2012-12-22 Kauno diena

ekonomika

10p.

Šo­kių vi­ru­su ­ ša­lį ap­krės­ti ­ su­ma­nę en­tu­zias­tai ­ įkū­rė ne mo­kyk­lą ­ ar įmo­nę, ­ o bend­ruo­me­nę.

pasaulis Konektikuto ­ pamokos: ­ ar Amerika ­ pagaliau ­ išsižadės ­ ginklų?

12p.

sportas

16p.

Lie­tu­vos bok­so ­ ly­de­ris Eval­das ­ Pet­raus­kas ­ pa­si­ren­gęs ­ nau­jiems ­ iš­šū­kiams.

Muzikos grandai pasitiki Lietuvos atstovu­ „Eurovizijoje“ A.Pojaviu.

32p.

Šeštadienio

Gruodžio 22, 2012 Nr. 299 (19858) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Vys­ku­pas K.Kė­va­las: šven­tė ne­tu­ri bū­ti naš­ta Ar daug rei­kia, kad šven­tės džiu­gin­tų?

Net ir ta­pęs vys­ku­ pu aug­zi­lia­ru, Jo Ek­se­len­ci­ja Kęs­tu­tis Kė­va­las neį­si­vaiz­ duo­ja Kū­čių ir Ka­lė­ dų be ke­pa­mų kū­ čiu­kų, eg­lės ir man­ da­ri­nų kva­po, pa­ slap­tin­gų šv. Mi­šių vė­lų va­ka­rą, mie­lų do­va­nų – be to, kas pa­ky­lė­ja žmo­gų virš kas­die­ny­bės.

Pa­sau­lio pa­bai­ga nea­tė­jo Ažio­ta­žas dėl esą atei­nan­čios pa­ sau­lio pa­bai­gos va­kar spro­go tar­si mui­lo bur­bu­las. „Kau­no die­na“ dar prieš pro­gno­zuo­tą pa­sau­lio pa­bai­ gą pa­kal­bi­no še­šis ži­no­mus lie­tu­ vius, ku­rie nea­be­jo­jo, kad apo­ka­ lip­sės ne­bus.

„Pa­sau­lio pa­bai­ga – ne mums iš vir­šaus nu­leis­ta da­ta, o klai­din­ga žmo­gaus veik­la, ve­dan­ti šios da­ tos link“, – įsi­ti­ki­nęs vers­li­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas, „bai­sią­ ją“ die­ną pla­na­vęs iš­vyk­ti sli­di­nė­ ti į kal­nus. „Žmo­nės per­ne­lyg ge­rai apie sa­ ve gal­vo­ja ma­ny­da­mi, kad kri­zė – pa­grin­das kil­ti pa­sau­lio pa­bai­gai“, – penk­ta­die­nio va­ka­rą ža­dė­jęs pra­ leis­ti vy­ni­nė­je, iro­ni­za­vo moks­lo pro­pa­guo­to­jas Ro­lan­das Mas­ko­ liū­nas. 19p.

Dienos citata „Bur­ti rei­kia dvy­lik­tą va­lan­ dą nak­ties“, – apie Kū­čių senuosius papročius sa­ko Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to­ pro­fe­so­rius Liber­tas Klim­ka.

Lion­gi­nas Gar­nys

– Vys­ku­pe, ar lau­kia­te šv. Ka­ lė­dų?

– Lau­kiu. Ka­lė­dos vi­sa­da žy­mi nau­ją pra­džią ir man yra tar­si to­ kie ma­žie­ji Nau­jie­ji me­tai. Pra­de­di nau­jai or­ga­ni­zuo­ti gy­ve­ni­mo rit­ mą, vėl vis­kas švie­žiai at­ro­do.

5

25p.

Apdovanotas: įšventintas vys­ku­pu aug­zi­lia­ru K.Kė­va­las sako, kad artėjant šv. Kalėdoms jis jaučiasi apipil-

tas dovanomis.

Išmintis telydi Jūsų sprendimus, Sėkmė – darbus, Geranoriškumas – žmones, esančius šalia.

Džiaugsmo, vilties ir šilumos linkime Jums šventų Kalėdų ir Naujųjų metų proga!

UAB „Kauno švara“ darbuotojų vardu generalinis direktorius Dalius Tumynas

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Kitas „Kauno dienos“ numeris išeis gruodžio 27 dieną, ketvirtadienį.

2

šeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

34

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,59

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0 53

211

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Se­no­sios me­ro re­ga­li­jos ati­duo­tos mu­zie­jui Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Kau­no po­li­ti­kai nu­spren­dė, kad se­no­sios me­ro re­ga­li­jos, ku­rio­mis puo­šė­si aš­tuo­ni mies­to va­do­vai, per­duo­da­mos Kau­no mies­to mu­ zie­jui.

Sim­bo­lis: pa­sku­ti­nis se­ną­sias me­ro re­ga­li­jas per ofi­cia­lius ren­gi­nius

nau­do­jo A.Gar­ba­ra­vi­čius.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Mielieji, nors pasaulis beprotiškai skuba, vis dėlto jame yra laikui nepavaldžių dalykų. Vienas jų – kasmet mus aplankančios šv. Kalėdos. Tai – virsmo taškas, kai tamsa pradeda atsitraukti, užleisdama vietą šviesai.

Svarbiausia, kad šviesa užsidegtų ir mūsų širdyse. O ją įžiebti taip paprasta: tereikia pamiršti save ir galvoti apie kitus.

Sveikinu Jus ir Jūsų šeimas artėjančių švenčių proga. Linkiu mažiau įtarumo – daugiau pasitikėjimo, mažiau liūdesio – daugiau vilties, mažiau neišmanymo – daugiau išminties, mažiau pykčio – daugiau meilės.

Jaukių Kalėdų ir prasmingų Naujųjų metų!

Kauno rajono savivaldybės meras

Valerijus MAKŪNAS

Kai už langų vis siaučia žiemiška žvarba Ir kai pasauly tebeklaidžioja ledinės širdys, Per Kūčių naktį įsižiebs žvaigždė viena, Tebus palaimintos kiekvieno viltys.

Akcinė bendrovė „Autrolis“ artėjančių šv. Kalėdų proga sveikina visus kauniečius, linkėdama jiems visų svajonių išsipildymo.

Pagarbiai AB „Autrolis“ generalinis direktorius Gintautas Činikas

Mielieji, netrukus vėl paslaptingoje Kūčių vakaro rimtyje susėsime prie balta staltiese aptiesto stalo, laužysime ir dalysimės kalėdaičiu, nuskaidrėjusia siela ir gerumo kupina širdimi ryšimės būti pakantesni, supratingesni, geranoriškesni.

Tikėdami tiesa, turėdami viltį šiuo gerumo tiltu eikime į artėjančias gražiausias žmogaus ir gamtos šventes ir per gyvenimą.

Jaukių Jums šv. Kalėdų, laimingų Naujųjų metų.

Jūsų Kazys Starkevičius

„Me­ro re­ga­li­jų ver­tė, kai jas įsi­gi­jo­ me, sie­kė per 2 tūkst. li­tų, da­bar li­ ku­ti­nė jų ver­tė ly­gi nu­liui. Is­to­ri­nė šios gran­di­nės ver­tė – neį­kai­no­ja­ ma. Tai uni­ka­lus me­no kū­ri­nys“, – į vir­šų iš­kė­lęs se­ną­sias me­ro re­ga­li­ jas ta­ry­bos sa­lė­je sa­kė sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos biu­ro ve­dė­ jas Kęs­tu­tis Ig­na­ta­vi­čius.

Tra­di­ciš­kai re­ga­li­jas su­da­ro gran­ di­nė ir mies­to her­bas.

Is­to­ri­nė šios gran­di­ nės ver­tė – neį­kai­no­ ja­ma. Tai uni­ka­lus me­no kū­ri­nys.

1996 m. skulp­to­riaus Da­nie­liaus So­dei­kos su­kur­ta gran­di­nė su her­ bu bu­vo nau­do­ja­ma iki 2006 m.

Me­ro re­ga­li­jas pri­rei­kė keis­ti, nes jo­se pa­vaiz­duo­tas Kau­no her­bas nea­ti­ti­ko Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sa­vi­val­dy­bių at­ri­bu­ti­kos įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų.

Pir­ma­sis se­no­sio­mis re­ga­li­jo­mis pa­si­puo­šė me­ras Vla­das Kat­ke­vi­ čius. Vė­liau jas ne­šio­jo Al­fon­sas

And­riuš­ke­vi­čius, Hen­ri­kas Ta­mu­ lis, Vy­tau­tas Šus­taus­kas, Ge­di­mi­ nas Bud­ni­kas, Eri­kas Ta­ma­šaus­kas ir Gied­rius Do­na­tas Aš­mys. Pas­ku­ ti­nį kar­tą šis Kau­no me­ro sim­bo­ lis bu­vo ati­te­kęs Ar­vy­dui Gar­ba­ra­ vi­čiui.

Iki šiol iš va­rio ir auk­so pa­da­ry­ ta gran­di­nė bu­vo sau­go­ma ro­tu­šė­ je, ta­čiau da­bar užims vie­tą Kau­no mies­to mu­zie­ju­je, kur ją ga­lės ap­ žiū­rė­ti kau­nie­čiai ir mies­to sve­čiai.

2006 m. mies­to va­do­vui bu­vo nu­kal­ta nau­ja gran­di­nė, ku­ri ir da­ bar nau­do­ja­ma ofi­cia­liuo­se ren­gi­ niuo­se. Da­bar­ti­nės re­ga­li­jos iš­lie­tos iš si­dab­ro, kai kur paauk­suo­tos. Ant gran­di­nės ka­ban­tis her­bas deng­tas stik­lu ir kriš­to­lu. Re­ga­li­jos sve­ria dau­giau kaip pu­sę ki­log­ra­mo.

3

šeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

miestas

Pa­vo­jus: su­si­for­ma­vę ir ne­nu­dau­žy­ti var­vek­liai ga­li bet ka­da nu­kris­ti

ir su­ža­lo­ti žmo­nes.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Var­vek­liai jau gra­si­na praei­viams Sau­lius Tvir­bu­tas Var­vek­liai ant pa­sta­tų mies­tuo­se nė­ra žie­mos puoš­me­na, o di­de­lis pa­vo­jus praei­viams. Sa­vi­val­dy­bė per­spė­ja, kad sa­vi­nin­kai pri­va­lo su­si­tvar­ky­ti sa­vo sto­gus.

„Ant Gra­ži­nos gat­vės 4-ojo na­mo kraš­to, ku­ria­me įsi­kū­ręs vi­są pa­ rą vei­kian­tis ba­ras ir kir­pyk­la, pa­ ste­bė­jau ka­ban­čius apie 1,5 m var­ vek­lius. Ba­re­ly­je nuo­lat sė­di bent po ke­lis klien­tus, ku­rie ir pa­rū­ky­ti išei­na tie­siai po tais var­vek­liais. Tai lyg ka­ban­ti ne­lai­mė“, – ra­šė re­dak­ ci­jai skai­ty­to­jas Ei­man­tas.

Jis sa­kė ieš­ko­jęs pa­sta­to sa­vi­nin­ kų, kad šie nu­dau­žy­tų pa­vo­jin­gus var­vek­lius, bet jų ne­ra­do.

Kau­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Dai­nius Rat­ke­lis sa­kė, kad na­mų sto­gus tu­ri pri­žiū­rė­ti pa­sta­tų sa­vi­ nin­kai, juo­se įsi­kū­ru­sios įmo­nės, nuo­mi­nin­kai, ad­mi­nist­ruo­jan­čios sta­ti­nius bend­ro­vės, bu­tų sa­vi­nin­ kų bend­ri­jos. „Tai pa­čių šei­mi­nin­ kų prie­vo­lė“, – sa­kė jis.

D.Rat­ke­lio tei­gi­mu, jei var­vek­ liais apau­gu­siu na­mu ne­si­rū­pi­na jo val­dy­to­jas, praei­viai ga­li pra­neš­ ti apie tai se­niū­ni­joms ar­ba Kau­ no sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos tar­ny­bai. „Už mies­to ir sta­ti­nių tvar­ky­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus ga­li­ma baus­ti ad­mi­nist­ra­ci­ne bau­

da – iki 2 tūkst. li­tų“, – per­spė­jo D.Rat­ke­lis.

Ne­ma­žai žmo­nių, pa­ma­tę pa­ vo­j in­g us var­vek­l ius, skam­b i­n a prieš­gais­ri­nei gel­bė­ji­mo tar­ny­bai.

Pa­sak Kau­no ap­skri­ties prieš­gais­ ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos spe­cia­ lis­tės Džiu­gin­tos Vait­ke­vi­čie­nės, pa­sta­tais pir­miau­siai tu­ri pa­si­rū­ pin­ti jų šei­mi­nin­kai, ap­tver­ti pa­ vo­jin­gas zo­nas įspė­ja­mo­sio­mis juos­to­mis. „Vis dėl­to, kai ma­to­ me, kad var­vek­liai gra­si­na žmo­ nių svei­ka­tai, vyks­ta­me į vie­tą“, – tei­gė ji.

Pa­sak D.Vait­ke­vi­čie­nės, šią žie­ mą to­kių iš­kvie­ti­mų dar ne­bu­vo. „Si­tua­ci­ja ga­li pa­si­keis­ti, kai at­ slūgs šal­čiai ir pra­si­dės ato­drė­kis – ta­da daug kur for­muo­sis var­vek­ liai“, – sa­kė ji.

Tvar­kan­tiems sa­vo pa­sta­tus žmo­nėms D.Vait­ke­vi­čie­nė pa­ta­ ria ne­ri­zi­kuo­ti sa­vo svei­ka­ta. „To­ kiu at­ve­ju rei­kia iš­kvies­ti tar­ny­bas, įmo­nes, ku­rios vis­ką at­lie­ka pro­fe­ sio­na­liai“, – pa­ta­rė spe­cia­lis­tė.

Pri­va­čios įmo­nės, tei­kian­čios aukš­ta­li­pių pa­slau­gas, sa­vi­nin­ kas Re­gi­man­tas Rut­kus tei­gė, kad šie­met į juos kau­nie­čiai dar ne­si­ krei­pė. „Žie­ma dar tik pra­si­dė­jo, pa­pras­tai žie­mą klien­tų ne­trūks­ ta. Pa­ša­lin­ti var­vek­lius kai­nuo­ja nuo 200 li­tų, jai įta­ką da­ro pri­ša­ lęs snie­gas ir ki­tos dar­bo są­ly­gos“, – kal­bė­jo jis.

Ši­lu­ma: kau­nie­čiams li­be­ral­cent­ris­tai iš­da­li­jo 10 tūkst. mai­še­lių kū­čiu­kų.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Kau­nie­čiams do­va­no­jo kū­čiu­kų Kau­no mies­to ta­ry­bos Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos frak­ci­ja, svei­kin­da­ma kau­nie­čius ar­tė­jan­čių šven­čių pro­ga, iš­da­li­jo 5 to­nas kū­čiu­kų.

No­rė­jo­me gra­žiai ir šil­tai pa­svei­kin­ti mies­tie­čius ar­tė­jan­ čių Kū­čių ir Ka­lė­dų pro­ga.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Dvi die­nas Li­be­ra­lų ir cent­ro są­ jun­gos at­sto­vai įvai­rio­se mies­ to vie­to­se da­li­jo kau­nie­čiams kū­ čiu­kų mai­še­lius. „Šią ak­ci­ją fi­nan­sa­vo mies­to ta­ry­ bos na­riai Taut­vy­das Barš­tys ir Ar­ vy­das Gar­ba­ra­vi­čius. No­rė­jo­me gra­ žiai ir šil­tai pa­svei­kin­ti mies­tie­čius ar­tė­jan­čių Kū­čių ir Ka­lė­dų pro­ga.

Juk kū­čiu­kai yra Kū­čių sta­lo sim­bo­ lis“, – sa­kė Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ gos Kau­no sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­jas Min­dau­gas Ši­vic­kas.

Iš vi­so iš­da­ly­ta 10 tūkst. pu­ sės ki­log­ra­mo mai­še­lių. Da­li­ju­ si praei­viams kū­čiu­kus Ri­ta Pu­ ci­laus­kie­nė sa­kė per po­rą die­nų pa­ma­čiu­si itin daug šil­tų šyp­se­ nų. „Vi­si dė­ko­ja. Kai ku­rie ste­bi­si,

kad mai­še­lis kū­čiu­kų nie­ko jiems ne­kai­nuo­ja“, – pa­sa­ko­jo R.Pu­ci­ laus­kie­nė.

Kai ku­rie praei­viai at­si­dė­ko­da­ mi ak­ci­jos da­ly­viams pa­tys siū­ lė sa­vų sal­du­my­nų. „Vie­ni mū­sų sa­va­no­rėms at­ne­šė tau­res karš­to vy­no“, – šyp­so­jo­si R.Pu­ci­laus­ kie­nė.

Par­ti­jos na­riai kū­čiu­kus da­li­ jo ne tik praei­viams Lais­vės alė­ jo­je, Ro­tu­šės aikš­tė­je, bet ir vai­kų glo­bos, se­ne­lių na­mams, pa­ra­pi­ joms, or­ga­ni­za­ci­jai „Ca­ri­tas“, se­ niū­ni­joms. Iš ten do­va­nos pa­sie­kė skur­džiai gy­ve­nan­čias šei­mas.

Dai­ni­nin­ko mo­ti­na už­si­puo­lė au­kas Sau­l ius Tvir­bu­t as Prieš pir­mą­jį teis­mo po­sė­dį bu­vu­ sio gru­pės N.E.O. na­rio Ta­do Lu­ko­ še­vi­čiaus mo­ti­na puo­lė gin­ti sa­vo sū­naus ir svai­dy­ti rep­li­kas nu­ken­ tė­ju­sie­siems.

„Kaip jiems ne gė­da sa­ky­ti, kad ma­n o sū­n us sko­l in­gas šim­t us tūks­tan­čių li­tų. Te­gul vi­si ži­no, kad jie me­luo­ja. Tai vers­li­nin­kų kerš­to pla­nas, ne­ži­nia, dėl ko no­ri jį įkiš­ti į ka­lė­ji­mą“, – kal­bė­jo žur­ na­lis­tams prieš teis­mo po­sė­dį Da­ lia Lu­ko­še­vi­čie­nė.

Vie­nai nu­ken­tė­ju­sių­jų pa­klau­ sus, ko­dėl jiems tu­rė­tų bū­ti gė­da dėl sa­vo pra­ras­tų pi­ni­gų, mo­ti­na jiems ėmė aiš­kin­ti, kad T.Lu­ko­še­ vi­čius tik lai­ki­nai esą tu­rė­jo fi­nan­ si­nių sun­ku­mų, bet nė­ra joks afe­ ris­tas.

Va­kar Kau­n o mies­to apy­l in­ kės teis­me tu­rė­jo įvyk­ti po­sė­dis, ku­r ia­m e pa­ga­l iau da­ly­va­vo įta­ ria­m as su­k čia­v i­m u bu­v ęs gru­ pės N.E.O. dai­n i­n in­kas. Iki tol

ke­l is po­s ė­d žius tek­d a­vo ati­d ė­t i, nes T.Lu­ko­š e­v i­č ius į juos neat­ vyk­d a­vo be pa­tei­s i­n a­m os prie­ žas­ties.

Ta­da bu­vo pa­skelb­ta jo paieš­ ka, o po­li­ci­jai jį su­ra­dus, teis­mas lei­do įta­ria­mą­jį suim­ti trim mė­ ne­siams.

Ke­tu­ri žmo­nės kal­ ti­na T.Lu­ko­še­vi­čių, kad šis ne­grą­ži­na jiems 400 tūkst. li­tų.

De­ja, teis­mo po­sė­dį vėl te­ko ati­dė­ti iki sau­sio pa­bai­gos. T.Lu­ ko­še­vi­čius pa­reiš­kė, kad ne­no­ri vals­ty­bės pa­skir­tos gy­nė­jos. „Pas anks­tes­nę ad­vo­ka­tę li­ko pa­reng­ ti klau­si­mai, vi­sa by­la“, – kal­bė­ jo įta­ria­ma­sis.

Su ad­vo­ka­te su­tar­tį bu­vo su­da­ riu­si T.Lu­ko­še­vi­čiaus mo­ti­na, ta­ čiau, pa­sak D.Lu­ko­še­vi­čie­nės ją

nu­trau­kė pa­ti gy­nė­ja. Teis­mo po­ sė­džio iš­va­ka­rė­se T.Lu­ko­še­vi­čiui at­sto­vau­ti skir­ta vals­ty­bės tei­si­ nin­kė.

T.Lu­ko­še­vi­čius ža­dė­jo, kad dėl anks­tes­nės ad­vo­ka­tės at­sto­va­vi­ mo bus su­si­tar­ta iki me­tų pa­bai­ gos. Švie­saus at­mi­ni­mo dai­ni­nin­ko Al­v y­d o Lu­ko­š e­v i­č iaus-Obuo­l io sū­nus kal­ti­na­mas ne tik iš­švais­ tęs sve­ti­mus pi­ni­gus, bet ir ap­ga­ vęs žmo­nes, iš ku­rių sko­li­no­si pi­ ni­gus ir jų ne­grą­ži­no.

Ke­tu­ri žmo­nės kal­ti­na T.Lu­ko­ še­vi­čių, kad šis ne­grą­ži­na jiems 400 tūkst. li­tų. D.Lu­ko­še­vi­čie­nė tvir­ti­na, kad jos sū­nus sko­lin­gas de­šimt kar­tų ma­žiau. „Jam bu­vo pa­k iš­t i pa­s i­ra­š y­ ti vek­se­liai su daug kar­tų di­des­ nė­mis su­mo­mis, o sū­nus su­ti­ ko, ne­si­ti­kė­da­mas nie­ko blo­go.

Jam per­kant bu­tą rei­kė­jo su­rink­ti trūks­ta­mą su­mą pi­ni­gų prie ban­ko pa­sko­los. Jis yra la­bai są­ži­nin­gas kaip ir aš“, – po­rta­lui kau­no­die­ na.lt tvir­ti­no D.Lu­ko­še­vi­čie­nė.

Įtariamasis: T.Lu­ko­še­vi­čius kal­ti­na­mas iš­vi­lio­jęs 400 tūkst. li­tų.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

4

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

miestas

Ri­zi­kos šei­mo­se kas­die­nė ri­zi­ka „Pen­kias die­nas per sa­vai­tę gy­ve­na­me ka­muo­ja­mi įtam­pos ir tik sa­vait­ga­liais at­si­pa­lai­duo­ja­me“, – to­kią fra­zę so­cia­li­ nei dar­buo­to­jai rė­žė vie­nai ri­zi­kos gru­ pei pri­ski­ria­mos šei­mos at­sto­vas. Gir­ti tė­vai, ap­šnerkš­ti kam­ba­riai ir vos vie­nas ki­tas iš dug­no ky­lan­čios šei­mos pa­ vyz­dys – nuo­la­ti­niai so­cia­li­nių dar­buo­ to­jų pa­ly­do­vai.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Pa­dė­ti ir su­si­drau­gau­ti

„Na ką, va­žiuo­ja­me?“ – šyp­te­lė­jo Vi­li­jam­po­lės po­li­ci­jos nuo­va­dos ne­ pil­na­me­čių rei­ka­lų ins­pek­to­rė Dai­va Stra­vins­kie­nė. Jai ir so­cia­li­nei dar­ buo­to­jai Bri­gi­tai Ker­šy­tei va­ka­ri­niai rei­dai pas ri­zi­kos gru­pei pri­ski­ria­mas šei­mas – įpras­ta ir kas­die­niš­ka.

Pa­rei­gū­nė ap­si­gink­la­vo ra­di­jo sto­te­le ir pro­žek­to­riu­mi, so­cia­li­nė dar­buo­to­ja – šei­mų są­ra­šu. Mo­te­rų lan­ko­ma te­ri­to­ri­ja – nuo La­pių gy­ ven­vie­tės iki Rau­dond­va­rio plen­to pa­bai­gos. „Lan­ko­mų šei­mų skai­ čius nė­ra pa­sto­vus. Kai ku­rio­se vai­

kai užau­ga ir ne­be­rei­kia mū­sų, ki­ tos šei­mos iš­si­ke­lia gy­ven­ti į so­dų bend­ri­jas, nes ten pi­giau, bet dar­bo pa­kan­ka“, – pa­sa­ko­jo B.Ker­šy­tė.

Mo­te­rys ne­si­bai­mi­na lan­ky­tis pas tuos, ku­riems al­ko­ho­lis pa­ da­ręs sa­vų gy­ve­ni­mo pa­tai­sų, kur ne­re­tai pa­si­tai­ko ir smur­to pro­ ver­žių. Pa­sak ins­pek­to­rės, be­si­ karš­čiuo­jan­čiuo­sius daž­niau­siai su­stab­do tai, kad jos yra mo­te­rys. „Mū­sų tiks­las ne baus­ti, o pa­dė­ti ir su­si­drau­gau­ti“, – sa­vo nu­si­tei­ki­mą aiš­ki­no mo­te­rys.

Vy­rau­jan­ti pil­ku­ma

Bend­ra­bu­tis Vi­li­jam­po­lė­je skir­tas sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­niams būs­

Šilumos kaina Kaune ir Jurbarke nuo 2013 m. sausio 1 d. bus dar 2,71 proc. mažesnė Vykdydama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. O3-444 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“, pagal kurį šilumos kainos privalo būti keičiamos kas mėnesį, jei keičiasi kuro ir (ar) perkamos šilumos kainos, AB „Kauno energija“ valdyba savo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 2012-39-1 nuo 2012 m. gruodžio 1 d. nustatė galutinę gyventojams centralizuotai tiekiamos šilumos kainą.

Galutinė vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina – 29,06 ct/ kWh (be PVM).

Taip pat nustatė šias galutines AB „Kauno energija“ tiekiamo karšto vandens kainas: Eil. Nr.

1.

2.

3.

Rodiklio pavadinimas Kauno miesto, Kauno rajono Garliavos miesto, Akademijos miestelio ir Domeikavos kaimo vartotojams: Kauno rajono Ežerėlio miesto bei Raudondvario, Neveronių ir Girionių kaimų vartotojams: Jurbarko miesto vartotojams:

Karšto vandens kainos, kai neįrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema

Karšto vandens kainos, kai įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema

20,85 Lt/m3

20,51 Lt/m3

23,88 Lt/m3

23,39 Lt/m3

23,61 Lt/m3

23,14 Lt/m3

Visos kainos nurodytos be PVM. Gyventojams už šilumą ir karštą vandenį taikomas 9 proc. PVM tarifas.

2012 m. gruodžio mėnesį galioja 29,87 ct/kWh (be PVM) šilumos kaina.

Visą informaciją apie kainas, kainų dedamąsias, name suvartotą šilumą, vidutinius mokėjimus ir kitus duomenis galite rasti bendrovės interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt.

Užs. 1056887

Informuojame, kad gruodžio 24, 25 ir 26 dienomis (šv. Kūčių ir šv. Kalėdų dienomis) atliekos bus vežamos įprastu grafiku.

Daugiabučių namų gyventojų prašytume rasti galimybę neužstatyti privažiavimų prie bendrai naudojamų buitinių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių.

Ankš­ta: ne­di­de­lia­me kam­ba­ry­je iš­si­ten­ka ke­tu­ri vai­kai ir ma­ma.

tams. Ko­ri­do­riuo­se įpras­ta tam­sa.

Ins­pek­to­rės pa­siim­tas pro­žek­to­ rius la­bai pra­ver­čia. Kai pra­si­vė­rė du­rys, švie­sa kam­ba­ry­je ma­žai kuo sky­rė­si nuo prie­te­mos ko­ri­do­riu­ je. Dar nė 30-ies ne­tu­rin­ti ke­tu­rių vai­kų ma­ma pa­kvie­tė į vi­dų.

Plė­ve­le ap­kal­tas se­nas me­di­ nis lan­go rė­mas, trys lo­vos, spin­ ta, sta­l iu­kas, ant ku­r io už­kel­ta vi­ryk­lė ir te­le­vi­zo­rius. Ma­žiau­ sia­jam vai­kui – vos 7 mėn. Vy­ riau­sia­jam – 10 me­tų. Akys sun­ kiai pra­t i­n o­s i pilkoje ap­l in­ko­je at­ras­ti ma­žy­lį.

Jau­no­ji ma­ma na­muo­se bu­vo su ba­tais ir striu­ke. Mo­te­ris paaiš­ki­ no, kad šal­ta, o kai bus dar šal­čiau lan­gai ap­šals iš vi­daus. „Ar vis­kas ge­rai, Ne­rin­ga“, – šei­mi­nin­kės pa­ klau­sė so­cia­li­nė dar­buo­to­ja. „Taip, vis­kas ge­rai“, – at­sa­kė ke­tu­rių vai­ kų ma­ma.

Ka­lė­dos gąs­di­na

Vė­liau B.Ker­šy­tė paaiš­ki­no, kad šiuo­se na­m uo­se al­ko­h o­l is nė­ ra di­džio­ji blo­gy­bė, ta­čiau pa­gal būs­tą ga­li­ma spręs­ti apie šei­mos so­cia­li­nį su­pra­ti­mą. „Kiek ži­no­ me, ma­ma išau­go dar pra­stes­nė­ mis są­ly­go­mis ir jai vi­sai nor­ma­li at­ro­do ta ap­lin­ka, ku­rio­je ji da­ bar gy­ve­na“, – šo­ki­ruo­jan­tį vaiz­ de­lį sten­gė­si su­švel­nin­ti so­cia­li­ nė dar­buo­to­ja.

Sa­vi­val­dy­bės skir­ta­me bend­ra­ bu­ty­je ši mo­te­ris su vai­kais gy­ve­na tre­jus me­tus. Vie­ni­ša ma­ma gau­na pa­šal­pas. Ta­čiau pa­si­rū­pin­ti nau­ju san­da­riu lan­gu ne­su­ge­bė­jo. Trūks­ ta so­cia­li­nių įgū­džių. „Mes ir sten­ gia­mės paaiš­kin­ti tuos da­ly­kus, ku­rie daž­nam yra sa­vai­me su­pran­ ta­mi“, – dės­tė B.Ker­šy­tė. „Ar lau­kia­te Ka­lė­dų Se­ne­lio?“ – toks klau­si­mas šios ma­mos vai­ kams bu­vo per­ne­lyg ne­ti­kė­tas. Jie nie­ko neat­sa­kė. Ma­žy­lių ma­ma taip pat ne­ga­ran­ta­vo, kad vai­kus per šven­tes ap­lan­kys Se­ne­lis. Šven­tiš­ kai pa­puoš­tai eg­lei šiuo­se na­muo­ se ne­si­ma­tė vie­tos.

gi­nu­si dai­rė­si, ar vis­kas na­muo­se tvar­kin­ga. Šie na­mai bu­vo di­džiu­lis kont­ ras­tas anks­tes­niems ri­zi­kos šei­mų būs­tams. Ryš­kiai da­žy­tos sie­nos, ža­liuo­jan­čios gė­lės, kvap­nios va­ ka­rie­nės kva­pas. Ši mo­te­ris pa­ki­ lo iš dug­no, kai pa­rei­gū­nai pa­sa­kė, kad ren­gia­ma­si atim­ti vai­kus.

Mū­sų tiks­las ne baus­ti, o pa­dė­ti ir su­si­drau­gau­ti. „Aš to­kia lai­min­ga. Man vis­ kas ėmė sek­tis“, – Dže­ral­dos akys tryš­ko ener­gi­ja. Mo­te­ris at­si­kvė­ pė pa­klaus­ta, ką pa­tar­tų grimz­ tan­tie­siems dug­nan. „Pir­miau­sia rei­kia no­rė­ti gy­ven­ti ki­taip. Ži­nau tiks­liai, svar­biau­sia ne­kel­ti pir­ mos“, – kar­čia pa­tir­ti­mi da­li­jo­si Dže­ral­da.

Ma­žiau­sias jos vai­kas ra­miai mie­go­jo. Še­še­rių ir ket­ve­rių me­tų se­sės čiauš­kė­jo: „Mums ne­rei­kia mo­ky­tis ei­lė­raš­čių, ku­riuos rei­kė­ tų sa­ky­ti Ka­lė­dų Se­ne­liui. Mums ir be ei­lė­raš­čių at­ne­ša do­va­nų.“ Pri­me­na smulk­me­nas

Ap­leis­tų, ne­tvar­kin­gų būs­tų per rei­dą Vi­li­jam­po­lė­je te­ko ma­ty­ ti ne vie­ną. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nę ir so­cia­li­nę dar­buo­to­ją vi­si ap­lan­

ky­tie­ji priė­mė no­riai. B.Ker­šy­tė, tar­si kiek­vie­nos šei­mos sek­re­to­rė, pri­mi­nė, ko­kias pa­žy­mas tu­ri su­ si­tvar­ky­ti, ne­pa­mirš­ti nuei­ti pas ant­sto­lį, gy­dy­to­ją, pa­si­da­ry­ti pa­są ir dau­gy­bę ki­tų smulk­me­nų. „Ma­ri­ja, sku­bėk su­si­tvar­ky­ti na­ mus“, – ra­gi­no so­cia­li­nė dar­buo­ to­ja. – Vai­ko tei­sės pa­gal­vos, kad tau ne­rei­ka­lin­gi vai­kai, jei ne­si­ tvar­kai.“ Ma­ri­ja – 8 vai­kų ma­ma.

Du jau sa­va­ran­kiš­ki, ta­čiau ma­žuo­ sius atė­mė dėl di­džiu­lės ne­tvar­kos na­muo­se.

Tą va­ka­rą nė vie­na šei­ma ne­gir­ ta­vo. Net jei be di­de­lio džiaugs­mo, tai bent jau man­da­giai priė­mė tik­ rin­to­jas. „Šian­dien ge­rai, ta­čiau ar taip pat ge­rai bus ry­toj, neaiš­ku“, – si­tua­ci­jos ne­sta­bi­lu­mo ne­slė­pė D.Stra­vins­kie­nė. Per rei­dą mo­te­ rys ap­lan­kė 11 šei­mų, ta­čiau tik dvi iš jų tik­rin­to­joms tei­kia vil­ties, kad gal pa­vyks iš­si­kaps­ty­ti.

11

– tiek šeimų aplankyta per vieną reidą, tačiau vos dvi teikia vilčių, kad gali pakilti iš dugno.

Ne­kelk pir­mos

„Šią mo­te­rį ga­liu pri­sta­ty­ti kaip pa­vyz­dį“, – per­spė­jo ins­pek­to­ rė D.Stra­vins­kie­nė. Bep­ra­si­ve­riant du­rims no­rė­jo­si pri­si­merk­ti ar­ba tu­rė­ti aki­nius nuo sau­lės. Iš bu­to tryš­ko ryš­ki oran­ži­nė spal­va. Švie­ siap­lau­kė šei­mi­nin­kė su­si­ne­pa­to­

Net­var­ka: šia­me būs­te gy­ve­no vai­kai, kol ma­ma ne­su­sit­var­kys, ma­žy­

liai ap­gy­ven­din­ti glo­bos na­muo­se.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

5

Šeštadienis, gruodžio 22, 2012

miestas

Vys­ku­pas K.Kė­va­las: šven­tė ne­tu­ri bū­ti naš­ta – Ad­ven­tas daug kam 1 pra­bė­ga ne su­si­kau­pus, kaip tu­rė­tų bū­ti, bet at­virkš­čiai

Vys­ku­po dra­bu­žiai rau­do­ni, la­bai pa­na­ šūs į Ka­lė­dų Se­nio, tai­gi be­veik ne­rei­kė­ tų per­si­reng­ti.

– Ka­lė­das šven­čia ir tie, ku­rie nei­na į baž­ny­čią, ku­rie pa­mirš­ ta, kad tai Jė­zaus gi­mi­mo šven­ tė. Ar tai ge­rai, ar ne?

– Bet ko­kiu at­ve­ju ge­rai, kad žmo­ nės šven­čia šven­tes. Krikš­čio­niš­ kuo­ju po­žiū­riu švęs­ti šven­tes yra tie­siog įsa­ky­ta. Švęs­ti ne tik dva­ siš­kai nau­din­ga, bet ir bū­ti­na psi­ cho­lo­giš­kai. Jei žmo­gus ir ne­ti­ki, švęs­da­mas jis iš­gy­ve­na tai, ko ne­ ga­lė­tų pa­tir­ti kas­die­nė­je ru­ti­no­je.

Ir psi­cho­lo­giš­kai, ir bend­raž­mo­ giš­kai tie­siog ap­si­mo­ka kart­kar­ tė­mis stab­te­lė­ti ir pa­bū­ti tą šven­ tą lai­ką. Ki­taip žmo­gus ne­tu­rės to, kas jo gy­ve­ni­mą pra­džiu­gi­na, ne­tu­ rės jė­gų nau­jam eta­pui, tam, kas jo lau­kia atei­ty­je.

– Kū­čių die­ną Lie­tu­vo­je lai­ko­ ma­si pa­snin­ko, bet pa­sta­rai­ siais me­tais Kū­čių va­ka­rie­nės sta­lai lūž­ta nuo įmant­rių val­ gių, la­ši­šų keps­nių ir ki­to­kių gė­ry­bių. Ar tai nor­ma­lu, ar de­ rė­tų sta­lą ruoš­ti kuk­liau?

– Kū­čių pa­snin­ko tra­di­ci­ja yra tam, kad Ka­lė­dų šven­tę iš­gy­ven­tu­me vi­

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

– le­kiant, bė­gant, nes rei­kia už­ baig­ti dar­bus, nu­pirk­ti vi­siems do­va­nų, pa­si­ruoš­ti šven­tėms.

Ką pa­tar­tu­mė­te pa­da­ry­ti per tas li­ku­sias ke­lias die­nas, kad prie Kū­čių sta­lo žmo­nės sės­tų tik­rai pa­si­ruo­šę švęs­ti?

– La­bai svar­bu ras­ti lai­ko nu­rim­ti ir su­si­kaup­ti, ka­dan­gi ir pa­ti šven­ tė ga­li pra­bėg­ti taip le­kiant. At­si­sė­ dus prie sta­lo iš iner­ci­jos dar bė­ga min­tys, rū­pes­čiai, ir žmo­gus ne­ga­ li pa­jus­ti tos šven­tės virš­lai­kiš­ku­ mo. No­rint šven­tę pa­da­ry­ti šven­te, rei­kia tu­rė­ti ko­kį nors šven­tą mo­ men­tą, o ne tik bui­ti­nę kas­die­ny­ bę. Šven­tė tu­ri tu­rė­ti virš­lai­kiš­ku­ mo di­men­si­ją (per­ženg­ti lai­ką), to­kį „Aha!“, ar­ba stab­te­lė­ji­mo mo­men­ tą. Ne ma­žiau svar­bu pail­sė­ti fi­ziš­ kai, o jei kam pa­vyks­ta stab­te­lė­ti ir dva­siš­kai, mal­do­je, tai jau šian­dien pra­ban­ga.

Su­sė­di­mas prie Kū­čių sta­lo jau yra kul­mi­na­ci­ja, kaip de­ser­tas sta­ lo pra­sme. Pa­ti šven­tė sim­bo­li­zuo­ja, kad kaž­kas įvy­ko prieš tai ir įve­dė į šven­tę. Tai reiš­kia, kad aš jau esu pa­si­ruo­šęs su­si­tik­ti su ki­tu žmo­gu­ mi, pa­si­kal­bė­ti, pa­si­ruo­šęs nau­jam eta­pui. Svar­biau­sia, kad ne­rei­kė­tų gal­vo­ti: ačiū Die­vui, šven­tės praė­jo, da­bar ga­lė­siu pail­sė­ti. Šven­tė ne­ga­ li bū­ti baus­mė, nors kar­tais šven­tes iš­gy­ve­na­me kaip naš­tą. Jau ge­riau švęs­ti pa­pras­čiau nei prie ap­krau­to sta­lo, su kal­nu do­va­nų ir lau­kiant, ka­da vi­sa tai pa­si­baigs.

Svar­biau­ sia, kad ne­ rei­kė­tų gal­ vo­ti: ačiū Die­vui, šven­tės praė­jo, da­ bar ga­lė­siu pail­sė­ti.

Tradicija: „Ruo­ša šven­tei su­vie­ny­da­vo vi­są šei­mą“,– savo vaikystės Kūčias prisimena vyskupas K.Kėvalas.

sa­ver­tiš­kai. Pas­nin­kas įve­da žmo­ gų į šven­tę. So­tus žmo­gus ne­tu­ri to troš­ki­mo, ko­kį ga­li pa­jus­ti pa­snin­ ka­vęs žmo­gus. Pas­nin­ko es­mė yra paašt­rin­ti mū­sų sko­nį ir pa­jus­ ti šven­tės pil­nat­vę. Mū­sų tra­di­ci­ jo­je Kū­čių sta­las yra tar­si įžan­ga į Ka­lė­dų šven­tę, tad ir pa­snin­kas yra ki­toks nei įpras­tai. Tas sta­las tu­ri bū­ti ki­toks, ant­raip ir Ka­lė­dų sta­las ne­bus įspū­din­gas. Kū­čių sta­lo es­mė – ne val­giai, bet pa­bu­vi­mas drau­ge su šei­ma, ka­lė­dai­čio lau­žy­mas lin­ kint sa­vo ar­ti­mui ge­ra, o stip­riau­ sias ak­cen­tas yra bend­ra mal­da.

Tu­ri rū­pė­ti ne tik kaip sa­ve su­stab­ dy­ti ir ne­per­si­val­gy­ti per Kū­čias, bet ir pa­jus­ti tik­rą­jį šios šven­tės gy­lį ir gro­žį, įsi­jau­čiant, kad tai mū­sų Iš­ ga­ny­to­jo gim­ta­die­nio šven­tė.

– Mėgs­ta žmo­nės ir pa­juo­kau­ti: al­ko­ho­lis – ne mė­sa, tad ir per pa­snin­ką – „ne grie­kas“. Ar de­ ra ant Kū­čių sta­lo bu­te­lis vy­no, o kai kam – ir bam­ba­lis alaus?

– Aš ma­ny­čiau, kad prie Kū­čių sta­ lo al­ko­ho­lis ne­de­ra. Vis dėl­to va­ ka­rie­nė yra šven­ta ir pa­snin­kiš­ka.

To­dėl šią die­ną su­si­lai­ky­mas nuo al­ko­ho­lio bū­tų la­bai ge­ras pa­snin­ kas, tik­ra­sis pa­snin­kas. Jei­gu ga­li­ me su­si­lai­ky­ti ne­val­gę ­ko­kių nors pa­tie­ka­lų, tai ga­li­ma su­si­lai­ky­ti ir nuo al­ko­ho­lio. Jo ne­var­to­ji­mas bū­tų svei­kin­ti­nas ir la­bai pa­gei­dau­ti­nas.

Tie­sa, per Ka­lė­das vy­no tau­rė ga­ li sim­bo­li­zuo­ti šven­tės nuo­tai­ką. Ir Šven­ta­sis Raš­tas šia pra­sme kal­ba apie vy­ną pa­lan­kiai ir net kil­niai.

Sai­kin­gas var­to­ji­mas ne­truk­do, tik kad la­bai daž­nai pra­dė­ję žmo­nės ne­be­ga­li su­sto­ti, ir šven­tės bai­gia­ si la­bai liūd­nu vaiz­du. Sai­kas pas mus dar nė­ra ver­ty­bė ar do­ry­bė.

– Šie­nas po stal­tie­se, šiau­do trau­ki­mas no­rint su­ži­no­ti, ko­ kie bus me­tai, mer­gi­nų bur­tai ban­dant iš­siaiš­kin­ti, kas bus my­li­ma­sis, – tai se­nie­ji lie­tu­ vių Kū­čių pa­pro­čiai. Gal ka­ta­ li­kams jie ne­de­ra?

– Tur­būt šian­dien su­vo­kia­me, kad tai dau­giau žai­di­mas, o ne sak­ra­ li­niai veiks­mai, ku­rie gal­būt kaž­ ka­da ir bu­vo. Tai tau­tos tra­di­ci­ja, ga­lin­ti pra­džiu­gin­ti ir pa­gy­vin­ti šven­tę. Šven­čia­me Jė­zaus gim­ta­ die­nį, o vi­sa, kas tą šven­tę su­pa, yra tik prie­dai.

– Gal kaip dva­si­nin­kas ga­li­ te pa­tar­ti Ka­lė­dų lau­kian­tiems žmo­nėms, ko ver­tė­tų ne­da­ry­ti per ši­tas šven­tes ir be ko neap­ siei­ti?

– Gal rei­kė­tų pra­dė­ti pa­ra­gi­ni­mu, ką da­ry­ti per šias šven­tes. No­rė­ čiau pa­kvies­ti žmo­nes atei­ti į šv.

Mi­šias, pa­jus­ti Ka­lė­dų nuo­tai­ką ne vien sa­vo ap­lin­ko­je, bet ir bend­ruo­ me­nė­je, pa­ra­pi­jo­je, baž­ny­čio­je. Jei­ gu žmo­gus da­ly­vau­ja šv. Mi­šio­se, šven­tė bū­na vi­sa­ver­tė ir dva­siai, ir kū­nui. La­bai svar­bu pa­bū­ti su šei­ ma, nes įsi­su­kę į be­pro­tiš­ką tem­pą la­bai ma­žai lai­ko pra­lei­džia­me su sa­vais. Ka­dan­gi šie­met die­nų švęs­ ti bus ne­ma­žai, ra­gi­nu su­si­tik­ti ir su ta pla­tes­ne šei­ma: pusb­ro­liais, pus­se­se­rė­mis, ki­tais gi­mi­nai­čiais.

Tai la­bai ge­ra pro­ga pa­bū­ti kar­tu.

Na, o ko ver­tė­tų ne­da­ry­ti? La­bai ra­gin­čiau veng­ti ne­sai­kin­gai var­to­ ti al­ko­ho­lį, nes pa­ste­bi­me, kad il­gos šven­tės tam­pa be­sai­kė­mis iš­ger­tu­ vė­mis. Tai jau šven­tės iš­krai­py­mas ir pa­nie­ki­ni­mas. Su­tik­ti Ka­lė­das ne­blai­viai ir pra­leis­ti jas skau­da­ ma gal­va – tai da­ry­ti blo­ga tiek

sau, tiek sa­vo ar­ti­mie­siems. Tie­ siog neap­si­mo­ka taip da­ry­ti.

– Ko­kias Kū­čias pri­si­me­na­te iš vai­kys­tės? Juk bu­vo gū­dus so­ viet­me­tis, kai net ne vi­si žmo­ nės švęs­da­vo.

– Kū­čios bū­da­vo įspū­din­gos, nes pa­ti ruo­ša šven­tei su­vie­ny­da­vo vi­ są šei­mą. Pa­sis­kirs­ty­da­vo­me dar­ bus, kas ką tvar­ko, kas ga­mi­na, kas eg­lę puo­šia. Pri­si­me­nu na­muo­se ke­ pa­mų kū­čiu­kų, ku­riuos va­din­da­vo­ me šli­ži­kais, py­ra­go kva­pą, su­mi­šu­ sį su eg­lės ir man­da­ri­nų kva­pu. Tas kva­pas iki šiol iš­li­kęs iš vai­kys­tės.

Aiš­ku, bū­da­vo šven­ti­nis sta­las ir šv.

Mi­šios. Nors ir bu­vo so­viet­me­tis, bet į baž­ny­čią vis tiek nuei­da­vo­me. Tas val­gy­mas prie vie­no sta­lo, bu­vi­mas šv. Mi­šio­se man yra vie­nas ryš­kiau­ sių vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mų. Ma­nau, kad ir šian­dien vai­kams, jau­niems žmo­nėms svar­bu pa­tir­ti tą su­sė­di­ mą prie sta­lo, bu­vi­mą nak­ti­nė­se šv.

Mi­šio­se, nes tai pa­lie­ka įspū­dį, per­ žen­gia kas­die­ny­bę, su­šil­do žmo­nes.

– Ko­kius Kū­čių ar­ba Ka­lė­dų pa­ tie­ka­lus la­biau­siai mėgs­ta­te?

– Sil­kė per Kū­čias vi­sa­da at­ro­do ki­taip pa­ruoš­ta nei įpras­tai. Kū­ čiu­kai su aguo­nų pie­nu – tai de­li­ ka­te­sų vir­šū­nė per Kū­čias. Ma­ma vi­sa­da vir­da­vo ki­sie­lių. Jis ir­gi man yra Kū­čių gė­ri­mas. Ir dar kep­da­vo mie­li­nius bly­nus, to­kius pūs­tus su ra­zi­no­mis. Tai mū­sų na­muo­se vi­sa­ da bū­da­vo svar­bus ir ne­tgi šven­tas Kū­čių sta­lo at­ri­bu­tas. Aiš­ku, nie­ kas ne­pra­len­kia ka­lė­dai­čių, nes jie at­lie­ka bend­rys­tės apei­gą.

– Šie­met pir­mą kar­tą prie Kū­ čių sta­lo sė­si­te kaip vys­ku­pas.

Ar šven­tė bus ki­to­kia?

– Šie­met sė­siu Kū­čių švęs­ti vys­ku­ pi­jos ku­ri­jos ap­lin­ko­je. Ki­to­niš­ku­ mo su­teiks ir tai, kad per Ka­lė­das kaip vys­ku­pas au­ko­siu šv. Mi­šias ir joms va­do­vau­siu. Tai su­teiks ki­ to­kių spal­vų šven­tei. Bet kaip ir vi­ sa­da, grį­šiu na­mo pa­bū­ti su tė­vais, to­dėl ir pri­si­mi­ni­mai, ir vi­sa ki­ta bus taip pat.

– Ar dva­si­nin­kai taip pat lau­kia Ka­lė­dų Se­ne­lio?

– Do­va­nas la­bai sma­gu gau­ti, ypač per­duo­tas „nuo Ka­lė­dų Se­ne­lio“.

Tas mo­men­tas la­bai šil­tas, nes su­ pran­ti, kad do­va­na yra mei­lės iš­ raiš­ka. Vi­sa­da gau­da­mas do­va­ ną pra­džiun­gu – va­di­na­si, kaž­kas apie ma­ne pa­gal­vo­jo, ir tai yra pa­ ti di­džiau­sia tos do­va­nos es­mė. Do­ va­nos da­vi­mo ir ga­vi­mo ele­men­tas per Ka­lė­das yra la­bai svar­bus. Po kon­sek­ra­ci­jos į vys­ku­pus net ne­ga­ liu ti­kė­tis daug do­va­nų, nes ir taip daug ga­vau. Jau net ne­pa­to­gu, nes ne­be­ga­lė­siu tiek žmo­nėms at­si­dė­ ko­ti, at­si­ly­gin­ti. Do­va­nų pra­sme Ka­lė­dos man jau įvy­ko, ir tas lai­ ko­tar­pis nuo įšven­ti­ni­mo yra ypa­ tin­gas.

– Ka­lė­dos – ste­buk­lų me­tas. O gal ir pa­ts ruo­šia­tės tap­ti Ka­lė­ dų Se­ne­liu?

– Ne kar­tą esu bu­vęs Ka­lė­dų Se­ ne­liu, net va­žia­vęs ark­liais kin­ky­ to­mis, var­pe­liais skam­ban­čio­mis ro­gė­mis su mai­šais do­va­nų. Ne­ži­ nau, ar vys­ku­pas ga­lė­tų bū­ti Ka­lė­ dų Se­ne­liu. Gal­būt. Vaiz­duo­tė tiek dar ne­sie­kė, bet čia ne­blo­gas pa­ siū­ly­mas. Vys­ku­po dra­bu­žiai rau­ do­ni, la­bai pa­na­šūs į Ka­lė­dų Se­nio, tai be­veik ne­rei­kė­tų per­si­reng­ti.

6

Šeštadienis, Gruodžio 22, 2012

Savaitė

Ma­si­nės re­no­va­ci­jos kon­tū­rai Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ra­my­bės – mums vi­siems

Vio­le­ta Juo­de­lie­nė

T

ai – tur­būt ge­riau­sia, ko ga­li­ma pa­ lin­kė­t i ar­tė­j an­č ių šven­č ių pro­ ga. Ra­my­bė mus gau­bia, kai pa­tys esa­me svei­k i ir kai svei­k i mū­sų ar­ ti­m ie­ji, kai ant sta­lo – ly­g iai tiek, kiek rei­k ia žmo­g ui, kai šil­ta kū­nui ir sie­lai. Kai są­ž i­nės ne­sle­g ia nu­si­kal­t i­mai sau, ap­l in­k i­n iams, sa­ vo vals­ty­bei, kai smul­k ūs ne­ma­lo­nu­mai pa­ virs­ta juo­kais anks­čiau, nei iš jų užau­gi­na­me pyk­čio kal­nus.

Ra­my­bė reiš­k ia aukš­čiau­sią gy­ve­n i­mo ko­ ky­bės įver­t i­n i­mą – vi­sa api­man­čią tai­ką ir švie­są, ku­r i yra daug dau­g iau nei ap­čiuo­pia­ mos gė­ry­bės. Juk ne vel­tui jos, kaip di­d žiau­ sio ste­buk­lo, per šv. Mi­šias vie­nas ki­tam lin­ ki ka­ta­l i­kai.

Be ra­my­bės ir su­si­kau­pi­mo var­g iai įma­no­ mos ir me­t ų san­dū­ros šven­tės, sa­ko vys­k u­ pas aug­zi­lia­ras Kęs­tu­tis Kė­va­las. Kvies­da­mas ne­pa­mirš­ti ar­tė­jan­čių šven­čių pra­smės jis sy­ kiu ne­tie­sio­giai at­sa­ko ir skep­ti­kams, nei­gian­ tiems Ka­lė­dų šven­ti­mą.

Ra­my­bė ir su­si­kau­pi­mas yra tos pa­grin­di­nės su­de­da­mo­sios da­lys, be ku­rių var­giai įma­no­ mos ir me­tų san­dū­ros šven­tės. Šven­tė ne­tu­r i bū­t i su­vo­k ia­ma kaip baus­mė vi­so­mis pra­smė­mis – nei šei­mi­nin­kėms, pra­ kai­tuo­jan­čioms vir­tu­vė­je, nei do­va­nų re­bu­ so neį­vei­k ian­tiems vy­rams, nei skep­ti­kams, nei­gian­tiems did­cent­rių ke­lia­mą šur­mu­lį, de­ šimt­me­čiais skam­ban­čias tas pa­čias ka­lė­di­ nes dai­nas, ki­či­n ius bliz­g u­čius ir trokš­tan­ tiems Ka­lė­das pra­leis­t i pa­l in­dus po abe­jin­ gu­mo ant­k lo­de. „Krikš­čio­niš­kuo­ju po­žiū­riu švęs­ti šven­tes yra tie­siog įsa­k y­ta. Švęs­t i ne tik dva­siš­kai nau­ din­ga, bet ir bū­t i­na psi­cho­lo­g iš­kai. Jei žmo­ gus ir ne­t i­k i, švęs­da­mas jis iš­g y­ve­na tai, ko ne­ga­lė­tų pa­tir­ti kas­die­nė­je ru­ti­no­je. Ir psi­cho­ lo­g iš­kai, ir bend­raž­mo­g iš­kai tie­siog ap­si­mo­ ka kart­kar­tė­mis stab­te­lė­ti ir pa­bū­ti tą šven­tą lai­ką“, – į šiuos Jo Eks­ce­len­ci­jos K.Kė­va­lo žo­ džius pra­var­tu įsi­k lau­sy­ti vi­siems – pir­miau­ sia tiems, kas pra­na­šys­tė­m is apie pa­sau­l io pa­bai­gą ti­k i la­biau nei Ka­lė­dų ste­buk­lu.

Kad šis ste­buk­las įvyk­tų, rei­k ia iš tie­sų la­bai ne­daug. Tik su­sto­ti, nu­si­ra­min­ti, ap­si­dai­ry­ti – ir net blyš­k iau­sios šven­ti­nės lem­pu­tės blyk­ čio­ji­mą iš­vys­ti kaip di­de­lę vil­ties žvaigž­dę. informacija:

302 250

A

p­lin­kos mi­nist­ras, ar­ chi­tek­to iš­s i­l a­v i­n i­ mą tu­rin­tis Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis pie­šia švie­ sią ma­si­nės dau­gia­bu­čių re­no­ va­ci­jos atei­tį. Jis sa­ko, kad ne­no­ rin­tie­ji re­no­vuo­ti na­mų su­lauks ir baus­mių.

– Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­ je la­bai abst­rak­čiai kal­ba­ma apie nau­ją­jį re­no­va­ci­jos mo­ de­lį. Tie­siog skel­bia­ma, kad ji vyks. O se­no­ji pro­gra­ma bus stab­do­ma?

– Ne, mes ne­stab­dy­si­me da­bar­ti­ nės esa­mos pro­gra­mos. Šiuo me­ tu yra pa­duo­ti pa­reiš­ki­mai, man re­gis, maž­daug dėl 300 dau­gia­ bu­čių. Kas no­rės pa­gal se­ną­ ją tvar­ką to­liau re­no­vuo­ti – vis­ kas ge­rai.

Bet pa­ti ta tvar­ka, man re­gis, yra nee­fek­ty­vi. Tai­gi mes gre­ta siū­ly­si­me ki­tą sis­te­mą. Da­bar­ ti­nė ne­tin­ka­ma, mat spren­di­ mus prii­ma na­mo bend­ruo­me­nė, o vals­ty­bė jiems tik pa­de­da, den­ gia da­lį iš­lai­dų ir pa­na­šiai. Mū­ sų siū­lo­mo­je nau­jo­je sis­te­mo­je tas pa­ts prin­ci­pas bus ap­vers­tas aukš­tyn ko­jo­mis: vals­ty­bė už­ siims re­no­va­vi­mu, or­ga­ni­za­vi­ mu, kre­di­tų ėmi­mu, pa­ties pro­ ce­so or­ga­ni­za­vi­mu, o žmo­gus tu­rės pa­dė­ti bū­tent vals­ty­bei.

Pir­ma, jis tu­rė­tų su­tik­ti ir leis­ti at­lik­ti tą re­no­va­ci­ją. Ant­ra, su­ tik­ti, kad tam tik­rą lai­kotar­pį, sa­ky­ki­me, gal 10 ar 15 me­tų, jis mo­kė­tų už su­var­to­tos ši­lu­mos kie­kį 10–20 pro­c. ma­žiau, nei mo­ka da­bar.

– De­ta­li­zuo­ki­te, ko­kia čia lo­ gi­ka.

– Ga­liu pa­sa­ky­ti ūkiš­kai. Skai­ čiai – pa­vyz­di­niai. Jū­sų bu­tui da­bar rei­kia ap­šil­dy­ti 100 ki­ lo­vat­va­lan­džių (kWh) ši­lu­mos ener­gi­jos, vals­ty­bi­nė struk­tū­ra (mes ją įsteig­si­me) re­no­vuo­ja, po to jū­sų bu­tui, sa­ky­kim, rei­kės 50 kWh ap­šil­dy­ti, o jūs mo­kė­si­ te už 90 kWh. Tai yra jūs mo­ kė­si­te 10 kWh ma­žiau ne­gu tuo at­ve­ju, jei­gu nie­ko ne­da­ry­tu­mė­ te, jei ne­re­no­vuo­tu­mė­te. Bet tas mo­kė­ji­mas už 40 kWh bus skir­ tas kre­di­tui grą­žin­ti – vals­ty­bi­ nei įmo­nei.

– Ka­da jūs tą pro­ce­są pra­dė­ si­te? Kaip jis vyks? Ka­da at­ si­ras tos nau­jos struk­tū­ros?

– Vals­ty­bi­nės struk­tū­ros pra­ ktiš­kai jau yra. Yra, pa­vyz­džiui, Būs­to ir ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros agen­tū­ra, gal kaž­ko­kią ki­to­kią sche­mą su­gal­vo­si­me. Es­mė ta, kad mes ga­lė­si­me pla­nuo­ti konk­ re­čių re­no­va­ci­jų skai­čių, kel­ti už­ da­vi­nius ir siek­ti rea­lių re­zul­ta­ reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404. „Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Spau­di­mas: ap­lin­kos mi­nist­ras V.Ma­zu­ro­nis tei­gia, kad vals­ty­bė ne­rems gy­ven­to­jų, pik­ty­biš­kai ne­

no­rin­čių re­no­vuo­ti na­mų.

tų. Be to, ši­tuo ke­liu ei­da­mi mes tu­rė­si­me žmo­nes, ku­rie pro­fe­ sio­na­liai už­sii­ma vi­su re­no­va­ci­ jos pro­ce­su, tech­ni­ne prie­žiū­ra ir vi­sais ki­tais da­ly­kais. Šian­dien, kai ati­duo­da­me šį da­ly­ką bend­ri­jų va­do­vams, na­ mų pir­mi­nin­kams, nie­ko nei­šei­ na. Juk jie pir­mą­kart gy­ve­ni­me su tuo su­si­du­ria. Taip pat gal­vo­ju, kad šis pro­ce­sas tu­rė­tų vyk­ti to­ kiu kvar­ta­lų prin­ci­pu. Bet kvar­ ta­lų prin­ci­pas ne­reiš­kia, kad vie­ nu me­tu vi­sas mik­ro­ra­jo­nas bus re­no­vuo­tas.

– Kaip bū­tų at­si­ren­ka­ma, ką re­no­vuo­ti, kam teik­ti pir­me­ ny­bę? Skel­bia­ma, kad re­no­ vuo­ti rei­kia 20 tūkst. dau­ gia­bu­čių.

– At­si­rink­tu­me to­kiu bū­du: pra­ dė­tu­me nuo ener­ge­tiš­kai la­biau­ siai pa­žei­džia­mų sta­ti­nių. Siū­ ly­si­me pa­kei­ti­mą ir Ši­lu­mos įsta­ty­me – ku­rie pa­sta­tai dau­ giau­sia šil­do orą, tų pir­miau­sia ir im­si­mės. Šian­dien tai pui­kiai ži­no vi­si ši­lu­mos tink­lai: už­ten­ ka pa­žiū­rė­ti į są­skai­tas ir vis­kas pui­kiai ma­ty­ti.

Yra tam tik­ra me­to­di­ka, kaip, sa­ky­ki­me, ga­li kil­ti klau­si­mas, o kiek ki­lo­vat­va­lan­džių ma­no bu­ tui rei­kia ap­šil­dy­ti, nes vie­ną mė­ne­sį bū­na vie­naip ar ki­taip. Žiū­rė­tu­me 3–4 me­tų są­skai­tas, iš­ves­tu­me vi­dur­kį ir tai bū­tų at­ spir­ties taš­kas. Ga­li­me gal­vo­ti ir apie sta­ty­bos me­tus kaip at­ skai­tos taš­ką, bet ge­riau­siai žiū­ rė­ti pa­gal ši­lu­mos su­nau­do­ji­mo mas­tą. O rea­liai – pa­gal mo­ka­ mas są­skai­tas.

– Kas bus, jei gy­ven­to­jams toks re­no­va­ci­jos mo­de­lis ne­ tiks?

– Ma­nau, mes, vals­ty­bė, tu­rė­ si­me su­kur­ti eko­no­mi­nio mo­ty­ va­vi­mo sis­te­mą. Aš, pa­vyz­džiui, Platinimo tarnyba: 302

242

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

svars­tau, kad jei­gu at­ren­ka­me tuos na­mus, nuo ku­rių pra­de­da­ me, tar­ki­me, tris na­mus, ir vi­ siems gy­ven­to­jams siū­lo­me da­ry­ ti to­kio­mis są­ly­go­mis re­no­va­ci­ją, ir gy­ven­to­jai at­si­sa­ko tai da­ry­ti, tai jei­gu jie gau­na kom­pen­sa­ci­ją už šil­dy­mą, ji tu­rė­tų bū­ti su­stab­ dy­ta. Jei su­tin­ka re­no­vuo­ti na­mą, ji lie­ka ir už šil­dy­mą rei­kė­tų ma­ žiau mo­kė­ti. Bet jei­gu pik­ty­biš­ kai ne­no­ri re­no­vuo­ti na­mo, ko­dėl vals­ty­bė gy­ven­to­ją tu­ri rem­ti?

Mes, vals­ty­bė, tu­ rė­si­me su­kur­ti eko­no­mi­nio mo­ty­ va­vi­mo sis­te­mą.

– Kaip su­pran­tu, re­no­va­ci­ja bus su­sie­ta su būs­tu, ne as­ me­niu?

– Taip, fi­zi­nis as­muo ne­pri­sii­ma jo­kios ri­zi­kos. Kaip veiks vi­sa pa­ ska­tos sis­te­ma, mums dar rei­kia nu­spręs­ti, žiū­rė­ti, kiek vals­ty­bė rems neat­ly­gin­ti­nai, kiek pa­dengs iš­lai­das. Rei­kės tuos da­ly­kus nu­ sta­ty­ti. Bet iš tie­sų kre­di­tas bus su­sie­ja­mas ne su as­me­niu, kaip yra da­bar. Juk žmo­nės sa­ko: „Aš tiek ne­gy­ven­siu, kiek rei­kės mo­ kė­ti.“ Kre­di­tas bus su­sie­ja­mas su bu­tu. Tai­gi tą bu­tą ga­li lais­ vai par­duo­ti ir per­kan­ty­sis ži­nos są­ly­gas, kad per ši­lu­mos kie­kį iš­ mo­ki tuos pa­siim­tus kre­di­tus. Bet es­mė – kre­di­tas nė­ra su­sie­tas nei su da­bar­ti­niu sa­vi­nin­ku, nei su tuo, ku­ris bu­tą pirks.

– Ar šiam nau­jam re­no­va­ci­ jos pla­nui ne­prit­rūks pi­ni­gų? Ži­noma, kad re­no­va­ci­jos fon­ duo­se yra apie 700 mln. li­tų.

Tai neat­ro­do la­bai daug, nes vi­sai re­no­va­ci­jai rei­kia mi­li­ jar­dų?

Prenumeratos skyrius: 302

302 243

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

LIETUVA: Justinas Argustas –

(8 5) 219 1381

Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388

302 258 302 259 (8 5) 219 1383

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

– Kas bus, jei ne­si­seks?

– Tai ir yra rea­lios ener­ge­ti­nės ne­p rik­l au­so­my­b ės pro­g ra­m a.

Jei vi­sus na­mus re­no­vuo­ja­me, mums pu­sės per­ka­mų du­jų ne­ be­rei­kės. Čia es­mė, tai yra vals­ ty­bės in­te­re­sas. Tie­sa, ma­si­nei re­no­va­ci­jai mes rea­liai ne­tu­ri­me sta­ty­bi­nių pa­jė­gu­mų. Ži­no­ma, jei­gu pro­gra­ma pra­dės su­ktis, iš pra­džių sta­ty­bi­nin­kų pa­slau­ gų kai­nos kils, bet iš ki­tos pu­sės trauks žmo­nes ir sta­ty­bų sek­to­ rius at­si­gaus. Pa­lau­ki­me, pa­ma­ ty­si­me.

Ga­liau­siai silp­niau­sia vie­ta yra fi­nan­sa­vi­mas, kad fi­nan­si­ niai įsi­pa­rei­go­ji­mai per bend­ri­ jas bu­vo už­krau­ti fi­zi­niams as­ me­nims. O žmo­nės bi­jo pra­si­dė­ti su ban­kais. O mes rea­liai fi­nan­ si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus sie­ja­me su bu­tu. Kas no­rės, ga­lės re­no­ vuo­tis ir pa­gal se­ną tvar­ką, mes ne­tgi įsta­ty­mus kei­čia­me, kad ta esa­ma sis­te­ma grei­čiau veik­tų.

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261

– Taip, to­kie pi­ni­gai yra skir­ti bū­tent re­no­va­ci­jos pro­gra­moms.

Nuo to, kad mes re­no­vuo­si­me pa­gal ki­tą mo­de­lį, jų ne­su­ma­žės ir jie bus vi­si nau­do­ja­mi, jei ma­ ty­si­me, kad ge­ba­me iš­suk­ti tą vi­ są pro­gra­mą, kaip aš da­bar įsi­ vaiz­duo­ju. Per praė­ju­sius me­tus baig­ti gal tik ko­kie še­ši na­mai.

Tai, jei­gu mes „iš­suk­si­me“ per šiuos me­tus, te­gu bus ke­li šim­tai na­mų, per ki­tus dar kaž­kiek – jei ma­ty­si­me, kad tų pi­ni­gų trūks­ta, ieš­ko­si­me šal­ti­nių.

Bet rei­kia at­min­ti: da­lis pi­ni­ gų grįž­ta, jie tu­rė­tų su­ktis ra­tu.

Taip, iš pra­džių rei­kė­tų di­des­nių su­mų. Jei ma­ty­si­me, kad tie 700 mln. li­tų sen­ka ir jų trūks­ta, mes esa­me pre­li­mi­na­riai pa­si­kon­sul­ ta­vę, im­tu­me iš eu­ro­pi­nių pi­ni­ gų: kli­ma­to kai­tos ir ki­tų fon­dų.

Ma­nau, mes at­ra­si­me iš eu­ro­pi­ nių pi­ni­gų ši­tiems rei­ka­lams.

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 770.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

8

Šeštadienis, Gruodžio 22, 2012

Lietuva

Lai­ki­na ra­my­bė Ty­tu­vė­nuo­se Lai­ki­niems Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no sto­gams ne­pa­ken­ kė gruo­džio pa­bai­go­je itin gau­siai iš­kri­tęs snie­gas. Ti­ki­ma­si, kad jie at­lai­kys vi­są žie­mą.

Skau­du­lys: be­veik prieš me­tus an­samb­ly­je Ty­tu­vė­nuo­se siau­tė­ju­sio

gais­ro pa­da­ri­niai vis dar ne­pa­ša­lin­ti.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

„Vis­ką ap­žiū­rė­jo­me, ir lyg vis­kas yra ge­rai“, – BNS sa­kė Kel­mės sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­rė Ire­na Si­ru­sie­nė.

Kaip bu­vo pla­nuo­ta, iki Ka­lė­dų už­baig­tos me­di­nės Ber­nar­di­nų vie­ nuo­ly­no sto­go konst­ruk­ci­jos. Me­ die­na už­deng­tas lai­ki­na­sis sto­gas, ti­ki­ma­si, at­lai­kys žie­mą, o pa­va­sa­rį ke­ti­na­ma pra­dė­ti deng­ti čer­pes. „Žie­mą dirbs kaž­ko­kius vi­daus dar­bus: bus įren­gia­ma ven­ti­lia­ci­ja, gal dar ko­kie dar­bai – lan­gai, ka­mi­ nas“, – sa­kė I.Si­ru­sie­nė.

Ma­no­ma, kad vie­nuo­ly­no sto­gui pa­kaks jį ap­drau­du­sios bend­ro­vės „Gjen­si­di­ge Bal­tic“ lė­šų. Iš jos bai­ gia­ma iš­si­de­rė­ti per 2 mln. li­tų.

Žie­mą dirbs kaž­ko­ kius vi­daus dar­bus: bus įren­gia­ma ven­ ti­lia­ci­ja, gal dar ko­ kie dar­bai – lan­gai, ka­mi­nas.

Ty­tu­vė­nų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­ jos baž­ny­čia žie­mai li­ko su lai­ki­ nuo­ju sto­gu, nes už­si­tę­sė gin­čai dėl nai­ki­na­mos su­tar­ties su sta­ty­

bos įmo­ne „Ir­dai­va“. Vie­šų­jų pir­ ki­mų tar­ny­ba (VPT) rugp­jū­tį įpa­ rei­go­jo Ty­tu­vė­nų pi­lig­ri­mų cent­rą nu­trauk­ti 1,97 mln. li­tų ver­tės Ty­ tu­vė­nų baž­ny­čios at­sta­ty­mo su­ tar­tį su šia įmo­ne, bet ši to da­ry­ti tuo­met ne­su­ti­ko. Pa­sak I.Si­ru­sie­ nės, įmo­nės po­zi­ci­ja pa­si­kei­tė.

Per Ty­tu­vė­nų Švč. Mer­ge­lės Ma­ ri­jos An­ge­lų Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je ir Ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no an­samb­ ly­je sau­sio 26 d. ki­lu­sį gais­rą iš­de­gė apie 1 tūkst. kv. m vie­nuo­ly­no sto­ go, ap­de­gė ir apang­lė­jo baž­ny­čios me­džio sto­go konst­ruk­ci­jos, su­de­gė da­lis sak­ra­li­nio me­no mu­zie­ju­je eks­ po­nuo­tų li­tur­gi­nių reik­me­nų, ge­si­ nant gais­rą nuo van­dens nu­ken­tė­jo vie­nuo­ly­no pir­mo­jo aukš­to fres­kos.

BNS inf.

Naujos P.Bar­šaus­ko pareigos

Va­kar Kau­ne vy­ku­sia­me Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų rek­to­rių kon­fe­ren­ci­ jos (LURK) po­sė­dy­je iš­rink­tas nau­ jas pre­zi­den­tas – juo ta­po Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to rek­to­ rius pro­fe­so­rius Pet­ras Bar­šaus­ kas (nuo­tr).

Šias pa­rei­gas anks­čiau ėjo Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to rek­ to­rius Re­mi­gi­jus Ža­liū­nas.

LURK vi­cep­re­zi­den­tu iš­rink­tas Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ ver­si­te­to rek­to­rius pro­f. Al­fon­sas Da­niū­nas, pre­zi­diu­mo na­riu – Lie­ tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ jai va­do­vau­jan­tis pro­f. Zbig­ne­vas Ibel­haup­tas.

Ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus pa­rei­ gas to­liau eis pro­f. Kęs­tu­tis Kriš­ čiū­nas.

Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų rek­to­rių kon­fe­ren­ci­ja yra aso­cia­ci­ja, ku­ rią su­da­ro uni­ver­si­te­ti­nių aukš­tų­ jų mo­kyk­lų rek­to­riai.

Kon­fe­ren­ci­jos tiks­lai – ska­tin­ ti Lie­tu­vos moks­lo, stu­di­jų, kul­ tū­ros ir ūkio rai­dą, aukš­tų­jų mo­ kyk­lų bend­ra­dar­bia­vi­mą, aukš­tų­jų mo­kyk­lų tar­pu­sa­vio ir tarp­tau­ti­ nius ry­šius, bend­ra­dar­biau­ti su val­džios ir val­dy­mo bei vie­tos sa­ vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jo­mis.

BNS inf.

9

Šeštadienis, Gruodžio 22, 2012

Lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Šven­tes ga­dins orų per­mai­nos Hid­r o­m e­t eo­r o­l o­g i­j os tar­n y­b a skel­bia, kad šį sa­vait­ga­lį spi­ gin­sian­tį sau­są šal­tį ki­tą sa­vai­tę, per šven­ti­nes die­nas, pa­keis ge­ ro­kai šil­tes­ni ir drėg­nes­ni orai.

Ka­ras: par­la­men­ta­ras V.Gai­lius (nuotr. kai­rė­je) ko­vo­ja su sau­gu­mie­čiu R.Vaiš­no­ru.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos ir And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Sei­mo na­rys skun­džia VSD pa­rei­gū­ną Sei­mo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos na­rys, bu­vęs Fi­nan­si­nių nu­ si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) di­rek­to­rius Vi­ta­li­jus Gai­ lius pro­ku­ro­rams ap­skun­dė Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ją Ro­mual­dą Vaiš­no­rą.

V.Gai­lius krei­pė­si į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą, pra­šy­da­mas pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl gal­būt nu­ si­kals­ta­mų R.Vaiš­no­ro veiks­mų. „2011 m. lapk­ri­čio mė­ne­sį ma­no ir ma­no šei­mos at­žvil­giu bu­vo pra­ dė­ti tai­ky­ti ope­ra­ty­vi­niai veiks­mai. Ži­nau, kad ope­ra­ty­vi­nius veiks­mus ne­tei­sė­tai, siek­da­mas nu­slėp­ti gal­ būt nu­si­kals­ta­mus veiks­mus, ini­ ci­ja­vo VSD pa­rei­gū­nas Ro­mual­das Vaiš­no­ras“, – tei­gė V.Gai­lius.

Anot jo, re­mian­tis me­la­gin­gu R.Vaiš­no­ro pra­ne­ši­mu teis­mas lei­ do klau­sy­ti tuo­me­čio FNTT di­rek­ to­riaus ir jo šei­mos na­rių po­kal­bių, ste­bė­ti bu­tą, sek­ti jį. „Pag­rin­do tiems ope­ra­ty­vi­niams veiks­mams ne­bu­vo. Pa­gal įsta­ty­ mą net to me­la­gin­go pra­ne­ši­mo neuž­ten­ka. Tai­gi, bu­vo ap­gau­tas teis­mas ir pro­ku­ro­rai ar­ba jie ap­ lai­džiai at­li­ko sa­vo pa­rei­gas“, – kal­bė­jo V.Gai­lius.

Bu­vu­sio pa­rei­gū­no, ta­pu­sio po­ li­ti­ku, tvir­ti­ni­mu, per­nai lapk­ri­tį pra­dė­ti ope­ra­ty­vi­niai veiks­mai jo at­žvil­giu at­lie­ka­mi iki šiol. „Aš ne­ ma­nau, o ži­nau. Tie veiks­mai nė­ra nu­trauk­ti. Ir da­bar mū­sų po­kal­bio klau­so­si, pa­skui

pai­ma tuos duo­me­nis, iš­krai­po ir pa­tei­kia vals­ty­bės va­do­vams“, – tei­gė V.Gai­lius.

Pa­sak jo, R.Vaiš­no­ras VSD pa­tei­ kė są­mo­nin­gai klai­din­gas iš­va­das, ne­va V.Gai­lius ir jo tuo­me­tis pa­ va­duo­to­jas Vy­tau­tas Gir­ža­das yra su­si­jęs su in­for­ma­ci­jos apie tei­ sė­sau­gos pla­nuo­ja­mus veiks­mus ban­ko „Sno­ras“ at­žvil­giu per­da­ vi­mu.

Sau­gu­mas at­si­sa­kė ko­men­tuo­ti jų pa­ rei­gū­nui me­ta­mus kal­ti­ni­mus. „Esu įsi­ti­ki­nęs, kad ma­no at­ žvil­giu ope­ra­ty­vi­niai veiks­mai bu­vo tai­ko­mi ne tik kad ne­mo­ty­ vuo­tu tei­ki­mu, bet ir grin­džia­mi su­klas­to­tais duo­me­ni­mis. Dėl to pra­šau Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros at­si­žvelg­ti į nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes ir esant nu­si­kal­ti­mo po­žy­miams pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl gal­ būt nu­si­kals­ta­mų VSD pa­rei­gū­no R.Vaiš­no­ro veiks­mų“, – sa­kė par­ la­men­ta­ras.

VSD at­s i­sa­k ė ko­m en­t uo­t i jų pa­rei­gū­nui me­ta­mus kal­ti­ni­mus.

Dėl R.Vaiš­no­ro veiks­mų rug­sė­ jo pra­džio­je į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ ra­tū­rą bu­vo krei­pu­sis pa­ti VSD. Tuo­met de­par­ta­men­tas rea­ga­vo į ži­niask­lai­dos pub­li­ka­ci­jas, ku­rio­ se, re­mian­tis V.Gai­liu­mi, pra­neš­ ta, kad VSD ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ riaus pa­va­d uo­to­jas R.Vaiš­n o­ras ir ki­ti pa­rei­gū­nai ga­lė­jo dė­ti pa­ stan­gas iš­gel­bė­ti Vla­di­mi­ro An­ to­n o­vo ko­m er­c i­n į ban­k ą Lie­t u­ vo­je.

Bu­vęs FNTT di­rek­to­rius V.Gai­ lius ir jo pa­va­d uo­to­jo pa­rei­gas ėjęs V.Gir­ža­das at­leis­ti šių me­ tų va­sa­rio 15 d. Tuo­me­tis vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­ lai­t is FNTT va­d o­v ų at­l ei­d i­m ą mo­ty­va­vo Vals­ty­b ės sau­g u­m o de­par­ta­m en­to me­d žia­ga. Anks­ čiau šie pa­rei­gū­nai tik­rin­ti po­lig­ ra­fu dėl in­for­ma­ci­jos apie ban­ką „Sno­ras“ ga­li­mo at­sklei­di­mo.

Dėl šio spren­di­mo, su­lau­ku­sio koa­li­ci­jos par­tne­rių kon­ser­va­to­ rių kri­t i­kos ir su­k ė­l u­s io įtam­p ą koa­li­ci­jo­je, vė­liau bu­vo pri­vers­tas at­si­sta­ty­din­ti ir pa­ts R.Pa­lai­tis.

Pir­ma­die­nį ims snig­ti ir pus­ty­ ti, pa­si­ro­dys li­jund­ra, vė­liau ge­ ro­kai at­šils, ims kris­ti šlapd­ri­ba, pa­jū­ry­je pa­lis. „To­kie orai ne­tu­rė­tų ste­bin­ ti, nes per pa­sta­ruo­sius pen­ke­ rius me­tus li­jund­ra pa­si­ro­dy­da­ vo kas­met apie šv. Ka­lė­das. Ne išim­t is ir šie me­tai“, – tei­g ia Hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­ba. „Bū­t i­n a pa­s i­r uoš­t i ir šal­ čiams, ir pus­ty­mui, o svar­biau­ sia – li­jund­rų su­kel­tiems plik­le­ džiams“, – įspė­ja si­nop­ti­kai. Šį sa­vait­ga­lį su­ma­žė­jus kri­tu­ lių ti­ki­my­bei, pa­ry­čiais ter­mo­ met­rai ro­dys 14–16 laips­nių že­ miau nu­lio, kai kur žnai­bys 20 laips­nių šal­tu­kas. Pūs ne­stip­ rus piet­ry­čių, ry­tų vė­jas. Di­des­ nės orų per­mai­nos nu­ma­to­mos šven­ti­nė­mis die­no­mis. Pir­ma­ die­nis dar bus šal­tas: nak­tį tem­

pe­ra­tū­ra kris iki 14–19 laips­nių šal­čio, die­ną bus 7–12 laips­nių že­miau nu­lio, tik ša­lies va­ka­ ruo­se bus šil­čiau.

Kū­čių die­ną piet­va­ka­ri­niuo­se ra­jo­n uo­se su­s tip­r ės piet­ry­č ių, pie­tų vė­jas, ims pus­ty­ti, kai kur kils pū­gos ir pra­dės snig­ti.

Kū­čių va­ka­rą pie­ti­niuo­se ra­ jo­n uo­se pa­s i­ro­dys li­j und­ra. Iš piet­va­ka­r ių ke­l iau­jan­t is šil­tas drėg­n as oras šal­t us pa­v ir­š ius pa­d engs le­d u­k u, šio reiš­k i­n io api­ma­ma te­ri­to­ri­ja iš­si­plės.

Tem­pe­ra­tū­ra stai­giai kils: ant­ ra­die­nio va­ka­rą ter­mo­met­rai dar daug kur ro­dys 7–12 laips­n ių šal­čio, o pa­ry­čiais at­šils, pa­jū­ ry­je tem­pe­ra­tū­ra pa­kils virš nu­ lio laips­nių.

Pra­s i­d ė­j u­s ios li­j und­ros pa­ sieks cent­r i­n ius re­g io­n us ir slinks į šiau­r ę. Daug kur kris snie­gas, pe­rei­nan­tis į šlapd­ri­ bą, o prie jū­ros – ir į lie­tų. Die­ nos tem­pe­ra­tū­ra nu­ma­to­ma tarp 2 laips­nių šal­čio ir 3 laips­nių ši­ lu­mos.

BNS inf.

Pa­gerbs užsienio lie­tu­vius Gruo­džio 27 d. pre­zi­den­tū­ro­je įvyk­sian­čiuo­se „Glo­ba­lios Lie­tu­ vos ap­do­va­no­ji­muo­se 2012“ pir­ mą kar­tą bus pa­gerb­tas švie­siau­ sių Lie­tu­vos pro­tų in­dė­lis, pa­de­ dan­tis stip­rin­ti ša­lies po­zi­ci­jas pa­sau­li­niu mas­tu.

Ap­do­va­no­ji­mai, ku­riems iš vi­so pa­teik­ti 48 kan­di­da­tai iš 18 ša­lių, bus tei­kia­mi ke­tu­rio­se ka­te­go­ri­ jo­se: vers­lo ir va­dy­bos, moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų, me­no ir kul­tū­ros bei už vi­so gy­ve­ni­mo pa­sie­ki­mus. Į Vil­niu­je ren­gia­mas iš­kil­mes at­vyks ap­do­va­no­ji­mams no­mi­ nuo­ti ant­ro­po­lo­gė, oran­gu­ta­nų ty­ri­nė­to­ja pro­fe­so­rė Bi­ru­tė Gal­ di­kas, Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius in­for­ma­ti­kas Al­gir­ das Avi­žie­nis. Ren­gi­ny­je ke­ti­na

da­ly­vau­ti ir Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė. „Glo­ba­lios Lie­tu­vos ap­do­va­ no­ji­muo­se 2012“ Vil­niu­je taip pat lau­kia­ma už­sie­ny­je dir­ban­čių sa­vo sri­čių pro­fe­sio­na­lų iš Hon­ kon­go, JAV, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Švei­ca­ri­jos, Šve­di­jos, Bel­gi­jos, Ny­der­lan­dų, Da­ni­jos, Uk­rai­nos. „Lai­kas su­vok­ti, kad Lie­tu­va yra daug to­liau nei jos te­ri­to­ri­nės ri­ bos. Esa­me mo­bi­li tau­ta, iš­gy­ ve­na­me kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­ gos mig­ra­ci­jos ke­lia­mas grės­mes, ta­čiau ne­ga­li­me pa­mirš­ti ir ga­li­ my­bių. Jas ga­li­me iš­nau­do­ti, pir­ miau­sia – Lie­tu­vos tarp­tau­ti­nėms po­zi­ci­joms stip­rin­ti“, – sa­kė „Glo­ bal Lit­hua­nian Lea­ders“ di­rek­to­rė Da­lia Vens­lo­vai­tė-Pet­ke­vi­čie­nė.

KD, BNS inf.

PREKYBA KIETUOJU KURU:

ĩ Akmens anglys, medžio pjuvenų briketai, durpių briketai. ĩ Medžio pjuvenų granulės, malkos.

A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. (8 37) 746 419.

KD inf.

10

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

ekonomika

Šokė­jus vienija ir po­pa­mo­kinės pra­mo­gos Kol ša­ly­je dar ne­bu­vo įsi­sukęs šo­kių vi­ru­sas, du bi­čiu­liai nu­ sprendė po vie­nu spar­nu su­bur­ti ke­lis tre­ne­rius ir įkur­ti šo­kių en­tu­ziastų bend­ruo­menę. Da­bar jo­je – de­šimt mo­ky­tojų ir šim­ tai mo­ki­nių dvie­juo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se.

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Sen­bu­vių nu­kon­ku­ruo­ti ne­si­ti­ki

Prieš še­še­rius me­tus vil­nie­čiai Au­ ri­mas Anu­žis ir Ne­das Gri­ga­liū­nas turė­jo sa­vas šo­kių stu­di­jas, ta­čiau nu­sprendė, kad Lie­tu­vo­je trūks­ ta bend­ruo­menės, ku­ri vie­nytų tiek jau šo­kan­čius, tiek no­rin­čius iš­mok­ti grakš­čiai judė­ti suau­gu­sius žmo­nes.

Taip Vil­niu­je at­si­ra­do „In­dan­ce šo­kių pra­mo­gos“, o po po­ros metų pri­si­dėjo ir ko­le­ga iš Kau­no Ju­lius Še­niaus­kas. Vėliau į sa­vo veiklą jie pri­traukė dar dau­giau tre­ne­rių ir šiuo me­tu įvai­riau­sių šo­kių pa­mo­ kas or­ga­ni­zuo­ja abie­juo­se mies­ tuo­se – ir Vil­niu­je, ir Kau­ne.

Al­gas už­si­dir­ba pa­tys

Veik­los pra­džio­je nau­jo­kai bu­vo mo­ko­mi pra­mo­gi­nių šo­kių, sal­sos ir re­ge­to­no. Da­bar čia vyks­ta ir so­ lo šo­kių, zum­bos, ki­zom­bos pa­ mo­kos, o sal­sa iš­sis­kirstė į ku­bie­ tiškąją ir Lo­tynų Ame­ri­kos. „In­dan­ce“ bend­ruo­me­nei pri­ klau­san­tys tre­ne­riai iš įkūrėjų ne­

gau­na konk­re­čių at­ly­gi­nimų, kiek­ vie­nas dir­ba sau. Ta­čiau no­rin­čių pa­kliū­ti į šią bend­ruo­menę daug, o prii­ma­mi ne vi­si.

Au­ri­mas Anu­žis:

Esa­me bend­ruo­menė – nėra taip, kad su­ si­ren­ka­me, pa­šo­ ka­me ir tuo vis­kas bai­gia­si. Mūsų mo­ki­ niai tam­pa drau­gais. „Prie mūsų pri­si­jung­ti ga­li ne vi­si – sprend­žia­me, ką priim­ti, o ko ne. Daž­niau­siai kar­tu no­rin­ tys dirb­ti tre­ne­riai į mus krei­pia­si pa­tys. Svar­biau­sias kri­te­ri­jus tre­ ne­riams – pro­fe­sio­na­lu­mas. Ge­ rą vardą su­ga­din­ti ga­li­ma grei­tai – vie­nas blo­gas tre­ne­ris, ir kal­ bos iš kar­to sklin­da. Ge­rai, kad mums taip kol kas ne­nu­ti­ko“, – sakė A.Anu­žis.

Nors tre­ne­rio pro­fe­sio­na­lu­mas la­ bai svar­bus, A.Anu­žis pa­brėžė, kad yra ir kitų kri­te­rijų, į ku­riuos at­si­ žvel­gia­ma sprend­žiant, priim­ti į bend­ruo­menę nau­joką ar ne. „Žmo­ gus ga­li mokė­ti ge­rai šok­ti, ta­čiau ga­li ne­mokė­ti už­deg­ti sa­vo mo­ki­nių ir ne­mokė­ti jų mo­ky­ti. Kai at­si­ran­da nau­jas tre­ne­ris, pa­ban­do­me su­rink­ ti grupę, pa­klau­so­me mo­ki­nių at­si­ lie­pimų ir jei­gu vis­kas ge­rai, tęsia­me dar­bus kar­tu“, – teigė A.Anu­žis.

Ak­ty­viai vei­kia ir po pa­mokų

Iš­po­pu­liarė­ti „In­dan­ce“ pa­dėjo ne tik tai, kad čia su­si­būrė en­tu­zias­ tin­gi šo­kių tre­ne­riai, bet ir be­veik vi­sus lie­tu­viš­kus te­le­vi­zi­jos ka­na­ lus ap­ėmęs šo­kių pro­jektų vi­ru­sas.

Kai šie pro­jek­tai pa­siekė po­pu­lia­ ru­mo aukš­tu­mas, vi­sa Lie­tu­va puolė mo­ky­tis šok­ti – įvai­rių stu­ dijų ir mo­kyklų ati­da­ry­ta be­galė. „Pi­kas bu­vo 2008-ai­siais. Galė­ jo būti kiek tik no­ri tre­ne­rių, jų vis tiek bu­vo per ma­žai. Pas­kelb­da­vo­ me apie naują grupę ir ji pri­si­pil­ dy­da­vo aki­mirks­niu“, – pri­si­minė A.Anu­žis.

Už­si­de­gi­mas: norė­da­mi su­bur­ti šo­kių en­tu­zias­tus A.Anu­žis ir N.Gri­

ga­liū­nas įkūrė ne di­delę mo­kyklą, o bend­ruo­menę.

Ta­čiau kaip ap­mal­šo aist­ros dėl šo­kių pro­jektų, taip ir kai ku­rios nau­jos mo­kyk­los užvėrė du­ris. „Dau­gu­ma šo­kių stu­dijų pra­dėta ati­da­ry­ti po šo­kių pro­jektų, o jas steig­ti ėmė tie pa­tys, ku­rie ir da­ly­ va­vo tuo­se pro­jek­tuo­se. Kai ku­rie žmonės tam galbūt bu­vo per jau­ ni ir vis­ko neaps­kai­čia­vo. Ki­tas da­ ly­kas – pa­ts mo­kiau­si Klaipė­do­ je, iš­ma­nau ne tik kaip šok­ti, bet ir kaip bend­rau­ti su žmonė­mis, psi­ cho­lo­giją, mo­ky­mo me­to­diką. Jei­ gu žmo­gus yra tik šokęs, jis ne­ži­no, nuo ko pra­dėti mo­ky­ti to ne­mo­ kantį. Vien vei­do ir mokė­ji­mo pa­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

čiam pui­kiai šok­ti neuž­ten­ka“, – įsi­ti­kinęs A.Anu­žis.

Bend­ruo­me­nei „In­dan­ce“ iš­si­lai­ ky­ti pa­vy­ko, nes, kaip teigė A.Anu­ žis, šo­kius lan­kan­tiems žmonėms čia siū­lo­mos ne tik pa­mo­kos. „Or­ga­ni­zuo­ja­me ir įvai­rius ren­ gi­nius. Kas­met ren­gia­me ne tik Ka­ lėdų va­karė­lius, bet kar­tu ir į pir­te­ les nuei­na­me, ir šaš­lykų iš­si­ke­pa­me, nu­va­žiuo­ja­me į Drus­ki­ninkų van­dens par­ką ar­ba su­gal­vo­ja­me ki­to­kių pra­ mogų. Esa­me bend­ruo­menė – nėra taip, kad su­si­ren­ka­me, pa­šo­ka­me ir tuo vis­kas bai­gia­si. Mūsų mo­ki­niai tam­pa drau­gais“, – sakė A.Anu­žis.

11

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

tema

Ge­le­žin­ke­li­nin­kai ra­gi­na sau­go­tis Ne­lai­mės ge­le­žin­ ke­liuo­se re­tai ka­ da bai­gia­si lai­min­ gai. Tos re­tos išim­ tys daž­niau­siai mi­ ni­mos luo­šu­mu iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos.

Ge­le­žin­ke­li­nin­kai pri­me­na, kad bė­ giai – ne smė­lio dė­ žė, ku­rio­je ga­li­ma žais­ti.

Ne­tek­tys: daž­na ne­lai­mė ge­le­žin­ke­liuo­se bai­gia­si tra­giš­kai.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

ne­ga­lė­jo to iš­veng­ti, kal­bė­jo fi­lia­ lo di­rek­to­rius.

Iš­veng­ti neį­ma­no­ma

Sku­bė­ji­mo kai­na

„Vy­ras su mai­šu ke­ti­no pe­rei­ti ke­ lią. Į sig­na­lus ne­rea­ga­vo.“ „Gu­lė­jo ant bė­gių su­si­su­ku­si į ka­muo­liu­ką. Į sig­na­lus ne­rea­ga­vo.“ „Sto­vė­ jo tarp bė­gių, į sig­na­lus su­rea­ga­ vo ir pa­si­trau­kė, li­kus iki lo­ko­mo­ ty­vo 100 m vėl grį­žo ant bė­gių ir bu­vo mir­ti­nai trau­muo­ta.“ „Li­kus iki trau­ki­nio 20 m stai­ga įva­žia­vo į per­va­žą de­gant drau­džia­mam švie­ so­fo­ro sig­na­lui.“ Tai tik ke­le­tas ci­ta­tų iš AB „Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ fi­lia­lo „Kau­no ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ra“ eis­ mo įvy­kių su­ves­ti­nių. Per 2012 m.

Kau­no re­gio­ne ge­le­žin­ke­liuo­se įvy­ ko 13 ne­lai­mių. Tik ke­tu­rios iš jų ne­si­bai­gė mir­ti­mi. „120 km/val. grei­čiu va­žiuo­jan­ tis trau­ki­nys sto­da­mas nu­rie­da dar ki­lo­met­rą, pre­ki­niam trau­ki­niui kar­tais pri­rei­kia net 1,5 km, nes jis sun­kes­nis, to­dėl net ir ma­ty­da­ mas žmo­gų ar au­to­mo­bi­lį ma­ši­nis­ tas ne­tu­ri jo­kių ga­li­my­bių iš­veng­ti ne­lai­mės“, – tvir­ti­no „Kau­no ge­ le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ros“ di­rek­ to­riaus Ole­gas Sle­pa­ko­vas.

Su­luo­šin­ti gy­ve­ni­mai

Kaip ro­do eis­mo įvy­kių ty­ri­mo pa­ tir­tis, jei ma­ši­na įsi­rė­žia po lo­ko­ mo­ty­vo prie­kiu, to­kiais at­ve­jais au­to­mo­bi­lis vi­siš­kai su­mai­to­ja­ mas ir vai­ruo­to­jo mir­tis neiš­ven­ gia­ma, o au­kų kū­nus iš au­to­mo­bi­ lių lau­žo iš­trau­kia tik ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai.

Jei per ste­buk­lą pa­si­se­ka iš­gy­ ven­ti, daž­niau­siai žmo­gus lie­ka su­ luo­šin­tas vi­sam gy­ve­ni­mui. Neiš­ ven­gia ap­ga­di­ni­mų ir ge­le­žin­ke­lių ried­me­nys, nuo­sto­liai kar­tais skai­ čiuo­ja­mi de­šim­ti­mis tūks­tan­čių li­ tų, o trau­ki­nių ma­ši­nis­tai il­gam pa­ ti­ria psi­cho­lo­gi­nes trau­mas. „Ne vi­si ma­ši­nis­tai iš kar­ to po ne­lai­mės ga­li to­liau vai­ruo­ ti. Kai ku­rie dar pa­jė­gia nu­va­žiuo­ ti iki ar­ti­miau­sios sto­ties ir tuo­met juos ten­ka pa­keis­ti“, – apie žmo­ gaus bū­se­ną po to, kai jis ma­tė, kad įvyks ne­lai­mė, ta­čiau nie­kaip

AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ fi­lia­ las „Kau­no ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ ruk­tū­ra“ iš vi­so pri­žiū­ri 928,2 km ge­le­žin­ke­lio ke­lių ir 147 ge­le­žin­ ke­lio per­va­žas. „Ga­li­ma įsi­vaiz­ duo­ti, ko­kia tai di­de­lė te­ri­to­ri­ ja ir kiek jo­je erd­vės pa­žei­dė­jams, avan­tiū­ris­tams ir sa­vi­žu­džiams“, – liūd­na sta­tis­ti­ka rė­mė­si O.Sle­ pa­ko­vas.

Net ir ma­ty­da­mas žmo­gų ar au­to­mo­bi­ lį ma­ši­nis­tas ne­tu­ ri jo­kių ga­li­my­bių iš­ veng­ti ne­lai­mės.

Di­rek­to­rius pa­brė­žė, kad krau­ pios ava­ri­jos ge­le­žin­ke­lio per­va­žo­ se, po ge­le­žin­ke­lio ried­me­nų ra­tais traiš­ko­mi žmo­nės, vaikš­čio­jan­tys ge­le­žin­ke­liu ne­leis­ti­no­se vie­to­se, ver­čia su­si­mąs­ty­ti, kiek mes pa­ tys bran­gi­na­me sa­vo vie­nin­te­lę ir ne­pa­kar­to­ja­mą gy­vy­bę, ko­kia kai­ na mo­ka­me už ne­si­bai­gian­tį sku­ bė­ji­mą, ne­kant­ru­mą ar leng­va­bū­ diš­ku­mą. „Te­ko kal­bė­tis su tais, ku­rie per ste­buk­lą li­ko gy­vi po su­si­dū­ri­mo.

Kiek­vie­nas gal­vo­jo, kad grei­tai pra­šoks, bet neį­ver­ti­no, jog trau­ ki­nio ži­bin­tai per stai­giai priar­tė­ ja, ir švie­sa tu­ne­lio ga­le, de­ja, ma­ to­ma gu­lint ant ope­ra­ci­nės sta­lo“, – dės­tė O.Sle­pa­ko­vas.

Ne­pai­so tai­syk­lių

Ne­pai­sy­da­mi Ke­lių eis­mo tai­syk­ lių žmo­nės ri­zi­kuo­ja sa­vo gy­vy­be.

Pag­rin­di­nė eis­mo įvy­kių per­va­žo­ se prie­žas­tis – ne­draus­min­gi au­to­ mo­bi­lių vai­ruo­to­jai, ku­rie ne­pai­so prieš ge­le­žin­ke­lio per­va­žas įreng­ tų įspė­ja­mų­jų ženk­lų, gar­si­nės ir švie­so­fo­rų sig­na­li­za­ci­jos.

Tai­syk­lės skel­bia: „Įva­žiuo­da­mas į ge­le­žin­ke­lio per­va­žą ir va­žiuo­da­ mas per ją vai­ruo­to­jas pri­va­lo va­ do­vau­tis ke­lio ženk­lais, ženk­li­ni­

mu, už­tva­ro pa­dė­ti­mi, švie­so­fo­rų ir ge­le­žin­ke­lio per­va­žos bu­dė­to­jų sig­na­lais. Prieš įva­žiuo­da­mas į ge­ le­žin­ke­lio per­va­žą, vai­ruo­to­jas vi­ sais at­ve­jais pri­va­lo įsi­ti­kin­ti, kad prie ge­le­žin­ke­lio per­va­žos nė­ra ar­ tė­jan­čios bė­gi­nės trans­por­to prie­ mo­nės.“ Ge­le­žin­ke­lio zo­no­je iš vi­so drau­ džia­ma vaikš­čio­ti, iš­sky­rus tam tiks­lui skir­to­se vie­to­se. „Žmo­nės ga­li ne­pas­te­bė­ti ar­ba net neiš­girs­ti at­va­žiuo­jan­čio trau­ki­nio. Tai įma­ no­ma. Mo­der­nūs trau­ki­niai, vien­ ti­si bė­giai ne­ke­lia ka­dai­se įpras­to trau­ki­niams gar­so“, – drau­di­mo vaikš­čio­ti ge­le­žin­ke­liu svar­bą pa­ brė­žė O.Sle­pa­ko­vas.

AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ar­chy­vo nuo­tr.

ki­nys. Iš pra­džių per­va­žos švie­ so­fo­rų rau­do­nos švie­sos pra­de­da paei­liui mirk­sė­ti, ima veik­ti gar­ si­n iai sig­n a­l ai ir pės­č ių­j ų ta­ko švie­so­fo­ruo­se už­si­de­ga rau­do­ni ži­bu­riai.

Praė­jus 13–15 sek. dels­lai­kio, už­ tva­rų už­kar­dai au­to­ma­tiš­kai pra­ de­da leis­tis ir po 4–6 sek. pa­sie­kia ho­ri­zon­ta­lią pa­dė­tį. Šia per­va­ ža trau­ki­niai va­žiuo­ja iki 120 km/ val. grei­čiu. Ban­dan­tie­ji pra­šok­ ti po be­si­lei­džian­čiais už­kar­dais pra­ktiš­kai ne­tu­ri ki­to pa­si­rin­ki­mo, kaip su­si­dur­ti su trau­ki­niu. Ge­le­ žin­ke­li­nin­kai ga­ran­tuo­ja – pa­da­ri­ niai neiš­ven­gia­mai liūd­ni.

Atei­ties vi­zi­jos

Ren­ka­si pa­tys

Ge­le­žin­ke­li­nin­kai pa­ste­bi, kad pa­ sta­rai­siais me­tais ypač pa­daž­nė­ jo at­ve­jų, kai žmo­nės pa­tys pa­si­ ren­ka mir­tį po trau­ki­nių ra­tais. Tai vie­na žiau­riau­sių sa­vi­žu­dy­bės rū­ šių. O.Sle­pa­ko­vas pri­si­mi­nė vie­ ną krau­piau­sių jo dar­bo pra­kti­ko­je ne­lai­mių, kai po vie­nu Kau­no til­ tu prieš at­va­žiuo­jan­tį trau­ki­nį išė­ jo žmo­gus ir iš­kė­lė ran­kas. „Ma­ši­nis­tas ne­spė­jo su­stab­dy­ti trau­ki­nio, ta­čiau ne­lai­mė­lį nu­bloš­ kė. Tai re­tas at­ve­jis, nes daž­niau­ siai sa­vi­žu­džius jau bū­na sun­ku at­pa­žin­ti“, – mi­nė­jo di­rek­to­rius.

Vy­ro užan­ty­je po­li­ci­ja ra­do raš­te­lį: „Po trau­ki­niu pa­lin­dau dėl ca­ri­nės Ru­si­jos.“ Tik vė­liau paaiš­kė­jo, kad vy­ras sir­go psi­chi­kos li­ga.

„Kau­no ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ ros“ va­do­vas ne­nei­gia, kad ga­li­ma bū­tų pa­ge­rin­ti sau­gu­mą ge­le­žin­ke­ liuo­se. Pa­gal nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­ mus, trau­ki­niai, le­kian­tys 160 km/ val. grei­čiu, bū­na ati­tver­ti spe­cia­ lio­mis už­tva­ro­mis. Pės­tie­siems net neį­ma­no­ma pa­tek­ti ant mir­tį ke­ lian­čių bė­gių.

Vis dėl­to trau­ki­niai Lie­tu­vo­je kol kas to­kiu grei­čiu ne­rie­da. „Yra ren­ gia­mas „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liuo­ se pro­jek­tas“ Kaunas–Vilnius 160 km/val. grei­čiu. Pa­gal tą pro­jek­tą ge­le­žin­ke­lis bus ap­tver­tas, taip pat bus ir gar­so sie­nu­tės pa­sta­ty­tos.

Tuo­met žmo­gus bet kur ne­be­ga­lės pe­rei­ti per ge­le­žin­ke­lį“, – atei­ties pla­nais pa­si­da­li­jo va­do­vas.

Ne­lai­mės ne­pa­mo­ko

Per­va­žos mo­der­ni­zuo­ja­mos

Kau­no ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ ra in­for­muo­ja, kad šiuo me­tu yra mo­der­ni­zuo­ti ge­le­žin­ke­lio sig­na­ li­za­ci­jos įren­gi­niai ruo­že Kaunas– Kybartai, įdieg­ti nau­ji mik­rop­ro­ ce­so­ri­niai įren­gi­niai, per­va­žo­se įreng­ti LED švie­so­fo­rai, ku­rie už­ tik­ri­na ge­rą sig­na­li­nių ži­bu­rių ma­ to­mu­mą.

Ge­le­žin­ke­lio per­va­žo­je Atei­ties plen­te Kau­n e, va­d i­n a­m a Ama­ lių per­va­ža, pa­pil­do­mai įreng­tas ir pės­čių­jų ta­kas su švie­so­fo­rais, skir­tais pės­tie­siems. Ši per­va­ža au­to­mo­bi­lių eis­mui už­da­ro­ma li­ kus 40 sek., iki pra­va­žiuos trau­

Ge­le­žin­ke­li­nin­kus liū­di­na pa­sta­ rie­ji įvy­kiai Ma­ri­jam­po­lės mies­ te, Sau­lės g. ge­le­žin­ke­lio per­va­žo­ je. Tai vie­na ava­rin­giau­sių per­va­žų Lie­tu­vo­je. Šių me­tų lapk­ri­čio 30 d. ke­lei­vi­nis trau­ki­nys Kaunas–Šeš­ tokai pa­nau­do­jo stai­gų­jį stab­dy­ mą dėl per­va­žo­je sto­vė­ju­sio au­to­ mo­bi­lio „Volks­wa­gen Pas­sat“. Per su­si­dū­ri­mą su­dau­žy­tas leng­va­sis au­to­mo­bi­lis, ap­ga­din­tas dy­ze­li­nis trau­ki­nys, lai­mė, žmo­nių au­kų iš­ veng­ta.

Nuo įvy­kio praė­jus po­rai sa­vai­ čių, gruo­džio 13 d., to­je pa­čio­je per­va­žo­je vėl įvy­ko su­si­dū­ri­mas. Šiuo at­ve­ju pa­da­ri­niai skau­des­ni

– nu­ken­tė­jo du žmo­nės, va­žia­vę leng­vuo­ju au­to­mo­bi­liu SAAB. Su­ žeis­tie­ji iš­vež­ti į li­go­ni­nę.

Trau­ki­nių ma­ši­nis­tai pui­kiai ži­ no šią liūd­nai pa­gar­sė­ju­sią per­va­ žą, to­dėl sten­gia­si bū­ti ypač bud­rūs ir, jai ar­tė­jant, su­ma­ži­na trau­ki­nio grei­tį. Jie ne­tgi pa­si­ruo­šę pa­tys su­sto­ti ir pra­leis­ti au­tot­rans­por­to prie­mo­nę, kad bū­tų iš­veng­ta skau­ džių pa­da­ri­nių, de­ja, ne vi­sa­da pa­ vyks­ta tai pa­da­ry­ti. Žo­džių ne­pa­kan­ka

Ge­le­žin­ke­li­nin­kus daž­nai ste­bi­na pa­čių žmo­nių po­žiū­ris. O.Sle­pa­ ko­vas pa­mi­nė­jo ir Kaz­lų Rū­dos ge­ le­žin­ke­lį, ku­ris ei­na per pa­tį mies­ te­lį. Pa­sak di­rek­to­riaus, mies­te­lio sa­vi­val­dy­bė pa­sta­tė via­du­ką pės­ tie­siems.

Po šio rū­pes­čio pės­čių­jų sau­gu­ mu į „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lius“ ėmė plūs­ti skun­dai dėl to, kad da­bar rei­kia lai­pio­ti tuo via­du­ku, drau­ džia­ma ei­ti taip, kaip ei­da­vo anks­ čiau. Di­rek­to­rius pri­si­mi­nė prieš ke­le­rius me­tus sa­vo pa­sa­ky­tą fra­ zę, kad žmo­nėms ne­pa­kan­ka gra­žių žo­džių, jiems per­spė­ti rei­kia bai­sių nuo­trau­kų. Šią snie­gin­gą žie­mą ypač pa­sun­ kė­jo eis­mo są­ly­gos. Ar­tė­ja gra­žiau­ sios me­tų šven­tės, pa­di­dės žmo­ nių ju­dė­ji­mas. Ge­le­žin­ke­li­nin­kai dar kar­tą ra­gi­na žmo­nes sau­gotis pa­tiems: „Pra­šo­me ne­bū­ki­te abe­ jin­giems pa­žei­dė­jams ir pa­tys ke­ ly­je el­ki­tės at­sa­kin­gai, sau­go­ki­te sa­vo ir ki­tų gy­vy­bes, ne­pa­mirš­ki­ te, kad na­muo­se prie Kū­čių sta­lo, jū­sų svei­kų ir gy­vų, lau­kia my­lin­ tys ar­ti­mie­ji.“

Sta­tis­ti­ka Laikotarpis nuo 2005 iki 2012 m.

Kau­no re­g io­no ge­le­ž in­ke­liuo­se: Eis­mo įvy­kiai 24 Žu­vo 13 Su­žeis­ta 14

Pės­tie­ji 77 Žu­vo 60 Su­žeis­ta 17

12

14p.

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

Vokietijos teisėsauga ėmėsi ardyti pornografijos imperiją.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ko­nek­ti­ku­to pa­mo­kos: ar Re­gis, ame­ri­kie­čius žu­dynės Ko­nek­ti­ku­to vals­ti­jo­je su­krėtė ne ma­žiau nei Rugsė­jo 11-osios ata­kos. Pa­na­šios tra­ge­di­jos Ame­ ri­ko­je kar­to­ja­si, ta­čiau ginklų ame­ri­kie­čiai nie­kaip neiš­si­ža­da.

Kultū­ros da­lis

Ką da­ry­ti? Kaip ap­sau­go­ti sa­ve ir sa­vo vai­kus? Gal įpa­rei­go­ti slap­ tąją tar­nybą sau­go­ti kiek­vieną ša­ lies dar­želį, mo­kyklą ar net uni­ver­ si­tetą?

Po žu­dy­nių Ko­nek­ti­ku­te im­ta gar­siai kalbė­ti, kad būti­na bent jau ap­ri­bo­ti pre­kybą gink­lais. Sun­ko­ka įsi­vaiz­duo­ti, kad kur nors pa­sau­ ly­je namų šei­mi­ninkė, kaip Nan­ cy Lan­za, na­mie lai­kytų net ke­lis gink­lus, esą dėl po­mėgio ret­sy­kiais pa­šau­dy­ti.

Ta­čiau Ame­ri­ko­je tai nie­ko ne­ste­ bi­na. Pa­šau­dy­ti čia, re­gis, mėgsta dau­ge­lis. Įsi­gy­ti ginklų taip pat ga­ li vi­si, kas ne­tin­gi. Ame­ri­kos ginklų pra­monė kles­ti. Ką jau kalbė­ti apie ant­rąją JAV kons­ti­tu­ci­jos pa­taisą, ku­ri tei­gia, kad kiek­vie­nas ša­ly­je tu­ri teisę turė­ti ginklą.

Pa­sau­ly­je, taip pat JAV, gy­ve­na daug pro­tingų žmo­nių, ta­čiau vi­ suo­met yra ir to­kių, ku­rie ryž­ta­si pa­na­šiems poel­giams, kaip Ko­nek­ ti­ku­to sker­di­kas Ada­mas Lan­za.

Vi­sai ne­se­niai Ame­ri­ka su šiur­ pu žvelgė į aki­vaizd­žiai psi­chinį li­ gonį pri­me­nantį Ja­mesą Hol­mesą, ku­ris Ko­lo­ra­do vals­ti­jos Oro­ros ki­ no teat­re su­šaudė ke­lio­li­ka žmo­nių.

Kaip paaiškė­jo, Džo­ke­riu iš po­pu­ lia­rios ki­no juos­tos apie Bet­meną sa­ve va­di­nan­tis vy­ras nu­ėjo į par­ duo­tuvę ir nie­kie­no ne­truk­do­mas įsi­gi­jo ginklų.

Ki­tas klau­si­mas – kaip tra­ge­di­jas sa­vo aki­mis regėję žmonės to­liau gy­vens? Niu­tau­no mies­tas, re­gis, il­gai ne­pa­mirš lem­tin­gos gruod­žio 14-osios. Apie čia įvy­ku­sias krau­ pias žu­dy­nes pri­mins ne tik kry­ že­liai ka­pinė­se. Dau­ge­lis gy­ven­

tojų bu­vo trau­muo­ti. Ypač vai­kai, ku­rie sa­vo aki­mis matė šiurpų iš­ puolį. Turbūt kiek­vieną įžen­giantį į klasę dau­ge­lis ma­ža­me­čių pa­si­tiks krūpčio­ji­mu.

Vie­nas Niu­tau­no gy­ven­to­jas, į miestą po tra­ge­di­jos at­vy­kus ša­ lies pre­zi­den­tui Ba­rac­kui Oba­mai, su­si­rin­ku­siems žur­na­lis­tams pa­ sakė: „Te­gul jis (B.Oba­ma – red. pa­st.) grįžta į Va­šing­toną ir pa­sa­ko jiems vi­siems, ką čia iš­vy­do.“ Pyk­tis ir ne­vil­tis ne­ste­bi­na. Po kiek­vienų žu­dy­nių Ame­ri­ko­je daug kal­ba­ma apie ginklų kont­rolės griež­ti­nimą, ta­čiau kal­bos daž­nai lie­ka kal­bo­mis.

Užd­raus­ti gink­lus Ame­ri­ko­je – tai tas pa­ts, kaip užd­raus­ ti mo­bi­liuo­sius te­le­ fo­nus.

An­tai A.Lan­zos nau­do­tas gink­ las bu­vo pu­siau au­to­ma­ti­nis šau­tu­ vas „Bush­mas­ter“ – kaip tik toks, koks būtų užd­raus­tas, jei­gu ša­lies va­do­vo B.Oba­mos re­miamą įsta­ ty­mo pro­jektą pa­tvir­tintų Kong­ re­sas.

Ta­čiau toks Kong­re­so spren­di­ mas to­li gra­žu ne­ga­ran­tuo­tas. Ko­ dėl? Nes Ame­ri­ko­je bet ko­kie drau­ di­mai su­vo­kia­mi kaip žmo­gaus lais­vių pa­žei­di­mas. Kaip taik­liai pa­sakė vie­nas JAV ap­žval­gi­nin­kas, „užd­raus­ti gink­lus Ame­ri­ko­je – tai tas pa­ts, kaip užd­raus­ti mo­bi­liuo­ sius te­le­fo­nus“.

Li­be­ralūs įsta­ty­mai Kons­ti­tu­ci­ja. Ant­ro­ji JAV kons­ti­

tu­ci­jos pa­tai­sa nu­ma­to teisę kiek­vie­ nam ša­lies pi­lie­čiui sau­gu­mo su­me­ ti­mais lai­ky­ti ir ne­šio­tis gink­lus. 2008 m. JAV Aukš­čiau­sia­sis teis­mas pa­tvir­ ti­no teisę ame­ri­kie­čiams turė­ti nuo­ sa­vus gink­lus sa­vi­gy­nos tiks­lams.

Bra­dy įsta­ty­mas. Pat­vir­tin­tas 1994

m. Šis įsta­ty­mas nu­ma­to, kad bet ku­ ris šau­na­mo­jo gink­lo pirkė­jas prie­š jį įsi­gy­da­mas tu­ri būti pa­tik­ri­na­mas. Įsta­ty­mas bu­vo pa­va­din­tas Ji­mo Bra­ dy, bu­vu­sio JAV pre­zi­den­to Ro­nal­do Rea­ga­no spau­dos sek­re­to­riaus, gar­

bei. 1981 m. jis bu­vo pa­šau­tas per pa­ si­kėsi­nimą į tuo­metį JAV va­dovą.

Ata­kos ginklų drau­di­mas. Nuo

1994 iki 2004 m. JAV bu­vo draud­žia­ma įsi­gy­ti va­di­namųjų ata­kos ginklų.

Ta­čiau drau­di­mo ga­lio­ji­mo lai­kas baigė­si dar Geor­ge’o W.Bus­ho val­dy­ mo me­tais ir ne­bu­vo pra­tęstas. „Paslėp­t i gink­l ai“. Ginklų pra­

monės lo­bis­tai pa­siekė, kad vos dvi JAV vals­ti­jos – Ili­no­jus ir Vis­kon­si­nas, taip pat Ko­lum­bi­jos apy­gar­da griež­tai užd­raustų gy­ven­to­jams ne­šio­tis pa­ slėptus gink­lus vie­šo­se vie­to­se.

Žu­di­ko mo­ti­na, 52 metų N.Lan­ za, dau­ge­lio pa­žįstamų bu­vo va­di­ na­ma pa­vyz­di­ne mo­ti­na ir namų šei­mi­nin­ke. Mo­te­ris gy­ve­no pa­si­ tu­rin­čiai. Gau­da­vo iš vy­ro Pe­te­rio Lan­zos so­lid­žius ali­men­tus, gy­ ve­no pra­ban­gia­me na­me. Nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kad ji bu­vo ko­kia nors pa­mišėlė. Prie­šin­gai, ji ne­nu­ lei­do akių nuo sa­vo sūnaus, kar­tu su jau­nuo­lio tėvu Pe­te­riu rūpi­no­ si, kad po sky­rybų Ada­mui nie­ko ne­trūktų.

Tie­sa, dau­ge­lio ame­ri­kie­čių ne­ ste­bi­no ir tai, kad mo­te­ris na­mie laikė did­žiulį ginklų ar­se­nalą.

Bet kam mo­te­riai bu­vo rei­ka­lin­ gas ka­riuo­menė­je nau­do­ja­mas au­ to­ma­tas „Bush­mas­ter AR-15“? Net karų dras­ko­mo­se ša­ly­se ci­vi­liai ne­ tu­ri tiek amu­ni­ci­jos, kiek JAV gy­ ven­to­jai.

Eks­per­tai sa­ko, kad sun­ku ras­ ti at­sa­kymą, kodėl turė­ti ginklą ame­ri­kie­čiams taip svar­bu. Pa­sak jų, ginklų kultū­ra taip įsi­galė­ju­si ame­ri­kie­čių vi­suo­menė­je, kad net pa­na­šios į nu­ti­ku­sią Ko­nek­ti­ku­te tra­ge­di­jos ma­žai ką ga­li pa­keis­ti. „Aš su­pra­tau. Iš esmės mes pa­tys no­ri­me ženg­ti šiuo ke­liu“, – apie Ame­ri­ko­je kles­tin­čią ginklų kul­ tūrą esė, ku­rią išs­paus­di­no dien­ raš­tis „The New York Ti­mes“, ra­ šė Gre­go­ry Gib­so­nas, 1992 m. per šau­dymą vie­no­je pra­dinė­je mo­kyk­ lo­je ne­tekęs sūnaus Ga­le­no.

Yra ir ki­ta me­da­lio pusė – so­cia­ linės pro­ble­mos vi­suo­menė­je.

Eko­no­mi­kos nuo­smu­kis ir au­ gan­čios so­cia­linės pro­ble­mos pa­ ma­žu griau­na ame­ri­kie­tiš­kos sva­ jonės mitą. Žmonės su­vokė, kad tik jie pa­tys yra sa­vo li­ki­mo kal­ viai, todėl ir sau­gu­mas – tik jų pa­ čių rei­ka­las. „Žu­do žmonės, ne gink­lai“

Ne­nuos­ta­bu, kad po sker­dy­nių Ko­ nek­ti­ku­te Ame­ri­ko­je vėl pa­si­gir­do šūkis „Dau­giau ginklų – dau­giau sau­gu­mo“.

Kai ku­rie Kong­re­so na­riai pa­ reiškė, kad ne ginklų kont­rolės griež­ti­ni­mas, o, prie­šin­gai, švel­ni­ ni­mas pa­dės iš­veng­ti to­kių tra­ge­ dijų kaip Niu­tau­ne.

Ginklų pra­monės lo­bistų or­ga­ni­ za­ci­jos „Guns Ow­ners of Ame­ri­ca“ va­do­vas Lar­ry Prat­tas taip pat pa­ brėžė, kad ne kas ki­tas, o griež­ta ginklų kont­rolė Ko­nek­ti­ku­to vals­ ti­jo­je lėmė šią tra­ge­diją.

Ste­bi­na: pa­pras­ta namų šei­mi­ninkė N.Lan­za (nuotr. viršuje) sa­vo na­muo­se

pra­di­nu­kus.

„Kong­re­so na­rių ir Ko­nek­ti­ku­to vals­ti­jos įsta­tymų leidėjų ran­kos su­tep­tos krau­ju, nes būtent jie bal­ sa­vo už ginklų drau­dimą šio­je ir ki­ to­se vals­ti­jo­se, – gan ci­niš­kai rašė L.Prat­tas. – Jie užd­raudė žmonėms ap­gin­ti sa­ve, nors tai bu­vo vie­nin­ te­lis būdas ap­si­sau­go­ti.“ Bet ku­rio­je pa­sau­lio ša­ly­je to­ kie pa­reiš­ki­mai būtų ge­riau­siu at­

ve­ju ne­tak­tiš­ki, tik ne Ame­ri­ko­je.

Lo­bis­tams ir jų fi­nan­suo­ja­miems po­li­ti­kams nerū­pi nei šo­ki­ruo­ jan­ti sta­tis­ti­ka, nei pa­vie­niai su­ kre­čian­tys at­ve­jai. An­tai Flo­ri­do­ je 17 metų Jor­da­nas Da­vi­sas bu­vo pa­šau­tas vien dėl to, kad kaž­kam vie­tos ben­zi­no ko­lonėlė­je užk­liu­vo jo au­to­mo­bi­ly­je skam­ban­ti tran­ki mu­zi­ka.

13

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

pasaulis Pa­mink­las ­ J.Sta­li­nui

V.Pu­ti­nas ­ pa­si­pik­ti­no

Au­ga ­ įtam­pa

Gru­zi­jos Al­va­nio kai­me va­kar vėl iš­ki­lo Jo­si­fo Sta­li­no sta­tu­ la – tai ga­li būti ženk­las, kad menks­ta pre­zi­den­to Mi­chai­ lo Saa­kaš­vi­lio, ku­ris bu­vo įsa­ kęs ją nu­griau­ti, au­to­ri­te­tas.

Pro­va­ka­rie­tiškų pa­žiūrų pre­zi­ den­tas po de­šim­ties val­dy­mo metų ne­be­galės da­ly­vau­ti kitų metų rin­ki­muo­se.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas va­kar per su­si­ti­ kimą su ES ly­de­riais Briu­se­ly­ je pik­ti­no­si Bend­ri­jos ener­ge­ ti­kos po­li­ti­ka ir va­di­na­muo­ju Tre­čiuo­ju ener­ge­ti­kos pa­ke­tu, ku­riuo sie­kia­ma li­be­ra­li­zuo­ti elekt­ros ir dujų rinką, o ypač – šio do­ku­men­to tai­ky­mu at­ga­ li­ne da­ta.

Egip­to Alek­sand­ri­jos mies­te po­li­ci­ja va­kar pa­nau­do­jo aša­ ri­nes du­jas, kad at­skirtų su­si­ rėmu­sius pro­tes­tuo­to­jus. Ša­ ly­je didė­jant įtam­pai dėl nau­ jos kons­ti­tu­ci­jos, pa­reigū­nai laikė at­skyrę tūkstan­čius is­la­ miškų jėgų ša­li­ninkų vie­no­je pusė­je ir šim­tus kons­ti­tu­ci­jos prie­ši­ninkų ki­to­je.

Ame­ri­ka iš­si­žadės ginklų?

Ste­bi­na ir tai, kad vi­si tie, ku­rie ima kalbė­ti apie ginklų įsi­gi­ji­mo kont­rolės griež­ti­nimą, pa­vyzd­žiui, Niu­jor­ko me­ras Mi­ke’as Bloom­ber­ gas, ap­šau­kia­mi ati­trūku­siais nuo rea­lybės. „The New York Ti­mes“ ap­žval­ gi­nin­kas Na­te’as Sil­ve­ris re­ziu­ma­ vo, kad pa­na­šios tra­ge­di­jos kaip Ko­nek­ti­ku­te pa­ran­kiau­sios lo­bis­ tams. Pa­sak jo, nie­kas Ame­ri­ko­je ne­kal­ba apie ginklų kont­rolę, vei­ kiau apie tei­ses į ginklą.

Ginklų pra­monės lo­bis­tai Ame­ ri­ko­je – vie­ni įta­kin­giau­sių pa­sau­ ly­je. An­tai, did­žiau­sia lo­bis­tinė or­ga­ni­za­ci­ja „Na­tio­nal Rif­le As­so­ cia­tion“, ku­rios neo­fi­cia­lus šūkis – „ne gink­lai žu­do žmo­nes, o žmonės žu­do žmo­nes“, šių metų pre­zi­den­ to ir Kong­re­so rin­ki­mams skyrė 3 mln. JAV do­le­rių.

Tai ge­ro­kai dau­giau nei 2000 m.

Apie 95 pro­c. visų skirtų pi­nigų te­ko Res­pub­li­konų par­ti­jos kan­di­da­tams.

Po­li­ti­kams lo­bistų įta­ka tu­ri di­delę reikšmę. An­tai 1994 m. Res­pub­ li­konų par­ti­ja net su­gebė­jo laimė­ ti dau­gumą Ats­tovų rūmuo­se, nes karš­tai pa­si­prie­ši­no tuo­me­čio pre­ zi­den­to Bil­lo Clin­to­no pla­nams su­ griež­tin­ti ginklų įsi­gi­ji­mo tai­syk­les.

De­mok­ratų par­ti­ja, re­gis, pa­si­ mokė iš klaidų. Pa­sak „The New York Ti­mes“, po su­si­šau­dy­mo Ari­ zo­no­je JAV tei­sin­gu­mo de­par­ta­ men­tas su­darė tam tikrų veiksmų sąrašą, pa­gal kurį būtų griež­ti­na­ ma ginklų kont­rolė. Ta­čiau per rin­ kimų kam­pa­niją šie pa­si­ūly­mai taip ir li­ko ne­pat­vir­tin­ti.

Pa­nacė­jos nėra?

Ži­no­mas ame­ri­kie­čių kri­mi­na­lis­ tas Ja­me­sas Ala­nas Fo­xas vis dėl­ to tvir­ti­no, kad spren­di­mo, ku­ris pa­dėtų iš­veng­ti pa­na­šių tra­ge­dijų į Niu­tau­no, nėra. „Ma­si­niai žu­di­kai ne­si­ren­ka, ku­rie gink­lai jiems leng­viau pa­sie­kia­mi, ku­rie ne. Daž­niau­siai jie būna ap­si­ sprendę ir ryž­tin­gai nu­si­teikę. Tai­gi, jie tik­rai ras būdą, kaip įgy­ven­din­ ti sa­vo tikslą, – teigė kri­mi­na­lis­tas.

– Ži­no­ma, ata­kos ginklų įsi­gi­ji­mo ap­ri­bo­ji­mai yra tin­ka­mas spren­di­ mas, bet pa­žvel­ki­me į sta­tis­tiką – juk dau­ge­lis ma­si­nių žmog­žu­dys­čių bu­ Niu­tau­ne laikė net ke­lis ko­vi­nius gink­lus, ku­riais jos sūnus Ada­mas iš­šaudė­ vo įvyk­dy­ta pis­to­le­tais ir ki­tais šau­ „Scan­pix“ nuo­tr. na­mai­siais gink­lais, ku­rie nėra kla­si­ fi­kuo­ja­mi, kaip ata­kos gink­lai.“ Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, nu­si­kal­ De­ja, po kiek­vienų pa­na­šių į Ko­ Eks­per­tas pri­dūrė: „Nei ginklų timų, per ku­riuos pa­nau­do­ja­mas nek­ti­ku­to sker­dy­nių ginklų kai­nos kont­rolė, nei psi­chiatrų pa­gal­ba, šau­na­ma­sis gink­las, Ame­ri­ko­je Ame­ri­ko­je au­ga kaip ant mie­lių. nei pa­žan­gios sau­gu­mo sis­te­mos fik­suo­ja­ma dau­giau­sia pa­sau­ly­je. Pa­vyzd­žiui, po šau­dy­nių Ko­lo­ra­do nėra pa­nacė­ja, ta­čiau tai ne­reiš­ Kiek­vie­nais me­tais ša­ly­je nu­šau­na­ ki­no teat­re ginklų par­da­vi­mas šio­ kia, kad mes ne­tu­ri­me steng­tis. ma apie 30 tūkst. žmo­nių. Žmog­ je vals­ti­jo­je išau­go be­veik 41 pro­c. Ga­li būti, kad šios prie­monės pa­ žu­dys­čių skai­čius JAV yra pen­kis Ari­zo­nos vals­ti­jo­je po su­si­šau­dy­ dės su­stab­dy­ti kitą ma­sinę žmog­ kar­tus di­des­nis nei Prancū­zi­jo­je, o mo, per kurį bu­vo sun­kiai su­žeis­ žu­dystę, juk ką nors da­ry­ti ge­riau gink­luotų už­puo­limų skai­čius – net ta Kong­re­so narė Gab­by Gif­fords, nei sėdėti ran­kas su­dėjus.“ Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas 16 kartų di­des­nis nei Vo­kie­ti­jo­je. ginklų kai­nos pakilo net 60 pro­c.

Kru­vi­niau­sios ma­sinės žu­dynės pa­sau­ly­je Niu­tau­ne įvy­ku­sios sker­dynės – ne 2008 m. Suo­mi­ja: Kau­ha­jo­kio mies­ vie­nin­telės ir, de­ja, ne pa­sku­tinės te, šiau­rinė­je Suo­mi­jos da­ly­je, Mat­tis Ju­ pa­sau­lio is­to­ri­jo­je. ha­nis Saa­ris nu­žudė 9 mo­ki­nius ir vie­ 1982 m. Pietų Korė­ja: gir­tas po­li­ ną mo­kyk­los dar­buo­toją. Už­puo­li­kas, ci­jos pa­reigū­nas Sang-Nam­do mies­ šovęs į sa­ve, mirė Tam­perės li­go­ninė­je. te, gink­luo­tas šau­tu­vu ir gra­na­to­mis, nu­žudė 57 žmo­nes ir su­žeidė 38. Už­ puo­li­kas su­si­sprog­di­no.

2009 m. Vo­kie­ti­ja: 17 metų Ti­mas

tas po­li­ci­jos.

2010 m. Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja: ke­liau­

1990 m. Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja: Ara­moa­ nos mies­te 33 metų Da­vi­das Gray nu­ žudė 11 žmo­nių. Iš­puo­lis tęsėsi 24 va­ lan­das. Už­puo­liką nu­šovė po­li­ci­jos pa­reigū­nai.

da­mas per mies­te­lius šiaurės Ang­ li­jos Kamb­ri­jos gra­fystė­je Der­ric­kas Bir­das nu­žudė 12 žmo­nių, 11 su­žeidė.

Po iš­puo­lio jis nu­si­žudė.

Kretsch­me­ris ne­to­li Štut­gar­to mies­to esan­čio­je Vi­nen­de­no vi­du­rinė­je mo­ 1987 m. Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja: 27 metų kyk­lo­je nu­žudė 9 mo­ki­nius ir 3 mo­ky­ vy­ras Hun­ger­for­do mies­te, į pie­tus to­jus. Taip pat jis nu­žudė vieną žmo­ nuo ša­lies sos­tinės Lon­do­no, nu­žudė gų spruk­da­mas iš įvy­kio vie­tos. Ap­ sup­tas po­li­ci­jos šau­lys nu­si­šovė.

16 žmo­nių, su­žeidė 11 ir nu­si­žudė.

2009 m. JAV: Fort Hu­do ka­rinė­je 1989 m. Prancū­zi­ja: ūki­nin­kas ne­ bazė­ je Tek­sa­so vals­ti­jo­je už­puo­li­kas to­li Švei­ca­ri­jos sie­nos esan­čia­me Ni­ d a­ las Ma­li­kas Ha­sa­nas nu­žudė 13 kai­me nu­šovė 14 žmo­nių, tarp jų sa­ vo šei­mos na­rius. Jis bu­vo su­lai­ky­ žmo­nių, su­žeidė 31.

1996 m. Aust­ra­li­ja: Port Artū­ro

mies­te, Tas­ma­ni­jos sa­lo­je, Mar­ti­nas Bryan­tas nu­žudė 35 žmo­nes. Tai did­žiau­sios žu­dynės Aust­ra­li­jos is­ to­ri­jo­je.

1999 m. JAV: du ge­rai gink­luo­ti

paaug­liai Eri­cas Har­ri­sas ir Dy­la­nas Kle­bol­das Ko­lum­bai­no vi­du­rinė­je mo­kyk­lo­je, Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je, nu­ žudė 12 mo­ki­nių ir mo­ky­toją. Už­puo­li­ kai nu­si­žudė mo­kyk­los bib­lio­te­ko­je.

2001 m. Ne­pa­las: prin­cas Di­pend­

2011 m. Nor­ve­gi­ja: ekst­re­mis­ti­nių

pa­žiūrų An­der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­ kas su­sprog­di­no bombą ne­to­li Nor­ ve­gi­jos vy­riau­sybės pa­sta­to ša­lies sos­tinės Os­lo cent­re, o vėliau Utio­jos sa­lo­je šaudė į Nor­ve­gi­jos dar­bo par­ ti­jos jau­ni­mo sto­vyk­los da­ly­vius. Per iš­puolį žu­vo 77 žmonės.

2012 m. JAV: Ja­me­sas Hol­me­sas

Ko­lo­ra­do vals­ti­jos O­ro­ros mies­to ki­ no teat­re nu­šovė 12 žmo­nių, su­si­rin­ ku­sių į ki­no juos­tos „Bet­me­nas. Tam­ sos ka­rys“ prem­jerą, ir su­žeidė 58.

ra nu­žudė 8 Ne­pa­lo ka­ra­liš­ko­sios šei­ 2012 m. JAV: sikhų šven­tyk­lo­je Vis­ mos na­rius, tarp jų ka­ra­lių Bi­rendrą kon­si­no vals­ti­jo­je Wade’as Mi­chae­las ir ka­ra­lienę Ais­wa­ryą, o pa­skui nu­si­ Page’as nu­šovė 6 žmo­nes. Jis bu­vo nu­kau­tas po­li­ci­jos pa­reigūnų. žudė.

2002 m. Vo­kie­ti­ja: Er­fur­to mies­te 2012 m. JAV: Niu­tau­no mies­te 20 19 metų Ro­ber­tas Steinh­äu­se­ris Gu­ metų Ada­mas Lan­za nu­žudė 20 Sen­ ten­ber­go gim­na­zi­jo­je nu­žudė 12 mo­ di Hu­ko pra­dinės mo­kyk­los mo­ki­nių ky­tojų, sek­re­torę, du mo­ki­nius ir po­li­ ir 6 suau­gu­siuo­sius, tarp jų sa­vo mo­ tiną Nan­cy Lanzą. ci­jos pa­reigūną. Vėliau jis nu­si­šovė.

Žu­di­kas: Ko­lo­ra­do sker­di­ku va­di­na­mas J.Hol­me­sas šal­tak­rau­jiš­kai iš­

šaudė O­ro­ros mies­te į ki­no teatrą su­si­rin­ku­sius žmo­nes.

„Reu­ters“ nuo­tr.

14

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

pasaulis Klounų pa­ra­das Šim­tai klounų šią sa­vaitę da­ly­va­vo tra­di­ci­nia­me klounų pa­ra­de Mek­si­kos sos­tinė­je. Pa­si­puošę spal­ vin­gais kos­tiu­mais jie žy­ gia­vo mies­to gatvė­mis links­min­da­mi praei­vius ir kar­tu pa­gerb­da­mi šalį glo­ bo­jan­čią šventąją – Gva­ da­lupės Mer­gelę. Klou­ nai dėko­jo jai už šių metų džiaugs­mus ir pra­šė pa­ gal­bos ki­tais me­tais.

Kintan­tis Len­ki­jos vei­das Kodėl kai­mynė Len­ki­ja trau­kia imig­ran­tus kaip mag­ne­tas?

Len­k i­ja to­l i gra­ž u ne­p ri­m e­n a dau­g ia­k ultū­r ių Va­karų Eu­ro­ pos vals­ty­bių. Ma­ža to, len­kai garsė­ja kaip už­da­ri žmonės, ne itin mėgstan­tys at­vykė­lius. Ta­ čiau ši ša­lis vis­gi trau­kia imig­ ran­tus. Kodėl? „Kai pirmą­syk čia at­vy­kau, bu­ vo bai­so­ka. Bi­jo­jau pa­lik­ti na­ mus, dai­riau­si ap­link, kad tik ma­ nęs ne­suimtų po­li­ci­ja. Tik­rai bu­vo bai­su“, – pa­sa­ko­jo viet­na­mie­tis Qui, gau­sios Len­ki­jos viet­na­mie­ čių bend­ruo­menės at­sto­vas.

Ta­čiau da­bar vy­ras jau­čia­si Len­

ki­jos vi­suo­menės na­rys ir net sa­vo sūnui davė len­kišką vardą. Pak­ laus­tas kodėl, at­sakė: „Todėl, kad mes gy­ve­na­me Len­ki­jo­je ir my­ li­me Len­kiją, jau­čiamės su­si­ję su šia ša­li­mi.“

Mes gy­ve­na­me Len­ ki­jo­je ir my­li­me Len­kiją, jau­čiamės su­si­ję su šia ša­li­mi.

Qui dir­ba vie­no­je dra­bu­žių par­ duo­tuvė­je sos­tinė­je Var­šu­vo­je.

Gy­ve­na jis vie­na­me sos­tinės dau­

Prad­žia: dau­ge­lis imig­rantų pa­sa­ko­jo, kad iš pra­džių Len­ki­ja jiems

pa­si­rodė ne­sve­tin­ga ir bau­gi.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Koncertų agentūra „Subtiliai“ pristato: amerikietiškų dainų programą

NEW YORk, NEw YORK Atlikėjai:

Jonas Sakalauskas (baritonas) Andrejus Polevikovas (klavišiniai) Janas Maksimovičius (saksofonas) Denisas Murašovas (kontrabosas) Arkadijus Gotesmanas (mušamieji)

GRUOdžio 29 d.,19.00 KAUNO Kino teatrE „Romuva“ Informacinis draugas:

Bilietus platina:

draugai:

gia­bu­čių ra­jo­ne. Su sa­vo žmo­ na Thiem Qui su­si­pa­ži­no būtent Len­ki­jo­je. Abu ti­ki, kad jųdvie­ jų sūnus baigs moks­lus ir įstos į uni­ver­si­tetą.

Vie­na­me Var­šu­vos tur­gu­je pa­ va­di­ni­mu Ba­ka­lars­ka dar­buo­ja­si gau­sybė at­vykė­lių iš įvai­rių ša­lių – Bul­ga­ri­jos, Viet­na­mo, Tur­ki­ jos, Ni­ge­ri­jos, Ki­ni­jos, Uk­rai­nos ir Bal­ta­ru­si­jos. Per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus žmo­nių, pra­šan­čių lei­di­mo dirb­ti Len­ki­jo­je, skai­čius išau­go be­ne du kar­tus.

Nors prie­š Antrąjį pa­sau­linį ka­ rą be­veik ket­vir­ta­dalį Len­ki­jos gy­ ven­tojų su­darė tau­ti­nių ma­žumų – žydų, vo­kie­čių, uk­rai­nie­čių – at­sto­vai, po ka­ro dau­ge­lis žmo­nių bu­vo nu­žu­dy­ti ar­ba iš­vy­ko.

Ta­čiau da­bar tau­ti­nių ma­žumų at­stovų skai­čius vėl au­ga. Ne­ nuos­ta­bu. Dau­ge­lis Eu­ro­pos ša­ lių iš­gy­ve­na sunk­metį, o Len­ki­ jos eko­no­mi­ka au­ga. 2008–2009 m. Len­ki­ja bu­vo vie­nin­telė ES na­ rė, ku­ri ne­pa­tyrė eko­no­mi­kos re­ ce­si­jos.

Ta­čiau ne tik imig­ran­tai iš skurd­žių pa­sau­lio ša­lių ran­da prie­globstį Len­ki­jo­je. Vroc­la­ve, ket­vir­ta­me pa­gal dydį Len­ki­jos mies­te, laiką pui­kiai leid­žia vo­kie­ čiai, da­nai, ame­ri­kie­čiai ir t. t.

An­tai Pau­las Nor­ri­sas į Len­kiją at­vy­ko iš Jung­tinės Ka­ra­lystės.

Jis yra vedęs prancūzę Cat­he­ri­ ne ir au­gi­na du vai­kus – 10 me­ tų Emi­lie ir 8 metų Louis. Vy­ras va­do­vau­ja Len­ki­jo­je įsikū­ru­siai tech­no­lo­gijų bend­ro­vei, o vai­kus leid­žia į pri­va­čią vers­lo mo­kyklą, ku­rio­je, be ki­ta ko, mo­ko­ma­si ir lenkų kal­bos. „Aš su­ti­kau tik­rai daug šau­nių lenkų, – pa­sa­ko­jo Cat­he­ri­ne. – Jei at­vi­rai, iš pra­džių ma­niau, kad len­kai ne­to­le­ran­tiš­ki, ypač už­sie­ nie­čiams. Ta­čiau iš tiesų jie mėgs­ ta pri­va­tumą. Domė­jau­si lenkų is­ to­ri­ja, ži­nau, kad ši ša­lis il­gai bu­vo sve­timų im­pe­rijų da­lis, todėl ne­ nuos­ta­bu, kad vy­res­ni žmonės čia yra at­sargūs.“ P.Nor­ri­so šei­ma svars­to, kiek lai­ko gy­vens Len­ki­jo­je. Jie neat­ metė ga­li­mybės, kad ap­si­stotų čia il­ges­niam lai­kui.

Eko­no­mi­kos pro­fe­sorė Krys­ty­na Ig­lic­ka, dir­ban­ti vy­riau­sybės kon­ sul­tan­te imig­ra­ci­jos klau­si­mais, pa­brėžė, kad Len­ki­jos eko­no­mi­ kai būti­na pi­gi dar­bo jėga. „Mums rei­kia imig­rantų. Iro­niš­ka – mums da­bar rei­kia kuo nors pa­ keis­ti tuos, ku­rie iš­vy­ko iš ša­lies nuo 2004 m.“, – sakė eko­no­mistė. Ji pri­dūrė, kad, „kaip Jung­tinė­je Ka­ra­ lystė­je įpras­ta su­tik­ti san­tech­niką iš Len­ki­jos, taip da­bar Len­ki­jo­je įpras­ ta su­tik­ti sta­ty­bi­ninką iš Bal­ta­ru­si­jos ar vaikų auklę iš Uk­rai­nos“.

BBC inf.

Ryklys: F.Thylmanno tinklalapiai per metus aplankomi keletą milijardų kartų;

Ardys por­no Por­nog­ra­fi­jos ka­ra­liu­mi va­di­na­mas vo­kie­ tis Fa­bia­nas Thyl­man­nas, suim­tas šį mė­ nesį Bel­gi­jo­je, su­kūrė tikrą šiuo­lai­kinę kor­po­ra­ciją, ku­ri galėtų pa­si­var­žy­ti net su to­kiais in­ter­ne­to mil­ži­nais, kaip „Ama­ zon“ ir „Wi­ki­pe­dia“.

Pas­lap­tin­ga as­me­nybė

Dau­ge­lis po­rnog­ra­fi­jos kūrėjų ban­ do mes­ti iššūkį F.Thyl­man­nui, ku­ ris jau ne pir­mus metus do­mi­nuo­ja šio­je sri­ty­je. Jis ne­sia­fi­šuo­ja, in­ter­ ne­te tėra ke­lios jo nuo­trau­kos. Apie šį as­menį ži­no­ma ne­daug, tik tai, kad jis yra 34-erių ir lai­min­gai ve­ dęs, kaip pa­ts kaž­ka­da pa­sakė.

Por­nog­ra­fi­jos pro­diu­se­riai pa­ pras­tai būna pa­ten­kin­ti turė­da­ mi sa­vo stu­diją, bet F.Thyl­man­ nui to bu­vo per ma­ža. Jis nuo pat pra­džių kūrė pro­fe­sio­nalų vers­ lą ir šian­dien va­do­vau­ja vie­nai stam­biau­sių po­rnog­ra­fi­jos bend­ ro­vių vi­sa­me pa­sau­ly­je. Šis vo­kie­ tis už­si­dir­ba pi­ni­gus tiek ne­teisė­ tai pla­tin­da­mas fil­mus in­ter­ne­te, tiek par­da­vinė­da­mas le­ga­lius įra­ šus. Smar­k iai išpūs­t i pa­ja­m as jam pa­dėjo pus­la­piai su in­ter­ne­

to ka­me­ro­mis – nau­ja ten­den­ci­ja po­rnog­ra­fi­jos vers­le.

F.Thyl­man­no kor­po­ra­ci­ja va­di­ na­si „Man­win“, jai pri­klau­so dau­ giau nei 30 smul­kes­nių įmo­nių, įskai­tant tink­la­la­pius ir prekės ženk­lus, to­kius kaip „You­Porn“, „Porn­hub“, „Braz­zers“, „Mo­fos“ ir ki­tus. Vi­si jo tink­la­la­piai per me­tus ap­lan­ko­mi ke­letą mi­li­jardų kartų.

To­kiais skai­čiais ga­li pa­si­gir­ti tik stambūs in­ter­ne­to žaidė­jai, to­kie kaip „Ama­zon“ ir „Wi­ki­pe­dia“.

Tyrėjų lau­kia daug dar­bo

F.Thyl­m an­n o kar­j e­ra at­ro­d o įspūdin­ga ir pri­me­na staigų „Fa­ce­ book“ įkūrėjo Mar­ko Zuc­ker­ber­go ar­ba „Goog­le“ au­to­rių iš­ki­limą.

Bet gruod­žio 4 d. jis bu­vo suim­ tas sa­vo na­muo­se Briu­se­lio prie­ mies­ty­je. Prieš 8 val. Bel­gi­jos po­

15

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

pasaulis Klounų pa­ra­das

Jis su­kūrė tink­la­la­ pius, ku­ riuo­se ro­ do­ma ne įra­šy­ta pro­ fe­sio­na­li po­rnog­ra­fi­ ja, o „gy­vas“ sek­sas su žmonė­mis, ku­rie at­ro­ do lyg ta­ vo pa­pras­ti kai­my­nai.

tokiais skaičiais gali pasigirti tik stambūs interneto žaidėjai, tokie kaip „Amazon“ ir „Wikipedia“. „Shutterstock“ nuotr.

og­ra­fi­jos im­pe­ri­ją li­ci­nin­kai ir Vo­kie­ti­jos mo­kes­čių ins­pek­to­riai – iš vi­so maž­daug 100 pa­reigūnų – at­vy­ko per slaptą įva­ žia­vimą į jo val­das, pro di­delę ko­ lek­ciją spor­ti­nių au­to­mo­bi­lių, ir įteikė F.Thyl­man­nui areš­to or­derį.

Jo na­muo­se bei „Man­win“ biu­ruo­ se Ham­bur­ge pa­reigū­nai kon­fis­ka­ vo te­ra­bai­tus duo­menų.

F.Thyl­man­nas ke­lias die­nas pra­ lei­do Bel­gi­jos areš­tinė­je, o pra­ėju­ sią sa­vaitę bu­vo nu­vež­tas į Vo­kie­ tiją, kur jam bus pa­teik­ti kal­ti­ni­mai ne­su­mokė­jus de­šim­čių mi­li­jonų eurų mo­kes­čių.

Ta­čiau tyrė­jams teks daug pa­ plušė­ti narp­lio­jant jo stambų vers­ lą, ku­ria­me su­si­pynė vi­sa­me pa­ sau­ly­je priei­na­ma skait­me­ninė po­rnog­ra­fi­ja ir mil­ži­niš­kas skai­ čius ano­ni­mi­nių klientų.

Nau­jas vers­lo me­to­das

Por­nog­ra­fi­jos ka­ra­lius iš Vo­kie­ti­jos už­si­dir­bo krūvas pi­nigų ban­dy­da­ mas nau­jus vers­lo me­to­dus. Jis su­ kūrė tink­la­la­pius, ku­riuo­se ro­do­ma ne įra­šy­ta pro­fe­sio­na­li po­rnog­ra­fi­ ja, o „gy­vas“ sek­sas su žmonė­mis, ku­rie at­ro­do lyg ta­vo pa­pras­ti kai­ my­nai. Tam daž­niau­siai pa­kan­ ka mo­ters, sėdin­čios prie in­ter­ne­to ka­me­ros ir vyk­dan­čios vyrų, ku­ rie spok­so į ją per sa­vo kom­piu­te­ rių ek­ra­nus, už­gai­das.

Iš pra­džių tai bu­vo ni­ši­nis pro­ duk­tas, bet kai var­to­to­jams at­si­ bo­do tra­di­cinė įra­šy­ta po­rnog­ra­fi­ja, jis la­bai iš­po­pu­liarė­jo. Nau­do­da­ mos in­ter­ne­to ka­me­ras mo­te­rys ga­li už­si­dirb­ti sėdėda­mos na­muo­ se, užuot vykd­žiu­sios joms šlykš­ čius pro­diu­se­rių nu­ro­dy­mus.

Vie­na to­kių mer­ginų, la­bai po­ pu­lia­ri Vo­kie­ti­jo­je, sa­ve va­di­na La­ra Lo­ve. Ji gy­ve­na Ham­bur­ge, būda­ma sep­ty­nio­li­kos pa­si­di­di­ no krūtinę, o da­bar dir­ba tink­la­la­ piui my­dir­ty­hob­by.com, ku­ris yra F.Thyl­man­no im­pe­ri­jos da­lis.

Prieš ke­lias die­nas, iki bu­vo pra­ neš­ta apie F.Thyl­man­no areštą, ji sėdėjo prie­šais sa­vo ne­šio­jamąjį kom­piu­terį pus­nuogė ir avė­ jo aukš­ta­kul­niais. Rūky­da­ma ci­ ga­retę jį pa­sa­ko­jo apie sa­vo dieną, ku­ri bu­vo sėkmin­ga. Per tris va­lan­ das ji su­teikė ma­lo­numą trims vy­ rams. Vie­nas jų pra­šė jos ne­švan­ kiai keik­tis, o ga­liau­siai nu­si­pir­ko ke­letą jos dėvėtų kel­nai­čių.

Už kel­nai­tes La­ra Lo­ve ga­vo 50 eurų (170 litų), o iš vi­so už tris va­ lan­das dar­bo prie­š in­ter­ne­to ka­ merą – 150 eurų (520 litų).

Kai vyks­ta gru­pinė se­si­ja, kiek­ vie­nas klien­tas mo­ka 1,99 eu­ro (6,8 li­to) už mi­nutę. Vy­rai ga­li ma­ty­ti ir girdė­ti ją, taip pat ra­šy­ti ži­nu­tes, bet ne­ga­li su ja kalbė­tis.

„Tai la­bai var­gintų, nes turė­čiau de­šimt su­si­jau­di­nu­sių vy­rukų, tauš­kan­čių vie­nu me­tu“, – apie sa­vo dar­bo spe­ci­fiką pa­sa­ko­jo La­ ra Lo­ve. Jei­gu vy­ras no­ri būti su ja vie­nas, tai kai­nuoja 3,99 eu­ro (13,8 li­to) už mi­nutę.

Mo­kes­čius mo­ka Kip­rui

Ša­lia po­kal­bių pus­la­pio La­ra Lo­ve ati­da­ro naują langą, ku­ria­me ro­ do­ma, kiek vy­rai per­vedė pi­nigų tink­la­la­piui my­dir­ty­hob­by.com.

Tądien per tris va­lan­das bu­vo per­ ves­ta 450 eurų (1550 litų).

My­dir­ty­hob­by.com pa­sii­ma 75 pro­c. pa­jamų, o li­kusį ket­vir­ta­dalį pa­lie­ka dar­buo­to­joms. „Iš tos su­ mos dar nu­skai­čiuo­ja­mas 17 pro­c.

Kip­ro pri­dėtinės vertės mo­kes­ čius“, – pa­sa­ko­jo La­ra Lo­ve.

Tai­gi Kip­ras ren­ka mo­kes­čius iš šios pa­slap­tin­gos F.Thyl­man­no im­pe­ri­jos bend­rovės. Por­nog­ra­fi­jos kor­po­ra­ci­jos biu­ras įsikūręs Liuk­ sem­bur­ge, nie­kuo neiš­sis­ki­rian­čia­ me stik­lo ir be­to­no pa­sta­te Ka­ra­liš­ ka­ja­me bul­va­re. F.Thyl­man­nas taip pat tu­ri biu­rus Los And­že­le, Lon­ do­ne, Mon­rea­ly­je, Ham­bur­ge ir ki­ tur. Tai­gi jis turės daug pa­pa­sa­ko­ ti tyrė­jams, ku­rie ban­dys šį vo­kietį pa­so­din­ti į kalė­jimą už mo­kes­čių ven­gimą. „Der Spie­gel“ inf.

Pla­nas B su­bliūš­ko Res­pub­li­konų pla­nas leis­ti nu­sto­ ti ga­lio­ti JAV mi­li­jo­nie­riams tai­ ko­moms mo­kes­čių leng­va­toms žlu­go ket­vir­ta­die­nio va­karą, kai jis neuž­si­tik­ri­no pa­kan­ka­mo pa­ lai­ky­mo par­ti­jo­je.

La­biau­siai kentės ūki­nin­kai

Ši­taip žlu­go ir dar vie­nas ban­dy­ mas ap­sau­go­ti Jung­ti­nes Vals­ ti­jas nuo va­di­na­mo­jo fis­ka­li­nio skard­žio, nuo ku­rio ša­lis ga­li nu­ garmė­ti Naujųjų metų naktį, kai baigs ga­lio­ti anks­tes­nio pre­zi­den­ to George’o W.Bus­ho įves­tos mo­ kes­čių leng­va­tos.

Tuo­met išaugtų ne tik pa­jamų mo­kes­tis, bet ir mo­kes­čiai in­ves­ ti­ci­joms, di­vi­den­dams ir pa­vel­di­ mam tur­tui. Tai skaud­žiai smogtų ūki­nin­kams, ku­rių turtą pa­pras­ tai su­da­ro ne pi­ni­gai, o žemė, sta­ ti­niai ir tech­ni­ka. Kad su­mokėtų pa­veldė­to tur­to mo­kes­čius po šei­mi­nin­ko mir­ties, gi­mi­nai­čiai daž­nai būna pri­vers­ti par­duo­ti ūkį, ku­ris bu­vo per­duo­da­mas iš kar­tos į kartą.

In­ves­ti­cijų mo­kes­tis pa­ska­tintų ame­ri­kie­čius ma­žiau in­ves­tuo­ti.

Dau­ge­lis eko­no­ mistų tei­gia, kad mo­kes­čių di­di­ni­mo ir vals­tybės iš­laidų ma­ži­ni­mo kom­bi­ na­ci­ja įstums JAV į naują re­ce­siją.

Ne­su­tarė dėl kar­telės

Res­pub­li­ko­nai, ideo­lo­giš­kai nu­ si­statę prie­š mo­kes­čių di­di­nimą, siūlė pra­tęsti G.W.Bus­ho įves­tas leng­va­tas. Bet pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, įkvėptas per­galės rin­ki­muo­se, ku­riuo­se žadė­jo pa­ kel­ti mo­kes­čius tur­tin­giau­siems ame­ri­kie­čiams, rei­ka­la­vo juos di­ din­ti tiems, ku­rie už­dir­ba dau­giau nei 250 tūkst. do­le­rių šei­mai.

Apk­lau­sos ro­do, kad vi­suo­menė vis pa­lan­kiau rea­guo­ja į tokį siū­ lymą.

Derė­da­ma­sis su po­li­ti­niais prie­ši­nin­kais B.Oba­ma su­ti­ko kar­telę pa­kel­ti iki 400 tūkst. do­ le­rių. Ats­tovų rūmų pir­mi­nin­kas res­pub­li­ko­nas Joh­nas Boeh­ne­ ris taip pat pa­darė nuo­laidų, bet siūlė di­din­ti mo­kes­čius tik tiems, ku­rie už­dir­ba dau­giau nei 1 mln. do­le­rių per me­tus.

JAV Se­na­tas, ku­ria­me dau­gumą tu­ri de­mok­ra­tai, iš kar­to pa­reiškė, kad net ne­svars­tys to­kio pa­si­ūly­ mo, ir išė­jo Kalėdų ato­stogų.

Bet ir dau­ge­lis res­pub­li­konų že­m es­n iuo­s iuo­se par­l a­m en­to rūmuo­se pa­si­prie­ši­no šiai re­zo­ liu­ci­jai, pa­va­din­tai pla­nu B. Ma­ ty­da­mas, kad pa­kan­ka­mai balsų su­rink­ti ne­pa­vyks, Ats­tovų rūmų pir­mi­nin­kas J.Boeh­ne­ris iš­vis išė­ mė ją iš dar­bot­varkės, o Jung­tinės Vals­ti­jos dar la­biau priartė­jo prie fis­ka­li­nio skard­žio.

Lai­ko be­veik ne­be­li­ko

Jei­gu ne­bus pa­siek­tas komp­ro­ mi­sas, kar­tu su mo­kes­čių di­di­ni­ mu bus smar­kiai ap­kar­py­tos vals­ tybės iš­lai­dos. Pa­vyzd­žiui, kitų metų Pen­ta­go­no biud­že­tas su­ mažėtų 50 mlrd. do­le­rių.

Dau­ge­lis eko­no­mistų tei­gia, kad to­kia kom­bi­na­ci­ja įstums JAV į naują re­ce­siją. To­kiu at­ve­ ju Bal­tie­ji rūmai vers kaltę res­ pub­li­ko­nams, esą paau­ko­jusiems vi­sos vi­suo­menės in­te­re­sus dėl gru­pelės tur­tuo­lių, ku­rie, anot B.Oba­mos, „ga­li mokė­ti šiek tiek dau­giau“.

Res­pub­li­ko­nai ži­no, koks stip­ rus bus Baltųjų rūmų ar­gu­men­ tas, ir pa­grįstai ne­ri­mau­ja, kad rinkė­jai juos nu­baus per 2014 m. rin­ki­mus.

Todėl tikė­ti­na, kad jie bus pri­ vers­ti da­ry­ti nuo­laidų. B.Oba­ma, jau pra­dėjęs rūpin­tis sa­vo is­to­ri­ niu pa­vel­du, taip pat yra suin­te­ re­suo­tas komp­ro­mi­su. Tik lai­ko jam pa­siek­ti jau be­veik ne­be­li­ko.

BNS, BBC inf.

Nesėkmė: kar­tu su res­pub­li­konų pla­nu B žlu­go ir dar vie­nas ban­

dy­mas ap­sau­go­ti Jung­ti­nes Vals­ti­jas nuo fis­ka­li­nio skard­žio.

AFP nuo­tr.

16

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

Lie­tu­vos bok­so ly­de­ris vėl ver­

Talentas: E.Petrauską į didžiojo bokso ringą atvedė treneris V.Murauskas.

Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.

Į pa­sau­lio bok­so eli­ tą me­teo­ro grei­čiu įsi­ver­žęs dvi­de­šimt­ me­tis ši­lu­tiš­kis Eval­ das Pet­raus­kas ne­ ke­ti­na su­sto­ti ir yra ku­pi­nas ryž­to įro­ dy­ti, kad bron­zos me­da­lis 2012-ųjų Lon­do­no olim­pi­nė­ se žai­dy­nė­se ne­bu­ vo vie­na­die­nė sėk­ mės aki­mir­ka.

Istorija: olimpinis E.Petrausko medalis – išskirtinis Lietuvos boksui.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

2012-ie­ji Lie­tu­vos bok­si­nin­kams il­gam iš­liks at­min­ty­je. Po sun­kios ko­vos su li­ga le­mia­mą sa­vo gy­ve­ni­ mo ko­vą pra­lai­mė­jo le­gen­di­nis Al­ gir­das Šo­ci­kas. Vis dėl­to vi­suo­met stip­riais odi­nės pirš­ti­nės meist­rais gar­sė­ju­si Lie­tu­vos bok­so kal­vė tu­ri ta­len­tų, tę­sian­čių šlo­vin­gą­sias tra­ di­ci­jas – E.Pet­raus­kas par­ve­žė pir­ mą­jį bok­si­nin­kų olim­pi­nį me­da­lį ne­prik­lau­so­mos ša­lies is­to­ri­jo­je.

Va­sa­rą iš­ko­vo­tas ši­lu­tiš­kio ap­ do­va­no­ji­mas – vos penk­ta­sis, ku­

rį mū­sų ša­lies bok­si­nin­kai pel­nė svar­biau­sio­se pla­ne­tos var­žy­bo­ se. Iki šiol vi­sus me­da­lius Lie­tu­vos bok­si­nin­kai bu­vo iš­ko­vo­ję at­sto­ vau­da­mi So­vie­tų Są­jun­gos rink­ti­ nei: 1968 m. Me­chi­ke Da­nas Poz­ nia­kas lai­mė­jo auk­są, Jo­nas Če­pu­lis – si­dab­rą, ant­rą­ja vie­ta 1964-ųjų To­ki­jo olim­pia­do­je ten­ki­no­si Ri­ čar­das Ta­mu­lis, o 1956 m. Mel­ bur­ne bron­za pa­si­puo­šė Ro­mual­ das Mu­raus­kas. „2012-ie­ji man bu­vo įsi­min­ti­ niau­si ir ge­riau­si me­tai, ta­čiau ti­ kiuo­si, kad di­džiau­si da­ly­kai – dar prie­ša­ky­je“, – sa­kė E.Pet­raus­kas.

Ke­lis mė­ne­sius pail­sė­jęs bok­ si­nin­kas vėl rim­tai ki­bo į dar­bą ir praė­ju­sią sa­vai­tę Ka­li­ning­ra­de (Ru­si­ja) įvy­ku­sia­me Eu­ro­pos bok­ so olim­pi­nių vil­čių (19–22 me­tų) čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo si­dab­ro me­ da­lį: tre­ne­rių Vla­di­mi­ro Ba­je­vo ir Vin­co Mu­raus­ko auk­lė­ti­nis pa­sie­ kė fi­na­lą, ku­ria­me 8:13 nu­si­lei­do tik rin­go šei­mi­nin­kui Ava­kui Uz­ li­ja­nui.

– Eval­dai, kaip at­si­ga­vai po svai­gi­na­mo skry­džio į olim­ pi­nes vir­šū­nes? Ar pa­vy­ko vi­ siš­kai ati­trūk­ti nuo tre­ni­ruo­

Azartas: Europos olimpinių vilčių čempionato prizininkas nemėgsta ilgai

čių ir ko­vų rin­ge bei tin­ka­mai pail­sė­ti? – pa­klau­sė­me E.Pet­ raus­ko.

– Poil­sio man ne­tgi bu­vo per daug (šyp­so­si). Pas­ta­ruo­ju me­tu jau tie­ siog ver­žiau­si į rin­gą. No­rė­jau tre­ ni­ruo­tis, troš­kau ko­vo­ti. Esu jau­ nas ir vis il­giuo­si bok­so. Nes­lėp­siu, kar­tais no­ri­si il­gė­liau pa­dy­ka­duo­ niau­ti, ta­čiau per­ne­lyg at­si­pa­lai­ duo­ti ir­gi ne­ga­li­ma. Po to su­grįž­ ti į op­ti­ma­lią spor­ti­nę for­mą bū­tų dar su­dė­tin­giau. Į Ka­li­ning­ra­dą vy­ kau bū­da­mas la­bai ge­rai nu­si­tei­kęs ir ku­pi­nas ryž­to par­vež­ti į Lie­tu­vą me­da­lį.

– Olim­pi­nia­me bok­so tur­ny­re ko­vo­jai svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 60 kg. Ka­li­ning­ra­de pirš­ti­nes su­rė­mei su var­žo­vais, ku­rie – 4 kg sun­kes­ni. Kaip jau­tei­si ir pa­ts pa­sun­kė­jęs?

– Iš tie­sų jau ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­tus var­žy­da­vau­si iki 64 kg svo­ rio ka­te­go­ri­jo­je, tik prieš Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes su tre­ne­riu nu­ spren­dė­me nu­mes­ti šiek tiek svo­rio ir ko­vo­ti su leng­ves­niais bok­si­nin­ kais. Tos ali­nan­čios „die­tos“ pa­ si­tei­si­no (šyp­so­si). Prieš kiek­vie­ną ko­vą Lon­do­ne rū­pes­čių ne­sti­go, nes bu­vau pri­vers­tas mes­ti svo­rį. To­

17

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

sportas Rekordinis Plaukimas

Lie­tu­viai – tarp ge­riau­sių­jų

NHL se­zo­nas ga­li žlug­ti

Lie­tu­vos plau­ki­mo 25 met­rų ba­sei­ne čem­pio­na­te Anykš­ čiuo­se Ra­min­ta Dva­riš­ky­ tė 200 m krū­ti­ne įvei­kė per 2 min. 26,84 sek. Tai – nau­ jas ša­lies re­kor­das. Anks­tes­nis aukš­čiau­sias pa­sie­ki­mas nuo 1980-ųjų pri­klau­sė olim­pi­nei čem­pio­nei Li­nai Ka­čiu­šy­tei – 2 min. 27,54 sek.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sa­vait­ raš­tis „Ath­le­tics Week­ly“ pa­ skel­bė 2012-ųjų ge­riau­sių­jų pa­sau­lio leng­vaat­le­čių at­ski­ rų rung­čių de­šim­tu­kus. Juo­se yra dis­ko me­ti­kas Vir­gi­li­jus Alek­na (4-oji vie­ta), dau­gia­ ko­vi­nin­kė Aust­ra Sku­jy­tė (5oji vie­ta) ir dis­ko me­ti­kė Zi­ nai­da Send­riū­tė (9-oji vie­ta).

Na­cio­na­li­nė le­do ri­tu­lio ly­ ga (NHL) dėl 96 die­nas be­si­ tę­sian­čio lo­kau­to ofi­cia­liai at­ šau­kė 2012–2013 m. se­zo­no rung­ty­nes iki sau­sio 14-osios.

Dėl ne­pa­si­ra­šy­tos ko­lek­ty­vi­ nės su­tar­ties neį­vy­kus dau­ giau nei 50 pro­cen­tų ma­čų, iš­ ki­lo rea­li grės­mė vi­sam eli­ti­ nės ly­gos se­zo­nui.

­žia­si į rin­gą – Iš Ka­li­ning­ra­do par­si­ve­žei si­dab­ro ap­do­va­no­ji­mą. Ko­kį įspū­dį pa­da­rė šios var­žy­bos, ku­rio­se da­ly­va­vo net 139 ko­ vo­to­jai iš 30 ša­lių?

– Į šį čem­pio­na­tą bu­vo su­si­rin­kę tik­rai la­bai pa­jė­gūs bok­si­nin­kai iš įvai­rių Eu­ro­pos kam­pe­lių. Kon­ku­ ren­ci­ja – di­džiu­lė, o tur­ny­ro or­ga­ ni­za­ci­ja – aukš­čiau­sio ly­gio. Ru­sai mėgs­ta bok­są, tad spor­ti­nin­kams bu­vo su­da­ry­tos pui­kiau­sios są­ly­ gos, o ko­vas ste­bė­jo ne­ma­žas bū­rys sir­ga­lių. Man vi­suo­met sma­gu ko­ vo­ti tur­ny­ruo­se, ku­riuo­se su­si­ren­ ka stip­riau­si bok­si­nin­kai. Var­žy­bos Ka­li­ning­ra­de ne­bu­vo išim­tis.

– Pa­gal išanks­ti­nį Tarp­tau­ti­ nės mė­gė­jų bok­so fe­de­ra­ci­jos (AI­BA) ka­len­do­rių šis čem­pio­ na­tas tu­rė­jo vyk­ti sa­vai­te vė­ liau. Ko­dėl tur­ny­ro or­ga­ni­za­to­ riai nu­spren­dė jį paanks­tin­ti?

– Ru­sai ap­si­žiū­rė­jo, kad Eu­ro­po­ je ar­tė­ja di­džio­sios me­tų šven­tės.

Bu­vo tam tik­ra ri­zi­ka, kad kai ku­rie pa­jė­gūs bok­si­nin­kai dėl šios prie­ žas­ties pa­si­rinks ne ko­vas rin­ge, bet lais­va­lai­kį su šei­mo­mis ir ar­ti­mai­ siais. Spren­di­mas anks­čiau su­reng­ ti var­žy­bas pa­si­tei­si­no – Ka­li­ning­ ra­de ko­vė­si be­veik pu­sant­ro šim­to pa­jė­gių bok­si­nin­kų.

atostogauti be bokso.

kia pra­kti­ka bok­so pa­sau­ly­je kar­ tais nau­do­ja­ma. Pla­ne­tos pir­me­ ny­bė­se ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se jau dve­jus pa­sta­ruo­sius me­tus ko­ vo­da­vau sun­kes­nė­je ka­te­go­ri­jo­je, tad šis su­grį­ži­mas į vė­žes ne­bu­vo nau­jie­na.

– Ar ga­li­ma ti­kė­tis, kad prieš svar­bius tur­ny­rus vėl pa­ban­ dy­si „įtilp­ti“ tarp leng­ves­nių spor­ti­nin­kų?

– Var­gu. Ma­nau, kad iki 64 kg svo­ rio ka­te­go­ri­jo­je bok­suo­siuo­si il­gai.

Da­bar vi­si pla­nai su­si­ję su šio svo­ rio ko­vo­mis.

– AI­BA va­do­vai ne­se­niai nu­ spren­dė įkur­ti pro­fe­sio­na­lų ly­ gą ir to­kiu bū­du kuo il­giau iš­ lai­ky­ti spor­ti­nin­kus mė­gė­jų bok­se. Esi pri­si­pa­ži­nęs, kad anks­čiau taip pat su­lau­kei ne vie­no pa­siū­ly­mo iš­ban­dy­ti jė­ gas pro­fe­sio­na­lia­jame bok­se.

Kaip ver­ti­ni AI­BA nau­jo­ves?

– To­kie pa­siū­ly­mai iš tie­sų yra įdo­mūs. Nuo ki­tų me­tų pla­nuo­ja­ ma mė­gė­jų bok­se at­si­sa­ky­ti šal­mų ir pa­keis­ti taš­kų skai­čia­vi­mo sis­te­ mą. Spor­ti­nin­kų lauks ne tri­jų kaip olim­pi­nia­me bok­se, o 6–12 raun­ dų ko­vos. Aš as­me­niš­kai be šal­ mo tarp­tau­ti­niuo­se tur­ny­ruo­se dar ne­su bok­sa­vę­sis, tad į šį klau­si­mą ge­riau ga­lė­siu at­sa­ky­ti po Nau­jų­ jų me­tų. Nau­jo­vės ir įvai­ro­vės man pa­tin­ka (šyp­so­si), o toks spren­di­ mas – vis kaž­kas nau­jo ir neįp­ras­ to. Bus įdo­mu iš­mė­gin­ti.

– Ko­kių iš­šū­kių ti­kie­si 2013-ai­ siais?

– Pag­rin­di­niai tur­ny­rai, ku­riems bus skir­tas vi­sas pa­si­ren­gi­mas – Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­na­tai.

Bū­tent šio­se var­žy­bo­se steng­siuo­si siek­ti aukš­čiau­sių re­zul­ta­tų. Že­my­ no pir­me­ny­bės atei­nan­čiais me­tais bus su­reng­tos Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nė­je Mins­ke, o 2013-ųjų pa­sau­lio čem­ pio­na­tas vyks Ka­zachs­ta­no sos­ti­ nė­je As­ta­no­je.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

V.Ro­ma­no­vas: atė­jo me­tas vi­siems pa­dė­ti „Žal­gi­riui“ Kau­no „Žal­gi­rio“ klu­bo sa­vi­nin­ kas, spor­to ir kul­tū­ros me­ce­na­tas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas sve­čia­vo­ si po­rta­le kau­no­die­na.lt. Jis at­sa­kė į skai­ty­to­jų klau­si­mus, pa­si­da­li­jo min­ti­mis ne vien apie krep­ši­nį.

– Po­ne V.Ro­ma­no­vai, kas lė­mė žal­gi­rie­čių pa­sie­ki­mus šį se­zo­ ną – ge­ras tre­ne­ris, ge­ra su­dė­ tis ar pa­pras­čiau­sia sėk­mė?

– Vis­kas kar­tu su­dė­jus. Ga­liau­siai su­ge­bė­jo­me at­si­kra­ty­ti ne­rei­ka­lin­ gų žmo­nių, ku­rie rez­gė int­ri­gas ko­ man­dos vi­du­je.

– Bai­gė­si Eu­ro­ly­gos var­žy­bų pir­ma­sis eta­pas. Kaip ver­ti­na­ te „Žal­gi­rio“ pa­si­ro­dy­mą?

– Mū­sų ga­li­my­bės to­kios, kad ga­ lė­jo­me dar dau­giau pa­siek­ti. Tu­ rė­jo­me ant­rą kar­tą nu­ga­lė­ti Zag­ re­bo „Ce­de­vi­tą“.

– Ar ke­lia­te tiks­lą „Žal­gi­riui“ šį se­zo­ną užim­ti pir­mą­ją vie­ tą Eu­ro­ly­go­je?

– Pa­gal Jur­gį – ir ke­pu­rė. Už­si­dė­ti Eu­ro­ly­gos ka­rū­ną sva­jo­ja kiek­vie­nas klu­bas. Kaip bus – pa­ma­ty­si­me.

– Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­pe „Žal­gi­ris“ var­žy­sis su Mask­ vos CSKA, Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­ kos“, Mad­ri­do „Real“. Ar rea­lu ir šio­je gru­pė­je užim­ti pir­mą­ ją vie­tą? Kaip ver­ti­na­te šan­sus pa­tek­ti į fi­na­lo ket­ver­tą?

– Vis­kas rea­lu, bet tam rei­kia tu­ rė­ti pa­kan­ka­mą biu­dže­tą. Be jo vis­kas – tik fan­ta­zi­ja.

– Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie Joa­ną Pla­zą? Ar pri­ta­ria­te,

kad jis yra vie­nin­te­lis „Žal­gi­ rio“ tre­ne­ris po Jo­no Kaz­laus­ ko, su­ge­bė­jęs su­val­dy­ti krep­ši­ nin­kus?

Vi­si mū­sų žai­dė­jai yra pui­kūs ir mėgs­ ta­mi. Lie­tu­viai ir le­ gio­nie­riai – vie­nas už ki­tą ge­res­ni, pui­ kiai su­ta­ria, to­dėl at­mos­fe­ra ko­man­ do­je yra nuo­sta­bi.

– J.Pla­za – tik­ras is­pa­nas, su ku­ riuo pa­si­se­kė ras­ti bend­rą kal­bą.

No­riu pri­dur­ti, kad kai spor­to di­ rek­to­riu­mi pra­dė­jo dirb­ti Vi­tol­das Ma­sals­kis, klu­be at­si­ra­do bend­ra­ min­čių ko­lek­ty­vas. Kar­tu su­komp­ lek­ta­vo­me ne­blo­gą ko­man­dą šiam se­zo­nui. Su J.Kaz­laus­ku ne­dir­bau, to­dėl ne­tu­riu apie jį nuo­mo­nės ir ne­ga­liu jo ly­gin­ti su J.Pla­za.

– Ko­kia jū­sų po­zi­ci­ja dėl ga­li­ my­bės tre­ne­riui J.Pla­zai tap­ti ir Grai­ki­jos rink­ti­nės vy­riau­ siuo­ju tre­ne­riu? Ar im­si­tės žy­ gių, kad šis tre­ne­ris ir ki­tą se­ zo­ną sto­vė­tų prie „Žal­gi­rio“ ko­man­dos vai­ro?

– Ne Grai­ki­jos, o Is­pa­ni­jos rink­ti­ nės. Prak­ti­ka ro­do, kad kai tre­ne­ris ima­si klu­bi­nės ko­man­dos ir rink­ ti­nės, nie­ko ge­ro tai ne­duo­da, bet jei J.Pla­za to no­rės, ta­da svars­ty­ si­me. Jei tu­rė­siu ga­li­my­bių, ku­rios pri­klau­so ir nuo jū­sų, su vi­sais ko­ man­dos na­riais, ku­rie no­rės, pa­

si­sten­giu pra­tęs­ti su­tar­tis. Bet rei­kia su­pras­ti, kad biu­dže­tą pri­ va­lu di­din­ti. Mū­sų ko­man­da tu­ri aukš­čiau­sią rei­tin­gą ir kiek­vie­nas jos na­rys ga­li pre­ten­duo­ti į di­des­ nį at­ly­gi­ni­mą.

– Ku­ris žal­gi­rie­tis yra jū­sų mėgs­ta­miau­sias žai­dė­jas?

– Vi­si mū­sų žai­dė­jai yra pui­kūs ir mėgs­ta­mi. Lie­tu­viai ir le­gio­ nie­riai – vie­nas už ki­tą ge­res­ni, pui­kiai su­ta­ria, to­dėl at­mos­fe­ ra ko­man­do­je yra nuo­sta­bi. At­ ly­gi­ni­mai vė­luo­ja, bet jie žai­džia su­per.

– Ka­da prie ko­man­dos pri­ si­jungs sveiks­tan­tys Ro­ber­ tas Jav­to­kas ir Ta­das Kli­ma­ vi­čius?

– Kai grįš R.Jav­to­kas ir T.Kli­ma­ vi­čius, leng­viau ne­bus. Jiems rei­ kės skir­ti lai­ko, kad dar­niai įsi­lie­ tų į ko­man­dos žai­di­mą. Ma­nau, jie pa­sieks sa­vo for­mą tik se­zo­no pa­ bai­go­je.

– Gir­dė­jau, kad ruo­šia­tės par­ duo­ti Ri­mą Kau­kė­ną. Ne­par­ duo­ki­te, la­bai pra­šau!

– To­kia min­tis man nie­ka­da ne­ ki­lo. Gan­dus sklei­džia iš­kry­pė­liai.

Jei­gu R.Kau­kė­nas no­ri kaž­kur iš­ vyk­ti, jo ir klaus­ki­te. Bet, pa­ti­kė­ ki­te, už dy­ką neiš­lei­si­me nė vie­no krep­ši­nin­ko.

– Ko­kios ga­ran­ti­jos, kad „Žal­ gi­ris“ se­zo­ną baigs to­kios pat su­dė­ties, kaip ir pra­dė­jo?

– Nė­ra jo­kių ga­ran­ti­jų. Jei­gu ne­pri­ si­dės ki­ti rė­mė­jai, vi­si žai­dė­jai bus par­duo­ti.

18

18

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

sportas

V.Ro­ma­no­vas: atė­jo me­tas vi­siems pa­dė­ti „Žal­gi­riui“ – Ko­dėl su­si­py­ko­ 17 te su Man­tu Kal­nie­ čiu? Gal ne­rei­kė­jo jo par­duo­ti?

– Ne­su­si­py­kau. Kai praė­ju­sį se­zo­ ną į mū­sų ko­man­dą at­vy­ko žais­ ti vie­nas ge­riau­sių NBA įžai­dė­jų Ty Law­so­nas, M.Kal­nie­tis psi­cho­ lo­giš­kai ne­ga­lė­jo su tuo su­si­tai­ky­ ti. Daug kal­bė­jau­si su Man­tu, kad rei­kia pri­pras­ti kar­tais bū­ti ir ant­ rajam, bet nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Už M.Kal­nie­tį Kras­no­da­ro klu­bas su­ mo­kė­jo ge­rus pi­ni­gus, to­dėl mums at­si­ra­do ga­li­my­bė įsi­gy­ti Ib­ra­hi­mą Jaa­be­rą, pui­kų įžai­dė­ją.

– Ar ne­ma­no­te, kad Eu­ro­pos krep­ši­nio ly­go­se tu­rė­tų bū­ti įves­tos žai­dė­jų at­ly­gi­ni­mų ri­ bos, nes ten­den­ci­jos jau pa­na­ šė­ja į fut­bo­lo, kur už ka­muo­lio pa­spar­dy­mą mo­ka­mos nea­dek­ va­čios mi­li­jo­ni­nės al­gos, kai, pa­vyz­džiui, šach­ma­tų žai­dė­jai už lai­mė­tą pa­sau­li­nės kla­sės tur­ny­rą gau­na cen­tus?

– Bet koks ri­bo­ji­mas są­ži­nin­gam žmo­gui su­da­ro pa­pil­do­mų kliū­čių, o ne­są­ži­nin­gas jas vis tiek apeis ir tu­rė­si­me tik pro­ble­mų. Blo­gai, kad šach­ma­ti­nin­kai gau­na ma­žą at­ly­gi­ ni­mą už pa­siek­tą re­zul­ta­tą. Bet ma­ žai už­dir­ba ir šo­kė­jai, ku­rie tre­ni­ ruo­ja­si po 15–20 me­tų, au­ko­ja sa­vo svei­ka­tą, ne­tu­ri tin­ka­mų tre­ni­ruo­ čių są­ly­gų, pa­si­gen­da vals­ty­bės pa­ lai­ky­mo. Trūks­ta spor­to sa­lių, ku­ rio­se jie ga­lė­tų tre­ni­ruo­tis. Pas mus Nor­vai­šų ir ki­tų spe­cia­lis­tų dė­ka šo­kių spor­tas iš­plė­to­tas ir au­ga.

– Ar Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę ban­dė­te kal­bin­ti, kad pa­rem­tų „Žal­gi­rį“? Ar nė­ra ga­li­my­bių vėl į rė­mė­jų gre­tas su­si­grą­žin­ti „Du­jo­te­ka­nos“?

– Man at­ro­do, vi­sus kal­bi­no­me pa­ rem­ti, bet juk ne­bū­ti­na pra­šy­ti. Jei

Lie­tu­vos pi­lie­čiui rū­pi ša­lies kul­tū­ ra, ku­rios neat­sie­ja­ma da­lis yra ir „Žal­gi­ris“, ga­li­ma pri­si­dė­ti be įkal­ bi­nė­ji­mų. Rei­kia su­pras­ti, kad pa­ sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je yra eko­no­mi­kos kri­zė, vers­lui ne­leng­va, bet ma­nau, kad bu­vę rė­mė­jai pri­va­lo su­grįž­ti.

To­dėl ir skel­bia­ma pa­ra­mos ak­ci­ja, kad žmo­nės ne­ma­ny­tų, jog vie­nas ark­lys iš­trauks vi­są Lie­tu­vos spor­ to ve­ži­mą.

Jei Lie­tu­vos pi­lie­čiui rū­pi ša­lies kul­tū­ra, ku­rios neat­sie­ja­ma da­lis yra ir „Žal­gi­ ris“, ga­li­ma pri­si­dė­ti be įkal­bi­nė­ji­mų.

are­ną ir taip re­mia­me klu­bą, bet da­bar išei­na, kad jei ne­pa­dė­si­ me ir sa­vo pi­ni­gais, žai­dė­jai bus par­duo­ti. Kaip tai su­pras­ti?

– Šį se­zo­ną su­pla­nuo­tas klu­bo biu­ dže­tas – 36,6 mln. li­tų. Iš jų pa­ja­ mos už bi­lie­tų par­da­vi­mą su­da­ro tik 5 mln. li­tų. To­kios su­mos ne­pa­kan­ka net esa­mam biu­dže­tui. No­rint kon­ ku­ruo­ti su di­džiai­siais klu­bais, rei­ kia pu­sant­ro kar­to di­des­nio biu­dže­ to. Ma­no pa­jė­gu­mai – 10–15 mln. li­tų. Jei­gu ne­su­rink­si­me iš sir­ga­lių pa­pil­do­mai ma­žiau­siai 10 mln. li­tų, mes ne­su­ge­bė­si­me kon­ku­ruo­ti su Eu­ ro­ly­gos pa­jė­giau­siais klu­bais ir bū­si­ me pri­vers­ti vers­tis tik su jau­ni­mu.

– Koks da­bar „Žal­gi­rio“ biu­ dže­tas?

– Kiek­vie­nais me­tais mū­sų klu­bo biu­dže­tas – dau­giau nei 10 mi­li­ jo­nų eu­rų. Tai ke­tu­ris kar­tus ma­ žiau ne­gu CSKA klu­bo ir maž­daug du kar­tus ma­žes­nis ne­gu ki­tų pa­jė­ giau­sių Eu­ro­pos ko­man­dų.

– Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė ne­vyk­do įsi­pa­rei­go­ji­mų, bet vis tiek ja pa­si­ti­ki­ma. Gal ver­tė­ tų pa­lauk­ti, kol pi­ni­gai jus pa­ sieks ir tik ta­da įtrauk­ti mies­to pa­ra­mą į klu­bo biu­dže­tą?

– Kas­met jie me­luo­ja, o žmo­nės už juos bal­suo­ja. Jei­gu lauk­tu­me, rei­ kė­tų su­stab­dy­ti „Žal­gi­rio“ veik­ lą. Jei­gu jie neat­sis­kai­tys už praė­ ju­sių me­tų sko­lą ir ne­pa­pil­dy­si­me klu­bo są­skai­tos iš pa­ra­mos „Žal­ gi­riui“ ak­ci­jos, ko ge­ro, taip ir rei­ kės da­ry­ti.

– Ko­dėl sirgaliai tu­rė­tų au­ko­ti sa­vo sun­kiai už­dir­ba­mus li­tus pri­va­čiam klu­bui? Sup­ran­tu, kai vi­si me­tė­mės, kai „Žal­gi­ riui“ grė­sė bank­ro­tas, bet da­ bar?

– Ga­li­te ir neau­ko­ti. Iš tų su­si­me­ ti­mų neuž­te­ko su­mo­kė­ti net pre­mi­jų žai­dė­jams. Jau ke­tu­ris se­zo­nus ski­ riu pi­ni­gų „Žal­gi­riui“. Atė­jo me­tas vi­siems pri­si­dė­ti prie Lie­tu­vos kul­ tū­ros ver­ty­bės.

– Gal ga­lė­tu­mė­te įvar­dy­ti su­ mą, ku­rią klu­bas sko­lin­gas žai­ dė­jams? Ko­dėl su­rin­ko­te to­kią bran­gią su­dė­tį, jei­gu ži­no­jo­te, kad ne­pa­vyks jos iš­lai­ky­ti?

– Kol kas tre­jus me­tus pa­vyk­da­vo, bet aš – neam­ži­nas, rei­kia gal­vo­ti ir apie atei­tį. Ne­duok Die­ve, jei į „Žal­ gi­rį“ ateis to­kie pra­gma­ti­kai kaip jūs. Ta­da „Žal­gi­ris“ taps „Bal­tų“ ly­gio ko­man­da. Gal jūs ir sva­jo­ja­ te apie tai?

– Mes, „Žal­gi­rio“ ko­man­dos sir­ga­liai, už­pil­do­me „Žal­gi­rio“

– Ar ne­ma­no­te, kad rei­kė­tų pa­ gerb­ti bu­vu­sius žal­gi­rie­čius ir

Lyderiai: visų svarbiausiųjų Lietuvos krepšinio trofėjų šeimininkas šiuo

metu yra „Žalgiris“.

„Žal­gi­riui“ at­sto­va­vu­sius le­ gio­nie­rius, vi­sam lai­kui pa­ka­ bi­nant jų spor­ti­nius marš­ki­nė­ lius are­no­je? Ar­ba sti­li­zuo­tus sky­dus, ku­riuo­se bū­tų su­ra­šy­ti vi­si „Žal­gi­rio“ lai­mė­ji­mai nuo klu­bo įkū­ri­mo, kaip tai pa­da­ry­ ta tre­ni­ruo­čių ba­zė­je.

– Idė­jų yra daug, bet pi­ni­gų nė­ra.

Iš­lai­ky­ti ko­man­dą to­kiu ly­giu, kad ji ga­lė­tų kon­ku­ruo­ti Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­pe, rei­kė­tų 15–20 mln. eu­rų. „Žal­gi­ris“ tu­ri ko­vo­ti dėl ge­riau­sių žai­dė­jų Eu­ro­po­je, o mes jų neį­per­ ka­me.

– Ka­da jūs iš­bėg­si­te į aikš­tę „Žal­gi­rio“ star­to pen­ke­te?

– Kol kas tre­ne­ris J.Pla­za man ne­ lei­džia tre­ni­ruo­tis su pa­grin­di­ne ko­man­dos su­dė­ti­mi, o ve­te­ra­nai vi­ sai ne­si­tre­ni­ruo­ja, su­si­ren­ka tik ta­ da, kai rei­kia žais­ti var­žy­bo­se. To­ dėl šan­sų tu­riu la­bai ne­daug.

– Ko­kia tik­ro­ji pa­dė­tis jū­sų Ško­ ti­jos fut­bo­lo klu­be „Hearts“?

Bank­ru­tuo­ja jis ar ne­bank­ru­ tuo­ja? Gal ge­riau tuos pi­ni­gus skir­ti „Žal­gi­riui“?

– Jau 7 me­tai sklei­džia­mi gan­dai

Tomo Raginos nuotr.

apie „Hearts“ klu­bą ir sie­kia­ma jį eli­mi­nuo­ti iš Ško­ti­jos „Pre­mier“ ly­ gos. Da­bar ši ko­man­da ver­čia­si sa­ vo už­dirb­to­mis lė­šo­mis, jo­kių pi­ni­ gų jai ne­ski­riu. Kai „Hearts“ pra­dės dau­giau už­si­dirb­ti, ta­da, ko ge­ro, dau­giau liks ir „Žal­gi­riui“.

– Ka­da pa­ma­ty­si­me neo­ni­nį už­ ra­šą ant „Žal­gi­rio“ are­nos?

– Ta­da, kai tu­rė­si­me pi­ni­gų ar­ba kai mies­to sa­vi­val­dy­bei bus gė­da.

Ki­ta ver­tus, daug žmo­nių va­ži­nė­ja „Mer­ce­des“ au­to­mo­bi­liais be fir­mi­ nio ženk­lo, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad tai – ne mer­se­de­sas.

– Ką pa­lin­kė­tu­mė­te „Žal­gi­rio“ sir­ga­liams di­džių­jų me­tų šven­ čių pro­ga?

– Lin­kiu pa­tir­ti ma­lo­nu­mą ste­bint „Žal­gi­rio“ žai­di­mą, kad ne­pra­ras­ tu­me nė vie­no žai­dė­jo. Ne­pa­mirš­ti, kad atei­na nau­ji lai­kai, nau­ja epo­ cha. Tam rei­kia pa­si­ruoš­ti psi­cho­ lo­giš­kai, pa­mirš­ti pyk­tį, pa­vy­dą, bai­mę, dva­siš­kai ap­si­va­ly­ti, su­ kur­ti sva­jo­nę, ku­ri at­neš­tų lai­mės vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms ir „Žal­ gi­riui“.

KD inf.

19

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

22p.

aukštyn žemyn

Ka­lė­dos: in­dė­niš­kai ir ne tik Lie­tu­vo­je, va­sa­riš­kai Por­tu­ga­li­jo­je.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Die­na po pa­sau­lio pa­bai­gos 2012 m. gruo­džio 22-oji. Jei­gu šian­ dien skai­to­te šiuos žo­džius, tai reiš­kia svar­biau­ sią da­ly­ką. Va­kar pa­sau­lio pa­bai­ga nea­tė­jo.

Su­gy­vu­lė­jęs žmo­gus nai­ ki­na gam­tą, kei­čia­si kli­ ma­tas, pa­ki­ to Gol­fo sro­ vė, Ka­na­do­je ne­bū­na snie­ go, kur vi­są lai­ką bū­da­ vo, o gam­ta pra­dės nai­ kin­ti žmo­gų kaip ne­rei­ ka­lin­gą bio­ ma­sę.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Še­šios skir­tin­gos nuo­mo­nės

Be­veik prieš sa­vai­tę iki pro­gno­zuo­ tos pa­sau­lio pa­bai­gos kal­bin­ti še­ši ži­no­mi Lie­tu­vos žmo­nės nea­be­jo­jo, kad jos ne­bus. Nors kai ku­rie pri­ pa­ži­no, kad apo­ka­lip­sę ga­li su­kel­ti pa­tys ne­tei­sin­gai gy­ve­nan­tys žmo­ nės, o ne išo­rės veiks­niai. „Pa­sau­lio pa­bai­ga – ne mums iš vir­šaus nu­leis­ta da­ta, o klai­din­ga žmo­gaus veik­la, ve­dan­ti šios da­ tos link“, – įsi­ti­ki­nęs vers­li­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas, „bai­sią­ ją“ die­ną pla­na­vęs iš­vyk­ti sli­di­nė­ ti į kal­nus.

Gal­vo­ki­me, ką da­ro­ me, nes pa­sta­rai­siais me­tais jau ne­tu­ri­me tei­sės va­din­tis sa­ vo var­du – ho­mo sa­ piens.

„Grei­čiau įvyks glo­ba­li­nė ka­tast­ ro­fa, su­krė­sian­ti vi­są mū­sų eg­zis­ ten­ci­nę sis­te­mą. Ji, be­je, duo­tų ge­riau­sią re­zul­ta­tą, nes, tam neį­ vy­kus, mes ir to­liau nuo­sek­liai ri­ si­mės nuo kal­no“, – nuo­sta­bų šeš­ ta­die­nį, ar­tė­jant šven­čių pe­rio­dui, pro­gno­za­vo Lie­tu­vos et­no­kos­mo­ lo­gi­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius ast­ ro­no­mas Gu­na­ras Ka­ka­ras. „Be­ga­li­nis var­to­ji­mas, varg­šės gam­tos nai­ki­ni­mas. Grei­čiau šis jau se­niai vyks­tan­tis ne­vie­na­die­nis pro­ce­sas mus pri­ves prie pa­sau­lio pa­bai­gos“, – kli­ma­to­lo­gė, si­nop­ ti­kė Aud­ro­nė Gal­vo­nai­tė pa­sau­lio pa­bai­gos die­ną da­ly­va­vo pro­tų mū­ šio žai­di­me Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je,

Gy­vy­bė: gy­ve­ni­mas tę­sia­si, il­gai pra­na­šau­ta pa­sau­lio pa­bai­ga va­kar nea­tė­jo. Net­ru­kus pra­dės il­gė­ti die­nos.

o šian­dien vyks­ta į tė­viš­kę Anykš­ čiuo­se reng­tis šven­tėms. „Žmo­nės per­ne­lyg ge­rai apie sa­ve gal­vo­ja ma­ny­da­mi, kad kri­zė – pa­ grin­das kil­ti pa­sau­lio pa­bai­gai“, – penk­ta­die­nio va­ka­rą ža­dė­jęs pra­leis­ti vy­ni­nė­je, iro­ni­za­vo moks­lo pro­pa­ guo­to­jas Ro­lan­das Mas­ko­liū­nas. „Na­tū­ra­lus žvaigž­džių vys­ty­ma­ sis trun­ka šim­tus mi­li­jo­nų, mi­li­jar­ dus me­tų. Di­džiau­sia ti­ki­my­bė, kad ka­da nors į Že­mę smogs dan­gaus kū­nas, prieš mi­li­jo­nus me­tų su­nai­

„Shutterstock“ nuotr.

ki­nęs di­no­zau­rus. Be­sai­kis gam­tos re­sur­sų var­to­ji­mas ne­su­kels pa­bai­ gos“, – svars­tė tech­ni­kos moks­lų dak­ta­ras Vla­das La­šas. „Vie­ną pa­sau­lio pa­bai­gą iš­gy­ve­ nau mo­kyk­lo­je, po to kal­bė­ta apie Nost­ra­da­mo pro­gno­zuo­ja­mą pa­ sau­lio pa­bai­gą 2000-ai­siais, da­ bar – dar vie­ną. Ir jų bus dar. Bet kam kaup­ti mais­to at­sar­gas, kam rei­kės kon­ser­vų, jei bus pa­sau­lio pa­bai­ga?“ – šmaikš­ta­vo psi­cho­lo­ gas Ge­di­mi­nas Na­vai­tis, iš anks­to

pla­na­vęs šeš­ta­die­nį drau­gams pa­ siū­ly­ti pa­sli­di­nė­ti.

Atei­na nau­ja epo­cha

„Ga­li pa­si­keis­ti že­mė, gam­ta, žmo­ nės, bet pa­sau­lio pa­bai­gos nie­ka­da ne­bus. Taip su­tver­ta gam­ta – nė­ra pra­džios ir nė­ra pa­bai­gos“, – pra­ kal­bus apie gruo­džio 21 die­ną pro­ gno­zuo­tą pa­sau­lio pa­bai­gą kal­bė­jo V.Ro­ma­no­vas.

88 me­tais prieš mū­sų erą iš dan­ gaus pa­si­ro­dęs ap­si­reiš­ki­mo ženk­

las bu­vo per­spė­ji­mas, kad atei­na nau­ji lai­kai.

Bu­vo tei­gia­ma, kad iš gied­ro dan­gaus, ku­ria­me ne­bu­vo nė ma­ žiau­sio de­be­sė­lio, pa­si­gir­do ra­go bal­sas – toks šai­žus, stip­rus ir ga­ lin­gas, kad vi­si nu­stė­ro ir ne­ži­no­ jo, ką da­ry­ti.

La­biau­siai pa­ty­rę et­rus­kų žy­niai aiš­ki­no, kad šis ste­buk­lin­gas ženk­ las ro­do nau­jos žmo­nių kar­tos už­ gi­mi­mą ir pa­sau­lio per­ mai­ną.

20

20

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

aukštyn žemyn

Die­na po pa­sau­lio pa­bai­gos Dau­giau kaip 2 000 me­ 19 tų tę­s ia­s i mū­s ų epo­ cha ir žmo­g ų ge­n a ne tie ir ne

tuo ke­l iu.

Kai 88 me­tais prieš mū­sų erą Ro­ mos kar­ve­dys, kon­su­las, dik­ta­to­ rius Liu­ci­jus Kor­ne­li­jus Su­la pa­ nau­do­jo ka­riuo­me­nę prieš se­na­tą, žmo­ni­jos bend­ras rei­ka­las ta­po vie­nos gau­jos, vie­no va­do rei­ka­lu. Žmo­giš­kų­jų san­ty­kių ne­li­ko. Žmo­ nės pra­dė­jo gy­ven­ti kaip gy­vu­liai, skirs­ty­tis į po­nus ir ver­gus. „Iš re­li­gi­jos pa­da­rę val­dy­mo inst­ru­men­tą, nau­jos re­li­gi­jos at­ plė­šė žmo­gų nuo gam­tos, nors ji ir žmo­gus – neat­sie­ja­ma. Juk ka­dai­se mū­sų pro­tė­viai gy­ve­no su gam­ta, – tę­sė vers­li­nin­kas. – Mū­sų pro­tė­viai ari­jai tu­rė­jo svar­biau­sią tai­syk­lę – gy­ven­ti ne dėl sa­vęs, bet dėl vi­sų žmo­nių pra­smės.“ Su­g y­v u­l ė­j ęs žmo­g us nai­k i­ na gam­tą, kei­čia­si kli­ma­tas, pa­ ki­to Gol­fo sro­vė, Ka­na­do­je ne­bū­ na snie­go, kur vi­są lai­ką bū­da­vo, o gam­ta pra­dės nai­kin­ti žmo­gų kaip ne­rei­ka­lin­gą bio­ma­sę. „Tai – il­gas pro­ce­sas, bet žmo­nės jau pra­de­da ne­ti­kė­ti re­li­gi­jo­mis, ku­rios su­nai­ki­no tik­rą mū­sų pro­tė­ vių ti­kė­ji­mą, mo­kiu­sį gau­ti in­for­ ma­ci­jos iš gam­tos, vi­sa­tos. Atei­na nau­ja epo­cha, ku­ri nai­kins po­nų ir ver­gų ideo­lo­gi­ją, kai ap­gy­ven­din­ si­me vi­sa­tas, kaip vėl gy­ven­si­me dėl vi­sų žmo­nių pra­smės“, – tei­ gė V.Ro­ma­no­vas. Žmo­gus sa­ve per­ver­ti­na

„Tai su­si­ję su me­mais – ge­nų da­ le­lė­mis, pa­vel­di­mo­mis su in­for­ ma­ci­ja, mi­tais, kul­tū­ra. Kai ku­rios jų mirš­ta, kai ku­rios plin­ta, – bio­ che­mi­kas, moks­lo pro­pa­guo­to­jas R.Mas­ko­liū­nas įsi­ti­ki­nęs, kad me­ mai už­kre­čia daug pro­tų, o pa­gar­ din­tos pseu­do­moks­li­niu pa­da­žu, šiuo at­ve­ju ma­jų ka­len­do­riaus, su­ lau­kia daug po­pu­lia­ru­mo ir sklin­ da la­bai grei­tai. – Pa­sau­lio pa­bai­ ga, mir­tis, svei­ka­ta, gy­vy­bė, sek­sas mus vi­są lai­ką trau­kia ir tuo ga­li­ma nau­do­tis. Ir kai daug kal­bė­ta apie sau­lės ak­ty­vu­mą, ka­tak­liz­mus, ne­ lai­mes, kai ku­rie žmo­nės lin­kę ti­ kė­ti ir pa­sau­lio pa­bai­ga.“

R.Mas­ko­liū­nas šyp­te­lė­jo pra­kal­ bus apie pir­mą die­ną po pa­sau­lio pa­bai­gos. Tai, anot jo, pri­klau­sys nuo iš­va­ka­rė­se su­var­to­tų al­ko­ho­ li­nių pa­tie­ka­lų.

Rim­tai pra­kal­bęs apie stai­gią pa­sau­lio pa­bai­gą, Ro­lan­das ma­no, kad rea­liau­sia grės­mė, jei į Že­mę pa­tai­ky­tų dan­gaus kū­nas. Tai įtai­ giai pa­ro­dė Lar­sas von Trie­ras fil­ me „Me­lan­cho­li­ja“. „Ki­tas sce­na­ri­jus – ka­ras. Ga­li­ ma jį pro­gno­zuo­ti Ar­ti­muo­siuo­ se Ry­tuo­se, kur daug eko­no­mi­kos, po­li­ti­kos pro­ble­mų, kas ga­li iš­ba­ lan­suo­ti ir su­kel­ti ka­rą, bet var­ gu ar tai grei­tai įvyk­tų, – svars­tė R.Mas­ko­liū­nas. – Sun­ku pa­ti­kė­ti, ar vi­są že­mę su­nai­kin­tų epi­de­mi­ ja, nes su­kur­ti to­kį vi­ru­są su­dė­tin­ ga, yra daug ap­sau­gos me­cha­niz­ mų. To­dėl rea­liau­sias sce­na­ri­jus – dan­gaus kū­nas, ku­ris prieš mi­li­ jo­nus me­tų su­nai­ki­no di­no­zau­rus ar­ba pa­sau­li­nio ly­gio ka­tak­liz­mai – me­ga ug­ni­kal­nio iš­si­ver­ži­mas, kal­ de­ros spro­gi­mas.“

O kas pri­si­pir­ko mais­to vi­sam gy­ve­ ni­mui, ga­lė­si­me pas juos į slėp­tu­ves ei­ti į sve­čius.

Moks­lo po­pu­lia­rin­to­jas ne­su­ reikš­mi­na da­bar­ti­nio var­to­ji­mo ir ne­ma­no, kad tai ga­li tu­rė­ti įta­kos pa­sau­lio pa­bai­gai. „Ci­vi­li­za­ci­jos nuo­var­gis pa­ste­bi­ mas cik­liš­kai nuo se­no­vės Ro­mos im­pe­ri­jos lai­kų. Kai pra­ran­da­mas gy­vy­bin­gu­mas, ky­la be­si­kar­to­jan­ čios kri­zės. Bū­na su­krė­ti­mų, bet po to įvyks­ta at­gi­mi­mas, – tei­gė R.Mas­ko­liū­nas. – Cik­liš­kai kar­to­ ja­si ir kli­ma­to kai­ta. Vi­du­ram­žiais bu­vo ir ma­ža­sis le­dyn­me­tis, bu­ vo už­ša­lu­si Tem­zė Lon­do­ne, bu­ vo lai­kas, kai Eu­ro­po­je ne­bu­vo va­ sa­ros.“ Ko­dėl bu­vo is­te­riš­kai ti­kin­čių, kad gruo­džio 21 die­ną tu­rė­jo bū­ti pa­sau­lio pa­bai­ga?

„Tai – žmo­nės, ku­rie tu­ri psi­ cho­lo­gi­nių pro­ble­mų. O gal jie jau­ čia­si kaž­kuo nu­si­kal­tę?“ – šyp­te­lė­ jo Ro­lan­das.

Rek­la­mos kam­pa­ni­jos da­lis

„Kal­ba­ma, kad tai – 2009 m. ek­ ra­nuo­se pa­si­ro­džiu­sio Ro­lan­do Em­me­ri­cho fil­mo „2012“ rek­la­ mos kam­pa­ni­jos da­lis“, – pra­kal­ bus apie pa­sau­lio pa­bai­gą nu­si­ juo­kė tech­ni­kos moks­lų dak­ta­ras Vla­das La­šas.

Ir pri­mi­nė, kad dar 2000 m. žmo­ni­ja iš­gy­ve­no „pa­bai­gą“, ku­ri bu­vo sie­ja­ma ir su kom­piu­te­ri­nio ka­len­do­riaus pa­bai­ga. „Tie­sa, tie juo­kai ga­li pri­da­ry­ti ža­los vai­kams, – bai­mi­no­si V.La­ šas. – Pa­bai­ga ti­ki ma­žiau iš­si­la­vi­ nę, ast­ro­lo­gi­niams ir ezo­te­ri­niams da­ly­kams la­biau pa­si­duo­dan­tys žmo­nės.“ Moks­lų tech­ni­kos dak­ta­ras ne­ ti­ki, kad di­de­lis da­bar­ti­nių iš­tek­ lių var­to­ji­mas ga­li su­kel­ti pa­sau­ lio pa­bai­gą. „Ga­li kil­ti pro­ble­mų, bet ne dau­ giau. Juo­lab kad žmo­ni­jos is­to­ri­jo­ je ne­kart yra bu­vę sun­kių si­tua­ci­ jų“, – pri­minė V.La­šas.

Kuo pa­dės kon­ser­vų dė­žu­tė?

„Dau­gu­ma žmo­nių tai prii­ma kaip žai­di­mą ir sma­gią bend­ra­vi­mo for­ mą, – aiš­ki­no psi­cho­lo­gas G.Na­vai­ tis. – Ir tai pui­ki pro­ga iki pa­sau­lio pa­bai­gos su­si­tai­ky­ti ar pa­siū­ly­ti iš­ ger­ti ka­vos, alaus.“ G.Na­vai­tis pa­ta­rė į si­tua­ci­ją pa­ žvelg­ti svei­ku pro­tu. Kam kaup­ ti kon­ser­vus ir ki­tas mais­to at­sar­ gas, jei ateis pa­sau­lio pa­bai­ga? Juk tai ne ka­ras ar že­mės dre­bė­ji­mas.

Psi­cho­lo­gas pa­ste­bė­jo, kad da­ bar­ti­nė vi­suo­me­nė tu­ri ryš­kų pa­ sau­lė­žiū­ros prieš­ta­ra­vi­mą. Į pa­ sau­lį ga­li­ma žvelg­ti ti­kin­čio­jo ar­ba ateis­to aki­mis. „Jei esi ti­kin­tis, ast­ro­lo­gai, ša­ ma­nai ir pa­na­šūs pra­na­šau­to­jai ne­da­rys jo­kio po­vei­kio, nes pa­si­ kliau­ni Die­vu, ke­lią ro­do Baž­ny­ čia, o pa­sau­lio pa­bai­ga – tai pa­sku­ ti­nis teis­mas, Kris­taus atė­ji­mas. Jei esi ateis­tas, tuo la­biau vi­so­kie pro­ gno­zuo­to­jai ne­da­ro įta­kos, nes ži­

Atidedama: pagal majų kalendorių pasaulio pabaigai vakar neįvykus, naujoji

no, ko­kie vyks­ta ma­te­ri­jos po­ky­ čiai“, – sam­pro­tavo G.Na­vai­tis.

Jau ne pir­mą kar­tą gir­din­tis apie pa­sau­lio pa­bai­gą jis ži­no, kad kiek­ vie­nas žmo­gus as­me­niš­kai pa­ti­ria pa­sau­lio pa­bai­gą. „O aš šeš­ta­die­nį pa­si­džiaug­ siu su ar­ti­mai­siais, pa­juo­kau­siu ir iš­gy­ve­nu­sie­ms pa­sau­lio pa­bai­ gą drau­gams pa­siū­ly­siu pa­sli­di­ nė­ti“, – nu­si­kva­to­jo psi­cho­lo­gas G.Na­vai­tis.

Auk­so am­žius bai­gė­si

„Ko­dėl ne­ti­kiu, kad gruo­džio 21 die­ną bus pa­sau­lio pa­bai­ga? – šyp­ te­lė­jo Lie­tu­vos et­no­kos­mo­lo­gi­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius ast­ro­no­mas G.Ka­ka­ras. – Tai tas pa­ts, kaip ne­ ti­kė­ti, kad ry­toj pa­te­kės sau­lė. Ar rei­kia įro­di­nė­ti tai, kas neiš­ven­ gia­ma?“ G.Ka­ka­ras tei­gė, kad ma­jų ka­ len­do­riu­je ne­bu­vo jo­kios užuo­mi­ nos apie pa­sau­lio pa­bai­gą. Tai tik

Są­ly­gos: nė vie­nas iš jų (iš kairės) – vers­li­nin­kai V.Ro­ma­no­vas ir V.La­šas, ast­ro­no­mas G.Ka­ka­ras, kli­ma­to­lo­gė A.Gal­vo­nai­tė, bio­che­mi­kas R.Mas­ko­liū­nas, psi­cho­lo­gas G.Na­vai­tis ne­ra­do n

21

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

aukštyn žemyn G.Ka­ka­ras pa­ci­ta­vo gar­saus ka­ ba­lis­to Mi­chae­lio Lait­ma­no žo­ džius: „Jei neišb­ri­si­me iš da­bar­ ti­nio sunk­me­čio, žmo­ni­jos ga­li ne­lik­ti ir po 20 me­tų.“ Gar­su­sis ast­ro­no­mas įsi­ti­ki­nęs, kad nė­ra pra­smės nag­ri­nė­ti tiks­ laus lai­ko. Bet apie grės­mę, ku­rią ke­lia be­sai­kis var­to­ji­mas, idio­tiš­ ka rek­la­ma, no­ras vai­ky­tis pi­ni­gų, pirk­ti pra­ban­gius ar nau­jus daik­ tus, nes ne­va jau yra nau­jes­nis, to­ bu­les­nis daik­tas, kal­ba jau ne vie­ nas pro­tin­gas žmo­gus. „Ir uni­ka­lu tai, kad Že­mė­je nė­ra vien­ti­sos ins­ti­tu­ci­jos, pri­lygs­tan­ čios JTO, ku­ri nag­ri­nė­tų žmo­ni­jos iš­li­ki­mo ke­lią, al­ter­na­ty­vas. Mes su­ka­mės kaip vo­ve­rės ra­te ir no­ ri­me kuo dau­giau ge­le­žies, ener­ gi­jos. Net pe­da­go­gai ne­ria­si iš kai­ lio, no­rė­da­mi mo­ki­niams pri­grūs­ti kuo dau­giau ži­nių. Mes ren­gia­me ne ver­ty­bes, ne su­vo­kian­čius jau­ nus žmo­nes, bet spe­cia­lis­tus prie kom­piu­te­rių, skal­pe­lių, štur­va­lų.

Tai – tik­ro­ji grės­mė“, – pik­ti­no­si G.Ka­ka­ras.

Nuo­sek­liai ri­ta­mės nuo kal­no

data, anot Meksikos nacionalinio autonominio universiteto archeologo Guillermo Bernalio, nukeliama į 4772 metus. „Shutterstock“ nuotr.

dau­giau nei 5 000 me­tų ka­len­do­ riaus cik­las. „Tuo­met pa­gal mū­sų ka­len­do­rių ga­lė­tu­me teig­ti, kad kiek­vie­nais me­tais gruo­džio 31 die­ną tu­rė­tų bū­ti pa­sau­lio pa­bai­ga“, – pri­dū­rė G.Ka­ka­ras.

Anot jo, pa­sau­lio pa­bai­gos są­vo­ kos pra­smių yra la­bai daug. Vie­na, mak­si­ma­li, – Že­mės iš­ny­ki­mas. „Kaip ir lat­viai, tu­ri­me nuo­sta­bų žo­dį – pa­sau­lis, ku­rio gi­li pra­smė

– po sau­le. Esa­me ma­žu­tė že­mė po Sau­le“, – api­bend­ri­no ast­ro­no­mas.

Ki­ta pa­sau­lio pa­bai­gos pra­smė – iš­ny­ki­mas vi­so, kas gy­va. Tre­ čia – la­bai di­de­lės ka­tast­ro­fos, bet neiš­mu­šan­čios iš idio­tiš­ko pro­gre­ so ke­lio. Ar­ba glo­ba­li­nė ka­tast­ro­fa, ku­ri tai su­ge­bė­tų pa­da­ry­ti. „Ir pa­sta­ro­ji žmo­ni­jai bū­tų pa­ti pa­lan­kiau­sia. Nea­be­jo­ju, kad ci­vi­ li­za­ci­ja se­niai praė­jo auk­so am­žių“, – nu­kir­to G.Ka­ka­ras.

Už­teks pra­ban­gos ir var­to­ji­mo

Aust­ra­l i­j os na­c io­n a­l i­n io uni­ ver­s i­te­to mik­ro­b io­l o­g i­j os gar­ bės pro­fe­so­r ius Fran­kas Fen­n e­ ris, mi­ręs prieš dve­jus me­tus, yra pa­sa­k ęs, kad žmo­n i­jai li­ko gy­ ven­ti apie 100 me­tų, jei ji nie­ko ne­da­rys. „Ją pri­baigs ne­kont­ro­liuo­ja­mas var­to­ji­mas ir de­mog­ra­fi­nis au­gi­ mas“, – prie­žas­tį nu­ro­dė F.Fen­ ne­ris.

nė vie­no ar­gu­men­to, kad pa­sau­lio pa­bai­ga ga­li iš­tik­ti stai­ga, kaip per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus.

Ast­ro­no­mas G.Ka­ka­ras įsi­ti­ki­nęs, kad žmo­ni­ja daug me­tų ri­ta­si nuo kal­no, o nuo­sek­lus šliau­ži­mas že­ myn, anot jo, yra pa­ts bai­siau­sias. „Kol pro­tai tu­ri ga­li­my­bę kaž­ką keis­ti, pri­va­lo­me tai da­ry­ti. Ki­taip tik glo­ba­li ka­tast­ro­fa ga­li pri­vers­ ti at­si­gręž­ti į tik­rą­sias ver­ty­bes, bet ne pra­ban­gą, var­to­ji­mą. Tu­ ri­me pa­suk­ti ki­tu evo­liu­ci­jos ke­ liu“, – tar­si prie­sa­kus ta­ria G.Ka­ ka­ras.

Paž­vel­ki­me į Mė­nu­lį, Mer­ku­ri­jų, Mar­są. Jie nu­sė­ti kra­te­riais. „Pa­sau­lio pa­bai­ga – rea­li. Tik šis pro­ce­sas trun­ka mi­li­jar­dus me­tų, – sa­kė G.Ka­ka­ras ir gąs­di­na­mai int­ ri­ga­vo: – Gal rė­šis į mus po mi­li­jo­ no me­tų koks as­te­roi­das. Bet gal tai įvyks po 10 die­nų?“ G.Ka­ka­ras pri­mi­nė, kai prieš sa­ vai­tę stai­ga bu­vo pa­ste­bė­tas, tie­sa, vos 23–30 met­rų skers­mens, as­te­ roi­das, ku­ris pra­skrie­jo tarp Mė­ nu­lio ir Že­mės. Jis ne­kė­lė pa­vo­jaus, bet bu­vo pa­ste­bė­tas tik priar­tė­jęs. „Da­bar di­džio­sios pa­sau­lio ob­ ser­va­to­ri­jos ste­bi, re­gist­ruo­ja as­ te­roi­dus. Vie­nas jų pra­skries ar­čiau Že­mės 2029 m., o 2036-ai­siais grįš. Bet nie­ka­da ne­ga­li­ma duo­ti ga­ran­ti­jos, – nea­be­jo­ja G.Ka­ka­ras ir ste­bi­si, ko­dėl su pa­nie­ka ir hu­mo­ru žvel­gia­ma į moks­li­nės fan­tas­ti­kos au­to­rius, o kai ku­rie moks­li­nin­kai bi­jo pri­si­lies­ti prie ne­ži­no­my­bės.

– Už­ten­ka pa­skai­ty­ti Ju­les Ver­ne‘o

kū­ry­bą, ku­ris be­veik idea­liai ap­ra­šė skry­dį į Mė­nu­lį. Kas tai? At­si­tik­ti­ nu­mas, žmo­gaus psi­chi­kos ga­li­my­ bės ar atei­ties ekst­ra­sen­si­nė nuo­ jau­ta?“ Ko­dėl yra žmo­nių, ku­rie kau­pia at­sar­gas, per­ka slėp­tu­ves? G.Ka­ ka­ras tu­ri vie­ną prie­lai­dą: žmo­gus gy­ve­na ne­ rea­lia­me pa­sau­ly­je, o ly­tė­ji­mo, ma­ty­mo, uos­lės ir to, kas jam įkal­ta va­do­vė­liuo­se. „Auk­lė­ji­mo sis­te­mo­je mes ne­ si­lie­čia­me prie ne­ži­no­my­bės, ku­ri eg­zis­tuo­ja. Mes ga­li­me kon­tak­tuo­ ti, klaus­ti. Gal ne­su­lauk­si­me at­sa­ ky­mų, bet tai bus pa­gar­ba tam, ko ne­sup­ran­ta­me ir ne­ži­no­me.“ Į sve­čius slėp­tu­vė­se

Ži­no­ma kli­ma­to­lo­gė ir si­nop­ti­kė Aud­ro­nė Gal­vo­nai­tė penk­ta­die­nį jau ant­rus me­tus iš ei­lės da­ly­va­ vo pro­tų mū­šy­je Ap­lin­kos mi­nis­ te­ri­jo­je. „Šeš­ta­die­nį vyk­siu į Anykš­čius kas­ti ke­lių ir pa­dė­ti reng­tis Kū­ čioms, Ka­lė­doms, – šyp­so­jo­si ge­ rai nu­si­tei­ku­si mo­te­ris, ku­ri ne­se­ niai grį­žo iš ją su­ža­vė­ju­sios Ry­gos.

– Švie­su, daug ka­lė­di­nių pa­puo­ ša­lų – tuo lat­viai mus la­bai len­kia.

To­dėl nu­spren­džiau Ka­lė­doms pa­ puoš­ti ir šuns bū­dą.“ A.Gal­vo­nai­tė juo­kia­si, pa­klaus­ ta apie gruo­džio 21-osios pa­sau­lio pa­bai­gą. Ji ne­sup­ran­ta, kuo ga­lė­tų pa­dė­ti špro­tų kon­ser­vai? „Ma­no ma­ma klau­sė: jei vi­si iš­ kart žū­si­me, ar bai­su bus? – juo­kė­ si kli­ma­to­lo­gė. – O jei bus pa­bai­ga, ga­li­ma nu­veik­ti kaž­ką pra­smin­go.

At­sip­ra­šy­ti, ap­lan­ky­ti ar­ti­muo­ sius, da­ly­vau­ti eks­kur­si­jo­se. Ir po to ne­bus gai­la ki­tą die­ną. O kas pri­ si­pir­ko mais­to vi­sam gy­ve­ni­mui, ga­lė­si­me pas juos į slėp­tu­ves ei­ti į sve­čius.“ Spe­c ia­l is­tei la­bai ne­pa­t in­ka konk­re­čios pa­sau­lio pa­bai­gos da­ tos. Na­tū­ra­lu, kad kaž­kas iš to už­ dir­ba pi­ni­gus. „Grei­čiau mes pa­siek­si­me pa­bai­ gą su be­sai­kiu var­to­ji­mu, gam­tos nio­ko­ji­mu ir no­ru bet ko­kia kai­na už­dirb­ti pi­ni­gų, – svars­tė A.Gal­vo­ nai­tė. – Kai kas siū­lo kli­ma­to šil­ tė­ji­mą stab­dy­ti su­ke­liant ug­ni­kal­ nių įsi­ver­ži­mą per vie­ną die­ną. Kas bus, jei at­mos­fe­ra bus pil­na dul­kių?

Dar ki­ti siū­lo purkš­ti sū­rų jū­ros van­de­nį. Lai­žy­si­me drus­ką? Juo­ kin­ga ir pik­ta, kai ku­ria­mi vers­lo pla­nai bet ko­kia kai­na už­dirb­ti kuo dau­giau pi­ni­gų. Gal­vo­ki­me, ką da­ ro­me, nes pa­sta­rai­siais me­tais mes jau ne­tu­ri­me tei­sės va­din­tis sa­vo var­du – ho­mo sa­piens.“

Aliaus Ko­ro­lio­vo, Ro­ko Me­do­nio, Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

22

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

aukštyn žemyn

Lie­tu­viš­kam in­dė­nui pa­la­pi­nė atstoja ir namus, ir šven­to­vę Meš­ka­sa­ly­ je vy­ras lei­ džia ne tik va­sa­ras, bet ir žie­mo­ja, ne­pai­sant, kad da­bar čia iš­jung­ta elekt­ra, nė­ ra van­dens.

Su­ren­ka ir ge­ria lie­ taus van­de­ nį, iš­tirp­dy­ tą snie­gą.

Ves­ter­no kai­me­lio vi­zi­ja

„Mie­gu ne­nu­si­ren­gęs dra­bu­žių. Įp­ra­tau prie to­kių są­ly­gų. Mal­kas tau­pau mais­tui ga­minti sa­vo vai­ kams, – Ro­lan­das vai­kais va­di­na aš­tuo­nis šu­nis, ku­riuos tu­ri so­dy­ bo­je – dvi ja­po­niš­kas aki­tas, pen­kis has­kius ir vie­ną Si­bi­ro lai­ką.

Jie pa­va­din­ti ja­po­niš­kais, in­dė­ niš­kais var­dais. Tik vie­nin­te­lės Bre­nos var­das len­kiš­kas, nes ji bu­ vo at­vež­ta iš vie­tovės, esan­čios ne­ to­li Len­ki­jos-Slo­va­ki­jos sie­nos.

In­dė­nai, be abe­jo­nės, Ka­lė­ dų ne­švęs­da­vo, Kū­čių va­ka­rie­nės ne­val­gy­da­vo, bet Pie­tų ir Cent­ri­ nės Ame­ri­kos in­dė­nai (ma­jai, in­ kai, ac­te­kai, ol­me­kai, to­to­na­kai, ke­čua, al­ma­rai) mi­nė­da­vo pe­rei­ na­mą­jį gam­tos tarps­nį, ku­ris be­ veik su­tap­da­vo su mums įpras­tais Nau­jai­siais me­tais. Šiau­rės Ame­ri­kos in­dė­nai (pre­ ri­jų, kal­nų) ak­cen­tuo­da­vo tik va­ sa­ros šven­tes, ly­gia­die­nį. Mė­ne­sį da­ly­da­vo į 20 die­nų, o žie­mą te­bu­ vo vie­nas sie­kis – iš­gy­ven­ti. Gen­ tys bu­vo iš­si­skirs­čiu­sios į ma­žas šei­mas.

Ves­ter­no kai­me­lio vi­zi­ją tu­rin­tis ir in­dė­niš­kus pa­si­ro­dy­mus ren­ gian­tis Ro­lan­das Kū­čias ir Ka­lė­das pra­leis Meš­ka­sa­ly­je – in­dė­niš­kame ti­pyje – nii­toyiis.

Grū­dų bly­ne­liai ir pyp­kė

Tvir­ty­bė: fi­nan­si­nių pro­ble­mų gniuž­do­mas, bet psi­cho­lo­giš­kai ne­pa­lū­žęs R.Pru­šins­kas ti­ki sa­vo idė­jo­mis.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

48 me­tų Ro­lan­das Pru­šins­kas Kū­čias ir Ka­lė­das pra­leis vie­nas in­dė­niš­ko­je pa­la­ pi­nė­je be elekt­ros, van­dens. Dau­giau nei ket­ve­rius me­tus in­dia­niz­mą pro­pa­guo­ jan­čio vy­ro sta­las bus kuk­lus: pir­mo ma­li­ mo grū­dų bly­ne­liai ir žo­lių ar­ba­ta.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Geria lietaus van­denį

Sunk­me­tis, ne­sėk­min­ga pa­sko­ la prieš pen­ke­rius me­tus Ro­lan­dą pa­stū­mė­jo į ne­pa­vy­dė­ti­ną si­tua­ci­ ją. Vis dėl­to ne­pa­lū­žęs, į al­ko­ho­lio ar nar­ko­ti­kų liū­ną neįk­lim­pęs vy­ ras tei­gia, kad, pra­ra­dus ma­te­ria­ lius da­ly­kus, li­ko pa­dė­jęs ne­pa­lūž­ ti dva­si­nis tur­tas.

R.Pru­šins­kas šyp­so­si: da­bar jis ga­li ne­si­var­žy­da­mas, ne­kreip­da­ mas dė­me­sio į krei­vus žvilgs­nius rea­li­zuo­ti tai, ką pamėgo ir mie­lai da­rė nuo pat vai­kys­tė­s – pro­pa­ guo­ti in­dia­niz­mą. „Gy­ve­ni­mas pri­ver­tė grįž­ti prie vai­kys­tės sva­jo­nių, no­rų ir dva­si­ nių ver­ty­bių“, – sa­ko vy­ras.

Jau penk­tus me­tus at­vi­rai in­dia­ niz­mą pro­pa­guo­jan­tis bu­vęs kau­ nie­tis gy­ve­na sa­vo įkur­to­je, bet da­ bar jam ne­prik­lau­san­čio­je so­dy­bo­je Meš­ka­sa­ly­je Aly­taus ra­jo­ne. Ir kas sa­vai­tę ap­lan­ko Kau­ne žmo­ną Er­ nes­tą, sū­nų Vai­do­tą.

Meš­ka­sa­ly­je vy­ras lei­džia ne tik va­sa­ras, bet ir žie­mo­ja, ne­pai­sant, kad da­bar čia iš­jung­ta elekt­ra, nė­ ra van­dens. „Su­ren­ku ir ge­riu lie­taus van­de­ nį, iš­tirp­dy­tą snie­gą“, – pa­sa­ko­ja sti­li­zuo­tais in­dė­nų dra­bu­žiais vil­ kin­tis Iso­po Mo­to­kan – toks in­dė­ niš­kas R.Pru­šins­ko var­das.

Mal­ko­mis jis šil­do­si tik tuo­met, kai oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kia 10 laips­ nių šal­čio. Šil­dė­si jis ir per­nai, kai oro tem­pe­ra­tū­ra bu­vo dau­giau nei 20 laips­nių šal­čio.

„Nii­toyiis – tai pa­la­pi­nė-šven­to­ vė, ku­ri nuo įpras­tų ti­pio, vig­va­mo šiek tiek ski­ria­si sa­vo konst­ruk­ci­ja, – aiš­ki­no R.Pru­šins­kas. – Ji su­ręs­ta iš tri­jų kar­čių, ki­to­kia jos dūmt­rau­ kio konst­ruk­ci­ja. Du­rys – ne ova­lo, bet ke­tur­kam­pio for­mos. Jos at­si­ da­ro į Ry­tus, kad su­tik­tum ir pa­ svei­kin­tum ky­lan­čią sau­lę. Čia ga­ mi­na­mas ir val­gis.“ R.Pru­šins­ko Kū­čių ir Ka­lė­dų sta­ las bus kuk­lus: bly­ne­liai iš pir­mo­ jo ma­li­mo grū­dų ir ar­ba­ta iš pen­ kių žo­le­lių. Sa­vo šu­nims jis bū­ti­nai duos ir kau­lų. „Bet juk ši šven­tė skir­ta ne per­si­ val­gy­ti“, – pa­ste­bi Ro­lan­das ir ak­ cen­tuo­ja dva­si­nius da­ly­kus, žmo­ giš­kas ver­ty­bes, me­di­ta­ci­ją.

Anks­ti ry­te ir va­ka­re jis bū­ti­nai su­rū­kys in­dė­niš­ką pyp­kę – ta­ba­ ko, su­mai­šy­to su žo­lė­mis. Tai bus ri­tua­las: dū­mų vy­ras ne­trauks į plau­čius, o jais žais, svei­kin­da­mas Sau­lės ir ki­tus in­dė­nų bei se­no­vės lie­tu­vių gar­bi­na­mus die­vus.

Tie­sa, per šv.Ka­lė­das jis ne­ bus vie­nas ir tik su šu­ni­mis: in­dė­ niš­ko­je nii­toyiis jį ža­da ap­lan­ky­ti žmo­na Er­nes­ta, o Nau­juo­sius in­ dia­niz­mą pro­pa­guo­jan­tis vy­ras su­ tiks Kau­ne.

Ko­dėl jis ne­gy­ve­na gim­ta­ja­me mies­te su žmo­na ir 18 me­tų sū­ nu­mi, ku­ris ren­gia­si ar­ti­miau­siu me­tu iš­vyk­ti į Ško­ti­ją, pas Glaz­ge be­si­mo­kan­tį 21 me­tų bro­lį Pat­ri­ ką – bu­vu­sį Lie­tu­vos gim­nas­ti­kos rink­ti­nės na­rį. „Rei­kia pri­žiū­rė­ti so­dy­bą, šu­ nis, – sa­ko ves­ter­no kai­me­lio idė­ ja nea­be­jo­jan­tis ir in­ves­tuo­to­jus jau do­mi­nan­tis R.Pru­šins­kas. – Čia ren­giu daug in­dė­niš­kų pa­si­ ro­dy­mų ir va­sa­rą, ir žie­mą. Be to, ti­kiu, kad ka­da nors sa­vo so­dy­bą su­si­grą­žin­siu.“

23

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

aukštyn žemyn

Spal­va: rau­do­nai švy­tin­čios Ka­lė­dų eg­lės at­spin­di tau­ti­nius mo­ty­vus.

Tra­di­ci­ja: pra­kar­tė­lė Por­to Mo­ni­ze įreng­ta prie pat van­de­ny­no.

Va­sa­riš­kos Ka­lė­dos: be snie­go, su gėlėmis Ne vi­sur gruo­dis bal­tas ir šal­tas. At­ lan­to ska­lau­ja­ma Ma­dei­ros sa­la šven­ tes pa­si­tin­ka 20 laips­nių ši­lu­ma, švie­sų gir­lian­do­mis puoš­to­mis pal­mė­ mis ir žy­din­čio­mis or­chi­dė­jo­mis prie pra­kar­tė­lių.

De­ko­ras: baž­ny­čią puo­šia švie­čian­tys an­ge­lai.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė

l.galubauskienė@kaunodiena.lt

Sos­ti­nė su­ži­ba gruo­džio 8-ąją

Ka­lė­dinis laikotarpis Por­tu­ga­li­jo­je pra­si­dė­jo prieš dvi sa­vai­tes, gruo­ džio 8-ąją.

Tai ypa­tin­ga die­na, kai nie­kas nei­na į dar­bą, baž­ny­čio­se šven­čia­ ma Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ne­kal­to pra­si­dė­ji­mo šven­tė, o va­ka­re įžie­ bia­ma ne­sus­kai­čiuo­ja­ma ga­ly­bė švie­sų de­ko­ra­ci­jų. Šie­met po­rtu­ga­lai nu­si­mi­nę: dėl pra­stos šalies eko­no­mi­kos pa­dė­ties Ma­dei­ros sos­ti­nė Fun­ša­lis di­džiau­ sioms me­tų šven­tėms pa­puoš­ta net

treč­da­liu švie­čian­čių de­ko­ra­ci­jų ma­žiau nei į­pras­tai.

Ne­ma­čius, kaip bu­vo per­nai, sun­ku tuo pa­ti­kė­ti, nes nuo gau­ sy­bės švie­sų nak­tį raibs­ta akys.

Mies­te ko­ne kiek­vie­nas me­dis tvis­ka ma­žy­čių spal­vo­tų lem­pu­ čių gir­lian­do­mis, gat­vė­se tarp na­ mų ky­bo vis ki­to­kios spin­din­čios puoš­me­nos.

Kont­ras­tai glu­mi­na tu­ris­tus

Per me­tus Ma­dei­rą ap­lan­ko be­veik mi­li­jo­nas tu­ris­tų, ta­čiau sa­la gruo­ dį su­lau­kia ypač daug sve­čių.

Rau­don­žie­džių puan­se­ti­jų me­ džiai, žy­din­tys prie na­mų, ir lau­

Aukš­tis: tri­met­ri­niai be­sme­ge­niai su­te­mus ypač įspū­din­gi.

Lo­re­tos Ga­lu­baus­kie­nės nuo­tr.

Ma­dei­ro­je gruo­dį daž­ną die­ną ga­li mė­ gau­tis sau­le ir mau­ dy­tis ba­sei­ne po at­ vi­ru dan­gu­mi.

ke įreng­tos pra­kar­tė­lės, pa­puoš­tos ža­lio­sio­mis or­chi­dė­jo­mis, – to­kie neįp­ras­ti vaiz­dai glu­mi­na iš bal­tos žie­mos šal­čio gniauž­tų iš­trū­ku­sius tu­ris­tus. Ma­dei­ro­je gruo­dį daž­ną die­ną ga­li mė­gau­tis sau­le ir mau­

Žie­dai: gre­ta ka­lė­di­nių de­ko­ra­ci­jų žy­di or­chi­dė­jos ir an­tu­riai.

dy­tis ba­sei­ne po at­vi­ru dan­gu­mi, o va­ka­re ban­dy­ti ap­ka­bin­ti tri­met­ri­nį švie­čian­tį be­sme­ge­nį ar pa­si­vaikš­ čio­ti prie trykš­tan­čių spal­vo­tų fon­ ta­nų, ku­riuo­se plau­kio­ja gul­bės.

Lau­ko ka­vi­nė­se gurkš­no­ja­mas ypa­tin­ga­sis Ma­dei­ros vy­nas, vai­ši­ na­ma­si ir tra­di­ci­niu me­daus py­ra­ gu „Bo­lo de mel“. Nors jo pa­ra­gau­ti ar nu­si­pirk­ti par­duo­tu­vė­je ga­li­ma vi­sus me­tus, švie­žias jis ke­pa­mas spe­cia­liai šiai die­nai.

Mies­te­liuo­se šven­čia­ma kuk­liau

Pa­va­ži­nė­jus po sa­lą aki­vaiz­du: vi­ sos ka­lė­di­nės links­my­bės ir gro­žy­ bės su­telk­tos Fun­ša­ly­je. Vis dėl­to ir

Sim­bo­lis: Ka­lė­dų Se­ne­lių yra ir Ma­dei­roje.

ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­se ne­stin­ga įvai­rių de­ko­ra­ci­jų ir re­li­gi­nių vai­di­ ni­mų gre­ta baž­ny­čios įreng­tų pra­ kar­tė­lių. Šiau­ri­nė­je sa­los da­ly­je įsi­kū­ ru­sia­me Por­to Mo­ni­ze pra­kar­tė­ lė sto­vi prie pat van­de­ny­no, o ry­ tuo­se esan­čio­je San­ta­no­je bib­li­niai per­so­na­žai vil­ki na­cio­na­li­nius kos­ tiu­mus.

Ka­lė­di­nis lai­ko­tar­pis bus vai­ni­ kuo­tas gar­siuo­ju Ma­dei­ros nau­ja­ me­čiu fe­jer­ver­ku – jį su­reng­ti tei­ sę iš­ko­vo­ja Tarp­tau­ti­nių fe­jer­ver­kų var­žy­bų, kas­met sa­lo­je vyks­tan­čių bir­že­lį, pi­ro­tech­ni­kos kom­pa­ni­ja nu­ga­lė­to­ja.

Drau­gi­ja: šie be­sme­ge­niai ne­bi­jo sau­lės.

24

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

aukštyn žemyn

Su­pa­kuo­ti do­ va­ną – me­nas, ku­riam rei­ kia fan­ta­zi­jos, mei­lės ir lai­ ko. Tai pa­si­tei­ si­na, nes tu­ri­ nys įgy­ja vi­sai ki­to­kią ver­tę.

De­ta­lės: ke­lios juos­te­lės auk­si­nio ir si­dab­ri­nio po­pie­riaus, džio­vin­tos gė­lės, kriauk­lės – šios J.Ja­nuš­ke­vi­čiū­tės-Žiugž­die­nės pa­si­rink­tos smulk­me­nos do­

va­nos pa­kuo­tei su­tei­kia pra­ban­gaus puoš­nu­mo.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Do­va­nos pa­slap­tis po penkiais sluoksniais Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Su­tei­kia daug džiaugs­mo

Su di­de­liu už­si­de­gi­mu do­va­nas ar­ti­mie­siems ir drau­gams pa­kuo­ja vil­nie­tė di­zai­ne­rė Jur­gi­ta Ja­nuš­ke­ vi­čiū­tė-Žiugž­die­nė. Kur­ti dra­bu­ žius – jos dar­bas, o pa­kuo­ti do­va­ nas – ho­bis. „Ta­vo do­va­na su­pa­kuo­ta taip gra­žiai, kad iki šiol tu­riu tą pa­kuo­ tę“, – to­kį komp­li­men­tą Jur­gi­ta iš­ girs­ta net ir po ke­le­rių me­tų.

Di­zai­ne­rė ne­mėgs­ta do­va­noms skir­tų ki­niš­kų mai­še­lių, ku­rių ap­ stu par­duo­tu­vė­se, to­dėl pa­kuo­ tę ku­ria pa­ti. Jei tuos mai­še­lius ir pirk­tų, tai pa­pras­tus, ru­dos spal­ vos, ku­riuos pa­ti de­ko­ruo­tų. Vis dėl­to iki šiol ap­siei­na be jų. „Do­va­nos pa­kuo­tė man la­bai svar­bi, ne­tgi svar­bes­nė už pa­čią do­va­ną. Pa­kuo­tė – tai pir­mas įspū­ dis, ku­ris žmo­gui su­tei­kia džiaugs­ mo. Sa­vo drau­gus, pa­žįs­ta­mus ste­ biu, ana­li­zuo­ju vi­są lai­ką. De­ta­lių, ku­rios kren­ta į akis, ne­pa­mirš­tu, ne­tgi už­si­ra­šau. Kai atei­na lai­kas ką nors do­va­no­ti, ban­dau tai pri­ si­min­ti, žvilg­te­lė­ju į už­ra­šų kny­gu­ tę. Ir vi­sa­da sten­giuo­si, kad tai, ką pa­ste­bė­jau, bū­tų ak­cen­tuo­ta do­va­ nos pa­kuo­tė­je“, – dės­tė J.Ja­nuš­ke­ vi­čiū­tė-Žiugž­die­nė.

Pri­de­ri­na prie cha­rak­te­rio

Ko­kius ste­buk­lus Jur­gi­ta įkū­ni­ja do­va­nos pa­kuo­tė­je?

Di­zai­ne­rė – Pro­van­so mė­gė­ja.

Do­va­nas ji pa­kuo­ja ar­ba į se­no­vi­nį, ar­ba į ru­dos spal­ vos, ne­tgi į pa­što siun­ tų po­pie­rių.

Prie jo kom­po­nuo­ja įvai­rių juos­ te­lių, špa­ga­to, vi­sa­da pri­kli­juo­ja kriauk­lių, su­džio­vin­tų ro­žių, tiu­ lio skiau­čių. „Ten tiek vis­ko bū­na, kad net sun­ku ap­sa­ky­ti, – juo­kė­si Jur­gi­ ta. – Sten­giuo­si, kad kom­po­zi­ci­ja džiu­gin­tų akį.“

Pa­kuo­tė – tai pir­mas įspū­dis, ku­ris žmo­ gui su­tei­kia džiaugs­mo.

Di­zai­ne­rė drau­gei, ku­ri mėgs­ ta gu­lė­ti pa­plū­di­my­je ir kai­tin­tis sau­lė­je, ant do­va­nos pa­kuo­tės bū­ ti­nai už­kli­juo­ja kriauk­lių. Ki­ta Jur­ gi­tos drau­gė tie­siog klie­di Ja­po­ni­ja.

Pa­kuo­da­ma jai do­va­ną, di­zai­ne­rė tai su­bti­liai pa­brė­žia rau­do­nu ar­ba juo­du po­pie­riu­mi su ma­ža auk­so de­ta­le. Prie po­pie­riaus ga­li­ma pri­ tvir­tin­ti ir val­gy­mo laz­de­les. Me­ niš­kai do­va­nas ga­li­ma su­pa­kuo­ti net ir į laik­raš­tį, žur­na­lą. „Į vis­ką do­va­nas ga­li­ma pa­kuo­ ti. Rei­kia tik fan­ta­zi­jos, mei­lės ir lai­ko“, – pa­ta­rė J.Ja­nuš­ke­vi­čiū­tėŽiugž­die­nė.

Pro­fe­sio­na­lė: J.Ja­nuš­ke­vi­čiū­tė-Žiugž­die­nė šie­met do­va­nas pa­kuo­ja į ro­ži­nės spal­vos po­pie­rių su ma­žo­mis

ro­žy­tė­mis, bet sa­ko, kad tam tin­ka ne­tgi se­ni laik­raš­čiai – svar­bu tai pa­da­ry­ti me­niš­kai.

Ka­lė­doms pa­si­ren­ka te­mą

Ar, pa­kuo­da­ma Ka­lė­dų do­va­nas, di­zai­ne­rė taip pat pai­so žmo­gaus cha­rak­te­rio? „Ne. Vi­sas Ka­lė­dų do­va­nas pa­kuo­ju vie­no­dai. Ypač gra­žu, kai jos su­dė­tos na­muo­se po eg­lu­te“, – mė­gau­ja­si Jur­gi­ta.

Ka­lė­dų do­va­nų pa­kuo­tėms ji pa­si­ren­ka kas­met vis ko­kią nors te­m ą, spal­v ą. Ta­d a pri­s i­p er­ka daug po­pie­riaus, de­ta­lių ir pra­ de­da dar­bą. Šie­met Ka­lė­dų do­va­nas Jur­gi­ta pa­kuo­ja į ro­ži­nės spal­vos po­pie­ rių su ma­žo­mis ro­žy­tė­mis. To­kie sie­nų ap­mu­ša­lai bu­vo po­pu­lia­rūs Pran­cū­zi­jo­je ka­ra­liaus Liud­vi­ko XIV lai­kais. Lon­do­ne, Ško­ti­jo­je ir da­bar esa­ma na­mų, bu­tų, ta­pe­ tuo­tų ap­mu­ša­lais su smul­kio­mis gė­ly­tė­mis. „Ant pa­kuo­tės vir­šaus bus ke­lios juos­te­lės auk­si­nio ir si­dab­ri­nio po­pie­riaus, ki­to­ kių da­ly­kų. To ro­ži­nio po­pie­ riaus iš tik­rų­jų ma­ty­sis la­bai ne­daug“, – juo­kė­si mo­te­ris.

Do­va­nas pa­kuo­ja nak­tį

„Shutterstock“ nuotr.

Do­va­nų pa­ka­vi­mo me­no J.Ja­nuš­ ke­vi­čiū­tė-Žiugž­die­nė mo­ko­si iš

ja­po­nų. „Stu­di­ja­vau, kaip jie tai da­ro. Pa­kuo­ja į ke­lis po­pie­riaus sluoks­nius, kad džiaugs­mas tęs­ tų­si kuo il­giau, kol žmo­gus do­va­ ną iš­pa­kuos. Iš pra­džių pa­kuo­ja į minkš­tą, šiek tiek per­ma­to­mą po­ pie­rių. Vie­toj jo ga­li bū­ti net gra­ži ser­ve­tė­lė. Ta­da do­va­ną ap­vy­nio­ ja pa­tva­riu po­pie­riu­mi, o pa­skui ją de­ko­ruo­ja“, – pa­sa­ko­jo di­zai­ ne­rė.

Ka­da ji pa­kuo­ja? Juk prieš šven­ tes ka­tast­ro­fiš­kai trūks­ta lai­ko. „Vi­sas do­va­nas pa­kuo­ju nak­tį, kai vi­si mie­ga. Tai tę­sia­si nuo duk­ ros Do­ro­tė­jos vai­kys­tės. Ji la­bai il­ gai ti­kė­jo Ka­lė­dų Se­ne­liu, nykš­tu­ kais ir fė­jo­mis. Aš lauk­da­vau, kol ji už­migs, ir iki gi­laus vi­du­nak­čio pa­kuo­da­vau do­va­nas, kad ne­duok Die­ve ne­pa­ma­ty­tų ir ne­su­ži­no­ tų, kur tas Ka­lė­dų Se­ne­lis gy­ve­na ir kas tas do­va­nas pa­kuo­ja“, – pa­ slap­tį at­sklei­dė Jur­gi­ta.

25

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

aukštyn žemyn

Kū­čių vi­dur­nak­čio bur­tai: gal tai tie­sa?

Lai­ma Že­mu­lie­nė

klau­sy­tis, kaip gy­vu­liai kal­ba, nes šie ga­li pra­kal­bė­ti tik­tai Kū­čių nak­tį.

Ko­kie bus atei­nan­tys me­tai? Tai ga­li­ma su­ži­no­ti Kū­čių nak­tį. Pa­si­ bai­gus va­ka­rie­nei, per pa­tį vi­dur­ nak­tį.

Tiks­las – su­ži­no­ti atei­tį

l.zemuliene@diena.lt

No­rė­jo iš­girs­ti gy­vu­lių kal­bą

Kau­nie­tė vers­li­nin­kė In­ga Bud­rie­ nė Kū­čių va­ka­rie­nę su šei­ma val­ go kai­me pas sa­vo mo­ti­ną. Mo­te­rys vi­sa­da po stal­tie­se de­da šieno. „Tos tra­di­ci­jos lai­ko­mės nuo mo­ čiu­tės lai­kų, nors mo­čiu­tė jau mi­ ru­si. Po va­ka­rie­nės trau­kia­me šie­ no stiebelius iš po stal­tie­sės ir žiū­ri­me, kiek gy­ven­si­me – il­gai ar trum­pai. Sa­ko­ma, kad pa­gal šiau­ do il­gį ir gy­ve­ni­mas tu­ri bū­ti il­gas.

La­bai rim­tai į tai ne­žiū­ri­me – pa­si­ da­ro­me at­rak­ci­ją Kū­čių va­ka­rą“, – nu­si­juo­kė I.Bud­rie­nė.

Mo­te­ris pri­si­me­na, kad vai­kys­ tė­je, pa­val­giu­sios Kū­čių va­ka­rie­ nę, mer­gi­nos ei­da­vo į lau­ką žiū­rė­ti, iš ku­rios pu­sės šu­nys lo­ja. Va­di­na­si, iš ten jau­ni­kis at­va­žiuos. O mo­čiu­ tė anū­kams liep­da­vo bėg­ti į tvar­tą ir

R

„Bur­ti rei­kia dvy­lik­tą va­lan­dą nak­ ties, – pa­brė­žė Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­ jos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Li­ber­tas Klim­ka. – Anks­čiau bū­da­vo spė­ja­ma, ko­kie bus atei­nan­tys me­tai, der­lius, ką so­dins, ką sės. Tai bu­vo ūki­nin­ko rū­pes­čiai. Mer­gi­nos Kū­čių nak­tį bu­ ria ir da­bar. Ma­no duk­te­rys, anū­kės taip pat bu­ria. Tai – žai­di­mai.“ Mer­gi­nos bur­da­vo nau­do­da­ mos van­de­nį, ug­nį, žo­ly­nus. Bur­tų tiks­las – su­ži­no­ti, ar iš­te­kės, koks bus vy­ras. Iš po stal­tie­sės iš­trau­kus šiau­dą su grū­dais ti­kė­da­vo, kad vy­ ras bus tur­tin­gas, me­tai sėk­min­gi. „Dar mer­gi­nos į van­de­nį la­šin­da­ vo vaš­ką. Kaip mi­to­lo­gas ga­liu pa­ sa­ky­ti: van­duo, eke­tė, šu­li­nys – tai lan­gas į mi­ru­sių­jų pa­sau­lį. Bū­tent iš mi­ru­sių­jų pa­sau­lio vi­sa­da atei­ na at­sa­ky­mai ir pa­ta­ri­mai, iš­tar­mė apie atei­tį“, – dės­tė L.Klim­ka. Į du­be­nė­lį su van­de­niu įla­ši­nus vaš­ko bū­da­vo lau­kia­ma, ko­kia fi­ gū­ra su­si­for­muos. Ge­riau­sia, jei iš­

ryš­kė­da­vo žie­do kon­tū­rai. Tai reiš­ kia pirš­ly­bas. Jei su­si­for­muo­ja kas nors pa­na­šaus į žvė­re­lį, va­di­na­ si, mer­gi­na ką nors įsi­gis, pra­tur­ tės. Pa­si­tai­ko, kad kars­tą ar­ba kry­ žių ga­li­ma iš­vys­ti. Ant­ruo­ju at­ve­ju, pa­sak L.Klim­kos, mer­gi­na įstos į vie­nuo­ly­ną ar­ba mirs.

veid­ro­dį, kad už nu­ga­ros pa­ma­ty­ tų sa­vo atei­tį. Jei snie­go ne­bū­da­vo, ta­ke­lį į pir­tį pa­bars­ty­da­vo smė­liu­ ku. Ei­da­mos at­gal tik­rin­da­vo, ko­ kių nau­jų pė­dų at­si­ra­do. „Jei­gu ei­ta su ba­tais, va­di­na­ si, bū­si­ma­sis vy­ras bus tur­tin­gas, ban­ki­nin­kas, – po­kšta­vo L.Klim­

Van­duo, eke­tė, šu­li­ nys – tai lan­gas į mi­ru­ sių­jų pa­sau­lį. Bū­tent iš mi­ru­sių­jų pa­sau­lio vi­sa­da atei­na at­sa­ky­ mai ir pa­ta­ri­mai, iš­ tar­mė apie atei­tį.

Dar vie­nas bur­tas – de­gin­ti po­ pie­rių. Jam su­de­gus rei­kia žiū­rė­ti, koks še­šė­lis ant sie­nos krin­ta. Pa­ ma­čius žir­gą reiš­kia, kad at­jos pirš­ lys, kry­žių – iš­tiks mir­tis.

Kū­čių vi­dur­nak­tį mer­gi­nos ei­ da­vo į ga­rų pil­ną pir­tį. Žiū­rė­da­vo į

ka. – Jei­gu ei­ta ba­so­mis, va­di­na­si, vy­ras bus mo­ky­to­jas, kul­tū­ros dar­ buo­to­jas.“ Po­ri­nis skai­čius vi­sa­da ge­rai

Ir dar dau­gy­bę bur­tų Kū­čių vi­dur­ nak­tį žmo­nės pri­si­gal­vo­da­vo.

Ant sta­lo pa­dė­da­vo stik­li­nę van­ dens, lėkš­te­lę su grū­dais ir veid­ ro­dį. Prie jų pa­sta­ty­da­vo vištą ir žiū­rė­da­vo, ką ši pir­miau­sia puls da­ry­ti: ar ger­ti, ar les­ti, ar į veid­ ro­dį žiū­rė­ti. Tai rodė, koks bus bū­ si­ma­sis vy­ras: ge­ras dar­bi­nin­kas, gir­tuok­lis, puo­šei­va ar mė­gė­jas pa­ si­pui­kuo­ti.

Jei­gu bū­da­vo dau­giau mer­gi­nų, po lėkš­te pa­slėp­da­vo pi­ni­gė­lį, ro­ ži­nį, veid­ro­dė­lį. Pas­kui trauk­da­vo tuos daik­tus. Kas ką iš­trau­kia, tas, sa­ko­ma, bus la­bai reikš­min­ga ki­ tais me­tais.

Dar Kū­čių nak­tį klau­sy­da­vo, iš kur šu­nys lo­ja, – va­di­na­si, iš tos pu­sės pirš­liai ir sva­jo­nių jau­ni­ kis at­va­žiuos. Mer­gi­nos mes­da­vo klum­pę ar­ba ba­tą per pe­tį ir žiū­rė­ da­vo, ar jo no­sis į du­ris at­si­suks. Jei taip – mer­gi­na ki­tą­met iš­te­kės. „Yra ir toks pa­pras­tas bur­tas: stve­ri sau­ją kū­čiu­kų ir skai­čiuo­ji, ly­gi­nis skai­čius ar ne. Apg­lė­bi tvo­rą ir vėl skai­čiuo­ji: po­ri­nį skai­čių sta­ ti­nių ap­glė­bei ar ne­po­ri­nį. Po­ri­nis skai­čius vi­sa­da ge­ras, tai – sėk­mė“, – pa­brė­žė L.Klim­ka.

AB „Pieno žvaigždės“

Atsako specialistai: kaip pasirinkti gerą sviestą?

Rūta Aliejūnaitė Pasaulio istorijoje sviestas atsirado anksčiau, nei žmogus prisijaukino karvę. Ir per daugiau kaip 3000 metų išbandyti įvairūs jo gaminimo būdai: nuo grietinėlės sukimo ožkos odos maiše iki naujos kartos uždarojo ciklo technologijų, kurių tikslas – pagaminti absoliučiai natūralų aukščiausios kokybės sviestą.

Tad šiandien turime kaip niekad platų pasirinkimą ir jau klausiame, kaip išsirinkti geriausią, sveikiausią sviestą?

Keturi geriausio sviesto požymiai

Neseniai vienos pieno perdirbimo bendrovės užsakymu Lietuvoje atlikti vartotojų nuomonės tyrimai atskleidė, kad paprastai vartotojai renkasi sviestą vadovaudamiesi vos keliais kriterijais. Pirma, ant produkto pakuotės turi būti aiškiai užrašyta „Sviestas“, o ne „Tepusis riebalų mišinys“. Antra, turi būti nurodytas riebumas – vartotojai dažniausiai renkasi tradicinio 82 proc. riebumo svietą. Ir, trečia, vartotojui svarbus patikimas prekės ženklas. Tokie kuklūs pasirinkimo kriterijai parodo, kad vartotojai

mažai žino, kaip išsirinkti geriausią ir kokybiškiausią sviestą. „Aukščiausios kokybės sviestą atskirsite pagal keturis požymius. Tiesa, ragauti reikės tik norint pajusti vieną iš jų. Visiems kitiems užteks geros uoslės ir aštraus žvilgsnio“, – šypsosi bene populiariausio ir geriausiai vartotojų vertinamo Lietuvoje „Dvaro“ sviesto technologė Vilma LaukytėStaniuvienė.

Mes dažnai nepajuntame to šviežios grietinėlės skonio, kuris išskiria kokybišką sviestą.

Skonio reikalas

Kiekvienas gurmanas žino: geras sviestas turi turėti skonį. Būtent dėl jo daugybė prancūziškų padažų gaminama su sviestu. Kaip tik šis skonis ir aromatas įkvėpė Pietų Amerikos virtuvės šefus ant ką tik iškepto sultingo jautienos kepsnio užmesti kubelį sviesto, kuris tirpdamas švelniai slysta mėsos paviršiumi. „Mes dažnai nepajuntame to šviežios grietinėlės skonio, kuris

išskiria kokybišką sviestą. Arba kiek pasikeitusio, kuris išryškėja sviestą kepinant. Juk ne be reikalo rusvą kepintą sviestą prancūzai vadina „beurre noisette“ – lazdynų sviestu – ir jį naudoja gamindami įmantriausius desertus. Sviesto skonis dar kitaip atsiskleidžia jį tirpdant ir tiesiog suteikia minkšto gaivumo derinamas su įvairiais patiekalais“, – sako sviesto technologė.

Anot jos, tai, kad dažnai nepastebime sviesto skonio, lemia įprotis valgyti vidutiniškus gaminius.

Vidutinės kokybės sviestas beveik neturi nei kvapo, nei skonio. „Užtat aukščiausios kokybės gaminys turi tik jam būdingą švelnų aromatą ir ypatingą skonį, kai lengvai atpažįstame šviežią grietinėlę. Todėl kai kitą kartą tepsite sviestą, nebijokite skirti kelių sekundžių, pauostykite ir paragaukite jį. Juk visi norime savo virtuvėje turėti geriausius produktus, o kaip tokius išsirinksime, jei nekreipsime dėmesio į skonį?“ – retoriškai klausia V.Laukytė-Staniuvienė.

Turi būti tepus

Lietuvoje vis dar nemažai žmonių, kalbėdami apie sviestą, įsivaizduoja tą sovietinį trupantį, sunkiai te-

pamą produktą. „Mums reikėtų mesti tokias mintis iš savo galvų ir paragauti skanaus, kvepiančio, aukščiausios kokybės „Dvaro“ sviesto. Tada bus aišku, jog mūsų įsitikinimai apie sviestą neturi nie-

ko bendro su tikrąja jo kokybe“ – sako „Dvaro“ sviesto technologė Vilma Laukytė-Staniuvienė.

Pašnekovė pasakoja, kad šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę paruošti tokios kokybės sviestą, kuris būdamas absoliučiai natūralus išsiskiria plastiška tekstūra ir lengviau tepamas, kai būna palaikytas kambario temperatūroje vos keletą minučių.

Blizgus paviršius – privalomas

Dar viena svarbi aukščiausios kokybės sviesto ypatybė – gerai paskirstyta drėgmė, kurios svieste yra apie 16 proc.

Drėgmė turi būti pasiskirsčiusi mikroniniais lašeliais, kurie sviestui suteikia žvilgesio. Todėl užteks sviesto paviršių lengvai perbraukti peiliu, kad būtų matyti sveika bei spindinti geltona spalva ir norėtųsi jo paragauti.

26

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

menas ir pramogos

Lė­li­nin­kai kvie­čia pa­ruoš­ti šven­tėms šir­dis Jau be­ne ke­tu­ris de­ šimt­me­čius Kau­ no vals­ty­bi­nis lė­ lių teat­ras sa­vo ma­ žie­siems žiū­ro­vams do­va­no­ja spe­cia­ liai Ka­lė­dų ir Nau­jų­ jų me­tų lai­ko­tar­piui su­kur­tas šven­ti­nes prem­je­ras. Šį­kart jų lau­kia net du nuo­ tai­kin­gi nau­ja­me­ čiai spek­tak­liai – „Bal­ta Snie­go žmo­ ge­liu­kų ke­lio­nė“ ir „Nau­ja­me­tė pa­sa­ka“.

Atė­ję į „Nau­ ja­me­tę pa­ sa­ką“, žiū­ro­ vai at­si­durs Var­vek­lių ša­lies ka­ra­ lys­tė­je, ku­ rią val­do klas­tin­ga Var­vek­lių Mo­čia.

Te­ma: Snie­go žmo­ge­liu­kai, nu­gir­dę, kad pa­va­sa­rį pa­virs van­dens ba­lu­tė­mis, iš­si­ruo­šia ieš­ko­ti Sau­lės ir pra­šy­ti, kad ji ne­

pa­si­ro­dy­tų.

Ne kar­tą Ry­tų Eu­ro­pos sce­no­ se sta­ty­tą ru­mu­nų liau­dies pa­sa­ ką apie Ma­žuo­sius Bes­me­ge­nius Kau­no lė­lių teat­ro sce­nai pri­tai­ kė nuo­lat su kau­niš­kiais lė­li­nin­ kais bend­ra­dar­biau­jan­tis Gar­di­no teat­ro re­ži­sie­rius Ole­gas Žiugž­da.

Pag­rin­di­niai spek­tak­lio per­so­na­žai – Snie­go žmo­ge­liu­kai, nu­gir­dę, kad pa­va­sa­rį pa­virs van­dens ba­lu­tė­mis, iš­si­ruo­šia ieš­ko­ti Sau­lės ir pra­šy­ti, kad ji ne­pa­si­ro­dy­tų. „Tai la­ko­n iš­kas, ne­s u­d ė­t in­ gos siu­že­ti­nės li­ni­jos ir sti­lis­ti­ kos spek­tak­lis pa­tiems ma­žiau­ siems žiū­ro­vams, ak­cen­tuo­jan­tis

pa­ma­ti­nes ver­ty­bes – užuo­jau­tą, gai­les­tį, au­ko­ji­mą­si. Rea­lia­me gy­ ve­ni­me vis re­čiau ten­ka tai pa­tir­ ti, to­dėl kū­ri­ny­je al­suo­jan­ti Ka­lė­ dų dva­sia paa­ki­no rink­tis bū­tent šią pje­sę“, – sa­kė spek­tak­lio re­ ži­sie­rius.

Pa­sak O.Žiugž­dos, Ka­lė­dų ir nau­ja­me­čiam lai­ko­tar­piui skir­ti spek­tak­liai tu­rė­tų ne­sto­ko­ti šven­ tiš­ku­mo ir bū­ti „vie­na di­de­le gra­ žia prem­je­ra“, su­tei­kian­čia žiū­ro­ vui pa­čių ge­riau­sių emo­ci­jų.

De­ko­ra­ci­jas prem­je­rai „Bal­ta Snie­go žmo­ge­liu­kų ke­lio­nė“ su­kū­ rė dai­li­nin­kė Al­do­na Jan­kaus­kie­nė,

mu­zi­ką pa­ra­šė kom­po­zi­to­rė Gied­rė Pau­liu­ke­vi­čiū­tė.

Prem­je­ri­nio spek­tak­lio „Nau­ja­ me­tė pa­sa­ka“, ku­rį ma­žie­ji teat­ ro my­lė­to­jai iš­vys Ma­žo­jo­je sa­lė­je, idė­ją ke­le­rius me­tus bran­di­no Kau­ no J.Urb­šio ka­ta­li­kiš­kos vi­du­ri­nės mo­kyk­los teat­ro mo­ky­to­ja eks­per­tė Vi­ta­li­ja Vyš­niaus­kai­tė. Pas­ka­tin­ta Lė­lių teat­ro va­do­vo Si­gi­to Kli­ba­vi­ čiaus, pe­da­go­gė pa­ra­šė pje­sę ir pa­ti ją re­ži­sa­vo. Tai jau tre­čia­sis V.Vyš­ niaus­kai­tės re­ži­suo­tas spek­tak­lis Vals­ty­bi­nia­me Kau­no lė­lių teat­re.

Atė­ję į „Nau­ja­me­tę pa­sa­ką“, žiū­ ro­vai at­si­durs Var­vek­lių ša­lies ka­

ra­lys­tė­je, ku­rią val­do klas­tin­ga Var­vek­lių Mo­čia. Ji įvi­lio­ja Mer­ gai­tę Eg­lę į sa­vo val­das ir ati­ma kvie­ti­mą į Ka­lė­dų šven­tę, to­dėl nei Ka­lė­dų Se­ne­lis, nei do­va­nė­lės jos ne­džiu­gi­na. „Prieš šv. Ka­lė­das skru­pu­lin­ gai tvar­ko­me na­mus, be ato­dai­ros per­ka­me do­va­nas, ruo­šia­me kal­ nus mais­to, bet pa­mirš­ta­me, kad kur kas svar­biau šven­tėms pa­ ruoš­ti šir­dį“, – ma­no V.Vyš­niaus­ kai­tė.

Prem­je­ri­nio spek­tak­lio de­ko­ra­ ci­jo­mis ir mu­zi­ka rū­pi­no­si V.Vyš­ niaus­kai­tės ko­le­gės iš J.Urb­šio

ka­ta­li­kiš­kos vi­du­ri­nės mo­kyk­los – dai­lės dės­ty­to­ja Ai­da Juš­kai­tė ir su mu­zi­kos pa­sau­liu vai­kus su­pa­žin­ di­nan­ti Jur­ga Ju­zė­nai­tė.

Lė­lių teat­re de­biu­ta­vu­sios spek­ tak­lio dai­li­nin­kė ir kom­po­zi­to­rė džiau­gė­si ga­li­my­be iš­ban­dy­ti sa­ve neįp­ras­tu amp­lua ir pri­pa­ži­no, kad teat­ro at­mos­fe­ra tu­ri už­bu­rian­čių ga­lių.

Drau­ge su ak­to­riais pro­fe­sio­na­ lais prem­je­ro­je pa­si­ro­dys ir mi­nė­ tos mo­kyk­los auk­lė­ti­nės Vik­to­ri­ja Pet­ke­vi­čiū­tė, Dei­man­tė Bu­jy­tė ir Pau­li­na Ri­mai­tė.

KD inf.

27 3

šeštaDIENIS, gruodžio 22, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Padėkos ���������������������������������������������������� 27 Darbo skelbimai ������������������������ 27, 30 Paslaugos ������������������������������������������������ 27 Parduoda � ������������������������������������������������ 28 Perka � ���������������������������������������������������������� 28 Įvairūs � �����������������������������������������������29, 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Kviečia � ���������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 29 Pamesta � ��������������������������������������������������� 27 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

padėkos Noriu padėkoti KMU Endoskopijos skyriaus vadovui profesoriui Kęstučiui ADAMONIUI už rūpestį ir priežiūrą, už paguodžiančius žodžius ir širdies šilumą.

Su pagarba Genovaitė Stašaitienė 1058821

Nuoširdžiai dėkoju VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos centro gydytojai Viktorijai KUPRIENEI už kruopštų ir rūpestingą gydymą, nuoširdžią meilę ir praktiškus patarimus. Nes dažnai geras žodis gydo labiau nei vaistai.

Su meile ir pagarba Marijona Lisovskaja

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.

1051054

PADOVANOK ARTIMUI SVEIKATĄ! ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Maisto netoleravimo testas. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

1052792

1055978

Profesionalus masažuotojas dirba miesto centre. Yra galimybė įsigyti šventinius masažo kuponus. www.masazas55.lt. Tel. 8 643 30 000.

DARBo skelbimai

1057713

SKUBIAI! Konsultuoja gydytojai specialistai, atliekami ultragarsiniai, laboratoriniai tyrimai, neskausminga neinvazinė diagnostika UBT Helicobacter pylori bakterijai nustatyti. Šv. Kalėdų nuolaida – net iki 50 %! „NATURA MUNDA“ biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno senamiestis; tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620; www.naturamunda.lt.

Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

1052157

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

1052284

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

1051764

Statybos, remonto

1056715

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

1057205

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

1056667

Vidaus statybos ir apdailos darbai. 15 metų patirtis. Tel. 8 687 76 366, 8 603 61 599.

1057212

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus: vamzdyno išvedžiojimas, boilerių, klozeto, vonios prijungimas ir kt. Garantija.

Tel. 8 646 03 025.

8 608 66111

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m.

Stipriausia Lietuvoje GREEN-EKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt.

Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

1055503

www.grupinispirkimas.lt siūlo ąžuolo parketlentes, 1 kv. m – 53 Lt, uosio parketlentes, 1 kv. m – 44 Lt, grindų klojimo paslaugą, 1 kv. m – nuo 10 Lt. PIRKIME KARTU IR SUTAUPYSIME! Tel. 8 612 66 435; statyba@grupinispirkimas.lt.

1049865

Vidaus įrangos

1056911

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

1055785

Ardome, išvežame statybines atliekas. Betonavimas, grindų klojimas, GKP montavimas, dažymas. Elektra, santechnika. Rašome sąskaitas. Tel. 8 686 44 993.

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

1046084

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

1053926

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V. Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

1054609

Siūlo darbą AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (C kat.). Darbas Kaune. CV siųsti e. paštu a.bieliunas@zpienas.lt. Tel. 8 614 86 113.

1058136

Prancūziška kepykla Kaune ieško kepėjų, konditerių. Darbo patirtis reikalinga. Atlyginimas nuo 100 Lt į rankas už darbo dieną (plius visi mokesčiai). Siūlome visada laiku mokamą oficialų atlyginimą, geras darbo sąlygas. Kreiptis tel. 8 615 85 436.

1057768

UAB B&L Santechnika ieško statybos darbų vadovo dirbti Vokietijoje. Privalumas – vokiečių kalba. Patirtis nebūtina. Tel. 8 616 88 086. www.blsantechnika.lt.

1055333

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

1038753

BEMER 3000 elektromagnetinio lauko terapija – puiki pagalba esant kaulų lūžiams, sužeidimams, sumušimams, raumenų ir raiščių patempimams. BEMER gydo stuburo skausmus, alergiją, lėtinio nuovargio sindromą, gerina kraujotaką ir deguonies įsisavinimą, stiprina nervų ir imuninę sistemas. Šv. Kalėdų nuolaida – net iki 35 %! „NATURA MUNDA“ biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno senamiestis; tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620; www.naturamunda.lt.

1056912

Gyd. D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus, suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šalina karpas, papilomas. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuoja dėl lytiškai plintančių ligų. Gedimino klinika, Gedimino g.

34. Tel. 207 396.

1054533

Paslaugos

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.

Medikų

1050789

Naujai atidaryti globos namai SENJORŲ VILA (Garliava, Žalioji g. 19B) priima senjorus ilgalaikei globai, slaugai, gyventi nuolat – medikų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos. Tel. 552 258, 8 652 93 000.

1057651

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai.

Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.

1050799

Buitinės technikos remonto

Baldžių

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

Atsibodo standartas? Mes Jums padėsime!

NESTANDARTINIAI KIETIEJI BALDAI! Pagaminsime kokybiškus baldus pagal specialų Jūsų užsakymą. Šiuo metu taikomos nuolaidos: virtuvės komplektams – 10 %, spintoms su stumdomųjų durų sistema – 20 %. Baldai – gamintojo kainomis, nes dirbame be tarpininkų. Atvykstame, suteikiame profesionalią konsultaciją ir išmatuojame nemokamai.

Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt.

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

Jubiliejų, vestuvių, firmos balių muzikantasšvenčių vedėjas Kaune. Tel. 8 686 97 021.

1055759

1055889

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

Nuomojame sodybą šeimos šventėms, pobūviams, konferencijoms. Jūsų laukia pirtis, pobūvių salės, sporto aikštynas. www.turizmaskaimo.lt. Tel. 8 640 30 900.

1055306

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

1055769

1049761

1046545

Šventėms

1051842

1053998

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

1050476

Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.

1052181

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

1054524

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

1046616

Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

1051794

Taisau ir prijungiu naujus televizorius, keičiu antenas, skaitmeninė TV, 14 nemokamų programų. Tel. 8 674 42 125.

1057944

Gipso dėjimas, vidaus apdailos darbai. Įvairūs statybos darbai. Tel. 8 634 55 006.

1053192

Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734.

1049702

Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.

1049117

Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.

1056732

Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

1052930

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai.

Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 1049963

Kompiuterininkų

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

1002368

Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913.

1055144

Teisinės paslaugos Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.

1055983

Kitos ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8-14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

1025506

Kaminų valymas. Tel. 8 676 14 056.

1050157

Supirkimas, pardavimas, paskolos už auksą, sidabrą, mob. telefonus, kompiuterius, vertingus daiktus. Lombardas „Norfoje”, P.Lukšio g. 70 (tel. 8 657 70 344) ir A.Juozapavičiaus pr. 84A (tel. 8 690 63 600).

1036963

Pamesta Informuoju, jog 2012 12 14 buvo pavogtas įmonės UAB „VIPsupply“ (įm. kodas 302583533, reg. data 2011 01 18). Nuo 2012 12 14 šį antspaudą laikyti negaliojančiu.

1058022

Pamestą 22-osios profesinės technikos mokyklos atestatą Nr. 002502, išduotą Jonui Benaičiui, laikyti negaliojančiu.

1058520

28 2

šeštaDIENIS, gruodžio 22, 2012

klasifikuoti skelbimai parduoda

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g.

148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

1022801

Dalį namo prestižinėje vietoje Metelių g. (mūrinis, b. p. 156 kv. m, apšiltintas, garažas 2 automobiliams, dalis rūsio, autonominis šildymas). Tel. 8 687 79 361.

1055021

2 k. naujos statybos butą su nuosavu 2 arų kiemeliu A.Šančiuose, šalia ąžuolyno (58 kv. m, autonominis šildymas, mažiausi mokesčiai Kaune). Tel. 8 682 59 500.

1057358

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

1032350

1050228

1056894

1057851

Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

Statybinės medžiagos

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais.

Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

Parduodamas metalinis apšiltintas namelis 3x9 m. Be ratų. Kaina sutartinė. Tel. 8 677 57 684.

Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai.

Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605.

1050340

1056399

Parduodamos 26 kv. m komercinės patalpos Kaune, Draugystės g. Tel. 8 682 25 723.

1050781

1051258

Pigiai parduodami 2 po 8 a žemės ūkio paskirties sklypai Rokeliuose (Kauno riba). Pigi investicija ateičiai. 1 a kaina 3 000 Lt. Tel. 545 168, 8 606 57 246.

Parduodame įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis, skaldytas (gali būti sudėtos į konteinerius po 2 m). Parduodame stambias atraižas ir sausas medienos atliekas. Atvežame. Tel. 8 614 08 432, 8 699 35 992, 8 685 78 626.

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

1055675

1054594

Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.

1041312

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas).

Kaina 20 000 Lt. Galimas KEITIMAS į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

1050317

Antstolė Brigita Tamkevičienė skelbia pardavimą iš antrųjų varžytynių 2012 m. gruodžio 31 d. 10 val. žemės sklypui, kurio plotas 17,7000 ha, esančiam Kalvelių k., Viešvilės sen., Jurbarko r., unikalus Nr. 4400-0594-0305, nuosavybės teise priklausančiam Vitalijai Tertelytei. Pradinė pardavimo kaina 36000,00 Lt. Varžytynių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 procentų nuo parduodamo turto kainos – 3600,00 Lt, ši suma turi būti pervesta į antstolės Brigitos Tamkevičienės depozitinę sąskaitą LT14 4010 0423 0113 4331 AB DnB bankas. Pardavimas vyks Pievų Tako g. 8, Klaipėda. Informacija tel.

(8 46) 401 688, 8 612 37 525, e. paštas vitalija.te@gmail.com.

1057859

Parduodami sklypai namų statybai, su komunikacijomis, prie vandens, Labūnavoje. 1 a kaina nuo 3 400 Lt. www.sklypailabunavoje.lt.

Tel. 8 699 36 614.

1053361

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

1041480

KALĖDINĖ AKCIJA: skalbyklėms, viryklėms, šaldytuvams, integruojamai technikai. NUOLAIDOS iki 30 %. BUITEX, Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1. Tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.

1045755

Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

1029468

Nauji nukainoti SONY, SAMSUNG, TOSHIBA, PHILIPS televizoriai. Apie 2000 originalių, žinomų firmų, vokiškų, prancūziškų pigesnių prekių – jūsų namams ir vaikams.

UAB ELEKTROGAMA, Draugystės g. 17, Kaunas, tel. 332 117.

1055703

Baldai Gydomasis WOOLMARK čiužinys. Kaina sutartinė. Tel. 8 651 34 191.

1055994

1048593

Perka

Kitos prekės Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis arba skaldytos. Atvežame ir mažais kiekiais. Tel. 8 631 33 736.

1057667

VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: kietųjų lapuočių – 118,58 Lt, juodalksnio – 84,70 Lt, drebulės, liepos, eglės – 78,65 Lt. Transporto paslaugos vežant iki 10 km atstumu – 14,52 Lt, nuo 11 iki 35 km atstumu – 21,78 Lt. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. 385 397, 8 686 13 426.

1051248

Parduodu 11 a žemės sklypą Kaune, J.Vienožinskio g., šalia Neries, detaliajame plane suformuotą gyvenamųjų pastatų statybai. Komunikacijos greta. Tel. 8 672 24 434.

1057260

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1022360

Domeikavoje parduodu 20 a sklypą. Namų valda. 1 a kaina 3800 Lt. Elektra, vanduo, šalia miškas, graži, rami vieta su vaizdu. Tel. 8 654 43 665.

Dviejų aukštų mūrinį namą (ar jo pusę) Žaliakalnyje, Archyvo g., 6 a sklypas, šildymas dujomis, 2 garažai, tinka įvairiai veiklai, rami vieta. Be tarpininkų. Tel. 8 686 83 399.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935.

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

Pigiai suomišką/rusišką surenkamą pirtelę (2x2 m) ir SPA masažinę vonią (diametras 180 cm). Tel. 8 631 38 826.

1057719

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel.

746 419, 8 612 63 246.

1045502

Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731.

1049820

1057223

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

1053239

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

1041898

AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1057072

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus.

Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1057069

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g.

23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

1022631

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

1022547

Brangiai perku žemės grąžinimo dokumentus (išvadą). Tel. 8 656 95 533 arba 8 699 99 804.

1057411

1053465

PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

1022882

1058317

1047454

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g.

187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

1022446

2 kambarių vidinį butą Centre, Laisvės al. (bendr. pl. 45 kv. m, 4/4 a., vieta automobiliui, nedideli mokesčiai, šiltas). Galimas keitimas. Tel. 8 675 14 636.

PERKAME eglės ir pušies popiermedį, eglės ir beržo rąstus. UAB „Global solution“. Tel. 8 615 33 336.

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1052001

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913492

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

1036703

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

1051878

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

1050251

Perka visoje Lietuvoje mišką, žemę žemdirbystei, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

1034046

1015086

Perku mišką, malkinį mišką, žemės ūkio paskirties žemę, apleistą žemę. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com.

1043618

1051952

29 3

šeštaDIENIS, gruodžio 22, 2012

klasifikuoti skelbimai

Jeigu Jūs neabejingi tėvų globos netekusiems vaikams ir manote, kad galite jiems padėti, kreipkitės į Vaikų gerovės centrą ,,Pastogė“ P.Plechavičiaus g. 21, Kaunas, tel. (8 37) 314 390, 8 602 36 607.

kviečia mokytis

Išsinuomoja

Įvairūs Nuomoja Išnuomoja dviejų kambarių butą V.Krėvės pr. (du balkonai, su daliniu remontu, su baldais). Kaina 350 Lt ir mokesčiai. Nedideli mokesčiai. Tel. 8 647 47 884.

1057729

Vieno kambario butą Šilainiuose (po remonto, šalia vaikų darželis, poliklinika). Kaina 450 Lt + mokesčiai. Tel. 8 647 83 019.

1058816

Ūkininkas pirktų arba išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemę ūkininkauti. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 611 54 462.

1057252

Gabenimai Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

1041103

Nukelta į 30 p.

30 2

šeštaDIENIS, gruodžio 22, 2012

klasifikuoti skelbimai Siūlo darbą

Įvairūs

Pramogos, šventės, laisvalaikis

Gabenimai

Pramogos

Gabename krovinius, perkraustome baldus, pianinus „Ford Transit“ (11 kub. m) ir MB 609 (25 kub. m). Pensininkams – nuolaidos. Tel. 8 650 71 087, 8 605 63 146.

Ieškome

1057035

SPAUDOS PLATINTOJO(-OS) Šančiuose

Krovinių pervežimas su aukštintu mikroautobusu. Vežame ir į (iš) kitus Lietuvos miestus. Tel. 8 637 09 129.

1051562

Vežame keleivius, siuntas/krovinius šiais maršrutais: Anglija, Airija, Olandija, Danija, Norvegija, Švedija. Pasiūlysime geriausią kelionės ar siuntinio pristatymo variantą ir kainą. Laiku ir saugiai pristatysime Jus ir Jūsų siuntą į sutartą vietą. Tel. 8 672 97 228, e. paštas egidijus@eurosiunta.lt ir kestutis@eurosiunta.lt.

1051138

Darbas su individualios veiklos pažymėjimu. Kreiptis tel. 302 242, 302 228

Šiaurietiškojo ėjimo trenerio paslaugos. Individualios ir grupinės treniruotės, www.visadaaktyvus.lt. Tel. 8 698 37 100, e. paštas laimontas@visadaaktyvus.lt.

1055424

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399 1041114

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

1031541

Koncertų ciklas

„NUO ŠV. KALĖDŲ IKI NAUJŲJŲ METŲ…“ Gruodžio 27 d., ketvirtadienį, 18 val. Šventiniai divertismentai LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas Sergej Krylov Solistas ir dirigentas SERGEJ KRYLOV (Italija) Bilietų kaina: 40, 50, 60 Lt Gruodžio 28 d., penktadienį, 18 val.

Kalėdinis džiazas su Evelina Sašenko ŠV. KRISTOFORO KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus PAULIAUS ZDANAVIČIAUS TRIO Eugenijus Kanevičius (kontrabosas) Paulius Zdanavičius (fortepijonas) Martynas Lukoševičius (mušamieji) Solistė EVELINA SAŠENKO (vokalas) Dirigentas DONATAS KATKUS Bilietų kaina: 50, 60, 80 Lt Gruodžio 29 d., šeštadienį, 17 val. Šventė čigonų tabore Lietuvos romų grupė SARE ROMA Vadovas Ištvan Kvik Solistai: JUDITA LEITAITĖ (mecosopranas) PAULINA DAUKŠYTĖ (smuikas) RŪTA MIKELAITYTĖ-KAŠUBIENĖ (fortepijonas)

Programoje – klasika tapę čigonų bei rusų romansai, žaviosios kerėtojos Karmen arijos, puošnūs ir aistringi šokiai, ugningos P.Sarasate melodijos, siurprizai Bilietų kaina: 50, 60, 80 Lt Gruodžio 30 d., sekmadienį, 17 val. Žėrintys valsai, arijos ir duetai LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas Solistės: ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas) Dirigentas JUOZAS DOMARKAS Bilietų kaina: 60, 80, 100 Lt Gruodžio 31 d., pirmadienį, 16 val.

Naujuosius pasitinkant KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Vyr. dirigentas Imants Resnis (Latvija) KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistai: EGLĖ ŠIDLAUSKAITĖ (mecosopranas) KWONSOO JEON (tenoras, Pietų Korėja) Dirigentas IMANTS RESNIS (Latvija) Bilietų kaina: 80, 100, 120 Lt

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538.

Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.

Filharmonijoje veikia Elenos Kniūkštaitės tapybos darbų paroda „Angelai“.

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt ŽIEMĄ GERAI. ŽIEMĄ VASAROS ATOSTOGOS KAINUOJA PIGIAU! „Novaturas” ir „Teztour” siūlo didžiausią vasaros kelionių pasirinkimą:

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

1051278

Bulgarija, Varna – nuo 829 Lt Turkija, Antalija – nuo 949 Lt Graikija, Kreta – nuo 959 Lt

1050205

1046304

Kiti Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202,

askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 8–18 val.

informuoja KŪČIŲ IR KALĖDŲ PAMALDOS gruodžio 24 d. 17 val., 25 d. 10 val. evangelikų-liuteronų bažnyčioje, Muitinės g. 8A (įėjimas per Vilniaus universiteto humanitarinio fakulteto kiemelį). Kūčių vakarą, kaip ir kasmet, pas vaikučius ateis Kalėdų Senelis.

„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202.

SEZONO NAUJIENOS TIESIAI IŠ KAUNO! Kviečiame į legendomis apipintą Sardinijos salą, 4* su pusryčiais – 1250 Lt (1 asm.).

Kviečiame į Siciliją – saulės salą, 4* su pusryčiais – 1200 Lt (1 asm.). Įskaičiuota: tiesioginis skrydis iš Kauno, 7 n. apgyvendinimas, detali kelionės programa.

SVEIKINAME VISUS KELIAUTOJUS ARTĖJANČIŲ ŠVENČIŲ PROGA!

Kelionių AgentūrA „RM Travel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260; e. paštas info@rmtravel.lt Poilsinės kelionės: Maljorka, 3* RO – 882 Lt, AI – 1155 Lt

Alikantė, 3* RO – 966 Lt, AI – 1250 Lt Malta, 3* RO – 805 Lt, AI – 1077 Lt Barselona/Costa Brava, 3* RO – 930 Lt, AI – 1260 Lt Barselona/Costa Dorada, 3* RO – 953 Lt, AI – 1397 Lt NAUJIENA! Poilsis Sardinijoje – tik nuo 1075 Lt Kelionių ir vietų skaičius ribotas.

Kelionių AgentūrA „Kelionių centras“

1058126

V.Tarasevičiaus, J.Stumbro ir J.Seiliaus komanditinė ūkinė bendrija „Morfas“ (registro tvarkytojas: Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialas, kodas 135102980, buveinės adresas Kaunas, J.Bakanausko g.

20) pertvarkoma, keičiant teisinę formą į UAB „Morfas“. Tel. 8 612 95 901.

Daugiau informacijos apie keliones www.krantas.lt

ŽIEMĄ VASAROS KELIONĖS KAINUOJA MAŽIAU!

Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 iki 3000 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. UAB „Euro Providus“.

2012 12 05 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2560-601/2012 iškėlė bankroto bylą UAB „Devynios plunksnos“ (įmonės kodas 302650900, juridinis adresas Laisvės al. 75, Kaunas) ir šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą (Jonavos g. 16A, Kaunas, įmonės kodas 2352 38440, leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Nr. 14a). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo ir UAB „Devynios plunksnos“ bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2012 12 18. Vadovaudamasis LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p., 11 str. 3 d. 13 p. administratorius informuoja, kad BUAB „Devynios plunksnos“ visų sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, toliau nevykdys. Visi įmonės kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai UAB „Devynios plunksnos“ per 2012 12 05 Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytą 45 kalendorinių dienų terminą, t.y. iki 2013 01 31. Siūlome ne vėliau kaip iki 2013 01 31 pareikšti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai UAB „Devynios plunksnos“ ir perduoti juos kartu su reikalavimus patvirtinančiais dokumentais bankrutuojančios UAB „Devynios plunksnos“ administratoriui UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui, Jonavos g. 16A, LT-44269 Kaunas. Informacija teikiama tel. (8 37) 308 945.

Turkija, Bodrumas – nuo 1059 Lt Graikija, Kosas – nuo 1069 Lt Kroatija, Rijeka – nuo 1189 Lt Graikija, Rodas – nuo 1159 Lt Egiptas, Hurgada – nuo 1299 Lt Ispanija, Kosta Brava – nuo 1229 Lt Ispanija, Barselona – nuo 1229 Lt Italija, Riminis – nuo 1489 Lt Kipras, Larnaka – nuo 1619 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1609 Lt Italija, Sicilija – nuo 1659 Lt Portugalija, Algarvė – nuo 1899 Lt

Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“

Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

1058823

Filharmonijos dienraštis

1056746

Kelionės

Kviečia

Filharmonijos partneriai:

Gruodžio 31 d. 21 val. – NAUJŲJŲ METŲ SUTIKIMO ŠVENTĖ LEGENDINĖJE KAUNO HALĖJE. Dalyvauja: Kauno miesto simfoninis orkestras, Liudas Mikalauskas, Merūnas, Rita Preikšaitė, Asta Pilypaitė, Ovidijus Vyšniauskas su grupe. Naujųjų metų sutikimą vainikuos šventinis muzikos ir fejerverkų šou. Bilietai: Halės kasoje, kioske (S.Daukanto g. 17), „Girstupio“ turgaus spaudos kioske, bilietai.lt. Informacija tel. 8 672 62 322.

A.Mickevičiaus g. 2A, Šiauliai, Tel. (8 41) 399 544, 8 698 07 197, e. paštas travel@splius.lt NAUJAMETĖS KELIONĖS 12 30 kruizas Ryga–Stokholmas–Rundalė – Naujieji metai laive „Romantika“, 3 d./2 n. – 795 Lt (iš Šiaulių).

12 30 Helsinkis–Talinas. Naujieji metai Taline, 3 d./2 n. – 535 Lt (iš Šiaulių).

12 30 Naujieji metai Berlyne (Pots-

damas–Berlynas), 3 d./2 n. – 399 Lt (iš Kauno).

12 30 Naujieji metai Minske. Lietuvos pilys–Minskas, 2,5 d./1 n. – 275 Lt (iš Vilniaus).

12 31 Naujieji metai Taline (Talinas–Tartu), 2 d./1 n. – 230 Lt (iš Šiaulių).

12 31 Naujieji metai Taline (Tartu –Alatskivi pilis–Talinas), 2 d./1 n. – 230 Lt (iš Šiaulių).

12 31 Naujieji metai Rygoje (Jaunpilio pilis–Ryga–Jūrmala), 2 d./1 n. – 170 Lt (iš Šiaulių).

Apie „Kelionių centrą“ ir keliones www.travelcentre.lt

31

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras

Mirus Rokų vidurinės mokyklos bibliotekos vedėjai Vladislavai MATIJEVSKAJAI, artimuosius nuoširdžiai užjaučia Rokų vidurinės mokyklos bendruomenė.

Nuoširdžiai užjaučiame AB „Krekenavos agrofirma” generalinį direktorių Liną Grikšą dėl sūnaus netekties.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija

Žmogus – tik žemės svečias, Ir turi jis sugrįžt namo, Bet kaip sunku išleisti jį į kelią, Kuriuo negrįžta niekas atgalios.

Nuoširdžiai užjaučiame Kauno Panemunės senelių namų direktorę Aldoną Krinickienę, mirus brangiam vyrui. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.

Kauno Panemunės senelių namų darbuotojų kolektyvas ir bendruomenė Tėveliui mirus, nuoširdžiai užjaučiame gydytoją Luarą KERINAITĘLAURINAVIČIENĘ.

Bendraklasiai, 1970 m. abiturientai VšĮ Kauno Centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytoją Luarą LAURINAVIČIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus mylimam tėveliui, nuoširdžiai užjaučia VšĮ Kauno Centro poliklinikos administracija ir darbuotojai.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimo tėvelio mirties Ritą Prošogalavičienę ir jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia UAB „BALTIC SEWING COMPANY“ kolektyvas. „PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukausko g.

3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220.

Taikome nuolaidas.

1051576

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

1057580

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt.

1057885

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens.

Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Žiemą pirkti apsimoka! Iki 30 % nuolaida.

1050355

nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Gruodžio 22 d. 12 val. – Inesa Paliulytė.

ASTRIDA. Spektaklis Astridos Lindgren biografijos ir pasakų motyvais.

18 val. – pagal Friedrich von Schiller. PLĖŠIKAI. Antidekalogas (N-16).

Gruodžio 23 d. 12 val. – Inesa Paliulytė.

ANDERSENO GATVĖ. Vienos dalies spektaklis H.Ch.Anderseno biografijos ir pasakų motyvais.

19 val. – Eugene Scribe. PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS. Istorinė komedija.

Gruodžio 25 d. 18 val. – koncertas GERIAUSIOS PŪKO DAINOS 2012. Didžioji scena.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Gruodžio 22 d. 18 val. – Johannas Straussas. ŠIKŠNOSPARNIS. 3 veiksmų operetė.

Gruodžio 23 d. 18 val. – Leo Fallis. MADAM POMPADUR. 2 dalių operetė.

Gruodžio 26 d. 12 val. skelbtas spektaklis „SNIEGO KARALIENĖ” neįvyks. Bilietus prašom grąžinti į kasą.

18 val. – ZYGFRYDO VERNERIO KABARETAS. PREMJERA. 2 dalių muzikinis reviu.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Gruodžio 22 d. 10, 12 val., 23, 26 d. 12, 14 val. – KAIP ATPAŽINTI RAGANĄ? Spektaklis vaikams. Režisierius A.Rubinovas.

Gruodžio 22, 26 d. 18 val. – ŠVENTINIS SPEKTAKLIS! D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešimties metų. Režisierius S.Rubinovas.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Gruodžio 22, 23, 26, 29, 30 d. 12 val. – naujametė premjera Didžiojoje scenoje ir susitikimas su Kalėdų Seneliu! BALTA SNIEGO ŽMOGELIUKŲ KELIONĖ (užpustyta istorija apie pasislėpusią saulę). Režisierius O.Žiugžda. Dailininkė A.Jankauskienė.

Kompozitorė G.Pauliukevičiūtė.

Gruodžio 22 d. 11 ir 13 val.; 23 d. 11 val.; 26 d. 13 val.; 29, 30 d. 11 val. – naujametė premjera Mažojoje scenoje ir susitikimas su Kalėdų Seneliu Lėlių muziejuje! NAUJAMETĖ PASAKA (Varveklių šalies paslaptys).

Režisierė V.Vyšniauskaitė. Dailininkė A.Juškaitė. Kompozitorė J.Juzėnaitė.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Gruodžio 23 d. 18 val. – B.Srbljanovič. BELGRADO TRILOGIJA (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!). Rež. D.Rabašauskas. N-18 Gruodžio 26 d. 14, 16, 18 val. – šventinis spektaklis vaikams. A.Dilytė. KREIVOS DAIKTŲ ISTORIJOS. Po spektaklio – susitikimas su KALĖDŲ SENELIU! Rež. A.Baniūnas.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRAS Gruodžio 23 d. 18 val. – komedija ŠEIMYNINIS ĮVYKIS. Režisierius M.Slawinski.

Gruodžio 25 d. 18 val. – komedija LANGAS Į PARLAMENTĄ. Režisierius A.Večerskis.

Iki gruodžio 30 d. – kalėdinis spektaklis mažiems ir dideliems KALĖDŲ SENELIO SAPNAI. Režisierius Arvydas Lebeliūnas.

Po spektaklio – linksmybės, pokštai prie eglutės su Kalėdų Seneliu.

Gruodžio 31 d. 16 val. – NAUJAMETIS VAKARAS-KONCERTAS. Dalyvauja: V.Šiškauskas, „Cafe musicale”, Lietuvos Amerikos lotynų šokių čempionai Gediminas Grigonis ir Sandra Kniazevičiūtė.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje

Gruodžio 23 d. 12 val. – KIAUS, MIAUS IR TETULĖ.

Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

renginiai P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS L.Zamenhofo g. 12, www.muzikos-instrumentu-muziejus.lt

Gruodžio 22 d. 12 val. muziejaus Koncertų salėje (L.Zamenhofo g. 4) vyks Garliavos meno mokyklos mokinių koncertas.

Dalyvauja: solistai, duetai ir kitos sudėties fortepijoniniai ansambliai. Skambės klasikinė ir šiuolaikinė užsienio ir Lietuvos kompozitorių muzika. Įėjimas nemokamas.

KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Gruodžio 22 d. 16 val. – penktojo sakralinės muzikos festivalio KALĖDAS PASITINKANT koncertas. Dalyvauja: Rita Novikaitė (sopranas), Julija Bujanovaitė (vargonai), VDU Muzikos akademijos doc. Ritos Novikaitės dainavimo klasės studentai Martynas Gedutis, Ingrida Kuraitė, Julija Stankevičiūtė, Austėja Staniunaitytė, Marija Strackaitė, Marija Vaitekūnaitė.

A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400

Gruodžio 22 d. 17 val. – aktorės ir rašytojos Doloresos KAZRAGYTĖS kūrybinis vakaras ir naujos knygos „Raudoni sandaliukai” pristatymas.

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je

Gruo­džio 23 d. 12 val. – pro­jek­to „Dia­lo­gas – Žo­dis ir Spal­va” ad­ven­to cik­lo „Be­lau­ kiant Ka­lė­dų...” ren­gi­nys. So­lis­tas To­mas La­di­ga ir pia­nis­tė Be­ata Ving­rai­tė. Kū­ry­bi­ nės gru­pės „Esa­me” teks­ti­lės pa­ro­da. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

ŠV. PRANCIŠKAUS KSAVERO (JĖZUITŲ) BAŽNYČIA Gruo­džio 23 d. 13 val. – ADVENTO MUZIKOS KONCERTAS. Da­ly­vaus VDU Mu­zi­kos aka­de­mi­jos doc. Ri­tos No­vi­kai­tės dai­na­ vi­mo kla­sės stu­den­tai: Mar­ty­nas Ge­du­tis, In­gri­da Ku­rai­tė, Ju­li­ja Stan­ke­vi­čiū­tė, Aus­tė­ ja Sta­niu­nai­ty­tė, Ma­ri­ja Strac­kai­tė, Ma­ri­ja Vai­te­kū­nai­tė. Pro­gra­mo­je skam­bės va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių kla­si­kų kū­ri­niai.

Gruodžio 26 d. 11 val. – mišraus choro „Leliumai” kalėdinis koncertas. Dalyvauja Jūratė Kruvelienė (sopranas), Dalia Jatautaitė (vargonai). Choro vadovas – prof.

Albinas Petrauskas.

Gruodžio 26 d. 13 val. – koncertas TIKIU KALĖDŲ STEBUKLU. Dalyvauja: Rūta Skučienė (sopranas), Dalia Jatautaitė (vargonai), Jurgita Otienė ir Irenėjas Urbonavičius (fleitos), Justas Straukas (trimitas), estradinio dainavimo grupė „Tu ir aš” (vad. Rita Beitnaraitė), mišrus choras „Saluto” (vad. Ramutė Štreimikytė). Koncertą ves Juozapas Preikša.

ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR POVILO ARKIKATEDRA BAZILIKA Kauno religinės muzikos centras kviečia į koncertų ciklą NUO ADVENTO IKI TRIJŲ KARALIŲ. Gruodžio 23 d. 16 val. – ketvirtasis šio ciklo koncertas. Dalyvauja vokalinis ansamblis „Acusto” (vad. Kęstutis Jakeliūnas) ir fleitų trio Fausta Drūlytė, Jurgita Otienė ir Irenėjas Urbonavičius. Renginio vedėjas aktorius Gintautas Bejeris.

MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Ro­tu­šės a. 13

Gruo­džio 27 d. 17 val. – mu­zi­kos ir po­ezi­jos va­ka­ras IR NAKČIA ŽVAIGŽDELĖ ŠVIES...

For­te­pi­jo­nu skam­bins pia­nis­tė Švie­sė Čep­liaus­kai­tė, sa­vo ei­les skai­tys Al­do­na Ru­sec­kai­tė.

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Gruodžio 22 d. 12 val. – akcijos „Pasidalyk savo šiluma” baigiamasis dviejų dalių SPEKTAKLIS „Juoko akademija”. Spek­tak­lis ro­do­mas ne tik te­at­rą my­lin­tiems žmo­nėms, ta­čiau ir tiems, ku­rie no­ri pa­rem­ti ser­gan­ čius vai­kus – už bi­lie­tus su­rink­tos lė­šos bus skir­tos mi­nė­tiems ak­ci­jos tiks­lams. Net ir ne­ ke­ti­nan­čius ei­ti į spek­tak­lį, „Te­at­ro­nas” ra­gi­ na iš­nau­do­ti pas­ku­ti­nę pro­gą pri­si­dė­ti prie ak­ci­jos ir nuo 11 iki 15 va­l. į ki­no te­at­ro fo­jė at­neš­ti do­va­nė­les ser­gan­tiems vai­kams.

19 val. – koncertas „Baltas paukštis. Vytautą Kernagį prisimenant...”. Programoje: Liudas Mikalauskas, violončelių ir kontraboso kvartetas „Bass Arco”. Skambės dainos iš Vytauto Kernagio repertuaro.

Gruodžo 26 d. 14 val. – „Kai Kalėdų Senelis nukrito į žemę” (nuotykių filmas visai šeimai, režisavo Oliver Dieckmann, įgarsinta lietuviškai, N-7). 19 val. – kalėdinis Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro „Musė” koncertas.

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (gruodžio 22 d.)

1858 m. gimė italų kompozitorius, operų „Toska“, „Madam Baterflai“, „Bohema“, „Turandot“ autorius Giacomo Puccini.

1880 m. mirė anglų rašytojas George’as Eliotas.

1949 m. gimė Robinas Gibbas ir Maurice Gibbas – broliai dvyniai iš grupės „Bee Gees“.

1952 m. mirė Jurgis Savickis, diplomatas, rašytojas modernistas.

1962 m. gimė anglų aktorius Ralphas Fiennesas.

1972 m. gimė prancūzų dainininkė, modelis ir aktorė Vanessa Paradis.

1989 m. mirė airių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Samuelis Beckettas.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir nusiraminkite.

Jautis (04 21–05 20). Pajusite emocinę įtampą. Jausmai nesiderins su jūsų dvasinėmis vertybėmis. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką.

Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien komplikuota diena, būsite priverstas ieškoti kompromiso. Neverta apie tai kalbėti ar kitaip pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas – pagrindinis šios dienos žodis.

Vėžys (06 22–07 22). Artėja kova dėl valdžios. Šiuo metu vienas iš aplinkinių gali tapti jums artimu draugu.

Išlikite įžvalgus ir kantrus, neskubėkite vertinti kitų žmonių.

Liūtas (07 23–08 23). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogos patarėjos.

Mergelė (08 24–09 23). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, kuriuos pasistenkite nukreipti teigiama linkme.

Svarstyklės (09 24–10 23). Prisiminsite savo jaunystę, praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų mintys neatitiks jausmų, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl šiandien geriau patylėkite. Šaulys (11 23–12 21). Greitai suvoksite, kurie dalykai svarbiausi. Stiprėja jūsų dėkingumas. Tinkamas laikas rinktis naujus baldus, įvertinti savo turtą, įsigyti naujų drabužių.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų idealai ir svajonės gali tapti ne-sėkmių ir motyvacijos praradimo priežastimi.

Atitrūkimas nuo realybės pakenks jūsų planams, todėl patartina nepasiduoti iliuzijų traukai.

Vandenis (01 21–02 19). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį.

Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Žuvys (02 20–03 20). Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama nelabai reikalinga, nes pats pajėgiate tapti lokomotyvu, tempiančiu į priekį bet kokį naują užmojį.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje temperatūra kris vis žemiau, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Šiandien dieną temperatūra sieks 11–13 laipsnių šalčio, kai kur truputį pasnigs.

Sekmadienį sniegas numatomas tik šalies vakaruose, kitur pasirodys saulė. Naktį bus 16–18, dieną – 13–14 laipsnių šalčio.

Šiandien, gruodžio 22 d.

–11

–11

Telšiai

–13

Šiauliai

Klaipėda

–13

Panevėžys

–13

Utena

–10

Tauragė

–13

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas –2 Brazilija +28 Briuselis +7 Dublinas +12 Kairas +19 Keiptaunas +29 Kopenhaga +1

Londonas +14 Madridas +15 Maskva –14 Minskas –10 Niujorkas +5 Oslas –4 Paryžius +11 Pekinas –2

orai kaune šiandien

Praha +4 Ryga –11 Roma +10 Sidnėjus +24 Talinas –11 Tel Avivas +18 Tokijas +11 Varšuva –12

–12

–11

Vėjas

2–6 m/s

Vilnius

Marijampolė

–11

Alytus

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

8.40 15.54 7.14 12.34 2.30

357-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 9 dienos.

Saulė Ožiaragio ženkle.

Vardai Šiandien: Dovilė, Gedvydas, Juta, Ksavera, Rimbertas.

Rytoj: Migdonijus, Minė, Veliuona, Viktorija, Vilbutas.

Šal­čio au­kų – be­veik pus­šim­tis

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–13

–13

–16

–16

3

–16

–13

–12

–16

3

–10

–7

–3

–1

4

rytoj

poryt

Len­k i­jos po­l i­ci­ja va­kar pra­ne­šė, kad nuo gruo­d žio pra­d žios ša­ly­je mir­t i­ nai su­ša­lo jau 49 žmo­nės, tem­pe­ra­tū­ rai nu­kri­tus iki mi­nus 10 laips­nių Cel­si­ jaus. Dau­gu­ma žu­vu­sių nuo šal­čio bu­ vo be­na­miai. Po­li­ci­ja su­stip­ri­no ra­jo­ nų, ku­riuo­se daž­nai glau­džia­si be­na­ miai, pa­tru­lia­vi­mą, įspė­ja juos apie pa­ vo­jų ir in­for­muo­ja, kur jie ga­lė­tų gau­ti karš­to mais­to ir nak­vy­nę. Dar ru­dens vi­du­ry­je smo­gu­si pir­mo­ji šio se­zo­no šal­čių ban­ga spa­l į Len­k i­jo­je nu­si­ne­ šė 15 žmo­nių gy­vy­bę, o dar pen­ki mi­ rė lapk­ri­tį. Praėjusią žie­mą šio­je ša­ly­je mir­ti­nai su­ša­lo apie 200 žmo­nių.

BNS inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

įvairenybės

Ar įtiks Eu­ro­pai ori­gi­na­lu­sis A.Po­ja­vis?

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Į Šve­di­jo­je pa­va­sa­rį vyk­sian­tį „Eu­ ro­vi­zi­jos“ dai­nų kon­kur­są Lie­tu­va siųs And­rių Po­ja­vį su dai­na „So­ met­hing“. Tie­sa, lie­tu­viš­ką­jį at­ ran­kos fi­na­lą ste­bė­ję eu­ro­pie­čiai lie­tu­vio pa­si­ro­dy­mą kol kas ver­ti­ na gan dvip­ras­miš­kai.

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą vi­sus prie te­le­vi­zo­rių ek­ra­nų su­trau­kė dau­ ge­liui jau tra­di­ci­ja ta­pęs ren­gi­nys. Žiū­ro­vai bu­vo kvie­čia­mi ne tik jo ste­bė­ti, bet ir ati­duo­ti bal­sus už sa­ vo fa­vo­ri­tus. Vis dėlto lem­tin­gą žo­ dį ta­rė ko­mi­si­ja – po jos ver­dik­to į Šve­di­jos Mal­mės mies­te vyk­sian­tį „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­są nu­spręs­ ta siųs­ti Ita­li­jo­je gy­ve­nan­tį lie­tu­

vį And­rių Po­ja­vį su dai­na „So­met­ hing“. „Eu­ro­vi­zi­jos“ fi­na­le iš­vy­do­me sep­ty­nis at­li­kė­jus: Li­ną Ado­mai­tį, gru­pę „Dar“, „Ge­rai ge­rai ir Miss Sheep“, Gir­man­tę Vait­ku­tę, And­ rių Po­ja­vį, „Bo­žo­lė“, Ie­vą Za­si­ maus­kai­tę ir Gab­rie­lių Va­ge­lį.

Taip, ne aš­tuo­nis, kaip tu­rė­jo bū­ti. At­ran­kos fi­na­lo į „Eu­ro­vi­zi­ ją“ ve­dė­jas And­rius Ro­žic­kas žiū­ ro­vams pra­ne­šė: „Vie­na da­ly­vė Mo­ni­ka Lin­ky­tė – kri­to ne­ly­gio­je ko­vo­je su vi­ru­su ir šian­dien jos ne­ pa­ma­ty­si­me.“ Da­ly­vius ver­ti­no kom­pe­ten­tin­ ga žiu­ri. Ją su­da­rė Da­rius Už­ku­rai­ tis, Zi­ta Kel­mic­kai­tė, mu­zi­kan­tas, pro­diu­se­ris, taip pat da­ly­va­vęs „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ Sau­lius Ur­bo­na­vi­ čius-Sa­mas, pir­mą kar­tą šio kon­ kur­so is­to­ri­jo­je prie ko­mi­si­jos na­rių pri­si­jun­gęs mu­zi­kan­tas, dai­ ni­nin­kas ir ak­to­rius And­rius Ma­ mon­to­vas, mu­zi­kos ap­žval­gi­nin­ kas Ra­mū­nas Zil­nys, mu­zi­kan­tas, vo­ka­lo mo­ky­to­jas Po­vi­las Meš­ kė­la, mu­zi­kos pro­diu­se­ris Vai­das Stac­ke­vi­čius.

Int­ri­ga: A.Po­ja­vis ori­gi­na­lią dai­

ną tvir­ti­na pa­ra­šęs sa­vo tė­vų na­ mų pa­lė­pė­je Jur­bar­ke, trum­pam grį­žęs iš Ita­li­jos, kur šiuo me­tu gy­ve­na.

Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

A.Po­ja­vį, ku­ris fi­na­li­nia­me kon­ cer­te pa­si­ro­dė pa­sku­ti­nis, D.Už­ ku­rai­tis pa­va­di­no di­džiau­siu sa­vo at­ra­di­mu ir iš­reiš­kė di­džiu­lį pa­si­ ti­kė­ji­mą šiuo at­li­kė­ju. Dai­ni­nin­kas pa­ti­ko ir R.Zil­niui bei A.Ma­mon­ to­vui.

Na­cio­na­li­nės „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ ran­kos fi­na­le trium­fa­vęs ori­gi­na­lu­ sis sce­nos nau­jo­kas A.Po­ja­vis, šiuo me­tu su šei­ma gy­ve­nan­tis Ita­li­jo­ je, iš­kart po re­zul­ta­tų pa­skel­bi­mo bu­vo šiek tiek pri­blokš­tas. Jis vė­ liau tvir­ti­no per­ga­lės ne­si­ti­kė­jęs, o tie­siog sten­gę­sis kuo ge­riau at­lik­ti sa­vo pa­ties kur­tą dai­ną. Ži­niask­lai­dai dai­ni­nin­kas at­vi­ra­ vo, jog di­des­nį įspū­dį, nei lai­mė­jęs „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ran­ką, pa­ty­rė tik gi­mus vai­kui. Sa­vo jė­go­mis dai­ ni­nin­kas sa­kė nea­be­jo­jan­tis, nes dai­nuo­ja ir ku­ria dai­nas nuo pat jau­nys­tės. Be­je, jis pri­si­pa­ži­no jau­ nys­tė­je tu­rė­jęs gru­pę su ki­ta fi­na­lo fa­vo­ri­te – „Miss Sheep“, ta­čiau su ja su­si­py­ko ir iš­si­sky­rė. Vis dėlto, jei bū­tų rin­kęs nu­ga­lė­to­ją, jis tvir­ ti­no, kad bū­tų bal­sa­vęs už „Ge­rai Ge­rai & Miss Sheep“.