2012-11-03 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, lapkričio 3 d., 2012 m. Nr. 257 (1456)

diena.lt

Taikiklyje Vėly­Vas­„BMa­lie­Tu­V 2,50 Lt os“­ TV­ka­nalų­se ­zo­nas

NEt 38

2012 m. lapkr ičio

3 d.

PROGRA MOs

KINO FOTELI S

DiD­žio­sios Bri­ta­ni­jos­ gelBė­to­ja ­ s KULINAR

Ne tik vegeta IJA rams

+

SAvAitė horoSkop S ir kryžiAž AS odiS

alB

Autorite umas tingas „S Barbaros “ patriar anta chas

Šiandien priedas BiBlio kvietimas teka

būti laimingiems

Į Vil­niaus ka­pi­nes – su gi­de Ka­pinė­se pri­va­lu ne tik liūdė­ti dėl ar­ timųjų ir nu­brauk­ti ašarą. Jo­se, ypač Vil­niaus Rasų ir Ber­ nar­dinų ka­pinė­se, ga­li­ma daug nau­ jo su­ži­no­ti ir pa­ma­ ty­ti. Daž­na jų ka­pa­ vietė – lyg ne­di­de­lis me­no kūri­nys.

Tiražas 35 180

Kai ma­ty­siu konk­re­čias pa­var­des, gal bus ga­li­ma įver­tin­ti, ar bus sun­ko­ka dėl jų kalbė­tis su Pre­zi­den­te.

So­cial­de­mok­ratų par­ti­jos pir­mi­nin­kas, kan­di­da­tas į prem­je­rus Al­gir­das ­ But­ke­vi­čius

8p.

MIestas

Vog­ti žva­ku­čių rie­da au­to­mo­bi­liais Praė­jo lai­kai, kai žva­ku­tes nuo kapų vog­da­vo be­na­miai. Ka­pi­ nes lan­kan­tys vil­nie­čiai pa­ste­bi, kad da­bar tuo užsiima net orga­ nizuotos gaujos.

2p.

Miestas

Į nak­vynės na­mus prii­ma ir gir­tus

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Lie­tu­viai dar bai­mi­na­si

Į marš­ru­tus po did­žią­sias Eu­ro­pos sos­ti­nes daž­nai įtrau­kia­mas ir ži­ nomų ka­pi­nių lan­ky­mas. Pa­vyzd­ žiui, eks­kur­si­ja po Pa­ry­žių ne­įsi­ vaiz­duo­ja­ma be gar­siųjų Per La­še­zo ka­pi­nių. O pa­no­rus il­giau pa­si­vaikš­ čio­ti po imp­re­sio­nistų pamėgtą Mon­martrą, gi­das vi­sa­da nu­temps į šio ra­jo­no ka­pi­nes ir pa­ro­dys: „Štai, il­si­si Alexandre’as Du­ma (sūnus), o štai – dai­ni­ninkė Da­li­da.

Nu­si­vy­lu­si mei­le, ji pa­si­rin­ko mirtį.“

10

At­ša­lus orams į Vil­niaus mies­to nak­vynės namų du­ris beld­žia­si vis dau­giau gy­ve­na­mo­sios vie­tos ne­tu­rin­čių as­menų, daž­nai ir ne­ blai­vių, nors tai draud­žia­ma. 2p.

Ekonomika

Kaip at­ras­ti fi­nan­sinę mūzą Įžy­mybės: eks­kur­si­jo­je po Rasų ka­pi­nes gidė A.Mi­ku­lio­nienė tu­ris­tams pa­ro­do įžy­mių Lie­tu­vos moks­lo, me­

no ir kultū­ros veikėjų ka­pus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lie­tu­va: Rin­kimų biu­le­te­niai gy­ve­nimą bai­gia ma­ku­latū­ros krūvo­je

šiandien Pasaulis

Kei­čian­tis Ko­mu­nistų par­ti­jos viršūnė­lei, per­mainų lau­kia ir so­cia­linės ne­ly­gybės ka­muo­ja­ma Ki­ni­jos vi­suo­menė.

12p.

Šeštadienis Ku­pe­ta gar­ba­ notų va­ri­nių plaukų, pail­gas vei­das, plo­nos lūpos, švie­si oda – Indrė Va­lan­ti­naitė at­ro­do lyg pa­ va­sa­rio prin­ cesė, iš Sand­ro Bot­ti­cel­li pa­ veiks­lo nu­žen­ gu­si į ru­dens ap­gaub­tas Vil­ niaus gat­ves.

19p.

7p.

Sportas

At­gi­mu­si Vil­niaus „Sta­ty­ba“ ant­rą se­zoną iš eilės yra tarp Na­cio­na­linės krep­ši­nio ly­gos fa­vo­ritų. Tre­ne­rio Gin­tau­to Re­gi­nos ve­da­mas klu­bas puo­selė­ja vil­tis su­grįžti į eli­tinį ša­ lies di­vi­zioną – Lie­tu­vos krep­ši­nio lygą.

17p.

TV diena

„TV die­na“ ban­do nu­ta­py­ti va­di­namąjį Bea­tos Ni­chol­son fe­no­meną. Šios žur­na­listės, ku­li­narės, laidų vedė­jos gerbė­jai išg­ry­ni­no jos sėkmės re­ceptą: ji nuo­šir­di, pa­pras­ta, šei­my­ niš­ka, įkve­pian­ti, ža­vi, spin­du­liuo­ jan­ti mo­te­riš­ku­mu ir tie­siog sa­va.

Gy­ve­ni­mo di­zai­no la­bo­ra­to­ri­jos įkūrėjas žmo­nes mo­ko pa­tikė­ti, kad nu­kreipę ener­giją tin­ka­ma link­me ne tik gautų pa­jamų, bet ir turėtų ma­rias lais­vo lai­ko. 9p.

Menas ir pramogos

Is­landų sa­gos iš pirmų lūpų Grupė ÁRS­TI­ÐIR sos­tinę su­pa­ žin­dins su se­nuo­ju is­landų folk­ lo­ru, taip at­si­dėko­da­ma už vil­ nie­čių kas­met aist­rin­gai šven­ čiamą Is­lan­di­jos dieną.

29p.

2

ŠEŠTADIENIS, lapkričio 3, 2012

miestas

4p.

Barą „Būsi trečias“ nubaudusi savivaldybė jau suka ienas.

Su­šal­ti ne­pa­lie­ka nė vie­no Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

At­ša­lus orams į Vil­niaus mies­to nak­vy­nės na­mų du­ris bel­džia­si vis dau­giau gy­ve­na­mo­sios vie­ tos ne­tu­rin­čių as­me­nų. Nors vi­ daus tai­syk­lės drau­džia ten vie­ šė­ti gir­tiems, kad ne­su­šal­tų, vie­ nai nak­čiai prii­ma­mi ir to­kie. Žie­mą – visuomet antplūdis

Vil­niaus mies­to nak­vy­nės na­ muo­se ga­li­ma ap­si­sto­ti vie­nai nak­čiai, ga­li­ma ir il­ges­niam lai­kui – iki pu­sės me­tų. Pir­muo­ju at­ve­ju tei­kia­ma ap­nak­vin­di­ni­mo pa­slau­ ga, ant­ruo­ju – trum­pa­lai­kė so­cia­ li­nė glo­ba.

Aud­ro­nė Lu­nec­kie­nė:

Ir su sa­vi­mi at­si­ne­ ša, ir prieš atei­da­mi iš­ge­ria, ta­da dar ne­ bū­na ap­svai­gę, vė­ liau ap­svaigs­ta. „Ap­nak­vin­di­ni­mo pa­slau­ga – tai nak­vy­nė bend­ro­je sa­lė­je, kur atei­na žmo­gus, per­nak­vo­ja, ga­li jis taip ir kiek­vie­ną nak­tį per­nak­vo­ti. Ši pa­ slau­ga ne­mo­ka­ma. O trum­pa­lai­ kė so­cia­li­nė glo­ba yra vie­tos kam­ ba­riuo­se, jos yra mo­ka­mos – šiuo me­tu kai­na yra 70 li­tų per mė­ne­ sį“, – paaiš­ki­no Vil­niaus mies­to nak­vy­nės na­mų di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ja Aud­ro­nė Lu­nec­kie­nė.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, tiek vie­nu, tiek ki­tu at­ve­ju žmo­nių pa­dau­gė­ ja at­ša­lus orui. Dar neužs­pau­dus šal­tu­kui, tas skai­čius, pa­sak di­

rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos, aukš­tu­ mų ne­pa­sie­kė. Ta­čiau žie­mą ap­ nak­vin­di­ni­mo sa­lė­je žmo­nių bū­na ge­ro­kai dau­giau nei va­sa­rą, be­veik dvi­gu­bai.

Prii­ma vi­sus no­rin­čius

Teik­da­mi trum­pa­lai­kę so­cia­li­ nę glo­bą Nak­vy­nės na­mai ga­li priim­ti 210 žmo­nių ir, kaip tei­gė A.Lu­nec­kie­nė, tai ga­lu­ti­nis skai­ čius. Ap­nak­vin­di­ni­mo sa­lė­je 60 vie­tų yra A.Ko­je­la­vi­čiaus gat­vė­ je ir 30 vie­tų „Sa­lo­je“, T.Kos­čiuš­ kos gat­vė­je. „Bet į „Sa­lą“ ir pa­tys atei­na, ir po­li­ci­ja ne­blai­vius at­ve­ ža“, – pri­dū­rė di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja.

Ji pa­sa­ko­jo, kad praė­ju­siais me­ tais bend­ro­je sa­lė­je bu­vo su­tal­pi­ nę net apie šim­tą žmo­nių. „Kiek atei­na, tiek mes jų ir prii­ma­me.

Gul­do­me ant čiu­ži­nių, grin­dų ir, kad žmo­gus ne­su­šal­tų, prii­ma­mi vi­si no­rin­tys. Ar sė­dom, ar kaip jie ten no­ri, bet kad ne­lik­tų gat­vė­je“, – sa­kė A.Lu­nec­kie­nė.

Dėl ap­nak­vin­di­ni­mo pa­slau­ gos ga­li kreip­tis bet ku­ris as­ muo, ne­tu­rin­tis gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Atė­jęs žmo­gus ga­li tu­rė­ ti do­ku­men­tą, ga­li jo ir ne­tu­rė­ ti – dar­buo­to­jai ži­no, kad dau­ ge­lis jų do­ku­men­tus yra pra­ra­dę.

O ga­li­my­bes lik­ti il­giau, t. y. dėl trum­pa­lai­kės so­cia­li­nės glo­bos, spren­džia spe­cia­liai su­da­ry­ta ap­ nak­vin­di­ni­mo ko­mi­si­ja. „Čia žmo­gus jau tu­ri tu­rė­ti ir as­mens do­ku­men­tą, ir so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, ir dek­la­ra­ci­ją prie Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės, kad bū­tų aiš­kiai ma­ty­ti, jog jis ne­tu­ ri gy­ve­na­mo­sios vie­tos, – są­ly­gas var­di­jo di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ ja. – Pa­gal nu­ta­ri­mą žmo­nės čia ga­li ap­si­sto­ti iki pu­sės me­tų, bet

yra ga­li­my­bė pra­tęs­ti ir il­ges­niam lai­kui. Tai pri­klau­so nuo kiek­vie­ no at­ve­jo in­di­vi­dua­liai.“ Iš­gė­ru­siems nu­ga­ros neat­su­ka

Nak­vy­nės na­mų di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jos tei­gi­mu, in­ci­den­tų dar­buo­to­jams iš­veng­ti taip pat ne­pa­vyks­ta. Pa­sak jos, si­tua­ci­jų pa­si­tai­ko įvai­riau­sių: žmo­nės bū­ na ir gir­ti, ir ag­re­sy­vūs, no­ri muš­ tis ir pan. Ta­čiau to­kio­se įstai­go­ se dir­ba pro­fe­sio­na­lai, ku­rie, kaip sa­kė pa­šne­ko­vė, ži­no, kaip elg­tis tam tik­rais at­ve­jais.

Vi­daus tvar­kos tai­syk­lės skel­ bia, kad iš­gė­ręs žmo­gus ne­ga­ li ap­si­sto­ti Nak­vy­nės na­muo­se.

Ta­čiau ir čia bū­na vi­so­kių at­ve­ jų, išim­čių. „Ir su sa­vi­mi at­si­ne­ ša, ir prieš atei­da­mi iš­ge­ria, ta­da dar ne­bū­na ap­svai­gę, vė­liau ap­ svaigs­ta. O į bend­rą sa­lę žie­mą įlei­džia­mi ir iš­gė­rę as­me­nys, nes jei jų ne­priim­tu­me, jie ga­li lau­ke su­šal­ti. Tai­gi, nuo kiek­vie­nos si­ tua­ci­jos pri­klau­so tas spren­di­mas.

Ku­ris lin­kęs ap­gau­ti, tas ir ap­gau­ di­nė­ja dar­buo­to­jus, kaip tik iš­ma­ no“, – nu­si­juo­kė A.Lu­nec­kie­nė.

Praė­jo lai­kai, kai žva­ku­tes nuo ka­pų vog­da­vo be­na­miai ir gir­tuok­liai. Jau se­ no­kai šį „vers­lą“ kont­ro­liuo­ja kur kas pi­ni­gin­ges­ni dė­dės. Daž­nai mi­ru­ sia­jam pa­lik­tų žva­ ku­čių ir gė­lių ne­si­ bo­di pa­si­sa­vin­ti flo­ ris­tai ar į gau­jas su­si­ me­tę pra­ban­gių vi­ su­rei­gių sa­vi­nin­kai.

Do­ro­vė: jei­gu ti­kė­tu­me tak­sis­tais, va

Vil­niaus mies­to nak­vy­nės na­mai

Vog­ti iš mi­ru­si

Nak­vy­nės na­muo­se Vilk­pė­dės

And­re­jus Žu­kovs­kis

g. 12 tei­kia­mos bend­ro­sios ir trum­ pa­lai­kės so­cia­li­nės glo­bos pa­slau­ gos.

Su­sit­var­kė be pa­rei­gū­nų

Pa­da­li­ny­je A.Ko­je­la­vi­čiaus g. 50

tei­kia­mos bend­ro­sios, lai­ki­no ap­ nak­vin­di­ni­mo ir trum­pa­lai­kės so­ cia­li­nės glo­bos pa­slau­gos.

Pa­da­li­ny­je „Sa­la“, T.Kos­čiuš­kos g.

8, tei­kia­mos bend­ro­sios ir lai­ki­no ap­nak­vin­di­ni­mo pa­slau­gos.

a.zukovski@diena.lt

Va­gių iš ka­pi­nių ant­plū­džiui prieš šių me­tų Vė­li­nes, ko ge­ro, ge­riau­ siai pa­si­ruo­šė Nau­jo­sios Vil­nios ka­pi­nė­se be­siil­sin­čių mi­ru­sių­jų ar­ ti­mie­ji. Nors Šiau­rės gat­vė­je esan­ čio­se ka­pi­nė­se dau­giau­sia pa­lai­ do­ta sta­čia­ti­kių, jų ar­ti­mie­ji, kaip ir dau­ge­lis ki­tų kon­fe­si­jų žmo­nių, ka­pus puo­šia gė­lė­mis ir žva­ku­tė­ mis. Be to, šie­met Vė­li­nės be­veik su­ta­po su Dmit­ri­jaus šeš­ta­die­niu – lapk­ri­čio 3 d., kai sta­čia­ti­kiai vyks­ ta tvar­ky­ti ka­pų. „To­dėl žmo­nės su­si­bū­rė ir nu­ spren­dė Vė­li­nių nak­tį bu­dė­ti ka­ pi­nė­se. Ir nuo­jau­ta jų neap­ga­vo“, – dien­raš­čio žur­na­lis­tams pa­sa­ ko­jo daž­nai pro ka­pi­nes va­ži­nė­ jan­tis tak­sis­tas.

Paš­ne­ko­vas iš­dės­tė neį­ti­ki­mą is­ to­ri­ją – ne­va nak­tį į ka­pi­nes at­va­ žia­vo trys vi­su­rei­giai ir iš jų iš­li­ pę jau­nuo­liai ėmė­si plėš­ti ka­pus,

krau­ti į ba­ga­ži­nes vis­ką, kas pa­ kliu­vo po ran­ka: nuo puokš­te­lių iki va­zo­nų ir žva­kių. Pa­ma­tę pik­ta­ da­rius vie­tos gy­ven­to­jai šūks­niais iš­bai­dė nu­si­kal­tė­lius – šie pa­bū­ gę ka­pi­nių sau­go­to­jų kerš­to sė­do į au­to­mo­bi­lius ir pa­spru­ko. Spren­ džiant iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių, nė vie­nas nak­ti­nio nuo­ty­kio da­ly­vių į po­li­ci­ją ne­si­krei­pė.

Metalinių detalių neliko

Ki­to­se sos­ti­nės ka­pi­nė­se mi­ru­sių­jų pa­ger­bi­mo šven­tės praė­jo neį­ti­ki­ mai ra­miai, ta­čiau ir ši­čia ar­ti­mų­ jų ka­pus pri­žiū­rin­tys žmo­nės pri­si­ mi­nė ne vie­ną is­to­ri­ją, su­si­ju­sią su va­gys­tė­mis.

Vy­ro ka­pą lan­kan­ti Rū­ta ti­ki­no pa­si­bai­sė­ju­si pa­sta­rai­siais me­tais ka­pi­nė­se suak­ty­vė­ju­siais ka­pų va­ gi­mis. Tai, pa­sak mo­ters, nė­ra šiaip val­ka­tos ar be­na­miai. Vog­ti iš­si­ruo­ šia ge­rai or­ga­ni­zuo­ti as­me­nys. Į ka­ pi­nes vyks­ta­ma ir au­to­mo­bi­liais, o ka­pai šva­ri­na­mi ma­siš­kai. „Ro­kan­ tiš­kė­se jau tur­būt nė­ra li­kę nė vie­

Pa­dau­gė­ja: nak­vy­nės na­muo­se gy­ve­na­mo­sios vie­tos ne­tu­rin­čių žmo­nių ant­plū­dis pra­si­de­da, kai spus­

te­li šal­tu­kas.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Nau­jas ren­gi­nių ka­len­do­rius Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras ir kon­fe­ren­ci­jų biu­ras iš­ lei­do nau­ją ren­gi­nių ka­len­do­rių „Vil­nius. Ren­gi­niai 2013“, ku­ria­ me su­dė­ta in­for­ma­ci­ja apie svar­ biau­sius ki­tų me­tų ren­gi­nius sos­ ti­nė­je ir jos apy­lin­kė­se.

Ren­gi­nių ka­len­do­rius pra­dė­tas leis­ti maž­daug prieš pen­ke­rius me­tus, bū­tent toks, koks yra šian­ dien, – prieš po­rą tre­je­tą me­tų.

Kaip tei­gė Vil­niaus tu­riz­mo in­ for­ma­ci­jos cent­ro ir kon­fe­ren­ci­jų biu­ro vy­riau­sio­ji pro­jek­tų va­do­ vė Ka­zi­mie­ra Ast­ra­to­vie­nė, vie­

nas nuo ki­to šie ka­len­do­riai kas­ met ski­ria­si in­for­ma­ci­jos kie­kiu, nuo to pri­klau­so ir pa­ties lei­di­ nio sto­ris. Jis skir­tas tu­ris­tams, iš anks­to pla­nuo­jan­tiems ke­lio­nę į Vil­nių, ir mies­tie­čiams, no­rin­ tiems įdo­miai ir tu­ri­nin­gai pra­ leis­ti lais­va­lai­kį.

Lei­di­nio „Vil­nius. Ren­gi­niai 2013“ iš vi­so iš­leis­ta 12 tūkst. eg­ zemp­lio­rių: 10 tūkst. – ang­lų kal­ ba ir 2 tūkst. – lie­tu­vių. Jo for­ma­ tas tin­ka­mas tiek lei­di­nį pa­to­giai ne­šio­tis su sa­vi­mi, tiek pa­si­ka­ bin­ti ant sie­nos. Ki­tų me­tų ren­ gi­nių ka­len­do­riu­je pri­sta­ty­ta apie 90 įvai­rių kul­tū­ri­nių ir pra­mo­gi­ nių ren­gi­nių.

„Ka­dan­gi lei­di­nys ne­di­de­lis, įtrau­kė­me tik svar­biau­sius Vil­ niaus ir jo apy­lin­kių – Tra­kų ir Ker­na­vės – ren­gi­nius. At­ran­kos kri­te­ri­jus bu­vo, kiek jie yra ma­siš­ ki, vie­ši, kiek pri­si­de­da prie Vil­ niaus įvaiz­džio for­ma­vi­mo. Tai­gi į ka­len­do­rių įtrauk­ti to­kie ren­gi­niai kaip Už­ga­vė­nės, Ka­ziu­ko mu­gė ir pan.“, – sa­kė K.Ast­ra­to­vie­nė.

Nau­ją­jį lei­di­nį ga­li­ma ne­mo­ ka­mai pa­siim­ti vi­suo­se pen­kiuo­ se Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ruo­se: Vil­niaus g. 22, Di­džio­ ji g. 31, Ge­le­žin­ke­lio g. 16, Šven­ta­ ra­gio g. 2, Ro­dū­nios ke­lias 2. Taip pat jis bus pla­ti­na­mas per Lie­tu­ vos ir už­sie­nio tu­riz­mo pa­ro­das.

Pa­ly­gi­no: L.Damb­raus­kas ma­no, kad ma­žes­nė­se ka­pi­nai­tė­se va­gys­

čių ne­bū­na, nes ten vie­ni ki­tus pa­žįs­ta.

3

ŠEŠTADIENIS, lapkričio 3, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Marš­ki­nė­liai at­si­dū­rė ta­bo­re Rugp­jū­tį pa­vog­ti Vil­niaus bė­gi­mo ma­ra­to­no marš­ki­nė­liai bu­vo rea­li­ zuo­ti či­go­nų ta­bo­re ir sos­ti­nės tur­ ga­vie­tė­se. Tai nu­sta­tė Vil­niaus ap­ skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to Nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo val­dy­ bos Nu­si­kal­ti­mų nuo­sa­vy­bei ty­ri­ mo sky­riaus pa­rei­gū­nai.

2

nusikaltimus

per Vėlines Vilniaus apskrities kapinėse užfiksavo policininkai.

a­gims ne­li­ko nie­ko šven­ta. Ir ne­pa­de­da nei tvo­re­lės, nei gra­si­ni­mai, nei po­mir­ti­nio gy­ve­ni­mo bai­mė.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

ių­jų – su vi­su­rei­giais no pa­mink­lo su me­ta­li­nė­mis de­ta­ lė­mis. Iš­neš­ta vis­kas, nu­lu­pi­nė­tos vi­sos žal­va­ri­nės rai­dės. Ir tai nė­ ra pa­vie­nių as­me­nų ar ei­li­nių me­ ta­lo va­gių dar­bas. Ši sfe­ra kont­ro­ liuo­ja­ma, čia vei­kia iš­ti­sos gau­jos“, – ti­ki­no Rū­ta. Pa­sak pa­šne­ko­vės, anks­tes­niais me­tais pa­si­tai­ky­da­vo at­ve­jų, kai iš ka­pi­nių bū­da­vo pa­va­ gia­mos Vė­li­nių iš­va­ka­rė­se ant ka­ pų pa­lik­tos žva­ke­lės ar gė­lės. Vė­liau jų bū­da­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti čia pat, pa­lei ka­pi­nių tvo­rą. „Ki­tą die­ną jas ban­dy­da­vo par­ duo­ti, bet iš­kart pa­ma­ty­da­vai, kad tai aso­cia­lūs as­me­nys. Ga­lė­da­vai leng­vai juos at­pa­žin­ti ir to­kie at­ ve­jai ne­bu­vo daž­ni. Ta­čiau pa­sta­ rai­siais me­tais su­si­da­ro toks įspū­ dis, kad vog­ti pra­dė­jo pro­fe­sio­na­lai.

Ir mas­tas pa­si­kei­tė, ir va­gys tai­ko­ si vi­sai į ki­tus da­ly­kus“, – pa­sa­ko­ jo Rū­ta.

Ro­kan­tiš­kė­se jau tur­būt nė­ra li­kę nė vie­no pa­mink­lo su me­ta­li­nė­mis de­ta­lė­ mis. Iš­neš­ta vis­kas, nu­lu­pi­nė­tos vi­sos žal­va­ri­nės rai­dės.

Di­de­lių mies­tų bė­da

Bro­lio ka­pą Ro­kan­tiš­kių ka­pi­nė­ se pri­žiū­rin­tis Lion­gi­nas Damb­ raus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad pa­grin­di­nė pro­ble­ma – žmo­nių su­sve­ti­mė­ji­ mas. Paš­ne­ko­vas, ku­rio tė­vai pa­ lai­do­ti ge­ro­kai ma­žes­nė­se Čio­biš­ kio ka­pi­nė­se, pri­si­pa­ži­no, kad yra kur kas ra­mes­nis už tuos, ku­rių ar­ ti­mie­ji at­gu­lė mies­te esan­čio­se ka­ pi­nė­se. „At­ro­dy­tų, Čio­biš­kis ne­la­bai sau­gi gy­ven­vie­tė, o štai iš ka­pi­nių nie­kas ne­dings­ta. Žmo­nių ne­daug gy­ve­na, vi­si vie­ni ki­tus pa­žįs­ta, tik pa­mė­gink vog­ti. Tuoj pra­dės įtar­ti, tuoj su­ži­nos. Jau net ne­kal­bu apie

ban­dy­mą par­duo­ti. Kam tu par­ duo­si tą žva­kę ar gė­lę? Čia jau tas pa­ts, kas nuo­spren­dį pa­si­ra­šy­ti“, – dės­tė sa­vo po­zi­ci­ją pa­šne­ko­vas.

Di­džio­sio­se mies­to ka­pi­nė­se si­ tua­ci­ja vi­sai ki­to­kia. Nė­ra jo­kios kont­ro­lės, kas į jas atei­na ir iš jų išei­na. Ma­ža to, kai kur net nė­ra ele­men­ta­rios tvo­ros. Tai, kad mi­ ru­sių­jų ra­my­bė ka­pi­nė­se ga­li bū­ti su­drums­ta, vy­riš­kis spė­jo pa­jus­ti sa­vo kai­liu, kai bu­vo api­plėš­tas jo bro­lio ka­pas. „Iš­ka­sė ke­lis me­de­lius, pa­so­ din­tus pa­lei ka­pą. Aš da­bar pa­so­ di­nęs ki­tus, bet tai ne­reiš­kia, kad ir jų neiš­kas. Ma­nau, kad tai da­ro ne pa­vie­niai žmo­nės. Ir da­ro tai pir­ miau­sia to­dėl, kad ne­jau­čia jo­kios bai­mės bū­ti nu­baus­ti. Jie ga­li ra­ miau­siai atei­ti į ka­pus ap­si­žval­gy­ti – juk čia di­džiu­lės ka­pi­nės, žmo­nės vie­ni ki­tų ne­pa­žįs­ta. Ga­li nu­si­žiū­ rė­ti, ką ir iš kur vog­ti. Na, ir rea­ li­zuo­ti pro­ble­mų jo­kių – juk čia mies­tas. Ir tur­gu­je ga­li, ir prie ki­ tų ka­pi­nių ga­li nu­vyk­ti. Ir ne­bū­ti­ nai pa­ts. Gal čia vi­sas tink­las to­kių va­gių vei­kia“, – svars­tė L.Damb­ raus­kas.

Po­li­ci­ja dar­bo ne­tu­rė­jo

Vil­niaus vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to duo­me­ni­mis, šių­me­tės Vė­li­nės bu­vo neį­ti­ki­mai ra­mios.

Vi­so­je Vil­niaus ap­skri­ty­je ka­pi­nė­ se ir jų priei­go­se nuo spa­lio 30 d. bu­vo įvyk­dy­ti ir po­li­ci­jo­je už­fik­ suo­ti tik du ne­di­de­li nu­si­kal­ti­mai.

Pir­mas – Uk­mer­gės ra­jo­no Dūks­ ty­nos kai­me. Ka­pi­nė­se lapk­ri­čio 1 d. 17 val. ka­pus tvar­ky­da­ma mo­ te­ris ša­lia pa­si­dė­jo ran­ki­nę su mo­ bi­liuo­ju te­le­fo­nu, bet po ke­lių mi­ nu­čių jos ne­be­ra­do.

Ki­tas nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas lapk­ri­čio 2 d. ry­tą ša­lia Ro­kan­tiš­kių ka­pi­nių ir bu­vo eko­no­mi­nio po­bū­ džio. Pre­kiau­to­jai gė­lė­mis pra­ne­šė, kad tur­gaus priei­go­se chri­zan­te­mų krū­mais pre­kiau­ja vy­riš­kis, ne­tu­ rin­tis tam lei­di­mo.

Taip pat šie­met ne­su­si­dur­ta su di­des­nė­mis ka­pi­nių priei­go­se ar ka­pi­nė­se ge­rian­čio jau­ni­mo bei van­da­liz­mo ap­raiš­ko­mis.

Rugp­jū­čio 20 d. pra­dė­tas iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas dėl di­de­lės ver­tės sve­ti­mo tur­to va­gys­tės. Tą die­ną į po­li­ci­ją krei­pė­si vie­nos bend­ro­ vės at­sto­vai ir pa­reiš­kė po sa­vait­ ga­lio pa­ste­bė­ję, kad Vil­niu­je, Kal­ va­ri­jų gat­vė­je, iš pa­tal­pų, esan­čių bu­vu­sios ga­myk­los „Sig­ma“ te­ri­ to­ri­jo­je, pa­grob­tos dė­žės su vy­ riš­kais ir mo­te­riš­kais „Adi­das“ marš­ki­nė­liais. Šie marš­ki­nė­liai bu­vo skir­ti Vil­niaus bė­gi­mo ma­ra­to­nui, at­ vež­ti į bend­ro­vę, kad bū­tų už­dė­ ti lo­go­ti­pai. Įmo­nei pa­da­ry­ta apie 33 tūkst. li­tų ža­la.

Kaip tei­gia­ma po­li­ci­jos pra­ne­ ši­me, po du mė­ne­sius tru­ku­sio ty­ri­mo pa­rei­gū­nai nu­sta­tė as­me­ nis, pa­da­riu­sius šį nu­si­kal­ti­mą.

Tai vil­nie­čiai ankš­čiau de­vy­nis kar­tus teis­tas 39 me­tų Mak­si­mas Aga­fo­no­vas, ke­tu­ris kar­tus teis­ tas 28 me­tų Dai­nius Jan­čiaus­kas ir 13 kar­tų teis­tas 55 me­tų Rus­la­ nas Leš­čins­kis.

Spa­lio vi­du­ry­je Nu­si­kal­ti­mų nuo­sa­vy­bei ty­ri­mo sky­riaus pa­ rei­gū­nai po su­reng­tos slap­tos ope­ra­ci­jos su­lai­kė M.Aga­fo­no­ vą. Jam pa­teik­ti įta­ri­mai ir skir­ tas kar­do­ma­sis suė­mi­mas. Ki­tų dvie­jų įta­ria­mų­jų pa­rei­gū­nams

ne­rei­kė­jo ieš­ko­ti – jie rug­sė­jį jau bu­vo su­lai­ky­ti, nu­teis­ti lais­ vės atė­mi­mo baus­mė­mis už ki­tus nu­si­kal­ti­mus ir už­da­ry­ti į Aly­ taus pa­tai­sos na­mus. Jiems pa­ teik­ti įta­ri­mai ir dėl šios marš­ki­ nė­lių va­gys­tės.

Per ty­ri­mą at­lie­kant kra­tas ras­ ta apie pu­sę pa­grob­tų marš­ki­nė­ lių, da­lis jau bu­vo par­duo­ta či­go­ nų ta­bo­re, ki­ta da­lis – Ga­riū­nų ir Kal­va­ri­jų tur­ga­vie­tė­se. Be to, per kra­tas ras­ta ir paim­ta įvai­rių laik­ ro­džių, mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nų ir ki­tų daik­tų; šiuo me­tu tik­ri­na­ma, ar ir jie bu­vo pa­grob­ti.

Pa­rei­gū­nai nu­sta­tė, kad da­lis marš­ki­nė­lių par­duo­ta Kal­va­ri­jų tur­ga­vie­tė­je po 10–15 li­tų.

Po­li­ci­ja pra­šo as­me­nų, nu­si­ pir­ku­sių šiuos marš­ki­nė­lius, ge­ ra­no­riš­kai apie tai pra­neš­ti ty­ri­ mą at­lie­kan­tiems pa­rei­gū­nams ir grą­žin­ti pa­vog­tus marš­ki­nė­lius tei­sė­tiems sa­vi­nin­kams.

Nu­si­kal­ti­mų nuo­sa­vy­bei ty­ri­ mo sky­riu­je pra­dė­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas dėl nu­si­kals­ta­mu bū­ du gau­to tur­to įsi­gi­ji­mo. Vie­nam as­me­niui, ku­ris nu­pir­ko apie 140 pa­vog­tų „Adi­das“ marš­ki­nė­lių, pa­teik­ti įta­ri­mai.

Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas už di­ de­lės ver­tės sve­ti­mo tur­to va­ gys­tę nu­ma­to lais­vės atė­mi­mo baus­mę iki aš­tuo­ne­rių me­tų, o už nu­si­kals­ta­mu bū­du gau­to tur­to įsi­gi­ji­mą ar­ba rea­li­za­vi­mą nu­ma­ to bau­dą ar­ba lais­vės ap­ri­bo­ji­mą, ar­ba areš­tą, ar­ba lais­vės atė­mi­mą iki dve­jų me­tų.

VD, BNS inf.

Nug­vel­bė A.Snieč­kaus gal­vą Be­ne gar­siau­sia va­gys­tė iš ka­pi­nių – prieš po­rą me­tų nuo po­sta­men­ to nu­gvelb­tas Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos sek­re­to­riaus An­ta­no Snieč­ kaus bron­zi­nis bius­tas. At­li­kus ty­ri­ mą ir išaiš­ki­nus nu­si­kal­tė­lius, gal­va su pe­čiais at­si­ra­do, bet ji iki šiol ne­ grą­žin­ta į vie­tą. Tad ko­lo­na ka­pi­nė­se – kol kas be ve­lio­nio at­vaiz­do.

Įk­liu­vo flo­ris­tas Be­ne gar­siau­sias ka­pi­nių va­gies eti­ke­ tę pel­nęs žmo­gus – kau­nie­tis flo­ris­tas Mo­des­tas Va­si­liaus­kas. Vy­riš­kis bu­vo ap­kal­tin­tas ir nu­teis­tas už 2010 m. ba­ lan­dį Kar­mė­la­vos ka­pi­nė­se įvyk­dy­tą va­gys­tę ir 7 ka­pa­vie­čių iš­nie­ki­ni­mą.

kai at­pa­ži­no M.Va­si­liaus­ką, ku­ris į ka­ pi­nes bu­vo at­vy­kęs sa­vo mik­roau­to­ bu­su. Tą pa­tį pa­tvir­ti­no mo­bi­lio­jo ry­ šio veik­los iš­klo­ti­nė ir ant ka­ru­čio bei kas­tu­vų ras­ti kva­pų pa­vyz­džiai – jie pri­klau­sė M.Va­si­liaus­kui.

Flo­ris­tui šie­met bu­vo skir­ta vie­nų me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė, baus­ mės vyk­dy­mą ati­de­dant vie­niems me­tams, už 7 ap­vog­tus ka­pus bei 60 de­ko­ra­ty­vi­nių au­ga­lų va­gys­tę. Gro­ biu flo­ris­tas pa­si­nau­do­ti ne­spė­jo, nes apie vy­riš­kį že­mė­tais ba­tais bei kel­nė­ mis ir pil­nu ka­ru­čiu iš­kas­tų au­ga­lų bu­ vo pra­neš­ta po­li­ci­jai. Vė­liau liu­di­nin­

Pats kal­ti­na­ma­sis ti­ki­no į ka­pi­nes ėjęs, nes no­rė­jęs pa­žiū­rė­ti, kaip at­ro­do jo se­sers vy­ro ka­pas, ar ne­rei­kia ten pa­ so­din­ti gė­lių. Ta­čiau at­li­kus ty­ri­mą paaiš­kė­jo, kad jo se­sers vy­ras, ku­rio ka­pą apie 7 val. ry­to esą lan­kė M.Va­si­ liaus­kas, Kar­mė­la­vo­je ne­pa­lai­do­tas, nes te­bė­ra gy­vas. Ten il­si­si šio žmo­ gaus bro­lis.

Įžulumas: Vil­niaus ma­ra­to­no bė­gi­kams skir­ti marš­ki­nė­liai din­go iš

pa­tal­pų Kal­va­ri­jų gat­vė­je.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Pi­ni­gų jau trūks­ta net al­goms iš­mo­kė­ti Di­de­lių sko­lų sle­gia­ma Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ ri­jos ke­ti­na im­ti 20 mln. li­tų trum­ pa­lai­kę pa­sko­lą.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės pa­reng­ta­ me ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­ te nu­ro­do­ma, kad pa­sko­los lė­šos bū­tų nau­do­ja­mos, sie­kiant lai­ ku už­tik­rin­ti dar­bo už­mo­kes­čio sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ti­nių įstai­gų

dar­buo­to­jams iš­mo­kė­ji­mą ir at­ si­skai­ty­mą su „Sod­ra“.

Dėl to Vil­niaus val­džia ke­ti­na ap­si­spręs­ti ki­tą tre­čia­die­nį nu­ ma­ty­ta­me ta­ry­bos po­sė­dy­je.

Nu­ma­to­ma, kad iš 20 mln. li­ tų pa­sko­los 16 mln. li­tų bū­tų skir­ ta at­ly­gi­ni­mams iš­mo­kė­ti, 4 mln. li­tų – so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­ koms.

VD, BNS inf.

4

ŠEŠTADIENIS, lapkričio 3, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ap­si­lei­dė­liams teks mo­kė­ti dau­giau Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba ar­ti­miau­sia­me po­sė­dy­ je pra­dės svars­ty­ti klau­si­mą dėl že­mės mo­kes­čių nu­sta­ty­mo sos­ ti­nė­je. Pla­nuo­ja­ma la­biau­siai ap­ mo­kes­tin­ti ap­leis­tos že­mės sa­vi­ nin­kus.

Sei­mo priim­tas nau­jas Že­mės mo­kes­čio įsta­ty­mas įpa­rei­go­ja sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bas šio mo­kes­ čio ta­ri­fą nu­sta­ty­ti iki me­tų pa­ bai­gos. Įs­ta­ty­mas lei­džia ta­ry­bai nu­sta­ty­ti iki 4 pro­c. ta­ri­fą nuo že­ mės skly­po rin­kos ver­tės. Šiuo me­tu ga­lio­ja 1,5 pro­c. že­ mės mo­kes­čio ta­ri­fas nuo in­dek­ suo­tos mo­kes­ti­nės ver­tės.

Ta­ry­bai tei­kia­ma­me spren­di­me nu­ma­ty­ta, kad gy­ve­na­mo­sios že­ mės skly­pams Vil­niu­je bū­tų tai­ ko­mas 0,3 pro­c. ta­ri­fas. Šiek tiek

di­des­nis ta­ri­fas – 0,4 pro­c. – bū­ tų tai­ko­mas ko­mer­ci­jai, pra­mo­nei ir san­dė­liuo­ti nau­do­ja­mai že­mei. Šie ta­ri­fai bū­tų skai­čiuo­ja­mi nuo skly­po rin­kos ver­tės. „Tam tik­rai že­mei, ku­ri ne­pri­žiū­ ri­ma, ap­leis­ta ar­ba jo­je yra griau­ ti­nų pa­sta­tų, pla­nuo­ja­ma nu­sta­ ty­ti di­des­nį – 3 pro­c. – ta­ri­fą nuo skly­po rin­kos ver­tės. Taip sie­kia­ ma, kad mo­kes­tį pra­dė­tų mo­kė­ti ir tie, ku­rie iki šiol jo iš­veng­da­vo, ne­ pri­žiū­ri ir ne­nau­do­ja sa­vo že­mės“, – sa­kė Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bės Fi­nan­sų de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Vy­gin­tas Ja­kas.

Ta­ry­bai pa­tvir­ti­nus nau­juo­sius že­mės mo­kes­čio ta­ri­fus, jie įsi­ga­ lio­tų nuo 2013 m. Kar­tu įsi­ga­lios ir ne­nau­do­ja­mos že­mės nu­sta­ty­ mo tvar­ka.

VD inf.

Per­si­gal­vo­jo: po­pu­lia­rus ba­ras „Bū­si tre­čias“ iš pra­džių su­lau­kė sa­vi­val­dy­bės kir­čių, ta­čiau ki­lus triukš­mui

mies­to val­di­nin­kai sto­jo į vers­li­nin­kų pu­sę.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Sto­jo gin­ti ba­ro „Bū­si tre­čias“ Kai­na: ne­nau­do­ja­mos že­mės sa­vi­nin­kams ga­li tek­ti mo­kė­ti 3 pro­c.

Dėl „fal­si­fik ­ uo­to al­ko­ho­lio“ už­da­ro­mas po­pu­lia­rus Vil­niaus se­na­mies­čio ba­ras „Bū­si tre­čias“ su­lau­kė pa­lai­ky­mo tų, ku­rie jį už­da­ro. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė pa­ti pa­lai­kys ba­ro „Bū­si tre­čias“ sa­ vi­nin­kų skun­dą dėl to­kio spren­di­mo.

mo­kes­tį nuo skly­po ver­tės. Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Jau­ni­mui ku­ria spe­cia­lų že­mė­la­pį Vil­niu­je pra­de­da­mas kur­ti jau­ ni­m o že­m ė­l a­p is, ku­r ia­m e bus pa­ž y­m ė­t os po­p u­l ia­r ios ir įdo­ mios mies­t o poil­s io, spor­t o, links­my­bių ir ne­for­ma­liojo ug­ dy­mo vie­tos.

Vil­niaus mies­to jau­ni­mo rei­ka­lų ta­ry­ba, ku­rian­ti že­mė­la­pį, kvie­ čia siū­ly­ti vie­tas, įdo­mias tiek Vil­niu­je gy­ve­nan­čiam jau­ni­mui, tiek į sos­ti­nę at­vyks­tan­tiems sve­ čiams. Že­mė­la­pis bus skel­bia­mas in­ ter­ne­te, kur bus ga­li­ma su­si­pla­ nuo­ti ke­lio­nės marš­ru­tą, pa­lik­ti

„Nu­baus­ti ne­pag­rįs­tai“

ko­men­ta­rų, pa­siū­ly­ti nau­jų įdo­ mių vie­tų.

Be to, pla­nuo­ja­ma iš­leis­ti ir po­ pie­ri­nį že­mė­la­pį, ku­rį bus ga­li­ma ras­ti aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se, tu­ riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ruo­se, jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­se. Vė­liau že­mė­la­pį ke­ti­na­ma pri­tai­ky­ti ir mo­bi­lie­siems te­le­fo­nams.

Pro­jek­to or­ga­ni­za­to­riai lau­kia jau­ni­mo siū­ly­mų ir idė­jų, ku­rias vie­tas rei­kė­tų įtrauk­ti į jau­ni­mo že­mė­la­pį. Idė­jų lau­kia­ma e. pa­štu jaunimozemelapis@vilnius.lt iki lapk­ri­čio 5 d.

VD inf.

Toks sa­vo­tiš­kas tai­kos su­si­ta­ri­mas pa­siek­tas po to, kai Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas, ly­di­mas sa­vi­val­ dy­bės tar­nau­to­jų, penk­ta­die­nį su­ si­ti­ko su ba­rą „Bū­si tre­čias“ val­ dan­čia Da­cių šei­ma. „Teis­mas yra priė­męs ga­na griež­tą spren­di­mą, pri­va­lo­mą sa­ vi­val­dy­bei. Ir sa­vi­val­dy­bė ne­ga­lė­ jo pa­sielg­ti ki­taip, nei yra pa­siel­ gu­si, t. y. atė­mė li­cen­ci­ją ir ati­dė­jo spren­di­mo įsi­ga­lio­ji­mą iki lapk­ri­ čio pa­bai­gos. Teis­mo spren­di­me, žiū­rint biu­rok­ra­tiš­kai, nu­ro­dy­ ta la­bai griež­tai – kad šia­me ba­re bu­vo par­da­vi­nė­ja­mas fal­si­fi­kuo­tas ir į ap­skai­tą neįt­rauk­tas al­ko­ho­lis.

O tai la­bai rim­ti kal­ti­ni­mai. Ta­čiau šei­mi­nin­kai tik­rai ma­ne įti­ki­no, kad tas spren­di­mas yra per daug biu­rok­ra­tiš­kas. Žmo­nės nu­baus­ ti ne­pag­rįs­tai. Su­ta­rė­me, kad ki­to ke­lio nė­ra – tik teis­mi­nis. Jie kreip­ sis į teis­mą, gin­čy­da­mi sa­vi­val­dy­ bės spren­di­mą atim­ti li­cen­ci­ją, o sa­vi­val­dy­bė teis­me pa­lai­kys ba­ro „Bū­si tre­čias“ po­zi­ci­ją, kad skir­ ta nuo­bau­da per griež­ta“, – sa­kė A.Zuo­kas.

Siū­lo tai­kos su­si­ta­ri­mą

Pro­jek­tas: jau­nuo­liai atei­ty­je ga­lės su­si­pla­nuo­ti spe­cia­liai jiems pri­

tai­ky­tą ke­lio­nės po Vil­nių marš­ru­tą, pa­lik­ti ko­men­ta­rų ar pa­siū­ly­ti nau­jų lan­ky­ti­nų vie­tų. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Anot me­ro, po­pie­riu­je vis­kas at­ ro­dė kur kas bai­siau, nei bu­vo iš tik­rų­jų. Esą do­ku­men­tuo­se sa­vi­ val­dy­bės val­di­nin­kai ma­tė „fal­si­ fi­kuo­to al­ko­ho­lio“ kie­kius, o ne, kaip paaiš­kė­jo, iš le­ga­laus al­ko­ho­ lio pa­čių ba­ro klien­tų pa­si­ga­min­ tas trauk­ti­nes. „Kai žmo­nės yra kū­ry­bin­gi, na­ tū­ra­lu, kad jie išei­na už griež­to reg­ la­men­ta­vi­mo ri­bų. Gai­la, kad Lie­ tu­vo­je kaip is­la­mo ša­ly­se ap­ra­šy­ta

iki to­kių de­ta­lių, jog ne­ga­li nu­kryp­ ti. Taip ne­ga­li­ma gy­ven­ti kū­ry­biš­ ko­je ir lais­vo­je vi­suo­me­nė­je, – tę­ sė A.Zuo­kas. – Sup­ran­tu, kad ba­ro šei­mi­nin­kai pa­si­mo­kė: kū­ry­biš­ku­ mas yra ge­rai, bet ne vi­si tai su­ pran­ta. Nie­kas ne­no­rė­jo žiū­rė­ti į fak­ti­nes ap­lin­ky­bes. Šiuo at­ve­ju jiems ne­pa­si­se­kė. Tai la­bai ge­ras pa­vyz­dys: ką ro­do po­pie­rius ir ko­ kia yra gy­ve­ni­mo rea­ly­bė.“

Ka­žin, ar ba­ro klien­ tai atei­ty­je ga­ lės pa­tys ga­min­tis trauk­ti­nes iš čia par­ duo­da­mo al­ko­ho­lio.

Jei­gu teis­mas pri­tars to­kiam sa­ vo­tiš­kam sa­vi­val­dy­bės ir ba­ro „Bū­si tre­čias“ tai­kos su­si­ta­ri­mui, li­cen­ ci­jos atė­mi­mas vei­kiau­siai bus pa­ keis­tas pi­ni­gi­ne bau­da, o ba­ras ga­ lės dirb­ti to­liau. Tie­sa, ka­žin, ar jo klien­tai atei­ty­je ga­lės pa­tys ga­min­ tis trauk­ti­nes iš čia par­duo­da­mo al­ko­ho­lio, dėl ku­rių „Bū­si tre­čias“ ir at­si­dū­rė ties už­da­ry­mo ri­ba.

A.Zuo­ko tei­gi­mu, ba­ro pro­ble­ mos ro­do, jog ša­ly­je rei­kia keis­ ti įsta­ty­mus sie­kiant, kad to­kių si­tua­ci­jų ne­pa­si­kar­to­tų: „Jei­gu pa­žiū­rė­si­me, kaip šian­dien vei­ kia dau­gu­ma res­to­ra­nų, ka­vi­nių ir ba­rų Ita­li­jo­je ar­ba Is­pa­ni­jo­je, pa­ gal mū­sų tai­syk­les jie net ne­ga­lė­ tų bū­ti ati­da­ry­ti. Ma­nau, kad per daug reg­la­men­ta­vi­mo. Tu­ri­me pa­ lik­ti dau­giau lais­vės žmo­gui dirb­ ti, kū­ry­biš­kai priim­ti spren­di­mus.

Pa­ga­liau – ir su­klys­ti. Nie­ko blo­ go, jei­gu su­kly­dai ir iš klai­dos pa­ si­mo­kei.“ Užs­to­jo ir mi­nist­ras

„Bū­si tre­čias“ anks­čiau su­lau­kė ir tei­sin­gu­mo mi­nist­ro Re­mi­gi­jaus Ši­ma­šiaus už­ta­ri­mo. „Tie žmo­nės, ku­rie tą ba­rą bau­dė ir už­da­rė, yra net ne ta­li­bai, o že­ miau­sio ly­gio mul­kiai. Kaip ga­li­ma ban­dy­mą tar­nau­ti var­to­to­jams ir kū­ry­biš­ku­mą trak­tuo­ti kaip pa­žei­ di­mą?“ – feis­bu­ke pa­si­pik­ti­no tei­ sin­gu­mo mi­nist­ras.

Po­li­ti­kas tei­gė ir pa­ts ga­lįs pa­si­ pra­šy­ti bau­dos už „fal­si­fi­kuo­tą“ al­ ko­ho­lį. „Ir jie ma­no, kad el­gia­si tei­sė­ tai? Į­si­ra­šy­kit ta­da sau dve­je­tą ir ei­kit mo­ky­tis. Jei pa­žei­di­mas yra leis­ti klien­tui ką nors su kuo nors su­mai­šy­ti, tai siųs­kit po­li­ci­ją pas ma­ne, nes dek­la­ruo­ju, kad le­ga­liai pirk­tą al­ko­ho­lį esu su­mai­šęs su le­ ga­liai sa­vo kai­me rink­tais pe­ly­nais.

Tu­riu to­kio „ne­le­ga­laus“ al­ko­ho­ lio ko­kius 150 gra­mų“, – iro­ni­za­ vo R.Ši­ma­šius.

Ba­rui „Bū­si tre­čias“ al­ko­ho­lio li­ cen­ci­ją Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė nai­ki­ na po to, kai Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­ tas (NTAKD) lai­mė­jo teis­mų ma­ ra­to­ną prieš ba­rą val­dan­čią įmo­nę.

NTAKD ba­rą nu­bau­dė už „fal­si­fi­ kuo­tą al­ko­ho­lį“, o ba­ro „Bū­si tre­ čias“ va­do­vai tei­gia bu­vę nu­baus­ti už tai, kad klien­tams le­ga­liai įsi­ gy­tą al­ko­ho­lį leis­da­vo paį­vai­rin­ ti pa­si­rink­tais prie­sko­niais ir to­ kią trauk­ti­nę iš­ger­ti, pa­vyz­džiui, po mė­ne­sio.

VD, del­fi.lt inf.

6

šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

lietuva Šim­ta­mi­li­jo­ni­nis ­ ape­ti­tas

Lie­tu­vių kal­bos ­ ne­be­li­ko

Pa­teik­ti pir­mie­ji pra­šy­mai ki­tą­met biu­dže­te nu­ma­ty­ti pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą įvai­rioms reik­mėms. Sei­mo na­riai siū­lo biu­dže­te ras­ti dau­giau nei 23 mln. li­tų.

Par­la­men­ta­rai tra­di­ciš­kai dau­giau lė­šų pra­šo toms įstai­goms, ku­rios įsi­kū­ru­sios jų apy­gar­do­se. Vals­ ty­bės ins­ti­tu­ci­jos jau pra­šo apie 200 mln. li­tų. Že­ mės ūkio rū­mai 2013 m. biu­dže­te žem­dir­bių tie­sio­gi­ nėms iš­mo­koms siū­lo skir­ti 166 mln. li­tų, LRT – 46,8 mln. li­tų, Lais­vės ko­vo­to­jų są­jun­ga sa­ko, kad Lu­kiš­ kių aikš­tei su­tvar­ky­ti rei­kia 5,9 mln. li­tų.

Len­ki­jo­je, Sei­nuo­se ir gre­ta esan­čia­me Ža­ga­rių kai­me gy­ve­nan­tys lie­tu­vių tau­ty­bės žmo­nės pra­ ra­do ga­li­my­bę mels­tis lie­tu­viš­ko­se mi­šio­se. Nuo spa­lio 1 d. iš Sei­nų at­šauk­tas ku­ni­gas Ber­nar­das Au­gai­tis, mo­kantis abi kal­bas ir at­ski­rai au­ko­da­ vęs mi­šias len­kams ir lie­tu­viams. Šia­me Len­ki­jos pa­kraš­ty­je gy­ve­nan­tys ti­kin­tys lie­tu­viai jau krei­pė­ si į Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pą Aud­rį Juo­zą Bač­kį su pra­ šymu pa­si­rū­pin­ti, kad jie ir to­liau ga­lė­tų mels­tis gim­tą­ja kal­ba.

Skun­džia rin­ki­mų pa­žei­di­mus Tau­ti­nin­kas Gin­ta­ras Son­gai­la skel­bia su­rin­kęs pa­ra­šus, kad Sei­ mui bū­tų pa­teik­tas nu­ta­ri­mo pro­ jek­tas dėl krei­pi­mo­si į Kons­ti­tu­ci­ nį Teis­mą (KT) pa­žei­di­mų per Sei­ mo rin­ki­mus klau­si­mu.

Par­la­men­ta­ras pra­ne­šė, jog nu­ta­ ri­mo pro­jek­tą dėl pa­klau­si­mo KT į ant­ra­die­nio dar­bot­var­kę siū­lo įtrauk­ti 54 Sei­mo na­riai. Tam, kad klau­si­mas bū­tų pri­va­lo­mai įra­šo­ mas į dar­bot­var­kę, rei­kia su­rink­ti 47 Sei­mo na­rių pa­ra­šus. Kaip sa­kė G.Son­gai­la, tarp pa­si­ra­šiu­sių yra vi­sų Sei­mo frak­ci­jų at­sto­vų, iš­sky­ rus Dar­bo par­ti­jos.

Bi­ru­tė Va­lio­ny­tė:

Šie Sei­mo rin­ki­mai ne­bu­vo lais­vi, aki­ vaiz­džiai pa­žeis­tos rin­kė­jų tei­sės į lais­ vą pa­si­rin­ki­mą.

Pro­jek­tu siū­lo­ma kreip­tis į KT su pa­klau­si­mu, ar spa­lio 14 d. vyks­ tant ri­ki­mams dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je ne­bu­vo šiurkš­čiai pa­ žeis­ti Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mai ir ar pa­žei­di­mai lei­do nu­sta­ty­ti tiks­ lius rin­ki­mų re­zul­ta­tus.

Taip pat klau­sia­ma dėl rin­ki­mų re­zul­ta­tų Ši­lu­tės-Pa­gė­gių, Bir­žųKu­piš­kio, Šir­vin­tų-Vil­niaus, Vil­ niaus-Tra­kų, Kai­šia­do­rių-Elekt­rė­ nų ir Jur­bar­ko rin­ki­mų apy­gar­do­se, ar čia fik­suo­ti pa­žei­di­mai lei­do tiks­liai nu­sta­ty­ti vi­sus kan­di­da­ tus, pa­te­ku­sius į Sei­mo rin­ki­mų ant­rą­jį tu­rą.

Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­ to sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tė Bi­ ru­tė Va­lio­ny­tė va­kar Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­jai įtei­kė gru­pės sig­na­ta­ rų laiš­ką dėl, jos tei­gi­mu, an­ti­kons­ ti­tu­ci­nių pro­ce­sų per Sei­mo rin­ki­ mus. Jos tei­gi­mu, per par­la­men­to rin­ki­mus kan­di­da­tai ir par­ti­jos ne­ tu­rė­jo vie­no­dų ga­li­my­bių pri­si­sta­ ty­ti, be to, nė­ra bu­vę to­kio bal­sų pir­ki­mo mas­to. „Per­ženg­tos vi­sos ri­bos, ir nie­kas iki šiol nie­ko ne­pa­ da­rė. Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja pa­tvir­ti­no pir­mo­jo tu­ro re­zul­ta­tus net neiš­nag­ri­nė­ju­si vi­sų skun­dų“, – pik­ti­no­si B.Va­lio­ny­tė.

Ji tei­gė, kad dvi de­šim­tys laiš­ ką pa­si­ra­šiu­sių sig­na­ta­rų ne­tei­kia Pre­zi­den­tei ko­kių nors siū­ly­mų, ką vals­ty­bės va­do­vė tu­rė­tų da­ry­ti, tik no­ri iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę apie su­si­da­riu­sią pa­dė­tį.

VD, BNS inf.

7

šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

lietuva Bal­sa­vi­mo biu­le­te­ nio gy­ve­ni­mas – la­ bai trum­pas. Tik ke­lis mė­ne­sius gy­ vuo­ja tie po­pie­riaus la­pe­liai, ant ku­rių Lie­tu­vos žmo­nės pa­žy­mi sa­vo va­lią per vi­suo­ti­nius bal­ sa­vi­mus. Gy­ve­ni­mą jie pa­bai­gia di­džiu­ lė­je ma­ku­la­tū­ros krū­vo­je po­pie­riaus per­dir­bi­mo fab­ri­ke.

Tvar­ka: anks­čiau vi­si bal­sa­vi­mo biu­le­te­niai bu­vo ve­ža­mi į Gri­giš­kių po­pie­riaus fab­ri­ką, o da­bar skel­bia­mas spe­cia­lus kon­kur­sas šiai ypa­tin­gai

ma­ku­la­tū­rai su­rink­ti ir per­dirb­ti.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Biu­le­te­niai pa­virs­ta ma­ku­la­tū­ra Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

De­vy­ni mi­li­jo­nai

Ką tik įvy­ku­siems Sei­mo rin­ki­ mams ir re­fe­ren­du­mui dėl ato­mi­ nės elekt­ri­nės sta­ty­bos bu­vo at­ spaus­din­ta mi­li­jo­nai bal­sa­vi­mo biu­le­te­nių. „Tu­rė­jo­me ke­tu­rių for­mų biu­ le­te­nius – Sei­mo rin­ki­mų dau­gia­ man­da­tės apy­gar­dos, vien­man­da­ čių apy­gar­dų pir­mo­jo tu­ro, tų pa­čių apy­gar­dų ant­ro­jo tu­ro, taip pat re­ fe­ren­du­mo bal­sa­vi­mo la­pe­liai. Vi­ sų at­spaus­di­no­me be­veik tiek, kiek yra re­gist­ruo­ta rin­kė­jų, – po dau­giau kaip 2 mln. eg­zemp­lio­ rių. Tai­gi, bend­ras už­sa­ky­tas biu­ le­te­nių skai­čius sie­kė apie 9 mln. eg­zemp­lio­rių“, – dien­raš­čiui pa­ sa­ko­jo Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­ mi­si­jos (VRK) pir­mi­nin­kas Ze­no­ nas Vai­gaus­kas.

Iš vi­sų šių la­pe­lių pa­nau­do­ta ma­ žiau nei pu­sė. Spa­lio 14-ąją įvy­ku­ siuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se dau­gia­ man­da­tė­je apy­gar­do­je, pir­ma­ja­me tu­re vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se ir re­fe­ren­du­me da­ly­va­vo 53 pro­c. įre­gist­ruo­tų rin­kė­jų, o spa­lio 28 d. su­reng­ta­me ant­ra­ja­me Sei­mo rin­ ki­mų tu­re vien­man­da­tė­se apy­gar­ do­se bal­sa­vo 36 pro­c. pi­lie­čių.

To­dėl iš maž­daug 9 mln. at­ spaus­din­tų biu­le­te­nių bal­sa­vi­ mams pa­nau­do­ta apie 4,6 mln. Ki­ ta pu­sė li­ko ne­pa­lies­ta. Tuo­jau po pa­si­bai­gu­sių bal­sa­vi­mų vi­si ne­pa­ nau­do­ti biu­le­te­niai bu­vo anu­liuo­ti – nu­kirp­ti jų kam­pai. „Ne­ga­li­me at­spaus­din­ti tik maž­

daug pu­sės biu­le­te­nių, nors pa­ sta­ruo­ju me­tu bū­tent tiek rin­kė­jų atei­na prie bal­sa­dė­žių. Tu­ri­me bū­ti tik­ri, kad biu­le­te­nių tik­rai ne­prit­ rūks, jei­gu stai­ga rin­kė­jai im­tų ir ma­siš­kai atei­tų bal­suo­ti. Prie­šin­gu at­ve­ju ga­lė­tu­me tu­rė­ti to­kią si­tua­ ci­ją kaip Mek­si­ko­je prieš ke­le­rius me­tus – ten su­gal­vo­jo at­spaus­din­ ti tik da­lį biu­le­te­nių, o atė­jo la­bai daug rin­kė­jų. Te­ko sku­biai spręs­ ti pa­pil­do­mos biu­le­te­nių par­ti­jos spaus­di­ni­mo ir at­ga­be­ni­mo pro­ ble­mą. Ki­lo net su­si­šau­dy­mų“, – pa­sa­ko­jo Z.Vai­gaus­kas.

Skelbs kon­kur­są

Ga­lu­ti­nius rin­ki­mų re­zul­ta­tus VRK tu­rė­tų pa­tvir­tin­ti ry­toj. Ta­čiau ku­ rį lai­ką dar ga­li vyk­ti tei­si­niai gin­ čai dėl re­zul­ta­tų. To­dėl VRK bent ke­lis mė­ne­sius sau­gos vi­sus – tiek pa­nau­do­tus, tiek ir ne­pa­nau­do­tus – bal­sa­vi­mo biu­le­te­nius.

Kol kas jie te­bė­ra rin­ki­mų apy­ gar­do­se, bet ne­tru­kus bus su­vež­ti į Vil­nių, į spe­cia­lias VRK pa­tal­pas, kur ir gu­lės iki ki­tų me­tų va­sa­rio ar ko­vo. „Tuo­met, kai pa­si­baigs vi­si su Sei­mo rin­ki­mais su­si­ję rei­ka­lai, kai iš­lei­si­me ga­lu­ti­nę rin­ki­mų re­ zul­ta­tų kny­gą, pa­skelb­si­me kon­ kur­są biu­le­te­niams iš­vež­ti ir su­nai­ kin­ti. Anks­čiau vis­ką vež­da­vo­me į Gri­giš­kių po­pie­riaus fab­ri­ką, ta­ čiau da­bar tai rei­ka­lau­ja vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­so, ku­rį ga­li lai­mė­ ti net ke­lios po­pie­riaus su­rin­ki­mo ir per­dir­bi­mo įmo­nės. Svar­biau­si kri­te­ri­jai – kai­na ir sau­gu­mas. Kas pa­siū­lys dau­giau­sia su­mo­kė­ti už

pa­nau­do­tus ir ne­pa­nau­do­tus bal­ sa­vi­mo biu­le­te­nius, kas ge­riau­siai už­tik­rins jų sau­gų nu­ga­be­ni­mą ir su­nai­ki­ni­mą, tas ir lai­mės kon­kur­ są“, – tvir­ti­no Z.Vai­gaus­kas. „Tu­ri bū­ti ga­ran­tuo­ta, kad bal­ sa­vi­mo la­pe­liai bus tik­rai iš­vež­ti ir su­nai­kin­ti, o ne iš­mė­ty­ti po lau­ kus“, – pri­dū­rė jis.

Ze­no­nas Vai­gaus­kas:

Tuo­met, kai pa­si­baigs vi­si su Sei­mo rin­ki­ mais su­si­ję rei­ka­lai, pa­skelb­si­me kon­kur­ są biu­le­te­niams iš­vež­ ti ir su­nai­kin­ti.

Pap­ras­tai pa­sta­ruo­ju me­tu įmo­ nės, lai­min­čios kon­kur­sus su­nai­ kin­ti biu­le­te­nius, tu­ri spe­cia­lius au­to­mo­bi­lius, ku­riuo­se įreng­ti po­ pie­riaus smul­kin­tu­vai. Tad jau to­se ma­ši­no­se biu­le­te­niai su­smul­ki­na­ mi ir į po­pie­riaus per­dir­bi­mo fab­ ri­ką at­ve­ža­mi kaip di­džiu­lė la­bai smul­kios ma­ku­la­tū­ros ma­sė.

Kai­nuo­ja cen­tus

Z.Vai­gaus­kas už­si­mi­nė, kad vie­no biu­le­te­nio pa­ga­mi­ni­mo kai­na sie­kia nuo 1,9 iki 3,3 cen­to. Tad vi­siems bal­sa­vi­mo la­pe­liams at­spaus­din­ti iš­lei­džia­ma kiek dau­giau nei 200 tūkst. li­tų.

Bet tiks­lios su­mos, kiek at­sieis biu­le­te­nių spaus­di­ni­mas, VRK dar ne­ži­no. Ko­mi­si­jos Fi­nan­sų sky­riaus

Mas­tas: šiems rin­ki­mams bu­vo at­spaus­din­ta apie 9 mln. bal­sa­vi­mo la­pe­lių, bet pa­nau­do­ta maž­daug 4,6 mln.

ve­dė­ja Dan­guo­lė Jakš­tie­nė ti­ki­no, kad tai paaiš­kės ki­tą ar­ba dar ki­tą sa­vai­tę, kai „bus su­ves­ti vi­si ga­lai ir įvyk­dy­ti pa­ve­di­mai“. „Fi­nan­si­nin­kai mėgs­ta tiks­lius skai­čius, to­dėl kol kas ne­ga­liu pa­ sa­ky­ti, ar tie mė­gė­jiš­ki pa­skai­čia­ vi­mai, kad biu­le­te­nių ga­my­ba kai­ na­vo dau­giau kaip 200 tūkst. li­tų, yra pa­na­šūs į tiks­lius. Rei­kia dar pa­lauk­ti“, – sa­kė ji.

Už biu­le­te­nių su­nai­ki­ni­mą iš po­ pie­riaus per­dir­bi­mo fir­mų ti­ki­ma­ si gau­ti ke­lis tūks­tan­čius li­tų. „Ma­ ku­la­tū­ra ga­na pi­gi – apie 12 cen­tų už ki­log­ra­mą. Nors pa­nau­do­tų ir ne­pa­nau­do­tų biu­le­te­nių yra mi­ li­jo­nai, vi­si jie la­bai plo­ni, to­dėl ga­na leng­vi. To­dėl ir su­mos už tų biu­le­te­nių paė­mi­mą nė­ra gi­gan­ tiš­kos. Vi­si tie pi­ni­gai bus grą­žin­ti į vals­ty­bės biu­dže­tą“, – pa­ste­bė­jo D.Jakš­tie­nė.

Nors bal­sa­vi­mo la­pe­liai bus per­dirb­ti kaip ma­ku­la­tū­ra, VRK į Vals­ty­bės ar­chy­vą ati­duos sau­go­ ti ga­lu­ti­nius apy­gar­dų ir apy­lin­kių bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tų pro­to­ko­lus.

Su­nu­me­ruo­tos šak­ne­lės

Z.Vai­gaus­kas ti­ki­na, kad bal­sa­vi­ mo biu­le­te­nių ap­skai­ta pa­kan­ka­ mai griež­ta. „Ant tų la­pe­lių nė­ ra nei van­dens ženk­lų, nei ko­kių nors pa­na­šių da­ly­kų. Tie­sa, tai la­ bai plo­nas po­pie­riaus la­pas, dar ten yra spe­cia­lus tink­le­lis, mik­ro­teks­ tas, vis­kas spaus­din­ta spe­cia­liais da­žais. Žo­džiu, nau­do­ja­mi tam tik­ ri do­ku­men­tų ap­sau­gos da­ly­kai“, – pa­sa­ko­jo VRK va­do­vas.

Pa­tys bal­sa­vi­mo biu­le­te­niai ne­si­ ski­ria vie­nas nuo ki­to, jie ne­su­nu­ me­ruo­ti. „Tik biu­le­te­nių šak­ne­lės, ku­rios lie­ka pas rin­ki­mų ko­mi­si­jų na­rius, tu­ri sa­vo at­ski­rus nu­me­ rius. Šak­ne­lių nu­me­ra­vi­mas rei­ ka­lin­gas tiks­liai ap­skai­tai. O pa­tys biu­le­te­niai nė­ra su­nu­me­ruo­ti, kad ne­bū­tų įma­no­ma at­sek­ti, kas kaip bal­sa­vo. Juk bal­sa­vi­mas yra slap­ tas“, – pa­brė­žė Z.Vai­gaus­kas.

VRK pir­mi­nin­kas ti­ki­no, kad iki ir po bal­sa­vi­mo biu­le­te­niai sau­go­mi pa­kan­ka­mai kruopš­čiai: „Per dau­ ge­lį me­tų nu­si­sto­vė­ju­si tam tik­ra jų sau­go­ji­mo tvar­ka, to­dėl bal­sa­vi­mo la­pe­lių va­gys­čių ar din­gi­mų pa­si­ tai­ko ypač re­tai.“ Z.Vai­gaus­kas yra

už­si­mi­nęs, kad ne­pa­si­tai­ko ir biu­ le­te­nių pa­dir­bi­mo at­ve­jų.

Ver­tin­tų skep­tiš­kai

VRK va­do­vas pri­dū­rė, kad rin­ki­mų ko­mi­si­jos se­ka, ar bal­sa­vi­mo dė­žė­ je neat­si­ra­do dau­giau biu­le­te­nių, ne­gu bu­vo iš­duo­ta. Jei­gu biu­le­te­ nių bū­tų dau­giau, tai bū­tų sig­na­ las, kad as­me­nys į bal­sa­dė­žę pri­ me­tė pa­dirb­tų bal­sa­vi­mo la­pe­lių.

Jei­gu ma­žiau, tai reiš­kia, kad rin­ kė­jai ne vi­sus biu­le­te­nius su­me­tė į bal­sa­dė­žę. „At­lie­ka­ma ap­skai­ta, kiek bal­ sa­dė­žė­je ga­li bū­ti biu­le­te­nių. Pir­ mo­ji pro­ce­dū­ra už­da­rius bal­sa­vi­ mo apy­lin­kę – nu­sta­ty­ti, kiek ga­li bū­ti ras­ta biu­le­te­nių. Jei­gu biu­le­te­ nių ras­ta dau­giau, nei iš­duo­ta rin­ kė­jams, tai di­džiu­lis pa­vo­jaus sig­ na­las. At­si­tin­ka to­kių at­ve­jų, kai biu­le­te­niai bū­na su­li­pę, ko­mi­si­jos na­rys iš­duo­da rin­kė­jui du biu­le­te­ nius, yra ko­kių nors ap­skai­tos trū­ ku­mų. Per šiuos rin­ki­mus ne­gir­dė­ jau, kad ku­ri nors rin­ki­mų ko­mi­si­ja bū­tų ap­skai­čia­vu­si dau­giau biu­le­ te­nių, ne­gu iš­duo­ta. Išs­ky­rus vie­ną at­ve­jį, kai bu­vo skun­das, jog rin­kė­ja at­si­ne­šė 17 biu­le­te­nių; ją ban­dė su­ lai­ky­ti, ji pa­bė­go, bet skai­čiuo­da­mi ko­mi­si­jos na­riai biu­le­te­nius ra­do“, – Sei­mo An­ti­ko­ruc­pi­jos ko­mi­si­jos po­sė­dy­je, skir­ta­me bal­sa­vi­mo biu­ le­te­nių ap­sau­gos pro­ble­moms ap­ tar­ti, pa­sa­ko­jo Z.Vai­gaus­kas. Jis pri­dū­rė, kad tie biu­le­te­niai bu­ vo „ne­gra­biai at­švies­ti ko­pi­ja­vi­mo apa­ra­tu“.

Pa­sak VRK va­do­vo, Uk­rai­no­ je rin­ki­mų biu­le­te­niai ap­sau­go­ti net 22 sau­gos ly­giais, ta­čiau ki­to­ se vals­ty­bė­se yra ki­taip. „Ži­no­ma, ga­li­ma į biu­le­te­nį pri­ dė­ti ap­sau­gos, bet ta­da biu­le­te­nis kai­nuos vi­sai ki­tą kai­ną – iki li­to, o da­bar te­kai­nuo­ja ke­lis cen­tus“, – sa­kė Z.Vai­gaus­kas. „Aš ne­su tik­ras, kad rei­kė­tų pri­ dė­ti dar sau­gos. Iš prin­ci­po, jei­gu bū­tų pro­ble­ma, rei­kė­tų gal­vo­ti, at­ ras­ti dar ko­kių pa­pil­do­mų žy­mių.

Bet dėl šiuo­lai­ki­nių tech­no­lo­gi­jų vys­ty­mo­si į šį klau­si­mą žiū­rė­čiau skep­tiš­kai. Mes iš­leis­tu­me biu­le­te­ niams mi­li­jo­nus, o ga­ran­ti­jų tu­rė­ tu­me ne­ži­nau kiek“, – tei­gė Z.Vai­ gaus­kas.

8

šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

savaitės interviu

Koa­li­ci­ja be Dar­bo par­ti­jos – neį­ma­no­ma Jei ša­lies va­do­vė neat­sit­rauks, ša­lį ga­li iš­ tik­ti po­li­ti­nė kri­zė. Išei­tys dvi: ar­ba ma­žu­ mos Vy­riau­sy­bė, ar­ba pir­ma­lai­kiai Sei­ mo rin­ki­mai, nes be Dar­bo par­ti­jos (DP) koa­li­ci­ja neį­ma­no­ma. Taip tvir­ti­na kan­di­ da­tas į prem­je­rus, so­cial­de­mok­ra­tų ly­de­ ris Al­gir­das But­ke­vi­čius

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Ar rea­lu, kad prie bu­ria­mos tri­jų par­ti­jų val­dan­čio­sios dau­ gu­mos pri­si­jung­tų ir Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja (LLRA)?

Kol kas jie ke­lia ne­rea­lius rei­ ka­la­vi­mus, ly­de­ris kaž­kur iš­ vyks­ta. Gal taip jau man­da­giai sa­ko­ma, kad koa­li­ci­jo­je len­kai da­ly­vau­ti at­si­sa­ko?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti. Kol kas nė­ra jo­ kio at­sa­ky­mo. Dėl len­kų rei­ka­la­vi­ mų, gal jie bu­vo to­kie spon­ta­niš­ ki. Pir­ma­die­nį LLRA sa­vo ta­ry­bo­je nag­ri­nės šį klau­si­mą. Mes lau­kia­ me jų žo­džio. Bet tai jie tu­ri pa­da­ ry­ti per ki­tą sa­vai­tę. Ir vis­kas.

– Ko­dėl bu­ria­mai koa­li­ci­jai pri­ rei­kė LLRA pa­ra­mos? Taip sie­ kia­ma su­ma­žin­ti DP bei Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos ape­ti­tą?

– Ne, to­kių pa­svars­ty­mų tik­rai nė­ ra. Mes jau po pir­mo­jo tu­ro kvie­tė­ me pri­si­jung­ti par­ti­jas pro­gra­mi­ niu prin­ci­pu. LLRA pa­kvie­tė­me, jei jie ne­no­rės, mes ne­sa­me to­kia koa­ li­ci­ja, ku­ri la­bai pra­šys. Jie tie­siog tu­ri iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę, ir mes tik­rai ne­lauk­si­me. Mū­sų po­žiū­ris yra ge­ra­no­riš­kas.

– Kaip pro­gno­zuo­ja­te, ka­da ga­ lė­tų jau bū­ti su­da­ry­ta Vy­riau­sy­ bė? Esa­ma nuo­mo­nių, kad jos for­ma­vi­mas ga­li už­truk­ti dėl Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­ kai­tės – ga­li sun­kiai sek­tis de­ rin­ti mi­nist­rų kan­di­da­tū­ras.

– Yra nu­sta­ty­ta tvar­ka, ka­da mi­ nist­ro pir­mi­nin­ko kan­di­da­tū­ra tu­ ri bū­ti pa­teik­ta Sei­mui. Dar rei­kia ši­to su­lauk­ti. O jau po to per dvi sa­vai­tes prem­je­ras tu­ri su­for­muo­ ti ka­bi­ne­tą.

Tai­gi, yra tam tik­ra tvar­ka. Kaip bus, man da­bar sun­ku pa­sa­ky­ti. Kol ne­tu­riu ga­li­mų mi­nist­rų pa­var­džių, ku­rie ga­li bū­ti siū­lo­mi ki­tų koa­li­ci­ją for­muo­jan­čių par­ti­jų, ne­ga­liu pa­ sa­ky­ti. Kai ma­ty­siu konk­re­čias pa­ var­des, gal bus ga­li­ma įver­tin­ti, ar sun­ko­ka bus dėl jų kal­bė­tis su Pre­ zi­den­te. Bet mes, ma­nau, tar­pu­sa­vy koa­li­ci­jo­je su­tar­si­me, kad kan­di­da­ tū­ros bū­tų la­bai rim­tos, kad žmo­nės bū­tų kom­peten­tin­gi.

– Pre­zi­den­tė la­bai aiš­kiai pa­ sa­kė, kad Vy­riau­sy­bė­je ne­no­ rė­tų ma­ty­ti DP. Jūs dip­lo­ma­ tiš­kai at­sa­kė­te, kad DP at­sto­vų Vik­to­ro Us­pas­ki­cho ir Vy­tau­to Gap­šio Vy­riau­sy­bė­je tik­rai ne­ bus. Ko­kios ga­li­mos išei­tys, jei Pre­zi­den­tės to­kia nuo­lai­da vis dėl­to ne­ten­kin­tų?

– Pir­miau­sia rei­kia su­pras­ti, kad de­mok­ra­ti­nė­je vals­ty­bė­je Sei­mo dau­gu­ma for­muo­ja­ma at­si­žvel­ giant į gy­ven­to­jų iš­sa­ky­tus no­rus.

O šie juos pa­reiš­kė bal­suo­da­mi už at­ski­ras par­ti­jas.

Lie­tu­va – par­la­men­ti­nė vals­ty­bė.

Ir į gy­ven­to­jų no­rus mes pri­va­lo­me at­si­žvelg­ti. Mes ki­to va­rian­to šiuo me­tu ne­tu­ri­me.

Ei­da­mi į rin­ki­mus aiš­kiai dek­la­ ra­vo­me, kad vyk­dy­si­me ki­to­kią po­ li­ti­ką ne­gu kon­ser­va­to­riai. Jei for­ muo­tu­me val­dan­čią­ją dau­gu­mą su jais, iš­duo­tu­me sa­vo rin­kė­jus ir pra­ ras­tu­me jų pa­si­ti­kė­ji­mą. Tai na­tū­ ra­lu. Ki­to­kią val­dan­čią­ją dau­gu­mą su­for­muo­ti ne­tu­ri­me ga­li­my­bės.

– Išei­tys tik dvi: ar­ba ma­žu­ mos Vy­riau­sy­bė, ar­ba „vai­vo­ rykš­tė“. Ar Pre­zi­den­tė anks­ čiau apie pa­sta­rą­ją ga­li­my­bę bu­vo už­si­mi­nu­si?

– Iki rin­ki­mų apie tai kal­bė­ta ne­ bu­vo.

– Kas bus, jei Pre­zi­den­tė sa­vo nuo­sta­tos dėl DP neat­si­sa­kys ir V.Us­pas­ki­cho par­ti­jos kan­di­da­ tus į mi­nist­rus blo­kuos?

– To­kiu at­ve­ju ga­lė­tu­me pa­tek­ti į po­li­ti­nę kri­zę. Tai reiš­kia, kad ne­ ga­lė­tu­me su­for­muo­ti jo­kios val­ dan­čio­sios dau­gu­mos. To­kiu at­ve­ ju ga­li bū­ti, kad kon­ser­va­to­riams ga­li bū­ti pa­siū­ly­ta for­muo­ti ka­bi­ ne­tą. Ta­čiau tai bū­tų ne­bent ma­ žu­mos Vy­riau­sy­bė. Ma­no ma­ny­ mu, tai ne­rea­lu.

Ta­čiau tai ne ma­no kom­pe­ten­ci­ jos klau­si­mas. Ma­nau, kad ma­žu­ mos Vy­riau­sy­bė – neį­ma­no­ma.

Ki­ta ver­tus, neat­mes­čiau ir pir­ ma­lai­kių Sei­mo rin­ki­mų va­rian­to.

– Kuo jūs, jei tap­tu­mė­te prem­ je­ru, bū­tu­mė­te pra­na­šes­nis už sa­vo pirm­ta­ką And­rių Ku­bi­ lių? Išs­ky­rus ke­lias si­tua­ci­jas, Pre­zi­den­tė jam nuo­lat iš­reikš­

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Vaidas Čeponis – 219 1385

2022

Rei­kia su­ pras­ti, kad de­mok­ra­ti­ nė­je vals­ty­ bė­je Sei­mo dau­gu­ma for­muo­ja­ma at­si­žvel­giant į gy­ven­to­ jų iš­sa­ky­tus no­rus.

Vil­tis: A.But­ke­vi­čius ti­ki­si, kad jam pa­vyks su­si­tar­ti su Pre­zi­den­te.

da­vo pa­ra­mą. O apie jus vals­ ty­bės va­do­vė kol kas nė­ra pa­ sa­kiu­si nie­ko.

– Ga­liu pa­sa­ky­ti tiek, kad ma­no as­ me­ni­niai san­ty­kiai su Pre­zi­den­te ir­ gi yra ge­ri. Kri­ti­nes min­tis ji yra iš­ reiš­ku­si apie ki­tą par­ti­ją.

Dėl A.Ku­bi­liaus ir ma­no pra­na­ šu­mų, no­riu pa­sa­ky­ti, kad mū­sų po­žiū­riai į vals­ty­bės val­dy­mą ski­ ria­si. Lai­kau­si nuo­sta­tos, kad vi­ si mi­nist­rai – tai bend­ra ko­man­da, įgy­ven­di­nan­ti ko­man­di­nę stra­te­ gi­ją. A.Ku­bi­lius ėjo ki­tu ke­liu: mi­ nis­te­ri­jos bu­vo pa­da­ly­tos ir dir­ bo kaip at­ski­ros par­ti­jų tė­vo­ni­jos.

Ma­no po­žiū­riu, mi­nis­te­ri­jos tu­ri bū­ti kaip Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos vyk­dy­to­jai.

Tai­gi aš, jei va­do­vau­siu Vy­riau­ sy­bei, aiš­kiai kel­siu už­duo­tis ir tiks­lus mi­nis­te­ri­joms. Kiek­vie­na mi­nis­te­ri­ja tu­rės at­si­skai­ty­ti Stra­ te­gi­nio pla­na­vi­mo ko­mi­te­te. Šį da­ ly­ką A.Ku­bi­lius bu­vo pa­nai­ki­nęs.

Kas ket­vir­tį ar kas me­tus mi­nist­ rai tu­rės pa­teik­ti ata­skai­tas, kaip se­kė­si įgy­ven­din­ti iš­kel­tus tiks­lus, ko­kie re­zul­ta­tai. Ta­da la­bai aiš­ kiai bus ma­ty­ti, ar su­ge­ba­ma su­ si­tvar­ky­ti su už­duo­ti­mis ir ką rei­ kia keis­ti.

– Kaip pro­gno­zuo­ja­te, kiek tver­tų jū­sų bu­ria­ma tri­jų ar­ba ke­tu­rių par­ti­jų koa­li­ci­ja? Juo­ lab kad DP nė­ra pa­ti­ki­miau­sia par­tne­rė – 2006 m. ji pa­si­trau­ kė ir su­grio­vė Al­gir­do Bra­zaus­ ko Vy­riau­sy­bę.

– Ma­no­me, kad koa­li­ci­ja tu­ri dirb­ti vi­sus ket­ve­rius me­tus ir jaus­ti at­sa­ ko­my­bę mū­sų vals­ty­bės žmo­nėms.

Dėl DP ir jos pa­ti­ki­mu­mo, ma­nau,

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 Lukas Miknevičius – 219 1386 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

kad ant­rą kar­tą to­kių pa­čių klai­dų nie­kas ne­kar­tos. Ar tai bū­tų DP, ar ki­ta par­ti­ja. De­mok­ra­ti­nė­je vals­ty­ bė­je mes mo­ko­mės ir to­bu­lė­ja­me. Ir iš klai­dų taip pat pa­si­mo­ko­me.

– Jei va­do­vau­si­te Vy­riau­sy­bei, kaip su­pran­tu, jo­kių in­ter­ven­ ci­jų į mo­kes­čių sis­te­mą ne­da­ry­ si­te. Vis­kas lie­ka kaip da­bar?

– Prak­tiš­kai taip. Nak­ti­nių mo­kes­ čių re­for­mų tik­rai ne­da­ry­si­me. At­ lik­si­me iš­sa­mią da­bar­ti­nės mo­kes­ čių sis­te­mos ana­li­zę. Iki lie­pos 1 d. pa­teik­si­me nau­jus pa­siū­ly­mus dėl mo­kes­čių.

– Ku­rių mo­kes­čių ta­ri­fai ga­li bū­ti ko­re­guo­ja­mi?

– Biu­dže­to pa­ja­mų struk­tū­ro­je ma­ to­me, kad pa­grin­di­nes įplau­kas su­ da­ro pri­dė­ti­nės ver­tės ir dar­bo pa­ ja­mų mo­kes­čiai. Dar­bo pa­ja­mos pla­čią­ja pra­sme yra la­biau­siai ap­ mo­kes­ti­na­mos. Tad di­džio­ji mo­ kes­čių naš­ta per­kel­ta ant žmo­nių pe­čių. Mes no­ri­me pa­nag­ri­nė­ti ir su­ras­ti ga­li­my­bių, kaip bū­tų ga­li­ ma su­rink­ti dau­giau pa­ja­mų iš ka­ pi­ta­lo.

Dėl pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) – jis, kaip esa­me su­pla­na­ vę, bus su­ma­žin­tas tik švie­žiai ir at­šal­dy­tai mė­sai, vieš­bu­čių pa­ slau­goms. Bet tu­rės bū­ti su­si­tar­ ta su pre­ky­bi­nin­kais: tiek di­džiai­ siais, tiek smul­kiai­siais, kad to­kia pa­čia da­li­mi bus su­ma­žin­tos kai­nos mais­to pro­duk­tams.

– I.Ši­mo­ny­tė to­kį su­si­ta­ri­mą va­di­na ne­rea­liu.

– Pa­žiū­rė­si­me. Bus de­ry­bos, dis­ ku­si­jos.

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

– Ka­da pla­nuo­tu­mė­te ne­de­fi­ci­ ti­nį biu­dže­tą? Ka­da, jū­sų aki­ mis, ša­lis pra­dės gy­ven­ti pa­gal iš­ga­les?

– Su­ba­lan­suo­ti biu­dže­tą dras­tiš­kai ma­ži­nant iš­lai­das nu­rė­žus nuo ei­li­ nių žmo­nių nė­ra mū­sų tiks­las.

Ne­de­fi­ci­ti­nis biu­dže­tas bus ta­ da, kai spar­čiau augs eko­no­mi­ka, kai ge­ne­ruo­si­me pa­pil­do­mas pa­ ja­mas. Da­bar gi­ria­ma­si, kad eko­ no­mi­ka au­ga, bet per­žvel­gus ki­tų me­tų biu­dže­tą to ne­ma­ty­ti. Kaip liu­di­ja biu­dže­to ei­lu­tės, fi­nan­si­ nė si­tua­ci­ja vie­ša­ja­me sek­to­riu­ je ne­ge­rė­ja.

– Jūs aiš­kiai taip ir neat­sa­ ko­te, koks bus Vi­sa­gi­no ato­ mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­to li­ ki­mas. Nut­rau­kę šį pro­jek­tą, skai­čiuo­ja­ma, pa­tir­tu­me apie 170 mln. li­tų nuo­sto­lių. De­ry­ bas su stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ ju tęs­tu­mė­te?

– Kaip ga­li­ma iš kar­to da­ry­ti ka­te­ go­riš­kus spren­di­mus, kai ne­si su­ si­pa­ži­nęs, su kuo ir ko­kia su­tar­tis yra pa­si­ra­šy­ta, ko­kie įsi­pa­rei­go­ji­ mai? Mes ši­to ne­ži­no­me. Kai mums bus su­teik­ta tei­sė, kai Vy­riau­sy­bė įgis įga­lio­ji­mus, ta­da su­si­pa­žin­si­ me su in­for­ma­ci­ja ir tik ta­da priim­ si­me spren­di­mus.

– Be­je, ar pla­nuo­ja­te mes­ti iš­ šū­kį D.Gry­baus­kai­tei dar­syk ir da­ly­vau­ti ki­tuo­se pre­zi­den­to rin­ki­muo­se?

– Ne, aš as­me­niš­kai ne­ke­ti­nu. Tai jau esu pa­sa­kęs anks­čiau. Ar so­ cial­de­mok­ra­tai kels sa­vo kan­di­da­tą pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, spręs par­ti­ ja. Ta­čiau aš ne­kan­di­da­tuo­siu.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

OMX Vilnius

+0,21 %

8

OMX Riga

+0,71 %

–0,54 %

Ša­lis įver­tin­ta ­ pa­lan­kiau Nau­ja­me Tarp­tau­ti­nia­me ge­ro­vės in­dek­se Lie­tu­va pa­ki­lo vie­nu laip­te­liu ir uži­ma 43-ią vie­tą iš 142 įver­tin­tų pa­sau­lio vals­ty­bių. Jos rei­tin­guo­tos ver­ti­nant eko­no­mi­nę si­tua­ci­ ją, švie­ti­mo pa­dė­tį, svei­ka­tos ap­sau­gą, vals­ ty­bės val­dy­mo ko­ky­bę, sau­gu­mo ap­lin­ką.

Lie­tu­va ap­len­kė Lat­vi­ją, Grai­ki­ją, Bul­ga­ri­ją, Kroa­ti­ją, Ru­si­ją, Bal­ta­ru­si­ją ir ki­tas po­so­vie­ ti­nes ša­lis. Ta­čiau bu­vo įver­tin­ta pra­sčiau nei Es­ti­ja, Len­ki­ja ir dau­gu­ma ki­tų ES ša­lių.

proc. šie­met su­men­ko nau­jų leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių rin­ka ša­ly­je.

ekonomika

OMX Tallinn

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1198 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2824 JAV do­le­ris 1 2,6612 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6651 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9594 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3578 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6416 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4932 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8577

pokytis

–0,6370 % –0,0350 % –0,2848 % –0,0937 % –0,0060 % +0,4483 % +0,1035 % +0,2218 % +0,0455 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,98

4,60

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,89

4,57

2,44

„Va­koil“

4,93

4,57

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

86,25 dol. už 1 brl.

108,21 dol. už 1 brl.

En­tua­zias­tas mo­ko at­ras­ti fi­nan­si­nę mū­zą Dar­bas tik pir­ma­die­niais ir šim­tų tūks­tan­čių li­tų al­ga per me­tus.

Vi­lio­ja? Gy­ve­ni­mo di­zai­no la­bo­ra­to­ri­jos įkū­rė­jas Li­nas Ma­tu­ lis žmo­nes mo­ko pa­ti­kė­ti, kad da­bar jie dir­ba per daug, o nu­krei­ pę ener­gi­ją tin­ka­ma link­me ne tik gau­tų pa­ja­mų, bet ir tu­rė­tų ma­rias lais­vo lai­ko.

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Su­si­do­mė­jo psi­cho­lo­gi­ja

Pir­mie­ji da­bar 30-me­čio L.Ma­tu­ lio moks­lai bu­vo su­si­ję su va­dy­ba ir eko­no­mi­ka. Ta­čiau vė­liau vy­ ras pa­si­rin­ko ar­chi­tek­tū­rą. Bai­gęs stu­di­jas L.Ma­tu­lis sėk­min­gai dir­bo ke­le­rius me­tus, kol vie­ną die­ną su­ pra­to vei­kian­tis ne tai, ką tu­rė­tų. „Man vis­kas pui­kiai se­kė­si, dar­ bas pa­ti­ko. Ta­čiau „įva­žia­vau“ į to­ kią bū­se­ną, kai pa­ju­tau, kad ke­le­ rius me­tus ne­vyks­ta nie­ko nau­jo.

Ki­lo klau­si­mas – ne­gi taip ir bus iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos? Dar mo­kyk­los lai­kais or­ga­ni­zuo­da­vau ren­gi­nius ir va­ka­rė­lius. Pra­dė­jau do­mė­tis neu­ ro­ling­vis­ti­niu pro­gra­ma­vi­mu ir šiuo­lai­ki­ne psi­cho­lo­gi­ja. Su­ži­no­ jau, kad yra to­kių pa­pras­tų psi­cho­ lo­gi­nių da­ly­kų, ku­rių ne­ži­no­me ir apie ku­riuos mū­sų nie­kur ne­mo­ko.

Tuo­met nu­spren­džiau, kad vi­sa tai rei­kia pa­skleis­ti pla­čiau“, – pa­sa­ ko­jo L.Ma­tu­lis.

Iš pra­džių L.Ma­tu­lis pra­dė­jo ves­ti už­siė­mi­mus apie psi­cho­lo­gi­ ją ir jos tai­ky­mą už­dir­bant pi­ni­gus vers­lu­mo ska­ti­ni­mo cent­re „Hub Vil­nius“. Ta­čiau po ku­rio lai­ko su­ pra­to, kad veik­ti pra­dė­ti rei­kia dar pla­čiau. „Už­siė­mi­mai sėk­min­gai vy­ko, žmo­nių dau­gė­jo. Pas­te­bė­jau, kad žmo­nės atei­na, pa­si­klau­so, „už­si­ ga­zuo­ja“, išei­na ir jiems ky­la klau­ si­mai – o kas da­bar, kas to­liau?

Tuo­met ir su­gal­vo­jau, kur nu­ kreip­ti vi­są jų ener­gi­ją“, – kal­bė­ jo L.Ma­tu­lis. Šie­met bir­že­lį en­tu­zias­tas įkū­ rė Gy­ve­ni­mo di­zai­no la­bo­ra­to­ri­ją.

Tai vers­lo pra­džia­moks­lis gy­ve­ni­ mo po­ky­čių no­rin­tiems žmo­nėms.

La­bo­ra­to­ri­jo­je vyks­ta 30-ies die­nų už­siė­mi­mai tiems, ku­rie no­ri su­si­ kur­ti pa­ja­mų šal­ti­nį.

Ku­ria pro­to­ti­pus

Už­siė­mi­mai vyks­ta ke­lis kar­tus per sa­vai­tę, ke­lias­de­šimt jų da­ly­vių su­ si­tin­ka va­ka­rais po dar­bų. Jie klau­ so­si mo­ky­mų skir­tin­go­mis te­mo­ mis, bend­rau­ja su sa­vo mo­ky­to­jais, da­li­ja­si idė­jo­mis su bend­ra­min­ čiais, kol ga­liau­siai su­mąs­to, koks jų su­kur­tas pro­duk­tas ga­lė­tų už­ tik­rin­ti jiems fi­nan­si­nį sta­bi­lu­mą, ir ga­mi­na tos pre­kės pro­to­ti­pą.

Dvie­jo­se šie­met jau įvy­ku­sio­se la­ bo­ra­to­ri­jo­se į ko­man­das pa­si­skirs­

tę da­ly­viai su­kū­rė me­di­nes ko­lo­nė­ les, ple­dų, ku­riuos ga­li­ma nau­do­ti kaip dra­bu­žius, sta­lą be ko­jų ir ki­to­ kių keis­tų, ta­čiau įdo­mių pro­duk­tų.

Su­kū­rus iš pir­mo žvilgs­nio uto­pi­ nę idė­ją, ky­la klau­si­mas – kam bus įdo­mūs nau­jo­viš­ki ap­klo­tai ir kas pirks sta­lus be ko­jų?

Tiks­las ne­tu­ri bū­ti mi­li­jo­nas per me­tus.

120 tūkst. li­tų, dir­ bant tik pir­ma­die­ niais, – vi­sai ge­ras re­ zul­ta­tas. „Ko­dėl vis­ką rei­kia ga­min­ti ma­ siš­kai? Tau ne­rei­kia sa­vo daik­to par­duo­ti vi­sam pa­sau­liui. Pa­kan­ka par­duo­ti daik­tą tūks­tan­čiui žmo­ nių, už­dirb­ti nuo vie­no šim­tą li­tų ir tu jau bū­si už­dir­bęs 100 tūkst. li­tų.

Kai ne­sie­ki pre­kės par­duo­ti vi­sam pa­sau­liui, tau ne­rei­kia pirk­ti bran­ gios rek­la­mos, to­dėl to­kia pre­ky­ba yra įma­no­ma“, – įsi­ti­ki­nęs L.Ma­ tu­lis.

Pa­sak jo, šiuo me­tu gy­ve­na­me su per­tek­liu­mi. Ta­čiau per­tek­lius yra ne pre­kių, bet lais­vos ener­gi­jos ir pi­ni­gų, o smul­kių ni­šų, ku­rio­ se ga­li­ma rea­li­zuo­ti sa­vo pro­duk­ tus, at­si­ran­da nuo­lat. „Par­da­vi­ mas in­ter­ne­tu ki­tais me­tais sieks be­veik tri­li­jo­ną do­le­rių. Ga­li­my­bių yra dau­gy­bė. Te­rei­kia ras­ti tuos, ku­riems ta­vo pro­duk­to rei­kia. Yra konk­re­čių pa­vyz­džių, kad tai įma­ no­ma, per už­siė­mi­mus juos pa­ro­ dau“, – tei­gė L.Ma­tu­lis.

Už­dar­bis – iš kar­to

Tie­sa, vien su­gal­vo­ti nau­ją pro­ duk­tą ar­ba vers­lo idė­ją ne­pa­kan­ka.

Pir­miau­siai, pa­sak L.Ma­tu­lio, rei­ kia pa­si­ruoš­ti ge­ne­ruo­ti idė­ją. „Svar­biau­sia la­bo­ra­to­ri­jo­je ku­ ria­mų pro­duk­tų ypa­ty­bė yra ta, kad jie už­dirb­ti pi­ni­gus tu­ri be­veik nuo pir­mos die­nos. Tuo gy­ve­ni­mo bū­do pro­duk­tai ir ski­ria­si nuo ki­tų vers­lų. Tiks­las ne­tu­ri bū­ti mi­li­jo­ nas per me­tus. 120 tūkst. li­tų, dir­ bant tik pir­ma­die­niais, – vi­sai ge­ ras re­zul­ta­tas. Ar ne?“ – šyp­so­jo­si L.Ma­tu­lis.

Jis pri­dū­rė, kad nau­jas pro­duk­ tas tu­ri bū­ti pa­ga­mi­na­mas grei­tai ir pi­giai, idea­liu at­ve­ju – be in­ves­

tuo­to­jų pa­gal­bos, kai vers­lo pra­ džiai po 5 tūkst. li­tų pa­si­sko­li­ni tik iš ma­mos ir mo­čiu­tės. „Be to, pa­vyz­džiui, sta­lą be ko­ jų ga­li pra­dė­ti par­da­vi­nė­ti net ne­ tu­rė­da­mas pa­ties sta­lo. Pa­ro­dai žmo­nėms, kaip sta­las at­ro­dys, pri­sta­tai idė­ją ir pa­sa­kai – pra­ dė­si­me to­kius sta­lus ga­min­ti, kai tu­rė­si­me 10 už­sa­ky­mų. Jei­gu ne­ tu­rė­si­me, grą­žin­si­me pi­ni­gus. Ta­ čiau neuž­ten­ka pa­ro­dy­ti vie­ną pa­ veiks­liu­ką ir ti­kė­tis, kad kas nors tau duos pi­ni­gų. Prie sa­vo idė­jos rei­kia dirb­ti ir ja ti­kė­ti“, – pa­brė­ žė L.Ma­tu­lis.

Pa­siū­lys neįp­ras­tų pre­kių

Šiuo me­tu ke­lios pir­mo­jo­je la­bo­ ra­to­ri­jo­je da­ly­va­vu­sios ko­man­dos to­liau dar­buo­ja­si siek­da­mos įves­ti sa­vo su­kur­tus pro­duk­tus į rin­ką ir ti­kė­da­mos, kad iš jų ga­li už­si­dirb­ ti ne tik pra­gy­ve­ni­mui, bet ir lais­ va­lai­kiui.

Ti­kė­ti­na, kad ne­to­li­mo­je atei­ty­je vi­si ga­lė­si­me įsi­gy­ti lig šiol ne­ma­ ty­tų me­di­nių gar­so ko­lo­nė­lių, tik iš na­tū­ra­lių pro­duk­tų pa­ga­min­tos ar­ba­tos, ku­ri ga­li pa­keis­ti ka­vą, ant ne­ma­to­mų si­jų pa­ka­bi­na­mą sta­lą.

Ki­ti la­bo­ra­to­ri­jo­je su­kur­ti pro­duk­ tai kol kas taip spar­čiai ne­vys­to­mi.

Ta­čiau L.Ma­tu­lio tai ne­ste­bi­na. „To­liau vys­to­ma 30–40 pro­c. la­bo­ra­to­ri­jo­je pri­sta­ty­tų idė­jų. Ta­ čiau čia nė­ra nie­ko keis­to, nes di­ džio­ji da­lis žmo­nių, ku­rie atei­na į už­siė­mi­mus, ne­su­si­ję su vers­lu, jie ne­tu­ri rei­ka­lin­gų ži­nių. Per 30 die­ nų jie gau­na vers­lo pra­džia­moks­lį ir ga­li­my­bę iš­ban­dy­ti sa­ve, nu­spręs­ ti, ar idė­jai ver­ta to­liau eik­vo­ti sa­ vo lai­ką ir ener­gi­ją“, – paaiš­ki­no L.Ma­tu­lis.

Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad su­gal­ vo­jus vers­lo idė­ją ir no­rint su­ lauk­ti sėk­mės ne­rei­kia su­si­kon­ cent­ruo­ti tik į pro­duk­to pro­to­ti­po kū­ri­mą: „Vie­nu me­tu vyks­ta ke­li pro­ce­sai. Be pro­to­ti­po kū­ri­mo, rei­ kia kur­ti to­kį tink­la­la­pį sa­vo pro­ duk­tui par­duo­ti, tar­si tuo pro­duk­ tu jau bū­tų pre­kiau­ja­ma. Taip pat apie sa­vo pro­duk­tą rei­kia pa­sa­ko­ti žmo­nėms ir ste­bė­ti jų reak­ci­ją, įsi­ klau­sy­ti į nuo­mo­nes. Kad nuo nu­ lio nuei­tum iki re­zul­ta­to, yra ke­li žings­niai. Po 30 die­nų la­bo­ra­to­ri­ jo­je žmo­nės daž­niau­siai jau bū­na pa­ga­mi­nę pro­to­ti­pus, ki­ti pa­ruo­ šia bent jų vi­zua­li­za­ci­jas. Iš­ren­ka­ mi ge­riau­si pro­duk­tai. Po to žmo­

Gu­ru: 30-me­tis L.Ma­tu­lis vers­lo nau­jo­kus įkve­pia pa­ti­kė­ti sa­vo idė­jo­

mis ir pri­si­jau­kin­ti fi­nan­si­nę sėk­mę.

nės to­liau vei­kia sa­va­ran­kiš­kai, ga­li kon­sul­tuo­tis su men­to­riais.“ Sva­jo­ja apie su­per­gy­ven­vie­tę

Pak­laus­tas, ką pa­tar­tų skep­ti­kams, ne­ti­kin­tiems to­kiu gy­ve­ni­mo bū­du, L.Ma­tu­lis šyp­te­lė­jo – te­gul nie­ ko ne­da­ro ir lau­kia. Kai at­si­bos tai, kad nie­ko nau­jo ne­vyks­ta, kai at­si­ bos gy­ve­ni­mas že­miau sa­vo pa­ties nu­sta­ty­tų stan­dar­tų, jie pra­dės ką nors da­ry­ti. „Su šiuo­lai­ki­nė­mis tech­no­lo­ gi­jo­mis, ko­kios da­bar eg­zis­tuo­ja, mes dir­ba­me per daug ir per il­gai tam, kad už­dirb­tu­me pi­ni­gų. Aš­ tuo­nis kar­tus ma­žiau dar­bo va­ lan­dų, ne­gu esa­me įpra­tę, yra per akis tam, kad gau­tu­me pi­ni­gų. Esa­ me įpra­tę dirb­ti dėl dar­bo. Pa­sa­ky­ mu „esu la­bai už­siė­męs“ mes pa­ tei­si­na­me sa­vo reikš­min­gu­mą, jau­čia­mės rei­ka­lin­gi. Re­tas su­si­ mąs­to, kad tą pa­tį veiks­mą, ku­ rį da­ro­me dau­gy­bę kar­tų per die­ną 20 me­tų iš ei­lės, bū­tų ga­li­ma au­ to­ma­ti­zuo­ti“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Me­tęs ar­chi­tek­to dar­bą L.Ma­tu­

Gedimino Bartuškos nuo­tr.

lis sa­vo ener­gi­ją ir lai­ką nu­krei­pė į dar­bus la­bo­ra­to­ri­jo­je ir neįp­ras­ tų pro­duk­tų kū­ri­mą. Šiuo me­tu jis už­si­dir­ba iš sa­vo įkur­tos Gy­ve­ni­mo di­zai­no la­bo­ra­to­ri­jos. Pir­mie­ji kur­ sai vie­nam žmo­gui kai­na­vo 240 li­ tų, ant­ri – 300 li­tų, ne­tru­kus pra­ si­dė­sian­tys tre­ti kur­sai – dar šim­tu li­tų bran­giau. „Kai­na au­ga, nes au­ga pa­klau­sa.

Be to, ple­čia­mas pa­ke­tas to, ką da­ ly­viai gau­na“, – paaiš­ki­no L.Ma­ tu­lis.

Jis pla­nuo­ja, kad atei­ty­je vie­no­ je la­bo­ra­to­ri­jo­je da­ly­vaus dau­giau­ sia po 40 žmo­nių, ku­rie bus su­si­ skirs­tę į ko­man­das, dir­ban­čias prie skir­tin­gų pro­duk­tų. Pa­pil­do­mų pi­ ni­gų L.Ma­tu­lis pla­nuo­ja už­si­dirb­ ti ir iš sa­vo su­gal­vo­tų dar ne­ma­ty­ tų pro­duk­tų. „Veiks­mai, ku­riuos da­bar da­ rau, – ma­no il­ga­lai­kės vi­zi­jos da­ lis. Atei­ty­je ma­tau su­per­gy­ven­ vie­tę. Tai eko­gy­ven­vie­tė, ku­ri sa­ve iš­lai­ko, – tu­ri sa­vo elekt­rą, elekt­ro­ mo­bi­lius ir taip to­liau“, – sa­vo pla­ nus at­sklei­dė L.Ma­tu­lis.

10

šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

tema

Į Vil­niaus ka­pi­nes – su gi­d Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ 1 ma­ci­jos cent­ras ir kon­ fe­ren­ci­jų biu­ras siū­lo eks­kur­si­ją į

Vil­niaus Ra­sų ka­pi­nes. Tai – te­mi­ nė eks­kur­si­ja, ji yra už­sa­ko­ma. „Gal lie­tu­viai dar nė­ra įpra­tę ke­ liau­ti po ka­pi­nes, bet tai – be ga­ lo įdo­mu. Ga­li­ma pa­sa­ko­ti ne tik tų ka­pi­nių is­to­ri­ją – kaip jos su­ si­for­ma­vo ir pra­si­dė­jo, bet ir jo­ se pa­lai­do­tų žmo­nių gy­ve­ni­mus“, – kal­bė­jo Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ ma­ci­jos cent­ro ir kon­fe­ren­ci­jų biu­ ro Pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo sky­riaus va­do­vė Vil­ma Dau­ba­rie­nė.

Ne pa­slap­tis, kad len­kų tu­ris­tai neį­si­vaiz­duo­ja eks­kur­si­jos po Vil­ nių neuž­su­kus į Ra­sų ka­pi­nes, kur pa­lai­do­ta Józe­fo Pił­suds­kio šir­dis.

Jiems tai – la­bai svar­bi vie­ta. „Nė­ra di­de­lio eks­kur­si­jų po ka­ pi­nes po­rei­kio, to­dėl jos ne­pris­ta­ to­mos in­ter­ne­te. Lie­tu­viai ap­skri­ tai ne­lin­kę ke­liau­ti po ka­pi­nes, nes jiems tai – ra­my­bės vie­ta. Į Vil­ nių at­vy­kę už­sie­nie­čiai la­biau no­ ri su­si­pa­žin­ti su mies­tu“, – sa­kė V.Dau­ba­rie­nė.

Žmo­nės jau pa­va­ ži­nė­jo po pa­sau­lį ir pra­dė­jo do­mė­tis Lie­ tu­va. Vil­niu­je ren­ gia­ma ne­ma­žai te­ mi­nių eks­kur­si­jų, tarp jų – ir į ka­pi­nes.

Is­to­ri­ja: kai bu­vo už­da­ry­ta už Auš­ros var­tų esan­ti pa­ra­pi­nė Šv. Ni­ko­de­mo ir Juo­za­po baž­ny­čia, rei­kė­jo nau­jų ka­pi­nių. Taip Ra­sų prie­mies­ty­je at­si­ra­do Ra

Daž­niau­siai už­sa­ko vil­nie­čiai

Eks­kur­si­joms į ka­pi­nes Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras ir kon­fe­ren­ci­jų biu­ras sam­do gi­dę Al­do­ną Mi­ku­lio­nie­nę. Ji ve­da eks­ kur­si­jas po Ra­sų, Ber­nar­di­nų ir An­ ta­kal­nio ka­pi­nes. To­kių eks­kur­si­jų ne­bū­na daug, ta­čiau ru­de­nį, ar­tė­ jant Vė­li­nėms, pa­dau­gė­ja. Ne­ly­gu, koks už­sa­ky­mas, kar­tais gi­dei ten­ ka pa­trauk­ti į ka­pi­nes su de­šim­ties eks­kur­san­tų gru­pe, kar­tais ei­na su 20 jo­mis su­si­do­mė­ju­sių tu­ris­tų.

„Žmo­nės jau pa­va­ži­nė­jo po pa­ sau­lį ir pra­dė­jo do­mė­tis Lie­tu­va.

Vil­niu­je ren­gia­ma ne­ma­žai te­mi­ nių eks­kur­si­jų, tarp jų – ir į ka­pi­ nes. Pas­ta­rą­sias dau­giau­sia už­sa­ko vil­nie­čiai, ku­rie do­mi­si Vil­niu­mi.

Pa­si­tai­ko, kad šias eks­kur­si­jas už­ sa­ko gru­pė gy­dy­to­jų, šei­mos. Bū­na, vie­nais me­tais šei­ma už­sa­ko eks­ kur­si­ją po Vil­niaus baž­ny­čias, ki­ tais – po vie­nuo­ly­nus, tre­čiais – po kie­mus. Vie­na te­mi­nių eks­kur­si­jų – ir į Vil­niaus ka­pi­nes“, – pa­sa­ko­ jo A.Mi­ku­lio­nie­nė.

Ge­di­m

Ves­da­ma tu­ris­tus į ka­pi­nes, eks­ kur­si­ją gi­dė pra­de­da nuo įžan­gos apie lai­do­ji­mą. Pa­pa­sa­ko­ja, kaip bu­vo lai­do­ja­ma pa­go­ny­bės ir krikš­ čio­ny­bės lai­kais, dės­to apie pir­mą­ sias krikš­čio­niš­kas baž­ny­čias ir ka­ pi­nes Lie­tu­vo­je.

Iki XVIII a. pa­bai­gos Vil­niu­ je prie kiek­vie­nos baž­ny­čios bu­vo ka­pi­nės. Mi­ru­sie­ji bu­vo lai­do­ja­mi ap­link baž­ny­čią, po jos grin­di­mis.

Kuo ar­čiau al­to­rių pa­lai­do­da­vo, tuo gar­bin­giau bū­da­vo. „Ka­dan­gi mies­tuo­se trū­ko vie­ tos, nuo XVIII a. pa­bai­gos į tai dė­ me­sį at­krei­pė ir mies­tų, ir baž­ny­ti­ nė val­džia. Ka­pi­nės iš mies­tų bu­vo pra­dė­tos kel­ti į už­mies­tį“, – paaiš­ ki­no gi­dė.

Pa­ro­do žy­miau­sius ka­pus

Puoš­me­nos: Ra­sas puo­šia neo­go­ti­ki­nė kop­ly­čia.

Kai bu­vo už­da­ry­ta už Auš­ros var­ tų esan­ti pa­ra­pi­nė Šv. Ni­ko­de­mo ir Juo­za­po baž­ny­čia, rei­kė­jo nau­jų ka­ pi­nių. Vie­ta to­kioms ka­pi­nėms bu­ vo su­ras­ta Ra­sų prie­mies­ty­je tarp tri­jų ke­liu­kų. Ra­sų ka­pi­nės įkur­tos 1801 m. Po ku­rio lai­ko mies­tas nu­ pir­ko dar šiek tiek že­mės ir ka­pi­ nes pra­plė­tė. „Į ka­pi­nes ga­li­ma žiū­rė­ti įvai­ riai. Į Ra­sų ka­pi­nes ga­li­ma žiū­rė­ ti tik kaip į Lie­tu­vos kul­tū­ros vei­ kė­jų ka­pi­nes. Tu­ris­tams jas no­ri­me pa­ro­dy­ti kaip kul­tū­ros reiš­ki­nį. Jo­ se pa­lai­do­ti žy­mūs lie­tu­vių moks­ li­nin­kai, me­ni­nin­kai, vi­suo­me­nės vei­kė­jai. Ta­čiau jo­se il­si­si ir len­kų, bal­ta­ru­sių kul­tū­ri­nin­kai“, – pa­sa­ ko­jo A.Mi­ku­lio­nie­nė.

Po Ra­sų ka­pi­nes gi­dė ga­li ves­ ti tris skir­tin­gas eks­kur­si­jas – lie­ tu­viams, len­kams ir bal­ta­ru­siams.

Pa­pa­sa­ko­ju­si apie Ra­sas, su lie­tu­ viais ji pa­trau­kia prie mo­nu­men­to,

skir­to oku­pan­tų nu­žu­dy­tiems 1918 m. va­sa­rio 16-osios Nep­rik­lau­so­ my­bės Ak­to sig­na­ta­rams at­min­ti.

Ta­da trau­kia prie kop­ly­čios, pa­pa­ sa­ko­ja apie ko­lum­ba­riu­mus, ku­rie čia bu­vo, ap­ro­do žy­miau­sių žmo­ nių ka­pus.

Tu­ris­tai ap­lan­ko lie­tu­vių pa­ triar­cho, Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­ to sig­na­ta­ro Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus, dai­li­nin­ko ir kom­po­zi­to­riaus Mi­ ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio, ra­šy­to­jų Vin­co My­ko­lai­čio-Pu­ti­ no, Ka­zio Bo­ru­tos, Ba­lio Sruo­gos, Pet­ro Cvir­kos, Jo­no Mar­cin­ke­vi­ čiaus ka­pus.

Taip pat ap­žiū­ri re­ži­sie­riaus ir dra­ma­tur­go Bo­ri­so Dau­gu­vie­čio, kul­tū­ros dar­buo­to­jų Ma­ri­jos ir Jur­ gio Šla­pe­lių, vi­suo­me­nės vei­kė­jų Pet­ro ir Jo­no Vi­lei­šių, dan­tų gy­dy­ to­jos So­fi­jos Gim­bu­tai­tės am­ži­ no­jo poil­sio vie­tas. Jei ne S.Gim­ bu­tai­tės pa­ra­ma, var­gu ar pir­mo­ji lie­tu­vių dai­lės pa­ro­da Vil­niu­je 1907 m. sau­sį bū­tų įvy­ku­si.

Tu­ris­tams ji pa­ro­do ir An­ge­lų kal­ne­lį, skir­tą ne­gi­mu­siems kū­di­ kiams at­min­ti. Šis pa­mink­las iš­ ki­lo šiais lai­kais, Lie­tu­vai at­ga­ vus ne­prik­lau­so­my­bę. Dar pa­ro­do vie­ną įdo­mų pa­mink­lą. Jis pa­puoš­ tas ka­ta­li­kiš­ku kry­žiu­mi, ta­čiau jo apa­čio­je yra Do­vy­do žvaigž­dė. Šį pa­mink­lą se­se­rys pa­sta­tė sa­vo bro­ liui. Gi­dė spė­ja, kad tas žmo­gus iš žy­dų ti­kė­ji­mo pe­rė­jo į ka­ta­li­kų. Tuo la­biau kad tuo me­tu Vil­niu­je bu­vo mo­te­rų vie­nuo­ly­nas, ku­ris už­siė­mė žy­džių at­ver­ti­mu į krikš­čio­ny­bę.

Len­kai ne­ga­li be J.Pił­suds­kio

Taip pat A.Mi­ku­lio­nie­nė pa­ro­do Lie­tu­vos is­to­ri­ko, me­no­ty­ri­nin­ko, di­de­lio Vil­niaus pa­trio­to Jur­gio Or­

dos ka­pą. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro jį kvie­tė į Len­ki­ją, siū­lė jam ge­rą tar­ny­bą ir al­gą, ta­čiau J.Or­da nie­ kur iš Vil­niaus ne­kė­lė ko­jos – dir­bo ar­chy­ve už mi­ni­ma­lią al­gą (pa­skui iš to dar­bo bu­vo iš­vy­tas) ir ty­ri­nė­jo Vil­nių. Ra­so­se pa­lai­do­tas drau­gų ir ta­len­to ger­bė­jų lė­šo­mis.

Tu­ris­tams ji pa­pa­sa­ko­ja ir apie Nau­ją­sias Ra­sas, ku­rio­se anks­čiau bu­vo naš­lai­čių, varg­šų ka­pi­nės.

Vė­liau jas pri­jun­gė prie Ra­sų. „Varg­šus ten pa­lai­do­da­vo be pa­ tar­na­vi­mų, be vals­ty­bės ir baž­ny­ čios ži­nios. Be­veik prie kiek­vie­ nų Vil­niaus ka­pi­nių yra bu­vu­sios ir naš­lai­čių ka­pi­nės“, – pri­mi­nė gi­dė.

Kai A.Mi­ku­lio­nie­nė ve­da eks­kur­ si­ją len­kų tu­ris­tams, jiems bū­ti­nai pa­ro­do Pił­suds­kių šei­mos ka­pa­ vie­tę. Jo­je pa­lai­do­ta len­kų po­li­ti­ ko, mar­ša­lo J.Pił­suds­kio šir­dis, jo mo­ti­na, jo dar kū­di­kiai mi­rę bro­lis ir se­suo, pir­mo­ji žmo­na. „Len­kams neį­ma­no­ma eks­kur­ si­ja be J.Pił­suds­kio, ki­taip jie ne­ sup­ras, – dės­tė gi­dė. – Apie J.Pił­ suds­kį yra dvi le­gen­dos – juo­da ir bal­ta. Bal­to­ji po­pu­lia­res­nė Len­ki­ jo­je, juo­do­ji – Lie­tu­vo­je.“ Kai gi­dė po ka­pi­nes ke­liau­ja su bal­ta­ru­sių tu­ris­tais, pa­ro­do žy­mių jų tau­tos žmo­nių am­ži­no­jo poil­sio vie­tas.

Pa­dė­tų su­da­ry­ti marš­ru­tą

XV–XVIII a. Ber­nar­di­nų ka­pi­nės bu­vo ša­lia Šv. Onos baž­ny­čios, kur da­bar yra pa­mink­las len­kų poe­tui Ado­mui Mic­ke­vi­čiui. 1810 m. jos bu­vo per­kel­tos į Užu­pį, ant de­ši­ nio­jo Vil­nios kran­to. Ka­pi­nė­se bu­ vo pa­sta­ty­ti ko­lum­ba­riu­mai. Me­ tams bė­gant jie ap­ny­ko, da­bar iš

11

šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

tema

de

Svar­biau­sios amžinojo atilsio vietos sostinėje

Apie J.Pił­ suds­kį yra dvi le­gen­ dos – juo­da ir bal­ta. Bal­to­ji po­pu­lia­res­ nė Len­ki­jo­je, juo­do­ji – Lie­ tu­vo­je.

a­sų ka­pi­nės.

­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

da­lies res­tau­ruo­ti. Vien į Ber­nar­ di­nų ka­pi­nes tu­ris­ti­nis marš­ru­tas drie­kia­si re­čiau – daž­niau­siai šias ka­pi­nes gi­dė tu­ris­tams ro­do kar­tu su Užu­piu.

Ber­nar­di­nų ka­pi­nė­se lan­ky­to­jų akį pa­trau­kia mi­nė­ti ko­lum­ba­riu­ mai, su­tvar­ky­ta kop­ly­čia, Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rių ka­pai. „Di­des­nį įspū­dį tu­ris­tams vi­sa­ da da­ro Ra­sos, – Ber­nar­di­nų ka­pi­ nės la­biau ap­leis­tos ir ma­žiau ži­no­ mos“, – pa­ly­gi­no gi­dė.

Eks­kur­si­jų į An­ta­kal­nio ka­pi­nes bū­na la­bai re­tai. Pap­ras­tai tai bū­na jung­ti­nė eks­kur­si­ja – pa­vyz­džiui, dvie­jų va­lan­dų ke­lio­nė po Se­na­ mies­tį už­su­kant į An­ta­kal­nio ka­ pi­nes. „Gai­la, kad nė­ra marš­ru­to į An­ ta­kal­nio ka­pi­nių Me­ni­nin­kų kal­ne­ lį. Tai – reikš­min­ga vie­ta. Ma­nau, ji ga­na įdo­mi ir pa­si­vaikš­čio­ti, ka­pus ap­žiū­rė­ti. Į ne­kro­po­lio lan­ky­mo marš­ru­tus tu­rė­tų bū­ti įtrauk­tas ir Me­ni­nin­kų kal­ne­lis“, – ma­no Lie­ tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos pir­mi­nin­ kas poe­tas An­ta­nas A.Jo­ny­nas.

Gal­būt Ra­šy­to­jų są­jun­ga ga­lė­tų pa­reng­ti eks­kur­si­ją po Me­ni­nin­kų kal­ne­lį ir ją pa­siū­ly­ti Vil­niaus tu­ riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­rui ir kon­ fe­ren­ci­jų biu­rui? „Jei­gu tas Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras kreip­tų­si į mus ir pa­pra­ šy­tų, mie­lai pa­si­steng­tu­me jį pa­ kon­sul­tuo­ti ir su­da­ry­ti su li­te­ra­tū­ ra su­si­ju­sių žmo­nių ka­pų lan­ky­mo marš­ru­tą. Tik­rai ga­lė­tu­me pa­dė­ti tai pa­da­ry­ti“, – sa­kė A.A.Jo­ny­nas.

Me­ni­nin­kų kal­ne­ly­je il­si­si to­kie plunks­nos meist­rai kaip Pau­lius Šir­vys, Ie­va Si­mo­nai­ty­tė, An­ta­nas Venc­lo­va, Ri­čar­das Ga­ve­lis, Jur­gis Kun­či­nas.

Ra­sų ka­pi­nės, var­dą ga­vu­sios nuo prie­ mies­čio pa­va­di­ni­mo, įkur­tos 1796 m. Po pen­ke­rių me­tų jos pa­šven­tin­tos ir jo­se pa­lai­do­tas pir­ma­sis vil­nie­tis – Vil­niaus bur­mist­ras Jo­nas Miu­le­ris. XIX a. pra­ džio­je bu­vo pa­sta­ty­ti du ko­lum­ba­riu­ mai, o po pu­sės am­žiaus baig­ta sta­ty­ti ir pa­grin­di­nė neo­go­ti­ki­nė ka­pi­nių kop­ ly­čia, ji iš­li­ko iki mū­sų die­nų.

1810 m. Užu­py­je ant sta­taus Vil­ne­lės šlai­to įkur­to­se Ber­nar­di­nų ka­pi­nė­ se yra iš­li­kę daug au­ten­tiš­kų sta­ti­nių, tarp jų – vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je se­no­vi­ nis ko­lum­ba­riu­mas, įreng­tas ka­pi­nes juo­sian­čio­je tvo­ro­je.

Iš­sau­go­ti ir pa­grin­di­niai ka­pi­nių var­tai bei ka­pi­nių įkū­ri­mui pa­žy­mė­ti pa­sta­ty­ ta kop­ly­tė­lė, 1827 m. tarp ko­lum­ba­riu­mų pa­sta­ty­ta kla­si­cis­ti­nė kop­ly­čia. Šios ka­ pi­nės lai­ko­mos vie­no­mis gra­žiau­sių iš­li­ ku­sių is­to­ri­nių Eu­ro­pos ka­pi­nių, jos kar­

tu su Ra­so­mis, Ka­rai­mų bei to­to­rių ir An­ ta­kal­nio ka­pi­nė­mis įtrauk­tos į gar­siau­ sių Eu­ro­pos ka­pi­nių są­ra­šą ir pri­sta­to­ mos tarp­tau­ti­nia­me vir­tua­lių Eu­ro­pos is­to­ri­nių ka­pi­nių pro­jek­te „e-MEM“.

bar­ti­nės Olan­dų gat­vės, o 1968 m., kai ir Va­ka­rus pa­sau­li­nio gar­so fi­zi­kas Leo­ni­ šios bu­vo su­nai­kin­tos, – į Su­der­vės žy­ das Pi­mo­no­vas (1908–2000 m.). dų ka­pi­nes.

XX a. pra­džio­je Liep­kal­ny­je, prie da­bar­ Sta­čia­ti­kių ka­pi­nės Liep­kal­ny­je bu­ ti­nės Žir­nių gat­vės, bu­vo įkur­tos ka­rai­ vo pra­dė­tos kur­ti XIX a. pra­džio­je. 1838 mų ir to­to­rių ka­pi­nės bend­ra­me že­ Iš tre­jų eg­zis­ta­vu­sių žy­dų ka­pi­nių šian­ m. dau­giau­sia pirk­lio Ti­cho­no Zai­ce­vo mės skly­pe: ka­rai­mų – ry­ti­nė­je, o to­to­ dien iš­li­ku­sios tik XX a. 4-ojo de­šimt­me­ lė­šo­mis pa­gal Ni­ko­la­jaus Čia­gi­no pro­ rių (tuo­met įvar­di­ja­mų kaip ma­ho­me­ čio pa­bai­go­je įkur­tos ir vei­kian­čios ka­ jek­tą bu­vo pa­sta­ty­ta Pa­lai­min­to­sios to­nų) – va­ka­ri­nė­je da­ly­je. pi­nės Su­der­vės gat­vė­je, ku­rio­se yra Euf­ro­si­ni­jos cerk­vė. Nuo ta­da šios ka­ An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se yra ne­ma­žai ka­ žy­dų dva­si­nio ly­de­rio Vil­niaus Gao­no pi­nės bu­vo va­di­na­mos Šv. Euf­ro­si­ni­ rių ka­pa­vie­čių, me­nan­čių praū­žu­sius (Eli­jas ben Sa­lia­mo­nas Zal­ma­nas, 1720– jos var­du, o po 1944 m. jos pa­va­din­tos įvai­rius ka­rus, pa­si­prie­ši­ni­mo oku­pan­ 1797 m.) mau­zo­lie­jus.

Liep­kal­nio ka­pi­nė­mis. tams ko­vas. 2003 m. čia per­lai­do­ti Na­po­ Čia Gao­no, jo ar­ti­mų­jų (tė­vo, mo­ti­nos, bro­lio ir dvie­jų žmo­nų) ir at­si­sa­kiu­sio krikš­čio­ny­bės bei priė­mu­sio ju­daiz­ mą gra­fo Va­len­ti­no Po­toc­kio (va­din­to Ger Ce­de­ku – tei­siuo­ju at­si­ver­tė­liu, m. apie 1749 m.) ka­pai. Vi­si jie pra­džio­je bu­ vo pa­lai­do­ti Se­no­sio­se žy­dų ka­pi­nė­ se Šni­piš­kė­se, 1953 m. jų pa­lai­kai per­ kel­ti į Nau­ją­sias žy­dų ka­pi­nes prie da­

Ne­to­li nuo sta­čia­ti­kių ka­pi­nių XIX a. pir­mo­je pu­sė­je įkur­tos vie­nin­te­lės Vil­ niu­je sen­ti­kių ka­pi­nės. 1895 m. čia bu­vo pa­sta­ty­ta Švč. Die­vo Mo­ti­nos Už­ta­rė­jos cerk­vė. Šio­se ka­pi­nė­se il­si­si žy­miau­si Vil­niaus sen­ti­kiai Pi­mo­no­vai. Gar­siau­ sias jų – ki­lęs iš Vil­niaus, mo­kę­sis Vil­ niaus Ste­po­no Ba­to­ro uni­ver­si­te­te ir dėl so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos emig­ra­vęs į

leo­no ar­mi­jos ka­riai, su­ras­ti Šiau­rės mies­ te­lio te­ri­to­ri­jo­je; čia il­si­si Pir­mo­jo pa­sau­li­ nio ka­ro vo­kie­čių ka­riai; čia yra len­kų ka­ rių, 1919–1921 m. žu­vu­sių ko­vo­se ar mi­ru­ sių li­go­ni­nė­se, ka­pa­vie­tė; čia įreng­tas me­mo­ria­las Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro da­ ly­viams; čia il­si­si ir žu­vu­sie­ji už Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę 1991 m. sau­sio 13-ąją. Šal­ti­nis: www.viv.lt

12

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

14p.

Pro­tų nu­te­kė­ji­mas kei­čia kryp­tį.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ar po­ky­čiai valdžio­je at­neš nau­jo­vių į Ki­ni­ją?

Ki­ni­ja ruo­šia­si vie­nam svar­biau­sių ša­lies po­li­ti­nių įvy­kių – kar­tą per pen­ke­rius me­ tus vyks­tan­čiam Ko­mu­nis­tų par­ti­jos su­va­žia­vi­mui. Ja­me paaiš­kės, kas va­do­vaus di­džiau­siai pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių pa­sau­lio vals­ty­bei.

Reikš­min­gas ren­gi­nys

Lapk­ri­čio 8 d. Ki­ni­jos sos­ti­nė­je Pe­ ki­ne esan­čiuo­se Liau­dies rū­muo­ se pra­si­dės XVIII Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­kos ko­mu­nis­tų par­ti­jos su­va­žia­vi­mas.

Su­va­ž ia­v i­m as yra lai­ko­m as aukš­čiau­siu val­džios or­ga­nu Ki­ ni­jo­je. Ja­me ne tik pa­tvir­ti­na­ ma Ko­mu­nis­tų par­ti­jos penk­me­ čio pro­gra­ma, ta­čiau ir ren­ka­mas aukš­č iau­s ia­s Ki­n i­j os val­d žios apa­ra­tas, ku­rio svar­biau­si sraig­ tai – Cent­ro ko­mi­te­tas ir Po­li­ti­ nis biu­ras.

Tu­ri­me la­bai ga­lin­ gą, la­bai įta­kin­gą ir di­de­lę vy­riau­sy­bę, ku­ri vi­suo­met vis­ką kont­ro­liuo­ja ir nuo­ la­t ra­mi­na žmo­nes, kad atei­tis bus švie­si.

Šių me­tų su­va­žia­vi­mas – neei­li­ nis. Per jį kei­sis net sep­ty­ni iš de­ vy­nių da­bar­ti­nio Po­li­ti­nio biu­ro Nuo­la­ti­nio ko­mi­te­to na­rių.

Skai­čiuo­ja­ma, kad su­va­žia­vi­me sos­ti­nė­je da­ly­vaus apie 2,2 tūkst. at­sto­vų iš 40-ies ša­lies apy­gar­dų.

Nors ofi­cia­liai ne­skel­bia­ma, ku­ rie Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­riai pa­ keis lig­šio­li­nius Ki­ni­jos ly­de­rius Po­li­ti­nio biu­ro Nuo­la­ti­nia­me ko­ mi­te­te, nie­kas nea­be­jo­ja, kad ko­

mi­te­te po su­va­žia­vi­mo tik­rai at­si­ durs Xi Jin­pin­gas ir Li Ke­qian­gas. Šie du Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­riai lai­ko­mi pa­grin­di­niais pre­ten­den­ tais 2013 m. pa­keis­ti da­bar­ti­nį par­ti­jos ge­ne­ra­li­nį sek­re­to­rių Hu Jin­tao ir prem­je­rą We­n Jia­bao.

Per su­va­žia­vi­mą nu­ma­to­ma ir Cent­ri­nės ka­ri­nės ko­mi­si­jos su­dė­ ties kai­ta. Ma­no­ma, kad po su­va­ žia­vi­mo ko­mi­si­jo­je pa­si­keis apie 70 pro­c. na­rių.

Stip­ri­na­mas sau­gu­mas

Pe­ki­nas vyks­tant su­va­žia­vi­mui virs neį­žen­gia­ma tvir­to­ve.

Ki­ni­jos ži­niask­lai­da jau pa­skel­bė, kad net van­dens ar elekt­ros tie­ki­ mo su­tri­ki­mus at­sa­kin­gi pa­rei­gū­nai įpa­rei­go­ti nustatyti per 15 mi­nu­čių, jei to­kių in­ci­den­tų pa­si­tai­ky­tų. Į sos­ti­nę nuo lapk­ri­čio 1-osios iki 18-osios neį­lei­džia­mos jo­kios trans­por­to prie­mo­nės, ku­rios ve­ ža pa­vo­jin­gus che­mi­ka­lus ar ki­tas tok­si­nes me­džia­gas.

Iš Pe­ki­no bu­vo nu­ro­dy­ta iš­vyk­ti da­liai di­si­den­tų, po­li­ti­nių ak­ty­vis­ tų, net tei­si­nin­kų, ku­rie agi­tuo­ja už žmo­gaus tei­ses.

Ką jau kal­bė­ti apie po­mpas­ti­ką – vi­sur ple­vė­suo­jan­čias rau­do­nas vė­lia­vas ar įvai­rius ren­gi­nius...

Svar­biau­sia – sta­bi­lu­mas

Ko iš šio su­va­žia­vi­mo ti­ki­si pa­pras­ ti ki­nai? Ar jis jiems rū­pi?

Ga­liau­siai, koks bus Ki­ni­jos rai­ dos ke­lias?

Tuo nu­spren­dė pa­si­do­mė­ti bri­ tų te­le­vi­zi­jos BBC žur­na­lis­tai, prieš

su­va­žia­vi­mą jie sa­vai­tę pra­lei­ do Ki­ni­jo­je. BBC žur­na­lis­tas Joh­ nas Sud­wort­has pa­brė­žė: „Jei ku­ ris nors iš Ki­ni­jos ly­de­rių no­rė­tų pa­sau­liui pa­ro­dy­ti, ko­kią pa­žan­gą jo ša­lis pa­da­rė per pa­sta­ruo­sius 10 me­tų, ne­rei­kė­tų il­gai su­kti gal­vos – jis pa­kvies­tų vi­sus į Šan­cha­jų.“ Ki­ni­jos ry­ti­nė­je pa­kran­tė­je esan­ tis did­mies­tis per pa­sta­rą­jį de­šimt­ me­tį ta­po vie­nu įspū­din­giau­sių pa­sau­lio mies­tų – su be­si­stie­bian­ čiais į dan­gų stik­lo bokš­tais, spin­ din­čiais pre­ky­bos cent­rais ir pra­ ban­giais apar­ta­men­tais.

Daž­nas Šan­cha­jų va­di­na Ki­ni­jos ga­lios sim­bo­liu.

Sta­ty­bų bu­mas lei­do gau­ti dar­bo mi­li­jo­nams dar­bi­nin­kų iš vi­sos Ki­ni­ jos. Ta­čiau, kaip pa­brė­žė J.Sud­wort­ has, laz­da vi­suo­met tu­ri du ga­lus.

Kal­bė­da­ma­sis su vie­nu mies­ te dir­ban­čiu ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to agen­tu žur­na­lis­tas pa­si­tei­ra­vo: „Ko­kia da­lis Ki­ni­jos gy­ven­to­jų ga­li leis­ti sau ne tik pa­sva­jo­ti apie ne­ rū­pes­tin­gą gy­ve­ni­mą šia­me tvis­ kan­čia­me mies­te?“ „Ki­ni­jo­je spar­čiai au­ga at­skir­tis tarp tur­tin­gų ir skurs­tan­čių žmo­ nių. Nors skur­džiai gy­ve­nan­tys žmo­nės no­rė­tų keis­ti sa­vo pa­dė­tį, jie to ne­ga­li. Tu­ri­me la­bai ga­lin­gą, la­bai įta­kin­gą ir di­de­lę vy­riau­sy­bę, ku­ri vi­suo­met vis­ką kont­ro­liuo­ja ir nuo­la­t ra­mi­na žmo­nes, kad atei­tis bus švie­si“, – sa­vo min­ti­mis da­li­ jo­si agen­tas, ban­dan­tis par­duo­ti 2,5 mln. do­le­rių ver­tės apar­ta­men­tus.

Kai ku­rie eks­per­tai pa­ste­bi, kad vi­sa api­man­ti par­ti­jos kont­ro­lė ska­ti­na

so­cia­li­nę ne­ly­gy­bę. Mil­ži­niš­ki inf­ rast­ruk­tū­ros pro­jek­tai ir eks­por­tas – Ki­ni­jos va­rik­lis, ta­čiau di­džiu­lės vy­riau­sy­bės in­jek­ci­jos į ša­lies eko­ no­mi­ką daž­nai ne­pa­sie­kia die­na iš die­nos triū­sian­čių dar­bi­nin­kų.

Ga­ry Liu, eks­per­tas iš Kinijos ir Europos tarp­tau­ti­nės vers­lo mo­ kyk­los, pa­brė­žė: „Ki­ni­ja priė­jo kryž­ke­lę. Per­ne­lyg di­de­lis vy­riau­sy­ bės apa­ra­tas su­ke­lia pro­ble­mų. Vy­ riau­sy­bė yra per stip­ri, ji per­ne­lyg griež­tai kont­ro­liuo­ja ša­lies iš­tek­lius, o tai di­di­na so­cia­li­nę at­skir­tį vi­suo­ me­nė­je ir truk­do pa­žan­gai.“ Pa­sak jo, „jei di­džio­ji da­lis Ki­ ni­jos gy­ven­to­jų ne­ga­li var­to­ti, vy­ riau­sy­bei vie­na­reikš­miš­kai teks su­ kur­ti ge­ro­kai la­biau su­ba­lan­suo­tą eko­no­mi­kos mo­de­lį, ku­ria­me vi­ di­niai vi­suo­me­nės po­rei­kiai tu­rės bū­ti įver­tin­ti“.

J.Sud­wort­has vie­na­me Šan­cha­ jaus dau­gia­bu­čių ra­jo­ne pa­kal­bi­no čia gy­ve­nan­čią 51 me­tų Lou Li­ping.

Kar­tu su kai­my­nais mo­te­ris da­li­ ja­si ne tik bend­ra vir­tu­ve, bet ir vo­ nia. Ji vi­lia­si, kad vie­ną die­ną gaus kom­pen­sa­ci­ją nau­jam bu­tui. „La­bai ti­kiuo­si, kad kuo grei­čiau gau­siu kom­pen­sa­ci­ją. Bi­jau, kad vė­liau bus sun­ku įsteng­ti ką nors įsi­gy­ti, nes ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos smar­kiai au­ga“, – ap­gai­ les­ta­vo Lou Li­ping.

Ki­nai – op­ti­mis­tai

Už­tat Ki­ni­jos kai­me vie­tos gy­ven­ to­jai į atei­tį žiū­ri su op­ti­miz­mu.

Mar­ti­nas Pa­tien­ce’as, BBC žur­ na­lis­tas, kal­bi­no vie­ną ki­nų ūki­nin­

Pa­ta­ri­mas: eks­per­tų nuo­mo­ne, Ki­ni

ką šio gim­ta­ja­me kai­me į šiau­rę nuo sos­ti­nės Pe­ki­no, ne­to­li Di­džio­sios ki­nų sie­nos. 71 me­tų Don­g De­xiu džiau­gė­si, kad jo kai­mas per pa­sta­ rą­jį de­šimt­me­tį smar­kiai pa­si­kei­tė. „Ma­no gy­ve­ni­mas pa­si­kei­tė. Jei at­vi­rai, da­bar jau­čiuo­si tar­si gy­ ven­da­mas ro­ju­je. Ži­no­te, mes daž­ nai ba­da­vo­me. O da­bar, nors ne­su pa­sa­kiš­kai tur­tin­gas, tu­riu vis­ką, ko ma­no šir­dis gei­džia“, – džiau­ gė­si kiek su­ly­sęs ci­ga­re­tės dū­mą trau­kian­tis vy­ras.

Nuo Mao Ze­don­go iki Xi Jin Ką at­neš nau­jo­ji penk­to­ji Ki­ni­ją val­dan­čių ko­mu­nis­tų kar­ta? Per Na­cio­na­li­nį su­va­žia­vi­mą pa­si­keis sep­ty­ni iš de­vy­nių da­bar­ti­nių Po­ li­ti­nio biu­ro Vyk­do­mo­jo ko­mi­te­ to na­rių.

Ro­ta­ci­ja: šiais me­tais Ki­ni­jo­je kei­čia­si ko­mu­nis­tų kar­tos – ket­vir­tą­ją nuo

1949 m. ša­lies po­li­ti­nio eli­to kar­tą pa­keis penk­to­ji.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Tarp jų – fak­ti­nis ša­lies va­do­vas, ge­ne­ra­li­nis Ko­mu­nis­tų par­ti­jos sek­re­to­rius ir Cent­ri­nės ka­ri­nės ko­mi­si­jos va­do­vas Hu Jin­tao.

Nuo 2002 m. Ki­ni­jo­je su­si­klos­ tė pra­kti­ka, kad ge­ne­ra­li­nis sekre­

torius da­li­ja­si val­džia su Po­li­ti­nio biu­ro Nuo­la­ti­nio ko­mi­te­to na­riais – di­de­lę ga­lią tu­rin­čiais Ko­mu­nis­ tų par­ti­jos va­do­vais.

Tai­gi, da­bar­ti­nė Ki­ni­jos po­li­ti­nė sis­te­ma ge­ro­kai ski­ria­si nuo Mao lai­kų ir net va­di­na­ma res­pub­li­ ko­niš­ka, t. y. aukš­čiau­sia po­li­ti­nė Ki­ni­jos va­do­vy­bė bend­rai prii­ma spren­di­mus.

Po­li­ti­ti­nio biu­ro Nuo­la­ti­nio ko­ mi­te­to na­rių val­džios pa­si­da­li­ji­mo prin­ci­pas bu­vo įtvir­tin­tas per 16-

ąjį na­cio­na­li­nį su­va­žia­vi­mą prieš de­šimt me­tų.

Tuo­met taip pat bu­vo pa­di­din­ tas ko­mi­te­to na­rių skai­čius nuo sep­ty­nių iki de­vy­nių. Vis­gi, kaip kal­ba­ma, šis iš­plė­ti­mas ap­sun­ki­ no spren­di­mų priė­mi­mo pro­ce­ są, to­dėl po 18-ojo su­va­žia­vi­mo, kaip spė­ja­ma, jis ga­li bū­ti vėl su­ ma­žin­tas iki sep­ty­nių na­rių, t. y. du Nuo­la­ti­nio ko­mi­te­to na­riai bus pri­skir­ti Po­li­ti­nio biu­ro na­riams.

Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja įkur­ta

13

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

pasaulis Vėl už gro­tų

Ei­lės prie de­ga­li­nių

Bu­vęs Uk­rai­nos prem­je­ras Pav­lo La­za­ren­ ka tre­čia­die­nį Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se vos išė­jęs į lais­vę vėl at­si­dū­rė už gro­tų, šį kar­ tą – dėl neaiš­kaus sa­vo sta­tu­so šio­je ša­ ly­je. 1996–1997 m. Uk­rai­nos vy­riau­sy­bei va­do­va­vęs P.La­za­ren­ka 1999-ai­siais at­vy­ ko į Jung­ti­nes Vals­ti­jas pra­šy­tis prie­globs­ čio, bet bu­vo suim­tas ir nu­teis­tas de­vy­ne­ rius me­tus ka­lė­ti už su­kčia­vi­mą, prie­var­ ta­vi­mą ir pi­ni­gų plo­vi­mą.

De­ga­lų sty­gius ir elekt­ros tie­ki­mo su­tri­ ki­mai ap­sun­ki­na JAV ry­ti­nę pa­kran­tę nu­ siau­bu­sio ura­ga­no pa­da­ri­nių lik­vi­da­vi­mo dar­bus. De­ga­li­nė­se iš­si­ri­kia­vo il­gos ei­lės au­to­mo­bi­lių ir žmo­nių su ka­nist­rais ran­ ko­se. Niu­jor­ko met­ro at­nau­ji­no dar­bą, bet kai ku­rios sto­tys dar už­da­ry­tos už­stri­gus van­dens pum­pa­vi­mo dar­bams. Ura­ga­no au­kų skai­čius per­ko­pė 90, o eko­no­mi­niai nuo­sto­liai ver­ti­na­mi 50 mlrd. do­le­rių.

Mil­ži­niš­ ki inf­rast­ ruk­tū­ros pro­jek­tai ir eks­por­ tas – Ki­ni­ jos va­rik­lis, ta­čiau di­ džiu­lės vy­ riau­sy­bės in­jek­ci­jos daž­nai ne­ pa­sie­kia pa­ prastų dar­ bi­nin­kų.

171 tūkst.

nau­jų dar­bo vie­tų spa­lį su­kur­ta JAV, nors eks­per­tai pro­gno­za­vo ge­ro­kai ma­žiau.

Ki­ni­jos ly­de­riai

Li Chang­chu­nas – pro­pa­gan­dos va­

das.

Hu Jin­tao – Ki­ni­jos Liau­dies Res­

pub­li­kos (KLR) pre­zi­den­tas, Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos (KKP) ge­ne­ra­li­ nis sek­re­to­rius, Cent­ri­nės ka­ro ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kas.

Xi Jin­pin­gas – KLR vi­cep­re­zi­den­

tas, vie­nas svar­biau­sių KKP sek­re­to­ ria­to na­rių.

Wu Bang­guo – Na­cio­na­li­nio liau­

dies kong­re­so Vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

Li Ke­qian­gas – vyk­doma­sis vi­cep­

rem­je­ras.

We­n Jia­bao – Vals­ty­bės ta­ry­bos

i­jos val­džia tu­rė­tų dau­giau dė­me­sio skir­ti pa­pras­tų ša­lies gy­ven­to­jų bė­doms.

Don­g De­xiu pa­sa­ko­jo per sa­vo gy­ve­ni­mą pa­ty­ręs ne vie­ną skau­dų li­ki­mo smū­gį.

Dar bū­da­mas vai­kas jis iš­gy­ve­no ja­po­nų oku­pa­ci­ją. Šie žiau­riai nu­ kan­ki­no jo se­ne­lį. Don­g De­xiu tė­vas mi­rė di­džio­jo ba­do me­tais, ku­ris Ki­ni­jo­je pra­žu­dė mi­li­jo­nus žmo­nių.

Se­ny­vas vy­ras džiau­gė­si, kad šiuo me­tu už­dir­ba pi­ni­gų. Net dau­giau, nei jam rei­kia. Pir­mą­syk po­ky­čius jis pa­ju­to ta­da, kai Ki­ni­jos vy­riau­ sy­bė lei­do ūki­nin­kams par­da­vi­nė­ti

sa­vo išau­gin­tas gė­ry­bes. O pa­sta­ ruo­sius de­šimt me­tų Don­g De­xiu, kaip pa­ts sa­ko, gy­ve­na ne­rū­pes­tin­ gą ir so­tų gy­ve­ni­mą. „Ke­lias į kai­mą – su­tvar­ky­tas, val­džia at­nau­ji­no dau­ge­lį na­mų.

Gau­nu vals­ty­bi­nę pen­si­ją, taip pat al­gą dirb­da­mas ug­nia­ge­siu ne­to­ li esan­čia­me miš­ke“, – pa­sa­ko­ jo vy­ras.

Kiek už­dir­ba Don­g De­xiu? Ko­dėl jis toks lai­min­gas? Va­ka­rie­čių aki­ mis, Don­g De­xiu pa­ja­mos – ma­žos.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Per mė­ne­sį jis su­si­že­ria vos 250 JAV do­le­rių. Ta­čiau ūki­nin­kas pri­dū­rė – „to­kių pi­ni­gų aš per vi­są gy­ve­ni­mą ne­su re­gė­jęs“. „Is­to­ri­jos ra­tas dau­ giau ne­si­suks at­gal“, – BBC žur­na­ lis­tui tvir­tai pa­reiš­kė Dong De­xiu.

Ki­nai – op­ti­mis­tai. Jie ma­no, kad nors ša­lis ir su­si­du­ria su pro­ble­ mo­mis, ji – tei­sin­ga­me ke­ly­je. Tad iš­lai­ky­ti žmo­nių ti­kė­ji­mą švie­sia atei­ti­mi, re­gis, ir yra nau­jų­jų Ki­ni­ jos ly­de­rių už­duo­tis.

prem­je­ras.

He Guo­qian­gas – Cent­ri­nės dis­cip­

li­nos prie­žiū­ros ko­mi­si­jos va­do­vas.

Zhou Yong­kan­gas – Po­li­ti­nių ir Jia Qing­li­nas – Lau­dies po­li­ti­nių

pa­ta­rė­jų kon­fe­ren­ci­jos pir­mi­nin­kas.

įstatymų leidybos rei­ka­lų ko­mi­te­to va­do­vas.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

n­pin­go: penkios kinų komunistų kartos 1921 m. ir tu­ri apie 73 mln. na­rių, to­dėl yra di­džiau­sia pa­sau­ly­je po­ li­ti­nė jė­ga. Šių me­tų Na­cio­na­li­nis su­va­žia­vi­ mas svar­bus tuo, kad pa­žy­mi kar­tų kai­tą par­ti­jos va­do­vy­bė­je. Per su­ va­žia­vi­mą į val­džios olim­pą Ki­ni­jo­ je įžengs va­di­na­mo­ji penk­to­ji po­li­ ti­nio eli­to kar­ta.

Pir­mo­sios at­sto­vais įpras­ta va­ din­ti Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­kos įkū­rė­jus. Pir­mo­sios kar­tos val­dy­ mo lai­ko­tar­pis pra­si­dė­jo 1949 m.,

o bai­gė­si su Mao Ze­don­go mir­ti­ mi 1976 m.

Ant­ro­ji ko­mu­nis­tų kar­ta sie­ja­ ma su Ki­ni­jos so­cia­li­nės eko­no­mi­ nės sis­te­mos re­for­ma­to­riu­mi Deng Xiao­pin­gu. Bū­tent jo val­dy­mo me­ tais Ki­ni­ja pe­rė­jo nuo pla­ni­nės prie rin­kos eko­no­mi­kos.

Tre­čio­sios kar­tos at­sto­vu lai­ko­mas Jiang Ze­mi­nis. Šio ge­ne­ra­li­nio sek­re­ to­riaus val­dy­mo ker­ti­niai ele­men­tai: eko­no­mi­kos au­gi­mas, po­li­ti­nė har­ mo­ni­ja ir kul­tū­ri­nė pa­žan­ga.

Jiang Ze­mi­nio val­dy­mas pra­si­dė­ jo po kru­vi­nų­jų Tia­nan­me­no aikš­ tės įvy­kių 1989 m., kai iš ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus po­sto bu­vo pri­vers­tas pa­si­trauk­ti Zhao Ziyan­gas, Ko­mu­ nis­tų par­ti­ją val­dęs nuo 1987-ųjų.

Ket­vir­to­sios kar­tos at­sto­vas – da­bar­ti­nis Ki­ni­jos ge­ne­ra­li­ nis sek­re­to­rius Hu Jin­tao. Dau­ge­ lis ket­vir­to­sios kar­tos ly­de­rių bu­vo tech­nok­ra­tai, dau­giau­sia dė­me­sio sky­rę Ki­ni­jos pro­duk­ci­jai ska­tin­ti ir tech­no­lo­gei rai­dai.

Svar­b iau­s i penk­to­s ios Ki­n i­ jos po­li­ti­nio eli­to kar­tos, ku­rios smai­ga­ly­je – bū­si­ma­sis ge­ne­ra­li­ nis sek­re­to­rius Xi Jin­pin­gas, tiks­ lai vei­kiau­siai bus su­si­ję su ket­ vir­to­sios kar­tos at­sto­vų tiks­lais.

Nau­jie­ji Ki­ni­jos eli­to at­sto­vai yra už­si­mi­nę, kad daug dė­me­sio skirs Ki­ni­jos tech­no­lo­gi­nei rai­dai, vyk­dys ak­ty­vią už­sie­nio po­li­ti­ką, griež­tai ko­vos su ko­rup­ci­ja aukš­čiau­siuo­se po­li­ti­niuo­se sluoks­niuo­se.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

73

mln. na­rių tu­ri Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­ja – di­džiau­sia pa­sau­ly­je po­li­ti­nė jė­ga.

14

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

pasaulis Skęs­tan­ti Ve­ne­ci­ja Smar­kios liū­tys šią sa­ vai­tę už­tvin­dė dau­giau nei pu­sę Ve­ne­ci­jos, taip pat gar­sią­ją Šv. Mor­ kaus aikš­tę. Tu­ris­tams te­ko au­tis gu­mi­nius ba­ tus, nors kai kur van­ dens ly­gis vir­ši­jo met­ rą. Šią sa­vai­tę gau­siai li­jo be­veik vi­so­je Ita­li­jo­ je, nuo Li­gū­ri­jos iki Si­ci­ li­jos, ga­lin­gi vė­jo gū­siai Ro­mo­je ver­tė me­džius.

Iš­var­gin­ti nuo­la­ti­nės va­sa­ros Praė­ju­sį sek­ma­die­nį dau­ge­lio ru­ sų elekt­ro­ni­niai prie­tai­sai au­to­ ma­tiš­kai pe­rė­jo prie žie­mos lai­ ko. Bet tai bu­vo klai­da. Ru­sai to­ liau gy­ve­na pa­gal va­sa­ros lai­ką, bet nuo jo jau ge­ro­kai pa­var­go.

Pro­tų nu­te­kė­ji­mo, pa­pras­tai vyks­tan­čio iš ma­žiau iš­si­vys­čiu­sių į la­biau iš­si­vys­čiu­ sias vals­ty­bes, kryp­tis kei­čia­si. JAV laik­raš­ tis „The Chris­tian Scien­ce Mo­ni­tor“ ra­šo, kad žmo­giš­ka­sis ka­pi­ta­las grįž­ta į Azi­ją, Lo­ty­nų Ame­ri­ką, Ry­tų Eu­ro­pą ir Af­ri­ką.

En­tu­ziaz­mas nu­slo­po

Nuo 2011 m. pa­va­sa­rio Ru­si­ja iš­ ti­sus me­tus gy­ve­na pa­gal va­sa­ ros lai­ką. Per­nai ba­lan­dį tuo­me­tis pre­zi­den­tas Dmit­ri­jus Med­ve­de­ vas pa­si­ra­šė įsta­ty­mą „Apie lai­ko ap­skai­čia­vi­mą“ ir pa­nai­ki­no žie­ mos ir va­sa­ros lai­kų kai­ta­lio­ji­mą.

Toks spren­di­mas iš pra­džių su­ lau­kė di­de­lio vi­suo­me­nės pa­lai­ky­ mo. Ru­si­jos vi­suo­me­nės nuo­mo­ nės ty­ri­mų cent­ro duo­me­ni­mis, 2011 m. va­sa­rį šią ini­cia­ty­vą pa­ lai­kė 73 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų.

Ge­res­nių ga­li­my­bių paieš­kos

Pro­tų nu­te­kė­ji­mas iš skur­džių į tur­ tin­gas vals­ty­bes iki šiol bu­vo tvir­tai nu­si­sto­vė­ju­si ten­den­ci­ja. Tak­sis­tas ni­ge­rie­tis Niu­jor­ke, tė­vy­nė­je įgi­jęs gy­dy­to­jo iš­si­la­vi­ni­mą, ta­po to­kiu pat įpras­tu da­ly­ku kaip pra­de­dan­ ti Brod­vė­jaus ak­to­rė ar­ba Volst­ri­to ban­ki­nin­kas.

Moks­li­nin­kai ir in­ži­nie­riai iš įvai­ riau­sių ša­lių – nuo Bra­zi­li­jos iki Ki­ ni­jos – jau se­niai va­žiuo­ja į la­biau iš­si­vys­čiu­sias vals­ty­bes, ieš­ko­da­mi ge­res­nių ga­li­my­bių ar­ba sa­vo sri­ty­ je, ar­ba prie tak­si vai­ro ar grei­to­jo mais­to res­to­ra­no vir­tu­vė­je.

Jung­ti­nių Tau­tų vys­ty­mo pro­gra­ mos duo­me­ni­mis, 75 pro­c. pa­sau­lio mig­ran­tų va­žiuo­ja į la­biau iš­si­vys­ čiu­sias ša­lis nei jų tė­vy­nė.

Bet da­bar šio ju­dė­ji­mo kryp­tis pra­dė­jo keis­tis, nes imig­ran­tai jau nė­ra tik­ri, ar iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­ se gy­ven­ti ge­riau.

Praė­ju­sią žie­mą, pa­ ly­gin­ti su anks­tes­ nė­mis, stai­giai pa­ dau­gė­jo grei­to­sios pa­gal­bos iš­kvie­ti­ mų, šir­dies ir krau­ ja­gys­lių li­gų.

Ta­čiau šie­met va­sa­rį pri­ta­rian­ čių su­ma­žė­jo iki 44 pro­c., o rug­sė­ jį – iki 35 pro­c. Vis daž­niau pa­si­ girs­ta ra­gi­ni­mų grįž­ti prie va­sa­ros ir žie­mos lai­ko.

Ži­nių mo­no­po­li­jos ne­be­li­ko

Ken­čia fut­bo­lo sir­ga­liai

Vals­ty­bės Dū­mos Svei­ka­tos ap­ sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ser­ ge­jus Ka­laš­ni­ko­vas tei­gė, kad ru­sai praė­ju­sią žie­mą iš­gy­ve­no ka­muo­ ja­mi stre­so bū­se­nos. „Praė­ju­sią žie­mą, pa­ly­gin­ti su anks­tes­nė­mis, stai­giai pa­dau­gė­ jo grei­to­sios pa­gal­bos iš­kvie­ti­mų, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ir ap­ skri­tai vi­sų li­gų, ku­rios su­si­ju­sios su stre­su“, – sa­kė par­la­men­ta­ras.

Nuo­mo­nę šiuo klau­si­mu iš­sa­kė ir Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas. Jis pri­si­pa­ži­no, kad jam sun­ku kel­tis ry­tais pa­gal va­sa­ros lai­ką. Ša­lies va­do­vas va­sa­rį pa­ siū­lė ap­tar­ti lai­ko kei­ti­mo klau­si­ mą su eks­per­tais ir vi­suo­me­ne.

Grą­žin­ti va­sa­ros ir žie­mos lai­ką ra­gi­na ir ver­ty­bi­nių po­pie­rių bir­žų pre­kiau­to­jai, ku­rie no­ri, kad lai­ko skir­tu­mas tarp Mask­vos ir Lon­ do­no bū­tų vie­no­das. Da­bar kin­ tan­tis lai­ko skir­tu­mas trum­pi­na ak­ty­vios pre­ky­bos lai­ką Ru­si­jos rin­ko­je.

Nu­si­vy­lę jau­čia­si net fut­bo­lo ger­bė­jai. Nuo praė­ju­sio sek­ma­ die­nio Eu­ro­pos čem­pio­na­tų var­ žy­bos jiems pra­si­de­da va­lan­da vė­ liau, ar­čiau vi­dur­nak­čio.

Pro­tų nu­te­kė

Lai­kas: nors iš pra­džių ak­ty­viai pa­lai­kė D.Med­ve­de­vo spren­di­mą ne­

su­ki­nė­ti laik­ro­džio ro­dik­lių, Ru­si­jos gy­ven­to­jai po me­tų jau pra­dė­jo abe­jo­ti, ar šis žings­nis bu­vo tei­sin­gas. „Reu­ters“ nuo­tr.

Klau­si­mas pa­ki­bo ore

S.Ka­laš­ni­ko­vas pa­tei­kė Vals­ty­bės Dū­mai svars­ty­ti įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rios grą­žin­tų va­sa­ros ir žie­mos lai­ką. Par­la­men­ta­ras lau­kia vy­ riau­sy­bės reak­ci­jos, bet ši del­sia. „Ban­d ė­m e iš­s iaiš­k in­t i, kas konk­re­čiai už­sii­ma šiuo klau­si­mu, ir su­pra­to­me, kad nie­kas, – in­ter­ ne­to po­rta­lui ga­ze­ta.ru ano­ni­miš­ kai sa­kė šal­ti­nis vy­riau­sy­bė­je. – D.Med­ve­de­vas ne­no­ri sku­bin­ti šio klau­si­mo. V.Pu­ti­nas, nors pa­si­sa­ kė šiuo klau­si­mu, konk­re­čių pa­ve­ di­mų nie­kam ne­da­vė. Tai­gi da­bar vis­kas pa­ki­bo ore.“ Bet šal­ti­nis pri­dū­rė, kad pa­dė­ tis ga­li pa­si­keis­ti bet ku­rią aki­ mir­ką, ir ne­ri­bo­tam lai­kui ati­dė­ tas spren­di­mas ga­li bū­ti priim­tas vi­siš­kai ne­ti­kė­tai. „Prav­da“, ga­ze­ta.ru inf.

Va­sa­ros lai­kas Šiuo me­tu va­sa­ros ir žie­mos lai­ką kai­ta­lio­ja dau­giau nei 110 pa­sau­lio vals­ty­bių, tarp jų – be­veik vi­sos Eu­ ro­pos vals­ty­bės, JAV (iš­sky­rus Ari­ zo­nos vals­ti­ją ir Ha­va­jus), Ka­na­da, Aust­ra­li­ja. Lai­ką kai­ta­lio­ti at­si­sa­kė Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­drau­ gos na­rės Vi­du­rio Azi­jo­je, Bal­ta­ru­ si­ja, Ka­zachs­ta­nas ir Gru­zi­ja. Tarp vals­ty­bių, ku­rios nie­ka­da ne­su­ki­ nė­jo laik­ro­džio ro­dyk­lių, yra Ki­ni­ ja, Pie­tų Ko­rė­ja ir Ja­po­ni­ja.

Uk­rai­no­je pa­sta­rai­siais me­tais ver­ da dis­ku­si­jos dėl pe­rė­ji­mo prie pa­sto­vaus lai­ko. Par­la­men­ta­rai jau ne kar­tą siū­lė svars­ty­ti ati­tin­ka­mą įsta­ty­mą. Ti­kė­ti­na, kad jau ki­tą­met uk­rai­nie­čiams su­kti laik­ro­džio ro­ dyk­lių ne­be­rei­kės.

Ši prie­šin­gos kryp­ties ban­ga nu­si­ ne­šė ke­nie­tį Si­ta­ti Ki­tuyi – jis me­tė kon­sul­tan­to dar­bą Lon­do­ne ir įsi­dar­ bi­no aukš­tų tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vė­je Af­ri­ko­je. Ki­nas Ha­nas grį­žo iš Jung­ ti­nių Vals­ti­jų na­mo, nes val­džia sky­ rė jam pa­ra­mą me­di­ci­ni­nės įran­gos ga­myk­los sta­ty­bai. O jau­nas po­rtu­ ga­las Ber­nar­do Fon­tou­ra, už­sii­man­ tis vers­lo ko­mu­ni­ka­ci­ja, per­si­kraus­tė į Rio de Ža­nei­rą, kad pa­dė­tų Bra­zi­li­ jai ruoš­tis 2014 m. pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tui ir 2016 m. olim­pi­nėms žai­dy­nėms.

2008 m. pra­si­dė­ju­si pa­sau­lio fi­ nan­sų kri­zė pa­kir­to sta­bi­lu­mo jaus­ mą, ku­riuo il­gą lai­ką mė­ga­vo­si ame­ ri­kie­čiai ir eu­ro­pie­čiai. O vals­ty­bių, ku­rių eko­no­mi­ka dar tik for­muo­ja­si, ro­dik­liai šian­dien ge­res­ni ir jos to­ liau vys­to­si, vi­lio­da­mos sa­vo emig­ ran­tus at­gal ir ne­tgi pri­trauk­da­mos aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų iš JAV bei Eu­ro­pos. Va­šing­to­no mig­ra­ ci­jos po­li­ti­kos ins­ti­tu­to va­do­vas De­ met­rias Pa­pa­de­met­riou šį pro­ce­są va­di­na ta­len­to de­mok­ra­ti­za­ci­ja. „Anks­čiau vi­si va­žia­vo į ke­tu­rias ar pen­kias ang­la­kal­bių ša­lis, o vi­ soms ki­toms vals­ty­bėms ati­tek­da­ vo tre­čio­sios rū­šies ta­len­tai. Da­bar jau nie­kas ne­tu­ri ži­nių mo­no­po­li­ jos“, – aiš­ki­no eks­per­tas.

Ak­ty­viai vi­lio­ja na­mo

Di­džiau­sia pa­sau­ly­je yra ki­nų dias­ po­ra. Bet verž­da­ma­si į pa­sau­lio ly­ de­res vals­ty­bė pra­dė­jo dė­ti pa­stan­ gas, kad su­grą­žin­tų mi­li­jo­nus sa­vo pi­lie­čių, iš­vy­ku­sių per pa­sta­ruo­ sius tris de­šimt­me­čius. Ki­ni­jos fi­ nan­si­nių ir ki­to­kių sti­mu­lų pro­gra­ mos ne­tu­ri ly­gių vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Re­zul­ta­tai jau ma­to­mi: nuo šio am­ žiaus pra­džios grįž­ti na­mo pa­no­ ru­sių ki­nų skai­čius išau­go de­šim­ čia kar­tų.

Sa­vo emig­ran­tus na­mo ak­ty­viai vi­lio­ja ir Bra­zi­li­ja, o kar­tu čia at­ vyks­ta ir ne­ma­žai eu­ro­pie­čių. Jie vyks­ta ir į ki­tas bu­vu­sias ko­lo­ni­jas, to­kias kaip Ar­gen­ti­na ir Mek­si­ka.

Lai­kui bė­gant vis ma­žiau pra­de­dan­čių­ įmo­nių kur­sis Jung­ ti­nė­se Vals­ti­jo­se, o vis dau­giau – Azi­jo­ je ir Lo­ty­nų Ame­ri­ ko­je.

Nuo 2010 iki 2012 m. Bra­zi­li­jo­ je tei­sė­tai gy­ve­nan­čių už­sie­nie­čių skai­čius išau­go 50 pro­c. Dau­gu­ma jų at­vy­ko iš Por­tu­ga­li­jos, ku­ri il­gą lai­ką pa­ti trau­kė mig­ran­tus, o da­ bar vir­to pro­tų „eks­por­tuo­to­ja“. „Mes ste­bi­me, kaip kva­li­fi­kuo­ti eu­ro­pie­čiai mig­ruo­ja į be­si­vys­tan­ čias vals­ty­bes, pa­vyz­džiui, į BRIC ša­lis (Bra­zi­li­ją, Ru­si­ją, In­di­ją, Ki­ni­ ją – red. pa­st.)“, – sa­kė Tarp­tau­ ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos mig­ra­ci­ jos po­li­ti­kos spe­cia­lis­tas Rys­zar­das Cho­le­wins­kis. Anot jo, eko­no­mi­ kos kri­zė Eu­ro­po­je la­biau­siai smo­ gė pie­ti­nių ša­lių jau­ni­mui, ir da­bar ge­riau­sios ga­li­my­bės jiems at­si­ve­ ria be­si­vys­tan­čia­me pa­sau­ly­je.

Af­ri­ka ta­po pa­trauk­li

Pro­tų nu­te­kė­ji­mas ta­po tik­ra ka­ tast­ro­fa Af­ri­kos vals­ty­bėms, kur emig­ra­ci­jos ban­gos pra­si­dė­jo dar praė­ju­sio am­žiaus sep­tin­ta­me de­ šimt­me­ty­je. Anot Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos, maž­daug ket­vir­ta­da­lis už­sie­ny­je iš­si­la­vi­ni­ mą ga­vu­sių ir Va­ka­ruo­se dir­ban­čių

15

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

pasaulis Skęs­tan­ti Ve­ne­ci­ja

ė­ji­mas kei­čia kryp­tį

Smur­tui nėra ribų Dau­giau krau­jo, dau­giau mir­čių.

Mek­si­kos nar­ko­tikų kar­te­lių ka­ rai tam­pa vis žiau­res­ni.

Ne­su­val­do­mos am­bi­ci­jos

Dėl to ga­li­ma kal­tin­ti daug as­menų, bet nie­kas tiek ne­pri­sidė­jo prie didė­jan­čio žiau­ru­mo kaip Mi­gue­lis Án­ge­las Tre­vi­ño, dar ži­no­mas kaip Z-40, ku­ris praėjusį mėnesį per­ ėmė kar­te­lio „Los Ze­tas“ vairą iš nu­žu­dy­to He­ri­ber­to Laz­ca­no.

Mek­si­kos vald­žia pa­tvir­ti­no, kad kar­te­lis tu­ri naują va­deivą, o kon­ ku­ruo­jan­tys kar­te­liai su­ka galvą, kaip jo at­si­kra­ty­ti.

Ne­se­niai in­ter­ne­te pa­skelb­ta­ me vaiz­do įra­še kar­te­lio „Ca­bal­le­ ros Temp­la­rios“ ly­de­ris Ser­van­do Góme­zas pa­sa­ko­jo apie su­si­klos­čiu­ sią pa­dėtį: „Tu­ri­me su­vie­ny­ti jėgas ir su­for­muo­ti vie­ningą frontą prie­š „Los Ze­tas“, ypač prie­š Z-40. Jo ne­ su­val­do­mos am­bi­ci­jos kurs­to baimę ir su­maištį mūsų ša­ly­je.“ M.Á.Tre­vi­ño at­sa­kin­gas už dau­ gybę siau­bingų nu­si­kal­timų. Jo prie­ši­nin­kai bu­vo ka­ria­mi, ka­po­ja­ mi į da­lis. Vie­nas žiau­riau­sių jo po­ mėgių yra „iš­kep­ti“ auką rūgšty­je ir ben­zi­ne.

Grei­tai kopė į viršų

Per­mai­nos: Af­ri­kos vals­ty­bės, iš­gy­ve­nu­sios tik­rą emig­ra­ci­jos ka­tast­ro­fą, da­bar vi­lio­ja sa­vo pi­lie­čius at­

gal ge­res­nė­mis ga­li­my­bė­mis, di­des­niu sau­gu­mu ir tech­no­lo­gi­nės pa­žan­gos va­ro­mo­mis au­gan­čio­mis rin­ ko­mis. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

svei­ka­tos spe­cia­lis­tų yra ki­lę iš Už­ sa­cha­rio. Bet da­bar kai ku­rios Af­ ri­kos dias­po­ros grįž­ta na­mo, kur jų lau­kia ge­res­nės ga­li­my­bės, di­des­ nis sau­gu­mas ir tech­no­lo­gi­nės pa­ žan­gos va­ro­mos au­gan­čios rin­kos.

Anot Ni­ge­ri­jos bu­vu­sių stu­den­ tų tink­lo stei­gė­jo Man­ny Anie­bo­ na­mo, šian­dien du­kart dau­giau žmo­nių grįž­ta į Ni­ge­ri­ją, nei ją pa­ lie­ka. Na­mo į Pie­tų Af­ri­kos Res­ pub­li­ką vi­lio­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos stei­gė­jas An­ge­las Jo­ne­sas tei­gė, kad nuo 2004 m. į tė­vy­nę grį­žo 6 tūkst. žmo­nių.

Net­gi be­si­vys­tan­čios ES vals­ ty­bės, ku­rios įsto­ju­sios į Bend­ri­ ją su­si­dū­rė su pro­tų nu­te­kė­ji­mu, da­bar ti­ki­si, kad eko­no­mi­kos kri­zė pa­dės joms su­si­grą­žin­ti emig­ran­ tus. 2004-ai­siais, kai Len­ki­ja įsto­ jo į ES, Var­šu­vos, Kro­ku­vos ir ki­tų uni­ver­si­te­tų ab­sol­ven­tai plūs­te­ lė­jo į Ai­ri­ją bei Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, o ten daž­nai įsi­dar­bin­da­vo pa­da­ vė­jais ar­ba san­tech­ni­kais. Da­bar

sta­bi­lus kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų srau­tas ju­da at­gal.

Pra­ran­da kon­ku­ren­cin­gu­mą

Nau­da, ku­rią gau­na pro­tus su­si­ grą­ži­nan­čios vals­ty­bės, su­si­ju­si ne vien su žmo­nių ga­bu­mais, kva­li­fi­ ka­ci­ja ir nau­jo­mis dar­bo vie­to­mis, bet ir su ki­tais veiks­niais. „Kai pa­gy­ve­ni vals­ty­bė­je, ku­ ri pri­klau­so Eko­no­mi­nio bend­ ra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­ za­ci­jai, ir pa­ma­tai, kaip vis­kas vyks­ta ten, tam­pi ne­pa­kan­tes­ nis ko­rup­ci­jai, ne­mok­šiš­ku­mui, nee­fek­ty­vu­mui, žmo­nių tin­gu­ mui, – aiš­ki­no šios or­ga­ni­za­ci­jos eks­per­tas dar­bo mig­ra­ci­jos klau­ si­mais Geor­ges’as Le­maît­re’as. – Tuo­met pra­de­di siek­ti, kad ir ta­ vo ša­ly­je bū­tų dau­giau pa­slau­gų ir toks pat dar­bo efek­ty­vu­mas, prie ku­rio pri­pra­tai.“ O pa­trauk­lu­mą pra­ran­dan­čios vals­ty­bės kar­tu pra­ran­da ir kon­ ku­ren­cin­gu­mą. „Tai jau at­si­lie­pia

Ame­ri­kos eko­no­mi­kos plėt­rai, – kons­ta­ta­vo Va­šing­to­no mig­ra­ci­jos po­li­ti­kos ins­ti­tu­to va­do­vas D.Pa­ pa­de­met­riou. – Lai­kui bė­gant vis ma­žiau pra­de­dan­čių įmo­nių kur­sis Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se, o vis dau­giau – Azi­jo­je ir Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je.“

M.Á.Tre­vi­ño nu­si­kals­tamą kar­ jerą pra­dėjo dar jau­nystė­je, kai ta­ po gau­jos „Los Te­jas“ kur­je­riu. Jis grei­tai kopė į viršų ir 2005 m. jau bu­vo vie­nas gau­jos vadų. Jo už­duo­ tis bu­vo sau­go­ti nar­ko­tikų marš­ru­ tus nuo kon­ku­rentų.

Vy­ras or­ga­ni­zuo­da­vo žmog­ žu­dys­tes ne tik Mek­si­ko­je, bet ir Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se.

Po ku­rio lai­ko M.Á.Tre­vi­ño sto­ jo į „Los Ze­tas“ gre­tas ir pa­dėjo šiai ne­di­de­lei gru­puo­tei vos per ke­letą metų tap­ti vie­nu iš dviejų pa­grin­di­ nių Mek­si­kos nar­ko­tikų kar­te­lių.

Jei­gu Z-40 būtų dirbęs ne nu­si­ kals­ta­mo­je or­ga­ni­za­ci­jo­je, o tarp­

tau­tinė­je kor­po­ra­ci­jo­je, jis tik­riau­ siai būtų pelnęs metų va­dy­bi­nin­ko ti­tulą. Vie­nin­te­lis jo rea­lus var­žo­vas da­bar yra kar­te­lis „Si­na­loa“, va­do­ vau­ja­mas Joa­quí­no Guz­má­no.

Kerš­to au­ka – po­li­ti­ko sūnus

„Los Ze­tas“ sa­vo veik­los ri­bas iš­ plėtė per visą Cent­rinę Ame­riką.

Kar­te­lis ga­be­na ko­kainą iš Ko­lum­ bi­jos į Hondūrą, ta­da sau­su­ma pa­lei Mek­si­kos įlan­kos pa­krantę prie ga­ lu­ti­nio tiks­lo – Jung­ti­nių Vals­tijų.

Jo prie­ši­nin­kai bu­vo ka­ria­mi, ka­po­ja­mi į da­lis. Vie­nas žiau­ riau­sių jo po­mėgių yra „iš­kep­ti“ auką rūgšty­je ir ben­zi­ne.

M.Á.Tre­vi­ño po­lin­kis į nu­si­kals­ tamą veiklą ky­la iš jo šei­mos. Bro­ lis Oma­ras Tre­vi­ño-Mo­ra­le­sas taip pat ei­na aukš­tas pa­rei­gas kar­te­ly­ je „Los Ze­tas“. M.Á.Tre­vi­ño bro­ liai ir­gi liūd­nai garsė­ja sa­vo žiau­ru­ mu, jais taip pat do­mi­si Jung­ti­nių Vals­tijų teisė­sau­ga. Už in­for­ma­ciją, pa­dėsian­čią juos suim­ti, JAV ko­vos su nar­ko­ti­kais agentū­ra siū­lo 5 mln. do­le­rių pre­miją.

M.Á.Tre­vi­ño su­si­jęs su ne­se­niai įvyk­dy­ta vie­no gar­siau­sių Mek­si­ kos po­li­tikų 24 metų sūnaus José Eduar­d o Mo­rei­ros-Rodrí­g ue­zo žmog­žu­dys­te. Au­kos tėvas Hum­ ber­to Mo­rei­ra yra val­dan­čio­sios Ins­ti­tu­cinės re­vo­liu­cinės par­ti­jos ly­de­ris, anks­čiau va­do­va­vo Koa­ hui­los vals­ti­jai. Pro­ku­ro­rai įta­ria, kad ši žmog­žu­dystė bu­vo M.Á.Tre­ vi­ño kerš­tas už sūnėną, ku­ris žu­vo per su­si­šau­dymą su po­li­ci­ja. „Clarín“ inf.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Lie­tu­vių mig­ra­ci­ja 2011 m. iš Lie­tu­vos emig­ra­vo 53,9 tūkst. gy­ven­to­jų, į Lietuvą imig­ra­ vo – 15,7 tūkst. Pa­ly­gin­ti su 2010 m., as­me­nų, dek­la­ra­vu­sių sa­vo iš­vy­ki­ mą iš ša­lies, su­ma­žė­jo 29,3 tūkst., o dek­la­ra­vu­sių at­vy­ki­mą į ša­lį tris kar­tus pa­dau­gė­jo.

Di­džio­ji da­lis imig­ran­tų – į Lie­tu­vą grį­žę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ čiai. 2011 m. į Lie­tu­vą grį­žo 14 tūkst.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių – tai 9,9 tūkst. (3,4 kar­to) dau­giau ne­gu 2010 m.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to inf.

Monst­ras: M.A.Tre­vi­ño (nuotr. apačioje) at­sa­kin­gas už dau­gybę siau­

bingų nu­si­kal­timų, iš jų – už ži­no­mo Mek­si­kos po­li­ti­ko sūnaus mirtį.

„Scan­pix“ nuo­tr.

16

šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

18p.

Var­žo­vai že­ria komp­li­men­tus „Žal­gi­riui“.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

M.Po­po­vi­čius: vi­sa­da rei­kia ko­v

39

Kroa­tas Mar­ko Po­ po­vi­čius – be­veik kau­nie­tis. Ko­vos azar­tas, emo­ci­jų škva­lai, var­žo­vų tvir­to­ves griau­nan­ tys tri­taš­kiai ir ne­ for­ma­lus bend­ra­vi­ mas su sir­ga­liais – iš­ skir­ti­niai „Žal­gi­rio“ le­gio­nie­riaus bruo­ žai, be ku­rių Lie­tu­ vos čem­pio­nų ko­ man­da bū­tų šiek tiek ki­to­kia.

Eu­ro­ly­gos ma­čuo­se paei­liui M.Popovičius rea­li­za­vo bent vie­ną to­li­mą me­ti­mą.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

30-metis snai­pe­ris iš Za­da­ro praė­ ju­sio mė­ne­sio vi­du­ry­je ta­po 20uo­ju žai­dė­ju Eu­ro­ly­gos is­to­ri­jo­je, per­ko­pu­siu 200 pa­tai­ky­tų tri­taš­ kių ri­bą. Už­va­kar per rung­ty­nes su Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ Mar­ko pra­me­tė vi­sus pen­kis to­li­ mus me­ti­mus ir už­bai­gė še­še­rius me­tus tru­ku­sią įspū­din­gą se­ri­ją – nuo 2006 m. lapk­ri­tį vy­ku­sios žal­gi­rie­čių dvi­ko­vos su Mask­vos CSKA taik­lia­ran­kis kroa­tas 39-iuo­ se Eu­ro­ly­gos ma­čuo­se paei­liui rea­ li­za­vo bent vie­ną to­li­mą me­ti­mą.

Vis dėl­to dėl šio as­me­ni­nio klup­ te­lė­ji­mo M.Po­po­vi­čius krim­to­si ma­žiau­siai ir džiau­gė­si nuo­sta­bia ket­vir­tą­ja „Žal­gi­rio“ per­ga­le Eu­ ro­ly­go­je. „To jau be­veik už­tek­tų ke­lia­la­piui į „Top 16“, ta­čiau, no­rint pa­siek­ ti ką nors dau­giau, rei­kia dar pa­ge­ rin­ti žai­di­mą, pir­miau­sia – gy­ny­bą. „Žal­gi­ris“ tu­ri ke­tu­rio­li­ka pui­kių krep­ši­nin­kų, ko­lek­ty­vo mik­rok­ li­ma­tas – šau­nus, vi­si no­ri dirb­ti. Ži­nau, kad bus sun­ku, ta­čiau, kaip sa­ko tre­ne­ris Joa­nas Pla­za, po pa­ ki­li­mų ar nuo­puo­lių pri­va­lo­me iš­ lik­ti ko­man­da“, – kal­bė­jo „Žal­gi­ rio“ sir­ga­lių nu­my­lė­ti­nis.

– Mar­ko, praė­ju­sią sa­vai­tę ne­ ga­lė­jai rung­ty­niau­ti dėl ne­ti­kė­ to su­ne­ga­la­vi­mo. Ro­ta­vi­ru­sas

Ne­sa­va­nau­dis: vie­nam taik­liau­sių Eu­ro­pos krep­ši­nio snai­pe­rių svar­biau­si – ko­man­dos tiks­lai.

ta­ve iš ri­kiuo­tės bu­vo iš­ve­dęs jau ant­rą se­zo­ną iš ei­lės. Per­ nai su­si­rgo­te su sa­vo ge­ru bi­ čiu­liu Man­tu Kal­nie­čiu. Kaip šiuo me­tu jau­tie­si? – pra­dė­jo­me po­kal­bį su M.Po­po­vi­čiu­mi.

– Džiau­giuo­si, kad vis­kas, at­ro­ do, jau su­si­tvar­kė. Kiek­vie­ną die­ ną jau­čiuo­si vis ge­riau ir ti­kiuo­si, kad ar­ti­miau­siu me­tu bū­siu ab­so­ liu­čiai svei­kas. Sma­gu, kad šį kar­ tą vi­ru­sas ne­bu­vo toks stip­rus kaip anks­čiau. At­si­gau­ti pa­vy­ko ga­na grei­tai. Da­bar vi­są sa­vo dė­me­sį jau ga­liu skir­ti krep­ši­niui.

– „Žal­gi­ris“ šį se­zo­ną šluo­ja vi­sus sa­vo var­žo­vus nuo ke­lio.

Kaip ma­nai, ko­kios pa­grin­di­ nės to­kio star­to prie­žas­tys?

– „Žal­gi­ris“ vi­suo­met pa­si­žy­mė­ jo tuo, kad sa­vo su­dė­ty­je tu­rė­da­ vo daug in­di­vi­dua­liai la­bai stip­rių krep­ši­nin­kų, ta­čiau tik šie­met vi­si jie vie­nin­gai sa­vo ener­gi­ją ir veiks­ mus nu­krei­pia ko­man­dos sėk­mei.

Ir anks­čiau ži­no­jo­me, kad esa­me ne­blo­gų vy­ru­kų kom­pa­ni­ja, ta­čiau tik šie­met atė­jo lai­kas, kai pra­dė­ jo­me žais­ti vi­siš­kai ki­taip. Pa­si­kei­ tęs po­žiū­ris – pa­grin­di­nė prie­žas­ tis, da­ran­ti įta­kos vi­soms ki­toms.

– Po per­ga­lin­gos se­zo­no pra­ džios liaup­sių la­vi­na pa­si­py­ lė vy­riau­sio­jo tre­ne­rio Joa­no Pla­zos ad­re­su. Kaip „Žal­gi­ris“ pa­si­kei­tė prie ko­man­dos vai­ro sto­jus šiam Is­pa­ni­jos spe­cia­ lis­tui?

Vai­do­to Gri­go, To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

– Pra­ti­na­mės vie­ni prie ki­tų (šyp­ so­si). Mums, žai­dė­jams – nau­ja sis­te­ma, ta­čiau ne ma­žiau nau­jo­ vių šį se­zo­ną iš­gy­ve­na ir mū­sų tre­ ne­ris. Jam taip pat tai yra di­džiu­lis iš­šū­kis, nes J.Pla­za pir­mą kar­tą tre­ ni­ruo­ja ne Is­pa­ni­jos ko­man­dą, gy­ ve­na ir dir­ba ki­to­je ša­ly­je. Iš sa­vo pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad pir­mi me­tai sve­tur bū­na la­bai ne­leng­vi. Žai­dė­jams im­po­nuo­ja J.Pla­zos už­ si­de­gi­mas. Jis ne kar­tą mums sa­kė, kad tik­rai ne­lai­mė­si­me vi­sų rung­ ty­nių, ta­čiau pri­va­lo­me kiek­vie­ na­me ma­če ko­vo­ti iš šir­dies, bū­ ti al­ka­ni per­ga­lių. Se­zo­no pra­džia mums su­si­klos­tė tik­rai ge­rai. Mes lai­mi­me ir kiek­vie­na per­ga­lė pri­de­ da pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vo jė­go­mis. Jau­ čia­me, kad bet ku­ris var­žo­vas, net

ir ti­tu­luo­čiau­sias, įkan­da­mas. Tai la­bai svar­bu. Pri­va­lo­me ne­pra­ras­ti bud­ru­mo ir to­liau dirb­ti taip už­si­ de­gę, kaip da­bar. Rei­kia at­min­ti ir tai, kad se­zo­nas tik įsi­bė­gė­ja. Is­to­ ri­jo­je bu­vo ne­ma­žai pa­vyz­džių, kai po ga­lin­go star­to eki­pos ga­liau­siai iš­si­kvėp­da­vo.

– Ar la­bai sky­rė­si pa­si­ren­gi­mas šiam ir praė­ju­siam se­zo­nui?

– Pri­pa­žin­ki­me, kad praė­ju­siais me­tais star­tui ne­bu­vo­me tin­ka­mai pa­si­ren­gę ir ga­liau­siai už tai skau­ džiai su­mo­kė­jo­me. Šie­met vis­kas bu­vo ki­taip. Su mu­mis prieš se­zo­ną ne­bu­vo vos tri­jų krep­ši­nin­kų – Ri­ man­to Kau­kė­no, Pau­liaus Jan­kū­no ir M.Kal­nie­čio, ku­ris jau at­si­svei­ki­ no su eki­pa. Vi­si ki­ti žai­dė­jai tre­ni­

17

šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

sportas Spa­lio mė­nuo – K.Lav­ri­no­vi­čiaus

Bok­so le­gen­da per­si­gal­vo­jo

Ru­sų ko­man­dą sle­gia sko­los

Nau­din­giau­siuo­ju VTB Vie­nin­ go­sios krep­ši­nio ly­gos spa­lio mė­ne­sio žai­dė­ju iš­rink­tas Kau­ no „Žal­gi­rio“ puo­lė­jas Kšiš­to­ fas Lav­ri­no­vi­čius (nuo­tr.). Jis pel­nė 8 ba­lus ir ap­len­kė Ry­ gos VEF gy­nė­ją Ear­lą Row­lan­ dą (7), Mask­vos CSKA puo­lė­ją Vik­to­rą Chria­pą bei „Do­neck“ puo­lė­ją Da­rių Son­gai­lą (po 4).

Bu­vęs pa­sau­lio pro­fe­sio­na­ lų bok­so su­per­sun­kaus svo­rio ka­te­go­ri­jos čem­pio­nas Evan­ de­ris Ho­ly­fiel­das (nuotr.) at­ šau­kė iš „Ju­liens“ auk­cio­no kai ku­riuos sa­vo tro­fė­jus, ku­riuos ke­ti­no par­duo­ti dėl sko­lų. Tarp re­lik­vi­jų – ir pirš­ti­nės, ku­rio­mis E.Ho­ly­fiel­das 1996-ai­siais bok­ sa­vo­si su Mi­ke’u Ty­so­nu.

Ru­si­jos ko­man­da „Ma­rus­sia F1“, da­ly­vau­jan­ti „For­mu­lės-1“ pa­sau­lio čem­pio­na­te, grimz­ ta į sko­las. Dien­raš­čio „The Guar­dian“ duo­me­ni­mis, „Ma­ rus­sia F1“ tu­ri 125 mln. do­le­rių sko­lų, o jos pa­čios ver­tė – 72 mi­li­jo­nai. 70,6 pro­c. eki­pos ak­ ci­jų pri­klau­so Ru­si­jos kom­pa­ ni­jai „Ma­rus­sia“.

vo­ti iš šir­dies ra­vo­si nuo pat pra­džių ir to­dėl pa­ dė­jo­me tvir­tus pa­ma­tus. Pu­sant­ro mė­ne­sio tik­rai sun­kiai dir­bo­me, o vė­liau prie eki­pos pri­si­jun­gu­siems Ri­man­tui ir Pau­liui ne­ki­lo jo­kių pro­ble­mų. R.Kau­kė­nas – la­bai pa­ ty­ręs ir daug ma­tęs žai­dė­jas, o Pau­ lius – ko­man­dos sie­la, be­veik vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą pra­lei­dęs su „Žal­ gi­riu“. Jiems pri­si­jun­gus mums ne­ rei­kė­jo iš nau­jo pra­tin­tis vie­niems prie ki­tų, tar­pu­sa­vio ry­šį pa­jau­tė­ me iš kar­to.

– Kaip to­li „Žal­gi­ris“ šie­met ga­lė­tų nu­žings­niuo­ti Eu­ro­ly­ go­je?

– Tur­būt tai klau­si­mas ne man.

Ma­no dar­bas – tre­ni­ruo­tis, ei­ti į aikš­tę ir žais­ti. Ži­nau vie­na: Se­ na­ja­me že­my­ne yra ta­len­tin­ges­nių ko­man­dų už mus, ta­čiau mes ga­ li­me pa­siek­ti iš tie­sų la­bai daug, jei ti­kė­si­me sa­vi­mi, de­monst­ruo­ si­me cha­rak­te­rį ir ko­vo­si­me iš vi­ sų jė­gų. Se­zo­no pra­džio­je vi­sų ga­ li­my­bės yra vie­no­dos. Tu­ri­me ge­rą ko­lek­ty­vą, nė vie­no sa­va­nau­džio krep­ši­nin­ko, ir tai, ma­nau, yra la­ bai ge­ras pa­grin­das di­de­lėms per­ ga­lėms.

– Iki rung­ty­nių su „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ krep­ši­ nio pa­sau­lis ste­bė­jo­si fe­ no­me­na­lia še­še­rius me­ tus tru­ku­sia ta­vo tri­taš­kių se­ri­ja. Kas ją lė­mė?

– Man tik­rai pa­leng­vė­jo, kad ši naš­ta ga­liau­siai nu­kri­to. Pa­sa­ky­ siu at­vi­rai: kuo il­giau ši se­ri­ja tę­sė­ si, tuo psi­cho­lo­gi­nis spau­di­mas vis au­go. Žai­džia­me ne tik Eu­ro­ly­go­je, bet ir ki­tuo­se tur­ny­ruo­se. VTB Vie­ nin­go­jo­je ly­go­je ar Lie­tu­vos čem­ pio­na­te ma­no tri­taš­kiai skrie­da­vo pro ša­lį, ta­čiau Eu­ro­ly­go­je pa­vyk­ da­vo re­kor­dą vis pa­ge­rin­ti. Ga­liu už­tik­rin­ti, kad tik­rai ne­si­sten­giau spe­cia­liai pra­tęs­ti šią se­ri­ją. Ei­ da­vau į aikš­tę, už­mirš­da­vau vi­sas is­to­ri­jas bei le­gen­das ir dirb­da­vau sa­vo dar­bą. Be­je, nors per ma­čą su ita­lais ma­no tritaškių se­ri­ja nu­trū­ ko, esu pa­ten­kin­tas tuo, kaip žai­ džiau pul­da­mas.

– Po Kau­ne pra­leis­tų me­ tų „Žal­gi­rio“ klu­bo sir­ga­liai ir ko­man­dos sa­vi­nin­kas Vla­di­mi­ ras Ro­ma­no­vas ne kar­tą yra už­ si­mi­nęs, kad ne­lai­ko ta­vęs le­ gio­nie­riu­mi. Ar Mar­ko ga­lė­tų Kau­ną va­din­ti ant­rai­siais sa­vo na­mais?

– Be iš­ly­gų. Su Kau­nu ma­ne sie­ja la­bai stip­rus ry­šys. Čia su­si­pa­ži­nau su dau­gy­be žmo­nių, ku­rie ga­liau­ siai ta­po nuo­sta­biais ma­no drau­ gais. Ma­no pa­žin­čių ra­tas Lie­tu­vo­je la­bai iš­si­plė­tė. Čia gy­ve­nu vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą ir tu­riu dau­gy­bę bi­čiu­lių

už krep­ši­nio aikš­te­lės ri­bų. Žais­da­ mas „Žal­gi­ry­je“ jau­čiuo­si lai­min­ gas. Ži­nau, kad tą aki­mir­ką, kai rei­kės at­si­svei­kin­ti su šiuo mies­tu, man bus la­bai sun­ku. Il­gė­siuo­si sa­ vo ko­man­dos drau­gų, tre­ne­rių, per­ so­na­lo, čia tvy­ro­ju­sios at­mos­fe­ros.

Nea­be­jo­ju, kad Kau­ne pa­lik­siu da­ le­lę sa­vo šir­dies.

– Ar šei­ma taip pat su ta­vi­mi Lie­tu­vo­je?

– Taip, ki­taip sa­vo gy­ve­ni­mo neį­si­ vaiz­duo­ju. Kai šei­ma yra ša­lia, man daug leng­viau su­si­kaup­ti dar­bui.

Ir anks­čiau ži­no­jo­ me, kad esa­me ne­ blo­gų vy­ru­kų kom­ pa­ni­ja, ta­čiau tik šie­met atė­jo lai­kas, kai pra­dė­jo­me žais­ti vi­siš­kai ki­taip.

– „Žal­g i­r iui“ rung­ty­n iau­ jant Kau­no spor­to ha­lė­je iš­ti­ ki­miau­sių ko­man­dos sir­ga­lių tri­bū­no­je daž­nai ma­ty­da­vo­me Kroa­ti­jos vė­lia­vą. Gal ži­nai, kur ji din­go?

– (Šyp­so­si.) O taip, pri­si­me­nu tuos lai­k us. Pri­s i­pa­ž in­s iu, kad man la­bai pa­tik­da­vo ma­ty­ti sa­vo ša­lies vė­lia­vą sir­ga­lių tri­bū­no­je.

Tur­būt ne­pa­sa­ky­siu nie­ko nau­jo, ta­čiau „Žal­gi­rio“ aist­ruo­liai yra nuo­sta­biau­si Eu­ro­po­je. Kiek­vie­ nam krep­ši­nin­kui pa­tik­tų tu­rė­ti to­kį už­nu­ga­rį. Per­si­kė­lus į „Žal­ gi­rio“ are­ną, vė­lia­va kaž­kur pra­ puo­lė, o gal­būt mes jos ne­ma­to­me, nes ir erd­vė čia vi­sai ki­ta. Vie­naip ar ki­taip, jei ka­da nors vė­lia­va šmėkš­te­lės „Žal­gi­rio“ sir­ga­lių sek­ to­riu­je, man bus la­bai sma­gu. No­ riu pa­brėž­ti, kad ne­su iš­skir­ti­nis. „Žal­gi­rio“ ko­man­do­je vi­si esa­me vie­no­dai svar­būs.

– Mar­ko, tu bu­vai va­di­na­mas vie­nu ta­len­tin­giau­sių sa­vo kar­ tos Kroa­ti­jos krep­ši­nin­kų, ta­ čiau nie­ka­da ne­rung­ty­nia­vai NBA ly­go­je. Ar ne­gai­la, kad šios sva­jo­nės, ku­rią tur­būt puo­se­lė­ ja kiek­vie­nas žai­dė­jas, vis dėl­to ne­pa­vy­ko įgy­ven­din­ti?

– Vi­si ma­ži ber­niu­kai, vai­kys­tė­je gai­nio­da­mi oran­ži­nį ka­muo­lį, pa­ gal­vo­ja apie NBA. Aš ne­bu­vau išim­ tis, ta­čiau rei­kia bū­ti rea­lis­tu. Ma­ no po­zi­ci­jos ir ūgio krep­ši­nin­kui iš Eu­ro­pos pra­si­muš­ti į NBA nė­ ra daug šan­sų. Su­si­tai­kiau su tuo ir la­bai džiau­giuo­si, kad Eu­ro­pos krep­ši­ny­je man jau pa­vy­ko pa­lik­ ti pėd­sa­ką.

Užmojai: „Statyba“ stengsis grįžti į LKL.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Vilniaus „Statyba“ nenori užsibūti NKL Balys Šmigelskas

b.smigelskas@diena.lt

Atgimusi Vilniaus „Statyba“ antrą sezoną iš eilės yra tarp Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) favoritų ir puoselėja viltis sugrįžti į elitinį šalies divizioną – Lietuvos krepšinio lygą (LKL).

Po aštuonių NKL turų lygos vicečempionai buvo vienvaldžiai čempionato lyderiai – 7 pergalės ir 1 pralaimėjimas. „Statybos“ vyriausiasis treneris Gintautas Regina tvirtino, kad sėkmingą startą lėmė stabilumas – po praėjusio sezono nesubyrėjęs komandos branduolys, taip pat ūgtelėjęs žaidėjų individualus meistriškumas.

– Treneri, kokie tikslai iškelti komandai? – pradėjome pokalbį su G.Regina.

– Praėjusį sezoną NKL užėmėme an­ trąją vietą, tačiau laimėjome tik šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų rung­ tynių. Įsibėgėjome tik prasidėjus at­ krintamosioms varžyboms, tad vie­ nas iš šio sezono tikslų – pasirodyti sėkmingiau, pagerinti bendrą per­ galių ir pralaimėjimų balansą.

– Viskas priklauso nuo to, ką va­ dinsime patyrusiu. Dauguma žai­ dėjų jaunimo rinktinėse buvo ly­ deriai, matė šilto ir šalto, tad jau yra užgrūdinti. Patyrę krepšinin­ kai visada praverčia – tiek aikšte­ lėje, tiek už jos ribų. Vis dėlto klu­ bas koncentruojasi į jaunimą ir tai mane džiugina. Daugumą krepši­ ninkų gerai pažįstu, su kai kuriais dirbau bemaž dešimtmetį.

– „Statybos“ branduolį suda­ ro jaunimas, nemažai vaikinų žaidė šalies rinktinėse ar vis dar yra jų nariai. Esate išaugi­ nęs ne vieną krepšinio žvaigž­ dę. Galbūt norėjote turėti ko­ mandoje daugiau patyrusių krepšininkų?

– Akcentuojate techninį žaidė­ jų pasiruošimą. Ar tai reiškia, kad mažiau dėmesio skiria­ te Lietuvoje ypač vertinamam komandiniam žaidimui?

– Individualaus meistriškumo ug­ dymas – krepšinio politikos pro­ blema. Sporto mokyklos suinte­ resuotos siekti greitų rezultatų – sėkmingas pasirodymas moks­ leivių lygoje prideda reitingo taš­ kų, o tai vėliau teigiamai atsilie­ pia ir finansiškai. Sporto mokyklos nesuinteresuotos ugdyti individu­ aliai stiprių žaidėjų, nes tam pa­ prasčiausiai nėra laiko. Vadovau­ juosi principu, kad 12–16 metų moksleiviai turi koncentruotis to­ bulinti asmeninius įgūdžius. Esu už komandinį krepšinį, tačiau jį turi žaisti individualiai stiprūs krepšininkai. Komandinės per­ galės raškomos jaunių amžiuje – tuomet, kai žaidėjai subręsta.

Koziris: vyriausiasis treneris G.Regina – kietos gynybos šalininkas.

– Kokią krepšinio filosofiją diegiate treniruodamas „Sta­ tybos“ krepšinin­ kus?

18

18

šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

sportas

Var­žo­vai „Žal­gi­riui“ že­ria komp­li­men­tus Joa­nas Pla­za ir Kau­no „Žal­gi­ris“ te­be­jo­ja ant bal­to žir­go – ka­ta­lo­no pai­nių tak­ti­nių sche­mų kol kas ne­per­kan­do dar nė vie­nas ti­tu­luo­tas Se­no­jo že­my­no tre­ne­ris: Et­to­re Mes­si­na, Duš­ko Iva­no­vi­čius ir Ser­gio Sca­rio­lo kons­ta­ta­vo, kad „Žal­gi­ris“ šį se­zo­ną – vie­ na stip­riau­sių Eu­ro­ly­gos ko­man­dų.

Ket­vir­to­jo tu­ro rung­ty­nė­se sve­ čiuo­se su Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“ Ok­tay’aus Mah­mu­čio auk­lė­ti­niai su­ge­bė­jo pa­nai­kin­ti net 18 taš­kų de­fi­ci­tą ir šven­tė per­ga­lę 76:64. „Rung­ty­nės Vi­to­ri­jo­je bu­vo keis­ tos. Per pir­mą­ją rung­ty­nių da­lį su­ kly­do­me net 13 kar­tų, ta­čiau su­si­ tvar­dė­me ir ga­liau­siai nu­ga­lė­jo­me.

Tai bu­vo ne­pap­ras­tos svar­bos per­ ga­lė“, – pri­pa­ži­no „Ana­do­lu Efes“ stra­te­gas. „Ži­nau, kad lai­mė­ti kiek­vie­ną dvi­ko­vą yra la­bai sun­kus už­da­vi­nys.

Ne­sus­to­ju tai kar­to­jęs sa­vo auk­lė­ti­ niams kiek­vie­ną die­ną ir kol kas jie tai su­pran­ta. Ži­nau, kad Stam­bu­le mū­sų lau­kia pra­ga­ras, ta­čiau vyk­si­ me lai­mė­ti“, – ža­dė­jo J.Pla­za. „Žal­gi­ris“ su „Ana­do­lu Efes“ iš­ mė­gins jė­gas lapk­ri­čio 9-ąją.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Per­gud­rau­ja vi­sus

Ma­če su Mi­la­no „EA7 Em­po­ rio Ar­ma­ni“ (92:87) iki di­džio­sios per­trau­kos stri­gęs „Žal­gi­ris“ tre­ čia­ja­me kė­li­ny­je pa­si­kei­tė neat­ pa­žįs­ta­mai. J.Pla­zos per per­trau­ką pa­da­ry­tos iš­va­dos pa­si­ro­dė veiks­ min­ges­nės už S.Sca­rio­lo tak­ti­nius su­ma­ny­mus. Ly­giai tą pa­tį re­gė­jo­ me ir per „Žal­gi­rio“ rung­ty­nes Pi­ rė­ju­je bei Vi­to­ri­jo­je.

Ne­pai­sant įspū­din­go star­to, J.Pla­ za iš­lie­ka kuk­lus ir tei­gia, kad džiū­ gau­ti dar ge­ro­kai per anks­ti. Tre­ne­ ris ži­no, ką sa­ko, ir pa­brė­žia, kad net ke­lia­la­pio į „Top 16“ ki­še­nė­je dar nė­ra – trūks­ta dvie­jų per­ga­lių.

Ryš­kiau­si že­my­no stra­te­gai iš­si­ juo­sę gi­ria „Žal­gi­rį“. „Ne­be­jo­ju, kad „Žal­gi­ris“ šie­met ga­li ženg­ti la­bai to­li. Ši ko­man­da tu­ri pui­kų tre­ne­rį, daug ly­gia­ver­čių žai­dė­ jų, nuo­sta­bų mik­rok­li­ma­tą. Šiuo me­tu tai, ko ge­ro, yra vie­na iš tri­jų ge­riau­ sių Eu­ro­ly­gos ko­man­dų“, – pri­pa­ži­no mi­la­nie­čių stra­te­gas S.Sca­rio­lo.

Pa­ty­ręs ita­las pri­pa­ži­no, kad šie­met jam dar ne­te­ko su­si­tik­ti su taip pui­kiai be­si­gi­nan­čiais var­žo­ vais. „Gy­ny­ba – kiek­vie­nos per­ga­ lės vie­na svar­biau­sių su­de­da­mų­jų da­lių. Da­bar „Žal­gi­ris“ gi­na­si be­ ne ge­riau­siai vi­so­je Eu­ro­po­je“, – kal­bė­jo praė­ju­siais me­tais Is­pa­ni­ jos rink­ti­nę ant Eu­ro­pos čem­pio­nų pa­ky­los at­ve­dęs tre­ne­ris. „Žal­gi­rio“ žai­dė­jai taip pat pa­ti­ kė­jo ko­man­dos jė­ga. „Toks pui­kus star­tas yra di­džiau­sias tre­ne­rio ir pui­kią ko­man­dą su­rin­ku­sio klu­bo sa­vi­nin­ko nuo­pel­nas“, – po dvi­ko­

Lie­tu­viui – bi­čiu­lio pa­mo­ka

Blyks­te­lė­jo: „Pa­nat­hi­nai­kos“ le­gio­nie­rius J.Ma­čiu­lis (su kamuoliu)per

dvi­ko­vą su „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ at­ko­vo­jo 10 ka­muo­lių.

vos ta­rė žal­gi­rie­čių ka­pi­to­nas Pau­ lius Jan­kū­nas.

Ruo­šia­si mū­šiui Tur­ki­jo­je

Kau­n o ko­m an­d os pa­d ik­t uo­ tas tem­pas kol kas priim­ti­nas tik gran­dams – Tel Avi­vo „Mac­ca­ bi Elect­rai“ ir „Bar­ce­lo­nai Re­gal“.

Va­kar vė­lai va­ka­re prie šių eki­ pų ga­lė­jo pri­si­jung­ti ir Mask­vos CSKA, ta­čiau Ru­si­jos čem­pio­nai

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

lai­kė la­bai rim­tą eg­za­mi­ną Stam­ bu­le – ko­vė­si su Tur­ki­jos čem­pio­ nu „Be­sik­tas JK“.

C gru­pė­je kau­nie­čiai taip pat tu­ ri rim­tą kon­ku­ren­tą – Stam­bu­ lo „Ana­do­lu Efes“. Prieš ke­lio­nę į abi­pus Bos­fo­ro są­siau­rio įsi­kū­ru­sį di­džiau­sią Tur­ki­jos mies­tą „Žal­gi­ ris“ ga­vo rim­tą sig­na­lą, kad leng­ vo pa­si­vaikš­čio­ji­mo „Si­nan Er­dem Do­me“ are­no­je tik­rai ne­bus.

Da­vi­do Blat­to tre­ni­ruo­ja­ma „Mac­ ca­bi Elect­ra“ sa­voj aikš­tė­je be pa­ si­gai­lė­ji­mo 93:62 su­triuš­ki­no Gdy­ nės „As­se­co Pro­kom“.

Len­ki­jos eki­pai va­do­vau­jan­čiam Kęs­tu­čiui Kem­zū­rai vėl te­ko pri­pa­ žin­ti ge­ro sa­vo drau­go pra­na­šu­mą.

Spe­cia­lis­tui iš Lie­tu­vos D.Blat­to ko­man­dos bu­vo neį­kan­da­mas rie­ šu­tas, kai jis sto­vė­jo prie na­cio­na­ li­nės ko­man­dos vai­ro. Nuo 2009ųjų iki šių me­tų rink­ti­nę tre­ni­ra­vęs K.Kem­zū­ra D.Blat­tui pra­lai­mė­jo vi­sus pen­kis ma­čus. „Da­vi­das vi­sa­da bu­vo ir liks vie­ nu ge­riau­sių ma­no mo­ky­to­jų“, – po dvi­ko­vos Tel Avi­ve kons­ta­ta­ta­ vo K.Kem­zū­ra. Įs­pū­din­gai šis tu­ras su­si­klos­tė bu­ vu­siam žal­gi­rie­čiui Jo­nui Ma­čiu­liui.

Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ marš­ki­nė­

Komentaras

Vladimiras Romanovas „Žalgirio“ klubo savininkas

P

ergalė prieš Milano koman­ dą labai reikalinga. Po tokio varžovų tritaškių lietaus bet kuri ekipa gali sudrebėti, bet ne „Žalgiris“, kuris įrodė, kad yra pajė­ gesnis.

Persilaužimą pavyko pasiekti trečia­ jame kėlinyje, kurį laimėjome 11 taškų persvara. Žalgiriečiai spaudė Italijos ko­ mandą ir kontroliavo žaidimą iki dviko­ vos pabaigos. Manau, kad niekam ne­ kilo abejonių, kas yra tikrieji aikštelės šeimininkai. Sveikinu „Žalgirį“ ir trene­ rį Joaną Plazą pasiekus puikią pergalę.

Mes arijų vaikai, mums padeda dievai.

Re­zul­ta­tai A gru­pė

Mad­r i­do „Real“–Kantu „Ma­poo­ro“ 80:66 (18:12, 23:14, 22:22, 18:17). Stam­ bu­lo „Fe­ner­b ah­çe Ül­ker“–Atėnų „Pa­nat­h i­nai­kos“ 73:64 (19:17, 23:12, 16:12, 15:23).

B gru­pė

Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“–Gdynės „As­se­co Pro­kom“ 93:62 (27:13, 23:17, 22:17, 21:15). Ma­la­gos „Uni­ca­ ja“–Berlyno AL­BA 67:62 (22:16, 7:18, 18:9, 20:19).

C gru­pė

Vi­to­r i­jos „Ca­ja La­bo­ral“–Stambulo „Ana­do­lu Efes“ 64:76 (19:15, 29:15, 7:22, 9:24).

D gru­pė

„Bar­ce­lo­na Re­gal“–Belgrado „Par­ ti­zan mt:s“ 85:82 (23:15, 14:22, 30:18, 18:27).

lius vil­kin­tis puo­lė­jas sa­vo eki­po­je bu­vo pa­ts re­zul­ta­ty­viau­sias, ta­čiau Grai­ki­jos at­sto­vai sve­čiuo­se 64:73 neat­si­lai­kė prieš daug am­bi­ci­jų šie­ met tu­rin­tį Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“. Lie­tu­vis per 28 mi­nu­tes įme­ tė 14 taš­kų (4/7 dvi­taš­kių, 1/5 tri­taš­ kių), su­grie­bė 10 at­šo­ku­sių ka­muo­lių ir su­rin­ko 14 nau­din­gu­mo ba­lų.

Vilniaus „Statyba“ nenori užsibūti NKL – Esu geležinės gynybos 17 šalininkas. Viskas pra­ sideda nuo sunkaus ir juodo dar­

bo gynyboje. Sėkmingai atlikus šį elementą, atsiveria nauji horizon­ tai puolant. Žaidėjai įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, o nuolatinis spaudimas varžovus varo į neviltį.

Tai akcentuojame su asistentu Min­ daugu Budzinausku.

– Koks yra NKL pirmenybių lygis? Sutinkate, kad čia komandos labiau išalkusios, žaidėjai nori parodyti save, užsirekomenduoti?

– Šioje lygoje rungtyniauja dviejų tipų krepšininkai. Pirmieji – jauni, ištroškę pergalių, siekiantys įrody­ ti savo vertę. Kitai grupei priklauso krepšininkai, kurių karjera krypsta saulėlydžio link. Pastarieji sau nebe­ kelia ypatingų tikslų. Bendras čem­ pionato lygis yra išties aukštas.

Vilniaus „Statyba“ Žaidėjas

Giedrius Marčiukaitis Tomas Galeckas Ovidijus Varanauskas Tadas Rinkūnas Martynas Paliukėnas Tautvydas Žioba Karolis Brusokas Darius Tarvydas Lukas Kazlauskas Kostas Jonuška Vitalijus Lukša Alvydas Žarskus Vyriausiasis treneris Gintautas Regina

– Ar NKL lyderiai būtų pajėgūs konkuruoti ne tik su LKL autsaidere „Palanga“?

– Manau, kad taip. Ne tik su „Pa­ langa“ ar Vilniaus „Sakalais“, ta­ čiau su 4–5 LKL komandomis. Pa­ pildžius mūsų gretas vienu kitu krepšininku, galėtume būti rimta

Ūgis

Pozicija

196 cm 183 cm 187 cm 195 cm 190 cm 200 cm 201 cm 199 cm 186 cm 195 cm 206 cm 207 cm

gynėjas gynėjas gynėjas gynėjas gynėjas puolėjas puolėjas puolėjas gynėjas gynėjas vidurio puolėjas vidurio puolėjas

ir konkurencinga ekipa LKL čem­ pionate jau dabar.

– Sunkmetį jaučia kitos Vilniaus komandos – „Lietuvos rytas“, „Sakalai“. Ar „Statybos“ neslegia finansinės problemos?

Stabilumas: po praėjusio sezono NKL vicečempionai išsaugojo koman-

dos branduolį.

– Klubas pareigingai vykdo vi­ sus įsipareigojimus. Su žaidėjais atsiskaitoma laiku ir tai maty­

Gedimino Bartuškos nuotr.

ti per treniruotes – krepšinin­ kai dirba noriai, pozityviai nu­ siteikę.

19

ŠeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

Su D.Craigu dirbusiems lietuvių aktoriams liko tik patys geriausi prisiminimai.

21p.

Poe­zi­jos prin­cesė su žu­vim ir le­li­jom Ku­pe­ta gar­ba­notų va­ri­nių plaukų, pail­ gas vei­das, plo­nos lūpos, švie­si oda – Indrė Va­lan­ti­naitė at­ro­do lyg pa­va­ sa­rio prin­cesė, iš Sand­ro Bot­ti­cel­li pa­veiks­lo nu­žen­ gu­si į ru­dens ap­ gaub­tas Vil­niaus gat­ves. Poetė, dai­ ni­ninkė, ke­liau­to­ja, žur­na­listė – jos gy­ ve­ni­mo ke­lias le­kia lyg trau­ki­nys, ku­rio kiek­vie­na­me va­go­ ne – skir­tin­ga veik­la.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Įvai­rovė

Šį spalį už per­nai iš­leistą poe­zi­jos knygą „Apie meilę ir ki­tus žvėris“ tarp­tau­ti­nia­me li­te­ratū­ros fes­ti­va­ ly­je „Poe­ti­nis Drus­ki­ninkų ru­duo“ 28 metų I.Va­lan­ti­nai­tei bu­vo įteik­ta Jau­no­jo jot­vin­gio pre­mi­ja.

Ji dir­ba žur­na­lis­te, kaip sa­ko, nuo 12 klasės. Ta­da pir­mie­ji jos straips­niai bu­vo išs­paus­din­ti „Kau­no die­no­ je“. „Man vi­sa­da pa­ti­ko ra­šy­ti. Pa­ti­ ko bend­rau­ti su žmonė­mis. Norė­jo­ si su ki­tais pa­si­da­ly­ti in­for­ma­ci­ja. Tu esi til­tas tarp ži­nutės ir žmo­nių“, – dėstė Indrė. Pas­ta­ruo­ju me­tu ji ku­ ria ir ve­da kultū­ros laidą in­ter­ne­tinė­ je te­le­vi­zi­jo­je „Pen­ki TV“.

Vil­niaus uni­ver­si­te­te I.Va­lan­ ti­naitė baigė kultū­ros po­li­ti­kos ir va­dy­bos ba­ka­lau­ro stu­di­jas, o Vil­ niaus dailės aka­de­mi­jo­je – tas pa­ čias ma­gist­ro stu­di­jas.

Kar­tais ją grau­žia ne­ri­mas: „Ma­ nau, kad dar ka­da nors im­siu ir už­ dai­nuo­siu.“ Jos ma­ma ir mo­čiutė – mu­zi­kos mo­ky­to­jos. Mu­zi­ka ją su­pa nuo ta­da, kai tik at­si­ra­do mo­ti­nos įsčio­se. „Vie­na did­žiau­sių ma­no ais­ trų, vie­nas ma­ne la­biau­siai įkve­pian­ čių da­lykų yra mu­zi­ ka“, – sakė Indrė.

20

Eilė­raš­tis: „Nie­ka­da ne­sku­bu, ra­šau la­bai re­tai. Pa­vyzd­žiui, per me­tus pa­ra­šau pen­kis, sep­ty­nis, de­šimt eilė­raš­čių. Mąstau vaiz­dais, ku­riuos įvel­

ku į poe­zi­jos dra­bužį. Vaiz­duotė­je ma­tau filmą ir tie­siog jį ap­ra­šau“, – sa­vo ei­lių at­si­ra­dimą api­būdi­no I.Va­lan­ti­naitė.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

20

ŠeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

Se­se­rys: at­ro­do, lyg Indrė būtų nu­žen­gu­si iš italų anks­ty­vo­jo re­ne­san­so Flo­ren­ci­jos dailės mo­kyk­los ta­py­to­jo S.Bot­ti­cel­li dro­bių, – ji to­kia pa­na­ši į jo nu­ta­py­tas mo­te­ris va­ri­niais plau­kais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Poe­zi­jos prin­cesė su žu­vim ir le­li­jom Ji ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kas 19 jai svar­biau, – mu­zi­ ka ar poe­zi­ja. Vis­kas vyks­ta eta­

pais. Ne­ra­šai, tai, būda­vo, dai­nuo­ ji. Ne­dai­nuo­ji – ta­da ra­šai.

Kom­po­zi­to­riaus Gied­riaus Kup­ re­vi­čiaus pro­jek­tas jai at­vėrė ke­lią į fes­ti­valį „Kau­nas Jazz“. Ki­ta­me pro­ jek­te pa­si­rodė su „dan­gie­čiu“ Jo­nu Če­pu­liu. Indrė bran­gi­na vaid­me­nis, ku­riuos at­li­ko G.Kup­re­vi­čiaus miu­ zik­le „Ug­nies med­žioklė su va­ro­vais“ (Mo­ni­ka) ir Ro­ko Ra­dze­vi­čiaus ro­ko ope­ro­je „Saulė žemė­je“ (Saulė).

Dau­gia­veidė

Kaip sa­vy­je su­tal­pin­ti tiek daug veik­los – tiek veidų? „Čia – ne vei­dai, o tie­siog veik­los ir domė­ji­mo­si sri­tys. Taip, tu­riu to­ kį po­mėgį – kuo dau­giau pa­ma­ty­ti, pa­tir­ti, pa­jaus­ti, ap­rėpti. Taip įdo­ miau gy­ven­ti, nes sa­vi­raiš­kos įvai­ rovė pra­tur­ti­na“, – ma­no Indrė.

Jos gy­ve­ni­mas tie­sio­giai su­si­ jęs su me­nais, kūry­ba. Kaip žur­ na­listė ji kal­bi­na ki­tus ku­rian­čius žmo­nes, kai ku­rių dar­bais ža­vi­si nuo paaug­lystės. Tad jai šie su­si­ti­ ki­mai ir pa­žin­tys – di­delė kas­dienė do­va­na ir at­sa­ko­mybė kuo raiš­kiau ir taik­liau at­skleis­ti tų me­ni­ninkų as­me­ny­bes.

Ar mer­gi­na ne­pa­vargs­ta vi­sur bėgda­ma, lėkda­ma, vi­sur da­ly­vau­ da­ma? Ne. Da­bar – toks jos gy­ve­ ni­mo eta­pas. Ir skubė­ji­mo, lėki­mo eta­pe ji įžvel­gia ža­ve­sio. „Ža­vu, kad per dieną tiek vis­ko nu­tin­ka, tiek vis­ko pa­ti­riu. Tai prii­mu kaip li­ki­ mo do­vaną“, – sakė Indrė.

Fil­mas

„Kaž­kas yra pa­sakęs, kad il­ge­sys be prie­žas­ties jau sa­vai­me yra poe­zi­ja.

Man poe­zi­ja – tai būdas su­si­tai­ky­

ti su pa­sau­liu, priim­ti jį tokį, koks yra. Al­che­mi­ja, pa­de­dan­ti liū­desį ir il­gesį pa­vers­ti eilė­raš­čiu, – api­ būdi­no Indrė. – Reak­ci­jos į ap­linką, įvy­kius – ar jie būtų pa­sau­li­niai, ar vi­siš­kai as­me­niš­ki – vi­sa tai anks­ čiau ar vėliau su­te­ka į ei­les.“ Ji ne­ga­li pa­sa­ky­ti, ku­riuo metų lai­ku – ru­denį ar pa­va­sarį, ku­riuo pa­ros me­tu – naktį ar ankstų rytą – ge­riau­sia ra­šy­ti. Vis­kas pri­klau­ so nuo jos vi­di­nių se­zonų. Tai, kas vyks­ta už lan­go, poe­zi­jai at­si­ras­ti ne­tu­ri įta­kos.

Vi­di­nių se­zonų virsmą pa­kurs­ to meilė, ap­lin­ka, emo­ci­jos, su­tik­ti žmonės, įvy­kiai – vi­sa, kas ją su­pa. „Nie­ka­da ne­sku­bu, ra­šau la­bai re­tai. Pa­vyzd­žiui, per me­tus pa­ra­ šau pen­kis, sep­ty­nis, de­šimt eilė­ raš­čių. Mąstau vaiz­dais, ku­riuos įvel­ku į poe­zi­jos dra­bužį. Vaiz­ duotė­je ma­tau filmą ir tie­siog jį ap­ ra­šau“, – sa­vo ei­lių at­si­ra­dimą api­ būdi­no I.Va­lan­ti­naitė.

Poe­tas Kęstu­tis Na­va­kas ele­gan­ tiš­kai iro­ni­za­vo: „I.Va­lan­ti­naitės poe­zi­ja, kaip pa­sa­kytų Alfonsas Ny­ka-Ni­liū­nas, yra ties kaž­ko­ kia pa­vo­jin­ga ri­ba. Vie­no­je šios ri­ bos pusė­je lie­ka pa­ts Ny­ka su vi­sais apaš­ta­lais, ki­to­je pra­si­de­da spal­vo­ tas prin­ce­sių pa­sau­lis iki lėlės Bar­ bės im­ti­nai.“ Krau­jas

Ji la­bai pa­na­ši į XV a. italų anks­ ty­vo­jo re­ne­san­so Flo­ren­ci­jos dai­ lės mo­kyk­los ta­py­to­jo S.Bot­ti­cel­li drobė­se „Pa­va­sa­ris“, „Ve­ne­ros gi­ mi­mas“ įam­žin­tas mo­te­ris va­ri­niais plau­kais. At­ro­do, lyg ant grin­di­nio ša­lia Šv. Onos baž­ny­čios ji nu­žengė tie­siai iš S.Bot­ti­ce­lli pa­veikslų.

Indrė daž­nai su­lau­kia to­kių pa­ly­ gi­nimų. Kar­tais mer­giną jie pri­ver­

čia pa­si­jus­ti ne­jau­kiai – juk gy­ve­ ni čia ir da­bar, šiuo lai­ku. Ir stai­ga – nu­žen­gu­si iš pa­veiks­lo, nu­ta­py­to prie­š dau­giau kaip 500 metų. „Jau­čiuo­si, tar­si ma­no sie­la būtų se­na. Nuo vai­kystės jau­čiu ir ma­tau kiek jaut­riau nei ki­ti, tu­riu stip­rią in­tui­ciją, užuod­žiu žmo­nes kaip šuo“, – sakė Indrė.

O gal ku­ri nors jos gi­minės ša­ka at­si­drie­kia į šiuos lai­kus iš Ita­li­jos, Flo­ren­ci­jos?

Mūsų vi­suo­menė­je ga­jus ste­reo­ti­pas, kad ra­šy­to­ja ne­ga­li bū­ ti gra­ži, – pri­va­lo būti pri­slėgta skaus­mo ir į pa­saulį žvelg­ti kan­ čios išk­reip­tu vei­du.

Mer­gi­na at­skleidė – jos gys­lo­ mis te­ka lie­tu­vių, lenkų, rusų, žy­ dų, gru­zinų krau­jas: „Mar­ma­las.

Ma­no tėvas ne­tu­ri nė la­šo lie­tu­ viš­ko krau­jo. Jis iš vis­ko su­kli­juo­ tas, su­ran­kio­tas.“ Ren­gi­niuo­se, va­karė­liuo­se ji iš­ sis­ki­ria pui­kiai su­de­rin­ta ap­ran­ ga. Ji vi­sa­da at­ro­do pa­si­puo­šu­si.

Vi­sa­da gra­ži. Vi­sa­da ge­ros nuo­tai­ kos. Ta­čiau mūsų vi­suo­menė­je ga­ jus ste­reo­ti­pas, kad ra­šy­to­ja ne­ga­li būti gra­ži, – pri­va­lo būti pri­slėgta skaus­mo ir į pa­saulį žvelg­ti kan­čios išk­reip­tu vei­du. Ir, Die­ve gink, ne­ turė­ti ge­ros su­knelės. Čekų ra­šy­to­jas Mi­la­nas Kun­ de­ra yra pa­sakęs: „Gra­žios mo­te­ rys yra ne­ma­to­mos.“ Ką jis turė­ jo ome­ny­je? Ar tai, kad ma­to­me

tik mo­ters išorę, už jos „už­kim­ba­ me“ ir neieš­ko­me gi­liau – ne­ma­to­ me žmo­gaus?

Ry­tas

Indrė – vy­tu­rys. Ji ei­na anks­ ti mie­go­ti ir ke­lia­si anks­ti. Jai pa­ tin­ka švie­ži, skaistūs ry­tai. Ry­tas – tai lau­ki­mo me­tas, kas nau­jo ir gra­žaus nu­tiks šian­dien. Ji vi­sa­da po ran­ka tu­ri darbų sąrašą ir jau­čia di­delį ma­lo­numą, uždė­da­ma pliu­ są, – tas dar­bas jau at­lik­tas. Kuo tas sąra­šas il­ges­nis, tuo la­biau juo džiau­gia­si rytą at­si­kėlu­si.

De­ja, Ho­ra­ci­jaus po­sa­kis „Car­pe diem“ („Skink dieną“) ją bau­gi­na.

Net ir tie, ku­rie sa­ko, kad šią dieną gy­ve­na lyg pa­sku­tinę, iš tikrųjų tik sten­gia­si taip gy­ven­ti. Ki­taip su­ degtų. At­si­durtų ties ri­ba, kai tu­ri vaikš­čio­ti pei­lio aš­me­ni­mis. „Šį po­sakį iš­gy­ven­ti šim­tu pro­ centų ga­li tik vie­ne­tai iš­rinktųjų, – ma­no I.Va­lan­ti­naitė. – Jie su­de­ga ir anks­ti išei­na, kaip Ser­ge­jus Je­se­ ni­nas ar Kur­tas Co­bai­nas. Kar­tais pa­gal­vo­ju, kad esu per daug nor­ ma­li kaip me­ni­ninkė.“ Poe­zi­jai ji neieš­ko dirb­ti­nio sti­ mu­lia­to­riaus – re­tai ją pa­ma­ty­ si su tau­re vy­no ran­ko­je, o rūky­ti net ne­bandė, nors mo­kyk­los lai­kais dai­na­vo pank­ro­ko grupė­se. „I.Va­lan­ti­naitė yra vi­siš­kas sve­ timkū­nis šian­dienės poe­zi­jos kon­ teks­te, XVI a. jai būtų pa­ts tas. O tai, kad ji su­ge­ba kur­ti XVI a. ir vi­sus ki­ tus jai pa­klūstan­čius am­žius hic et nunc, nu­si­pel­no mažų ma­žiau­siai ink­vi­zi­ci­jos lau­žo“, – to­liau dėstė mer­gi­nos ko­le­ga K.Na­va­kas.

Ta­čiau šią ele­gan­tišką iro­niją rei­ kia su­pras­ti tei­sin­gai – tai poe­zi­jos džen­tel­me­no komp­li­men­tai ža­via­ jai prin­ce­sei.

Įkvėpi­mas

Jis yra vi­sur. Juo ga­li būti bet kas.

Tie pa­tys vei­dai, tie pa­tys žmonės, tik galbūt KI­TAIP pa­ma­ty­ti. Net ankstų rytą su­tiktą kiem­sargį, pro šalį bėgan­čią katę ga­li pa­ma­ty­ti KI­ TAIP. Kur­ti įkve­pia ke­lionės, ša­lys, mies­tai, me­no kūri­niai. „Jie būna tik im­pul­sas. Tu viską per­lei­di per sa­ve“, – pa­tiks­li­no Indrė.

Vie­nas did­žiau­sių ma­lo­numų ir vie­nos ver­tin­giau­sių in­ves­ti­cijų, anot pa­šne­kovės, – ke­lionės. Jos pra­ple­čia aki­ratį, na­mo grįžti su nau­jo­mis jėgo­mis, per dieną pa­da­ rai tiek, kiek anks­čiau per sa­vaitę.

Ke­lis eilė­raš­čius įkvėpė Eu­ro­pos mies­tai: Vie­na, Ve­ne­ci­ja, Pa­ry­žius.

Jiems skir­tos eilės su­gulė į pirmą­ ją knygą „Žu­vim ir le­li­jom“ (2006 m.). „Ve­ne­ci­jos gon­do­los – tik at­ ri­bu­tai. Esmė, kaip ta­me mies­te jau­tie­si. Ve­ne­ci­jo­je jau­čiau­si ge­rai.

Vi­sa­da ke­lionė­se mėgstu pa­žin­ti ša­lies gamtą, kultūrą, vie­tos žmo­ nes, su jais pa­bend­rau­ti. No­riu pa­ ska­nau­ti kuo dau­giau tos ša­lies pa­ tie­kalų“, – var­di­jo poetė.

Ji ap­lankė In­diją, Tai­landą, Kam­ bodžą, In­do­ne­ziją. Bu­vo net tra­ di­ci­ja – vos Lie­tu­vo­je at­šąla, ji su bi­čiu­liais su­si­krau­na kup­ri­nes, leid­žia­si į ku­rią nors šalį ir mėne­ sį po ją ke­liau­ja.

Koks Azi­jos ša­lių sko­nis ir kva­ pas? „Vi­soks. Būtent tas ki­to­niš­ ku­mas ir trau­kia – no­ri­si jį pa­žin­ ti. Pa­čius did­žiau­sius kont­ras­tus te­ko pa­tir­ti būtent to­se ša­ly­se“, – kalbė­jo I.Va­lan­ti­naitė.

Ta­čiau ji dar ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kad ta ar ki­ta ša­lis – tai jos sie­los ša­lis.

Už­tat tu­ri ar­ti­mus sie­los žmo­nes.

Tai – tie pa­tys žmonės, ly­din­tys ir to­limų ša­lių ke­liuo­se, ir kas­die­ nybė­je.

21

ŠeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

L.Po­be­do­nos­ce­vas ta­ba­ku vai­ši­no pa­tį Bondą Ką tik Lie­tu­vo­je įvy­ko nau­jo­jo bon­dia­dos fil­mo „007 ope­ra­ci­ja „Sky­fall“ su Da­nie­liu Crai­gu prem­je­ra. Daug kur ma­to­mos fil­mo rek­la­mos pri­minė, kad šis Džeim­sas Bon­das prie­š ke­letą metų viešė­jo Lie­tu­vo­je. bu­vo fil­muo­ja­mi iš įvai­rių pu­sių – klūpėji­mo sce­na bu­vo fil­muo­ja­ma tris pa­ras. „Jau ne­be­galė­jau iškęs­ti, tad prie ke­lių man net ant­ke­lius ri­šo“, – pa­sa­ko­jo S.Rač­kys.

Ta­čiau taip ar­ti ša­lia Ho­li­vu­do gar­se­nybės buvęs S.Rač­kys ne­pri­ si­minė jo­kio po­kal­bio su D.Crai­gu. „Ne­mo­ku taip ge­rai anglų kal­ bos, tad ne­daug te­bend­ra­vo­me.

Per fil­ma­vi­mus po sce­nos būda­ vo per­traukėlės ir vi­si bėgda­vo į sa­vo va­gonė­lius. D.Crai­gas bu­vo ap­sup­tas sa­vo ap­sau­gi­nių. Ke­liais žod­žiais tik per fil­ma­vi­mo už­da­ ry­mo va­karėlį per­si­metė­me. Jis man pa­li­ko la­bai gerą įspūdį. Tik­ ra tie­sa, kad kuo di­desnė žvaigždė, tuo pa­pras­tes­nis žmo­gus. Jis tik­ ras pro­fe­sio­na­las. Jam fil­muo­tis to­se pelkė­se tiek daug dienų, kai taip šal­ta ir ap­si­niaukę, bu­vo tik­rai sun­ku“, – šyp­telė­jo S.Rač­kys.

Jis įsi­ti­kinęs, kad būtent D.Crai­ go kas­die­niš­ku­mas, pa­pras­tu­mas ir pa­dėjo jam už­kop­ti į to­kias aukš­ tu­mas.

Su­si­pa­žinęs su D.Crai­gu S.Rač­kys ty­čia pa­si­žiūrė­jo filmų, ku­riuo­se jis vai­di­na. Tarp jų ir pir­mo­sios bon­ dia­dos juos­tos su D.Crai­gu, ir fil­ mai, ku­riuo­se ak­to­rius vai­di­no iki tol. „Man fil­mai apie Bondą nuo­ bo­do­ki, D.Crai­gas la­biau ti­ko ki­ tuo­se fil­muo­se. Kaip Bon­das jis gal kiek per rim­tas, – sakė S.Rač­kys. – D.Crai­gas la­bai vy­riš­kas, la­bai rim­ tas ir fil­muo­se, ir gy­ve­ni­me. Tik­rai jo ne­pa­va­din­tum plevė­sa. Ne­tu­ri jis

Gra­žių žod­žių fil­mo „007 ope­ra­ci­ja „Sky­fall“ žvaigž­dei ne­gailė­jo ir ak­ to­rius Leo­nar­das Po­be­do­nos­ce­vas.

Jis su D.Crai­gu dir­bo apie dvi­de­ šimt dienų, fil­ma­vo­si to­se pa­čio­se sce­no­se. Todėl L.Po­be­do­nos­ce­vas, ko ge­ro, dau­giau­sia iš lie­tu­vių ak­ to­rių pri­si­lietė prie Ho­li­vu­do gar­ se­ny­bių dar­bo.

Dar­bas: mūsų ša­ly­je D.Crai­gas fil­ma­vo­si re­ži­sie­riaus E.Zwic­ko fil­me „Pa­sip­rie­ši­ni­mas“.

Kad­ras iš fil­mo

Zi­ta Voi­tiu­le­vi­čiūtė

z.voitiuleviciute@diena.lt

Įsi­minė lie­tu­viš­kas oras

Mūsų ša­ly­je D.Crai­gas fil­ma­vo­si re­ži­sie­riaus Ed­war­do Zwic­ko fil­me „Pa­sip­rie­ši­ni­mas“. Tai bu­vo uni­ka­ li pro­ga lie­tu­vių ak­to­riams kri­tiš­kai įver­tin­ti, kas yra Ho­li­vu­do žvaigž­ dės – ar tik va­dy­bi­ninkų iš­po­pu­lia­ rin­ti žmonės, ar vis dėlto neei­linės as­me­nybės.

Fil­mo „Pa­sip­rie­ši­ni­mas“ siu­že­ tas re­mia­si pro­fe­sorės Ne­cha­mos Tec kny­ga „De­fian­ce: The Biels­ ki Par­ti­sans“, pa­sa­ko­jan­čia apie bro­lius Biels­kius. Ant­ro­jo pa­sau­li­ nio ka­ro me­tais bėgda­mi nuo ho­ lo­kaus­to jie ap­si­gy­ve­no Bal­ta­ru­si­ jos miš­kuo­se, o vėliau su­būrė žydų par­ti­zanų bend­ruo­menę. Jie iš­ gelbė­jo dau­giau nei 1000 jų tėvy­ nai­nių.

Kal­ba­ma, kad pa­ly­gin­ti ne­di­de­ lio biud­že­to fil­me D.Crai­gas su­ti­ko vai­din­ti tik dėl as­me­ninės pa­žin­ ties su E.Zwic­ku ir dėl fil­mo te­ mos. Šis pa­si­ry­ži­mas ak­to­riui kai­ na­vo ne­ma­žai kan­čių – apie jas yra kalbėję ir su juo vai­dinę ak­to­riai, ir jis pa­ts.

D.Crai­gas Lie­tu­vo­je fil­ma­vo­si 2008 m. ru­denį. Jis sakė, kad mū­ sų ša­lies oro sąly­gos la­bai pa­dėjo tik­ro­viš­kai su­vai­din­ti tik­rais fak­ tais pa­remtą is­to­riją. „Bu­vo šal­ta. Bu­vo šla­pia. Bu­ vo ap­gailė­ti­na. Ap­lin­ka nea­be­jo­ ti­nai turė­jo did­žiulę įtaką mums pa­tiems ir mūsų veiks­mams, vai­

dy­bai“, – prie­š ket­ve­rius me­tus D.Craigą ci­ta­vo ži­niask­lai­da.

Iš Bon­do par­ti­za­nu tapęs D.Crai­ gas Lie­tu­vo­je ne­bu­vo aikš­tin­gas.

Tai pa­tvir­ti­no ir lie­tu­vių ak­to­riai, kar­tu su juo vai­dinę fil­me „Pa­sip­ rie­ši­ni­mas“.

Si­gi­tas Rač­kys:

D.Crai­gas la­bai vy­riš­ kas, la­bai rim­tas ir fil­ muo­se, ir gy­ve­ni­me.

Tik­rai jo ne­pa­va­din­ tum plevė­sa.

Te­ko tris pa­ras klūpėti

Ak­to­riaus Si­gi­to Rač­kio he­ro­jus jau ant­rąją juos­tos mi­nutę ga­vo kulką į galvą. Fil­me jis klūpėjo prie ak­to­ riaus D.Crai­go ke­lių ir meldė pa­si­ gailė­ti. Ak­to­riui tai bu­vo trum­pas, bet įsi­min­ti­nas vaid­muo.

Da­bar ak­to­rius la­biau­siai pri­si­ me­na, koks il­gas ir net skaus­min­ gas jam bu­vo klūpėji­mas. Ak­to­riai

Įspūdis: L.Po­be­do­nos­ce­vas pri­si­minė, kad D.Crai­gas fil­muo­da­ma­sis

Lie­tu­vo­je at­rodė pri­slėgtas.

tų vel­niukų aky­se kaip Sea­nas Con­ ne­ris ar Ro­ge­ris Moo­ras. D.Crai­go gro­žis ne­sal­dus, bet jis la­bai fo­to­ge­ niš­kas ir pro­fe­sio­na­lus ak­to­rius.“ Jo­kio aikš­tin­gu­mo

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Fil­me „Pa­sip­rie­ši­ni­mas“ fil­ma­ vo­si ne tik D.Crai­gas, bet ir Lie­vas Schrei­be­ris, „Bi­lio Elio­to“ žvaigždė Ja­mie Bel­las bei ki­tos gar­se­nybės. „D.Crai­gas la­bai drau­g iš­kas žmo­gus. Nie­ka­da ne­bu­vo, kad bū­ tų pa­rodęs, jog yra bent kuo nors vir­šes­nis už ki­tus. Gal jo va­gonė­lis ir bu­vo kiek ge­res­nis, bet į fil­ma­ vi­mus jis at­vyk­da­vo taip pat anks­ ti kaip ir mes, o iš­vyk­da­vo taip pat vėlai. Man at­ro­do, kad ir mais­tas Ho­li­vu­do ak­to­riams bu­vo toks pat kaip ir mums, lie­tu­viams“, – pa­sa­ ko­jo L.Po­be­do­nos­ce­vas.

Leo­nar­das pri­si­minė ke­letą as­ me­niškų aki­mirkų iš D.Crai­go gy­ ve­ni­mo, apie ku­rias iki tol ne­daug kam bu­vo pa­sa­kojęs. Ka­dan­gi da­ bar tai praei­tis, L.Po­be­do­nos­ce­ vas at­skleidė, kad per fil­ma­vi­mus D.Crai­gas iš­gy­ve­no ir as­me­ninę dramą. „Bu­vo šal­tas ru­duo. Ta­čiau ne­ ma­nau, kad D.Crai­gui bu­vo šal­ ta tik dėl to. Tuo me­tu rūky­da­vau pa­ties su­si­suk­tas ci­ga­re­tes. Kartą ir D.Crai­gas pa­prašė, kad jam su­ suk­čiau. Parūkė­me. Šiaip jis nerū­ ky­da­vo, bet per fil­ma­vi­mus pra­šė, ir ne kartą. At­rodė pri­slėgtas. Man at­ro­do, kad jis tuo me­tu py­ko­si su sa­vo pa­ne­le – ne tik todėl, kad jam bu­vo šal­ta, rūky­ti norė­jo“, – pa­sa­ ko­jo L.Po­be­do­nos­ce­vas. „Kai sėdi su ši­tais žmonė­mis nuo ry­to iki va­ka­ro, dar la­biau įsi­ti­ki­ ni tie­sa, kad ta­len­tingų ir pro­tingų žmo­nių bruo­žas – pa­pras­tu­mas.

Tik ne­ta­len­tin­gi žmonės būna pa­ si­pūtę. Ne­ži­nau, ar aš, būda­mas ak­ to­rius, ga­liu ver­tin­ti ko­legų vai­dybą, bet man D.Crai­gas at­ro­do ge­ras ak­ to­rius, kaip ir ge­ras, tik­ras žmo­gus, – kalbė­jo L.Po­be­do­nos­ce­vas pri­ si­min­da­mas fil­ma­vi­mus, vy­ku­sius prie­š ket­ve­rius me­tus. – Jis tik­ras pro­fe­sio­na­las. Ma­ža to, kad jis kaip ak­to­rius ne­mik­čio­ja ir neuž­si­ker­ta.

Jis yra iš­raiš­kin­gas, mo­ka bend­rau­ ti ir tai jį da­ro gar­se­ny­be.“

22

ŠeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

Poilsis: Rio de Žaneire kovotojas neretai lankėsi ir garsiuose Ipanemos bei Kopakabanos

paplūdimiuose.

Brazilai: favelų gyventojai linksmi, draugiški ir paprasti.

Laikas: trys mėnesiai Brazilijoje R.Morkevičiui paliko nuostabių atsiminimų.

Per aja­vas­kos ce­re­mo­ni­ją R.Mor­ke­vi­č „No­rė­čiau gy­ven­ti Rio de Ža­nei­re“, – vos grį­žęs iš Bra­zi­li­jos, kur pra­lei­do dau­giau nei tris mė­ne­sius, į ją jau no­ri su­grįž­ti ži­no­mas Tai­lan­do bok­so ir bu­ši­do ko­vo­to­jas Re­mi­gi­jus Mor­ke­vi­čius.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

João nuo Die­vo

Gatvės: kai kuriose lūšnynų vietose vengia lankytis ir vietiniai.

„No­rė­jau pa­bū­ti su sa­vi­mi, daug ką per­mąs­ty­ti, – pri­si­pa­ži­no po di­ džiau­sią Pie­tų Ame­ri­kos ir penk­tą­ ją pa­sau­ly­je pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių vals­ty­bę vie­nas ke­lia­vęs R.Mor­ke­ vi­čius. – No­rė­jau ap­lan­ky­ti pla­čiai ži­no­mą Aba­dia­ni­ją, ku­ri gar­sė­ ja me­diu­mu João, Rio de Ža­nei­rą, pa­ma­ty­ti gar­siuo­sius Ko­pa­ka­ba­ną, Ipa­ne­mą. Dau­giau nie­ko ne­pla­na­ vau, ke­lia­vau spon­ta­niš­kai.“ Cent­ri­nės Bra­zi­li­jos Aba­dia­ni­jo­s mies­te­ly­je, vie­no gar­siau­sių pa­ sau­lio ste­buk­la­da­rių, me­diu­mų, o kai ku­rių va­di­na­mo šar­la­ta­nu João Te­ixei­ros de Fa­rios, ar­ba Joao nuo Die­vo, bend­ruo­me­nės na­muo­se, R.Mor­ke­vi­čius pla­na­vo pra­leis­ti dvi sa­vai­tes, ta­čiau už­si­bu­vo pu­ sant­ro mė­ne­sio. „Vie­ta, kur pa­ti­ri ra­my­bę, tei­gia­ mą ener­gi­ją, nuo­sta­bių emo­ci­jų, žmo­nių ge­ra­no­riš­ku­mą“, – jį su­ža­ vė­ju­sią Aba­dia­ni­ją gy­rė ko­vo­to­jas.

Jis ne­slė­pė, kad iš pra­džių bu­ vo dve­jo­nių, ar „Dis­co­ve­ry“, ABC ir ki­tų gar­sių te­le­vi­zi­jos ka­na­lų bei dau­ge­lio do­ku­men­ti­nių kny­gų he­

ro­jus, moks­li­nin­kų, re­li­gi­nių bend­ ruo­me­nių, me­di­kų ste­bė­tas Joao nė­ra ap­si­šau­kė­lis, o ten be­si­ren­ kan­tys žmo­nės – ak­to­riai. „Vis dėl­to ma­čiau daug iš­gi­ju­sių žmo­nių. O kiek­vie­nas žmo­gus ga­ li ko­re­guo­ti sa­vo gy­ve­ni­mo tėk­mės ener­gi­ją, ypač jei tuo nuo­šir­džiai ti­ ki. Vi­sa­da ga­li lik­ti sa­vi­mi ir priim­ti spren­di­mus. Ir jei no­ri sveik­ti – sveik, o ten tam su­kur­tos šilt­na­mio są­ly­ gos“, – pri­si­pa­ži­no ten sa­vo 30 me­tų ju­bi­lie­jų su­ti­kęs R.Mor­ke­vi­čius.

Gy­ve­no itin svei­kai

Gi­mi­mo die­ną žmo­gus jau­čia ypa­ tin­gą ener­gi­ją, to­dėl Re­mi­gi­jus ją sten­gė­si pra­leis­ti vie­nas: mau­dė­si po kriok­liu, me­di­ta­vo, kaip ir kas­ dien, bū­da­mas Aba­dia­ni­jo­je, gė­rė kok­tei­lį iš mais­tin­giau­sių ir stip­ riau­sių an­tiok­si­dan­tų – tik Bra­zi­li­ jos miš­kuo­se au­gan­čių uo­gų asa­ji.

Ki­tą die­ną jis su­ren­gė šven­tę, į ku­rią pa­kvie­tė nau­jus pa­žįs­ta­mus.

Juos vai­ši­no tor­tu, vai­siais, šal­ti­nio van­de­niu ir asa­ji sul­ti­mis.

João bend­ruo­me­nė­je ne­ga­li­ma var­to­ti al­ko­ho­lio, žais­ti azar­ti­nių žai­di­mų, spor­tuo­ti, il­gai bū­ti sau­ lė­je, ašt­riai val­gy­ti, nau­do­ti che­ mi­nių pro­duk­tų. Bė­gio­jęs kro­są

Re­mi­gi­jus po ke­lias die­nas ba­da­ vo, iš vi­so ne­val­gė mė­sos. „Da­ly­va­vau įvai­rio­se ce­re­mo­ni­ jo­se, lan­kiau­si kris­ta­lų kam­ba­ry­je, po 8 va­lan­das me­di­ta­vau – gy­ve­nau svei­kai“, – pa­sa­ko­jo spor­ti­nin­kas.

Ten jis su­ti­ko dvi kny­gas apie Jo­ ao pa­ra­šiu­sį Rio de Ža­nei­re gy­ve­ nan­tį Ole­gą Or­lo­vą, ku­ris gar­sia­me mies­te pa­siū­lė Re­mi­gi­jui su­si­siek­ti su ki­tu lie­tu­viu – Ti­to Bra­ga.

Pa­ma­tęs šiuo­lai­ki­šką sos­ti­nę Bra­ zi­li­ją, pa­bu­vo­jęs nuo­sta­bio­je vie­to­je prie Igva­sųu kriok­lių Remigijus iš­ vy­ko į ma­giš­ką­jį Rio. Iki tol jis tris kar­tus da­ly­va­vo mis­ti­nė­je Bra­zi­li­jos in­dė­nų aja­vas­kos ce­re­mo­ni­jo­je.

Ha­liu­ci­no­ge­ni­nis ša­ma­nų gė­ri­mas

Aja­vas­ka – ha­liu­ci­no­ge­ni­nis gė­ ri­mas, ga­mi­na­mas iš svai­gio­ jo kvai­tu­lio lia­nos ir ki­tų nar­ko­ti­ nių ypaty­bių tu­rin­čių, pa­vyz­džiui, Psy­chot­ria gen­ties, au­ga­lų. Jų la­pai su­mai­šo­mi ir il­gai ver­da­mi van­de­ ny­je. Gė­ri­mą nuo se­no var­to­ja An­ dų pa­šlai­tė­se gy­ve­nan­tys Ama­zo­ ni­jos in­dė­nai.

In­dė­nų ša­ma­nų įsi­ti­ki­ni­mu, aja­ vas­ka pa­de­da pa­siek­ti eks­ta­zę ir su­ si­jung­ti su dva­sio­mis. Gy­ven­to­jai gė­ ri­mą nau­do­ja gy­dy­ti. Ma­no­ma, kad jis

23

ŠeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

Vis­kas lyg ap­si­ver­tė, skrie­jau tar­si ame­ ri­kie­tiš­ kais kal­ ne­liais, nar­džiau po sa­vo są­mo­nę.

Pažadas: R.Morkevičius dar grįš į Rio de Žaneirą.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

i­čius re­gė­jo sa­vo mir­tį ne tik iš­va­lo kū­ną, bet ir pa­de­da pa­ ma­ty­ti sa­vo sie­lą ir atei­tį. „Šių įspū­džių neį­ma­no­ma pa­ pa­sa­ko­ti, – R.Mor­ke­vi­čius ne­slė­ pė iš­gė­ręs tris stik­li­nes aš­tuo­nias va­lan­das vir­to gė­ri­mo. Prieš ce­re­ mo­ni­ją jis tu­rė­jo pa­si­ra­šy­ti, kad at­ sa­ko už sa­vo gy­vy­bę, ne­ser­ga psi­ chi­kos ir ki­to­mis li­go­mis. – Vis­kas lyg ap­si­ver­tė, skrie­jau tar­si ame­ri­ kie­tiš­kais kal­ne­liais, nar­džiau po sa­vo są­mo­nę, pui­kiai pri­si­mi­niau už­mirš­tus žmo­nes, įvy­kius.“

Spor­ti­nin­kas jau­tė, kad žu­vo smur­ti­ne mir­ti­mi, re­gė­jo sa­ve su­ka­po­tą į ga­ba­lus.

Jis ne­slė­pė, kad per ant­rą ce­re­ mo­ni­ją, ku­rio­je da­ly­va­vo ir ša­ma­ nas, bu­vo daug mel­džia­ma­si. Re­ mi­gi­jus pa­jautė neap­sa­ko­mą, dar nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­pa­tir­tą bai­mę ir lais­vę. Ti­be­to mi­ru­sių­jų kny­gą ne­se­niai skai­tęs spor­ti­nin­kas jau­tė, kad žu­vo smur­ti­ne mir­ti­mi, re­gė­jo sa­ve su­ka­po­tą į ga­ba­lus. Tuo­met, dar val­do­mas aja­vas­kos, jis bė­go per džiung­les apie 10 ki­lo­met­rų.

via sam­bos šo­kė­ja bra­zi­le Va­nes­sa Mei­re­les gy­ve­nan­tis lie­tu­vis Ti­to Bra­ga or­ga­ni­za­vo nak­vy­nę ir su­ ren­gė ne vie­ną įdo­mią eks­kur­si­ją. „Jų emo­ci­jos tik­ros, ne dirb­ti­ nės. Jei liūd­na – ver­kia, jei links­ma – švy­ti, kva­to­ja­si, daug šo­ka ne­tgi se­nu­kai, vi­si mo­ka džiaug­tis kiek­ vie­na gy­ve­ni­mo aki­mir­ka. Atverk šir­dį ir ta­ve tie žmo­nės priims kaip sa­vą, – su­si­ža­vė­jęs bra­zi­lus ir Ti­to su my­li­mą­ja gy­rė R.Mor­ke­vi­čius.

– Be­je, Bra­zi­li­jos įsta­ty­muo­se pa­ ra­šy­ta, kad kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri tei­sę bū­ti lai­min­gas.“ Re­mi­gi­jus ap­lan­kė ne tik sam­ bos, džiu­džit­so, ka­puei­ros mo­kyk­ las, gar­siuo­sius Ipa­ne­mos ir Ko­ pa­ka­ba­nos pa­plū­di­mius, cuk­raus kal­nus, pabuvo prie Kris­taus At­ pir­kė­jo sta­tu­los. Ti­to su­ren­gė eks­ kur­si­ją į vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­ je nuo­dė­mių gat­vių – Vi­la Mi­mo­zą, ku­rio­je – apie 5000 pro­sti­tu­čių! „Fa­ve­los nė­ra tik to­kios, kaip pa­sa­ ko­ja­ma, – mi­tą, kad ten bai­su ir pa­vo­ jin­ga, pa­nei­gė Re­mi­gi­jus. – Gat­vė­mis va­ži­nė­ja au­to­bu­sai, yra par­duo­tu­vių, kar­tais pa­ma­ty­si ir tu­ris­tų. O žmo­nės la­bai drau­giš­ki ir ge­ri.“ Ne­re­tai spon­ta­niš­kai be­siel­gian­tis spor­ti­nin­kas ne­pa­bi­jo­jo vie­nas nak­ ti­mis vaikš­čio­ti lūš­ny­nų ra­jo­ne.

Ma­tė ne­tra­di­ci­nių vie­tų

Drau­gys­tė su Ti­to Bra­ga

Neiš­dil­do­mų įspū­džių pa­li­ko gy­ ve­ni­mas gar­siuo­siuo­se Bra­zi­li­jos lūš­ny­nuo­se – fa­ve­lo­se. Ten su ža­

„Smal­su­mas pra­žu­dė ka­tę, bet bu­vo įdo­mu, – juo­kė­si Re­mi­gi­jus, ku­ris re­gė­jo įdo­mių vaiz­dų ir vie­ tų, kur ko­jos ne­ke­lia net bra­zi­lai. –

Kai kur ant na­mų sto­gų sto­vi žmo­ nės su „ka­laš­ni­ko­vais“ , žiū­ro­nais ir radijo stotelėmis, ste­bi, ar ne­ren­ gia rei­dų po­li­ci­ja, kai kur su gink­ lais vaikš­čio­jo jau­ni­mas, be­si­pui­ kuo­da­mas prieš mer­gi­nas.“ Re­mi­gi­jus ma­tė šiukš­ly­nų, pur­vi­ nų kon­tei­ne­rių, gat­vė­je mie­gan­čių ir gink­luo­tų žmo­nių. Kar­tą prie jo pri­ va­žia­vo bai­ke­riai ir man­da­giai pa­ pra­šė pa­ro­dy­ti nuo­trau­kas. Iš­vy­dę sa­ve, pa­pra­šė nuo­trau­kas iš­trin­ti.

Nes­ta­bi­liau­sios tos vie­tos, kur lais­vai par­duo­da­mas kre­kas, ku­rio į ki­tas vie­tas neį­si­lei­džia net nar­ ko­ti­kus par­duo­dan­tys ir griež­tą tvar­ką pri­žiū­rin­tys vie­ti­niai. Nar­ ko­ti­kai su­pa­kuo­ti, pa­dė­ti ant pre­ kys­ta­lių, nu­ro­dy­tos kai­nos. Vie­ti­ niai gar­siai ra­gi­na pirk­ti. Čia bu­vo ir kre­ką var­to­jan­čių, ap­dris­ku­siais dra­bu­žiais dė­vin­čių ar pus­nuo­gių be­si­šlais­tan­čių nėš­čių mo­te­rų.

Pak­laus­tas apie gro­žiu gar­sė­jan­ čias bra­zi­les, spor­ti­nin­kas nu­si­šyp­ so­jo: ten jis ma­tė ne vie­ną pri­tren­ kia­mo ža­ve­sio ir fi­gū­ros mo­te­rį. Vis dėl­to tur­būt dar dau­giau nuo­sta­ bių emo­ci­jų kė­lė vaiz­dai nuo na­me­ lio sto­go, kur Re­mi­gi­jus nak­vo­jo ne vie­ną nak­tį: fa­ve­los drie­kia­si pa­čio­ je gra­žiau­sio­je Rio de Ža­nei­ro vie­to­je, ant kal­no, su vaiz­du į At­lan­to van­de­ ny­ną. Nuo sto­go spor­ti­nin­kas re­gė­jo nuo­sta­bų sau­lė­te­kį ir sau­lė­ly­dį. „No­riu ten gy­ven­ti, – dar jaus­ da­mas Rio de Ža­nei­ro emo­ci­jas šyp­so­jo­si R.Mor­ke­vi­čius. – Ir ži­ nau, kad ten dar bū­ti­nai grį­šiu.“

Vanessa: lietuvio Tito mylimoji – sambo šokėja.

Pažintis: lietuvis Titas (priekyje) Remigijui surengė

įdomių ekskursijų.

24

ŠeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

Žvaigždė ge­so ty­liai

„Jis vi­sa­da liks ma­no Ža­nu“, – taip at­si­svei­kin­da­ma su il­ga­me­čiu sce­nos par­tne­riu kalbė­jo le­gen­dinė est­ra­dos dainininkė Nel­ly Pal­ti­nienė. Dau­gybės mo­terų sva­jo­nių vy­ru va­din­tas Eu­ge­ni­jus Iva­naus­kas tre­čia­dienį pa­lai­do­tas Kre­tin­gos ka­pinė­se. Ta­ čiau ne­dau­ge­lis ži­no­jo, kad prie­š mėnesį iki mir­ties ži­no­mas dai­ni­nin­kas iš­sis­kyrė su žmo­na, o gy­ve­nimą baigė duk­ros na­muo­se.

As­ta Aleksėjū­naitė

a.aleksejunaite@diena.lt

Pietų – į val­gyklą

Į pa­sku­tinę ke­lionę E.Iva­naus­kas, pa­čių ar­ti­miau­sių mei­liai va­din­tas Ža­nu, bu­vo iš­lydė­tas tre­čia­dienį.

Sce­nos žvaigždė pa­lai­do­ta Kre­tin­ gos ka­pinė­se, ša­lia pir­mo­sios žmo­ nos Re­gi­nos.

Lai­do­tu­vių iš­va­karė­se Kre­tin­gos lai­do­ji­mo namų šar­vo­ji­mo salė­je at­si­svei­ki­nant su ve­lio­niu tvy­ro­ jo įtam­pa.

Spen­gian­ti ty­la ar­ti­miau­sius E.Iva­naus­ko žmo­nes bu­vo pa­da­ li­ju­si į dvi ba­ri­kadų pu­ses. Vie­no­je jų aša­ras braukė R.Iva­naus­ko duk­ra Aud­ronė Pie­rienė ir ve­lio­nio pus­se­ serė Ema En­dziu­lai­tienė su gi­minė­ mis. Iš ki­tos kars­to pusės su­spaus­ta šir­di­mi gėlą lie­jo ant­ro­ji E.Iva­naus­ ko žmo­na Al­do­na, ran­kinė­je slėpda­ ma iš­tuo­kos do­ku­men­tus.

Kas nu­ti­ko vie­no gar­siau­sių so­ viet­me­čio est­ra­dos at­likėjų gy­ve­ ni­mo pa­bai­go­je?

Tai ži­no­jo tik ke­lio­li­ka gargž­diš­ kių, ku­rie E.Iva­nauską ma­ty­da­vo šia­me mies­te­ly­je lėtai žings­niuo­ jantį į val­gyklą „Bulvė“. Vy­ras čia pa­si­ro­dy­da­vo per pie­tus pa­val­gy­ti šil­to, vie­tos virėjų ga­min­to mais­to.

Nuslėpė ves­tu­ves

Prieš aš­tuo­nio­li­ka metų lem­tin­ga naš­lio E.Iva­naus­ko ir tuo me­tu su pir­mu vy­ru iš­sis­ky­ru­sios Al­do­nos pa­žin­tis įvy­ko įmonė­je „Klaipė­dos mais­tas“. Per­so­na­lo sky­riu­je dir­

ban­ti mo­te­ris pa­traukė ra­di­jo lai­ das įmonė­je ve­dan­čio E.Iva­naus­ ko dėmesį.

Dau­gybė so­viet­me­čio mo­terų tuo­met su pa­vy­du žvelgė į mo­terį, įsi­ki­bu­sią aris­tok­ra­tiš­ka ele­gan­ci­ja pa­si­žy­min­čiai est­ra­dos žvaigž­dei į pa­rankę. Po­ra san­tuo­ko­je iš­gy­ve­ no 15 metų, o prie­š ją – dar tre­jus me­tus.

Ta­čiau apie ant­rąsias sa­vo ves­ tu­ves E.Iva­naus­kas gi­mi­nei ne­pra­ nešė, apie ant­rą san­tuoką ne­ži­no­jo ir duk­ra. Ar­ti­mie­ji apie E.Iva­naus­ ko pa­si­rin­kimą tuok­tis iš­gir­do jau įfor­mi­nus san­tuoką.

Kodėl po aš­tuo­nio­li­ka metų tru­ ku­sios meilės is­to­ri­jos E.Iva­naus­ ko san­tuo­ka, li­kus ke­le­tui sa­vai­čių iki mir­ties, bu­vo nu­trauk­ta? Skir­ tin­gus at­sa­ky­mus pa­tei­kia bu­vu­si vy­ro žmo­na ir duk­ra.

Pri­žiūrė­ti ta­po per sun­ku

„Aš jį la­bai mylė­jau, bet jo duk­ros ini­cia­ty­va mes nuo spa­lio 11-osios esa­me iš­si­tuokę. Ma­ne ap­šmeižė, kad aš iš­va­riau sa­vo vyrą. Esą vi­ są gy­ve­nimą nau­do­jau­si dai­ni­nin­ko gar­be, o kai su­si­rgo, ta­da ne­va iš­va­ riau. Bet jis ser­ga, ži­no­te, kiek metų?

Pas­ta­ruo­ju me­tu jį pri­žiūrė­ti man ta­ po per di­delė naš­ta. Nes aš pa­ti esu li­gonė“, – dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo ant­ ro­ji E.Iva­naus­ko žmo­na Al­do­na.

Mo­te­ris ti­ki­no, kad jos drau­ gai, dva­si­nin­kai ir at­likėją pa­ži­noję žmonės su­pran­ta jos pa­si­rin­kimą skir­tis. „Aš sun­kiai tai iš­gy­ve­nau.

Pir­ma jo ope­ra­ci­ja įvy­ko 1998 m.,

2008-ai­siais – dar dvi. O vis­kas pra­si­dėjo nuo to, kad sirg­da­mas, la­bai karš­čiuo­da­mas, jis vis tiek kon­cer­ta­vo. Šir­dies rau­menį pa­ žeidė sep­sis, trūko šir­dies vož­tu­ vas“, – pa­sa­ko­jo žmo­na.

Ta­čiau bu­vu­si su­tuok­tinė tvir­ ti­no, kad vy­ras ne­si­skundė dėl jį užk­lu­pu­sios li­gos. „Jis bu­vo ge­ras žmo­gus, vi­sus mylė­jo, nie­ka­da ne­si­skundė. Ti­kiu, kad Lie­tu­vos mo­te­rys man pa­vydė­ jo. Bu­vo ko pa­vydė­ti. Jis iki pat ga­lo bu­vo džen­tel­me­nas. Ne­be­galė­da­ vo nie­ko ne­šti, o vis tiek man ne­ duo­da­vo nie­ko pa­kel­ti“, – pa­sa­ko­ jo A.Iva­naus­kienė.

Ne­pajėgė pri­žiūrė­ti

Ta­čiau, ne­pai­sant to, dar šių metų rugpjūtį E.Iva­naus­kui te­ko pa­lik­ti dviejų kam­ba­rių butą Gargž­duo­ se ir su sa­vo daik­tais per­si­kraus­ty­ ti pas dukrą į Klaipėdą. „Pa­ti sun­kiai ser­gu ir gi­minės ne­pa­no­ro man pa­dėti jo slau­gy­ti.

Bu­vo pa­sa­ky­ta, kad tai yra žmo­nos pa­rei­ga. Jo duk­ra pa­reiškė, kad tė­ vą pa­siims ir pri­žiūrės tik tuo­met, kai mes būsi­me iš­sis­kyrę“, – sakė A.Iva­naus­kienė, dėl sky­rybų kal­ tin­da­ma dukrą.

Pak­lau­sus A.Iva­naus­kienės, ko­ dėl my­li­mas vy­ras vis dėlto pa­si­ rašė sky­rybų do­ku­men­tus, ji at­ sakė ma­nan­ti, kad iš gai­les­čio. „Jis su­pra­to, kad ma­no svei­ka­ta yra ties ri­ba, aš ne­be­pajė­giau jo pri­žiūrė­ ti be Aud­ronės pa­gal­bos. Man jau reikė­jo per­traukų“, – pri­si­pa­ži­no A.Iva­naus­kienė.

Ta­čiau at­likė­jo vien­turtė duk­ra pa­sa­ko­jo, kad tėvą pri­bloškė ne­ tikė­tai gau­ti sky­rybų do­ku­men­ tai, ku­riuos jis pa­si­rašė. „Ta ži­nia jį ga­lu­ti­nai pri­slėgė. Tik jiems abiem spręsti – skir­tis ar ne. Nie­ka­da ne­ si­ki­šau į jų gy­ve­nimą. Ta­čiau tėtis po sky­rybų ėmė vis la­biau silp­ti, ma­nau, kad jis pa­si­ju­to ne­rei­ka­ lin­gas“, – kalbė­jo A.Pie­rienė.

Sky­ry­boms do­ku­men­tus su­ ruošė ir ad­vo­katą pa­samdė A.Iva­ naus­kienė. „Tėtis bai­mi­no­si, kad neišt­vers teis­mo po­sėdžio, bet vė­ liau jis pra­nešė, kad ša­lių su­si­ta­ri­ mu san­tuo­ka bu­vo nu­trauk­ta. Tai jam pa­skam­bi­nu­si pa­sakė bu­vu­ si žmo­na“, – tėvo žod­žius per­davė 46-erių A.Pie­rienė. „Kai tėtis su­si­rgo, jo žmo­na tik­rai juo rūpi­no­si. Ne­galė­čiau nė žod­žiu dėl to lai­ko jai pa­prie­kaiš­tau­ti. Juk tris šir­dies ope­ra­ci­jas jam te­ko išt­ver­ti. Bet jis ne­bu­vo ne­pa­ju­dan­ tis li­go­nis, jis juk vaikš­čio­jo. Man plyš­ta šir­dis, kad į gy­ve­ni­mo pa­ baigą ar­ti­miau­sias jo žmo­gus ne­ pa­no­ro jo pri­žiūrė­ti“, – sa­vo šird­ gėlą lie­jo at­likė­jo duk­ra Aud­ronė.

Džiaugė­si pra­leis­tu lai­ku

Pri­pa­ži­ni­mas: E.Iva­naus­kas per­nai rugpjūtį bu­vo ap­do­va­no­tas Gargž-

dų garbės pi­lie­čio ženk­lu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

E.Iva­naus­ko pus­se­serė Ema pa­sa­ ko­jo, kad šei­ma siūlė ieš­ko­ti pri­ žiūrė­to­jos, ku­ri galėtų pa­dėti slau­

gy­ti li­gonį, ta­čiau A.Iva­naus­kienė esą ne­su­ti­ku­si su to­kiu spren­di­mu. „Bet jis juk būtų buvęs na­muo­se. O tai ser­gan­čiam žmo­gui yra svar­bu.

Kalbų, kad Žaną turėtų pa­siim­ti duk­ra, pa­si­gir­do dar per­nai ge­gužę.

O šį rugpjūtį jis bu­vo per­kraus­ty­tas į Klaipėdą. Jo daik­tai bu­vo su­dėti ir gi­minės jį at­vežė į duk­ros na­mus“, – pa­ti­ki­no E.En­dziu­lai­tienė.

At­likė­jo duk­ra Aud­ronė ti­ki­no, jog tik džiau­gia­si, kad pa­sku­ti­nius tėvo gy­ve­ni­mo mėne­sius pra­lei­do kar­tu su juo. „Koks čia var­gas pri­ žiūrė­ti tėtį? Aš džiau­giau­si kiek­ vie­na die­na, pra­leis­ta su juo. Mes kalbė­da­vomės, juo­kau­da­vo­me, jam bu­vo ge­ra, nors gi­liai šir­dy­je jis slė­ pė tikrąją nuo­skaudą“, – vos tvar­ dy­da­ma­si kalbė­jo A.Pie­rienė.

Li­ki­mas ne­gailė­jo smūgių

E.Iva­naus­ko pus­se­serė vil­nietė E.En­dziu­lai­tienė ti­ki­no, kad pusb­ rolį va­di­no bro­liu. „Mes užau­go­me kar­tu, todėl bu­vo­me la­bai ar­ti­mi.

Ma­žai kas ži­no, kad jo gy­ve­ni­mas bu­vo itin su­dėtin­gas. Jis anks­ti ne­ te­ko tėvų, todėl užau­go mūsų šei­ mo­je“, – pasakojo E.En­dziu­lai­tienė.

Pri­si­min­da­ma vai­kystę, E.En­ dziu­lai­tienė apie pusb­rolį kalbė­ jo su did­žiule ši­lu­ma. „Jo ma­ma ir ma­no ma­ma bu­vo se­se­rys, o tėvai – bro­liai. Todėl, mi­rus Ža­no tėvams, mūsų šei­ma jį par­si­vežė gy­ven­ ti į Klaipėdą. Be­je, Ža­no brolį Ri­ čardą į Kėdai­nius pa­si­ėmė au­gin­ti ma­mos bro­lis“, – pa­sa­ko­jo E.En­ dziu­lai­tienė.

Le­gen­da: dai­ni­nin­kas E.Ku­čins­kas,

E.Iva­naus­ko due­tu, į bi­čiu­lio lai­do­tu­v

išk­vos­ti, kas gi nu­ti­ko ar­ti­mo gi­mi­ nai­čio šei­mo­je. „Mes kalbė­da­vo­me su juo te­le­fo­ nu ko­ne kas­dieną. Gavęs sky­rybų do­ku­men­tus jis man pra­si­tarė, kad da­bar jau­čia­si kaip tarp dan­gaus ir žemės. At­si­dus­da­mas pa­sakė, kad jis li­ko be namų. Psi­cho­lo­giš­kai jis bu­vo su­žlug­dy­tas, ta­čiau to stengė­ si ne­pa­ro­dy­ti“, – su­si­jau­di­nu­si pa­ sa­ko­jo E.En­dziu­lai­tienė.

Sce­no­je te­bes­kam­ba bal­sas

Aud­ronė Pie­rienė:

Tik jiems abiem spręsti – skir­tis ar ne.

Nie­ka­da ne­si­ki­šau į jų gy­ve­nimą. Ta­čiau tėtis po sky­rybų ėmė vis la­biau silp­ti, ma­nau, kad jis pa­si­ ju­to ne­rei­ka­lin­gas.

Pas­ta­ruo­ju me­tu Ri­čar­das gy­ ve­no Vo­kie­ti­jo­je, ta­čiau blo­ga ži­ nia apie stai­ga pa­blogė­ju­sią E.Iva­ naus­ko svei­katą jį at­vi­jo į gim­tinę.

Vy­ras dar spėjo pa­būti ša­lia bro­lio pa­sku­tinę jo gy­ve­ni­mo va­landą. „Aš Žaną pa­ži­no­jau visą gy­ve­ nimą ir ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jis bu­ vo itin kuk­lus žmo­gus. Jis nie­ka­da ne­si­skųsda­vo. Jis nėra pik­to žod­žio pa­sakęs. To­kių pa­do­rių žmo­nių kaip jis yra ma­žai likę. Ta­čiau man plyš­ta šir­dis dėl to, kad jo gy­ve­ni­ mo pa­bai­ga bu­vo to­kia skau­di“, – šiltų žod­žių pusb­ro­liui ne­gailė­jo E.En­dziu­lai­tienė.

Su­ži­no­ju­si, kad E.Iva­naus­kas iš­ sis­kyrė, vil­nietė pus­se­serė mėgi­no

Lie­t u­vos est­ra­d os pri­m a­d o­n a N.Pal­ti­nienė sakė, kad E.Iva­nauską ap­lankė li­go­ninė­je iki mir­ties li­kus dviem sa­vaitėms. „Jis bu­vo pa­ ten­kin­tas, nes mus matė. Aš jam pa­do­va­no­jau sa­vo knygą, o jis ja džiaugė­si,“ – pa­sa­ko­jo E.Iva­naus­ ko sce­nos par­tnerė.

N.Pal­ti­nienė bi­čiulį nu­ste­bi­no sa­vo su­ma­nu­mu klau­sy­to­jus pa­ ma­lo­nin­ti jo bal­su. „Kol aš gy­va, kol aš dai­nuo­ju sce­no­je – jo bal­sas skambės. Aš ne­lei­siu nie­kam pa­ mirš­ti jo gra­žaus, ak­so­mi­nio bal­ so“, – pa­brėžė N.Pal­ti­nienė, ku­rios kon­cer­tuo­se te­bes­kam­ba ir E.Iva­ naus­ko bal­sas. „Aš kon­cer­tuo­se dai­nuo­ju gy­ vai, o kar­tu skam­ba jo bal­so įra­šas.

Jis stebė­jo­si, kad žmonės pri­ėmė šį ma­no su­ma­nymą ir yra dėkin­gi tai girdė­da­mi“, – pa­sa­ko­jo at­likė­ja.

Ar­ti­ma E.Iva­naus­ko bi­čiulė pri­si­ pa­ži­no, jog ži­no­jo, kas slėgė drau­go širdį. „Jis bu­vo be ga­lo in­te­li­gen­tiš­ kas, san­tūrus, gra­žus žmo­gus. Tiek sce­no­je, tiek ir už jos ribų jis bu­vo pil­nas meilės“, – pa­sa­ko­jo N.Pal­ ti­nienė.

Ste­bi­no išt­ver­me

Pas­ku­tinį kartą lan­ky­da­ma E.Iva­ nauską li­go­ninė­je, N.Pal­ti­nienė stebė­jo­si drau­go išt­ver­me. „Gy­dy­

25

ŠeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Šyp­se­na – mir­ti­nas gink­las Ro­dos, kas ga­li būti ne­kal­čiau už šyp­seną. Ta­čiau pa­si­ro­do, kad vy­ rų šyp­se­na ga­li pri­vers­ti mo­te­ris pa­klus­ti ar nu­mo­ti ran­ka į įžei­ dimą. To­kias iš­va­das pa­darė nau­ jo ty­ri­mo „Per­so­na­li­ty and So­cial Psy­cho­lo­gy Bul­le­tin“ au­to­riai.

Kai bu­vo at­lik­ta tre­jopų eks­pe­ri­ mentų se­ri­ja, moks­li­nin­kai siekė įver­tin­ti vy­ro šyp­se­nos įtaką mo­ te­riai – kaip ji rea­guo­ja tiek į pa­tį vyrą, tiek į jo siun­čiamą ži­nutę.

Kaip skel­bia nbcnews.com, si­ tua­ci­jo­je, kai vy­ro vaid­muo bu­vo do­mi­nuo­jan­tis (vy­ras davė nu­ro­ dy­mus), mo­te­rims daž­niau­siai la­ biau pa­ti­ko be­si­šyp­san­tis vy­ras, net jei ta šyp­se­na lydė­jo per­ne­lyg sek­sis­tišką, mo­te­ris disk­ri­mi­nuo­ jantį pa­si­sa­kymą.

Mo­te­rys taip pat bu­vo la­biau lin­ku­sios ma­žin­ti at­stumą tarp vy­ro, ku­ris nu­si­šyp­so, nei rim­tuo­ lio. „Ro­dos, kar­ti sek­siz­mo pi­liulė, įvilk­ta į saldų šyp­se­nos ap­val­kalą, su­vei­kia kur kas leng­viau – mo­ te­rys la­biau lin­ku­sios pa­klus­ti“, – ra­šo tyrė­jai. Ši ten­den­ci­ja su­si­for­muo­ja iš da­lies dėl to, kad mo­te­rys bend­ rau­da­mos la­biau lin­ku­sios rem­tis kūno kal­ba. Tai tvir­ti­na kūno kal­ bos spe­cia­listė Pat­ti Wood.

(kairėje) ku­riam yra tekę kar­tu kon­cer­tuo­ti su le­gen­di­niu N.Pal­ti­nienės ir ­ves par­skubė­jo iš už­sie­nio.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

to­jai sa­ky­da­vo, jog tai, kad jis tiek iš­gy­ve­no – ste­buk­las. Mes vi­si ži­ no­jo­me, kad jo būklė yra la­bai sun­ ki, bet gy­dy­to­jai jį pa­laikė iki pa­ sku­tinės aki­mir­kos. Jis tai su­pra­to ir la­bai džiaugė­si, kad dar gy­ve­na“, – pa­sa­ko­jo sce­nos žvaigždė.

Vie­nas did­žiau­sių ma­lo­numų E.Iva­naus­kui bu­vo stebė­ti te­le­vi­ zi­jos lai­das, ku­rio­se pa­si­girs­da­vo jų due­to dai­nos. „Mes kalbė­da­vo­ me te­le­fo­nu ar­ba in­ter­ne­tu. Jis pa­ skam­bin­da­vo ir klaus­da­vo, ar aš ži­nau, kad šian­dien mes vėl bu­ vo­me su­si­tikę sce­no­je. Aš juo­kais nu­steb­da­vau, o jis pra­neš­da­vo, kad te­le­vi­zi­jos pa­gei­da­vimų kon­cer­ te skambė­jo mūsų dai­na ir mes su juo bu­vo­me pa­si­ma­ty­me“, – pri­ si­minė N.Pal­ti­nienė ir ti­ki­no, kad E.Iva­naus­kas iki pa­sku­tinės die­nos stengė­si juo­kau­ti. „Jis sa­ky­da­vo, kad dak­ta­rai už ausų jį tem­pia į gy­ve­nimą“, – kalbė­jo mo­te­ris.

Nemė­go spau­dos dėme­sio

N.Pal­ti­nienė at­vi­ra­vo, kad su E.Iva­naus­ku nors ir dai­na­vo ke­tu­ ris de­šimt­me­čius bei ta­po so­vie­ti­ nių laikų est­ra­dos su­perž­vaigždė­ mis, ta­čiau did­žiu­lių turtų abu ne­su­sik­rovė. „Mes nie­ka­da ne­pre­ kia­vo­me sa­vo jaus­mais. Mes – ne tos žvaigždės, ku­rios da­bar yra“, – sakė est­ra­dos pri­ma­do­na.

N.Pal­ti­nienė pri­pa­ži­no, kad su E.Iva­naus­ko mir­ti­mi už­marš­tin dar la­biau grimz­ta vi­sos kar­tos lie­ tu­viš­ko­sios est­ra­dos da­lis. „Aš la­bai mylė­jau jo balsą ir my­ liu iki šiol, kaip ir ma­no vy­ras Ar­ vy­das, mes jį mylė­si­me vi­sa­da. To­ kių žmo­nių – re­te­nybė“, – sakė N.Pal­ti­nienė.

Est­ra­dos žvaigždė iki šiol yra le­ pi­na­ma gerbėjų dėme­siu, ta­čiau

stebė­jo­si, jog E.Iva­naus­kas itin vengė dėme­sio. „Jį Gargž­duo­se pa­ži­no­jo daug kas. Bet jis vengė žur­na­listų dėme­ sio, aš net ba­riau­si. Ta­čiau jis bu­ vo už­sis­pyręs ir ne­norė­jo at­vi­rau­ ti sve­ti­miems. Jis mylė­jo pub­liką, dainą, mylė­jo mūsų duetą“, – pa­ sa­ko­jo N.Pal­ti­nienė. Į lai­do­tu­ves – iš Lon­do­no

Dai­ni­ninką Ed­mundą Ku­činską ži­nia apie E.Iva­naus­ko mirtį pa­ siekė Lon­do­ne ir par­vi­jo į na­mus.

At­likė­jas ti­ki­no buvęs su­krėstas ži­nios apie ko­le­gos mirtį. „Man te­ko su juo dai­nuo­ti. Ne­si­norėtų būti šab­lo­niš­kam ir tra­di­ciš­kam kal­bant apie šį žmogų. Ta­čiau jis bu­vo tie­siog tvar­kin­gas žmo­gus – jo gy­ve­ni­mas ir el­ge­sys su ki­ tais žmonė­mis. Ko­legų at­žvil­giu jis bu­vo itin disk­re­tiš­kas. Iš jo ne­ su girdėjęs blogų at­si­lie­pimų apie ki­tus sce­nos žmo­nes“, – kalbė­jo E.Ku­čins­kas.

Dainininkas pri­pa­ži­no, kad E.Iva­naus­kas turė­jo išs­kir­tinį balsą, ku­ rio galė­jo pa­vydė­ti dau­ge­lis. „Jis galė­jo da­ry­ti kar­jerą net ope­ ro­je, nes jo bal­se bu­vo išs­kir­tinė vib­ra­ci­ja. Tai bu­vo stip­rus ba­ri­to­ nas. Be­je, jis sce­no­je elgė­si vi­sa­da vy­riš­kai. Nie­ka­da be rei­ka­lo ne­si­ blaškė“, – pri­si­minė E.Ku­čins­kas.

Kas pa­sku­ti­niais me­tais slėgė E.Iva­naus­kui širdį, E.Ku­čins­kas ne­ži­no­jo. „Jis bu­vo tvar­k in­gas šei­mos gy­ve­ni­me. Sa­vo pro­blemų jis nie­kam neužk­rau­da­vo. Ta­čiau aš ma­nau, kad šei­ma yra bet ko­ kios pro­fe­si­jos žmo­gaus pa­grin­ das. Tai yra tai, kas mus pa­lai­ko, kas mums tei­kia jėgų. Tai yra vis­ kas, dėl ko mes no­ri­me gy­ven­ti. Šei­ma ir yra tas va­rik­lis“, – sakė E.Ku­čins­kas.

Ro­dos, kar­ti sek­siz­ mo pi­liulė, įvilk­ta į saldų šyp­se­nos ap­ val­kalą, su­vei­kia kur kas leng­viau. „Net ir kar­di­na­liai ne­su­tam­ pant tam, kas pa­sa­ko­ma ver­ba­ li­ne kal­ba, su kūno kal­ba, mo­te­ rys pir­miau­sia kliau­sis pa­starą­ja.

Jei jos re­gi šyp­seną, bend­ra­vimą

Trau­ka: mo­te­rys la­biau lin­ku­sios ma­žin­ti at­stumą tarp vy­ro, ku­ris

nu­si­šyp­so, nei rim­tuo­lio.

ver­tins kaip drau­gišką“, – aiš­ki­ na P.Wood.

Tai su­dėtin­ga ir pai­ni si­tua­ci­ja, ro­dan­ti, kaip su­bti­liai sek­siz­mas už­mas­kuo­ja­mas bend­rau­jant. Šis sce­na­ri­jus itin svar­bus dar­be, kur mo­te­rys pri­va­lo iš­lik­ti tvir­tos ir pro­fe­sio­na­lios.

Kūno kal­bos spe­cia­listė iš­var­di­ jo tre­jetą nau­dingų pa­ta­rimų, kaip mo­te­rims kont­ro­liuo­ti reak­ciją į pa­šne­ko­vo kūno kalbą. Pir­miau­ sia, būti­na ge­rai ži­no­ti, ko no­ri.

Prieš ei­da­mos į su­si­ti­kimą aiš­kiai su­for­mu­luo­ki­te sa­vo tikslą. Taip pa­ge­rin­si­te tiek sa­vo kūno kalbą, tiek ver­ba­linį bend­ra­vimą, nes su­ ma­žin­si­te ne­rei­ka­lingų gestų ir iš ne­ri­mo bei ne­sau­gu­mo ky­lan­čių vo­ka­li­nių iš­raiškų. Su­si­kau­pi­mas su­ma­žins įvai­riau­sius „mmm“ ir muis­tymą­si, ne­ri­mas­tin­gumą.

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Be to, rei­kia sąmo­nin­gai kont­ ro­liuo­ti sa­vo kūno kalbą. Mo­te­rys daž­nai lin­ku­sios veng­ti akių kon­ tak­to, sa­ki­nius baig­ti aukš­tes­niu to­nu, per­ne­lyg daug šyp­so­tis. „Šyp­so­ji­ma­sis ga­li mus pri­vers­ti at­ro­dy­ti pa­klus­nes­nes, la­biau pa­ žeid­žia­mas. Jei sa­ko­te svarbų da­ lyką, šyp­se­na ga­li su­si­lpnin­ti in­for­ ma­ci­jos svarbą“, – sakė P.Wood.

Tai­gi, svar­biuo­se su­si­ti­ki­muo­se šyp­so­kitės sai­kin­gai ir iš­lai­ky­ki­te akių kon­taktą.

Būti­na ver­tin­ti bendrą kūno kal­ bos ir sa­komų žod­žių de­rinį. Ne­ ga­li­ma kliau­tis vien kūno kal­ba, grei­čiau­siai ji ne vi­siš­kai aiš­kiai api­būdi­na si­tua­ciją. Jei vy­riš­kis pa­sa­ko ką nors sek­sis­tiš­ka ar tai, kas įžeid­žia, o jūs šyp­sotės, reiš­ kia, kad leid­žia­te jam iš­si­suk­ti.

VD, lrt.lt inf.

Kalė­dos su­ke­lia ir skaus­mo Kalė­di­nis ap­si­pir­ki­mas pri­ver­ čia dau­gelį žmo­nių krūpčio­ti, ta­ čiau min­tis, kaip teks su­mokė­ti už vi­sas do­va­nas, su­ke­lia fi­zinį skausmą.

Min­tis, kiek kai­nuos Kalėdų do­va­ nos, de­ko­ra­ci­jos ir mais­tas, dau­ giau kaip pu­sei gy­ven­tojų ga­li bū­ ti skaus­min­gos tikrą­ja šio žod­žio pra­sme, kaip ra­šo te­leg­raph.co.uk.

Mi­li­jo­nai žmo­nių ken­čia nuo „ma­te­ma­ti­nio ne­ri­mo“. Žmo­nių, be­si­ren­gian­čių at­lik­ti ma­te­ma­ti­ nius už­da­vi­nius, sme­genų nuo­ trau­kos ro­do di­desnį nei įpras­ta ak­ty­vumą sa­los už­pa­ka­linė­je da­ ly­je, sie­ja­mo­je su fi­zi­­niu ir emo­ ci­niu dis­kom­for­tu.

Ta­čiau pa­didėjęs ak­ty­vu­mas ne­ fik­suo­tas tuo­met, kai žmonės iš tiesų sprendė už­duo­tis su skai­čiais, o tai leid­žia ma­ny­ti, kad skaus­mas su­si­jęs su ner­vi­ne įtam­pa.

Vie­na ty­ri­mo au­to­rių Sian Bei­ lock iš Či­ka­gos uni­ver­si­te­to tei­ gė, kad min­čių apie iš­lai­das kalė­ dinėms de­ko­ra­ci­joms, do­va­noms ir mais­tui po­ten­cia­liai ga­li už­tek­ti tik­ram skaus­mui su­kel­ti. „Žmonės, ku­rie ne­ri­mau­ja dėl ma­te­ma­ti­kos, su­si­ner­vi­na, kai tu­ri ap­skai­čiuo­ti, kiek pa­lik­ti ar­bat­pi­ni­gių, kai ap­ link yra draugų, ar ban­do su­pras­ti laik­raš­ty­je pa­teik­tus ap­klausų duo­

Pojūčiai: Kalėdų išvakares ne visuomet lydi ramybė, šventinių išlaidų

skaičiavimas gali sukelti ir fizinį skausmą.

me­nis. Bet kas, ką rei­kia su­dėlio­ ti gal­vo­je pa­si­tel­kiant ma­te­ma­ tiką, ga­li su­kel­ti pa­niką“, – teigė ji. „Tai ga­li nu­tik­ti ir tuo­met, kai žmonės gal­vo­ja apie iš­laidų Kalė­ doms skai­čia­vimą. Mes pa­de­ monst­ra­vo­me, kad kuo la­biau žmonės ne­ri­mau­ja dėl ma­te­ma­ ti­kos, tuo la­biau jie suak­ty­vi­na sme­genų sri­tis, ku­rios su­si­ju­sios su skaus­mu ir grėsmės ap­ti­ki­mu“, – aiš­ki­no moks­li­ninkė. Šis ty­ri­mas – pir­ma­sis ban­dy­ mas nu­sta­ty­ti ma­te­ma­ti­nio ne­ri­ mo po­veikį sme­ge­nims. Anks­tes­ ni ty­ri­mai pa­rodė, kad stre­si­niai iš­gy­ve­ni­mai, pa­vyzd­žiui, sky­ry­

„Shutterstock“ nuotr.

bos, ga­li su­kel­ti fi­zinį skausmą.

Nau­jau­siam ty­ri­mui moks­li­nin­ kai pa­si­telkė 28 sa­va­no­rius. Pusė jų teigė la­bai nemėgs­tan­tys ma­te­ ma­ti­kos. Da­ly­vių bu­vo klau­sia­ma, kokį ne­rimą jie jaustų 25 si­tua­ci­ jo­se, iš ku­rių vie­na – da­ly­va­vi­mas ma­te­ma­ti­kos pa­mo­ko­je.

Moks­li­nin­kai ske­na­vo ty­ri­mo da­ ly­vių sme­ge­nis tuo­met, kai jie laukė nu­ro­dymų at­lik­ti ma­te­ma­tinį testą, ir ap­ti­ko tie­sio­ginį ryšį tarp „ma­te­ ma­ti­nio ne­ri­mo“ ir ak­ty­vu­mo už­ pa­ka­linė­je sme­genų sa­los da­ly­je. Šis ry­šys ding­da­vo, kai ty­ri­mo da­ ly­viai pra­dėda­vo at­lik­ti už­duo­tis.

VD inf.

26

ŠeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

No­rint iš­garsė­ti, ne­ būti­nai rei­kia laimė­ ti olim­pinį me­dalį.

Net ir pro­vin­ci­jos glūdu­mo­je gy­ve­ nan­tys pa­pras­ ti keis­tuo­liai de­ monst­ruo­ja, kaip tap­ti įžy­mybė­mis: pa­kan­ka ne­įpras­tai de­ko­ruo­ti sa­vo namą.

Lan­ko­mas: JAV Siet­lo mies­te kram­tomą­ja gu­ma ap­li­pin­tas teat­ro pa­sta­tas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Sli­di ri­ba tarp gro­žio ir ne­sąmonės Ve­re­ta Ru­pei­kaitė v.rupeikaite@diena.lt

Teis­mas keis­tuo­lio pusė­je

Jo­niš­kio ra­jo­ne, Ža­garė­je, gy­ve­ nan­tis Ed­mun­das Vai­čiu­lis maž­ daug prie­š de­š imt­m etį prie sa­ vo me­di­nio na­mo fa­sa­do pri­kalė ke­lis se­nus puo­dus. Įvai­rių me­ ta­l i­n ių sen­d aik­č ių eks­p o­z i­c i­ ja ant na­mo ir sto­go gausė­jo tol, kol vie­tos nau­jiems eks­po­na­tams be­veik ne­li­ko. Iš pra­džių žmonės kraipė gal­vas ir, kaip daž­nai bū­ na to­kiais at­ve­jais, su­kio­jo pirštą prie smil­ki­nio.

Ža­garės se­niū­nas Al­vy­das Ur­ bo­nas ne itin tiks­liai pa­me­na puo­ dų at­si­ra­di­mo is­to­riją, bet, jo spėji­ mu, E.Vai­čiu­lis užrūs­ti­no re­gio­ni­nio par­ko pri­žiūrė­to­jus ir jam bu­vo skir­ta 100 litų bau­da. Šis Šiaurės Lie­tu­vos mies­te­lis yra re­gio­ni­nia­ me par­ke, todėl net ir pa­pras­tas re­ mon­tas, kai kei­čia­si pa­sta­to vaiz­das (per­da­žo­mos sie­nos, kei­čia­mi lan­ gai, sto­go dan­ga ir ki­ta), tu­ri būti su­de­rin­tas su re­gio­ni­nio par­ko spe­ cia­lis­tais. Pa­vyzd­žiui, ne­sus­kai­dy­ti vit­ri­ni­niai lan­gai yra draud­žia­mi.

In­dus ant na­mo kalęs 52 me­ tų ža­ga­riš­kis dien­raš­čiui pa­sa­ko­

jo, kad 100 litų baudą jis su­mokė­ jo, bet nuim­ti puodų nė ne­ke­ti­no, todėl jam pra­dėta gra­sin­ti di­desnė­ mis bau­do­mis. Ža­ga­riš­kis kreipė­si į teismą ir šis pri­pa­ži­no, kad vy­ras, sa­vi­tai gra­žin­da­mas namą, nie­ko ne­pa­žeidė. E.Vai­čiu­lio tei­gi­mu, pa­ si­taikė pla­čių pa­žiūrų Jo­niš­kio ar­ chi­tek­tas, ku­ris jį už­tarė.

Ed­mun­das Vai­čiu­lis:

At­va­žiuo­ki­te, at­si­vež­ki­te aliu­mi­ninę ša­kutę, ją pri­kal­si­te.

Kvie­čia gau­sin­ti ko­lek­ciją

Da­bar jau ko­ne me­tai, kaip did­žio­ji da­lis puodų nuo gar­sio­jo na­mo sie­ nos nuim­ta. „Įva­žia­vo trak­to­rius, su­ga­di­no sieną, su­lamdė puo­dus, dar ne­baig­tas re­mon­tas“, – kalbė­jo na­mo šei­mi­nin­kas. Pir­minį vaizdą jis ža­da su­grąžin­ti, bet neaiš­ku ka­da. „At­va­žiuo­ki­te, at­si­vež­ki­te aliu­mi­ ninę ša­kutę, ją pri­kal­si­te“, – kvietė Ža­garės įžy­mybė. Pa­sak jo, vi­si, kas tik no­ri, ga­li jo namą da­bin­ti me­ta­lo ra­kan­dais, bet būti­nai tik iš aliu­mi­ Įžy­mybė: E.Vai­čiu­lio puo­dais ir ki­tais me­ta­li­niais ra­kan­dais de­ko­ruo­ nio. „Ki­ti me­ta­lai rūdi­ja, be to, aliu­ tas na­mas Ža­garė­je su­do­mi­no ne tik ži­niask­laidą, bet ir tu­ris­tus. mi­nis leng­vas, ne­ken­kia na­mui“, –

mu­su­ke­lio­nes.lt nuo­tr. paaiš­ki­no E.Vai­čiu­lis.

Keis­tuo­liu lai­ko­mas E.Vai­čiu­lis tvir­ti­no ne­be­pa­me­nan­tis, kodėl me­ta­lo se­nie­nos ta­po na­mo de­ ko­ru. Pradė­jo jas kal­ti ir esą ne­ be­galė­jo su­sto­ti. Neįp­ras­tu na­mu su­si­domė­jo Lie­tu­vos ir už­sie­nio ži­niask­lai­da, čia vy­ko ne vie­na fo­ to­se­si­ja, na­mas ta­po tu­ristų trau­ kos cent­ru. Tad nuo­dėmės dėl ur­ ba­nis­ti­nio ki­to­niš­ki­mo ža­ga­riš­kiui at­leis­tos. „Būtų di­de­lis pra­ra­di­mas, jei puo­dai ant na­mo ne­be­sugrįžtų. Žmonės ži­no apie šį namą ir va­ žiuo­ja į jį pa­žiūrė­ti“, – pri­pa­ži­no Ža­garės se­niū­nas. Puo­dais ap­li­pin­ tas na­mas lai­ko­mas neo­fi­cia­liu se­ Mo­zai­kos: Si­bi­ro tai­go­je, Ka­mar­čia­gos kai­me, gy­ve­nan­ti pen­si­ninkė nienų mu­zie­ju­mi. E.Vai­čiu­lis kar­ O.Kos­ti­na kamš­te­liais ap­ka­lu­si sa­vo na­mus iš­garsė­jo tarp­tau­ti­niu mas­tu. tais lan­ky­to­jams ve­da eks­kur­si­jas,

„Reu­ters“ nuo­tr. jo pa­sa­ko­ji­mai neei­li­niai.

Keis­tuo­lis per­spėjo: „Ne­ga­li­ma tikė­ti tuo, ką sa­kau. Aš ap­si­me­ tinė­ju, daug kam me­luo­ju.“ Pak­ laus­tas, kuo ver­čia­si, jis juokė­si: „Ver­čiuo­si per galvą.“ Dėme­sys nu­skrie­jo į taigą

Ne ma­žes­nio sa­vo ša­lies ir už­sie­ nio ži­niask­lai­dos dėme­sio su­laukė Ru­si­jos gi­lu­mo­je, Si­bi­ro kai­me­ly­ je, gy­ve­nan­ti Ol­ga Kos­ti­na. Pen­si­ ninkė sa­vo me­dinę tro­belę ir ki­tus so­dy­bos ren­ti­nius de­ko­ruo­ja plas­ ti­ki­niais kamš­te­liais – kiek­vieną jų pri­ka­la vi­ni­mi.

Ji ne šiaip ap­ka­la sie­nas, o pa­nau­ do­da­ma skir­tingų spalvų kamš­ te­lius ku­ria liau­dies or­na­men­tus pri­me­nan­čius raš­tus, taip pat pie­ ši­nius su vie­tos gam­ta. Mo­te­ris su­ skai­čia­vo, kad sa­vo mo­zai­koms jau su­nau­do­jo apie 30 tūkst. kamš­te­ lių. Dar­bas, be abe­jonės, tru­ko ne vie­nus me­tus.

Nuot­rau­ko­se ma­ty­ti, kad so­dy­bos ap­lin­ka ne itin iš­puo­selė­ta – prie pat na­mo au­ga aukš­ta žolė, mėto­ si sta­ty­binės at­lie­kos, sty­ro su­kly­ pu­si tink­linė me­ta­linė tvo­ra. Ta­čiau mo­zai­kos pelnė išs­kir­tinį dėme­ sį, šiuos na­mus įam­ži­no agentū­ros „Reu­ters“ žur­na­lis­tai.

Ar po spal­vin­gais kamš­te­liais pa­slėpta, tan­kiai vi­nių su­vars­ty­ta me­die­na ne­ges, ar pa­tys kamš­te­ liai neuž­si­terš – neaiš­ku. Ne­ži­nia, kaip to­kia „sta­ty­bi­ne“ med­žia­ga bus at­si­kra­ty­ta atei­ty­je, ar kiek­ vie­nas kamš­te­lis bus nuim­tas ir ati­duo­tas per­dirb­ti. Kol kas kamš­ te­lių na­mas pri­sta­to­mas kaip sek­ ti­nas ant­ri­nių ža­liavų pa­nau­do­ji­mo pa­vyz­dys.

Suk­ram­ty­tos gu­mos ža­ve­sys

Žmo­nių fan­ta­zi­ja be­ga­linė. Ko ge­ ro, kiek­vie­nam te­ko ne­ma­lo­niai už­čiuop­ti kur nors po sta­lu ar kėde pri­kli­juo­tos kram­to­mo­sios gu­mos.

Ant ša­li­gat­vių su­tryp­ti kram­to­mo­ sios gu­mos ga­balė­liai – pra­keiks­ mas kiem­sar­giams.

Vie­nas pri­li­pi­no gumą prie pa­ sta­to sie­nos, ki­tas dar vieną ir dar...

Vie­nas prie ki­to li­po įvai­riau­sių spalvų gu­mos gu­mulė­liai, kol ne­ li­ko lais­vos vie­tos. Įvai­rių spalvų

gu­mos gu­mu­liu­kai iki šiol li­pi­na­ mi ant vir­šaus, sie­na vir­to sa­vo­tiš­ ku imp­re­sio­nis­ti­niu pa­veiks­lu.

Kram­tomą­ja gu­ma ap­li­pin­ti ob­ jek­tai yra le­galūs, jie ta­po ke­lių Ame­ri­kos bei Eu­ro­pos miestų įžy­ mybė­mis. Kas būtų pa­manęs, kad de­ko­ras iš žmo­nių dantų ap­do­rotų gu­mi­nių šiukš­lių ga­li tap­ti sie­nos de­ko­ru?

Tu­rin­tys me­ninę gys­lelę ir ne­ bi­jan­tys būti va­di­na­mi keis­tuo­ liais vi­saip reiš­kia­si ant sta­ti­nių fa­sadų. Vie­ni ant jų eks­po­nuo­ja iš­rai­ty­tus vamzd­žius, ki­ti bu­te­lius, tre­ti dar ką nors, ką ko­lek­cio­nuo­ ja. Pa­vyzd­žiui, vie­nas na­mas Kau­ ne pa­si­puošė klum­pių ko­lek­ci­ja. Ar tai to­le­ruo­ti­na – at­sa­ky­mas ne­vie­ na­reikš­miš­kas.

Komentaras Vi­da Aliu­ko­nienė Vals­ty­binės te­r i­to­r ijų pla­na­v i­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jos at­stovė ry­šiams su vi­suo­me­ne

S

ta­t y­b os įsta­t y­me pa­s a­k y­ta, kad sta­ti­nys ar jo da­lis tu­ri bū­ ti su­pro­jek­tuo­tas ir pa­sta­ty­tas iš to­kių sta­ty­bos pro­duktų, ku­ rių ypa­tybės per eko­no­miš­kai pa­grįstą sta­ti­nio nau­do­ji­mo trukmę už­tik­rintų šiuos es­mi­nius sta­ti­nio rei­ka­la­vi­mus: me­cha­ni­nio at­spa­ru­mo ir pa­sto­vu­mo, gais­rinės sau­gos, hi­gie­nos, svei­ka­tos ir ap­l in­kos ap­sau­gos, sau­gaus nau­do­ji­ mo, ap­sau­gos nuo triukš­mo, ener­gi­jos tau­py­mo ir ši­lu­mos iš­sau­go­ji­mo. Jei šie es­m i­n iai rei­ka­la­v i­mai ne­pa­žeid­ žia­mi, na­mas galėtų būti de­ko­r uo­ja­ mas ne­t ra­d i­ciš­kai. Tie­sa, ap­r i­bo­jimų ga­li būti, jei sta­ti­nys yra sau­go­mo­je te­ ri­to­ri­jo­je. Dėl kiek­vie­no ne­tra­di­cinės med­žia­gos pa­nau­do­ji­mo at­ve­jo turė­ tų būti sprend­žia­ma at­ski­rai. Pa­vyzd­ žiui, de­ko­rui pa­nau­do­jant plas­ti­ki­nius kamš­te­lius, ga­li būti pa­žeid­žia­mi gais­ rinės sau­gos rei­ka­la­vi­mai. Jei sta­ti­nys jau pa­sta­ty­tas ir nau­do­ja­mas, pri­žiū­ri ne mūsų ins­pek­ci­ja, o sa­vi­val­dy­bių ad­ mi­nist­ra­ci­jos. Tai jų kom­pe­ten­ci­ja ver­ tin­ti, kas leis­ti­na ant pa­statų, o kas – ne.

Jei yra ke­le­tas na­mo sa­vi­ninkų, dėl fa­ sa­do de­ko­ro rei­kia gau­ti bend­ra­tur­čių su­ti­kimą.

27

ŠeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

Da­ka­ro ra­lis įtraukė ir lie­tu­vius

Sun­kiau­siu pa­sau­ly­je va­di­na­mas Da­ka­ro ma­ra­to­nas kas­met pri­trau­kia iki tūkstan­ čio da­ly­vių. Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­ so­mybę, ga­li­my­be da­ly­vau­ti šia­me le­gen­ do­mis api­pin­ta­me dy­kumų ra­ly­je pa­si­ nau­do­jo mūsų ša­lies at­sto­vai.

Vėl plevė­suos tris­palvė

34-asis Da­ka­ro ra­lio ma­ra­to­nas bus de­vin­tas, ku­ria­me plevė­suos ir Lie­ tu­vos vėlia­va. Mūsų ša­lies garbę gins lenk­ty­ni­nin­kas Be­ne­dik­tas Va­na­gas su štur­ma­nu Sau­liu­mi Jur­gelė­nu.

Paž­vel­gus į tur­tingą Da­ka­ro ra­lio is­ to­riją, jos pus­la­piuo­se iš vi­so ga­li­ma iš­vys­ti dar 12 lie­tu­viškų pa­vard­žių.

Be­ne dau­giau­sia kartų Da­ka­ro ra­lio iš­ban­dy­mams ry­žo­si Arū­nas Le­ka­vi­čius ir Au­re­li­jus Pet­rai­tis – jie­du dy­kumų iššūkį bandė įveik­ti po ke­tu­ris kar­tus.

Taip pat ga­li­ma did­žiuo­tis, kad tarp lie­tu­viškų pa­vard­žių tu­ri­me ir vieną mo­te­riš­kos gi­minės at­stovę – Mildą Či­juns­kaitę-Pet­rus, ku­ri ne­pabū­go Da­ka­ro ra­lio iš­ban­dymų Af­ri­kos že­my­ne.

štur­ma­nu A.Le­ka­vi­čiu­mi vi­su­rei­ giu „Toyo­ta“ jie fi­ni­ša­vo Egip­to sos­tinė­je Kai­re, įveikę 7863 km dis­ tan­ciją ir įrodę, kad lie­tu­viams ga­li būti pa­vald­žios ir dy­kumų ko­pos.

Ant­r uo­j u lie­t u­v iš­k u eki­pa­ žu, au­to­mo­bi­liu įvei­ku­siu de­šimt tūkstan­čių se­ki­nan­čių dy­kumų ki­ lo­metrų, 2002 m. ta­po Gin­to Pet­ raus ir Vik­to­ro Kaš­te­lio­nio tan­de­ mas. Tais pa­čiais me­tais į Da­ka­ro ra­lio ma­ra­toną grįžo ir A.Le­ka­vi­ čius – tik šį kartą ne kaip štur­ma­ nas, o kaip vai­ruo­to­jas. Jam tal­ki­no ži­no­mas žur­na­lis­tas Val­das Va­liu­ ke­vi­čius. Tąkart šiam tan­de­mui fi­ ni­šo pa­siek­ti ne­pa­vy­ko, ta­čiau, grįžę jau po metų, jie sėkmin­gai kir­to fi­ni­šo li­niją 61-i. Įveikė ir lie­tuvė

Pir­mie­ji mūsiš­kiai

Pirmą kartą Lie­tu­vos tris­palvė gar­ siau­sia­me pa­sau­lio ma­ra­to­ne su­ plevė­sa­vo 1995 m. Tuo­met kau­ nie­tis Ro­mual­das Be­res­ne­vi­čius 10 109 km dis­tan­ciją, be­si­drie­kian­ čią nuo Is­pa­ni­jos iki Se­ne­ga­lo sos­ tinės Da­ka­ro, ry­žo­si įveik­ti mo­to­ cik­lu „Hon­da Af­ri­ca Twin“.

Tąkart lie­tu­viui fortū­na dy­ku­ mo­se ne­si­šyp­so­jo ir fi­ni­šo jis ne­ pa­siekė dėl mo­to­cik­lo ge­di­mo. Kur kas ge­riau R.Be­res­ne­vi­čiui su­si­ klostė 2000 m. lenk­tynės, kai su

2003 m. gar­siau­sia­me pa­sau­lio dy­ kumų ma­ra­to­ne jėgas dar kartą iš­ ban­dy­ti ry­žo­si ir G.Pet­rus. Šį kartą jam tal­ki­no Da­ka­re de­biu­ta­vu­si pir­ mo­ji ža­vio­sios ly­ties at­stovė iš Lie­ tu­vos – M.Či­juns­kaitė. Šiais me­tais ra­ly­je da­ly­va­vo ir Au­re­li­jaus Pet­rai­ čio bei An­ta­no Juk­ne­vi­čiaus eki­pa­ žas. Lie­tu­viams ra­lis bu­vo sėkmin­ gas – fi­nišą pa­siekė abu da­ly­vavę eki­pa­žai. Į 26 kartą (2004 m.) ren­giamą Da­ka­ro ma­ra­toną Eu­ro­pos ir Af­ ri­kos že­my­ne su­grįžę A.Pet­rai­tis

Išbandymas: B.Vanagas intensyviai rengiasi Dakaro raliui.

su A.Juk­ne­vi­čiu­mi bu­vo pri­vers­ ti pa­si­trauk­ti iš lenk­ty­nių dėl au­ to­mo­bi­lio ge­di­mo jau po tre­čio­ jo eta­po. Vėliau sekė dve­jus me­tus tru­ku­si per­trau­ka, per ku­rią Da­ka­ro gerbė­jai lie­tu­viškų pa­vard­žių ma­ ra­to­ne ne­matė.

2007 m. į lenk­ty­nes grįžo A.Pet­ rai­čio ir Šarū­no Pa­lio­ko bei Gin­to ir Mil­dos Pet­raus eki­pa­žai. De­ja, neat­lai­kius tech­ni­kai, nė vie­nam iš jų ne­pa­vy­ko pa­siek­ti fi­ni­šo.

Per­sikėlė į Pietų Ame­riką

Pats sėkmin­giau­sias ir kar­tu da­ ly­vių gau­siau­sias Lie­tu­vai ta­po ju­bi­lie­ji­nis 30-asis Da­ka­ro ra­lio ma­ra­to­nas, vykęs 2009 m. Dėl te­ ro­riz­mo grėsmių ne­įvy­kus 2008ųjų lenk­tynėms, ra­lis pirmą kartą

is­to­ri­jo­je star­ta­vo to­li­mo­jo­je Pietų Ame­ri­ko­je.

Ja­me da­ly­va­vo net sep­ty­ni da­ly­ viai iš Lie­tu­vos: trys mo­to­cik­li­nin­ kai (Š.Pa­lio­kas, Ba­lys Bar­daus­kas ir Min­dau­gas Slap­šys) ir du au­to­ mo­bi­lių eki­pa­žai (A.Pet­rai­tis su A.Juk­ne­vi­čiu­mi bei A.Le­ka­vi­čius su Ramū­nu Kruč­kaus­ku). Aukštą 25-ą vietą pirmą kartą pa­vy­ko pa­ siek­ti lie­tu­viš­ka­jam A.Pet­rai­čio ir A.Juk­ne­vi­čiaus tan­de­mui. Iki šiol tai aukš­čiau­sias re­zul­ta­tas, pa­siek­ tas mūsų ša­lies spor­ti­ninkų.

Mo­to­cik­li­nin­ko sėkmė

Dar po dvejų metų per­trau­kos, 2012 m. Pietų Ame­ri­ko­je vyks­tan­ tis Da­ka­ro ra­lis vėl pri­traukė ypa­ tingą Lie­tu­vos ra­lio gerbėjų dėme-

nacauto.lt nuotr.

sį. Tarp 189 da­ly­vių bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti Gin­tautą Igarį. De­biu­tas jam bu­vo sėkmin­gas ir jis sa­vo tikslą įvykdė – mo­to­cik­lu įveikė visą marš­rutą, be­si­drie­kiantį per tris vals­ty­bes: Ar­gen­tiną, Čilę, Pe­ru, ir bu­vo vie­nas iš 93 mo­to­cik­li­ninkų, pa­sie­ku­sių fi­nišą.

Ne­se­niai ta­po aiš­ku, kad 2013 m.

Da­ka­ro da­ly­vių sąra­še bus ir B.Va­ na­go bei S.Jur­gelė­no pa­vardės.

Jie­du lenk­ty­niaus be­ne po­pu­lia­ riau­sio­je au­to­mo­bi­lių įskai­to­je, todėl sau­sio pra­džio­je vi­sa Lie­ tu­va vėl turės ga­li­mybę sek­ti visą in­for­ma­ciją, kaip tau­tie­čiams lenk­ty­ni­nin­kams se­ka­si įveik­ti 8 tūkst. km dis­tan­ciją Pietų Ame­ ri­kos že­my­ne.

VD inf.

Ne­nu­ga­li­mas nuo­ty­kių troš­ki­mas Da­ka­ro ralį ga­li­ma pa­va­din­ti sva­ jo­nes pil­dan­čiu ra­liu. Kai vie­no žmo­gaus troš­ki­mas vir­to iš­ti­su reiš­ki­niu, ku­rio­se iš­ban­do­mos ne tik žmo­gaus, bet ir tech­ni­kos ga­li­ my­bių ri­bos.

Pa­sik­ly­do dy­ku­mo­je

Prad­žia: Da­ka­ro ra­lis pra­dėtas reng­ti 1978 m., o 2009-ai­siais sau­gu­mo

su­me­ti­mais lenk­tynės iš Af­ri­kos per­kel­tos į Pietų Ame­riką.

AFP nuotr.

Da­ka­ro ma­ra­to­no iš­ta­kos sie­ja­ mos su dy­kumų lenk­ty­nių en­tu­ zias­tu prancū­zu Thier­ry Sa­bi­ne, ku­ris, 1977 m. pa­si­klydęs Sa­cha­ ros dy­ku­mo­je ir vos iš­si­gelbėjęs, pri­si­žadė­jo dar kartą su­grįžti į dy­kumą ir sto­ti į kovą su šia di­ din­ga sti­chi­ja. Pa­ža­das ne­tru­kus bu­vo iš­tesė­tas, kai 1978 m. per Kalė­das star­ta­vo pir­ma­sis ma­ ra­to­nas Paryžius–Dakaras, pri­ traukęs 182 drąsuo­lius. Dau­gu­ma iš jų bu­vo prancūzų kilmės, kaip ir idė­jos au­to­rius.

Pirmųjų lenk­ty­nių marš­ru­tas siekė 8,5 tūkst. km, iš ku­rių 3,2 tūkst. km su­darė grei­čio ruo­žai.

Tais me­tais tik 74 eki­pa­žai iš visų da­ly­vių at­va­žia­vo iki Da­ka­ro, o pirmą­sias lenk­ty­nes laimė­jo jau­ nas prancūzų kilmės mo­to­cik­ li­nin­kas Cy­ri­lis Ne­veu, va­žiavęs „Ya­ma­ha“. Pir­mo­sio­se is­to­rinė­ se lenk­tynė­se įskai­ta bu­vo bend­ra vi­siems, vėliau mo­to­cik­lus, au­to­ mo­bi­lius ir sunk­ve­ži­mius vai­ravę da­ly­viai pra­dėjo var­žy­tis at­ski­ro­se ka­te­go­ri­jo­se. Taip pra­si­dėjo Da­ka­

ro ra­lio ma­ni­ja, ku­ri tęsia­si iki šių dienų.

Pir­mai­siais me­tais ren­gi­nys su­ laukė to­kio pa­si­se­ki­mo, kad jau prie ant­ro­jo Da­ka­ro ra­lio ma­ra­to­no star­ to li­ni­jos sto­jo net ke­lios ga­min­tojų ko­man­dos: „Ya­ma­ha“, „La­da“, BMW ir „Volks­wa­gen“. Per­galę mo­to­cik­li­ninkų grupė­je ant­rą kartą šventė C.Ne­veu, va­žiavęs „Ya­ ma­ha“, o au­to­mo­bi­lių grupė­ je – šve­das F.Ko­tu­lins­ky, vai­ravęs „Volks­wa­gen“. Žu­vo su­ma­ny­to­jas

Kas­met ren­gi­nys po­pu­liarė­jo, su po­pu­lia­ru­mu au­go ir da­ly­vių skai­ čius, o tra­sa darė­si vis su­dėtin­ gesnė. 1992 m. pirmą­kart is­to­ri­jo­ je tra­sa kir­to visą Af­ri­kos že­myną.

2000-ai­siais tra­sa driekė­si vien per Af­riką, iš va­karų į ry­tus, nuo Da­ka­ro Kai­ro link. Pa­čią il­giau­sią – 15 tūkst. km trasą – da­ly­viams te­ko įveik­ti 1986 m.

1986-ie­ji bu­vo pa­žymė­ti ir sraig­ tas­par­nio ava­ri­ja, per ku­rią žu­vo pa­ts lenk­ty­nių su­ma­ny­to­jas T.Sa­bi­ ne, ta­čiau pa­ties ren­gi­nio po­pu­lia­ ru­mas ne­su­mažė­jo. Nuo­ty­kių troš­ ki­mas il­gai­niui pri­traukė vis dau­giau lenk­ty­ni­ninkų. 1988 m. bu­vo šio ren­gi­nio auk­so am­žius. Ja­me da­ly­ va­vo 603 lenk­ty­nių da­ly­viai. Šis re­ kor­das bu­vo pa­ge­rin­tas tik 2005 m.

– ta­da star­ta­vo 688 lenk­ty­ni­nin­kai.

Iš­bandė ir „Fer­ra­ri“

Per visą Da­ka­ro is­to­riją net dvy­li­ka per­ga­lių pelnė ja­po­niš­kus au­to­mo­ bi­lius „Mit­su­bis­hi“ vai­ravę lenk­ty­ ni­nin­kai, o štai mo­to­ciklų grupė­je ne­pra­len­kia­mi yra KTM mo­to­cik­ lai. Šio ga­min­to­jo tech­niką vai­ravę lenk­ty­ni­nin­kai net vie­nuo­li­ka metų iš eilės: nuo 2001-ųjų iki 2012-ųjų – li­po ant nu­galė­tojų pa­ky­los.

Per il­gus ra­lio gy­va­vi­mo me­tus var­žy­bo­se da­ly­va­vo daug įvai­rių au­to­mo­bi­lių. Il­gus me­tus čia do­ mi­na­vo „Cit­roën“ ga­myk­los ko­ man­da, kol į nuo­žmią kovą ne­įsit­raukė „Mit­su­bis­hi“.

O ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­tus me­ tus iš eilės tempą dik­ta­vo „Volks­wa­ gen“ au­to­mo­bi­liai, ta­čiau, jiems pa­ si­trau­kus iš lenk­ty­nių, ly­de­riais nuo šiol lai­ko­mi pri­va­čios MI­NI ko­man­ dos lenk­ty­ni­nin­kai. Did­žiau­si šių lenk­ty­nių gerbė­jai ži­no, kad dy­kumų lenk­ty­nes iš­bandė net to­kie iš pa­ žiū­ros be­ke­lei ne­tin­ka­mi au­to­mo­bi­ liai kaip „Pors­che“, „Fer­ra­ri“, „Lam­ borg­hi­ni“, „Rolls-Roy­ce“ ar net mo­to­ro­le­rių ga­min­to­jas „Ves­pa“.

2008 m. po­pu­lia­riau­sias dy­ kumų ra­lis dėl ne­ra­mumų Juo­da­ja­ me že­my­ne ne­įvy­ko. Net­ru­kus po to pa­skelb­ta, kad iš tra­di­ci­nių namų ma­ra­to­nas per­ke­lia­mas į Pietų Ame­ri­kos že­myną, ku­ria­me tra­di­ ciją tęsia iki šiol.

VD inf.

28

ŠeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

Eli­tinė mu­zi­ka – ne vien gur­ma­nams Nuos­ta­bu, ne­įti­ki­ ma, to­bu­la. To­kius komp­li­men­tus vo­ ka­li­niam kvar­te­tui „Cappella’A“ ten­ka girdė­ti nuo­lat. Ta­ čiau daž­niau sve­tur nei gim­tinė­je.

„Iš tiesų ši mu­zi­ka su­dėtin­ga tik mums per re­pe­ti­ci­jas. Tai mūsų juo­da­sis, ne­ma­to­mas dar­bas. Bet kai skam­ba, ji yra tar­si per­re­gi­ma, su­ku­ria leng­vu­mo įspūdį“, – pri­ dūrė Kris­ti­na.

Sve­čiuo­sis G.Paš­ke­vi­čius

Kad kūri­nys su­skambėtų to­bu­lai, jį rei­kia šli­fuo­ti it dei­mantą – ne­ re­tai neuž­ten­ka ir ke­lių mėne­sių.

Dau­ge­liui klau­sy­tojų daž­nai sun­ ku pa­tikė­ti, kad per „Cappella’A“ pa­si­ro­dy­mus gir­di­mi tik vo­ka­ listų ir ap­skri­tai tik ke­tu­rių žmo­ nių bal­sai.

Pa­sak Auš­ros, to­kie pub­li­kos pa­ ti­ria­mi įspūdžiai jai yra did­žiau­sias komp­li­men­tas. „O man pa­ts ma­l o­n iau­s ias komp­li­men­tas, kai žmonės pa­sa­ ko, kad mums dai­nuo­jant jautė nu­ bėgant šiur­pu­liu­kus. Pui­kiai ži­nau šį jausmą, jis la­bai stip­rus, ne­su­ vai­di­na­mas, ne­pa­jau­čia­mas dirb­ ti­nai“, – pri­si­pa­ži­no Kris­ti­na.

Pas­ta­ruo­ju me­tu kvar­te­to na­riai neišs­ki­ria­mi nė die­nos. Ir tai su­si­ję ne tik su būsi­mai­s kon­cer­tais, bet ir su ką tik pa­si­rod­žiu­siu de­biu­ti­niu grupės al­bu­mu „To­get­her As One“ („Kar­tu kaip vie­nas“).

At­likė­jai išmė­gi­no įvai­riau­sius kūri­nius, pra­de­dant se­nai­siais šla­ ge­riais ir bai­giant po­pu­lia­ria šiuo­ lai­ki­ne mu­zi­ka, džia­zo in­terp­re­ta­ ci­jo­mis, ga­liau­siai pa­rengė uni­kalų, sa­vitą re­per­tuarą. Jis ta­po ne tik nau­jo­jo al­bu­mo pa­grin­du, bet ir skam­ba kvar­te­to so­li­niuo­se pa­si­ ro­dy­muo­se.

Li­na Bie­liaus­kaitė

l.bieliauskaite@diena.lt

Už­tektų tik iš­kiš­ti nosį

Turbūt kaip nie­kas ki­tas at­likė­jai pa­tyrė, ką reiš­kia po­pu­lia­rus po­ sa­kis, kad sa­va­me kraš­te pra­na­šu ne­būsi.

Lie­tu­vo­je klaipė­die­čių ket­ver­ tuką vei­kiau ga­li­ma iš­vys­ti kaip pri­ta­rian­čiuo­sius vo­ka­lis­tus.

Vie­nas nau­jau­sių pa­si­ro­dymų – mil­ži­nišką po­pu­lia­rumą pel­ niu­siuo­se Gy­čio Paš­ke­vi­čiaus tu­ ro kon­cer­tuo­se. At­likė­jai bu­vo su­laukę ir pa­si­ūly­mo pri­tar­ti Lie­ tu­vo­je viešė­ju­siai Bon­nie Ty­ler, ta­ čiau dėl su­pla­nuotų darbų turė­jo jo at­si­sa­ky­ti.

Grupės na­riai – Kris­ti­na Ja­tau­ taitė, Ra­sa Ser­ra, Auš­ra Smi­čiūtė ir Min­dau­gas Put­na – vie­nu bal­ su tvir­ti­no, jog leng­viau būtų įvar­ dy­ti tuos ša­lies at­likė­jus, su ku­riais jiems dar ne­te­ko kon­cer­tuo­ti.

Ta­čiau gau­sybę pres­ti­ži­nių ap­ do­va­no­jimų pelnęs ket­ver­tu­kas ne­sun­kiai pri­si­mintų, kiek ir ko­kių so­li­nių kon­certų per be­veik de­šimtį grupės gy­va­vi­mo metų su­rengė būtent Lie­tu­vo­je. „Galė­tu­me la­bai ne­sun­kiai su­ skai­čiuo­ti. Bet gal ge­riau ne­rei­kia.

Nes at­ro­dy­si­me la­bai var­ga­nai“, – at­vi­ra­vo Auš­ra. „Vie­nas pa­sau­li­nio gar­so dai­ ni­nin­kas, kom­po­zi­to­rius ir aran­ žuo­to­jas Kir­by Shaw bu­vo la­bai su­jau­din­tas mūsų is­to­ri­jos, kaip mes gy­ve­na­me, kaip „daž­nai“ kon­cer­tuo­ja­me. Jo žod­žiais, už­

Tar­si vie­nas kumš­tis

Pro­fe­sio­na­lai: kvar­te­to at­likė­jai – cha­riz­ma­tiš­ki ir va­liū­kiš­ki, ta­čiau į mu­zi­ka­vimą žiū­ri rim­tai.

tektų mums tik įkiš­ti nosį į Jung­ ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas, ir mes už­dirb­tu­me krūvą „mo­ney“, – kva­to­jo Kris­ti­na.

Lau­kia­mi ir Mask­vo­je

Tad ne­se­niai Kau­ne bei Vil­niu­je įvykę „Cappella’A“ kon­cer­tai at­ likė­jams reiš­kia jei ne naują gi­

Ko­man­da: „Cappella’A“ ket­ver­tu­kas – K.Ja­tau­taitė, Ra­sa Ser­ra, M.Put­

na ir A.Smi­čiūtė – sa­ko, kad lai­kas juos jau pa­tik­ri­no.

„Cappella’A“ ar­chy­vo nuo­tr.

mimą, bent jau la­bai svar­baus eta­ po pra­džią. „Šie kon­cer­tai mums svarbūs tuo, kad tai yra ap­skri­tai pir­ma­ sis vie­šas mūsų pri­si­sta­ty­mas ne Klaipė­dos pub­li­kai. So­li­nių kon­ certų ne uos­ta­mies­ty­je iki šiol ne­ sa­me turėję“, – pri­si­pa­ži­no Min­ dau­gas. „Cappella’A“ na­riai taip pat pra­ si­tarė, kad jau su­laukė kvie­timų kon­cer­tuo­ti Mask­vo­je ir šiuo me­ tu de­ri­na­mos ga­limų pa­si­ro­dymų de­talės.

Kas gru­pei su­teikė ant­rą kvėpa­ vimą? Kris­ti­na šyp­te­li – vis­kas la­ bai pa­pras­ta ir pro­ziš­ka. „La­bai garsūs mūsų pa­dangė­je mu­zi­kos va­dy­bi­nin­kai yra pa­sakę, kad į mus nein­ves­tuotų nė vie­no cen­to. Šiuos žod­žius at­si­min­siu iki gra­bo len­tos, – pri­si­pa­ži­no K.Ja­tau­taitė. – Todėl iki šiol ne­turė­jo­me žmo­nių, ku­rie mums būtų su­teikę ga­li­mybę rūpin­ tis tik pro­fe­si­niais da­ly­kais: mu­zi­ kuo­ti, re­pe­tuo­ti, šli­fuo­ti re­per­tuarą ir pa­na­šiai, o pa­tys pa­si­rūpinę or­ga­ ni­za­ci­niais rei­ka­lais. Ta­čiau da­bar jau tu­ri­me tokį tvirtą petį.“

Šli­fuo­ja lyg dei­mantą

Vo­ka­li­nio kvar­te­to pa­va­di­ni­mas – sa­vo­tiš­ka vi­zi­tinė jų kor­telė. At­ likė­jai pa­si­rin­ko itin su­dėtingą, ypa­tin­go pro­fe­sio­na­lu­mo rei­ka­lau­ jantį a cap­pel­la dai­na­vi­mo sti­lių be mu­zi­ki­nio pri­ta­ri­mo ar­ba jis būna mi­ni­ma­lus, frag­men­tiš­kas.

Lie­tu­vo­je šis sti­lius nėra la­bai įpras­tas, po­pu­lia­rus, prie­šin­gai nei už­sie­ny­je, kur vei­kia net aka­pe­li­nio dai­na­vi­mo mo­kyk­los. „Už­ten­ka iš­va­žiuo­ti ko­kius 500 km už Lie­tu­vos, ir įsi­ti­ki­ni, jog ši mu­zi­ka tu­ri sa­vo vietą, pui­kiai gy­ vuo­ja ir įvar­di­ja­ma anaip­tol ne kaip mu­zi­ka gur­ma­nams, o tie­siog kaip at­ski­ra kryp­tis. Šis žan­ras jungia ir po­pmu­zi­kos, ir džia­zo, ir sou­lo, ir ki­tus sti­lius“, – dėstė Ra­sa. „Mūsų at­lie­ka­ma mu­zi­ka nėra to­kia su­dėtin­ga, kaip dau­ge­liui at­ ro­do. Taip, ji ne­skam­ba per te­le­vi­ ziją kiek­vieną dieną. Nors galėtų skambė­ti, nes tai yra tie­siog gra­ži mu­zi­ka. Ir jei žmonės dau­giau apie ją ži­notų, ma­nau, mie­liau rinktų­si nei ko­kius nors po­psi­nius ga­ba­lus“, – įsi­ti­ki­nu­si Auš­ra.

Grupės na­riai pri­pa­ži­no, kad juos „su­ce­men­ta­vo“ ne vien mu­zi­ka­vi­ mo aist­ra, bet ir bend­ri tiks­lai, pa­ na­šus po­žiū­ris į dau­gelį da­lykų. „Jei tik pra­dėtu­me gal­vo­ti, kaip iš to už­si­dirb­ti, turbūt la­bai grei­tai iš­si­laks­ty­tu­me“, – pri­pa­ži­no Auš­ ra. „Esa­me tar­si dėlionė, kai iš skir­ tingų de­ta­lių su­lim­pa gra­žus vaiz­ das“, – juo­ka­vo Kris­ti­na. „Cappella’A“ na­riai ne­neigė, kad kri­zių būta, ta­čiau min­ties, jog rei­ kėtų iš­sis­kirs­ty­ti, – nie­ka­da.

K.Ja­tau­taitė pa­t i­k i­n o, kad ir de­biu­ti­niam al­bu­mui toks pa­va­ di­ni­mas bu­vo pa­rink­tas neat­si­ tik­ti­nai. „Lai­kas mus jau pa­tik­ri­no. Mes iš tiesų jau­čiamės tar­si vie­nas kumš­ tis. Vi­sa­da kar­tu šven­čia­me gim­ta­ die­nius, Kalė­das. Ir, ži­no­ma, kar­ tu vaikš­to­me po par­duo­tu­ves – kai tik iš­va­žiuo­ja­me iš Klaipė­dos“, – kva­to­jo Kris­ti­na.

Garbės len­ta 2006-ai­siais vo­ka­l i­n ių an­samb­l ių kon­k ur­se „Vo­kal.to­t al“ Aust­r i­jo­je kvar­te­tas iš­ko­vo­jo var­d inį „Ward Swing­le“ ap­do­va­no­jimą, o 2009 m. pelnė šio pres­ti­ž i­nio ren­g i­nio auk­ sinį dip­lomą. 2011 m. an­samb­lis su­ rengė visą turą per pres­ti­ži­nius Eu­ ro­pos vo­ka­lo kon­kur­sus: vo­ka­li­nių an­samb­l ių kon­k ur­se „Tam­pe­reen Sävel“ Suo­m i­jo­je ta­po tre­čios vie­ tos laimė­to­ju, „So­le­vo­ci“ Ita­li­jo­je iš­ ko­vo­jo ge­r iau­sios a cap­pel­la grupės vardą, o tarp­tau­ti­nia­me vo­ka­ li­n ių an­samb­l ių kon­k ur­se „Vo­cal Ma­rat­hon“ Kroa­ti­jo­je ta­po ab­so­liu­ čiu nu­galė­to­ju.

29

ŠeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

menas ir pramogos Še­še­tu­kas iš at­ šiau­rio­sios le­do žemės, pa­si­va­dinęs ÁRS­TI­ÐIR, ža­da su­ pa­žin­din­ti su se­no­ sio­mis is­landų dai­ no­mis ir dėko­ja vil­ nie­čiams, ku­rie be­ ne vie­nin­te­liai pa­ sau­ly­je šven­čia Is­ lan­di­jos dieną.

Bi­čiu­liai: ÁRS­TI­ÐIR še­še­tuką puo­šia skir­tin­ga pa­tir­tis, mu­zi­ki­niai sko­niai, ta­čiau sie­ja drau­gystė ir meilė se­na­jai is­landų mu­zi­kai.

ÁRS­TI­ÐIR ar­chy­vo nuo­tr.

Is­lan­di­jos dai­niai nu­kels į vi­du­ram­žius Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Žvejų, dai­nių ir poetų ša­lis į Lie­tuvą siun­čia sa­vo am­ba­sa­do­rius – gru­ pę ÁRS­TI­ÐIR, ku­ri seną­sias is­landų dai­nas at­gai­vi­no šiuo­lai­kiš­ku skam­ be­siu. „Árstí­ðir“ iš­ver­tus iš is­landų kal­bos reiš­kia „metų lai­kai“. Šis pa­va­di­ni­mas at­spin­di ir mu­zi­kantų še­še­tu­ko cha­rak­terį: skir­tingą mu­ zi­kinį skonį, įvai­rias gy­ve­ni­mo pa­ tir­tis. O juos vie­ni­jan­ti jėga – meilė is­landų mu­zi­kos pa­vel­dui. „Vil­niaus die­nai“ pa­pa­sa­ko­ti apie mu­ziką, at­ šiau­riąją Is­lan­diją, kon­cer­tus bei Lie­tuvą su­ti­ko prie vie­no kom­piu­ te­rio Reik­ja­vi­ke pri­sėdę trys grupės na­riai – Jónas, Gun­na­ras bei Rag­na­ ras. Jie kalbėjo „vienu balsu“.

– Gar­siau­siais is­landų mu­zi­kos at­sto­vais lai­ko­mi Björk, grupės „Si­gur Rós“, „Gus­gus“. Ar ne­ pas­te­bi­te tam tikrų ste­reo­tipų Eu­ro­po­je, kai ti­ki­ma­si, jog gru­ pė iš Is­lan­di­jos tu­ri gro­ti ką nors pa­na­šaus į tai – al­ter­na­tyvųjį roką, elekt­ro­ninę mu­ziką?

– Kaip tik kar­tais jau­čia­me, jog žmo­ nės iš is­landų mu­zi­kantų ti­ki­si, kad jie tu­ri būti skir­tin­gi, ei­ti sa­vo ke­liu.

Toks po­žiū­ris su­ku­ria ga­li­mybę išei­ ti, būti iš­girs­tiems, nes žmonės, ku­ rie klau­so­si is­landų mu­zi­kos, leng­vai prii­ma tą įvairų skam­besį.

– Skir­tin­gai nei ki­tos is­landų grupės, gro­ja­te folk­lorą, api­

pin­da­mi jį ki­tais sti­liais. Ar tai po­pu­lia­ru Is­lan­di­jo­je?

– Folk­lo­ro sce­na Is­lan­di­jo­je ne­di­ delė, bet ji gy­va. Yra dau­gybė gru­ pių, ku­rios gro­ja ne tik pa­čių is­ landų fol­ko mu­ziką, bet ir Bal­kanų ar bliug­ra­so sti­liaus (kant­ri at­mai­ na – red. pa­st.). Mūsų skam­be­ sys Is­lan­di­jo­je – uni­ka­lus, vei­kiau­ siai būtent todėl, kad mes jun­ta­me skir­tin­gos mu­zi­kos įta­kas, jun­gia­me įvai­rius žan­rus, o fol­ko mu­zi­ka – tik vie­nas jų. Tai­gi mes savęs ne­lai­ko­ me folk­lo­ro gru­pe tra­di­ci­niu po­žiū­ riu. Vei­kiau esa­me folk­lo­ro pa­veik­ta ka­me­rinė po­pmu­zi­kos grupė.

– Kaip pa­vy­ko su­jung­ti tiek daug sti­lių? Kaip gims­ta nau­ jos dai­nos, ap­skri­tai iš kur se­ miatės idėjų, kodėl ėmėtės se­ nųjų is­landų dainų?

– Sti­liai su­si­pynė natū­ra­liai, vi­ siems grupės na­r iams su­ė jus į krūvą iš skir­tingų kryp­čių, tai­gi „ant sta­lo“ su­dėjo­me ir skir­tin­ gus at­si­neš­tus da­ly­kus, pa­tir­tis.

Vi­si grupės na­riai pri­si­de­da prie kūry­bos, rei­kia la­bai daug lai­ko ir ener­gi­jos dainų aran­žuotėms. Tą uni­kalų skam­besį, ga­li­ma sa­ky­ ti, ir su­tei­kia būtent tai, kaip mes aran­ž uo­ja­m e tra­d i­c i­n es is­l andų dai­nas. Jos mūsų re­per­tua­re at­ si­ra­do dėl pa­pras­tos prie­žas­ties: mes mėgsta­me dai­nuo­ti. Ka­dan­gi mums reikė­jo ko nors, ką galė­tu­me dai­nuo­ti au­to­bu­se per il­gas kon­ certų turų ke­lio­nes, is­landų cho­

rinės dai­n os ta­p o neat­s ie­ja­m os nuo mūsų pa­čių kūry­bos – mes jas sce­no­je tarp sa­vo dainų įterp­da­ vo­me dar prie­š su­pras­da­mi, kaip tai mums pa­tin­ka.

– Ką ži­no­te apie Lie­tuvą? Ar ži­ no­te, pa­vyzd­žiui, kad Vil­niaus cent­re yra Is­lan­di­jos gatvė, o bir­že­lio 17-ąją lie­tu­viai ne­tgi šven­čia Is­lan­di­jos dieną? Ne šiaip sau – Is­lan­di­ja bu­vo pir­ mo­ji, pri­pa­ži­nu­si mūsų ne­prik­ lau­so­mybę prie­š 22 me­tus...

– Apie tai, kad Is­lan­di­ja pir­mo­ ji pri­pa­ži­no ir pa­laikė Lie­tuvą kaip ne­prik­lau­somą šalį, ži­no­jo­me se­ niai. Kai ku­rie mūsų ne­tgi girdė­jo ir apie Is­lan­di­jos gatvę jūsų sos­tinė­ je, bet nė ne­nu­tuokė­me, kad tu­ri­te dar ir Is­lan­di­jos dieną. Ne­jau­gi vi­ sa die­na skir­ta vien Is­lan­di­jai? Be šių ke­lių faktų, dau­giau apie Lie­ tuvą ne­ži­no­me be­veik nie­ko – nė vie­nas mūsų iki šiol nėra čia buvęs.

Bet mes la­bai lau­kia­me ke­lionės ir ak­ty­viai stu­di­juo­ja­me viską, ką ga­ li­me su­ži­no­ti apie jūsų šalį.

– Ką galė­tumė­te pa­sa­ky­ti apie is­landų mu­ziką žmo­gui, ku­ris jos nie­ka­da nėra girdėjęs? Ar yra skir­tumų tarp Is­landų se­ no­sios mu­zi­kos ir kitų skan­di­ navų ša­lių folk­lo­ro?

– Is­lan­di­jos mu­zi­kos sce­na la­bai įvai­ria­lypė. Bet ją sie­jan­tis bruo­žas, ma­nau, yra tai, jog is­landų mu­zi­ kan­tai trokš­ta eks­pe­ri­men­tuo­ti, iš­

ban­dy­ti ką nors nau­ja. As­me­ny­bių – dau­gybė, ir kiek­vie­na jų trokš­ta at­ras­ti sa­vo in­di­vi­dualų skam­besį.

Jei kal­ba­me apie fol­ko mu­ziką, – is­ lan­dams kur kas svar­bes­nis nei ki­ tiems skan­di­na­vams yra vo­ka­las.

Kai ku­rie iš mūsų girdė­jo ir apie Is­lan­di­ jos gatvę jūsų sos­tinė­ je, bet nė ne­nu­tuokė­ me, kad tu­ri­te dar ir Is­lan­di­jos dieną.

– Daug ke­liau­ja­te po Eu­ropą. Ku­ rio­je ša­ly­je vy­ko la­biau­siai jums pa­tiems įsi­minęs kon­cer­tas?

– Kon­cer­tas Če­ki­jo­je, fes­ti­va­ly­ je „Ost­ra­vos spal­vos“, bu­vo vie­nas įsi­min­ti­nes­nių. Na, jis bu­vo pa­ts did­žiau­siais iki šiol, tai bu­vo mūsų tu­ro po Cent­rinę Eu­ropą pa­bai­ga.

Pra­lei­do­me daug lai­ko ke­ly­je, tai­gi bu­vo­me la­bai su­si­gy­venę, pa­ju­to­ me, kad tas sun­kus dar­bas pra­de­ da at­si­pirk­ti. Ki­tas dėme­sio ver­tas kon­cer­tas vy­ko Var­no­je, Bul­ga­ri­jos sos­tinė­je. Pub­li­ka bu­vo ga­na ne­ gau­si, ta­čiau ren­gi­nio sce­na­ri­jus, ap­lin­ka bu­vo vie­na įspūdin­giau­sių, ko­kią ka­da nors esa­me matę. Kon­ cer­tas vy­ko se­nos pi­lies griuvė­siuo­ se, po at­vi­ru dan­gu­mi. Ap­link bu­vo tam­su, nors į akį durk, pa­ti sce­na – ap­švies­ta. Ji stovė­jo prie pat Juo­do­

sios jūros – pui­kiai girdė­jo­me ban­ gų mūšą net gro­da­mi.

– Ko­kios mu­zi­kos mėgsta­te klau­sy­ti pa­tys? Ar tu­ri­te kokį mu­zi­kos gu­ru, ku­ris jus įkve­ pia kur­ti?

– Tu­rint ome­ny­je skir­tin­gas mū­ sų pa­tir­tis, sun­ko­ka būtų įvar­dy­ti fa­vo­ri­tus, ku­rie tiktų vi­siems. Na, da­liai mūsų pa­tin­ka 8-ojo de­šimt­ me­čio fol­ko mu­zi­kos at­likė­jai, ki­ti la­biau links­ta prie džia­zo, ro­ko, net elekt­ro­ninės ar ki­to­kios mu­zi­kos.

Vie­no gu­ru nėra. Bet ke­letą ne­mažą įtaką mums vi­siems pa­da­riu­sių as­ me­ny­bių, nuo­sta­bių kom­po­zi­to­rių bei mu­zi­kantų ga­li­me įvar­dy­ti – tai Pau­las McCart­ney, Bec­kas Han­se­ nas ir Phi­li­pas Glas­sas.

– Kuo gy­ve­na­te tarp mu­zi­ki­nių turų, ką vei­kia­te, be mu­zi­kos, kon­cer­ta­vi­mo?

– Vi­si gy­ve­na­me ne­to­li Reik­ja­vi­ko se­na­mies­čio. Ka­dan­gi tai ga­na ma­ žas mies­tas, gy­ve­na­me vos už ke­lių žings­nių vie­ni nuo kitų, dėl to leng­va su­si­tik­ti. O šiaip da­lis na­rių stu­di­ juo­ja mu­ziką uni­ver­si­te­te, ki­ti pra­ gy­ve­ni­mui už­si­dir­ba iš veik­los, taip pat su­si­ju­sios su mu­zi­ka. Aiš­ku, kar­tais tai yra did­žiu­lis iššū­kis, tad ten­ka grieb­tis ir pa­pil­domų darbų.

KUR? Šv. Kot­r y­nos baž­ny­čio­je,­ Vil­niaus g. 30.

KA­DA? Lapk­ri­čio 10 d. 20 val.

KIEK? 27–62 li­tai.

M.Dič­pet­rytės gy­ve­ni­mas su­gulė kny­go­je Lie­tu­vos teat­ro sąjun­ga kvie­čia į vie­nos iš­ki­liau­sių lie­tu­vių teat­ro ak­to­rių Ma­ri­jos Dič­pet­rytės at­si­mi­ nimų kny­gos „Magdė“ pri­sta­tymą.

Pir­ma­dienį vyk­sian­čia­me ren­gi­ny­ je da­ly­vaus pa­ti kny­gos au­torė, taip pat ak­torė Li­di­ja Ža­dei­kytė, ak­to­ rius ir bar­das Ge­di­mi­nas Stor­pirš­ tis, pia­nis­tas Pet­ras Ge­niu­šas ir li­ te­ratū­ros kri­ti­kas bei žur­na­lis­tas Sta­sys Lips­kis. „Ak­to­riaus dar­bas ne­leng­vas, jei­gu jis rim­tas kūrėjas, o ne aki­

mir­kos žvaigž­dutė. Žmonėms iš ša­lies su­si­da­ro toks įspūdis: at­ėjo po­ra va­landų, pa­vai­di­no – vie­ni ma­lo­nu­mai. O re­pe­ti­ci­jos, o ruo­ ši­ma­sis, o ne­mi­go nak­tys, ieš­kant to tik­ro vaid­mens ke­lio...“ – apie sa­vo pro­fe­siją kny­go­je ra­šo M.Dič­ pet­rytė.

Ak­torė gimė 1933 m. Kau­ne. Bai­ gė Alek­sand­ro Ker­na­gio va­do­vau­ jamą Dra­mos stu­diją, vei­ku­sią prie Vil­niaus vals­ty­bi­nio aka­de­mi­nio dra­mos teat­ro. Žy­miuo­sius sa­vo vaid­me­nis ak­torė su­kūrė Klaipė­

dos ir Jau­ni­mo teat­ruo­se kar­tu su gar­siais Lie­tu­vos ak­to­riais Gra­ži­na Ba­lan­dy­te, Vy­tau­tu Paukš­te, Vy­ tau­tu Kanc­le­riu, Rim­gau­du Kar­ ve­liu ir dau­ge­liu kitų. Be to, daug metų ji pro­pa­ga­vo ir puo­selė­jo ki­ no meną Lie­tu­vo­je.

Kaip pa­ra­šy­ta kny­gos „Magdė“ ano­ta­ci­jo­je, tai „neat­sar­gus au­torės ban­dy­mas“. Kny­ga su­da­ry­ta iš tri­ jų da­lių. Pir­mo­je – ma­žai Mag­de­lei pro akis pra­bėga vi­si bui­ties ir išo­ ri­niai įvy­kiai, ku­rie po tru­putį for­ ma­vo mer­gaitės gy­ve­ni­mo sam­

pratą ir žymė­jo li­ki­mo vin­gius.

Ant­ro­je da­ly­je – la­ko­niš­ki pa­stebė­ ji­mai apie pa­čios au­torės kūry­binį darbą, o tre­čio­je ji kal­ba apie nau­ jas pa­tir­tis, dar­bus ir su­si­ti­ki­mus su įžy­miais rusų ak­to­riais, to­kiais kaip Mi­chai­las Uli­ja­no­vas ir Alek­ se­jus Ba­ta­lo­vas.

VD inf.

KUR? Lie­tu­vos teat­ro­ sąjun­go­je, Teat­ro g. 8.

KA­DA? Lapk­ri­čio 5 d. 18 val.

KIEK? Ne­mo­ka­mai.

30

šeštADIENIS, lapkričio 3, 2012

menas ir pramogos Šiuo­lai­ki­nio me­no pa­ro­da Lapk­ri­čio 6 d. 18 val. ga­le­ri­ja „(AV17)“ ati­da­ro pa­ro­ dą „Jung­tys“, ku­rio­je lan­ky­to­jai iš­vys ge­riau­sius rug­sė­ jį vy­ku­sio kon­kur­so da­ly­vių kū­ri­nius. Pa­ro­dos tiks­las – vi­suo­me­nei pri­sta­ty­ti ne­ti­kė­tus ma­žo­sios plas­ti­kos ob­ jek­tus, o pa­grin­di­nis at­ran­kos kri­te­ri­jus – ne­tra­di­ci­nis me­ni­nin­kų po­žiū­ris ir ori­gi­na­li te­mos in­terp­re­ta­ci­ja. Ko­ mi­si­ja – me­no­ty­ri­nin­kė Jur­gi­ta Lu­da­vi­čie­nė, skulp­to­ rius Min­dau­gas Šim­ke­vi­čius ir ju­ve­ly­rė Ša­rū­nė Vait­ku­tė – at­rin­ko ge­riau­siai pa­ro­dos idė­ją at­spin­din­čius įvai­rių sri­čių me­ni­nin­kų dar­bus.

Net jei ne­si­do­mi­ te pa­ra­nor­ma­liais reiš­ki­niais, iš­girs­ ti bal­są iš ki­to pa­ sau­lio ga­li­te at­vy­ kę į džia­zo vir­tuo­ zės dai­ni­nin­kės Gra­ży­nos Au­guś­ cik kon­cer­tą Vil­ niaus Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čio­je.

Do­va­na: G.Au­guś­cik Vil­niu­je kon­cer­tuos ne vie­na – su, kaip pa­ti sa­

ko, sva­jo­nių ko­man­da – ir at­liks N.Drake’o dai­nas.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Džia­zo gur­ma­nams – G.Au­guś­cik kon­cer­tas .RPSOHNVLQLV Å'UDXJŠ´ ELOLHWDV

/DSNULþLR G

$1$ .$5(1,1$ ELOLHWDL

/DSNULþLR G

LU

,/,8=,-26 ELOLHWDL

6SHFLDOXV SDVLŘO\PDV GUDXJDPV ELOLHWDL WLN /W UXVXGUDPD OW

%LOLHWXV SODWLQD

JAV, Bos­to­ne, vo­ka­lo stu­di­jas bai­ gu­si len­kė G.Au­guś­cik Bal­so iš ki­ to pa­sau­lio ti­tu­lą yra pel­niu­si ne šiaip sau. G.Au­guś­cik šian­die­ nos pa­sau­lio džia­zo sce­no­je yra ne tik dau­ge­lio mu­zi­kos gur­ma­nų pa­mėg­ta dai­ni­nin­kė, bet ir pui­ ki kom­po­zi­to­rė, aran­žuo­to­ja ir pro­diu­se­rė. Ji iš­si­ski­ria vi­suo­met sti­lin­gu ir ori­gi­na­liu re­per­tua­ru (nuo Fry­de­ry­ko Cho­pi­no iki bra­ zi­liš­kos bo­sa­no­vos), tad daž­nai pra­ple­čia ne tik ją ly­din­čių mu­ zi­kan­tų ga­li­my­bių ri­bas, bet ir pa­ čią „džia­zo“ są­vo­ką.

1994 m. G.Au­guś­cik, bai­gu­si pres­ti­ži­nį Berk­lio ko­le­džą Bos­to­ne, įsi­kū­rė Či­ka­go­je, kur pra­dė­jo bend­ ra­dar­biau­ti su to­kiais džia­zo aris­ tok­ra­tais, kaip Ji­mas Hal­las, bro­ liai Mi­chae­las ir Ran­dy Brec­ke­riai, Bob­by En­ri­que­zas, Joh­nas Me­ des­kis ir kt. Na, o Vil­niu­je at­li­kė­ ją ly­dės, pa­sak jos pa­čios, sva­jo­nių ko­man­da: Ro­bas Clear­fiel­das (for­ te­pi­jo­nas), Mat­tas Ule­ry (kont­ra­ bo­sas), Jo­nas Dei­te­mye­ris (per­ku­ si­ja), Joh­nas Kre­go­ras (gi­ta­ra). Šie mu­zi­kan­tai dai­ni­nin­kei ne­nu­si­lei­

Tai džia­zo dai­ni­ nin­kė iš ki­to pa­sau­ lio, ku­rios kre­mi­nis bal­sas su­bti­liai plū­ du­riuo­ja virš rit­miš­ kai ne­ra­mių mu­zi­ kos inst­ru­men­tų. džia meist­riš­ku­mu, kū­ry­biš­ku­mu, tad vi­si kar­tu vie­no­je sce­no­je jie – tie­siog pri­bloš­kian­tys. Ko ge­ro, dėl šios prie­žas­ties po kon­cer­tų net di­džiau­sių mu­zi­kos kri­ti­kų strė­lės at­šim­pa ir vie­toj jų pa­si­pi­la štai to­ kie įver­ti­ni­mai: „džia­zo dai­ni­nin­ kė iš ki­to pa­sau­lio, ku­rios kre­mi­ nis bal­sas su­bti­liai plū­du­riuo­ja virš rit­miš­kai ne­ra­mių mu­zi­kos inst­ru­ men­tų“ (H.Rei­chas, lei­di­nys „Chi­ ca­go Tri­bu­ne“).

Lapk­ri­čio 5-ąją Šv. Kot­ry­ nos baž­ny­čią už­lies bri­tų at­li­kė­ jo ir dai­nų au­to­riaus Nic­ko Drake’o (1948–1974 m.) kū­ri­niai. Nors Nic­

kas mi­rė vos 26-erių, spė­jo iš­leis­ ti net tris al­bu­mus: „Fi­ve Lea­ves Left“ (1969 m.), „Bry­ter Lay­ ter“ (1970 m.) ir „Pink Moon“ (1972 m.). Pas­ku­ti­niais gy­ve­ni­mo me­tais jis sun­kiai sir­go dep­re­si­ja, bu­vo už­da­ras, ne­kon­cer­ta­vo vie­šai, ne­da­li­jo in­ter­viu, gal to­dėl šiuos įra­šus žmo­nės van­giai pir­ko. Ta­čiau N.Drake’o kū­ry­ba bu­vo ži­no­ma ir pa­vei­kė ne vie­ną pri­pa­žin­tą mu­zi­ kan­tą. Dau­giau kū­rė­ju pra­dė­ta do­ mė­tis, kai 1998 m. apie jį pa­si­ro­dė do­ku­men­ti­nis fil­mas „Ne­pa­žįs­ta­ ma­sis tarp mū­sų“. O kai au­to­mo­ bi­lių pra­mo­nės gi­gan­tas „Volks­wa­ gen“ sa­vo au­to­mo­bi­lių rek­la­mo­je pa­nau­do­jo N.Drake’o dai­ną „Pink Moon“, per mė­ne­sį jo įra­šų par­ duo­ta dau­giau nei per 30 me­tų!

G.Au­guś­cik už­bu­rian­tis bal­sas ir N.Drake’o še­dev­rai – Vil­niu­je jau atei­nan­tį pir­ma­die­nį.

VD inf.

KUR? Šv. Kot­r y­nos baž­ny­čio­je,­ Vil­niaus g. 30.

KA­DA? Lapk­ri­čio 5 d. 19 val.

KIEK? 27–62 li­tai.

Pre­mi­jos išei­vi­jos švie­suo­liams Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja ki­ tą sa­vai­tę teiks moks­lo pre­mi­jas už­sie­ny­je gy­ve­nan­tiems lie­tu­vių kil­mės moks­li­nin­kams, gar­si­nan­ tiems mū­sų ša­lį.

Lapk­ri­čio 8 d. 15 val. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je už tarp­tau­ti­ nio ly­gio moks­lo pa­sie­ki­mus pre­ mi­jas gaus trys lie­tu­vių kil­mės

moks­li­nin­kai. Tai Vo­kie­ti­jo­je gy­ ve­nan­tis che­mi­kas Vi­lius Lė­ner­tas, bio­che­mi­kas Skir­man­tas Kriau­čio­ nis iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ir psi­ cho­lo­gas Ro­mual­das Kriau­čiū­nas iš JAV. Pre­mi­jo­mis sie­kia­ma pa­ ska­tin­ti už­sie­ny­je dir­ban­čius lie­ tu­vių moks­li­nin­kus bū­ti Lie­tu­vos moks­lo am­ba­sa­do­riais ir su iš­ki­ liais lie­tu­vių kil­mės moks­li­nin­kais

su­pa­žin­din­ti Lie­tu­vos vi­suo­me­ nę. Iš vi­so gau­ti moks­lo pre­mi­jas šie­met už­sie­nio lie­tu­viai pa­tei­kė 14 kan­di­da­tū­rų. 4 kan­di­da­tų pa­ raiš­kų su­lauk­ta iš JAV, po dvi – iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ir Vo­kie­ti­ jos, po vie­ną kan­di­da­tą – iš Ita­li­ jos, Švei­ca­ri­jos, Aust­ra­li­jos, Ru­si­ jos, Is­pa­ni­jos ir Tai­va­no.

VD inf.

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933624

Kelionių

šeštadienis, lapkričio 3, 2012

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siunpristatome iki durų. Tel. 8 Tel. 261tinius.

3653,Lietuvoje 261 3655, 261 3659 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaciskelbimai@vilniausdiena.lt ja – www.lietuvalondonas.com.

959526

Siūlo darbą

Įvairūs

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, dažytojai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, 8 659 38 414.

1038190

Paslaugos Statybos ir remonto Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048.

Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

1039419

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

1040268

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1002388

Transporto Vežame keleivius, automobilius ir krovinius į Vokietiją, Olandiją, Daniją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail. com.

1017529

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929920

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803.

1025778

Kviečia mokytis Kviečiame į naujus Tarptautinės lyderystės akademijos mokymus ir seminarus. Daugiau informacijos tel. 8 656 23 723, e. paštas info@tla.lt.

1029220

Kita INFORMACIJA apie UAB „Bionovus” biomase kūrenamos jėgainės statybos Jočionių g. 13, Vilniuje, galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas. UAB „Bionovus”, Konstitucijos pr. 7, LT- 09308 Vilnius, tel. (8 5) 239 4930, faks. (8 5) 239 4931, e. paštas info@bionovus.lt. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas. UAB „Bionovus” biomase kūrenamos jėgainės statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta. Vilniaus apskritis, Vilniaus m., Jočionių g. 13. 4. Persvarstoma atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada. 2012 08 06, Nr. VR – 1.7 -843 – UAB „Bionuvus” biomasės kūrenamos jėgainės statybos Jočionių g. 13, Vilniuje, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą – Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 08 09 rašte Nr. (12-37)-2-3320 pateikti motyvai: 5.1. Atrankos išvadoje nepateikta informacija apie planuojamos ūkinės veiklos sanitarinę apsaugos zoną (toliau – SAZ). Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652) katilinėms, šiluminėms elektrinėms turi būti nustatoma SAZ pagal teršiančių medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus. Sanitarinių apsaugos zonų ribų

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandipervezimai. ją.nustatymo Tel. 8 699ir 01 428,taisyklės, e. paštas režimo patvirtintos Lieinfo@gmail.com. tuvos Respublikos sveikatos apsaugos minis-

952525 tro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 (Žin., 2004, Nr. 134-4878), numato šiuos SAZ Kitos ribų nustatymo būdus: atliekant poveikio visuomenės sveikatai kuris galikokybūti Nestandartinių baldųvertinimą, gamyba. Aukšta arba poveikio aplinkai vertinimo probėatskiras – žema kaina. www.guobosbaldai.lt .

Tel. ceso dalis; pagal teisės aktų nustatytus SAZ 8 656 099. 5.2. Atrankos išvadoje nepateikribų 69 dydžius; 760904 ta informacija apie UAB „Bionovus” planuojamos ūkinės veiklos ir gretimų objektų esamos ūkinės veiklos oro ir triukšmo taršos poveikį planuojamos objekto teritorijai ir gretimų teritorijų gyventojams; 5.3. turtą Galimas neigiamas nekilnojamąjį psichosocialinis poveikis ir aplinkinių rajoParduodamas kambarių butas Palannų gyventojųdviejų nepasitenkinimas planuojama gosūkine centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. veikla.

6. Pagrindiniai motyvai, kuriais 8 603 096. priimant galutinę atrankos išvabuvo62 remtasi 955765 dą: 6.1. Persvarstant atrankos išvadą Vilniaus VSC atstovai paprašė pateikti papildomą informaciją. Susipažinęs su papildoma informacija PAV subjektas 2012 10 11 raštu Nr. (1237)-2-4270 informavo, aplinkai Brangiai perkame miškąjog su poveikio žeme arba išsivertinimas neprivalomas.

6.2. Planuojamą kirsti.

Visoje Lietuvoje.

Atsiskaitome iš karto. veiklą numatoma vykdyti pramoninėje, Tel.ūkinę 8 676 41 155. aplinkosauginiu požiūriu mažai jautrioje, inži929896 nerinės infrastruktūros požiūriu gerai išvystyUAB COMPANY“ Varėnos r. perka: toje„BEST teritorijoje.

6.3. Paviršinės nuotekos bus veršelius, galvijus, avis. Sumokame surenkamos ir išleidžiamos į miestoiš karto. lietaus Mokame Tel.Paviršinės 8 613 70nuotekos 805, 8 nuo 613 ga70 nuotekųPVM. tinklus.

803, 8 601 71 558, (8 310) 48 išleidžiant 323. limai teršiamų teritorijų prieš į tinklus bus papildomai valomos. Jėgainėje953105 susidarančios gamybinės ir buitinės nuotekos bus išleidžiamos į centralizuotą miesto nuotekų tvarkymo sistemą. 6.4. Jėgainėje bus įdiegta automatinė kontrolės sistema degimo paraKita metrų kontrolei vykdyti. 6.5. Sunkiųjų metalų 2012 20 Vilniaus apygardos teismo nutarbei 04 kietųjų dalelių sugaudymui planuojamoje jėgainėje numatoma įrengtiiškelta elektrostatinį filtimi UAB „Joanos avialinijos“ bankroto trą.(c.6.6.

Jėgainėje azoto oksidų emisijų mažibyla b. Nr. B2-3323-160/2012).

BankrutuonimuiUAB planuojama antrines azoto okjančios „Joanos naudoti avialinijos“ administratosidųpaskirta mažinimo priemones.

7. Priimta galutinė riumi UAB VERSLO VALDYMO IR RESatrankos išvada. CENTRAS. Biomase kūrenamos jėgaiTRUKTŪRIZACIJOS Įgaliotas asmuo nės statybos poveikio aplinkai vertinimas ne– V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 privalomas.

parduoda

perKa

Įvairūs

1041185 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės dienai PRANEŠIMAS. Nac. žemės tarnybos2Vilniaus (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu prir. skyriaus 2012 10 16 įsakymu Nr. 48VĮ(14.48.2.-13689) sklypo dedant kreditoriniuspatvirtintas reikalavimusžemės patvirtinan4110/300:7, esančio Draugų g.

45, PačiųNr. dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. piškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., formaviTaip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų mo ir pertvarkymo pagalbūdu kurį įvykdymas yra užtikrintas,projektas, nurodyti, kokiu dalijamas į 3 sklypus. Planavimo taisklypas yra padaryta.

Kreditorinį reikalavimą pateikorganizatoriai – V.Šalpukienė, R.Šalpukas, ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas.

InR.Maračinskienė, R.Maračinskas, J.Siomina, formacija tel./faks.

(8 37)UAB 229„Baltijos 886. mataviV.Siomin; rengėjas –

mų organizacija“.

961016

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

1041058

Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198.

Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

paslaugos

Kelionių

51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad.

348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

31

skelbimai

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

976256

Kelionių organizatorius

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Karščiausi kelionių Tel. (8 5) 231pasiūlymai 3314. Faks. (8 5) 262 9120

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

Ar svajojate aplankyti Niujorką?

O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! METAS KELIAUTI ypatingą kainą. Į ŠILTUS KRAŠTUS! Egiptas,kruizas Šarm El Šeichas Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių Ryga–Stokholmas–Ryga 3* viešbutis, viskas įskaičiuota leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 Lt 7 nakvynės nuo 2157 Lt 01–2013 03Jus 21 įTenerifė Kviečiame trumpiausios nakties vaKanarų salos, Niujorkas nuo 2226beLtmaitinimo 2* apartamentai karėlį!

7 nakvynės nuo Lt Vašingtonas nuo 2526 Lt ir linksmybės iki Baltijos jūroje bus2104 ir disko, Indija, Goa Bostonas nuo 2588 Lt ryto!

2* viešbutis su pusryčiais

Kelionių organizatorius

KELIONĖS AUTOBUSU Naujametinės ir kalėdinės kelionės auKELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje tobusu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt KALĖDINĖ AUSTRIJA: Viena–Melkas– (05.26.)

– 95 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Zalcburgas – 667 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Lt– 175 Lt KALĖDINĖ LENKIJA: Varšuva–ČenstachoRyga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha va–Krokuva–Osvencimas – Adrijos 437 Lt jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Šveicarijos gamtos stebuklai –vingis–Buda1397 Lt KALĖDINĖ VIENA–Dunojaus nuo 1197 Lt Ryga–Saremos peštas – 627 Ltsala–Talinas – 377 Lt Kroatija nuo 990 Lt Amžinoji KALĖDOS ITALIJOJE: Roma Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo–1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt 1327 Lt Kroatija nuo 990 Lt KALĖDOS:IŠPraha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU VILNIAUS: nuo 619 Lt – Praha–Viena–Budapeštas žaviosios Europos sostinės – 627 Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Lt KALĖDINIS BALTIJOS KRUIZAS: Jaunpils Malta – 904 Lt(poilsinės) – 387 Lt IŠ VARŠUVOS pilis–Stokholmas–Ryga Graikija, Cgalkidikė – 979 NAUJI METAI: Paryžius–Disneilendas Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt (Bambergas, Liuksemburgas, Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo 850 Lt – 999 LtNiurnbergas) – 1397Lt Ispanija, Alikantė Šri Lanka nuo 3500– 1108 Lt NAUJI METAI: Aristokratiškoji Viena–žaGraikija, Kos Lt Kreta 1170sala Lt ––1128 vusis nuo Budapeštas 647 Lt Turkija, Antalija –Lt1185prkas–Talinas–TarLt Tunisas nuo 770Gaujos NAUJI METAI: Bulgarija, tu – 377 LtBurgas – 1199 Lt NAUJI METAI: Praha Kroatija, Rijeka(pažintinės – 1279(Melnikas–DeteniLt poilsinės) IŠ VARŠUVOS ce–Karlšteinas–Karlovy Turkija, Marmaris 1289LtLtVarai) – 667 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 NAUJI METAI: Saksonijos Šveicarija–BerBulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas lynas – 567 Lt Portugalija, Lt Marokas nuoAlgarvė 2634 Lt– 1899Ryga–StokholNAUJAMETINIS KRUIZAS: Kuba nuo IŠ 5853 Lt Lt (poilsinės) LĖKTUVU mas–Ryga –VARŠUVOS 977 Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Slidinėjimo kelionės IŠ RYGOS:– 995 Bulgarija Lt autobusu: Slidinėjimas Prancūzijoje (Trys Slėniai) Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija – 1470 –Lt1078 Lt Šri Lanka – 3500 Lt (Livinjo) – 1490 Lt Slidinėjimas Italijoje IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 LtAustrijoje, Šveicarijoje – Slidinėjimas 1890 Lt –Hurgada Egiptas, Tunisas 770 Lt nuo 869 Lt Slidinėjimas Slovakijoje Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt(Žemieji –Ta-poilLĖKTUVU IŠ VARŠUVOS trai) – 890 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt sinės) Slidinėjimas Ukrainoje (Bukovelis) 7 d.

Kruizas – 850 LtNilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Slidinėjimo kelionės Marokas – 2634 Lt lėktuvu: Slidinėjimas Andoroje – 1290 Lt Kuba – 5853 Lt Slidinėjimas Italijoje, Šveicarijoje ir STOVYKLOS PrancūzijojeLIETUVOJE (Aostos slėnis) – lėktuvu – Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio 6, 2871 LT-01104 Tel.Vegasas (8 5) 231g.nuo 3314.

Faks.Lt(8 5)Vilnius 262 9120 Las Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, Monrealis nuo 2874 Lt www.krantas.lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga 10 nakvynių 3459 Kalgaris 3464 Lt Lt nuo 125nuo Lt nuo JAE, Dubajus kasdieninius 3*Pamirškite viešbutis su pusryčiais rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abi puses su oro uostų molaiduokite laive Baltijos 11 nakvynių nuo 3049 Lt jūroje! kesčiais.

Tailandas, Bankokas ir Pataja Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pa3* viešbutis su pusryčiais 9pildomai. nakvynės nuo 3389 Lt Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, – 99 Lt 1490 Lt Kreta Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Slidinėjimas Italijoje (Vialattea) – lėktuHolivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt vu – 1650 Lt Mes jėgaIŠ450 Lt LĖKTUVU VILNIAUS: Ispanija, Brava, ŽaidimųKosta galaktika 450Kosta Lt Dorada nuo STOVYKLOS LIETUVOJE 1979 Lt indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači Pasaka– nuo Malta 904550 Lt Lt Avataro–Chalkidikė nuotykiai 450 Raganė 550 Lt kartu Graikija, – 1099 Lt Lt Mes šampinjonai 450 Lt LaimingasAlikantė žmogus––1108 tai aš! 600 Lt Ispanija, Aplink 7 dienas Graikija, Kos sala – 1128 Lt 499 Lt Top Fun pasaulį 640 Lt per Turkija, 1295 Mano Antalija pasaulis –595 Lt Lt Bulgarija, Burgas359 – 1185 Kitas variantas Lt Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Dodi kalbos 550 Lt stovykla Anglų Estijoje Turkija, Marmaris 1620 Lt 1790 Lt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt – 1999 Lt Portugalija, Algarvė

Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“

LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 60 Lt dienai Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* – 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – Baku nuoKreta 1050 nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 LtMaljorka 3500 Lt; –Lt; 1170 Lt

*kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt

LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Juodkalnijoje 1899 Lt (pažintinės–poilsinės) KELTŲ BILIETAI AnglųNilu kalbos Estijoje 1790 Lt Kruizas nuostovykla 1440 Lt; Izraelis – EgipRyga–Stokholmas tas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; AVIABILIETAI* Kuba 58531870 Lt Lt Talinas–Helsinkis Delis– nuo AVIABILIETAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Pirkti internetu: Lt www. lek.lt Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) Klaipėda–Karlshamnas KELTAI Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas; Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Bankokas – 2409 LtTalinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–NynesKlaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) PuketasKlaipėda–Karlshamnas – 2610 Lt hamnas; (spec.

Turku–Alando salos–Stokholmas pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pa*kainos į abi puses siūlymas); Klaipėda–Zasnicas (spec.

KELTAI pasiūlymas); Turku–Alando salos–StokVIZOS JoninėsKonferencijos Baltijos jūrojeir(Tallink 3 d.kompakruizas) holmas. kiti Jūsų Į Rusiją nuo Lt; Baltarusiją nijos Baltijos jūroje! nuo 85 Lt nuorenginiai 105 Lt 260 KRUIZAI Ryga–Stokholmas Viduržemio jūroje (spec. kaina) Talinas–Helsinkis Karibų jūroje (spec. kaina) Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Talinas–Stokholmas Baltijos jūroje Ventspilis–Nyneshamnas VIZOS Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt

Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

Orai

Pirmą lapkričio savaitgalį Lietuvoje numatomi lietingi orai. Šiandien dieną – 5–8 laipsniai šilumos, daug kur trumpai palis. Sekmadienį temperatūra bus panaši: naktį sieks 2–6, dieną – 5–8 laipsnius. Taip pat numatomas lietus: naktį – daugiau rytiniuose rajonuose, dieną – visoje šalyje. Pirmadienį išsilaikys panašūs orai.

Šiandien, lapkričio 3 d.

+7

+8

Telšiai

+6

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+8

Utena

+8

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

7.26 16.38 9.12 19.43 11.36

308-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 58 dienos.

Saulė Skorpiono ženkle.

+6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +9 Brazilija +19 Briuselis +9 Dublinas +6 Kairas +34 Keiptaunas +28 Kopenhaga +9

Londonas +9 Madridas +15 Maskva +4 Minskas +10 Niujorkas +10 Oslas +8 Paryžius +10 Pekinas +12

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+4

+7

+5

+4

6

+6

+9

+5

+3

7

+3

+5

+4

+2

3

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

+2

+4

+3

0

4

Praha +11 Ryga +7 Roma +18 Sidnėjus +18 Talinas +6 Tel Avivas +29 Tokijas +17 Varšuva +10

+7

+8

Vėjas

4–8 m/s

Marijampolė

Vilnius

+8

Alytus

DATOS (lapkričio 3 D.)

DATOS (lapkričio 4 D.)

Šv. Hubertas, Medžiotojų diena 1881 m. gimė Petras Rimša, skulptorius, grafikas, medalistas.

1921 m. gimė lietuvių kilmės JAV kino aktorius Charles’as Bronsonas.

1926 m. gimė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

1945 m. gimė Gerdas Mülleris, buvęs Vokietijos rinktinės futbolininkas.

1949 m. gimė Anna Wintour, žurnalistė, mados kritikė, amerikiečių mados žurnalo „Vogue“ vyriausioji redaktorė.

1954 m. mirė prancūzų tapytojas Henri Matisse.

1957 m. tęsdama „Sputniko“ programą Sovietų Sąjunga kosminiu aparatu „Sputnk 2“ į kosmosą pirmą kartą išsiuntė gyvūną – šunį Laiką.

1957 m. gimė švedų aktorius Dolphas Lundgrenas.

1982 m. gimė rusų dailiojo čiuožimo olimpinis ir pasaulio čempionas Jevgenijus Pliuščenka.

1847 m. mirė vokiečių kompozitorius ir pianistas Felixas Mendelssohnas.

1946 m. įkurta švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO. 1969 m. gimė amerikiečių prodiuseris, reperis, aktorius Seanas Diddy Combsas, žinomas kaip Puff Daddy.

1969 m. gimė amerikiečių aktorius Matthew McConaughey.

1972 m. gimė Luísas Figo, buvęs portugalų futbolininkas.

1985 m. mirė lietuvių liaudies skulptorius Lionginas Šepka.

2011 m. mirė scenografė Jūratė Paulėkaitė.

„Jojimo šokis“ karaliauja internete

Pietų Korėjos popmuzikos sensacijos Psy klipas „Gangnam Style“ tapo antruoju pagal žiūrimumą visų laikų klipu „YouTube“ – keistajam reperiui toliau šturmuojant visą pasaulį, minimą jo filmuką jau pasižiūrėjo beveik 620 mln. interneto vartotojų. Šturmuoja viršūnes

Muzikos veteranas

Jo dainos ir klipo, kurie įkvėpė sukurti šimtus parodijų ir susižavėjimą perteikiančių filmukų visame pasaulyje, populiarumas padėjo dainininkui gauti sutartį su J.Bieberio agentūra.

Pietų Korėjoje Psy jau yra muzikos veteranas – jis išleido šešis albumus, o kitą savaitę pradės rekla-

Aukštumos: „Gangnam Style“ nepaprastai išpopuliarėjo internete ir vakar iš antros žiūrimiausių klipų vie-

tos išstūmė J.Lopez šokių muzikos hitą „On the Floor“.

minį turą Europoje, per kurį pasakys kalbą debatų draugijoje „Oxford Union“ ir pasirodys per MTV Europos muzikos apdovanojimų ceremoniją Vokietijoje.

Lankydamasis Niujorke Psy savo nuotaikingu šokiu užkrėtė net Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Ban Ki-mooną, kuris, nors iš pradžių kuklinosi, atsipalaidavo ir kartojo jojimą arkliu primenančius reperio judesius.

Sensacijos gimimas

Psy pasakojo, kad garsusis klipas „Gangnam style“ buvo nufilmuotas per 48 valandas 28-iose Seulo Gangnamo rajono vietose. Nors atrodo, kad reperis šaiposi iš rajo-

no, kuris vadinamas Pietų Korėjos Beverli Hilsu, pats jis neigia tokius vertinimus ir sako, kad tiesiog norėjo pakelti žmonėms nuotaiką.

Ir klipas, ir užkrečiamas šokis gimė gana netikėtai. „Mes su choreografais 30 vakarų bandėme imituoti visus gyvūnus, – pasakojo reperis. – Raitėmės ant grindų, norėdami sukurti gyvatės šokį. Tuomet kažkas įjungė televizorių, o ekrane per pievą šuoliavo arklys.“ Taip ir gimė ši interneto sensacija.

Vyras, tėvas ir karys

Pats Psy gimė ir užaugo Gangnamo rajone, klausydamasis gru-

Šiandien: Hubertas, Melachijus, Norvainė, Silvija, Vydmantas Rytoj: Eibartas, Karolis, Karolina, Modesta, Vaidmina, Vitalis, Vitalija

įvairenybės

34 metų dainininkui, kurio tikrasis vardas yra Park Jae-sangas, žaibišką tarptautinę šlovę pelniusi „Gangnam Style“ yra technomuzikos odė vienam ultramadingam Seulo rajonui. Liepos mėnesį debiutavusi daina tapo pasauliniu hitu.

Klipas su garsiuoju „jojimo šokiu“ nepaprastai išpopuliarėjo internete ir vakar iš antros žiūrimiausių klipų vietos išstūmė Jennifer Lopez šokių muzikos hitą „On the Floor“, tačiau vis dar atsilieka nuo kanadiečių paauglių dievaičio Justino Bieberio „Baby“, kuris buvo peržiūrėtas 790 mln. kartų.

Psy jau šeštą savaitę iš eilės taip pat lieka antroje „Billboard“ šimtuko Jungtinėse Valstijose vietoje.

Prieš tai jis įvairiose šalyse, tarp jų Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje, buvo atsidūręs pirmose populiariausiųjų sąrašų vietose.

Vardai

„Reuters“ nuotr.

pių „Queen“, „Aerosmith“ ir „Def Leppard“. Nors mokėsi gana prastai, jis įtikino tėvus išleisti jį studijuoti į užsienį. Įstojęs į Bostono universitetą Psy greitai metė studijas, o už joms skirtus pinigus nusipirko kompiuterį, elektrinį sintezatorių ir MIDI klaviatūrą. Pajutęs polinkį į muziką, jaunuolis, net nepranešdamas tėvams, įstojo į Berklio muzikos koledžą.

Baigęs mokslus Psy grįžo į gimtinę ir ten 2001 m. išleido pirmąjį albumą. Sėkmingai muzikinei karjerai nesutrukdė nei ketveri metai karo tarnyboje, nei santuoka su ilgamete drauge bei dvynukės dukros.

BNS, „Newsweek“ inf.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nesulauksite pritarimo, paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nenori jūsų remti.

Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins.

Jautis (04 21–05 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, tik per daug nesipuikuokite savo pasiekimais ir sugebėjimais, nes šiandien būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti kitus žmones.

Dvyniai (05 21–06 21). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs.

Vėžys (06 22–07 22). Dėl neigiamos energijos jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti bus sunku.

Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Pajausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Tik nepasiduokite euforijai.

Mergelė (08 24–09 23). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena neatidėliotiniems reikalams ir planams įgyvendinti.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Savaitgalį skirkite poilsiui.

Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Esate kupinas energijos ir ambicijų. Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Mėgausitės galimybėmis, atsiradusiomis dėl jūsų pastangų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Viskas užklups vienu metu. Problemų dėl karjeros iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs, norėsite mėgautis savimi. Tikėtinas meilės romanas. Esate išvargintas nesėkmių, per greitai lekiančio laiko ir pilkos kasdienybės. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis bei įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai.