2012-12-07 Kaledu kalendorius

La i

ą ing d ū įsp e kit ė m

ą dviem! k o r a nę į M o i l e k

Turinys

12 16

Bal­ta J.Šmid­tie­nės Ka­lė­dų pa­slap­tis

Prie eg­lu­tės pa­žais­ki­me spal­vo­mis

Svai­ga­lai: mi­tai ir tik­ro­vė 22 p. lAIŠKAS KALĖDŲ SENELIUI 25 p.

Kiek kai­nuo­ja Ka­lė­dos? 29 p. Šven­čių ka­ra­lie­nė – miš­ku kve­pian­ti ža­lias­ka­rė 30 p.

Ką do­va­no­ja žvaigž­dės? 32 p.

Ka­lė­dų Se­ne­lis iš to­li­mo­sios gim­ti­nės 36 p. Ša­ko­čio tešlos mė­nu­liu­kai 38 p. Ža­lias vaišių sta­las 40 p.

Kaip iš pe­le­nės virsti prin­ce­se? 43 p.

KUR ŠVĘSTI KLAIPĖDIEČIAMS? 47 p.

KUR ŠVĘSTI VILNIEČIAMS? 48 p.

KUR ŠVĘSTI KAUNIEČIAMS? 49 p. „žALGIRIO“ ARENA kviečia sutikti Naujuosius su ABBA šou ir G.Paškevičiumi 50 p.

Ant Ka­lė­dų sta­lo – ir gim­ta­die­nio tor­tas 4 p.

Geriausia švęsti be po­mpas­ti­kos 5 p. Šven­tė eže­ro dug­ne 6 p.

Nau­jie­ji sos­ti­nė­je: kad ir ant Ro­tu­šės sto­go 8 p.

Kau­nie­tiš­kos at­si­nau­ji­ni­mo tra­di­ci­jos 10 p.

Bal­ta J.Šmid­tie­nės Ka­lė­dų pa­slap­tis 12 p.

Ka­lė­dos iš­ti­sus me­tus 15 p.

Prie eg­lu­tės pa­žais­ki­me spal­vo­mis 16 p.

Pap­ras­ti nepaprastos nakties ste­buk­lai 18 p.

15 už­sta­lės tai­syk­lių 20 p.

Ant sta­lo – po­rce­lia­no ele­gan­ci­ja 21 p.

4

22 Svai­ga­lai: mi­tai ir tik­ro­vė

Ant Ka­lė­dų sta­lo – ir gim­ta­die­nio tor­tas

8

naujieji sostinėje: kad ir ant rotušės stogo

6

Šven­tė eže­ro dug­ne

Re­dak­to­rė Violeta Juodelienė Žur­na­lis­tai: Eg­lė Blinst­ru­bai­tė, As­ta Bo­ru­se­vi­čiū­tė, Kris­ti­na Ci­pa­ry­tė, As­ta Dy­ko­vie­nė, Jo­nas Gruo­dis, Rū­ta Gri­go­ly­tė, Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė, Ša­rū­nė Ku­tins­kai­tė-Bū­da­vie­nė, Lau­ry­na Miš­ki­ny­tė, En­ri­ka Strio­gai­tė, Sau­lius Tvir­bu­tas Fo­tog­ra­fi­ja: And­rius Alek­sand­ra­vi­čius, Ge­di­mi­nas Gra­žys, Ar­tū­ras Mo­ro­zo­vas, To­mas Ra­gi­na, „Shut­ters­tock“, BFL Di­zai­ne­riai: Petras Babušis, To­mas Mo­zū­ra Ma­ke­tuo­to­jai: Romualdas Latvis, Dalia Šalnienė Kal­bos re­dak­to­rės: Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė Tech­ni­nė re­dak­to­rė Dalia Šalnienė Ti­ra­žas 48 000 Re­dak­ci­ja: Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Tel. (8 37) 302 250. Faksas (8 37) 423 404.

Rek­la­mos par­da­vi­mo sky­rius: tel. (8 37) 302 230, (8 46) 397 711, (8 5) 261 3654.

Pla­ti­ni­mo tar­ny­ba: tel. (8 37) 302 242, (8 46) 397 713, (8 5) 261 1688.

Lei­dė­jas UAB „Die­na Me­dia News“ Spaus­di­no UAB „Die­na Me­dia Print“ Žur­na­las pla­ti­na­mas su dien­raš­čiais „Kau­no die­na“, „Klai­pė­da“, „Vil­niaus die­na“.

25 Laiškas Kalėdų seneliui

Viršelyje: Jo­lan­ta Šmid­tie­nė Fotografija: Artūras Morozovas Stilius: Dovilė Miknevičiūtė Makiažas: Eglė Mankutė Šukuosena: Sonata Dzeventkauskienė

47 ŠVENTINIAI renginiai

Gi­mu­sie­ji per di­džią­sias me­tų šven­tes ne­sle­pia, kad bū­tų lai­min­ges­ni, jei sa­vo die­na ne­rei­kė­tų da­ly­tis su kon­ku­ren­tė­mis. „Deja…“ – at­si­dūs­ta ir nuo­ lan­kiai šlo­vės spin­du­liuo­se mau­do­si kar­tu su jo­mis – Kū­čio­mis ir Ka­lė­do­mis.

E.Ja­suk­ ai­tie­nė p er di­džią­sias me­tų šven­tes daž­niau ­sia gau­na dvi do­va i ­nas – Kal­ė­dų ir gim­ta ­die­nio.

Ant Ka­lė­dų sta­lo – ir gim­ta­die­nio tor­tas Ša­rū­nė Ku­tins­kai­tė-Bū­da­vie­nė

Vai­kys­tė­je jau­tė­si iš­skir­ti­nė Ži­nia, kad jų pir­ma­gi­mė pa­sau­lį iš­vys per di­džią­sias me­tų šven­tes, Dai­vai ir Al­gir­dui Du­lins­kams ne­bu­vo staig­me­ na. Tie­sa, pra­na­ša­vę duk­ros gi­mi­mą pir­mą­ją Ka­lė­dų die­ną, me­di­kai nu­ta­rė ma­žo­sios atė­ji­mą šiek tiek pa­spar­tin­ti.

Pir­muo­ju verks­mu sa­vo tė­vus mer­ gai­tė, ku­ri ne­tru­kus ga­vo Eri­kos var­dą, pa­svei­ki­no 1986-ųjų gruo­džio 24-ąją. Štai to­dėl vai­kys­tė­je pa­klaus­ta, ka­da gi­mė, ma­žo­ji iš­dy­kė­lė iš­di­džiai at­šau­ da­vo, esą pa­sau­lį ji iš­vy­do per Kū­čias – Jė­zaus Kris­taus gi­mi­mo die­ną. Iš­gir­dę tai drau­gai esą sprog­da­vo iš pa­vy­do. Šiek tiek ūg­te­lė­jus, me­tų pa­bai­ga mer­ gai­tei jau ne­būdavo to­kia džiu­gi. „Gruo­dis. Žie­mos ato­sto­gos. Drau­ gai ir bend­rak­la­siai iš­va­žiuo­da­vo kas sau, o jei ir ne­bū­da­vo iš­vy­kę, nie­kas tą­ dien neuž­suk­da­vo pa­svei­kin­ti. Kū­čių va­ka­ras juk pri­klau­so šei­mai“, – pri­ si­mi­ni­mais da­li­jo­si Eri­ka Du­lins­kai­tė, da­bar – Ja­su­kai­tie­nė. „Tė­vai man bu­vo dos­nūs. Do­va­no­ da­vo gal ir kuk­les­nes, ta­čiau vi­suo­met dvi do­va­nas, – kal­bė­da­ma, mo­te­ris džiū­ga­vo it vai­kas. – Se­ne­liai, dė­dės, te­tos ir ki­ti ar­ti­mie­ji, ku­rie tą­dien kar­ tu sė­dė­da­vo prie Kū­čių sta­lo, šias dvi šven­tes taip pat vi­suo­met iš­skir­da­vo.

4

kaledos.diena.lt

Pir­miau­siai svei­kin­da­vo gi­mi­mo die­ nos pro­ga, po vi­dur­nak­čio įteik­da­vo Ka­lė­dų do­va­nas.“ Bė­gan­tys me­tai ar­ti­mų­jų svei­ki­ni­mo tra­di­ci­jų ne­pa­kei­tė. Eri­ką, net ir išau­ gu­sią iš to am­žiaus, kai vai­kai dar ti­ ki Ka­lė­dų Se­ne­liu, pa­sta­ra­sis tra­di­ciš­ kai lan­ky­da­vo gruo­džio 24-ąją, laik­ro­ džiui mu­šant vi­dur­nak­tį. Iki tol na­miš­ kiai ją jau bū­da­vo api­py­lę gim­ta­die­nio do­va­no­mis. Be­ne di­džiau­sią sa­vo gi­mi­ mo die­nos pra­na­šu­mą du vai­kus – Ei­ vi­dą ir Ei­no­rą au­gi­nan­ti mo­te­ris at­ra­do tik da­bar. Užau­gę, na­mus pa­li­kę ir sa­vo šei­mas su­kū­rę sū­nūs, pa­sak jos, gruo­ džio 24-ąją, be abe­jo­nės, ka­lė­dai­čius lau­žys jos na­muo­se, o ne su uoš­vė­mis. „Ge­rai pa­gal­vo­jus, yra ir dau­giau pra­na­šu­mų“, – aki­mis ly­dė­da­ma po kam­ba­rį laks­tan­tį vy­res­nį­jį sū­nų kal­ bė­jo E.Ja­su­kai­tie­nė. Kū­čių va­ka­rą, kai dau­gu­ma ka­ta­li­kų ne­val­go mė­sos, ji su sa­vo tė­čiu be są­ži­nės grau­ža­ties lau­žia viš­tos kul­šį, ska­nau­ja ne­tik­ro zui­kio. „Pas­merks žmo­nės, bet juk ma­no gim­ ta­die­nis. Ne­jau­gi pa­snin­kau­siu?“ – po­ kšta­vo pa­šne­ko­vė.

Drau­gai ne­re­tai pa­mirš­ta Prie­niš­kė Ak­vi­lė Gri­gai­tė nie­kuo­ met ne­mė­go triukš­min­gų va­ka­ rė­lių, trun­kan­čių iki pa­ry­čių, bet nuo­skau­dą dėl sa­vo gi­m­ta­ die­nio, o gal grei­čiau jo ne­bu­

Pas­merks žmo­nės, bet juk ma­no gim­ta­die­nis.

Ne­jau­gi pa­s­ nin­kau­siu?

vi­mo, jau­tė ir te­be­jau­čia. „Vi­sa­da pa­vy­ dė­da­vau tiems, ku­rie gi­mė va­sa­rą...“ – ne­drą­siai pra­si­ta­rė Birš­to­no tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­re tu­riz­mo spe­cia­lis­ te dir­banti mo­te­ris.

Jos gi­mi­mo liu­di­ji­me, pa­se ir ki­tuo­ se svar­biuo­se as­mens do­ku­men­tuo­se prie įra­šo „gi­mi­mo da­ta“ įspaus­ti skai­ čiai 1982 12 26. Dėl to, kad gi­mė ant­ rą­ją Ka­lė­dų die­ną, mo­te­ris ne­si­jau­čia iš­skir­ti­nė. „Tik kaž­kur esu gir­dė­ju­si, kad gim­ti ar­ti Jė­zaus Kris­taus gi­mi­mo die­nos yra la­bai ge­ras ženk­las“, – ti­ki­ no ža­vi tam­siap­lau­kė.

Ne pa­slap­tis, kad dau­gu­ma žmo­nių sa­vo gim­ta­die­nius iš­gy­ve­na la­bai jaut­ riai, o pa­ti die­na, kad ir kur bū­tų šven­ čia­ma – siau­tu­lin­go­je kom­pa­ni­jo­je ar ar­ti­miau­sių žmo­nių ap­sup­ty­je, yra itin svar­bi. A.Gri­gai­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad dau­ gu­ma tą­dien no­ri su­lauk­ti iš­skir­ti­nio dė­me­sio, svei­ki­ni­mų ar tie­siog pa­si­ jus­ti rei­ka­lin­gi. „Vai­kys­tė­je vi­suo­met lauk­da­vau šven­čių ir sa­vo gi­mi­mo die­nos. Tė­vai ir šei­mos na­riai tą­dien man ro­do ypa­tin­ gą dė­me­sį. To ne­pa­sa­ky­čiau apie drau­ gus. Įsi­su­kę į šven­ti­nį šur­mu­lį pa­sta­ rie­ji ne­re­tai ma­ne pa­mirš­ta. Tad ačiū tiems, ku­rie pri­si­me­ na“, – at­vi­ra­vo A.Gri­gai­tė, pa­sku­ti­nio­sio­mis šių me­ tų die­no­mis mi­nė­sian­ ti tris­de­šim­tą­jį gim­ta­ die­nį.

Geriausia švęsti be po­mpas­ti­kos Sau­sio 2-ąją gi­męs re­ži­sie­rius, ak­to­rius, Jau­ni­mo teat­ro va­do­ vas Al­gir­das La­tė­nas spin­din­čio­mis aki­mis pa­sa­ko­ja apie šven­tes šei­mo­je, ta­čiau pa­klaus­tas apie gim­ta­die­nių pa­mi­nė­ji­mus teat­re su­glums­ta: „Ne­mėgs­tu po­mpas­ti­kos ir il­gų svei­ki­ni­mo kal­bų.“ Rū­ta Gri­go­ly­tė

A

r švęs­ti gim­ta­die­nį ir Nau­juo­ sius me­tus kar­tu tau­piau? Re­ ži­sie­rius pa­sa­ko­jo, kad apie tau­py­mą jo tė­vų šei­mo­je nė ne­bū­da­ vo gal­vo­ja­ma: pi­ni­gų nie­ka­da ne­bū­ da­vo, bet jų vi­suo­met už­tek­da­vo. „Vis dėl­to daž­nai tos šven­tės na­tū­ ra­liai su­si­jung­da­vo. Iš vie­nos pu­sės, gal ir ge­rai. Ki­ta ver­tus, kar­tais gim­ ta­die­nis taip ne­pas­te­bi­mai įsi­lie­da­vo į bend­rą Nau­jų­jų me­tų šur­mu­lį“, – sa­ kė me­ni­nin­kas. Stu­di­juo­da­mas bū­si­ ma­sis re­ži­sie­rius ne vi­suo­met ga­lė­da­vo grįž­ti pas tė­vus, ta­da kur­so drau­gai su­ si­rink­da­vo nuo­mo­ja­ma­me kam­ba­ry­

je. „Spe­cia­ly­bės dis­cip­li­na bū­da­vo kas­ dien nuo 18 iki 22 val. Tai­gi Kū­čių va­ ka­rą po pa­skai­tos pa­lin­kė­da­vo­me vie­ ni ki­tiems ir dės­ty­to­jai ge­rų šven­čių, o po to kaž­ku­ri da­lis rink­da­vo­mės ta­me bu­te“, – pri­si­mi­nė A.La­tė­nas.

Jau pra­dė­ję dirb­ti teat­re, sos­ti­nės Žal­gi­rio gat­vė­je vie­no kam­ba­rio bu­ te­lius bu­vo ga­vę Arū­nas Stor­pirš­tis, Kos­tas Smo­ri­gi­nas ir A.La­tė­nas: „Per Nau­juo­sius me­tus ar gim­ta­die­nį tuo­ se mū­sų bu­te­liuo­se vi­sas teat­ras ap­si­ lan­ky­da­vo.“ Tai­gi tuo me­tu tik­rai ne­ si­no­rė­jo plak­ti šven­čių – Nau­jų­jų me­ tų ir gim­ta­die­nio – į vie­ną. „Pa­si­bai­gus spek­tak­liui Nau­jų­jų me­tų va­ka­rą, pra­ dė­da­vo­me švęs­ti. Daž­nai net ir ki­tą ry­

To­kia dvip­ ras­miš­ka die­na.

tą vyk­da­vo vai­kiš­kas spek­tak­lis, tai­gi, no­ri ar ne­no­ri, rei­kė­da­vo at­lai­ky­ti“, – pa­sa­ko­jo A.La­tė­nas.

Kai su­kū­rė šei­mą ir vai­kai dar bu­vo ma­ži, per šei­mos šven­tes A.La­tė­nas su žmo­na El­vy­ra daž­nai va­žiuo­da­vo pas jos ma­mą į Šir­vin­tas. Da­bar gau­si šei­ ma ren­ka­si jų na­muo­se. Po Kū­čių šei­ ma lie­ka pas juos nak­vo­ti, ir tuo­met per nak­tį vi­si mig­ruo­ja iki eg­lu­tės ap­ si­mes­da­mi, jog ne­ma­to ir ne­gir­di vie­ni ki­tų – ne­ša do­va­nas Ka­lė­dų ry­tui.

Ga­liau­siai re­ži­sie­rius at­sklei­džia, ko­ dėl per­spė­jo ne­no­rįs kal­bė­ti apie gim­ ta­die­nius šiais lai­kais: „Ne­la­bai mėgs­ tu jų ir švęs­ti. Pen­kias­de­šimt­me­tį taip pat sten­giau­si at­švęs­ti be tų svei­kin­to­ jų ei­lių. Su­si­reikš­mi­ni­mo nie­ka­da ne­ mė­gau. Bu­vo tik me­ni­nis pa­si­ro­dy­ mas, aš pa­dė­ko­jau tė­vams, ir la­bai no­ rė­jo tuo­me­tė mi­nist­rė Ro­ma Ža­kai­tie­ nė pa­svei­kin­ti. O tuo­met sa­kiau ko­le­ goms: ei­me, ra­miai kar­tu pa­bū­si­me.“

Šven­tė eže­ro dug­ne Žie­mą, iš­kart po Ka­lė­dų, nė­ri­mas su eg­lu­te į pa­tį gi­liau­sią Že­mai­ti­jos eže­rą pa­jū­rio nar­dy­to­jams ta­po kas­me­tė tra­di­ci­ja. Nar­dy­mo Pla­te­liuo­se tarp di­džių­jų me­tų šven­čių sten­gia­si ne­pra­leis­ ti ne tik en­tu­zias­tai iš Klai­pė­dos, bet ir iš vi­sos Lie­tu­vos.

As­ta Dy­ko­vie­nė

Eg­lu­tė ant ri­fo Tra­di­ci­ja puoš­ti Ka­lė­dų eg­lu­tę Pla­te­ lių eže­ro dug­ne at­si­ra­do dar 1999 m.

Pa­ti min­tis ki­lo klai­pė­die­čiui, nar­dy­ mo klu­bo „Ok­to­pus“ va­do­vui Arū­nui Vai­no­rai. „Nar­dy­da­mas prie Egip­to po Nau­jų­ jų me­tų ant ri­fo pa­ma­čiau ne­di­de­lę pa­ puoš­tą plas­ti­ki­nę eg­lu­tę. Kai iš­vy­dau ši­ tą vaiz­dą, pa­li­ko įspū­dį. Ap­lin­kui bu­vo daug gy­vy­bės, spal­vo­tų žu­vy­čių ir ta Ka­ lė­dų eg­lu­tė la­bai pra­skaid­ri­no at­mos­fe­ rą ir nuo­tai­ką“, – pri­si­mi­nė Arū­nas.

Ta­da esą ir ki­lo min­tis pa­da­ry­ti ką nors pa­na­šaus Lie­tu­vo­je. Tai paį­vai­ rin­tų nar­dy­mą, nes žie­mą nar­dy­to­ jų en­tu­ziaz­mas la­bai nu­slo­pęs. O vi­ so­kios šven­tės ir šou žmo­nes iš­ju­di­na, esą ir žie­ma šiek tiek su­trum­pė­ja.

Is­pa­nų vi­zi­tas Eg­lu­tę po le­du nar­dy­to­jai puo­šia jau 12 me­tų. Eg­lu­tė sta­to­ma kas­met tuo pa­čiu me­tu, tarp Ka­lė­dų ir Nau­jų­jų me­tų, gruo­džio 28 d. Bu­vo me­tų, kai tvy­ro­jo dau­giau nei 20 laips­nių šal­tis. „Pa­me­nu, kai snie­go bu­vo iki pil­vo.

Pri­va­žiuo­ti pa­vy­ko tik Pla­te­lių mies­te­ lį, li­ku­sį ke­lią iki eže­ro čiuo­žė­me kaip ark­ties ka­ra­va­nas, su ro­gė­mis. Kol at­si­ ka­sė­me snie­gą, kol iš­pjo­vė­me eke­tę, te­ ko pa­varg­ti. Esant di­de­liam šal­čiui nu­ vei­kė­me mil­ži­niš­ką dar­bą, ta­čiau per tą lai­ką pu­sė mū­sų pa­lai­ky­mo ko­man­dos spė­jo „pa­varg­ti“ be­si­šil­dy­da­mi iš vi­ daus. Tad po ren­gi­nio juos te­ko to­mis pa­čio­mis ro­gu­tė­mis par­vež­ti at­gal iki au­to­mo­bi­lių“, – pa­sa­ko­jo A.Vai­no­ra.

6

kaledos.diena.lt

12 metų po le­du Eg­lu­tę puo­šia nar­dy­to­jai.

Vie­nais me­tais į ka­lė­di­nį nar­dy­mą Pla­te­lių eže­re su­lauk­ta sve­čių net iš Is­ pa­ni­jos. Apie ši­tą tra­di­ci­ją jie su­ži­no­jo in­ter­ne­te. Tad is­pa­nai į Lie­tu­vą at­vy­ ko spe­cia­liai, kad su lie­tu­viais pa­sta­ty­ tų eg­lu­tę po van­de­niu. „Jie pir­mą kar­tą nė­rė po le­du, bu­vo žvar­bu. Ži­no­ma, ste­buk­lo ne­pa­ma­tė.

O ką ga­li­ma pa­ma­ty­ti eže­re žie­mą, kur tam­su, šal­ta? Bet is­pa­nai to ir no­rė­jo, juk jie ne­si­ti­kė­jo pa­ma­ty­ti ko­ra­li­nį ri­fą Pla­te­lių eže­re“, – juo­ka­vo A.Vai­no­ra.

Vi­siems neį­tik­si Nar­dy­to­jų įsi­ti­ki­ni­mu, svar­biau­sia yra ne pa­ts nė­ri­mo pro­ce­sas, bet vi­sa šven­ti­nė die­na, nes žmo­nės iš­si­ruo­šia į gam­tą, kas­tu­vais ka­sa snie­gą, pjau­ na eke­tes, dar­buo­ja­si, yra su­si­rin­kęs bend­ra­min­čių bū­rys ir tai jau – šven­ tės da­lis.

Vis dėl­to praė­ju­siais me­tais bu­vo nu­ta­rę, kad eg­lu­tės ne­bes­ta­tys, nes su­ si­dū­rė su prie­šiš­ko­mis kai ku­rių vie­tos žmo­nių nuo­mo­nė­mis. „Pui­kiai su­pran­tu, kad ir ką mes da­ ry­tu­me, vis­kas bus blo­gai. Vis kliū­ va dėl to, kad ter­šia­me eže­rą, bet juk ta eg­lu­tė – vos met­ro dy­džio, tūks­tan­ čius kar­tų į eže­rą pri­kren­ta dau­giau la­ pų nuo pa­kran­tė­se sto­vin­čių me­džių“, – sa­kė A.Vai­no­ra.

Esą, jei tai pa­da­ry­tų ko­kie lat­viai, vi­ si džiaug­tų­si ir sa­ky­tų, pa­žiū­rė­ki­te, ko­

Klubo „Ok­to­pus“ archyvo nuotr.

kie šau­nuo­liai, o mū­siš­kiai nie­ko ne­su­ ge­ba. Bet kai tai pa­da­ro nar­dy­mo klu­ bo en­tu­zias­tai, tei­gia su­lau­kian­tys vien prie­kaiš­tų.

Tra­di­ci­jos tę­sia­si Vis dėl­to nar­dy­to­jai ne­nu­si­me­na. Esą, kiek žmo­nių, tiek nuo­mo­nių, vi­siems įtik­ti neį­ma­no­ma. To­dėl per­nai nu­ spren­dė eg­lu­tės Pla­te­lių eže­ro dug­ne ne­bes­ta­ty­ti, o su­ren­gė nar­dy­to­jų-Ka­ lė­dų Se­ne­lių pa­ra­dą per po­van­de­ni­nių eg­lu­čių alė­ją.

Kai ku­rios jų jau su­ny­ku­sios ir tik nar­dy­to­jai ži­no, kad tas kups­tas – ka­ daise bu­vu­si eg­lu­tė. Su­si­rin­ko ke­lio­li­ ka nar­dy­to­jų, ku­rie ant ak­va­lan­gų ap­ si­vil­ko Ka­lė­dų Se­ne­lio dra­bu­žius. „Vi­sa tai at­ro­dė la­bai įspū­din­gai. Ta­ čiau nu­ti­ko ku­rio­zas. Kai at­plau­kė­me į mū­sų se­ną­ją vie­tą prie tos plat­for­mos ir tu­rė­jo­me vi­si nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti, vie­nas mū­sų ko­le­ga vis tiek iš­si­trau­kė iš ko­ ji­nės 20 cm dy­džio eg­lu­tę ir šam­pa­no bu­te­lį. Tai bu­vo toks siurp­ri­zas, iš­lai­kė­ me tra­di­ci­jas“, – džiau­gė­si Arū­nas.

Kas bus šie­met? Esą kaž­ko la­bai nau­jo ne­su­kurs, nes vi­sas pro­ce­sas yra pa­ner­ti. Ar tai jie pa­da­rys su kar­na­va­ li­nė­mis kau­kė­mis, Ka­lė­dų Se­ne­lio dra­ bu­žiais, ar ners tik su ak­va­lan­gais, tei­ gia­ma, kad di­de­lio skir­tu­mo ne­bus.

Svar­biau­sia, kad su­si­rink­tų žmo­nių ir bū­tų ge­ra nuo­tai­ka.

Vil­niaus ro­tu­šės ce­re­mo­ni­meist­ras Sau­lius Pi­lin­kus praė­ ju­sius Nau­juo­sius su­ ti­ko vie­nas ant rū­mų sto­go. „Tai ge­riau­ sia, ką pa­ty­riau nuo vai­kys­tės“, – apie sa­vo įspū­džius pa­sa­ ko­jo S.Pi­lin­kus. Jam Nau­jie­ji jau dau­gy­bę me­tų yra ta­pę gat­ vės, vie­ša šven­te.

Il­gi­si tik­ro po­ky­lio Kris­ti­na Ci­pa­ry­tė

S

Nau­jie­ji sos­ti­nė­je:

kad ir ant ro­tu­šės sto­go Rū­ta Gri­go­ly­tė – Ar Vil­niu­je yra iš­li­kę vie­tų, kur Nau­juo­sius žmo­nės su­tik­tų la­bai iš­ kil­min­gai?

– Kad ir kaip bū­tų keis­ta, tra­di­ci­jos su­tik­ti Nau­juo­sius la­bai iš­si­puo­šus, iš­kil­min­gai, kaip XIX šimt­me­ty­je ar XX pir­mo­jo­je pu­sė­je, nė­ra. Bū­na teat­ ra­li­zuo­tų šven­čių, kai žmo­nės ap­si­tai­ so, pa­vyz­džiui, XIX a. dra­bu­žiais, vy­ rai dė­vi sur­du­tus, bet ir to­kių vie­tų la­ bai re­ta. Sa­vo ren­gi­nius or­ga­ni­zuo­ja Gur­ma­nų klu­bas, o vi­sa ki­ta yra ga­ na tra­di­ciš­ka. Ran­ką ant šir­dies pa­ dė­jęs, ne­ga­liu ki­taip sa­ky­ti: pa­sta­ruo­ sius ke­le­rius me­tus Nau­jų­jų pro­ga so­ li­džio­se iš­kil­mė­se ne­te­ko da­ly­vau­ti.

– Ko­dėl to­kia tra­di­ci­ja yra nu­ny­ku­si?

– Prie­žas­tis yra ga­na pa­pras­ta. Nau­ jie­ji ta­po dau­giau gat­vės tra­di­ci­ja. Žmo­nės pa­mė­go ei­ti į gat­ves, aikš­tes.

Pas­ta­ruo­sius Nau­juo­sius su­ti­kau ant Ro­tu­šės sto­go. Ma­nau, kad tai bu­vo ge­ riau­sia, ką nuo vai­kys­tės esu pa­ty­ręs, nors bu­vau vie­nas – so­lo. Švie­sų, fe­jer­ ver­kų gau­sa yra ne­pap­ras­tai įspū­din­ 8

kaledos.diena.lt

ga. To­kį da­ly­ką pa­ty­riau ant­rą kar­tą gy­ve­ni­me. Pir­mą­jį – Vo­kie­ti­jo­je, Man­ hei­me, at­ro­do, 1993 m. Tuo­met ne­ga­lė­ jau pa­ti­kė­ti, kad ši­tiek pi­ni­gų ga­li­ma pa­leis­ti į orą, juo­lab kad mies­tas nė­ra di­de­lis. O praė­ju­siais me­tais tai, ir dar įspū­din­ges­nį re­gi­nį, ma­čiau Vil­niu­ je. Ma­nau, kad dėl tos prie­žas­ties dau­ ge­lis ir no­ri švęs­ti mies­te. Man at­ro­do, kad jau atė­jo toks me­tas, kai Ka­lė­dos yra lai­ko­mos la­bai svar­bia šven­te, o Nau­jie­ji – toks dau­giau po­kštų lai­kas.

– Kas ga­lė­jo lem­ti to­kį po­žiū­rį?

– Kiek man yra te­kę kal­bė­ti su dau­ge­ liu žmo­nių, jiems Nau­jie­ji dau­giau so­ vie­ti­nė šven­tė, o Ka­lė­dos yra tas tik­ ra­sis ženk­las, kad atei­na nau­ji me­tai.

Ka­len­do­ri­nis me­tų pa­si­kei­ti­mas nuo­ lat bu­vo stum­do­mas: bu­vo Ju­li­jaus, Gri­ga­liaus, Nau­juo­sius nu­sta­ty­da­vo val­di­nin­kai, o ne žmo­nės taip na­tū­ra­ liai jaus­da­vo­si. Ma­nau, kad tai ir yra prie­žas­tis. Ki­tur pa­sau­ly­je Nau­jie­ji me­tai yra la­bai svar­būs, o pa­gal se­ną­ ją eu­ro­pi­nę tra­di­ci­ją – Ka­lė­dos. Juk ir ato­sto­gos yra ka­lė­di­nės, o ne Nau­jų­jų me­tų, ar ne?

dau­ge­lis no­ ri iš­va­žiuo­ti į so­dy­bas, pa­si­ kai­tin­ti pir­ty­ je ir pa­to­giai ap­si­ren­gę ne­ var­žo­mai pa­ švęs­ti.

os­ti­nė Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­res tu­rė­tų su­tik­ti ypa­tin­gai. Lie­tu­ vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re (LNOBT) il­gai tę­sė­ si tra­di­ci­ja se­nuo­sius me­tus pa­ly­dė­ ti žiū­rint spek­tak­lį „Tra­via­ta“. Nors prieš de­šimt­me­tį į nau­ja­me­tį re­per­ tua­rą įtrauk­ti ki­ti kū­ri­niai, gau­sus bū­rys kla­si­kos my­lė­to­jų Nau­jų­jų me­ tų va­ka­ro neį­si­vaiz­duo­ja be ope­ros ar ba­le­to. Tarp to­kių žmo­nių – ir Vil­niu­ je gy­ve­nan­tys Ame­ri­kos lie­tu­viai Bi­ ru­tė ir Rim­tau­tas Viz­gir­dos. Vis dėl­to dar vie­nos Nau­jų­jų šven­tės iš­va­ka­rė­se pa­šne­ko­vai nu­ste­bi­na pri­si­pa­ži­ni­mu. „Jei­gu ga­li­me ne­švęs­ti Nau­jų­jų me­tų Vil­niu­je, tai ir ne­šven­čia­me“, – juo­kia­ si R.Viz­gir­da.

Po­ra daug kar­tų Nau­juo­sius šven­tė įvai­riuo­se pa­sau­lio mies­tuo­se ir tru­pu­ tį nu­si­vi­lia, kad Vil­niu­je di­din­gos šven­ tės tra­di­ci­jos dar la­bai men­kos. „Praė­ ju­siais me­tais Ope­ros teat­re žiū­rė­jo­me ba­le­tą „Žyd­ra­sis Du­no­jus“. Jis bai­gė­ si apie 21 val., ta­da grį­žo­me pas mus į na­mus ir va­ka­rie­nia­vo­me su drau­gais.

Bet aš ne taip įsi­vaiz­duo­ju tik­rus Nau­ juo­sius me­tus. Ko­dėl po ope­ros ar ba­le­ to ne­ga­lė­tų bū­ti su­reng­tas po­ky­lis, ku­ ria­me skam­bė­tų nuo­sta­bi mu­zi­ka, vi­ si šok­tų, bend­rau­tų ir kar­tu per­ženg­ tų dar vie­nų me­tų slenks­tį? – ste­bė­jo­si B.Viz­gir­die­nė. – Kiek­vie­ną ru­de­nį, pla­ nuo­da­mi Nau­juo­sius me­tus, su­si­du­ria­ me su pa­na­šia pro­ble­ma – dau­ge­lis no­ri iš­va­žiuo­ti į so­dy­bas, pa­si­kai­tin­ti pir­ty­ je ir pa­to­giai ap­si­ren­gę ne­var­žo­mai pa­ švęs­ti. Mes šven­tę su­pran­ta­me ki­taip.“ Pora pri­si­me­na, kaip prieš de­šimt me­tų su­ti­ko Nau­juo­sius me­tus ro­tu­ šė­je su Vil­niaus klu­bu. „Mo­te­rys bu­vo pa­si­puo­šu­sios il­go­mis su­kne­lė­mis, vy­ rai – su fra­kais, vy­ko šo­kiai, gro­jo or­ kest­ras, o laik­ro­džiui mu­šant dvy­li­ka kė­lė šam­pa­no tau­res ant ro­tu­šės laip­ tų – ta­da tik­rai pa­jau­tė­me šven­tę“, – pri­pa­žįs­ta po­nia Bi­ru­tė.

Naujųjų naktis su varpais Kad ir kaip bū­tu­me nu­to­lę nuo mi­to­lo­gi­nės Nau­jų­jų me­tų pra­ smės, ta­čiau tas vie­nin­te­lis me­tų vi­dur­nak­tis bū­na ki­toks. Kad ir kur bū­tu­me tą aki­mir­ką, api­ma neįp­ras­tas šir­dies vir­pu­lys ir akys nu­kryps­ta į dan­gų. Ar­čiau žvaigž­džių, šven­ti­nių fe­jer­ver­kų ar sa­ vo­tiš­ko stab­te­lė­ji­mo.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

V

Kon­cer­tuo­ ti Nau­ja­me­ tę nak­tį ta­po tar­si prie­vo­ lė, ta­čiau la­ bai ma­lo­ni ir ne­keis­čiau jos.

ai­kys­tės pri­si­mi­ni­mų pa­veiks­ las: Ka­ro mu­zie­jaus so­de­ly­ je šur­mu­liuo­ja mi­nia. Vie­ni – rim­ti, žvilgs­nius nu­del­bę į praė­ji­mo ta­ką nuo V.Put­vins­kio gat­vės. Ki­ti – triukš­min­gi, bet at­si­neš­to šam­pa­ no ne­sku­ba ati­da­r y­ti. Vi­sus vie­ni­ja tas pa­ts lau­ki­mo jaus­mas. Ir rim­tie­ ji, ir links­muo­liai vis žvilg­čio­ja į tą pa­čią pu­sę.

Laik­ro­džio ro­dyk­lė ar­tė­ja prie 12os, ta­čiau lai­ko dar yra. Iš už Vy­tau­ to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus pa­sta­to, tar­si pa­sa­ko­je, iš­ny­ra žmo­gys­ta. Šur­ mu­liuo­jan­ti mi­nia nu­ščiū­va. Blan­kio­ je švie­so­je ma­to­si ant vy­ro juo­do pal­ to be­si­lei­džian­čios snai­gės.

Mi­nia pra­si­ski­ria. Šiek tiek su­si­me­ tęs į kup­re­lę pė­di­na vy­ras. Tar­si gir­ di­si po jo ko­jo­mis girgž­dan­tis snie­ gas. Vy­ras priei­na prie aukš­to ka­ri­lio­ no bokš­to. Spy­no­je sprag­te­lė­ja rak­tas.

Sun­kios du­rys už­si­ve­ria pa­skui ką tik įžen­gu­sį vy­rą. Lau­ki­mas pa­sie­kia kul­ mi­na­ci­ją, ku­rią nu­trau­kia var­pų mu­ zi­kos gar­sai. Ši vai­kys­tės pa­sa­ka gy­va ir šian­ dien. Kiek­vie­nais me­tais bū­tent to­ kią me­tų virs­mo aki­mir­ką įsi­vaiz­duo­ jan­tys kau­nie­čiai ren­ka­si Vy­tau­to Di­ džio­jo ka­ro mu­zie­jaus so­de­ly­je. „Jau net ne­pri­si­me­nu, kiek me­tų Nau­jų­jų vi­dur­nak­tį skam­bi­nu var­pais“, – kuk­ liai šyp­te­lė­ja ka­ri­lio­ni­nin­kas Ju­lius Vil­no­nis.

Ne­ra­šy­ta tai­syk­le ta­po, kad nau­ja­ me­tę nak­tį var­pais skam­bi­na dvie­se – J.Vil­no­nis ir šių kon­cer­tų pra­di­nin­kas Gied­rius Kup­re­vi­čius. „Jau vien tuo, kad mes gro­ja­me dvie­se, kon­cer­tas yra ki­toks. Mes gro­ja­me skir­tin­gai, o bend­rau­da­mi mu­zi­kos gar­sais dar ir pa­špo­si­ja­me“, – pa­čiam ma­lo­niais po­jū­čiais da­li­ja­si J.Vil­no­nis. „Kon­cer­tuo­ti nau­ja­me­tę nak­tį ta­ po tar­si prie­vo­lė, ta­čiau la­bai ma­lo­

ni ir ne­keis­čiau jos“, – šyp­te­lė­ja kom­ po­zi­to­rius ir at­sklei­džia, kad su šei­ma net ne­pla­nuo­ja jo­kių ke­lio­nių ar iš­vy­ kų per Nau­juo­sius.

Vi­siš­kai ki­to­kia nuo­tai­ka do­mi­nuo­ ja Ro­tu­šės aikš­tė­je. Se­na­mies­čio ap­ lin­ka, bal­tą­ja mies­to gul­bė va­di­na­mi san­tuo­kų rū­mai taip pat tar­si dik­tuo­ tų di­din­gą ir nos­tal­giš­ką Nau­jų­jų me­ tų su­ti­ki­mą. Vis dėl­to mies­to rū­pes­čiu ren­gia­mas leng­ves­nės mu­zi­kos kon­ cer­tas čia pri­vi­lio­ja ki­to­kią pub­li­ką nei į Ka­ro mu­zie­jaus so­de­lį.

Vis dėlto drą­siai ga­li­ma sa­ky­ti, kad kau­nie­čiai mie­lai pa­lie­ka vai­šė­mis nu­klo­tą sta­lą dėl tos vi­dur­nak­čio aki­ mir­kos, kai dan­gų nu­švie­čia įvai­rias­ pal­viai fe­jer­ver­kai. Nuo se­no ži­no­mas kau­nie­čių pa­mėg­tas ap­žval­gos aikš­ te­les pa­pil­do nau­jos ir pel­ny­tai gi­ria­ mos vie­tos. Vis dau­giau kau­nie­čių at­ ran­da Eu­ro­pos pro­spek­to įkal­nę. Iš čia at­si­ve­ria vaiz­das į nu­švies­tą Ka­ ra­liaus Min­dau­go pro­spek­tą, Se­na­ mies­čio pa­sta­tų ir baž­ny­čių bokš­tus, Ne­mu­no sa­lą. Be­je, ši vie­ta dėl „Žal­ gi­rio“ are­nos taip pat tam­pa iš­skir­ti­ nė su­tik­ti Nau­juo­sius me­tus. Van­dens į ne­bū­tį ne­ša­mi praė­ję me­tai ir čia pat upių tė­vu Ne­mu­nu at­plau­kian­tis at­si­ nau­ji­ni­mo virs­mas.

At­si­nau­ji­ni­mo ri­tua­las van­de­ny­je

A

r­čiau­siai mi­to­lo­gi­nės Nau­jų­jų me­tų at­si­nau­ji­ni­mo idė­jos yra kau­nie­čio Kęs­tu­čio Pri­ce­vi­čiaus pa­si­rink­imas. Griau­dint vi­dur­nak­čio fe­jer­ver­kams jis pa­ny­ra į le­di­nį Ne­ mu­ną. „Anks­tus žie­mos ry­tas ir vi­dur­ nak­tis ly­giai toks pat tam­sus, ta­čiau mau­dy­nės Nau­jų­jų me­tų vi­dur­nak­tį ki­to­kios. Pa­ke­li gal­vą – dan­gu­je fe­jer­ ver­kai, pa­žvel­gi į van­dens pa­vir­šių– ja­ me at­si­spin­di tie pa­tys fe­jer­ver­kai“, – įspū­džiais da­li­jo­si K.Pri­ce­vi­čius.

Kau­nie­tis jau 33-ią žie­mą mė­gau­ ja­si mau­dy­nė­mis žie­mą. Nau­juo­sius me­tus le­di­nia­me Ne­mu­no van­de­ny­je

10 kaledos.diena.lt

vy­ras su­tin­ka nuo 2000-ųjų. „No­rė­ jo­si XXI a. pa­si­tik­ti kaž­kaip ki­taip“, – pri­si­pa­ži­no idė­jos, ku­ria už­si­krė­tė ne vie­nas kau­nie­tis, au­to­rius. Jis su­bū­rė žie­mos mau­dy­nių mė­gė­jus ir prieš 12 me­tų se­nuo­sius me­tus nu­plo­vė Ne­mu­ no van­de­niu. Vė­liau mė­gė­jai iš­si­skirs­ tė, ta­čiau nau­ja­me­čių mau­dy­nių vi­ru­ su už­si­krė­tu­sie­ji tę­sia šią tra­di­ci­ją pa­ vie­niui. Iš­ti­ki­mas idė­jai vyras išim­tį pa­da­ro tik tuo­met, kai ar­ti tos vie­tos, kur sutinka Nau­juosius, nė­ra van­dens tel­ki­nio. „Nau­jų­jų vi­dur­nak­tis – van­ de­ny­je, o po to jau ga­li­ma ir prie sta­lo sės­ti“, – juo­kia­si kau­nie­tis.

Bal­ta J.Šm Teks­ti­li­nin­kės Jo­lan­tos Šmid­ tie­nės, au­to­ri­ne tech­ni­ka ku­rian­čios erd­vi­nius siu­vi­nė­ tus dar­bus, šiuo me­tu la­biau ži­no­mos kaip ne­pa­mai­no­mos uni­ka­lių Ka­lė­dų eg­lių su­ma­ ny­to­jos, vie­šo­sio­se erd­vė­se ku­ria­ma šven­ti­nė nuo­tai­ka ne­pa­lie­ka nė vie­no abe­jin­go.

En­ri­ka Strio­gai­tė

Sėk­mės ko­das Me­ni­nin­kė ne­sle­pia sa­vo­tiš­ko sėk­mės ko­do ir at­vi­rai juo pa­si­da­li­ja: „Svar­bu ne pa­čios puoš­me­nos ir jų bran­gu­mas ar pi­gu­mas, o tai, ko­kią su­ku­ri nuo­ tai­ką – bū­tent ji do­va­no­ja ar pa­ruo­šia žmo­gų šven­tei, jos lau­ki­mui, ste­buk­lo iš­si­pil­dy­mui.“ Nuo­tai­ką sa­vo na­muo­se ga­li su­kur­ti kiek­vie­nas, pa­ste­bi J.Šmid­tie­nė ir ak­ cen­tuo­ja: tai pa­da­ry­ti ga­li­ma ne­nu­pir­ kus nė vie­no nau­jo daik­to, rei­kia tik vie­nos ma­žy­tės smulk­me­nos – Ka­lė­ dų dva­sią tu­ri pa­jus­ti pa­ts sa­vo šir­dy­ je, min­ty­se. „Kai ima kve­pė­ti Ka­lė­do­mis – o tam tik­ru lai­ku tie­siog neį­ma­no­ma to ne­ pa­jus­ti – ma­no šei­mo­je kiek­vie­nas su­ si­tel­kia­me ties min­ti­mi, kaip pra­džiu­ gin­ti sa­vo ar­ti­mą­jį. Ir ši tra­di­ci­ja atė­jo iš vai­kys­tės, kai vie­nas ki­tam bran­gių do­va­nų ne­do­va­no­jo­me – pra­ban­gių daik­tų par­duo­tu­vė­se tie­siog ne­bū­da­ vo, ta­čiau per vi­są šven­tų Ka­lė­dų lau­ ki­mo lai­ko­tar­pį su­kda­vo­me gal­vą: kuo šį­met nu­ste­bin­ti sa­vo šei­mos na­rį, kad jis be ga­lo ap­si­džiaug­tų, tą aki­mir­ką tap­tų lai­min­gas, pri­blokš­tas mie­lo ne­ ti­kė­tu­mo“, – pa­sa­ko­ja me­ni­nin­kė.

Kū­ry­bi­nis pro­ce­sas, troš­ki­mas do­va­ no­ti ką nors ne­pap­ras­to, gra­žaus – ge­ riau­sia ka­lė­di­nė nuo­tai­ka vi­sai šei­mai. „Steng­da­ma­sis dėl ki­tų nie­ka­da ne­pa­ si­ju­si vie­ni­šas, nes juk gal­vo­ji ne apie sa­ve, o apie ki­tus“, – me­ni­nin­kė iš­duo­ da re­cep­tą, kaip šven­ti­niu lai­ko­tar­piu ne­pa­nir­ti į liū­de­sį.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Šmid­tie­nės Ka­lė­dų pa­slap­tis miuo­si ir ma­tau, kad ga­na grei­tai vi­ zi­ja ga­lė­tų bū­ti įkū­ny­ta“, – kal­ba kū­ry­ bi­niais už­mo­jais lai­ką len­kian­ti me­ni­ nin­kė.

Spal­vų ga­lia

Šir­dis: min­tys apie ki­tus, anot J.Šmid­tie­nės, yra svar­biau­sia ka­lė­di­nės nuo­tai­kos ir de­ko­ra­ci­jų su­de­da­mo­ji da­lis.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ge­rų min­čių py­nės Na­muo­se ka­lė­di­ne nuo­tai­ka pa­si­rū­pi­ na J.Šmid­tie­nės pa­gran­du­kė duk­ra ir vy­ras. „Ir ne­bū­ti­nai na­muo­se tu­ri bū­ti kaž­kas įmant­raus, la­bai me­niš­ko. Ma­ no na­muo­se tik­rai nie­ko la­bai me­niš­ kai įspū­din­go ne­bū­na, svar­bu, kad at­ si­ras­tų ta uni­ka­li šei­mos, sau­gu­mo sa­ le­lė, ku­rio­je ge­ra, ku­rio­je tas kva­pas su­stip­rė­ja ir ap­gau­bia“, – pa­si­da­li­ja pa­tir­ti­mi teks­ti­li­nin­kė.

Me­ni­nin­kė iš­duo­da ir ki­tą pa­slap­ tį – kaip šven­ti­nę nuo­tai­ką su­kur­ti.

Anks­čiau žvil­gan­čio­mis puoš­me­no­mis na­mų nie­kas ne­da­bin­da­vo, net eg­lių puo­ši­mas nė­ra se­na tra­di­ci­ja, o ypač jau tar­si įpras­tais bum­bu­lais. „Lie­tu­viai sa­vo na­mus puoš­da­vo iš šiau­dų pi­na­mais so­dais. Juos su­kur­ ti nė­ra leng­va, bū­ti­nas iš­ma­ny­mas ir su­si­kau­pi­mas, ta­čiau pi­nant į jį tar­

si su­de­da­mos min­tys, nuo­tai­ka, troš­ ki­mai, – pa­ste­bi me­ni­nin­kė. – Aš taip pat kur­da­ma, dar net mąs­ty­da­ma apie šven­ti­nę eg­lę, gal­vo­ju apie ją tar­si apie įvai­rius sim­bo­lius įkū­ni­jan­tį so­dą, jį, o ne konk­re­čią eg­lę, ir sten­giuo­si su­ kur­ti.“ Ne vie­nus me­tus puoš­me­nas ir pa­ grin­di­nę eg­lę gim­ta­jam Kau­nui ku­ rian­ti J.Šmid­tie­nė sa­vo­sios, ar­ba, kaip sa­ko­ma, pa­čios ge­riau­sios, eg­lės dar nė­ra su­kū­ru­si. Nors gal rei­kė­tų sa­ky­ti: nė­ra rea­liai su­kū­ru­si, nes ji me­ni­nin­ kės vi­zi­jo­se jau yra. „Tai bū­tų ha­log­ra­mi­nė eg­lė, ku­rios die­ną tar­si ne­bū­tų, o va­ka­re at­si­ras­tų: įei­ni ir ten at­si­ve­ria įvai­riau­sių da­ly­kų.

Bet jos dar rei­kia pa­lauk­ti – nors tech­ no­lo­gi­jos ga­na pa­žan­gios, bet dar nė­ ra kaip įgy­ven­din­ti šį su­ma­ny­mą. Vis dėl­to vis­kas spar­čiai ei­na į prie­kį, do­

Bal­ta spal­va man – la­biau švie­sa, oras, ja­me sklan­ dan­tis bal­tu­ mas, iš­skaid­ rė­ji­mas ir ty­ru­mas.

Ka­lė­dų ste­buk­las yra ir tai, kad ap­lin­ ki­niams gra­žiau­sias me­tų šven­tes do­ va­no­jan­ti me­ni­nin­kė J.Šmid­tie­nė pri­ si­pa­žįs­ta ne­mėgs­tan­ti žie­mos. Bal­ta spal­va vy­rau­ja ir jos kū­ry­bo­je, ir gy­ ve­ni­me – pra­de­dant dra­bu­žių spin­ta, ku­rio­je dau­gy­bė bal­tos spal­vos dra­bu­ žių, bai­giant jos va­do­vau­ja­ma ga­le­ri­ja „Bal­ta“. Ta­čiau ši spal­va – anaip­tol ne snie­go sim­bo­lis. „Be bal­tos aš tie­siog ne­ga­lė­čiau gy­ ven­ti – ji ma­ne at­gai­vi­na, iš­va­lo, iš­ skaid­ri­na. Ma­no teks­ti­lės dar­bai daž­ niau­siai bū­na bal­ti ar si­dab­ro spal­vos, nors kū­riau ir spal­vo­tus, bet, ma­nau, ge­res­ni yra bal­ti, – sa­ko me­ni­nin­kė ir nu­ste­bi­na pri­si­pa­ži­ni­mu: – Žie­mą man per šal­ta. Be to, esu tur­būt jau su­ ga­din­tas gry­nai mies­to vai­kas, ne­tu­rė­ jęs jo­kio kai­mo, o mies­te snie­gas, de­ja, la­bai grei­tai tam­pa pur­vi­nas.“ „Bal­ta spal­va man – la­biau švie­ sa, oras, ja­me sklan­dan­tis bal­tu­mas, iš­skaid­rė­ji­mas ir ty­ru­mas“, – šyp­so­ si J.Šmid­tie­nė, žie­mą kaip tik daž­niau pa­si­ren­kan­ti rau­do­nos ar ža­lios spal­ vos dra­bu­žius – jie sa­vo­tiš­kai šil­do, o gro­žis lie­ka bal­tos spal­vos vir­pė­ji­me. Žie­mos šal­tį J.Šmid­tie­nei ge­riau­siai pa­de­da iš­tver­ti dar­bų sū­ku­rys. „Vi­du­ je nuo vi­sų tų min­čių ir su­ma­ny­mų už­ si­de­gi ir ne­be­pas­te­bi ne tik, ar šal­ta, ar karš­ta, bet ir ar die­na, ar jau nak­ tis. Su­kie­si kol, žiū­rėk, jau ir šal­čiai ei­ na į pa­bai­gą“, – šyp­so­si teks­ti­li­nin­kė.

Bet, re­gis, apie es­mę, kaip ne­bū­ti už­ speis­tam į kam­pą liū­de­sio ir šal­čio mes jau kal­bė­jo­me: gal­vo­ti ne apie sa­ve, o apie ki­tus, nuo­šir­džiai steng­tis jiems su­teik­ti džiaugs­mo, lai­mės aki­mirks­ nį, ma­lo­niai nu­ste­bin­ti. Rei­kia tie­ siog bū­ti ge­ram, pa­sa­ky­tų J.Šmid­tie­nė, tuo­met ir Ka­lė­dų nuo­tai­ka ap­lan­ko, ir šal­tis – dva­si­nis ar žie­mos – ne­sus­ting­ do, ir Ka­lė­dų pa­slap­tis at­si­ve­ria. kaledos.diena.lt

13

UB_Kaledos_121207

Sa­ko­te, taip ne­bū­ na? O gal ma­no­te, kad Ka­lė­dų dva­ sia vi­sus me­tus gy­ve­na tik Ka­lė­dų Se­ne­lis? Vis dėl­to, kas at­ro­do neį­ti­ ki­ma, iš tie­sų ga­li tap­ti rea­ly­be.

Ka­lė­dos iš­ti­sus me­tus As­ta Bo­ru­se­vi­čiū­tė Ham­bur­gas (Vokietija)

H

am­bur­gie­tė Ger­da Hüsch Ka­ lė­dų nuo­tai­ko­mis gy­ve­na ne tik žie­mą, bet ir va­sa­rą. Jos vai­kys­ tės sva­jo­nė švęs­ti Ka­lė­das vi­sas 365 die­nas per me­tus iš­si­pil­dė prieš ke­tu­ ris de­šimt­me­čius, kai ji ati­da­rė ka­lė­ di­nių žais­lų par­duo­tu­vė­lę ir pa­va­di­no ją tie­siog „Ka­lė­dos“ („Weih­nach­ten“).

Vos pra­vė­rus du­ris plūs­te­lė­ja šven­ ti­nė nuo­tai­ka ir no­ri ne­no­ri pa­si­glem­ žia. Prieb­lan­do­je žyb­sin­čios eg­lu­tės, pa­puoš­tas ži­di­nys, žva­kių švie­sa ir, ži­ no­ma, tūks­tan­čiai ka­lė­di­nių žais­lų.

Jei ne­bū­tų iš­da­vi­kiš­kų lan­gų, bet ku­ riuo me­tų lai­ku įžen­gus į šią par­duo­ tu­vę bū­tų ga­li­ma pa­ti­kė­ti, kad Ka­lė­ dos – čia pat.

Klien­tus šio­je par­duo­tu­vė­je pa­si­tin­ ka Ger­dos Hüsch duk­ra Ju­li­ja, šei­mos vers­lą puo­se­lė­jan­ti su to­kia pat aist­ra.

Pa­čią Ger­dą pir­kė­jai daž­nai ir­gi su­tin­ ka, bet tik tuo­met, kai at­ran­da gi­lu­ mo­je pa­si­slė­pu­sias dar dvi ma­žas sa­ les, ku­rios la­biau primena jau­kių na­

Prieš ke­le­tą de­šimt­me­čių nie­kam į gal­ vą tur­būt ne­ bū­tų šo­vu­si min­tis Ka­lė­ dų eg­lu­tę pa­ puoš­ti sū­riu ir vy­no bu­te­ liais.

mų kam­ba­rius nei par­duo­tu­vės pa­tal­ pas.Net ir be­si­su­kio­jant pir­kė­jams, sa­ vi­nin­kė spren­džia, kas pa­teks į jos par­ duo­tu­vės len­ty­nas. La­bai svar­bu, kad žais­lai pa­tik­tų ir jai pa­čiai – to­kia vi­ sa­da bu­vu­si jos vers­lo vi­zi­ja. „Ži­no­ma, yra to­kių pa­puo­ša­lų, ku­rių vi­sa­da tu­ri bū­ti – tai bur­bu­lai“, – šyp­so­si J.Hüsch.

Ta­čiau jos „Ka­lė­do­se“ akys mir­ga ne tik nuo bur­bu­lų.

Mo­te­ris pa­ste­bi, kad vo­kie­čiai sa­vo Ka­lė­dų eg­lu­tę mėgs­ta puoš­ti gam­tos te­ma­ti­ka: žu­vi­mis, gry­bais, miš­ko mo­ ty­vais ar­ba va­ba­lais. Pas­ta­ruo­ju me­tu vis dau­gė­ja drą­ses­nių pir­kė­jų, į eg­lu­tės puo­šy­bą žvel­gian­čių su hu­mo­ru. Į sa­ vo pir­ki­nių krep­še­lį jie įsi­de­da šyp­se­ną ke­lian­čių ar­ba ero­ti­nių ka­lė­di­nių žais­lų.

Jei į par­duo­tu­vę už­su­ka tė­vai su vai­kais, ypač mer­gai­tės, ne­ga­li ra­miai praei­ti pro vie­na­ra­gius. Nea­be­jin­gi jie lie­ka ir pa­ma­tę di­no­zau­rus ar­ba ki­tus gy­vū­nus. „Ma­nau, kad ka­lė­di­nių žais­lų ma­da su­dė­tin­ga. Ją vis ban­do­ma dirb­ti­nai įpirš­ti, ta­čiau la­bai daž­nai ne­pa­si­tei­ si­na“, – pa­ste­bi J.Hüsch. Kas ki­ta dėl spal­vų. Šios ypač svar­bios, nes Ka­lė­

dų eg­lu­tės iš­vaiz­da daž­nuo­se na­muo­ se žen­gia su ma­da ko­ja ko­jon. Šių­me­ tės spal­vos – vio­le­ti­nė ir sod­rios miš­ko uo­gų (pvz., ger­vuo­gių) spal­vos.

Paš­ne­ko­vė pa­ste­bi: per 40 me­tų ka­ lė­di­nių žais­lų ma­dos vis dėl­to kei­tė­si ir kei­čia­si. Pir­kė­jai tam­pa vis drą­ses­ni, jų sko­nis – vis mo­der­nes­nis. „Prieš ke­le­ tą de­šimt­me­čių nie­kam į gal­vą tur­būt ne­bū­tų šo­vu­si min­tis Ka­lė­dų eg­lu­tę pa­puoš­ti sū­riu ir vy­no bu­te­liais. Šiuo me­tu mū­sų par­duo­tu­vė­je šių pa­puo­ ša­lų pla­tus pa­si­rin­ki­mas“, – pa­sa­ko­ja ham­bur­gie­tė. Šiuo me­tu „Ka­lė­dų“ par­duo­tu­vė­ je pa­ts dar­by­me­tis: jis pra­si­de­da spa­ lio vi­du­ry­je ir bai­gia­si gruo­džio 24-ąją.

Tik at­slū­gus pir­kė­jų srau­tui, švęsti gali ir Hüschų šei­ma. Pra­si­dė­jus nau­jiems me­tams, „Ka­lė­dų“ du­ris pra­vers tik smal­suo­liai, į du­ris pa­si­bels rek­la­mos kū­rė­jai, be­si­ren­gian­tys ki­toms Ka­lė­ doms, ir pro ša­lį ne­praeis ko­lek­ci­nin­ kai. Pas­ta­ruo­sius į šią ka­lė­di­nę oa­zę vi­ lio­ja ne tik re­ti, bet ir se­ni pa­puo­ša­lai, kai ku­rie jų pir­mą­kart eg­lu­tę iš­vy­do dau­giau nei prieš šim­tą me­tų. kaledos.diena.lt

15

Prie eg­lu­tės pa­žais­ki­me spal­vo­mis

Ka­lė­doms ar­tė­jant su­ka­me gal­vą ne tik dėl do­va­nų ar­ti­mie­siems, bet ir dėl to, kuo pa­puoš­ti na­mus, šven­ti­nį sta­lą ar Ka­lė­dų eg­lu­tę. Ži­no­ma, ga­li­me švęs­ti na­mus pa­da­bi­nę per­nykš­tė­mis de­ko­ra­ci­jo­ mis, skam­bant se­noms dai­noms, ta­čiau jei no­ri­si kaž­ko neįp­ras­to?

Patikrinta: modernus folkloras neužleidžia savo pozicijų siūlomo stiliaus krypčių paletėje.

As­ta Bo­ru­se­vi­čiū­tė Ham­bur­gas (Vokietija)

D

i­zai­ne­rė Clau­dia Her­ke siū­lo, prieš puo­šiant na­mus, pa­si­rink­ ti vie­ną iš ke­tu­rių kryp­čių. Me­ni­ nin­kės iš Frank­fur­to di­zai­no stu­di­jos „Stillbü­ro“ pa­ta­ri­mai – spe­cia­liai „Ka­ lė­di­nio ka­len­do­riaus“ skai­ty­to­jams.

C.Her­ke su ko­le­go­mis – tai tie žmo­ nės, ku­rie spren­džia, ko­kia te­ma­ti­ka ir spal­vos tu­rė­tų do­mi­nuo­ti per Ka­ lė­das. Pa­gal jų su­da­ry­tas ten­den­ci­jas di­džiau­sios Vo­kie­ti­jos Ka­lė­dų pa­ro­ dos „Christ­mas­world“ da­ly­viai pri­sta­ to šven­ti­nius pa­puo­ša­lus. „Yra dau­gy­bė veiks­nių, nu­le­mian­ čių ka­lė­di­nių de­ko­ra­ci­jų ma­das, ta­ čiau pa­grin­di­nis jų – dra­bu­žių ma­da.

Tai ne tik me­džia­gos, bet ir spal­vos bei sti­lius“, – pa­sa­ko­ja di­zai­ne­rė. Šių me­ tų ka­lė­di­nes de­ko­ra­ci­jas eks­per­tai su­ skirs­tė į ke­tu­rias te­ma­ti­nes, skir­tin­gų nuo­tai­kų gru­pes.

16 kaledos.diena.lt

Šios ke­tu­rios pa­grin­di­nės na­mų puo­ši­mo te­mos su­tei­kia dau­giau erd­ vės kū­ry­bai. Pak­laus­ta, ar pri­va­lu de­ rin­ti eg­lu­tės ir šven­ti­nio sta­lo de­ko­ra­ ci­jas, di­zai­ne­rė drą­si­na: „Kai šven­ti­nis sta­las de­ra prie Ka­lė­dų eg­lu­tės de­ko­ ra­ci­jų, vy­rau­ja har­mo­ni­ja, ta­čiau ne­bi­ jo­ki­te eks­pe­ri­men­tuo­ti.“ Ką da­ry­ti su kruopš­čiai pa­rink­to­mis šių­me­tė­mis de­ko­ra­ci­jo­mis ki­tą­met?

C.Her­ke pri­pa­žįs­ta: ka­lė­di­nių de­ko­ ra­ci­jų ma­dų pa­sau­ly­je ma­dos ne­si­kar­ to­ja, ta­čiau tai – ne prie­žas­tis iš­mes­ti praū­žu­sių šven­čių puoš­me­nas. „Pa­žiū­ rė­ki­te į tai kū­ry­biš­kai: se­nus ka­lė­di­ nius pa­puo­ša­lus ki­tą­met de­rin­ki­te su nau­jais“, – siū­lo di­zai­ne­rė.

Minkš­ti de­be­sys Jau pa­va­di­ni­mas iš­duo­da, kad šis sti­ lius – mo­te­riš­kas, leng­vas ir skaid­rus, su do­mi­nuo­jan­čio­mis švie­sio­mis spal­ vo­mis. Čia žai­džia minkš­ti ir kre­mi­niai

Kuo puo­ši­me na­mus ki­tą­met?

Nors dar tik ren­gia­mės šių me­tų Ka­lė­doms, „Christ­mas­world“ di­zai­ne­riai „Ka­lė­di­niam ka­len­do­ riui“ jau da­bar at­sklei­dė, kas bus ma­din­ga ki­tais me­tais.

Vie­nas sti­lius – pra­ban­gios džiung­lės. Fo­nui pa­si­ren­ka­mi ža­li ir mė­ly­ni to­nai, o dė­me­sio cent­re – žie­dai ir ro­jaus paukš­čiai. Šio­je kom­po­zi­ci­jo­je šil­tu­mo su­teiks auk­si­nė spal­va, de­ra ir plunks­nos, au­ga­lų mo­ty­vai, gė­lės.

kur­ti šven­ ti­nę nuo­tai­ ką ir na­mus puoš­ti pa­si­ rink­tu sti­liu­ mi ga­li­ma be pro­gos.

Ki­t as sti­lius – fan­t as­t iš­kas miš­kas. Čia daug miš­ko žvė­r ių, pa­s a­kų per­so­n a­žų, daug ža­lios ir ryš­k ios rau­d o­n os, tik­r ų eg­lės spyg­ lių ir gi­lių, stik­lo ir po­rce­lia­n o.

Sti­lius „Žė­rin­ti dy­ku­ma“ siū­lo na­tū­ra­lius to­nus de­rin­ti su vio­le­ti­ne ir in­ten­sy­via rau­do­na spal­vo­mis bei žė­rin­čio­mis me­ta­lo spal­vo­mis. Me­dis ga­li bū­ti de­ri­na­mas su ke­ra­mi­ka, li­nu ar šil­ku.

Ma­lo­nus pa­jū­ris – dar vie­nas siū­lo­mas sti­lius, ku­ria­me pa­ste­li­nės spal­vos de­ri­na­mos su juo­da, ant­ ra­ci­to ar ne­ba­lin­tos dro­bės spal­va.

Tai at­spin­di šeš­to­jo de­šimt­me­čio nuo­tai­ką.

Kaip eks­per­tai sa­ko, ne­bū­ti­na lauk­ti pa­čių Ka­lė­dų: kur­ti šven­ti­nę nuo­ tai­ką ir na­mus puoš­ti pa­si­rink­tu sti­liu­mi ga­li­ma be pro­gos.

Kryptis: žėrinti šampano spalva – per žingsnį nuo klasikinės aukso spalvos.

Žalia: populiarumo banga sieti savo gyvenimo stilių su ekologija nesvetima ir kalėdinių puošmenų pasauliui.

to­nai. Vy­rau­ja na­tū­ra­liai bal­ta, smė­li­ nė ir ru­dai pil­ka. Siū­lo­ma įpin­ti ir švie­ žu­mo su­tei­kian­čių spal­vų: ryš­kiai mė­ ly­ną, ab­ri­ko­so ar blau­siai vio­le­ti­nę. Iš me­džia­gų la­biau­siai tik­tų ma­ti­nis šil­ ko spin­de­sys, ši­fo­nas ar­ba or­gan­za.

spal­vų fo­ne. Čia de­ra pa­pras­tu­mas ir spin­de­sys. Šio sti­liaus de­ko­ra­ci­jos – pra­ban­gios, iš­skir­ti­nės ir sek­sua­lios, ta­čiau kar­tu ir pa­pras­tos. Ne­pa­bi­jo­ ki­te nau­do­ti per­lų. Spin­de­sio su­teiks kriš­to­las, kai­lis, oda ar­ba sa­ti­nas. Šios nuo­tai­kos pa­le­tė – sod­rios iš­tai­gin­gos spal­vos: ru­da, tam­si sly­vų ir juo­dų­ jų ik­rų spal­va. Jos de­ri­na­mos su kiek švie­ses­niais to­nais: man­da­ri­nų spal­va ir auk­si­niais at­spal­viais.

Mo­der­nus folk­lo­ras Tai mo­der­ni folk­lo­ro ir tra­di­ci­jų in­terp­ re­ta­ci­ja, ku­ria­ma pa­si­tel­kiant daug ran­ kų dar­bo ga­mi­nių, gė­lių ir šiek tiek ki­čo.

Vi­sas bend­ras de­ri­nys su­ku­ria emo­cin­gą at­mos­fe­rą. La­biau­siai tin­ka švy­tin­čios ir sod­rios spal­vos: pur­pu­ri­nė, tam­siai ža­ lia, švie­siai mė­ly­na ir rau­do­na. Ge­riau­ sia, jei jos de­ri­na­mos su tam­sia pil­ka ir auk­si­ne. Me­džia­gos – nuo da­žy­to ar­ba na­tū­ra­laus me­džio, odos iki skiau­ti­nių.

Nak­ti­nis spin­de­sys Tai dis­ko, aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio ele­ gan­ci­jos ir spin­de­sio mi­ši­nys tam­sių

Yra dau­gy­bė veiks­nių, nu­ le­mian­čių ka­ lė­di­nių de­ko­ ra­ci­jų ma­das, ta­čiau pa­ grin­di­nis jų – dra­bu­žių ma­ da. Tai ne tik me­džia­gos, bet ir spal­vos bei sti­lius.

Kie­tas ju­dė­ji­mas Sti­lius al­suo­ja op­ti­miz­mu. Pag­rin­di­ nius ak­cen­tus su­ku­ria gra­fi­kos pa­vyz­ džiai, spal­vų žais­mas ir še­šė­liai. Pa­si­ rin­kus šį sti­lių, ga­li­ma žais­ti su švy­ tin­čia bal­ta, gel­to­na, sma­rag­di­ne ir ro­ži­ne spal­vo­mis. Kaip kont­ras­tas – tam­siai mė­ly­na. Kom­po­zi­ci­jo­je pui­ kiai de­ra veid­ro­džiai ir stik­las bei kiek ne­ti­kė­ti ele­men­tai – gu­ma, oda ar vil­na.

Į sve­čius už­su­ko el­nias Di­zai­ne­riai siū­lo šie­met per šven­tes na­muo­se ap­gy­ven­din­ti gy­vū­nų – brie­ džių, el­nių. Ši te­ma­ti­ka yra ir po­pu­lia­ ri, ir sti­lin­ga. Rau­do­nos ir bal­tos spal­ vų stal­tie­sė su el­niais net ir be ypa­tin­ gų spin­de­sių su­tei­kia na­mams Ka­lė­dų dva­sios. Tu­rin­tie­ji hu­mo­ro jaus­mą ant sie­nos ga­li pa­­ka­bin­ti iš kar­to­no pa­si­ ga­min­tą el­nio gal­vą. Nuo­tai­kin­gai at­ ro­do va­di­na­mo­sio­mis sie­nų ta­tui­ruo­ tė­mis pa­puoš­tos sie­nos. Šie­met ir čia ka­ra­liau­ja ra­guo­tie­ji ke­tur­ko­jai.

Ryš­kios spal­vos Eks­per­tai pa­ta­ria su pa­sta­ruo­ju me­tu la­bai mėg­ta auk­si­ne spal­va de­rin­ti ir ki­tas – vio­le­ti­nę, ro­ži­nę ir ža­liai mė­ly­ ną. Mėgs­tan­tie­siems eks­pe­ri­men­tuo­ti siū­lo­ma įsi­gy­ti ro­ži­nę eg­lu­tę ir ją pa­ puoš­ti spal­vo­tais bur­bu­lais. To­kios na­ mų puoš­me­nos sve­čiai tie­siog ne­ga­lės ne­pas­te­bė­ti. kaledos.diena.lt

17

Pap­ras­ti nepaprastos nakties

ste­buk­lai Nau­jų­jų nak­tį fe­jer­ver­kai spro­gi­nė­ja ne tik prieš akis, bet ir mū­sų gal­vo­se. Kuo di­des­ni op­ti­mis­ tai esa­me, tuo dau­giau vil­čių sie­ja­me su vi­dur­ nak­čio dū­žiais.

Pag­rin­di­nė – bet ne ma­žiau svar­bi – są­ ly­ga: no­ras pri­va­lo bū­ti že­miš­kas.

„Nuo šiol kas ry­tą bė­gio­siu... Ne­su per se­na(s), kad iš­mok­čiau dar vie­ną už­ sie­nio kal­bą... Lai­ko ne­sus­tab­dy­si, ta­ čiau liek­nes­nė mo­te­ris at­ro­do jau­nes­ nė: va, baig­sis šven­tės – ir jo­kių rie­bių keps­nių, sal­du­my­nų. Šis ci­ga­re­čių pa­ ke­lis – pa­sku­ti­nis...“ Nau­ja­me­čių pa­si­ ža­dė­ji­mų są­ra­šas pa­pras­tai bū­na la­bai in­di­vi­dua­lus, ta­čiau tu­ri vie­ną bend­rą sa­vy­bę: pa­ža­dai lie­ka pa­ža­dais.

Me­tams bė­gant ima­me ma­ny­ti, kad nau­ja­me­čiai ste­buk­lai tė­ra tik la­bai

že­miš­kas žai­di­mas, ku­rį esa­me pa­ smerk­ti pra­lai­mė­ti. Ma­lo­nios išim­tys – psi­cho­lo­gi­ja be­si­do­min­tys šiuo­lai­ kiš­ki žmo­nės, ži­nan­tys apie po­zi­ty­vių žo­džių, tei­gia­mo mąs­ty­mo ga­lią.

Nau­jų­jų nak­ties pa­ža­dai ne­liks neį­ gy­ven­din­ti, jei su­pra­si­te, kad jū­sų mi­ si­ja – ne tik su­gal­vo­ti no­rą, bet ir su­ da­ry­ti są­ly­gas jam įgy­ven­din­ti. Tai pa­ da­ry­ti ga­li pa­dė­ti ke­lios pa­pras­tos tai­ syk­lės.

Parengė Lauryna Miškinytė

Naujųjų metų pažadai Apie nau­ja­me­čius pa­si­ža­dė­ji­mus pa­skelb­ki­te kuo pla­čiau: šei­mos na­riams, drau­gams, ko­le­goms. Ap­lin­ki­nių spau­di­mas, neiš­ven­gia­mi klau­si­nė­ji­mai apie tar­ pi­nius re­zul­ta­tus tik­rai pri­vers lai­ky­tis die­tos, mo­ky­tis kal­bų, šok­ti, svei­kiau gy­ven­ ti ir t.t. Idea­liau­siu at­ve­ju su­si­ras­ki­te kom­pa­nio­ną – gal­būt die­ta pra­vers­tų net jū­ sų ke­tur­ko­jui au­gin­ti­niui.

Ab­so­liu­ti dau­gu­ma mo­te­rų ma­no, kad jų gy­ve­ni­mas tap­tų lai­min­ges­nis, jei jos at­si­kra­ty­tų, jų ma­ny­mų, per­tek­li­nių svo­rio ki­log­ra­mų. Pa­čių ne­ryž­tin­giau­sių­jų pir­ ma­sis žings­nis ga­lė­tų bū­ti juo­kin­gai pa­pras­tas: jei, net ne­bū­da­ma al­ka­na, gal­vo­ ja­te apie mais­tą, grieb­ki­tes ne pa­slėp­tos ka­lo­ri­jų bom­bos – sal­dai­nio, ba­na­no, su­ muš­ti­nio, bet kram­to­mo­sios gu­mos, van­dens, ne­sal­din­tos ar­ba­tos.

Pa­si­ry­žus spor­tuo­ti svar­bu pa­si­rink­ti tą spor­to ša­ką, ku­ri la­biau­siai ati­tin­ka jū­sų gy­ve­ni­mo bū­dą, as­me­ny­bės ti­pą. Abo­ne­men­tas į spor­to klu­bą ga­li bū­ti pui­ki do­va­ na, ku­rios pa­pra­šy­si­te iš Ka­lė­dų Se­ne­lio. O jei pa­si­ryž­tu­mė­te ry­tais į dar­bą ei­ti pės­ čio­mis, efek­tas bū­tų dar stip­res­nis. Tai var­giai įma­no­ma, jei gy­ve­na­te už­mies­ty­je, ta­čiau dau­gu­ma ki­tų at­ve­jų at­stu­mai tik­rai nė­ra to­kie di­de­li, kaip ga­li at­ro­dy­ti. O ir pi­ko va­lan­do­mis spūs­ty­se su­de­gin­si­te dau­giau ner­vų ir pi­ni­gų, o ne ka­lo­ri­jų.

Vi­zua­li­zuo­ki­te ir konk­re­ti­zuo­ki­te sa­vo tiks­lus. Kad iš­veng­tu­mė­te nu­si­vy­li­mo, jog sa­vai­tę lai­ky­da­mie­si die­tos ar spor­tuo­da­mi ne­ta­po­te grakš­tūs, o per aš­tuo­nis ita­ lų kal­bos už­siė­mi­mus vis dar ne­sup­ran­ta­te, apie ką dai­nuo­ja To­to Cu­tug­no, aiš­kiai įvar­dy­ki­te žings­nius, ve­dan­čius stra­te­gi­nių tiks­lų link.

Pag­rin­di­nė – bet ne ma­žiau svar­bi – są­ly­ga: no­ras pri­va­lo bū­ti že­miš­kas. Kuo ra­ di­ka­les­nes per­mai­nas pla­nuo­ja­te, tuo ma­žiau šan­sų, kad jas pa­vyks įgy­ven­din­ti.

18 kaledos.diena.lt

15 už­sta­lės tai­syk­lių

Šven­tės na­muo­se – gel­ bė­ji­mo ra­tas pa­šė­lu­siu tem­pu gy­ve­nan­tiems šiuo­lai­ki­niams žmo­ nėms. Jos pri­ver­čia ki­taip pa­žvelg­ti į sa­vo na­mus, mais­tą ir sta­lo ser­vi­ra­vi­mą.

V

ai­ši­ni­mo ir vai­ši­ni­mo­si ri­tua­ lai – kaip ir mais­to pa­tei­ki­mo es­te­ti­ka – tik iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do ne­svar­būs. Su mei­le su­kur­ta šven­tiš­ka ap­lin­ka ra­mi­na, nu­tei­kia leng­vam bend­ra­vi­mui. Pa­na­šiai yra ir su se­no­mis el­ge­sio prie sta­lo tai­ syk­lė­mis: jos su­var­žo lais­vę tiek, kad šven­ti­mas ne­virs­tų chao­tiš­ku vis­ko, ką akys ma­to, kim­ši­mu į skran­dį.

Už­ten­ka su­lauk­ti pa­kvie­ti­mo da­ly­ kiš­kai pa­pie­tau­ti res­to­ra­ne, kad, žvelg­ da­mas į mįs­lin­gos pa­skir­ties ša­ku­tes, pei­lius, tau­res pa­si­jus­tum it dramb­lys po­rce­lia­no par­duo­tu­vė­je ir pri­siek­tum sau iš­mok­ti sta­lo ser­vi­ra­vi­mo abė­cė­lę.

Di­džio­sios me­tų šven­tės – pui­ki pro­ga įsi­ti­kin­ti, kad sta­lo ser­vi­ra­vi­mas yra ne sno­bų iš­mo­nė, o lai­ko pa­tik­rin­tas bū­das su­var­žy­ti už­sta­lės aist­ras, ne­sai­kin­gą mai­ti­ni­mą­si pa­da­ry­ti ra­miu bend­ra­vi­ mu už­kan­džiau­jant, sa­vo­tiš­ku žai­di­mu.

20 kaledos.diena.lt

6

laipsnių temperatūros putojantį vyną rekomenduojama patiekti kaip aperityvą.

Ser­vi­ruo­jant sta­lą na­muo­se ne­de­da­mi vi­si in­dai – jie kei­čia­mi sy­kiu su pa­tie­ ka­lais. Kas ki­ta – įran­kiai. Pei­lius, ša­ku­ tes, šaukš­tus rei­kia iš­dė­lio­ti ša­lia lėkš­tės šia tvar­ka: įrankiai, kurių prireikia pir­ miau­sia, la­biau­siai nu­to­lę nuo lėš­tės.

Prie­šais lėkš­tes de­da­mi įran­kiai de­ ser­tui: šaukš­te­lis (kre­mui, pu­din­gui) ko­te­liu į de­ši­nę, ša­ku­tė (skir­ta py­ra­ gui, tor­tui) – ko­te­liu į kai­rę, de­ser­tui skir­tas pei­lis – ko­te­liu į de­ši­nę.

Jei pa­tie­kia­ma žu­vų fi­lė, spe­cia­lių įran­kių (pla­tes­nio pei­lio ir pla­tes­nės ša­ku­tės trum­pes­niais dan­tu­kais) dė­ ti ne­bū­ti­na.

Jei no­ri­ma de­ser­tą tiek­ti tau­rė­je ar spe­cia­lia­me in­de­ly­je, pa­sta­ra­sis tu­ri bū­ti pa­sta­ty­tas ant ne­di­de­lės lėkš­te­ lės, už­klo­tos ser­ve­tė­le. Į lėkš­te­lę ga­li­ ma pa­dė­ti ir rei­kia­mą įran­kį.

Jei esa­te aler­giš­kas kai ku­riems pro­ duk­tams, ne­man­da­gu apie tai gar­siai skelb­ti. Tie­siog įsi­dė­ki­te jo la­bai ne­ daug ir pa­li­ki­te lėkš­tė­je.

Ar tik­rai vy­no tau­rę bū­ti­na lai­ky­ ti už ko­je­lės? Vy­no ži­no­vai taip el­gia­ si ne dėl eti­ke­to rei­ka­la­vi­mų, bet tam, kad nuo ran­kos vy­nas ne­su­šil­tų. Jei jū­

sų go­mu­rys ne toks jaut­rus – lai­ky­ki­te tau­rę kaip jums pa­tin­ka. Ką tik­rai bū­ ti­na da­ry­ti prieš ke­liant tau­rę prie lū­ pų – tai nu­ry­ti kąs­nį ir nu­si­va­ly­ti lū­ pas ser­ve­tė­le.

Bek­ram­ty­da­mi su­pra­to­te, kad bur­ no­je – vyš­nios kau­liu­kas ar pi­pi­ras?

Nesp­jau­ki­te jo į ser­ve­tė­lę – de­rė­tų išim­ti ša­ku­te ir pa­dė­ti į lėkš­tę.

Jei­gu esa­te rū­ka­lius, dū­mo al­kį už­ gniauž­ki­te bent iki de­ser­to, ne­bent šei­ mi­nin­kai siū­lo ki­taip. Įran­kiais ga­li­ma pa­ro­dy­ti, kad bai­ gė­te val­gy­ti, ta­čiau ne­kry­žiuo­ki­te pei­ lio ir ša­ku­tės (taip de­ra pa­lik­ti įran­ kius, jei da­ro­te trum­pą per­trau­ką ir pa­ky­la­te nuo sta­lo), juo­lab – ne­kiš­ki­te pei­lio tarp ša­ku­tės dan­tu­kų. Įran­kius pa­dė­ki­te vie­na ša­lia ki­to, ko­te­liais į de­ ši­nę, įky­pai (45 laips­nių kam­pu).

Sriu­bos lėkš­tę rei­kia pa­lenk­ti nuo sa­vęs ar­ba į šo­ną. Nė­ra ne­man­da­gu ne­su­val­gy­ti vi­sos sriu­bos. Šon­kau­lius ar ma­žų­jų paukš­čių šlau­ne­lę ga­li­ma im­ti ir ran­ko­mis, ta­ čiau jos ga­las tu­ri bū­ti nu­va­ly­tas ar ap­ suk­tas po­pie­riu­mi. Žu­vis ir mė­są rei­kia val­gy­ti at­si­pjau­ nant po vie­ną kas­nį, o ne su­si­pjaus­čius vi­są keps­nį ga­ba­liu­kais.

Pa­pil­do­mus pa­da­žus, prie­sko­nius de­ra pil­ti tik pa­ra­ga­vus pa­tie­ka­lo, ne­ bent šei­mi­nin­kai siū­ly­tų ki­taip.

Jei vai­siai tie­kia­mi ne­pjaus­ty­ti, juos de­ra su­si­pjaus­ty­ti į ke­tu­rias da­lis ir im­ti ran­ka. Val­gant ba­na­nus ar no­rint val­gy­ti lup­tus obuo­lius, nek­ta­ri­nus ir pan., de­ra nau­do­tis ša­ku­te. Nuo ka­lė­ di­nio sta­lo neat­sie­ja­mi man­da­ri­nai lu­ pa­mi ran­ka ir val­go­mi pa­da­ly­ti į skil­te­ les. Jei ki­viai pa­tiek­ti ne­nu­lup­ti ir ne­ pjaus­ty­ti, juos rei­kia per­pjau­ti per pu­ sę ir val­gy­ti šaukš­te­liu.

Pu­to­jan­tį vy­ną, šam­pa­ną de­ra pa­tiek­ ti kaip ape­ri­ty­vą, tra­di­ci­ja jį tiek­ti prie de­ser­to nė­ra tin­ka­ma. Vi­si pu­to­jan­tie­ ji vy­nai pa­tie­kia­mi la­bai šal­ti – apie 6 laips­nių, nes to­kios tem­pe­ra­tū­ros jie iš­ lai­ko cuk­rų ir rūgš­čių pu­siaus­vy­rą: šil­ tes­ni jie at­ro­do rūgš­tes­ni, nei yra.

Parengė Lauryna Miškinytė

Ka­ra­liš­ko­ ji Tai­lan­do šei­ma siun­čia ži­nu­tę į Lie­ tu­vą – ne­pa­ kar­to­ja­mus kau­li­nio po­rce­lia­no ser­vi­zus.

Ant sta­lo – po­rce­lia­no ele­gan­ci­ja Ša­rū­nė Ku­tins­kai­tė-Bū­da­vie­nė „Sod­raus aly­vuo­gės ža­lu­mo“, – dirs­te­ lė­ję į 24 da­lių še­šiems as­me­nims skir­tą ar­ba­tos-ka­vos ser­vi­zą, vei­kiau­siai aik­ te­lė­tų tem­pe­ra­men­tin­gie­ji is­pa­nai ar grai­kai. Lie­tu­viai, į ran­kas paė­mę pla­ ti­na puoš­tus „Royal Por­ce­lain“ in­dus, pa­sta­rų­jų spal­vą ta­pa­ti­na su sa­ma­no­ mis ir ne­sle­pia sim­pa­ti­jų meist­rams, ge­bė­ju­siems su­kur­ti to­kį še­dev­rą. To­je pa­čio­je len­ty­no­je – nuo se­niau­sių lai­kų ap­sau­gos ir mei­lės ta­lis­ma­no – tur­kio spal­vos po­rce­lia­ni­nis bro­lis dvy­nys. O gal prie lū­pų no­ri­te glaus­ti mo­der­naus di­zai­no puo­de­lį, ku­rio sie­ne­les puo­šia pal­mės la­pai? „Kon­ser­va­ty­ves­niems pir­kė­jams ga­li­me pa­siū­ly­ti ne­sens­ tan­čią kla­si­ką“, – ran­ka mos­te­lė­da­ma į len­ty­nas, gau­sų par­duo­tu­vės „Ca­sa Mio indai“ asor­ti­men­tą var­di­jo di­rek­ to­rė Ind­rė Le­ka­vi­čiū­tė.

Iš to­li­mo­jo Tai­lan­do į Lie­tu­vą at­ke­lia­ vę, or­na­men­tais ar gė­lių mo­ty­vais puoš­ ti 95 da­lių 12 as­me­nų skir­ti „Royal Por­ ce­lain“ pie­tų ser­vi­zai, pa­sak jos, lie­tu­ vai­čių itin mėgs­ta­mi. Vie­ni in­dus ren­ ka­si kaip neat­sie­ja­mą val­go­mo­jo kam­

ba­rio de­ta­lę, ki­ti – in­ter­je­ro puoš­me­ną.

Kal­bant apie tra­pius daik­tus, iš daž­no mū­sų lū­pų ne­re­tai iš­sprūs­ta žo­džiai: „Tra­pus it po­rce­lia­ni­nė lė­lė“. Pa­sak in­ dų ži­no­vės, ši fra­zė nė­ra vi­sai tei­sin­ga.

Kau­li­nis po­rce­lia­nas – aukš­čiau­sios ko­ky­bės ga­mi­nys, pa­si­žy­min­tis ypa­ tin­gu tvir­tu­mu. Pas­ta­ro­jo dir­bi­nius tu­ ri su­da­ry­ti ne ma­žiau nei ket­vir­ta­da­lis kau­lų pe­le­nų kom­po­nen­to, di­di­nan­čio su­ke­pu­sios po­rce­lia­no šu­kės stip­ru­mą, bal­tos spal­vos ryš­ku­mą. „Royal Por­ce­lain“ ga­mi­niuo­se mi­ nė­to kom­po­nen­to ko­ne dvi­gu­bai dau­ giau – 45 pro­c. Dėl to po­rce­lia­nas tam­ pa per­ma­to­mas. Ne vi­siš­kai skaid­rus, ta­čiau pa­kan­ka­mai, kad švie­sa ne­truk­ do­mai pra­si­skverb­tų pro jį. „Vei­kiau­ siai na­muo­se tu­ri­te iš kar­tos į kar­ tą per­duo­tą ser­vi­zą. Paim­ki­te puo­de­lį ir pa­kel­ki­te prieš švie­są“, – pa­klaus­ta, kam to rei­kia, I.Le­ka­vi­čiū­tė at­sa­kė, esą tai vie­nas pa­grin­di­nių bū­dų pa­tik­rin­ti, ar jū­sų ran­ko­se tik­ras kau­li­nis po­rce­ lia­nas, ar klas­to­tė.

Dar vie­nas iden­ti­fi­ka­vi­mo bū­dų – pre­kės ženk­las. Įp­ras­tai ser­ti­fi­kuo­ ti kau­li­nio po­rce­lia­no ga­min­to­jai tu­ri

Gur­ma­nai sa­ ko, kad tik­ra­ sis ar­ba­tos ir ka­vos sko­nis at­si­sklei­džia ge­riant bū­ tent iš po­rce­ lia­ni­nių puo­ de­lių.

sa­vo re­gist­ruo­tus pre­kės ženk­lus, ku­ riuos ga­li­ma pa­ma­ty­ti ant kiek­vie­no in­do dug­no. Daž­niau­siai tai bū­na ga­ min­to­jo pa­va­di­ni­mas ir už­ra­šas ang­ lų kal­ba „Fi­ne Bo­ne Chi­na“ ar­ba „Bo­ ne Chi­na“. Iš­ver­tus į lie­tu­vių kal­bą tai reiš­kia „Plo­na­sis kau­li­nis po­rce­lia­nas“ ar­ba „Kau­li­nis po­rce­lia­nas“.

Gur­ma­nai sa­ko, kad tik­ra­sis ar­ba­ tos ir ka­vos sko­nis at­si­sklei­džia ge­riant bū­tent iš po­rce­lia­ni­nių puo­de­lių. „Mes ga­li­me tai pa­tvir­tin­ti, o jūs – iš­ban­dy­ ti“, – už­suk­ti į Lais­vės alė­jo­je įsi­kū­ru­ sią par­duo­tu­vę ir įsi­gy­ti „Royal Por­ce­ lain“ ga­mi­nių kvie­tė par­duo­tu­vės dar­ buo­to­jai.

Kai­nos? Nuo ke­lių šim­tų už ar­ba­tos ir ka­vos, iki ke­lių tūks­tan­čių už di­dį­ jį pie­tų ser­vi­zą. Tie­sa, mies­tie­čių to­kie skai­čiai ne­bai­do. „Pa­da­li­ję vi­są su­mą iš ati­tin­ka­mo in­dų skai­čiaus, žmo­nės su­ pran­ta, kad vie­ne­to kai­na tik­rai nė­ra di­de­lė“, – skai­čia­vo I.Le­ka­vi­čiū­tė.

Vis dėl­to tų, ku­riems tri­ženk­lė ar ke­ tur­ženk­lė su­ma neį­kan­da­ma, o mė­gau­ tis ry­ti­ne ka­va pa­kan­ka vos vie­no puo­ de­lio, lau­kia vi­lio­jan­tis pa­siū­ly­mas – ga­li­my­bė in­dus pirk­ti vie­ne­tais.

Tai dar ne vis­kas. Ar­tė­jant gra­žiau­ sioms me­tų šven­tėms čia siū­lo­ma įsi­ gy­ti vir­tu­vės įran­kių, ne­dūž­tan­čių ser­ vi­zų, in­dų vai­kams ir įvai­rių tau­rių. Šven­ti­nių pie­tų sėk­mė pri­klau­so ne tik nuo pa­tiek­to mais­to gar­du­mo, bet ir nuo in­dų, ku­riuo­se jį ska­nau­si­te.

Vi­są par­duo­tu­vės asor­ti­men­tą ir kai­nas ra­si­te www.ca­sa­mioin­dai.lt. kaledos.diena.lt

21

Svai­ga­lai: mi­tai ir tik­ro­vė Nors gar­siai sten­gia­mės to neak­cen­tuo­ti, bet al­ko­ho­lis jau se­niai ta­po vie­nu iš bū­ti­nų šven­čių at­ri­bu­tų. Net­rūks­ta ir įvai­riau­sių, daž­niau­siai klai­din­gų, pa­ta­ri­mų, kaip iš­veng­ti nei­gia­mų jo var­to­ji­mo pa­da­ri­nių.

Sau­lius Tvir­bu­tas

Ei­liš­ku­mas ne­svar­bus

Ap­kū­nus – ne pa­jė­ges­nis Vie­nas iš mi­tų, kal­bant apie svai­ga­lų var­to­ji­mą, yra tai, kad ap­kū­nūs žmo­ nės pa­ke­lia di­des­nius kie­kius al­ko­ ho­lio. Esą jie ir grei­čiau iš­si­blai­vo, jie leng­viau pa­ke­lia pa­gi­rias.

Kau­no pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro Am­bu­la­to­ri­nio sky­riaus ve­dė­ja Vil­ma Pu­ke­le­vi­čie­nė tvir­ti­na prie­šin­gai. „Ap­ kū­nių, lin­ku­sių tuk­ti žmo­nių or­ga­niz­ mas pa­pras­tai tu­ri lė­tes­nę me­džia­gų apy­kai­tą, to­dėl lė­čiau pa­si­ša­li­na ir al­ ko­ho­lis. Kar­tais bū­na ir išim­čių, bet tai jau pri­klau­so nuo in­di­vi­dua­lių or­ ganizmo sa­vy­bių“, – tvir­ti­no ji.

Me­di­kė siū­lo ne­pa­sik­liau­ti ir sa­vo svo­riu pro­gno­zuo­jant, nuo ko­kio al­ko­ ho­lio kie­kio ga­li­ma ap­girs­ti. Ga­ji nuo­ mo­nė, esą iš­gė­ręs tiek gra­mų stip­raus gė­ri­mo, kiek sve­ri, ne­pa­jau­si jo­kio po­ vei­kio ir ga­li drą­siai vai­ruo­ti. „Jei vy­ ras, ku­rio svo­ris 70 kg, iš­gers 70 g 40 laips­nių deg­ti­nės, al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ ci­ja, esant nor­ma­liai me­džia­gų apy­kai­ tai, bus 0,57 pro­mi­lės. Mo­te­riai iš­gė­ rus to­kį pa­tį al­ko­ho­lio kie­kį re­zul­ta­ tas bus kur kas di­des­nis“, – aiš­ki­no ji.

Be to, gir­tu­mo laips­nį le­mia ne tik svo­ris, bet ir dau­ge­lis ki­ tų veiks­nių: bend­ra fi­zi­nė ir psi­chi­nė svei­ka­tos būk­lė, ar žmo­gus pail­sė­jęs ir pan. „Kai žmo­gus yra žva­lus, pail­sė­jęs, ge­ros sa­vi­jau­ tos, pa­val­gęs, al­ko­ho­ lio po­vei­kis ga­li bū­ ti jun­ta­mas men­ kiau. Kai žmo­gus pa­var­gęs, neiš­si­ mie­g o­ jęs, jau­ 22 kaledos.diena.lt

čia įtam­pą, su­ša­lęs – al­ko­ho­lio po­vei­kis jun­ta­mas stip­riau“, – tei­gė V.Pu­ke­le­vi­ čie­nė. Skir­tin­gai al­ko­ho­lis vei­kia vy­ro ir mo­ters or­ga­niz­mą. „Tai le­mia skir­tin­ gas skys­čių kie­kis or­ga­niz­me ir skir­tin­ gas fer­men­tų kie­kis. Mo­ters or­ga­niz­ me yra apie 60 pro­c. skys­čių, vy­rų – 70 pro­c.“, – aiš­ki­no me­di­kė.

Vi­sai ne­svar­ bu, ko­kia tvar­ka bus var­to­ja­mi al­ ko­ho­li­niai gė­ri­mai – ar pasigersite, nuo to ne­ prik­lau­so, svar­bu, koks bu­vo su­var­ to­tas al­ko­ ho­lio kie­kis.

Daž­nai vie­ni ki­tiems pa­ta­ria­me var­to­ti al­ko­ho­lį ei­lės tvar­ka – nuo silp­nes­nių iki stip­rių. Tar­kim, jei ke­ti­na­te ra­gau­ ti vy­no ir bren­džio, ge­riau pra­dė­ti nuo vy­no. Ne­va ta­da ga­li­me ti­kė­tis leng­ ves­nių pa­gi­rių. V.Pu­ke­le­vi­čie­nė nei­gia ir šį mi­tą. „Vi­sai ne­svar­bu, ko­kia tvar­ ka bus var­to­ja­mi al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai – ar pasigersite, nuo to ne­prik­lau­so, svar­bu, koks bu­vo su­var­to­tas al­ko­ho­ lio kie­kis“, – tvir­ti­no ji.

Vis dėl­to me­di­kė pa­ta­ria ne­mai­šy­ti skir­tin­gų rū­šių gė­ri­mų ir steng­tis ger­ ti vie­nos rū­šies al­ko­ho­lį. No­rė­da­mi iš­ veng­ti la­bai sun­kių pa­gi­rių, ne­ger­ki­ te di­de­lio kie­kio svai­ga­lų per trum­pą lai­ką, bet gurkš­no­ki­te po tru­pu­tį. Ta­da ke­pe­nys su­spės per­dirb­ti bent da­lį su­ var­to­to al­ko­ho­lio. „Var­to­jant al­ko­ho­lį su ga­zuo­tais gė­ ri­mais, svai­ga­lų re­zorb­ci­ja grei­tė­ja, al­ ko­ho­lis grei­čiau pa­ten­ka į krau­ją, to­ dėl pa­gi­rios bus sun­kes­nės“, – sa­kė V.Pu­ke­le­vi­čie­nė.

Mais­tas tu­ri ne­ma­žą įta­ką al­ko­ho­ lio re­zorb­ci­jai žar­ny­ne: lė­ti­na al­ko­ho­lio pa­si­ša­li­ni­mą iš or­ga­niz­mo, ypač jei var­ to­ja­mas rie­bus mais­tas ar mais­tas, tu­ rin­tis daug krak­mo­lo. Gau­sus mais­to var­to­ji­mas ge­riant ne­pa­ša­li­na gir­tu­mo, ta­čiau ap­girs­ta­ma švel­niau, pa­mažu. „No­rint lė­čiau ap­girs­ti, ne­rei­kė­ tų pra­dė­ti ger­ti svai­ga­lų tuš­čiu skran­ džiu. Mais­tas, var­to­ja­mas po gė­ri­mo, jau nie­ko ne­pa­dės, tik ga­li su­kel­ti py­ ki­ni­mą“, – per­spė­jo me­di­kė.

Ga­lin­ga ap­kro­va Kad ir ko­kių pa­ta­ri­mų iš­girs­tu­ me, bū­ti­na ži­no­ti, kad al­ko­ho­lis

bet ku­riuo at­ve­ju yra ne­men­kas iš­ban­ dy­mas mū­sų or­ga­niz­mui. „Tiek vien­ kar­ti­nis, tiek il­ga­lai­kis ne­sai­kin­gas al­ ko­ho­lio var­to­ji­mas su­trik­do ne tik fi­zi­ nę, bet ir psi­chi­nę svei­ka­tą, ne­re­tai ga­li pa­si­reikš­ti ir neu­ro­lo­gi­nių su­tri­ki­mų“, – per­spė­ja V.Pu­ke­le­vi­čie­nė.

Kaip al­ko­ho­lis vei­kia žmo­gų, pri­ klau­so nuo su­var­to­tos al­ko­ho­lio do­ zės, jo re­zorb­ci­jos grei­čio iš virš­ki­na­ mo­jo trak­to ir in­di­vi­dua­lių or­ga­niz­mo sa­vy­bių, jaut­ru­mo al­ko­ho­liui.

Pa­sak me­di­kų, al­ko­ho­lis iš or­ga­ niz­mo ša­li­na­si la­bai lė­tai. Per ke­pe­nis iš or­ga­niz­mo pa­ša­li­na­ma iki 90 pro­c. svai­ga­lų, apie 10 pro­c. – per plau­čius ir inks­tus. Svei­ko žmo­gaus ke­pe­nys per va­lan­dą ga­li suar­dy­ti nuo 0,15 iki 0,2 pro­mi­lės, t.y. apie 1 pro­mi­lę per 6 va­ lan­das. Maž­daug per tris va­lan­das or­ ga­niz­mas ga­li per­dirb­ti 2 stik­li­nes alaus, stik­li­nę sau­so vy­no ar 50 g deg­ti­ nės. Po iš­ger­tu­vių sme­ge­nų veik­la nor­ ma­li­zuo­ja­si maž­daug per 20 die­nų.

Klien­tų ne­trūks­ta Pa­sak V.Pu­ke­le­vi­čie­nės, į Kau­no pri­ klau­so­my­bės li­gų cent­rą krei­pia­si ga­ na ne­ma­žai pa­cien­tų, no­rin­čių iš­si­ blai­vy­ti po il­ga­lai­kio lė­ba­vi­mo. Blai­ vi­ni­mo pa­slau­ga tei­kia­ma ir sta­cio­ na­re, ir am­bu­la­to­riš­kai. Daž­niau­siai krei­pia­si žmo­nės, ku­rie tu­ri al­ko­ho­ lio pri­klau­so­my­bę ir ne­kont­ro­liuo­ja jo su­var­to­ji­mo kie­kio, gir­tuok­lia­vi­mo truk­mės. „Ne­re­tai at­vyks­ta iš­si­blai­vy­ti ir tie, ku­rie per va­ka­rė­lį neį­ver­ti­na sa­vo ga­ li­my­bių ar mėgs­ta pa­mai­šy­ti skir­tin­ gus al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus, po ku­rių bū­ na sun­kios pa­gi­rios“, – sa­kė me­di­kė.

Išb­lai­vi­ni­mo pa­slau­ga kai­nuo­ja 187 li­ tus. Tai ga­li­ma at­lik­ti nu­ro­dant sa­vo as­mens duo­me­nis ar­ba ano­ni­miš­kai.

Me­di­kai ak­cen­tuo­ja, kad iš­blai­vi­ni­mas dar ne­reiš­kia, kad žmo­gus po pro­ce­dū­ ros cent­rą pa­lie­ka žva­lus lyg nie­ko ne­ bu­vę. Jam pa­ta­ria­ma ke­lias va­lan­das pa­gu­lė­ti. Jei iš­ger­tu­vės tru­ko ne vie­ną die­ną, ga­li tek­ti pa­si­lik­ti li­go­ni­nė­je il­ ges­niam lai­kui.

Tele2_KL-KD-VD_1207

La i

ngą ūdi p s eį kit ė m

ą dv Marok į ę n kelio

iem!

Ka a lr išk i r

ia a id

7.

Kiek kai­nuo­ja Ka­lė­dos?

Ar­ba leng­vas bū­das su­tau­py­ti do­va­noms ir šven­tes pa­si­tik­ti ge­ros nuo­tai­kos ne­pa­jun­ta, kaip vie­nas sko­las lat pa­pil­dant sa­vo są­skai­tą.

Nors Ka­lė­dos bū­na kas­met, ta­čiau mū­sų pi­ni­gi­nes jos vis už­klum­pa ne­ti­ ban­do­ma deng­ti skolinantis Šiuo at­ve­ju su­mos dy­dis vi­ iš naujo – to­kiu bū­du pa­kliū­ sai ne­reikš­min­gas. Jūs mo­ kė­tai. Šian­dien daž­nas ne tik iš­tuš­ti­ va­ ma į va­di­na­mą­ją grei­tų­jų ko­tės tau­py­ti. Lai­kui bė­gant na sa­vo pi­ni­gi­nę iki pa­sku­ti­nio cen­to, kre­di­tų ka­ru­se­lę, iš ku­rios la­ pa­ste­bė­si­te, kad toks įpro­tis bet ir ieš­ko, kur iš šo­no pri­si­dur­ti. Ką bai sun­ku iš­trūk­ti. la­bai nau­din­gas ir pel­nin­ da­ry­ti, kad Nau­juo­sius pra­dė­tu­me be gas, ypač prieš šven­tes, ka­ fi­nan­si­nių pa­gi­rių? Apie tai – po­ – Kaip su­tau­py­ti šven­tėms dan­gi su­kaup­tas pa­lū­ka­nas kal­bis su To­mu Šen­ber­gu, kre­di­to ir ne­pa­tek­ti į šią „pa­sko­lų ga­lė­si­te iš­leis­ti do­va­noms. uni­jos „Vil­niaus kre­di­tas“ klien­tų ka­ru­se­lę“? ap­tar­na­vi­mo va­do­vu.

– Lė­šas kaup­ki­te po tru­pu­tį. – Ko­kį pro­cen­tą nuo at­ly­gi­

– Ka­lė­dos – ne­men­kas iš­šū­ kis šei­mos biu­dže­tui. Ką pa­ tar­tu­mė­te žmo­nėms, kad iš­ lai­dos do­va­noms ne­tap­tų gal­vos skaus­mu?

– Liau­dies iš­min­tis sa­ko – ro­ges ruošk va­sa­rą. Tad ir ka­lė­di­nes iš­lai­das rei­kė­tų su­ pla­nuo­ti kuo anks­čiau, kad atė­jus šven­tėms ne­rei­kė­tų su­ kti gal­vos, iš kur gau­ti pa­pil­ do­mų pi­ni­gų do­va­noms. Ne­ pa­mirš­ki­me, kad rei­kės ne tik do­va­nas pirk­ti, bet ir ant šven­ti­nio sta­lo kaž­ką pa­dė­ti, ir mo­kes­čius su­si­mo­kė­ti.

– Ar daug žmo­nių sko­li­na­si Ka­lė­doms?

– Sta­tis­ti­ka ro­do, kad kas tre­ čias Lie­tu­vos gy­ven­to­jas sko­ li­na­si kas­die­nėms gy­ve­ni­mo iš­lai­doms. Tai gąs­di­nan­tys skai­čiai. Im­da­mi pa­sko­lą pro­ ble­mas tik ati­de­da­me atei­čiai, bet jų ne­spren­džia­me. Be to, pa­sko­los, o ypač iš šiuo me­tu po­pu­lia­rė­jan­čių grei­tų­jų kre­ di­tų, la­bai bran­gios – kar­tais me­ti­nės pa­lū­ka­nos sie­kia net ke­lis šim­tus pro­cen­tų. Žmo­nės

Sie­kiant su­tau­py­ti, tam reikĖ­ tų skir­ti bent 5–10 pro­c. nuo gau­na­mų pa­ja­mų.

Vie­nas po­pu­lia­riau­sių ir sau­ giau­sių tau­py­mo bū­dų – in­dė­ liai. Pa­vyz­džiui, jau da­bar pa­ dė­jus in­dė­lį į „Vil­niaus kre­di­ tą“, po me­tų gau­si­te 4,5 pro­c. vi­sos pa­dė­tos su­mos. Aps­kai­ čiuo­ta, kad lie­tu­viai Ka­lė­doms iš­lei­džia apie 500–600 li­tų, tad, pa­si­nau­do­jus šia tau­py­ mo prie­mo­ne, po me­tų tik­rai tu­rė­si­te su­kau­pę pa­pil­do­mų lė­šų šven­ti­niams pir­ki­niams.

– Vis dėlto no­rint pa­dė­ti in­ dė­lį, jau rei­kia bū­ti su­si­tau­ pius ne­men­ką pi­ni­gų su­mą, o dau­ge­liui pi­ni­gų vos už­ ten­ka pra­gy­ven­ti?

– Dau­gu­ma ma­žas pa­ja­mas gau­nan­čių žmo­nių su­si­tai­ko su min­ti­mi, kad pi­ni­gų kaip nė­ra, taip nė­ra, ir nė ne­ban­do pa­nag­ri­nė­ti, kur jie dings­ta.

Vi­sų pir­ma rei­kė­tų per­žiū­rė­ ti sa­vo są­skai­tas. Nus­teb­si­te, kiek yra ne­bū­ti­nų iš­lai­dų ir at­ra­si­te lė­šų tau­py­mui. Net ir ne­tu­rint di­de­lių fi­nan­si­ nių san­tau­pų, re­ko­men­duo­ čiau pra­dė­ti tau­py­ti. Juk ga­ li­ma nau­do­tis kau­pia­muo­ju ar lais­vų­jų lė­šų in­dė­liu nuo­

ni­mo žmo­gus tu­rė­tų pa­si­dė­ ti tau­py­mui?

– Pap­li­tęs tau­py­mo su­pra­ti­ mas – kiek mė­ne­sio pa­bai­go­je liks, jei ap­skri­tai liks, pi­ni­gų, tiek ir ati­dė­siu – nė­ra tik­ra­sis

tau­py­mas. Sie­kiant su­tau­ py­ti, tam reik­ėtų skir­ti bent 5–10 pro­c. nuo gau­na­mų pa­ ja­mų. Pa­vyz­džiui, jei­gu jū­sų at­ly­gi­ni­mas yra 1 000 li­tų, bent 50 li­tų są­mo­nin­gai at­si­ dė­ki­te atei­čiai. Jei­gu tai pa­ da­ry­si­te šian­dien, tai, atė­jus ki­toms Ka­lė­doms, jau tu­rė­si­ te 600 li­tų do­va­noms. Jei­gu ženg­si­te dar vie­ną žings­nį ir šiuos pi­ni­gus pa­dė­si­te kaip in­dė­lį – su­ma padi­dės dar ke­ lias­de­šim­čia li­tų.

– Ačiū už po­kal­bį.

– Links­mų šv.Ka­lė­dų.

Šven­čių

miš­ku kve­p Ša­lies mies­tų ir mies­te­ lių aikš­tėms pa­si­puo­šus di­džio­sio­mis eg­lė­mis, urė­ di­jų va­do­ vai kvie­čia pa­si­rū­pin­ti kve­pian­čia šven­ti­ne puoš­ me­na ir sa­vo na­mams.

Ša­rū­nė Ku­tins­kai­tė-Bū­da­vie­nė

Be eg­lės – ne šven­tė „Eg­lu­tė ska­ro­ta, eg­lu­tė ža­lia, meš­ku­ tė gau­ruo­ta ją lan­ko ši­le“, – ra­tu ap­ su­pę ža­lias­ka­rę dar­že­li­nu­kai me­tai iš me­tų ati­duo­da pa­gar­bą di­džių­jų ir la­ bai lau­kia­mų šven­čių sim­bo­liui. Jie ži­ no, kad ge­riems vai­kams Ka­lė­dų Se­ne­ lis po svy­ran­čio­mis eg­lės ša­ko­mis pa­ liks iš­sva­jo­tų do­va­nų. Nie­ko nuo­sta­ baus, kad be šio me­džio svar­biau­sių me­tų šven­čių neį­si­vaiz­duo­ja ir daž­nas suau­gęs, ta­čiau ste­buk­lais te­be­ti­kin­tis žmo­gus.

Auk­sa­ran­kiai ėmė kur­ti ne tik eg­ lių žais­lus, bet ir pa­čius me­de­lius. Kai kas, po­pie­ri­nę pi­ra­mi­dę ap­kli­ja­vęs val­ go­mai­s ma­ka­ro­nais, kam­ba­rio kam­pe pa­sta­tė nau­ją in­ter­je­ro de­ta­lę, kaž­kas pa­sta­rą­ją su­rin­ko iš plas­ti­ki­nių bu­te­ lių, o ki­tas tie­siog pa­si­rin­ko dirb­ti­nę.

Na­tū­ra­lu­mo nie­kas ne­pa­keis „Fil­mai į ant­rą­jį pla­ną nu­stū­mė teat­ rą, elekt­ro­ni­nė mu­zi­ka – gy­vą“, – be­si­ džiaug­da­mi dirb­ti­nių eg­lu­čių pa­klau­ sa di­džių­jų tink­lų at­sto­vai kas­met sku­ ba nu­ra­šy­ti gy­vas ža­lias­ka­res. Ša­lies urė­di­jų at­sto­vų at­sa­kas pa­ sta­rie­siems: „Gy­vų, sa­kais kve­pian­ čių spyg­liuo­čių nie­kas ir nie­ka­da ne­ pa­keis.“ Jiems pri­ta­ria ir ap­klaus­ti gy­ ven­to­jai: sep­ty­ni iš de­šim­ties gat­vė­je su­stab­dy­tų žmo­nių prieš Ka­lė­das na­ mus ža­dė­jo puoš­ti gy­vo­mis eg­lu­tė­mis, du – eg­lių ša­ko­mis, ir tik vie­nas pra­si­ ta­rė pa­si­rink­siąs dirb­ti­nę. „Ap­link mus tiek daug sin­te­ti­kos. Ją val­go­me, ge­ria­me, ren­gia­mės, tad bent eg­lę na­muo­se sta­ty­ki­me gy­vą. Nuk­ris spyg­lys? Na ir kas, juk jis na­tū­ra­lus, kve­pian­tis“, – pirk­ti gy­vas ža­lias­ka­res ra­gi­no Dub­ra­vos eks­pe­ri­men­ti­nės miš­ kų urė­di­jos urė­das Kęs­tu­tis Ša­kū­nas.

ka­ra­lie­nė –

p ­ ian­ti ža­lias­ka­rė Kal­bos, esą puoš­da­mi dirb­ti­nę eg­ lu­tę žmo­nės tau­so­ja gam­tą, jam neat­ ro­do vi­sai pa­grįs­tos. „Ne­be­rei­ka­lin­ga plas­ti­ki­nė de­ko­ra­ci­ja iš­mes­ta irs il­gus me­tus, o pa­nau­do­ta eg­lu­tė gam­tai jo­ kios ža­los ne­pa­da­rys. Ga­li­te bū­ti ra­ mūs“, – vie­ną po ki­to na­tū­ra­lių spyg­ liuo­čių pra­na­šu­mus var­di­jo urė­das.

Ša­kas per­ka dėl kva­po Ar­tė­jan­čioms gra­žiau­sioms me­tų šven­ tėms ka­lė­di­nių puoš­me­nų ieš­kan­čius Kau­no ir ra­jo­no gy­ven­to­jus K.Ša­kū­nas jau da­bar kvie­čia ap­si­lan­ky­ti Dub­ra­ vos urė­di­jos me­de­ly­ne. Dar­buo­to­jai čia jums pa­siū­lys pa­pras­tų, įvai­raus dy­džio eg­lai­čių, dy­gių­jų ir bal­tų­jų gra­žuo­lių, kal­ni­nių pu­šų, įvai­riau­sių kė­nių.

Pa­gal miš­ki­nin­kų pla­ną šie­met ža­ da­ma par­duo­ti ko­ne 5,5 tūkst. kirs­tų eg­lių. Me­de­ly­ne pre­kiau­ja­ma ir va­zo­ ni­niais me­de­liais. Tie­sa, šie­met skir­ tų par­duoti jų su­so­din­ta kur kas ma­ žiau – 1,7 tūkst. Prieš dve­jus me­tus šis skai­čius bu­vo dvi­gu­bai di­des­nis, praė­ ju­siais me­tais va­zo­ni­nių eg­lių par­duo­ ta šiek tiek dau­giau nei 2 tūkst. „Nors eg­lai­tes ga­li­ma per­so­din­ti, ta­ čiau mū­sų urė­di­jo­je jų par­da­vi­mas ne­ pa­si­tei­si­no“, – ti­ki­no K.Ša­kū­nas.

Vil­niaus urė­di­jos me­de­ly­ne va­zo­ni­ nės eg­lės sa­vo po­pu­lia­ru­mu spar­čiai ve­ja­si kirs­tus spyg­liuo­čius. Pa­sak urė­ do Ar­tū­ro Na­nar­ta­vi­čiaus, no­rė­da­mi pri­si­dė­ti prie gam­tos iš­sau­go­ji­mo jas per­ka ne tik nuo­sa­vų na­mų, bet ir dau­ gia­bu­čių gy­ven­to­jai. Pa­va­sa­rį me­de­lius jie so­di­na prie sa­vo lan­gų, ki­ti ne­ša tie­ siai į miš­ką. „Ypa­tin­gos prie­žiū­ros šioms eg­lai­ tėms ne­rei­kia. Svar­biau­sia jas re­gu­lia­ riai lais­ty­ti ir po tru­pu­tį pra­tin­ti prie že­mes­nės tem­pe­ra­tū­ros. Idea­liau­sia vie­ta tam – įstik­lin­ti bal­ko­nai“, – nau­ ją pir­ki­nį pla­nuo­jan­tiems gy­ven­to­jams pa­ta­ri­mus da­li­jo A.Na­nar­ta­vi­čius.

Vil­niaus miš­kų urė­di­ja šie­met pla­ nuo­ja par­duo­ti 2 tūkst. įvai­rių eg­lu­čių ir apie 700 ša­kų. Jas esą per­ka ne tik ma­žiau pa­si­tu­rin­tys žmo­nės, bet ir tie, ku­rie na­mus nu­ta­rė pa­puoš­ti dirb­ti­ne eg­le. „Štai eu­ro­pi­nis kė­nis yra pa­sa­kiš­ kai gra­žus me­dis. Vie­na spyg­lių pu­sė – ža­lia, ki­ta – mė­ly­na. Ta­čiau jis ne­kve­ pia Ka­lė­do­mis. Pap­ras­to­ji eg­lė sklei­ džia ypa­tin­gą šven­ti­nį kva­pą“, – šyp­te­ lė­jo miš­ki­nin­kas.

Po­pu­lia­riau­sios – tra­di­ci­nės Kai­nos? Prik­lau­so­mai nuo aukš­čio, pa­pras­to­ji eg­lai­tė jums at­sieis nuo 7 iki 35 li­tų. 4 m aukš­čio ža­lias­ka­rės kai­ na – apie 60 li­tų. No­rė­da­mi di­des­nės, už kiek­vie­ną pa­pil­do­mą met­rą iš pi­ni­ gi­nės trauk­si­te po 20 li­tų. Bal­to­sios ir dy­gio­sios, ge­riau ži­no­mos kaip si­dab­ ri­nės, eg­lu­tės įkai­no­tos nuo 20 iki 70 li­tų. Va­zo­nuo­se so­din­tos eg­lės bran­ ges­nės: 40 cm aukš­čio eg­lu­tė kai­nuo­ ja 10 li­tų, 2 m – 80 li­tų. Me­de­ly­ne pre­ kiau­ja­ma ir eg­lių ša­ko­mis. Prik­lau­so­ mai nuo dy­džio, jų kai­na svy­ruo­ja nuo 1 iki 2 li­tų.

Pa­na­šios kai­nos ir Kre­tin­gos miš­kų urė­di­jo­je. Už po­pu­lia­riau­sią, maž­daug pu­sant­ro met­ro pa­pras­tą­ją eg­lę čia su­ mo­kė­si­te apie 12 li­tų. „Ko­kių eg­lu­čių la­biau pa­gei­dau­ ja žmo­nės? Sko­nio rei­ka­las. Vie­niems nė už ką neį­siū­ly­si si­dab­ri­nės eg­lės, ki­ tiems už ją nė­ra gra­žes­nės. Tie­sa, pa­ sta­rą­sias daž­niau per­ka pa­si­tu­rin­tys žmo­nės, – apie spyg­liuo­čių ma­das kal­ bė­jo Kre­tin­gos miš­kų urė­di­jos miš­ kų urė­das An­ta­nas Al­gi­man­tas Ba­ra­ naus­kas. – Vie­ni no­ri ma­žu­tės, ki­ti – kad lu­bas rem­tų.“ Kre­tin­gos urė­di­ja šių me­tų šven­tėms eg­lai­čių ža­da par­duo­ti pa­gal žmo­nių po­rei­kį, ku­ris, pa­sak urė­do, dėl pri­ va­čių miš­kų po­pu­lia­ru­mo šie­met ga­li

At­ri­bu­tas: ma­ža, di­de­lė, pa­pras­to­ji ar bal­to­ji – be eg­lės sa­vo šven­ čių neį­si­vaiz­duo­ja nie­kas.

būt kiek ma­žes­nis. Pre­kiau­ja­ma ir ša­ ko­mis, ku­rių kai­na ne­si­skirs nuo ki­tų ša­lies urė­di­jų.

Ne­be­rei­ka­lin­ ga plas­ti­ki­ nė de­ko­ra­ci­ ja iš­mes­ta irs il­gus me­tus, o pa­nau­do­ta eg­lu­tė gam­tai jo­kios ža­los ne­pa­da­rys.

Da­lys ne­mo­ka­mai Tra­di­ciš­kai jau ket­vir­tus me­tus iš ei­lės per Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ir Ge­ne­ra­li­ nės miš­kų urė­di­jos (GMU) or­ga­ni­zuo­ ja­mą ak­ci­ją „Par­si­nešk Ka­lė­das į sa­vo na­mus“ ša­lies gy­ven­to­jai bus kvie­čia­mi pa­siim­ti eg­lės ša­kų ne­mo­ka­mai. „Tai ne tik gra­ži ini­cia­ty­va, tai ir pui­ kus bū­das iš­sau­go­ti ur­ba­nis­ti­nius žel­ di­nius, – kal­bė­jo A.Na­nar­ta­vi­čius. – Žmo­nėms juk at­ro­do, kad par­ke nuo eg­lu­tės nu­plėš­ta vie­na ša­ka – menk­ nie­kis. Kas bus, jei taip gal­vos vi­si?“ Jam pri­ta­rė ir Dub­ra­vos eks­pe­ri­ men­ti­nės miš­kų urė­di­jos urė­das. K.Ša­ kū­no ma­ny­mu, ak­ci­ja ne tik pa­de­da sau­go­ti gam­tą, bet ir suar­ti­na miš­ki­ nin­kus su gy­ven­to­jais. „No­ri­me, kad kuo dau­giau gy­ven­to­jų į sa­vo na­mus par­si­neš­tų ka­lė­di­nę nuo­tai­ką“, – gra­ žių ar­tė­jan­čių šven­čių lin­kė­jo urė­das.

Kaip ir praė­ju­siais me­tais, šie­met ak­ci­ja pla­nuo­ja­ma gruo­džio 21 d. Nuo 14 val. ša­kos bus da­li­ja­mos vi­sų Lie­tu­ vos di­džių­jų mies­tų ir mies­te­lių cent­ri­ nė­se aikš­tė­se. kaledos.diena.lt

31

Ge­ros staigmenos tai­syk­lės

Ką do­va­no­ja žvaigž­dės?

Do­va­na tu­ri pa­tik­ti žmo­gui, ku­riam ji skir­ta, o ne per­kan­čia­jam.

Svar­bu ne kie­ky­bė, bet ko­ky­bė.

To­li­miems pa­žįs­ta­miems ne­de­ra do­va­no­ti la­bai in­ty­mių daik­tų.

Net jei esa­te sar­kas­tiš­ki, ne­do­va­no­ ki­te daik­tų su pa­slėp­ta iro­ni­ja.

Ka­lė­di­nia­me šur­mu­ly­je leng­va su­ klys­ti – do­va­no­da­mi pirk­tus val­go­mus daik­tus at­kreip­ki­te dė­me­sį į jų ga­lio­ ji­mo da­tą.

Eti­ke­to va­do­vė­liai drą­si­na: do­va­ną ga­li­ma pa­nau­do­ti dar kar­tą.

Svar­biau­sia – at­si­min­ti, iš ko ga­vo­te per­lei­džia­mą daik­tą, kad ne­grą­žin­tu­ mė­te jo at­gal.

Ka­lė­dų do­va­nos – tai ne daik­ tai, bet ženk­lai, ku­riais pa­ro­do­ me dė­me­sį ar­ti­mam žmo­gui, ku­riais ga­li­me jį pra­džiu­gin­ti.

Ypač rū­pes­tin­gai pa­rink­ta do­va­na pra­džiu­gi­na iš­syk net tris as­me­nis: tą, ku­ris at­lie­ka Ka­lė­dų Se­ne­lio vaid­me­nį, ap­ do­va­no­tą­jį ir žmo­gų, ją su­kū­ ru­sį. Ži­no­mi Lie­tu­vos žmo­nės ne­sle­pia no­riai žai­džian­tys ne­sens­tan­tį ka­lė­di­nį žai­di­mą su staig­me­no­mis ir kruopš­čiai jas ap­gal­vo­jan­tys.

Gro­žio do­va­nos

Kris­ti­na Ci­pa­ry­tė

Ne­re­tai, sto­ko­da­mi fan­ta­zi­jos ar lai­ko ieš­ko­ti do­va­nos ar­ti­ma­jam, su­sto­ ja­me ties par­fu­me­ri­jos par­duo­tu­ve.

Kve­pa­lai, kre­mas, ki­tos kos­me­ti­kos prie­mo­nės – asor­ti­men­tas pla­tus.

Tik ar vi­sa­da ei­da­mi leng­viau­siu ke­liu ga­li­me pa­siek­ti pa­grin­di­nį tiks­lą – nu­ džiu­gin­ti ar­ti­mą­jį do­va­na? „Do­va­no­ti kos­me­ti­kos prie­mo­nių – kre­mų vei­dui ar kū­nui, kve­pa­lų ar kre­mi­nių pud­rų yra tiks­lin­ga tuo­met, kai tiks­liai ži­no­te, ką žmo­gus nau­do­ja ar kas jam pa­tin­ka“, – sa­ko kos­me­ to­lo­gė-visažistė Dia­na Ma­kaus­kie­nė. „At­min­ki­te, tai, kas tin­ka jums, ne­ bū­ti­nai tiks jū­sų drau­gei ar ar­ti­mam žmo­gui. Kiek­vie­no žmo­gaus oda yra skir­tin­ga“, – pri­me­na gro­žio spe­cia­lis­ tė. Ly­giai taip pat skir­tin­gai užuo­džia­ me ir kva­pus. „Mū­sų lū­kes­čiai dėl tik­ro gro­žio pro­duk­to ga­li bū­ti di­des­ni ar ma­žes­ni, bet ga­vę do­va­nų če­kį gro­žio prie­mo­nėms iš­si­rink­ti, ma­nau, abe­ jin­gi ne­lik­si­me. Ne­pa­mirš­ki­me, kad, tu­rė­da­mi do­va­nų če­kį, ga­li­me gau­ti ge­rą kon­sul­ta­ci­ją iš pro­fe­sio­na­lų“, – išei­tį siū­lo D.Ma­kaus­kie­nė.

Dar vie­na išei­tis – gro­žio pro­ce­dū­ros.

Anot spe­cia­lis­tės, uni­ver­sa­liau­sia pro­ ce­dū­ra ir mo­te­rims, ir vy­rams – vi­so kū­no ma­sa­žas. Idea­liu at­ve­ju prieš ma­sa­žą ga­lė­tų bū­ti at­lik­tas vi­so kū­no odos švei­ti­mas. Po to­kios pro­ce­dū­ros su­ma­žė­ja įtam­pa, at­si­ran­da jė­gų.

32 kaledos.diena.lt

Vai­kų dai­nų kom­po­zi­to­rė ir at­li­kė­ja Ne­rin­ga Če­reš­ke­vi­čie­nė „Do­va­no­mis pra­de­du rū­pin­tis ta­da, kai pa­jun­tu Ka­lė­dų dva­sią, o tai at­ si­tin­ka kiek­vie­nais me­tais skir­tin­gu lai­ku ir ap­lin­ky­bė­mis. Do­va­nas pa­tiems ar­ti­miau­siems žmo­nėms sten­giuo­si da­ry­ti pa­ti – praė­ju­siais me­tais mez­ giau kve­pian­čias pa­gal­vė­les, „įda­ry­tas“ jaz­mi­nais ir ki­to­kiais žie­dais, tė­vams nu­pir­kau po­rce­lia­ni­nius puo­de­lius ir juos „pa­šil­ti­nau“ – ap­mez­giau. Daug jau­kiau pa­da­ry­ti do­va­ną, ku­pi­ną tų me­tų Ka­lė­dų dva­sios. Ma­no de­šimt­me­tis sū­nus Ra­po­las ir­gi pra­dė­jo rū­pin­tis ta dva­sia. Jis jau su­pran­ta, kad Ka­ lė­dų Se­ne­lio nė­ra, to­dėl da­bar vyks­ta įti­ki­nė­ji­mai, jog jis ga­li bū­ti Ka­lė­dų nykš­tu­kas, o užau­gęs taps Ka­lė­dų Se­ne­ liu Ra­po­lu, ku­ris rū­pin­sis, kad vi­si gau­tų do­va­nų. Kar­tais tik­rai svar­biau pa­si­rū­pin­ti ka­lė­di­niu jau­ku­mu na­muo­se, nei ap­si­krau­ti do­va­no­mis iš pre­ky­bos cent­rų.“

Lei­dyk­los di­rek­to­rė Lo­li­ta Va­ra­na­vi­čie­nė „Mū­sų šei­ma jau daug me­tų tu­ri tra­di­ci­ją per Kū­čias keis­tis do­va­no­mis. Bet tai nė­ra tie­siog pa­pras­tas pa­si­kei­ti­mas – kiek­vie­nas šei­mos na­rys tu­ri bū­ti pa­ren­gęs ­ko­kią nors pro­gra­mą, ku­rią iš­mo­ko per me­tus. Tik šei­mos ko­mi­si­jai įver­ti­nus pa­si­ro­dy­mą ga­li­ma įteik­ti do­va­ną. To­kie kon­cer­tai daž­nai tę­sia­si iki ant­ros ar tre­čios valandos nak­ ties. Bet ta­da ga­li įver­tin­ti ne tik pa­čią do­va­ną, bet ir džiaugs­mą tą do­va­ną gau­ti ar įteik­ti.“

Kom­po­zi­to­rė Ra­min­ta Šerkš­ny­tė „Aš vi­sa­da ži­nau, ko rei­kia ma­no ar­ti­miems žmo­nėms ir kas juos tik­rai nu­džiu­gins. Nes­ var­bu, nei kiek kai­nuo­ja do­va­na, nei kaip ji įpa­kuo­ta. Pui­kiau­sią do­va­ną iš­ren­ki ta­da, kai tik­rai pa­žįs­ti žmo­gų.“

Dai­ni­nin­kas, dai­nų kū­rė­jas Ma­ri­jo­nas Mi­ku­ta­vi­čius „Aš do­va­no­ju lėk­tu­vus – ne­di­de­lius, dvi­vie­čius.

Tai pui­ki do­va­na. O ką šau­niau­sio esu pa­do­ va­no­jęs? Tur­būt mei­lės pri­si­pa­ži­ni­mą mer­gi­nai ant jos na­mo laip­ti­nės sie­nos. Na, o jei jau vi­sai ne­su­gal­vo­ji, ką pa­do­va­ no­ti, ge­riau­sia nu­pirk­ti kny­gą. Bet ku­riuo at­ve­ju ši do­va­na bus su tu­ri­niu.“

Ope­ros so­lis­tas Me­rū­nas Vi­tuls­kis „Ka­dan­gi gy­ve­nau tarp tri­jų mo­te­rų, jos iš­mo­kė ma­ne pra­ktiš­ku­mo, to­dėl ir do­va­nas mėgs­tu pirk­ti pra­ktiš­kas. Kam tos vi­sos sta­tu­lė­lės ir ki­tos smulk­me­ nos, ku­rios tik dul­kes ren­ka? Ma­nau, kad ypač da­bar, kai daž­nai vė­luo­ja at­ly­ gi­ni­mai ir daug kas tu­ri ati­džiai skai­čiuo­ti pi­ni­gus, rei­kė­tų pirk­ti daik­tą, ku­rio kai­na tik­rai ati­tik­tų ko­ky­bę. Ži­no­ma, ki­taip yra su vai­kais – iš jų ne­ga­li­ma atim­ti Ka­lė­dų džiaugs­mo, pra­ktiš­ko­mis do­va­no­mis jų ne­pra­džiu­gin­si.“

Įpa­ka­vi­mas Tai – da­lis do­va­nos. Pa­li­ki­te did­cent­rių siū­lo­mus se­ri­ji­nius do­va­nų mai­še­lius vy­res­niems ar ne to­kiems iš­ra­din­ giems žmo­nėms – pa­tys pa­mąs­ty­ki­te apie al­ter­na­ty­vą. Ne­di­de­lę do­va­ną ga­li­ma su­suk­ti į au­di­nio at­rai­žą ir su­riš­ti kont­ras­tin­ga juos­te­le, įdė­ti į spal­vin­gą pa­čių nu­megz­tą ar pa­siū­tą de­ko­ra­ty­vi­nę ko­ji­nę, pirš­ti­nę, ke­pu­rę, mai­še­lį. Į pa­pras­tą ma­ti­nį viens­pal­vį do­va­nų po­pie­rių su­vy­nio­tą do­va­ną su­riš­ki­te ryš­kiu kas­pi­nu, ori­gi­na­lių juos­te­lių paieš­ko­ki­te siu­vi­mo reik­me­nų par­ duo­tu­vė­se.

Smul­kių do­va­nė­lių rin­ki­nį do­va­ nokite su­dė­tą ne į vien­kar­ti­nę do­va­nų dė­žu­tę, bet į me­di­nę ar šiau­di­nę – jo­ je ap­do­va­no­ta­sis vė­liau ga­lės lai­ky­ti, pvz., pa­ke­liais su­pa­kuo­tą ar­ba­tą ar sta­lo įran­kius. Šven­čių pe­rio­dui pa­si­rū­pin­ki­te pa­kan­ka­mu kie­kiu įpa­ka­vi­mo reik­ me­nų – jei pri­rei­kus tek­tų sku­biai pa­ruoš­ti do­va­ną ne­ti­kė­ tam sve­čiui.

Jei jau vi­sai ne­su­gal­vo­ ji, ką pa­do­va­ no­ti, ge­riau­ sia nu­pirk­ti kny­gą. Bet ku­ riuo at­ve­ju ši do­va­na bus su tu­ri­niu.

Ak­to­rė Da­lia Mi­che­le­vi­čiū­tė „Vi­sa­da no­ri­si su­gal­vo­ti kaž­ką ori­gi­na­laus ir iš­mo­ nin­go. Ne­la­bai mėgs­tu pirk­ti do­va­nas iš pre­ky­bos cent­rų – ten vis­kas nu­ko­ pi­juo­ta, ne­tik­ra, neau­ten­ tiš­ka, to­dėl ap­si­lan­ky­siu tau­tų mu­gė­je, ku­rio­je tik­rai ra­siu jau­kią ran­kų dar­bo do­va­ną. Kiek­vie­nam žmo­gui do­va­nas ren­ki skir­tin­gai, ta­čiau ma­sa­žas ar bi­lie­tai į spek­tak­lį tur­būt pa­ma­lo­nin­tų kiek­vie­ną.

Vis dėl­to, kal­bant apie Ka­ lė­das, no­rė­čiau pa­ska­tin­ti pa­žiū­rė­ti į jų es­mę. Ka­ dan­gi esu ti­kin­ti, ma­nau, kad nuo­sta­bi do­va­na yra Šven­ta­sis Raš­tas.“

Di­zai­ne­rė Jo­lan­ta Rim­ku­tė „Pirk­da­ma do­va­ną pa­gal­vo­ju ne tik apie žmo­gų, ku­riam ji skir­ta, bet ir apie tą, iš ku­rio per­ku. To­dėl mėgs­tu do­va­no­ti mo­čiu­ tės megz­tas ko­ji­nes ar ki­tus rank­dar­bius, no­rė­da­ma sa­vo­tiš­kai pa­rem­ti ama­ti­nin­kus. Ži­no­ma, man la­bai svar­bu daik­to es­te­ti­nis vaiz­das ir di­zai­nas, bet vis vien do­va­na tu­ri bū­ti funk­cio­na­li. Da­bar­ti­nia­me pa­sau­ly­je ir taip per­ne­lyg daug ne­rei­ka­lin­gų daik­tų.

Ar­tė­jant šven­tėms pa­tar­čiau ne­lauk­ti iki gruo­džio vi­du­rio, o do­va­no­mis pa­si­rū­pin­ti jau da­bar. Ypač krei­piuo­si į mo­te­ris, ku­rios tik­rai yra la­bai iš­ra­din­gos ir pa­čios ga­li su­ kur­ti do­va­ną.“

Dra­ma­tur­gas, poe­tas, ra­šy­to­jas Gin­ta­ras Gra­jaus­kas „Do­va­nos – la­bai in­ty­mus da­ly­kas. Aš jau ru­dens pra­džio­je pra­de­du mąs­ty­ti apie jas. Jos tu­ri bū­ti nuo­šir­džios ir skir­tos tik tam vie­nam žmo­ gui, ku­riam do­va­no­ji. Čia pa­na­šiai kaip už­ra­šai at­vi­ru­kams. Nu­si­per­ka at­vi­ru­ką, paieš­ko in­ter­ne­te ba­na­lių žo­džių apie bal­tas snai­ges, nu­ra­šo ir įtei­kia. Juk ne dau­giau lai­ko už­truk­tų at­si­sės­ti ir pa­ra­šy­ti ­ką nors nuo­šir­ daus. Žmo­gus tik­rai įver­tins. Taip rei­kė­tų elg­tis ir su do­va­no­mis.“

34 kaledos.diena.lt

Ka­lė­dų Se­ne­lis iš to­li­mo­s

Staig­me­na: lai­ku pa­si­rū­pi­nus, sve­tur gy­ve­nan­čius ar­ti­muo­sius ga­li­ma nu­džiu­gin­ti ne­ti­kė­ta Ka­lė­dų do­va­na.

Suo­lo drau­gė – Dub­li­ne, bend­ra­kur­sis – Li­ver­pu­ly­je, Lie­tu­vą pa­li­kęs nuo­šir­du­sis ko­le­ga šei­mos ži­di­nį kurs­to po Nor­ve­gi­jos dan­gu­mi, į Vo­kie­ti­ją „tik stu­di­juo­ti“ iš­ vy­kęs pusb­ro­lis šak­nis įlei­do Ber­ly­ne... Ras­ti šei­mą, ku­rios ne­bū­tų pa­lie­tu­si emig­ ra­ci­ja, sun­ku. Di­džio­sios me­tų šven­tės – pro­ga pra­džiu­gin­ti sve­tur gy­ve­nan­čius ar­ti­muo­sius ne­kas­die­niais ženk­lais: nie­kur ki­tur pa­sau­ly­je ne­ke­pa­mos juo­dos duo­nos ke­pa­lė­liu, pa­čių megz­to­mis ko­ji­nai­tė­mis ar ki­to­mis mie­lo­mis smulk­me­ no­mis, ku­rių ver­tę įma­no­ma įver­tin­ti ne li­tais, bet ge­rų emo­ci­jų pliūps­niais.

Jo­nas Gruo­dis

Svar­biau­sia – tvir­ta dė­žu­tė Ką ir kaip do­va­no­ti šiais lai­kais, kai pre­ky­bos cent­rų len­ty­no­se – ko­ne vie­ no­das asor­ti­men­tas kad ir kur bū­ tum – Klai­pė­do­je, Pa­ry­žiu­je, Aber­dy­ ne ar Kau­ne?

Ren­kan­tis do­va­ną tik­riau­siai svar­ biau­sia gal­vo­ti ne apie ma­te­ria­lią­ją do­ va­nos ver­tę, bet apie ga­vė­jui su­tei­kia­ mą džiaugs­mą. Bi­čiu­lis ar gi­mi­nai­tis 36 kaledos.diena.lt

ap­si­džiaugs jau nuo pir­mo­sios aki­mir­ kos ga­vęs siun­tą, ku­rios pa­kuo­tė at­ro­ dys es­te­tiš­kai, o svar­biau­sia, kad dėl įpa­ka­vi­mo pra­ktiš­ku­mo ji bus jam sau­ giai at­ga­ben­ta. Kas­pi­nais per­riš­tas gra­ žus po­pie­rius neap­sau­go siun­ti­nio nuo ga­li­mų me­cha­ni­nių pa­žei­di­mų, ta­čiau do­va­ną ir siun­tė­jo gra­žius ke­ti­ni­mus ap­sau­go­tų di­des­nė kar­to­ni­nė dė­žė.

Pat­va­ri kar­to­ni­nė dė­žė, anot siun­ tų ga­be­ni­mo spe­cia­lis­tų, – ge­riau­sias spren­di­mas vi­sais at­ve­jais, net ir jei

Sve­tur gy­ve­ nan­čius ar­ ti­muo­sius ga­li­ma pra­ džiu­gin­ti ir pa­čių su­rink­ tais džio­vin­ tais gry­bais.

siun­čia­mas di­des­nis minkš­tas daik­tas (pvz., di­de­lis su­lanks­ty­tas ple­das, pliu­ ši­nis žais­las).

Siun­čiant dūž­tan­čius daik­tus, pa­ sta­ruo­sius rei­kia ap­vy­nio­ti pūsleline plė­ve­le (3–5 cm sto­rio sluoks­niu), o tuo­met įdė­ti į kar­to­ni­nę dė­žu­tę. To­kią siun­tos dė­žu­tę re­ko­men­duo­ti­na pa­žy­ mė­ti ženk­lu „fra­gi­le“, nes siun­tų bend­ ro­vės dar­buo­to­jai į tai bū­ti­nai at­kreips dė­me­sį. Prieš pa­kuo­jant siun­ti­nį į tvir­ tą ir šiek tiek di­des­nę nei pa­ts siun­ti­ nė­lis dė­žu­tę, į pūslelinę plė­ve­lę rei­kė­tų su­vy­nio­ti, pvz., ir fir­mi­nė­je pa­kuo­tė­je esan­tį kve­pa­lų bu­te­liu­ką. Siun­tas vi­ so­je Lie­tu­vo­je ir Eu­ro­po­je pri­sta­tan­tys bend­ro­vės DPD spe­cia­lis­tai pa­brė­žia auk­si­nę tai­syk­lę, ku­rią rei­kia pri­si­min­ ti pa­kuo­jant bet ko­kį siun­ti­nį: siun­ta tu­ri bū­ti su­pa­kuo­ta taip, kad kris­da­ma iš 80 cm aukš­čio lik­tų sau­gi.

o­sios gim­ti­nės Kaip ap­sau­go­ti do­va­ną? Įdė­jus daik­tą į išo­ri­nę dė­žu­tę, tar­pus bū­ti­na už­pil­dy­ti pa­ka­vi­mo me­džia­ga, ne­lei­džian­čia daik­tui ju­dė­ti, – pūs­le­ li­ne plė­ve­le, gof­ruo­tu kar­to­nu, va­ta, drož­lė­mis ir pan.; kiek­vie­ną tra­pų daik­tą bū­ti­na su­pa­ kuo­ti at­ski­rai; rei­kė­tų ne­gai­lė­ti pa­ka­vi­mo me­džia­ gos (pūs­le­li­nės plė­ve­lės, putp­las­čio, gof­ruo­to kar­to­no, va­tos, drož­lių, me­ džia­gos, spe­cia­lių fik­suo­ja­mų­jų pu­ tų, įpurš­kia­mų į tarp daik­to ir dė­žu­tės esan­čias ert­mes, ir pan.), kad daik­tai bū­tų sta­bi­lūs; pa­kuo­jant išo­ri­nę dė­žu­tę bū­ti­na nau­do­ti tvir­tą lip­nią juos­tą ir ja dė­žu­tę už­kli­juo­ti tri­mis sluoks­niais iš vir­šaus ir apa­čios.

„Siun­tų bend­ro­vės kur­je­rio paim­ta siun­ta, iki kol ji yra pri­sta­to­ma ga­vė­jui, pa­ke­liui ne kar­tą pa­ten­ka į spe­cia­li­zuo­ tus siun­tų skirs­ty­mo cent­rus ir ga­li bū­ ti per­krau­na­ma 10–14 kar­tų. Perk­rau­ nant pra­stai su­pa­kuo­ta siun­ta ga­li bū­ti pa­žei­džia­ma, to­dėl jos pa­kuo­tei ten­ka la­bai svar­bus siun­tos ap­sau­gos vaid­ muo“, – pri­mi­nė lo­gis­ti­kos spe­cia­lis­tai.

Čiob­re­liai iš se­ne­lių pie­vos Nors da­bar Eu­ro­po­je – šal­ta­sis me­tų lai­kas, ne­ver­ta gun­dy­tis va­kuu­mi­nė­se pa­kuo­tė­se pre­kiau­ja­mais grei­tai gen­ dan­čiais mais­to pro­duk­tais. Sū­rio ar rū­ky­tų un­gu­rių ver­čiau vež­ti pa­tiems ke­liau­jant, o ne siųs­ti siun­to­je.

Kas ki­ta – me­dus, įvai­rūs il­gai ga­lio­ jan­tys sal­dė­siai. „Bū­ti­na tin­ka­mai su­ pa­kuo­ti. Jei­gu tai – stik­lai­nis, ge­riau­sia

Kas­pi­nais per­ riš­tas gra­ žus po­pie­rius neap­sau­ go siun­ti­nio nuo ga­li­mų me­cha­ni­nių pa­žei­di­mų, ta­ čiau do­va­ną ir siun­tė­jo gra­žius ke­ti­ ni­mus ap­sau­ go­tų di­des­ nė kar­to­ni­nė dė­žė.

Būtina ži­no­ti Ne­ga­li­ma siųs­ti gy­vų gy­vū­nų bei gė­lių, al­ko­ho­lio ir ci­ga­re­čių.

Bū­na ir gud­ra­vi­mo at­ve­jų: siun­tė­jas siun­ čia­mo­je kny­go­je sle­pia pi­ni­gus, į žais­lą įki­ša pra­ban­gų pa­puo­ša­lą. Anot spe­cia­ lis­tų, to­kios slė­py­nės yra la­bai ri­zi­kin­gos.

Kiek­vie­na siun­ta ga­li bū­ti at­si­tik­ti­nai pa­ tik­rin­ta mui­ti­nė­je ir siun­tė­jas tu­rės tik pro­ble­mų.

Me­tų pa­bai­ga – pa­ts dar­by­me­tis ne tik pre­kiau­to­jams do­va­no­mis ar Ka­lė­dų Se­ne­liams, bet ir siun­tų bend­ro­ vėms. Pap­ras­tai Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę ar Ai­ri­ją siun­ta pa­ sie­kia per ke­le­tą die­nų, ka­lė­di­niu lai­ko­tar­piu, kai siun­ti­ nių smar­kiai pa­dau­gė­ja, re­ko­men­duo­ja­ma ne­lauk­ti pa­ sku­ti­nės sa­vai­tės ir do­va­no­mis pa­si­rū­pin­ti kiek įma­no­ ma anks­čiau, nes siun­ta šven­ti­niu pe­rio­du ga­li ke­liau­ti kur kas il­giau, tad siun­tė­jas tu­rė­tų įver­tin­ti tai.

Di­džiau­sios klai­dos, ku­rias da­ro žmo­nės, siųs­da­mi sa­ vo ar­ti­mie­siems ar vers­lo par­tne­riams do­va­nas: pra­ sta pa­kuo­tė, dėl to nu­ken­čia siun­čia­mas daik­tas; pa­tei­ kia­mi klai­din­gi duo­me­nys: ga­vė­jo ad­re­sas, pa­što ko­das, kon­tak­ti­nis as­muo, te­le­fo­no nu­me­ris.

jį įdė­ti į san­da­riai už­si­da­ran­čią plas­ti­ki­ nę dė­žu­tę, jei daik­tas dūž­tan­tis, pa­kuo­ ti pri­va­lu kaip dūž­tan­čią pro­duk­ci­ją“, – sa­kė „DPD Lietuva“ operacijų skyriaus vadovas Laimonas Micevičius.

Ta­čiau sve­tur gy­ve­nan­čius ar­ti­muo­ sius ga­li­ma pra­džiu­gin­ti ir pa­čių su­ rink­tais džio­vin­tais gry­bais, prie­sko­ ni­nė­mis žo­le­lė­mis, kū­čiu­kais. Svar­bu, kad as­me­ni­niam nau­do­ji­mui, lauk­tu­ vėms siun­čia­mi mais­to pro­duk­tai, su­ de­da­mo­sios da­lys bū­tų ne skys­to pa­vi­ da­lo ir ne­bū­tų iš grei­tai gen­dan­čių­jų.

Prieš siun­čiant ki­tus mais­to pro­ duk­tus: ka­vą, sū­rį ar kt., rei­kia pa­si­do­ mė­ti, ar ša­ly­je, ku­rio­je gy­ve­na ga­vė­jas, bū­tent tam pro­duk­tui nė­ra tai­ko­mi ak­ci­zi­niai mo­kes­čiai. Be to, kaip pa­ste­ bi DPD spe­cia­lis­tai, kai ku­riems pro­ duk­tams kai ku­rio­se ša­ly­se ga­li bū­ti tai­ko­mi ap­ri­bo­ji­mai ir drau­di­mai, to­ dėl prieš pa­kuo­jant do­va­ną ver­tė­tų pa­ si­do­mė­ti ad­re­sa­to ša­lies įsta­ty­mais.

Ypatingi ap­ri­bo­ji­mai Ka­lė­di­nis siun­ti­nys – pro­ga nu­siųs­ti ir rei­ka­lin­gų vais­tų. Kaip pri­me­na DPD

eks­per­tai, pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos far­ma­ci­jos įsta­ty­mą fi­zi­nis as­muo, iš­ vyk­da­mas iš Lie­tu­vos į ki­tą vals­ty­bę, tu­ri tei­sę in­di­vi­dua­lioms reik­mėms iš­ vež­ti ar siųs­ti pa­štu to­kį vais­ti­nių pre­ pa­ra­tų kie­kį, ku­ris ati­tin­ka prii­man­ čio­sios vals­ty­bės nu­sta­ty­tus vais­ti­nių pre­pa­ra­tų įve­ži­mo rei­ka­la­vi­mus.

To­dėl, prieš siun­čiant, ver­ta pa­si­ do­mė­ti, ar ša­lis, ku­rio­je gy­ve­na ga­vė­ jas, priims jū­sų siun­ti­nį, nes kiek­vie­no­ je ša­ly­je šiuo klau­si­mu ga­lio­ja skir­tin­ gi įsta­ty­mai. Ap­ri­bo­ji­mų esa­ma ir įvai­ riems di­de­lės ver­tės ga­mi­niams – ju­ ve­ly­ri­niai pa­puo­ša­lai, me­no kū­ri­niai, an­tik­va­ri­niai daik­tai, tau­rie­ji me­ta­lai, bran­gak­me­niai yra įtrauk­ti į drau­džia­ mų ga­ben­ti daik­tų są­ra­šą.

Siun­čiant bran­ges­nes do­va­nas pra­ var­tu ži­no­ti, kad kai ku­rios kur­je­rių bend­ro­vės ap­drau­džia sa­vo ga­be­na­ mas siun­tas. Pvz., „DPD Lie­tu­va“ sa­ vo ga­be­na­mas siun­tas yra ap­drau­du­si iki 520 eu­rų.

Tie­sa, siun­čiant ver­tin­gą daik­tą rei­ kia iš­si­sau­go­ti jo pir­ki­mo kvi­tą – kad jam pra­din­gus bū­tų ga­li­ma pa­grįs­ti daik­to ver­tę. kaledos.diena.lt

37

Iš­kep­ti sal­džių ska­nės­tų, pavyzdžiui, šakočio tešlos mėnuliukų, su­kur­ti sa­vą prie­ sko­nių rin­ki­nį ar iš po­dė­lio iš­trauk­ti pa­gal ypa­tin­gą re­ cep­tą vir­tos uo­gie­nės – val­go­ mųjų do­va­nų va­rian­tų esa­ma dau­gy­bė. Nusp­ren­dus jomis pra­džiu­gin­ti ar­ti­muo­sius, svar­ biau­sia mei­lės in­ves­tuo­ti ne tik į ga­my­bą, bet ir į įpa­ka­vi­mą.

Ša­ko­čio tešlos m

Mar­ci­pa­nui 40 g pis­ta­ci­jų, 200 g mar­ci­pa­no ma­sės, 10 g mil­te­li­nio cuk­raus.

Teš­lai 200 g svies­to, 200 g cuk­raus, 4 kiau­ši­nių, 1 cit­ri­nos, 100 g lup­tų mig­do­lų, 100 g mil­tų, žiups­ne­lis mal­dų gvaz­di­kė­lių, žiups­ne­lis drus­kos.

Pa­puoš­ti 100 g apel­si­nų mar­me­la­do, 300–400 g bal­to­jo ke­pi­nių šo­ko­la­do, cuk­ri­nių pa­bars­tu­kų.

Eglė Blinstrubaitė

S

us­mul­kin­tą mar­ci­pa­nų ma­sę su­min­ky­ti su ka­po­to­mis pis­ta­ ci­jo­mis ir mil­te­li­niu cuk­ru­mi.

Ne­min­ky­ti per il­gai, nes mar­ci­pa­no ma­sė bus rie­bi ir ko­čio­ja­ma tru­pės.

Mar­ci­pa­no ma­sę pa­da­ly­ti per pu­sę, kiek­vie­ną ga­ba­lą pa­dė­ti ant mil­te­li­ niu cuk­ru­mi pa­bars­ty­tos len­tu­tės ir iš­ko­čio­ti į 26 cm skers­mens lakš­tus.

Teš­lai svies­tą pla­kik­liu iš­suk­ti su cuk­ru­mi, įmai­šy­ti try­nius, su­ber­ti mal­tus gvaz­di­kė­lius, nu­tar­kuo­tą cit­ri­

38 kaledos.diena.lt

nos žie­ve­lę ir vis­ką iš­mai­šy­ti. Mig­do­lus nu­lup­ti, su­mal­ti ir su­mai­šius su mil­ tais su­krės­ti į teš­lą. Bal­ty­mus iš­plak­ti su drus­ka ir at­sar­giai įmai­šy­ti į teš­lą.

Ke­pi­mo po­pie­riu­mi iš­klo­ti 26 cm skers­mens for­mą. 3 šaukš­tus teš­ los pa­skirs­ty­ti ke­pi­mo for­mo­je, ke­pi­ nį pa­šau­ti į įkai­tin­tą iki 180 °C or­kai­ tę, įjun­gus gri­lio funk­ci­ją. Kep­ti, kol teš­la su­stan­dės ir bus auk­si­nės spal­ vos (apie 3 min.). Ant iš­kep­to lakš­to vėl to­ly­giai pa­skirs­ty­ti 3 šaukš­tus teš­ los, sten­gian­tis ne­pa­žeis­ti iš­ke­pu­sio sluoks­nio, ir vėl kep­ti 3 min.

Šo­ko­la­ dą pa­šil­dy­ ti puo­de su van­de­niu, nau­do­jan­ tis ša­ku­te, glais­tu ap­ lie­ti mė­nu­ liu­kus.

Po 2–3 sluoks­nių ke­pi­nį už­klo­ti mar­ ci­pa­no sluoks­niu, jį pa­deng­ti dar 3 šaukš­tais teš­los. Vėl kep­ti iki 2–3 sluoks­ nių. Užk­lo­ti ant­rą­ja mar­ci­pa­no ma­sės da­li­mi. Ga­liau­siai iš­kep­ti li­ku­sią teš­lą te­pant ly­giai taip pat – sluoks­niais.

Ke­pi­nį išim­ti iš for­mos ir dar karš­tą ap­tep­ti mar­me­la­du. Pa­lik­ti, kad su­si­ ger­tų (iš­džiū­tų) – ge­riau­sia per nak­tį.

For­me­le iš­spaus­ti mė­nu­liu­kus. Šo­ ko­la­dą pa­šil­dy­ti puo­de su van­de­niu, nau­do­jan­tis ša­ku­te, glais­tu ap­lie­ti mė­ nu­liu­kus. Juos api­bars­ty­ti pa­bars­tu­ kais ir pa­lik­ti iš­džiū­ti.

mė­nu­liu­kai Mar­ci­pa­nas 100 g mig­do­lų, 40 ml bren­džio, 1 šaukš­tas van­dens, 100 g mil­te­li­nio cuk­raus, 5 la­šai mig­do­lų esen­ci­jos.

Išei­ga – 200 g.

V

er­dan­čiu van­de­niu 3 kar­tus nu­pli­ ky­ti mig­do­lus ir už­pil­ti šal­tu. Taip bus leng­viau pa­ša­lin­ti rie­šu­tų ode­ lę. Mig­do­lus be ode­lės ke­lias mi­nu­tes pa­džio­vin­ti iki 100 °C įkai­tin­to­je or­kai­ tė­je. Ta­da mig­do­lus su­mal­ti ir su­mai­šy­ ti su mil­te­li­niu cuk­ru­mi. Įpil­ti bren­džio, šaukš­tą van­dens ir vis­ką mai­šy­ti iki vien­ ti­sos ma­sės, kol ją bus sun­ku mai­šy­ti. Įla­ šin­ti mig­do­lų esen­ci­jos ir ge­rai iš­mai­šy­ti.

Ma­sę pa­lik­ti šal­dy­tu­ve, kad šiek tiek pa­ sting­tų, bet ne trum­piau nei 2 va­lan­das.

Ža­lias vaišių sta­las Ma­nan­tie­siems, kad, iš ra­cio­no iš­brau­kus kep­tus, vir­tus ar troš­ kin­tus pa­tie­ka­lus, ar­tė­jan­čios šven­tės nu­blanks, ža­lia­val­giai siū­lo pluoš­tą re­cep­tų: svei­kų, ska­nių ir šven­tiš­kų. Ša­rū­nė Ku­tins­kai­tė-Bū­da­vie­nė „Šie­met bu­vo 50-osios ma­no Ve­ly­kos.

Be­je, pir­mo­sios, kai ne­val­giau kiau­ ši­nių. Ma­nau, bus ir pir­mo­sios Ka­lė­ dos be mė­sos“, – pra­si­ta­rė vers­li­nin­kas Pau­lius Ja­ru­še­vi­čius. Prieš pu­sant­rų me­tų jis ra­di­ka­liai pa­kei­tė sa­vo mi­ty­ bos įpro­čius – at­si­sa­kė ter­miš­kai ap­do­ ro­to mais­to ir ta­po ža­lia­val­gis. Da­bar ant jo šei­mos sta­lo mais­tas ke­liau­ja to­ kio pa­vi­da­lo, koks ran­da­mas gam­to­je. „Kai la­bai pa­siilgs­ta­me, lei­džia­ me sau pa­ra­gau­ti rie­ke­lę duo­nos, vir­ tos bul­vės“, – su šyp­se­na vei­de vy­ras pri­pa­ži­no, kad se­nie­ji įpro­čiai ret­sy­ kiais šven­čia per­ga­lę. Jo žmo­na, ta­py­ to­ja Jū­ra­tė Kluo­nė, ka­dai­se bu­vu­si ka­ vos gur­ma­nė, da­bar šio gė­ri­mo ska­ nau­ja itin re­tai. Dar re­čiau prie lū­pų glau­džia puo­de­lį ar­ba­tos. Ar­bat­žo­lės juk ap­do­ro­ja­mos aukš­tes­nė­je nei 42 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je, o ža­lia­val­gys­ tės teo­ri­ja skel­bia, kad ter­miš­kai ap­do­ ro­ta­me mais­te žūs­ta vi­sos nau­din­gos me­džia­gos.

Tad nie­ko nuo­sta­baus, kad kait­len­ tė šiuo­se na­muo­se at­lie­ka sta­lo funk­ci­ ją – čia ir lė­to spau­di­mo sul­čias­pau­dė, ir mais­to smul­kin­tu­vas. Ret­sy­kiais šei­ mi­nin­kai įjun­gia elekt­ri­nę or­kai­tę – ją nau­do­ja mais­tui džio­vin­ti, to­dėl tem­ pe­ra­tū­rą re­gu­liuo­jan­ti ran­ke­nė­lė nu­ sta­to­ma ties že­miau­sia tem­pe­ra­tū­ra.

Kur kas daž­niau ruo­šiant mais­tą jie nau­do­ja de­hid­ra­to­rių – gy­vo mais­ to džio­vyk­lę. Bū­tent iš jos prieš po­kal­ bio pra­džią J.Kluo­nė trau­kė gur­ma­ niš­kus pa­plo­tė­lius, ku­riais šie­met nu­ ste­bins sa­vo ar­ti­muo­sius, ir Ka­lė­dų sau­sai­nius. Pa­si­ga­min­ki­te pa­tys ir įsi­ ti­kin­si­te, kad sko­niu jie nė kiek ne­nu­ 40 kaledos.diena.lt

Išim­tis: dvy­li­ka­me­tė duk­ra Ni­da, P.Ja­ru­še­vi­čius ir J.Kluo­nė per šven­tes lei­džia sau pa­ra­gau­ti ne tik ža­lia­val­gių pa­tie­ka­lų, tačiau tikina, kad ir pastarieji labai tinka Kalėdų stalui.

si­lei­džia kep­tiems. „Jums rei­kės 400 g grai­ki­nių rie­šu­tų, 2,5 stik­li­nės avi­ži­ nių mil­tų, po šaukš­tą mal­tų gvaz­di­kė­ lių, mus­ka­to rie­šu­to, ci­na­mo­no, stik­li­ nės aga­vų si­ru­po, dvie­jų šaukš­tų mal­ tų sė­me­nų ir vie­no apel­si­no žie­velės“, – su­de­da­mą­sias da­lis var­di­jo šei­mi­nin­ kė. Elekt­ri­niu smul­kin­tu­vu su­smul­ ki­nę dau­giau nei pu­sę rie­šu­tų, į juos su­ber­ki­te avi­žų mil­tus, sė­me­nis, ci­na­ mo­ną, gvaz­di­kė­lius ir mus­ka­tą. Apel­ si­no sul­tis su­mai­šy­ki­te su žie­ve­lė­mis ir aga­vų si­ru­pu. Su­py­lę į pa­ruoš­tą teš­lą, me­di­niu šaukš­tu vis­ką ge­rai iš­mai­šy­ ki­te ir pa­dė­ki­te pus­va­lan­džiui į šal­dy­ tu­vą. Li­ku­sius rie­šu­tus su­smul­kin­ki­ te di­des­niais ga­ba­lais. Jais puoš­ki­te iš ma­sės su­for­muo­tus sau­sai­nius. Mais­to džio­vyk­lė­je, 40 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­ je, ska­nės­tus lai­ky­ki­te nuo 6 iki 8 val.

Tiek pat lai­ko sau­sai­nių ne­trau­ki­te ir iš or­kai­tės, nes or­kai­tė­se tem­pe­ra­tū­ra bū­na apie 50 laips­nių.

Ža­lia­val­gys­ tės teo­ri­ja skel­bia, kad ter­miš­kai ap­ do­ro­ta­me mais­te žūs­ta vi­sos nau­din­ gos me­džia­ gos.

Gra­žiau­sių me­tų šven­čių proga ga­li­ mos ir ki­tos pa­tie­ka­lų imp­ro­vi­za­ci­jos.

Koks sta­las be sa­lo­tų? So­čių, na­ mi­nių, ska­nin­tų ma­jo­ne­zu, grie­ti­ne.

Paš­ne­ko­vai siū­lo iš­ban­dy­ti ža­lią­sias, ku­rioms pa­ruoš­ti rei­kės vos ke­lių su­ de­da­mų­jų da­lių: 6–8 val. van­de­ny­je mir­ky­tų lau­ki­nių ry­žių, rau­do­nos pa­ pri­kos, graž­gars­čių, smul­kin­tų sau­ lėg­rą­žų dai­gų, ma­ka­da­mi­jų alie­jaus ir žiups­ne­lio Hi­ma­la­jų drus­kos. „Iš­mai­ šo­me ir ska­nau­ja­me“, – ge­ro ape­ti­to lin­kė­jo J.Kluo­nė.

Net­ru­kus iš ža­lia­val­gės šei­mi­nin­ kės lū­pų iš­gir­do­me ir pa­sku­ti­nį pa­ta­ ri­mą. „Ge­rai iš­mir­ky­tas ir su­mal­tas aguo­ nas už­pil­ki­te ne ver­dan­čiu, o šal­tu van­de­niu. Vie­to­je cuk­raus nau­do­ki­te me­dų“, – to­kiu bū­du pa­ruoš­tas tra­di­ ci­nis aguon­pie­nis, pa­sak ža­lia­val­gės, ne tik ne­pra­ras ver­tin­gų sa­vy­bių, bet ir at­skleis nau­jų sko­nio at­spal­vių.

Gur­ma­niš­ki pa­plo­tė­liai Pag­rin­das

Ant džio­vin­ to pa­plo­tė­lio už­tep­ti sū­rio kre­mo, ant jo – tris gry­ bų juos­te­les ir šaukš­tą pa­ gar­dų.

1,5 puo­de­lio tar­kuo­tų mo­liū­gų ty­rės, 1 puo­de­lis 2 val. van­de­ny­je mir­ky­tų mo­liū­gų sėk­lų, 0,5 puo­de­lio 2 val. van­de­ny­je mir­ky­tų sė­me­nų, 20 pu­se­lių sau­lė­je džio­vin­tų po­mi­do­rų, 0,5 puo­de­lio grūs­tų švie­žių ba­zi­li­kų, 2 šaukš­tai ita­liš­kų prie­sko­nių mi­ši­nio.

Vi­sas su­de­da­mą­sias da­lis su­trin­ki­te mai­šy­tu­ vu. Iš gau­tos ma­sės su­for­muo­ki­te 8–10 cm skers­mens, 1 cm sto­rio pa­plo­tė­lius (no­rė­da­mi traš­kių, da­ry­ki­te juos plo­nes­nius). Pap­lo­tė­lio vi­du­rį šiek tiek įspaus­ki­te, kad kraš­te­liai bū­tų sto­res­ni. Su­dė­ki­te ant tink­le­lio ir džio­vin­ki­te 40 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je apie 7 val.

Sū­rio kre­mas 2 puo­de­liai 2 val. van­de­ny­je mir­ky­tų ana­ kar­džių, 4 šaukš­tai cit­ri­nų sul­čių, 3 šaukš­tai mie­lių, 1 šaukš­tas pa­pri­kų mil­te­lių, žiups­ne­lis drus­kos, 0,5 puo­de­lio van­dens. Į vie­ną in­dą su­pil­ki­te ana­kar­džių rie­šu­tus, cit­ri­ nų sul­tis ir van­de­nį. Vis­ką ge­rai su­trin­ki­te mai­ šy­tu­vu. Vė­liau su­pil­ki­te li­ku­sias su­de­da­mą­sias da­lis ir trin­ki­te tol, kol ma­sė bus pa­na­ši į kre­mą.

Gry­bų sluoks­nis 3 di­de­li po­rta­be­lo gry­bai (ar­ba 250 g ru­dųjų pie­vag­ry­bių), 0,3 puo­de­lio bal­za­mi­nio ac­to, 3 skil­te­lės čes­na­ko.

Sut­rin­ki­te čes­na­kus ir su­mai­šy­ki­te juos su bal­za­mi­niu ac­tu. Plo­nai su­pjaus­ty­tus gry­bus iš­dė­lio­ki­te ant skar­dos, ap­šlaks­ty­ki­te pa­ruoš­tu už­pi­lu ir pa­li­ki­te 2–6 val. ma­ri­nuo­tis.

Vai­sių pa­gar­das 1 puo­de­lis džio­vin­tų span­guo­lių, 1 puo­de­lis iš­da­ri­nė­to ana­na­so, ketvirtadalis džio­vin­to svo­gū­no, 2,5 cm trin­tos im­bie­ro šak­nies, 0,5 šaukš­to ka­le­no pi­pi­rų.

Vis­ką su­trin­ti mai­šy­tu­vu iki vien­ti­sos ma­sės.

For­ma­vi­mas Ant džio­vin­to pa­plo­tė­lio už­tep­ti sū­rio kre­mą, ant jo dėti tris gry­bų juos­te­les ir šaukš­tą pa­gar­ dų. Vir­šū­nė­lę pa­puoš­ki­te ba­zi­li­ko la­pe­liu.

Gera savijauta ilgam!

KOPAKL=P=E L=P=NE=( G=EL ÞLANOER=HCUPE PAEOEJC=EÍ Verčiame paskutinius šių metų kalendoriaus lapelius ir esame visai čia pat – prie didžiausių metų švenčių slenksčio. Laukiame su nekantrumu egle, mandarinais ir meduoliais kvepiančių akimirkų, tačiau gausus Kūčių ir Kalėdų stalo vaizdas dažną priverčia sunerimti – ką daryti, kaip pakilti nuo stalo nors ir persivalgius, bet be „pašalinio poveikio“?

Po pokalbio su reabilitacijos centro „Ostemeda“ gydytojais išsikristalizavo 12 svarbių patarimų, kaip ir 12 tradicinių Kūčių patiekalų, kuriuos reikėtų prisiminti, kad švenčių nuotaikos neapkartintų nepageidaujami mūsų organizmo „reiškiniai“.

1. Rinkitės sveikus produktus, nepagardintus E-621 (gliutomatu) ir kitais „vitaminais“. Kaip žinia, E-621 blokuoja smegenyse esantį sotumo centrą ir akys tikrai tampa kelis kartus didesnės už skrandį.

2. Patiekalus dėkite į nedidelius indus. Taip sukursite gausos įspūdį, bet nepersistengsite dėl kiekio.

3. Maistą reikia derinti. Jei žinote, kad valgysite tikrai daug, jis turėtų būti gerai toleruojamas.

4. Kramtykite lėtai ir pasimėgaudami, tik taip pajusite visą skonių paletę. Kuo ilgiau kramtome, tuo labiau atsiskleidžia maisto skonio ypatybės ir kokybė. Neskubėkite, pamaloninkite savo gomurį nors per šventes.

5. Vartokite daug skysčių, tačiau ne

prie stalo, o visą dieną gurkšnokite vandenį. Šventinio stalo silkutė, žuvis ir jūrų gėrybės norėtų vėl patekti į savo stichiją ir troškuliu mums primena apie tai.

6. Tie, kurie maitinasi pagal maisto netoleravimo testo rezultatus, net ir persivalgę jaučiasi daug geriau.

Suderintas ir tinkamas maistas yra greitai suvirškinamas. Organizmas neišeikvoja bereikalingai energijos, kurios reikėtų „išgrūsti lauk netinkamus svečius“ – netoleruojamą maistą. Nepamirškite to.

7. Norint „teisingai persivalgyti“ nereikia skubėti visko, ką matote ant stalo, „sukišti“ į vargšą skrandį. Ragaukite viską, bet po truputį.

Leiskite skrandžio sienelėms pajusti

maistą ir jo kiekį, kad spėtų Jums pasakyti STOP — darom pertraukėlę.

8. Leiskite organizmui pasimėgauti patekusių gėrybių gausa. Darykite pertraukėles: prisiminkite būrimus, spėliones, šventinius žaidimus. Kiekvienas prisiminkite ir papasakokite patį smagiausią metų įvykį. Nėra geresnio virškinimo fermento už puikią nuotaiką.

9. Tam, kad gyvūnėliai prabiltų žmonių balsais po 12 val. nakties, o ne anksčiau, vartokite alkoholinius gėrimus, kuriuos labiausiai mėgstate, ir teisingai dozuokite (lyg truputį gailėtumėte sau).

10. Sergantieji podagra prisiminkite apie skirtingą purinų kiekį produktuose. Tiek žuvis, tiek ankštiniai ir grūdiniai produktai turi skirtingą

purinų kiekį. Rinkitės tuos, kuriuose jų yra mažiausiai, taip išvengsite podagros priepuolių.

11. Sergantiems cukriniu diabetu reikia rinktis natūralius angliavandenius, esančius šviežiuose ir džiovintuose vaisiuose, uogose.

12. Mielieji, svarbiausia nepamiršti, kad Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventės būna tik vieną kartą metuose, o pats svarbiausias ir sveikiausias patiekalas, kurio neįmanoma perdozuoti, – smagi, pilna meilės ir vilties nuotaika. O jei nepavyko „teisingai persivalgyti“ – nenusiminkite, Jūs turite begalę gražaus laiko tam, kad pašalintumėte nepageidaujamą poveikį iki kitų Didžiųjų Švenčių.

Kaip iš pe­le­nės virsti prin­ce­se?

Iki di­džių­jų me­tų šven­čių – kiek dau­giau nei dvi sa­vai­tės. Ar įma­no­ma per šį lai­ką iš pe­le­ nės virs­ti 2012-ųjų pa­sku­ti­nės nak­ties ka­ra­lie­ne? Kos­me­to­lo­ gės-visažistės Dia­nos Ma­kaus­ kie­nės at­sa­ky­mas įkve­pian­tis: ži­no­ma. „Svar­biau­sias ma­no pa­ta­ri­mas – ge­rai iš­si­mie­go­ ti“, – sa­ko spe­cia­lis­tė, su­ti­ku­si „Ka­lė­di­nio ka­len­do­riaus“ skai­ ty­to­jams ir skai­ty­to­joms at­ver­ti pa­grin­di­nes gro­žio pa­sau­lio pa­slap­tis.

Lau­ry­na Miš­ki­ny­tė – Ką mo­te­ris ga­lė­tų pa­da­r y­ti sa­vo gro­žio la­bui, kad at­ro­dy­tų ne­prie­ kaiš­tin­gai, jei gal­būt vi­sus me­tus re­ to­kai lan­kė­si pas gro­žio spe­cia­lis­tus?

– Idea­lu ap­si­lan­ky­ti pas kos­me­to­lo­ gą. Li­kus po­rai sa­vai­čių iki šven­čių pa­tar­čiau at­lik­ti rūgš­ti­nio odos švei­ ti­mo procedūrą. Li­kus sa­vai­tei – in­ ten­sy­vią vei­do drė­ki­ni­mo pro­ce­dū­rą.

Po jų oda at­ro­dys švy­tin­ti, pail­sė­ju­ si ir at­jau­nė­ju­si. Efek­tas iš­lie­ka il­gai, to­dėl da­ran­tis ma­kia­žą šven­tės die­ną taip pat at­ro­dy­si­te ge­rai. Da­rant ma­ kia­žą ant ne­šva­rios odos, jo ko­ky­bė vi­ sa­da bus pra­stes­nė. Tam, kad kū­nas at­si­gau­tų, ga­li­ma bū­tų po­rą va­lan­dų pra­leis­ti ga­ri­nė­je ar­ba ru­siš­ko­je pir­ ty­je. Ne­tu­rint lai­ko ir tau­pant šven­ tėms skir­tus pi­ni­gė­lius, pa­tar­čiau na­ muo­se pa­si­le­pin­ti karš­ta vo­nia su ro­ žių žied­la­piais. Kū­nas pail­sės, oda taps švel­nes­nė. Tam, kad plau­kai gra­ žiai at­ro­dy­tų, juos taip pat ga­li­ma pa­ le­pin­ti plau­kų kau­ke. Prieš džio­vin­ da­mos plau­kus džio­vin­tu­vu, už­la­šin­ ki­te ant del­nų ke­lis la­šiu­kus drė­ki­na­ mo­jo vei­do kre­mo ir del­nu per­brau­ki­te per plau­kus. Plau­kai at­ro­dys žvil­gan­ tys ir svei­ki, o tai – jau pu­sė ge­ros šu­ kuo­se­nos.

– In­ter­ne­te ap­stu įvai­rių pa­ta­ri­mų, kaip tai­syk­lin­gai da­žy­tis, ta­čiau ne

Miegas, viena kita grožio procedūra, makiažas ir šypsena kiekvieną pelenę pavers šventės karaliene.

Gedimino Gražio nuotr.

Pir­miau­sia rei­kia ži­no­ ti odos ti­pą, būk­lę ir kam bus nau­do­ja­ mas pa­grin­ das: ar kiek­ vie­ną die­ną, ar tik pro­gi­ niams ma­kia­ žams.

vie­na mū­sų tam ski­ria per ma­žai dė­ me­sio ar tie­siog ma­no, kad dau­giau­ sia, ką ver­ta nau­do­ti, – kre­mi­nė pud­ ra. Ar iš tik­rų­jų jos pa­kan­ka?

– Kiek­vie­ną die­ną ant šva­rios odos bū­ ti­na už­tep­ti die­ni­nio kre­mo, o ant jo – kre­mi­nės pud­ros. To­kiu bū­du ap­sau­ go­me odą nuo ža­lin­gų veiks­nių, to­kių kaip oro kon­di­cio­nie­rius, šal­tis, vė­jas, sau­lė, tem­pe­ra­tū­ros svy­ra­vi­mai. Kad kre­mi­nė pud­ra il­giau iš­lik­tų, ją ga­li­ me su­tvir­tin­ti bi­ria pud­ra. Ko­rea­guo­ ja­mą­sias prie­mo­nes siū­ly­čiau nau­do­ti at­sar­giai, tik pro­fe­sio­na­lui pa­ta­rus ir pa­mo­kius, kaip tai da­ry­ti. Ne­tei­sin­gai pa­nau­do­tos jos ga­li dar la­biau iš­ryš­ kin­ti trū­ku­mus, o ne pa­slėp­ti juos.

– Koks tu­ri bū­ti ge­ras ma­kia­žo pa­ grin­das – juk ne­re­tai reklamuojamos sa­vy­bės tė­ra rin­ko­da­ros triu­kas?

– Da­bar kos­me­ti­kos ga­my­ba yra ne tik me­nas, bet ir moks­las apie gro­žį ir svei­ka­tą. Šiuo­lai­ki­nės ma­kia­žo prie­ mo­nės tu­ri ne tik pa­slėp­ti trū­ku­mus ar pa­brėž­ti pri­va­lu­mus, ta­čiau dar ir puo­se­lė­ti mū­sų odą. Yra ne vie­na prie­žas­tis, ko­dėl prie­mo­nės tu­ri bū­ ti ko­ky­biš­kos ir ko­dėl joms yra ke­lia­ mi aukš­ti rei­ka­la­vi­mai: daž­niau­siai de­ko­ra­ty­vi­nė kos­me­ti­ka ant vei­do iš­ bū­na vi­są die­ną ir odą tai ga­li veik­ti nei­gia­mai.

Tai­gi pa­si­rink­ti ma­kia­žo pa­grin­dą yra ke­li bū­dai. Pir­miau­sia rei­kia ži­ no­ti odos ti­pą, būk­lę ir kam bus nau­ do­ja­mas: ar kiek­vie­ną die­ną, ar tik pro­gi­niams ma­kia­žams. Sau­sai odai makiažo pa­grin­das tu­rė­tų bū­ti paga­ mintas rie­ba­lų pa­grin­du, nor­ma­liai – van­dens ir rie­ba­lų, rie­biai – va­di­na­ ma­sis „oil free“. Vy­res­nėms mo­te­rims rei­kė­tų rink­tis pa­grin­dus su stang­ri­ na­muo­ju efek­tu – „an­ti-age­ning“ ar­ ba „lif­ting foun­da­tion“.

Iš­siaiš­ki­nus pa­skir­tį, rei­kia la­bai ati­džiai iš­si­rink­ti pa­grin­do spal­vą, ku­ri tu­ri ati­tik­ti odos to­ną. Vi­si pa­ grin­dai ga­mi­na­mi dvie­jų spal­vų: raus­vos ir gels­vos. Ski­ria­si tik jų in­ ten­sy­vu­mas ir at­spal­viai. Raus­vi pa­ grin­dai dar va­di­na­mi „bei­ge“, gels­vi pa­grin­dai – „ivo­ry“. Žmo­gaus pri­gim­ti­nė odos spal­ va ky­la iš dvie­jų spal­vų – gels­vos ir raus­vos. Ko­kia yra jū­sų odos spal­ va, leng­va nu­sta­ty­ti pa­žiū­rė­jus į del­ nus. Jų oda bū­na raus­va, gels­va ar­ba raus­vai gels­va. Ati­tin­ka­mai pa­ren­ ka­ma pa­grin­do spal­va – raus­va ar­ ba gels­va. Kar­tais abi spal­vas rei­kia su­mai­šy­ti. Ne­pa­mirš­ki­te, kad spal­vas rei­kia rink­tis tik na­tū­ra­lio­je švie­so­je, nes par­duo­tu­vių ap­švie­ti­mas daž­nai iš­krai­po spal­vas.

Ne­si­rin­ki­te ma­kia­žo pa­grin­do su bliz­gan­čio­mis da­le­lė­mis, jei jū­sų oda rie­bi. Ma­ti­nis pa­grin­das tin­ka įvai­ raus ti­po odai. Daž­niau­siai ne­ko­ky­ biš­kas ma­kia­žo pa­grin­das bū­na stip­ riai par­fu­muo­tas, o ko­ky­biš­kas tu­ri švie­žių gry­bų kva­pą, to­dėl pa­si­kliau­ ki­te sa­vo uos­le, o ne gra­žia rek­la­ma. kaledos.diena.lt

43

Ši­lu­ma gy­do ir ra­mi­na Įtam­pa prieš šven­tes se­ki­na žmo­gų.

Vais­tas nuo to­kio stre­so – ko­ky­biš­ kas poil­sis, ku­riam ras­ti lai­ko tu­ri kiek­vie­nas svei­ka­ta be­si­rū­pi­nan­tis žmo­gus. poilsis yra ir pa­grin­di­nė ža­ve­sio pa­slap­tis. Mo­ra­liš­kai ir fi­ziš­ kai pa­var­gu­siam žmo­gui ne­pa­dės jo­kia de­ko­ra­ty­vi­nė kos­me­ti­ka. Tik ko­ky­biš­kas poil­sis pri­vers šven­ti­nį va­ ka­rą švy­tė­ti akis, o lū­pas – šyp­so­tis.

Anot me­di­kų, ypač nau­din­ga to­kiu me­tu bent sa­vait­ga­liui pa­bėg­ti iš mies­to, pa­si­mė­gau­ti gry­nu ša­lies ku­ror­tų oru, kar­tu pa­si­rū­pin­ti ir svei­ka­ti­ni­mo pro­ce­dū­ro­mis. „La­bai pra­var­tu at­lik­ti ši­lu­mos pro­ce­dū­ ras. Jos da­ro­mos nau­do­jant pur­vą, mi­ne­ra­li­nį van­de­nį. At­lie­kant pro­ce­dū­ras ši­lu­ma su mik­roe­le­men­ tais vei­kia žmo­gaus or­ga­niz­mą ir ska­ti­na lai­mės hor­mo­nų se­ro­to­ni­no bei do­pa­mi­no iš­si­sky­ri­mą, tai vei­kia ra­mi­na­mai“, – sa­ko „Eg­lės“ sa­na­ to­ri­jos Drus­ki­nin­kuo­se me­di­ci­nos di­rek­to­rius Ar­vy­das Bal­čius.

Die­ną – dar­bas, va­ka­re – va­ka­rė­lis

P

rieš da­ran­tis ma­kia­žą reikia su­ si­ras­ti vie­tą, ku­r būtų di­de­lis veid­ro­dis ir kuo na­tū­ra­les­nė ap­ lin­ka. Spe­cia­liu kam­puo­tu še­pe­tė­liu ar­ba pieš­tu­ku pa­ryš­kin­ki­te an­ta­kius. Še­šė­lius rin­ki­tės bliz­gius, per­la­mut­ri­ nius, ta­čiau at­si­žvel­ki­te ir į bū­si­mą ap­ ran­gos ko­dą bei ­sa­vo akių spal­vą. Akis reik­tų ap­ves­ti pieš­tu­ku ar skys­to kon­ tū­ro ap­va­du kuo ar­čiau blaks­tie­nų au­ gi­mo li­ni­jos. Blaks­tie­nas – per­brauk­ti tu­šu dar kar­te­lį. Skruos­tų sri­ty­je ga­li­te nau­do­ti ir bliz­gius skais­ta­lus, nes vis dėl­to tai yra va­ka­ri­nis ma­kia­žas. Lū­pos ga­li bū­ti pa­da­žy­tos ryš­kes­niais lū­pų da­žais ir lū­pų bliz­ge­siu. Pas­ku­ti­nis va­ ka­ri­nio ma­kia­žo ak­cen­tas – šyp­se­na.

44 kaledos.diena.lt

– Kaip rink­tis spal­vas kas­die­niam ir šven­ti­niam ma­kia­žui – pa­gal akių ar pa­gal vy­rau­jan­čią ap­ran­gos spal­vą?

– Spal­vas ma­kia­žui rei­kia rink­tis la­bai at­sa­kin­gai. Svar­bu ne­pa­mirš­ti švie­sos teo­ri­jos: švie­sūs to­nai iš­ke­lia ir priar­ti­ na, tam­sūs to­nai ma­ži­na ir to­li­na.

Ma­lo­nu žiū­rė­ti į mo­te­rį, ku­rios ma­ kia­žas ir dra­bu­žių spal­va de­ra. Štai ką ga­li pa­da­ry­ti rau­do­nas lūp­da­žis: – tam­ses­nė oda ir tam­sūs plau­kai – įvaiz­dis at­ro­do na­tū­ra­liai; – tam­ses­nė oda ir ru­di plau­kai – įvaiz­dis at­ro­do efek­tin­gai, – švie­si oda ir švie­sūs plau­kai įvaiz­ dis at­ro­do ekst­ra­va­gan­tiš­kai ir tin­ka va­ka­ri­niam ma­kia­žui.

Dra­bu­žių spal­vos skirs­to­mos į šil­ tas, šal­tas ir neut­ra­lias. Spal­vos su gels­vu pus­to­niu yra šil­tos, spal­vos su mels­vu pus­to­niu – šal­tos, neut­ra­lios (bal­ta, juo­da, pil­ka) – tar­pi­nė ka­te­go­ ri­ja. Skais­ta­lai, lūp­da­žis ir na­gų la­kas ir­gi tu­ri bū­ti ati­tin­ka­mos ga­mos (šil­ tos, šal­tos ar neut­ra­lios) – taip pa­siek­ si­me spal­vų har­mo­ni­ją. Su neut­ra­lio­ mis de­ra ir šil­tos, ir šal­tos spal­vos.

Yra trys kont­ras­tin­gos spal­vų po­ros: rau­do­na ir ža­lia, žyd­ra ir oran­ži­nė, gel­to­na ir vio­le­ti­nė. Jos pa­brė­žia vie­ na ki­tą, to­dėl su jo­mis rei­kia elg­tis at­ sar­giai: – vio­le­ti­nis ar aly­vi­nis lūp­da­žis pa­ ryš­ki­na dan­tų ema­lio gel­to­nu­mą; – pa­rau­du­sį akių baltymą pa­ryš­ kins ža­li še­šė­liai; – mė­ly­nas akis iš­ryš­kins auk­si­nis, gel­to­nas, oran­ži­nis ir per­si­ki­nis še­šė­liai; – gels­vą akies baltymą pa­ryš­kins mė­ly­ni še­šė­liai; – ža­lias akis iš­ryš­kins ro­ži­nis, aly­ vi­nis, ply­tų spalvos še­šė­liai.

Jei paa­kiai pa­tam­sė­ję, ne­nau­do­ki­ te jo­kių vio­le­ti­nių, mė­ly­nų, gel­to­nų ir tam­sių še­šė­lių. Tin­ka tik na­tū­ra­lūs.

– Ko­kia spal­va de­rė­tų da­žy­ti an­ta­ kius? Ar de­ra blon­di­nėms rink­tis juo­dą spal­vą?

An­ta­kiai vei­ de – ypač svar­būs: jie at­sklei­džia cha­rak­te­rį, tai vie­nas iš svar­biau­sių vei­do di­zai­ no ele­men­ tų. Kei­čiant an­ta­kių for­ mą, kin­ta vei­ do iš­raiš­ka.

– Švie­siaplaukėms ne­pa­tar­čiau rink­ tis juo­dos spal­vos, gra­žiau at­ro­dys švie­siai pe­le­ni­niai da­žai. Da­žan­tis an­ta­kius na­mie, ne che­mi­niu bū­du, jei an­ta­kiai re­ti, nau­do­ki­te pieš­tu­ką, jei an­ta­kiai tan­kūs, nau­do­ki­te an­ ta­kių še­šė­lius. Tep­tu­kas jiems už­tep­ ti tu­rė­tų bū­ti kie­tes­nis ir įstri­žai kirp­ tas. An­ta­kiai vei­de – ypač svar­būs: jie at­sklei­džia cha­rak­te­rį, tai vie­nas iš svar­biau­sių vei­do di­zai­no ele­men­tų.

Kei­čiant an­ta­kių for­mą, kin­ta vei­do iš­raiš­ka. Die­ną tu­rė­tų bū­ti švel­nes­ni, na­tū­ra­liai at­ro­dan­tys an­ta­kiai, va­ka­ re – ryš­kes­ni, dra­ma­tiš­ki.

– Ką da­r y­ti, jei šven­ti­nis dra­bu­žis su ga­na di­de­le iš­kirp­te ir, pvz., yra bal­ tas. Kaip ir kuo pa­deng­ti kak­lą ir iš­ kirp­tės sri­tį, kad ji ne­kont­ras­tuo­tų su vei­du, bet ir neiš­tep­tų dra­bu­žio?

– Ga­liu iš­duo­ti pa­slap­tį, kaip iš­si­suk­ ti iš to­kios si­tua­ci­jos, jei vir­šu­ti­nė dra­ bu­žio da­lis yra su pla­čia iš­kirp­te ir dar bal­tos spal­vos. Vie­to­je kre­mi­nės pud­ros aš nau­do­ju bron­zi­nę kre­mi­ nę pud­rą, ku­ri su­ke­lia švy­ti­nį, svei­ką, na­tū­ra­lų įde­gį. Ren­kuo­si tik aukš­tos ko­ky­bės pudras, ku­rios yra ga­mi­na­ mos su drė­ki­na­mo­sio­mis, rie­ba­lų su­si­ da­ry­mą kont­ro­liuo­jan­čio­mis me­džia­ go­mis. Tin­­ka vi­sų ti­pų ir to­nų odoms. Šią pud­rą nau­do­ju kak­lo ir iš­kirp­tės sri­ty­je. Taip pat nau­do­ju sau­są bron­ zi­nę pud­rą, ku­rią sėk­min­gai koreguo­ ju vei­dą. Ta­da vei­do, kak­lo ir iš­kirp­ tės sri­ties spal­va ne­si­ski­ria ir dra­bu­ žis lie­ka šva­rus. Yra ga­mi­na­mos bliz­ gan­čios ir ma­ti­nės pud­ros. Ma­ti­nės – ko­rek­ci­jai ir na­tū­ra­liam įde­giui, bliz­ gan­čios – spe­cia­lie­ siems efek­tams su­ teik­ti.

Kur švęs­ti klai­pė­die­čiams?

Kas? Kon­cer­tas vi­sai šei­mai „Mu­zi­ki­nė ani­ma­ci­ja“.

Kur? Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je.

Ka­da? Gruo­džio 14 d. 18 val.

Iš­dai­giš­kus ani­ma­ci­nių fil­mų he­ro­jų nuo­ty­kius pa­sa­kos Lie­tu­vos na­cio­na­li­ nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas šios sma­gios kon­cer­ti­nės pro­gra­mos su­ma­ny­to­jo Mo­des­to Pit­rė­no. Prog­ra­ mo­je – nuo­tai­kin­gi kla­si­kos kū­ri­niai.

Kas? Kon­cer­tas „Vien tik Piaz­zol­la“.

Kur? Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je.

Ka­da? Gruo­džio 19 d. 18 val.

Da­ly­vaus Kris­ti­na Žeb­raus­kai­tė (akor­ deo­nas), Fe­liksas Zak­revs­kis (for­te­pi­jo­ nas), Bi­ru­tė Bag­do­nie­nė (al­tas), Do­na­tas Ba­gurs­kas (kont­ra­bo­sas), Dže­ral­das Bid­ va (smui­kas), so­lis­tė Ie­va Prud­ni­ko­vai­tė.

Kas? Teat­ra­li­zuo­tas kon­cer­tas „Sap­nai apie Brod­vė­jų“.

Kur? Klai­pė­dos vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re.

Ka­da? Gruo­džio 22 d. 18.30 val.

Kas? Ba­le­tas „Snie­guo­lė ir sep­ty­ni nykš­tu­kai“.

Kur? Klai­pė­dos vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re.

Ka­da? Gruo­džio 23 d. 13 val.

Kas? Klai­pė­dos ka­ri­lio­no kon­cer­tai.

Kur? Klai­pė­dos laik­ro­džių mu­zie­jaus kie­me­ly­je.

Ka­da? Gruo­džio 25 d. 16 val., gruo­džio 31 d. 23.30 val.

Da­ly­vaus Kęs­tu­tis Ka­čins­kas, Sta­nis­lo­ vas Ži­le­vi­čius. Prog­ra­mo­je – kla­si­ki­nių kū­ri­nių aran­žuo­tės, Ka­lė­dų gies­mės.

Kas? Mu­zi­ki­nis spek­tak­lis vai­kams „Bal­to­ji pa­sa­ka“.

Kur? Žve­jų rū­muo­se.

Ka­da? Gruo­džio 26 d. 12 val.

Kas? Kon­cer­tas „Svei­ki su­lau­kę šven­tų Ka­lė­dų“.

Kur? Šv.Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio kop­ly­čio­je.

Ka­da? Gruo­džio 26 d. 15 val.

Da­ly­vaus Klai­pė­dos cho­ras „Au­ku­ ras“, Klai­pė­dos ka­me­ri­nio or­kest­ro kvin­te­tas.

Kas? Kon­cer­tas „Vir­tuo­ziš­ku­mo ža­ve­sys“.

Kur? Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je.

Ka­da? Gruo­džio 28 d. 18 val.

Kas? Hu­mo­ris­ti­nis-mu­zi­ki­nis šou „Či­li­nam“ su Ma­riumi Jam­pols­kiu, Sta­no ir Ra­mū­nu Ru­do­ku.

Kur? Žve­jų rū­muo­se.

Ka­da? Gruo­džio 29 d. 18 val.

Kas? Kon­cer­tas „Nau­ja­me­ti­s Ope­ris­si­mo“.

Kur? Klai­pė­dos vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re.

Ka­da? Gruo­džio 29 d. 18.30 val.

Kon­cer­to sve­čias – Mask­vos di­džio­jo teat­ro so­lis­tas Ole­gas Dol­go­vas.

Kas? Ope­ra „Tra­via­ta“.

Kur? Klai­pė­dos vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re.

Ka­da? Gruo­džio 30 d. 18.30 val.

Alf­re­do par­ti­ją at­liks Ole­gas Dol­go­vas.

Kas? Kon­cer­tas „Nau­ja­me­tis gar­sų fe­jer­ver­kas“.

Kur? Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je.

Ka­da? Gruo­džio 31 d. 18 val.

Da­ly­vaus Klai­pė­dos ka­me­ri­nis or­kest­ ras, so­lis­tai: Me­rū­nas Vi­tuls­kis, Ma­ri­ja Fe­do­to­va (flei­ta, Rusija–Austrija).

Kas? Gy­vo gar­so kon­cer­tas su Ire­na Sta­ro­šai­te ir Žil­vi­nu Žva­gu­liu.

Kur? Žve­jų rū­muo­se.

Ka­da? Gruo­džio 31 d. 18 val.

Kas? Šven­ti­nis Nau­jų­jų me­tų va­ka­ras „Štrau­sia­na“.

Kur? Klai­pė­dos vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re.

Ka­da? Gruo­džio 31 d. 18.30 val. Šo­kio ir vo­ka­li­nės mu­zi­kos spek­tak­lis pa­gal Jo­han­no Straus­so mu­zi­ką. kaledos.diena.lt

47

Kur švęs­ti vil­nie­čiams?

Kas? Ka­lė­dų mu­zi­kos kon­cer­tai.

Kur? Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re, Ka­me­ri­nė­je sa­lė­je.

Ka­da? Gruo­džio 21 d. ir 26 d.

18.30 val.

Jau­ki ap­lin­ka, nuo­sta­bi Ka­lė­dų mu­zi­ ka, pui­kūs mū­sų teat­ro so­lis­tai su­kurs Ka­lė­dų nuo­tai­kos ku­pi­nus, ro­man­tiš­ kus ir jau­kius va­ka­rus.

Kas? Teat­ra­li­zuo­tas kon­cer­tas „Ka­lė­dų žvaigž­dei sužibus…“ Kur? Vals­ty­bi­nės fil­har­mo­ni­jos Di­džio­jo­je sa­lė­je.

Ka­da? Gruo­džio 26 d. 12 val.

Da­ly­vaus ber­niu­kų ir jau­nuo­lių cho­ras „Ąžuo­liu­kas“, Bal­ti­jos gi­ta­rų kvar­te­tas.

Kas? „Šven­ti­niai di­ver­tis­men­tai“.

Kur? Fil­har­mo­ni­jos Di­džio­jo­je sa­lė­je.

Ka­da? Gruo­džio 26 d. 19 val.

Da­ly­vaus Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ ras, so­lis­tė Gun­ta Da­vid­ču­ka (Lat­vi­ja).

Kas? „Ant kos­mi­nio van­de­ny­no kran­to“.

Kur? Fil­har­mo­ni­jos Di­džio­jo­je sa­lė­je.

Ka­da? Gruo­džio 27 d. 19 val.

Da­ly­vaus Čiur­lio­nio kvar­te­tas, so­lis­tas Mar­ty­nas Le­vic­kis (akor­deo­nas).

Kas? „Ka­lė­dų ba­ro­kas“.

Kur? Fil­har­mo­ni­jos Di­džio­jo­je sa­lė­je.

Ka­da? Gruo­džio 28 d. 19 val.

Da­ly­vaus an­samb­lis „Mu­si­ca Hu­ma­ na“, so­lis­tai: Ra­min­ta Vai­ce­kaus­kai­ tė, Min­dau­gas Zim­kus, Ula Čep­li­kai­tė, Ro­ber­tas Bei­na­ris, Pau­lius Bi­vei­nis.

Kas? Kon­cer­tas „Aukš­tyn šir­dis!“ Ka­da? Gruo­džio 29 d. 19 val.

Kur? Fil­har­mo­ni­jos Di­džio­jo­je sa­lė­je.

Da­ly­vaus jau 30 me­tų gy­vuo­jan­tis Lon­do­no bend­ruo­me­nės gos­pe­lo cho­ ras (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja), ku­rio biog­ra­ fi­jo­je – koncertai su to­kio­mis džia­zo ir po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos as­me­ny­bė­ mis kaip Joe Coc­ke­ris, Ma­riah Ca­rey, Eri­cas Clap­to­nas, se­ras El­to­nas Joh­ nas ir kt.

48 kaledos.diena.lt

Kas? J.Mar­cin­ke­vi­čius. „Ka­ted­ra“.

Kur? Lie­tu­vos na­cio­na­lia­me dra­mos teat­re.

Ka­da? Gruo­džio 29, 30 d. 18.30 val.

Sce­no­je – nau­jau­sia re­ži­sie­riaus Os­ka­ ro Kor­šu­no­vo prem­je­ra, ku­ria jau spė­ jo su­si­ža­vė­ti teat­ro mė­gė­jai, tarp jų – ir Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

Kas? Nau­ja­me­tis kon­cer­tas „At­sis­vei­ki­ni­mo sim­fo­ni­ja“.

Kur? Šv.Jo­nų baž­ny­čio­je.

Ka­da? Gruo­džio 31 d. 18 val.

Da­ly­vaus Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras, di­ri­gen­tas ir so­lis­tas – Ser­gejus Kry­lovas.

Kas? Nau­ja­me­tis kon­cer­tas.

Kur? Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos Di­džio­jo­je sa­lė­je (Ge­di­mi­no pr. 42).

Ka­da? Gruo­džio 31 d. 19 val.

Da­ly­vaus Vals­ty­bi­nis Vil­niaus kvar­te­ tas, Jur­gis Kar­na­vi­čius (for­te­pi­jo­nas), Ar­nol­das Gu­ri­na­vi­čius (kont­ra­bo­sas).

Kas? Nau­ja­me­ti­nis kon­cer­tas.

Kur? Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės fil­har­mo­ni­jos Di­džio­joje sa­lė­je.

Ka­da? Gruo­džio 31 d. 19 val.

Da­ly­vaus Lie­tu­vos nacio­na­li­nis sim­fo­ni­ nis or­kest­ras, so­lis­tės: As­ta Krikš­čiū­nai­ tė, Ri­ta No­vi­kai­tė. Skam­bės po­pu­lia­rios ari­jos ir due­tai, sim­fo­ni­nės mi­nia­tiū­ros.

Kas? Nau­ja­me­tis kon­cer­tas „At­sis­vei­ki­ni­mo sim­fo­ni­ja“.

Ka­da? Gruo­džio 31 d. 20 val.

Kur? Šv.Jo­nų baž­ny­čio­je.

Da­ly­vaus Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras, di­ri­gen­tas ir so­lis­tas Ser­gejas Kry­lovas.

Kas? Prem­je­ra. Ope­re­tė „Šikš­nos­par­nis“.

Kur? Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re.

Ka­da? Gruo­džio 31 d., sau­sio 3, 4, 5 d. Į pa­sku­ti­nę šių­me­tę teat­ro prem­je­rą bi­ lie­tai tirp­te tir­po, to­dėl ne­sus­ku­bu­sie­ji ne­be­tu­ri ga­li­my­bės pa­ma­ty­ti jos gruo­ džio 31 d. Ta­čiau spek­tak­lis ro­do­mas ir pir­mo­sio­mis Nau­jų­jų me­tų die­no­mis.

Kur švęs­ti kau­nie­čiams?

Kas? Kai žvaigž­dės sap­nuo­ja Ka­lė­das „Iš­si­pil­džiu­si sva­jo­nė“.

Kur? Kau­no spor­to ha­lė­je.

Ka­da? Gruo­džio 16 d. 17 val.

Kas? Nau­ja­me­tė „Žu­vėd­ros“ fies­ta.

Kur? „Žal­gi­rio“ are­no­je.

Ka­da? Gruo­džio 20 d. 19 val.

Kas? Ka­lė­dų pa­sa­ka „Trys par­šiu­kai pus­ny­se“.

Kur? „Žal­gi­rio“ are­nos am­fi­teat­re.

Ka­da? Gruo­džio 22 d. 12 val.

Kas? Šou „Lieps­no­jan­tis Ka­lė­dų le­das 2012“.

Kur? „Žal­gi­rio“ are­no­je.

Ka­da? Gruo­džio 25 d. 19 val.

Kas? Man­tas ir Kau­no mies­to sim­fo­ni­nis or­kest­ras „Queen Show“.

Kur? „Žal­gi­rio“ are­no­je.

Ka­da? Gruo­džio 28 d. 20 val.

Kas? Kon­cer­tas „Šven­tė či­go­nų ta­bo­re“.

Kur? Kau­no vals­ty­bi­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je.

Ka­da? Gruo­džio 29 d. 17 val.

Kas? Kon­cer­tas „Sla­de“, „Sweet“ ir Tho­mas An­dersas (buvęs „Mo­dern Tal­king“ narys).

Kur? „Žal­gi­rio“ are­no­je.

Ka­da? Gruo­džio 29 d. 19 val.

Kas? Kon­cer­tas „Su­si­ti­ki­mas su džen­tel­me­nais“.

Kur? Rau­dond­va­rio pi­ly­je.

Ka­da? Gruo­džio 26 d. 17 val.

Kas? Kon­cer­tas „Žė­rin­tys val­sai, ari­jos ir due­tai“.

Kur? Kau­no vals­ty­bi­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je.

Ka­da? Gruo­džio 30 d. 17 val.

Kas? Zygf­ry­do Ver­ne­rio ka­ba­re­tas.

Kur? Kau­no vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re.

Ka­da? Gruo­džio 26 d. 18 val.

Kas? Mask­vos mies­to ba­le­tas ir „Gul­bių eže­ras“.

Kur? „Žal­gi­rio“ are­no­je.

Ka­da? Gruo­džio 30 d. 19 val.

Kas? Ka­lė­dų „Trium­fo ar­kos“ kon­cer­tas.

Kur? „Žal­gi­rio“ are­no­je.

Ka­da? Gruo­džio 26 d. 19 val.

Kas? Kon­cer­tas „Nau­juo­sius pa­si­tin­kant“.

Kur? Kau­no vals­ty­bi­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je.

Ka­da? Gruo­džio 31 d. 16 val.

Kas? Kon­cer­tas „Džia­ze tik merginos”.

Kur? Kau­no vals­ty­bi­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je.

Ka­da? Gruo­džio 26 d. 19 val.

Kas? Kon­cer­tas „Šven­ti­niai di­ver­tis­men­tai“.

Kur? Kau­no vals­ty­bi­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je.

Ka­da? Gruo­džio 27 d. 18 val.

Kas? Ka­lė­dų džia­zas su Eve­li­na Sa­šen­ko.

Kur? Kau­no vals­ty­bi­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je.

Ka­da? Gruo­džio 28 d. 18 val.

Kas? „Tra­via­ta“.

Kur? Kau­no vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re.

Ka­da? Gruo­džio 31 d. 18 val.

Kas? Gar­siau­sias AB­BA šou pa­sau­ly­je „The Mu­sic of AB­BA“ ir Gy­tis Paš­ke­vi­čius.

Kur? „Žal­gi­rio“ are­no­je.

Ka­da? Gruo­džio 31 d. 19 val.

Kas? Nau­jų­jų Me­tų su­ti­ki­mas.

Kur? Kau­no vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re.

Ka­da? Gruo­džio 31 d. 20 val. kaledos.diena.lt 49

kviečia sutikti Naujuosius su ABBA šou ir G.Paškevičiumi Šie­met „Žal­gi­rio“ are­na kvie­čia su­tik­ti Nau­juo­sius su gar­siau­siu AB­BA šou pa­sau­ly­je „The Mu­sic Of AB­BA“ ir Gy­čio Paš­ke­vi­čiaus dai­no­mis bei įspū­din­gu šven­ti­niu fe­jer­ver­ku prie are­nos.

G

ar­siau­sią pa­sau­ly­je AB­BA šou „The Mu­sic Of AB­BA“ nau­ja­ me­tį va­ka­rą iš­skir­ti­nai tik „Žal­ gi­rio“ are­nos lan­ky­to­jams do­va­nos gru­pė iš Šve­di­jos „Ar­ri­val“. Apie šio AB­BA šou po­pu­lia­ru­mą ir uni­ka­lu­ mą – gru­pės įkū­rė­ja ir vie­na pa­grin­ di­nių dai­ni­nin­kių Vic­ky Zet­ter­berg.

– Papasakokite plačiau, kaip atsirado grupė „Arrival“ ir šis ABBA šou.

– Gru­pės „Ar­ri­val“ ir šou „The Mu­sic Of AB­BA“ at­si­ra­di­mą lė­mė no­ras skleis­ ti tik­rą­ją ir kuo au­ten­tiš­kes­nę gru­pės AB­BA dva­sią vi­sa­me pa­sau­ly­je. Iš pra­ džių „Ar­ri­val“ bu­vo tik 6 na­riai, da­bar sce­no­je pa­si­ro­do 11 ar net 12 mu­zi­kan­ tų, pa­de­dan­čių at­skleis­ti tik­rą­jį ir vi­sų pa­mėg­tą AB­BA dai­nų skam­be­sį.

– Kuo ypatingas šis ABBA šou?

– Šou „The Mu­sic Of AB­BA“ nea­be­jo­ti­nai au­ten­tiš­kiau­sias pa­sau­ly­je: mū­sų gru­ pės na­riai tu­ri iš­skir­ti­nę tei­sę ne tik pa­ si­ro­dy­ti su ori­gi­na­liais AB­BA sce­ni­niais dra­bu­žiais, bet ir vie­no­je sce­no­je gro­ti su gru­pės AB­BA mu­zi­kan­tais. „Žal­gi­rio“ are­no­je su gru­pe „Ar­ri­val“ sce­no­je iš­vy­ si­te gro­jan­tį ir ori­gi­na­lio­sios gru­pės AB­ BA būg­ni­nin­ką Ro­ge­rį Pal­mą!

AB­BA ger­bė­jai iš vi­so pa­sau­lio gru­ pės „Ar­ri­val“ šou pri­pa­žįs­ta kaip pa­tį pro­fe­sio­na­liau­sią ir la­biau­siai pa­na­ šų į ori­gi­na­lio­sios gru­pės AB­BA pa­si­ ro­dy­mus. Ruo­šiant šį šou bu­vo per­žiū­ rė­ta la­bai daug ar­chy­vi­nės me­džia­gos, kon­sul­tuo­ta­si su pa­čiais AB­BA mu­zi­ kan­tais. Ma­nau, kad pa­sie­kė­me iš­si­ kel­tą tiks­lą – žiū­ro­vams per šou at­ro­ do, jog sce­no­je ma­to ori­gi­na­lio­sios gru­ pės AB­BA na­rius. Nuo grupės „Arrival“ įkūrimo 1995 m. šis ABBA šou jau ap­ 50 kaledos.diena.lt

N

au­ja­me­tį va­ka­rą prieš gru­pės „Ar­ri­val“ šou „The Mu­sic Of AB­BA“ sa­vo ži­no­miau­sias dai­ nas „Žal­gi­rio“ are­nos pub­li­kai do­va­nos ir sce­nos gran­das Gy­tis Paš­ke­vi­čius.

– Ko­kią pro­gra­mą ruo­šia­te Nau­jų­jų va­ka­rui?

Pri­pa­ži­ni­mas: per sa­vo šou gru­pė „Ar­ri­val“ sce­no­je ku­ria at­mos­ fe­rą, ku­ri tvy­ro­da­vo ir le­gen­di­nės AB­BA kon­cer­tuo­se.

keliavo virš 50 šalių kasmet surengiant apie 150 koncertų. Itin dažnai koncer­ tuojame Amerikoje – ten šio ABBA šou populiarumas toks didžiulis, jog kon­ certų datos aiškios 2014 metams!

– Ko­dėl bū­tent jū­sų šou AB­BA gru­ pės na­riai su­tei­kė tiek pri­vi­le­gi­jų?

– Nuo pat šou „The Mu­sic Of AB­BA“ su­ kū­ri­mo pra­džios įro­dė­me AB­BA na­ riams, kad esa­me nu­si­tei­kę rim­tai ir at­ sa­kin­gai dirb­ti, ko­ky­biš­kai ir kuo tiks­ liau at­lik­ti AB­BA dai­nas. Ne­da­ro­me pi­gaus šou ar pa­ro­di­jos – tai, ką žiū­ro­ vai iš­vys­ta per mū­sų šou, ir yra tik­ro­ji AB­BA, ku­rią anuo­met pa­mi­lo ger­bė­jai!

– Ko pa­lin­kė­tu­mė­te Lie­tu­vos pub­li­ kai per kon­cer­tą?

– No­rė­čiau ir lin­kė­čiau, kad žiū­ro­vai per kon­cer­tą pa­si­jus­tų kaip tik­rais AB­BA lai­kais. Jei tu­ri­te AB­BA sti­liaus dra­bu­žių, ne­si­var­žy­da­mi ren­ki­tės ir pa­si­ti­ki­te Nau­juo­sius 1970-ųjų dva­ sia. Jei no­ri­si dai­nuo­ti – dai­nuo­ki­te kar­tu AB­BA dai­nas, jei no­ri­si šok­ti – drą­siai tai da­ry­ki­te ir už­krės­ki­te šiuo pa­vyz­džiu ki­tus. Nau­jų­jų nak­tį „Žal­ gi­rio“ are­no­je lau­kia tik­ras dis­ko šou!

Kas? Garsiausias pasaulyje ABBA šou „The Music Of ABBA“ ir G.Paškevičius.

Kur? „Žalgirio“ arenoje.

Kada? gruodžio 31 d. 19 val.

BILIETUS PLATINA Bilietų pasaulis ir arenos bilietų kasa (8 37) 354 403.

– Drau­gai juo­kau­da­mi klau­sia, ar ne­ si­ruo­šiu į sa­vo pro­gra­mą „Žal­gi­rio“ are­no­je įtrauk­ti ir AB­BA dai­nų. Vi­ siems rim­tai at­sa­kau, jog are­nos lan­ ky­to­jams pa­ruo­šiu tai, ko pa­sta­ruo­ju me­tu iš ma­nęs pa­gei­dau­ja ger­bė­jai – ge­riau­sių sa­vo kū­ri­nių pro­gra­mą. Tik­ rai iš­gir­sit „Tu vė­jo pa­klausk“, „Šiam pa­sau­ly“, „Drau­gams“ ir nau­jo­jo al­bu­ mo „Lai­ko trau­ki­niai“ bū­si­mus hi­tus.

– Esa­te pir­ma­sis lie­tu­vių at­li­kė­jas, „Žal­gi­rio“ are­no­je su­rin­kęs be­veik 13 tūkst. žiū­ro­vų – pa­sie­kė­te lie­tu­viš­ko šou re­kor­dą. Kiek lan­ky­to­jų are­no­je ti­ki­tės nau­ja­me­tę nak­tį?

– Šį­kart kon­cer­te ti­kiuo­si ne ką ma­ žiau žiū­ro­vų. Nau­jų­jų su­ti­ki­mas – ypa­tin­ga šven­tė kiek­vie­nam, tad ti­ kiu, kad are­no­je su­si­rinks ger­bė­jai su šei­mo­mis, drau­gais ir po­ro­mis kar­tu pa­bū­ti šį neei­li­nį va­ka­rą. Kaip dai­ nuo­ju vie­no­je sa­vo dai­no­je, bū­tų gra­ žu pa­ma­ty­ti, kaip nau­ja­me­tę nak­tį pil­nu­tė­lė „Žal­gi­rio“ are­na kar­tu kels „tau­rę už li­ku­sius bū­ti“.

ArtÄ—janÄ?iĹł ĹĄvenÄ?iĹł proga net

50% daugiau „Piniginė.lt� lojalumo litų!

Akcija vyksta iki 2012 12 31 d.

9,6$'$ 3$'Ŏ6 .$, 6Ą6.$,7$ ,â78â7Ŏ6

Daugiau informacijos www.pinigine.lt