TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
antradienis, gruodžio 4 d., 2012 m. Nr. 283 (1482)
Ar Darbo partija į kul tūros ministrus dele guos buvusį europar lamentarą Š.Birutį? Lietuva 5p.
diena.lt
Iki šiol šalyje nepo puliarus bekontaktis atsiskaitymas laukia bankų įsikišimo. Ekonomika 8p.
1,30 Lt
Ką išgelbės ES parama – Kiprą ar rusų mafiją? Pasaulis 11p.
Cirke drambliams nelinksma
Dėl pono Kęstučio Vagne rio atliekamas patikrini mas, kiek jis veikia savo in teresais, kiek – gindamas tariamą viešąjį interesą. Generalinis prokuroras Darius Valys
6p.
Miestas
4p.
Perėjose jaučiasi nesaugiai Dažnas miestietis, užuot ėjęs pože mine perėja, kelią kerta kitur. Esą tai kur kas saugiau, nei kelti koją į ne vi sada švarias ir geros būklės požemi nes perėjas. Savivaldybės darbuoto jai aiškina, kad perėjos yra saugios ir techniškai tvarkingos. Tačiau nuo jo se tykančių nusikaltėlių niekas neap saugotas.
MENAS Kančia: žiūrovai mėgaujasi pramoga – neva taip linksma matyti triukus atliekantį gyvūną. Tačiau daugelis nė nenutuokia, kokia kaina tai daroma.
„Shutterstock“ nuotr.
Kitą savaitę į sostinę atvyksta Indijos dramb lių cirkas. Už gyvūnų teises ir laisves kovo jančios organizacijos siekia, kad Lietuvoje tokie pasirodymai būtų uždrausti. Cirkas ir jo žiūrovai bus pasitikti protesto akcija.
Nakvynės namų šturmas
2p.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Eis su plakatais ir vėliavomis
Cirkas visada buvo vieta, skirta linksmybėms. Smagu matyti klou nus, akrobatus, atliekančius įvai riausius triukus, daugeliui smagu žiūrėti ir į dviračiu važiuojančias meškas ar Vienos valsą šokančius
šunis. Tačiau gyvūnams cirkas – ne linksmybių, o kančios vieta, kaip teigia už gyvūnų teises kovo jančios organizacijos. Neformali jaunimo iniciatyvi nė grupė „Gerbk gyvūnų teises!“ gruodžio 13 d. į Vilnių atvyks tantį Indijos dramblių cirką pasi tiks protesto akci ja. Pasak jos atstovų,
2
13p.
D.Grybauskaitę sužavėjo „Katedra“
2
antrADIENIS, gruodžio 4, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Atsinaujinti trukdo ginčai Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Tęsiantis teisminiams proce sams, net pačiose gražiausiose sostinės vietose neįmanoma su tvarkyti apleistų pastatų. Istorinis pastatas
Greta pagrindinio įėjimo į Se reikiškių parką stovinčiame na me pro išdaužtus langus galima matyti daugybę šiukšlių, kadaise naudotų daiktų, skudurų. XVIII a. statyti vadinamieji Kirdiejų rūmai, kaip rašo Vilniaus turizmo informacijos centras, to paties amžiaus pabaigoje atiteko seniausiam regione Vilniaus uni versiteto Botanikos sodui. Sodo įkūrimas susijęs su gamti ninko ir keliautojo Johanno Geor go Adamo Forsterio vardu. Jo ini ciatyva 1787 m. buvo nupirktas buvusių Kirdiejų rūmų sklypas su greta esančiais pastatais. Čia buvo seniausias ir turtingiausias botanikos sodas Rytų Europoje. 1842 m. jis buvo uždarytas. Nuoma – 20-iai metų
Dabar dalis pastato priklauso Vil niaus miesto savivaldybei, kita dalis – privačiam asmeniui. Sa vivaldybės taryba pastatą buvo nusprendusi išnuomoti su sąlyga, kad jeigu per trejus metus pasta tas Barboros Radvilaitės g. 6 ne bus pripažintas tinkamu naudoti, sutartis bus nutraukta. Sutarties galiojimo terminas buvo numaty tas iki 2025 m. vasario 20 d. „Savivaldybė 2004 m. išnuo mojo savo dalį bendrovei „Mag reira“, tačiau šiai pastate nevyk
organizatorių kuriama 1 gera nuotaika yra ap gaulė, nes cirke toli gražu ne vis
dant veiklos nuspręsta sutartį nutraukti. 2011-ųjų kovą savival dybė ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo. Šiuo metu vis dar vyksta teisminiai procesai“, – pa sakojo savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento di rektorius Vytautas Grinius.
kas taip linksma. „Šiame cirke prievartaujami ne tik vargšai penki drambliai, bet ir raudonojoje knygoje įrašyti bei iš zoologijos sodo paimti jaguarai, pumos, panteros, leopardai ir ne paprasto grožio vienuolika didžių jų medžioklinių šunų – rusų kur tų, kurie bus priversti šokti Vienos valsą. O kur dar papūgos! Negana to, šiame cirke vargšės drambliu kės turės stovėti ir sukti piruetus ant vienos kojos, šok ti, muzikaliai atlik ti įvairius šokio jude sius ar net kartais žaisti futbolą“, – sukurtame feisbuko profilyje rašo iniciatyvinės grupės ak tyvistai. Siekd am i atk reip ti visuomenės dėme sį, jie visus, neabejin gus žiauriam elgesiui su gyvūnais, kviečia pasiim ti plakatus, vėliavas, kitą agi tacinę atributiką ir atvykti į taikią protesto akciją bei pasa kyti „ne“ cirkui, kurio pasiro dymams naudojami gyvūnai.
Ginčijamasi ne pirmąkart
Dėl šio namo teisminiai procesai tęsiasi jau ne vienus metus. Per nai sausį Vilniaus apygardos ad ministracinis teismas nusprendė iš dalies patenkinti Vilniaus apy gardos vyriausiojo prokuroro, gi nančio viešąjį interesą, bei Vil niaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos apeliacinius skundus ir perduoti bylą pirmo sios instancijos teismui nagrinė ti iš naujo. Vilniaus apygardos vyriausia sis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, prašė teismo pa naikinti savivaldybės Miesto plėt ros departamento 2004 m. lapkritį išduotą projektavimo sąlygų sąva dą ir administracijos direktoriaus 2006 m. lapkritį išduotą statybos leidimą. To prašoma dėl galbūt pa darytų daugybės pažeidimų. Susijusių bylų šalys ir suintere suoti asmenys yra Vilniaus mies to savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamen tas, Vilniaus apygardos vyriau siasis prokuroras, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, Vilniaus apskrities vir šininko administracija, Valstybi nė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministe rijos, „Magreira“.
Susijusios istorijos Su sav ivaldybe „Magreira“ iš da lies sietina ne pirmą kartą. Vilniaus miesto vicemero Arūno Štaro vado vauta Privatizavimo komisija bend rovei „Corpomanagement“ 2008 m. nurašė daugiau kaip 2 mln. litų sko lą. Tai įvyko po to, kai Vilniaus Suba čiaus gatvėje esančios ligoninės pa status 2007 m. gruodį privatizavusi bendrovė laiku neatsiskaitė su mies to savivaldybe.
Cirke drambliams
atnaujinimo. E.Andrijaitis 2007 m. ėjo bendrovės „Tas Anas“ direkto riaus pareigas.
2009 m. balandį Generalinė proku ratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį siekdama, kad Vil niaus miesto valdybos ir Vilniaus apskrities viršininko administraci jos priimti sprendimai bei jų pagrin du sudarytos sutartys, pagal kurias žemė ir pastatai Sereikiškų parke iš „Corp omanagement“ direktor ius nuomoti „Magreirai“, „BNA grupei“ Edvardas Andr ijait is taip pat yra (akcininkas Artūras Zuokas), Nyder buvęs bendrovės „Magreira“ akci landų Karalystės ambasador iaus ninkas. Dabar „Magreirai“ vadovau rezidencijai ir privačiam asmeniui ja Kęstutis Kamblevičius, kurio kita S.J., būtų pripažinti negaliojančiais. vadovaujama įmonė „Tas Anas“ yra 2011 m. Vilniaus apygardos teismas įsivėlusi į teismų maratoną su savi šiuos sprendimus pripažino nega valdybe dėl Vingio parko estrados liojančiais.
Abejingumas: apleistas pastatas prie vilniečių mėgstamo, bet da
bar rekonstruojamo parko nyksta metai po metų. Rūtos Grigolytės nuotr.
Gyvūnai įbauginami
Išnaudojami: už gyvūnų teises kovojantys aktyvistai teigia, kad cirkas
– puiki vieta klounams ir akrobatams, bet ne gyvūnams.
„Shutterstock“ nuotr.
Iniciatyvinės grupės „Gerbk gy vūnų teises“ narių tvirtinimu, nereikia būti specialistui, kad su prastum, jog cirkas neprilygsta laukinių gyvūnų natūraliai aplin kai. Neretai cirkai praleidžia ištisas savaites, keliaudami iš vienos vie tos į kitą. Gyvūnai gabenami nar vuose, pavyzdžiui, leopardai, ja
Miesto benamiai jau varžo Zita Voitiulevičiūtė
z.voitiuleviciute@diena.lt
Sostinėje veikiantys nakvynės na mai jau ruošiasi benamių antplū džiui. Neabejojama, kad pradėjus gausiai kristi pirmajam sniegui ir stipriau spustelėjus šaltukui gyve namosios vietos neturintys vilnie čiai puls ieškoti šiltesnio kampo. Jau paruošė čiužinius
Benamių ir elgetaujančių asmenų duomenų bazėje Vilniaus mies te užfiksuoti 809 benamiai asme nys. Vasarą jie glaudžiasi mies to pakraščiuose, o pašalus grįžta į miestą ir ieško pastogės nakvynės namuose. Daugiausia vietų namų netu rintiems žmonėms teikia Vilniaus miesto nakvynės namai. Jie tu ri tris padalinius. A.Kojelavičiaus g. 50 yra vienos nakties nakvynės 60-ies vietų salė, kurioje gali nak voti visi, kas tik tą vakarą ateina. Pasak savivaldybės atstovės Dai vos Savickienės, žiemos mėnesiais čia vienu metu nakvoja iki 100 as menų. Nakvynės namų A.Kojelavi čiaus gatvėje vedėja Janina Kulienė sakė, kad šaltajam savaitgaliui jau pasiruošta, – prognozuojama, jog į nakvynės namus prašysis daugiau žmonių. „Jeigu žmogus šąla, stengiamės priimti kiekvieną. Tam jau turime pasiruošę 40 čiužinių, kurie dėl
higienos apvilkti plėvele. Jie su dėti ant žemės ir žmonės gali ant jų prigulti. Prašome, kad jie turė tų savo užklotus. Sąlygos čia nei dealios, bet žmogus bent turi pa stogę“, – sakė J.Kulienė.
Jau turime pasiruo šę 40 čiužinių, kurie dėl higienos apvilk ti plėvele. Jie sudėti ant žemės ir žmonės gali ant jų prigulti. Karšto vandens neužtenka
Šiuose nakvynės namuose žmonės gali ir nusiprausti po dušu. Yra tik viena bėda – karštą vandenį kaitina boileris, o jo vandens pakanka toli gražu ne visiems. Atėję į nakvynės namus žmonės gauna karštos arba tos arba sultinio, duonos ir kuklią vakarienę, pavyzdžiui, kotletą. Įstaigoje yra ir virtuvėlė, kurio je žmonės gali pasigaminti mais to. Savaitgalio naktimis nakvynės namuose A.Kojelaičiaus gatvėje jau miegojo apie 70 žmonių. Pasak J.Kulienės, maisto dabar atvežta tiek, kad kukliai pavakarie niauti galėtų 80 žmonių. Nuo ki tos savaitės, išskyrus savaitgalius, prieš miegą čia galės pavalgyti 90 žmonių.
Kiekvienas atėjęs į nakvynės na mus sulaukia ir socialinio darbuo tojo dėmesio. Jis, atsižvelgdamas į žmogaus padėtį, jam gali leisti nak vynės namuose nakvoti ne vieną, o tris naktis. Liūdniausiais atvejais, kai žmogus nesusitvarko doku mentų, galvą ant čiužinio jam pri glausti leidžiama ir kiek ilgiau. Apgyvendina ir šeimomis
Vilniaus mieste apgyvendini mo paslaugas teikia savivaldybės biudžetinė įstaiga Vilniaus mies to nakvynės namai, kurioje yra 300 vietų, Vilniaus arkivyskupi jos „Carito“ nakvynės namai, ku riuose apsistoti gali iki 65 pastogės neturinčių žmonių. „Caritas“ turi ir kitų padalinių, tačiau juose tei kiama nakvynė nedideliam skaičiui būsto neturinčių asmenų. Dvidešimt žmonių šiltesnę pa stogę gali rasti Lietuvos kalinių globos draugijoje, dar dešimt vie tų siūlo Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacija. Trumpalaikei socialinei globai skirta 210 vietų, kambariai – po 4–6 asmenis. Šios vietos yra Vil niaus miesto nakvynės namų pa daliniuose A.Kojelavičiaus g. 50 ir Vilkpėdės g. 12. Į visas aukščiau iš vardytas vietas gali patekti tik blai vūs žmonės. Tačiau savivaldybė yra numačiu si galimybę žiemą šiltai pamiego ti ir nuo alkoholio apsvaigusiems
3
antrADIENIS, gruodžio 4, 2012
miestas
5p.
V.Uspaskichas užsipuolė savo dabartinį bendražygį A.Paulauską.
nelinksma guarai, o drambliai – prirakinti grandinėmis. „Žmonėms trūksta šiek tiek są moningumo ir žinių. Tai reiškia, kad reikia toliau šviesti visuo menę. Jei žmonės pasidomėtų, kur kas daugiau jų susirūpintų šia problema. Nes tai yra problema. Jiems atrodo, kad tiems gyvū nams viskas gerai, kad jie links mai ten gyvena. Bet tie gyvūnai didžiąją dalį savo gyvenimo pra leidžia narvuose, uždaryti, prira kinti, nes nuolat keliauja“, – sakė „Gerbk gyvūnų teises“ aktyvistė Aušrinė Skirmantė. Pasak merginos, ši iniciatyvinė grupė pasisako prieš visus cirkus su gyvūnais, nes tai yra neetiš ka, nepriimtina, o gyvūnai daž niausiai treniruojami naudojant smurtą. „Priversti gyvūnus daryti ko kius nors triukus yra sunku, va dinasi, jie nuolat įbauginti. Yra organizacijų nufilmuotos slaptos medžiagos apie cirką su gyvūnais, ten matyti, kad gyvūnų mušimas yra dažnas dalykas. Jie turi bū ti įbauginti, kad atliktų jiems lie piamus triukus. Tai nenormalus elgesys. Drambliai laisvėje nere tai per dieną nueina apie 70 km, o čia jie nuolat uždaryti vagonė liuose“, – kalbėjo A.Skirmantė. Pasiryžę šviesti visuomenę
Aktyvistės teigimu, Europoje yra šalių, kurios rimtai reaguoja į to kius dalykus. Austrijoje uždraus tas cirkas su laukiniais, Graikijoje – su bet kokiais gyvūnais. „Protesto akcija galbūt pri vers susimąstyti, galbūt kitą kar
tą į tokį cirką žmonės jau nebeis. Nieko nesakau, cirkas yra pui ki priemonė pramogai, tačiau tik tada, jei tai yra žmonės – klounai, akrobatai ir pan., o ne išnaudoja mi gyvūnai“, – teigė pašnekovė.
Aušrinė Skirmantė:
Priversti gyvūnus daryti kokius nors triukus yra sunku, vadinasi, jie nuolat įbauginti. Iniciatyvinė grupė „Gerbk gy vūnų teises“ skatina, kaip sakė A.Skirmantė, etinį veganizmą, kad gyvūnai apskritai nebūtų iš naudojami jokiomis sąlygomis ir būdais. Merginos teigimu, jų ju dėjimas dabar atgimsta, atsiranda sekėjų. Kadangi daugelis žmonių į cirką su gyvūnais vis dar žiū ri kaip į linksmą pramogą, už gy vūnų teises kovojantys aktyvis tai pasirengę visuomenę šviesti. Gruodžio 9 d. 15–17 val. „Arto tekoje“ vyks paskaitos, susiju sios su gyvūnų teisėmis, o gruo džio 10 d. bus minima Gyvūnų teisių diena. „Gruodžio 10-oji yra Žmogaus teisių diena, bet kartu ir Gyvūnų teisių diena. Gyvūnų teisės su prantamos kaip žmogaus teisių tąsa. Taigi tądien mes organizuo jame taikią protesto akciją apskri tai prieš įvairų gyvūnų išnaudoji mą“, – sakė A.Skirmantė.
osi dėl lovų
Pagalba: nakvynės namų lankytojams padėti stengiasi ir čia dirban
tys socialiniai darbuotojai.
asmenims. Nakvynės namų pa dalinyje „Sala“, kuris įsikūręs T.Kosciuškos g. 8, įkurta 30 vie tų apsvaigusiems nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų as
Gedimino Bartuškos nuotr.
menims. Vilniaus miesto nakvy nės namuose nuo 2006 m. apgy vendinamos ir šeimos su vaikais. 2011 m. juose gyveno 22 šeimos su 30 vaikų.
Aplinkkelį žada pabaigti po metų Sostinės vakarinio aplinkkelio ant ruoju etapu jau atlikta beveik 60 proc. visų darbų, juos planuojama baigti 2014 m. pradžioje.
Įpusėjusias vakarinio aplinkke lio antrojo etapo statybas šiandien apžiūrėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Vilniaus meras Artūras Zuokas. Antruoju etapu nuo L.Asanavi čiūtės iki Ozo gatvių bus nutiestas 2,84 km ilgio ruožas ir jame pastaty ti trys viadukai (ties L.Asanavičiūtės ir D.Gerbutavičiaus gatve, ties Pilai tės prospektu ir pėsčiųjų viadukas ties V.Maciulevičiaus gatve). „Vilniaus infrastruktūrai nuo 2009 iki 2012 m. Susisiekimo ministeri ja skyrė beveik 600 mln. litų. Šiomis lėšomis buvo ne tik tvarkomos ir pri žiūrimos gatvės, bet ir finansuojami Gariūnų tilto bei kelio, Žirnių gatvės, A.Goštauto viadukų ir kt. infrastruk tūros projektai. Iš jų – ir Vilniaus va karinis aplinkkelis“, – sakė susisieki mo ministras E.Masiulis. „Vakarinio aplinkkelio pirmo jo etapo darbai buvo užtęsti ir vė lavo dvejus metus. Dėl to svarbu, kad antrojo etapo statybos vyks ta sparčiai, ir jos bus baigtos jau
Tempas: net ir kelius užklojus sniegui, kelininkai skuba įvykdyti planus
– baigti statybas iki 2014-ųjų.
po pusantrų metų. Tikimės, kad kitais metais jau pradėsime ir pa rengiamuosius trečiojo etapo dar bus. Beje savivaldybė, palyginti su ankstesniais metais, savo vykdo muose projektuose panaudoja ne 51 proc., kaip buvo anksčiau, bet 75 proc. ES lėšų“, – sakė Vilniaus meras A.Zuokas. Vakarinis aplinkkelis tiesiamas Lazdynuose, Karoliniškėse ir Pi laitėje Ukmergės plento link. Pro jektas susideda iš trijų etapų: per pirmąjį, vykusį 2009 m. vasarį ir 2011 m. sausį, – nutiestas ruožas nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gat
Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
vės. Šiuo metu jau vykdomas ant rasis etapas, darbus planuojama baigti 2014 m. pradžioje. Vakarinio aplinkkelio trečią jį etapą planuojama suskirstyti į A ir B dalis. Per A etapą bus nu tiestas ruožas nuo Ozo iki Šiauri nės gatvės, o vykstant B etapui – nuo Šiaurinės iki Ukmergės gatvės. Šiandien ministras ir meras aptarė galimus šio etapo darbų finansavi mo šaltinius. Viso vakarinio aplinkkelio pro jekto vertė gali siekti 655 mln. litų, iš jų didžioji dalis – ES lėšos. VD, BNS inf.
4
antrADIENIS, gruodžio 4, 2012
miestas parduos skolas
Muziejų visgi statys?
Apvogė kaip reikiant
Vilniaus savivaldybės valdo ma bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ bandys parduoti reikalavimo teisę į 22,707 mln. litų savivaldybės skolą. Bend rovės Ekonomikos skyriaus vir šininkė Ona Regina Vaskelienė BNS sakė, jog 22,707 mln. li tų skola susidarė už lengvatinį keleivių vežimą šiais metais.
Vilniaus valdžia nori pirkti Di džiojoje Britanijoje gyvenančios architektės Zahos Hadid pareng tą Guggenheimo muziejaus pro jektą, pagal kurį galėtų būti sta tomas daugiafunkcis kultūros centras. Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vadovas tvirti na jau gavęs savivaldybės pave dimą pirkti Z.Hadid projektą.
Vilniuje iš buto pagrobta 43 tūkst. litų vertės turto. Parei gūnų duomenimis, praėjusį sa vaitgalį apvogtas J.Kamaraus ko gatvėje esantis K.D., gimu sio 1960 m., butas. Iš pirma me aukšte esančio buto, išlau žus lango rėmą, buvo pagrob ta pinigų ir auksinių juvelyrinių dirbinių.
Požemines perėjas vilniečiai linkę aplenkti
Pavojai: požeminėmis perėjomis
keliaujančius miestiečius gąsdi na tamsa ir galimi nusikaltimai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Dažnas miestietis, užuot ėjęs požemi ne perėja, kelią ker ta kitoje vietoje. Pa sak jų, tai kur kas saugiau nei kelti ko ją į ne visada šva rias ir geros būk lės požemines pe rėjas. Savivaldybės darbuotojai aiški na, kad perėjos yra saugios ir techniš kai tvarkingos.
Sostinėje 6 iš 16 požeminių pe rėj ų steb i vaizd o kam eros. Ki ti šal ies miestai tok io komforto sau leisti negali, nes tai esą per brangu. „Kiek tik įmanoma, stengiuo si neiti požemine perėja. Vakarais einu šiuo viaduku, nes požemine perėja nedrįstu. Iš tikrųjų į daugelį požeminių perėjų baugu kelti koją. Jos menkai apšviestos, prišnerkš tos, o nosį riečia šlapimo tvaikas“, – lrt.lt sakė sostinės Šeškinės mik rorajone sutikta vilnietė. Panašiai kalba ir kiti, prie Vin gio parko požeminės perėjos su tikti, miestiečiai. Dažnai į akis esą krinta skylančios sienos ir aptru pėję laiptai, dulkių sluoksnis siekia kelis centimetrus, gąsdina tamsa ir galimi apiplėšimai. Visa tai išgirdęs Arūnas Visoc kas, Vilniaus savivaldybės Sta tinių skyriaus vedėjas, tvirtino, kad sost in ėje esanč ios per ėjos yra saugios ir techniškai tvar
kingos. Perėjos esą prižiūrimos kaip ir kiti inžineriniai statiniai, t. y. tiltai ir viadukai. Jos šluoja mos, renkamos šiukšlės, uždažo mi grafič iai, atliekami kiti smul kūs remonto darbai – tinkavimas, betonavimas ir laiptų remontas. Pasak A.Visocko, požeminės pe rėjos prie Europos prekybos cent ro grindys plaunamos ir šlapiuoju būdu su chemikalais. „Dėm es io per ėjoms užtenka. Psichologiniu požiūriu žmonėms sudėtinga leistis po žeme, tačiau kaip inžinerinis statinys tai – vie nas saugiausių būdų pereiti gatvę. Ateityje numatoma įrengti perė ją Laisvės prospekte ir dar vieną – Santariškėse“, – tikino A.Vi sockas. Nusikaltimų, kurie įvykdomi požeminėse perėjose, statistika nevedama. Tačiau, pasak parei gūnų, visuomet saugiau eiti po žeminėmis perėjomis, nes žmo nių, nukenčiančių jose, yra daug
mažiau nei eismo įvykiuose ei nant per gatvę. Iš viso Vilniuje yra 16 požeminių perėjų. Iš jų 10-yje yra apšvieti mas, kitos jo neturi. Šešiose perė jose įrengtos vaizdo stebėjimo ka meros. VD, lrt.lt inf.
6
požemines Vilniaus perėjas stebi filmavimo kameros.
5
antrADIENIS, gruodžio 4, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Ministrų dėlionė – be pabaigos S.Daukanto aikštės rūmų slenkstį mynė jau visi pretendentai į ministrus, išsky rus vieną. Ką Darbo partija (DP) deleguos į kultūros ministrus, lig šiol oficialiai neskel biama. Apie tai – tik šnabždesiai. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Ministrą slepia
Dalyvis: V.Uspaskichas pats atėjo į Seimo komisiją paklausyti, kas
bus diskutuojama dėl jo neliečiamybės panaikinimo.
Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
Kalčiausias – saviškis Justinas Argustas Kas kaltas dėl Darbo partijos (DP) juodosios buhalterijos by los? Pasirodo – saviškis. Vik toras Uspaskichas lig šiol teis mams įrodinėja, kad jį įklampi no buvęs Seimo pirmininkas Ar tūras Paulauskas.
V.Uspaskichas įsitikinęs, kad to kie aiškinimai padės jam įrodyti, jog byla prieš jo vadovaujamą DP yra politinis susidorojimas.
Prokuroras pripaži no, kad bylos nagri nėjimas, trunkantis beveik puspenktų metų, slegia.
V.Uspaskicho nuomonė, esą A.Paulauskas kaltas dėl to, jog „teisėsauga vykdo DP puolimą“, paaiškėjo vakar, laikinajai Seimo komisijai besiklausant valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikan čio prokuroro Sauliaus Versecko. Komisijos nariams, tarp kurių – ir DP narys A.Paulauskas, jis pri minė, kad DP vedlys teismams lig šiol aiškina, jog dėl visko kalčiau sias buvęs Seimo pirmininkas. Antai savo ieškiniuose ES bendrajam teismui V.Uspaski
chas rašo, kad pradėti ikiteisminį tyrimą DP atžvilgiu nurodė Sei mo pirmininkas A.Paulauskas, ir tai įvyko po to, kai DP parėmė A.Paulausko nušalinimą nuo pa reigų. S.Verseckas vakar parlamen tarams ilgai aiškino, kodėl reikia naikinti V.Uspaskicho, Vytau to Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės neliečiamybę. Jis dėstė esąs ne priklausomas, jokio spaudimo iš nieko nesulaukęs. Tačiau prokuroras pripaži no, kad DP bylos nagrinėjimas, trunkantis beveik puspenktų metų, slegia. „Iš tiesų, mes tu rime unikalų atvejį, byla pirmo je instancijoje daugiau nei ketveri metai, o kur dar apeliacija ir ka sacija. Tai nėra normali situaci ja ir aš kaip prokuroras esu nepa tenkintas tuo“, – Seimo nariams pripažino Generalinės prokura tūros atstovas. S.Verseckas dėstė, kad DP by la nėra vien dėl juodosios buhal terijos. „Tai politinės korupcijos byla ir tai svarbu suvokti. Svarbu suvokti bylos reikšmę valstybei, teisinei sistemai. Tai – ne mokė jimas vokeliuose. Aš bylą suvo kiu kaip politinės korupcijos bylą dėl neteisėtos politinės partijos fi nansavimo. Taigi tai ne tik buhal terinės apskaitos įstatymo pažei dimai, bet, visų pirma, politinių partijų finansavimo įstatymo pa žeidimai“, – pabrėžė prokuroras.
Važiuos į Oslą Prezidentė Dalia Grybauskai tė kitą savaitę vyks į Norvegijos sostinėje Osle rengiamą Nobelio taikos premijos ES įteikimo ce remoniją, kurią nusprendė igno ruoti keletas dėl ES skeptiškai nu siteikusių lyderių.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad šis apdovanojimas yra svarbus Lie tuvos žmonėms, taikiai iškovoju siems nepriklausomybę. „Lietuvos žmonėms, taikiai iš kovojusiems Nepriklausomybę ir apgynusiems laisvę, šis apdova nojimas taip pat labai svarbus. Nobelio taikos premijos teikimo
ceremonijoje dalyvaus ir Lietuvai atstovaus Prezidentė D.Grybaus kaitė“, – informavo Prezidentės spaudos tarnyba. D.Grybauskaitė bus tarp 18 ES šalių vadovų, priėmusių kvietimą atvykti į gruodžio 10 d. renginį. Šioje grupėje yra Vokietijos kanc lerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas François Hollande’as. Šešių šalių vadovai pranešė ne vyksiantys į Norvegiją, tarp jų – britų premjeras Davidas Came ronas ir ES atžvilgiu skeptiškai nusiteikęs Čekijos prezidentas Václavas Klausas. VD, BNS inf.
Galutinis kandidatų į ministrus są rašas bus šiandien. Tai jau ne vie ną dieną kartoja paskirtasis prem jeras Algirdas Butkevičius. Tačiau sąrašo kaip nėra, taip nėra arba jis kasdien keičiasi. Neatsakytų klau simų – daugybė. Pavyzdžiui, ką DP siūlys į kul tūros ministrus? Ar šalies vadovei priimtini visi koalicijos lyderio, kai riųjų vedlio, siūlomi kandidatai? Antai vakar A.Butkevičius ir vėl skelbė, kad pretendentas vadovau ti šalies kultūrai jau rastas, tačiau jo pavardės neįvardijo. Neoficialiai minima DP atstovo Vilniaus miesto taryboje Šarūno Biručio pavardė. „Svarstymų yra visokių ir jų yra daug. Nieko konkretaus jums kol kas pasakyti negaliu“, – tiek dien raščiui tepasakė Š.Birutis. Atsirado pakaitalas
Tačiau galimų ministrų sąrašas jau keičiasi. Būti vidaus reikalų mi nistru Rolando Pakso partija siūlo nebe Remigijų Žemaitaitį, o išti kimą partijos pirmininko sąjungi ninką Dailį Alfonsą Barakauską. Kalbama, jog R.Žemaitaičio kan
didatūra šalies vadovei netiko, tad vakar S.Daukanto aikštės rūmuo se apsilankė D.A.Barakauskas. Ir išsyk pažėrė perliukų. „Aš negaliu apie save pasakyti, ar aš esu tinkamas, kai tą tinkamumą nustatau ne aš, o nustato žmonės – tie, kurie kviečia dialogo ir po kalbio“, – taip jis dėstė po susiti kimo su Prezidente. Beje, 60-me tis Tvarkos ir teisingumo partijos kandidatas bedarbis. Į naująjį Sei mą jis nebuvo išrinktas.
Linas Linkevičius:
Yra rezervų gerinti santykius. Rado sutarimą
Su Prezidente susitikimus tęsė ir kiti pretendentai. Kairiųjų atstovas Linas Linkevičius, siūlomas vado vauti Užsienio reikalų ministerijai, išsyk paaiškino, kad daugeliu klau simu su D.Grybauskaite jo nuomo nės sutampa. „Yra rezervų gerinti santykius“, – toks leitmotyvas skambėjo bene kiekviename L.Linkevičiaus atsa kyme į žurnalistų klausimus. Esą gerinti santykius galima su visais,
Gražbylystė: prezidentūroje ap
silankęs kandidatas į vidaus rei kalų ministrus D.A.Barakauskas pažėrė perliukų.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
tik reikia žinoti kaip. Tiesa, L.Lin kevičius pakartojo, kad „revoliuci jų užsienio politikoje nebus“. O DP kandidatas į žemės ūkio ministrus Vigilijus Jukna vakar po susitikimo su šalies vadove nedaugžodžiavo. Lietuvos sveikatos mokslų univer siteto profesorius aiškino, kad su D.Grybauskaite kalbėjosi apie ag rarinę politiką ir derybas su ES.
6
antrADIENIS, gruodžio 4, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Siūlo bausti net už planus
V Į pasaulio pabaigą – dainuojant Saulius Pocius
V
artojimą pad id int i „iš oro“ su man iusi naujoji koal icija priė jo aklav ietę. Reg is, neatsak in gus part ijų pažadus pad id int i min imal ią algą iki tūkstančio ar dar dau giau litų teks kišti į trilitrin į stiklain į, mesti nuo Palangos tilto ir laukti geresnių laik ų. Matyti ir politinių veidų pakrikimas – jau gir dėti desperatiškų svarstymų, iš kur imti lėšų pažadėtam gėriui patiekti. Tai klejojama apie progresinius mokesčius, tai apie ribojimus at siskaitant grynaisiais, tai dar apie šį tą. Tačiau jau ir kiečiausioms kaktoms tampa aišku, kad, neg riaunant valstybės finansų sistemos, nieko nebus. Tiesa, gal ima pakelt i tą algą kad ir iki pu santro tūkstančio. Pusę metų pagyventu me tikrai linksmai, bėda tik ta, kad paskui tektų išsiblaivyti liūdnoje bedugnės tikro vėje. Nes realių pajamų net ir tauriausiems norams nėra.
Galima pakelti tą algą kad ir iki pusantro tūkstančio. Pu sę metų pagyventume tikrai linksmai. O jei dar baltarusiai nukreiptų savo krovi nius iš Klaipėdos uosto ir tikra valiuta im tų tekėti į Ust Lugą, tuomet naujojo „rojaus“ sumanytojams tektų vėl sprukti į Maskvą arba į kok ias nors Kurilų salas, nes Seimo langai būtų barškinami ne tik sausio 16-ąją, bet ir kiekvieną dieną. Pakerta ir tai, kad sumanyta ne tik kelti al gą, bet dar ir sumaž int i PVM mėsai. Kaip bus kompensuojama dėl tok io sprendimo atsiradusi dar didesnė biud žeto skylė, taip pat neaišku. Ir nesvarbu, kad dėl tos prie žasties Andr iaus Kubiliaus Vyriausybė ši to krėslo atsisakė net prieš rinkimus, tačiau taip nor isi pamaloninti tautą, ypač kai tiek visko prižadėta žvelg iant į lubas. Ingr ida Šimonytė tikrai niekada netaps naujosios Vyr iausybės nare, nes ji ne tik nemėto vald išk ų pin ig ų patolog išk ų ple pių pietums, bet ir sako tikrą teisybę. Šįsyk ji aiškiai išrėžė, kad pinigų nei didesnėms al goms, nei mėsai nėra, o valstybės lėšas tau pyti reikalauja Fiskalinės drausmės įstaty mas ir ES lėšų naudojimo reikalavimai. Vadinasi, dirbtinai liaudies gerovę pakelti į aukštumas panorę pol it ikai riz ikuoja ne tik valstybės biud žetu, bet ir ES paramos pinigais, kur ių netekus net nereikėtų lauk ti 2012 m. gruod žio 21-osios. Pasaul io pabaiga Lietuvoje būtų iš karto.
yriausybė linkusi pritarti siūlymui dėl rinkimų įstatymų pažeidimų bausti ir už planus, bandymus bei siekius papirkti rinkėjus, o ne tik už patį papirkimo faktą. Kaip po Vyriausybės pasitarimo vakar žur nalistams sakė kadenciją baigiantis premje ras Andrius Kubilius, darbo grupės siūlomos priemonės „išgrynina kai kurias sąvokas ir kartu palieka mažiau neapibrėžtumo dabar galiojančiuose teisės aktuose“. Jo teigimu, darbo grupės išvadoms Ministrų kabinetas pasitarime pritarė. Siekiant užkirsti kelią įstatymų pažeidi mams per rinkimus, siūloma griežtinti at sakomybę už rinkimų ar referendumo doku mentų praradimą ir kriminalizuoti neteisėtą poveikį rinkimų komisijų nariams bei dar buotojams. Darbo grupės pasiūlymuose taip pat numa tyta ir Baudžiamojo kodekso (BK) pakeitimų – neteisėtą poveikį (atlygį ar psichologinę prievartą) rinkimų komisijų nariams ir dar buotojams vertinti kaip baigtą nusikaltimą. Šiuo metu nusikalstamu laikomas trukdy mas pasinaudoti rinkimų ar referendumų tei se, todėl norint pritaikyti baudžiamąją atsa komybę būtina įrodyti, kad neteisėtas poveikis trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam ar dalyvauti referendume. Tarp darbo grupės pateiktų išvadų taip pat numatytas siūlymas rinkimų apygardų ir apylinkių rinkimų bei referendumų komi sijų narius prilyginti valstybės tarnautojams
4
tūkst. litų baudą už rinkėjų papirkinėjimą siūlo skirti Vyriausybė.
Nuostatos: Vyriausybės darbo grupė siūlo ne tik griežtinti atsakomybę už rinkimų pažei
dimus, bet ir tobulinti pačią rinkimų sistemą.
baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tai gi, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijo se dirbantys ir administracinius įgaliojimus turintys asmenys negalės išvengti BK vals tybės tarnautojams nustatytos atsakomybės už papirkimą ar piktnaudžiavimą ir kitas nu sikalstamas veikas. Baudą už rinkimų ar referendumo doku mentų praradimą siūloma didinti dvigubai. Šiuo metu už šį administracinį teisės pažei dimą numatyta 500–2000 litų bauda. Dar bo grupės nuomone, atsakomybė turėtų bū ti griežtinama numatant nuo 1 tūkst. iki 4 tūkst. litų siekiančią nuobaudą. Darbo gru pė taip pat pabrėžia, kad, siekiant didinti
Vytauto Petriko nuotr.
rinkimų skaidrumą ir apginti rinkėjų laisvo apsisprendimo teisę, Baudžiamojo ir Admi nistracinių teisės pažeidimų kodeksų patai sų nepakanka ir yra būtina iš esmės tobulinti rinkimų sistemą. Tam siūloma sudaryti iš plėstinę darbo grupę (komisiją), įtraukiant akademinės visuomenės atstovus, rinkimų organizavimo praktikus bei politinių parti jų atstovus. Darbo grupė šiam klausimui spręsti buvo sudaryta po spalį vykusių Seimo rinkimų, kai buvo užfiksuota nemažai rinkimų agitacijos pažeidimų, rinkėjų balsų pirkimo ir biulete nių klastojimo atvejų. VD, BNS inf.
Tikrina prokurorą K.Vagnerį
G
eneralinis prokuroras Darius Valys sako, jog dėl Viešojo intereso gy nimo skyriaus prokuroro Kęstučio Vagnerio atliekamas tarnybinis pa tikrinimas, ar jis veikia savo, ar viešojo inte reso naudai. „Kiekvienas pilietis yra laisvas reikšti savo nuomonę, o dėl pono K.Vagnerio atliekamas tarnybinis patikrinimas, kiek jis veikia savo interesais, kiek gindamas tariamą viešąjį in teresą“, – vakar pareiškė D.Valys, paprašy tas pakomentuoti minėto prokuroro siekius jį atstatydinti. D.Valys taip pat sakė tarnybinį patikri nimą pradėjęs ne savo iniciatyva, o „krei pusis vienam prokurorui, su kuriuo K.Vag neris bylinėjosi teisme, pralaimėjo ginčą ir tęsė jį toliau naudodamasis prokuroro sta tusu“. „Patikrinimo esmė yra išsiaiškinti, kiek tai privatus ginčas, o kiek viešojo in
tereso gynimas“, – sakė D.Valys. K.Vagneris buvo teismui apskundęs generalinio proku roro įsakymus, kuriais remiantis Generali nės prokuratūros Baudžiamojo persekio jimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoju paskirtas prokuroras Tomas Krušna. Generalinio prokuroro atstatydinimo sie kiantis K.Vagneris laikosi nuomonės, jog D.Valys neteisėtai naudoja valstybės lėšas, netinkamai organizuoja prokuratūros dar bą, o asmeninius ar grupinius interesus iš kelia aukščiau už visuomenės. Kaip patį didžiausią generalinio prokuro ro padarytą pažeidimą K.Vagneris nurodo, jo teigimu, neteisėtą Laimos Čekelienės pa skyrimą prokuratūros atstove ES institucijoje tarptautinei kovai su organizuotais nusikalti mais ir terorizmu EUROJUST. VD, BNS inf.
Pareiškimas: pasak generalinio prokuroro
D.Valio, kyla abejonių, ar prokuroras K.Vag neris gina viešąjį interesą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
antrADIENIS, gruodžio 4, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,13 %
90 mln. litų
vidaus rinkoje pasiskolino Finansų ministerija.
–0,42 %
–0,27 %
Pirko mažiau automobilių Per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvo je užregistruoti 12 677 nauji lengvieji auto mobiliai – 9 proc. mažiau nei tuo pačiu lai ku pernai. Vien praėjusį mėnesį, palyginti su 2011-ųjų lapkričiu, šalies naujų lengvųjų au tomobilių rinka smuko 11 proc. Tik asmeni nės paskirties naujų lengvųjų automobilių šį lapkritį užregistruota 958, komercinės pa skirties – 145, arba atitinkamai 9 proc. ir 19 proc. mažiau nei pernai lapkritį.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0948 DB svaras sterlingų 1 4,2491 JAV doleris 1 2,6492 Kanados doleris 1 2,6678 Latvijos latas 1 4,9605 Lenkijos zlotas 10 8,4130 Norvegijos krona 10 4,6739 Rusijos rublis 100 8,5767 Šveicarijos frankas 1 2,8637
pokytis
+0,0582 % –0,2582 % –0,1733 % –0,1945 % +0,0424 % –0,3317 % –0,1389 % –0,2999 % –0,0907 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,84
4,60
2,49
„Kvistija“
4,69
4,53
2,46
„Vakoil“
4,85
4,55
2,49
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
90,17 dol. už 1 brl. 112,12 dol. už 1 brl.
Komisija politikuoja? Visi duomenys – vienoje vietoje Energetikos viceministras apkal tino Kainų komisiją užsiimant politikavimu ir dirbtinai didinant elektros kainą vartotojams.
Kęstutis Žilėnas (nuotr.) va kar pareiškė, kad komisija, ku rios sprendimu nuo kitų metų elektra brangsta maždaug 6 cen tais, šmeižia Vyriausybę. Anot jo, elektra galėjo brangti bent 2–3 centais mažiau. „Pasirodžius pranešimų, kad Vyriausybė neva didina elektros kainas, norėčiau pabrėžti, kad Vyriausybė kaip tik dėjo visas pastangas ir priėmė sprendimus, kurie iš esmės nelėmė to padidė jimo. Labai gaila, kad mūsų regu liuotojas, kuris viešai deklaruoja, kad nėra politinė institucija, iš esmės užsiima nešvaria politi ka ir, tiesiai šviesiai galima saky ti, – šmeižia Vyriausybę“, – pa reiškė K.Žilėnas. Tokį politiko pareiškimą išpro vokavo pasirodę komisijos pirmi ninkės Dianos Korsakaitės teigi niai, kad Vyriausybė neatsižvelgė į Kainų komisijos teiktus siūly mus, kuriais būtų galima mažinti elektros kainą, mažinant elektros gamybos kvotas. K.Žilėnas pripažino, kad keli objektyvūs veiksniai iš tiesų di dina elektros kainą – tai didėjan ti dujų kaina ir auganti atsinau
Ūkio ministerijai pavesta sukur ti bendrą Lietuvos atvirų duome nų portalą, kuriame visuomenei ir verslui būtų pateikiama naujau sia visų valstybės institucijų viešai skelbiama informacija ir pirminiai duomenys.
Tokiam siūlymui pritarta vakar Vyriausybės pasitarime. „Valstybė šiuo metu kaupia didelį kiekį duome nų, tačiau juos panaudoja tik tam tik rais specifiniais iš anksto apibrėžtais tikslais. Daugelis Europos šalių vy riausybių, Jungtinės Amerikos Vals
jinančių išteklių dalis. „Bet tai iš esmės kainą padidintų daugiau sia pora centų – tiek kilovatva landė galėjo brangti“, – teigė vi ceministras. „Dėl kitų sprendimų iš esmės reguliuotojas ir turėtų prisiim ti atsakomybę“, – kalbėjo K.Ži lėnas. Kainų komisija kaltinimų ne komentuoja. VD, BNS inf.
Milijonų dar negaus Būsimai Vyriausybei svarstant nebetęsti naujos atominės elekt rinės Visagine statybų projek to, bendrovė Visagino atominė elektrinė (VAE) kol kas negaus 750 mln. litų už perleistas „Litg rid“ akcijas.
VAE vis dar turi finansavimo po reikį. Anot ministerijos, atsižvelg dama į būsimas išvadas, Vyriau sybė turės nuspręsti dėl tolesnio „Litgrid“ akcijų pirkimo–parda vimo sutarties vykdymo. VD, BNS inf.
Ūkio ir Energetikos ministeri jos per šešis mėnesius turės iša nalizuoti, ar būtina toliau finan suoti naujos atominės elektrinės projektą. Nusprendus atsisakyti projekto finansavimo, būtų pasi rinktas kitas atsiskaitymo už per leistas „Litgrid“ akcijas būdas. Tokiam sprendimui iš es mės pritarta kadenciją baigian čioje Vyriausybėje. Energetikos ministerijos valdoma bendro vė EPSO-G rugsėjo 27 d. su VAE pasirašytoje 97,5 proc. „Litg rid“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje įsipareigojo sumokė ti 750 mln. litų ir galutinį kainos priedą. Energetikos ministerija, įver tinusi pasikeitusias aplinkybes, kurios gali iš esmės nulemti to lesnį naujos elektrinės statybos projekto įgyvendinimą, mano, kad būtina iš naujo įvertinti, ar
tijos sukuria galimybę verslui priei ti prie pirminių duomenų tam, kad verslas galėtų juos komercializuoti ir pateikti vartotojams“, – po pasita rimo sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Anot jo, toks duomenų pri taikymo pavyzdys galėtų būti nau jas tinklalapis kurgyvenu.lt, kuria me, pasirinkus nekilnojamojo turto objektą, pateikiama informacija apie aplinkinės teritorijos oro taršą, nusi kalstamumą, atstumą iki parduotu vių, viešojo transporto stotelių, kita informacija. R.Žyliaus teigimu, šiuo metu to
kią informaciją norinčios pateikti įmonės turi atskirtai tartis su kiek viena valstybės institucija. „Vy riausybei pristatėme iniciatyvą, pagal kurią visi valstybės instituci jų kaupiami duomenys būtų pasie kiami kompiuteriams suprantamu formatu, kad verslas šiuos duome nis galėtų pateikti vartotojams“, – tvirtino R.Žylius. Ūkio ministerija iki 2013 m. gegu žės turės parengti galimybių studiją, kuri nustatytų, kokie duomenys yra tvarkomi valstybės institucijose. VD, BNS inf.
8
antrADIENIS, gruodĹžio 4, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
BeÂkonÂtakÂtÄ—s korÂteÂlÄ—s priÂpaÂĹžiÂniÂmo neÂsuÂlauÂkia GryÂnieÂsiems ir tra diÂciÂnÄ—ms moÂkÄ—Âji mo korÂteÂlÄ—ms al terÂnaÂtyÂvios atÂsi skaiÂtyÂmo prieÂmo nÄ—s ĹĄaÂlyÂje keÂliÄ… skiÂnaÂsi sunÂkiai. NeÂsant paÂkanÂka mos jĹł paÂklauÂsos preÂkyÂbos vieÂtos mieÂliau renÂkaÂsi piÂgesÂnius traÂdiÂci nius atÂsiÂskaiÂtyÂmo bĹŤÂdus. „„ŽingsÂniai: paÂgal paÂĹžanÂgÄ… atÂsiÂskaiÂtant beÂkonÂtakÂtÄ—Âmis moÂkÄ—ÂjiÂmo korÂ
teÂlÄ—Âmis pirÂmauÂja JungÂtiÂnÄ— KaÂraÂlysÂtÄ— ir LenÂkiÂja, o LieÂtuÂva vis dar smar kiai atÂsiÂlieÂka. „ShutÂtersÂtock“ nuoÂtr.
LiÂna MraÂzausÂkaiÂtÄ—
l.mrazauskaite@diena.lt
LauÂkia proÂverÂĹžio
2012 m. gruodĹžio 4 d. Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ… 2 litĹł monetas, skirtas keturiems
Lietuvos kurortams
%GF=LĂ´ <9ADAFAFC9K A=<JAMK (9MD9MKCAK - $A=LMNGK EGF=LĂ´ C9DQCD9 FMC9D<AFG HG EGF=LĂ´ Ă&#x201E;HJ9KLGK CGCQ:°K AJ HG proof CGCQ:°K á&#x201A;¤N=A<JG<AFAK H9NAJçAMK E9LAFAK J=DB=>9Ká&#x201A;Ł çAGK K=JABGK EGF=LĂ´ Proof CGCQ:°K EGF=LGK FMEARE9LAF°B= H9CMGL°B= C9AF9 ĘŞ $L #=LMJAĂ´ EGF=LĂ´ JAFCAFAG C9AF9 ĘŞ $L %GF=LĂ´ ?9DAE9 Ă&#x201E;KA?QLA $A=LMNGK :9FCG C9KGK= Vilniuje á&#x201A;¤,GLGJAĂ´ ? AJ ĂžAJEĂFĂ´ ? á&#x201A;Ł Kaune á&#x201A;¤%9AJGFAG ? á&#x201A;Ł !çK9E=KF° AF>GJE9;AB9 $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= www.lb.lt L=D á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł 9J:9 =D H9çLM AF>G D: DL
PaÂsauÂlyÂje sparÂÄ?iai dieÂgiaÂmos be konÂtakÂtÄ&#x2014;s moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo prieÂmoÂnÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; moÂbiÂlieÂji teÂleÂfoÂnai-piÂniÂgiÂnÄ&#x2014;s ir nuoÂtoÂliÂniu bĹŤÂdu, be PIN koÂdo, veiÂkianÂÄ?ios moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo korÂteÂlÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; LieÂtuÂvoÂje dar neÂpoÂpuÂliaÂrios. Pa gal jĹł nauÂdoÂjiÂmÄ&#x2026; ĹĄaÂlis ĹĄiuo meÂtu yra tarp paÂskuÂtiÂniĹłÂjĹł EuÂroÂpoÂje, ir paÂdÄ&#x2014;Âtis laiÂkui bÄ&#x2014;Âgant kinÂta tik ne daug. KiÂta verÂtus, vieÂnos diÂdĹžiauÂsiĹł paÂsauÂlyÂje moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo sisÂteÂmos val dyÂtoÂjĹł â&#x20AC;&#x17E;ViÂsaâ&#x20AC;&#x153; atÂstoÂvas BalÂtiÂjos ĹĄa lyÂse LiÂnuÂsas OlofsÂsoÂnas saÂkÄ&#x2014; ma nÄ&#x2026;s, kad beÂkonÂtakÂÄ?iĹł moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo prieÂmoÂniĹł iĹĄÂpoÂpuÂliaÂrÄ&#x2014;ÂjiÂmas Lie tuÂvoÂje â&#x20AC;&#x201C; tik laiÂko klauÂsiÂmas. EuÂroÂpoÂje jau yra 44 mln. beÂkon takÂÄ?iĹł moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo korÂteÂliĹł â&#x20AC;&#x17E;ViÂsaâ&#x20AC;&#x153; ir veiÂkia 400 tĹŤkst. atÂsiÂskaiÂtyÂmo jo mis terÂmiÂnaÂlĹł. Iki meÂtĹł paÂbaiÂgos toÂkiĹł korÂteÂliĹł skaiÂÄ?ius EuÂroÂpoÂje tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł siekÂti 50 mln. RinÂkos tyÂriÂmĹł bendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;ABI ReÂsearchâ&#x20AC;&#x153; duoÂmeÂniÂmis, proÂgno zuoÂjaÂma, kad 2016 m. beÂkonÂtak Ä?iĹł moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo korÂteÂliĹł skaiÂÄ?ius sieks miÂliÂjarÂdÄ&#x2026;, ir jau 2015 m. jis bus diÂdesÂnis nei magÂneÂtiÂniĹł kor teÂliĹł. Tai reiĹĄÂkia, kad beÂkonÂtakÂÄ?iĹł korÂteÂliĹł nuo 2010 m. bus beÂveik ĹĄeÂĹĄis karÂtus dauÂgiau. DiÂdĹžiauÂsio auÂgiÂmo reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł tiÂkÄ&#x2014;Âtis sparÂÄ?iai beÂsiÂvysÂtanÂÄ?ioÂse ĹĄaÂlyÂse. Nuo EuÂroÂpos atÂsiÂlieÂkaÂme
NauÂdoÂjiÂmaÂsis beÂkonÂtakÂtÄ&#x2014;Âmis kor teÂlÄ&#x2014;Âmis, paÂsak L.OlofsÂsoÂno, EuÂro poÂje auÂga sparÂÄ?iu temÂpu: â&#x20AC;&#x17E;GyÂve naÂme greiÂtĹł poÂkyÂÄ?iĹł laiÂkais, kai techÂnoÂloÂgiÂjos vysÂtoÂsi ypaÄ? spar Ä?iai, toÂdÄ&#x2014;l vis dauÂgiau moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmĹł EuÂroÂpos ĹĄaÂlyÂse atÂlieÂkaÂma beÂkon takÂtÄ&#x2014;Âmis korÂteÂlÄ&#x2014;ms ar nauÂdoÂjant moÂbiÂliuoÂsius ÄŻrenÂgiÂnius. MaÂno me, kad iki 2020 m. puÂsÄ&#x2014; viÂsĹł mo kÄ&#x2014;ÂjiÂmĹł EuÂroÂpoÂje, atÂlieÂkaÂmĹł â&#x20AC;&#x17E;Vi saâ&#x20AC;&#x153; prieÂmoÂnÄ&#x2014;Âmis, bus ÄŻvykÂdoÂma moÂbiÂliaiÂsiais ÄŻrenÂgiÂniais.â&#x20AC;&#x153; Ĺ ios beÂkonÂtakÂtÄ&#x2014;s korÂteÂlÄ&#x2014;s pla tiÂnaÂmos dauÂgeÂlyÂje EuÂroÂpos ĹĄaÂliĹł, o laÂbiauÂsiai, kaip saÂkÄ&#x2014; L.Olofs soÂnas, jos nauÂdoÂjaÂmos JungÂtiÂnÄ&#x2014;Â
je KaÂraÂlysÂtÄ&#x2014;Âje. LieÂtuÂvoÂje, paÂlyÂginÂti su EuÂroÂpos viÂdurÂkiu, kur kas dau giau atÂsiÂskaiÂtyÂmĹł atÂlieÂkaÂma gry naiÂsiais. â&#x20AC;&#x17E;KiÂta verÂtus, tai gaÂliÂme verÂtinÂti kaip gaÂliÂmyÂbÄ&#x2122; paÂdiÂdinÂti atÂsiÂskai tyÂmo korÂteÂlÄ&#x2014;Âmis daÂlÄŻ. VerÂtiÂnant iĹĄ techÂnoÂloÂgiÂjĹł ir komÂpeÂtenÂciÂjos puÂsÄ&#x2014;s, LieÂtuÂvos banÂkai yra geÂrai paÂsiÂrenÂgÄ&#x2122; ir nauÂjoÂsios moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmĹł techÂnoÂloÂgiÂjos LieÂtuÂvoÂje gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂ ti praÂdÄ&#x2014;Âtos taiÂkyÂti jau neÂtoÂliÂmoÂje ateiÂtyÂjeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; L.OlofsÂsoÂnas.
LiÂnuÂsas OlofsÂsoÂnas:
NauÂjoÂsios moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo techÂnoÂloÂgiÂjos LieÂtu voÂje gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti pra dÄ&#x2014;Âtos taiÂkyÂti jau ne toÂliÂmoÂje ateiÂtyÂje. LieÂtuÂvos banÂkĹł asoÂciaÂciÂjos pre ziÂdenÂtas StaÂsys KroÂpas paÂbrÄ&#x2014; ŞÄ&#x2014;, jog noÂrint, kad LieÂtuÂvoÂje bĹŤÂtĹł praÂdÄ&#x2014;Âtos diegÂti beÂkonÂtakÂtÄ&#x2014;s mo kÄ&#x2014;ÂjiÂmo korÂteÂlÄ&#x2014;s, vien banÂkĹł pa siÂrenÂgiÂmo neuĹžÂtenÂka. â&#x20AC;&#x17E;LieÂtuÂvos moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo korÂteÂliĹł rinÂka yra tech noÂloÂgiĹĄÂkai moÂderÂni, taÂÄ?iau ja nÄ&#x2014; ra taip akÂtyÂviai nauÂdoÂjaÂmaÂsi kaip kiÂtoÂse EuÂroÂpos ĹĄaÂlyÂse ar net mĹŤÂ sĹł kaiÂmyÂnÄ&#x2014;Âse LatÂviÂjoÂje arÂba EsÂti joÂjeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; jis. S.KroÂpo maÂnyÂmu, tik paÂsiÂkei tus esaÂmam gyÂvenÂtoÂjĹł poÂĹžiĹŤÂriui ÄŻ atÂsiÂskaiÂtyÂmÄ&#x2026; banÂkai gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł pra dÄ&#x2014;Âti diegÂti nauÂjas moÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo prie moÂnes. PerÂka tik vieÂneÂtai
PreÂkyÂbiÂnÄ&#x2122; ÄŻranÂgÄ&#x2026; siĹŤÂlanÂÄ?ios bend roÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;AsÂpaâ&#x20AC;&#x153; rinÂkoÂdaÂros vaÂdoÂvas DmitÂriÂjus GulÂko saÂkÄ&#x2014;, kad ir pa staÂruoÂju meÂtu suÂsiÂdoÂmÄ&#x2014;ÂjiÂmas be konÂtakÂte atÂsiÂskaiÂtiÂmo ÄŻranÂga kas met auÂga, taÂÄ?iau tik neÂdaug â&#x20AC;&#x201C; kol kas geÂroÂkai diÂdesÂnÄ&#x2122; daÂlÄŻ perÂkaÂmos ÄŻranÂgos suÂdaÂro traÂdiÂciÂniai ÄŻrenÂgi niai. PaĹĄÂneÂkoÂvo maÂnyÂmu, taip yra dÄ&#x2014;l to, kad beÂkonÂtakÂtÄ&#x2014;s korÂteÂlÄ&#x2014;s yra branÂgesÂnÄ&#x2014;s, taiÂgi beÂsiÂnauÂdo janÂÄ?iĹł joÂmis â&#x20AC;&#x201C; maÂĹžiau.
ElektÂroÂniÂniĹł paÂslauÂgĹł teiÂkÄ&#x2014;Âjos bendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;EPS LTâ&#x20AC;&#x153; geÂneÂraÂliÂnis di rekÂtoÂrius ViÂtaÂliÂjus RanÂceÂvas paÂtiÂki no, kad bendÂroÂvÄ&#x2014; jau ĹĄianÂdien gaÂli praÂdÄ&#x2014;Âti teikÂti beÂkonÂtakÂÄ?io atÂsiÂskai tyÂmo paÂslauÂgas. TaÂÄ?iau tam, anot jo, reiÂkaÂlinÂgas banÂkĹł ar kiÂtĹł moÂkÄ&#x2014; jiÂmo orÂgaÂniÂzaÂtoÂriĹł ÄŻsiÂkiÂĹĄiÂmas. PaĹĄÂ neÂkoÂvo maÂnyÂmu, tik atÂsiÂraÂdus ban kĹł noÂrui leisÂti beÂkonÂtakÂtes korÂteÂles, ÄŻ jas konÂverÂtuoÂjant ÄŻprasÂtas moÂkÄ&#x2014; jiÂmo korÂteÂles, ĹĄaÂlyÂje ims veikÂti be konÂtakÂtis atÂsiÂskaiÂtyÂmas. TaÂÄ?iau, anot jo, atÂlikÂtas tyÂriÂmas roÂdo, kad vos 8 proÂc. paÂsauÂlio gy venÂtoÂjĹł maÂno, jog beÂkonÂtakÂtis at siÂskaiÂtyÂmas veiÂkia: â&#x20AC;&#x17E;Apie nauÂjo vÄ&#x2122; ĹĄneÂkaÂma laÂbai daug, bet reaÂlios paÂklauÂsos nÄ&#x2014;Âra. Tam, kad atÂsiÂras tĹł paÂklauÂsa, reiÂkia vaÂrikÂlio â&#x20AC;&#x201C; ar guÂmenÂtaÂciÂjos, kad beÂkonÂtakÂtis at siÂskaiÂtyÂmas yra geÂresÂnis uĹž kiÂtoÂkÄŻ atÂsiÂskaiÂtyÂmÄ&#x2026;. ArÂguÂmenÂtaÂciÂjos kol kas neÂmaÂtyÂti nei LieÂtuÂvoÂje, nei paÂsauÂlyÂje.â&#x20AC;&#x153; Vis dÄ&#x2014;lÂto V.RanÂceÂvas ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s, kad anksÂÄ?iau ar vÄ&#x2014;Âliau nauÂjoÂvÄ&#x2014; bus ÄŻdiegÂta. TaÂÄ?iau ban kams paÂpilÂdoÂmos nauÂdos iĹĄ to ne nuÂmaÂtoÂma, taiÂgi suinÂteÂreÂsuoÂti yra tik preÂkyÂbiÂninÂkai. TinÂka kasÂdieÂniams pirÂkiÂniams
DiÂdĹžiauÂsias beÂkonÂtakÂtÄ&#x2014;s atÂsi skaiÂtyÂmo techÂnoÂloÂgiÂjos praÂnaÂĹĄu mas, kaip saÂkÄ&#x2014; L.OlofsÂsoÂnas, yra tai, kad atÂsiÂskaiÂtyÂmas uĹžÂtrunÂka trumÂpiau ir yra greiÂtesÂnis. Kor teÂlÄ&#x2014;s veiÂkia nuoÂtoÂliÂniu bĹŤÂdu â&#x20AC;&#x201C; jas teÂreiÂkia priÂdÄ&#x2014;Âti prie atÂsiÂskaiÂty mo apaÂraÂto, be to, neÂreiÂkia nuo lat ÄŻvesÂti PIN koÂdo. BeÂkonÂtakÂtis atÂsiÂskaiÂtyÂmas skir tas neÂdiÂdeÂliems kasÂdieÂniams pir kiÂniams ÄŻsiÂgyÂti, nes tuÂri neÂvirÂĹĄyÂti tam tikÂros nuÂstaÂtyÂtos suÂmos. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ios korÂteÂlÄ&#x2014;s taip pat tuÂri pa pilÂdoÂmas apÂsauÂgas â&#x20AC;&#x201C; po tam tikÂro skaiÂÄ?iaus atÂsiÂskaiÂtyÂmĹł bus paÂpra ťyÂta suÂvesÂti PIN koÂdÄ&#x2026;. Jei korÂte lÄ&#x2014; bĹŤÂtĹł paÂmesÂta arÂba paÂvogÂta, ja bĹŤÂtĹł gaÂliÂma paÂsiÂnauÂdoÂti keÂlis kar tus, kol bĹŤÂtĹł paÂpraÂĹĄyÂta paÂkarÂtoÂti nai ÄŻvesÂti PIN koÂdÄ&#x2026;. DÄ&#x2014;l tos paÂÄ?ios prieÂĹžasÂties ĹĄioÂmis korÂteÂlÄ&#x2014;Âmis vie nu karÂtu gaÂliÂma atÂsiÂskaiÂtyÂti ne di desÂne kaip 20 euÂrĹł suÂmaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄÂ kiÂno speÂciaÂlisÂtas.
9
antrADIENIS, gruodžio 4, 2012
sveikata diena.lt/sveikata
Kodėl šaltyje krinta darbingumas? Justė Kiburytė „Dar pataupykime: sumažinsi me namuose šildymą, šilčiau ap sirengsime“, – taip mano nema žai žmonių, besibaiminančių su laukti didelių šildymo sąskaitų. Vis dėlto tik retas susimąsto, kad tokiomis drastiškomis priemonė mis sąskaitos nesumažinsi, o tik pakenksi sveikatai.
ja reumatinės ligos ir kyla sąnarių uždegimai. Temperatūrai nukritus vos ke liais laipsniais, sumažėja ir dar bingumas. Dirbant sėdimą darbą ar mažai judant šąla galūnės, ne tgi pirštai praranda miklumą, to dėl sunkiau rašyti, susikaupti ir mąstyti. Dėl šios priežasties nu kenčia darbo našumas ir kokybė. Puola nusilpusį organizmą
Šiluma kaulų nelaužo Misija: mokslininkas iš Kinijos Liu Jingfengas sako, kad medicinoje išsaugoti sveikatą turi būti svarbiau už
gydymą.
Artūro Morozovo nuotr.
Originalus gydytojo požiūris Kinijos Liaoningo tradicinės kinų medicinos universiteto Tarptau tinių studijų fakulteto dekanas Liu Jingfengas, apsilankęs Lietuvo je, išdėstė savo požiūrį: Rytų ir Vakarų, arba tradicinės ir moder niosios, medicinos derinys yra tai, ko reikia šiuolaikiniam žmogui. Karolina Marcinkevičiūtė k.marcinkeviciute@diena.lt
Liu Jingfengas – mokslininkas, ty rinėjantis senėjimo procesų sulėti nimo ir vyresnio amžiaus žmonių ligų gydymo, pasitelkiant tradicinę kinų mediciną, metodus. Lietuvoje jis lankėsi pirmą kartą.
Modernioji medici na labai brangi dau geliui žmonių, todėl jie priversti naudo tis tradicine medici na, kuri yra pigesnė. – Prieš atvykdamas į mūsų šalį turbūt domėjotės lietuvių svei kata? Ar mes tinkamai gyvena me, kad būtume sveiki? – Lietuviai yra labai draugiški ir malonūs žmonės, o tai teikia sveika tos. Į jūsų šalį atvykau skaityti pa skaitų, į jas susirenka daug žmonių. Jie domisi sveikatos išsaugojimo bū dais, nori žinoti daugiau apie kinų mediciną, jos tradicijas. Manau, kad lietuviai nori gyventi sveikai, ilgai ir laimingai, o tai – puiku. – Jūs propaguojate tradicinės kinų medicinos ir šiuolaikinės, moderniosios, medicinos sim biozę. Kaip tai suderinama? – Tai tikrai nelengva. Tačiau tai viena priežasčių, kodėl aš ir atvy
kau čia. Noriu žmonėms paaiškinti, kuo abi šios medicinos šakos, būda mos tokios skirtingos ir kartu pa našios, gali žmogui labai daug pa dėti. Kinijoje tai jau tapo įprasta ir plačiai naudojama. – Pasaulyje paplitusi nuomonė, kad rytiečiai sveikiau maitinasi ir gyvena ilgiau nei europiečiai. Kokia to ilgo ir laimingo gyve nimo paslaptis? – Nemanau, kad rytiečiai gyve na ilgiau. Nėra stebuklingo re cepto, padedančio ilgai ir laimin gai gyventi. Manau, viso pasaulio žmonės nori ilgai gyventi. Tiesiog Kinijoje mes turime daug tradici nės medicinos metodų, kurie pla čiai naudojami dar ir šiandien. Dažnai naudojame ir Vakarų me dicinos metodus. Norint ilgai ir sveikai gyventi reikia profilaktiš kai rūpintis savo sveikata, sveikai maitintis, sportuoti. Tik taip gali ma nugyventi ilgą ir laimingą gy venimą. – Prasidėjo žiema, o Lietuvoje tai – peršalimo ligų metas. Kaip Kinijoje gydomas peršalimas? – Tradicinė medicina labiau rū pinasi sveikata ir tuo, kaip ją iš saugoti. Prieš bakterijas ir virusus atsilaiko tik stiprus organizmas. Šiandienė modernioji medicina pa deda gydytis jau susirgus, tačiau ją galima naudoti kartu su tradicine. Kinijoje žmonės tai sėkmingai de rina ir to organizmui tikrai nėra per daug. Svarbu, kad visa tai būtų da
roma profesionaliai. Akupunktūra, žolelių arbatos ir kiti tradiciniai gy dymo metodai turi būti taikomi ap galvotai, suderinant jų poveikį. – Šiandien mokslininkai su nerimę dėl žmonių atsparumo antibiotikams. Bijoma, kad il gainiui šie vaistai taps visiškai neveiksmingi. Vis dėlto, jūsų teigimu, tradicinės medicinos priemonės vis dar tokios pat veiksmingos kaip ir praeityje. Ar tai nėra mitas? – Abiejų šių rūšių medicina labai veiksminga ir plačiai naudojama, bet esmė – kaip tai pritaikoma. Ne galima piktnaudžiauti. Kita problema – modernioji medicina labai brangi daugeliui žmonių, todėl jie vis dar priversti naudotis tradicine medicina, kuri yra pigesnė. – Dauguma medikų taiko tik moderniąją mediciną, o žoli ninkai ir ekologai kalba apie šios medicinos poveikį ir ža lą. – Aš atvykau iš Kinijos, o mūsų ša lyje akupunktūra bei visa tradicinė medicina labai plačiai pritaikyta ir moderniojoje medicinoje. Ligoninė je, kurioje aš dirbu, yra ir reabili tacijos centras. Ten mes naudojame daug įvairių metodų. Vienus jų ga lima priskirti Vakarų, kitus – Rytų medicinai. Bet juk medicinos esmė yra padėti žmogui, gydyti jį, stip rinti organizmą, todėl svarbu lavi ruoti ir harmoningai suderinti abi šias medicinos tradicijas.
Šaltuoju metų laiku daug laiko praleidžiame patalpose. Jų tem peratūra turi įtakos sveikatai ir darbingumui. Nors keliais laips niais žemesnė temperatūra gali pasirodyti nepavojinga, jos svy ravimai gali pakenkti. Vėlyvą rudenį ir žiemą namuo se žmogui palankiausia 18–22 laipsnių temperatūra. Patalpoje, kurioje miegama, gali būti ir 2–3 laipsniais vėsiau, gaiviame ore iš simiegama geriau. Žemesnėje temperatūroje blo gai jaučiasi net ir šiltai apsiren gęs žmogus. Ilgesnį laiką būnant šaltesnėje, nei rekomenduojama, patalpoje gali sutrikti natūralus gebėjimas palaikyti pastovią sa vo kūno temperatūrą. Tada kūnas visas jėgas sutelkia vidaus orga nams šildyti, o raumenys ir oda greičiausiai netenka šilumos. Pirmiausia šąla galūnės
Itin jautriai į temperatūros svyra vimus reaguoja galūnės. Tikriau siai dauguma mūsų yra pastebėję, kad pavaikščiojus šaltomis grin dimis kojos akimirksniu atšąla, o kiek vėliau sušąla ir rankos. Vos keturiais laipsniais besiski rianti grindų ir kūno temperatū ra kojas gali atvėsinti net 10 laips nių. To padarinys – ilgai kenčiant šaltį sutrinka kraujotaka, paaštrė
20 laipsnių šiluma palankiausia organizmui.
Atšalus orams prasideda perša limo ligų protrūkiai. Žemesnė patalpų temperatūra, drėgmė – puiki terpė atsirasti sunkiai pa šalinamam ir sveikatai pavojin gam pelėsiniam grybeliui. Drėgnose patalpose geresnės sąlygos plisti ir įvairiems viru sams, sukeliantiems, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ligas. Tokioje ap linkoje silpnėja ir organizmo ap sauga. Nusilpus žmogaus imuninei sistemai, šalikas ir keli šilti megz tiniai nepadės išvengti ligų, nes organizmas nebepajėgia kovo ti su ligų sukėlėjais. Bandant su mažinti šildymo sąskaitas, atsi sakant didesnės šilumos vargu ar sutaupoma – juk gali tekti ilgiau gydytis. Investuoti į sveikatą
Taupant reikėtų prisiminti, kad tai daryti reikia atsakingai ir ne persistengiant. „Atšalus orams patartina avėti šiltus batus: kai šilta kojoms, šilta ir visam organizmui. Galima pa silepinti ir šiltomis druskų vone lėmis, dažniau gurkšnoti arbatą“, – pataria vaistininkė Zita Janu šauskienė. Dar svarbiau rūpintis savo or ganizmo apsauga – imunitetu. Kuo jis stipresnis, tuo sunkiau li gų sukėlėjai patenka į organizmą ir jį susargdina. „Imunitetą sustiprinsite var todami ežiuolę, taip pat, jei ne sate alergiški, puikiai tiks ir bičių produktai: medus, duonelė, bi čių pikis. Reikėtų nepamiršti vi taminų bei mineralų kompleksų, žuvų taukų bei probiotikų ir val gyti daugiau vaisių bei daržovių“, – vardijo vaistininkė Z.Janušaus kienė. Ji pabrėžė: sutaupyti galima ne kenčiant šaltį, o užkertant kelią ligoms.
Kaip elgtis žiemą pagal kinų mediciną Šiuolaikinė medicina galbūt labiau tin kama ūmioms ligoms gydyti, o tradici nė kinų – lėtinėms, taip pat reabilitaci jos srityje. Kinų medicina didžiulį dė mesį skiria ligų prevencijai. Šioje šaly je geru daktaru buvo laikomas ne tas, kuris išgydė ligonį, o tas, kuris neleido žmogui susirgti, užkirto kelią ligai.
ti, pakankamai, bet ne per daug judėti ir išlaikyti sveiką psichinę būseną. Pa gal tradicinę kinų mediciną ligas suke lia trys veiksniai. Tai vidiniai – emoci jos, išoriniai, pavyzdžiui, besikeičian čios oro sąlygos, ir kiti – darbas, gyve nimo būdas ir pan.
linkos pokyčių. Keičiantis metų laikams reikia keisti ir gyvenimo būdą, maitini mosi įpročius. Pavyzdžiui, žiemą reikia eiti miegoti anksčiau ir keltis vėliau.
Valgyti šildantį maistą, pavyzdžiui, avieną (beje, tai taikoma sveikiems žmonėms, nes ne visi gali valgyti avie Žmogus turi stengtis išlaikyti dvasi ną), ridikus, antieną ir pan. Gerti mažiau Labai svarbi organizmo pusiausvy nę pusiausvyrą: nepasiduoti nei nei žaliosios, o daugiau juodosios arbatos, ra. Kalbant tradicinės kinų medicinos giamoms, nei teigiamoms emocijoms. nes ši taip pat pasižymi šildomuoju po terminais, reikėtų sakyti in ir jang pu Net ir per didelis džiaugsmas gali sukel veikiu. Ir, aišku, svarbu judėti, bet neper siausvyra. Kiekvienas žmogus turi ko ti ligą, pavyzdžiui, širdies smūgį. Kitas sistengti sportuojant, nes šiuo metu or kybiškai maitintis, tinkamai išsimiego svarbus dalykas – prisitaikyti prie ap ganizmas turėtų daugiau ilsėtis.
Žiema: kai patalpose šalta, nesinori nieko daryti.
„Shutterstock“ nuotr.
10
antrADIENIS, gruodžio 4, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Šokėjų maršrutai – nuo Vilniaus iki Melburno Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Lietuvos sportinių šokių lyde riams tarptautinės varžybos už sienyje ir namuose nebuvo dos nios trofėjų, tačiau padėtį arti miausiu metu gali pataisyti Klai pėdos „Žuvėdros“ ansamblis. Šoko pusfinalyje
Melburne (Australija) įvykusiame klasikinių šokių pasaulio čempio nate dalyvavo Lietuvos čempionai Evaldas Sodeika ir Ieva Žukaus kaitė bei vicečempionai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva. Kauno „Kaspino“ klubo auk lėtiniai E.Sodeika ir I.Žukaus kaitė pateko į pusfinalį ir galuti nėje įskaitoje tarp 70 porų užėmė 12-ąją vietą, Vilniaus „Dileksos“ atstovai V.Lacitis ir V.Golodneva pasirodymą baigė ketvirtfinalyje ir buvo 14-ieji. Pasaulio čempionais tapo Vo kietijos atstovai Benedetto Fer ruggia ir Claudia Koehler. Si dabro medalius iškovojo Danijos šokėjai Emanuelis Valeri ir Tania Kehlet, bronzos – kitas Vokieti jos duetas Simone Segatori ir An nette Sudol. „Tikėjomės aukštesnės vietos, bet pusfinalis – irgi aukštas pa siekimas, turint galvoje, kad mū sų pora labai jauna, – sakė E.So deikos ir I.Žukauskaitės trenerė, tarptautinės kategorijos teisėja Daiva Dackevičienė. – Evaldas ir Ieva yra perspektyvūs, tobulėjan tys šokėjai. Neabejoju, kad po ke lerių metų juos pamatysime ir to kio lygio varžybų finaluose.“ Šiemet klasikinių šokių Euro pos čempionate E.Sodeika ir I.Žu kauskaitė užėmė 11-ąją vietą. Be prizininkų
Vilniuje surengto tradicinio – jau 12-ojo – sportinių šokių festivalio „Lithuanian Open 2012“ pagrin dinius prizus iškovojo svečiai. Pasaulio sportinių šokių fede racijos (WDSF) klasikinių šokių reitingo varžybas laimėjo Ilma ras Ozolas ir Santa Dmitrijeva iš Latvijos, Lotynų Amerikos šokių – Valentinas Voronovas ir Alina
Imrekova iš Rusijos. Aukščiausią vietą iš mūsiškių – 4-ąją – tarp klasikinių šokių porų užėmė Lie tuvos jaunimo čempionai vilnie čiai Dominykas Granskas ir Kot ryna Petrošiūtė. „Nieko baisaus neatsitiko. Lo tynų Amerikos šokių varžybose dalyvavo labai pajėgūs, aukštas vietas pasaulio reitinge užiman tys duetai iš užsienio, tad jų sėk mė – neatsitiktinė, o klasikinių šokių programoje nesivaržė mū sų lyderiai, nes jie tuo metu šo ko pasaulio čempionate. E.Sodei ka ir I.Žukauskaitė bei V.Lacitis ir V.Golodneva tikrai būtų Vilniuje tarp prizininkų“, – teigė „Lit huanian Open 2012“ teisėjų dar bui vadovavusi D.Dackevičienė.
Pasibaigus pir majam Lietu vos vyrų ran kinio lygos (LVRL) regu liariojo sezono ratui, netikėtai aukštą vietą užėmė dviem buvusiais na cionalinės rinktinės žai dėjais sustiprė jusi Alytaus ko manda.
Daiva Dackevičienė:
Tikėjomės aukštes nės vietos, bet pus finalis – irgi aukštas pasiekimas, turint galvoje, kad mūsų pora labai jauna.
Klaipėdiečiai – favoritai
Gruodžio 8-ąją Brėmene vyk siančiame Lotynų Amerikos šokių ansamblių pasaulio čempiona te dalyvausiantiems abiem Klai pėdos „Žuvėdros“ kolektyvams teks išmėginti jėgas su 17 varžo vų iš Austrijos, Belgijos, Anglijos, Vokietijos, Vengrijos, Mongolijos, Nyderlandų, Lenkijos, Rusijos ir Serbijos. „Žuvėdros“ 1-ąjį ansamblį Vo kietijos žiniasklaida vadina rim tu pretendentu į aukso medalius. Prognozuojama, kad pagrindiniai Lietuvos šokėjų konkurentai bus naują programą „Final Count down“ parengęs šių metų Vokie tijos čempionas Brėmeno „GrünGold-Club“ ir Tiumenės „Vera“ (Rusija). Pasaulio čempionate 1-oji klai pėdiečių komanda atliks taip pat naują kompoziciją „Rio“, o 2-oji – programą „Viva Espana!“.
Ambicingieji: E.Lipinsko treniruojami „Šviesos“ rankininkai jau atėmė taškų iš
Lietuvos čempiono „Dragūno“.
Vilniečius ir kauniečius aplenkė dzūkų ekipa Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Tikisi išlaikyti pozicijas
Alytaus rankininkus kol kas lenkia tik pastaraisiais metais tvirtas ly derio pozicijas išlaikantis Klaipė dos „Dragūnas“. Kol populiariausių sporto šakų – krepšinio ir futbo lo – funkcionieriai Dzūkijos sosti nėje mindžikuoja vietoje, kantriai ir kryptingai dirbantys rankininkai jau raško pirmuosius vaisius. Šiemet „Almeidą-Stronglasą“ sustiprino praeityje vienas rinkti nės lyderių Robertas Paužuolis ir kitas rankinio mėgėjams gerai pa žįstamas žaidėjas Aurelijus Sabo nis. „Prieš dvejus metus mūsų koman dai šalies čempionate pavyko užimti trečiąją vietą. Šiemet į gimtąjį Aly tų sugrįžo A.Sabonis, taip pat iš Vo kietijos gyventi į Lietuvą persikėlė R.Paužuolis, kurio žmona – alytiškė. Jiems prisijungus prie komandos, iš jaunų rankininkų sudaryto branduo lio subūrėme tikrai neblogą kolekty vą. Kol kas šiam jaunystės ir patir ties deriniui neblogai sekasi“, – sakė Alytaus komandos vyriausiasis tre neris Jonas Jonuška. Specialisto teigimu, panašaus rezultato dzūkai prieš šį sezoną tikėjosi. „Jau ir anksčiau turėjo me tikrai neblogų rankininkų, tad sėkmingas startas manęs nenuste bino. Prieš sezoną klubo vadovybė mums kėlė tikslą patekti į stipriau siųjų ketvertuką. Dabar apetitas išaugo – norėtume būti bent jau antri“, – teigė strategas. Vilniečiai – lyderių baubas
Populiarumas: Vilniuje surengtame „Lithuanian Open 2012“ festi
valyje dalyvavo daugiau nei 600 porų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Per pirmąjį ratą alytiškiai pralai mėjo vos dvejas rungtynes. Ne sėkme 19:21 prieš „Vilniaus“ ekipą pradėjusi komanda vėliau įsižai
dė ir nusileido tik titulą ginančiam „Dragūnui“ – 16:24. „Klaipėdiečiams pirmajame ra te pralaimėjome skaudžiai, tačiau, mano manymu, kautis su jais tik rai galime. Pabandysime mesti iš šūkį savoje aikštelėje ir atsirevan šuoti“, – žadėjo J.Jonuška. Šį sezoną klaipėdiečius pristab dyti pavyko tik Vilniaus koman doms. „Vilniaus“ klubas pateikė staigmeną, kai įveikė „Dragūną“ 31:28, o kita sostinės ekipa „Švie sa“ savoje aikštėje sužaidė lygio siomis – 27:27. „Su klaipėdiečiais galima ko voti, – įsitikinęs trečiąją vietą ša lies čempionate užimančios „Švie sos“ vyriausiasis treneris Evaldas Lipinskas. – Tame mače su „Dra gūnu“ didžiąją laiko dalį turėjome iniciatyvą ir persvarą, bet jos nesu gebėjome išlaikyti, dėl to truputėlį apmaudu. Lygiosios – tikrai ne atsi tiktinės, tai – teisingas rezultatas.“ Trukdė traumos
Pastaraisiais metais pagrindinę kon kurenciją „Dragūnui“ sudarė Kauno ekipos. Vis dėlto šiemet „GranitasGaja-Karys“ ir „LKKA–Lūšis“ kol kas neišlenda iš Klaipėdos, Alytaus ir Vilniaus ekipų šešėlio. „Norėtume būti geresnėje pozici joje, tačiau pirmajame rate pagalius į ratus kaišiojo traumos. Vieno ma čo negalėjo žaisti vienas žaidėjas, kito – kitas, trečio – dar kuris nors. Manau, kad turime pakankamai potencialo ir tikrai galėtume kilti aukščiau. Vieta reguliariojo sezono varžybose – tik dalis darbo. Tikro ji kova užvirs prasidėjus atkrinta mosioms varžyboms“, – neabejojo „Granitą-Gają-Karį“ treniruojantis Valdemaras Novickis. Patyrusio specialisto nestebi na ir kol kas sėkmingai žaidžian
tys Alytaus rankininkai. „Patyrę A.Sabonis ir R.Paužuolis alytiš kiams suteikė daugiau jėgos. Bran di „Almeidos-Stronglaso“ koman da propaguoja gynybinį rankinį ir kol kas tai visiškai pasiteisina“, – kalbėjo V.Novickis. Į priekį ar vietoje?
„Almeidos-Stronglaso“ stratego įsitikinimu, šalies čempionato ly gis pastaraisiais metais nei kyla, nei smunka. „Man regis, šį sezoną šiek tiek su silpnėjo „LKKA-Lūšies“ komanda, tačiau kitiems favoritams pavyko išlaikyti savo lyderius. Kad ir kaip būtų, lyga nestiprėja. Jau 3–4 se zonus drumsčiamės tuose pačiuo se vandenyse“, – teigė J.Jonuška. Su alytiškiu nenorėjo sutikti V.Novickis. „Mano nuomone, na cionaliniame čempionate dalyvau jantys rankininkai kasmet žaidžia vis brandžiau, solidžiau. Pavyzdys – „Dragūnas“. Klaipėdiečiai jau kelerius metus išlaiko branduolį, o galiausiai pasiekė gerų rezulta tų ir Europoje – „Iššūkio“ taurės turnyre eliminavo 14 kartų Ukrai nos čempionę Zaporožės ZTR eki pą ir pateko į aštuntfinalį“, – savo klubo konkurentus gyrė 1988-ųjų olimpinis čempionas.
Turnyro lentelė Komanda
1. „Dragūnas“ 2. „Almeida–Strong.“ 3. „Šviesa“ 4. „Granitas–G.K.“ 5. „LKKA–Lūšis“ 6. „Vilnius“ 7. „Univ.–Gubern.“ 8. „Ūla“ 9. „Triobet“ 10. „Utena“
Perg. Lyg. Pral.
7 7 6 5 5 5 4 2 1 0
1 0 1 1 1 0 1 0 0 1
1 2 2 3 3 4 4 7 8 8
Įvarčiai
285:216 241:205 303:250 267:256 275:251 245:249 259:272 206:255 238:304 225:286
11
antradienis, gruodžio 4, 2012
pasaulis Atsistatydino vyriausybė
Užtikrinta pergalė
Nuvažiavo nuo bėgių
Ukrainos prezidentas va kar priėmė premjero Myko los Azarovo (nuotr.) ir visos vyriausybės atsistatydinimą. Šis netikėtas žingsnis aiški namas tuo, kad dalis vyriau sybės narių buvo išrinkti į parlamentą, o norėdami bū ti deputatais jie turi atsisaky ti ankstesnio darbo.
Buvęs Slovėnijos premjeras Borutas Pahoras (nuotr.) tapo ketvirtuoju šalies prezidentu, sekmadienį užtikrintai laimė jusiu antrąjį rinkimų ratą, nors ir remia nepopuliarias vyriau sybės taupymo priemones. Jis gavo 67,44 proc., o dabarti nis prezidentas Danilo Türkas – 32,56 proc. balsų.
Rytų Švedijoje nuo bėgių iš dalies nuvažiavo traukinys, kuriame buvo 132 keleiviai. Iš jų maždaug tuzinui prireikė medikų pagalbos dėl nedide lių sužeidimų. Traukinys va žiavo iš antro pagal dydį Šve dijos Geteborgo miesto į ma žą slidinėjimo kurortą Stor lieną šalies vakaruose.
Prieš suteikdami fi nansinę pagalbą skolų slegiamam Kiprui, ES šalių poli tikai reikalauja ištirti įtarimus dėl pinigų iš Rusijos plovimo Kipro bankuose.
Schema: įtariama, kad Rusijos nusikaltėliai per Kipro bankus išplovė 30 mln. dolerių išgrobstytų pinigų.
AFP nuotr.
ES pagalba – Kiprui ar rusų mafijai? Purvini pinigai
Nikosija tikisi iš ES gauti 17 mlrd. eurų finansinės pagalbos, bet Di džiosios Britanijos, Suomijos ir Nyderlandų parlamentarai prieš pasirašant sutartis ir prieš skiriant pinigų reikalauja, kad Kipras ištirtų savo bankų veiklą ir atsakytų į ke letą nepatogių klausimų. Jų iškilo po to, kai Kipro valdžia atsisakė tirti pranešimus, jog Rusi jos nusikaltėliai, įtariami išgrobs tę 230 mln. dolerių iš Rusijos mo kesčių tarnybos, išplovė 30 mln. per Kipro bankus. Ši byla siejama ir su keletu įtar tinų mirčių, iš jų – 44 metų Alek sandro Perepeličinojaus mirtimi Didžiojoje Britanijoje praėjusį mė nesį.
Lapkričio 10 d. Sario grafystė je negyvas rastas A.Perepeličinojus buvo vienas pagrindinių liudyto jų prieš vadinamąją Kliujevo grupę, įtariamą prisidėjus prie Rusijos teisi ninko Sergejaus Magnickio mirties. Atsisakė pradėti tyrimą
Didžiosios Britanijos investicijų konsultavimo bendrovei „Hermi tage Capital Management“ dirbęs teisininkas S.Magnickis atskleidė nusikalstamą sąmokslą, į kurį įsi vėlė teisėsaugos ir mokesčių tar nybos pareigūnai. Jis mirė 2009aisiais po metų, praleistų tardymo izoliatoriuje dėl neįrodytų įtarimų mokesčių vengimu. Po jo mirties Vašingtonas uždraudė 60-iai Ru sijos pareigūnų atvykti į JAV.
Šiemet liepą „Hermitage Ca pital Management“ parašė Kip ro generaliniam prokurorui Pet rui Cleridui laišką su įrodymais, kad Kipro bankai gavo vogtų pi nigų.
ES parlamentarai reikalauja, kad Kip ras ištirtų savo ban kų veiklą. P.Cleridas atsakė, kad negali pra dėti tyrimo be Rusijos kreipimosi, nors panašių įtarimų kilo ir Šveica rijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomi joje bei Estijoje.
Reikalauja atsakymų
Nyderlandų opozicijos atstovas spaudai užsienio reikalų klausimais Pieteris Omtzigtas paragino savo šalies finansų ministrą teikiant bet kokią pagalbą Kiprui pridėti sąlygą ištirti įtarimus pinigų plovimu bei S.Magnickio mirtį. Suomijos par lamentarė Pia Kauma pasiūlė iškelti šiuos klausimus per ES vadovų su sitikimus. Didžiosios Britanijos par lamentaras Dominicas Raabas, agi tuojantis už draudimą išduoti vizas 60-iai Rusijos pareigūnų, neva su sijusių su S.Magnickio mirtimi, sa kė esąs didžiai susirūpinęs sąly gomis, kuriomis Kiprui ketinama suteikti finansinę pagalbą. Vokietijos žvalgybos duomeni mis, rusai Kipro bankuose laiko 26
mlrd. dolerių, ir iš ES finansinės pagalbos daugiausia laimės Rusijos oligarchai bei mafija. Atsakydama į šiuos įtarimus Kipro generalinė prokuratūra tepranešė, kad bando aiškintis, ar yra pagrindo pradėti tyrimus dėl pinigų plovimo. „The Daily Telegraph“ inf.
26
mlrd. dolerių, Vokietijos žvalgybos duomenimis, rusai lai ko Kipro bankuose.
Nikosija laukia gelbėjimo rato Vakar Briuselyje susitikę euro zo nos finansų ministrai, be Graikijos ir Ispanijos, svarstė ir Kipro ekono mines perspektyvas. Finansinės pagalbos dydis šiai valstybei kol kas nenustatytas, bet aišku viena – ji kipriečiams kainuos nemažai.
Prognozės: Kipro gyventojų laukia didesni mokesčiai, didesnės kainos
ir didesnis nedarbas.
AFP nuotr.
Jeigu finansų ministrai pritars Kip ro bankų rekapitalizacijos planui, jis taps ketvirtąja finansinės pa galbos sulaukusia euro zonos ša limi po Graikijos, Airijos ir Portu galijos. Kiek pinigų prireiks Kiprui, kaip konsultantė pasamdyta investicijų bendrovė „Pimco“ dar skaičiuoja, bet analitikai prognozuoja, kad su ma sieks maždaug 17,5 mlrd. eurų. Toks pat yra Kipro bendrasis vidaus produktas (BVP), todėl kyla nema žai abejonių, ar šalis kada nors pa jėgs sugrąžinti tokius pinigus.
Didžiąją dalį finansinės pagalbos paketo ketinama skirti Kipro ban kams, kurie dėl blogųjų paskolų Graikijai patyrė milijardinių nuo stolių ir kuriems gyvybiškai svarbu pasipildyti pinigų rezervus. Kipro ekonomika išgyveno labai sunkius laikus. Finansų ministeri ja prognozuoja, kad šiemet šalies BVP susitrauks 2,4 proc., o kitą met – dar 3,5 proc. Anot progno zių, nedarbo lygis 2014 m. pasieks piką – bus 14 proc. – ir tik po to pradės mažėti. Norėdamas gauti užsienio para mą, Kipras bus priverstas taupy ti. Šalies parlamente jau pradėtas svarstyti valstybės išlaidų maži nimas. Viešajame sektoriuje keleriems metams ketinama užšaldyti atly ginimus, o valstybės tarnautojams, uždirbantiems daugiau nei 4 tūkst.
eurų per mėnesį, atlyginimus siū loma nurėžti 12,5 proc. Pašalpos gali būti apkarpytos 15 proc., mažės ir motinystės išmo kos bei studentų stipendijos. Valstybės tarnautojų skaičių siū loma sumažinti 5 tūkst., o vietoj keturių išėjusių į pensiją priimti tik vieną naują darbuotoją. Turėtų išaugti tabako, alkoholio ir degalų akcizai. Pridėtinės vertės mokestį siūloma didinti nuo 17 iki 19 proc. Į pensiją kipriečiai eis dvejais metais vėliau – 65-erių. Skirtingai nei iš Graikijos, tarp tautiniai kreditoriai kol kas nerei kalauja iš Kipro privatizuoti vals tybės įmonių ir kitokio turto. Bet ir toks reikalavimas gali at sirasti, jei šalies skola nebus su valdyta. „The New York Times“, AFP inf.
12
antrADIENIS, gruodžio 4, 2012
menas ir pramogos Madingas savaitgalis Sekmadienio vakarą į sostinės Šv. Kotrynos bažnyčią susirinkę svečiai mėgavosi ne tik choro „Bel Canto“ ka lėdiniu koncertu, bet ir akis glostančia dviejų prekės ženklų – „Ivo Nikkolo“ ir „Baltman“ – dovanota mados švente. Elegancija ir prabanga spinduliuojantys „Ivo Nik kolo“ modeliai, žingsniuojantys skambant Artūro Anu sausko atliekamam džiazui, pristatė žiemos kolekciją, prie kurios prisidėjo ir dainininkė Laima Vaikulė. „Balt man“ drabužius demonstruojantys vaikinai priminė bri tų gatvėmis žingsniuojančius stileivas. Organizatorių nuotr.
Ekscentrikas Jimi Tenor – vėl Lietuvoje Avangardinės, elektroninės muzikos pa žiba Jimi Tenor, keliskart lankęsis Lietu voje, jau šį ketvirtadienį „Lofte“ lietuviams vėl dovanos koncertą. Jau kelis sykius Lietuvą aplankęs, – vieną, kai dar Lietuva priklausė Sovietų Sąjungai, ir kitą prieš ket verius metus, – avangardo, elekt ronikos ir įvairiausių kitų meno sričių meistras Jimi Tenor (tikrasis vardas – Lassi Lehto) vėl svečiuo sis mūsų šalyje. Ekscentriško menininko apibū dinimas puikiai tinka talentingam, madingam, nenuspėjamam, ašt raus proto ir liežuvio šiuolaikinės kultūros atstovui iš šiaurės. Savo išvaizda poparto pradininką Andy Warholą šiek tiek primenan tis atlikėjas menų fabrike „Loftas“ ketvirtadienį pasirodys žmogaus orkestro amplua. Ekscentriškiausi šio muzikanto sumanymai į jo pa sirodymus vilioja net ir labai daug mačiusius. Todėl tikėtina, kad ir muzikos gurmanai Lietuvoje šio įvykio nepraleis. Jimi Tenor sutiko prisistatyti iš arčiau. – Tu daug kartų krausteisi iš miesto į miestą – ar jau visko išmokai apie didmiesčių gyve nimą? – Tikiuosi, kad ne (juokiasi). Tiesą pasakius, visur, kur gyvenau, mano namai buvo užmiestyje. Be to, daug laiko praleidžiu namie. Dabar išvis norėčiau išsikelti į savo namą vi dury niekur, tačiau mano žmona su tuo nesutiktų. – O tu pats kuriame mieste da bar gyveni? – Gyvenu Helsinkyje. Helsinkis – optimalaus dydžio miestas. Čia
nėra didelių automobilių spūsčių, o tai didmiesčiuose šiais laikais re tenybė. Didžiausias Helsinkio trū kumas yra gyvenimo lygis – čia gy venti yra labai brangu. Be to, tokiu metų laiku Helsinkyje per tamsu. – Ar kolekcionuoji meną? – Nieko nekolekcionuoju, nes esu linkęs pamesti daiktus, neturiu pakankamai vietos namie, nes ten daiktų ir taip per daug. Turiu dau gybę sintezatorių ir klavišinių, flei tų, fotoaparatų. Tačiau aš jų ne kolekcionuoju. Aš juos naudoju, laužau, nudėviu. Tai tik įrankiai.
Jimi Tenor:
Dievinu marinuo tus agurkėlius. Beje, man labai patinka ir lietuviška virtuvė. – Kas tave šiuolaikinėje kultū roje labiausiai erzina? – Jai šiek tiek trūksta paslapties. Pavyzdžiui, man labiausiai trūks ta juostinių nuotraukų. Gaila, nes kiekvienas kadras iš juostos – lyg paveikslas ir savy turi tikrai kur kas daugiau paslapties nei dau gelis skaitmeninės fotografijos pa vyzdžių. – O kas tave šių dienų pasauly labiausiai įkvepia?
Ramybė: Jimi Tenor, savo talentą išbandęs ne tik muzikoje, tačiau ir mados, fotografijos pasaulyje, šiuo me
tu maištauja mažiau, bet dėl to jis ne mažiau įdomus.
– Faktas, kad yra galimybė pa ragauti skirtingų pasaulio virtu vių patiekalų. Kadangi esu muzi kantas ir daug keliauju, atrandu vis daugiau skonių ir netikėčiau sių patiekalų. Pavyzdžiui, praeitą savaitę Japonijoje mane nusivedė į specialų marinuotų daržovių resto raną. Dievinu marinuotus agurkė lius. Beje, man labai patinka ir lie tuviška virtuvė. – Turi gerą ne tik maisto, bet ir mados uoslę. – Šiuo metu esu pamišęs dėl rau donos spalvos. Laimė, ryškiai rau dona dabar madinga, todėl galiu be problemų susirasti raudonas kel nes. Aš labai išrankus kelnėms. Juk
labai svarbu, kaip atrodo tavo už pakaliukas su jomis. – Tu ir akiniai dideliais rėme liais – neatskiriama. – Taip, turiu daugybę akinių. Tie są pasakius, netgi per daug. Tačiau nuolat juos pametu – tai užkuli siuose, tai viešbučių kambariuo se, tai lėktuvuose. Visi mano aki niai korekciniai, taigi man tai ne tik madingas aksesuaras. – Tu tiek visko per savo gyvenimą esi išbandęs – ir drabužius kūrei, ir daiktų dizainu užsiėmei, ir TV šou turėjai, ir… Kas toliau? – Šiomis dienomis stengiuosi nuo muzikos labai nenukrypti. Bet ne
Organizatorių nuotr.
visada tai pavyksta. Neseniai ati dariau didelę nuotraukų paro dą. Mėgstu fotografuoti suvaidin tas situacijas. O fotografuoju tik su plačia juosta (13 × 18 cm). – Moteriai šalia tavęs turbūt nelengva. Kad ir ką tu darytum, tau visur sekasi. Kaipgi jai būti puikesnei už tave? – O aš manau, kad moteriai šalia manęs kaip tik labai lengva. Aš sau gus variantas (juokiasi). Pastaruo ju metu man sekasi kurti tik muzi ką. Kai kurias duris tiesiog privalau uždaryti, kad mažiau blaškyčiausi. Beje, man patinka gaminti, tik ne labai sekasi. Taigi… VD inf.
Fotografijose – didžiulis mažiausio ūkininko pasaulis Šiandien Modernaus meno cent ro biuro patalpose pristatoma Ro mualdo Požerskio fotografijų pa roda „Mažasis Alfonsas“, supažin dinanti su mažiausio Lietuvos ūki ninko kasdienybe.
R.Požerskio paroda ir albumas „Ma žasis Alfonsas“ – tai trumpa vaiz dais papasakota buvusio mažiausio Lietuvos ūkininko, kurio ūgis tesie kė 90 cm, istorija. Nors ciklas va dinamas „Mažojo Alfonso vargai ir džiaugsmai“, fotografijose vargų beveik nematyti. Rūpinimasis gy vuliais Alfonsui – ne vargas, o na tūralus bendravimas su savaisiais. Jis vaikšto tarp jų šypsodamasis ir kartu – šventiškai pasitempęs, net kai dra
bužiai papilkėję nuo metų ir darbų. Nelaimės ir skurdas lieka už kadro, matyti tik jų pėdsakai aplinkoje. Iš tų fotosesijų juokiasi dvi ožkos, už silipusios ant automobilio variklio dangčio – kad geriau matytų. Parodą pristatysianti menotyri ninkė, Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėja dr. Agnė Narušytė teigia: „Fotografija po fotografijos – ir ne besvarbus tas ūgis, tikrovės keistu mas išsisklaido, viskas sugrįžta į sa vo vietas – suprantu, kad jau žiūriu nebe į Alfonsą, bet į pasaulį kartu su Alfonsu.“ Iš žemesnio žiūros taško užfiksuotos mizanscenos, anot me notyrininkės, įteigia, kad Alfon sui gamta yra ne tik šešių hektarų
„ūkis“, nuosavybė, objektas, ma terialinės naudos šaltinis, bet ir jo tikrieji namai, bendruomenė. „Avys ir šuo yra jo geriausi drau gai, su kuriais jis kalbasi žiūrėda mas tiesiai į akis. Žąsys, regis, tuoj nusineš jį į savo migracines kelio nes kaip nykštuką Nilsą, o kume lė, po kuria Alfonsas gali vaikš čioti stačias, kaip visada ilgesingai žvelgia į tolį, lyg viskas taip ir turi būti, – ji yra tikra Alfonso pasau lio galiūnė, ne paprasta darbinin kė, o beveik mitinė figūra. Todėl, kai sudegė namai, Alfonsui buvo labiausiai gaila gaisre žuvusių gy vulių – nes jie jam žmogiškesni nei žmonės“, – Alfonso žvilgsnį į pa saulį bando perteikti A.Narušytė.
Ir štai 70-mečio proga fotogra fas R.Požerskis nusiveža Alfon są prie jūros, kurios jis dar nebuvo matęs. Alfonsas ne tik mėgauja si naujais pojūčiais, bet ir patenka į menininko fotografijų pasaulį, kur po romantišką peizažą vaikštinėja beveik nerealios nuogos merginos smėlio ir vandens nugludinta oda. „Šviesiaplaukė prieina prie Al fonso, ištiesia jam ranką – viena me kadre susitinka nesuderinamos tikrovės, kaip būna sapne. Tai juk ir yra fotografo sukurtas sapnas neįp rasto dydžio žmogui, apčiuopiama svajonės realizacija – tik trumpam, kiek trunka fotosesija. Bet kartu šis susitikimas yra skausmingas – aki vaizdu, kad Alfonsui moters meilė
įmanoma tik kaip spektaklis. Šalia moters jis yra žaislas, ne subjek tas. Jis pats turi teisę mylėti tik sa vo dydžio padarus – šunis ir avis. Knygos pabaigoje – ligoninė. Ste rilioje baltumoje paaštrėja jo veido raukšlės, netinkančios vaikiškam kūnui. Tai jau pabaiga – 2008 m. Alfonsas mirė. Bet štai jis moja iš paskutinės fotografijos, tarsi bū tų sugrįžęs iš pasakos, kurioje gy veno, į mūsų tikrovę, kur nėra jam vietos“, – rašo menotyrininkė. VD inf.
KUR? Modernaus meno centro biure, Literatų g. 8. KADA? Iki gruodžio 14 d. KIEK? Nemokamai.
13
antradienis, gruodžio 4, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Filmo pagal Levo Tolstojaus romaną „Ana Karenina“ siu žetas neišvengia mai veda prie trau kinio bėgių. Tad is torijos kulminacija bus filmuojama Vil niaus geležinkelio stotyje.
Pokyčiai: sostinės senamiestis šį savaitgalį tapo didžiule filmavimo
aikštele ir trumpam virto XIX a. Sankt Peterburgu; filmavimai netru kus kelsis ir į Vilniaus geležinkelio stotį. Gedimino Bartuškos nuotr.
Kareninos tragedija – geležinkelio stotyje
Geležinkelio bėgiais lėtai juda se novinis traukinio lokomotyvas. Sustoja. Stotyje vaikštinėja gra žuolė Ana. Jos aristokratišką vei dą apšviečia šimtmečio senumo žibintai, kuriuos pamažu apgaubia krintančios snaigės. Gruodžio pra džioje Vilniaus geležinkelio stotis kelioms dienoms pavirs senovi ne Sankt Peterburgo stotimi. Italų kino bendrovė „Lux Vide“ stoty je filmuos dramos „Ana Karenina“ kulminacines scenas. Filmo kūrybinė komanda jau porą savaičių pluša Vilniaus geležinkelio stotyje – ruošia dekoracijas, gami na senovinius žibintus, pagal daili ninko brėžinius sendina traukinių vagonus, kad jie primintų XIX a. antros pusės vaizdą. Specialiai fil mavimams kūrybinė komanda išsi nuomojo ir senovinį lokomotyvą. Milda Leiputė, „Nordic Produc tions“ prodiuserė, pasakojo, kad Vilniaus geležinkelio stotyje bus filmuojamos žinomiausios filmo scenos. „L.Tolstojaus romaną skaitę ar apie jį girdėję žmonės turbūt žino, kad Ana Karenina dėl nelaimingos
meilės šoka po traukinio ratais. Šią sceną filmuosime būtent Vilniaus geležinkelio stotyje. Ten bus atliktas ir vienas sudėtingiausių filmo kas kadinių triukų“, – pasakoja su italų bendrove dirbanti prodiuserė.
Užsienio kino gamintojai vertina unikalias sostinės vietas ir lietuvių profesionalumą. Vilniaus kino biuro direktorės Jūratės Pazikaitės teigimu, italai iš pradžių tikėjosi pagrindines scenas nufilmuoti Maskvoje ar Sankt Pe terburge, tačiau, suteikus geresnes finansines sąlygas, jie kulminacines juostos scenas nusprendė filmuoti Vilniaus geležinkelio stotyje. „Užsienio kino gamintojai verti na unikalias sostinės vietas ir lietu vių profesionalumą. Mūsų geležin kelio stotis savo dydžiu neprilygsta milžiniškoms Maskvos ar Sankt Peterburgo stotims, tačiau šiuo
atveju svarbiausia – lankstumas ir sugebėjimas prisitaikyti prie kūrė jų poreikių. Atsakingas bei kūry biškas požiūris ir konkurencingos kainos – neabejotini lietuvių pra našumai“, – sako J.Pazikaitė. „Anos Kareninos“ filmavimai planuojami ir Lukiškių aikštėje, Verkių rūmuose, Literatūriniame Aleksandro Puškino muziejuje, Šv. Nikolajaus cerkvėje, Lietuvos na cionalinėje filharmonijoje. Vilniaus kino biuras, siekiantis į sostinę pri traukti kuo daugiau kino kūrėjų iš užsienio, bendradarbiavo su pro diuseriais ir išdavė būtinus leidi mus filmuoti minėtose Vilniaus vietose. Spalio pabaigoje prasidėję darbai Lietuvoje planuojami iki gruodžio vidurio, kelias dienas kūrėjai dirbs Latvijoje, Rundalėje. Dviejų dalių filmas „Ana Karenina“ kuriamas anglų kalba. Pagrindinės filmo he rojės vaidmenį atlieka žinoma ita lų aktorė Vittoria Puccini, juosto je taip pat vaidina aktoriai Ángela Molina, Santiago Cabrera, Maxas von Thunas. VD inf.
„Katedra“ sužavėjo ir Prezidentę Ilgai lauktas režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Katedra“ pakerėjo ne tik teatralus bei teat ro kritikus. Viename premjerinių seansų apsilankiusi Prezidentė Da lia Grybauskaitė asmeniškai padė kojo kūrybinei komandai.
Nuo praėjusio ketvirtadienio vil niečiai pagaliau turėjo progą pa matyti, kaip režisierius O.Kor šunovas ir aktoriai interpretuos Justino Marcinkevičiaus dramą „Katedra“. Daugelis apsilankiusių liko sužavėti. Tarp jų buvo ir Pre zidentė D.Grybauskaitė. Po spektaklio ji susitiko su reži sieriumi ir kitais kūrybinės grupės nariais, padėkojo jiems už spektaklį ir pasveikino su sėkminga premje ra. Šalies vadovė pabrėžė, kad Just. Marcinkevičiaus dramoje kalbama apie vertybes, kurios labai aktua
lios ir šiandien, – kiekviena lietu vių karta turi statyti savo Katedrą ir ją nešiotis savo širdyse. Kiek anksčiau savo įspūdžiais su „Vilniaus diena“ dalijosi ir teatro kritikė Irena Veisaitė. Ji pripažino, kad tai – visiškai nauja „Katedros“ interpretacija, atskleidžianti ir la bai asmeniškus paties Just.Mar cinkevičiaus išgyvenimus. „Ir menininko problema iškel ta ypač stipriai, ir protestas prieš aklą minios garbinimą. Mūsų lai kais tai – nepaprastai aktuali pje sė. Nuostabūs aktoriai, puiki mu zika“, – kalbėjo I.Veisaitė. Pasak jos, ypač įdomus pasiro dė ir pagrindinis Lauryno vaid muo, kurį sukūrė aktorius Marius Repšys. „Atrodo, tai – mūsų teat ro atradimas. Po Vandalo, kurį su vaidino „Išvaryme“, čia matyti vi siškai naujas jo veidas – atskleistos
naujos galimybės. Ir labai įtikina mai. Jis sukūrė vientisą vaidme nį – nuo idealisto, tikinčio grožiu, gėriu, kurie išgelbės Vilnių ir Lie tuvą, paskui darančio kompromi sus ir juos skausmingai pajuntan čio, iki visiško tragizmo spektaklio pabaigoje“, – dėstė I.Veisaitė. O.Koršunovo spektakliuose vai dinęs aktorius Remigijus Vilkaitis „Katedrai“ taip pat pranašavo ilgą ir sėkmingą ateitį. „Premjera parodė, kad žmonės išsiilgę nacionalinių pjesių, geros dramaturgijos. Labai džiaugiuo si dėl artistų, kurie gavo didelius vaidmenis ir didelę perspektyvą augti. Tik vaidindamas tokią dra maturgiją, kur didelis tekstas, kur yra ką vaidinti, kur gali kapsty tis ilgai ir vis kitaip, artistas gali užaugti“, – sakė jis. VD inf.
14
antrADIENIS, gruodžio 4, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Galerijoje „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4. KADA? Iki gruodžio 8 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus senamiestyje. KADA? Iki 2013 m. sausio 13 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šiuolaikinio meno centre, Vokiečių g. 2. KADA? Iki sausio 20 d. KIEK? 4–8 litai.
Senasis Vilnius
Spindinčios Kalėdos
Balkanų tragedijos patirtys
Galerija „Kunstkamera“ kviečia pasižvalgyti į senojo Vilniaus vaiz dų fotografijas bei tarpukario Vilniaus autorių rinkinį ir pirmąkart rengia tylųjį dviejų kūrinių (1921 m. Vytauto Kairiūkščio pas-te lės „Koncertas“ ir 1939 m. Vaclovo Kosciuškos drobės „Paris. Pont Neuf“) aukcioną.
Pasitinkant šventes sostinės gatvėse žibės modernios šviesos ins taliacijos, Gedimino prospektas virs Kalėdų prospektu, o Rotušės aikštė – Kalėdų miesteliu, lauks stebuklingas pasakų personažų televizorius, Kalėdų Senelio konferencijos, šviečiantis ledinukų parkas ir daugybė kitų pramogų.
Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma Bosnijos ir Hercegovinos me nininkės Šejlos Kamerić personalinė paroda bei filmų programa. Menininkė darbuose kalba apie išgyventą savo šalies sostinės Sa rajevo apgultį. Pati karo skonį pajutusi Š.Kamerić teigia: „Menas yra ne tikslas, o priemonė identifikuoti save.“
KUR? Mokytojų namuose, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 25–30 litų.
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Rytoj 20.30 val. KIEK? 10–15 litų.
KUR? „Arkos“ galerijoje, Aušros Vartų g. 7. KADA? Iki gruodžio 11 d. KIEK? Nemokamai.
Dzūkų advento dainos
Laisvė, vertesnė už gyvybę
C.Dion dainų vakaras
Knygos meno paroda
Dzūkų folkloro vakare skambės senosios ad vento dainos. Dalyvaus Vilniaus mokytojų na mų folkloro ansambliai „Vilniaus dzūkuliai“ (va dovas Algirdas Matijoška) ir „Tyklė“ (vadovė Vi talija Brazaitienė).
Vytauto V.Landsbergio pagal jo paties pjesę re žisuotas spektaklis „Bunkeris“ atverčia sudėtin gą mūsų istorijos puslapį – pokario laikus – ir at skleidžia painius rašytojo Kosto Skinkio likimo vingius.
„Tribute to Céline Dion“ autoriai žada meilės ir aistros kupiną vakarą, kuriame skambės C.Dion dainos. Pasitiks švelnus Indrės Anankaitės vo kalas, puikios kūrinių aranžuotės bei įspūdin gas profesionalų muzikavimas.
Knygos meno parodoje eksponuojami 36 au torių kūriniai, dalyvauja visų kartų dailininkai – nuo žinomų vyresnės kartos (tarp jų – atski ra Romo Oranto paroda) iki vos baigusių Dailės akademiją studentų.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 Bėdų turgus (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.40, 21.10 Sportas, orai. 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.50 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 „Rojus Lietuvoj“. 20.25, 22.00 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15 Stilius. Jausmai. 21.45, 22.05 Pinigų karta. 22.45 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“. 23.25 Vakaro žinios. 23.30 Sportas. 23.35 Orai. 23.40 „Rojus Lietuvoj“ (k). 0.10 Keliai. Mašinos. Žmonės (k). 0.40 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.
LRT 21.45 val.
7.20 7.50 8.50 9.45
„Keista šeimynėlė“ (6) (k). „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 24 valandos (N-7) (k). Melodrama „Medisono grafystės tiltai“ (JAV, 1995 m.) (N-7) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Keista šeimynėlė“ (7). 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Pasaulis X (N-7). 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Komedija „Romo dienoraštis“ (JAV, 2010 m.) (N-14). 1.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
TV3
6.30 Teleparduotuvė. 6.45 „Simpsonai“. 7.15 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“.
LNK 15.55 val.
11.00 Gyvenimas yra gražus. 11.30 Patys pačiausi. 12.00 Stebuklų šalis. 12.30 Prieš srovę. 13.10 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.40 „Juodoji skylė“. 14.10 „Drakonų medžiotojai“. 14.40 „Skunk Fu“. 15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.40 „Simpsonai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.10 „Naisių vasara“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Realybės šou „Pilis“ (Lietuva, Gruzija, 2012 m.). 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Kriminalinė drama „Tėvynė“ (1) (JAV, 2011 m.). 23.10 „CSI kriminalistai“. 0.10 „Amerikietiška siaubo istorija“. 1.05 „Lėlių namai“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
TV3 19.20 val.
8.00 „Tauro ragas“ (N-7) (k). 8.30 „Milijonieriai“. 9.00 „Ekstrasensai detektyvai“ (N-7) (k). 10.00 „Alibi. Raudonoji orchidėja“ (N-7). 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 12.00 „Mentai“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 Atsargiai – moterys! 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane (N-7). 21.25 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 22.25 „Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios“ (N-14). 23.25 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7). 0.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 1.25 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Skonio reikalas. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „Kas nužudė J.F.Kennedy?“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena.
BTV 19.25 val.
13.00 Mokausi gaminti. 14.00 Gyvenimo būdas. 15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 15.10 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Boni ir Klaidas“ (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Negaliu tylėti. 19.45 Dok. f. „M.Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį“ (N-7). 21.00, 23.35 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Negaliu tylėti. 0.27 Orai. 0.30 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 1.00 „Griūk negyvas!“
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Sankt Peterburgo „Spartak“. 15.00 LKL Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“. 16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Zgoželeco „Turow“. 18.30 Sportas LT. Penktasis Lietuvos kendo čempionatas. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 23.15 Krepšinio pasaulyje.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
933624
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
antradienis, gruodžio 4, 2012
959526
į Vokietiją, Daniją, OlandiTel. 261Vežame 3653,keleivius 261 3655, 261 3659 ją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. skelbimai@vilniausdiena.lt
info@gmail.com.
952525
Kitos
Siūlo darbą
Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.
Valymo firmai reikalingi valytojai valymo darbams. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460.
760904
parduoda
1049972
Paslaugos
nekilnojamąjį turtą
Technikos remonto
Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
955765
perKa
1052975
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
953105
Sveikatos ir grožio
Įvairūs
Lapkričio-gruodžio mėnesiais dantų implantavimui ir estetiniam plombavimui – 15 % nuolaida! Vilnius, Gynėjų g. 4. Tel. 8 686 12 157, (8 5) 249 6990.
Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.
1037008
Įvairūs Kita
Perka ekologiškus grūdus visoje Lietuvoje
Tel. +370 679 750 27
+370 656 014 33
961016
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
NEMOKAMI SKELBIMAI
1053210
Kernius Norkūnas informuoja negyvenamosios patalpos – požeminės automobilių aikštelės, unikalus Nr. 4400-009449010:4630, adresas Krokuvos g. 13, Vilnius, bendraturčius, kad už 17 000 Lt parduoda vieną parkavimo vietą, t.y. parduoda 673/50 000 dalį automobilių aikštelės, pažymėtos indeksu Nr. 5. Prašom bendraturčius, turinčius pirmumo teisę pirkti už siūlomą kainą šią parkavimo vietą ir norinčius ją įsigyti, informuoti raštu apie savo pageidavimą pirkti per 14 kalendorinių dienų Vilniaus m. 23 notarų biurą, Aušros Vartų g. 12, Vilnius. Negavus rašytinių pageidavimų pirkti, ši parkavimo vieta bus parduota tretiesiems asmenims. Tel. 8 618 12 887. E. paštas kernius@yahoo.com. 1053382
Kelionių
KASSI,
SA I KN
TA
RA S ND A!
sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Bazeadresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
Karščiausi Kelionių pasiūlymai 15
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
Kelionių organizatorius
skelbimai
976256
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8pasiūlymai 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 ArKarščiausi svajojate aplankyti Niujorką?kelionių Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt Kelionių organizatorius šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo Lt Vilnius Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! A.Vienuolio g. 6,2964 LT-01104 Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Tel. (8 5) 231 3314. ypatingą kainą. Kalgaris nuo 3464Faks. Lt (8 5) 262 9120 nuo 125 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaleiskitės Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 laiduokite laive Baltijos KOKIA BUS ŠIAIS METAIS KALĖDINĖ DOVAKviečiame Jus į šventę Baltijos jūroje – Roži01–2013 03 21 kesčiais. Kviečiame Jus į trumpiausios nakties vaMėgaukitės NA? niai 80-tieji! saule, vėju ir gera nuotaika. Niujorkas nuo 2226klausimas, Lt Rezervacijos mokestis iki 100 Lt irmokamas Atrodo paprastas bet kartu ir suVakaro programa lietuvių kalba „Amberli-pakarėlį! dėtingas, nes šiais metais dovana fe“ koncertas! Vašingtonas nuo 2526 Lt Kalėdinė pildomai. Baltijos jūroje bus ir disko, ir linksmybės iki Kruizo kaina pateiktaį iškainą išplaukimo uosto. yra būti kartu! Maitinimas ir gėrimai įskaičiuoti Bostonas 2588nuo Lt 105 Lt asm. Vietų skaičius ribotas.nuo ryto! Kalėdinisnuo kruizas Naujametinis kruizas 570 Lt asm. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kelionių organizatorius
Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius
Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius
Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.
1053322
Informuojame, kad Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 11 28 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1919 patvirtintas vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo, formavimo ir pertvarkymo projektas dėl Arvydui Matuliauskui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 0101/0009:0241 Vilniaus m. k. v., esančio Mokslininkų g. 29, Vilniaus m., SB „Vitaminas“. Visą informaciją apie patvirtintą projektą galima rasti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. Arvydas Matuliauskas. Tel. 8 678 16 911.
paslaugos
NAUJIEJI METAI LAIVE
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
Kelionių
976056
A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
Naujieji metai Romoje! Lėktuvu iš Vilniaus, KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS 5 d., gidoAUTOBUSU paslaugos nuo 996 Lt + 998 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (skrydis) Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje Kaprio sala – 1747autoLt– 175 Lt Naujametinės irir kalėdinės kelionės Muziejų naktis (05.19/20) busu: Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt KALĖDOMS: Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Šventinė kelionė į stebuklai Stokholmą, aplankant Šveicarijos gamtos 1397 Ltjūros Skansen 12.28–12.30 nuo 370 Lt nuo 1197 Ltparkąsala–Talinas Ryga–Saremos – 377 Lt Viena–Melkas–Zalcburgas – 667 Lt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės Italija (poilsinė Varšuva–Čenstachova–Krokuva–OsvenciPraha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt mas – 437 Lt Kroatija nuo 990 Lt DunojausIŠvingis–Budapeštas – 627 Lt LĖKTUVU VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas Amžinoji Roma – 1327 Lt nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Praha–Viena–Budapeštas – žaviosios Europos sostinės 627 Lt Malta – 904 Lt–(poilsinės) IŠ VARŠUVOS NAUJIEMS METAMS: Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Egiptas, Hurgada nuo 935 Paryžius–Disneilendas (Bambergas, Liuksemburgas, – 1397Lt Ispanija, Kosta Dorada Lt Bulgarija nuoNiurnbergas) 850 Lt – 999 Aristokratiškoji Viena–žavusis Budapeštas Ispanija, Šri nuo 3500– 1108 Lt – Lanka 647 Lt Alikantė Graikija, Kos Gaujos prkas–Talinas–Tartu Kreta nuo 1170sala Lt – 1128 Lt – 377 Lt Praha (Melnikas–Detenice–Karlšteinas–KarTurkija, Antalija – 1185 Lt Tunisas nuo lovy Varai) –770 667LtLt Bulgarija, – 1199 Lt SaksonijosBurgas Šveicarija–Berlynas – 567 Lt Slidinėjimo kelionės Kroatija, Rijeka – 1279autobusu: Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Prancūzija (Trys Slėniai) – 1470 Lt Turkija, Marmaris 1289LtLtLt Kruizas Nilu nuo–2038 Italija (Livinjo) 1490 Austrija, Šveicarija 1890 Lt 2423 Lt Bulgarija, Burgas – –1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt Portugalija, Algarvė – 1899 Lt Lt Marokas nuo 2634 Lt Ukraina (Bukovelis) 7 d. – 850 Kuba nuo IŠ 5853 Lt lėktuvu: LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) Slidinėjimo kelionės Nauja kryptis: Bulgarija (Bansko) Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt nuo 1194 Lt Andora – 1290 Lt IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Ltir Prancūzija (Aostos slėItalija, Šveicarija nis) – 1490 Lt Lt Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Italija (Vialattea) – 1650 Lt ŠriLĖKTUVU Lanka –IŠ3500 Lt nuo: VILNIAUS IŠ VILNIAUS: Egiptas nuoLt1499 Lt; Tenerifė – 1719 Lt; IndiKreta – 1170 ja (Goa)Hurgada – 3419 Lt; JAE869 (Dubajus) – 3729 Lt; Egiptas, Lt Tunisas – Lt nuo Tailandas770 (Bankokas) – 3629 Lt. Ispanija, Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilKelionėsMaljorka 2013 m. – 1499 Turkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Graikija, – 99 Lt LĖKTUVUKreta IŠ VILNIAUS Mažieji Laukystos piratai Lt nuo Ispanija, Kosta Kosta Dorada Bulgarija, VarnaBrava, – 1099 Lt 370 1279 Lt Holivudo akademija 599 Lt Portugalija, Algarvė Graikija, Kreta – 959 –Lt2239 Lt Mes jėgaKosta 450Brava Lt – 1279 Lt Ispanija, Graikija, sala – 1069 Lt ŽaidimųKos galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija, Antalija – 969 Lt Apači indėnai Pasaka nuoVarna 550atkeliauja Bulgarija, –Lt929 Lt į Lietuvą 450 Lt Kroatija, Lt 450 Lt Avataro–Rijeka nuotykiai kartu Raganė 550 Lt– 1189 Turkija, Marmaris 1029 Lt Mes šampinjonai 450 Ltaš! Lt600 Lt Laimingas Portugalija,žmogus Algarvė––tai 1899 Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Egiptas – 1299 Lt Top Fun 640 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Mano pasaulis 595 Lt (poilsinės) nuo: Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt KitasElvariantas STOVYKLOS UŽSIENYJE Šarm Šeichas –359 1314LtLt Portugalija Lt Estijoje 1790 Lt Dodi kalbos 550 Lt– 1633 Anglų stovykla Ispanija – 1719 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Šri Lanka – 5072 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės poilsiStovyklaIŠUkrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ nės) 60 Lt dienai Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis – 2252 Lt; Kryme „Saliut“ 1699 Lt – 2235 Lt AVIABILIETAI* Marokas – 2235 Lt; Ispanija AVIABILIETAI Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Pirkti internetu: www.lek.lt *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI Juodkalnijoje 1899 Lt Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; TaliKELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas. Ryga–Stokholmas Spec. pasiūlymai: Klaipėda–Karlshamnas; AVIABILIETAI* Klaipėda–Kylis; Klaipėda–Zasnicas. Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Jūsų kompanijos rengiKonferencijos ir kiti Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt niai Baltijos jūroje! KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Kruizinė kelionė su naujametine programa Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas–Ryga Klaipėda–Kylis (spec. 2012 12 31–2013 01Lt02pasiūlymas) nuo 570 Lt Bankokas – 2409 Viduržemio jūroje 10 d. nuo 1208 Lt/asm. Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt (spec. kaina) Turku–Alando salos–Stokholmas Karibų jūroje d. nuo 960 Lt/asm. (spec. *kainos į abi7puses kaina) KELTAI VIZOS VIZOS Baltijos jūroje (Tallinknuo 3 d.85 kruizas) Į Joninės Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją Lt. Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Savaitės pradžioje Lietuvoje laikysis žiemiški orai, šals, snigs. Šiandien kai kur trumpai pasnigs, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Dieną laikysis 0–5 laipsniai šalčio. Rytoj taip pat pasnigs. Naktį temperatūra bus 3–7, dieną – 1–3 laipsniai šalčio.
Šiandien, gruodžio 4 d.
–2
0
–3
Telšiai
Šiauliai
–3
Klaipėda
Panevėžys
–2
Utena
–2
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.23 15.55 7.32 21.59 11.35
339-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 27 dienos. Saulė Šaulio ženkle.
–2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +4 Brazilija +25 Briuselis +4 Dublinas +5 Kairas +23 Keiptaunas +17 Kopenhaga +1
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+5 -2 +14 +26 –4 +18 +12 0
–3
–3
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–2
Alytus
4–9 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–4
–3
–5
–6
7
–4
–1
–2
–3
7
–2
–3
–3
6
ketvirtadienį
prizas Šią savaitę laimėkite Kate Morton knygą „Tolimos valandos“. Australų rašytojos knyga prasideda nuo laiško, kuris pusę amžiaus laukė pamirštame pašto krepšyje blausioje pastogėje. Edės Berčil ir jos motinos santykiai niekada nebuvo artimi, bet kai vieną sekmadienio popietę į namus atkeliauja seniai pamestas laiškas, Edė pradeda įtarti, kad emocinis motinos santūrumas slepia seną paslaptį.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją
paskelbsime antradienį, gruodžio 11 d. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: moteriškė (pirmadienis), angelas (antradienis), mašinistas (trečiadienis), paplūdimys (ketvirtadienis), storas belgas (penktadienis). Praėjusios savaitės nugalėtojas – Stasys Žikorius. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Vardai Barbora, Lingailė, Osmundas, Vainotas
horoskopai
Šv. Barbora (mirusių ne sava mirtimi globėja) 1642 m. mirė kardino- 1949 m. gimė amerikielas Richelieu, faktiškas čių aktorius Jeffas BridPrancūzijos valdovas gesas. Liudviko XIII karaliavi- 1964 m. gimė amerikiemo metais. čių aktorė Marisa Tomei. 1875 m. gimė poe- 1973 m. gimė amerikietas, modernizmo at- čių supermodelis Tyra stovas Raineris Maria Banks. Rilke. 1993 m. mirė amerikie1905 m. Vilniuje prasi- čių muzikantas Frandėjo lietuvių suvažiavi- kas Zappa. mas – Didysis Vilniaus 2005 m. mirė vienas ta2009 m. mirė rusų akseimas. lentingiausių šiuolaikitorius, išgarsėjęs Štirli1941 m. mirė Stasys Šal- nės lietuvių literatūros co vaidmeniu, Viačeskauskis, filosofas, peda- tyrinėtojų profesorius lavas Tichonovas. gogas. Rimvydas Šilbajoris.
trečiadienį
–3
+7 +8 +3 –3 +15 –11 +8 +3
6
7
8
9
10
11
12
13
Avinas (03 21–04 20). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Jautis (04 21–05 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galimas kivirčas, konfliktas. Prisiminkite, ši nepalanki diena praeis. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms ir mintims. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos. Liūtas (07 23–08 23). Netinkama diena apsipirkti, įsigyti naujų daiktų. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Mergelė (08 24–09 23). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu išmintingu žmogumi, kurio verta paklausyti. Svarstyklės (09 24–10 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Tik nepasiduokite euforijai. Skorpionas (10 24–11 22). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis dažnai sukelia nepagrįstą dosnumą. Šaulys (11 23–12 21). Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nevisiškai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir susikaupkite. Ožiaragis (12 22–01 20). Norėsite išsikalbėti, nes turite daugybę naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena, apgalvokite ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus bei planus. Vandenis (01 21–02 19). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.