#x2014;je kepe Ar dabar Ona ir paaiĹĄkino, nĹł transplan keikia KaunÄ&#x2026;? cijai, ir nuolat pas medikus Vil ta- tÄŻ surinktos medikĹł bri kad nakâ&#x20AC;&#x17E;Ne, â&#x20AC;&#x201C; nusijuo niuje nieÄ?iai gados kaukÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; Tik niekam nelinkÄ&#x2014;Ä?iau at neÄŻsileido, ÄŻvy sidurti tokioje ko nesusiprasituacijoje.â&#x20AC;&#x153;
VaiÂruoÂtoÂjai liÂko ant leÂdo
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos keÂliĹł poÂliÂciÂjos biuÂro vir ťiÂninÂkas RaÂmĹŤÂnas Ĺ iÂdeiÂkis neÂpri siÂmiÂnÄ&#x2014;, ar kaÂda yra buÂvÄ&#x2122;, jog bĹŤÂtĹł neÂpaÂbarsÂtyÂtos viÂsos miesÂto gatÂvÄ&#x2014;s, esant plikÂleÂdĹžiui. â&#x20AC;&#x17E;PagÂrinÂdiÂnÄ&#x2014;s viÂsaÂda bĹŤÂdaÂvo pa barsÂtyÂtos. SliÂdĹžios neÂbent bĹŤÂda vo atoÂkesÂnÄ&#x2014;s, kuÂrioÂmis maÂĹžai kas vaÂĹžiuoÂja.
kos â&#x20AC;&#x201C; pacient ai
Â&#x201E;Â&#x201E;NeÂlaiÂmÄ&#x2014;: vaiÂruoÂtoÂja sliÂdĹžiaÂme keÂlyÂje neÂsuÂvalÂdÄ&#x2014; auÂtoÂmoÂbiÂlio ir trenÂkÄ&#x2014;Âsi ÄŻ gatÂvÄ&#x2014;s apÂĹĄvieÂtiÂmo stulÂpÄ&#x2026;. MoÂteÂris
keiÂkÄ&#x2014; keÂliÂninÂkus uĹž apÂlaiÂdĹł darÂbÄ&#x2026;.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
DarÂbo parÂtiÂjos kanÂdiÂdaÂtÄ&#x2014; PaÂjĹŤÂrio apyÂgarÂdoÂje GeÂnoÂveiÂta KraÂsausÂkie nÄ&#x2014; vaÂkar iĹĄ pat ryÂto paÂraÂĹĄÄ&#x2014; praÂĹĄyÂmÄ&#x2026; PaÂjĹŤÂrio apyÂgarÂdos rinÂkiÂmĹł koÂmi siÂjai, kad viÂsoÂse jai priÂklauÂsanÂÄ?io se apyÂlinÂkÄ&#x2014;Âse bĹŤÂtĹł perÂskaiÂÄ?iuoÂti balÂsai. G.KraÂsausÂkieÂnÄ&#x2014; prieĹĄ PaÂjĹŤÂ rio apyÂgarÂdoÂje antÂraÂjaÂme rinÂkiÂmĹł ÄŻ SeiÂmÄ&#x2026; tuÂre daÂlyÂvaÂvuÂsÄŻ konÂserÂva toÂriĹł PraÂnÄ&#x2026; Ĺ˝eiÂmÄŻ praÂlaiÂmÄ&#x2014;Âjo vos 45 balÂsĹł skirÂtuÂmu. G.KraÂsausÂkieÂnÄ&#x2014; dar pirÂmaÂvo, kai liÂko suÂlaukÂti reÂzulÂtaÂtĹł iĹĄ paÂskuÂti nioÂsios â&#x20AC;&#x201C; SauÂlÄ&#x2014;s apyÂlinÂkÄ&#x2014;s, kuÂrio je balÂsaÂvo per 1,6 tĹŤkst. rinÂkÄ&#x2014;ÂjĹł.
www.kl.lt
Ĺ iandien iki 12 val.
galite siĹŤlyti savo kandidatÄ&#x2026;! Daugiau informacijos www.KL.lt
3
2
antradienis, SPALIO 30, 2012
miestas
Vyriausybės premijas dalins menininkams Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
48 šalies menininkai pasiūlyti 2013 metų Vyriausybės kultūros ir me no premijoms gauti. Tarp jų ketu ri klaipėdiečiai – režisierius Povi las Gaidys, eseistas ir poetas Gin taras Grajauskas, aktoriai Valenti na Leonavičiūtė ir Benas Šarka.
Pagal galiojančius Vyriausybės kultūros ir meno premijų skyrimo nuostatus Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija atrenka ir pateikia savo sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki sau sio 30 d. Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 premijų. Premijos dydis siekia
340 bazinių socialinių išmokų dy džių, t.y. 44 tūkst. 200 litų. Vyriausybės premijos skiriamos nuo 1997 m. Dėl lėšų trūkumo premijos nebuvo skiriamos 2000, 2001 ir 2005 metais. 1997 m. premija siekė 36 tūkst. litų, 1998 m. – 37 tūkst. 500, nuo 1999 iki 2006 m. – 18 tūkst. 750, 2007 m. – 19 tūkst. 500, nuo 2008 m. – 44 tūkst. 200 litų. Vyr iausyb ės kult ūros ir me no prem ijas jau yra gav ę ket ur i klaipėdiečiai – 2002 m. aktorius Vytautas Paukštė, 2008 metais – fotomenininkas Vaclovas Strau kas, 2009 metais – aktorė Nijolė Sav ič enko ir 2012 metais foto žurn al istas Bern ard as Alekn a vičius.
INFORMACIJA DĖL NAUDOTŲ PADANGŲ IŠMETIMO Artėjant padangų keitimo sezonui Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) primena, kad naudotų padangų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius ar atsikratyti jomis netinkamose vietose. Sukaupus daugiau nei 12 naudotų padangų, privaloma prašyti specialaus konteinerio, kuris bus suteikiamas nemokamai. Užsakyti konteinerius galima darbo valandomis nemokamu telefonu 8 800 13344, tel. (8 46) 390781, arba atvykus į KRATC skyrių Bangų g. 11. Šie specialūs konteineriai bus pažymėti užrašais „Didžiosios atliekos“ („Naudotos padangos“) ir turi būti naudojami tik padangoms išmesti. Už konteinerio naudojimą ne pagal paskirtį atsakys konteinerį užsakęs asmuo. Nederamu būdu ir neleistinose vietose išmetusieji padangas gali būti nubausti administracinėmis nuobaudomis. Po 4 naudotas padangas galima tvarkingai sudėti prie komunalinių atliekų konteinerių. Padangas palikite šių atliekų surinkimo dieną arba iš vakaro. Jos bus surinktos apvažiavimo būdu pagal atliekų tvarkytojo viešai skelbiamą grafiką. Išvežimo grafikus ir padangų palikimo vietas galima sužinoti iš Jūsų teritoriją aptarnaujančio atliekų surinkėjo arba nemokamu telefonu 8 800 13344. Taip pat didžiųjų atliekų išvežimo grafikai skelbiami interneto svetainėje www.kratc.lt. Nemokamai po 4 padangas per metus iš Klaipėdos miesto gyventojų priima bendrovė „Kuusakoski“ (Minijos g. 162, informacija telefonu 397040). Į šią bendrovę galima pristatyti ir daugiau padangų, tačiau jų priėmimas bus apmokestintas pagal bendrovės nustatytus įkainius. Bendrovės „Toksika“ Klaipėdos filialas (Dumpių kaimas, Klaipėdos rajonas, tel. 241027) taip pat priima padangas neribotais kiekiais. Ši paslauga mokama. KRATC primena, kad išmetantys padangas netinkamose vietose ne tik sukelia netvarką, bet ir švaisto klaipėdiečių mokesčius papildomam padangų surinkimui bei aplinkos tvarkymui. Visiems būtų naudingiau, jei padangų būtų atsikratoma laikantis nustatytos tvarkos. KRATC administracija
Sąlygos: Valstybės kontrolės auditoriai išsiaiškino, kad Klaipėdos LEZ valdanti bendrovė 99 metams žemę
išnuomoja brangiau, kai pati gauna 50 proc. žemės nuomos mokesčio lengvatą.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdos LEZ’ui – kontrolierių strėlės Valstybės kontrolė, atlikusi laisvųjų eko nominių zonų ir pramoninių parkų vysty mo auditą, pažėrė kritikos ir konstatavo, kad laisvosios ekonominės zonos ir pra moniniai parkai nepateisina lūkesčių. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejuniate@kl.lt
Nerado konkurso dokumentų
„Pagal tiesiogines užsienio inves ticijas Lietuva tris kartus atsilieka nuo Estijos, nors ten tokio mode lio, kaip laisvosios ekonominės zo nos, net nėra. Tai ir buvo paskata pasidomėti, kaip veikia šis investi cijų pritraukimo būdas“, – aiškino 2-ojo audito departamento direk torė Zita Valatkienė. Klaipėdos LEZ būvo įkurta 1996 m., nors investuotojai čia pasirodė tik 2002 m. „Tačiau tarptautinio konkur so, kurio metu išaiškėjo, kas val dys Klaipėdos LEZ’ą, dokumen tų mums taip ir nepavyko rasti. Nė viena institucija ir jokie archyvai šių dokumentų nėra išsaugoję“, – tikino Z.Valatkienė. Nėra kontrolės?
LEZ’o valstybinę priežiūrą turė tų vykdyti Ūkio ministerija, ta čiau, pasak Valstybės kontrolės auditorių, iš laisvųjų ekonomi nių zonų valdymo bendrovių ne reik al auj am a ats kait ing um o, nors joms suteikta išskirtinė tei sė lengvatinėmis sąlygomis nuo motis ir valdyti teritoriją, kurioje nustatomos lengvatinės ir išskir tinės sąlygos. „Klaipėdos LEZ’as išnaudoja tik 22 proc. teritorijos, o norima šalyje kurti dar 5 LEZ. Manome, kad nee fektyviai išnaudojamos jau turimos teritorijos“, – pastebėjo Z.Valat kienė. Laisvąsias ekonomines zonas valdančios bendrovės kasmet tu rėtų Vyriausybei pateikti ataskai tas, bet Valstybės kontrolė nė vie nos tokios ataskaitos nerado.
Kas bus su privačia žeme?
Pernai nuspręsta prie Klaipėdos LEZ’o prijungti dar vieną žemės sklypą, kuris priklauso trims pri vatiems asmenims. Šiame sklype įsikūrusi bendrovė „Neo Group“. „Toks atvejis, kai prie LEZ’o pri jungiama privati žemė, nėra regla mentuotas teisės aktais. Neaišku, kaip su ta žeme bus pasielgta atei
Zita Valatkienė:
Toks atvejis, kai prie LEZ’o prijungiama privati žemė, nėra reglamentuotas tei sės aktais.
tyje, ar savininkas nepaprašys jos išpirkti“, – kalbėjo Z.Valatkienė. Pelną krauna pernuomota žemė
Klaipėdos LEZ’e valstybinė že mė sudaro 42 proc., LEZ’o valdy mo bendrovei išnuomota 27 proc., o investuotojams subnuomota 22 proc. žemės. „LEZ’o valdymo bendrovei su teikta 50 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata. Bet ši lengvata nepasiekia investuo tojų, kadangi valdymo bendrovė šią žemę subnuomoja netaikant 50 proc. lengvatos, o kartais net ir ge rokai brangiau“, – pastebėjo Z.Va latkienė. Nereguliuojamos valstybinės žemės subnuomos kainos suda ro galimybę LEZ’ų valdymo bend rovėms gauti iki kelių šimtų proc. pelną. Įmonėms valdymo bend rovė žemę išnuomoja 99 metams,
nors LEZ’ai įsteigti tik 49 metams. „Vienai įmonei žemė buvo išnuo mota iki 2103 metų, sumokant vi są sumą. Vadinasi, dabar veikian ti LEZ’o valdymo bendrovė gauna milžinišką pelną, o ji gali veikti tik 49 metus. Jei ši valdymo bendro vė nutrauks veiklą ar jei konkur są laimės kitas operatorius, pel ną bus nusinešusi anksčiau LEZ’o vystymu užsiėmusi įmonė“, – sa kė Z.Valatkienė. Klaipėdos LEZ’as pritraukė 21 investuotoją, nors pernai rea liai veiklą vykdė 16 įmonių. Viso se LEZ’e įsikūrusiose įmonėse dir ba 1,5 tūkst. darbuotojų. „Paaiškėjo, kad uostamiesčio savivaldybė, būdama Klaipėdos LEZ’o steigėja, valdyme pastaruo sius kelerius metus net nedalyva vo. Tik šiais metais į valdybą bu vo deleguotas atstovas“, – aiškino Z.Valatkienė. Kritiką atrėmė
Klaipėdos LEZ’o valdybos pirmi ninkas Povilas Vasiliauskas ži niasklaidai teigė, jog Valstybės kontrolės be reikalo pasigedo LEZ valdymo bendrovės kasmetinių ataskaitų Vyriausybei. „Minėtas ataskaitas pateikėme ir teikiame. Audito metu papra šius Ūkio ministerijai pakartoti nai išsiuntėme jų kopijas“, – tiki no P.Vasiliauskas. Jo manymu, ar ūkinė veikla yra efektyvi, reikia spręsti pagal veik los rezultatus, investicijų atsiper kamumo rodiklius. Nuo veiklos pradžios Klaipėdos LEZ’e veikiančios įmonės investa vo apie 1,6 mlrd. litų, zonoje vei kia 17 įmonių. Šių įmonių sukurtas produktas 2011 metais sudarė apie 3 proc. viso Lietuvos BVP, o eks portas net daugiau kaip 5 proc. vi sos Lietuvos eksporto. Nuo LEZ’o veiklos pradžios zo nos įmonės sumokėjo daugiau kaip 300 mln. litų mokesčių. Valstybės investicija į zonos inf rastruktūrą yra 15,8 mln. litų, Klai pėdos miesto savivaldybės – 1,65 mln., ES fondų – 28 mln. litų.
3
antradienis, SPALIO 30, 2012
miestas Sodina medelius
Kviečia į mankštas
Išaugo sergamumas
Prie Jakų žiedo pasodinti 26 medeliai – rutuliniai klevai. Jie neužauga aukšti, laja tan ki, suploto rutulio formos, la pai žali. Medeliai pasodinti bendrovės „Kauno tiltai“, kuri iki lapkričio pabaigos turi pa baigti statyti Jakų žiedo esta kadą ir sutvarkyti aplinką, už sakymu.
Klaipėdos visuomenės sveika tos biuras kviečia visus sen jorus į nemokamas rytines mankštas. Jos vyks kiekvieną lapkričio trečiadienį nuo 11 val. Vieta – biuro patalpos (Taikos pr. 76, 3 aukštas). Atvykstantie siems į mankštą reikėtų vilkėti sportinę aprangą. Registruotis galima telefonu (8 46) 234 796.
Peršalimo ligos vėl aktyviai puo la klaipėdiečius. Praėjusią savai tę ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis susirgo 901 klaipėdietis, tarp kurių – 721 vai kas. Trims suaugusiesiems nu statytas gripas. Palyginti su per nai tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas peršalimo ligomis išaugo 1,2 karto.
Kandidatai siekė antro šanso 1
Suskaičiavus jų balsus, G.Krasauskienės per svara prieš P.Žeimį dar buvo 27 balsai, tačiau kai buvo suskaičiuoti ir šioje apylinkėje iš anksto specia liuose pašto skyriuose ir namuose rinkėjų atiduoti balsai, paaiškėjo, kad jų daugiau yra skirta P.Žeimiui, todėl jis ir laimėjo rinkimus. „Tikrai susiklostė tokia keis ta situacija, buvo ir daugiau keis tų dalykų, todėl ir paprašiau per skaičiuoti balsus“, – tvirtino G.Krasauskienė. Skirtumas padidėjo
Pajūrio apygardos rinkimų komi sijos pirmininkas Vytautas Krutu lis pabrėžė, jog net nebuvo minties atmesti G.Krasauskienės prašymą perskaičiuoti balsus. „Mus tai daryti įpareigoja įsta tymas, kuriame parašyta, kad jei skirtumas yra mažesnis nei 50 balsų, juos reikia perskaičiuoti“, – aiškino V.Krutulis. Jis iškart atmetė abejones, jog Saulės apylinkėje balsavimo rezul tatai galėjo būti pakoreguoti. Šios rinkimų komisijos pirmininkas esą buvo deleguotas Darbo partijos. Vakar iki vėlaus vakaro skaičiavę balsus Pajūrio apygardos rinkimų komisijos nariai konstatavo, kad P.Žeimys laimėjo teisėtai. Prelimi nariais duomenimis, po balsų per skaičiavimo jo persvara prieš opo nentę net šiek tiek padidėjo.
Persvara: ir G.Krasauskienė, ir A.Šulcas savo oponentams pralaimėjo mažesniu nei 100 balsų skirtumu. Vytauto Petriko nuotr.
Rezultato ginčyti nenorėjo
Vos 68 balsų persvarą rinkimus Baltijos vienmandatėje apygardoje pralaimėjo Liberalų sąjūdžio Klai pėdos skyriaus pirmininkas Ar tūras Šulcas. Jis nusileido Darbo partijos Klaipėdos skyriaus pirmi ninkui Raimundui Paliukui. „Pats tikrai neketinu niekur kreiptis, galbūt mano rinkimų šta bas nutars kitaip. Žmonės balsavo ir aš jais pasitikiu“, – teigė A.Šulcas. Jo rinkimų štabo vadovė Audro nė Balnionienė iš pradžių tvirtino, jog kol kas svarstomi abu variantai – ir kreiptis dėl balsų perskaičiavi mo, ir viską palikti taip, kaip yra.
„Rinkimų apylinkėse dirbo mū sų stebėtojai ir didelių pažeidi mų neužfiksavo. Keliose apylin kėse buvo kilę ginčų dėl kai kurių biuletenių pripažinimo galiojan čiais. Nesinori daryti nesąmonin gų veiksmų, todėl dar analizuoja me situaciją, nes laiko kreiptis dėl balsų perskaičiavimo dar turime“, – teigė A.Balnionienė. Prašymą atmetė
Galiausiai rinkimų štabas apsi sprendė ir prieš pat darbo dienos pabaigą Baltijos apygardos rinki mų komisijai įteikė prašymą per skaičiuoti balsus.
Komisija diskutavo maždaug pu santros valandos ir nusprendė bal sų neperskaičiuoti. Tokį sprendi mą palaikė šeši komisijos nariai, o trys manė, kad balsus reikia per skaičiuoti. „Prašymas nepagrįstas, bal sų skirtumas yra pakankamai di delis“, – dėstė Baltijos apygardos rinkimų komisijos pirmininkė Jo lanta Limontienė. Danės apygardoje Naglis Puteikis prieš Rimantą Taraškevičių, o Marių apygardoje Eligijus Masiulis Birutę Boreikiną įveikė didesniu nei tūks tančio balsų skirtumu, todėl klausi mų dėl jų perskaičiavimo nekilo.
Dienos telegrafas Rangovas. Klaipėdos laisvosios ekono minės zonos (LEZ) Lypkių gatvės dalį už 7,095 mln. litų turėtų tiesti Klaipėdos bendrovė „Warff“. Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama, jog įmonė paskelbta konkurso, kurį organizavo Klaipėdos savivaldybė, laimėtoja. Lyp kių gatvė yra siaura, jos asfalto danga – nusidėvėjusi ir nebetinka Klaipėdos LEZ reikmėms. Bendras rekonstruoja mo ruožo ilgis siekia apie 600 metrų. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 10 klaipėdiečių mirtys. Mirė Praskov ja Popova (g. 1924 m.), Jonas Venckus (g. 1929 m.), Tatjana Kulakova (g. 1931 m.), Danutė Adolfi na Min iot ienė (g. 1933 m.), Vasilij Gorbunov (g. 1937 m.), Eduard Gončarov (g. 1940 m.), Zoja Ža baliūnas (g. 1945 m.), Liuba Riabova (g. 1949 m.), Gritutė Ketrienė (g. 1958 m.), Maksym Savchenko (g. 1985 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Nina Skvorcova, Liuba Riabova, Justi nas Mažonas, Bronius Škitilis, Tatjana Kulakova, Zoja Žabaliūnas. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja ma Praskovja Popova. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 9 moterys. Gimė 2 mergaitės ir 7 berniukai. Greitoj i. Vakar iki 17 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė apie 60 iš kviet imų.
Televizijos pokyčiai chaoso nesukėlė Skaitmeninės televizijos era prasidėjo be skandalų. Ryšių reguliavimo tarnyboje, te lekomunikacijų bendrovėse ir technikos parduotuvėse vakar interesantų antplū džio nebuvo. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Pagalbos prašė nedaugelis
Spalio 29 d. 3 val. nakties visoje Lie tuvoje analoginės antžeminės tele vizijos transliavimo siųstuvai bu vo išjungti ir pakeisti skaitmeninės televizijos siųstuvais. Lietuva viena paskutiniųjų ES perėjo prie skait meninės televizijos formato. Ryšių reguliavimo tarnybos Ra dijo ryšio departamento direkto riaus pavaduotojas Augutis Čėsna teigė, kad, birželio mėnesį atlik tų tyrimų duomenimis, analo ginę antžeminę televiziją Lietu voje žiūrėjo 21 proc. namų ūkių. Nuo vakar visi šie žmonės, kurie
per 4 mėnesius neįsigijo specia laus priedėlio ir antenos, televizi jos nebemato. Pokyčiais besidomintiems žmo nėms informaciją, kaip prijungti skaitmeninės televizijos priedėlį, kuria kryptimi nustatyti anteną ir kokius parinkti kanalus, kad galė tų matyti pagrindinį skaitmeninės televizijos programų paketą, teikė Ryšių reguliavimo tarnybos dar buotojai. Nuo rugsėjo 17 iki spalio 29 d. jie sulaukė daugiau nei 400 gyvento jų skambučių, 55 kartus specialis tai vyko į vietą. Klaipėdos mieste po antžeminės analoginės televi zijos išjungimo kol kas problemų nekilo.
Dirba daugiau žmonių
Manoma, kad Lietuvoje yra apie 3 proc. gyventojų, kurie turi pro blemų dėl TV signalo priėmimo ir liko be televizijos. Tų, kurie ne matys televizijos dėl savo kaltės, kitaip tariant, nepasiruošė ar neį sigijo priedėlių, gali būti maždaug apie dešimtadalis. „Pačią pirmąją dieną, kai Lietu voje nebėra analoginės antžemi nės televizijos, bent jau pirmoje dien os pus ėje žmon ių, bes itei raujanč ių apie skaitm en in ę te lev iz ij ą, yra mažd aug trečd al iu daugiau nei įprastai“, – tvirti no telekomunikacijų bendrovės TEO Korporatyvinės komunika cijos skyriaus direktorius Anta nas Bubnelis. Pasak jo, bendrovė ruošėsi kur kas didesniam klientų antplūdžiui, skyriuose dirba daugiau specialis tų, konsultantų. Naujovių kuriozai
Telekomunikacijų bendrovės „Bal ticum“ administracijos direkto rius Virginijus Jurgelevičius taip
pat tvirtino, kad gyventojų domė jimasis skaitmenine televizija pa staruoju metu labai išaugo.
paaiškinti, kad mes čia niekuo dė ti“, – pasakojo V.Jurgelevičius. Pasak pašnekovo, perėjus prie skaitmeninės televizijos, kabeli nės televizijos žiūrovams dėl nie ko rūpintis nereikia. Kompensacijų neprašo
Manoma, kad Lietu voje yra apie 3 proc. gyventojų, kurie turi problemų dėl TV sig nalo priėmimo ir li ko be televizijos. „Būna visokių interesantų, tarp jų ir piktų. Kai kurie žmonės nesup ranta, kas čia įvyko. Pasitaiko ir to kių, kurie kaltina mus išjungus ant žeminę televiziją. Bandome jiems
Dėl tel ev iz ij os skaitm en izac i jos patyrę išlaidų, ne visi žino, jog kai kam jos yra kompensuo jamos. Mažas pajamas gaunantys žmonės gali susigrąžinti pinigus už įsigytą skaitmeninės televizi jos priedėlį. „Per pastarąsias 5 savaites te levizijos skaitmeninių priedėlių pardavimai išaugo daugiau nei 10 kartų. Žmonėms primename, kad jie gali kreiptis dėl kompensacijos ir susigrąžinti pinigus už įsigytą priedėlį“, – pasakojo bendrovės „Technorama“ reklamos skyriaus vadovas Linas Lapėnas. Pasak L.Lapėno, jei prekybos centro darb uotojai nep rim int ų apie tokią galimybę, kompensa cijų prašytų tik dešimtadalis pir kėjų.
4
antradienis, spalio 30, 2012
miestas
Širdį pasiekęs balsas iškeliavo amžinybėn Lietuva neteko dar vieno šviesaus žmogaus, puikaus dainininko, kadai se virpinusio dau gybės paprastų lie tuvių širdis. Pradėjo dainuoti 1960-aisiais
Vakar, eidamas 72-uosius me tus, po ilgos ir sunkios ligos mi rė žymus lietuviškosios estrados dainininkas, 1968-ųjų „Vilniaus bokštų“ konkurso diplomantas, 2003-iųjų A.Šabaniausko premi jos laureatas Eugenijus Ivanauskas (1941–2012). Dainuoti jis pradėjo 1960 metais. Nuo 1966-ųjų pradėjo įrašinėti lie tuvių kompozitorių dainas Lietu vos radijo įrašų studijoje. 1968 metais pirmasis įrašė A.Rau donikio „Lauksiu tavęs ateinant“
(„Raudona rožė“) – vieną populia riausių visų laikų Lietuvos estrados dainų, kurią vėliau perdainavo dau gybė lietuvių dainininkų. Nuo 1967 iki 1982-ųjų jis daina vo estradiniame ansamblyje „Kopų balsai“. 2006 metais dainininkas dalyvavo tarptautiniame sakrali nės muzikos ir labdaros projekte „Pax et Bonum“. Pateko į rekordų knygą
Labiausiai E.Ivanauskas išgarsėjo dainuodamas duetu su Nelly Pal tiniene. Legendinis duetas įrašy tas į „Lietuvos rekordų knygą“ kaip ilgiausiai dainavęs duetas. Duetas aktyviai koncertavo iki 2007 metų. E.Ivan ausko dain av im as su N.Paltiniene įrašytas keturiose vinilinėse plokštelėse, devyniose garsajuostėse ir septyniose kom paktinėse plokštelėse. 2008-aisiais buvo išleista solinė E.Ivanausko kompaktinė plokštelė „Neužpūsk tu žvaigždės“. Pristatyd am as šią plokštel ę A.P.Peškaitis rašė: „E.Ivanauskas pasižymėjo ypač unikaliu balsu.
Jame – šiluma, gelmė, romantika. Jis užpildo erdves ir įsismelkia šir din. Beveik operinis stiprumas ir chansono stiliaus ideali pajauta. Balsas – vienintelis toks Lietuvo je. Gal ir Europoje...“ N.Paltinienė: jo balsas skambės
Liet uvos estrad os prim ad on a N.Paltiniene vakar buvo sukrėsta artimo bičiulio mirties. „Tačiau kol aš gyva, kol aš dai nuoju scenoje – jo balsas skam bės. Aš neleisiu niekam pamiršti jo gražaus aksominio balso“, – dien raščiui „Klaipėda“ kalbėjo N.Pal tinienė. Su E.Ivanausku ir jo arti maisiais N.Paltinienė palaikė ryšį iki paskutinio bičiulio atodūsio. „Jis mirė 15 minučių po 17 val. Po penkių minučių aš jau žinojau, kad Eugenijus išėjo. Jis labai sunkiai sir go, ilgą laiką gulėjo ligoninėje, ta čiau mirė dukros namuose“, – teigė Lietuvos estrados primadona. Uždegė žvakelę Vokietijoje
N.Paltinienė prisipažino, kad po sukrečiančios žinios ji namuose
Duetas: labiausiai E.Ivanauskas išgarsėjo dainuodamas su N.Paltiniene
legendiniame ansamblyje „Kopų balsai“.
uždegė žvakelę prie E.Ivanausko nuotraukos. „Aš labai mylėjau jo balsą ir my liu iki šiol, kaip ir mano Arvydas, mes jį mylėsime visada. Toks, kaip E.Ivanauskas, priklauso Lietuvai.
Vairuotojai liko ant ledo 1
Pirmą kartą gyvenime matau, kad, esant to kioms oro sąlygoms, būtų nesiim ta jokių priemonių“, – pabrėžė R.Šideikis. Pasak viršininko, įvy kus pirmajai avarijai ant Mokyklos gatvės viaduko, policijos budėtojas susirado uostamiesčio gatves pri žiūrinčios įmonės telefono numerį, pranešė apie sudėtingas eismo są lygas ir paprašė pabarstyti gatves. „Patruliai matė situaciją, kad reikia imtis priemonių. Pranešė budėtojui, bet kelininkai į prane šimą nesureagavo“, – tvirtino vir šininkas. R.Šideikis tikino, kad dar aiš kinsis, kodėl kelininkai nebars tė gatvių. Sulaukus atsakymų, bus sprendžiama, ar valytojams skir ti administracinę nuobaudą, ar griežtą įspėjimą. Už saugių eismo sąlygų neužtik rinimą ir gatvių nepriežiūrą gresia bauda nuo 50 iki 200 litų. Pasipylė eismo įvykiai
Plikledis uostamiesčio gatvėse su sidarė jau užvakar prieš vidurnaktį. Iš karto pasipylė eismo įvykiai. Prieš vidurnaktį ties Šilutės plento 100-uoju numeriu pažy mėtu namu dėl slidžios dangos nuo kelio nuvažiavo ir į medį atsitrenkė mašina „Audi A6“. Po pusvalandžio dar viena avari ja įvyko ant Mokyklos gatvės via duko. Taksi vairuotojas nesuvaldė „Mercedes Benz“ markės automo bilio ir šis atsitrenkė į atitvarus. Eismo įvykių dėl slidžios kelio dangos netrūko ir ryte. Nuo 7 iki 9 val. tokių buvo bent keli. Ant Mo kyklos gatvės viaduko vairuotojas nesuvaldė „Ford Transit“ ir apsi vertė. Manto gatvėje moters vairuoja mas automobilis „Renault“ atsi trenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Vairuotoja dėl eismo įvykio kaltino aplaidų kelininkų darbą. Herkaus Manto gatvėje užfiksuotas dar vie
sus. Mažiems autobusiukams ke lyje teko paslidinėti“, – pasakojo G.Neniškis. Žmonės stebėjosi, kad Klaipė dos regiono magistraliniai, rajoni niai ir krašto keliai buvo barstomi, o miestas – ne. Kelininkai klaidą pripažįsta
Irena Šakalienė:
Jei tokiu oru būtu me pradėję barsty ti gatves, pretenzijų taip pat nebūtume išvengę.
nas panašus eismo įvykis, – vyriš kio vairuojama mašina atsitrenkė į kelkraštį. Policijos duomenimis, dar keli eismo įvykiai dėl slidžios dangos įvyko Kretingos gatvėje. Vėlavo viešasis transportas
Vairuotojai piktinosi, kad eismo sąlygos vakar ryte buvo labai su dėtingos. Dauguma automobilių judėjo vos 30 kilometrų per va landą greičiu, tačiau vairuotojams juos vis tiek buvo sunku suvaldyti. Ypač sudėtinga buvo stabdyti. Dėl slidžios kelio dangos vėlavo ir miesto autobusai. Nuo 6.30 iki 9.30 valandos keleiviams jų teko laukti 5–6 minutes ilgiau, nei nu rodyta grafike. Anot įstaigos „Klaipėdos keleivi nis transportas“ direktoriaus Gin taro Neniškio, susidarius plikle džiui ypač sudėtinga važiuoti buvo mažiesiems autobusiukams. „Dideli autobusai yra sunkūs. Jiems plikledis nebuvo toks bai
Oficialiai žiemos sezonas uosta miestyje prasideda lapkričio 1-ąją. Nuo šios datos kelininkai privalo pradėti budėti naktimis. Tačiau, anot Klaipėdos savival dybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, nuro dymas teikti šią paslaugą gatvių prižiūrėtojams duotas dar praėju sią savaitę. Ji pabrėžė, kad rangovai nesusit varkė su pirmuoju dar tik simboli niu žiemos šaltuku. „Matyt, nesitikėjo, kad taip bus rimta. Tiltus, viadukus, įkalnes, nuokalnes pabarstė, bet apie gat ves nepagalvojo. Iš vakaro ir neat rodė, kad taip atšals“, – komenta vo vedėja. Pasak I.Šakalienės, rangovai tei gė, kad tiltus, viadukus, įkalnes ir nuokalnes barstė naktį. Ryte ke lininkų paprašyta tą padaryti dar kartą. Vedėja pastebėjo, kad šie darbai naktį nebuvo tinkamai at likti – rangovai tą pripažįsta patys. „Ryte barstyti druska gatves ne bebuvo verta. Tai būtų buvęs lėšų švaistymas. Oras šilo. Automobi liai greitai ledą išvažinėjo“, – tvir tino vedėja.
Savivaldybė kelininkams taip pat gali skirti nuobaudas už netinka mai atliktą darbą. Tačiau šį kartą sankcijų imtis dar neketinama. „Nemanau, kad nuo pat pradžios reikėtų bausti. Kartais užtenka pa barti, kad žmonės neprarastų ūpo dirbti. Jei žiemą nesusitvarkys su darbais, tuomet tikrai taikysime sankcijas“, – aiškino vedėja. I.Šakalienės manymu, žiemą dėl kelininkų darbo neturėtų kil ti problemų. Paprastai esą jie ge rai dirba. Valė lapus iš kelkraščių
Nors žiema jau pradėjo krėsti po kštus, o savivaldybė rangovams davė nurodymą budėti naktimis, šiaurinėje miesto dalyje kol kas nė ra kam to daryti. Konkurso šiai paslaugai teik ti rezultatai yra apskųsti. Tai pa darė konkurse antra likusi iki šiol šiaurinę miesto dalį valiusi įmonė „Vakarų švara“. Sutartis su ja ga lioja iki lapkričio 1 dienos. Tačiau barstyti tiltų, viadukų, gatvių įmonė negali. Pasak įmonės „Vakarų švara“ direktoriaus Gedi mino Bagočiaus, pagal sutartį jie turi valyti kelkraščius, laistyti gat ves ir plauti akmeninį grindinį. „Ir šiąnakt intensyviai šlavė me lapus iš kelkraščių. Sutartį su savivaldybe pasirašėme pavasarį. Joje nėra numatyta tokių paslau gų kaip gatvių barstymas druska ar sniego valymas. Apie sutarties pratęsimą nebuvo jokios kalbos“, – komentavo G.Bagočiaus.
Savivaldybė baudos neskirs
„Sutinku, kad gatvėse buvo sli du. Tačiau nemanau, jog žmo nes, kurių automobilių padangos žieminės, ištiko dideli nesusipra timai. Jei tokiu oru būtume pra dėję barstyti gatves, pretenzijų taip pat nebūtume išvengę. Gy ventojai piktintųsi, kad švaisto me biudžeto lėšas“, – pastebėjo I.Šakalienė.
Derisi su rangovu
Kadangi šiaurinė miesto dalis ne turi nuolatinio valytojo, prižiūrėti čia esančias gatves paprašyta pieti nėje miesto dalyje dirbančios įmo nės „Žemkasa“. Bendrovės vadovas Dainius Zo kas aiškino, kad naktį apie 2 val. buvo barstomi tiltai, įkalnės, nuo kalnės, viadukai.
N.Paltinienės asmeninio archyvo nuotr.
Tokių žmonių – retenybė“, – tvir tino N.Paltinienė. Jos žiniomis, E.Ivanauskas norėjo būti palaido tas Kretingos kapinėse, kur ilsisi jo pirmoji žmona Regina. BNS ir „Klaipėdos“ inf.
Komentaras Lionginas Pakštys
Lietuvos hidrometeorolog ijos tarnybos Jūr in ių prog noz ių skyr iaus vedėjas
S
ąlygos susidaryti plikledžiui buvo palankios. Vakar Klaipė dos apylinkėse palijo. Melnra gėje esančios Meteorologijos stoties duomenimis, lietus baigėsi už vakar 21.10 val. Žemiausia oro tempe ratūra buvo 2 laipsniai šalčio, šalti pra dėjo nuo 23 val. Tad lietaus vanduo sušalo, o kel iai tapo slidūs. Žemiau sia temperatūra buvo nuo 6 iki 8 val. Tuomet turėjo būti didžiausias plikle dis. Ypač tose vietose, kur daugiausiai palijo. Pietinėje miesto dalyje kritulių iškrito mažiau nei centrinėje ar šiau rinėje. Ten, kur buvo mažesnis ledo sluoksnis, mašinos jį greičiau išvaž i nėjo. Sudėting iausia situacija visada yra ant tiltų.
„Apie 6 val. ryto pats buvau mieste. Tikrai neatrodė, kad bus taip blogai. Oro sąlygos buvo nor malios. Neatrodė, kad reikia bars tyti gatves. Tačiau vėliau nulijo. Matyt, todėl ir susidarė plikledis“, – pasakojo D.Zokas. Pasak vadovo, apie 8–9 val. bars tyti gatvių nebebuvo prasmės, nes pradėjo šilti, o ledas tirpo. „Be to, ir fiziškai nebebūtume spėję per tiek laiko viso miesto pabarstyti. Tad dar kartą pabars tėme tiltus, viadukus, įkalnes, nuokalnes. Galiu tik apgailes tauti, kad išėjo viskas būtent taip, bet visko nuspėti negali me. Kas, jei būtume atlikę dar bus, o savivaldybė sakytų, kad jų nereikėjo, nes dar šilta?“ – klau sė D.Zokas. Anot I.Šakalienės, didelės tra gedijos, kad šiaurinei miesto da liai neišrinktas rangovas, dar nėra. Vyksta neskelbiamos derybos dėl šios paslaugos teikimo. Manoma, kad su rangovu iki lapkričio 1 die nos pavyks susitarti. „Paprašėme, jog šiaurinę mies to dalį, kol bus išrinktas laikinas rangovas, prižvelgtų „Žemkasa“, – komentavo vedėja.
antradienis, SPALIO 30, 2012
www.kl.lt
Klaipėdiečius puola vėjaraupiai JAU PASIŪLYTI KANDIDATAI: Liudas Andrikis – nuo 2011 metų Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius. Supratingas, atviras naujovėms, puikus organizatorius. Aleksas Bagdonavičius – Klaipėdos jaunimo centro direktorius. Jo profesionalumas, geranoriškumas, širdies šiluma šio centro darbuotojams padeda įveikti visas negandas. Forma: vaikai vėjaraupiais perserga lengviau nei suaugusieji.
„Shutterstock“ nuotr.
Lietuvoje fiksuojamas pakilimas sergan čiųjų vėjaraupiais neaplenkė ir uosta miesčio. Neatmetama galimybė, kad su sirgimų skaičius čia gali būti vienas di džiausių per pastarąjį dešimtmetį. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Darželyje nustatytas protrūkis
Šiuo metu Klaipėdoje užfiksuota per 1 320 sergančiųjų vėjaraupiais. Dauguma jų – ikimokyklinio am žiaus vaikai. Protrūkis nustatytas vienoje ug dymo įstaigoje. Lopšelyje-daržely je „Papartėlis“ penkiose grupėse susirgo 18 vaikų. Jų amžius – nuo trejų iki penkerių metų. Kaip sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Ščerba vičienė, panašus sergamumo vėja raupiais pakilimas buvo užfiksuo tas prieš šešerius metus. Tuomet per metus susirgo per 1 500 klai pėdiečių. Įprastai per metus vėjarau piais suserga apie 600–800 klai pėdiečių. Kai fiksuojamas pakili mas, sergančiųjų skaičius perkopia tūkstantį. Dažniausiai šios ūmios virusi nės ligos pakilimas fiksuojamas kas dveji ar treji metai. Atsidūrė ligoninėje
Pasak R.Ščerbavičienės, šiemet uostamiestyje daugiausia atvejų buvo užregistruota metų pradžio je, pavienių atvejų pasitaikydavo ir birželį, o nuo rugsėjo sergamumas vėl po truputį didėja. Vėjaraupiais dažniausiai serga ma šaltuoju metų laiku – rudenį ir žiemą. Tad neatmetama tikimy bė, kad šių metų pakilimas gali būti vienas didžiausių per pastarąjį de šimtmetį. Apie 5 proc. susirgusiųjų uosta miestyje sudarė suaugusieji. Pen ki iš jų buvo gydyti ligoninėje, In fekcinių ligų skyriuje. Specialistė paaiškino, kad pastarieji vėjarau piais perserga sunkiau nei vaikai. Jiems kyla didesnė komplikacijų išsivystymo galimybė.
78 proc. žmonių vėjaraupiais perserga vaikystėje. Nors vienintelė apsauga nuo vė jaraupių yra skiepai, tačiau nedau gelis pasinaudoja tokia galimy be. Ši nepigiai kainuojanti vakcina nėra kompensuojama valstybės lė šomis. Pakilimas visoje Lietuvoje
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis šių me tų mėnesius Lietuvoje užregistruo ti 13 tūkst. 448 vėjaraupių atvejai – net 3 tūkst. 200 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Nors per pastarąjį dešimtme tį buvo stebima sergamumo vėja raupiais mažėjimo tendencija, ta čiau šiemet registruojamas gerokai didesnis susirgimų skaičius. Vėjaraupiai – tai ūmi virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėri mu. Inkubacinis ligos periodas iki pirmųjų ligos požymių pasireiški mo trunka 11–21 dieną. Likus porai dienų iki ligos pradžios, ligonis jau gali užkrėsti kitus, o taip pat visą ligos periodą bei dar penkias die nas po paskutiniųjų bėrimų. Dažniausiai šia liga serga ikimo kyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos for ma. Vėjaraupių infekcija itin pavo jinga kūdikiams ir nėščioms mo terims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas.
Vitalija Freitakaitė – bendrovės „Javinė“ direktorė, ypač dėmesinga žmonėms.
Vaidas Kvedaras – „Švyturio menų doko“ steigėjas, bendrovės „Mezo group“ direktorius, renginių režisierius ir vedėjas. Jis inicijavo ir įgyvendino „Švyturio menų doko“ projektą, kuris buvo sėkmingai pritaikytas buvusioje „Laivitės“ teritorijoje. Jis – tarptautinio gatvės cirko festivalio „Stebuklų šalis“ sumanytojas ir organizatorius, projektui įgyvendinti sutelkęs aktyvią ir kūrybingą komandą, aktyvus miesto bendruomenės narys. Doc. dr. Angelė Lileikienė – VšĮ Lietuvos verslo kolegijos direktorė, kartu su kolege G.Avižoniene 1994 m. įsteigusi Referentų mokyklą. Šiandien tai Lietuvos verslo kolegija – moderni aukštoji mokykla. Direktorė pozityvi, pasitikinti savimi, puikiai bendraujanti, iniciatyvi ir kūrybinga, gebanti rasti išeitį konfliktinėse situacijose, tartis su pavaldiniais ir nebijanti jiems perduoti atsakomybės. Saulius Mikelkevičius – UAB „Pineka“ direktorius. Jo vadovaujamos įmonės kolektyvas šį gruodį švęs 20-metį. Šis jubiliejus – ir vadovo asmeninių bei profesinių savybių rodiklis. Saulius kiekvienam įmonės darbuotojui visų pirma yra kolega. Jis negaili ne tik profesionalaus patarimo, bet ir padeda išspręsti kartais užgriūvančias sudėtingas asmenines problemas. Jis draugiškas, atviras, paprastas ir išmintingas, vertas Metų vadovo titulo. Ineta Pačiauskaitė – Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė. Ji lyg medis, išauginęs dabartinį biuro kolektyvą. Kolektyvas – tvirto medžio kamienas, už kurio pagrindą – šaknis – dėkingas direktorei. Gediminas Rimkus – bendrovės „Vakarų krova“ direktorius. Vienas iš tų vadovų, kuris sugeba ne tik kokybiškai dirbti, bet ir įkvėpti veiklai kitus. Jis žino, kad darbuotojai – įmonės turtas, nes jų įgūdžiai, žinios, sugebėjimai sukuria paslaugas, nuo kurių kokybės priklauso įmonės gerovė. Svetlana Rinkevičienė – UAB „Vaterlinija“ direktorė. Tai vadovė, gebanti sutelkti kolektyvą dideliems darbams. Organizuotumas, tikslumas, dėmesys darbuotojams ir visada gera nuotaika yra pagrindiniai jos bruožai. Žilvinas Žilinskas – „V.Paulius § Associates“ gen. direktorius ir „VPA Logistics“ valdybos pirmininkas. Jis – vienas pagrindinių traukinio linijos Kinija – Vilnius – Antverpenas atidarymo iniciatorių, aktyviai rūpinasi Klaipėdos viešojo logistikos centro steigimu, dalyvauja plėtojant Lietuvos prekybinius ryšius su Rusija, Kazachstanu, Kinija.
Sergamumo vėja raupiais pakilimai Klaipėdoje 2004 metais – 1 400 atvejai 2006 metais – 1 542 atvejai 2009 metais – 1 100 atvejų 2012 metais – 1 321 atvejis
Kandidatų siūlymas vyks iki spalio 30 d. 12 val. Siūlyti galite naujienų portale www.KL.lt
6
antradienis, spalio 30, 2012
nuomonės
Kelių erelis – su cigarete
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
P
Sunkus politinis atvejis
Stasys Gudavičius
S
ekmad ien io vakarą atrodė, kad viskas aišk u: išsir inko me Seimą, į kur į patek usios trys kairiojo centro politinės jėgos susitarė dėl valdžios dalybų. To dėl tereikėjo laukti, kaip jos pasiskirs tys atsakomybe būsimojoje Vyr iau sybėje. Bet savo žodį tarė Prezidentė. O ji ėmė ir pasakė griežtą „ne!“ su teismais rei kalų tur inčiai Darbo part ijai. Ir idil iš kas susitarimas dėl valdžios ėmė griū ti it kort ų namel is. Nors iki šiol buvo tarsi akivaizdu, kad be Darbo partijos varg u ar įmanomas koks nors patva
Galima nė neabejoti, kad be valdžios, be naujos Vy riausybės neliksime. Ji tikrai atsiras. Kokia nors. resnis pol itinės vald žios rūmas. Tad kas dabar bus? Nejaugi mūsų lau kia ilgas pol itinio tąsymosi procesas, kur is baigsis kok ia nors krize, nera mumais ir sumaištimi? Gal ima nė neabejoti, kad be vald žios, be naujos Vyr iausybės nel iksime. Ji tikrai atsiras. Kok ia nors. Tiesa, gali atsitikti taip, kad įgysime ne itin patvarų darinį, silpną Vyriausybę, kuri nieko doro negebės nuveikti, nes paskęs vidinėse intrigose ir galų gale suduš į šipul ius. Bet gal Prez identės pasiūlymas nesu daryti koalicijos su įtartina partija bus naudingas visai politinei sistemai stip rinti, jai sveikatinti? Gal i būti ir taip. Juk valst ybės vadovės „veto“ Darbo partijai atver ia puik ias galimybes tra dicinėms socialdemokratų ir konser vatorių politinėms jėgoms susėsti prie vieno stalo ir ieškot i sprendimų „var dan tos Lietuvos“. Užsienyje „pol it inė vaivor ykštė“ – jo kia naujiena. Būta bandymų nupiešti ją ir Lietuvos politinėje padangėje. Kol kas jie nebuvo sėkming i. Ar šis kartas bus išimtis? Kita vertus, Prez identės pareišk imas panašus į taktin į žingsn į, siek iant pri versti Darbo partiją maž inti apetitą ir neįsijausti į vaidmen į tos politinės jė gos, nuo kur ios esą viskas prik lauso. Jeigu ši partija tai suvoks, galima tikė tis atsakomųjų kompromisinių Prezi dentės žingsnių.
raėjusį ketvirtadienį apie 19 valandą ties Šv. Juoza po Darbininko bažnyčia ne perėjoje į gatvę išėjo senyva moteris. Ji buvo be jokio atšvaito. Skausmingai nulipo nuo šali gatvio ir lėtu žingsniu, nė nesidai rydama, pradėjo savo kelionę per gatvę. Tamsu, gatvės žibintai dar neį jungti, mašinų šviesas sugeria šla pias asfaltas. Pamačiusi tą senolę, pristab džiau automobilį. Tačiau nekant rus vairuotojas mane staigiu ma nevru aplenkė ir bandė sugrįžti į pirmąją eismo juostą. Cypiantys stabdžiai, staigus posūkis į prieš priešinę juostą... Gerai, kad ten nieko nebuvo. Ge rai, kad nekliudė senolės. Iki nelai mės trūko tos vienos akimirkos. Prie sankryžos pažvelgiau į kelių erelį. Didelės, išplėstos akys, ciga retė rankoje.
K
Perskaičiau straipsnį „Po avarijos kumelę vežė ant stogo“ („Klaipė da“, 2012 10 24) ir vos neišvirtau iš klumpių. Jame pavartotas keis tas žodžių junginys: „kumelė vai kinga“. Kodėl ne kumelinga? Gal kas nors man gali paaiškinti, kuo šis žodis blogas? Keistai skamba, kad kumelė vaikinga. Atrodo, kad ji laukiasi vaiko. Tai dabar ir kiaulė turi būti ne paršinga, o vaikinga? Augustinas
Renka didelius mokesčius
Andriaus Deltuvos karikatūra
Apie ką galvojo jis? Susimąstė apie akimirkos kainą? O gal tai įprasta avarinė situacija jo gyvenime? Juk per gatvę ėjusi mote ris galėjo būti jo mama, močiutė, te
ta. Ir priešingoje eismo juostoje ga lėjo važiuoti niekuo dėta šeima su vaikais? Ar verta buvo taip skubėti? Juk trūko tik akimirkos... Vaida S.
bą. Ir nesvarbu, kad jaunas žmogus greičiau prisitaiko, darbus atlieka laiku ir nuolat mokosi bei tobulė ja, jau nekalbant apie tai, kad jis yra inovatyvus ir nuolat gali darbda viui pasiūlyti, kaip pagerinti darbo našumą, pelną ir kitą įmonei nau dingą veiklą. Pakalbintas 26-erių vaikinas jau pusę metų ieško darbo, tačiau jo paieškos bevaisės. „Nors esu baigęs bakalauro stu dijas universitete, šiuo metu stu dijuoju antrajame magistrantūros kurse, tačiau niekam tai nė mo tais. Laisvai kalbu keliomis už sienio kalbomis, esu socialiai ak tyvus, turiu daugybę neoficialios patirties ir tikrai esu kupinas idė jų, tačiau darbdaviai į mane žiūri pro pirštus“, – teigė žmogus. To kių kaip šis vaikinas pilna darbo
V.Spurytė. „Seime – 7 klaipėdiečiai“, „Klaipėda“, 2012 10 29. Pasirinkimas tik toks: konservai, gėjai, vagiai, melagiai, na, ir tie, kurie dar nespėjo prisikimšti ir ap rūpinti visą savo giminę. Na, o lie tuviukai-avinukai laukite pažadė tų gėrybių, sėkmės. Zita
***
Kažkodėl mokame tik bartis ir kal tinti vieni kitus. Jau šaukštai po pietų. Mielieji, reikėjo užvakar vi siems vieningai ateiti ir balsuoti
už tuos, už kuriuos norėjo balsuoti kiekvieno jūsų sąžinė. Tačiau jei gu pasielgėte kitaip arba visai ne balsavote – čia jau kiekvieno jūsų sąžinės reikalas. Pensininkė iš centro
Apšvietimui – šiukšlininkų pinigai
birža, tačiau niekas tuo nesirūpi na. Jaunimas stengiasi kuo dau giau išmokti, dalyvauja įvairiose jaunimo ir tarptautinėse veiklose, baigia universitetus, tačiau darb daviai retai nori įsileisti į įmones perspektyvų jaunimą. Taigi kviečiame valstybę ir darb davius susirūpinti, kad jaunimas bėga į užsienį ne dėl to, jog ten ge riau moka, o todėl, kad Lietuvoje jiems yra tiesiog per sunku įsitvir tinti darbo rinkoje. Gal vertėtų susimąstyti ir grįž ti į sovietmetį, kai vos baigęs stu dijas jaunuolis gaudavo paskyrimą ir be problemų įgydavo patirties, kurią panaudodavo ateityje. Juk jauni žmonės universitete studi juoja ne tam, kad po studijų liktų bedarbiai. Viktoras Zotovas
Klaipėdiečiai šiukšlininkams su metė 8 mln. litų daugiau nei turė jo. Dabar visi suka galvas, kur juos panaudoti. Tačiau skaičiau, kad miesto valdžia neranda pinigų vi siems šviestuvams mieste įjungti. Kad klaipėdiečiai gyventų šviesiau ir nebijotų išeiti į miestą vakarais, trūksta 1,5 mln. litų. Valdžios gal vos svarsto, iš kur paimti minėtą sumą, ir nemato, kur yra nepanau dotų pinigų. Negi negalima paim ti jų iš šiukšlininkų ir atnaujinti apšvietimą mieste? Tai nėra tokia didelė suma, atsižvelgiant, kiek yra surinkta per daug. Juk tai visų mūsų, klaipėdiečių, sumokėti pini gai. Gyvenu viena, o turiu mokė ti po 140 litų per metus, nors tiek šiukšlių tikrai neprikaupiu. Inga
Apie pokyčius neinformavo
Gyvenu Varpų gatvės viename namų. Buvo pranešta, kad trečiadienį visą dieną name nebus šildymo ir karšto vandens. Tačiau karšto vandens ne bebuvo jau antradienį. Trečiadienį jo tiekimo taip ir neatnaujino. Ket virtadienio rytą karštas vanduo ir gi neatsirado. Jei kas nors pasikeitė, gal darbus atliekančios įmonės galė tų informuoti gyventojus? Vaida
***
Vėl tie patys... Kas juos rinko, su prast neįmanoma. Siaubas.
***
***
Gėjų atstovų padaugėjo. Jau gali „trojką“ sudaryti. Košmaras Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Damos nori pasipuikuoti
Nesuprantu, ar klaipėdietės žie mos nesulaukia, kad esant lietin gam, darganotam orui iš spintų iš sitraukė savo prabangius kailinius. Juk dar nėra taip šalta, kad jų rei kėtų. Dabar ponios marširuoja au tobusuose apsirėdžiusios savo pra bangiais kailiniais. Taip ir norisi paklausti, ar joms jau taip šalta. Ignė Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
ra kur dėti, trečias, kad ir norma lus, bet nesugeba pakovoti už sa vo sprendimus. Stebuklų šalis ta Lietuva...
Rūta
Nesuprantu, kas gali rinkti tuos pačius, prisidirbusius iki ausų per 22 metus Seimo narius? Mes ką – neadekvačių idiotų tau ta? Vienas – vagis, kito – aplinka tiek prisitapšnojo, kad prabos nė
Perskaičiau publikaciją „Smau gia skolos už šildymą“ („Klaipė da“, 2012 10 23). Joje nurodoma, kad gyventojai skolingi 13 mln., o likę klientai – dar 17,66 mln. Ky la klausimas, kaip šilumos tiekė jas išgyvena. Tačiau kai pažiūri į sąskaitą, viskas tampa aišku. Va dinamasis gyvatuko mokestis – 44,15 lito, vandens pašildymas – dar 41,42 lito. Vartotojas
Seimo rinkimuose – šaukštai po pietų
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Keistas žodžių junginys
Atgarsiai
***
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
Jaunimas neranda darbo rizės laikotarpiu dažnai galima buvo išgirsti juo kelį, kad žmogui seka si gerai, jei jis turi darbą. Vyresniems patirties turintiems žmonėms šis laikotarpis jau praė jo, jaunimui vis dar sunku susirasti normalų darbą. Lietuvos statistikos departa mento duomenimis, kas trečias jaunas žmogus darbo ieško metus ar ilgiau. Tai vienas aukščiausių rodiklių ES. Tačiau ar mūsų jaunimas pra stesnis už kitus Vakarų Europos jaunuolius? Visai ne, lietuviai vieni labiausiai išsimokslinusių visame pasaulyje, taigi, kur slypi problema? Paprasčiausiai darbdaviai neno ri rinktis jauno žmogaus, kuris ne turi patirties dirbti jo siūlomą dar
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, SPALIO 30, 2012
lietuva
Marga naujojo Seimo paletė OOJonas Kondrotas;
Į naujos kadencijos Seimo narių vietų pasiskirstymas po antrojo rinkimų turo Seimą iš viso išrink ta 140 narių. 70 iš rinkta vienmandatėse apygardose, likusios 70 vietų Seime bus paskirs tytos pagal partijų kandidatų sąrašus.
OORaimundas Markauskas
(Dzūkijos);
OODangutė Mikutienė
(Trakų-Elektrėnų);
OOPetras Narkevičius (Nevėžio);
OORaimundas Paliukas (Baltijos); OOArtūras Paulauskas; OOJonas Pinskus;
OOŽivilė Pinskuvienė;
OOAudronė Pitrėnienė
(Skuodo-Mažeikių);
OORičardas Sargūnas
(Anykščių-Kupiškio);
OOValdas Skarbalius; OODarius Ulickas;
OOSergejus Ursulas
(Naujosios Vilnios);
OOViktoras Uspaskichas; OOVitalija Vonžutaitė;
OOMečislovas Zasčiurinskas; OOZita Žvikienė.
Pateikiame visą išrinktųjų Seimo narių sąrašą (partijos – pagal tu rimų mandatų skaičių, pavardės – pagal abėcėlę; skliausteliuose nu rodome vienmandates apygardas, kuriose laimėjo šie kandidatai).
Tvarkos ir teisingumo partija – 11 mandatų:
OORemigijus Ačas;
OOKęstutis Bartkevičius (Mažeikių); OOPetras Gražulis (Gargždų); OOVytautas Kamblevičius; OOKęstas Komskis;
Lietuvos socialdemokratų partija – 38 mandatai:
Vytenis Povilas Andriukaitis (Žirmūnų); OOZigmantas Balčytis; OOMindaugas Bastys (Šakių); OOJuozas Bernatonis; OOVilija Blinkevičiūtė; OOBronius Bradauskas (Kaišiadorių-Elektrėnų); OOAlgirdas Butkevičius (Vilkaviškio); OOArūnas Dudėnas; OOEdmundas Jonyla (Raseinių); OOBenediktas Juodka; OOGediminas Kirkilas; OOKristina Miškinienė (Lazdijų-Druskininkų); OOAlbinas Mitrulevičius (Marijampolės); OOArvydas Mockus (Saulės); OOAlma Monkauskaitė (Kelmės); OOAntanas Nesteckis; OOJuozas Olekas (Suvalkijos); OOBronius Pauža (Jurbarko); OOMarija Aušrinė Pavilionienė; OOMilda Petrauskienė (Utenos); OODarius Petrošius (Tauragės); OODomas Petrulis (Aukštaitijos); OORaminta Popovienė (Kauno-Kėdainių); OOJuras Požela; OOGiedrė Purvaneckienė; OOJulius Sabatauskas (Alytaus); OOAlgimantas Salamakinas (Radviliškio); OOVytautas Saulis (Rokiškio); OOValerijus Simulikas (Dainų); OORimantas Sinkevičius (Jonavos); OOAlgirdas Sysas; OOArtūras Skardžius (Šilutės-Pagėgių); OOEduardas Šablinskas; OORimantė Šalaševičiūtė; OOIrena Šiaulienė; OOBirutė Vėsaitė; OOAleksandras Zeltinis (Biržų-Kupiškio); OOEdvardas Žakaris (Aušros).
OOAndrius Mazuronis;
OOValentinas Mazuronis;
OO
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikš čionys demokratai – 33 mandatai: OOMantas Adomėnas;
OOVilija Aleknaitė-Abramikienė; OOArvydas Anušauskas
(Senamiesčio); OOAudronius Ažubalis (Šeškinės); OOAgnė Bilotaitė;
OOJolita Vaickienė (Kretingos); OOOna Valiukevičiūtė;
OOJulius Veselka (Ukmergės); OORemigijus Žemaitaitis
(Šilalės-Šilutės).
Lietuvos socialdemokratų partija – 38 Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 33 Darbo partija – 29 Tvarkos ir teisingumo partija – 11 Liberalų sąjūdis – 10 Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 8 „Drąsos kelias“ – 7 Nepartiniai Seimo nariai – 3 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 1
Diena.lt
Liberalų sąjūdis – 10 mandatų:
OOPetras Auštrevičius; OOVitalijus Gailius
(Pakruojo-Joniškio);
OOEugenijus Gentvilas; OOKęstutis Glaveckas;
OOAlgis Kašėta (Varėnos-Eišiškių); OODalia Kuodytė;
OOEligijus Masiulis (Marių); OOGintaras Steponavičius; OORemigijus Šimašius; OODalia Teišerskytė.
Pirmajame ture išrinkti 73, antrajame – 67 Seimo nariai Gavo mandatų I rinkimų Gavo mandatų II rinkimų Turės Partija ture (skliaustuose – vien ture (visi gauti vienman- mandatų mandatėse apygardose) datėse apygardose) iš viso 16 (1) 22 38 Lietuvos socialdemokratų partija 13 20 33 Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 18 (1) 11 29 Darbo partija 6 5 11 Tvarkos ir teisingumo partija 7 3 10 Liberalų sąjūdis 6 (1) 2 8 Lenkų rink imų akcija 7 0 7 „Drąsos kel ias“ 0 3 3 Išsikėlę patys 0 1 0 Valstiečių ir žal iųjų sąjunga 73 67 140 Iš viso VD inf. OOVida Marija Čigriejienė
(Panemunės); OORimantas Jonas Dagys (Šilainių); OOIrena Degutienė (Naujamiesčio); OOArimantas Dumčius (Kalniečių); OODonatas Jankauskas (Kauno kaimiškoji); OOSergejus Jovaiša; OORasa Juknevičienė (Žaliakalnio); OOVytautas Juozapaitis; OOLiutauras Kazlavickas; OODainius Kreivys (Fabijoniškių); OOAndrius Kubilius (Antakalnio); OORytas Kupčinskas (Aleksoto-Vilijampolės); OOKazimieras Kuzminskas (Dainavos);
OOVincė Vaidevutė Margevičienė
(Centro); OOKęstutis Masiulis; OOAntanas Matulas (Pasvalio-Panevėžio); OONaglis Puteikis (Danės); OOJurgis Razma (Plungės-Rietavo); OOPaulius Saudargas (Justiniškių); OOKazys Starkevičius (Pramonės); OOAlgis Strelčiūnas (Lazdynų); OOValentinas Stundys; OOStasys Šedbaras; OOEgidijus Vareikis; OOArvydas Vidžiūnas; OOEmanuelis Zingeris; OOPranas Žeimys (Pajūrio); OORokas Žilinskas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 8 mandatai:
OOVanda Kravčionok;
OOJuzefas Kvetkovskis;
OOMichalas Mackevičius; OOJaroslavas Narkevičius
(Vilniaus-Trakų);
OOZdislavas Palevičius;
OOLeonardas Talmontas
(Vilniaus-Šalčininkų);
OORita Tamašunienė
(Širvintų-Vilniaus);
OOValdemaras Tomaševskis.
„Drąsos kelias“ – 7 mandatai:
OOPovilas Gylys;
OOVytautas Antanas Matulevičius;
Darbo partija – 29 mandatai:
OOAlgirdas Vaclovas Patackas;
OOŠarūnas Birutis
OOValdas Vasiliauskas;
OOVirginija Baltraitienė (Kėdainių);
(Ignalinos-Švenčionių); OOSaulius Bucevičius (Akmenės-Joniškio); OOValentinas Bukauskas (Telšių); OOPetras Čimbaras (Molėtų-Švenčionių); OOKęstutis Daukšys; OOSergejus Dmitrijevas; OOViktoras Fiodorovas; OOVytautas Gapšys; OOJolanta Gaudutienė; OOVydas Gedvilas; OOLoreta Graužinienė;
OOAurelija Stancikienė; OOJonas Varkala;
OONeringa Venckienė.
Išsikėlę patys – 3 mandatai:
OOLinas Balsys (Karoliniškių); OOAndrius Palionis
(Prienų-Birštono);
OOPovilas Urbšys (Vakarinė).
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 1 mandatas:
OORima Baškienė
(Šiaulių kaimiškoji). „Klaipėdos“ inf.
8
antradienis, spalio 30, 2012
lietuva Mieli Lietuvos žmonės, piliečiai, rinkėjai, mes, socialdemokratai, nuoširdžiai dėkojame visiems Jums už aktyvų dalyvavimą šalies parlamento rinkimuose bei referendume dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Nuoširdžiai dėkojame Jums už pareikštą pasitikėjimą ir mūsų kandidatų palaikymą. Mes, socialdemokratai, tai suprantame kaip labai atsakingą pareigą kuo greičiau ir efektyviau spręsti dešiniesiems valdant susikaupusias problemas. Mes lankėmės visoje Lietuvoje, susitikome su tūkstančiais rinkėjų. Suprantame Jūsų, mieli Lietuvos žmonės, lūkesčius ir viltis, taip pat problemas. Ir todėl nuo pat pirmųjų naujos Vyriausybės žingsnių darysime viską, kas įmanoma, kad atsigautų šalies ūkis bei ekonomika, kad padidėtų realios žmonių pajamos, kad atsirastų darbo visiems, kad Tėvynėje jaustumės geriau nei svetur. Mes tikimės, kad emigravusieji sugrįš ir kartu su visais padės atkurti teisingą ir solidarią Lietuvą. Nuoširdžiai dėkoju už pasitikėjimą. Mums – svarbiausia žmogus, ir tai nėra tik rinkimų šūkis, tai įrodysime savo darbais. Tikimės Jūsų paramos ir kantrybės. Lietuvos socialdemokratų partijos vardu pirmininkas Algirdas Butkevičius
V.M.Čigriejienė vėl pirmininkaus Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pirmąjį naujojo Seimo posėdį, kaip ir prieš ketverius metus, turėtų pra dėti vesti konservatorė Vida Mari ja Čigriejienė.
Konstitucija nustato, kad pirmą jį naujosios kadencijos Seimo po sėdį, iki bus išrinktas parlamento pirmininkas, veda vyriausias pa gal amžių Seimo narys. Lapkričio viduryje į posėdžius susirinkusiame Seime tai turė tų būti Panemunės vienmanda tėje apygardoje išrinkta Tėvynės sąj ungos-Liet uvos krikšč ion ių
demokratų atstovė V.M.Čigriejie nė, kuriai spalio pradžioje sukako 76 metai. V.M.Čigriejienei jau teko 2008 m. lapkričio 17-ąją apie 12 valandų vesti pirmąjį tuomet išrinkto Sei mo posėdį, iki parlamento vadovu iš antro karto buvo išrinktas Arū nas Valinskas. Parlamentarė pui kiai susitvarkė su šia nelengva mi sija. Jauniausias ką tik išrinktame Seime – pagal Darbo partijos kan didatų sąrašą patekęs Viktoras Fio dorovas, kuriam šių metų sausį su kako 25-eri. Pagal Konstituciją į Seimą negali būti renkami jaunes ni nei 25 metų Lietuvos piliečiai.
Pakartojimas: V.M.Čigriejienei
antrą kartą iš eilės teks vesti pir mąjį naujojo Seimo posėdį.
Naujokų Seime – mažuma Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Į naująjį Seimą perrinkta daugiau kaip pusė dabartinio parlamen to narių. Dar apie dvi dešimtis su grįžta į Seimą po ilgesnės ar trum pesnės pertraukos.
Išrinktųjų Seimo narių statisti ka rodo, kad rinkėjų valia į naują jį parlamentą pateko 76 kadenci ją baigiančio parlamento atstovai. Tai reiškia, kad neperrinkti 63 Sei mo nariai. Tiesa, apie dvi dešimtis jų nė nesiekė būti perrinkti. Iš Seimo išeinantiems politikams ir jų padėjėjams teks mokėti išeiti nes kompensacijas. Tam, skaičiuo jama, prireiks 3–4 mln. litų. Tarp perrinktų Seimo narių dau giausia Tėvynės sąjungos-Lietu vos krikščionių demokratų atsto vų – 28. Į naująjį Seimą išrinkta 20 dabar jame esančių socialde mokratų, 10 Darbo partijos atsto vų, po 7 – Tvarkos ir teisingumo partijos bei Liberalų sąjūdžio na rius, 2 Lenkų rinkimų akcijos at stovai, po 1 – „Drąsos kelio“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų są jungos atstovą. Preliminariais duomenimis, 19 išrinktųjų naujojo Seimo narių po kurio laiko grįžta į tautos atstovy bę. Visi jie įvairiu metu yra buvę parlamentarais, tačiau pastaruoju metu dirbo už Seimo sienų. Tarp tokių yra, pavyzdžiui, „Drą sos kelio“ atstovai Povilas Gylys ir Algirdas Patackas, Tvarkos ir tei singumo narys Vytautas Kamb levičius, socialdemokratai Juozas Bernatonis, Zigmantas Balčytis ir Vilija Blinkevičiūtė, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Tie sa, dar neaišku, ar pastarieji trys tikrai ims dirbti Seime. Visi jie yra europarlamentarai ir kurį mandatą pasirinkti – Europos ar Lietuvos – spręs tik įvertinę visas aplinkybes, ypač galimybę tapti ministrais. Niekada anksčiau nebuvusių Seimo nariais naujajame parla mente iš viso bus 45.
9
antradienis, spalio 30, 2012
užribis Apšvarino vilkikų kabinas
Miške aptiko bravorą
Paliko piniginę su tūkstančiais
Sekmadienį aikštelėje neto li tarptautinės perkėlos palikę vilkikus vairuotojai rado juos apvogtus. Iš dviejų automo bilių dingo televizorius, radijo stotelės įrenginiai, magnetola, navigacijos sistemos, vairuo tojų asmeniniai daiktai. Bend ra abiejų nukentėjusiųjų patir ta žala viršija 2,1 tūkst. litų.
Plungės raj., Skyplaičių k. miške sekmadienį pareigūnai aptiko įrangą naminei degti nei gaminti. Ten pat rasta 50 litrų ką tik pagamintos nami nukės ir 1 340 litrų raugo. Prie aparato darbavosi 34 ir 33 m. vyrai. Abu juos pareigūnai ap klausė. Aiškinamasi, kas yra aparato savininkas.
Iš Gvaldų k. atvažiavusi 45 m. moteris pasiskundė policijai, kad parduotuvėje „Grūstė“ trumpam paliko be priežiū ros piniginę su 11 tūkst. litų, kol matavosi rūbus, kažkas ją pavogė. Tą pačią dieną žmo nės rado jos piniginę „Akro polyje“, joje buvo daugiau nei 10 tūkst. litų.
Nužudė be preteksto Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Nepažįstamam žmogui be jokio preteksto atėmęs gyvybę jaunas nusikaltėlis sulaukė atpildo – Klai pėdos apygardos teismas jam sky rė 17 metų nelaisvės bausmę.
24-erių Vladimiras Fedianinas pernai gruodžio 21 dieną uosta miesčio Mokyklos gatvėje prie par duotuvės užpuolė 62 metų Adomą Jeronimą Beržanskį. Preteksto tam nebuvo jokio. Netoliese gyvenantis pagyvenęs vyras ėjo pirkti kiauši nių. Girtas nusikaltėlis kitų žmonių
akivaizdoje puolė mušti pirkinių į parduotuvę atėjusį žmogų. Smūgis į galvą buvo mirtinas. A.J.Beržans kis mirė vietoje. Iš sunkiai sužeisto vyro nusikal tėlis pagrobė mobiliojo ryšio tele foną. V.Fedianinas, nepaisant jauno amžiaus, iki šio nusikaltimo bu vo septynis kartus teistas už plė šimus. Kaskart jis negailestingai mušdavo aukas. Nužudytojo našlei iš kaltinin ko priteista per 8 tūkst. litų turti nei ir 93 tūkst. litų neturtinei žalai apmokėti. V.Fedianino sąskaitoje – viso labo 45 litai. Pasiliko: prekeivių kol kas neišgujo iš automobilių stovėjimo aikštelės prie kapinių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Policija – prieš gėlininkus Policija siekė, kad gėlių pardavėjai prie Lėbartų kapinių per Vėlinių šventes neužimtų automobilių stovėjimo aikštelės. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Atpildas: V.Fedianinas į laisvę turėtų išeiti 39-erių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kraują praliejo dėl meilės Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Kaimynei peiliu gerklę perrėžęs vyras negali prisiminti tokio poel gio motyvo, nes buvo pernelyg gir tas. Teismas leido jį suimti ilges niam laikui.
Šeštadienį prieš vidurnaktį grei tosios pagalbos medikai ir polici ninkai skubėjo į buvusį bendrabutį Sulupės gatvėje, pažymėtą 11 nu meriu. Čia iš vieno antrajame aukš te esančio buto išbėgusi moteris šaukėsi pagalbos, jai iš kaklo ver žėsi kraujas. 33 metų to paties namo gyven toja Inga S. nukraujavusi mirė ko ridoriuje dar iki atvykstant medi kams. Įtariamasis – brolio bute laiki nai gyvenantis 59 metų Algiman tas N. Šeštadienį pareigūnams su juo pasikalbėti nepavyko, beveik 3 pro
miles į alkoholio matuoklį įpūtęs vyras buvo nepajėgus bendrauti. Vakar atvestas į Klaipėdos mies to apylinkės teismą jis labai gailė josi nužudęs kaimynę, bet negalėjo paaiškinti nusikaltimo motyvo bei aplinkybių. Aišku tik tiek, kad kaltininkas ir auka anksčiau yra buvę sugyventi niai, tačiau moteris Algimantą N. paliko, o šis dėl to teigė taip išgy venęs, kad net prarado darbą. Šeštadienį Algimantas N. girta vo vienas. Jo mylimoji linksminosi kitame to paties aukšto kambary je. Dalis jos sugėrovų jau buvo už migę, o kiti buvo išėję ieškoti dar gėrimų. Pareigūnai aiškinasi, kaip mo teris atsidūrė vyro kambaryje. Pa našu, kad buvę sugyventiniai aiš kinosi santykius. Teismas leido suimti Algimantą N. trims mėnesiams. Beje, tame pačiame kambaryje prieš daug metų buvo nužudytas kitas Algimanto N. brolis.
Saugaus eismo komisijoje parei gūnai prabilo, kad prekeiviai trik do eismą, todėl juos geriausiai būtų perkelti į kapinių teritoriją. Tačiau šio sumanymo atsisakyta. Policijos pareigūnai įsitikinę, kad jei automobilių stovėjimo aikštelė prie kapinių nebūtų paversta gėlių turgumi, eismo problemų per Vė linių šventes čia nekiltų. Viena ga limų vietų prekybai buvo pasiūlyta pačiose kapinėse. „Pagal taisykles draudžiama pre kiauti Lėbartų kapinėse. Tas klausi
mas buvo neįmanomas, negalėjome perkelti prekybos į kapinių teritoriją. Nors mes jau ne pirmus metus kal
Gėlininkų skaičių ten reikėtų riboti, juk aikštelė skirta ne prekybai, o auto mobiliams.
bame apie tai, kad gėlininkų skaičių ten reikėtų riboti, juk aikštelė skir ta ne prekybai, o automobiliams“,
– tvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pava duotojas Viačeslavas Karmanovas. Prekybą gėlėmis prie kapinių jau antrą sezoną administruoja bend rovė „Senasis turgus“. „Prekiautojų antplūdžio nė ra. Vietų skaičiaus prekybinin kams nedidiname. Yra dvi preky bos aikštelės. Vienoje nuolat dirba 17, kitoje – 22 prekiautojai“, – tiki no bendrovės „Senasis turgus“ di rektorė Ramutė Kubilienė. Papildomai per šventines dienas prekiauti pageidavo 84 žmonės. 7 su puse kvadratinio metro plotas prekybai gėlėmis ir žvakėmis die nai kainuoja 6 litus. „Yra paliktas dviejų vietų tarpas aikštelėje automobiliams išvažiuo ti ir, manau, jokių problemų čia ne kils. Turbūt viską išsprendžia ge ranoriškumas. Jeigu vieni ir kiti nebus kampuoti, visi tilps“, – įsi tikinusi R.Kubilienė.
Užpuoliko ginklas – švirkštas Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Viename uostamiesčio daugiabu čių namų lifte moterį apiplėšti norė jęs vaikinas pagrasino jai švirkštu.
Sekmadienį po pietų Debreceno gatvės 6-ojo namo lifte 40-me tę moterį jaunuolis užpuolė apie 16.30 val. Jis išsitraukė medicininį švirkš tą ir juo grasindamas norėjo mo terį apiplėšti. Tačiau auka pradė jo šauktis pagalbos. Liftas pakilo į penktąjį aukštą, durys atsidarė ir jaunasis nusikaltėlis pabėgo nieko nepešęs.
Moteris pažino vaikiną. Vakar policija bandė rasti 20metį klaipėdietį. Beje, dar iki šio nusikaltimo pareigūnai jo ieškojo už kitas nuodėmes. Grasinti švirkštu aukoms Klai pėdoje buvo populiaru maždaug prieš dešimtmetį, kai pradėta gar siai kalbėti apie ŽIV protrūkį uos tamiestyje. Vėliau medikai patikino, kad in fekuotas kraujas po kelių sekun džių kontakto su oru tampa ne bepavojingas. Tačiau baimė būti užkrėstam ne tik ŽIV, bet ir hepati tu ar kitomis ligomis verčia užpul tus žmones nesipriešinti švirkštu grasinančiam nusikaltėliui.
Grėsmė: nusikaltėliai naudojasi
žmonių baime būti užkrėstiems ir gąsdina net švirkštais.
9
.;A?.162;6@ @=.96< 10
antradienis, SPALIO 30, 2012
EKONOMIKA
ekonomika
Matyti teigiamos tendencijos
Nuo spalio 29 d. ĹŞkio banko valdybos pirmininku ir administracijos vadovu paskirtas Arnas Ĺ˝alys, ĹŞkio banke dirbantis nuo 1998 m. ir iki ĹĄiol Ä&#x2014;jÄ&#x2122;s FinansĹł tarnybos vadovo ir valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas.
Neaudituotais duomenimis, 2012 m. devyniĹł mÄ&#x2014;nesiĹł ĹŞkio banko grupÄ&#x2014;s pelnas prieĹĄ specialiuosius atidÄ&#x2014;jinius ir mokesÄ?ius siekÄ&#x2014; 19,8 mln. litĹł â&#x20AC;&#x201C; 3,4 karto daugiau nei per atitinkamÄ&#x2026; 2011 m. laikotarpÄŻ, kai uĹždirbta 5,8 mln. litĹł.
ď Ž Karjera: . NYf` Â&#x201C; [R [NbW\XN` Ă?XV\ ON[XR
4RQVZV[\ :N_aVXĂ&#x203A;[\ /39 [b\a_
ĹŞkio bankui vadovaus A.Ĺ˝alys A.Ĺ˝alys pareigas perima iĹĄ Gintaro Ugianskio, kuris darbÄ&#x2026; ĹŞkio banke palieka dÄ&#x2014;l asmeniniĹł prieĹžasÄ?iĹł. â&#x20AC;&#x17E;Su didele atsakomybe vertinu laukianÄ?ius iĹĄĹĄĹŤkius ir kartu su profesionaliu kolektyvu esu pasirengÄ&#x2122;s siekti juos sÄ&#x2014;kmingai ÄŻveikti. Mano, kaip naujojo valdybos pirmininko ir administracijos vadovo, pagrindiniai veiklos tikslai bus didinti banko pelningumÄ&#x2026; bei veiklos efektyvumÄ&#x2026; ir gerinti aktyvĹł kokybÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; A.Ĺ˝alys.
A.Ĺ˝alys Kauno technologijos universitete yra ÄŻgijÄ&#x2122;s verslo administravimo bakalauro, Vilniaus universitete â&#x20AC;&#x201C; apskaitos, ďŹ nansĹł ir bankininkystÄ&#x2014;s magistro laipsnÄŻ. ĹŞkio banke jis ÄŻvairias pareigas Ä&#x2014;jo nuo 1998 m., banko valdyboje A.Ĺ˝alys dirba nuo 2005-ĹłjĹł. ĹŞkio banko grupei, be ĹŞkio banko, priklauso antrinÄ&#x2014;s bendrovÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;ĹŞkio banko lizingasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;ĹŞkio banko investicijĹł valdymasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;ĹŞkio banko rizikos kapitalo valdymasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Investicinio turto valdymasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Bonum
Publicumâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Turto valdymo paslaugosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Trade Projectâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Eastern Europe Development Fundâ&#x20AC;&#x153;. UAB â&#x20AC;&#x17E;ĹŞkio banko rizikos kapitalo valdymasâ&#x20AC;&#x153; valdo 100 proc. RAB â&#x20AC;&#x17E;ĹŞkio bank lizingâ&#x20AC;&#x153; akcijĹł. ĹŞkio bankas yra pirmasis komercinis bankas Lietuvoje, jau treÄ?iÄ&#x2026; deĹĄimtmetÄŻ teikiantis ďŹ nansines paslaugas plaÄ?iame nuosavame klientĹł aptarnavimo tinkle, kurÄŻ sudaro daugiau kaip 60 padaliniĹł visoje ĹĄalyje.
ĹŞkio banko pelnas prieĹĄ specialiuosius atidÄ&#x2014;jinius ir mokesÄ?ius siekÄ&#x2014; 10,6 mln. litĹł (2011 m. sausÄŻâ&#x20AC;&#x201C;rugsÄ&#x2014;jÄŻ buvo patirta 1,1 mln. litĹł nuostoliĹł). DÄ&#x2014;l specialiĹłjĹł atidÄ&#x2014;jiniĹł sÄ&#x2026;naudĹł ÄŻtakos ĹŞkio banko grupÄ&#x2014;s 2012 m. devyniĹł mÄ&#x2014;nesiĹł veiklos rezultatas yra 44,1 mln. litĹł grynĹłjĹł nuostoliĹł, ĹŞkio banko â&#x20AC;&#x201C; 47,8 mln. litĹł grynĹłjĹł nuostoliĹł. 2012 m. rugsÄ&#x2014;jo 30 d. ĹŞkio bankas ir ĹŞkio banko grupÄ&#x2014; vykdÄ&#x2014; visus rizikÄ&#x2026; ribojanÄ?ius normaty-
vus: ĹŞkio banko grupÄ&#x2014;s kapitalo pakankamumo rodiklis siekÄ&#x2014; 13,31 proc., likvidumo â&#x20AC;&#x201C; 36,45 proc. â&#x20AC;&#x17E;TreÄ?iÄ&#x2026; ĹĄiĹł metĹł ketvirtÄŻ, palyginti su antru, matome tam tikrĹł pozityviĹł tendencijĹł banko pagrindinÄ&#x2014;je veikloje: didÄ&#x2014;jo ĹŞkio banko grupÄ&#x2014;s pajamos ir pelnas prieĹĄ mokesÄ?ius bei specialiuosius atidÄ&#x2014;jinius, augo banko klientĹł skaiÄ?ius. TaÄ?iau specialiĹłjĹł atidÄ&#x2014;jiniĹł sÄ&#x2026;naudos nulÄ&#x2014;mÄ&#x2014; nuostolingÄ&#x2026; veiklÄ&#x2026;. Bankas ketina skirti reikiamÄ&#x2026; dÄ&#x2014;mesÄŻ aktyvĹł kokybei gerinti ir sieks toliau didinti klientĹł skaiÄ?iĹł siĹŤlydamas jiems naujas aptarnavimo galimybes bei patrauklias aptarnavimo sÄ&#x2026;lygas â&#x20AC;&#x201C; tai sudarys pagrindÄ&#x2026; gerinti ďŹ nansinius rezultatusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; ĹŞkio banko valdybos pirmininkas Arnas Ĺ˝alys. â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x153; inf.
â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x153; inf.
Renovacijai daĹžnai sutrukdo keli skeptikai Lina JauniĹĄkÄ&#x2014; KeliĹł KlaipÄ&#x2014;dos daugiabuÄ?iĹł patirtis rodo, kad du ar trys piktybiĹĄki gyventojai gali sugadinti graĹžiausius renovacijos planus. â&#x20AC;&#x17E;Norint to iĹĄvengti, bendrijos pirmininkui tenka pasitelkti kantrybÄ&#x2122; ir laukti, kol patys gyventojai tam subrÄ&#x2122;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitikinusi Vida MartiĹĄiĹŤtÄ&#x2014;, padÄ&#x2014;jusi renovuoti jau tris daugiabuÄ?ius.
.'/+',',)F . 0 )-( ) " " *'0 %4 3#,1-(D ,#. '04" +' 0) 'E' '0 . %/C01D $ )1D 23- 1')/' (-% /#,-3 !'( ,'#)- %#/- ,#"2-0 9@"-+2 ) " * ' 20' ' ./'#=',- 0' 8
+#1D %43#,1-( ' % 2, , 140 )-+.#,0 !'( 0 2> ='*"4+B '# '=)',- ,#>', ,140 / '*% ' E' %4 3#,0 % * '=0')/ 20140 )'12/ 1-"F* ,'#)- " /41' ,#,-/',1406 8 0 )- +-1#/'0 ,#,-/F(20' ) " 0. 2"-(# A1D +','+ (-0 . 3 /"F
Nerenovuotas namas pelyja
2320' +'*1#*F0 % 13F0 " 2%' 2 E'D #,"/'(-0 .'/+',',)F 7+-3 ./'0'+#, 1 '. '/ ,#C34)20'B , +- /#,-3 !'(B 9 2%2+ ./'1 /F ) " , + 0 A1D .='*1',1 0 . /#,%F +# / ,%' ' ) ',2-( ,1C ./-(#)1B (C 02"#/',-+# 23-+# #0'/#,)B '/ / ,%-320 1 E' 2 3'0) + 021/2)"F "3' , +- %43#,1-(-06 8 . 0 )-( 7+-3 -0 23- C0'1')',20'-0 ) " ./'#= +#1D 01 141- , +- /#,-32-1' ,#/#')' - 0#,' +#"' ,' ' * ,% ' " / %#/' 9 *' 20' ' (-0 F+F %/ 0',1' 1#'0+ '0 2- 3'0) 0 '/ '%F0'6 8 ./'0'+#, 7+-3 ' 0 )- ) " *-%' 20' 1'#+0 )2 /'D 21 ' /' -( 0' 02 % *',F+'0 , +- 0'#,-+'0 8 E' >'#+B A, = * 1 C0'+#1F '/ .#*F0'0 #,-3 !'( =' 0 ./- *#+ 0 A1D '=0./#,"20' -1# /'0 3'*' 0' ) " ,2+ /',1B ./-(#)1B " / . 34)0 1% '3',1'
*#/'20 +#120 8 )-* >+-,F0 ./''+ +',1C ) " 0 3- 12/1B /#')' ./'>'A /F1' '/ 13 /)41' +#1D '/ " 2 %' 2 0) 'E'2-( ,140 , + ' * 2)' /#+-,1- 9 #>',' / 1 ' 4/ ,)D 2 0 / '+F A1' .% 21 + - %#/- 3'0) 0 020'"#" '/ >+-,F0 ./')2/' ,#C0'3 '5"2-( +D /%2 +#,1D )-"F* /#,-3 !'( 4/ *- % '6 8 C0'1')',20' /1'='A1F Reikia ÄŻĹžvalgumo
Bendrijos pirmininkui reikia turÄ&#x2014;ti ir ÄŻĹžvalgumo, ir psichologinio iĹĄprusimo. ' . 0 )-( ) " 02,)2+ ' ./ 0' "F(- " / 1 " ) ' #,"/'( ,-/F(- . '+1' . 0)-*B '= ,)- ,#. 1#,)',1' %43#,1-( ' / =4" 3- 0)2,"20 1-"F* 020'1 /1' 02 ,)2 23- 02,)2 E' 2 ='2-0 02,)2+20 C3#')1' . 34)- '/ /#,-3 !'( " 2%' 214 (# #3#') '%1 8 *')- .='*1',1' 1') 3'#,B , +- 0'#,B Renovacijos idÄ&#x2014;ja â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ gyventojĹł
9 "F( /#,-32-1' 12/' )'*1' '= . E'D %43#,1-(D 8 " / D /#')' '+1'0 1') 1 " ) ' >+-,F0 ./ "#" )* 20',F 1' 1 ' ) " %' +#0 /#,-32-0'+# 6 8 TrukdÄ&#x2014; nemokantys uĹž ĹĄildymÄ&#x2026; . 1'/1'+' " *'( 0' /1'='A1F , =' . 1'/1'0 '/ 2)',',)D % 1 + ) " %43#,1-( ' 02 /?01D 3F0 , +# 2320' ='- " 2%' 2E'- /#,-3 !'( ' 1#,) . * 2)1' '/ )#
#1 '/ 1 " ) ' " 2%2+ /#,-3 !'(B . * ')- 10'/ ," 1-)'D )2/'# ,#C 1')'+ '0 . /#'=)'+ '0 )#*' 02+ '= ď Ž GraĹžu: Na[NbWV[aN` QNbTVNObaV` 8YNV]Ă&#x203A;Q\WR /NYaVW\` ]_ &$ /B=. N_PUfc\ [b\a_ 1C /1'='A1F ./'0'+#, )2/'-5',? 0'12 !'(B 3'#, +# " 2%' 214(# ) ' .'/+ +# 2)=1# %43#, ,1'0 ) '+4 ValstybÄ&#x2014; remia (iki 2013 12 31) , 0 . /#'=)F (-% 0)4*F0 01-%# ( + ,#/A.' '/ ('0 2> 01-%- ='*1','+B ,# Lengvatinis kreditas (palĹŤkanos nekinta visÄ&#x2026; paskolos +-)F0 9 + ) '+4, ' . 0 )F (#' grÄ&#x2026;Ĺžinimo laikotarpÄŻ â&#x20AC;&#x201C; 20 metĹł) 3 proc. palĹŤkanos 1 2 0)4*F0 01-%# ,#/A.' 1 ' +2+0 Modernizavimo projekto parengimas 100 proc. ,#03 / 2 ) " 1 3- 21B .0#+' Statinio statybos techninÄ&#x2014; prieĹžiĹŤra 100 proc. ) , *'5 !'( 6 8 0 )F /1'='A1F #,"/'(-0 .'/+',',)2' /#,-32- Projekto ÄŻgyvendinimo administravimo iĹĄlaidos 100 proc. ( ,1 , +B 1#,) ,# 1') " 2%' 2 (0,35 Lt/m2) " / D #1 /#')' '/ C>3 *%2+- #' Parama turintiems teisÄ&#x2122; ÄŻ bĹŤsto ir ĹĄildymo iĹĄlaidĹł .0'!&-*-%','- '=./20'+- kompensavimÄ&#x2026; 100 proc. 9 -* 3'#,' ./ 1', 0' ./'# 1-0 +', Statybos darbĹł (energijÄ&#x2026; taupanÄ?iĹł priemoniĹł) iĹĄlaidos: 1'#0 ) " 1#)0 0)-*',1'0 '/ /#,-32- - sutaupius ne maĹžiau kaip 40 proc. ĹĄiluminÄ&#x2014;s energijos 30 proc. 1' )'1' ,#) ,1/ 2( 1 " .'/+',', - sutaupius ne maĹžiau kaip 20 proc. ĹĄiluminÄ&#x2014;s energijos 15 proc. ) 0 12/' 3'#,20 ,2/ +',1' - )'120 . "/B0',1'6 8 1#'%' /1'='A1F 2%' 2 ',$-/+ !'(-0 .'# 2 %' 2E'D , +D 1, 2(','+- +- "#/,'5 3'+- ./-%/ +B 8
'/ ,#+- ) + 1#*#$-,- *','(
11
ANTRADIENIS, spalio 30, 2012
rubrika
sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Ligoninių karo aukos – pacientai Po skandalu virtusios kepenų transplan tacijos Kauno klinikose praėjus pusant ro mėnesio, moteris, kuriai atiteko gyvy biškai svarbus organas, vis dar ligoninė je. Jos likimo draugė Ona Medzikauskienė iš Elektrėnų, tuomet labai supykusi, dabar jaučia tik apmaudą, kasdien eina į darbą ir tebelaukia. Jurgita Šakienė Darius Sėlenis Apsivertė aukštyn kojom
„Ji dar nepasirengusi kalbėti su žurnalistais“, – sakė taip pat 56 metų pacientės, gyvenančios ma žame Žemaitijos miestelyje, vyras Juozas. Pasak jo, žmona apie kilusį skan dalą žino tik kai kurias detales – nenori jos be reikalo jaudinti, tuo labiau kad ši istorija po Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto tyri mo subliūško. Nustatyta, kad per sodinant donoro kepenis buvo pa žeistos kai kurios taisyklės, bet medikų nuspręsta nebausti. „Žmonai paaiškinau, kad skan dalas kilo dėl ligoninių karų. Ji tam pritarė. Ir daugiau apie tai nekal bėjome“, – teigė Juozas. Jis šyptelėjo prisiminęs, kad žmonos norai po operacijos išsi pildė priešingai. „Sakė: kaip tik nenorėjau, kad kas nors sužinotų apie mano ligą, o dabar apie tai sužinos visi“, – pa lingavo galva vyras. Pasak jo, žmona iš paskutiniųjų nuo visų bandė slėpti savo ligą. „Pavyzdžiui, apie tai, kad serga, jos broliui pasakiau aš, o ne ji pa ti. Ji stengiasi kitiems neužkrau ti nemalonių dalykų“, – teigė že maitis. Transplantacijai kvietė ne kartą
Ar žmona domėjosi, kaip laikosi neakivaizdžią konkurenciją dėl do norinių kepenų pralaimėjusi Onutė iš Elektrėnų? „Tos temos mes nejudinam. Abu žinom tik tiek, kad ta moteris da bar jaučiasi geriau, nei mano žmo na jautėsi prieš operaciją, todėl aš dėl šios istorijos esu ramus“, – at siduso Juozas. Prieš operaciją, pasak jo, sutuok tinė ne tik blogai jautėsi, bet buvo pageltusios akys, veido oda, ran kos. Ant veido, ant kaklo buvo at siradę žaizdų. Vyras džiaugiasi, kad žmona jau čiasi geriau. Žaizdos išnyko jau per
pirmąsias savaites po transplanta cijos. „Ne tas žodis, kaip jai gerėja. Da bar jau galima ir po truputį pajuo kauti, o ir Seimo rinkimuose ji bal savo“, – šypsojosi vyras. Tačiau ligonės dar laukia ilgas sveikimo procesas. Į medikus moterį privertė kreip tis didžiulis nuovargis. „Prieš pusketvirtų metų žmo nai išoperuota blužnis. Tada me dikai man ir pasakė, kad jos kepe nų beveik nebėra. Tai jie sužinojo tik darydami tą operaciją“, – sa kė vyras. Anot Juozo, kepenų ciroze ser ganti žmona transplantacijai buvo kviesta tris kartus ir dar buvo su laukusi dviejų skambučių ruoštis, tačiau visais kartais, išskyrus pa skutinį, teko skaudžiai nusivilti ir laukti toliau. Savo šeimą Juozas apibūdino kaip niekuo neišsiskiriančią. Žmo na yra kirpėja, jis pats pagal išsila vinimą – inžinierius mechanikas, bet šiuo metu dirba skaitmeninių technologijų srityje. Kasdien po dešimt tablečių
Tą naktį taip ir nesulaukusi kepenų transplantacijos, o vėliau sužino jusi, kad donoro organas persodin tas kitai ligonei, elektrėniškė Ona Medzikauskienė labai supyko. Da bar 56 metų moteris jaučia tik ap maudą ir liūdnai šypsosi: ji vis dar pirmoji kepenų persodinimo lau kiančiųjų eilėje. Trylika metų Elektrėnų neįga liųjų draugijos Dienos užimtu mo centro programų koordinatore dirbanti Ona nelinkusi kalbėti apie savo sveikatą. Ji tik prisipažįsta, kad dau giau kaip 20 metų serga nežino mos kilmės hepatitu. Daugiau nei prieš trejus metus medikų komi sija nusprendė, kad būtina kepenų transplantacija. O.Medzikauskie nė buvo įrašyta į donorinių organų laukiančiųjų eilę. Koks yra gyvenimas sergant ke penų liga?
Emocijos: kepenų transplantacijos nesulaukusi O.Medzikauskienė jaučia apmaudą. Ar tūro Morozovo nuotr
„Oi, – išsprūsta atodūsis iš Onos lūpų. – Pastaruosius metus kas dien geriu daugiau nei 10 rūšių vaistų ir per savaitę jiems išleidžiu apie 50 litų.“ „Kartą du per mėnesį lašina vaistus į veną, nes kepenys nega
Jei vietoj manęs persodintų kepe nis vaikui – nebūtų skaudu ir nekiltų jo kios blogos minties.
mina baltymų, taip pat leidžia an tibiotikus“, – pasakoja O.Medzi kauskienė ir priduria, kad laikosi griežtos dietos, negali valgyti ašt rių, keptų produktų. Jei ne darbas, moteris jaustų si uždaryta tarp keturių sienų. Kur nors toliau išvažiuoti negali, kaip ir sunkiai dirbti fiziškai, pakęs ti triukšmo. Triūsdama namuose protarpiais paguli keliolika minu čių. Negali pernelyg ilgai nei sėdė ti, nei vaikščioti – jaučia nuovar gį, skausmą. Ta nelemtoji naktis
Tos rugsėjo 11-osios, antradienio, Ona nepamiršta. Žinojusi, kad yra pirmoji eilėje kepenų transplanta cijai, ir nuolat pas medikus Vilniuje
besilankiusi moteris, po 18 valan dos eidama iš darbo namo, sulaukė skambučio iš Santariškių ligoninės. „Kaip jaučiatės, ar nesloguojate, ar neturite temperatūros? – O.Me dzikauskienė suprato, kad šie jos sveikatos būklę koordinavusios gy dytojos klausimai – neatsitiktiniai. – Renkitės, reikia skubiai atvykti į Santariškes.“ Moteris paskambino netoli Kai šiadorių dirbančiam sūnui, bet ne trukus sulaukė medikės SMS: „Dar palaukite, kažkas neaiškaus, pa skambinsiu apie 20 valandą.“ Po dar vieno skambučio ir paaiš kinimo, kad medikų brigada išva žiavo paimti donorinio organo, O.Medzikauskienė buvo paragin ta atvažiuoti į sostinę. „Apie 23 valandą jau gulėjau pa latoje po dar kartą atliktų tyrimų, – pamena elektrėniškė. – Gydytojai patarė ramiai pailsėti, palaukti, ta čiau kur ten užmigsi. Ryte, po šeš tos valandos, užėjo Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro direktorius profesorius Jo nas Valantinas, chirurgas Vitalijus Sokolovas, dar įlašino vaistų į ve ną, patarė luktelėti ir užsiminė apie kažkokius nesusipratimus. Iš pra džių pamaniau, kad transplantaci jai trukdo mano sveikata, yra kažko kių neatitikimų. Tačiau po to grįžo chirurgas ir paaiškino, kad nak tį surinktos medikų brigados kau niečiai neįsileido, įvyko nesusipra
timas, transplantaciją teks atidėti.“ Po pietų O.Medzikauskienė grįžo į Elektrėnus. Viltingai žvelgia į telefoną
Iš Santariškių ligoninės atstovų, spaudos, interneto O.Medzikaus kienė sužinojo daugiau. Ir, žinoma, tuomet moterį apėmė pyktis, o po to – apmaudas. „Jei vietoj manęs persodintų kepenis vaikui – nebūtų skaudu ir nekiltų jokios blogos minties, o dabar... Donoras dėl kito paaukoja organą, esi pirmas eilėje, o vyks ta korupcija. Suprasčiau, jei tai būtų privatus reikalas. Dabar kas turi daugiau pinigų, tas nusiper ka, – ramiai, bet liūdnai kalbėjo O.Medzikauskienė. – Kodėl kau niečiai aplenkė tris moteris ir ke penys persodinos ketvirtai eilėje buvusiai?“ Pastebėjus, kad kaunietės būk lė buvo daug sunkesnė, O.Medzi kauskienė kalbėjo priešingai. „O ką jie sakys? Kur jų moralė? Jei neturėtų užnugario Sveikatos apsaugos ministerijoje, vargu ar taip pasielgtų. Kas čia per valsty bė? Pagal ligos sunkumą tos mo ters, kaip man sakė, kepenų pa žeidimo rodiklis siekė 10, o mano – dar daugiau, 15.“ Ar dabar Ona keikia Kauną? „Ne, – nusijuokė. – Tik niekam nelinkėčiau atsidurti tokioje situa cijoje.“
12
ANTRADIENIS, spalio 30, 2012
rubrika sveikata
Medikai susirūpino poilsiautojų sveikata Pajūrio kurortai vis daugiau svečių su laukia ir šaltuoju metų laiku, kai serga ma peršalimo ligomis, gripu. Neringos medikai susirūpino, kaip žiemą išsaugo ti krašto gyventojų sveikatą ir apsaugo ti svečius, kad apsilankę vėjuotame pajū ryje jie neužsikrėstų virusinėmis infekci jomis, taip pat ir – gripu.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@diena.lt
Prevencija – ligų priešnuodis
Gydytojo diplomą turintis daug metų sveikatos apsaugos siste mai atidavęs Neringos savivaldy bės meras Antanas Vinkus įsiti kinęs: norint, kad bendruomenė būtų sveika, būtina skirti dar di desnį dėmesį ligų prevencijai. „Sveikame mieste turime stimu liuoti, skiepyti sveiką gyvenseną ir sustiprinti kovą su visais rizikos veiksniais sveikatai, o atvykusiuo sius užkrėsti nuostata ir noru svei kai gyventi“, – įsitikinęs Neringos savivaldybės vadovas. Pasak A.Vinkaus, stiprinti ku rorto svečių sveikatą padeda uni kali Neringos gamta. Čia atvykęs ir pakvėpavęs ka lio, jodo, bromo, magnio prisotin to oro, pavaikščiojęs pajūriu, miš kais, aktyviai pailsėjęs žmogus tikrai bus sveikesnis. Siekiant, kad šalies gyventojai, į Neringą atvykę pailsėti, būtų ap tarnaujami tik sveikų žmonių, kad vėjuotame krašte nesiaustų virusai, mero A.Vinkaus iniciatyva Juodk rantėje ir Nidoje buvo surengti se minarai apie užkrečiamų ligų grės mę ir profil aktiką. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS cent ro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas Neringos gyvento jams pasakojo, kokios ligos plin ta šalies didmiesčiuose ir kaip jų saugotis. „Visos ligos, išskyrus geneti nes, priklauso nuo mūsų elgesio, o ir genetinės galbūt priklauso nuo mūsų senolių elgesio“, – aiški no S.Čaplinskas ir pabrėžė, kad 80 proc. ligų užsikrečiama per nešva rias rankas.
Žiemą gresia gripas
Ten, kur drėgna ir vėjuota, palan ku plisti gripui. Rizikos grupėms priklausantiems Neringos gyven tojams buvo pasiūlyta nemokamai pasiskiepyti gripo vakcina. „Vakcinacija jau prasidėjo, kelios dešimtys neringiškių jau pasiskie pijo nuo gripo“, – pasakojo Nerin gos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Laurenčikienė. Ji džiaugėsi, kad krašto gyven tojai teisingai supranta vakcinaci jos naudą ir skiepų neboikotuoja. Teigiamą pavyzdį jiems rodo me ras A.Vinkus, jau pasiskiepijęs nuo gripo.
Visos ligos, išskyrus genetines, priklau so nuo mūsų elgesio, o ir genetinės galbūt priklauso nuo mūsų senolių elgesio.
Gydytoja L.Laurenčikienė primi nė, kad rizikos grupėms priklauso 65 m. ir vyresni asmenys, sergan tys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navi kais. Taip pat – sveikatos priežiū ros darbuotojai ir nėščiosios. Įspėjo apie pavojų
Profesorius S.Čaplinskas perspėjo, kad susirgus gripu nevalia gydytis antibiotikais. „Peršalimo ligų gydymas anti biotikais gali tapti pražūtingas. Jei
Pradėta skiepyti nemokama sezoninio gripo vakcina 97 177 sezoninio gripo vakcinos dozės, nupirktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, jau pristatytos į 474 šalies sveikatos priežiūros įstaigas. Ši vakcina pasiekė poliklinikas, ligonines bei globos ir slaugos namus – visas įstaigas, pateikusias paraiškas šiai vakcinai gauti. Šiemet buvo nupirkta prancūziška gripo vakcina „Vaxigrip“ (gamintojas „Sanofi Pasteur“). Nemokamai nuo sezoninio gripo jau skiepijami pavojingų gripo komplikacijų rizikos grupei priskiriami asmenys: vyresni nei 65 metų ir bet kurio am-
Bendraminčiai: Neringos meras A.Vinkus bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius S.Čaplinskas yra
bendros nuomonės, kad efektyviausia sveikata rūpintis tuomet, kol ji dar gera.
nesikeis požiūris į šių vaistų var tojimą, greitai neturėsime ginklų, kaip įveikti paprasčiausią ligą“, – sakė jis. Lietuviai, dažniausiai nepasita rę su gydytoju, antibiotikus varto ja susirgę bronchitu, gripu, sinu situ, šlapimo takų infekcijomis ar tiesiog karščiuodami. Šių vaistų griebiamasi net tuo met, kai skauda gerklę ar vargina kosulys. Antibiotikai yra galingi vaistai, tačiau jie veikia bakterijas, o ne virusus. Būtent pastarieji ir suke lia peršalimo ligas. Lietuvos gyventojų apklausa pa rodė, kad vis daugiau žmonių var toja antibiotikus. Dažniau juos ren kasi moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Du trečdaliai ap klaustųjų vartojo gydytojo paskir tus antibiotikus, 11 proc. jų gavo li goninėse. Daugiau kaip dešimtadalis gy ventojų prisipažino vartoję anks čiau įsigytų ir namuose turėtų an tibiotikų, 5 proc. žmonių nusipirko jų be recepto. Pasak S.Čaplinsko, savigyda yra viena iš sąlygų, didinančių mik roorganizmų atsparumą. Tad po kelerių metų gali nutikti taip, kad neturėsime kuo gydyti dabar leng
Paisyti gydytojo nurodymų
Profesorius S.Čaplinskas priminė dažniausias bakterines infekcijas: streptokokinę anginą, ausų, šlapi mo takų, sinusų. Tinkamai varto jami antibiotikai gali padėti įveikti šias ligas, taip pat išgelbėti bakte rinių infekcijų kamuojamų žmonių gyvybę. Vis dėlto, net jei antibiotikų sky rė gydytojas, nereikėtų pamiršti,
kad netinkamas jų vartojimas taip pat gali pridaryti bėdų. S.Čaplins kas pastebi, kad, pradėję varto ti paskirtus antibiotikus, kai kurie žmonės, vos pasijutę geriau, jų at sisako. Šito gali nepakakti, kad žūtų vi sos infekciją sukėlusios bakterijos, o išlikusiosios gali įgyti atsparumą vartojamiems vaistams. Būtent dėl šios priežasties būti na suvartoti visą gydytojo paskir tą dozę. Antibiotikų likučių taip pat ne galima palikti kitam kartui.
Antibiotikų klasta Peniciliną atradęs Aleksandras Fle
mingas 1945 m., atsiimdamas Nobelio premiją medicinos srityje, įspėjo apie antibiotikų beatodairiško vartojimo padarinius. Jis minėjo, kad iš pradžių į antibiotikus reaguojančios bakterijos vėliau gali įgyti atsparumą, ypač vais tus vartojant mažomis dozėmis. Moks lo bendruomenė ignoravo A.Flemin go perspėjimą. Nuo to laiko buvo sukurta daug nau
jų antibiotikų, kurių dauguma prarado savo veiksmingumą dėl stebėtino bak
terijų gebėjimo mutuoti arba perim ti kitų organizmų atsparumo genus ir ilgainiui tapti atspariomis antibioti kams. Tai tampa vienu aktualiausių visuomenės sveikatos klausimų. Jau dabar įprastas, anksčiau leng
vai įveikiamas infekcijas sunku išgy dyti. Tyrimai rodo, kad kasmet 29-io se Europos valstybėse nuo dauginio atsparumo bakterijų sukeltų hospita linių kraujo, apatinių kvėpavimo takų, odos ir minkštųjų audinių, šlapimo ta kų infekcijų miršta 25 tūkst. žmonių.
Kirpyklose – pavojus užsikrėsti Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
žiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai. Rizikos grupei priskiriami asmenys dėl skiepų turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Skiepai yra pati efektyviausia imunoprofilaktikos priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Tad nebūkime abejingi savo ir aplinkinių sveikatai. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos inf. Užs. 1039157
vai įveikiamų infekcijų, o bet kokia operacija bus gerokai pavojinesnė nei dabar.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Grožio paslaugas teikiančius sa lonus patikrinę visuomenės svei katos specialistai konstatavo, kad beveik penktadalyje Klaipėdos ap skrities įstaigų nesilaikoma higie nos normų.
Nehigieniška: vienas dažniau
sių pažeidimų – nedezinfekuo jami darbo įrankiai.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai patikrino atsi tiktinai pasirinktus 58 apskrityje veikiančius grožio paslaugų teikė jus. 41 jų – kirpykla, o 17-oje įstai gų užsiimama nagų priežiūra. Per patikras nustatyta, kad 17
proc. paslaugų teikėjų nesilaikė hi gienos normų. Dažniausias pažeidi mas – nedezinfekuojami kirpėjų ir manikiūrininkių darbo įrankiai. Specialistų teigimu, toks pažei dimas yra gana rimtas, nes nede zinfekuotais įrankiais aptarnau jant klientus juos galima užkrėsti parazitais, pavyzdžiui, utėlėmis, odos pūlingomis ir grybelinėmis ligomis. Aštuoniems grožio paslaugų tei kėjams buvo taikytos administra cinio poveikio priemonės. Visos įstaigos, kuriose nustatyta pažei dimų, po kurio laiko bus tikrina mos dar kartą.
13
AntrADIENIS, spalio 30, 2012
pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis
Ukrainos fronte – nieko naujo?
Gąsdinanti stichija
Rinkimai baigėsi. Be gatvių protestų, be nusivylimo atodūsių ir, atrodo, be didelės vilties, kad gyvenimas pagerės. Iš gatvių įvykiai persikėlė į partijų štabus. Čia bus klijuojama naujoji valdžia.
Stebuklas neįvyko
Atrodo, kad Ukrainos opozicija lieka opozicija, politikos naujokai, nors pateko į Aukščiausiąją Radą, žadėtos didelės pergalės nepa siekė, o valdančioji Regionų par tija sugebėjo išlaikyti rinkimų eg zaminą. Taip baigėsi parlamento rinkimai Ukrainoje. Tačiau niekas didelių sensacijų ir nežadėjo. Opozicijos lyderė Julija Tymo šenko, žinoma, teisi sakydama, kad valdantiesiems rinkėjai šį kar tą nebuvo tokie dosnūs, kaip tada, kai prieš ketverius metus nusivylę opozicinės vadinamųjų oranžinių stovyklos rietenomis žygiavo prie balsadėžių.
Šiandien turime ne vien bendrą priešą – autoritarinį korum puotą režimą. Vis dėlto ir opozicijai ukrainie čiai nebuvo geranoriški. Vieniems, matyt, įgriso nuolatinės opozicijos rietenos su režimu, kitiems stigo dėmesio žmogui, treti tiesiog nebe norėjo minti ant to paties grėblio. Naujokai nesužavėjo
Ukrainos politinės virtuvės naujo kai sužibėjo, tačiau ne taip ryškiai, kaip buvo prognozuojama. Ukrainos bokso superžvaigždės Vitalijaus Klyčko įkurtos parti
R
jos UDAR („Smūgis“) atstovai pri pažino, kad rezultatais liko nepa tenkinti. Vis dėlto UDAR paragino opozicines jėgas susitelkti. „Partija siūlo demokratinėms jėgoms priimti planą dėl bendrų veiksmų naujajame parlamente. UDAR nuomone, toks dokumen tas turi būti pasirašytas opozici jos jėgų lyderių, taip pat kiekvieno liaudies deputato, kuris pasisako už valdžios pakeitimą Ukrainoje ir de mokratinius pokyčius“, – buvo sa koma partijos pranešime. „Šiandien turime ne vien bendrą priešą – au toritarinį korumpuotą režimą, bet ir bendrą tikslą – paversti Ukrainą šiuolaikine demokratine ir teisinga valstybe“, – pridūrė partija. Pats V.Klyčko, kalbėdamas na cionalinėje televizijoje, rinkimus pavadino nešvaria politika ir sa kė, kad „pažeidimų paskutinę sa vaitę skaičius pranoko net tai, ko tikėjomės“. J.Tymošenko partijos „Tėvynė“ atstovas Oleksandras Turčynovas teigė, kad balsavimas „atskleidė žmonių paramos vyriausybei trū kumą“. Kritika ir kaltinimai nesugadino nuotaikos Regionų partijos stovyk loje. Net nesulaukęs rinkimų re zultatų Ukrainos premjeras Mykola Azarovas visus kolegas pasveikino su pergale. „Manome, kad Regionų partija turės daugumą“, – drąsiai rėžė vyriausybės vadovas, nors re zultatų iš vienmandačių apygardų dar niekas nežinojo.
Audra Sandy privertė Amerikos rytinėje pakrantėje gyvenan čius žmones drebėti iš siaubo.
JAV uraganas net buvo pra mintas Frankenšteino uraganu. Tūkstančiams žmonių, gyve nančių pajūryje, buvo nurodyta palikti namus ir laikinai apsi stoti prieglaudose, kurios įkur tos mokyklose. Buvo atšaukta per 7400 skrydžių iš rytinių didmiesčių, ant žeminis transportas taip pat daug kur sustabdytas. Ne tokių svarbių valstybinių įstaigų darbuotojams liepta neatvykti į darbą, o viešo sios mokyklos buvo uždarytos. Uždarytas Niujorko, Filadelfi jos ir Vašingtono metropolitenas, taip pat neveikė Niujorko finansų birža. Meteorologai perspėjo, kad pasiekusi arktines oro ma ses Sandy virs superaudra. Kaip prognozuojama, vėjo greitis gali siekti 140 km per valandą, o aud ros epicentras praslinks už maž daug 550 km nuo Niujorko. Karibų jūros salose Sandy nu sinešė mažiausiai 60 žmonių gy vybę. Čia uraganu virtusi audra siautėjo praėjusią savaitę. Artėjanti audra paveikė ir itin įtemptą JAV prezidento rinkimų kampaniją: šalies vadovo Barac ko Obamos stovykla išsakė ne rimą dėl galimo mažesnio rinkė jų aktyvumo lapkričio 6 d., o abu kandidatai atšaukė kampanijos renginius nesaugiose valstijose.
Sprendimas: ukrainiečiai palaikė valdančiuosius, tačiau nemažai sim
patijų sulaukė ir politikos naujokai.
Galimų sąjungų dėlionė
Dalis ekspertų pabrėžė, kad Re gionų partija, nors neužsitikrino bendros daugumos parlamente, tu ri geras galimybes formuoti sąjun gą su nepriklausomais kandidatais, kurie bus išrinkti vienmandatė se apygardose. Tokią nuomonę iš reiškė Volodymyras Fesenka, „Pen ta Research Institute“ direktorius. Ekspertas reziumavo: „Atrodo, kad daugumos klausimas jau be veik išspręstas.“ Tačiau ne visi suskubo laimėtoja vadinti būtent Regionų partiją, nes, jų nuomone, ši politinė jėga ir gali mi jos sąjungininkai gali tikėtis 140 vietų pagal balsavimo vienman datėse apygardose rezultatus, o to nepakaktų daugumai suformuoti. Prie valdančiųjų po rinkimų ga li prisidėti 25 į Radą išrinkti de
„Reuters“ nuotr.
putatai, tarp jų – ne tik neprik lausomi, tačiau ir priklausantys trad ic iškai Reg ionų part iją pa rem ianč ioms part ij oms. To kiu atveju parlamente dirbtų 210 Regionų partiją palaikančių de putatų, nors ji dar neturėtų dau gumos – 226 balsų. Tačiau Regionų partija gali toliau bendradarbiauti su Ukrainos ko munistų partija, nors ir nesudary ti oficialios koalicijos. Taip gali bū ti išrinkta ir Aukščiausiosios Rados vadovybė. Šie visuotiniai rinkimai Ukrai noje buvo pirmieji po V.Januko vyčiaus pergalės prieš 2004 m. Oranž inės revol iuc ijos lyd erę įtemptuose 2010-ųjų prezidento rinkimuose, po kurių J.Tymošenko greitai buvo pateikti kaltinimai.
BNS, BBC inf.
BNS, „Interfax“, BBC inf.
„Reuters“ nuotr.
Lipeikio įmonė „Egzotika“
„Egzotika“ pristato 2012–2013 m. žiemos sezono naujienas Živilė Macevičienė Žinomo verslininko ir garsaus ralio meistro Roko Lipeikio įmonė „Egzotika“ per 17 veiklos metų tapo padangų prekybos lydere, užimančia daugiau nei ketvirtį Lietuvos rinkos.
Pagrindiniai „Egzotikos“ partneriai – „Bridgestone“, „Michelin“, „Firestone“, „Roadstone“, „Marangoni“, „Dayton“, „Pirelli“ ir daugelis kitų. Šiandien „Egzotika“ pristato net 27 naujų modelių padangas! Šiemet „Egzotika“ pradėjo atstovauti Taivano padangų gamybos bendrovei „Maxxis“. 1967 m. Taivane įkurta „Maxxis“ šiandien yra devinta pagal gamybos apimtį pasaulinė padangų gamintoja, kurios produkcija prekiaujama Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje ir Europoje, iš viso – per 170 šalių. „Maxxis“ padangos vertinamos dėl aukštos jų kokybės. Ypač garsios
„Maxxis“ visureigių padangos, be kurių neįsivaizduojamos nė vienos garsios visureigių varžybos. Dar vienas naujas pavadinimas „Egzotikos“ padangų kolekcijoje – „Petlas“. Apie aukštą šių gamintojų produkcijos kokybę byloja ir tas faktas, kad „Petlas“ padangoms, įskaitant ir jų dizainą, suteiktas ISO 9001 kokybės saugos sistemos pažymėjimas. „Egzotika“ ne be pagrindo džiaugiasi, kad dabar pardavimo apimtis labai sparčiai artėja prie 2008ųjų. Juodžiausiais krizės metais padangų paklausa sumažėjo beveik 30 proc., tačiau po to pardavimas nuolat augo. Turint galvoje, kiek automobilininkų emigravo iš Lietuvos, galima sakyti, kad reikalai net pagerėjo. Didelę patirtį sukaupę „Egzotikos“ specialistai pastebėjo, kad žmonės jau pajuto palyginti brangių kokybiškų ir taip pat pigių paprastų padangų skirtumus. Šiuo
atveju beveik 100 proc. pasitvirtina posakis, jog šykštus moka du kartus. Teisingai pasirinktos padangos – tylesnės, taupo degalus, su jomis važiuoti saugiau ir jos tinkamos naudoti ilgiau. Jei pasipriešinimas riedėjimui mažesnis 3–4 proc., per visą keturių padangų eksploatavimo laikotarpį jos sutaupo tiek, kiek kainuoja viena padanga. Tai labai paprasta ir akivaizdi tiesa, kurią kaskart jau perpranta vis daugiau racionaliai mąstančių vairuotojų. Renkantis padangas vairuotojų poreikiai yra labai skirtingi, todėl universalus receptas tik vienas – dėl investicijos į žiemines padangas rekomenduojama pasitarti su kvalifikuotais pardavėjais. Tikras profesionalas būtinai išklausinės, kiek daug ir kokiais keliais tenka važinėti, ar tenka keliauti į Vakarų ar Šiaurės Europą ir t. t. Nuo to priklauso jūsų sprendimas – pasirinksite kieto ar minkšto gumos
Pasisekė: viktorinos nugalėtojus „Egzotika“ apdovanojo naujomis pa-
dangomis.
mišinio nedygliuotąsias ar dygliuotąsias padangas. Pastarosios – saugiausios beveik visomis permainingų žiemų sąlygomis ir turi tik vienintelį minusą – kelia daugiau triukšmo. Tačiau dalį važiavimo komforto dėl kelionės saugumo aukoti verta visais atvejais. „Egzotika“ pirkėjams siūlo itin platų padangų asortimentą – nuo pačios aukščiausios kokybės ga-
Algimanto Brazaičio nuotr.
lingiems bei prabangiems lengviesiems automobiliams ir visureigiams skirtų padangų iki paprasčiausių bei pigiausių. Taip pat didelis padangų komerciniams automobiliams pasirinkimas. Populiariausių dydžių padangas pirkėjai gali rinktis iš daugiau nei 50 skirtingų modelių, o šiemet įmonė pristato per 27 naujus žieminių padangų modelius.
14
antradienis, spalio 30, 2012
sportas Trečioji pergalė
Klaipėdiečio pripažinimas
Šalies čempionate
Ukrainos krepšinio čempionate trečią pergalę iškovojo Valdemaro Chomičiaus treniruojamas Dnepropetrovsko „Dnipro“ klubas su klaipėdiečiais Valdu Vasyliumi bei Simu Galdiku, Kijeve 75:67) įveikęs autsaiderius „Kyiv“ žaidėjus. V.Vasylius per 15 min. pelnė 11 taškų, S.Galdikas per 7 min. – 6.
Geriausiu praėjusios savaitės žaidėju Nacionalinės krepšinio lygos čempionate pripažintas Kauno „Žalgirio-2“ ekipai atstovaujantis klaipėdietis Artūras Gudaitis. Jonavoje žaidžiant su „Triobet“ ekipa puolėjas pelnė 20 taškų, kovodamas su Molėtų „Ežerūnu–Kariu“, jis surinko 27 taškus.
Lietuvos krepšinio lygos pirmenybėse „Šiaulių-Triobet“ klubas po atkaklios kovos bei pratęsimo 94:94 (23:22, 24:11, 16:24, 20:26, 11:10) palaužė Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipą. Utenos „Juventus“ net 60 taškų skirtumu sutriuškino „Palangą“96:36, „LSU-Baltai“ buvo bejėgiai žaisdami su „Prienais“ 48:82.
Favoritėms pasipriešinta Česlovas Kavarza Klaipėdos „Fortūnos“ merginos, uoliai kovojusios su šio sezono Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato favoritėmis Vilniaus „Kibirkšties-Viči-Iki“ žaidėjomis, nusileido joms vos 3 taškais – 59:62.
Viešnios geriau pradėjo varžybas – 12:5, tačiau klaipėdietės sumažino skirtumą iki 12:16. Antrajame kėlinyje vilnietės įgijo dviženklį skirtumą – 25:14, 35:22. Žiūrovai atkuto paskutinįjį kėlinį, kai „Fortūnos“ krepšininkės ėmė vytis varžoves. Daliaus Ubarto auklėtinės sumažino skirtumą iki vieno taško – 59:60. Tačiau viltis išsigelbėti palaidojo Vita Kuktienė, įmetusi abi baudas. Pagrindinė klaipėdiečių nesėkmės priežastis buvo pralaimėta kova dėl atšokusių kamuolių. Vilnietės kamuolį sugriebė 55 kartus, uostamiesčio žaidėjos – vos 33. Tai buvo ketvirtoji Vilniaus klubo pergalė per ketverias rungtynes. „Fortūnos“ sąskaitoje po šios kovos – dvi pergalės ir tiek pat nesėkmių. Klaipėdietės čempionate tarp aštuonių komandų – ketvirtosios. Lapkričio 2-ąją „Fortūna“ žais Garliavoje su Kauno „HoptransSirenų“ ekipa.
E.Šikšniūtė (balta apranga) dažnai rasdavo spragų vilniečių gynyboje.
Meistriškumas:
Rungtynių statistika „Fortūna“ –„Kibirkštis-Viči-Iki“ 59:62 (12:16, 10:19, 18:17, 19:10). L.Aglinskaitė 18, E.Šikšniūtė 14, G.Gutkauskaitė 8/C. Trahan-Davis 14, K.Vengrytė 10.
Čekijoje – dar vienas antausis Trečiąsias Vieningosios lygos (VL) turnyro rungtynes Klaipėdos „Neptūnas“ žaidė Čekijoje su Nymburko ČEZ ekipa. Ir jose mūsų krepšininkams nenusišypsojo laimė – patirta trečioji nesėkmė 78:84.
Puolėjas: „Neptūno“ aistruoliai laukia geresnio M.Andriuškevičiaus (dešinėje), Čekijoje pelniusio 7 taškus, žaidimo.
Česlovas Kavarza
B grupė
Lygoje debiutavę klaipėdiečiai energingai pradėjo susitikimą – išsiveržė į priekį 15:6. Šeimininkai atsitokėjo per antrąjį ketvirtį. Po Milano Pavkovičiaus tritaškio surengtas spurtas 13:2 leido čekams prieš pertrauką išsiveržti į priekį. Pailsėję šeimininkai tęsė lietuvių krepšio šturmą. Įpusėjus kėliniui Nymburko vyrai surengė tritaškių festivalį. Tribūnos siautė, nes skirtumas beregint pašoko iki 19 taškų – 68:49. Tačiau „Neptūno“ žaidėjai nesiruošė nuleisti rankų. Po Deivydo Gailiaus tritaškio 36-ąją min. klaipėdiečiai priartėjo iki 4 taškų – 69:73. Per likusias minutes varžovai sugebėjo atitrūkti, o rungtynes laimėti 84:78. „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis prisipažino, kad nežino, kas atsitiko jo žaidėjams trečiąjį kėlinį, kurį jo auklėtiniai pralaimėjo 13 taškų skirtumu. „Gerai pradėjome susitikimą, tačiau antrajame ketvirtyje išbarstėme persvarą. Aiškinsimės, kas nutiko po didžiosios pertraukos. Džiaugiuosi, kad vyrai nenuleido rankų ir kovojo iki paskutiniųjų sekundžių“, – rungtynes apibendrino strategas. Toje pačioje B grupėje Kauno „Žalgiris“ iškovojo puikią pergalę, savo arenoje po atkaklios kovos parklupdęs Maskvos CSKA ekipą
Vieta Komanda
c.kavarza@kl.lt
1. „Žalgiris“ 2. CSKA 3. „Nižnij Novgorod“ 4. „Enisej“ 5. VEF 6. „Triumf“ 7. ČEZ 8. „Lokomotiv-Kuban“ 9. „Neptūnas“ 10. „Cmoki-Minsk“
Rungt.
Perg.
3 4 3 3 4 4 4 4 3 4
3 3 2 2 2 2 2 2 0 0
– 76:66. Rezultatyviausiai tarp kauniečių žaidė Kšyštofas Lavrinovičius – 19 taškų, Rimantas Kaukėnas – 12 ir Mindaugas Kuzminskas – 8. Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ klubas 61:54 parklupdė Nižnij Novgorodo „Nižnyj Novgorod“ penketuką. Mantas Kalnietis per 14 minučių Krasnodaro ekipai pelnė 6 taškus, Simas Jasaitis per 18 min. – 4. Antrąjį pralaimėjimą turnyre patyrė Ramūno Butauto treniruojama Rygos VEF ekipa. Latvijos čempionai Krasnojarske po pratęsimo 93:96 nusileido „Enisej“ klubui. Latviams 13 taškų pelnė klaipėdietis Donatas Zavackas, žaidęs net 38 min. A.Kavaliauskas tiek pat taškų surinko per 36 min. Kitas VL rungtynes „Neptūnas“ žais rytoj namie su taip pat be pergalių rungtyniaujančiais Minsko „Cmoki-Minsk“ (Baltarusija) krepšininkais. Susitikimo pradžia – 19 val.
Pastangos: K.Maksvytis auklėtinių maldavo geriau gintis.
Rungtynių statistika Nymburko ČEZ (Čekija) – Klaipėdos „Neptūnas“ (Lietuva) 84:78 (17:20,
25:18, 26:13, 16:27). L.Palyza 18, M.Pavkovičius 15, R.Rančikas 14, J.Welschas 13, P.Benda 8, D.Naymickas 6, M.Tayloras ir V.Hrubanas po 4, R.Nečas 2/D.Gailius 24, R.Broadusas 18, M.Runkauskas 10, M.Andriuškevičius 7, M.Runkauskas 6, N.Barinovas 5, M.Mažeika ir V.Šarakauskas po 3, L.Mikalauskas 2. Kauno „Žalgiris“ (Lietuva) – Maskvos CSKA (Rusija) 76:66 (19:17, 24:24, 10:13,
23:12). Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija) – Nižnij Novgorodo „Nižnij Nov-
gorod“ (Rusija) 61:54 (12:9, 15:16, 12:19, 22:10). Krasnojarsko „Enisej“ (Rusija) – Rygos VEF (Latvija) 96:93 (27:22, 24:17,
18:18, 17:29, 10:7). Minsko „Cmoki-Minsk“ (Baltarusija) – Liubercų „Triumf“ (Rusija) 62:85
(12:21, 12:20, 10:25, 28:19).
19
antradienis, spalio 30, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.
Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Proto dantis antradienis – Juoko darbas trečiadienis – Naftotiekis ketvirtadienis – Palikuonis penktadienis – žarsteklis
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.
(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).
Praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremerienė.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA
Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 6 d.
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.
Avinas (03 21–04 20). Sėkminga diena. Jausite šeimos, vaikų ir kolegų supratimą bei palaikymą. Jiems taip pat bus reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, ypač jei norite pagerinti supantį pasaulį. Jautis (04 21–05 20). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Dvyniai (05 21–06 21). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas, nes daugelis nesupras jūsų skonio. Šis sudėtingas laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia pabūti vienumoje. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Liūtas (07 23–08 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų įsitikinimams. Visa tai gali sugadinti dieną. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Mergelė (08 24–09 23). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Skorpionas (10 24–11 22). Laukia svarbus susitikimas, galimi emocionalūs pokalbiai, per kuriuos pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos daug nuveikti. Ožiaragis (12 22–01 20). Susidursite su žmogumi, kurio sumanymai skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis ar supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių reikia. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vandenis (01 21–02 19). Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena puiki. Žuvys (02 20–03 20). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.
Orai
Šiandien Lietuvoje šals, vietomis snigs. Temperatūra bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Trečiadienio naktį numatomos šalnos iki 5 laipsnių šalčio, kai kur pasnigs. Pajūryje išsilaikys silpnai teigiama temperatūra. Diena bus šiltesnė – temperatūra kils iki 2–7 laipsnių šilumos, pajūryje gali palyti.
Šiandien, spalio 30 d.
+2
0
Telšiai
Saulė teka 7.16 Saulė leidžiasi 16.48 Dienos ilgumas 9.30 Mėnulis (pilnatis) teka
+1
Šiauliai
Klaipėda
+1
Panevėžys
0
Utena
+1
304-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 62 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.
Tauragė
+1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +6 Brazilija +32 Briuselis +10 Dublinas +8 Kairas +30 Keiptaunas +23 Kopenhaga +8
kokteilis Kokia valdžia, tokia tvarka Anąryt viena klaipėdietė vos nespro go iš pykčio, kai išvydo, kad jos laipti nė „papuošta“ vadinamaisiais „tagais“, o, liaudiškai sakant, ištepliota. Anot skaitytojos, iki šiol ji mažai jau dinos i mat yd ama nutepl iot us pa stat us, kitas vietas, tačiau nebegalė jo likt i abejinga, kai paraz itas než i nia kaip įsliūk ino į jos laipt inę ir pa liko žymes. „Šiuo atveju „Kokteilis“ pateikė konkre tų pavyzd į, kaip „skanu“, kai tau, o ne kitam kažkas padaro blog į, – moral i zavo Pastebėtojas. – Kol gyven i tyl iai ir šiltai, tai ten kažk ur ištepl iotos sie nos ar triukšmas yra tarsi anekdotas, bet va kai tau... Gyvenu senam iest y je ir kasdien matau, kaip griaunamas mano namas tikrąja to žodžio prasme, bet pakeist i nieko negal iu. Paaugl iai taip aprašinėjo visus pakampius, kad greitai bus kaip „harlemas“. Remonta vome, dažėme dur is – pamat yt umė te vaizdą šiand ien. Kok ią turime val džią, tok į tur ime ir gyvenimą.“
Londonas +10 Madridas +8 Maskva 0 Minskas –1 Niujorkas +14 Oslas –1 Paryžius +11 Pekinas +13
Praha +3 Ryga 0 Roma +15 Sidnėjus +28 Talinas +1 Tel Avivas +31 Tokijas +18 Varšuva +2
Vėjas
1–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
0
+1
Vilnius
Marijampolė
+1
Alytus
Vardai Alfonsas, Darata, Edmundas, Skirgaila, Skirvydė, Volfgangas
spalio 30-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-2
0
0
+1
4
+3
+5
+2
+1
4
+1
+5
+4
+6
10
rytoj
ketvirtadienį
1918 m. slovakai sut iko su čekais sudaryti sąjun gą, o bendrą valstybę pa vadinti Čekoslovakija. 1938 m. per radiją skai tant Herb ert Georg e Wells romano „Pasaulių karas“ ištrauką, o milijo nams amer ik iečių pat i kėjus, kad marsiečiai iš ties įsiveržė į Žemę, JAV kilo masinė psichozė. 1953 m. mirė vengr ų ir austr ų komp oz itor ius, vienas žym iausių Vie nos naujosios operetės kūrėjų Imre Kalman.
1960 m. gimė Argenti nos futbolo žvaigždė Diego Maradona.
1988 m. Seule (Pietų Korė ja) daugiau nei 6 500 jau naved žių por ų, prik lau sančių sektantinio pobū džio bažnyčiai, vienu me tu sumainė aukso žiedus. 1990 m. Kinija paskelbė gyventojų surašymo re zultatus, kurie siekė 1,13 milijardo. 1990 m. iškasus kanalą po Lamanšo sąsiaur iu, iš Didžiosios Britanijos į žemyninę Europos dal į pirmą kartą nuo ledyn mečio vėl tapo įmano ma nukeliauti sausuma.
Uraganas sustabdė filmavimą
Reikėtų griežtesnių įstatymų Visiems skauda, kai matai „tagus“, bet ką gal i padar yt i? Ką gal i pakeist i? – klausė Baimė. – Jei pač iai vald žiai, tvarkos ir saugos sergėtojai, tai ner ū pi? Pamatęs, kad teplioja, perspėji, o ką gaun i įkand in? Pasiunčia labai tol i ir dar bėga bandydami tau užpurkšti ar nutvert i už kupros. Tai ir eini akis nu leidęs, kad, gink Dieve, neužkl iūtum. Gal išt ies reikėtų išleist i įstatymą dėl sienų pasiramsčiav imo? Dėl slid žių gatv ių atsakomybės ir nuostol ių pa deng imo? Dėl šiukšlės numet imo ir pan. Vald in inkai, jei įvedėte mašinų apmokėjimo tvark ą, prie kur ios vi si jau beveik priprato, tai gal imk itės drąsesn ių žingsn ių? Kuo mes skir ia mės nuo kitų?“
Grėsmė: besiartinantis uraganas Sandy trikdo įprastą amerikiečių gyvenimą ir planus.
Amerikos rytinėje pakrantėje be laukiant uragano Sandy sustab dytas biblinio epo „Nojus“ filma vimas.
Režisieriaus Darreno Aronofsky filmas, kuriame vaidina aktoriai Russellas Crowe ir Emma Wat son, jau kelis mėnesius filmuoja mas Long Ailande Niujorko vals tijoje. Tačiau atrodo, kad JAV
nų piešiančius dailininkus premi juoti?
Linksmieji tirščiai Kurorte vyr ukas susipaž ino su mo ter imi. Pirmą vakarą tiesiog palydėjo namo, antrą paglostė jai ranką, trečią vakarą pabandė ją apkabinti. Moter is pasipiktinusi pareiškė: – Žinai, aš tavęs nesuprant u! Tu gal manai, kad aš čia pusę met ų atosto gausiu? Česka (397 719; negaliu patikėti, kad tikrai baigėsi masinė rinkimų psichozė)
JAV prezidentas Barackas Oba ma pirmadienį buvo priverstas at šaukti planus dalyvauti priešrin kiminės kampanijos renginyje su buvusiu prezidentu Billu Clintonu Orlande Floridoje ir sugrįžti stebė ti audros į Vašingtoną, kad prirei kus vyriausybė galėtų atitinkamai reaguoti į uraganą, likus vos aštuo nioms dienoms iki rinkimų.
Šimtai Paryžiaus gyventojų ir tu ristų sekmadienį rikiavosi į eilę, norėdami pasinaudoti reta proga apsilankyti Prancūzijos preziden tūros soduose.
BNS inf.
Šveicarijos mokslininkų teigimu, apie 13 m aukščio cunamis, beveik prieš 1 500 metų sukeltas uolų griūties, nusiritusios į Ženevos ežerą, smogė jo pak rantėms. Šis incidentas, pasak moksl in ink ų, ro do, kad cunamių pavojus tebegresia Že nevos ir Lozanos miestams, taip pat ki toms gyvenvietėms kalnų ežerų ir aukš tus krantus tur inčių fiordų pak rantėse. Moksl in inkai pabrėžė, kad šį įvyk į 563 mūsų eros metais aprašė prancūzas vys kupas Gregory iš Turo. VI a. tokio aukš čio banga neabejotinai būtų nuniokoju si Ženevą, kaip aprašo Gregory, o ir mū sų dienomis ji visiškai užlietų didelę dalį miesto centro, perspėjo mokslininkai.
Tokia galimybė atsirado nauja jam šalies prezidentui Fancois Hollande’ui nusprendus kiekvie ną paskutinį mėnesio šeštadienį atverti XVIII a. statytų Eliziejaus rūmų sodų vartus visuomenei. Iki šiol paryžiečiai ir turistai čia būdavo įleidžiami tik kartą per me tus rugsėjo mėnesį, Paryžiaus pa veldo dienų savaitgalį. Į sodus galima patekti tiesiai iš Eliziejaus laukų pro kaldintus me talinius vartus, kuriuos puošia Prancūzijos simbolis – paauksuo tas gaidys. Lankytojai į sodus įleidžiami pa skutiniais mėnesio sekmadieniais nuo spalio iki kovo nuo vidurdie nio iki 17 val., o nuo balandžio iki rugsėjo – nuo 13 iki 19 val.
BNS inf., „Reuters“ nuotr.
BNS inf.
Cunamis ežere Pasiūlymas: o gal gražiai ant sie
pareigūnams sekmadienį perspė jus gyventojus apie audrą, kuri į rytų pakrantę atneš stiprius vėjus ir lietų, projektą teks atidėti. „Nojus“ yra ne vienintelė juos ta, kurią paveiks šis uraganas. Niujorke atšaukta antradienį numatyta filmo „Ana Karenina“ premjera, taip pat iki antradienio atšaukiami visi renginiai Brod vėjuje.
Atsivėrė Eliziejaus rūmų vartai