2012-12-22 Klaipeda

Page 1

Kitas dienraĹĄÄ?io numeris – gruodĹžio 27 d., ketvirtadienÄŻ. 1 6< 4?B< 162;6@ 2 A.

Nr. 299 (19 600)

8 _R-XY Ya cNXN _Ă› VR[Ă› ?RQNXa\ 7b XRcVĂ˜ 7\YN[aN

ė vakar ną dova kuoti Supa s, kuriam , – mena fantazijos i reikia ir laiko. Ta meilės sina, nes tukitei si sai pa vi įgyja rinys rtę. ve tokią

ALBUMAS

10p. NAS MORO BRITŲ HU TAS R.ATKINSO SUPERAGEN

2 A.162 ;6@ 4?B <1 6<

pasaulis

Konekti kuto IJA KULINAR

KA BIBLIOTE tyti sielÄ… Paglos

kliĹł,

su-

ia oksn is slu

enkia TAIKIKLYJE

s po p

pti pasla

pamok os: ar A merika iĹĄsiĹžadÄ— s ginklĹł ?

bu ti kus? tÄ…jÄ… tarnybÄ… Gal ÄŻpareigo save ir kurie vo traumuoti. YpaÄ? vai sa lies darĹželÄŻ, saugoti kiek ti slap- puolÄŻ. vo akimis matÄ— kai, vienÄ… Ĺ˝udiko TurbĹŤt kiek ĹĄiurpĹł iĹĄmokyklÄ… sitetÄ…? ar net uni ĹĄa- klasÄ™ dau vienÄ… ÄŻĹžen za, dau motina, 52 metĹł ver- krĹŤpÄ?i gelis ma N.LanPo Ĺžudy ĹžameÄ?iĹł giantÄŻ ÄŻ nama gelio paŞįstamĹł ojimu. pasitiks buvo va pavyzdi garsiai kalbÄ—niĹł Konektiku dine moti Vienas ĹĄeiminin na ir namĹł ti, kad bĹŤti te imta Niutau ke. apriboti miestÄ… na bent turinÄ?iai. Moteris gy pre po trage no gyventojas, jau ÄŻsivaizduo kybÄ… ginklais. ÄŻ Lanzos Gaudavo iĹĄ veno pasiSunkoka lies prezidentui dijos atvykus vyro Pe solidĹžius lyje namĹł ti, kad kur nors ĹĄaterio Barackui susirin Obamai, veno prabangia alimentus, cy Lanza, ĹĄeimininkÄ—, kaippasau- sakÄ—: kusiems Ĺžurna gyme nega lis „Tegul Nanginklus, namie laikytĹł jis (B.Oba tams pa- nors li pasakyti, kadname. Niekas esÄ… dÄ—l po net kelis past.) grÄŻĹžta ÄŻ VaĹĄingtonÄ…ma – red. lei pamiĹĄÄ—lÄ—. Prie ji buvo kokia paĹĄaudy mÄ—gio jiems retsykiais ti. ĹĄingai, ji do akiĹł visiems, nuo ne kÄ… Ä?ia iĹĄ ir pasako su TaÄ?iau Ame Pyktis ir vydo.“ jaunuolio savo sĹŤnaus nurikoje tai bina. Pa , kar tÄ—vu Pe kiekvienĹł neviltis neste nieko ĹĄau teriu rĹŤpi tu bina. Po si, kad po sky ĹžudyniĹł daugelis. dyti Ä?ia, regis, neste- kalba norybĹł Ame ma apie ÄŽsi Adamui rikoje daug netrĹŤktĹł. li visi, kas gyti ginklĹł taip mÄ—gsta grieĹž nieko ginklĹł ti Tie pramonÄ— netingi. Amerikospat ga- lieka nimÄ…, taÄ?iau kal kontrolÄ—s ste sa, daugelio amerikie kalbomis. klesti. KÄ… bi bos daĹž ginklĹł Ä?iĹł neantrÄ…jÄ… nai laikÄ— no ir tai, kad JAV kons jau kalbÄ—ti apie moteris didĹžiulÄŻ kuri tei na gia, kad titucijos pataisÄ…, Bet kam ginklĹł arsenalÄ…. mie UĹždraus kiek turi teisÄ™ gas kariuo moteriai buvo ti turÄ—ti ginklÄ….vienas ĹĄalyje rei Ameriko ginklus Pasauly tomatas menÄ—je naudoja kalin„Bushmas mas audaug pro je, taip pat JAV, karĹł dras pats, kaipje – tai tas tingĹł Ĺžmo gy komose ter AR-15“? Net suomet niĹł, taÄ?iauvena uĹždraus turi tiek ĹĄa yra ti mobi viamunici lyse civiliai nepanaĹĄiems ir tokiĹł, kurie ventojai. jos, kiek liuosius JAV gytikuto sker poelgiams, kaip ryĹžtasi telefonus. Ekspertai Ko di Visai ne kas Adamas Lan nekti atsakymÄ…,sako, kad sun za. ku raspu ĹžvelgÄ— seniai Amerika kodÄ—l ame su turÄ— rikieÄ?iams gonÄŻ pri ÄŻ akivaizdĹžiai psi ĹĄiurtaip svar ti ginklÄ… jĹł, ginklĹł me chinÄŻ libu. kuris Ko nantÄŻ JamesÄ… Antai amerikie kultĹŤra taip ÄŻsi Pasak Hol lo Ä?iĹł visuo galÄ—jusi no teatre rado valstijos Oro mesÄ…, las bu A.Lanzos nau menÄ—je, dotas gink- panaĹĄios vo pusiau su kad net ÄŻ nutiku Kaip paaiĹĄkĹĄaudÄ— keliolika ros ki- vas „Bush auto ĹžmoniĹł. master“ matinis ĹĄautu- tragedijos maĹžai siÄ… Konektiku liarios ki Ä—jo, DĹžokeriu te – kaip tik kÄ… gali pa „AĹĄ supra iĹĄ popu- koks bĹŤtĹł uĹžd no toks, keisti. save vadi juostos apie tau. IĹĄ esmÄ—s nori BetmenÄ… vadovo B.Oba raustas, jeigu ĹĄa nantis vy mes patys duotuvÄ™ mos remiamÄ… lies Ameme Ĺžengti ĹĄiuo ir niekie ras nuÄ—jo ÄŻ par- tymo projektÄ… ke ÄŻsigijo ginklĹł. no netruk patvirtintĹł ÄŻsta- tĹŤrÄ… rikoje klestinÄ?iÄ… liu“, – apie domas resas. esÄ—, ginklĹł kulKongKitas klau TaÄ?iau raĹĄtis „ThekuriÄ… iĹĄspausdi simas toks no diensavo aki New York ĹĄÄ— Gre mis regÄ—ję– kaip tragedijas mas toli graĹžu Kongreso spren gyvens? di- ĹĄau gory Gibsonas, Times“, ranegaran Niutauno ĹžmonÄ—s toliau dÄ—l? Nes Ame tuotas. Ko- lo dymÄ… vienoje pra 1992 m. per rikoje bet ilgai nepa mies di mai tas, je netekÄ™s kokie draudinÄ—je mo suvokia regis, 14-osios. mirĹĄ lemtingos gruodĹžio laisviĹł paĹžei mi kaip Ĺžmo Yra ir ki sĹŤnaus Galeno. kykgaus ta meda pias Ĺžudy Apie Ä?ia ÄŻvykusias pasakÄ— vie dimas. Kaip krautaikliai linÄ—s problemos lio pusÄ— – socianas JAV Ĺželiai ka nes primins ne „uĹžd ap vi Ĺžval suo raus Eko pinÄ—se. tik krygininkas, menÄ—je. ti ginklus nomikos Daugelis nuo ganÄ?ios gyven- tas pats, kaip uĹžd Amerikoje – socialinÄ—s smukis ir autai sius tele problemos LiberalĹŤ fonus“. rausti mobiliuo- maĹžu griauna pajonÄ—s mitÄ…. amerikietiĹĄ s ÄŻstaty kos svamai Ĺ˝monÄ—s tik jie pa suvokÄ—, ď Ž Kons tys yra kad titucija. viai, todÄ—l savo liki Antroji tucijos pa mo kalJAV kons Ä?iĹł reika ir saugumas – taisa nu ti- bei. mato teisÄ™ tik jĹł palas. nam ĹĄa 1981 m. lies pi kiek jis

R Z ZbYX a_ a\` ` N `V _V[X _\O W\ cNV aĂ›` [b\ QVR [Ă›` ]:N_ TN _V a\` C\ Ă›` VbT cV Ă˜VĂ­ a b XR 7 7N[ Y Ă›` “ V\` _VNbX Y Ă›` X V[ a\` TĂ› Q V\ c VR _VNb` ] [V\ ]\ b Z\ QNO _V [ V\ V_ `V TNb` ]b\ bX `V [ N[ aR YĂ›` N XVN ]_N O b\` aRV XR YV\` W Xb\ aRV `b talÄ—s: ]N ď Ž De cN [\` [\` Q\

nos Dova

www.

Vokietijos teisÄ—sauga ardyti pornog Ä—mÄ—si rafijos imperi jÄ….

Regis, ame maĹžiau rikieÄ?ius Ĺžudyn nei Ä—s Konek rikoje kar RugsÄ—jo 11-o sios ata tikuto valstijoje tojasi, ta kos. Pa sukrÄ—t Ä?iau gink ioms lĹł amerikieÄ?iainaĹĄios tragedijos Ä— ne SilkÄ— KĹŤÄ? AmeKultĹŤros niekaip dalis neiĹĄsiĹža KÄ… dary ti? da. savo vai Kaip apsaugo tojĹł

is

IS KALÄ–DPIN AS N A S TV

kriau Ä?iĹł. juoja net lio skiau prikli visada tĹł roĹžiĹł, tiu bĹŤna, kad giJur dĹžiovin tiek visko juokÄ—si cija „Ten sakyti, – kompozi lienÄ— ap Ĺ˝emu si, kad sunku sLaima e@diena.lt Stengiuo ulien ri mÄ—g ta. – tĹł akÄŻ.“ l.zem mo gei, ku kaitintis dovanas dĹžiugin nerÄ— drau dĹžiaugs je ir kia dauguĹžsidegimu s pakuoDizai paplĹŤdimy Sutei gam viÄ?iĹŤdeliu gulÄ—ti s Su di siems ir drauJanuĹĄke Ĺžius ta pirma ta bu artimie nerÄ— Jurgi ti dra nas – tÄ— – tai ĹžmoKur zai va kuo di ja Pa dienÄ—. kuoti do , kuris tÄ—-Ĺ˝iugĹž bas, o pa ÄŻspĹŤdisteikia dar ta taip – jos pakuo pakuosu su . gui hobis. dovana turiu tÄ… gita iĹĄsmo ĹĄiol „Tavo Jur dĹžiaug kad iki mentÄ… graĹžiai, kÄŻ kompli riĹł metĹł. s tÄ—s bĹŤto le nom

\ ZV` – pakuo po ke sta dova aptę“, JurVĂş `b ZN net ir dovanos kliĹł. Kita nija. \ ]VR _ girsta nerÄ— nemÄ—gĹĄeliĹł, kuriĹłkuoNY c\` ] lÄ—je, ant ja kriau Japo Dizai niĹĄkĹł mai todÄ—l pa V [Ă›` `] [V XNV ir sau uĹžklijuo siog kliedi dizainerÄ— ki ĹĄvenlius se, tie ĹĄe tinai Xb\ WN Ă&#x; _\ QN _f aV ZR prieĹĄ skirtĹł duotuvÄ— draugÄ— dovanÄ…, nu arba tuos mai spalja? Juk ta laiko. c N [N` ]N Ob aNV ]N stu par pati. Jei tus, rudos Vis gitos dama jai Ĺžia raudo aukso s ZRa Q\ `cN_ ji pakuo ria Pakuo liai pabrÄ— su maĹža pri[Ă› VR _N Ă˜VNV “ Kada roďŹ ĹĄkai trĹŤk kuoju naktÄ™ ku tai papras dekoruotĹł. T QVR V YNVX subti tast vanas pa siasi nuo riumi galima MeVĂ­ aĂ› Vb R aTV `R [ pirktĹł, riuos pati na be jĹł. labai tai tes ka Ji do popie riaus tÄŻ Tai tÄ™ XR cV Ă˜ XN [ J.Jajuodu Prie popie lazdeles. „Visas si miega. vaikystÄ—s. ja nak vos, ku ĹĄiol apsiei tÄ— man 7 7N [b Q aNZ aV[ kuoti Ä?iÄ… liu, mo me no kopakuo iki nalÄ—: kai vi pakuo nÄ— uĹž pa - detale. ti ir valgy lima supa mo rotÄ—jos lÄ—dĹł Sene dafesio ORa `N X\ XN dÄ—lto tÄŻ, vanas pa kavi mo nÄ— Do nos Do ga Pro bes tin die Ka jie ď Ž tvir ZV` „Dova tgi svar mas ÄŻspĹŤ vanas dukros AĹĄ lauk nalÄ…. tikÄ—jo Jurgita Dova nĹł Ä?iĹŤtÄ—-Ĺ˝iugĹžjavau, kaip ne _\ f aĂ› – tai pir dĹžiaugs- niĹĄkai do raĹĄtÄŻ, Ĺžur lima pakuo-ir pie- labai ilgai ir fÄ—jomis. gilaus vidovanas popiekevi svarbi, PakuotÄ— „Studi ÄŻ kelis po iki stenas ga ir ÄŻ laik suteikia meilÄ—s KalÄ—dĹł spalvos Tokie nuĹĄiĹĄ japonĹł. ugs- nykĹĄtukaisuĹžmigs, ir ja dovanas,ir dovanÄ….ris Ĺžmogui paŞįstamus liĹł, net viskÄ… dova tazijos, tÄ—met dĹžia kuo nÄ—s vau ji si Ä?iĹŤ Ĺ ie Pa tĹł Ĺži mis. liata da fan „Ď kevi , kad Ĺžmo daro. ja ÄŻ ro dis, ku vo draugus, laikÄ…. De tu, vau, kolÄ?io pakuo nepamaty SeroĹžytÄ— kia tik J.JanuĹĄ sÄ… pakuo maĹžomis buvo popu - tai s sluoksniusilgiau, kolpradĹžiĹł ti. Rei – patarÄ— mo. Sa lizuoju vi dunak duok Dievetas KalÄ—dĹł nas Liud nepamirĹĄ riĹł su apmuĹĄalai karaliaus Ĺ ko- riau tÄ™stĹłsi kuo kuos. IĹĄ laikas ko“, va pa biu, anakrenta ÄŻ akis, ateina pri- lai ĹždienÄ—. tiek per- kad ne notĹł, kur kas tas do idÄ— je Kai sienĹł done, tĹł, mas dovanÄ… iĹĄ tÄ…, ĹĄiek cĹŤzijo jo ga- nesuĹži vena ir atskle temÄ… kurios siraĹĄau. bandau tai gu- Ĺ˝iug vanas, rĹŤs Pran laikais. LonnamĹł, bu l- gus ja ÄŻ minkĹĄ renka Vietoj Tada uĹž gy slaptÄŻ ti, kny s pasi KalÄ—dĹł do gaus – pa netgi nelis smu pieriĹł. tÄ—lÄ—. esama pakuo dovano ju ÄŻ uĹžraĹĄĹł tai, kÄ… ko XIV KalÄ—dom dama lais su mÄ… po graĹži serve riu po- pakuoja“, so Ĺžmo lÄ—dĹł vi je ir dabar kad to ĹĄa kÄ… nors ĹžvilgtelÄ— pai si, kuo ma Ka pa pat apmu tijo ti, dovagiuo net nioja patva koruo- Jurgita. lios Visas simin sada sten centuota ke- Ar, nerÄ— taip de YpaÄ? tapetuotĹł lytÄ—mis. li bĹŤti vy bus ke vi ak dizai terio? „Ne. vienodai. po- dovanÄ… ap paskui jÄ… rÄ—. tÄ™. Ir jau, bĹŤtĹł dÄ—stÄ— J.JanuĹĄ se po kiomis gÄ— kuotÄ—s virĹĄaus rinio bÄ— mi, o sidab charak pakuoju tos namuo nio dizaine pa paste kuotÄ—je“, – „Ant auksinio ir kĹł. To roĹži bai pieriu pasakojo nÄ—. dovanaskai jos sudÄ— si Jurgita. s ji la lÄ—s nos pa daly iugĹždie ja“, – tÄ—m Ĺžu, juoste gauja tokiĹł matysis rio viÄ?iĹŤtÄ—-Ĺ˝ ja gralute“, – mÄ— vanĹł pakuokiÄ… nors pieriaus, ki iĹĄ tikrĹłjĹł teris. rakte ÄŻkĹŤni ko cha eg do mo ta ka riaus si gi vis Jur popie “, – juokÄ— rina prie KalÄ—dĹł kasmet pri si per Pride stebuklus ka Ta da ir pra- nedaug gÄ—ja. je? siren Kokius pakuotÄ— vanso mÄ— vi- pa spalvÄ…. s, detaliĹł no dovanosnerÄ— – Pro arba ÄŻ se ÄŻ pa- te mÄ…, popieriau tgi daug Dizai ji pakuoja bÄ…. vos, ne komda dar nas Dova ÄŻ rudos spal Prie jo gato, de riĹł. ba ĹĄpa nÄŻ, ar tĹł popie teliĹł, ĹĄto siunja ÄŻvairiĹł juos ponuo

P.Tret­ja­ko­vo ga­le­ri­jo­je kō­ri­nius eks­po­nuo­jan­tis K.Pō­dy­mas nu­si­tai­kÄ— ir ÄŻ Pa­ry­ŞiĹł. Ĺ eĹĄtadienio interviu 6p.

38 NET PROGRAMOS

22 d. gruodĹžio

KALÄ–DOS

12

]N`NbYV`-QV ?RQNXa\_Vb` R[N Ya 7bYVWN[ N` 4NYV N[`XV`

2012 m.

ŠEŠTADIENIS, GRUODŽIO 22, 2012

S PORTRETA

770 TiraĹžas 35

+

S SAVAITĖ OPAS HOROSK ODIS IR KRYŽIAŽ

ELIS KINOgyFOT venimas“,

„Pi Şmogų gebantis įkvėpti

lieÄ?iui sau vie- sikÄ—si buvo pa timais lai ĹĄautas per gumo su nimÄ… ÄŻ tuo „Žudo ĹžmonÄ— kyti mepametÄŻ JAV m. JAV AukĹĄ ir neĹĄiotis gink s, ne gink vadovÄ…. Nenuos lus. 2008 ď Ž Atakos ginklĹł lai“ ta tino teisÄ™ Ä?iausiasis teismas draudimas. 1994 iki nektiku bu, kad po skerdy amerikie pa 2004 m. te Nuo Ä?iams turÄ— tvir- ma savus gink JAV bu ĹĄĹŤkis „DauAmerikoje vÄ—l niĹł KoÄŻsigyti va vo draud ti nuolus savi pa dinamĹłjĹł Ĺžia gynos tiks TaÄ?iau saugumo“. giau ginklĹł – sigirdo ď Ž Brady atakos ginklĹł.lams. draudimo ÄŻsta daugiau baigÄ—si galiojimo m. Ĺ is ÄŻsta tymas. Patvirtin Kai kurie ď Ž Stebi dar Geor tas 1994 laikas na: ]N tymas nu Kong ge’o W.Bus mo metais reiĹĄkÄ—, ma ris ĹĄauna ]_N QV [b ]_N` aN [NZĂş RV ho val kad ne reso nariai pair nebuvo mojo gink to, kad bet kuXb` ZV [V[XĂ› ; ginklĹł grieĹžtini pratÄ™stas. dyjÄŻ ÄŻsigyda lo pirkÄ— ď Ž „PaslÄ—p kontrolÄ—s 9N[ gN [b\ mas, o, jas prie mas turi ti gink prie nimas pa ĹĄ a_ cV_ b bĹŤti patik ÄŽstatymas lai“. GinklĹł „Kongre dÄ—s iĹĄveng ĹĄingai, ĹĄvelniWR `N c\ [N rinamas. monÄ—s lobistai buvo pa so nariĹł dijĹł kaip prapasiekÄ—, Zb\ `R ;Vb vadintas dy, buvu ir Konek Niutaune. ti tokiĹł trage- valstijos ÄŻstatymĹł kad vos Jimo Bra- JAV valstijos – sio JAV aNb [R YNVX tikuto dvi Ili GinklĹł pre suteptos no Reagano zidento jus ir Vis taip pat leidÄ—jĹł Ă› [Ra XR pra krauju, Kolumbi Ronaldo konsinas, rankos veju netaktiĹĄ spaudos YV` X\ cV [ zacijos „GunsmonÄ—s lobistĹł jos sekreto Vb` TV[X organi- savo uĹž ginklĹł nes bĹŤtent jie bal- Lobistams ki, tik ne Ameri riaus, gar- uĹždraustĹł gyven apygarda grieĹž Yb` Xb _VNV` W\ Owners vadovas draudimÄ… ir jĹł ďŹ nan koje. tai tose vals tojams of Ame poli slÄ—ptus Lar ` `Ă­[b` .QN neĹĄiotis ginklus brėŞė, kad ry Prattas taip rica“ L.Prat tijose, – gan ĹĄioje ir ki- jan tikams nerĹŤpi suojamiems pavieĹĄose ZN` V ciniĹĄ tas. – Jie ti statis pat panei ĹĄoki vietose. ne kas ki NbQĂ› ginklĹł tika, uĹždraudÄ— kai raĹĄÄ— ruoap tas,

Ĺ iandien priedai

Ka­lÄ—­dos to­li nuo na­mĹł

kont o tijoje lÄ—mÄ— rolÄ— Konektiku grieĹžta to valsĹĄiÄ… trage dijÄ….

ginti sa nei pa ĹžmonÄ—ms kreÄ?iantys at vejai. An vieniai sutelis bĹŤdasve, nors tai buvo tai vienin- je 17 metĹł Jor ap danas Da FloridoBet kurio sisaugoti.“ paĹĄautas visas bu kie pareiĹĄ je pasaulio ĹĄa vo vietos benvien dÄ—l to, kad lyje kimai bĹŤtĹł kaĹžkam zi geriausiu to- jo automo no kolonÄ—lÄ—je uĹžkliu bilyje skam at- mu zika. banti tranvo ki

Kaina 1,60 Lt  @PN[ ]Ve• [b\ a_

„Žve­jys – lyg nar­ko­ma­nas, Ĺži­no, kad pa­vo­jin­ga, bet vis tiek ei­na.“ Klai­pÄ—­dos ap­skri­ties prieť­gais­ri­nÄ—s gel­bÄ—­ji­mo val­dy­bos vir­ťi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Al­gi­man­tas Klo­viť­kis api­bō­di­no dÄ—l ke­liĹł Ĺžu­vĹł ant plo­no le­do li­pan­Ä?ius vy­rus.

2p.

Ĺ ven­Ä?iĹł die­no­mis – rei­dai

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

„„Van­de­ny­nas: bu­riuo­to­jo A.Var­no duk­ra Ra­sa per di­dĹžiÄ…­sias me­tĹł ĹĄven­tes nuo­trau­ko­je ÄŻam­Şi­no sa­vo tÄ—­tÄŻ (de­ťi­nÄ—­je) ir kar­tu plau­ku­sÄŻ drau­gÄ… Egoi

ke­lio­nÄ—­je jach­ta ap­link pa­sau­lÄŻ.

Ar­ti­mų­jĹł il­ge­sys per Ka­lÄ—­das trauk­te trau­ kia grįŞ­ti na­mo. Bō­na si­tua­ci­jĹł, kai di­dĹžiÄ…­ sias me­tĹł ĹĄven­tes ten­ka ĹĄvÄ™s­ti to­li nuo na­mĹł. Kla­jō­nai ti­ki­na, kad net ta­da min­ty­ se jie bō­na su na­miť­kiais.

Po­li­ci­jos pa­rei­gō­nai praĹĄo gyven­ tojĹł ĹĄventiniu laikotarpiu ypaÄ? at­ sakingai elgtis kelyje. Klai­pÄ—­do­je ir ap­skri­ty­je pa­rei­gō­nai rengs po­li­ci­ jos rei­dus.

A.Var­no as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Ke­lio­nÄ— su­trik­dÄ— tra­di­ci­jas

Bu­riuo­to­jas And­rius Var­nas su duk­ra Ra­sa ir jos drau­gu Egoi jach­ta ap­link pa­sau­lÄŻ plau­kÄ— dve­ jus me­tus.

Pa­sak pa­ty­ru­sio jō­rĹł kla­jō­no, tai bu­vo tik du kar­tai per vi­sÄ… gy­ve­ni­ mÄ…, kai Ka­lÄ—­das jis ĹĄven­tÄ— ne na­ muo­se, kaip ÄŻpras­ta,o at­ski­rai nuo ar­ti­mų­jĹł. And­rius tei­gÄ—, jog bu­vo auk­lÄ—­ja­mas to­kio­je ĹĄei­mo­je, kur Ka­ lÄ—­dos – ĹĄven­tas da­ly­kas. Jas rei­kia ĹĄvÄ™s­ti na­mie.

sÄ—kmingĹł

4

„Šven­ti­niu lai­ko­tar­piu dirbs su­stip­ rin­tos policininkĹł pa­jÄ—­gos. Per Ka­ lÄ—­dĹł ir Nau­jų­jĹł me­tĹł ĹĄven­tes ÄŻvai­ rio­se mies­to vie­to­se bus ren­gia­mos trum­pa­lai­kÄ—s po­li­ci­jos ak­ci­jos, ku­ rio­mis siek­si­me kont­ro­liuo­ti si­tua­ ci­jÄ… ke­liuo­se“, – aiť­ki­no Klai­pÄ—­dos ke­liĹł po­li­ci­jos biu­ro vir­ťi­ nin­kas Ra­mō­nas Ĺ i­dei­kis.

4

2

ŠEŠTADIENIS, GRUODŽIO 22, 2012

miestas

Re­ga­ta ap­lenks Klai­pė­dą

Lai­vai: Klai­pė­da tam­pa vis pa­trauk­les­nė įvai­rioms re­ga­toms, ta­čiau pres­ti­ži­nė „Vol­vo Ocean Ra­ce“ į uos­ta­

mies­tį kol kas neuž­suks.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­dos am­bi­ci­jos 2015 ar 2018 me­tais priim­ti pres­ti­ži­nę re­ga­tą „Vol­vo Ocean Ra­ ce“ – pa­lai­do­tos. Sa­vi­val­dy­bė su­lau­kė at­ sa­ky­mo, kad uos­ta­mies­čio pa­raiš­ka bu­ vo at­mes­ta. „Mū­sų am­bi­ci­jos ge­ro­kai vir­ ši­jo rea­lų po­ten­cia­lą“, – kons­ta­ta­vo Klai­pė­ dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

At­sa­kė pa­sku­ti­nę die­ną

At­sa­ky­mas iš „Vol­vo Ocean Ra­ce“ pa­raiš­kų ko­mi­te­to Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bę pa­sie­kė tik va­kar. „Mes jau­tė­me, kad spren­di­mas bus nei­gia­mas. Ma­tyt, to­dėl ir bu­ vo del­sia­ma pa­teik­ti at­sa­ky­mą, nes uos­tai, ku­riuo­se vyks re­ga­ta, at­rink­ti jau prieš sa­vai­tę. Kol kas ne­ži­no­me, ku­rie uos­tai pa­si­rink­ ti. Pa­ra­šiau pa­klau­si­mą, nes tik­rai įdo­mu“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus vy­riau­ sio­ji spe­cia­lis­tė Ina Šid­laus­kie­nė. Tirs po­ten­cia­lą

„Vol­vo Ocean Ra­ce“ pa­raiš­kų ko­mi­ te­to va­do­vo Knu­to Fros­ta­do Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bei at­siųs­ta­me at­sa­ ky­me tei­gia­ma: „Ap­gai­les­tau­da­mi in­for­muo­ja­me, kad jū­sų pa­raiš­ka dėl „Vol­vo Ocean Ra­ce“ re­ga­tos 2015 ir 2018 me­tams ne­bu­vo sėk­min­ga. Šis pro­ce­sas bu­vo la­bai kon­ku­ren­cin­gas ir priim­ti spren­di­mą bu­vo la­bai sun­

ku. Ži­no­me, kad jū­sų ko­man­da įdė­jo la­bai daug pa­stan­gų ruo­šiant šią pa­ raiš­ką ir jū­sų tei­sė­tas pa­gei­da­vi­mas bū­tų gau­ti paaiš­ki­ni­mą, ko­dėl jums šį kar­tą ne­pa­si­se­kė. Po Nau­jų­jų me­ tų jums pla­čiau pa­ra­šy­si­me, ku­rio­se vie­to­se jū­sų pa­raiš­ka ne­bu­vo to­kia stip­ri ir dėl ko­kių prie­žas­čių jums ne­pa­si­se­kė. Taip pat no­ri­me pa­pra­ šy­ti pa­skir­ti lai­ką pa­si­kal­bė­ti su ju­ mis, kai ki­tą kar­tą jums pa­ra­šy­si­me. Mes su­pran­ta­me, kad toks spren­di­ mas jus nu­vi­lia, ta­čiau nuo­šir­džiai ti­ki­mės, kad ga­lė­si­me to­liau tir­ti Klai­pė­dos po­ten­cia­lą priim­ti ki­tas „Vol­vo Ocean Ra­ce“ re­ga­tas“.

pri­zi­nis fon­das yra mi­li­jo­nas, o bi­ lie­tą per­ka­me tik už treč­da­lį kai­ nos“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ras. Jis įžvel­gė ir dau­giau pri­va­lu­mų. Vie­nas jų – pro­ga iš­ban­dy­ti nau­jos Vy­riau­sy­bės ge­ra­no­riš­ku­mą ir po­ žiū­rį į Klai­pė­dą. „Tai bu­vo pui­kus tes­tas ir Vy­riau­sy­bė jį iš­lai­kė stip­riam

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Są­ži­nin­gai pa­sa­ky­ siu, kad nu­ma­niau, jog bus toks re­zul­ta­ tas, ne­bent bū­tų įvy­ kęs ste­buk­las.

Tes­tas Vy­riau­sy­bei

V.Grub­liaus­kas ne­slė­pė, kad toks at­sa­ky­mas šir­dy­je su­kė­lė grau­ du­lį ir ap­gai­les­ta­vi­mą. „Ki­ta ver­ tus, tai, kad da­ly­va­vo­me, tei­kė­me pa­raiš­ką, bu­vo­me ver­ti­na­mi kaip uos­tai gran­dai, tai di­džiu­lė ver­tė ir pa­sie­ki­mas, Klai­pė­dos var­do gar­ si­ni­mas. Są­ži­nin­gai pa­sa­ky­siu, kad nu­ma­niau, jog bus toks re­zul­ta­tas, ne­bent bū­tų įvy­kęs ste­buk­las. Nai­ vu ti­kė­tis lai­mė­ti lo­te­ri­jo­je, ku­rios

de­šim­tu­kui. Jei kas ir tu­rė­tų grauž­tis na­gus, tai pri­va­tus vers­las, nes jo po­ ten­cia­las tik­rai ne­bu­vo iš­nau­do­tas“, – nuo­mo­nę reiš­kė V.Grub­liaus­kas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė pla­na­ vo, kad 2015 ar 2018 me­tais uos­ ta­mies­tis taps pres­ti­ži­nės re­ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ fi­ni­šo uos­tu. Iš­lai­dos priim­ti to­kią re­ga­tą bū­tų sie­ku­sios apie 12 mln. li­tų.

Nek­lus­nius žve­jus draus­mins bau­do­mis Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pra­si­dė­jęs po­le­di­nės žve­jy­bos se­ zo­nas gąs­di­na ne tik žve­jų žmo­nas, bet ke­lia rū­pes­čių ir mies­to spe­cia­ lių­jų tar­ny­bų dar­buo­to­jams.

Vytautas Valutis AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius

Uos­ti­nin­kai, ug­nia­ge­siai, Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų, pa­sie­nio tar­ny­bos bei mies­to val­džios va­dai prieš šven­tes su­ko gal­vas, kaip ap­sau­go­ti žve­jus nuo ne­lai­mių ant le­do ir kaip ga­li­ ma iš­leis­ti ma­žiau pi­ni­gų jų gel­bė­ ji­mui. Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė ti­ki­no,

kad val­di­nin­kai tu­ri įga­lio­ji­mus baus­ti ne­si­lai­kan­čiuo­sius Sau­gaus el­ge­sio van­de­ny­je ir ant le­do tai­ syk­lių. Jos skel­bia, kad esant plo­ nes­niam nei 7 cm le­do sto­riui ne­ ga­li­ma ant jo lip­ti, o plo­nes­niam nei 30 cm – bū­riuo­tis ant le­do ir gręž­ti eke­tes. Ta­čiau pa­žei­dė­jus nu­baus­ti sie­kian­tys val­di­nin­kai ir pa­tys ga­li to­kiais tap­ti. Ką da­ry­ti, kad žve­jų gel­bė­ji­mas kai­nuo­tų kuo pi­giau, kiek­vie­na tar­ny­ba tu­rė­jo skir­tin­gų pa­siū­ly­ mų. Ši­lu­tės ra­jo­ne įpras­ta pa­vo­ jin­gai su­plo­nė­jus le­dui pa­kran­tė­je sta­ty­ti įspė­ja­muo­sius ženk­lus.

Šiur­pi uos­ti­nin­kų pa­tir­tis ko­vo­ jant su stin­tau­to­jais dėl jų pa­čių sau­gu­mo ver­čia ieš­ko­ti nau­jų bū­ dų už­tik­rin­ti sau­gią lai­vy­bą bei iš­ sau­go­ti žve­jų gy­vy­bes. Vi­sų tar­ny­bų at­sto­vai su­tar­ti­nai ti­ki­no, kad net di­džiau­sio pa­vo­ jaus aki­vaiz­do­je žve­jai ne­no­ri pa­ lik­ti eke­čių, o kai bū­ti­na iš­gel­bė­ ti kuo dau­giau žmo­nių, jie jo­kiu bū­du ne­no­ri pa­lik­ti ant le­do sa­vo sun­kios man­tos. Mies­to va­do­vai ap­si­spren­dė, kad dar to­bu­lins jau vei­kian­čias tai­syk­ les ir su ne­klus­niais žve­jais ban­dys ko­vo­ti bau­do­mis.

3

ŠEŠTADIENIS, GRUODŽIO 22, 2012

miestas Ga­biau­siems – me­ro svei­ki­ni­mai

Klai­pė­die­čiai graibs­tė ša­kas

Ne­ti­kė­tos mir­tys

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas va­kar pa­svei­ki­no mies­to moks­lei­vius, šiais me­ tais pa­sie­ku­sius ge­riau­sių aka­ de­mi­nių, me­ni­nių ir spor­ti­nių re­zul­ta­tų. Pa­dė­kos raš­tai įteik­ ti 85 jau­nuo­liams. Šie­met la­ biau­siai se­kė­si mu­zi­kams. Ga­ biau­si moks­lei­viai sa­vi­val­dy­bė­ je pa­gerb­ti 14 kar­tą.

Prieš di­džią­sias žie­mos šven­tes klai­pė­die­čiams bu­vo ne­mo­ka­ mai da­li­ja­mos eg­lių ša­kos. Žmo­ nės va­kar bū­ria­vo­si Teat­ro aikš­ tė­je, kur bu­vo ga­li­ma pa­si­rink­ti eg­li­ša­kių. Jų pa­rū­pi­no Kre­tin­gos miš­kų urė­di­ja. Klai­pė­die­čiams bu­vo iš­da­ly­ta apie 1,5 tūkst. eg­ lių ša­kų. To­kia ak­ci­ja ren­gia­ma jau ket­vir­tus me­tus.

Va­kar vi­dur­die­nį Tai­kos pro­ spek­te prie 31 na­mo praei­viai ra­do ant že­mės sė­din­čią pa­gy­ ve­nu­sią mo­te­rį. 1926 m. gi­mu­ si klai­pė­die­tė pa­si­ju­to blo­gai. Me­di­kai apie 40 min. ją gai­vi­ no, bet se­no­lė mi­rė. Tą pa­čią die­ną na­muo­se mi­rė 1984 m. gi­męs vai­ki­nas. Abiem at­ve­jais įta­ri­mų dėl smur­to ne­bu­vo.

Per šven­tes – ne­mo­ka­mos pra­mo­gos Per di­džią­sias me­tų šven­tes klai­pė­die­čiai ra­gi­na­mi ne­sė­dė­ ti na­muo­se. Teat­ro aikš­tė­je vi­sų lauks mu­zi­kos ir pi­ro­ tech­ni­kos šou, šven­ ti­nė pre­ky­ba, nau­ja­ me­tis fe­jer­ver­kas. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pi­ro­tech­ni­kos ir mu­zi­kos šou ren­ gia­mas kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį nuo eg­ lu­tės įžie­bi­mo šven­tės. Ne­ma­čiu­ sie­ji šio šou, juo ga­lės pa­si­gro­žė­ti šian­dien, pir­mą­ją ir ant­rą­ją Ka­lė­dų die­ną bei pa­sku­ti­nį šių me­tų šeš­ ta­die­nį – gruo­džio 29-ąją. Teat­ro aikš­tė­je vi­si lau­kia­mi nuo 18 val. Lai­ki­nai vie­šo­sios įstai­gos „Klai­ pė­dos šven­tės“ va­do­vės pa­rei­gas ei­nan­ti Ga­li­na Li­nio­va pa­sa­ko­jo, kad šou me­tu skam­ba iš­trau­kos iš įvai­rių Piot­ro Čai­kovs­kio kū­ri­nių. Kas­dien Teat­ro aikš­tė­je vyks­ta ir šven­ti­nė pre­ky­ba. Už­su­ku­sie­ji ga­

Dienos telegrafas Dis­ko­te­ka. Ket­vir­ta­die­n į 20 val. uos­ ta­mies­čio „Me­nų val­gyk­lo­je“ (Dar­ž ų g. 18) ren­g ia­ma šven­ti­nė dis­ko­te­ka „The Fi­nal Count­down ‘8 ‘9“. Jo­je DJ Zen­ ka pri­s ta­t ys praė­ju­s io tūks­t ant­me­ čio pa­bai­gos po­pu­l ia­r iau­sias dai­nas iš gau­sios ir ori­g i­na­l ios DJ Vla­do ko­ lek­ci­jos. Mir­t ys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­jos sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Ona Ci­bi­t ie­nė (g. 1930 m.), Rū­ ta Či­g ie­nė (g. 1932 m.), Tat­ja­na Ser­ge­ jen­ko­va (g. 1947 m.), Va­len­t i­nas Jo­n i­ kas (g. 1951 m.), Fe­l i­ci­ja Ta­m ins­k ie­nė (g. 1949 m.).

Do­va­na: per Nau­jų­jų su­tik­tu­ves uos­ta­mies­čio dan­gų tra­di­ciš­kai nu­švies įvai­rias­pal­vis fe­jer­ver­kas.

li pa­ska­nau­ti ar­ba­tos, ka­vos, karš­to vy­no, ka­lė­di­nių sau­sai­nių. Ka­lė­di­nė­je mu­gė­je, ku­ri pra­si­de­ da nuo 12 val., pre­kiau­ja­ma ir įvai­ riais šven­ti­niais at­ri­bu­tais. „Kai vyks­ta ren­gi­nys, žmo­nių į Teat­ro aikš­tę atei­na ne­ma­žai, tuo­ met ir pre­ky­ba ge­riau se­ka­si. Pap­ ras­to­mis die­no­mis pre­ky­ba van­ ges­nė. Per Nau­jų­jų su­tik­tu­ves pre­ky­bi­nin­kai ža­da dirb­ti iki vi­dur­ nak­čio“, – in­for­ma­vo G.Li­nio­va. Per Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­ves tra­ di­ciš­kai dan­gų nu­švies mies­to do­ va­na – fe­jer­ver­kas.

Vytauto Petriko nuo­tr.

Pi­ro­tech­ni­kos prie­ mo­nės, kaip ir kas­ met, bus šau­na­mos iš pi­lia­vie­tės – fe­jer­ ver­kas bus ma­to­ mas vi­sa­me se­na­ mies­ty­je. Vie­š o­s ios įstai­gos „Klai­p ė­ dos pub­li­ka“ di­rek­to­rius Ro­man­ das Žiub­rys tei­gė, kad pi­ro­tech­

ni­kos prie­mo­nės, kaip ir kas­met, bus šau­na­mos iš pi­lia­vie­tės – fe­ jer­ver­kas bus ma­to­mas vi­sa­me se­ na­mies­ty­je. „Ren­kan­t is nau­ja­m e­t į fe­jer­ ver­ką, vi­sa­da pra­šo­me, kad bū­tų nau­do­ja­mos di­des­nio ka­lib­ro pi­ ro­tech­ni­kos prie­mo­nės. No­ri­me, kad fe­jer­ver­kas iš­si­skir­tų iš ki­ tų. Jų per Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­ ves šau­na­ma la­bai daug. Di­des­nio ka­lib­ro pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nės iš­šau­na aukš­čiau ir dan­gu­je iš­si­ sklei­džia di­d157x139 es­nės gė­lės“, – kal­ bė­jo va­do­vas.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Do­na­tas Riau­ka, Tat­ja­na Ser­ge­jen­ko­ va, Ani­ce­ta Rud­gal­v ie­nė, Va­len­t i­nas Jo­ni­kas, ry­toj – Je­le­na Ti­te­nok, Pet­ras Vy­tau­tas Vaiš­vi­las, Iri­na Ma­ri­nec. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Sta­sys Za­bi­nas. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 15.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 45 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si karš­čia­vi­ mu, vi­du­ria­vi­mu, aukš­tu krau­jo spau­ di­mu.

Ava­ri­ja su­trik­dė eis­mą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Įvy­ku­si van­den­tie­kio ava­ri­ja pa­ko­ re­ga­vo eis­mą se­na­mies­ty­je. Vie­ša­ jam trans­por­tui te­ko ap­lenk­ti Til­ tų gat­vę.

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos van­duo“ pra­ ne­ši­mą, kad Til­tų ir Tur­gaus gat­ vių san­kry­žo­je įvy­ko van­den­tie­ kio ava­ri­ja, ga­vo ket­vir­ta­die­nį apie 11 val. Paaiš­kė­jo, kad šio­je vie­to­je sker­ sai lū­žo vamz­dis. Kad bū­tų pa­ša­ lin­tas ge­di­mas, apie 13 val. bu­vo už­da­ry­tas eis­mas Til­tų gat­ve. Au­ to­bu­sams ir marš­ru­ti­niams tak­si te­ko va­žiuo­ti Nau­jo­jo So­do gat­ve. Dėl van­den­tie­kio ava­ri­jos be van­dens bu­vo li­kę apie 10 na­mų. Įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ dis­ pe­če­ri­nės va­do­vas Ma­rius Mar­ty­ nai­tis tvir­ti­no, kad ran­go­vai ket­vir­ ta­die­nį ne­spė­jo su­tvar­ky­ti gat­vės dan­gos. Šie dar­bai bu­vo už­baig­ti tik penk­ta­die­nio ry­tą. Eis­mas Til­tų gat­ve bu­vo at­nau­jin­tas apie 11 val. „Ne­sa­ky­čiau, kad ši ava­ri­ja bū­ tų bu­vu­si kaž­kuo iš­skir­ti­nė. Su­dė­ tin­ga bu­vo tai, kad vamz­dis trū­ko san­kry­žo­je, o eis­mo bū­ta ga­na in­ ten­sy­vaus. Rei­kė­jo nu­kreip­ti trans­

Gerbiami šalies žmonės, verslo kolegos ir bendradarbiai!

Dar­bai: va­kar ry­tą bu­vo at­sta­to­

ma Til­tų gat­vės dan­ga.

por­tą ki­to­mis gat­vė­mis. Dėl to la­ biau už­tru­ko pa­ruo­šia­mie­ji dar­bai, o ne pa­ts ava­ri­jos lik­vi­da­vi­mas“, – pa­sa­ko­jo M.Mar­ty­nai­tis. Ko­dėl įvy­ko ava­ri­ja, anot va­do­vo, sun­ku pa­sa­ky­ti: „Prie­žas­čių ga­ li bū­ti įvai­rių. Gal­būt įta­kos tu­rė­jo trans­por­to ke­lia­ma vib­ra­ci­ja“. Nuo penk­ta­die­nio pi­ko va­lan­do­ mis – nuo 7 iki 9 val. ir nuo 16 iki 19 val. Til­tų gat­ve ga­lės va­žiuo­ti vi­si klai­pė­die­čiai. Jau pa­sta­ty­ti eis­mą lei­džian­tys ženk­lai. Pi­ko va­lan­do­ mis Til­tų gat­ve au­to­mo­bi­liai ga­lės va­žiuo­ti iki ba­lan­džio 1 d.

Uostamiestis mūsų valstybei svarbus kaip ekonominės gerovės garantas ir prekybos vartai į pasaulį. Tokią jo reikšmę verslas stengiasi pateisinti aukštais jūros pramonės rezultatais. Siekiame, kad jų naudą justų kiekvienas pajūrio gyventojas: žvelgdamas į modernėjantį Klaipėdos miesto veidą, vertindamas laisvalaikio pramogas, meninį švenčių lygį ar matuodamas šeimos pirkinių krepšelį. Tėvų pagarba gimtajam kraštui dažnai lemia augančios kartos karjeros perspektyvą ir gyvenimo kelio kryptį. Teikdami praktinę paramą mokslui turime tikslą, kad Klaipėda visada būtų aukštos kultūros universitetinis miestas, kad profesinio rengimo įstaigos nepristigtų absolventų, savo energija ir žiniomis užtikrinančių mūsų šalies ekonominį gyvybingumą. Baigiantis metams dėkingumo žodžiu norisi paminėti visus transportininkus: krovinių vežėjus, ekspeditorius, laivų operatorius ir agentus, geležinkelininkus, Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kolektyvus. Ačiū Jums visiems už sklandų logistikos ir krovos procesų organizavimą, už dalykiškumą ir supratingumą. Pagarbą reiškiame trąšų gamintojams, grūdų eksportuotojams ir šalies žemdirbiams, užauginusiems rekordinį kviečių derlių, kurio dalis per mūsų kompaniją iškeliauja į tarptautines rinkas. Už sutarimą ir pasitikėjimą nuoširdžiai dėkojame užsienio krovinių siuntėjams ir ambasadų darbuotojams, atliekantiems didžiulį informacinį darbą populiarinant Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją KLASCO savo šalyse. Šv. Kalėdų džiaugsmo ir šventinių ugnelių spindesio linkime kiekvieniems namams, kiekvienai šeimai! Tegul 2013 metai verslui užtikrina finansinį stabilumą, kad galėtume šauniai darbuotis, stiprinti ir gražinti Klaipėdos miestą!

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO kolektyvo vardu generalinis direktorius Audrius Pauža

4

ŠEŠTADIENIS, GRUODŽIO 22, 2012

miestas

Ka­lė­dos to­li nuo na­mų „Net ta­da, kai mo­kiau­ 1 si Ka­li­ning­ra­do aukš­ to­jo­je jū­rų mo­kyk­lo­je, sės­da­vau į

sun­kiai kram­to­mas da­ly­kas, be­ veik be jo­kių prie­sko­nių. „Šiaip jų šven­ti­nis sta­las la­bai pa­pras­tas, šiau­rie­tiš­kas, ne lie­tu­ viš­kas. Pa­gal­vo­jau, kad to­kių Ka­lė­ dų dar ne­bu­vo, kad lik­čiau pu­siau al­ka­nas“, – juo­ka­vo klai­pė­die­tis.

trau­ki­nį Kaliningradas–Mask­va ir par­bil­dė­da­vau į Ši­lu­tę Kū­čių va­ ka­rie­nės. Nak­tį au­to­bu­su Liepo­ ja–Kaliningradas grįž­da­vau at­gal. Ry­tą jau bū­da­vau sa­vo mo­kyk­lo­je ir su vi­sais sto­vė­da­vau ri­kiuo­tė­je“, – pa­sa­ko­jo A.Var­nas. Dve­jus me­tus iš ei­lės, kai And­ rius su duk­ra ir jos drau­gu plau­ kė jach­ta ap­link pa­sau­lį, ne­su­ti­ ko Ka­lė­dų su ma­ma. Vie­nas Ka­lė­das su „Ra­gai­nės II“ įgu­la šventė At­lan­to van­de­ ny­ne, ki­tas – Tai­lan­de.

Kal­nuo­se – ties pra­ra­ja

Be­ga­li­nis na­mų il­ge­sys

Pa­sak And­riaus, šven­tę At­lan­te jis dar il­gai at­si­mins. Tai bu­vo van­de­ ny­ne. Ka­lė­das su įgu­la pla­na­vo su­ tik­ti kran­te, Ka­ri­buo­se, Bar­ba­do­so sa­lo­je. Ta­čiau dau­giau nei pa­rą su­gai­šo van­de­ny­ne. „Ra­gai­nės II“ įgu­la pa­dė­jo vie­ nam bu­riuo­to­jui iš Ka­na­dos su­ re­mon­tuo­ti jach­tos stie­bą. To­dėl kran­to iki Ka­lė­dų pa­siek­ti ne­spė­jo,

And­rius Var­nas:

Kū­čiu­kus val­gė­me pri­si­ri­šę, per­duo­da­ mi iš ran­kų į ran­kas. Ki­taip bu­vo neį­ma­ no­ma, nes vi­si in­dai skrai­dė ka­ju­tė­je.

tad te­ko jas su­tik­ti van­de­ny­ne. And­rius pa­sa­ko­jo, kad pū­tė stip­ rus maž­daug 40 maz­gų šiau­rės ry­ tų vė­jas. Jach­ta skri­do pa­vė­jui vi­so­mis pa­kel­to­mis bu­rė­mis. A.Var­no duk­ra ban­dė pa­ruoš­ti Kū­čių sta­lą. „Ta­čiau ką pa­dė­da­vo, tas be­vil­ tiš­kai nu­lėk­da­vo. Kū­čiu­kus val­gė­ me pri­si­ri­šę, per­duo­da­mi iš ran­kų į ran­kas. Ki­taip bu­vo neį­ma­no­ma, nes vi­si in­dai skrai­dė ka­ju­tė­je. Tas Ka­lė­das at­si­min­si­me il­gai“, – tei­ gė bu­riuo­to­jas. To­kį va­ka­rą, siau­čiant gam­tos sti­chi­jai, to­li nuo na­mų, And­rius ti­ki­no iš­gy­ve­nęs di­džiu­lį na­mų il­ ge­sį.

Nuo­ty­kis: Is­lan­di­jo­je už­dar­bia­vęs klai­pė­die­tis R.Rez­ge­vi­čius bu­vo nu­spren­dęs Ka­lė­das pra­leis­ti vie­nas klai­

džio­da­mas kal­nuo­se.

„Jau grei­tai bus 60 me­tų, kai Kū­čių va­ka­rą vi­si ren­ka­mės pas ma­mą. Tai per tą aud­rą dau­giau­ sia gal­vo­jau apie ją. Kai ži­nai, kad na­mie esi lau­kia­mas, ir tu la­bai lau­ki su­si­ti­ki­mo. At­lan­to ban­go­se liūd­niau­sia bu­vo, kad aš nei pa­ skam­bin­ti, nei elekt­ro­ni­nio laiš­ko ma­mai nu­siųs­ti ne­ga­lė­jau“, – pri­ si­mi­nė A.Var­nas. Snie­gas tro­pi­kuo­se

Klai­pė­die­tis jū­rų ka­pi­to­nas Juo­ zas Lie­puo­nius ti­ki­no, kad Ka­lė­das su­ti­ko jū­ro­je dau­gy­bę kar­tų. Plau­ kio­ti te­ko ir ta­ry­bi­niais lai­kais, ta­ čiau jū­ri­nin­kas tei­gia ne­pa­me­nan­ tis, kad bū­tų ka­da ofi­cia­liai draus­ta švęs­ti Ka­lė­das. „Dir­bau plau­kio­jan­čio­je ba­zė­je, nors, ži­no­ma, tas Ka­lė­dų šven­ti­ mas bū­da­vo tik sim­bo­li­nis. Švęs­ da­vo kiek­vie­nas pa­gal sa­vo įsi­ti­ki­ ni­mus. O pa­skui ma­no įgu­lą su­da­rė dau­giau­sia lie­tu­viai, nors bū­da­vo ir sta­čia­ti­kių, ta­čiau vi­si džiaug­da­vo­ si, kad yra šven­tė“, – tei­gė jū­rų ka­ pi­to­nas.

R.Rez­ge­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Per di­džią­sias me­tų šven­tes jū­ ro­je ne­re­tai nu­tik­da­vo nuo­ty­kių. J.Lie­puo­nius pri­si­mi­nė 1991 m. pa­bai­g ą, kai pakliuvo į di­d žiu­ lę aud­rą Ang­li­jos šiau­rė­je. Ta­da prieš pat Nau­juo­sius me­tus te­ko kel­ti in­ka­rus. „At­li­kę dar­bus su lai­vo boc­ma­nu nuo de­nio grį­žo­me ap­le­dė­ję. Pū­tė ura­ga­ni­nis 59 m/s vė­jas. Ant ka­pi­ to­no til­te­lio atė­jo­me su le­dais ant ūsų ir an­ta­kių. Įs­pū­din­ga šven­tė“, – juo­kė­si J.Lie­puo­nius. Ka­pi­to­nas pa­sa­ko­jo, kad Ka­lė­ das yra tekę su­tik­ti ir tro­pi­kuo­ se. Ta­da jis plau­kio­jo trans­por­ ti­n iu lai­v u, ga­b e­n u­s iu šal­dy­t ą pro­duk­ci­ją. Jū­ri­nin­kai po­kšta­vo: ko­kios čia Ka­lė­dos, kai lau­ke 37 laips­niai karš­čio. „Sa­kau, no­ri­te šal­čio? Triu­muo­se pa­lei­do­me šal­tį iš šal­dy­tu­vų ir su­ ruo­šė­me ban­ke­tą, kad vi­si pa­jus­tu­ me žie­mą, kaip per tik­ras Ka­lė­das ir pa­si­jaus­tu­me ar­čiau na­mų, ar­čiau Lie­tu­vos. Pa­me­nu, kaip vi­si už­ki­ mę dai­na­vo­me „Il­giau­sių me­tų“, – prisiminimais dalijosi ka­pi­to­nas.

Nuo šven­ti­nio sta­lo – al­ka­nas

Daug kla­jo­jan­tis klai­pė­die­tis pa­ra­ šiu­ti­nin­kas Ro­ber­tas Rez­ge­vi­čius tvir­ti­na, kad jam Ka­lė­dos – svar­ bi šven­tė. „La­bai no­r ė­č iau, kad mū­ sų žmo­nės ne­pra­ras­tų tų tra­di­ci­ jų. Kad ir ko­kia­me pa­sau­lio kraš­ te kla­jo­da­vau, Ka­lė­doms vi­sa­da steng­da­vau­si grįž­ti na­mo“, – ti­ ki­no R.Rez­ge­vi­čius. Ro­ber­tas pri­si­mi­nė nuo­ty­kį Nor­ve­ gi­jo­je, kai sve­čia­vo­si pas žmo­nes, gy­ve­nan­čius lai­ve. Ten ir šven­tė Ka­lė­das. „Taip nu­ti­ko, kad su pusb­ro­ liu už­tru­ko­me ir ne­spė­jo­me grįž­ ti šven­tėms na­mo. Te­ko švęs­ti ten, nie­ko ypa­tin­go neat­si­ti­ko, bet pir­ mą kar­tą pa­ra­ga­vau pū­dy­tų žu­ vų. Man už­te­ko įžū­lu­mo at­si­sa­ky­ ti ant­ros po­rci­jos. Pusb­ro­lis var­gais ne­ga­lais su­val­gė ir pa­sa­kė, kad ska­ nu, tai jam įdė­jo dar“, – pa­sa­ko­jo Ro­ber­tas. Pas­kui, pa­sak R.Rez­ge­vi­čiaus, iš puo­do iš­trau­kė di­de­lį ga­ba­lą mė­ sos, at­pjo­vė, įdė­jo. Esą tai bu­vo

Ro­ber­tas pri­si­mi­nė, kad kai dir­bo Is­l an­d i­jo­je, ten te­ko su­t ik­t i Ka­ lė­das. Nusp­ren­dė ne­vyk­ti na­mo, nes tau­pė ir lai­ką, ir pi­ni­gus. Esą ne­ ke­ti­no va­žiuo­ti va­ka­rie­nės net pas sa­vo vir­ši­nin­ką, nors jis kvie­tė. „Ma­ne apė­mė nos­tal­gi­ja, nu­ spren­džiau ne­švęs­ti. Kū­čių va­ka­rą išė­jau į kal­nus. Tu­rė­jau sig­na­li­nių ra­ke­tų, tai sa­vo bi­čiu­lių pa­pra­šiau, kad bent kas va­lan­dą pa­si­dai­ry­tų, ar to­lu­mo­je jos ne­de­ga – ar man ne­rei­kia ko­kios nors pa­gal­bos. Išė­ jau, ne­ži­no­da­mas kur“, – pa­sa­ko­jo R.Rez­ge­vi­čius. Ta­čiau is­lan­das, pas ku­rį dir­bo Ro­ber­tas, iš­siun­tė vie­ną dar­buo­ to­ją jo su­ras­ti, kad va­ka­rie­nę val­ gy­tų kar­tu. Tas pėd­se­kys jau bu­vo iš­si­gan­ dęs, nes jis ėjo Ro­ber­to pė­do­mis ir priar­tė­jo prie skar­džio, o ten – ties tuo skar­džiu jo pė­dos ir bai­gė­si. Pas­kui jis at­sar­giai pri­šliau­žė pa­ si­žiū­rė­ti, gal jo kla­jū­nas ko­le­ga kur nors gu­li apa­čio­je. O ten šo­ne bu­vo tar­si koks laip­te­ lis, Ro­ber­tas ant jo nu­šo­ko ir nuė­ jo ap­link. „Jis, ma­nęs beieš­ko­da­mas, iš ne­vil­ties ėmė šauk­ti, ti­kė­da­ma­ sis, gal at­si­liep­siu. Bu­vo įdo­mi si­ tua­ci­ja, vie­no­je kal­na­gūb­rio pu­ sė­je bu­vo jis, ki­to­je – aš. Taip ir su­si­šau­kė­me. Aš jam sa­kau: tu jau nie­kur neik, aš pa­rei­nu pro ki­ tą pu­sę“, – sa­vo ka­lė­di­nį nuo­ty­kį pa­sa­ko­jo Ro­ber­tas. Klai­pė­die­tis sa­kė, gal ir ne­ge­rai, kad pri­ver­tė vi­sus lauk­ti, kol nu­si­ prau­sė ir per­si­ren­gė, bet taip jį mo­ kė se­ne­liai ir tė­vai. Prie Kū­čių sta­lo juk tu­ri atei­ti šva­rus. „Tas žmo­gus, pas ku­rį dir­bo­me, su­pra­to, kad be ar­ti­mų­jų to­kios šven­tės la­bai liūd­nos, jis mums su­ ren­gė va­ka­rie­nę ir dar sa­vo są­skai­ ta kiek­vie­nam po 10–15 mi­nu­čių da­vė pa­kal­bė­ti te­le­fo­nu su na­miš­ kiais. La­bai ma­lo­niai nu­tei­kė, pui­ kūs at­si­mi­ni­mai“, – pri­dūrė to­li nuo na­mų Ka­lė­das su­ti­kęs klai­pė­ die­tis Ro­ber­tas.

Šven­čių die­no­mis – rei­dai Pa­rei­gū­nai ža­da tik­rin­ 1 ti vai­ruo­to­jų blai­vu­mą, ma­tuos au­to­mo­bi­lių grei­tį, kont­

ro­liuos ki­tus ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus. „Vai­ruo­to­jų blai­vu­mas bus tik­ri­ na­mas įvai­riu pa­ros me­tu. Siek­si­ me, kad šven­čių ne­su­ga­din­tų eis­ mo įvy­kiai ir ne­lai­mės“, – tvir­ti­no R.Ši­dei­kis. Dau­giau pa­rei­gū­nų bus su­telk­ta prie pa­si­links­mi­ni­mo įstai­gų, ba­ rų, ka­vi­nių ir nak­ti­nių klu­bų. „Bus tik­ri­na­mas ne tik al­ko­ho­lio, bet ir psi­chi­ką vei­kian­čių ar nar­ ko­ti­nių me­džia­gų var­to­ji­mas. Pa­ rei­gū­nai ži­no, kaip nu­sta­ty­ti po­ žy­mius, ku­rie by­lo­ja, kad as­muo

ap­svai­gęs nuo kvai­ša­lų“, – aiš­ki­ no vir­ši­nin­kas. Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­ nai pa­si­telks spe­cia­lius tes­tus, ku­ rie pa­ro­do, ar vai­ruo­to­jas ga­li bū­ti var­to­jęs nar­ko­ti­nių me­džia­gų. Per praė­j u­s ią sa­vai­t ę Klai­p ė­ dos ke­l ių po­l i­c i­jos biu­ras ga­vo 57 pra­n e­š i­m us apie eis­m o įvy­ kius, 14 eis­m o įvy­k ių bu­vo įre­ gist­ruo­ta. Vie­nas žmo­gus per ava­ri­ją bu­vo su­žeis­tas. Per sa­vai­tę už­fik­suo­ti 178 ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mai, išaiš­ kin­ti 8 ne­blai­vūs vai­ruo­to­jai, vie­ nas ne­blai­vus vai­ruo­to­jas su­kė­ lė ava­ri­ją.

Patikra: ke­lių po­li­ci­nin­kai per šven­tes nuo­lat tik­rins vai­ruo­to­jų blai­vu­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

ŠEŠTADIENIS, GRUODŽIO 22, 2012

miestas

Žiema – egzaminas eismo dalyviams Šaltasis metų sezonas diktuoja naujas kasdienio gyvenimo aplinkybes. Šis periodas itin sudėtingas ir visiems eismo dalyviams. Komplikuotos oro sąlygos neabejotinai koreguoja tiek transporto intensyvumą, tiek važiavimo greitį, nuo kurių priklauso ir eismo įvykių skaičius bei jų padariniai. Justė Labutytė Atsakingi ne tik už save

Šaltuko bei sniego nepagailėjusi žiema klaipėdiečius egzaminuoja slidžiais keliais, pablogėjusiu matomumu. Ne kiekvienas vairuotojas geba tinkamai įvertinti atstumą iki kitos transporto priemonės, kelyje gerokai sunkiau pastebimi pėstieji, dviratininkai, vadeliotojai, tad iki nelaimės – vos vienas žingsnis. Transporto priemonių vairuotojai atsakingi ne tik už savo, vežamų keleivių, krovinio saugumą, bet ir už savo darbą – vairavimą. Gebėjimas prognozuoti – viena svarbiausių sėdinčiojo prie vairo savybių. Tačiau kuo greičiau važiuojama, tuo mažiau lieka laiko stebėti, prognozuoti ir veikti taip, kad būtų išvengta pavojaus. Sumanus vairuotojas moka pasirinkti greitį, atsižvelgdamas į eismo sąlygas – važiuoja greičiau, kai galima, lėčiau, kai būtina. Rezonansinius eismo įvykius neretai lydi vertinimai, jog dėl visko kalti kelininkai. Esą laiku nepabarstė kelių ar tuo pasirūpino tik tada, kai jau įvyko nelaimė. Tačiau derėtų neužmiršti, kad kelio ar jo ruožo vienu metu sutvarkyti neįmanoma. Vienas kelių priežiūros mechanizmas vidutiniškai aptarnauja 30–35 km ruožą, ir darbui atlikti reikia dviejų trijų valandų. Tad paskutiniai šimtai metrų sutvarkomi praėjus tik apie tris valandas nuo apledėjimo pradžios. Gelbsti navigacijos sistema

Kad kelių priežiūra bei darbų kontrolė būtų kuo efektyvesnė, kiekviename mechanizme įrengta palydovinė navigacijos sistema, kuri tiksliai parodo, kokią valandą ir kokiame kilometre kelias buvo tvarkomas.

Taip pat šią informaciją galima panaudoti sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su kelių priežiūros organizavimu. Klaipėdos regiono kelininkai priversti dirbti specifinėmis sąlygomis. Pajūrio zonoje klimatinės sąlygos yra visiškai kitokios nei žemyninėje šalies dalyje. Pirmiausia tai pasireiškia dideliu temperatūrų svyravimu. Valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ prižiūri 1 tūkst. 867 km valstybinės reikšmės kelių. Iš jų 77 km – magistraliniai, 450 km – krašto ir 1 tūkst. 341 km rajoniniai. Žiemą keliams prižiūrėti įmonės sandėliuose sukaupta 7 tūkst. tonų druskos, sniegui valyti parengti 23 autogreideriai, 30 įvairaus pravažumo traktorių, 6 rotoriai, 23 automobiliniai barstytuvai – sniego valytuvai. Pinigai – į balą

Kelininkai neretai sulaukia nepagrįstų priekaištų esą neseka orų prognozių bei nesiima prevencinių priemonių slidumui sumažinti. Prevencinės priemonės, atsižvelgiant į sinoptikų rekomendacijas, buvo ne kartą išbandytos. Tačiau kai temperatūra ženkliai svyruoja, lyja, paberta druska tiesiog nuplaunama. Tiesiogine to žodžio prasme pinigai išmetami į balą. Akivaizdu, jog tokios prevencinės priemonės nepasiteisina, juo labiau kad kelių priežiūros finansavimas yra ribotas. Kadangi nuo visų prižiūrimų kelių vienu metu nuvalyti sniego ir pabarstyti galimybių nėra, žiemos priežiūros darbai skirstomi į atskirus lygius pagal kelių kategorijas. Magistraliniai keliai valomi ir barstomi nuo 4 iki 22 val., krašto ir dalis rajoninių kelių, kurių eismo intensyvumas yra didesnis kaip 1 tūkst. automobilių per parą, – nuo 6 iki 19 val.

Darbymetis: kartu su kalendoriumi prasidėjusi tikra žiema kelininkams rūpesčių nešykšti.

Kaip rodo daugiametė darbo patirtis, daugiausia gyventojų bei vairuotojų skambučių sulaukiama dėl likusios dalies rajoninių kelių. Pagal patvirtintą tvarką šie keliai prižiūrimi pagal rajoninių ke-

Valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ prižiūri 1 tūkst. 867 km valstybinės reikšmės kelių. lių trečiąjį lygį. Juose dirbama nuo 9 iki 18 val., tik baigus tvarkyti magistralinius, krašto ir dalį rajoninių kelių. Be to, barstomi tik intensyvaus eismo kelių ruožai (stačios įkalnės, staigūs posūkiai) ir tik po stiprių lijundrų arba plikšalų. Priemonės vaikų saugumui

Kai meteorologinės sąlygos itin sudėtingos, eismas gali nutrūkti: magistraliniuose keliuose – ne ilgiau kaip 4, krašto keliuose – ne ilgiau kaip 8, o rajoniniuose keliuose – ne ilgiau kaip 48 val.

Ypač sudėtingos eismo sąlygos laikomos tada, kai ilgiau nei 6 val. sninga ar pusto, ilgiau kaip 24 val. su pertraukomis sninga ar pusto, įšalęs kelias po lietaus apledėja, vyrauja lijundra, per parą kelias apledėja daugiau kaip dukart, o oro temperatūra dieną nepakyla aukščiau kaip 8 laipsniai šalčio. Keliams barstyti ir valyti sudaromi darbų atlikimo grafikai. Tačiau esant sudėtingoms eismo sąlygoms, nustatyti kokybės reikalavimai netaikomi. Kad ir kokie būtų geri norai, kelininkai neturi galimybių tinkamai prižiūrėti rajoninių kelių, kur eismo intensyvumas nedidelis. Šiems keliams prižiūrėti skiriamų lėšų nepakanka, tad juose barstomi tik pavojingi ruožai. Su rajonų savivaldybių atstovais ne kartą diskutuota, kaip pagerinti pervežamų moksleivių saugumą. „Klaipėdos regiono kelių“ specialistai laikosi nuomonės, jog šiuo metu geriausia išeitis – mokykliniams autobusams važinėti su dygliuotomis padangomis. Svarbu bendros pastangos

„Klaipėdos regiono keliai“ atsako tik už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą. Tačiau žiemą įmo-

nė neretai sulaukia skambučių su priekaištais, kad žmonės negali išvažiuoti iš atokiau esančių kaimų, gyvenviečių. „Klaipėdos regiono keliai“ patikslina, kad vietinės reikšmės keliai priklauso rajonų savivaldybėms, tad juos prižiūri jų samdomos kelių priežiūros organizacijos. Tas pats pasakytina ir apie uostamiestyje esančius kelius bei gatves. Eismo saugumas keliuose – visų bendras tikslas, vis dėlto didžioji dalis atsakomybės krinta ant vairuotojų pečių. Tenka pripažinti, kad nemaža dalis automobilininkų būna nepasirengę žiemos sezonui. Važinėjama su vasarinėmis padangomis, nepasirenkama saugaus greičio, distancijos. Ir tai ne tušti žodžiai, o eismo įvykių suvestinėse įvardijamų avarijų priežasčių liudijimai. Atsižvelgdami į metų laiką vairuotojai turėtų būti itin akyli ir atsargūs – pasirinkti saugų greitį, laikytis didesnio atstumo iki kitos transporto priemonės, pasirūpinti savo automobilio technine būkle. Tik taip bendromis vairuotojų ir kelininkų pastangomis skaudžių nelaimių ir netekčių skaičius keliuose ženkliai sumažės. Užs. 1057977

6

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

šeštadienio interviu

K.Pū­dy­mo tur­tai – kū­ry­ba ir dar­bas vi­suo­me­nė­je la­biau įpras­ta, kad mo­te­rys kei­čia pa­var­des. Ko­kia jū­sų is­to­ri­ja? – Ma­no se­ne­lis iš ma­mos pu­sės bu­ vo Pū­dy­mai­tis. Jis gy­ve­no Vo­kie­ti­jo­ je, tai bu­vo be ga­lo įdo­mus žmo­gus, aris­tok­ra­tas, tik­ras lie­tu­vi­nin­kas. Kai mi­rė tė­vai, pa­si­kei­čiau pa­var­ dę jo gar­bei. Tik su­trum­pi­nau – pa­ li­kau šak­nį.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

T

ū­las klai­pė­die­tis, pa­kė­ lęs akis į ža­vų­jį se­na­mies­ čio „Ka­mink­rė­tį“, žings­ niuo­da­mas pro su­bti­lią „Se­na­mies­čio pa­što“ skulp­tū­rą ar žvelg­da­mas į ko­kį ki­tą skulp­to­riaus Klau­di­jaus Pū­dy­mo kū­ri­nį, pri­pa­ žin­tų, jog šie dar­bai jau ta­po neat­sie­ ja­ma mies­to da­li­mi, jo sa­vas­ti­mi. Kai ne­tru­kus po stu­di­jų jau­nas me­ni­ nin­kas ėmė leis­ti šak­nis Klai­pė­do­je, var­gu ar ga­lė­jo pa­gal­vo­ti, kad il­gai­ niui šio mies­to erd­vė­se jo pėd­sa­kas taps toks gi­lus ir ryš­kus. Dau­ge­lį me­ tų be­si­sklei­džian­tis skulp­to­riaus ta­ len­tas įver­tin­tas ne tik klai­pė­die­čių, už­sa­ko­vų, me­no kri­ti­kų. K.Pū­dy­mo pa­var­dė šiais me­tais su­skam­bė­jo ir Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­ mi­jos pre­ten­den­tų są­ra­še.

– Šian­dien jau yra kas pa­vel­dė­ jo šią pa­var­dę? – Taip, Ar­nas Pū­dy­mas. – Ar įžvel­gia­te sū­naus po­lin­kį į me­nus? – Įž­vel­giu ir ti­kiuo­si, kad jis to neuž­leis. Ar­nas lan­ko E.Bal­sio me­ nų gim­na­zi­jos pir­mą kla­sę, tu­ri ge­rą mu­zi­ki­nę klau­są, ta­po. Ir yra pa­siu­ tęs – ener­gin­gas, ak­ty­vus. Ne­no­rė­ čiau pri­mes­ti jam sa­vo ke­lio. Jei jis no­rė­tų tap­ti ad­vo­ka­tu, te­gu tai bū­ na jo pa­si­rin­ki­mas. Bet jau­čiu, kad de­ši­ny­sis jo sme­ge­nų pus­ru­tu­lis vei­kia kaip ma­no.

Pa­ku­te­no sa­vi­mei­lę

– Kaip su­ti­ko­te vie­ną ir ki­tą ži­ nią – kad pre­ten­da­vo­te į to­kį gar­bų ap­do­va­no­ji­mą ir kad kol kas jo ne­pel­nė­te? – Ma­nau, ne tai svar­biau­sia. Kaip pa­sa­kė vie­nas au­to­rius, jau vien pa­ts fak­tas ku­te­na sa­vi­mei­lę. Pri­ si­pa­žin­siu, per daug vil­čių ir ne­ puo­se­lė­jau, kai su­ži­no­jau, ko­kie dar pre­ten­den­tai iš­rink­ti. Juk, pa­ vyz­džiui, Vla­das Vil­džiū­nas skulp­ tū­ro­je – kaip Do­na­tas Ba­nio­nis ki­ ne. Bu­vau nu­ste­bęs, kad Lie­tu­va iki šiol ne­su­ge­bė­jo jo įver­tin­ti. – Na­cio­na­li­nė kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja – ne tik sva­rus įver­ti­ni­ mas, bet ir so­li­di fi­nan­si­nė pa­ ska­ta. Ką jū­sų gy­ve­ni­me reiš­kia pi­ni­gai? – Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad nie­ko ne­ reiš­kia. Ži­no­ma, jie svar­būs. Ta­ čiau prieš ko­kius dvi­de­šimt me­tų tur­būt bū­čiau sau lei­dęs pa­sa­ky­ti ki­taip. Pi­ni­gai su­tei­kia lais­vę, juo la­biau skulp­to­riui, ku­riam ten­ka in­ves­tuo­ti ir į bran­gias me­džia­gas. Jei tu­rė­čiau pa­kan­ka­mai pi­ni­gų, net neieš­ko­čiau rė­mė­jų, pa­ts su­kur­čiau dar­bą ir pa­do­va­no­čiau mies­tui. – Tad po­pu­lia­rus po­sa­kis, jog kū­ rė­jas tu­ri bū­ti al­ka­nas, – mi­tas? – Ne, ne mi­tas. Ma­nau, kad kol esi jau­nas, pi­ni­gai iš­ties truk­do už­si­ grū­din­ti. Tur­būt ge­rai, kai žmo­gus neiš­pai­ki­na­mas. Jei bū­čiau bu­vęs per­te­kęs pi­ni­gų, gal ta­da ir me­nas bū­tų bu­vęs silp­nes­nis? Vis dėl­to tai yra iš­ban­dy­mas žmo­giš­ko­mis silp­ ny­bė­mis. O kai su­bręs­ti kaip me­ni­ nin­kas, jau ži­nai, kaip tuos pi­ni­gus pa­nau­do­ti. – Ar fi­nan­si­ne pra­sme šian­dien ga­li­te jaus­tis oriai? – Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad esu pa­si­tu­ rin­tis žmo­gus. Iš tie­sų man šis žo­ dis aso­ci­juo­ja­si su ki­tais da­ly­kais. Bū­ti pa­si­tu­rin­čiam, va­di­na­si, tu­rė­ ti – tu­rė­ti min­čių ir no­ro dirb­ti, kas be­bū­tų. Kol tos kū­rė­jo po­ten­ci­jos ne­ trūks­ta, vis­kas gerai. Jei to ne­be­lik­tų, var­gu ar ir pi­ni­gai pa­dė­tų. De­val­vuo­ti me­nai

– Kuo jus ap­skri­tai pa­trau­kė skulp­tū­ra? – Šį klau­si­mą gir­dė­jau ga­ly­bę kar­ tų ir, at­vi­rai sa­kant, tik­rai ne­ži­

Ženk­las: skulp­tū­ra „Ieš­mi­nin­kas“ – vie­nas nau­jau­sių K.Pū­dy­mo kū­ri­nių, pa­puo­šu­sių Klai­pė­dą. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nau, ką į jį at­sa­ky­ti. Ma­tyt, kaip kaž­kam pa­trauk­lus gar­sas, man – for­ma. Dar vai­kys­tė­je per­skai­čiau kny­gą apie žy­maus ru­sų skulp­to­ riaus gy­ve­ni­mą, po to pa­ts pra­dė­ jau kaž­ką lip­dy­ti, dro­ži­nė­ti. Vė­liau at­si­tik­ti­nu­mo dė­ka įsto­jau į me­ni­ nės pa­krai­pos mo­kyk­lą.

Klau­di­jus Pū­dy­mas:

Kol kū­rė­jo po­ten­ci­ jos ne­trūks­ta, vis­kas gerai. Jei to ne­be­lik­ tų, var­gu ar ir pi­ni­gai pa­dė­tų. Be­je, la­bai daug pa­žįs­ta­mų, ku­rie bai­gė Dai­lės ins­ti­tu­tą, ga­liau­siai pa­li­ko me­nus. Iš tie­sų kū­ry­bo­je ne vi­si iš­si­lai­ko. La­bai svar­bu, kad ta­ vy­je ne tik kaž­kas deg­tų, bet ir jaus­ti pa­si­ten­ki­ni­mą, įver­ti­ni­mą, nes tai su­tei­kia pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi. – Iš kur se­mia­tės idė­jų, įkvė­pi­ mo, ypač to­kiu niū­riu pil­ku me­ tu kaip da­bar? – Tie­siog tos idė­jos, sim­bo­liai, me­ta­ fo­ros jau su­gu­lu­sios gi­liai ta­vy­je. Jų paieš­ka – praė­jęs eta­pas, kai ge­ne­ra­vai sa­vo sti­lių, ieš­ko­jai sa­vo­sios te­mos, jos pa­tei­ki­mo. Da­bar tai tik rei­kia ban­dy­ti iš­vys­ty­ti raiš­kiau, blaš­ky­mo­si ne­bė­ra. Dir­bi bran­džiai, ta­čiau tik­rai ne au­to­ ma­tiš­kai. Ži­no­ma, šiek tiek nau­jų vė­jų į kū­ry­bą įne­ša nū­die­na. O kai pri­snūs­ti, rei­kia kaž­kur iš­ va­žiuo­ti, pa­si­žmo­nė­ti, ko­kie me­nai pa­sau­ly­je ku­ria­mi, ko­kios pa­ro­dos vyks­ta. Pa­si­žiū­ri, pa­si­tik­ri­ni. Štai vi­sai ne­se­niai spe­cia­liai va­žia­vau į la­bai rim­tą pa­ro­dą Pa­ry­žiu­je. Bu­ vo la­bai ne­ti­kė­ta ir ma­lo­nu, kad iš­ si­ri­kia­vo di­džiu­lė ei­lė, ku­rio­je te­ko pra­lauk­ti apie 40 min. ir su­mo­kė­ti

ne­ma­žus pi­ni­gus. Be abe­jo, iš­vy­dau daug įdo­mių dar­bų. Tai bu­vo la­bai di­de­lis im­pul­sas, ga­vau ne­ma­žai ener­gi­jos. Bet grį­žus vaiz­das ne­la­ bai koks. Sup­ran­ta­ma, ša­lis ma­ ža, o ką jau kal­bė­ti apie pran­cū­zų per am­žių am­žius puo­se­lė­tą kul­tū­ rą. Tie­siog su­pran­ti, kad kaip yra, taip yra. Pas mus me­nai la­bai de­val­vuo­ti, gal­būt kal­ta kri­zė. Prob­le­miš­ka pa­ ma­ty­ti ir ge­rą pa­ro­dą ar­ba įsi­gy­ti ge­rą kū­ri­nį. Prieš ke­le­tą me­tų bu­vo jau­čia­ ma in­ves­ta­vi­mo į me­no kū­ri­nius ban­ ga. Da­bar to­kių pir­kė­jų, ko­lek­cininkų ženk­liai su­ma­žė­jo. Ir tai la­bai pra­stas ženk­las – menks­ta ir me­no, ir me­no kū­ri­nio, kaip pro­duk­to, po­zi­ci­ja. Iš­ si­vys­čiu­sio­se už­sie­nio ša­ly­se, kad ir ko­kios kri­zės bū­tų, to nė­ra. Ma­si­no ne­ži­no­my­bė

– Ko­kiais nau­jais kū­ry­bi­niais pla­nais šiuo me­tu gy­ve­na­te? – Su­lau­kiau pa­siū­ly­mo su­reng­ti pa­ro­dą Pa­ry­žiu­je, ma­nau, pa­va­sa­ rį tai ir pa­vyks pa­da­ry­ti. Tu­riu su­ ma­ny­mų ir Klai­pė­do­je – ma­tau dar vie­tų, prie ku­rių la­bai no­rė­čiau pri­ si­lies­ti, pa­da­ry­ti į jas in­ter­ven­ci­ją. – Nie­ka­da ne­ki­lo pa­gun­dų pa­ kel­ti spar­nus iš Lie­tu­vos? – Ži­no­ma, o kas to­kių pa­gun­dų ne­tu­ rė­jo? Tam tik­rą lai­ką te­ko pa­gy­ven­ ti Pran­cū­zi­jo­je, šio­je ša­ly­je lan­kiau­ si daug sy­kių, tu­rė­jau drau­gų. Gal­būt to­dėl ir se­ka­si ten kai ką nu­veik­ti. Bet Pran­cū­zi­jo­je su­kaup­ta pa­tir­tis man pa­dė­jo dar ge­riau įsi­tvir­tin­ti Lie­tu­ vo­je. Sup­ra­tau, kad rei­kia neap­leis­ti drau­gų, pa­žįs­ta­mų ir ne­bū­ti­na dras­ tiš­kai kirp­ti vi­sus ga­lus. O iš tie­sų aš la­bai my­liu Lie­tu­vą, Klai­pė­dą. – Esa­te gi­męs Kau­ne. Kaip ta­ po­te klai­pė­die­čiu? – Tais lai­kais, kai bai­giau ins­ti­tu­tą, jau­ni spe­cia­lis­tai gau­da­vo pa­sky­ri­

mus. Man te­ko dės­ty­to­jau­ti Tel­šiuo­ se. Kai Al­fon­sas Ža­lys Smil­ty­nė­je pra­dė­jo reng­ti sim­po­ziu­mus, perė­ jau kon­kur­są ir ga­vau ga­li­my­bę iš­ kal­ti skulp­tū­rą. Du mė­ne­sius dir­bau ir su­kū­riau „Kriauk­lę“, ku­ri da­bar sto­vi Skulp­tū­rų par­ke. Po to dar­bo man bu­vo pa­siū­ly­ta per­si­kel­ti į Klai­ pė­dą. Ka­dan­gi dar ne­bu­vau kur nors įsi­tvir­ti­nęs, nė ne­dve­jo­jau. Klai­pė­da man bu­vo nau­jas mies­tas, o tai ir­ gi ma­si­no, ki­ta ver­tus, la­bai no­rė­jau kuo to­liau pa­bėg­ti nuo sa­vo šak­nų, tė­vų, sie­kiau bū­ti sa­va­ran­kiš­kas. O po to taip įpra­tau – jū­ra, Ni­da čia pat, nuo­sta­bios gam­ti­nės są­ly­gos. Ati­da­vė pa­gar­bą se­ne­liui

– Sa­vo kū­ry­bi­nį ke­lią pra­dė­ jo­te Ste­pa­no­vo pa­var­de. Mū­sų

– Kaip pail­si­te, at­si­pa­lai­duo­ja­ te – ga­liau­siai juk kar­tais no­ri­si pa­bėg­ti ir nuo kū­ry­bos? – Po­mė­gių tu­riu ir įvai­rių. Mėgs­ tu žve­jo­ti, ta­čiau pa­tin­ka ak­ty­vi žve­jy­ba, ne­ga­liu la­bai il­gai žiū­rė­ ti į plū­dę, tad ka­ro­sų ar kar­pių po pen­kias va­lan­das ne­ty­ko­ju. La­bai mėg­da­vau ir da­bar dar pa­ne­riu su po­van­de­ni­niu šau­tu­vu. Pa­tin­ ka pa­si­vaikš­čio­ji­mai miš­kais, va­ ži­nė­tis dvi­ra­čiu, anks­čiau la­bai daug ke­liau­da­vo­me bai­da­rė­mis. Gam­ta, ju­de­sys iš kar­to grą­ži­ na jė­gas. Bet kai įbren­di į kū­ry­ bą, vis­ką au­ko­ji. Tad jau vi­si ži­no, kad man ne­rei­kia jo­kio kon­tak­to. Anks­čiau net raš­te­lį pa­lik­da­vau ant du­rų: „Ty­los, vyks­ta dar­bas, pra­šau ne­truk­dy­ti“. – Ar­tė­ja Ka­lė­dos – ko­kios do­va­ nos sau pa­lin­kė­tu­mė­te po ka­lė­ di­ne eg­lu­te? – Vai­kys­tė praė­jo, tad ne­bė­ra, kad kaž­ko dar ti­kė­tu­mei­si. Da­bar svar­ biau­sia su­teik­ti džiaugs­mą tiems, ku­rie dar ja mė­gau­ja­si. Bet jei kaž­ kas at­si­ran­da po to­mis eg­lės ša­ke­ lė­mis, ži­no­ma, pa­si­džiau­gi.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1955 m. ge­g u­žės 13 die­n ą Kau­ne. Mo­kė­si J.Nau­ja­lio me­no mo­kyk­lo­je, 1973–1979 m. stu­di­ja­vo skulp­tū­rą Lie­ tu­vos vals­ty­bi­nia­me dai­lės ins­ti­tu­te. 1979–1983 m. dės­tė Tel­šių tai­ko­mo­ sios dai­lės tech­n i­k u­me. Pa­ro­do­se da­ly­vau­ja nuo 1979 m. Ku­r ia po­r tre­t us, de­ko­ra­t y­v ią­sias skulp­t ū­r as, ka­me­r i­n io-in­ter­j e­r i­ nio ti­po skulp­tū­ras iš bron­zos, me­ džio bei ki­t ų me­d žia­g ų. Vie­n i gar­ siau­sių dar­bų – skulp­tū­ros Klai­pė­ dos dra­mos teat­re „Mū­zos“, „Ora­to­ rius“, „Ka­mink­rė­tys“ bei „Se­na­mies­ čio pa­štas“ Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je, „Sau­lės laik­ro­dis“ Ni­do­je, pa­mink­las Smil­ty­nė­je „Išp­lau­ku­siems ir ne­grį­ žu­siems“. Kū­rė­jo dar­bų tu­ri ir Lie­tu­vos dai­lės fon­das, P.Tret­ja­ko­vo ga­le­r i­ja Mask­ vo­je.

Trau­ka: klai­pė­die­čiui bū­tų sun­ku

su­skai­čiuo­ti, kiek kar­tų jam te­ko lan­ky­tis Pran­cū­zi­jo­je ir jos sos­ ti­nė­je – su šia ša­li­mi skulp­to­rių sie­ja tvir­ti kū­ry­bi­niai sai­tai.

7

ŠEŠTADIENIS, GRUODŽIO 22, 2012

lietuva

Pri­pa­ži­no nu­ken­tė­ju­siais Ka­ras: par­la­men­ta­ras V.Gai­lius (kai­rė­je) ko­vo­ja su sau­gu­mo pa­rei­gū­nu R.Vaiš­no­ru.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos ir And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Sei­mo na­rys skun­džia VSD pa­rei­gū­ną Sei­mo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos na­rys, bu­vęs Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) di­ rek­to­rius Vi­ta­li­jus Gai­lius, pro­ku­ ro­rams ap­skun­dė Vals­ty­bės sau­ gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­ją Ro­mual­dą Vaiš­no­rą.

V.Gai­lius krei­pė­si į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą su pra­šy­mu pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl gal­būt nu­ si­kals­ta­mų R.Vaiš­no­ro veiks­mų. „2011 m. lapk­ri­čio mė­ne­sį ma­no ir ma­no šei­mos at­žvil­giu bu­vo pra­ dė­ti tai­ky­ti ope­ra­ty­vi­niai veiks­mai. Ži­nau, kad ope­ra­ty­vi­nius veiks­mus ne­tei­sė­tai, siek­da­mas nu­slėp­ti gal­ būt nu­si­kals­ta­mus veiks­mus, ini­ ci­ja­vo VSD pa­rei­gū­nas Ro­mual­das Vaiš­no­ras“, – tei­gė V.Gai­lius. Anot jo, rem­da­ma­sis me­la­gin­ gu R.Vaiš­no­ro pra­ne­ši­mu, teis­mas lei­do klau­sy­tis tuo­me­čio FNTT di­ rek­to­riaus ir jo šei­mos na­rių po­kal­ bių, ste­bė­ti bu­tą, sek­ti jį. „Pag­rin­do tiems ope­ra­ty­vi­niams veiks­mams ne­bu­vo. Pa­gal įsta­ty­mą net to me­la­gin­go pra­ne­ši­mo neuž­ ten­ka. Tai­gi, bu­vo ap­gau­tas teis­mas

ir pro­ku­ro­rai ar­ba jie ap­lai­džiai at­li­ko sa­vo pa­rei­gas“, – kal­bė­jo V.Gai­lius. Bu­vu­sio FNTT pa­rei­gū­no, ta­pu­sio po­li­ti­ku, tvir­ti­ni­mu, per­nai lapk­ri­ tį pra­dė­ti ope­ra­ty­vi­niai veiks­mai jo at­žvil­giu at­lie­ka­mi iki šiol. „Aš ne ma­nau, o ži­nau. Tie veiks­mai ne­nut­rauk­ti. Ir da­bar mū­ sų po­kal­bio klau­so­si, pa­skui pai­ ma tuos duo­me­nis, iš­krai­po ir pa­ tei­kia vals­ty­bės va­do­vams“, – tei­gė V.Gai­lius. Pa­sak jo, R.Vaiš­no­ras VSD pa­tei­ kė są­mo­nin­gai klai­din­gas iš­va­das, ne­va V.Gai­lius ir jo tuo­me­tis pa­va­ duo­to­jas Vy­tau­tas Gir­ža­das yra su­ si­ję su in­for­ma­ci­jos apie tei­sė­sau­ gos pla­nuo­ja­mus veiks­mus ban­ko „Sno­ras“ at­žvil­giu per­da­vi­mu. „Esu įsi­ti­ki­nęs, kad ma­no at­ žvil­giu ope­ra­ty­vi­niai veiks­mai ne tik kad bu­vo tai­ko­mi ne­mo­ty­vuo­tu tei­ki­mu, bet ir grin­džia­mi su­klas­to­ tais duo­me­ni­mis. Dėl to pra­šau Ge­ ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros at­si­žvelg­ti į nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes ir esant nu­si­ kal­ti­mo po­žy­mių pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl gal­būt nu­si­kals­ta­mų VSD pa­rei­gū­no R.Vaiš­no­ro veiks­mų“, – sa­kė par­la­men­ta­ras.

VSD at­si­sa­kė ko­men­tuo­ti jo pa­ rei­gū­nui me­ta­mus kal­ti­ni­mus. Dėl R.Vaiš­no­ro veiks­mų rug­sė­jo pra­džio­je į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą bu­vo krei­pu­sis pa­ti VSD. Tuo­met de­par­ta­men­tas rea­ga­vo į ži­niask­ lai­dos pub­li­ka­ci­jas, ku­rio­se, anot V.Gai­liaus, bu­vo pra­ne­ša­ma, jog VSD ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas R.Vaiš­no­ras ir ki­ti pa­ rei­gū­nai ga­lė­jo dė­ti pa­stan­gas, kad iš­gel­bė­tų Vla­di­mi­ro An­to­no­vo ko­ mer­ci­nį ban­ką Lie­tu­vo­je. Bu­vęs FNTT di­rek­to­rius V.Gai­ lius ir jo pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas ėjęs V.Gir­ža­das at­leis­ti šių me­tų va­sa­ rio 15 d. Tuo­me­tis vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ ras Rai­mun­das Pa­lai­tis FNTT va­ do­vų at­lei­di­mą mo­ty­va­vo VSD me­ džia­ga. Anks­čiau šie pa­rei­gū­nai tik­rin­ti po­lig­ra­fu dėl ga­li­mo in­for­ ma­ci­jos apie ban­ką „Sno­ras“ at­ sklei­di­mo. Dėl šio spren­di­mo, su­lau­ku­sio koa­li­ci­jos par­tne­rių kon­ser­va­to­rių kri­ti­kos ir su­kė­lu­sio įtam­pą koa­li­ ci­jo­je, vė­liau bu­vo pri­vers­tas at­si­ sta­ty­din­ti ir pa­ts R.Pa­lai­tis. „Klaipėdos“, BNS inf.

Lai­ki­na ra­my­bė Ty­tu­vė­nuo­se Lai­ki­niems Ty­tu­vė­nų baž­ny­čios ir vie­nuo­ly­no sto­gams ne­pa­ken­ kė gruo­džio pa­bai­go­je itin gau­siai iš­kri­tęs snie­gas. Ti­ki­ma­si, kad jie at­lai­kys vi­są žie­mą.

„Vis­ką ap­žiū­rė­jo­me, ir lyg vis­kas ge­rai“, – sa­kė Kel­mės sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ire­ na Si­ru­sie­nė. Kaip bu­vo pla­nuo­ta, iki Ka­lė­dų už­baig­tos me­di­nės Ber­nar­di­nų vie­ nuo­ly­no sto­go konst­ruk­ci­jos. Me­ die­na už­deng­tas lai­ki­na­sis sto­gas, ti­ki­ma­si, at­lai­kys žie­mą, o pa­va­sa­rį ke­ti­na­ma pra­dė­ti deng­ti čer­pes. „Žie­mą dirbs kaž­ko­kius vi­daus dar­bus: bus įren­gia­ma ven­ti­lia­ci­ja, gal dar ko­kie dar­bai – lan­gai, ka­mi­ nas“, – sa­kė I.Si­ru­sie­nė. Ma­no­ma, kad vie­nuo­ly­no sto­gui pa­kaks jį ap­drau­du­sios bend­ro­vės „Gjen­si­di­ge Bal­tic“ lė­šų. Iš jos bai­ gia­ma iš­si­de­rė­ti per 2 mln. li­tų. Ty­tu­vė­nų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čia žie­mai li­ko su lai­ki­nuo­ju sto­gu, nes už­si­tę­sė gin­čai dėl nai­ ki­na­mos su­tar­ties su sta­ty­bos įmo­ ne „Ir­dai­va“. Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ ny­ba rugp­jū­tį įpa­rei­go­jo Ty­tu­vė­nų

Likimas: nelaimėmis garsėjanti Tytuvėnų bažnyčia atlaikė sniego atakas.

pi­lig­ri­mų cent­rą nu­trauk­ti 1,97 mln. li­tų ver­tės Ty­tu­vė­nų baž­ny­ čios at­sta­ty­mo su­tar­tį su šia įmo­ ne, bet ši to da­ry­ti tuo­met ne­su­ ti­ko. Pa­sak I.Si­ru­sie­nės, įmo­nės po­zi­ci­ja pa­si­kei­tė. „Žo­džiu, „Ir­dai­va“ yra pa­sa­kiu­ si, kad su­tin­ka nu­trauk­ti su­tar­tį, bet dar lau­kia­ma raš­tiš­ko su­ti­ki­ mo“, – tei­gė ji. Per Ty­t u­v ė­n ų Švč. Mer­ge­l ės Ma­ri­jos An­ge­lų Ka­ra­lie­nės baž­

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

ny­čio­je ir Ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­ no an­samb­ly­je sau­sio 26 d. ki­ lu­s į gais­r ą iš­d e­g ė apie 1 tūkst. kv. m vie­n uo­ly­n o sto­go, ap­d e­ gė ir apang­lė­jo baž­ny­čios me­džio sto­go konst­ruk­ci­jos, su­de­gė da­lis sak­ra­li­nio me­no mu­zie­ju­je eks­ po­nuo­ja­mų li­tur­gi­nių reik­me­nų, ge­si­nant gais­rą nuo van­dens nu­ ken­tė­jo vie­nuo­ly­no pir­mo aukš­ to fres­kos. „Klaipėdos“, BNS inf.

Nu­žu­dy­tos kau­nie­tės Vio­le­tos Na­ru­še­vi­ čie­nės tė­vai ir se­suo Lai­mu­tė Stan­kū­nai­tė pri­pa­žin­ti nu­ken­tė­ju­siais bu­vu­sių aukš­to ran­go po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų by­lo­je, ku­rio­je jie kal­ti­na­mi dėl ne­tin­ka­mo pa­rei­gų at­ li­ki­mo, rea­guo­jant į pla­nuo­ja­mus tei­sė­jo Jo­no Fur­ma­na­vi­čiaus ir Vio­le­tos Na­ru­še­ vi­čie­nės nu­žu­dy­mus.

Iš­va­da: teis­mo nuo­mo­ne, L.Stan­kū­nai­tė nu­ken­tė­jo dėl ne­tin­ka­mo pa­

rei­gū­nų dar­bo.

Nu­tar­tį pri­pa­žin­ti šiuos as­me­nis nu­ken­tė­ju­siais va­kar priė­mė bau­ džia­mą­ją by­lą dėl ne­tin­ka­mo pa­ rei­gų at­li­ki­mo, pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ir do­ku­men­to su­klas­to­ji­mo nag­ri­nė­jan­tis Vil­niaus mies­to 1-asis apy­lin­kės teis­mas. Jis at­si­žvel­gė į tai, kad Stan­kū­ nai pra­ra­do duk­rą, o L.Stan­kū­nai­ tė – se­se­rį. Pro­ce­se leis­ta da­ly­vau­ti jų ad­vo­ka­tui, kaip pra­ne­šė teis­mo tar­nau­to­jai. Tarp šios by­los kal­ti­na­mų­jų – bu­ vęs Lie­tu­vos po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro pa­va­duo­to­jas Vis­val­das Rač­kaus­kas, bu­vęs Lie­tu­vos kri­mi­ na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro va­do pa­va­

Tarp by­los kal­ti­na­ mų­jų – bu­vęs Lie­tu­ vos po­li­ci­jos ge­ne­ ra­li­nio ko­mi­sa­ro pa­ va­duo­to­jas V.Rač­ kaus­kas. duo­to­jas To­mas Ul­pis, Kri­mi­na­li­nio po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai, ope­ra­ ty­vi­nius veiks­mus at­li­kę Da­riu­šas Sin­ke­vi­čius ir Vi­ta­li­jus Vit­kovs­kis bei jų va­do­vas, Nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo 1-osios val­dy­bos 1-ojo sky­riaus vir­ ši­nin­kas Emi­li­jus Da­mu­kai­tis. Anks­tes­nia­me po­sė­dy­je nu­ken­ tė­ju­sią­ja šio­je by­lo­je pri­pa­žin­ta nu­žu­dy­to Kau­no tei­sė­jo J.Fur­ma­ na­vi­čiaus mo­ti­na Ane­lė Fur­ma­na­ vi­čie­nė. Da­bar šio­je by­lo­je bus ke­ tu­ri nu­ken­tė­ju­sie­ji. Ta­čiau pra­dė­ti nag­ri­nė­ti by­los va­kar teis­mui ne­ pa­vy­ko, nes su­si­rgo vie­nas kal­ti­na­ mų­jų D.Sin­ke­vi­čius. By­lą tęs­ti ke­ti­na­ma ki­tų me­ tų sau­sio 31 d. Šios by­los teis­mui ne­pa­vyks­ta pra­dė­ti nag­ri­nė­ti tre­ čią kar­tą iš ei­lės – lapk­ri­čio 16 d. į

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

teis­mą at­vy­kę trys kal­ti­na­mie­ji pa­ reiš­kė, kad ne­tu­ri ad­vo­ka­tų. Ži­niask­lai­do­je skelb­ta, kad prieš žu­dy­nes apie pla­nuo­ja­mus Drą­ siaus Ke­džio veiks­mus bu­vo įspė­ ta po­li­ci­jos va­do­vy­bė, ta­čiau prie­ kaiš­tau­ta, kad pa­rei­gū­nai ne­siė­mė veiks­mų nu­si­kal­ti­mui už­kirs­ti. Apie tai ži­niask­lai­dai pra­ne­ šė Min­dau­gas Ža­li­mas. Jo tei­gi­mu, prieš žu­dy­nes Kau­ne 2009 m. spa­lį, kai bu­vo nu­žu­dy­tas Kau­no apy­gar­ dos teis­mo tei­sė­jas J.Fur­ma­na­vi­čius ir V.Na­ru­še­vi­čie­nė, apie pla­nuo­ja­ mus Drą­siaus Ke­džio veiks­mus jis esą įspė­jo Po­li­ci­jos de­par­ta­men­ to va­do­vy­bę. Ta­čiau pa­rei­gū­nai esą ne­siė­mė jo­kių veiks­mų, kad už­kirs­ tų ke­lią žu­dy­nėms. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pra­dė­tas per­nai lapk­ri­tį Kau­no ra­jo­no apy­ lin­kės pro­ku­ra­tū­ro­je ir tuo­jau pat per­duo­tas Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ra­tū­ rai. Ty­ri­mą at­li­ko pa­rei­gū­nų gru­ pė, su­da­ry­ta iš Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ ra­tū­ros Bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo de­par­ta­men­to pro­ku­ro­rų, Po­li­ci­ jos de­par­ta­men­to Imu­ni­te­to val­dy­ bos ir Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos ty­rė­jų. Pro­ku­ro­rai sa­ko nu­sta­tę, kad du žmo­nes nu­žu­dė kau­nie­tis D.Ke­dys, ku­rio bu­vu­si su­gy­ven­ti­ nė L.Stan­kū­nai­tė yra V.Na­ru­še­vi­ čie­nės se­suo. D.Ke­dys kal­ti­no V.Na­ru­še­vi­čie­nę lei­dus tvir­kin­ti jo ir L.Stan­kū­nai­ tės ma­ža­me­tę duk­rą bei šios pus­ se­se­rę, pa­čios V.Na­ru­še­vi­čie­nės ma­ža­me­tę duk­rą. J.Fur­ma­na­vi­čių ir A.Ūsą D.Ke­dys kal­ti­no pe­do­fi­li­ ja. Teis­mas ne­se­niai A.Ūsą iš­tei­si­ no, ta­čiau vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tai nuo­spren­dį ap­skun­dė. Po žu­dy­n ių be­s i­s laps­č iu­s io D.Ke­džio kū­nas ras­tas 2010 m. ba­ lan­dį prie Kau­no ma­rių. Tei­sė­sau­ ga tei­gia, kad jis mi­rė ne­smur­ti­ne mir­ti­mi. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

10p.

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

Vokietijos teisėsauga ėmėsi ardyti pornografijos imperiją.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ko­nek­ti­ku­to pa­mo­kos: ar Re­gis, ame­ri­kie­čius žu­dynės Ko­nek­ti­ku­to vals­ti­jo­je su­krėtė ne ma­žiau nei Rugsė­jo 11-osios ata­kos. Pa­na­šios tra­ge­di­jos Ame­ ri­ko­je kar­to­ja­si, ta­čiau ginklų ame­ri­kie­čiai nie­kaip neiš­si­ža­da. Kultū­ros da­lis

Ką da­ry­ti? Kaip ap­sau­go­ti sa­ve ir sa­vo vai­kus? Gal įpa­rei­go­ti slap­ tąją tar­nybą sau­go­ti kiek­vieną ša­ lies dar­želį, mo­kyklą ar net uni­ver­ si­tetą? Po žu­dy­nių Ko­nek­ti­ku­te im­ta gar­siai kalbė­ti, kad būti­na bent jau ap­ri­bo­ti pre­kybą gink­lais. Sun­ko­ka įsi­vaiz­duo­ti, kad kur nors pa­sau­ ly­je namų šei­mi­ninkė, kaip Nan­ cy Lan­za, na­mie lai­kytų net ke­lis gink­lus, esą dėl po­mėgio ret­sy­kiais pa­šau­dy­ti. Ta­čiau Ame­ri­ko­je tai nie­ko ne­ste­ bi­na. Pa­šau­dy­ti čia, re­gis, mėgsta dau­ge­lis. Įsi­gy­ti ginklų taip pat ga­ li vi­si, kas ne­tin­gi. Ame­ri­kos ginklų pra­monė kles­ti. Ką jau kalbė­ti apie ant­rąją JAV kons­ti­tu­ci­jos pa­taisą, ku­ri tei­gia, kad kiek­vie­nas ša­ly­je tu­ri teisę turė­ti ginklą. Pa­sau­ly­je, taip pat JAV, gy­ve­na daug pro­tingų žmo­nių, ta­čiau vi­ suo­met yra ir to­kių, ku­rie ryž­ta­si pa­na­šiems poel­giams, kaip Ko­nek­ ti­ku­to sker­di­kas Ada­mas Lan­za. Vi­sai ne­se­niai Ame­ri­ka su šiur­ pu žvelgė į aki­vaizd­žiai psi­chinį li­ gonį pri­me­nantį Ja­mesą Hol­mesą, ku­ris Ko­lo­ra­do vals­ti­jos Oro­ros ki­ no teat­re su­šaudė ke­lio­li­ka žmo­nių. Kaip paaiškė­jo, Džo­ke­riu iš po­pu­ lia­rios ki­no juos­tos apie Bet­meną sa­ve va­di­nan­tis vy­ras nu­ėjo į par­ duo­tuvę ir nie­kie­no ne­truk­do­mas įsi­gi­jo ginklų. Ki­tas klau­si­mas – kaip tra­ge­di­jas sa­vo aki­mis regėję žmonės to­liau gy­vens? Niu­tau­no mies­tas, re­gis, il­gai ne­pa­mirš lem­tin­gos gruod­žio 14-osios. Apie čia įvy­ku­sias krau­ pias žu­dy­nes pri­mins ne tik kry­ že­liai ka­pinė­se. Dau­ge­lis gy­ven­

tojų bu­vo trau­muo­ti. Ypač vai­kai, ku­rie sa­vo aki­mis matė šiurpų iš­ puolį. Turbūt kiek­vieną įžen­giantį į klasę dau­ge­lis ma­ža­me­čių pa­si­tiks krūpčio­ji­mu. Vie­nas Niu­tau­no gy­ven­to­jas, į miestą po tra­ge­di­jos at­vy­kus ša­ lies pre­zi­den­tui Ba­rac­kui Oba­mai, su­si­rin­ku­siems žur­na­lis­tams pa­ sakė: „Te­gul jis (B.Oba­ma – red. pa­st.) grįžta į Va­šing­toną ir pa­sa­ko jiems vi­siems, ką čia iš­vy­do.“ Pyk­tis ir ne­vil­tis ne­ste­bi­na. Po kiek­vienų žu­dy­nių Ame­ri­ko­je daug kal­ba­ma apie ginklų kont­rolės griež­ti­nimą, ta­čiau kal­bos daž­nai lie­ka kal­bo­mis.

Užd­raus­ti gink­lus Ame­ri­ko­je – tai tas pa­ts, kaip užd­raus­ ti mo­bi­liuo­sius te­le­ fo­nus.

An­tai A.Lan­zos nau­do­tas gink­ las bu­vo pu­siau au­to­ma­ti­nis šau­tu­ vas „Bush­mas­ter“ – kaip tik toks, koks būtų užd­raus­tas, jei­gu ša­lies va­do­vo B.Oba­mos re­miamą įsta­ ty­mo pro­jektą pa­tvir­tintų Kong­ re­sas. Ta­čiau toks Kong­re­so spren­di­ mas to­li gra­žu ne­ga­ran­tuo­tas. Ko­ dėl? Nes Ame­ri­ko­je bet ko­kie drau­ di­mai su­vo­kia­mi kaip žmo­gaus lais­vių pa­žei­di­mas. Kaip taik­liai pa­sakė vie­nas JAV ap­žval­gi­nin­kas, „užd­raus­ti gink­lus Ame­ri­ko­je – tai tas pa­ts, kaip užd­raus­ti mo­bi­liuo­ sius te­le­fo­nus“.

Li­be­ralūs įsta­ty­mai Kons­ti­tu­ci­ja. Ant­ro­ji JAV kons­ti­

tu­ci­jos pa­tai­sa nu­ma­to teisę kiek­vie­ nam ša­lies pi­lie­čiui sau­gu­mo su­me­ ti­mais lai­ky­ti ir ne­šio­tis gink­lus. 2008 m. JAV Aukš­čiau­sia­sis teis­mas pa­tvir­ ti­no teisę ame­ri­kie­čiams turė­ti nuo­ sa­vus gink­lus sa­vi­gy­nos tiks­lams. Bra­dy įsta­ty­mas. Pat­vir­tin­tas 1994

m. Šis įsta­ty­mas nu­ma­to, kad bet ku­ ris šau­na­mo­jo gink­lo pirkė­jas prie­š jį įsi­gy­da­mas tu­ri būti pa­tik­ri­na­mas. Įsta­ty­mas bu­vo pa­va­din­tas Ji­mo Bra­ dy, bu­vu­sio JAV pre­zi­den­to Ro­nal­do Rea­ga­no spau­dos sek­re­to­riaus, gar­

bei. 1981 m. jis bu­vo pa­šau­tas per pa­ si­kėsi­nimą į tuo­metį JAV va­dovą. Ata­kos ginklų drau­di­mas. Nuo

1994 iki 2004 m. JAV bu­vo draud­žia­ma įsi­gy­ti va­di­namųjų ata­kos ginklų. Ta­čiau drau­di­mo ga­lio­ji­mo lai­kas baigė­si dar Geor­ge’o W.Bus­ho val­dy­ mo me­tais ir ne­bu­vo pra­tęstas. „Paslėp­t i gink­l ai“. Ginklų pra­

monės lo­bis­tai pa­siekė, kad vos dvi JAV vals­ti­jos – Ili­no­jus ir Vis­kon­si­nas, taip pat Ko­lum­bi­jos apy­gar­da griež­tai užd­raustų gy­ven­to­jams ne­šio­tis pa­ slėptus gink­lus vie­šo­se vie­to­se.

Žu­di­ko mo­ti­na, 52 metų N.Lan­ za, dau­ge­lio pa­žįstamų bu­vo va­di­ na­ma pa­vyz­di­ne mo­ti­na ir namų šei­mi­nin­ke. Mo­te­ris gy­ve­no pa­si­ tu­rin­čiai. Gau­da­vo iš vy­ro Pe­te­rio Lan­zos so­lid­žius ali­men­tus, gy­ ve­no pra­ban­gia­me na­me. Nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kad ji bu­vo ko­kia nors pa­mišėlė. Prie­šin­gai, ji ne­nu­ lei­do akių nuo sa­vo sūnaus, kar­tu su jau­nuo­lio tėvu Pe­te­riu rūpi­no­ si, kad po sky­rybų Ada­mui nie­ko ne­trūktų. Tie­sa, dau­ge­lio ame­ri­kie­čių ne­ ste­bi­no ir tai, kad mo­te­ris na­mie laikė did­žiulį ginklų ar­se­nalą. Bet kam mo­te­riai bu­vo rei­ka­lin­ gas ka­riuo­menė­je nau­do­ja­mas au­ to­ma­tas „Bush­mas­ter AR-15“? Net karų dras­ko­mo­se ša­ly­se ci­vi­liai ne­ tu­ri tiek amu­ni­ci­jos, kiek JAV gy­ ven­to­jai. Eks­per­tai sa­ko, kad sun­ku ras­ ti at­sa­kymą, kodėl turė­ti ginklą ame­ri­kie­čiams taip svar­bu. Pa­sak jų, ginklų kultū­ra taip įsi­galė­ju­si ame­ri­kie­čių vi­suo­menė­je, kad net pa­na­šios į nu­ti­ku­sią Ko­nek­ti­ku­te tra­ge­di­jos ma­žai ką ga­li pa­keis­ti. „Aš su­pra­tau. Iš esmės mes pa­tys no­ri­me ženg­ti šiuo ke­liu“, – apie Ame­ri­ko­je kles­tin­čią ginklų kul­ tūrą esė, ku­rią išs­paus­di­no dien­ raš­tis „The New York Ti­mes“, ra­ šė Gre­go­ry Gib­so­nas, 1992 m. per šau­dymą vie­no­je pra­dinė­je mo­kyk­ lo­je ne­tekęs sūnaus Ga­le­no. Yra ir ki­ta me­da­lio pusė – so­cia­ linės pro­ble­mos vi­suo­menė­je. Eko­no­mi­kos nuo­smu­kis ir au­ gan­čios so­cia­linės pro­ble­mos pa­ ma­žu griau­na ame­ri­kie­tiš­kos sva­ jonės mitą. Žmonės su­vokė, kad tik jie pa­tys yra sa­vo li­ki­mo kal­ viai, todėl ir sau­gu­mas – tik jų pa­ čių rei­ka­las. „Žu­do žmonės, ne gink­lai“

Ne­nuos­ta­bu, kad po sker­dy­nių Ko­ nek­ti­ku­te Ame­ri­ko­je vėl pa­si­gir­do šūkis „Dau­giau ginklų – dau­giau sau­gu­mo“. Kai ku­rie Kong­re­so na­riai pa­ reiškė, kad ne ginklų kont­rolės griež­ti­ni­mas, o, prie­šin­gai, švel­ni­ ni­mas pa­dės iš­veng­ti to­kių tra­ge­ dijų kaip Niu­tau­ne. Ginklų pra­monės lo­bistų or­ga­ni­ za­ci­jos „Guns Ow­ners of Ame­ri­ca“ va­do­vas Lar­ry Prat­tas taip pat pa­ brėžė, kad ne kas ki­tas, o griež­ta ginklų kont­rolė Ko­nek­ti­ku­to vals­ ti­jo­je lėmė šią tra­ge­diją.

Ste­bi­na: pa­pras­ta namų šei­mi­ninkė N.Lan­za (nuotr. viršuje) sa­vo na­muo­se

pra­di­nu­kus.

„Kong­re­so na­rių ir Ko­nek­ti­ku­to vals­ti­jos įsta­tymų leidėjų ran­kos su­tep­tos krau­ju, nes būtent jie bal­ sa­vo už ginklų drau­dimą šio­je ir ki­ to­se vals­ti­jo­se, – gan ci­niš­kai rašė L.Prat­tas. – Jie užd­raudė žmonėms ap­gin­ti sa­ve, nors tai bu­vo vie­nin­ te­lis būdas ap­si­sau­go­ti.“ Bet ku­rio­je pa­sau­lio ša­ly­je to­ kie pa­reiš­ki­mai būtų ge­riau­siu at­

ve­ju ne­tak­tiš­ki, tik ne Ame­ri­ko­je. Lo­bis­tams ir jų fi­nan­suo­ja­miems po­li­ti­kams nerū­pi nei šo­ki­ruo­ jan­ti sta­tis­ti­ka, nei pa­vie­niai su­ kre­čian­tys at­ve­jai. An­tai Flo­ri­do­ je 17 metų Jor­da­nas Da­vi­sas bu­vo pa­šau­tas vien dėl to, kad kaž­kam vie­tos ben­zi­no ko­lonėlė­je užk­liu­vo jo au­to­mo­bi­ly­je skam­ban­ti tran­ki mu­zi­ka.

9

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

pasaulis Pa­mink­las ­ J.Sta­li­nui

V.Pu­ti­nas ­ pa­si­pik­ti­no

Au­ga ­ įtam­pa

Gru­zi­jos Al­va­nio kai­me va­kar vėl iš­ki­lo Jo­si­fo Sta­li­no sta­tu­ la – tai ga­li būti ženk­las, kad menks­ta pre­zi­den­to Mi­chai­ lo Saa­kaš­vi­lio, ku­ris bu­vo įsa­ kęs ją nu­griau­ti, au­to­ri­te­tas. Pro­va­ka­rie­tiškų pa­žiūrų pre­zi­ den­tas po de­šim­ties val­dy­mo metų ne­be­galės da­ly­vau­ti kitų metų rin­ki­muo­se.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas va­kar per su­si­ti­ kimą su ES ly­de­riais Briu­se­ly­ je pik­ti­no­si Bend­ri­jos ener­ge­ ti­kos po­li­ti­ka ir va­di­na­muo­ju Tre­čiuo­ju ener­ge­ti­kos pa­ke­tu, ku­riuo sie­kia­ma li­be­ra­li­zuo­ti elekt­ros ir dujų rinką, o ypač – šio do­ku­men­to tai­ky­mu at­ga­ li­ne da­ta.

Egip­to Alek­sand­ri­jos mies­te po­li­ci­ja va­kar pa­nau­do­jo aša­ ri­nes du­jas, kad at­skirtų su­si­ rėmu­sius pro­tes­tuo­to­jus. Ša­ ly­je didė­jant įtam­pai dėl nau­ jos kons­ti­tu­ci­jos, pa­reigū­nai laikė at­skyrę tūkstan­čius is­la­ miškų jėgų ša­li­ninkų vie­no­je pusė­je ir šim­tus kons­ti­tu­ci­jos prie­ši­ninkų ki­to­je.

Ame­ri­ka iš­si­žadės ginklų? Ste­bi­na ir tai, kad vi­si tie, ku­rie ima kalbė­ti apie ginklų įsi­gi­ji­mo kont­rolės griež­ti­nimą, pa­vyzd­žiui, Niu­jor­ko me­ras Mi­ke’as Bloom­ber­ gas, ap­šau­kia­mi ati­trūku­siais nuo rea­lybės. „The New York Ti­mes“ ap­žval­ gi­nin­kas Na­te’as Sil­ve­ris re­ziu­ma­ vo, kad pa­na­šios tra­ge­di­jos kaip Ko­nek­ti­ku­te pa­ran­kiau­sios lo­bis­ tams. Pa­sak jo, nie­kas Ame­ri­ko­je ne­kal­ba apie ginklų kont­rolę, vei­ kiau apie tei­ses į ginklą. Ginklų pra­monės lo­bis­tai Ame­ ri­ko­je – vie­ni įta­kin­giau­sių pa­sau­ ly­je. An­tai, did­žiau­sia lo­bis­tinė or­ga­ni­za­ci­ja „Na­tio­nal Rif­le As­so­ cia­tion“, ku­rios neo­fi­cia­lus šūkis – „ne gink­lai žu­do žmo­nes, o žmonės žu­do žmo­nes“, šių metų pre­zi­den­ to ir Kong­re­so rin­ki­mams skyrė 3 mln. JAV do­le­rių. Tai ge­ro­kai dau­giau nei 2000 m. Apie 95 pro­c. visų skirtų pi­nigų te­ko Res­pub­li­konų par­ti­jos kan­di­da­tams. Po­li­ti­kams lo­bistų įta­ka tu­ri di­delę reikšmę. An­tai 1994 m. Res­pub­ li­konų par­ti­ja net su­gebė­jo laimė­ ti dau­gumą Ats­tovų rūmuo­se, nes karš­tai pa­si­prie­ši­no tuo­me­čio pre­ zi­den­to Bil­lo Clin­to­no pla­nams su­ griež­tin­ti ginklų įsi­gi­ji­mo tai­syk­les. De­mok­ratų par­ti­ja, re­gis, pa­si­ mokė iš klaidų. Pa­sak „The New York Ti­mes“, po su­si­šau­dy­mo Ari­ zo­no­je JAV tei­sin­gu­mo de­par­ta­ men­tas su­darė tam tikrų veiksmų sąrašą, pa­gal kurį būtų griež­ti­na­ ma ginklų kont­rolė. Ta­čiau per rin­ kimų kam­pa­niją šie pa­si­ūly­mai taip ir li­ko ne­pat­vir­tin­ti. Pa­nacė­jos nėra?

Ži­no­mas ame­ri­kie­čių kri­mi­na­lis­ tas Ja­me­sas Ala­nas Fo­xas vis dėl­ to tvir­ti­no, kad spren­di­mo, ku­ris pa­dėtų iš­veng­ti pa­na­šių tra­ge­dijų į Niu­tau­no, nėra. „Ma­si­niai žu­di­kai ne­si­ren­ka, ku­rie gink­lai jiems leng­viau pa­sie­kia­mi, ku­rie ne. Daž­niau­siai jie būna ap­si­ sprendę ir ryž­tin­gai nu­si­teikę. Tai­gi, jie tik­rai ras būdą, kaip įgy­ven­din­ ti sa­vo tikslą, – teigė kri­mi­na­lis­tas. – Ži­no­ma, ata­kos ginklų įsi­gi­ji­mo ap­ri­bo­ji­mai yra tin­ka­mas spren­di­ mas, bet pa­žvel­ki­me į sta­tis­tiką – juk dau­ge­lis ma­si­nių žmog­žu­dys­čių bu­ Niu­tau­ne laikė net ke­lis ko­vi­nius gink­lus, ku­riais jos sūnus Ada­mas iš­šaudė­ vo įvyk­dy­ta pis­to­le­tais ir ki­tais šau­ „Scan­pix“ nuo­tr. na­mai­siais gink­lais, ku­rie nėra kla­si­ fi­kuo­ja­mi, kaip ata­kos gink­lai.“ Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, nu­si­kal­ De­ja, po kiek­vienų pa­na­šių į Ko­ Eks­per­tas pri­dūrė: „Nei ginklų timų, per ku­riuos pa­nau­do­ja­mas nek­ti­ku­to sker­dy­nių ginklų kai­nos kont­rolė, nei psi­chiatrų pa­gal­ba, šau­na­ma­sis gink­las, Ame­ri­ko­je Ame­ri­ko­je au­ga kaip ant mie­lių. nei pa­žan­gios sau­gu­mo sis­te­mos fik­suo­ja­ma dau­giau­sia pa­sau­ly­je. Pa­vyzd­žiui, po šau­dy­nių Ko­lo­ra­do nėra pa­nacė­ja, ta­čiau tai ne­reiš­ Kiek­vie­nais me­tais ša­ly­je nu­šau­na­ ki­no teat­re ginklų par­da­vi­mas šio­ kia, kad mes ne­tu­ri­me steng­tis. ma apie 30 tūkst. žmo­nių. Žmog­ je vals­ti­jo­je išau­go be­veik 41 pro­c. Ga­li būti, kad šios prie­monės pa­ žu­dys­čių skai­čius JAV yra pen­kis Ari­zo­nos vals­ti­jo­je po su­si­šau­dy­ dės su­stab­dy­ti kitą ma­sinę žmog­ kar­tus di­des­nis nei Prancū­zi­jo­je, o mo, per kurį bu­vo sun­kiai su­žeis­ žu­dystę, juk ką nors da­ry­ti ge­riau gink­luotų už­puo­limų skai­čius – net ta Kong­re­so narė Gab­by Gif­fords, nei sėdėti ran­kas su­dėjus.“ Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas 16 kartų di­des­nis nei Vo­kie­ti­jo­je. ginklų kai­nos pakilo net 60 pro­c.

Kru­vi­niau­sios ma­sinės žu­dynės pa­sau­ly­je Niu­tau­ne įvy­ku­sios sker­dynės – ne 2008 m. Suo­mi­ja: Kau­ha­jo­kio mies­ vie­nin­telės ir, de­ja, ne pa­sku­tinės te, šiau­rinė­je Suo­mi­jos da­ly­je, Mat­tis Ju­ pa­sau­lio is­to­ri­jo­je. ha­nis Saa­ris nu­žudė 9 mo­ki­nius ir vie­ 1982 m. Pietų Korė­ja: gir­tas po­li­ ną mo­kyk­los dar­buo­toją. Už­puo­li­kas, ci­jos pa­reigū­nas Sang-Nam­do mies­ šovęs į sa­ve, mirė Tam­perės li­go­ninė­je. te, gink­luo­tas šau­tu­vu ir gra­na­to­mis, nu­žudė 57 žmo­nes ir su­žeidė 38. Už­ puo­li­kas su­si­sprog­di­no.

2009 m. Vo­kie­ti­ja: 17 metų Ti­mas

tas po­li­ci­jos.

2010 m. Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja: ke­liau­

1990 m. Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja: Ara­moa­ nos mies­te 33 metų Da­vi­das Gray nu­ žudė 11 žmo­nių. Iš­puo­lis tęsėsi 24 va­ lan­das. Už­puo­liką nu­šovė po­li­ci­jos pa­reigū­nai.

da­mas per mies­te­lius šiaurės Ang­ li­jos Kamb­ri­jos gra­fystė­je Der­ric­kas Bir­das nu­žudė 12 žmo­nių, 11 su­žeidė. Po iš­puo­lio jis nu­si­žudė.

Kretsch­me­ris ne­to­li Štut­gar­to mies­to esan­čio­je Vi­nen­de­no vi­du­rinė­je mo­ 1987 m. Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja: 27 metų kyk­lo­je nu­žudė 9 mo­ki­nius ir 3 mo­ky­ vy­ras Hun­ger­for­do mies­te, į pie­tus to­jus. Taip pat jis nu­žudė vieną žmo­ nuo ša­lies sos­tinės Lon­do­no, nu­žudė gų spruk­da­mas iš įvy­kio vie­tos. Ap­ sup­tas po­li­ci­jos šau­lys nu­si­šovė. 16 žmo­nių, su­žeidė 11 ir nu­si­žudė. 2009 m. JAV: Fort Hu­do ka­rinė­je 1989 m. Prancū­zi­ja: ūki­nin­kas ne­ bazė­ je Tek­sa­so vals­ti­jo­je už­puo­li­kas to­li Švei­ca­ri­jos sie­nos esan­čia­me Ni­ d a­ las Ma­li­kas Ha­sa­nas nu­žudė 13 kai­me nu­šovė 14 žmo­nių, tarp jų sa­ vo šei­mos na­rius. Jis bu­vo su­lai­ky­ žmo­nių, su­žeidė 31.

1996 m. Aust­ra­li­ja: Port Artū­ro

mies­te, Tas­ma­ni­jos sa­lo­je, Mar­ti­nas Bryan­tas nu­žudė 35 žmo­nes. Tai did­žiau­sios žu­dynės Aust­ra­li­jos is­ to­ri­jo­je. 1999 m. JAV: du ge­rai gink­luo­ti

paaug­liai Eri­cas Har­ri­sas ir Dy­la­nas Kle­bol­das Ko­lum­bai­no vi­du­rinė­je mo­kyk­lo­je, Ko­lo­ra­do vals­ti­jo­je, nu­ žudė 12 mo­ki­nių ir mo­ky­toją. Už­puo­li­ kai nu­si­žudė mo­kyk­los bib­lio­te­ko­je. 2001 m. Ne­pa­las: prin­cas Di­pend­

2011 m. Nor­ve­gi­ja: ekst­re­mis­ti­nių

pa­žiūrų An­der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­ kas su­sprog­di­no bombą ne­to­li Nor­ ve­gi­jos vy­riau­sybės pa­sta­to ša­lies sos­tinės Os­lo cent­re, o vėliau Utio­jos sa­lo­je šaudė į Nor­ve­gi­jos dar­bo par­ ti­jos jau­ni­mo sto­vyk­los da­ly­vius. Per iš­puolį žu­vo 77 žmonės. 2012 m. JAV: Ja­me­sas Hol­me­sas

Ko­lo­ra­do vals­ti­jos O­ro­ros mies­to ki­ no teat­re nu­šovė 12 žmo­nių, su­si­rin­ ku­sių į ki­no juos­tos „Bet­me­nas. Tam­ sos ka­rys“ prem­jerą, ir su­žeidė 58.

ra nu­žudė 8 Ne­pa­lo ka­ra­liš­ko­sios šei­ 2012 m. JAV: sikhų šven­tyk­lo­je Vis­ mos na­rius, tarp jų ka­ra­lių Bi­rendrą kon­si­no vals­ti­jo­je Wade’as Mi­chae­las ir ka­ra­lienę Ais­wa­ryą, o pa­skui nu­si­ Page’as nu­šovė 6 žmo­nes. Jis bu­vo nu­kau­tas po­li­ci­jos pa­reigūnų. žudė. 2002 m. Vo­kie­ti­ja: Er­fur­to mies­te 2012 m. JAV: Niu­tau­no mies­te 20 19 metų Ro­ber­tas Steinh­äu­se­ris Gu­ metų Ada­mas Lan­za nu­žudė 20 Sen­ ten­ber­go gim­na­zi­jo­je nu­žudė 12 mo­ di Hu­ko pra­dinės mo­kyk­los mo­ki­nių ky­tojų, sek­re­torę, du mo­ki­nius ir po­li­ ir 6 suau­gu­siuo­sius, tarp jų sa­vo mo­ tiną Nan­cy Lanzą. ci­jos pa­reigūną. Vėliau jis nu­si­šovė.

Žu­di­kas: Ko­lo­ra­do sker­di­ku va­di­na­mas J.Hol­me­sas šal­tak­rau­jiš­kai iš­

šaudė O­ro­ros mies­te į ki­no teatrą su­si­rin­ku­sius žmo­nes.

„Reu­ters“ nuo­tr.

10

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

pasaulis Klounų pa­ra­das Šim­tai klounų šią sa­vaitę da­ly­va­vo tra­di­ci­nia­me klounų pa­ra­de Mek­si­kos sos­tinė­je. Pa­si­puošę spal­ vin­gais kos­tiu­mais jie žy­ gia­vo mies­to gatvė­mis links­min­da­mi praei­vius ir kar­tu pa­gerb­da­mi šalį glo­ bo­jan­čią šventąją – Gva­ da­lupės Mer­gelę. Klou­ nai dėko­jo jai už šių metų džiaugs­mus ir pra­šė pa­ gal­bos ki­tais me­tais.

Kintan­tis Len­ki­jos vei­das Kodėl kai­mynė Len­ki­ja trau­kia imig­ran­tus kaip mag­ne­tas?

Len­k i­ja to­l i gra­ž u ne­p ri­m e­n a dau­g ia­k ultū­r ių Va­karų Eu­ro­ pos vals­ty­bių. Ma­ža to, len­kai garsė­ja kaip už­da­ri žmonės, ne itin mėgstan­tys at­vykė­lius. Ta­ čiau ši ša­lis vis­gi trau­kia imig­ ran­tus. Kodėl? „Kai pirmą­syk čia at­vy­kau, bu­ vo bai­so­ka. Bi­jo­jau pa­lik­ti na­ mus, dai­riau­si ap­link, kad tik ma­ nęs ne­suimtų po­li­ci­ja. Tik­rai bu­vo bai­su“, – pa­sa­ko­jo viet­na­mie­tis Qui, gau­sios Len­ki­jos viet­na­mie­ čių bend­ruo­menės at­sto­vas. Ta­čiau da­bar vy­ras jau­čia­si Len­ ki­jos vi­suo­menės na­rys ir net sa­vo sūnui davė len­kišką vardą. Pak­ laus­tas kodėl, at­sakė: „Todėl, kad mes gy­ve­na­me Len­ki­jo­je ir my­ li­me Len­kiją, jau­čiamės su­si­ję su šia ša­li­mi.“ Qui dir­ba vie­no­je dra­bu­žių par­ duo­tuvė­je sos­tinė­je Var­šu­vo­je. Gy­ve­na jis vie­na­me sos­tinės dau­ gia­bu­čių ra­jo­ne. Su sa­vo žmo­ na Thiem Qui su­si­pa­ži­no būtent Len­ki­jo­je. Abu ti­ki, kad jųdvie­ jų sūnus baigs moks­lus ir įstos į uni­ver­si­tetą. Vie­na­me Var­šu­vos tur­gu­je pa­ va­di­ni­mu Ba­ka­lars­ka dar­buo­ja­si gau­sybė at­vykė­lių iš įvai­rių ša­lių – Bul­ga­ri­jos, Viet­na­mo, Tur­ki­ jos, Ni­ge­ri­jos, Ki­ni­jos, Uk­rai­nos

ir Bal­ta­ru­si­jos. Per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus žmo­nių, pra­šan­čių lei­di­mo dirb­ti Len­ki­jo­je, skai­čius išau­go be­ne du kar­tus. Nors prie­š Antrąjį pa­sau­linį ka­ rą be­veik ket­vir­ta­dalį Len­ki­jos gy­ ven­tojų su­darė tau­ti­nių ma­žumų – žydų, vo­kie­čių, uk­rai­nie­čių – at­sto­vai, po ka­ro dau­ge­lis žmo­nių bu­vo nu­žu­dy­ti ar­ba iš­vy­ko.

Mes gy­ve­na­me Len­ ki­jo­je ir my­li­me Len­kiją, jau­čiamės su­si­ję su šia ša­li­mi.

Ta­čiau da­bar tau­ti­nių ma­žumų at­stovų skai­čius vėl au­ga. Ne­ nuos­ta­bu. Dau­ge­lis Eu­ro­pos ša­ lių iš­gy­ve­na sunk­metį, o Len­ki­ jos eko­no­mi­ka au­ga. 2008–2009 m. Len­ki­ja bu­vo vie­nin­telė ES na­ rė, ku­ri ne­pa­tyrė eko­no­mi­kos re­ ce­si­jos. Ta­čiau ne tik imig­ran­tai iš skurd­žių pa­sau­lio ša­lių ran­da prie­globstį Len­ki­jo­je. Vroc­la­ve, ket­vir­ta­me pa­gal dydį Len­ki­jos mies­te, laiką pui­kiai leid­žia vo­kie­ čiai, da­nai, ame­ri­kie­čiai ir t. t. An­tai Pau­las Nor­ri­sas į Len­kiją at­vy­ko iš Jung­tinės Ka­ra­lystės. Jis yra vedęs prancūzę Cat­he­ri­

ne ir au­gi­na du vai­kus – 10 me­ tų Emi­lie ir 8 metų Louis. Vy­ras va­do­vau­ja Len­ki­jo­je įsikū­ru­siai tech­no­lo­gijų bend­ro­vei, o vai­kus leid­žia į pri­va­čią vers­lo mo­kyklą, ku­rio­je, be ki­ta ko, mo­ko­ma­si ir lenkų kal­bos. „Aš su­ti­kau tik­rai daug šau­nių lenkų, – pa­sa­ko­jo Cat­he­ri­ne. – Jei at­vi­rai, iš pra­džių ma­niau, kad len­kai ne­to­le­ran­tiš­ki, ypač už­sie­ nie­čiams. Ta­čiau iš tiesų jie mėgs­ ta pri­va­tumą. Domė­jau­si lenkų is­ to­ri­ja, ži­nau, kad ši ša­lis il­gai bu­vo sve­timų im­pe­rijų da­lis, todėl ne­ nuos­ta­bu, kad vy­res­ni žmonės čia yra at­sargūs.“ P.Nor­ri­so šei­ma svars­to, kiek lai­ko gy­vens Len­ki­jo­je. Jie neat­ metė ga­li­mybės, kad ap­si­stotų čia il­ges­niam lai­kui. Eko­no­mi­kos pro­fe­sorė Krys­ty­na Ig­lic­ka, dir­ban­ti vy­riau­sybės kon­ sul­tan­te imig­ra­ci­jos klau­si­mais, pa­brėžė, kad Len­ki­jos eko­no­mi­ kai būti­na pi­gi dar­bo jėga. „Mums rei­kia imig­rantų. Iro­niš­ ka – mums da­bar rei­kia kuo nors pa­keis­ti tuos, ku­rie iš­vy­ko iš ša­ lies nuo 2004 m.“, – sakė eko­no­ mistė. Ji pri­dūrė, kad, „kaip Jung­ tinė­je Ka­ra­lystė­je įpras­ta su­tik­ti san­tech­niką iš Len­ki­jos, taip da­ bar Len­ki­jo­je įpras­ta su­tik­ti sta­ty­ bi­ninką iš Bal­ta­ru­si­jos ar vaikų au­ klę iš Uk­rai­nos“. BBC inf.

Ryklys: F.Thylmanno tinklalapiai per metus aplankomi keletą milijardų kartų;

Ardys por­no Por­nog­ra­fi­jos ka­ra­liu­mi va­di­na­mas vo­kie­ tis Fa­bia­nas Thyl­man­nas, suim­tas šį mė­ nesį Bel­gi­jo­je, su­kūrė tikrą šiuo­lai­kinę kor­po­ra­ciją, ku­ri galėtų pa­si­var­žy­ti net su to­kiais in­ter­ne­to mil­ži­nais, kaip „Ama­ zon“ ir „Wi­ki­pe­dia“. Pas­lap­tin­ga as­me­nybė

Prad­žia: dau­ge­lis imig­rantų pa­sa­ko­jo, kad iš pra­džių Len­ki­ja jiems pa­si­rodė ne­sve­tin­ga ir bau­gi. „Scan­pix“ nuo­tr.

Dau­ge­lis po­rnog­ra­fi­jos kūrėjų ban­ do mes­ti iššūkį F.Thyl­man­nui, ku­ ris jau ne pir­mus metus do­mi­nuo­ja šio­je sri­ty­je. Jis ne­sia­fi­šuo­ja, in­ter­ ne­te tėra ke­lios jo nuo­trau­kos. Apie šį as­menį ži­no­ma ne­daug, tik tai, kad jis yra 34-erių ir lai­min­gai ve­ dęs, kaip pa­ts kaž­ka­da pa­sakė. Por­nog­ra­fi­jos pro­diu­se­riai pa­ pras­tai būna pa­ten­kin­ti turė­da­ mi sa­vo stu­diją, bet F.Thyl­man­ nui to bu­vo per ma­ža. Jis nuo pat pra­džių kūrė pro­fe­sio­nalų vers­ lą ir šian­dien va­do­vau­ja vie­nai stam­biau­sių po­rnog­ra­fi­jos bend­ ro­vių vi­sa­me pa­sau­ly­je. Šis vo­kie­ tis už­si­dir­ba pi­ni­gus tiek ne­teisė­ tai pla­tin­da­mas fil­mus in­ter­ne­te, tiek par­da­vinė­da­mas le­ga­lius įra­ šus. Smar­k iai išpūs­t i pa­ja­m as jam pa­dėjo pus­la­piai su in­ter­ne­

to ka­me­ro­mis – nau­ja ten­den­ci­ja po­rnog­ra­fi­jos vers­le. F.Thyl­man­no kor­po­ra­ci­ja va­di­ na­si „Man­win“, jai pri­klau­so dau­ giau nei 30 smul­kes­nių įmo­nių, įskai­tant tink­la­la­pius ir prekės ženk­lus, to­kius kaip „You­Porn“, „Porn­hub“, „Braz­zers“, „Mo­fos“ ir ki­tus. Vi­si jo tink­la­la­piai per me­tus ap­lan­ko­mi ke­letą mi­li­jardų kartų. To­kiais skai­čiais ga­li pa­si­gir­ti tik stambūs in­ter­ne­to žaidė­jai, to­kie kaip „Ama­zon“ ir „Wi­ki­pe­dia“. Tyrėjų lau­kia daug dar­bo

F.Thyl­m an­n o kar­j e­ra at­ro­d o įspūdin­ga ir pri­me­na staigų „Fa­ce­ book“ įkūrėjo Mar­ko Zuc­ker­ber­go ar­ba „Goog­le“ au­to­rių iš­ki­limą. Bet gruod­žio 4 d. jis bu­vo suim­ tas sa­vo na­muo­se Briu­se­lio prie­ mies­ty­je. Prieš 8 val. Bel­gi­jos po­

11

ŠeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

pasaulis Klounų pa­ra­das

Jis su­kūrė tink­la­la­ pius, ku­ riuo­se ro­ do­ma ne įra­šy­ta pro­ fe­sio­na­li po­rnog­ra­fi­ ja, o „gy­vas“ sek­sas su žmonė­mis, ku­rie at­ro­ do lyg ta­ vo pa­pras­ti kai­my­nai.

tokiais skaičiais gali pasigirti tik stambūs interneto žaidėjai, tokie kaip „Amazon“ ir „Wikipedia“. „Shutterstock“ nuotr.

og­ra­fi­jos im­pe­ri­ją li­ci­nin­kai ir Vo­kie­ti­jos mo­kes­čių ins­pek­to­riai – iš vi­so maž­daug 100 pa­reigūnų – at­vy­ko per slaptą įva­ žia­vimą į jo val­das, pro di­delę ko­ lek­ciją spor­ti­nių au­to­mo­bi­lių, ir įteikė F.Thyl­man­nui areš­to or­derį. Jo na­muo­se bei „Man­win“ biu­ruo­ se Ham­bur­ge pa­reigū­nai kon­fis­ka­ vo te­ra­bai­tus duo­menų. F.Thyl­man­nas ke­lias die­nas pra­ lei­do Bel­gi­jos areš­tinė­je, o pra­ėju­ sią sa­vaitę bu­vo nu­vež­tas į Vo­kie­ tiją, kur jam bus pa­teik­ti kal­ti­ni­mai ne­su­mokė­jus de­šim­čių mi­li­jonų eurų mo­kes­čių. Ta­čiau tyrė­jams teks daug pa­ plušė­ti narp­lio­jant jo stambų vers­ lą, ku­ria­me su­si­pynė vi­sa­me pa­ sau­ly­je priei­na­ma skait­me­ninė po­rnog­ra­fi­ja ir mil­ži­niš­kas skai­ čius ano­ni­mi­nių klientų. Nau­jas vers­lo me­to­das

Por­nog­ra­fi­jos ka­ra­lius iš Vo­kie­ti­jos už­si­dir­bo krūvas pi­nigų ban­dy­da­ mas nau­jus vers­lo me­to­dus. Jis su­ kūrė tink­la­la­pius, ku­riuo­se ro­do­ma ne įra­šy­ta pro­fe­sio­na­li po­rnog­ra­fi­ ja, o „gy­vas“ sek­sas su žmonė­mis, ku­rie at­ro­do lyg ta­vo pa­pras­ti kai­ my­nai. Tam daž­niau­siai pa­kan­ ka mo­ters, sėdin­čios prie in­ter­ne­to ka­me­ros ir vyk­dan­čios vyrų, ku­ rie spok­so į ją per sa­vo kom­piu­te­ rių ek­ra­nus, už­gai­das.

Iš pra­džių tai bu­vo ni­ši­nis pro­ duk­tas, bet kai var­to­to­jams at­si­ bo­do tra­di­cinė įra­šy­ta po­rnog­ra­fi­ja, jis la­bai iš­po­pu­liarė­jo. Nau­do­da­ mos in­ter­ne­to ka­me­ras mo­te­rys ga­li už­si­dirb­ti sėdėda­mos na­muo­ se, užuot vykd­žiu­sios joms šlykš­ čius pro­diu­se­rių nu­ro­dy­mus. Vie­na to­kių mer­ginų, la­bai po­ pu­lia­ri Vo­kie­ti­jo­je, sa­ve va­di­na La­ra Lo­ve. Ji gy­ve­na Ham­bur­ge, būda­ma sep­ty­nio­li­kos pa­si­di­di­ no krūtinę, o da­bar dir­ba tink­la­la­ piui my­dir­ty­hob­by.com, ku­ris yra F.Thyl­man­no im­pe­ri­jos da­lis. Prieš ke­lias die­nas, iki bu­vo pra­ neš­ta apie F.Thyl­man­no areštą, ji sėdėjo prie­šais sa­vo ne­šio­jamąjį kom­piu­terį pus­nuogė ir avė­ jo aukš­ta­kul­niais. Rūky­da­ma ci­ ga­retę jį pa­sa­ko­jo apie sa­vo dieną, ku­ri bu­vo sėkmin­ga. Per tris va­lan­ das ji su­teikė ma­lo­numą trims vy­ rams. Vie­nas jų pra­šė jos ne­švan­ kiai keik­tis, o ga­liau­siai nu­si­pir­ko ke­letą jos dėvėtų kel­nai­čių. Už kel­nai­tes La­ra Lo­ve ga­vo 50 eurų (170 litų), o iš vi­so už tris va­ lan­das dar­bo prie­š in­ter­ne­to ka­ merą – 150 eurų (520 litų). Kai vyks­ta gru­pinė se­si­ja, kiek­ vie­nas klien­tas mo­ka 1,99 eu­ro (6,8 li­to) už mi­nutę. Vy­rai ga­li ma­ty­ti ir girdė­ti ją, taip pat ra­šy­ti ži­nu­tes, bet ne­ga­li su ja kalbė­tis.

„Tai la­bai var­gintų, nes turė­čiau de­šimt su­si­jau­di­nu­sių vy­rukų, tauš­kan­čių vie­nu me­tu“, – apie sa­vo dar­bo spe­ci­fiką pa­sa­ko­jo La­ ra Lo­ve. Jei­gu vy­ras no­ri būti su ja vie­nas, tai kai­nuoja 3,99 eu­ro (13,8 li­to) už mi­nutę. Mo­kes­čius mo­ka Kip­rui

Ša­lia po­kal­bių pus­la­pio La­ra Lo­ve ati­da­ro naują langą, ku­ria­me ro­ do­ma, kiek vy­rai per­vedė pi­nigų tink­la­la­piui my­dir­ty­hob­by.com. Tądien per tris va­lan­das bu­vo per­ ves­ta 450 eurų (1550 litų). My­dir­ty­hob­by.com pa­sii­ma 75 pro­c. pa­jamų, o li­kusį ket­vir­ta­dalį pa­lie­ka dar­buo­to­joms. „Iš tos su­ mos dar nu­skai­čiuo­ja­mas 17 pro­c. Kip­ro pri­dėtinės vertės mo­kes­ čius“, – pa­sa­ko­jo La­ra Lo­ve. Tai­gi Kip­ras ren­ka mo­kes­čius iš šios pa­slap­tin­gos F.Thyl­man­no im­pe­ri­jos bend­rovės. Por­nog­ra­fi­jos kor­po­ra­ci­jos biu­ras įsikūręs Liuk­ sem­bur­ge, nie­kuo neiš­sis­ki­rian­čia­ me stik­lo ir be­to­no pa­sta­te Ka­ra­liš­ ka­ja­me bul­va­re. F.Thyl­man­nas taip pat tu­ri biu­rus Los And­že­le, Lon­ do­ne, Mon­rea­ly­je, Ham­bur­ge ir ki­ tur. Tai­gi jis turės daug pa­pa­sa­ko­ ti tyrė­jams, ku­rie ban­dys šį vo­kietį pa­so­din­ti į kalė­jimą už mo­kes­čių ven­gimą. „Der Spie­gel“ inf.

Pla­nas B su­bliūš­ko Res­pub­li­konų pla­nas leis­ti nu­sto­ ti ga­lio­ti JAV mi­li­jo­nie­riams tai­ ko­moms mo­kes­čių leng­va­toms žlu­go ket­vir­ta­die­nio va­karą, kai jis neuž­si­tik­ri­no pa­kan­ka­mo pa­ lai­ky­mo par­ti­jo­je. La­biau­siai kentės ūki­nin­kai

Ši­taip žlu­go ir dar vie­nas ban­dy­ mas ap­sau­go­ti Jung­ti­nes Vals­ ti­jas nuo va­di­na­mo­jo fis­ka­li­nio skard­žio, nuo ku­rio ša­lis ga­li nu­ garmė­ti Naujųjų metų naktį, kai baigs ga­lio­ti anks­tes­nio pre­zi­den­ to George’o W.Bus­ho įves­tos mo­ kes­čių leng­va­tos. Tuo­met išaugtų ne tik pa­jamų mo­kes­tis, bet ir mo­kes­čiai in­ves­ ti­ci­joms, di­vi­den­dams ir pa­vel­di­ mam tur­tui. Tai skaud­žiai smogtų ūki­nin­kams, ku­rių turtą pa­pras­ tai su­da­ro ne pi­ni­gai, o žemė, sta­ ti­niai ir tech­ni­ka. Kad su­mokėtų pa­veldė­to tur­to mo­kes­čius po šei­mi­nin­ko mir­ties, gi­mi­nai­čiai daž­nai būna pri­vers­ti par­duo­ti ūkį, ku­ris bu­vo per­duo­da­mas iš kar­tos į kartą. In­ves­ti­cijų mo­kes­tis pa­ska­tintų ame­ri­kie­čius ma­žiau in­ves­tuo­ti.

Dau­ge­lis eko­no­ mistų tei­gia, kad mo­kes­čių di­di­ni­mo ir vals­tybės iš­laidų ma­ži­ni­mo kom­bi­ na­ci­ja įstums JAV į naują re­ce­siją.

Ne­su­tarė dėl kar­telės

Res­pub­li­ko­nai, ideo­lo­giš­kai nu­ si­statę prie­š mo­kes­čių di­di­nimą, siūlė pra­tęsti G.W.Bus­ho įves­tas leng­va­tas. Bet pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, įkvėptas per­galės rin­ki­muo­se, ku­riuo­se žadė­jo pa­ kel­ti mo­kes­čius tur­tin­giau­siems ame­ri­kie­čiams, rei­ka­la­vo juos di­ din­ti tiems, ku­rie už­dir­ba dau­giau nei 250 tūkst. do­le­rių šei­mai.

Apk­lau­sos ro­do, kad vi­suo­menė vis pa­lan­kiau rea­guo­ja į tokį siū­ lymą. Derė­da­ma­sis su po­li­ti­niais prie­ši­nin­kais B.Oba­ma su­ti­ko kar­telę pa­kel­ti iki 400 tūkst. do­ le­rių. Ats­tovų rūmų pir­mi­nin­kas res­pub­li­ko­nas Joh­nas Boeh­ne­ ris taip pat pa­darė nuo­laidų, bet siūlė di­din­ti mo­kes­čius tik tiems, ku­rie už­dir­ba dau­giau nei 1 mln. do­le­rių per me­tus. JAV Se­na­tas, ku­ria­me dau­gumą tu­ri de­mok­ra­tai, iš kar­to pa­reiškė, kad net ne­svars­tys to­kio pa­si­ūly­ mo, ir išė­jo Kalėdų ato­stogų. Bet ir dau­ge­lis res­pub­li­konų že­m es­n iuo­s iuo­se par­l a­m en­to rūmuo­se pa­si­prie­ši­no šiai re­zo­ liu­ci­jai, pa­va­din­tai pla­nu B. Ma­ ty­da­mas, kad pa­kan­ka­mai balsų su­rink­ti ne­pa­vyks, Ats­tovų rūmų pir­mi­nin­kas J.Boeh­ne­ris iš­vis išė­ mė ją iš dar­bot­varkės, o Jung­tinės Vals­ti­jos dar la­biau priartė­jo prie fis­ka­li­nio skard­žio. Lai­ko be­veik ne­be­li­ko

Jei­gu ne­bus pa­siek­tas komp­ro­ mi­sas, kar­tu su mo­kes­čių di­di­ni­ mu bus smar­kiai ap­kar­py­tos vals­ tybės iš­lai­dos. Pa­vyzd­žiui, kitų metų Pen­ta­go­no biud­že­tas su­ mažėtų 50 mlrd. do­le­rių. Dau­ge­lis eko­no­mistų tei­gia, kad to­kia kom­bi­na­ci­ja įstums JAV į naują re­ce­siją. To­kiu at­ve­ ju Bal­tie­ji rūmai vers kaltę res­ pub­li­ko­nams, esą paau­ko­jusiems vi­sos vi­suo­menės in­te­re­sus dėl gru­pelės tur­tuo­lių, ku­rie, anot B.Oba­mos, „ga­li mokė­ti šiek tiek dau­giau“. Res­pub­li­ko­nai ži­no, koks stip­ rus bus Baltųjų rūmų ar­gu­men­ tas, ir pa­grįstai ne­ri­mau­ja, kad rinkė­jai juos nu­baus per 2014 m. rin­ki­mus. Todėl tikė­ti­na, kad jie bus pri­ vers­ti da­ry­ti nuo­laidų. B.Oba­ma, jau pra­dėjęs rūpin­tis sa­vo is­to­ri­ niu pa­vel­du, taip pat yra suin­te­ re­suo­tas komp­ro­mi­su. Tik lai­ko jam pa­siek­ti jau be­veik ne­be­li­ko. BNS, BBC inf.

Nesėkmė: kar­tu su res­pub­li­konų pla­nu B žlu­go ir dar vie­nas ban­

dy­mas ap­sau­go­ti Jung­ti­nes Vals­ti­jas nuo fis­ka­li­nio skard­žio.

AFP nuo­tr.

12

šeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Su­pa­kuo­ti do­va­ną – me­nas, ku­riam rei­kia fan­ta­zi­jos, mei­lės ir lai­ko. Tai pa­si­tei­si­na, nes tu­ ri­nys įgy­ja vi­sai ki­ to­kią ver­tę.

De­ta­lės: ke­lios juos­te­lės auk­si­nio ir si­dab­ri­nio po­pie­riaus, džio­vin­tos gė­lės, kriauk­lės – šios J.Ja­nuš­ke­vi­čiū­tės-Žiugž­die­nės pa­si­rink­tos smulk­me­

nos do­va­nos pa­kuo­tei su­tei­kia pra­ban­gaus puoš­nu­mo.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Do­va­nos pa­slap­tis po penkiais sluoksniais Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Su­tei­kia daug džiaugs­mo

Su di­de­liu už­si­de­gi­mu do­va­nas ar­ti­mie­siems ir drau­gams pa­kuo­ ja di­zai­ne­rė Jur­gi­ta Ja­nuš­ke­vi­čiū­ tė-Žiugž­die­nė. Kur­ti dra­bu­žius – jos dar­bas, o pa­kuo­ti do­va­nas – ho­bis. „Ta­vo do­va­na su­pa­kuo­ta taip gra­žiai, kad iki šiol tu­riu tą pa­kuo­ tę“, – to­kį komp­li­men­tą Jur­gi­ta iš­ girs­ta net ir po ke­le­rių me­tų. Di­zai­ne­rė ne­mėgs­ta do­va­noms skir­tų ki­niš­kų mai­še­lių, ku­rių ap­ stu par­duo­tu­vė­se, to­dėl pa­kuo­ tę ku­ria pa­ti. Jei tuos mai­še­lius ir pirk­tų, tai pa­pras­tus, ru­dos spal­ vos, ku­riuos pa­ti de­ko­ruo­tų. Vis dėl­to iki šiol ap­siei­na be jų. „Do­va­nos pa­kuo­tė man la­bai svar­bi, ne­tgi svar­bes­nė už pa­čią do­va­ną. Pa­kuo­tė – tai pir­mas įspū­ dis, ku­ris žmo­gui su­tei­kia džiaugs­ mo. Sa­vo drau­gus, pa­žįs­ta­mus ste­ biu, ana­li­zuo­ju vi­są lai­ką. De­ta­lių, ku­rios kren­ta į akis, ne­pa­mirš­tu, ne­tgi už­si­ra­šau. Kai atei­na lai­kas ką nors do­va­no­ti, ban­dau tai pri­ si­min­ti, žvilg­te­lė­ju į už­ra­šų kny­gu­ tę. Ir vi­sa­da sten­giuo­si, kad tai, ką pa­ste­bė­jau, bū­tų ak­cen­tuo­ta do­va­ nos pa­kuo­tė­je“, – dės­tė J.Ja­nuš­ke­ vi­čiū­tė-Žiugž­die­nė. Pri­de­ri­na prie cha­rak­te­rio

Ko­kius ste­buk­lus Jur­gi­ta įkū­ni­ja do­va­nos pa­kuo­tė­je? Di­zai­ne­rė – Pro­van­so mė­gė­ja. Do­va­nas ji pa­kuo­ja ar­ba į se­no­vi­ nį, ar­ba į ru­dos spal­vos, ne­tgi į pa­ što siun­tų po­pie­rių. Prie jo kom­ po­nuo­ja įvai­rių juos­te­lių, špa­ga­to,

vi­sa­da pri­kli­juo­ja kriauk­lių, su­ džio­vin­tų ro­žių, tiu­lio skiau­čių. „Ten tiek vis­ko bū­na, kad net sun­ku ap­sa­ky­ti, – juo­kė­si Jur­gi­ ta. – Sten­giuo­si, kad kom­po­zi­ci­ja džiu­gin­tų akį.“ Di­zai­ne­rė drau­gei, ku­ri mėgs­ ta gu­lė­ti pa­plū­di­my­je ir kai­tin­tis

Pa­kuo­tė – tai pir­mas įspū­dis, ku­ris žmo­ gui su­tei­kia džiaugs­mo. sau­lė­je, ant do­va­nos pa­kuo­tės bū­ ti­nai už­kli­juo­ja kriauk­lių. Ki­ta Jur­ gi­tos drau­gė tie­siog klie­di Ja­po­ni­ja. Pa­kuo­da­ma jai do­va­ną, di­zai­ne­rė tai su­bti­liai pa­brė­žia rau­do­nu ar­ba juo­du po­pie­riu­mi su ma­ža auk­so de­ta­le. Prie po­pie­riaus ga­li­ma pri­ tvir­tin­ti ir val­gy­mo laz­de­les. Me­ niš­kai do­va­nas ga­li­ma su­pa­kuo­ti net ir į laik­raš­tį, žur­na­lą. „Į vis­ką do­va­nas ga­li­ma pa­kuo­ ti. Rei­kia tik fan­ta­zi­jos, mei­lės ir lai­ko“, – pa­ta­rė J.Ja­nuš­ke­vi­čiū­tėŽiugž­die­nė. Ka­lė­doms pa­si­ren­ka te­mą

Ar, pa­kuo­da­ma Ka­lė­dų do­va­nas, di­zai­ne­rė taip pat pai­so žmo­gaus cha­rak­te­rio? „Ne. Vi­sas Ka­lė­dų do­va­nas pa­kuo­ju vie­no­dai. Ypač gra­žu, kai jos su­dė­tos na­muo­se po eg­lu­te“, – mė­gau­ja­si Jur­gi­ta. Ka­lė­dų do­va­nų pa­kuo­tėms ji pa­si­ren­ka kas­met vis ko­kią nors te­m ą, spal­v ą. Ta­d a pri­s i­p er­ka daug po­pie­riaus, de­ta­lių ir pra­ de­da dar­bą.

Pro­fe­sio­na­lė: J.Ja­nuš­ke­vi­čiū­tė-Žiugž­die­nė šie­met do­va­nas pa­kuo­ja į ro­ži­nės spal­vos po­pie­rių su ma­žo­mis

ro­žy­tė­mis, bet sa­ko, kad tam tin­ka ne­tgi se­ni laik­raš­čiai – svar­bu tai pa­da­ry­ti me­niš­kai.

Šie­met Ka­lė­dų do­va­nas Jur­gi­ta pa­kuo­ja į ro­ži­nės spal­vos po­pie­ rių su ma­žo­mis ro­žy­tė­mis. To­kie sie­nų ap­mu­ša­lai bu­vo po­pu­lia­ rūs Pran­cū­zi­jo­je ka­ra­liaus Liud­ vi­ko XIV lai­kais. Lon­do­ne, Ško­ ti­jo­je ir da­bar esa­ma na­mų, bu­tų, ta­pe­tuo­tų ap­mu­ša­lais su smul­ kio­mis gė­ly­tė­mis. „Ant pa­kuo­tės vir­šaus bus ke­lios juos­te­lės auk­si­nio ir si­dab­ri­nio po­ pie­riaus, ki­to­kių da­ly­kų. To ro­ži­nio po­pie­riaus iš tik­rų­jų ma­ty­sis la­bai ne­daug“, – juo­kė­si mo­te­ris.

Do­va­nas pa­kuo­ja nak­tį

Do­va­n ų pa­ka­v i­m o me­n o J.Ja­ nuš­ke­vi­čiū­tė-Žiugž­die­nė mo­ko­ si iš ja­po­nų. „Stu­di­ja­vau, kaip jie tai da­ro. Pa­kuo­ja į ke­lis po­pie­ riaus sluoks­nius, kad džiaugs­ mas tęs­tų­si kuo il­giau, kol žmo­ gus do­va­ną iš­pa­kuos. Iš pra­džių pa­kuo­ja į minkš­tą, šiek tiek per­ ma­to­mą po­pie­rių. Vie­toj jo ga­ li bū­ti net gra­ži ser­ve­tė­lė. Ta­da do­va­ną ap­vy­nio­ja pa­tva­riu po­ pie­riu­mi, o pa­skui ją de­ko­ruo­ ja“, – pa­sa­ko­jo di­zai­ne­rė.

Ka­da ji pa­kuo­ja? Juk prieš šven­ tes ka­tast­ro­fiš­kai trūks­ta lai­ko. „Vi­sas do­va­nas pa­kuo­ju nak­ tį, kai vi­si mie­ga. Tai tę­sia­si nuo duk­ros Do­ro­tė­jos vai­kys­tės. Ji la­bai il­gai ti­kė­jo Ka­lė­dų Se­ne­liu, nykš­tu­kais ir fė­jo­mis. Aš lauk­da­ vau, kol ji už­migs, ir iki gi­laus vi­ du­nak­čio pa­kuo­da­vau do­va­nas, kad ne­duok Die­ve ne­pa­ma­ty­tų ir ne­su­ži­no­tų, kur tas Ka­lė­dų Se­ ne­lis gy­ve­na ir kas tas do­va­nas pa­kuo­ja“, – pa­slap­tį at­sklei­dė Jur­gi­ta.

13

šeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

vakarė

Tra­di­ci­ja: pra­kar­tė­lė Por­to Mo­ni­ze įreng­ta prie pat van­de­ny­no.

Spal­va: rau­do­nai švy­tin­čios Ka­lė­dų eg­lės at­spin­di tau­ti­nius mo­ty­vus.

Va­sa­riš­kos Ka­lė­dos: be snie­go, su gėlėmis Ne vi­sur gruo­dis bal­tas ir šal­tas. At­ lan­to ska­lau­ja­ma Ma­dei­ros sa­la šven­ tes pa­si­tin­ka 20 laips­nių ši­lu­ma, švie­sų gir­lian­do­mis puoš­to­mis pal­mė­ mis ir žy­din­čio­mis or­chi­dė­jo­mis prie pra­kar­tė­lių. Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė l.galubauskienė@diena.lt

Sos­ti­nė su­ži­ba gruo­džio 8-ąją

Ka­lė­dinis laikotarpis Por­tu­ga­li­jo­je pra­si­dė­jo prieš dvi sa­vai­tes, gruo­ džio 8-ąją. Tai ypa­tin­ga die­na, kai nie­kas nei­na į dar­bą, baž­ny­čio­se šven­čia­ ma Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ne­kal­to pra­si­dė­ji­mo šven­tė, o va­ka­re įžie­ bia­ma ne­sus­kai­čiuo­ja­ma ga­ly­bė švie­sų de­ko­ra­ci­jų. Šie­met po­rtu­ga­lai nu­si­mi­nę: dėl pra­stos šalies eko­no­mi­kos pa­dė­ties Ma­dei­ros sos­ti­nė Fun­ša­lis di­džiau­ sioms me­tų šven­tėms pa­puoš­ta net treč­da­liu švie­čian­čių de­ko­ra­ci­jų ma­žiau nei į­pras­tai. Ne­ma­čius, kaip bu­vo per­nai, sun­ku tuo pa­ti­kė­ti, nes nuo gau­ sy­bės švie­sų nak­tį raibs­ta akys.

De­ko­ras: baž­ny­čią puo­šia švie­čian­tys an­ge­lai.

Mies­te ko­ne kiek­vie­nas me­dis tvis­ka ma­žy­čių spal­vo­tų lem­pu­ čių gir­lian­do­mis, gat­vė­se tarp na­ mų ky­bo vis ki­to­kios spin­din­čios puoš­me­nos.

Ma­dei­ro­je gruo­dį daž­ną die­ną ga­li mė­ gau­tis sau­le ir mau­ dy­tis ba­sei­ne po at­ vi­ru dan­gu­mi.

Kont­ras­tai glu­mi­na tu­ris­tus

Per me­tus Ma­dei­rą ap­lan­ko be­veik mi­li­jo­nas tu­ris­tų, ta­čiau sa­la gruo­ dį su­lau­kia ypač daug sve­čių. Rau­don­žie­džių puan­se­ti­jų me­ džiai, žy­din­tys prie na­mų, ir lau­

Aukš­tis: tri­met­ri­niai be­sme­ge­niai su­te­mus ypač įspū­din­gi.

Lo­re­tos Ga­lu­baus­kie­nės nuo­tr.

ke įreng­tos pra­kar­tė­lės, pa­puoš­tos ža­lio­sio­mis or­chi­dė­jo­mis, – to­kie neįp­ras­ti vaiz­dai glu­mi­na iš bal­tos žie­mos šal­čio gniauž­tų iš­trū­ku­sius tu­ris­tus. Ma­dei­ro­je gruo­dį daž­ną die­ną ga­li mė­gau­tis sau­le ir mau­ dy­tis ba­sei­ne po at­vi­ru dan­gu­mi, o va­ka­re ban­dy­ti ap­ka­bin­ti tri­met­ri­nį švie­čian­tį be­sme­ge­nį ar pa­si­vaikš­ čio­ti prie trykš­tan­čių spal­vo­tų fon­ ta­nų, ku­riuo­se plau­kio­ja gul­bės. Lau­ko ka­vi­nė­se gurkš­no­ja­mas ypa­tin­ga­sis Ma­dei­ros vy­nas, vai­ši­ na­ma­si ir tra­di­ci­niu me­daus py­ra­ gu „Bo­lo de mel“. Nors jo pa­ra­gau­ti ar nu­si­pirk­ti par­duo­tu­vė­je ga­li­ma vi­sus me­tus, švie­žias jis ke­pa­mas spe­cia­liai šiai die­nai. Mies­te­liuo­se šven­čia­ma kuk­liau

Pa­va­ži­nė­jus po sa­lą aki­vaiz­du: vi­sos ka­lė­di­nės links­my­bės ir gro­žy­bės su­

Sim­bo­lis: Ka­lė­dų Se­ne­lių yra ir Ma­dei­roje.

Žie­dai: gre­ta ka­lė­di­nių de­ko­ra­ci­jų žy­di or­chi­dė­jos ir an­tu­riai.

telk­tos Fun­ša­ly­je. Vis dėl­to ir ma­žes­ niuo­se mies­te­liuo­se ne­stin­ga įvai­rių de­ko­ra­ci­jų ir re­li­gi­nių vai­di­ni­mų gre­ ta baž­ny­čios įreng­tų pra­kar­tė­lių. Šiau­ri­nė­je sa­los da­ly­je įsi­kū­ ru­sia­me Por­to Mo­ni­ze pra­kar­ tė­lė sto­vi prie pat van­de­ny­no, o ry­tuo­se esan­čio­je San­ta­no­je bib­li­

niai per­so­na­žai vil­ki na­cio­na­li­nius kos­tiu­mus. Ka­lė­di­nis lai­ko­tar­pis bus vai­ni­kuo­tas gar­siuo­ju Ma­dei­ ros nau­ja­me­čiu fe­jer­ver­ku – jį su­ reng­ti tei­sę iš­ko­vo­ja Tarp­tau­ti­nių fe­jer­ver­kų var­žy­bų, kas­met sa­lo­je vyks­tan­čių bir­že­lį, pi­ro­tech­ni­kos kom­pa­ni­ja nu­ga­lė­to­ja.

14

šeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

vakarė

Šven­tės įkve­pia ne vien gur­ma­nus Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Kuo šį­syk pa­ma­lo­nin­ti ar­ti­muo­sius ir sa­vo sve­čius? Šis klau­si­ mas, ar­tė­jant šven­tėms, ne­re­tai ne­duo­da ra­my­bės sve­tin­giems na­mų šei­mi­nin­kams. Pa­ty­rę pa­jū­rio ku­li­na­rai, su­ti­kę ma­lo­niai pa­si­da­ly­ti sa­vo iš­ban­dy­tais re­cep­tais, kū­ry­bos ir imp­ro­vi­za­ci­jos džiaugs­mu vir­tu­vė­je kvie­čia pa­si­džiaug­ti ne tik gur­ma­nus.

Šven­ti­nis ka­la­ku­tas

Pra­ban­gu: kep­tas ka­la­ku­tas – bet ko­kio šven­ti­nio sta­lo pa­si­di­džia­vi­mas.

Di­džių­jų me­tų šven­čių sta­las ne vie­nam aso­ci­juo­ja­si su kep­tu ka­la­ ku­tu. Uos­ta­mies­čio vieš­bu­čio „Na­ va­lis“ res­to­ra­no ga­my­bos va­do­vė Ok­sa­na Han­sen ir vy­riau­sia­sis vi­ rė­jas Do­na­tas Nau­sė­da ti­ki­na, kad pa­ruoš­ti šį pa­tie­ka­lą nė­ra taip su­ dė­tin­ga, kaip ga­li pa­si­ro­dy­ti. Iš­da­ri­nė­tą, nu­plau­tą ka­la­ku­tą iš išo­rės ir vi­daus rei­kė­tų įtrin­ti drus­ka. Ta­da „pa­so­din­ti“ į puo­dą, įpil­ti šal­to van­dens, kad pa­deng­tų vi­są paukš­tį, ir pa­lik­ti ma­ri­nuo­tis šal­dy­tu­ve ar­ba šal­to­je pa­tal­po­je 12 val. Ka­la­ku­tą nu­ ska­lau­ti, iš­pil­ti ma­ri­na­tą. Ga­li­ma nu­ pjau­ti spar­ne­lių ga­lus, nes šie ke­pant džiū­va ir de­ga. Sut­raiš­ky­tą ir su­trin­tą čes­na­ką rei­kė­tų su­mai­šy­ti su svies­tu bei ki­tais su­smul­kin­tais mėgs­ta­mais prie­sko­niais (čiob­re­liais, roz­ma­ri­

nais, pa­pri­kos mil­te­liais, mal­tais pi­ pi­rais). Ta­da šiuo pa­gar­din­tu svies­tu įtrin­ti ka­la­ku­tą, pa­dė­ti jį ant skar­dos krū­ti­ne že­myn. Sup­jaus­ty­ti no­ri­mas dar­žo­ves, da­lį jų įdė­ti į ka­la­ku­to vi­dų, įkiš­ti kuokš­tą čiob­re­lių, lau­ro la­pe­ lių. Li­ku­sią da­lį dar­žo­vių, nu­pjau­tus spar­ne­lius iš­dė­lio­ti ap­link paukš­tį. Kad ka­la­ku­tas ge­rai kep­tų, ne­rei­kia jo pri­kimš­ti sau­sa­kim­šai. Dar­žo­ves ap­link paukš­tį ap­lie­ti vy­nu. Ka­la­ku­ tą pa­šau­ti į or­kai­tę, įkai­tin­tą iki 220 laips­nių karš­čio, ir kep­ti neuž­deng­ tą apie 30 min. Ta­da jį iš­trauk­ti su vi­ sa skar­da, ap­vers­ti, su­ma­žin­ti kait­rą iki 180 laips­nių. Vėl kep­ti neuž­deng­ tą dar apie 4 val. Jei kas pus­va­lan­dį ar va­lan­dą ka­la­ku­tas bus lais­to­mas iš­si­sky­ru­siu skys­čiu, mė­sa bus sul­ tin­ges­nė. Ge­rai iš­ke­pu­sio ka­la­ku­

An­tie­nos sa­lo­tos su dū­mo sko­nio pa­da­žu Šį pui­kų už­kan­dį, ku­ris pa­puoš­tų ne tik ar­tė­jan­čių šven­čių sta­lą, siū­ lo Pa­lan­gos vieš­bu­čio „Va­na­gu­pė“ vir­tu­vės še­fas Ta­das Pau­laus­kas. 4 po­rci­joms rei­kės 120 g ro­ma­ni­nių sa­lo­tų 50 g kar­py­tų­jų (fri­see) sa­lo­tų 100 g bal­tos duo­ne­lės 50 g par­me­za­no sū­rio 50 g aly­vuo­gių 400 g an­tie­nos fi­lė 120 g kiau­lie­nos šo­ni­nės drus­kos, pi­pi­rų pa­gal sko­nį Pa­da­žui 1 kiau­ši­nio 10 g gars­ty­čių 10 g čes­na­ko 150 g aly­vuo­gių alie­jaus 5 g dū­mo sko­nio pa­pri­kos mil­te­lių pe­let­rū­no drus­kos, pi­pi­rų pa­gal sko­nį

Pa­da­žui kiau­ši­nį rei­kė­tų su­plak­ ti plak­tu­vu, kol tū­ris pa­di­dės dvi­ gu­bai. Ta­da su­dė­ti gars­ty­čias, įpil­ti šiek tiek aly­vuo­gių alie­jaus ir to­ liau plak­ti 1 min. Tuo­met li­ku­sį alie­jų pa­ma­žu sro­ ve­le su­pil­ti ant plak­tu­vo šluo­te­lių. Įber­ti li­ku­sius prie­sko­nius, vis­ką ge­rai iš­mai­šy­ti ir pa­lik­ti pa­sto­vė­ ti 30 min. An­tie­nos fi­lė įtri­na­ma prie­sko­ niais, oda įpjau­na­ma iki mė­sos. Vie­ną jos pu­sę rei­kė­tų pa­kep­ti įkai­ tin­to­je kep­tu­vė­je 5, o ki­tą – 3 min. Ap­ke­pus pa­lik­ti kep­tu­vė­je pa­sto­ vė­ti dar 5 min. Šo­ni­nę su­pjaus­ty­ti juos­te­lė­mis ir ap­skru­din­ti kep­tu­vė­je, duo­ne­ lę pa­skru­din­ti skru­din­tu­vu. Vis­ką pa­ser­vi­ruo­ti.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

to šlau­nį pa­smei­gus ku­li­na­ri­niu ter­ mo­met­ru iki kau­lo, tem­pe­ra­tū­ra tu­ri siek­ti 80 laips­nių, o iš­ki­liau­sio­je krū­ ti­nė­lės vie­to­je iki mė­sos vi­du­rio – 73 laips­nius. Jei tem­pe­ra­tū­ra aukš­tes­ nė, ka­la­ku­tas bus per­ke­pęs, mė­sa ga­li bū­ti sau­sa. Ki­tas bū­das pa­tik­ rin­ti, ar paukš­tis iš­ke­pęs – ša­ku­te įsmeig­ti į šlau­nį sto­riau­sio­je vie­to­ je iki pat kau­lo ir pa­spaus­ti pra­dur­ tų sky­lu­čių vie­tą: pa­si­ro­dęs mė­sos sul­ti­nys tu­ri bū­ti skaid­rus, be krau­ jo. Prieš pjaus­tant paukš­tie­ną rei­kia ją pa­lai­ky­ti kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ro­je apie 30 min., ant­raip grei­tai iš­bėgs sul­tys ir mė­sa liks sau­sa. Ka­la­ku­tie­ ną ga­li­ma pa­tiek­ti su bruk­nių, span­ guo­lių ar­ba cit­ru­sų uo­gie­ne, gry­bų ar­ba bet ko­kiu ki­tu mėgs­ta­mu mė­ sos pa­da­žu.

Uver­tiū­ra: an­tie­nos sa­lo­tos taps pui­kia va­ka­rie­nės įžan­ga.

Ka­lė­di­niai py­ra­gė­liai „Fried­ri­cho pa­sa­žo“ kon­di­te­rė Rai­ mon­da Mark­šai­ty­tė nea­be­jo­ja, kad šis šven­ti­nis fir­mi­nis pa­sa­žo de­ ser­tas pra­džiu­gins ne tik ma­žuo­ sius sma­gu­rius. Rei­kės (išei­ga – apie 12 py­ra­ gė­lių): 200 g švie­žiai spaus­tų apel­si­nų sul­čių 200 ml aly­vuo­gių alie­jaus 200 g cuk­raus 330 g mil­tų 6 g ke­pi­mo mil­te­lių 2 g ci­na­mo­no 1 g džio­vin­to šaf­ra­no 1 g mal­to im­bie­ro šal­dy­tų vyš­nių 50 g ka­po­to šo­ko­la­do (šo­ko­la­di­ nių la­še­lių)

Mil­tus, cuk­rų, ci­na­mo­ną, šaf­ra­ ną, im­bie­rą, šo­ko­la­dą rei­kia su­ber­ ti į du­be­nį, vis­ką už­pil­ti aly­vuo­gių alie­ju­mi ir ge­rai iš­mai­šy­ti. Į ki­tą in­ dą įpil­ti apel­si­nų sul­čių ir su­ber­ti ke­pi­mo mil­te­lius. Pra­dė­jus pu­to­ti, skys­tį pa­mai­šy­ti – sul­tys pri­slo­pins ke­pi­mo mil­te­lių sko­nį. Tada skys­tį su­pil­ti į pa­grin­di­nį in­dą, iš­mai­šy­ti. Py­ra­gė­lių for­me­les (ge­riau­siai si­ li­ko­ni­nes) iki pu­sės už­pil­dy­ti ma­ se, įdė­ti 1 vyš­nią, ta­da už­pil­ti teš­la iki vir­šaus, kad uo­ga lik­tų py­ra­gai­ čio vi­du­je. Kep­ti 190 laips­nių tem­ pe­ra­tū­ro­je 15 min., ta­da su­ma­žin­ti tem­pe­ra­tū­rą iki 170 laips­nių ir kep­ ti dar 5 min. Py­ra­gė­lius ga­li­ma pa­ puoš­ti bal­tu ar­ba juo­du šo­ko­la­du, apel­si­nų pa­sta, mė­tų si­ru­pu.

De­ser­tas: ke­pant šiuos kek­siu­kus į tal­ką ga­li­ma pa­si­kvies­ti ir ma­žuo­

sius šei­mos na­rius.

15

šeštADIENIS, gruodžio 22, 2012

vakarė

Kū­čių vi­dur­nak­čio bur­tai: gal tai tie­sa? Lai­ma Že­mu­lie­nė Ko­kie bus atei­nan­tys me­tai? Tai ga­li­ma su­ži­no­ti Kū­čių nak­tį. Pa­si­ bai­gus va­ka­rie­nei, per pa­tį vi­dur­ nak­tį. Tiks­las – su­ži­no­ti atei­tį

„Bur­ti rei­kia dvy­lik­tą va­lan­dą nak­ ties, – pa­brė­žė Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­ jos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Li­ber­tas Klim­ka. – Anks­čiau bū­da­vo spė­ja­ma, ko­kie bus atei­nan­tys me­tai, der­lius, ką so­dins, ką sės. Tai bu­vo ūki­nin­ko rū­pes­čiai. Mer­gi­nos Kū­čių nak­tį bu­ ria ir da­bar. Ma­no duk­te­rys, anū­kės taip pat bu­ria. Tai – žai­di­mai.“ Mer­gi­nos bur­da­vo nau­do­da­mos van­de­nį, ug­nį, žo­ly­nus. Bur­tų tiks­ las – su­ži­no­ti, ar iš­te­kės, koks bus vy­ras. Iš po stal­tie­sės iš­trau­kus šiau­dą su grū­dais ti­kė­da­vo, kad vy­ras bus tur­tin­gas, me­tai sėk­min­gi. „Dar mer­gi­nos į van­de­nį la­šin­da­ vo vaš­ką. Kaip mi­to­lo­gas ga­liu pa­ sa­ky­ti: van­duo, eke­tė, šu­li­nys – tai lan­gas į mi­ru­sių­jų pa­sau­lį. Bū­tent iš mi­ru­sių­jų pa­sau­lio vi­sa­da atei­

R

na at­sa­ky­mai ir pa­ta­ri­mai, iš­tar­mė apie atei­tį“, – dės­tė L.Klim­ka.

„Jei­gu ei­ta su ba­tais, va­di­na­ si, bū­si­ma­sis vy­ras bus tur­tin­gas, ban­ki­nin­kas, – po­kšta­vo L.Klim­

Po­ri­nis skai­čius vi­sa­da ge­rai

Ir dar dau­gy­bę bur­tų Kū­čių vi­dur­ nak­tį žmo­nės pri­si­gal­vo­da­vo.

Laukdavo žiedelio

Į du­be­nė­lį su van­de­niu įla­ši­nus vaš­ko bū­da­vo lau­kia­ma, ko­kia fi­ gū­ra su­si­for­muos. Ge­riau­sia, jei iš­ryš­kė­da­vo žie­do kon­tū­rai. Tai reiš­kia pirš­ly­bas. Jei su­si­for­muo­ja kas nors pa­na­šaus į žvė­re­lį, va­di­na­si, mer­gi­na ką nors įsi­gis, pra­tur­tės. Pa­si­tai­ko, kad kars­tą ar­ba kry­ žių ga­li­ma iš­vys­ti. Ant­ruo­ju at­ve­ ju, pa­sak L.Klim­kos, mer­gi­na įstos į vie­nuo­ly­ną ar­ba mirs. Dar vie­nas bur­tas – de­gin­ti po­ pie­rių. Jam su­de­gus rei­kia žiū­rė­ti, koks še­šė­lis ant sie­nos krin­ta. Pa­ma­čius žir­gą reiš­kia, kad at­jos pirš­lys, kry­žių – iš­tiks mir­tis. Kū­čių vi­dur­nak­tį mer­gi­nos ei­da­ vo į ga­rų pil­ną pir­tį. Žiū­rė­da­vo į veid­ro­dį, kad už nu­ ga­ros pa­ma­ty­tų sa­vo atei­tį. Jei snie­go ne­bū­da­vo, ta­ke­lį į pir­tį pa­ bars­ty­da­vo smė­liu­ku. Ei­da­mos at­ gal tik­rin­da­vo, ko­kių nau­jų pė­dų at­si­ra­do.

Van­duo, eke­ tė, šu­li­nys – tai lan­gas į mi­ru­sių­jų pa­sau­lį. Bū­ tent iš mi­ru­ sių­jų pa­sau­ lio vi­sa­da atei­na at­sa­ ky­mai ir pa­ ta­ri­mai, iš­ tar­mė apie atei­tį.

ka. – Jei­gu ei­ta ba­so­mis, va­di­na­si, vy­ras bus mo­ky­to­jas, kul­tū­ros dar­ buo­to­jas.“

Ant sta­lo pa­dė­da­vo stik­li­nę van­ dens, lėkš­te­lę su grū­dais ir veid­ ro­dį.

Prie jų pa­sta­ty­da­vo vištą ir žiū­ rė­da­vo, ką ši pir­miau­sia puls da­ ry­ti: ar ger­ti, ar les­ti, ar į veid­ro­ dį žiū­rė­ti. Tai rodė, koks bus bū­si­ma­sis vy­ ras: ge­ras dar­bi­nin­kas, gir­tuok­lis, puo­šei­va, o gal mė­gė­jas pa­si­pui­ kuo­ti. Jei­gu bū­da­vo dau­giau mer­gi­nų, po lėkš­te pa­slėp­da­vo pi­ni­gė­lį, ro­ ži­nį, veid­ro­dė­lį. Pas­kui trauk­da­vo tuos daik­tus. Kas ką iš­trau­kia, tas, sa­ko­ma, bus la­bai reikš­min­ga ki­tais me­tais. Dar Kū­čių nak­tį klau­sy­da­vo, iš kur šu­nys lo­ja, – va­di­na­si, iš tos pu­sės pirš­liai ir sva­jo­nių jau­ni­kis at­va­žiuos. Mer­gi­nos mes­da­vo klum­pę ar­ba ba­tą per pe­tį ir žiū­rė­da­vo, ar jo no­ sis į du­ris at­si­suks. Jei taip – mer­ gi­na ki­tą­met iš­te­kės. „Yra ir toks pa­pras­tas bur­tas: stve­ri sau­ją kū­čiu­kų ir skai­čiuo­ji, ly­gi­nis skai­čius ar ne. Apg­lė­bi tvo­rą ir vėl skai­čiuo­ji: po­ri­nį skai­čių sta­ ti­nių ap­glė­bei ar ne­po­ri­nį. Po­ri­nis skai­čius vi­sa­da ge­ras, tai – sėk­mė“, – pa­brė­žė L.Klim­ka.

AB „Pieno žvaigždės“

Atsako specialistai: kaip pasirinkti gerą sviestą? Rūta Aliejūnaitė Pasaulio istorijoje sviestas atsirado anksčiau, nei žmogus prisijaukino karvę. Ir per daugiau kaip 3000 metų išbandyti įvairūs jo gaminimo būdai: nuo grietinėlės sukimo ožkos odos maiše iki naujos kartos uždarojo ciklo technologijų, kurių tikslas – pagaminti absoliučiai natūralų aukščiausios kokybės sviestą.

Tad šiandien turime kaip niekad platų pasirinkimą ir jau klausiame, kaip išsirinkti geriausią, sveikiausią sviestą? Keturi geriausio sviesto požymiai

Neseniai vienos pieno perdirbimo bendrovės užsakymu Lietuvoje atlikti vartotojų nuomonės tyrimai atskleidė, kad paprastai vartotojai renkasi sviestą vadovaudamiesi vos keliais kriterijais. Pirma, ant produkto pakuotės turi būti aiškiai užrašyta „Sviestas“, o ne „Tepusis riebalų mišinys“. Antra, turi būti nurodytas riebumas – vartotojai dažniausiai renkasi tradicinio 82 proc. riebumo svietą. Ir, trečia, vartotojui svarbus patikimas prekės ženklas. Tokie kuklūs pasirinkimo kriterijai parodo, kad vartotojai

mažai žino, kaip išsirinkti geriausią ir kokybiškiausią sviestą. „Aukščiausios kokybės sviestą atskirsite pagal keturis požymius. Tiesa, ragauti reikės tik norint pajusti vieną iš jų. Visiems kitiems užteks geros uoslės ir aštraus žvilgsnio“, – šypsosi bene populiariausio ir geriausiai vartotojų vertinamo Lietuvoje „Dvaro“ sviesto technologė Vilma LaukytėStaniuvienė.

Mes dažnai nepajuntame to šviežios grietinėlės skonio, kuris išskiria kokybišką sviestą. Skonio reikalas

Kiekvienas gurmanas žino: geras sviestas turi turėti skonį. Būtent dėl jo daugybė prancūziškų padažų gaminama su sviestu. Kaip tik šis skonis ir aromatas įkvėpė Pietų Amerikos virtuvės šefus ant ką tik iškepto sultingo jautienos kepsnio užmesti kubelį sviesto, kuris tirpdamas švelniai slysta mėsos paviršiumi. „Mes dažnai nepajuntame to šviežios grietinėlės skonio, kuris

išskiria kokybišką sviestą. Arba kiek pasikeitusio, kuris išryškėja sviestą kepinant. Juk ne be reikalo rusvą kepintą sviestą prancūzai vadina „beurre noisette“ – lazdynų sviestu – ir jį naudoja gamindami įmantriausius desertus. Sviesto skonis dar kitaip atsiskleidžia jį tirpdant ir tiesiog suteikia minkšto gaivumo derinamas su įvairiais patiekalais“, – sako sviesto technologė. Anot jos, tai, kad dažnai nepastebime sviesto skonio, lemia įprotis valgyti vidutiniškus gaminius. Vidutinės kokybės sviestas beveik neturi nei kvapo, nei skonio. „Užtat aukščiausios kokybės gaminys turi tik jam būdingą švelnų aromatą ir ypatingą skonį, kai lengvai atpažįstame šviežią grietinėlę. Todėl kai kitą kartą tepsite sviestą, nebijokite skirti kelių sekundžių, pauostykite ir paragaukite jį. Juk visi norime savo virtuvėje turėti geriausius produktus, o kaip tokius išsirinksime, jei nekreipsime dėmesio į skonį?“ – retoriškai klausia V.Laukytė-Staniuvienė. Turi būti tepus

Lietuvoje vis dar nemažai žmonių, kalbėdami apie sviestą, įsivaizduoja tą sovietinį trupantį, sunkiai te-

pamą produktą. „Mums reikėtų mesti tokias mintis iš savo galvų ir paragauti skanaus, kvepiančio, aukščiausios kokybės „Dvaro“ sviesto. Tada bus aišku, jog mūsų įsitikinimai apie sviestą neturi nie-

ko bendro su tikrąja jo kokybe“ – sako „Dvaro“ sviesto technologė Vilma Laukytė-Staniuvienė. Pašnekovė pasakoja, kad šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę paruošti tokios kokybės sviestą, kuris būdamas absoliučiai natūralus išsiskiria plastiška tekstūra ir lengviau tepamas, kai būna palaikytas kambario temperatūroje vos keletą minučių. Blizgus paviršius – privalomas

Dar viena svarbi aukščiausios kokybės sviesto ypatybė – gerai paskirstyta drėgmė, kurios svieste yra apie 16 proc. Drėgmė turi būti pasiskirsčiusi mikroniniais lašeliais, kurie sviestui suteikia žvilgesio. Todėl užteks sviesto paviršių lengvai perbraukti peiliu, kad būtų matyti sveika bei spindinti geltona spalva ir norėtųsi jo paragauti.

16

šeštadienis, gruodžio 22, 2012

sportas Sporto telegrafas

Varžybos. Šiandien Marijampolėje pirmąsias kontrolines rungtynes prieš 2013 metų sezoną žais Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai. Jų varžovai – Lietuvos jaunimo rinktinės žaidėjai. Pakoreguotas pasirengimo planas. Į Turkijoje vyksiančią stovyklą klaipėdiečiai išvyks paskutiniosiomis sausio dienomis. Nuo sausio 14 dienos „Atlantas“ dvi savaites treniruosis Marijampolėje, dengtame futbolo manieže. Prieštaravimai. Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) vadovybė dėl 96 dienas besitęsiančio lokauto oficialiai atšaukė 2012–2013 metų sezono rungtynes iki sausio 14 dienos. Neįvykus jau daugiau nei 50 procentų rungtynių, iškilo reali grėsmė prarasti visą sezoną. Dėl nepasirašytos kolektyvinės sutarties tarp NHL ir žaidėjų profsąjungos atšauktos net 625 rungtynės. „Nenoriu svarstyti, ką reiškia ar ko nereiškia pastarieji rungtynių atšaukimai. Tiesiog realybė yra tokia“, – trumpai situaciją komentavo vienas NHL vadovų Billas Daly’is, kuris negalėjo pasakyti konkrečių derybų tarp ledo ritulininkų profsąjungos bei lygos vadovybės terminų. Paskutinis derybų raundas, gruodžio 6 dieną prasidėjęs Niujorke, greitai baigėsi be jokių konkrečių rezultatų. Kol kas nesutariančios pusės apsiriboja telefono skambučiais bei pozicijų argumentavimu laiškais internetu. Paskutinį kartą lokautas NHL buvo paskelbtas 2004 m. ir buvo prarastas visas 2004–2005 metų sezonas.

Nemalonumai. Anot DELFI, dopingo dėmė Aurimui Didžbaliui kainuos nemažai pinigų. Nors Lietuvos sunkiosios atletikos federacija (LSAF) tebelaukia oficialaus pranešimo dėl 21-erių sportininkui skirtos bausmės, jau aišku, kad sunkiaatletis turės susitaikyti su dvejų metų diskvalifikacija. Klaipėdietis liks ir be Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) stipendijų. Iki praėjusios liepos, kai, remiantis A mėginio tyrimo rezultatais, sunkiaatletis buvo suspenduotas, A.Didžbaliui kas mėnesį LOSC mokėjo 1,5 tūkst. litų, o LTOK – 1,6 tūkst. litų dydžio stipendiją. Uostamiesčio atstovo pavardės neliko ir šią savaitę patvirtintuose kandidatų į 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes sąrašuose, pagal kuriuos ateinančius dvejus metus bus mokamos LTOK stipendijos. Iš naujo pretenduoti į finansinę paramą sunkiaatletis galės tik sulaukęs diskvalifikacijos pabaigos 2014 metų pavasarį. Be to, valstybinė premija už Europos čempionato sidabro medalį – 20 tūkst. litų – A. Didžbaliui taip ir nebuvo pervesta, kadangi premijos sportininkams, kurie buvo patikrinti dopingo kontrolės, yra išmokamos tik sulaukus mėginio tyrimo rezultatų. Indėlis. Ketvirtąją pergalę Estijos krepšinio čempionate iškovojo Piarnu „Parnu“ klubas su Osvaldu Matulioniu ir Augustu Pečiukevičiumi. Namuose Piarnu krepšininkai 81:73 įveikė autsaiderę Jehvio „Hito“ ekipą. O.Matulionis pelnė 22 taškus, A.Pečiukevičius – 15.

Laimėtojai: KVK sporto metodininkas V. Kasparaitis (kairėje) ir dekanė G.Markvaldienė (antra iš dešinės)

su taikliausiais šauliais – D.Urboniene, G.Beniušiene, J.Breive, O.Levuškinu ir M.Laučiu.

Kolegijoje pyškėjo šūviai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) studentai varžėsi tradicinėse šaudymo iš pneumatinio pistoleto varžybose.

Taikliausieji buvo apdovanoti Technologijų fakulteto dekano taure. Akies taiklumą išmėgino 134 stu-

dentai iš 28 akademinių grupių. Kartu varžėsi ir dėstytojų komanda. Asmeninėse varžybose 28 taškus iš 30 surinko ATE 24-2 grupės studentas Audrius Globys. Antroji vieta atiteko Sveikatos mokslų fakulteto dėstytoja Dianai Urbonienei – 27 taškai. Tiek pat taškų pelnė ir trečiąją vietą užėmęs Technologijų fakulteto kūno kultūros dėstytojas Stasys Vyšniauskas.

Komandinėje įskaitoje geriausiai šaudė šio fakulteto dėstytojų komanda, surinkusi 129 taškus. Po 27 taškus nugalėtojams pelnė S.Vyšniauskas, po 26 – Orestas Levuškinas ir Gražina Beniušienė, po 25 – Rūta Laučienė ir Juozas Breivė. Antroje vietoje – S 28-1 grupės studentai, surinkę 120 taškų. Treti – ATE 24-2 grupės šauliai – 114.

Klaipėdiečiai pagerbti Vilniuje Česlovas Kavarza Tarp Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) pagerbtų sportininkų bei trenerių buvo ir būrys Klaipėdos atletų.

Medaliu „Už sporto pergales“ apdovanoti Europos sambo čempionate trečiąją vietą užėmęs Gintautas Katkus bei jo treneriai Dmitrijus Čelpanovas ir Arsenijus Jefišovas. Tokio pat įvertinimo sulaukė Senojo žemyno alyšo imtynių pirmenybių nugalėtojas Mantas Pakėnas ir jo treneris Artūras Ševelkovas bei prizininkai Dmitrijus Duchinas, Aleksejus Šarajus ir Šarūnas Gervė. Trys medaliai įteikti karatė kiokušin atstovams – Europos čempionams Lukui Kubiliui ir Dianai Mačiūtei bei pastarosios sportininkės trenerei Jurgitai Činauskaitei-Četiner. KKSD padėkomis apdovanoti žemyno jaunių karatė kiokušin pirmenybėse prizininkais tapę klaipėdiečiai Tomas Struopus, Tautvydas Šniaukas, Viktorija Mockutė, Rita Kasperavičiūtė, Indrė Uselytė, Gintarė Tydikaitė ir Vaida Neimantaitė. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Kelionė: uostamiesčio imtynininkai D.Duchinas, A.Šarajus, Š.Gervė ir

treneris A.Jefišovas iš sostinės grįžo su vertingais medaliais.

KKSD direktorius Klemensas Rimšelis, sveikindamas susirinkusiuosius, apgailestavo, kad kurį laiką Lietuvoje buvo primiršti kovos menų atstovai, tačiau pasidžiaugė, kad gausus jų parvežamų medalių skaičius pastaruoju metu

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

rodo, kad šios sporto šakos sparčiai auga. Jubiliejaus proga už sporto plėtrą šalyje KKSD aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ apdovanota Klaipėdos universiteto docentė Bronė Švitrienė.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje temperatūra kris vis žemiau, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Šiandien dieną temperatūra sieks 11–13 laipsnių šalčio, kai kur truputį pasnigs. Sekmadienį sniegas numatomas tik šalies vakaruose, kitur pasirodys saulė. Naktį bus 16–18, dieną – 13–14 laipsnių šalčio.

Šiandien, gruodžio 22 d.

–11

–11

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–13

Šiauliai

Klaipėda

–13

Panevėžys

–13

Utena

–10

8.39 15.56 7.17

357-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 9 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

–13

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas –2 Brazilija +28 Briuselis +7 Dublinas +12 Kairas +19 Keiptaunas +29 Kopenhaga +1

kokteilis Prie du­rų – ka­lė­di­nė „do­va­na“ Vie­n i jau ga­vo, ki­t i dar gaus ka­lė­d i­n ių do­va­nų dar­be, tre­ti jas ra­do ar­ba ras po eg­lu­te. Aną­dien Tau­ra­lau­ky­je gy­ve­nan­ ti pi­lie­tė ir­gi su­lau­kė staig­me­nos. Sa­vo­ tiš­kos. Prie na­mo du­r ų miauk­sė­jo pri­ kly­du­si ka­ty­tė. Ge­ros šir­dies mo­te­ris pri­glau­dė nuo šal­ čio dre­ban­čią ke­tur­ko­ję. Mie­lai pa­mes­ ti­nu­kę, ku­riai da­vė Pa­ne­lės var­dą, lai­ky­ tų ir to­liau, ta­čiau dėl na­muo­se esan­čio ka­ti­no tai ta­po neį­ma­no­ma. Pa­si­ro­do, jis ne­no­ri da­ly­tis šei­mi­nin­kės mei­le. Pavy­ dėdamas kon­ku­ren­tei ka­ti­nas riau­mo­ ja, ner­vi­na­si, net pa­si­li­go­jo. „Aki­vaiz­du, kad ka­ty­tė išauk­lė­ta. Gal šei­ mi­nin­kai emig­ra­vo, gal dėl ki­tų prie­žas­ čių at­si­kra­tė au­gin­ti­nės, – svars­tė „Kok­ tei­lio“ ger­bė­ja. – Juo­da, bal­tu snu­ku­čiu ir bal­to­mis ko­jy­tė­mis au­gin­ti­nė – ko­ke­tuo­ jan­ti, ste­ri­li­zuo­ta, ne­tu­ri na­gu­čių.“ Tau­ra­lau­k io gy­ven­to­ja vi­l ia­si, kad kas nors no­rės paim­ti ka­ty­tę. Ji pra­šo ge­rus žmo­nes pa­skam­bin­ti tel. (8 615) 34 403.

Londonas +14 Madridas +15 Maskva –14 Minskas –10 Niujorkas +5 Oslas –4 Paryžius +11 Pekinas –2

Praha +4 Ryga –11 Roma +10 Sidnėjus +24 Talinas –11 Tel Avivas +18 Tokijas +11 Varšuva –12

Vėjas

gruodžio 22-ąją

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-12

-11

-11

-13

4

-13

-12

-12

-13

5

rytoj

pirmadienį

-10

-7

0

7

1884 m. gi­mė kom­po­zi­ to­rius Juo­zas Gruo­dis. 1858 m. gi­mė ita­lų kom­ po­zi­to­rius, gar­sių ope­rų „Tos­ka“, „Ma­dam Ba­terf­ lai“, „Bo­he­ma“ au­to­r ius Gia­co­mas Puc­ci­nis. 1916 m. gimė spaudos ir kultūros darbuotojas, ver­ tėjas, Vilniaus krašto vi­ suomenės veikėjas, ilga­ metis „Vagos“ leidyklos darbuotojas, direktorius Jonas Čekys. Mirė 1999 m. 1972 m. gi­mė pran­cū­zų dai­n i­n in­kė, mo­de­l is ir ak­to­rė Va­nes­sa Pa­ra­dis.

1984 m. Ma­do­nos dai­ na „Li­ke a Vir­g in“ užė­ mė pir­mą­ją vie­tą po­ pu­l ia­riau­sių dai­nų są­ ra­še ir iš­si­lai­kė ja­me še­šias sa­vai­tes.

1990 m. pri­sie­kė Len­k i­jos pre­zi­den­tas Le­chas Wa­le­sa. 1994 m. at­s i­s ta­t y­d i­no ky­š i­n in­k a­v i­mu ap­k al­ tin­tas Ita­li­jos prem­je­ras Sil­vio Ber­lus­co­ni. 2010 m. Leo­nar­das Di­ Cap­rio pri­pa­ž in­tas dau­ giau­sia pa­ja­mų fil­mų kū­ rė­jams 2010 m. už­dir­bu­ siu Ho­li­vu­do ak­to­riu­mi. 2010 m. „The Beat­les“ al­ bu­mo vir­še­ly­je įam­žin­ta pės­čių­jų pe­rė­ja pa­skelb­ ta Didžiosios Bri­ta­n i­jos na­cio­na­li­niu pa­vel­du.

Ka­lė­dos bus šla­pios Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Sa­vait­ga­lį šal­čio su­kaus­ty­ta Klai­pė­ da iš jo iš­si­va­duos jau nuo pir­ma­die­ nio, tad Ka­lė­dos, anot si­nop­ti­kų, bus šla­po­kos – vy­raus tei­gia­ma tem­pe­ra­ tū­ra, bus įvai­rių kri­tu­lių.

Kon­ku­ren­ci­ja: šei­mi­nin­kai, laikan­tys

du ar dau­giau au­gin­ti­nių, tu­ri ras­ti auk­so vi­du­rį, kad jie ne­si­peš­tų.

Čes­ka (su šv. Ka­lė­do­mis, mie­li skai­ty­to­jai. Ne­per­si­val­gy­ki­te, sai­kin­gai var­to­ki­te skys­čius)

–11

Alytus

Vardai Šiandien: Dovilė, Gedvydas, Juta, Ksavera, Rimbertas. Rytoj: Migdonijus, Minė, Veliuona, Viktorija, Vilbutas.

Rytas

-12

Vilnius

Marijampolė

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–12

–11

At­ri­bu­tas: anot si­nop­ti­kų, Ka­lė­dos pa­jū­ry­je, ne­pai­sant tei­gia­mos tem­pe­

ra­tū­ros, bus bal­tos, nes snie­gas ne­spės iš­tirp­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio tei­gi­mu, ar­ti­miau­siu me­tu lau­kia la­bai per­ mai­nin­gi orai. Šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį nak­ti­ mis spaus 15 ar net 18 laips­nių šal­ tis, o die­no­mis ter­mo­met­ro stul­pe­lis

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

ro­dys 10–13 laips­nių šal­čio. Ta­čiau kri­tu­lių ne­nu­ma­to­ma, pūs ne­stip­rus ry­tų, piet­ry­čių kryp­čių vė­jas. Nuo pir­ma­die­nio ims šil­ti. Jau nak­tį į pir­ma­die­nį mi­nu­si­nę tem­ pe­ra­tū­rą keis tei­gia­ma, o die­ną pro­ gno­zuo­ja­ma ir iki 2 laips­nių ši­lu­mos. Atod­rė­kis pra­si­dės Kū­čių die­ną. „Da­bar orus le­mia iš ry­ti­nės Ru­si­ jos da­lies at­slin­kęs an­ti­cik­lo­nas, ta­ čiau jis at­si­trauks ir ki­tą sa­vai­tę ša­ lies orams įta­ką da­rys nuo At­lan­to at­ke­liau­jan­tis cik­lo­nas. To­dėl orai ir bus šil­tes­ni, ta­čiau nu­ma­to­ma vi­ sa puokš­tė kri­tu­lių – snie­gas, pe­rei­ nan­tis į lie­tų, li­jund­ra. Ga­li su­si­da­ry­ ti ir plik­le­dis“, – įspė­jo L.Pakš­tys.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.