2012-12-15 Vilniaus diena

šeštadienis, gruodžio 15 d., 2012 m. Nr. 293 (1492)

TV HEROJAI

2,50 Lt „ŠARKÕ“ TIK IŠPLÓŠTI PERSLAS – GALÑ VILNIU I

NET 38

PROGRA MOS

22p.

15 d.

Kelionė į Boliviją – dvi savaitės šalia debesų

diena.lt

2012 m. gruo džio

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

tikros sostinės naujienos

TAIKIKLYJE

TV3 SVAJO NÓ

PILNI NAMA– I

Šiandien priedas BIBLIO

AtsivàrusiosTEKA akys

KULINARIJA

Spalvingas lÝšiâ žygis

V.Vildžiūno laisvės keliai Skulp­to­rius Vla­das Vil­džiū­nas nie­ka­da ne­bu­vo už­si­sklen­ dęs nuo pa­sau­lio.

Dau­gy­bė drau­gų vi­ suo­met ži­no­jo ke­lią į jo ir žmo­nos Ma­ri­jos na­mus. Na­cio­na­li­nė kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja, ku­ria jis šie­met įver­tin­tas, tik paa­ki­no me­ni­ nin­ką pri­si­mi­ni­mais grįž­ti į jau­nys­tę.

KINO FO Iš beprotn TELIS amio Ü šokiâ sa – lÝ

Tiražas 35 350

Lin­kiu de­po­li­ti­zuo­ti ne tik ener­ge­ti­kos pro­jek­tus, bet ir vi­są ener­ge­ti­kos sek­to­ rių, jei tai įma­no­ma.

Nep­rik­lau­so­mas kon­sul­tan­tas, bu­vęs ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras Ro­mas­ Šve­das

8p.

Mies­tas

Smulk­mių mu­gė­je – ori­gi­na­lios do­va­nos Ar­tė­jant gra­žiau­siai me­tų šven­ tei, su­ser­ga­me do­va­nų karšt­li­ ge. Ne­re­tai pri­trūks­ta­me ir idė­jų, ir ori­gi­na­lių daik­tų. Vie­na išei­čių to­kiais at­ve­jais – mu­gės.

2p.

Mies­tas

Įė­ji­mo kor­te­lės ke­lia ne­patogu­mų

„Vil­niaus die­ną“ į sve­čius įsi­lei­dę Vla­das ir Ma­ri­ja Vil­džiū­nai su il­ ge­siu pri­si­mi­nė nuo­sta­bius jau­nys­ tės lai­kų va­ka­rė­lius sa­vo na­muo­se. Į juos su­plauk­da­vo dau­gy­bė sos­ti­ nės me­ni­nin­kų. Čia sklan­dė Lie­tu­ vos lais­vės idė­jos, bū­da­vo ren­gia­mi pir­mie­ji Vil­niu­je per­for­man­sai.

Jų na­muo­se vyk­da­vu­sių va­ka­rė­ lių dva­sią V.Vil­džiū­nas api­bend­ ri­no trum­pai drū­tai: „Čia neeg­ zis­ta­vo jo­kia par­ti­nė val­džia. Čia bu­vo už­mirš­ta­ma, kas yra kas.“ Plačiau skaitykite

Šeštadienis

17

Ug­dy­mo įstai­go­se pra­dė­ju­si veik­ ti elekt­ro­ni­nių įlei­di­mo kor­te­lių sis­te­ma tė­vams ke­lia ne­ri­mą. Ta­ čiau mo­kyk­lų va­do­vai ra­mi­na: su kor­te­lė­mis bus ge­riau.

3p.

Eko­no­mi­k a

Pra­dė­ti vers­lą įkvė­pė Pa­ry­žius Per­ga­lės: šis gruo­dis V.Vil­džiū­nui ypa­tin­gas – jis įver­tin­tas Na­cio­na­li­ne kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja, o po sa­

vai­tės skulp­to­rius švęs 80-me­tį. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lie­tu­va: Ko­dėl su­stab­dy­tas di­džiau­sio IAE pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mas Sportas Pasaulis

Kaip gry­bai po lie­taus dygs­tan­tys mil­ži­niš­ki mies­tai kei­čia pa­sau­lio vei­dą.

10p.

„Ma­no spor­ti­nė for­ma ge­ra“, – prieš pa­sau­lio plau­ki­mo trum­ pa­ja­me ba­sei­ ne čem­pio­na­tą Stam­bu­le kuk­ liai kal­bė­jo Rū­ ta Mei­lu­ty­tė. Šią sa­vai­tę Lie­tu­vos auk­si­nė mer­gai­ tė dar kar­tą įro­ dė, kad į pla­ne­ tos plau­ki­kų eli­ tą įsi­ver­žė il­gam.

14p.

6p. Šeštadienis

Kas svar­biau – do­va­na ar pa­kuo­tė?

Daž­nas at­sa­ky­tų: „Aiš­ku, kad do­ va­na.“ Ta­čiau su­pa­kuo­ti do­va­ną – me­nas. Su už­si­de­gi­mu do­va­nas pa­kuo­ja vil­nie­tė di­zai­ne­rė Jur­gi­ta Ja­nuš­ke­vi­čiū­tė-Žiugž­die­nė. 25p.

TV diena

TV3 pro­jek­to „Cho­rų ka­rai“ Vil­ niaus cho­ro ge­ne­ro­lė­mis ta­pu­sios gru­pės „Šar­kA“ mer­gi­nos drą­siai ža­da iš­plėš­ti per­ga­lę Vil­niui. Pa­ čios į sos­ti­nę at­ves­tos ap­lin­ky­bių, ir sa­vo cho­rą bu­ria iš vi­sų čia lai­mę at­ra­du­sių „imig­ran­tų“.

Prie­ta­ras, kad jei pir­mas klien­tas bus vy­ras, vers­las ei­sis pui­kiai, 26 me­tų El­vy­rai Šiukš­tai­tei iš­si­ pil­dė su kau­pu – jos ke­pa­mų bly­ nų yra ra­ga­vę dau­ge­lis.

9p.

Me­nas ir pra­mo­g os

Sis­te­ma ver­čia bu­hal­te­riais „Jei­gu ne ma­no žmo­na fi­nan­si­ nin­kė, aš bank­ru­tuo­čiau“, – apie mu­zi­kan­tus su­pan­čio­ju­sią mo­ kes­čių sis­te­mą kal­ba dai­ni­nin­ kas And­rius Ma­mon­to­vas. 28p.

2

šeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Smulk­mių mu­gė­je – ori­gi Ar­tė­jant gra­žiau­siai me­tų šven­tei, vi­si su­ser­ga­me do­va­nų karšt­ li­ge. Ne­re­tai pri­trūks­ta­me ir ne­nuo­bo­džių idė­jų, ir ori­gi­na­lių daik­ tų. Vie­na ge­riau­sių išei­čių to­kiais at­ve­jais – rank­dar­bių mu­gės.

Įkal­čiai: E.Ka­lia­čiaus au­to­mo­bi­lio ba­ga­ži­nė­je, po ga­li­ne sė­dy­ne ir

po at­sar­gi­niu ra­tu ras­ti 437 pa­ke­liai bal­ta­ru­siš­kų ci­ga­re­čių.

Ro­ko Me­do­nio nuo­tr.

Nu­teis­tas bu­vęs po­li­ci­jos va­das Vil­niaus ra­jo­no apy­lin­kės teis­ mas va­kar kal­tu dėl ci­ga­re­čių ga­ be­ni­mo kont­ra­ban­da ad­mi­nist­ ra­ci­nė­je by­lo­je pri­pa­ži­no bu­vu­sį Vil­niaus mies­to po­li­ci­jos va­do­vą Eri­ką Ka­lia­čių. Jam skir­ta 5 tūkst. li­tų pi­ni­gi­nė bau­da.

Teis­mas taip pat kon­fis­ka­vo kont­ra­ban­da ga­ben­tas ci­ga­re­ tes ir „SEB li­zin­gui“ pri­klau­san­ tį au­to­mo­bi­lį „Volks­wa­gen Toua­ reg“, ku­riuo eks­ko­mi­sa­ras ga­be­no kont­ra­ban­di­nes ci­ga­re­tes. Tei­sė­ ta ma­ši­nos nau­do­to­ja bu­vo E.Ka­ lia­čiaus se­suo Ma­ri­ja Mi­čiū­nie­nė.

Mo­te­ris, įvy­kį, nu­ti­ku­sį bro­liui, lai­ko šei­mos ne­lai­me ir jam jo­kių teis­me pre­ten­zi­jų ne­tu­ri, su­pran­ ta ir at­lei­džia.

Ad­mi­nist­ra­ci­nės by­los duo­ me­ni­mis, šią va­sa­rą vi­su­rei­gio „Volks­wa­gen Toua­reg“ ba­ga­ži­nė­ je, po ga­li­ne sė­dy­ne ir po at­sar­gi­ niu ra­tu ga­ben­ti 437 pa­ke­liai bal­ ta­ru­siš­kų ci­ga­re­čių.

E.Ka­lia­čiui grė­sė pi­ni­gi­nė bau­ da nuo 5 iki 10 tūkst. li­tų su kont­ ra­ban­dos daik­tų kon­fis­ka­vi­mu. „Įs­ta­ty­mas lei­džia kon­fis­kuo­ti ne­prik­lau­so­mai nuo to, kam nuo­ sa­vy­bės tei­se pri­klau­so. Pri­pa­žin­ ta, kad šiuo at­ve­ju au­to­mo­bi­lio kon­fis­ka­vi­mas yra pa­grįs­tas ir ati­ tin­ka ATPK 26 ir 30 straips­nio rei­ ka­la­vi­mus, taip pat pro­por­cin­gas pa­da­ry­tai vei­kai, bū­ti­nas ad­mi­ nist­ra­ci­nei nuo­bau­dai ke­lia­miems pre­ven­ci­niams tiks­lams pa­siek­ti ir

ne­pa­žei­džia tei­sin­gu­mo prin­ci­po“, – BNS sa­kė teis­mo at­sto­vė spau­dai Li­gi­ta Darg­vai­ny­tė.

Vil­niaus ra­jo­no apy­lin­kės teis­ mo nu­ta­ri­mas nė­ra ga­lu­ti­nis – per 20 die­nų jis ga­li bū­ti skun­džia­mas Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui.

Bu­vęs Vil­niaus po­li­ci­jos va­do­ vas 2006 m. bu­vo nu­teis­tas už pikt­nau­džia­vi­mą tar­ny­ba ir areš­ tan­tų iš­nau­do­ji­mą pri­va­tiems rei­ka­lams. Vil­niaus mies­to 3-io­jo apy­lin­kės teis­mo pa­skelb­tu nuo­ spren­džiu E.Ka­lia­čiui bu­vo skir­ta tre­jų me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­ mė, jos vyk­dy­mą ati­de­dant dve­ jiems me­tams.

Pro­ku­ra­tū­ros kal­ti­na­ma­ja­me ak­te ra­šo­ma, kad į E.Ka­lia­čiaus so­dy­bą Vil­niaus ra­jo­ne, Svi­ro­nių vien­sė­dy­je, areš­tan­tai vež­ti nuo 2000-ųjų rug­sė­jo iki 2002-ųjų spa­lio. Pro­ku­ra­tū­ros duo­me­ni­mis, ten jie ka­sė duo­bes, bars­tė juo­dže­ mį, va­lė van­dens tel­ki­nį, ge­nė­jo me­džių ša­kas, kir­to krū­mus, ro­vė me­džių šak­nis, pjo­vė mal­kas, klo­jo ply­te­les ir at­li­ko ki­tus dar­bus.

E.Ka­lia­čius tu­rė­jo ne­ma­lo­nu­ mų ir su sta­ty­bų ins­pek­to­riais – kaip skelb­ta spau­do­je, 2009 m. pa­bai­go­je, bu­vo nu­griau­ta sa­va­ va­liš­kai pa­sta­ty­ta bu­vu­sio sos­ti­ nės po­li­ci­jos va­do­vo E.Ka­lia­čiaus so­dy­ba Vil­niaus ra­jo­no Svi­ro­nių viensėdyje.

E.Ka­lia­čius Vil­niaus po­li­ci­jai va­do­va­vo nuo 1999 iki 2005 m.

VD, BNS inf.

Pa­si­rin­ki­mas: mu­gė­je ant pre­kys­ta­lių be­si­pui­kuo­jan­tys ran­kų dar­bo kū­ri­niai – pa­puo­ša­lai, žais­lai, pirš­ti­

nės, kū­no prie­žiū­ros prie­mo­nės, at­vi­ru­kai – ga­li tap­ti pui­kia Ka­lė­dų do­va­na.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Į dar­že­lius ruo­šia­si tūks­t Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­ skel­bė pre­li­mi­na­rią vai­kų ei­lę į mies­to dar­že­lius 2013 m. Anot sa­vi­ val­dy­bės, pir­mi­nė­je ei­lė­je yra dau­ giau kaip 3500 pra­šy­mų.

Pla­nuo­ja­ma, kad 2013 m. į iki­mo­ kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas bus priim­ ta kiek dau­giau nei 4000 vai­kų. „Re­mian­tis gims­ta­mu­mo ro­dik­ liais, ti­kė­ti­na, kad ki­tą­met pra­šy­ mus pa­teiks dar apie 2000 vai­ kų tė­vai“, – tei­gia­ma sa­vi­val­dy­bės pra­ne­ši­me. Į pir­mi­nę ei­lę įkel­ti dvie­jų rū­ šių pra­šy­mai: iki 2012 m. bir­že­lio dar­že­liuo­se pa­teik­ti pra­šy­mai, ku­ riuo­se nu­ro­dy­ta, kad vai­kas tu­rė­tų pra­dė­ti lan­ky­ti dar­že­lį 2013 m., ir pra­šy­mai tė­vų, ku­rių vai­kas ne­pa­ te­ko į dar­že­lį 2012-ai­siais. Šie tė­vai ga­li pa­tik­rin­ti, ku­rio­je ei­lės į pa­si­rink­tus dar­že­lius vie­to­ je yra jų vai­kas.

Nuo gruo­džio 17 d. tė­vai, pla­ nuo­jan­tys vai­kus leis­ti į dar­že­lį 2013 m. rug­sė­jį, kai bus pla­nuo­ja­ mos nau­jos gru­pės, ga­lės pil­dy­

ti pra­šy­mą in­ter­ne­tu ar­ba at­vy­ kę į Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bę. Šie pra­šy­mai taip pat bus įtrauk­ti į bend­rą ei­lę. „In­ter­ne­tu už­pil­dy­tas pra­šy­mas tu­ri to­kią pa­čią ga­lią, kaip ir sa­vi­ val­dy­bė­je pa­teik­tas pra­šy­mas“, – tvir­ti­na sa­vi­val­dy­bė.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė bir­že­lį pa­ tvir­ti­no nau­ją­ją priė­mi­mo į mies­to dar­že­lius tvar­ką, pa­gal ku­rią pil­do­ mas tik vie­nas pra­šy­mas.

Ja­me ga­li­ma nu­ro­dy­ti iki pen­kių pa­gei­dau­ja­mų dar­že­lių prio­ri­te­ to tvar­ka, o pa­tei­kę pra­šy­mą tė­vai ma­to, ku­rio­je ei­lės į dar­že­lį vie­to­ je yra vai­kas.

Tė­vai pra­šo­mi iki gruo­džio 21 d. pa­tik­rin­ti, ar sis­te­mo­je įves­ti duo­ me­nys tei­sin­gi, ki­tu at­ve­ju kreip­tis į sa­vi­val­dy­bę. Anot sa­vi­val­dy­bės, vie­ta ei­lė­je ga­li keis­tis dėl nau­jai pa­tei­kia­mų pra­šy­mų. „Taip at­si­tin­ka to­dėl, kad pra­šy­ mą ga­lė­jo pa­duo­ti tė­vai, ku­rių vai­ kams su­tei­kia­ma tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­ta pir­me­ny­bė pa­tek­ti į dar­ že­lį (taip pa­si­slen­ka­ma to­liau nuo

ei­lės pra­džios) ar­ba ei­lės pra­džio­je bu­vęs vai­kas pa­ten­ka į lais­vą vie­tą dar­že­ly­je (pa­si­slen­ka­ma link ei­lės pra­džios)“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me.

Pir­mu­mo tei­sė su­tei­kia­ma vai­ kams iš šei­mų, ku­rio­se au­ga trys ir dau­giau vai­kų, taip pat vai­kams, ku­riuos au­gi­na vie­nas iš tė­vų ar ku­rių vie­nas iš tė­vų tu­ri ne di­des­nį kaip 40 pro­c. dar­bin­gu­mą. Pir­mu­ mo tei­sę tu­rės vai­kai, ku­rių bro­lis ar se­suo lan­ko tą pa­čią įstai­gą, taip pat įstai­gos dar­buo­to­jų vai­kai. Iki šiol so­cia­liai rem­ti­nų šei­mų vai­ kams ga­lio­ju­si pir­mu­mo tei­sė ne­ su­tei­kia­ma.

Anot sa­vi­val­dy­bės, pla­nuo­ja­ma, kad ki­tą pa­va­sa­rį, su­re­mon­ta­vus pa­tal­pas, dar­že­ly­je „Ma­ža­sis Tri­ na­po­lis“ ša­lia Ver­kių par­ko at­si­ras apie 60 nau­jų vie­tų sos­ti­nės vai­ kams. Be to, 2013 ir 2014 m. pla­ nuo­ja­ma įsteig­ti dar bent 820 vie­ tų – Vir­šu­liš­kė­se, per­kė­lus Ša­lo­mo Alei­che­mo mo­kyk­lą į ki­tas pa­tal­pas, taip pat pa­sta­čius nau­jus dar­že­lius Per­kūn­kie­my­je, San­ta­riš­kė­se.

VD inf.

3

šeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

miestas

4p.

Už „Vilniaus energijos“ investicijas šilumos vartotojai nemokės.

i­na­lios do­va­nos Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

At­rin­ko ori­gi­na­liau­sius

No­ri­si pa­si­džiaug­ti, kad kuo to­liau, tuo la­biau mū­sų ša­ly­je, ypač sos­ ti­nė­je, po­pu­lia­rė­ja įvai­rios mu­gės, tur­ge­liai. Vi­siems pui­kiai pa­žįs­ta­ mas blus­tur­gis, o štai prieš šven­tes vyks­ta ir įvai­rių kū­ry­bi­nių smulk­ me­nų mu­gių. Apie Lie­tu­vą daž­nai sa­ko­ma, jog čia jun­ta­mas di­de­lis so­ cia­li­za­ci­jos sty­gius, tad to­kios jau­nų žmo­nių ini­cia­ty­vos įžie­bia vil­tį, kad pa­dė­tis ga­li ge­ro­kai pa­si­tai­sy­ti. Šį­kart vi­sus į dvi die­nas vyks­ tan­čią ka­lė­di­nę rank­dar­bių mu­gę pa­kvie­tė po­rta­lo tarp­mer­gai­ciu.lt įkū­rė­ja Eri­ka Zen­ke­vi­čiū­tė. „Tu­ri­ me daug na­rių, ku­rie ne tik dė­vė­ tais dra­bu­žiais mai­no­si, per­ka, par­ duo­da, bet ir ku­ria įvai­rius ran­kų dar­bo ga­mi­nius. Jie sė­di in­ter­ne­ te, rei­kia juos „iš­mes­ti“ į vie­šu­mą.

No­ri­me tai pa­ska­tin­ti ir pa­ma­nė­ me, kad Ka­lė­dų pro­ga ga­lė­tu­me su­reng­ti štai to­kią mu­gę. Juk la­bai mie­la, gra­žu, šil­ta do­va­no­ti ir gau­ ti do­va­nų ran­kų dar­bą. Tie daik­tai uni­ka­lūs, su min­ti­mi, pa­ga­min­ti su mei­le“, – sa­kė E.Zen­ke­vi­čiū­tė.

Sos­ti­nė­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­ je su­reng­to­se mu­gė­se da­ly­vau­ja ne vi­si no­rin­tys. Kaip tei­gė pa­šne­ko­ vė, to­kių bu­vo iš­ties ne­ma­žai, ta­ čiau rei­kė­jo at­si­rink­ti. Pag­rin­di­niai at­ran­kos kri­te­ri­jai bu­vo daik­to ori­ gi­na­lu­mas ir ko­ky­bė.

Aus­ka­rai iš po­pie­riaus

Mu­gė­je tik­rai ra­si­te ne­pap­ras­tai mie­lų da­ly­kė­lių: ori­gi­na­lių ran­kų dar­bo pa­puo­ša­lų iš or­ga­ni­nio stik­ lo, me­džio, po­li­me­ri­nio mo­lio, net iš po­pie­riaus! „Se­niai da­rau įvai­rius pa­puo­ša­ lus. Kar­tą vie­nam ren­gi­niui rei­kė­ jo ko nors au­ten­tiš­ko – su­mąs­čiau pa­si­ga­min­ti pa­puo­ša­lą iš po­pie­ riaus ir nu­la­ka­vau jį. Pas­kui to­ kių už­si­no­rė­jo vie­nas drau­gas, ki­ tas, taip ir pra­si­dė­jo. Pa­ti­kė­ki­te, jie tik­rai at­spa­rūs bet ko­kiai drėg­mei – lai­kiau po van­de­niu, jiems nie­ko

ne­nu­ti­ko“, – šyp­so­da­ma­si apie sa­ vo dar­bus pa­sa­ko­jo Mil­da. Čia taip pat ga­li­te ras­ti pa­siū­tų neįp­ras­tų, bet la­bai links­mų žais­ lų, ku­rie pa­keis­tų jau pa­bo­du­ sius pliu­ši­nius, žie­mi­nių pirš­ti­nių, puoš­nių apy­kak­lių, ran­kų dar­bo kos­me­ti­nių, alie­jų, kre­mų, mui­lo ir at­vi­ru­kų. Vie­nos jų – pieš­tos, ki­to­ se esan­tys pa­veiks­lė­liai – ka­lė­di­niai sau­sai­nu­kai – yra tik­ri. Jie bu­vo iš­ kep­ti ir nu­fo­tog­ra­fuo­ti.

Juk la­bai mie­la, gra­ žu, šil­ta do­va­no­ti ir gau­ti do­va­nų ran­kų dar­bą.

Ne­bi­jo dė­vė­tų dra­bu­žių

„To­kie ren­gi­niai la­bai sma­gūs ir džiu­gu, kad mo­te­rys, mer­gi­nos no­riai juo­se da­ly­vau­ja“, – šyp­se­ nos ne­slė­pė ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rė E.Zen­ke­vi­čiū­tė. Va­sa­ros pa­bai­go­je mer­gi­na bu­vo suor­ga­ni­za­vu­si „ant­rą­ jį blus­tur­gį“ Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų kie­me­ly­je. Pirk­ti, par­duo­ti, mai­ny­tis – šie trys žo­džiai mū­sų ša­ly­je jau tu­ ri sa­vo pra­smę ir spar­čiai po­pu­lia­rė­ja. Šian­dien jau nie­ko ne­bes­te­bi­na žo­dis „dė­vė­tas“, bet ar daug tų, ku­rie to­ kius dra­bu­žius, daik­tus pri­pa­žįs­ta? „Mo­te­rys ne­bi­jo dė­vė­tų dra­bu­ žių, joms nė­ra ak­tua­lu bū­ti­nai pirk­ti nau­ją daik­tą. Jos ra­cio­na­lios – nei­ na į par­duo­tu­vę ir ne­per­ka vien dėl to, kad la­bai bran­gu ir ne­va tai reiš­ kia, jog ge­rai at­ro­dys. Lie­tu­vės ieš­ko sa­vo sti­liaus ir vi­sai no­riai per­ka ge­ ros ko­ky­bės dė­vė­tus dra­bu­žius. Ga­ liu sa­ky­ti, kad mū­sų mo­te­rys, mer­ gi­nos jau tik­rai prie to pri­pra­to, no­ri ir de­da pa­stan­gų, kad at­ro­dy­tų ori­ gi­na­liai, sa­ve iš­reikš­tų“, – min­ti­mis da­li­jo­si pa­šne­ko­vė.

Kas? Kū­r y­bi­nių rank­dar­bių mu­gė.

Kur? Vil­niu­je, „Ve­ro Ca­fe“ (Ge­di­mi­no pr. 16).

Ka­da? Šian­dien 12–19 val.

tan­čiai vai­kų

Nau­jo­vė: elekt­ro­ni­nė įė­ji­mo kont­ro­lės sis­te­ma Pet­ro Vi­lei­šio pro­gim­na­zi­jo­je jau su­pran­ta­ma vai­kams, bet

vis dar sun­kiai ski­na­si ke­lią į tė­vų są­mo­nę.

Mokyklos duris atveria tik vilniečio kortelės And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Kai ku­rio­se sos­ti­nės ug­dy­mo įstai­ go­se pra­dė­ju­si veik­ti elekt­ro­ni­nių įlei­di­mo kor­te­lių sis­te­ma tė­vams ke­lia ne­ri­mą. Ta­čiau mo­kyk­lų va­ do­vai ra­mi­na: su kor­te­lė­mis bus sau­giau ir ge­riau.

Ne­ga­li nor­ma­liai įei­ti

Pet­ro Vi­l ei­š io pro­g im­n a­z i­jo­ je Užu­py­je prieš ke­lias sa­vai­tes pra­dė­jo veik­ti elekt­ro­ni­nių kor­ te­lių, įlei­džian­čių į mo­kyk­lą ir iš­ lei­džian­čių iš jos, sis­te­ma. Nors mo­kyk­la į pro­jek­tą jau in­ves­ta­ vo apie 40 tūkst. li­tų ir pla­nuo­ja skir­ti ant­ra­tiek, nau­ja sis­te­ma be­ veik iš­kart su­lau­kė kai ku­rių tė­vų pa­si­prie­ši­ni­mo.

Sis­te­ma skir­ta vai­ko lan­ko­mu­ mui kont­ro­liuo­ti ir tam, kad į mo­ kyk­los te­ri­to­ri­ją ne­pa­tek­tų ki­ti as­ me­nys. Ta­čiau di­des­nis sau­gu­mas drau­ge at­ne­šė ir tam tik­rų ne­pa­ to­gu­mų. Į dien­raš­tį krei­pė­si vie­ no pra­di­nu­ko tė­vas – skun­dė­si, kad jo vai­kas pa­me­tė įleis­tu­ką ir da­bar ne­ga­li nor­ma­liai įei­ti į mo­ kyk­lą. „Pet­ro Vi­lei­šio pro­gim­na­zi­jo­ je Užu­py­je įves­ta vat to­kia tvar­ka: vai­kams rei­kia tu­rė­ti, tai yra pirk­ ti, spe­cia­lias kor­te­les – įleis­tu­kus.

Aiš­ku, jie juos mė­to, ypač ma­žie­ ji. Už kor­te­les dar pa­va­sa­rį mo­kė­ jom po 10 li­tų. Tai da­bar vi­siš­kai neaiš­ku, ką reiks da­ry­ti, kai vai­kas tą kor­te­lę pa­me­tė. Ar nau­ją pirk­ ti, bet jei taip, tai kur?“ – svars­tė pra­di­nu­ko tė­vas.

Nau­do­ja vil­nie­čio kor­te­lę

Sty­gius: ki­tais me­tais į dar­že­lius bus priim­ta dau­giau kaip 4000 vai­

kų, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad vie­tų už­teks vi­siems.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Dar vie­na nau­jo­vė, pa­pik­ti­nu­ si pra­di­nu­ko au­gin­to­ją, – pa­siū­ ly­mas tė­vams įsi­gy­ti vil­nie­čio

kor­te­les, nes bū­tent su jo­mis bus ga­li­ma pa­pras­čiau pa­tek­ti į mo­ky­ mo įstai­gą. Tė­vui pa­si­ro­dė keis­ta, kad sis­te­ma ku­ria­ma ne sa­va­ran­ kiš­ka, o su­sie­ta su mies­to vie­šuo­ ju trans­por­tu. Ką tu­rė­tų da­ry­ti tie tė­vai, ku­rie ne­va­ži­nė­ja au­to­bu­sais ir ku­riems tos kor­te­lės ne­rei­kia?

Ki­tas da­ly­kas – tė­ vams, no­rin­tiems pa­tek­ti į tą mo­kyk­ lą, rei­kia tu­rė­ti vil­ nie­čio kor­te­les. „Kor­te­lės vai­kams gal dar ir nie­ ko, juk vis­kas dėl vai­kų sau­gu­mo.

Ki­tas da­ly­kas – tė­vams, no­rin­tiems pa­tek­ti į tą mo­kyk­lą, rei­kia tu­rė­ ti vil­nie­čio kor­te­les. Ta­da, at­ro­do, mo­kyk­los IT spe­cia­lis­tas ža­da į tas kor­te­les įdieg­ti kaž­ko­kią pro­gra­ mė­lę, kad jos ir­gi veik­tų kaip įleis­ tu­kai... Tė­vai špo­sau­ja – gal kar­tais reiks ir vi­zų, kad į mo­kyk­lą pa­tek­ tų“, – dės­tė pra­di­nu­ko tė­tis.

Nus­te­bi­no reak­ci­ja

Mo­kyk­los di­rek­to­rė Da­nu­tė Ka­ za­ke­vi­čie­nė nu­ste­bo dėl to­kios kai ku­rių tė­vų reak­ci­jos į nau­ją­ją kor­te­lę. Ji pri­pa­ži­no, kad at­ve­jai, kai kor­te­lė pa­me­ta­ma, – įma­no­ mi, ta­čiau vie­toj pa­mes­tos kor­te­ lės vi­suo­met ga­li­ma įsi­gy­ti nau­ją. „Taip, to­kių at­ve­jų ga­li nu­tik­ ti, ta­čiau tai ne pro­ble­ma. Kor­te­lė kai­nuo­ja 10 li­tų ir pa­me­tus ga­li­ma įsi­gy­ti nau­ją. Net­gi ga­li­ma pa­ sielg­ti ki­taip: nu­si­pirk­ti vil­nie­čio kor­te­lę ir mū­sų mo­kyk­los spe­cia­ lis­tas su­sies ją su konk­re­čiu vai­ku.

Aiš­ku, to­je kor­te­lė­je ne­bus vai­

ko nuo­trau­kos, ta­čiau tai jau ki­tas klau­si­mas“, – dės­tė pa­šne­ko­vė.

Da­li­jo­si pla­nais

D.Ka­za­ke­vi­čie­nė tvir­ti­no, kad kor­te­lė at­lie­ka kur kas dau­giau, nei vien moks­lei­vio įlei­di­mo į mo­kyk­lą funk­ci­ją. Iš pra­džių, pa­ sak mo­ters, kor­te­lė bu­vo ku­ria­ma kaip pa­pil­do­ma mo­kyk­los sau­gu­ mo prie­mo­nė, bet vė­liau at­si­ra­do ir dau­giau funk­ci­jų. „Tai jau se­na idė­ja, ku­ri at­si­ra­do be­maž tuoj pat, kai pra­si­dė­jo kal­ bos apie sau­gią mo­kyk­lą. Juk mo­ kyk­la ne­sau­go­ma ir pa­tiems rei­kia im­tis ko­kių nors ap­sau­gos prie­mo­ nių. Pra­dė­jo­me nuo vaiz­do ka­me­ rų mon­ta­vi­mo, ap­švie­ti­mo. Ta­čiau pa­ste­bė­jo­me, kad pa­sau­lis ne­ge­rė­ ja, tad rei­kia žvelg­ti į atei­tį. Tuo­met ėmė­mės die­gti įė­ji­mo sis­te­mą. Da­ bar su kor­te­le vai­kas ne tik įei­na ir išei­na, bet ir su­tei­kia tė­vams ne­ ma­žai in­for­ma­ci­jos apie sa­vo veiks­ mus“, – dės­tė mo­kyk­los va­do­vė.

Dėl šios kor­te­lės tė­vai elekt­ro­ ni­nia­me die­ny­ne ga­li ma­ty­ti, ka­da jų vai­kas atei­na į mo­kyk­lą ir išei­na iš jos, ka­da ir ką val­go val­gyk­lo­je, ka­da lan­ko­si bib­lio­te­ko­je. „Tų funk­ci­jų ga­li bū­ti ir dau­ giau. Pa­vyz­džiui, kor­te­lė­je ga­li bū­ti ir vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tas, kei­čia­me ka­bi­ne­tuo­se du­rų už­rak­ tus, vi­si jie bus ati­da­ro­mi su vie­na kor­te­le. Ka­dan­gi mū­sų pa­si­rink­ta mik­ros­che­ma to­kia pat kaip ir vil­ nie­čio kor­te­lės, jos ga­li vie­na ki­tą dub­liuo­ti. Kaip jau sa­kiau, jei vai­ kas mū­sų kor­te­lę pa­me­ta, ga­li­ma tie­siog įsi­gy­ti vil­nie­čio kor­te­lę. O tė­vams siū­lo­me įsi­gy­ti kor­te­les ir atei­ti jų su­sie­ti, kad jiems ne­reik­tų kas­kart aiš­kin­ti, ko atė­jo į mo­kyk­ lą, o tie­siog įei­ti“, – pa­brė­žė mo­ kyk­los va­do­vė.

4

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Čiuo­ži­nė­to­jus sau­gos tvo­ra

Cent­ra­li­zuo­tai ši­lu­ mą tie­kian­ti bend­ ro­vė – Pran­cū­zi­jos kon­cer­no „Dal­kia“ val­do­ma „Vil­niaus ener­gi­ja“ – ne­ga­lės at­gau­ti in­ves­ti­ci­jų į dau­gia­bu­čių ši­lu­ mos punk­tus.

Tau­ro kal­no pa­pė­dė­je įreng­ta 48 m il­gio ap­sau­gi­nė tvo­ra, pri­lygs­ tan­ti aš­tuo­nių leng­vų­jų au­to­mo­ bi­lių il­giui. Ji ap­sau­gos nuo ga­li­ my­bės iš­čiuož­ti į va­žiuo­ja­mą­ją ke­lio da­lį.

Naš­ta: „Vil­niaus ener­gi­ja“ sie­kė, kad jos in­ves­ti­ci­jos bū­tų įskai­čiuo­tos

į ši­lu­mos kai­ną.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Už in­ves­ti­ci­jas mo­kės pa­tys Iki 2011 m. lapk­ri­čio at­lik­tos in­ ves­ti­ci­jos ne­ga­lės bū­ti įskai­čiuo­ tos į ši­lu­mos ta­ri­fą.

Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ ra­ci­nis teis­mas (LVAT) gruo­džio 11 d. priė­mė „Vil­niaus ener­gi­jai“ ne­ pa­lan­kų spren­di­mą. Teis­mas ne­ skun­džia­ma nu­tar­ti­mi pa­nai­ki­no įmo­nei pa­lan­kų Vil­niaus apy­gar­ dos ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo spren­ di­mą ir at­me­tė „Vil­niaus ener­gi­jos“ skun­dą. To­kį teis­mo spren­di­mą ap­ skun­dė Kai­nų ko­mi­si­ja ir Ener­ge­ti­ kos mi­nis­te­ri­ja. „Nag­ri­nė­ja­mo­je si­tua­ci­jo­je tai lei­džia da­ry­ti iš­va­dą, kad „Vil­niaus ener­gi­jos“ skun­de nu­ro­dy­tas rei­ka­ la­vi­mas įpa­rei­go­ti Ener­ge­ti­kos mi­ nis­te­ri­ją ir Kai­nų ko­mi­si­ją nu­sta­ty­ ti Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čią tvar­ką, ku­ri už­tik­rin­tų „Vil­niaus ener­gi­jai“

vi­sų in­ves­ti­ci­jų į ši­lu­mos punk­tus su­si­grą­ži­ni­mą, ne­pa­ten­ka į ap­ta­ ria­mos sam­pra­tos ri­bas“, – nu­ta­ rė LVAT. „Svar­bu, jog spren­di­me kons­ta­ tuo­ta, kad įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo, su­ si­ju­sio su kai­no­da­ra, įsi­ga­lio­ji­mas ne­sie­ja­mas su įsta­ty­mo įgy­ven­di­ na­mo­jo tei­sės ak­to priė­mi­mu. Tai­ gi, ko­mi­si­ja tin­ka­mai įgy­ven­di­no įsta­ty­mą ir į ši­lu­mos kai­ną neįt­rau­ kė są­nau­dų, su­si­ju­sių su ši­lu­mos punk­tais“, – BNS sa­kė Kai­nų ko­ mi­si­jos na­rys Vy­gan­tas Vait­kus.

Pa­sak V.Vait­kaus, ža­los at­ly­gi­ni­ mo klau­si­mas šio­je by­lo­je ne­bu­vo spren­džia­mas, to­dėl ne­nag­ri­nė­ta ir konk­re­ti in­ves­ti­ci­jų su­ma. „Vil­niaus ener­gi­ja“ sie­kė at­gau­ ti 2004–2011 m. in­ves­ti­ci­jas į ši­ lu­mos punk­tus ir pra­šė įpa­rei­go­ ti Kai­nų ko­mi­si­ją ar­ba Ener­ge­ti­kos

mi­nis­te­ri­ją nu­ma­ty­ti tvar­ką, kaip šios in­ves­ti­ci­jos tu­rė­tų bū­ti kom­ pen­suo­ja­mos, nes in­ves­ti­ci­jos esą ne­bu­vo kom­pen­suo­tos per ši­lu­ mos kai­ną. Įmo­nė teis­mui nu­ro­dė, kad į ši­ lu­mos punk­tus nuo 2003 m. in­ves­ ta­vo 103 mln. li­tų.

Pa­gal įsta­ty­mus, ga­lio­ju­sius iki 2011 m. lapk­ri­čio 1-osios, ši­lu­mos punk­tai bu­vo lai­ko­mi ši­lu­mos tink­ lo da­li­mi, vė­liau ši­lu­mos tie­kė­jai pri­va­lė­jo juos per­duo­ti ne­su­si­ju­ sioms įmo­nėms. „Vil­niaus ener­gi­ja“ per­nai spa­lio 20–30 d. per­da­vė vi­sų 4,44 tūkst. iki tol jos pri­žiū­rė­tų dau­gia­bu­čių na­mų ši­lu­mos punk­tų prie­žiū­rą bend­ri­joms ir ad­mi­nist­ra­to­riams – tai su­da­rė apie 67 pro­c. vi­sų mies­to ši­lu­mos punk­tų.

VD, BNS inf.

Šio­je vie­to­je pra­mo­gau­ti mėgs­ ta tiek sos­ti­nės snieg­len­ti­nin­kai, tiek šei­mos su ma­žais vai­kais.

Anks­čiau jau ne kar­tą pa­si­tai­kė at­ve­jų, kai ro­gu­tės iš­lėk­da­vo tie­ siai į ša­lia esan­čią jud­rią gat­vę. „Žie­mą šio­se vie­to­se lan­ko­si ypač daug snie­go pra­mo­gų mė­ gė­jų, o pa­kal­nės bai­gia­si ar­ti va­ žiuo­ja­mo­sios da­lies. Dėl to Tau­ro kal­no pa­kal­nė­je kas­met įren­gia­ma ap­sau­gi­nė tvo­ra. Čiu­ži­nė­to­jų pra­ šo­me pa­ste­bė­jus, kad tvo­ra pa­ žeis­ta, in­for­muo­ti mus tie­siog už­ pil­dant už­klau­są Vil­niaus mies­to pro­ble­mų re­gist­re ad­re­su www. vil­nius.lt/problemos. Taip ga­lė­ si­me grei­čiau ją su­tvar­ky­ti. Anks­

tes­nį se­zo­ną tvo­ra bu­vo pa­žeis­ta ke­le­tą kar­tų“, – sa­kė Mies­to ūkio ir trans­por­to de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Pau­ža.

Be­je, va­kar pa­kal­nė­je ša­lia Mai­ ro­nio gat­vės gy­ven­to­jų pra­šy­mu iš Ka­ted­ros aikš­tės snie­go bu­vo su­for­muo­ti ap­sau­gi­niai snie­go kal­ne­liai, kad čiuo­ži­nė­jan­tys as­ me­nys bū­tų sau­ges­ni.

VD inf.

Sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.

Vairuoti negalės pu­sę me­tų Vakar Vil­niaus mies­to 2-asis apy­ lin­kės teis­mas pa­skel­bė, jog Sta­ sys Brun­dza tu­ri su­mo­kė­ti bau­dą už tai, kad praė­ju­sių me­tų ge­gu­žės 31 d. Lu­kiš­kių skg. 6, Vil­niu­je, ap­ ga­di­nęs sve­ti­mą au­to­mo­bi­lį pa­si­ ša­li­no iš įvy­kio vie­tos.

S.Brun­dzai skir­ta 3500 li­tų bau­da ir še­šiems mė­ne­siams atim­ta tei­ sė vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nę.

Nus­ta­ty­da­mas ma­žes­nį, nei nu­ma­to įsta­ty­mas, tei­sės vai­ruo­ ti atė­mi­mo ter­mi­ną, teis­mas at­si­ žvel­gė į tai, kad vi­so ap­ga­din­to au­ to­mo­bi­lio ver­tė – tik 2000 li­tų.

Au­to­mo­bi­lis ap­ga­din­tas ne­ smar­kiai, tai iš es­mės ne­tu­ri įta­ kos trans­por­to prie­mo­nės pre­ki­ nei iš­vaiz­dai, ir jos re­mon­tas, nors pa­ly­gin­ti ne­bran­gus, eko­no­miš­kai nė­ra tiks­lin­gas.

Ne­nus­ta­ty­ta, kad S.Brun­dza iš įvy­kio vie­tos pa­si­ša­li­no siek­

da­mas iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės už trans­por­to prie­mo­nės vai­ra­vi­mą esant ne­blai­viam ar už ki­tą sun­kų tei­sės pa­žei­di­mą. Bend­rai įver­ti­ nus šias ap­lin­ky­bes, įsta­ty­me nu­ ma­ty­tas mi­ni­ma­lus tre­jų me­tų tei­sės atė­mi­mo ter­mi­nas aki­vaiz­ džiai nea­ti­ti­ko pro­tin­gu­mo kri­te­ ri­jų ir bu­vo su­trum­pin­tas.

VD inf.

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

Lat­vių iko­nos at­si­ra­do Vil­niu­je Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Nu­si­kal­ti­ mų ty­ri­mo val­dy­bos Nu­si­kal­ti­mų nuo­sa­vy­bei ty­ri­mo sky­riaus pa­ rei­gū­nai sos­ti­nė­je su­ren­gė slap­ tas ope­ra­ci­jas, per ku­rias ra­do ir paė­mė Lat­vi­jo­je pa­vog­tas pen­ kias XIX a. iko­nas.

Ope­ra­ci­jos vyk­dy­tos pa­gal Lat­vi­ jos kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos pa­gal­bos pra­šy­mą gruo­džio pra­džio­je, kaip pra­ne­šė Vil­niaus ap­skri­ties vy­ riau­sia­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas. Šios iko­nos pa­va­sa­rį pa­vog­tos Lat­vi­jo­je iš sta­čia­ti­kių cerk­vių.

Di­džio­ji da­lis pa­vog­tų iko­nų, kaip įta­ria­ma, rea­li­zuo­ta Lie­tu­ vo­je. Lat­vi­jo­je dėl šių va­gys­čių suim­tas vie­nas iš šių nu­si­kal­ti­mų or­ga­ni­za­to­rių Lie­tu­vos pi­lie­tis, 42 me­tų kė­dai­niš­kis R.M. Nu­si­kal­ti­mų nuo­sa­vy­bei ty­ri­ mo sky­riaus pa­rei­gū­nai, glau­džiai

bend­ra­dar­biau­da­mi su Lat­vi­ jos kri­mi­na­lis­tais, tę­sia pa­grob­ tų iko­nų paieš­ką ir pra­šo ko­lek­ ci­nin­kų, pi­lie­čių, dva­si­nin­kų, ką nors ži­nan­čių apie Lat­vi­jo­je pa­ vog­tų iko­nų rea­li­za­vi­mo vie­tas, ar pi­lie­čių, įsi­gi­ju­sių to­kias iko­ nas, pa­dė­ti sa­va­no­riš­kai jas grą­ žin­ti tei­sė­tiems sa­vi­nin­kams.

VD, BNS inf.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

5

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

miestas Ka­riai su­ti­ko nau­ją mi­nist­rą Vil­nie­čiai va­kar tu­rė­jo pro­gą pa­si­gė­ rė­ti dar­nia ka­rių ri­kiuo­te. Prie Kraš­ to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos įvy­ko iš­kil­ min­ga mi­nist­rų pa­si­kei­ti­mo ce­re­mo­ ni­ja. Ket­ve­rius me­tus mi­nis­te­ri­jai va­ do­va­vu­si Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė nau­ja­ jam mi­nist­rui Juo­zui Ole­kui per­da­vė Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos vė­lia­vą ir įtei­kė val­džios re­ga­li­ją – skept­rą.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Pu­sė sostinės lif­tų – tra­giš­kos būk­lės Dau­ge­lio Vil­niaus se­nos sta­ty­bos dau­gia­ bu­čių na­mų lif­tų tech­ni­nė būk­lė ne­bea­ti­ tin­ka jiems ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų.

20 me­tų ir dau­giau nau­do­ja­miems įren­gi­niams bū­ti­nas re­mon­tas, tad ava­ri­nės būk­lės lif­tus pri­žiū­rin­ tiems spe­cia­lis­tams be­lie­ka vie­ nin­te­lė išei­tis – dėl gy­ven­to­jų sau­ gu­mo juos stab­dy­ti. O nau­jus lif­tus įsi­gi­ję gy­ven­to­jai džiau­gia­si at­si­ kra­tę pro­ble­mų kup­ros. Įmo­nės „Bal­ti­jos lif­tai“, ku­ri sos­ti­nė­je pri­žiū­ri bend­ro­vės „Ma­ no būs­tas“ ad­mi­nist­ruo­ja­mų na­mų lif­tus, pro­jek­tų va­do­vas Jev­ge­ni­jus Va­sil­je­vas var­di­ja fak­tus: šian­dien

2

tūkst. lif­tų šiuo me­tu eksp­loa­tuo­ja­ma Vil­niu­je.

iš 850 pri­žiū­ri­mų lif­tų 600 įren­ gi­nių ar­tė­ja prie ri­bi­nės 25 me­ tų eksp­loa­ta­ci­jos ri­bos ar­ba ją jau vir­ši­jo. „ES di­rek­ty­vos nu­ma­to, kad šį ar­ba ki­tą ga­min­to­jo nu­ro­dy­tą konk­re­tų eksp­loa­ta­ci­jos lai­ko­tar­ pį vir­ši­ju­sius lif­tus pri­va­lu keis­ ti nau­jais ar­ba juos re­no­vuo­ti. De­ ja, ne­ma­žai gy­ven­to­jų į tai nu­mo­ja ran­ka ir pik­ti­na­si, jei na­mo ad­mi­ nist­ra­to­rius iš­jun­gia lif­tus. Ta­čiau juk tai da­ro­ma dėl pa­čių gy­ven­to­jų sau­gu­mo. Vien šiais me­tais įga­lio­tų įstai­gų eks­per­tai dėl ava­ri­nės būk­ lės net 29 lif­tus pri­pa­ži­no ne­tin­ ka­mais nau­do­ti. Daž­niau­siai lif­tai stab­do­mi dėl elekt­ro­ni­nės val­dy­ mo sis­te­mos ir sau­gos maz­gų su­ si­dė­vė­ji­mo, ka­bi­nos rė­mo ir šach­ tos du­rų su­rū­di­ji­mo“, – ak­cen­ta­vo J.Va­sil­je­vas.

Ka­ro­li­niš­kė­se dau­gia­bu­čius na­ mus pri­žiū­rin­čios įmo­nės „Ka­ro­ li­niš­kių būs­tas“ di­rek­to­rius Da­ rius Za­bars­kas sa­ko, kad ne­sii­mant veiks­mų atei­ty­je ava­ri­nės būk­

lės ne­be­va­žiuo­jan­čių lif­tų tik dau­ gės. Vie­nin­te­lė išei­tis – keis­ti ar­ ba re­no­vuo­ti su­si­dė­vė­ju­sius lif­tus.

Tie­sa, yra dar vie­na al­ter­na­ty­va – ne­da­ry­ti nie­ko. Bet tuo­met gy­ven­ to­jams teks lip­ti laip­tais.

Ta­čiau „Ka­ro­li­niš­kių būs­to“ di­ rek­to­rius džiau­gia­si, jog gy­ven­to­ jai vis­gi ne­sė­di su­dė­ję ran­kų ir ima­ si ini­cia­ty­vos, kad jų dau­gia­bu­ty­je esan­tys su­si­dė­vė­ję lif­tai bū­tų re­ mon­tuo­ja­mi ar­ba pa­keis­ti nau­jais.

Kaip pa­vyz­dį jis pa­tei­kė sos­ti­nės A.J.Po­vi­lai­čio g. 8 na­mą, ku­rio gy­ ven­to­jai, pus­me­tį ne­ga­lė­ję nau­do­ tis ava­ri­nės būk­lės lif­tu, nu­ta­rė pa­ keis­ti jį nau­ju. Šia­me de­vy­nių aukš­tų dau­gia­ bu­ty­je gy­ve­nan­ti Da­nu­tė Vi­dū­nai­ tė tvir­ti­no, kad gau­ti dau­gu­mos gy­ven­to­jų su­ti­ki­mą keis­ti se­ną lif­ tą ne­bu­vo itin sun­ku.

Mo­ters tei­gi­mu, žmo­nės, ypač mo­te­rys su ma­žais vai­kais ir sen­ jo­rai, pa­var­go ko­ne pus­me­tį lai­pio­ti pės­čio­mis, be to, ne­ma­tė pra­smės kiš­ti pi­ni­gų į kos­me­ti­nį įren­gi­nio re­mon­tą, to­dėl nau­jo lif­to įren­gi­ mui per­ne­lyg ne­prieš­ta­ra­vo. Juo­ lab kad kant­ry­bė se­ko dėl nuo­lat pa­si­kar­to­jan­čių ge­di­mų. „Nau­jas lif­tas – ne­pi­gus ma­lo­ nu­mas, ta­čiau mū­sų na­mo ad­mi­ nist­ra­to­rius pa­siū­lė pa­trauk­lias įsi­gi­ji­mo są­ly­gas ir pa­lan­kų iš­si­

Di­le­ma: nors kai ku­rie lif­tai ke­lia rea­lų pa­vo­jų žmo­nių gy­vy­bei, dau­gia­

bu­čių gy­ven­to­jai nau­jiems ne­tu­ri pi­ni­gų.

mo­kė­ji­mo per tre­jus me­tus ter­ mi­ną. Tai­gi da­bar gy­ven­to­jai pa­gal savo tu­ri­mo bu­to plo­tą kas mė­ne­ sį mo­ka vie­no­das įmo­kas ir ne­si­ bai­mi­na, kad vie­ną die­ną už­strigs su­si­dė­vė­ju­sia­me lif­te“, – kal­bė­jo D.Vi­dū­nai­tė. Šiuo me­tu Vil­niu­je eksp­loa­tuo­ ja­ma apie 2 tūkst. lif­tų. Iš jų maž­ daug pu­sė yra per­žen­gę ri­bi­nį 25

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

me­tų nau­do­ji­mo lai­ką. Spe­cia­lis­ tai mo­ra­liai ir fi­ziš­kai su­si­dė­vė­ju­ sių lif­tų ne­re­ko­men­duo­ja re­mon­ tuo­ti ir pa­ta­ria juos keis­ti nau­jais.

Skai­čiuo­ja­ma, kad sos­ti­nės dau­ gia­bu­čiuo­se yra ir apie 100 lif­tų re­kor­di­nin­kų, ku­rie eksp­loa­tuo­ja­ mi jau 40 me­tų. Jų būk­lė ke­lia di­ džiau­sią ne­ri­mą.

VD, lrt.lt inf.

Dai­ni­nin­kė teis­mo ne­sug­rau­di­no

Pa­bai­ga: teis­mo nuo­spren­džiu dai­ni­nin­kė I.Jur­ge­le­vi­čiū­tė pri­pa­žin­ta

kal­ta dėl 4 iš 15 jai pa­teik­tų kal­ti­ni­mų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas penk­ ta­die­nį at­me­tė pi­ni­gi­ne bau­da už va­gys­tes nu­teis­tos dai­ni­nin­kės Ir­mos Jur­ge­le­vi­čiū­tės ape­lia­ci­nį skun­dą. Teis­mas taip pat at­me­tė nu­teis­to­sios gy­nė­jo skun­dą.

Kal­ti­na­mo­sios ad­vo­ka­tas pra­šė iš­tei­sin­ti jo klien­tę. I.Jur­ge­le­vi­čiū­ tė taip pat pra­šė­si bū­ti iš­tei­si­nta, ji guo­dė­si, kad bu­vo nu­teis­ta tą pa­ tį va­ka­rą, kai ži­niask­lai­da pa­vie­ši­ no jos su­lai­ky­mą.

Po šios nu­tar­ties bir­že­lį at­li­kė­jai pa­skelb­tas nuo­spren­dis įsi­tei­sė­jo – I.Jur­ge­le­vi­čiū­tei teks su­mo­kė­ti 10,5 tūkst. li­tų bau­dą.

Apy­gar­dos teis­mas pa­skel­bė, kad že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, iš­ty­ ręs by­los įro­dy­mus, tin­ka­mai juos įver­ti­no ir pa­da­rė tin­ka­mą iš­va­dą, I.Jur­ge­le­vi­čiū­tės kal­tė nea­be­jo­ti­nai įro­dy­ta by­los duo­me­ni­mis. At­li­kė­ja teis­mo pra­šė ją iš­tei­sin­ti.

Bir­že­lio 8 d. Vil­niaus mies­ to 2-asis apy­lin­kės teis­mas dai­ni­ nin­kę pri­pa­ži­no kal­ta dėl va­gys­čių iš TV3 pro­jek­to „Šok su ma­ni­mi“ da­ly­vių ir sky­rė jai bau­dą.

Ka­dan­gi prieš ke­le­rius me­tus išaiš­ki­nus nu­si­kal­ti­mus I.Jur­ge­le­ vi­čiū­tė dvi pa­ras pra­lei­do už gro­tų, baus­mė nuo dau­giau nei 11 tūkst. su­ma­žin­ta iki 10,53 tūkst. li­tų.

I.Jur­ge­le­vi­čiū­tė pra­ šė­si bū­ti iš­tei­si­nta, guo­dė­si, kad bu­vo nu­teis­ta tą pa­tį va­ ka­rą, kai ži­niask­lai­ da pa­vie­ši­no jos su­ lai­ky­mą.

Teis­mo nuo­spren­džiu dai­ni­nin­ kė pri­pa­žin­ta kal­ta dėl 4 iš 15 jai pa­teik­tų kal­ti­ni­mų. Ji nu­teis­ta už ne­di­de­lės ver­tės Vio­le­tos Bur­nei­ kie­nės ir Ai­ri­dos Dauk­šie­nės tur­to va­gys­tę, už Ine­tos Sta­siu­ly­tės tur­to va­gys­tę ir už pa­si­kė­si­ni­mą pa­grob­ ti po­li­ci­jos pi­ni­gi­nes lė­šas.

Bend­ra tur­to, dėl ku­rio I.Jur­ge­

le­vi­čiū­tė pri­pa­žin­ta kal­ta, ver­tė – 2143 li­tai.

Teis­mas skel­bė, kad skir­da­mas baus­mę va­do­va­vo­si bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis, įpa­rei­go­ jan­čio­mis pir­mą kar­tą tei­sia­mam as­me­niui skir­ti baus­mę, ne­su­si­ju­ sią su lais­vės atė­mi­mu. Nus­ta­ty­da­ mas bau­dos dy­dį teis­mas įver­ti­no tai, kad nė­ra at­sa­ko­my­bę leng­vi­ nan­čių bei sun­ki­nan­čių ap­lin­ky­bių, ir sky­rė bau­das, ar­ti­mas san­kci­jos vi­dur­kiui. Ra­šy­da­mas ap­kal­ti­na­ mą­ją nuo­spren­džio da­lį, teis­mas ne­si­rė­mė vaiz­do įra­šais ir slap­to se­ki­mo pro­to­ko­lais, ki­tais duo­me­ ni­mis, gau­tais tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­se nu­ma­ty­tas pro­ce­ si­nės prie­var­tos prie­mo­nes.

Dėl li­ku­sių 11 kal­ti­ni­mų pa­da­rius 3060 li­tų ža­lą I.Jur­ge­le­vi­čiū­tė iš­tei­ sin­ta ar­ba kal­ti­ni­mų neį­ro­džius, ar­ba ne­sant nu­si­kal­ti­mo, kai teis­mas pri­ pa­ži­no, kad I.Jur­ge­le­vi­čiū­tės veiks­ mai be pa­grin­do kva­li­fi­kuo­ti pa­ gal sun­kes­nį Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nį kaip ki­šen­va­gys­tė.

VD, BNS inf.

6

šeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Aiš­kė­ja prem­je­ro ka­riau­na Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­le­riu pa­skir­tas 51 me­tų so­cial­de­mok­ ra­tas Al­mi­nas Ma­čiu­lis, pa­sta­ruo­ ju me­tu dir­bęs Trans­por­to in­ves­ ti­ci­jų di­rek­ci­jos va­do­vu.

Prem­je­ro at­sto­ve spau­dai pa­skir­ ta Eve­li­na But­ku­tė-Laz­daus­kie­nė pa­tvir­ti­no, kad kanc­le­rio pa­rei­gas A.Ma­čiu­lis pra­dė­jo ei­ti va­kar. Šiuo me­tu mi­nist­ro pir­mi­nin­ ko kanc­le­rio pa­rei­gy­bė yra po­ li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo. Prem­je­ras so­cial­de­mok­ra­tas Al­gir­das But­ ke­vi­čius ke­ti­na at­si­sa­ky­ti pirm­ta­ ko And­riaus Ku­bi­liaus pa­tvir­tin­ to Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bos mo­de­lio ir vėl su­grą­žin­ti Vy­riau­ sy­bės kan­ce­lia­ri­ją. To­kiu at­ve­ju į kanc­le­rio vie­tą tek­tų skelb­ti kon­ kur­są. „Pa­gal da­bar ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­ le­rio pa­rei­gy­bė yra po­li­ti­nio pa­ si­ti­kė­ji­mo. Ta­čiau jei­gu si­tua­ci­ ja pa­si­keis, elg­si­mės pa­gal tei­sės ak­tus ir ga­li bū­ti, kad A.Ma­čiu­liui teks da­ly­vau­ti kon­kur­se“, – sa­kė E.But­ku­tė-Laz­daus­kie­nė.

Pas­kir­da­mas kanc­le­rį ir at­sto­ vę spau­dai prem­je­ras A.But­ke­vi­ čius pra­dė­jo for­muo­ti sa­vo pa­ta­ rė­jų ko­man­dą.

Prem­je­rui eko­no­mi­kos klau­si­ mais pa­tars Iri­na Ur­bo­na­vi­čiū­tė, ener­ge­ti­kos klau­si­mais – To­mas Ge­ra­si­ma­vi­čius, tei­sės klau­si­ mais – Rai­mon­das Bak­šys, su­si­ sie­ki­mo – Da­rius Jar­man­ta­vi­čius.

Sek­re­to­ria­to va­do­vė bus Džul­je­ta Žiugž­die­nė, o prem­je­ro pa­ta­rė­ja ry­šiams su Sei­mu pa­skir­ta Auk­ sė Kont­ri­mie­nė.

Ki­ti pa­ta­rė­jai tu­rė­tų paaiš­kė­ti ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je.

I.Ur­bo­na­vi­čiū­tė yra bu­vu­si Lie­ tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­jos re­fe­ren­tė, va­do­va­vu­ si Vy­riau­sy­bės Eko­no­mi­kos ir fi­ nan­sų de­par­ta­men­tui.

T.Ge­ra­si­ma­vi­čius iki šiol va­do­ va­vo Ener­ge­ti­kos agen­tū­ros Dar­ nios ener­ge­ti­kos plėt­ros sky­riui.

Ad­vo­ka­tas R.Bak­šys 2011 m. įkū­rė ad­vo­ka­tų kon­to­rą „Lex Cor­pus“, prieš tai yra va­do­va­vęs Na­cio­na­li­nei teis­mų ad­mi­nist­ra­ ci­jai, yra bu­vęs Tei­sin­gu­mo mi­ nis­te­ri­jos Teis­mų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius.

D.Jar­man­ta­vi­čius bu­vo A.But­ ke­vi­čiaus pa­ta­rė­jas, kai pa­sta­ra­sis bu­vo su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras, nuo 2008 m. bu­vo A.But­ke­vi­čiaus pa­ dė­jė­jas-sek­re­to­rius.

VD, BNS inf.

Nau­jo­kas: mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­le­riu pra­dė­jo dirb­ti A.Ma­čiu­lis.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Ti­ki­si įves­ti eu­rą Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius ža­da, kad eu­rą Lie­tu­vo­je įves jo va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė.

„Ti­kiuo­si, kad ši Vy­riau­sy­bė eu­rą įves Lie­tu­vo­je“, – va­kar žur­na­lis­ tams sa­kė A.But­ke­vi­čius.

Jis pa­reiš­kė, kad eu­rą Lie­tu­vai rei­kia įsi­ves­ti kuo grei­čiau. Ta­ čiau prem­je­ras at­krei­pė dė­me­sį, jog šiam pro­ce­sui di­de­lę įta­ką da­ ro inf­lia­ci­ja: „Pag­rin­di­nis už­da­vi­ nys yra, kaip su­val­dy­ti inf­lia­ci­ją, ypač da­bar, kai nu­ma­ty­ta pa­di­ din­ti elekt­ros kai­nas.“ Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė šią sa­vai­tę pa­reiš­kė, kad Lie­tu­ va eu­rą tu­rė­tų įsi­ves­ti 2015 ar­ba 2016 m. Anot jos, bend­rą ES va­ liu­tą įsi­ves­ti anks­čiau truk­dys per di­de­lė inf­lia­ci­ja.

A.But­ke­vi­čius šią sa­vai­tę yra sa­kęs, kad Lie­tu­va eu­rą ga­li įsi­

ves­ti 2015 m., ta­čiau neat­me­ tė ga­li­my­bės, jog prie eu­ro zo­nos ša­lis pri­si­jungs drau­ge su Lat­vi­ja jau 2014-ai­siais. Šiuo me­tu eu­rą tu­ri 17 iš 27 ES ša­lių. Tam, kad ga­lė­tų įsto­ti į eu­ ro zo­ną, vals­ty­bė na­rė tu­ri ati­ tik­ti va­di­na­muo­sius Mast­rich­to – vie­šų­jų fi­nan­sų de­fi­ci­to, inf­lia­ ci­jos ir sko­los – kri­te­ri­jus. Lie­ tu­vai dėl per di­de­lės inf­lia­ci­jos ne­pa­vy­ko įsi­ves­ti eu­ro 2007 m. pra­džio­je.

Sko­lų kri­zė eu­ro zo­no­je su­ma­ ži­no vi­suo­me­nės pa­ra­mą va­liu­tai keis­ti, ta­čiau val­džia tei­gia, kad Lie­tu­vai bū­tų nau­din­ga bū­ti eu­ ro zo­no­je, nes eu­rą tu­ri svar­biau­si Lie­tu­vos pre­ky­bos par­tne­riai, be to, eu­ras su­stip­rin­tų in­ves­tuo­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mą ir leis­tų pi­giau sko­ lin­tis rin­ko­se.

VD, BNS inf.

Už mo­kes­čius at­sa­ kin­gas Lie­tu­vos de­ le­guo­tas eu­ro­ko­mi­ sa­ras Al­gir­das Še­ me­ta tei­gia, kad lai­ ki­nai su­stab­dy­tą fi­ nan­sa­vi­mą di­džiau­ siam Ig­na­li­nos ato­ mi­nės elekt­ri­nės (IAE) už­da­ry­mo pro­ jek­tui ga­li­ma ver­ tin­ti kaip pa­pil­do­ mą spau­di­mą įgy­ ven­din­ti pro­jek­tą.

Vė­la­vi­mas: pa­sak eu­ro­ko­mi­sa­ro A.Še­me­tos, spren­di­mą lai­ki­nai stab­

dy­ti IAE už­da­ry­mo fi­nan­sa­vi­mą do­no­rai priė­mė už­si­tę­sus pro­jek­tui.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Pi­ni­gų srau­tas su­sto­jo Lai­ki­nas su­stab­dy­mas

„Tas su­stab­dy­mas lai­ki­nas – kol bus su­si­tar­ta. O jei­gu vis dėl­to ne­ pa­vyk­tų su­si­tar­ti, pro­ce­dū­ros nu­ ma­to, kad lė­šos – jei, pa­vyz­džiui, bū­tų nu­trauk­ta su­tar­tis, – ga­lė­tų bū­ti pa­nau­do­tos ki­tiems pro­jek­ tams ne­per­žen­giant IAE už­da­ry­mo pro­gra­mos ri­bų fi­nan­suo­ti. Šiuo at­ ve­ju šį su­stab­dy­mą ga­li­ma in­terp­ re­tuo­ti kaip pa­pil­do­mą spau­di­mą su­si­tar­ti ir įgy­ven­din­ti pro­jek­tą“, – va­kar po su­si­ti­ki­mo su prem­je­ru Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi Vil­niu­je žur­ na­lis­tams sa­kė A.Še­me­ta.

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą pra­neš­ta, kad do­no­rų kon­fe­ren­ci­ja nu­spren­ dė su­stab­dy­ti fi­nan­sa­vi­mą IAE už­ da­ry­mo pro­jek­tui B1, ku­rį įgy­ven­ di­na Ru­si­jos ka­pi­ta­lo Vo­kie­ti­jos įmo­nė „Nu­kem“.

Anot eu­ro­ko­mi­sa­ro, lai­ki­nas lė­ šų su­stab­dy­mas reiš­kia, kad ne­bus fi­nan­suo­ja­mi „nau­ji veiks­mai“. „Tam, kas jau pa­da­ry­ta, fi­nan­sa­ vi­mas bus tę­sia­mas, bet nau­jiems žings­niams fi­nan­suo­ti lė­šos ne­bus ski­ria­mos, kol ne­bus su­si­tar­ta dėl pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo. Kaip su­ pran­tu, svar­biau­sias da­ly­kas šiuo me­tu yra kon­tei­ne­rių sau­gu­mo klau­si­mas“, – sa­kė A.Še­me­ta.

Ta­čiau Ž.Jurk­šus pa­brė­žė, kad dėl elekt­ri­nės, ne­be­vei­kian­čios nuo 2010 m., sau­gu­mo bai­min­tis ne­rei­ kia: „Sau­gu­mo po­žiū­riu nie­kas ne­ si­kei­čia. Dėl to ne­rei­kia bai­min­tis.

Treč­da­lis ku­ro iš ant­ro­jo reak­to­ riaus jau iš­krau­ta į lai­ki­nus ba­sei­ nus. Jo­kios kri­ti­nės si­tua­ci­jos bū­ ti ne­ga­li.“

Žil­vi­nas Jurk­šus:

Sau­gu­mo po­žiū­riu nie­kas ne­si­kei­čia.

Dėl to ne­rei­kia bai­ min­tis.

Anot jo, kal­ba­ma apie maž­daug 100 mln. eu­rų (apie 345 mln. li­ tų) lai­ki­ną fi­nan­sa­vi­mo su­stab­dy­ mą pro­jek­tui, ku­rio bend­ra ver­tė yra apie 193 mln. eu­rų (apie 666,4 mln. li­tų). Pa­sak Ž.Jurk­šaus, iki šiol su­mo­kė­ta apie 60 pro­c. pro­ jek­to dar­bų ver­tės, di­džio­ji jų da­lis yra už­mo­kes­tis už 77 kon­tei­ne­rius, ku­rių pa­ga­min­ta 146 iš 190-ies. „Lė­šos nea­ti­ma­mos“

Spren­di­mas – iki ko­vo

Pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­ gyk­los pro­jek­tas B1 yra di­džiau­sias IAE už­da­ry­mo pro­ce­se, jo ver­tė sie­kia 193 mln. eu­rų. Dėl jo ne kar­tą ki­lo gin­čų tarp „Nu­kem“ ir Lie­tu­ vos Vy­riau­sy­bės, ku­ri ne­pa­ten­ki­na „Nu­kem“ su­bran­go­vės – Vo­kie­ti­ jos bend­ro­vės GNS – pa­siū­ly­tais ku­ro sau­go­ji­mo kon­tei­ne­riais.

Eu­ro­pos do­no­rams nu­ta­rus lai­ ki­nai su­stab­dy­ti fi­nan­sa­vi­mą IAE už­da­ry­mo pro­jek­tui, Lie­tu­va iki ki­ tų me­tų ko­vo pa­bai­gos pri­va­lo ras­ ti spren­di­mą, kaip iš ant­ro­jo reak­ to­riaus bus iš­krau­tas ku­ras. Pa­sak elekt­ri­nės va­do­vo Žil­vi­no Jurk­šaus, jei spren­di­mų ne­bus ras­ta, Eu­ro­pos re­konst­ruk­ci­jos ir plėt­ros ban­kas pa­gra­si­no vi­siš­kai su­stab­dy­ti fi­nan­ sa­vi­mą pa­gal su­tar­tį su „Nu­kem“.

IAE va­do­vas sa­kė, kad do­no­rų spren­di­mas ne­reiš­kia, kad ku­rui tvar­ky­ti pi­ni­gai ne­bus duo­da­mi. „Tos lė­šos nea­ti­ma­mos, jos lie­ka už­da­ry­mo fon­de. Iki ko­vo 31-o­ sios nau­jų mo­kė­ji­mų ran­go­vams ne­bus at­lie­ka­ma. Jei su­si­tar­si­me anks­čiau, bus leis­ta juos at­nau­jin­ ti anks­čiau“, – aiš­ki­no Ž.Jurk­šus.

Jis sa­kė, kad Eu­ro­pos do­no­rų asamb­lė­jos spren­di­mas nė­ra nau­ jie­na – apie tai kal­ba­ma jau maž­ daug me­tus, o šių me­tų bir­že­ lį do­no­rai įpa­rei­go­jo Lie­tu­vą iki gruo­džio pa­teik­ti veiks­mų pla­ną.

Pa­sak IAE va­do­vo, nuo bir­že­lio de­ry­bo­se su „Nu­kem-GNS“ esa­ ma pa­žan­gos, ta­čiau tvir­tai pa­sa­ ky­ti, kad spren­di­mas iki ko­vo 31osios bus ras­tas, dar ne­ga­li­ma. „Šian­dien tvir­tų spren­di­mų ne­pa­

teik­ta, ran­go­vas vis ža­da, kad pa­ teiks. Ar stai­ga kas ga­li pa­si­keis­ ti ir ar bus pa­teik­ti spren­di­mai ant sta­lo, ne­ži­nau. Vis­ko ga­li bū­ti. Bet kai ku­riais at­ve­jais tu­ri­me ruoš­tis ir al­ter­na­ty­viam spren­di­mui. Iki ko­vo 31 d. ar­ba ran­da­me spren­di­mą, kaip ku­rą iš­krau­si­me, ar­ba šios su­tar­ties fi­nan­sa­vi­mas ga­li bū­ti stab­do­mas“, – kal­bė­jo Ž.Jurk­šus.

Ter­mi­nai ne­ten­ki­na

Su­tar­tis su „Nu­kem-GNS“ pa­si­ ra­šy­ta 2005 m. – pa­gal ją sau­gyk­ la tu­rė­jo bū­ti pa­sta­ty­ta iki 2009ųjų, ta­čiau dėl abie­jų ša­lių kal­tės pro­jek­tas bu­vo vil­ki­na­mas, nuo­ lat bran­go, be to, paaiš­kė­jo, kad GNS ga­mi­na­mi kon­tei­ne­riai nea­ ti­ti­ko tech­ni­nių są­ly­gų. Da­bar pa­ sku­ti­nė žo­džiu su­tar­ta pro­jek­to pa­ bai­gos da­ta, pa­sak Ž.Jurk­šaus, yra 2013-ųjų pa­bai­ga, ta­čiau rea­lu kal­ bė­ti apie 2014 m. „Tie ter­mi­nai nei mū­sų, nei Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos ne­ten­ki­na“, – sa­ kė Ž.Jurk­šus.

Anot IAE va­do­vo, pro­ble­ma yra ne tik kon­tei­ne­riai, bet ir ki­tos pro­ jek­to da­lys. Be to, neaiš­ki ir pa­grin­ di­nės pro­jek­to da­lies – kon­tei­ne­rių – ko­ky­bė. „Di­džio­ji jų da­lis pa­ga­ min­ta, ta­čiau jei jie bus de­fek­ti­niai, mes jų tu­ri­me kiek – nu­lį, 10 pro­c.?

Ne­ži­no­me, ar iš vi­so yra ge­rų“, – tei­gė IAE ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius.

Anot Ž.Jurk­šaus, spren­di­mas stab­dy­ti fi­nan­sa­vi­mą bu­vo do­no­rų ini­cia­ty­va, ta­čiau Lie­tu­va ją pa­lai­ ko: „Lie­tu­va pa­lai­ko tą spren­di­mą.

Ini­cia­ty­va bu­vo iš jų pu­sės.“ Pa­sak IAE va­do­vo, kon­tei­ne­ rius ga­mi­nan­čiai Vo­kie­ti­jos įmo­ nei GNS, ku­r i lapk­r i­č io vi­d u­ ry­je pa­tei­k ė nau­j ų kon­tei­n e­r ių ko­ky­bę esą įro­dan­čių do­ku­men­ tų, iš­siųs­ta dau­giau nei 40 klau­ si­mų, į ku­riuos at­sa­ky­mo lau­kia­ ma iki sau­sio pa­bai­gos. Juos dar tu­rės įver­tin­ti Vals­ty­bi­nė ato­mi­ nės ener­ge­ti­kos sau­gos ins­pek­ci­ ja: „Gal tik ba­lan­dį ga­lė­si­me gau­ ti jos at­sa­ky­mą.“ VD, BNS inf.

7

šeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

lietuva

15p.

Vilniaus „Lietuvos rytas“ atsisveikino su Eurolyga.

Pir­ma­sis spren­di­mas Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė pir­ma­me sa­vo po­sė­dy­je ap­svars­tė ki­tų me­tų biu­ dže­to pro­jek­tą ir pa­tvir­ti­no jį, ati­ da­vė par­la­men­tui svars­ty­ti. Ki­tą sa­vai­tę biu­dže­tas tu­rė­tų bū­ti Sei­ mo priim­tas.

Ket­vir­ta­die­nį pri­sie­ku­si ir dar­ bą pra­dė­ju­si so­cial­de­mok­ra­to Al­ gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­ma ke­tu­rių cent­ro kai­rės par­ti­jų Vy­ riau­sy­bė va­kar po­piet su­si­rin­ko į pir­mą­jį po­sė­dį. At­vy­ko vi­si nau­ jie­ji mi­nist­rai. Kai ku­rie jų sun­kiai orien­ta­vo­si Vy­riau­sy­bės rū­muo­se, ta­čiau po­sė­džiui bu­vo pa­si­ren­gę – mi­nis­te­ri­jų val­di­nin­kai sa­vo vir­ši­ nin­kams pa­ren­gė iš­sa­mią me­džia­ gą apie 2013 m. vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­tą.

Po be­veik dvi va­lan­das tru­ku­sio po­sė­džio pra­neš­ta, kad pri­tar­ta so­ cial­de­mok­ra­tų de­le­guo­to Ri­man­to Ša­džiaus va­do­vau­ja­mos Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos pa­to­bu­lin­tam biu­dže­ to pro­jek­tui ir jis pa­teik­tas Sei­mui.

Jau ant­ra­die­nį pro­jek­tą par­la­men­ ta­rai svars­tys, o ket­vir­ta­die­nį, ti­ki­ ma­si, ga­lu­ti­nai priims.

Pa­sak R.Ša­džiaus, pro­jek­tas bu­ vo pa­tai­sy­tas, įver­ti­nus at­nau­jin­ tas ir pa­ge­rin­tas mak­roe­ko­no­mi­kos pro­gno­zes, nu­ma­to­mą iki 1000 li­ tų di­din­ti mi­ni­ma­lų mė­ne­si­nį at­ly­ gi­ni­mą, api­bend­rin­tus Sei­mo na­

Su­pa­žin­di­no: fi­nan­sų mi­nist­ras R.Ša­džius (de­ši­nė­je) pir­ma­me nau­jos

Leis­ta suim­ti Teis­mas pa­ten­ki­no pro­ku­ro­ ro pra­šy­mą dviem mė­ne­siams suim­ti vie­ną iš bu­vu­sių Na­cio­na­ li­nės kre­di­to uni­jos (NKU) va­do­ vų ir Dar­bo par­ti­jos at­sto­vą Žil­vi­ ną Put­ra­men­tą.

Uni­jos val­dy­bos pir­mi­nin­ką Ar­ nol­dą Žvi­ką teis­mas lei­do suim­ ti mė­ne­siui.

Bet NKU ad­mi­nist­ra­ci­jos va­ do­vas Ar­tū­ras Va­si­liaus­kas teis­ mo spren­di­mu bu­vo iš­vis pa­leis­ tas į lais­vę, nors pro­ku­ro­rai siū­lė jį, kaip ir Ž.Put­ra­men­tą, suim­ti dviem mė­ne­siams. Tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nai neat­me­tė, kad pa­skirs A.Va­si­liaus­kui ki­tą kar­do­mą­ją prie­mo­nę – pa­si­ža­dė­ji­mą neiš­ vyk­ti ar net na­mų areš­tą.

Pats Ž.Put­ra­men­tas ne­bu­vo kal­ bus, ta­čiau žur­na­lis­tams tvir­ti­no ne­pri­pa­žįs­tan­tis kal­tės. Ar skųs teis­mo spren­di­mą, jis neat­sa­kė.

Pro­ku­ro­ras Si­mo­nas Min­ke­ vi­čius va­kar krei­pė­si į Vil­niaus 2-ąjį apy­lin­kės teis­mą su pra­šy­ mu suim­ti tris ma­chi­na­ci­jo­mis įta­ria­mus NKU va­do­vus.

Lie­tu­vos ban­kas ket­vir­ta­die­ nį lai­ki­nai su­stab­dė uni­jos veik­lą, o tei­sė­sau­gi­nin­kai su­lai­kė tris jos va­do­vus, ku­rie įta­ria­mi iš­švais­tę apie 25 mln. li­tų.

Su šio­mis ma­chi­na­ci­jo­mis su­ si­ju­sios dar trys kre­di­to uni­jos, o įta­ri­mai iš­švais­čius dau­giau nei 60 mln. li­tų pa­reikš­ti iš vi­so 30 as­me­nų.

VD, BNS inf.

Vy­riau­sy­bės po­sė­dy­je prem­je­rui A.But­ke­vi­čiui ir ki­tiems ka­bi­ne­to na­ riams pri­sta­tė kos­me­ti­nius ki­tų me­tų biu­dže­to pro­jek­to pa­kei­ti­mus.

rių, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų siū­ly­mus bei at­si­žvel­gus į Vals­ty­bės kont­ro­ lės pa­sta­bas. Pa­ly­gin­ti su anks­tes­ niuo­ju, And­riaus Ku­bi­liaus va­do­ vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės pa­teik­tuo­ju pro­jek­tu, vals­ty­bės biu­dže­to ro­dik­ liai kin­ta ne­daug.

Vi­sos vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­ mos (be ES ir ki­tos pa­ra­mos lė­šų) su­da­rys 18,2 mlrd. li­tų, su pa­ra­ mos lė­šo­mis – 25,7 mlrd. li­tų. Pa­ ly­gin­ti su anks­tes­niuo­ju pro­jek­ tu, pa­ja­mos ma­žė­ja 0,4 mln. li­tų.

Pa­to­bu­lin­ta­me pro­jek­te vals­ty­bės

Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

biu­dže­to asig­na­vi­mai iš­lai­doms ir tur­tui įsi­gy­ti su­da­rys 26,4 mlrd. li­ tų – 42,4 mln. li­tų dau­giau, pa­ly­ gin­ti su anks­tes­niuo­ju pro­jek­tu.

Nu­ma­to­ma, kad ki­tų me­tų na­ cio­na­li­nio biu­dže­to pa­ja­mos (be ES ir ki­tos pa­ra­mos lė­šų) su­da­rys be­ veik 21,4 mlrd. li­tų. Kar­tu su ES ir ki­tos tarp­tau­ti­nės fi­nan­si­nės pa­ra­ mos lė­šo­mis na­cio­na­li­nio biu­dže­to pa­ja­mos su­da­rys 28,9 mlrd. li­tų.

Pla­nuo­ja­mas vi­sų vie­šų­jų fi­nan­ sų de­fi­ci­tas – apie 2,5 pro­c. bend­ ro­jo vi­daus pro­duk­to.

By­la: NKU veik­la bu­vo su­stab­dy­ta šį ket­vir­ta­die­nį įta­riant dau­gy­bės

mi­li­jo­nų li­tų iš­švais­ty­mą.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

8

šeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

savaitės interviu

Dar pa­žiū­rė­si­me, kas iš vi­so to išeis Nau­jo­sios val­džios prin­ci­pai dėl ener­ ge­ti­kos per­tvar­kos ge­ri, ta­čiau sun­kiai įgy­ven­di­na­mi. Taip tvir­ti­na Ro­mas Šve­ das, ne­prik­lau­so­mas kon­sul­tan­tas, bu­vęs ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Kaip ver­ti­na­te nau­ją Vy­riau­ sy­bės pro­gra­mą, ku­rios ne­ma­žą da­lį uži­ma ir pla­nai dėl ener­ge­ ti­kos? Tie­sa, kol kas la­bai abst­ rak­tūs.

– Ma­no ver­ti­ni­mu, to­kio­se pro­gra­ mo­se svar­bu prin­ci­pai. Nors daž­ niau­siai ko­men­tuo­ja­mos de­ta­lės.

Tai – tik prie­mo­nės prin­ci­pams įgy­ ven­din­ti. Svar­biau­sia, kad Vy­riau­ sy­bė lai­ky­tų­si nu­sta­ty­tų prin­ci­pų.

Mū­sų ener­ge­ti­kos bė­da, kad esa­ me pri­klau­so­mi nuo vie­nin­te­lio tie­kė­jo. Ir di­džiau­sia bė­da – vi­sos Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos pri­klau­so­my­ bė, nes ir elekt­ros daug im­por­tuo­ ja­me iš vie­no išo­ri­nio tie­kė­jo, taip pat du­jos – 100 pro­c. jų im­por­tuo­ ja­me iš vie­no tie­kė­jo.

Skai­ty­da­mas pro­gra­mą aš fik­sa­ vau bū­tent prin­ci­pus. Ir svar­biau­sia man pa­si­ro­dė tai, kad ši Vy­riau­sy­ bė sieks įtvir­tin­ti rin­ką. Sieks rea­ lios, kon­ku­ren­cin­gos rin­kos ener­ge­ ti­kos sek­to­riu­je: tai yra ir elekt­ros, ir du­jų, ir ši­lu­mos. Svar­biau­sia ir yra tai, kad ši Vy­riau­sy­bė siek­tų įtvir­tin­ti rea­lią kon­ku­ren­cin­gą rin­ ką ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je.

– Ly­giai to pa­ties sie­kė ir And­ riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė.

– Taip, ir tai yra svar­biau­sia. Bū­ tent siek­ti rin­kos ir da­bar svar­ biau­sias da­ly­kas, kad tų prin­ci­pų Vy­riau­sy­bė lai­ky­tų­si ir juos įgy­ven­ din­tų, kad nuo jų neat­si­ri­bo­tų. Du­ jų ir ši­lu­mos klau­si­mas da­bar ak­ tua­lus. Nes elekt­ros sek­to­rius jau šiek tiek su­tvar­ky­tas: įsteig­ta bir­ ža, rin­ka jau pra­de­da po tru­pu­ tį veik­ti.

Pa­ma­ti­niai prin­ci­pai yra la­bai svar­bu, bet ko­kio­mis prie­mo­nė­mis tai bus įgy­ven­din­ta, bus ga­li­ma ko­ men­tuo­ti tik to ėmu­sis. Svar­biau­sia – įtvir­tin­ti pa­ma­ti­nius prin­ci­pus.

– Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je tei­ gia­ma, kad Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas sieks de­po­li­ti­zuo­ti ener­ge­ti­kos pro­jek­tus. Kiek jie po­li­ti­zuo­ ti da­bar?

– Aš la­bai svei­ki­nu šį sa­ki­nį ir lin­ kiu de­po­li­ti­zuo­ti ne tik ener­ge­ti­kos pro­jek­tus, bet ir vi­są ener­ge­ti­kos sek­to­rių, jei tai įma­no­ma. Jis la­bai smar­kiai po­li­ti­zuo­tas.

Ma­ža to, ener­ge­ti­kos sek­to­rius yra ta­pęs prie­mo­ne geo­po­li­ti­nams tiks­lams siek­ti. Ir nie­ko nė­ra blo­

giau, kaip ener­ge­ti­nio sau­gu­mo klau­si­mų po­li­ti­za­vi­mas, nes jais ma­ni­pu­liuo­ja­ma, jais pri­si­den­ gia­ma sie­kiant vie­no­kių ar ki­to­kių tiks­lų.

Jei tai pa­vyk­tų pa­da­ry­ti, bū­tų la­ bai ge­rai. To, ma­tyt, pa­da­ry­ti ne­ pa­vyks, bet kad to sie­kia­ma – la­bai svei­kin­ti­na.

– Ne vi­si val­dan­tie­ji, kal­bė­da­ mi apie ener­ge­ti­nę ne­prik­lau­ so­my­bę, yra vie­nin­gi. Kai ku­rie sa­ko, kad svar­biau­sias tiks­las – gau­ti ener­gi­jos už priim­ti­ną kai­ną.

– Taip, bet ener­gi­jos rei­kia gau­ti iš al­ter­na­ty­vių šal­ti­nių. Jei­gu mes gau­si­me pi­giau iš vie­no ir to pa­ties šal­ti­nio, tai anoks čia ener­ge­ti­nis sau­gu­mas? Mes ta­da ne­pa­siek­si­ me rin­kos. Rin­ką pa­siek­si­me tuo­ met, kai bus ener­gi­jos šal­ti­niai, kai tie­kė­jai tieks iš skir­tin­gų šal­ti­nių ir taip kon­ku­ruos dėl kai­nos. Tik ta­da lai­mės var­to­to­jas, o ener­gi­jos ga­ min­to­jai tu­rės dirb­ti efek­ty­viau.

Lin­kiu de­po­li­ti­zuo­ ti ne tik ener­ge­ti­kos pro­jek­tus, bet ir vi­są ener­ge­ti­kos sek­to­ rių, jei tai įma­no­ma.

– Vy­riau­sy­bė taip pat kal­ba ir apie nau­ją Na­cio­na­li­nę ener­ge­ ti­kos stra­te­gi­ją. To­kių jau bu­vo ne vie­na.

– Tai yra de­ta­lės. Ten pil­na vi­so­kių dek­la­ra­ty­vių da­ly­kų. Prie jų ne­si­ ka­bi­nė­ju. Vi­sos vy­riau­sy­bės tu­ri daug dek­la­ra­ty­vių da­ly­kų – ką jos ten pa­sieks ar ko ne­pa­sieks, ne­di­ de­lis skir­tu­mas. Ma­no gal­va, svar­ biau­sias da­ly­kas – kon­ku­ren­ci­ja: ir du­jų, ir ši­lu­mos sek­to­riu­je.

– Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius jau pra­kal­bo apie tarp­vals­ ty­bi­nę dar­bo gru­pę. Esą su Ru­ si­ja bus mė­gi­na­ma de­rė­tis dėl pi­ges­nių du­jų. Kaip tai ver­ti­na­ te? Ar tai pa­sie­kia­mas ir adek­ va­tus su­si­klos­čiu­siai si­tua­ci­jai tiks­las?

– Da­bar­ti­nis prem­je­ras yra pa­ža­ dė­jęs įvai­rių dar­bo gru­pių. Du­jas juk per­ka „Lie­tu­vos du­jų“ įmo­nė iš „Gazp­rom“. Kon­sor­ciu­mas „Gazp­ rom“ dar kont­ro­liuo­ja­mas Ru­si­jos vy­riau­sy­bės. „Lie­tu­vos du­jų“ Vy­

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386

2022

Gė­da: R.Šve­das, klau­sia­mas apie Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą, sa­ko, kad tarp­tau­ti­nę re­pu­ta­ci­ją

mes jau su­si­ga­di­no­me.

riau­sy­bė ne­kont­ro­liuo­ja. Už du­jas mo­ka „Lie­tu­vos du­jos“. Tai ko­kių sver­tų Vy­riau­sy­bė tu­ri de­ry­bo­se?

Nes Ru­si­ja tu­ri du­jų kai­ną. O iš Lie­ tu­vos pu­sės be po­li­ti­kos ne ka­žin ką ga­li­me pa­siū­ly­ti.

Pi­ni­gai ir kai­na yra „Lie­tu­vos du­jų“ ran­ko­se. Ir tuos klau­si­mus spren­džia įmo­nės val­dy­ba, kur iš pen­kių na­rių Vy­riau­sy­bė tu­ri tik vie­ną.

Ne­no­riu at­sa­ky­ti į tą klau­si­mą nei taip, nei ne. Bet rei­kia pa­mąs­ty­ ti, ko­kie Vy­riau­sy­bės sver­tai? Klau­ si­mas at­vi­ras.

– Kaip ver­ti­na­te nau­jo­sios val­ džios pa­reiš­ki­mus dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­to?

Gal ne­rei­kės lauk­ti konk­re­čių spren­di­mų? Gal stra­te­gi­nis in­ ves­tuo­to­jas, ma­tan­tis, kaip po­ li­ti­kai ne­su­si­ta­ria, tie­siog pa­si­ trauks?

– Gy­ve­ni­me vis­ko ga­li bū­ti. Čia yra vi­sas liū­de­sys, kad mes, lie­tu­viai, sa­vo el­ge­siu la­bai smar­kai su­ga­ di­no­me sa­vo re­pu­ta­ci­ją. Nes­var­ bu, ko­kį pro­jek­tą įgy­ven­di­na­me: ar bran­duo­li­nį, ar že­mės ūkio, ar ko­ kį nors pra­mo­ni­nį pro­jek­tą, ar pa­slau­gų tei­ki­mo.

Pri­me­nu, kad mes prieš še­še­rius me­tus Sei­mo ly­giu (ir, be­je, prieš še­ še­rius me­tus bu­vo kaip tik šian­die­ nė dau­gu­ma) prii­ma­me spren­di­ mą sta­ty­ti ato­mi­nę, su­si­kvie­čia­me kai­my­nus, pa­si­kvie­čia­me stra­te­gi­ nį in­ves­tuo­to­ją, pa­si­ža­da­me, kad tik­rai sta­ty­si­me, kad įgy­ven­din­si­

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

me pro­jek­tą. O po še­še­rių me­tų sa­ ko­me, jog ap­si­gal­vo­jo­me.

Tai čia yra mū­sų pa­ti­ki­mu­mo klau­si­mas, mū­sų re­pu­ta­ci­jos. Ir re­ pu­ta­ci­ją mes jau su­si­ga­di­no­me. Juk mes aiš­kiai ži­no­me, kad nei lat­viai, nei es­tai, nei ja­po­nai iš to pro­jek­to ne­pa­sit­rau­kė.

Kons­ta­tuo­ki­me fak­tą, kaip mes el­gia­mės pa­tys ir kaip el­gia­si mū­ sų par­tne­riai. Taip, kaip el­gia­mės mes, tie­siog ne­siel­gia­ma. Nei pro­gno­zuo­ja­mu­mo, nei tęs­ti­nu­mo. Čia pa­da­ry­ta di­džiu­lė ža­la.

O kaip ga­li bū­ti su ja­po­nais, ne­ spė­lio­ki­me.

– Be­je, va­kar paaiš­kė­jo, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja iki 2013 m. stab­d o Ig­n a­l i­n os ato­m i­n ei elekt­ri­nei skir­tą fi­nan­sa­vi­mą pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­gyk­lai sta­ty­ti. Tai ir­gi liu­ di­ja, kad ne­su­ge­ba­me vyk­dy­ti pro­jek­tų. Ką reiš­kia toks spren­ di­mas Lie­tu­vai?

– Vie­nas ver­ti­ni­mas: šį pro­ce­są rei­ kia ana­li­zuo­ti per tai, ar mes su­ge­ ba­me įgy­ven­din­ti pro­jek­tus. Ga­li­me kons­ta­tuo­ti, kad mums pa­ts svar­ biau­sias yra bū­tent tas pa­nau­do­tų bran­duo­li­nio ku­ro sau­gyk­lų pro­ jek­tas. Mes pa­si­ra­šė­me, pa­rin­ko­me ge­ne­ra­li­nį ran­go­vą, jis pa­si­ra­šė su­ tar­tį, Lie­tu­va da­bar pra­šo, kad ge­ ne­ra­li­nis ran­go­vas įgy­ven­din­tų tai, kas yra su­tar­ty­je ir kas tu­rė­jo bū­ ti se­niai pa­da­ry­ta. Ir tai ne­pa­da­ ry­ta. Pro­jek­tas vė­luo­ja be­veik ket­ ve­rius me­tus!

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

Iš­va­da – iš vie­nos pu­sės, už­sa­ko­ vas, ma­tyt, nė­ra reik­lus ran­go­vui.

Iš ki­tos pu­sės, su­si­da­ro įspū­dis, kad ran­go­vas ne­va pikt­nau­džiau­ja su­si­da­riu­sia si­tua­ci­ja, nes ter­mi­ nai ati­de­da­mi, biu­dže­tai pa­di­di­ na­mi. At­ro­dy­tų, kad ran­go­vas ne­ la­bai no­ri pa­baig­ti to pro­jek­to.

Ir da­bar Lie­tu­va ta­po ran­go­ vo įkai­te. Šis pro­jek­tas yra ker­ti­ nis. Ne­tu­ri­me sau­gyk­los, ne­ga­li­me krau­ti ku­ro, ne­ga­li­me ar­dy­ti ato­ mi­nės. Štai taip. Mus ke­le­tą kar­tų įspė­jo: ne­su­sit­var­ky­si­te, nu­trauks fi­nan­sa­vi­mą. Da­bar jį įšal­dė.

– Tai, ma­tyt, ga­li­ma iš­spręs­ti.

– Fi­nan­sa­vi­mas pla­nuo­ja­mas vi­ sam už­da­ry­mo pro­ce­sui, o šiuo me­ tu fi­nan­sa­vi­mas su­stab­dy­tas. Va­ di­na­si, rei­kia spręs­ti pro­ble­mas.

Ne­rei­kia dai­ry­tis, kas bū­tų, jei­ gu bū­tų, ir ma­ty­ti blo­gų sce­na­ri­jų.

Ma­ny­čiau, kad jei­gu jis yra su­stab­ dy­tas, rei­kia įver­tin­ti si­tua­ci­ją ir ją kuo sku­biau iš­spręs­ti, at­gau­ti tą fi­ nan­sa­vi­mą.

Ki­ta pro­ble­mos da­lis – kaip vi­sa ta si­tua­ci­ja su­si­ju­si su nau­ju fi­nan­ sa­vi­mu. Esu sa­kęs: ne­su­sit­var­ky­ mas ir nee­fek­ty­vus lė­šų nau­do­ji­mas at­si­lieps mums nau­jo­je fi­nan­si­nė­ je per­spek­ty­vo­je. Ig­na­li­nos ato­mi­ nei elekt­ri­nei už­da­ry­ti pra­šė­me 700 mln. eu­rų, siū­lo­ma tris­kart ma­žiau.

Tai, kad mes ne­su­ge­ba­me su­si­tvar­ ky­ti su pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mu, su ran­go­vu, tai yra jau vis­kas. Tai jau tu­rė­jo įta­kos. Jau ga­vo­me ge­ro­kai ma­žiau, nei pra­šė­me.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

šeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,01 %

160

+1,94 %

+0,28 %

Per­ka­mo­ji ­ ga­lia au­go Per­nai Lie­tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­ duk­tas (BVP) vie­nam gy­ven­to­jui, skai­ čiuo­jant pa­gal per­ka­mą­ją ga­lią, sie­kė 66 pro­c. ES vi­dur­kio, 2010 m. – 57 pro­c.

Lat­vi­jos ir Es­ti­jos ro­dik­liai per me­tus taip pat di­dė­jo ir sie­kė ati­tin­ka­mai 58 ir 67 pro­c. ES vi­dur­kio. Tur­tin­giau­sia ES ša­li­ mi pa­gal šį ro­dik­lį iš­li­ko Liuk­sem­bur­gas.

Vie­nam šios ša­lies gy­ven­to­jui per­nai te­ ko 271 pro­c. ES vi­dur­kio.

mln. li­tų

iš vi­so rei­kės nau­jai Vy­riau­sy­bei pa­di­di­nus mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą.

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0719 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2583 JAV do­le­ris 1 2,6387 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6829 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9573 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4410 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6970 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6177 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8490

pokytis

–0,5182 % –0,3860 % –0,6364 % –0,3898 % –0,0544 % –0,0829 % –0,1021 % –0,2131 % +0,0035 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,79

4,53

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,67

4,50

2,43

„Va­koil“

4,71

4,53

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

86,16 dol. už 1 brl.

108,60 dol. už 1 brl.

Jau­ni vers­li­nin­kai ša­lį pa­ver­gė bly­nais Vie­na ka­vi­nė jau vei­kia Vil­niaus cent­re, ki­tą pla­nuo­ja­ma ati­da­ry­ti, pa­va­sa­rį ke­ti­na­ ma plės­tis į ki­tus mies­tus. Da­bar tai 26-erių El­vy­ros Šiukš­tai­tės kas­die­ny­bė, nors prieš ke­le­rius me­tus mer­gi­na Beb­ro bly­nų vers­lą pra­dė­jo nuo rąs­ti­nio kios­ ke­lio jud­ria­me plen­te pa­jū­ry­je.

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Pa­ti ke­pa tik na­mie

E.Šiukš­tai­tę ke­pan­čią bly­nus da­bar ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne­bent na­muo­se, kai pa­si­sve­čiuo­ti at­vyks­ta bi­čiu­liai ar­ba ar­ti­mie­ji, – vi­si no­ri pa­ra­gau­ti šios mer­gi­nos Lie­tu­vo­je iš­po­pu­lia­ rin­tų Beb­ro bly­nų. Tie­sa, per­nai va­ sa­rą jai dar te­ko prie kep­tu­vės sto­ti ir klien­tus ap­tar­nau­ti pa­čiai – vie­ na dar­buo­to­ja nu­vy­lė, o vers­li­nin­kė stai­giai ne­ra­do jai pa­mai­nos.

Nors E.Šiukš­tai­tė da­bar tik va­ do­vau­ja ke­pė­jams ir par­da­vė­jams, ku­rių bly­nų tur­būt ra­ga­vo kiek­vie­ nas, kas va­sa­rą lan­kė­si pa­jū­ry­je ar­ ba ko­kia­me nors mu­zi­kos ir me­nų fes­ti­va­ly­je, jos vers­lo pra­džia bu­vo vi­sai ki­to­kia. Prieš pen­ke­rius me­ tus pa­ti ne tik ke­pė bly­nus, bet ir pir­ko jiems pro­duk­tus, o iš­kep­tus par­da­vi­nė­jo klien­tams. „Nors spe­cia­liai į ki­tas ša­lis ieš­ ko­ti idė­jų ne­va­žia­vau, min­tį kep­ti bly­nus par­si­ve­žiau bū­tent iš už­sie­ nio. Su drau­gu bu­vo­me Pa­ry­žiu­ je, ten už­kliu­vo, kad ant kiek­vie­no kam­po bu­vo bly­ni­nės – nuo gat­vė­ je sto­vin­čių ir prie vie­no sta­lo bly­ nus ke­pan­čių žmo­nių iki nor­ma­lių ka­vi­nių. Pa­bu­vo­me Pa­ry­žiu­je, pri­ si­ra­ga­vo­me bly­nų, pa­ti­ko, o grį­žę į Lie­tu­vą tai pa­mir­šo­me“, – pri­si­ mi­nė E.Šiukš­tai­tė.

Grį­žu­si iš ke­lio­nės mer­gi­na to­ liau stu­di­ja­vo vers­lo va­dy­bą ir dar­ ba­vo­si vie­no­je įmo­nė­je, vi­siš­kai ne­su­si­ju­sio­je su mais­tu. Pa­ry­žiu­ je ra­gau­tų bly­nų sko­nį E.Šiukš­tai­ tė pri­si­mi­nė tik po ke­lių mė­ne­sių, kai ne­te­ko dar­bo. „Vi­sa tai vy­ko 2007 m., be dar­ bo bu­vau ke­lis mė­ne­sius, tuo me­tu bu­vo pa­va­sa­ris, man bu­vo 20 me­tų, to­dėl pa­sva­jo­jau, kaip bū­tų sma­gu vi­są va­sa­rą pra­leis­ti prie jū­ros. Su tuo pa­čiu drau­gu Ar­tū­ru, su ku­ riuo bu­vo­me Pa­ry­žiu­je ir ku­ris tuo me­tu taip pat bu­vo stu­den­tas, nu­ spren­dė­me, kad ką nors rei­kė­tų va­ sa­rą nu­veik­ti prie jū­ros“, – pa­sa­ ko­jo E.Šiukš­tai­tė.

Žda­no­vi­čiu­mi, da­bar Beb­ro bly­ni­ nės be­dra­tur­čiu, to­je vie­to­je ji nu­ ta­rė ati­da­ry­ti ka­vi­nę – ta­čiau ne bet ko­kią, o to­kią, ku­rio­je klien­ tams bū­tų siū­lo­mi bly­nai, pa­na­šūs į ke­pa­mus Pa­ry­žiu­je.

Vers­lo pra­džiai jau­nuo­liai pa­sko­ lų neė­mė – vis­ką sten­gė­si įreng­ti iš tu­ri­mų lė­šų. Už tu­rė­tus 2 tūkst. li­ tų jau­nie­ji vers­li­nin­kai nu­si­pir­ko rąs­tų ir iš jų ša­lia so­dy­bos su­si­ren­ tė kios­ke­lį. 800 li­tų bly­nų ke­pi­mo apa­ra­tui E.Šiukš­tai­tė sko­li­no­si iš ma­mos.

El­vy­ra Šiukš­tai­tė:

Kai pir­mą die­ną fes­ ti­va­ly­je prie kios­ke­ lio pa­ma­tė­me nu­tį­su­ sią ei­lę, su­si­žval­gė­me su Ar­tū­ru ir sa­ko­me: kaž­ką mes čia ge­rai pa­da­rė­me. „Tai­gi tu­rė­jo­me bly­nų ke­pi­mo apa­ra­tą ir vie­tą vie­nam par­da­vė­jui. Ša­lia bu­vo as­fal­tuo­ta te­ri­to­ri­ja, jo­je pa­si­sta­tė­me lau­ko bal­dus, ku­riuos ga­vo­me do­va­nų iš ša­lia esan­čio vieš­bu­čio, nes pa­tys jų neį­pir­ko­ me. Pa­ga­mi­nau ke­lis bly­nų įda­rus – su kum­piu, sū­riu, varš­ke, šo­ko­ la­du, uo­gie­ne – ir pra­dė­jau pre­ ky­bą. Iš pra­džių vis­ką da­riau pa­ti, pa­skui pa­dė­ti at­va­žia­vo ma­ma“, – sa­kė E.Šiukš­tai­tė.

Dar da­bar mer­gi­na pri­si­me­na ir pir­mą­jį sa­vo klien­tą – tai bu­vo vy­ ras, už­si­sa­kęs bly­nų su kum­pio, sū­rio ir pie­vag­ry­bių įda­ru. „Man vi­sa­da sa­ky­da­vo, kad jei­ gu pir­mas klien­tas bus vy­ras, vis­ kas ei­sis la­bai ge­rai. Bly­ną dre­ ban­čio­mis ran­ko­mis su­pa­ka­vau, vy­ras tą bly­ną pa­siė­mė ir iš­va­žia­ vo, net ne­ži­nau, ar jis jam pa­ti­ko.

Bet prie­ta­ras pa­si­tvir­ti­no“, – juo­ kė­si E.Šiukš­tai­tė.

Ste­bi­no po­žiū­ris į jau­ni­mą

Pi­ni­gų sko­li­no­si iš ma­mos

E.Šiukš­tai­tė tu­rė­jo so­dy­bą jud­ria­ me Lie­po­jos plen­te vi­sai ša­lia Pa­ lan­gos. Kar­tu su bi­čiu­liu Ar­tū­ru

Nors E.Šiukš­tai­tės pa­jū­ry­je ke­pa­mi bly­nai stai­ga iš­po­pu­lia­rė­jo, jau­no­ ji vers­li­nin­kė su­si­dū­rė ir su sun­ku­ mais. „Kai esi ma­žas, ne­ga­li su­si­

Įp­ra­ti­no: E.Šiukš­tai­tės su­gal­vo­ti bly­nai iš­po­pu­lia­rė­jo pa­jū­ry­je ir per fes­ti­va­lius, ta­čiau da­bar jų pa­val­gy­ti ga­

li­ma ir tik­ro­je bly­ni­nė­je.

ras­ti tie­kė­jų, o pro­duk­tų kai­nos bū­na di­des­nės. Kad pro­duk­tus pri­ sta­ty­tų į vie­tą, tu­rė­jau pirk­ti bent už 300 li­tų, o man te­rei­kė­da­vo mil­ tų, alie­jaus ir kiau­ši­nių už 80 li­tų.

To­dėl pra­džio­je pa­ti va­ži­nė­da­vau po par­duo­tu­ves – už­da­rai kios­ke­ lį, nu­va­žiuo­ji, nu­si­per­ki kiau­ši­nių, grįž­ti ir ta­da to­liau ke­pi bly­nus“, – pa­sa­ko­jo E.Šiukš­tai­tė.

Ją skau­di­no ir kai ku­rių įstai­gų dar­buo­to­jų po­žiū­ris į dvi­de­šimt­me­ tį – atė­jus iš­siim­ti lei­di­mų pre­kiau­ ti, val­di­nin­kai tik abe­jin­gai pa­šnai­ ruo­da­vo: nie­kas ne­ti­kė­jo, kad jau­nas žmo­gus iš tik­rų­jų ga­li pa­ts vie­nas sa­va­ran­kiš­kai už­siim­ti vers­lu.

Pra­dė­ję kep­ti bly­nus bend­ra­min­ čiai ne­ma­nė, kad jų veik­la taip įsi­ va­žiuos. „Pra­džio­je ne­bu­vo­me la­ bai pe­si­mis­tiš­kai nu­si­tei­kę, bet kad taip grei­tai mū­sų bly­nai iš­ po­pu­lia­rės ir su­lauks sėk­mės, ir­gi ne­si­ti­kė­jo­me – juk net ne­tu­rė­jo­ me konk­re­čios stra­te­gi­jos bei pla­ nų, žiū­rė­jo­me tik į ne­to­li­mą atei­ tį – pa­dirb­si­me, už­si­dirb­si­me, o ki­tą va­sa­rą bus ma­ty­ti“, – tei­gė E.Šiukš­tai­tė.

Ta­čiau jau ki­tą va­sa­rą jie pra­dė­ jo sam­dy­tis pa­pil­do­mų dar­buo­to­jų ir su sa­vo kios­ke­liais pra­dė­jo va­ži­ nė­ti po įvai­rius Lie­tu­vo­je vyks­tan­ čius fes­ti­va­lius. Pir­mas fes­ti­va­lis, per ku­rį lie­tu­viai ga­lė­jo pa­ra­gau­ ti E.Šiukš­tai­tės bly­nų, – 2009ai­siais vy­ku­si „Tund­ra“.

„Kai pa­čią pir­mą die­ną fes­ti­va­ ly­je prie sa­vo kios­ke­lio pa­ma­tė­me nu­tį­su­sią ei­lę, nu­ste­bo­me pa­tys.

Su­siž­val­gė­me su Ar­tū­ru ir sa­ko­me: kaž­ką mes čia ge­rai pa­da­rė­me“, – šyp­te­lė­jo E.Šiukš­tai­tė.

Res­to­ra­nas – klai­da

Jau­nuo­liams va­sa­rą veik­los pa­ ka­ko, ta­čiau jie su­si­zgri­bo, kad ką nors rei­kia veik­ti ir žie­mą, – tuo­ met jie iš­si­nuo­mo­jo res­to­ra­no pa­ tal­pas Vil­niaus cent­re. E.Šiukš­tai­tė ti­kė­jo­si, kad di­de­lė­je res­to­ra­no vir­ tu­vė­je bus ga­li­ma ruoš­ti bly­nų įda­ rus ir tiek­ti juos į nau­jai ati­da­ro­mas bly­ni­nes. „Am­bi­ci­jos bu­vo di­de­lės, bet pi­ ni­gų ne­bu­vo vi­sai, tad taip ir li­ko­ me su tuo res­to­ra­nu. Bly­nais žie­ mą pre­kiau­da­vo­me tik per mu­ges, o res­to­ra­ne teik­da­vau die­nos pie­ tus ir už­siim­da­vau iš­ve­žio­ja­muo­ju mai­ti­ni­mu. To­kios bu­vo ma­no žie­ mos. Kai atei­da­vo va­sa­ra, res­to­ra­ną pa­lik­da­vo­me ir va­žiuo­da­vo­me pre­ kiau­ti bly­nais į pa­jū­rį ir fes­ti­va­lius.

Pen­kias va­sa­ras ir ke­tu­rias žie­mas taip pra­lei­dau. Da­bar prieš ke­lias sa­vai­tes ati­da­ry­ta pir­ma sta­cio­ na­ri Beb­ro bly­ni­nė Vil­niaus cent­ re. Dar vie­na ne­tru­kus pra­dės veik­ ti Ga­riū­nų tur­ga­vie­tė­je, o pa­va­sa­rį pla­nuo­ja­me plės­tis ir į ki­tus ša­lies mies­tus“, – tei­gė E.Šiukš­tai­tė.

Veik­los pra­džio­je mer­gi­ną už­ grū­di­no dar­bas ir val­di­nin­kų po­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

žiū­ris į jau­ną žmo­gų, ta­čiau kaip di­džiau­sią sun­ku­mą ji įvar­di­jo lė­ šų sty­gių. „Ne­ži­nau, blo­gai ar ge­rai, ta­čiau tuo me­tu pa­sko­lų neė­mė­me, nes įsi­pa­rei­go­ji­mai bau­gi­no – vis­ką da­rė­me pa­laips­niui. Jei­gu bū­tu­me paė­mę pa­sko­lą, gal bū­tu­me iš­si­plė­ tę grei­čiau. Bet bu­vo­me jau­ni, dvi­ de­šimt­me­čiai... Jei­gu vis­ką rei­kė­tų pra­dė­ti da­bar, gal ir im­tu­me pa­ sko­lą. Ta­čiau prieš pen­ke­rius me­ tus bu­vo ki­taip – ne­ži­no­jo­me, kaip klos­ty­sis vers­las. Da­bar ma­to­me, kad vis­kas vy­ko ga­na sklan­džiai ir ta pa­sko­la plėt­rai ne­bū­tų pa­mai­ šiu­si“, – svars­tė E.Šiukš­tai­tė. Į prie­kį ve­dė ar­ti­mie­ji

Mer­gi­na pri­si­pa­ži­no, kad prieš ke­ le­rius me­tus mo­men­tų, kai vis­ ką no­rė­jo­si mes­ti, bu­vo ne vie­nas.

Ta­čiau į prie­kį E.Šiukš­tai­tę la­biau­ siai ve­dė ti­kė­ji­mas tuo, ką da­ro, ir ap­lin­ki­nių pa­lai­ky­mas. „Esu dė­kin­ga Ar­tū­rui, bū­da­vo, kad su­pa­ni­kuo­da­vau, ap­si­verk­da­ vau, o jis vi­są lai­ką bu­vo ra­cio­na­ lus pro­tas. Kar­tais jam at­si­ras­da­vo duo­bių, aš jį stum­da­vau. Bet vie­nas ki­tą pa­lai­kė­me ir dėl to pa­vy­ko ju­ dė­ti į prie­kį“, – sa­kė E.Šiukš­tai­tė.

Pra­de­dan­tiems vers­li­nin­kams ji pa­lin­kė­jo iš­tver­mės, nes me­tas, kai už­plūs­ta min­tys, kad nie­ko ne­pa­ vyks ir rei­kia vis­ką nu­trauk­ti, už­ klum­pa be­veik vi­sus nau­jo­kus.

10

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

12p.

Mins­ke – dis­ku­si­jos dėl cen­zū­ros.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Kaip di Vie­nas po ki­to, kaip gry­bai po lie­taus, pa­sau­ly­je dygs­ ta mies­tai mil­ži­ nai. Nors gy­ve­ni­ mas did­mies­ty­je tik­ rai ne ro­žė­mis klo­ tas, žmo­nių tai ne­ sus­tab­do.

Kas yra mies­tas?

Trau­ka: lūš­ny­nai, už­terš­tas oras, trans­por­to spūs­tys – did­mies­čių kas­die­ny­bė, ta­čiau mies­tai žmo­nes trau­kia kaip mag­ne­tas.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Kaip nu­sta­ty­ti, ku­ris did­mies­tis di­ džiau­sias pla­ne­to­je? Gal tai Šan­ cha­jus, gal To­ki­jas, Nau­ja­sis De­lis, Ma­ni­la, o gal San Pau­las ar Mek­ si­kas?

Tra­di­ciš­kai sa­ko­ma, kad di­džiau­ sias pa­sau­lio mies­tas – Ja­po­ni­ jos sos­ti­nė To­ki­jas. Šia­me mies­ te ir prie­mies­čiuo­se gy­ve­na net 36 mln. žmo­nių. Bet ar To­ki­jas iš tie­sų di­džiau­sias Že­mės mies­tas, jei (re­ mian­tis ofi­cia­lia sta­tis­ti­ka) iš tie­sų ja­me gy­ve­na tik 8 mln. gy­ven­to­jų.

Nus­ta­ty­ti šiuo­lai­ki­nių mies­tų, ku­riuo­se gy­ve­na dau­giau žmo­nių nei vi­du­ti­nio dy­džio vals­ty­bė­je, ri­ bas – ne­leng­va už­duo­tis. Nė­ra jo­ kių tarp­tau­ti­nių stan­dar­tų, ku­riais

Mies­tai mil­ži­nai – kiek dar jie augs?

Ma­ni­la, Fi­li­pi­nai.

Šan­cha­jus, Ki­ni­ja.

De­lis, In­di­ja.

San Pau­las, Bra­zi­li­ja.

Dža­kar­ta, In­do­ne­zi­ja.

16,3 mln. gy­ven­to­jų.

16,7 mln. gy­ven­to­jų.

18,6 mln. gy­ven­to­jų.

18,8 mln. gy­ven­to­jų.

18,9 mln. gy­ven­to­jų.

Po Ant­ro­jo pa­sau­l i­n io ka­ro Fi­l i­pi­nų sos­t i­nė Ma­n i­la bu­vo va­d i­na­ma Azi­ jos Dres­de­nu, nes bu­vo smar­k iai su­ bom­bar­duo­ta. Po ka­ro mies­tas ėmė aug­t i. Ap­l in­kui Ma­ni­lą ply­t i lūš­ny­nų ra­jo­nai. Te­ri­to­ri­jo­je, ku­rią kont­ro­liuo­ ja mies­to sa­vi­val­dy­bė, yra vos 1,6 mln. gy­ven­to­jų.

1980 m. Šan­cha­ju­je gy­ve­no 6 mln. žmo­ nių. Gy­ven­to­jų skai­čius mies­te nuo to lai­ko pa­tri­gu­bė­jo. Šiuo me­tu Šan­cha­jus uži­ma 9 vie­tą di­džiau­sių pa­sau­lio mies­ tų są­ra­še. 2010 m. mies­te ėmė veik­ti di­ džiau­sias pa­sau­lio kon­tei­ne­rių ter­mi­na­ las. Taip pat Šan­cha­ju­je vei­kia di­džiau­ sia pa­sau­ly­je met­ro sis­te­ma.

Per pa­sta­ruo­sius ke­lis de­šimt­me­čius De­lio mies­tą už­plū­do mi­li­jo­nai imig­ran­ tų iš ša­lies kai­mo vie­to­vių. Dau­ge­lis In­ di­jos sos­ti­nės ra­jo­nų iki šiol ne­tu­ri van­ dens, elekt­ros ir nuo­te­kų sis­te­mos. Ap­ lin­kui mies­tą ply­ti lūš­ny­nų ra­jo­nai. De­lis ži­no­mas dėl mil­ži­niš­kų trans­por­to spūs­ čių ir per­pil­dy­to vie­šo­jo trans­por­to.

Bra­zi­li­jos fi­nan­sų ir kul­tū­ros cent­ras, di­ džiau­sias ša­lies mies­tas. Imig­ra­ci­ja iš kai­mo sun­ki­na vie­tos gy­ven­to­jų kas­ die­ny­bę. San Pau­le per pa­sta­ruo­sius me­tus re­kor­diš­kai pa­ki­lo ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to kai­nos. Ap­lin­kui mies­tą at­si­ra­ do lūš­ny­nų ra­jo­nų. 35 pro­c. mies­to gy­ ven­to­jų gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos.

Dža­kar­ta gar­sė­ja chao­su trans­por­to sis­te­mo­je. Men­kas dė­me­sys mies­to plėt­rai lė­mė, kad dau­ge­l is mies­to gat­ vių po liū­č ių ir po­t vy­n ių tam­pa ne­ iš­va­ž iuo­ja­mo­m is upė­m is. Per pa­sta­ ruo­sius me­t us mies­t ą už­plū­do mi­l i­ jo­nai žmo­n ių iš vi­so In­do­ne­z i­jos sa­ ly­no.

11

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

pasaulis Nu­tei­sė ­ žu­di­ką

Suž­lug­dė ­ są­moks­lą

Sus­tip­ri­no ­ sau­gu­mą

Mask­vos teis­mas va­kar 11 me­tų ka­lė­ti nu­tei­sė bu­vu­ sį po­li­ci­nin­ką Dmit­ri­jų Pav­liu­ čen­ko­vą, da­ly­va­vu­sį 2006 m. nu­žu­dant žur­na­lis­tę ir Krem­ liaus kri­ti­kę Aną Po­lit­kovs­ka­ ją. Nu­teis­ta­jam taip pat nu­ro­ dy­ta su­mo­kė­ti 3 mln. rub­lių (260 tūkst. li­tų) A.Po­lit­kovs­ ka­jos šei­mai.

JAV po­li­ci­ja pra­ne­šė su­žlug­ džiu­si są­moks­lą nu­žu­dy­ti paaug­lių po­pmu­zi­kos die­vai­tį Jus­ti­ną Bie­be­rį ir gal­būt kast­ ruo­ti jį ge­nė­ji­mo žirk­lė­mis.

Tei­sė­sau­gos do­ku­men­tuo­se taip pat sa­ko­ma, kad įta­ria­ mam žu­di­kui bu­vo pa­ža­dė­ ta po 2,5 tūkst. do­le­rių (6,6 tūkst. li­tų) už sėk­li­dę.

51 mln. Egip­to rin­kė­jų šį ir ki­ tą šeš­ta­die­nį bal­suos re­fe­ ren­du­me dėl is­la­miš­kų jė­gų ir pre­zi­den­to Mo­ha­me­do Mur­si re­mia­mo, bet pa­sau­lie­tiš­kos opo­zi­ci­jos smer­kia­mo kons­ti­ tu­ci­jos pro­jek­to. Sie­kiant už­ tik­rin­ti sau­gu­mą Egip­to ar­mi­ jai lai­ki­nai bu­vo su­teik­ti po­li­ ci­jos įga­lio­ji­mai.

id­mies­čiai kei­čia pa­sau­lio vei­dą re­mian­tis bū­tų ga­li­ma api­brėž­ti mies­tų „sie­nas“. An­tai To­ki­jo ag­ lo­me­ra­ci­jai pri­klau­so ne tik pa­ts To­ki­jas, ta­čiau ir gre­ta esan­tis Jo­ ko­ha­mos mies­tas, ku­rio gy­ven­to­jų skai­čius – 3,6 mln., bei dar apie 86 mies­tus ir mies­te­lius. Tai di­džiu­lė ur­ba­ni­zuo­ta te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je tik­ rai sun­ku at­sek­ti mies­tų ri­bas.

Moks­li­nin­kai sa­ko, jog di­die­ji pa­ sau­lio mies­tai to­kie skir­tin­gi, kad daž­nai juos pa­ly­gi­ni kaip „obuo­ lius su per­si­kais“.

Ri­c har­d as Greene’as, Šiau­ rės Ili­no­jaus uni­ver­si­te­to Jung­ti­ nė­se Vals­ti­jo­se geog­ra­fi­jos pro­fe­ so­rius, pa­brė­žė: „Tra­di­ciš­kai yra trys mies­tų kon­cep­ci­jos. Pir­ma­ sis – sa­vi­val­dy­bė. Tai yra tei­siš­kai api­brėž­ta mies­to te­ri­to­ri­ja. Ant­ra­ sis – ur­ba­ni­zuo­ta te­ri­to­ri­ja; tai už­ sta­ty­ta te­ri­to­ri­ja. Tre­čio­ji – met­ro­ po­lio zo­na; tai – po­vei­kio ko­kiam nors mies­tui zo­na. Tar­ki­me, ga­li­me sa­ky­ti, kad po­vei­kis pa­si­reiš­kia per tai, kiek žmo­nių kas­dien iš met­ro­ po­lio zo­nos at­vyks­ta į mies­tą dirb­ ti“, – aiš­ki­no pro­fe­so­rius.

Pa­vyz­džiui, To­ki­jas daž­nai va­di­ na­mas di­džiau­siu pa­sau­lio mies­tu ne tik dėl gy­ven­to­jų skai­čiaus met­ ro­po­lio zo­no­je, ta­čiau ir dėl to, kad ur­ba­ni­zuo­ta zo­na čia yra di­džiau­ sia pa­sau­ly­je. Čong­čin­go fe­no­me­nas

Čong­čin­gas Ki­ni­jo­je – kiek ki­toks mies­tas nei To­ki­jas.

2005 m. „Ti­mes“ žur­na­las iro­ niš­kai pa­brė­žė: „Vos per nak­tį Čong­čin­gas ta­po di­džiau­siu mies­ tu ne tik Ki­ni­jo­je, ta­čiau ir pa­sau­ ly­je.“ Kaip?

Pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių, ku­ris sie­kia be­veik 30 mln., Čong­čin­gas kar­tu su De­liu ir Mum­ba­ju­mi In­ di­jo­je pa­grįs­tai ga­li bū­ti lai­ko­mas vie­nu di­džiau­sių pa­sau­lio mies­

tų. Ta­čiau rea­ly­bė­je jis nė­ra nei di­ džiau­sias pa­sau­ly­je, nei pa­čio­je Ki­ ni­jo­je.

Pro­fe­so­rius Kam Wing Cha­nas iš Va­šing­to­no uni­ver­si­te­to paaiš­ ki­no: „Ki­ni­jo­je mies­to sa­vi­val­dy­bė daž­nai su­vo­kia­ma kaip pro­vin­ci­ja.

Dau­ge­lis iš 30 mln. mies­to gy­ven­ to­jų iš tie­sų yra že­mės ūkio dar­bi­ nin­kai iš gre­ti­mų kai­mų re­gio­nų.

Fak­tiš­kai šio mies­to te­ri­to­ri­ja to­ kia di­de­lė, kad jo­je tilp­tų Aust­ri­ ja“, – juo­kė­si pro­fe­so­rius.

1980 m. Šan­cha­ju­ je ne­bu­vo nė vie­no dan­go­rai­žio, da­bar jų du kar­tus dau­giau nei Niu­jor­ke.

Jis pri­dū­rė: „Įdo­mu tai, kad no­ rė­da­mas nu­vyk­ti iš Čong­čin­go cent­ro į mies­to pa­kraš­tį ga­li su­ gaiš­ti net dvi die­nas. Su­si­sie­ki­mas čia la­bai pra­stas. Tad ne­ma­nau, kad to­kį da­ri­nį ga­li­me va­din­ti mies­tu.

Juk kai kal­ba­me apie mies­tą, tu­ri­ me gal­vo­je konk­re­čią zo­ną su tam tik­ro­mis konk­re­čio­mis jung­ti­ mis.“ Pa­sak Kam Wing Cha­no, iš tie­sų Čong­čin­ge gy­ve­na 6–7 mln. žmo­nių.

Pro­fe­so­rius pri­dū­rė, kad di­ džiau­sias Ki­ni­jos mies­tas – Šan­ cha­jus. Vis dėl­to nors ofi­cia­liai sa­ko­ma, kad šia­me mies­te gy­ve­ na apie 20 mln. žmo­nių, rea­liai šis skai­čius sie­kia apie 16 mln.

Kam Wing Cha­nas pa­brė­žė, jog daž­nai mėgs­ta­ma Ki­ni­jos mies­tus lai­ky­ti di­des­niais, nei iš tie­sų yra. „Daž­nai ma­no ko­le­gos pa­tei­kia la­bai iš­kreip­tą vaiz­dą apie Ki­ni­ jos mies­tus, ku­riuo­se gy­ve­na 20–

30 mln. žmo­nių. Mies­to api­brėž­tis dau­ge­liui šių mies­tų vi­sai ne­tin­ka“, – aiš­ki­no pro­fe­so­rius.

Kad ir kaip bū­tų, sta­tis­ti­ka ro­do, jog iki 2025 m. net de­šimt di­džiau­ sių pa­sau­lio mies­tų bus Azi­jo­je.

An­tai vien Ki­ni­jo­je iš pro­vin­ci­jos į mies­tus per pa­sta­ruo­sius tris de­ šimt­me­čius per­si­kraus­tė ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų žmo­nių. Ši be­pre­ce­den­tė vi­di­nė mig­ra­ci­ja lė­mė, kad šiuo me­ tu šio­je ša­ly­je yra net 102 mies­tai, tu­rin­tys dau­giau nei mi­li­jo­ną gy­ ven­to­jų. Ga­li­ma pa­ly­gin­ti: 1992 m. to­kių mies­tų Ki­ni­jo­je bu­vo 46.

Ir, pa­sak moks­li­nin­kų, tai – tik pra­džia. Šiuo me­tu tik 40 pro­c. ki­nų gy­ve­na mies­tuo­se. Toks skai­ čius žmo­nių Ame­ri­kos mies­tuo­se gy­ve­no tik gū­džiais 1885-ai­siais.

Skai­čiuo­ja­ma, kad iki 2025 m. mies­to gy­ven­to­jais taps dar 350 mln. ki­nų, tad mies­tai ša­ly­je augs, ir spar­čiai.

Pa­vyz­džiui, 1980 m. Šan­cha­ju­ je ne­bu­vo nė vie­no dan­go­rai­žio, o da­bar jų yra du kar­tus dau­giau nei Niu­jor­ke. Nuo 1990 iki 2004 m. mies­te iš­dy­gę ko­mer­ci­nės pa­ skir­ties pa­sta­tai uži­ma to­kį plo­tą, kad ja­me bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti 334 „Em­pi­re Sta­te“ tipo dan­go­rai­žius.

Sta­ty­bų sek­to­riu­je Ki­ni­jo­je dir­ba 37 mln. žmo­nių. Ki­ni­jo­je su­nau­do­ ja­ma be­veik pu­sė vi­sa­me pa­sau­ly­je sta­ty­boms rei­ka­lin­go plie­no ir ce­ men­to.

žas­tis, ko­dėl mies­tai trau­kia žmo­ nes kaip mag­ne­tas.

Pir­ma, anot moks­li­nin­kės, žmo­ nes kel­tis į mies­tus ver­čia pra­stos gy­ve­ni­mo są­ly­gos kai­me. Ypač tai ak­tua­lu be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se.

Ant­ra, per pa­sta­ruo­sius pen­ke­ rius me­tus pa­sau­ly­je bu­vo su­pirk­ta apie 220 mln. hek­ta­rų že­mės. To­ dėl daug žmo­nių bu­vo pri­vers­ti iš­ si­kel­ti iš gim­tų­jų vie­tų. Tre­čia, ne­ ma­ža da­lis že­mės ta­po ne­tin­ka­ma ūki­nin­kau­ti ir net gy­ven­ti. Pa­vyz­ džiui, yra daug re­gio­nų pa­sau­ly­je, ku­riuo­se nė­ra net van­dens. Tie­sa, S.Sas­sen pri­dū­rė, kad ir mies­tuo­se gy­ve­ni­mas pa­ma­žu komp­li­kuo­ja­si, nes did­mies­čiai tam­pa to­kie di­de­li, jog žmo­nėms vis sun­kiau ras­ti dar­ bą ne­to­li gy­ve­na­mo­sios vie­tos.

Tie­sa, anot S.Sas­sen, dar­bo vie­tų veiks­nys tu­ri ir tei­gia­mą as­pek­tą. „Tar­ki­me, San Pau­las Bra­zi­li­jo­je ir Mek­si­kas nei­šau­go tiek, kiek bu­vo pro­gno­zuo­ta. Ti­kė­ti­na, kad dar­bo

vie­tų klau­si­mas su­vei­kė kaip sa­vo­ tiš­kas pu­siaus­vy­ros iš­lai­ky­mo me­ cha­niz­mas“, – aiš­ki­no eks­per­tė.

Ki­ta da­lis eks­per­tų nuo­gąs­tau­ja, kad jei nau­ja­ku­riai ims gy­ven­ti taip, kaip šių die­nų mies­tie­čiai, Že­mė iš­seks. Eks­per­tas Pau­las Gil­din­gas per­spė­jo, kad jei, pa­vyz­džiui, kiek­ vie­nas Ki­ni­jos gy­ven­to­jas im­tų gy­ ven­ti taip, kaip daž­nas ame­ri­kie­tis, vien au­to­mo­bi­lių skai­čius pa­sau­ly­ je išaug­tų mi­li­jar­du. „Jau da­bar pa­sau­lio eko­no­mi­ ka vir­ši­ja ga­li­my­bes. Bu­vo lai­kai, kai švais­tė­me, atė­jo lai­kas, kai rei­ kia sau­go­ti“, – tvir­ti­no eks­per­tas, tu­rė­da­mas ome­ny­je Ki­ni­ją. Lai­mė, Ki­ni­jos vy­riau­sy­bė ne­ma­žai in­ves­ tuo­ja į at­si­nau­ji­nan­čius ener­gi­jos šal­ti­nius. Nuo 2005 iki 2009 m. ki­ nai į va­di­na­mą­ją šva­rią­ją ener­ge­ti­ ką in­ves­ta­vo apie 34,6 mlrd. do­ le­rių – tai du kar­tus dau­giau, nei in­ves­ta­vo JAV. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Gy­ven­to­jų prieau­gį bū­ti­na ri­bo­ti

Did­mies­čių epo­cha

Ko­dėl pa­sau­ly­je per pa­sta­ruo­ sius po­rą de­šimt­me­čių kaip gry­ bai po lie­taus ėmė dyg­ti mil­ži­niš­ki mies­tai? Vos prieš šimt­me­tį pa­ sau­ly­je tik 20 pro­c. žmo­nių gy­ve­ no mies­tuo­se, šiuo me­tu – dvi­gu­ bai dau­giau. So­cio­lo­gi­jos pro­fe­so­rė iš Niu­jor­ko Ko­lum­bi­jos uni­ver­si­te­ to Sas­kia Sas­sen iš­sky­rė tris prie­

Jung­ti­nių Tau­tų eks­per­tai per­spė­ jo, kad ne­siė­mus ri­bo­ti gims­ta­mu­ mo 2100 m. pla­ne­to­je gy­vens 14 mlrd. žmo­nių. Pa­gal pa­lan­kes­nį sce­na­ri­jų 2070 m. pa­sau­lio gy­ven­to­jų skai­čius

pa­sieks 9,4 mlrd. ir ims ma­žė­ti. Bet jei prieau­gis iš­liks 2,2–2,3 vai­ko vie­nai mo­te­riai, ti­kė­ti­nas blo­ga­sis sce­na­ri­ jus – gy­ven­to­jų skai­čius iki 2300 m. iš­ augs iki 30 mlrd.

Mum­ba­jus, In­di­ja.

Niu­jor­kas, JAV.

Mek­si­kas, Mek­si­ka.

Seu­las, Pie­tų Ko­rė­ja.

To­ki­jas, Ja­po­ni­ja.

19,2 mln. gy­ven­to­jų.

19,8 mln. gy­ven­to­jų.

20,5 mln. gy­ven­to­jų.

20,6 mln. gy­ven­to­jų.

32,5 mln. gy­ven­to­jų.

Mum­ba­jus – In­d i­jos fi­nan­sų sos­t i­nė.

Ta­čiau net 60 pro­c. vi­sų mies­to gy­ ven­to­jų gy­ve­na lūš­ny­nuo­se. Mies­ to val­d žia sie­k ia lūš­ny­nus nu­g riau­t i.

Vie­toj jų no­r i­ma sta­t y­t i dau­g iaaukš­ čius gy­ve­na­muo­sius na­mus. Ta­čiau vie­tos gy­ven­to­jai prie­š i­na­si iš­kel­d i­ ni­mui.

Niu­jor­kas lai­ko­mas pir­muo­ju pa­sau­ Mies­to gy­ven­to­jų skai­čius smar­kiai au­ ly­je me­ga­mies­tu. Niu­jor­kas ir jo prie­ go pa­sta­ruo­sius še­šis de­šimt­me­čius. mies­čiai – tan­kiau­siai ap­gy­ven­ta JAV 1950 m. Mek­si­ke gy­ve­no vos 2,9 mln. te­ri­to­ri­ja. 2010 m. mies­te ap­si­lan­kė net žmo­nių. Di­džiau­sia Mek­si­ko pro­ble­ 50 mln. tu­r is­tų. Niu­jor­kas yra ant­ras ma – oro tar­ša. Pasaulio banko finan­ tur­tin­g iau­sias mies­tas pa­sau­ly­je. Čia suojama programa padėjo kiek patai­ gyvena žmonės iš įvairiausių pasaulio syti padėtį, bet smogo atsikratyti nepa­ šalių, jie kalba maždaug 800 kalbų. vyksta.

Seu­las – vie­nas la­biau­siai iš­si­vys­čiu­sių mies­tų pa­sau­ly­je, iki 2015 m. viešosio­ se vietose įvesiantis nemokamą belai­ dį internetą. Ta­čiau trans­por­to sis­te­ma mies­te per­krau­ta, be to, Seu­lą nuo­la­t ka­ muo­ja oro tar­šos pro­ble­ma, kanalizaci­ jos sistema neatlaiko milžiniško krū­ vio, trūksta prieinamo būsto.

To­ki­jas lai­ko­mas di­džiau­siu pa­sau­lio mies­t u. Sos­t i­nė – Ja­po­n i­jos fi­nan­sų, kul­tū­ros ir po­li­ti­nis cent­ras. Kas­dien į To­ki­ją iš ap­lin­ki­nių re­gio­nų dirb­ti ir mo­ky­tis at­vyks­ta apie 2 mln. žmo­nių.

Mies­te itin ge­rai iš­vys­ty­ta trans­por­to sis­te­ma. „Ti­me“ inf.

12

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

pasaulis Ves­tu­vių bu­mas 2012 m. gruo­džio 12-ąją jau­na­ve­džiai už­tvin­dė baž­ny­čias bei san­tuo­ kų rū­mus ne tik Lie­tu­ vo­je, bet ir dau­ge­ly­je ki­ tų pa­sau­lio ša­lių. Nors re­gist­ruo­tų san­tuo­kų skai­čius ge­ro­kai šok­te­ lė­jo, ši ma­giš­ka da­ta vis tiek at­si­li­ko nuo anks­ tes­nių – 2007 m. lie­ pos 7-osios ir 2008 m. rugp­jū­čio 8-osios.

Mins­ke sa­vai­tės pra­džio­je vy­ku­ sio Eu­ra­zi­jos ži­ niask­lai­dos fo­ru­ mo da­ly­viai dis­ku­ ta­vo dėl šiais lai­ kais te­be­gy­vuo­ jan­čio reiš­ki­nio – cen­zū­ros.

Nutildė: Rusijos teismo sprendimas tinklaraštininko V.Dunajevo tekstą pripažinti ekstremistiniu ir propagandiniu įžiebė daug diskusijų.

Mins­ke vi­rė dis­ku­si­jos dėl cen­zū And­re­jus Žu­kovs­kis Mins­kas (Bal­ta­r u­si­ja)

Vie­toj pre­mi­jos – teis­mas

Vie­no­je per ren­gi­nį vy­ku­sių dis­ku­ si­jų „In­ter­ne­tas: be­ri­bė in­for­ma­ci­ja ir lais­vės ri­bos“ daug dė­me­sio skir­ ta cen­zū­ros Ru­si­jo­je pro­ble­mai. Šią dis­ku­si­ją įkvė­pė Ru­si­jos Če­ re­po­ve­co teis­mo spren­di­mas vie­ no Ru­si­jos tink­la­raš­ti­nin­ko Vi­ta­ li­jaus Du­na­je­vo teks­tą pri­pa­žin­ti ekst­re­mis­ti­niu ir pro­pa­gan­di­niu.

Po teis­mo spren­di­mo tink­la­la­pis, į ku­rį ra­šė dau­giau nei 56 tūkst. au­ to­rių, bu­vo už­da­ry­tas.

Teis­mo iš­va­do­je bu­vo tvir­ti­na­ ma: „Pa­teik­tos me­džia­gos au­to­ rius V.Du­na­je­vas kri­ti­kuo­ja bend­ ro­vės „Se­vers­tal“, vie­tos, sri­ties ir fe­de­ra­li­nę val­džią. Vi­sa tink­la­

la­py­je pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja yra nei­gia­ma, at­sklei­džian­ti amo­ra­ lius ir ne­tei­sė­tus mi­ni­mų as­me­nų veiks­mus. Ši­tie teks­tai yra pro­pa­ gan­di­niai.“ Ši teis­mo iš­va­da su­kė­ lė į fo­ru­mą su­si­rin­ku­sių žur­na­lis­ tų juo­ką.

Vie­nas dis­ku­si­jos da­ly­vių, Ru­ si­jos in­ter­ne­to lei­dė­jų aso­cia­ci­ jos pre­zi­den­tas Iva­nas Za­surs­kis, skai­ty­da­mas teis­mo iš­va­dą, tvir­ti­ no, kad „tai juo­kas pro aša­ras, pa­ ro­dan­tis liūd­nas ten­den­ci­jas“. „Jei­gu ne pa­sku­ti­nis sa­ki­nys, mes ga­lė­tu­me ma­ny­ti, kad tai pa­ gi­ria­mo­ji kal­ba prieš įtei­kiant žur­ na­lis­tui ap­do­va­no­ji­mą už at­lik­tą ty­ri­mą. Ta­čiau taip nė­ra. Pa­si­ro­ do, vi­sus šiuos fak­tus ga­li­ma in­ terp­re­tuo­ti ir ki­taip“, – sa­kė I.Za­ surs­kis.

Uk­rai­nos dien­raš­čio „Ki­jevs­ka­ ja pra­vda“ vy­riau­sią­jį re­dak­to­rių Va­di­mą Dol­ga­no­vą pa­pik­ti­no tai, kad nu­bau­dus vie­ną au­to­rių nu­ sto­jo funk­cio­nuo­ti vi­sas tink­la­la­ pis, ku­ria­me sa­vo teks­tus pub­li­ka­ vo net 56 tūkst. žmo­nių. „Tai man pri­min­tų si­tua­ci­ją, jei­ gu vie­na­me ra­jo­ne bū­tų pa­da­ry­tas nu­si­kal­ti­mas. Ar­ba, tar­kim, atei­ na po­li­ci­ja ir sa­ko: „Jū­sų ra­jo­ne pas ku­rį vie­ną yra nar­ko­ti­kų, da­ bar mes ap­sup­si­me jū­sų ra­jo­ną ir ne­pa­lei­si­me nie­ko. Sė­dė­si­te kaip ka­lė­ji­me. Be to, tai ne pro­ku­ro­ro kom­pe­ten­ci­ja“, – pik­ti­no­si V.Dol­ ga­no­vas.

So­viet­me­čio dvelks­mas

Tai­kant pa­na­šią pra­kti­ką, pa­sak da­ly­vių, dėl vie­no vaiz­do kli­po bū­

tų ga­li­ma už­da­ry­ti ir vi­są „You­tu­ be“ sve­tai­nę ar­ba ko­kį nors so­cia­ li­nį tink­lą.

Dis­ku­si­jos da­ly­viai su­ta­rė, kad ne­di­de­liuo­se Ru­si­jos mies­te­liuo­ se, ypač ten, kur sto­vi di­de­lės ga­ myk­los ir yra su­si­klos­tę stip­rūs val­džios bei vers­lo ry­šiai, ob­jek­ty­ vi kri­ti­ka be­veik neį­ma­no­ma.

Tie­sa, in­ter­ne­tas iš­lie­ka vie­nin­ te­lė ter­pė, kur vis dar ga­li­ma lais­ vai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. „Ma­nau, kad to­kiuo­se mies­tuo­ se apie as­me­ni­nės nuo­mo­nės reiš­ ki­mą lei­di­niuo­se ne­ga­li bū­ti nė kal­bos. In­ter­ne­tas – tai vie­nin­te­lė ter­pė. Ki­ta ver­tus, ar tai cen­zū­ra?“ – re­to­riš­kai klau­sė I.Za­surs­kis.

Da­ly­viai pri­si­mi­nė, kaip so­viet­ me­čiu, prieš iš­spaus­di­nant straips­ nį, vi­suo­met tek­da­vo su­si­dur­ti su

Fo­ru­mas ta­po tra­di­ci­ja Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ros „RIA No­vos­ ti“ su­reng­tas fo­ru­mas Bal­ta­ru­si­jo­je vy­ko gruo­džio 10 ir 11 d. Ja­me da­ly­va­vo dau­ giau kaip 200 ži­niask­lai­dos at­sto­vų iš Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­drau­gos (NVS) , Bal­ti­jos ša­lių ir Gru­zi­jos.

Iš Lie­tu­vos šiais me­tais į ren­gi­nį at­vy­ ko ne tik lie­tu­viš­kų, bet ir ru­siš­kų bei len­kiš­kų Lie­tu­vo­je lei­džia­mų lei­di­nių at­sto­vai.

Ren­gi­nio te­mos – „Ži­niask­lai­dos vaid­ muo in­teg­ra­ci­jos pro­ce­suo­se“, „Nes­ta­ bi­lus pa­sau­lis. Glo­ba­li­za­ci­jos pro­ce­sai ir me­di­jos erd­vė“, „Nau­jas tra­di­ci­nės ži­ niask­lai­dos gy­ve­ni­mas“, taip pat dis­ku­ si­ja „In­ter­ne­tas: ne­ri­bo­ta in­for­ma­ci­ja ir lais­vės ri­bos“.

Pir­mą­jį Eu­ro­pos ir Azi­jos ži­niask­lai­dos fo­ru­mą agen­tū­ra „RIA No­vos­ti“ su­ren­ gė 2006 m. Ren­gi­nio tiks­las bu­vo su­ vie­ny­ti bu­vu­sių So­vie­tų Są­jun­gos res­ pub­li­kų žur­na­lis­tus.

Kliu­vo ir ame­ri­kie­čiams

Or­ga­ni­za­to­riai tvir­ti­na, kad fo­ru­mas skir­tas ži­niask­lai­dos at­sto­vams iš NVS, Bal­ti­jos ša­lių ir Gru­zi­jos keis­tis pa­tir­ti­ mi, nors daž­nai per šį ren­gi­nį daug dė­ me­sio ski­ria­ma ir ne­for­ma­liai bend­ rau­ti.

Pir­mie­ji ke­tu­ri su­si­ti­ki­mai, ku­riuos tra­ di­ciš­kai ve­da gar­sūs po­so­vie­ti­nių res­ pub­li­kų žur­na­lis­tai, vy­ko Mask­vo­je.

2010 m. fo­ru­mo da­ly­viai rin­kosi Uk­ rai­nos sos­ti­nė­je Ki­je­ve, o per­nai – Ka­ zachs­ta­no sos­ti­nė­je As­ta­no­je.

cen­zo­riu­mi. Vie­nas dis­ku­si­jos da­ ly­vių pri­si­mi­nė, kaip jis 1985 m. pa­ra­šė sa­vo pir­mą­jį straips­nį apie Ze­le­nog­ra­do mies­tą. „Straips­ny­je pa­mi­nė­jau pen­kias ga­myk­las, nu­ne­šiau re­dak­to­riui.

Jis pa­si­ti­ko iš­skės­to­mis ran­ko­mis.

O pa­skui, sa­ko, eik pas cen­zo­rių.

Cen­zo­rius kaž­ko­dėl kiek­vie­no­je re­dak­ci­jo­je sė­dė­da­vo ne kur nors rū­sy­je, o pa­čia­me aukš­čiau­sia­me aukš­te. Nuei­nu, o ten sė­di to­kia te­ta pil­ko­mis aki­mis ir var­to kny­ gą, kur są­ra­šas įmo­nių, ku­rių ne­ ga­li­ma mi­nė­ti spau­do­je. Straips­nį te­ko per­ra­šy­ti. Štai čia yra cen­zū­ ra“, – pa­sa­ko­jo vie­nas dis­ku­si­jos da­ly­vių.

Vi­si da­ly­viai su­ta­rė, kad da­bar Ru­si­jo­je to­kios cen­zū­ros kaip so­ viet­me­čiu nė­ra, nes kiek­vie­nas ra­ šo ką no­ri. „Cen­zū­ros nė­ra, ta­čiau per­se­kio­ ja­ma už tai, ką pa­ra­šei. Ir tai nė­ra ge­rai. Tai bau­gi­nan­tis reiš­ki­nys“, – tei­gė I.Za­surs­kis.

Antono Denisovo („RIA Novosti“) nuotr.

Kal­bė­da­mi apie in­ter­ne­to lais­vę fo­ ru­mo da­ly­viai pa­brė­žė, kad JAV iš­ ras­tas in­ter­ne­tas tė­ra šios vals­ty­bės įran­kis, skir­tas pa­sau­li­niams in­for­ ma­ci­jos srau­tams kont­ro­liuo­ti.

Vie­nas žur­na­lis­tas iš Pie­tų Ose­ ti­jos skun­dė­si, kad nuo Gru­zi­jos at­si­sky­ru­siai vals­ty­bei lig šiol ne­ su­tei­kia­mas ša­lies do­me­nas. Kal­ bė­to­jas įžvel­gė kai ku­rių vals­ty­bių „pik­tus kės­lus“.

Ne­ga­vęs konk­re­taus at­sa­ky­mo, jis pa­tei­kė dar vie­ną pa­vyz­dį, kaip JAV ban­do kont­ro­liuo­ti in­ter­ne­ to erd­vę.

13

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

pasaulis Ves­tu­vių bu­mas

Nubau­ dus vie­ ną autorių nustojo funkcio­ nuoti vi­ sas tin­ klalapis, kuriame savo teks­ tus publi­ kavo net 56 tūkst. žmonių.

„Scanpix“ nuotr.

ū­ros „Kai bu­vo ka­ras Ju­gos­la­vi­jo­je, vi­so­je ša­ly­je din­go in­ter­ne­tas. Ma­ nau, neat­si­tik­ti­nai. Tai tu­rė­jo įta­ kos ka­ro baig­čiai“, – svars­tė ose­ ti­nas.

Ta­čiau ši są­moks­lo teo­ri­ja su­kė­ lė šyp­se­ną dis­ku­si­jos ve­dė­jui, gar­ siam Ru­si­jos žur­na­lis­tui ir lai­dų ve­dė­jui An­to­nui Chre­ko­vui. „Ar ju­gos­la­vų prieš­lėk­tu­vi­nė gy­ ny­ba bū­tų nu­mu­šu­si vi­sus ame­ri­ kie­čių lėk­tu­ vus, jei­gu bū­tų bu­vęs in­ter­ne­tas. Gal­būt Slo­bo­da­nas Mi­ lo­še­vi­čius įsi­jung­tų kom­piu­te­rį ir „Goog­le“ paieš­kos sis­te­mo­je įves­ tų ­klau­simą „koks li­ki­mas lau­kia dik­ta­to­rių“, – juo­kė­si A.Chre­ko­ vas.

Pa­sau­lio pa­bai­gos be­lau­kiant Jei­gu ti­ki­te ar­tė­jan­čia pa­sau­lio pa­ bai­ga, bet ne­spė­jo­te už­si­re­zer­vuo­ ti vie­tos pran­cū­ziš­ko­je slėp­tu­vė­ je – ant Biu­ga­ra­šo kal­no, ne­si­jau­ din­ki­te. Jums ga­li pa­dė­ti Ser­bi­jo­ je esan­ti ste­buk­lin­ga pi­ra­mi­dė iš ki­tos pla­ne­tos.

Ver­žia­si su šei­mo­mis

Pi­ra­mi­dės for­mos Rta­nio kal­ną, įsi­tai­siu­sį Ser­bi­jos Kar­pa­tų kal­nų gran­di­nė­je, su­pa įvai­rios teo­ri­jos.

Vie­ni ma­no, kad jis sle­pia kaž­ko­ kią konst­ruk­ci­ją, ku­rią prieš tūks­ tan­čius me­tų pa­li­ko atei­viai iš ki­ tos pla­ne­tos ir ku­ri atė­jus pa­sau­lio pa­bai­gai iš­skleis ga­lin­gą sky­dą, ap­sau­go­sian­tį vis­ką, kas yra ša­lia.

Da­bar ap­lin­ki­nius vieš­bu­čius už­plū­do ti­kin­tys, kad ki­tas penk­ ta­die­nis, gruo­džio 21-oji, bus pa­ sku­ti­nio teis­mo die­na. „Vie­ną die­ną net 500 žmo­nių no­rė­jo už­sa­ky­ti nu­me­rius. Žmo­ nės no­ri at­vyk­ti su vi­so­mis šei­ mo­mis“, – Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­čiui „The Dai­ly Te­leg­raph“ pa­sa­ko­jo vie­tos vieš­bu­čio va­dy­bi­ nin­kas Ob­ra­das Ble­či­čius.

Jau se­niai ti­ki­ma, kad Rta­nio kal­nas tu­ri mis­ti­nių ga­lių. Vie­na le­gen­da by­lo­ja, kad ka­dai­se jo vir­ šū­nė­je sto­vė­jo pi­lis, o jo­je gy­ve­no bur­ti­nin­kas, ku­ris sau­go­jo už­kas­tą di­džiu­lį lo­bį. Pi­lies se­niau­siai ne­ be­li­ko, o jos vie­to­je 1932 m. bu­vo pa­sta­ty­ta kop­ly­tė­lė Šv. Jur­giui. Bet ir kop­ly­tė­lę su­grio­vė lo­bių ieš­ko­ to­jai, ban­dy­da­mi su­ras­ti po že­me pa­slėp­tą auk­są.

Kal­nas taip pat gar­sė­ja Rta­nio ar­ba­ta, da­ro­ma iš da­šių ir lai­ko­ma

stip­riu af­ro­di­zia­ku bei veiks­min­ ga prie­mo­ne nuo du­jų kau­pi­mo­si žar­ny­ne. Tad mi­nios tu­ris­tų, jei­ gu vis­gi ne­su­lauks pa­sau­lio pa­bai­ gos, ga­lės par­si­vež­ti na­mo bent ką nors nau­din­ga.

Mek­si­ka nau­ją ma­jų erą ke­ti­na pa­si­tik­ ti va­ka­rė­liais, fe­jer­ ver­kais, kon­cer­tais ir ki­tais ren­gi­niais ar­cheo­lo­gi­nė­se vie­ to­vė­se.

Pa­niš­kai per­ka žva­kes

Apo­ka­lip­ti­nės pro­gno­zės re­mia­ si aiš­ki­ni­mais, kad šie­met gruo­ džio 21 d. bai­gia­si ma­jų ka­len­do­ rius. Pas­ku­ti­nio teis­mo die­nos sce­na­ri­jus įkvė­pė gau­sy­bę kny­ gų, tink­la­la­pių ir te­le­vi­zi­jos lai­dų, nors ma­jų ci­vi­li­za­ci­ją ty­ri­nė­jan­ tys moks­li­nin­kai tei­gia, kad žmo­ nės ne­tei­sin­gai in­terp­re­tuo­ja ka­ len­do­rių ir kad jo pa­bai­ga ne­reikš pa­sau­lio griū­ties.

Ta­čiau moks­li­nin­kams ne­pa­ vy­ko nu­mal­šin­ti pa­ni­kos. Ru­si­ jo­je ir Ki­ni­jo­je žmo­nės graibs­to nuo par­duo­tu­vių len­ty­nų žva­ kes ir bū­ti­niau­sias prie­mo­nes, o Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se iš­po­pu­lia­ rė­jo slėp­tu­vės.

Ma­no­ma, kad ge­riau­sia slėp­tu­ vė vis­gi yra piet­ry­čių Pran­cū­zi­jos Biu­ga­ra­šo kai­me­lis ir ša­lia jo esan­

tis kal­nas, dėl fe­no­me­na­lių gam­ tos reiš­ki­nių jau se­niai trau­kian­ tis okul­tis­tų dė­me­sį. Yra dau­gy­bė le­gen­dų apie šią vie­tą: kad kal­ną gau­bia ma­giš­ka jė­ga, kad čia yra slap­ta atei­vių iš ki­tų pla­ne­tų ba­zė ir net kad kal­ne yra po­že­mi­nis įė­ ji­mas į ki­tą pa­sau­lį.

Vers­las ir šven­tė

Į abi kai­me­lio gat­ves ir­gi bū­riais trau­kia pa­sau­lio pa­bai­gos tu­ris­ tai, o vie­ti­niai jiems siū­lo ste­buk­ lin­gų Biu­ga­ra­šo ak­me­nu­kų po 1,5 eu­ro (5 li­tus) už gra­mą ir van­dens iš vie­tos ša­li­nio po 15 eu­rų (50 li­ tų) už bu­te­liu­ką.

Vie­nas vers­li­nin­kas nuo­mo­ja sa­vo ke­tu­rių mie­ga­mų­jų na­mą, iš ku­rio at­si­ve­ria vaiz­das į pa­slap­tin­ gą­jį kal­ną, už 1500 eu­rų (5 tūkst. li­tų) nak­čiai. Vie­tos res­to­ra­ne tu­ ris­tai ga­li pa­ra­gau­ti „Apo­ka­lip­sės“ pi­cos ir už­si­ger­ti ją „Pa­sau­lio pa­ bai­gos“ vy­nu.

Nors vers­las įsi­bė­gė­jo, val­džia nu­spren­dė ar­tė­jant gruo­džio 21ajai Biu­ga­ra­šą už­da­ry­ti, siek­da­ma iš­veng­ti spūs­čių ir chao­so.

Bet ne vi­si gruo­džio 21-osios lau­kia su bai­me. Mek­si­ka, taip pat su­lau­ku­si tu­ris­tų ant­plū­džio, nau­ ją ma­jų erą ke­ti­na pa­si­tik­ti va­ka­ rė­liais, fe­jer­ver­kais, kon­cer­tais ir ki­tais ren­gi­niais ar­cheo­lo­gi­nė­se vie­to­vė­se. Šven­čia­ma bus taip pat Be­li­ze, Sal­va­do­re, Gva­te­ma­lo­je ir Hon­dū­ re, o pa­sta­rų­jų dvie­jų ša­lių va­do­vai Ot­to Pére­zas ir Por­fi­rio Lo­bo ne­tgi pa­ža­dė­jo da­ly­vau­ti ren­gi­niuo­se.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Ką ži­no­jo ma­jai?

Is­to­ri­kai iš­siaiš­ki­no, kad ma­jų ka­ len­do­rius, va­di­na­mas Il­guo­ju skai­ čia­vi­mu, pra­si­dė­jo 3114 m. pr. Kr. Šis ka­len­do­rius su­da­ry­tas iš bak­tu­nų – maž­daug 394 me­tų pe­rio­dų, ir ki­ tą sa­vai­tę baig­sis 13-asis bak­tu­nas.

Skai­čius 13 ma­jams bu­vo la­bai svar­ bus, to­dėl, anot spe­cia­lis­tų, šio cik­ lo pa­bai­ga bus svar­bi gai­rė, nors anaip­tol ne pa­sau­lio pa­bai­ga.

Ta­čiau są­moks­lo teo­re­ti­kai įsi­ti­ ki­nę, kad ma­jai ga­lė­jo ži­no­ti apie 2012-ai­siais nu­tik­sian­čią ast­ro­no­ mi­nę ka­tast­ro­fą, pa­vyz­džiui, ga­lin­ gą aud­rą Sau­lės pa­vir­šiu­je ar­ba ga­ lak­ti­kos po­ky­čius, ku­rie ga­lė­tų pa­ keis­ti Že­mės mag­ne­ti­nį lau­ką.

Kol ar­tė­ja „pa­sku­t i­nė va­lan­da“, svars­to­mos įvai­rios teo­ri­jos, kaip Že­mė su­tiks sa­vo pa­bai­gą.

Vie­ni ma­no, kad se­no­vės šu­me­rų at­ras­ta blo­go­ji pla­ne­ta Ni­bi­ru gruo­ džio 21 d. rė­šis į Že­mę ir vi­sus pra­žu­ dys. Šie gan­dai ky­la iš azer­bai­dža­ nie­čių kil­mės ame­ri­kie­čių ra­šy­to­jo Ze­cha­rios Sit­chi­no dar­bų, ku­riuo­se jis tei­gia šu­me­rų do­ku­men­tuo­se ra­ dęs šios pla­ne­tos ap­ra­šy­mą. Bet ki­ tų moks­li­nių dar­bų, pa­tvir­ti­nan­čių šios pla­ne­tos eg­zis­ta­vi­mą, nė­ra.

Ki­ta teo­ri­ja tei­gia, kad že­mės mag­ ne­ti­nis lau­kas ap­si­vers, su­kels ga­ lin­gų ura­ga­nų ir iš­jungs vi­sas elekt­ ro­ni­nes sis­te­mas.

Kai kas ti­ki, kad Že­mė ju­da Paukš­ čių ta­ko vi­du­ry­je esan­čios juo­do­ sios sky­lės link, ir ši įtrauks žmo­ni­ ją į už­marš­tį.

Es­tai fo­ru­mą ig­no­ra­vo

Šie­met vy­ku­sia­me žur­na­lis­tų fo­ru­ me da­ly­va­vo 14 po­so­vie­ti­nių vals­ ty­bių ži­niask­lai­dos at­sto­vų.

Tarp de­le­ga­ci­jų ne­bu­vo Turk­ mė­ni­jos at­sto­vų, o es­tams at­ sto­va­vo tik ru­sa­kal­biams Es­ti­jos gy­ven­to­jams skir­tų lei­di­nių dar­ buo­to­jai.

Per­nai fo­ru­me tarp Es­ti­jos de­ le­ga­ci­jo­je bu­vu­sių ru­sų ir es­tų ki­ lo konf­lik­tas. Es­tai ap­kal­ti­no Es­ti­ jos tink­la­la­pio err.ee ap­žval­gi­nin­ką Igo­rį Ku­la­kaus­ką iš­da­vus sa­vo ša­ lies in­te­re­sus ir pa­reiš­kė, kad jo tei­ gi­niai fo­ru­me neats­pin­di vi­sų es­tų nuo­mo­nės.

Per­nai daug kri­ti­kos Es­ti­jai ir jos spren­di­mui įsto­ti į ES pa­žė­ ręs I.Ku­la­kaus­kas šie­met kal­bė­ jo at­sar­giau ir net pa­brė­žė, kad Ru­si­jos po­li­ti­ka Es­ti­jos at­žvil­giu daž­nai ken­kia vie­tos ru­sa­kal­ biams.

Antp­lū­dis: Ser­bi­jos Rta­nio ir Pran­cū­zi­jos Biu­ga­ra­šo kal­nai ar­tė­jant gruo­džio 21-ajai ta­po apo­ka­lip­sės tu­ris­tų trau­kos cent­rais.

„Shut­ters­tock“, „Scan­pix“ nuo­tr.

14

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

R.Mei­lu­ty­tės pra­na­šu­mas – ne vi „Ma­no spor­ti­nė for­ ma ge­ra“, – prieš pa­ sau­lio plau­ki­mo trum­pa­me ba­sei­ne (25 m) čem­pio­na­ tą Stam­bu­le kuk­liai kal­bė­jo Rū­ta Mei­ lu­ty­tė. Šią sa­vai­tę auk­si­nė Lie­tu­vos mer­gai­tė dar kar­ tą įro­dė, kad į pla­ ne­tos plau­ki­kų eli­tą įsi­ver­žė il­gam.

Už­mo­jai: R.Mei­lu­ty­tės pla­nuo­se – ir 2020-ųjų olim­pi­nės žai­dy­nės.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Liaup­sės ir pa­vy­das

Nors Auk­si­ne žu­ve­le pa­krikš­ty­tai kau­nie­tei dar tik pen­kio­li­ka me­ tų, bran­dos ir kryp­tin­go po­žiū­ rio į dar­bą jai ga­lė­tų pa­vy­dė­ti dau­ ge­lis suau­gu­sių­jų. Sa­vo ener­gi­jos R.Mei­lu­ty­tė į kai­rę ir de­ši­nę ne­taš­ ko – var­žy­bas ir čem­pio­na­tus ren­ ka­si la­bai kruopš­čiai, at­sa­kin­gai ir to­dėl vi­sur lai­mi.

Abi­pus Bos­fo­ro są­siau­rio įsi­ kū­ru­sia­me di­džiau­sia­me Tur­ki­ jos mies­te pa­sau­lis dar kar­tą plo­jo mer­gai­tei iš Ši­lai­nių ir bu­vo pri­ vers­tas kons­ta­tuo­ti: sprin­to dis­ tan­ci­jo­se krū­ti­ne šiuo me­tu už ją nė­ra ge­res­nės plau­ki­kės vi­so­je pla­ ne­to­je.

Po pa­sau­lį su­dre­bi­nu­sio trium­ fo Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, R.Mei­lu­ty­tė spa­lį pa­sau­lio plau­ki­ mo tau­rės eta­pe Šve­di­jos sos­ti­nė­je Stok­hol­me iš­ko­vo­jo du auk­so me­ da­lius (50 ir 100 m krū­ti­ne rung­ty­ se) ir vie­ną bron­zos (100 m plau­ki­ mo komp­lek­si­niu bū­du). „Pli­mu­to jau­no­ji žvaigž­dė prie olim­pi­nio auk­so pri­dė­jo ir pa­sau­ lio čem­pio­nės ti­tu­lą, – la­ko­niš­kai, ta­čiau la­bai iš­kal­bin­gai vi­sa tai, kas šią sa­vai­tę jau vy­ko „Si­nan Er­dem“ are­no­je įreng­ta­me ba­sei­ne, įvar­di­jo vie­nas di­džiau­sių Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos dien­raš­čių „The In­de­pen­ dent“. – Trium­fas Lon­do­ne bu­vo šo­ki­ruo­jan­tis, o Stam­bu­le lie­tu­vė plau­kė tar­si tik­ra žvaigž­dė.“ Bri­tai dar kar­tą pa­brė­žė: plau­ki­kė jau be­veik ket­ve­rius me­tus gy­ve­na ir tre­ni­ruo­ja­si Pli­mu­te, ta­čiau jos troš­ki­mas iš­keis­ti lie­tu­viš­ką tris­

pal­vę į rau­do­nos ir mė­ly­nos spal­ vų Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vė­lia­vą su And­riaus kry­žiu­mi yra ly­gus nu­liui. „Bri­tams tu­rė­tų bū­ti ap­mau­du, bet ji apie pi­lie­ty­bės pa­kei­ti­mą ne­gal­ vo­ja“, – ra­šė „The In­de­pen­dent“. „Mū­sų Rū­ta yra pa­sau­lio vir­šū­ nė­je“, – su­si­ža­vė­ji­mo pen­kio­li­ka­ me­tės pa­si­ro­dy­mu ne­slė­pė dien­ raš­tis „This is Ply­mouth“.

kei prieš star­tus nar­šy­ti in­ter­ne­te, ra­šy­ti ži­nu­tes so­cia­li­niuo­se tink­ luo­se, o nak­tį prieš auk­si­nį trium­ fą Lon­do­no olim­pia­do­je net bu­vo už­drau­dęs bend­rau­ti su šei­ma.

Tre­ne­ris ra­mus

„Tai nuo­sta­bus pa­sie­ki­mas. Di­ džiuo­juo­si Rū­ta ir esu la­bai lai­min­ gas“, – po sa­vo auk­lė­ti­nės trium­fo emo­ci­jų ne­tvar­dė tre­ne­ris Jo­nat­ha­ nas Rud­das.

Spe­cia­lis­tas san­ty­kius su di­ džiau­siu sa­vo per­lu grin­džia abi­ pu­sio pa­si­ti­kė­ji­mo prin­ci­pais ir ne­ sle­pia, kad lie­tu­vė – ypa­tin­ga ne tik ba­sei­ne, bet ir gy­ve­ni­me. „Ji ži­no, kad yra ypa­tin­ga. Vis­kas, ką Rū­ta pri­va­lo pa­da­ry­ti, tai su­si­ tvar­ky­ti su sa­vo ner­vais“, – prie svai­gi­na­mų R.Mei­lu­ty­tės per­ga­lių vis la­biau pri­pran­ta J.Rud­das.

Bri­tas pa­žy­mė­jo, kad švie­siap­ lau­kė paaug­lė sa­vo ta­len­to vel­tui ne­švais­to ir tre­ni­ruo­ja­si la­bai no­ riai ir at­sa­kin­gai. Ji kruopš­čiai ren­ ka­si mais­tą, ver­ti­na mie­gą, ne­su­si­ gun­do ki­to­mis spor­to ša­ko­mis, taip siek­da­ma ap­sau­go­ti sa­vo ke­lius ir al­kū­nes. Bend­raam­žių va­ka­rė­liuo­se R.Mei­lu­ty­tė – re­ta vieš­nia, ta­čiau tai ne­truk­do jai iš­sau­go­ti pui­kų hu­ mo­ro jaus­mą ir pa­sau­lio ži­niask­lai­ dą pa­verg­ti iš­skir­ti­nė­mis bū­do sa­ vy­bė­mis.

Ge­riau­sias 2012-ųjų Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos plau­ki­mo tre­ne­ris taip pat ne­ma­žai pri­si­de­da prie lie­tu­vės sėk­mės. J.Rud­das drau­džia plau­ki­

Li­na Ka­čiu­šy­tė:

Nors spor­ti­nin­kė dar jau­na, ti­kiuo­ si, kad ne­per­degs.

Aš ne­per­de­giau, tad ko­dėl ji tu­rė­tų per­deg­ti?

Trium­fas – ne vie­na­die­nis

„Pri­si­pa­žin­siu, kad po pui­kaus pa­ si­ro­dy­mo Lon­do­ne iš Rū­tos šia­ me pa­sau­lio čem­pio­na­te vi­sa mū­ sų plau­ki­kų šei­ma ti­kė­jo­si me­da­lio.

Ma­nau, kad 50 m krū­ti­ne iš­ko­vo­tas me­da­lis pir­ma­sis, bet ne pa­sku­ti­nis.

Pa­gal spor­ti­nin­kės re­zul­ta­tus ga­li­ me spręs­ti, kad jos spor­ti­nė for­ma šiuo me­tu la­bai ge­ra. Svar­biau­sia – pa­čios Rū­tos akys de­ga, spor­ti­nin­kė no­ri lai­mė­ti“, – va­kar sa­kė Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jos (LPF) pir­mo­ji vi­cep­re­zi­den­tė Ilo­na Zuo­zie­nė.

Fe­no­me­na­lūs R.Mei­lu­ty­tės re­zul­ ta­tai Stam­bu­lo ba­sei­ne ne­nus­te­bi­ no ir le­gen­di­nės mū­sų ša­lies plau­ ki­kės Li­nos Ka­čiu­šy­tės. Mask­vos olim­pi­nių žai­dy­nių čem­pio­nė 1978 m. tuo­me­čia­me Va­ka­rų Ber­ly­ne taip pat ta­po pa­sau­lio čem­pio­ne rung­ty­ niau­da­ma 200 m krū­ti­ne dis­tan­ci­ jo­je, ta­čiau ne 25 m, o 50 m ba­sei­ne.

Pa­sau­lio čem­pio­na­tai trum­pa­ja­me ba­sei­ne ren­gia­mi nuo 1993-ių­jų.

Tuo me­tu L.Ka­čiu­šy­tei, kaip da­ bar ir Rū­tai, bu­vo vos 15 me­tų. „Rū­te­lė su tre­ne­riu ža­dė­jo mums me­da­lį ir sa­vo pa­ža­dą iš­te­sė­jo. Nors spor­ti­nin­kė dar jau­na, ti­kiuo­si, kad ne­per­degs. Aš ne­per­de­giau, tad ko­dėl ji tu­rė­tų per­deg­ti?“ – ge­ros nuo­tai­kos ne­sto­ko­jo L.Ka­čiu­šy­tė.

Anot jos, re­zul­ta­tai ro­do rim­tas R.Mei­lu­ty­tės am­bi­ci­jas il­gam įsi­ tvir­tin­ti plau­ki­mo pa­sau­lio eli­te.

rung­čių. La­bai svar­bi koor­di­na­ci­ ja. Daž­nai pa­si­tai­ko, kad, vys­tan­tis spor­ti­nin­ko or­ga­niz­mui ir kin­tant fi­zio­lo­gi­jai, ga­li­mi tei­sin­gos tech­ni­ kos su­tri­ki­mai. Kol kas Rū­ta su tre­ ne­riu J.Rud­du ei­na la­bai kryp­tin­gai, fi­zi­nio ren­gi­mo tre­ne­riai dir­ba pa­ gal šiuo­lai­ki­nes me­to­di­kas, to­dėl ir spor­ti­nin­kės tech­ni­ka yra la­bai su­ ba­lan­suo­ta“, – tei­gė I.Zuo­zie­nė.

Anot LPF pir­mo­sios vi­cep­re­zi­ den­tės, R.Mei­lu­ty­tė iš sa­vo var­ žo­vių iš­si­ski­ria uni­ka­lia reak­ci­ja. „Rū­ta pui­kiau­siai rea­guo­ja į star­ to sig­na­lą, pui­kiai at­lie­ka ju­de­sius po van­de­niu, yra grei­ta, stai­gi“, – gy­rė I.Zuo­zie­nė.

Jai pri­ta­rė ir L.Ka­čiu­šy­tė. „Mū­sų spor­ti­nin­kė iš­si­ski­ria fi­zi­ne jė­ga ir tuo nau­do­ja­si. Džiu­gu, kad ir Rū­tos reak­ci­ja la­bai ge­ra. No­rint lai­mė­ ti aukš­čiau­sio ly­gio var­žy­bo­se rei­ kia, kad į vi­su­mą su­kris­tų ne vie­na ap­lin­ky­bė. Olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ir pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se nu­ga­lė­to­ ją le­mia se­kun­dės da­lys. Lai­mė, kad sėk­mė Rū­tos taip pat kol kas neap­ len­kia“, – sa­kė le­gen­di­nė plau­ki­kė.

Abie­j ų pa­š ne­ko­v ių tei­g i­m u, trum­pa­me ba­sei­ne ap­lenk­ti R.Mei­ lu­ty­tę var­žo­vėms dar su­dė­tin­giau nei olim­pi­nia­me 50 m. „Rū­ta – sprin­te­rė, tad, ko ge­ro, 25 m ba­sei­ ne jai plauk­ti net leng­viau. Ji sa­kė, kad 200 m dis­tan­ci­ja jai yra per il­ ga“, – kal­bė­jo I.Zuo­zie­nė. „25 m ba­sei­ne plauk­ti leng­viau, nes po­sū­kio me­tu ga­li­ma bent aki­ mir­ką pail­sė­ti“, – rung­ties niuan­ sus paaiš­ki­no L.Ka­čiu­šy­tė.

Reak­ci­ja ir fi­zi­nė jė­ga

Pa­sau­lio re­kor­do štur­mas

Pa­sak jos, la­bai svar­bu, kad R.Mei­lu­ty­tės trium­fas – ne vie­na­ die­nis, o re­zul­ta­tai nuo­lat ge­rė­ja.

Vis dėl­to svar­biau­sias nau­jo­jo se­ zo­no star­tas yra ki­tą­met lie­pą Bar­ se­lo­no­je (Is­pa­ni­ja) vyk­sian­tis pa­ sau­lio čem­pio­na­tas 50 m ba­sei­ne. „Jau se­zo­no pra­džio­je R.Mei­lu­ ty­tė yra pa­si­ry­žu­si siek­ti tik aukš­ čiau­sių tiks­lų. Po ga­na sun­kių ir var­gi­na­mų olim­pi­nių žai­dy­nių ji la­ bai grei­tai at­si­ga­vo. Re­zul­ta­tai ge­ rė­ja, spor­ti­nin­kė plau­kia vis grei­ čiau ir Bar­se­lo­no­je ga­li­me ti­kė­tis dar įspū­din­ges­nių pa­sie­ki­mų“, – nea­be­jo­jo I.Zuo­zie­nė.

Le­gen­dos pė­do­mis

„Plau­ki­mas krū­ti­ne tech­ni­niu po­ žiū­riu yra vie­na su­dė­tin­giau­sių

Po svai­gi­na­mų re­zul­ta­tų olim­pia­ do­je ir pa­sau­lio čem­pio­na­te R.Mei­

15

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

sportas star­tuos ­ Ang­li­jo­je

Di­dy­sis fut­bo­las užsuks į Ru­si­ją

Įvei­kė is­pa­nus ­ ir iš­si­gel­bė­jo

Pres­ti­žiš­kiau­sios dau­gia­die­ nės dvi­ra­čių lenk­ty­nės „Tour de Fran­ce“ 2014-ai­siais star­ tuos ne Pran­cū­zi­jo­je, bet Ang­ li­jos mies­te Lid­se. 2007-ai­ siais šios var­žy­bos taip pat pra­si­dė­jo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je – tą­kart pro­lo­go lenk­ty­ nes Lon­do­ne lai­mė­jo Fa­bia­nas Can­cel­la­ra.

Tarp­tau­ti­nė fut­bo­lo aso­cia­ ci­jų fe­de­ra­ci­ja (FI­FA) pa­skel­ bė, kad 2017-ai­siais Kon­fe­de­ ra­ci­jų tau­rės tur­ny­ro rung­ty­ nės vyks Ru­si­jo­je – Mask­vos, Sankt Pe­ter­bur­go, Ka­za­nės ir So­čio are­no­se, o 2018-ųjų pa­ sau­lio čem­pio­na­to fi­na­lo ma­ čas – Mask­vos „Luž­ni­kų“ sta­ dio­ne.

Po tri­jų iš ei­lės ne­sėk­mių per­ ga­lę pa­sau­lio jau­ni­mo (iki 20 me­tų) 2-ojo di­vi­zio­no A gru­ pės le­do ri­tu­lio pir­me­ny­bė­ se Ru­mu­ni­jo­je iš­ko­vo­jo Lie­tu­ vos rink­ti­nė – ji 6:3 įvei­kė Is­ pa­ni­jos eki­pą ir, ne­prik­lau­so­ mai nuo pa­sku­ti­nio ma­čo su ja­po­nais, iš­sau­go­jo vie­tą šia­ me di­vi­zio­ne.

ien se­kun­dės

AFP nuotr.

lu­ty­tė iš­li­ko to­kia pa­ti ir no­sies per daug ne­rie­čia. Lie­tu­vė pa­ty­liu­kais nu­si­tai­kė į dar vie­ną tiks­lą – pa­ sau­lio re­kor­dą. Jis nuo 2009-ųjų pri­klau­so ame­ri­kie­tei Jes­si­cai Har­ dy (1 min. 4,45 sek.), ta­čiau „Ply­ mouth Lean­der Swim­ming“ klu­bo auk­lė­ti­nė pa­si­ren­gu­si mes­ti iš­šū­kį ir jai, ne­kreip­da­ma dė­me­sio į tai, kad anks­čiau plau­ki­kai lenk­ty­niau­

da­vo vil­kė­da­mi spe­cia­lius po­liu­re­ ta­no kos­tiu­mus. „Spor­te ga­li­mi įvai­rūs ne­ti­kė­tu­mai, ta­čiau, ma­ty­da­mi Rū­tos mo­ty­va­ci­ją ir no­rą, ti­ki­mės, kad iki Rio de Ža­nei­ro olim­pi­nių žai­dy­nių re­zul­ta­tai tik ge­rės.

Rū­ta puo­se­lė­ja dar am­bi­cin­ges­nius tiks­lus – ji gal­vo­ja ir apie 2020-ųjų olim­pi­nes žai­dy­nes“, – R.Mei­lu­ ty­tės tiks­lus at­sklei­dė I.Zuo­zie­nė.

Lem­tis: vie­nas taik­liau­sių Vil­niaus ko­man­dos snai­pe­rių J.Blū­mas ga­lė­jo iš­plėš­ti per­ga­lę, bet ne­pa­tai­kė iš

po krep­šio.

Vil­niaus krep­ši­nin­kai at­si­svei­ki­no su Eu­ro­ly­ga Eli­ti­nia­me vy­rų krep­ši­nio klu­ bų tur­ny­re – Eu­ro­ly­go­je – li­ko tik vie­na Lie­tu­vos ko­man­da – Kau­no „Žal­gi­ris“. Re­gu­lia­rų­jį se­zo­ną tarp aut­sai­de­rių bai­gė Vil­niaus „Lie­tu­ vos ry­to“ krep­ši­nin­kai.

C gru­pė­je užė­męs klu­bas.

Nau­juo­sius kau­nie­čių var­žo­vus lė­mė ga­lu­ti­nė C gru­pės ri­kiuo­tė: už 1-ąją vie­tą – ke­lia­la­pis į E gru­ pę, už 2-ąją – F, į ku­rią kė­lė­si ir ket­vir­to­ji C gru­pės eki­pa (Vi­to­ri­ jos „Ca­ja La­bo­ral“, Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ ar­ba Zag­re­bo „Ce­de­vi­ta“).

Paaiš­kė­jo aš­tun­tu­kai

Ne­pa­tai­kė net snai­pe­ris

Ro­mas Po­de­rys, Ba­lys Šmi­gels­kas

Vir­šū­nė: Rū­tos iš­ko­vo­tas pa­sau­lio čem­pio­na­to auk­so me­da­lis 25 m

ba­sei­ne – nau­jas pus­la­pis Lie­tu­vos plau­ki­mo is­to­ri­jo­je.

To­mo Luk­šio nuo­tr.

Va­kar pa­sku­ti­nes 10-ojo tu­ro rung­ty­nes žai­dė tik vie­nos gru­pės – C – eki­pos, tarp jų – ir „Žal­gi­ ris“ su Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“, ta­čiau Eu­ro­ly­gos ant­ro­jo eta­po – „Top 16“ – aš­tun­tu­kai jau bu­vo be­veik aiš­kūs. Į nau­ją E gru­pę pa­te­ko Mad­ ri­do „Real“, Ma­la­gos „Uni­ca­ja“, Mask­vos CSKA, Atė­nų „Pa­nat­ hi­nai­kos“, Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“, Ber­ly­no AL­BA ir Bam­ber­ go „Bro­se Bas­kets“, į F – Tel Avi­ vo „Mac­ca­bi Elect­ra“, „Bar­ce­lo­na Re­gal“, Mask­vos sri­ties „Chim­ki“, Sie­nos „Mon­te­pas­chi“, Stam­bu­lo „Be­sik­tas JK“ ir Stam­bu­lo „Fe­ner­ bah­çe Ül­ker“.

Li­ku­sias vie­tas va­kar prieš pu­ siau­nak­tį už­pil­dė „Žal­gi­ris“, Pi­ rė­jo „Olym­pia­cos“ ir 4-ąją vie­tą

Už „Top 16“ bor­to li­ko Lie­tu­vos vi­ce­čem­pio­nas „Lie­tu­vos ry­tas“, Eu­ro­ly­gos re­gu­lia­rų­jį se­zo­ną bai­ gęs taip, kaip ir pra­dė­jo, – pra­lai­ mė­ji­mu.

Darius Maskoliūnas:

Su­žai­dė­me ge­rai 39 mi­nu­tes, ta­čiau ma­čo pa­bai­go­je vėl pri­trū­ ko dis­cip­li­nos.

Vil­nie­čiai Stam­bu­le 65:66 nu­ si­lei­do „Be­sik­tas JK“ krep­ši­nin­ kams. Iki dvi­ko­vos pa­bai­gos li­ kus 12 se­kun­džių, „Lie­tu­vos ry­to“ snai­pe­ris Ja­nis Blū­mas be­veik ne­ truk­do­mas įsi­ver­žė į var­žo­vų bau­

dos aikš­te­lę, at­si­dū­rė po krep­šiu, ta­čiau me­ti­mas kai­re ran­ka bu­vo ne­tiks­lus.

Vis dėl­to net ir per­ga­lė ne­bū­ tų ga­ran­ta­vu­si Vil­niaus ko­man­dai ke­lia­la­pio į „Top 16“, nes Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ 92:90 įvei­kė Belg­ ra­do „Par­ti­zan mt:s“ klu­bą. Vo­ kie­ti­jos ir Lie­tu­vos eki­pų dvi­ko­vų re­zul­ta­tas pa­lan­kes­nis „Bro­se Bas­ kets“ – 84:78 (+6) ir 62:67 (-5). „Su­žai­dė­me ge­rai 39 mi­nu­tes, ta­čiau ma­čo pa­bai­go­je vėl pri­trū­ ko dis­cip­li­nos. Ne­pa­tai­kė­me lais­ vų me­ti­mų. Per tre­ni­ruo­tes pa­ tai­ko­me la­bai ge­rai. Gal­būt mū­sų krep­ši­nin­kus su­ra­ki­no ma­čo svar­ ba?“ – po rungtynių kal­bė­jo vil­ nie­čių vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Da­rius Mas­ko­liū­nas.

Trink­te­lė­jo du­ri­mis

Tai, kas ne­pa­vy­ko Vil­niaus ko­ man­dai, pa­da­rė Kęs­tu­čio Kem­zū­ ros tre­ni­ruo­ja­ma Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“ eki­pa – vy­riš­kai trink­te­ lė­jo du­ri­mis Ita­li­jo­je.

Len­ki­jos rep­re­zen­tan­tai po pra­ tę­si­mo pri­ver­tė ka­pi­tu­liuo­ti Sie­ nos „Mon­te­pas­chi“ – 95:88, nors po dvie­jų kė­li­nių bu­vo at­si­li­kę 28:51.

16

16

Šeštadienis, gruodžio 15, 2012

sportas

Vil­niaus krep­ši­nin­kai at­si­svei­ki­no su Eu­ro­ly­ga B gru­pė

A gru­pė Komanda

1. „Real“ 2. „Chim­ki“ 3. „Pa­nat­hi­nai­kos“ 4. „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ 5. „Union Olim­pi­ja“ 6. „Ma­poo­ro“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

Komanda

7 6 6 5 3 3

3 4 4 5 7 7

832:738 753:754 748:722 727:738 722:808 708:730

1. „Mac­ca­bi“ 2. „Uni­ca­ja“ 3. „Mon­te­pas­chi“ 4. AL­BA 5. „Elan Cha­lon“ 6. „As­se­co Pro­kom“

D gru­pė Perg.

Pral.

Taškų sant.

Komanda

8 8 5 4 3 2

2 2 5 6 7 8

810:708 762:715 879:844 722:748 782:843 704:801

1. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 2. CSKA 3. „Be­sik­tas JK“ 4. „Bro­se Bas­kets“ 5. „Lie­tu­vos ry­tas“ 6. „Par­ti­zan mt:s“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

9 9 5 3 2 2

1 1 5 7 8 8

774:636 783:709 699:749 740:807 670:724 731:772

Š.Sa­ka­laus­kas: komandos žai­di­mas ge­rė­ja Krep­ši­nio spe­cia­lis­tas Ša­rū­nas Sa­ ka­laus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad li­ku­sio­se šio se­zo­no var­žy­bo­se – VTB Vie­ nin­gojo­je ly­go­je ir Lie­tu­vos krep­ ši­nio ly­go­je – sos­ti­nės ko­man­da pa­jė­gi pa­teik­ti ne vie­ną siurp­ri­zą.

– Ko­dėl „Lie­tu­vos ry­tui“ vėl pri­t rū­ko vie­n o sėk­m in­go žings­nio? – pa­klau­sė­me Š.Sa­ ka­laus­ko.

– Ko­man­dos vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Da­rius Mas­ko­liū­nas kruopš­čiai pa­ren­gė rung­ty­nių pla­ną. Žai­dė­jai jį sėk­min­gai vyk­dė – po ka­muo­lio per­da­vi­mų 4-osios ir 5-osios po­ zi­ci­jų žai­dė­jai at­si­dur­da­vo vi­siš­kai lais­vi po var­žo­vų krep­šiu. Džiu­ gi­na, kad pa­ma­tė­me sis­te­min­gą puo­li­mą, de­ri­niai ne­nut­rūk­da­vo vos pra­si­dė­ję. Pa­si­ge­dau sta­bi­laus 2-osios ir 3-io­sios po­zi­ci­jų žai­dė­jų in­dė­lio. Pas­ku­ti­nė ma­čo mi­nu­tė vėl su­si­klos­tė ne­pa­lan­kiai.

Lie­tu­viai: re­zul­ta­ty­viai žai­du­sio J.Ma­čiu­lio in­dė­lio ne­pa­ka­ko įveik­ti

R.Kur­ti­nai­čio tre­ni­ruo­ja­mą „Chim­ki“ eki­pą. AFP nuo­tr.

„Neį­ti­ki­mos rung­ty­ 15 nės. Per di­džią­ją per­ trau­ką su vy­rais kal­bė­jo­mės, kad

dar rei­kė­tų pa­mė­gin­ti kib­ti var­ žo­vams į at­kla­pus. Iš es­mės pa­ kei­tė­me žai­di­mo sti­lių ir pui­kiai fi­n i­š a­vo­m e. Di­d žiuo­j uo­s i sa­vo krep­ši­nin­kais“, – tei­gė K.Kem­ zū­ra.

Dra­m a­t iš­kai su­s i­k los­t ė Ri­ mo Kur­t i­n ai­č io tre­n i­r uo­ja­m os „Chim­ki“ ko­man­dos ir Eu­ro­ly­ gos gran­do Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­ kos“ akis­ta­ta.

Per pa­sku­ti­nę dvi­ko­vos mi­nu­tę „Pa­nat­hi­nai­kos“ už­si­dir­bo vie­ną ne­spor­ti­nę ir dvi tech­ni­nes pra­ žan­gas, o „Chim­ki“ le­gio­nie­riai Kre­ši­mi­ras Lon­ča­ras ir Kel­vi­nas Ri­ver­sas bau­dų me­ti­mais iš­plė­šė per­ga­lę – 78:77. „Džiau­giuo­si, kad mes – vie­ nin­te­liai, šį se­zo­ną du kar­tus įvei­ kę „Pa­nat­hi­nai­kos“. Ma­čo pa­ bai­ga ga­lė­jo bū­ti ra­mes­nė, ki­ta ver­tus, žai­dė­jai ko­vė­si iki ga­lo. Į ri­kiuo­tę grį­žęs Zo­ra­nas Pla­ni­ni­ čius įro­dė, kad yra tik­ras ly­de­ris.

Se­zo­nui pra­si­dė­jus bu­vo kal­ba­ma, kad pa­te­ko­me į mir­ti­nin­kų gru­pę, ta­čiau įro­dė­me, jog esa­me ly­gia­ ver­čiai fa­vo­ri­tų kon­ku­ren­tai“, – sa­kė R.Kur­ti­nai­tis.

Rung­ty­nių sta­tis­ti­ka „Be­sik­tas JK“– „Lie­tu­vos ry­tas“ 2012 12 13, Stam­bu­lo „AB­DI IPEK­ÇI“ are­na, 3 100 žiū­ro­vų.

66:65

(15:19, 18:20, 18:15, 15:11) „Be­sik­tas JK“: D.Ewin­gas 14 taš­kų (4 re­zul­ta­ty­vūs per­da­ vi­mai), S.Ce­ti­nas 12, G.Vid­ma­ras (6 at­ko­ vo­ti ka­muo­liai), P.Chris­top­he­ris ir C.Jer­rell­ sas po 10, D.Mar­ko­ta 6, C.Aki­nas ir R.Fal­ ke­ris po 2.

„Lie­tu­vos ry­tas“: D.Iva­no­vas 16 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), L.Ra­ do­še­vi­čius 11 (10 at­ko­vo­tų ka­muo­lių, 5 klai­ dos), S.Bab­raus­kas, M.Ka­te­ly­nas ir N.Ne­ do­vi­čius (6 at­ko­vo­ti ka­muo­liai, 7 re­zul­ta­ty­ vūs per­da­vi­mai, 4 klai­dos) po 8, R.Sei­bu­tis 7, P.Sa­mar­džis­kis 4, J.Blū­mas 3.

Ko­man­dų ro­dik­liai: dvi­taš­kiai – 21/41 (51 pro­c.) ir 17/42 (40 pro­c.), tri­taš­kiai – 3/16 (18) ir 6/22 (27), bau­dų me­ti­mai – 15/27 (55) ir 13/18 (72), at­ko­vo­ta ka­muo­lių – 36 ir 42, pe­rim­ta – 7 ir 6, re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – 13 ir 16, klai­ dos – 11 ir 14.

– Ar tei­sin­ga kal­tin­ti Ja­nį Blū­ mą ne tik dėl pa­sku­ti­nio epi­ zo­do Stam­bu­le, ta­čiau ir dėl praė­ju­sios sa­vai­tės, kai lat­vis rung­ty­nių pa­bai­go­je pra­žiop­ so­jo sa­vo den­gia­mą­jį, o šis pa­čiu­pęs ka­muo­lį, ai­dint si­ re­nai, pel­nė du la­bai svar­bius taš­kus?

– Jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma kal­tin­ti.

Kiek­vie­nas žai­dė­jas tu­ri tei­sę su­ klys­ti. Eu­ro­ly­ga – aukš­čiau­sio ly­ gio krep­ši­nis. Bet ko­kio meist­riš­ ku­mo žai­dė­jui ko­ją ga­li pa­kiš­ti stre­sas ir at­sa­ko­my­bė.

– Jei per­žvelg­tu­me vi­sas de­ šimt re­gu­lia­raus se­zo­no „Lie­ tu­vos ry­to“ rung­ty­nių, su­ ras­tu­me bent ke­tu­ris ma­čus, ku­riuo­se vis­ką lė­mė pa­sku­ti­nė ata­ka. Vi­sos jos bai­gė­si ne vil­ nie­čių nau­dai. Ar tai – meist­ riš­ku­mo sto­ka?

– Vie­no at­sa­ky­mo nė­ra. Tur­ būt įta­kos tu­rė­jo ir meist­riš­ku­mo sto­ka. „Lie­tu­vos ry­tui“ pri­trū­ko aiš­kaus ly­de­rio. Le­mia­mais mo­ men­tais toks krep­ši­nin­kas ga­lė­tų vie­nas nu­lem­ti rung­ty­nių baig­tį.

Be to, ko­man­do­je tu­rint to­kį ly­de­

„Lie­tu­vos ry­tui“ pri­ trū­ko aiš­ kaus ly­ de­rio. Le­ mia­mais mo­men­ tais toks krep­ši­ nin­kas ga­ lė­tų vie­ nas nu­ lem­ti rung­ty­nių baig­tį.

rį, ki­ti žai­dė­jai taip pat la­biau pa­ si­ti­kė­tų sa­vi­mi.

– Koks pa­žy­mys tiks­liau­siai at­spin­dė­tų „Lie­tu­vos ry­to“ se­ zo­ną Eu­ro­ly­go­je?

– Pas­ta­ruo­ju me­tu žai­di­mo krei­ vė ki­lo aukš­tyn. Ma­nau, vil­nie­čiai Eu­ro­ly­go­je iš­nau­do­jo 95 pro­c. sa­ vo po­ten­cia­lo. Tų li­ku­sių 5 pro­c. ir pri­trū­ko.

– Ku­rie žai­dė­jai jus nu­vy­lė, o ku­rie – nu­ste­bi­no?

– Nes­ku­bė­ki­me reng­ti ga­lu­ti­nių iš­va­dų. Vil­nie­čių lau­kia VTB Vie­ nin­go­sios ly­gos ko­vos, LKL čem­ pio­na­tas. Kol kas ma­lo­niai nu­ste­ bi­no Leo­nas Ra­do­še­vi­čius, ge­riau žai­džia ir De­ja­nas Iva­no­vas, pa­ gal ga­li­my­bes – Min­dau­gas Ka­ te­ly­nas. Prit­rū­ko gy­nė­jų ir kraš­to puo­lė­jų sta­bi­lu­mo. Žai­di­mo sti­ lius, grei­tis, ga­li­my­bių iš­nau­do­ji­

mas nu­tei­kia op­ti­mis­tiš­kai. Tu­riu gal­vo­je ne vien tak­ti­nius spren­di­ mus, bet ir žai­dė­jų elg­se­ną, pa­ge­ rė­ju­sį mik­rok­li­ma­tą. Tik­rai nė­ra leng­va žais­ti Stam­bu­le ar Belg­ ra­de. Tai nė­ra iš­vy­ka į Prie­nus ar Klai­pė­dą. Jei vi­du­ti­nių ga­bu­mų žai­dė­jai su­ge­ba su to­kio­mis ko­ man­do­mis iš­lai­ky­ti apy­ly­gį re­zul­ ta­tą iki ma­čo pa­bai­gos, tai liu­di­ja ko­man­dos cha­rak­te­rį. Ma­ny­čiau, „Lie­tu­vos ry­tas“ dar nu­ste­bins ne kar­tą.

– Ar sos­ti­nės ko­man­da pa­jė­gi už­megz­ti ko­vą su Kau­no „Žal­ gi­riu“ dėl LKL čem­pio­nų žie­ dų?

– Fi­na­lo se­ri­jo­je iki ke­tu­rių per­ ga­lių lai­mė­ti tur­būt ne­pa­vyks, ta­ čiau su­kur­ti int­ri­gą „Lie­tu­vos ry­ tas“ yra pa­jė­gus. Ne­nus­teb­čiau, jei pa­va­sa­rį pri­reik­tų vi­sų sep­ty­ne­rių rung­ty­nių.

10-ojo turo rezultatai A gru­pė

Mask­vos sri­ties „Chim­ki“–Atėnų „Pa­nat­hi­nai­kos“ 78:77 (21:14, 25:25, 15:20, 17:18). Re­z ul­ta­ty­v iau­si žai­dė­ jai: Z.Pla­ni­ni­čius 16 taš­k ų, V.Fri­dzo­ nas 13, K.Ri­ver­s as 12/S.Las­me 19, J.Ma­čiu­lis ir M.Bank­sas po 15, D.Dia­ man­ti­dis 14.

ro­ti­čius ir M.Be­gi­čius po 11/A.Bay­ne­ sas 13, D.Mu­ri­čius 11.

B gru­pė

Tel Avi­vo „Mac­c a­b i Elect­ra“– Berlyno AL­BA 78:62 (23:13, 25:11, 12:25, 18:13). R.Hick­ma­nas 17, D.Lo­ga­ nas 15, Y.Ohayo­nas 14/D.Thomp­so­nas 16, N.Dje­do­vi­čius 13, D.Byar­sas 12.

Stam­bu­lo „Fe­ner­b ahçe Ül­ker“– Kantu „Ma­poo­ro“ 77:69 (18:22, 25:16, 17:17, 17:14). B.McCa­leb­bas 19, O.Ona­ nas ir O.Sa­va­šas po 12/M.Mar­koiš­vi­ lis 20, M.Cu­si­nas 16, P.Ara­do­ris 12.

Ma­la­gos „Uni­ca­ja“–Šalono „Elan Cha­lon“ 86:62 (24:11, 22:12, 21:20, 19:19). J.Gis­tas 11, S.Vi­da­l is ir L.Zo­r i­ čius po 10/C.Bank­sas 13, C.Ca­pe­la ir B.Schil­bas po 12.

Mad­ri­do „Real“–Liublianos „Union Olim­pi­ja“ 91:60 (22:15, 26:12, 20:19, 23:14). J.Car­rol­las 17, S.Llul­las 14, N.Mi­

Sie­n os „Mon­te­p as­c hi“–Gdynės „As­s e­co Pro­kom“ 88:95 (26:13, 25:15, 12:24, 13:24, 12:19). B.Brow­nas

23, M.Jan­nin­gas 11/J.Blas­sin­ga­me’as 26, L.Kos­za­re­kas 20, R.Ma­hal­ba­ši­ čius 18.

D gru­pė

Bam­b er­g o „Bro­s e Bas­k ets“– Belgrado „Par­t i­z an mt:s“ 92:90 (25:13, 22:22, 21:27, 12:18, 12:10). B.Nach­ ba­ras 23, A.Ga­ve­las 16, Sh.For­das 12/V.Lu­či­čius 19, L.Wes­ter­man­nas 16. „Bar­ce­lo­na Re­gal“–Maskvos CSKA 75:78 (19:24, 28:17, 11:14, 17:23). J.C.Na­ var­ro 17, A.To­m i­č ius 12, M.Huer­ tas, E.Lor­be­kas ir P.Mic­kae­las po 11/ N.Krsti­čius 15, A.Kau­nas 14, M.Teo­ do­si­čius 13.

17

ŠeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

22p.

Bolivijoje galva svaigsta nuo išretėjusio oro ir vaizdų aplinkui.

Ap­si­me­tė: „Vaiz­da­vau, kad man vi­siš­kai ne­svar­bu, gau­siu tą pre­mi­ją ar ne. Iš tik­rų­jų šir­dy­je džiau­giuo­si. La­bai“, – ne­slė­pė skulp­to­rius V.Vil­džiū­nas, prieš ke­lias die­nas įver­tin­tas Lie­

tu­vos na­cio­na­li­ne kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

V.Vil­džiū­nas ne­ži­no, kas yra įkvė­pi­mas Skulp­to­rius Vla­das Vil­džiū­nas nie­ka­ da ne­bu­vo už­si­sklen­dęs nuo pa­sau­lio.

Dau­gy­bė drau­gų ži­no­jo ke­lią į jo ir žmo­ nos Ma­ri­jos na­mus. Na­cio­na­li­nė kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja, ku­ria jis šie­met įver­tin­ tas, tik paa­ki­no me­ni­nin­ką pri­si­mi­ni­mais grįž­ti į jau­nys­tę.

Lai­ma Že­mu­lie­nė

ra­to­rė Ma­ri­ja La­di­gai­tė-Vil­džiū­ nie­nė. – Švę­si­me šei­my­niš­kai.“

„Bar­bo­ra“ at­si­dū­rė prie Niu­jor­ko

– Ger­bia­mas Vla­dai, prieš ke­lias die­nas Lie­tu­vos na­cio­na­li­ne kul­ tū­ros ir me­no pre­mi­ja jūs įver­ tin­tas už vi­so gy­ve­ni­mo nuo­pel­ nus. Ar ti­kė­jo­te, kad gau­si­te tą pre­mi­ją, ar tai jums bu­vo staig­ me­na? – pa­klau­siau V.Vil­džiū­no.

– Čia bu­vo taip – tre­čias kar­tas ne­ me­luo­ja. Vaiz­da­vau, kad man vi­ siš­kai ne­svar­bu, gau­siu ar ne. Kaip sa­ko­ma, ne­si­džiauk ra­dęs, ne­verk pa­me­tęs. Iš tik­rų­jų šir­dy­je džiau­ giuo­si. La­bai.

l.zemuliene@diena.lt

Po­kal­bis su V.Vil­džiū­nu trūk­čio­ja. „Vla­dai, skam­bi­na pro­fe­so­rius...“ – vėl žmo­na iš­ta­ria ži­no­mą pa­ var­dę – ji vis pra­ne­ša apie nau­ jus te­le­fo­no skam­bu­čius. Se­niems drau­gams, ko­le­goms lau­rea­tą no­ ri­si pa­svei­kin­ti.

Gruo­džio 20 d. šiuo­se na­muo­se vyks ki­ta šven­tė – V.Vil­džiū­nui su­ kaks 80 me­tų. „Py­ra­gas tik­rai bus, – už­tik­ri­no skulp­to­riaus žmo­na kny­gų iliust­

– O žmo­nės kal­ba ra­cio­na­liai: gar­bė yra gar­bė, bet svar­biau­ sia – pi­ni­gai.

– Tai la­bai svar­bu, nes mes vi­si – me­ni­nin­kų šei­my­na. Mū­sų biu­dže­ tas vi­są lai­ką sky­lė­tas. Juo­kiuo­si, kad pi­ni­gais la­biau džiau­gia­si vai­ kai ir anū­kai, lyg jie bū­tų lai­mė­ję tą pre­mi­ją, o ne aš.

– Pas­ta­rai­siais me­tais ne­ma­žai dir­bo­te. Su sū­nu­mi skulp­to­riu­ mi Ku­no­tu lan­kė­tės Jung­ti­nė­ se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, su­ren­gė­te pa­ro­das pri­va­čio­se ga­le­ri­jo­se

18

18

ŠeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

V.Vil­džiū­nas ne­ži­no, kas y Ka­li­for­ni­jo­je ir prie 17 Niu­j or­ko. Par­ke ne­to­li Niu­jor­ko pa­sta­ty­ta jū­sų

skulp­tū­ra „Bar­bo­ra“. Kaip nu­ ti­ko, kad ji taip to­li nu­ke­lia­vo?

– Su „Bar­bo­ra“ – nuo­ty­kis. Kaž­ kas į mū­sų so­dą at­ve­dė Van­ku­ve­rio šiuo­lai­ki­nio me­no bie­na­lės ku­ra­ to­rių. Mū­siš­kių gal bu­vo su­ma­ny­ mas ten pri­sta­ty­ti ki­tų dar­bus. O jis, ei­da­mas per so­dą, pa­ma­tė ma­ no „Bar­bo­rą“ ir sa­ko: „Man rei­ ka­lin­gas ši­tas dar­bas.“ Iš­si­rei­ka­ la­vo, kad tą dar­bą pri­sta­ty­tu­me į Van­ku­ve­rį. O ten – vie­na gar­siau­ sių pa­sau­ly­je bie­na­lių. Jiems iš ne­ rū­di­jan­čio plie­no su­kū­riau nau­ją „Bar­bo­rą“, ši­ta jau bu­vo nu­ken­tė­ ju­si. Po­rą me­tų ji Van­ku­ve­ry­je pa­ bu­vo, da­bar per­kel­ta į par­ką ne­to­ li Niu­jor­ko.

– Kaip min­ty­se ri­k iuo­ja­s i skulp­tū­ros idė­jos, for­mos? Dir­ ba­te kaip geo­met­ras, vis­ką ra­ cio­na­liai ap­skai­čiuo­da­mas, ar lau­kia­te įkvė­pi­mo? Pri­si­min­ ki­te, kaip kū­rė­te, pa­vyz­džiui, Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­ lio­nio pa­mink­lą, esan­tį Drus­ ki­nin­kuo­se?

– Su M.K.Čiur­lio­niu man bu­vo ne taip pa­pras­ta. Sa­vo­tiš­ką duok­lę jam jau bu­vau ati­da­vęs – Kau­ne,

prie ga­le­ri­jos, jau bu­vau tuos „Tris ka­ra­lius“ pa­da­ręs. M.K.Čiur­lio­nio so­na­to­se – žvilgs­nis nuo aukš­to kal­no į erd­ves. Tai ir bu­vo pa­grin­ di­nė tos skulp­tū­ros idė­ja. „Bar­bo­rą“ už­sa­kė Lent­va­rio par­ kas. Kal­bė­ta, kad jis bu­vęs Bar­bo­rai Rad­vi­lai­tei do­va­no­tas. Ir man gi­mė idė­ja pa­da­ry­ti abst­ra­huo­tą vi­du­ ram­žių da­mą, bet iš kar­to neį­var­ di­jau, kad tai – Bar­bo­ra. Jo­nas Ju­ ra­šas ta­da Kau­ne bu­vo pa­sta­tęs tą Juo­zo Gru­šo dra­mą. Kai mū­sų so­ de at­si­ra­do gip­si­nis mo­de­lis, atė­ję drau­gai at­pa­ži­no, kad čia – Bar­bo­ ra Rad­vi­lai­tė.

Nuk­ry­žiuo­ta­sis be kry­žiaus

Vaiz­din­ga­me Je­ru­za­lės kam­pe­ly­je Vil­džiū­nai ap­si­gy­ve­no be­ne prieš 50 me­tų, pa­bė­gę iš Vil­niaus se­na­ mies­čio. Čia bu­vo kai­mas, ku­ria­ me gy­ve­no tu­tei­šiai. Įsi­gi­ju­si pa­ pras­tą na­mą, me­ni­nin­kų šei­ma čia su­si­kū­rė gy­ve­ni­mo ir kū­ry­bos oa­ zę. Vil­džiū­nai užau­gi­no tris vai­ kus. Jų duk­tė Liud­vi­ka Po­ciū­nie­nė – žur­na­lis­tė, Ku­no­tas Vil­džiū­nas – skulp­to­rius, iliust­ra­to­rius, Do­man­ tas Vil­džiū­nas – do­ku­men­ti­nio ki­ no re­ži­sie­rius ir ope­ra­to­rius. Į Vla­do dirb­tu­vę lyg į ko­kį pa­sa­ kų bokš­tą ve­da sraig­ti­niai laip­tai.

Jo dirb­tu­vė tur­būt pa­ti ma­žiau­

sia vi­sa­me Vil­niu­je – apie 2 × 2 m.

Stog­lan­giai be­veik už­snig­ti, ta­čiau va­sa­rą pro juos at­si­ve­ria pui­kus vaiz­das į so­dą.

Ar me­ni­nin­kas lau­kia įkvė­pi­mo da­bar, ar lauk­da­vo to ste­buk­lin­go mo­men­to jau­nys­tė­je? „Sun­ku pa­sa­ky­ti, kas per daik­ tas tas įkvė­pi­mas. Kar­tą atei­nu pas Vy­tau­tą Še­rį į dirb­tu­vę. Jis sė­di prie di­džiu­lio lan­go ir žiū­ri į Šv. Onos ir Ber­nar­di­nų baž­ny­čias. Klau­siu, kaip se­ka­si, ką da­ro. Sa­ko, kad du mė­ne­sius ga­lė­jęs tik sė­dė­ti ir žiū­ rė­ti į tą mū­sų go­ti­ką. Ne­si­dir­bo. O va­kar, sa­ko, po tų dvie­jų mė­ne­sių pir­mą sy­kį paė­męs kal­tą, įrė­męs į ak­me­nį ir su­da­vęs.

Aš sa­ve dau­giau tin­gi­niu va­di­ nu. Bed­ryb­sant atei­na į gal­vą ko­kia nors min­tis. Ar įkvė­pi­mu tai ga­li­ma pa­va­din­ti, ar iš dy­ko bu­vi­mo ky­la no­ras ką nors da­ry­ti – ne­ži­nau, – dės­tė V.Vil­džiū­nas. – Jei per die­ną dvi tris va­lan­das, o jei kar­tais pa­ vyks­ta net ke­tu­rias prie dar­bo pa­ si­krapš­ty­ti – ge­rai.“ „Vla­das tu­ri ma­te­ma­ti­nį mąs­ ty­mą, yra konst­ruk­ty­vus, – pa­gy­ rė vy­rą Ma­ri­ja. – Ta­čiau jis tu­ri ir vi­zi­jas – kai pa­ma­to, tai pa­ma­to. Ir ta­da tas vi­zi­jas il­gai ru­tu­lio­ja. Kai su­si­kon­cent­ruo­ja į dar­bus, vi­sos smulk­me­nos jam at­krin­ta.“ Ji vi­są gy­ve­ni­mą sten­gė­si su­da­ry­ ti są­ly­gas, kad vy­ras ga­lė­tų dirb­ti.

Kai skulp­tū­ra sta­to­ma, kai rei­kia ko­pė­čio­mis prie jos aukš­tyn že­myn mi­li­jo­nus kar­tų lai­pio­ti, – ne­leng­ va. Per at­stu­mą Ma­ri­ja jam pa­dė­ da­vo su­sty­guo­ti kai ku­rias skulp­tū­ ros li­ni­jas, de­ta­les. O vai­kai kar­tais gip­są mai­šy­da­vo.

La­biau­siai jai pa­tin­ka Vla­do su­ kur­tas „Pri­si­kė­li­mas“, esan­tis Pa­ ne­vė­žio ka­pi­nė­se. Tai – Nuk­ry­ žiuo­ta­sis be kry­žiaus.

Akis at­vė­rė mek­si­kie­čių pa­ro­da

Pra­re­gė­jo: „Ta mek­si­kie­čių pa­ro­da man at­vė­rė akis į mū­sų liau­dies

skulp­tū­rą. Ta­da pra­dė­jau ją vi­sai ki­taip ma­ty­ti, su­pra­tau, kad tai – mū­ sų sa­vas­tis, šak­nys, ke­lias“, – ro­dė skulp­to­rius sa­vo fo­tog­ra­fi­jas.

Ži­nia: vir­tu­vė­je ant ga­rų rink­tu­vo nu­tū­pė an­ge­las.

– Vla­dai, mi­nė­jo­te, kad jau­nys­ tė­je su drau­gais sva­jo­jo­te bū­ti ro­de­nais. Ko iš ku­rio skulp­to­ riaus mo­kė­tės?

– Kai iš Va­ka­rų Eu­ro­pos per Len­ ki­ją mus pa­sie­kė ži­nios apie skulp­ to­rių Hen­ry Moore’ą, su­si­do­mė­jau jo dar­bais. Mask­vo­je pa­na­šiu me­ tu bu­vo su­reng­ta se­no­jo Mek­si­kos me­no pa­ro­da. H.Moore’as ins­pi­ ra­ci­jų sem­da­vo­si iš tų se­nų­jų ak­ me­ni­nių Mek­si­kos skulp­tū­rų. Mek­ si­kos ci­vi­li­za­ci­ja – bai­siai žiau­ri, žmo­nės – ka­rin­gi. Bu­vo net sa­vo­ tiš­kas mir­ties kul­tas, – jie žu­dy­da­vo be­lais­vius. Žiau­rios tos jų skulp­tū­ ros. O H.Moore’as tą mek­si­kie­tiš­ką žiau­ru­mą su­šil­dė. Man, kaip jau­ nam žmo­gui, bu­vo pa­vo­jus, – Ry­ tų Eu­ro­po­je daug skulp­to­rių bu­vo H.Moore’o epi­go­nai.

Ta mek­si­kie­čių pa­ro­da man at­ vė­rė akis į mū­sų liau­dies skulp­ tū­rą. Atk­rei­piau dė­me­sį, kad mū­ sų liau­dies skulp­tū­ra la­bai ski­ria­si nuo mek­si­kie­čių. Liūd­na, grau­di, iš me­džio. Ta­da pra­dė­jau vi­sai ki­taip ma­ty­ti lie­tu­vių liau­dies skulp­tū­rą.

Ir su­pra­tau, kad tai – mū­sų sa­vas­ tis, šak­nys, ke­lias.

Vie­nas me­no­ty­ri­nin­kas aiš­ki­ no, kad ma­no skulp­tū­ros su­pra­ti­ mas la­bai ar­ti­mas Jacques’o Lip­ chit­zo. Nuo ta­da juo su­si­do­mė­jau.

Bet iš Va­ka­rų au­to­rių man ar­ti­ miau­sias – ga­li sa­ky­ti, abst­rak­čio­

Tikrovė: „O, T.Valaitis... Artistiška natūra. Man ir A.Ambraziūnui sakydavo

aplinkybėmis žuvusio bičiulio ir puikaus skulptoriaus T.Valaičio svajones.

sios skulp­tū­ros pra­di­nin­kas ru­mu­ nų kil­mės skulp­to­rius Cons­tan­ti­no Bran­cu­si.

M.K.Čiur­lio­nio so­ na­to­se – žvilgs­nis nuo aukš­to kal­no į erd­ves. Tai ir bu­ vo pa­grin­di­nė ma­no skulp­tū­ros idė­ja.

Sva­jo­jo iš­va­žiuo­ti į Va­ka­rus

– Jū­sų na­mus puo­šia ke­lios Teo­do­ro Va­lai­čio skulp­tū­ros.

Jau­nys­tė­je bu­vo­te trys bi­čiu­liai skulp­to­riai: jūs, T.Va­lai­tis ir Al­ fon­sas Amb­ra­ziū­nas. Juk daug nak­tų bu­vo ne­mie­go­ta ir sva­jo­ ta apie kū­ry­bą, sa­vą ke­lią, mo­ te­ris, pri­pa­ži­ni­mą?

– O, T.Va­lai­tis... Ar­tis­tiš­ka na­tū­ ra. Mes vi­si trys – bend­ra­kur­siai, gar­sūs pie­šė­jai. Pie­ši­nys – skulp­ tū­ros pra­džia, vis­kas pra­si­dė­da­vo nuo pie­ši­nių. Bu­vo­me įsi­tai­sę di­ džiu­les pa­pkes, vaikš­čio­da­vo­me po Vil­nių ir pieš­da­vo­me. O T.Va­lai­tis, kaip aukš­čiau­sias, ran­kos il­giau­ sios, pa­gal sa­vo ran­ką dar di­des­nį ap­lan­ką pa­si­da­rė.

Pieš­da­vo­me va­ka­rais ir Dai­li­ nin­kų są­jun­go­je. Bū­da­vo, mu­du su A.Amb­ra­ziū­nu sė­di­me ir pie­šia­me

mo­de­lį iš to­liau, o T.Va­la­tis su sa­ vo di­džiuo­ju ap­lan­ku sė­di prie­ky­je ir da­ro di­džiu­lį pie­ši­nį vie­na li­ni­ja.

Mes mo­kė­mės iš Auguste’o Ro­di­no pie­ši­nių. Mask­vo­je an­tik­va­ria­te bu­ vau ga­vęs kny­gą apie A.Ro­di­ną. Ten bu­vo jo pie­ši­nių – mo­men­ti­nių, pa­ da­ry­tų per mi­nu­tę. Mes jais ža­vė­jo­ mės ir ban­dė­me bū­ti ro­de­nais. T.Va­ lai­tis bu­vo aukš­čiau mū­sų. Nes­lė­pė sa­vo pra­na­šu­mo, man ir A.Amb­ra­ ziū­nui sa­ky­da­vo: „Jūs bū­sit gal­būt Lie­tu­vos mas­tu ge­riau­si, o aš išei­ siu į pa­sau­li­nę are­ną.“ – Vis­kas įvy­ko ki­taip. Ma­no­ma, kad pla­čių už­mo­jų, į komp­ro­ mi­sus ne­lin­ku­sį pui­kų skulp­ to­rių ir iš­vaiz­dų vy­rą T.Va­lai­tį lik­vi­da­vo sau­gu­mie­čiai.

– Jam bu­vo 40 me­tų. Esą žmo­gus mie­go­da­mas už­du­so nuo smal­kių kaž­ko­kia­me me­di­nia­me na­me­ly­je Smil­ty­nė­je. Jo ma­ma po tos žū­ties dau­ge­lį da­ly­kų iš­šif­ra­vo. Jo dra­bu­ žiai bu­vo su­lais­ty­ti kaž­ko­kiu de­giu skys­čiu.

Teo­do­ras sva­jo­jo iš­vyk­ti į Va­ka­ rus. Jis kū­rė pa­sau­li­nėms pa­ro­doms (Lie­tu­vos ir So­vie­tų Są­jun­gos pa­ vil­jo­nams tarp­tau­ti­nė­se pa­ro­do­se – red. pa­st.). Vie­nam fab­ri­kan­tui pa­ti­ ko Teo­do­ro dar­bai, tad at­siun­tė jam iš­kvie­ti­mą. O čia vi­siems – siau­bas.

Sau­gu­mie­čiai se­kio­da­vo kiek­vie­ną jo žings­nį. Jis juos iš­šif­ruo­da­vo, pri­kul­ da­vo, – tvir­tas vy­ras bu­vo.

Jis bu­vo rai­te­lis, jo­di­nė­da­vo žir­ gais. Iš Rie­šės žir­gy­no at­jo­da­vo į

19

ŠeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

20p.

Azi­jie­tes ve­dę lie­tu­viai ge­res­nių žmo­nų neį­si­vaiz­duo­ja.

yra įkvė­pi­mas Ką mums ža­da Juo­do­ji Gy­va­tė

Ar­tė­jant šven­tėms, dau­ge­lį mo­ te­rų ir pa­ne­lių šio­mis die­no­mis kan­ki­na opus klau­si­mas – ką ap­ si­reng­ti per šven­tes?

o: „Jūs būsit galbūt Lietuvos mastu geriausi, o aš išeisiu į pasaulinę areną“, – prisiminė V.Vildžiūnas mįslingomis .

mū­sų so­dą. Esu nu­fil­ma­vęs, kaip jis ap­su­ka ra­tą apie „Bar­bo­rą“ lyg Žy­gi­man­tas Au­gus­tas.

Kū­rė fil­mą pa­gal anek­do­tą

Vil­džiū­nai su il­ge­siu pri­si­mi­nė nuo­sta­bius jau­nys­tės lai­kų va­ka­rė­ lius sa­vo na­muo­se. Į juos su­plauk­ da­vo dau­gy­bė Vil­niaus me­ni­nin­kų. Čia sklan­dė Lie­tu­vos lais­vės idė­ jos, bū­da­vo ren­gia­mi pir­mie­ji Vil­ niu­je per­for­man­sai.

Išė­jęs iš la­ge­rių, pas Vil­džiū­nus at­va­žiuo­da­vo ir bu­vęs „Nau­jo­sios Ro­mu­vos“ bei ki­tų lei­di­nių re­dak­ to­rius di­si­den­tas Juo­zas Ke­liuo­tis. Į tuo­me­tį Vil­niaus uni­ver­si­te­tą iš Pran­cū­zi­jos at­vy­kęs lek­to­rius kaž­ ko­kiu ste­buk­lin­gu bū­du bu­vo at­vež­ tas pas Vil­džiū­nus, kur sa­vo pa­skai­ tą tu­rė­jo pa­kar­to­ti. Čia ke­lią ras­da­vo ir dai­lė­ty­ri­nin­kai iš Mask­vos. „Bal­ti­jos ša­lys mask­vė­nams bu­ vo Va­ka­rai. At­va­žiuo­da­vo į Lie­tu­vą pa­žiū­rė­ti, ko­kios pa­ro­dos vyks­ta.

Apie ma­ne, pa­vyz­džiui, Mask­vo­ je pa­ra­šė pir­miau nei Lie­tu­vo­je. Štai, mū­sų šai­ka, – ro­dė V.Vil­džiū­ nas fo­tog­ra­fi­ją, ku­rio­je drau­gai su kau­kė­mis. – Lė­lių spek­tak­lį su­vai­ di­no­me eksp­rom­tu, be re­pe­ti­ci­jų. Štai, Rū­ta Sta­li­liū­nai­tė su Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės kos­tiu­mu po mū­sų so­ dą vaikš­čio­ja.“ „Per­for­man­sus žais­da­vo­me so­de prieš 40 me­tų. Pa­dur­na­vo­da­vom – to rei­kia me­ni­nin­kams. Bet kai tuos da­ly­kus da­bar da­ro rim­tai, su­rau­ kę kak­tas, fi­lo­so­fuo­da­mi, mums

at­ro­do juo­kin­gai, – sa­kė Ma­ri­ja ir pri­si­mi­nė, kaip dai­li­nin­kė Ka­zė Zimb­ly­tė jų so­de iš­ka­bi­nė­jo ry­žių po­pie­riaus juos­tas. – Ar­gi tai – ne per­for­man­sas?“

Vla­das ta­da į 16 mm juos­tą fil­ma­vo ki­ ną „Ke­lio­nė į Pa­ry­ žių“ pa­gal po­pu­lia­rų so­vie­tų lai­kų anek­ do­tą, o J.Ju­ra­šas re­ ži­sa­vo. Ta­čiau be­ kur­da­ma fil­mą šai­ka su­si­py­ko.

Vla­das ta­da į 16 mm juos­tą fil­ ma­vo ki­ną „Ke­lio­nė į Pa­ry­žių“ pa­ gal po­pu­lia­rų so­vie­tų lai­kų anek­ do­tą, o J.Ju­ra­šas re­ži­sa­vo. Ta­čiau be­kur­da­ma fil­mą šai­ka su­si­py­ko. „J.Ju­ra­šas pa­reiš­kė, kad mud­vi su Auš­ra (J.Ju­ra­šo žmo­na – red. pa­ st.) kaip ar­tis­tės nie­kam ti­ku­sios, mus nu­ra­šė. Pa­li­ko vai­din­ti tik ma­no 95 me­tų te­tu­ly­tę. Sa­kė, va čia – pa­ti ge­riau­sia ar­tis­tė, – pa­ sa­ko­jo M.La­di­gai­tė-Vil­džiū­nie­nė.

– Bet tą fil­mą vi­siems bu­vo la­bai įdo­mu žiū­rė­ti.“ Va­ka­rė­lių dva­sią V.Vil­džiū­nas api­ bend­ri­no trum­pai drū­tai: „Čia neeg­ zis­ta­vo jo­kia par­ti­nė val­džia. Čia bu­ vo už­mirš­ta­ma, kas yra kas.“

Iš­si­rink­ti tin­ka­miau­sią šven­ti­nį dra­bu­žį pa­dės LNK lai­dos „Būk ma­no mei­le!“ ve­dė­jos, ži­no­mos ast­ro­lo­gės ir bū­rė­jos Vai­vos Bud­ rai­ty­tės pa­ta­ri­mai, juk ne vel­tui sa­ko­ma: kaip pa­si­tik­si nau­juo­ sius me­tus, to­kie jie ir bus.

Pa­si­tin­kant Juo­do­sios Gy­va­tės me­tus įspū­din­gai at­ro­dys ir sėk­ mę pri­šauks juo­dos, ža­lios, sod­ rios mė­ly­nos spal­vos dra­bu­žiai.

La­bai ma­din­gi ir tin­ka­mi bliz­gūs ak­se­sua­rai ir dra­bu­žiai. Ta­čiau ne­per­sis­ten­ki­te.

Bū­rė­ja įspė­ja, kad šie­met ne­ de­rė­tų puoš­tis gy­va­tės odą pri­ me­nan­čio­mis su­kne­lė­mis, au­tis ba­te­lių iš pi­to­no odos – 2013uo­sius val­dan­ti Juo­do­ji Gy­va­tė to­kios ne­pa­gar­bos ga­li ir neat­ leis­t i. Jos pa­l an­k u­m ą pel­ny­ ti pa­dės ori­gi­na­lūs, gy­va­tę vaiz­ duo­jan­tys pa­puo­ša­lai – aus­ka­rai, se­gės, dir­že­liai ar­ba apy­ran­kės gy­va­tės. No­rin­čios per šven­tes ap­si­sau­go­ti nuo kon­ku­ren­čių pa­ vy­do, pa­sak bū­rė­jos, tu­rė­tų pa­ si­dai­ry­ti žė­rin­čio, veid­ro­di­nio, ap­da­ro. Toks ne tik at­kreips vy­ riš­ko­sios ly­ties at­sto­vų dė­me­sį, bet ir at­spin­dės vi­sas ne­ga­ty­vias ap­lin­ki­nių min­tis.

Tai­gi, šiais me­tais pa­gerb­ki­te gy­va­tę ir ti­kė­ki­tės pui­kios svei­ka­tos bei iš­min­ ties do­va­nos.

Da­ma: nuo šlo­vės ir lai­ko naš­

tos su­stin­gu­si „Bar­bo­ra“. Vie­na skulp­tū­ra įkur­din­ta Vil­džiū­nų so­ de, ki­ta – par­ke prie Niu­jor­ko.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ypa­tin­gas tu­rė­tų bū­ti ir šven­ ti­nis sta­las. Šie­met ant jo tu­rė­ tų bū­ti ne tik gė­lo van­dens, bet ir du­be­nė­lis na­tū­ra­laus pie­no. Taip pa­gerb­si­te atei­nan­čių me­tų šei­ mi­nin­kę gy­va­tę, o ši at­si­dė­kos so­ čiu gy­ve­ni­mu ir svei­ka­ta. Kad gy­ va­tė – ypa­tin­gas ir net ma­giš­kas gy­vū­nas, ži­no­ma jau nuo se­no­vės.

Ne vel­tui lie­tu­viai gy­vy­bę va­di­na gy­va­ta, juk gy­va­tė – tai die­vo Šy­ vos sim­bo­lis, ne­šan­tis tiek grio­vi­ mą, tiek kū­ri­mą, gy­vy­bę, iš­min­tį.

Net šiais lai­kais gy­va­tė, ap­si­su­ku­ si apie tau­rės ko­je­lę, sim­bo­li­zuo­ja vais­tus, iš­gi­ji­mą, svei­ka­tą.

Tai­gi, šiais me­tais, kaip pa­ta­rė V.Bud­rai­ty­tė, pa­gerb­ki­te gy­va­tę ir ti­kė­ki­tės pui­kios svei­ka­tos bei iš­ min­ties do­va­nos.

Nors ypa­tin­gų rei­ka­la­vi­mų – kaip pa­puoš­ti šven­ti­nį sta­lą, pa­

Pa­vo­j ai: V.Bud­rai­ty­tė įspė­ja,

kad šie­met ne­de­rė­tų puoš­tis gy­va­tės odą pri­me­nan­čio­mis su­kne­lė­mis, au­tis ba­te­lių iš pi­ to­no odos – 2013-uo­sius val­ dan­ti Juo­do­ji Gy­va­tė to­kios ne­ pa­gar­bos ga­li ir neat­leis­ti.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

sak Vai­vos, nė­ra, vis dėl­to šie­met pra­var­tu šven­ti­nį val­gia­raš­tį pa­ pil­dy­ti triu­šie­na. Ši mė­sa (be­je, taip pat mėgs­ta­ma gy­va­čių) yra ir die­ti­nė, tad po šven­ti­nės puo­ tos ne­teks de­juo­ti dėl pra­stos sa­ vi­jau­tos ar priaug­tų ki­log­ra­mų.

Vie­ni­šiams V.Bud­rai­ty­tė tu­ri ypa­tin­gą pa­ta­ri­mą. Jei­gu no­ri­te leng­viau su­si­ras­ti vy­rą ar žmo­ną, jau da­bar pa­puoš­ki­te na­mų in­ter­ je­rą dviem gy­va­tė­mis piet­va­ka­ri­ nė­je būs­to pu­sė­je. Jei gy­va­tės yra iden­tiš­kos, ant vie­nos iš jų nu­ pieš­ki­te mo­te­riš­ką sim­bo­lį, ant ki­tos – vy­riš­ką. Pa­ti­kė­ki­te, mei­lė ne­truks atei­ti į jū­sų na­mus!

Apsk­ri­tai 2013-ie­ji – pui­kūs me­tai gi­mu­siems Gy­va­tės me­tais.

Pir­mą me­tų pu­sę Ju­pi­te­ris, sėk­ mės pla­ne­ta, bus Dvy­nių ženk­ le. Tai­gi, sėk­mės su­lauks Dvy­ niai ir ki­ti oro ženk­lai, Van­de­niai ir Svars­tyk­lės. Taip pat ne­blo­gai sek­sis ug­nies ženk­lams, Avi­nams, Liū­tams, o ypač Šau­liams.

Ant­ra me­tų pu­sė pa­lan­kes­nė Vė­žio, Žu­vų ir Skor­pio­no ženk­ lams. Bū­tent ant­ro­je me­tų pu­sė­ je Vai­va pa­ta­ria pla­nuo­ti ves­tu­ves, tuok­tis, kur­ti jau­kų šei­mos ži­di­ nį, sta­ty­ti na­mus, pa­lai­ky­ti san­ty­ kius, pa­ro­dy­ti ši­lu­mą vy­res­niems šei­mos na­riams, ypač mo­te­rims.

VD inf.

20

ŠeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

Azi­jie­tes ve­dę lie­tu­viai ge­re Egzotiškų tau­ty­bių mo­te­ris ve­dę lie­tu­viai ne­men­ki­na tau­tie­čių, bet la­bai gi­ria sa­vo ant­rą­sias pu­ses. Už tai, kad jos rū­pes­tin­gos, švel­nios, kuk­lios ir pui­kios žmo­nos.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Mo­te­rys yra mo­te­rys

Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas, „Ce­za­rio gru­pės“ ak­to­ rius 33 me­tų Vy­tau­tas Kont­ri­mas, ži­no­mas ir kaip 2011 m. Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­to Lie­tu­vo­je ta­lis­ma­nas Am­be­ris, su in­de Ma­li­ ni su­si­tuo­kę dau­giau nei tre­jus me­ tus ir au­gi­na duk­re­lę Šrė­ją. Jai greit bus pu­sant­rų me­tų. „Lie­tu­va smar­kiai mo­der­nė­ja, bet mo­te­riš­ku­mo, gro­žio dar yra, šei­ ma te­be­lai­ko­ma di­džiau­sia ver­ty­ be, – ne­kri­ti­ka­vo Lie­tu­vos mo­te­rų V.Kont­ri­mas. – Ir ti­kiuo­si, kad šiuo­ lai­ki­nis mo­der­niz­mas to neuž­goš.“ Ne­se­niai ke­lis mė­ne­sius su žmo­ na ir duk­ra po In­di­ją ke­lia­vęs Vy­ tau­tas pri­pa­ži­no, kad šio­je ša­ly­je la­bai jun­ta­mas mo­te­riš­ku­mas. „Nors In­di­ja mo­der­nė­ja, daug mo­te­rų tu­ri aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, va­žiuo­ja dirb­ti į už­sie­nio ša­lis, ta­ čiau is­to­riš­kai, kul­tū­riš­kai smar­kiai jun­ta­mos tūks­tant­me­čių tra­di­ci­jos.

Mo­te­ris yra mo­te­ris, mo­ti­na, na­mų šei­mi­nin­kė, kuk­li, švel­ni, rū­pes­ tin­ga, – tvir­ti­no Vy­tau­tas. – Mo­te­ riš­ku­mas, sva­jin­gu­mas, kuk­lu­mas, švel­nu­mas, jaut­ru­mas, pa­žei­džia­ mu­mas, rū­pes­tin­gu­mas šio­je kul­tū­ ro­je yra ne silp­ny­bė, bet ver­ty­bė.“ Pri­sie­kė ne­kel­ti bal­so

„Ne­to­li Mi­la­no, Pje­mon­to re­gio­ne, pro­vin­ci­jo­je, – pa­klaus­tas, kur su­ si­ti­ko jo ir Ma­li­ni šir­dys, šyp­so­jo­ si Vy­tau­tas. – Nuos­ta­bio­je vie­to­ je tarp kal­nų upių, iš ku­rių ga­li­ma ger­ti van­de­nį, kur se­nu­kai ry­tais val­go per­si­kus.“ Ten vy­ku­sia­me jo­gos se­mi­na­ re vil­nie­tis ir su­ti­ko tris mė­ne­sius Niu­jor­ke dir­bu­sią ir į tė­vy­nę grįž­ tan­čią Ma­li­ni. „Po to jos ne­ma­čiau pus­me­tį.

Bend­ra­vo­me elekt­ro­ni­niais laiš­ kais ir per skai­pą, – nuo­šir­džiai pa­ sa­ko­jo Vy­tau­tas. – Į In­di­ją skri­dau tvir­tai nu­spren­dęs pa­si­pirš­ti.“ Tuok­tu­vių šven­tė­je bu­vo la­bai daug ri­tua­lų. Vy­tau­tas nea­be­jo­ja: kuo dau­giau prie­sai­kų, tuo la­biau žmo­gus tai su­reikš­mi­na ir tai ne­ bū­na ei­li­nis va­ka­rė­lis.

V.Kont­ri­mas pa­ste­bė­jo, kad sau­ gant šei­mos san­ty­kius la­bai svar­bu priim­ti ki­tą kul­tū­rą, bū­ti smal­siam.

Per ves­tu­ves jis pri­sie­kė ei­da­mas ap­link lau­žą, pa­si­ža­dė­jo val­gy­ ti tik žmo­nos pa­ga­min­tą mais­tą, o jei taip at­si­tik­tų, kad mai­tin­tų­si ki­ tur, žmo­na tai ži­no­tų.

600

žmonių

dalyvavo lietuvio ir nepalietės vestuvėse.

„At­si­da­viau žmo­nai rū­pin­tis ma­ni­mi. Pri­sie­kiau, kad nie­ka­ da ne­kel­siu bal­so aiš­ki­nan­tis san­ ty­kius ar per ne­su­ta­ri­mus“, – sa­ kė vy­ras.

Kū­nas yra ver­ty­bė

At­vy­ku­si į Lie­tu­vą kom­piu­te­rių in­ži­nie­rė, pro­gra­muo­to­ja Ma­li­ ni iš­kart pa­ste­bė­jo, kad čia vy­rai ne­do­mi­nuo­ja, o mo­te­rys neiš­nau­ do­ja­mos. Vy­tau­tas įsi­ti­ki­nęs, kad mū­sų ša­ly­je ne­rei­kia di­des­nio fe­ mi­niz­mo.

Be­je, iš pra­džių in­dė ne­mo­kė­ jo vi­sų na­mų ruo­šos dar­bų, nes to jai ne­rei­kė­jo: tė­vai dė­jo vi­sas pa­ stan­gas, kad duk­ra gau­tų iš­si­la­vi­ ni­mą.

Ves­tu­vė­se bu­vo la­ bai daug ri­tua­lų. Vie­ nas jų – Bars­ha ma­ no žmo­na ta­po ne už­mo­vusi ant pirš­to žie­dą, bet tris kar­tus apė­ju­si ap­link ma­ne.

Kuo in­dės ski­ria­si nuo lie­tu­vių?

Aki­vaiz­du, kad, kaip ir ki­to­se Piet­ ry­čių Azi­jos ša­ly­se, mo­te­rys el­gia­ si ir ren­gia­si daug kuk­liau. „Ne tik žmo­na, kiek­vie­na mo­te­ris tu­ri tu­rė­ti pa­slap­tį ir vie­šai ne­de­ monst­ruo­ti kū­no, – aiš­ki­no V.Kont­ ri­mas. – Gra­ži, es­te­tiš­ka, kve­pian­ti, tvar­kin­ga – taip. Bet kū­nas yra ver­ ty­bė, ku­rią rei­kia tau­so­ti.“ In­di­jo­je mo­te­ris ne­ga­li smar­kiai lįs­ti į vy­ro, o jis – į jos pa­sau­lį. „Ve­ži­mas ne­va­žiuos tik su dviem kai­riai­siais ar de­ši­niai­siais ra­tais.

Bū­ti­na pu­siaus­vy­ra. Mo­ters ne­ že­mi­na na­mų ruo­ša, jau­ku­mas, gro­žis, rū­pi­ni­ma­sis vai­kais. Vy­ras la­biau at­sa­kin­gas už fi­nan­sus“, – kal­bė­jo lie­tu­vis.

Ap­len­kia rū­ka­lius

Ak­to­rius ne­slė­pė, kad jo žmo­na pa­ ty­rė šo­ką pa­ma­čiu­si, kiek Lie­tu­vo­ je, ypač vie­šo­se vie­to­se, var­to­ja­ma al­ko­ho­lio. „Ma­li­ni nie­ka­da ne­val­gė, ne­tgi ne­si­lan­kė šei­mo­je, ku­rio­je var­to­ja­ mas al­ko­ho­lis. Taip el­gia­si dau­ge­lis in­dų“, – paaiš­ki­no Vy­tau­tas.

Jis neį­si­vaiz­duo­ja sa­vo žmo­nos var­to­jan­čios al­ko­ho­lį ir rū­kan­čios.

Be­je, ei­da­ma su duk­re­le Šrė­ja ir iš­ vy­du­si rū­kan­tį žmo­gų in­dė ap­su­ ka di­de­lį ra­tą. „Kar­tais man šmėkš­te­l ė­d a­ vo min­tis, kad grei­tai praė­jus nie­ ko neat­si­tiks, bet jai tai svar­bu“, – ir šį žmo­nos spren­di­mą Vy­tau­ tas ger­bia.

Au­gin­da­ma duk­rą Ma­li­ni ne­si­ jau­čia už­da­ry­ta na­mie, tvar­ky­tis jai nė­ra kan­čia. Mo­ti­nys­tė, mo­te­ riš­ku­mas, kaip ir dau­gu­mos Azi­jos mo­te­rų, tie­siog už­ko­duo­tas Ma­li­ ni ge­nuo­se.

Neat­sie­ja­ma šei­mos gy­ve­ni­mo da­lis – mu­zi­ka. „Mes lan­ko­mės ren­gi­niuo­se. Ma­li­ni tė­tis – ži­no­mas kla­si­ki­nės in­dų mu­zi­kos kom­po­zi­ to­rius, to­dėl mū­sų na­muo­se skam­ ba mu­zi­ka, o man nuo­sta­bu, kad vai­kas jau pa­tai­ko į na­tą, už­mie­ga gir­dė­da­mas lop­ši­nes ir aukš­čiau­sio ly­gio kla­si­ki­nę mu­zi­ką“, – kal­bė­jo V.Kont­ri­mas.

Ra­mus dėl iš­ti­ki­my­bės

Ma­li­ni šo­ki­ra­vo ne tik kai ku­rių lie­ tu­vių mo­te­rų pro­vo­kuo­ja­ma ap­ran­ ga, bet ir tai, kad lie­čia­si, bu­čiuo­ja­ si sve­ti­mi žmo­nės. „Jau per ves­tu­ves po­zuo­jant nuo­trau­kai už al­kū­nės vos pa­lie­ čiau ki­tas mo­te­ris ir jos ap­stul­bo, – pri­si­pa­ži­no Vy­tau­tas. – Kuo la­biau iš­lai­ko­mas at­stu­mas, tuo di­des­nė trau­ka. Gal dėl to, kad nuo vai­kys­ tės ži­no­me la­bai daug, ir at­si­ran­ da asek­sua­lu­mas, pri­rei­kia pa­pil­ do­mų, dirb­ti­nių dir­gik­lių.“ V.Kont­ri­mas pa­ste­bė­jo, kad tarp ki­tų žmo­nių su­tuok­ti­niai el­gia­si san­tū­riai. Ne­ži­nan­tys net ne­sup­ ras, kad jie yra vy­ras ir žmo­na, – jo­kių glaus­ty­mų­si, ap­si­ka­bi­ni­mų.

Bet In­di­jo­je iš dra­bu­žių aiš­ku, ar mo­te­ris, vy­ras yra su­si­tuo­kę.

Vy­tau­tas ra­mus dėl žmo­nos iš­ti­ ki­my­bės. Ši ver­ty­bė In­di­jo­je la­bai stip­riai die­gia­ma. Ne vie­na mo­te­ ris nu­si­žu­dė, jaus­da­ma pa­vo­jų sa­ vo ty­ru­mo. „Ke­lio at­gal ne­bū­tų, nes pa­si­ti­ kė­ji­mas ir iš­ti­ki­my­bė mū­sų šei­mo­je uži­ma vie­ną pir­mų­jų vie­tų“, – Vy­ tau­tas at­sa­kė pa­klaus­tas, ko­kia bū­ tų žmo­nos reak­ci­ja, jei jis pa­slys­tų, nors In­di­jo­je vy­rams lei­džia­ma šiek tiek dau­giau nei mo­te­rims. Žmo­nai nu­plo­vė ko­jas

„Oi, ne, ne­nuo­bo­du. Po ves­tu­vių ir gi­mus vai­ke­liui me­daus sko­nis ta­ po dar ki­toks. Juk yra miš­ko, lie­ pų, gri­kių me­dus, – šyp­te­lė­jo Vy­ tau­tas. – San­ty­kiai pe­rau­go į dar aukš­tes­nį ly­gį. Be­je, se­no­vės lie­ tu­vių kul­tū­ro­je iki vai­ko gi­mi­mo po­ra bū­da­vo lai­ko­ma tik su­tuok­ ti­niais, o jam gi­mus tap­da­vo vy­ru ir žmo­na.“ Šrė­ja ne­bus auk­lė­ja­ma in­diš­ kai ar lie­tu­viš­kai. Di­džio­sios ver­ ty­bės, do­ros pa­grin­dai vi­sur yra vie­no­di. „Mes kar­tu lan­ko­me jo­gą, me­di­ tuo­ja­me. In­dų pa­pro­čiai la­bai pa­ na­šūs į se­no­vės lie­tu­vių, – aiš­ki­no edu­ko­lo­gi­ją uni­ver­si­te­te dės­tan­tis V.Kont­ri­mas. – Ta­čiau kai su­si­lie­ja dvi upės, tre­čia bū­na šiek tiek ki­to­ kia, nes van­duo su­si­mai­šo.“ V.Kont­ri­mas at­vi­ras: ne­rei­kia tu­rė­ti iliu­zi­jų, kad skir­tin­gų kul­ tū­rų žmo­nių san­ty­kiai bus idea­lūs.

Jiems rei­kia steng­tis, no­rė­ti pa­žin­ti ki­tą žmo­gų, bū­ti smal­siam.

Ar lie­tu­viui žmo­na in­dė daž­nai plau­na ko­jas? Vy­tau­tas nu­si­juo­ kė: „Tai bu­vo vie­ną kar­tą, per ves­ tu­ves, pa­gal ri­tua­lą. Tie­sa, jau po ves­tu­vių nu­plo­viau ko­jas žmo­nai.

Bu­vo daug juo­ko, bet ma­lo­nu.“

Darna: V.Kont­ri­mas su žmona Ma­li­ni augina duk­rą Šrė­ją.

Mei­lę ra­do baž­ny­čio­je

Vil­niu­je gy­ve­nan­tis 37 me­tų pro­ gra­muo­to­jas And­rius Mar­ke­vi­čius su dve­jais me­tais vy­res­ne fi­li­pi­ nie­te Ma­ria Te­re­sa de la Cruz Uba­ sa Mar­ke­vi­čius su­si­tuo­kę jau 12, o kar­tu – jau 13 me­tų.

And­rius ir Ma­ria, ku­rią vy­ras va­di­no, kaip įpras­ta Fi­li­pi­nuo­ se, ne var­du, bet pra­var­de Ma­tet, anks­čiau bu­vo Pro­tes­tan­tų baž­ ny­čios bend­ruo­me­nės „Vy­nuo­gy­ nas“ na­riai.

Jie su­si­pa­ži­no Ma­rios tė­vy­nė­je, baž­ny­čio­je. 1994 m. pa­ma­tęs CNN

te­le­vi­zi­jos siu­že­tą apie po­tvy­nį Fi­ li­pi­nuo­se, tuo­met Vo­kie­ti­jo­je stu­ di­ja­vęs evan­ge­li­za­ci­ją And­rius iš­ kart pa­no­ro tap­ti mi­sio­nie­riu­mi.

Po sep­ty­ne­rių me­tų iš Fi­li­pi­nų sos­ti­nės Ma­ni­los į gim­tą­jį mies­tą vy­ras grį­žo ne vie­nas, o su žmo­na.

Lai­min­ga po­ra tu­ri du vai­kus – 7 me­tų duk­rą Am­ber Sa­tyą ir 6 me­ tų sū­nų Ni­ge­lį.

Ren­gia­si kuk­liau nei lie­tu­vės

„2000 m. vy­ku­sio­se mū­sų ves­ tu­vė­se da­ly­va­vo ne­daug, apie 80, žmo­nių, – šyp­te­lė­jo And­rius. –

21

ŠeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

es­nių žmo­nų neį­si­vaiz­duo­ja kaip ir vi­soms azi­jie­tėms, la­bai svar­bi šei­ma, kad ji spin­du­liuo­ja mo­te­riš­ku­mu. „Tai įdie­gia­ma nuo vai­kys­tės.

Bars­hos drau­gai ne­pa­lie­čiai taip pat la­bai šil­ti, drau­giš­ki ir švel­nūs žmo­nės“, – įsi­ti­ki­nęs Min­dau­gas.

Jam ne­pa­lie­tes ly­gin­ti su lie­tu­vė­ mis sun­ku, nes jau 11 me­tų gy­ve­na JAV Sent Lui­so mies­te.

Mo­te­riš­ku­mas, sva­ jin­gu­mas, kuk­lu­ mas, švel­nu­mas, jaut­ru­mas, pa­žei­ džia­mu­mas, rū­ pes­tin­gu­mas šio­je kul­tū­ro­je yra ne silp­ ny­bė, bet ver­ty­bė.

„Shutterstock“, Vy­tau­to Kont­ri­mo, Min­dau­go Gu­dė­no, And­riaus Mar­ke­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Jųd­vie­jų ves­tu­vės vy­ko Ne­pa­lo sos­ti­nė­je Kat­man­du ne sa­vait­ga­lį, o pir­ma­die­nį, nes ten taip įpras­ta. Šven­tė­je da­ly­va­vo apie 600 žmo­ nių. Bu­dis­tų vie­nuo­lio mal­dos bu­vo skir­tos Min­dau­go ir jo my­li­mo­sios Bars­hos Tu­lad­har, ku­ri pa­si­rin­ ko Tu­lad­har-Gu­dė­nie­nės pa­var­dę, san­tuo­kai lai­min­ti. „Ves­tu­vė­se bu­vo la­bai daug ri­tua­ lų. Vie­nas jų – Bars­ha ma­no žmo­na ta­po ne už­mo­vusi ant pirš­to žie­dą, bet tris kar­tus apė­ju­si ap­link ma­ne.

Mes neat­si­sa­kė­me ir pas mus įpras­ tos ap­si­kei­ti­mo žie­dais ce­re­mo­ni­ jos“, – pa­sa­ko­jo Min­dau­gas.

Ves­tu­vių ce­re­mo­ni­ja, per ku­rią jau­no­ji vil­kė­jo rau­do­na su­kne­le ir bu­vo pa­si­puo­šu­si auk­so pa­puo­ša­ lais, tru­ko tik die­ną, o ne tris, kaip įpras­ta Ne­pa­le. Švie­sos šven­tė ir Ka­lė­dos

Pažintis: M.Gudėną su nepaliete Barsha suvedė darbas.

Lai­min­gas: su fi­li­pi­nie­te su­si­tuo­kęs A.Mar­ke­vi­čius tu­ri du vai­kus.

Fi­li­pi­nuo­se įpras­ta, kad ves­tu­vė­se da­ly­vau­ja apie 200–300 žmo­nių, jos bū­na dvie­jų da­lių: iš pra­džių tė­vams ir ar­ti­mie­siems, o paskui drau­gams ir sve­čiams.“ Per ce­re­mo­ni­ją And­rius ir Ma­ria už­ge­si­no dvi, ta­da už­de­gė vie­ną žva­kę, ku­ri sim­bo­li­za­vo nau­ją gy­ ve­ni­mą. Pas­kui jau­na­ve­džiams bu­ vo su­riš­tos ran­kos ir api­pil­tos alie­ ju­mi. At­neš­ta pa­gal­vė­lė, ant ku­rios bu­vo pa­dė­ta smul­kių mo­ne­tų, sim­ bo­li­zuo­jan­čių tur­tin­gą gy­ve­ni­mą. „Tai pra­smin­ga, bent jau ma­no at­ ve­ju“, – nu­si­juo­kė A.Mar­ke­vi­čius.

sus, va­do­vau­ja ir bui­ty­je, ir šei­mo­ je. Ta­čiau fi­li­pi­nie­tės kuk­les­nės nei lie­tu­vės, ne­vaikš­to į so­lia­riu­ mus, 30 laips­nių karš­ty­je nuo sau­ lės sle­pia­si po skė­čiais.

And­riaus ir Ma­rios šei­mo­je skir­ tin­gos kul­tū­ros sėk­min­gai su­si­pi­na.

Kaip juo­kau­ja A.Mar­ke­vi­čius, jis – fi­li­pi­nie­tis bal­ta­me kū­ne, o jo žmo­ na – lie­tu­vė rus­va­me. Per ke­lio­li­ka me­tų su­tuok­ti­niai su­pa­na­šė­jo. „Kuk­li, pa­pras­ta, rū­pes­tin­ga ir nuo­sta­bi ma­ma, – nuo­šir­džiai gy­rė sa­vo žmo­ną A.Mar­ke­vi­čius ir nu­si­ kva­to­jo iš­gir­dęs klau­si­mą, ar ne­si­

Jis pa­ste­bi, kad azi­jie­tės el­gia­si ir ren­gia­si daug kuk­liau nei lie­tu­vės.

Fi­li­pi­nų vi­suo­me­nė ga­na kon­ser­ va­ty­vi, la­bai ga­jos se­no­sios ka­ta­li­ kų ver­ty­bės, pa­brė­žia­mas ne sek­ sua­lu­mas, bet kuk­lu­mas.

Nie­ka­da ne­si­gai­lė­jo ve­dęs

Vis dėl­to Fi­li­pi­nuo­se mo­te­rys ak­ ty­vios, vis­kas su­ka­si ap­link jas. Jau se­niai šio­je ša­ly­je mo­te­ris bu­vo iš­ rink­ta pre­zi­den­te.

Dau­gu­mo­je šei­mų do­mi­nuo­ja mat­riar­cha­tas. Vy­rai už­dir­ba pi­ ni­gus, bet mo­te­rys tvar­ko fi­nan­

gai­li, kad jo žmo­na fi­li­pi­nie­tė. – Oi ne, ne. Prie­šin­gai, aš la­bai džiau­ giuo­si sa­vo žmo­na.“ Rau­do­na su­kne­lė ir auk­sas

De­šimt me­tų drau­ga­vęs ir sau­sį ves­tu­vių me­ti­nes su bend­raam­že ne­pa­lie­te Bars­ha Tu­lad­har mi­nė­ sian­tis 30-me­tis Min­dau­gas Gu­ dė­nas nie­ka­da ne­bu­vo Azi­jos mo­ te­rų ger­bė­jas.

Vy­ras ti­ki­no, kad tau­ty­bė, švie­ ses­nis ar tam­ses­nis gy­mis jam ne­ svar­bu, vis­ką le­mia dva­si­nės ver­ ty­bės. Jam pa­ti­ko, kad ne­pa­lie­tei,

Tai ne­bu­vo mei­lė iš pir­mo žvilgs­nio.

M.Gu­dė­nas apie gy­ve­ni­mą ir jaus­ mus kal­ba nuo­šir­džiai ir at­vi­rai.

Su­si­pa­ži­nu­sius Vebs­te­rio uni­ ver­si­te­te, kur vyk­dė bend­rą pro­jek­ tą, jau­nus žmo­nes iš pra­džių sie­jo tik dar­bi­niai san­ty­kiai. Ro­man­tiš­ki jaus­mai už­si­mez­gė vė­liau, po me­tų per­trau­kos dėl stu­di­jų skir­tin­guo­se uni­ver­si­te­tuo­se. „Kai su­si­ti­ko­me po me­tų, pra­dė­ jo­me bend­rau­ti, – „Per­fi­cient Inc.“ bend­ro­vė­je in­for­ma­ci­nių tech­ no­lo­gi­jų va­dy­bi­nin­ku dir­ban­čiam M.Gu­dė­nui svar­biau­sia ne mo­te­ rų išo­ri­nis gro­žis. – Bars­ha – in­ te­li­gen­tiš­ka, pro­tin­ga ir kar­tu la­ bai mo­te­riš­ka, švel­ni.“ Min­dau­gas, kaip ir ki­ti pa­šne­ko­ vai, su­si­tuo­kę su azi­jie­tė­mis, pa­ brė­žė, kad jos at­vi­rai ne­de­monst­ ruo­ja kū­no kaip lie­tu­vės. „Ir ne­vaikš­to po ba­rus bei nak­ti­ nius klu­bus“, – pri­dū­rė.

Lie­tu­vo­je ap­si­lan­kiu­si ne­pa­lie­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad čia žmo­nės var­to­ja la­bai daug al­ko­ho­lio. Ne­ pa­le bu­te­lį vis­kio iš­ge­ria ne du, o 6–8 žmo­nės. Vie­nam pa­kan­ka bu­ te­lio alaus.

Klau­sia­mas, ar po ves­tu­vių ne­nu­ si­vy­lė žmo­na ne­pa­lie­te, Min­dau­gas nu­si­juo­kė: „Ne, ne, ne. La­bai džiau­ giuo­si sa­vo žmo­na. Tau­so­jant ge­rus san­ty­kius la­bai svar­bu gerb­ti vie­nas ki­tą ir do­mė­tis vie­nas ki­to kul­tū­ra.

To­dėl mes kar­tu šven­čia­me ir ne­ pa­lie­čių šven­tes, pa­vyz­džiui, Švie­ sos šven­tę, ir mū­sų Ka­lė­das.“

22

ŠeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

Dvi sa­vai­tė

Ryžtas: aukščiausiai į ugnikalnį užlipo tik patys atkakliausi vyrai.

Ry­te pa­sau­ lis jau at­ro­ dė švie­ses­ nis, bet vis tiek nuo­lat tu­rė­jau sau pri­min­ti: jei ne­no­ri, kad svaig­tų gal­ va ir trūk­tų oro, ju­dėk lė­ tai.

Apgaulė: iš viršaus druskos dykuma atrodė lyg padengta baltu sniegu.

Gaila: keliautojams ilgiau pabūti šioje vietoje ir pasigrožėti spalvingu ežeru

Saugoma: Potosi miesto architektūra įtraukta į

UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Paslaptis: taip ir nepavyko išsiaiškinti, kodėl šį kai-

melį paliko jo gyventojai.

Aukš­tis – 4000 m virš jū­ros ly­gio. Gal­ va svaigs­ta ne tik dėl iš­re­tė­ju­sio oro, bet ir nuo vaiz­dų ap­lin­kui, ku­rie to­kie ne­rea­lūs, kad vis ban­dau sa­ve įti­kin­ti: tai ne mi­ra­ žas, tai – Bo­li­vi­ja.

Ina Leo­na­vi­čiū­tė

i.leonaviciute@diena.lt

Kaip iš­mok­ti ne­sku­bė­ti

Egzotika: kai kur kaktusai dydžiu prilygo medžiams.

Stilius: gėlės priderintos prie drabužių spalvos.

Pagalbininkai: už tai, kad tiek daug pamatėme, buvome dėkingi ir vietiniams visureigių vairuotojams.

Iš lėk­tu­vo La Pa­so oro uos­te iš­li­po­ me be­veik ke­tu­rių ki­lo­met­rų virš jū­ros ly­gio aukš­ty­je. Kaip vė­liau su­pra­tau, tai bu­vo tik­ras iš­ban­dy­ mas or­ga­niz­mui.

Bet iš pra­džių blo­gai jaus­tis tie­ siog ne­bu­vo ka­da – rei­kė­jo su­si­pa­ žin­ti su di­džiu­liu mies­tu, pri­pras­ti prie ma­žaū­gių jo gy­ven­to­jų, at­si­ žiū­rė­ti į spal­vin­gai ap­si­ren­gu­sias vie­tos mo­te­ris.

Tik va­ka­rop gal­va stai­ga ta­po va­ti­nė, ko­jos švi­ni­nės, o skran­džio tu­ri­nys ėmė šo­ki­nė­ti aukš­tyn že­ myn.

Prieš griū­da­ma į lo­vą vieš­bu­ty­je dar spė­jau pa­gal­vo­ti: ir kaip rei­kės to­kiai iš­griu­vė­lei kal­nuo­se ke­tu­rias die­nas ro­po­ti?

Ry­te pa­sau­lis jau at­ro­dė švie­ses­ nis, bet vis tiek nuo­lat tu­rė­jau sau pri­min­ti: jei ne­no­ri, kad svaig­tų gal­va ir trūk­tų oro, ju­dėk lė­tai.

Šią mal­de­lę kar­to­jau ir kal­nuo­se, kol už­ko­pė­me į be­veik pen­kių ki­ lo­met­rų aukš­čio pe­rė­ją. De­ja, pa­ si­gro­žė­ti vaiz­dais su­truk­dė lie­taus de­be­sys ir šal­tas vė­jas. Že­myn lei­do­mės sta­čiai ir sli­di­ nė­da­mi ant šla­pių ak­me­nų. O pa­skui stai­ga pa­te­ko­me į džiung­les, kur už kak­lo, ran­kų, ko­jų lyg gy­ vos ka­bi­no­si lia­nos, ste­bi­no mil­ži­ niš­ki pa­par­čiai, akis džiu­gi­no lau­ ki­nės or­chi­dė­jos. De­ja, už­si­žiū­rė­jus į ne­ma­ty­tus au­ga­lus, ne kar­tą te­ ko pa­slys­ti ir sa­va sė­dy­ne iš­ban­dy­ti bo­li­vie­tiš­kų ak­me­nų tvir­tu­mą. Ką pa­da­ry­si – džiung­lės, kaip ir kal­ nai, už žiop­lu­mą bau­džia.

Ge­rai, kas ge­rai bai­gia­si

No­rė­da­mi kuo dau­giau pa­ma­ty­ti, pen­kias die­nas ke­lia­vo­me iš­si­nuo­ mo­tais vi­su­rei­giais, ku­riuos vai­ra­ vo tik­ri vie­tos pro­fe­sio­na­lai.

Va­žiuo­ti te­ko be­veik ne­gy­ve­na­ mo­mis vie­to­mis, ke­tu­rių ar pen­ kių ki­lo­met­rų aukš­ty­je, ir dar to­ kiais ke­liais, kad po­rą kar­tų sa­vo

23

ŠeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

ės ne­to­li dan­gaus Poilsis: iš už debesų pasirodžiusi saulė leido nešikams išsidžiovinti

mantą, o keliautojams pasigrožėti bolivietiškų audinių raštais.

Ženklas: spalvoti kaspinėliai lamų ausyse padeda sužinoti, kas yra jų

savininkas.

u sutrukdė stiprus, vos ne uraganinis vėjas.

gal­va vos ne­pra­mu­šiau au­to­mo­bi­ lio sto­go.

Bet vi­si ne­pa­to­gu­mai pa­si­mir­šo be­si­dai­rant ap­link – ža­li, mė­ly­ni, rau­do­ni eže­rai ir ug­ni­kal­niai, karš­ti šal­ti­niai ir gei­ze­riai, bal­ta drus­kos dy­ku­ma, žy­din­tys kak­tu­sai, raus­ vi fla­min­gai ir pie­vo­se be­si­ga­nan­ čios la­mos.

Kar­tais at­ro­dė, kad prieš akis plau­kia mil­ži­niš­kos spal­vo­tos nuo­ trau­kos iš fo­toal­bu­mo „100 gra­ žiau­sių pa­sau­lio vie­tų“. Tik ne­ gai­les­tin­gai plies­kian­ti sau­lė ar iš ko­jų ver­čian­tis vė­jas grą­žin­da­vo į tik­ro­vę. Įkop­ti į vie­ną iš jau ne­vei­kian­čių ug­ni­kal­nių nu­spren­dė­me siek­da­mi ne­pra­ras­ti fi­zi­nės for­mos. Lip­da­ma vėl gau­džiau orą lyg žu­vis, bet pa­ sie­ku­si tiks­lą ir pa­žvel­gu­si į spal­ vin­gą ug­ni­kal­nio kra­te­rį su­pra­ tau, ko­kia tei­sin­ga yra la­bai daž­nai kar­to­ja­ma fra­zė „per kan­čias – į žvaigž­des“.

Nu­si­lei­dus į kai­me­lį jau lau­kė so­tūs pie­tūs ir, o ste­buk­le, gai­vus, sul­tin­gas ar­bū­zas.

In­dė­nai tik­rai iš­tver­min­gi

Bo­li­vi­jo­je ne kar­tą te­ko pa­si­nau­do­ti vie­tos gy­ven­to­jų pa­slau­go­mis. Kal­ nuo­se mums tu­rė­jo pa­dė­ti vie­nuo­ li­ka pa­sam­dy­tų ne­ši­kų, o at­va­žia­vo kaž­ko­dėl sep­ty­ni. Iš jų – dvi mer­gi­ nos, vie­nas ber­niu­kas ir vie­nas pa­ gy­ve­nęs vy­ras.

Pa­ma­tę vie­nuo­li­ka kup­ri­nių mū­ sų nau­jie­ji pa­gal­bi­nin­kai ne­sut­ri­ko – su­rai­šio­jo jas po dvi ar tris, už­si­

Inos Leonavičiūtės, Ingridos Mockutės, Rolando Žygo nuotr.

me­tė ant pe­čių ir... su­lin­ko iki že­ mės. Pa­si­ju­tau lyg tik­ra iš­nau­do­ to­ja, bet ne­la­bai ga­lė­jau kuo pa­dė­ti – pir­mas die­nas dėl aukš­čio pa­čiai ko­jos lin­ko.

Va­ka­re su­si­sup­da­vo į mar­gas­pal­ves ska­ ras. Nei mieg­mai­šių rei­kia, nei ki­li­mė­ lių. Vie­ną nak­tį ban­ dė sep­ty­nie­se su­tilp­ ti į dvi­vie­tę pa­la­pi­nę, bet eks­pe­ri­men­tas ne­pa­si­tei­si­no.

Be­je, vie­tos mer­gi­nos ne­ši­kės pa­siė­mė tik po vie­ną ne­šu­lį, ku­rį kiek­vie­na pa­si­rin­ko ne pa­gal svo­ rį, o pa­gal spal­vą. Mė­ly­na kup­ri­nė ati­te­ko mė­ly­no si­jo­no sa­vi­nin­kei, o vio­le­ti­nė – vio­le­ti­nio. Kad ne­su­ tep­tų sa­vo ryš­kių ap­da­rų, už­si­juo­sė šva­rias pri­juos­tes. Žiū­rė­jau iš­pū­tu­ si akis – to­kio pa­si­ren­gi­mo žy­giui dar ne­bu­vau ma­čiu­si.

Ke­tu­rias die­nas ke­liau­da­ma po kal­nus ne­ga­lė­jau at­si­ste­bė­ti mū­sų ne­ši­kų iš­tver­me. Ap­sia­vę tik su­ ply­šu­sias ba­su­tes jie kaž­kaip su­ ge­bė­jo ne­sli­di­nė­ti ant šla­pių ak­ me­nų, o kil­da­mi į vir­šų, at­ro­do, ne­dus­da­vo, tik ret­kar­čiais su­sto­ da­vo pail­sė­ti.

Va­ka­re su­si­sup­da­vo į mar­gas­pal­ ves ska­ras. Nei mieg­mai­šių rei­kia, nei ki­li­mė­lių. Tie­sa, vie­ną nak­tį ban­dė sep­ty­nie­se su­tilp­ti į dvi­vie­ tę pa­la­pi­nę, ku­rią jiems pa­sko­li­no­ me, bet eks­pe­ri­men­tas, at­ro­do, ne­ pa­si­tei­si­no.

Val­gy­ti nie­ko ne­ga­mi­no, nes, ma­tyt, tau­pė mais­tui skir­tus pi­ni­ gus. Te­ko mums da­ly­tis sa­vo pus­ ry­čiais ir va­ka­rie­ne. Bend­ra­vo­me dau­giau­sia ženk­lais ir ges­tais, nes mū­sų pa­dė­jė­jai vi­siš­kai ne­mo­kė­ jo ang­liš­kai. Iš pra­džių, kaip tik­ri in­dė­nai, at­ro­dė šal­ti ir už­da­ri, bet po ku­rio lai­ko pa­ma­tė­me, kad ir jie mo­ka šyp­so­tis.

Kai rei­kė­jo at­si­svei­kin­ti, šil­tai pa­spau­dė­me vie­ni ki­tiems ran­kas.

Man net grau­du pa­si­da­rė – juk ke­ tu­rias die­nas vie­ni ki­tiems pa­dė­jo­ me ir tą pa­čią ko­šę val­gė­me.

Nepasisekė: blogas oras kalnuose šiek tiek gadino nuotaiką.

Bo­li­vi­ja – vals­ty­bė Pie­tų Ame­ri­ko­je Ri­bo­ja­si su Bra­zi­li­ja šiau­rė­je ir ry­tuo­ se, Pa­rag­va­ju­m i bei Ar­gen­t i­na pie­ tuo­se, Či­le ir Pe­ru va­ka­ruo­se. Va­ka­ ri­nė Bo­li­vi­jos da­lis yra An­dų kal­nuo­ se. Čia yra ir aukš­čiau­sia ša­lies vie­ta – Sa­cha­mos kal­nas (6520 m). Vi­du­ ry Bo­l i­v i­jos yra Al­t ip­la­no plokš­čia­ kal­nis, ku­ria­me gy­ve­na di­džio­ji da­ lis gy­ven­to­jų. Nors tu­ri gau­sių gam­ti­

nių du­jų ir naf­tos iš­tek­lių, tai yra vie­ na skur­džiau­sių ša­lių Pie­tų Ame­ri­ko­ je. Di­de­lė da­lis gy­ven­to­jų pra­gy­ve­na iš ne­le­ga­lių ko­kain­me­džių au­gi­ni­mo.

In­dė­nų po­pu­lia­ci­ja su­da­ro 55 pro­c. gy­ven­to­jų, 30 pro­c. – me­ti­sai, apie 15 pro­c. – bal­tao­džiai. Be­veik du treč­da­ liai šalies gy­ven­to­jų, ku­rių dau­gu­mą su­da­ro žem­dir­biai, gy­ve­na skur­de.

Do­va­nė­lė kal­nams – pi­ni­gė­lis

Per dvi ke­lio­nės sa­vai­tes ne vis­kas ėjo­si lyg svies­tu pa­tep­ta.

Kar­tais trū­ko mie­go, kar­tais karš­to du­šo, sun­kiai se­kė­si pri­ pras­ti prie aukš­čio. Pir­mo­mis die­ no­mis ga­vo­me lie­taus ir ne­pa­ma­ tė­me gra­žiau­sių vaiz­dų, va­žiuo­jant vi­su­rei­giais kra­tė, dul­kė­jo, ke­pi­no sau­lė.

Bet vi­są lai­ką neap­lei­do min­tis: Bo­li­vi­ja yra ta ša­lis, ku­rią no­rė­čiau dar ge­riau pa­žin­ti. To­dėl pa­sku­ti­ nę die­ną kal­nuo­se po ak­me­niu pa­ li­kau smul­kų pi­ni­gė­lį. Ne­ži­nau, ar tai pa­dės su­grįž­ti, bet pa­sva­jo­ti juk ga­li­ma.

Stebino: visai šalia La Paso stūkso

įspūdingos įvairių formų uolos.

Neįprasta: retai tenka išvysti ne

vazonėliuose žydinčius kaktusus.

24

ŠeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

M.Žie­das – dau­gia­vai­kis tė­vas

D.Bi­le­vi­čiū­tės my­li­ma­sis – ap­si­šau­kė­lis?

Il­ga­me­tis Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos lai­dos „Pa­no­ra­ma“ ve­dė­jas, dik­to­ rius, fil­mų gar­sin­to­jas ir fi­lo­so­fas Ma­ri­jus Žie­das ant­ra­die­nį tre­čią kar­tą ta­po tė­vu. Ma­ri­jaus žmo­na Ie­va pa­gim­dė ma­žy­lę, ku­riai tė­ vai dar ren­ka var­dą. LRT te­le­vi­zi­jo­je ves­da­mas lab­da­rin­gą va­ka­ rą vy­ras kuk­liai nu­ty­lė­jo šią džiu­gią nau­jie­ną, ta­čiau po trans­lia­ci­ jos Ma­ri­jų svei­ki­no ir aud­rin­gų plo­ji­mų ne­pa­gai­lė­jo vi­sa fil­ma­vi­mo ko­man­da. 2006 m. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­lo­so­fi­jos fa­kul­te­tą bai­ gęs ir še­še­rius me­tus bu­vęs žai­di­mo „Te­le­lo­to“ ve­dė­jas, „Ži­nių ra­ di­jo“ ap­žval­gi­nin­kas, da­bar LTV ži­nių ve­dė­jas ir dik­to­rius M.Žie­ das su žmo­na dar au­gi­na sū­nų Pi­jų Va­ka­rį ir duk­re­lę El­zę.

Dai­ni­nin­kė ir šou pa­sau­lio at­sto­vė Dai­na Bi­le­vi­čiū­tė pa­sta­ruo­ ju me­tu nu­si­tei­ku­si la­bai ro­man­tiš­kai – ji įsi­my­lė­jo. „Kol vy­ko teis­mai dėl so­dy­bos, bu­vau už­mir­šu­si as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą. Ta­ čiau dau­giau tai ne­pa­si­kar­tos“, – te­le­vi­zi­jo­je sa­ko D.Bi­le­vi­čiū­ tė. Ir at­sklei­džia pa­slap­tį, kad la­bai grei­tai Lie­tu­vai pri­sta­tys iš Ho­li­vu­do pas ją at­vyk­sian­tį my­li­mą­jį. Tai pro­diu­se­ris ir dai­ni­ nin­kas Char­le­sas Armst­ron­gas. D.Bi­le­vi­čiū­tė tei­gia, kad jis yra le­gen­di­nio džia­zo vir­tuo­zo Loui­so Armst­ron­go anū­kas. Keis­ta, nes 69 me­tų mi­ręs gar­sus tri­mi­ti­nin­kas ir dai­ni­nin­kas, nors ir bu­vo ve­dęs ke­tu­ris kar­tus, ta­čiau sa­vo at­ža­lų... ne­su­si­lau­kė.

Pen­ki sek­so pra­na­šu­mai Vi­siems pa­bo­do straips­niai svei­ka­tos te­ma, ra­gi­nan­tys liau­ tis da­ry­ti mėgs­ta­mus da­ly­kus.

Jei ir jūs taip jau­čia­tės – ši te­ma kaip tik jums. Sek­sas yra gė­ris mums ir mū­sų kū­nui. Štai dar pen­kios prie­žas­tys, ko­dėl ver­ta juo mė­gau­tis.

De­gi­na ka­lo­ri­jas

Tur­būt nie­ko ne­ti­kė­ta, kad my­ lin­tis de­gi­na­mos ka­lo­ri­jos. Pus­ va­lan­dis vi­du­ti­nio in­ten­sy­vu­ mo ly­ti­nio ak­to ga­li su­de­gin­ti nuo 80 iki 100 ki­lo­ka­lo­ri­jų. Pa­ ly­gi­ni­ki­me: per tą pa­tį lai­ką ga­ na in­ten­sy­vus va­žia­vi­mas dvi­ ra­čiu su­de­gin­tų nuo 250 iki 350 ki­lo­ka­lo­ri­jų.

Ma­ži­na stre­są

Moks­li­nin­kų ty­ri­mas nu­sta­tė, kad re­gu­lia­riai sek­su už­sii­man­ tys žmo­nės pa­ti­ria ma­žiau stre­ so ir tu­ri že­mes­nį krau­jo spau­ di­mą nei su­si­lai­kan­tys. Mo­te­rų krau­jo spau­di­mas ga­li su­ma­žė­ti nuo my­li­mo­jo ap­ka­bi­ni­mo.

Ug­do glo­bos jaus­mą

Ok­si­to­ci­nas kar­tais va­di­na­mas mei­lės hor­mo­nu, nes jo pa­gau­ sė­ja mū­sų kū­ne per sek­są ir po jo, taip pat pa­ty­rus or­gaz­mą. Jis taip pat vei­kia mums spren­džiant, kuo pa­si­ti­kė­ti. Ok­si­to­ci­nas sie­ ja­mas su dos­nu­mu ir mei­lu­mu.

Mal­ši­na skaus­mą

En­dor­fi­nų kie­kis my­lin­tis taip pat pa­di­dė­ja ir dėl to ma­žė­ja skaus­mas. Ty­ri­mas pa­ro­dė, kad en­dor­fi­no gau­nan­tys sa­va­no­riai ga­lė­jo iš­tver­ti dvi­gu­bai stip­res­ nį skaus­mą.

Pa­de­da sal­džiai mie­go­ti

Ok­si­to­ci­nas – gau­siai po or­ gaz­mo iš­si­ski­rian­tis hor­mo­nas, ska­ti­nan­tis mie­guis­tu­mą. O mes vi­si pui­kiai ži­no­me, kaip svar­bu ge­rai iš­si­mie­go­ti. Ge­ras mie­gas ma­ži­na stre­są, pa­lai­ko sta­bi­lų krau­jo spau­di­mą ir lei­džia kū­no ląs­te­lėms at­si­nau­jin­ti. Tai ga­ li bū­ti moks­li­nis paaiš­ki­ni­mas, ko­dėl da­lis vy­rų po sek­so už­ mie­ga taip grei­tai.

VD inf.

80

ki­lo­ka­lo­ri­jų ga­lima su­de­gin­ti per pus­va­lan­dį vi­du­ti­nio in­ten­sy­vu­mo ly­ti­nio ak­to.

25

ŠeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

Kas svar­biau: do­va­na ar pa­kuo­tė?

Daž­nas nu­steb­tų ir at­sa­ky­tų: „Aiš­ku, kad do­va­na.“ Ta­čiau es­te­ tams svar­biau pa­kuo­tė. Su­pa­kuo­ti do­va­ną – me­nas, ku­riam rei­ kia fan­ta­zi­jos, mei­lės ir lai­ko.

Pa­kuo­ja nak­tį

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Su­tei­kia daug džiaugs­mo

Su di­de­liu už­si­de­gi­mu do­va­nas ar­ti­mie­siems ir drau­gams pa­kuo­ ja vil­nie­tė di­zai­ne­rė Jur­gi­ta Ja­nuš­ ke­vi­čiū­tė-Žiugž­die­nė. Kur­ti dra­ bu­žius yra jos dar­bas, o pa­kuo­ti do­va­nas – ho­bis. „Ta­vo do­va­na su­pa­kuo­ta taip gra­žiai, kad iki šiol tu­riu tą pa­kuo­tę“, – to­kį komp­li­ men­tą Jur­gi­ta iš­girs­ta net ir po ke­ le­rių me­tų.

Di­zai­ne­rė ne­mėgs­ta do­va­noms skir­tų ki­niš­kų mai­še­lių, ku­rių ap­ stu par­duo­tu­vė­se, to­dėl pa­kuo­ tę ku­ria pa­ti. Jei tuos mai­še­lius ir pirk­tų, tai pa­pras­tus, ru­dos spal­ vos ir juos pa­ti de­ko­ruo­tų. Ta­čiau iki šiol ap­siei­na be jų.

Man gra­žu, kai yra daug vie­no­dai su­pa­ kuo­tų do­va­nų. Ypač gra­žu, kai jos su­dė­ tos na­muo­se po eg­ lu­te.

Už­siė­mi­mai: kur­ti dra­bu­žius –

J.Ja­nuš­ke­vi­čiū­tės-Žiugž­die­nės dar­bas, o pa­kuo­ti do­va­nas – ho­ bis.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Do­va­nų pa­ka­vi­mo me­no J.Ja­nuš­ ke­vi­čiū­tė-Žiugž­die­nė mo­ko­si iš ja­po­nų. „Stu­di­ja­vau, kaip jie pa­kuo­ja. Jie do­va­ną pa­kuo­ja į ke­lis po­pie­riaus sluoks­nius, kad džiaugs­mas tęs­tų­si kuo il­giau, kad kuo il­giau už­truk­ tų, kol žmo­gus do­va­ną iš­pa­kuos. Iš pra­džių pa­kuo­ja į minkš­tą šiek tiek per­ma­to­mą po­pie­rių. Vie­toj jo ga­li bū­ti net gra­ži ser­ve­tė­lė. Ta­da do­va­ ną ap­vy­nio­ja pa­tva­riu po­pie­riu­mi, o pa­skui ją de­ko­ruo­ja“, – pa­sa­ko­ jo di­zai­ne­rė.

Kaip ji su­spė­ja to­kią ga­ly­bę do­ va­nų su­pa­kuo­ti, juk prieš šven­tes ka­tast­ro­fiš­kai trūks­ta lai­ko? „Vi­sas do­va­nas pa­kuo­ju nak­tį, to­dėl ten­ka ma­žiau mie­go­ti, – vėl ge­ros nuo­tai­kos ne­slė­pė pa­šne­ko­ vė. – Tai tę­sia­si nuo duk­ros Do­ro­ tė­jos vai­kys­tės. Ji la­bai il­gai ti­kė­jo Ka­lė­dų Se­ne­liu, nykš­tu­kais ir fė­jo­ mis. Aš lauk­da­vau, kol ji už­migs, ir iki 3 val. nak­ties pa­kuo­da­vau do­va­ nas, kad, ne­duok Die­ve, ne­pa­ma­ ty­tų ir ne­su­ži­no­tų, kur tas Ka­lė­dų Se­ne­lis gy­ve­na ir kas tas do­va­nas pa­kuo­ja.“

Ka­lė­doms pa­si­ren­ka te­mą

„Do­va­nos pa­kuo­tė man la­bai svar­bi, ne­tgi svar­bes­nė už pa­ čią do­va­ną. Pa­kuo­tė – tai pir­ mas įspū­dis, ku­ris žmo­gui su­ tei­kia džiaugs­mo. Sa­vo drau­gus, pa­žįs­ta­mus ste­biu, ana­li­zuo­ju vi­ są lai­ką. De­ta­lių, ku­rios per me­tus krin­ta į akis, ne­pa­mirš­tu, ne­tgi už­si­ra­šau. Kai atei­na lai­kas jiems ką nors do­va­no­ti, ban­dau tai pri­ si­min­ti, žvilg­te­liu į už­ra­šų kny­gu­ tę. Ir vi­sa­da sten­giuo­si, kad tai, ką pa­ste­bė­jau, bū­tų ak­cen­tuo­ta do­ va­nos pa­kuo­tė­je“, – dės­tė J.Ja­ nuš­ke­vi­čiū­tė-Žiugž­die­nė.

Pri­de­ri­na prie cha­rak­te­rio

Ir ko­kius ste­buk­lus Jur­gi­ta įkū­ni­ja do­va­nos pa­kuo­tė­je?

Di­zai­ne­rė – Pro­van­so mė­gė­ ja. Do­va­nas ji pa­kuo­ja ar­ba į se­no­ vi­nį, ar­ba į ru­dos spal­vos, ne­tgi į pa­što siun­tų po­pie­rių. Prie jo kom­ po­nuo­ja įvai­rių juos­te­lių, špa­ga­to, vi­sa­da pri­kli­juo­ja kriauk­lių, džio­ vin­tų ro­žių, tiu­lio skiau­čių. „Ten tiek vis­ko bū­na, kad net sun­ku ap­sa­ky­ti, – sa­kė Jur­gi­ta. – Sten­giuo­si, kad bū­tų gra­ži kom­ po­zi­ci­ja ir džiu­gin­tų akį.“ Drau­gei, ku­ri mėgs­ta gu­lė­ti pa­ plū­di­my­je ir kai­tin­tis sau­lė­je, ant do­va­nos pa­kuo­tės bū­ti­nai už­ kli­juo­ja kriauk­lių. Ki­ta di­zai­ne­ rės drau­gė tie­siog klie­di Ja­po­ni­ja.

Pa­kuo­da­ma jai do­va­ną, Jur­gi­ta tai su­bti­liai pa­brė­žia rau­do­nu ar­ba juo­du po­pie­riu­mi su ma­ža auk­so de­ta­le. Prie po­pie­riaus ga­li­ma pri­ tvir­tin­ti ir val­gy­mo laz­de­les. Me­ niš­kai do­va­nas ga­li­ma su­pa­kuo­ti net ir į laik­raš­tį, žur­na­lą. „Į vis­ką do­va­nas ga­li­ma pa­kuo­ ti. Rei­kia tik fan­ta­zi­jos, mei­lės ir lai­ko“, – sa­kė J.Ja­nuš­ke­vi­čiū­tėŽiugž­die­nė.

Ne už kal­nų – Ka­lė­dos. Ar pa­kuo­ da­ma Kalėdų do­va­nas di­zai­ne­rė pai­so ir žmo­gaus cha­rak­te­rio? „Ne. Vi­sas Kalėdų do­va­nas pa­ kuo­ju vie­no­dai. Man gra­žu, kai yra daug vie­no­dai su­pa­kuo­tų do­va­nų.

Ypač gra­žu, kai jos su­dė­tos na­muo­ se po eg­lu­te“, – sa­kė mo­te­ris, vie­ no­dai pa­kuo­jan­ti Kalėdų do­va­nas ir ar­ti­mie­siems, ir drau­gams.

Ka­lė­di­nių do­va­nų pa­kuo­tėms J.Ja­nuš­ke­vi­čiū­tė-Žiugž­die­nė kiek­ vie­nais me­tais pa­si­ren­ka ko­kią nors te­mą, spal­vą. Ta­da pri­si­per­ka daug pa­grin­di­nio po­pie­riaus, de­ta­lių ir pra­de­da dar­bą. Šie­met Kalėdų do­va­nas ji pa­kuos į ro­ži­nės spal­vos po­pie­rių su ma­ žo­mis ro­žy­tė­mis. To­kie sie­nų ap­ mu­ša­lai bu­vo po­pu­lia­rūs Pran­ cū­zi­jo­je ka­ra­liaus Liud­vi­ko XIV lai­kais. Lon­do­ne, Ško­ti­jo­je ir da­bar esa­ma na­mų, bu­tų, ku­rių ap­mu­ša­ lai su smul­kio­mis gė­ly­tė­mis. „Ant pa­kuo­tės vir­šaus bus ke­ lios auk­si­nio ir si­dab­ri­nio po­pie­ riaus juos­te­lės, ki­to­kių da­ly­kų. To ro­ži­nio po­pie­riaus iš tik­rų­jų ma­ ty­sis la­bai ne­daug“, – juo­kė­si di­ zai­ne­rė.

Šven­tė: Ka­lė­dos – do­va­nų me­tas. O ori­gi­na­li pa­kuo­tė do­va­nas ga­li pa­vers­ti dar džiu­ges­niu da­ly­ku.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

26

ŠeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

H.Jackmanas ga­vo sa­vo žvaigž­dę Aust­ra­lų ak­to­rius Hugh Jack­ma­ nas ket­vir­ta­die­nį ga­vo du Ho­li­ vu­do pri­pa­ži­ni­mo ženk­lus – bu­ vo no­mi­nuo­tas „Auk­si­niam gaub­ liui“ ir ati­den­gė sa­vo žvaigž­dę Šlo­vės alė­jo­je.

„Varg­die­niuo­se“ („Les Mi­se­rab­ les“) su­vai­di­nęs H.Jack­ma­nas, ku­ris lai­ko­mas pre­ten­den­tu ir į „Os­ka­rus“, sa­kė, kad ne­ga­li pa­ ti­kė­ti sa­vo kar­je­ros sėk­me. „Tai bent ke­lio­nė... Tai – siur­ rea­lis­ti­nė pa­tir­tis. Esu vai­kis iš Ba­run­gos prie­mies­čio šiau­ri­nė­ je Sid­nė­jaus pu­sė­je... Tai vi­siš­kai siur­rea­lu“, – sa­kė jis, ati­deng­da­ mas sa­vo žvaigž­dę gar­sia­ja­me ša­ li­gat­vy­je. „Nes­kai­tant Le­sės, esu vie­nin­ te­lis, su­vai­di­nęs tą pa­tį he­ro­jų 15-oje fil­mų“, – pa­juo­ka­vo jis, ša­ lia sto­vint ko­le­gei iš „Varg­die­nių“ An­ne Hat­ha­way, re­ži­sie­riui To­ mui Hoo­pe­riui, „Dream­Works“ va­do­vui Jeff­rey Kat­zen­ber­gui ir lai­dos „To­night Show“ ve­dė­jui Jay Le­no.

H.Jack­ma­nas pa­dė­ko­jo sa­vo ger­bė­jams, ku­rių maž­daug 200 atė­jo į žvaigž­dės ati­den­gi­mo ce­re­ mo­ni­ją prie Ma­dam Tus­saud mu­ zie­jaus ne­to­li teat­ro „Grauman’s Chi­ne­se“. „Tu­riu nuo­sta­biau­sius ger­bė­jus pa­sau­ly­je. Ne­ver­ti­nu to ne­rim­tai ir ne­prii­mu kaip sa­vai­me su­pran­ ta­mo da­ly­ko, ir la­bai jums dė­ko­ ju už vi­sa, ką da­ro­te... Miu­zik­las „Ber­niu­kas iš Ozo“ bu­vo hi­tas dėl ger­bė­jų“, – sa­kė jis.

Žvaigž­dės ati­den­gi­mo ce­re­ mo­ni­jo­je taip pat da­ly­va­vo ak­to­ riaus žmo­na De­bor­ra Lee Fur­ness ir įvai­kiai – 12-me­tis Os­ca­ras ir sep­ty­ne­rių Ava. VD, BNS inf.

Ne­pa­mirš­ki­te: kiek­vie­na fo­to­se­si­ja tiek fo­tog­ra­fuo­jan­čiam, tiek po­zuo­ja

ka­li, be to, kiek­vie­nu at­ve­ju rei­kia jaus­ti erd­vę, ku­rio­je fo­tog­ra­fuo­ja­ma.

Reveransas: H.Jackmanas Ho­

livudo šlovės alėjoje atidengda­ mas jam skirtą žvaigždę labiau­ siai dėkojo savo gerbėjams.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Pa­lai­do­jo ša­lia maest­ro Ru­sų ope­ros dai­ni­nin­kė Ga­li­na Viš­nevs­ka­ja, le­gen­di­nio vio­lon­ če­li­nin­ko Mstis­la­vo Rost­ro­po­vi­ čiaus naš­lė, penk­ta­die­nį bu­vo pa­ lai­do­ta gre­ta vy­ro Mask­vos No­vo­ de­vi­čės ka­pi­nė­se.

Kaip pra­n e­š ė vals­ty­b i­n ė nau­ jie­nų agen­tū­ra „RIA No­vos­ti“, sop­ra­n as G.Viš­n evs­ka­ja, ku­r i gar­sė­jo di­de­lių ope­ros vaid­me­ nų in­terp­re­ta­ci­jo­mis, mi­rė ant­ ra­die­nį, bū­da­ma 86-erių, praė­ jus pen­ke­riems me­tams po vy­ro mir­ties.

Lai­do­tu­vė­se da­ly­va­vo po­ros duk­te­rys Ol­ga ir Je­le­na Rost­ro­ po­vič, šim­tai ki­tų ge­dė­to­jų, tarp jų – pir­mo­jo Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­no naš­lė Nai­na Jel­ ci­na.

Pro­ce­si­jo­je per ka­pi­nes, kur il­ si­si daug gar­sių ru­sų, bu­vo ne­ša­ mi iko­na ir G.Viš­nevs­ka­jos po­rtre­tas.

Vai­ni­kus at­siun­tė pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, Ru­si­jos vy­ riau­sy­bė ir Azer­bai­dža­no – bu­ vu­sios so­vie­ti­nės res­pub­li­kos, kur M.Rost­ro­po­vi­čius gi­mė, – pre­zi­ den­tas.

Prieš lai­do­tu­ves įvy­ko pa­mal­ dos Mask­vos pa­grin­di­nė­je Kris­ taus Iš­ga­ny­to­jo ka­ted­ro­je, ku­ rio­se da­ly­va­vo ar­ti­mi drau­gai ir gi­mi­nai­čiai.

G.Viš­nevs­ka­ja, ku­ri so­vie­tų lai­

Konkurso „Mis Lie­ tu­va 2008“ nu­ga­lė­ to­ja Gab­rie­lė Mar­ti­ ro­sia­nai­tė ir pro­fe­ sio­na­lūs fo­tog­ra­fai Aud­rius So­lo­mi­ nas bei Vis­val­das Mor­ke­vi­čius pa­si­ da­li­jo pa­ta­ri­mais, kaip tai­syk­lin­gai fo­tog­ra­fuo­ti ir po­ zuo­ti prieš ob­jek­ ty­vą.

Ką da­ry­ti, kad nuo­tra bū­tum gra­ži ir vilioja Pa­tar­ti­na pa­si­suk­ti šo­nu

kais iš­gar­sė­jo emo­cin­gu kla­si­ki­ nių ir šiuo­lai­ki­nių kū­ri­nių at­li­ ki­mu, pa­sta­rai­siais me­tais tu­rė­jo šir­dies su­tri­ki­mų.

VD, BNS inf.

Lek­to­re ta­pu­si Gab­rie­lė pa­sa­ko­jo, ką rei­kia da­ry­ti no­rint nuo­trau­ko­ se at­ro­dy­ti kuo ge­riau, o fo­tog­ra­fai pri­sta­tė es­mi­nius prin­ci­pus, ku­rie pa­de­da su­kur­ti tai­syk­lin­gą, gra­žes­ nį kad­rą.

Gab­rie­lės tei­gi­mu, svar­bu įver­ tin­ti sa­vo pra­na­šu­mus bei trū­ku­ mus ir prieš fo­tog­ra­fuo­jan­tis ži­no­ti, ką rei­kė­tų pa­slėp­ti, o ką pa­brėž­ti.

Anot jos, nors po­za­vi­mo su­bti­lu­ mai in­di­vi­dua­lūs, yra ke­li prin­ci­ pai, pa­dė­sian­tys nuo­trau­ko­se at­ ro­dy­ti pa­trauk­liau. „Sten­ki­tės prieš fo­tog­ra­fą sto­ vė­ti ne tie­siai, bet šiek tiek pa­su­ kę kū­ną į šo­ną ir vie­ną ko­ją pa­ sta­tę į prie­kį. Taip pat at­kreip­ki­te dė­me­sį į lai­ky­se­ną – pe­čiai tu­rė­ tų bū­ti tie­sūs, ne­si­kūp­rin­ki­te. Jei jums ne­si­no­ri šyp­so­tis – ne­si­šyp­ so­ki­te, tai kur kas ge­riau nei dirb­ti­ nė šyp­se­na, ku­ri tie­siog iš­krai­py­tų jū­sų vei­do bruo­žus. Po­zuo­jan­čioms mo­te­rims pa­brėž­ti mo­te­riš­ku­mą pa­tar­čiau lai­kant abi ran­kas ant juos­mens, al­kū­nes at­su­kant at­gal“, – sa­kė G.Mar­ti­ro­sia­nai­tė.

Jaus­ki­tės sa­vi­mi

Netektis: operos pasaulis atsi­

sveikino su vienu geriausių sop- ranų G.Višnevskaja.

Karolio

Gab­rie­lei tal­ki­nan­tys pro­fe­sio­na­ lūs fo­tog­ra­fai ak­cen­ta­vo bend­ra­ vi­mo su fo­tog­ra­fuo­ja­mu žmo­gu­mi svar­bą. Pa­sak jų, pir­mas žings­nis yra psi­cho­lo­gi­nis žmo­gaus pa­ruo­ ši­mas – svar­bu su­kur­ti jau­kią erd­ vę, ku­rio­je jis jaus­tų­si sau­giai ir ga­ lė­tų at­si­pa­lai­duo­ti. „Fo­tog­ra­fuo­ja­mas as­muo tu­ ri jaus­tis sa­vi­mi, pa­to­giai sė­dė­ti ir ne­bū­ti įsi­tem­pęs. Vi­suo­met sten­

giuo­si pa­kal­bin­ti sa­vo mo­de­lius dar prieš įženg­da­mas į stu­di­ją ir pa­juo­ kau­ti su jais. Jei žmo­gus vis tiek lie­ka įsi­tem­pęs, įduo­du jam į ran­ kas ko­kį nors daik­tą, kad ir tu­ši­ nu­ką. Tai pa­de­da nu­kreip­ti min­tis nuo prie­šais jį šmė­žuo­jan­čio fo­toa­ pa­ra­to“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si A.So­ lo­mi­nas.

Vis­val­das Mor­ke­vi­čius:

Tei­sin­gai pa­si­rink­ tas ra­kur­sas ga­li iš­ ryš­kin­ti no­ri­mas de­ ta­les nuo­trau­ko­je ir pa­slėp­ti trū­ku­mus.

Fo­tog­ra­fai taip pat ak­cen­ta­vo tin­ka­mą ra­kur­so pa­si­rin­ki­mą. Jų tei­gi­mu, svar­bu iš­lai­ky­ti tai­syk­lin­ gas žmo­gaus pro­por­ci­jas nuo­trau­ ko­je, o tai, vi­sų pir­ma, pri­klau­so nuo tin­ka­mai pa­si­rink­to fo­toa­pa­ ra­to lai­ky­mo aukš­čio. „Tin­ka­mai pa­rink­tas ra­kur­ sas ga­li iš­ryš­kin­ti no­ri­mas de­ta­les nuo­trau­ko­je ir pa­slėp­ti trū­ku­mus.

Bet ku­riuo at­ve­ju vis­kas pri­klau­ so nuo idė­jos. Jei no­ri­te, kad žmo­ gaus ko­jos nuo­trau­ko­je at­ro­dy­tų kiek il­ges­nės, nu­leis­ki­te fo­toa­pa­ ra­tą šiek tiek že­miau, o gal net ir pri­tūp­ki­te. Ta­čiau ne­rei­kia per­si­ steng­ti, ne­tin­ka­mas pa­si­rin­ki­mas ga­li ir su­ga­din­ti kad­rą. Pa­vyz­džiui, jei fo­tog­ra­fuo­si­te iš la­bai aukš­tai, ga­li­te ne­na­tū­ra­liai pa­di­din­ti žmo­

gaus gal­vą, su­ma­žin­da­mi jo kū­ną.

Tai­gi, ar fo­tog­ra­fuo­si­te ren­gi­nį, ar jau­kų šei­mos pa­si­bu­vi­mą, sten­ki­ tės lai­ky­ti fo­toa­pa­ra­tą ly­giag­re­čiai su fo­tog­ra­fuo­ja­mais ob­jek­tais“, – sa­kė V.Mor­ke­vi­čius.

Fo­nas – la­bai svar­bu

Fo­tog­ra­fai taip pat pa­brė­žė ant­ ro pla­no svar­bą. Pa­sak jų, daž­nai ge­rus kad­rus bui­ti­nė­je ap­lin­ko­ je su­ga­di­na bū­tent fo­no truk­džiai, tar­ki­me, mais­to li­ku­čiai, jei fo­tog­ ra­fuo­ja­ma prie sta­lo, ar ryš­kūs, dė­ me­sį nu­krei­pian­tys ele­men­tai už po­zuo­jan­čių as­me­nų nu­ga­rų. „Bū­ti­na įver­tin­ti fo­no tin­ka­mu­ mą. Ki­ta ver­tus, jei ne­ga­li­ma pa­ keis­ti ap­lin­kos, at­ver­ki­te pla­čiau fo­toa­pa­ra­to diaf­rag­mą ir vaiz­das už fo­tog­ra­fuo­ja­mo ob­jek­to kiek iš­si­lies. Taip pat įsi­ti­kin­ki­te, kad jo­kios tie­sės, tar­ki­me, lan­gas ar spin­ta, ne­su­taps su fo­tog­ra­fuo­ja­ mo as­mens gal­vos ly­giu, – tai ga­ di­na kad­rą. Atk­reip­ki­te dė­me­sį ir į kom­po­zi­ci­ją – ne­cent­ruo­ki­te ob­ jek­tų ir pa­li­ki­te iš ku­rios nors pu­sės kiek dau­giau erd­vės. Pa­vyz­džiui, jei no­ri­te įam­žin­ti jū­ros pei­za­žą, ven­ ki­te cent­ruo­ti vaiz­dą ly­gio­mis da­ li­mis, ver­čiau skir­ki­te van­de­niui, pa­vyz­džiui 70 pro­c., o dan­gui – 30 pro­c. ar at­virkš­čiai“, – tei­gė A.So­ lo­mi­nas.

Lek­to­riai vie­nin­gai pa­brė­žia, kad kiek­vie­na fo­to­se­si­ja tiek fo­tog­ra­fui, tiek mo­de­liui yra uni­ka­li ir kiek­vie­ nu at­ve­ju rei­kia jaus­ti erd­vę, ma­ ty­ti ją kuo pla­čiau bei pri­si­tai­ky­ti prie kin­tan­čios si­tua­ci­jos ar ap­lin­ kos. Pa­teik­ti pa­ta­ri­mai pra­vers ne

27

ŠeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

28p.

A.Mamontovas nebankrutuoja tik padedamas finansininkės žmonos.

J.Šuk­li­nas iš­ban­dė mo­de­lio duo­ną Lon­do­no va­sa­ros olim­pi­nių žai­ dy­nių si­dab­ro me­da­lio sa­vi­nin­ kas Jev­ge­ni­jus Šuk­li­nas da­ro mo­ de­lio kar­je­rą.

an­čiam yra uni­

Jei jums ne­si­no­ri šyp­so­tis – ne­si­šyp­so­ ki­te, tai kur kas ge­riau nei dirb­ ti­nė šyp­ se­na, ku­ri tie­siog iš­ krai­py­tų jū­sų vei­do bruo­žus.

Kavolėlio (BFL) nuo­tr.

u­ko­se nti? tik dar­bi­nė­se si­tua­ci­jo­se, bet ir as­me­ni­nė­se. Juk, kaip sa­ko Gab­ rie­lė, kiek­vie­nu at­ve­ju svar­biau­ sia – kad nuo­trau­ka išei­tų kuo pa­trauk­les­nė.

VD inf.

Po­za: pa­sak Gab­rie­lės, mo­

te­riš­ku­mą pa­brė­žia ant juos­ mens su­dė­tos ran­kos ir at­gal at­suk­tos al­kū­nės.

Min­dau­go Vai­čiu­lio (BFL) nuo­tr.

Pas­ka­ta: li­mo­na­do ga­min­to­jai J.Šuk­li­ną po­zuo­ti rek­la­mai įkal­bė­jo pa­

ža­dė­ję, kad da­lis lė­šų nuo ga­mi­nio par­da­vi­mo bus skir­ta jau­nie­siems spor­ti­nin­kams.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Daug­kar­ti­nis pa­sau­lio ir Eu­ro­ pos ka­no­jų spor­to čem­pio­na­tų lai­mė­to­jas ir pri­zi­nin­kas ta­po li­ mo­na­do rek­la­mos vei­du. Prieš iš­ vyk­da­mas į spor­to sto­vyk­lą Por­ tu­ga­li­jo­je spor­ti­nin­kas da­ly­va­vo pro­duk­to rek­la­mi­nės kam­pa­ni­jos fo­to­se­si­jo­je. „Ne pa­slap­tis, kad po olim­pi­ nių žai­dy­nių tiek ma­ne, tiek ki­tus olim­pia­do­je pa­si­žy­mė­ju­sius spor­ ti­nin­kus už­plū­do kvie­ti­mai rek­la­ muo­ti įvai­rias pre­kes ir pa­slau­gas.

Vis dėl­to esu be ga­lo užim­tas, to­ dėl net ir no­rė­da­mas ne­ga­liu su­tik­

ti su kiek­vie­nu pa­siū­ly­mu“, – sa­kė J.Šuk­li­nas.

Spren­di­mas tap­ti „Alo­ri“ rek­ la­mos vei­du ta­po ga­lu­ti­nis jo im­ por­tuo­to­jams nu­spren­dus da­lį lė­šų nuo li­mo­na­do par­da­vi­mo Lie­tu­vo­ je skir­ti jau­niems spor­ti­nin­kams – jų spor­to ba­zių būk­lei ge­rin­ti. Šiuo me­tu svars­to­ma, kam konk­re­čiai skir­ti lė­šas. „Alo­ri“ li­mo­na­do rek­la­mai tin­ kan­tį sti­lių Jev­ge­ni­jui pa­dė­jo su­ kur­ti sti­lis­tas Ar­tū­ras Sa­moi­len­ka ir „KUK­LA Beau­ty Box“ ko­man­da. „Fo­to pro­jek­tų“ spe­cia­lis­tų da­ry­ tos nuo­trau­kos, ku­rio­se Jev­ge­ni­jus mė­gau­si li­mo­na­du, jau po Nau­jų­ jų me­tų pa­sieks lei­di­nių pus­la­pius, in­ter­ne­tą ir lau­ko rek­la­mos vie­tas.

VD inf.

28

šeštADIENIS, gruodžio 15, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Iro­ni­ja: „Ko­le­goms ne­bent pa­tar­čiau įkur­ti sa­vo baž­ny­čią, kon­cer­tus įfor­min­ti kaip pa­mal­das, o už­mo­

kes­tį su­rink­ti kaip au­kas“, – su mo­kes­čių sis­te­ma ne­su­sit­var­kan­tiems mu­zi­kan­tams pa­ta­rė A.Ma­mon­ to­vas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Mu­zi­kan­tus ver­čia tap­ti bu­hal­te­riais Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

Mu­zi­kan­tai pa­krau­pę: dra­ma­tiš­kai kin­tan­tys jų san­ty­kiai su darb­da­viais ver­čia pa­čius kū­rė­jus mo­ky­tis fi­nan­si­nio me­ no. Tad dai­ni­nin­kai ir gro­ji­kai su­si­rū­pi­nę klau­sia, ka­da už­siim­ ti pa­grin­di­ne sa­vo veik­la – kū­ry­ba. Vie­nus dar gel­bė­ja pa­gal­bi­ nin­kai, ki­tus – vie­šo­sios įstai­gos sta­tu­sas.

nuolaida 2 bilietams

Pa­de­da žmo­na

Štai And­rius Ma­mon­to­vas šį­met su­ren­gė apie šim­tą kon­cer­tų. Jis pri­pa­žįs­ta, kad vie­nas pa­ts su to­ kia dar­bų gau­sa ne­su­sit­var­ky­ tų, to­dėl ad­mi­nist­ra­ci­niai rei­ka­lai pa­ti­kė­ti jo įkur­tai vie­ša­jai įstai­gai, kur pi­ni­gi­nius ir mo­kes­čių rei­ka­ lus tvar­ko su­tuok­ti­nė In­ga. „No­rė­čiau pa­žiū­rė­ti į akis žmo­ gui, ku­ris su­kū­rė šią pa­nie­ki­nan­ čią tvar­ką. Jei­gu ne ma­no žmo­na fi­nan­si­nin­kė, aš bank­ru­tuo­čiau, – tei­gė dai­ni­nin­kas. – Bū­tų tei­ sin­ga, kad vals­ty­bė, įtrauk­da­ma į to­kią mo­kes­čių sis­te­mą, man pa­ sam­dy­tų ir bu­hal­te­rį, nes ad­mi­ nist­ra­ci­nis ir kū­ry­bi­nis dar­bas yra ne­su­de­ri­na­mi da­ly­kai.“ Di­džiau­siu iš­šū­kiu mu­zi­kan­ tams tam­pa pri­mes­ta in­di­vi­dua­ lio­ji veik­la, nes pa­gal au­to­riaus ar at­li­kė­jo su­tar­tį už­sa­ko­vai kū­rė­jus jau at­pra­to sam­dy­ti. Tai fik­suo­ja ir pa­ti Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja: 2008 m. ša­ly­je bu­vo su­da­ry­ta 800 mln. li­tų ver­tės au­to­ri­nių su­tar­čių, o per­nai jų ver­tė te­sie­kė vos 170 mln. li­tų.

Iš­lie­ka tik stip­riau­si

„Man sa­ko: pa­žiū­rėk į mo­kes­čių dy­dį ir dar­bo kai­ną. Jei­gu nau­do­ juo­si šio­mis su­tar­ti­mis, aš iš­kren­tu iš žai­di­mo – vi­so ge­ro. Da­bar tu­ ri bū­ti itin stip­rus, kad iš­lik­tum“, – pa­brė­žė jau­nas kom­po­zi­to­rius ir sak­so­fo­ni­nin­kas Re­mi­gi­jus Ran­čys.

Dėl iš­li­ki­mo kū­rė­jai pa­kei­tė sa­vo veik­los pro­fi­lį ir for­ma­liai iš at­li­kė­ jų bei au­to­rių vir­to in­di­vi­dua­lio­sios veik­los vyk­dy­to­jais. Tie­sa, daž­nam šis per­si­kva­li­fi­ka­vi­mo pra­džia­ moks­lis su­da­rė keb­lu­mų. „Va­sa­rą Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos du­ris at­vė­riau gal de­šimt kar­tų ir bend­rau­jant su spe­cia­lis­tė­mis vis apim­da­vo jaus­mas, kad esu bū­ri­ mo sa­lo­ne“, – pa­sa­ko­jo R.Ran­čys.

Ga­liau­siai jis bu­vo pri­vers­tas sam­dy­ti fi­nan­sų kon­sul­tan­tą.

Mu­zi­kan­to tei­gi­mu, da­bar be pa­ty­ru­sio fi­nan­si­nin­ko pa­ts ne­ ga­li ei­ti nė žings­nio. „At­ro­do, mu­zi­kan­tai yra iš­ skir­ti­nė kas­ta, nes dar tu­ri tap­ ti bu­hal­te­riais. Ma­nau, ge­gu­žę bus di­de­lis šo­kas vi­sai mu­zi­kan­tų bend­ruo­me­nei“, – sa­kė jis.

No­rė­čiau pa­žiū­rė­ ti į akis žmo­gui, ku­ ris su­kū­rė šią pa­ nie­ki­nan­čią tvar­ką.

Jei­gu ne ma­no žmo­ na fi­nan­si­nin­kė, aš bank­ru­tuo­čiau.

Ka­muo­ja ne­ge­ra nuo­jau­ta

Ne­ge­rų nuo­jau­tų prieš ar­tė­jan­tį pa­ja­mų dek­la­ra­vi­mo lai­ką tu­ri ir kom­po­zi­to­rius And­rius Ku­li­kaus­ kas, šį­met taip pat ėmęs vyk­dy­ti in­di­vi­dua­lią­ją veik­lą. „Kar­tais api­ma toks bai­mės jaus­mas, kad gau­si­me šo­ko te­ra­ pi­ją, – juk dau­gu­ma mū­sų nė­ra prin­ci­pin­gi bu­hal­te­ri­jos asai. Ži­ no­ma, su­vo­kiu, kad nuo kiek­vie­ no ren­gi­nio bū­ti­na kaž­kiek at­skai­ čiuo­ti į ne­lie­čia­mą li­tų pun­de­lį“, – pa­sa­ko­jo maest­ro.

O vie­nas šių­me­tės „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ran­kos fa­vo­ri­tų Li­nas Ado­mai­tis prieš mo­kes­čių dek­la­ra­vi­mą atei­ nan­čią ge­gu­žę jau­čia­si ra­mus, nes tu­ri kva­li­fi­kuo­tų pa­ta­rė­jų: „Man už­siim­ti kon­cer­ti­ne veik­la pa­ gal in­di­vi­dua­lią­ją veik­lą pa­si­ro­dė priim­ti­na. Ta­riau­si su daug ju­ris­ tų, ad­vo­ka­tų, bu­hal­te­rių, ku­riais per 15 me­tų veik­los pa­si­ti­kiu. Už­ tat man ra­mu, kaip pi­ni­gai vaikš­ to, – mes pa­si­skai­čia­vo­me, kad ge­gu­žę man rei­kės su­mo­kė­ti 17 pro­c. Ta­čiau aki­vaiz­du, jog se­no­ji

mo­kes­čių sis­te­ma pa­gal au­to­ri­nes su­tar­tis su 15 pro­c. mo­kes­čių ta­ri­ fu bu­vo ver­tin­ges­nė ir mu­zi­kan­ tams, ir vals­ty­bei.“ Drau­gą fi­nan­si­nin­ką tu­ri ir A.Ku­li­kaus­kas. „Jis man pa­da­rys „Ex­cel“ len­te­lę. Jo­je ir bus aiš­ ku, kiek rei­kės per­mes­ti mo­kes­ čiams“, – ti­ki­si mu­zi­kan­tas.

Kreip­sis į nau­ją­ją val­džią

Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­si­girs­tant ne­ ri­mo sig­na­lų iš mu­zi­kan­tų, „Ex­ cel“ pro­gra­ma nuo­lat pa­pil­do­ma ir at­li­kė­jų ir fo­nog­ra­mų ga­min­ to­jų aso­cia­ci­jo­je AGA­TA ban­dant su­kur­ti pa­pras­tą ir su­pran­ta­mą mo­kes­čių ap­skai­čia­vi­mo for­mu­ lę. Ta­čiau jos di­rek­to­rė Ag­nė Ma­ sals­ky­tė ne­ga­li at­si­ste­bė­ti: kad ir kiek steng­tu­mei­si su­kur­ti uni­ver­ sa­lų bu­hal­te­ri­nį šab­lo­ną mu­zi­kan­ tams, vis at­si­ran­da ki­tų kin­ta­mų­jų. „Da­bar vis daž­niau nau­do­ja­ma in­ di­vi­dua­lio­sios veik­los for­ma at­ro­ do itin komp­li­kuo­ta. Per ją vals­ty­ bė su­nai­ki­no au­to­ri­nius san­ty­kius, su­ren­ka ma­žiau mo­kes­čių ir ke­lia ne­rei­ka­lin­gą įtam­pą“, – tei­gė ji. „Nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė sa­vo pro­ gra­mo­je nu­ma­to tai­sy­ti bu­vu­sio­ sios klai­das ir tai­ky­ti leng­va­tas kū­ ry­bi­nei veik­lai. Bū­ti­nai pri­min­si­me šiuos įsi­pa­rei­go­ji­mus ir, jei rei­kės, dar gar­siau kel­si­me šį klau­si­mą“, – įspė­jo AGA­TA va­do­vė.

A.Ma­mon­to­vas už­si­me­na apie Ai­ri­ją, ku­rio­je mo­kes­čių sis­te­ ma mu­zi­kan­tams yra ele­men­ta­ri ir ne­ver­čian­ti lau­žy­ti gal­vos, to­ dėl ten žmo­nės no­riai mo­ka mo­ kes­čius. „O Lie­tu­vo­je... Ko­le­goms ne­ bent pa­tar­čiau įkur­ti sa­vo baž­ny­ čią, kon­cer­tus įfor­min­ti kaip pa­ mal­das, o už­mo­kes­tį su­rink­ti kaip au­kas – į jas Mo­kes­čių ins­pek­ci­ ja no­sies ne­ki­ša“, – sa­kė A.Ma­ mon­to­vas.

VD inf.

29

ĹĄeĹĄtADIENIS, gruodĹžio 15, 2012

menas ir pramogos

Aikť­tin­go­ji smui­ki­nin­kÄ— ger­bė­jĹł ne­nu­vy­lÄ— Jau be­veik tra­di­ciť­kai prieĹĄ ĹĄven­tes Vil­ niu­je kon­cer­ta­vo Va­nes­sa Mae. Tai bu­vo vie­nin­te­lis jos kon­cer­tas Lie­tu­vo­je ĹĄie­ met, o ap­skri­tai – jau tre­Ä?ias smui­ki­nin­kÄ—s pa­si­ro­dy­mas ĹĄa­ly­je.

Pra­mo­gĹł are­no­je ket­vir­ta­die­nio va­ka­rÄ… smui­ko aud­ras kė­lu­si Va­ nes­sa Mae ťį­kart pa­ruo­ťė 18 kō­ri­ niĹł pro­gra­mÄ…. Pas­ku­ti­ny­sis – gar­ su­sis „Storm“.

Kaip ir anks­tes­niais me­tais, ÄŻ sce­nÄ… at­li­kė­ja li­po kiek vė­luo­da­ma, bet pui­kiai pa­si­ruo­ťu­si. Vie­na ta­ len­tin­giau­siĹł ĹĄiĹł lai­kĹł mu­zi­kan­Ä?iĹł vil­kė­jo bliz­gu­Ä?iais nu­sags­ty­tÄ… il­gÄ… su­kne­lÄ™.

Po ke­lių pir­mų kō­ri­nių Va­nes­sa Mae pa­si­svei­ki­no su pub­li­ka. Ge­ ro re­gi­nio ji lin­kė­jo ang­liť­kai, pa­si­ dŞiau­gė tarp Şiō­ro­vų ma­ty­da­ma ir vai­kų, o ta­da lie­tu­viť­kai pa­dė­ko­jo sa­vo ger­bė­jams Lie­tu­vo­je.

Nors bi­lie­tai kai­na­vo nuo 140 li­tĹł, are­na bu­vo apy­pil­nÄ—, prieĹĄ kon­cer­tÄ… Ä?ia su­si­da­rÄ— au­to­mo­bi­ liĹł spĹŤs­tys.

Va­nes­sa Mae ÄŻ Vil­niĹł at­vy­ko iĹĄ Ry­gos. Lie­tu­vo­je ĹžvaigŞ­dÄ— pa­gei­da­ vo va­Şi­nė­ti pa­Ä?iu nau­jau­siu liuk­so kla­sÄ—s BMW mar­kÄ—s au­to­mo­bi­liu.

Smui­ki­nin­kė kon­cer­ta­vo kar­tu su 12-os mu­zi­kan­tų sty­gi­niu or­kest­ ru. Jam ke­lia­mi iť­skir­ti­niai ap­ran­ gos rei­ka­la­vi­mai – vi­si mu­zi­kan­tai pri­va­lė­jo dė­vė­ti fra­kus.

Ta­Ä?iau tai – dar ne vis­kas. Va­ nes­sa Mae pa­gei­da­vo, kad per kon­ cer­tÄ… jÄ… ĹĄil­dy­tĹł 10 inf­ra­rau­do­nų­jĹł spin­du­liĹł ĹĄil­dy­tu­vĹł, nu­kreip­tĹł ÄŻ smui­ki­nin­kÄ™ ant sce­nos.

Tech­ni­nis per­so­na­las rō­pi­no­ si, kad oro tem­pe­ra­tō­ra sce­no­je per vi­są kon­cer­tą bō­tų 22 laips­niai Cel­si­jaus.

Va­nes­sa Mae pa­gei­ da­vo, kad per kon­ cer­tą ją ťil­dy­tų 10 inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių ťil­dy­tu­vų, nu­kreip­tų į smui­ki­ nin­kę ant sce­nos.

Smui­ko vir­tuo­zė Va­nes­sa Mae yra iť­lei­du­si 15 al­bu­mų, jie pa­sau­ ly­je par­duo­ti di­des­niu nei 10 mln. ti­ra­Şu. Taip pat smui­ki­nin­kė fil­ ma­vo­si po­pu­lia­riuo­se Ho­li­vu­do fil­muo­se ir se­ria­luo­se. Dar 1995 m. paaug­lės Va­nes­sos pa­si­ro­dy­mas bu­vo įam­Şin­tas do­ku­men­ti­nia­me

„„Kon­cer­tas: Va­nes­sa Mae Vil­niu­je ger­bė­jams dė­ko­jo ir lie­tu­viť­kai.

fil­me „The Red Hot Tour – Li­ve at the Royal Al­bert Hall“.

Va­nes­sos Mae mu­zi­kos sti­lius api­bō­di­na­mas kaip smui­ko tech­noakus­ti­nÄ— sin­te­zÄ—. Kon­cer­tuo­se ji at­lie­ka kla­si­kĹł Piot­ro ÄŒai­kovs­kio, Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no, Nic­co­ lo Pa­ga­ni­ni, Hen­ry­ko Wie­niaws­ kio, Pab­lo de Sa­ra­sa­te ir ki­tĹł gar­ siau­siĹł kom­po­zi­to­riĹł kō­ri­nius bei jĹł in­terp­re­ta­ci­jas. Ki­ta aist­rin­go­ sios smui­ki­nin­kÄ—s kō­ry­bos da­lis – ĹĄiuo­lai­ki­niĹł po­psti­liaus kō­ri­niĹł

va­ria­ci­jos, skam­ban­Ä?ios ro­ko, dis­ ko, acid jazz ir fla­men­ko rit­mu.

Va­nes­sa Mae gi­mÄ— Sin­ga­pō­re, ta­Ä?iau kar­je­rÄ… eg­zo­tiť­kos iť­vaiz­ dos smui­ki­nin­kÄ— pra­dė­jo Lon­do­ ne. ÄŽ ĹĄÄŻ mies­tÄ…, ta­pu­sÄŻ tramp­li­nu ÄŻ pa­sau­li­nio gar­so sce­nas, vos ket­ ve­riĹł su­lau­ku­siÄ… Va­nes­sÄ… at­si­ve­ Şė tai­lan­die­tÄ— mo­ti­na. Pir­mie­ ji jau­no­sios at­li­kė­jos pa­si­ro­dy­mai jau iť­si­sky­rÄ— pro­fe­sio­na­lu­mu bei kon­ser­va­ty­vio­mis kla­si­ki­niĹł kō­ ri­niĹł in­terp­re­ta­ci­jo­mis, ta­Ä?iau tik­

Vy­gin­to Ska­rai­Ä?io (BFL) nuo­tr.

ro­ji Va­nes­sos po­pu­lia­ru­mo ban­ga pra­si­dė­jo paaug­lys­tė­je. Ry­tie­tiť­ka pri­gim­tis ir maiť­tau­jan­ti paaug­lės sie­la iť­lais­vi­no smui­ki­nin­kę iť tra­ di­ci­nės kō­ry­bos ir lei­do gim­ti iki tol ne­gir­dė­toms kla­si­kos ir po­psti­liaus kō­ri­nių va­ria­ci­joms, ku­rios uŞ­bō­ rė dau­ge­lio klau­sy­to­jų ťir­dis. Jau­ no­ji smui­ko vir­tuo­zė bu­vo įtrauk­ ta į Guin­nes­so re­kor­dų kny­gą kaip jau­niau­sia so­lo at­li­kė­ja, kon­cer­ta­ vu­si su or­kest­ru.

VD, del­fi.lt inf.

Sce­no­je – tė­vas ir sō­nus Ki­tÄ… sa­vai­tÄ™ ge­ros mu­zi­kos ir poe­ zi­jos ger­bė­jai kvie­Ä?ia­mi ÄŻ Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) pla­ne­ta­riu­mÄ…, ku­ria­me vyks vie­nas pa­sku­ti­ niĹł 2012 m. pro­jek­to „Bar­dai tarp ĹžvaigŞ­dĹžiĹłâ€œ kon­cer­tĹł. Ja­me da­ly­ vaus ak­to­riai tė­vas ir sō­nus Sau­ lius ir Jo­kō­bas Ba­rei­kiai.

Gruo­dĹžio 19 d. dai­nuo­jan­tys ak­ to­riai kvie­Ä?ia ĹžvaigŞ­dė­to­je ap­ lin­ko­je pa­si­klau­sy­ti jĹł dar ne­gir­ dė­tos dvie­jĹł da­liĹł – rim­to­sios ir ĹĄmaikť­Ä?io­sios – pro­gra­mos. Ku­ rios dai­nos skam­bÄ—s, kur jos ka­ dai­se bu­vo gir­dė­tos ir apie kÄ… jos, ga­lė­si­te su­Şi­no­ti atė­jÄ™ ÄŻ ĹĄÄŻ iť­skir­ti­ nÄŻ me­tĹł kon­cer­tÄ… VU pla­ne­ta­riu­ me, ku­ris pra­si­dÄ—s nuo ke­lio­nÄ—s po dan­gaus pa­sau­lÄŻ.

Vy­tau­to Ker­na­gio gi­ta­ros lau­ rea­tas ak­to­rius S.Ba­rei­kis sa­ko apie sō­naus ku­ria­mas dai­nas su­ Şi­no­jęs vi­sai ne­se­niai – prieť ke­le­ tą me­tų va­sa­rą, kai į dai­nuo­ja­mo­ sios poe­zi­jos fes­ti­va­lį kon­cer­tuo­ti drau­ge su Jo­kō­bu jį pa­kvie­tė Vir­ gis Sta­kė­nas.

Pa­sak Sau­liaus, ar­ti­mam gi­mi­ nai­Ä?iui ar drau­gui, ku­rio nuo­mo­ nÄ— tau svar­bi, pa­ro­dy­ti sa­vo kō­ri­ nius sun­kiau­sia, rei­kia lai­ko, kad su­si­kaup­tum ir pa­si­ryŞ­tum ĹĄiam Ĺžings­niui. Ĺ iuo at­ve­ju jis bu­vo sÄ—k­min­gas – vie­na­me pro­jek­to „Bar­dai tarp ĹžvaigŞ­dĹžiĹłâ€œ kon­cer­ tĹł tė­vas su sō­nu­mi kar­tu dai­nuo­ ti ÄŻ sce­nÄ… Ĺžengs jau ne pir­mÄ… kar­tÄ….

S.Ba­rei­kis pri­si­pa­Şįs­ta jau puo­ se­lė­jan­tis pla­nus ir apie il­ges­nę bend­rą mu­zi­ki­nę pro­gra­mą. Anot Jo­kō­bo, su tė­vu jie daŞ­nai su­si­

12.20

„„Ga­li­my­bė: kas­die­niais dar­bais uŞ­si­ver­tę tė­vas ir sō­nus Ba­rei­kiai

dŞiau­gia­si kiek­vie­na pro­ga pa­gro­ti kar­tu.

tin­ka, kar­tu pra­lei­dŞia ťven­tes, o bend­ra kō­ry­bi­nė veik­la suar­ti­na dar la­biau. „Abu esa­me uŞ­si­ver­tę dar­bais, vi­sur tie­siog laks­to­me, ir ras­ ti pro­gą re­pe­ti­ci­joms ne­leng­va, –

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

pri­pa­Şi­no J.Ba­rei­kis. – DaŞ­niau­ siai pa­si­skirs­to­me funk­ci­jas ir abu mo­ko­mÄ—s at­ski­rai, o tuo­met aĹĄ at­ va­Şiuo­ju pas tė­vÄ… ir su­de­ri­na­me ga­lu­ti­nius kon­cer­to ak­cen­tus.“ VD inf.

3FOHJOJP OBVKJFOĆŹ QPSUBMBT

ww

3FOHJOJP SBEJKBT

e w.b

*OGPSNBDJOJBJ QBSUOFSJBJ

ar

a dym %SBVHBJ

n

.u .co

k

#JMJFUVT QMBUJOB

30

menas ir pramogos

63813 :+1+6,383+3 N< .+;,>9=94+3 9< 6+81M 1+7A,+ +;,+< :;3/ <=+563M 6+81M :;9C63M 1+73837+< :6+<=359 <> ;38537+< 6+81M +:5+><=M >J.N437+< 0;/B+?37+< ?3;3837+< 7/=+69 :49?3 7+< $/13<=;>9=3< .+;,9 .3/8973<

?+6 =/6

' E $ ( F ;/35+63813 .3;,=3 (3683>4/ ,/=98>9=94+3 =385>9=94+3 <=+63+3 .+363.N< diena.lt/naujienos/laisvalaikis 0+<+.9 I36=38=94+3 +:.+3638385+3 :6A=/63M 5694N4+3 98=+5= =/6

â&#x20AC;&#x17E;Quo­rumâ&#x20AC;&#x153; pa­klĹŤs­ta ir mad­ri­ga­lai, ir po­pmu­zi­ka

(/;:379 L798/3 (3683>4/ ;/35+63813 .+; ,38385+3 :79597/ &/6

<5+7,38=3 .+;,9 .3/8973< 8>9 353 ?+6

An­samb­lis â&#x20AC;&#x17E;Quo­rumâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; vie­nin­te­lÄ&#x2014; pro­fe­sio­nPASLAUGOS a­li vy­rĹł vo­ka­li­nÄ&#x2014; gru­pÄ&#x2014; Lie­tu­vo­je, dai­nuo­jan­ti iť­skir­ti­nai a cap­ pel­la. Jiir pro­ pa­guo­ Statybos remonto ja to­kiÄ&#x2026; dai­na­vi­mo ma­nie­rÄ&#x2026;, kai pa­tys at­li­kÄ&#x2014;­ jĹł bal­ sai7+<A?9 at­sto­ ja .> +738+ 7/.J39 ?3.+>< ;3< 3I >9<39 QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 mu­zi­kos inst­ru­men­tus.

4+ @@@ ?3.38/<.>;A< 6= &/6 / :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=

Dei­man­tÄ&#x2014; De­men­ta­vi­Ä?iō­tÄ&#x2014;

Lie­tu­vo­je ge­rai Şi­no­mas ko­lek­ty­ vas at­lie­ka įvai­rių sti­lių ir epo­chų kō­ri­nius, jų kon­cer­ti­niams pa­si­ro­ dy­mams bō­din­gas Şais­min­gu­mas, imp­ro­vi­za­ci­ja ir ra­fi­nuo­tu­mas.

Gru­pÄ&#x2122; su­da­ro pen­ki at­li­kÄ&#x2014;­jai: Vi­ta­li­jus Neu­ga­si­mo­vas â&#x20AC;&#x201C; kont­ ra­te­no­ras, Ma­rius Tur­la­jus â&#x20AC;&#x201C; te­ no­ras, Gin­tau­tas Skliu­tas â&#x20AC;&#x201C; ba­ri­ to­nas, Ro­ma­nas Sa­vic­kas â&#x20AC;&#x201C; bo­sas, Ĺ˝y­gi­man­tas Gu­de­lis-Gon â&#x20AC;&#x201C; vo­ka­ li­nÄ&#x2014; per­ku­si­ja. â&#x20AC;&#x17E;Sten­g ia­m Ä&#x2014;s iť­veng­t i gry­n o aka­de­miz­mo ir kiek­vie­nÄ&#x2026; kar­ tÄ&#x2026; kō­ri­nius at­lie­ka­me vis ki­taip, pa­lik­da­mi erd­vÄ&#x2014;s imp­ro­vi­za­ci­jai, â&#x20AC;&#x201C; sa­ko gru­pÄ&#x2014;s ÄŻkō­rÄ&#x2014;­jas V.Neu­ ga­si­mo­vas. â&#x20AC;&#x201C; Ki­tas svar­bus mō­ sĹł bruo­Şas â&#x20AC;&#x201C; ba­lan­suo­ja­me tarp kla­si­kos ir po­pu­lia­rio­sios mu­zi­ kos. Dau­gu­ma mō­sĹł aran­Şuo­Ä?iĹł sti­liaus at­Şvil­giu uĹži­ma tar­pi­nÄŻ va­rian­tÄ&#x2026;, tai sa­vo­tiť­kas komp­ro­ mi­sas tarp aka­de­mi­nÄ&#x2014;s ir est­ra­ di­nÄ&#x2014;s mu­zi­kos. Kai kur yra po­ lis­ti­lis­ti­kos bruo­Şų, kai kur yra to­k iĹł sti­l i­za­c i­j Ĺł, kai se­n o­v i­ nÄ&#x2014;s mu­zi­kos kō­ri­nys at­lie­ka­mas ĹĄiuo­lai­kiť­kai, ir at­virkť­Ä?iai. Bet pa­grin­das, iĹĄ vie­nos pu­sÄ&#x2014;s, yra po­pmu­zi­ka, iĹĄ ki­tos â&#x20AC;&#x201C; po­li­fo­ni­nÄ&#x2014; ba­ro­ki­nÄ&#x2014; mu­zi­ka bei re­ne­san­so mad­ri­ga­lai.â&#x20AC;&#x153;

La­bai svar­bu jaus­ti, kad tu­ri pra­ver­tas du­ris, ga­li kÄ&#x2026; nors pa­da­ry­ti vis ki­taip, nes pa­si­rin­ki­mo lais­vÄ&#x2014; mu­zi­kan­tui yra la­bai svar­bi.

â&#x20AC;&#x201C; Kaip ki­lo idÄ&#x2014;­ja su­bur­ti an­ samb­lÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Quo­rumâ&#x20AC;&#x153; ir ko­dÄ&#x2014;l taip pa­si­va­di­no­te? â&#x20AC;&#x201C; Vai­kys­tÄ&#x2014;­je, kai mo­kiau­si mu­zi­ kos mo­kyk­lo­je, iť­gir­dau ko­lek­ty­vÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Swing­le Sin­gersâ&#x20AC;&#x153; iĹĄ Pran­cō­zi­jos â&#x20AC;&#x201C; jie dai­na­vo ať­tuo­nie­se: ir vy­rai, ir mo­te­rys. Man pa­da­rÄ&#x2014; la­bai di­de­lÄŻ ÄŻspō­dÄŻ tai, ko­kius ste­buk­lus ga­li da­ ry­ti vie­ni bal­sai. VÄ&#x2014;­liau bu­vo ban­ dy­mĹł da­ry­ti kÄ&#x2026; nors pa­na­ťaus, bet ne dÄ&#x2014;l ko­kios ko­mer­ci­jos ar kad bō­ tu­me uni­ka­lĹŤs. Bu­vo toks jaus­mas, kad Lie­tu­vo­je to­kio ana­lo­go nÄ&#x2014;­ra, ir at­si­ra­do vi­di­nis ti­kÄ&#x2014;­ji­mas, kad tas da­ly­kas Lie­tu­vo­je bō­tĹł pra­smin­gas ir rei­ka­lin­gas. Kai bai­giau moks­ lus, pa­skam­bi­nau Vy­tau­tui Gai­le­ vi­Ä?iui, ku­ris ir­gi bu­vo to­kios mu­zi­ kos ger­bÄ&#x2014;­jas, su­si­ti­ko­me, ir vis­kas pra­si­dÄ&#x2014;­jo... Pa­si­va­din­ti â&#x20AC;&#x17E;Quo­rumâ&#x20AC;&#x153; pa­siō­liau aĹĄ, ĹĄi min­tis ÄŻ gal­vÄ&#x2026; atÄ&#x2014;­ jo spon­ta­niť­kai. Ĺ˝o­dis â&#x20AC;&#x17E;quo­rumâ&#x20AC;&#x153; reiť­kia tam tik­rÄ&#x2026; Ĺžmo­niĹł skai­ Ä?iĹł, ku­riĹł pa­kan­ka tam, kad ÄŻvyk­ tĹł po­sÄ&#x2014;­dis, o ja­me priim­ti spren­di­ mai tu­rÄ&#x2014;­tĹł ga­liÄ&#x2026;. Ter­mi­nas paim­tas iĹĄ po­li­ti­kos.

Technikos remonto % ' $ ! " G( H 8/8+> .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6

@@@ 5+>8+53/73< 6=

8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B

KelioniĹł N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; =5>@<028 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2><

4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><

Kitos 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F

1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B Â&#x201E;Â&#x201E;Pen­ke­tas: â&#x20AC;&#x17E;Quo­rumâ&#x20AC;&#x153; ÄŻkvÄ&#x2014;­pi­mo ĹĄal­ ti­nis â&#x20AC;&#x201C; ir pa­Ä?iĹł at­li­kÄ&#x2014;­jĹł bend­ra­v 4; i­

mas.

â&#x20AC;&#x201C; Kas jus ÄŻkve­pia dai­nuo­ti to­ kiÄ&#x2026; mu­zi­kÄ&#x2026;? â&#x20AC;&#x201C; Vi­sĹł pir­ma ÄŻkve­pia tie ko­lek­ty­ vai, ku­rie ge­rai at­lie­ka pa­na­ťiÄ&#x2026; mu­ zi­kÄ&#x2026;. A cap­pel­la sa­vai­me yra Ĺža­vi, nes jo­je ma­Şiau che­mi­jos, sin­te­ti­kos ar net ag­re­si­jos, sklin­dan­Ä?ios iĹĄ kai ku­riĹł inst­ru­men­tĹł. ÄŽk­ve­pia tie­siog pa­ti mu­zi­ka­vi­mo ma­nie­ra ir fak­ tas, kad mums ne­rei­kia pa­pil­do­mĹł ÄŻran­kiĹł, kad mes per tÄ&#x2026; mu­zi­kÄ&#x2026; ga­ li­me la­biau sa­ve at­skleis­ti, pa­Şin­ti ir jaus­ti vie­nas ki­tÄ&#x2026;. Tai â&#x20AC;&#x201C; di­dĹžiu­lis dĹžiaugs­mas. Ki­tas ins­pi­ra­ci­jos ĹĄal­ ti­nis yra kō­ri­niai, nuo­sta­bios se­niai ar ne­se­niai su­kur­tos me­lo­di­jos, ku­ rio­se mes ga­li­me su­ras­ti daug pe­no kō­ry­bi­nei sa­vi­raiť­kai, nes at­lie­ka­ me ir sa­vo kur­tas dai­nas. Svar­bus ir pa­ts Ĺžmo­giť­ka­sis veiks­nys â&#x20AC;&#x201C; bend­ ra­vi­mas. Ko­lek­ty­vi­nio mu­zi­ka­vi­mo jaus­mas ir dĹžiaugs­mas mus nuo­lat ÄŻkve­pia ir pa­lai­ko. â&#x20AC;&#x201C; Kiek â&#x20AC;&#x17E;Quo­rumâ&#x20AC;&#x153; pa­si­ro­dy­ mams yra svar­bi imp­ro­vi­za­ ci­ja? â&#x20AC;&#x201C; Da­bar gal­bĹŤt ne tiek daug, kiek anks­Ä?iau, nes ku­rÄŻ lai­kÄ&#x2026; mes ap­ skri­tai pa­lik­da­vo­me to­kias for­ mas, kai kiek­vie­nas ga­lÄ&#x2014;­jo da­ry­ti bet kÄ&#x2026;. Da­bar mō­sĹł ko­lek­ty­vas yra tiek pat aka­de­miť­kas, tiek pat kō­ ry­biť­kas, kad ga­lÄ&#x2014;­tĹł vi­siť­kai konk­ re­Ä?iai ir aiť­kiai at­lik­ti tai, kas nu­ ma­ty­ta. O imp­ro­vi­za­ci­ja at­si­ran­da ne tik per re­pe­ti­ci­jas, bet ir gy­vuo­se pa­si­ro­dy­muo­se, kai at­si­ran­da kon­ tak­tas su pub­li­ka ir no­ras su­stip­ rin­ti tÄ&#x2026; emo­ci­nÄŻ po­vei­kÄŻ. Jei­gu mes ne­tu­rÄ&#x2014;­tu­me tam erd­vÄ&#x2014;s, lai­ky­tu­ me sa­ve at­li­kÄ&#x2014;­jais siau­rÄ&#x2026;­ja to Ĺžo­ dĹžio pra­sme, grei­tai iť­si­sem­tu­me.

La­bai svar­bu jaus­ti, kad tu­ri pra­ ver­tas du­ris, ga­li kÄ&#x2026; nors pa­da­ry­ ti vis ki­taip, nes pa­si­rin­ki­mo lais­vÄ&#x2014; mu­zi­kan­tui yra la­bai svar­bi.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­ tr.

PARDUODA

â&#x20AC;&#x201C; UŞ­si­mi­nÄ&#x2014;­te, kad ven­gia­te dai­nuo­ti avan­gar­di­nÄ&#x2122; mu­zi­ kÄ&#x2026;.

Ko­dÄ&#x2014;l?

NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; Tai da­ro­me la­bai re­tai. Vie­na ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= prie­Şas­Ä?iĹł tai, kad da­bar­ti­nia­me 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4; pa­sau­ly­je, ma­nau, yra pa­kan­ka­mai

dest­ruk­ty­viĹł da­ly­kĹł, Ĺžei­dĹžian­Ä?iĹł Ĺžmo­gaus oru­mÄ&#x2026; ir pu­siaus­vy­rÄ&#x2026; ir per mu­zi­kÄ&#x2026; gi­lin­ti tuos da­ly­kus ne­ la­bai no­ri­si. Mes ne­sie­kia­me dai­ %@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 nuo­ti apie tai, kÄ&#x2026; ma­to­me ap­lin­ :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> kui, â&#x20AC;&#x201C; kaip tik sten­gia­mÄ&#x2014;s per sa­vo

4; me­nÄ&#x2026; Ĺžmo­nes nu­teik­ti kiek ÄŻma­no­

ma po­ z i­ t y­ v iai, kad tai ÄŻgau­ t Ĺł ug­ % J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0! do­mÄ&#x2026;­jÄŻ, to­ni­zuo­ja­mÄ&#x2026;­jÄŻ ir ra­mi­na­ D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> mÄ&#x2026;­jÄŻ po­vei­kÄŻ, grÄ&#x2026;­Şin­tĹł prie gam­tos. +>:0<4 , + 4; Iki ĹĄiol mes ne­si­rin­ko­me to­kiĹł au­

to­riĹł. Vis dÄ&#x2014;l­to vi­sai ne­se­niai Lau­ ry­nas Va­ka­ris Lo­pas pa­siō­lÄ&#x2014; spe­ cia­liai mums pa­ra­ťy­tÄ&#x2026; kō­ri­nÄŻ, tai tu­rÄ&#x2014;­tĹł bō­ti Lie­tu­vo­je ana­lo­gĹł ne­ Kita tu­ rin­tis pre­ce­den­tas.

PERKA

ÄŽVAIRĹŞS

8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> â&#x20AC;&#x201C; An­samb­lis su­si­kō­rÄ&#x2014; 2005 m.

1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> Ar da­bar jau yra ga­lu­ti­nai su­ 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> si­for­ma­vu­si â&#x20AC;&#x17E;Quo­rumâ&#x20AC;&#x153; me­ni­ @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - nÄ&#x2014; vi­zi­ja?

- R- / & *

â&#x20AC;&#x201C; Mō­sĹł brai­Şas& - â&#x20AC;&#x201C; po­pu­lU60;8>B0A ia­ri mu­0A<C> zi­ka I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 su ge­ r a do­ z e kla­ s i­ k os. Ĺ˝i­ n o­ m a, tai < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> nÄ&#x2014;­ r a ab­ s o­ l iu­ Ä? iai uni­ k a­ l u, nes pa­ @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 sau­ly­je yra daug ko­lek­ty­vĹł, ku­rie 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 uĹži­ma tar­pi­nÄ&#x2122; po­zi­ci­jÄ&#x2026; tarp dĹžia­zo 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= ir kla­si­kos, tarp dĹžia­zo ir po­pmu­zi­ Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA kos?0B ir t.?@0N>< t. Esa­=C@>3FB8 me iť­ban­0@ dÄ&#x2122;N8[ daug mu­

08? @48:0;0D8<[ zi­kos Şan­rų, dai­nuo­ja­me ir įvai­rio­ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: mis kal­bo­mis, per­da­ro­me dai­nas iť B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = fil­mų, ani­ma­ci­jos. Bet yra tam tik­ri 5>@<02890 B4; 50:A re­per­tua­ri­niai prio­ri­te­ tai, vie­naip

ar ki­taip, mes dai­nuo­si­me aka­de­

' -+ & *

-

- *T , mi­nÄ&#x2122; ir po­p , u­lia­riÄ&#x2026;­ jÄ&#x2026; mu­zi­kÄ&#x2026;.

Di­ +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> dĹžiÄ&#x2026;­jÄ&#x2026; da­lÄŻ mō­sĹł pro­gra­mos ĹĄiuo 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F me­tu su­da­ro â&#x20AC;&#x17E;The Beat­lesâ&#x20AC;&#x153; dai­nos: ?> :03 @ !

14=3@0A ?;>B0A ťio vy­ rių34B0;CA8A kvar­te­to?;0=0A dai­na­,;0=0D8<> vi­mas yra?0

70 la­bai pa­ to­gus<84AB> a cap­A0D8D0;3F1\A pel­la transk­ 6@8=30A! 8;=80CA 03<8 rip­ci­joms. Ži­no­ma, kaip kei­sis mō­ =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9>

sĹł me­ ni­nÄ&#x2014; kon­ ci­ja atei­t y­je, da­

XA0:F<0A @ cep­

bar sun­kB4@8B>@89[ u pa­sa­k?;0=0D8<> y­ti.

34B0;8>9> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @

6 8;=8CA =5>@<0289Y B48:80 WABCB8A 0;4 B0A B4; 4 ?0NB0A :4ABCB8A$ B0;4B0A ;B 4B0;8>9> ?;0=> @4=6\90A! % J-4 6@>C? ?@>94:B0D8<0AK =5>@<02890 B48:80<0 B4; C:8N:8[ 6 8;=8CA 8=5>$@46@>C? ;B C ?0@4=6BC 34B0;8C>9C ?;0=C 60;8<0 ACA8?0O8=B8 =C> 8:8 30@1> 384=><8A ?0A ?@> 94:B> @4=6\9Y ,0@4=6B> 34B0;8>9> ?;0=> D84N0 4:A?>G82890 =C> 8:8 L=8 ?8N:8[ A4=8]=89>A ?0B0;?>A4 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA 84N0A ACA8@8=:8<0A! 34B0;8>9> ?;0=> A?@4=38=8[ D84N0A 0?B0@8<0A DF:A < 18@O4;8> 3 D0; C:8N:8[ 6 :01 8;=8C94 ,;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0B48:8<> BD0@:0! ?;0=0D8<> ?0A8];F<08 8@ ?0AB01>A B48 :80<8 ?@>94:B> @4=6\9C8 0@10 >@60=8G0B>@8C8 @0NBC 8:8 D84N> ACA8@8=:8<> ?01086>A ,;0=0 D8<> 3>:C<4=B[ A?@4=38=8[ ?0A8];F<[ 0?

A:C=38<0A! 0A<4=FA 60CBY 0BA0:F<Y :03 X

9[ ?0A8];F<CA =40BA8OD4;6B0 ?0@4=6B0<4 ?;0 '>,>B-:= O8:904 <046,74924 6074: /,<-49496,4 =0D8<> 3>:C<4=B4 60;8 0?A:[AB8 0;ABF18=\A 4< ,;K07/49>:5,4 <04;>4= >07

B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:289>A

?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A 8;=80CA B4@8B>@89[

?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A D0;ABF18=\A ?@84O8]@>A $ ?@,/358 3,+/*/458 12/4/1(> 8/D25 +(7 A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA ?4@ )C B,/358 .=+=950(38 /7 ),4+758/58 67(1 <\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X 9/158 82(:.=950(38 4-573(*/0( 9,2

?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A

' -+ & * , -

- *T , +S ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ M8:904 <046,74924 ,?6J>,74;4,4 (07

! ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94

34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 Transportas, logistika <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4

B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H

(>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6

SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;

PASLAUGOS

KelioniĹł

B0@8<> 384=>A B<4AB[ ?;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0@48N:\908 34B0;8>9> ?;0=> A?@4=38=8CA 148 D84 N> AD0@ABF<> ?@>243]@0A 60;8 0?A:[AB8 0;ABF 18=48 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:28 908 ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A *C>G0?0D8Z80CA ĹĄeĹĄtADIENIS, gruodĹžio 15, 2012 6 ?4@ <\=4AX =C> ?0@48N:\90<A @468AB@C>B> ?@0=4N8<> XB48:8<> 384=>A

,0@4=6B0A 028>=0;8=\A O4<\A B0@=F1>A ?@84 M4<\A ]:8> <8=8AB4@89>A 8;=80CA @09>=> O4 <\BD0@:>A A:F@80CA D43\9> XA0:F<0A 3\; O4<\A A:;F?> :03 @ !

4A0=Z8> L0B@8=8=:[ : L0B@8=8=:[ A4= 8; =80CA @ A0D 5>@<0D8<> 8@ ?4@BD0@:F<> ?@> 94:B> ?0BD8@B8=8<> < 646CO\A 3 4 @8B>@89[ ?;0=0D8<> 3>:C<4=B> @4=6\90A % J '' & H 4; 4 ?0NB0A 4P42B8DCA$6<08; 2><

91:<8,.4 >38=8=:[ 14=3@89>A + -( =0@80<A 5, E AAA 740>?@,7:9/:9,= .:8 D0; N0C:80<0A 0B0A:08B8=8A

@8=:8<8=8A - + :C@8A DF:A ,?9: 4;<8 O *0K,80 ;:47=4,?>:5?= 4J *4794,?= 9>A A>3[ >98 6 0@1>BD0@:\! 48:;>A %,7,92N H@09>N5N 4< ,>2,7 9?: !> (07 0B0A:08B0 8@ BD8@B8=8<0A -4D8G>@80CA 0B0A

:08B0 8@ BD8@B8=8<0A Y<0B>A BD8@B8=8<0A

UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A -4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 ?CA48 14=3@89>A =0@8[ ?0:0@B>B8=8A ACA8@8=:8 <0A 1CA N0C:80<0A D0; B>94 Kita ?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 M F :9><,=>Q -4?<,=D @4=? =N<,J? ;,</?: 9>A ?8@<8=8=:\ /, ,>=,<2,= O@,4<4,= 6,9.074,<490= ;<060=

?K /4/K4,?=4N ;,=4R7B>N -0> 90 8,K0=9L % J 4:8;=>90<>9> C@B> ,@>94:B08K 0B;84 904 !> 6,49N %,=4R7B8,4 >0464,84 464 :0 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D

8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: C34@D\A A4= -0AB8=\=[ : % J 8;<0K 6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' A:; @ A:; :03 @ ! !02,70D )680<2S= 2 *4794?= ,? ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F 24,? 491:<8,.45:= >07

?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3

D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@

30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC / %0G4 @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><

6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 6809Q 2 *4794?= (07

ÄŽVAIRĹŞS

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI

J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07

%

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D

(3683><

&/6

+5<

KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #

%/24/:8 #,2

(18

; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29

60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120

>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# vilnius@vilnius.krantas.lt, +>=@40;8A =C> B www.krantas.lt ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, Ĺ˝IEMÄ&#x201E; GERAI. Ĺ˝IEMA VASAROS ATOSTOGOS Egiptas, Hurgada nuo 1299 Lt F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B 9?: !> KAINUOJA PIGIAU!!!

Ispanija, Kosta Brava nuo 1229 Lt OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: â&#x20AC;&#x17E;Novaturasâ&#x20AC;? ir â&#x20AC;&#x17E;Teztourâ&#x20AC;? siĹŤlo didĹžiausiÄ&#x2026; vaIspanija, Barselona nuo 1229 Lt %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, saros kelioniĹł pasirinkimÄ&#x2026;: Italija, Riminis nuo 1489 Lt ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>

!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 Bulgarija, Varna nuo 829 Lt Kipras, Larnaka nuo 1619 Lt I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, Turkija, Antalija nuo 949 Lt Ispanija, Maljorka nuo 1609 Lt 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 Graikija, Kreta nuo 959 Lt Italija, Sicilija nuo 1659 Lt 6,<S7O Turkija, Bodrumas nuo 1059 Lt Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; nuo 1899 Lt 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: Graikija, Kosas nuo 1069 Lt %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: Kroatija, Rijeka nuo 1189 Lt Daugiau informacijos apie keliones www. ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> Graikija, Rodas nuo 1159 Lt

%

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

krantas.lt

#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683><

PamÄ&#x2014;nkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius &/6 79,

Tel. 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6= Naujieji metai Pekine, Kinijoje "!P% '&" '%'

$"$ 2012 F" $# 12 26â&#x20AC;&#x201C;2013 01 04. 1680 Lt + skrydis ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Ĺ ventinÄ&#x2014; kelionÄ&#x2014; ÄŻ StokholmÄ&#x2026;, autobusu, T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I B Skansen parkÄ&#x2026; 12.28â&#x20AC;&#x201C;12.30 keltu, aplankant 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> nuo 370 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 I B KALÄ&#x2013;DOMS: &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B Vienaâ&#x20AC;&#x201C;Melkasâ&#x20AC;&#x201C;Zalcburgas â&#x20AC;&#x201C; 667 Lt H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= VarĹĄuvaâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;enstachovaâ&#x20AC;&#x201C;Krokuvaâ&#x20AC;&#x201C;OsvenciLD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I B mas â&#x20AC;&#x201C; 437 Lt 9?:

!> -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Dunojaus vingisâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas â&#x20AC;&#x201C; 627 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B AmĹžinoji Roma â&#x20AC;&#x201C; 1327 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtasâ&#x20AC;&#x201C;Ĺžaviosios Europos @>0B890 =C> B sostinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; 627 Lt F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B NAUJIEMS METAMS: =;,945, :=>, <,@, 9?: !> ParyĹžiusâ&#x20AC;&#x201C;Disneilendas (Bambergas, Liuksemburgas, Niurnbergas) â&#x20AC;&#x201C; 1397Lt ",7>, E !> G ( $G'("% ?>8;A8=\A AristokratiĹĄkoji Vienaâ&#x20AC;&#x201C;Ĺžavusis BudapeĹĄtas <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> B â&#x20AC;&#x201C; 647 Lt Gaujos prkasâ&#x20AC;&#x201C;Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Tartu â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt =;,945, :=>, :<,/, E !> %C;60@890 =C> B Praha (Melnikasâ&#x20AC;&#x201C;Deteniceâ&#x20AC;&#x201C;KarlĹĄteinasâ&#x20AC;&#x201C;Kar =;,945, 746,9>S E

L@8 0=:0 =C> B lovy Varai) â&#x20AC;&#x201C; 667 Lt <,4645, := =,7, E

!> Saksonijos Ĺ veicarijaâ&#x20AC;&#x201C;Berlynas â&#x20AC;&#x201C; 567 Lt @4B0 =C> B SLIDINÄ&#x2013;JIMAS (?<645, 9>,745, E

!>

C=8A0A =C> B lÄ&#x2014;ktuvu ?72,<45, ?<2,= E

!> Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Andora â&#x20AC;&#x201C; 1290 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Italija, Ĺ veicarija ir PrancĹŤzija (Aostos slÄ&#x2014;nis) (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1490 Lt Italija (Vialattea) â&#x20AC;&#x201C; 1650 Lt ?72,<45, ?<2,= E

!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B autobusu %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B PrancĹŤzija (Trys SlÄ&#x2014;niai) â&#x20AC;&#x201C; 1470 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% Italija (Livinjo) â&#x20AC;&#x201C; 1490" ;:47=49S= Lt Austrija, Ĺ veicarija â&#x20AC;&#x201C; 1890 Lt 24;>,= ?<2,/, 9?: !> Slovakija (Ĺ˝emieji Tatrai) â&#x20AC;&#x201C; 890 Lt G $) "% ?72,<45, E !> Ukraina (Bukovelis) 7 d. â&#x20AC;&#x201C; 850 Lt POILSIS lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ Vilniaus

08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B (?<645, E !> Egiptas nuo 1499 Lt; H<4 !,96, E !> TenerifÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1719 Lt G ( ! '% Indija (Goa) â&#x20AC;&#x201C; 3419 Lt <0>, E

!> JAE (Dubajus) â&#x20AC;&#x201C; 3729 Lt B 68?B0A )C@6030 =C> (?94=,= E !> Tailandas (Bankokas) â&#x20AC;&#x201C; 3629 Lt A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47 POILSIS 2013 m.

C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !>

(@08:890 @4B0 I lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ Vilniaus B ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> Ispanija, Kosta Brava, Kosta %C;60@890 0@=0 I B Dorada nuo 1279 Lt :74@?/: ,6,/0845, !> ,>@BC60;890 ;60@D\ I B Graikija, Kreta â&#x20AC;&#x201C; 959 Lt "0= 5S2, !> Ispanija, Kosta Brava â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1069 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 969 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> ,0A0:0 =C> B Bulgarija, Varna â&#x20AC;&#x201C; 929 Lt Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1189 Lt @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> -060=\ I B Turkija, Marmaris 1029 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !> Egiptas â&#x20AC;&#x201C; 1299 Lt

>? 'C= B POILSIS lÄ&#x2014;ktuvu iĹĄ VarĹĄuvos ",9: ;,=,?74= !> Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt 4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) Ĺ arm El Ĺ eichas â&#x20AC;&#x201C; 1314 Lt Portugalija â&#x20AC;&#x201C; 1633 Lt :/4 !> =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B Ispanija â&#x20AC;&#x201C; 1719 Lt "# %& " $A" & %C;60@89>94 B Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 5072 Lt PAĹ˝INTINÄ&#x2013;S lÄ&#x2014;ktuvu '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B iĹĄ VarĹĄuvos Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis â&#x20AC;&#x201C; 2252 Lt; !> /409,4 Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2235 Lt; Ispanija â&#x20AC;&#x201C; 2235 Lt <B80 F',74?>D !> ( & AVIABILIETAI Pirkti internetu: www.lek.lt %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> (yra ir pigios aviakompanijos) :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> KELTAI Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis; Tali ?:/6,7945:50 !> nasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> Spec. pasiĹŤlymai: -F60I B>:7>;<0A KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis; % # KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas

0;8=0AI)4;A8=:8A 074= 9?: !> Konferencijos ir kiti JĹŤsĹł kompanijos rengi 0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> niai Baltijos jĹŤroje!

KRUIZAI 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> KruizinÄ&#x2014; kelionÄ&#x2014; su naujametine programa ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A 2012 12 31â&#x20AC;&#x201C;2013 01 02 nuo 570 Lt ,96:6,= E !> VidurĹžemio jĹŤroje 10 d. nuo 1208 Lt/asm. ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A %?60>,= E !> (spec. kaina)

C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A KaribĹł jĹŤroje 7 d. nuo 960 Lt/asm. (spec.

6,49:= O ,-4 ;?=0= kaina) # VIZOS ( *"% ÄŽ :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> &B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,=

31

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Paskolos

Siūlo darbą UAB B&L Santechnika ieško statybos darbų vadovo darbui Vokietijoje. Privalumas vokiečių kalba.Patirtis nebūtina. Tel. 8 616 88 086. www.blsantechnika.lt.

20 000

1055336

Valymo firmai reikalingi valytojai valymo darbams. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460.

1054901

Perka Parduoda Nekilnojamąjį turtą Palangoje parduodu 2 kambarių butą centre (300 m nuo jūros) ir 10 a namų valdos sklypą (2 km nuo jūros). Tel. 8 614 75 139.

1054463

Įvairūs Kita

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929926

Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

1052985

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1002398

INFORMACIJA APIE SPRENDIMĄ DĖL „SKLYPO KRYŽIOKŲ KAIME, (KAD. NR. 0101/0131:5178), VERKIŲ SENIŪNIJOJE, VILNIAUS MIESTE, DETALIOJO PLANO“ STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV). Planavimo organizatorius – UAB „Baltisches Haus“ , J.Jasinskio g. 16A, LT-01112 Vilnius. Plano pavadinimas – sklypo Kryžiokų kaime (kad. Nr. 0101/0131:5178), Verkių seniūnijoje, Vilniaus mieste, detalusis planas. Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių pakeisti žemės naudojimo paskirtį (į kitą), pakeisti naudojimo būdą (į komercinės paskirties objektų teritorijos), naudojimo pobūdį (į prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos ir degalinių, autoservisų statinių statybos), nustatyti leistinos žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Detaliojo plano rengimo pagrindas (pradžia) – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 04 16 įsakymas

Nr. A30-1211 „Dėl detaliojo plano teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo“ bei detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042087, sudaryta 2012 05 08 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Baltisches Haus“. Detaliojo plano SPAV atrankos procedūra atlikta vadovaujantis 2004 08 18 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 967 patvirtintu „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu“ ir jį papildančiais nacionaliniais teisės aktais. Vertinimo subjektai, nagrinėję SPAV atrankos dokumentą: LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, LR sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir Energetikos departamento Aplinkos apsaugos skyrius. Priimtas sprendimas: išnagrinėję vertinimo subjektų išvadas dėl detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumento ir vadovaudamiesi nacionalinių norminių teisės aktų nustatyta tvarka informuojame, kad planavimo organizatorius priėmė sprendimą neatlikti SPAV rengiamam sklypo Kryžiokų kaime (kad. Nr. 0101/0131:5178), Verkių seniūnijoje, Vilniaus mieste, detaliajam planui. Pasiūlymų teikimo tvarka – susipažinti su SPAV atrankos dokumentacija ir motyvais, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas, teikti pastabas ir motyvuotus pasiūlymus raštu dėl priimto sprendimo per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo publikavimo dienos galima planavimo organizatoriui tel. 8 685 65 791, e. p. info@ balthaus.eu, adresas J.Jasinskio g. 16A, Vilnius, darbo metu arba plano rengėjui UAB „Geri projektai“, tel. (8 5) 275 7690, e. p. geriprojektai@gmail.com, adresas S.Moniuškos g. 7-2, Vilnius, darbo metu.

1056382

Sveiki, kviečiame gruodžio 26 d. važiuoti autobusu į šventinį koncertą bei apsilankyti V. ir I.Veis parodoje Užutrakyje. Yra laisvų vietų. Gidė Birutė. Tel. 8 676 25 571, e. paštas luskevicieneb@gmail.com.

1056873

NEMOKAMI SKELBIMAI

KASSI,

SA I KN

TA

RA S ND A!

Orai

Savaitgalį Lietuvoje snigs ir pustys, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Šiandien kai kur truputį pasnigs ir pustys, pūs gūsingas vėjas. Temperatūra bus 3–8 laipsniai šalčio. Sekmadienį vėjas dar sustiprės, snigs gausiau. Temperatūra naktį sieks 5–8, dieną – 3–6 laipsnius šalčio.

Šiandien, gruodžio 15 d.

–4

–4

Telšiai

–4

Šiauliai

Klaipėda

–6

Panevėžys

–6

Utena

–4

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

8.35 15.52 7.17 9.58 18.53

350-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 16 dienų.

Saulė Šaulio ženkle.

–6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +11 Berlynas +6 Brazilija +28 Briuselis +9 Dublinas +7 Kairas +22 Keiptaunas +30 Kopenhaga +8

Londonas +9 Madridas +11 Maskva –14 Minskas –7 Niujorkas +8 Oslas +2 Paryžius +10 Pekinas +3

orai vilniuje Šiandien

Praha +6 Ryga –4 Roma +13 Sidnėjus +28 Talinas –8 Tel Avivas +18 Tokijas +15 Varšuva +3

–7

–4

Vėjas

5–9 m/s

Marijampolė

Vilnius

–5

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–9

–7

–7

–8

15

sekmadienį

1975 m. mirė olandų tapytojas Johannesas Vermeeris.

1832 m. gimė prancūzų inžinierius ir architektas Gustave’as Eiffelis.

1859 m. gimė lenkas esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Lazaris Zamenhofas.

horoskopai 1942 m. gimė britų muzikantas Dave’as Clarkas.

1949 m. gimė amerikiečių aktorius Donas Johnsonas.

1966 m. mirė amerikiečių animatorius Waltas Disney.

DATOS (gruodžio 16 D.)

–7

–7

–9

–11

15

–10

–10

–11

–12

15

–11

–11

–15

–20

10

pirmadienį

antradienį

1770 m. gimė vokiečių kompozitorius, pianistas Ludwigas van Beethovenas.

1775 m. gimė anglų rašytoja Jane Austen.

1859 m. mirė vokiečių rašytojas Wilhelmas Grimmas, jaunesnysis iš Brolių Grimų.

1866 m. gimė Vasilijus Kandinskis, rusų kilmės tapytojas, meno teoretikas, abstrakčiojo meno pradininkas.

1882 m. gimė gamtininkas Tadas Ivanauskas.

1917 m. gimė britų mokslinės fantastikos rašytojas seras Arthuras C.Clarke’as.

1921 m. mirė prancūzų kompozitorius, pianistas, dirigentas Camille’is SaintSaënsas.

1932 m. gimė rusų kompozitorius Rodionas Ščedrinas.

1946 m. gimė Benny Anderssonas, muzikantas, dainininkas, dainų autorius, švedų grupės ABBA narys.

1964 m. gimė diplomatas Vygaudas Ušackas.

1971 m. gimė vokiečių didžėjus Paul van Dyk. 1983 m. mirė poetas, moderniojo neoromantizmo atstovas Antanas Miškinis.

įvairenybės

S.Spiel­ber­gas iš­si­ver­žė į fa­vo­ri­tus Ste­ve­no Spiel­ber­go dra­ma apie pre­zi­den­tą „Lin­kol­nas“ ket­vir­ta­die­nį ga­vo dau­giau­sia „Auk­si­nių gaub­lių“ no­mi­na­ci­jų (sep­ty­nias) ir, pra­si­dė­jus Ho­li­vu­do ap­do­va­no­ji­mų se­ zo­nui, pa­sie­kė jau ant­rą per dvi die­nas ge­riau­sią re­zul­ta­tą.

Svar­bios no­mi­na­ci­jos

Šis ki­no kū­rė­jas ve­te­ra­nas pui­kiai star­ta­vo me­ti­nė­se lenk­ty­nė­se, ku­ rių kul­mi­na­ci­ja bus „Os­ka­rų“ įtei­ ki­mo ce­re­mo­ni­ja va­sa­rį. Tarp jo gau­tų „Auk­si­nių gaub­lių“ no­mi­na­ ci­jų yra gau­tos svar­bio­se ge­riau­sios dra­mos, ge­riau­sio re­ži­sie­riaus ir ge­riau­sio ak­to­riaus ka­te­go­ri­jo­se.

Po pen­kias „Auk­si­nių gaub­lių“ no­mi­na­ci­jas ga­vo ir ant­rą­ja vie­ ta da­li­ja­si re­ži­sie­riu­mi ta­pu­sio ak­ to­riaus Be­no Aff­lec­ko dra­ma apie įkai­tų kri­zę Ira­ne „Ar­go“ ir bru­ta­ lus Quen­ti­no Ta­ran­ti­no ves­ter­nas „Išt­rū­kęs džan­go“. „Varg­die­niai“, ro­man­ti­nė ko­me­ di­ja „Op­ti­mis­to is­to­ri­ja“ ir „Os­ka­ rą“ pel­niu­sios re­ži­sie­rės Kath­ryn Bi­ge­low fil­mas apie Osa­mos bin La­de­no me­džiok­lę „Pus­va­lan­dis po vi­dur­nak­čio“ ga­vo po ke­tu­rias Ho­ li­vu­do už­sie­nio spau­dos aso­cia­ci­ jos tei­kia­mų ap­do­va­no­ji­mų no­mi­ na­ci­jas.

Ge­riau­si ak­to­riai

Ge­riau­sio ak­to­riaus ka­te­go­ri­jo­ je var­žy­sis Da­nie­lis Day-Le­wi­sas, su­vai­di­nęs Ab­ra­ha­mą Lin­col­ną, Den­ze­lis Was­hing­to­nas už dar­ bą „Skry­dy­je“, Ri­char­das Ge­re’as, su­vai­di­nęs „Ap­gau­lin­go­je aist­ro­ je“, Joh­nas Haw­ke­sas už „In­ty­mias pa­mo­kas“ ir Joa­qui­nas Phoe­ni­xas už „Mo­ky­to­ją“.

Vil­tys: šie­met S.Spiel­ber­gas ga­li ti­kė­tis di­des­nės sėk­mės, nei su­lau­kė per­nai su epu „Ka­ro žir­gas“, ku­ris bu­

vo no­mi­nuo­tas še­šiems „Os­ka­rams“, bet ne­ga­vo nie­ko.

Į ge­riau­sios ak­to­rės var­dą, kaip ir ti­kė­ta­si, pre­ten­duo­ja Jes­si­ca Chas­ tain, at­li­ku­si CŽV agen­tės vaid­me­ nį fil­me „Pus­va­lan­dis po vi­dur­nak­ čio“, ta­čiau jai iš­šū­kį me­ta bri­tė He­len Mir­ren, su­vai­di­nu­si juos­ to­je „Hič­ko­kas“, pran­cū­zė Ma­rion Co­til­lard, pui­kiai pa­si­ro­džiu­si fil­ me „Kau­lai ir rū­dys“, Nao­mi Watts iš dra­mos apie cu­na­mį In­di­jos van­ de­ny­ne „Pra­ga­ras ro­ju­je“ ir Ra­chel Weisz iš „Gi­lios žyd­ros jū­ros“.

Pre­mi­jų se­zo­nas įsi­bė­gė­ja

„Auk­si­nių gaub­lių“ no­mi­na­ci­jos bu­vo pa­skelb­tos Ho­li­vu­de įsi­bė­ gė­jant me­ti­niam ap­do­va­no­ji­mų se­ zo­nui, po tre­čia­die­nį įvar­dy­tų Ki­no ak­to­rių gil­di­jos no­mi­na­ci­jų, ku­rių dau­giau­sia ga­vo „Lin­kol­nas“ ir „Op­ti­mis­to is­to­ri­ja“.

Po JAV pre­zi­den­to rin­ki­mų S.Spiel­ber­gas ga­li ti­kė­tis di­des­ nės sėk­mės su „Lin­kol­nu“, nei su­ lau­kė su per­nai iš­leis­tu epu „Ka­ro

Šiandien: Gaudenė, Gaudenis, Justas, Justina, Kristijonas, Paula Rytoj: Adas, Albina, Alina, Audronė, Vygaudas

DATOS (gruodžio 15 D.)

Rytas

Vardai

AFP nuo­tr.

žir­gas“, ku­ris bu­vo no­mi­nuo­tas še­ šiems „Os­ka­rams“ ir dviem „Auk­ si­niams gaub­liams“, bet ne­ga­vo nie­ko.

70-oji „Auk­si­nių gaub­lių“ įtei­ ki­mo ce­re­mo­ni­ja vyks Los An­dže­le sau­sio 13 d., ją ves Ti­na Fey ir Amy Poeh­ler – pa­ti­ki­mes­nis or­ga­ni­za­ to­rių pa­si­rin­ki­mas už bri­tų ko­mi­ ko Ric­ky Ger­vai­so hu­mo­rą pa­sta­ ruo­sius ke­le­rius me­tus.

BNS inf.

Avinas (03 21–04 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei nepaisysite prietarų ir baimių, susijusių su praeitimi.

Jautis (04 21–05 20). Galbūt klaidingai įvertinsite karjeros galimybes, nes jos prieštaraus jūsų dvasinėms vertybėms. Dabartiniame gyvenime neliks vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate ir vertinate.

Dvyniai (05 21–06 21). Aplinkiniai padės įgyvendinti jūsų ambicijas ir tobulinti vidinį pasaulį. Pavyks atmesti nesvarbius dalykus ir pasinerti į darbą. Taip pat galimi ypatingi santykiai su autoritetingu žmogumi.

Vėžys (06 22–07 22). Jaučiate, kaip keičiasi jūsų jausmai, emocijos ir pagrindiniai gyvenimo poreikiai.

Esate atviresnis ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Tai stipraus žmogaus pozicija, tad judėkite pirmyn.

Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti sprendimus. Su draugais ir bičiuliais apsvarstykite ateities planus.

Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, kuris bendraudamas su jumis bus labai užsidaręs. Pasistenkite atidėti susitikimą, nespręsti svarbių reikalų, nes vėliau viskas seksis daug lengviau.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia nuspręsti, apie ką norite kalbėtis.

Skorpionas (10 24–11 22). Dabar tinkamas laikas įgyvendinti planus arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Šiandien venkite alkoholio. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikšti mintis žavės aplinkinius.

Ožiaragis (12 22–01 20). Skirkite laiko sau, apmąstykite savo kelią ir ateities planus. Vakare pasistenkite atsipalaiduoti, leiskite, kad jumis pasirūpintų.

Vandenis (01 21–02 19). Viską vertinsite ir branginsite, o problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti.