ekonomika
9p.
Menininkus subūrusios e. parduotuvės sėkmę verslininkas grindžia socialine atsakomybe.
pasaulis
10p. Kokiomis raidėmis į JAV istoriją bus įrašytas B.Obamos vardas?
sportas Lietuviškojo futbolo ypatumai: kiek įvarčių, tiek skandalų.
14p.
Kauno valstybinis choras gimtadienį šventė Makao, aidint susižavėjusių klausytojų plojimams.
24p.
Šeštadienio
Lapkričio 10, 2012 Nr. 263 (19822) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Narkotikų pardavėja: stambios žuvys – laisvėje Artimiausiomis die nomis 41 metų kau nietė Daiva Palu binskienė išgirs teismo nuospren dį. Už prekybą nar kotikais dviejų vai kų motinai siūlo ma 4,5 metų laisvės atėmimo bausmė. Kvaišalų pardavėja įsitikinusi, kad bau džiama per griežtai.
Iš Seimo – atgal į šou verslą Prieš ketverius metus su trenksmu į Seimą patekę šou pasaulio atsto vai dabar tyliai traukiasi iš politi kos. „Kauno diena“ pasidomėjo, ar kadenciją baigiantys parlamenta rai toliau žada linksminti tautą.
„Didesnio šou nei Seime aš dar ne mačiau, – tikino dainininko karje rą žadantis tęsti Ligitas Kernagis. – Tie šoumenai, kurie atėjo į politiką praėjusią kadenciją, neprilygsta di diesiems šoumenams, kurie metai po metų Seime daro šou.“ Donalda Meiželytė jau dėlio ja gruodžio renginių sąrašą, o As ta Baukutė nusprendė atsitverti ty los siena. „Buvau supervieša, noriu būti nevieša. Sakau be pykčio, bet niekam nekomentuosiu“, – pareiš kė A.Baukutė. 18p.
Dienos citata „Lėtas teisingumas – blogas teisingumas. Todėl ir pra laimime bylas Strasbūre“, –
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
visuotiniame teisėjų susirinkime pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Per dieną – 300 litų
Būti grėsmingo, gigantiško, tei sėsaugos neįveikiamo mechaniz mo – prekybos narkotikais mažuo ju sraigteliu gana paprasta. Sėdi sau bendrabutyje, verdi vaikams pietus, žiūri televizorių. Kai užsuka klientai, apie juos nereikia šokinėti ir rengti rinkodaros akcijų – siūlyti, įtikinė ti. Tiesiog paduodi jiems mažomis porcijomis estetiškai supakuo tų miltelių ir pasiimi pinigus. Toks pusmetį buvo D.Palu binskienės gyvenimas.
4
8p.
Pasiteisinimas: D.Palubinskienė tikino, kad narkotikais buvo nutarusi prekiauti tik laikinai. Artūro Morozovo nuotr.
2
šeštadienis, lapkričio 10, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
7
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,48
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
32
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Kamerinio teatro kelionė sukėlė tarptautinį skandalą Ministerija gavo notą Lietuvos užsienio reikalų ministe rija BNS šią savaitę patvirtino, kad praeitą mėnesį gavo Azerbaid ža no ambasados Vilniuje notą. Joje „informuojama, kad asme nys, prieš kel iaudam i į Azerbai džano Kalnų Karab ac ho reg io ną, šiuo met u nekontrol iuojamą Azerbaid žano Respubl ikos, tur i gaut i Azerbaid žano leid imą, nes lankymasis Kalnų Karabacho re gione, kur is tarptaut in iu mast u yra laikomas Azerbaid žano dal i mi, pažeid žia Azerbaid žano Res publ ikos suveren itetą ir ter itor i nį integralumą, o taip pat ir ati tinkamas tarptautinės teisės nor mas bei principus“, – pranešė mi nisterija. Protestas: protestuotojai piktinosi, kad Kauno kamerinis teatras negerbia Azerbaidžano.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Prie Laisvės alėjos fontano vakar protesto akciją surengė Kau no azerbaidžaniečių bendruomenės atstovai. Kodėl? Jie pasi piktino Kamerinio teatro kelione į Kalnų Karabachą. Į šią terito riją teatralai pateko iš Armėnijos pusės. Mantas Lapinskas, Artūras Morozovas Reikalavo pagarbos
„Kelias į Kalnų Karabachą veda per Azerbaidžaną, mes reikalau jame pagarbos Azerbaidžano te ritoriniam vientisumui, Kauno kamerinis teatras negerbia Azer baidžano“, – skandavo protes tuotojai. Jų Laisvės alėjoje prie fontano susirinko apie keliasdešimt, dau giausia studentų iš Azerbaidžano, kurie mokosi Lietuvoje pagal mai nų programą. Juos stebėjo polici jos patruliai. „Nesame prieš Kauno kame rinio teatro vizitą į Armėni ją, tačiau mes nepalaikome to, kaip buvo pažeistos tarptautinės bendruomenės priimtos normos. Tai – itin svarbus ir jautrus klau simas. Tai tas pats, kaip ir jū
sų šalies teritorija buvo okupuo ta sovietiniais laikais. Juk iki šių dienų vyksta didelės diskusijos dėl žalos padengimo Lietuvai“, – aiškino protesto organizatorius, Lietuvos Azerbaidžano jaunimo organizacijos pirmininkas Sami ras Musayevas. Režisierius: nesame politikai
Protestuotojus atokiau stovėdami stebėjo Kamerinio teatro režisie rius, teatro įkūrėjas ir meno vado vas Stanislovas Rubinovas ir akto rius Aleksandras Rubinovas. „Buvome kviesti į festivalį Jere vane „Armono“. Tai garsus tarp tautinis renginys. Mes nebuvome įspėti, kad į Kalnų Karabachą ne galima važiuoti iš Armėnijos. Mes juk nesame politikai, nesame po litinė organizacija. Ką dabar turi me daryti?“ – stebėjosi S.Rubi novas.
Įteikė peticiją
Išskleidę vėliavas ir transparan tus azerbaidžaniečiai nužygiavo per Laisvės alėją iki Kamerinio teatro, kur jo direktoriui Egidijui Tamošiūnui įteikė peticiją. Pas taras is ją priėm ė iš S.Musaye vo rank ų, tač iau taip pat sak ė neįžvelg iant is čia jok io pol it i kavimo. „Du kartus teko vaidinti Jereva ne. Kai viešėjome paskutinį kartą, tiesiog buvome įsodinti į mašiną ir vežami. Negalėjome žinoti, kur esame, bet ar tokiais dalykais rei kia užsiimti teatralams. Festivaly je buvo kalbama apie teatrą, bet ne apie politiką“, – sakė azerbaidža niečių nemalonę užsitraukęs ak torius A.Rubinovas. Kilo net karas
Iš pirmo žvilgsnio kurioziška si tuacija turi liūdnas ištakas.
„URM atk reipia dėmesį, kad Lie tuvos pil iečiams, vykstant iems į Azerbaid žaną, yra reikalingos vi zos. URM puslapyje, skiltyje Kon sul inė informac ija, yra skelbia mos rekomendacijos dėl vyk imo į tam tikras šalis ar regionus. Lietu vos piliečius, planuojančius kelio nes, kviečiame pasidomėti bend ra sit uacija šalyje, į kur ią vyksta ma, įskaitant vizos reikalingumą, tinkamai pasiruošti kelionei ir va dovaut is URM puslapyje teik ia mom is rekomendacijom is“, – tei giama BNS atsiųstame URM ko mentare.
Karjera: P.Ugianskis iki šiol va
dovavo „Vakoil“.
Tomo Raginos nuotr.
Oro uostui pagaliau rado vadovą Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Naujuoju Kauno oro uosto gene raliniu direktoriumi tapo Povilas Ugianskis, anksčiau vadovavęs bendrovei „Vakoil“. Jam oro uosto vadovo pareigos atiteko laimėjus Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą. Darbą P.Ugianskis pra dės ateinantį pirmadienį.
Šaltinis: BNS
Susirėmimai tarp azerbaidža niečių ir etninių armėnų tuomet Azerbaidžano TSR priklausiusia me Kalnų Karabache vėl prasidė jo 1988 m. Apie 1992-uosius konfliktas su stiprėjo ir peraugo į tikrą Azerbai džano ir Armėnijos, jau tapusių nepriklausomomis respublikomis, karą, nusinešusį apie 35 tūkst. gy vybių. Šimtai tūkstančių azerbai džaniečių tapo pabėgėliais. Karas oficialiai nėra baigtas, bet 1994 m. patvirtintos neoficialios paliaubos, kuriomis Karabacho armėnai kontroliuoja didelę da lį Azerbaidžano teritorijos ir yra paskelbę nepriklausomybę, ku ri nėra pripažinta tarptautiniu mastu.
Ministerijos skelbtame konkurse dalyvavo trys asmenys. „Konkur są laimėjo geriausias kandidatas. P.Ugianskis buvo įvertintas ge riausiai dėl jo vadybinių sugebėji mų, kurie bus labai svarbūs vado vaujant Kauno oro uostui“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Ma siulis. Susisiekimo ministerija naujam Kauno oro uosto vadovui kelia tikslą pritraukti naujų oro bend rovių, plėsti skrydžių maršrutų tinklą, didinti neaviacines paja mas, per oro uostą gabenamų kro vinių srautus. „Naujam vadovui bus ypač svar bu sėkmingai bendradarbiauti su Kauno regiono savivaldybėmis. Pritraukus savivaldybes, mums prieš kelerius metus pavyko su kurti modelį, pagal kurį Kaune bu vo įkurta „Ryanair“ bazė“, – pa reiškė E.Masiulis. Oro uostui nuo 2007 m. vadova vęs Arijandas Šliupas šias pareigas vasarą iškeitė į darbą antžeminio keleivių ir krovinių aptarnavimo įmonėje „Litcargus“. Laukiant naujojo direktoriaus oro uostui apie tris mėnesius lai kinai vadovavo jo komercijos di rektorė Jūratė Baltrušaitytė.
3
– tiek kandidatų varžėsi konkurse dėl Kauno oro uosto direktoriaus posto.
3
šeštADIENIS, lapkričio 10, 2012
miestas
„Metų kaunietės“ rinkimai Moterys – kaip gėlės. Gali būti trapios ir dygliuotos, ryškios ir blyškios, skleisti svaigina mą aromatą ir kvepėti tiesiog vėju. Kiekviena gali būti ir visos pievos karalienė. Norė dami pagerbti kaunietes, kurių per metus atlikti darbai išsiskyrė iš kitų, kviečiame rinkti „Metų kaunietę 2012“.
Šią idėją, anot renginio vadovės Dovilės Miknevičiūtės, padikta vo noras įvertinti Kauno kultūro je, ekonomikoje, socialinėje sfero je triūsiančias moteris. „Moterų veikla šiose plotmė se nepaprastai reikšminga, nes jos yra pagrindinės vertybių, tradici jų ar papročių puoselėtojos. Profe sinių ar kitokios veiklos aukštumų dažnai jos pasiekia nepaisydamos visuomenėje dar gajų stereotipų apie moterų gebėjimus, įstengda mos vienu metu puoselėti savo na mus, rūpintis vaikais, kurstyti šei mos židinį ir kartu patenkinti savo, kaip verslininkės, menininkės, me dikės, pedagogės, ambicijas“, – sa kė D.Miknevičiūtė. Renginio filosofij ą ir tikslus at skleidžia ir jo logotipas – stilizuota ramunė. Šis simbolis įprasmina gy venimo ciklus, daugiafunkciškumą ir estetiką. Ramune, kaip ir moteri mi, galima gėrėtis, ramunė, kaip ir moteris, gali gydyti, o gležno dai gelio virtimas žiedu savotiškai at kartoja mergaitės virsmą brandžia, žavia ir veiklia moterimi. Dienraščio skaitytojus kviečiame siūlyti moteris, kurios per 2012uosius nuveiktais darbais ar išskir tiniu poelgiu nusipelnė dėmesio ir yra vertos kovoti dėl „Metų kau nietės 2012“ titulo. Pažiūrėkite į šalia esančias mo teris, prisiminkite tas, kurios yra padėjusios jums asmeniškai ar pri sidėjusios prie visos bendruome nės gerovės. Neabejojame: ir jūsų aplinkoje yra ne viena, verta tapti „Metų kauniete“. Amžiaus, išsilavinimo cenzo nėra. Laukiame ir nusipelniusių mokslininkių, medikių, meninin kių, muzikančių ir visuomeninėje
veikloje nuoširdžiai besidarbuo jančių kandidačių. Sritims, kuriose moteris, jūsų manymu, yra išskir tinė, nėra jokių apribojimų. „Siūlykite ir tas moteris, kurios gimė Kaune, tačiau šiandien liki mo nublokštos į Dubliną, Panevėžį, Vašingtoną ar Vilnių. Svarbu, kad jų darbai skleistų gerąją žinią apie Kau ną“, – pabrėžė viena organizatorių. Favorites siūlykite iki gruodžio 5 d. Nurodykite pasirinktos kandi datės vardą, pavardę, trumpai api būdinkite pastarųjų metų pasieki mus, už kuriuos, jūsų manymu, ji verta būti išrinkta „Metų kaunie te“. Jei siūloma moteris nėra vie šas asmuo, nurodykite jos koordi nates, kad organizatoriai galėtų su ja susisiekti.
Iš pasiūlytų kandidačių bus at rinkta 30 nominančių: 20 atrinks skaitytojai balsuodami dienraš čio portale www.kaunodiena.lt/ mk, 10 – redakcija, kuri pirmiau sia įvertins pretendenčių darbus ir pirmenybę teiks visuomenėje mažiau žinomoms moterims. Nuo gruodžio 8 d. iki sausio 5 d. balsuodami specialioje portalo www.kaunodiena.lt/mk rubrikoje jūs išrinksite keturias finalininkes. Dar dvi atrinks redakcija. Tai, kad renginio finale dalyvaus šešios nominantės, anot organiza torių, – ne atsitiktinumas. „Šešios raidės sudaro ir mūsų miesto pa vadinimą, o kiekvienai jų atski rai, siekiant estetinės raiškos ir emocinio šiltumo, suteiktas dvi
gubas kodas: raidė atlieka ne tik savo pirminę funkciją, bet ir sim bolizuoja tam tikras savybes, ku rios taps kriterijais renkant nuga lėtoją“, – sakė D.Miknevičiūtė. Taigi: K – kantrybė, A – atjauta, U – unikalumas, N – nuoseklumas, A – aukojimasis, S – stiprybė. Finalinis pretendenčių šešetukas bus paskelbtas sausio 10 d., kiek viena iš jų bus atskirai pristatyta dienraštyje. Sausio 24 d. „Metų kaunietės“ rinkimai pasieks finišą: iki vasario 7 d. vidurnakčio kiekvienas iš jūsų galės atiduoti savo balsą ir išrink
Siūlykite ir tas mote ris, kurios gimė Kau ne, tačiau šiandien likimo nu blokštos į Dubliną, Panevėžį, Vašingto ną ar Vilnių.
ti moterį, labiausiai vertą „Metų kaunetės 2012“ titulo. Vasario 9 d. „Žalgirio“ arenos am fiteatre vyks finalinis renginys, ku riame bus paskelbta „Metų kaunietė 2012“ – jai atiteks specialiai paga minta segė ir stiklinė statulėlė. „Nea bejojame, kad ši šventė bus svarbi ir miesto verslininkams, kurių pasiūly mams prisidėti finalinį vakarą esame atviri“, – sakė D.Miknevičiūtė. Vasaris žymi žiemos virsmą pa vasariu. Tebūnie ši šventė stimulas atgimti ir visiems kauniečiams bei kaunietėms. Nebijokime pagerbti savo moterų. Tegu „Metų kaunie tės“ rinkimai tampa tradicija, ku rios vainikuojančios šventės Kau nas lauktų visus metus. KD inf.
KRITERIJAI: Ŷ moteris, kuri kilusi ar gyvena Kaune; Ŷ savo darbais garsina Kauną; Ŷ savo darbais padeda žmonėms ir miestui; Ŷ 2012 m. pasižymi aktyvia veikla; Ŷ visuomenėje pastebima darbais ar iniciatyvomis. Tikslas: renginio organizatorė D.Miknevičiūtė neabejoja, kad „Metų kaunietės“ rinkimai
taps ypatinga miesto tradicija.
Kviečiame siūlyti moteris, kurios savo darbais puošia Kauno miestą. Tai gali būti ir mokytoja, mokslininkė, medikė, inžinierė, vadovė, menininkė, politikė, ir bedarbė. Profesija, amžius nesvarbu, svarbu, kad atlikti darbai būtų matomi ir naudingi.
kaunodiena.lt/mk
Artūro Morozovo nuotr.
METŲ KAUNIETĖ
4
šeštadienis, lapkričio 10, 2012
miestas
Narkotikų pardavėja: stambios žuvys – laisvėje Per dieną dviejų maža 1 mečių dukrų mama, ne sukanti galvos dėl šiurpių epitetų,
tokių, kaip prekiautoja mirtimi, uždirbdavo vidutiniškai 300 litų. Kortų namelis sugriuvo
Gyvenimas bendrabutyje Kaune, Partizanų g. 5, atrodė gana kom fortiškas. Darbas namie, niekur ei ti nereikia, 0,5 g dozės amfetamino mažuose plastikiniuose maiše liuose atvežamos į namus, pirkėjai taip pat ateina patys, nebent kar tais tenka išeiti į namo kiemą. Kas gali būti geriau? Šiandien D.Palubinskienė jau čiasi gerokai prasčiau. Ji penk tą mėnesį leidžia Kauno tardymo izoliatoriuje. „Net neturiu už ką nusisamdy ti advokato“, – atsiduso 41 metų moteris. Paskutinę gegužės dieną jos gyvenimas sugriuvo lyg kortų namelis. G.Palubinskienė buvo suimta, dvi jos dukrelės, kurių vyresnia jai 12 metų, o mažajai – aštuone ri, apgyvendintos vaikų globos na muose.
Atpildas: dviejų vaikų motinai, nesukusiai galvos dėl kitų vaikų, klimpstančių į kvaišalų liūną, užsitrenkė įkalinimo įstaigos durys.
Pusė gramo amfetamino
Su D.Palubinskiene susitikome Kauno tardymo izoliatoriuje. Du ris pravėrė moteris žilstelėjusiais plaukais, giliomis rudomis akimis. Neatrodė sutrikusi. „Pas mane rado 0,5 g gryno am fetamino. Tai buvo tik penkios do zės. Žaliakalnio komisaras mane spaudė, kad tik viską papasako čiau, žadėjo, kad izoliatoriuje pra būsiu ilgiausiai mėnesį“, – dės tė D.Palubinskienė apie tai, kas ją, regis, labiausiai kamuoja.
Bandė žudytis
Ar ji jaučiasi kalta? Ar pagalvo ja apie tuos, kurie, įsigiję jos pre kę, su pagreičiu slydo nuokalnėn, apie narkotikų griaunamus likimus ir gyvenimus? Šito „Kauno dienos“ žurnalistai iš D.Palubinskienės neišgirdo. „Aš tik pardavinėjau“, – kalbėjo moteris. Vis dėlto dviejų dukrų mama iš tarė: „Prisipažįstu kalta.“ „Mėginau žudytis, – apie laiką, bėgantį izoliatoriuje, kalbėjo mo teris. – Nutariau, kad vieną kar tą paverks artimieji, ir viskas. Ko riausi, šaukštelio kotą prarijau.“ „Kai tik izoliatoriuje einu per de tektorių, visada pypsi“, – paaiški no D.Palubinskienė. Pasiūlė kaimynas
Daiva Palubinskienė:
Kodėl nebaudžia tų, kurie narkotikus ga mina, kurie pristato tokiems kaip aš. Žinoma, nuotaikos nekelia ne tik gerokai prailgęs laikas izoliato riuje, bet ir gresianti bausmė – 4,5 metų laisvės atėmimo. Pritaikius švelnesnį Baudžiamojo kodekso straipsnį, D.Palubinskienė jau po kelių mėnesių būtų galėjusi prašy ti lygtinio paleidimo. „Aš esu atpirkimo ožys. Už to kį menką kiekį narkotikų kitų tiek nelaiko. Net su vaikais neleido at sisveikinti“, – prabilusi apie duk reles, D.Palubinskienė susigrau dino.
Moters draugystė su narkotikais prasidėjo paaiškėjus, kad Darbo biržoje jai bus laikinai nutraukti mokėjimai. Iki tol D.Palubinskienė gauda vo 900 litų pajamų per mėnesį. Jos tuometis sugyventinis gauda vo 500 litų nedarbingumo pašalpą. Šių pinigų dviem suaugusiesiems ir dviem mažametėms mergaitėms, gyvenantiems bendrabutyje Par tizanų g. 5, pakako. Tiesa, šis bendrabutis – anaiptol ne svajonių vieta, policija jį vadina didesnės rizikos zona. D.Palubinskienė žinojo, kad kaimynas, gyvenantis korido riaus gale, pardavinėja narkoti kus. Virtuvėje susitikę įsišnekėjo apie D.Palubinskienės nuplauku sią Darbo biržos pašalpą. Rūpes tingas kaimynas pagailėjo ir pa siūlė darbelį. „Susigundžiau. Ai, galvojau, iki vasaros, kol mergaitės baigs moks lus, padirbėsiu, paskui išvažiuosi me gyventi į sodą“, – kalbėjo D.Pa lubinskienė.
Artūro Morozovo nuotr.
Pusę metų moteris nuo kiekvie nos parduotos dozės, kurios 0,5 g kainavo 20 litų, gaudavo 10 litų. Ji neslėpė – šis darbas buvo patogus ir pelningas. Prekiavo dukrų akivaizdoje
„Kodėl nebaudžia tų, kurie nar kotikus gamina, kurie pristato to kiems kaip aš, smulkiems pardavė jams?“ – tebebraukdama dėl dukrų ištryškusias ašaras klausė D.Palu binskienė. Narkotikus jai į bendrabutį pri statydavo du vyrai, ji policijai pa sakė jų vardus. Iš kur jie gaudavo amfetamino, D.Palubinskienė ti kino nežinanti. „Aš juk tik par duodavau“, – kartojo ji. „Jei ne pas mane, tai tie, kam rei kia, narkotikų būtų nusipirkę ki tur“, – tikino dviejų vaikų motina. Gali būti, kad taip ji tikina ir save. D.Palubinskienė prisiminė, kaip pas ją ateidavo drebantys, už do zę viską galintys atiduoti narko manai. Prekyba vyko tame pačia me kambaryje, kuriame gyveno ir sugyventinis, ir mažametės duk relės. „Jos nė nenutuokė, ką aš par duodu. Jos nežino, niekada nema tė“, – suskubo patikinti D.Palu binskienė. Nevadina nuodais
Paklausta, kaip jaustųsi, jei nar kotikus imtų vartoti jos dukros, D.Palubinskienė nunarino galvą. „Turbūt išprotėčiau“, – po pau zės tarė ji. „Tačiau amfetamino neįmanoma perdozuoti. Nuo jo nemirštama, – apie nervų sistemą veikiančią me džiagą, nuo kurios greitai išsivysto priklausomybė, ėmė aiškinti suim toji. – Su heroinu gali nutikti vis ko, bet amfetaminas... Jis tik pake lia nuotaiką.“
Vis dėlto „pakeliančių nuotaiką“ kvaišalų pati D.Palubinskienė už tikrino niekada neišbandžiusi. Nors kaimynas, esą įtraukęs ją į prekybą narkotikais, turėdavo ir heroino, D.Palubinskienė sakė juo neprekiavusi.
Ar ji jaučiasi kalta? Ar pagalvoja apie tuos, kurie, įsigiję jos prekę, su pagrei čiu slydo nuokal nėn? Įsilaužė ir apiplėšė
Ji tikino, kad narkomanai į jos būs to duris belsdavosi ne būriais – greičiau pavieniui. Vienos dozės pakakdavo ne kiekvienam, todėl daugelis iš karto pirkdavo kelias. D.Pal ub insk ien ė pap as akojo, kad kartą į jos kambarėlį Parti zanų gatvės bendrabutyje įsiver žė kaukėti plėšikai. Pagrobė ne tik narkotikus, bet ir sukauptus pi nigus. Moteris įsitikinusi, kad tai pada rė tie patys asmenys, kurie jai tie kė narkotikus. Pagalbos ji kreipė si į policiją, tačiau neatskleidė, kuo niekur nedirbanti ir bendrabutyje gyvenanti šeima galėjo sudomin ti vagis. Gyvenimo vingiai
Vagystės ženklino ir pačios D.Pa lubinskienės gyvenimą. Ji yra atli kusi bausmę Panevėžio moterų ko lonijoje. Nelaisvėje gimė ir jos pirmo ji dukrelė. Koloniją moteris pali ko su dar trejų neturinčia mažyle. Laikinai prisiglaudė Kartų namuo se, tačiau iš gyvenamosios vietos
neturėjusios moters vaikas buvo paimtas. „Susiradau vyrą, kuris turėjo kur gyventi. Aš jo nemylėjau, bet gy venau kartu tam, kad galėčiau pa siimti vaiką“, – D.Palubinskienės akyse vėl kaupėsi ašaros. Gyvenimo nemeilėje vaisiai – antroji dukrelė, randas ant nosies ir prisiminimai apie kasdienį vy ro smurtą. „Kai tik gavau kur gyventi – bendrabutį Partizanų gatvėje, iš karto jį palikau“, – pasakojo D.Pa lubinskienė. Aitvarai dukroms
Devyni pastarieji D.Palubinskie nės gyvenimo metai, kol jos neį suko narkotikų prekyba, buvo be pražangų. Paaugo dukrelės. Jos gy venime atsirado geras žmogus. Visai neseniai, jau būdama Kau no tardymo izoliatoriuje, ji susi tuokė su keleriais metais jaunes niu neįgaliu vyru. „Noriu, kad jis pasiimtų mergai tes iš vaikų namų. Aš juo pasitikiu. Jis labai geras. Kuris kitas vyras lėks tuokti su moterimi, sėdinčia izoliatoriuje, ir rūpinsis jos vai kais?“ – mylimąjį aukštino D.Pa lubinskienė. Moteris nebetramdė ašarų. Min tys apie tai, ką jau buvo susikūrusi ir kaip sekėsi kabintis į gyvenimą, liejosi su rauda. Kūkčiodama D.Palubinskienė papasakojo apie izoliatoriuje vy kusią simbolinę akciją: sulaikytieji į vaikų namus siuntė aitvarus. Aitvarą gavo ir iš D.Palubinskie nės paimtos dukros, kurios dabar – vaikų globos namų auklėtinės. „Kai susitikome, jos taip džiau gėsi, kad vienas tų aitvarų buvo ir nuo manęs“, – pro ašaras šypsojo si moteris, pati palaidojusi savo ir dukrų geresnio gyvenimo viltį.
5
šeštadienis, lapkričio 10, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Pasikvietė jaunuolius į svečius, o šie apvogė Vilija Žukaitytė Penkiasdešimtmetei kaunietei pa žintis su dviem perpus jaunesniais vyrais kainavo brangiai – šie ištuš tino jos banko sąskaitą.
Rugsėjo 9–10 d. J.B. susipažino su dviem jaunuoliais, kuriuos parsi vedė į savo butą Kovo 11-osios gatvėje. Po kelių dienų, rugsėjo 13 d., moteris pastebėjo, kad dingo jos vardu išduotos banko mokėjimo kortelės. Nuėjusi į banko filialą su žinojo, kad įvairiuose Kauno ban komatuose iš jos banko sąskaitos, pasinaudojus kortele, paimta be veik 6 tūkst. litų. Dainavos policijos komisariate iš karto buvo pradėtas tyrimas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas ži niasklaidai Kęstutis Kasciukevi
čius nenorėjo atskleisti keistai už simezgusios draugystės aplinkybių tarp 50 metų moters ir perpus jau nesnių vyrų. „Kokia ten buvo draugystė, sun ku pasakyti, bet moteris patvirtino, kad pati pasikvietė tuos vyrus į sa vo namus“, – teigė policijos atsto vas. Pasak jo, per ikiteisminį tyri mą bus aiškinamasi ir tai, ko siekė moteris, pas save į namus nusive dusi nepažįstamus vyrus. Užvakar policijos pareigūnai sulaikė 24-erių vyrą S.D., kuriam pareikšti įtarimai neteisėtai pasi naudojus elektroninio mokėjimo priemonėmis. „Įtarimai pareikšti tik vienam jaunuoliui, kuris gal būt ir paėmė pinigus iš bankomatų“, – teigė po licijos atstovas. Ar policija ieškos ir antrojo vyro, policijos atstovas spaudai neatsk leidė.
Situacija: šiuo metu „Ąžuolo“ katalikiškos mokyklos steigėja yra savivaldybė, tačiau nuo kitų metų ši
įstaiga taps privati.
Valstybinėje mokykloje – religiniai barjerai? Vaikų į mokyklą nepriėmė, nes jie nėra priėmę Pirmosios komunijos. Taip tvirtina trijų vaikų tėvas. „Ąžuolo“ katalikiš kos vidurinės mokyklos vadovai tikina, kad kaunietį esą kaž kas suklaidino. Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Pasirinko kitą įstaigą
Susitiko: po draugystės su jaunesniais vyrais penkiasdešimtmetė kau
nietė pasigedo 6 tūkst. litų.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Nukentėjo saulės jėgainė Vilija Žukaitytė Iš Kauno rajone, Vandžiogalos se niūnijoje, Juozapavos kaime esan čios elektrinės pavogta 16 vienetų saulės modulių ir trys įtampos kei tikliai.
Policija apie įvykdytą vagystę bu vo informuota tik šį ketvirtadienį, nors ji įvykdyta spalio 30-ąją. „Įmonės atstovai dėl vagystės į mus kreipėsi praėjus daugiau nei savaitei. Nežinome tikslių vagys tės aplinkybių. Kauno rajono poli cijos komisariate pradėtas ikiteis
minis tyrimas dėl vagystės“, – sakė Kauno apskrities vyriausiojo poli cijos komisariato atstovas žiniask laidai Kęstutis Kasciukevičius. Anot policijos atstovo, praneši mas apie vagystę gautas vėlai to dėl, kad įmonė iš pradžių norėjo įvertinti patirtus nuostolius. Skai čiuojama, kad padaryta 39 tūkst. litų žala. Juozapavos saulės jėgainė pradė jo veikti tik rugsėjo mėnesį. Ji teikia saulės šviesos sugeneruotą energiją į elektros tinklus. Šią elektrinę su daro 4234 saulės baterijų moduliai, kurie išdėstyti 4,1 ha plote.
Nuostoliai: pavogti saulės moduliai ir įtampos keitikliai įvertinti
39 tūkst. litų.
Jolitos Skinulytės nuotr.
Artūro Morozovo nuotr.
„Auginu 7, 10 ir 12 metų amžiaus vaikus, kuriuos norėjau leisti į ar čiausiai namų esančią „Ąžuo lo“ katalikišką vidurinę mokyklą. Bet mano vaikų nepriėmė“, – pa skambinęs į redakciją skundė si kaunietis Aurimas (pavardė re dakcijai žinoma). Nusivylęs tėvas liejo nuoskau dą, kad jo vaikus mokykla atstū mė vien todėl, kad jie nėra priėję Pirmosios komunijos. „Jeigu aš netikintis, kodėl turiu savo vaikus versti priimti Komuni ją? Tai negi dabar reikės juos ves ti į kitą mokyklą, kuri yra kitame kvartalo gale?“ – piktinosi vyras. Trijų vaikų tėvas gyvena neto li Kauno klinikinės ligoninės, to dėl „Ąžuolo“ katalikiška vidurinė mokykla yra arčiausiai. Kitos mo kyklos – Milikonių ir „Santaros“ – kitame Šilainių kvartalo gale. Neteisėtas reikalavimas
Savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdo nas nustebo išgirdęs, kad „Ąžuo
lo“ katalikiškos vidurinės mokyk los vadovai galėjo iškelti tokius reikalavimus. „Mokyklos steigėjas yra savival dybė, todėl mes diktuojame sąly gas, o tokių reikalavimų tikrai nė ra“, – tikino vedėjas.
Jeigu aš netikin tis, kodėl turiu savo vaikus versti priim ti Komuniją? Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas užsiminė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. ši mokykla taps ne valstybinė, tada ji pati galės nu statyti stojimo į mokyklą reikala vimus. „Ąžuolo“ katalikiškos viduri nės mokyklos direktoriaus pava duotoja ugdymui Rita Gecevičienė neigė, kad taikomi tokie kriterijai į mokyklą priimamiems vaikams. „Pas mus tokių reikalavimų tik rai nėra. Tai kiekvieno žmogaus pasirinkimo teisė, ar savo vaikus vesti prie Pirmosios komunijos. Abejoju, ar kas nors iš mūsų mo
kyklos galėjo tėveliui suteikti to kią informaciją“, – teisinosi pa vaduotoja. Katalikiška mokykla – viena
Šiuo metu Kaune yra tik viena mokykla, turinti katalikišką pa kraipą – Jėzuitų gimnazija. „Visos kitos mokyklos, nepai sant to, kad turi pavadinime žo dį „katalikiška“, yra savivaldybės įsteigtos mokyklos. Jeigu savival dybė yra mokyklos dalininkė, ji negali būti katalikiška. Katalikiš ką mokyklą įsteigti gali tik Bažny čia“, – aiškino Švietimo ir ugdy mo skyriaus vedėjas A.Bagdonas. Lietuvoje prasidėjus švietimo reformai, kaip ant mielių pradėjo steigtis katalikiškos mokyklos. Šis statusas mokykloms suteikė viltį, kad jos liks neuždarytos. Tačiau, anot A.Bagdono, kai ku rių vadinamųjų katalikiškų mo kyklų pavadinimai artimoje atei tyje keisis. Pavyzdžiui, „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla ir J.Urbšio katalikiška mokykla 2014 m. bus pertvarkomos į pagrindi nę mokyklą arba progimnaziją ir jų pavadinimuose nebeliks žodžio „katalikiška“.
6
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
Savaitė
Siūlo draugystę ir vaivorykštę
Kitoks žvilgsnis
Justinas Argustas
Miesto brangenybės
Poetas Kęstutis Navakas
D
abar dar tik rugpjūtis, galvoju, stovė damas viešojo transporto spūstyje, užkimšusiame rugsėjį žadėtą atida ryti Parodos gatvę. Va, ateis rugsėjis, ir atidarys. „Jie viską vėl ardo, ieško, ką po as faltu sukišo“, – sako mikroautobuso vairuoto jas. „Ne, jie ardo asfaltą ir žiūri, ar viską tikrai padarė pagal savo normatyvus“, – sako šalia sėdinti garbaus amžiaus dama. Po to paste bi mane: „Jūs gi rašote į laikraštį, parašykite ir apie tai.“ Imu ir parašau, tiesioginis kontaktas su skaitytoja neretai būna paveikus. Net sun ku užsiminti, kokia tema jos buvo siūloma šalia Kauno gatvių remonto. Nesunkiai atspėsit. Auksinis tualetas vis dar neveikia, tačiau laik raščiai nuolat skelbia apie penkis tūkstančius li tų – jo išlaikymo lėšas per mėnesį. Nežinia, ar jie jau mokami, ar bus pradėti mokėti nuo pirmojo kliento. Šiaip ar taip, šio objekto mitas toks visa apimantis, kad Senamiesčio gyventojai ir svečiai turėtų savo subtilius reikalus tvarkyti tiktai ten. Palyginkime: miesto savivaldybė miesto meni ninkams buvo skyrusi stipendijas. Kai kuriems – penkiems mėnesiams po tūkstantį litų. Tie pa tys penki tūkstančiai. Tad menininkas Kaune yra penkis kartus pigesnis už tualetą. Žinoma,
Menininkas Kaune yra penkis kartus pigesnis už tualetą. prispyrus reikalui, be menininko išsiversi, o be tualeto – ne. Tiktai keista suvokti, kad Kauno eko nomikoje būtent tualetai yra svarbesnė biudžeto eilutė nei menininkai. Na, čia „atskirai paėmus“. O štai ir dar vienas tualetas, jei jau apie tai pra šnekom. Prie Kauno marių, šeši tūkstančiai per mėnesį. Du šimtai per dieną. Jei įsivaizduo tume, kad visi jo klientai bus vaišinami austrė mis ir šampanu, suma nedidelė. Gal taip ir bus, tikėkimės, „Kauno švaros“ viešųjų ryšių tarny bai čia visos kortos į rankas. Taip iš tiesų pri trauktų labai daug klientų, kurie, trepsėdami troleibusuose, suvažiuotų net iš Žemutinių Ka niūkų. Šampano, austrių ir to paties. Ir tik šeši tūkstančiai biudžetui, ir visi patenkinti. Kadaise buvo kilęs skandalas dėl Versace čiaupų ir plytelių prezidentūroje. Kainavo per daug. Bet vis tiek mažiau už konteinerinį ne veikiantį tualetą. Buvau tame prezidentūros tualete, nieko blatno. Labai svajoju kada nors pabuvoti viename iš mūsų pinigais išlaikomų brangiausių pasauly tualetų ir įsitikinti, kad ten tikras rojus. Jūs irg i norėk it. Žinoma, su sąlyga, kad, jums norint, jie veiks. informacija:
302 250
j.argustas@diena.lt
K
onservatorius Andrius Kubilius ir socialde mokratas Algirdas But kevičius drauge dirban tys Vyriausybėje. Realu? „Tai – tik detalės. Atsakingos parti jos gali rasti sutarimus“, – tvir tina premjeras A.Kubilius.
– Jūs prakalbote apie galimą vaivorykštės koaliciją: ben drą darbą kartu su kairiai siais. Jų lyderis šiam dari niui kol kas sako „ne“. Ar toks bendro darbo varian tas – realus? Kokie jūsų ar gumentai? – Pasisakydamas už vaivo rykštę aš nieko naujo nepasa kiau. Atsakiau į Prezidentės pa reikštą mintį, kurią ji išsakė dar prieš dvi savaites. Labai aiškiai sakau: matau visas galimybes naujajame Seime sudaryti koa liciją be Darbo partijos (DP). Tai – ir valstybės prestižo, ir auto riteto klausimas, į kurį negalima nekreipti dėmesio. Ir jeigu socialdemokratai pa galiau suvoks, kad toliau auko ti ir savo (nors tai – jų reikalas), ir valstybės prestižo daugiau ne begalima, galimybę dirbti kartu tikrai matau. Pirmiausia matau strateginę užduotį visoms atsakingoms po litinėms partijoms: galvoti apie valstybės autoritetą. – Sakote, kad koalicija be DP – įmanoma. Detalizuokite tas galimybes, tas alternatyvas. – Nemanau, kad dabar būtų ver ta eiti į tas detales. Matau tokią koaliciją, susitarus dėl svarbiau sių darbų: pirmininkavimo ES, fiskalinės drausmės, energetikos tęstinumo, euro įvedimo. Ir tai būtų galima įgyvendinti sutarus, kad tol, kol tęsiasi DP juodosios buhalterijos byla, tokioje koalici joje negali būti tos partijos. – Ta centro kairės koalici jos alternatyva – reali? Jūs įsivaizduojate save dirbantį A.Butkevičiaus Vyriausybė je? – Tai yra detalės. Aš neinu į de tales. Atsakingos partijos tik rai gali rasti sutarimus. Bet šio je vietoje svarbiausias klausimas yra toks – ar atsakingų partijų vadovybės gali, atsižvelgdamos į Prezidentės iškeltą vertybinį klausimą (dėl DP nedalyvavi mo formuojant koaliciją – red. past.), labai aiškiai atsakyti: „taip“ ar „ne“. Alternatyva centro kairės bu riamai koalicijai tikrai yra. Čia
reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Mes ma tome ga limybę formuo ti koali ciją be DP, ir to kia gali mybė la bai reali.
– Kalbant apie DP, jūs taip pat 2009 m. ją kvietėte į koa liciją. Kas dabar pasikeitė? – Kvietėme, bet pamatėme, ko kią klaidą buvome padarę, todėl ir baigėsi visas tas reikalas. – Kaip jūs aiškintumėte tą DP fenomeną, kai ji pirmajame ture surinko daugiausia bal sų? Kas čia ko, jūsų galva, ne padarė, kad staiga kilo toks erzelis ir nueita iki Konsti tucinio Teismo (KT)? – Pirmas dalykas, niekas neži nojo, kiek prieš rinkimus masiš kai bus paplitęs, kiek stiprės bal sų pirkimas, kuris darosi iš tiesų sisteminis. Į tai nekreipti dėmesio arba į tai žiūrėti pro pirštus nė ra jokių galimybių. Todėl ir krei pimasis į KT yra visiškai natū ralus, įstatymuose numatytas dalykas. Ir man, tiesą sakant, šiek tiek keista, kai viešojoje erdvėje reiš kiamas nerimas dėl to kreipimo si. Reikėtų nerimauti dėl to, kiek paplitęs pasidarė balsų pirki mas. Kreipimasis į KT leis atsakyti, ar tie neskaidrumai šiuos rinki mus leidžia laikyti teisėtais. Bet mes taip pat neturime manyti, kad patys rinkėjai nėra atsakingi už savo sprendimus. Deja, tenka konstatuoti, kad gana dideliam skaičiui rinkėjui tai nepasirodė svarbus argumentas nebalsuoti už tokią partiją. Mes tik galime prisiimti atsa komybę, kad iš tiesų rinkėjų at sakomybės formavimas Lietuvo je, matyt, dar nėra tiek pažengęs į priekį, kiek kitose ilgas demokra tines tradicijas turinčiose vals tybėse. Kad rinkėjai balsuoda mi suvoktų, kokią atsakomybę jie prisiima. – O tokių nemažai – 271 tūkst. balsavusiųjų pirmajame rin kimų rate. – Tai tik parodo, su kokio masto problemomis mes Lietuvoje susi duriame. – Rinkimai parodė ir tai, kad dalis piliečių nepalaiko ato minio projekto. Ką ne taip padarėte, kad vis dėlto ne pavyko įtikinti jo reikalin gumu? – Pirmas dalykas, tai, ko mums nepavyko padaryti, – užtikrin ti, kad toks svarb us strateg i nis proj ekt as net aptų nel ab ai ats ak ingos rink imų kamp a
Pokyčiai: A.Kubilius įsitikinęs, kad su socialde
mokratais dirbti ir susitarti galima.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
nij os dal im i ir kad toks svar bus projektas būtų apsaugotas nuo įvair ių propagand in ių iš puolių ir atakų: ir iš išorės, ir iš vid aus. Apsaugot i galėj om e tik vien u būdu – sut art i tarp svarbiausių partijų ir dėl pro jekto tęstinumo. – Siūlote didžiųjų partijų va dovams sėsti prie derybų sta lo ir vėl tartis dėl atominio projekto likimo? – Taip, aš tai matau kaip labai svarbų uždavinį. Nėra tiek daug tų esminių klausimų, į kuriuos reikia turėti labai aiškius ilga laikius atsakymus. Bet tie atsa kymai turi būti, ir tai yra mūsų visų atsakomybė. Tikrai būtų gerai, kad partijų vadovai kiek galima greičiau nuo įvairių koalicijų formavimo pe reitų prie realių problemų ir stra teginių problemų svarstymo. – Galimas kandidatas į prem jerus A.Butkevičius apie Vi sagino projektą kalba labai prieštaringai. Praėjusią sa vaitę, kalbėdamas su dien raščiu, jis sakė neturįs visos informacijos, tad negalįs kol kas prognozuoti projekto li kimo. Dabar jau jis užsimena, kad šis projektas nebus vyk domas. – Tikrai būtų gerai, kad tokiais svarbiais klausimais būtų kalba
ma išsamiai ir detaliai susipaži nus su ta informacija, kuri visą laik buvo prieinama ir žinoma. Bet tam būtų galima skirti dau giau laiko ir galimybių. Mes pasiruošę viską pateikti, išdėstyti ir parodyti. – Apie jūsų nepopuliarumą jau daug prirašyta ir pri kalbėta. Į klausimą, ar neap maudu, kad tauta jūsų ne myli, net esate pasakęs, jog „svarbiausia, kad mane myli žmona“. Ką apie tą nepopu liarumą manote? – Pasakysiu paprastai: džiau giuosi tuo, kad Antakalnio rinkė jams taip neatrodo, kaip atrodo kai kuriems politikos apžvalgi ninkams. Nes treti rinkimai ma ne Antakalnyje ne tik išrenka, bet ir išrenka vienu didžiausių balsų skirtumų Lietuvoje. Todėl aš, tie są sakant, neturiu ką pridurti. Į šį klausimą turi atsakyti politi kos apžvalgininkai. Rinkimai yra tikslesnės apklausos. – Beje, dėl būsimų preziden to rinkimų. Konservatoriai kels savo kandidatą ar rems dabartinę Prezidentę? – Kada jie bus? (Juokiasi.) Ne, tikrai dar nesvarstome. O trejų su puse metų, kiek mes dirbome su Prezidente Dalia Grybauskai te, bendrą patirtį vertinčiau kaip tikrai labai pozityvią.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
tik priklauso nuo partijų vado vybių atsakomybės. Nuo Prezi dentės – taip pat. Mes matome galimybę formuoti koaliciją be DP, ir tokia galimybė labai reali.
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 230.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
šeštadienis, lapkričio 10, 2012
lietuva
Neatsiranda dvasininko tarnystei Seinuose Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardi nolas Audrys Juozas Bačkis sako, kad kol kas Lietuvoje neatsiranda dvasininko, su tinkančio vykti į Lenkijos Seinų miestelį, kuriame gyvenantys lietuviai pasipikti no netekę lietuviškų Mišių.
„Klaidinga žiniasklaidoje pasiro džiusi informacija, esą lietuviui kunigui Seinuose buvo sudary tos nepakenčiamos sąlygos ir pa našiai. Todėl nenorėčiau komen tuoti ir visuomenės veikėjų laiškų. Problema visai kita: kol kas neat siranda kunigo, kuris norėtų ir sutiktų vykti į Seinus“, – atsaky damas į BNS klausimus rašė kar dinolas. „Puikiai žinote, kad Lietuvoje dvasininkų trūksta, vienas kunigas neretai aptarnauja kelias parapijas, stokojame kapelionų mokyklo se, ligoninėse, darbui akademinėje sielovadoje. Reikia paaiškinti, kad į darbą kitoje vyskupijoje siunčia ma kaip į misijas – negaliu kunigo ten paskirti prieš jo valią. Kaip tik šį trečiadienį arkivyskupijos kuni gų susirinkime vėl paraginau sa
vo brolius pagalvoti, ar neapsiim tų tam tikram laikui atsidėti Seinų lietuvių sielovadai, tačiau garan tuoti, kad tuoj pat bus rasta išeitis, negaliu“, – teigė jis.
Į darbą kitoje vyskupijoje siunčiama kaip į misijas – negaliu kunigo ten paskirti prieš jo valią. A.J.Bačkis teigė ne kartą kalbėjęs ir taręsis su vietos ordinaru vysku pu Jerzy Mazuru, kuris, kardinolo teigimu, palankiai žiūri į lietuvių sielovados poreikius. „Elko ordinaro nuostata nėra kuo nors išskirtinė – Bažnyčia visur
Šokdina teismą Darbo partijos (DP) juodosios bu halterijos byloje teisiamieji imasi visų įmanomų veiksmų, kad būtų vilkinamas teismo procesas.
Teisiamieji šioje byloje Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys, Vi talija Vonžutaitė ir Marina Liutke vičienė vakar teisme pareiškė pro testuoją ir neduosią parodymų. Jų motyvas – esą teismas atsisakė by loje apklausti visus liudytojus. Tiesa, V.Uspaskicho advokatas Vytautas Sviderskis aiškino, kad jo ginamasis neatsisako duoti paro dymų, tik kelia sąlygą: kalbės „tik ištyrus visus įrodymus“. Beje, vakar teismas atsisakė nu sišalinti nuo DP bylos nagrinėjimo,
Viraž ai: V.Uspask ic has
ir jo bendražygiai teisme surengė tik rą šou. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
kaip to prašė V.Uspaskichas ir ki ti, taip pat teismas nusprendė ne svarstyti prašymo dėl viso teismo nušalinimo. Teismas pareiškė: nė ra jokių duomenų, kad teisėjų ko legija yra šališka ir priima tenden cingus sprendimus. Vienas kaltinamųjų DP byloje V.Gapšys suprato, kad laiko gyny bai neužteks, tad prašo duoti dau giau jo pasiruošti. Tam esą reikia bent mėnesio. Panašiai samprota vo ir pats V.Uspaskichas – esą DP nėra susipažinusi su sunkesniais kaltinimais. „Esu įsitikinęs, kad nauji kalti nimai turi būti pristatyti partijos prezidiumui – manau, kad mū sų atstovas byloje turi pristaty ti naują perkvalifikuotą kaltini mą, o prezidiumas turi nutarti, ar palikti šį, ar paskirti naują atsto vą, partija nesupažindinta su nau ju kaltinimu“, – dėliojo V.Uspas kichas. Bet teism as atm et ė tok ius V.Uspask ic ho ir jo bendraž yg ių prašymus. Teismui taip ir nepavyko pradė ti kaltinamųjų apklausų, nes vienas po kito įtariamieji aiškino, kad jie su kaltinimais nesusipažinę. Tie sa, V.Uspaskichas iš karto pareiš kė neprisipažįstąs kaltas. Jo bendražygė V.Vonžutaitė teis me kalbėjo dar pinkliau: „Turėjau per mažai laiko pasitarti su advo katu, nesuprantu kaltinimo es mės.“ Generalinės prokuratūros atsto vai yra pranešę, kad 2004–2006 m. DP dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. litų išlaidų, susijusių su tur tu, įsipareigojimais ar struktūros pokyčiais. KD inf.
Aklavietė: anot A.J.Bačkio, pagrindinė Seinuose gyvenančių tautie
čių, nesulaukiančių dvasininko lietuvio, problema – neatsiranda kuni go, norinčio vykti dirbti ir gyventi į Lenkiją. Gedimino Bartuškos nuotr.
stengiasi teikti dvasinius patarna vimus tikintiesiems jų gimtąja kal ba, jei tik yra didėlesnė bendruo menė ir praktinės galimybės. Deja, savo dispozicijoje jis neturi lietu viškai mokančio kunigo, todėl pra šo, kad atvyktų dvasininkas iš Lie tuvos“, – paaiškino kardinolas. „Tiek vyskupas Mazuras, tiek Lietuvos vyskupai laikosi tos pa čios nuomonės, kad Seinuose rei kia nuolat dirbančio kunigo, kuris nuosekliai rūpintųsi sielovada lie tuvių kalba – ne tik aukotų šv.Mi šias, bet ir klausytų išpažinčių,
lankytų šeimas, ligonius, ruoštų vaikus sakramentams ir kt. Tai gi, siūlymas vienam ar kitam ne tolimos Lietuvos parapijos ku nigui sekmadieniais ar kurią kitą vieną dieną nuvykti į Seinus nė ra problemos sprendimas“, – tei gė A.J.Bačkis. Lenkijoje, Seinuose ir greta esančiame Žagarių kaime, gyve nantys lietuvių tautybės žmonės neseniai prarado galimybę melstis lietuviškose Mišiose. Nuo spalio 1 d. iš Seinų atšauktas kunigas Bernardas Augaitis, mo
kėjęs abi kalbas ir atskirai aukoda vęs Mišias lenkams ir lietuviams. Šiame Lenkijos pakraštyje gyve nantys tikintys lietuviai pranešė, kad kreipėsi į Vilniaus arkivysku pą A.J.Bačkį, jog šis pasirūpintų, kad jie ir toliau galėtų melstis gim tąja kalba. Lenkijos lietuvių Šv.Kazimie ro draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius BNS pasakojo, kad spa lio pabaigoje sekmadienį Seinų ba zilikoje ir Žagarių bažnyčioje Mi šios aukotos tik lenkų kalba. „Mūsų kunigas, kuris tarnavo lietuvių visuomenei, buvo atšauk tas iš pareigų Elko vyskupo, jį pa vadavo kunigas Egidijus iš Punsko du sekmadienius, bet jis dabar kaž kur išvykęs, todėl sekmadienį vie toj lietuviškų pamaldų lenkiškai atnašavo pamaldas kunigas, kuris nemoka lietuvių kalbos“, – pasa kojo A.Vektorius. Pasak Šv.Kazimiero draugijos pirmininko, lietuviai nori melstis gimtąja kalba, todėl tikimasi, kad Seinuose lietuviškai kalbantis ku nigas gyventų nuolat arba nors at važiuotų laikyti Mišių iš, pavyz džiui, Lazdijų ar Marijampolės. Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia – Seinų ir Punsko krašte netoli valstybės sienos su Lietuva. BNS inf.
8
šeštadienis, lapkričio 10, 2012
lietuva
Teisėjai ieškojo, kaip pagerinti įvaizdį Vakar Kaune vykusiame Visuotiniame tei sėjų susirinkime teisėjai perrinko savi valdą – teisėjų tarybą, išklausė šalies Pre zidentės Dalios Grybauskaitės, kitų šalies vadovų kritiką ir šiokius tokius pagyrimus. Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Nauja teisėjų valdžia
Ne rečiau nei kas dveji metai vyks tančiame teisėjų susirinkime iš 777 šalies teisėjų dalyvavo net 565. Ša lies vadovė pastebėjo, kad ankstes niais metais vykusiame susirinki me buvo baiminamasi, kad nebūsią kvorumo. „Tai rodo, kad jums svar bu, kaip ir kas darosi su teismų sis tema“, – sveikinimo kalbą pradėjo Prezidentė. Sus ir ink im e teis ėjai išr inko aukščiausią savo sistemoje valdy mo organą – teisėjų tarybą. Teisė jų tarybos posėdis, kuriame turėtų būti išrinktas tarybos pirmininkas, vyks lapkričio 16 d.
singumas – blogas teisingumas. Todėl ir pralaimime bylas Strasbū re“, – teisėjų neglostė Prezidentė D.Grybauskaitė. Anot šalies vadovės, geriausias receptas šioms ydoms naikinti – geras žmogus. Yra daug įstatymo nuostatų, kuriomis galima naudo tis, kad procesai vyktų greičiau ir efektyviau. Kiek švelniau nei Prezidentė tei sėjus sveikino premjeras Andrius Kubilius. „Jūs esate šios valsty bės namo pamatai, mes (politikai – red. past.) tik sienos – šiek tiek į dešinę, šiek tiek į kairę“, – A.Ku biliui teisėjai atsakė lengvu juoku. Tačiau ir premjeras pabrėžė: ypač svarbu pasitikėti, kad namo pama tai yra teisingi.
Balsas: Prezidentė D.Grybauskaitė pateikė teisėjams kokybės receptą ir pažėrė kritikos.
G.Kryževičius: ateitis – elektroninės bylos Diana Krapavickaitė
Jeigu žmogus su sidarė neigiamą nuomonę, ją pa keisti labai sun ku. Labiausiai teis mais nepasitiki penkiasdešimtme čiai mūsų šalies gy ventojai. Senos teisėjų bėdos
Kyšininkavimas, piktnaudžiavi mas, kabinetiniai pokalbiai, gir tuoklystės ir kitos dažnai minimos teisėjų korpuso ydos. Atlikti tyri mai rodo, kad pasitikėjimas teis mais, 2004-aisiais šoktelėjęs iki 23,5 proc., vėl smuko. Nors pasta ruosius metus teismais pasitikin čiųjų gretos ir vėl ėmė gausėti, ta čiau pasiekė vos 15 proc. „Gaunu daugybę skundų dėl ne pagrįstai vilkinamų bylų. Lėtas tei
Balti teisingumo žirgai
Tokius palinkėjimus pritemdė Vil niaus universiteto Bendrosios psi chologijos katedros vedėjo Gintauto Valicko pranešimas: „Jeigu žmogus susidarė neigiamą nuomonę, ją pa keisti labai sunku. Labiausiai teis mais nepasitiki penkiasdešimtme čiai mūsų šalies gyventojai.“ Teisėjus turėjo nudžiuginti atlik tų tyrimų duomenys, kad beveik 50 proc. nuteistųjų pasisakė, esą teisė jai daugiau ar mažiau elgėsi teisingai. Panašūs ir bylose nukentėjusiaisiais pripažintos pusės rezultatai. Po teisingumo ministro Remi gijaus Šimašiaus kalbos susirin kusių teisėjų nuotaikos turėjo dar labiau kilti. Jis pagyrė teisėjus, ku rie jau sugeba žmogiškai, o ne tei siniais išvedžiojimais išaiškinti sa vo sprendimų motyvus. „Teisingumą įsivaizduojame at jojantį ant balto žirgo, o ne arklį, tempiantį sunkų teisingumo plū gą“, – pirmosios poetinio svei kinimo dalies teisėjams ir linkėjo R.Šimašius.
Artūro Morozovo nuotr.
Dvejus metus Teisėjų tarybai va dovavęs Gintaras Kryževičius mato teismų reformos ateitį.
– Prezidentė išsakė priekaištų dėl pernelyg ilgo bylų nagrinė jimo, teisėjų kyšininkavimo, girtavimo ir kitų ydų. Kokius pokyčius planuojate siekiant vengti išsakytos kritikos? – Be jokios abejonės, linkiu naujai tarybai kuo greičiau spręsti šiuos klausimus. Ne viskas nuo mūsų priklauso. Norai greičiau nagrinėti bylas yra. Darbo grupės aiškinasi, kodėl tos bylos taip ilgai nagrinė jamos. Galėčiau priminti paskuti niuosius šios tarybos sprendimus parenkant teisėjus, greitinant pro cesus didelėse arba didelį rezonan są sukėlusiose bylose. Mes tikimės, kad tie pakeitimai sudarys palan kesnes sąlygas teismų administ racijai greitinant bylų nagrinėji mo procesus. – Ar sutiktumėte su Preziden tės pastaba, kad viskas pri klauso nuo žmogaus, t.y. nuo paties teisėjo? – Kiekvienas instrumentas yra tik instrumentas, juo reikia mokė ti naudotis. Šiuo atveju norėčiau atkreipti dėmesį į bendruosius tei sėjų gebėjimus. Kvalifikacijos kėli mas labai glaudžiai susijęs su šiuo klausimu. Mes turime sudaryti to kias prielaidas dirbti teisėjams, kad jie nematytų kitos išeities kaip tik kiek įmanoma operatyviau iš nagrinėti bylą. Teisėjo gebėjimas organizuoti procesą turėtų bū ti pagrindinis bylų nagrinėjimo spartinimo pagrindas. – Visuomenės pasitikėjimas teismais negerėja. Paskuti niais duomenimis, Lietuvoje teismais pasitiki vos 15 proc. gyventojų. Ką daryti, kad tas pasitikėjimas viena aukščiau sių šalies institucijų augtų? – Pablogėjimo tikrai nematome. Tiksliau, nėra nei didelio pagerė jimo, nei didelio pablogėjimo. Pa
Pripažino: G.Kryževičiaus tei
gimu, visuomenės pasitikėji mas teismais augtų, jei pasta rųjų darbas būtų skaidresnis.
Artūro Morozovo nuotr.
vyzdžiui, Latvijoje pasitikėjimais teismais šoktelėjo per 40 punktų – tai tokia siekiamybė galėtų būti. Kokios to nepasitikėjimo prie žastys? Sisteminės. Tai ir teisėjų korpuso formavimas, pačių teisė jų gebėjimais bendrauti su žmo nėmis, teismų atvirumo proble ma. Kuo atviresni mes tapsime, tuo tas pasitikėjimas galėtų bū ti didesnis. Labai laukiame, kad į mūsų gretas įsilietų visuomeninių teisėjų atstovai. – Teisėjai skundžiasi dideliais darbo krūviais. Proceso daly viai – vangiu nagrinėjimu. Kaip rasti aukso vidurį? Kaip pagrei tinti tų bylų nagrinėjimą? – Bylos į šiukšlių dėžę neišme si. Teisėjai ir taip dirba daugiau nei darbo valandos. Pažiūrėkite, Vilniaus teismų langai šviečia iki vėlumos. Taip, darbo krūviai yra milžiniški. Reikia sisteminio šios problemos sprendimo. Tai ir krizės padariniai. Įstaty mo numatyta, kad kiekvienas tei sėjas turi turėti padėjėją. Jau dve ji metai, kai padėjėjų skaičius nėra didinamas, tačiau tai yra ir poli tinis sprendimas, lemiantis mūsų sistemos biudžetą. – Ar planuojate kažkaip ma žinti darbo krūvį ir kaip? – Priminsiu estų teismų reformą. Ten buvo padaryti keturi apylin
kių teismai. Jie buvo sustambin ti. Ekonominio efekto jie nepasie kė, tačiau išsilygino teisėjų darbo krūviai. Peržiūrėjau statistiką, galiu pasakyti, kad teisėjų darbo krū viai ir atlyginimai skiriasi kelis kartus. Instrumentų, kurie leis tų perimti bylas kitų teismų tei sėjams, nėra. Todėl būtina spręsti ir Lietuvoje – stambinti teismus. Imtis teismų stambinimo refor mos tam, kad būtume dinamiš kesni. Mūsų sistema labai ne lankst i. Negal im e išn aud ot i vidinių resursų, kad būtume mo bilesni. Mes pasirengę šiai refor mai. Esame net pasirengę teis mų žemėlapį ir atsakymus, kodėl taip reikia ir kokį efektą tai duo tų. Šiuo metu esantis rinkimų ba talijų politinis paralyžius stabdo procesą.
Kuo atviresni mes tapsime, tuo tas pa sitikėjimas galėtų būti didesnis. – Ko imtumėtės likęs teisėjų tarybos pirmininku? – Vyksta procesai dėl elektroni nės bylos įdiegimo. Aš esu nau jovių šalininkas ir, manau, tai – mūsų ateitis. Tai apimtų visą bylos procesą, pradedant pareiš kimais, ieškiniais, atsiliepimais ir kitais dokumentais. Susiraši nėjimas vyktų elektroninėje erd vėje. Tam nebūtina, kad galiotų elektroninis parašas. Būtų ga limas variantas per elektroninę bankininkystę. Efektyviausias variantas – vi siškai uždara sistema. Pvz., tapęs proceso dalyviu užsiregistruo ji, gauni slaptažodį ir gali matyti visus veiksmus, kurie yra atlieka mi konkrečioje byloje. Galiu maty ti procesinius dokumentus, spren dimus. Be jokios abejonės, tai ypač palengvintų darbą civilinėse bylo se, tačiau įmanoma – ir baudžia mosiose.
9
ŠeštADIENIS, lapkričio 10, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,04 %
–0,40 %
10,6 proc.
šių metų sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo šalies eksportas.
+0,25 %
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Gavo daugiau pajamų
€
Į šalies biudžetą per dešimt šių metų mėnesių įplaukė 17,31 mlrd. litų – 234,7 mln. litų, arba 1,4 proc. daugiau, nei pro gnozuota. Šiais metais gautos pajamos bu vo 1,17 mlrd. litų, arba 7,3 proc. didesnės nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausia vals tybės biudžeto lėšų šiemet skirta švietimui (3,05 mlrd. litų), socialinei apsaugai (2,48 mlrd. litų), ekonomikai (1,81 mlrd. litų), svei katos apsaugai (1,301 mlrd. litų) ir kt.
Baltarusijos rublis 10000 3,1672 DB svaras sterlingų 1 4,3232 JAV doleris 1 2,7048 Kanados doleris 1 2,7144 Latvijos latas 1 4,9597 Lenkijos zlotas 10 8,3322 Norvegijos krona 10 4,7155 Rusijos rublis 100 8,5793 Šveicarijos frankas 1 2,8627
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,8020 % +0,5302 % +0,8050 % –0,0037 % +0,0262 % –0,7090 % +0,0361 % +0,0501 % +0,2170 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,92
4,55
2,47
„Kvistija“
4,87
4,51
2,45
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
84,40 dol. už 1 brl. 106,46 dol. už 1 brl.
Verslas ir menas – koja kojon E. parduotuvė, vienijanti šalies ir užsie nio menininkus bei amatininkus, netrun ka palaužti net vyresnės kartos žmonių skepticizmą. Menininkų gretos sėkmin gai auga, tačiau vienas e. parduotuvės „Crafts World“ įkūrėjų Vytenis Pakėnas tikrąja sėkme vadina gebėjimą įgyvendinti socialinius tikslus. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
ti 10 proc. Ateityje, kai kriterijų ro dikliai bus didesni, šį augimą bus galima mažinti. O kol kas net iš laikydami užsibrėžtą augimą mes esame nykštukai“, – sakė jis. Vis dėlto verslininkas neabejo jo, kad bendruomenė išsiplės. Juo labiau kad, be Europos rinkų, dai romasi ir į Azijos šalis – jau dabar jaučiamas didelis japonų ir kinų susidomėjimas. „Jiems Baltijos ša lys įdomios. Be to, Azijos šalyse di delis gyventojų skaičius, todėl savo produktui rasti nišą yra daug leng viau“,– kalbėjo V.Pakėnas.
ti ja ir gauti reikalingą nemokamą šviečiamąją medžiagą“, – reziu mavo V.Pakėnas.
Įtraukia visuomenės pamirštus
Idėją brandino ilgai
Jaunas 25 metų verslininkas ir vie nas bendrovės „Crafts World“ įkūrėjų V.Pakėnas dar sėdėdamas mokyklos suole brandino idėją su vienyti meną ir e. prekybą. O noras išbandyti savo jėgas šioje srityje, anot jo, gimė dėl natūralaus porei kio: „Mano tėtis yra menininkas – dirba su medžiu, o aš nuo vaikystės domėjausi interneto technologijo mis, tad jau dešimtoje klasėje pa bandžiau pristatyti jo darbus in ternete.“
Vytenis Pakėnas:
Lietuviai į e. prekybą žiūri dar atsargiai. Šiuo metu didžioji dalis mūsų pirkėjų yra Lie tuvos išeiviai į užsienį. Tiesa, tąkart pirmasis bandymas į stambų projektą neišsirutuliojo ir buvo pasmerktas mirti. Tačiau baigęs universitetą V.Pakėnas nu sprendė idėją atgaivinti: „Vis dėl to supratau, kad pats vienas e. par duotuvės, skirtos meno ir amatų žmonėms, nesukursiu. Todėl pasi dalijau idėja su dabartine partne re Andželika ir po pasirengiamųjų darbų mes įkūrėme bendrovę.“ Verslininko manymu, natūra lu, kad šiandien projekto rezultatas smarkiai skiriasi nuo pradinės idė jos. Laikui bėgant bendrovės įkūrėjai pamatė, kad tinklalapyje savo darbus pristatantiems kūrėjams reikia ne vien naujo būdo parduoti savo kūry bą, bet taip pat platformos bendruo menei kurtis, tarpusavyje bendra darbiauti. Todėl šiandien tinklalapis sujungia abi šias funkcijas. „Tai yra bendruomenė, kuri su teikia žmonėms, užsiimantiems menais, amatais ir rankų darbais, platformą ir galimybę pristatyti savo kūrybą nemokamai, prekiau
Lietuviai nestokoja atsargumo
„Įsilieti į rinką buvo palankus me tas. Tikrai nesame pirmieji lie tuviai, sugalvoję į vieną vietą e. erdvėje surinkti kūrėjus. Pats pa našaus pobūdžio lietuviškų tink lalapių internete suskaičiuoju pen ketą, dalis jų „kvėpuoja“ ir dabar. Tačiau visi jie susikūrė per anksti arba jų įkūrėjai apgalvojo tik infor macines technologijas, neturėda mi suvokimo apie menininko gy venimą: kuo šis kvėpuoja, kas jam patogu“, – svarstė V.Pakėnas. Bendruomenė dar visiškai nau ja, – kūrėjus į ją pradėta traukti vos šių metų balandį, – tačiau jų jau esama per 70. Šiuo metu didžiąją kūrėjų dalį sudaro lietuviai, nors bendruomenę papildę ir užsienie čiai iš Latvijos, Serbijos, pietinių Europos šalių. „Pietinės šalys patrauklios kūrė jų atžvilgiu, nes ten dėl krizės žmo nės jaučiasi dar gana nestabiliai. O pirkimą nuo vasaros pabaigos akty viau pradėjome skatinti Skandina vijos šalyse“, – sakė V.Pakėnas. Pašnekovas neslėpė: kad ir kaip būtų paradoksalu, pristatyti sa vo veiklą Lietuvoje yra sunkiau nei užsienyje. Anot jo, šalyje yra daug skepticizmo, kurį tenka nurungti: „Natūralu, kad atsiranda ir pozity viai nusiteikusių kūrėjų, – jie mus pasiekia per pažįstamus, sužino iš lūpų į lūpas, vedami noro palaiky ti bendruomenę. Tačiau lietuviai į e. prekybą žiūri dar atsargiai. Šiuo metu didžioji dalis mūsų pirkėjų yra Lietuvos išeiviai užsienyje.“ Menininkai save įvertina patys
Verslininko teigimu, iš šiuo metu esamų 70 kūrėjų daugiau nei 10 yra profesionalūs menininkai, kuriems menas ir amatai yra pagrindinis pra gyvenimo šaltinis. O maždaug pusę sudaro kūrėjai, kurių kūrybinė veikla generuoja didžiąją dalį jų pajamų. „Mėgėjai ir kuriantys tik laisva laikiu mūsų bendruomenėje suda
Artumas: jaunas verslininkas V.Pakėnas įsitikinęs, kad kuriant e. par
duotuvę, vienijančią menininkus ir amatininkus, svarbu suvokti, kuo šie kvėpuoja. Gedimino Bartuškos nuotr.
ro labai mažą dalį. Juk mes negali me tapti skelbimų portalu – vieta, į kurią suplaukia visi kūrėjų pasiūlymai. Nuo tokio didelio infor macijos kiekio pirkėjas sutriktų ir natūraliai susidurtų su atmeti mo reakcija“, – sakė V.Pakėnas. Tačiau jis patikino, kad bendruo menės įkūrėjai į bendruomenės gretas norinčių įsilieti menininkų neatrenka. Užuot tai darę, jie ska tina kūrėjus apsidairyti ir patiems nuspręsti, ar yra pasirengę publi kuoti savo darbus šioje aplinkoje. „Tai yra pats natūraliausias filt ras. Jei kūrėjas mato, kad kitų me nininkų darbai yra aukšto lygio, o jis pats – tik pradedantysis, galvo je jam įsijungs variklis, raginantis pirmiau patobulėti ir tik tuomet sugrįžti“, – pridūrė verslininkas.
Jis taip pat neslėpė, kad lengviau sia bendradarbiauti su jaunąja karta, kuri e. prekybą vertina palankiai. O vyresnę internetas dar baugina. Vis dėlto V.Pakėnas patikino, kad į e. parduotuvę įkėlę pirmuosius kūri nius vyresni menininkai paprastai atlyžta ir galiausiai susižavi preky bos e. erdvėje paprastumu. Augti žada kas savaitę
V.Pakėnas e. parduotuvės tikslų neslėpė: iki kitų metų balandžio tikimasi pritraukti apie 300 kūrėjų ir pasiūlyti iš viso apie 3,5 tūkst. jų darbų. Taip pat siekiama per dieną sulaukti apie 5 tūkst. unikalių lan kytojų, iš kurių 60 proc. sudarytų užsienio vartotojai. „Siekiame kiekvieną savaitę pa gal visus minėtus kriterijus paaug
„Greitos sėkmės nebūna“, – nea bejojo V.Pakėnas ir pripažino, kad bendrovė vis dar investuoja dau giau, nei gauna grąžos. Todėl pa gal finansinius kriterijus, anot jo, apie sėkmę kalbėti ankstoka. Kita vertus, kaip bene didžiausią bend rovės sėkmės rodiklį verslininkas įvardijo vykdomą socialinę atskirtį patiriančių žmonių integraciją. „Mes tikime socialinio verslo koncepcija, kuri kalba apie elemen tarų dalyką: spręsdamas problemą verslas gali būti pelningas. Ganė tinai dažnai socialiai atsakingos įmonės pirmiausia tampa pelnin gos ir tuomet investuoja į spren dimų paiešką, labdarą ir pan. Šis kelias irgi geras, tačiau mes patys norėjome iškart pradėti nuo problemos sprendimų“, – sakė jis. Verslininkas pasakojo, kad šiuo metu prie bendruomenės prisijun gusi ne viena neįgaliuosius, iš įka linimo įstaigų sugrįžusius žmones ar vaikų namų auklėtinius vie nijanti organizacija. Be to, bend ruomenės įkūrėjai taip pat siekia įtraukti žmones iš kaimų ar ma žesnių miestelių, kad šie galėtų pasiekti didesnį būrį pirkėjų ir taip generuoti daugiau pajamų. „Tačiau mes nenorime kartoti klaidos, kurią daro kitos organiza cijos, – neįgaliųjų darbus išskirti iš kitų. Tai nėra integracija – tai grei čiau pakišimas po prožektoriumi, sakant: „Žiūrėkite, tai yra neįga lusis, tu jį remi.“ Todėl neįgaliųjų ir kitų socialinę atskirtį patiriančių žmonių kūrybą pateikiame bend rai“, – sakė V.Pakėnas. Verslininkas taip pat sakė pa stebėjęs, kad dauguma žmonių užsiimti labdara nenori – jie mie liau socialinę atskirtį patiriančius žmones skatina integruotis, susi rasti vietą gyvenime: „Manau, tai yra labai logiškas kelias. Viena, tai naudinga finansiškai: jeigu išmo kysi šį žmogų užsidirbti, valstybei nereikės jam mokėti pašalpų. Be to, radęs užsiėmimą, iš kurio dar gali ma užsidirbti, žmogus neturi laiko blogoms emocijoms ir mintims.“
10
šeštadienis, lapkričio 10, 2012
12p.
Indijos lūšnynų milijonierius.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis B.Obama: dar ketveri sunkaus darbo metai Amerika Barackui Obamai dar davė laiko. Ar jo užteks pokyčiams, kurių laukia šalis, sunku pasakyti. Tad kokiomis raidėmis po ketverių metų B.Obama bus įrašytas į Amerikos prezidentų knygą? Pirmtako palikimas
Žinoma, B.Obama nebus vadina mas karo prezidentu, kaip jo pirm takas George’as W.Bushas. Veikiau priešingai. Į Baltuosius rūmus 2008 m. jis žengė su šūkiu: „Taip, mes gali me.“ Dabar šio pirmojo juodao džio JAV vadovo šūkis: „Pirmyn.“ Jis tarsi simbolizuoja pradėtų dar bų tęstinumą. B.Obamai atėjus į valdžią teko gerokai paplušėti tvarkant pirm tako respublikono administracijos palikimą. Vien a vert us, ant ip at ij a G.W.Bushui padėjo B.Obamai rin kimuose įveikti priešininką respub likoną Johną McCainą, kita vertus, problemų bagažas slėgė B.Obamos pečius visą jo pirmąją kadenciją. Ar per antrą kadenciją B.Oba ma išsivaduos iš pirmtako pan čių? Vargu. Amerikos problemos nekilo G.W.Busho metais, o gero kai anksčiau. Ir jos gerokai dides nės, nei atrodo. Tiesa, JAV įvaizdį pasauly je G.W.Bushas gerokai pagadi no – Amerika imta nepasitikėti, o daugelio pasaulio šalių reikšta užuojauta dėl Rugsėjo 11-osios tra gedijos buvo išbarstyta vos per aki mirką, kai jis 2003 m. liepė pasiųsti amerikiečių karius į Iraką. Galiausiai prisidėjo ekonominiai sunkumai. Nors G.W.Bushas ban dė skubiai gelbėti situaciją, to ne pakako krizei įveikti. O ir negalė jo pakakti.
Milijardinės injekcijos į JAV fi nansų sektorių išpūtė JAV biudžeto deficitą ir šalies skolą, tačiau ryž tingos Volstrito reformos nebuvo nė kvapo. Amerikos finansai atsi laikė, tačiau kokia kaina? Finansų ir ekonomikos proble mos gulė ant B.Obamos pečių. Kal bėdamas su Volstritu prezidentas buvo kietas derybininkas, kaip ir stumdamas sveikatos reformą. De ja, jos pamažu klimpo Kongrese.
Matėte žilus plau kus ant mano gal vos, kurie jums rodo, ką reiškia kovoti už pokyčius, – ir jūs bu vote su manimi. Tačiau B.Obama stebėtinai greitai išsprendė įsišaknijusias JAV santy kių su pasauliu problemas. Tam jis nevengė gausybės simbolinių žings nių. Kaire 2009 m. jis pasiūlė susi taikyti su musulmonų pasauliu, pa skatino Kremliaus vadovus susėsti prie bendro stalo derėtis dėl bran duolinio nusiginklavimo. Sprendimas baigti karus Afga nistane ir Irake B.Obamai net at nešė prestižinę Nobelio taikos premiją. Tačiau B.Obama taip ir nesugebėjo įvykdyti duoto paža do uždaryti Amerikos karo su te rorizmu simboliu tapusį Gvanta
namo kalėjimą Kuboje. Nebuvo jis ir taikos prezidentu, nes karas Af ganistane iki šiol tęsiasi.
vos, kurie jums rodo, ką reiškia ko voti už pokyčius, – ir jūs buvote su manimi“, – sakė jis Viskonsine.
Kovos su opozicija
Laukiantys iššūkiai
Daugiausia kovoti B.Obamai teko pačiose Jungtinėse Valstijose. Ša lies vadovui pagalius į ratus daž nai kišo respublikonai. Tiesa, nors opozicijai pavyko neutralizuoti ne vieną B.Obamos siūlomą reformą, svarbiausioms nutraukti parako pritrūko. Daugiausia iečių remta dėl B.Obamos pasiūlytos sveikatos priežiūros reformos. Nemažai ne sutarimų kilo ir dėl JAV skolos li mito padidinimo – tai Amerikoje sukėlė nemenką audrą. Nenuostabu, kad galiausiai B.Obama su panieka ėmė žvelgti į nešvarius Vašingtono vidinės poli tikos žaidimus. Atėjęs į Baltuosius rūmus B.Obama juokėsi iš politikų, kurie ginčijasi dėl „mažų dalykų“, tačiau pats galiausiai triuškino var žovą respublikoną dėl nuolat keičia mų pažiūrų ir tai vadino romnezija. „Mūsų likimas nerašomas mums, jį rašome mes“, – kalbėjo B.Oba ma Naujajame Hampšyre, siekda mas atgaivinti rinkėjų pasitikėjimą juo ir viltį, kad duoti pažadai bus įgyvendinti. Prezidentui įkvėpti tautos te ko vykti labai dažnai. Tačiau jis vi suomet pabrėžė, kad be kovos iš nė vieno mūšio nepasitraukė. „Matėte mano randus ir galite tai patvirtinti. Matėte žilus plaukus ant mano gal
ke, B.Obama įstojo į Harvardo teisės Jo tėvas buvo juodaodis iš Kenijos, o mokyklą. motina – baltaodė iš Kanzaso valstijos. 1992 m. susituokęs su kolege tei Tėvas paliko šeimą, kai Barackui tebu sininke Michelle, B.Obama kilo kar vo dveji. jeros laiptais Ilinojaus politikos pa Jo motina antropologė Ann saulyje ir sulaukė pirmojo pripaži (mirė 1995 m.) dar kartą ište nimo per 2004 m. Demokratų partijos kėjo ir išvyko su sūnumi gy suvažiavimą. venti į Indoneziją. Būdamas Laimėjęs prieš var paauglys B.Obama grįžo gy žovę Hillary Clinton, venti pas senelius į Hava B.Obama užsitik jus. Baigęs elitinę Havajų akademi
ją ir dvi aukštąsias mokyklas, tarp jų Kolumbijos universitetą Niujor
Džiaugiasi pergale
Nors prezidentavimo metai buvo sunkūs, B.Obama išsaugojo tvir tą pasitikėjimą savimi. Jo perga lė tapo svarbiu istoriniu pasieki mu – B.Obama atlaikė ekonomikos sunkmetį, dėl kurio ankstesni pre zidentai išsilaikydavo tik vieną ka denciją. Nenuostabu, kad daugelis B.Oba mos gerbėjų šią savaitę šventė per galę. „Jaučiuosi, tarsi būčiau pakei tusi pasaulį! Šį tą padariau dėl savo gyvenimo, ir tai pakeitė pasaulį, –
Istorija: prieš ketverius metus B.Ob
džiaugėsi 23 metų Jane Schumann, dirbusi B.Obamos internetinės rin kimų kampanijos skyriuje viename konferencijų centre Čikagoje. – Labai didžiuojuosi savo preziden tu – negaliu nusakyti to žodžiais. Amerika juo tiki.“ Vašingtone daugybė žmonių vos pasibaigus rinkimams susirinko prie Baltųjų rūmų skanduodami „Dar ketveri metai!“. Žmonės taip pat plūdo į Niujorko simboliu tapusią Taimso aikštę. „O, Dieve! Esu labai susijaudi nusi! Labai bijojau, kad atėjęs Mit tas Romney nukirps visą finansavi mą menui. O mes mylime meną“, – džiaugėsi uždususi Brodvėjaus aktorė Jill Zaggo, prisidėjusi prie linksmybių. 52 metų Paulas Eberly ir jo 14-metė dukra Sydney, klau
Jungtinių Valstijų Ko
Trumpa B.Obamos dosjė B.Obama gimė 1961 m. Havajuose.
Atein anč ius ketver ius met us B.Obama veikiausiai praleis įtvir tindamas pirmosios kadencijos pa likimą. Jis, kaip mano ekspertai, toliau gins sveikatos reformą, tęs Volst rito reformą, turės galimybę per tvarkyti Aukščiausiąjį teismą. Ateityje laukia svarbus mūšis su respublikonais dėl fiskalinio skar džio, kai iškils būtinybė didinti JAV skolinimosi ribas. Gresia apkarpyti ir federalines išlaidas – tai turėtų sumažinti iš sipūtusį biudžeto deficitą. Taip pat B.Obamos darbų sąraše yra refor mos dėl gėjų ir moterų teisių, stu dentų paskolų ir finansų pasaulio pertvarkymo, pasaulinio klimato šiltėjimo ir imigracijos įstatymų.
rino teisę būti de mokratų kandidatu į JAV prezidentus – juo 2008 m. ir ta po, įveikęs varžo vą respublikoną J.McCainą.
Perrinktas JAV prezidentas Ba rackas Obama liks įspraustas į kampą. Nieko neveikiančiu va dinamame Kongrese demokra tų ir respublikonų jėgų pusiaus vyra išliko nepakitusi.
Taigi, iš esmės šie rinkimai į Kongresą neatnešė jokių reikšmingų pokyčių į JAV vidaus politikos virtuvę. Atstovų rūmuose toliau dominuos konservatoriai respublikonai, o demokratai mėgausis Senato kontrole.
Tiesa, B.Obama ir demokratai gali bent jau šiek tiek atsikvėpti – respublikonai taip ir nesugebė jo atkovoti Senato. Kitu atveju tai būtų buvęs smūgis žemiau juos tos, nors B.Obama ir buvo per rinktas. Svarbu tai, kad respublikonai turėjo galimybę (nors ir mažą) sa vo vietų skaičių padidinti keturio mis ir perimti Senato kontrolę. Nors planas nepavyko, res publikonai bent jau išlaikė Ats tovų rūmų kontrolę: demokra tams reikėjo atkovoti visuomet
11
šeštadienis, lapkričio 10, 2012
pasaulis Pakvietė į Maskvą
Atsakė estams
Patvirtino pranešimą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (nuotr.) pabrėžė, kad ti kisi konstruktyvaus bendro dar bo su perrinktu JAV preziden tu Baracku Obama. Taip pat jis pakvietė B.Obamą 2013 m. ap silankyti Maskvoje. Pasak V.Pu tino, Rusijos ir JAV santykiai yra reikšmingi užtikrinant pasauly je stabilumą ir taiką.
Latvijos gynybos ministras Ar tis Pabrikas Estijos dienraščio „Postimees“ kritiką pavadino šališka. „Postimees“ akcen tavo, kad Latvija – silpniausia Estijos gynybos grandis. Anot leidinio, latvių gynybos pajė gų beveik nėra, todėl estai turi būti pasiruošę ginti savo pie tinę sieną.
Aukšto rango Irano kariškis netiesiogiai patvirtino Penta gono pranešimą, kad du šalies naikintuvai praeitą savaitę ap šaudė neginkluotą JAV bepilo tį lėktuvą „Predator“ virš Persi jos įlankos. Baiminamasi, kad incidentas gali sužlugdyti dip lomatines derybas dėl Tehera no branduolinės programos.
bama buvo pirmasis juodaodis prezidentas JAV istorijoje, o šiais metais – pirmasis, kuris buvo perrinktas, nepaisant rimtos ekonominės krizės.
sę pergalingos B.Obamos kalbos, pridūrė: „Tai istoriniai rinkimai. Nuostabu būti tarp visų šių žmo nių, kovojančių dėl vieno tikslo.“ O štai 54 metų Billas Milletas, 400 valandų dirbęs savanoriu B.Oba mos kampanijoje, iš džiaugsmo pristigo žodžių. „Esu toks kupinas džiaugsmo, kad negaliu to nusakyt. Tikėjomės, kad tai išties ilgai už truks, – štai kodėl pavėlavome“, – sakė vyras. Jam pritarė ir 30 metų Michel le Marshall. Moteris sakė, kad di džiuojasi savo šalimi, priėmusia sprendimą judėti į priekį, o ne at gal. „Man atrodo, kad prieš ket verius metus buvo pakylėjimas ir jaudulys. Šis vakaras veikiau yra palengvėjimo atodūsis, nes mes iš ties kartu judame teisinga krypti
mi“, – aiškino M.Marshall. Net tie amerikiečiai, kurie nesidomi po litika, traukė sveikinti B.Obamos. Viena jų, Sheryl Siegel-Ross, sa kė negalėjusi atsilaikyti prieš pa gundą būti minioje, laukiančioje B.Obamos antrosios pergalės kal bos: „Esu tiesiog laiminga, kad pa saulis eina teisinga kryptimi.“ Netoli džiūgaujančių B.Obamos gerbėjų Niujorke būriavosi ir anti kapitalistinio judėjimo „Užimkime Volstritą“ (angl. – „Occupy Wall Street“) aktyvistų būrelis. Jie skan davo: „Mes norime tikrų pokyčių!“ „B.Obama yra mažesnė iš dviejų blogybių. Tačiau tai daug nepakeis, nes šalyje tokia politinė santvarka, kurioje dominuoja pinigai“, – pik tinosi studentas aktyvistas Jesse’as Marcusas, kuriam itin nepatiko tai,
kad ši rinkimų kampanija kainavo net 6 mlrd. dolerių. „Geriausia dar ateityje“
Kalbėdamas susirinkusiai jį pa sveikinti gerbėjų miniai B.Obama pažadėjo, kad „geriausia dar atei tyje“. „Šiuose rinkimuose jūs, Ameri kos žmonės, priminėte mums, kad nors mūsų kelias ir buvo sunkus, o mūsų kelionė buvo ilga, mes vėl at sitiesėme. Mes atsikovojome savo kelią“, – sakė B.Obama. Taip pat jis pažadėjo, kad įsi klausys į varžovų kritiką. „Galbūt mes įnirtingai kovojome, tačiau tik dėl to, kad labai mylime šią šalį ir labai rūpinamės jos ateitimi, – pabrėžė B.Obama. – Ateinančiomis savaitėmis taip pat tikiuosi susės
ti su gubernatoriumi M.Romney ir pasikalbėti, kur galėtume dirbti kar tu, kad vestume šią šalį į priekį.“ Respublikonai gali ruoštis kitam po ketverių metų lauksiančiam iš bandymui. Ir parako konservato riai, regis, turi. Nors dar labai anksti kalbėti, kas galėtų mesti iššūkį demokratams pasibaigus antrajai B.Obamos ka dencijai, nemažai dėmesio per šių rinkimų kampaniją sulaukė res publikono M.Romney kandidatas į viceprezidentus Paulas Ryanas. Nors JAV net prognozuojama, kad jaunas konservatyvių pažiūrų po litikas gali mėginti tapti savo par tijos kandidatu į prezidento postą 2016 m., P.Ryanas gali pasukti ir kitu keliu, kaip buvusi jo pirmtakė respublikonė Sarah Palin.
„Scanpix“ nuotr.
J.McCaino porininkė po rinkimų 2008 m. atsistatydino iš guberna toriaus posto ir sutelkė dėmesį į knygos rašymą bei dalyvavimą te levizijos laidose. Parengė Valentinas Beržiūnas
6
mlrd. dolerių kainavo JAV prezidento ir Kongreso rinkimų kampanija.
Kongreso paralyžius tęsiasi? mažai tikėtinas 25 vietas, kad pa keistų jėgų pasiskirstymą.
B.Obamai teks vėl bendrauti su susiprie šinusiu Kongresu. Šiuo atvej u B.Obam ai teks vėl bendrauti su susipriešinu siu Kongresu. Tai reiškia, kad ša lies vadovui per savo antrąją ka denciją bus sunku priimti kokius
nors ambicingus teisės aktus. Tie sa, Senato kontrolė bent jau su teikia demokratams apsaugą nuo respublikonų mėginimų atšauk ti pagrindinį B.Obamos laimėjimą įstatymų leidybos srityje – jo svei katos priežiūros sistemos reformos įstatymą – iki jo visiško įgyvendi nimo 2014 m. Respublikonai ne sykį žadėjo, kad šį įstatymą sieks panaikinti. Visgi Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellis ramino, kad Kongreso respublikonai pasiruošę dirbti su B.Obama.
„Jeigu jis nori judėti į politinį centrą, kur atliekamas darbas su siskaldžiusioje vyriausybėje, mes būsime pasiruošę jį pasitikti pu siaukelėje“, – pabrėžė M.McCon nellis. Apklausos JAV rodo, kad visuo menės nuomonė apie Kongresą prasta, tačiau deputatai paprastai būna perrenkami. Įstatymų leidėjai naudojasi jiems palankia sistema, suteikiančia di džiulį finansinį pranašumą siekiant būti perrinktiems.
Situacija: Atstovų rūmai lieka respublikonų, o Senatas – demokratų
BNS inf.
„Scanpix“ nuotr.
rankose.
12
šeštadienis, lapkričio 10, 2012
pasaulis „Victoria Secret“ grožybės Šių metų kolekcijos pristatymo pažiba ta po 31 metų modelis Alessandra Ambrosio (nuotr. kairėje). Gražuolei buvo suteikta gar bė užsisegti garsiąją šio madų šou Svajonių liemenėlę („Fantasy Bra“), kurios kaina – net 2,5 mln. dolerių (6,5 mln. litų). Kasmet per kuriama Svajonių liemenėlė šiais metais bu vo papuošta sudėtingomis gėlėmis, paga mintomis iš 5,2 tūkst. masyvių brangių ir pusbrangių akmenėlių. Tarp brangakmenių buvo ametistų, safyrų, rubinų ir baltųjų, roži nių bei geltonųjų deimantų. Ne mažiau įspū dingi buvo ir kiti šio prekės ženklo gaminiai.
Pražudė sausra? Mokslininkai tvirtina, kad gar siąją Centrinės Amerikos majų civilizaciją pražudė klimato po kyčiai.
Tarptautinių tyrėjų studija bu vo išspausdinta mokslo žurnalo „Science“ penktadienio nume ryje. Joje tvirtinama, kad majai susidūrė su ilgai užsitęsusia ka tastrofin e sausra, kuri lėmė jų kultūros žlugimą. Iki šiol teorija, kad majai išny ko dėl klimato pokyčių, buvo ver tinama prieštaringai. Tačiau vis daugiau mokslininkų linksta prie šios versijos.
Po daugelio sun kių metų beveik šimtmetį užsitęsusi sausra nulėmė kla sikinės majų civili zacijos likimą. „Majų civilizacijos iškilimas ir žlugimas yra pavyzdys, kaip su dėtinga civilizacija nesugebėjo sėkmingai prisitaikyti prie klima to pokyčių, – komentavo studiją Didžiojoje Britanijoje veikiančio Daramo universiteto mokslinin kas Jamesas Baldini. – Gausaus lietaus laikotarpiai padidino ma jų žemės ūkio sistemų našumą ir lėmė gyventojų skaičiaus šuolį bei per didelį išteklių naudojimą.“ Mokslininkas pridūrė, kad po kurio laiko klimatas pradėjo vis labiau sausėti ir tai nulėmė iš teklių mažėjimą, kuris paskatino
politinį nestabilumą ir karą. Ma jų valdovai su pirmaisiais politi niais neramumais, pasak moks lininkų, susidūrė 900 m. Nors civilizacija išgyveno iki tūkstant mečio, šimtmečio sausra, kuri tę sėsi nuo 1000 iki 1100 m., galuti nai sužlugdė civilizaciją. „Po daugelio sunkių metų be veik šimtmetį užsitęsusi sausra nulėmė klasikinės majų civiliza cijos likimą“, – pridūrė J.Baldini. Mokslininkai studijoje rėmė si teritorijos, kurioje gyveno ma jai, klimato per pastaruosius du tūkstantmečius tyrimais. Ši teri torija apima dalį Meksikos, Beli zo, Gvatemalos ir Hondūro teri torijų. Išvadas mokslininkai pateikė išanalizavę stalagmitų sluoks nių cheminę ir mineralų sudė tį mėginiuose, paimtuose iš Beli ze esančio Jok Balumo urvo, kuris yra už maždaug 1,5 km nuo klasi kinio laikotarpio majų Ušbenkos gyvenvietės ir netoli kitų svarbių majų centrų, kuriuos veikė tos pačios klimato sąlygos. Stalagmitai susidaro urvų dug ne, nusėdant karbonatams, ištir pusiems vandenyje, lašančiame nuo urvo lubų. Besiformuojantys šių nuogulų sluoksniai leidžia nu statyti, kaip bėgant laikui keitėsi kritulių kiekis. „Majai kruopščiai įamžinda vo politinius įvykius, aprašyda mi juos ant akmeninių paminklų, todėl studijos autoriai galėjo tiks liai „nustatyti, kaip karų ir nera mumų padažnėjimas siejasi su sausrų laikotarpiais“, – sakoma tyrėjų pranešime. „Chicago Tribune“, BNS inf.
Jį vadino tikruo ju lūšnynų milijo nieriumi. Sushilas Kumaras tapo pir muoju indu, trium favusiu laidos „Kas laimės milijoną?“ indiškoje versijoje. Bet praėjus metams jo gyvenimas ne daug tepasikeitė.
Prizas: prieš metus teisingai atsakęs į 13 klausimų S.Kumaras laimėjo tiek
Tikrasis lūšnynų mi Pirmiausia – elektros generatorius
Pirmas S.Kumaro pirkinys laimėjus milijoną stovi dulkėtoje daržinėje. „Tai mano generatorius, – ta rė jis, su šypsena žiūrėdamas į 500 dolerių kainavusį pirkinį. – Pas mus kasdien keturioms valandoms išjungia elektrą. Anksčiau negalė jau žiūrėti naujienų ir savo mėgs tamų televizijos laidų. Dabar tokios problemos nebeliko.“ Būtent mėgstama televizijos laida padėjo S.Kumarui tapti milijonie riumi. Prieš metus visas pasaulis pamatė, kaip vienoje skurdžiau sių Indijos Biharo valstijoje gyve nantis valstybės tarnautojas tapo pirmuoju šalies gyventoju, laidoje „Kas laimės milijoną?“ išlošusiu 50 mln. rupijų (1 mln. dolerių). Iki pasirodymo programoje psi chologo diplomą turintis jaunuo lis uždirbdavo kiek daugiau nei 100 dolerių per mėnesį. Teisingai atsa kęs į 13 klausimų jis gavo tiek, kiek savo darbe būtų uždirbęs per 800 metų.
iš keturių kambarių stovi dvigu lės lovos, o vieno kambario kam pe – nedidukas televizorius. Šiuose namuose, be S.Kumaro, dar gyve na jo žmona, tėvas ir motina, ketu ri broliai, dvi svainės ir vienas vai kas – iš viso vienuolika žmonių. „Kadangi gyvename labai ma žame miestelyje, visos mano eko nominės problemos 100 proc. iš spręstos. Tai tiesiog stebuklas, Dievo malonė“, – sakė S.Kumaras. Sėdėdamas užkėlęs koją ant ko jos, jis parodė dar vieną savo pir kinį – pirmąjį savo gyvenime ma žąjį planšetinį kompiuterį. Prieš keletą savaičių jis nusipirko moto rolerį – vienintelę savo transporto priemonę, nors jam pakaktų pinigų keliems prabangiems sportiniams automobiliams. Paklaustas, kodėl nenori neįp rastų pirkinių, S.Kumaras atsakė: „Aš leidžiu pinigus apgalvotai.“ Netgi drabužiai, kuriais vilkėda mas jis pasitinka svečius, nenauji – jie kabojo spintoje dar prieš televi zijos šou.
Išlaidauti neskuba
Tyrimas: mokslininkai mano, kad majų civilizaciją pražudė klimato
pokyčiai.
AFP nuotr.
Metų senumo įvykius S.Kuma ro namuose Motyhario miestelyje primena ant sienos kabanti Boli vudo megažvaigždės ir laidos „Kas laimės milijoną?“ vedėjo Amitab ho Bachchano nuotrauka. Jaunojo milijonieriaus šeimos lizdas labai paprastas ir kuklus. Kiekviename
Laiškų antplūdis
Per metus iš laimėto milijono S.Kumaras išleido maždaug 200 tūkst. dolerių. Didžioji dalis šių pinigų panaudota gretimam že mės sklypui, kur statomas naujas devynių kambarių namas gausiai vyro šeimai.
„Kiekviename miegamajame bus po atskirą vonią“, – didžiuodama sis tarė S.Kumaras, aprodydamas statybas. Pats vyras teigia, kad pinigai pa keitė jo gyvenimą. Jis atidavė bro lio skolas, nupirko žmonai šiek tiek brangenybių, o likusius pinigus pa dėjo į banką.
Aš toks pat Sushilas Kumaras, koks bu vau iki pergalės. Ir ateityje norėčiau lik ti toks pat Sushilas Kumaras. Indai laikomi taupiais žmonė mis, ir S.Kumaras patvirtina šį ste reotipą. Jis išklausė daugybę pata rimų, kur investuoti pinigus, daug žmonių kreipėsi į jį ir siūlė savo pa slaugas. „Nuo to laiko, kai nugalėjau, ga vau gausybę laiškų. Žmonės prašo pinigų žemei pirkti, savo proble moms išspręsti, sumokėti už ope racijas ar vaikų vestuves“, – sakė S.Kumaras. Bet jo pozicija tvirta: „Mūsų vi suomenėje, jeigu kam nors pade di, tuoj pat prisistato dar tūkstan čiai žmonių, kurie ateina ir sako,
13
šeštadienis, lapkričio 10, 2012
pasaulis „Victoria Secret“ grožybės
Mirštanti Negyvoji jūra Kol Izraelis ir Jordanija kratosi at sakomybės ir neskuba imtis ryž tingų veiksmų, Negyvoji jūra trau kiasi rekordiniu greičiu. Kaltininkų paieškos
k, kiek savo darbe būtų uždirbęs tik per 800 metų.
ilijonierius
„Reuters“ nuotr.
kad jiems irgi reikia. Milijonas – tai milžiniški pinigai, bet jų nepa kanka visiems padėti.“
Loterijų laimėtojų likimai
Svajonė – biblioteka
Britas Michaelas Carrollas iš Nor
S.Kumaras godžiai skaito naujie nas, žiūri dokumentinius filmus ir skaito neseniai įsigytas knygas. „Kada nors norėčiau tapti psi chologijos dėstytoju. Dar norėčiau pastatyti savo biblioteką“, – svajo nėmis dalijosi vyras. S.Kumaras gavo daug pasiūly mų filmuotis filmuose ir televizi jos laidose. Jis atmetė visus, išsky rus indišką „Šokių su žvaigždėmis“ analogą, – ten dalyvavo keletą sa vaičių. Psichologai sako, kad įvykiai, panašūs į tuos, kuriuos išgyveno S.Kumaras, labai keičia žmones. Bet šis vyras teigia, kad po savo pergalės beveik ne pasikeitė. Jo nevilioja ir didmiesčių švie sos, jis nenori iš važiuoti iš savo miestelio. „Aš toks pat Sushilas Kuma ras, koks buvau iki pergalės. Ir ateityje norėčiau likti toks pat Sus hilas Kumaras“, – sakė jis. Parengė Julijanas Gališanskis
folko loterijoje laimėtus 9,7 mln. svarų sterlingų per aštuonerius me tus išleido iki paskutinio cento.
Itin sūrus ežeras per pastaruosius 12 mėnesių dėl pramonės povei kio ir garavimo nuseko 1,5 m. Tai greičiausias nykimo tempas nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimt mečio, kai Izraelio hidrologijos tarnyba pradėjo sistemingai ste bėti šios jūros būklę. Organizacijos „Artimųjų Rytų žemės draugai“ direktorius Gidonas Brombergas įvardija du kaltininkus – Izraelio bendrovę „Israel Chemicals“ ir Jordanijos „Arab Potash“. „Tai neturi precedento ir bylo ja, kad mes turime priversti pra monę pakeisti gamybos procesą“, – sakė jis. Trąšų žaliavos potašo gaminto jai varžosi dėl vandens su turizmo pramone, kuri pernai prie Negy vosios jūros sutraukė 850 tūkst. svečių. Pagal lankytojų skaičių ji aplenkė netgi Izraelio sostinę Tel Avivą ir Elato kurortą. Negyvąją jūrą sekina ne tik vandens pum
414 metrų
žemiau jūros lygio tyvūliuoja Negyvoji jūra.
pavimas iš jos. Ūkininkai nukrei pia į savo laukus vandenį iš Jorda no upės, kuri įteka ir į Negyvąją jūrą. Pastarosios pakrantėse susi formavo daubų, kurios kelia pavo jų ir žmonių gyvybei. Negyvosios jūros šiaurinėje pa krantėje, kurios ilgis prieš pus šimtį metų siekė 75 km, o dabar – tik 55, kurortininkai atostogau tojams siūlo purvo vonias ir mine ralinių vandenų procedūras. Dabar turistai, norintys pasi nerti į dešimčia kartų sūresnį van denį nei vandenyno, turi kelioli ka papildomų minučių važiuoti dviračiu arba dar ilgiau eiti pės čiomis. Stengiasi, bet rezultatų nėra
„Israel Chemicals“ neigia kalti nimus per dideliu vandens pum pavimu ir tvirtina jau du dešimt mečius kasmet sunaudojanti nuo 150 iki 170 mln. kubinių metrų vandens. „Pagrindinė jūros lygio ma žėjimo priežastis yra ta, kad vi sos regiono valstijos sunaudoja vis daugiau vandens, kuris įteka į Negyvąją jūrą, ypač iš Jordano upės“, – paaiškino bendrovė. Ji teigė už naudojimąsi jūra mo kanti nemenkas kompensacijas, kurios per pastaruosius metus pa dvigubėjo. „Mes darome viską, kas įma noma, kad išsaugotume Negyvąją jūrą, kuri kasmet traukiasi, – sa kė Jordanijos aplinkos ministerijos atstovas spaudai Issa Shboulas. – Nuolat reikalaujame iš potašo bendrovių tobulinti technologijas
ir mažinti neigiamą poveikį Negy vosios jūros lygiui.“ Abejotinas projektas
Kol abi šalys kratosi atsakomy bės, ekspertai ragina skubiau im tis veiksmų. Fotografo Spencerio Tunicko daryta nuogos minios nuotrauka pernai atkreipė pasau lio visuomenės dėmesį į daubas ir siaurėjančius krantus žemiausioje planetos sausumos vietoje, esan čioje 414 m žemiau jūros lygio. Šiandien ši vieta pasikeitė neat pažįstamai. Dėl sausrų, vandens nukreipi mo į žemės ūkį ir trąšų gaminto jų veiklos Negyvosios jūros pavir šiaus plotas sumažėjo jau beveik trečdaliu. Spaudžiami Pasaulio banko Izraelis ir Jordanija ban do ieškoti išeičių. Viena jų – pa statyti 180 km ilgio vamzdynus iš Raudonosios jūros ir jos vandeniu papildyti Negyvąją jūrą. Bet ekspertai įspėja, kad van denį maišyti rizikinga, ypač jei gu jo kiekis viršija 300 mln. ku binių metrų per metus, nes gali pradėti formuotis gipsas ir įvai riausi mikroorganizmai. Negyvo sios jūros metinis vandens defici tas, anot G.Brombergo, siekia 700 mln. kubinių metrų. Jis siūlo kitokį būdą: „Mes ra giname Jordaniją ir Izraelį priimti tokius įstatymus, kad Negyvosios jūros vanduo įgautų kainą, kad vandens pumpavimas būtų licen cijuojamas ir tiksliai stebimas. Juk visi kiti vandens ištekliai išgauna mi pagal licencijas.“ „The Independent“ inf.
Mes ragina me Jordani ją ir Izraelį priimti to kius įsta tymus, kad Negyvo sios jūros vanduo bū tų licenci juojamas ir tiksliai ste bimas.
Pagyvenusių kanadiečių pora Al
lenas ir Violet Large’ai laimėjo 11,3 mln. JAV dolerių ir 98 proc. šios su mos atidavė labdarai, o likusius pi nigus pasiliko juodai dienai. Amerikiečiui Williamui Postui
1988-aisiais laimėti 16 mln. dole rių atnešė daug nemalonumų. Kol jis dešimt metų taškė pinigus na mams, automobiliams ir jachtoms, brolis vieną dieną netgi pabandė pasamdyti žudiką ir jo atsikratyti. Britas sunkvežimio vai
ruot oj as Matth ew Breachas praė jus ių met ų kovą laimė jo 18 mln. s v a r ų s t e r l i n gų, bet taip ir nep al i ko dar bo ir ne p a k e i t ė nei sav o kuklaus bu to, nei senučio automobilio.
Neišgirdo: originalus amerikiečių fotografo S.Tunicko bandymas atkreipti dėmesį
į Negyvosios jūros traukimąsi nedavė jokio rezultato.
„Reuters“ nuotr.
14
šeštadienis, lapkričio 10, 2012
16p.
Futbolininkai T.Danilevičius ir M.Stankevičius globoja socialinį projektą vaikams.
sportas@diena.lt ???? Redaktorius ?? Romas Poderys
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas
???? ??
Tautinis futbolas – su strielkių au
Lietuvos futbolo vežimas pasiekė dar vie ną finišą – šį savaitgalį baigsis A lygos čem pionatas, bet jau gerokai anksčiau buvo ži noma, kad gaji tradicija – nė vieno sezono be skandalo – nebus pažeista.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Įvykdė planą sunaikinti
A lygos startas, kaip įprasta, bu vo apkaišytas skambiais lozungais ir ambicingais planais. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai džiūgavo, kad A lyga po pertrau kos vėl turės dvi Vilniaus koman das – konkurenciją „Žalgiriui“ tu rėjo sudaryti I lygos čempionas REO klubas. Tykiai, ramiai ir be triukšmo – taip startavo A lygos naujokai, ta čiau sezonui įsibėgėjus paaiškė jo, kad tai tebuvo tyla prieš audrą. Liepos viduryje plykstelėjo skan dalas. Nusikaltėliais LFF vadovus pavadinęs REO nusprendė ne tik pasitraukti iš A lygos, bet apskritai dingo iš šalies futbolo žemėlapio. „Nenorime būti nusikaltėlių sta tytinių įkaitais organizacijoje, ku rioje sprendimai priimami ne re miantis nuostatais, o paslapčia, strielkėse“, – protestą prieš LFF oficialiai išdėstė REO vadovai. Konfliktas kilo po to, kai LFF ne motyvuotu ir vienašališku spren dimu paslapčiomis atėmė iš Vil niaus klubo teisę dalyvauti UEFA regionų taurės varžybose, kurią ekipa iškovojo pernai laimėjusi I lygos varžybas. „Pralaimėjome nelygioje kovo je su funkcionieriais, įgyvendinu siais planą dėl staigiai ir netikėtai iškilusios naujos sostinės futbolo komandos sunaikinimo“, – tvir
tino REO klubas oficialiame pra nešime, o prieštaringos reputaci jos LFF vairininkas Julius Kvedaras savo sklandžiai išguldytame atvi rame laiške atsikirto: jie skolin gi teisėjams, kuriuos patys sugeba įtikinti „priimti kurioziškus spren dimus, kartais prasilenkiančius su elementaria logika“. Užsieniečių labdara
REO klubas prieš čempionato star tą neatrodė problemiškas, o Klai pėdos „Atlantas“ šokdino LFF vir šūnėles pagal savo dūdelę. Ilgametis uostamiesčio koman dos vadovas Vacys Lekevičius sezo no išvakarėse tradiciškai nesunkiai įtikino LFF funkcionierius repre zentacinei Klaipėdos ekipai išimties tvarka suteikti A lygos licenciją. Nors V.Lekevičiaus kurti verba liniai planai kaip visad atrodė am bicingi, likus 10 dienų iki oficialaus A lygos starto klubo likimas kybojo ant labai plono plauko. Čempiona tui klaipėdiečius ruošusiam olimpi niam čempionui Arminui Narbeko vui susisiekti su Klaipėdos futbolo caru vadinamu V.Lekevičiumi ta po neįmanoma misija. Žaidėjai nu sprendė išsiskirstyti ir nesitreniruo ti, o žinios, kad derybos su naujais investuotojais atsidūrė aklavietėje, vis dažniau pasirodydavo dienraščių puslapiuose. „Pavargau nuo V.Leke vičiaus intrigų“, – trenkęs durimis pareiškė A.Narbekovas. Galiausiai futbolo bendruome nė išgirdo apie V.Lekevičiaus suo
Skandalas: REO klubo ir LFF konfliktas dar kartą apnuogino šalies fut
bolo skaudulius.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Tendencija: į tautinio futbolo rungtynes susirenka vis mažiau žiūrovų.
kalbį su Klaipėdos apskrities fut bolo federacijos vadovu Romualdu Jonaičiu. Daug metų kritikavęs V.Lekevičių, šis funkcionierius pa ts pasiryžo tapti uostamiesčio fut bolo gelbėtoju. Vis dėlto sunkiai pradėjęs pir menybes „Atlantas“ įsibėgėjo. Lūžis įvyko liepą, kai į paskuti nėje vietoje buvusį klubą būriais pradėjo plūsti žaidėjai iš užsienio – Kroatijos, Prancūzijos, Kanados, Italijos. Vyriausiuoju treneriu pa skirtas pranc ūzas Sebast ien as Roquesas, o sporto direktoriaus pareigas perėmė italas Giorgio Bis sonas. Sutarta, kad klubo naujokai iki sezono pabaigos dirbs veltui, o jei rezultatai ir žaidimas tenkins klubo vadovybę, su jais bus suda rytos sutartys. Sirgaliai – prieš savus
Ištraukti klubą iš paskutinės vie tos nusiteikę vadovai pasiekė sa vo. „Atlanto“ žaidimas akivaizdžiai pagerėjo, o finišuojant sezonui klaipėdiečiams pavyko aplenkti Tauragės „Taurą“. Be to, Klaipė dos klubas sugebėjo prasibrauti į LFF taurės varžybų pusfinalį. Deja, sezono pabaigoje virš uos tamiesčio futbolo vėl pradėjo kauptis niūrūs debesys. Koman dos vyriausiasis treneris S.Roque sas viešai pareiškė, kad rytoj vyk siantis susitikimas su „Tauru“ jam bus paskutinis. „Norėčiau likti ir pratęsti darbą su šia komanda, ta čiau klubo vadovai apie tai nekalba ir net nebando su manimi susisiek ti, todėl po paskutinių rungtynių A lygoje atsisveikinsiu su futboli ninkais, gerbėjais ir personalu“, – nuoskaudos neslėpė prancūzas.
Kalbama, kad, S.Roquesui pali kus postą, su ekipa netrukus atsi sveikins ir sezono viduryje „Atlan tą“ sustiprinę legionieriai, taip pat turėję progos susipažinti su lietu viškojo futbolo ypatumais. Liepą per rungtynes tarp Vil niaus „Žalgirio“ ir „Atlanto“ uos tamiesčio sirgaliai užpuolė tri būnoje sėdinčius savo komandos legionierius juodaodžius! „Atlan to“ naujokai, kurių dauguma at vykę iš Prancūzijos, įkrėtė į kailį užpuolikams – vienas chuliganas sumuštas iki kraujo, taip pat nu kentėjo besimušančius išskirti mė ginęs pareigūnas.
Pralaimėjome ne lygioje kovoje su funkcionieriais, įgy vendinusiais planą sunaikinti naują sos tinės komandą.
Uostamiesčio ekipos sirgaliai pa garsėjo ir per rungtynes Vilniuje su REO. Klaipėdiečiai į stadioną ban dė įsinešti alkoholinių gėrimų. Juos patikrinti bandžiusiam apsaugos darbuotojui sulaužė nosį, o kitam praskėlė kaktą – žaizdą teko siūti šešiomis siūlėmis. Vandalizmas Kuršėnuose
Lietuvos futbole chuliganiškų iš puolių ir vandalizmo aktų pasta ruoju metu gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau LFF vei kėjams ir valstybės specialiosioms
Vytauto Petriko nuotr.
pajėgoms juos sutramdyti ypač sunku. Šiemet šalį sukrėtė bepreceden tis įvykis Kuršėnuose per I lygos rungtynes tarp vietos „Ventos“ ir Vilniaus „Polonijos“. Tuomet buvo užpulti keturi svečių komandos sir galiai. Įpusėjus pirmajam kėliniui, iš šalia stadiono esančio pušynėlio išbėgo grupė veidus prisidengusių žmonių ir ėmė mušti atvykėlius iš Vilniaus. Veiksmas persikėlė į aikš tę, kurioje vyko rungtynės. Futbo lininkams ir apsaugos darbuotojui atskubėjus užpultiesiems į pagalbą, chuliganai patraukė pušyno link. Pasprukti jiems nepavyko – Šiaulių apskrities policija mobili zavo patrulių pajėgas ir operatyviai su Kuršėnų policijos nuovados pa reigūnais užpuolikus sulaikė. Ga liausiai chuliganai apklausti ir pa leisti, tačiau tyrimas tebesitęsia. Nupjovė vartus
Aistros kunkuliavo ne tik per A lygos rungtynes. Gegužės pradžioje legen diniame Vilniaus „Žalgirio“ stadione numatytas mačas tarp REO ir Aly taus „Dainavos“ taip ir neįvyko. Rungtynių rytą į stadioną atvykę darbuotojai pamatyto vaizdo neuž mirš ilgai. Naktį pasidarbavę van dalai išniekino stadioną: nupjovė ir sulaužė vartus, it kurmiai išrau sė aikštę. Spėliota, kad šį vandaliz mo aktą galėjo surengti REO ekipai oponuojančio kito sostinės klubo „Žalgirio“ sirgaliai, tačiau įtarimai netapo įrodymais, o tikrieji nusi kaltėliai nesurasti. Favoritų nuodėmės
Pajėgiausias šalies futbolo klubas Panevėžio „Ekranas“ irgi neišven
15
šeštadienis, lapkričio 10, 2012
sportas Rungtyniaus su armėnais
Lietuvių ekipos – lyderės
Suskaičiavo žaidėjus
Į rekordines žemumas (119ąją vietą) Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) pasaulio reitinge nukritusi Lie tuvos rinktinė lapkričio 14-ąją Jerevane išbandys jėgas su Armėnija. Pirmą kartą į nacio nalinę ekipą pakviesti gynėjas Aurimas Vilkaitis ir saugas Fe doras Černychas.
Vietą Europos futbolo lygos atkrintamosiose varžybose užsitikrino Giedriaus Arlaus kio (nuotr.) atstovaujama H grupės lyderė Kazanės „Ru bin“ komanda, 1:0 įveikusi Ba ku „Neftči“. J grupėje pirmau janti Romos „Lazio“ su Mariu mi Stankevičiumi 3:0 nugalėjo Atėnų „Panathinaikos“.
Tarptautinės ledo ritulio fe deracijos (IIHF) duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra ofi cialiai registruoti 1602876 le do ritulio žaidėjai. Daugiau sia jų yra Kanadoje – 617,1 tūkst., Čekijoje – 95,1 tūkst., Švedijoje – 69,9 tūkst. Lat vijoje – 3979, o Lietuvoje – vos 547.
ukomis
gė duobių. Susidūręs su finansiniu sunkmečiu, daugkartinis Lietuvos čempionas bandė gelbėtis parce liuodamas brangiausius žaidėjus. Pirmasis iš skęstančio laivo pa bėgo lyderis Mantas Savėnas, pa skui jį – ir Ramūnas Radavičius ir Andrius Velička. Ilgai neigęs finan sines problemas, „Ekrano“ klu bo prezidentas Aušrys Labinas ga liausiai pripažino, kad sunkumai – neišgalvoti. Sezono pabaigo je prie jų dar prisidėjo ir buvusio žaidėjo Dušano Matovičiaus pre tenzijos: serbas nutarė per teismą išsireikalauti jam priklausančias 10 tūkst. eurų premijas už 2010 ir 2011 m. čempionų titulus. Panevėžiečiams nepavyko atsi kratyti ir lažybininkų šleifo. Prieš atsakomąjį Europos lygos mačą Bukarešte su vietos „Steaua“ viso pasaulio lažybų bendrovės iš pa siūlos išėmė šių rungtynių baigties spėjimus bei įvairius jų derinius. Ereliai – ne vien žaidėjai
Tradiciškai chamišku poelgiu pa sižymėjo „Ekrano“ futbolininkas Aurimas Kučys. Daugumos kitų klubų sirgalių ypač nemėgstamas saugas šiemet pasižymėjo per LFF taurės finalo baudinių seriją, kai, nepelnęs įvarčio, atsisuko į besi džiaugiančius „Žalgirio“ gerbėjus ir, iškėlęs ranką, parodė jiems vi durinį pirštą. Panašiais gestais Marijampolės sirgalius pagerbė ir kiti du „Ekra no“ futbolininkai – Egidijus Var nas ir Tadas Kauneckas, kurie ne tvardė emocijų po dramatiškos panevėžiečių pergalės 3:2 prieš „Sūduvą“. „Ekrano“ treneris Ar vydas Skrupskis sau būdingu sti liumi necenzūriniais žodžiais iš plūdo teisėją. Šiemet A lygos stadionuose pa sižymėjo ir teisėjas Irmantas Ko valenka. Per „Žalgirio“ ir Gargždų „Bangos“ rungtynes jis užsipuolė vilniečių ekipos futbolininką Man tą Kuklį. Saugo teigimu, arbitras jį įžeidinėjo, o viename epizode netgi šaukė: „Tu, pyd..., na..., tylėk!“ Ranka ranką plovė
Be dėmės neliko ir sostinės „Žal giris“. Kalbama, kad, paaštrėjus kovai dėl aukso, vilniečiai nuta rė skatinti kitus A lygos klubus, jei šie atims taškų iš pagrindinio kon kurento „Ekrano“. Kelis mėnesius algų negavę Aly taus „Dainavos“ futbolininkai bu vo pamaloninti 5 000 litų premija, kai sužaidė su „Ekranu“ lygiosio mis 2:2. „Dainava“ ir „Žalgiris“ šį sezoną bendradarbiavo ypač artimai. Sos tinės klubas dzūkams skolino žai dėjus, tačiau šie su „Žalgiriu“ ne galėdavo rungtyniauti.
16
šeštadienis, lapkričio 10, 2012
sportas
Į šešioliktuką tilps ne visi trokštantieji Vyrų krepšinio klubų Eurolygos 1-ąjį ratą pirmosios be nuosto lių baigė ispanų „Barcelona Regal“ ir Tel Avivo „Maccabi Elect ra“ ekipos, o Lietuvos vicečempionas Vilniaus „Lietuvos rytas“ taip, kaip ir startavo – pralaimėjimu. Rom as Poderys r.poderys@diena.lt
CSKA pasidavė
Ketvirtadienio vakarą Eurolygoje buvo sužaistos šešerios rungty nės. D grupės lyderė „Barcelona Regal“ svečiuose 81:60 sutriuški no Maskvos CSKA ekipą. „Tokia nesėkmė nepaaiškina ma. Galėčiau pasakyti, kad mūsų žaidėjai daug prametė nedengia mi, bet tai – ne priežastis pasi teisinti. Krepšinyje negalima pa siduoti. Niekada. O mes šį kartą paprasčiausiai pasidavėme. To kiais atvejais telieka atsiprašyti sirgalių, klubo vadovų ir eilinių darbuotojų, grįžti į treniruočių salę ir dirbti iki devinto prakai to, kad suvoktume, kokia iš tik rųjų yra mūsų misija“, – po ka tastrof iško pas irodym o kalb ėjo CSKA vyriausiasis treneris Etto re Messina. Šioje grupėje rungtyniaujantys „Lietuvos ryto“ krepšininkai savo arenoje 67:73 nusileido Turkijos čempionei – Stambulo „Besiktas JK“ kom and ai ir sukompl ikavo savo galimybes prasibrauti į kitą turnyro etapą – „Top 16“. Pražiopsojo snaiperį
Po trij ų kėl in ių viln ieč iai buvo atsilikę vos 48:49, bet paskutinę mačo atkarpą sėkmingiau pradė jo Stambulo krepšininkai, galin gai šovę į priekį – 57:48. LKL viceč emp ion ai nes ud ėjo ginklų ir buvo priartėję – 59:63, 65:69, tač iau nes ul aik ė sveč ių lyd er io Curt iso Jerrellso, kur is įtvirtino „Besiktas JK“ pergalę. „Kažkas mūsų žaidime gerėja, bet ne taip greitai, kad laimėtume, – sakė „Lietuvos ryto“ kapitonas Steponas Babrauskas. – Varžo vai pataikė nemažai metimų pa skutinėmis sekundėmis tuomet, kai mes juos pražiopsodavome. Manau, kad dar niekas nepraras
ta. Galime įžengti į kitą varžybų etapą.“ Stambulo krepšininkų strate go Erm an o Kuntero vert in im u, anksčiau „Lietuvos ryto“ sudėtis buvo stipresnė. „Dabar Vilniaus ekipoje – daugiau jaunimo, kuris stengiasi kovoti, bet mes pataikė me tada, kai labiausiai reikėjo“, – pabrėžė treneris. Eurolygos 2-ąjį ratą vilniečiai pradės lapkričio 15-ąją namuo se – žais su CSKA, kuriam 1-ojo rato dvikovą Maskvoje pralaimė jo 73:75.
Ettore Messina:
Įtampa: E.Messinos treniruoja-
mas CSKA kol kas neranda savo žaidimo. Artūro Morozovo nuotr.
Statistika A grupė
C grupė
Kantu „Mapooro“–Stambulo „Fe nerbahçe ülker“ 82:58 (23:12, 18:15, 16:14, 25:17). J.Tabu 16 tašk ų, J.Brook sas ir M.Cus inas po 15/R.Sato 10, D.Andersenas ir B.Bogdanov ič ius po 8.
Milano „EA7 Emp orio Arm an i“– Pirėjo „Olympiacos“ 71:84 (17:24, 19:17, 14:18, 21:25). K.Langfordas 17, I.Bourous is 16, M.Hairston as 15/ V.Spanoul is 23, K.Papan ikolaou 17, D.Mavroeidis 13.
B grupė
D grupė
Berlyno ALBA–Tel Avivo „Macca bi Electra“ 76:78 (10:16, 25:22, 17:18, 24:22). N.Džedov ičius 17, D.Thomp sonas 14, Z.Morley 10/D.Smithas 20, G.Pninis 11.
Viln iaus „ Liet uv os ryt as“– Stambulo „Bes ikt as JK“ 67:73 (20:17, 13:16, 15:16, 19:24). 4 900 žiūro vų. S.Barbrauskas 14, N.Nedov ičius 11, R.Seibutis 9/C.Jerrelsas 25, D.Mar kota 13, V.Dašičius 10.
Šalon o „Elan Chalon“–Malagos „Unicaja“ 78:88 (21:24, 11:20, 29:24, 17:20). B.Schilb as 24, B.Rushas 12, J.Lauvergne 10/L.Žor ič ius 17, K.Si monas 16, J.Gistas 13.
Maskvos CSKA–„Barcelona Regal“ 60:81 (19:17, 16:21, 13:25, 12:18). N.Krsti čius 18, M.Teodosičius 12/J.C.Navarro 21, E.Lorbekas 15, M.Huertas 12.
Krepšinyje negalima pasiduoti. O mes šį kartą paprasčiausiai pasidavėme. Telieka atsiprašyti sirgalių, klubo vadovų, grįž ti į treniruočių salę ir dirbti iki devinto pra kaito. Iš Turkijos – į Latviją
Vakar įvyko dar šešerios paskuti nės 1-ojo rato rungtynės. C gru pės lyderiai Kauno žalgiriečiai, iki šiol žygiavę be kluptelėjimų, Stamb ul e kovojo su „Anad ol u Efes“ ekipa. Ketvirtadienį šioje grupėje tre čiąj ą pergal ę švent ė Eurolygos čempiono titulą ginantis Pirėjo „Olymp iacos“, sveč iuose 84:71 nugalėjęs Milano „EA7 Emporio Armani“. Po mač o Turk ij oj e Liet u vos čemp ion as „Žalg ir is“ sku bės į Latviją, kur sekmadienį žais VTB Vieningosios krepšinio ly gos rungtynes su Rygos VEF ko manda.
Nesustabdė: „Besiktas JK“ pergalę įtvirtino C.Jerrellsas (su kamuoliu).
AFP nuotr.
S.Piciulinas: sportas vaikams – vilties simbolis Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
„Dirbau Milano „Inter“ sistemoje. Su Jose Mourinho laimėjome vis ką. Noriu savo patirtį pritaikyti Lie tuvoje“, – pristatydamas projek tą „Futbolo viltis“ („Hope for foot ball“) kalbėjo jo iniciatorius italas Stefano Piciulinas.
Iniciatyva: S.Piciulinas pristatė projektą, kurį globoja T.Danilevičius ir
M.Stankevičius.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Bendras Lietuvos ir Italijos pro jektas yra socialinio, sportinio ir ugdomojo pobūdžio. Jis skirtas vaikų globos namų auklėtinių ir rizikos grupėms priskirtų vaikų sportiniam bei edukaciniam la vinimui. Projekto šūkis: „Jei ga li kas nors kitas, gali ir tu!“ Pro jektą globoja ilgamečiai Lietuvos futbolo rinktinės lyderiai – To
mas Danilevičius ir Marius Stan kevičius. „Futbolas moko drausmės. Spor tas vaikams gali tapti vilties sim boliu. Jie turi teisę mokytis, žais ti ir turėti vienodas sąlygas augti. Leonelis Messi, Adriano – šių fut bolo žvaigždžių vaikystė buvo sun ki. Kartu galime padėti Lietuvos vaikams. Iš Italijos bus kviečia mi treneriai, žaidėjai. Konkrečiais žingsniais išspręsime įsisenėjusias problemas. Patirtis mums suteikia didelį pranašumą. Iš pradžių į mū sų iniciatyvą niekas nekreipė dė mesio – įvairios valstybės institu cijos užtrenkdavo duris“, – vakar kalbėjo asociacijos „Futbolo viltis“ prezidentas dr. S.Piciulinas. „Mūsų auklėtiniai jau nekantriai laukia netrukus prasidėsiančių fut
bolo treniruočių, italų ir anglų kal bos pamokų“, – tikino Kauno vai kų socializacijos centro „Saulutė“ atstovė. Prie projekto prisidės ir aka dem in ė bendr uom en ė. Kaun o technologijos universiteto (KTU) Socialinių mokslų fakultetas ža da pagelbėti sporto ir mokymo si bazėmis, taip pat socialiniais pedagogais. Lietuvos sporto uni versiteto (LSU) futbolo speciali zacijos studentams tai bus puiki praktika. Iš viso projekte dalyvaus 73 vai kai. Penki iš jų pasirinko visas „Futbolo vilties“ siūlomas gali mybes – treniruotes, anglų ir ita lų kalbos pamokas. 21 vaikas nu sprendė dalyvauti vien sportinėje projekto veikloje.
17
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
22p.
aukštyn žemyn
Naujausioje J.Statkevičiaus kolekcijoje – net 70 modelių.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Afganistano kare lietuvį gelbėjo gatvės auklėjimas Afganistano karo dalyvis Zigmas Stankus tarp savo bendražygių – reta išimtis. Prie šingai nei daugelis, kuriems likimas lėmė pereiti šią klaikią mėsmalę, jis nevengia kalbėti apie tai, ką teko patirti tolimoje ir atšiaurioje šalyje.
Lina Bieliauskaitė
l.bieliauskaite@diena.lt
Žmonės rūpi mažiausiai
Sovietmečiu iš Lietuvos į Afganis taną buvo išsiųsta apie 5 tūkst. ka rių, iš jų 96 žuvo, vienas iki šiol lai komas dingusiu be žinios. Kiek šis beprasmis karas sulaužė likimų, nežinoma, bet statistika – ne ma žiau juoda. Šių dienų realijoms neabejingas vyras karčiai pastebi: praėjo tiek metų, tačiau iš esmės niekas ne pasikeitė.
„Negalėjau patikėti, kad demok ratijoje tiek melo – jo daugiau nei socializme. Maniau, kad štai sovie tai su savo agresyvia politika kišasi ten, kur jų nereikia, tačiau juk da bar vyksta lygiai tas pats. Ir šiuo se reikaluose žmonės rūpi mažiau siai“, – pripažino pašnekovas. Anų dienų liudijimai apie Afga nistano „išvadavimą“ gyvi ne tik vyriškoje saviškių, „afganų“, kom panijoje, įvairiuose interviu, susi tikimuose, paskaitose, bet ir įam žinti dviejose knygose, kurios vos pasirodžiusios tapo bestseleriais.
Pomėgis: apie savo durklų ar monetų kolekcijas Z.Stankus gali kalbėti be paliovos – kolekcionavimo aistra vyras užsikrėtė vaikystėje.
„Atsiprašau, aš nuolatos kei kiuosi“, – jau įpusėjus pokalbiui su šypsena tarstelėja pašnekovas. Be pozos, koketavimo, žodžių vyniojimo į vatą – nejučia pa gauna mintis, kad toks nuoširdu mas, paprastumas, bekompromi sis nuomonės tvirtumas šiandien ne itin dažnai pasitaikančios ver tybės. Būtent tokios ir Zigmo knygos, neretai lyginamos su „Dievų miš ku“ – aštrios, kupinos ironijos ir persmelktos vyriškai necenzūrine leksika.
20
Vytauto Liaudanskio nuotr.
18
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
aukštyn žemyn
Buvę Seimo nariai: iš vieno šo
Nuomonė: L.Kernagiui Seimas – šou, bet ten jis grįžtų.
Arti: A.Nedzinskas nuo politikos nenutols.
Andriaus Ufarto
Su trenksmu į Seimą 2008-aisiais atėję šou pasaulio atstovai šiemet patyrė fiasko. Turbūt todėl kai kurie jų neslėpė prastos nuotaikos ir nebuvo linkę kalbėti apie savo planus.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
A.Baukutė nekomentuoja
Šou: D.Meiželytė grįš į šou.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Kategoriška: A.Baukutei kalbėti apie gyvenimą be politikos nesinori.
Tomo Raginos nuotr.
Prieš ketverius metus Arūnas Va linskas su Tautos prisikėlimo par tija į Seimą atvedė iki tol nie ko bendro su politika neturėjusių žmonių būrį: Donaldą Meiželytę, Astą Baukutę, Antaną Nedzins ką, Ligitą Kernagį, Ingą Valins kienę. Kaip ir pats vedlys, jie iki to laiko buvo geriausiai žinomi kaip pramogų verslo žmonės televizi jos žiūrovams ir bulvarinės spau dos gerbėjams. Tautos prisikėlimo partijos na riai per Seimo kadenciją išsibars tė po įvairias frakcijas, tačiau šie met su kitų partijų vėliavomis vėl bandę patekti į Seimą arba, kaip kai kurie sako, didžiausią Lietuvos šou, patyrė fiasko. Ką buvę šou pasaulio atstovai veiks, palikę Seimą, ne visi buvo linkę kalbėti. „Aiškaus atsakymo nėra. Niekur neskubu. Variantų yra, bet nuo po litikos nenutolsiu, – teigė 31 metų Antanas Nedzinskas. – Grįžimas į šou? Bus matyti, bet apie tai negal voju, nes dar ne ten mintys.“ Dar labiau nebuvo linkusi šia te ma bendrauti Asta Baukutė. Klai pėdoje gimusios 42 metų Lietuvos teatro ir televizijos aktorės emoci jos nebuvo džiugios. „Nieko nekom ent uos iu. Nie ko. Vis iškai nieko. Tur iu teis ę. Nenoriu nieko. Jau nebūsiu tai kinys, – kategoriškai buvo nusi teikusi A.Baukutė. – Buvau su
perv ieš a, nor iu būt i nevieš a. Sakau be pykčio, bet niekam ne kom ent uos iu. Kiekv ien as žmo gus turi planų.“ Donalda pasiilgs darbo komitete
37 metų Šilutėje gimusi Donalda Meiželytė buvo pakiliai nusiteiku si, o išgirdusi klausimą apie toles nius planus, nusijuokė. „Dalyvausiu televizijos projek tuose. Jau gruodį turiu užsakymų vesti renginius, dainuoti koncer tuose, turiu pasiūlymą dirbti ra dijo stotyje. Tiesa, kol neprisiekė naujas Seimas, negaliu pasirašyti kontraktų, todėl raštiško atsaky mo niekam nedaviau.“
Senas cirkas dar neišvažiavo, naujas jau pasistatė palapinę. Pasiteiravus, ar dabar sulau kia daugiausia pasiūlymų per vi są savo karjerą, Donalda neslėpė, kad jų visada turėjo. Kontrak tui pasirašyti didžiausios įtakos jai turės ne pinigai, o motyvacija. „Pinigai – tik priemonė idėjoms įgyvendinti“, – pridūrė moteris. Turbūt ji jau pasiilgo šou? Do nalda neslėpė, kad ji nebuvo pali kusi televizijos, dainuodavo bend ruomenės šventėse. „Buvau graibstoma, nes tai da riau nemokamai. Tiesa, trūkdavo laiko“, – neneigė D.Meiželytė.
Išėjusi iš Seimo turbūt pasiilgs šiltos vietelės? D.Meiželytė tiki na, kad ta vietelė yra šalta, nes būti viešu asmeniu labai nelengva: „Pa siskųsti negali. O teismams reikia pinigų, laiko, energijos.“ Ji vis dėlto pasiilgs Seimo – dar bo Audito komitete. Keisis ir jo aprangos kodas: per ketverių metų kadenciją Seime Do nalda išmetė bent aštuonias nutį susias palaidines. „Įprastai laisvalaikiu vilkėdavau džemperiais ir mūvėjau džinsais. Lyginamų marškinių nepasiilgsiu, o juodą kostiumėlį, baltus marški nius dabar vilkėsiu tik oficialiomis progomis.“ L.Kernagis grįžtų į šou
„Planai gražūs, – nusijuokė 49 me tų Ramygaloje gimęs buvęs televi zijos laidų vedėjas, dainininkas Li gitas Kernagis. – Verslas, politika. Ar tai suderinama? Tai bus nema tomoji politikos pusė. Bendravimas su tauta pajamų neneša. Šeimą rei kės už kažką išlaikyti.“ Ligitas neslėpė, kad per ketve rius metus jau įprato prie kostiu mo, todėl juo dažnai vilkės ir išė jęs iš Seimo. „Scenoje taip pat vilkėsiu kostiu mu. Na, ne tik kalbėsiu apie gyve nimą, politiką, bet ir padainuosiu, nes vien tik kalbos žmonėms neį domu“, – įsitikinęs L.Kernagis. Bet vien tik prie dainavimo jis jau negrįš, nors Seime per savo kaden ciją įrašė kelias naujas dainas. Kaip atsakytų į klausimą, ar pa siilgo šou pasaulio?
19
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
ou – į kitą? Tuomet į didžiausią šou, kaip jis sako, daugiau nenorės grįžti? „Su gera komanda grįžčiau“, – tvirtai atsako. A.Valinskui pasiūlymų nestinga
Aiškaus at sakymo nė ra. Niekur neskubu. Va riantų yra, bet nuo poli tikos nenu tolsiu. (BFL) nuotr.
„Ranką pridėjęs prie širdies ga liu pasakyti, kad didesnio šou nei Seime aš dar nemačiau, – tikino L.Kernagis. – Tie šoumenai, kurie atėjo į politiką praėjusią kadenci ją, neprilygsta didiesiems šoume nams, kurie metai po metų Seime daro šou.“ Kodėl jis apie tai prakalbo tik tuomet, kai nebepateko į Seimą? „Kad niekas neklausė“, – išsisu ko L.Kernagis.
Lapkričio 28 d. savo 46-ąjį gimta dienį minėsiantis A.Valinskas tiki no, kad darbo jau turi (yra laidos „Taip ir ne“ vedėjas), sulaukė pa siūlymų įgyvendinti naujus muzi kinius projektus, vesti naujas lai das. „Kol nepasirašyti kontraktai, ne galiu to viešinti“, – A.Valinskas pa siūlymų nekonkretizavo. Lazdijuose gimęs Seimo narys ir Lietuvos šou pasaulio ryklys teigė, kad viską lems ne pinigai, o projek to įdomumas, komanda. Ar buvo kada nors sulaukęs dau giau pasiūlymų? „Tokia tendencija dabar jaučia si. Pasiūlymų daug, bet ne dau giausia. Bet visų jų nesiimsiu“, – tikino veiklus žmogus. Kas dabar pasikeis? Beveik nieko. Grafikas televizijose taip pat griež tas ir intensyvus. Aprangos kodas priklausys nuo laidų, tačiau kos tiumus jis taip pat dažnai vilkės. „Tik televizijose yra stilistai, o Seime pats sau rinkdavausi dra bužius arba Inga parinkdavo. Jos planai dabar bus panašūs kaip ir mano“, – atvirai kalbėjo A.Va linskas. Ar jis pasiilgo šou? „Tai kad niekada iš jo nebuvau išėjęs. Didesnio šou nei Seime aš dar nebuvau matęs. Senas cirkas dar neišvažiavo, naujas jau pasi statė palapinę“, – tokia buvusio pol it in ės part ijos lyd er io nuo monė.
Kodas: Seimo narė V.M.Čigriejienė tvirtina visą gyvenimą dirbusi dėl kitų, o energiją
paveldėjo su genais.
Pirmajam posėdžiui naujo kostiumėlio nesisiūs Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Pirmajam naujojo Seimo posė džiui pirmininkausianti politikė Vida Marija Čigriejienė nenoro mis kalbėjo apie tai, kaip tą išskir tinę dieną pasipuoš. Tačiau pati kino: viskas bus gerai, su užduoti mi ji susitvarkys puikiai. Į dizainerius nesikreipė
Pasirinkimas: A.Valinskas, niekada neišnykęs iš televizijos ekranų, da-
bar sulaukė itin daug pasiūlymų. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Ketve ri metai V.M.Čigrie jienė – naš lė. Ar vai kai jai ne siūlo liau tis dirbus ir pailsė ti? Tokios mintys moteriai nepatinka.
„Džiaugiuosi, kad tokį posėdį ve siu antrąkart. Gabrielė Petkevi čaitė-Bitė vedė vieną kartą, o aš, tremtinių vaikas, vesiu jau antrą, – neslėpė pasididžiavimo kaunie tė V.M.Čigriejienė. – Augau isto rikų šeimoje, puikiai suprantu, kas yra Lietuvos nepriklausomy bė, demokratija. Demokratiškai, manau, tą posėdį ir pravesiu.“ Konstitucija nustato, kad pir mąjį naujai išrinkto Seimo posėdį, kol bus išrinktas parlamento pir mininkas, veda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Šiemet, kaip ir prieš ketverius metus, ta misija atitenka Tėvynės sąjungos-Lietu vos krikščionių demokratų atsto vei 76 metų V.M.Čigriejienei. Naujasis Seimas rinksis posė džiauti antroje lapkričio pusėje. Paklausta, kaip tam ruošiasi, kaip tą dieną pasipuoš, gal dėl naujų ap darų kreipėsi į kurį nors dizainerį, V.M.Čigriejienė net pyktelėjo. „Tikrai ne. Nuoga neateisiu. Pa sipuošiu kaip nors – apsivilksiu klasikinį kostiumėlį. Turiu kelis, iš jų išsirinksiu tą, kuris tiks. Aiš ku, šviesesnį, o ne tamsų. Reikėtų būti su violetiniu – pagal Kauną, nes violetinė spalva Kaune labai madinga. Kokius papuošalus tu
riu, tokius ir užsidėsiu. Kaip atro dau, taip ir atrodysiu“, – konkre čiai kalbėjo V.M.Čigriejienė.
vyksta vidury baltos dienos – dažniausiai vakarais ir savaitga liais, poilsio dienomis.
Jausis lyg priimtų gimdymą
Medicina liko hobis
Per posėdį tribūnoje moteriai teks išstovėti 12 valandų. „O, žinot, aš galiu išstovėti ir 48 valandas. Man nieko nereiš kia. Galiu ir 72 valandas posėdį vesti. Man problemos nebus. Ab soliučiai, – garantavo V.M.Čigrie jienė. – Jausiuosi kaip priimdama sunkų gimdymą operacinėje.“ Dėl būsimo išskirtinio posėdžio moteris nesijaudina. Esą, jei jaudin tųsi, tai posėdžiui negalėtų pirmi ninkauti. „Dešimt metų valdžiau Akuše rijos ir ginekologijos kliniką, tai ir posėdį suvaldysiu. Ją buvo sun kiau valdyti negu posėdį“, – pa lygino V.M.Čigriejienė, pagal pro fesiją – akušerė-ginekologė. Daug metų ji buvo Kauno klini kinės ligoninės gydytoja, dešimt metį – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (buvusio Kauno me dicinos universiteto) Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė. Gal po praūžusių Seimo rinki mų iki posėdžio, kuriam pirminin kaus, moteris turi šiek tiek laisves nio laiko? „Ne, neturiu. Manau, laisvesnio laiko turi tie, kurie išrinkti į Seimą pagal sąrašus – sąrašiniai. Kadan gi aš rinkta vienmandatėje apy gardoje, tai, kaip ten dirbau, taip ir toliau dirbu. Turiu dalyvau ti įvairiuose renginiuose, – dėstė V.M.Čigriejienė. – Esu pareigin ga, tai ir dalyvauju.“ Moteris patikino, kad visur stengiasi suspėti. Renginiai ne
Tiek metų aktyviai dirbti gali ne kiekvienas. V.M.Čigriejienė at skleidė savo darbingumo paslap tį. Tai – sveikas gyvenimo būdas ir geri genai, užgrūdinti Sibire. „Tėvai davė labai gerus genus“, – džiaugėsi politikė. Ji yra trijų suaugusių vaikų – Sauliaus, Laimos ir Petro – mo tina. Ketveri metai V.M.Čigriejienė – našlė. Ar vaikai jai nesiūlo liau tis dirbus ir pailsėti? Tokios min tys moteriai nepatinka. „Aš visada gyvenau dėl kitų, dėl savo pacientų. O dabar gyvenu dėl savo bendruomenių, jos man pa siūlė ir toliau nenuleisti rankų“, – dėstė tvirto charakterio politikė. Dirbdama medicinos srityje profesorė specializavosi onko ginekologijoje. Kauno kliniko se įkūrė onkoginekologijos sek torių. „Domėjausi perinatologija, neo natologija ir onkologija. Dabar tai – mano hobis“, – sakė politike tapusi gydytoja medicinos moks lų profesorė V.M.Čigriejienė.
12
– tiek valandų gali tekti išstovėti Seimo pirmojo posėdžio vedėjai.
20
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
aukštyn žemyn
Afganistano kare lietuvį gel Žinoma, ne vienas palūžo, nusižudė. Tarp ka rių nebū davo ir to kių, kurie nevartojo narkotikų. Nes sme genims elementa riai reikė davo atsi palaidavi mo. Grįž ti iš opera cijos, ku rioje žuvo du trys ka riai, o ta vęs lau kia tik lo va ir ta pa ti kasdie nybė.
Pasmerktieji: žygiai į kalnus reikalaudavo nemažos ištvermės – kiek atgal grįš gyvų, težinojo vienas Dievas. Zigmo Stankaus asmeninio archyvo nuotr.
Tačiau skaitytojus jos 17 sukrečia iki skausmo rimtais dalykais.
„Knygų leidybą aš laikau tam tikra tuštybės forma, – netikėtu požiūriu pokalbį pradeda pašne kovas. – Kai pasiklausau rašyto jų – visi jie vaidina tokius kuklu čius. Bet kam apsimetinėti, viskas elementaru. Jei jau tau kažkokios mintys spaudžia smegenis, para šei, įmetei į stalčių, ir pasibaigė. Bet juk norisi, kad tave įvertintų. Tam ir leidžiamos knygos.“ Būtų sulyginę su žeme
– O kaip visa tai buvo jums? – Avantiūra. Pirmąją knygą „Kaip tampama albinosais“ išleidau va bank. Kai 1991-aisiais susilaužiau stuburą, galvoju, surašysiu vis ką, kad nereikėtų kiekvienam mul kiui aiškinti, kaip kas buvo. Mane jau buvo gerokai užknisę klausimai apie Afganistaną. Į jį papuoliau la bai bjauriu momentu – buvau vie nas pirmųjų. Nedaug žmonių tai buvo patyrę. O grįžus norisi kaž kam išsilieti, išsipasakoti, prapjau ti tą skaudulį. Nueini į barą, pra dedi pasakoti chebrai, ką mes ten veikėme – niekas netiki. Sovietinė je visuomenėje visi tikėjo spauda, apie Afganistaną tais laikais rašė, kad mes ten sodinome medelius ir panašiai. O kaip sugalvojau parašyti ant rąją knygą „Miražas“? Turbūt viršų paėmė tuštybė. Tai buvo savotiškas pasitikrinimas – vis svarsčiau, ar su pirmąja knyga man čia ant dur
niaus taip išėjo. Juk aš neturiu išsi lavinimo, baigiau profesinę mokyk lą. Jaunystėje daug skaičiau, todėl apie knygų rašymo standartus ma no suvokimas buvo visai kitoks.
Tai yra potrauminis sindromas. Lyg kokia depresijos išraiška – gailestis sau ir noras būti įvertin tam. Tai imkis darbo, nuginsi įky rias mintis.
– Vis dėlto, kai išleidote pirmą ją knygą, po tarnybos Afganis tane jau buvo prabėgę nemažai laiko. Jo reikėjo, kad viskas šiek tiek susigulėtų, aprimtų emo cijos? – Po Afganistano buvo praėję de šimt metų, todėl ir pridariau ne mažai faktinių klaidų. Yra išleista knyga apie mūsų pulką, pasiskai čiau, žiūriu, kai ką esu supainio jęs. Bet žmonės turbūt įvertino ki tus dalykus. Kai išvažiavau į Afganistaną, buvau piemuo, vos 19 metų. Ta da man vienodai rodė, kaip ten kas bus. Tik išlipę iš lėktuvo gavome įsakymą užimti pozicijas. Ir tik po 30-ies metų sužinojau, kas tai bu vo per pozicijos. Pasirodo, turėjome užkirsti kelią dviem tankų briga doms. Mūsų – 10 mašinų, o tan kų – apie 150. Mums pasisekė, kad tada nieko neįvyko – būtų sulygi nę su žeme. Ko gero, per tam tikrą laiką sme genys pačios sustato saugiklius. Dabar kartais kažką pasiskaitau ir net pagalvoju: negi man taip galėjo nutikti? Bet kiti iš viso to ir nerado išėjimo. Turiu feisbuke tokių pažįs tamų – „afganų“ dainos, „afganų“ klipai. Bet kiek taip galima? Reikia susivokti, kad tu galiausiai visus kitus užknisi.
Kitos žaidimo taisyklės
– Ar naktimis dar sapnuojate tų metų įvykius? – Seniai nebesapnuoju. Kai grįžau iš kariuomenės, pirmus trejus ket verius metus buvo sunku, smarkiai gėriau. Idioto iliuzija – prigersi, užsimirši. Jauti beprotišką diskom fortą, persiorientuoti neišeina. Kare egzistuoja visai kiti principai. Ten pinigai – niekas. Ten svarbiausia – draugystė, pareiga. O tu grįžti į vi suomenę, kur egzistuoja visai kitos žaidimo taisyklės. Neatsitiktinai „afganai“ buriasi į organizacijas, nes tik mes vieni ki tus suprantame. Žmonos, tėvai – ir tie nesupranta. Užtat vieni užsida ro, kiti užsikačalina, kiti išsilieja. – Jei ne šios tarnavusiųjų Afga nistane suburtos organizacijos, apie jus bei apskritai apie šį is torijos puslapį, ko gero, būtų užmiršta? – Taip ir yra – esame užmiršti. Tiek to, mes save jau nurašėme. O kas vyksta šiandien? Jei jau mūsų vyrus siunčia į tokias misijas, tegu pasirū pina jiems sugrįžus. Bet atsakomybės – nulis. Nei anksčiau, sovietmečiu, tas žmogus kam rūpėjo, nei dabar. Kai pasišneku su grįžusiaisiais iš misijų, jiems stogai pavažiavę. Su tokiais žmonėmis turi dirbti spe
cialistai. Bet visi bijo prisipažinti, nes išspirs iš kariuomenės. O kaip gyventi toliau? Žmonės jauni, turi šeimas, prisiėmę paskolų.
Zigmas Stankus:
Eina babajus, sustab dai ir klausi: hašišo turi? Arba perki, ar ba atimi. Tokia štai ir buvo tautų „drau gystė“. Politikai turi jausti atsakomybę už savo pažadus ir įsipareigojimus NATO. Pavyzdžiui, įsipareigojo me vadovauti Goro provincijai. Tik idiotas gali prisiimti tokį įsiparei gojimą! Ta Goro provincija dides nė už Lietuvą. Mes, būdami ubagai, dar kitiems ubagams kažką padėsi me. Patys per pastaruosius kelerius metus prisiskolinome, kad išgyven tume, tai dar didesniems ubagams kišame milijonus. Mes galime pa dėti medikais, mokytojais, ir už tai niekada nebus gėda nei mūsų vai kams, nei anūkams. Ypač juokinga, kada kai kurie mūsų veikėjai ima šnekėti apie de mokratėjantį Afganistaną. Mums ta demokratija sunkiai įkandama, o ten – tipiškas anarchijos pavyzdys, kur žmonės gyvena bendruomeni niu principu, centralizuota valdžia labai silpna.
Visiška izoliacija
– Bet kokiu atveju šiandienos ir anuometės tarnybos sąlygos – nelyginami dalykai? – Be abejo. Sovietai ne itin kreipė dėmesį į Žmogaus teisių konvenci ją. Užtenka pasižiūrėti vien į nuo traukas: dabartiniai NATO kariš kiai – įmitę, o mes atrodėme kaip iš koncentracijos stovyklos – perdžiū vę, sunykę. Maitinimas būdavo tragiškas, su maistu niekada negaudavome tiek kalorijų, kiek žmogui būtina tokio mis sąlygomis. O kur dar vandens trūkumas, dehidratacija. Tais laikais vienintelis susisie kimas su kitu pasauliu – per laiš kus, kurie vėluodavo po mėnesį. Buvome visiškai izoliuoti: kal bos, papročių, jų gyvenimo, reli gijos – nieko nesupranti. Klima tas užknisa, ypač kasdien po pietų pakylanti smėlio audra afganis. Augmenija nyki. Aplinkui – delno dydžio vorai, skorpionai, gyvatės. Ir dar šaudo. Galvoji: kur aš čia papuoliau? Bet prie visko galiau siai pripranti. Žinoma, ne vienas palūžo, nusi žudė. Tarp karių nebūdavo ir to kių, kurie nevartojo narkotikų. Nes smegenims elementariai reikėdavo atsipalaidavimo. Grįžti iš opera cijos, kurioje žuvo du trys kariai, o tavęs laukia tik lova ir ta pati kas dienybė. Alkoholio gauti būdavo sunku, be to, jis buvo žiauriai bran gus. O prasimanyti kvaišalų būda vo nesudėtinga – eina babajus, su stabdai ir klausi: hašišo turi? Arba
21
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
aukštyn žemyn
bėjo gatvės auklėjimas
Palikimas: kadras prisiminimui – jau prie rasto sudeginto administracinio centro.
Epizodas: pavasario dvelksmas ir kalnai, aukštesni nei debesys.
perki, arba atimi. Tokia štai ir bu vo tautų „draugystė“. Buvo ir tokių, kurie tapo narko manais. Kariams būdavo dalijamas toks promedolis – stiprus morfi no klasės preparatas, naudojamas sužeidimų atveju, kad neištiktų skausminis šokas. Kai kurie pradėjo jį leistis ir taip sėdo ant adatos. Žmonėms dažnai nesupranta ma, kodėl mes tokiomis sąlygomis kariavome. Bet reikia susivokti, kad papuolęs ten turėdavai įsipareigo jimų vienas prieš kitą, tu esi kuopo je ir turi savo paskirtį. Pagalba Afganistano liaudžiai buvo tik skambūs žodžiai. Nebu vo jokio gailesčio. Priešingai. Kai pradeda žūti tavo kuopos drau gai, atsiranda juoda neapykan ta. Iš 74 mūsiškių 14 žuvo, 34 bu vo sužeisti. Į neviltį kare varė tai, kad mū sų priešininkai buvo tarsi civiliai. Kažkur pametė šautuvą, ir vaidi na esąs draugas, žemdirbys. O tik nusisukai, ir paleido į tave seri ją šūvių. Įsikibę į baisų gyvenimą
– Kas per tuos pusantrų koš maro metų jums padėjo nepa lūžti, išgyventi? – Nežinau. Gal tas išsigelbėjimas buvo mano gatvės auklėjimas. – Ar jums neatrodo, kad jei tuo syk būtumėte turėjęs daugiau patirties, žinių apie šią šalį, bū tų buvę kiek lengviau? – Bent tada man tas visiškai ne
rūpėjo, tik grįžęs pradėjau domė tis Afganistano istorija. Bet net ir dabar šia tema literatūros lietuvių kalba mažoka, tenka semtis infor macijos iš rusų. Tada niekaip negalėjau suvokti, kas tai per šalis, kas per žmonės. Vieni, sakykime, Kabule, vaikšto su kostiumais, o kiti apsirengę kaip XVI a. Mašinos – tojotos, autobu sai – „mersai“. Arklai mediniai, bet klausosi „Panasonic“ tranzis toriaus. Net pas mus anais laikais tokį gauti būdavo ohoho! Kontras tai klaikūs. Ir ko jie taip nuožmiai laikosi įsikibę į tą savo baisų gyve nimėlį – nė elektros, nė kokių pato gumų, utėlėmis, ligomis apėję.
Galvosūkis: kuopos zampolitas rašo laišką ar skundą?
– Ar atradote sau atsakymus į tuos klausimus? – Manau, taip. Visa ko pagrindas – religija. Mūsų problema ta, kad į musulmonus mes žiūrime per krikš čioniškąją prizmę. Tai visai kitas pasaulis. Bet apie tai aš galėčiau pasakoti kokias tris dienas. – Ar po tarnybos Afganista ne dar kada buvote grįžęs į šią šalį? – Nebuvau. Traukia nuvažiuoti ne bent kaip turistui. – Tai kada pasirodys filmas jū sų knygos motyvais? – Klauskite Emilio Vėlyvio. Ši idėja – jo galvoje. Sunkiai įsivaizduoju, kaip mano knyga galėtų tapti filmu. Žinant Emilio natūrą, gal jis iš viso to padarys kokį avangardą.
Liekanos: tokie vaizdai buvo karo nualinto Afganistano kasdienybė.
22
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
aukštyn žemyn
J.Statkevičius įkvėpimo sėmėsi iš Šventė akims ir sielai. Taip pirmadienį Vil niaus „Siemens“ arenoje pristatytą garsio jo mūsų šalies dizainerio Juozo Statkevi čiaus 2013 m. pavasario ir vasaros ko lekciją įvertino žiūrovai. Vakaras prabė go kaip viena akimirka, nors autorius pri statė net 70 modelių. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Už kulisų žvengė žirgai
Šou prasidėjo tylos minute nese niai mirusiam dizainerio tėvui Juo zui Statkevičiui pagerbti. Arenos sceną šiemet puošė ne prabangūs mersedesai, kaip per nai, o milžiniško dydžio paties di zainerio sukurtų kvepalų flakonai. Menininkas neseniai atnaujino fla kono paviršių ir dizainą. Aplinkui flakonus ir žingsniavo manekenės bei manekenai, tarsi nukeldami šou žiūrovus į tolimą praeitį ir vėl su grąžindami į šiuos laikus. Buvo pa rodyta apie 70 modelių.
Arenos sceną šiemet puošė ne prabangūs mersedesai, kaip pernai, o milžiniško dydžio paties dizai nerio sukurtų kve palų flakonai.
Įkvėpimo kurdamas šią kolekciją J.Statkevičius sėmėsi iš Renesan so epochos. Lietuviams Renesan sas asocijuojasi su nemaria didikų Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija. Neatsitik tinai pirmoji ant podiumo pasirodė Barbora, jos žingsnius lydėjo žirgų žvengimas. Tai – ištrauka iš cho reografės Anželikos Cholinos spek taklio „Barbora Radvilaitė“, kuriam J.Statkevičius sukūrė kostiumus. Vėliau podiumu perėjo ir pati A.Cholina – choreografė demonst ravo prašmatnią, tačiau apgaulin gą suknią, kurią dizaineris sukū rė specialiai jai. Iš priekio kukli ir griežta, nugaros pusėje suknia nu švito raudoniu ir atsivėrė visa re nesansiška prabanga.
Vyrus dizaineris aprengė kos tiumais, kurių kelnės – apie 20 cm trumpesnės, nei turėtų būti, apvil ko sniego baltumo baltiniais, juo domis odinėmis liemenėmis, apa vė aulinukais aukšta pakulne arba bateliais, tačiau prie šių pašykštėjo kojinių. Ne veltui dar prieš kolek cijos pristatymą J.Statkevičius pa reiškė, kad tokių drabužių čia nie kas nedėvi. Horizontalios ir vertikalios siau ros bei plačios juostos, juoda ir bal ta, tamsiai žalia ir vyšninė spalvos, aksomas ir buklė, prabanga ir pa prastumas – kiekvienas kolekcijos modelis iškalbingas. Dauguma dra bužių, nors siuvinėti blizgančiais žvyneliais ir prašmatniai išpuošti, atrodo šiuolaikiškai. Dažna suknelė žėrėjo specialiai kolekcijai iš Pran cūzijos parsisiūsdintomis didelė mis blizgančiomis sagomis. Batus lietuvio kolekcijai ir šį kartą pasiuvo „Manolo Blahnik“ mados namai. Pagerbė Latvijos prezidentas
Kolekcijos pristatymą J.Statkevi čius baigė tradiciškai – padėko damas ir nusilenkdamas publikai, podiumu apsuko ratą su prabangią nuotakos suknelę demonstruojan čia manekene. Pats dizaineris vil kėjo baltą sportinį kombinezoną, avėjo sportinius batelius. J.Statkevičiaus kolekciją žiūrėjo ne tik jo kūrybos gerbėjai bei klien tai, bet ir dauguma žinomų Lietu vos žmonių. Kaip visada, lietuvio vakarą pa gerbė kadenciją baigęs Latvi jos prezidentas Valdis Zatleras su žmona Lilita. Atvyko ir jo bičiuliai – mados istorikas ir kolekcinin kas Aleksandras Vasiljevas, Yves’o Saint Laurent’o mados namų dizai nerė Katia Percova, Latvijos operos teatro vadovas Andrejas Žagaras.
Tradiciškai: J.Statkevičius, kaip visada, nusilenkė publikai, podiumu ap Kolekcija: drabužio kirpimas, aksesu
suko ratą su prabangią nuotakos suknelę demonstruojančia manekene.
kevičiaus kolekcijos detalės, primen
Vyrams pašykštėjo kojinių
Per J.Statkevičiaus šou mintimis buvo galima nukeliauti į Renesan so tėvynę Florenciją. Drabužio kirpimas, šviesiai „ry ži“ prigludę damų plaukai, akse suarai, juodomis juostomis per rištos galvos, kiekvienam modeliui idealiai priderintas galvos apdan galas – daugelis detalių priminė Renesanso tapytojų drobes, pa vyzdžiui, garsųjį Leonardo da Vin ci paveikslą „Dama su šermuonė liu“. Renesanso damos avėjo prie drabužio puikiai priderintais il gaauliais zomšos batais be pa kulnės. Prašmatnias ilgas suknias keitė pažo kostiumą primenantys drabužiai, šiuos – blizgantys šiuo laikiški.
Neatsitiktinai: pirmoji ant podiumo pasirodė Barbora, vėliau – choreografė Anželika Cholina, kurios spektakliui „Barbora Radvilaitė“ J.Statkevičiu
23
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
š Renesanso
uarai, kiekvienam modeliui idealiai priderintas galvos apdangalas – tai J.Stat nančios Renesanso tapytojų drobes. Vaidoto Grigo nuotr.
us sukūrė kostiumus, o kai kurių drabužių, anot dizainerio, niekas nedėvi.
Sutartis: apie tai, kada gimdyti, V.Žemaitytė tarėsi ir su treneriu Alvydu Gavėnu.
Motinystė pagal planą Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Daugiakovininkei kaunietei Vik torijai Žemaitytei olimpiniai metai buvo dosnūs, bet ji triumfavo ne sporto arenose, o tapusi mama. Rodyti dar nenori
„Fotografui mažiukės dar nenoriu rodyti. Aš labai tikiu prietarais“, – Viktorija atsiprašė, kad viešai ne nori skelbti dukros nuotraukų, bet mielai sutiko pasakoti apie savo motinystę. Prieš mėnesį susilaukusi dukry tės lengvaatletė atstovė sakė pla nus dėl nėštumo derinusi net ir su treneriu. „Mane jau seniai persekiojo traumos. Pavargau nuo jų ir nuo skausmo. Reabilitacija nepadėjo, achilo skausmai nepraėjo. Tre neriui sakau: žinot, jaučiu, kad mano organizmas pavargo, noriu poilsio“, – pasakojo V.Žemaity tė, pernai iš Šendžene (Kinija) vykusių pasaulio studentų vasa ros žaidynių parsivežusi sidabro medalį. Kodėl kūdikiui pasirinko olim pinius metus? Juk kiekvieno spor tininko svajonė yra bent dalyvauti šiose prestižinėse varžybose. „Kas iš to, kad įvykdysiu nor matyvą, bet nuvykusi į olimpia dą nieko gero neparodysiu. Bū davo taip: po vienų varžybų taip pavargstu, kad nebelieka jėgų ki toms“, – apgailestavo moteris, jau senokai troškusi susilaukti mažylio. Šia svajone ji tikisi pasinaudoti ir kaip galimybe ne tik pailsėti nuo sporto, bet ir sustiprėti. „Esu girdėjusi, kad tuomet, kai moteris pagimdo, jos organizmas atsinaujina. Tikiuosi, kad ir man nėštumas bus į naudą“, – sako Viktorija, kuriai niekada netrūko jaunatviško grožio. Pasaulį išvydo per anksti
Vardą dukrytei – Tėja – V.Že maitytė išrinko dar nėštumo pra džioje. „Esu girdėjusi, kad vaikui vardą turi išrinkti mama“, – šiomis žinio mis jaunoji mama ir pasinaudojo. Mažoji gimė vos 2,550 kg svorio ir 49 cm ūgio. Ji buvo tokia maža, nes pasaulį išvydo net penkiomis savaitėmis anksčiau. Žinia apie ankstesnį kūdikio atėjimą sporti ninkės neišgąsdino.
„Žinojau, kad tokia tikimy bė gali būti“, – buvo pasirengu si Viktorija. Jai buvo atliktas cezario pjūvis. „Dabar jau esu atsigavusi, bet po operacijos kelias dienas bu vo labai sunku, – teigė kaunie tė, kurios namuose krykštaujanti mažylė jau sveria 3,210 kg. – Va kar buvome svertis ir su visa šei ma pažymėjome pirmą dukros ju biliejų – mėnesio sukaktį.“
dienotvarkė, gimus mažylei, pa sikeitė kardinaliai. „Dirbu ir naktį, ir dieną – kas tris valandas Tėją maitinu. Mer gaitė gana rami, leidžia pailsėti. Bet miego trūksta, tad nusnau džiu ir dieną su ja“, – pasakojo V.Žemaitytė. Ji nes lėp ė, kad toks rež im as nevarg in a, bet yra gan a nuo bod us. „Norisi kur nors išeiti, išbėgti“, – įsisvajojo jauna mama.
Priaugo net 24 kilogramus
Viktorija nusijuokė, paklausta, kiek per nėštumą buvo priaugu si svorio. „Daug – 24 kilogramus, – įvar dijo svorį ir laukė reakcijos. Kiek palaukusi patikslino: – Jeigu bū čiau buvusi labai žema, tiek priaugti tikriausiai būtų buvęs di delis šokas organizmui.“ V.Žemaitytės ūgis – 185 cm. Jaunoji mama pasakojo, kad priaugti 24 kg visiems atrodė la bai daug. „Bet kai pamatydavo, sunkiai patikėdavo, kad iš tiesų tiek esu priaugusi. Nelabai tragiškai at rodžiau. Svoris labai tolygiai pa siskirstė, bet pilvukas buvo tikrai didelis“, – nusijuokė Viktorija. Ji jau beveik sugrįžo į buvusias prieš nėštumą kūno formas. „Dabar beliko šeši priaugti ki logramai“, – džiaugėsi liekna moteris. Anksčiau retai kada nusėdėda vusios vienoje vietoje kaunietės
Vėl svaigsta dėl sporto
Besidžiaugdama augančia dukry te sportininkė jau svajoja apie da lyvavimą varžybose. „Jau svaigstu, galvodama apie sportą. Jau ir treneriui skambi nau, sakiau, kad planuoju grįžti. Noriu pradėti judėti sporto klu be“, – planavo V.Žemaitytė. Ji tvirtino, kad norėtų varžybo se dalyvauti jau šią žiemą. „Kojos neskauda, jaučiuosi kaip sveikas žmogus, bet dar nežinau savo galimybių. Reikėtų mėnesį sporto klube pasitreniruoti, po to sugrįžti į maniežą ir ten pasitik rinti savo galimybes“, – kalbėjo jauna mama. Kaunietė jau suplanavo sau kelis laisvus vakarus per savaitę. „Vyras dirba iki šeštos valandos vakaro, tad dieną ištrūkti nėra jo kių prošvaisčių. Bet sporto klubas dirba iki dešimtos valandos vaka ro, tad laiko pasportuoti man už tektų“, – žino Viktorija.
Besi džiaugda ma augan čia duk ryte spor tininkė jau svajo ja apie da lyvavimą varžybose.
Suderino: V.Žemaitytė būtinybe pailsėti nuo spor
to pasinaudojo kaip proga susilaukti kūdikio.
24
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
menas ir pramogos
Choro dova „Toska“ su ž Visai neseniai iš Makao (Kinija) muzikos festivalio grįžęs Kauno valstybinis cho ras parsivežė daug puikių įspūdžių. „Bet pirmiausiai reikėtų kalbėti apie tai, ką ten nuvežėme“, – santūriai šypsojosi choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Su pasaulinėmis žvaigždėmis
Makao, buvusi Portugalijos kolo nija, dabar – autonomiją turintis Kinijos vienetas, vadinamas ant ruoju Las Vegasu: garsėja daugybe lošimo namų ir kazino. Stop, stop. Kuo tai susiję su Kauno valstybi niu choru? „Ten rengiamas puikus muzi kos festivalis! – paaiškino Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta, – į jį suvažiuo ja atlikėjai iš viso pasaulio, o šiais metais festivalio organizatoriai nu pirko Italijoje pastatytą Giacomo Puccini operą „Toska“. Į Makao atv yko rež is ier ius, dail in inkas, buvo atvežta vi sa scen ograf ija, drab už iai, ta čiau operos atl ikėjai buvo sam dyt i naujai. „Ir kok ie atl ikėjai! – J.Krėpšta net loštelėjo krės le, – aukšč iaus ios prab os, per rep et ic ijas klaus iaus i ir negalė jau patikėti tuo, ką girdžiu. Tos kos vaidm enį atl iekant i sol istė iš Vengrijos Csilla Boross – tik ras stebuklas, o ir tenoras, bari tonas...“ Taigi su pasaulinėmis žvaigždė mis kurti operą buvo pakviestas ir Kauno valstybinis choras, ku ris tiesiog privalėjo pasirodyti to bulai, nes iš pradžių iš Italijos at vykę menininkai žvelgė kiek iš aukšto, gana arogantiškai, lyg ne byliai klausdami, ar tai išties geras choras. Ir tai buvo suprantama – operoje dainavo pasaulio didžio siose scenose koncertuojantys at likėjai. Kinijoje – lietuviška muzika
Kitaip: Makao šv.Dominyko bažnyčioje a capella atliekamos dainos lietuvių kalba kinams tapo egzotika.
Jau po pirmos repeticijos su cho ru italų menininkai ne tik su minkštėjo, bet tap o draugais, labinosi, kalbėjo ir neslėpė susi žavėjimo choro profesionalumu ir drausmingumu: „Jūsų choras tarsi didžiulis vienetas, dainuoja puikiai, yra paslankus ir discipli nuotas.“ Chorui šįkart teko ne tik dainuo ti, jie tapo ir aktoriais, nes G.Puc cini „Toskoje“ yra nemažai intarpų, kur reikalingi tam tikrus vaidmenis įkūnijantys personažai. Šįkart jais tapo choristai. „Režisierius tarsi pervėrė vi
sus aštriu žvilgsniu, – pasidali jo įspūdžiais choristas Rimantas Klevečka, – ir keletas mūsų ta po arkivyskupu, teisėju, Roberto, gvardijos seržantu, kiti – vysku pais, ministrantais, liaudimi. Pa vyzdžiui, gvardijos seržantu tapęs choro dainininkas Saulius Mažulis per premjerą vedėsi su savimi ka reivius, kuriuos vaidino vietiniai kinų aktoriai. Vėliau pasijuokė me, kad Lietuva valdo, juk karei viams vadovavo lietuvis, mūsiškis kolega.“
Petras Bingelis:
Žmonės ne tik ati džiai klausėsi, bet ir apipylė aplodismen tais. Jau išėję iš baž nyčios dar kurį laiką girdėjome nesiliau jančius plojimus.
Bet po 25 valandas trukusios ke lionės pirmiausiai laukė ne repeti cijos statomoje premjeroje. Kauno valstybinis choras dviejose baž nyčiose susirinkusius klausyto jus supažindino ne tik su choru, atvykusiu iš daugeliui egzotiškos Lietuvos, bet ir su lietuvių kom pozitorių kūryba. Be Sergejaus Rachmaninovo, Antono Bruck nerio, Richardo Genee, Wolfgango Amadeus Mozarto, Georgo Fried richo Handelio, Giuseppe Verdi, Georges Bizet, Pietro Mascagni kūrinių buvo lietuvių kalba sudai nuotos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Naujalio, Algi manto Bražinsko, Rimvydo Žigai čio, Balio Dvariono, Justino Ba šinsko kompozicijos.
25
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
menas ir pramogos
na sau – vaigždėmis „Jautėme nuostabų atsaką iš publikos, – apie malonius įspū džius pasakojo choro meno vado vas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis, – žmonės ne tik atidžiai klausėsi, bet ir apipylė aplodis mentais. Jau išėję iš bažnyčios dar kurį laiką girdėjome nesiliaujan čius plojimus.“ „Jūs genialūs, – priėjusi sa kė viena rusiškai kalbanti vietinė klausytoja, – ir todėl, kad sugebė jote išsilaisvinti, ir taip nuostabiai dainuodami.“ Nuo Šakių iki Makao
Taip jau susiklostė, kad Kau no valstybinis choras tolimojo je Kinijoje paminėjo ir savo gim tadienį.
Jūs genialūs, – pri ėjusi sakė viena ru siškai kalbanti vie tinė klausytoja, – ir todėl, kad sugebė jote išsilaisvinti, ir taip nuostabiai dai nuodami. Pirm as is maestro P.Bingel io suburto kolektyvo koncertas įvy ko Šakiuose, šįmet, po 43 metų, choristai per savo gimtadienį dai navo Makao. „Ir tuomet Šakiuose ir šįmet Kinijoje skambėjo lietuvių kom poz itor ių kūrin iai“, – pap ras
tai, lyg užbėgd am as sus iž avė jim o šūksniams už akių, ištarė nuo pirmųjų dienų visus 43 me tus Kauno chorui vadovaujantis P.Bingelis. Tai kokių įspūdžių parsivežta? „Oi, daug ir labai gerų, – nusišyp sojo P.Bingelis, – užsimezgė ryšiai su aukšto lygio menininkais, bu vome įvertinti ir kviečiami toliau bendradarbiauti.“ „Labai didžiuojuosi ir jaučiuosi pagerbtas, kad susitikau su Kauno valstybiniu choru. Visi choristai buvo labai profesionalūs, draus mingi, išpildė visus mano prašy mus, kuriuos tik pateikiau. Esu kuo geriausios nuomonės apie jus ir labai tikiuosi dirbti su jūsų choru ateityje“, – kauniečiams negailė jo gerų žodžių italų režisierius Ric cardo Canessa. P.Bingelis buvo užėjęs ir į vie ną kitą Makao bažn yč ią, ku rių mieste matė gana daug, nors viet in ių gyventojų daug um a iš pažįsta budizmą, prie parduotu vių, kavinukių – visur pamatysi Budos statulėlių. „Bažnyč iose ypač nus teb in o, kad visi susirinkusieji maldinin kai gied a, ir gied a labai švar iai. Labai gražu ir gera girdėti, galėtų tokia tradicija prigyti ir Lietuvo je“, – pastebėjo maestro. Beje, tik atvykę į Kauną ir trum pai numigę choristai jau rinkosi į repeticiją, reikėjo parengti į Uk mergę vežamą W.A.Mozarto „Re quiem“ ir šį sekmadienį Kauno Įgulos bažnyčioje skambėsiančią premjerą – Vlado Švedo „Dzūkų mišias“.
26 2
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �������������������������������������������������������������������������������������������26 Paslaugos ��������������������������������������������������������������������������������������������������� 26, 27
skelbimai
Parduoda � ��������������������������������������������������������������������������������������������������� 27, 28 Perka � ���������������������������������������������������������������������������������������������������������������������28 Įvairūs � ��������������������������������������������������������������������������������������������������������� 28, 29 Kviečia � �������������������������������������������������������������������������������������������������������� 29, 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ��������������������������������������������������������29 Kviečia mokytis ��������������������������������������������������������������������������������������������29 Informuoja � ���������������������������������������������������������������������������������������������� 29, 30 Atsiliepkite! ����������������������������������������������������������������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai � ����������������������������������������������������� 30
skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai AB „Audimas“ – didžiausia Baltijos šalyse sportinės aprangos kompanija, sėkmingai stiprinanti savo pozicijas Lietuvoje ir užsienio rinkose, kviečia dirbti Kaune
SIUVIMO CECHO MEISTRĄ (-Ę) TECHNOLOGĄ (-Ę)
Darbo aprašymas: ĩ organizuoti darbą siuvimo cecho linijoje; ĩ užtikrinti gamybinių užduočių įvykdymą laiku ir kokybišką produkcijos pasiuvimą; ĩ vadovauti naujų modelių įsisavinimui; ĩ dalyvauti naujų technologijų įdiegimo projektuose. Reikalavimai: ĩ aukštasis siuvimo technologo išsilavinimas; ĩ ne mažesnė nei 2 metų analogiško darbo patirtis; ĩ pažangių siuvimo metodų žinios; ĩ puikios anglų ir rusų kalbos žinios; ĩ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ĩ puikūs organizaciniai ir komandinio darbo įgūdžiai. Jūsų gyvenimo aprašymo laukiame e. paštu atranka@audimas.lt. Daugiau informacijos tel. 8 686 08 075, 8 620 29 318.
Įmonė, užsiimanti šildymo ir vėdinimo darbais, ieško darbų vadovo. CV siųsti e. paštu info@rvi.lt, kont. tel. 8 652 32 842. 1042812
Įmonė, užsiimanti šildymo ir vėdinimo darbais, ieško santechnikų-montuotojų. CV siųsti e. paštu info@rvi.lt, kont. tel. 8 652 32 842.
Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121.
Įmonei reikalingi: automobilių šaltkalvis automobiliams ardyti ir sandėlininkas. Kaunas, tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@gmail.com.
Trikotažo įmonei reikalingos siuvėjos (-ai), narstytojos (-ai). Darbas viena pamaina. Siūlome visas socialines garantijas. Kreiptis Kėdainių g. 4, tel. (8 37) 361 872, 8 686 42 663. UAB „PROJEKTANA” reikalingi MECHANIZATORIAI dirbti su poliakalėmis Lietuvoje arba Baltarusijoje. Kreiptis tel. 8 656 53 357.
Mankšta senjorams. Nauja grupė. Dainavos rajone. Antradieniais ir ketvirtadieniais 11 val. Kaina 50 Lt/mėn. Registracija tel. 8 651 75 633.
1040774
1040787
1042524
Transporto įmonė, dirbanti nuo 1992 m., kviečia dirbti Kaune patyrusį
SUNKVEŽIMIŲ REMONTO AUTOŠALTKALVĮ
Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams, namų tvarkytojams; Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms; Vokietijoje – motelių valytojoms, vidaus dažytojams, elektrikams, santechnikams; Olandijoje jaunimui – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 1042958
Atlyginimas nuo 2600 Lt. Gyvenimo aprašymą siųsti daiva@elbinga.lt, tel. (8 37) 408 074.
Siūlo darbą Reikalingas vairuotojas, turintis C ir E kategorijas. Darbas maršrutu Lietuva–Europa. Kreiptis tik rimtiems vyrams. Tel. 8 630 32 260. 1043379
101 kepyklėlės naujai atidaromame padalinyje reikalingas kepėjas-konditeris(-ė). Tel. 8 655 25 628. 1043475
Automobilių servisui reikalingas AUTOMOBILIŲ ŠALTKALVIS (tepalams keisti). Reikalavimas – komunikabilumas. Geros darbo sąlygos, galimybės tobulėti. Tel. 8 671 18 532. 1042888
Besiplečiančiai transporto įmonei Kauno r. reikalingi automobilių šaltkalviai, automobilių elektrikai. Be žalingų įpročių. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 687 44 898.
1038172
Gamybos įmonei reikalingas metalo cecho meistras, turintis patirties. Tel. 8 699 65 740. 1042955
Greta restorano „Bajorkiemis“, esančio autostradoje prie Kauno, greito maisto virtuvėlei reikalinga pardavėja-kasininkė. Tel. 8 611 29 129. 1041332
Įmonė, teikianti buhalterinės apskaitos paslaugas, šiuo metu ieško BUHALTERĖS (-IO). Darbo pobūdis: darbas su pirminiais dokumentais, buhalterinių operacijų atlikimas, finansinė apskaita. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas (pageidautina ekonomikos srityje); buhalterinio darbo patirtis (pageidautina gamybos, prekybos įmonėje); geri darbo kompiuteriu įgūdžiai (privalumas – buhalterinės programos PRAGMA3, PRAGMA 4, LABBIS); atsakingumas, savarankiškumas, kruopštumas, komunikabilumas, sąžiningumas. Mes jums siūlome: atsakingą darbą, kvalifikacijos kėlimo galimybes, geras darbo sąlygas. CV iki lapkričio 15 d. siųsti e. paštu info@rinkosfinansai.lt. 1041401
1037047
Įmonei reikalingi vairuotojai-ekspeditoiai, turintys CE kat. Rusijos viza būtų privalumas. Kreiptis tel. (8 37) 441 148, 8 676 23 382.
1043293
1043083
1043792
Įmonei reikalingas mechanikas (krovininių automobilių remontas). Kreiptis tel. (8 37) 441 148, 8 676 23 382.
Norvegijos tarptautinio kapitalo gamybinei įmonei UAB „SKORGENES”, gaminančiai aukščiausios kokybės pramoginius katerius, dirbti Ariogaloje reikalingi GAMYBOS DIREKTORIUS ir PROJEKTUOTOJAS. CV siųsti ininga@skorgenes.lt; tel. 8 650 76 636.
AB „Audimas“ kviečia dirbti Kaune siuvėjas (-us). Jūsų darbas – tai trikotažo gaminių siuvimas. Jei Jūs esate įgijusi (-ęs) siuvėjos (-o) profesiją ar turite darbo patirties, kviečiame Jus prisijungti prie mūsų komandos. Siūlome visas socialines garantijas, darbo užmokestį, priklausantį nuo darbo rezultatų. Tel. 8 686 08 075, 8 619 97 105.
Tekstilės gamybos įmonė ieško vilnonių audinių adytojos (-o). Teirautis tel. 8 606 60 003.
1036783
Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija – tik 345 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt. MAISTO NETOLERAVIMO TESTAS – puikus būdas, norint išvengti ligų. Vokietijos mokslininkai, pasinaudoję Rytų medicinos išmintimi, sukūrė unikalų, vienintelį Baltijos šalyse DERMATRON CLS 3D aparatą. Šiandien jo galimybėmis galite pasinaudoti ir Jūs! Ištyrus net apie 200 maisto produktų ir gėrimų, nustatysime, kuriuos Jūsų organizmas toleruoja, o kurių derėtų atsisakyti. DĖMESIO! Iki lapkričio 15 d. MAISTO NETOLERAVIMO TESTUI taikoma 10 % NUOLAIDA, tyrimas Jums kainuos tik 350 Lt! BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
1041514
1035965
1041817
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
Transporto įmonei reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888.
1043823
Nestandartinių įrengimų gamybos įmonė ieško šaltkalvio-surinkėjo, mokančio frezuoti, tekinti, virinti. Kreiptis nuo 8 iki 16 val. tel 8 616 55 537.
Automobilių servisui reikalingi: serviso vadovas, važiuoklės meistrai, automobilių mechanikai. Tel. 8 698 02 939.
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis – būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777, e. paštas atranka@erdves.lt.
Nuolatiniams atvėsintos produkcijos (0 +6°C ) pervežimams Lietuvoje ilgalaikių sutarčių pagrindu reikalingos transporto įmonės, turinčios 12–16 pll talpos transporto priemones. Tel. 8 656 29 160, 8 698 71 720. 1037455
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945. 1040330
Reikalingas akmens apdirbėjas-staklininkas. Užduotys: natūralaus akmens pjovimas, frezavimas, klijavimas, poliravimas; darbas skaitmeninėmis akmens apdirbimo staklėmis. Reikalavimai: patirtis dirbant su akmens apdirbimo staklėmis; gebėjimas dirbti tiek savarankiškai, tiek komandoje. Įmonė siūlo: geras darbo sąlygas; priklausantį nuo kvalifikacijos atlyginimą; priedus už gerai atliktą darbą; galimybę dirbti pamainomis; atsakingą ir įdomų darbą. CV siųskite info@akmi.lt; adresas Drobės g. 73B, Kaunas, tel. ( 8 37) 342 545.
1033915
1037330
UAB „Naujasis Nevėžis“ – bendrovė, gaminanti sausus pusryčius, traškučius, sūrius ir saldžius užkandžius, pusgaminius maisto pramonei bei tekstūruotus miltus, šiuo metu siūlo darbą TECHNOLOGINIŲ ĮRENGIMŲ OPERATORIUI (-EI). Darbo pobūdis: gamybos procesų bei kompiuterizuotų sausų pusryčių ir traškučių gamybos linijų priežiūra ir valdymas. Reikalavimai: sugebėti atlikti įrangos priežiūrą ir valdyti gamybos procesus. Mes siūlome: atsakingą, įdomų ir dinamišką darbą, mokymus, kvalifikacijos kėlimo galimybes bei karjeros perspektyvas, kompetenciją atitinkantį darbo užmokestį. CV siųsti e. paštu birute@nevezis.lt, faksu (8 37) 536 291. Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 656 22 104. Informuosime tik atrinktus kandidatus. Konfidencialumą garantuojame. 1043819
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
1043427
Restoranui miesto centre reikalinga virėja (-as), turinti bent vienų metų darbo stažą. Kontaktinis tel. 8 671 02 048.
1041749
Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1 900 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354. 1042813
SIŪLOME DARBUS VYRAMS IR MOTERIMS (IŠVYKIMAS GRUODŽIO IR SAUSIO MĖN.) NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, GĖLIŲ PAKAVIMAS. ALGA 17 EUR/VAL. VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. ALGA 9 EUR/VAL. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com, www.karjerosbiuras.lt. 1043864
1014826
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1040990
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511. 1042546
Rudeninės nuolaidos dantų gydymui ir protezavimui. Metalo keramikos protezams – 50 proc. nuolaida. Nemokama apžiūra užsiregistravus. Tel. 203 101, 8 672 44 348. Maironio g. 26A, Kaunas. 1037569
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.
Paslaugos Medikų
998470
Automobilininkams
1043242
Restoranas ieško virėjo. Darbo pobūdis – maisto produktų paruošimas patiekalų gamybai, šaltų patiekalų gamyba. Atlyginimas nuo 1300 Lt. Daugiau informacijos tel. 8 678 80 880.
Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.
1029036
Reikalingas vidaus apdailininkas dėti gipsą, plyteles, dažyti, tapetuoti ir t.t. Tel. 8 646 81 287.
1042234
1042716
1043313
1042636
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija. Tel. 8 698 34 179. Kaunas.
1043876
1036837
Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? Užbėkite nelaimei už akių! Kraujagyslių chirurgė ir echoskopuotoja Žana Kavaliauskienė Jums atliks tikslią KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJĄ, kurios metu bus ištirtos miego ir slankstelinės arterijos. Kaklo kraujagysles rekomenduojama ištirti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. Taip pat gydytoja atlieka ir VENŲ SKLEROTERAPIJĄ. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1043877
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu ir kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 1029897
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1040712
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 1042864
Virinu automobilių dugnus, keičiu ir lyginu skardas. Ruošiu dažyti, dažau. Smaluoju automobilių dugnus, pripučiu ertmes. Remontuoju važiuoklę. Tel. 8 674 75 020. 1043623
Buitinės technikos remonto
1039562
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida. 1039570
Nukelta į 27 p.
27 3
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
klasifikuoti skelbimai Paslaugos
Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.
Buitinės technikos remonto
1042071
Profesionalus vonių restauravimas. Tvirčiausia danga Lietuvoje. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt. 1039434
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751. 1040529
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1040516
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
1042687
AEG, „Ardo“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 684 82 194. 1043831
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1035290
SKAITMENINĖ TELEVIZIJA! Priedėlių prijungimas, antenų montavimas, senų tinklų modernizavimas, palydovinė televizija, konsultacijos. Tel. 8 603 16 013. 1041797
Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073 1043987
Kompiuterininkų Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
1040555
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 1040748
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1040638
Remontuoju kompiuterius, pildau kasetes. Esant reikalui atvykstu. Parduodu kokybiškus nenaudotus nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius. Tel. 8 614 73 014. 1033297
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 1002366
Statybos, remonto
PATARIAME, kaip APŠILTINTI
ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS
EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS
www.kalga.lt
8 608 66111
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
Reguliuoju plastikinius, aliuminius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913.
1032563
1037994
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.
1034126
Atliekame vidaus apdailos darbus: glaistymas, dažymas, tapetavimas, gipskartonio montavimas, laminuotų grindų dėjimas. Tel. 8 605 45 180. 1041194
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 1040136
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321. 1036569
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581. 1038080
Dažau, tapetuoju, klijuoju plyteles, šiltinu galines sienas iš vidaus. Langokraščių apdaila, smulkūs elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 687 02 507. 1043860
Glaistau, dažau, tapetuoju. Atlieku ir kitus statybinius darbus. Galiu pristatyti medžiagas. Tel. 8 615 95 044.
1041653
Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550. 1038376
Grindų betonavimo darbai. UAB „Jemesta“, tel. 8 655 19 418. 1032669
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com. 1041849
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.
1038937
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, vonias, dušo kabinas, gyvatukus, maišytuvus, radiatorius. Garantija. Tel. 8 646 03 025. 1042413
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1041542
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 1033350
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 1041283
ŠILUMOS SIURBLIAI. Oras-vanduo (-15 C), nuo 3320 Lt. Geoterminis. Montavimas. Vandens filtrai, akumuliacinės, boileriai. Tel. 8 603 18 700. pvLT@live.com. o
1042035
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1033693
www.grupinispirkimas.lt siūlo: ąžuolo parketlentes, 1 kv. m – 58,89 Lt, uosio parketlentes, 1 kv. m – 44,89 Lt, grindų klojimo paslauga, 1 kv. m – nuo 10 Lt. Pirkime kartu ir sutaupysime! Tel. 8 612 66 435; statyba@grupinispirkimas.lt. 1043883
www.meistras24.lt. Atliekame visus, net ir smulkius, santechnikos darbus. Suteikiame garantiją. Tel. 8 699 49 955, (8 37) 223 311, e. paštas info@meistras24.lt. 1041777
Teisinės paslaugos Kokybiškos, nebrangios teisinės paslaugos! Konsultuojame, rengiame procesinius dokumentus ir teikiame teisines paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims Kaune: sutarčių, juridinių asmenų dokumentų rengimas, skyrybų ir išlaikymo priteisimo dokumentai, ieškinių, atsiliepimų, apeliacinių skundų rašymas, skolų išieškojimas. www.teisineveikla.lt. I.Kanto g. 24–23, Kaunas. Tel. 8 654 21 533. 1030284
Kitos ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 1025500
Iš metalo gaminame meniškus kalvystės darbo vienetinius stogelius, balkonus, vartus, suktus laiptus, turėklus, lauko aikštelių atitvarus nuo vėjo ir t.t. Priimami individualūs užsakymai. Tel. 8 645 46 891. 1043059
Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; šakų išvežimas. UAB „Aplinkos darbai“, tel. 8 655 55 800 arba 388 102. 1028847
Medžių, krūmų pjovimas. Šakų genėjimas, smulkinimas, išvežimas. Žolės pjovimas trimeriu. Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652. 1043448
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1042211
Profesionalus sodų GENĖJIMAS – senų obelų, kriaušių atnaujinimas, pažeminimas. Kt. darbai. 20 m. patirtis. Tel. 8 643 55 161. 1036174
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 a. namą, butus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas, garažus. Padedame parduoti NT. Tel. 8 646 46 366, 333 666. Teisininko konsultacijos – tel. 8 678 33 255. www.simokusilas.lt. 1036477
1 k. butą Kalniečiuose (bedr. pl. 35 kv. m), tarpiniame aukšte, ekonomiškas, bendrija. Kaina sutartinė. Tel. 8 682 11 699.. 1043389
1 kambario butą Pramonės pr., Dainavos r. (b. p. 33 kv. m, III a., tvarkingas, tuščias). Tel. 8 676 37 013.
Vidaus įrangos
1043645
2 k. butą Masteikių k. (4/2 a., b. pl. 46 kv. m, plytinis, pakeisti langai, šarvo durys, autonominis šildymas, žemė daržui). Tel. 8 687 70 827. KNTPA.
1043417
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.
1043825
1023747
Montuojame, renovuojame visų tipų šlaitinius stogus. Statome karkasinius namus. Darbus atliekame kokybiškai ir greitai. Tel. 8 670 06 645, 8 674 77 627. 1032389
Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Gipskartonio montavimas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479. 1038885
Mūrininkų brigada atlieka įvairius mūro darbus. Mūrija klinkerį. Tel. 8 676 22 632, 8 600 44 502, 8 600 23 064. 1042426
Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549. 1043827
Pakabinamosios lubos: mineralinės, aliumininės, fibrocementinės, plieninės. Lubų montavimas. Tel. 8 686 40 200; www.lubos.lt.
1038353
Plastikiniai langai, šarvo durys, tinkleliai nuo vabzdžių, ritininės užuolaidos, žaliuzės. UAB „Jemesta“, Bijūnų g. 16, tel. 8 650 91 166. 1032160
PLASTIKINIAI LANGAI, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai), RITININĖS UŽUOLAIDOS, TINKLELIAI. Perkantiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270. 1036207
Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 1036136
Stogdengys, turintis patirties, greitai ir kokybiškai dengia šlaitinių ir karkasinių namų stogus. Tel. 8 673 96 426. 1041842
Atlieka vidaus patalpų remonto darbus. Metalo konstrukcijos. Medienos darbai. Tel. 8 648 05 758, 8 655 53 517. 1043414
2 kambarių butą Babtuose, Kauno g. (3 a. mūrinio namo II a., b. pl. 48 kv. m, kambariai 11 ir 15 kv. m, virtuvė 9,5 kv. m). Tel. 8 698 32 848. 1039890
3 ha žemės ūkio paskirties sklypą Poderiškių k., Kauno r. Yra elektra. Šalia Digrių karjeras ir pušynas. Kaina 70 000 Lt. Tel. 8 673 96 426.
LANGAI, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.
3 k. butą Kalniečiuose, S.Žukausko g. (bendras plotas 58,13 kv. m, I a., reikalingas remontas). Tel. 8 672 88 254.
PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS, TINKLELIAI nuo vabzdžių. UAB „Eurivila“, K.Donelaičio g. 33. Tel. 423 333; www.eurivila.lt.
3 kambarių butą V.Krėvės pr. (5/5 a., b. pl. 50 kv. m, suremontuotas, balkonas, signalizacija, didelis WC, rūsys, vieta automobiliui). Kaina 125 000 Lt. Tel. 8 618 40 880.
1043328
1039043
Baldžių Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946. 1036682
Greitai ir kokybiškai gaminame virtuvės, miegamojo, svetainės baldus, spintas su stumdomomis durimis. www.grasma.lt, tel. 8 614 36 447, 8 698 81 318. 1041606
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1042513
Šventėms
1031131
Kaune, gražioje vietoje, parduodu 2 namus (250 ir 50 kv. m), esančius 15,5 a sklype. Tinka komercijai. Sklypą galima dalyti į 2 atskirus sklypus. Kaina 499 000 Lt. Tel. 8 686 58 188 Kebabinę su visa įranga Partizanų g. pradžioje, šalia vidurinės mokyklos. Kaina 14 000 Lt. Tel. 8 699 61 412. 1042564
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1037196
Namą Jonučiuose, Pažangos g. (157 kv. m, namas klinkerinių plytų, 2012 m., miesto komunikacijos, vidus iš dalies įrengtas). Kaina 400 000 Lt. Tel. 8 698 47 114. 1041809
Namą Panerių g., ant Neries upės kranto (160 kv. m, 14,12 a namų valdos sklypas, 7 kambariai, tinka gyventi dviem šeimoms, renovuojamas). Galimi keitimo variantai. Tel. 8 645 88 989.
1042528
Namo dalį su žeme Sargėnuose, Radviliškio g. (3 a. mūrinis, b. pl. 84 kv. m, dalinė apdaila, rekonstruotas, apšiltintas). Tel. 302 537, 8 659 79 940. KNTPA. 1043824
Naujos statybos kotedžą Giraitėje (2 a. namas, visos komunikacijos, pigus autonominis šildymas). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA. 1043822
Nuosavame name 2 kambarių butą Žaliakalnyje (45 kv. m, I a., atskiras įėjimas, WC, vonia, autonominis šildymas dujomis, 1 a žemės, garažas). Tel. 8 685 25 041. 1043443
1032537
Klijuoju plyteles, laminatą, linoleumą, kalu grindis, dailylentes, montuoju gipskartonį, tinkuoju, mūriju, betonuoju, įstatau duris. Tel. 8 601 76 217.
1032314
Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.
1035305
Kasu šulinius, kanalizacijas. Kalu adatas smėlyje ir žvyre. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428. 1043967
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.
1041836
1042706
Parduodu 11 a žemės sklypą Kaune, J.Vienožinskio g., šalia Neries, detaliajame plane suformuotą gyvenamųjų pastatų statybai. Komunikacijos greta. Tel. 8 672 24 434. 1041941
Sklypą Kauno r., Pociūnuose (52 a, elektra, kelias, ribojasi su tvenkiniu, 62 m pakrantės, aplink gyvenamieji namai). Tel. 8 659 79 939.
1043826
Unikalioje vietoje – tyla miesto centre, Bažnyčios g. akligatvyje, parduodamas 180 kv. m bendr. pl. gyv. namas. Sklypas 6,5 a. Visos komunikacijos. Kaina sutartinė Tel. 8 677 29 903. 1035583
Kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. 1037179
4 ha sklypą Klaipėdoje. Gera vieta komerciniam objektui statyti. Savininkas. Tel. 8 670 39 095.
1041561
Keičiu arba parduodu mūrinį namą miestelyje Kupiškio r. (18 a sklypas, vandentiekis, kanalizacija, trifazė elektros srovė, ūkinis pastatas). Tel. 8 613 90 204. 1043442
Medinį namą Jiezne (visi patogumai, 15 a žemės, kiti pastatai). Kaina sutartinė. Tel. (8 319) 57 476, 8 686 85 592. 1037520
Automobiliai ir detalės
1043639
4 kambarių tvarkingą butą Fredoje, prie Botanikos sodo (5/4 a., plytinis, b. pl. 76 kv. m, šarvuotos durys, plastikiniai langai, parketas). Tel. 8 614 55 269. 1029669
A.Kaniūkuose, Žalčių karūnos al., sublokuotą namą (3 a., 240 kv. m, plastikiniai langai, ištinkuotas, yra elektra, sutvarkyta aplinka). Tel. 8 699 15 554. 1042259
Antano R. individuali įmonė padeda pirkti, parduoti žemės sklypus, sodus, namus, butus ir t. t. Teikia įvairias nekilnojamojo turto paslaugas. Tel. 8 604 20 512. 1043240
Be tarpininkų parduodu 11–20 a sklypus Domeikavoje. 1 a kaina nuo 3 400 Lt! Elektra, vanduo, kelias, graži, rami vieta su vaizdu. Tel. 8 612 23 323. 1041224
Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantas-švenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021. 1038948
Dalį NAMO ŽALIAKALNYJE, Metelių g. (gyv. pl. 86, rūsys 30 kv. m, 2 a žemės, autonominis šildymas, atskiras įėjimas). Kaina sutartinė. Be tarpininkų. Tel. 8 687 79 361. 1034831
Nukelta į 28 p.
28 2
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
klasifikuoti skelbimai Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.
Parduodu įvairių rūšių malkas (trinkelėmis, skaldytas, rąsteliais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta66@gmail.com.
parduoda Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1028119
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029450
Statybinės medžiagos
1043866
1038793
Pigiausios malkos ir statybinė mediena. Atvežame. Tel. 8 651 11 564, 8 656 29 692.
Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius, nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.
1041494
Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605.
1041520
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
1040105
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.
1041658
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
1039951
1029125
Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731.
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1034733
VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: kietųjų lapuočių – 133,10, juodalksnio – 84,70, drebulės, liepos, eglės – 78,65. Transporto paslaugos vežant iki 10 km atstumu 14,52, nuo 11 km iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. 385 397, 8 686 13 426. Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas. 1034623
YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – nuo 390 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 1038630
1032598
VISKAS SKAITMENINEI TELEVIZIJAI: PRIEDĖLIAI, ANTENOS, MODULIAI. MONTUOJAME. IŠRAŠOME SĄSKAITAS KOMPENSACIJOMS. STATYBININKŲ G. 7, KAUNAS. Tel. (8 37) 330 901, 8 656 44 250; www.erksa.lt. 1035021
Perka
Gyvūnai Parduodu koli veislės šuniukus. Tel. 8 685 60 492.
1027643
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 18 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1037594
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1037606
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 1022595
1037142
Kitos prekės Ąžuolo, beržo pjuvenų briketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884. 1040171
Malkas mažais kiekiais (vežame 2–4 kubinius metrus). Turime beržo, alksnio, ąžuolo, sausos pušies („sauskės“). Tel. 8 629 94 161. 1041772
Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis arba skaldytos. Atvežame. Tel. 8 631 33 736.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 1022511
1028927
Parduodamas medžio pjuvenomis kūrenamas vandens šildymo katilas UT-500. Gamintojas UAB „Menganga“. Šiluminė galia 500 KW. Kreiptis tel. 8 655 08 880. 1042913
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 1031566
Parduodame pirmos kaitrumo grupės skroblo malkas, trinkelėmis, skaldytas. Tel. (8 37) 201 267, 8 611 80 030, 8 620 23 779. 1026475
1040603
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913486
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.
1018053
UAB „Derlinga žemė“ nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę, pageidautina nuo 5 ha. Atsiskaitome prieš notarą. Tel. 8 686 86 065. 1036880
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1027693
Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę Slavikų, Panovių, Išdagų, Voverių kadastrinėse vietovėse. Domina ir gretimos kadastrinės vietovės. Kreipkitės tel. 8 613 90 536. 1013168
Įvairūs Nuomoja Dvi studentės priimtų moterį ar merginą į tvarkingą trijų kambarių butą Savanorių/Širvintų g. kampiniame name. Tel. 8 652 65 207. 1043995
Išnuomoja dviejų kambarių butą V.Krėvės pr. (du balkonai, su daliniu remontu, su baldais). Kaina 400 Lt ir mokesčiai. Tel. 8 647 47 884. 1041074
Ramioje, patogioje vietoje tvarkingą 55 kv. m butą su garažu (II a., vidinis, šiltas, ilgas įstiklintas balkonas, WC atskirai, su baldais, buitine technika). Tel. 8 655 65 458.
1041457
1036697
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1024170
Gabenimai Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
1041831
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1038818
Perka visoje Lietuvoje mišką, žemę žemdirbystei, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.
Transportas. Perkraustymas. www.limesa. lt. Tel. 8 687 48 399. 1027400
Kelionės Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 1027415
1034034
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1022765
1041366
Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Pakrauname, išvežame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 604 27 116.
Stambi įmonė BRANGIAI perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 636 66 666, 8 646 66 666.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 1022410
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1022846
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1022324
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 1040283
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 1031535
1028182
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
1015050
Paskolos
Perku PAVEIKSLUS (įvairios technikos, eskizai). Gali būti seni, prastos būklės. Tel. 8 684 15 352, e. paštas consult4art@gmail.com. 1042976
Perku sandėlį (b. pl. apie 500 kv. m, aplink Domeikavą). Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 699 18 966. 1042027
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 1022963
Skubiai ir brangiai perkame BMW ir „Mercedes-Benz“ automobilius, nuo 1980 iki 2000 m. Tel. 8 630 60 166. 1040609
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. 1038002
Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1027857
Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 iki 3000 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. UAB „Euro Providus“. 1036284
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
Keičia Keičiu sodybą netoli Šakių į dviejų kambarių butą Kaune. Tel. 8 682 01 597. 1043948
Kiti Bankrutavusi UAB „Real Estate Holding“ parduoda ilgalaikį finansinį (akcijų paketą) ir trumpalaikį turtą. Su parduodamo turto sąrašais, kainomis ir turto pardavimo tvarka galima susipažinti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune. Informacija teikiama tel. (8 37) 308 945, faksas (8 37) 308 948, e. paštas biuras@adminbiuras.lt. 1043628
BUAB „Adveritas ir Ko“ parduoda negyvenamąsias patalpas, kurių bendras plotas 207,39 kv. m, adresas Draugystės g. 19, Kaunas. Patalpos parduodamos už 105000 Lt kainą. Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 686 32 435. 1043398
Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.
Nukelta į 29 p.
29 3
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
klasifikuoti skelbimai Kviečia
Įvairūs Kiti
KVIEČIAME KARTU
BUAB „Arum“ parduoda skolų reikalavimo teises. BUAB vaistinė „Alijošius“ išparduoda ilgalaikį kilnojamąjį turtą. BAB „BSA Construction“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Vištelionių k., Trakų r. sav., ir skolų reikalavimo teises (tarp jų į RVĮ „Visagino statybininkai“ skolą). Šakių rajono Daukantiškių ŽŪB parduoda nekilnojamąjį turtą, esantį Šakių r.: gyvenamąjį namą, esantį Daugerdiškių k.; gyvenamąjį namą, esantį Branduoliškių k.; 2 karvides, esančias Tujų g. 17, Daukantiškių k.; pašarų sandėlį, esantį Branduoliškių k.; vandentiekio tinklus, esančius Daukantiškių k.; mechanines ir remonto dirbtuves, esančias Dabitų k., ir reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. BUAB „Ravaida“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Klaipėdos r. sav., Saulažolių k. BUAB „Dinasas“ parduoda žemės sklypą, esantį Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav. BUAB „AgroMarket“ parduoda skolų reikalavimo teises, ilgalaikį kilnojamąjį turtą ir nekilnojamojo turto kompleksą (sandėlį ir dirbtuves), esantį Drobės g. 25C ir Sandėlių g. 9A, Kaune, taip pat nekilnojamąjį turtą (23/1000 dalys pastato, sargų pastatas, 0,1049 ha žemės sklypas), esantį Pramonės pr. 16B, Alytuje. BUAB „Valsta“ parduoda BUAB klinikos „Sana vita“ akcijas.
ŠVĘSTI
Lapkričio 21 d. (trečiadienis) 18 val. „Apie mus“. Choreografė A.M.Krysiak (Lenkija) Kauno valstybinis dramos teatras, Rūtos salė Lapkričio 22 d. (ketvirtadienis) 19 val. „sonus.lux.unum”. Choreografė B.Letukaitė, garsas/vaizdas: Bionics & VJ Ramj BLC verslo lyderių centras Lapkričio 23 d. (penktadienis) 19 val. „Ar aš esu tas, kas aš esu?“ . Choreografė B.Letukaitė BLC verslo lyderių centras Lapkričio 24 d. (šeštadienis) 19 val. „Dainos, kurias dainavau“ Choreografė T.McLorg „Iš(ne)plautas dangus“ Choreografė B.Letukaitė Kultūros ir sporto centras „Girstutis“
1043396
Informuojame, kad rengiamas žemės sklypų Pelenėlių takas 22, 24, Kaune, prilyginamo detaliojo plano teritorijų planavimo dokumentui, planas. Tikslas: žemės sklypų Pelenėlių takas 22, 24, sujungimas į vieną. Pareiškėjai: Nijolė Zaiceva, Viktor Zaicev (tel. 8 650 27 003). Su parengtu žemės sklypo planu galima susipažinti nuo 2012 11 09 iki 2012 11 23 patalpose Kęstučio g. 59– 307, Kaune. Pasiūlymus teikti raštu žemės sklypo plano rengėjui arba Kauno m. sav. administracijai iki 2012 11 23. Plano rengėjas – UAB AMMP (tel. 8 682 43 871, e. paštas ammp.info@ggmail.com).
Bilietus galima įsigyti bilietai.lt, „Girstučio“, Kauno dramos teatro kasose ir Šokio teatre „Aura“, taip pat 1 val. prieš renginius. Daugiau informacijos tel. 202 062, e. paštu info@aura.lt ir www.aura.lt
1043862
Kviečia mokytis
Kviečiame į naujus Tarptautinės lyderystės akademijos mokymus. Daugiau informacijos tel. 8 656 23723, e. paštas info@tla.lt. 1029238
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 1005612
Mokymo centre „Žinių gausa“ lapkritį prasideda daug naujų kursų – danų, norvegų, švedų, vokiečių, anglų k., pasirengimo IELTS egzaminui, abiturientams ir kt. Dar galima užsirašyti. Tel. 8 699 11 647; www.ziniugausa.lt. 1040062
Informuoja Pramogos, šventės, laisvalaikis Šokiai, dainavimas
Mokymai FOTOMENO MOKYKLA. Kviečiame mokytis fotografijos ir fotomeno. Išsamesnė informacija ir registracija (iki 2012 11 25) tel. 8 604 56 257 arba e. paštu jovitapoviliunaite@yahoo.com.
Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Studijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimai vyksta kiekvieną pirmadienį ir antradienį nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 671 94 283, 8 611 19 256. www.salialia.lt.
1043647
Kalbų mokykla GLORIA LINGUA (Savanorių pr. 3, tel. (8 37) 209 008, 8 600 82 843; www.glorialingua.lt) kviečia mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, norvegų, ispanų, italų kalbų. Rengiame abitūros, IELTS egzaminams. Įvairių lygių grupės ir individualus mokymas. Kalbų mokymas įmonėse ir organizacijose. 1036107
Pramogos Kavinė „Rojalis“, Aušros g. 42A, kviečia švęsti visas progas skambant gyvai muzikai. Yra baseinas, pirtis. Tel. 8 679 30 835, e. paštas kavine.rojalis@gmail.com. 1042920
1034277
Sportas Kviečiame žaisti KERLINGĄ jau ir Kaune! Gerą nuotaiką ir smagius įspūdžius garantuojame! Surink 4 arba 8 žmonių komandą ir registruokis tel. 8 693 00 380, 8 601 65 380. KERLINGĄ žaidžiame Kauno ledo arenoje. Daugiau informacijos apie žaidimą www.forsarus.lt. 1039407
DĖMESYS SENJORAMS Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (Vytauto pr. 44) ir šį sezoną tęsia renginių ciklą, skirtą senjorams. Ypač kviečiami ir laukiami senjorai mokytojai. Kadangi į kai kurias veiklas galime priimti ribotą skaičių dalyvių, todėl prašom registruotis iš anksto. Lapkričio mėnesį vyks: SVEIKATOS KURSAS 12 d. 11 val. – paskaita „Sveikatos ir gyvenimo dėsniai: programa per galvos zoną ir akis“. Lektorės – gyd. homeopatės E.Jaskelevičienė, D.Laurynaitienė. Registruotis tel. 200 127. 14 d. 10 val. – pilateso mankšta. Lektorė – mokyt. metod. G.Vaitauskienė (turėti kilimėlius, sportinę aprangą ir apavą). Registruotis tel. 324 158. Visi renginiai nemokami.
Nukelta į 30 p.
30 2
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
klasifikuoti skelbimai Informuoja
KAUNO DIABETIKŲ BENDRIJA „ARONIJA“ lapkričio 14 d. 11 val. kviečia į Pasaulinės dia beto dienos šventinį renginį, vyksiantį Kauno m. savivaldybės (Laisvės al. 96) didžiojoje salėje. Bus skaitomos paskaitos apie lig šiol dar neišgydomą ligą cukrinį diabetą, atliksime kraujo gliukozės tyrimus, matuosime kraujospūdį nemokamai. Mus džiugins Kauno artrito klubo vokalinis ansamblis. Maloniai kviečiame dalyvauti miesto visuomenę, taip pat visus norinčius daugiau sužinoti apie cukrinį diabetą. Numatomas naujų narių priėmimas. Tel. 8 688 32 598.
Atsiliepkite! Lapkričio 4 d. Dainavos rajone dingo ŠUNELIS (25 cm aukščio, smėlio spalvos, smulkaus sudėjimo, snukutis ir uodega su juodais plaukais). Radusiam gausiai atsilyginsime. Tel. 8 600 23 088, 8 687 53 417. 1042838
Kviečia Lapkričio 15 d. 18 val. „Romuvos“ kino teatro salėje – Arvydo Vilčinsko koncertas „Grįžtu namo“. Specialiai režisuotas apšvietimas, lazeriai, vaizdo efektai ir siužetai. Programoje – ir senos, ir naujos dainos. Bilietus galite įsigyti: www.bilietųpasaulis.lt arba „Romuvos“ kasoje 1 val. prieš renginį. Tel. 8 657 27 737. 1041183
Mokyklos mokytojai ir visų laidų abiturientai maloniai kviečiami 2012 m. lapkričio 17 d. 16 val. švęsti Kauno „Žiburio“ vidurinės mokyklos 40-ies metų jubiliejų. Mokyklos direktorė.
Lapkričio 11 d., sekmadienį, 14 val. Muzikinė popietė visai šeimai CAMILLE SAINT-SAËNS – „ŽVĖRIŲ KARNAVALAS“ Atlikėjai: VDU MUZIKOS AKADEMIJOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir dirigentas Robertas Bliškevičius GIEDRIUS GELGOTAS (fleita) ANDRIUS ŽIŪRA (klarnetas) SONATA IR ROKAS ZUBOVAI (fortepijoninis duetas) Vedėjas JULIJUS GRICKEVIČIUS Bilieto kaina 10 Lt Lapkričio 11 d., sekmadienį, 16 val. Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje IN MEMORIAM VLADAS ŠVEDAS (1934–2012) Dalyvauja: LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas Sergej Krylov (Italija) KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis RENATA MARCINKUTĖ-LESIEUR (vargonai) Dirigentas PETRAS BINGELIS Programoje – kompozitoriaus Vlado Švedo kūriniai: Sonata Nr. 3 „Ad vitam Aeternam“ vargonams; Simfonija Nr. 13 „In memoriam M.K.Čiurlioniui“ styginių orkestrui ir vargonams; „Dzūkiškos mišios“ mišriam chorui ir vargonams Įėjimas nemokamas Lapkričio 13 d., antradienį, 18 val. Instrumentinės muzikos grupė SUBTILU-Z Laurynas Vaitkus (tenorinė birbynė) Dmitrijs Mihailovs (akordeonas) Povilas Velikis (akordeonas) Vytautas Švažas (perkusija) Dalyvauja JOLANTA BABALIAUSKIENĖ (kanklės) Programoje – A.Piazzolla, V.Zolotariov, P.Velikio, D.Mihailovs ir „Terem“ kvarteto kūriniai Bilietų kaina: 10, 15 Lt
Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijos partneriai:
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ – Pradinė įmoka tik 199 Lt (asm.) – Mažiausios kainos garantija – Didžiausia kurortų, datų ir viešbučių pasiūla.
Filharmonijos dienraštis
1038723
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt 2013 M. VASAROS KELIONIŲ IŠPARDAVIMAS Užsisakyti kelionę iš anksto naudinga, nes: – Net iki 50 % nuolaidos
Kipras, Graikija, Bulgarija, Kroatija, Ispanija ir kt. Iš viso net 18 krypčių. Naujiena! Prancūzija–Nica, Italija– Riminis, Turkija–Bodrumas. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kelionių AgentūrA „RM Travel“
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260; e. paštas info@rmtravel.lt Akcija! Aviabilietai mažiausia kaina: Paryžius – nuo 88 Lt (asm.)
Milanas – nuo 108 Lt (asm.) Roma – nuo 113 Lt (asm.) Londonas, Brėmenas – nuo 127 Lt (asm.) Frankfurtas – nuo 137 Lt (asm.) Jau prasidėjo išankstinis vasaros sezono kelionių pardavimas! Įsigykite dabar, net iki 50 % pigiau! Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
kelionių agentūra „KELIONIŲ CENTRAS”
A.Mickevičiaus g. 2A, Šiauliai. Tel. (8 41) 399 544, 8 698 07 197, e. paštas travel@splius.lt KALĖDINĖS IR NAUJAMETĖS KELIONĖS 11 29, 12 20 – Kalėdų mugės Niurnberge, Drezdene, 4 d./3 n., 640 Lt (iš Kauno). 12 14 – Kalėdos Krokuvoje (Varšuva–Velička–Čenstakava), 3 d./2 n., 355 Lt (iš Kauno).
12 15 – kalėdinis Gdanskas (Gdanskas– Malborkas), 2 d./1 n., 260 Lt (iš Kauno). 12 20 – Kalėdos Harce (KvedlinburgasKonigsluteris-Vernigorode-Goslaras), 4 d./3 n., 595 Lt (iš Kauno). 12 15 – kalėdinė Ryga (Jaunpilio pilis– Ryga–Sigulda), 2 d./1 n., 155 Lt (iš Šiaulių). 12 30 – kruizas Ryga–Stokholmas–Rundalė – „Naujieji metai laive „Romantika“, 3 d./2 n., 795 Lt (iš Šiaulių). Apie „Kelionių centrą“ ir keliones www.travelcentre.lt
Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
Savanorių pr. 363A–202, Kaunas. Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114 askeliauju@askeliauju.lt Darbo laikas I–V 8–18 val.
VASAROS ATOSTOGOS SU NUOLAIDOMIS! Tikros kelionių kainos 1 asm.: BULGARIJA – 1300 Lt; TURKIJA – 1430 Lt; GRAIKIJA (Kosas) – 1620 Lt. Į kainą įskaičiuota: tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus, apgyvendinimas 3* viešbučiuose su maitinimu „viskas įskaičiuota“.
31
Šeštadienis, lapkričio 10, 2012
kas, kur, kada teatras
Amžinąjį atilsį Žmogus – tik žemės svečias Ir turi jis sugrįžt namo, Bet kaip sunku išleisti jį į kelią, Kuriuo negrįžta niekas atgalios. Skaudžią netekties valandą, mirus Česlovui SOLTONUI, žmoną ir dukrą nuoširdžiai užjaučia UAB „Drabužių valykla” bendradarbiai. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus Tėčiui, nuoširdžiai užjaučiame krepšinio teisėją Audrių ANIULĮ ir jo šeimą. Kartu liūdi buvę klubo nariai
Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvarte sušildytų, paguostų, Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų. Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius dėl mylimos MAMOS mirties skiriame Robertui DAUGĖLAI. VšĮ Jonavos ligoninės administracija, skyrių vyr. slaugytojos Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus tėvui, Kauno gestų kalbos vertėjų centro darbuotoją Rimą MONTVILIENĘ nuoširdžiai užjaučia darbo kolektyvas. „PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmi ninkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje, – NEMOKAMAI. Šar vojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai prii mami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1040262
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas laugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidoja me už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1035544
KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarp tautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt. 1041945
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapa viečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošia me kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš koky biško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus be tonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Žiemą pirkti apsimoka! Iki 30 % nuolaida. 1036077
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Lapkričio 10 d. 19 val. vietoje spektaklio LAI MINGI bus rodomas spektaklis PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS (rež. Raimundas Banionis). Bilie tai galioja tie patys arba juos galima grąžinti iki lapkričio 16 d. bilietų įsigijimo kasoje. Lapkričio 11 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jaki mavičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai”. Rež. Agnė Sunklodaitė. Mažoji scena. 15 val. – Inesa Paliulytė. LIŪDNAS DIEVAS. Liūdna istorija visai šeimai. Rež. Inesa Pa liulytė. Ilgoji salė. Lapkričio 11 d. spektaklis ŠMĖKLOS nebus rodomas. Bilietų grąžinimas – iki lapkričio 25 d. bilietų įsigijimo kasose.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Lapkričio 10 d. 18 val. – Leo Falis. MADAM POMPADUR. 2 dalių operetė. Režisierė ir choreografė Anželika Cholina, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius. Trukmė 2.50 val. Lapkričio 11 d. 12 val. – Wolfgangas Ama deus Mocartas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA. 2 dalių muzikinė pasaka vaikams. Režisierius Andrzejus Gałła (Lenkija), dirigentas Virgili jus Visockis, dailininkas Krzysztofas Trussas (Lenkija). Trukmė 1.45 val. 18 val. – Johannas Straussas. VIENOS KRAUJAS. 3 veiksmų operetė. Atnaujini mo režisierius Gediminas Maciulevičius, dirigentas Virgilijus Visockis, atnaujinimo dailininkė Marta Vosyliūtė, choreografas Aleksandras Jankauskas. Trukmė 3.20 val.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Lapkričio 10 d. 12 val. Mažojoje scenoje – KAI KRENTA ŽVAIGŽDĖ, rež. A.Žiurauskas (H.K.Anderseno pasakų motyvais), nuo 5 m. Lapkričio 10 d. 19 val., 11 d. 18 val. – festi valis VDU JAZZ JUNGTYS 2012. MART SOO SOLO (gitara, Estija), CHARLES GAYLE ir ARADIJUS GOTESMANAS DUO (JAV–Lietuva), HOWARD RILEY SOLO (forte pijonas, Didžioji Britanija) „SPONTANEOUS COMBUSTION” KVINTETAS (Prancūzija– Lietuva), ĄŽUOLINIAI BERŽELIAI (Lietuva), RAVISH MOMIN’S TARANA (JAV). Bilietus galima įsigyti TIKETA kasose, internete www.tiketa.lt. ir Kauno lėlių teatro kasoje. Lapkričio 11 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje – SVEČIUOSE PAS SKUDURINĘ ONUTĘ, vedėja E.Žekienė (teatralizuotas renginys), nuo 3 m.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Lapkričio 10 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvi dešimties metų. Režisierius S.Rubinovas. Lapkričio 11 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dviejų dalių juodoji komedija. Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 220 586, www.pantomimosteatras.lt
Lapkričio 10 d. 18 val. – KAMASUTRA (vizu alinis spektaklis suaugusiesiems N-18). Lapkričio 11 d. 12 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS (žaidimas-spektaklis vaikams).
renginiai KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje
Lapkričio 11 d. 12 val. – projekto DIALO GAS – ŽODIS IR SPALVA renginys. Žodžio valanda skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Maironis ir Teatras. Aktorius Egidijus Stancikas. Donato Stankevičiaus fotografijų paroda. Įėjimas nemokamas.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Lapkričio 11 d. 16 val. – LVA folkloro ansam blio „Kupolė“ koncertas TUMSI NAKTELA, ILGŪS KELALIAI (našlaičių dainos).
KAUNO ĮVAIRIŲ TAUTŲ KULTŪRŲ CENTRAS Šv. Gertrūdos g. 58, tel. 426 680
Iki lapkričio 30 d. veikia Vladislovo Lav rinovičiaus tapybos darbų paroda, skirta Lenkijos nepriklausomybės dienai. Parodą organizuoja Lietuvos lenkų sąjungos Kauno skyrius. Lapkričio 11 d. 12 val. – Lentvario lenkų dainų ir šokių ansamblio „Prząsniczka“ koncertas, skirtas Lenkijos nepriklauso mybės dienai. Renginį organizuoja Kauno lenkų bendrija „Pochodnia“. Renginiai nemokami.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Lapkričio 12 d. 18 val. – Kauno meno kūrė jų asociacijos savaitė MENOPOLIS. Pirmasis vakaras – Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus veiklos ir kūrybos pristatymas žodžiu ir vaizdu: Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė Perpetua Dumšienė už knygą „Dulkėto erškėčio ugny“ apdovanota Vaižganto premija, LŽS nario, dailininko Vladimiro Beresniovo (Vlaberio) karikatūrų paroda, kauniečių LŽS narių Daivos ir Antano Budrių, Viliaus Kaminsko, Svetlanos Gužauskienės do kumentinis filmas „Sugrįšiu“ apie pirmąjį Lietuvos radijo pranešėją, publicistą, rašytoją, vertėją, diplomatą, kraštotyrinin ką, keliautoją ir fotografą Petrą Babicką (1903–1991), kurio palaikai iš Brazilijos sugrįžo Lietuvon žurnalistų dėka. Įėjimas nemokamas.
KAUNO VALSTYBINIS DRAMOS TEATRAS Didžioji scena
Lapkričio 16 d. 18 val. – MAIRONIO 150-ųjų gimimo metinių minėjimas. Pranešimus skaitys: Jo Ekscelencija Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, poetas, Lietuvos maironiečių draugijos narys Mar celijus Martinaitis. Programoje: poetinė-muzikinė programa „Maironies sodnas“ (inscenizacijos autorė ir režisierė Inesa Paliulytė). Dalyvauja aktoriai: Doloresa Kazragytė, Petras Venslovas, Danu tė Juronytė, Nijolė Lepeškaitė, Viktoras Va lašinas, Egidijus Stancikas, Henrikas Savickis ir kt. Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ (vadovas Ksaveras Plančiūnas). Arfininkė Viktorija Smailytė. Kompozitorius, dainų atlikėjas Raigardas Tautkus. Didžiosios scenos fojė – Maironio portretų ekspozicija. Įėjimas nemokamas. Būtina išankstinė registracija tel. 8 656 06 966 arba e. paštu rima@dramosteatras.lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
IDIOTEATRAS Lapkričio 11 d. 18 val. – komedija MENAS. Režisierius D.Kazlauskas.
AKCIJA
1 + 5 SK
ELBIMAI
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!
Lapkričio 10 d. 19 val. – I.Pukelytės kome dija BRENDŽIO TRIMS. Lapkričio 11 d. 19 val. – Birutės MAR mo nospektaklis UNĖ.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Kauno diena
Lapkričio 11 d. 12 val. – PAGRANDUKAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
Lapkričio 10 d. 19 val. – SPEKTAKLIS pagal Kazio Sajos pjesę „Mėšlungis, arba pasivaži nėjimas dviračiais“. Rež. Rita Urbonavičiūtė. Lapkričio 11 d. 12 val. – dviejų dalių spek taklis BATUOTAS KATINAS. Rež. R.Urbona vičiūtė. Rekomenduojame vaikams nuo 3 metų. 14 val. – „Spragtukas“ (rež. Andrei Konchalovsky, fantastinis, veiksmo, miu ziklas, Anglija, Vengrija, 2010 m., visai šei mai). 16 val. – „Lok, stok arba šauk“ (rež. Guy Ritchie, komedija, trileris, veiksmas, kriminalinis, Didžioji Britanija, 1998 m., T). 18 val. – „Subtilumas“ (rež. Davidas Foenkinos, Stéphane Foenkinos, komedi ja, romantinis, Prancūzija, 2011 m., T). 20 val. – „Mėnesienos karalystė“ (rež. Wesas Andersonas, drama, JAV, 2012 m., N-7). Kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
DATOS (lapkričio 10 d.) Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi 1483 m. gimė protestantizmo pradininkas, vokiečių dvasininkas Martinas Lutheris. 1759 m. gimė vokiečių dramaturgas ir poetas Friedrichas Schilleris. 1928 m. gimė Ennio Morricone, italų kompozitorius, sukūręs muziką daugiau nei 500 filmų. 1931 m. gimė rašytojas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, keliautojas Algimantas Čekuolis. 1977 m. gimė amerikiečių aktorė Brittany Murphy. 1982 m. mirė buvęs SSRS komunistų partijos pirmasis sekretorius Leonidas Brežnevas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų nuomonei. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų, nes tam nepalanki diena. Jautis (04 21–05 20). Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dvyniai (05 21–06 21). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos darbo santykiams. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir per daug išlaidauti. Vėžys (06 22–07 22). Jausite šeimos, draugų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas. Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl būsite labai jautrus. Tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Bendraudami pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač kūrybinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Šaulys (11 23–12 21). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Neignoruokite savo norų. Ožiaragis (12 22–01 20). Kurdamas sugebėsite lengvai išreikšti svajones. Galite atrasti naujų įkvėpimo šaltinių. Per daug neįsijauskite – kyla pavojus nuskęsti fantazijose ir prarasti užkariautas pozicijas. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų jausmai, emocijos ir pagrindiniai poreikiai šiuo metu keičiasi. Esate atviras naujovėms ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Imkitės nepageidaujamų reikalų, bet pirmiausia pačių svarbiausių. Žuvys (02 20–03 20). Esate susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo veiksmus. Galbūt tie vertinimai bus nepakankamai teisingi.
Orai
Savaitgalis Lietuvoje bus sausesnis nei visa lietinga savaitė. Šiandien vietomis numatomas trumpas lietus, rytą kai kur susidarys plikledis. Oras šils iki 5–7 laipsnių, stiprės vėjas. Sekmadienio naktį žymesnių kritulių nenumatoma, dieną kai kur trumpai palis. Temperatūra naktį bus 0–5, dieną 4–10 laipsnių šilumos.
Šiandien, lapkričio 10 d.
+7
+7
Telšiai
+6
Šiauliai
Klaipėda
+5
Panevėžys
+5
Utena
+7
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7.40 16.24 8.44 2.47 14.30
315-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 51 diena. Saulė Skorpiono ženkle.
+6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +11 Brazilija +24 Briuselis +13 Dublinas +8 Kairas +25 Keiptaunas +26 Kopenhaga +8
Londonas +11 Madridas +10 Maskva +1 Minskas +4 Niujorkas +13 Oslas +8 Paryžius +12 Pekinas +8
orai kaune šiandien
Praha +11 Ryga +7 Roma +18 Sidnėjus +19 Talinas +4 Tel Avivas +20 Tokijas +20 Varšuva +10
Vėjas
4–6 m/s
Rudens poplūdis
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+6
+6
+7
+5
5
+6
+10
+9
+6
5
+8
+9
+7
+9
5
rytoj
poryt
+5
+6
Beveik kiekv ieną lapkričio dieną ly ja. Šilutėje 1–8 d. iškrito 67 mm (dešim tad ien io standart inė klimato norma (SKN) – 21 mm), Dūkšte 43 mm (SKN – 10 mm). Gausūs krituliai upėse sukėlė rudens poplūdį – vandens lygis staiga pakilo. Pirmiausia, kaip įprasta, surea gavo mažosios upės ir didesniųjų upių aukštupiai, kur vandens lyg is pak ilo 1,3–1,7 m (Minija ir Jūra aukštupiuose, Svyla). Didžiųjų upių – Neries, Nemu no – vandens lyg is pakilo apie 0,5 m. Lietuvos hidrometeorolog ijos centro teigimu, šių metų poplūdis kol kas ne didelis, būta dvigubai didesnių. KD inf., Artūro Morozovo nuotr.
Marijampolė
Vilnius
+7
Alytus
Vardai Šiandien:
Andrius, Andriejus, Dainius, Evelina, Galvydė, Leonas, Vaišviltas. Rytoj:
Anastazija, Martynas, Menas, Milvydė, Vygintas.