TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės gruodžio 18 d., 2012 m. Nr. 295 (1494) Naujajai Vyriausy bei Prezidentė D.Grybauskaitė nurodė prioriteti nius darbus. Lietuva 7p.
Valstybė surinko vos trečdalį planuotų praban gaus nekilnojamojo turto deklaracijų. Ekonomika 8p.
diena.lt
G.Depardieu, išsikeliantis į Belgiją, savęs tėvynės išdaviku nelaiko. Pasaulis 12p.
Įstrigę pusnynuose
1,30 Lt
Smurto šeimoje apraiš kos dabar pasidarė rafi nuotesnės, užslėptos, latentinės. Policijos genera linis komisaras Saulius Skvernelis
6p.
Miestas
4p.
Kelionių už dyką dar nebus Latv ijos sost inėje Rygoje vair uoto jai galės nemokamai važ inėt i vie šuoju transport u dienom is, kur io mis oro sąlygos pavojingos vair uo ti. O mūsų vald in inkai aišk ina, kad Viln iuje to nereik ia, nes čia ger iau valomos gatvės. Be to, ir sit uacija esą tikrai nėra tokia ekstremali kaip šal ies kaimynės sost inėje.
Pramogos 13p. Rizika: vilkikai pasienyje būna taip susigrūdę, kad kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei prie jų negalėtų prasibrauti nei greitoji pagalba, nei gais
rinė.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Eilės pasienyje artėjant žiemos šventėms – įprastas reiškinys, o šiemet jose įstrigusių tolimųjų reisų vairuotojų dalią dar sun kina šaltis ir pūgos. Vis dėlto laiką pasie nyje nuobodžiai leidžiantys vežėjai tikisi Kalėdas sutikti namie.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Verčia pažeisti taisykles
Padėtis didžiausiame su Balta rusija Medininkų pasienio poste pravažiuojančiam pirmą kartą ga li pasirodyti tragiška. Vilkikų eilė prasideda likus šešiems kilomet rams iki pasienio posto. Privažia vus arčiau situacija dar suprastė
100 metų gero gyvenimo „Gyveni ir neskaičiuoji tų metų, jie eina sau ir eina. Ir dabar negaliu pa tikėti, kad jau šimtą metų nugyve nau. Atrodo, kad daug mažiau“, – vakar šypsojosi šimtąjį gimtadienį atšventusi Emilija Garunkštienė.
Ji sėdi tiesi it styga, daug šypsosi ir pasakoja. Nes turi ką. Garbingo jubi liejaus sulaukusią moterį giria ir arti mieji. „Ji visada tokia buvo – visiems geranoriška, kaip ir jai visi buvo ge ri“, – sakė E.Garunkštienės marti. Šventė: vakar vilnietė E.Garunkštienė priėmė sveikinimus šimtojo gim
tadienio proga.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Plačiau skaitykite
Miestas
4
ja – vilkikai jau rikiuojasi dviem eilėmis. Norėdamas juos aplenk ti lengvojo automobilio vairuoto jas priverstas kirsti dvigubą išti sinę juostą ir rizikuoja susidurti su priešpriešiais iš Baltarusijos atva žiuojančiu vilkiku. Stovėti eilėje būtų dar pusė bė dos, tačiau stingdantis speigas, pūga ir šaltis nuteikia ne itin optimistiškai.
2
M.A.M.A. išsirinko pačius geriausius
2
AntrADIENIS, gruodžio 18, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Suskaičiavo stadionus Kiekvienam sostinės rajonui po stadioną žadanti Vilniaus savi valdybė jau suskaičiavo, kiek tokie užmojai galėtų kainuoti. Tačiau iš kur bus paimti pinigai, nežino. Tikimasi, kad padės ES.
Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų de partamentas kartu su Švietimo, kultūros ir sporto departamen to Sporto skyriaus specialistais baigė Vilniaus miesto vidurinių mokyklų sporto aikštynų at naujinimo ir vystymo strategi jos 2013–2020 m. įgyvendinimo pasirengimo darbus. Pasirengimo darbai infrastruktūros srityje užtruko beveik dve jus metus. Per juos buvo išma tuoti, įvertinti ir užregistruo ti sporto aikštynai sostinėje. Iki šiol nė vienas sporto aikštynas nebuvo užregistruotas Registrų centre. „Atliktas didžiulis darbas. Da bar turime prioritetus, skaičius, finansų poreikį. 2013 m. planuo jame pritraukti ES lėšų šių aikš tynų renovacijai, taip pat ieš kosime privačių investuotojų. 2013–2020 m. strategijos svar biausi uždaviniai – įrengti bent vieną standartinių matmenų futbolo aikštę kiekviename Vil niaus mikrorajone, atnaujinti mokyklų sporto infrastruktūrą ir taip moksleivius skatinti spor tuoti bei sveikai gyventi“, – sakė Vilniaus mero pavaduotojas Jo nas Pinskus.
Jonas Pinskus:
Atliktas didžiulis darbas. Dabar turi me prioritetus, skai čius, finansų poreikį. Įvertinant surinktus duome nis, strategijoje numatyti visi planuojami įrengti arba toliau vystyti futbolo stadionai ir ki tų sporto šakų aikštynai. Vil niuje jų yra 72 . Pagal aikštynų plotą sug rup uot i visų mies te esančių vidurinių mokyklų sporto aikštynai, kurių yra 65, nustatytos trys mokyklų spor to aikštynų kategorijos – ga lintys turėti standartinių mat menų futbolo aikštę, mažesni stadionai su bėgimo takais bei krepšinio aikštele ir mažiau sio ploto daugiafunkciai spor to aikštyn ai. Atr inkt i 14-os vidurinių mokyklų aikštynai, kuriuose ketinama pagal Fa bijoniškių vidurinės mokyklos įgyvendinamą projektą įreng ti standartinių matmenų fut bolo aikštes. „Per šį laiką įvertinome fi nansavimo poreikį. Iš surinktų duomenų labai puikiai maty ti, kokie mūsų prioritetai at naujinant futbolo sporto inf rastruktūrą. Pavyzdžiui, norint pabaigti Šeškinės nacionalinio stadiono statybas, reiktų mak simaliai apie 360 mln. litų, o 72 objektams atnaujinti reikia 75 mln. litų“, – sakė J.Pinskus. VD inf.
Tiekimas: maistas degalinėje ir pasienio kavinėse baigiasi tuomet, kai tik susidaro eilė. Dažnai – prieš pat pietus.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Įstrigę pusnynuose
Vairuotojai trypčioja prie 1 savo automobilių, kalba vieni su kitais ir tik sušalę grįžta į
automobilius pasišildyti. Pasišildyti ar užkąsti taip pat ga lima ir pačiame pasienyje esančio je degalinėje arba kavinėje. Tiesa, šioje maisto apie pietus dažniau siai jau beveik nebūna. Žurnalis tus pasitikusi besišypsanti mergina tvirtino, kad eilė ėmė formuotis tik apie pietus, o valandą po to maisto kavinėje nebeliko. Skuba vežti prekes
„Rusijos aruodas didelis“, – čia pat kavinėje atsiduso žurnalistų sutik tas muitininkas. Su rentgeno įren giniu dirbantis vyriškis tikino, kad eilės pasienyje prieš šventes susi daro ne pirmus metus. „Kiekvienas skuba prieš šventes nuvažiuoti, nu vežti prekes ir grįžti dar šventėms neprasidėjus. Įsivaizduokite, kokia ten rinka. Didieji miestai. Tad visiš kai normalu, kad eilės užauga tokios didelės. Mums tai įprasta“, – dėstė prisistatyti nepanoręs pareigūnas. Dienraščio kalbintas vežėjų aso ciacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius patvirtino mui tininko žodžius, kad eilės prieš šventes pasienyje – prognozuoja mas reiškinys.
„Nepasakyčiau, kad tai ekstre mali situacija. Tiesiog prieš šias šventes sutapo keletas reiškinių. Tai ir sniegas, ir savaitgalį progno zuojami šalčiai, ir muitininkų at leidimai. Visa tai padidino eiles pa sienyje, bet ne tiek jau daug. Prie spūsčių šioje vietoje mes pripratę – tai jau tapo nuolatiniu reiškiniu, besitęsiančiu visus metus“, – tei gė G.Vincevičius.
Prieš šias šventes su tapo keletas reiški nių. Tai ir sniegas, ir savaitgalį prognozuo jami šalčiai, ir muiti ninkų atleidimai.
Susidomėjo Vyriausybė
Visuose Lietuvos ir Baltarusijos pa sienio postuose gruodžio 17 d. sa vo eilės įvažiuoti į Baltarusiją laukė apie 750 vilkikų. Pasienio darbuo tojų skaičiavimais, tokioje eilėje vairuotojai turėtų praleisti daugiau nei parą. Pasak G.Vincevičiaus, la biausiai laukiančius eilėje kol kas baugina sinoptikų prognozės.
Per šventes dalys kalėdaičius Jau dabar aišk u, kad nemažai vai ruotojų negalės praleist i Kūčių va karo prie bendro stalo su art imai siais. Vežėjų asociacijos darbuoto jai drauge su Katal ikų bažnyčios at stovu Kūčių vakarą vyks pas vairuo tojus, dalys jiems kalėdaičius, rag ins kad ir ne su šeima, bet šventiškai su tikti didž iąsias metų šventes.
ruotojais. Vežėjų asociacijos ir Susi siek imo ministerijos darbuotojai da lydavo karštą arbatą, maistą.
Dienraštis primena, kad pasienis yra keturių skirtingų žinybų kompeten cijos objektas. Tai Susisiek imo mi nisterijai pavaldi Pasienio kontrolės punktų direkcija, Finansų ministeri jos kontroliuojamas Muitinės depar Ankstesn iais metais prieš šventes tamentas, Valstybės sienos apsaugos taip pat būdavo bent simboliškai pa tarnyba prie Vidaus reikalų ministe sir ūpinama kelyje užtruk usiais vai rijoa ir Užsienio reikalų ministerija.
„Šiomis dienomis dar santykinai nėra baisu, tačiau savaitgalį tem peratūra turėtų nukristi iki minus 25 laipsnių, o tai jau ekstremalus šaltis, kai užšąla degalų pildymo ir automobilio kabinos šildymo siste mos. Būtent tam mes ir ruošiamės. Įsivaizduokime situaciją, kai visos kelio juostos užimtos, ir jeigu, ne duok Dieve, kils gaisras, – juk nei greitoji, nei gaisrinė tenai neprava žiuos. Viską reikia numatyti, kaip elgtis tokiais atvejais, kad nebūtų tragedijos“, – teigė G.Vincevičius. Ką daryti ir kaip padėti vairuo tojams paspaudus šaltukui, vežė jai tarsis jau rytoj. „Linavos“ atsto vas taip pat pasidžiaugė, kad šiuo klausimu susidomėjo ir naujoji Vy riausybė. „Labai džiaugiuosi, kad Vyriausybė eilių pasienyje klau simą įtraukė į vieną pirmųjų sa vo posėdžių. Iš praėjusios Vyriau sybės to laukėme ne vienus metus ir nesulaukėme. Krovinių gabeni mas, tranzitas sukuria 13 proc. Lie tuvos bendrojo vidaus produkto, tad domėtis šiuo klausimu tiesiog būtina“, – kalbėjo pašnekovas. Regi infrastruktūros problemų
Vilkikų vairuotojai juokauja, kad eiles kuria patys muitininkai. Ta čiau kalbėdami rimtai pripažįsta, kad eilių problema – neišvysty ta infrastruktūra. Prekes iš Va karų Europos į Maskvą gabenantis Sergejus prisiminė, kad prieš ge rus penkerius metus eilių pasie nyje atsirasdavo tik prieš šventes. Tačiau esą būdavo laikotarpių, kai galėdavai pravažiuoti vos atvykęs. „Pažiūrėkite, automobilių kas met vis daugiau, o pasienio postai tie patys, pralaidumas toks pats. Plika akimi matosi, kad prekių vis daugiau, o pajėgumai tie patys“, – dėstė vilkiko vairuotojas. Iš tiesų, Muit inės skaič iav i mais, pastaruosius kelerius me
tus prekių srautas kasmet ūgte li 10–15 proc., o infrastruktūros vystymasis beveik sustojęs. Pasak „Linavos“ atstovo, šią problemą galima nesunkiai išspręsti, tačiau iki šiol šiam žingsniui trūko valdžios ryžto. „Turime nemažai siūlymų. Pa vyzdžiui, Tverečiaus ir Adutiš kio patikros postams suteikti tarp tautinį statusą, kad per juos galėtų įvažiuoti jokių prekių nevežantys vilkikai. Taip pat yra planų šalia Medininkų statyti pasienio postą dvynį“, – teigė G.Vincevičius.
Komentaras
Linas Linkevičius
Užsien io reikalų min istras
P
adėtis yra sudėtinga, galima ir dramatiškiau tai pavadin ti. Manau, kad tai, kas yra pa sienyje, ir ypač su Baltarusija, nedaro garbės mums visiems, ir vežė jų orumo nelabai atitinka tos sąlygos, kurios yra. Suprantama, kad per dieną dvi negalima išspręsti situacijos, reikia strateg in ių sprend imų, susijusių su postų infrastruktūra, su elektroninės sienos projekto įgyvend in imu, kad vežėjai galėtų iš anksto rezervuoti sie nos kirtimo laiką. Ir tie sprend imai tur i būti abipusiai, nes jeigu iš vienos pusės išspręsime, iš kitos – nespręsime, tai neveiks. Kalba ma ir apie dviejų naujų pasienio postų įkūrimą. Jie, tikimasi, galėtų sumažinti eiles Medininkų pasienio poste. Dabar duoti nurodymai, kad atsakin gos inst it ucijos imtų spręsti padėtį. Tikėkimės, kad tai bus daroma.
3
AntrADIENIS, gruodžio 18, 2012
miestas
Ruošiasi statyti, o pinigų neturi
Planuoja renginius 2013 m. liepą Liet uva pirm in in kaus Europos Tar ybai ir Valdovų rūmuose numatomi reprezentaci niai reng iniai.
Vilniaus pilių direkcija pranešė paskel busi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų B dalies statybos pa slaugų pirkimo konkursą. Tačiau kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad lėšų tam kol kas nenumatyta. Sumos nenurodo
Kaip teigiama direkcijos praneši me, B dalį sudaro Valdovų rūmų šiaurinis korpusas, dalis vakarinio ir rytinio korpusų. Statybas B daly je numatoma pradėti kitais metais. „Tikslios darbų pradžios datos, kol vyksta konkursas, pasakyti negali me. Detaliau situaciją galėsime ko mentuoti po vasario 1 d.“, – teigė Vilniaus pilių direkcijos laikinasis vadovas Danius Malinauskas. Kaip BNS sakė Vilniaus pilių di rekcijos atstovė Aušra Karklytė, nenurodoma, už kokią sumą bus perkami šie darbai: „Pagal ekono miškai naudingiausią pasiūlymą bus renkamas laimėtojas.“ B dalį sudarančių korpusų rūsiuo se lankytojams duris atvers gink luotės ekspozicijos, kavinė, galbūt bus eksponuojamos rūmų virtuvės liekanos. Pirmame aukšte numaty ta įrengti parodų centro vestibiulį,
turizmo informacinį centrą, kultū rinio gyvenimo ekspoziciją, antra me – patalpas, pritaikytas nacio nalinėms ir tarptautinėms senojo paveldo parodoms, ir daugiafunkcę salę kultūriniams bei reprezentaci niams valstybės renginiams. Valdovų rūmų A dalies statybas numatoma baigti iki kitų metų ge gužės 15 d. „Žiūrėsim, spręsim“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis pirmadienį žurnalistams sakė, kad kitais metais lėšų B dalies statyboms nenumatyta, – jo žiniomis, lėšų nu matoma tik A daliai. „Kitais metais numatyta baigti A dalį. Tai numatyta iki pirmininkavimo Europos Tarybai – tai visiškai natūralu“, – kalbėjo jis. Anot Š.Biručio, rūmų statyboms dar reikia maždaug 70 mln. litų, o darbai galėtų būti baigti per pen kerius metus.
Prieš 200 metų nug riauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai at kur iam i ant 1987–2001 m. atkastų rūmų liekanų. Tai Viln iaus pil ių komplekso sudėtinė dal is – Kun i gaikšč ių rūmai, stovėję tarp Ka tedros ir pil ies kalno. Rūmai susi deda iš ket ur ių korpusų su užda ru kiemu. Valdovų rūmų ats tat ymo kaina per dešimtmetį pad idėjo daug iau nei tris kartus – nuo 114 iki beveik 370 mln. litų.
Užmojai: nors dar nebaigta statyti pirmoji Valdovų rūmų dalis, o sta
tybų finansavimas nuolat stringa, Pilių direkcija jau svajoja ir apie ant rąją rūmų dalį. Gedimino Bartuškos nuotr.
„Klausimas dėl B dalies – tam tikri sprendimai buvo priimti ir dabartinės Vyriausybės sprendi mo jokio kol kas nėra, bet buvu sios sprendimas yra bandyti vie naip ar kitaip pabaigti – tai logiška. Matyt, valstybė turėtų tą savo pra dėtą darbą pabaigti, tad reikia apie 70 mln. litų. Matyt, ne per vie nus metus, bet skiriant bent tas pačias lėšas, kurios skiriamos ki tiems metams, būtų galima per penkerius metus visiškai pabaig ti“, – teigė ministras. Paklaustas, ką darys dėl to, kad kol kas nenu matoma lėšų B daliai, Š.Birutis at sakė: „Žiūrėsim, spręsim.“
Lėšų nenumatyta
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad bus tikrinami su Val dovų rūmais susijusių viešųjų pir kimų drausmės pažeidimai. „Kiek aš žinau, biudžeto progra moje numatyta tik pirmajai daliai užbaigti, ir, kiek turiu informacijos, dar trūksta pinigų vidiniam kiemui sutvarkyti. Apie jokią antrą dalį ne buvo kalbos, ir aš manau, kad tei sininkai artimiausiu metu pateiks informaciją apskritai dėl viešųjų konkursų drausmės pažeidimų, nes pasitaiko atvejų, kai skelbiami daug didesnės vertės konkursai, negu yra tais metais paskirta asignavimų su
Kaip nurodo Viln iaus pil ių direk cija, apyt ikrė sąmat inė abiejų Val dovų rūmų dalių – A ir B – statybų kaina siek ia 367 mln. litų. Nuo 1994 m. iki šiol panaudota 253 mln. litų.
ma, ir tai yra įstatymų pažeidimas. Ir jūsų minėtas atvejis tikrai bus patik rintas“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius. VD, BNS inf.
18
mln. litų
šiais metais buvo skirta Valdovų rūmų statyboms.
4
AntrADIENIS, gruodžio 18, 2012
miestas
Politika šimtametės nedomina „Gyveni ir neskai čiuoji metų, jie ei na sau ir eina. Ir da bar negaliu patikėti, kad jau šimtą metų nugyvenau. Atrodo, kad daug mažiau“, – šypsojosi savo šimtąjį gimtadienį atšventusi Emilija Garunkštienė.
žių turėti, ir visko, ko reikėjo. Vyras nieko nesakys, pirk ką nori, apsitai syk kaip nori. Jis nesikišo. Užteko, ko turėjome. Gyvulių turėjome, parduo davome, tai ir užtekdavo mums. – Taip linksmai, optimistiškai kalbate. Atrodo, kad labai leng vas gyvenimas buvo. Ar teko sunkumų, nepriteklių patirti? – Sunkumų buvo, kai užėjo karas. Visą mūsų kaimą sudegino, tik vie na troba liko. Kur dėtis? Mano vy ras trumpam pasitraukė, kad jo ka ran nepaimtų. Nebuvo jo namie. O aš turėjau sūnų mažą, tai tada la bai bijojau, kad vyras neišvažiuotų į Ameriką. Ar sugrįš, ar ne? Jeigu ne sugrįš, tada nebėr gyvenimo. Vai kas mažas, aš viena. Jau mama bu vo mirusi. Bet vyras neprapuolė.
Zita Voitiulevičiūtė
z.voitiuleviciute@diena.lt
Ji sėdi tiesi it styga, daug šypso si ir pasakoja. Nes turi ką. Garbin go jubiliejaus sulaukusios moters marti sakė: „Ji visada tokia buvo – visiems geranoriška, kaip ir jai vi si buvo geri.“ Kokia laiminga save vadinančios šimtametės ilgaam žiškumo paslaptis? Marti sako, kad genai. Tačiau pokalbis su jubiliate padeda suprasti, kad ne tik. – Norime pasikalbėti su jumis, parašyti apie jus, – į šią žva lią moterį kreipėsi portalo diena.lt žurnalistė. – Sena jau aš, kaimietė, nieko ge ro neturiu papasakoti. Juk, būda vo, išeini tris keturis skyrius ir bai gi vidurinę. Jau ir eik, ūkininkauk. Tai ir buvome ūkininkai. Kai buvau maža, reikėjo gyvulius ganyti: bent keturias karves, aveles bent tris. Kai paūgėjau, vyriausioji sesuo ištekė jo, tada jau ir aš buvau kaip pana, nebeganiau jau. Jaunimo kaime se niau buvo daugiau. Muzikos buvo. Gražiai pagrodavo, sueidavo jauni mas, šokdavom. Anksčiau linksmai gyvendavome. O dabar kaime, žiū riu, jaunimo nebėra, visi išbėgioję. Augome keturios seserys ir vienas brolis. Penki vaikai, aš jauniausio ji buvau. Jau dabar visų nebėra. Tik aš likusi.
Pozicija: „Sakyčiau, kad laimingas. Pragyvenau kiek reikia“, – apie savo gyvenimą vakar kalbėjo šimto me-
tų jubiliejaus sulaukusi E.Garunkštienė.
E.Garunkštienė stebina savo svei kata. Ji džiaugėsi, kad per gyve nimą nesirgo rimtomis ligomis, tik plaučių uždegimu du kartus ir kartą ligoninėje gulėjo, kai jai darė operaciją. „Bet užmigdė mane, tai net nežinau, kas ten nutrūkę bu vo“, – šypsojosi pašnekovė. Ar sveikai maitinosi? „Žinoma, turėjome karvių, tad pieno būda vo, grietinės, sviesto pasidaryda vome“, – kalbėjo moteris. Pati E.Garunkštienė gali pasa koti daug savo gyvenimo detalių, tik datų tiksliai neprisimena, – jas priminė mylima marti. Ji pa sakojo, kad jubiliatė Vilniuje ap sigyveno tik 2000-aisiais, kai ją ir jos seserį iš kaimo parsivežė pas save. Prieš tai aštuonerius metus abi moterys gyveno Emilijos se sers namuose, o iki tol, iki aštuo niasdešimties metų, E.Garunkš tienė gyveno su savo vyru. „Kol vyras gyvas buvo, kau lai mano dar jauni buvo. O kai vy ras numirė, jau viskas ir man pasi keitė. Iš pradžių gyvenau Dusetose pas seserį, o paskui mano mar ti mus abi parsivežė. Aš čia gyve
nu dabar. Čia mano sūnus, mar ti. Labai gera marti. Gal ir ne visos tokios, bet manoji labai gerai pri žiūri mane. Labai gražiai sugyve name. Duok Dieve, kad toliau taip būtų, kad gyvenimą pabaigčiau su ja“, – kalbėjo E.Garunkštienė.
Kol vyras gyvas bu vo, kaulai mano dar jauni buvo. O kai vy ras numirė, jau vis kas ir man pasikeitė.
– Gražiai sutardavote su vyru? – Mano vyras buvo užkurys (vy ras, kuris vesdamas nueina gyven ti į žmonos namus ar ūkį, – red. past.). Labai geras buvo mano vy ras, su žmonėmis gerai sutardavo. Jį dažnai seniūnu išrinkdavo, pra sto darbo beveik ir nedirbdavo. Susipažinome, kai buvo viešas vakaras kitame kaime. Jaunimas suruošęs buvo. Muziką pasamdė, viskas kaip reikia. Pavaidino, buvo
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
šokiai. Vienas vyras sakė, kad netu ri šokėjos, tai jam pasiūlė mane. Pa šokom, susipažinom, paskui po sa vaitės vėl atvažiavo ir nebenutrūko pažintis. Apsivedėm tuoj. Tais pa čiais metais. Juk mums reikėjo gas padoriaus ūkiui tvarkyti. Labai geras vyras jis būdavo. Būdavo, kad ir apibaru, jeigu vė lai parvažiuoja, tai jis tik pamoja ranka. Niekada nepakėlė prieš ma ne rankos. – Dabar žmonės skiriasi, pyks tasi. Ką patartumėte, kad taip nebūtų? – Tai nereikia taip pyktis. Reikia sutarti. Maža ką, kad vėlai parėjo. Būna, kad pasakai, apibari, bet prie tokio didelio pykčio, kad ilgai būtume nesikalbėję, nebuvome pri ėję. Viena pažįstama sakė, kad kai jos vyras užpyksta, nešneka visą sa vaitę. Mes taip tikrai nedarydavo me. Užpykdavome, apsikalbėdavo me, bet apsigręžiame ir vėl gerai. – Ar laimingas jūsų gyvenimas? – Sakyčiau, kad laimingas. Pragyve nau kiek reikia. Galėjome ir drabu
– Streso, nervų ar daug buvo? – Didelių nebuvo. Nervai buvo, kai sudegė trobos. Grįžom namo, o ten tik pelenų krūvos. Gerai, kad vieno ūkininko didelė troba liko. Tai gy venome trys šeimos, nes mus pri ėmė. Paskui mums geras žmogus tuoj atidavė tokią gryčiutę. Sakė, dykai atiduoda, tik reikėjo parsi vežti ir pasistatyti. Taip ir padarė me. Ir toje gryčiutėje pragyvenome gal devynerius metus. Tada vėliau tik prisivežėme medžių ir statėmės namą. Buvo daug meistrų, žmonių. Reikėjo ir valgy ti padaryti, ir padėti. Ir pastatė vėl namą gražų. Kaime gyvenome, ūkiškai. Žemės buvo gal bent 20 hektarų, keturios karvės, du arkliai. Buvo daug darbo, patys nespėdavome, tarnaitę ir tar nų turėdavome. Šieno daug prišie nauti gyvuliams reikėjo, lauką ap sėti. Juk seniau dalgiu pjaudavome, pėdukus rišdavome, sugrėbdavome, gubutėmis sustatydavome. Rūpes čių buvo daug. Viską nugalėjome. – O kaip dabar jaučiatės? – Dabar mano marti labai gera. Aš viena jau nebegaliu, tai marti labai padeda. – Ar domitės politika, kas vyks ta Lietuvoje? – Man jau visa tai nesvarbu. Kar tais kokį straipsnelį laikraštyje pa skaitau iš nuobodumo.
Nemokamos kelionės – tik ekstremaliu atveju Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Latvijos sostinėje Rygoje vairuoto jai galės nemokamai važinėti vie šuoju transportu dienomis, kurio mis oro sąlygos pavojingos vairuo ti. O mūsų valdininkai aiškina, kad Vilniuje to nereikia, nes čia geriau valomos gatvės.
Situacija: Vilnius Rygos pavyzdžiu pasektų, jei padėtis gatvėse būtų
nebevaldoma.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Dienos, kai vairuotojai Rygoje ga lės važiuoti viešuoju transportu nemokamai, bus skelbiamos re miantis orų prognozėmis. Taip ti kimasi sumažinti avarijų keliuo se skaičių. Estijos sostinėje Taline viešasis transportas nuo sausio bus nemokamas visiems. Kai kuriuose Europos miestuose viešasis transportas nemokamas dėl ekologijos: gyventojai skatina
mi atsisakyti asmeninių automobi lių ir taip mažinti taršą. Tačiau, Vilniaus miesto savival dybės nuomone, Vilniaus keliuo se padėtis nėra tokia bloga kaip Rygoje. „Rygoje toks sprendimas priimtas dėl ekstremalios situaci jos mieste iškritus itin gausiai snie go: sumažinus automobilių skaičių mieste, tarnybos mažiau valo pa grindines gatves, tačiau visas tar nybas sukoncentruoja, kad bū tų sutvarkytos viešojo transporto juostos. Įvyksta tam tikras darbų perskirstymas, – komentavo savi valdybės Miesto ūkio ir transpor to departamento vadovas Virginijus Pauža. – Vilniuje šiuo metu situa cija tikrai skiriasi nuo Latvijos sos tinės: valomi ir barstomi ne tik pa grindiniai, bet ir privažiuojamieji keliai, taip pat šį šeštadienį buvo
net ir išvalyti beveik visi keliai į kie mus. Dėl to papildomų priemonių, kad transporto priemonių skaičius mieste sumažėtų, kol kas nepla nuojame imtis.“ Bet, pasak V.Paužos, siekiant su mažinti eismo įvykių skaičių, didi namas viešojo transporto priemonių skaičius: švenčių dienomis troleibu sai ir autobusai važiuos pagal sek madienio tvarkaraščius, tačiau Kū čių vakarą 6, 7, 11, 17, 19 maršrutų troleibusai važiuos viena valanda il giau. Be to, Naujųjų metų naktį va žiuos dvigubai daugiau naktinių au tobusų negu ankstesniais metais. „Tačiau jeigu Vilniuje situacija taptų tokia pat sudėtinga kaip ir Ry goje, tikrai apsvarstysime visas gali mybes, tarp jų – ir leidimą vairuo tojams važiuoti viešuoju transportu nemokamai“, – tikino V.Pauža.
5
antradienis, gruodĹžio 18, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
SpeÂciaÂlisÂtai kriÂtiÂkuoÂja paÂtaiÂsÄ…
VikÂtoÂras UsÂpasÂki chas ir jo bendÂra ŞyÂgiai toÂliau vars tys teisÂmĹł duÂris ar nuo teiÂsinÂgu mo kuÂriam lai kui iĹĄÂsiÂsuks? Tai bus aiĹĄÂku ĹĄian dien, po DarÂbo parÂtiÂjos (DP) lyÂde riui lemÂtinÂgo bal saÂviÂmo.
SeiÂm o teiÂs iÂn inÂk ams keÂl ia abe joÂn iĹł gruÂp Ä—s parÂl aÂm enÂt aÂr Ĺł pa rengÂta KonsÂtiÂtuÂciÂjos paÂtaiÂsa, ku ri per apÂkalÂtÄ… iĹĄ preÂziÂdenÂto paÂrei gĹł nuÂĹĄaÂlinÂtam TvarÂkos ir teiÂsin guÂmo parÂtiÂjos lyÂdeÂriui RoÂlanÂdui PakÂsui atÂverÂtĹł keÂliÄ… ÄŻ SeiÂmo rin kiÂmus.
paÂnaiÂkinÂta teiÂsiÂnÄ— neÂlieÂÄ?iaÂmyÂbÄ—.
VyÂginÂto SkaÂraiÂÄ?io (BFL) nuoÂtr.
IĹĄÂbanÂdyÂmas kaiÂrieÂsiems JusÂtiÂnas ArÂgusÂtas j.argustas@diena.lt
PasÂlapÂtinÂgi ĹĄnabĹžÂdeÂsiai
Ar triÂjĹł DP naÂriĹł teiÂsiÂnÄ— neÂlieÂÄ?ia myÂbÄ— ĹĄianÂdien bus paÂnaiÂkinÂta? GaÂli bĹŤÂti viÂsaip. NÄ— vieÂnas poÂliÂti kos apÂĹžvalÂgiÂninÂkas ar SeiÂmo po liÂtiÂkas vaÂkar dÄ—l to neÂbuÂvo tikÂras. Jei soÂcialÂdeÂmokÂraÂtai laiÂkyÂsis sa vo paÂĹžaÂdo, t. y. daÂlyÂvaus leÂmia muoÂse balÂsaÂviÂmuoÂse dÄ—l teiÂsiÂnÄ—s neÂlieÂÄ?iaÂmyÂbÄ—s ir tars „taip“, trys DP atÂstoÂvai – V.UsÂpasÂkiÂchas, Vy tauÂtas GapÂĹĄys ir ViÂtaÂliÂja VonÂĹžuÂtai tÄ— – teiÂsiÂnÄ—s neÂlieÂÄ?iaÂmyÂbÄ—s grei Ä?iauÂsiai neÂteks. Kol kas uĹž neÂlieÂÄ?iaÂmyÂbÄ—s paÂnai kiÂniÂmÄ… ĹžaÂda balÂsuoÂti tik trys Sei mo frakÂciÂjos – soÂcialÂdeÂmokÂraÂtĹł, konÂserÂvaÂtoÂriĹł ir LiÂbeÂraÂlĹł sÄ…ÂjĹŤÂdĹžio. Ĺ iĹł frakÂciÂjĹł balÂsĹł dauÂgiau nei pa kanÂkaÂmai, kad neÂlieÂÄ?iaÂmyÂbÄ— bĹŤÂtĹł paÂnaiÂkinÂta. TaÂÄ?iau SeiÂmo uĹžÂku liÂsiuoÂse iki paÂskuÂtiÂnÄ—s akiÂmirÂkos abeÂjoÂjaÂma soÂcialÂdeÂmokÂraÂtĹł nuo ťirÂduÂmu. VaÂkar jau paÂsiÂgirÂdo ĹĄnabĹžÂdeÂsiĹł, kad, paÂvyzÂdĹžiui, soÂcialÂdeÂmokÂraÂtĹł miÂnistÂrai gaÂli neÂdaÂlyÂvauÂti leÂmia muoÂse balÂsaÂviÂmuoÂse esÄ… dÄ—l mi nisÂteÂriÂjoÂse vykÂsianÂÄ?iĹł poÂsÄ—ÂdĹžiĹł. TaÂÄ?iau premÂjeÂras AlÂgirÂdas But keÂviÂÄ?ius ir vaÂkar karÂtoÂjo, kad bal suojant viÂsa frakÂciÂja daÂlyÂvaus. DP veiÂkÄ—Âjai paÂlaiÂkyÂmo gaÂli ti kÄ—Âtis tik iĹĄ NeÂrinÂgos VencÂkieÂnÄ—s „DrÄ…Âsos keÂlio“, RoÂlanÂdo PakÂso parÂtiÂjos atÂstoÂvĹł. Ĺ˝iÂnoÂma, ir paÂ
tys DP parÂlaÂmenÂtaÂrai greiÂÄ?iauÂsiai balÂsuos prieĹĄ arÂba balÂsaÂviÂme ne daÂlyÂvaus. NoÂrint paÂnaiÂkinÂti teiÂsi nÄ™ neÂlieÂÄ?iaÂmyÂbÄ™ SeiÂme reiÂkia su rinkÂti 71 balÂsÄ….
SoÂcialÂdeÂmokÂraÂtĹł miÂnistÂrai gaÂli neÂda lyÂvauÂti leÂmiaÂmuo se balÂsaÂviÂmuoÂse esÄ… dÄ—l miÂnisÂteÂriÂjo se vykÂsianÂÄ?iĹł poÂsÄ—Â dĹžiĹł.
„Man vis tiek“
DP lyÂdeÂris V.UsÂpasÂkiÂchas vaÂkar dienÂraĹĄÂÄ?iui aiĹĄÂkiÂno, kad dÄ—l ĹĄian dieÂnio balÂsaÂviÂmo jis sau galÂvos neÂsuÂka. Jo ĹžoÂdĹžiais, DP frakÂciÂjos naÂriai elgÂsis „teiÂsinÂgai“ – balÂsuos taip, kaip noÂri. PakÂlausÂtas, ar pa geiÂdauÂtĹł slapÂto balÂsaÂviÂmo dÄ—l tei siÂnÄ—s neÂlieÂÄ?iaÂmyÂbÄ—s, V.UsÂpasÂki chas paÂreiĹĄÂkÄ— – „man vis tiek“. „ViÂsÄ…Âlaik atÂviÂrai balÂsuoÂdaÂvo. DaÂbar turÂbĹŤt irÂgi taip bus“, – va kar kalÂbÄ—Âjo teiÂsiaÂmas DP vedÂlys. Ĺ ianÂdieÂnio balÂsaÂviÂmo jis teiÂgÄ— ne suÂreikĹĄÂmiÂnanÂtis. Jei SeiÂmas pri ims teiÂgiÂmÄ… sprenÂdiÂmÄ…, jis ir to liau vaikĹĄÂÄ?ios ÄŻ teisÂmus. „VieÂtoj darÂbo, ir valsÂtyÂbÄ—s dar bo, vaikĹĄÂÄ?ioÂsiu ÄŻ teisÂmÄ…. Tai gi teisÂmas neÂvyks ĹĄeĹĄÂtaÂdieÂnÄŻ ar
sekÂmaÂdieÂnÄŻ, vyks taÂda, kaÂda Sei mo darÂbas. Man arÂba ten, arÂba ten bĹŤÂti – koks skirÂtuÂmas. AiĹĄÂku, ge riau bĹŤÂti SeiÂme ir dirbÂti ĹžmoÂniĹł laÂbui“, – tiek dienÂraĹĄÂÄ?iui teÂpaÂsa kÄ— V.UsÂpasÂkiÂchas.
Yra buÂvÄ™ viÂsaip
DP atÂstoÂvas, SeiÂmo viÂceÂpirÂmiÂnin kas V.GapÂĹĄys yra saÂkÄ™s, kad slapÂto balÂsaÂviÂmo dÄ—l teiÂsiÂnÄ—s neÂlieÂÄ?iaÂmy bÄ—s atÄ—ÂmiÂmo SeiÂme neÂreiÂkaÂlaus, taiÂgi parÂlaÂmenÂtaÂrai tuÂrÄ—ÂtĹł balÂsuo ti atÂviÂrai. Bent jau toÂkia yra lig ĹĄiol suÂsiÂklosÂÄ?iuÂsi praÂktiÂka. JeiÂgu balÂsaÂviÂmas bus atÂviÂras, neaÂbeÂjoÂjaÂma, kad SeiÂmo spren diÂmas dÄ—l viÂsĹł triÂjĹł DP atÂstoÂvĹł neÂlieÂÄ?iaÂmyÂbÄ—s paÂnaiÂkiÂniÂmo bus teiÂgiaÂmas. TaÂÄ?iau jei vis dÄ—lÂto bal suoÂjaÂma bus slapÂtai, gaÂli atÂsiÂtikÂti prieÂĹĄinÂgai. PraÄ—ÂjuÂsios kaÂdenÂciÂjos SeiÂme vyÂkÄ™ balÂsaÂviÂmai dÄ—l teiÂsiÂnÄ—s ne lieÂÄ?iaÂmyÂbÄ—s ar manÂdaÂto atÄ—ÂmiÂmo liuÂdiÂja, kad balÂsaÂviÂmas staiÂga ga li paÂkrypÂti neÂtiÂkÄ—Âta linkÂme. Taip buÂvo, paÂvyzÂdĹžiui, balÂsuoÂjant, ar iĹĄ SeiÂmo paÂĹĄaÂlinÂti ĹĄiurkĹĄÂÄ?iai Kons tiÂtuÂciÂjÄ… paÂĹžeiÂduÂsÄŻ ir prieÂsaiÂkÄ… su lauÂĹžiuÂsÄŻ AlekÂsandÂrÄ… SaÂchaÂruÂkÄ…. Jis po slapÂto balÂsaÂviÂmo manÂdaÂtÄ… iĹĄÂ sauÂgoÂjo. TeiÂsiÂnÄ—s neÂlieÂÄ?iaÂmyÂbÄ—s SeiÂmas neÂpaÂnaiÂkiÂno ir buÂvuÂsiam TvarÂkos ir teiÂsinÂguÂmo atÂstoÂvui EvalÂdui Le menÂtausÂkui. VerÂta priÂsiÂminÂti, kad taip nuo bausÂmÄ—s iĹĄÂsiÂsuÂko ir KaÂzi mieÂras UoÂka bei PetÂras GraÂĹžuÂlis.
SkunÂdĹžia nuoÂsprenÂdÄŻ VilÂniaus miesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s VaiÂko teiÂsiĹł apÂsauÂgos skyÂrius nuÂsprenÂdÄ— skĹłsÂti veÂlioÂniui And riui ĹŞsui paÂskelbÂtÄ… iĹĄÂteiÂsiÂnaÂmÄ…ÂjÄŻ nuoÂsprenÂdÄŻ maÂĹžaÂmeÂtÄ—s tvirÂkiÂni mo byÂloÂje.
„VaiÂko teiÂsiĹł apÂsauÂgos skyÂrius priÄ—ÂmÄ— sprenÂdiÂmÄ… paÂsiÂnauÂdo ti ÄŻstaÂtyÂmo suÂteikÂta teiÂse apÂskĹłs ti VilÂniaus miesÂto 2-ojo apyÂlin kÄ—s teisÂmo 2012 m. lapkÂriÂÄ?io 30 d. nuoÂsprenÂdÄŻ bauÂdĹžiaÂmoÂjoÂje byÂlo je“, – praÂneÂĹĄÄ— saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s Vai ko teiÂsiĹł apÂsauÂgos skyÂriaus veÂdÄ—Â ja LiÂna JuĹĄÂkeÂviÂÄ?ieÂnÄ—. PaÂsak jos, skyÂriaus ÄŻsiÂtiÂkiÂniÂmu,
dÄ—l diÂdeÂlÄŻ atÂgarÂsÄŻ viÂsuoÂmeÂnÄ—Âje su kÄ—ÂluÂsios byÂlos tuÂrÄ—ÂtĹł paÂsiÂsaÂkyÂti ir aukĹĄÂtesÂnÄ—s insÂtanÂciÂjos teisÂmas, kuÂris ÄŻverÂtinÂtĹł nuoÂsprenÂdyÂje iĹĄÂ dÄ—sÂtyÂtĹł moÂtyÂvĹł paÂgrÄŻsÂtuÂmÄ…. SkyÂrius taip pat praÂneÂĹĄÄ—, kad paÂkeisÂta maÂĹžaÂmeÂtÄ—s nuÂkenÂtÄ—Âju siosios adÂvoÂkaÂtÄ—. AnksÂÄ?iau byÂlo je jos adÂvoÂkaÂtÄ— buÂvo JoÂlanÂta TeÂre sÄ— LitÂvinsÂkieÂnÄ—. „Su nauÂjai paÂskirÂta adÂvoÂkaÂte skyÂrius suÂsiÂsieÂkÄ—. Ĺ iuo meÂtu ren giaÂmas apeÂliaÂciÂnis skunÂdas“, – teiÂgÄ— L.JuĹĄÂkeÂviÂÄ?ieÂnÄ—. LapkÂriÂÄ?io 30 d. VilÂniaus mies to 2-asis apyÂlinÂkÄ—s teisÂmas vi siĹĄÂkai iĹĄÂteiÂsiÂno veÂlioÂnÄŻ kauÂnieÂtÄŻ
A.ĹŞsÄ…, kalÂtinÂtÄ… maÂĹžaÂmeÂtÄ—s DrÄ…Â siaus KeÂdĹžio ir LaiÂmuÂtÄ—s StanÂkĹŤÂ naiÂtÄ—s dukÂters tvirÂkiÂniÂmu. TeisÂmas paÂdaÂrÄ— kaÂteÂgoÂriĹĄÂkÄ… iĹĄÂ vaÂdÄ…, kad maÂĹžaÂmeÂtÄ— sekÂsuaÂliÂnÄ™ paÂtirÂtÄŻ ÄŻgiÂjo saÂvo tÄ—Âvo naÂmuoÂse per neÂteiÂsÄ—Âtus, neÂkvaÂliÂfiÂkuoÂtus, ÄŻkyÂrius klauÂsiÂnÄ—Âjus ir filÂmaÂviÂmus 2008– 2009 m. Anot teisÂmo, vaizÂdo ÄŻraÂĹĄe tÄ—Âvo kalÂbiÂnaÂma merÂgaiÂtÄ— apie tvir kiÂniÂmÄ… kalÂbÄ—Âjo priÂmoÂkyÂta. ProÂkuÂraÂtĹŤÂra anksÂÄ?iau buÂvo pa reiĹĄÂkuÂsi, kad nuoÂsprenÂdĹžio skĹłsÂti neÂkeÂtiÂna, nes ĹĄis jÄ… viÂsiĹĄÂkai tenÂkiÂna. A.ĹŞsas ĹžuÂvo 2010 m. birÂĹžeÂlÄŻ ap virÂtus keÂturÂraÂÄ?iui. VD, BNS inf.
VD, BNS inf.
WBM ,"-Ăť%*/*4 03,&4530
/* $0 ,0/$&35"4
„„NesÂvarÂbu: V.UsÂpasÂkiÂchas teiÂgia, kad jam nÄ—Âra diÂdeÂlio skirÂtuÂmo, ar bus
SeiÂmo TeiÂsÄ—s deÂparÂtaÂmenÂto spe ciaÂlisÂtai keÂlia klauÂsiÂmÄ…, „ar tei kiaÂmas proÂjekÂtas atiÂtinÂka konsÂti tuÂciÂnÄ—Âje doktÂriÂnoÂje suÂforÂmuÂluoÂtÄ… KonsÂtiÂtuÂciÂjoÂje nuÂmaÂtyÂtos prieÂsai kos apÂrÄ—pÂtÄŻ ir reikĹĄÂmę“. PaÂsak TeiÂsÄ—s deÂparÂtaÂmenÂto di rekÂtoÂriaus AndÂriaus KaÂbiÂĹĄaiÂÄ?io, reiÂkÄ—ÂtĹł geÂrai paÂsvarsÂtyÂti, ar pa rengÂtas KonsÂtiÂtuÂciÂjos paÂpilÂdyÂmas yra paÂkanÂkaÂmas. Anot jo, priÄ—Âmus proÂjekÂtÄ… likÂtĹł iki gaÂlo neaiĹĄÂku, ar per apÂkalÂtÄ… iĹĄ paÂreiÂgĹł paÂĹĄaÂlin tas asÂmuo gaÂlÄ—ÂtĹł eiÂti kiÂtas paÂrei gas, kuÂriĹł Ä—jiÂmo praÂdĹžia suÂsiÂjuÂsi su KonsÂtiÂtuÂciÂjoÂje nuÂmaÂtyÂtos prie saiÂkos daÂviÂmu. GruÂpÄ—s dar buÂvuÂsios kaÂden ciÂjos parÂlaÂmenÂtaÂrĹł reÂgistÂruoÂtas KonsÂtiÂtuÂciÂjos 56 straipsÂnio paÂpil dyÂmo proÂjekÂtas kalÂba tik apie to kiĹł asÂmeÂnĹł gaÂliÂmyÂbÄ™ tapÂti SeiÂmo naÂriais, taÂÄ?iau neÂnuÂmaÂto, ar per apÂkalÂtÄ… paÂĹĄaÂlinÂtas asÂmuo gaÂli ei ti, paÂvyzÂdĹžiui, valsÂtyÂbÄ—s kontÂro lieÂriaus paÂreiÂgas. KonsÂtiÂtuÂciÂjoÂje nuÂmaÂtyÂta, kad valsÂtyÂbÄ—s kontÂro lieÂrius praÂdÄ—ÂdaÂmas eiÂti paÂreiÂgas priÂsieÂkia.
KonsÂt iÂt uÂc iÂn is TeisÂm as yra konsÂtaÂtaÂv Ä™s, kad asÂm uo, ku ris per apÂkalÂtÄ… buÂvo paÂĹĄaÂlinÂtas iĹĄ preÂziÂdenÂto, KonsÂtiÂtuÂciÂnio Teis mo pirÂmiÂninÂko ir teiÂsÄ—Âjo, AukĹĄÂ Ä?iauÂsioÂjo TeisÂmo pirÂmiÂninÂko ir teiÂsÄ—Âjo, ApeÂliaÂciÂnio teisÂmo pir miÂninÂko ir teiÂsÄ—Âjo paÂreiÂgĹł ar ku riam buÂvo paÂnaiÂkinÂtas SeiÂmo na rio manÂdaÂtas, nieÂkaÂda neÂgaÂli eiÂti toÂkiĹł KonsÂtiÂtuÂciÂjoÂje nuÂroÂdyÂtĹł pa reiÂgĹł, kuÂriĹł Ä—jiÂmo praÂdĹžia suÂsiÂjuÂsi su KonsÂtiÂtuÂciÂjoÂje nuÂmaÂtyÂtos prie saiÂkos daÂviÂmu. 42 praÄ—ÂjuÂsios kaÂdenÂciÂjos par laÂmenÂtaÂrai siĹŤÂlo KonsÂtiÂtuÂciÂjÄ… pa pilÂdyÂti dviem nuoÂstaÂtoÂmis – kad SeiÂmo naÂriu neÂgaÂli bĹŤÂti renÂka mas asÂmuo, kuÂrÄŻ SeiÂmas apÂkalÂtos proÂceÂso tvarÂka paÂĹĄaÂliÂno iĹĄ paÂrei gĹł ar kuÂriam paÂnaiÂkiÂno SeiÂmo na rio manÂdaÂtÄ…, jeiÂgu nuo sprenÂdiÂmo paÂĹĄaÂlinÂti iĹĄ paÂreiÂgĹł ar paÂnaiÂkin ti SeiÂmo naÂrio manÂdaÂtÄ… ÄŻsiÂgaÂlioÂji mo dieÂnos neÂpraÄ—Âjo ketÂveÂri meÂtai, ir kad SeiÂmo naÂriu neÂgaÂli bĹŤÂti ren kaÂmas asÂmuo, kuÂrÄŻ KonsÂtiÂtuÂciÂnis TeisÂmas priÂpaÂĹžiÂno suÂlauÂĹžius prie saiÂkÄ…, jeiÂgu nuo ĹĄio priÂpaÂĹžiÂniÂmo ÄŻsiÂgaÂlioÂjiÂmo dieÂnos neÂpraÄ—Âjo ket veÂri meÂtai. Kad paÂgrinÂdiÂnis ĹĄaÂlies ÄŻstaÂtyÂmas bĹŤÂtĹł paÂkeisÂtas, uĹž tai du karÂtus tu ri balÂsuoÂti ne maÂĹžiau kaip 94 par laÂmenÂtaÂrai. R.PakÂsas preÂziÂdenÂto paÂreiÂgĹł ne teÂko 2004 m. baÂlanÂdÄŻ.
WBM
$0.*/( )0.& '03 $)3*45."4 46
4,".1
WBM 5"#".* (0&4
+*. .033*40/ 13&.+&3"
3FOHJOJP OBVKJFOĆŹ QPSUBMBT
%SBVHBJ 4V v-BJTW BMBJLJPi L
PSUFMF
OVPMBJEB #JMJFUVT QMBUJOB
*OGPSNBDJOJBJ QBSUOFSJBJ
CJMJFUBN
T
6
AntrADIENIS, gruodžio 18, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Žvilgsnis į veidrodį Julijanas Gališanskis
K
ok ią pamoką Jungt inės Valst i jos išmoks po vienos baisiausių tragedijų šalies mokyklų istori joje? Ar mokymo įstaigose bus įrengt i neperšaunam i langai ir pristat yta ginkluotų apsaugininkų, o mokytojams su rengt i ant iteror izmo kursai? Ar įstat ymų leidėjai pagal iau ryš is sug riežt int i gin klų prek ybą, laik ymą ir naudojimą? O gal ši kraupi traged ija amer ik ieč iams taps veidrodž iu, į kurį paž iūrėję jie įžvelgs gi lesnių problemos šaknų? Teisė turėti ginklą nuo senų laikų yra ame rik iet iško gyven imo būdo dal is. Jos šal i ninkai tvirtina, kad jeigu kiekvienas ame rik ietis turėtų ginklą ir galėtų pats apsig in ti, kruvinų tragedijų, kok ių dažnai nutinka JAV universitetuose, prekybos centruose ar kino teatruose, būtų galima išvengti. Bet Niutauno mokyklos atveju šis argumentas yra niek inis – vaikai pagal apibrėžtį nega li turėti ginklų.
Du vienos lazdos galai P rieš metus įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas atgrasė dalį smurtautojų, tačiau ki ti prisitaikė, o smurtas tapo labiau užslėptas. Tai vakar sakė policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis. „Smurtautojai dabar žino, kad policija gali tiesiog atvažiuoti ir išvežti, be jokio pateikto skundo. Tie skaičiai, kurie dabar registruo jami, rodo ir prevencinį įstatymo pobūdį“, – kalbėjo policijos vadovas Vilniuje surengto je konferencijoje. „Tačiau smurto šeimoje apraiškos pasidarė rafinuotesnės, užslėptos, latentinės. Įstaty mo veikimo laikotarpiu smurtautojai irgi pri sitaikė“, – pridūrė jis. Per šiuos metus įstatymo pagrindu beveik 20 tūkst. kartų į buitinius konfliktus buvo kviečiama policija, pradėta 8 tūkst. ikiteis minių tyrimų. Policijos departamento duo menimis, 2012-ųjų sausį buvo gauta apie 2,5 tūkst. iškvietimų, o šių metų lapkritį – jau tik apie 1 tūkst. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pir mininkas socialdemokratas Julius Sabataus kas apgailestavo, kad Apsaugos nuo smur to artimoje aplinkoje įstatymui įgyvendinti nebuvo skirta papildomų lėšų, ir vylėsi, jog
Prezidentas Barackas Obama, per pirmąją kadenciją kukliai užsiminęs apie prekybos ginklais sug riežt in imą, dabar galės elgt is ryžtingiau, nes jam nebereikia rūpintis dėl perrinkimo. Ryžtingą šalies vadovo pareiš kimą „šios tragedijos turi liautis“ palaikė jau 123 tūkst. žmonių, kurie per pirmas tris die nas po nelaimės Baltųjų rūmų tinklalapyje pasirašė peticiją, reikalaujančią perž iūrėti laisvą prekybą ginklais. Bet problemos neišspręsi vien pakeitęs įstatymus. Juk ginklų laikymo šalininkai ir gi yra teisūs sakydami, kad ginklas be žmo gaus neiššauna, o masinių žudynių pasitai ko ir kitose šalyse: Norvegijoje, Vokietijoje, Kin ijoje. Kai kur ie ekspertai konstatuoja diagnozę, kad amerikiečių visuomenė sun kiai serga. Žudiko motina, nors buvo gerai materialiai aprūpinta, vis tiek jautėsi tokia pažeidžiama ir nesaugi, kad susikrovė na muose visą ginklų arsenalą. O psichikos sutrikimų tikriausiai turėjęs jos sūnus taip neapkentė visuomenės, kad nusprendė at keršyti jai pačiu žiauriausiu būdu. Taig i amer ik ieč ių vis uomen ei, be įsta tymų, derėtų pagalvot i ir apie tai, kaip pa dėti psic hin iams ligon iams bei tiems, ku rie pykst a ant apl ink in io pas aul io, laiko savo gyven imą nev yk us iu, o nus pręsda mi kerš yt i ir rinkd am ies i iš kruv ino sus i dorojimo ir sav iž udybės pas irenka ir vie na, ir kit a.
VD, BNS inf.
20
tūkst. kartų
į buitinius konfliktus šiemet buvo kviečiama policija.
Tendencija: policijos vadovas S.Skvernelis
teigia, kad smurtas šeimoje tapo rafinuo tesnis, užslėptas. Gedimino Bartuškos nuotr.
Prezidentė – įtakingiausia
Į Artūro Morozovo nuotr.
Problemos neišspręsi vien pakeitęs įstatymus. Juk ginklų laikymo šalininkai irgi yra teisūs sakydami, kad ginklas be žmogaus neiššauna.
naujoji valdžia papildomą finansavimą nu matys kitąmet. Pernai gruodį įsigaliojusiame įstatyme nu matyta galimybė smurtautoją iškeldinti iš namų ir uždrausti jam kontaktuoti su smur tą patyrusiu asmeniu. Įstatymas numato, kad policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą privalo pradėti ir tuomet, kai nėra raštiško aukos pareiškimo. Anks čiau pareigūnai tvirtino esantys bejėgiai ko voti su smurtu šeimose, nes neturėjo teisės imtis priemonių, jei nebūdavo raštiško aukos skundo, o ir trumpam sulaikyti smurtautojai paleisti iš areštinės grįždavo į bendrus savo ir aukos namus.
takingiausių lietuvių sąrašo viršūnėje jau ketvirtą kartą iš eilės atsiduria Prezidentė Dalia Grybauskaitė (nuotr). Savaitraštis „Veidas“ paskelbė savo su darytą įtakingiausių lietuvių 2012-aisiais są rašą. Jis sudarytas apklausus Seimo narius, viceministrus, savivaldybių merus, aukš čiausio rango valstybės tarnautojus ir didžiųjų verslo organizacijų vadovus. Pirmą vietą įtakingiausiųjų sąraše šiais me tais užėmė valstybės vadovė D.Grybauskaitė, po jos rikiuojasi buvęs ir esamas premjerai kon servatorių vadovas Andrius Kubilius bei social demokratų lyderis Algirdas Butkevičius.
Į įtakingiausių politikų penketuką taip pat pateko buvę valstybės vadovai – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir kon servatorius europarlamentaras Vytautas Landsbergis. D.Grybauskaitė įtakingiausiu Lietuvos žmogumi išrenkama ketvirtą kartą iš eilės. Įtakingiausiu verslininku išrinktas Lietu vos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis, įtakingiausiu Bažnyčios atstovu – kardinolas Audrys Juozas Bačkis, valstybės tarnautoju – Lietuvos banko val dybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. VD, BNS inf.
Atgarsiai Vakar paskelbtas „Vilniaus die nos“ straipsnis apie tai, kad vai kų darželiuose kartais nepaklusnūs vaikai raminami pasėdėjimu ant kėdutės, sukėlė ne menką komentarų bangą nau jienų portale diena.lt.
Lina Nėra taip gražu, kaip rašoma straips nyje. Kaip buvo prieš 20–30 me tų, taip yra ir dabar. Gal tik vienetai auklėtojų ir darželių yra išimtis, bet dauguma – deja deja... Dukra pradėjo lankyti darželį. Ne valgė, tad auklėtojos maitino per prie vartą. O tai paaiškėjo netikėtai, man pačiai pabandžius namuose jai pa dėti valgyti. Kai prikišau šaukštą prie
burnos, tai sukėlė tokią isteriją, kad net pati išsigandau, neatpažinau sa vo vaiko. Pakalbėjom, išsiaiškinom... Buvau pas auklėtojas, kalbėjau. Ir, kaip manote, kokie visos šios istorijos rezultatai? Dabar jai darželyje net ne deda valgyti, tik paklausia, ar valgysi. Arba įdeda tik bulvių košės be kotle to. Jos net prie stalo nebesodina, jei ji nenori. Tai koks auklėjimas, kad prie stalo turi sėdėti visi? Kaip galima įdė ti ne visą porciją? Nenori valgyti, bet gal vieną dieną bežiūrėdama į tą kot letą pabandys paragaut? O dabar... Žodžiu, niekas nesikeičia nuo senų laikų.
Pritariu Linai Straipsnyje parašyta graž iai, kaip neva turėtų būti ir kaip neva dabar
elgiamasi darželiuose. Bet realybė je, deja, išlikę tarybinių laikų auklė jimo metodai.
tikslas – ne pamaitinti vaiką. Neval go pusryčių – geriau valgys pietus, jei nevalgo pietų – geriau suvalgys va karienę. Nemirs iš bado tikrai.
Daugtaškis Būna agresyvių vaikų, kurie kitus skriaudž ia ir nieko šiame pasauly je neklauso. Tada nuo jų reikia sau goti kitus vaikus.
Janina Kam maitinti vaiką per prievartą? Kokios čia kantrybės reikia? Užaugo vaikai, nekišau šaukšto nė vienam per prievartą. Nori – valgai, nenori – nevalgyk. Kai išalksta, tai ir duona su sviestu gerai būna. Ir užaugo sveiki. O kam čia kišt? Ar jūs suaugę valgot, kai nenorit, per prievartą? Ir darželio
Baikit Nieko gražaus tame straipsnyje nematau – eilinis pedagogų juodi nimas ir auklėjimas. O juos auklė ja ir moko dabar kas netingi. Mie li tėveliai, vaiką reikia ne tik paleis ti į pasaulį, bet ir patiems jį tinkamai auklėti. Nereikia įsivaizduoti, kad jū sų vaikelis yra vienintelis pasauly je. Tėvai įpratę tik kaltinti, o ne patys užsiimti savo vaiku. Vaikai tokių is torijų pripasakoja, kad ausys links ta. Gerbk ime žmones, dirbančius ugdymo įstaigoje.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
AntrADIENIS, gruodžio 18, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
LNK perka BTV
Prezidentė Dalia Gry bauskaitė viena ranka paglostė naują Vyriausybę, kita – pasvaidė jai akmenų.
Bendrovė „Laisvas ir nepriklau somas kanalas“, valdanti vieną populiariausių televizijos ka nalų LNK, vakar iš koncerno „Achemos grupė“ įsigijo bend rovę „Baltijos TV“, transliuojan čią kanalą BTV.
Susitikimas: D.Grybauskaitė, susitikusi su ministrais ir premjeru, pareiškė, kad Vyriausybę tvirtino „su tam tikru pa
sitikėjimo avansu“.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pabendravo su Vyriausybės nariais Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Naujieji Ministrų kabineto nariai ir premjeras Algirdas Butkevičius va kar apsilankė prezidentūroje. Po susitikimo su 16-osios Vyriau sybės nariais D.Grybauskaitė žengė prieš kameras ir iš lapelio perskaitė, jos žodžiais, užduotis Ministrų ka binetui. Be kita ko, ji linkėjo A.But kevičiaus Vyriausybei netapti oli garchų įkaite. Ir įspėjo, kad stebės, ar oligarchiniai interesai šios Vy riausybės nepavers įkaite. Jos Ekscelencija po susitikimo su naujojos Vyriausybės nariais išvar dijo pagrindines užduotis, kurias ši
turės vykdyti. „Turime vykdyti sa vo pačių prisiimtus įsipareigojimus ir finansinės drausmės nuostatas perkelti į nacionalinę teisę konsti tuciniu lygmeniu“, – pabrėžė ša lies vadovė. Dar viena D.Grybauskaitės įvar dyta užduotis susijusi su mokesčiais. „Geresnis mokesčių surinkimas, o tai reiškia kovos su nesąžiningu mo kesčių rinkimu ir su šešėliu stipri nimą“, – sakė ji ir nurodė, kad rei kia ruoštis įsivesti eurą. Jos teigimu, tai galėtų įvykti 2015 arba 2016 m. „Lietuva turėtų išlikti mišrios ener getikos šalis. Tai reiškia, kad būtina suskystintųjų gamtinių dujų termi nalo statybą užbaigti jau šios Vy
riausybės laikotarpiu“, – kartojo D.Grybauskaitė.
Algirdas Butkevičius:
Tikiuosi, kad bendradarbiavimas bus sklandus. Tačiau ji nepraleido progos daly ti ir populistinius pažadus. „Elektra ir šiluma Lietuvoje žmogui turi bū ti įperkama“, – prieš kameras aiški no Prezidentė. O kalbėdama apie ko vą su korupcija D.Grybauskaitė sakė: „Trečia užduočių grupė – tai rea
li kova su politine ir ekonomine ko rupcija. Vyriausybė neturi tapti oli garchinių ar kriminalinių interesų įkaite. Reali kova su korupcija ir ne baudžiamumu. Tai reiškia, kad pa naudoti būtina jau sukurtus teisinius įrankius, kurie šalyje yra priimti.“ A.Butkevičius šalies vadovės kalbas pasitiko itin ramiai. „Ti kiuosi, kad bendradarbiavimas bus sklandus, ir manau, valstybė je bus sprendžiamos pirmiausia tos problemos, kurios rūpi mūsų žmo nėms. Lietuvos žmonės turi kuo greičiau pamatyti tam tikrus po kyčius siekiant kuo geresnio, po zityvaus rezultato“, – diplomatiš kai reziumavo premjeras.
Apie sandorį pranešė pati LNK. 100 proc. „Baltijos TV“ akcijų įsigijimo sandorio vertė nenu rodoma. „Iš visų, išreiškusių norą įsigyti bendrovės „Balti jos TV“ akcijų paketą, „Laisvo ir nepriklausomo kanalo“ pasiūly ta kaina buvo aukščiausia. Todėl, vadovaujantis ekonominiais in teresais, šis pirkėjas ir buvo pa sirinktas“, – pranešime spaudai cituojamas „Achemos grupės“ prezidentas Arūnas Laurinaitis. „Laisvo ir nepriklausomo ka nalo“ generalinė direktorė Zita Sarakienė teigė, kad nors sando ris pasirašytas iki Naujųjų metų, jis bus baigtas tik gavus Konku rencijos tarybos ir kitų institucijų leidimus. „Baltijos TV“ genera linis direktorius Liutauras Elki mavičius teigė nesąs informuotas apie sandorį. Tačiau, jo nuomone, bent artimiausiu laikotarpiu po kyčių bendrovėje neturėtų būti. VD, BNS inf.
8
AntrADIENIS, gruodžio 18, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
Žada atpiginti elektrą Socialdemokrato Algirdo Butke vičiaus vadovaujama Vyriausybė rengiasi pristabdyti elektros ener gijos brangimą – Ministrų kabine tas jau atšaukė nutarimą, kuriuo patvirtinti pagrindiniai remiamos elektros gamybos apimties nusta tymo principai.
Šią savaitę Vyriausybė dar turės su mažinti Lietuvos elektrinei nusta tytą gamybos kvotą kitiems metams – tai galutinai atvers kelią peržiūrė ti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą ir suma žinti jau nustatytą ir nuo sausio įsi galiosiančią elektros kainą. Neoficialiomis žiniomis, kiti sprendimai, kurie leistų pristabdy ti elektros kainos augimą, bus prii mami rytoj Vyriausybės posėdyje. „Tai leis tvarkyti elektros energijos kainos klausimą šiais metais“, – sa kė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius (nuotr.). Kainų komisijos atstovai anks čiau sakė, kad nuo 2013 m. sau sio įsigal ios iant i elektros ener gijos kain a būtų pers kaič iuota iš karto, jei Vyr iausybė priimtų
Planai: energetikos ministras J.Ne
verovičius tikina, kad Vyriausybė skubina sprendimus, kurie leis „tvarkyti elektros energijos kainos klausimą“. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
tam būtin us sprend im us. Tikė tina, kad Kainų komisija dėl kai nos spręstų dar šią savaitę. Remiamos elektros gamybos apimties nustatymo metodiką Andriaus Kubiliaus vadovauja ma Vyriausybė patvirtino pasku tiniame savo posėdyje gruodžio
12 d. Bet nauja, A.Butkevičiaus, Vyriausybė jau pirmame savo po sėdyje gruodžio 14-ąją šį spren dimą atšaukė. Premjeras A.Butkevičius anksčiau sakė, kad reikėtų nustatyti mažesnę gamybos kvotą Lietuvos elektrinei. Skaičiuojama, kad kvota elektrinei galėtų būti sumažinta nuo 1,53 iki 1,1 teravatvalandės, – tiek elektros ji gamino pastaraisiais metais. Šiuo metu nustatyta, kad nuo sausio elektra vartotojams brangs vidutiniškai beveik 6 centais – daugiausia dėl brangstančių dujų ir padidėjusio VIAP mokesčio.
Dėl prabangaus turto nesiplėšo Prabangų nekilnojamąjį turtą (NT) dekla ravo vos trečdalis turėjusių tai pada ryti fizinių asmenų. Tačiau vangiai šalies gyventojai naudojosi ir galimybe užgin čyti nustatytą jų turto vertę. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
VD, BNS inf.
6
centais – vidutiniškai tiek brangsta elektra vartoto jams nuo Naujųjų metų.
Lūkesčių neatitiko
Šalies gyventojai, turintys NT, ku rio vertė viršija 1 mln. litų, iki va kar privalėjo pateikti deklaracijas ir sumokėti 1 proc. mokestį. Ta čiau, preliminariais duomenimis, tai padarė vos 29,6 proc. šio tur to savininkų. Valstybinė mokesčių inspekci ja (VMI) pranešė, kad pirmadie nio vakarą elektronines deklara cijas buvo pateikę 800 gyventojų. Tačiau, kaip tvirtino inspekcijos atstovas spaudai Darius Buta, dar yra popierinės deklaracijos. „Jos dar pildomos ir bus suskaičiuo tos, kai pasieks deklaracijų tvarky mo centrą iš visų šalies regionų“, – sakė jis. Paskutinę nustatyto termino dieną gyventojai deklaruoti savo turimą prabangų turtą suskubo ypač sparčiai. Vakar rytą dekla racijų buvo dar 720, iš jų 96 proc. gyventojai pateikė elektroniniu būdu. D.Butos teigimu, vakar apskri čių valstybinės mokesčių ins pekcijos (AVMI) sulaukė nema žai mokesčių mokėtojų, norinčių pildyti šio mokesčio deklaracijas. Jiems padėti ėmėsi AVMI specia listai. Pabrėžtina, kad, remiantis VMI turima informacija ir Registrų centro liepos duomenimis, dek laruoti milijoninį turtą ir už jį su mokėti mokesčius turėjo per 2,7 tūkst. gyventojų, iš jų – apie 1,6 tūkst. šeimų. Lėšų dar nesuskaičiavo
D.Butos teigimu, šiuo metu gy ventojų pateiktos deklaracijos dar neapdorotos. Todėl esą neaiš ku, kiek šis NT mokestis papildė valstybės biudžetą. Anot jo, tiks lus skaičius paaiškės tik po gruod žio 17 d.
Iš viso NT mokesčio Finansų ministerija šiemet planavo surink ti apie 17 mln. litų. „Kaip ir visais atvejais, mokesčio nesumokėju siems gyventojams gali būti siun čiami priminimai, nors primini mai sumokėti mokestį ir pateikti deklaracijas buvo siunčiami ir iš anksto. Taip pat gali būti skambi nama, susisiekiama kitais būdais. Bet kuriuo atveju pats gyventojas privalo vykdyti savo mokestines prievoles, o mokesčių administ ratorius turi teisę iš nepareigingų gyventojų mokesčius išieškoti“, – sakė D.Buta. Apeliacijų buvo mažiau
Gyventojai stokojo aktyv um o ne tik mokėti už prabangų NT, jie šiemet pasyviai naudojosi ir galimybe užginčyti turto įver tinimą. Registrų centro atstovo Aido Pet rošiaus teigimu, dėl NT mokes tinės vertės perskaičiavimo šie met kreipėsi 118 fizinių asmenų. Manoma, kad dalis nustatytą mo kestinę vertę skundžiančių fizi nių asmenų jau anksčiau mokėjo NT mokestį, taikytą komerciniais tikslais naudojamam turtui. Nors šiemet NT mokėtojų būrys pa sipildė fiziniais asmenimis, no rinčių skųsti mokestinę vertę su mažėjo. Iš viso per apskųsti skirtą terminą Registrų centras iš fizi nių ir juridinių asmenų sulaukė 183 tokių prašymų, o pernai – 250.
Apeliacijas pateikė: Miestas, rajonas Vilnius Vilniaus r. Klaipėda Klaipėdos r. Kaunas
Gyventojų sk. 71 6 12 4 7
Šaltinis: VĮ Registrų centras
Rezultatai: mokestį už prabangų NT sumokėjus vos trečdaliui tai
padaryti įpareigotų asmenų, tikėtina, kad valstybė planuotų 17 mln. litų nesurinks. „Shutterstock“ nuotr.
9
antrADIENIS, gruodžio 18, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Įgyvendinus projektą – kokybiškesnės paslaugos ligonių kasose Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), gerindama viešųjų paslaugų teikimą Lietuvos gyventojams, 2011 m. pradėjo įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą „Ligonių kasų viešųjų paslaugų ir veiklos tobulinimas vadovaujantis visuotinės kokybės vadybos principais“. Kokybė: kuo didesnė kakavos masės dalis, tuo šokoladas yra ver
tingesnis.
Gedimino Savickio (BFL) nuotr.
Sveikiausias – juodasis šokoladas Kuo šokoladas skiriasi nuo saldžiosios plytelės? Kodėl šokoladas pabąla? Šie klausimai iškyla ne tik smaližiams. Ištyrė 38 tonas
Lietuvoje pagaminti šokolado ga miniai, saldainiai ir kiti skanėstai – saugūs ir kokybiški. Tokias iš vadas padarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specia listai, artėjant didžiosioms me tų šventėms įvertinę šių gaminių saugą ir kokybę. Per patikras daugiausia dėmesio buvo skiriama šokolado ir kakavos gaminių, kitų skanėstų saugai ir kokybei, taip pat buvo tikrinama, ar jie tinkamai paženklinti. Atlie kant tikslines patikras įvertinta daugiau kaip 38 tonos įvairių šo kolado gaminių ir saldainių, atlikti jų sudėties laboratoriniai tyrimai. Nacionaliniame maisto ir vete rinarijos rizikos vertinimo insti tute tirti įvairūs lietuviški pieni nio ir juodojo šokolado gaminiai, šokoladiniai saldainiai su vai sių įdarais, zefyrai, chalva ir kiti skanėstai. Klaidina pirkėjus
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriau siosios specialistės Vidos Jaro šienės teigimu, vertinant kaka vos, šokolado ir cukraus skanėstų ženklinimą, buvo nustatyta kele tas atvejų, kai vartotojams nebu vo suteikiama išsami informacija apie gaminį. Pavyzdžiui, prieš pavadinimą buvo rašomas žodis „rūšinis“, nors šokoladas į rūšis ir klases neskirstomas. Tad vartotojai ne turėtų būti klaidinami. Be to, nu statyta, kad šio produkto gamy boje naudojami dažikliai E120, E161b, todėl jis negali būti vadi namas šokoladu. Tokiam gami niui tiktų pavadinimas „šokolado plytelė“ arba „saldžioji plytelė“. Kasmet į Valstybinę maisto ir ve terinarijos tarnybą kreipiasi varto tojai dėl įsigytų saldumynų saugos ar kokybės. Vidutiniškai užregist ruojama apie 30 skundų. Apie pusė jų atlikus patikras pasitvirtina. Vartotojai dažniausiai skundžiasi, kad įsigijo saldumynų, ku rių pasibaigęs tinkamumo vartoti
terminas, ar kad įsigyti saldainiai (ypač su riešutų įdaru) apnikti kenkėjų, padengti pelėsio. Gali sukelti alergiją
Pasak V.Jarošienės, vartotojai dažnai kreipiasi į specialistus, norėdami išsiaiškinti, kodėl kar tais šokoladas pabąla, kuo skiriasi šokoladas nuo šokolado plytelės arba kokių alergenų gali būti šia me saldumyne. Specialistė paaiškino, kad lai komas nesandarioje pakuotėje, drėgnoje ar labai šiltoje patalpo je šokoladas arba šokoladiniai sal dainiai pabąla – pasidengia plo nu cukraus kristalų sluoksniu. Tačiau tai nereiškia, kad toks ga minys yra sugedęs ar netinkamas vartoti. Nukenčia tik prekinė pro dukto išvaizda. V.Jarošienė įspė ja, kad daugelis šokolado gaminių gali sukelti įvairias alergijas. Ma žiausiai alerginių reakcijų suke lia juodasis šokoladas, kuris ga minamas tik iš kakavos miltelių, kakavos sviesto ir cukraus. Pagrindas – kakava
Kaip minėta, vartotojus dažnai klaidina tai, kad saldumynas va dinams saldžiąja arba šokolado plytele. Pasak specialistės, pro duktas, vadinamas šokolado ply tele, savo ypatybėmis skiriasi nuo tikro šokolado. Tikrojo šokolado pagrindas – kakava. Kuo didesnė kakavos masės dalis, tuo šoko ladas vertingesnis savo skoniu, maistingumu. Viena pagrindinių tikrojo šoko lado sudedamųjų dalių yra kaka vos sviestas ir kakavos sausosios medžiagos – tokiame šokola de visuomet yra mažiau cukraus, taip pat kalorijų. Jei į šokolado sudėtį, be kaka vos sviesto, dar pridedama ir ki tokių augalinės kilmės riebalų, o jų kiekis produkte sudaro dau giau kaip 5 proc., tokio gaminio negalima vadinti šokoladu – jis vadinamas saldžiąja arba šokola do plytele. VD inf.
Projekto tikslas – vadovaujantis visuotinės kokybės principais, sukurti ir įdiegti efektyvią, šiuolaikinius gyventojų poreikius atitinkančią viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ir klientų aptarnavimo sistemą. Įgyvendinant projektą siekiama pagerinti gyventojų aptarnavimo kokybę, didinti darbuotojų, teikiančių gyventojų aptarnavimo paslaugas, kompetenciją, užtikrinti informacijos saugą ligonių kasose, tobulinti VLK ir teritorinių ligonių kasų (TLK) veiklos ir informacinių technologijų paslaugas. Projektą sudaro dvi dalys: „Vieno langelio“ principo diegimas ligonių kasose ir Visuotinės kokybės valdymo sistemos diegimas. Diegiant vieno langelio principus, nuo šiol gyventojai gali naudotis nauju aptarnavimo telefonu. Pasak VLK Ko-
kybės vadybos skyriaus vyriausiosios specialistės Vaidos Bernotienės, besirūpinantiems privalomuoju sveikatos draudimu numeriu 8 700 88 888 teikiama visa aktuali informacija. „Šiuo numeriu gyventojai gali sužinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą, Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo tvarką, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir jų apmokėjimą, taip pat atsakoma į kitus rūpimus klausimus“, – pasakoja V.Bernotienė. Dauguma vieno langelio principo diegimo veiklų jau įgyvendintos. Baigiamuosius darbus numatoma atlikti iki šių metų pabaigos. Iki šiol savo veikloje taikiusios ISO 9001:2008 standartą, įdiegus visuotinės kokybės valdymo sistemą, VLK ir TLK sertifikuotos pagal du naujus – ISO 27001:2006 ir ISO 20000:2011 – standartus. Siekiama, kad profesionali rizikos valdymo ir informacinių technologijų paslaugų kokybės sistemos sumažintų kokybės neatitikčių organizacijoje skaičių ir pagerintų veiklos tęstinumo bei komunikavimo kokybę. Kaip teigia VLK Informacinių technologijų departamento Informacinių
sistemų skyriaus vyriausioji specialistė Vanda Židonienė, VLK ir TLK keliami labai aukšti duomenų saugos ir patikimumo reikalavimai. „Labai svarbu užtikrinti informacijos saugą ligonių kasose. VLK siekia nuolat gerinti informacinių technologijų paslaugų kokybę, nuo kurios priklauso gydymo įstaigų ir vaistinių informacinių sistemų veikla“, – pasakoja V.Židonienė. Specialistės teigimu, VLK ir TLK, kaip ypatingų asmens duomenų tvarkytojoms, įdiegti standartai padės tinkamai planuoti ir koreguoti teikiamas paslaugas, jas teikti greičiau ir kokybiškiau. Projektas „Ligonių kasų viešųjų paslaugų ir veiklos tobulinimas vadovaujantis visuotinės kokybės vadybos principais“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-01-V-01-026. Bendra projekto vertė 2 998 400 litų. Užs. 1049879
10
antrADIENIS, gruodžio 18, 2012
sveikata
Medikų prireikia vis dažniau Vienas krepšininkas sėdi kojas įmerkęs į vonelę, kitas vis muis tosi gulėdamas ant specialaus gulto, trečias vos išlipa iš basei no. Tokį vaizdą galima pamatyti Lietuvos sveikatos mokslų uni versiteto Reabilitacijos klinikoje. Jurgita Šakienė j.sakiene@diena.lt
Nemaloniausia procedūra – gulėti
„Šitas pratimas – pats nemalo niausias. Lyg kas spygliais ba dytų. Ir jie dar taip giliai duria“, – procedūrą apibūdino „Žalgirio“ puolėjas Darjušas Lavrinovičius. Jam tuo metu buvo atliekama raumenų elektrostimuliacija, kai tereikia gulėti po specialia juosta. Visą gydomąjį darbą atlieka apara tas, siųsdamas raumenims elektros impulsus. Kalbėdamas krepšininkas vis muistėsi. Išgulėti skirtas apie 40 minučių darėsi vis sunkiau. „Bet man atrodo, kad ši pro cedūra pati efektyviausia“, – sakė sportininkas. Labiausiai jam patinka vandens procedūros, kai reikia atlikti tam tikrus pratimus iki juosmens arba iki pažastų stovint vandenyje. „Kai vandens gylis didesnis, la biau apsaugomas stuburas, tad saugiau atlikti pratimus. Vertika liose voniose stiprinamas raume nynas kiek galima mažiau apkrau nant tarpslankstelinius tarpus“, – aiškino Kauno klinikų gydyto jas reabilitologas ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas Vy tenis Trumpickas. Visada veržiasi į aikštelę
„Krepšininkai visada veržiasi į aikštę, – kalbėjo V.Trumpickas. Jis pabrėžė, kad dabar D.Lavrinovi čius su medikais per dieną praleidžia po tris keturias valandas. – Čia jiems atliekami masažai, ult ragarso ir kitos procedūros. Per kai kurias reikia gulėti.“ D.Lavrinovičius, nors ir nenori gulėti, džiaugiasi, kad viskas, kas čia daroma, jam labai padeda. „Gydausi savaitę ir jaučiuosi daug geriau. Jau kelios dienos, kai bandau stiprinti pilvo presą, bet stengiuosi nieko nedaryti indi vidualiai, tik prižiūrimas specia
listų“, – gulėdamas kalbėjo D.Lav rinovičius. Jis pridūrė, jog svarbiausia, kad jo patirta trauma nėra labai sun ki. Krepšininkui žaidžiant nugarą skaudėjo nuo to laiko, kai per vie nas rungtynes itin skaudžiai griu vo. Gydytis pradėjo tik atsira dus daugiau laiko tarp itin svarbių rungtynių.
Tiek traumų dar ne buvo, ypač tarp 14– 16 metų sportininkų. Tai tiesiog epidemija. Vos išlipa iš baseino
„Vien buvimas čia jau gydo“, – pa juokavo Kauno klinikų Fizinės me dicinos ir reabilitacijos skyriaus vadovas Alvidas Keizeris. Anot jo, daugiausia laiko, apie du mėnesius, skyriuje yra praleidęs kitas žalgirietis. Tai Robertas Jav tokas. Dėl stresinio pėdos lūžio jam buvo atlikta operacija, po jos pri reikė ir reabilitologų pagalbos. „Šiuo metu Robertas ateina tik į baseiną, o kitas reikalingas pro cedūras atlieka namuose indivi dualiai. Jis jau ir bėgioti pradėjo. Su komanda treniruojasi, dirba su fizinio rengimo treneriais. Mano me, kad sausio viduryje Robertas galės sportuoti jau visu krūviu“, – prognozavo V.Trumpickas. Klinikų baseine R.Javtoko visuo met laukia anaiptol ne lengvas pa siplaukiojimas, o sunkūs fiziniai pratimai. „Ten labai didelis krūvis, jis vos išlipa iš baseino“, – gydytojas api būdino, kiek jėgų krepšininkui kai nuoja noras pasveikti. Namuose, be įvairių pratimų, R.Javtokas atlieka ir uždegimą slopinančias, raumenis stiprinan čias specialias procedūras. „Vie ną aparatą jis nusipirko pats, ki
tą paskolino rinktinė. Pamokėme, kaip naudotis. Būna, kad Rober tas ir miega su magnetines bangas skleidžiančia juosta. Jis yra vienin telis, kurį reikia stabdyti“, – pasa kojo V.Trumpickas. Pacientai itin drausmingi
„Žalgirio“ sunkusis krašto puolėjas Tadas Klimavičius po sudėtingos kryžminių kelio raiščių operacijos šiuo metu taip pat stiprina sveikatą Kauno klinikose. „Jo koja vis pa tinsta. Bandome atkurti judesius. Kol kas viskas vyksta lėtai, krūviai nedideli. Viskas vyksta pagal pla ną“, – aiškino V.Trumpickas. Žalgirietis Paulius Jankūnas – taip pat reabilitologų pacientas. „Jis susižeidęs riešą, turi pro blemų dėl kelio. Be to, kaip ir ne mažai kitų sportininkų, pas mus lankosi profilaktiškai, nori pastip rinti raumenyną, o tai saugo nuo traumų“, – paaiškino gydytojas reabilitologas. Pasak jo, visi krepšininkai labai atsakingai vertina gydymą, yra la bai drausmingi medikų pacientai. „Niekas niekada nėra pasakęs: vėliau ateisiu, išeisiu anksčiau. Ry tais mankštinasi po tris valandas, vakarais dar eina su fizinio rengimo treneriu sportuoti“, – pasakojo V.Trumpickas apie nelengvą rea bilitacijos po traumų procesą. Fizinės medicinos ir reabilitaci jos skyriuje dažnai galima sutikti ir Lietuvos krepšininkių, kitų sporto šakų atstovų, pavyzdžiui, badmin tonininką Kęstutį Navicką. Jaunimo traumų epidemija
Kauno klinikų Sporto medici nos centro gydytojai rūpinasi kuo greičiau pastatyti ant kojų atletus ir ieško būdų, kaip užkirsti kelią traumoms. „Tam tikslui testuojame raume nis. Jeigu atsiranda jų jėgos dispro porcija – pavyzdžiui, vienos kūno pusės raumenys silpnesni už ki tos arba, tarkime, tos pačios kojos
Nenuorama: D.Lavrinovičiui ramiai išgulėti daugiau nei pusvalandį – tikra kančia, bet toks gydymas, kaip
pripažįsta krepšininkas, yra efektyvus.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Sveiksta: T.Klimavičiui buvo atlikta sudėtinga kryžminių kelio raiščių
operacija, po kurios mankštintis vandenyje lengviau.
Tomo Raginos nuotr.
vienos grupės raumenys silpnesni už kitos grupės raumenis, traumos tikimybė išauga apie 90 proc.“, – paaiškino V.Trumpickas. Nustačius raumenų dispropor ciją, sudaroma silpnesnių raumenų stiprinimo programa. Prabilus apie jaunimo sportą, V.Trumpickas susiėmė už galvos. „Tiek traumų dar nebuvo, ypač tarp 14–16 metų sportininkų. Tai tiesiog epidemija“, – tikino jis. Dažniausiai jauniesiems spor tininkams būna pažeidžiami raiš čiai. Taip yra todėl, kad jauni mui trūksta fizinio pasirengimo, o greitis aikštelėje didėja, šuoliai aukštėja. „Medikų pagalbos daž
nai prireikia ne tik jauniesiems krepšininkams, bet ir rankinio, futb ol o žaidėjams, motoc iklų kroso, lengvosios atletikos spor tininkams“, – pašnekovas vardijo sporto šakas, kuriose traumuotų sportininkų daugiausia. Tiksliai padėčiai išsiaiškinti ne seniai įkurtas Traumų registras. „Nuo šiol privaloma pildyti kiek vieno sportininko anketą, joje ap rašyti kiekvieną, net ir menkiausią, sportininko skundą dėl sveikatos. Jų visuma daug ką pasako“, – pa brėžė V.Trumpcikas. Išnagrinėjus metų duomenis, anot jo, bus gali ma kurti efektyvesnes traumų pro filaktikos programas.
Kartu: Fizinės medicinos ir reabi
Pagyrimas: V.Trumpickas tvirti
litacijos skyriaus vadovas A.Kei zeris su kiekvienu sportininku dir ba kasdien po dvi tris valandas.
na, kad garsūs jo pacientai yra labai drausmingi, vykdo visus medikų nurodymus.
11
antrADIENIS, gruodžio 18, 2012
sportas Vėl be darbo
Lietuviai nežibėjo
Juodkalnijos triumfas
Buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra vėl liko be darbo. Gdynės „Asseco Prokom“ nu traukė sutartį su 42-ejų me tų lietuviu. Lenkijos klube treneris dirbo nuo liepos ir Eu rolygoje padėjo komandai iš kovoti 2 pergales per 10 su sitikimų.
NBA čempionate antrąją pergalę iš eilės iškovojo To ronto „Raptors“, 103:96 na muose įveikęs Hjustono „Rockets“, kuriam priklauso į antrinę lygą išsiųstas Dona tas Motiejūnas. Jonas Valan čiūnas (nuotr.) ir Linas Klei za nugalėtojams pelnė po 2 taškus.
Serbijoje vykusiame Europos rankinio čempionate triumfavo Juodkalnijos rankininkės, fina le 34:31 įveikusios paskutinius keturis titulus iškovojusią Nor vegijos komandą. Bronzos me dalius iškovojo Vengrijos ranki ninkės, mažajame finale rezul tatu 41:38 nugalėjusios čem pionato šeimininkes serbes.
Laurai – plaukikei ir kanojininkui
Įspūdingai Euro lygos reguliarų jį sezoną užbaigęs Kauno „Žalgiris“ pergalių kelią pra tęsė ir VTB Vienin gojoje lygoje, 76:58 svečiuose įveikęs Žemutinio Nau gardo „Nižnij Nov gorod“. Laimėti pavyko ir Vilniaus „Lietuvos rytui“.
Lietuvos sporto žurnalistų fe deracija (LSŽF) tradicinėje 8-ąjį kartą surengtoje savo narių ap klausoje geriausiais 2012 m. ša lies sportininkais išrinko 15-me tę plaukikę Rūtą Meilutytę ir 27erių kanojų irkluotoją Jevgenijų Šukliną.
Pamoka: Vilniaus krepšininkai iššvaistė didžiulę persvarą, tačiau lemia-
momis minutėmis sugebėjo susitelkti.
vtb-league.com nuotr.
Pergales šventė abu Lietuvos klubai Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Pasiekė revanšą
Žemutinio Naugardo ledo sporto rūmuose, kuriuose išklotas krep šinio aikštelės parketas, žalgirie čiams apsiprasti užteko daugiau nei dešimt minučių. Zorano Luki čiaus treniruojama „Nižnij Nov gorod“ ekipa sugebėjo priešintis iki antrojo kėlinio vidurio, tačiau tuomet svečiai spurtavo ir, įgiję dviženklę persvarą, praktiškai nu lėmė rungtynių baigtį. Kaip jau tapo įprasta, po didžio sios pertraukos Joano Plazos auk lėtiniai dovanų varžovams taip pat nedalijo. Pakvipus pergale, beli ko pradėtą darbą užbaigti. Trene ris, kaip jau tapo įprasta, antro je rungtynių pusėje leido pailsėti lyderiams, suteikė progos mažiau aikštėje minučių praleidžiantiems jauniesiems žalgiriečiams ir „Žal giris“ nesunkiai įsirašė eilinę per galę. Kauniečiai sugebėjo atsirevan šuoti varžovams už praėjusį sezo ną patirtas dvi nesėkmes. Taip pat vienoje grupėje su „Nižnij Novgo rod“ krepšininkais buvę žalgirie čiai praėjusį sezoną suklupo abu kartus 86:92 ir 79:85. Be veteranų
Su komanda į Rusiją neišvyko vie nas komandos lyderių Rimantas Kaukėnas. Prieš pat ilgą kelionę 35-erių gynėjas susirgo ir koman
dos gydytojai rekomendavo žaidė ją patausoti. Šiame mače žalgirie čiams vis dar nepadėjo ir nugaros traumą besigydantis Darjušas Lav rinovičius. Savaitgalį užsienio žiniasklai doje buvo pasirodę pranešimų, kad R.Kaukėnu labai rimtai domisi Stambulo „Fenerbahçe Ülker“, ta čiau, „Žalgirio“ klubo atstovų tvir tinimu, niekas iš Turkijos ekipos į juos nesikreipė. J.Plazos auklėtinių šią savaitę laukia varginantis kelionių mara tonas po didžiąją Rusiją. Po mačo tarp Volgos ir Okos upių santakos įsikūrusiame Žemutiniame Nau garde žalgiriečiai skrido į Maskvą. Rusijos sostinėje kauniečiai su rengs kelias treniruotes, o naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį keliaus į Sibirą. Krasnojarske ketvirtadie nį laukia dar viena VTB Vieningo sios lygos dvikova su vietos „Jeni sej“ krepšininkais. Po aštuonių mačų „Žalgiris“ turi septynias pergales ir VTB Vienin gosios lygos B grupėje užima antrą ją vietą, nusileisdamas tik daugiau rungtynių sužaidusiam Maskvos CSKA (8–1). Vilniečiai iššvaistė pranašumą
Šio turo rungtynėse vos skaudžiai nenudegė kita Lietuvos komanda – Vilniaus „Lietuvos rytas“. Be Ne manjos Nedovičiaus žaidęs sosti nės klubas mače svečiuose prieš Mariupolio „Azovmaš“ buvo įgijęs net 21 taško persvarą, tačiau atsi
palaidavo ir buvo priverstas paplu šėti iš peties. Vilniaus klubui pavyko laimė ti 94:88 ir iškovoti penktąją pergalę čempionate. Pirmoje rungtynių pu sėje „Azovmaš“ žaidėjai prie baudų metimo linijos stojo 20 kartų ir reali zavo 17 metimų. Tuo metu „Lietuvos ryto“ žaidėjai per du kėlinius nemetė nė vienos baudos. Po pertraukos Da riaus Maskoliūno auklėtiniai gyny boje pradėjo žaisti atidžiau ir atsar giau – Mariupolio komandos baudų metimų konvejeris sustojo. Mačo didvyriu tapo Renaldas Seibutis. Gynėjas rungtyniavo už tikrintai, buvo komandos lyderis sunkiomis pirmojo kėlinio akimir komis ir vienas iš tų, kurie sve čiams sukrovė lemiamą persvarą. Vilniečiai tritaškius metė net 64,7 proc. taiklumu (11/17). Per galės pamatas taip pat buvo ženk liai laimėta kova dėl atšokusių ka muolių (35:22).
Sporto žurnalistų balsavime Metų komanda pripažinta Lietuvos vai kinų (iki 20 metų) krepšinio rink tinė, o Metų treneriu – R.Meilu tytės treneris britas Jonathanas Ruddas. Apklausoje olimpinė ir pasau lio čempionė R.Meilutytė surin ko 73,7 proc. balsų. Ji aplenkė kitą olimpinę čempionę penkiakovi ninkę Laurą Asadauskaitę (21,1 proc.), šiemet taip pat laimėjusią Europos čempionatą ir pasaulio taurę, ir dviejų Europos čempio nės medalių laimėtoją treko dvi ratininkę Simoną Krupeckaitę (3,5 proc.). Metų sportininko rinkimuose už J.Šukliną balsavo 60,3 proc. rinkėjų. Kanojininkas aplenkė du bronzinius olimpiados medali
antrąja komanda futbolo istori joje, du kartus laimėjusia pasau lio futbolo klubų čempionatą.
69-ą minutę, kai galva pasižymė jo perujietis Jose Paolo Guerrero. Anksčiau pasibaigusiose rung tynėse dėl trečios vietos trium favo „Monterrey“ klubas iš Meksikos, rezultatu 2:0 įvei kęs egiptiečių „Al Ahly“ koman dą. Įvarčius nugalėtojams 6-ą ir 66-ą min. pelnė Jesus Manuelis Corona ir Cesaras Delgado. Penktąją vietą turnyre užėmė šeimininkė Hirošimos „Sanfrec ce“ vienuolikė, 3:2 privertusi pa siduoti šeštojoje pozicijoje likusius Azijos čempionus „Ulsan Hyun dai“ (Pietų Korėja) futbolininkus. „Corinthians“ ekipa stipriausiu pasaulio klubu tapo antrą kartą istorijoje. Jie laimėjo pirmą čem pionatą, surengtą 2000-aisiais. Brazilijos ekipa tapo antrąja ko manda po „Barcelonos“ klubo (laimėjo 2009 ir 2011), laimėjusi šį titulą du kartus. FIFA pasaulio futbolo klubų čempionais iki šiol buvo tik bra zilai, italai, anglai ir ispanai: „Co rinthians“ (Brazilija, 2000 ir 2012 m.), „Sao Paulo“ (Brazilija, 2005), Porto Alegrės „International“ (Brazilija, 2006), „AC Milan“ (Italija, 2007), „Manchester Uni ted“ (Anglija, 2008), „Barcelona“ (Ispanija, 2009 ir 2011) ir Milano „Inter“ (Italija, 2010).
AFP nuotr.
VD inf.
Japonijoje vykusiose FIFA pa saulio futbolo klubų čempionato finalo rungtynėse San Paulo „Co rinthians“ klubas iš Brazilijos 1:0 įveikė praėjusių metų UEFA Čem pionų lygos nugalėtoją Londono „Chelsea“ komandą.
Japonijoje vykusiose rungtynė se gausiai savų sirgalių palaikomi Pietų Amerikos čempionai perga lingą įvartį į anglų vartus įmušė
Žem ut in io
Naug ard o „Niž nij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“ 58:76 (15:16, 13:20, 19:19, 11:21). V.Pani nas 11 taškų, P.Brežecas ir D.Golovi nas po 10, /K.Lavrinovičius 16, M.Po povičius 12, M.Kuzminskas 9. „Lietuvos rytas“ 88:94 (26:23, 16:21, 15:29, 31:21). L.Greeras 32, T.Dragiče vičius 18, I.Zaicevas 10/R.Seibutis 18, J.Blumas 17, M.Katelynas 11.
VD inf.
Viršūnėje – brazilai
Rezultatai
Mariupolio „Azovmaš“–Vilniaus
ninkus – boksininką Evaldą Pet rauską (25,9 proc.) ir graikų-ro mėnų imtynininką Aleksandrą Kazakevičių (6,9 proc.). Jau šeštą kartą rinkimų istorijo je triumfavo krepšinio komanda ir trečią – jaunimas. Šįkart geriau sia Metų komanda išrinkta Kazio Maksvyčio treniruojama jaunimo iki 20 metų rinktinė (42,6 proc.), kuri be savo ryškiausios žvaigž dės Jono Valančiūno triumfavo Europos čempionate. Krepšininkai aplenkė tinklinin kes Ievą Dumbauskaitę ir Moni ką Povilaitytę (22,2 proc.), kurios tapo pasaulio jaunimo čempio nėmis ir laimėjo Europos jauni mo bronzą. Trečia – puikiai šį Eurolygos sezoną pradėjusi Kau no „Žalgirio“ krepšinio komanda (20,4 proc.). 43-ejų metų J.Ruddas – pirma sis užsienietis, išrinktas geriausiu treneriu. Jis surinko 32,7 proc. balsų ir aplenkė bokso trenerį Vladimirą Bajevą (19,2 proc.) bei praėjusių metų laureatą K.Maks vytį (15,4 proc.) .
Pasiekimas: „Corinthians“ tapo
12
antradienis, gruodžio 18, 2012
pasaulis Kraupus radinys
Draus ginklus?
Mirties metinės
Rytiniame Ukrainos Charko vo mieste vienas giminaitis ra do teisėjo Vladimiro Trofimo vo, jo žmonos Irinos, sūnaus Sergejaus ir jo merginos Ma rinos Zujevos kūnus. Aukoms buvo šaltakraujiškai nukirstos galvos. Manoma, kad tai galė jo būti keršto išpuolis, susijęs su teisėjo profesine veikla.
Įtakinga JAV demokratų sena torė Dianne Feinstein po krau paus incidento Konektiku to valstijoje pažadėjo pateik ti Kongresui įstatymo projektą, kuriame siūloma uždrausti ko vinius šaunamuosius ginklus. D.Feinstein sakė esanti įsitiki nusi, kad prezidentas Barackas Obama palaikys jos iniciatyvą.
Šiaurės Korėja vakar paminė jo Kim Jong-ilo mirties meti nes. Kim Jong-ilas mirė 2011 m. gruodžio 17 d. nuo širdies smū gio. Šimtai tūkstančių žmo nių, civilių gyventojų ir kariškių, spaudžiant šalčiui, ramiai sto vėjo rikiuotėje prie Saulės mau zoliejaus Kumsusano rūmų Pchenjane tris tylos minutes.
Nauja draugė Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi ne tik ketina grįžti į didžiąją politiką. Jis prisipažino esąs susižadėjęs su beveik 50 metų už jį jaunesne moterimi.
76-erių žiniasklaidos magnatas pareiškė, kad jo sužadėtuvės su 28 metų Francesca Pascale, pri klausančia palaikymo judėjimui „Silvio, mes tavęs pasigenda me“, yra oficialios. S.Berlusconi antroji žmona jį paliko 2008 m. dėl tuomečio premjero romanų su jaunomis moterimis. Magnatas teisiamas už pikt naudžiavimą valdžia ir seksą su nepilnamete prostitute. Kitą mė nesį teisme parodymus duos pa grindinė šios bylos veikėja Maro ke gimusi egzotiškų šokių šokėja Karima El Mahroug, žinoma sce niniu vardu Ruby Širdžių Daužy toja (Ruby Rubacuori). Nors Italijoje lytiniai santy kiai abiejų partnerių sutikimu leidžiami nuo 14 metų ir prostitucija taip pat yra legali, lyti niai santykiai už atlygį su asme niu iki 18 metų draudžiami pagal įstatymą. K.El Mahroug neliudijo anks tesniuose dviejuose teismo po sėdžiuose, nes, pasak jos, tada buvo Meksikoje. Prokurorai sa ko, kad naudodama tokią stra tegiją gynyba mėgina nukelti bylos nagrinėjimo datą po rin kimų, kurie turėtų vykti vasa rio 17 d. Pasak prokurorės Ildos Boc cassini, tai yra vilkinimo taktika ir jai šis K.El Mahroug „staigus sprendimas“ vykti į Meksiką at rodo įtartinas. Tačiau merginos advokatė Paola Boccardi pareiš kė, kad K.El Mahroug iš Meksi kos grįš sausio 12 d. ir galės duo ti parodymus. BNS inf.
Sensacija: ką tik pareiškęs,
kad grįš į politiką, S.Berlus coni paskelbė apie savo su žadėtuves. „Reuters“ nuotr.
Ginčas: Prancūzijos premjeras J.M.Ayrault (nuotr. dešinėje) aktoriaus G.Depardieu sprendimą išvykti į Belgiją pavadino apgailėtinu, o šis atrė
žė, kad apgailėtina yra socialistų politika.
„Scanpix“ nuotr.
Turtuoliams įgriso socializmas Socialistų politika prancūzų turtuoliams kelia šleikštulį. Žodžių į vatą nevyniojan tis Prancūzijos kino grandas Gérard’as Depardieu įsiuto sužinojęs, kad socialis tai jį laiko tėvynės išdaviku. Premjero pareiškimas
G.Depardieu pyktį sukėlė Pran cūz ijos premjero Jean o Marco Ayrault pareiškimas, kuriuo jis pasmerkė turtingus Prancūzijos gyventojus, bėgančius iš šalies ir taip norinčius išvengti didesnių mokesčių. 63 metų G.Depardieu sprendimą persikelti į Belgiją J.M.Ayrault ap skritai pavadino apgailėtinu žings niu. „Man tai atrodo apgailėtina, – pareiškė J.M.Ayrault. – Jį (G.De pardieu – red. past.) visi myli kaip menininką, tačiau mokėti mokes čius yra solidarumo ir patriotizmo aktas.“ Politikas tęsė: „Bėgantys į užsie nį yra visai ne tie, kurie baiminasi nuskursti. Jie nori dar labiau pra turtėti. Bet mes negalime kovoti su skurdu, jeigu turintys daugiau sia arba daug neparodys solidaru mo ir trupučio dosnumo. Laimei, tik keli asmenys bėga iš šalies, kad atleistų save nuo solidarumo su ki tais prancūzais.“ Pasak J.M.Ayrault, 2002 m. ne priteklių jautė 12,9 proc. šalies gyventojų, o 2010 m. šis skaičius išaugo iki 14,1 proc. Todėl, anot jo, vyriausybės priimtas sprendimas apmokestinti didesnes nei 1 mln.
eurų pajamas 75 proc. metiniu mo kesčiu – solidarus. G.Depardieu taps belgu
Tačiau vyriausybės vadovo pareiš kimas, nuskambėjęs netrukus po to, kai apie savo išsikėlimą į Belgiją pranešė aktorius G.Depardieu, su kėlė kino grando pasipiktinimą.
Išvykstu, nes jūs ma note, kad už sėkmę, kūrybą, talentą – bet kokį išskirtinumą – turi būti baudžiama.
Aktorius pranešė, kad Prancū zijos vyriausybės vadovui pasiun tė laišką, kuriame išdėstė savo mo tyvus. Pasak Prancūzijos žiniasklaidos, jame G.Depardieu tvirtino, kad J.M.Ayrault pareiškimai jį žeidžia, nes jis per 45 metus trukusią kar jerą kine ir versle Prancūzijos iždui sumokėjo 145 mln. eurų. Galiausiai G.Depardieu pareiškė, kad atsisakys ir Prancūzijos paso, nes dabartinė valdžia varo iš šalies talentingus žmones.
„Neprašau būti teisinamas, ta čiau bent jau galėčiau būti ger biamas. Visi kiti, palikę Prancū ziją, nebuvo įžeidinėjami kaip aš. Išvykstu, nes jūs manote, kad už sėkmę, kūrybą, talentą – bet kokį išskirtinumą – turi būti baudžia ma“, – sakė aktorius. G.Depardieu, kuris turi didelių verslo interesų, įskaitant kelis vy no ūkius ir tris restoranus Paryžiu je, pridūrė, kad socialistai varo iš šalies talentingiausius veikėjus. „Aš niekada nevengiau vykdyti savo pareigų. Istoriniai filmai, ku riuose dalyvavau, liudija mano mei lę Prancūzijai ir jos istorijai. Kas jūs toks, kad teistumėt mane, – klau siu jūsų, pone Ayrault, pono Hol lande’o premjere? Nepaisant ma no ekscesų, mano apetito ir mano meilės gyvenimui, esu laisvas žmo gus“, – tvirtino aktorius. Kritika vyriausybei
Garsaus aktoriaus ir vyriausybės vaidu suskubo pasinaudoti opozi cijoje esantys Prancūzijos dešinieji. UMP partijos, kuriai anksčiau vadovavo Nicolas Sarkozy, lyderis Jeanas François Copé pareiškė, kad prezidentas, kuris yra pasakęs, jog „nemėgsta turčių“, griauna šalį. „Labiausiai gailiuosi, kaip socia listų vyriausybė spaudžia šalį prie žemės, – sakė J.F.Copé. – Jis stu mia mūsų šalį atgal.“ Didžiosios Britanijos premje ras Davidas Cameronas irgi ne pasikuklino įgelti prancūzams. Jis pareiškė, kad „pats asmeniš kai paties raudoną kilimą visiems prancūzams, kurie ketina savo ša lyje vengti mokesčių“. Belgijos, kurioje prieglobsčio pra
šosi prancūzų turtuoliai, diploma tijos vadovas Didier Reyndersas taip pat pareiškė, kad „Prancūzija gali kaltinti tik savo mokesčių po litiką“. „Belgija nedarė jokių žingsnių, kad pritrauktų kurį nors Pran cūzijos pilietį. Prancūzijoje vy ko mokesčių sistemos evoliucija, kuri galėjo sukelti padarinių. Rei kia žvelgti į priežastis, kodėl pilie čiai palieka savo šalį, net jeigu tos priežastys yra mokesčiai“, – tvir tino D.Reyndersas. Jis pridūrė, kad daugelis Belgijos sporto žvaigždžių persikėlė į Mo naką, tačiau šalies valdžia su tuo susitaikė. RTL, AFP, „Le Journal du Dimanche“ inf.
Turtuoliai bėga iš šalies G.Depardieu – ne vienintelis pran cūzų turtuolis, kuris patraukė į Bel giją, kad išvengtų didesnių mokes čių. Turtingiausias Prancūzijos vy ras Bernard’as Arnault rugsėjį bu vo krit ik uojamas paaiškėjus, kad jis pas ipraš ė Belg ijos pil iet yb ės. Ties a, B.Arn ault, vadovauj ant is prabangos prek ių konglomerat ui LVMH, neigė ket inant is tapt i mo kesčių tremt in iu ir sakė, kad Bel gijos pil iet ybė jam reikal inga dėl asmen in ių priež asčių. Kitaip nei Pranc ūz ijoje, Belg ijoje turto mo kestis netaikomas nuo 1830 m. Šio je šalyje pajamų ir paveldėjimo mokesčiai taip pat mažesni. Tačiau Nešene – Belg ijos miestelyje netoli sienos su Prancūzija – gyvena daug turting ų Prancūzijos piliečių, ven giančių mokesčių.
13
antrADIENIS, gruodžio 18, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Asociacijos „Metų mu zikos apdo vanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla vakar paskelbė sausio 11 d. vyksiančių muzikos ap dovanojimų „M.A.M.A. 2012“ nomi nantų treje tukus.
Finišas: kiekvienoje „M.A.M.A. 2012“ apdovanojimų kategorijoje liko varžytis tik po
tris grupes ar atlikėjus.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Paaiškėjo geriausiųjų trejetai Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Trijose kategorijose nominuotas Donatas Montvydas džiaugėsi šiuo įvertinimu ir teigė, kad sunkus me tų darbas pasiteisino. „Esu be galo laimingas. Labai sunku vertinti, kiek tu per me tus padarai, bet viena tikrai žinau – jokių atostogų šiemet neturė jau. Ir tai, kad esu nominuotas, toks įvertinimas labai malonus. Kaip ir kiekvienam, nesvarbu, kas tai būtų, įvertinimas reikalingas kaip motyvacija. Šiemet pagal sa vo proto, fizines ir moralines ga limybes padariau viską, ką galė jau“, – apie įvertinimą kalbėjo D.Montvydas. Aistė Lasytė iš „Liūdnų slibinų“ taip pat neslėpė šypsenos: „Jau čiuosi puikiai. Labai malonu. Bū ti ir metų grupe, ir alternatyviąja grupe... Ačiū!“
Donatas Montvydas:
Labai sunku vertinti, kiek tu per metus pa darai, bet viena tikrai žinau – jokių atostogų šiemet neturėjau. Dukart nominuota ir grupė „The Perfect Pill“. Jos narys Germa nas Skoris pirmadienį surengto je spaudos konferencijoje neslėpė, kad deda daug pastangų ir atsakin gai ruošiasi sausio 11-ajai. „Mes labai ruošiamės pačiam pasirodymui, pradėjome jau nuo gruodžio pradžios. Dėl pačių ver tinimų – ne mums komentuoti, tačiau per šiuos metus padarė me tikrai daug. Sausio 11 d. pada rysime maksimumą. Praėjusiais metais per apdovanojimus man labai pritrūko ryškesnių alterna tyvių, roko grupių pasirodymų. Mes bandysime tą klaidą ištaisy
ti, nes jaučiamės esantys būtent tos scenos atstovai. Labai džiau giamės, kad M.A.M.A. yra vietos ir tokioms grupėms kaip mes“, – sakė G.Skoris. Nuo pretenduojančių į geriau sios atlikėjos titulą Jurgos, Rūtos Ščiogolevaitės ir Jazzu visai ne daug teatsiliko Ieva Narkutė. De ja, ji į trejetuką nebepateko. Tačiau atlikėja teigė nė kiek nenusiminusi ir sausio 11-ajai ruošianti ypatingą pasirodymą. „Svarbu ne tai, kad nieko nedavė, bet kad nieko neatėmė. O neatėmė tikrai“, – juokdamasi sakė I.Nar kutė. Atskleisti pasirodymo detalių dainininkė nenorėjo, tik užsiminė, kad tai susiję su aukščiu.
Šiuos nominantus, M.Tylos tei gimu, išrinko 66 komisijos nariai. Beje, šie trejetukai vėl bus atiduo ti į žiuri rankas. „Šie nominantai bus pateikti komi sijos nariams. Tik šįkart nusprendė me jiems pateikti dar daugiau infor macijos apie kiekvieną atlikėją, kad susipažintų su jų veikla, kas ką yra nuveikęs. Ir vertinti komisijos narių paprašysime labai atsakingai“, – sa kė „Metų muzikos apdovanojimų“ asociacijos pirmininkas. Jis taip pat priminė, kad dar lau kia trys nominacijos už nuopelnus LATGA-A ir AGATA, taip pat bus apdovanotas daugiausia bilietų į savo koncertus pardavęs atlikėjas arba atlikėja.
Nominantai Metų atlikėjas
Metų roko grupė ar atlikėjas(-a)
Donatas Montvydas Gytis Paškevičius Mantas Jankavičius
„The Perfect Pill“ „Biplan“ „Freaks On Floor“
Metų proveržis
Metų popmuzikos grupė ar atlikėjas(-a)
Markas Palubenka „The Perfect Pill“ Nota
„Sel“ Donatas Montvydas Mantas Jankavičius
Metų alternatyviosios muzikos grupė ar atlikėjas(-a) Markas Palubenka „Liūdni slibinai“ „Rasabasa“
Pushaz Alekna „G&G Sindikatas“
Metų hiphopo grupė ar atlikėjas(-a)
Metų atlikėja Metų elektroninės muz ikos grupė Jurga ar atlikėjas(-a) Rūta Ščiogolevaitė „Golden Parazyth“ Jazzu Virus J Mario Basanov Metų muzikos prodiuseris „Happyendless“ Linas Adomaitis Metų koncertinė grupė ar atlikė Leon Somov jas(-a) Mario Basanov Gytis Paškevičius Metų muzikos vaizdo klipas „Sel“ Pushaz „Jazz’as gydo“ Andrius Mamontovas Jurga „So Blue“ GJan – „Not afraid“ Metų muzikos albumas Mario Basanov „Journey“ Metų grupė Linas Adomaitis „Floating To You“ „G&G Sindikatas“ Donatas Montvydas „Donny Mon „Liūdni slibinai“ tell“ „Sel“
14
antradienis, gruodžio 18, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Gruodžio 19 d. 12 val., 27 d. 19 val. KIEK? 18–20 litų.
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Gruodžio 20 d. 19 val. KIEK? 26 litai.
KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 31. KADA? Gruodžio 26 d. 18 val. KIEK? 18–48 litai.
tikintiems stebuklais
A.Orlovos sugrįžimas
Muzikinės baroko dovanos
Salomėjos Nėries eilėraščio „Senelės pasaka“ pagrindu sukurtas muzikinis spektaklis-improvizacija – „Atviro rato“ aktorių dovana patiems mažiausiems žiūrovams. Nuotaikingos ir užkrečiančios dainelės neleis niekam sėdėti ramiai, o kaip tik užkrės nebijoti kurti bei žaisti kartu.
Alina Orlova retas svečias Lietuvoje, o ypač retas svečias Lietuvos scenose. Prieš pat Kalėdas Alina su grupe leidžiasi į miniturą po Lietuvą. Į koncertus kviečiami visi išsiilgę romantikos, minčių teatro, gyvenimiškų pauzių ir, žinoma, pačios Alinos bei jos kūrybos.
Sostinėje bus dalijamos nepaprastos „Baroko dovanos“. Choras „Jauna muzika“ rengia šventinį koncertą kartu su solistais – žaviąja Vera Talerko (sopranas), charizmatiškaisiais Mindaugu Zimkumi (tenoras) ir Nerijumi Masevičiumi (baritonas) bei Šv. Kristoforo kameriniu orkestru (meno vadovas Donatas Katkus).
KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KADA? Gruodžio 21, 22 d. 19 val. KIEK? 52–172 litai.
KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Gruodžio 20 d. 18, 20.30 val. KIEK? 32–62 litai.
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Gruodžio 20 d. 18 val. KIEK? 20–30 litų.
KUR? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. KADA? Iki sausio 12 d. KIEK? Nemokamai.
Arijos iš dušo
Šiltas susitikimas
Apie trapumą ir aistras
Įspūdžiai iš Sardinijos
Žymiausiuose Europos operos teatruose dainuojantys jaunieji Lietuvos talentai renkasi namo. Ryškiausios operos scenos žvaigždės, visiškai nauja programa, Juozo Statkevičiaus kostiumai ir daug kalėdinių staigmenų vienoje scenoje.
Nedos Malūnavičiūtės, Kosto Smorigino ir Olego Ditkovskio muzikavimas, nuoširdumas, paprastos ir jaudinančios tiesos, šiluma, prasiskverbianti iki širdies gelmių, paverčia susitikimą su „Meilės trikampiu“ ilgai išliekančia atminty patirtimi.
Tennessee Williamso pjesė „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ atskleidžia žmonių santykių trapumą ir aistrų kančias. Turtingas ūkininkas serga nepagydoma liga. Jo dienas skaičiuoja gausi, turto dalybų laukianti giminė.
Rugsėjį septyni lietuvių tapytojai dalyvavo tapybos plenere Sardinijoje. Ieškodami motyvų, dailininkai aplankė įvairias salos vietas ir kultūros centrus. Įspūdžius iš šios viešnagės galima išvysti parodoje „Mėnulio slėnis“.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto II svarstymas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 11.10 LRT aktualijų studija. 12.00, 12.30, 13.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.40, 21.10 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 14.05 Laba diena, Lietuva. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.50 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 „Rojus Lietuvoj“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15 Stilius. Jausmai. 21.45 Pinigų karta. 22.00 Loterija „Perlas“. 22.05 Pinigų karta. 22.45 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“. 23.25 Vakaro žinios. 23.30 Sportas. Orai. 23.40 „Rojus Lietuvoj“ (k). 0.10 Stilius. Namai (k). 0.40 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
LRT 18.15 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.20 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.40 Komedija „Žmonos ir meilužės“ (JAV, 2001 m.) (N-7) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Pasaulis X (N-7). 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Vakaro seansas. Kriminalinė drama „Džesio Džeimso nužudymas, kurį įvykdė bailys Robertas Fordas“ (JAV, Kanada, 2007 m.) (N-14). 1.50 „V. Vizitas“ (8) (N-7).
LNK 17.00 val.
TV3
6.30 Teleparduotuvė. 6.45, 15.40 „Simpsonai“. 7.15 Nauja diena. Tiesioginė transliacija. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00, 10.30, 18.10 „Naisių vasara“. 11.00 „Motina ir sūnus“. 11.30 Realybės šou „Pilis“ (Lietuva, Gruzija, 2012 m.). 12.30 Nuodėmių dešimtukas. 13.10 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.40 „Šeimos reikalai“ (5). 14.10 „Drakonų medžiotojai“. 14.40, 14.55 „Skunk Fu“. 15.10 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 16.10 „Meilės prieglobstis“. 17.10 „Drąsi meilė“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Realybės šou „Pilis“ (Lietuva, Gruzija, 2012 m.). 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tėvynė“ (3). 23.05 „CSI kriminalistai“. 0.05 „Tikrasis teisingumas“. 1.00 „Anarchijos vaikai“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
TV3 19.20 val.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 8.00 Tauro ragas (N-7) (k). 8.30 „Cukrus“ (N-7) (k). 9.00 „Ekstrasensai detektyvai“ (N-7) (k). 10.00 „Alibi. Mirtini kėslai“ (N-7). 11.00 „Raudonas dangus“ (N-7) (k). 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Kalbame ir rodome (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Laukinis“ (N-7). 19.25 „Atsargiai – moterys!“ 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane (N-7). 21.25 Komedija „Misija: vestuvės“ (JAV, Vokietija, 2003 m.) (N-7). 23.15 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 0.15 „Laukinis“ (N-7) (k). 1.15 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.20 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Skonio reikalas. 10.15 Šiandien kimba.
BTV 19.25 val.
10.55 „Karalienė Elžbieta II“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Mokausi gaminti. 14.00 Gyvenimo būdas. 15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 15.10 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 „Meksikos narkotikų karai“ (N-7). 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.45, 22.30 Negaliu tylėti. 19.45 „Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi“ (N-7). 21.00, 23.35 Reporteris. 21.52, 0.27 Orai. 0.30 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 1.00 „Griūk negyvas!“
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Sankt Peterburgo „Spartak“–„Donetsk“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nymburk“–Minsk“. 16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 18.30 Sportas LT. Penktasis Lietuvos kendo čempionatas. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mariupolio „Azovmaš“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 19.45 Sportas LT. Atviros Lietuvos trikovės jėgos taurės varžybos. 20.45 Sporto metraštis. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nižnij Novgorod“–Kauno „Žalgiris“. 23.15 Krepšinio pasaulyje.
lietuvos ryto tv 15.45 val.
niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
Kelionių
antrADIENIS, gruodžio 18, 2012
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com . 3655 Tel. 261 3653, 261 skelbimai@vilniausdiena.lt959526
Žvilgsnis į kiną – pro J.Budraičio objektyvą Vilniuje, Prospekto fotografijos galerijoje, rytoj atidaroma akto riaus Juozo Budraičio fotogra fijų iš kino aikštelių paroda „Ma no kinas. 1970–1990“.
Nuo paauglystės fotografuoti mėgstantis aktorius besifilmuo damas įamžino kino aikštelė se dirbančius žmones. Jo archy ve sukaupti režisierių, aktorių, dailininkų, operatorių ir nema tomų kino žmonių portretai. Tai pranešė Lietuvos fotomenininkų sąjunga. J.Budraitis užfiksavo akimirkas tuo metu, kai kūrė Vytautas Žala kevičius, Raimondas Vabalas, Ro bertas Verba, Marijonas Giedrys, Arūnas Žebriūnas, Almantas Gri kevičius, Algirdas Araminas. Tie metai vadinami lietuviško kino aukso amžiumi. Tuo laiku kino ekranuose bu vo matomi Eugenija Pleškytė, Rūta Staliliūnaitė, Eugenija Bajorytė, Vai va Mainelytė, Eglė Gabrėnaitė, Bronius Babkauskas, Algimantas Ma siulis, Regimantas Adomaitis, Laimonas Noreika, Donatas Banionis. Iš aktoriaus filmavimųsi Rusi jos, Estijos, kitose kino aikštelėse – Marina Nejolova, Irina Miroš ničenko, Inokentijus Smoktu novskis, Rodionas Nachapetovas, Aleksejus Petrenka, Jevgenijus Leonovas, Lembitas Ulfsakas.
J.Budraitis pasakojo niekada neieškodavęs įdomesnio rakurso, nežiūrėdavęs pro fotoaparato akį, tik prašydavęs, kad tie, kurie buvo fotografuojami, pažiūrėtų į jį. Aktoriaus fotografijų parodos jau buvo surengtos Maskvoje, Sankt Peterburge, Žemutiniame Naugarde, Palangoje. Lietuvos fotomenininkų ir Ki nem atograf in inkų sąjungoms priklausantis J.Budraitis 1973 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1981 m. – aukštuosius kino režisūros kursus Maskvoje. 1940 m. gimęs aktorius fil muojasi nuo 1961-ųjų. Jis su kūrė nemažai vaidmenų Lietu vos ir užsienio šalių filmuose, 1979–1989 m. buvo Kauno dra mos teatro aktorius, 1996–2010 m. – Lietuvos ambasados Rusi joje kultūros atašė. J.Budraitis apdovanotas ordi no „Už nuopelnus Lietuvai“ Ko mandoro kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuo ju komandoro kryžiumi, Jurgio Baltrušaičio premija, medaliu „Už nuopelnus Lietuvos diplomatinė je tarnyboje“, kultūros ministe rijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Rusijos drau gystės ir garbės ordinais, Ukrai nos ordinu „Už nuopelnus“. Paroda veiks iki sausio 12 d. VD, BNS inf.
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.
siūlo darbą
952525
Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.
760904
parduoda nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių Lietuvos įmonė ieško lygintojųbutas darbuiPalanVokietigosjoje. centre, bažnyčios, Tel. 8už659 31 272. S.Nėries g. 1A. Tel. 1056553 8 603 62 096.
UAB B&L Santechnika ieško statybos955765 darbų vadovo darbui Vokietijoje. Privalumas vokiečių kalba.Patirtis nebūtina. Tel. 8 616 88 086. www.blsantechnika.lt.
perKa
1055337
Valymo firmai reikalingi valytojai darBrangiai perkame mišką su žeme valymo arba išsibams. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. 510 021, 8 659 37 460. 1054902 Tel. 8 676 41 155.
953105 14 dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo UAB „Adminas”, Vytauto g. 33, Vilnius. Detalesnė informacija tel. 8 614 44 810.
Įvairūs
1056865
Kita Įvairūs
2012 Kita 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimiInformacija UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto apie Aukštųjų Panerių pramonės bylarajono (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuošiaurinės dalies užstatymo schemos tikslinimo atrankosavialinijos“ išvadą dėladministratostrateginio pajančios UAB „Joanos aplinkai (SPAV). Plano renriumisekmių paskirta UAB vertinimo VERSLO VALDYMO IR RESgimo organizatorius: Vilniaus miesto saviTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo valdybės administracija, Konstitucijos pr. 3, – V.Česonis, 8 686tel. 83(8541. ikifaks. 2012(8 LT-09601tel. Vilnius, 5) Prašom 211 2610, 5) 211 2222, p. Valdas.Kli m. birželio 11 d. e.imtinai pateiktimantavicius@vilsavo kreditonius.lt , interneto2012 svetainė www.vilnius@lt rinius reikalavimus m. gegužės 2 dienai . Plano pavadinimas, rengimo pradžia ir tiks(bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu prilas: plano pavadinimas - Aukštųjų Panerių pramonės rajono reikalavimus šiaurinės dalies užstatymo dedant kreditorinius patvirtinanschemos tikslinimas „VAATC“nuorašus. nuomojačių dokumentų tinkamaiUAB įformintus žemės sklypo dalyje. Planavimo pagrinTaipmoje pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų das - Vilniaus miesto savivaldybės administraįvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu cijos Miesto plėtros departamento 2012būdu 08 09 raštu Nr. A51-51077-(2.15.1.21-MP2) tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimąpatvirtina pateik1979-1980pr.metais parengta „Aukštųjų ti Savanorių 262-105, LT-50204 Kaunas.PaneInrių pramonės rajono šiaurinės dalies pramoformacija tel./faks. (8 37) 229 886. ninio užstatymo schema“, kaip galiojantis te961016 ritorijų planavimo dokumentas žemės sklypui,
voje, Sankt Peterburge, Žemutiniame Naugarde, Palangoje.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
priėmė sprendimą neatlikti Aukštųjų Panerių pramonės rajono šiaurinės dalies užstatymo schemos tikslinimo pilno strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Susipažinti su SPAV atrankos dokumentu, vertinimo subjektų išvadomis ir sprendimo neatlikti SPAV motyvais bei pateikti pasiūlymus raštu per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo spaudoje galima plano rengėjo būstinėje: UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 262 2621, faks. (8 5) 261 7507, e. p. info@ sweco.lt, interneto svetainė www.sweco.lt. 1057207
Spektaklis kūdikiams Sekm ad ienį Viln iuj e, Menų spaustuvėje, įvyko šokio teatro „Dansema“ premjera. Šįkart teat ras sukūrė pirmą spektaklį pa tiems mažiausiems – kūdikiams ir vaikams iki trejų metų.
„Mozaika“ – jau septintas šo kio teatro „Dansema“ spektaklis, tačiau pirmas tokiems mažiems žiūrovams. Choreografė ir šokio teatro „Dansema“ įkūrėja Birutė Banevičiūtė sakė tyrinėjusi mažų vaikų elgesį, judesius ir spektak lyje siekia atskleisti jų pasaulį per geometrines formas ir spalvas. „Mūsų mintis buvo sudominti vaikus daiktais, spalvomis, garsais iš jų artimiausios aplinkos arba tuo, kas jiems įdomu, ką jie su pranta, ką girdi, mato. Skaitėme li teratūros, stebėjome vaikus, ir tos spalvos, kurios matyti, – raudo
na, žalia, geltona, mėlyna, ir for mos – trikampiai, kvadratai, kū giai, yra visa tai, ką tokio amžiaus vaikas pamato, pastebi. Norėjome ir linksmumo, todėl iš tų figūrų spektaklio pabaigoje susidaro lyg daržovės, kurias galbūt atpažins, gal bus grybai ar gėlės. Bandysime dėlioti mozaiką“, – pasakojo cho reografė B.Banevičiūtė. „Mozaikoje“ skamba specialiai šiam spektakliui sukurta kom pozitorės Rasos Dikčienės muzi ka, parinkti aukšti, paprasti tokio amžiaus vaikams tinkami garsai ir jų deriniai, spektaklyje šoka Gie drė Subotinaitė, Indrė Bacevi čiūtė ir Mantas Stabačinskas. Į spektaklį, trunkantį pusvalandį, šokėjai įtrauks ir vaikus. Spektaklį Menų spaustuvėje bus galima pamatyti ir sausį. VD, lrt.lt inf.
paslaugos
Parengtas sklypų Minsko pl. 24, Naujosios Vilnios sen., detalusis planas. Planavimo pagrindas: 2011 m. birželio 10 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 041937. Planavimo tikslai: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir BP sprendinių, padalyti sklypą, kad. Nr. 0101/0158:3, į atskirus sklypus bei pakeisti sklypo, kad. Nr. 0101/0158:671, tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitą, sudalyti sklypais ir nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą bei statybinius reglamentus. Planavimo organizatoriai: E.Kavaliauskienė, G.Venskutonienė, I.Tarasevič, R.Žitkova, E.Mikalauskienė, I.Voitechovič, G.Voitechovič, V.Pirštelienė, A.Tarasevič. Detaliojo plano rengėjas: M.Jagusinskio projektavimokomercinė firma „Exprometa“, Bokšto g. 10, Vilnius, tel. 8 698 18 300. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti Bokšto g. 10, IV aukštas, nuo 2013 m. sausio 11 d. iki sausio 24 d. Viešas susirinkimas vyks ten pat 2013 m. sausio 24 d. 17 val. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos pateikiami planavimo rengėjui iki viešo susirinkimo pradžios. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius ir viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo atsakymo į pateiktą pasiūlymą išsiuntimo dienos. 1057084
Sveiki, kviečiame gruodžio 26 d. važiuoti autobusu į šventinį koncertą bei apsilankyti V. ir I.Veis parodoje Užutrakyje. Yra laisvų vietų. Gidė Birutė. Tel. 8 676 25 571, e. paštas luskevicieneb@gmail.com. 1056875
dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. 15 Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
skelbimai Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
976256
Kelionių organizatorius
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Tel. (8 5)pasiūlymai 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Karščiausi Kelionių
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius vilnius@vilnius.krantas.lt, O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Tel. (8 5) 231 262 9120 Torontas nuo3314. 2382Faks. Lt (8 5) www.krantas.lt šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? vilnius@vilnius.krantas.lt, Monrealis nuo 2874 Lt www.krantas.lt Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga ŽIEMĄ GERAI. Egiptas, Hurgada nuo 1299 Lt ypatingą kainą. ŽIEMA VASAROS ATOSTOGOS Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125Kosta Lt Brava nuo 1229 Lt KAINUOJA PIGIAU!!! Ispanija, Užsisakykite skrydį iki gegužės dienos,nuo irvaJoninių kruizas „Novaturas” irRyga–Stokholmas–Ryga „Teztour” siūlo15 didžiausią Ispanija, Barselona nuo 1229 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipasaros pasirinkimą: Italija, Riminis nuo 1489 leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 Kaina pateikta į abi pusesLtjūroje! su oro uostų mo110 Lt kelionių laiduokite laive Baltijos Bulgarija, Varna nuo 829 Lt Kipras, Larnaka nuo 1619 Lt 01–2013 21 į trumpiausios kesčiais. Kviečiame Jus Mėgaukitės saule,nuo vėju1609 ir gera Turkija, 03 Antalija nuo 949 Lt nakties vaIspanija, Maljorka Lt nuotaika. Niujorkas Lt Lt Rezervacijos Graikija, nuo Kreta2226 nuo 959 Italija, Sicilijamokestis nuo 1659ikiLt100 Lt mokamas pakarėlį! Turkija, Bodrumas nuoLt1059 Lt Portugalija, Algarvė nuo 1899 Lt Vašingtonas nuo 2526 pildomai. Baltijos disko,Ltir linksmybės iki Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Graikija,jūroje Kosasbus nuoir 1069 Bostonas 2588 Vietų skaičius ribotas.apie ryto! Kroatija,nuo Rijeka nuoLt1189 Lt Daugiau informacijos keliones www. Daugiau informacijos www.krantas.lt Graikija, Rodas nuo 1159 Lt
Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius
krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius
Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt
929896
UAB parduoda „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Kitas prekes Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 Parduodamas BUAB „L’Dolcevita” priklausan803,tis8 kilnojamasis 601 71 558, (8 310) Paraiškos 48 323. renkamos turtas.
esančiam Jočionių 13, Vilniuje. Plano rengiINFORMACIJA APIE g.TERITORIJŲ PLANAVIpradžia – 2012 m. kovo mėn. Plano tiksMĄ.mo Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo las – sudaryti teisines prielaidas suprojektuoti g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklyir pastatyti Vilniaus regiono komunalinių atliekų MBA patikslintibendras statinių plotas statybos po kad. Nr.įrenginius; 0101/0032:986, zonąha, UABdetalusis „VAATC“ nuomojamoje žemės sklypo 0,2419 planas. Planavimo padalyje. Priimta atrankos išvada, ar privaloma grindas: Vilniaus miesto savivaldybės admiatlikti rengiamo plano SPAV: vadovaudamasis 2004direktoriaus 08 27 LR aplinkos ministro įsakymu nistracijos pavaduotojo 2011 Nr. įsakymas D1-456 patvirtinto „Planų ir2011 programų 07 13 Nr. AD30-1732, 08 01atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai verdetaliojo planavimo organizatotinimo teritorijų tvarkos aprašo“ (su vėlesniais pakeiriaustimais) teisių 13ir pareigų sutartis Nr. punktu, perdavimo planavimo organizatorius
Patirtis: J.Budraičio fotografijų parodos jau buvo surengtos Mask
plano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.Tel.De-8 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
Naujieji metai Pekine, Kinijoje KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU 2012 12 26–2013 01 04. 1680 Lt + skrydis Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Šventinė kelionė į Stokholmą, autobusu, Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Skansen keltu, aplankant parką 12.28–12.30 Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt nuo 370naktis Lt Varšuvoje Muziejų (05.19/20) KALĖDOMS: sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Viena–Melkas–Zalcburgas – 667 –Lt 577 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Varšuva–Čenstachova–Krokuva–OsvenciŠveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros mas1197 – 437 Lt nuo Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – –377 Dunojaus vingis–Budapeštas 627Lt Lt Kroatija nuo 990 Šiaurės Italija (poilsinė nuo 1290 Lt Amžinoji Roma –Lt1327 pažintinė) Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Europos Praha–Viena–Budapeštas–žaviosios Kroatija nuo 990 Lt sostinės –IŠ627 Lt LĖKTUVU VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt NAUJIEMS METAMS: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt LiuksemParyžius–Disneilendas (Bambergas, burgas, Niurnbergas) – 1397Lt – 904 Lt(poilsinės) IŠMalta VARŠUVOS Aristokratiškoji Viena–žavusis Budapeštas Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, – 647 LtHurgada nuo 935LtLt Gaujos prkas–Talinas–Tartu Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo 850 Lt – 999–Lt377 Lt Praha (Melnikas–Detenice–Karlšteinas–KarIspanija, Alikantė – Šrilovy Lanka nuo– 3500 Lt Varai) 667 Lt1108 Graikija, Kos sala Saksonijos Šveicarija–Berlynas – 567 Lt Kreta nuo 1170 Lt – 1128 Lt SLIDINĖJIMAS Turkija, Antalija – 1185 Lt Tunisas lėktuvunuo 770 Lt Bulgarija, – 1199 Lt Lt Bulgarija Burgas (Bansko) nuo 1194 Andora –Rijeka 1290 –Lt1279 Lt poilsinės) IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės Italija, Šveicarija ir Prancūzija (Aostos slėnis) Turkija, Marmaris 1289LtLt Kruizas – 1490Nilu Lt nuo 2038 Italija (Vialattea) 1650LtLtnuo 2423 Lt Bulgarija, Burgas –– 1199 Izraelis–Jordanija–Egiptas autobusu Portugalija, Algarvė Lt Lt Marokas nuo(Trys 2634 Lt– 1899 Prancūzija Slėniai) – 1470 Kuba nuo 5853 Lt– 1490 Lt(poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Italija (Livinjo) Austrija,Hurgada Šveicarijanuo – 1890 Lt Egiptas, 995 Lt Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt IŠBulgarija RYGOS:(Bukovelis) – 995 Lt 7 d. – 850 Lt Ukraina POILSIS lėktuvu Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt iš Vilniaus Egiptas nuo 1499 Lt; ŠriTenerifė Lanka –– 1719 3500LtLt IŠKreta VILNIAUS: Indija – (Goa) 1170 Lt– 3419 Lt JAE (Dubajus) Lt Lt Egiptas, nuo 869 Tunisas –Hurgada 770 Lt– 3729 Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt Ispanija, Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilPOILSISMaljorka 2013 m. – 1499 Turkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Graikija, – 99 Lt lėktuvu išKreta Vilniaus Mažieji Laukystos piratai Lt nuo Ispanija, Kosta Kosta Dorada Bulgarija, VarnaBrava, – 1099 Lt 370 1279 Lt Holivudo akademija 599 Lt Portugalija, Algarvė Graikija, Kreta – 959 –Lt2239 Lt Mes jėgaKosta 450Brava Lt – 1279 Lt Ispanija, Graikija, sala – 1069 ŽaidimųKos galaktika 450 LtLt STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija, Antalija – 969 Lt Apači indėnai Pasaka nuoVarna 550atkeliauja Bulgarija, –Lt929 Lt į Lietuvą 450 Lt Kroatija, Lt 450 Lt Avataro–Rijeka nuotykiai kartu Raganė 550 Lt– 1189 Turkija, Marmaris 1029 Lt Mes šampinjonai 450 Ltaš! Lt600 Lt Laimingas žmogus – tai Portugalija, Algarvė – 1899 Aplink Egiptas 1299 Top Fun –pasaulį 640 Lt Ltper 7 dienas 499 Lt POILSIS lėktuvu iš Varšuvos Mano pasaulis 595 Lt Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt KitasElvariantas STOVYKLOS UŽSIENYJE Šarm Šeichas –359 1314LtLt Portugalija Lt Estijoje 1790 Lt Dodi kalbos 550 Lt– 1633 Anglų stovykla Ispanija – 1719 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Šri Lanka – 5072 Lt PAŽINTINĖS lėktuvu Varšuvos Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt iš„Pribrežnyj“ Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Izraelis – 2252 Lt; 60 Lt dienai Marokas – 2235 Lt; Ispanija – 2235 Lt Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* AVIABILIETAI www.lek.lt Pirkti internetu: Baku nuo 1050 Lt; Bulgarijoje 1699 LtMaljorka nuo 500 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) *kainos į abi puses Kroatijoje 2149 Lt KELTAI Ryga–Stokholmas; TaliJuodkalnijoje 1899Talinas–Helsinkis; Lt nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas KELTŲ BILIETAI Anglųpasiūlymai: kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Spec. Ryga–Stokholmas Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Jūsų kompanijos rengiKonferencijos ir kiti Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt niai Baltijos jūroje! KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Kruizinė kelionė su naujametine programa Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas–Ryga Klaipėda–Kylis (spec. 2012 12 31–2013 01Lt02pasiūlymas) nuo 570 Lt Bankokas – 2409 Viduržemio jūroje 10(spec. d. nuo 1208 Lt/asm. Klaipėda–Zasnicas pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt (spec. kaina) Turku–Alando salos–Stokholmas Karibų jūroje d. nuo 960 Lt/asm. (spec. *kainos į abi7puses kaina) KELTAI VIZOS VIZOS Baltijos jūroje (Tallinknuo 3 d.85kruizas) Į Joninės Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją Lt Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
NEMOKAMI SKELBIMAI
KASSI,
SA I KN
T A R S
AN DA !
Orai
Ateinančiomis dienomis pietryčių vėjai pamažu rims, tačiau šiandien ir rytoj jie dar gali sukelti trumpas pūgas. Šią savaitę dar nemažai snigs, ims stiprėti šaltis. Šiandien dieną visoje šalyje laikysis 6–11 laipsnių šalčio, tik pajūryje bus truputį šilčiau. Temperatūra trečiadienio naktį sieks 15–20 laipsnių, dieną bus 8–14 laipsnių šalčio.
Šiandien, gruodžio 18 d.
–9
–4
–8
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
–9
Panevėžys
–10
Utena
–9
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.38 15.52 7.14 11.17 22.54
353-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 13 dienų. Saulė Šaulio ženkle.
–8
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +5 Brazilija +29 Briuselis +7 Dublinas +6 Kairas +21 Keiptaunas +30 Kopenhaga +4
Londonas +6 Madridas +11 Maskva –11 Minskas –16 Niujorkas +13 Oslas –1 Paryžius +9 Pekinas –1
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–7
–9
–10
–13
11
–10
Alytus
5–11 m/s
–9
–10
–11
–13
9
–10
–12
–16
16
Tarptautinė migrantų diena 1737 m. mirė Italijos kiečių kino režisierius smuikų meistras Anto- ir prodiuseris Stevenas nio Stradivari. Spielbergas. 1786 m. gimė vokiečių 1954 m. gimė amerikiekompozitorius Carlas čių aktorius Ray Liotta. Maria von Weberis. 1978 m. gimė amerikie1878 m. gimė Sovietų čių aktorė Katie Holmes. Sąjungos lyderis, dikta- 1980 m. gimė amerikietorius Josifas Stalinas. čių dainininkė Christina 1921 m. gimė rusų akto- Aguilera. rius Jurijus Nikulinas. 2006 m. mirė amerikie1943 m. gimė grupės čių animatorius Josephas „Rolling Stones“ gita- Barbera, jis padėjo sukurristas ir dainų autorius ti vienus mylimiausių viKeithas Richardas. same pasaulyje animaci1946 m. gimė ameri- nių herojų – Tomą ir Džerį.
ketvirtadienį 1963 m. gimė amerikiečių aktorius Bradas Pittas.
prizas Šią savaitę laimėkite Roberto Betzo knygą „Nori būti normalus ar laimingas?“
Kiekvieną rytą pabusti su džiaugsminga šypsena ir įsitikinus „Gyvenimas yra gražus, ir aš gyvenu“ neturi būti jokia utopija. Visada turime pasirinkimą: galime jausti lengvumą, užuot jautę sunkumą ir įtampą, galime save realizuoti, užuot prisitaikydami ir aukodamiesi. Reikia tik paimti gyvenimą į savo rankas ir suteikti jam visiškai naują kryptį – dabar! Kas būtent dabar pradės susitaikyti su praeitimi ir atrasti meilę sau, tas sukurs pagrindą dideliems pokyčiams.
dienį, gruodžio 27 d. Praėjusios savaitės nugalėtojas – Raimundas Vaiginis. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: karalaitė (pirmadienis), biznierius (antradienis), sporto salė (trečiadienis), stebuklas (ketvirtadienis), legali veikla (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Eivilė, Girdvilas, Gracijus, Vykantas
horoskopai
trečiadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime ketvirta-
Vilnius
DATOS
Rytas
–8
–9
–10
Praha +6 Ryga –11 Roma +13 Sidnėjus +27 Talinas –12 Tel Avivas +20 Tokijas +14 Varšuva –2
3
4
5
6
7
8
Avinas (03 21–04 20). Šiandien atrasite savo vidinių resursų, pastebėsite emocijų kaitą. Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Jautis (04 21–05 20). Nesutiksite su artimais žmonėmis arba autoritetingais asmenimis dėl požiūrio į vertybes. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Vėžys (06 22–07 22). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Pats laikas pravėdinti galvą, tad imkitės įprastų reikalų arba tiesiog pasivaikščiokite po parką ar mišką. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog šiandien ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Galvokite, ką kalbate. Šaulys (11 23–12 21). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Vandenis (01 21–02 19). Mėgausitės gyvenimu, įvertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos.