2012-11-17 Pietu gidas

Pietų gidas ŠeštADIENIS, lapkričio 17 d. 2012 m.

Tiražas 8000

Vil­niaus sve­čiai jau pri­pažįs­ta, kad šis mies­tas ta­po vie­na iš Eu­ro­ pos barų sos­ti­nių.

Nuo mies­to ke­pyklė­lių ir jo­se ke­pamų skanėstų kvapų gau­sybės svaigs­ta gal­va.

Vil­niu­je – 60 kinų res­to­ranų, ir tai dau­giau nei vi­so­se kai­mynių sos­tinė­se kar­tu su­dėjus.

4

6

7

Vil­niaus sko­niai ir kva­pai Nuo ku­ni­gaikš­čio Ge­ di­mi­no laikų Vil­nius garsė­jo įvai­ro­ve – už mies­to sienų su­gy­ve­no ama­ti­nin­kai ir pirk­liai iš vi­sos Eu­ro­pos bei Azi­ jos. Is­to­ri­ja kar­to­ja­si, tik šįkart vi­sus su­vie­ni­jo ki­ tas da­ly­kas – mais­tas.

Pa­siž­valgę po Eu­ropą ir į Vil­nių grįžę mūsiš­kiai pri­pažįs­ta, kad Lie­tu­vos sos­ tinė tam­pa vis eu­ro­pie­tiš­kesnė. Ir ne tik dėl to, jog vil­nie­čiai, kad ir kaip skųstųsi pe­si­mis­tai, už­dir­ba dau­giau ar kad var­ to­ji­mo bu­mas per­smelkė ne­ma­žos da­lies vil­nie­čių kas­die­nybę bei lais­va­laikį. Eu­ ro­pie­tiš­kumą par­vy­ku­sie­ji įvar­di­ja kaip pa­ties mies­to vei­do po­ky­čius: gau­sybę barų, res­to­ranų, ka­vi­nių, klubų ir kas sa­ vait­galį mies­to cent­rinė­mis ar­te­ri­jo­mis plūstantį „kraują“ – visų šių įstaigų lan­ ky­tojų srautą. Iš tiesų Pa­ry­žius, Ams­ter­ da­mas, Lon­do­nas, Ber­ly­nas ar Mad­ri­das, tu­rint ome­ny­je šį reiš­kinį, nuo Vil­niaus ski­ria­si ne­bent ma­siš­ku­mu. Pa­tin­ka jums ar ne, vi­sa tai, kas vyks­ta se­no­sios Eu­ro­pos sos­tinė­se, atei­na ir čia. Prieš gerą de­šimt­metį sa­vo res­to­ra­nus ėmę kur­ti ki­nai čia ra­do pa­sa­kišką nišą, ko­ kios vei­kiau­siai jau neat­si­rastų nė vie­na­ me Eu­ro­pos did­mies­ty­je. Sa­vo vir­tuvės tra­di­ci­jas ne­se­niai pa­si­ry­žo pri­sta­ty­ti ir uz­be­kai, armė­nai, ki­tos Cent­rinės Azi­ jos tau­tos. Pa­ra­dok­sas – ke­ba­bais sos­ tinę užt­vindė ne tik tur­kai, bet ir pa­tys lie­tu­viai. Tie­sa, tikrieji ke­ba­bai, kaip sa­ko Azi­jos vir­tuvės ži­no­vai, nė ne­pri­ me­na kios­ke­liuo­se par­duo­damų kep­tos mėsos ga­mi­nių. Glaud­žia­si Vil­niu­je ir ja­ ponų, tai­lan­die­čių, bra­zilų, is­panų vir­ tuvės meist­rai, da­li­jan­tys su­šius, pae­ li­jas, did­keps­nius ar eg­zo­tiš­kas jūros gėry­bes. „Vil­niaus die­na“ šian­dien pri­ sta­to ma­žytę ku­li­na­ri­nio Lie­tu­vos sos­ tinės po­rtre­to da­lelę.

Trauka: sostinės senamiestis turistus traukia dėl architektūros paveldo, o vilniečiai čia penktadieniais stumdosi dėl vietos baruose ir ka-

vinėse.

Vytenio Jurevičiaus (BFL) nuotr.

2

Pietų gidas

ŠeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

diena.lt/naujienos/miestas

Armė­niš­kas sve­tin­gu

Maistas: sa­vo spal­vo­mis bei kva­pu res­to­ra­ne vi­lio­ja ir už­kand­žiai –

įvairūs su­kti­nu­kai, už­tepėlės, ir tra­di­ci­niai sluoks­niuo­tos teš­los py­ ragė­liai sam­sa. „Uz­be­kis­ta­no“ nuo­tr.

Ke­lionė į Uz­be­kis­taną ne­pa­lie­kant Vil­niaus Ig­nas Ja­čaus­kas Ran­ko­mis ga­li­ma val­gy­ti ne tik su­muš­tinį, mėsainį, bet ir plo­ vą ar net sriubą. Ir į jus ne­smigs smer­kian­tys va­ka­rie­tiš­ko eti­ke­ to puo­selė­tojų žvilgs­niai. Aiš­ku, tik tuo­met, kai lan­ky­sitės Uz­be­ kis­ta­ne – net jei tai ir ne eg­zo­tiš­ ka vals­tybė, o tik jau­kus res­to­ra­ nas Vil­niu­je. Šak­nis įlei­do Lat­vi­jo­je

Dar vie­nas Vil­niaus sve­čias iš Vi­ du­rinės Azi­jos – prie­š pus­metį įsikūręs res­to­ra­nas „Uz­be­kis­ta­ nas“. Jis ir pa­ts jau su­lau­kia gau­ sybės sve­čių: ir ei­li­nių vil­nie­čių, ir net uz­be­kiš­kos vir­tuvės iš­siil­gu­sių dip­lo­matų. „Uz­be­kis­ta­nas“, įsikūręs tarp ša­lia Ge­di­mi­no pro­ spek­to be­si­šlie­jan­čių ka­vi­nių, pi­ ce­rijų, lie­tu­viškų pa­tie­kalų res­to­ ranų ir barų, čia iš pra­džių at­ro­do kaip ne­sa­vas. Ta­čiau vos pra­vėrus du­ris bet ko­kios abe­jonės dings­ta: lan­ky­to­jus pa­si­tin­ka tik­ras Uz­be­ kis­ta­nas, nuo dai­lių šil­ku siu­vinėtų pa­gal­vių iki per­so­na­lo ap­ran­gos, – vis­kas dvel­kia au­ten­ti­ka. „Vis­kas pra­si­dėjo nuo res­to­ranų Lat­vi­jo­je, ku­rie at­si­ra­do prie­š dve­ jus me­tus, – apie įsikū­rimą Lie­tu­ vos sos­tinė­je pa­sa­ko­jo res­to­ra­no ad­mi­nist­ra­torė Da­lia Kas­pe­ra­ vi­čiūtė. – Tai jau tre­čia­sis tink­ lo res­to­ra­nas. Nors jo sa­vi­nin­kai kilę iš Kir­gi­zi­jos, vis dėlto jie nu­ sprendė orien­tuo­tis į uz­bekų vir­ tuvę, ku­ri yra pa­na­ši, ta­čiau la­bai po­pu­lia­ri Ru­si­jo­je ir bu­vu­sio­se So­ vietų Sąjun­gos ša­ly­se. Bal­ti­jos ša­ ly­se uz­bekų vir­tuvė kol kas ne­bu­vo išp­li­tu­si, tad nu­spręsta ati­da­ry­ti res­to­raną Ry­go­je, da­bar – Vil­niu­ je, o ne­tru­kus – ir Ta­li­ne.“ At­si­ve­ža net vy­nuo­gių lapų

Sa­ky­ti turbūt ne­rei­kia, kad uz­ bekų vi­zi­tinė kor­telė – plo­vas. Be jo, aiš­ku, yra ir man­tai – ga­ruo­se ver­da­mi di­die­ji koldū­nai su ka­po­ ta ėriu­ko mėsa. Iš už­kand­žių Uz­ be­kis­ta­ne po­pu­liarūs sluoks­niuo­ tos teš­los py­ragė­liai su įvai­riu įda­ru, va­di­na­mi sam­sa. Jie pa­tie­ kia­mi kaip karš­tas už­kan­dis. Na­ cio­na­linė švie­si uz­bekų duo­na, va­di­na­ma tan­dy­ro pa­plotė­liais, ga­li būti pa­tie­kia­ma ir kaip at­ ski­ras pa­tie­ka­las, ir kaip už­kan­ dis prie sriu­bos.

Res­to­ra­no val­gia­raš­ty­je ra­si­te ne tik tai, bet ir tra­di­cinę ža­liąją uz­bekų ar­batą, ku­ri ve­ža­ma tik iš Uz­be­kis­ta­no. „Ne tik ar­batą, bet ir prie­sko­nius taip pat ve­žamės tie­

siai iš sos­tinės Taš­ken­to, net su­ kti­nu­kams – dol­mai – vy­nuo­gių la­pus ve­ža­me tik iš Uz­be­ki­stano.

Di­delės da­lies su­de­damųjų da­lių Lie­tu­vo­je ras­ti ne­įma­no­ma“, – pri­pa­ži­no D.Kas­pe­ra­vi­čiūtė.

Tie­sa, ėrieną res­to­ra­nas ve­ža­si iš lie­tu­vių ūki­ninkų – ko­ky­biš­kos mėsos paieš­kos užt­ru­ko itin il­gai.

Res­to­ra­no še­fas griež­tas: vi­si ry­ žiai, anot D.Kas­pe­ra­vi­čiūtės, jam bu­vo ne­tin­ka­mi, blo­gos dar­žovės, mėsa. Po­mi­do­ras ga­mi­nant sa­lo­tas ačiu­čiuk (joms rei­kia dar ir mels­ vo­jo svogū­no bei ait­rio­sios pa­pri­ kos) tu­ri būti ska­nus, sul­tin­gas.

100 plo­vo rūšių

Tiems, ku­rie vis dar ma­no, jog plo­vas yra vir­ti ry­žiai, su­mai­šy­ti su vir­ta mėsa, taip pat ne pro šalį būtų ap­si­lan­ky­ti „Uz­be­kis­ta­ne“. „Plo­vo pa­grin­dinės su­de­da­mo­ sios da­lys yra ry­žiai, mėsa, mor­ kos, ku­mi­nai (kmynų at­mai­na).

Ta­čiau tai tik su­de­da­mo­sios da­lys, svar­biau­sia, kaip tai bus pa­ruoš­ta.

Be to, uz­be­kai tu­ri gal šimtą plo­ vo rūšių. Mes ga­mi­na­me tik tri­ jų rūšių plovą: tra­di­cinį, taip pat ašt­resnį plovą čei­chans­ki, pa­tie­ kiamą su put­pelės kiau­ši­niais, ir šven­tinį – su uz­be­kiš­kais žir­niais bei ra­zi­no­mis“, – pa­sa­ko­jo res­to­ ra­no ad­mi­nist­ra­torė.

Val­gy­ti ran­ko­mis uz­be­kams iki šiol vi­siš­kai priim­ti­na – tai yra tra­di­ci­ja. Mo­ky­tis taip val­gy­ ti bandė ir res­to­ra­no dar­buo­to­jai lie­tu­viai. „Jie tai da­ro la­bai grakš­ čiai, jiems tai pui­kiai pa­vyks­ ta – viską su­su­ka ir įme­ta į bur­ ną. Jie net sriubą val­go ran­ko­mis, prie­š tai išgėrę skystį, ar man­ tus. Pa­bandę tai pa­da­ry­ti tik ap­ si­drabstė­me ir iš­si­rie­ba­la­vo­me“, – su šyp­se­na pri­si­minė D.Kas­pe­ ra­vi­čiūtė.

Vi­si trys pa­grin­di­niai res­to­ra­ no „Uz­be­kis­ta­nas“ virė­jai – uz­ be­kai.

Išs­kir­ti­nis ir „Uz­be­kis­ta­no“ vir­tuvės in­ven­to­rius – mil­ži­niš­ kas ka­za­nas (sun­kus puo­das iš ke­taus), ku­ria­me ga­li­ma pa­ruoš­ti bent 100 plo­vo po­rcijų, ir spe­cia­ li mo­linė kros­nis, be ku­rios iš­kep­ ti tik­ro tan­dy­ro pa­plotė­lio tie­siog ne­įma­no­ma.

Armė­ni­ja – ša­lis, la­bai pa­na­ši į Lie­tuvą, iki šiol iš­lai­kiu­si pa­go­niš­kas tra­di­ci­jas, o gy­ ven­tojų tu­ri taip pat vos 3 mln. Jos kultū­ ros, taip pat vir­tuvės, tra­di­ci­jas į Lie­tuvą at­nešę armė­nai sa­ko tar­pu­sa­vy­je ne­ san­tys kon­ku­ren­tai – grei­čiau bro­liai, sa­ vo res­to­ranų pa­tie­ka­lais pri­sta­tan­tys la­bai skir­tin­gus ša­lies re­gio­nus.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Į Vil­nių at­vežė ir le­gendą

Pa­žin­tis su armėnų vir­tu­ve Vil­niu­je dau­ge­liui iki šiol pra­si­dėda­vo Sa­va­ no­rių pro­spek­te, res­to­ra­ne „Ach­ta­ mar“, ar­ba Molėtų plen­te esan­čia­me „Araks“. Vi­sai ne­se­niai du­ris at­vėrė ir tre­čia­sis armėnų res­to­ra­nas „Ara­ rat“. Su­ta­pi­mo čia nėra – tai pa­va­ di­ni­mas gar­sio­jo kal­no, ant ku­rio viršūnės, kaip pa­sa­ko­ja­ma, nu­si­lei­ do No­jaus siųs­tas ba­lan­dis, o gal ir su­sto­jo pa­ti ar­ka ir ku­ris yra be ga­ lo svar­bus armė­nams. Net se­no­ji ar­ mėnų ci­vi­li­za­ci­ja, sie­kian­ti ge­le­žies am­žių, va­di­na­ma Ara­ra­to ka­ra­lys­te.

Vie­nin­te­lis pa­ra­dok­sas – šiuo me­tu kal­nas yra Tur­ki­jos te­ri­to­ri­jo­je.

Bet įdo­miau­sia tai, kad res­to­ra­ne „Ara­rat“ su­kio­ja­si ka­dai­se le­gen­di­ nis ku­li­na­ri­nių laidų vedė­jas, da­bar – ne tik Lie­tu­vo­je pui­kiai ži­no­mas ki­no re­ži­sie­rius Ma­ra­tas Sarg­sya­ nas. Su šei­ma at­vykęs į Lie­tuvą prie­š 18 metų jis ap­si­sto­jo Šiau­liuo­ se, ten šei­ma ir įkūrė pirmąjį res­to­ raną. Da­bar Ma­ra­tas sa­ko kūrybą vir­tuvė­je iš­keitęs į kiną. Tie­sa, ga­ min­ti ar­ti­mie­siems, šei­mai jis tik­ rai neat­si­sa­ko. Ir da­bar jis džiau­ gia­si iš Armė­ni­jos ką tik par­si­vežęs pilną la­ga­miną sūrių ir prie­sko­nių.

M.Sarg­sya­nas šyp­so­jo­si – toks kro­ vi­nys bu­vo su­kėlęs pa­sie­nie­čiams rimtų įta­rimų dėl kont­ra­ban­dos. „Mes net sa­ko­me: kai No­jus su sa­vo ar­ka ir gyvū­nais su­sto­jo ant Ara­ra­to kal­no, jį pa­si­ti­ko armė­nai“, – šmaikš­ta­vo Ma­ra­tas, kalbė­da­mas ir apie res­to­ra­no pa­va­di­nimą. Jis iš kar­to sku­ba gir­ti ki­tus du Vil­niaus armė­niš­kus res­to­ra­nus: „Araks“ ir „Ach­ta­mar“. „Jie ga­mi­na pui­kiai. O mūsų trijų sko­nis ir pa­tie­ka­lai ski­ria­si tiek pat, kiek, pa­vyzd­žiui, Lie­tu­vos aukš­ tai­čių ir že­mai­čių. Juk ir ce­pe­li­ nus jie ga­mi­na ki­taip“, – iš pa­tir­ ties kalbė­jo Ma­ra­tas. „Vi­sos šei­mos esa­me iš skir­tingų re­gionų, bet vi­ sos ga­mi­na­me au­ten­tišką mais­ tą. Mes vi­si bend­rau­ja­me daž­nai,

ne­ma­nau, kad esa­me kon­ku­ren­tai.

Armėnų res­to­ranų Vil­niu­je per ma­ žai, kad galė­tu­me kon­ku­ruo­ti. Ki­ taip yra, pa­vyzd­žiui, kinų res­to­ranų sa­vi­nin­kams. O čia tie­siog lie­tu­viai tu­ri ga­li­mybę su­si­pa­žin­ti iš ar­čiau, koks tas armė­niš­kas sko­nis“, – tvir­ti­no jis ir pri­dūrė, jog armė­nas, ku­ris ne­mo­ka ga­min­ti val­gio, yra tas pa­ts kaip lie­tu­vis, ne­mo­kan­tis žais­ti krep­ši­nio.

Prie ug­nies – tik vy­rai

Dau­ge­lis pa­tirtį pe­ri­ma iš sa­vo tė­ vų, se­ne­lių, taip pat ir pa­ts Ma­ra­ tas. Be­je, mo­te­ris Armė­ni­jo­je prie ug­nies ne­pri­leid­žia­ma – ruoš­ti, kep­ti mėsą yra išs­kir­tinė vy­ro pa­ rei­ga. Mo­te­riai įpras­ta vir­ti sriu­bas ir ga­min­ti įvai­rius skanės­tus. Šios tra­di­ci­jos per­si­kėlė ir į Sarg­ syanų šei­mos verslą: res­to­ra­ne „Ara­rat“ prie ug­nies dir­ba tik vy­rai ir tik armė­nai. Res­to­ra­ne Šiau­liuo­ se yra ir vie­nas lie­tu­vis, ir pa­kis­ta­ nie­tis, ku­rie yra ta­len­tin­go ku­li­na­ro – Ma­ra­to tėvo – mo­ki­niai.

Au­ten­tiškų armėnų pa­tie­kalų iš­likę ne­daug. Ta­čiau dol­ma, t. y. vy­nuo­gių lapų su­kti­nu­kai su mė­ sa, ry­žiais ir be­ga­le prie­sko­nių, Ma­ra­to tei­gi­mu, – tik­rai au­ten­tiš­ kas armėnų pa­tie­ka­las, nors pa­na­ šius val­gius ga­mi­na ir ki­tos re­gio­ no tau­tos. „Sko­nis ski­ria­si ne tik dėl prie­ sko­nių, jis pri­klau­so ir nuo to, kiek ir kaip ver­di ry­žius, nuo kitų su­bti­ ly­bių“, – paaiš­ki­no jis.

Im­por­tas: pa­likęs stul­bi­nan­čio gro­ž

šei­ma dalį sa­vo ša­lies ža­ve­sio per­kė

kas val­gis. Įvai­riai da­ro­mi šaš­ly­kai – taip pat būdin­gas dau­ge­lio Vi­ du­rio Azi­jos, Bal­kanų tautų pa­tie­ ka­las, ta­čiau kiek­vie­na­me re­gio­ne jie, kaip ir ry­žiai, ruo­šia­mi vi­siš­kai skir­tin­gai. Armė­nai, pa­vyzd­žiui, avieną ar jau­tieną ma­ri­nuo­ja net su gra­natų sėklo­mis.

Yra ir va­di­na­mo­ji va­sa­ros dol­ ma – mėsa šiuo at­ve­ju ruo­šia­ma vi­sai ki­taip nei tra­di­cinės dol­mos, de­da­ma ki­to­kių prie­sko­nių, o vis­ kas ne vy­nio­ja­ma į vy­nuogės lapą, bet kem­ša­ma į pa­priką, bak­la­žaną ar net po­mi­dorą. „Pa­sus dol­ma – krikš­čio­niš­ko pa­snin­ko pa­tie­ka­ las. Vie­toj mėsos čia de­da­ma pupų, smul­kiai pjaus­tytų dar­žo­vių. Dol­ mos rūšių tu­ri­me be ga­lo daug“, – pa­sa­ko­jo armėnų vir­tuvės ži­no­vas.

Ke­ba­bai – ki­to­kie

Va­karų Eu­ropą užplū­du­si ke­babų epi­de­mi­ja la­bai pik­ti­na armė­nus. Ne dėl pa­ties mais­to, bet dėl pa­va­di­ni­ mo, dėl ku­rio pai­nio­ja­mi du Armė­ ni­jo­je taip pat ga­mi­na­mi pa­tie­ka­ lai. „Tai, kas va­di­na­ma ke­ba­bais gatvė­je, yra pa­pras­čiau­sia šaur­ma.

Armė­niš­ki liu­lia ke­ba­bai ga­mi­na­mi iš mal­tos mėsos, jie pa­mau­na­mi ir ke­pa­mi ant ieš­mo ir ap­skri­tai ruo­ šia­mi vi­siš­kai ki­taip“, – sakė jis.

Ant ug­nies kep­ti šaš­ly­kai – be­ne se­niau­sias žmo­ni­jos ne­ve­ge­ta­riš­

Rie­šutų ir sūrio gar­du­my­nai

Kitą pa­tie­kalą – sald­žiąją pa­chlavą – Armė­ni­jos „že­mai­čiai“ ka­ra­ ba­chai jau tūkstan­čius metų da­ ro tik jiems būdin­gu būdu: de­da 40 sluoks­nių teš­los, de­da rie­šutų, me­ daus. Ir vi­si sluoks­niai per­si­švie­čia.

Ki­taip Armė­ni­jo­je ga­mi­na­mas ir Gru­zi­jo­je po­pu­lia­rus cha­ča­pu­ris – tra­di­ci­nis pa­plo­tis, įda­ry­tas sūriu bei ža­lu­my­nais. Ma­ra­tas itin gi­ria ir kitų armėnų Vil­niu­je ga­mi­namą cha­ča­purį.

Paveldas

Uz­bekų res­to­ra­nai Vil­niu­je

Dol­ma: į lie­tu­viš­kus ba­landė­lius pa­

Chaš­la­ma: troš­ki­nys-sriu­ba, ver­da­

Pach­la­va: uni­ka­lus skanės­tas, ga­

„Uz­be­kis­ta­nas“, A.Vie­nuo­lio g. 4; „Čai­cha­na“, Nau­gar­du­ko g. 14.

našūs su­kti­nu­kai, tik juo­se prie­sko­ niais pa­gar­din­ta mėsa bei ry­žiai įsuk­ ti į vy­nuogės lapą.

ma iš dar­žo­vių bei avie­nos ar­ba jau­ tie­nos.

mi­na­mas iš dau­gybės sluoks­nių teš­ los, me­daus, rie­šutų.

3

ŠeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

sveikata.diena.lt/naujienos/receptai

u­mas sos­tinės šir­dy­je

Pietų gidas

Restoranas „AULA“ Pilies g.11, Vilnius

„Auloje“ tęsiamos senos, nuo 1998 m. susiformavusios restorano tradicijos – išskirtinis dėmesys produktų kokybei ir šviežumui – ir siūloma naujų maisto produktų derinių bei jų pateikimo formų.

Dienos pietų pradžia 11.30 val. Kiekvieną dieną mūsų virtuvėje kepama šviežia duona ir bandelės. Užsisakius dienos komplektą, kava, arbata arba gėrimas kainuos tik 1 litą.

Restoranas „uzbekistanas“ A.Vienuolio g. 4, Vilnius

žio iš Armė­ni­jos pui­kiai ma­tomą Ara­ra­to kalną, tem­pe­ra­men­tin­gus, bet sve­tin­gus kai­my­nus, M.Sarg­sya­nas su ėlė į Lie­tuvą – įkūrė net du res­to­ra­nus „Ara­rat“.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos ir „Scan­pix“ nuo­tr.

„Res­to­ra­nas „Ach­ta­mar“ – la­ bai ge­ras. Jų cha­ča­pu­ris tik­rai ska­ nus. Ska­nus kaip ir pas mus. Tie­ siog jie šį pa­tie­kalą da­ro vi­siš­kai ki­taip: ki­to­kia teš­la, ki­toks sūris, ki­toks net ke­pi­mo būdas, prie­ sko­niai. O ma­no ma­mos cha­ča­ pu­ris, kurį ji pa­ti su­gal­vo­jo, da­ ro­mas dar ki­taip – juo ža­vi­si vi­si, ku­rie tik pa­ra­gau­ja“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas.

Apie maistą ga­li­ma pa­sa­ko­ti il­gai. Bet kalbė­ti jo ne­pa­ra­ga­ vus – tai tas pa­ts, kaip kalbė­ti apie ne­ma­ tytą filmą ar­ba šok­ti apie ar­chi­tektūrą.

Chaš­la­mos sriu­bos, kaip ir da­ lies kitų pa­tie­kalų, armė­nai ne­ įsi­vaiz­duo­ja be la­va­šo, ku­ris ir yra kilęs ne iš kitų re­gio­no kraštų, o būtent iš Armė­ni­jos.

Be­je, vi­sus minė­tus pa­tie­ka­lus ra­si­te ir res­to­ra­ne „Ara­rat“, į kurį mėgsta už­suk­ti ir Armė­ni­jos am­ ba­sa­dos dar­buo­to­jai. Kaip sakė Ma­ra­tas, did­žiau­sia gėda armė­

Va­sa­ros dol­ma: įvai­rios dar­žovės

su mėsos ir ry­žių įda­ru.

nui, jei mais­tas – blo­gas ar ne­ ska­nus. Būtent todėl esą kar­tais ten­ka at­si­pra­šy­ti sve­čių, jog nėra avie­nos šaš­ly­ko. Nes mėsą bro­lis ve­ža iš Še­du­vos ūki­nin­ko, ku­rio pro­duk­ciją at­si­rin­ko po kruopš­ čių ir ilgų paieškų.

Cha­šas ga­mi­na­mas tris die­nas

Turbūt dau­ge­liui ži­no­mas fak­ tas, kad Armė­n i­ja – se­n iau­ siai krikš­čio­nybę ofi­cia­lia re­li­ gi­ja pri­pa­ži­nu­si tau­ta. Tai įvy­ko 301-ai­s iais. Armėnų kai­m y­ nai gru­zi­nai krikš­čio­nybę pri­ ėmė 327-ai­siais. Šia­me re­gio­ne krikš­čio­nybė iš­laikė į ją per­ėju­ sias seną­sias pa­go­niš­kas tra­di­ci­ jas. Tad yra ke­le­tas pa­tie­kalų, su mais­tu su­si­ju­sių ri­tualų, gy­vuo­ jan­čių jau ke­lis tūkstant­me­čius.

Ma­ra­tas pa­sa­ko­ja: tra­di­ci­nis ar­ mėnų cha­šas yra tai, ko ne­gau­si­te nė vie­na­me res­to­ra­ne. Net ir Lie­ tu­vo­je. Tie­sa, jam pa­ruoš­ti rei­kia dviejų trijų dienų. „Armė­ni­jo­je, jei vai­kui lūžta ko­ja, gy­dy­to­jas ją su­gip­savęs sa­ ko – ne­duo­ki­te vai­kui jo­kių vi­ ta­minų ar kal­cio, duo­ki­te cha­šo.

Nes jis stip­ri­na kau­lus. Iš ko jis da­ro­mas? Iš jau­tie­nos ka­nopų ir skrand­žio. Ka­no­pos vi­siš­kai su­ de­gi­na­mos, iš­va­lo­mos pei­liu, su­ ka­po­ja­mos kir­viu. Ats­ki­rai ver­ da­mas skran­dis. Jis, aiš­ku, ir­gi iš­va­lo­mas – vien tai užt­run­ka ko­ ne visą dieną. Ta­da jis to­liau la­bai il­gai plau­na­mas ir būti­nai te­kan­ čiu van­de­niu. Vi­sa tai ver­da­ma visą naktį, ir tik ankstų sek­ma­ die­nio rytą vi­si su­sėda prie sta­ lo ir val­go chašą. Yra to­kių, ku­rie ne­tgi mėgsta pa­kvėpuo­ti cha­ šo ga­rais už­si­dengę rankš­luostė­ liu. Pries­ko­nių ne­de­da­ma jo­kių – tik ant sta­lo at­ne­ša­mas du­benė­lis drus­kos. O ga­min­ti pra­de­da­ma penk­ta­dienį, bai­gia­ma sek­ma­ dienį. Tai yra šven­ti­nis pa­tie­ka­ las, ku­ris da­ro­mas no­rint kam

Armėnų res­to­ra­nai Vil­niu­je „Ara­rat“, Kau­no g. 3. „Ach­ta­mar“, Ko­nars­kio g. 1 / 2. „Araks“, plen­to Vilnius–Molėtai

17-aja­me ki­lo­met­re.

nors pa­dėko­ti ar ko­kia ki­ta ypa­ tin­ga pro­ga“, – pa­sa­ko­jo jis.

Mais­tas – ir au­ka Die­vui

Su se­no­sio­mis pa­go­niš­ko au­ko­ ji­mo tra­di­ci­jo­mis, per­ėju­sio­mis į krikš­čio­nybę, su­si­jęs ki­tas ri­tua­las – ma­tah. Krikš­čio­niš­ka­me pa­sau­ ly­je priim­ta au­ko­ti mi­šias už mi­ru­ siuo­sius, ar­timųjų svei­katą ar pra­ šant Die­vo ko nors ki­to. Armė­nai ma­tah me­tu au­ko­ja aviną, ėriu­ ką, re­čiau – jautį. Apė­jus sep­ty­nis ra­tus ap­link baž­ny­čią, įpjau­na­ma gy­vu­lio au­sis, krau­ju pa­te­pa­mi vi­si da­ly­vau­jan­tys ri­tua­le. Paš­ven­ti­na­ ma drus­ka. Ėriu­kas ar avi­nas ruo­ šia­mas pa­pras­tai, taip pat be jo­ kių prie­sko­nių, tik su drus­ka. Šis mais­tas tu­ri būti iš­da­ly­tas – ar kai­my­nams, ar ei­nan­tiems pro ša­ lį. Šie ne­ga­li praei­ti, jie tu­ri už­suk­ ti ir pa­si­vai­šin­ti.

M.Sarg­sya­no gim­ta­sis mies­tas – šiau­ri­nio Lo­ri re­gio­no sos­tinė Va­ na­dzo­ras. Jis pa­sa­ko­ja iš vai­kystės pri­si­me­nan­tis, kad į jų na­mus ant kal­no su­si­rink­da­vo gi­minės iš vi­ so mies­to – jų būda­vo gal ke­lias­ de­šimt. „Šių žmo­nių ne­galė­jai va­ din­ti sve­čiais, nes sve­čiai juk taip daž­nai ne­si­lan­ko. Bet tai būda­ vo tik­ra šventė, ku­ri vyks­ta kas­ dien“, – pri­si­minė Ma­ra­tas.

Galų ga­le jis pri­dūrė: „Apie maistą ga­li­ma pa­sa­ko­ti il­gai. Bet kalbė­ti jo ne­pa­ra­ga­vus – tai tas pa­ts, kaip kalbė­ti apie ne­ma­tytą filmą ir šok­ti apie ar­chi­tektūrą.“ Ir pa­kvietė tie­siog pa­ra­gau­ti au­ ten­tiškų, armėnų pa­tie­kalų.

Restoranas „Uzbekistanas“ – tai Rytų oazė pačiame Vilniaus centre. Tai restoranas, kuriame visi patiekalai gaminami ir patiekiami pagal senas uzbekų tradicijas, o šviežia duona kepama autentiškoje krosnyje, atvežtoje iš tolimojo Uzbekistano. Ypatingas restorano „Uzbekistanas“ pasididžiavimas – tai virtuvės šefas Achrolas Tadžibajevas, kuris per 35 darbo virtuvėje metus yra dirbęs geriausiuose uzbekų restoranuose, tarp jų legendiniame Taškento restorane „Bahor“ bei garsiajame restorane „Baltoji dykumos saulė“ Maskvoje. Pats virtuvės šefas ypač didžiuojasi tuo, kad restorano „Uzbekistanas“ virtuvėje dirba jo paties suburta virėjų komanda iš Taškento, ir tuo, kad Lietuvoje yra galimybė paragauti tikro uzbekiško plovo, patiekiamo kazane.

„DARTS PIZZA“

Laisvės pr. 82, Savanorių pr. 22, Žirmūnų g. 68, Vilnius … ir pas mus, ir į namus...

8 656 96 333 „Darts Pizza“ – ko gero, skaniausia pica Vilniuje.

Picą į namus ar biurą užsisakyk telefonu 8 656 96 333.

Užsisakius maisto už 20 litų ir daugiau, pristatysime jį NEMOKAMAI! Daugiau informacijos internete www.dartspizza.lt. „DARTS PIZZA“ – TAIKLUS PASIRINKIMAS!!!

4

ŠeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

Pietų gidas

Sa­vait­ga­liais at­gy­jan­tys se­n Lon­do­nas, Dub­li­nas, Ber­ly­nas, Bar­se­lo­na – kal­bant apie barų kul­ tūrą ir mies­to šėlsmą iki ry­to, sąrašą ga­li­ma tęsti iki be­ga­lybės.

Mūsų sos­tinės jau­ni­mas ir sve­čiai tvir­ti­na: pa­gal šį po­žymį Vil­ nius taip pat jau ta­po vie­na iš Eu­ro­pos barų sos­ti­nių.

Ka­ro­li­na Vait­ke­vi­čiūtė Vil­niaus ir Is­lan­di­jos gatvės

Artė­ja penk­ta­die­nio va­ka­ras, no­ri­si pa­si­ma­ty­ti su drau­gais, ta­čiau daž­ nai ten­ka gvil­den­ti vieną ir tą pa­čią mintį – kur ei­si­me? Da­bar jau, ma­ tyt, drąsiai ga­li­ma teig­ti, kad klu­ bai to­kio po­pu­lia­ru­mo, koks bu­vo prie­š ke­letą metų, ne­be­tu­ri. Penk­ ta­die­nio ar šeš­ta­die­nio va­ka­rus mies­tie­čiai mie­liau leid­žia ba­ruo­ se, ku­riuo­se da­bar ga­li ir prie ba­ro ar sta­le­lio pri­sėsti, ir pa­šok­ti.

Vie­na la­biau­siai lan­ky­tinų vietų Vil­niu­je jau ku­ris lai­kas yra Is­lan­ di­jos ir Vil­niaus gatvės. Pa­ma­žu jos tam­pa pa­na­šios į did­žiųjų pa­sau­lio miestų gat­ves, ku­rio­se vir­te ver­ da nak­ti­nis gy­ve­ni­mas. Kiek­vieną sa­vait­ga­lio va­karą čia pa­ma­ty­si mi­ nias žmo­nių. Šio­se gatvė­se esan­tys ba­rai nie­kad ne­sto­ko­ja klientų. Be to, kas ga­li būti pa­to­giau už di­delį pa­si­rin­kimą vie­no­je vie­to­je?! „Jau ko­kius me­tus penk­ta­die­ nio va­karą mar­ši­ruo­jam su drau­ gais šio­se gatvė­se. „Pia­no Man“ – ge­ras alus, sa­va ap­lin­ka, links­ma kom­pa­ni­ja, se­na­sis ge­ra­sis „Grin­ go Pub“. Da­bar už­su­ka­me ir į vis­

kio barą „Jac­kie Bar“ ar „Black Bar“, ku­ria­me penk­ta­die­nio va­ karą kon­cer­tuo­ja mu­zi­kan­tai“, – mėgsta­miau­sias vie­tas var­di­jo vil­ nie­tis Min­dau­gas.

Tik­riau­siai ga­li­ma teig­ti, kad šio­se gatvė­se ren­ka­si įvai­rūs žmo­ nės. Vie­niems už­ten­ka ba­ro, ki­ti, no­rin­tys pa­si­su­kinė­ti šo­kių aikš­ telė­je, lau­kia eilė­je prie „Dis­co 11“ ar­ba leid­žia­si į ba­ro „Brius­ly“ rūsį – klubą „Opium“. Paš­ne­ko­vo Min­ dau­go tei­gi­mu, čia ran­di viską, ko rei­kia, todėl nė ne­ver­ta ke­liau­ti į kitą cent­ro pusę.

Atėjęs į barą ga­li ir ne­ži­no­ti, ko no­ri, tik už­si­min­ti bar­me­nui, ką mėgsti, ko­kia ta­ vo nuo­tai­ka.

Kok­tei­lių la­bo­ra­to­ri­ja

Ne kartą te­ko girdė­ti apie barą, be­je, vos ne ma­žiau­sią sos­tinė­ je, ku­r ia­m e mai­š o­m i ypa­t in­g i kok­tei­l iai. Mis­t i­n io pa­va­d i­n i­m o

Išskirtiniai: ne tik užsienio baruose maišomi puikūs kokteiliai. Tai kuo

geriausiai daro ir Vilniaus centre įsikūrusių „Alchemiko“ ir „Shooters“ barmenai.

Linksmybių trikampis 1. „Briusly“

7. „Black bar“

2. „Piano Man“

8. „Jackie bar“

3. „Alchemikas“

9. „Gringo pub“

4. „Berlin“

10. „La Birra pub“

5. „Vinchenzo Mimoza“

11. „Shooters“

6. „Disco 311“

12. „Paradise club“

12 11 10 1

2

3

4 5

9 8 7 6

be­veik prie­š me­t us Is­l an­d i­j os gatvė­j e įsikūręs „Al­c he­m i­kas“ va­di­na­mas kok­tei­lių la­bo­ra­to­ri­ ja. Šiek tiek siur­rea­lis­tinė­je ap­ lin­ko­je bar­me­nai mai­šo apie 150 kla­si­ki­nių ir maž­daug 50 įvai­rių kitų kok­tei­lių. „Krei­p ia­m e did­ž iulį dėmesį į su­de­damą­sias da­lis. Kar­tais ruo­ šiant kok­teilį užt­run­ka­ma il­giau, bet tik tam, kad jis būtų idea­ liai pa­ruoš­tas. Per­ka­me tik ge­ rus gėri­mus, nes svar­biau­sia yra jų ko­kybė. Kai Lie­tu­vo­je se­zo­nas, per­ka­me iš lie­tu­vių vai­sius, uo­ gas, dar­žo­ves kok­tei­liams, sten­ giamės, kad jie būtų kuo natū­ra­ les­ni ir aro­ma­tin­ges­ni“, – ba­ro ypa­tu­mus var­di­jo jo at­sto­vas Ka­ ro­lis Pa­liu­lis. „Al­che­mi­ko“ pa­va­di­ni­mas neat­ si­tik­ti­nis – čia kok­tei­liams nau­do­ ja­mos įvai­riau­sios su­de­da­mo­sios da­lys. Ba­ro at­sto­vo tei­gi­mu, čia dir­ban­tys bar­me­nai at­si­davę sa­vo dar­bui, dau­gelį kok­tei­lių re­ceptų ku­ria pa­tys, eks­pe­ri­men­tuo­ja su sko­niais. K.Pa­liu­lis pa­brėžė, kad gėrimų, ku­riuos ga­li su­mai­šy­ti vie­ to­je, jie ne­per­ka. „Pa­vyzd­žiui, rei­kia kok­tei­liui va­ ni­linės deg­tinės, tu jos ne­per­ki iš par­duo­tuvės, o pai­mi ir su­mai­šai deg­tinę su va­ni­le. Re­zul­ta­tas kur kas ge­res­nis nei pirk­tinės va­ni­linės deg­tinės“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Net­ra­di­ci­nių kok­tei­lių čia už­ su­ka pa­ra­gau­ti ne vie­nas vil­nie­ tis ir mies­to sve­čias. Dar­buo­to­jai tei­kia di­delį dėmesį ne tik ruo­šia­ miems gėri­mams, bet ir kiek­vie­ nam klien­tui. „Vi­sad ma­lo­nu pa­ bend­rau­ti, o at­ėjęs ga­li ir ne­ži­no­ti, ko no­ri, tik už­si­min­ti bar­me­nui, ką mėgsti, ko­kia ta­vo nuo­tai­ka. Ir štai – prie­š ta­vo akis iš­dygs­ta nuo­sta­ baus sko­nio kok­tei­lis“, – šyp­so­da­ ma­si apie pa­slap­tingąjį barą pa­sa­ ko­jo Ra­min­ta.

Vy­ni­nių ta­kais

Nors Lie­tu­va lyg ir yra alaus ša­ lis, dau­giau nei alu­ba­rių čia tu­ri­ me vy­ni­nių. Jau­ki ap­lin­ka, ge­ras vy­nas, už­kand­žiai su­trau­kia ne­ ma­žai lan­ky­tojų. Vie­nos po­pu­lia­ riau­sių vy­ni­nių mies­te: „In Vi­no“ – šil­tuo­ju metų lai­ku jos kie­me ver­da gy­ve­ni­mas, „La Bo­he­me“, „Tap­po d’oro“ be­veik vi­sa­da sau­ sa­kim­šos. No­rint gau­ti sta­liuką, jį už­si­sa­ky­ti rei­kia bent prie­š vieną dieną, nes tie­siog už­sukęs penk­ta­ die­nio ar šeš­ta­die­nio va­karą lais­ vos vie­tos ne­ra­si. „Na, taip, Lie­tu­va nėra vy­no kraš­tas, bet, ma­nau, esa­mo­mis ir nau­jai at­si­ran­dan­čio­mis vy­ninė­ mis dau­ge­lis tik­rai džiau­gia­si ir jo­ se lan­ko­si. Mes ir su ko­le­go­mis, ir su drau­gais daž­niau­siai ren­kamės būtent šias vie­tas. Pui­ki išei­tis yra vy­ninė­je pils­ty­ti ir alų, nes kar­tais kom­pa­ni­jo­je tik­rai būna vy­no ne­ ge­rian­čių“, – min­ti­mis da­li­jo­si vy­ ni­nes mėgstan­ti Aistė.

Populiarūs: sostinėje yra daugybė vietų linksmybėms įvairiems žmon

Vilniuje džiu­gi­na ne Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Ener­gi­jos ne­sto­kojęs jau­nystė­je, kai dar bu­vo neat­sie­ja­ma grupės BIX da­lis, už­tek­ti­nai jos tu­rin­tis ir da­bar Sau­lius Ur­bo­na­vi­čiusSa­mas (nuotr.) ka­dai­se min­tus ta­kus jau pri­mir­šo. Tie­siog pa­si­ keitė įpro­čiai, o jie pa­ko­re­ga­vo ir lan­ky­tinų vietų žemė­lapį.

– Sau­l iau, ar tu­r i­te sa­vo mėgsta­miau­sių vietų Vil­niu­ je tre­je­tuką, pen­ke­tuką, ar­ba tie­siog – į ko­kius ba­rus, ka­ vi­nes, res­to­ra­nus vaikš­to­te?

– Ka­dan­gi ne­be­ge­riu, vy­ninės man ne­pa­ke­liui, ge­riau, kur žmo­ nės ge­ria ar­batą, sul­tis. Vaikš­tau į vi­so­kiau­sias keis­čiau­sias vie­tas, pa­vyzd­žiui, „Raw Raw“, „Čai­ chaną“. Ko­kia tik keis­tesnė at­si­ da­ro, ten ir ei­nu.

– Kas jo­se trau­kia?

– Ei­nu į jas dėl pa­tie­kalų, vi­sa­ da įdo­mu iš­ban­dy­ti ką nors ki­to­ kio, dėl at­mos­fe­ros. Esu dau­giau eks­pe­ri­men­tuotojas, ne­gu nu­si­ taikęs tik į ce­p e­l i­n us, būti­n ai prancū­zišką ar ita­lišką maistą.

Kartą kitą per mėnesį nuei­nu ir į indų res­to­raną. Apsk­ri­tai la­bai džiau­giuo­si vi­sais ma­žais nau­ jai at­si­da­riu­siais. Yra to­kia vie­ telė Šv. Ig­no­to gatvė­je, ten daž­ nai pa­pie­tau­ti už­su­ka­me. Ma­ža pa­t al­pa, jie ten taip bui­t iš­kai, na­mu­diš­kai da­ro val­g y­ti. Ne­su di­de­lis mėsėdis. Aiš­ku, kai už­ si­no­riu, mėsos su­val­gau.

– Bek­laid­žio­jant po se­na­ miestį sa­vait­ga­liais, ne vie­no vil­nie­čio ke­liai turbūt neap­ lenkė ir le­gen­di­nio ba­ro BIX. Jau­čia­te jam nos­tal­giją, už­su­ ka­te ten?

5

ŠeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

sveikata.diena.lt/naujienos/receptai

na­mies­čio ke­liai

Pietų gidas

Paprasti neįprasti receptai

46

46

o­se ­rio­val­d jū ž u ­ s o Nep­ras­tos­pa­ pras­ ū­zi­jtos­dar­žovės­va­ria­ci­jos s­Pranc o g ­ o t ­ s o At skanaus

s skanau

Ne itin prašmatniai atrodan­ tis kopūstas senovės Romo­ ­ je būdavo patiekiamas de­ ja kaip vie lyje garsė sertui po pietų, o ilgai niui sauta­ ji įtrauk­ tuvė pa finuočiausių , zų vir ra sąrašą. po po puncū liarus visosusių Euro ir pos Pra ­ kia s paveldo elegantiš Nematerialau tinių bruožų ne virtuvė nase. kir

Ait­rie­ji­kopūstų­už­kand­žiai

Reikės

1 puodelio smulkiai pjaus­ tytų kopūstų; 2 svogūnų; 3 v. š. miltų; 3 a. š. kukurūzų miltų; druskos; 3 žalių aitriųjų paprikų; ½ a. š. aitriųjų paprikų mil­ telių; 1 a. š. kalendrų; aliejaus.

CO išs pri­ ta į UNES apibūdinti jos mo ypatumai ruoši niškai . įmanoma o šalies regiono

ko kaitė s maisto Lačiaus Agnė Klim , ne

nu iki šiol neži­ Iš kur kilukla si šiuso daržovė, noma. Mokslininkai neįmantrų kopūs­ tą kildina iš Gruzijos Kolchidės žemu­ ­ mos, o jo pavadinimas toks pats papras­ vap­nu­ir ti­liai­k ru,­su­b tas kaip ir išvaizda – jis kilęs iš lotyniško ­taip­be­ liai­ašt­ a­ ­pras­ta­– žodžio „caput“, reiškiančio „galvą“. gana­pa liau­siai­g skaitė ne­tiks­ ­ i­būdin Klim Pagarbos kopūs nučiau sipelnė dėl sa­ Agnėtas li­ma­ap ka­lus.­ s­pa­tie­ na“­rašė vo gydomųjų ypatybių, apieV­di kue­ rias ti­jo rt­„T šįka niu­šei­ ,­ gy­ romėnų istoriTa­ kaičiau­ Kato nas, ro­ Pliansą nijus, Tra­di­ci­ ­jo­ e­į­P v iu­Reun ­čia­n dytojas ir gamkvie tinin kas Dios koo­į­ ridas ir kt. my­ni­n pa­ ar­Sa­voją,­ en­tojų­ El­zasą­ no­gy­v rio­ti odos Kopūstų sultimis, nuovi ru gy a­ žjū­dy as­k os­u j i­ m z o­ cū­ i­k Pranbu i­jos­ ir virškinimo ligas vo ir lie­ tie­ka­lu­la ą­troš­kinį­ ancū­zta 46 –­Prįpras ­ir­ val­das­ ­in­dišk tuviams, kurie įver tinoiją,­R ir kieun tus­joną kopūsto na­šus­į nis­pa­ ris­–­pa­ ik­šis­prie­sko­ Po­li­ne­z ypatumus: jie išlie ka­ti­švie der­ .­Kep­ta­ ja­– riu,­t iką.ži iki kito i­ a­ n z mis e­ n i­ olė­ su­k l ž o­ Mar ­ci­ber­ ­na­ i­jos­P liaus, juose ypač daug vita­zmi no C irend net­ri­ja­pie­ Prancū kei­čia­mas ­svogū­nai,­čes a­ žjū­rio­b y­ l ­ ėsa, ir­m os­u j i­ o­da z raugintuose kopūs tuo se treč da lis šio vi­ e­ny­n žu­vis,­m Prancū­ ­pa­gar­dai­ ai,­ry­ jo­van­d lių­ io­rio. mi­dorų tamino išlieka iki tinė pat ­je­Ra pava­msa Tuo ši ta­iš­ke­ na­na­s kai,­po­ ­da­ry­ m­bie­ras,­a žolės­–­to­ e­zi­jo­je,­su a­los­–­Tai­tis­ i­ntas. daržovė pranašesnėje,­P užo­lki ri­na­tai,­i ber­ sios­s n­jo­no­ ­pelės,­ci­ .­Did­žio­ Liea.­Po ­li­ne­zie­ žiai,­pu Kadangi patiekalai iš kopūstų ­da­iš­Reu sa­lynų ­r tuvo­ ­pai­sklin ir­Bo­ra­Bo tuvė,­kaip­ir­ kie­kva je išties mėgstami, „TV diena“ kvie čia iš­ čių­vir­ ai­ g s. ­il­ r ­ la­Ka ibų­ vir­tuvė suo­menė, mo­ bandyti dar keturis receptus iš pavi­ pras­ i­ka­–­sa­ ny­ne.­Jos­ po­kos­ Mar­ti­n n­de­ čiausių gūžinių kopūstų, į virtuvę niui at­ ­ta­ t­lan­to­va jos­pa­mo­ka.­ ­si­ i­ li­tiš­ka,­pa kai,­ jūro­je,­A g­is­to­r pūsiančius kitų šalių aromatų. Skapo­ naus! karų­įta­ tuvė­–­ly

­­ an­tis Vėsi­nio­jan­tis­­ ­ ir­vi­l ­nu­mas­– ma­lo

aus skan

46

da išmaišyki­ te. Jei masė nevienti­ sa, įpilkite 2–3 šaukš­ tus van­ dens. Kep­ tuvėje įkaitin­ kite aliejų, dėki­ te šaukštą masės ir kepkite, kol apskrus. Užkan­ džius patiekite karštus.

Kopūs­tienė­su­ry­žiais­ir­roz­ma­ri­nais

Reikės ½ kopūsto galvos; 1 vištos krūtinėlės; 1 a. š. smulkintų šviežių roz­ marinų arba ½ a. š. džiovintų; 1 svogūno; 2 puodelių tarkuotų morkų; ½ puodelio smulkiai pjaus­ tytų porų; 3 česnako skiltelių; ½ puodelio rudųjų ryžių; druskos, pipirų; 8 puodelių vištienos sultinio; ¼ puodelio smulkintų pet­ ražolių; 1 v. š. alyvuogių aliejaus.

­ is ­po­vo­ve­raitėm Miš­kai­jau­pa­kvi skanaus

­tas šer­be

46

Smulkiai su­ pjaustykite svogūnus ir žalias aitrią­ sias papri­ kas. Dėki­ te juos į du­ benį su smul­ kiai pjaustytais kopūstais, berki­ te prieskonius ir miltus. Pa­ laikykite keletą minučių, ta­

Kad miško grybų

karalius

ja ai­tis) ginlči si46 ­vis­(T – baravykas,or­ne u­be­iais­ tiš­ka­žu kas,­k o­li­ne­zie­ s. Bet ki­te­m r­nu­ dzūka Ža­lia­p nas ar­kuo­ nė Su­tvie ­mi­do­rus­i

skanaus

Į puodą pilkite pusę vištienos sultinio, dėkite smulkiai su­ pjaustytą svogūną, porus, tar­ kuotas morkas, rozmarinus ir išspaustas česnako skilteles.

Maišydami virkite apie 5 minu­ tes. Dėkite smulkiais kubeliais supjaustytą vištieną, susmul­ kintą kopūstą, berkite ruduosius ryžius, druskos, pipirų ir virkite dar 5 minutes, kol kopūstai su­ minkštės. Supilkite likusį sul­ tinį, virkite 40–50 minučių. Pa­ gardinkite alyvuogių aliejumi.

Prieš patiekdami gausiai užber­ kite smulkintų petražolių.

­ty­ki­te­po tei in­ki­ si sin­kgiau kad u­smul su­pjaus ria, u­no­ pridu agur­kus,­s es­ir­laiš­k:us.­ jos lup­tus­ ­la­ši­šos,­t u­t raitės den­ al­vve vie­žios nų­gvo bai yra gry enį,­už­niosi 600­g­š te­svogū du­bsu te­į­ne paipaus­ „Shutterstock“ nuotr. ­dėki­jų dos­filė; mija, kirą­su l­tai.­Išs­ ar­do­ra­ ­cit­rinų; neVisk vir­ ­ davė­Va­ ­kais; ky­ki­te­šagrybais, ki­re­ aip­ te­ir­lai­ 4­ža­liųjų gūnų­su­laiš ki­nuo gais ais­ga­balė­liais ri­bie­tiš­ ncūzų,­t din su as.­Ma­ž u­dėki­te­į­ Ba­landė­liai­su­la­ši­ša­ir­pie­vag­ry­biais ­svo n i­ ypač­pra inė­je­Tai­ Ka­ r ­ ai­ g unų So­tu­sis­troš­ki­nys l­ e­cit 4­ja ki­t vį,­sšiamos di­c­ cep­tai­i ruo te­žu ; tis.­ met ­ba­ jos grei jos.­ tai ­ty­ki­pa oTra­ Azi­ ­ pat­te 2­morkų sio­agur­ko­ar rak­­mo­ rm su­pjaus il­ki­te­cit­rinų­sul­ e­ niui­įga ug­kne ai­ a­da o v p ž­ a­ tu­v , tuvė­je­yr l aly s ,­įva i­riau­ nair­ skanios. is­šal­dy­ Reikės indą­ir­u Nuo kopūsto galvos nuimki­ gos likus 5 minutėms, dėkite apskrus. Sumažinkite ugnį ir Pupeles užmerkite iš 1/3­ va­il­g Reikės vuo gių jaus;vo­švel­nių­ ir yra uktų koro­dka a­ i alie a­ri­nuo­t pa­ ,­ jaito­p nekepičio­vnių­m ite­m nia a­žo; ais­ čių,­bet­g8 didelių kopūsto lapų; lik­mi ria­y ų cūzų i­ u­ k se Pa­ n 1­m žu i­ nos ug nies.

Li kus 20 nu čių te aštuonis lapus (panardinki­ gabalėliais supjaustytą lašišos pilkite sultinį bei vyną – pilki­ ka ro. Į di delį puodą su dėki­ 1 kg kopūs to; drus kos, pi pirų; sis­ a pran –i­iš­ ling ps ir­ ­siai­20­m as.­Prieš­pa­ ­mi­dorų; ­pie­no; – z.,­ anglų,­olan­ tekos,­I žiau vė­sjeių,­jpet toliggr di­jos­v a,­pv 2­po n­liu nlių. ma­ uvų,­vai 30 lai sių­žvir ar­ rių iki pabaigos, sudėki te perlpus te ją kelioms minutėms į ver­ filė, marinuotus pievagrybius. te dalimis, kad ryžiai viską su­ kaistą­ pjaustytą jau­ ko­kosų baltų ražo 200 g ryžių; a­lan­d ku ai­sių­d saulė250 ke ,­Af­ri­ gabaingą s“ tu ­ir­v ke­ias­v ­vie lti ikipupelių; kite­per­ ­ar­ža­lia­ 200­ml­ i­pper is­panų tieną, tarp li­te­ir­ irų.pjautas nuluptas Nors pelį300 ­Ypa­tvištieną, la pa g jau bulves.

Baigus troškintis, berkite drus­ dantį vandenį ar nupjaukite gertų. Tai trunka apie 20 mi­ dieno tin­ga­žmuvų tienos; 1­ vidutinio svogūno; vį­nu­koš­ ai,ru­su ­ šinius, kum­ ­im­bie­rais ly­gin­ dų,­ t­spal­vių. l kdami­žu ­indą­kar­tu­su ės­–­nuo drus­kos,­p ja, „T V malotu­nu no­tar­ta­ kosų­pie­nu.­Pa­ tu­vių­a isitos; u­ užpilkite 4 Berkite druskos, pitie­ pirų. Ki ta­ite­į kotą ir lapus atsargiai atstum­ kos, pipirų, išmaišykite. nučių. Iki troškinimo pabai­ pįėryb ir kaun­ liuių­r kus, 250 g lašišos filė; ro stu ma¼mviš a­jūrų­g ko­ mis.­Pa­ Azi­jos­ kaitė sie­telį,­dėk ,­me k r­žovė­ e­uži­m čiaus i­mi.i­su­ zono šerbe Klim žu­vta ­gustų Agnė de­ny­no­ir­ nu­ g marinuotų pievagrybių; a­ jo­j o­mis­da me puode apie pusvalandį kite peiliu). Dėkite juos į ver­ litrais aro­ vanma­ dens ir uždė­ šinių; 200 pie­ ­kin­tvir­ įveikia va100 intų­lan osų­ rogslase di­jos­van­ zie­čiai­nau­do­j k d ­iki­ mul ki z­ o­ s ­ ­In­ sa ei mis gru elė­ kite vir sv dešros; ti­su ­mis,­po­li­ne­s, minera­ ž­pil­kite­k su­mai­ ais­ kite susmulkintą kopūstą.

Nu­ dantį vandenį 5–10 minučių.

100 gūs čioirriso 4šy­ stiklinių sultinio; ­su­žo­l ių,­kra­bti. Nugriebkite tie­kalą­u Vo­ aitės,­dar­va­ laukti sk ve­rnu,­ tu­liukų nai vir­tuvė an sko­nių. troš­ki­nputas. os­ linės baltojo vyno; tą­ kite pupe­ mi osų­pie­ n rie­ i­ k ­ r ies­ ta s. it­ v ­ var vin ki te, dėki te į troš kinį.

Suminkštėjusius lapus nuvar­ Sudė 50 g vy tin to kum pio; 1 stik .­Vie os­ ai­p uš­ j r vi a­ko ž e­ i­ v tai b a­ ­d ga­ ios­c ų­žu n (ar­ msos­vo­ ina io­ nla­ na­m di­a­ ,­mangų leme­sa­la­In lengvi, 4 nedidelių kauliukų; apga­rūp ­pi­ e­ rio­ ting betą žjū­ kos, roe nas­– tai­n ko­ ­avo­kadų ­o­tu peš­ Kopūstų sultinyje išvir kiu­vi te e­nos­žko­ vinkite. Ant kopūsto lapo dėki­ les.­ris­ Kai troš kinys vėl drus kos, pipirų; n­kjo­ tu­s ite­drus­ mkis­ar­le­ nti šer vai­ ir mi įda­rytų ū­zi­jos­u er­ sReu b miranc ­ ėsa, ar ž­ lai ga ­į­­ pa ai­ne­ mis),­u mis,­tu­ri­vi­s3 ne,­P naujokai da­ir­m ­ser­tams ti­da­ ­km čioriso dešrą (kad ji ne nu te įdaro ir atsargiai suvynioki­ užvirs, dėkite stam­ 4 viduus tinių v. š. alyvuogių aliejaus. pri e­ny­ sul­ kaitėbulvių; ­800 čia­ran­ Be­dto, van spir­ti­de čius eun­ aug o­mo­ čia a­gaukite.ai­žmo­gaus­ tuvėsaž­drin t svea­ro.­R m ­ir­r ­ir­rte ga­li­at­si­ a­ vir as,­m ž n Kli anų ža­ žytų troš ki nio).

Ta da ją dėki pirų te, galite perrišti plona virve­ biais grie žinė liais su­ 2 morkų; ­ ma­ n io­ k net g re­ li iš­b Agnė a­da­gas­tu su a­ ir ma, no tas kil ­su­ ui­rei­ Žinouo­M ų šerbe ­šams a­m į troškinį, išspauskite česnako or­ga­niz­mPuo le. Balandėlius sudėkite į puo­ pjaus tytas mor 1 svogū no;nės pažįsta­ de įkaitinkite alyvuogių nile pun ds,i­nva kait.us­n ry­ kos­pa­va­ kas ska ­nu­ kas, ri­ ų ko iagų­ ž tiš ­pie d­ ms mi ti uvė dor ­ t tieridikėtulio; kš r­ citrino via ka­lingų­me ko­kosųpasmul blo no­vi pomi skiltelę, pagardinkite alyvuo­ dą, pilkite sultinio ir troškinki­ dikėlį, kintą aliejų,­Bja,­me apkepinkite smul­ jo­ didžio ran­ Šis ry 1 ms lie mis ka­ro,­p dųjų asų­ ir 1 tuvos no laikų –­vi­ta­minų­B­ir s, juof­ rinais liosio ar­ana­nTroškinkite da­gas­ o Lie mingie lai Ma­ gių alie ju mi ir smul kin to mis te 15–20 minučių. Patiekite su svogūną. kiai su pjaus tytą svogūną.

Ber­ 1 čes na ko skil telės; mi nu ma do g di­jos,­Aroz Gedi dar mi,­In­ agurkų ti­mis. cin­ko,­ka­lio,­va­ su jų pa­ mas 5 l gai kščio cūzųšer betu­ni­ gomis ar šos „le­ petražolėmis. salotomis. apie 3sul­ valandas ant silp­ kite fo­ ryro.­ žius ir maišykite, kol tarp ni vandens; rio,­fos­ uo čiau ku­ ši r­Ki rio,­nat­ la ko jo ku pla os­i š ri­k tos u mi ių­mrūk us ve­ a., o Ža­lio­ v ir i­ y s labia jei ji­sriu Be­je,­jau­no­se­vo­ svyžia – XIV jos­vir­tu­ ra­dais“, tek ­ba po Ne kalo­ Bet no­B1 i­ m a­ t to ti. e­vi­ s atū­ Re pli Mi raitė­ ng ikės p ši­niu.­N d­ kščio gu­ki­ pasiste lu, kai 1–1,5 nigai stupo Ra yra­dau­giau­ne­ saujos aktua tai pa­ s Kri ne,­ 300 s bazilikų jum se,­pie­ tėlio pra g bro jaus tuo­se­gry­buo­ de­ ko ir pa la 1 svo Našlai vos Į puo gūno; lių žiedyn pelių; tu vilos mi­do­ruo­se,­sly­ greitai to skonio ris je,­po­ dą pil Lie 1 ų; varškė­ čes ras rio ų kite alie tinki nako ketu pap te, ir bū bei bajor skiltelė i­no­D­vo­ve­raitės­ 600 nti ne na“ siūlo dar pri­ ją ml dar jame pakepinki jų, įkai­ vo­se.­O­vi­ta­m ų s; gami su te 3 v. š. žo didik Šventą ukš­čiau­sios­ ­ „TV die tus. Ir svogūn smulkin grietinė vių sulti ga­ nės į ir Egiptą. tu­ri­tiek­pat,­kiek­a e­raitė­ tą 2 v. š. sertą, tus recep mos išban i­ s ar natū nio; kelio sertu ko skil ą ir česna­ u­vo­v aly sūrį. dy Siriją ga­ ralaus ku de citrinų vuogių telę Sriubą ie atvės nos ma išban rūšies­svies­tas.­Jis­s iog­neiš­ kite dar . Pil­ jogur žemę, n karališ ris mirtin ­ aliejau ­s ne vie ledų, kur , recep­ to; peko sulčių; tuvu. sutrinkite ras s; die sultinį žovių rino deda mis­vir­tuvė­je­yra­tie gry­bai­ bet ku Įma trin Šian lima ar itųjų žalas saujelė ar par , gų tas.­Šie­ ą gre ringas at gautis muose ga tinės išykite grie ­ meza te bro sudėki­ uo sių as­due­ s m ę dyt mė ia­ r i­ ked k s­ ar jo no sūr li ko ­ drus rinių ir vai įno lan­ stiklin kos, dynus lių žie­ rio na šer­ io; kite dru gurto, įber ži,­džio­vin­ti,­ raus pipirų pinijų; ms va sti na net nanus ir . apie ­ sis, ku var­to­ja­mi­švie­ ­ s, cuk . dy­ti. kite jų. Nepervir­ kelio , kad ba lei įspaus skos, pipirų tus,­šal­ je den die 2 i­į­mil­ ma ly t al­ kus m Ba­zi­l tą: kite cit­ , dik ti van sūdy­ti,­su­ liai iš Kai broko­ kauja usiai žino te­ na­ ikų­dž rinų ti šal čiai, ištrau , tada tie­ virs . Juo sul au­to­jai­į­ku­li­ mo ria e­mas palik zilikus , dėkite uogų tes nak Pri­siekę­gry­b k­ bą ga čių. Sriu čios dą ge Re e­ nu ar v tie o­ ba­ , s tik ­ ked nan li mi ikė pa nau us­su­v s ne rines ir i­men­t s dom ti kar ma patiek kanki beto pinijas, šina žai ri­nius­eks­pe­r 1 ape ti kelia štą ar ktuvu ­ ja­ran­ s save ikiai mal lsino; rai at ba patirp plakti pla tomi ri ma 2 cit is­daž­nai­nu­mo­ vėsintą ge­ m pu tu raitė­ ri į, tu su jis nų; ve. Puo s pat šaldy­ ­aiš­ku,­kad­ siog 1 kg ir alk rys, – lape i tok šti cukrau naus! ka­–­esą,­ir­taip lį, bet lygia grie­ pinijo liais, ked bazilikų 200 pa­ke­pin­ ti. Ska s rinėmis ml. van s; mis. trošku , bet yra ios­jos­ s iau­ bū ž gard­ 70 g dens, p rie nizmą ba kais­(šo­ni­ne)­ kalorijų mas kai orga uogie zilikų; tos­su­la­ši­nu­ i­ne­ir­ nu nių tirš gū­nais,­grie­t malo ledai, o dar 46 įberki žiups ar­svies­te­su­svo s ­mis,­ Agnė Klimčiaus nelio tiklio; te čio virki čiobre ir­to­mis­bulvė tinėlė brelių kaitė te lių ar pa­tie­kia­mos­su­v Nulup ras­tai)­ar­ba­ne­ verda apie 20– ar rozma ri­nuo­tos.­Ta­ rozma tik­rtą 30 mas rin u­vai­ gin­tos­ar­ma­ rinų. rau­ ape siu­m pjaus s­­ džema minučių ų, Klau­ Gautą Arbū­zo­gim­tinė­–­P (kaip­agur­kai,­ba­ simą,­kas­ ir­mag­ ­pa­bo­do,­ tykite lsiną iri­ nio­šal­ti­nis:­už­ s citrinas ­že­liu s­ta­ na­nai,­mo­ ki ietų­Af­ri­kos­ čiau­jei­tai­kiek ku te uo sirupą nu bus tirš (ilgiau ten­ka­vos­ liū­ tesnis Ka­la­ha­rio­pus­ gienių gai),­nes­jų­vaite cukrų, van beliai koš lo­išmė­ su­ 150­g­m s. yra­a inkš­ti­mo,­kad­ž kite ių­dar ­įpra dy­kumė,­kur­ma­ ). rbū­­nza“­siū­ ­siai­for­muo­ „TV­die tirštik kite, įma denjį,a­si­Ant jų pil­ as­–­ api mo­gaus­ užvir žie­ji­arbū­zo­gi­ ne­mez­ginė­je,­o­iš­g ­žesnį­ma­lo­ or­ga­niz­mas­gaut ­sko­n ­sto­go, min­gai­ pilsty e 5–7 mi lio ir dar išyki­ Kla i­ne­ma t gin­ m maišy rie s ­ i­ nai­č nutes kite i­k is­G ų­visą­mag­ vai­sius­ar­uo­ pavir­ ir ta­esan­ kitenio­pa­ į prie dami ėk čius­pa­ au­ga­sa­vai­me.­Su­ iai­iki­šiol­ čių­au­di­nių.­Mok i­nre­ s­ar e­nu­jos­ ga,­ ė­ti­p minu ę.­Tai­ir sūrių, stiklainiu . Džemą ros­doz numą­tei­kian­ kultū­rintą­ar­ Reikė s­li­nin­kai­arbū iš­ tes. Dėkdar pa­af­ Iš nu kus. pes užkan o­sel a­langė ­to­jams,­s virrkio­di­zia­ t ­ ­ yra­k Pa as būzą­žy koš s zus­pa­ kas,­at­ te pu ite ba ėlęs­n ­dai­ir­ara­bai­au­ va­d sau ka­ pa­lai­duo­jan­ tie­ka­lus.e­vie­ ­p te kva tų tirščiųdžių ar py tiekite zilikųja­apie 5 tis­krau­ i­no­dar­ Tai­tik­ i­n2a­svei­ jų švietos­skry­nia.­ ra p ys­ Idė­ja­ ne,­ant ­gy­ven 1500­m lagpe Agnė.­pr.­Kr. Klimčiaus kaigtė les,­di­di­nan­tis­sek­ te ap nios arba pasigamin go.

60 žių ba ra­an­ lius, nas­š g ked tiok­ ,­o­Va­ s džiū i­ d o­ ro­pos io­gai tos an­ e. karų­Eu sua­ zi t j o­li­ l k ki­ inį­po­ likų ri k v ­ l­ o­pe­ ti – jie aus­ ­ arba nių pi ­ly­ dainia 1–2 čes nuotr. ro­po­je­jis­at­si­ ; no­bom­ba.­Li­ traukį­b ba ­Eu­ leis mezan nijų; „Shutterstock“ ei­išt­ taps is. ra­do­tik­XI–XII­ ko­pnae­ko er­min­ ų­ša nas­su­ puikia ki­ 120 g ą ir v va­sa­ros­skanės­ m dar pa gumą.­Tai­ a.­kry­ ti­ki­mybę­su­ –­to­bki ypač skiltelių;a­ži­na­ is sal­ te žiuo­ u­ Bent kart karttė mis mėgs tan­ l plo a­išei­ čių­ri­ Pietų ja­ir­mūs grū si­ 60 ty tis­ko­ r e­rių­dėka.­Bo­ „Shutters ro u,­stip­ g targti­vėži an­ lat ma na srove vo­jski tiems­su te. kuoto aly vuo y­ Aliejų ­ ta­ntiems le ir ki­log­ to­mėgėjas,­bet­ i­kai­arbū a­imu­ninę­sis išyki drus “n ra­mais.­Nat nuot pasi sukinė ti vir vėje tockri­ ­zus­lai­ nuo­ parme gių alie pil­ kos. ­temą,­sk daž r. pri­g ko­ne­ ą gali te. Pa­ū­ra­lus­gro­ tik­tu jaus; a­ ra­ zati­ žio­ ti jį re no; uo­ga­(kaip­fi­g šal­ti­ ma pa­ nis­–­arb ruo ­lių­at­si­nau­ji­n kome os,­braš įdarytos dar žovėskės,­ag­ tikrai neat­ na­ląsteNu ga­liau­siai­nu­mo­ ū­zas,­ku­rio­net­ šti ir imą,­sau­ nduo skaby su elek 92­ go­nuonak pro­ri niu trin tus baz c.­su­ tiekian jama prie ­šir­ da­ro­van­ t­ ies­ligų rodo neįveikiama kulinarijos ądpa .­Arbū­ ilikų zai­–­ š pat t. Kai tik sva tuvu, duo,­–­ap­sau­ jęs­ran­ka­–­kad­ smul lapelius tuvę gos­or­ kinki r nizmą­nu šeimi kurie vir pa­ kar veiktųga­bu, kad jis o­de­hid­ „Ož­kos­svo­gū­nai“ ir čes viršūnė, veikiau – puiki išeitis tuvės ninkai, Įberki tu su ked te, dėkite ra­ta­ ­ mini ir­kas į grū mi nor te re rinė ma

­–­ vė­je ­žolė u t ­ r Vi a­liš­ka ka­r

Tikras malonu

Reikės

mas iš netikro

s uogos

s nau ska

skanaus

Ne­nuo­bo­dus­vasaros­gėrybių­do­ro­ji­mas Jei darže apstu įvairiausių gėrybių, kurias valgy­ ti ir konservuoti jau pabodo, pats metas imtis iš­ bandyti originalius įdarytų daržovių receptus.

Rei­kės

4 didelių svogūnų; 150 g ožkų sūrio; 50 g džiūvėsėlių; 8 saulėje džiovintų pomidorų; 1–2 česnako skiltelių; 1/2 a. š. čiobrelių; 2 a. š. petražolių; 1 kiaušinio; ­ dini pava lbos is (ir ų ka a­ kaisia graik rališ kilęs iš nčio „k lai­ kia juos mas , reiš i ė, žio kaitė , inda valg ­ žod čiaus kas“) ir ne karališ Klim rališ entais anin­ i tai – ti bazi­ sk s šv Agnė m kė mas tiesia vano iškė cūza alonu mis o kur i­ pran lė. Pado žiais re – m žolelė ės ža r ­ Tai pyti, ka žo duram ti meil ba aistą , sutau , kai išė ­ vi is ti m ti. Da likų ą ža zono gsmas gaubia tuo Ispa­ va tim ke ap iš iau ko ų, mi kvie je, s dž ną esi levand kijo us ar gina tylu lko ų dim kai au je, Grai Pie­ bazi­ į ba talgišk li ų, jo jęs joje, li vij je. bazi nos brelių šala mėni eriko je, Ita mas arinų, lių, čio ge­ nijo joje, Ar je Am ės su m nė ė , z zi ni u rų do ro rin iminink ­ rau ringes imbie . Gr Cent še rališ ­ o t likų, tų ir r, kur tis ka ų. Įn nti ne ržolių su ti sa au kvap siaugi ar cibe Ir vi ri mėg gardin lais us ba už us žolių derlia kai. pano lynu. Pa patieka tyto­ li s“ da zi ai ą me – ba dieno ku žo venim savo sk “. nė na „TV šįkart skoni tu­ ie vo gy zilikais „TV die je vir ė pr krait stai ši su italų su ba siūlo ir iš ra s ma į ją grai­ Pap jam sieja liavo s žolė t atke Senovė ­ be no ka jos. ve, Azi s vadi Pietų ziliku ba kai

3 a. š. kedrinių pinijų; 2 v. š. alyvuogių aliejaus (likusio nuo saulėje džiovintų pomidorų); druskos, pipirų.

­būtų ,­tai­–­ uotr. Į paers sū dyk“­n tą verdan tį van de nį dė ki te idea­ ltoc us­de ­ser­tas.svogūnus. Vi­ utt „Sh nuplautus (nenuluptus)

rinkite apie 10 minu čių ir at vė sinkite.

Perpjaukite perpus hori zontaliai. Nu­ lupkite lukš tus, išimkite šerdis. Iš dė­ liokite aliejumi iš teptame inde, kuria­ me kep si te. Susmulkinki te svogū nų šerdis, dė ki te į dubenį kar tu su ku­ beliais pjausty tu ož kų sū riu, džiū vė­ sė liais, saulė je džiovin tais po mi do­ rais, česnakais, berkite čiobrelių, pu­ sę normos petra žolių, pilkite iš plak tą kiau šinį. Viską gerai iš mai šykite, ber­ ki te druskos, pi pi rų ir pa skru din tas kedrines pinijas. Gauta mase įdarykite svogū nų puseles ir indą už denkite fo­ lija. Kepkite 25 minutes 190 laipsnių karš tumo orkaitė je. Svogū nus vis api­ pilkite susidariusiomis sultimis. Prieš patiekdami už berkite petra žolių.

Pas taba. Ož kų sū rį galima pa­ keis ti feta, o ked ri nes pi­ ni jas – ra zi no mis.

žimu drus liu s­ mis pi tisos norint greitai ir skaniai pasi­ masės kos. Grū nijomis paver ir padažo ski . Sud stų ty ne­ ėkite te iki vie . ri lik rele lepinti. Juolab kad įdaryti gali­ n­ tarkuo – tu­ ti La­ši­š gi pes grūdelių. tą par a­su­b ma įvairiausias daržoves – nuo Ka ­ tas ok a­zi­likų greitai siduo dan­ ­svies ja ima agurkų, pomidorų, cukinijų iki Reikės ­tu tamsė si ir 4 la ti, ruo š­ patisonų, baklažanų ir burokė­ 1 plošišos filė; nomis riekelė citri lių. Vienos dažniausiai įdarinė­tos mis su 4 plo nos; nai su pjaus pjau jamų daržovių – aguročiai, cu­poros ty­ žiups stytų čes rinų nelių na ar kinijos ir patisonai, patiekiami kapot ko skiltelių; 100 šalavijų; ų roz g min ma­ kšto kaip pagrindinis patiekalas, osaujos ba zilikų sviesto; 50 g ant užkandžių stalo ne vienas tacijų riešutų (kedlapelių, ar kt.) rinių ; drus pinijų yra matęs agurkų bokštelius, kos, , pis­ pipirų . jaunų cukinijų „laivelius“ ar pi­ Atšilus kantiškus pomidoriukus. Ypač su ba į sviestą zilikų su lapeliai dėkite į tinkamos įdarinėti yra paprikos s, rie dubenį šutais – jos ir spalvingos, ir gardžios, , ir sveikos, be to, valgomos ir šaltos, ir troškintos. Dažniau­ siai daržovės įdaromos mėsa, ryžiais, grybais. Bet įmantrius patiekalus mėgstančios šeimi­ ninkės namiškius ir svečius moka nustebinti tokiais ska­ nėstais kaip pomidorai, įdaryti tunų kremu, ryžių makaronais ir pestu, vaisiais ir migdolais, ar paprikos, įdarytos daržovių troškiniu, jūros gėrybėmis, sar­ dinėmis.

O „TV diena“ siūlo paragau­ ti įdarytų daržovių, kurias pa­ gaminti pavyksta net ir vir­ tuvę laikantiems dar neatras­ ta žeme.

to iš ėda­ dažą vengti, į pa­ įla sulčių šina citrinų , tuoja eksperime kedri jas pa nes pi n­ ni­ riešu keisdami tais, kitais žo liko o jei na), siū (tai ma pada­ žai lo už liais šaldy tikėti­ ir mėgau bazilikų ti kube­ šviežu tis niū ma rią die ną.

drus ka, trinki pipirais te ir vis šos filė iki vien ką ge ti rai su­ dėkite nuplauki sos masės te, nu . Žuvį ant dide sausin Laši­ lio pa kite, rozma barstyki gabalo folijos. te dru ri viršau nais ar ska, ša pipirais rieke s dėkite cit lavijais, , ant les bei rinos gerai ba ir čes zi su likų svies nako 15–20 vynioki to. Filė te ir kepki peratū minučių te 200 roje. api laips nių teme ­

„Spal­vo­to­sios­be­re­tės“ Rei­kės

4 įvairių spalvų paprikų; 200 g mocarelos; 50 g kaparėlių; 1–2 česnako skiltelių; saujos petražolių; 30 g džiūvėsėlių; alyvuogių aliejaus; druskos, pipirų.

Nup lau ki te pa pri kas, nu sau sin ki te, per pjau ki te išil gai per pu sę ir išim­ ki te sėk las. Nup lauki te ir nu sau sinki­ te kaparė lius. Susmulkinki te pet ra žo­ les ir česna ko skil te les. Kube liais su­ pjaus ty ki te mo ca re lą. Viską dė ki te į du be nį kar tu su ka pa rė liais ir džiū­ vė sė liais, ber ki te druskos, pi pi rų, pil­ ki te porą šaukš tų aly vuogių aliejaus ir ge rai iš mai šy ki te. Gau ta ma se įda ry­ ki te pa prikų pu se les. Kepki te iki 200 laips nių įkai tin to je or kai tė je 30–40 mi nu čių.

Kiekvieną šęštadienį

nėms. Tačiau Islandijos ir Vilniaus gatvėse įsikūrę barai jau kurį laiką yra vieni lankomiausių.

Margaritos Vorobjovaitės ir „Shutterstock“ nuotr.

tik barų įvai­rovė – Aiš­k u, į BIX kar­t ais dar už­ su­k u ir jau­č iu tam ba­r ui šil­ tus jaus­m us. Juk ten dar ir mū­ sų grupės pa­va­d i­n i­m as ka­b o.

Kaž­ka­d a tą barą pa­s ta­č iau sa­ vo ran­k o­m is, visą di­z ainą da­ riau, ku­r is iki šiol yra iš­sau­go­ tas. Aiš­k u, bu­vo vers­l as, mūsų su ki­t ais ak­c i­n in­kais ke­l iai iš­ sis­k yrė, bet man tik­rai ma­l o­n u, kad tas ba­ras yra ir jis lan­k o­ mas. Kiek ži­n au, ta­m e ra­j o­n e jis vie­n in­te­l is sto­v i nuo pat įsikū­ ri­m o, dir­b a be jo­k ių per­t raukų ir iš­l ai­k o tą ro­k e­r išką dva­s ią, su ku­r ia ir at­s i­ra­d o.

– Kaip ma­no­te, ar už­tek­ti­nai vietų pa­val­gy­ti, pra­leis­ti laiką su drau­gais, pa­si­links­min­ti ir pan. tu­ri­me sa­vo sos­tinė­je?

– Ne­ma­žai lai­ko pra­leid­žiu už­sie­ ny­je, ma­tau, ko ten yra, ir ga­liu pa­sa­ky­ti, kad iš tiesų la­bai džiau­

giuo­si Vil­niu­je esan­čia įvai­ro­ve.

To­kiam ne­di­de­liam mies­te yra tiek skir­tingų vir­tu­vių, ga­li ras­ti tiek įvai­riau­sių užeigų. Sun­ku ko­kiam Lon­do­ne ar ki­tuo­se did­žiuo­siuo­ se mies­tuo­se ras­ti tiek įvai­rovės.

Reikėtų la­bai įnir­tin­gai paieš­ ko­ti, nes dau­giau­sia vis­kas yra „štam­povkės“. Pas mus ir­gi ne­ trūksta pi­ce­rijų, ku­rių aš ne­ken­ čiu, tie­siog „ne­virš­ki­nu“ (juo­ kia­si). Man bai­siau­sias žo­dis yra „pi­ce­ri­ja“. Aiš­ku, čia mūsų su­ pra­ti­mu. Aš ži­nau, kas yra tik­ra pi­ca Ita­li­joj. Pas mus to­kių ne­li­ ko, da­bar kaž­ko­kie plast­ma­si­niai bly­nai da­ro­mi. Šitų da­lykų „ne­ per­ne­šu“, o vi­sa ki­ta tik­rai yra ge­ rai. Kad ir kinų vir­tuvė, pas mus ji yra aukš­to ly­gio. Net ne­pa­ly­gin­ si lie­tu­viškų kinų su ang­liš­kais. Ir Niu­jor­ke, kiek val­giau, la­bai re­tai kur ga­li ras­ti tokį kinų res­to­raną kaip pas mus.

su „Vilniaus diena“

Gedimino Bartuškos nuotr.

6

ŠeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

Pietų gidas

Bur­no­je tirps­tan­tis sko­nis

Švie­žios duo­nos kva­pas, įvai­riau­sio sko­ nio ban­delės, py­ra­gai ir ki­ti gardė­siai. Už­ su­kus į vieną ar kitą ke­pyklėlę sos­tinėje raibs­ta akys ir ma­lo­niai svaigs­ta gal­va.

Taip steng­da­mie­si vers­li­nin­kai pa­ma­lo­ni­na ir pirkėjų šir­dis. Ži­nai, kad už­sukęs į ke­pyklėlę vi­sa­da įsi­ gy­si švie­žių duo­nos ga­mi­nių, ban­ de­lių. Čia vis­kas pa­ga­min­ta pre­ci­ ziš­kai, nau­do­jant tik ko­ky­biš­kus pro­duk­tus, kruopš­čiai ran­ko­mis for­muo­jant ke­pi­nius.

de­lių. Gai­la, kad tam vo­kie­čiui te­ ko iš­va­žiuo­ti“, – sakė vie­nas ke­ pyklėlės „B haus“ nuo­la­ti­nių klientų. Ta­čiau gre­ta sto­vin­ti mo­ te­riškė šyp­so­da­ma­si at­šovė: „La­ bai ska­nu ir da­bar. O jei jūs vis dar te­be­per­ka­te, ma­tyt, taip pat ne­nu­ si­vylė­te.“ Dėl svei­ka­tos prie­žas­čių už­sie­ nie­čiui te­ko pa­lik­ti Lie­tu­vos sos­ tinę ir grįžti į gimtąją šalį, ta­čiau verslą norė­ju­si tęsti Ra­sa Če­meš­ kienė nu­tarė bu­vu­sią vo­kiš­ko sti­ liaus ke­pyklėlę pa­vers­ti prancū­ziš­ ka. „Lan­ky­to­jai bu­vo la­bai pamėgę mūsų ga­mi­nius, todėl sten­giau­ si su­ras­ti kitą žmogų, ku­ris keptų taip ge­rai, kaip tai darė vo­kie­tis“, – sakė ke­pyklėlės sa­vi­ninkė R.Če­ meš­kienė.

Tai­gi da­bar ke­pyklėlė­je skam­ ba prancū­ziš­ka mu­zi­ka, akį trau­kia gardė­siai, ma­lo­niai kve­pia švie­žia duo­na. Vi­su tuo rūpi­na­si lie­tu­vis ir prancū­zas kepė­jai. R.Če­meš­kienė ak­cen­ta­vo, jog la­bai svar­bu yra ke­ pa­mos pro­duk­ci­jos ko­kybė – ne tik, kad būtų ska­nu, gra­žiai at­ro­ dytų, bet ir būtų kuo natū­ra­lesnė, be kon­ser­vantų. „La­bai svar­bu, ką val­go­me, todėl ir sten­giamės, kad nau­do­ja­mi pro­duk­tai būtų natū­ ralūs. Žmonėms tik­rai la­bai pa­tin­ka ir, sa­ky­čiau, da­bar jie pas mus per­ ka dar dau­giau ir daž­niau nei anks­ čiau, kai bu­vo­me vo­kiš­ko sti­liaus“, – teigė pa­šne­kovė. Čia ga­li­ma įsi­gy­ti ne tik sau­sai­ nukų, ban­de­lių su mig­do­lais, ra­ ge­lių, pli­kytų py­ragė­lių, ban­de­liųpy­ragė­lių su dar­žovė­mis ir kitų, bet ir aukš­tos ko­kybės duo­nos. Jai kep­ ti nau­do­ja­mi ge­riau­si mil­tai, rau­ gas, prancū­zo ke­pa­ma duo­na yra su grai­ki­niais rie­šu­tais, po­mi­do­ rais, se­za­mais. Ki­taip ta­riant, tuš­ čio­mis iš čia nei­šei­si­te.

Nuo Ba­va­ri­jos iki Prancū­zi­jos

Žmonės kei­čia įpro­čius

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Ke­pyklė­lių vers­las po­pu­liarė­ja

Vie­no­se jų pa­si­jun­ti tar­si at­si­dūręs Ba­va­ri­jos miš­kuo­se esan­čio­je ma­ žo­je kai­mo ke­pyklėlė­je, ki­to­se – ro­man­ti­ka dvel­kian­čių Pa­ry­žiaus, Ve­ne­ci­jos ar Ry­tus ir Va­ka­rus jun­ gian­čio Ber­ly­no gat­velė­je. Vie­tos ke­pyklė­lių yra net ten, kur ma­žiau­ siai jų ti­kie­si, pa­vyzd­žiui, ne­di­de­ lia­me mies­te­ly­je At­lan­to van­de­ ny­ne stūksan­čio­je Drus­kos sa­lo­je.

Kaip ma­lo­nu kas rytą kavą ger­ti už­ si­kan­dant švie­žia, šil­ta ban­de­le ar tep­ti sviestą ant traš­kios duo­nos. Šiuo ma­lo­nu­mu jau ke­letą me­ tų mėgau­ja­si ir vil­nie­čiai. Vie­na po ki­tos sos­tinė­je Va­karų Eu­ro­pos pa­vyzd­žiu du­ris at­ve­ria ke­pyklėlės.

Be abe­jonės, kon­ku­ruo­da­mos jos sten­gia­si iš­sis­kir­ti pro­duk­ci­ja ir vie­na ki­tai ne­nu­si­leis­ti ko­ky­be, juk pri­va­lu turė­ti sa­vo klientų, kad vers­las klestėtų.

Švie­ži ke­pi­niai, as­me­ ni­nis bend­ra­vi­mas, jau­kesnė ap­lin­ka, ne taip, kaip pre­ky­bos cent­ruo­se, tarp tų bal­ tų šviesų, nuo ku­rių galvą skau­da.

Prieš tre­jus me­tus To­to­rių gatvė­je du­ris at­vėrė ma­ža jau­ki ke­pyklėlė, ku­rio­je ke­pi­nius gur­ma­nams ga­ mi­no buvęs vie­nas jos ak­ci­ninkų vo­kie­tis. „Bu­vo iš­ties ska­nių ban­

Ne pa­slap­tis, kad kai­nos ke­pyklėlė­ se yra di­desnės nei pre­ky­bos cent­ ruo­se ke­pamų ban­de­lių ar sau­sai­ nių. Ta­čiau čia iš­kart iš­girs­ti svarų pre­ky­bi­ninkų ar­gu­mentą – mes

Pri­pa­ži­ni­mas: į To­to­rių gatvė­je įsikū­ru­sią ke­pyklėlę ry­tais iš­ger­ti ka­vos ir užkąs­ti ra­ge­lių ar pli­kytų py­ragė­

lių už­su­ka net ir pa­tys prancū­zai.

nau­do­ja­me sviestą, ne mar­ga­riną, varškę, grie­tinę ar grie­tinėlę, o ne neaiš­ku iš ko pa­da­rytą kremą, aukš­čiau­sios ko­kybės mil­tus ir pan. R.Če­meš­kienės ma­ny­mu, dar pri­reiks daug lai­ko, kol ke­pyklėlės virs mūsų kraš­to tra­di­ci­ja, ta­čiau jo­se lan­ko­si vis dau­giau žmo­nių.

Ne­ga­lin­tys sau leis­ti už­suk­ti kas­ dien kei­čia įpro­čius – val­go sal­ du­my­nus re­čiau, bran­ges­nius, bet natū­ra­les­nius.

Ne vie­na ke­pyklėlė tai­ko ir nuo­ lai­das. Pa­vyzd­žiui, „B haus“ pro­ duk­ci­jos pi­giau ga­li­ma nu­si­pirk­ti kiek­vieną va­karą po šeš­tos va­lan­ dos ar­ba kitą dieną už pusę kai­nos.

Be to, čia, kaip ir dau­ge­ly­je kitų, pa­si­mėgau­ti ban­de­le ir puo­de­liu ka­vos ga­li­ma tie­siog vie­to­je. „Švie­žia pro­duk­ci­ja, as­me­ni­nis bend­ra­vi­mas, jau­kesnė ap­lin­ka, ne taip, kaip pre­ky­bos cent­ruo­se, ku­ riuo­se pa­skęsti tarp tų baltų švie­ sų, nuo ku­rių galvą skau­da. Ma­

nau, vi­sos to­kios par­duo­tuvėlės, ke­pyklėlės tik­rai tu­ri gerą per­spek­ tyvą ir pa­ts jas la­bai mėgstu. Ga­ lėtų to­kių spe­cia­li­zuotų at­si­ras­ti ir dar dau­giau“, – kas trau­kia už­suk­ti ir vėl su­grįžti, sakė ke­pyklėlė­je „B haus“ su­tik­tas vil­nie­tis Lai­mo­nas. Švie­žia, ska­nu ir pi­giau

Ma­žes­nes kai­nas ir ko­ky­biš­kus ga­ mi­nius vil­nie­čiams siū­lo vos prie­š mėnesį du­ris at­vėru­si ke­pyklėlė prie Kau­no ir Šv. Ste­po­no gat­vių san­kry­žos. Ma­ža, gra­ži, aukš­to­mis lu­bo­mis ke­pyklėlė lai­ki­nai va­di­na­ ma „Bul­ki­ne“. „La­bai norė­tu­me pa­lik­ti būtent tokį pa­va­di­nimą, jis įdo­mus, int­ri­ guo­jan­tis, pu­siau ta­ry­bi­nis žo­dis, bet daug ką pa­sa­ko. Ta­čiau sun­kiai dėl jo pa­vyks­ta su­si­tar­ti su kal­bi­ nin­kais“, – sakė ke­pyklėlės dar­ buo­to­jas Min­dau­gas.

Kaip teigė pa­šne­ko­vas, „Bul­ kinė“ orien­tuo­ta į vie­tos žmo­nes,

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

nes tai dau­giau mie­ga­ma­sis ra­jo­ nas, tad į šei­mas su vai­kais. „Pas mus vis­kas ke­pa­ma vie­to­je, dir­ ba mo­te­rytės, be­veik vi­sa teš­la min­ko­ma ran­ko­mis. Sten­giamės nau­do­ti svei­kus pro­duk­tus, vis­ kas vi­sa­da švie­žia, šil­ta ir ska­nu, nes kiek­vie­nas ke­pi­nys ga­mi­na­ mas su mei­le“, – ne­bu­vu­sius už­ suk­ti kvietė dar­buo­to­jas.

Lie­tu­viš­kas – pas mo­čiutę kai­me

Jo­je ga­li­ma įsi­gy­ti ir prancū­ziškų, ir ita­liškų ke­pi­nių, ku­riems re­cep­tus ke­pyklėlės šei­mi­nin­kai ku­ria pa­tys.

Pak­laus­tas, kodėl vi­si sten­gia­si ke­ pyklė­les ap­gaub­ti kitų ša­lių sko­nio skraistė­mis, kodėl ji tie­siog ne­ga­li būti lie­tu­viš­ka, Min­dau­gas šyp­so­ da­ma­sis sakė, kad ga­li­ma ją va­din­ti ir lie­tu­viš­ka, ir paaiš­ki­no, kaip pa­ts įsi­vaiz­duo­ja, kas yra tik­ra lie­tu­viš­ ka pro­duk­ci­ja. „Ma­no ma­ny­mu, lie­tu­viš­kas ga­ mi­nys ska­nus yra pas mo­čiutę kai­ me, kur bu­vo už­raug­tas rau­gas, iš­ kep­ta vi­siš­kai natū­ra­li duo­na. Tokį ga­minį ga­li­me kep­ti tik kur nors kai­mo so­dybėlė­je, vyks­tant ga­ my­bos pro­ce­sui ko­kio­je nors ke­ pyklėlė­je tam tikrų sąlygų ne­su­ tei­kia ir įsta­tymų bazė. Teig­ti, kad mes prancū­zai, ir­gi ne­ga­li­me, pa­ vyzd­žiui, ke­pa­me la­bai ska­nią juo­ dą duoną“, – dėstė pa­šne­ko­vas.

Keletas Vilniaus kepyklėlių Totorių g. 7 Kauno g. 21 / Šv. Stepono g. 2 Savičiaus g. 6 Dominikonų g. 16 Vingrių g. 23 Pa­si­rin­ki­mas: sostinės ke­pyklėlė­se ga­li­ma ras­ti įvai­riau­sių ke­pi­nių –

nuo prancū­ziš­ko ba­to­no, ita­liš­kos čia­ba­tos, sald­žių Ba­va­ri­jos skanės­ tų iki aje­rais kve­pian­čios lie­tu­viš­kos duo­nos. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Populiarumas: Vilniaus gatvėje įsikūrusioje Šeimos kepyklėlėje kepa­

mus pyragaičius, kibinus ir tortus spėjo pamėgti didelė dalis miestiečių.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Mindaugo g. 11 Vilniaus g. 9

7

ŠeštADIENIS, lapkričio 17, 2012

sveikata.diena.lt/naujienos/receptai

Sos­tinės kinų res­to­ ra­nai garsūs ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už jos ribų. Nors pa­tie­ ka­lai čia nėra „to­kie kaip Ki­ni­jo­je“, bet, pa­sak kinų res­to­ ranų va­dovų, tai ir yra svar­biau­sia ge­ ro sko­nio bei klien­ tų prie­lan­ku­mo pa­ slap­tis.

Pietų gidas

Restoranas „Trys Klevai“ Pilies g. 16 / 2, Vilnius Restorano valgiaraštis atspindi Šanchajaus, Pekino ir Sičuano virtuvių derinį. Mūsų virėjai kuria maistingus, subalansuoto skonio patiekalus tik iš šviežių kokybiškų produktų.

Visi mūsų patiekalai yra gaminami tik užsakius. Todėl, jei dėl kokių nors priežasčių jūs negalite valgyti kai kurių produktų, pvz., riešutų, pipirų, prašome informuoti mus prieš užsakydami patiekalus.

Mes skiriame ypatingą dėmesį produktų, iš kurių gaminami patiekalai, šviežumui ir kokybei, mūsų receptų autentiškumui ir mūsų pastangoms suteikti jums malonumą skanaujant kinų virtuvės patiekalus.

Pokyčiai: Lietuvoje ant stalų patiekiamas kinų maistas nėra toks,

kaip pačioje Kinijoje – jis pritaikytas lietuvių skoniui.

Vil­niaus ki­nai vi­lio­ja ir kai­my­nus

Alek­sand­ras Ko­rei­ka Mo­ka pri­tai­ky­ti maistą

Šiuo me­tu sos­tinė­je – be­maž 60 kinų res­to­ranų ir tai dau­giau nei Mins­ke, Mask­vo­je, Ry­go­je, Ta­li­ne bei Var­šu­vo­je kar­tu su­dėjus. Ko­ dėl taip at­si­ti­ko, šian­dien sun­ku paaiš­kin­ti. Vil­niaus kinų res­to­ra­ nai ga­li pa­si­gir­ti ir ge­rais iš Ki­ni­ jos at­vy­ku­siais virė­jais, ir išs­kir­ ti­ne vir­tu­ve.

Pa­sak se­niau­sio sos­tinės kinų res­to­ra­no „Trys kle­vai“ va­dovės Vio­le­tos Šekš­te­lienės, kinų vir­ tuvės po­pu­lia­ru­mo pa­slap­tis – tai, kad kinų virė­jai pui­kiai iš­moks­ta įtik­ti vie­tos gy­ven­tojų sko­niui. „Pa­v yzd­ž iui, Skan­d i­n a­v i­jo­ je kinų res­to­ra­ne ga­li­te ir gruz­ dintų bul­vy­čių pa­ra­gau­ti. Pas mus mais­tas taip pat adap­tuo­ tas. Tai, kas ga­mi­na­ma Ki­ni­jo­ je, žmonės čia var­giai val­gytų.

Tą pa­tį sa­ko ir mūsų nuo­la­ti­niai klien­tai, buvę Ki­ni­jo­je. Ten ga­mi­ na­mas mais­tas mums ne vi­suo­ met ska­nus ir su­pran­ta­mas“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­kovė.

Va­žiuo­ja iš kitų vals­ty­bių

Vil­niu­je kinų vir­tuvės virė­jai yra tiek iš­la­vinę sa­vo ga­bu­mus, kad ne­re­tai net sa­ko­ma, jog „lie­tu­viš­ ka“ kinų vir­tuvė pa­ti ska­niau­sia Eu­ro­po­je. Šiuos žod­žius pa­tvir­ti­

na ir iš kitų vals­ty­bių at­va­žiuo­jan­ tys sve­čiai. „Ry­go­je yra du kinų res­to­ra­nai, Var­šu­vo­je jų taip pat la­bai ne­daug.

Iš ten į Vil­nių at­vyks­tan­tys tu­ris­ tai daž­nai už­su­ka į kinų res­to­raną ir ne­gai­li gerų žod­žių mūsų virė­ jams. Nes ša­lių kai­my­nių sos­ tinė­se – vos vie­nas du res­to­ra­nai ir juo­se, jų pa­čių žod­žiais ta­riant, mais­tas ne itin ska­nus. Aiš­ku, ir Vil­niu­je įvai­rių yra, net to­kių, ku­ rie ne­ver­ti va­din­ti sa­ve res­to­ra­nais ar ka­vinė­mis ir ga­di­na gerą kinų res­to­ranų vardą. Bet yra ir tik­rai gerų“, – dėstė V.Šekš­te­lienė.

Tai­gi ga­mi­na­ma įvai­riai – ir ge­ rai, ir ne­la­bai. Daug kas pri­klau­so ir nuo to, kokį virėją nu­sprend­žia pa­si­sam­dy­ti ka­vinė ar res­to­ra­nas. „Tai, kad Vil­niu­je daug kinų vir­ tuvės res­to­ranų ir ka­vi­nių, dar ne­ reiš­kia, kad vi­si jie ge­ri. Taip, pas mus kur kas dau­giau ge­ros ki­ nų vir­tuvės nei vals­ty­bių kai­my­ nių sos­tinė­se, bet vis vien rei­kia mokė­ti at­si­rink­ti. Ne­ma­žai yra to­ kių, ku­rie sam­do­si pra­stesnį virė­ ją, tau­po pro­duk­tams. Tai ga­di­na bendrą vi­sos kinų vir­tuvės įvaiz­ dį Lie­tu­vo­je, ir kar­tais klien­tas už­ taikęs būtent ant to­kios „įstai­gos“ ga­li nu­si­vil­ti kinų mais­tu“, – dės­ tė V.Šekš­te­lienė.

Svar­bu iš­sau­go­tas sko­nis

Pa­sak „Trijų klevų“ va­dovės, kiek­ vie­nas vy­ras Ki­ni­jo­je yra virė­jas.

Tiks­liau, virė­jas Ki­ni­jo­je – vyrų pro­fe­si­ja. Mo­te­ris daž­niau­siai dir­ ba vir­tuvė­je kaip pa­gal­binė dar­buo­ to­ja, pa­vyzd­žiui, pjaus­to dar­žo­ves.

Dar vie­nas svar­bus da­ly­kas, ga­ran­ tuo­jan­tis kinų res­to­ra­no sėkmę, – tra­di­ci­ja, kai išei­da­mas vie­nas virė­ jas būti­nai pa­mo­ko naująjį. „Tai svar­biau­sia. Kiek­vie­nas nau­jas virė­jas atei­da­mas dirb­ ti į res­to­raną no­ri ga­min­ti sa­vaip.

Svar­bu jį iš­mo­ky­ti, kad būtų ga­ mi­na­ma taip, kaip ga­mi­no virė­jas iki jo. Kei­čian­tis virė­jui, vir­tuvės sko­nis ne­turėtų keis­tis. Vi­suo­met tu­ri būti vie­no­dai ska­nu“, – pa­ brėžė pa­šne­kovė.

V.Šekš­te­lienė įsi­ti­ki­nu­si, kad tik­ra­me kinų res­to­ra­ne pri­va­lo dirb­ti virė­jas ki­nas. Ta­čiau eg­zis­ Pa­tir­tis: Jiang Xing­li į Lie­tuvą at­ tuo­ja tam tik­ros su mig­ra­ci­ja su­ vy­ko dirb­ti iš Ki­ni­jos, Char­bi­no. si­ju­sios pro­ble­mos, ku­rios ne­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

leid­žia vie­nam virė­jui dirb­ti il­gai. „Pa­gal įsta­ty­mus lei­di­mas gy­ven­ ti už­sie­nie­čiui Lie­tu­vo­je iš­duo­da­ mas dve­jiems me­tams, anks­čiau ši ter­miną bu­vo ga­li­ma pra­si­tęsti iki ket­ve­rių metų. Pas­kui jis tu­ ri iš­vyk­ti. Ta­čiau juk ne­paaiš­kin­ si klien­tui, kad virė­jas pa­si­keitė ir mais­tas bus ga­mi­na­mas ki­taip.

Svar­bu iš­lai­ky­ti tas pa­čias tra­di­ ci­jas. Todėl se­nas virė­jas neiš­va­ žiuo­ja, kol ne­pa­mo­ko nau­jo“, – dėstė pa­šne­kovė.

„Šnekutis“ Alaus barai: Šv. Stepono g. 8 ir Polocko g. 7A, Vilnius Mūsų baruose yra daugiau nei dešimt pavadinimų pilstomo kaimiško alaus ir daugiau nei trisdešimt užkandžių prie alaus bei karštų kaimiškų patiekalų, groja lietuviška muzika, gera, rami atmosfera.

Daugiau informacijos www.snekucio-alaus-pasaulis.lt Darbo laikas 10–24 val.

Receptas Troš­kin­ti bak­la­ža­nai sald­žiarūgš­čia­me pa­da­že „Tri­juo­se kle­vuo­se“ šiuo me­tu dir­ ban­t ys iš Ki­n i­jos Char­bi­no mies­ to at­v ykę virė­jai Qui Zhengas ir Jiang Xing­li at­skleidė ma­ž ytę pa­ slaptį – jie su „Vil­niaus die­nos“ skai­ ty­to­jais pa­si­da­li­jo troš­kintų bak­la­ žanų sald­žiarūgš­čia­me sojų pa­da­ že re­cep­tu.

Reikės 400 g bak­la­žanų; 70 g morkų; 0,5 po­mi­do­ro; 3–4 š. sojų pa­da­žo; po žiups­nelį cuk­raus, drus­kos ir

krak­mo­lo; 0,5 stik­linės alie­jaus.

Bak­la­ž a­nus nu­lup­k i­te ir su­pjaus­ ty­k i­te ku­b e­l iais, ap­vo­l io­k i­te sau­ sa­m e krak­m o­l e ir su­m es­k i­te į ver­d antį aliejų. Alie­j aus tu­r i būti tiek, kad ap­semtų dar­žo­ves. Bak­ la­ž a­nus išt­rau­k i­te kiau­ra­s am­č iu, nu­var­v in­k i­te aliejų. Iš sojų pa­da­ žo, cuk­raus, drus­kos ir krak­mo­lo pa­r uoš­k i­te pa­d ažą. Į jį mes­k i­te šiau­de­l iais su­pjaus­ ty­t as mor­k as, tru­putį pa­v ir­k i­te, kol jos su­m inkštės. Ta­d a dėki­ te ga­b alė­l iais su­pjaus­t ytą po­m i­ dorą ir bak­l a­ž a­nus. Ke­l is kar­t us ap­vers­k i­te.

Vieną po­rciją ga­m in­t i trun­ka la­ bai trum­p ai, vos ke­l ias mi­nu­tes.

Ta­č iau, pa­s ak virėjų, pa­si­ga­m in­ ti kitų jų pa­t ie­k alų na­m ie var­g u ar pa­v yks, nes tam rei­k ia ne tik spe­c ia­l ių įgūdžių, bet ir spe­c ia­ lios vir­t uvės įran­gos su di­de­le at­v i­ra lieps­na.

„Šnekutis“ – gyvojo kaimiško alaus „šventovė“, kurią dar 1995 m. Pasvalyje įkūrė Valentas Vaškevičius. „Pastebėjau, kad kai žmonės susėda prie ąsotėlio, kuo toliau, tuo daugiau šneka. Todėl ir pavadinau visus šnekučiais“, – kaip gimė pirmojo baro pavadinimas, pasakoja savininkas.

Ilgainiui gyvojo alaus pasvalietis atvežė į šalies sostinę. Jis buvo pirmasis aludaris, vilniečiams parodęs, kas yra tikras, gyvas kaimiškas alus. Šiandien Vilniuje yra nebe vienas, o du barai pavadinimu „Šnekutis“. Vienas jų – senamiestyje, Šv. Stepono g. 8, antras – Užupyje, Polocko g. 7A.