2012-11-10 Klaipeda

Page 1

?6š6< 9.=8 162;6@ 2 A.

Nr. 263 (19 564)

www.kl.lt

2 A.16 2;6@ 9. =8?6š6<

10p. Indijos

milij lĹŤĹĄnynĹł

onierius.

S PORTRETA

QVR[N Ya bYV`]N`N _Vb` `XV` ?RQNXa\` 4NYV N[ 7bYVWN[N

vakarÄ—

VR[Ă›

S Ă?KVEPIANĂ’IO VOS Ĺ YPSOTIS GYVENIMO SPAL J.Ĺ UKLINO

m o B.Obaaus darb sunk

ĹĄalis, laukia , kuriĹł ÄŻraĹĄytas ÄŻ s Ä?iams s poky B.Obama bu uĹžtek metĹł Ar jo laiko. ketveriĹł kia kor davÄ— kÄ… reiĹĄ vote su s po rodo, mai da s raidÄ—mi jums jĹŤs bu kurie Ä?ius, – ir konsine. i Oba vos, ky mi ku po jis Vis vo jis voti uĹž rac – sakÄ— Nebu d kokio ka Ba boje. karas Af- manimi“, mÄ… Ku tus Ameri pasakyti. Ta tĹł knygÄ…? kalÄ—ji dentu, nes ĹĄĹŤkiai rius me n namo tys iĹĄ ve prezi siasi. leis ÄŻtvir Laukian Ä?ius ket JAV ďŹ - ir taikos iki ĹĄiol tÄ™ sunku s prezide pasiai pra jos ÄŻ to tane ko Atei nan veikiau kadencijos injekci JAV biudĹže ganis ama teko sios dinÄ—s ja tÄ— ryĹžAmeri

vakarÄ—13

38 NET PROGRAMOS d. lapkriĂžio 10

l is pa:adasr kaemtvueetraii

8

cNXN_R-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜

Kare ge l 2012 m.

LapkriÄ?io 10, 2012

bÄ—jo ga tvÄ—s au

Afganis ta veteranasno karo Stankus Zigmas tarp savo bendra Şy ta iťimtis. gių – regai nei dauPrieťingelis, kuriems li ki pereiti mas lėmė ťią klai gÛ` [Û` X_V kią mėsma [\ ZV lę, \` RX\ dietis ne klaipė`N[a _VZa [R ]NV vengia _ _V[X aN` kalbėti apie c\ ]R b _V` Ob tai,ZN ką`V` X teko patirti to ]V_ R aNV` “ limoje ir VNV` Z ťiau WR \ rio a\ _V W\ je ťalyje. ataN` 7.C V` gV QR[

\ a_

]Ve• [b  @PN[

klÄ—jima s

mo ci Milijar toriĹł iĹĄpĹŤ lÄ…, taÄ?iau vo liau opozi ti B.Obamai Ĺ a- B.Ob mas pir tai, to tbu sek vo tinda vos su jose. sko eksper nansĹł ir ĹĄalies formos ne atsi- Ko giausia ko se Valsti Vols _R daĹž- likimÄ…. mano mÄ…, tÄ™s tinÄ— ratus Dau Q N\ QV` ] nors lius ÄŻ se Jung Jis, kaipkatos refor galimybÄ™ perpaÄ?io dovui paga nai. Tiesa, ti ne N `V` Wb\ \ ]V_Z turÄ—s jÄŻ teismÄ…. su bleva liko zuo gins svei N Ob c tu, formÄ…, siÄ… nÄ— kva Ä?iau kokia mikos pro Kal- lies kiĹĄo respub ko neutrali formÄ…, <ON Z Ĺ˝inoma,ro preziden ushas. Vei mĹŤĹĄis ta rito re ti AukĹĄÄ?iau re no ab` / W.B skar svarbus laikÄ—, sĹł ir eko amos peÄ?iĹł. tas nai zicijai pavy siĹŤlomÄ… parako mas ka _Vb` ZR tvarky je laukia ďŹ skalinio JAV mos kti ziden ir opo m. jis George’as Finan ant B.Ob XRa cR B.Oba s nutrau takas gai. Ateity nais dÄ—l bÄ— didinti ritu pre gulÄ— galirija: ]_VR mus 2008 vienÄ… ko mann, Volst ninkas, kaip dÄ—l publi prieĹĄin tuosius rĹŤ ď Ž Isto bĹŤtiny De- svarbiausiom p, mes dao- mosdamas su Jane Schu rinremta tos res , kai iĹĄkils derybi reformÄ…. lines bÄ— ÄŽ Bal metĹł ternetinÄ—s me kiu: „Taimojo juo Ä?iĹł tas ko. ka ĹĄĹŤ ie .“ se. tos kie dĹžio mosi ribas. ti ir federa ti iĹĄsvei su in pritrĹŤ giausia pir gÄ—si 23 buvo mas sveika po Kongre nepy lytos „Pirmyn je viena – lini Ĺžin ĹžengÄ— bar ĹĄio dĹžiau B.Obamos Dau pasiĹŤ . NemaĹžai li- sko sia apkar rÄ—tĹł suma je. Da skyriu ĹĄĹŤkis: tĹł dar- stumda maĹžu klim Taip pat dirbusi panijos re ÄŒikago me.“ los amos tu Gre vadovo ja pradÄ— pa B.Ob ros reformos JAV sko koje kam – tai to deďŹ citÄ…. reforzidenja, jos cent mĹł pre das udĹžio JAVsimbolizuo ki ri jĹł dÄ—l yra ci is. iĹĄlai sÄŻ biudĹže savo teko pla si prieĹžiĹŤ kilo ir – tai Ame stuferen sÄ…raĹĄe ĹžodĹžia juosi Jis tar numÄ…. ÄŻ valdĹžiÄ…pirmsipĹŤtu darbĹł terĹł teisiĹł, lio kon didĹžiuo sakyti to tarimĹł dinimo te Ĺžilus ti amos siai mo pasau bĹł tÄ™s amai atÄ—justvarkant cijos Labai galiu nu padi MatÄ— mano gal do, su audrÄ…. vos mito nemenkÄ… kad galiau ti ÄŻ B.Ob dÄ—l gÄ—jĹł ir ir ďŹ nansĹł klimato ra ro ĹĄÄ—ti B.Ob tu – neka juo tiki.“ bÄ— ĹžmoniĹł ko lĹł paplu administ kus ant rie jums uĹž gy rin sukÄ—lÄ— tabu, Ä—mÄ— Ĺžvelg li- mos tĹł pasko pasaulinio tymĹł. gerokai publikono Ameri tone dau s susi ti ÄŻsta den ti ja Nenuos su panieka vidinÄ—s po mo, kimam duodami vos, ku kia kovo buVaĹĄing sius racijos no an ti pa rintvarky ma tako res skan ĹĄ gus rin ĹĄingto jÄ™s ÄŻ Baltuo kĹł, per mo ir imig B.Oba mÄ…. ver tus, mai paliki pasibai tĹłjĹł rĹŤmĹł . liti rius Va tÄ—ji kÄ… rei s, – ir jĹŤs ko B.Oba neĹĄva dimus. AtÄ— kÄ—si iĹĄ po kĹłâ€œ, ĹĄil Bal tai!“ buvo le Niujor Ä?iu Vie na ui padÄ—jo ninkÄ… respubĹžai ly perga mo metai tvir- prie ketveri me plĹŤdo ÄŻ tus, ĹĄi poky manimi. tÄ™. tikos B.Obama juo„maŞų da varugiasi jo tavi G.W.BushÄŻveikti prieainÄ…, kita ver mos „Dar nÄ—s taip pat so aikĹĄ disu se a rĹŤmus Ä?ijasi dÄ—l triuĹĄkino Ä?ia- DĹžia preziden ma iĹĄsaugo pergavote Ĺ˝mo tapusiÄ… Taim susijau gin kimuo JohnÄ… McC slÄ—gÄ— B.Ob jÄ…. siai a Nors lat kei labai Mitliu mi. Jo kurie pats galiau kĹŤs, B.ObmÄ… savi niu pasieki- simbo dÄ—l nuo nezija. tai likonÄ… mĹł bagaĹžas jÄ… kadenci ave! Esu kad atÄ—jÄ™s viď Ž PomÄ— taÄ?iau likonÄ… kos mÄ… nai grei s, sunpasitikÄ—ji tori no rom „O, Die bijojau, visÄ… ďŹ nansa gis: N]VR ` proble visÄ… jo pir dencijÄ… B.Ob Lina Bie stebÄ—ti santy- ĹžovÄ… respub ir tai vadi mas mum biu is kÄ— ekonomi tÄ… bai panma N c\ Qb_X La svar a ka premeną“, ĹĄo JAV ako l.bieliau liauskaitÄ— atlai jis B.Ob ĹžiĹŤrĹł peÄ?ius tapo YĂş N_ Z nera sias tesni ka- nusi! ney nukirpsmylime antrÄ… skaite@ jaus pirmta blemos \ [R aĂş X\ TaÄ?iau ÄŻsiĹĄakniju mas. Tam - mĹł pa sĹł likimas kalbÄ—jo B.Obda- lÄ— – B.Obamakurio anks kl.lt Ar per duos iĹĄ pro tas Romnui. O mes susi BrodvÄ— prie YRX PV WN` G @ – vienÄ… siek ndÄ— liu proble niĹł Ĺžings „afganĹłâ€œ, „MĹŤ rikos siva geromes“, ĹĄyre, kÄ—jimÄ… mu metÄŻ, dÄ—l kydavo tik me li aN[ Xb` TN uĹždu Ĺ˝monÄ—s dÄ—jusi ma iĹĄ gu. Ame metais, o des- iĹĄspre ĹĄome pasau Hamp susilai ti simbo interviu, kompanijoje, sunk YV XNY OĂ› rĹŤ a- mÄ…dĹžiaugÄ—si go, prisi las Eberly Var ÄŻvairiuo kiĹł su gausybÄ—s jis pasiĹŤlÄ— pa- jÄŻ ra Naujajame kÄ—jĹł pasi dai bus aV OR ]N tai iĹĄsi Sovietme pi maĹžiausiai Ä?iĹł? G.W.Busho gerokai di – Zag lis B.Ob se, bet susitikimuose, se Bet YV\ c\` “ X rin gÄ— ziden dauge tÄ— per- aktorÄ— Jill 52 metĹł Pau ney, klau ir pa neven re 2009 m. nĹł pasauliu,sÄ—sti ma atgaivinti duoti paĹža jÄ…. \ YRX PV\ tanÄ… bu Ä?iu iĹĄ Lietuvos nekilo Ä?iau. Ir jos se, kuriosÄŻamĹžinti dviejo skaito- men kam apsimetinÄ— Syd [N cV Z\ NV`a bu, kad ĹĄven denci lyvo biĹł. ÄŻ se kny ti, ta niĹł. Kaisu musulmo vadovus su tevos riĹł, iĹĄ jĹł iĹĄsiĹłsta apie 5 Afganis- be pasau nuosta ĹĄiÄ… savaitÄ™ Ä?iau pakei- linksmy etÄ— dukra - mas ir viltÄŻ, kad _N cf _N` b

kai anks atrodo. Ne tos dÄŻ bran stseleriais. pasirodĹžiusios go- mintysru. Jei jau tau viskas eleditĹŤkst. kati jĹł bĹŤ tau vo ga juo ky dÄ—l `V X_Ă› aĂ› cNV laikomas 96 Ĺžuvo, vienas pti tarsi gerbÄ— spaudĹžia kaĹžkokios nÄ—je visuome dinti. tapo dÄ—l sa nÄ—s, nei JAV ÄŻvaizrokai pa kÄ—ti, tai no Kremliaus jis viir jo 14-m „At derÄ—tis Xf` aĂ› WR ĹĄei, ÄŻme ÄŻgyven dentui ÄŻkvÄ— TaÄ?iau iĹĄ nÄ— mos „JauÄ?iuosi, padariau saulÄŻ, – ge stalo siti kiek ĹĄis dingÄ™s be Ĺžinios. iki ĹĄiol kiuo sipraĹĄau, aĹĄ skati Tiesa, tei ÄŻ stal smegenis, para- da – apie Af nÄ—je visi tikÄ—jo Cf aNb a Ĺ ÄŻ tÄ… be \ 9VNb QN[` nuola galÄ™. si“, Bet Prezi labai daĹžnai. be kovos tÄ— pa .Bushas imta nepa reikĹĄta prie bendro siginklavimo. rus AfgaspauÄ?iĹł ganista TaÄ?iau XV\ [b\ kimĹł – prasmis karas tÄ—te tusi pasaulÄŻ!ir tai pakei ka nÄ… todÄ—l apie ka liĹł ti a_ su ĹĄypse – jau ÄŻpusÄ—jus tos kei- Tamjuk norisi, kad ir pasibaigÄ—. raĹĄÄ—, jog mes nu je G.W kad atti ri ĹĄa su ne „Ma tai vyk lau Ĺži Şė, nio tranet ra no li ten sodi tais laikais baig lio Şė Ame na tarste tave pokalbiui ko kÄ—. ma, bet lius ir pa ir leidĹžia brÄ— knygĹł ne maĹžiau mo, ti. dar nome me pasau jo 11-osios aki- duo ndimas B.Obamai taikos li pa demok no – statistikaliBe mos kny ÄŻvertintĹł. na met pa nepasitrau tvirtin gyveni juoda. de- vi tus mano su raĹĄymo stansÄ— gelio ma ir atsikvÄ—pti Spre gos. – vynio pozos, koketa ĹĄnekovas. O kaip ĹĄiai. Ĺ iĹł die Irake belio ir suono mĹŤĹĄio galite tai pa no galsai kitoks. vokimas o dau ta dÄ—l Rug tyta vos per B.Oba vimo, Ĺžo BĹŤtĹł su sugalvo jimo ÄŻ va ir ma siĹłsti nistane ir tiĹžinÄ™ No ama taip antrÄ…jÄ… vie klaipÄ—die nĹł realijoms nea buvo lyginÄ™ Tiesa, jau ĹĄiek tiekir nesugebÄ—dĹžiĹł tÄ… – neju mintis, knygÄ… „Mi jau paraĹĄy uĹžuojaubuvo iĹĄbars m. liepÄ— pa su Ĺža- mano randus plaukus ant tis be Ĺže pres tai Ä?ia B.Ob kar pa jin kad me Bapagauna bĹŤt vir gas Ä?iai paste ti – Vis taip jo tiek me toks nuo veju li bent raĹžas“? neĹĄÄ— Ĺžilus TaÄ?iau dyti duoto su teĹĄĹł paÄ— gedijos kai jis 2003 ÄŻ IrakÄ…. bi – praÄ—- prastumas, dentas ĹĄir dÄ—lto – O kas ÄŻ ga publikonai to. Kitu at juosTurniai mÄ— tuĹĄ mijÄ…. nepasikei tĹł, taÄ?iau iĹĄ es MatÄ—te prezi ro bekomp dumas, patai bu ustas mo – res voti Sena tybÄ—. Tai jÄ… knygÄ… pokai iĹĄleidote mÄ—s nie JAV miau mirkÄ…, Ä?iĹł karius jo ekonomiban- pre gebÄ—jo ÄŻvyk rikos ka tÄ—. taÄŻspra kas daĹž nÄ—s tvirtumas romisis nuo- – AvantiĹŤra. vo jĹŤsĹł atveju? Zigmas gis Ĺže buvo pertarnybos pirmÄ…kie dÄ— „NegalÄ— tane jau rinktas ma liks Ame atko sÄŻ Gvan Ä?iu vanesu has smĹŤ ĹĄian Pir ti jo nai pu Per ameri siai prisi tam jau mÄ… ry Stan dien Bus ir ta kian Afganispa vÄ™s jÄ… kny pati pa da Oba si neraratijoje bu vei kus: liu ma deĹžai laiko. buvo prabÄ— BĹŤtent taikanÄ?ios ver ne itin bank. ma albinosais“ gÄ… „Kaip Ei Galiau Nors G.W.tuacijÄ…, to lÄ—- do uĹž tiek me kÄ—ti, kad demokbĹŤti rackas Nieko ne se demok s- bĹŤtĹł simbo B.Oba gÄ™ lo Kai 1991-a socializ na „baba iĹĄleidau si teisÄ™ ga mai. konai gre ĹĄiek tiek Jo reikÄ—jo, kad nemaneretai tokios ir ZigmotybÄ—s. didatu rorizmu me. Ma – jo daugiau rino pusiau tos, nors publi kampÄ…. me Kon sunku biai gelbÄ—ti ti. O ir ne lygina jus“, suniau, nei knygos, stuburÄ…, galvo isiais susilau va stab tĹł kan jÄ—gĹł tai su sa tas. emocijos?susigulÄ—tĹł, viskas kad resir maŞą) saĹžiau vo agresy kad ĹĄtai sovie- ku“ – aĹĄtrios,mos su „Die nama mokra prezidentus konĹł kitusi. ju, rink kad dai li di tai, su dÄ— sku krizei ÄŻveik ap rimtĹł ir ten, kur pub via poli pa – Po Af kupinos vĹł miĹĄ- aiĹĄ nereikÄ—tĹł kiek raĹĄysiu viskÄ…, ĹĄi persmelk ÄŻ JAV Svarbu limybÄ™ (nors ti keturiom. ir tati jĹł jÄ— ga tĹł ir res iĹĄliko ne ĹĄo turi? klausi: havienam pakako ti. teisÄ—s kinti, kaip ironi tos 2008 bar vyks nereikia, taÄ?iauka kiĹĄasi lek ĹžoĹĄimt me nistano buvo jo ga vardo padidin kimai s dos vyra – juo rolÄ™. Ar sikos, ta vyriĹĄkai necen jos ir buvo kas buvo. mulkiui ar ta lygiai juk dapraÄ— tĹł, kÄ™s var jo pakak jo ÄŻ Har ĹĄie rin jokiĹł turÄ— tĹł skaiÄ?iĹł nato kont resgero se reika Ä?iau skai zĹŤrinÄ— ba atimi. ba perki, Mane jau maĹžai fak todÄ—l ir prida jÄ™ debamo po, ÄŻvei publikonÄ… luose Ĺžmo tas pats. Ir ĹĄiuo- Ä?ianÄ?ios iki ty ama ÄŻsto apie Af kai „uĹžknisę“ ko, ĹĄÄ— ti Se vo vie iĹĄ esmÄ—s To siai“, – skausmo tojus sukreganista klausimai ir bu knyga apietiniĹł klaidĹł. Yrariau neke, B.Ob pa B.O Taigi, resÄ… neatneÄ?iĹł ÄŻ JAV mis ir perim nas nepavy kÄ— Atslege teivÄ… res pripaĹžino nÄ—s rĹŤpi maĹžiau- lykais. nÄ…. labai rimtais vo tautĹł kia ĹĄtai lai su ko juose. mokyklÄ…. pla paĹĄneko karO anĹł Trum ainÄ…. da- vie bjauriu mo ÄŽ jÄŻ pakliuvau gys Ä?iau, ĹžiĹŤ mĹŤsĹł pulkÄ…, iĹĄleista – KnygĹł jau iĹĄ mokraÄŻ Kong gĹł poky tuvÄ™. Hava o „drausituokÄ™s ma kilo Nors J.McC mentu riu, kad pasiskainas pir vir leidy tė“. m. su jimai apiedienĹł klaipÄ—die vas. 1961 m. iĹĄ Kenijos, nai bent lÄ™: de – buvau B.Oba litikos paniojÄ™s. mĹłjĹł. reikĹĄminpolitikos met gimÄ— Ä?io liudi- ra tuĹĄtybÄ—s bÄ… aĹĄ laikau tam niĹł tai jos. ď Ž 1992 Michelle, Afganis Bet Ĺžmo kai kÄ… esu supaiNedaug po se toliau publiko mĹł kontrovoti visuo ama Ĺžimą“ gy daodis forma, buvo pa valsti ke nÄ—s turbĹŤt tikkitus da ĹžiĹŤ vidaus vĹł rĹŤmuo vatoriai ĹžmorĹŤ vi ne tik tano „iĹĄvada – ď Ž B.Ob buvo juo Kanzaso Ilinojaus mojo pripa tijos tyrÄ™. O bu- sinin atko lykus. ÄŻvertino tovĹł vi- vas.riu pokalbÄŻ pra netikÄ—tu po- risi kaĹžkam vyriĹĄko iĹĄ kui te pir laiptais Atsto tĹł par Kai iĹĄva tai reikÄ—jo iĹĄsilieti, grÄŻĹžus nokonser je saviĹĄ deda pa Jo tÄ—vas– baltaodÄ— kai Barac jeros laukÄ— – Kai mokra kiĹł, – bu mokra tams ĹĄneko- ti, prapjauti iĹĄsipasa nuos je ir su buvau pie Ĺžiavau ÄŻ Afga m. De visi jie vai pasiklausau tÄ… motina liko ĹĄeimÄ…, domi konai, o de ko- – vo savotiĹĄkas le. sauly nista muo, pa li dina tokius raĹĄytojĹł ÄŻ barÄ…, pradedi skaudulÄŻ. Nuei pasitik vis svars kontro per 2004 TÄ—vas ji. rinimas man labai vie vos 19 metĹł. nÄ…, varrespub sis Senato ni nimo vimÄ…. pasa Ä?iau, kukluÄ?ius. kÄ… mes ten gÄ— Ann Ta nodai ro kas bus. veikÄ—me, koti chebrai, knyga man Ä?ia ar su pirmÄ… ropolo iĹĄtejÄ™s prieĹĄ ton, vo dve mÄ—gau ki, nega suvaĹžia dÄ—, kaip da Tik iĹĄ tÄ… taip LaimÄ— ja Clin nie „ant tina ant

sai dinato re ďŹ citÄ… mas bus va pirm- de gos Volstri rikos ďŹ nan paliki tako ma ne Pirm kaina? kaip jo kiau tin po. Ame B.Oba

TEKAťa BIBFiLIO losofinà mä ARIJA KULIN raliai Kruopâ ka

siasi? Ĺžius tÄ™ paraly greso LIS JE lstijĹł Kon KINO liFOTE „Septyniâ TAIKIKLY nia a Ge psichopatâ“ istorija niĹł V Jungti

Ĺ iur­paus ka­ro Af­ga­nis­ta­ne mÄ—s­ma­lÄ— vis dar su­ka­si jo da­ly­viĹł at­min­ty­je. VakarÄ— 13p.

kar mo m.) dar numi gy1995 su sĹŤ (mirÄ— mas iĹĄvyko BĹŤda gykÄ—jo ir donezijÄ…. grÄŻĹžo ÄŻ In ama vaventi glys B.Obnelius ÄŻ Ha paau pas se venti demivajĹł aka las, tarp jus. tinÄ™ Ha gÄ™s eli tÄ…sias mokyktÄ… Niujorď Ž Bai te aukĹĄ versi jÄ… ir dvi bijos uni lum Ko jĹł

ď Ž Jo

ď Ž

Hillary tiksi ĹžovÄ™ ma uĹž B.Oba

IS GABALĂ“L S O M Ĺ ILU Ĺ iandien priedai Kaina 1,60 Lt S M A IK A V li taip bĹŤti! Neskas netisovieti-

230 TiraĹžas 35

ten lÄ—ktuvo iĹĄÄ—jo. durniaus“ gavome ÄŻsa iĹĄlÄ—kÄ—me vinimo, Juk aĹĄ netu kymÄ… uĹžim Ir tik riu ti pozici ir kyklÄ…. Jaubaigiau profe iĹĄsila- bu po 30 metĹł su jas. vo per po Ĺži sinÄ™ nystÄ—je zicijos. nojau, kas tai daug skai mo- jome Pasiro uĹžkirs Ä?iau, tankĹł bri ti keliÄ… dviem do, turÄ—gadoms.

14

Su­ta­pi­mai kre­Ä?ia po­kĹĄtus

„Juk atei­na ne tik ap­kiau­tÄ™, bet ir pro­tin­gi Ĺžmo­nÄ—s.“ Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas ÄŒe­pas ÄŻver­ti­no nak­ti­niĹł ba­rĹł kon­tin­gen­tÄ….

2p.

ÄŽ kva­pĹł me­dĹžiok­lÄ™ – ir nak­ti­mis Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Bu­te – lyg tua­le­te. Pie­ti­nÄ—s mies­to da­lies gy­ven­to­jai skun­dĹžia­si, kad dÄ—l sklin­dan­Ä?ios smar­vÄ—s taip jau­ Ä?ia­si sa­vo na­muo­se. UĹžuot pa­dÄ—­jÄ™, tik­rin­to­jai at­ťau­na, jog jie nÄ—­ra ope­ ra­ty­vi­niai dar­buo­to­jai. Ap­nuo­di­jo gy­ve­ni­mÄ…

„„Li­ki­mas: dÄ—l to pa­ties Sau­liaus Ka­ra­liaus var­do bei pa­var­dÄ—s mu­zie­ji­nin­kams – is­to­ri­kui (kai­rÄ—­je) ir bio­lo­gui (de­ťi­nÄ—­je) – te­ko pa­tir­ti ne vie­nÄ… ku­rio­zÄ….

Var­das – tai li­ki­mas. Ĺ iÄ… spar­nuo­tÄ… fra­zÄ™ su­gal­vo­jÄ™ ro­mÄ—­nai, ko ge­ro, bu­vo ne vi­sai tei­sĹŤs. Ne tik bend­rÄ… pa­var­dÄ™, bet ir var­ dÄ… tu­rin­tys Ĺžmo­nÄ—s vei­kiau pa­tvir­tin­tĹł, jog to­kie su­ta­pi­mai tie­siog ke­lia ĹĄyp­se­nÄ… ir pra­skaid­ri­na kas­die­ny­bÄ™.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Vie­to­je pi­ni­gĹł – akib­rokť­tas

Abu Sau­liai ir abu Ka­ra­liai. Tai be­ ne gar­siau­si uos­ta­mies­ty­je bend­ra­ var­dĹžiai ir bend­ra­pa­var­dĹžiai, ma­Şa to, abu vy­rai sie­ja­mi pa­na­ťios veik­ los. Vie­nas Sau­lius Ka­ra­lius tam tik­rai da­liai klai­pÄ—­die­Ä?iĹł Ĺži­no­mas kaip Lie­tu­vos jō­rĹł mu­zie­jaus, o ki­

tas – kaip Ma­Şo­sios Lie­tu­vos is­to­ ri­jos mu­zie­jaus at­sto­vas. Abu pa­ťne­ko­vai pa­ti­ki­no, jog dÄ—l ĹĄio su­ta­pi­mo di­de­liĹł keb­lu­mĹł ne­ ky­la, ta­Ä?iau ne­nei­gÄ—, kad bō­ta ir ÄŻvai­riĹł ku­rio­zĹł. „Anks­Ä?iau mu­zie­jĹł bu­hal­te­ri­ ja bu­vo bend­ra. Kar­tÄ… grį­ŞÄ™s iĹĄ ko­ man­di­ruo­tÄ—s Vil­niu­je, nuÄ—­jau pa­ siim­ti pi­ni­gĹł, o man sa­ko – tai kad jau pa­siÄ—­mei. ­

6

Pie­ti­nÄ—­je mies­to da­ly­je gy­ve­nan­Ä?iĹł klai­pÄ—­die­Ä?iĹł ra­my­bÄ™ nuo­lat trik­do smar­vÄ—. Anks­Ä?iau gy­ve­ni­mÄ… nuo­ di­jÄ™ bly­nus pri­me­nan­tys kva­pai ap­ny­ko, ta­Ä?iau da­bar juos pa­kei­tÄ— ge­ro­kai ne­ma­lo­nes­ni. Nuo Dum­piĹł plintanti smar­vÄ— at­ si­duo­da mÄ—ť­lu ir dumb­lu. Anks­Ä?iau jÄ… uŞ­goŞ­da­vo ge­ro­kai daŞ­niau iĹĄ bio­ dy­ze­li­no ga­myk­los „Mes­til­la“ sklin­ dan­tis kva­pas. Kai pa­sta­ro­ji ĹĄiek tiek pa­Şa­bo­jo kva­pus, ÄŻ pir­mÄ… pla­nÄ… iť­lin­ do ki­tos orÄ… smar­di­nan­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s – nuo­te­kĹł va­ly­mo ir bal­ dĹł ga­min­to­jĹł.

2

2

ŠEŠTADIENIS, LAPKRIČIO 10, 2012

miestas Dienos telegrafas

Bau­dos. Pa­sie­nie­čiai Klai­pė­dos uos­te, Va­ka­r ų lai­vų ga­myk­los bend­ro­vės te­ ri­to­ri­jo­je išaiš­ki­no ne­le­ga­liai Lie­tu­vo­je esan­čius ke­tu­ris Ru­mu­ni­jos pi­lie­čius. Jų am­žius sie­kė nuo 25 iki 51 me­tų. Pa­ rei­g ū­nai nu­sta­tė, kad Ru­mu­ni­jos įmo­ nės ko­man­di­ruo­ti ir le­ga­liai į Lie­tu­vą at­v y­kę dirb­t i vy­rai tu­rė­jo rei­k ia­mus do­ku­men­tus, ta­čiau vir­ši­jo Lie­tu­vo­je leis­ti­ną jiems iš­bū­ti lai­ką – 3 mė­ne­sius per pu­sę me­tų. Už­sie­nie­čiams už ne­ tei­sė­tą bu­v i­mą ša­ly­je skir­tos bau­dos po 125 li­tus. Kon­cer­tas. Ry­toj 12 val. Klai­pė­dos kon­ cer­tų sa­lė­je vyks kon­cer­tas vi­sai šei­mai „Cho­ras: sma­giai ir spal­vin­gai“. Jo me­tu pa­si­ro­dys cho­ras „Au­ku­ras“, va­do­vau­ ja­mas ir di­ri­guo­ja­mas Al­fon­so Vil­džiū­ no, ir ak­to­rė Eve­li­na Loz­dovs­ka­ja. Ce­re­mo­ni­ja. Pir­ma­d ie­n į Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­te vyks iš­k il­m in­g i gar­bės dak­ta­r ų inau­g u­ra­ci­jos ren­g i­n iai. Šie­ met šie var­dai bus su­teik­ti Len­ki­jos vi­ suo­me­nės vei­kė­jui, žur­na­lis­tui, eseis­ tui ir po­l i­t i­kos pub­l i­cis­t ui Ada­mui Mich­n i­k ui bei pub­l i­cis­t ui, eseis­t ui, poe­tui, ver­tė­jui, pro­fe­so­riui dr. To­mui Venc­lo­vai. Ren­gi­nių pra­džia – 13 val. San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos ci­vi­li­ nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 9 po­ ros. Žie­dus su­mai­nys Jo­lan­ta Ra­vic­kie­ nė ir Žil­vi­nas Ja­sins­kas (12.20 val.), Sof­ ja Cha­ra­bo­žiu ir And­rej Dol­gu­šin (12.50 val.), Tat­ja­na Ši­lion­ki­na ir Alek­sandr Da­ ni­lec (13 val.), Kris­ti­na Si­mu­ty­tė ir De­nis Kon­ce­jal (13.10 val.), Ie­va Tu­mu­šaus­kai­ tė ir Dei­vi­das Ju­re­vi­čius (13.20 val.), Yu­ lia Zhda­no­va ir Il­ja So­ro­kin (13.30 val.), Re­na­ta Mi­siū­tė ir Vai­do­tas Mi­la­šius (13.40 val.), Gre­ta Ta­vo­rai­tė ir Ar­tūr An­ cy­po­vič (13.50 val.), Ag­nė Kaz­laus­kai­tė ir Do­mas Klum­bys (14 val.). Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė An­fi ­za La­ pa­je­va (g. 1918 m.), Kot­ry­na Rup­šie­nė (g. 1919 m.), Zo­fi­ja Bag­do­nie­nė (g. 1924 m.), Re­g i­na Skvir­bie­nė (g. 1958 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Pra­nas Pie­žė, Tai­sa Sko­be­le­va, Rai­sa Li­l i­na. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Pa­ve­las Bar­ta­še­vi­čius, Al­do­na Rus­tei­ kie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 10 ber­niu­k ų.

Val­džia užsimojo prieš triukšmą Uos­ta­mies­čio val­ džia mies­to cent­ re įsi­kū­ru­sių pa­si­ links­mi­ni­mo vie­ tų, ku­rių sklei­džia­ mu triukš­mu pik­ti­ na­si gy­ven­to­jai, sa­ vi­nin­kams pa­skel­ bė ul­ti­ma­tu­mą. Jei šie iki Nau­jų­jų me­ tų neišsp­ręs pro­ble­ mos, bus tai­ko­mos san­kci­jos – ri­bo­ja­ma veik­la. Prob­le­ma: Žve­jų gat­vės gy­ven­to­jai pik­ti­na­si čia įsi­kū­ru­sių įstai­gų ke­lia­mu triukš­mu.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Sank­ci­jų im­tis ne­no­ri

Penk­ta­die­nį sa­vi­val­dy­bė­je vy­ko mies­to va­do­vų ir vers­li­nin­kų, ku­rie tu­ri pa­si­links­mi­ni­mo vie­tas Kur­ pių, Žve­jų gat­vė­se bei M.Maž­vy­ do alė­jo­je, su­si­ti­ki­mas. Vėl kal­bė­ta apie nak­ti­mis įstai­gų ir jų lan­ky­to­jų ke­lia­mą triukš­mą bei šios pro­ble­ mos spren­di­mo bū­dus. Klai­pė­dos vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­cas tvir­ti­no, kad de­ba­tai dėl triukš­mo Žve­jų gat­vė­je vyks­ta jau me­tus. „Val­džia ne­no­ri truk­dy­ti nei vers­lui, nei gy­ven­to­jams, ta­čiau, kai ky­la konf­lik­tas, rei­kia įsi­kiš­ti. Gy­ven­to­jai pik­ti­na­si įstai­gų nak­ti­ mis sklei­džia­mu triukš­mu. Mies­to val­džia no­ri, kad se­na­mies­tis bū­tų gy­vas, bet žmo­gaus pri­gim­ti­nė tei­ sė yra iš­si­mie­go­ti 7–8 val.“, – pa­ brė­žė me­ro pa­va­duo­to­jas. Uos­ta­mies­čio val­džia vers­li­nin­ kams pa­tei­kė ul­ti­ma­tu­mą. Jei vers­ li­nin­kai iki Nau­jų­jų me­tų neišsp­ręs triukš­mo pro­ble­mos ir to­liau bus su­lau­kia­ma skun­dų iš gy­ven­to­jų, bus ima­ma­si san­kci­jų. „No­ri­me, kad įstai­gų sa­vi­nin­kai at­sa­ky­tų ne tik už triukš­mą, sklin­ dan­tį iš įstai­gos, bet ir tą, ku­rį gat­ vė­je su­ke­lia ka­vi­nių klien­tai. Ga­li­ me grei­tai už­da­ry­ti vi­sus nak­ti­nius ba­rus, nors to ne­no­ri­me da­ry­ti.

Svar­bu, kad gy­ven­to­jai ra­miai iš­ si­mie­go­tų. Na­tū­ra­lu, kad pa­vie­nių in­ci­den­tų neiš­veng­si­me, bet svar­ bu, kad tai ne­bū­tų sis­te­ma“, – dės­ tė me­ro pa­va­duo­to­jas. Pri­si­mi­nė „So­džiaus“ is­to­ri­ją

Pa­sak A.Šul­co, ta­ry­bos spren­di­ mai, ku­riais bū­tų ri­bo­ja­mas nak­ti­ mis vei­kian­čių įstai­gų dar­bas, pa­ reng­ti. „No­rė­jo­me, kad se­na­mies­tis bū­ tų gy­ves­nis, bet ne­gal­vo­jo­me, kad kils ka­ras tarp vers­li­nin­kų ir gy­ ven­to­jų“, – tvir­ti­no vi­ce­me­ras Vy­ tau­tas Če­pas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­ mo­na­vi­čiū­tė pri­si­mi­nė, kad prieš sep­ty­ne­rius me­tus pro­ble­mų kė­ lė nak­ti­nis klu­bas „So­džius“. Jo sklei­džia­mu triukš­mu pik­ti­no­si ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai. „Šiai įstai­gai te­ko iš­si­kraus­ty­ ti, nes tą ra­jo­ną pa­skel­bė­me ty­lią­ ja zo­na. Ne­si­no­ri, kad ir čia rei­kė­tų im­tis to­kių prie­mo­nių“, – pa­brė­žė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. „Ba­lia­vo­ja“ vi­su pa­jė­gu­mu

Pa­gal vie­ną iš pa­reng­tų ta­ry­bos spren­di­mų siū­lo­ma trum­pin­ti lau­ ko ka­vi­nių dar­bo lai­ką. Jei tai ne­pa­ dė­tų, nu­ma­to­ma tam tik­ram lai­kui atim­ti lei­di­mą vyk­dy­ti to­kią veik­ lą. Yra nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė ir iš­vis jį atim­ti.

„Iša­na­li­za­vus skun­dus paaiš­kė­ jo, kad dau­gu­mo­je jų pik­ti­na­ma­si lau­ko ka­vi­nių veik­la, kad pre­ky­ba čia vyks­ta po 24 val. At­siž­vel­giant į tai, pa­ruoš­tas ta­ry­bos spren­di­mo pro­jek­tas“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­ to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­ dė­ja Zi­ta Ži­žy­tė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­rius at­li­ko nak­ti­ nius pa­tik­ri­ni­mus Žve­jų gat­vė­je.

Ar­tū­ras Šul­cas:

No­ri­me, kad įstai­gų sa­vi­nin­kai at­sa­ky­tų ne tik už triukš­mą, sklin­dan­tį iš įstai­ gos, bet ir tą, ku­rį gat­vė­je su­ke­lia ka­vi­ nių klien­tai.

Pa­sak sky­riaus ve­dė­jos Kris­ti­nos Vin­ti­lai­tės, da­bar pro­ble­mų ke­lia vie­nas du ba­rai. Pa­tik­ri­ni­mai bus at­lie­ka­mi ir to­liau. Sam­dys po­li­ci­jos eki­pa­žą

Mies­to va­do­vai pa­brė­žė no­rin­tys, kad vers­li­nin­kai si­tua­ci­ją pa­keis­ tų jau iki gruo­džio vi­du­rio. Jiems

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

bus su­teik­ta sa­vai­tė, ku­rios me­ tu ne­bus ski­ria­mos bau­dos už pa­ žei­di­mus. Nak­ti­nio ba­ro „Mr. Bond“ va­ do­vas Jo­nas Kriau­čiū­nas tvir­ti­ no, kad pir­miau­sia rei­kia nu­sta­ty­ ti triukš­mo šal­ti­nius. Jo nuo­mo­ne, dau­giau­sia pro­ble­mų ky­la dėl per ar­ti gy­ve­na­mų­jų na­mų klien­tų lau­ kian­čių tak­si. „Tak­sis­tai nė­ra pa­tys ra­miau­si žmo­nės, jų ma­ši­nos taip pat burz­ gia gar­siai. Be to, žmo­nės, ei­da­mi prie jų, taip pat šū­kau­ja. Siū­lo­me juos per­kel­ti prie Dra­mos teat­ro. Žmo­nėms bus ne­sun­ku paei­ti ke­lis šim­tus met­rų“, – tvir­ti­no J.Kriau­ čiū­nas. Pa­sak A.Šul­co, tai nė­ra su­ dė­tin­ga įgy­ven­din­ti. Vers­l i­n in­kai taip pat siū­l o įstai­go­se ne­nau­do­ti že­mo daž­ nio ko­l o­n ė­l ių, įsi­reng­t i dvi­gu­ bas du­r is. Taip pat sa­vo lė­š o­ mis sam­dy­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų eki­pa­žą, ku­ris nuo­lat pa­tru­liuo­ tų Žve­jų gat­vė­je. „Mums rū­pi ši pro­ble­ma. Krei­ pė­mės į po­li­ci­ją dėl eki­pa­žo, bet su­ži­no­jo­me, kad ne­ga­li­me jo sam­ dy­ti. Mū­sų ap­sau­ga ne­ga­li nei su­ lai­ky­ti, nei su­draus­min­ti lau­ke esan­čių triukš­ma­da­rių“, – tvir­ti­ no įmo­nės, ku­riai pri­klau­so ir ba­ ras „Kil­lers Dis­co Bar“, va­do­vas Ir­ man­tas Kar­pis. Uos­ta­mies­čio val­džia taip pat ban­ dys pa­dė­ti iš­spręs­ti šią pro­ble­mą.

Į kva­pų me­džiok­lę – ir nak­ti­mis 1

Gy­ven­to­jai dar kar­ tą krei­pė­si pa­gal­bos į Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­rą. Ta­čiau vie­to­je ap­si­lan­kę jų dar­buo­to­jai kons­ta­tuo­da­vo neuž­ fik­sa­vę ne­ma­lo­nių kva­pų. Į pa­siū­ly­mą at­va­žiuo­ti nak­tį, kai smar­vė bū­na stip­riau­sia, klai­pė­ die­čiams at­sa­ky­ta, kad Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­ cia­lis­tai nė­ra ope­ra­ty­vi­niai dar­buo­ to­jai. Pa­na­šiai el­gia­si ir ki­tos įmo­nes tu­rin­čios kont­ro­liuo­ti ins­ti­tu­ci­jos. Skun­dai ne­pa­sit­vir­ti­no In­te­re­sas: rea­guo­da­mi į gy­ven­to­jų

skun­dus dėl kva­pų, bio­dy­ze­li­no ga­ myk­lo­je lan­kė­si vie­tos po­li­ti­kai.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­ gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja As­ta Šle­pe­tie­nė pa­ti­ki­no, kad į raš­tu pa­ tei­kia­mus gy­ven­to­jų skun­dus rea­

guo­ja­ma. Ta­čiau pa­gal ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus jie ne­tu­ri tei­sės va­žiuo­ti nak­tį, su­lau­kę tik skam­bu­čio. „Bet jei žmo­gus nu­ro­dys, kad kas­nakt tre­čią nak­ties smir­di, mes tik­rai su­rink­si­me ko­mi­si­ją ir at­va­ žiuo­si­me“, – pa­ti­ki­no ve­dė­ja. Pas­ta­ruo­ju me­tu su­lauk­ta vie­ nin­te­lio skun­do dėl „Mes­til­los“. Bet, kaip paaiš­ki­no A.Šle­pe­tie­nė, ka­dan­gi ga­myk­la ėmė­si prie­mo­nių pro­ble­mai spręs­ti ir neį­ve­dė nau­jų tech­no­lo­gi­jų, pa­gal tei­sės ak­tus ne­ be­ga­li­ma jos tik­rin­ti. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties skun­das ne­nag­ri­nė­tas. Dėl Dum­pių sklei­džia­mos smar­ vės su­lauk­ta ke­tu­rių skun­dų. Gy­ ven­to­jai ak­cen­ta­vo, jog jau­čia­si taip, lyg nuo­lat gy­ven­tų tua­le­te. Spe­cia­lis­tai skir­tin­gu pa­ros me­

tu, skir­tin­go­mis oro są­ly­go­mis, pa­ si­ta­rę su si­nop­ti­kais, ten bu­vo nu­ vy­kę. Į nu­ro­dy­tą vie­tą va­žiuo­ta net nak­tį. Ta­čiau skun­dai ne­pa­sit­vir­ ti­no – spe­cia­liai su­da­ry­ta ko­mi­si­ja neuž­fik­sa­vo ne­ma­lo­nių kva­pų. Įta­ri­mų su­kė­lė kai­my­nai

Šio­mis die­no­mis į ne­ma­lo­nių kva­pų me­džiok­lę bu­vo iš­si­ruo­šu­si ir uos­ ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės Bend­ruo­ me­nės svei­ka­tos ta­ry­ba. Ji ap­si­lan­kė Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­ mo cent­re ir bend­ro­vė­je „Klai­pė­dos van­duo“, ku­riai pri­klau­so Dum­pių nuo­te­kų va­ly­mo įren­gi­niai. Iš­va­žiuo­ja­ma­sis po­sė­dis su­reng­ tas rea­guo­jant į gy­ven­to­jų skun­ dus. Nors jų dau­giau­sia su­lauk­ta dėl bio­dy­ze­li­no ga­myk­los, ta­čiau

jos at­sto­vai ta­ry­bai ap­si­lan­ky­ti pa­ siū­lė lapk­ri­čio pa­bai­go­je. Kaip sa­kė Bend­ruo­me­nės svei­ ka­tos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas, no­rint iš­veng­ti su­ bjek­ty­vaus kva­pų ver­ti­ni­mo, atei­ ty­je į po­sė­dį pla­nuo­ja­ma pa­si­kvies­ti mi­nė­tų įmo­nių va­do­vus. Mat ta­ry­ bos na­riams ki­lo įta­ri­mų, kad ne­ ma­lo­nius kva­pus sklei­džia ne nuo­ te­kų va­ly­mo įren­gi­niai, o ne­to­lie­se įsi­kū­ru­si kar­to­no ga­myk­la. Vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja nu­ spren­dė su­vie­ny­ti jė­gas su po­li­ti­ kais ir tik ta­da im­tis prie­mo­nių. Be to, sa­vait­ga­liais ir nak­ti­mis, kai smar­vė bū­na in­ten­sy­viau­sia, nie­ko neįs­pė­jus pla­nuo­ja­ma at­lik­ti kva­pų ma­ta­vi­mo ty­ri­mus gy­ven­to­ jų nu­ro­dy­to­se vie­to­se.

3

ŠEŠTADIENIS, LAPKRIČIO 10, 2012

miestas Išp­luk­dys „Me­ri­dia­ną“

Vyks ži­bin­tų šven­tė

Se­no­lis smur­ta­vo prieš žmo­ną

Bur­lai­vis „Me­ri­dia­nas šeš­ta­ die­nį bus iš­pluk­dy­tas į do­ką re­mon­tuo­ti. Čia jis pra­leis ma­ žiau­siai pu­sę me­tų. Dėl iš­tem­ pia­mo „Me­ri­dia­no“ bus pa­kel­ ti abu til­tai. Pir­miau­sia, kad įplauk­tų vil­ki­kai, apie 9.30 val. bus pa­kel­tas Pi­lies, vė­liau Bir­ žos til­tas. Nu­ma­to­ma, kad ope­ra­ci­ja truks apie 3,5–4 val.

Klai­pė­dos vo­kie­čių bend­ri­ja ir S.Da­cho na­mai sek­ma­die­nį uos­ ta­mies­ty­je or­ga­ni­zuo­ja Šven­to­ jo Mar­ty­no die­nos šven­tę ir kvie­ čia klai­pė­die­čius ją švęs­ti kar­tu. 16 val. vi­si kvie­čia­mi rink­tis prie Jo­no kal­ne­lio. Pa­siš­vies­da­mi at­ si­neš­tais šven­ti­niais ži­bin­tais su­ si­rin­ku­sie­ji eis į Skulp­tū­rų par­ką. Čia lau­kia vai­šės.

Ket­vir­ta­die­nį va­ka­re me­di­kai sku­bė­jo gel­bė­ti su­muš­tos ir šir­ dies in­fark­to iš­tik­tos 87 me­tų mo­ters. 89 me­tų jos su­tuok­ti­ nis su­ža­lo­jo žmo­ną ne tik muš­ da­mas per vei­dą ir gal­vą, bet ir įpjo­vė jai ran­ką. Pen­si­nin­kė gy­ do­ma Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­ je li­go­ni­nė­je, smur­tau­to­jas li­ko na­muo­se.

Naujasis „Balticum TV“ sezonas jau įsibėgėjo Spalio mėnesio pradžioje startavęs naujasis „Balticum TV“ sezonas po truputį įsibėgėja. Žiūrovai jau spė­ jo pastebėti, kad „Balticum TV“ ka­ nalo programoje dominuoja nau­ jausi Europos ir Holivudo filmai, populiarūs vokiečių, olandų ir ru­ sų televizijos serialai, intriguojan­ ti užsienio dokumentika ir vietos kūrėjų autorinės laidos. „Balticum TV“ nuo šių metų pavasario tapo koduotu kanalu, kurį šiandien re­ transliuoja visos didžiosios Lietu­ vos telekomunikacijų bendrovės. Kanalas matomas visuose didžiau­ siuose šalies miestuose ir pasiekia 1,2 mln. žiūrovų auditoriją.

Jo herojus - policininkas Mi­ chaelis Brisgau, pravarde Mikas, komos būsenoje praleidžia dvide­ šimt metų. Nubudęs jis patenka į visiškai naują pasaulį su naujo­ mis technologijomis ir galimybė­ mis. Tačiau senas geras faras ne­ ketina prisitaikyti prie pakitusių taisyklių.

„Gyvūnai – darbo pirmūnai!“ bei „Mūsų augintiniai“. Jau nuo gruodžio startuos intri­ guojantis projektas „Maisto detek­ tyvai“ bei egzotiškų kelionių žur­ nalas „Svajonių kruizai“. Autorinės laidos

Svarbiausi uostamiesčio įvykiai pristatomi laidoje „Klaipėdos sa­ vaitė“, kurioje Silvija Mockuvienė apžvelgia svarbiausius miesto re­ zonansinius įvykius.

tų, o lat­viai lie­tu­viš­ką pa­jū­rį pa­mė­go dėl men­kių žve­jy­bos.

Serialai

Antradienių vakarais rodomas Vo­ kietijoje žiūrimiausias, įvairiau­ siais prizais apdovanotas komiš­ kas kriminalinis serialas „Senas geras faras“.

Er­lan­do Pap­laus­kio nuo­tr.

Kark­lę už­plū­do lat­vių žve­jai

Kinas

Tradiciškai daug dėmesio skiriame kinui. Pirmadieniais rubrikoje „Ki­ no akademija“ gurmaniškos prem­ jeros vertinantiems originalų ir iš­ radingą kiną. Penktadienių vakarais žiūro­ vams siūlome nuotaikingas ir ro­ mantiškas juostas, „Šeštadienio nuotykio“ rubrikoje žiūrovų lau­ kia didelio biudžeto, įspūdingai nufilmuotos nuotykių juostos, epi­ niai mini serialai bei spalvinga ani­ macija. Savaitę vainikuoja „VIP sean­ sas“, kuriame geriausias Holivu­ do ir Europos pramoginis kinas su garsiausiais aktoriais. Pirmą kartą televizijos ekrane žiūrovai išvys daugybę puikių fil­ mų, surinkusių pilnas kino teatrų sales ir įvertintų reikšmingiau­ siais apdovanojimais: „Mums rei­ kia pasikalbėti apie Keviną“, „Mė­ nesienos karalystė“, „Veidrodėli, veidrodėli“, „Paryžiaus mons­ tras“, „Tobulas jausmas“, „Jūrų vilkas“, „Biblijos kodas“ ir dau­ gelį kitų.

Ekst­re­ma­lai: lie­tu­viai jau ke­le­tą me­tų į Lat­vi­ją va­žiuo­ja gau­dy­ti stin­

Trečiadienių vakarais žūrovus prie ekranų kviečia nuotaikingas komedinis serialas „Advokatė Lo­ vinski“, kuriame pagrindinį vai­ dmenį atlieka Vokietijoje populia­ ri komikė Anette Frier. Iš karto po jo – rusų romanti­ nis serialas „Karamelė“. Žiūrovai jau spėjo sužinoti, kas nutinka, kai moteris ima girdėti vyrų mintis. Ketvirtadienių vakarais – kri­ minalinis serialas „Misija: ištei­ sinti!“. Serialo kūrėjai pasinaudojo re­ aliomis sensacingomis bylomis. Sukurti neatslūgstančios įtampos atmosferą padėjo garsūs vokiečių aktoriai Alexandra Neldel („Ba­ somis per grindinį“) ir Clemens Schick („Kazino Royale“). Jau šį sekmadienį startuoja tri­ jų merginų meilės paieškos olandų seriale „Vienišų seselių klubas“. Naujam sezonui įsibėgėjus pro­ gramų tinklelis pasipildys seria­ lais „Komanda Č“, kuriame lau­ kia painios bylos ir akistata su pavojingiausiais nusikaltėliais, bei įkaitų dramos ir kova su terorizmu veiksmo bomboje – „GSG9: Eliti­ nis būrys“. Dokumentika

Mėgstantiesiems aukšto lygio do­ kumentiką šiuo metu pristatome penkis intriguojančius projektus. Tai dokumentinė drama „Vai­ duokliškos istorijos“, tikroviškumu pranokstanti įtaigiausius siaubo filmus, milijonus skaitytojų visa­ me pasaulyje pritraukiančio žur­ nalo „Elle“ kūrybos direktoriaus Joe Zee „Mados pamokos“, įspū­ dingiausi dizaino sprendimai ci­ kle „Įspūdingiausių interjerų TOP 10“ bei smagūs TV šou visai šeimai

Gintaras Vaičekauskas „Reide“ toliau kovoja su kelių chuliganais, Kristina Skrebytė pristato kultū­ rinio gyvenimo naujienas laidoje „Kultūra +“. Pirmadienių vakarais, prieš „Ki­ no akademijos“ seansą – filmų ga­ mybos virtuvę laidoje „Kinomano užrašai“ pristato Aivaras Dočkus. Žiūrimiausia mūsų kanalo progra­ ma – „Balticum TV žinios“ – šio­ kiadieniais, įprastu laiku 20.00 val. „Balticum Auksinis“

Į naująjį sezoną jau įžengė ir „Bal­ ticum Auksinis“, kino gerbėjams parengęs dešimtis įsimintiniausių premjerų. Nuo šio rudens, kiekvie­ ną savaitgalį, žiūrovams pristatome net tris premjeras. Tai pripažin­ ti kino „hitai“: „7 dienos ir naktys su Merlin Monroe“, „Kuždesių sa­ la“, „Karaliaus kalba“, „Rizikinga erzinti diedukus“, „Linkėjimai iš Paryžiaus“, „Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai“, „Agora“, „Ke­ lias“ ir kt. Užs.1043481

Dvie­jų met­rų aukš­čio ban­gos jū­ro­je ne­ gąs­di­na lat­vių žve­jų. Ne­di­de­lė­mis val­te­ lė­mis vy­rai ne­ria į ką tik praė­ju­sio štor­ mo įaud­rin­tą jū­rą dėl ga­li­my­bės su­žve­jo­ ti men­kių. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ties „Žil­vi­čio“ sto­vyk­la­vie­te penk­ ta­die­nį ka­te­rius ir val­te­les į van­de­nį nu­lei­di­nė­jo de­šim­tys žve­jų. Ta­čiau tarp jų ne­bu­vo nė vie­no lie­tu­vio. Vy­rai net ir pra­sčiau­siu oru sku­ bė­jo ir­tis to­lyn, į jū­ros gi­lu­mą. „Spė­ja­me, kad lat­viai sku­ba gau­ dy­ti men­kes, nes Lat­vi­jo­je ga­li­ma su­gau­ti tik pen­kias žu­vis. Lie­tu­ vo­je ga­li­ma pa­siim­ti iki 15 ki­log­ra­ mų men­kių“, – kal­bė­jo Pa­jū­rio re­ gio­ni­nio par­ko eko­lo­gas Er­lan­das Pap­laus­kis. Pa­vo­jin­gai ma­nev­ruo­jan­tiems žve­jams nuo­lat ban­gų už­pi­la­ mų gu­mi­nių val­te­lių va­rik­lius pa­ vyk­da­vo pa­leis­ti tik iš ket­vir­to ar penk­to kar­to. „Tas jų val­te­les ban­gos kaip plunks­nas var­to. Iš kur toks žve­jų en­tu­ziaz­mas? Pa­si­ro­do, kad Lat­ vi­jos pu­sė­je pa­čių men­kių yra ma­ žiau“, – pa­ste­bė­jo E.Pap­laus­kis. Lie­tu­viai jau ke­le­tą me­tų į Lat­vi­ ją va­žiuo­ja gau­dy­ti stin­tų, o lat­viai į Lie­tu­vos pa­jū­rį vyks­ta dėl men­ kių. Žve­jai pa­mė­go nau­jai įreng­ tą pri­va­žia­vi­mą prie jū­ros Kark­lės kai­me, prie se­nų­jų ka­pi­nai­čių, kur įreng­ta ma­ši­nų sto­vė­ji­mo aikš­te­lė. „To­kių pri­va­žia­vi­mų žve­jams mū­sų pa­jū­ry­je ka­tast­ro­fiš­kai trūks­ ta. Daug dis­ku­si­jų kė­lė ir ši vie­ta.

Bet aikš­te­lė įreng­ta mū­sų Par­ko di­ rek­ci­jai pri­klau­san­čia­me skly­pe“, – aiš­ki­no par­ko eko­lo­gas. Žve­jai sa­vo tech­ni­kai tu­ri gau­ ti lei­di­mą Par­ko di­rek­ci­jo­je ir tik

Tas jų val­te­les ban­ gos kaip plunks­nas var­to. Iš kur toks žve­jų en­tu­ziaz­mas?

tuo­met ga­li lai­ve­lius ir ka­te­rius at­ si­ga­ben­ti į pa­jū­rį. „To­kį su­ti­ki­mą ga­li­ma gau­ti ir elekt­ro­ni­niu pa­štu. Lat­viams tai pa­to­gu“, – pa­sa­ko­jo E.Pap­laus­kis. Kol kas prie se­nų­jų Kark­lės ka­ pi­nai­čių įreng­ta 15–20 au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė, atei­ty­je bus įreng­ta dar 20 ma­ši­nų vie­tų bei su­ da­ry­ta ga­li­my­bė sto­vė­ti au­to­bu­ sams ar au­to­mo­bi­liams su prie­ka­ bo­mis.

4

miestas

ŠEŠTADIENIS, LAPKRIČIO 10, 2012

5

ŠEŠTADIENIS, LAPKRIČIO 10, 2012

ŠEŠTADIENIO INTERVIU

J.Surb­lys: „Bū­ti tei­sė­ju – ori mi­si­ja“

N

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

uo pa­sku­ti­nio kur­so uni­ ver­si­te­te iki pat pen­si­jos tei­sė­ju dir­bęs Jo­za­pas Surb­lys išė­jęs už­tar­nau­ to poil­sio ne­li­ko na­mie gu­lė­ti ant so­fos. Tei­sė­jo dar­bą jis va­di­na mi­ si­ja ir at­vi­rau­ja apie ne­pap­ras­tą at­ sa­ko­my­bę bei mo­ra­li­nes kan­čias.

1945 m. gi­mė Grūš­lau­kės kai­me, Kre­ tin­gos raj.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

1964–1967 m. tar­na­vo ka­riuo­me­nė­je.

Stu­den­tas ta­po tei­sė­ju

1968–1973 m. mo­kė­si Vil­n iaus uni­ ver­si­te­te.

1964 m. bai­gė Sa­lan­tų vi­du­ri­nę mo­ kyk­lą.

d.janauskaite@kl.lt

– Kiek me­tų dir­bo­te tei­sė­ju? – Jei bū­tu­me vi­siš­kai tiks­lūs, tai 37 su pu­se. Nors bu­vu­sių tei­sė­jų, dir­ ban­čių ad­vo­ka­tais, nė­ra la­bai ma­ žai, ma­nau, ma­no at­ve­jis – iš­skir­ ti­nis. Ne kiek­vie­nas taip il­gai dir­bęs tei­sė­ju tam­pa ad­vo­ka­tu. Ma­nau, taip tie­siog pra­tę­siau sa­vo tar­nys­ tę pa­šau­ki­mui. Tei­sė­jo dar­bo nie­ ka­da ne­va­di­nau tie­siog dar­bu, taip sa­ky­ti bū­tų pri­mi­ty­vu. Tai yra mi­ si­ja, tei­sė­jas vyk­do tei­sin­gu­mą. Pa­ me­nu, at­si­svei­kin­da­mas su bend­ ra­dar­biais teis­me mi­nė­jau se­no­vės ro­mė­nų se­na­to­rių žo­džius, ku­riuos vė­liau pe­rė­mė Ka­ta­li­kų baž­ny­čia: „Ite, mis­sa est“. Tai reiš­kia „Ei­ki­ te, jau po mi­šių“. Šią fra­zę se­na­to­ riai sa­ky­da­vo at­si­svei­kin­da­mi po se­na­to po­sė­džių. Taip pa­sa­kiau to­ dėl, kad tei­sė­ju dir­bau vi­są gy­ve­ni­ mą be jo­kios per­trau­kos, kiek lei­džia įsta­ty­mas – iki 65 me­tų. – Ne­gi iki tam­pant tei­sė­ju ne­ te­ko dirb­ti ko­kio ki­to tei­si­nio dar­bo? – Te­be­bu­vau Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to die­ni­nio sky­riaus penk­ta­kur­sis, kai ma­ne pa­kvie­tė į Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ją ir pa­siū­lė va­žiuo­ti į Rad­vi­liš­kio ra­jo­ną dirb­ ti tei­sė­ju. Pa­me­nu, ta­da nu­ste­bau, juk dar ne­tu­rė­jau dip­lo­mo. Kaip ir dau­ge­lis, no­rė­jau lik­ti Vil­niu­je. Ta­ da ma­ne už­liū­lia­vo pa­ža­dais, kad pro­gų grįž­ti į sos­ti­nę dar bus, be to, ne­bai­gu­siam moks­lų tap­ti tei­sė­ju bu­vo sva­jo­nė. To­dėl su­ti­kau. – Ko­dėl bū­tent jums pa­siū­lė? – Ge­rai mo­kiau­si, bu­vau 27-erių, jau at­li­kęs ka­ri­nę tar­ny­bą. Bu­vau ir fa­kul­te­to sien­laik­raš­čio re­dak­ to­rius. Ma­no sien­laik­raš­tis lai­mė­ jo pir­mą vie­tą uni­ver­si­te­te. Nu­run­ giau net li­tua­nis­tus bei žur­na­lis­tus. Tai­gi 1972 m. ta­pau tei­sė­ju.

1972 m. pra­dė­jo dirb­ti Rad­vi­liš­kio ra­ jo­no teis­mo tei­sė­ju, dir­bo šio teis­mo pir­mi­nin­ku. 1987–1992 m. Klai­pė­dos mies­to apy­ lin­kės teis­mo pir­mi­nin­kas. 1993–1994 m. dir­bo Aukš­č iau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju. 1995–2010 m. dir­bo Klai­pė­dos apy­ gar­dos teis­mo tei­sė­ju.

Įvaiz­dis: ka­te­go­riš­ku­mu gar­sė­jęs J.Surb­lys at­vi­ra­vo daž­nai abe­jo­da­vęs sa­vo jė­go­mis.

tam tik­ras ak­to­rius, jis ne­tu­ri tei­ sės ro­dy­ti emo­ci­jų ar de­monst­ruo­ ti sa­vo svei­ka­tos pro­ble­mų. O vie­ nas au­to­rius net tei­gė, kad tei­sė­jas tu­ri bū­ti vi­sa­da pa­niu­ręs. So­viet­ me­čiu tei­sė­jų eti­kai bu­vo ski­ria­ma kur kas dau­giau dė­me­sio nei da­ bar, nors ne­ke­ti­nu liaup­sin­ti praė­ ju­sių lai­kų. Už­tek­da­vo po­ros pra­si­ žen­gi­mų ir ga­lė­jai ne­be­bū­ti tei­sė­ju. Ne pa­slap­tis, kad vė­liau ne vie­nas tų, ku­ris bu­vo už gir­ta­vi­mą iš­va­ry­ ti, ban­dy­da­vo tai pa­teik­ti, ta­ry­tum taip bu­vo su­si­do­ro­ta su ne­pa­lan­ kiu sis­te­mai žmo­gu­mi. As­me­niš­ kai pa­ži­no­jau šie­met šimt­me­čio su­ lau­ku­sią gar­sią tei­si­nin­kę šiau­lie­tę Graž­by­lę Vens­laus­kai­tę. Ji daž­nai kar­to­da­vo fra­zę, ku­ri man ta­po pa­mo­ka: „Tei­sė­jai, bū­ki­te orūs“. Tai reiš­kia ne pa­si­pū­ti­mą, pui­ky­ bę, o vi­sai ki­tus da­ly­kus. Tei­sė­ jas tu­ri ži­no­ti, kad net lais­vu lai­ ku ne­ga­li bend­rau­ti su bet kuo. Jei po by­los jis su by­los da­ly­viu ei­na ger­ti deg­ti­nės ar net ka­vos, ka­žin, kiek čia oru­mo. Nea­be­jo­da­mas sa­ kau: tei­sė­jo dar­bas sun­kes­nis. Jau vien to­dėl, kad ad­vo­ka­tai yra kur kas lais­ves­ni. Ad­vo­ka­tas ne­ri­bo­ja­ mas dar­bo apim­ties, klien­tų pa­si­ rin­ki­mo, bend­ra­vi­mo su žmo­nė­mis po­žiū­riu.

Teis­mas – sa­vo­tiš­kas teat­ras

– Ne vie­nas tei­sė­jas išė­jęs į pen­ si­ją tie­siog il­sė­tų­si. Juk tei­sė­jas yra tam tik­rą so­cia­li­nį sta­tu­są pa­sie­kęs žmo­gus. Ko­dėl nu­ spren­dė­te to­liau dirb­ti? – Sė­dė­ti na­mie ar kaps­ty­tis dar­ že – ne man. Pi­ni­gų taip pat ne­si­ gvie­šiau. Ir da­bar už­dir­bu ne ka­žin ką, nes yra tik­rų gar­sių ad­vo­ka­tų, su ku­riais ne­ga­liu kon­ku­ruo­ti. Ap­ sisp­ren­džiau tap­ti ad­vo­ka­tu tie­siog no­rė­da­mas dirb­ti. Bet tai grei­čiau gy­ve­ni­mo funk­ci­jos tą­sa. No­rė­jau dirb­ti tai, ką iš­ma­nau. – Da­bar jau ga­li­te ly­gin­ti abi šias pro­fe­si­jas. Kuo, jū­sų ma­ ny­mu, jos ski­ria­si? Ku­ri yra leng­ves­nė? – Tei­sė­jas ne­ma­žai lai­ko yra sa­vo­ tiš­ko­je sce­no­je. Ta­ry­bi­niais me­tais net bu­vo teo­ri­ja, kad tei­sė­jas yra

Nu­si­kal­tė­lių klaus­da­vo apie kny­gas

– Kas tei­sė­jui yra sun­kiau­sia? – Ko ge­ro, at­sa­ko­my­bės jaus­mas, ku­ris daž­nai ri­bo­ja­si su di­de­liu stre­su. Kai pa­skel­bi nuo­spren­dį, emo­ci­jos nu­slūgs­ta, o iki tol jau­ tie­si tar­tum tvinks­tan­tis pū­li­nys. Steng­da­vau­si veng­ti abe­jo­nių dėl spren­di­mo. Tik kar­tą be­ne prieš de­šimt­me­tį sua­be­jo­jau. By­la bu­ vo jau sėk­min­gai iš­nag­ri­nė­ta. Li­ko pa­skelb­ti nuo­spren­dį. Už žmog­ žu­dys­tę tei­sia­mas žmo­gus įvy­kio me­tu bu­vo gir­tas ir ne­pri­si­mi­nė ap­lin­ky­bių, ta­čiau nuo­šir­džiai sa­ kė, kad jis ne­dū­rė. Išė­jau į pa­si­ta­ ri­mų kam­ba­rį, o grį­žau ne­priė­męs nuo­spren­džio. Ma­tyt, yra Die­vas, ku­ris nu­švie­čia pro­tą. Nors by­la at­ro­dė vi­siš­kai aiš­ki, ne­ki­lo ran­ka pra­dė­ti ra­šy­ti nuo­spren­dį. Nu­ro­ džiau pro­ku­ro­rams pa­pil­dy­ti ty­ri­

mą. Kai vi­si va­ka­ro da­ly­viai dar kar­tą tu­rė­jo paaiš­kin­ti, ką žmog­ žu­dys­tės me­tu vei­kė, vie­nas vy­ras pra­pliu­po rau­do­ti ir pri­si­pa­ži­no priė­j ęs prie be­s i­m u­š an­č ių vy­r ų, smei­gęs pei­liu vie­nam jų ir nuė­ jęs nie­ko ne­pa­sa­kęs. Da­bar ma­ nau, jei ta­da ne­bū­čiau pa­klau­ sęs vi­di­nio bal­so, bū­čiau pa­da­ręs tik­rą teis­mi­nę klai­dą ir nu­bau­dęs ne­kal­tą žmo­gų. Ži­nau, kad po to, kai pa­skel­biau iš­tei­si­na­mą­jį nuo­ spren­dį, jo se­suo už­pir­ko už ma­ ne mi­šias.

Jei po by­los tei­sė­ jas su by­los da­ly­viu ei­na ger­ti deg­ti­nės ar net ka­vos, ka­žin, kiek čia oru­mo. – Kiek­vie­nas tei­sė­jas yra ki­ toks. Jūs teis­da­mas nu­si­kal­tė­lį klaus­da­vo­te ne tik su by­los ap­ lin­ky­bė­mis su­si­ju­sių da­ly­kų. Te­ko gir­dė­ti, kaip klau­sė­te, ko­ kią pa­sku­ti­nę kny­gą skai­tė tei­ sia­ma­sis. Ko­dėl? – Ir ne tik to­kių da­ly­kų tei­rau­da­ vau­si. Klaus­da­vau, ka­da lan­kė­ si teat­re, apie tė­vus bei se­ne­lius. Ma­no su­pra­ti­mu, tai la­bai svar­ bu, nors ne vi­si ko­le­gos ma­ne su­ pras­da­vo, sa­ky­da­vo, kad tai nė­ra by­los es­mė. O man at­ro­do, jei ana­ li­zuo­si vien tik tai, ką žmo­gus pa­ da­rė, ir neatsk­lei­si jo dva­sios, tei­ sin­go spren­di­mo ne­priim­si. Be­je, kar­tais žmo­nės la­bai mėgs­ta iš­si­ pa­sa­ko­ti, tek­da­vo iš­girs­ti net tai, ko ne­klau­sei. Per il­gus dar­bo me­ tus daug ko yra te­kę iš­girs­ti, pa­ ma­ty­ti vi­so­kių žmo­nių, bet aukš­to in­te­lek­to žmo­nės tei­sia­mų­jų suo­le bu­vo išim­tys. – O jums pa­čiam ką reiš­kia teat­ ras, kny­gos? – Teat­ras man – gy­ve­ni­mas. Žiū­ rė­ti spek­tak­lio va­žiuo­da­vau į Vil­nių ar Kau­ną. Kai lan­kiau­si Mask­vo­ je, bu­vu­sia­me Le­ning­ra­de, bū­ti­nai steng­da­vau­si pa­tek­ti į tuo me­tu kul­ti­niais va­din­tus spek­tak­lius. Jei

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kal­bė­si­me apie kny­gas, pri­si­pa­žin­ siu, ne­skai­tau de­tek­ty­vų, fan­tas­ti­ kos. Mie­liau ke­lin­tą kar­tą per­skai­ tau pa­ti­ku­sią kny­gą. Da­bar ban­dau na­mie at­ras­ti ir tre­čią kar­tą įnik­ti į Axe­lio Munt­he’s „Kny­gą apie San Mi­ke­lę“. Pa­ties teis­tus gin­ti at­si­sa­ko

– Ar tap­da­mas ad­vo­ka­tu ne­pa­ si­ju­to­te pe­rė­jęs į ki­tą ba­ri­ka­dų pu­sę? – Bet tai nė­ra skir­tin­gos ba­ri­ka­dų pu­sės. Tei­sė­jas nė­ra bu­de­lis, jis tu­ri bū­ti in­te­lek­tua­las, su­vo­kian­tis gy­ ve­ni­mą, ne tik tei­sę. – Ta­čiau, dau­ge­lio žmo­nių su­ pra­ti­mu, ad­vo­ka­tas yra tas, ku­ris ge­ba pa­kreip­ti rei­ka­lą jį nu­sam­džiu­sio by­los da­ly­vio nau­dai, o tai reiš­kia – priei­ti prie tei­sė­jo. – Man į šį klau­si­mą at­sa­ky­ti su­dė­ tin­ga, man tų da­ly­kų nie­kas ne­sa­ko. Gal­būt daug ką ma­to­me, bet daž­ niau­siai tik spė­lio­ja­me, kaip yra, ly­giai, kaip tai da­ro­ma vi­suo­me­nė­ je. Bū­tų nee­tiš­ka kal­bė­ti konk­re­čiai ne­ži­nant. Jei to­kie da­ly­kai vyks­ta, tai yra ne tei­sė­jai ir ne ad­vo­ka­tai. – Ar jums yra te­kę gin­ti as­me­ nis, ku­riuos anks­čiau bu­vo­te tei­sęs? – Gy­ve­ni­mas su­ve­dė su ne vie­nu to­kiu žmo­gu­mi, bet lai­kau­si nuo­ sta­tos, kad gin­ti jų ne­ga­liu ir to­kių klien­tų at­si­sa­kau. – Ne vie­nas ko­le­ga jus lai­ko ka­ te­go­riš­ku. Ar su­tin­ka­te su to­kia nuo­sta­ta? – Žmo­nės taip ma­no to­dėl, kad kar­tais la­bai ka­te­go­riš­kai reikš­ da­vau sa­vo nuo­mo­nę. Nie­ka­da ne­ mė­gau au­to­ma­tiš­kai pri­tar­ti. Jo­ kiu bū­du ne­si­jau­čiu ne­klys­tan­tis. Pa­ti­kė­ki­te, kar­tais per­ne­lyg abe­jo­ ju sa­vi­mi, bū­tent to­dėl at­si­sa­kiau ne vie­no man siū­ly­to aukš­to po­sto. Tie­siog ne­priė­miau pa­siū­ly­mo ma­ ny­da­mas, kad ne­su­ge­bė­siu. Da­bar dė­ko­ju Die­vui, kad ta­ry­bi­niais lai­ kais ne­nuė­jau dirb­ti į mi­nis­te­ri­ją, Aukš­čiau­sią­jį Teis­mą.

2010 m. išė­jo į pen­si­ją ir ta­po ad­vo­ ka­tu.

Pa­tar­na­vo mi­šioms

– Ne pir­mą kar­tą pa­mi­ni­te Die­ vą. Ka­da jis at­si­ra­do jūsų gy­ve­ ni­me? – Tė­vai vai­kys­tė­je įdie­gė. Be to, vai­kys­tė­je pa­tar­nau­da­vau mi­ šioms. Mū­sų baž­ny­čio­je bu­vo pui­ kus kle­bo­nas. Ta­da bu­vo pir­mi fi­ lo­so­fi­niai po­kal­biai. Bend­ra­vi­mas vi­sa­da bu­vo ko­rek­tiš­kas. Iki šiol la­ bai ger­biu ku­ni­gus, ža­viuo­si jų iš­ min­ti­mi ir smer­kiu tuos, ku­rie juos šmei­žia. Ža­viuo­si ku­ni­gu Ma­riu­mi Venc­ku­mi. Kai bū­nu Vil­niu­je, sek­ ma­die­niais ei­nu pa­si­klau­sy­ti Ri­čar­ do Do­vei­kos pa­moks­lų. – Iš­gy­ve­no­te sun­kią, pik­tą li­ gą? Kas jums su­tei­kė jė­gų ją įveik­ti? – Be abe­jo, pa­dė­jo ti­kė­ji­mas. La­bai pa­si­ti­kė­jau me­di­kais. Jie yra aukš­ čiau­sio ly­gio pro­fe­sio­na­lai. Kai po sun­kaus gy­dy­mo man pa­ga­liau pa­ sa­kė, kad pa­svei­kau, pir­miau­sia nu­ va­žia­vau į sa­vo gim­tą­ją Grūš­lau­kę ir už­pir­kau mi­šias, dė­ko­da­mas, kad Die­vas man pa­dė­jo lik­ti gy­vam. Esu la­bai dė­kin­gas ir bend­ra­dar­biams, nes pa­pra­šy­ti ma­no duk­ros dau­ge­ lis da­vė krau­jo. Ma­no ar­ti­mie­ji la­bai ste­bė­jo­si to­kiu ge­ra­no­riš­ku­mu. – Jei­gu ne­bū­tu­mė­te ta­pęs tei­si­ nin­ku, ko­kia ki­ta pro­fe­si­ja bū­tų jums ar­ti­ma? – Mo­kyk­lo­je ma­niau, kad tap­siu li­te­ ra­tu. Bū­da­mas vie­nuo­lik­to­kas ta­pau li­te­ra­tų są­skry­džio Tel­šiuo­se lau­rea­ tu. Ta­da Juo­zas Bal­tu­šis man pa­plo­jo per pe­tį ir pa­ta­rė ge­riau ra­šy­ti pro­zą, o ne poe­zi­ją. Man įsi­mi­nė jo žo­džiai: „Kai ra­šy­si, kar­tais pa­žiū­rėk į „liust­ rą“, ar ne­priar­tė­jo“. Vė­liau, kai per nak­tį tek­da­vo pa­ra­šy­ti nuo­spren­dį, ta „liust­ra“ ne kar­tą bu­vo priar­tė­ju­ si iš nuo­var­gio. Po mo­kyk­los tar­na­ vau so­vie­ti­nės ar­mi­jos ra­ke­ti­niuo­se da­li­niuo­se. Ten bu­vo daug ge­riau­ sių to me­to aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­ den­tų. Lais­vu lai­ku skai­tė­me po­li­ti­ nės eko­no­mi­jos, fi­lo­so­fi­jos vei­ka­lus. Tai lė­mė, kad nu­to­lau nuo li­te­ra­tū­ ros ir nu­spren­džiau pa­si­rink­ti tei­sę. Bet dėl to li­ki­mo ne­kei­kiu.

6

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

miestas

Su­ta­pi­mai kre­čia po­kštus 1

Pa­si­žiū­ri­me, tik­rai – var­ das, pa­var­dė su­tam­pa, bet pa­ra­šas – ne ma­no. Ži­no­ma, po to at­ra­do ir ma­ne – pa­si­ro­do, bu­vo at­ski­ra gra­fa. Pa­si­juo­kė­me, ir tiek“, – pa­sa­ko­jo Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ ri­jos mu­zie­jaus is­to­ri­kas. Vie­no­dos net striu­kės

Jū­rų mu­zie­jaus Ak­va­riu­mo sky­ riaus ve­dė­jas S.Ka­ra­lius pri­si­pa­ži­ no iki šiol pri­si­me­nąs jųd­vie­jų pir­ mą­ją pa­žin­tį. „Ta­ry­bi­niais lai­kais vie­na bend­ ra­dar­bė de­vy­ne­tą mė­ne­sių sta­ ža­vo­si Šve­di­jo­je. Kaip tik bu­vo grį­žu­si, pa­skam­bi­no ir pa­pra­šė at­ neš­ti jos vai­kui pri­klau­siu­sią pa­šal­ pą. Sa­ko, iš­ger­si­me vy­no, be to, tu­ riu tau siurp­ri­zą. Pa­ma­niau, vy­nas ge­rai, siurp­ri­zas – ir­gi ne­blo­gai. Va­ka­ro­ja­me, kal­ba­mės ir po ku­ rio lai­ko atei­na vie­na po­re­lė. Sa­ko, pra­šo­me su­si­pa­žin­ti – Sau­lius Ka­ ra­lius. Aš ir žag­te­lė­jau. Ma­nau, ir jam tai bu­vo siurp­ri­zas. Pa­bend­ra­ vo­me, pa­juo­ka­vo­me, su­si­ruo­šiu ei­ ti na­mo, pa­sii­mu iš spin­tos striu­ kę, ap­si­vel­ku, ogi, žiū­riu, ne ma­no pirš­ti­nės ki­še­nė­se. Sa­kau, kas čia tas pirš­ti­nes įki­šo. O Ka­ra­lius nu­ me­ris du ir sa­ko – tai tu čia ma­no striu­kę už­si­vil­kai. Pa­si­žiū­riu, spin­ to­je ka­bo ly­giai to­kia pa­ti striu­kė – ir spal­va, ir mo­de­lis iden­tiš­ki. Ta­ ry­bi­niais lai­kais, ži­no­ma, ne­bu­vo di­de­lio pa­si­rin­ki­mo. Taip ir bū­čiau iš­ke­lia­vęs su sve­ti­ma striu­ke, ačiū Die­vui, pirš­ti­nės iš­gel­bė­jo“, – juo­ kė­si pa­šne­ko­vas. Nuos­kau­da dėl se­ne­lio

Ta­čiau tuo nuo­ty­kiai ne­si­bai­gė. „Kar­tą skam­bi­na te­le­fo­nu žmo­ gus, pa­si­tiks­li­na, ar čia Sau­lius Ka­ra­lius. Sa­ko, tams­ta apie ma­ no se­ne­lį esa­te šiek tiek ne­tei­sin­ gai pa­ra­šęs. Tai kad aš ap­skri­tai apie jo­kį se­ne­lį ne­su ra­šęs! Ka­dan­ gi jau tu­rė­jau pa­tir­ties, paaiš­ki­ nau, kad žmo­gus ma­ne su­pai­nio­jo su ki­tu as­me­niu, is­to­ri­ku. Tai taip ne­ti­kė­tai te­ko iš­klau­sy­ti prie­kaiš­ tą – to­nas bu­vo ga­na griež­tas, ma­ tyt, žmo­gui ši te­ma bu­vo jaut­ri“, – šyp­so­jo­si Jū­rų mu­zie­jaus bio­lo­gas. Abu vy­rai pa­tvir­ti­no, jog dau­giau apie to­kius sa­vo bend­ra­var­džius ir bend­ra­pa­var­džius jiems nė­ra te­kę gir­dė­ti.

nio­čio vi­zi­ti­nę kor­te­lę“, – pa­sa­ko­ jo pa­šne­ko­vas. Ne­kal­tą is­to­ri­ją klai­pė­die­čiui te­ ko pri­si­min­ti neil­gai tru­kus. „Už kos­tiu­mą su­mo­kė­jau pi­ni­gus ir po sa­vai­tės ar dvie­jų jį tu­rė­jo at­ siųs­ti. Praei­na tas lai­kas, o aš ne­ gau­nu jo­kio pra­ne­ši­mo. Nu­va­žiuo­ ju pa­ts į par­duo­tu­vę, o man sa­ko: mes jums skam­bi­no­me, bet jūs pa­ sa­kė­te, kad neuž­si­sa­kė­te ir ne­pir­ ko­te jo­kio kos­tiu­mo. Kaip su­pra­ tau, vei­kiau­siai par­da­vė­ja tie­siog nuo tos vi­zi­ti­nės kor­te­lės nu­si­ra­ šė „ma­no“ te­le­fo­no nu­me­rį. Nuo to lai­ko dau­giau nie­kam ne­be­ro­ dau tos kor­te­lės“, – juo­kė­si pa­ šne­ko­vas. Pro­ku­ro­ras pri­si­pa­ži­no, jog jau įpra­to, kad pir­mą­kart iš­gir­dę jo pa­ var­dę žmo­nės su­klūs­ta. „Kai ne­ži­no pa­rei­gų, tai ir ati­ džiau pa­si­žiū­ri. Bet mes ne­pa­na­ šūs, aš žy­miai gra­žes­nis“, – juo­kė­ si pa­šne­ko­vas, už sa­vo bend­ra­var­dį ir bend­ra­pa­var­dį kur kas jau­nes­nis ir am­žiu­mi. Gry­baus­kai­tė, bet ne ta

Reak­ci­ja: V.Paukš­tę nu­ste­bi­no, kad Klai­pė­do­je gy­ve­na jo bend­ra­var­dis ir bend­ra­pa­var­dis – ak­to­riaus ži­nio­

mis, šia­me kraš­te jo pa­var­dė nė­ra la­bai pa­pli­tu­si.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu vi­sai ne­be­ su­si­tin­ka­me. O ir šiaip smar­kiai ne­su­sid­rau­ga­vo­me, „gi­mi­nė­mis“ ne­ta­po­me. Tie­siog kaž­ka­da tai bu­ vo int­ri­ga, pra­skaid­ri­nu­si gy­ve­ni­ mą ir įne­šu­si hu­mo­ro. Tik da­bar to­kių ku­rio­zų ne­be­pa­si­tai­ko“, – tei­gė Jū­rų mu­zie­jaus bio­lo­gas, pri­ si­pa­ži­nęs net šiek tiek dėl to ap­ gai­les­tau­jan­tis.

Sau­lius Ka­ra­lius:

Sa­ko, pra­šo­me su­ si­pa­žin­ti – Sau­lius Ka­ra­lius. Aš ir žag­ te­lė­jau.

Dar vie­nas Vy­tau­tas Paukš­tė dir­ ba Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je Trans­ por­to po­sky­rio vy­riau­siuo­ju spe­ cia­lis­tu. Ak­to­rius pri­si­pa­ži­no, jog jam šis fak­tas – ne­men­kas ne­ti­kė­tu­mas. „Tu­rė­tu­me bū­ti la­bai to­li­mi gi­ mi­nės, ši pa­var­dė ga­na re­ta Lie­tu­ vo­je – ji to­kia keis­ta, mo­te­riš­ka, – įver­ti­no pa­šne­ko­vas. – To­kių su­ta­pi­mų ne­tu­rė­jau, o bend­ra­pa­ var­džių bū­ta. Pa­vyz­džiui, Ro­mas Paukš­tė – ma­no pusb­ro­lio vai­ kas. Bet, ži­no­ma, tai gi­mi­nys­tės ry­šys.“ Ak­to­rius pa­ti­ki­no, jog jam dėl sa­vo pa­var­dės ko­kių nors ku­rio­zų, pai­nia­vos pa­tir­ti ne­te­ko. „Bent jau kol kas nie­ko ne­bu­ vo nu­ti­kę – nei su­mai­šy­ta kas bu­ vo, nei ki­to žmo­gaus siun­ti­nių ga­ vau“, – tvir­ti­no ne­re­tai Klai­pė­dos sim­bo­liu pa­va­di­na­mas ak­to­rius.

Spė­ja to­li­mą gi­mi­nys­tę

„Ma­to­te, kas da­ro­si, skan­da­ las“, – šmaikš­ta­vo uos­ta­mies­ čio Dra­mos teat­ro ak­to­rius Vy­ tau­tas Paukš­tė, su­ži­no­jęs, kad mies­te tu­ri bend­ra­var­dį ir bend­ ra­pa­var­dį.

Ge­riau nei H.Dak­ta­ras

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ro­ras Ai­das Gi­nio­tis ne­nei­gė, jog sma­ gu, kai bend­ra­var­dis ir bend­ra­pa­ var­dis – ne kri­mi­na­li­nio pa­sau­lio at­sto­vas, kaip Hen­ri­kas Dak­ta­ras

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ar Ro­mas Za­mols­kis, o pui­kus ta­ len­tin­gas žmo­gus. Bent jau toks įspū­dis klai­pė­die­ čiui su­si­da­rė su­si­ti­kus su Lie­tu­vo­ je ge­rai ži­no­mu ak­to­riu­mi, vie­nu „Keis­tuo­lių teat­ro“ įkū­rė­jų. Pro­ku­ro­ras pri­si­mi­nė, jog to­kią ne­ti­kė­tą jų „akis­ta­tą“ prieš ke­le­ rius me­tus suor­ga­ni­za­vo vie­na gi­ mi­nai­tė. „Tuo me­tu jis kaip tik Klai­pė­do­je sta­tė kaž­ko­kį spek­tak­lį. Pa­va­ka­rie­ nia­vo­me, pa­bend­ra­vo­me, pa­si­ro­dė la­bai įdo­mus, pa­pras­tas žmo­gus. Pa­pa­sa­ko­jo, iš kur ki­lęs. Paaiš­kė­jo, kad jo ir ma­no šak­nys kaž­kaip suei­ na į vie­ną re­gio­ną“, – šyp­so­jo­si pa­ šne­ko­vas. Pa­si­ge­do kos­tiu­mo

Šį su­si­ti­ki­mą klai­pė­die­čiui iki šiol pri­me­na ir me­ni­nin­ko pa­lik­ta vi­zi­ ti­nė kor­te­lė. Pro­ku­ro­ras pri­si­pa­ži­ no, jog bū­tent ji kar­tą iš­krė­tė ne­ti­ kė­tą po­kštą. „Vie­no­je par­duo­tu­vė­je pir­kau kos­tiu­mą ir tu­rė­jau už­si­re­gist­ruo­ ti, kad gau­čiau nuo­lai­dų kor­te­lę. Pra­dė­jo­me su par­da­vė­jo­mis ple­ pė­ti, ir juo­kais pa­ro­džiau Ai­do Gi­

Klai­pė­dos ap­skri­ty­je bū­tų ga­li­ma su­ras­ti ir dau­giau ži­no­mų žmo­nių „ant­ri­nin­kų“ – Al­gir­dą Bra­zaus­ką, Vir­gi­li­jų No­rei­ką, Juo­zą Stat­ke­vi­čių ar Ri­man­tą Ta­raš­ke­vi­čių. O štai vie­no Pa­lan­go­je vei­kian­ čio res­to­ra­no va­do­vė ga­li di­džiuo­ tis ša­lies va­do­vės pa­var­de. Iki to­bu­lo su­ta­pi­mo pri­trū­ko la­ bai ne­daug – abie­jų mo­te­rų var­ dai ski­ria­si, bet pra­si­de­da ta pa­ čia rai­de. Kaip pri­si­pa­ži­no Dia­na Gry­ baus­kai­tė, pa­žin­ties me­tu iš­gir­dę jos pa­var­dę žmo­nės vi­sa­da at­krei­ pia dė­me­sį ir pa­si­tei­rau­ja, ar ši nė­ ra Pre­zi­den­tės gi­mi­nai­tė. Ta­čiau į kas­die­ny­be ta­pu­sį klau­si­mą pa­lan­ giš­kei ten­ka at­sa­ky­ti nei­gia­mai. „Nie­ka­da ne­ma­niau, kad ma­ no pa­var­dė taps to­kia įžy­mi. Ir štai iš­mu­šė ta va­lan­da, nors tai ir įvy­ ko ki­to žmo­gaus dė­ka“, – šyp­so­jo­ si pa­šne­ko­vė. Mo­te­ris pa­ti­ki­no, jog ap­lin­ki­niai vi­sa­da ma­lo­niai rea­guo­ja į šį su­ta­ pi­mą, o ir ji pa­ti esą taip pat sim­ pa­ti­zuo­ja bet ko­kiai veik­liai, daug pa­sie­ku­siai mo­te­riai. „Pik­tų reak­ci­jų ne­su su­lau­ku­ si. O tie­kė­jai dar ir nuo­lai­dų su­tei­ kia“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vė. D.Gry­baus­kai­tė pri­pa­ži­no, jog bū­tų vi­sai sma­gu tie­sio­giai su­si­ pa­žin­ti su gar­sią­ja sa­vo bend­ra­ pa­var­de.

Dėl che­mi­nio gink­lo – ne­ri­mas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dėl jū­ro­je po ka­ro nu­skan­din­to che­mi­nio gink­lo ky­la nau­ja ne­ri­mo ban­ga. Šią sa­vai­tę Len­ki­jos mies­te Gdy­nė­je dis­ku­tuo­ta, ko­kį po­vei­kį ap­lin­kai da­ro jū­ro­je pa­skan­din­tas che­mi­nis gink­las ir ką su juo da­ry­ ti to­liau.

Tarp­tau­ti­nia­me se­mi­na­re da­ly­va­ vęs Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­jos am­ba­sa­do­rius ypa­tin­ giems pa­ve­di­mams Vai­do­tas Ver­ba sa­kė, kad šiuo me­tu yra su­rink­ta la­bai daug moks­li­nės in­for­ma­ci­ jos apie Bal­ti­jos jū­ro­je pa­skan­din­ tų che­mi­nių me­džia­gų ga­li­mą po­ vei­kį ap­lin­kai.

„Pra­de­da for­muo­tis tam tik­ ra po­li­ti­nė va­lia, kad gal­būt tam tik­ro­se vie­to­se ša­lys ga­li už­siim­ ti tų che­mi­nių gink­lų iš­kė­li­mu bei jų su­nai­ki­ni­mu. Da­bar dar dis­ku­ tuo­ja­ma, kas yra ge­riau“, – pa­sa­ ko­jo V.Ver­ba. Po Antrojo pa­sau­li­nio ka­ro praė­ jus vos dau­giau nei dviem me­tams, Bal­ti­jos jū­ro­je bu­vo nu­skan­din­ta 35 to­nos che­mi­nių gink­lų. Dar 5 to­nos at­gu­lė jū­ros dug­ne už 65–70 my­lių į piet­va­ka­rius nuo Lie­po­jos uos­to, 30 to­nų – pie­čiau Kris­tian­se­no sa­los, į va­ka­rus nuo Da­ni­jai pri­klau­san­čios Born­hol­ mo sa­los. Tro­fė­ji­nis che­mi­nis gink­las bu­vo pa­skan­din­tas už 70 jūr­my­lių į va­ ka­rus nuo Lie­tu­vos kran­tų.

Šio­je vie­to­je Ta­ry­bų Są­jun­gos ka­ri­nės pa­jė­gos už bor­to iš bar­žų iš­me­tė apie 2 tūkst. to­nų bend­ro svo­rio (1 tūkst. to­nų ak­ty­vios me­ džia­gos) che­mi­nio gink­lo. Dar prieš 15 me­tų Hel­sin­kio ko­ mi­si­jos nuo­sta­ta bu­vo, kad tuos che­mi­nius gink­lus rei­kia pa­lik­ti ten, kur jie gu­li. Ta­čiau da­bar dau­ gu­ma pri­pa­žįs­ta, kad sken­duo­ lių po­vei­kis ap­lin­kai vis dėl­to yra. Ir rei­kia im­tis kaž­ko­kių prie­mo­nių jiems neut­ra­li­zuo­ti. Dėl ak­ty­vė­jan­čios veik­los pa­ sau­lio jū­ro­se ir van­de­ny­nuo­ se che­mi­nio gink­lo už­kliu­dy­mo grės­mės di­dė­ja. Lie­tu­va vie­na iš tų ša­lių, ku­ri ini­ ci­ja­vo re­zo­liu­ci­ją JT dėl pa­skan­din­ to che­mi­nio gink­lo Bal­ti­jo­je.

Pri­si­mi­nė: vėl svars­to­ma, ką da­ry­ti su po­ka­riu Bal­ti­jos jū­ro­je pa­skan­

din­tais che­mi­kalais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

7

ŠEŠTADIENIS, LAPKRIČIO 10, 2012

lietuva Ne­ran­da ga­ny­to­jo

Žu­vu­sių gais­ruo­se pa­dau­gė­jo

Pri­ta­rė di­des­niam fi­nan­sa­vi­mui

Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pas met­ ro­po­li­tas kar­di­no­las Aud­r ys Juo­zas Bač­kis tvir­ti­na, kad kol kas Lie­tu­vo­je neat­si­ran­ da dva­si­nin­ko, su­tin­kan­čio vyk­ti į Len­ki­jos Sei­nų mies­ te­lį, ku­ria­me gy­ve­nan­tys lie­ tu­viai pa­si­pik­ti­no prieš ke­ lias sa­vai­tes ne­te­kę lie­tu­viš­ kų mi­šių.

Per de­šimt mė­ne­sių Lie­tu­vo­ je ki­lo 10 tūkst. gais­rų, o žu­ vu­sių­jų ug­ny­je skai­čius per­ko­ pė šim­tą. Pa­ly­gin­ti su praė­ju­ sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, gais­rų su­ma­žė­jo 7,7 pro­c., ta­ čiau šie­met šiek tiek pa­dau­gė­ jo žu­vu­sių­jų ug­ny­je. Per­nai per de­šimt mė­ne­sių žu­vo 114, šie­ met – 119 žmo­nių.

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­ mi­te­tas pri­ta­rė par­la­men­to kan­ce­lia­ri­jos pra­šy­mui ki­tą­met pa­pil­do­mai biu­dže­te nu­ma­ty­ti 4,57 mln. li­tų. Pa­pil­do­mos lė­ šos rei­ka­lin­gos, nes 2013-ai­ siais pa­di­dės par­la­men­ti­nės veik­los ir rep­re­zen­ta­ci­nės iš­ lai­dos, pa­pil­do­mai iš­lai­dų bus pa­ti­ria­ma dėl išei­ti­nių iš­mo­kų.

Tei­sė­jai ieš­ko­jo re­cep­to įvaiz­džiui Šok­di­na teis­mą

Va­kar Kau­ne vy­ku­sia­me Vi­suo­ti­nia­me tei­ sė­jų su­si­rin­ki­me tei­sė­jai per­rin­ko sa­vi­val­ dą – Tei­sė­jų ta­ry­bą, iš­klau­sė Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės, ki­tų ša­lies va­do­vų kri­ti­ką ir su­lau­kė šio­kių to­kių pa­gy­ri­mų. Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė d.krapavickaite@diena.lt

Nau­ja val­džia

Ne re­čiau nei kas dve­ji me­tai vyks­ tan­čia­me tei­sė­jų su­si­rin­ki­me iš 777 ša­lies tei­sė­jų da­ly­va­vo net 565. Ša­ lies va­do­vė pa­brė­žė, kad anks­tes­ niais me­tais vy­ku­sia­me su­si­rin­ki­ me bu­vo bai­mi­na­ma­si, kad ne­bū­sią kvo­ru­mo. „Tai ro­do, kad jums svar­ bu, kaip ir kas da­ro­si su teis­mų sis­ te­ma“, – svei­ki­ni­mo kal­bą pra­dė­jo Pre­zi­den­tė. Su­si­rin­ki­me tei­sė­jai iš­rin­ko aukš­ čiau­sią sa­vo sis­te­mo­je val­dy­mo or­ ga­ną – Tei­sė­jų ta­ry­bą. Ki­tą sa­vai­ tę pla­nuo­ja­ma su­reng­ti pir­mą­jį šios ta­ry­bos po­sė­dį, ku­ria­me bus ren­ ka­mas Tei­sė­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas. Neat­me­ta­ma, kad juo bus per­rink­ tas Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo va­do­vas Ge­di­mi­nas Kry­že­vi­čius. Se­nos bė­dos

Ky­ši­nin­ka­vi­mas, pikt­nau­džia­vi­ mas, ka­bi­ne­ti­niai po­kal­biai, gir­ tuok­lys­tės ir ki­tos daž­nai mi­ni­mos tei­sė­jų kor­pu­so ydos. At­lik­ti ty­ri­ mai ro­do, kad pa­si­ti­kė­ji­mas teis­

mais, 2004-ai­siais šok­te­lė­jęs iki 23,5 pro­c., vėl smu­ko. Nors pa­sta­ ruo­sius me­tus teis­mais pa­si­ti­kin­ čių gre­tos ir vėl ėmė gau­sė­ti, ta­čiau pa­sie­kė vos 15 pro­c. „Gau­nu dau­gy­bę skun­dų dėl ne­ pag­rįs­tai vil­ki­na­mų by­lų. Lė­tas tei­ sin­gu­mas – blo­gas tei­sin­gu­mas. To­dėl ir pra­lai­mi­me by­las Stras­bū­ re“, – tei­sė­jų ne­glos­tė Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė.

La­biau­siai teis­mais ne­pa­si­ti­ki 50-me­ čiai Lie­tu­vos gy­ven­ to­jai. Anot ša­lies va­do­vės, ge­riau­sias bū­das šias ydas nai­kin­ti – ge­ras žmo­gus. Yra daug įsta­ty­mo nuo­ sta­tų, ku­rio­mis ga­li­ma nau­do­tis, kad pro­ce­sai vyk­tų grei­čiau ir efek­ ty­viau. Kiek švel­niau nei Pre­zi­den­tė tei­ sė­jus svei­ki­no prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius. „Jūs esa­te šios vals­ty­ bės na­mo pa­ma­tai, mes (po­li­ti­kai

Dar­bo par­ti­jos (DP) juo­do­sios bu­ hal­te­ri­jos by­lo­je tei­sia­mie­ji ima­si vi­sų įma­no­mų veiks­mų, kad bū­tų vil­ki­na­mas teis­mo pro­ce­sas.

Bal­sas: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė tei­sė­jams pa­tei­kė ko­ky­bės re­cep­

tą ir pa­žė­rė kri­ti­kos.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

– red. pa­st.) tik sie­nos – šiek tiek į de­ši­nę, šiek tiek į kai­rę“, – A.Ku­ bi­liui tei­sė­jai at­sa­kė leng­vu juo­ku. Ta­čiau ir prem­je­ras pa­brė­žė: ypač svar­bu pa­si­ti­kė­ti, kad na­mo pa­ma­ tai yra tin­ka­mi.

ty­ri­mų duo­me­nys, kad be­veik 50 pro­c. nu­teis­tų­jų tei­gė, esą tei­sė­jai dau­giau ar ma­žiau el­gė­si tei­sin­gai. Pa­na­šūs ir by­lo­se nu­ken­tė­ju­sio­mis pri­pa­žin­tų ša­lių re­zul­ta­tai. Po tei­ sin­gu­mo mi­nist­ro Re­mi­gi­jaus Ši­ ma­šiaus kal­bos su­si­rin­ku­sių tei­sė­ jų nuo­tai­kos tu­rė­jo dar la­biau kil­ti. Jis pa­gy­rė tei­sė­jus, ku­rie jau su­ge­ ba žmo­giš­kai, o ne tei­si­niais iš­ve­ džio­ji­mais išaiš­kin­ti sa­vo spren­di­ mų mo­ty­vus. „Tei­s in­g u­m ą įsi­vaiz­d uo­j a­ me at­jo­jan­tį ant bal­to žir­go, o ne ark­lį, tem­pian­tį sun­kų tei­sin­gu­ mo plū­gą“, – tei­sė­jams lin­kė­jo R.Ši­ma­šius.

Bal­ti tei­sin­gu­mo žir­gai

To­kius pa­lin­kė­ji­mus pri­tem­dė Vil­ niaus uni­ver­si­te­to Bend­ro­sios psi­ cho­lo­gi­jos ka­ted­ros ve­dė­jo Gin­ tau­to Va­lic­ko pra­ne­ši­mas: „Jei­gu žmo­gus su­si­da­rė nei­gia­mą nuo­mo­ nę, ją pa­keis­ti la­bai sun­ku. La­biau­ siai teis­mais ne­pa­si­ti­ki 50-me­čiai mū­sų ša­lies gy­ven­to­jai.“ Bet tei­ sė­jus tu­rė­jo nu­džiu­gin­ti at­lik­tų

Tei­sia­mie­ji šio­je by­lo­je Vik­to­ ras Us­pas­ki­chas, Vy­tau­tas Gap­ šys, Vi­ta­li­ja Von­žu­tai­tė ir Ma­ri­na Liut­ke­vi­čie­nė va­kar teis­me pa­ reiš­kė pro­tes­tuo­ją ir ne­duo­sią pa­ ro­dy­mų. Jų mo­ty­vas – esą teis­mas at­si­ sa­kė by­lo­je ap­klaus­ti vi­sus liu­dy­ to­jus. Tie­sa, V.Us­pas­ki­cho ad­vo­ka­tas Vy­tau­tas Svi­ders­kis aiš­ki­no, kad jo gi­na­ma­sis neat­si­sa­ko duo­ti pa­ro­ dy­mų, tik ke­lia są­ly­gą: kal­bės „tik iš­ty­rus vi­sus įro­dy­mus“. Be­je, va­kar teis­mas at­si­sa­kė nu­ si­ša­lin­ti nuo DP by­los nag­ri­nė­ji­mo, kaip to pra­šė V.Us­pas­ki­chas ir ki­ ti, taip pat teis­mas nu­spren­dė ne­ svars­ty­ti pra­šy­mo dėl vi­so teis­mo nu­ša­li­ni­mo. Teis­mas pa­reiš­kė: nė­ra jo­kių duo­me­nų, kad tei­sė­jų ko­le­gi­ja yra ša­liš­ka ir prii­ma ten­den­cin­gus spren­di­mus. Vie­nas kal­ti­na­mų­jų DP by­lo­je V.Gap­šys su­pra­to, kad lai­ko gy­ny­ bai neuž­teks, tad pra­šo duo­ti dau­ giau jo pa­si­ruoš­ti. Tam esą rei­kia bent mė­ne­sio. Pa­na­šiai sam­pro­ta­ vo ir pa­ts V.Us­pas­ki­chas – esą DP nė­ra su­si­pa­ži­nu­si su sun­kes­niais kal­ti­ni­mais. „Esu įsi­ti­ki­nęs, kad nau­ji kal­ti­ ni­mai tu­ri bū­ti pri­sta­ty­ti par­ti­jos pre­zi­diu­mui – ma­nau, kad mū­ sų at­sto­vas by­lo­je tu­ri pri­sta­ty­ ti nau­ją per­kva­li­fik ­ uo­tą kal­ti­ni­ mą, o pre­zi­diu­mas tu­ri nu­tar­ti, ar pa­lik­ti šį, ar pa­skir­ti nau­ją at­sto­ vą, par­ti­ja ne­su­pa­žin­din­ta su nau­ ju kal­ti­ni­mu“, – dė­lio­jo V.Us­pas­ ki­chas. Bet teis­m as at­m e­t ė to­k ius V.Us­pas­ki­cho ir jo bend­ra­žy­gių pra­šy­mus. Teis­mui taip ir ne­pa­vy­ko pra­ dė­t i kal­t i­n a­m ų­j ų ap­k lau­s ų, nes vie­n as po ki­to įta­r ia­m ie­j i aiš­k i­ no, kad jie su kal­ti­ni­mais ne­su­ si­p a­ž i­n ę. Tie­s a, V.Us­p as­k i­c has iš kar­to pa­reiš­k ė ne­p ri­s i­pa­ž įs­ tąs kal­tas. Jo bend­ra­ž y­g ė V.Von­ž u­tai­t ė teis­me kal­bė­jo dar pink­liau: „Tu­ rė­jau per ma­žai lai­ko pa­si­tar­ti su ad­vo­ka­tu, ne­sup­ran­tu kal­ti­ni­mo es­mės.“ Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros at­sto­ vai yra pra­ne­šę, kad 2004–2006 m. DP do­ku­men­tuo­se ne­fik­suo­ta apie 25 mln. li­tų pa­ja­mų ir apie 23 mln. li­tų iš­lai­dų, su­si­ju­sių su tur­ tu, įsi­pa­rei­go­ji­mais ar struk­tū­ros po­ky­čiais. „Klaipėdos“ inf.

8

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

10p.

Indijos lūšnynų milijonierius.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis B.Oba­ma: dar ket­ve­ri sun­kaus dar­bo me­tai Ame­ri­ka Ba­rac­kui Oba­mai dar da­vė lai­ko. Ar jo už­teks po­ky­čiams, ku­rių lau­kia ša­lis, sun­ku pa­sa­ky­ti. Tad ko­kio­mis rai­dė­mis po ket­ve­rių me­tų B.Oba­ma bus įra­šy­tas į Ame­ri­kos pre­zi­den­tų kny­gą? Pirm­ta­ko pa­li­ki­mas

Ži­no­ma, B.Oba­ma ne­bus va­di­na­ mas ka­ro pre­zi­den­tu, kaip jo pirm­ ta­kas George’as W.Bus­has. Vei­kiau prie­šin­gai. Į Bal­tuo­sius rū­mus 2008 m. jis žen­gė su šū­kiu: „Taip, mes ga­li­ me.“ Da­bar šio pir­mo­jo juo­dao­ džio JAV va­do­vo šū­kis: „Pir­myn.“ Jis tar­si sim­bo­li­zuo­ja pra­dė­tų dar­ bų tęs­ti­nu­mą. B.Oba­mai atė­jus į val­džią te­ko ge­ro­kai pa­plu­šė­ti tvar­kant pirm­ ta­ko res­pub­li­ko­no ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­li­ki­mą. Vie­n a ver­t us, an­t i­p a­t i­j a G.W.Bushui pa­dė­jo B.Oba­mai rin­ ki­muo­se įveik­ti prie­ši­nin­ką res­pub­ li­ko­ną Joh­ną McCai­ną, ki­ta ver­tus, pro­ble­mų ba­ga­žas slė­gė B.Oba­mos pe­čius vi­są jo pir­mą­ją ka­den­ci­ją. Ar per ant­rą ka­den­ci­ją B.Oba­ ma iš­si­va­duos iš pirm­ta­ko pan­ čių? Var­gu. Ame­ri­kos pro­ble­mos ne­ki­lo G.W.Bus­ho me­tais, o ge­ro­ kai anks­čiau. Ir jos ge­ro­kai di­des­ nės, nei at­ro­do. Tie­sa, JAV įvaiz­dį pa­sau­ly­ je G.W.Bus­has ge­ro­kai pa­ga­di­ no – Ame­ri­ka im­ta ne­pa­si­ti­kė­ti, o dau­ge­lio pa­sau­lio ša­lių reikš­ta užuo­jau­ta dėl Rug­sė­jo 11-osios tra­ ge­di­jos bu­vo iš­bars­ty­ta vos per aki­ mir­ką, kai jis 2003 m. lie­pė pa­siųs­ti ame­ri­kie­čių ka­rius į Ira­ką. Ga­liau­siai pri­si­dė­jo eko­no­mi­niai sun­ku­mai. Nors G.W.Bus­has ban­ dė sku­biai gel­bė­ti si­tua­ci­ją, to ne­ pa­ka­ko kri­zei įveik­ti. O ir ne­ga­lė­ jo pa­kak­ti.

Mi­li­jar­di­nės in­jek­ci­jos į JAV fi­ nan­sų sek­to­rių iš­pū­tė JAV biu­dže­to de­fi­ci­tą ir ša­lies sko­lą, ta­čiau ryž­ tin­gos Volst­ri­to re­for­mos ne­bu­vo nė kva­po. Ame­ri­kos fi­nan­sai at­si­ lai­kė, ta­čiau ko­kia kai­na? Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos pro­ble­ mos gu­lė ant B.Oba­mos pe­čių. Kal­ bė­da­mas su Volst­ri­tu pre­zi­den­tas bu­vo kie­tas de­ry­bi­nin­kas, kaip ir stum­da­mas svei­ka­tos re­for­mą. De­ ja, jos pa­ma­žu klim­po Kong­re­se.

Ma­tė­te ži­lus plau­ kus ant ma­no gal­ vos, ku­rie jums ro­do, ką reiš­kia ko­vo­ti už po­ky­čius, – ir jūs bu­ vo­te su ma­ni­mi. Ta­čiau B.Oba­ma ste­bė­ti­nai grei­tai iš­spren­dė įsi­šak­ni­ju­sias JAV san­ty­ kių su pa­sau­liu pro­ble­mas. Tam jis ne­ven­gė gau­sy­bės sim­bo­li­nių žings­ nių. Kai­re 2009 m. jis pa­siū­lė su­si­ tai­ky­ti su mu­sul­mo­nų pa­sau­liu, pa­ ska­ti­no Krem­liaus va­do­vus su­sės­ti prie bend­ro sta­lo de­rė­tis dėl bran­ duo­li­nio nu­si­gink­la­vi­mo. Spren­di­mas baig­ti ka­rus Af­ga­ nis­ta­ne ir Ira­ke B.Oba­mai net at­ ne­šė pres­ti­ži­nę No­be­lio tai­kos pre­mi­ją. Ta­čiau B.Oba­ma taip ir ne­su­ge­bė­jo įvyk­dy­ti duo­to pa­ža­ do už­da­ry­ti Ame­ri­kos ka­ro su te­ ro­riz­mu sim­bo­liu ta­pu­sį Gvan­ta­

na­mo ka­lė­ji­mą Ku­bo­je. Ne­bu­vo jis ir tai­kos pre­zi­den­tu, nes ka­ras Af­ ga­nis­ta­ne iki šiol tę­sia­si.

vos, ku­rie jums ro­do, ką reiš­kia ko­ vo­ti už po­ky­čius, – ir jūs bu­vo­te su ma­ni­mi“, – sa­kė jis Vis­kon­si­ne.

Ko­vos su opo­zi­ci­ja

Lau­kian­tys iš­šū­kiai

Dau­giau­sia ko­vo­ti B.Oba­mai te­ko pa­čio­se Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se. Ša­ lies va­do­vui pa­ga­lius į ra­tus daž­ nai ki­šo res­pub­li­ko­nai. Tie­sa, nors opo­zi­ci­jai pa­vy­ko neut­ra­li­zuo­ti ne vie­ną B.Oba­mos siū­lo­mą re­for­mą, svar­biau­sioms nu­trauk­ti pa­ra­ko pri­trū­ko. Dau­giau­sia ie­čių rem­ta dėl B.Oba­mos pa­siū­ly­tos svei­ka­tos prie­žiū­ros re­for­mos. Ne­ma­žai ne­ su­ta­ri­mų ki­lo ir dėl JAV sko­los li­ mi­to pa­di­di­ni­mo – tai Ame­ri­ko­je su­kė­lė ne­men­ką aud­rą. Ne­nuos­ta­bu, kad ga­liau­siai B.Oba­ma su pa­nie­ka ėmė žvelg­ti į ne­šva­rius Va­šing­to­no vi­di­nės po­li­ ti­kos žai­di­mus. Atė­jęs į Bal­tuo­sius rū­mus B.Oba­ma juo­kė­si iš po­li­ti­kų, ku­rie gin­či­ja­si dėl „ma­žų da­ly­kų“, ta­čiau pa­ts ga­liau­siai triuš­ki­no var­ žo­vą res­pub­li­ko­ną dėl nuo­lat kei­čia­ mų pa­žiū­rų ir tai va­di­no rom­ne­zi­ja. „Mū­sų li­ki­mas ne­ra­šo­mas mums, jį ra­šo­me mes“, – kal­bė­jo B.Oba­ ma Nau­ja­ja­me Hamp­šy­re, siek­da­ mas at­gai­vin­ti rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą juo ir vil­tį, kad duo­ti pa­ža­dai bus įgy­ven­din­ti. Pre­zi­den­tui įkvėp­ti tau­tos te­ ko vyk­ti la­bai daž­nai. Ta­čiau jis vi­ suo­met pa­brė­žė, kad be ko­vos iš nė vie­no mū­šio ne­pa­sit­rau­kė. „Ma­tė­te ma­no ran­dus ir ga­li­te tai pa­tvir­tin­ti. Ma­tė­te ži­lus plau­kus ant ma­no gal­

ke, B.Oba­ma įsto­jo į Har­var­do tei­sės Jo tė­vas bu­vo juo­dao­dis iš Ke­ni­jos, o mo­kyk­lą. mo­ti­na – bal­tao­dė iš Kan­za­so vals­ti­jos. 1992 m. su­si­tuo­kęs su ko­le­ge tei­ Tė­vas pa­li­ko šei­mą, kai Ba­rac­kui te­bu­ si­nin­ke Mi­chel­le, B.Oba­ma ki­lo kar­ vo dve­ji. je­ros laip­tais Ili­no­jaus po­li­ti­kos pa­ Jo mo­ti­na ant­ro­po­lo­gė Ann sau­ly­je ir su­lau­kė pir­mo­jo pri­pa­ži­ (mi­rė 1995 m.) dar kar­tą iš­te­ ni­mo per 2004 m. De­mok­ra­tų par­ti­jos kė­jo ir iš­vy­ko su sū­nu­mi gy­ su­va­žia­vi­mą. ven­ti į In­do­ne­zi­ją. Bū­da­mas Lai­mė­jęs prieš var­ paaug­lys B.Oba­ma grį­žo gy­ žo­vę Hil­la­ry Clin­ton, ven­ti pas se­ne­lius į Ha­va­ B.Oba­ma už­si­tik­ jus. Bai­gęs eli­ti­nę Ha­va­jų aka­de­mi­

ją ir dvi aukš­tą­sias mo­kyk­las, tarp jų Ko­lum­bi­jos uni­ver­si­te­tą Niu­jor­

Džiau­gia­si per­ga­le

Nors pre­zi­den­ta­vi­mo me­tai bu­vo sun­kūs, B.Oba­ma iš­sau­go­jo tvir­ tą pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi. Jo per­ga­ lė ta­po svar­biu is­to­ri­niu pa­sie­ki­ mu – B.Oba­ma at­lai­kė eko­no­mi­kos sunk­me­tį, dėl ku­rio anks­tes­ni pre­ zi­den­tai iš­si­lai­ky­da­vo tik vie­ną ka­ den­ci­ją. Ne­nuos­ta­bu, kad dau­ge­lis B.Oba­ mos ger­bė­jų šią sa­vai­tę šven­tė per­ ga­lę. „Jau­čiuo­si, tar­si bū­čiau pa­kei­ tu­si pa­sau­lį! Šį tą pa­da­riau dėl sa­vo gy­ve­ni­mo, ir tai pa­kei­tė pa­sau­lį, –

Is­to­ri­ja: prieš ket­ve­rius me­tus B.Ob

džiau­gė­si 23 me­tų Ja­ne Schu­mann, dir­bu­si B.Oba­mos in­ter­ne­ti­nės rin­ ki­mų kam­pa­ni­jos sky­riu­je vie­na­me kon­fe­ren­ci­jų cent­re Či­ka­go­je. – La­bai di­džiuo­juo­si sa­vo pre­zi­den­ tu – ne­ga­liu nu­sa­ky­ti to žo­džiais. Ame­ri­ka juo ti­ki.“ Va­šing­to­ne dau­gy­bė žmo­nių vos pa­si­bai­gus rin­ki­mams su­si­rin­ko prie Bal­tų­jų rū­mų skan­duo­da­mi „Dar ket­ve­ri me­tai!“. Žmo­nės taip pat plū­do į Niu­jor­ko sim­bo­liu ta­pu­sią Taim­so aikš­tę. „O, Die­ve! Esu la­bai su­si­jau­di­ nu­si! La­bai bi­jo­jau, kad atė­jęs Mit­ tas Rom­ney nu­kirps vi­są fi­nan­sa­vi­ mą me­nui. O mes my­li­me me­ną“, – džiau­gė­si už­du­su­si Brod­vė­jaus ak­to­rė Jill Zag­go, pri­si­dė­ju­si prie links­my­bių. 52 me­tų Pau­las Eber­ly ir jo 14-me­tė duk­ra Syd­ney, klau­

Jungtinių Valstijų Ko

Trum­pa B.Oba­mos dos­jė B.Oba­ma gi­mė 1961 m. Ha­va­juo­se.

Atei­n an­č ius ket­ve­r ius me­t us B.Oba­ma vei­kiau­siai pra­leis įtvir­ tin­da­mas pir­mo­sios ka­den­ci­jos pa­ li­ki­mą. Jis, kaip ma­no eks­per­tai, to­liau gins svei­ka­tos re­for­mą, tęs Volst­ ri­to re­for­mą, tu­rės ga­li­my­bę per­ tvar­ky­ti Aukš­čiau­sią­jį teis­mą. Atei­ty­je lau­kia svar­bus mū­šis su res­pub­li­ko­nais dėl fis­ka­li­nio skar­ džio, kai iš­kils bū­ti­ny­bė di­din­ti JAV sko­li­ni­mo­si ri­bas. Gre­sia ap­kar­py­ti ir fe­de­ra­li­nes iš­lai­das – tai tu­rė­tų su­ma­žin­ti iš­ si­pū­tu­sį biu­dže­to de­fi­ci­tą. Taip pat B.Oba­mos dar­bų są­ra­še yra re­for­ mos dėl gė­jų ir mo­te­rų tei­sių, stu­ den­tų pa­sko­lų ir fi­nan­sų pa­sau­lio per­tvar­ky­mo, pa­sau­li­nio kli­ma­to šil­tė­ji­mo ir imig­ra­ci­jos įsta­ty­mų.

ri­no tei­sę bū­ti de­ mok­ra­tų kan­di­da­tu į JAV pre­zi­den­tus – juo 2008 m. ir ta­ po, įvei­kęs var­žo­ vą res­pub­li­ko­ną J.McCai­ną.

Per­rink­tas JAV pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma liks įspraus­tas į kam­pą. Nie­ko ne­vei­kian­čiu va­ di­na­ma­me Kong­re­se de­mok­ra­ tų ir res­pub­li­ko­nų jė­gų pu­siaus­ vy­ra iš­li­ko ne­pa­ki­tu­si.

Tai­gi, iš es­mės šie rin­ki­mai į Kong­re­są neat­ne­šė jo­kių reikš­min­gų po­ky­čių į JAV vi­daus po­li­ti­kos vir­tu­vę. Ats­to­vų rū­muo­se to­liau do­mi­nuos kon­ser­va­to­riai res­pub­li­ko­nai, o de­mok­ra­tai mė­gau­sis Se­na­to kont­ro­le.

Tie­sa, B.Oba­ma ir de­mok­ra­tai ga­li bent jau šiek tiek at­si­kvėp­ti – res­pub­li­ko­nai taip ir ne­su­ge­bė­ jo at­ko­vo­ti Se­na­to. Ki­tu at­ve­ju tai bū­tų bu­vęs smū­gis že­miau juos­ tos, nors B.Oba­ma ir bu­vo per­ rink­tas. Svar­bu tai, kad res­pub­li­ko­nai tu­rė­jo ga­li­my­bę (nors ir ma­žą) sa­ vo vie­tų skai­čių pa­di­din­ti ke­tu­rio­ mis ir pe­rim­ti Se­na­to kont­ro­lę. Nors pla­nas ne­pa­vy­ko, res­ pub­li­ko­nai bent jau iš­lai­kė Ats­ to­vų rū­mų kont­ro­lę: de­mok­ra­ tams rei­kė­jo at­ko­vo­ti vi­suo­met

9

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

pasaulis Pak­vie­tė į Mask­vą

At­sa­kė ­ es­tams

Pat­vir­ti­no ­ pra­ne­ši­mą

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas (nuotr.) pa­brė­žė, kad ti­ ki­si konst­ruk­ty­vaus bend­ro dar­ bo su per­rink­tu JAV pre­zi­den­ tu Ba­rac­ku Oba­ma. Taip pat jis pa­kvie­tė B.Oba­mą 2013 m. ap­ si­lan­ky­ti Mask­vo­je. Pa­sak V.Pu­ ti­no, Ru­si­jos ir JAV san­ty­kiai yra reikš­min­gi už­tik­ri­nant pa­sau­ly­ je sta­bi­lu­mą ir tai­ką.

Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Ar­ tis Pab­ri­kas Es­ti­jos dien­raš­čio „Pos­ti­mees“ kri­ti­ką pa­va­di­no ša­liš­ka. „Pos­ti­mees“ ak­cen­ ta­vo, kad Lat­vi­ja – silp­niau­sia Es­ti­jos gy­ny­bos gran­dis. Anot lei­di­nio, lat­vių gy­ny­bos pa­jė­ gų be­veik nėra, to­dėl es­tai tu­ri bū­ti pa­si­ruo­šę gin­ti sa­vo pie­ ti­nę sie­ną.

Aukš­to ran­go Ira­no ka­riš­kis ne­tie­sio­giai pa­tvir­ti­no Pen­ta­ go­no pra­ne­ši­mą, kad du ša­lies nai­kin­tu­vai praei­tą sa­vai­tę ap­ šau­dė ne­gink­luo­tą JAV be­pi­lo­ tį lėk­tu­vą „Pre­da­tor“ virš Per­si­ jos įlan­kos. Bai­mi­na­ma­si, kad in­ci­den­tas ga­li su­žlug­dy­ti dip­ lo­ma­ti­nes de­ry­bas dėl Te­he­ra­ no bran­duo­li­nės pro­gra­mos.

ba­ma bu­vo pir­ma­sis juo­dao­dis pre­zi­den­tas JAV is­to­ri­jo­je, o šiais me­tais – pir­ma­sis, ku­ris bu­vo per­rink­tas, ne­pai­sant rimtos eko­no­mi­nės kri­zės.

sę per­ga­lin­gos B.Oba­mos kal­bos, pri­dū­rė: „Tai is­to­ri­niai rin­ki­mai. Nuos­ta­bu bū­ti tarp vi­sų šių žmo­ nių, ko­vo­jan­čių dėl vie­no tiks­lo.“ O štai 54 me­tų Bil­las Mil­le­tas, 400 va­lan­dų dir­bęs sa­va­no­riu B.Oba­ mos kam­pa­ni­jo­je, iš džiaugs­mo pri­sti­go žo­džių. „Esu toks ku­pi­nas džiaugs­mo, kad ne­ga­liu to nu­sa­kyt. Ti­kė­jo­mės, kad tai iš­ties il­gai už­ truks, – štai ko­dėl pa­vė­la­vo­me“, – sa­kė vy­ras. Jam pri­ta­rė ir 30 me­tų Mi­chel­ le Mars­hall. Mo­te­ris sa­kė, kad di­ džiuo­ja­si sa­vo ša­li­mi, priė­mu­sia spren­di­mą ju­dė­ti į prie­kį, o ne at­ gal. „Man at­ro­do, kad prieš ket­ ve­rius me­tus bu­vo pa­ky­lė­ji­mas ir jau­du­lys. Šis va­ka­ras vei­kiau yra pa­leng­vė­ji­mo ato­dū­sis, nes mes iš­ ties kar­tu ju­da­me tei­sin­ga kryp­ti­

mi“, – aiš­ki­no M.Mars­hall. Net tie ame­ri­kie­čiai, ku­rie ne­si­do­mi po­ li­ti­ka, trau­kė svei­kin­ti B.Oba­mos. Vie­na jų, She­ryl Sie­gel-Ross, sa­ kė ne­ga­lė­ju­si at­si­lai­ky­ti prieš pa­ gun­dą bū­ti mi­nio­je, lau­kian­čio­je B.Oba­mos ant­ro­sios per­ga­lės kal­ bos: „Esu tie­siog lai­min­ga, kad pa­ sau­lis ei­na tei­sin­ga kryp­ti­mi.“ Ne­to­li džiū­gau­jan­čių B.Oba­mos ger­bė­jų Niu­jor­ke bū­ria­vo­si ir an­ti­ ka­pi­ta­lis­ti­nio ju­dė­ji­mo „Užim­ki­me Volst­ri­tą“ (angl. – „Oc­cu­py Wall Street“) ak­ty­vis­tų bū­re­lis. Jie skan­ da­vo: „Mes no­ri­me tik­rų po­ky­čių!“ „B.Oba­ma yra ma­žes­nė iš dvie­jų blo­gy­bių. Ta­čiau tai daug ne­pa­keis, nes ša­ly­je to­kia po­li­ti­nė san­tvar­ka, ku­rio­je do­mi­nuo­ja pi­ni­gai“, – pik­ ti­no­si stu­den­tas ak­ty­vis­tas Jes­se’as Mar­cu­sas, ku­riam itin ne­pa­ti­ko tai,

kad ši rin­ki­mų kam­pa­ni­ja kai­na­vo net 6 mlrd. do­le­rių. „Ge­riau­sia dar atei­ty­je“

Kal­bė­da­mas su­si­rin­ku­siai jį pa­ svei­kin­ti ger­bė­jų mi­niai B.Oba­ma pa­ža­dė­jo, kad „ge­riau­sia dar atei­ ty­je“. „Šiuo­se rin­ki­muo­se jūs, Ame­ri­ kos žmo­nės, pri­mi­nė­te mums, kad nors mū­sų ke­lias ir bu­vo sun­kus, o mū­sų ke­lio­nė bu­vo il­ga, mes vėl at­ si­tie­sė­me. Mes at­si­ko­vo­jo­me sa­vo ke­lią“, – sa­kė B.Oba­ma. Taip pat jis pa­ža­dė­jo, kad įsi­ klau­sys į var­žo­vų kri­ti­ką. „Gal­būt mes įnir­tin­gai ko­vo­jo­me, ta­čiau tik dėl to, kad la­bai my­li­me šią ša­lį ir la­bai rū­pi­na­mės jos atei­ti­mi, – pa­brė­žė B.Oba­ma. – Atei­nan­čio­mis sa­vai­tė­mis taip pat ti­kiuo­si su­sės­

ti su gu­ber­na­to­riu­mi M.Rom­ney ir pa­si­kal­bė­ti, kur ga­lė­tu­me dirb­ti kar­ tu, kad ves­tu­me šią ša­lį į prie­kį.“ Res­pub­li­ko­nai ga­li ruoš­tis ki­tam po ket­ve­rių me­tų lauk­sian­čiam iš­ ban­dy­mui. Ir pa­ra­ko kon­ser­va­to­ riai, re­gis, tu­ri. Nors dar la­bai anks­ti kal­bė­ti, kas ga­lė­tų mes­ti iš­šū­kį de­mok­ra­tams pa­si­bai­gus ant­ra­jai B.Oba­mos ka­ den­ci­jai, ne­ma­žai dė­me­sio per šių rin­ki­mų kam­pa­ni­ją su­lau­kė res­ pub­li­ko­no M.Rom­ney kan­di­da­tas į vi­cep­re­zi­den­tus Pau­las Rya­nas. Nors JAV net pro­gno­zuo­ja­ma, kad jau­nas kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų po­ li­ti­kas ga­li mė­gin­ti tap­ti sa­vo par­ ti­jos kan­di­da­tu į pre­zi­den­to po­stą 2016 m., P.Rya­nas ga­li pa­suk­ti ir ki­tu ke­liu, kaip bu­vu­si jo pirm­ta­kė res­pub­li­ko­nė Sa­rah Pa­lin.

„Scan­pix“ nuo­tr.

J.McCai­no po­ri­nin­kė po rin­ki­mų 2008 m. at­si­sta­ty­di­no iš gu­ber­na­ to­riaus po­sto ir su­tel­kė dė­me­sį į kny­gos ra­šy­mą bei da­ly­va­vi­mą te­ le­vi­zi­jos lai­do­se. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

6

mlrd. do­le­rių kainavo JAV prezidento ir Kongreso rinkimų kampanija.

Kongreso pa­ra­ly­žius tę­sia­si? ma­žai ti­kė­ti­nas 25 vie­tas, kad pa­ keis­tų jė­gų pa­si­skirs­ty­mą.

B.Oba­mai teks vėl bend­rau­ti su su­si­prie­ ši­nu­siu Kong­re­su. Šiuo at­ve­j u B.Oba­m ai teks vėl bend­rau­ti su su­si­prie­ši­nu­ siu Kong­re­su. Tai reiš­kia, kad ša­ lies va­do­vui per sa­vo ant­rą­ją ka­ den­ci­ją bus sun­ku priim­ti ko­kius

nors am­bi­cin­gus tei­sės ak­tus. Tie­ sa, Se­na­to kont­ro­lė bent jau su­ tei­kia de­mok­ra­tams apsaugą nuo res­pub­li­ko­nų mė­gi­ni­mų at­šauk­ ti pa­grin­di­nį B.Oba­mos lai­mė­ji­mą įsta­ty­mų lei­dy­bos sri­ty­je – jo svei­ ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos re­for­mos įsta­ty­mą – iki jo vi­siš­ko įgy­ven­di­ ni­mo 2014 m. Res­pub­li­ko­nai ne sy­kį ža­dė­jo, kad šį įsta­ty­mą sieks pa­nai­kin­ti. Vis­gi Se­na­to ma­žu­mos ly­de­ris Mit­chas McCon­nel­lis ra­mi­no, kad Kong­re­so res­pub­li­ko­nai pa­si­ruo­šę dirb­ti su B.Oba­ma.

„Jei­gu jis no­ri ju­dė­ti į po­li­ti­nį cent­rą, kur at­lie­ka­mas dar­bas su­ si­skal­džiu­sio­je vy­riau­sy­bė­je, mes bū­si­me pa­si­ruo­šę jį pa­si­tik­ti pu­ siau­ke­lė­je“, – pa­brė­žė M.McCon­ nel­lis. Apk­lau­sos JAV ro­do, kad vi­suo­ me­nės nuo­mo­nė apie Kong­re­są pra­sta, ta­čiau de­pu­ta­tai pa­pras­tai bū­na per­ren­ka­mi. Įs­ta­ty­mų lei­dė­jai nau­do­ja­si jiems pa­lan­kia sis­te­ma, su­tei­kian­čia di­ džiu­lį fi­nan­si­nį pra­na­šu­mą sie­kiant bū­ti per­rink­tiems.

Si­tua­ci­ja: Ats­to­vų rū­mai lie­ka res­pub­li­ko­nų, o Se­na­tas – de­mok­ra­tų

BNS inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

ran­ko­se.

10

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

pasaulis „Vic­to­ria Sec­ret“ gro­žy­bės Šių me­tų ko­lek­ci­jos pri­sta­ty­mo pa­ži­ba ta­ po 31 me­tų mo­de­lis Ales­sand­ra Amb­ro­sio (nuotr. kairėje). Gra­žuo­lei bu­vo su­teik­ta gar­ bė už­si­seg­ti gar­sią­ją šio ma­dų šou Sva­jo­nių lie­me­nė­lę („Fan­ta­sy Bra“), ku­rios kai­na – net 2,5 mln. do­le­rių (6,5 mln. li­tų). Kas­met per­ ku­ria­ma Sva­jo­nių lie­me­nė­lė šiais me­tais bu­ vo pa­puoš­ta su­dė­tin­go­mis gė­lė­mis, pa­ga­ min­to­mis iš 5,2 tūkst. ma­sy­vių bran­gių ir pusb­ran­gių ak­me­nė­lių. Tarp bran­gak­me­nių bu­vo ame­tis­tų, sa­fy­rų, ru­bi­nų ir bal­tų­jų, ro­ži­ nių bei gel­to­nų­jų dei­man­tų. Ne ma­žiau įspū­ din­gi bu­vo ir ki­ti šio pre­kės ženk­lo ga­mi­niai.

Pra­žu­dė saus­ra? Moks­li­nin­kai tvir­ti­na, kad gar­ sią­ją Cent­ri­nės Ame­ri­kos ma­jų ci­vi­li­za­ci­ją pra­žu­dė kli­ma­to po­ ky­čiai.

Tarp­tau­ti­nių ty­rė­jų stu­di­ja bu­ vo iš­spaus­din­ta moks­lo žur­na­lo „Scien­ce“ penk­ta­die­nio nu­me­ ry­je. Jo­je tvir­ti­na­ma, kad ma­jai su­si­dū­rė su il­gai už­si­tę­su­sia ka­ tast­ro­fin ­ e saus­ra, ku­ri lė­mė jų kul­tū­ros žlu­gi­mą. Iki šiol teo­ri­ja, kad ma­jai iš­ny­ ko dėl kli­ma­to po­ky­čių, bu­vo ver­ ti­na­ma prieš­ta­rin­gai. Ta­čiau vis dau­giau moks­li­nin­kų links­ta prie šios ver­si­jos.

Po dau­ge­lio sun­ kių me­tų be­veik šimt­me­tį už­si­tę­su­si saus­ra nu­lė­mė kla­ si­ki­nės ma­jų ci­vi­li­ za­ci­jos li­ki­mą. „Ma­jų ci­vi­li­za­ci­jos iš­ki­li­mas ir žlu­gi­mas yra pa­vyz­dys, kaip su­ dė­tin­ga ci­vi­li­za­ci­ja ne­su­ge­bė­jo sėk­min­gai pri­si­tai­ky­ti prie kli­ma­ to po­ky­čių, – ko­men­ta­vo stu­di­ją Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je vei­kian­čio Da­ra­mo uni­ver­si­te­to moks­li­nin­ kas Ja­me­sas Bal­di­ni. – Gau­saus lie­taus lai­ko­tar­piai pa­di­di­no ma­ jų že­mės ūkio sis­te­mų na­šu­mą ir lė­mė gy­ven­to­jų skai­čiaus šuo­lį bei per di­de­lį iš­tek­lių nau­do­ji­mą.“ Moks­li­nin­kas pri­dū­rė, kad po ku­rio lai­ko kli­ma­tas pra­dė­jo vis la­biau sau­sė­ti ir tai nu­lė­mė iš­ tek­lių ma­žė­ji­mą, ku­ris pa­ska­ti­no

po­li­ti­nį ne­sta­bi­lu­mą ir ka­rą. Ma­ jų val­do­vai su pir­mai­siais po­li­ti­ niais ne­ra­mu­mais, pa­sak moks­ li­nin­kų, su­si­dū­rė 900 m. Nors ci­vi­li­za­ci­ja iš­gy­ve­no iki tūks­tant­ me­čio, šimt­me­čio saus­ra, ku­ri tę­ sė­si nuo 1000 iki 1100 m., ga­lu­ti­ nai su­žlug­dė ci­vi­li­za­ci­ją. „Po dau­ge­lio sun­kių me­tų be­ veik šimt­me­tį už­si­tę­su­si saus­ra nu­lė­mė kla­si­ki­nės ma­jų ci­vi­li­za­ ci­jos li­ki­mą“, – pri­dū­rė J.Bal­di­ni. Moks­li­nin­kai stu­di­jo­je rė­mė­ si te­ri­to­ri­jos, ku­rio­je gy­ve­no ma­ jai, kli­ma­to per pa­sta­ruo­sius du tūks­tant­me­čius ty­ri­mais. Ši te­ri­ to­ri­ja api­ma da­lį Mek­si­kos, Be­li­ zo, Gva­te­ma­los ir Hon­dū­ro te­ri­ to­ri­jų. Iš­va­das moks­li­nin­kai pa­tei­kė iša­na­li­za­vę sta­lag­mi­tų sluoks­ nių che­mi­nę ir mi­ne­ra­lų su­dė­ tį mė­gi­niuo­se, paim­tuo­se iš Be­li­ ze esan­čio Jok Ba­lu­mo ur­vo, ku­ris yra už maž­daug 1,5 km nuo kla­si­ ki­nio lai­ko­tar­pio ma­jų Uš­ben­kos gy­ven­vie­tės ir ne­to­li ki­tų svar­bių ma­jų cent­rų, ku­riuos vei­kė tos pa­čios kli­ma­to są­ly­gos. Sta­lag­mi­tai su­si­da­ro ur­vų dug­ ne, nu­sė­dant kar­bo­na­tams, iš­tir­ pu­siems van­de­ny­je, la­šan­čia­me nuo ur­vo lu­bų. Be­si­for­muo­jan­tys šių nuo­gu­lų sluoks­niai lei­džia nu­ sta­ty­ti, kaip bė­gant lai­kui kei­tė­si kri­tu­lių kie­kis. „Ma­jai kruopš­čiai įam­žin­da­ vo po­li­ti­nius įvy­kius, ap­ra­šy­da­ mi juos ant ak­me­ni­nių pa­mink­lų, to­dėl stu­di­jos au­to­riai ga­lė­jo tiks­ liai „nu­sta­ty­ti, kaip ka­rų ir ne­ra­ mu­mų pa­daž­nė­ji­mas sie­ja­si su saus­rų lai­ko­tar­piais“, – sa­ko­ma ty­rė­jų pra­ne­ši­me. „Chi­ca­go Tri­bu­ne“, BNS inf.

Jį va­di­no tik­ruo­ ju lūš­ny­nų mi­li­jo­ nie­riu­mi. Sus­hi­las Ku­ma­ras ta­po pir­ muo­ju in­du, trium­ fa­vu­siu lai­dos „Kas lai­mės mi­li­jo­ną?“ in­diš­ko­je ver­si­jo­je. Bet praė­jus me­tams jo gy­ve­ni­mas ne­ daug te­pa­si­kei­tė.

Pri­zas: prieš me­tus tei­sin­gai at­sa­kęs į 13 klau­si­mų S.Ku­ma­ras lai­mė­jo tiek

Tik­ra­sis lūš­ny­nų mi Pir­miau­sia – elekt­ros ge­ne­ra­to­rius

Pir­mas S.Ku­ma­ro pir­ki­nys lai­mė­jus mi­li­jo­ną sto­vi dul­kė­to­je dar­ži­nė­je. „Tai ma­no ge­ne­ra­to­rius, – ta­ rė jis, su šyp­se­na žiū­rė­da­mas į 500 do­le­rių kai­na­vu­sį pir­ki­nį. – Pas mus kas­dien ke­tu­rioms va­lan­doms iš­jun­gia elekt­rą. Anks­čiau ne­ga­lė­ jau žiū­rė­ti nau­jie­nų ir sa­vo mėgs­ ta­mų te­le­vi­zi­jos lai­dų. Da­bar to­kios pro­ble­mos ne­be­li­ko.“ Bū­tent mėgs­ta­ma te­le­vi­zi­jos lai­da pa­dė­jo S.Ku­ma­rui tap­ti mi­li­jo­nie­ riu­mi. Prieš me­tus vi­sas pa­sau­lis pa­ma­tė, kaip vie­no­je skur­džiau­ sių In­di­jos Bi­ha­ro vals­ti­jo­je gy­ve­ nan­tis vals­ty­bės tar­nau­to­jas ta­po pir­muo­ju ša­lies gy­ven­to­ju, lai­do­je „Kas lai­mės mi­li­jo­ną?“ iš­lo­šu­siu 50 mln. ru­pi­jų (1 mln. do­le­rių). Iki pa­si­ro­dy­mo pro­gra­mo­je psi­ cho­lo­go dip­lo­mą tu­rin­tis jau­nuo­ lis už­dirb­da­vo kiek dau­giau nei 100 do­le­rių per mė­ne­sį. Tei­sin­gai at­sa­ kęs į 13 klau­si­mų jis ga­vo tiek, kiek sa­vo dar­be bū­tų už­dir­bęs per 800 me­tų.

iš ke­tu­rių kam­ba­rių sto­vi dvi­gu­ lės lo­vos, o vie­no kam­ba­rio kam­ pe – ne­di­du­kas te­le­vi­zo­rius. Šiuo­se na­muo­se, be S.Ku­ma­ro, dar gy­ve­ na jo žmo­na, tė­vas ir mo­ti­na, ke­tu­ ri bro­liai, dvi svai­nės ir vie­nas vai­ kas – iš vi­so vie­nuo­li­ka žmo­nių. „Ka­dan­gi gy­ve­na­me la­bai ma­ ža­me mies­te­ly­je, vi­sos ma­no eko­ no­mi­nės pro­ble­mos 100 pro­c. iš­ spręs­tos. Tai tie­siog ste­buk­las, Die­vo ma­lo­nė“, – sa­kė S.Ku­ma­ras. Sė­dė­da­mas už­kė­lęs ko­ją ant ko­ jos, jis pa­ro­dė dar vie­ną sa­vo pir­ ki­nį – pir­mą­jį sa­vo gy­ve­ni­me ma­ žą­jį plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį. Prieš ke­le­tą sa­vai­čių jis nu­si­pir­ko mo­to­ ro­le­rį – vie­nin­te­lę sa­vo trans­por­to prie­mo­nę, nors jam pa­kak­tų pi­ni­gų ke­liems pra­ban­giems spor­ti­niams au­to­mo­bi­liams. Pak­laus­tas, ko­dėl ne­no­ri neįp­ ras­tų pir­ki­nių, S.Ku­ma­ras at­sa­kė: „Aš lei­džiu pi­ni­gus ap­gal­vo­tai.“ Net­gi dra­bu­žiai, ku­riais vil­kė­da­ mas jis pa­si­tin­ka sve­čius, ne­nau­ji – jie ka­bo­jo spin­to­je dar prieš te­le­vi­ zi­jos šou.

Iš­lai­dau­ti ne­sku­ba

Ty­ri­mas: moks­li­nin­kai ma­no, kad ma­jų ci­vi­li­za­ci­ją pra­žu­dė kli­ma­to

po­ky­čiai.

AFP nuo­tr.

Me­tų se­nu­mo įvy­kius S.Ku­ma­ ro na­muo­se Mo­ty­ha­rio mies­te­ly­je pri­me­na ant sie­nos ka­ban­ti Bo­li­ vu­do me­gaž­vaigž­dės ir lai­dos „Kas lai­mės mi­li­jo­ną?“ ve­dė­jo Ami­tab­ ho Bach­cha­no nuo­trau­ka. Jau­no­jo mi­li­jo­nie­riaus šei­mos liz­das la­bai pa­pras­tas ir kuk­lus. Kiek­vie­na­me

Laiš­kų ant­plū­dis

Per me­tus iš lai­mė­to mi­li­jo­no S.Ku­ma­ras iš­lei­do maž­daug 200 tūkst. do­le­rių. Di­džio­ji da­lis šių pi­ni­gų pa­nau­do­ta gre­ti­mam že­ mės skly­pui, kur sta­to­mas nau­jas de­vy­nių kam­ba­rių na­mas gau­siai vy­ro šei­mai.

„Kiek­vie­na­me mie­ga­ma­ja­me bus po at­ski­rą vo­nią“, – di­džiuo­da­ma­ sis ta­rė S.Ku­ma­ras, ap­ro­dy­da­mas sta­ty­bas. Pats vy­ras tei­gia, kad pi­ni­gai pa­ kei­tė jo gy­ve­ni­mą. Jis ati­da­vė bro­ lio sko­las, nu­pir­ko žmo­nai šiek tiek bran­ge­ny­bių, o li­ku­sius pi­ni­gus pa­ dė­jo į ban­ką.

Aš toks pat Sus­hi­las Ku­ma­ras, koks bu­ vau iki per­ga­lės. Ir atei­ty­je no­rė­čiau lik­ ti toks pat Sus­hi­las Ku­ma­ras. In­dai lai­ko­mi tau­piais žmo­nė­ mis, ir S.Ku­ma­ras pa­tvir­ti­na šį ste­ reo­ti­pą. Jis iš­klau­sė dau­gy­bę pa­ta­ ri­mų, kur in­ves­tuo­ti pi­ni­gus, daug žmo­nių krei­pė­si į jį ir siū­lė sa­vo pa­ slau­gas. „Nuo to lai­ko, kai nu­ga­lė­jau, ga­ vau gau­sy­bę laiš­kų. Žmo­nės pra­šo pi­ni­gų že­mei pirk­ti, sa­vo pro­ble­ moms iš­spręs­ti, su­mo­kė­ti už ope­ ra­ci­jas ar vai­kų ves­tu­ves“, – sa­kė S.Ku­ma­ras. Bet jo po­zi­ci­ja tvir­ta: „Mū­sų vi­ suo­me­nė­je, jei­gu kam nors pa­de­ di, tuoj pat pri­si­sta­to dar tūks­tan­ čiai žmo­nių, ku­rie atei­na ir sa­ko,

11

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

pasaulis „Vic­to­ria Sec­ret“ gro­žy­bės

Mirš­tanti Ne­gy­vo­ji jū­ra Kol Iz­rae­lis ir Jor­da­ni­ja kra­to­si at­ sa­ko­my­bės ir ne­sku­ba im­tis ryž­ tin­gų veiks­mų, Ne­gy­vo­ji jū­ra trau­ kia­si re­kor­di­niu grei­čiu. Kal­ti­nin­kų paieš­kos

k, kiek sa­vo dar­be bū­tų už­dir­bęs tik per 800 me­tų.

i­li­jo­nie­rius

„Reu­ters“ nuo­tr.

kad jiems ir­gi rei­kia. Mi­li­jo­nas – tai mil­ži­niš­ki pi­ni­gai, bet jų ne­pa­ kan­ka vi­siems pa­dė­ti.“

Lo­te­ri­jų lai­mė­to­jų li­ki­mai

Sva­jo­nė – bib­lio­te­ka

Bri­tas Mi­chae­las Car­rol­las iš Nor­

S.Ku­ma­ras go­džiai skai­to nau­jie­ nas, žiū­ri do­ku­men­ti­nius fil­mus ir skai­to ne­se­niai įsi­gy­tas kny­gas. „Ka­da nors no­rė­čiau tap­ti psi­ cho­lo­gi­jos dės­ty­to­ju. Dar no­rė­čiau pa­sta­ty­ti sa­vo bib­lio­te­ką“, – sva­jo­ nė­mis da­li­jo­si vy­ras. S.Ku­ma­ras ga­vo daug pa­siū­ly­ mų fil­muo­tis fil­muo­se ir te­le­vi­zi­ jos lai­do­se. Jis at­me­tė vi­sus, iš­sky­ rus in­diš­ką „Šo­kių su žvaigž­dė­mis“ ana­lo­gą, – ten da­ly­va­vo ke­le­tą sa­ vai­čių. Psi­cho­lo­gai sa­ko, kad įvy­kiai, pa­na­šūs į tuos, ku­riuos iš­gy­ve­no S.Ku­ma­ras, la­bai kei­čia žmo­nes. Bet šis vy­ras tei­gia, kad po sa­vo per­ga­lės be­veik ne­ pa­si­kei­tė. Jo ne­vi­lio­ja ir did­mies­čių švie­ sos, jis ne­no­ri iš­ va­žiuo­ti iš sa­vo mies­te­lio. „Aš toks pat Sus­hi­las Ku­ma­ ras, koks bu­vau iki per­ga­lės. Ir atei­ty­je no­rė­čiau lik­ti toks pat Sus­ hi­las Ku­ma­ras“, – sa­kė jis. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

fol­ko lo­te­ri­jo­je lai­mė­tus 9,7 mln. sva­rų ster­lin­gų per aš­tuo­ne­rius me­ tus iš­lei­do iki pa­sku­ti­nio cen­to.

Itin sū­rus eže­ras per pa­sta­ruo­sius 12 mė­ne­sių dėl pra­mo­nės po­vei­ kio ir ga­ra­vi­mo nu­se­ko 1,5 m. Tai grei­čiau­sias ny­ki­mo tem­pas nuo praė­ju­sio am­žiaus šeš­to­jo de­šimt­ me­čio, kai Iz­rae­lio hid­ro­lo­gi­jos tar­ny­ba pra­dė­jo sis­te­min­gai ste­ bė­ti šios jū­ros būk­lę. Or­ga­ni­za­ci­jos „Ar­ti­mų­jų Ry­tų že­mės drau­gai“ di­rek­to­rius Gi­do­nas Brom­ber­gas įvar­di­ja du kal­ti­nin­kus – Iz­rae­lio bend­ro­vę „Is­rael Che­mi­cals“ ir Jor­da­ni­jos „Arab Po­tash“. „Tai ne­tu­ri pre­ce­den­to ir by­lo­ ja, kad mes tu­ri­me pri­vers­ti pra­ mo­nę pa­keis­ti ga­my­bos pro­ce­są“, – sa­kė jis. Trą­šų ža­lia­vos po­ta­šo ga­min­to­ jai var­žo­si dėl van­dens su tu­riz­mo pra­mo­ne, ku­ri per­nai prie Ne­gy­ vo­sios jū­ros su­trau­kė 850 tūkst. sve­čių. Pa­gal lan­ky­to­jų skai­čių ji ap­len­kė ne­tgi Iz­rae­lio sos­ti­nę Tel Avi­vą ir Ela­to ku­ror­tą. Ne­gy­vą­ją jū­rą se­ki­na ne tik van­dens pum­

414 metrų

žemiau jūros lygio tyvūliuoja Negyvoji jūra.

pa­vi­mas iš jos. Ūki­nin­kai nu­krei­ pia į sa­vo lau­kus van­de­nį iš Jor­da­ no upės, ku­ri įte­ka ir į Ne­gy­vą­ją jū­rą. Pas­ta­ro­sios pa­kran­tė­se su­si­ for­ma­vo dau­bų, ku­rios ke­lia pa­vo­ jų ir žmo­nių gy­vy­bei. Ne­gy­vo­sios jū­ros šiau­ri­nė­je pa­ kran­tė­je, ku­rios il­gis prieš pus­ šim­tį me­tų sie­kė 75 km, o da­bar – tik 55, ku­ror­ti­nin­kai ato­sto­gau­ to­jams siū­lo pur­vo vo­nias ir mi­ne­ ra­li­nių van­de­nų pro­ce­dū­ras. Da­bar tu­ris­tai, no­rin­tys pa­si­ ner­ti į de­šim­čia kar­tų sū­res­nį van­ de­nį nei van­de­ny­no, tu­ri ke­lio­li­ ka pa­pil­do­mų mi­nu­čių va­žiuo­ti dvi­ra­čiu ar­ba dar il­giau ei­ti pės­ čio­mis. Sten­gia­si, bet re­zul­ta­tų nė­ra

„Is­rael Che­mi­cals“ nei­gia kal­ti­ ni­mus per di­de­liu van­dens pum­ pa­vi­mu ir tvir­ti­na jau du de­šimt­ me­čius kas­met su­nau­do­jan­ti nuo 150 iki 170 mln. ku­bi­nių met­rų van­dens. „Pag­rin­di­nė jū­ros ly­gio ma­ žė­ji­mo prie­žas­tis yra ta, kad vi­ sos re­gio­no vals­ti­jos su­nau­do­ja vis dau­giau van­dens, ku­ris įte­ka į Ne­gy­vą­ją jū­rą, ypač iš Jor­da­no upės“, – paaiš­ki­no bend­ro­vė. Ji tei­gė už nau­do­ji­mą­si jū­ra mo­ kan­ti ne­men­kas kom­pen­sa­ci­jas, ku­rios per pa­sta­ruo­sius me­tus pa­ dvi­gu­bė­jo. „Mes da­ro­me vis­ką, kas įma­ no­ma, kad iš­sau­go­tu­me Ne­gy­vą­ją jū­rą, ku­ri kas­met trau­kia­si, – sa­ kė Jor­da­ni­jos ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas spau­dai Is­sa Shbou­las. – Nuo­lat rei­ka­lau­ja­me iš po­ta­šo bend­ro­vių to­bu­lin­ti tech­no­lo­gi­jas

ir ma­žin­ti nei­gia­mą po­vei­kį Ne­gy­ vo­sios jū­ros ly­giui.“ Abe­jo­ti­nas pro­jek­tas

Kol abi ša­lys kra­to­si at­sa­ko­my­ bės, eks­per­tai ra­gi­na sku­biau im­ tis veiks­mų. Fo­tog­ra­fo Spen­ce­rio Tu­nic­ko da­ry­ta nuo­gos mi­nios nuo­trau­ka per­nai at­krei­pė pa­sau­ lio vi­suo­me­nės dė­me­sį į dau­bas ir siau­rė­jan­čius kran­tus že­miau­sio­je pla­ne­tos sau­su­mos vie­to­je, esan­ čio­je 414 m že­miau jū­ros ly­gio. Šian­dien ši vie­ta pa­si­kei­tė neat­ pa­žįs­ta­mai. Dėl saus­rų, van­dens nu­krei­pi­ mo į že­mės ūkį ir trą­šų ga­min­to­ jų veik­los Ne­gy­vo­sios jū­ros pa­vir­ šiaus plo­tas su­ma­žė­jo jau be­veik treč­da­liu. Spau­džia­mi Pa­sau­lio ban­ko Iz­rae­lis ir Jor­da­ni­ja ban­ do ieš­ko­ti išei­čių. Vie­na jų – pa­ sta­ty­ti 180 km il­gio vamz­dy­nus iš Rau­do­no­sios jū­ros ir jos van­de­niu pa­pil­dy­ti Ne­gy­vą­ją jū­rą. Bet eks­per­tai įspė­ja, kad van­ de­nį mai­šy­ti ri­zi­kin­ga, ypač jei­ gu jo kie­kis vir­ši­ja 300 mln. ku­ bi­nių met­rų per me­tus, nes ga­li pra­dė­ti for­muo­tis gip­sas ir įvai­ riau­si mik­roor­ga­niz­mai. Ne­gy­vo­ sios jū­ros me­ti­nis van­dens de­fi­ci­ tas, anot G.Brom­ber­go, sie­kia 700 mln. ku­bi­nių met­rų. Jis siū­lo ki­to­kį bū­dą: „Mes ra­ gi­na­me Jor­da­ni­ją ir Iz­rae­lį priim­ti to­kius įsta­ty­mus, kad Ne­gy­vo­sios jū­ros van­duo įgau­tų kai­ną, kad van­dens pum­pa­vi­mas bū­tų li­cen­ ci­juo­ja­mas ir tiks­liai ste­bi­mas. Juk vi­si ki­ti van­dens iš­tek­liai iš­gau­na­ mi pa­gal li­cen­ci­jas.“ „The In­de­pen­dent“ inf.

Mes ra­gi­na­ me Jor­da­ni­ ją ir Iz­rae­lį priim­ti to­ kius įsta­ ty­mus, kad Ne­gy­vo­ sios jū­ros van­duo bū­ tų li­cen­ci­ juo­ja­mas ir tiks­liai ste­ bi­mas.

Pa­gy­ve­nu­sių ka­na­die­čių po­ra Al­

le­nas ir Vio­let Lar­ge’ai lai­mė­jo 11,3 mln. JAV do­le­rių ir 98 pro­c. šios su­ mos ati­da­vė lab­da­rai, o li­ku­sius pi­ ni­gus pa­si­li­ko juo­dai die­nai. Ame­ri­kie­čiui Wil­lia­mui Pos­tui

1988-ai­siais lai­mė­ti 16 mln. do­le­ rių at­ne­šė daug ne­ma­lo­nu­mų. Kol jis de­šimt me­tų taš­kė pi­ni­gus na­ mams, au­to­mo­bi­liams ir jach­toms, bro­lis vie­ną die­ną ne­tgi pa­ban­dė pa­sam­dy­ti žu­di­ką ir jo at­si­kra­ty­ti. Bri­tas sunk­ve­ži­mio vai­

ruo­t o­j as Matt­h ew Brea­chas praė­ ju­s ių me­t ų ko­vą lai­mė­ jo 18 mln. s v a ­r ų s t e r l­ i n ­ gų, bet taip ir ne­p a­l i­ ko dar­ bo ir ne­ p a ­k e i t­ ė nei sa­v o kuk­laus bu­ to, nei se­nu­čio au­to­mo­bi­lio.

Neiš­gir­do: ori­gi­na­lus ame­ri­kie­čių fo­tog­ra­fo S.Tu­nic­ko ban­dy­mas at­kreip­ti dė­me­sį

į Ne­gy­vo­sios jū­ros trau­ki­mą­si ne­da­vė jo­kio re­zul­ta­to.

„Reu­ters“ nuo­tr.

12

šeštadienis, lapkričio 10, 2012

sportas

Įspūdinga pergalė

Veržlumas: M.Grigalauskytė (su

kamuoliu) dažnai atakavo krepšį.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos „Fortūnos“ žaidėjos, namie įveikusios Šiaulių „Rūtą-Universitetą“ 91:74, iškovojo trečiąją pergalę Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate.

Uostamiesčio komandą į priekį vedė naujokė – iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykusi Garkeiv Janice Council. 22 metų 171 cm gynėja buvo rezultatyviausia tarp klaipėdiečių. Ji pelnė 21 tašką. Be to, atkovojo 7 kamuolius ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus. Lemiamas lūžis įvyko pirmąjį ketvirtį, per kurį „Fortūnos“ merginos nokautavo varžoves 38:11. Vėliau viešnioms pavyko stabilizuoti žaidimą, tačiau iki didžiosios pertraukos skirtumas nesumažėjo – 57:30. Antroje rungtynių pusėje šiaulietės stengėsi išsigelbėti, tačiau Daliaus Ubarto auklėtinės išlaikė įgytą persvarą. Po daugiau nei 10 taškų pelnė dar penkios „Fortūnos“ žaidėjos – Lina Aglinskaitė (15), Monika Grigalauskytė ir Gabrielė Gutkauskaitė (po 14), Eglė Šikšniūtė ir Roberta Mizgerytė (po 12). Šiandien 14 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) klaipėdietės varžysis su Vilniaus „Jaunųjų talentų“ ekipa.

Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien 17 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Nacionalinės krepšinio lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ ir Joniškio „Delikateso“ vyrų komandų. Bėgimas. Šiandien 10.30 val. Klaipėdos miške prie Vasaros estrados bėgimo mėgėjų lauks rudens ekomaratono trasa. Kartu vyks ir bėgikų klubo „Maratonas“ kroso čempionatas, kuriame varžysis vaikai, gimę 2001 m. ir vėliau, jaunučiai, gimę 1999–2000 m. ir 1997–1998 m., jauniai ir jaunimas, gimę 1993–1996 m. Kroso dalyviai varžysis 4,2 km trasoje. Registruotis galėsite starto vietoje iki 10 val. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

13

šeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

vakarė vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Kare gel­bė­jo gat­vės auk­lė­ji­mas Af­ga­nis­ta­no ka­ro ve­te­ra­nas Zig­mas Stan­kus tarp sa­vo bend­ra­žy­gių – re­ ta išim­tis. Prie­šin­ gai nei dau­ge­lis, ku­ riems li­ki­mas lė­mė pe­rei­ti šią klai­kią mės­ma­lę, klai­pė­ die­tis ne­ven­gia kal­ bė­ti apie tai, ką te­ko pa­tir­ti to­li­mo­je ir at­ šiau­rio­je ša­ly­je.

Po­mė­gis: apie sa­vo durk­lų ar mo­ne­tų ko­lek­ci­jas Z.Stan­kus ga­li kal­bė­ti be pa­lio­vos – ko­lek­cio­na­vi­mo aist­ra vy­ras už­si­krė­tė vai­kys­tė­je. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Žmo­nės rū­pi ma­žiau­siai

So­viet­me­čiu iš Lie­tu­vos į Af­ga­nis­ ta­ną bu­vo iš­siųs­ta apie 5 tūkst. ka­ rių, iš jų 96 žu­vo, vie­nas iki šiol lai­ko­mas din­gęs be ži­nios. Ta­čiau kiek šis be­pras­mis ka­ras su­lau­žė li­ ki­mų – ne­ži­no­ma, bet sta­tis­ti­ka – ne ma­žiau juo­da. Šių die­nų rea­li­joms nea­be­jin­gas klai­pė­die­tis kar­čiai pa­ste­bi – praė­ jo tiek me­tų, ta­čiau iš es­mės nie­kas ne­pa­si­kei­tė. „Ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ti, kad de­mok­ ra­ti­jo­je tiek me­lo – jo dau­giau nei so­cia­liz­me. Ma­niau, kad štai so­vie­ tai su sa­vo ag­re­sy­via po­li­ti­ka ki­ša­si ten, kur jų ne­rei­kia, ta­čiau juk da­ bar vyks­ta ly­giai tas pa­ts. Ir šiuo­ se rei­ka­luo­se žmo­nės rū­pi ma­žiau­ siai“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. O anų die­nų klai­pė­die­čio liu­di­ ji­mai apie Af­ga­nis­ta­no „iš­va­da­vi­ mą“ gy­vi ne tik vy­riš­ko­je sa­viš­kių,

„af­ga­nų“, kom­pa­ni­jo­je, įvai­riuo­se in­ter­viu, su­si­ti­ki­muo­se, pa­skai­to­ se, bet ir įam­žin­ti dvie­jo­se kny­go­ se, ku­rios vos pa­si­ro­džiu­sios ta­po be­stse­le­riais. „At­sip­ra­šau, aš nuo­la­tos kei­ kiuo­si“, – jau įpu­sė­jus po­kal­biui su šyp­se­na tars­te­li pa­šne­ko­vas. Be po­zos, ko­ke­ta­vi­mo, žo­džių vy­nio­ji­mo į va­tą – ne­ju­čia pa­gau­na min­tis, kad toks nuo­šir­du­mas, pa­ pras­tu­mas, be­komp­ro­mi­sis nuo­ mo­nės tvir­tu­mas šian­dien ne itin daž­nai pa­si­tai­kan­čios ver­ty­bės. Bū­tent to­kios ir Zig­mo kny­gos, ne­re­tai ly­gi­na­mos su „Die­vų miš­ ku“ – ašt­rios, ku­pi­nos iro­ni­jos ir per­smelk­tos vy­riš­kai ne­cen­zū­ ri­nės lek­si­kos, ta­čiau skai­ty­to­jus su­kre­čian­čios iki skaus­mo rim­tais da­ly­kais. – Kny­gų lei­dy­bą aš lai­kau tam tik­ ra tuš­ty­bės for­ma, – ne­ti­kė­tu po­ žiū­riu po­kal­bį pra­de­da pa­šne­ko­ vas. – Kai pa­si­klau­sau ra­šy­to­jų – vi­si jie vai­di­na to­kius kuk­lu­čius.

Bet kam ap­si­me­ti­nė­ti, vis­kas ele­ men­ta­ru. Jei jau tau kaž­ko­kios min­tys spau­džia sme­ge­nis, pa­ra­ šei, įme­tei į stal­čių ir pa­si­bai­gė. Bet juk no­ri­si, kad ta­ve įver­tin­tų. Tam ir lei­džia­mos kny­gos. Bū­tų su­ly­gi­nę su že­me

– O kas tai bu­vo jū­sų at­ve­ju? – Avan­tiū­ra. Pir­mą­ją kny­gą „Kaip tam­pa­ma al­bi­no­sais“ iš­lei­dau va bank. Kai 1991-ai­siais su­si­lau­žiau stu­bu­rą, gal­vo­ju, su­ra­šy­siu vis­ką, kad ne­rei­kė­tų kiek­vie­nam mul­kiui aiš­kin­ti, kaip kas bu­vo. Ma­ne jau bu­vo ge­ro­kai „už­kni­sę“ klau­si­mai apie Af­ga­nis­ta­ną. Į jį pa­kliu­vau la­bai bjau­riu mo­men­tu – bu­vau vie­nas pir­mų­jų. Ne­daug žmo­ nių tai bu­vo pa­ty­rę. O grį­žus no­ ri­si kaž­kam iš­si­lie­ti, iš­si­pa­sa­ko­ ti, pra­pjau­ti tą skau­du­lį. Nuei­ni į ba­rą, pra­de­di pa­sa­ko­ti cheb­rai, ką mes ten vei­kė­me, nie­kas ne­ti­ ki, ne­ga­li taip bū­ti! Nes so­vie­ti­

nė­je vi­suo­me­nė­je vi­si ti­kė­jo spau­ da – apie Af­ga­nis­ta­ną tais lai­kais ra­šė, jog mes ten so­di­no­me me­de­ lius ir pa­na­šiai. O kaip su­gal­vo­jau pa­ra­šy­ti ant­rą­ją kny­gą „Mi­ra­žas“? Tur­ būt vir­šų paė­mė tuš­ty­bė. Tai

Zig­mas Stan­kus:

Ei­na „ba­ba­jus“, su­ stab­dai ir klau­si: ha­ ši­šo tu­ri? Ar­ba per­ki, ar­ba ati­mi. To­kia štai ir bu­vo tau­tų „drau­ gys­tė“. bu­vo sa­vo­tiš­kas pa­si­tik­ri­ni­mas – vis svars­čiau, ar su pir­mą­ja kny­ga man čia „ant dur­niaus“ taip išė­jo. Juk aš ne­tu­riu iš­si­la­ vi­ni­mo, bai­giau pro­fe­si­nę mo­ kyk­lą. Jau­nys­tė­je daug skai­čiau,

to­dėl apie kny­gų ra­šy­mo stan­ dar­tus ma­no su­vo­ki­mas bu­vo vi­sai ki­toks. – Vis dėl­to kai iš­lei­do­te pir­mą­ ją kny­gą po tar­ny­bos Af­ga­nis­ ta­ne jau bu­vo pra­bė­gę ne­ma­ žai lai­ko. Jo rei­kė­jo, kad vis­kas šiek tiek su­si­gu­lė­tų, ap­rim­tų emo­ci­jos? – Po Af­ga­nis­ta­no bu­vo praė­ję de­ šimt me­tų, to­dėl ir pri­da­riau ne­ ma­žai fak­ti­nių klai­dų. Yra iš­leis­ta kny­ga apie mū­sų pul­ką, pa­si­skai­ čiau, žiū­riu, kad kai ką esu su­pai­ nio­jęs. Bet žmo­nės tur­būt įver­ti­no ki­tus da­ly­kus. Kai iš­va­žia­vau į Af­ga­nis­ta­ną, bu­vau pie­muo, vos 19 me­tų. Ta­da man la­bai vie­no­dai ro­dė, kaip ten kas bus. Tik iš lėk­tu­vo iš­lė­kė­me ir ga­vo­me įsa­ky­mą užim­ti po­zi­ci­jas. Ir tik po 30 me­tų su­ži­no­jau, kas tai bu­vo per po­zi­ci­jos. Pa­si­ro­do, tu­rė­ jo­me už­kirs­ti ke­lią dviem tan­kų bri­ga­doms.

14

14

šeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

vakarė

Kare gel­bė­jo gat­vės auk

Pas­merk­tie­ji: žy­giai į kal­nus rei­ka­lau­da­vo ne­ma­žos iš­tver­mės – kiek at­gal grįš gy­vų, te­ži­no­jo vie­nas Die­vas.

13

Gal­vo­sū­kis: kuo­pos zam­po­li­tas ra­šo laiš­ką ar skun­dą?

Lie­ka­nos: to­kie vaiz­dai bu­vo ka­ro nua­lin­to Af­ga­nis­ta­no kas­die­ny­bė.

Mū­sų – 10 ma­ši­ nų, o tan­kų bri­ga­da – apie 150 tan­kų. Mums pa­si­se­ kė, kad ta­da nie­ko neį­vy­ko – bū­ tų su­ly­gi­nę su že­me. Ko ge­ro, per tam tik­rą lai­ką sme­ ge­nys pa­čios su­sta­to sau­gik­lius. Da­ bar kar­tais kaž­ką pa­si­skai­tau ir net pa­gal­vo­ju – ne­gi man taip ga­lė­jo nu­ tik­ti, pa­ts sa­vi­mi ne­be­ti­kiu. Bet ki­ ti iš vi­so to ir ne­ra­do išė­ji­mo. Tu­riu feis­bu­ke to­kių pa­žįs­ta­mų – „af­ga­ nų“ dai­nos, „af­ga­nų“ kli­pai. Bet kiek taip ga­li­ma? Rei­kia su­si­vok­ti, kad tu ga­liau­siai vi­sus ki­tus „už­kni­si“. Tai yra po­trau­mi­nis sind­ro­mas. Lyg ko­kia dep­re­si­jos iš­raiš­ka – gai­les­tis sau ir no­ras bū­ti įver­tin­ tam. Tai im­kis dar­bo, nu­gin­si įky­ rias min­tis.

Pa­rei­ga: duš­ma­nų va­da­vie­tė B

Ki­tos žai­di­mo tai­syk­lės

– Ar nak­ti­mis dar sap­nuo­ja­te tų me­tų įvy­kius? – Se­niai ne­be­sap­nuo­ju. Kai grį­žau iš ka­riuo­me­nės, pir­mus tre­jus ket­ve­rius me­tus bu­vo sun­ku, smar­kiai gė­riau. Idio­to iliu­zi­ja – pri­ger­si, už­si­mir­ši. Jau­ti be­pro­tiš­ką dis­kom­for­tą, per­sio­ rien­tuo­ti nei­šei­na. Ka­re eg­zis­tuo­ja vi­ sai ki­ti prin­ci­pai. Ten pi­ni­gai – nie­kas. Ten svar­biau­sia – drau­gys­tė, pa­rei­ga. O tu grįž­ti į vi­suo­me­nę, kur eg­zis­tuo­ja vi­sai ki­tos žai­di­mo tai­syk­lės. Neat­si­tik­ti­nai „af­ga­nai“ ir bu­ ria­si į or­ga­ni­za­ci­jas. Nes tik mes vie­ni ki­tus su­pran­ta­me. Žmo­nos, tė­vai – ir tie ne­sup­ran­ta. Už­tat vie­ ni už­si­da­ro, ki­ti „už­si­ka­ča­li­na“, ki­ ti iš­si­lie­ja.

Epi­zo­das: pa­va­sa­rio dvelks­mas ir kal­nai, aukš­tes­ni nei de­be­sys.

– Ar jums neat­ro­do, kad jei ne šios tar­na­vu­sių­jų Af­ga­nis­ta­ne su­bur­tos or­ga­ni­za­ci­jos, apie jus bei ap­skri­tai apie šį is­to­ri­ jos pus­la­pį bū­tų sėk­min­gai už­ mirš­ta? – Taip ir yra – esa­me už­mirš­ti. Bet tiek to, mes jau sa­ve „nu­ra­šė­me“. O kas vyks­ta šian­dien? Jei jau mū­ sų vy­rus siun­čia į to­kias mi­si­jas, te­gu pa­ruo­šia jiems su­grį­ži­mą. Bet at­sa­ko­my­bės – nu­lis. Nei anks­čiau, so­viet­me­čiu, tas žmo­gus kam rū­pė­ jo, nei da­bar. Kai pa­si­šne­ku su grį­žu­siai­ siais iš mi­si­jų, jiems sto­gai „pa­ va­žia­vę“. Su to­kiais žmo­nė­mis tu­ri dirb­ti spe­cia­lis­tai. Bet vi­si bi­jo pri­si­pa­žin­ti, nes iš­spirs iš ka­ riuo­me­nės. O kaip gy­ven­ti to­liau?

Pro­za:

15

šeštADIENIS, lapkričio 10, 2012

vakarė

k­lė­ji­mas

Ba­mia­no pro­vin­ci­jo­je bu­vo pa­deg­ta.

Žmo­nės – jau­ni, tu­ri šei­mas, pri­ siė­mę pa­sko­lų. Po­li­ti­kai tu­ri jaus­ti at­sa­ko­my­bę už sa­vo pa­ža­dus ir įsi­pa­rei­go­ji­mus

Ka­re eg­zis­tuo­ja vi­ sai ki­ti prin­ci­pai. Ten pi­ni­gai – nie­ kas. Ten svar­biau­ sia – drau­gys­tė, pa­ rei­ga.

NA­TO. Pa­vyz­džiui, įsi­pa­rei­go­jo­ me va­do­vau­ti Go­ro pro­vin­ci­jai. Tik idio­tas ga­li pri­siim­ti to­kį įsi­

pa­rei­go­ji­mą! Ta Go­ro pro­vin­ci­ ja di­des­nė už Lie­tu­vą. Mes, bū­da­ mi uba­gai, dar ki­tiems uba­gams kaž­ką pa­dė­si­me. Pa­tys per pa­sta­ ruo­sius ke­le­rius me­tus pri­si­sko­li­ no­me, kad iš­gy­ven­tu­me, tai dar di­des­niems uba­gams ki­ša­me mi­ li­jo­nus. Mes ga­li­me pa­dė­ti me­di­ kais, mo­ky­to­jais, ir už tai nie­ka­ da ne­bus gė­da nei mū­sų vai­kams, nei anū­kams. Ypač juo­kin­ga, ka­da kai ku­ rie mū­sų vei­kė­jai ima šne­kė­ti apie de­mok­ra­tė­jan­tį Af­ga­nis­ta­ ną. Mums ta de­mok­ra­ti­ja sun­ kiai įkan­da­ma, o ten – ti­piš­kas anar­chi­jos pa­vyz­dys, kur žmo­ nės gy­ve­n a bend­r uo­m e­n i­n iu prin­ci­pu, cent­ra­li­zuo­ta val­džia la­bai silp­na.

Zig­mo Stan­kaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Vi­siš­ka izo­lia­ci­ja

– Bet ko­kiu at­ve­ju šian­die­nos ir anuo­me­tės tar­ny­bos są­ly­gos – ne­ly­gi­na­mi da­ly­kai? – Be abe­jo. So­vie­tai ne itin krei­pė dė­ me­sį į Žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­ją. Už­ ten­ka pa­si­žiū­rė­ti vien į nuo­trau­kas: da­bar­ti­niai NA­TO ka­riš­kiai – įmi­tę, o mes at­ro­dė­me kaip iš kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­los – per­džiū­vę, su­ny­kę. Mai­ti­ni­mas bū­da­vo tra­giš­kas, su mais­tu nie­ka­da ne­gau­da­vo­me tiek ka­lo­ri­jų, kiek žmo­gui bū­ti­na to­kio­ mis są­ly­go­mis. O kur dar van­dens trū­ku­mas, de­hid­ra­ta­ci­ja. Tais lai­kais vie­nin­te­lis su­si­sie­ki­ mas su ki­tu pa­sau­liu – per laiš­kus, ku­rie vė­luo­da­vo po mė­ne­sį. Bu­vo­ me vi­siš­kai izo­liuo­ti: kal­bos, pa­

: so­vie­tų nu­ties­tu ke­liu iš Ka­bu­lo rie­dė­da­vo ne tik tan­kai, bet ir marš­ru­ti­niai au­to­bu­sai.

pro­čių, jų gy­ve­ni­mo, re­li­gi­jos – nie­ ko ne­sup­ran­ti. Kli­ma­tas „už­kni­sa“, ypač ta kas­dien po pie­tų pa­ky­lan­ti smė­lio aud­ra af­ga­nis. Au­ga­li­ja ny­ ki. Ap­lin­kui – del­no dy­džio vo­rai, skor­pio­nai, gy­va­tės. Ir dar šau­do. Gal­vo­ji, kur aš čia pa­puo­liau. Bet prie vis­ko ga­liau­siai pri­pran­ti. Ži­no­ma, ne vie­nas pa­lū­žo, nu­si­žu­ dė. Tarp ka­rių ne­bū­da­vo ir to­kių, ku­rie ne­var­to­jo nar­ko­ti­kų. Nes sme­ge­nims ele­men­ta­riai rei­kė­da­vo at­si­pa­lai­da­vi­ mo. Grįž­ti iš ope­ra­ci­jos, ku­rio­je žu­vo du trys ka­riai, o ta­vęs lau­kia tik lo­va ir ta pa­ti kas­die­ny­bė. Al­ko­ho­lio gau­ti bū­da­vo sun­ku, be to, jis bu­vo žiau­riai bran­gus. O pra­si­ma­ny­ti kvai­ša­lų bū­ da­vo ne­su­dė­tin­ga – ei­na „ba­ba­jus“, su­stab­dai ir klau­si: ha­ši­šo tu­ri? Ar­ba per­ki, ar­ba ati­mi. To­kia štai ir bu­vo tau­tų „drau­gys­tė“. Bu­vo ir to­kių, ku­rie pa­ta­po nar­ko­ ma­nais. Ka­riams bū­da­vo da­li­ja­mas toks pro­me­do­lis – stip­rus mor­fi­no kla­sės pre­pa­ra­tas, nau­do­ja­mas su­ žei­di­mų at­ve­ju, kad neiš­tik­tų skaus­ mi­nis šo­kas. Kai ku­rie pra­dė­jo jį leis­ tis ir taip „sė­do ant ada­tos“. Žmo­nėms daž­nai ne­sup­ran­ta­ ma, ko­dėl mes to­kio­mis są­ly­go­mis ka­ria­vo­me. Bet rei­kia su­si­vok­ti, pa­ puo­lęs ten tu­rė­da­vai įsi­pa­rei­go­ji­mų vie­nas ki­tam, tu esi kuo­po­je ir tu­ri sa­vo pa­skir­tį. Pa­gal­ba Af­ga­nis­ta­no liau­džiai bu­vo tik skam­būs žo­džiai. Ne­bu­vo jo­kio gai­les­čio. Prie­šin­gai. Kai pra­ de­da žū­ti ta­vo kuo­pos drau­gai, at­si­ ran­da juo­da nea­py­kan­ta. Iš 74 mū­ siš­kių žu­vo 14, 34 bu­vo su­žeis­ti. Į ne­vil­tį ka­re va­rė tai, kad mū­ sų prie­ši­nin­kai bu­vo tar­si ci­vi­ liai. Kaž­kur pa­me­tė šau­tu­vą, ir jau drau­gas, žem­dir­bys. O tik nu­si­su­ kai, ir pa­lei­do į ta­ve se­ri­ją šū­vių. Įsi­ki­bę į bai­sų gy­ve­ni­mą

– Kas per tuos pu­sant­rų koš­ ma­ro me­tų jums pa­dė­jo ne­pa­ lūž­ti, iš­gy­ven­ti?

Bui­tis: ant­svo­ris ka­rių to­li gra­žu ne­kan­ki­no.

– Ne­ži­nau. Gal tas iš­si­gel­bė­ji­mas bu­vo ma­no gat­vės auk­lė­ji­mas. – Ar jums neat­ro­do, kad jei tuo­ syk bū­tu­mė­te tu­rė­jęs dau­giau pa­tir­ties, ži­nių apie šią ša­lį, bū­ tų bu­vę kiek leng­viau? – Bent ta­da man tas vi­siš­kai ne­ rū­pė­jo, tik grį­žęs pra­dė­jau do­mė­ tis Af­ga­nis­ta­no is­to­ri­ja. Bet net ir da­bar šia te­ma li­te­ra­tū­ros lie­tu­vių kal­ba ma­žo­ka, ten­ka sem­tis in­for­ ma­ci­jos iš ru­sų. Ta­da nie­kaip ne­ga­lė­jau su­vok­ti, kas tai per ša­lis, kas per žmo­nės. Vie­ni – sa­ky­ki­me, Ka­bu­le – vaikš­ to su kos­tiu­mais, o ki­ti ap­si­ren­gę kaip XVI am­žiu­je. Ma­ši­nos – to­ jo­tos, au­to­bu­sai – „mer­sai“. Ark­ lai me­di­niai, bet klau­so­si „Pa­ na­so­nic“ tran­zis­to­riaus. Net pas mus anais lai­kais to­kį gau­ti bū­da­ vo oho­ho! Kont­ras­tai klai­kūs. Ir ko jie taip nuo­žmiai lai­ko­si įsi­ki­bę į tą sa­vo bai­sų gy­ve­ni­mė­lį – nė elekt­ros, nė ko­kių pa­to­gu­mų, utė­lė­mis, li­go­ mis apė­ję. – Ar at­ra­do­te sau at­sa­ky­mus į tuos klau­si­mus? – Ma­nau, taip. Vi­sa ko pa­grin­ das – re­li­gi­ja. Mū­sų pro­ble­ma ta, kad į mu­sul­mo­nus mes žiū­ ri­me per krikš­čio­niš­ką­ją pri­zmę. Tai vi­sai ki­tas pa­sau­lis. Bet apie tai aš ga­lė­čiau pa­sa­ko­ti ko­kias tris die­nas. – Ar po tar­ny­bos Af­ga­nis­ta­ ne dar ka­da bu­vo­te grį­žęs į šią ša­lį? – Ne­bu­vau. Trau­kia nu­va­žiuo­ti ne­ bent kaip tu­ris­tui. – Tai ka­da pa­si­ro­dys fil­mas jū­ sų kny­gos mo­ty­vais? – Klaus­ki­te Emi­lio Vė­ly­vio. Ši idė­ja – jo gal­vo­je. Sun­kiai įsi­vaiz­duo­ju, kaip ma­no kny­ga ga­lė­tų tap­ti fil­mu. Ži­nant Emi­lio na­tū­rą, gal jis iš vi­so to pa­da­rys ko­kį avan­gar­dą.

=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Á:<;¼:@

"#

9A

%# 9A

+

Q\cN[$ N

b_[NY\ b ]_V`aNafZb ` aN _N R Z b [ _R ] Û [ aV R Z cR_aÛ # 9a

AVX R aNQVR[V\ [bZR_Vú ]_R[bZR_NaN # 9a

.XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VØV\ ! Q 1NbTVNb V[S\_ZNPVW\`' aRY % !# &$ $ ]\_aNYR ddd 89 Ya

=_R[bZR_b\XVaR V_ TNbXVaR cV` XVaÖ ]_VRQÖ

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus sausesnis nei visa lietinga savaitė. Šiandien vietomis numatomas trumpas lietus, rytą kai kur susidarys plikledis. Oras šils iki 3–8 laipsnių, stiprės vėjas. Sekmadienio naktį žymesnių kritulių nenumatoma, dieną kai kur trumpai palis. Temperatūra naktį bus 0–5, die­ ną 4–9 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 10 d.

+7

+9

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+6

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+5

Utena

+7

7.38 16.27 8.49

315-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 51 diena. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +11 Brazilija +24 Briuselis +13 Dublinas +8 Kairas +25 Keiptaunas +26 Kopenhaga +8

kokteilis Fil­mus nu­sa­ko pa­va­di­ni­mai Tai, apie ką bus vai­dy­bi­nis fil­mas, ga­li­ma spręs­ti iš pa­va­di­ni­mo. Štai ru­sų se­ria­las „Bri­ga­da“ tik­riau­siai yra apie sta­ty­bi­nin­ kus, ame­ri­kie­čių „Es­mi­nis ins­tink­tas“ – apie dau­gi­ni­mą­si.

Londonas +11 Madridas +10 Maskva +1 Minskas +4 Niujorkas +13 Oslas +8 Paryžius +12 Pekinas +8

Praha +11 Ryga +7 Roma +18 Sidnėjus +19 Talinas +4 Tel Avivas +20 Tokijas +20 Varšuva +10

Vėjas

4–6 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+8

+9

+8

+8

9

+7

+9

+9

+9

7

rytoj

pirmadienį

+9

+8

+8

10

Ki­ti va­rian­tai: „Ame­ri­kie­tiš­kos gro­žy­bės“ – apie nu­tu­ki­mus nuo ne­svei­ko mais­to. „Nuo su­te­mų iki auš­ros“ – apie mė­ly­na­ no­sius prie kios­ke­lių. „Kie­tas rie­šu­tė­l is“ – šei­my­n i­nė dra­ma apie uoš­vės prie­spau­dą ken­čian­tį vy­rą. „Sau­go­k is au­to­mo­bi­l io“ – apie tu­r is­tus Ang­li­jo­je.

„Ko­va su še­šė­liu“ – apie bal­tą­ją karšt­li­gę. „Tur­t in­g i ir­g i ver­k ia“ – apie Vla­d i­m i­ro Cho­dor­kovs­kio gy­ve­ni­mą ka­lė­ji­me. „Skam­bu­tis“ – apie mo­kyk­lą. „Mat­ri­ca“ – apie ma­te­ma­ti­ką. „Trin­tu­kas“ – apie Mi­kę Me­la­gė­lį. „Bet­ho­ve­nas“ – do­ku­men­ti­nis fil­mas apie kom­po­zi­to­rių. „Plo­ny­tė rau­do­na li­ni­ja“ – apie ge­ne­ro­lo kel­nes. „Gelbs­tint ei­li­n į Ra­ja­ną“ – apie ka­rei­vių mo­ti­nų ko­mi­te­tą. „Spar­ta­kas“ – apie fut­bo­lą. „Vis­ką pri­si­min­ti“ – apie ry­tą po iš­ger­tu­vių. „9 su pu­se sa­vai­tės’’ – apie ne­vy­ku­sį nėš­ tu­mo tes­tą. „Ma­ri­mar“ – apie ka­ti­nų ru­ją.

Čes­ka (ge­riau­sias re­ži­sie­rius Emi­ras Kus­tu­ri­ca. Ne­si­gin­čy­ki­te)

1483 m. gi­mė pro­tes­tan­ tiz­mo pra­d i­n in­kas, vo­ kie­čių dva­si­nin­kas Mar­ ti­nas Lut­he­ris. 1668 m. gi­mė pran­cū­zų kom­po­zi­to­rius Fran­cois Cou­pe­ri­nas. 1759 m. gi­mė vo­k ie­čių dra­ma­t ur­gas ir poe­tas Jo­han­nas Chris­top­has Fried­r i­chas von Schil­ le­ris. 1919 m. gi­mė ru­siš­ko au­ to­ma­to AK-47 kū­rė­jas Mi­ chai­las Ka­laš­ni­ko­vas.

Beveik kiekvieną lapkričio dieną lyja. Ši­ lutėje 1–8 d. iškrito 67 mm (dešimtadie­ nio standartinė klimato norma (SKN) – 21 mm), Dūkšte 43 mm (SKN – 10 mm). Gau­ sūs krituliai upėse sukėlė rudens poplūdį – vandens lygis staiga pakilo. Pirmiausia, kaip įprasta, sureagavo mažosios upės ir didesniųjų upių aukštupiai, kur vandens lygis pakilo 1,3–1,7 m (Minija ir Jūra aukš­ tupiuose, Svyla). Didžiųjų upių – Neries, Nemuno – vandens lygis pakilo apie 0,5 m. Lietuvos hidrometeorologijos centro teigimu, šių metų poplūdis kol kas nedi­ delis, būta dvigubai didesnių. „Klaipėdos“ inf.

Ru­duo: sa­vait­ga­lio ir atei­nan­čios sa­vai­tės orai pri­mins be­si­bai­

gian­tį ru­de­nį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Orai pai­so ka­len­do­riaus Pa­sak si­nop­ti­kų, sa­vait­ga­lis kol kas nu­ma­ to­mas ne toks jau blo­gas. Tru­pu­tį lis, pūs vė­jai, bet ne­bus per daug vė­su.

a.dykoviene@kl.lt

Sa­vait­ga­lį lau­kia­ma ne­pas­to­viai de­ be­suo­to oro. Ne­di­de­lis lie­tus pa­jū­ rio re­gio­ne kai kur nu­ma­to­mas tik sek­ma­die­nio die­ną. Šeš­ta­die­nį po pie­tų iki 8–13 m/s su­stip­rės piet­va­ka­rių vė­jas, oro tem­pe­ra­tū­ra die­no­mis sieks 6–9 laips­nius ši­lu­mos, nak­ti­ mis bus 3–6 laips­niai aukš­čiau nu­lio. Ki­tą sa­vai­tę – pir­ma­die­nį lau­ kia­ma lie­taus. Pa­lis vi­sur ir ga­na smar­kiai. Ant­ra­die­nį, tre­čia­die­ nį – be lie­taus, o ket­vir­ta­die­nį ir

Šiandien: Andrius, Andriejus, Dainius, Evelina, Galvydė, Leonas, Vaišviltas.

1931 m. gi­mė ra­šy­to­jas, žur­na­l is­t as, vi­s uo­me­ nės vei­kė­jas, ke­liau­to­jas Al­gi­man­tas Če­kuo­lis.

Rudens poplūdis

As­ta Dy­ko­vie­nė „Ver­gė Izau­ra“ – pa­va­sa­ri­niai dar­bai so­de, dar­že, bi­ty­ne... „Šo­kė­ja tam­so­je“ – Moks­lei­vių na­mai vėl ne­su­si­mo­kė­jo už elekt­rą. „Ado­mo obuo­liai“ – pa­skai­ta apie vy­r ų ana­to­mi­ją. „Žmo­gus-vo­ras“ – do­ku­men­ti­nis fil­mas apie Guin­nes­so re­kor­di­nin­ką Jo­ną Pet­ rai­tį, pa­sa­ko­jan­tį, kaip mėgs­ta megz­ti. „Lok, stauk ar­ba šauk“ – pa­ta­ri­mai ki­no­ lo­gams. „Bat­ma­nas“ – bat­siu­vio nuo­ty­kiai. „Kob­ra 11’’ – 11 die­ną at­va­žiuo­ja uoš­vė. „Van­dens žiur­kės’’ – na­rų var­žy­bos.

+7

Alytus

Vardai

lapkričio 10-ąją

Rytas

+9

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Anastazija, Martynas, Menas, Milvydė, Vygintas.

orai klaipėdoje Šiandien

+5

+6

penk­ta­die­nį – vėl pro­tar­piais ne­ di­de­li lie­tūs. Sa­vai­tės pra­džio­je vė­jai ne­bus stip­rūs. O ant­ro­je sa­vai­tės pu­sė­je piet­va­ka­rių vė­jas su­stip­rės iki 10– 15 m/s. Oro tem­pe­ra­tū­ra ki­tą sa­vai­tę die­no­mis iš­si­lai­kys apie 6–9 laips­ nius, nak­ti­mis apie 3–6 laips­nius ši­lu­mos. Ir tik tre­čia­die­nio ir ket­ vir­ta­die­nio nak­ti­mis, pra­gied­rė­ jus, kai kur Že­mai­ti­jo­je tem­pe­ra­ tū­ra ga­li nu­kris­ti iki nu­lio. „Dar gi­lus ru­duo. Orai kol kas lai­ko­si ka­len­do­riaus“, – juo­ka­ vo hid­ro­me­teo­ro­lo­gas Lion­gi­nas Pakš­tys.

1963 m. cho­le­ros epi­de­mi­ jos au­ko­mis In­di­jo­je ir Pa­kis­ ta­ne ta­po 1500 gy­ven­to­jų. 1982 m. mi­rė bu­vęs SSKP ly­de­ris (1966–1982) Leo­ni­das Brež­ne­vas. 2010 m. Var­šu­vos cent­re esan­čio­se is­to­r i­nė­se Po­ vonz­kų ka­pi­nė­se bu­vo ati­ deng­tas pa­m ink­las 2010 m. ba­lan­d žio 10 d. įvy­ku­ sios lėk­t u­vo ka­tast­ro­fos, per ku­rią žu­vo anks­tes­nis Len­k i­jos pre­z i­den­tas Le­ chas Kac­zyns­kis ir dar 95 žmo­nės, au­koms pa­gerb­ti.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.