2012-11-03 Klaipeda

Page 1

Nr. 257 (19 558)

6< .=8?6š 62;6@ 9 2 A.1

8

10p. ProtĹł

ji nutekÄ—

mas kei

Ä?ia kryp

tÄŻ.

l is pasau

cNXN_R-XY Ya ?RQNX a\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

PROGRAMOS

vakarÄ—

Iť men o pasa ulio – į

Ĺžioje i vald KinijÄ…? kyÄ?ia Ar po naujoviĹł ÄŻ atneĹĄ

Ya QVR[N ]N`NbYV`- Vb` XV` Xa\_ ?RQN 4NYV N[` 7bYVWN[N`

www.kl.lt

2 A.16 2;6@ 9. =8?6š6<

NET 38

VĖLYVAS „BMA LIETUVOS“

TAIKIKLYJE TV KANALŲ SEZONAS

2012 m. lapkriÄ?io 3 d.

lapkriÄ?io 3, 2012

KÄ… ben dra ciniu dar su biurokra ti Ĺžmogus bu gali turÄ—ti niu administrakĹŤ ? linkinius NetikÄ—tu kar rybiĹĄkas me no jeros ĹĄuo nusi klai , tiek turbĹŤt ir liu tiek save appÄ—dietÄ— vaip iĹĄ RĹŤta Var paÄ?iÄ… nuste sprÄ™sti binaitÄ— ban ĹĄiÄ… dile dys samÄ….

+

s mekeriu s per pen dovau – kartÄ… kÄ—s, kas va ÄŻvykiĹł paaiĹĄ politiniĹł mui. Jame ĹĄalies vi infĹžiniĹĄki rbiausiĹł suvaĹžia bei. bÄ™. Mil eksportas ir nelygy nam sva tĹł partijos saulio valsty lÄ—s vie cialinÄ™ ros projektai so didĹžiu si nis ekomu pralei- rastruktĹŤ variklis, taÄ?iau ruoĹĄia iÄ?iĹł pa ÄŻ ĹĄalies vaitÄ™ Joh- – Kinijos Kinija stanÄ?iam Ko tojĹł ska jie sa jekcijos kia diena iĹĄ nalistas vimÄ… bÄ—s in sie ven gy suvaĹžia joje. BBC Ĺžur Şė: „Jei ku- vyriausy daĹžnai nepa bininkĹł. vyk gal brÄ— ir tus dar atsi- do Kini rÄ—tĹł nomikÄ… has pa tikrai Kinijos riĹł no sianÄ?iĹł siai pa vimo gas. SudwortKinijos lyde paĹžangÄ… dienos triĹŤ ekspertas iĹĄ lo mosuvaĹžia ir Li Keqian riai nas didĹžiau vers 10 jo ti, kokiÄ… ry Liu, na tete po nors iĹĄ tinÄ—s

SAVAITĖS HOROSKOPAS IR KRYŽIAŽODIS

KINO FOTELIS

DIDŽIOSIOS BRITANIJOS GELBĖTOJAS

istų omun kinų k nkios AuALBUMAS toritetingas „Santa

KULINARIJA

rams tan Ne tik vegeo go iki ao Zed A Nuo M BIBLIOTEK Kvietimas bĹŤti

Briuse

lÄŻ

Kita me da

Vos prieĹĄ lio pusÄ— mÄ—nesÄŻ BriuselÄŻ uos jÄ… vietÄ…, keliasde iĹĄkeitusi RĹŤta tamiestÄŻ ÄŻ ar darbÄ…, mos ĹĄimt tau – viena ar imtis mingai iĹĄ Ma veiklos, ar ÄŻveikÄ— tieÄ?iĹł, kurie kaĹžko papildotyt, ir buvo pa sÄ—kgrieĹž das“, – dabar atÄ—jo atsisakyti. skirti dirb tÄ… atrankÄ… latinÄ—je toks pe ĹĄypsojo ir ti Lie riosi paĹĄne jungoje. atstovybÄ—je Eutuvos nuokovÄ—. Ge ropos SÄ…- RĹŤ riausias vais Tuo tar gas sius priÄ— dy Ga tas mi tau ta tiki pu be Jinpin rankos partijos den- ris sauliui paro per pastaruo vos – savo de „Kinija os tarp symenan no dabar dorai – gal durs Xi KomunistĹł Europ pabrėŞė: delis vyriau preten ti, nuo likÄ™s Klai pavaduotojos ĹĄiniosios nys nÄŻ pa ĹĄalis padarÄ— ilgai sukti Peko viskas nÄ— neprisilos, rengi jĹł.“ lyg di „Tai bu tinÄ—je tĹł Ĺ ie du pagrindiniais ti dabarti menui jo mĹł. Vyvadovas pÄ—dos muzi mingas Kinijos sos rĹŤmuoHu nereikÄ— sus ÄŻ Ĺ anchaje esan- kyk kelÄ™. Perne kelia proble nelyg keis kinio teat – mas. Ir vo spontaniĹĄ prasidÄ—jo. RamĹŤnas ReikĹĄ laikomi vi metĹł, per tÄ— m. pa sekretoriĹł kryĹž ratas su tĹł kas kai mane ji pa Ä?io 8 d. se Liaudies ro tvir kran ri, ri dies Kaub 2013 tin lÄŻ, tik ta je pa pakvies pakvie sprendibao. Liau ralinÄŻ Lapk deĹĄimt- bÄ—s apa yra per stip lies iĹĄteklius, Ä?iuo da karjeros ti, kad buvu rys galÄ—tĹł jos tais tijos gene jerÄ… Wen Jia ma ir jis nijos rytinÄ— pastarÄ…jÄŻ Kinijos ĹĄa siĹł bÄ— sios ko vau atran prisiminiau, tÄ— ÄŻ BriuseKi to kine esan par XVIII nistĹł parti riausy kontroliuoja atskirtÄŻ visuolegÄ—s lio pusÄ™. posĹŤkis turi ir kad daly tis per ÄŻspĹŤdingiau koje. Ne numa sidÄ—s ir prem trĹŤks kitÄ… me vase pra likos komu Jintao vaĹžiavimÄ… misijos sudÄ—- tis didmies stiebian- grieĹžtai na socialinÄ™ gai.“ vienu da- ma plyĹĄ turiu turÄ—jau siekio, si R.Kau be po su ko mas vata Ĺžan su di patekti. jog ko spinno gy tÄŻ Per Respub vimas. lis KirinÄ—s tĹł – po su tai di do pa a _ ÄŻvertini brys pripaŞįs yra lai nu KinÄ—s ka noma, kad apie 70 mesaulio mies ]Ve• [b\ ta, jog mano gy venimo dÄ—snin Dar vienas bokĹĄtais,ir pra- o nÄ—je ir truk didĹžioji da ti, vymas su suvaĹžia Ĺžiavi mas Centri teikia limybiĹł stiklo toks pa me orga Ma pla @PN[ sikeis jo, „jei negali varto suprastai, venimÄ… viskas gumas – ÄŻ ir dangĹł centrais ÄŻdoQ\Z` Suva siu valdĹžios patvirtina- ties kaita. misijoje pa miĹł pa tesniĹł gaĂş OĂ› Pasak jamR[ tarsi sa teks ateina Ä?iais ÄŻ prekybos tais. a\ Wap tojĹł kiek kai ko tir kad c tik paven vai Ä?iĹł, Ä?iau metÄ… jos miĹĄ mo mau me. ÄŽsi niekada ne taÄ?iau VR` Tf aukĹĄ du, kad Ĺžiavi dinÄ?iais apartamen vadina Kini nijos gy vienareikĹĄ subalansuo tikinau, Jame partijos penk ne aĂş N Y ko LietuvÄ… bei vikamas proc. nariĹł. tĹł nijoje. pa- imavoti uĹž vietÄ… reikia drasky aV ]N ]_N` bangiais Ĺ anchajĹł RĹŤta Var riausy rokai labiau kuriame ir ren po saule, munis tis, mas V\ `XV_ ir atsi lÄŻ, naitÄ—: DaĹžnas boliu. ma Ko grama, taÄ?iaujos val dĹžiosti darbo kurti ge saugu Ĺžiavimui virs Ă› ZR ` mode reikiai turÄ—s je“, – pa suka ÄŻ tave lai nes ji pati TVNb Q do gau sim po nisuva mikos rinamas ku Niekada ty Ä?io pro sia s Ki ni biausi sraig galios bĹł bumas lei iĹĄ visos Ki ekono suomenÄ—s _Ă› aĂş QNb KurÄŻ lai rÄ— klaipÄ—dietÄ—. ir vietoti- Stipkinas vykstant tove. bÄ—, kĹł vi Y Q VN ab Staty aukĹĄ Ä?iau kurio svar tas ir Poli tvir Pe paskel Ĺ anchadrasky nereikia RĹŤta pri kÄ… Graikijo darbinin Şė J.Sudwort- diniai tinti“. [V W\` cN giama tas, da jau kiname no je tis, komite apara neÄŻĹžen Ĺžiniasklai elektros tie Z\ [R 8V milijonams kaip pabrÄ— ri du galus. bĹŤti ÄŻverworthas vie ne pakalbi adapta sipaĹžino, kad gyvenusi vietÄ… po kovoti uĹž Centro aĂş [b\ ci rajo Kinijos dens ar gi pareigĹŤnai jos. TaÄ?iau, suomet tu nu miestai – ras. J.Sud Liping. tĹŤrinio ja buvo labai ir Belgijoje RX` ]R_ van vie giabuÄ?iĹł metĹł Lou dalida vi kin leng ĹĄoko pati ima saule, nes ji nuo tarimas: nis biu minuÄ?iĹł, has, laz damasis su jamojo tur- jaus dau kad net kimus atsa PaĹĄneko patirti nete va, kulÄ?iÄ… 51 ÄŻ ĹĄiaurÄ™ moteris ir vo- ď Ž Pa per 15 tri ko. galinvÄ—s ma kaime DidĹžiosios KalbÄ— Ä?iu nekilno pasiteiravo: Ä?ia gyvenankaimynais tave lai ir atsisuka ÄŻ tai pakeis mo su ti nustatyti sitaikytĹł. nymu, labai ve, bet tajame li os li su pa tas ir ban ku ir vie apkrisias vais ti aplinkÄ… Kartu bendra virtu dienÄ… gaus kÄ… ĹĄio gim kino, neto ÄŻpareigo incidentĹł riÄ?io 1-osi te dir tu Ĺžurnalis gyventojĹł ga g Dexiu Turime ÄŻtakingÄ… yra ge toje. Pe nÄ… tĹł Don pastariaugeriau tas nuo visĹł jei tokiĹłtinÄ™ nuo lapk mos jokios to agen lis Kinijos joti apie ne- jasi ne tik si, kad vie butui. sostinÄ—s nos. 71 me per – pakeis ligĹł. gÄ…, labaivyriausybÄ™, tvis- nia. Ji vilia jÄ… naujam Ä?iau sie „Nuke ÄŽ sos ios neÄŻleidĹžia kurios ve- „Kokia da tik pasva kaimas pasikeitÄ—. ti jÄ… kar O dar kÄ… liauti ÄŻ ĹĄiame ne lieka ga ci kuo grei kad kinĹł gÄ—si, kad jo lÄ™ sa nÄ—s, di tas kiai mÄ… vis sau na ki Jei de kad 18-os ki ni mo ti, pen ti bĹŤs, liai. tÄ… ar di si, kaip Ä?ia iki ĹĄalÄŻ, pa leis jau, kĹŤrybin tÄŻ smar gyve keitÄ—. dĹžiau tyvĹŤs jau to prie kalus tikiuo siĹžiĹŤ suomet gyve tis kom tingÄ… gi ir per cijÄ…. Bi kÄ… nors ĹĄimtme nimas pasi si gyni „Labai transporjingus chemi rĹŤpes spek- sveika tiek aki na ĹžmonÄ—s, rÄ—pensa rÄ…jÄŻ de ga atskir mieste?“ kuri vi liuoja ir nuo , gti „Iki pat ĹžmonÄ—s. si tar gyve la tiek vidi raÄ?iui, gas. iĹĄvykti kanÄ?iame sparÄ?iai au Ä?iĹł Ĺžmo- gausiu komsunku ÄŻsten jo turto Ĺža pavo „Mano bar jauÄ?iuo te, mes daĹžtiek pro bai mos kan ĹĄiol nesura je mo tan rodyta si RĹŤta. nei ramybei“, kontro na Ĺžmones si. toksines medĹžia dau tin tui, vo nu niĹł aktyvis„Kinijo gĹł ir skurs gyvenantys vÄ—liau bus nekilnoja – apgai- atvirai, da juje. Ĺ˝ino nors nesu ją“, – ap didatĹŤros ÄŻ RĹŤ – ĹĄypso kano bu ti bar, joAnot mas ro kÄ…, IĹĄ Peki dentĹł, poli agituoja uĹž tarp turtin skurdĹžiai vo padÄ—tÄŻ, ÄŻsigyti, nes kiai auga“, lat rami tis bus ĹĄvie ro vado gailestavo Mu tos pozicivenda vome. O da turiu vis sa rie zikinio Ĺžmogui paĹĄnekovÄ—s, disi vas. Nors da keisti kĹł, ku galingÄ…, kainos smarLiping. teatdaliai dirban Laisvai nai ba kai turtingas, , – dĹžiau kad atei Ä?iam teisinin kÄ… niĹł. nÄ—s norÄ—tĹł rime labai galvos Briuselyje ne Lou bÄ™, angliĹĄkai, dĹžia“ dÄ—l dĹŤmÄ… reikia tiek ru tĹł, net teises. mpasti Tu Ĺžmo riausy lestavo pasakiĹĄ ĹĄirdis gei vokiĹĄkai, sukti siĹĄ retÄ—s „Be abe iĹĄgyvenimo. apie po raudonas jie to negali. ir didelÄ™ vy liuoja ir gaus kai bend kai, italiĹĄkai ĹĄiek gyven- ko mano sulysÄ™s ciga kalbÄ—ti timistai mai bran jo, Ä?ia daug kas bei grai li- Ĺžmo kingÄ… kontro ateitis vietos mu. .. KÄ… jau vÄ—suojanÄ?ias nimo ap raujanÄ?ios mer kiť– neei nai – op pakankasi kiek kaime labai ÄŻta met viskÄ… ras. ginti su gu, nors, kita gi ra renginius. nes, kad li- Ki tat Kinijos ri su optimiz Ĺžur- gÄ— kiantis vy suo Ĺžiavimastyni iĹĄ de- – visur ple ver patirtis ĹĄyme – ÄŻspĹŤ nos gyveĹ vedija, kuri vi ramina Ĺžmo mintimis da ÄŻvairius trau tĹł suva juokavo din – ne taip tus, paly2,5 UĹžjai ÄŻ ateitÄŻ ĹžiĹŤ tience’as, BBC sÄ…raĹĄas, bei ÄŻgyvendin ga darbo Ĺ iĹł me keisis net septinio biuro vÄ—liavas ar ninklai baisu“, nuolat si“, – savo tis parduoti to Pa tĹł projek jÄŻ RĹŤtos skai pÄ—dietÄ—. kinĹł ĹŤki – Poli lumas paprasrenginiĹł pradedant JĹŤ nis. Perdabartinio Martinas bino vienÄ… Ä?iavi – stabi bus ĹĄvie tas, bandan apartamentus. ros ĹĄven tĹł maistas kisi kal to nariĹł.Ĺžiavime biausia Ĺžiavimo ti masaĹžo koordinavimu visa Briusely mu, bĹŤsto nuo tÄ—s agen tas, tÄ—s si vyniĹł nio komite lis kad Svar va ver jo ro na ma, je atsiei ar dukart ti leriĹł kad su 2,2 tĹŤkst. Ko iĹĄ ĹĄio suva jiems rĹŤpi?nijos raiRĹŤta neatsalono vadovÄ—sir baigiant pastebi, skatina prieĹĄ brangiau na pusantNuola mln. do ekspertai je, taÄ?iau jama, lÄ— Ar jis nei Lie bus Ki gas sÄ…ra metÄ—, jog toks pozicija. rie ĹžiavimÄ… kontro SkaiÄ?iuodalyvaus apie apygardĹł. tuvoti kinai? siai, koks tgi baldai esÄ… apranga, ĹĄas Kai ku nÄŻ suva partijos je lies ku jos ko atrankoje ta spalvinÄ?ia kainuo avalynÄ—, necionali ti bri- apimanti Galiau ma, kusostinÄ— iĹĄ 40-ies ĹĄa po nemen- pat. zi Ä…jÄŻ na metĹł. padidinja beveik sidomÄ— skelbia „Ateina riu. buvo tinio nuo atstovĹł oďŹ cialiai ne jos nariai pa- dos kelias?sprendÄ— pa nalistai, prieĹĄ tiek KlaipÄ—die pojĹŤ su Poli riais deĹĄimtmet taip pat skaiÄ?ius kyÄ?iĹł. tÄ— ĹĄyp Nors nistĹł parti jos lyderius Ko gero, tis, kai norisi Tuo nu jos BBC Ĺžur Ä?io na valdĹžia Tuo nariĹł gi, kaip Gal tie ni zi Ä—mÄ— trĹŤk po- ste je ĹĄalyje jÄ… be sojosi, jog svemu dalijasi nio komiteto munismiteto vyniĹł. Vis sunkisiog rie Ko ĹĄiolinius Ki latiniame ko- tĹł televi ne labiau bino torius ti tas ko rio bruo tai yra mano ti iĹĄĹĄĹŤkiĹł. iki de timas ap siai Nuola turinÄ?iais Ko nijÄ… interne beveik mÄ—ne cekeis lig biuro Nuo joja, kad kobiuro toji Ki septyniĹł ĹĄis iĹĄplÄ— sÄŻ uĹžtru nuto akty gumÄ…, Ĺžas – pastebÄ— charaktemo pro be galiÄ… vaci kad kusi jau „Lietu ta? Per – didelÄ™ vadovais. jos politinÄ— kalbama, mĹł priÄ—mi Ĺžiavimo, joji penk Politinioniekas nea turiu kaĹž maĹždaug kas dÄ—sninvoje tur ja. di suva neĹĄ nau munistĹł karpasikeis Kini pani tijos kÄ… pakeis pu bĹŤt jo mitete, KÄ… at tĹł par dabartinÄ— riasi nuo Mao no spren po 18-ojo bĹŤti vÄ—l sukia komti. Ar gy sÄ™ metĹł elg ja nesugalvo vimÄ… Ä?iĹł ko PotĹł sau ski tis“, venamÄ…publi- sÄ…, todÄ—l ma, jis gali nariĹł, t. y. Taigi, valdan linÄŻ suvaĹžia bartiniĹł leisti taip gerokai da ma res ja tesi RĹŤta. – stebÄ—jona nÄ— niĹł Nacio iĹĄ devyniĹł mojo komi sistema net vadina sia politi kaip spÄ— iki septy to nariai buss. ni Ä?iau kĹł ir priima maĹžintas nio komite riam Vykdo aukĹĄ septy lai na y. rai ro t. biu lati ta bend biuro ď Ž RyĹĄys: litinio koniĹĄka, vadovybÄ— du Nuo Politinio partija ÄŻkur Ă&#x; 8YNV ]Ă› nijos skirti QĂ– OR[ nio kovadovas, to nariĹł. nistĹł

Klai­pÄ—­die­tÄŻ I.Va­si­liaus­kÄ… nuo emig­ra­ci­jos iť­gel­bÄ—­jo jo paties ÄŻkur­tas vers­las. Ĺ eť­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

13

e ingo: p i Jinp

X

laimingiems

kartos

Barbaros“ patriarchas

Kaina 1,60 Lt

Ĺ iandien priedai 14

Ki pri lati mu lies nis ťa tų partijos sprendimus. biuro Nuo sidalijimo Kinijos ko pa – fakti nio nis Polititi rių valdŞios tas per 16Tarp jų nis Komu rinės karinės li tin na genera rius ir Cent Jintao. miteto buvo įtvir Hu sekreto vadovas joje susiklos-- principas jos ni komisi 2002 m. Ki ralinis sekre ne Nuo kad ge ktika, tė pra

TiraĹžas 35 180

a a_b ]NZ Q

N ON_ [b XR YVN [b\

a_Nb X\`

Po mir­ties – ÄŻ kos­mo­sÄ… WĂ– [b\ Ra cV_ aĂ– _ a\` “ X  @PN[ ]Ve• [b\ a aĂş XN_ Zb [V` Ă˜VN `V X\ R[X a\ WV XRV` ] [V W\ WR XRV R aNV` 8V a\ XN_ aĂ– ]N VNV` Z V\ RYV tacija: YVR` ]\ YV aV [ ď Ž Ro &!& Z N

?Ă­ a\` CN_ [NV aĂ›` N` ZR [V [ V\ N_ PUf c\ [b\ a_

„Tai skir­tin­gĹł tau­tĹł Ĺžmo­niĹł ka­ti­las, ku­ria­me ver­da vel­niai Ĺži­no kas.“ Lie­tu­vos nuo­la­ti­nÄ—­je at­sto­vy­bÄ—­je ES dir­ban­ti Rō­ta Var­nai­tÄ— Briu­se­lÄŻ api­bō­di­no kaip ypa­tin­gos au­ros mies­tÄ….

14p.

„Me­ri­dia­ną“ vÄ—l pluk­dys ÄŻ do­kÄ… Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ vi­du­je – ĹĄiur­pĹŤs vaiz­dai: su­pu­vu­sios grin­ dys ir sie­nos, be­si­skver­bian­tis van­ duo, vo­ra­tink­liai. Ta­Ä?iau vaiz­das lai­ve neil­gai tru­kus pa­si­keis. Po sa­vai­tÄ—s bar­ken­ti­na bus iť­temp­ta re­mon­tui. Skver­bia­si van­duo

„„Eg­zo­ti­ka: Kai­ro ka­pi­nÄ—­se gy­ve­nan­tys Ĺžmo­nÄ—s vi­siť­kai ne­si­bo­di mi­ru­sių­jĹł kai­my­nys­tÄ—s.

Kol lie­tu­viai kal­ba apie po­rei­kÄŻ iť­lai­ky­ti tra­ di­ci­jas, pa­ger­bian­Ä?ias ÄŻ ana­pi­lÄŻ iĹĄÄ—­ju­sius ar­ ti­muo­sius, pa­sau­ly­je ran­da­si nau­ji ir net dras­tiť­ki bō­dai lai­do­ti mi­ru­siuo­sius. Kai ku­rie jĹł – mums sun­kiai su­vo­kia­mi.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Verk­ti ir alp­ti – ne­sti­lin­ga

Di­dĹžiu­liai kie­kiai ka­pi­niĹł Ĺžva­kiĹł, glÄ—­biai Ĺžie­dĹł, puokť­tÄ—s iĹĄ dirb­ti­niĹł gÄ—­liĹł – to­kia mi­ru­sių­jĹł die­nos pa­ mi­nÄ—­ji­mo rea­ly­bÄ— gy­va tik ke­lis pa­ sta­ruo­sius de­ťimt­me­Ä?ius.

Er­lan­do Pap­laus­kio nuo­tr.

Dau­gy­bÄ™ me­tĹł Lie­tu­vo­je mi­ru­sie­ji bu­vo pa­ger­bia­mi ne tik kur kas san­ tō­riau, bet ir la­bai skir­tin­gai. Et­no­ lo­gai ti­ki­na, kad lie­tu­viĹł san­ty­kis su mi­ru­siai­siais il­gai lik­da­vo glau­dus ir su jais at­si­svei­ki­nus. „Lie­tu­viams bu­vo bō­din­gas iĹĄÄ—­ju­siĹł ar­ti­mų­jĹł il­ge­ sys, no­ras juos pri­si­min­ti ir net mi­ru­sių­jĹł kul­tas.

4

Da­bar­ti­nÄ— bar­ken­ti­nos bĹŤk­lÄ— – ava­ri­nÄ—. Nau­jie­ji sa­vi­nin­kai ne­sle­ pia, jog ne­si­ti­kÄ—­jo, kad lai­vas yra taip ap­leis­tas. Vaiz­dai bur­lai­vio vi­ du­je ke­lia ĹĄiur­pÄ…. Pa­te­kus ÄŻ lai­vo vi­dĹł pa­si­tin­ka drÄ—g­mÄ— ir pe­lÄ—­siĹł kva­pas. Klai­pÄ—­ dos sim­bo­lio, ku­ria­me anks­Ä?iau vei­kÄ— res­to­ra­nas, grin­dys su­pu­vu­ sios. Rei­kia ei­ti at­sar­giai, nes kai ku­rio­se vie­to­se ga­li ÄŻsmig­ti ko­ja. Lai­vo sie­nos taip pat iť­pu­vu­sios, apau­gu­sios pe­lÄ—­siais. Per bar­ken­ ti­nos ĹĄo­nus ÄŻ vi­dĹł skver­ bia­si van­duo.

www.kl.lt

Jau prasidÄ—jo balsavimo etapas! Balsuoti galite portale www.KL.lt

2

2

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

miestas

„Me­ri­dia­ną“ vėl pluk­dys į do­ką 1

Vėl skai­čiuos biuletenius Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­do­je Sei­mo rin­ki­mų aist­ros vis ne­rims­ta – va­kar Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) nu­spren­dė, kad vie­ no­je Bal­ti­jos vien­man­da­tės apy­gar­ dos apy­lin­kė­je tu­ri bū­ti per­skai­čiuo­ ti ne­ga­lio­jan­tys biu­le­te­niai.

Šian­dien bus per­skai­čiuo­ti biu­le­ te­niai, ku­rie ne­ga­lio­jan­čiais pri­ pa­žin­ti Klai­pė­dos Van­dens rin­ki­mų apy­lin­kė­je. „Ši apy­lin­kė, ga­li­ma sa­ ky­ti, bu­vo jaut­riau­sia. Ji pa­sku­ti­nė pa­tei­kė duo­me­nis, jo­je mū­sų ste­bė­ to­jai ma­tė, kaip rin­ki­mų apy­lin­kės ko­mi­si­jos na­riai gin­či­jo­si dėl kai ku­ rių biu­le­te­nių pri­pa­ži­ni­mo ga­lio­jan­ čiais. Be to, šio­je apy­lin­kė­je ne­ga­lio­ jan­čiais bu­vo pri­pa­žin­ta dau­giau­sia biu­le­te­nių – 77“, – aiš­ki­no Li­be­ra­ lų są­jū­džio kan­di­da­to Bal­ti­jos apy­ gar­do­je Ar­tū­ro Šul­co rin­ki­mų šta­bo va­do­vė Aud­ro­nė Bal­nio­nie­nė. Bal­ti­jos apy­gar­do­je Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Rai­mun­das Pa­liu­kas A.Šul­ cą nu­ga­lė­jo 68 bal­sais. Pir­ma­sis ga­ vo 5 355 bal­sus, ant­ra­sis – 5 287. Li­be­ra­lų są­jū­džio par­ti­ja VRK pra­šė per­skai­čiuo­ti jei ne vi­sus rin­kė­jų už­pil­dy­tus biu­le­te­nius, tai nors ne­ga­lio­jan­čius, ku­rių vi­so­je apy­gar­do­je bu­vo 579. „Ypa­tin­gai ne­si­džiau­gia­me VRK spren­di­mu per­skai­čiuo­ti ne­ga­lio­ jan­čius biu­le­te­nius tik vie­no­je apy­ lin­kė­je. Ta­čiau mums išaiš­ki­no, kad jei iš tų 77 ne­ga­lio­jan­čių biu­le­te­nių bent 10 bus ras­ta ga­lio­jan­čių, tuo­ met ga­li bū­ti nu­spręs­ta ar­ba per­ skai­čiuo­ti vi­sus ne­ga­lio­jan­čius biu­ le­te­nius, ar­ba ne­tgi ap­skri­tai vi­sus“, – ti­ki­no A.Bal­nio­nie­nė. A.Šul­co rin­ki­mų šta­bas pra­šy­mą per­skai­čiuo­ti rin­kė­jų bal­sus pir­ma­ die­nį bu­vo pa­tei­kęs Bal­ti­jos apy­ gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jai. Ta­čiau ši pra­šy­mą at­me­tė kaip ne­pag­rįs­ tą, nes bal­sus rei­kia per­skai­čiuo­ti tuo­met, kai skir­tu­mas tarp kan­di­ da­tų yra ma­žes­nis nei 50 bal­sų. Toks bu­vo po ant­ro­jo Sei­mo rin­ ki­mų tu­ro Pa­jū­rio apy­gar­do­je, to­dėl bal­sai bu­vo per­skai­čiuo­ti. Po šios pro­ce­dū­ros kon­ser­va­to­riaus Pra­ no Žei­mio, lai­mė­ju­sio Sei­mo na­rio man­da­tą, per­ga­lė prieš Dar­bo par­ ti­jos at­sto­vę Ge­no­vei­tą Kra­saus­kie­ nę išau­go nuo 45 iki 48 bal­sų. VRK va­kar nu­spren­dė per­skai­ čiuo­ti ir dvie­jų Pa­jū­rio apy­gar­dos apy­lin­kių – Alks­ny­nės ir Atei­ties – vi­sus biu­le­te­nius. Taip pat nu­ spręs­ta dar ke­lio­se apy­lin­kė­se su vie­tos ko­mi­si­jų na­riais iš­siaiš­kin­ ti, ko­dėl iš vi­so nė­ra ne­ga­lio­jan­čių biu­le­te­nių bal­suo­jant iš anks­to. G.Kra­saus­kie­nė krei­pė­si į VRK, kad Sei­mo rin­ki­mų ant­ro­jo tu­ro re­zul­ta­tai Pa­jū­rio apy­gar­do­je bū­ tų anu­liuo­ti. Spren­di­mą rin­ki­mų prie­vaiz­dai ža­da skelb­ti šian­dien.

Jis nuo­lat – kas ke­ tu­rios va­lan­dos – iš­ pum­puo­ja­mas. Kai ku­rio­se lai­vo pa­tal­p o­se bai­m i­n a­m a­s i įjung­ ti elekt­rą, kad neį­vyk­tų trum­pas jun­gi­ma­sis. Spe­cia­lis­tai jau anks­čiau yra kons­ta­ta­vę, kad, jei bur­lai­vis lik­ tų prie Da­nės kran­ti­nės per žie­mą, pa­va­sa­rio jis ne­su­lauk­tų. Kvie­čia į iš­ly­dė­tu­ves

Ta­čiau vaiz­das mies­to sim­bo­ly­je po pus­me­čio tu­rė­tų pa­si­keis­ti. Lapk­ri­ čio 10-ąją, šeš­ta­die­nį, 10 val. nu­ma­ to­ma lai­vą iš­temp­ti re­mon­tuo­ti. Bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ pa­ra­ mos fon­do va­do­vas Ai­das Ka­vec­kis tvir­ti­no, kad bar­ken­ti­na tik­rai bus iš­pluk­dy­ta, jei tai da­ry­ti leis oro są­ly­gos. Vers­li­nin­kas vi­sus klai­pė­ die­čius kvie­tė da­ly­vau­ti bur­lai­vio iš­ly­dė­tu­vė­se. A.Ka­vec­kis pa­sa­ko­jo, kad „Me­ ri­dia­ną“ temps du vil­ki­kai. Pro­ ce­so me­tu iš lai­vo bus siur­bia­mas van­duo.

Klai­pė­dos sim­bo­lio, ku­ria­me anks­čiau vei­kė res­to­ra­nas, grin­dys su­pu­vu­sios. Rei­kia ei­ti at­sar­giai, nes kai ku­rio­se vie­to­ se ga­li įsmig­ti ko­ja.

„Vis­kas bus at­lik­ta pro­fe­sio­na­ liai. Prob­le­mų, vel­kant lai­vą, ne­tu­ rė­tų kil­ti. Jis bus sau­giau nu­temp­ tas į do­ką“, – pa­brė­žė va­do­vas. Tem­piant bur­lai­vį bus pa­kel­ti abu – Bir­žos ir Pi­lies – til­tai. Vai­ ruo­to­jams siū­lo­ma rink­tis ki­tus marš­ru­tus, sie­kiant iš­veng­ti ne­ pa­to­gu­mų. Nu­ma­to­ma, kad Bir­žos til­tas bus pa­kel­tas 10 val., Pi­lies –

Skir­tu­mas: iš išo­rės bur­lai­vis at­ro­do ge­riau nei vi­du­je.

apie 11 val. Va­kar jų pa­kė­li­mas bu­vo su­de­rin­tas su sa­vi­val­dy­be. Su­mo­kė­jo vi­sas sko­las

Bur­lai­vį „Me­ri­dia­nas“ re­mon­tuos įmo­nė „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­ tas“. Nu­ma­to­ma, kad do­ke jis iš­ bus apie 5–6 mė­ne­sius. Anot A.Ka­vec­kio, lai­vas bus su­ re­mon­tuo­tas iš pa­grin­dų, ta­čiau, kiek kai­nuos dar­bai, ne­ko­men­ tuo­ja­ma. Po re­mon­to bar­ken­ti­na bus par­ ga­ben­ta į da­bar­ti­nę vie­tą – Da­nės kran­ti­nę. Ku­rį lai­ką bar­ken­ti­no­je dar vyks ap­dai­los dar­bai. Nus­kan­din­ti no­rė­tą Klai­pė­dos sim­bo­lį iš­gel­bė­ti pa­si­ry­žo uos­ta­ mies­čio vers­li­nin­kai Aloy­zas Kuz­ mars­kis ir A.Ka­vec­kis. Jie ta­po nau­jai­siais bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ pa­ra­mos fon­do val­ dy­to­jais. Fon­dą šie vers­li­nin­kai pe­ rė­mė su vi­so­mis sko­lo­mis, ku­rios sie­kė 180 tūkst. li­tų. Pa­sak A.Ka­ vec­kio, jau at­si­skai­ty­ta su vi­sais kre­di­to­riais.

Būk­lė: lai­vo sie­nos ir grin­dys iš­pu­vu­sios, į vi­dų skver­bia­si van­duo. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Rinkėjų bal­sų pa­pir­ki­nė­to­jas pa­bė­go Ši­lu­tės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas penk­ta­ die­nį pa­skel­bė spren­di­mą bau­džia­mo­jo­je by­lo­je dėl rin­kė­jų pa­pir­ki­nė­ji­mo ir kal­ti­na­ ma­jam rus­niš­kiui Vik­to­rui Mer­tin­sui sky­ rė 5,2 tūkst. li­tų bau­dą. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Spren­di­mas: už rin­kė­jų pa­pir­ki­nė­ji­mą V.Mer­tin­sas nu­baus­tas 5,2 tūkst.

li­tų bau­da.

Al­do­nos Alek­sė­jū­nie­nės nuo­tr.

Kal­ti­na­ma­sis į teis­mo po­sė­dį at­ vy­ko, bet prieš pa­skel­biant nuo­ spren­dį pa­bė­go iš teis­mo sa­lės, iš­ vy­dęs žur­na­lis­tus. By­la bu­vo iš­nag­ri­nė­ta pa­grei­ tin­to pro­ce­so tvar­ka ir vy­ras pri­ pa­žin­tas kal­tu dėl rin­kė­jų pa­pir­ki­ nė­ji­mo. Nus­ta­ty­ta, kad spa­lio 25 die­ ną 43 me­tų V.Mer­tin­sas, vyks­tant išanks­ti­niam bal­sa­vi­mui ant­ra­ja­me rin­ki­mų į Sei­mą tu­re, trims vie­tos gy­ven­to­jams pa­ža­dė­jo su­mo­kė­ti po 10–15 li­tų už tai, kad šie bal­suo­tų už iš anks­to nu­ro­dy­tą kan­di­da­tą. Taip pat vy­ras siū­lė rin­kė­jus pa­ ma­lo­nin­ti deg­ti­ne.

Kal­ti­na­ma­sis rin­kė­jus sa­vo au­to­ mo­bi­liu nu­ve­žė į rin­ki­mų apy­lin­kę, o po bal­sa­vi­mo, ga­vęs iš jų bal­sa­ vi­mo šak­ne­les, tuo pa­čiu au­to­mo­ bi­liu par­ve­žė at­gal į Rus­nę. Ta­čiau san­dė­rį nu­trau­kė po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai. Po­sė­džio me­tu kal­ti­na­ma­sis kal­ tės ne­pri­pa­ži­no, ta­čiau teis­mas va­ do­va­vo­si iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­ tu duo­tais pa­ro­dy­mais, taip pat liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais ir ki­ta by­los me­džia­ga, nes šie įro­dy­mai tar­pu­ sa­vy­je su­ta­po ir vie­ni ki­tiems ne­ prieš­ta­ra­vo“, – ži­niask­lai­dai sa­kė teis­mo at­sto­vė spau­dai Ra­sa Vek­ te­rie­nė. Nuosp­ren­dis per 20 die­nų dar ga­li bū­ti ap­skųs­tas Klai­pė­dos apy­ gar­dos teis­mui.

3

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

miestas Ku­ria duo­me­nų ba­zę

Iš­par­duos se­nas kny­gas

Su­si­ža­lo­jo lip­da­ma iš tak­si

Ma­žo­jo­je Lie­tu­vo­je vyk­do­mas pro­jek­tas „Evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų ka­pi­nių duo­me­nų ba­zė: pra­kti­ka ir tik­ro­vė“. Jo me­tu bus in­ven­ to­ri­zuo­ti iš­li­kę ant­ka­pi­niai pa­ mink­lai. Ma­no­ma, kad duo­me­ nų ba­zė pa­dės juos ap­sau­go­ti nuo me­ta­lo va­gių, ku­rie daž­nai sa­vi­na­si kry­žius ir ati­duo­da juos į me­ta­lo su­pirk­tu­ves.

Ki­tą sa­vai­tę, nuo lapk­ri­čio 5 iki 10 die­nos, vi­suo­se Klai­pė­ dos mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­ šo­sios bib­lio­te­kos pa­da­li­niuo­ se vyks se­nų nu­ra­šo­mų spau­ di­nių auk­cio­nas. Klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi ak­ty­viai ja­me da­ly­ vau­ti – su­ras­ti kny­gų, ku­rias sva­jo­jo per­skai­ty­ti, ir pra­tęs­ti jų gy­va­vi­mą.

Į po­li­ci­ją krei­pė­si 50 me­tų klai­pė­die­tė, ku­ri pra­ne­šė, jog prieš po­rą sa­vai­čių su­si­ža­lo­ jo lip­da­ma iš tak­si au­to­mo­bi­ lio. Mo­te­ris aiš­ki­no, kad, jai li­ pant iš ma­ši­nos, ši pra­dė­jo va­ žiuo­ti, o ji nu­griu­vo ir su­si­ža­ lo­jo. Me­di­kai klai­pė­die­tei diag­ no­za­vo dau­gy­bi­nius šlau­ni­kau­ lio lū­žius.

„Tur­to ban­kas“ ruo­šia­si auk­cio­nams Vals­ty­bės įmo­nė „Tur­to ban­kas“ pla­ nuo­ja auk­cio­nų ma­ ra­to­ną. Klai­pė­do­je ke­ti­na­ma par­da­vi­ nė­ti pen­kis pa­sta­ tus su že­mės skly­ pais ir bank­ru­ta­vu­ sio pre­ky­bos cent­ro sko­li­nin­kų sko­las.

Pris­ta­ty­mas. Po­r yt 15 val. Klai­pė­dos I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos kon­fe­ren­ci­ jų sa­lė­je vyks Ro­žės Poš­kie­nės kny­gos „Tė­viš­kės ba­la­dės“ pri­sta­ty­mas.

a.dykoviene@kl.lt

Par­da­vi­nės sko­li­nin­kų sko­las

Bank­ru­ta­vus se­niau­siam uos­ta­ mies­čio pre­ky­bos cent­rui „Sa­tur­ nas“ jį val­džiu­siai bend­ro­vei sko­ lin­gos li­ko 13 įmo­nių. Lapk­ri­čio 23 d. Klai­pė­do­je var­ žy­ti­nė­se bus mė­gi­na­ma par­duo­ ti bank­ru­ta­vu­sios įmo­nės fi­nan­ si­nį tur­tą, tai yra jos sko­li­nin­kų sko­las, ku­rios sie­kia be­veik 402 tūkst. li­tų. „Klai­pė­dos Sa­tur­nui“ pra­si­sko­ li­no ir pen­kios jau bank­ru­ta­vu­sios įmo­nės – „AMGS“, „Da­nės var­ tai“, „Evis­ko“, „GP EGO“, „Ku­lių var­tai“. Jų sko­los sie­kia nuo 1 tūkst. iki 139 tūkst. li­tų. Dau­giau­sia sko­lin­ ga li­ko jau neeg­zis­tuo­jan­ti eko­no­ mi­nes ir vers­lo kon­sul­ta­ci­jas tei­ku­ si bend­ro­vė „Evis­ko“.

Sko­li­nin­kų sko­lų var­žy­ty­nių vyk­ dy­to­jas – bend­ro­vė „Klai­pė­dos ad­ mi­nist­ra­to­rių biu­ras“. Šios įmo­nės įga­lio­tas as­muo To­ mas Ma­li­naus­kas ne­siė­mė pro­gno­ zuo­ti, ko­kia ti­ki­my­bė, kad tas sko­ las kas nors nu­pirks.

Auk­cio­no lau­kia ir vai­kų sa­na­to­ri­ja Gi­ ru­liuo­se. Po dau­ giau nei 5 me­tų vėl bus mė­gi­na­ma par­ duo­ti di­džiu­lę gy­ dyk­lą. „Tai – nor­ma­li pra­kti­ka. Nuo­lat taip da­ro­ma. Tai – vie­na iš tur­to rea­li­za­vi­mo for­mų“,– tei­gė T.Ma­ li­naus­kas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Bran­gi pre­kė Gi­ru­liuo­se

Auk­cio­no lau­kia ir vai­kų sa­na­to­ri­ ja Gi­ru­liuo­se. Po dau­giau nei 5 me­ tų vėl bus mė­gi­na­ma par­duo­ti di­ džiu­lę gy­dyk­lą ir be­veik 1 ha že­mės skly­pą Šlai­to g. 16. Sa­na­to­ri­jos bend­ras plo­tas – 410 kv. m. Bend­ra pra­di­nė tur­to par­da­ vi­mo kai­na – 1 mln. 600 tūkst. li­tų. Bran­giau­siai ver­ti­na­mas vi­suo­me­ni­ nės pa­skir­ties že­mės skly­pas, ku­ris įkai­no­tas – 1 mln. 240 tūkst. li­tų. Vals­ty­bės įmo­nė „Tur­to ban­kas“ jau ki­tą mė­ne­sį auk­cio­nuo­se ke­ti­ na par­duo­ti 5 pa­sta­tus Klai­pė­do­je. Kre­tin­gos g. 28 gy­ve­na­mą­jį na­mą, ku­rio bend­ras plo­tas 228 kv. m, tris ga­ra­žus, san­dė­lį, sar­go na­me­lį, ad­ mi­nist­ra­ci­nį pa­sta­tą, taip pat 0,48 ha že­mės skly­pą. Vi­so šio tur­to pra­di­nė kai­na – 810 tūkst. li­tų. Bran­giau­siai įver­ tin­tas že­mės skly­pas, ku­ris įkai­ no­tas – 736 tūkst. li­tų.

Pro­tą ap­tem­dė pa­vy­das Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Mo­te­riš­kas pa­vy­das ga­li bū­ti bai­ sus ir net žu­dan­tis. Ryš­kiau­sias to įro­dy­mas – 42 me­tų Jū­ra­tės Pri­da­ nie­nės li­ki­mas.

Jaus­mai: J.Pri­da­nie­nė bai­mi­no­si,

kad drau­gas pa­si­rinks ki­tą mo­te­rį, to­dėl nu­žu­dė pri­glaus­tą be­na­mę.

Au­to­bu­sai. Šian­dien ir ry­toj į ka­pi­nes vis dar te­be­va­ž iuos dau­g iau au­to­bu­ sų. Bus or­ga­n i­z uo­ja­mas pa­pil­do­mas 111 marš­ru­tas. Fes­ti­va­lis. Ry­toj Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­ lė­je vyks Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės tau­ti­ nių kul­tū­rų cent­ro or­ga­ni­zuo­ja­mas fes­ ti­va­lis „Tau­ti­nių kul­tū­rų die­na“. 15.30 val. bus ati­da­ry­ta Klai­pė­dos tau­ti­nių ma­žu­ mų bend­ruo­me­nių tau­to­dai­lės ir na­cio­ na­li­nio pa­vel­do pa­ro­da. 16 val. bend­ruo­ me­nės pri­si­sta­tys, vyks šven­ti­nis kon­ cer­tas. Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas.

Var­žy­ti­nės: bus mė­gi­na­ma par­duo­ti bank­ru­ta­vu­sios bend­ro­vės „Klai­pė­dos Sa­tur­nas“ fi­nan­si­nį tur­tą.

As­ta Dy­ko­vie­nė

Dienos telegrafas

Klai­p ė­d os apy­gar­d os teis­m as penk­ta­die­nį nu­tei­sė be­na­mę nu­ žu­džiu­sią ir kū­ną pa­slė­pu­sią mo­ te­rį. J.Pri­da­nie­nei pa­si­ro­dė, kad re­ tai pra­blai­vė­jan­ti be­na­mė Na­ta­li­ja Pjan­zi­na, ku­ri bu­vo pri­si­glau­du­ si pas su­gy­ven­ti­nius, pre­ten­duo­ja į jos drau­gą. Pa­vy­du­liau­da­ma su­gy­ven­ti­nio mo­te­ris smū­giais į gal­vą nu­žu­dė val­ka­tė­lę. Ry­tą pa­bu­du­si J.Pri­da­nie­nė nu­ tem­pė nu­žu­dy­to­sios kū­ną į duo­bę,

už­me­tė jį sku­du­rais, pa­de­gė, o kai lieps­na už­ge­so, už­ka­sė. Po be­na­mės N.Pjan­zi­nos eg­ze­ ku­ci­jos J.Pri­da­nie­nė su su­gy­ven­ ti­niu pa­bė­go į Šiau­lius. Bet ir čia mo­te­riai pa­si­ro­dė, kad į jos my­li­mą­jį pre­ten­duo­ja ki­ta. Apa­kin­ta pa­vy­do ji api­py­lė drau­ gą rūgš­ti­mi. Vy­ras iš­gy­ve­no ir pa­rei­gū­nams pa­pa­sa­ko­jo ne tik sa­vo pa­ties su­ ža­lo­ji­mo ap­lin­ky­bes, bet ir apie su­gy­ven­ti­nės įvyk­dy­tą nu­si­kal­ti­ mą Klai­pė­do­je. Už nu­si­kal­ti­mą Klai­pė­do­je J.Pri­ da­nie­nė nu­teis­ta 12 me­tų ne­lais­vės baus­me. Su­bend­ri­nus ją su Šiau­lių apy­ gar­dos teis­mo spren­di­mu už pa­ si­kė­si­ni­mą nu­žu­dy­ti su­gy­ven­ti­nį, kal­ti­nin­kei skir­ta už gro­tų pra­leis­ ti 15 me­tų.

Dar ma­žiau­siai už 210 tūkst. li­tų ti­ki­ma­si par­duo­ti ad­mi­nist­ra­ci­nes pa­tal­pas su par­duo­tu­ve Mi­ni­jos g. 139. Jų plo­tas – 167 kv. m. Ant pre­kys­ta­lio – bend­ra­bu­tis

„Tur­to ban­ko“ auk­cio­ne Vil­niu­ je lapk­ri­čio pa­bai­go­je bus par­da­vi­ nė­ja­mas ir bend­ra­bu­tis bei 0,4 ha že­mės skly­pas Tai­kos pr. 30. Bend­ra­bu­čio plo­tas be­veik pen­ki su pu­se tūkst. kv. m . Bend­ra pra­di­ nė tur­to par­da­vi­mo kai­na – 3 mln. 400 tūkst. li­tų (vals­ty­bės ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to pra­di­nė par­da­vi­ mo kai­na – 2 mln. 416 tūkst. li­tų, o že­mės skly­po pra­di­nė kai­na – 984 tūkst. li­tų). Že­mės skly­po nau­do­ji­mo po­bū­ dis – dau­gia­bu­čių gy­ve­na­mų­jų pa­ sta­tų ir bend­ra­bu­čių sta­ty­bos. Bus par­duo­da­mas ir bu­tas Klai­ pė­do­je, Smil­te­lės g. 9, ku­rio pra­di­ nė kai­na – 95 tūkst. li­tų.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 12 klai­p ė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Na­dež­ da Vaš­čen­ko (g. 1918 m.), Ma­ri­jo­na Ja­ sins­k ie­nė (g. 1927 m.), Rai­sa Pav­lo­va (g. 1930 m.), An­to­ni­na Va­sil­je­va (g. 1931 m.), Ka­z i­m ie­ras Ten­k u­t is (g. 1932 m.), Bro­n is­la­va Rū­k ie­nė (g. 1932 m.), Sta­ nis­lo­va Ši­lins­kie­nė (g. 1932 m.), Vin­cas Vit­kaus­kas (g. 1934 m.), Al­g ir­das Ei­du­ kas (g. 1940 m.), Fe­li­ci­ja Re­pec­kie­nė (g. 1941 m.), Zi­nai­da Znai­du­k ie­nė (g. 1942 m.), Sta­sys Pau­laus­kas (g. 1949 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Zo­fi­ja Pa­serbs­kie­nė, Fe­li­ci­ja Re­pec­kie­ nė, Rai­sa Pav­lo­va, An­to­ni­na Va­sil­je­va, Vin­cas Vit­kaus­kas, Bro­nis­la­va Rū­k ie­ nė, ry­toj – Ol­ga Be­ti­na. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Al­gir­das Ei­du­kas, Na­dež­da Vaš­čen­ko, Sta­nis­lo­va Ši­lins­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

4

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

miestas

Tra­di­ci­ja: žy­dai prie kapų gė­lių ne­so­di­na, am­ži­ną at­min­tį sim­bo­li­zuo­

ja tik ak­me­ni­niai pa­mink­lai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Įp­ro­čiai: Kai­ro ka­pi­nė­se ne­si­bo­di­ma ir iš­džiaus­ty­ti skal­bi­nių.

Er­lan­do Pap­laus­kio nuo­tr.

Po mir­ties – į kos­mo­są 1

Jie bū­da­vo pri­si­me­na­mi vi­sų šven­čių me­tu. Net per links­mą šven­tę – ves­tu­ves į baž­ny­čią va­žiuo­jan­tys ves­tu­vi­nin­ kai už­suk­da­vo į ka­pi­nes ap­lan­ky­ ti tė­vų am­ži­no poil­sio vie­tos. Bu­vo ir Vė­lių ve­ly­kė­lės, o ad­ven­to me­tu ti­kė­ta, kad ar­ti­mų­jų vė­lės yra gre­ ta, to­dėl dai­no­se jų daž­nai pra­šo­ma pa­ta­ri­mo. Žo­džiu, lie­tu­viai su mi­ ru­siai­siais bend­rau­da­vo vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą, bet tai la­biau bu­vo dva­ si­nis bend­ra­vi­mas, o ne for­ma­lios duok­lės ati­da­vi­mas bran­giais ant­ ka­piais ar ne­sai­kin­ga ka­pų puo­šy­ ba“, – tei­gė et­ni­nės kul­tū­ros ži­no­ vė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to do­cen­tė Rū­ta Vil­džiū­nie­nė. Pa­sak jos, verk­ti bal­su, alp­ti ar vie­šai de­monst­ruo­ti ne­pa­ma­tuo­ tą siel­var­tą dėl ar­ti­mo­jo ne­tek­ties se­niau bu­vo ne tik ne­priim­ta, bet ir ne­tin­ka­ma. Rau­da pa­gal tra­di­ci­ją tu­rė­jo tu­rė­ti poe­ti­nę for­mą. „Mir­tis vi­sais lai­kais bu­vo di­ džio­ji pa­slap­tis, to­dėl tu­rė­jo bū­ti ger­bia­ma. At­sis­ky­ri­mas nuo sa­vų, išė­ji­mas į ki­tą pa­sau­lį, vil­tis ka­da nors su ar­ti­mai­siais su­si­tik­ti ge­res­ nia­me pa­sau­ly­je ver­tė elg­tis pa­gal nu­sta­ty­tas nor­mas, o jos ne­pri­pa­ ži­no ne­sai­kin­gu­mo“, – tei­gė R.Vil­ džiū­nie­nė. Ve­lio­nis – be ba­tų

Iš Dzū­ki­jos ki­lęs Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to pro­fe­so­rius, dak­ta­ras Ri­ man­tas Sliu­žins­kas, ne vie­ne­rius me­tus kar­tu su ko­le­go­mis ty­ri­nė­ jan­tis Ma­žo­sios Lie­tu­vos pro­tes­ tan­tiš­ką­sias ka­pi­nai­tes, su sa­vo tė­viš­kės pa­pro­čiais ly­gi­na šia­me kraš­te bu­vu­sias lai­do­ji­mo ir ka­pų prie­žiū­ros tra­di­ci­jas. Pro­tes­tan­tų tra­di­ci­ja gerb­ti mi­ ru­siuo­sius kur kas ra­cio­na­les­nė bei pa­pras­tes­nė. „Ka­ta­li­kams mir­tis yra tra­giš­kas, fa­ta­liš­kas gy­ve­ni­mo ga­las. Pro­tes­ tan­tams tai – vi­so la­bo kū­no mie­ gas su vil­ti­mi ir ga­ran­ti­ja, kad kū­ nas bus pri­kel­tas. Jų įsi­ti­ki­ni­mu, dva­sia yra ne­ma­ri. Apie tai by­lo­ja epi­ta­fi­jos ant ant­ka­pi­nių pa­mink­ lų, ku­rios daž­niau­siai yra iš­trau­ kos iš gies­mių“, – pa­sa­ko­jo R.Sliu­ žins­kas. Į kars­tą ve­lio­nis gul­do­mas, lyg bū­tų ruo­šia­mas mie­gui, apau­tas tik su ko­ji­nė­mis, ne­re­tai ap­vel­ka­mas tik marš­ki­niais ir ap­klo­ja­mas. Prie ka­po

ne­priim­ta aša­ro­ti ir de­monst­ruo­ti tra­giš­kus iš­gy­ve­ni­mus, nes že­miš­ ko­jo gy­ve­ni­mo pa­bai­ga reiš­kia gy­ ve­ni­mo am­ži­ny­bė­je pra­džią.

Er­lan­das Pap­laus­kis:

Žmo­nės gy­ve­na lai­ do­ji­mo rū­siuo­se. Pa­ lai­kus pa­stū­mę į šo­ną, jie čia pat au­ gi­na vai­kus, ga­mi­na mais­tą, links­mi­na­si ir iš­gy­ve­na aist­ras.

„Liu­te­ro­nų ti­kė­ji­mo žmo­nės ka­ pus puo­šia as­ke­tiš­kai, ka­pą daž­ niau­siai puo­šia vie­na ki­ta gė­lė. Bend­ruo­me­nė ka­pi­nes lan­ko per ka­pų šven­tes, ku­rias pa­skel­bia vie­ tos ku­ni­gas. To­kia šven­tė ga­li bū­ti pa­va­sa­rį, va­sa­rą ar ru­de­nį. Jos me­ tu tvar­ko­mos ka­pi­nės, gie­da­mos gies­mės, mel­džia­ma­si. Taip pa­ro­ do­mas ry­šys su mi­ru­siai­siais“, – dės­tė R.Sliu­žins­kas. At­mi­ni­mui pa­lie­ka ak­me­nį

Daug šimt­me­čių lie­tu­viai gy­ve­no kai­my­nys­tė­je su žy­dais, ku­rių pa­ pro­čiai at­ro­dė pa­slap­tin­gi ir net sun­kiai su­vo­kia­mi. Ka­pi­nės, ku­ rio­se ak­mens pa­mink­lai su ne­sup­ ran­ta­mais įra­šais neap­so­din­ti gė­ lė­mis, ste­bin­da­vo ir bau­gin­da­vo lie­tu­vius. „Žy­dų po­žiū­ris į mir­tį yra pra­ gma­tiš­kas. Mi­ru­sį­jį pa­lai­do­ti pri­ va­lu iki sau­lės lai­dos, iš­sky­rus at­ve­jus, jei žmo­gus mirš­ta šeš­ta­ die­nį ar di­džių­jų šven­čių me­tu, kai ne­ga­li­ma dirb­ti. Ta­da lai­do­ tu­vės įvyks­ta po šven­čių, – pa­sa­

ko­jo Ja­ko­vo Bun­kos fon­do di­rek­ to­rius Dau­man­tas Le­vas To­de­sas. – Apie ne­tek­tį šei­ma pra­ne­ša si­ na­go­gai, ku­rio­je yra lai­do­tu­vė­mis be­si­rū­pi­nan­tys žmo­nės. Ve­lio­nis api­plau­na­mas, įvy­nio­ja­mas į bal­tą dro­bu­lę ir gul­do­mas į pa­pras­tą me­ di­nį kars­tą. Į lai­do­tu­ves atei­na ne tik drau­gai, bet ir ne­drau­gai. Kad pa­sta­rie­ji ne­ga­lė­tų džiū­gau­ti žiū­ rė­da­mi į nyks­tan­tį ve­lio­nio vei­dą, jis nea­ti­den­gia­mas. Pas žy­dus ati­ deng­ti mi­ru­sio­jo vei­dą reikš­tų di­ džiu­lę ne­pa­gar­bą jam.“ Neš­ti gė­les į lai­do­tu­ves bei ka­ pi­nes pas žy­dus neįp­ras­ta, ta­čiau tra­di­ci­jos kei­čia­si. Tad da­bar ar­ ti­mo žmo­gaus, ne­spė­ju­sio į lai­do­ tu­ves, at­siųs­ta puokš­tė prii­ma­ma. Anks­čiau toks poel­gis bū­tų reiš­kęs vi­siš­ką pa­pro­čių ne­pai­sy­mą. Po lai­do­tu­vių pa­tys ar­ti­miau­ si ve­lio­niui žmo­nės sep­ty­nias die­ nas ge­di. Ra­bi­nas jiems per­plė­ šia marš­ki­nius, o tai sim­bo­li­zuo­ja ply­šu­sią šir­dį. To­mis die­no­mis na­ muo­se ne­ruo­šia­mas karš­tas mais­ tas. Tie, kas ne­spė­jo į lai­do­tu­ves, ap­lan­ko ge­din­čiuo­sius. Kaip dė­me­sio ženk­las žy­dų ka­pi­ nė­se yra pa­lie­ka­mas ak­me­nu­kas. Jį ga­li nu­plau­ti lie­tus, nu­pūs­ti vė­jas, bet jis nie­ka­da ne­nu­vys ir ne­su­dar­ kys ka­po. Žy­dų su­pra­ti­mu, ka­pi­nės nė­ra ap­leis­tos, kol jo­se sto­vi ant­ka­pi­ niai ak­me­nys. Ta­me pa­čia­me ka­pe po tam tik­ro lai­ko ga­li­ma lai­do­ti ki­ tą šei­mos na­rį. Gy­vie­ji ir mi­ru­sie­ji – gre­ta

Gy­ve­ni­me vis­kas kei­čia­si, tad ir po­žiū­ris į mir­tį bei ka­pi­nes ne­bė­ra toks, koks bu­vo prieš daug me­tų. Lie­tu­vo­je jau da­ro­si nor­ma mi­ ru­siuo­sius de­gin­ti ir že­mei ati­duo­ti ne kū­ną, o pe­le­nus. Kai ku­rie pra­šo ar­ti­mų­jų pe­le­nus iš­bars­ty­ti jū­ro­je, tė­viš­kės pie­vo­se ar kal­nuo­se. Vis dėl­to dau­gu­ma tė­vy­nai­nių yra lin­kę gerb­ti ka­pi­nes kaip mi­ ru­sių­jų bu­vei­nę. Pa­gal tra­di­ci­ją ne­ va­lia iš ka­pi­nių nie­ko iš­si­neš­ti, į jas ves­tis na­mi­nius gy­vū­nus, triukš­ min­gai elg­tis. Taip yra be­veik vi­ sa­me pa­sau­ly­je. Ta­čiau gy­ve­ni­mas žmo­nių są­ mo­nę pa­krei­pia ir ki­ta link­me. Po ka­ro su Iz­rae­liu 1973 me­tais į Egip­ tą plūs­te­lė­jo pa­bė­gė­liai. Tei­gia­ma, kad bū­tent ta­da di­de­lė­se Kai­ro ka­

pi­nė­se ap­si­gy­ve­no žmo­nės, ne­ra­dę ki­tos vie­tos pri­si­glaus­ti. Šį ke­lių tūks­tan­čių me­tų is­to­ri­ ją skai­čiuo­jan­tį mies­tą lan­kan­tiems tu­ris­tams tei­gia­ma, kad į ka­pi­nes ge­riau nei­ti, nes ten ne­sau­gu. Vie­ nas smal­suo­lių, pa­ban­džiu­sių pa­ si­dai­ry­ti po di­džiu­lį mies­tą pri­me­ nan­čias ka­pi­nes, bu­vo klai­pė­die­tis Er­lan­das Pap­laus­kis. „Ten žmo­nės te­be­gy­ve­na ka­ pi­nė­se, nors ka­ras vy­ko la­bai se­ niai. Ma­ty­ti, kad kai ku­rie net pra­ si­gy­ve­no, tarp pa­mink­lų sto­vi vi­sai ge­ros ma­ši­nos. Žmo­nės gy­ ve­na lai­do­ji­mo rū­siuo­se. Pa­lai­kus pa­stū­mę į šo­ną, jie čia pat au­gi­na vai­kus, ga­mi­na mais­tą, links­mi­na­ si ir iš­gy­ve­na aist­ras. Tarp ant­ka­pi­ nių pa­mink­lų iš­temp­tos vir­vės, ant jų džiūs­ta skal­bi­niai, žai­džia vai­ kai, laks­to šu­nys ir viš­tos. Nie­kas ten ne­su­reikš­mi­na tų bū­ties da­ly­ kų, žmo­nės tie­siog gy­ve­na. Keis­ta erd­vė, sun­kiai pa­ži­ni. Žmo­nės vi­sai ma­lo­nūs, kal­ba, bend­rau­ja“, – da­ li­jo­si įspū­džiais E.Pap­laus­kis. Ne vie­nas mies­to val­džios ban­ dy­mas iš­kel­din­ti iš ka­pi­nių gy­ven­ to­jus bai­gė­si ne­sėk­me. Taip am­ ži­no­jo poil­sio vie­ta ta­po gy­vų­jų na­mais. Mi­ru­sy­sis – žie­do aku­tė­je

Ne­nuos­ta­bu, kad dau­gė­jant pa­sau­ ly­je gy­ven­to­jų vis ašt­riau kils mi­ ru­sių­jų lai­do­ji­mo pro­ble­ma. Net Lie­tu­vo­je, kur dir­vo­nuo­jan­čios že­ mės yra daug, kai ku­rie mies­tai ne­ be­tu­ri vie­tos ka­pi­nėms. Kaip įam­žin­ti ar­ti­mų­jų at­mi­ni­ mą, ne­pri­si­ri­šant prie konk­re­taus že­mės lo­pi­nė­lio, mąs­to ir moks­li­ nin­kai. Ame­ri­kie­čiai iš­ra­do įsrie­gia­mus į že­mę kars­tus, ku­rie į že­mę įsrie­ gia­mi ve­lio­nį ne gul­dant, o pa­lai­ do­jant sta­čią. Bel­gai su­gal­vo­jo bū­dą mi­ru­sių­jų kū­nus už­da­ry­ti her­me­tiš­ka­me kon­ tei­ne­ry­je su van­de­niu bei drus­ko­ mis ir ku­rį lai­ką veik­ti di­de­liu slė­ giu. Po po­ros va­lan­dų iš jų liks tik skys­tis ir mi­ne­ra­li­niai pe­le­nai, ku­ riuos siū­lo­ma pa­pras­čiau­siai nu­ leis­ti į ka­na­li­za­ci­ją. Kol eu­ro­pie­čiai svars­to, ar toks pa­lai­kų nai­ki­ni­mo bū­das jiems priim­ti­nas, še­šios JAV vals­ti­jos jį jau tai­ko. Esa­ma tech­no­lo­gi­jų mi­ru­sio žmo­gaus kū­ną su­nai­kin­

ti ver­dant. Iš­ra­dė­jų ti­ki­ni­mu, tai kur kas eko­lo­giš­kes­nis bū­das nei kre­ma­ci­ja. Jau įma­no­ma sa­vo ar­ti­mą­jį pa­ vers­ti dei­man­tu ir nuo­lat ne­šio­ ti jį kaip da­lį pa­puo­ša­lo. Tie­sa, ši tech­no­lo­gi­ja yra la­bai bran­gi, bet sis­te­ma jau vei­kia. Ne ką pi­ges­nis bū­das su­de­gin­tus pa­lai­kus pe­le­ nų pa­vi­da­lu iš­siųs­ti į kos­mo­są ar­ ba ur­ną pa­lai­do­ti po­van­de­ni­nia­ me At­lan­ti­dos ri­fo mau­zo­lie­ju­je, esan­čia­me ne­to­li Ma­ja­mio pa­ plū­di­mio.

5

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

šeštadienio interviu

Nuo emig­ra­ci­jos iš­gel­bė­jo vers­las As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

a.aleksejunaite@kl.lt

J

au­no klai­pė­die­čio Ig­no Va­si­ liaus­ko vers­las, anks­čiau at­ gra­sin­da­vęs mer­gi­nų dė­me­ sį, pa­čiam jau­nuo­liui gė­dos ne­da­ro. Lai­do­ji­mo pa­slau­gų rin­ ko­je klai­pė­die­tis jau spė­jo pa­ma­ty­ ti ir šil­to, ir šal­to, ta­čiau vy­ras ma­to per­spek­ty­vą sa­vo veik­lai ir pri­pa­ žįs­ta, kad nuo­sa­vas vers­las jį su­lai­ kė nuo emig­ra­ci­jos.

I.Va­si­liaus­kas gi­mė 1983 m. Klai­pė­

do­je. 1995 m. įsi­dar­bi­no lai­do­ji­mo pa­

slau­gų įmo­nė­je. 2001 m. bai­gė Pas­lau­gų ir vers­lo

mo­kyk­lą. 2003 m. įsi­dar­bi­no duob­ka­siu. 2006 m. su­si­lau­kė duk­ros Luk­re­

ci­jos.

Mer­gi­noms pro­fe­si­ja ne­si­gy­rė

2012 m. įkū­rė sa­vo įmo­nę „Liuk­sa“.

– Kaip jau­nam žmo­gui šo­vė į gal­vą min­tis rink­tis to­kią pro­ fe­si­ją? – Man ji ne­ke­lia jo­kių blo­gų min­ čių. Dar bū­da­mas paaug­lys dir­bau vie­no­je lai­do­ji­mo pa­slau­gų įmo­nė­ je. Tie­sa, to­kiam jau­nam žmo­gui tuo me­tu pa­ti­kė­da­vo tik smul­kius dar­bus – kars­tą nu­neš­ti, įran­kius at­vež­ti. Tik vė­liau ėmiau­si duob­ ka­sio ama­to.

gis ši ma­da. Ta­čiau, ma­no nuo­mo­ ne, vie­na nau­jo­vė po tru­pu­tį ga­lė­tų skverb­tis ir į Lie­tu­vą. Tai trum­pes­ nis at­si­svei­ki­ni­mo su ve­lio­niu lai­ kas. Už­sie­ny­je nie­kas ne­ge­di dvie­ jų pa­rų prie mi­ru­sio žmo­gaus. Man taip pat at­ro­do, kad rei­kia dė­me­ sį ro­dy­ti ta­da, kai žmo­gus dar yra gy­vas. O lai­do­tu­vėms tik­rai už­ ten­ka ke­lioms va­lan­doms iš­si­nuo­ mo­ti sa­lę, su­si­rink­ti ir at­si­svei­kin­ ti. Trum­pes­nės lai­do­tu­vės ma­žiau dras­ko šir­dį ar­ti­mie­siems.

– Ne­bu­vo ne­ma­lo­nu, bai­so­ka po ka­pi­nes su kas­tu­vu mal­tis to­kiam jau­nam vai­ki­nui? – Aš ra­miai į tai žiū­rė­jau. Tai nė­ra la­bai jau sun­kus dar­bas. Man tuo me­tu bu­vo apie dvi­de­šimt, kai pra­ dė­jau pa­ts duo­bes kas­ti. Ta­čiau ne­ tru­kus jau tu­rė­jau sa­vo bri­ga­dą ir jai va­do­va­vau. – Kaip mer­gi­nos žvel­gė į dvi­ de­šimt­me­tį duob­ka­sių bri­ga­ dos va­do­vą? – Ne­la­bai kaip. Ne vi­soms ga­li pa­ sa­ky­ti, ko­kį dar­bą dirb­ti. O jį juk kam nors rei­kia at­lik­ti. Bu­vo to­kių, ku­rios iš­gir­du­sios, ką vei­kiu, ir an­ ta­kius pa­kel­da­vo.

Ni­ša: prieš me­tus lai­do­ji­mo pa­slau­gų firmą uos­ta­mies­ty­je įkū­ru­siam 29-erių I.Va­si­liaus­kui te­ko patirti še­šių

Ka­pi­nė­se dva­sių ne­re­gė­jo

– Ko­kia to­kio veiklos kai­na? – Už duo­bės iš­ka­si­mą mo­ka­ma 450 li­tų. Jei la­bai šal­ta žie­ma, kai­na ga­li pa­kil­ti iki 500 li­tų. Tai nė­ra di­džiu­ liai pi­ni­gai, nes už­dar­bis da­li­ja­mas ke­liems žmo­nėms. Po to­kio nak­ti­nio dar­bo, bū­na, nie­ko ne­be­no­ri. O yra ir si­tua­ci­jų, kai vie­nam ten­ka duo­ bę kas­ti. Kas ne­bi­jo dar­bo, ne­bai­ su. Kas tin­gi, to­kiems vi­si dar­bai bū­na per sun­kūs. Jei ge­ras, pro­tin­ gas duob­ka­sys, jis ga­li vi­sai ne­blo­ gai už­dirb­ti.

– Ko­kia ta duob­ka­sio duo­na, sun­ki? – Vis­ko pa­si­tai­ko. Rei­kia mo­kė­ ti kal­bė­tis su žmo­nė­mis. Ten­ka pa­ čiam ieš­ko­ti ka­po, laks­ty­ti po vi­sas ka­pi­nes, nes kar­tais ve­lio­nio gi­mi­ nai­čiai neat­si­me­na, kur yra ka­pa­ vie­tė. Ta­čiau sun­kiau­sia dirb­ti žie­ mą. Įša­lu­sią že­mę ten­ka tru­pin­ti per­fo­ra­to­riais. O jei že­mė įša­lu­si dau­giau nei met­rą, ten­ka per nak­ tį kū­ren­ti lau­žus, kad ją bū­tų ga­li­ ma at­šil­dy­ti. – Ir ne­bai­su per nak­tį ka­pi­nė­se prie lau­žiu­ko sė­dė­ti? Vė­lės ne­ si­vai­de­na? – Ne­bai­su. Ne­su ma­tęs jo­kio keis­ to reiš­ki­nio ka­pi­nė­se. Ta­čiau bū­na, kad gy­vie­ji iš­gąs­di­na. Te­ko vie­ ną anks­ty­vą ry­tą dirb­ti, vos sau­lei pa­te­kė­jus. Kas pa­ry­čiais po ka­pi­nes vaikš­čios? Iš­gir­dęs ket­vir­tą va­lan­dą ry­to už nu­ga­ros žings­nius net krūp­ te­lė­jau. Paaiš­kė­jo, kad mo­te­rė­lė at­ bė­go žva­ke­lę už­deg­ti ant ka­po. Sap­nuo­da­vo lai­do­tu­ves

– O kas sun­kiau­sia to­kia­me dar­be? – Žie­mą kas­ti duo­bę. Juk įša­lu­si že­ mė – kaip su­kie­tė­ju­si gu­ma, at­sky­ la po ma­žu­tį ga­ba­lė­lį. Be­to­ną leng­ viau kas­ti nei įša­lu­sią že­mę. Ten­ka dirb­ti še­šias va­lan­das, kol ne­di­de­ lę sky­lę iš­ka­li. Vis­kas pri­klau­so nuo to, koks grun­tas ka­pa­vie­tė­je pa­si­

jau vei­kian­čių to­kių pat įmo­nių kon­ku­ren­ci­ją.

tai­ko. Pa­vyz­džiui, Jo­niš­kės ka­pi­nė­se yra mo­lis. Kai ten­ka per­lai­do­ti pa­ lai­kus, pra­bė­gus dau­ge­liui me­tų, ran­da­me ne­sui­ru­sius kars­tus, mo­ lis juos už­kon­ser­vuo­ja.

– Ne­kan­ki­na slo­gūs sap­nai po to­kio dar­bo? – Kai dir­bau duob­ka­siu, nuo­lat sap­ne lai­do­da­vau ką nors. Sun­ko­ka pri­pras­ti. Juk prie mir­ties ne­prip­ ran­ta­ma. Kai ėmiau­si sa­vo vers­lo, daž­niau ten­ka tie­sio­giai bend­rau­ ti su ne­tek­tį pa­ty­ru­siais žmo­nė­mis. Pri­va­lai mo­kė­ti už­jaus­ti, tu­ri ži­no­ ti, ką pa­sa­ky­ti. Vai­kams – duo­bė už dy­ką

– Ar su­lau­kia­te prie­kaiš­tų dėl to, kuo už­sii­ma­te? – Tai nė­ra leng­va. Vers­las tai ar ne, bet pir­miau­sia tai kaž­kam yra ar­ti­ mo žmo­gaus ne­tek­tis. Man, jau­nam, ne­bu­vo leng­va. Juk vi­so­kių žmo­nių pa­si­tai­ko – vie­ni mus lu­pi­kau­to­jais va­di­na, o ki­ti pa­dė­ko­ja už gra­žias lai­do­tu­ves. Daug kas kei­kia lai­do­ji­ mo pa­slau­gų įmo­nes. Man ten­ka įsi­ brau­ti į jau užim­tą rin­ką, to­dėl tu­ riu ma­žin­ti kai­nas. Gal to­dėl žmo­nės blo­gu žo­džiu ne­mi­ni.

– Ar tie­sa, kad jū­sų fir­ma, vie­ nin­te­lė mies­te, mi­ru­siam vai­ kui duo­bę iš­ka­sa ne­mo­ka­mai? – Tie­sa. Man vie­nam te­ko au­gin­ ti duk­rą ir aš su­pran­tu, ką jau­čia tė­vai to­kią aki­mir­ką. To­kiu at­ve­ju neuž­dirb­si. Pa­da­rau nuo­lai­dą, iš­ ka­sa­me duo­bę už dy­ką.

Ig­nas Va­si­liaus­kas:

Pir­kau trak­to­rių iš­ si­mo­kė­ti­nai, o po ku­ rio lai­ko ra­dau skly­pe jį su­de­gin­tą. Ma­nau, kad tai – kon­ku­ren­tų dar­bas. – Kaip su­de­rinote ir tė­vo pa­ rei­gas? – Duk­rai da­bar jau sep­ty­ne­ri. Taip nu­ti­ko, kad bu­vu­si žmo­na sa­vo gy­ ve­ni­mą ku­ria už­sie­ny­je. O mes su duk­ra li­ko­me gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Da­bar jau ma­no šir­dis užim­ta, tu­ riu drau­gę, ku­ri taip pat vie­na au­ gi­no vai­ką. Vie­nu me­tu ir aš gal­vo­ jau apie dar­bo paieš­kas už­sie­ny­je. Ta­čiau ki­lo min­tis ryž­tis kur­ti sa­vo vers­lą ir įre­gist­ra­vau fir­mą. Pa­si­li­ kau ir la­bai tuo džiau­giuo­si. De­gė tech­ni­ka

– Te­ko patirti rim­tą kon­ku­ren­ ci­ją? – Klai­pė­do­je šiuo me­tu vei­kia sep­ ty­nios lai­do­ji­mo pa­slau­gų įmo­nės. Čia, aiš­ku, leng­viau nei Kau­ne, kur vei­kia dau­giau nei dvi­de­šimt to­kių įmo­nė­lių. Ta­čiau kon­ku­ren­ ci­ja vis tiek yra žiau­ri. Prieš ke­le­ rius me­tus įsi­gi­jau mi­ni eks­ka­va­to­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

rių. Aš vie­nin­te­lis Lė­bar­tų ka­pi­nė­se juo ka­siau duo­bes. Ma­niau, jog ver­ ta in­ves­tuo­ti į tech­ni­ką, kad leng­ viau bū­tų dar­bą at­lik­ti. Pir­kau iš­ si­mo­kė­ti­nai, o po ku­rio lai­ko ra­dau skly­pe su­de­gin­tą. Ma­nau, kad tai – kon­ku­ren­tų dar­bas. Juk nau­do­da­ mas tech­ni­ką duo­bę ga­li iš­kas­ti per pen­kio­li­ka mi­nu­čių. – Tai ko­kių gud­ry­bių prisieina grieb­tis, no­rint įsuk­ti vers­lą? – De­rin­tis rei­kia ir pa­suk­ti gal­ vą. Pir­miau­sia ten­ka nu­leis­ti kai­ ną, žiū­rė­ti, ko pa­gei­dau­ja gi­mi­ nės. Už mir­ties pa­šal­pą, ku­ri vir­ši­ja tūks­tan­tį li­tų, dar sun­kiai su­reng­ čiau gra­žias lai­do­tu­ves, bet, pri­dė­ jus po­rą šim­tų, jau ga­li­ma bū­tų ką nors su­gal­vo­ti. Par­duo­da kars­tus gy­vū­nams

– Pa­siū­lė­te nau­jo­vę klai­pė­die­ čiams – par­duo­da­te kars­tus gy­ vū­nams. – Ir tai, pa­si­ro­do, yra la­bai pa­klau­ si pre­kė. Kars­tų šu­nims ar ka­tėms ieš­ko žmo­nės net iš Kau­no ar Vil­ niaus. Juk, bū­na, gy­vū­nas nu­gy­ve­ na šei­mo­je il­gą lai­ką ir tam­pa tik­ ru šei­mos na­riu. Žmo­nės ne­no­ri jo pa­pras­tai už­kas­ti. Ga­li­me pa­siū­ly­ ti net ma­žu­čius kars­te­lius šiuo me­ tu po­pu­lia­riems ne­di­de­liems šu­ niu­kams. Net žiur­kė­nui ar pa­pū­gai ga­li­ma kars­te­lį su­ras­ti. – Ko­kios ma­dos ar nau­jo­vės vy­rau­ja lai­do­tu­vių vers­le? – Pa­sau­li­nė­je pa­ro­do­je te­ko ma­ty­ti, kad Ita­li­jo­je ar Pran­cū­zi­jo­je siū­lo­ma ve­lio­nius lai­do­ti pi­ža­mas pri­me­ nan­čiais rū­bais, ap­klo­tus ant­klo­de. At­ro­do, lyg žmo­gus bū­tų pri­gu­lęs pa­mie­go­ti. Ka­žin ar pas mus pri­

– Ar po­pu­lia­rė­ja kre­ma­ci­jos pa­ slau­gos tarp Lie­tu­vos pi­lie­čių? – Vis dau­giau žmo­nių pa­gei­dau­ ja šios pa­slau­gos. Kai Kė­dai­niuo­ se at­si­da­rė kre­ma­to­riu­mas, pa­to­gu jį pa­siek­ti po vi­są Lie­tu­vą iš­si­bars­ čiu­siai gi­mi­nei. Iš Klai­pė­dos ar­ti­ mie­ji į Kė­dai­nius va­žiuo­ja iš­si­nuo­ mo­ję au­to­bu­są. Kre­ma­to­riu­me yra sa­lė, kur ga­li­ma at­si­svei­kin­ti su ve­lio­niu. Ra­do snau­džian­tį duob­ka­sį

– Ar jū­sų dar­be pa­si­tai­ko links­ mų si­tua­ci­jų? – Vi­so­se pro­fe­si­jo­se vis­ko nu­tin­ ka. Kaip pir­mą krikš­tą pri­si­me­nu vie­ną pir­mų­jų kar­tų, kai te­ko vyk­ ti į bu­tą pa­siim­ti ve­lio­nio. Pra­vė­ riau du­ris, ma­tau – ar­ti­mie­ji ver­ kia. Pak­lau­sus, kur yra mi­ru­sy­sis, ma­ne pa­siun­tė į ki­tą kam­ba­rį. O ten ra­dau se­no­lį, ap­klo­tą ant­klo­ de. Lyg kaž­ką nu­jaus­da­mas il­gai žiū­rė­jau, bet žmo­gus ne­ju­dė­jo. Jau bū­čiau ėmęs ne­šti jį, bet stai­ga iš­ gir­dau ar­ti­mų­jų riks­mą, kad ve­lio­ nis yra dar ki­ta­me kam­ba­ry­je, o čia se­ne­lis esą snau­džia. – O su įkau­šu­siais duob­ka­siais nie­ka­da ne­bu­vo pro­ble­mų? – Dėl sa­viš­kių ne­te­ko rau­do­nuo­ ti, o štai kol pa­ts ka­pi­nė­se kas­tu­vu mo­sa­vau, esu gir­dė­jęs pa­sa­ko­ji­mą, kad, be­lei­džiant kars­tą į duo­bę, jo­ je ar­ti­mie­ji ra­do pri­snū­du­sį duob­ ka­sį, ap­klo­tą eg­li­ša­kė­mis, ku­rio­mis tu­rė­jo bū­ti pa­puoš­ta ka­po duo­bė. – Ar ma­to­te sa­ve šia­me vers­le ir po dvi­de­šim­ties me­tų? – Ma­tau. Tai nė­ra leng­vas dar­bas, bet jis man pa­tin­ka. Man pa­tin­ka do­mė­tis, ko­kias nau­jo­ves siū­lo pa­ sau­ly­je įsi­kū­ru­sios įmo­nės. Ma­nau, kad atei­ty­je su­gal­vo­siu dar ko­kių nors nau­jo­vių. Tik jau­nam žmo­ gui sun­ku įsi­tvir­tin­ti vers­le, sun­ku gau­ti pa­sko­lą. Ma­no vers­le su­dė­ tin­ga iš­si­nuo­mo­ti pa­tal­pas, be­ lie­ka mė­gin­ti įsi­reng­ti nuo­sa­vas. Vals­ty­bės pa­ra­mos jau­nas žmo­gus ma­žai ga­li ti­kė­tis.

6

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

sportas Mirė A.Eidukas

Prancūzijoje pralaimėta

Tituluotas klaipėdietis

Lapkričio 1-ąją, eidamas 73-iuosius metus, mirė nusipelnęs treneris Algirdas Eidukas, garsus sunkiaatletis. Sporto mėgėjai stipruolį prisimena, kaip pirmąjį Lietuvoje atletą, stūmimo veiksmu iškėlusį 200 kg štangą. A.Eidukas keturis kartus tapo Lietuvos čempionu, 30 sykių gerino šalies rekordus.

Lietuvos rankininkai nesėkmingai pradėjo Europos čempionato atrankos ciklą, Prancūzijoje 18:27 (11:14) pralaimėję šeimininkams. Po 3 įvarčius į prancūzų vartus įmetė Aidenas Malašinskas ir Augustas Strazdas, 2 kartus pasižymėjo klaipėdietis Tadas Stankevičius, kartą – Gražvydas Juška.

Lietuvos moksleivių krepšinio lyga naudingiausiu spalio mėnesio žaidėju išrinko klaipėdietį Tadą Sedekerskį. Jis spalio mėnesį žaidė tik kartą, tačiau to užteko. Mače su Vilniaus komanda per 25 min. Tadas pelnė 35 taškus, atkovojo 11 ir perėmė 7 kamuolius bei surinko 41 naudingumo balą.

Taurė liko namie Geriausi komandų žaidėjai

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Tradicinį Sauliaus Mikalajūno taurės turnyrą įspūdingai laimėjo Klaipėdos futbolo mokyklos 11mečiai futbolininkai. Raimondo Vainoro auklėtiniai laimėjo visas šešerias rungtynes.

Mažieji uostamiesčio žaidėjai grupėje lengvai įveikė kaliningradiečius 7:0, telšiškius 6:0 ir kauniečius 5:0. Labiau pasipriešinę Liepojos bendraamžiai buvo nugalėti 4:2. Finaliniame ketvertuke klaipėdiečiai taip pat skynė nesunkias pergales, 4:2 įveikę Kaliningrado ir 3:0 – Kauno „FM-Tauro“ pirmąsias komandas. Antrąją vietą užėmė kauniečiai, treti buvo Telšių futbolininkai. Iš viso rungtyniavo dešimt komandų.

Mindaugas Antanavičius (Klai-

pėdos FM-2), Justas Karosas (Kauno „FM-Tauras-2“), Karolis Žebrauskas (Klaipėdos FM), Mykolas Rylis (Kauno „FM-Tauras“), Vilius Kelevišius (Telšių SM), Valdas Paulauskas (Palangos SM), Rojus Rutka (Liepojos „Metalurgs-2“), Janis Freimanis (Liepojos „Metalurgs“), Maksimas Tarasenka (Kaliningrado „Junost“), Maksimas Kobenokas (Kaliningrado „Junost-2“)

Geriausiu turnyro vartininku pripažintas Nojus Bendauskas iš Žemaitijos sostinės, gynėju – klaipėdietis Benas Babenskas, puolėju – kaunietis Juozas Luba. Perspektyviausiu žaidėju tituluotas kaliningradietis Stepanas Butenka.

Lyderis: daugiausia taškų prie pergalės prisidėjo O.Lafayette‘as (žalia apranga).

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

„Žalgiris“ neklumpa „Žalgirio“ krepšininkai naujajame sezone guldo visus varžovus. Ketvirtajame Eurolygos varžybų ture Lietuvos čempionams kojos pakišti neįstengė ir „dizaineriai“ iš Italijos – Milano „EA7 Emporio Armani“, pralaimėję Kaune 87:92. Tai jau ketvirtoji „Žalgirio“ pergalė šiame turnyre. Taip sėkmingai prestižiškiausio žemyno turnyro kauniečiai dar nebuvo pradėję iki šiol. Lemiami įvykiai klostėsi paskutiniąją minutę. Likus 32 sek., Kšyštofas Lavrinovičius taiklia bauda padidino skirtumą iki 3 taškų – 90:87. Kitos atakos metu Keithas Langfordas rado progą mesti tritaškį, tačiau kamuolys neskrodė tinklelio. Pergalę dviem baudos metimais įtvirtino Oliveris Lafayette’as – 92:87. „Kiek žmonių galvojo, kad Eurolygos sezoną pradėsime keturiomis pergalėmis? Po kiekvienų rungtynių kartoju, kad ateinantį mačą laimėti bus vis sunkiau ir sunkiau. Labai svarbu suprasti skirtumą tarp mažų komandų ir didelių. Šį sezoną stengiuosi įrodyti, kad „Žalgiris“ – didi komanda, – sakė kauniečių vyriausiasis treneris Joanas Plaza. – Labai svarbus psichologinis faktorius,

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

nes aš dirbu su žmonėmis, o ne su mašinomis. Drabužinėje kiekvieną dieną reikia įrodinėti, kad mano krepšininkai yra geriausi. Nesistebiu, kad viskas klostosi taip. Matau, kad keičiasi ir žaidėjų požiūris. Mums trūksta tik dviejų pergalių iki „Top 16“ etapo. Pasistengsime vieną žingsnį žengti jau kitą savaitę Stambule. Šiandien „Žalgiris“ mačą pradėjo labai prastai. Prastai gynėmės ir tikrai dar yra ką gerinti. Taip agresyviai gintis visą sezoną bus labai sunku. Žaidžiame dar ir kituose turnyruose, tad kovoti Eurolygoje tampa vis sunkiau. Džiaugiuosi, jog turime daug žaidėjų, kurie

397 770 397 729

„Klaipėdos“ inf.

C grupė (po 4 turų) Vieta Miestas Komanda Valstybė

1.Kauno „Žalgiris“ (Lietuva) 2.Stambulo „Anadolu Efes“ (Turkija) 3.Milano „EA7 Emporio Armani“ (Italija) 4.Pirėjo „Olympiacos“ (Graikija) 5.Vitorijos „Caja Laboral“ (Ispanija) 6.Zagrebo „Cedevita“ (Kroatija)

Perg.

4 3 2 1 1 0

Rungtynių statistika „Žalgiris“ –„EA7 Emporio Armani“ 92:87 (20:27, 27:24, 25:14, 19:22). O.Lafayette‘as 17, I.Jaaberas 11, K.Lavrinovičius 10, M.Popovičius, D.Lavrinovičius, T.Dardenas ir P.Jankūnas po 9, M.Kuzminskas ir R.Kaukėnas 7, A.Juškevičius ir J.Foote‘as 2/K.Langfordas 24, M.Hairstonas 21, A.Gentile ir A.Fotsis po 11.

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725

gali sužaisti sėkmingai vienose ar kitose rungtynėse. Tai yra labai gerai. Svarbiausia – pergalės namuose. Ši pergalė net yra svarbesnė už tą, kurią iškovojome praėjusią savaitę Graikijoje.“

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

lietuva

Biu­le­te­niai pa­virs­ta ma­ku­la­tū­ra Bal­sa­vi­mo biu­le­te­nio gy­ve­ni­mas – la­bai trum­pas. Tik ke­lis mė­ ne­sius gy­vuo­ja tie po­pie­riaus la­pe­liai, ant ku­rių Lie­tu­vos žmo­ nės pa­žy­mi sa­vo va­lią per vi­suo­ti­nius bal­sa­vi­mus. Gy­ve­ni­mą jie pa­bai­gia di­džiu­lė­je ma­ku­la­tū­ros krū­vo­je po­pie­riaus per­dir­bi­ mo fab­ri­ke. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

De­vy­ni mi­li­jo­nai

Ką tik įvy­ku­siems Sei­mo rin­ki­ mams ir re­fe­ren­du­mui dėl ato­ mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos bu­vo at­spaus­din­ta mi­li­jo­nai bal­sa­vi­ mo biu­le­te­nių. „Tu­rė­jo­me ke­tu­rių for­mų biu­le­te­nius – Sei­mo rin­ki­ mų dau­gia­man­da­tės apy­gar­dos, vien­man­da­čių apy­gar­dų pir­mo­ jo tu­ro, tų pa­čių apy­gar­dų ant­ro­jo tu­ro, taip pat re­fe­ren­du­mo bal­sa­ vi­mo la­pe­liai. Vi­sų at­spaus­di­no­ me be­veik tiek, kiek yra re­gist­ruo­ ta rin­kė­jų, – po dau­giau kaip 2 mln. eg­zemp­lio­rių. Tai­gi, bend­ras už­sa­ ky­tas biu­le­te­nių skai­čius sie­kė apie 9 mln. eg­zemp­lio­rių“, – dien­raš­ čiui pa­sa­ko­jo Vy­riau­sio­sios rin­ki­ mų ko­mi­si­jos (VRK) pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas.

Ze­no­nas Vai­gaus­kas:

Tuo­met, kai pa­si­ baigs vi­si su Sei­mo rin­ki­mais su­si­ję rei­ ka­lai, kai iš­lei­si­me ga­lu­ti­nę rin­ki­mų re­ zul­ta­tų kny­gą, pa­ skelb­si­me kon­kur­są biu­le­te­niams iš­vež­ti ir su­nai­kin­ti. Iš vi­sų šių la­pe­lių pa­nau­do­ta ma­ žiau nei pu­sė. Spa­lio 14-ąją įvy­ku­ siuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se dau­gia­ man­da­tė­je apy­gar­do­je, pir­ma­ja­me tu­re vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se ir re­fe­ren­du­me da­ly­va­vo 53 pro­c. įre­gist­ruo­tų rin­kė­jų, o spa­lio 28 d. su­reng­ta­me ant­ra­ja­me Sei­mo rin­ ki­mų tu­re vien­man­da­tė­se apy­gar­ do­se bal­sa­vo 36 pro­c. pi­lie­čių. To­dėl iš maž­daug 9 mln. at­ spaus­din­tų biu­le­te­nių bal­sa­vi­ mams pa­nau­do­ta apie 4,6 mln. Ki­ ta pu­sė li­ko ne­pa­lies­ta. Tuo­jau po pa­si­bai­gu­sių bal­sa­vi­mų vi­si ne­pa­ nau­do­ti biu­le­te­niai bu­vo anu­liuo­ti – nu­kirp­ti jų kam­pai. „Ne­ga­li­me at­spaus­din­ti tik maž­ daug pu­sės biu­le­te­nių, nors pa­sta­ ruo­ju me­tu bū­tent tiek rin­kė­jų atei­ na prie bal­sa­dė­žių. Tu­ri­me bū­ti tik­ri, kad biu­le­te­nių tik­rai ne­prit­rūks, jei­gu stai­ga rin­kė­jai im­tų ir ma­siš­kai atei­tų bal­suo­ti. Prie­šin­gu at­ve­ju ga­lė­tu­me tu­rė­ti to­kią si­tua­ci­ją kaip Mek­si­ko­je prieš ke­le­rius me­tus – ten su­gal­vo­ jo at­spaus­din­ti tik da­lį biu­le­te­nių, o atė­jo la­bai daug rin­kė­jų. Te­ko sku­biai spręs­ti pa­pil­do­mos biu­le­te­nių par­ti­ jos spaus­di­ni­mo ir at­ga­be­ni­mo pro­ ble­mą. Ki­lo net su­si­šau­dy­mų“, – pa­sa­ko­jo Z.Vai­gaus­kas. Skelbs kon­kur­są

Ga­lu­ti­nius rin­ki­mų re­zul­ta­tus VRK tu­rė­tų pa­tvir­tin­ti ry­toj. Ta­čiau ku­

rį lai­ką dar ga­li vyk­ti tei­si­niai gin­ čai dėl re­zul­ta­tų. To­dėl VRK bent ke­lis mė­ne­sius sau­gos vi­sus – tiek pa­nau­do­tus, tiek ir ne­pa­nau­do­tus – bal­sa­vi­mo biu­le­te­nius. Kol kas jie te­bė­ra rin­ki­mų apy­ gar­do­se, bet ne­tru­kus bus su­vež­ti į Vil­nių, į spe­cia­lias VRK pa­tal­pas, kur ir gu­lės iki ki­tų me­tų va­sa­rio ar ko­vo. „Tuo­met, kai pa­si­baigs vi­si su Sei­m o rin­k i­m ais su­s i­j ę rei­ka­ lai, kai iš­lei­si­me ga­lu­ti­nę rin­ki­ mų re­zul­ta­tų kny­gą, pa­skelb­si­me kon­kur­są biu­le­te­niams iš­vež­ti ir su­nai­kin­ti. Anks­čiau vis­ką vež­da­ vo­me į Gri­giš­kių po­pie­riaus fab­ ri­ką, ta­čiau da­bar tai rei­ka­lau­ ja vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­so, ku­rį ga­li lai­mė­ti net ke­lios po­pie­riaus su­r in­k i­m o ir per­d ir­b i­m o įmo­ nės. Svar­biau­si kri­te­ri­jai – kai­na ir sau­gu­mas. Kas pa­siū­lys dau­ giau­sia su­mo­kė­ti už pa­nau­do­tus ir ne­pa­nau­do­tus bal­sa­vi­mo biu­ le­te­nius, kas ge­riau­siai už­tik­rins jų sau­gų nu­ga­be­ni­mą ir su­nai­ki­ ni­mą, tas ir lai­mės kon­kur­są“, – tvir­ti­no Z.Vai­gaus­kas. „Tu­ri bū­ti ga­ran­tuo­ta, kad bal­ sa­vi­mo la­pe­liai bus tik­rai iš­vež­ti ir su­nai­kin­ti, o ne iš­mė­ty­ti po lau­ kus“, – pri­dū­rė jis. Pap­ras­tai pa­sta­ruo­ju me­tu įmo­ nės, lai­min­čios kon­kur­sus su­nai­ kin­ti biu­le­te­nius, tu­ri spe­cia­lius au­to­mo­bi­lius, ku­riuo­se įreng­ti po­ pie­riaus smul­kin­tu­vai. Tad jau to­se ma­ši­no­se biu­le­te­niai su­smul­ki­na­mi ir į po­pie­riaus per­ dir­bi­mo fab­ri­ką at­ve­ža­mi kaip di­ džiu­lė la­bai smul­kios ma­ku­la­tū­ ros ma­sė. Kai­nuo­ja cen­tus

Z.Vai­gaus­kas už­si­mi­nė, kad vie­no biu­le­te­nio pa­ga­mi­ni­mo kai­na sie­kia nuo 1,9 iki 3,3 cen­to. Tad vi­siems bal­sa­vi­mo la­pe­liams at­spaus­din­ti iš­lei­džia­ma kiek dau­giau nei 200 tūkst. li­tų. Bet tiks­lios su­mos, kiek at­sieis biu­le­te­nių spaus­di­ni­mas, VRK dar ne­ži­no. Ko­mi­si­jos Fi­nan­sų sky­riaus ve­dė­ja Dan­guo­lė Jakš­tie­nė ti­ki­no, kad tai paaiš­kės ki­tą ar­ba dar ki­tą sa­vai­tę, kai „bus su­ves­ti vi­si ga­lai ir įvyk­dy­ti pa­ve­di­mai“. „Fi­nan­si­nin­kai mėgs­ta tiks­lius skai­čius, to­dėl kol kas ne­ga­liu pa­ sa­ky­ti, ar tie mė­gė­jiš­ki pa­skai­čia­ vi­mai, kad biu­le­te­nių ga­my­ba kai­ na­vo dau­giau kaip 200 tūkst. li­tų, yra pa­na­šūs į tiks­lius. Rei­kia dar pa­lauk­ti“, – sa­kė ji. Už biu­le­te­nių su­nai­ki­ni­mą iš po­ pie­riaus per­dir­bi­mo fir­mų ti­ki­ma­ si gau­ti ke­lis tūks­tan­čius li­tų. „Ma­ ku­la­tū­ra ga­na pi­gi – apie 12 cen­tų už ki­log­ra­mą. Nors pa­nau­do­tų ir ne­pa­nau­do­tų biu­le­te­nių yra mi­ li­jo­nai, vi­si jie la­bai plo­ni, to­dėl ga­na leng­vi. To­dėl ir su­mos už tų biu­le­te­nių paė­mi­mą nė­ra gi­gan­ tiš­kos. Vi­si tie pi­ni­gai bus grą­žin­ti į vals­ty­bės biu­dže­tą“, – pa­ste­bė­jo D.Jakš­tie­nė.

Nors bal­sa­vi­mo la­pe­liai bus per­dirb­ti kaip ma­ku­la­tū­ra, VRK į Vals­ty­bės ar­chy­vą ati­duos sau­go­ ti ga­lu­ti­nius apy­gar­dų ir apy­lin­kių bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tų pro­to­ko­lus.

biu­le­te­niai nė­ra su­nu­me­ruo­ti, kad ne­bū­tų įma­no­ma at­sek­ti, kas kaip bal­sa­vo. Juk bal­sa­vi­mas yra slap­ tas“, – pa­brė­žė Z.Vai­gaus­kas. VRK pir­mi­nin­kas ti­ki­no, kad iki ir po bal­sa­vi­mo biu­le­te­niai sau­go­mi pa­kan­ka­mai kruopš­čiai: „Per dau­ ge­lį me­tų nu­si­sto­vė­ju­si tam tik­ra jų sau­go­ji­mo tvar­ka, to­dėl bal­sa­vi­mo la­pe­lių va­gys­čių ar din­gi­mų pa­si­ tai­ko ypač re­tai.“ Z.Vai­gaus­kas yra už­si­mi­nęs, kad ne­pa­si­tai­ko ir biu­le­te­nių pa­dir­bi­ mo at­ve­jų. Ver­tin­tų skep­tiš­kai

Su­nu­me­ruo­tos šak­ne­lės

Z.Vai­gaus­kas ti­ki­na, kad bal­sa­vi­ mo biu­le­te­nių ap­skai­ta pa­kan­ka­ mai griež­ta. „Ant tų la­pe­lių nė­ ra nei van­dens ženk­lų, nei ko­kių nors pa­n a­š ių da­ly­k ų. Tie­sa, tai la­bai plo­n as po­p ie­r iaus la­pas, dar ten yra spe­c ia­l us tink­l e­l is, mik­ro­teks­tas, vis­kas spaus­din­ta spe­cia­liais da­žais. Žo­džiu, nau­ do­ja­mi tam tik­ri do­ku­men­tų ap­ sau­gos da­ly­kai“, – pa­sa­ko­jo VRK va­do­vas. Pa­tys bal­sa­vi­mo biu­le­te­niai ne­si­ ski­ria vie­nas nuo ki­to, jie ne­su­nu­ me­ruo­ti. „Tik biu­le­te­nių šak­ne­lės, ku­rios lie­ka pas rin­ki­mų ko­mi­si­ jų na­rius, tu­ri sa­vo at­ski­rus nu­me­ rius. Šak­ne­lių nu­me­ra­vi­mas rei­ ka­lin­gas tiks­liai ap­skai­tai. O pa­tys

VRK va­do­vas pri­dū­rė, kad rin­ki­mų ko­mi­si­jos se­ka, ar bal­sa­vi­mo dė­žė­ je neat­si­ra­do dau­giau biu­le­te­nių, ne­gu bu­vo iš­duo­ta. Jei­gu biu­le­te­ nių bū­tų dau­giau, tai bū­tų sig­na­ las, kad as­me­nys į bal­sa­dė­žę pri­ me­tė pa­dirb­tų bal­sa­vi­mo la­pe­lių. Jei­gu ma­žiau, tai reiš­kia, kad rin­ kė­jai ne vi­sus biu­le­te­nius su­me­tė į bal­sa­dė­žę. „At­lie­ka­ma ap­skai­ta, kiek bal­ sa­dė­žė­je ga­li bū­ti biu­le­te­nių. Pir­ mo­ji pro­ce­dū­ra už­da­rius bal­sa­vi­ mo apy­lin­kę – nu­sta­ty­ti, kiek ga­li bū­ti ras­ta biu­le­te­nių. Jei­gu biu­le­ te­nių ras­ta dau­giau, nei iš­duo­ta rin­kė­jams, tai di­džiu­lis pa­vo­jaus sig­na­las. At­si­tin­ka to­kių at­ve­jų, kai biu­le­te­niai bū­na su­li­pę, ko­ mi­si­jos na­rys iš­duo­da rin­kė­jui du

biu­le­te­nius, yra ko­kių nors ap­ skai­tos trū­ku­mų. Per šiuos rin­ ki­mus ne­gir­dė­jau, kad ku­ri nors rin­ki­mų ko­mi­si­ja bū­tų ap­skai­čia­ vu­si dau­giau biu­le­te­nių, ne­gu iš­ duo­ta. Išs­ky­rus vie­ną at­ve­jį, kai bu­vo skun­das, jog rin­kė­ja at­si­ne­ šė 17 biu­le­te­nių; ją ban­dė su­lai­ky­ ti, ji pa­bė­go, bet skai­čiuo­da­mi ko­ mi­si­jos na­riai biu­le­te­nius ra­do“, – Sei­mo An­ti­ko­ru­pci­jos ko­mi­si­ jos po­sė­dy­je, skir­ta­me bal­sa­vi­mo biu­le­te­nių ap­sau­gos pro­ble­moms ap­tar­ti, pa­sa­ko­jo Z.Vai­gaus­kas. Jis pri­dū­rė, kad tie biu­le­te­niai bu­ vo „ne­gra­biai at­švies­ti ko­pi­ja­vi­mo apa­ra­tu“. Pa­sak VRK va­do­vo, Uk­rai­no­ je rin­ki­mų biu­le­te­niai ap­sau­go­ti net 22 sau­gos ly­giais, ta­čiau ki­to­ se vals­ty­bė­se yra ki­taip. „Ži­no­ma, ga­li­ma į biu­le­te­nį pri­ dė­ti ap­sau­gos, bet ta­da biu­le­te­nis kai­nuos vi­sai ki­tą kai­ną – iki li­to, o da­bar te­kai­nuo­ja ke­lis cen­tus“, – sa­kė Z.Vai­gaus­kas. „Aš ne­su tik­ras, kad rei­kė­tų pri­ dė­ti dar sau­gos. Iš prin­ci­po, jei­gu bū­tų pro­ble­ma, rei­kė­tų gal­vo­ti, at­ ras­ti dar ko­kių pa­pil­do­mų žy­mių. Bet dėl šiuo­lai­ki­nių tech­no­lo­gi­jų vys­ty­mo­si į šį klau­si­mą žiū­rė­čiau skep­tiš­kai. Mes iš­leis­tu­me biu­le­te­ niams mi­li­jo­nus, o ga­ran­ti­jų tu­rė­ tu­me ne­ži­nau kiek“, – tei­gė Z.Vai­ gaus­kas.

8

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

10p.

Pro­tų nu­te­kė­ji­mas kei­čia kryp­tį.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ar po­ky­čiai valdžio­je at­neš nau­jo­vių į Ki­ni­ją? Ki­ni­ja ruo­šia­si vie­nam svar­biau­sių ša­lies po­li­ti­nių įvy­kių – kar­tą per pen­ke­rius me­ tus vyks­tan­čiam Ko­mu­nis­tų par­ti­jos su­va­žia­vi­mui. Ja­me paaiš­kės, kas va­do­vaus di­džiau­siai pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių pa­sau­lio vals­ty­bei. Reikš­min­gas ren­gi­nys

Lapk­ri­čio 8 d. Ki­ni­jos sos­ti­nė­je Pe­ ki­ne esan­čiuo­se Liau­dies rū­muo­ se pra­si­dės XVIII Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­kos ko­mu­nis­tų par­ti­jos su­va­žia­vi­mas. Su­va­ž ia­v i­m as yra lai­ko­m as aukš­čiau­siu val­džios or­ga­nu Ki­ ni­jo­je. Ja­me ne tik pa­tvir­ti­na­ ma Ko­mu­nis­tų par­ti­jos penk­me­ čio pro­gra­ma, ta­čiau ir ren­ka­mas aukš­č iau­s ia­s Ki­n i­j os val­d žios apa­ra­tas, ku­rio svar­biau­si sraig­ tai – Cent­ro ko­mi­te­tas ir Po­li­ti­ nis biu­ras.

Tu­ri­me la­bai ga­lin­ gą, la­bai įta­kin­gą ir di­de­lę vy­riau­sy­bę, ku­ri vi­suo­met vis­ką kont­ro­liuo­ja ir nuo­ la­t ra­mi­na žmo­nes, kad atei­tis bus švie­si.

Šių me­tų su­va­žia­vi­mas – neei­li­ nis. Per jį kei­sis net sep­ty­ni iš de­ vy­nių da­bar­ti­nio Po­li­ti­nio biu­ro Nuo­la­ti­nio ko­mi­te­to na­rių. Skai­čiuo­ja­ma, kad su­va­žia­vi­me sos­ti­nė­je da­ly­vaus apie 2,2 tūkst. at­sto­vų iš 40-ies ša­lies apy­gar­dų. Nors ofi­cia­liai ne­skel­bia­ma, ku­ rie Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­riai pa­ keis lig­šio­li­nius Ki­ni­jos ly­de­rius Po­li­ti­nio biu­ro Nuo­la­ti­nia­me ko­ mi­te­te, nie­kas nea­be­jo­ja, kad ko­

mi­te­te po su­va­žia­vi­mo tik­rai at­si­ durs Xi Jin­pin­gas ir Li Ke­qian­gas. Šie du Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­riai lai­ko­mi pa­grin­di­niais pre­ten­den­ tais 2013 m. pa­keis­ti da­bar­ti­nį par­ti­jos ge­ne­ra­li­nį sek­re­to­rių Hu Jin­tao ir prem­je­rą We­n Jia­bao. Per su­va­žia­vi­mą nu­ma­to­ma ir Cent­ri­nės ka­ri­nės ko­mi­si­jos su­dė­ ties kai­ta. Ma­no­ma, kad po su­va­ žia­vi­mo ko­mi­si­jo­je pa­si­keis apie 70 pro­c. na­rių. Stip­ri­na­mas sau­gu­mas

Pe­ki­nas vyks­tant su­va­žia­vi­mui virs neį­žen­gia­ma tvir­to­ve. Ki­ni­jos ži­niask­lai­da jau pa­skel­bė, kad net van­dens ar elekt­ros tie­ki­ mo su­tri­ki­mus at­sa­kin­gi pa­rei­gū­nai įpa­rei­go­ti nustatyti per 15 mi­nu­čių, jei to­kių in­ci­den­tų pa­si­tai­ky­tų. Į sos­ti­nę nuo lapk­ri­čio 1-osios iki 18-osios neį­lei­džia­mos jo­kios trans­por­to prie­mo­nės, ku­rios ve­ ža pa­vo­jin­gus che­mi­ka­lus ar ki­tas tok­si­nes me­džia­gas. Iš Pe­ki­no bu­vo nu­ro­dy­ta iš­vyk­ti da­liai di­si­den­tų, po­li­ti­nių ak­ty­vis­ tų, net tei­si­nin­kų, ku­rie agi­tuo­ja už žmo­gaus tei­ses. Ką jau kal­bė­ti apie po­mpas­ti­ką – vi­sur ple­vė­suo­jan­čias rau­do­nas vė­lia­vas ar įvai­rius ren­gi­nius... Svar­biau­sia – sta­bi­lu­mas

Ko iš šio su­va­žia­vi­mo ti­ki­si pa­pras­ ti ki­nai? Ar jis jiems rū­pi? Ga­liau­siai, koks bus Ki­ni­jos rai­ dos ke­lias? Tuo nu­spren­dė pa­si­do­mė­ti bri­ tų te­le­vi­zi­jos BBC žur­na­lis­tai, prieš

su­va­žia­vi­mą jie sa­vai­tę pra­lei­ do Ki­ni­jo­je. BBC žur­na­lis­tas Joh­ nas Sud­wort­has pa­brė­žė: „Jei ku­ ris nors iš Ki­ni­jos ly­de­rių no­rė­tų pa­sau­liui pa­ro­dy­ti, ko­kią pa­žan­gą jo ša­lis pa­da­rė per pa­sta­ruo­sius 10 me­tų, ne­rei­kė­tų il­gai su­kti gal­vos – jis pa­kvies­tų vi­sus į Šan­cha­jų.“ Ki­ni­jos ry­ti­nė­je pa­kran­tė­je esan­ tis did­mies­tis per pa­sta­rą­jį de­šimt­ me­tį ta­po vie­nu įspū­din­giau­sių pa­sau­lio mies­tų – su be­si­stie­bian­ čiais į dan­gų stik­lo bokš­tais, spin­ din­čiais pre­ky­bos cent­rais ir pra­ ban­giais apar­ta­men­tais. Daž­nas Šan­cha­jų va­di­na Ki­ni­jos ga­lios sim­bo­liu. Sta­ty­bų bu­mas lei­do gau­ti dar­bo mi­li­jo­nams dar­bi­nin­kų iš vi­sos Ki­ni­ jos. Ta­čiau, kaip pa­brė­žė J.Sud­wort­ has, laz­da vi­suo­met tu­ri du ga­lus. Kal­bė­da­ma­sis su vie­nu mies­ te dir­ban­čiu ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to agen­tu žur­na­lis­tas pa­si­tei­ra­vo: „Ko­kia da­lis Ki­ni­jos gy­ven­to­jų ga­li leis­ti sau ne tik pa­sva­jo­ti apie ne­ rū­pes­tin­gą gy­ve­ni­mą šia­me tvis­ kan­čia­me mies­te?“ „Ki­ni­jo­je spar­čiai au­ga at­skir­tis tarp tur­tin­gų ir skurs­tan­čių žmo­ nių. Nors skur­džiai gy­ve­nan­tys žmo­nės no­rė­tų keis­ti sa­vo pa­dė­tį, jie to ne­ga­li. Tu­ri­me la­bai ga­lin­gą, la­bai įta­kin­gą ir di­de­lę vy­riau­sy­bę, ku­ri vi­suo­met vis­ką kont­ro­liuo­ja ir nuo­la­t ra­mi­na žmo­nes, kad atei­tis bus švie­si“, – sa­vo min­ti­mis da­li­ jo­si agen­tas, ban­dan­tis par­duo­ti 2,5 mln. do­le­rių ver­tės apar­ta­men­tus. Kai ku­rie eks­per­tai pa­ste­bi, kad vi­sa api­man­ti par­ti­jos kont­ro­lė ska­ti­na

so­cia­li­nę ne­ly­gy­bę. Mil­ži­niš­ki inf­ rast­ruk­tū­ros pro­jek­tai ir eks­por­tas – Ki­ni­jos va­rik­lis, ta­čiau di­džiu­lės vy­riau­sy­bės in­jek­ci­jos į ša­lies eko­ no­mi­ką daž­nai ne­pa­sie­kia die­na iš die­nos triū­sian­čių dar­bi­nin­kų. Ga­ry Liu, eks­per­tas iš Kinijos ir Europos tarp­tau­ti­nės vers­lo mo­ kyk­los, pa­brė­žė: „Ki­ni­ja priė­jo kryž­ke­lę. Per­ne­lyg di­de­lis vy­riau­sy­ bės apa­ra­tas su­ke­lia pro­ble­mų. Vy­ riau­sy­bė yra per stip­ri, ji per­ne­lyg griež­tai kont­ro­liuo­ja ša­lies iš­tek­lius, o tai di­di­na so­cia­li­nę at­skir­tį vi­suo­ me­nė­je ir truk­do pa­žan­gai.“ Pa­sak jo, „jei di­džio­ji da­lis Ki­ ni­jos gy­ven­to­jų ne­ga­li var­to­ti, vy­ riau­sy­bei vie­na­reikš­miš­kai teks su­ kur­ti ge­ro­kai la­biau su­ba­lan­suo­tą eko­no­mi­kos mo­de­lį, ku­ria­me vi­ di­niai vi­suo­me­nės po­rei­kiai tu­rės bū­ti įver­tin­ti“. J.Sud­wort­has vie­na­me Šan­cha­ jaus dau­gia­bu­čių ra­jo­ne pa­kal­bi­no čia gy­ve­nan­čią 51 me­tų Lou Li­ping. Kar­tu su kai­my­nais mo­te­ris da­li­ ja­si ne tik bend­ra vir­tu­ve, bet ir vo­ nia. Ji vi­lia­si, kad vie­ną die­ną gaus kom­pen­sa­ci­ją nau­jam bu­tui. „La­bai ti­kiuo­si, kad kuo grei­čiau gau­siu kom­pen­sa­ci­ją. Bi­jau, kad vė­liau bus sun­ku įsteng­ti ką nors įsi­gy­ti, nes ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos smar­kiai au­ga“, – ap­gai­ les­ta­vo Lou Li­ping. Ki­nai – op­ti­mis­tai

Už­tat Ki­ni­jos kai­me vie­tos gy­ven­ to­jai į atei­tį žiū­ri su op­ti­miz­mu. Mar­ti­nas Pa­tien­ce’as, BBC žur­ na­lis­tas, kal­bi­no vie­ną ki­nų ūki­nin­

Pa­ta­ri­mas: eks­per­tų nuo­mo­ne, Ki­ni

ką šio gim­ta­ja­me kai­me į šiau­rę nuo sos­ti­nės Pe­ki­no, ne­to­li Di­džio­sios ki­nų sie­nos. 71 me­tų Don­g De­xiu džiau­gė­si, kad jo kai­mas per pa­sta­ rą­jį de­šimt­me­tį smar­kiai pa­si­kei­tė. „Ma­no gy­ve­ni­mas pa­si­kei­tė. Jei at­vi­rai, da­bar jau­čiuo­si tar­si gy­ ven­da­mas ro­ju­je. Ži­no­te, mes daž­ nai ba­da­vo­me. O da­bar, nors ne­su pa­sa­kiš­kai tur­tin­gas, tu­riu vis­ką, ko ma­no šir­dis gei­džia“, – džiau­ gė­si kiek su­ly­sęs ci­ga­re­tės dū­mą trau­kian­tis vy­ras.

Nuo Mao Ze­don­go iki Xi Jin Ką at­neš nau­jo­ji penk­to­ji Ki­ni­ją val­dan­čių ko­mu­nis­tų kar­ta? Per Na­cio­na­li­nį su­va­žia­vi­mą pa­si­keis sep­ty­ni iš de­vy­nių da­bar­ti­nių Po­ li­ti­nio biu­ro Vyk­do­mo­jo ko­mi­te­ to na­rių.

Ro­ta­ci­ja: šiais me­tais Ki­ni­jo­je kei­čia­si ko­mu­nis­tų kar­tos – ket­vir­tą­ją nuo

1949 m. ša­lies po­li­ti­nio eli­to kar­tą pa­keis penk­to­ji.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Tarp jų – fak­ti­nis ša­lies va­do­vas, ge­ne­ra­li­nis Ko­mu­nis­tų par­ti­jos sek­re­to­rius ir Cent­ri­nės ka­ri­nės ko­mi­si­jos va­do­vas Hu Jin­tao. Nuo 2002 m. Ki­ni­jo­je su­si­klos­ tė pra­kti­ka, kad ge­ne­ra­li­nis sekre­

torius da­li­ja­si val­džia su Po­li­ti­nio biu­ro Nuo­la­ti­nio ko­mi­te­to na­riais – di­de­lę ga­lią tu­rin­čiais Ko­mu­nis­ tų par­ti­jos va­do­vais. Tai­gi, da­bar­ti­nė Ki­ni­jos po­li­ti­nė sis­te­ma ge­ro­kai ski­ria­si nuo Mao lai­kų ir net va­di­na­ma res­pub­li­ ko­niš­ka, t. y. aukš­čiau­sia po­li­ti­nė Ki­ni­jos va­do­vy­bė bend­rai prii­ma spren­di­mus. Po­li­ti­ti­nio biu­ro Nuo­la­ti­nio ko­ mi­te­to na­rių val­džios pa­si­da­li­ji­mo prin­ci­pas bu­vo įtvir­tin­tas per 16-

ąjį na­cio­na­li­nį su­va­žia­vi­mą prieš de­šimt me­tų. Tuo­met taip pat bu­vo pa­di­din­ tas ko­mi­te­to na­rių skai­čius nuo sep­ty­nių iki de­vy­nių. Vis­gi, kaip kal­ba­ma, šis iš­plė­ti­mas ap­sun­ki­ no spren­di­mų priė­mi­mo pro­ce­ są, to­dėl po 18-ojo su­va­žia­vi­mo, kaip spė­ja­ma, jis ga­li bū­ti vėl su­ ma­žin­tas iki sep­ty­nių na­rių, t. y. du Nuo­la­ti­nio ko­mi­te­to na­riai bus pri­skir­ti Po­li­ti­nio biu­ro na­riams. Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja įkur­ta

9

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

pasaulis Vėl už gro­tų

Ei­lės prie de­ga­li­nių

Bu­vęs Uk­rai­nos prem­je­ras Pav­lo La­za­ren­ ka tre­čia­die­nį Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se vos išė­jęs į lais­vę vėl at­si­dū­rė už gro­tų, šį kar­ tą – dėl neaiš­kaus sa­vo sta­tu­so šio­je ša­ ly­je. 1996–1997 m. Uk­rai­nos vy­riau­sy­bei va­do­va­vęs P.La­za­ren­ka 1999-ai­siais at­vy­ ko į Jung­ti­nes Vals­ti­jas pra­šy­tis prie­globs­ čio, bet bu­vo suim­tas ir nu­teis­tas de­vy­ne­ rius me­tus ka­lė­ti už su­kčia­vi­mą, prie­var­ ta­vi­mą ir pi­ni­gų plo­vi­mą.

De­ga­lų sty­gius ir elekt­ros tie­ki­mo su­tri­ ki­mai ap­sun­ki­na JAV ry­ti­nę pa­kran­tę nu­ siau­bu­sio ura­ga­no pa­da­ri­nių lik­vi­da­vi­mo dar­bus. De­ga­li­nė­se iš­si­ri­kia­vo il­gos ei­lės au­to­mo­bi­lių ir žmo­nių su ka­nist­rais ran­ ko­se. Niu­jor­ko met­ro at­nau­ji­no dar­bą, bet kai ku­rios sto­tys dar už­da­ry­tos už­stri­gus van­dens pum­pa­vi­mo dar­bams. Ura­ga­no au­kų skai­čius per­ko­pė 90, o eko­no­mi­niai nuo­sto­liai ver­ti­na­mi 50 mlrd. do­le­rių.

Mil­ži­niš­ ki inf­rast­ ruk­tū­ros pro­jek­tai ir eks­por­ tas – Ki­ni­ jos va­rik­lis, ta­čiau di­ džiu­lės vy­ riau­sy­bės in­jek­ci­jos daž­nai ne­ pa­sie­kia pa­ prastų dar­ bi­nin­kų.

171 tūkst.

nau­jų dar­bo vie­tų spa­lį su­kur­ta JAV, nors eks­per­tai pro­gno­za­vo ge­ro­kai ma­žiau.

Ki­ni­jos ly­de­riai

Li Chang­chu­nas – pro­pa­gan­dos va­

das. Hu Jin­tao – Ki­ni­jos Liau­dies Res­

pub­li­kos (KLR) pre­zi­den­tas, Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos (KKP) ge­ne­ra­li­ nis sek­re­to­rius, Cent­ri­nės ka­ro ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kas.

Xi Jin­pin­gas – KLR vi­cep­re­zi­den­

tas, vie­nas svar­biau­sių KKP sek­re­to­ ria­to na­rių.

Wu Bang­guo – Na­cio­na­li­nio liau­

dies kong­re­so Vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Li Ke­qian­gas – vyk­doma­sis vi­cep­

rem­je­ras.

We­n Jia­bao – Vals­ty­bės ta­ry­bos

i­jos val­džia tu­rė­tų dau­giau dė­me­sio skir­ti pa­pras­tų ša­lies gy­ven­to­jų bė­doms.

Don­g De­xiu pa­sa­ko­jo per sa­vo gy­ve­ni­mą pa­ty­ręs ne vie­ną skau­dų li­ki­mo smū­gį. Dar bū­da­mas vai­kas jis iš­gy­ve­no ja­po­nų oku­pa­ci­ją. Šie žiau­riai nu­ kan­ki­no jo se­ne­lį. Don­g De­xiu tė­vas mi­rė di­džio­jo ba­do me­tais, ku­ris Ki­ni­jo­je pra­žu­dė mi­li­jo­nus žmo­nių. Se­ny­vas vy­ras džiau­gė­si, kad šiuo me­tu už­dir­ba pi­ni­gų. Net dau­giau, nei jam rei­kia. Pir­mą­syk po­ky­čius jis pa­ju­to ta­da, kai Ki­ni­jos vy­riau­ sy­bė lei­do ūki­nin­kams par­da­vi­nė­ti

sa­vo išau­gin­tas gė­ry­bes. O pa­sta­ ruo­sius de­šimt me­tų Don­g De­xiu, kaip pa­ts sa­ko, gy­ve­na ne­rū­pes­tin­ gą ir so­tų gy­ve­ni­mą. „Ke­lias į kai­mą – su­tvar­ky­tas, val­džia at­nau­ji­no dau­ge­lį na­mų. Gau­nu vals­ty­bi­nę pen­si­ją, taip pat al­gą dirb­da­mas ug­nia­ge­siu ne­to­ li esan­čia­me miš­ke“, – pa­sa­ko­ jo vy­ras. Kiek už­dir­ba Don­g De­xiu? Ko­dėl jis toks lai­min­gas? Va­ka­rie­čių aki­ mis, Don­g De­xiu pa­ja­mos – ma­žos.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Per mė­ne­sį jis su­si­že­ria vos 250 JAV do­le­rių. Ta­čiau ūki­nin­kas pri­dū­rė – „to­kių pi­ni­gų aš per vi­są gy­ve­ni­mą ne­su re­gė­jęs“. „Is­to­ri­jos ra­tas dau­ giau ne­si­suks at­gal“, – BBC žur­na­ lis­tui tvir­tai pa­reiš­kė Dong De­xiu. Ki­nai – op­ti­mis­tai. Jie ma­no, kad nors ša­lis ir su­si­du­ria su pro­ble­ mo­mis, ji – tei­sin­ga­me ke­ly­je. Tad iš­lai­ky­ti žmo­nių ti­kė­ji­mą švie­sia atei­ti­mi, re­gis, ir yra nau­jų­jų Ki­ni­ jos ly­de­rių už­duo­tis.

prem­je­ras.

He Guo­qian­gas – Cent­ri­nės dis­cip­

li­nos prie­žiū­ros ko­mi­si­jos va­do­vas.

Zhou Yong­kan­gas – Po­li­ti­nių ir Jia Qing­li­nas – Lau­dies po­li­ti­nių

pa­ta­rė­jų kon­fe­ren­ci­jos pir­mi­nin­kas.

įstatymų leidybos rei­ka­lų ko­mi­te­to va­do­vas.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

n­pin­go: penkios kinų komunistų kartos 1921 m. ir tu­ri apie 73 mln. na­rių, to­dėl yra di­džiau­sia pa­sau­ly­je po­ li­ti­nė jė­ga. Šių me­tų Na­cio­na­li­nis su­va­žia­vi­ mas svar­bus tuo, kad pa­žy­mi kar­tų kai­tą par­ti­jos va­do­vy­bė­je. Per su­ va­žia­vi­mą į val­džios olim­pą Ki­ni­jo­ je įžengs va­di­na­mo­ji penk­to­ji po­li­ ti­nio eli­to kar­ta. Pir­mo­sios at­sto­vais įpras­ta va­ din­ti Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­kos įkū­rė­jus. Pir­mo­sios kar­tos val­dy­ mo lai­ko­tar­pis pra­si­dė­jo 1949 m.,

o bai­gė­si su Mao Ze­don­go mir­ti­ mi 1976 m. Ant­ro­ji ko­mu­nis­tų kar­ta sie­ja­ ma su Ki­ni­jos so­cia­li­nės eko­no­mi­ nės sis­te­mos re­for­ma­to­riu­mi Deng Xiao­pin­gu. Bū­tent jo val­dy­mo me­ tais Ki­ni­ja pe­rė­jo nuo pla­ni­nės prie rin­kos eko­no­mi­kos. Tre­čio­sios kar­tos at­sto­vu lai­ko­mas Jiang Ze­mi­nis. Šio ge­ne­ra­li­nio sek­re­ to­riaus val­dy­mo ker­ti­niai ele­men­tai: eko­no­mi­kos au­gi­mas, po­li­ti­nė har­ mo­ni­ja ir kul­tū­ri­nė pa­žan­ga.

Jiang Ze­mi­nio val­dy­mas pra­si­dė­ jo po kru­vi­nų­jų Tia­nan­me­no aikš­ tės įvy­kių 1989 m., kai iš ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus po­sto bu­vo pri­vers­tas pa­si­trauk­ti Zhao Ziyan­gas, Ko­mu­ nis­tų par­ti­ją val­dęs nuo 1987-ųjų. Ket­vir­to­sios kar­tos at­sto­vas – da­bar­ti­nis Ki­ni­jos ge­ne­ra­li­ nis sek­re­to­rius Hu Jin­tao. Dau­ge­ lis ket­vir­to­sios kar­tos ly­de­rių bu­vo tech­nok­ra­tai, dau­giau­sia dė­me­sio sky­rę Ki­ni­jos pro­duk­ci­jai ska­tin­ti ir tech­no­lo­gei rai­dai.

Svar­b iau­s i penk­to­s ios Ki­n i­ jos po­li­ti­nio eli­to kar­tos, ku­rios smai­ga­ly­je – bū­si­ma­sis ge­ne­ra­li­ nis sek­re­to­rius Xi Jin­pin­gas, tiks­ lai vei­kiau­siai bus su­si­ję su ket­ vir­to­sios kar­tos at­sto­vų tiks­lais. Nau­jie­ji Ki­ni­jos eli­to at­sto­vai yra už­si­mi­nę, kad daug dė­me­sio skirs Ki­ni­jos tech­no­lo­gi­nei rai­dai, vyk­dys ak­ty­vią už­sie­nio po­li­ti­ką, griež­tai ko­vos su ko­rup­ci­ja aukš­čiau­siuo­se po­li­ti­niuo­se sluoks­niuo­se. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

73

mln. na­rių tu­ri Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja – di­džiau­sia pa­sau­ly­je po­li­ti­nė jė­ga.

10

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

pasaulis Skęs­tan­ti Ve­ne­ci­ja Smar­kios liū­tys šią sa­ vai­tę už­tvin­dė dau­giau nei pu­sę Ve­ne­ci­jos, taip pat gar­sią­ją Šv. Mor­ kaus aikš­tę. Tu­ris­tams te­ko au­tis gu­mi­nius ba­ tus, nors kai kur van­ dens ly­gis vir­ši­jo met­ rą. Šią sa­vai­tę gau­siai li­jo be­veik vi­so­je Ita­li­jo­ je, nuo Li­gū­ri­jos iki Si­ci­ li­jos, ga­lin­gi vė­jo gū­siai Ro­mo­je ver­tė me­džius.

Iš­var­gin­ti nuo­la­ti­nės va­sa­ros Praė­ju­sį sek­ma­die­nį dau­ge­lio ru­ sų elekt­ro­ni­niai prie­tai­sai au­to­ ma­tiš­kai pe­rė­jo prie žie­mos lai­ ko. Bet tai bu­vo klai­da. Ru­sai to­ liau gy­ve­na pa­gal va­sa­ros lai­ką, bet nuo jo jau ge­ro­kai pa­var­go.

Pro­tų nu­te­kė­ji­mo, pa­pras­tai vyks­tan­čio iš ma­žiau iš­si­vys­čiu­sių į la­biau iš­si­vys­čiu­ sias vals­ty­bes, kryp­tis kei­čia­si. JAV laik­raš­ tis „The Chris­tian Scien­ce Mo­ni­tor“ ra­šo, kad žmo­giš­ka­sis ka­pi­ta­las grįž­ta į Azi­ją, Lo­ty­nų Ame­ri­ką, Ry­tų Eu­ro­pą ir Af­ri­ką.

En­tu­ziaz­mas nu­slo­po

Nuo 2011 m. pa­va­sa­rio Ru­si­ja iš­ ti­sus me­tus gy­ve­na pa­gal va­sa­ ros lai­ką. Per­nai ba­lan­dį tuo­me­tis pre­zi­den­tas Dmit­ri­jus Med­ve­de­ vas pa­si­ra­šė įsta­ty­mą „Apie lai­ko ap­skai­čia­vi­mą“ ir pa­nai­ki­no žie­ mos ir va­sa­ros lai­kų kai­ta­lio­ji­mą. Toks spren­di­mas iš pra­džių su­ lau­kė di­de­lio vi­suo­me­nės pa­lai­ky­ mo. Ru­si­jos vi­suo­me­nės nuo­mo­ nės ty­ri­mų cent­ro duo­me­ni­mis, 2011 m. va­sa­rį šią ini­cia­ty­vą pa­ lai­kė 73 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų.

Ge­res­nių ga­li­my­bių paieš­kos

Pro­tų nu­te­kė­ji­mas iš skur­džių į tur­ tin­gas vals­ty­bes iki šiol bu­vo tvir­tai nu­si­sto­vė­ju­si ten­den­ci­ja. Tak­sis­tas ni­ge­rie­tis Niu­jor­ke, tė­vy­nė­je įgi­jęs gy­dy­to­jo iš­si­la­vi­ni­mą, ta­po to­kiu pat įpras­tu da­ly­ku kaip pra­de­dan­ ti Brod­vė­jaus ak­to­rė ar­ba Volst­ri­to ban­ki­nin­kas. Moks­li­nin­kai ir in­ži­nie­riai iš įvai­ riau­sių ša­lių – nuo Bra­zi­li­jos iki Ki­ ni­jos – jau se­niai va­žiuo­ja į la­biau iš­si­vys­čiu­sias vals­ty­bes, ieš­ko­da­mi ge­res­nių ga­li­my­bių ar­ba sa­vo sri­ty­ je, ar­ba prie tak­si vai­ro ar grei­to­jo mais­to res­to­ra­no vir­tu­vė­je. Jung­ti­nių Tau­tų vys­ty­mo pro­gra­ mos duo­me­ni­mis, 75 pro­c. pa­sau­lio mig­ran­tų va­žiuo­ja į la­biau iš­si­vys­ čiu­sias ša­lis nei jų tė­vy­nė. Bet da­bar šio ju­dė­ji­mo kryp­tis pra­dė­jo keis­tis, nes imig­ran­tai jau nė­ra tik­ri, ar iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­ se gy­ven­ti ge­riau.

Praė­ju­sią žie­mą, pa­ ly­gin­ti su anks­tes­ nė­mis, stai­giai pa­ dau­gė­jo grei­to­sios pa­gal­bos iš­kvie­ti­ mų, šir­dies ir krau­ ja­gys­lių li­gų.

Ta­čiau šie­met va­sa­rį pri­ta­rian­ čių su­ma­žė­jo iki 44 pro­c., o rug­sė­ jį – iki 35 pro­c. Vis daž­niau pa­si­ girs­ta ra­gi­ni­mų grįž­ti prie va­sa­ros ir žie­mos lai­ko.

Ži­nių mo­no­po­li­jos ne­be­li­ko

Ken­čia fut­bo­lo sir­ga­liai

Vals­ty­bės Dū­mos Svei­ka­tos ap­ sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ser­ ge­jus Ka­laš­ni­ko­vas tei­gė, kad ru­sai praė­ju­sią žie­mą iš­gy­ve­no ka­muo­ ja­mi stre­so bū­se­nos. „Praė­ju­sią žie­mą, pa­ly­gin­ti su anks­tes­nė­mis, stai­giai pa­dau­gė­ jo grei­to­sios pa­gal­bos iš­kvie­ti­mų, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ir ap­ skri­tai vi­sų li­gų, ku­rios su­si­ju­sios su stre­su“, – sa­kė par­la­men­ta­ras. Nuo­mo­nę šiuo klau­si­mu iš­sa­kė ir Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas. Jis pri­si­pa­ži­no, kad jam sun­ku kel­tis ry­tais pa­gal va­sa­ros lai­ką. Ša­lies va­do­vas va­sa­rį pa­ siū­lė ap­tar­ti lai­ko kei­ti­mo klau­si­ mą su eks­per­tais ir vi­suo­me­ne. Grą­žin­ti va­sa­ros ir žie­mos lai­ką ra­gi­na ir ver­ty­bi­nių po­pie­rių bir­žų pre­kiau­to­jai, ku­rie no­ri, kad lai­ko skir­tu­mas tarp Mask­vos ir Lon­ do­no bū­tų vie­no­das. Da­bar kin­ tan­tis lai­ko skir­tu­mas trum­pi­na ak­ty­vios pre­ky­bos lai­ką Ru­si­jos rin­ko­je. Nu­si­vy­lę jau­čia­si net fut­bo­lo ger­bė­jai. Nuo praė­ju­sio sek­ma­ die­nio Eu­ro­pos čem­pio­na­tų var­ žy­bos jiems pra­si­de­da va­lan­da vė­ liau, ar­čiau vi­dur­nak­čio.

Pro­tų nu­te­kė

Lai­kas: nors iš pra­džių ak­ty­viai pa­lai­kė D.Med­ve­de­vo spren­di­mą ne­

su­ki­nė­ti laik­ro­džio ro­dik­lių, Ru­si­jos gy­ven­to­jai po me­tų jau pra­dė­jo abe­jo­ti, ar šis žings­nis bu­vo tei­sin­gas. „Reu­ters“ nuo­tr.

Klau­si­mas pa­ki­bo ore

S.Ka­laš­ni­ko­vas pa­tei­kė Vals­ty­bės Dū­mai svars­ty­ti įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rios grą­žin­tų va­sa­ros ir žie­mos lai­ką. Par­la­men­ta­ras lau­kia vy­ riau­sy­bės reak­ci­jos, bet ši del­sia. „Ban­d ė­m e iš­s iaiš­k in­t i, kas konk­re­čiai už­sii­ma šiuo klau­si­mu, ir su­pra­to­me, kad nie­kas, – in­ter­ ne­to po­rta­lui ga­ze­ta.ru ano­ni­miš­ kai sa­kė šal­ti­nis vy­riau­sy­bė­je. – D.Med­ve­de­vas ne­no­ri sku­bin­ti šio klau­si­mo. V.Pu­ti­nas, nors pa­si­sa­ kė šiuo klau­si­mu, konk­re­čių pa­ve­ di­mų nie­kam ne­da­vė. Tai­gi da­bar vis­kas pa­ki­bo ore.“ Bet šal­ti­nis pri­dū­rė, kad pa­dė­ tis ga­li pa­si­keis­ti bet ku­rią aki­ mir­ką, ir ne­ri­bo­tam lai­kui ati­dė­ tas spren­di­mas ga­li bū­ti priim­tas vi­siš­kai ne­ti­kė­tai. „Prav­da“, ga­ze­ta.ru inf.

Va­sa­ros lai­kas Šiuo me­tu va­sa­ros ir žie­mos lai­ką kai­ta­lio­ja dau­giau nei 110 pa­sau­lio vals­ty­bių, tarp jų – be­veik vi­sos Eu­ ro­pos vals­ty­bės, JAV (iš­sky­rus Ari­ zo­nos vals­ti­ją ir Ha­va­jus), Ka­na­da, Aust­ra­li­ja. Lai­ką kai­ta­lio­ti at­si­sa­kė Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­drau­ gos na­rės Vi­du­rio Azi­jo­je, Bal­ta­ru­ si­ja, Ka­zachs­ta­nas ir Gru­zi­ja. Tarp vals­ty­bių, ku­rios nie­ka­da ne­su­ki­ nė­jo laik­ro­džio ro­dyk­lių, yra Ki­ni­ ja, Pie­tų Ko­rė­ja ir Ja­po­ni­ja. Uk­rai­no­je pa­sta­rai­siais me­tais ver­ da dis­ku­si­jos dėl pe­rė­ji­mo prie pa­sto­vaus lai­ko. Par­la­men­ta­rai jau ne kar­tą siū­lė svars­ty­ti ati­tin­ka­mą įsta­ty­mą. Ti­kė­ti­na, kad jau ki­tą­met uk­rai­nie­čiams su­kti laik­ro­džio ro­ dyk­lių ne­be­rei­kės.

Ši prie­šin­gos kryp­ties ban­ga nu­si­ ne­šė ke­nie­tį Si­ta­ti Ki­tuyi – jis me­tė kon­sul­tan­to dar­bą Lon­do­ne ir įsi­dar­ bi­no aukš­tų tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vė­je Af­ri­ko­je. Ki­nas Ha­nas grį­žo iš Jung­ ti­nių Vals­ti­jų na­mo, nes val­džia sky­ rė jam pa­ra­mą me­di­ci­ni­nės įran­gos ga­myk­los sta­ty­bai. O jau­nas po­rtu­ ga­las Ber­nar­do Fon­tou­ra, už­sii­man­ tis vers­lo ko­mu­ni­ka­ci­ja, per­si­kraus­tė į Rio de Ža­nei­rą, kad pa­dė­tų Bra­zi­li­ jai ruoš­tis 2014 m. pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tui ir 2016 m. olim­pi­nėms žai­dy­nėms. 2008 m. pra­si­dė­ju­si pa­sau­lio fi­ nan­sų kri­zė pa­kir­to sta­bi­lu­mo jaus­ mą, ku­riuo il­gą lai­ką mė­ga­vo­si ame­ ri­kie­čiai ir eu­ro­pie­čiai. O vals­ty­bių, ku­rių eko­no­mi­ka dar tik for­muo­ja­si, ro­dik­liai šian­dien ge­res­ni ir jos to­ liau vys­to­si, vi­lio­da­mos sa­vo emig­ ran­tus at­gal ir ne­tgi pri­trauk­da­mos aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų iš JAV bei Eu­ro­pos. Va­šing­to­no mig­ra­ ci­jos po­li­ti­kos ins­ti­tu­to va­do­vas De­ met­rias Pa­pa­de­met­riou šį pro­ce­są va­di­na ta­len­to de­mok­ra­ti­za­ci­ja. „Anks­čiau vi­si va­žia­vo į ke­tu­rias ar pen­kias ang­la­kal­bių ša­lis, o vi­ soms ki­toms vals­ty­bėms ati­tek­da­ vo tre­čio­sios rū­šies ta­len­tai. Da­bar jau nie­kas ne­tu­ri ži­nių mo­no­po­li­ jos“, – aiš­ki­no eks­per­tas.

Ak­ty­viai vi­lio­ja na­mo

Di­džiau­sia pa­sau­ly­je yra ki­nų dias­ po­ra. Bet verž­da­ma­si į pa­sau­lio ly­ de­res vals­ty­bė pra­dė­jo dė­ti pa­stan­ gas, kad su­grą­žin­tų mi­li­jo­nus sa­vo pi­lie­čių, iš­vy­ku­sių per pa­sta­ruo­ sius tris de­šimt­me­čius. Ki­ni­jos fi­ nan­si­nių ir ki­to­kių sti­mu­lų pro­gra­ mos ne­tu­ri ly­gių vi­sa­me pa­sau­ly­je. Re­zul­ta­tai jau ma­to­mi: nuo šio am­ žiaus pra­džios grįž­ti na­mo pa­no­ ru­sių ki­nų skai­čius išau­go de­šim­ čia kar­tų. Sa­vo emig­ran­tus na­mo ak­ty­viai vi­lio­ja ir Bra­zi­li­ja, o kar­tu čia at­ vyks­ta ir ne­ma­žai eu­ro­pie­čių. Jie vyks­ta ir į ki­tas bu­vu­sias ko­lo­ni­jas, to­kias kaip Ar­gen­ti­na ir Mek­si­ka.

Lai­kui bė­gant vis ma­žiau pra­de­dan­čių­ įmo­nių kur­sis Jung­ ti­nė­se Vals­ti­jo­se, o vis dau­giau – Azi­jo­ je ir Lo­ty­nų Ame­ri­ ko­je. Nuo 2010 iki 2012 m. Bra­zi­li­jo­ je tei­sė­tai gy­ve­nan­čių už­sie­nie­čių skai­čius išau­go 50 pro­c. Dau­gu­ma jų at­vy­ko iš Por­tu­ga­li­jos, ku­ri il­gą lai­ką pa­ti trau­kė mig­ran­tus, o da­ bar vir­to pro­tų „eks­por­tuo­to­ja“. „Mes ste­bi­me, kaip kva­li­fi­kuo­ti eu­ro­pie­čiai mig­ruo­ja į be­si­vys­tan­ čias vals­ty­bes, pa­vyz­džiui, į BRIC ša­lis (Bra­zi­li­ją, Ru­si­ją, In­di­ją, Ki­ni­ ją – red. pa­st.)“, – sa­kė Tarp­tau­ ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos mig­ra­ci­ jos po­li­ti­kos spe­cia­lis­tas Rys­zar­das Cho­le­wins­kis. Anot jo, eko­no­mi­ kos kri­zė Eu­ro­po­je la­biau­siai smo­ gė pie­ti­nių ša­lių jau­ni­mui, ir da­bar ge­riau­sios ga­li­my­bės jiems at­si­ve­ ria be­si­vys­tan­čia­me pa­sau­ly­je. Af­ri­ka ta­po pa­trauk­li

Pro­tų nu­te­kė­ji­mas ta­po tik­ra ka­ tast­ro­fa Af­ri­kos vals­ty­bėms, kur emig­ra­ci­jos ban­gos pra­si­dė­jo dar praė­ju­sio am­žiaus sep­tin­ta­me de­ šimt­me­ty­je. Anot Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos, maž­daug ket­vir­ta­da­lis už­sie­ny­je iš­si­la­vi­ni­ mą ga­vu­sių ir Va­ka­ruo­se dir­ban­čių

11

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

pasaulis Skęs­tan­ti Ve­ne­ci­ja

ė­ji­mas kei­čia kryp­tį

Smur­tui nėra ribų Dau­giau krau­jo, dau­giau mir­čių. Mek­si­kos nar­ko­tikų kar­te­lių ka­ rai tam­pa vis žiau­res­ni. Ne­su­val­do­mos am­bi­ci­jos

Dėl to ga­li­ma kal­tin­ti daug as­menų, bet nie­kas tiek ne­pri­sidė­jo prie didė­jan­čio žiau­ru­mo kaip Mi­gue­lis Án­ge­las Tre­vi­ño, dar ži­no­mas kaip Z-40, ku­ris praėjusį mėnesį per­ ėmė kar­te­lio „Los Ze­tas“ vairą iš nu­žu­dy­to He­ri­ber­to Laz­ca­no. Mek­si­kos vald­žia pa­tvir­ti­no, kad kar­te­lis tu­ri naują va­deivą, o kon­ ku­ruo­jan­tys kar­te­liai su­ka galvą, kaip jo at­si­kra­ty­ti. Ne­se­niai in­ter­ne­te pa­skelb­ta­ me vaiz­do įra­še kar­te­lio „Ca­bal­le­ ros Temp­la­rios“ ly­de­ris Ser­van­do Góme­zas pa­sa­ko­jo apie su­si­klos­čiu­ sią pa­dėtį: „Tu­ri­me su­vie­ny­ti jėgas ir su­for­muo­ti vie­ningą frontą prie­š „Los Ze­tas“, ypač prie­š Z-40. Jo ne­ su­val­do­mos am­bi­ci­jos kurs­to baimę ir su­maištį mūsų ša­ly­je.“ M.Á.Tre­vi­ño at­sa­kin­gas už dau­ gybę siau­bingų nu­si­kal­timų. Jo prie­ši­nin­kai bu­vo ka­ria­mi, ka­po­ja­ mi į da­lis. Vie­nas žiau­riau­sių jo po­ mėgių yra „iš­kep­ti“ auką rūgšty­je ir ben­zi­ne. Grei­tai kopė į viršų

Per­mai­nos: Af­ri­kos vals­ty­bės, iš­gy­ve­nu­sios tik­rą emig­ra­ci­jos ka­tast­ro­fą, da­bar vi­lio­ja sa­vo pi­lie­čius at­

gal ge­res­nė­mis ga­li­my­bė­mis, di­des­niu sau­gu­mu ir tech­no­lo­gi­nės pa­žan­gos va­ro­mo­mis au­gan­čio­mis rin­ ko­mis. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

svei­ka­tos spe­cia­lis­tų yra ki­lę iš Už­ sa­cha­rio. Bet da­bar kai ku­rios Af­ ri­kos dias­po­ros grįž­ta na­mo, kur jų lau­kia ge­res­nės ga­li­my­bės, di­des­ nis sau­gu­mas ir tech­no­lo­gi­nės pa­ žan­gos va­ro­mos au­gan­čios rin­kos. Anot Ni­ge­ri­jos bu­vu­sių stu­den­ tų tink­lo stei­gė­jo Man­ny Anie­bo­ na­mo, šian­dien du­kart dau­giau žmo­nių grįž­ta į Ni­ge­ri­ją, nei ją pa­ lie­ka. Na­mo į Pie­tų Af­ri­kos Res­ pub­li­ką vi­lio­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos stei­gė­jas An­ge­las Jo­ne­sas tei­gė, kad nuo 2004 m. į tė­vy­nę grį­žo 6 tūkst. žmo­nių. Net­gi be­si­vys­tan­čios ES vals­ ty­bės, ku­rios įsto­ju­sios į Bend­ri­ ją su­si­dū­rė su pro­tų nu­te­kė­ji­mu, da­bar ti­ki­si, kad eko­no­mi­kos kri­zė pa­dės joms su­si­grą­žin­ti emig­ran­ tus. 2004-ai­siais, kai Len­ki­ja įsto­ jo į ES, Var­šu­vos, Kro­ku­vos ir ki­tų uni­ver­si­te­tų ab­sol­ven­tai plūs­te­ lė­jo į Ai­ri­ją bei Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, o ten daž­nai įsi­dar­bin­da­vo pa­da­ vė­jais ar­ba san­tech­ni­kais. Da­bar

sta­bi­lus kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų srau­tas ju­da at­gal. Pra­ran­da kon­ku­ren­cin­gu­mą

Nau­da, ku­rią gau­na pro­tus su­si­ grą­ži­nan­čios vals­ty­bės, su­si­ju­si ne vien su žmo­nių ga­bu­mais, kva­li­fi­ ka­ci­ja ir nau­jo­mis dar­bo vie­to­mis, bet ir su ki­tais veiks­niais. „Kai pa­gy­ve­ni vals­ty­bė­je, ku­ ri pri­klau­so Eko­no­mi­nio bend­ ra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­ za­ci­jai, ir pa­ma­tai, kaip vis­kas vyks­ta ten, tam­pi ne­pa­kan­tes­ nis ko­rup­ci­jai, ne­mok­šiš­ku­mui, nee­fek­ty­vu­mui, žmo­nių tin­gu­ mui, – aiš­ki­no šios or­ga­ni­za­ci­jos eks­per­tas dar­bo mig­ra­ci­jos klau­ si­mais Geor­ges’as Le­maît­re’as. – Tuo­met pra­de­di siek­ti, kad ir ta­ vo ša­ly­je bū­tų dau­giau pa­slau­gų ir toks pat dar­bo efek­ty­vu­mas, prie ku­rio pri­pra­tai.“ O pa­trauk­lu­mą pra­ran­dan­čios vals­ty­bės kar­tu pra­ran­da ir kon­ ku­ren­cin­gu­mą. „Tai jau at­si­lie­pia

Ame­ri­kos eko­no­mi­kos plėt­rai, – kons­ta­ta­vo Va­šing­to­no mig­ra­ci­jos po­li­ti­kos ins­ti­tu­to va­do­vas D.Pa­ pa­de­met­riou. – Lai­kui bė­gant vis ma­žiau pra­de­dan­čių įmo­nių kur­sis Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se, o vis dau­giau – Azi­jo­je ir Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je.“

M.Á.Tre­vi­ño nu­si­kals­tamą kar­ jerą pra­dėjo dar jau­nystė­je, kai ta­ po gau­jos „Los Te­jas“ kur­je­riu. Jis grei­tai kopė į viršų ir 2005 m. jau bu­vo vie­nas gau­jos vadų. Jo už­duo­ tis bu­vo sau­go­ti nar­ko­tikų marš­ru­ tus nuo kon­ku­rentų. Vy­ras or­ga­ni­zuo­da­vo žmog­ žu­dys­tes ne tik Mek­si­ko­je, bet ir Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se. Po ku­rio lai­ko M.Á.Tre­vi­ño sto­ jo į „Los Ze­tas“ gre­tas ir pa­dėjo šiai ne­di­de­lei gru­puo­tei vos per ke­letą metų tap­ti vie­nu iš dviejų pa­grin­di­ nių Mek­si­kos nar­ko­tikų kar­te­lių. Jei­gu Z-40 būtų dirbęs ne nu­si­ kals­ta­mo­je or­ga­ni­za­ci­jo­je, o tarp­

tau­tinė­je kor­po­ra­ci­jo­je, jis tik­riau­ siai būtų pelnęs metų va­dy­bi­nin­ko ti­tulą. Vie­nin­te­lis jo rea­lus var­žo­vas da­bar yra kar­te­lis „Si­na­loa“, va­do­ vau­ja­mas Joa­quí­no Guz­má­no. Kerš­to au­ka – po­li­ti­ko sūnus

„Los Ze­tas“ sa­vo veik­los ri­bas iš­ plėtė per visą Cent­rinę Ame­riką. Kar­te­lis ga­be­na ko­kainą iš Ko­lum­ bi­jos į Hondūrą, ta­da sau­su­ma pa­lei Mek­si­kos įlan­kos pa­krantę prie ga­ lu­ti­nio tiks­lo – Jung­ti­nių Vals­tijų.

Jo prie­ši­nin­kai bu­vo ka­ria­mi, ka­po­ja­mi į da­lis. Vie­nas žiau­ riau­sių jo po­mėgių yra „iš­kep­ti“ auką rūgšty­je ir ben­zi­ne.

M.Á.Tre­vi­ño po­lin­kis į nu­si­kals­ tamą veiklą ky­la iš jo šei­mos. Bro­ lis Oma­ras Tre­vi­ño-Mo­ra­le­sas taip pat ei­na aukš­tas pa­rei­gas kar­te­ly­ je „Los Ze­tas“. M.Á.Tre­vi­ño bro­ liai ir­gi liūd­nai garsė­ja sa­vo žiau­ru­ mu, jais taip pat do­mi­si Jung­ti­nių Vals­tijų teisė­sau­ga. Už in­for­ma­ciją, pa­dėsian­čią juos suim­ti, JAV ko­vos su nar­ko­ti­kais agentū­ra siū­lo 5 mln. do­le­rių pre­miją. M.Á.Tre­vi­ño su­si­jęs su ne­se­niai įvyk­dy­ta vie­no gar­siau­sių Mek­si­ kos po­li­tikų 24 metų sūnaus José Eduar­d o Mo­rei­ros-Rodrí­g ue­zo žmog­žu­dys­te. Au­kos tėvas Hum­ ber­to Mo­rei­ra yra val­dan­čio­sios Ins­ti­tu­cinės re­vo­liu­cinės par­ti­jos ly­de­ris, anks­čiau va­do­va­vo Koa­ hui­los vals­ti­jai. Pro­ku­ro­rai įta­ria, kad ši žmog­žu­dystė bu­vo M.Á.Tre­ vi­ño kerš­tas už sūnėną, ku­ris žu­vo per su­si­šau­dymą su po­li­ci­ja. „Clarín“ inf.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Lie­tu­vių mig­ra­ci­ja 2011 m. iš Lie­tu­vos emig­ra­vo 53,9 tūkst. gy­ven­to­jų, į Lietuvą imig­ra­ vo – 15,7 tūkst. Pa­ly­gin­ti su 2010 m., as­me­nų, dek­la­ra­vu­sių sa­vo iš­vy­ki­ mą iš ša­lies, su­ma­žė­jo 29,3 tūkst., o dek­la­ra­vu­sių at­vy­ki­mą į ša­lį tris kar­tus pa­dau­gė­jo. Di­džio­ji da­lis imig­ran­tų – į Lie­tu­vą grį­žę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ čiai. 2011 m. į Lie­tu­vą grį­žo 14 tūkst. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių – tai 9,9 tūkst. (3,4 kar­to) dau­giau ne­gu 2010 m. Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to inf.

Monst­ras: M.A.Tre­vi­ño (nuotr. apačioje) at­sa­kin­gas už dau­gybę siau­

bingų nu­si­kal­timų, iš jų – už ži­no­mo Mek­si­kos po­li­ti­ko sūnaus mirtį.

„Scan­pix“ nuo­tr.

=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Á:<;¼:@

"#

9A

%# 9A

+

Q\cN[$ N

b_[NY\ ]_V`aNafZb b ` aN _N R Z b [ _R ] Û [ aV ZR cR_aÛ # 9a

AVX R aNQVR[V\ [bZR_Vú ]_R[bZR_NaN # 9a

.XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VØV\ ! Q 1NbTVNb V[S\_ZNPVW\`' aRY % !# &$ $ ]\_aNYR ddd 89 Ya

=_R[bZR_b\XVaR V_ TNbXVaR cV` XVaÖ ]_VRQÖ

13

šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Iš meno pasaulio – į Briuselį Ką bend­ra su biu­rok­ra­ti­niu ad­mi­nist­ra­ ci­niu dar­bu ga­li tu­rė­ti kū­ry­biš­kas me­no žmo­gus? Ne­ti­kė­tu kar­je­ros šuo­liu tiek ap­lin­ki­nius, tiek tur­būt ir sa­ve pa­čią nu­ ste­bi­nu­si klai­pė­die­tė Rū­ta Var­nai­tė ban­ dys sa­vaip iš­spręs­ti šią di­le­mą.

Ki­ta me­da­lio pu­sė

Vos prieš mė­ne­sį uos­ta­mies­tį į Briu­se­lį iš­kei­tu­si Rū­ta – vie­na iš ke­lias­de­šimt tau­tie­čių, ku­rie sėk­ min­gai įvei­kė griež­tą at­ran­ką ir bu­vo pa­skir­ti dirb­ti Lie­tu­vos nuo­ la­ti­nė­je at­sto­vy­bė­je Eu­ro­pos Są­ jun­go­je. Tuo tar­pu be sa­vo de­ši­nio­sios ran­kos – pa­va­duo­to­jos me­nui – li­kęs Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro va­do­vas Ra­mū­nas Kaub­rys ga­lė­tų pa­tvir­tin­ti, kad bu­vu­sios ko­le­gės kar­je­ros po­sū­kis tu­ri ir ki­tą me­da­ lio pu­sę. R.Kaub­rys pri­pa­žįs­ta, jog toks įver­ti­ni­mas su­tei­kia pla­tes­nių ga­ li­my­bių ir įdo­mių pa­tir­čių, ta­čiau jam kiek ap­mau­du, kad Lie­tu­vą pa­

Rū­ta Var­nai­tė:

Nie­ka­da ne­rei­kia dras­ky­tis, ko­vo­ti už vie­tą po sau­le, nes ji pa­ti ima ir at­si­su­ka į ta­ve lai­ku ir vie­to­je. lie­ka ga­būs, kū­ry­bin­gi ir per­spek­ ty­vūs jau­ni žmo­nės. „Iki pat šiol ne­su­ra­dau tin­ka­ mos kan­di­da­tū­ros į Rū­tos po­zi­ci­ ją“, – ap­gai­les­ta­vo Mu­zi­ki­nio teat­ ro va­do­vas. Lais­vai ang­liš­kai, vo­kiš­kai, šiek tiek ru­siš­kai, ita­liš­kai bei grai­kiš­ kai bend­rau­jan­čios mer­gi­nos gy­ve­ ni­mo ap­ra­šy­me – įspū­din­ga dar­bo pa­tir­tis bei įgy­ven­din­tų pro­jek­tų są­ra­šas, pra­de­dant Jū­ros šven­tės ren­gi­nių koor­di­na­vi­mu ir bai­giant ma­sa­žo sa­lo­no va­do­vės po­zi­ci­ja. Rū­ta neat­me­tė, jog toks spal­vin­ gas są­ra­šas at­ran­ko­je ta­po ne­men­ ku jos ko­zi­riu. „Atei­na po­jū­tis, kai no­ri­si po­ ky­čių. Ko ge­ro, ėmė trūk­ti iš­šū­kių. Gal tie­siog tai yra ma­no cha­rak­te­ rio bruo­žas – pa­ste­bė­jau dės­nin­ gu­mą, kad maž­daug kas pu­sę me­tų tu­riu kaž­ką pa­keis­ti. Ar gy­ve­na­mą­

ją vie­tą, ar dar­bą, ar im­tis pa­pil­do­ mos veik­los, ar kaž­ko at­si­sa­ky­ti. Ma­tyt, ir da­bar atė­jo toks pe­rio­ das“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė. Ge­riau­sias vais­tas

Rū­ta ti­ki­no da­bar do­rai nė ne­pri­si­ me­nan­ti, nuo ko vis­kas pra­si­dė­jo. „Tai bu­vo spon­ta­niš­kas spren­di­ mas. Ir kai ma­ne pa­kvie­tė į Briu­se­ lį, tik ta­da pri­si­mi­niau, kad da­ly­va­ vau at­ran­ko­je. Ne­tu­rė­jau sie­kio, jog trūks plyš tu­riu pa­tek­ti. Dar vie­nas ma­no gy­ve­ni­mo dės­nin­gu­mas – į ma­no gy­ve­ni­mą vis­kas atei­na pa­ pras­tai, tar­si sa­vai­me. Įsi­ti­ki­nau, kad nie­ka­da ne­rei­kia dras­ky­tis, ko­vo­ti už vie­tą po sau­le, nes ji pa­ti ima ir at­si­su­ka į ta­ve lai­ku ir vie­to­ je“, – pa­ty­rė klai­pė­die­tė. Ku­rį lai­ką Grai­ki­jo­je gy­ve­nu­si Rū­ta pri­si­pa­ži­no, kad ir Bel­gi­jo­je adap­ta­ci­ja bu­vo la­bai leng­va, kul­ tū­ri­nio šo­ko pa­tir­ti ne­te­ko. Paš­ne­ko­vės ma­ny­mu, ap­kri­ tai pa­keis­ti ap­lin­ką yra ge­riau­ sias vais­tas nuo vi­sų li­gų. O dar ge­riau – pa­keis­ti ją kar­di­na­liai. „Nu­ke­liau­ti į ki­tą ša­lį, pa­si­žiū­rė­ ti, kaip čia gy­ve­na žmo­nės, la­bai svei­ka tiek aki­ra­čiui, tiek pro­tui, tiek vi­di­nei ra­my­bei“, – šyp­so­jo­ si Rū­ta. Anot pa­šne­ko­vės, dir­ban­čiam žmo­gui Briu­se­ly­je ne­rei­kia su­kti gal­vos dėl iš­gy­ve­ni­mo. „Be abe­jo, čia daug kas pa­kan­ka­ mai bran­gu, nors, ki­ta ver­tus, pa­ly­ gin­ti su Šve­di­ja, – ne taip bai­su“, – juo­ka­vo klai­pė­die­tė. Rū­tos skai­čia­vi­mu, būs­to nuo­ ma, mais­tas Briu­se­ly­je at­siei­ na pu­sant­ro ar du­kart bran­giau nei Lie­tu­vo­je, ta­čiau esą ap­ran­ga, ava­ly­nė, ne­tgi bal­dai čia kai­nuo­ja be­veik tiek pat. Klai­pė­die­tė šyp­so­jo­si, jog sve­ čio­je ša­ly­je ją be­ne la­biau­siai nu­ ste­bi­no be­veik mė­ne­sį už­tru­ku­si in­ter­ne­to ak­ty­va­ci­ja. „Lie­tu­vo­je tur­būt jo­kia kom­ pa­ni­ja ne­su­gal­vo­tų sau leis­ti taip elg­tis“, – stebėjo­ si Rūta.

14

Ry­šys: į Klai­pė­dą bent trum­pam da­bar nu­ke­lia nuo­trau­kos.

Rū­tos Var­nai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

14

šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

vakarė

Per aja­vas­kos ce­re­mo „No­rė­čiau gy­ven­ ti Rio de Ža­nei­re“, – vos grį­žęs iš Bra­ zi­li­jos, kur pra­lei­ do dau­giau nei tris mė­ne­sius, į ją jau no­ri su­grįž­ti ži­no­ mas Tai­lan­do bok­ so ir bu­ši­do ko­vo­ to­jas Re­mi­gi­jus Mor­ke­vi­čius.

Ra­zi­na: lan­kan­tis Lje­že tie­siog pri­va­lu pa­ska­nau­ti tra­di­ci­nių vaf­lių. Rū­tos Var­nai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Iš meno pasaulio – į Briuselį 13

Ne­sik­raus­to iš pro­to

Nors klai­pė­die­tė pri­ pa­ži­no, jog dar praė­jo per ma­žai lai­ko da­ly­tis gi­les­niais įspū­džiais, ta­čiau iš pir­mo žvilgs­nio Briu­se­ lis jai pa­si­ro­dė įdo­mus, sve­tin­gas mies­tas. „Tai skir­tin­gų tau­tų žmo­nių ka­ti­ las, ku­ria­me ver­da vel­niai ži­no kas su vi­sais įma­no­mais prie­sko­niais. Pir­mo­ji ma­no aso­cia­ci­ja, su­si­ju­ si su Briu­se­liu, – jog tai yra gy­va „Uni­ted Co­lors of Be­net­ton“ rek­ la­ma, kai vie­no­je vie­to­je ga­li pa­ma­ ty­ti vi­sų ra­sių at­sto­vus. Ir man tai la­bai pa­tin­ka. Čia jun­ta­ma gi­li to­ le­ran­ci­ja vie­nas ki­tam, čia ne­si­jau­ti koks nors už­sie­nie­tis ar at­vy­kė­lis, dėl to taip leng­vai ir se­kė­si pri­si­tai­ ky­ti“, – po­ty­riais da­li­jo­si Rū­ta. Paš­ne­ko­vė pri­si­pa­ži­no, jog nau­ jo­jo­je dar­bo­vie­tė­je ją ma­lo­niai nu­ ste­bi­no ir po­žiū­ris į dar­bą. „At­ro­dy­tų, ins­ti­tu­ci­ja di­de­lė ir svar­bi vals­ty­bei, ta­čiau čia už­duo­ tys ir dar­bai nė­ra su­reikš­mi­na­ mi taip, kad vi­si ei­tų iš pro­to. Čia vi­siš­kai ki­taip su­dė­lio­ti prio­ri­te­ tai – dėl smulk­me­nų nie­kas ne­su­ ka gal­vos. Tuo tar­pu ma­no pa­tir­tis Lie­tu­vo­je vi­sai ki­to­kia – tiek teat­re, tiek ki­to­se dar­bo­vie­tė­se tu­rė­da­vau be­ga­lę lai­ko iš­švais­ty­ti ko­kiai nors smulk­me­nė­lei, ku­ri iš tie­sų bū­da­vo vi­siš­kai ne­reikš­min­ga“, – pa­ste­bė­ jo pa­šne­ko­vė. Be­veik pus­me­tį Rū­tai teks dirb­ti įvai­rų ad­mi­nist­ra­ci­nį dar­bą, ku­rio vie­na sri­čių – ak­re­di­ta­ci­jų tvar­ky­ mo for­ma­lu­mai. Nuo Lie­tu­vos pir­ mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai pra­džios iki atei­nan­čių me­tų ir sy­kiu vi­sos „ka­den­ci­jos“ pa­bai­gos klai­pė­die­ tės pa­rei­gos bus su­si­ju­sios su rep­ re­zen­ta­ci­niais rei­ka­lais. „Kiek­vie­na pir­mi­nin­kau­jan­ti ša­ lis tu­ri pri­sta­ty­ti tam tik­rą do­va­nų pa­ke­tą. Jos skir­tos ki­tų ša­lių įvai­ raus ran­go at­sto­vams – pra­de­dant mi­nist­rais, am­ba­sa­do­riais ir bai­ giant žur­na­lis­tais. Iš pra­džių tai at­

ro­dė ne­la­bai rim­ta sri­tis, bet kuo dau­giau gi­li­nie­si, tuo la­biau su­pran­ ti, kad ji rei­ka­lau­ja ne­ma­žai dar­bo ir iš­mo­nės. Kiek­vie­na ša­lis to­kias rep­ re­zen­ta­ci­nes do­va­nas tu­ri pa­teik­ti kaip įma­no­ma ori­gi­na­liau. Tuo tar­ pu aš bū­siu at­sa­kin­ga už tech­ni­nę da­lį – pa­pras­tai kal­bant, kad vis­kas bū­tų įteik­ta lai­ku, de­ra­mai ir tei­sin­ giems žmo­nėms“, – juo­kė­si Rū­ta. Il­gi­si jū­ros kva­po

Klai­pė­die­tė ne­nei­gė, jog tai biu­ rok­ra­tiš­kas, funk­cio­nie­riš­kas dar­ bas, ta­čiau ti­ki­si, kad jis neį­siurbs it mau­rais už­žė­lu­si pel­kė. „Šiuo po­žiū­riu tai ir­gi tam tik­ ras iš­šū­kis, kaip to­kį dar­bą pa­vers­ ti la­biau kū­ry­biš­ku, ne­gu nu­sta­ty­ ta dar­bo tvar­kos tai­syk­lė­se. Be to, ir tarp mū­sų ko­man­dos na­rių nė­ ra for­ma­lių san­ty­kių, kad ne­ga­lė­ tu­mei per­si­mes­ti anek­do­tu, ne­si­ jau­ti biu­rok­ra­ti­ne pe­le“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vė. Klai­pė­die­tė vy­lė­si, jog bū­da­ma Briu­se­ly­je at­ras lai­ko ne tik me­ni­ nin­kų pro­diu­sa­vi­mui, bet ir ki­tai mėgs­ta­mai „už­kla­si­nei“ veik­lai. „Sten­giuo­si ir da­bar ne­pra­leis­ti kul­tū­ri­nių įvy­kių, nes ne­si­no­ri tos veik­los nu­kirs­ti. Be to, tu­riu vil­tį, kad čia pa­vyks nu­veik­ti kaž­ką kū­ ry­biš­ko, kad ir su­si­ju­sio su Mu­zi­ki­ nio teat­ro pro­jek­tais. Štai ne­se­niai Lje­že lan­kiau­si res­tau­ruo­to ope­ros teat­ro ati­da­ry­me. Ir ga­liu pa­sa­ky­ ti, jog ope­ros pa­sta­ty­mo ly­giu Klai­ pė­dos mu­zi­ki­nis teat­ras tik­rai ne­ nu­si­leis­tų. Nors pa­sta­tas ka­ra­liš­kas ir ap­lin­ka to­li gra­žu ki­to­kia nei pas mus, ta­čiau tu­ri­nys ne­prit­ren­kė. Tai­gi Bel­gi­ja nė­ra kaž­koks ste­buk­ lų kraš­tas“, – pa­ty­rė mer­gi­na. Ar yra da­ly­kų, ku­rių gy­ven­da­ma sve­tur Rū­ta jau spė­jo pa­siilg­ti? „To­kia jau klai­pė­die­čių li­ga, kad jie nie­ka­da ne­nu­va­žiuo­ja prie jū­ ros. O čia man jos jau pra­dė­jo trūk­ ti, ypač jū­ros kva­po“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Joao nuo Die­vo

„No­rė­jau pa­bū­ti su sa­vi­mi, daug ką per­mąs­ty­ti, – pri­si­pa­ži­no po di­ džiau­sią Pie­tų Ame­ri­kos ir penk­tą­ ją pa­sau­ly­je pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių vals­ty­bę vie­nas ke­lia­vęs R.Mor­ke­ vi­čius. – No­rė­jau ap­lan­ky­ti pla­ čiai ži­no­mą Aba­dža­ni­ją, ku­ri gar­ sė­ja me­diu­mu Joao, Rio de Ža­nei­rą, pa­ma­ty­ti gar­siuo­sius Ko­pa­ka­ba­ną, Ipa­ne­mą. Dau­giau nie­ko ne­pla­na­ vau, ke­lia­vau spon­ta­niš­kai.“ Cent­ri­nės Bra­zi­li­jos mies­te­ly­ je Aba­dža­ni­jo­je, vie­no gar­siau­sių pa­sau­lio ste­buk­la­da­rių, me­diu­mų, o kai ku­rių va­di­na­mo šar­la­ta­no Jo­ ao Te­xei­ros de Fa­rios, ar­ba Joao nuo Die­vo, bend­ruo­me­nės na­muo­ se, R.Mor­ke­vi­čius pla­na­vo pra­leis­ ti dvi sa­vai­tes, ta­čiau už­si­bu­vo pu­ sant­ro mė­ne­sio. „Vie­ta, kur pa­ti­ri ra­my­bę, tei­gia­ mą ener­gi­ją, nuo­sta­bių emo­ci­jų, žmo­nių ge­ra­no­riš­ku­mą“, – jį su­ža­ vė­ju­sią Aba­dža­ni­ją gy­rė ko­vo­to­jas. Jis ne­slė­pė, kad iš pra­džių bu­ vo dve­jo­nių, ar „Dis­co­ve­ry“, ABC ir ki­tų gar­sių te­le­vi­zi­jos ka­na­lų bei dau­ge­lio do­ku­men­ti­nių kny­gų he­ ro­jus, moks­li­nin­kų, re­li­gi­nių bend­ ruo­me­nių, me­di­kų ste­bė­tas Joao nė­ra ap­si­šau­kė­lis, o ten be­si­ren­ kan­tys žmo­nės – ak­to­riai.

Laikas: trys mėnesiai Brazilijoje R.Morkevičiui paliko nuostabius atsimi

„Vis dėl­to ma­čiau daug iš­gi­ju­sių žmo­nių. O kiek­vie­nas žmo­gus ga­ li ko­re­guo­ti sa­vo gy­ve­ni­mo tėk­mės ener­gi­ją, ypač jei tuo nuo­šir­džiai ti­ ki. Vi­sa­da ga­li lik­ti sa­vi­mi ir priim­ti spren­di­mus. Ir jei no­ri sveik­ti – sveik, o ten tam su­kur­tos šilt­na­mio są­ly­ gos“, – pri­si­pa­ži­no ten sa­vo 30 me­tų ju­bi­lie­jų su­ti­kęs R.Mor­ke­vi­čius. Gy­ve­no itin svei­kai

Gi­mi­mo die­ną žmo­gus jau­čia ypa­tin­gą ener­gi­ją, to­dėl Re­mi­ gi­jus ją sten­gė­si pra­leis­ti vie­nas:

mau­dė­si po kriok­liu, me­di­ta­vo, kaip ir kas­dien, bū­da­mas Aba­ dža­ni­jo­je, gė­rė kok­tei­lį iš mais­ tin­giau­sių ir stip­riau­sių an­tiok­ si­dan­tų – tik Bra­zi­li­jos miš­kuo­se au­gan­čių uo­gų asa­ji. Ki­tą die­ną jis su­ren­gė šven­tę, į ku­rią pa­kvie­tė nau­jus pa­žįs­ta­mus. Juos vai­ši­no tor­tu, vai­siais, šal­ti­nio van­de­niu ir asa­ji sul­ti­mis. Joao bend­ruo­me­nė­je ne­ga­li­ma var­to­ti al­ko­ho­lio, žais­ti azar­ti­nių žai­di­mų, spor­tuo­ti, il­gai bū­ti sau­ lė­je, ašt­riai val­gy­ti, nau­do­ti che­

Poilsis: Rio de Žaneire kovotojas neretai lankėsi ir garsiuose Ipanemos bei Kopakabanos paplūdimiuose.

15

šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

vakarė

mo­ni­ją Bra­zi­li­jo­je re­gė­jo sa­vo mir­tį

Pažadas: R.Morkevičius dar grįš į Rio de Žaneirą.

inimus.

mi­nius pro­duk­tus. Bė­gio­jęs kro­są Re­mi­gi­jus po ke­lias die­nas ba­da­ vo, iš vi­so ne­val­gė mė­sos. „Da­ly­va­vau įvai­rio­se ce­re­mo­ni­ jo­se, lan­kiau­si kris­ta­lų kam­ba­ry­je, po 8 va­lan­das me­di­ta­vau – gy­ve­nau svei­kai“, – pa­sa­ko­jo spor­ti­nin­kas. Ten jis su­ti­ko dvi kny­gas apie Jo­ ao pa­ra­šiu­sį Rio de Ža­nei­re gy­ve­ nan­tį Ole­gą Or­lo­vą, ku­ris gar­sia­me mies­te pa­siū­lė Re­mi­gi­jui su­si­siek­ti su ki­tu lie­tu­viu – Ti­to Bra­ga. Pa­ma­tęs šiuo­lai­ki­šką sos­ti­nę Bra­ zi­li­ją, pa­bu­vo­jęs nuo­sta­bio­je vie­to­

Re­mi­gi­jaus Mor­ke­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

je prie Igua­sų kriok­lių kau­nie­tis iš­ vy­ko į ma­giš­ką­jį Rio. Iki tol jis tris kar­tus da­ly­va­vo mis­ti­nė­je Bra­zi­li­jos in­dė­nų aja­vas­kos ce­re­mo­ni­jo­je. Ha­liu­ci­no­ge­ni­nis ša­ma­nų gė­ri­mas

Aja­vas­ka – ha­liu­ci­no­ge­ni­nis gė­ri­ mas, ga­mi­na­mas iš svai­gio­jo kvai­ tu­lio lia­nos ir ki­tų nar­ko­ti­nių sa­vy­ bių tu­rin­čių, pa­vyz­džiui, Psy­chot­ria gen­ties au­ga­lų. Jų la­pai su­mai­šo­mi ir il­gai ver­da­mi van­de­ny­je. Gė­ri­mą nuo se­no var­to­ja An­dų pa­šlai­tė­se gy­ve­nan­tys Ama­zo­ni­jos in­dė­nai.

Spor­ti­nin­kas jau­tė, kad žu­vo smur­ti­ne mir­ti­mi, re­gė­jo sa­ve su­ka­po­tą į ga­ba­lus. In­dė­nų ša­ma­nų įsi­ti­ki­ni­mu, aja­ vas­ka pa­de­da pa­siek­ti eks­ta­zę ir su­ si­jung­ti su dva­sio­mis. Gy­ven­to­jai gė­ ri­mą nau­do­ja gy­dy­mui. Ma­no­ma, kad jis ne tik iš­va­lo kū­ną, bet ir pa­de­da pa­ma­ty­ti sa­vo sie­lą ir atei­tį. „Šių įspū­džių neį­ma­no­ma pa­ pa­sa­ko­ti, – R.Mor­ke­vi­čius ne­slė­ pė iš­gė­ręs tris stik­li­nes aš­tuo­nias va­lan­das vir­to gė­ri­mo. Prieš ce­re­ mo­ni­ją jis tu­rė­jo pa­si­ra­šy­ti, kad at­ sa­ko už sa­vo gy­vy­bę, ne­ser­ga psi­ chi­kos ir ki­to­mis li­go­mis. – Vis­kas lyg ap­si­ver­tė, skrie­jau tar­si ame­ri­ kie­tiš­kais kal­ne­liais, nar­džiau po sa­vo są­mo­nę, pui­kiai pri­si­mi­niau už­mirš­tus žmo­nes, įvy­kius.“ Jis ne­slė­pė, kad per ant­rą ce­re­ mo­ni­ją, ku­rio­je da­ly­va­vo ir ša­ma­ nas, bu­vo daug mel­džia­ma­si. Re­ mi­gi­jus pa­ju­to neap­sa­ko­mą, dar nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­pa­tir­tą bai­mę ir lais­vę. Ti­be­to mi­ru­sių­jų kny­gą ne­se­niai skai­tęs spor­ti­nin­kas jau­tė, kad žu­vo smur­ti­ne mir­ti­mi, re­gė­jo sa­ve su­ka­po­tą į ga­ba­lus. Tuo­met, dar val­do­mas aja­vas­kos, jis bė­go per džiung­les apie 10 ki­lo­met­rų. Drau­gys­tė su Ti­to Bra­ga

Vanessa: lietuvio Tito mylimoji – sambo šokėja.

Neiš­dil­do­mų įspū­džių pa­li­ko gy­ ve­ni­mas gar­siuo­siuo­se Bra­zi­li­jos

Pažintis: lietuvis Titas (priekyje) Remigijui surengė įdomių ekskursijų.

lūš­ny­nuo­se – fa­ve­lo­se. Ten su ža­ via sam­bos šo­kė­ja bra­zi­le Va­nes­sa Mei­re­les gy­ve­nan­tis lie­tu­vis Ti­to Bra­ga or­ga­ni­za­vo nak­vy­nę ir su­ ren­gė ne vie­ną įdo­mią eks­kur­si­ją. „Jų emo­ci­jos tik­ros, ne dirb­ti­ nės. Jei liūd­na – ver­kia, jei links­ma – švy­ti, kva­to­ja­si, daug šo­ka ne­tgi se­nu­kai, vi­si mo­ka džiaug­tis kiek­ vie­na gy­ve­ni­mo aki­mir­ka. Būk at­vi­ ra šir­di­mi ir ta­ve tie žmo­nės priims kaip sa­vą, – su­si­ža­vė­jęs bra­zi­lus ir Ti­to su my­li­mą­ja gy­rė R.Mor­ke­vi­ čius. – Be­je, Bra­zi­li­jos įsta­ty­muo­ se pa­ra­šy­ta, kad kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri tei­sę bū­ti lai­min­gas.“ Re­mi­gi­jus ap­lan­kė ne tik sam­bos, džiu­džit­su, ka­puei­ros mo­kyk­las, gar­siuo­sius Ipa­ne­mos ir Ko­pa­ka­ ba­nos pa­plū­di­mius, cuk­raus kal­ nus, pabuvo prie Kris­taus At­pir­kė­ jo sta­tu­los. Ti­to su­ren­gė eks­kur­si­ją į vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je nuo­dė­ mių gat­vių – Vi­la Mi­mo­zą, ku­rio­je – apie 5 000 pro­sti­tu­čių! „Fa­ve­los nė­ra tik to­kios, kaip pa­sa­ ko­ja­ma, – mi­tą, kad ten bai­su ir pa­vo­ jin­ga, pa­nei­gė Re­mi­gi­jus. – Gat­vė­mis va­ži­nė­ja au­to­bu­sai, yra par­duo­tu­vių, kar­tais pa­ma­ty­si ir tu­ris­tų. O žmo­nės la­bai drau­giš­ki ir ge­ri.“ Ne­re­tai spon­ta­niš­kai be­siel­gian­tis spor­ti­nin­kas ne­pa­bi­jo­jo vie­nas nak­ ti­mis vaikš­čio­ti lūš­ny­nų ra­jo­ne. Ma­tė ne­tra­di­ci­nių vie­tų

„Smal­su­mas pra­žu­dė ka­tę, bet bu­ vo įdo­mu, – juo­kė­si Re­mi­gi­jus, ku­ ris re­gė­jo įdo­mių vaiz­dų ir vie­tų, kur ko­jos ne­ke­lia net bra­zi­lai. – Kai

kur ant na­mų sto­gų sto­vi žmo­nės su „Ka­laš­ni­ko­vo“ au­to­ma­tais, žiū­ ro­nais ir radijo stotelėmis, ste­bi, ar ne­ren­gia rei­dų po­li­ci­ja, kai kur su gink­lais vaikš­čio­jo jau­ni­mas, be­si­ pui­kuo­da­mas prieš mer­gi­nas.“ Re­mi­gi­jus ma­tė šiukš­ly­nų, pur­ vi­nų kon­tei­ne­rių, gat­vė­je mie­gan­ čių ir gink­luo­tų žmo­nių. Kar­tą prie jo pri­va­žia­vo bai­ke­riai ir man­da­ giai pa­pra­šė pa­ro­dy­ti nuo­trau­kas. Iš­vy­dę sa­ve, pa­pra­šė nuo­trau­kas iš­trin­ti. Nes­ta­bi­liau­sios tos vie­tos, kur lais­vai par­duo­da­mas kre­kas, ku­rio į ki­tas vie­tas neį­si­lei­džia net nar­ ko­ti­kus par­duo­dan­tys ir griež­tą tvar­ką pri­žiū­rin­tys vie­ti­niai. Nar­ ko­ti­kai su­pa­kuo­ti, pa­dė­ti ant pre­ kys­ta­lių, nu­ro­dy­tos kai­nos. Vie­ti­ niai gar­siai ra­gi­na pirk­ti. Čia bu­vo ir kre­ką var­to­jan­čių, ap­dris­ku­siais dra­bu­žiais dė­vin­čių ar pus­nuo­gių be­si­šlais­tan­čių nėš­čių mo­te­rų. Pak­laus­tas apie gro­žiu gar­sė­jan­ čias bra­zi­les, spor­ti­nin­kas nu­si­šyp­ so­jo: ten jis ma­tė ne vie­ną pri­tren­ kia­mo ža­ve­sio ir fi­gū­ros mo­te­rį. Vis dėl­to tur­būt dar dau­giau nuo­sta­ bių emo­ci­jų kė­lė vaiz­dai nuo na­me­ lio sto­go, kur Re­mi­gi­jus nak­vo­jo ne vie­ną nak­tį: fa­ve­los drie­kia­si pa­čio­ je gra­žiau­sio­je Rio de Ža­nei­ro vie­to­je, ant kal­no, su vaiz­du į At­lan­to van­de­ ny­ną. Nuo sto­go spor­ti­nin­kas re­gė­jo nuo­sta­bų sau­lė­te­kį ir sau­lė­ly­dį. „No­riu ten gy­ven­ti, – dar jaus­ da­mas Rio de Ža­nei­ro emo­ci­jas šyp­so­jo­si R.Mor­ke­vi­čius. – Ir ži­ nau, kad ten dar bū­ti­nai grį­šiu.“

Orai

Pirmą lapkričio savaitgalį Lietuvoje numatomi lietingi orai. Šiandien dieną – 5–8 laipsniai šilumos, daug kur trumpai palis. Sekmadienį temperatūra bus panaši: naktį sieks 2–6, dieną – 5–8 laipsnius. Taip pat numatomas lietus: naktį – daugiau rytiniuose rajonuose, dieną – visoje šalyje. Pirmadienį išsilaikys panašūs orai.

Šiandien, lapkričio 3 d.

+7

+7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+6

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+8

Utena

+8

7.24 16.40 9.14

308-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 58 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +9 Brazilija +19 Briuselis +9 Dublinas +6 Kairas +34 Keiptaunas +28 Kopenhaga +9

kokteilis Dė­lio­nės me­nas

Londonas +9 Madridas +15 Maskva +4 Minskas +10 Niujorkas +10 Oslas +8 Paryžius +10 Pekinas +12

Praha +11 Ryga +7 Roma +18 Sidnėjus +18 Talinas +6 Tel Avivas +29 Tokijas +17 Varšuva +10

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+8

Alytus

4–8 m/s

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+7

+7

+6

9

+6

+8

+7

+6

10

pirmadienį

+5

+5

Šiandien: Hubertas, Melachijus, Norvainė, Silvija, Vydmantas

lapkričio 3-iąją

rytoj

„Kok­tei­lis“ įsi­ti­k i­nęs, jog jūs, skai­ty­to­jai, ne­ži­no­te, kad kas­met Jung­ti­nė­se Ame­ ri­kos Vals­ti­jo­se ren­gia­ma daug pa­ro­dų ir mu­g ių, ku­rio­se žmo­nės var­žo­si, kas gra­ž iau iš­dė­lios dar­žo­ves ir vai­sius.

Vardai

Rytoj: Eibartas, Karolis, Karolina, Modesta, Vaidmina, Vitalis, Vitalija

orai klaipėdoje Šiandien

+7

+8

+5

+6

7

1926 m. gi­mė Lie­tu­vos Pre­z i­d en­t as Val­d as Adam­kus, 5-asis Lie­tu­ vos Pre­zi­den­tas.

1954 m. mi­rė vie­nas žy­ miau­sių 20-ojo am­žiaus pran­cū­zų ta­py­to­jų Hen­ ri Ma­tis­se. 1970 m. ati­da­ry­tas greit­ ke­lis Vilnius–Kaunas. 1984 m. mi­rė kom­po­z i­ to­rius Eduar­das Bal­sys. Gi­mė 1919 m. 1998 m. už Ita­l i­jos ma­ dų im­p e­r i­jos sa­v i­n in­ ko Mau­r i­z io Guc­ci nu­ žu­dy­mą teis­mas nu­tei­ sė 29-erius me­tus ka­lė­ti ve­lio­nio žmo­ną Pat­ri­zia Reg­gia­ni Guc­ci.

1998 m. bu­vo vie­šai pa­ skelb­t a apie anks­č iau ne­ž i­no­mos Di­d žio­s ios Ki­ni­jos sie­nos da­lies – 25 ki­lo­met­rų – at­ra­di­mą. 2010 m. me­n i­n in­ko Hen­ri Ma­tis­seo su­kur­ta di­de­lė bron­z i­nė skulp­ tū­ra, vaiz­duo­jan­t i mo­ te­r į iš nu­ga­ros, bu­vo par­duo­ta už be­veik 49 mln. JAV do­le­rių vie­na­ me Niu­jor­ko auk­cio­ne ir nu­sta­tė nau­ją pran­cū­zų imp­re­sio­nis­tų dar­bų re­ kor­dą.

Tu­ris­tus toliau vilios kanapėmis Prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­muo­se Ams­ ter­da­mo va­di­na­muo­siuo­se ka­vos na­muo­se už­sie­nie­čiai ir to­liau ga­ lės įsi­gy­ti ka­na­pių, nors pa­gal vy­ riau­sy­bės pla­ną jų par­duo­ti tu­rė­ tų bū­ti lei­džia­ma tik vie­tos gy­ven­ to­jams.

Ame­r i­k ie­čiai ku­r ia įdo­mias kom­po­zi­ ci­jas iš­dė­l io­da­m i dar­ž ų ir so­dų gė­r y­ bes taip, kad pir­kė­jui kil­tų no­ras paim­ ti bent vie­ną iš jų. Bai­g ian­t is pa­ro­dai skel­bia­mas nu­ga­lė­to­jas. Jam įtei­k ia­ mas pri­zas už ge­r iau­sią kom­po­zi­ci­ją. Kai ku­r ie di­die­ji pre­ky­bos cent­rai ir­g i vi­l io­ja pir­kė­jus, tvar­k in­gai iš­dė­l io­da­ mi dar­žo­ves len­ty­no­se. Tai ne tik no­ ras at­kreip­ti žmo­nių dė­me­sį, bet ir ma­ lo­niai nu­ste­bin­ti.

Pei­za­žas: ru­de­niš­ką pil­ku­mą dar kur ne kur pra­skaid­ri­na ryš­kes­ni po­tė­piai.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Įsi­ga­lės niū­rios die­nos Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Skais­čia die­na, nors ir vė­juo­ta, pra­ si­dė­jęs lapk­ri­tis bent jau ar­ti­miau­ sio­mis die­no­mis di­de­lių pro­švais­ čių ne­ža­da. Skel­bi­mas pa­ro­do­je „Ger­bia­mi tė­ve­liai, pra­šo­me, kad jū­sų vai­k u­čiai ne­čiu­pi­nė­t ų elekt­ros lai­dų šla­pio­m is ran­ko­m is! Elekt­ros lai­dai nuo to rū­di­ja ir gen­da!“ Čes­ka (jei­gu avys li­ko svei­kos, o vil­kai – so­tūs, va­di­na­si, suės­ti at­pir­ki­mo ožiai)

Si­nop­ti­kų žo­džiais, klai­pė­die­čių lau­kia kla­si­ki­niai lapk­ri­čio orai. Dėl drėg­mės bus žvar­bo­ka, o niū­rią nuo­tai­ką kurs ap­niu­kęs dan­gus. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­

riaus bu­din­tis me­teo­ro­lo­gas tei­gė, jog šį sa­vait­ga­lį bei di­džią­ją atei­ nan­čios sa­vai­tės da­lį vy­raus pa­ sto­vūs, be di­de­lių tem­pe­ra­tū­ri­nių svy­ra­vi­mų orai. Ti­kė­ti­na, jog vi­są šį pe­rio­dą lie­ taus iš­veng­ti ne­pa­vyks, ta­čiau bent jau nei­gia­mų tem­pe­ra­tū­rų Klai­pė­ do­je ne­lau­kia­ma: die­no­mis ter­mo­ met­ro stul­pe­lis kils iki 6–9, nak­ti­ mis – iki 3–6 laips­nių ši­lu­mos. Vy­raus vi­du­ti­nio stip­ru­mo va­ ka­rų kryp­čių vė­jas. Jū­ri­nių pro­ gno­zių sky­riaus bu­din­tis me­teo­

ro­lo­gas pro­gno­za­vo, jog šiek tiek stip­res­ni gū­siai ga­li­mi šeš­ta­die­ nio va­ka­rą. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­ jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, lapk­ ri­čio vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ ra nu­ma­to­ma šiek tiek že­mes­nė ne­gu vi­du­ti­nė dau­gia­me­tė (vi­ du­ti­nė dau­gia­me­tė – 2 laips­niai ši­lu­mos). Ru­dens vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra taip pat pro­gno­zuo­ja­ma ar­ti­ma vi­ du­ti­nei dau­gia­me­tei (vi­du­ti­nė dau­ gia­me­tė – 7,1 laips­nio ši­lu­mos).

In­ter­viu kai­rio­sios pa­krai­pos dien­raš­čiui „Volksk­rant“ Ams­ ter­da­mo me­ras Eber­har­das van der Laa­nas sa­kė, kad 220 mies­ te vei­kian­čių ka­vos na­mų to­liau par­da­vi­nės ka­na­pes klien­tams, net jei­gu jie ne­gy­ve­na Ny­der­ lan­duo­se. Ša­lies koa­li­ci­nė vy­riau­sy­bė, ku­ rią vei­kiau­siai for­muos per­rink­tas Li­be­ra­lų par­ti­jos prem­je­ras Mark Rut­te, pla­nuo­ja ap­ri­bo­ti ga­li­my­ bę tu­ris­tams įsi­gy­ti ka­na­pių, taip pat įves­ti rei­ka­la­vi­mą, kad vie­tos gy­ven­to­jai pri­va­lė­tų pa­ro­dy­ti as­ mens pa­žy­mė­ji­mą, įžen­gę į ku­ rį nors iš 670 ša­ly­je vei­kian­čių ka­ vos na­mų. Nau­ja­sis pla­nas kei­čia anks­tes­ nį „ka­na­pių kor­te­lės“ įsta­ty­mą, ku­ris taip pat drau­dė par­da­vi­nė­ti šiuos leng­vuo­sius nar­ko­ti­kus už­ sie­nie­čiams, ta­čiau rei­ka­la­vo, kad juos per­kan­tys vie­tos gy­ven­to­ jai re­gist­ruo­tų­si ka­vos na­muo­se, o jų var­dai bū­tų įtrau­kia­mi į spe­ cia­lią duo­me­nų ba­zę. Šis įsta­ty­mas įsi­ga­lio­jo ge­gu­žės 1 d. tri­jo­se pie­ti­nė­se pro­vin­ci­jo­se, o iki 2013 m. sau­sio jis tu­rė­jo bū­ ti pa­ma­žu pri­tai­ky­tas vi­suo­se ša­ lies ka­vos na­muo­se. Nors ka­na­pės Ny­der­lan­duo­ se for­ma­liai yra ne­tei­sė­tos, ši ša­ lis 1976 m. pa­nai­ki­no bau­džia­ mą­j ą at­sa­ko­my­b ę as­m e­n ims, tu­rin­tiems ma­žiau nei 5 gra­mus šios me­džia­gos. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.