2012-11-14 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iADIENIS, LAPKRIÄŒIO 14, 2012

www.kl.lt

266 (19 567)

A?2š6.162;6@ 9.=8?6š6< !

11

RUBRIKA

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

Sei­mō­nai su­si­do­ro­jo su VRK va­do­vu Z.Vai­gaus­ku.

Af­ga­nis­ta­no ka­ro va­dai ra­gi­na Şmo­nes gink­luo­tis.

„Au­ro­ros“ ki­no teat­ro pa­sta­tas jau be­veik pri­kel­tas nau­jam gy­ve­ni­mui.

ď Ž KontĹŤrai:

namai

[\_` cVR Ob Ă˜V\ N] YV[ XN QN_ ]_V ZR [N `aN af O Ăş NVX aR YĂ? WNb TN YV Z

Atgimusi „Au rora“ iĹĄsaugos ir pavadinimÄ… N ]N Yf TV[ aV N PUV aRX aĂş cV g V WĂ– V_ _RN YĂş cNVg QĂ–

Cf aNb a\ =Ra _V X\ [b\ a_

KlaipÄ—dieÄ?iai mato ne tik ryĹĄ kius „Viktorijos“ vieĹĄ buÄ?io atgimimo buvusio Uostamiesty Ĺženklus. je finiĹĄo tiesiÄ… jÄ… netrukus pasieks ir kita il gai laukta re konstrukcija vietmeÄ?iu vei – sokÄ™s „Auroros“ kino teatro pastatas beveik prikeltas nau jam gyvenimui. Lina Bieliaus

l.bieliauskaite

kaitÄ—

jÄŻ apsaugojo nuo ti, be to, iman grÄ—smÄ—s nugriautis rekonstruk „Stalininis“ planuojamus cijos, LaisvĹŤnas Kavaliaus projektas dar kas: Nors paveldo derinti su KPD bus buvo privalu prasme abie Nors pastatas atstovais. jĹł objektĹł vertÄ— ski statym. iĹĄkilÄ™s „Au riasi, taÄ?iau 1953 Kozi tas pagal tipi ris ro nÄŻ pat ÄŻtrauktas ros“ pastatas taip Pasak – konferencijĹł centras ÄŻ saugotinĹł rinÄŻ projektÄ…, pokaspecialisto, statiniĹł ti sÄ…raĹĄÄ…. taÄ?iau nys turi indi kiekvienas sta„PrieĹĄ keletÄ… reglamentÄ…, vidualĹł apsaugos tokiĹł Lietuvoje iki metĹł departa viskas pri buvo nurody mento jo ver ta ÄŻra Ä?iĹł. „Kartais klauso nuo ĹĄiol nedaug iĹĄ li vietinius pasta ĹĄyti ÄŻ registrÄ… so- pasta vertingas tik tus. Ir buvÄ™s lonĹł dÄ—ka jis kÄ™. Ko„Auro- iĹĄo to interjeras, kitÄ… kartÄ… ros“ kino teat pasiĹžyrÄ—. ras – mi iĹĄraiĹĄkin sant to, kad pa ÄŻ jÄŻ pateko. Nepai- daug KlaipÄ—doje karo metu la bai statas statytas statiniĹł nuken ga architipinÄŻ pokari pa tÄ— jo, gal autentiĹĄ- tektĹŤra. ko interjero iĹĄ nÄŻ projektÄ…, ta liko neÄ?iau kiĹł Lietuvoje iki ĹĄiol nedaug to- daug kur. KolonĹł dÄ—ka jis pasiĹžymi iĹĄ iĹĄlikÄ™. raiĹĄ ga architektĹŤ ra“, – pasako kinjo KultĹŤros paveldo de KlaipÄ—dos teri partamento (KPD) to riausiasis vals rinio padalinio vyty LaisvĹŤnas Ka binis inspektorius valiauskas. Pasak paĹĄne kovo, tai vie nintelis uostamies ty kÄ™s ÄŻ tokÄŻ soviet je statinys, pateraĹĄÄ…, nors spe meÄ?io pastatĹł sÄ…cia centrinÄŻ „Bal listĹł akys krypo ir tijos laivĹł sta tyklos“ korpusÄ…. Tai, jog „Auro ĹĄÄŻ registrÄ…, L.Ka ra“ buvo ÄŻtraukta ÄŻ valiausko ĹžodĹžiais, @kl.lt

12

Lietuva 7p.

Pasaulis 10p.

Ĺ iandien priedas

=_\ WRX a\ cV g bN YV gN PV WN

nuo

Kaina

3 400LT/kv.m

Kaina 1,30 Lt

Mob. 8 657 92 020 8 657 99 000 www.tauralaukios lenis.lt

Pa­gi­rių die­nos koť­ma­rai

„Suk­Ä?iĹł ata­kos plin­ta kaip gri­pas.“ Ty­rÄ—­ja Kris­ti­na An­ta­na­vi­Ä?ie­nÄ— per­spÄ—­jo apie epi­de­mi­nius te­le­fo­ni­nio su­kÄ?ia­vi­mo mas­tus.

8p.

SÄ…s­kai­tos smogs dar ne vi­siems Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Pir­mo­sios sÄ…­skai­tos uĹž ĹĄil­dy­mÄ… la­ biau­siai kirs se­nĹł, ne­re­no­vuo­tĹł dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł gy­ven­to­jams. Nors bĹŤs­tas bu­vo ĹĄil­do­mas dvi sa­ vai­tes, jiems ga­li tek­ti su­mo­kÄ—­ti ir pust­re­Ä?io ĹĄim­to li­to.

„„Dar­by­me­tis: ta­da, kai klai­pÄ—­die­Ä?iai il­si­si, po­li­ci­jo­je vyks­ta in­ten­sy­vus dar­bas.

Sa­vai­tÄ—s pra­dĹžia – ne­leng­va ne tik tiems, ku­rie sma­giai lei­do sa­vait­ga­lÄŻ. Po­li­ci­jos bu­dÄ—­to­jai kas­dien plu­ťa iki iť­nak­tĹł, ta­ Ä?iau vie­na su­dÄ—­tin­giau­siĹł dar­bo die­nĹł – pir­ma­die­nis, ku­ris nuo se­no juo­kais va­di­ na­mas vi­sa­liau­di­ne pa­gi­riĹł die­na.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Laip­ti­nÄ—­je gie­do­jo gies­mes

Tuo me­tu, kai ĹĄio pir­ma­die­nio va­ ka­rÄ… dau­gu­ma klai­pÄ—­die­Ä?iĹł po dar­ bĹł sku­bÄ—­jo ÄŻ na­mus, tvar­kÄ— bui­ties rō­pes­Ä?ius, uos­ta­mies­Ä?io 2-ojo po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to areť­ti­nÄ—­je jau „il­ sÄ—­jo­si“ trys vi­siť­kai gir­ti vy­rai. Pa­ rei­gō­nai juos iť­gel­bÄ—­jo nuo mir­ties

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ĺžvar­biÄ… lapk­ri­Ä?io nak­tÄŻ, nes ne­su­si­ gau­dan­tys, kur esÄ…, ne­su­ge­ban­tys iť­si­lai­ky­ti ant ko­jĹł jie ga­lÄ—­jo mir­ti nuo kō­no at­ťa­li­mo. – Ko­kia jō­sĹł pa­var­dÄ—? – ...aus­kas... – Ke­lin­tĹł gi­mi­mo? – Ry­toj... Tik ne­sa­ky­kit kle­bo­nui.

4

Ofi­cia­li ĹĄil­dy­mo se­zo­no pra­dĹžia uos­ta­mies­ty­je pa­skelb­ta spa­lio vi­ du­ry­je – 17 die­nÄ…. Ta­Ä?iau nuo ĹĄios da­tos ĹĄil­dy­tis pra­dÄ—­jo ne vi­si. Dau­gu­ma ĹĄi­lu­mÄ… ge­rai su­lai­kan­ Ä?iĹł re­no­vuo­tĹł na­mĹł gy­ven­to­jĹł tai pra­dÄ—­jo da­ry­ti tik lapk­ri­tÄŻ. ÄŽmo­nÄ—s „Klai­pÄ—­dos ener­gi­ja“ duo­me­ni­mis, pir­mo­sios sÄ…­skai­tos dau­ge­liui klai­pÄ—­die­Ä?iĹł ne­bus di­ de­lÄ—s. Tam ÄŻta­kos tu­rÄ—­jo trum­pas ĹĄil­dy­mo lai­ko­tar­pis. Be to, ĹĄių­me­tis spa­lis bu­vo ĹĄil­tes­ nis nei per­nykť­tis. Jo vi­du­ti­nÄ— oro tem­pe­ra­tō­ra sie­kÄ— 8,7 laips­nio ĹĄi­lu­ mos. Per­nai tÄ… pa­tÄŻ mÄ—­ne­ sÄŻ ji bu­vo tik 8 laips­niai.

3

trečiADIENIS, LAPKRIČIO 14, 2012

www.kl.lt

Pa­tam­sė­jo: po re­konst­ruk­ci­jos Dra­mos teat­rui bu­vo grą­žin­ta au­ten­tiš­ka spal­va.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dra­mos teat­ro po­ky­čiams – nelauktos kri­ti­kos strė­lės Nau­ja Klai­pė­dos dra­mos teat­ro fa­sa­do spal­va gy­ven­to­jus pa­ da­li­jo į dvi sto­vyk­las. Vie­ni pa­šiur­pę nuo nau­jų is­to­ri­nio pa­sta­ to po­ky­čių, o ki­ti džiau­gia­si ryš­kes­niu se­na­mies­čiu. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ta­po sve­tim­kū­niu

Po mė­ne­sio per­trau­kos se­na­mies­ ty­je, Teat­ro aikš­tė­je, ap­si­lan­kęs me­di­kas Pra­gied­ru­lis Ve­lič­ka ne­ te­ko ža­do. Vie­nas iš uos­ta­mies­čio sim­bo­lių – Klai­pė­dos dra­mos teat­ ras bu­vo nu­da­žy­tas ru­da spal­va.

Al­das Kliu­kas:

Čia juk kul­tū­ros ver­ ty­bė. Pats ne­nu­da­žy­ si kaip su­gal­vo­jęs. P.Ve­lič­kos ma­ny­mu, nau­ja fa­sa­ do spal­va su­dar­kė pa­sta­tą – vie­toj švie­saus ir ke­lian­čio nuo­tai­ką jis ta­po niū­rus bei sle­gian­tis. Teat­ ras se­na­mies­ty­je ta­po lyg sve­tim­ kū­nis. Me­di­kas ste­bė­jo­si, ko­dėl teat­ rą nu­spręs­ta nu­da­žy­ti bū­tent ru­da spal­va. Pa­sak jo, Klai­pė­dos kraš­te ji ne­bu­vu­si po­pu­lia­ri. Klai­pė­dos dra­mos teat­ro re­ konst­ruk­ci­ją at­lie­kan­čio „Pa­ma­ rio res­tau­ra­to­riaus“ va­do­vas Al­das Kliu­kas paaiš­ki­no, jog to­kią fa­sa­do spal­vą pa­rin­ko pro­jek­tuo­to­jai, ku­ rie rė­mė­si spe­cia­liais ty­ri­mais. „Čia juk kul­tū­ros ver­ty­bė. Pats ne­nu­da­žy­si kaip su­gal­vo­jęs“, – pri­dū­rė A.Kliu­kas. Atsk­lei­dė ty­ri­mai

Va­do­vas su­ti­ko, kad dau­ge­liui klai­ pė­die­čių Dra­mos teat­ras aso­ci­juo­ ja­si su bal­ta spal­va – taip nu­da­žy­ tas pa­sta­tas ma­to­mas dar praė­ju­sio

šimt­me­čio pra­džios nuo­trau­ko­se. Ta­čiau po gi­les­niais sluoks­niais bu­vo ap­tik­ta pir­mi­nė fa­sa­do spal­ va, ku­ria ir pa­deng­tas is­to­ri­nis pa­ sta­tas. Pak­laus­tas, kaip pa­ts ver­ti­ na to­kius Dra­mos teat­ro po­ky­čius, A.Kliu­kas sa­kė: „Tei­sy­bės su­grą­ži­ ni­mas vi­sa­da yra ge­rai“. Ar­chi­tek­tas ir Klai­pė­dos dra­mos teat­ro re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­to au­ to­rius Sta­nis­lo­vas Luk­šas paaiš­ki­no, kad at­li­kus po­lich­ro­mi­nius ty­ri­mus be­veik po 10 da­žų sluoks­niu bu­vo ap­tik­ta pir­mi­nė pa­sta­to spal­va. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties teat­ rui su­grą­žin­ta au­ten­tiš­ka – ru­da spal­va. Pa­sak S.Luk­šo, anks­čiau bu­vo ma­ din­ga ne­tin­kuo­tiems pa­sta­tams pa­ lik­ti ply­tų spal­vą, o de­ta­les da­žy­

ti bal­tai. Jei fa­sa­dą tin­kuo­da­vo, jį vis tiek da­žy­da­vo ply­tų ar mo­lio spal­va. Iš­ryš­ki­no de­ta­les

„Pas­ta­tas sta­ty­tas ge­ro­kai prieš Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, tad tarp gy­ vų klai­pė­die­čių ne­la­bai esa­ma ga­ lin­čių pa­pa­sa­ko­ti, kaip teat­ras at­ ro­dė anks­čiau“, – ar­chi­tek­tas taip rea­ga­vo į pa­sta­bą, kad ru­da spal­va ne­bū­din­ga Klai­pė­dos kraš­tui. Is­to­ri­nių lei­di­nių lei­dė­jas Kęs­tu­ tis De­me­rec­kas pa­ti­ki­no, kad jei po­ lich­ro­mi­niai ty­ri­mai at­sklei­dė to­kią tik­rą­ją teat­ro spal­vą, ta­da vis­kas yra tvar­ko­je. Jis kaip tik pa­si­džiau­ gė nau­ją­ja teat­ro spal­va, ku­ri la­biau iš­ryš­ki­na de­ta­les, o anks­tes­nis spal­ vi­nis spren­di­mas, jo nuo­mo­ne, fa­ sa­dą bu­vo pa­da­ręs plokš­tes­nį.

Klai­pė­dos dra­mos teat­ro is­to­ri­ja Tiks­li pir­mo­jo Klai­pė­dos teat­ro įkū­ ri­mo da­ta ne­ži­no­ma. XVIII a. mies­to pla­nuo­se ne­to­li pi­lies grio­vių ir Da­ nės yra pa­žy­mė­tas kvad­ra­ti­nio pla­ no pa­sta­tas, pa­va­din­tas „Ko­me­di­jų na­mais“. Kai ku­rie au­to­riai tei­gia, kad teat­ras vei­kė jau nuo 1777 m. Da­bar­ ti­nės Teat­ro aikš­tės vie­to­je anks­tes­ niais am­žiais drie­kė­si Da­nės žio­čių pel­kės. XVIII a. pa­bai­go­je – XIX a. pra­ džio­je prie aikš­tės ne­to­li Da­nės sto­vė­ jo se­nas šau­lių ba­ta­lio­nui skir­tas san­ dė­lis. 1803 m. pirk­lys Vach­se­nas, ka­ riams pa­sta­tęs nau­ją pa­sta­tą, se­na­ ja­me įren­gė teat­rą. Po pirk­lio mir­ties

1814 m. teat­ro pa­sta­tas bu­vo par­duo­ tas ir pa­vers­tas gy­ve­na­muo­ju na­mu. Nau­jas teat­r i­n io gy­ve­n i­mo pa­k i­l i­ mas Klai­pė­do­je pra­si­dė­jo po 1818 m., kai čia at­vy­ko vo­kie­tis Ulb­ri­chas. 1854 m. mies­te ki­lus gais­rui teat­ras su­de­gė. Teat­ro griu­vė­sius nu­pir­ko pirk­lys Ma­ so­nas ir sa­vo lė­šo­mis ant se­nų­jų pa­ ma­tų 1857 m. pa­sta­tė nau­ją pa­sta­tą, ku­rio bent jau trys fa­sa­dai te­bes­to­vi ir da­bar. Pra­si­dė­jus Pir­ma­jam pa­sau­li­ niam ka­rui teat­ras bu­vo už­da­ry­tas. Ger­da Pran­cū­ze­vi­čie­nė. „Se­niau­sias teat­ro pa­sta­tas Lie­tu­vo­je ant Da­nės pel­kių“. Al­ma­na­chas „Teat­ras“, 2000 m., Nr.2.

3

trečiADIENIS, LAPKRIČIO 14, 2012

miestas Il­ga­me­tei va­do­vei – gė­lės

Are­ną pa­sie­kė le­do įran­ga

Šven­čia ju­bi­lie­jų

Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­ko di­ rek­to­rė Je­li­za­ve­ta Dau­gi­nin­ kie­nė mi­nė­jo pro­fe­si­nę su­kak­ tį – ji 15 me­tų va­do­vau­ja šiai bend­ro­vei. Ant­ra­die­nį šven­ tės pro­ga J.Dau­gi­nin­kie­nę svei­ki­no mies­to me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas. Uos­ta­mies­ čio va­do­vas jai dė­ko­jo už ge­rą dar­bą, įtei­kė gė­lių.

Į Klai­pė­dos are­ną va­kar at­vež­ ta vie­na pa­grin­di­nių le­do įran­gos da­lių – šal­dy­mo kon­den­sa­to­rius. Įren­gi­nys su­mon­tuo­tas ant sto­ go. Le­do įran­gą, ku­ri mon­tuo­ja­ma „Švy­tu­rio“ are­no­je, nu­pir­ko mies­ to sa­vi­val­dy­bė. Ji at­siė­jo apie 600 tūkst. li­tų. Šia įran­ga le­dą bus ga­ li­ma pa­ruoš­ti ir pra­mo­gi­niams, ir spor­ti­niams ren­gi­niams.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Et­no­ kul­tū­ros cent­ro tra­di­ci­nės inst­ ru­men­ti­nės mu­zi­kos an­samb­ lis „Se­no­liai“ šven­čia veik­los tris­ de­šimt­me­tį. Ta pro­ga šeš­ta­die­ nį 15 val. Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­ lė­je vyks jo ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­ tas „Jau­ni esam, tai dai­niou­kem, kuo­lei mums pa­tink...“. Ren­gi­ nys ne­mo­ka­mas.

Ka­pi­nės – be elekt­ros

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien 13 val. mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas priims Klai­pė­dos orei­vių klu­bo at­sto­vus, 15 val. – žur­na­lis­tą iš Azer­bai­dža­no Ga­mid Ga­ mi­do­vu.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lė­bar­tuo­se įsi­kū­ru­sio Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Ka­pi­nių prie­žiū­ros po­ sky­rio dar­buo­to­jai tu­rė­jo pri­si­min­ ti vi­du­ram­žius ir ieš­ko­ti žva­kių. Dvi die­nas jie ver­tė­si be elekt­ros.

Vers­las. Šian­dien 16 val. ro­tu­šė­je vyks Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos po­ sė­dis. Jo me­tu bus svars­to­mi trys klau­ si­mai. Vie­nas jų – smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ska­ti­ni­mo pro­gra­mos lė­šų sky­ ri­mo smul­kia­jam ir vi­du­ti­niam vers­lui rem­ti tvar­kos ap­ra­šas.

Pos­ky­rio dar­buo­to­jai pa­sa­ko­jo, kad elekt­ros tie­ki­mas su­tri­ko už­ va­kar. Atė­jus į dar­bą, jos jau ne­bu­ vo. Elekt­ros tie­ki­mas ne­bu­vo at­ nau­jin­tas iki va­kar va­ka­ro.

Įs­tai­go­je ne­vei­kė te­ le­fo­nai, šil­dy­mas. Dar­buo­to­jams bu­ vo su­dė­tin­ga ap­tar­ nau­ti mi­ru­sių­jų ar­ti­ muo­sius. Įs­tai­go­je ne­vei­kė te­le­fo­nai, šil­dy­ mas. Dar­buo­to­jams bu­vo su­dė­tin­ga ap­tar­nau­ti mi­ru­sių­jų ar­ti­muo­sius. „Apie ge­di­mą pra­ne­šė­me. Dar­ buo­to­jai dir­ba. Aiš­ki­no, kad yra pro­ble­mų su po­že­mi­niu ka­be­liu. Gal ry­toj elekt­rą jau tu­rė­si­me“, – va­kar vy­lė­si dar­buo­to­jai. Pa­sak bend­ro­vės LES­TO at­sto­vo Er­nes­to Nap­rio, ka­pi­nių pri­žiū­rė­ to­jai elekt­ros ne­tu­ri, nes po­že­mi­ nė­je li­ni­jo­je dėl trum­po jun­gi­mo­ si įvy­ko ava­ri­nis ge­di­mas. Jis pa­brė­žė, kad šia li­ni­ja elekt­ ra tie­kia­ma tik mi­nė­tai įstai­gai. Dėl ge­di­mo ki­ti var­to­to­jai pro­ble­ mų ne­pa­ty­rė. E.Nap­rys pa­brė­žė, kad ge­di­mus ti­ki­ma­si pa­ša­lin­ti ar­ti­miau­siu me­ tu – ran­go­vai ža­dė­jo dar­bus baig­ti iki ant­ra­die­nio va­ka­ro.

Po­sė­dis. Šian­dien 15 val. sa­vi­val­dy­bė­je vyks Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­to po­sė­dis. Jo me­tu bus svars­to­mi 8 klau­si­mai. Su­lau­kė: „Sod­ros“ at­sto­vai ti­ki­na, kad pen­si­ja jau per­ves­ta.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Sod­ra“ suer­zi­no senjorus Pen­si­jas gau­nan­tys sen­jo­rai pir­ma­die­nį bu­vo su­ne­ri­mę, kai sa­ vo są­skai­to­se neap­ti­ko per­ves­tų pen­si­jų. „Sod­ros“ at­sto­vai ti­ ki­na, kad pen­si­jų mo­kė­ji­mas ne­vė­la­vo, tie­siog jų per­ve­di­mo die­ nos su­ta­po su sa­vait­ga­liu. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

„Sod­ros“ at­sto­vė Jo­li­ta Ski­niu­ly­tėNiak­šu ti­ki­no, kad pir­ma­die­nį po pie­tų vi­sos pen­si­jos bu­vo iš­mo­kė­tos, kaip ir pri­klau­so 12-ą mė­ne­sio die­ ną. Pen­si­jos esą yra mo­ka­mos kiek­ vie­no mė­ne­sio 10, 11, 12 die­no­mis. „Kai tos die­nos su­tam­pa su sa­ vait­ga­liu, pra­de­da­ma mo­kė­ti die­na anks­čiau. Šiuo at­ve­ju tai bu­vo pra­ dė­ta da­ry­ti penk­ta­die­nį, lapk­ri­čio 9 d. O tiems, ku­riems pri­klau­so pen­ si­jas per­ves­ti 11-12 die­no­mis, iš­

mo­kė­ta pir­ma­die­nį, lapk­ri­čio 12ąją“, – sa­kė J.Ski­niu­ly­tė-Niak­šu. „Sod­ros“ at­sto­vė tvir­ti­no, kad pen­si­jas sen­jo­rai jau tu­rė­jo bū­ti ga­ vę pir­ma­die­nį va­ka­re. O per Lie­tu­ vos pa­štą pen­si­jos yra iš­mo­ka­mos iki kiek­vie­no mė­ne­sio 26 die­nos. „Sod­ros“ duo­me­ni­mis, Klai­pė­ dos sky­riu­je rug­sė­jo mė­ne­sį se­ nat­vės pen­si­ja bu­vo iš­mo­kė­ta 60 tūkst. 488 klai­pė­die­čiams, naš­lių ir naš­lai­čių pen­si­jas uos­ta­mies­ ty­je ga­vo 23,5 tūkst. as­me­nų. 12,5 tūkst. žmo­nių iš­mo­kė­ta ne­tek­to dar­bin­gu­mo pen­si­ja, apie 1 tūkst.

Klai­pė­dos gy­ven­to­jų ga­vo išanks­ ti­nę se­nat­vės pen­si­ją. Dau­giau nei 7 tūkst. klai­pė­die­čių iš­mo­kė­ta in­ va­li­du­mo pen­si­ja. Pen­si­jų ga­vė­jų skai­čius uos­ta­ mies­ty­je, pa­ly­gin­ti 2012 me­tų rug­ sė­jį su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, su­ma­žė­jo ne­žy­miai, šie­met pen­si­ jas ga­vo 114, 5 tūkst. žmo­nių, 2011 me­tų rug­sė­jį – 115, 2 tūkst. klai­pė­ die­čių. Vi­du­ti­nis vals­ty­bi­nės so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­jos dy­dis Lie­tu­vo­je sie­kia 815 li­tų, Klai­pė­dos mies­te – 870 li­tų.

Sąs­kai­tos smogs dar ne vi­siems

Nau­jų na­mų gy­ven­to­jai 1 už ši­lu­mos tie­ki­mo pa­ slau­gą, su­teik­tą spa­lį, tu­rės mo­kė­ti

vos ke­lis li­tus. Ta­čiau da­liai as­me­ nų, ku­rie gy­ve­na se­nuo­se, ne­re­no­ vuo­tuo­se na­muo­se, jos ga­li vir­šy­ ti ir 150 li­tų. Kaip ir anks­tes­niais me­tais, iš­lie­ ka ato­trū­kis tarp nau­jos sta­ty­bos ar re­no­vuo­tų ir se­nos sta­ty­bos na­mų. Pir­muo­siuo­se šil­dy­mas vi­du­ti­niš­ kai at­siei­na tris kar­tus pi­giau. Spa­lį vi­du­ti­niš­kai ši­lu­mos ener­ gi­jos su­var­to­ji­mas uos­ta­mies­ty­je bu­vo 0,42 pro­c. ma­žes­nis nei per­ nai tą pa­tį mė­ne­sį. Apsk­ri­tai gy­ ven­to­jai spa­lį su­var­to­jo 2,55 pro­c. ma­žiau ener­gi­jos nei per­nai tą pa­ tį mė­ne­sį, o tik pa­tal­pų šil­dy­mui – 5,33 pro­c. ma­žiau.

Ki­tų klien­tų gru­pių ener­gi­jos su­ var­to­ji­mas išau­go: biu­dže­ti­nių įstai­ gų – 7,82 pro­c., pra­mo­nės – 5,41 pro­c., ki­tų var­to­to­jų – 4,67 pro­c. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ duo­me­ni­mis, uos­ta­mies­ty­je di­ džiau­sią da­lį – 73 pro­c. – ši­lu­mos su­var­to­ja gy­ven­to­jai. Spa­lį dau­giau­sia ši­lu­mos bu­vo su­var­to­ta dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­ se, ku­riuos ad­mi­nist­ruo­ja „Vi­tės val­dos“ ir „Žar­dės būs­tas“, ma­ žiau­siai – „Deb­re­ce­no val­da“. Ši­lu­mos kai­na šių me­tų spa­ lį sie­kė 26,44 cen­to už ki­lo­vat­va­ lan­dę be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­ čio. Lapk­ri­tį ji yra 2 pro­c. ma­žes­nė – 25,9 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Ši­lu­ma pi­go, nes su­ma­žė­jo gam­ ti­nių du­jų kai­na.

Ši­lu­mos su­var­to­ji­mas ir 1 kv. m ap­šil­dy­mo kai­na Klai­pė­do­je Nau­jos sta­ty­bos na­mai: Tai­kos pr. 144 – 0,11 kWh/kv. m ir 0,03 Lt/ kv. m Dra­gū­nų g. 11 – 0,57 kWh/kv. m ir 0,16 Lt/kv. m Dra­gū­nų g. 14 – 1,02 kWh/kv. m ir 0,29 Lt/kv. m

Vi­siš­kai re­no­vuo­ti na­mai: Kau­no g. 19 – 1,24 kWh/kv. m ir 0,36 Lt/kv. m

Ne­re­no­vuo­ti na­mai: Koo­pe­ra­ci­jos g. 7A – 4,54 kWh/kv. m ir 1,30 Lt/kv. m Sta­ty­bi­nin­kų pr. 21 – 6,21 kWh/kv. m ir 1,79 Lt/kv. m Ve­te­ri­na­ri­jos g. 4 – 7,58 kWh/ kv. m ir 2,18 Lt/kv. m

Se­niū­nai­čiai. Penk­ta­die­nį 16 val. sa­ vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je tre­čia­me aukš­te or­ga­ni­zuo­ja­mas se­niū­nai­čių su­ si­ti­ki­mas su sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos va­do­vais ir at­sa­kin­gais dar­buo­to­jais. Su­si­ti­ki­mo me­tu bus ap­tar­ti se­niū­nai­čių dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo ir gy­ven­to­jų bend­ ruo­me­niš­ku­mo ska­ti­ni­mo klau­si­mai. Sta­ty­bos. Pa­lan­go­je in­ten­sy­viai vyks­ta spor­to komp­lek­so sta­ty­bos dar­bai. Praė­ ju­sią sa­vai­tę sa­vo ty­ri­nė­ji­mus komp­lek­ so sta­ty­bos vie­to­je bai­gė ar­cheo­lo­gai. Ga­vus lei­di­mą, pra­dė­ti dar­bai. Bū­si­mo komp­lek­so vie­to­je pra­dė­ti kal­ti po­liai. Į 6–8 met­rų gy­lį per die­ną jų su­ka­la­ma apie 25. Iš vi­so nau­ja­jam pa­sta­tui pri­ reiks 353 po­lių. Pa­tik­ra. Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Ku­ror­to, tu­riz­mo plėt­ros ir vers­lo ko­mi­ te­to iš­plės­ti­nio po­sė­džio me­tu nu­spręs­ ta kur­ti dar­bo gru­pę, ku­ri per­žiū­rė­tų Ni­ dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro „Agi­la“ veik­lą tu­riz­mo sri­ty­je. Dar­ bo gru­pę ke­ti­na­ma su­da­ry­ti iš Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių, tu­riz­mą ir kul­tū­rą ku­ruo­jan­čių sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos ir jai pa­val­džių įstai­gų at­ sto­vų. Į dar­bo gru­pę ke­ti­na­ma įtrauk­ti ir ku­ror­to vers­lo aso­cia­ci­jos at­sto­vus. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 6 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ana Ka­sat­ki­na (g. 1924 m.), Vla­di­mir Vi­nog­ra­dov (g. 1931 m.), Au­gus­ti­nas Žul­pa (g. 1935 m.), Jo­nas Vait­kus (g. 1942 m.), Va­si­lij Go­lik (g. 1944 m.), Lo­re­ta Du­bins­kie­nė (g. 1962 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ade­lė Jac­kie­nė, Vla­di­mir Vi­nog­ra­dov, Ele­na Al­šaus­kie­nė, Au­gus­ti­nas Žul­pa, Vy­tau­tas An­ta­na­vi­čius. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir ber­ niu­kas. Grei­to­ji. Va­kar iki 19 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 60 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­si aukš­ tu krau­jos­pū­džiu, gal­vos svai­gi­mu. Krei­ pė­si ir ke­le­tas pa­cien­tų, pa­ty­ru­sių ne­di­ de­les trau­mas.

4

trečiadienis, lapkričio 14, 2012

miestas

Pa­guo­da: apie api­plė­ši­mą pa­sa­ko­jęs vy­ras pa­reiš­ki­mo ra­šy­

ti ne­pa­no­ro ir ti­ki­no nu­si­kal­tė­lius su­sek­siąs pa­ts.

Ru­ti­na: į lai­ki­no su­lai­ky­mo ka­me­rą gir­tu­tė­lį vy­rą te­ko temp­ Pas­tan­gos: tin­ka­mai pa­pūs­ti į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį pa­

te įtemp­ti.

vyks­ta ne kiek­vie­nam.

Pa­gi­rių die­nos koš­ma­rai 1

Aš ta­vo mo­čiu­tę pa­lai­ do­jau, o ry­toj ta­ve ga­liu. Pa­leisk... Da­ly­tė Gry­baus­kai­tė man pus­se­se­rė, aš ne bet kas, bus blo­gai jums vi­siems čia. Ati­da­ryk du­ris... Aš su Kon­gu mo­kiau­si kon­ser­va­to­ ri­jo­je, jis da­bar svar­biau­sias žmo­ gus Klai­pė­do­je. Aš mu­zi­kan­tas, ku­ ni­gus pa­žįs­tu. Toks žo­džių srau­tas lie­jo­si iš gro­ tuo­to bu­dė­to­jų da­lies kam­po, kur no­sį rie­tė ne­pa­ke­lia­mas šla­pi­mo tvai­kas. Žils­te­lė­jęs vy­ras ke­lias va­ lan­das bend­ra­vo vei­kiau su die­vais, nei su jį pra­kal­bin­ti ban­džiu­siais pa­rei­gū­nais. Jo as­me­ny­bę pa­vy­ko nu­sta­ty­ti tik po tri­jų va­lan­dų. Ta­da pu­sam­žis lai­do­tu­vių mu­zi­ kan­tu dir­ban­tis vy­ras su­ge­bė­jo tin­ ka­mai pa­pūs­ti į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį, ku­ris pa­ro­dė 2,33 pro­mi­lės. Į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą šį vy­rą pa­tru­liai at­ve­žė iš vie­no pie­ti­nės mies­to da­lies dau­gia­bu­čio na­mo laip­ti­nės. Gir­tu­tė­lis žmo­gus sė­dė­ jo ir gar­siai dai­na­vo.

je šie­met taip pat bu­vo ne pir­ma. Net­ru­kus jis ra­do bend­rą kal­bą su Vo­kie­ti­jo­je tar­na­vu­siu gir­tuok­liu, abu kal­bė­jo, bet nė vie­nas ne­si­ klau­sė. Net­ru­kus pa­si­gir­do dai­ na­vi­mas, vy­rai ban­dė mėg­džio­ ti Vla­di­mi­rą Vy­soc­kį. Dar po ke­lių aki­mir­kų abu su­si­ki­vir­či­jo ir ap­ do­va­no­jo vie­nas ki­tą bjau­riau­siais keiks­ma­žo­džiais.

Ker­ta per ko­jas ir pūs­lę

Ka­me­ro­se – strip­ti­zas

Gre­ti­mo­je lai­ki­no su­lai­ky­mo ka­ me­ro­je vo­kiš­kai, is­pa­niš­kai, ru­siš­ kai ir lie­tu­viš­kai ban­dė dė­me­sį į sa­ ve at­kreip­ti ki­tas pa­na­šaus am­žiaus ir ne ką ma­žiau gir­tas vy­ras. „Ab­ge­macht, kom­ra­des. Aš Vo­ kie­ti­jo­je tar­na­vau, už Lie­tu­vą ko­ vo­jau“, – aiš­ki­no su­lai­ky­ta­sis. Nub­roz­din­ta kak­ta, šla­pios kel­ nės ir la­vi­na keiks­ma­žo­džių – toks po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te blai­vin­to vy­ro po­rtre­tas įsi­mins pir­ma­die­nį va­ka­ re dir­bu­siems pa­rei­gū­nams. Šis žmo­gus nuo bir­že­lio pra­džios čia blai­vin­tas šeš­tą kar­tą. Tre­čio­ji lai­ki­no su­lai­ky­mo ka­ me­ra tą va­ka­rą taip pat ne­bu­vo tuš­čia. Jo­je ban­dė pra­si­blai­vy­ti iš gat­vės, kur mie­go­jo, at­vež­tas vy­ ras. Šis bu­vo ra­mes­nis, tik ne­nus­ ty­go – vis sto­jo­si ir sė­do­si. Apie 21 val. pa­tru­liai nuo ša­li­ gat­vio Tai­kos pro­spek­to ir Alks­ ny­nės gat­vės san­kry­žo­je pa­kė­lė mie­go­ju­sį vy­rą. Kaž­kur su­si­kru­vi­ nęs ran­kas, no­sį, pur­vi­nas ir vi­siš­ kai ne­su­kal­ba­mas žmo­gus sė­dė­jo ant suo­lo gre­ta lai­ki­no su­lai­ky­mo ka­me­rų. Jam ši vieš­na­gė po­li­ci­jo­

Žils­te­lė­jęs vy­ras ke­ lias va­lan­das bend­ ra­vo vei­kiau su die­vais, nei su jį pra­ kal­bin­ti ban­džiu­ siais pa­rei­gū­nais. Jo as­me­ny­bę pa­vy­ko nu­sta­ty­ti tik po tri­jų va­lan­dų.

„Tai dar ne pa­tys bai­siau­si vaiz­dai, ku­riuos ga­li­ma pa­ma­ty­ti, – tei­gė 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­ na­li­nės po­li­ci­jos ty­rė­jas Kęs­tu­tis Pet­ro­šius. – Šį kar­tą vy­rai tik šla­ pi­mo ne­su­lai­kė. Daž­niau­siai pi­gu­ sis vy­ne­lis ker­ta per ko­jas ir pūs­ lę. O bū­na ir ge­ro­kai blo­giau. Kur kas „links­miau“, kai ten­ka už gro­ tų už­da­ry­ti gir­tas mo­te­ris ir ne­pil­ na­me­čius. Mo­te­riš­kės mėgs­ta iš­si­ reng­ti, kei­kia­si taip, kad net vis­ko ma­čiu­siems vy­rams au­sys links­ ta. Gir­ti ar­ba ap­du­ję paaug­liai bū­ na ypač ag­re­sy­vūs.“ Kol pa­rei­gū­nai ban­dė su­si­kal­ bė­ti su ke­tu­riais iki že­mės grai­by­ mo pa­si­gė­ru­siais vy­rais, per ra­ci­ ją vie­nas po ki­to skli­do pra­ne­ši­mai apie gir­tų as­me­nų nuo­ty­kius Klai­ pė­do­je. Pa­gal­bos pra­šė vy­ras, ti­ki­nęs, kad ne­su­sit­var­ko su gir­tu sū­nu­mi, ku­ris per­si­pjo­vė ve­nas. Bū­ta įta­ri­mo, kad Jū­ri­nin­kų pro­ spek­tu Rim­kų link va­žiuo­ja ne­blai­ vus vai­ruo­to­jas. Prie Mum­lau­kio eže­ro trys vai­ki­ nai su­mu­šė ir api­plė­šė vy­rą.

Žmo­na iš­gra­ži­no kumš­čiais

Pat­ru­liai at­ve­dė na­muo­se smur­ ta­vu­sį vy­rą. Net­ru­kus paaiš­kė­jo, kad jis vi­siš­kai blai­vus. Pat­ru­liai pa­sa­ko­jo bu­te ra­dę is­te­ri­jos iš­ tik­tą mo­te­rį, ku­ri rė­kė ir rei­ka­la­ vo iš na­mų iš­vež­ti ją mu­šu­sį su­ tuok­ti­nį. Nu­si­mi­nęs vy­ras pa­ra­šė paaiš­ ki­ni­mą apie tai, kad žmo­na nuo­lat rei­ka­lau­ja pi­ni­gų, be pa­grin­do ke­ lia triukš­mą, to­dėl jis ne­su­si­val­dė ir kar­tą tren­kė pa­čiai į šo­ną. Žmo­g us są­ž i­n in­gai pri­pa­ž i­ no klai­dą ir pa­ža­dė­jo dau­giau taip ne­sielg­ti. Po­li­ci­nin­kai jį įspė­jo ir po po­ros va­lan­dų iš­lei­do. „Ne vi­si konf­lik­tai šei­mo­se to­kie, kaip šis. Bū­na la­bai ag­re­sy­vių vy­ rų, bet ta­da pa­tru­liai fik­suo­ja, kad na­muo­se iš­var­ty­ti daik­tai, su­dau­ žy­ti in­dai, ne­re­tai mo­te­ris bū­na ne tik ap­sia­ša­ro­ju­si, bet ir aki­vaiz­džiai su­muš­ta, – pa­sa­ko­jo pa­rei­gū­nai. – Bet yra te­kę ma­ty­ti ir ki­to­kių at­ve­ jų. Kar­tą at­ve­žė vy­rą: gu­zas – ant kak­tos, mė­ly­nė – po akim. Klau­siu, kas taip iš­gra­ži­no, o tas ver­kia, sa­ko – žmo­na, pa­ts kal­tas, nes pir­mas jai tvo­jo. Iš­si­pa­sa­ko­jo, kad žmo­ ną par­si­ve­žė iš Gor­kio mies­to Ru­ si­jo­je, o jos ten vi­sos to­kios ar­šios. Įdo­mu, kad ne kep­tu­ve ar sam­čiu jį taip iš­gra­ži­no, o kumš­čiu.“ No­rė­jo pa­si­kal­bė­ti su „ope­ru“

Prieš 21 val. kont­ro­lie­riai at­ve­dė be bi­lie­to mies­to au­to­bu­su va­žia­vu­sį paaug­lį. Kri­mi­na­lis­to lau­kė nak­tį iš šeš­ ta­die­nio į sek­ma­die­nį nak­ti­nia­me klu­be bran­gaus te­le­fo­no ne­te­ku­ si mer­gi­na. Vė­liau atė­jo jau­nuo­lis, ku­riam Lau­ki­nin­kų gat­vė­je prie par­duo­ tu­vės į akis aša­ri­nių du­jų pa­purš­kė pi­ni­gų pa­pra­šęs nar­ko­ma­nas. Ki­tas šiek tiek iš­gė­ręs pa­gy­ve­ nęs vy­ras pra­šė bu­dė­to­jus pa­kvies­ ti „ope­rą“, ro­dė per­plėš­tą ki­še­nę ir sa­kė ką tik Nai­ku­pės gat­vė­je iš­si­ su­kęs iš dvie­jų jau­nų plė­ši­kų na­gų. Spor­tiš­kai ap­si­ren­gę vai­ki­nai stvė­ rė jam už ki­še­nės ir iš­plė­šė iš jos te­ le­fo­ną. Pa­rei­gū­nai ban­dė aiš­kin­tis įvy­kio ap­lin­ky­bes, bet vy­ras su­mur­mė­jo,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Skai­čiai ir faktai Šį pir­ma­d ie­n į Klai­p ė­dos po­l i­ci­jos bu­dė­to­jai su­lau­kė 222 te­le­fo­no pra­ ne­ši­mų;

kad pa­ts juos „iš­riš“, ir išė­jo. Po pus­va­lan­džio jis vėl pa­si­ro­dė, vėl ro­dė kiau­rą ki­še­nę, pa­sa­ko­jo, kaip pa­bė­go nuo už­puo­li­kų, bet pa­reiš­ ki­mą ra­šy­ti at­si­sa­kė.

pra­neš­ta apie 18 gir­tų as­me­nų;

Vei­kia ir mė­nu­lio pil­na­tis

ta 11 as­me­nų;

Pa­sak Ope­ra­ty­vi­nio val­dy­mo sky­ riaus po­sti­nio Ne­ri­jaus Vi­to­siaus, į po­li­ci­ją atei­na ne tik ne­lai­mės iš­ tik­ti žmo­nės. Ne­re­tai į bu­dė­to­jų lan­ge­lį su­te­ mus pa­si­bel­džia šiaip pa­ple­pė­ti no­rin­tys klai­pė­die­čiai. Vie­ni gi­ria pa­rei­gū­nus, ki­ti ban­do pa­pa­sa­ko­ ti apie kaž­ko­kius ne­ži­nia ka­da bu­ vu­sius įvy­kius. Už­su­ka ir vi­sai keis­tai kal­ban­tys žmo­nės. Pa­vyz­džiui, vie­na mo­te­ ris vis pra­šo gel­bė­ti be­glo­bius ka­ ti­nus. Pos­ti­nis Žyd­rū­nas Strau­pis yra vy­kęs į tar­ny­bi­nę ko­man­di­ruo­ tę Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, kur su­si­pa­ži­no ir su po­li­ci­jos nuo­ va­dų bu­dė­to­jų dar­bu. „Vi­sa­me pa­sau­ly­je tas pa­ts. Ame­ri­kie­čiai ti­ki­no, kad ko­mi­ sa­ria­tai vos tal­pi­na „full moon peop­le“ – pil­na­ties žmo­nes. Mes taip pat jau­čia­me keis­tuo­lių ant­ plū­dį to­mis die­no­mis“, – tei­gė pa­ rei­gū­nas. 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­ nin­kas Gin­tau­tas Ma­čiu­lai­tis tei­gė, kad ra­maus lai­ko po­li­ci­jos bu­dė­to­ jai ne­tu­ri. Bet ku­ris me­tų ar pa­ros lai­kas jiems yra įtemp­tas. Vis dėl­ to dau­giau­sia dar­bo bū­na iki 1 va­ lan­dos nak­ties, o sa­vait­ga­liais po­ rą va­lan­dų il­giau. Pa­čios ne­ra­miau­sios sa­vai­tės die­nos – penk­ta­die­nis, šeš­ta­die­nis ir sek­ma­die­nis. Suin­ten­sy­vė­jus emig­ra­ci­jai, jau pa­ste­bė­ta, kad bent po­rą kar­tų per me­tus pa­rei­gū­nams pa­dau­gė­ja dar­ bo, kai grįž­ta už­sie­ny­je už­dar­biau­ jan­tys tau­tie­čiai. Vie­nas lai­ko­tar­pis bū­na vi­dur­va­sa­rį. Ki­tas pra­si­de­da lapk­ri­čio pa­bai­go­je ir bai­gia­si prieš Ka­lė­das. Bū­tent tuo me­tu lie­tu­vai­čiai gau­na ato­sto­gų ir grįž­ta į Lie­tu­vą, kur gir­tau­ja, kol bai­gia­si pi­ni­gai, o per di­džią­sias me­tų šven­tes grįž­ta dirb­ti už dvi­gu­bą at­ly­gi­ni­mą.

14-ai as­me­nų su­ra­šy­ti ad­mi­nist­ra­ci­

nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lai; į 1-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą pri­sta­ty­

į 2-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą – 9 as­

me­nys.

5

trečiADIENIS, LAPKRIČIO 14, 2012

miestas

TOPO CENTRAS – unikalus požiūris į klientą

Ap­tin­ka­ma: kai ku­rio­se mo­kyk­lų val­gyk­lo­se vis dar ran­da­ma vai­kų

mai­ti­ni­mui ne­tin­ka­mų pro­duk­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Valgyklose – nesveikas maistas Po pa­tik­rų ke­lio­se uos­ta­mies­čio mo­kyk­lo­ se ap­tik­ta vai­kų mai­ti­ni­mui už­draus­tų nau­do­ti mais­to pro­duk­tų, o juo­se – drau­ džia­mų var­to­ti mais­to prie­dų.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai tik­ri­no, kaip ša­lies mo­kyk­lo­se mai­ti­na­mi moks­ lei­viai. Kaip pa­ste­bi šios tar­ny­bos Mais­ to sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­ta Štur­mie­nė, moks­lei­vių mai­ ti­ni­mo ko­ky­bė mo­kyk­lo­se kas­met ge­rė­ja.

Daž­niau­siai nu­sta­ to­mi mais­to prie­dai: kon­ser­van­tai, aro­ ma­to ir sko­nio stip­ rik­liai, sal­dik­lis sa­ cha­ri­nas ir ki­ti.

Per pa­tik­ras di­de­lis dė­me­sys bu­ vo ski­ria­mas moks­lei­vių mai­ti­ni­mo ko­ky­bei, drau­džia­mų mais­to prie­ dų ar ne­leis­ti­nų mais­to pro­duk­tų tie­ki­mo už­kir­ti­mui. Nus­ta­ty­ta, jog kai ku­rioms mo­ kyk­loms dar rei­kia pa­si­temp­ti. Mat vis dar pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai moks­lei­viams mai­tin­ti tie­kia­mi mais­to pro­duk­tai, ku­rių su­dė­ty­ je yra vai­kams var­to­ti drau­džia­mų mais­to prie­dų. Pas­ta­rų­jų daž­niau­siai ran­da­ma moks­lei­viams tie­kia­mo­se pie­niš­ ko­se ar karš­tai rū­k y­to­se deš­re­ lė­se, vir­to­se deš­ro­se, įvai­r iuo­se pa­d a­ž uo­se, ma­jo­n e­ze, gai­v iuo­ siuo­se gė­r i­m uo­se, sau­sai­n iuo­

se, ban­de­lė­se, dže­muo­se, uo­gie­ nė­se, si­ru­puo­se ar džio­vin­tuo­se vai­siuo­se. Daž­niau­siai nu­sta­to­mi mais­to prie­dai: kon­ser­van­tai, aro­ma­to ir sko­nio stip­rik­liai, sal­dik­lis sa­cha­ ri­nas ir ki­ti. Pro­duk­tai su ne­leis­ti­nais mais­ to prie­dais moks­lei­viams mai­ tin­ti bu­vo nau­do­ja­mi Klai­pė­dos Mar­ty­no Maž­vy­do pro­gim­na­zi­ jo­je, ne­vals­ty­bi­nė­je spe­cia­lio­jo­je pa­grin­di­nė­je „Svet­lia­čiok“, Kur­ čių­jų ir ne­pri­gir­din­čių­jų pa­grin­ di­n ė­je mo­k yk­l o­se ir „Bal­t i­jos“ gim­na­zi­jo­je. Mo­kyk­lo­se vai­kams drau­džia­ ma tiek­ti tam tik­ras gru­pes svei­ ka­tai ne­pa­lan­kių mais­to pro­duk­ tų: traš­ku­čių, rie­ba­luo­se vir­tų, skru­din­tų ar spra­gin­tų ga­mi­nių, sal­dai­nių, kon­di­te­ri­jos ga­mi­nių su glais­tu, šo­ko­la­du ar kre­mu, ga­zuo­ tų, ener­gi­nių gė­ri­mų, mais­to, pa­ ga­min­to iš ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų or­ga­niz­mų, ir pan. Moks­lei­vių mai­ti­ni­mui drau­džia­ mų mais­to pro­duk­tų bu­vo ap­tik­ta Klai­pė­dos M.Maž­vy­do pro­gim­na­ zi­jo­je ir ne­vals­ty­bi­nė­je spe­cia­lio­jo­ je pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je „Svet­ lia­čiok“. Po pa­tik­rų ins­pek­to­riai už­drau­dė tiek­ti vai­kų mai­ti­ni­mui ne­leis­ti­nus mais­to pro­duk­tus. Jie taip pat įpa­rei­go­jo mai­ti­ni­ mo pa­slau­gas mi­nė­to­se mo­kyk­lo­se tei­kian­čių įmo­nių at­sa­kin­gus dar­ buo­to­jus kont­ro­liuo­ti ir ne­priim­ti iš ža­lia­vų tie­kė­jų mo­ki­nių mai­ti­ni­ mui drau­džia­mų mais­to pro­duk­ tų ar­ba pro­duk­tų su ne­leis­ti­nais mais­to prie­dais.

Netrukus Klaipėdos mieste duris atversiantis atsinaujinęs „Topo centras“ pasiūlys viską, ko šiandien reikia kiekvieniems namams. „Topo centras“ nuo pat gyvavimo pradžios skyręs nuolatinį dėmesį savo pirkėjams, šiandien neabejotinai yra tapęs klientų aptarnavimo etalonu mūsų šalyje. „Mūsų verslo unikalumas išryškėja požiūriu į klientą – pirkėjų poreikiai tapo svarbiausiu mūsų rūpesčiu“, – sako Aurelijus Rusteika, „Topo grupės“ valdybos pirmininkas. Per aštuoniolika veiklos metų, vadovaujantis vartotojų poreikiais, „Topo centras“ yra sukūręs ir įdiegęs į kasdienę praktiką daugybę unikalių ir pažangių metodų, padedančių žmogui lengviau ir paprasčiau išsirinkti, įsigyti ir naudoti reikalingiausią namų techniką. Itin reikšmingas „Topo centro“ klientų aptarnavimo srities pasiekimas – sukurta unikali programa, padedanti darbuotojams atpažinti ir kuo idealiau išpildyti kiekvieno kliento poreikius. Ši programa pirkėjams teikia ypač daug naudos: garantuoja šimtaprocentinį dėmesį kiekvienam apsilankiusiajam parduotuvėje; garantuoja, kad kiekvieno kliento individualūs poreikiai bus patenkinti ir pirkėjas gaus būtent tą prekę, kurios jam labiausiai reikia, o tai reiškia, kad įsiklausoma į žmogaus poreikius, taupomas jo laikas. „Topo centro“ personalas teikia ne vien technines charakteristikas, bet ir pristato konkrečias prietaiso funkcijas, kurios padės buityje išspręsti kilusias problemas ir atitiks keliamus reikalavimus. Ne vieną dešimtmetį „Topo centras’’, skleisdamas namų modernizavimo idėjas, nuosekliai formavo Lietuvos vartotojams pažangų

požiūrį į technikos naujoves bei teikė ekspertines konsultacijas. Šiandien tai pažangiausias namų technikos ir elektronikos centras Baltijos šalyse. Parduotuvių tinklas „Topo centras“ pirmasis savo segmente sėkmingai įgyvendino iki tol Lietuvoje nematytą shop-in-shop koncepciją. Šis modelis suteikia klientams galimybę pirmiesiems susipažinti su karščiausiomis namų technikos naujovėmis, nes produktų tiekėjai drauge su gamintojais įrengia ir nuolatos atnaujina shop-in-shop ekspozicijas. „Topo centre“ pirkėjas visada gali gauti ir kitų reikalingų paslaugų: pratęstą prekės garantiją, prekės draudimą, stambios technikos atvežimą, skalbyklių bei viryklių prijungimą ar integravimą, televizorių sureguliavimą ar pakabinimą, TV priedėlio prijungimą, užsisakyti interneto paslaugas. Atliepdamas augantį vartojimo poreikį, „Topo centras“ 2002 m. pirmasis Lietu-

voje įdiegė lizingo paslaugą ir suteikė galimybę žmonėms greičiau įsigyti ir naudotis moderniausia namų technika. Šiandien tai jau kasdienybė – kiekvienas „Topo centro“ pirkėjas gali įsigyti prekę paskolos ar lizingo būdu. Ištikimiausiems „Topo centro“ klientams – lojalumo programos dalyviams nuolat teikiami išskirtiniai pasiūlymai, jiems suteikiama galimybė įsigyti techniką palankiausiomis sąlygomis. „Topo centro“ parduotuvėse – palanki ir draugiška aplinka šeimai. Tėvams, renkantis norimas buities prekes, nekyla rūpestis dėl vaikų, kur saugiai juos palikti? Kol tėvai renkasi pirkinius – jų vaikai linksmai leidžia laiką specialiose žaidimų zonose. Vaikų kambariai įrengti visose „Topo centro“ parduotuvėse. Mažųjų lankytojų laukia populiarios konstruktoriaus dėlionės, nuotaikingi animaciniai filmukai ir naujausi kompiuteriniai žaidimai. Užs. 1044621

6

trečiadienis, lapkričio 14, 2012

nuomonės

Ko­dėl žmo­nės emig­ruo­ja?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kli­šės nyks­ta pa­leng­va

Ignas Jačauskas

K

aip ir kiek­v ie­nas reiš­k i­nys, do­ku­men­t i­nis ki­nas tu­r i sa­ vo ma­das. Lie­t u­vo­je, kur ki­nas ap­skri­ tai sie­ja­mas su di­de­le pra­ban­ga, pri­va­ lo­mu pa­ž in­čių ieš­ko­ji­mu ir pa­lai­k y­mu aukš­čiau­siuo­se kul­t ū­r i­n iuo­se bei po­l i­ ti­niuo­se sluoks­niuo­se, do­ku­men­ti­ka, re­ gis, šiuo me­tu vie­nin­te­lė ge­ba eg­zis­tuo­ti kaž­kaip gau­siai ir ne­prik­lau­so­mai. Mi­ni­ma­lūs biu­dže­tai, pa­ra­ma įgy­ven­din­ ti fan­tas­ti­nių min­čių gal ir ne­lei­džia, bet su­kur­ti įdo­miam pa­sa­ko­ji­mui kar­tais už­ ten­ka tik di­de­lio en­tu­ziaz­mo ir vie­nos ka­ me­ros. So­viet­me­čio penk­me­čių pla­nus – ga­my­bos, der­lių ir pri­mil­ž ių per­vir­šius –

Gal­būt iš tų po­mpas­tiš­ kų ki­no žur­na­lų ir iki da­bar atė­jęs da­lies me­ ni­nin­kų sie­kis re­ži­suo­ ti rea­ly­bę, o ne me­džio­ti ža­viau­sius jos mo­men­ tus ty­kant iš pa­sa­lų.

T

aip, ir aš ėjau į gat­ vę ko­vo­ti už ne­ prik­lau­so­my­ bę, bu­dė­jau prie Aukš­č iau­s io­ sios Ta­ry­bos, TV bokš­ to, ger­biau V.Lands­ber­gį, džiau­giau­si Są­jū­džiu, kei­kiau ko­mu­niz­mą. Vi­so to pa­sek­mės, ku­rias to­liau var­di­ ju, yra to­kios. 1. Po ke­le­rių me­tų ne­te­kau dar­bo. 2. Dar­bą pra­ra­do ir žmo­na. 3. Bu­vau pri­vers­tas va­ry­ti va­di­ na­mą­jį len­kiš­ką Ga­riū­nų biz­nį. 4. Į mū­sų vai­kus grau­du žiū­rė­ti – vai­kys­tės fak­tiš­kai ne­tu­rė­jo. Ne­ga­ lė­jau jų pa­do­riai ap­reng­ti, va­žiuo­ti ato­sto­gau­ti, o apie sto­vyk­las, kaip ta­ry­bi­niais lai­kais, net pa­gal­vo­ti ne­bu­vo ver­ta. 5. Tė­vą iš sa­na­to­ri­jos, kur jis dir­ bo, iš­va­rė. 6. Mo­ti­na pa­si­mi­rė dėl me­di­ka­ men­tų sty­giaus ir ap­lai­daus gy­dy­ mo. 7. Ma­no dip­lo­mas nie­ko ne­be­ reiš­kia. Vi­sur vien tik ne­dar­bas. 8. Pra­si­dė­jo di­de­lė emig­ra­ci­ja. Per pa­žįs­ta­mą žmo­gų ga­vau juo­dą dar­bą JAV. 9. Pa­li­kau žmo­ną ir vai­kus, nes Lie­tu­vo­je ras­ti dar­bo – be­vil­tiš­ka. 10. Po tre­jų me­tų – sky­ry­bos. Ne­te­kau šei­mos.

Lai­kas neiš­tirp­do mei­lės

Ma­ne ža­vi vy­res­nio am­žiaus po­ros, ku­rios iki šiol puo­se­lė­ja vie­nas ki­ tam šil­tus jaus­mus. Pra­si­len­kiau su la­bai gar­baus am­žiaus vy­ru ir mo­ te­ri­mi. Bu­vo ma­ty­ti, kad jie be ga­lo vie­nas ki­tu rū­pi­na­si. Vy­ras, nors ir su laz­de­le, ei­na paė­męs mo­te­rį už ran­kos. Ne­pap­ras­tai gra­žu, kad jie taip rū­pi­na­si vie­nas ki­tu. Emi­lė

Ga­di­na įvaiz­dį

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

11. JAV san­tvar­ka – šlykš­ti, kaip ir pa­tys žmo­nės. Ra­dau dar­bą Pran­ cū­zi­jo­je. 12. Jau­čiuo­si čia sve­ti­mas, smau­ gia Tė­vy­nės il­ge­sys. 13. Ap­si­lan­kiau Lie­tu­vo­je (bu­vo ato­sto­gos) ir pa­si­bai­sė­jau pa­ma­ tęs, ką mū­sų „in­te­li­gen­tai“, „eli­ tas“ ir ki­ti „nau­jo­sios eko­no­mi­kos ži­no­vai“ pa­da­rė iš Lie­tu­vos! 14. Pra­dė­jau skai­ty­ti kny­gas tiek „lais­vo­sios rin­kos“ šauk­lių, tiek so­cia­liz­mo tė­vų. Pra­dė­jau ly­gin­ ti san­tvar­kas, sie­kius ir kur žmo­ gus žmo­niš­kes­nis. Pa­ma­čiau, kaip stip­riai bu­vau su­klai­din­tas. 15. Sup­ra­tau, kad „dik­ta­tū­ri­nis ir ka­rei­vi­nis ko­mu­niz­mas“ yra bai­ sus, bet ne toks bai­sus, kaip „lau­ ki­nis ka­pi­ta­liz­mas“. Sup­ra­tau, kad

Emig­ran­tas

Spy­na ant til­to: sim­bo­lis ar ne? Tur­būt dau­giau nei pu­sė tas spy­nas ant til­to už­ra­ki­nu­sių su­tuok­ti­nių jau iš­si­sky­rė. Vaiz­das bai­sus, nes ka­bo bai­sios spy­nos. O til­tas – gra­žus. Rei­kė­jo

***

Sup­ran­ta­ma, kad rei­kė­jo nu­pjau­ti! Ar spy­na ant til­to – mei­les sim­bo­lis? Ir aš

***

Nie­kas ne­da­vė lei­di­mo spy­nas už­ ka­bin­ti, tai ko­kio dar lei­di­mo rei­kia jas nu­ka­bin­ti? Man vi­sa tai ir­gi at­ro­ do vi­siš­kas ab­sur­das. Juk čia tik kaž­ ko­kia ma­da. Kaip, pa­vyz­džiui, bu­vo užė­ju­si ma­da tuok­tis baž­ny­čio­se. Nei ti­kin­tys, nei ką, o į baž­ny­čią esą rei­kia ei­ti, nes vi­si ei­na, – ten gra­žu ir pa­ti­ri at­rak­ci­ją. Tad, mie­lie­ji jau­ na­ve­džiai ir ves­tu­vių or­ga­ni­za­to­riai, su­si­gal­vo­ki­te to­kių at­rak­ci­jų, kad ki­ tiems ne­truk­dy­tu­mė­te, kad mies­to ne­terš­tu­mė­te, kad til­to ne­ga­din­tu­ mė­te. Dau­giau fan­ta­zi­jos.

Gal ir ne­gra­žu, nees­te­tiš­ka tos spy­ nos, bet jas už­ra­ki­nę žmo­nės pri­ sie­kė am­ži­ną mei­lę. Tai la­bai se­nas pa­pro­tys. Ma­nau, val­džia ga­lė­ tų su­kur­ti ko­kią nuo­ša­les­nę vie­tą, įreng­ti jau­na­ve­džių skve­re­lį, su­ mon­tuo­ti tu­rėk­lus, kur be­si­tuo­ kian­tie­ji ga­lė­tų už­ra­kin­ti am­ži­nos mei­lės spy­ną. Apsk­ri­tai pas mus vis­kas da­ro­ma, kad bū­tų pa­to­gu ne žmo­gui. Ir griau­na­ma vis­kas ne­pa­ si­ta­rus, neišk­lau­sius žmo­nių nuo­ mo­nės, o vie­nai bo­bu­tei pa­lie­pus. Ka­žin ko­dėl ki­tur taip ope­ra­ty­viai nė­ra rea­guo­ja­ma, kai mies­te tiek ne­tvar­kos?.

Le­na

Žmo­gus su sa­vo nuo­mo­ne

***

***

Šeš­ta­die­nį rei­kė­tų prie til­to pa­sta­ ty­ti po­li­ci­nin­ką ir skir­ti kiek­vie­ nam pirš­liui 100 li­tų bau­dą. Ki­tą šeš­ta­die­nį jau nie­kas ne­be­lįs terš­ti til­to. Ne­bent nak­tį.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

pa­se­nu­sią sis­te­mą nu­vers­ti rei­kė­ jo, tik ne lau­ki­nį ka­pi­ta­liz­mą iš jos pa­da­ry­ti. Žmo­nės, tau­ta tu­ri pa­ ti rink­tis sa­vo ke­lią, o ne ke­lio­li­ka bur­žu­jų į JAV ar ES ke­lią vi­siems nu­ro­dy­ti. 16. Sup­ra­tau, kaip aš Va­ka­rų ir mū­sų „megz­ta­be­re­ti­nin­kų“ pro­pa­ gan­dos vi­siš­kai su­klai­din­tas bu­vau, kaip ir vi­si ki­ti. Ar pi­ni­gai ir gy­vu­liš­kas dar­bas ga­li vi­sa tai at­sver­ti? Gai­la, kad tik da­bar pra­re­gė­jau. Kai ap­si­dai­rau ap­lin­kui, ma­tau tik pa­pras­tų žmo­nių skur­dą, ne­re­gė­ tą „eli­to“ pra­ban­gą, šiam sluoks­ niui pri­klau­san­čių žmo­nių kau­kes, pui­ka­vi­mo­si mas­ka­ra­dą ir dirb­ti­ nas šyp­se­nas.

Atgarsiai

***

Baus­ti

***

Jo­kių jaus­mų ir am­ži­nos mei­lės to­ se spy­no­se nė­ra. Yra tik ma­da. Ir jei, gink Die­ve, po ce­re­mo­ni­jos ten ne­pa­ka­bin­si spy­nos, bū­si tie­siog ne­sup­ras­tas. Kaž­ka­da se­niai, so­ viet­me­čiu, kai ves­tu­vių kor­te­žą su­

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

da­ry­da­vo tak­si „Vol­gos“, Vil­niaus tak­sis­tai su­gal­vo­jo at­rak­ci­ją, ku­ri mak­si­ma­liai prail­gin­tų ir pa­bran­ gin­tų klien­tų ke­lio­nę: nuo­ta­kų ne­ ši­mą ant ran­kų per vi­sus Vil­niaus til­tus. Gal ir sim­bo­liš­ka, ta­čiau la­ bai pra­gma­tiš­ka. Net­ru­ko šią ma­ dą pe­rim­ti ir ki­ti Lie­tu­vos TSR tak­ sis­tai. Il­gai­niui vie­to­vė­se, kur til­tų ne­bu­vo, im­ta spe­cia­liai va­žiuo­ti jų ieš­ko­ti to­liau. O da­bar Klai­pė­ do­je ma­tau tik su­žvar­bu­sius jau­ na­ve­džius, kėb­li­nan­čius ge­rą ga­lą iki Bir­žos til­to ka­bin­ti tų ne­lem­tų spy­nų, nes taip lie­pė ves­tu­vių or­ ga­ni­za­to­riai. Kaip­gi, vi­si ka­bi­na, tik mes ne? Ble­fas čia, o ne tra­di­ci­ja. Ji nie­kuo ne­su­si­ju­si ir su Bir­žos til­ tu. Vi­sa tai – ana­lo­gi­ja su ma­si­niu leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių va­ži­nė­ji­mu to­kiam eis­mui ne­pri­tai­ky­to­se ka­ pi­nė­se. Ora­ku­las

***

Ab­so­liu­ti ne­są­mo­nė tos spy­nos, tik es­te­ti­nį vaiz­dą ga­di­na. Rei­kė­ tų, vos tik at­si­ran­da spy­na, iš­kart ir nu­pjau­ti. O tuos, ku­rie dar ir rak­ tą iš­me­ta, baus­ti už šiukš­li­ni­mą ar smul­kų chu­li­ga­niz­mą. Prieš Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Bu­vu­sia­me pre­ky­bos uos­te, ten, kur da­bar gar­bės len­tą pa­ka­bi­no švie­ saus at­mi­ni­mo Bro­nis­lo­vui Lu­biui, yra toks bai­sus pa­sta­tas, lan­gai iš­ dau­žy­ti, te­ri­to­ri­ja žo­lė­mis apau­gu­ si. Kaž­ka­da ten bu­vo vai­kų dar­že­ lis. Mes, bu­vę uos­to dar­buo­to­jai, pen­si­nin­kai, esa­me la­bai pa­si­pik­ ti­nę: ko­dėl to­kie ap­leis­ti pa­sta­tai stūk­so mū­sų mies­te? Kur žiū­ri sa­ vi­val­dy­bė? Ar dėl to mies­tui ne gė­ da? Juk toks bai­suok­lis-vai­duok­lis vi­du­ry­je mies­to. Pen­si­nin­kė

Dar vie­na griu­ve­na

Nau­jo­jo­je Uos­to gat­vė­je yra na­ mas, ku­rio ki­taip kaip „ka­ro ai­du“ ne­pa­va­din­čiau. Ply­tos – iš­vir­tu­ sios, geg­nės sty­ro, jau ne vie­ne­rius me­tus tas pa­sta­tas toks. Jis nie­kam ne­rei­ka­lin­gas, akis ba­do ir pri­me­ na ka­rą. Rei­kė­tų tik eks­ka­va­to­riaus kau­šu mos­te­lė­ti, ir vis­kas pa­si­baig­ tų. Ko­dėl jį lai­ko iki šiol, kaip ko­ kį ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lą, juk tas pa­sta­tas mies­to ne­puo­šia. Neg­ra­ žu, kur da­bar tie mū­sų ar­chi­tek­tai ir pri­žiū­rė­to­jai? Klai­pė­die­tė

Dė­ko­ja­me už au­to­bu­są

Klai­pė­dos gy­ven­to­jų var­du no­riu pa­dė­ko­ti, kad mies­to sa­vi­val­dy­bė bei ki­tos ins­tan­ci­jos taip sėk­min­ gai iš­spren­dė su­si­sie­ki­mo Klaipė­ da–Kalotė pro­ble­mą. Tiek me­tų su­si­sie­ki­mas bu­vo ne­vy­kęs, re­gis, mies­tas – čia pat, bet pės­čias ne­la­ bai nuei­si, o va­žiuo­ti ne­la­bai ir bu­vo su kuo. To­dėl džiau­gia­mės at­si­ra­ du­siais au­to­bu­sų marš­ru­tais – 15A, 17. Įsi­gi­jo­me elekt­ro­ni­nius bi­lie­tus, ti­ki­mės, jog su­si­sie­ki­mo ma­lo­nu­mo iš Ka­lo­tės gy­ven­to­jų ne­bea­tims jo­ kios trans­por­to re­for­mos. Al­do­na

Iš­si­jun­ki­te te­le­fo­nus!

Sa­vait­ga­lį su­si­ruo­šiau į rim­to­sios mu­zi­kos kon­cer­tą. Prieš pat ren­ gi­nį jo ve­dė­ja gra­žiai pa­pra­šė iš­ si­jung­ti mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų gar­są. Tik jai iš­ta­rus pa­sku­ti­nį žo­dį, per vi­są sa­lę gar­siau­siai nu­griau­dė­ jo kaž­kie­no „mo­bi­lio­ji ora­to­ri­ja“, pa­skui ją vi­sų žiū­ro­vų juo­kas. Juk ne­sa­me nau­jo­kai, pir­mą kar­tą į ki­ še­nę įsi­dė­ję te­le­fo­ną, ne­be­juo­kin­ ki­me žmo­nių, bū­ki­me orūs bent jau ka­me­ri­niuo­se ren­gi­niuo­se. Jo­nas Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

M.Ski­riu­tė. „Ar rei­kė­jo nu­pjau­ti spy­nas?“, „Klai­pė­da“, 2012 11 12. įam­ž i­nę ki­no žur­na­lai, bu­vę do­ku­men­ti­ kos aukš­tu­mo­se, da­bar jau ga­li bū­ti pui­ kus lėkš­tos ko­me­di­jos pa­kai­ta­las. Gal­būt iš tų po­mpas­tiš­kų ap­žval­gų prieš ki­no fil­ mus ir iki da­bar atė­jęs da­lies me­ni­nin­kų sie­kis re­ži­suo­ti rea­ly­bę, o ne me­džio­ti ža­ viau­sius jos mo­men­tus ty­kant iš pa­sa­lų. Bet net ir šio tam­sio­jo Lie­tu­vos lai­ko­tar­ pio di­džių­jų vai­dy­bi­nių fil­mų asų – Ma­ri­ jo­no Gied­rio, Arū­no Žeb­riū­no, Rai­mon­do Va­ba­lo, Al­man­to Gri­ke­vi­čiaus ir ki­tų – kū­ ry­ba iš­si­sky­rė me­niš­ku­mu. Pa­lie­kant ra­ my­bė­je ne­prik­lau­so­my­bę at­ga­vus su­kur­ tus do­ku­men­t i­nių fil­mų cik­lus, po­pu­l ia­ riai ap­ž vel­g ian­čius lie­tu­v ių XX a. tar­pu­ ka­r io, po­ka­r io is­to­r i­jos epi­zo­dus, me­no is­to­ri­jos as­me­ny­bes, dar yra krū­va jaus­ min­gos kontr­reak­ci­jos į so­viet­me­čio ne­ tei­sy­bę ir cen­zū­rą – fil­mų apie trem­t į, la­ ge­rius, par­ti­za­nus. Da­lis jų ver­tin­gi is­to­ri­ niu po­ž iū­riu, ta­čiau ne­re­tai – tik tiek. Pat­rauk­laus, ko­mer­ci­nio do­ku­men­ti­nio ki­no žan­ras, jei toks ir ga­li eg­zis­tuo­ti Lie­ tu­vo­je, dar ne­ra­do sa­vo vie­tos. „Sca­no­ ra­mos“ or­ga­ni­za­to­riai pa­ban­dė tai iš­tai­ sy­ti, vien šie­met pri­sta­ty­da­mi net ke­tu­ ris pil­na­met­ra­ž ius jau­nų lie­tu­vių me­ni­ nin­kų dar­bus. Grįž­tant prie tik­ro­vės me­ džiok­lės – čia re­ž i­sū­ros yra tiek, kiek ji įma­no­ma jau sė­dint mon­ta­ž i­nė­je. Dau­ giau tai yra tik­ras per­so­na­žų gy­ve­ni­mas – juo­kin­gas, skau­dus, grau­dus, bet, kaip žiū­ro­vai įro­dė, pui­k iai tin­kan­t is di­d ie­ siems ki­no ek­ra­nams.

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiADIENIS, LAPKRIČIO 14, 2012

lietuva

An­tau­sis Kons­ti­tu­ci­jos ser­gė­to­jams Sei­mas va­kar po vi­ są die­ną vy­ku­sių aud­rin­gų dis­ku­si­jų ne­su­ge­bė­jo iš Dar­ bo par­ti­jos (DP) kan­di­da­tų są­ra­šo iš­brauk­ti pen­kių kan­di­da­tų.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Prit­rū­ko dvie­jų bal­sų

Toks nu­ta­ri­mas tu­rė­jo bū­ti priim­ tas vyk­dant Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) iš­va­dą, kad pen­kių DP kan­di­ da­tų pir­mu­mo bal­sai bu­vo nu­sta­ ty­ti pa­žei­džiant įsta­ty­mą. Tad KT iš­va­da li­ko neį­gy­ven­din­ta. Už nu­ta­ri­mą dėl DP kan­di­da­ tų są­ra­šo „pa­ko­re­ga­vi­mo“ bal­sa­ vo 51 Sei­mo na­rys iš 105 da­ly­va­ vu­sių bal­sa­vi­me, prieš bu­vo 29, su­si­lai­kė 25. Už nu­ta­ri­mo priė­mi­ mą bu­vo tik da­bar­ti­niai val­dan­čio­ sios koa­li­ci­jos na­riai. Bal­sa­vo prieš ir su­si­lai­kė da­bar­ti­nės opo­zi­ci­jos

Nuo­mo­nė: Sei­mo spren­di­mą J.Raz­

Eis: DP pri­klau­san­ti Ž.Pins­ku­vie­

at­sto­vai, ku­rie nau­ja­me Sei­me bu­ ria nau­ją­ją val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją. KT praė­ju­sį šeš­ta­die­nį nu­spren­ dė, kad dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­ do­je nu­sta­tant DP kan­di­da­tų ei­ lę bu­vo pa­žeis­tas Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mas ir šios par­ti­jos kan­di­da­ tai Jo­lan­ta Gau­du­tie­nė, Jo­nas Pins­ kus, Ži­vi­lė Pins­ku­vie­nė į Sei­mą iš­ rink­ti pa­žei­džiant įsta­ty­mą. Svars­ty­tu nu­ta­ri­mo pro­jek­tu Sei­ mas tu­rė­jo nu­sta­ty­ti, kad šie trys ir dar du pre­ten­den­tai į Sei­mą iš­ brau­kia­mi iš DP kan­di­da­tų są­ra­šo. Pa­ki­tus DP kan­di­da­tų ei­lei į Sei­ mą tu­rė­jo pa­tek­ti ne J.Gau­du­tie­

nė, J.Pins­kus ir Ž.Pins­ku­vie­nė, bet Vi­li­ja Fi­li­po­vi­čie­nė, Ge­di­mi­nas Ja­ ka­vo­nis, La­ri­sa Dmit­ri­je­va. V.Fi­ li­po­vi­čie­nė bet ku­riuo at­ve­ju taps nau­ją­ja par­la­men­ta­re, nes sos­ti­nės vi­ce­me­ras J.Pins­kus at­si­sa­kė ei­ti į Sei­mą. Jo žmo­na Ž.Pins­ku­vie­nė ke­ti­na tap­ti nau­jo­jo Sei­mo na­re.

ma pa­va­di­no „aki­vaiz­džia ne­pa­gar­ ba Pag­rin­di­niam ša­lies įsta­ty­mui“.

Nau­jas Sei­mas dar­bą pra­dės po­ryt Sta­sys Gu­da­vi­čius

jos yra su­ta­ru­sios, kad kan­di­da­tą į par­la­men­to va­do­vus pa­teiks DP.

Nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mo po­sė­dis įvyks šį penk­ta­die­nį. Ja­me bus ren­ ka­mas nau­ja­sis Sei­mo pir­mi­nin­ kas. Neat­me­ta­ma, kad šį po­stą už­ ims Dar­bo par­ti­jos (DP) at­sto­vė Vir­ gi­ni­ja Balt­rai­tie­nė.

Svars­tė, ką de­le­guos

s.gudavicius@diena.lt

Pa­si­ra­šė dek­re­tą

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­ kar pa­si­ra­šė dek­re­tą dėl nau­jai iš­ rink­to Sei­mo pir­mo­jo po­sė­džio su­ šau­ki­mo. Vals­ty­bės va­do­vė nau­ją Sei­mą pir­mą­syk su­si­rink­ti kvie­čia lapk­ri­čio 16 d. 12 val. Pir­ma­jam nau­jos ka­den­ci­jos po­ sė­džiui pir­mi­nin­kaus vy­riau­sia pa­ gal am­žių iš­rink­to­jo Sei­mo na­rė, kon­ser­va­to­rė Vi­da Ma­ri­ja Čig­rie­ jie­nė. Ji jau at­li­ko šią mi­si­ją prieš ket­ve­rius me­tus, kai dar­bą pra­dė­ jo da­bar­ti­nis Sei­mas. Be­je, pa­sta­ ra­sis šian­dien tu­rė­tų rink­tis į sa­vo pa­sku­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį. Tau­tos iš­rink­tie­ji pri­sieks

Pir­ma­ja­me nau­jos ka­den­ci­jos Sei­ mo po­sė­dy­je pir­miau­sia pri­sieks vi­si iš­rink­tie­ji par­la­men­ta­rai. Jų prie­sai­ką priims Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas Ro­mual­das Kęs­tu­tis Ur­bai­tis. Į nau­ją­jį Sei­mą iš­rink­ti 139 par­la­ men­ta­rai. Dvie­jo­se vien­man­da­tė­ se apy­gar­do­se po be­veik pus­me­čio vyks pa­kar­to­ti­niai rin­ki­mai. Da­vus prie­sai­ką pra­si­dės nau­jo­jo Sei­mo pir­mi­nin­ko rin­ki­mų pro­ce­dū­ra. Val­dan­čią­ją dau­gu­mą for­muo­ jan­čios So­cial­de­mok­ra­tų, Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­

Va­kar pa­va­ka­ry DP pre­zi­diu­mas su­si­rin­ko į po­sė­dį, ku­ria­me svars­ ty­ta, kas bus de­le­guo­ja­mas į nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mo pir­mi­nin­kus. Par­ti­jos ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ ki­chas po­sė­džio iš­va­ka­rė­se už­si­ mi­nė jam teik­siąs tris kan­di­da­tus. Tarp ga­li­mų pre­ten­den­tų neo­fi­ cia­liai mi­nė­ti V.Balt­rai­tie­nė, Vy­ das Ged­vi­las, Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė, Vy­tau­tas Gap­šys, Ar­tū­ras Pau­ laus­kas. V.Us­pas­ki­chas dar prieš pre­zi­diu­ mo po­sė­dį sa­kė, kad pir­miau­sia apie DP pa­si­rink­tą kan­di­da­tą šian­dien bus pra­neš­ta bū­si­mo­sios val­dan­čio­ sios koa­li­ci­jos par­tne­riams. Tik po to bus pa­vie­šin­ta vi­suo­me­nei. Vy­riau­sy­bė grą­žins įga­lio­ji­mus

Pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją nau­jai iš­rink­tam Sei­mui pra­dė­jus dar­bą tą pa­čią die­ ną įga­lio­ji­mus pre­zi­den­tui grą­ži­na Vy­riau­sy­bė. To­dėl šį penk­ta­die­nį And­riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­mas Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas tu­rė­tų Pre­zi­den­tei D.Gry­ baus­kai­tei įteik­ti ofi­cia­lų raš­tą apie grą­ži­na­mus įga­lio­ji­mus. Vals­ty­b ės va­d o­v ė įpa­rei­gos prem­je­rą A.Ku­bi­lių ir vi­sus jo mi­ nist­rus lai­ki­nai ei­ti pa­rei­gas, iki bus su­da­ry­ta nau­ja Vy­riau­sy­bė. Per 15 die­nų, tai yra iki lapk­ri­čio pa­bai­gos, Pre­zi­den­tė tu­rės pa­teik­ ti Sei­mui svars­ty­ti nau­jo prem­je­ro kan­di­da­tū­rą. Po to, kai jis bus pa­ skir­tas, bus ofi­cia­liai pra­dė­ta for­ muo­ti nau­ja Vy­riau­sy­bė.

nė pa­tvir­ti­no ke­ti­nan­ti tap­ti nau­ jo­jo Sei­mo na­re.

Teiks iš nau­jo?

„Tai aki­vaiz­di ne­pa­gar­ba Pag­rin­di­ niam ša­lies įsta­ty­mui. Į jį tie­siog nu­ si­va­lė ko­jas tie, ku­rie bu­ria nau­ją dau­ gu­mą“, – pa­reiš­kė Tė­vy­nės są­jun­gos frak­ci­jos se­niū­nas Jur­gis Raz­ma. Ta­ čiau DP ir ki­tų kol kas opo­zi­ci­nių

par­ti­jų at­sto­vai tei­gė, kad Sei­mui pri­klau­so ga­lu­ti­nai ap­si­spręs­ti šiuo klau­si­mu, to­dėl jis lais­vas priim­ti bet ko­kį spren­di­mą ir nė­ra sais­to­ mas KT iš­va­dos. Po akib­rokš­tu pa­si­bai­gu­sio bal­ sa­vi­mo svars­to­ma ana­lo­giš­ką nu­ ta­ri­mą pa­ban­dy­ti pa­kar­to­ti­nai teik­ti šian­dien ti­kin­tis, kad jį pa­ vyks priim­ti. Bu­vęs KT tei­sė­jas Vy­tau­tas Sin­ ke­vi­čius kri­ti­ka­vo Sei­mo spren­ di­mą. Anot jo, taip pa­si­reiš­kė be­ si­for­muo­jan­čios nau­jos Sei­mo dau­gu­mos va­lia. Esą bū­si­mie­ji val­ dan­tie­ji nu­ta­rė spjau­ti į KT iš­va­dą. „Teis­mas la­bai aiš­kiai pa­sa­kė: tie žmo­nės ne­ga­li bū­ti lai­ko­mi iš­rink­ tais“, – pa­brė­žė V.Sin­ke­vi­čius. Sei­mas va­kar taip pat svars­tė nu­ ta­ri­mą dėl par­la­men­to rin­ki­mų re­ zul­ta­tų pa­nai­ki­ni­mo Bir­žų-Ku­piš­kio vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je. Ga­lu­ti­nis bal­sa­vi­mas dėl šio nu­ta­ri­mo priė­mi­ mo bus su­reng­tas šian­dien. Tačiau Lietuvos socialdemokra­ tų partijos lyderis Algirdas But­ kevičius vakar vakare prabilo, jog balsuojant prieš nutarimo projek­ tą pagal Konstitucinio Teismo iš­ vadą dėl Darbo partijos kandidatų eiliškumo buvo padaryta klaida. LSDP lyderis A.Butkevičius po partijos valdybos posėdžio sakė, kad šią klaidą bus siekiama ištai­ syti, socialdemokratai įregistruos patobulintą nutarimo projektą,

kuris bus įtrauktas į trečiadienio posėdžio darbotvarkę. Ats­ta­ty­di­no VRK

Sei­mui va­kar pa­vy­ko priim­ti nu­ ta­ri­mą dėl Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) įga­lio­ji­mų nu­ trau­ki­mo. Nu­ta­ri­me re­mian­tis KT tei­gia­ma, kad pa­tvir­tin­da­ma rin­ki­ mų re­zul­ta­tus VRK pa­žei­dė Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą. Kaip nu­ma­ty­ta, VRK įga­lio­ji­mai nu­trūks gruo­džio 13 d., o tei­sin­gu­ mo mi­nist­ro ir Lie­tu­vos tei­si­nin­ kų drau­gi­jos pra­šo­ma iki gruo­džio 3-io­sios pa­teik­ti Sei­mui kan­di­da­ tū­ras į nau­jos su­dė­ties ko­mi­si­jos na­rius. Pa­kei­tus vi­są VRK su­dė­tį tu­ rės pa­si­keis­ti ir jos pir­mi­nin­kas. 18 me­tų ko­mi­si­jai va­do­va­vęs Ze­no­ nas Vai­gaus­kas ne­be­ga­lės lik­ti šia­ me po­ste.

2

balsų pri­trū­ko Sei­me, kad bū­ tų priim­tas nu­ta­ri­mas dėl DP kan­di­da­tų ei­lės są­ra­ še pa­kei­ti­mo.

8

trečiadienis, lapkričio 14, 2012

užribis

Suk­čiai au­kas mul­ki­na it nai­vuo­lius Klai­pė­die­čiai yra vie­ni pa­tik­liau­sių gy­ven­to­jų ša­ly­je. Po vil­nie­čių uos­ta­ mies­čio gy­ven­to­jai yra ant­ro­je vie­to­je pa­gal nu­ken­tė­ju­sių­ jų nuo te­le­fo­ni­nių su­kčių skai­čių.

Patarimas: K.An­ta­na­vi­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad gy­ven­to­jai tu­rė­tų la­biau pa­si­ti­kė­ti po­li­ci­jos dar­buo­to­jais ir po

kiek­vie­no įtar­ti­no skam­bu­čio ne­del­sdami su­si­siek­ti su jais.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Gro­bis – net 45 tūkst. li­tų

Vi­so gy­ve­ni­mo san­tau­pų ga­li­ma ne­tek­ti per pen­kias mi­nu­tes. Už­ ten­ka pa­si­duo­ti te­le­fo­ni­nių su­kčių ža­ban­goms. „Suk­čiai ne tik pa­va­gia vi­sus pi­ ni­gus, bet dar ir pa­lie­ka žmo­gų su sko­lo­mis. Juk ga­vus elekt­ro­ni­ nės ban­ki­nin­kys­tės pri­si­jun­gi­mo ko­dus nu­si­kal­tė­liui pa­kan­ka ke­lių mi­nu­čių, kad nu­ken­tė­ju­sio­jo var­ du bū­tų paim­ti grei­tie­ji kre­di­tai“, – pri­mi­nė „Swed­bank“ elekt­ro­ ni­nių ka­na­lų sky­riaus va­do­vė Li­ na Že­mai­ty­tė. Iš vi­sų Bal­ti­jos ša­lių tik Lie­tu­vo­ je te­le­fo­ni­nių su­kčių ata­kos įga­vo mil­ži­niš­ką mas­tą. Lat­vi­jo­je ir Es­ ti­jo­je to­kių nu­si­kal­ti­mų nors ir pa­ si­tai­ko, bet ne tiek daug. „Vi­du­ti­niš­kai iš vie­no nu­ken­tė­ ju­sio­jo iš­vi­lio­ja­ma nuo 2 iki 4 tūkst. li­tų. Nu­si­kal­tė­lių au­ko­mis daž­niau tam­pa mo­te­rys, vy­res­nės nei 25 me­tai“, – aiš­ki­no L.Že­mai­ty­tė. Di­džiau­sias nu­si­kal­tė­lių gro­bis šiais me­tais sie­kė net 45 tūkst. li­tų. „Kaip jie vei­kia? Daž­niau­siai įka­ li­ni­mo įstai­go­se baus­mę at­lie­kan­ tys as­me­nys sie­kia psi­cho­lo­giš­kai

pa­veik­ti žmo­gų. Jei su­kčius pri­ si­sta­to esąs Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ ti­mų ty­ri­mų tar­ny­bos, po­li­ci­jos, pro­ku­ra­tū­ros ar Spe­cia­lių­jų ty­ri­ mų tar­ny­bos pa­rei­gū­nas, jis au­kai skam­bi­na nak­tį“, – ti­ki­no ban­ko at­sto­vė. Jei sie­kia­ma emo­ciš­kai pa­veik­ti žmo­gų ir nu­si­kal­tė­lis mė­gi­na au­ kai su­kel­ti šo­ką, apie tai, kad ku­ris nors gi­mi­nai­tis ne­va pa­kliu­vo į ne­ lai­mę, bus pra­ne­ša­ma nak­tį. „Pri­sis­ta­to­ma rea­lių pa­rei­gū­nų var­dais. Daž­niau­siai ku­ria­ma le­ gen­da, kad per klien­to są­skai­tą esą plau­na­mi pi­ni­gai. Žmo­gui aiš­ki­ na­ma, kad nu­si­kal­ti­me da­ly­vau­ja ir ban­ko dar­buo­to­jai, to­dėl ne­va­lia jiems pra­si­tar­ti. Užuot pa­skam­bi­ nęs į ban­ką, žmo­gus sle­pia in­for­ ma­ci­ją ir pa­ts nu­ken­čia“, – aiš­ki­ no „Swed­bank“ at­sto­vė. Ata­kuo­ja ir ban­ko dar­buo­to­jus

Suk­čiai ata­kuo­ja net ir pa­čius ban­ ko dar­buo­to­jus. „Aš pa­ti ga­vau elekt­ro­ni­nį laiš­ ką, ku­ria­me pri­me­na­ma, kad se­niai ne­bu­vau pri­si­jun­gu­si prie elekt­ro­ ni­nės ban­ki­nin­kys­tės, to­dėl ma­nęs pra­šo­ma at­nau­jin­ti ma­no duo­me­ nis. At­si­ra­du­sia­me in­ter­ne­to pus­ la­py­je, ku­ris la­bai pa­na­šus į tik­rą­jį

ban­ko pus­la­pį, aš jau bu­vau be­ve­ dan­ti pri­si­jun­gi­mo ko­dus, ta­čiau su­pra­tau, kad čia kaž­kas yra ne taip“, – aiš­ki­no L.Že­mai­ty­tė. Mo­te­ris su­si­vo­kė, kad ban­kas ne­ži­no­jo jos as­me­ni­nio elekt­ro­ni­ nio pa­što ad­re­so. „Nu­si­kal­tė­liai nau­do­ja va­di­na­ mą­sias tran­zi­ti­nes są­skai­tas. To­ dėl net ir tie, ku­rie už at­ly­gį lei­džia ki­tiems nau­do­tis sa­vo ban­ko są­ skai­ta, į ku­rią su­kčiai per­ve­da nu­ ken­tė­ju­sių­jų pi­ni­gus, taip pat ga­li nu­ken­tė­ti“, – aiš­ki­no ban­ko at­ sto­vė. Jei są­skai­tas pa­ti­ki tie, ku­ rie gy­ve­na iš pa­šal­pų, pa­sta­rų­jų jie ga­li ne­tek­ti. „Juk bet ko­kios įplau­kos į są­skai­ tą ga­li bū­ti už­skai­ty­tos kaip pa­ja­ mos“, – tei­gė L.Že­mai­ty­tė. Iš ka­lė­ji­mo – mo­ters bal­sas

Įvai­rių po­li­ci­jos ty­ri­mų me­tu paaiš­kė­jo, kad nu­si­kal­tė­liai ne­drįs­ ta skam­bin­ti vy­rams. Daž­niau­siai au­kų ieš­ko­ma te­le­ fo­no kny­go­je, in­ter­ne­tu, so­cia­li­ niuo­se tink­la­la­piuo­se. Įka­li­ni­mo įstai­go­se esan­tys nu­si­ kal­tė­liai ap­ga­vys­tei daž­niau­siai pa­ si­tel­kia ir ka­me­ros drau­gus. Ypač aukš­tai ver­ti­na­mi tie ka­li­niai, ku­ rių bal­sas nė­ra mu­ta­vęs ar­ba šiaip

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

340

– už tiek tūks­tan­čių li­tų per­nai te­le­fo­ni­niai su­kčiai pa­da­rė ža­los Klai­pė­dos ap­skri­ty­je.

žmo­gus su­ge­ba kal­bė­ti mo­te­riš­ku bal­su. To­kie ka­li­niai te­le­fo­nu kal­ ba kaip ban­ko dar­buo­to­jos. Per 9 šių me­tų mė­ne­sius Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je jau už­fik­suo­ti 483 su­kčia­vi­mo at­ve­jai, kai per­nai per vi­sus me­tus jų bu­vo 527. Klai­pė­dos ap­skri­tis yra ant­ro­ji Lie­tu­vo­je pa­gal vie­nam gy­ven­to­jui ten­kan­tį to­kių nu­si­kal­ti­mų skai­ čių. Tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų ten­ka vie­nas toks nu­si­kal­ti­mas. Dangs­to­si ir „Sod­ra“

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Or­ga­ni­zuo­ to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ ro 1-ojo sky­riaus vy­riau­sio­ji ty­rė­ja Kris­ti­na An­ta­na­vi­čie­nė ti­ki­no, kad jai te­ko tir­ti ne vie­ną to­kią by­lą.

„Per­nai ap­skri­ty­je bu­vo re­gist­ ruo­ti 168 te­le­fo­ni­nių su­kčių pa­da­ ry­ti nu­si­kal­ti­mai, o šie­met – 115. To­kios su­kčių ata­kos plin­ta kaip gri­pas“, – pa­ste­bė­jo pa­rei­gū­nė. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­ste­bi, kad va­di­na­mo­ji „Alio, ma­ma“ su­kčia­ vi­mo kryp­tis jau mąž­ta. „Daž­nė­ja at­ve­jų, kai su­kčiai ap­ si­me­ta įvai­riais pa­rei­gū­nais. Ta­ čiau su­kčiai ėmė ieš­ko­ti au­kų tarp dar­bo ieš­kan­čių žmo­nių. Afe­ris­tai ran­da skel­bi­mus ir ne­va siū­lo dar­ bą, o iš tie­sų pa­si­sa­vi­na jų pi­ni­gus iš są­skai­tų“, – aiš­ki­no K.An­ta­na­vi­ čie­nė. Ne­se­niai pra­dė­ti pra­kti­kuo­ ti su­kčių, ku­rie pri­si­sta­to „Sod­ros“ dar­buo­to­jais, skam­bu­čiai. Sta­tis­ti­ka by­lo­ja, jog iš vi­sų Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je įvyk­dy­tų te­le­fo­ ni­nių su­kčia­vi­mų 61 kar­tą bu­vo pri­si­sta­to­ma įvai­rių tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nų var­dais, 48 kar­tus su­ kčiai ieš­ko­jo leng­va­ti­kių be­dar­bių. 31 at­ve­ju nu­si­kal­ti­mai bu­vo pa­da­ ry­ti ki­tais bū­dais. „Dau­gu­ma žmo­nių su­ži­no, kad bu­vo ap­gau­ti, tik tuo­met, kai gau­ na laiš­kus iš kre­di­to bend­ro­vių“, – kal­bė­jo vy­riau­sio­ji ty­rė­ja. Šūks­niai „pa­ga­vus žą­sį“

Per­nai ap­skri­ty­je te­le­fo­ni­niai su­ kčiai pa­da­rė ža­los už 340 tūkst. li­tų, o kre­di­to bend­ro­vėms pa­da­ry­ta 110 tūkst. li­tų ža­la. Šie­met nu­si­kal­tė­ liai iš­vi­lio­jo 275 tūkst. li­tų, o kre­di­tų bend­ro­vės ne­te­ko 90 tūkst. li­tų. Pa­rei­gū­nus iki šiol ste­bi­na tai, kad ša­lies pa­tai­sos na­muo­se nu­ teis­tie­ji ga­li nau­do­tis in­ter­ne­to ry­šiu bei tu­ri tei­sę dis­po­nuo­ti sa­vo elekt­ro­ni­ne ban­ko są­skai­ta. „Mus ste­bi­na ir tai, jog skel­ bia­ma, kad pa­tai­sos na­muo­se yra įdieg­ta mo­bi­lio­jo ry­šio blo­ka­vi­mo sis­te­ma. Bet ko­dėl ji neį­jun­gia­ma ar iš­jun­gia­ma, mums nė­ra aiš­ku“, – ste­bė­jo­si K.An­ta­na­vi­čie­nė. Pa­rei­gū­nė per­spė­jo, jog žmo­ gui yra ne­sun­ku iden­ti­fi­kuo­ti, kad skam­bi­na te­le­fo­ni­nis su­kčius. „Kai nu­teis­ta­sis, jų žar­go­nu ta­ riant, „pa­gau­na žą­sį“, ka­me­ro­ je ky­la triukš­mas. Po­kal­bio me­ tu tai gir­di­si. O ir po­kal­bio me­tu pa­si­gir­du­si fra­zė, kad skam­bin­to­ jo są­skai­ta yra tuš­čia, taip pat ga­li by­lo­ti, jog skam­bi­na tik­rai ne tei­sė­ sau­gos pa­rei­gū­nas“, – aiš­ki­no vy­ riau­sio­ji ty­rė­ja.

Nau­jie­ji nar­ko­ti­kai – juo­do­jo­je rin­ko­je Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Nau­jie­ji sin­te­ti­niai nar­ko­ti­kai il­ gą lai­ką le­ga­liai bu­vo par­duo­da­ mi sek­so reik­me­nų par­duo­tu­vė­se, o jas de­mas­ka­vus ir už­kir­tus šiai veik­lai ke­lią, nau­jie­ji da­ri­niai pa­ skli­do juo­do­jo­je rin­ko­je.

Par­duo­tu­vių tink­le „Ams­ter­da­ mas“ ne tik Klai­pė­do­je, bet ir Kre­ tin­go­je il­gą lai­ką bū­da­vo par­duo­da­ mos drau­džia­mos psi­chot­ro­pi­nės me­džia­gos. Pa­rei­gū­nai ėmė­si de­mas­kuo­ti šio par­duo­tu­vių tink­lo sa­vi­nin­ko Kęs­ tu­čio Gu­daus­ko veik­lą ir po nuo­ dug­naus ty­ri­mo per­da­vė by­lą Klai­ pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mui.

Ta­čiau čia jis bu­vo iš­tei­sin­tas kaip neį­vyk­dęs nu­si­kal­ti­mo. Kal­ti­ni­mą pa­lai­kęs pro­ku­ro­ras ap­skun­dė iš­tei­si­na­mą­jį nuo­spren­ dį. Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas iš da­lies pa­ten­ki­no pro­ku­ro­ro skun­ dą ir už tai, kad 2010 me­tais K.Gu­ daus­kas lai­kė bei pla­ti­no di­de­lį kie­ kį (per 1 kg) mil­te­lių, ku­rių su­dė­ty­je ras­ta psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų – ka­ti­no­no da­ri­nio, 4-fluo­ram­fe­ta­ mi­no ir me­fed­ro­no, kal­ti­na­ma­jam sky­rė dve­jų me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę. Kaip pra­ne­šė Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra, skir­da­mas švel­nes­nę, nei nu­ma­to įsta­ty­mas, baus­mę, teis­mas at­si­žvel­gė, kad kal­ti­na­ma­sis pri­si­pa­ži­no nu­si­kal­ tęs ir dėl to gai­lė­jo­si. Švel­nes­nė, nei ga­lė­jo bū­ti, klai­pė­die­čiui skir­ta

baus­mė ir dėl to, kad jis vie­nas au­ gi­na du ma­ža­me­čius vai­kus. Nors ofi­cia­liai ka­ti­no­no da­ri­niai ne­be­par­duo­da­mi, ta­čiau jie ra­do ke­lią į juo­dą­ją nar­ko­ti­kų rin­ką. Uos­ta­mies­čio Or­ga­ni­zuo­to nu­ si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro pa­rei­ gū­nai šios psi­chot­ro­pi­nio po­vei­kio, am­fe­ta­mi­no ana­lo­go me­džia­gos ap­ti­ko pas Su­lu­pės gat­vės 16-aja­ me na­me „taš­ką“ tu­rė­ju­sius kvai­ ša­lų pre­kei­vius. Juos pa­rei­gū­nai pra­dė­jo sek­ti dar per­nai va­sa­rą. Kar­tą bu­vo su­lai­ky­ tas nar­ko­ti­kų pir­kė­jas, išė­jęs su do­ ze am­fe­ta­mi­no. O ne­tru­kus į bu­tą už­griu­vę pa­rei­gū­nai kra­tos me­tu ra­do ne­ma­žai he­roi­no, am­fe­ta­mi­no bei nau­jo­jo nar­ko­ti­ko 4-MEC, ki­ taip va­di­na­mo ka­ti­no­no da­ri­niais.

Ta­čiau tai ne­sus­tab­dė nar­ko­ti­ kų par­da­vė­jų, jie ir to­liau tę­sė sa­ vo veik­lą. Šie­met pa­va­sa­rį pa­rei­gū­nai dar kar­tą su­se­kė iš bu­to išė­ju­sį pir­kė­ ją, par­da­vė­jus bei jiems kvai­ša­lus tie­ku­sį as­me­nį. Nar­ko­ti­kų par­da­vė­jai ir pa­tys juos var­to­jo. Net­ru­kus teis­me bus at­vers­ta šių kvai­ša­lų pla­ti­ni­mo by­ la. Jo­je ke­tu­ri as­me­nys bus kal­ti­na­ mi pre­ky­ba kvai­ša­lais. Dar vie­na 1977 me­tais gi­mu­si įta­ria­mo­ji mi­ rė. Kar­tu prieš teis­mą stos ir trys nar­ko­ti­kų var­to­to­jai. Už ne­tei­sė­tą dis­po­na­vi­mą nar­ ko­ti­nė­mis ar psi­chot­ro­pi­nė­mis me­džia­go­mis, tu­rint tiks­lą jas pla­ tin­ti, nu­ma­to­mas lais­vės atė­mi­mas nuo 2 iki 8 me­tų.

Nau­da: pa­rei­gū­nai pas nar­ko­ti­kų

pre­kei­vius ap­ti­ko 4 tūkst. li­tų.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

9

treÄ?iADIENIS, lapkriÄ?io 14, 2012

ekonomika

Nau­jĹł bu­tĹł dau­gÄ—­ja, bet jĹł kai­nos smun­ka Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rinka bunda. Ĺ ie­met pa­sta­ty­ta dau­giau bu­tĹł ne­gu per­nai, di­ des­nis ir iť­duo­tĹł statybos lei­di­mĹł nau­ joms sta­ty­boms skai­Ä?ius. Tie­sa, di­dÄ—­jant pa­siō­lai, bĹŤs­tĹł kai­nos tru­pu­tÄŻ ma­ŞÄ—­jo. La­biau­siai kai­nos kri­to Kau­ne

Bu­tĹł kai­nos Lie­tu­vos did­mies­Ä?iuo­ se spa­lÄŻ, pa­ly­gin­ti su rug­sÄ—­ju, smuk­ te­lÄ—­jo 0,2 pro­c., o pa­ly­gin­ti su 2011ĹłjĹł spa­liu, su­ma­ŞÄ—­jo 1,7 pro­c. „Jau ke­lis mÄ—­ne­sius iĹĄ ei­lÄ—s san­ do­riĹł ir kai­nĹł krei­vÄ—s ju­da skir­tin­ go­mis kryp­ti­mis. San­do­riĹł skai­ Ä?ius pa­ste­bi­mai au­ga, o kai­nos nors ir nesmarkiai, bet lei­dĹžia­si Ĺže­myn“, – tei­gÄ— ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ro­ vÄ—s „Ober-Haus“ Ver­ti­ni­mo de­par­ ta­men­to va­do­vas Sau­lius Va­go­nis. Re­gist­rĹł cent­ro duo­me­ni­mis, spa­lÄŻ bu­tĹł pirkimo–pardavimo san­do­riĹł Lie­tu­vo­je su­da­ry­ta maŞ­ daug 18 pro­c. dau­giau nei rug­sÄ—­jÄŻ ir 21 pro­c. dau­giau nei praÄ—­ju­siĹł me­ tĹł spa­lÄŻ. Tarp di­dĹžiau­siĹł ĹĄa­lies mies­tĹł ryť­kes­nis kai­nĹł nuo­smu­kis – 0,6 pro­c. – praÄ—­ju­sÄŻ mÄ—­ne­sÄŻ bu­vo uŞ­ fik­suo­tas Kau­ne. Vi­du­ti­nÄ— bu­to 1 kv. met­ro kai­na lai­ki­no­jo­je sos­ti­ nÄ—­je su­ma­ŞÄ—­jo iki 3291 li­to. Klai­pÄ—­do­je bu­tĹł kai­nos smuk­te­ lÄ—­jo 0,4 pro­c., Vil­niu­je – 0,1 pro­c. Vi­du­ti­nÄ— bu­to 1 kv. met­ro kai­na

R

Klai­pÄ—­do­je ĹĄiuo me­tu yra 3310 li­ tĹł, o Vil­niu­je – 4105 li­tai. Nau­jĹł bu­tĹł dau­giau­sia Vil­niu­je

Nors ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos Lie­tu­vo­je krin­ta, bu­tĹł nau­jos sta­ ty­bos na­muo­se tre­Ä?iÄ… ĹĄiĹł me­tĹł ket­ vir­tÄŻ Lie­tu­vo­je ÄŻreng­ta be­veik treÄ?­ da­liu dau­giau nei per­nai per tÄ… pa­tÄŻ lai­ko­tar­pÄŻ. IĹĄ vi­so ĹĄiais me­tais lie­ pą–rugsÄ—jÄŻ mies­tuo­se baig­ti sta­ty­ ti 697 nau­ji gy­ve­na­mie­ji pa­sta­tai, juo­se ÄŻreng­tas 1031 bu­tas – tai yra 237 bu­tais dau­giau nei per­nai. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, 44 pro­c. vi­sĹł tre­Ä?iÄ… ket­ vir­tÄŻ pa­sta­ty­tĹł bu­tĹł bu­vo Vil­niaus, 19 pro­c. – Klai­pÄ—­dos, 17 pro­c. – Kau­no ap­skri­ty­je. Per ĹĄÄŻ lai­ko­tar­ pÄŻ Lie­tu­vo­je taip pat baig­tas sta­ty­ ti vie­nas bend­ra­bu­tis. Per de­vy­nis ĹĄiĹł me­tĹł mÄ—­ne­sius Lie­tu­vo­je iĹĄ vi­so baig­ta sta­ty­ti 2110 gy­ve­na­mų­jĹł na­ mĹł, juo­se ÄŻreng­ti 3447 bu­tai. Lie­tu­vos sta­ty­bos bend­ro­vÄ—s tre­ Ä?iÄ… ĹĄiĹł me­tĹł ket­vir­tÄŻ iĹĄ vi­so at­li­ko 2 mlrd. li­tĹł ver­tÄ—s dar­bĹł. Nau­jos sta­ ty­bos dar­bĹł ver­tÄ— sie­kÄ— 606 mln.

„„Apim­tis: sta­ty­bi­nin­kams ki­tais me­tais dar­bo trĹŤk­ti ne­tu­rÄ—­tĹł – lei­di­mĹł ÄŻreng­ti nau­jus bu­tus iť­duo­ta uŞ­tek­

ti­nai.

li­tĹł – tai su­da­rÄ— be­veik treÄ?­da­lÄŻ vi­ sĹł ĹĄa­ly­je at­lik­tĹł sta­ty­bos dar­bĹł. StatybĹł leidimĹł skaiÄ?ius augo

Nau­jĹł bu­tĹł Lie­tu­vo­je dau­gÄ—­ti tu­ rÄ—­tĹł ir ki­tais me­tais. Tre­Ä?iÄ… ket­ vir­tÄŻ bu­vo leis­ta sta­ty­ti 2533 bu­ tus – 16,7 pro­c. dau­giau nei per­nai liepą–rugsÄ—jÄŻ. Di­dĹžio­ji da­lis – 98 pro­c. – vi­sĹł lei­di­mĹł bu­vo iť­duo­ ta vie­no dvie­jĹł bu­tĹł gy­ve­na­mie­

siems na­mams, 21 lei­di­mas – dau­ gia­bu­Ä?iams na­mams, du lei­di­mai – bend­ra­bu­Ä?iams sta­ty­ti. Tie­sa, ĹĄie­met tru­pu­tÄŻ su­ma­ŞÄ—­jo Ĺžmo­niĹł su­si­do­mÄ—­ji­mas in­di­vi­dua­ liai­siais gy­ve­na­mai­siais na­mais. Tre­Ä?iÄ… ĹĄiĹł me­tĹł ket­vir­tÄŻ iť­duo­ta 1418 lei­di­mĹł sta­ty­ti 1539 gy­ve­na­ muo­sius na­mus – 1 pro­c. ma­Şiau nei per­nai tuo pa­Ä?iu lai­ko­tar­piu. IĹĄ vi­so per de­vy­nis ĹĄiĹł me­tĹł mÄ—­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

ne­sius Lie­tu­vo­je iť­duo­ta 3880 lei­ di­mĹł sta­ty­ti 4149 gy­ve­na­muo­sius pa­sta­tus, iĹĄ jĹł – 9 bend­ra­bu­Ä?ius. Pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti 4140 gy­ ve­na­mų­jĹł na­mĹł ir juo­se ÄŻreng­ ti 7087 bu­tus. Pa­ly­gin­ti su tuo pa­ Ä?iu per­nai me­tĹł lai­ko­tar­piu, ĹĄie­met iť­duo­tĹł lei­di­mĹł sta­ty­ti gy­ve­na­ muo­sius na­mus skai­Ä?ius pa­di­dÄ—­jo 6 pro­c., bu­tus – be­veik treÄ?­da­liu. „KlaipÄ—dos“, BNS inf.

DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa

Renovuoti daugiabuÄ?iai neĹĄvaisto energijos Lina JauniĹĄkÄ— Dauguma Lietuvoje esanÄ?iĹł namĹł yra seni daugiabuÄ?iai, pastatyti dar iki 1993 m. DidĹžiausias tokiĹł gyvenamĹłjĹł namĹł trĹŤkumas – ypaÄ? neefektyvus ĹĄilumos vartojimas.

DÄ—l pasenusiĹł pastatĹł konstrukcijĹł brangi ĹĄiluma skverbiasi per stogÄ…, sienas, rĹŤsius, nesandarius langus ir laiptiniĹł duris. TodÄ—l tokiĹł daugiabuÄ?iĹł neigiama ÄŻtaka aplinkosaugai yra neiĹĄvengiama. IĹĄeitis – renovuoti daugiabutÄŻ, taip pagerinti savo gyvenimo kokybÄ™ ir prisidÄ—ti prie aplinkos apsaugos.

vendinimo administravimo bei 30 proc. energijÄ… taupanÄ?iĹł priemoniĹł iĹĄlaidĹł. O butĹł savininkams, turintiems teisÄ™ ÄŻ bĹŤsto ĹĄildymo kompensacijÄ…, daugiabuÄ?io namo atnaujinimas nieko nekainuoja, nes 100 proc. renovavimo projekto iĹĄlaidĹł kompensuoja valstybÄ—. Po modernizacijos pagerÄ—ja gyvenamosios aplinkos sÄ…lygos: ĹĄvelnÄ—ja patalpĹł mikroklimatas, pakyla patalpĹł temperatĹŤra ir sumaŞėja drÄ—gmÄ—, pradedama taupyti ĹĄiluma ir ĹĄildymo iĹĄlaidos sumaŞėja iki 60 proc., palengvÄ—ja namo eksploatacija, maŞėja jos iĹĄlaidos, pakyla name esanÄ?iĹł butĹł kainos nekilnojamojo turto rinkoje.

Efektyvios priemonÄ—s

Pasak BĹŤsto ir urbanistinÄ—s plÄ—tros agentĹŤros VieĹĄĹłjĹł ryĹĄiĹł ir informavimo skyriaus vedÄ—jos DanguolÄ—s MikutienÄ—s, siekiant padidinti pastato energinÄŻ efektyvumÄ…, didĹžiausiÄ… naudÄ… duoda kompleksinis pastato konstrukcijĹł bei ĹĄildymo sistemĹł modernizavimas, langĹł ir lauko durĹł keitimas, stogo ĹĄiltinimas, balkonĹł ÄŻstiklinimas pagal bendrÄ… projektÄ…, fasadiniĹł sienĹł, rĹŤsio perdangos ir cokolio ĹĄiltinimas. Ĺ ie darbai gyventojams kompensuojami pagal daugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ… JESSICA. Parengus investicijĹł planÄ…, atlikus numatytus darbus ir pasiekus D klasÄ™, iki 2013 m. pabaigos valstybÄ— kompensuoja 100 proc. projekto parengimo, techninÄ—s prieĹžiĹŤros ir projekto ÄŻgy-

Gyventojams itin patogu tai, kad jie patys gali reguliuoti ĹĄilumos stiprumÄ…. UĹž ĹĄildymÄ… nebereikia permokÄ—ti

Po renovacijos atnaujintĹł daugiabuÄ?iĹł gyventojai dĹžiaugiasi – darbai tetruko apie pusmetÄŻ, o po jĹł prasidÄ—jo naujas gyvenimas. Net ir abejojusiĹł bei anksÄ?iau prieĹĄ renovacijÄ… nusiteikusiĹł gyventojĹł veidus puoĹĄia ĹĄypsena – ĹĄildymo sÄ…skaitos pasikeitÄ— neatpaŞįstamai. KlaipÄ—dos Debreceno g. 10 daugiabuÄ?io namo pirmininkas Valentinas Tuska labai patenkintas, nes ĹĄildymo sistemos renovacija praÄ—jo ne tik sÄ—kmingai, bet ir greitai.

2006 m. prasidÄ—jusi ĹĄilumos sistemos renovacija, ÄŻskaitant dokumentacijos ruoĹĄÄ… ir kitus administracinius reikalus, truko ne ilgiau kaip pusmetÄŻ. Namui, kurÄŻ sudaro 85 butai, atnaujinti buvo paimta 250 tĹŤkst. litĹł paskola. „VienareikĹĄmiĹĄkai mums vertÄ—jo renovuoti ĹĄildymo sistemÄ…, nes investicijos nebuvo didelÄ—s – vieno kambario butui reikÄ—jo mokÄ—ti apie 1100 litĹł, trijĹł kambariĹł – apie 1500 litĹłâ€œ, – aiĹĄkina V.Tuska. Gyventojams itin patogu tai, kad jie patys gali reguliuoti ĹĄilumos stiprumÄ…. Prie kiekvieno radiatoriaus ÄŻstatytas specialus termostatinis ventilis ir galima reguliuoti ĹĄilumos intensyvumÄ…. Atnaujinto daugiabuÄ?io gyventojai uĹž ĹĄildymÄ… moka gerokai maĹžiau. Pirmininkas pateikia pavyzdÄŻ: „AnksÄ?iau ĹžiemÄ… uĹž vieno mÄ—nesio trijĹł kambariĹł 57 kv. m buto ĹĄildymÄ… tekdavo mokÄ—ti po 400– 500 litĹł, o dabar atskiri butai (kurie daugiau taupo, nes turi galimybÄ™ patys reguliuoti ĹĄilumÄ…) moka tik 150–180 litĹł.“ Patogu ir tai, kad, iĹĄvaĹžiavus iĹĄ namĹł, nepermokama uĹž ĹĄildymÄ…. PaprasÄ?iausiai nustatoma minimaliausia temperatĹŤra, kad neuŞťaltĹł vamzdĹžiai. Ji siekia apie 14 laipsniĹł. Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ… (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

ď Ž Laukia: QNbTVNObaV` 8YNV]Ă›Q\WR 1RO_RPR[\ T

/B=. N_PUfc\ [b\a_

ValstybÄ— remia (iki 2013 12 31) Lengvatinis kreditas (palĹŤkanos nekinta visÄ… paskolos grÄ…Ĺžinimo laikotarpÄŻ – 20 metĹł) Modernizavimo projekto parengimas Statinio statybos techninÄ— prieĹžiĹŤra Projekto ÄŻgyvendinimo administravimo iĹĄlaidos Parama turintiems teisÄ™ ÄŻ bĹŤsto ir ĹĄildymo iĹĄlaidĹł kompensavimÄ… Statybos darbĹł (energijÄ… taupanÄ?iĹł priemoniĹł) iĹĄlaidos: - sutaupius ne maĹžiau kaip 40 proc. ĹĄiluminÄ—s energijos - sutaupius ne maĹžiau kaip 20 proc. ĹĄiluminÄ—s energijos

3 proc. palĹŤkanos 100 proc. 100 proc. 100 proc. (0,35 Lt/m2) 100 proc. 30 proc. 15 proc.

10

trečiADIENIS, lapkričio 14, 2012

pasaulis Pra­dės ­ sta­ty­bas

Skai­čiuo­ja­ au­kas

Skan­da­las ­ ple­čia­si

Ru­si­jos gam­ti­nių du­jų mil­ži­nė „Gazp­rom“ pa­skel­bė pra­dė­ sian­ti du­jo­tie­kio „South Stre­ am“ sta­ty­bas gruo­džio 7 d. Šis pro­jek­tas tie­sio­giai kon­ ku­ruo­ja su pla­nuo­ja­mu „Na­ buc­co“ du­jų vamz­dy­nu, dėl ku­rio vyks­ta dis­ku­si­jos ES. Vis­gi „Na­buc­co“ pro­jek­tas strin­ga ir jo nau­da abe­jo­ja­ma.

Pot­vy­nio van­duo Ve­ne­ci­jo­ je at­slū­go. Tos­ka­no­je, Cent­ri­ nė­je Ita­li­jo­je, bu­vo ras­ti ke­tu­ ri dėl liū­čių su­kel­tų po­tvy­nių žu­vę žmo­nės. Pot­vy­niai vėl įžie­bė dis­ku­si­jų dėl vė­la­vi­mo baig­ti mi­li­jar­dų eu­rų ver­tės bar­je­rų ap­link Ve­ne­ci­jos įlan­ ką sis­te­mą, ku­ri is­to­ri­nį mies­ tą ap­sau­go­tų nuo po­tvy­nių.

Af­ga­nis­ta­ne dis­lo­kuo­tų JAV pa­jė­gų va­das ge­ne­ro­las Joh­ nas Al­le­nas (nuo­tr.) at­si­dū­rė ty­ri­mo cent­re dėl „ne­tin­ka­mų“ elekt­ro­ni­nių laiš­kų Jill Kel­ley, sie­ja­mai su Da­vi­do Pet­raeu­so skan­da­lu. Ša­lies va­do­vas Ba­ rac­kas Oba­ma ati­dė­jo J.Al­le­no kan­di­da­tū­ros tei­ki­mą į NA­TO pa­jė­gų vy­riau­sio­jo va­do po­stą.

Šluo­ja gink­lus JAV pre­zi­den­tu iš­rin­kus Ba­rac­ką Oba­mą Ame­ri­ko­je išau­go gink­lų par­da­vi­mas.

Taip nu­ti­ko to­dėl, kad B.Oba­ma pa­ža­dė­jo su­griež­tin­ti gink­lų įsi­gi­ ji­mo ir lai­ky­mo tvar­ką JAV. Da­bar­ti­niai gink­lų lai­ky­mo įsta­ ty­mai JAV ne­si­kei­tė be­maž nuo XVIII a. Be­ne kiek­vie­nas ame­ri­ kie­tis ga­li įsi­gy­ti ir lai­ky­ti šau­na­ muo­sius gink­lus, kaip sa­vi­gy­nos prie­mo­nę. Pas­ta­ra­sis krau­pus in­ci­den­tas JAV su­krė­tė šiais me­tais, kai Ja­me­sas Hol­me­sas Ko­lo­ra­do vals­ti­jos O­ros mies­to ki­no teat­ro sa­lė­je ėmė šau­ dy­ti į su­si­rin­ku­sius žmo­nes. Nus­ta­ ty­ta, kad vy­ras gink­lų įsi­gi­jo tei­sė­tai vie­no­je par­duo­tu­vė­je. Eks­per­tai sa­ko, kad bus la­bai sun­ku pa­keis­ti nu­si­sto­vė­ju­sią tra­ di­ci­ją. Ru­si­jos so­cio­lo­gas Mi­chai­las Čer­ny­ši­nas tvir­ti­no, kad li­be­ra­lūs gink­lų įsta­ty­mai JAV ke­lia grės­mę vi­suo­me­nei. „Ame­ri­kie­čiai įpra­tę, kad jų ša­ ly­je gink­lai par­duo­da­mi ko­ne bet kam. Tai – se­na tra­di­ci­ja. Ma­nau, kad bus la­bai sun­ku, jei iš vi­so įma­ no­ma, net ša­lies pre­zi­den­tui įti­kin­ ti žmo­nes šios tra­di­ci­jos at­si­sa­ky­ ti“, – ko­men­ta­vo so­cio­lo­gas. Psi­cho­lo­gas Igo­ris Va­sil­je­vas pa­ brė­žė, kad dau­giau gink­lų reiš­kia ne sau­gu­mą, o grės­mę. „Jei paim­si­me to­kius as­me­nis, kaip An­der­sas Brei­vi­kas ar J.Hol­ me­sas, dau­ge­lis su­tri­ku­sios psi­chi­ kos žmo­nių ga­li pa­sek­ti jų pa­vyz­ džiu. Žmo­nės, ku­riems pa­si­reiš­kia ši­zof­re­ni­jos po­žy­miai, sva­jo­ja iš­ gar­sė­ti. Jie nea­be­jo­ti­nai ga­li im­tis ko nors pa­na­šaus, kaip tie du. Jie tai ver­ti­na kaip ga­li­my­bę iš­gar­ sė­ti. Tie­sa, ne­no­riu pa­sa­ky­ti, kad gink­lai pa­vo­jin­gi tik dėl šio as­pek­ to. Vis dėl­to, jei gink­lai Ame­ri­ko­je par­duo­da­mi vi­siems, kas tik jų no­ ri įsi­gy­ti, ne­nuos­ta­bu, kad su­lauk­ si­me dar vie­no brei­vi­ko ar hol­me­ so“, – per­spė­jo psi­cho­lo­gas. „The Voi­ce of Rus­sia“ inf.

Ma­n i­j a: pa­sak eks­per­tų, net

B.Oba­mai ga­li bū­ti la­bai sun­ku įti­kin­ti ame­ri­kie­čius, kad gink­lai – ne žais­lai. „Reu­ters“ nuo­tr.

No­ri­te tai­kos? Im­ ki­te gink­lus ir ei­ ki­te ko­vo­ti, nes vy­ riau­sy­bė jums ne­ pa­dės, – to­kią ži­nią Af­ga­nis­ta­no žmo­ nėms siun­čia vie­ tos ka­ro va­dai.

Ryž­tas: dau­ge­lis pa­pras­tų af­ga­nis­ta­nie­čių pa­si­ren­gę pa­tys gin­ti sa­vo šei­mas, nes ne­pa­si­ti­ki vy­riau­sy­be.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Akis už akį, dan­tis už dan­tį Ra­gi­na sto­ti į mū­šį

Is­mai­las Kha­nas – vie­nas įta­kin­ giau­sių ka­ro va­dų va­ka­ri­nė­je Af­ ga­nis­ta­no da­ly­je. Ko­vo­ti jam te­ ko tiek su so­vie­tų ka­riais, tiek su ta­li­bais. I.Kha­nas dir­ba Ha­mi­do Kar­zai vy­riau­sy­bė­je, ta­čiau nuo­gąs­tau­ja, kad va­ka­rie­čiams pa­si­trau­kus ša­ lis vėl su­by­rės į ši­pu­lius. Sa­vo bas­tio­ne va­ka­ri­nia­me Af­ ga­nis­ta­no He­ra­to mies­te tūks­tan­ čiams ša­li­nin­kų I.Kha­nas lie­pė ruoš­tis le­mia­mai ko­vai už Af­ga­ nis­ta­ną. „Mes at­sa­kin­gi už sau­gu­mą sa­vo ša­ly­je. Ne­ga­li­me leis­ti dar sy­kį su­ griau­ti ša­lies“, – tvir­ti­no jis. I.Kha­nas – ne vie­nin­te­lis mu­ dža­he­di­nas, ma­nan­tis, kad sau­ gu­mą Af­ga­nis­ta­ne ga­li ga­ran­tuo­ti tik pa­tys žmo­nės, ku­riems jie va­ do­vaus. Mar­ša­las Mu­ham­ma­das Qa­si­mas Fa­hi­mas, šalies vi­cep­re­ zi­den­tas, yra sa­kęs: „Jei Af­ga­nis­ ta­no sau­gu­mo pa­jė­gos ne­su­ge­ ba lai­mė­ti šio ka­ro, skam­bin­ki­me mu­dža­he­di­nams.“ Ki­tas bu­vęs ka­ro va­das Ah­ma­das Zia Mas­sou­das pa­brė­žė: „Žmo­nės bi­jo. Jie klau­sia, kas ša­ly­je dė­sis po 2014 m.? Nie­kas ne­no­ri dau­ giau bū­ti že­mi­na­mas. Kiek­vie­nas sten­gia­si tu­rė­ti pla­ną B. Kai ku­ rie žmo­nės rim­tai svars­to gink­ luo­tis.“ A.Z.Mas­sou­das pri­dū­rė, kad rin­ko­je Ka­laš­ni­ko­vo au­to­ma­tų kai­na per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus išau­go nuo 300 JAV do­le­ rių iki 1000 JAV do­le­rių. Pa­sak jo, aki­vaiz­du, ką tai reiš­kia. „Kiek­vie­na šei­ma na­muo­se tu­ ri bent po vie­ną AK-47 au­to­ma­

tą, – pa­sa­ko­jo A.Z.Mas­sou­das. – Mu­dža­he­di­nai ma­ne ap­lan­kė. Sa­kė, kad ruo­šia­si. Jie ieš­ko gink­ lų. Jie at­vy­ko iš kai­mų, dau­ge­lis iš Šiau­rės Af­ga­nis­ta­no, ki­ti iš Ka­bu­lo prie­mies­čių. Jie man sa­kė, kad no­ ri pe­rim­ti at­sa­ko­my­bę už sau­gu­mą. Jie no­ri sau­go­ti sa­vo žmo­nes.“

Mes gel­bė­jo­me šią ša­lį du kar­tus – nuo oku­pan­tų ir nuo prie­spau­dos.

Po­li­ti­kų kri­ti­ka

Af­ga­nis­ta­no vy­riau­sy­bė nei­gia­mai įver­ti­no tiek I.Kha­no, tiek ki­tų ka­ ro va­dų ra­gi­ni­mus. H.Kar­zai at­sto­vas Ai­ma­las Fai­ zi su­kri­ti­ka­vo I.Kha­ną: „I.Kha­no ko­men­ta­rai ne­tu­ri nie­ko bend­ro su Af­ga­nis­ta­no vy­riau­sy­bės po­li­ti­ka. Af­ga­nis­ta­no vy­riau­sy­bė ir žmo­nės ne­re­mia neat­sa­kin­gų gink­luo­tų gru­pių kū­ri­mo, ku­rios veik­tų kar­ tu su na­cio­na­li­nė­mis sau­gu­mo pa­ jė­go­mis.“ Kai ku­rie Af­ga­nis­ta­no par­la­men­ ta­rai rea­ga­vo dar pik­čiau. Jie pa­ brė­žė, kad I.Kha­nas kurs­to pi­lie­ti­ nį ka­rą. „To­kie žmo­nės, kaip I.Kha­nas, at­si­duo­da krau­ju, – pik­ti­no­si se­ na­to­rius iš Fa­ro pro­vin­ci­jos Bel­qi­ sas Ros­ha­nas. – Jie ma­no, kad kai tik va­ka­rie­čių pa­jė­gų ne­liks, gaus pro­gą pra­dė­ti pi­lie­ti­nį ka­rą ir per jį sieks pra­tu­rė­ti ir įgy­ti val­džią.“ Va­ka­rie­čiams ka­ro va­dų ke­ti­ni­ mai taip pat ke­lia nuo­gąs­ta­vi­mų.

Nors jie ban­dė ka­ro va­dus pa­vers­ti lo­ja­liais H.Kar­zai, I.Kha­no pa­vyz­ dys ro­do, kad de­šimt­me­tį tru­ku­ sios pa­stan­gos vai­sių ne­da­vė. Vie­nas aukš­tas Va­ka­rų pa­rei­gū­ nas tvir­ti­no, jog I.Kha­no veiks­mai įdė­miai se­ka­mi, nes šis mu­dža­he­ di­nas ne sy­kį kri­ti­ka­vo tarp­tau­ti­ nes pa­jė­gas. „Jie su­rin­ko pa­tran­kas ir tan­kus, vis­ką pa­ver­tė šiukš­lių krū­va. Pas­ ta­tė olan­dų, vo­kie­čių, ame­ri­kie­čių ir pran­cū­zų mer­gai­tes, at­ve­dė bal­ tuo­sius iš Eu­ro­pos, juo­dao­džius iš Af­ri­kos ti­kė­da­mie­si sau­gu­mo Af­ ga­nis­ta­ne. Bet jie su­si­mo­vė“, – kal­bė­jo mi­niai I.Kha­nas. Gins vy­riau­sy­bę?

Tie­sa, vė­liau I.Kha­nas kiek su­ švel­ni­no re­to­ri­ką ir pa­reiš­kė, kad mu­dža­he­di­nai tu­rė­tų pa­dė­ti vy­ riau­sy­bei, o ne veik­ti prieš ją. „Tai ne­reiš­kia, kad mes ky­la­me prieš vy­riau­sy­bę, – tei­si­no­si ka­ro va­das su­šauk­to­je spau­dos kon­fe­ ren­ci­jo­je sos­ti­nė­je. – Mes ko­vo­jo­ me 30 me­tų, kad bū­tų su­da­ry­ta ši

vy­riau­sy­bė. Ir da­bar mes ne­ke­ti­ na­me leis­ti, kad ši vy­riau­sy­bė bū­ tų nu­vers­ta.“ Vis dėl­to Mo­ham­me­das Fa­ roo­qas Hus­sai­nas, vie­nas įta­kin­ giau­sių He­ra­to pro­vin­ci­jos mu­ lų, pa­brė­žė, jog žmo­nės grę­žia­si į bu­vu­sius ka­ro va­dus, kad šie juos gin­tų. „Ži­no­te, He­ra­te kiek­vie­na­me na­ me yra po du tris gink­lus. Taip pat ki­to­se pro­vin­ci­jo­se. Ne tik vy­rai, ta­čiau ir mo­te­rys yra pa­si­ruo­šu­sios ko­vo­ti su ta­li­bais ir ki­tais su­ki­lė­ liais, jei šie jiems gra­sin­tų“, – per­ spė­jo mu­la. Mu­dža­he­di­nas Saee­das Ah­ma­das Hus­sai­nas, He­ra­to pro­ vin­ci­jos ta­ry­bos na­rys, tei­gė, kad Af­ga­nis­ta­no žmo­nės se­niai su­vo­ kė, jog Va­ka­rai pa­ty­rė ne­sėk­mę Af­ ga­nis­ta­ne. „Mes gel­bė­jo­me šią ša­lį du kar­ tus – nuo oku­pan­tų ir nuo prie­spau­dos. Gel­bė­si­me ir to­liau. Mes tam pa­si­ruo­šę. Žmo­nės dau­giau ne­pa­kęs Ta­li­ba­no“, – kal­bė­jo mu­ dža­he­di­nas. „The New York Ti­mes“ inf.

Ka­ro va­das I.Kha­nas Vie­nas žy­miau­sių Af­ga­nis­ta­no pa­

mė Ta­li­ba­no ko­vo­to­jai. 2001 m. są­jun­ si­prie­ši­ni­mo ko­vų da­ly­vių. Jis da­ly­va­ gi­nin­kams nu­ver­tus ta­li­bus, I.Kha­nas vo ko­vo­se tiek su so­vie­tų ka­riais, tiek bu­vo pa­skir­tas pro­vin­ci­jos va­do­vu. su Ta­li­ba­nu. 2004 m. jis bu­vo pa­ša­lin­tas iš gu­ber­ I.Kha­no bas­tio­nas – He­ra­to pro­vin­ na­to­riaus po­sto H.Kar­zai spren­di­mu. ci­ja, be­si­ri­bo­jan­ti su Ira­nu. Per ka­rą ji Ta­da pro­vin­ci­jo­je ki­lo I.Kha­no ša­li­nin­ iš­li­ko kles­tin­ti, nors neiš­ven­gė ko­vo­ kų de­monst­ra­ci­jos. to­jų ant­puo­lių. Pas­ta­ruo­ju me­tu pro­ I.Kha­nas iki šiol iš­lai­kė įta­ką va­ka­ vin­ci­jo­je pa­daž­nė­jo pa­gro­bi­mų ir ta­ ri­nė­je Af­ga­nis­ta­no da­ly­je. Jis yra vie­ li­bų ata­kų. nas nuo­žmiau­sių da­bar­ti­nio pro­vin­ Praė­ju­sio am­žiaus pa­bai­go­je I.Kha­

nui te­ko pa­lik­ti He­ra­tą, kai mies­tą užė­

ci­jos gu­ber­na­to­riaus Dau­do Sha­ho Sa­ bos opo­nen­tų.

11

trečiadienis, LAPKRIČIO 14, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Kon­tū­rai: nors vieš­bu­čio ap­lin­ka dar pri­me­na sta­ty­bų aikš­te­lę, jau ga­li­ma pa­ly­gin­ti ar­chi­tek­tų vi­zi­ją ir rea­lų vaiz­dą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

At­gi­mu­si „Au­ro­ra“ iš­sau­gos ir pa­va­di­ni­mą Klai­pė­die­čiai ma­to ne tik ryš­kius bu­vu­sio „Vik­to­ri­jos“ vieš­bu­čio at­gi­mi­mo ženk­lus. Uos­ta­mies­ty­je fi­ni­šo tie­sią­ją ne­tru­kus pa­ sieks ir ki­ta il­gai lauk­ta re­konst­ruk­ci­ja – so­ viet­me­čiu vei­kęs „Au­ro­ros“ ki­no teat­ro pa­ sta­tas be­veik pri­kel­tas nau­jam gy­ve­ni­mui. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

„Sta­li­ni­nis“ pro­jek­tas

Nors pa­vel­do pra­sme abie­jų ob­ jek­tų ver­tė ski­ria­si, ta­čiau 1953 m. iš­ki­lęs „Au­ro­ros“ pa­sta­tas taip pat įtrauk­tas į sau­go­ti­nų sta­ti­nių są­ra­šą. „Prieš ke­le­tą me­tų de­par­ta­men­to bu­vo nu­ro­dy­ta įra­šy­ti į re­gist­rą so­ vie­ti­nius pa­sta­tus. Ir bu­vęs „Au­ro­ ros“ ki­no teat­ras į jį pa­te­ko. Ne­pai­ sant to, kad pa­sta­tas sta­ty­tas pa­gal ti­pi­nį po­ka­ri­nį pro­jek­tą, ta­čiau to­ kių Lie­tu­vo­je iki šiol ne­daug iš­li­kę. Ko­lo­nų dė­ka jis pa­si­žy­mi iš­raiš­kin­ ga ar­chi­tek­tū­ra“, – pa­sa­ko­jo Kul­ tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to (KPD) Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­ riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas. Anot pa­šne­ko­vo, tai vie­nin­te­ lis uos­ta­mies­ty­je sta­ti­nys, pa­te­ kęs į to­kį so­viet­me­čio pa­sta­tų są­ ra­šą, nors spe­cia­lis­tų akys kry­po ir cent­ri­nį „Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­los“ kor­pu­są. Tai, jog „Au­ro­ra“ bu­vo įtrauk­ta į šį re­gist­rą, L.Ka­va­liaus­ko žo­džiais,

jį ap­sau­go­jo nuo grės­mės nu­griau­ ti, be to, iman­tis re­konst­ruk­ci­jos, pla­nuo­ja­mus dar­bus bu­vo pri­va­lu de­rin­ti su KPD at­sto­vais. Ko­zi­ris – kon­fe­ren­ci­jų cent­ras

Pa­s ak spe­c ia­l is­to, kiek­v ie­n as sta­ti­nys tu­ri in­di­vi­dua­lų ap­sau­ gos reg­la­men­tą, vis­kas pri­klau­so nuo jo ver­tės. „Kar­tais ver­tin­gas tik pa­sta­to in­ter­je­ras, ki­tą kar­tą – išo­rė. Klai­pė­do­je ka­ro me­tu la­bai daug sta­ti­nių nu­ken­tė­jo, au­ten­ tiš­ko in­ter­je­ro iš­li­ko ne­daug kur.

Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas:

Nors pa­sta­tas sta­ty­ tas pa­gal ti­pi­nį po­ka­ ri­nį pro­jek­tą, ta­čiau to­kių Lie­tu­vo­je iki šiol ne­daug iš­li­kę. Ko­ lo­nų dė­ka jis pa­si­žy­ mi iš­raiš­kin­ga ar­chi­ tek­tū­ra.

12

Pro­jek­to vi­zua­li­za­ci­ja

Kaina

nuo

3 400LT/kv.m

Mob. 8 657 92 020 8 657 99 000 www.tauralaukioslenis.lt

12

trečiadienis, LAPKRIČIO 14, 2012

rubrika namai

Pajūryje įgyvendinami du unikalūs projektai Justė Labutytė Keletą metų stagnavusi nekilnojamojo turto rinka pagaliau rodo aktyvumo ženklus. Tačiau specialistai pastebi, jog po užsitęsusio štilio gerokai išrankesni tapo ir šiandienos pirkėjai. Įsikurs miesto širdyje

Reaguodama į nūdienos poreikius, bendrovė „Inreal valdymas“ pajūryje – Klaipėdoje bei Nidoje – įgyvendina du išskirtinius nekilnojamojo turto projektus. Vienas jų, apartamentų bei biurų centras „Danės užutėkis“, iškils pačioje uostamiesčio širdyje – ant Danės upės kranto šalia Jono kalnelio bei miesto gynybinės sienos. Istoriniai faktai byloja, jog Turgaus gatvė pradėta formuoti dar XV–XVI a. Ilgainiui ji tapo centrine miesto ašimi, jungiančia rytinę Klaipėdos senamiesčio dalį su vakarine. Pastarojoje išsidėstę iškiliausi miesto istoriniai ir kultūriniai objektai: piliavietė, Teatro aikštė, kurioje vyksta svarbiausi miesto renginiai, Senoji perkėla, iš kurios driekiasi vandens kelias į Smiltynę bei Kuršių nerijos nacionalinį parką. Strategiškai patrauklioje bei prestižinėje uostamiesčio vietoje iškilsiantis „Danės užutėkio“ pastatas taipogi darniai įsilies į senamiesčio architektūrą. Santūraus modernizmo 4 aukštų pastate bus įrengta tik 20 apartamentų bei 4 komercinės patalpos. Ir komfortiška, ir saugu

1–6 kambarių apartamentai su terasomis bei balkonais išsidės-

Prabangu: „Danės užutėkyje“ suprojektuotas ribotas kiekis būstų –

Aura: „Kopų vėtrungių“ gyventojus sups subtilus, ramus ir trapus Kur-

tys antrame, trečiame ir ketvirtame pastato aukštuose. Būstų plotai sieks nuo 30 kv. m. Projekto plėtotojai taip pat gali pasiūlyti plotų jungimo galimybę. Apartamentai parduodami su daline apdaila, tačiau pasirinkus architekto-interjero dizainerio siūlomas paslaugas galima įsigyti ir visiškai įrengtus būstus. „Danės užutėkio“ naujakuriai galės džiaugtis mažaaukštės statybos privalumais – nedideliu kaimynų skaičiumi bei glaudžia bendruomene. Pastato ilgaamžiškumą garantuoja statyboms naudotos aukščiausios klasės, natūralios medžiagos, pritaikytos jūriniam klimatui. Patalpose įdiegtos moderniausios saugumo priemonės: priešgaisrinė signalizacija su davikliais, telefoninės spynos, praėjimo kontrolė, vaizdo fiksavimo sistema. Gyventojus džiugins ir puikiai sutvarkyta aplinka, patogi auto-

apsauginės kopos šlaito. Tai ideali vieta poilsiui ir meditacijai, vasarojimui ir atostogoms bet kuriuo metų laiku bei skirta visiems, vertinantiems subtilų, ramų ir trapų Kuršių nerijos grožį. 2 aukštų su mansarda namai darniai įsilieja į pajūrio kraštovaizdį, įsiterpdami tarp Angių kalno ir senojo Briedžių miško. „Kopų vėtrungėse“ siūlomi visiškai įrengti, jaukūs ir nedideli (nuo 24 kv. m) būstai su balkonais, terasomis ir kiemeliais. Vidiniame kieme įrengta automobilių aikštelė.

vos 20 apartamentų.

At­gi­mu­si „Au­ro­ra“ iš­sau­gos ir pa­va­di­ni­mą To­dėl daž­niau sau­go­ 11 ma pa­sta­to išo­rė, tū­ ris“, – pa­sa­ko­jo L.Ka­va­liaus­kas.

Re­konst­ruo­jant „Au­ro­rą“ tai­po­ gi bu­vo ke­lia­mas rei­ka­la­vi­mas iš­ sau­go­ti pa­sta­to eks­ter­je­rą. Po re­ konst­ruk­ci­jos se­na­sis ki­no teat­ro pa­sta­tas, ta­pęs nau­jai iš­ki­lu­sio vieš­bu­čio da­li­mi, bus pri­tai­ky­tas ki­toms reik­mėms. Čia bus įreng­tas be­veik 1 000 kv. m plo­to kon­fe­ren­ ci­jų ir kul­tū­ros ren­gi­nių cent­ras. Šį pro­jek­tą plė­to­jan­čios bend­ro­ vės „Vers­lo ver­ti­ka­lė“ va­do­vė Jo­ lan­ta Tu­mie­nė pa­tvir­ti­no, jog pa­ ma­žu bai­gia­mas įreng­ti vieš­bu­tis uos­ta­mies­ty­je iš­si­skirs di­džiau­sią da­ly­vių skai­čių tal­pi­nan­čia kon­fe­ ren­ci­jų sa­le. Ga­li­ma ro­dy­ti ki­ną

Nors ypa­tin­gą dė­me­sį pa­vel­do­sau­ gi­nin­kai krei­pė į pa­sta­to fa­sa­do iš­ sau­go­ji­mą, pa­šne­ko­vė pa­ti­ki­no, jog ne­pa­ki­to ne tik bu­vu­sio ki­no teat­ ro vei­das – ne­daug po­ky­čių su­lau­ kė ir jo vi­dus. „Iš­sau­go­jo­me ir ki­no teat­ro sce­ ną, pa­tal­po­je nė­ra lan­gų, tad rei­ka­ lui esant ten bū­tų ga­li­ma ro­dy­ti ki­ ną. Kol kas tam skir­tos apa­ra­tū­ros ne­tu­ri­me, o kaip bus atei­ty­je, ma­ ty­si­me“, – kal­bė­jo J.Tu­mie­nė. Jau ži­no­ma, jog vieš­bu­tis pri­ klau­sys „Eu­ro­pos“ gru­pės tink­lui ir va­din­sis „Eu­ro­pa Ci­ty Au­ro­ra“. Nau­ja­sis tri­jų žvaigž­du­čių vieš­ bu­tis tu­rė­tų už­pil­dy­ti eko­no­mi­nės

kla­sės ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų ni­šą. Aš­tuo­nių aukš­tų pa­sta­te su po­že­mi­ne au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­le bus įreng­ti 144 kam­ba­riai. Tech­ni­nės prie­žiū­ros in­ži­nie­rius Arū­nas Pau­laus­kas tvir­ti­no nea­be­ jo­jąs, jog dar­bus pa­vyks baig­ti, kaip nu­ma­ty­ta pro­jek­to są­ly­go­se, – iki atei­nan­čių me­tų ko­vo. Pel­nė prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų

„Di­die­ji sta­ty­bos dar­bai baig­ti, da­ bar at­lie­ka­ma vi­daus ap­dai­la bei tvar­ko­ma ap­lin­ka. Da­lis dar­bų ga­li per­si­kel­ti po žie­mos, ta­čiau at­si­da­ ry­ti pla­nuo­ja­me pa­va­sa­rį“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Tar­si V for­mos mo­der­nios ar­chi­ tek­tū­ros vieš­bu­čio pa­sta­tas kont­ ras­tuo­ja su se­nuo­ju, aliu­zi­jų į kla­si­ ką tu­rin­čiu „Au­ro­ros“ statiniu. Vie­nas ryš­kiau­sių ak­cen­tų – me­ ta­lo plokš­tė­mis deng­tos sie­nos. Vei­kia­mos be­si­kei­čian­čių at­mos­ fe­ri­nių są­ly­gų, jos il­gai­niui pa­ru­ duo­ja – pa­si­den­gia pa­ti­na. Pa­sak A.Pau­laus­ko, ki­tai fa­sa­do da­liai nau­do­tos aliu­mi­nio kom­po­ zi­to plokš­tės, ku­rios sta­ti­niui tu­rė­ tų su­teik­ti spal­vi­nės žais­mės. Vieš­bu­čio ar­chi­tek­tū­ri­niu spren­ di­mu rū­pi­no­si uos­ta­mies­čio bend­ ro­vė „A405“. Ta­čiau spe­cia­li­zuo­ tuo­se fo­ru­muo­se kū­rė­jų vi­zua­li­niai spren­di­mai su­lau­kė prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų. Pas­ta­tas in­ter­nau­tų bu­ vo api­bū­di­na­mas kaip so­vie­ti­nio sti­ liaus ar ly­gi­na­mas su bend­ra­bu­čiu.

mobilių aikštelė, liftas, sandėliukai. „Danės užutėkio“ komercinėms erdvėms skirtas pirmasis pastato aukštas. Nuo 65 kv. m patalpos – su vitrininiais langais, puikiai tinkančios biurams, parduotuvėlėms ar grožio salonams. Ideali vieta poilsiui

Augant šalies ekonomikai bei didėjant gyventojų perkamajai galiai, vis daugiau dėmesio susilaukia ir antrųjų namų segmentas. Ekspertai sutartinai tvirtina, jog dėl vietos unikalumo bei ribotų statybų viena patraukliausių šio segmentų investicijų – į Kuršių nerijoje esantį nekilnojamąjį turtą. Ramioje ir neurbanizuotoje šiaurinėje Nidos dalyje, vos 500 m nuo Kuršių marių ir apie 1,5 km nuo jūros, bendrovė „Inreal valdymas“ plėtoja projektą „Kopų vėtrungės“. Du pastato korpusai – „Pietys“ ir „Vakaris“ – prisiglaudę prie pat

šių nerijos grožis.

Atliepia Neringos tradiciją

Pastatų architektūra artima Kuršių nerijos tradicijai. Pasak šio projekto architekto Adomo Šablevičiaus, „Kopų vėtrungių“ prototipas – žemaitiškas namas, kuris būdavo statomas pailgų proporcijų. „Projektas yra santūriai modernus – sukurtos šviesios ir jaukios vidinės erdvės. Kita vertus, užduotis buvo išlaikyti

senosios Neringos architektūrinį stilių, todėl didesnio ploto stiklo plokštumos pridengtos mediniais tašais. Panaudotas ir būdingas Neringai fasadų vertikalus kalimas. Neįprastas moderniems pastatams elementas – medinės langinės. Jas statmenai fiksuojant sukuriama individuali erdvė“, – pasakojo A.Šablevičius. Pastatų apdailai naudotos ekologiškos medžiagos. Fasadai apkalti termiškai apdorotomis, nedažytomis lentomis, stogas dengtas molinėmis čerpėmis. Architekto nuomone, tai, kad šioje teritorijoje negalimos tvoros ir pastatas yra dauboje, tarp kopų, padeda jam dar organiškiau įsilieti į aplinką. Bendrovė „Inreal valdymas“ jau pradėjo būstų šiuose projektuose pardavimus. Išsamesnė informacija tel. +370 687 76851 bei internete: www.danesuzutekis.lt ir www. kopuvetrunges.lt. Užs. 1042406

13

trečiadienis, lapkričio 14, 2012

sportas Tenisininkai krito žemyn

Turnyro laurai – N.Djokovičiui

Prabudo L.Kleiza

Naujoje geriausių pasaulio tenisininkų ATP klasifikacijoje 22-ejų Ričardas Berankis su 541 tašku yra 101-oje vietoje. Jis, per savaitę praradęs 35 reitingo taškus, nusirito devyniomis pozicijomis. 21-erių klaipėdietis Laurynas Grigelis, kurio taškų suma sumažėjo nuo 98 iki 90, iš 400-osios pozicijos nukrito į 417-ąją.

Anglijos sostinėje vykusį aštuonių pajėgiausių pasaulio tenisininkų paskutinįjį sezono turnyrą laimėjo serbas Novakas Djokovičius. „Finale po ketverių metų žaidęs 25-erių serbas įveikė šveicarą Rogerį Federerį. Lemiama dvikova truko 2 val. 15 min. N.Djokovičius antrąjį reitingą turėjusį šveicarą palaužė 7:6, 7:5.

NBA čempionate šeštą nesėkmę patyrė Toronto „Raptors“ klubas, kuriam atstovauja Linas Kleiza ir Jonas Valančiūnas, namuose net po trijų pratęsimų 133:140 pralaimėjęs Jutos „Jazz“ ekipai. L.Kleiza per 30 min. pelnė 20 taškų. Starto penkete dvikovą pradėjęs J.Valančiūnas per 16 min. surinko 10 taškų.

Nori daugiau varžybų Klaipėdos arenos direktorė Jolita Krickė ragino miesto valdžios atstovus rengti daugiau varžybų didžiausioje uostamiesčio uždaroje sporto bazėje.

Pastangos: J.Krickė norėtų, kad savivaldybė negailėtų lėšų Europos ar

pasaulio čempionatams.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Veržlumas: L.Mikalauskas (su kamuoliu) po varžovų krepšiu jautėsi

gana laisvai.

Vytauto Petriko nuotr.

Lengva sėkmė Česlovas Kavarza Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai, įveikę Vilniaus „Perlą-MRU“ 93:71 (26:16, 25:18, 19:16, 23:21), iškopė į Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyro penktąjį etapą.

Nuo ketvirtojo etapo rungtyniauti pradėję klaipėdiečiai pirmosiose rungtynėse be didesnio vargo palaužė žemesnės – Nacionalinės krepšinio lygos pirmenybėse žaidžiančius sostinės atstovus. Kazio Maksvyčio auklėtinių ryžtas buvo jaučiamas nuo pirmųjų minučių. Po dviejų kėlinių uostamiesčio ekipos pranašumas nekėlė abejonių – 51:34. Daugiausia taškų nugalėtojams pelnė Deividas Gailius – 26, Marius Runkauskas – 20, Rashaunas Broadusas – 12, Laurynas Mikalauskas – 10. Varžovų gretose rezultatyviausiai rungtyniavo 18 taš-

kų surinkęs Mantas Virbalas. Prieš atvykdamas į Klaipėdą sostinės penketukas buvo nugalėjęs Alytaus „Savanorį“ 73:59 (27:12, 9:24, 25:11, 12:12). Penktajame etape „Neptūnas“ žais su Šakių „Zanavyko“ ir Kėdainių „Nevėžio“ rungtynių nugalėtoju. Šios ekipos kovos lapkričio 21 dieną. Į penktąjį etapą iš karto pateko „Prienai“, „Šiauliai“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“. Šiandien Šventojoje 17.30 val. vyks pajūrio komandų mačas. „Palangos“ krepšininkai susirems su Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ žaidėjais. Antrajame etape jėgas išmėgino Klaipėdos LCC tarptautinio universiteto krepšininkai. Tačiau jiems debiutas nepavyko – po pratęsimo klaipėdiečiai namie nusileido Trakų „TonyResort“ penketukui 86:88 (14:19, 21:19, 15:20, 34:26, 2:4).

Susitikusi su meru Vytautu Grubliausku, vicemeru Vytautu Čepu, Sporto ir Kūno kultūros skyriaus laikinuoju vedėju Ignu Pociumi, Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriumi Ričardu Zulcu arenos vadovė sakė, kad klaipėdiečiai galėtų matyti daugiau tarptautinių turnyrų, tik reikia savivaldybės iniciatyvos. J.Krickė pateikė kitų miestų – Vilniaus, Panevėžio – pavyzdžius, kur valdžia uoliai bendradarbiauja su panašiomis arenomis. V.Grubliauskas replikavo, kad Klaipėdoje tarptautines varžybas rengiančios federacijos iškelia sąlygas, kurios ne itin priimtinos savivaldybei. „Jos ne tik prašo miesto apmokėti arenos nuomą, bet ir perves-

ti nemažą sumą į sąskaitas už tai, kad renginys vyksta Klaipėdoje“, – pastebėjo meras. Anot miesto galvos, kad savivaldybė prisidėtų prie renginių, reikia politinio tarybos narių sprendimo. „Esame gavę Lietuvos krepšinio federacijos raštą, kuriame kitąmet siūloma Klaipėdoje surengti pasaulio merginų iki 19 metų krepšinio čempionatą, kuris mūsų mieste truktų dešimt dienų – nuo liepos 18-osios iki 28-osios. Kad sulauktume krepšininkių, iš mūsų paprašyta 150 tūkst. litų. O kur dar trijų Klaipėdos sporto objektų – arenos, V.Knašiaus krepšinio mokyklos salės ir Sporto rūmų nuomos kaštai?“ – neslėpė V.Grubliauskas, kokias sąlygas iškelia organizatoriai. I.Pocius pastebėjo, kad miestas, remdamas „Neptūno“ krepšinio

klubą, prisideda prie sporto varžybų gausos arenoje. „Varžybų būtų daugiau, jei arena taikytų ne komercinius, o priimtinus įkainius“, – replikavo sporto specialistas. 2013-aisiais Klaipėdoje vyks du dideli sporto renginiai – Pasaulio lietuvių žaidynės ir Europos jaunių sunkiosios atletikos čempionatas. Jaunieji sunkiaatlečiai varžysis lengvosios atletikos manieže, o iš viso pasaulio atvykusiems sportuojantiems lietuviams arenos irgi nereikės. Čia bus surengta tik vakaronė bei parodomoji meno ir sporto programa. V.Grubliauskas patikino, kad arenos direktorės pageidavimas nebus užmirštas. „Manau, jog rasime sprendimą“, – vilties suteikė meras.

Sporto telegrafas Futbolas. Prasideda Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionatas, kuriame, kaip ir kasmet, dalyvaus dešimt stipriausių komandų: „Klaipėdos universitetas“, „Baltai“, „Nautica“, „Kretinga“, „Klarksonas-Plikiai“, „Klaipėdos policija“, „AMG-Titanikas“, „Kretinga“, „Vakarų Baltija“, LCC. Šiandien 20.30 val. Klaipėdos universiteto (KU) sporto salėje (Sportininkų g. 13) „Klaipėdos univer-

siteto“ futbolininkai susitiks su „AMGTitaniko“ komanda. Po šių rungtynių 21.30 val. į aikštelę išbėgs „Kruopos“ ir „Kretingos“ ekipos. Rytoj 21 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) kovos „Klaipėdos policijos“ ir „Nauticos“ penketukai. Dvejos rungtynės KU sporto salėje vyks penktadienį: 20.30 val. „Baltai“ susitiks su „Vakarų Baltija“, 21.30 val. „Klarksonas-Plikiai“ su LCC.

Skirtumas: per „Neptūno“ ir „Žalgirio“ rungtynes arena buvo sausakimša, tačiau Klaipėdai siūlomų tarp-

tautinių varžybų metu apie tokį lankomumą galima tik pasvajoti.

Vytauto Petriko nuotr.

=?2;B:2?.A<@ .8067. : A68 8.6;. Á:<;¼:@

"#

9A

%# 9A

+

Q\cN[$ N

b_[NY\ b ]_V`aNafZb ZRaV[Û ]_R[bZR_NaN ` cR_aÛ # 9a

AVX R aNQVR[V\ [bZR_Vú ]_R[bZR_NaN # 9a

.XPVWN cfX`aN VXV YN]X_VØV\ ! Q 1NbTVNb V[S\_ZNPVW\`' aRY % !# &$ $ ]\_aNYR ddd 89 Ya

=_R[bZR_b\XVaR V_ TNbXVaR cV` XVaÖ ]_VRQÖ

19

trečiadienis, lapkričio 14, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaugaht knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. Judith McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako Judith McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 20 d.

Avinas (03 21–04 20). Esate įsitempęs ir šiek tiek irzlus. Jūsų vertinimai gali būti kategoriški, o tai gali tapti nesutarimų priežastimi. Todėl geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Jautis (04 21–05 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų, o vėliau viskas atrodys kitaip. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Ginčysitės su aplinkiniais. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena planams kurti, sprendimams priimti. Rasite išeitį iš bet kokios situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis. Mergelė (08 24–09 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite su kuo nors susipykti. Bet jei sugebėsite suprasti, kad tokia būsena greitai praeis, tai smarkiai jums nepakenks. Svarstyklės (09 24–10 23). Jausite artimųjų supratimą ir palaikymą. Jiems taip pat reikalinga parama. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau negu darbe. Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt kils kūrybingų idėjų. Mąstysite ne tik apie kasdienius, bet ir apie amžinus dalykus. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką, po mišką. Šaulys (11 23–12 21). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Ožiaragis (12 22–01 20). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais bei atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Vandenis (01 21–02 19). Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik neskubėti reikšti savo nuomonės ir spėlionių, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Žuvys (02 20–03 20). Teks rinktis – draugiška kompanija ar nepritarimas tam tikroms aplinkinių idėjoms. Norėsite plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jei jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją.

Orai

Savaitės viduryje naktimis šals, kritulių bus nedaug. Šiandien vietomis silpnai palynos. Temperatūra bus 5–9 laipsniai šilumos. Ketvirtadienio naktį šals iki 1 laipsnio šalčio, tik pajūryje bus šilčiau – apie 7 laipsnius šilumos. Dieną kritulių nenumatoma, bus 4–9 laipsniai šilumos.

Šiandien, lapkričio 14 d.

+7

Telšiai

+8

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+7

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+7

Utena

+7

7.45 16.20 8.32

319-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 47 dienos. Saulė Skorpiono ženkle.

Tauragė

+6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +8 Brazilija +25 Briuselis +9 Dublinas +12 Kairas +25 Keiptaunas +26 Kopenhaga +8

kokteilis Ves­tu­vė­se – be tai­syk­lių

Londonas +11 Madridas +15 Maskva +4 Minskas +4 Niujorkas +11 Oslas +8 Paryžius +7 Pekinas +6

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+8

+7

+5

7

+4

+6

+8

+7

7

penktadienį

ko­ma­si eti­ke­to.

Aną­dien vie­no­je įstai­go­je tarp mo­te­rų bend­ra­dar­bių įsi­lieps­no­jo karš­tas gin­ čas, kaip praei­ti į sa­vo vie­tą pro žmo­ nes, jau sė­din­čius prie sta­lo. „Kai teat­re ei­na­me tarp ei­lių, tai žings­ niuo­ja­me at­si­su­kę vei­du į sė­din­čiuo­ sius. O kaip prie sta­lo?“ – Jur­gi­ta pa­pra­ šė pa­dė­ti iš­spręs­ti gin­čą. „Žiū­r int, prie ko­k io sta­lo jūs sė­d i­te, – nu­ra­min­ti aist­ras pa­no­ro eti­ke­to spe­ cia­l is­tas. – Vi­sos nor­ma­laus sta­lo kė­ dės tu­ri sto­vė­ti to­kiu at­stu­mu, kad prie jo ga­lė­t u­mė­te priei­t i. Kė­dę da­mai tu­ ri ati­trauk­ti vy­ras ar­ba ofi­cian­tas. O jei gin­čo da­ly­vės tu­ri ome­ny­je ves­tu­ves, kai prie sta­lų bū­na suo­lai, tuo­met nė­ ra at­sa­ky­mo. Taip ulia­vo­jant yra ankš­ ta ir net sun­ku lai­ky­ti pei­l į su ša­ku­te. Prie to­k io sta­lo ga­l i­te elg­tis be eti­ke­to tai­syk­l ių. Ir sa­vo vie­tą pa­sie­k i­te, kaip pa­to­g iau.“

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ei, ves­tu­vi­nin­kai, ne vis­kas, kas skaid­ ru, yra deg­ti­nė.

Tvar­ka sve­tur Ga­rio mies­te (In­dia­nos vals­ti­ja) su­val­ gius čes­na­ką drau­džia­ma ke­tu­rias va­ lan­das ei­ti į teat­rą.

Ge­ri žo­džiai apie aly­vuo­ges Anot sta­tis­ti­kos, Vi­dur­že­mio re­g io­no gy­ven­to­jai re­čiau­siai mirš­ta nuo krau­ jo­ta­kos su­tri­k i­mo li­g ų. Nus­ta­ty­ta, kad tam di­de­lę reikš­mę tu­r i aly­v uo­g ių alie­jus, ku­r io re­g io­ne su­nau­do­ja­ma itin daug. Jis pa­de­da re­g u­l iuo­t i cho­ les­te­ro­l io kie­k į. No­r in­t iems iš­veng­t i šir­dies li­g ų me­di­kai pa­ta­ria per die­ną su­var­to­t i 1–2 šaukš­tus aly­vuo­g ių alie­ jaus. An­tiok­si­da­ci­nės alie­jaus sa­vy­bės pa­de­da iš­veng­ti ir vė­ž i­nių su­si­rgi­mų.

+5

+7

+3

4

Kur­šių ne­ri­ja – ste­buk­las

Kaip skel­bia sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė, Vil­niaus mies­to se­na­mies­tis lai­ mė­jo ap­do­va­no­ji­mą kul­tū­ros pa­ vel­do sri­ty­je. Tuo me­tu Lie­tu­vai ir Ru­si­jai pri­klau­san­ti Kur­šių ne­ri­ja pri­ pa­žin­ta Bal­ti­jos re­gio­no ste­ buk­lu gam­tos pa­vel­do sri­ty­je, pra­ne­ša Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė. Ki­tais Bal­ti­jos jū­ros ša­lių ste­

buk­lais ta­po Riu­ge­nas ir bal­to­ sios Riu­ge­no uo­los, Mo­zū­ri­jos eže­ry­nas, Ta­li­no se­na­mies­tis, Gdans­ko mies­tas. Dėl gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­ do no­mi­na­ci­jų var­žė­si dau­giau nei pus­šim­tis ob­jek­tų, ku­riuos bal­suo­ da­mi rin­ko gy­ven­to­jai. Šis kon­kur­sas yra Bal­ti­jos jū­ ros re­gio­no pro­jek­to da­lis. Kon­ kur­su sie­kia­ma su­stip­rin­ti bend­rą Bal­ti­jos jū­ros ša­lių iden­ti­te­tą, pa­ da­ry­ti la­biau ma­to­mą tu­ris­tams ir ska­tin­ti kur­ti ino­va­ty­vius tu­riz­mo pro­duk­tus. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Tu­rės dar vie­ną atžalą Mu­zi­kos le­gen­da se­ras El­to­nas Joh­nas ir jo par­tne­ris Da­vi­das Fur­ nis­has yra de­vin­ta­me dan­gu­je dėl per­spek­ty­vos tu­rė­ti ant­rą vai­ką – pra­ne­ša­ma, kad jų su­ro­ga­ti­nė mo­ ti­na vėl yra nėš­čia.

Links­mie­ji tirš­čiai Po ves­tu­vių grįž­ta in­te­li­gen­tas na­mo, žiū­r i – žmo­na su mei­lu­ž iu. Mei­lu­ž is – dvi­met­r i­n is gi­bo­nas gau­ ruo­ta krū­ti­ne. Pa­ky­la iš lo­vos ir ka­sy­ da­ma­sis krū­ti­nę pa­k lau­sė: – Nu ką, žvai­ry? In­te­li­gen­tas, iš­si­trauk­da­mas pis­to­le­tą: – La­bai ge­rai, kad jūs toks di­de­l is, aš aki­nius dar­be pa­l i­kau... Į ma­žes­n į ga­ lė­jau ir ne­pa­tai­ky­ti... Čes­ka (397 719; ves­tu­vė­se sa­vo vie­tą už­sta­lė­je leng­viau­siai pa­siek­si­te pra­lin­dę pro sta­lo apa­čią)

+6

Įvertino: Kuršių nerija yra vienas iš šešių Bal­ti­jos ša­lių ste­buk­lų.

Dvi UNES­CO sau­go­mos Lie­tu­vos vie­tos – Kur­šių ne­ri­ja ir Vil­niaus se­ na­mies­tis – kon­kur­se „6 Bal­tic Sea Won­ders“ bu­vo at­rink­ti tarp še­šių Bal­ti­jos ša­lių ste­buk­lų.

Spren­di­mas: E.Joh­nas ne­no­ri,

kad jo sū­nus aug­tų vien­tur­tis.

Marijampolė

Vilnius

+6

Alytus

Vardai Adeodatas, Emilis, Gotfridas, Judita, Saulenė, Sidona

lapkričio 14-ąją

rytoj

Rea­ly­bė: daž­no­se ves­tu­vė­se lai­

+6

+5

Praha +5 Ryga +8 Roma +21 Sidnėjus +27 Talinas +8 Tel Avivas +24 Tokijas +15 Varšuva +6

Hi­to „Roc­ket Man“ at­li­kė­jas ir D.Fur­nis­has jau tu­ri sū­nų Za­cha­ ry Fur­nis­hą-Joh­ną, ku­rį 2010 me­ tų gruo­dį pa­gim­dė ta pa­ti su­ro­ga­ ti­nė mo­ti­na. Mo­ti­na, ku­rios var­das nie­ka­da ne­bus pa­skelb­tas, kaip ma­ no­ma, gy­ve­na Ka­li­for­ni­jo­je, o ry­ šį su po­ra už­mez­gė per Los An­dže­lo cent­rą „Cen­ter for Sur­ro­ga­te Pa­ ren­ting“. Ant­rą vai­ką po­rai ji tu­ri pa­gim­dy­ti ki­tais me­tais, ra­šo bri­tų bul­va­ri­nis laik­raš­tis „The Sun“. BNS inf.

1832 m. Niu­jor­ke ati­da­ ry­tas pir­ma­sis tram­va­ jaus marš­ru­tas. 1840 m. gi­mė vie­nas imp­re­sio­n iz­mo kū­rė­jų, pran­c ū­z ų dai­l i­n in­k as Clau­de Mo­net. 1889 m. ame­ri­kie­tė žur­ na­lis­tė Nel­lie Bly lei­do­si į ke­l io­nę ap­l ink pa­sau­ lį ir įro­dė, jog įma­no­ma jį ap­ke­liau­ti grei­čiau nei per 80 die­nų: ke­l io­nė­je ame­r i­k ie­tė už­t ru­ko 72 die­nas 6 va­lan­das 11 mi­ nu­čių ir 14 se­kun­džių.

1907 m. Sma­lan­de, ne­di­ de­lia­me Šve­di­jos mies­te­ ly­je, gi­mė šve­dų vai­kų ra­ šy­to­ja Ast­rid Lindg­ren. 1910 m. ame­ri­kie­tis Eu­ ge­ne Ely pir­mą kar­t ą lėk­tu­v u pa­k i­lo nuo lai­ vo de­nio. 1935 m. gi­mė il­g iau­siai ara­bų pa­sau­ly­je val­dęs mo­nar­c has – Jor­da­n i­ jos ka­ra­l ius Hus­sei­nas; ka­ra­l iu­m i ta­po 1952-ai­ siais, bū­da­mas 16 me­tų, ir ša­l į val­dė iki pat mir­ ties 1999 me­tais.

1948 m. gi­mė Vel­so prin­cas ir Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos sos­to įpė­d i­ nis Char­les.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.