PIRMAS miesto dienraĹĄtis
PENKTADIENIS, GRUODŽIO 28, 2012
www.kl.lt
301 (19 602)
=2;8A.162;6@ 4?B<1 6< %
11 ?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN /\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A;
Atvirukai gaivina
ÄŽ SeiÂmÄ&#x2026; dar karÂtÄ&#x2026; mÄ&#x2014;Âgins praÂsiÂbrauÂti ir V.Ĺ usÂtausÂkas.
Ar V.PuÂtiÂnas su B.ObaÂma ras kompÂroÂmiÂsÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l SiÂriÂjos?
UostamiesÄ?io salÄ&#x2014;se â&#x20AC;&#x201C; ĹĄventiniai muzikos ir ĹĄokio fejerverkai.
Ilgametis Gamtos apsaugos draugijos KlaipÄ&#x2014;dos skyriaus pirmininkas, nusipelnÄ&#x2122;s Lietu-
pramogĹł
gidas
ĹĄiltus prisiminimu
jau nebÄ&#x2014;ra, trĹŤkinÄ&#x2014;ja socialiniai ryĹĄiai... Kita vertus, per ilgus darbo kloje metus uĹžsimezgÄ&#x2122;s mokydvasinis ryĹĄys su mokiniais iĹĄliko iki ĹĄiol.
Benediktas GaiĹžauskas: Rita BoÄ?iulytÄ&#x2014; Ne tik graŞōs
Lietuva 7p.
Pasaulis 10p.
s
vos pedagogas, 50 metĹł dirbÄ&#x2122;s KlaipÄ&#x2014;dos Vytauto DidĹžiojo gimnazijoje biologijos mokytoju ekspertu, joje ÄŻkĹŤrÄ&#x2122;s vienintelÄŻ ĹĄalyje mokyklos gamtos muziejĹł Benedikta s GaiĹžauskas ir dabar nenuobodĹžiauja. Jis neseniai iĹĄleido knygÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;PrisiminimĹł pasaulisâ&#x20AC;&#x153;, ÄŻ kuriÄ&#x2026; sudÄ&#x2014;jo graĹžiausius at- ď Ž Knyga: / 4NV Nb`XN` O_N [TV[N ]_V`VZV[VZb ` a\QĂ&#x203A;Y X\YRXPV\[b\WN NacV_bXb` Xb virukus iĹĄ per dau_Vb\` `bQĂ&#x203A;W\ Ă&#x; `]RPVNYĂş YRVQV[Ă&#x; gel metĹł sukauptos kus siuntÄ&#x2122; dvasia artimi pusÄ&#x2014;s tĹŤkstanÄ?io jĹł ĹžmonÄ&#x2014;s. DraugiĹĄkumo ir dÄ&#x2014;mesingumo ĹĄiluma neiĹĄblÄ&#x2014;so, nors kolekcijos. dalies siuntÄ&#x2014;jĹł tarp mĹŤsĹł
NeÄŻtikÄ&#x2014;tina â&#x20AC;&#x201C; atvirukas daĹžnai byloja apie neblÄ&#x2014;stanÄ?iÄ&#x2026; ÄŻtampÄ&#x2026; tarp laikinĹłjĹł ir amĹžinĹłjĹł vertybiĹł.
Kaip ir pirmoji knyga â&#x20AC;&#x17E;Gamtos paĹžinimo keliuâ&#x20AC;&#x153;, sulaukusi dviejĹł leidimĹł, ĹĄioji taip pat iĹĄleista au- nutÄ&#x2014;s. toriaus lÄ&#x2014;ĹĄomis. Leidinys Jam seni atvirukai kelia ne lapĹł sudĹžiĹŤvusi gausiai tik estetinÄŻ iliustruotas atvirukĹł gÄ&#x2014;lytÄ&#x2014;, atvirukas, reprodukci- skleidĹžia pasigÄ&#x2014;rÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; jie at- kvietimas ÄŻ renginÄŻ ar asmeninÄ&#x2122; Spaudos paminklas jomis. daug ÄŻdomios informaciMus vis dar sieja bendri â&#x20AC;&#x17E;VienÄ&#x2026; pavasario vakarÄ&#x2026; ĹĄventÄ&#x2122;... Tuomet, kai jos apie praÄ&#x2014;jusÄŻ laikmetÄŻ, interesai Ĺ iuosyk Ĺžymus gamtininkas ĹžiĹŤrinÄ&#x2014;- ir pomÄ&#x2014;giai, buvo dovatuo metu nojami ĹĄie vienija ekologinÄ&#x2014; paitin gyvenusius Ĺžmones mieli daiktai, jĹł funkci- damas ĹĄiuos laiko paĹženklintus ĹĄiltai ir vaizdingai ir jĹł vertybes. saulÄ&#x2014;ĹžiĹŤra.â&#x20AC;&#x153; pasakoja apie PieĹĄiniĹł â&#x20AC;&#x17E;dokumentusâ&#x20AC;&#x153;, staiga paĹĄtu gautus atvirukus motyvai, temos, uĹžraĹĄai ja buvo aiĹĄki â&#x20AC;&#x201C; iĹĄreikĹĄti asmens ar suvokiau: Savo knygoje B.GaiĹžauskas juk tai ne tik mano bei bendrijos pagarbÄ&#x2026;, gyvenimo mus, kurie jam anuomet kvieti- paskatino pasidalyti savo padraugiĹĄkumÄ&#x2026;. lis, paste- Laikas juos suteikda- bÄ&#x2014;jimais bet ir tam tikras spaudos da- teikia duomenĹł apie istorinÄ&#x2122; ÄŻprasmino savaipâ&#x20AC;&#x153;, vo ne tik geros nuotaikos su kitais. atpa- viruko raidÄ&#x2026;, dalijosi mintimis B.GaiĹžauskas. â&#x20AC;&#x201C; minklas, atskleidĹžiantis to aptaria gamtinÄ&#x2014;s nÄŻ, bet ir tarsi ÄŻpareigodavopliĹŤpsmeto pasaulÄ&#x2014;jautos estetines, kartais siekti ÄŽprasmino atspindĹžius atviJis turi surinkÄ&#x2122;s daugiau vis geresniĹł rezultatĹł nei pusÄ&#x2122; ĹžmoniĹł paĹžiĹŤras, net ekologines rukuose, pasakoja profesinÄ&#x2014;je â&#x20AC;&#x17E;Likimas laikas tĹŤkstanÄ?io atvirukĹł apie proginiĹł dÄ&#x2014;mesio raiĹĄkos atvirukĹł ir visuomeninÄ&#x2014;je veikloje. lÄ&#x2014;mÄ&#x2014; nugyventi ilgÄ&#x2026; ir, ĹĄv. KalÄ&#x2014;dĹł, NaujĹłjĹł â&#x20AC;&#x201C; sveikinimĹł bĹŤdus. NeÄŻtikÄ&#x2014;tina simbolius, dalijasi ÄŻĹžvaltikiuosi, prasmingÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; atvirukas Pasak autoriaus, ant metĹł, ĹĄv. Vely- daĹžnai gyvenimÄ&#x2026;, ĹĄa- kĹł ir kitomis atvirukĹł lia nuolat byloja apie neblÄ&#x2014;stanÄ?iÄ&#x2026; gomis apie suvenyrinius atviruprogomis. Tai mokiuĹžraĹĄyti sveikinimai buvo artimieji, kurie kus ir ĹĄiuose, sakytumei, â&#x20AC;&#x201C; tai ÄŻtampÄ&#x2026; tarp laikinĹłjĹł ne- niĹł, giminiĹł, ÄŻvairiĹł kultĹŤros vertybÄ&#x2014;, kuriÄ&#x2026; praeities gailÄ&#x2014;dami dovanojo man savo maĹžir amĹžinĹł- moĹžiuose dva- nizacijĹł sveikinimai ÄŻstaigĹł ir orga- jĹł vertybiĹł, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; iĹĄ mĹŤsĹł gy- sios ĹĄilumÄ&#x2026;. knygos auto- aktualijas. ÄŻamĹžintas visuomenÄ&#x2014;s venimo vis sparÄ?iau Tad per daugelÄŻ metĹł iĹĄ Lietuvos bei rius. stumia elek- namuose Leidinio pabaigoje puâ&#x20AC;&#x201C; NorÄ&#x2014;Ä?iau, kad vartydami uĹžsienio. Spalvingi troniniai laiĹĄkai ir trumposios susikaupÄ&#x2014; vaizdeliai, blikuojami atvirukai, Ĺži- loniĹł smulkmenÄ&#x2014;liĹł:nemaĹžai ma- keliavÄ&#x2122; iĹĄ tolimosios Amerikos, at- ĹĄiÄ&#x2026; kukliÄ&#x2026; atvirukĹł kolekcijÄ&#x2026;, parsiveĹžti iĹĄ pa- 48 pasaulio ĹĄaliĹł, tarp knygos zotiĹĄkos eg- tirtumÄ&#x2014;te bent kurias Australijos, kitĹł kraĹĄtĹł. dalelÄ&#x2122; to dĹžiaugsper savo ilgÄ&#x2026; ir graŞų autorius mo, kurÄŻ man suteikÄ&#x2014; gyvenimÄ&#x2026; tuos atviru- yra aplankÄ&#x2122;s.
Ĺ iandien priedas
UĹž teatÂro kuÂliÂsĹł â&#x20AC;&#x201C; tiÂroÂniÂja?
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;Jei skauÂdanÂÄ?io danÂties ne taiÂsyÂsi, juk po puÂsÄ&#x2014;s meÂtĹł dar laÂbiau skauÂdÄ&#x2014;s.â&#x20AC;&#x153; ViÂceÂmeÂras ArÂtĹŤÂras Ĺ ulÂcas raÂdo paaiĹĄÂkiÂniÂmÄ&#x2026;, koÂdÄ&#x2014;l rinkÂliaÂva uĹž auÂtoÂmoÂbiÂliĹł stoÂvÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; kieÂmuoÂse bus renÂkaÂma nuo sauÂsio, o ne pusÂmeÂÄ?iu vÄ&#x2014;Âliau, kaip buÂvo ĹžaÂdÄ&#x2014;Âta.
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos draÂmos teatÂro akÂtoÂrÄ&#x2014; NiÂjo lÄ&#x2014; SaÂbuÂlyÂtÄ&#x2014; jauÂÄ?iaÂsi ÄŻskauÂdinÂta ir paÂĹže minÂta. SaÂvo teatÂre jau 24 meÂtus jÄ&#x2026; igÂno ruoÂja vyÂriauÂsiaÂsis reÂĹžiÂsieÂrius PoÂviÂlas GaiÂdys, nuo 1988ĹłjĹł saÂvo staÂtoÂmuo se spekÂtakÂliuoÂse jai neÂskyÂrÄ&#x2122;s net men kiauÂsio vaidÂmens.
3p.
2012-ieÂji buÂvo dosÂnesÂni MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
BeÂsiÂbaiÂgianÂtys meÂtai uosÂtaÂmiesÂty je buÂvo geÂresÂni nei prieĹĄ tai buÂvu sieÂji â&#x20AC;&#x201C; staÂbiÂliÂzaÂvoÂsi gimsÂtaÂmuÂmas, paÂdauÂgÄ&#x2014;Âjo sanÂtuoÂkĹł, suÂmaÂĹžÄ&#x2014;Âjo iĹĄÂ tuoÂkĹł ir mirÂÄ?iĹł. TÄ&#x2014;Âvai neÂpraÂranÂda iĹĄÂraÂdinÂguÂmo ir rinkÂdaÂmi varÂdus vaiÂkams. AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt
PoÂpuÂliaÂriauÂsi varÂdai iĹĄÂlieÂka
AkÂtoÂrÄ&#x2014; be sceÂnos
ÄŽsÂpĹŤÂdinÂgo balÂso ir temÂpeÂraÂmen to akÂtoÂrÄ&#x2014; 2013-aiÂsiais ĹĄvÄ&#x2122;s 70 me tĹł juÂbiÂlieÂjĹł. Per 46 kĹŤÂryÂbiÂnio dar bo meÂtus sceÂnoÂje ji suÂkĹŤÂrÄ&#x2014; dauÂgiau nei 100 chaÂrakÂteÂrinÂgĹł vaidÂmeÂnĹł. TaÂÄ?iau KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos draÂmos teatÂrui N.SaÂbuÂlyÂtÄ&#x2014; neÂreiÂkaÂlinÂga. BeÂveik ketÂvirÂtÄŻ amÂĹžiaus akÂtoÂrÄ&#x2014; vaikĹĄÂto ÄŻ darÂbÄ&#x2026; ir vis tiÂkiÂsi vaidÂmens spek takÂlyÂje. TaÂÄ?iau teatÂro vyÂriauÂsiaÂsis reÂĹžiÂsieÂrius to tarÂsi ne pasÂteÂbi.
4
Â&#x201E;Â&#x201E;MÄŻsÂlÄ&#x2014;s: N.SaÂbuÂlyÂtÄ&#x2014; jau beÂveik ketÂvirÂtÄŻ amÂĹžiaus iĹĄ vyÂriauÂsioÂjo KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos draÂmos teatÂro reÂĹžiÂsieÂriaus P.GaiÂdĹžio
neÂsuÂlauÂkia paÂsiĹŤÂlyÂmo joÂkiam vaidÂmeÂniui.
9A
+
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
Q\cN[N
Ĺ iais meÂtais iki gruoÂdĹžio 27 d. Klai pÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s CiÂviÂliÂnÄ&#x2014;s met riÂkaÂciÂjos skyÂriuÂje ÄŻÂreÂgistÂruoÂti 2208 nauÂjaÂgiÂmiai. Toks paÂts jĹł skaiÂÄ?ius buÂvo ir per nai tuo paÂÄ?iu meÂtu. PoÂpuÂliaÂriauÂsi vaiÂkĹł varÂdai iĹĄÂliÂko paÂnaÂĹĄĹŤs kaip ir praÄ&#x2014;ÂjuÂsiais meÂtais. SaÂvo sĹŤÂnums klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai ĹĄieÂmet daĹžÂniauÂsiai suÂteiÂkÄ&#x2014; DaÂnieÂliaus, Jo no, LuÂko, ManÂto, MaÂto varÂdus. Net keÂtuÂri iĹĄ jĹł buÂvo ir praÄ&#x2014;ÂjuÂsiĹł meÂtĹł poÂpuÂliaÂriauÂsiĹł varÂdĹł uos taÂmiesÂtyÂje penÂkeÂtuÂke.
3
2
PENKTADIENIS, GRUODŽIO 28, 2012
miestas Kviečia palydėti metus
Atidarė J.Janonio gatvę
Parodoje – atvirukai
Baltijos vietos bendruomenė kviečia kartu palydėti metus ir dalyvauti „Žiemos arbatėlėse“. Penktadienį 15 val. visi laukiami skvere tarp Kauno gatvės ir Tai kos prospekto, šeštadienį 13 val. – aikštėje prie „Vaikų pasaulio“, sekmadienį 13 val. – skvere prie „Pempininkų“. Atėjusieji bus vaišinami ir karšta koše.
J.Janonio gatvė jau atvira au tomobiliams. Eismas nuo Man to gatvės pusės ja atidarytas prieš Kalėdas. Po Naujųjų metų sutiktuvių gatvėje ketinama pa lyginti skaldą. Dabar šių darbų negalima atlikti, nes yra įšalu si žemė. Gatvės grindinys ir ša ligatvių plytelės bus klojamos pavasarį.
Klaipėdiečiai turi galimybę pa sigrožėti kalėdiniais atvirukais ir sveikinimais. Jų virtualią pa rodą parengė Klaipėdos savi valdybės viešosios bibliotekos Meno skyrius. Ją galima ras ti interneto svetainėje www. biblioteka.lt. Iš viso pateikiami 23 atvirukai ir kalėdiniai svei kinimai.
Dienos telegrafas Mirtys. Vakar Civilinės metrikacijos skyriu je užregistruotos 20 klaipėdiečių mirtys. Mi rė Jadvyga Soblienė (g. 1920 m.), Veronika Grigaitienė (g. 1920 m.), Antanina Dzindzelė tienė (g. 1923 m.), Nikolaj Konopelčev (g. 1925 m.), Zigmantas Vaškys (g. 1925 m.), Ona Še metienė (g. 1925 m.), Vytautas Jazdauskas (g. 1929 m.), Paulina Egertienė (g. 1932 m.), Jad vyga Birutė Dapkūnienė (g. 1934 m.), Eval das Trakis (g. 1936 m.), Domicelė Mineikie nė (g. 1938 m.), Jevgenij Titov (g. 1941 m.), Ro mualdas Pukys (g. 1942 m.), Rimantas Julijo nas Pamparas (g. 1942 m.), Vaclovas Jakeliū nas (g. 1943 m.), Zenonas Albertas Žulpa (g. 1945 m.), Irena Jakštienė (g. 1949 m.), Zoja Bri jūnienė (g. 1960 m.), Jelena Švedova (g. 1961 m.), Natalija Jonauskienė (g. 1977 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidojam i Viktoras Juška, Nikolaj Konopelčev, Irena Jakštienė, Jelena Švedova, Vaclovas Jake liūnas, Rimantas Julijonas Pamparas, Ona Šemetienė. Jon iškės kapinės. Šiand ien laidojam i Česlovas Teofi l is Žąsyt is, Nikolaj Chatov, Zigmantas Vaškys, Rūta Čigienė, Romual das Pukys, Vytautas Jazdauskas. Naujagimiai. Per statistinę parą pagimdė 8 moterys. Gimė 5 mergaitės ir 3 berniukai.
Dujų terminalui – netikėta kliūtis Strateginiu laikomas Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) termi nalo statybų projektas gali pradėti strigti. Dėl jo ateities susirū pinęs naujosios Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius bei energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius vakar lankėsi Klaipėdoje. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Uždarame posėdyje daug dėmesio skirta šio terminalo statyboms iš kilusioms grėsmėms. „Komerciniams bankams esa me užtikrinę, kad naujoji Vyriau sybė rems SGD terminalo staty bas. Mūsų tikslas yra vienas – tą objektą pastatyti iki 2014 m. Susi tikime Klaipėdoje kalbėjomės apie grėsmes terminalui, darbus, ku riuos reikėtų laiku atlikti“, – užsi minė Vyriausybės vadovas A.But kevičius. Pagrindinė grėsmė kyla dėl to, kad grupė privačių sklypų savi ninkų apskundė Klaipėdos miesto
pietinio aplinkkelio statybos deta lųjį planą. Teisme jų skundas buvo patenkintas. Detaliajame plane nebuvo nu matytos nuovažos nuo pietinio
Uždarame posėdy je daug dėmesio skir ta šio terminalo sta tyboms iškilusioms grėsmėms.
aplinkkelio į privačių savininkų sklypus. Pietinis aplinkkelis SGD terminalui svarbus tuo, kad pagal
Klerkų algoms pritrūko litų Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos valdininkų algoms iki metų pabaigos pritrūko daugiau nei 50 tūkst. litų, todėl skyrių ve dėjų buvo paprašyta tarpušven čiu negrįžti į darbą, o nemokamai paatostogauti.
„Ir aš eisiu nemokamų atostogų gruodžio 31 d., o mano pavaduo tojai jau išėjo po dvi dienas. Mūsų algoms sumokėti trūko apie tūks tančio litų, tad tikiuosi, kad per nemokamas atostogas tas trūku mas dings“, – teigė Klaipėdos sa vivaldybės administracijos direk torė Judita Simonavičiūtė. Ji skaičiavo, kad visų savival dybės skyrių darbuotojų atlygini mams išmokėti iki metų pabaigos trūksta apie 56 tūkst. litų. Vie nuose skyriuose darbo užmokes čio fondas labiau ištuštėjęs, o ki tuose – viskas gerai. Pinigų, anot J.Simonavičiūtės, labiausiai trūksta Švietimo sky riaus darbuotojų algoms – maž daug 27 tūkst. litų. „Tikrai nežinau, ar darbo už mokesčio fondą subalansuosime, tačiau skyrių vedėjų tikrai buvo paprašyta pasinaudoti nemokamo mis atostogomis – vieną, dvi ar tris dienas. Pas mus žmonės įpratę eiti dienos ar dviejų dienų kasmetinių atostogų, kai normaliose įstaigose
jį nuo Kiaulės Nugaros buvo nu matyta tiesti dujotiekio trasą. „Šiandien dar nesiimčiau sa kyti, kad dėl nekokybiškai pada ryto pietinio aplinkkelio detaliojo plano tikrai strigs SGD terminalo statybos. Tarėmės, kad kuo grei čiau reikėtų iš naujo rengti pieti nio aplinkkelio detalųjį planą. Sei me skubiai reikia keisti įstatymus, kurie leistų greičiau rengti deta liuosius planus“, – tikino Klaipė dos meras Vytautas Grubliauskas. Jei naujo pietinio aplinkkelio de taliojo plano rengimo procedūra toliau strigtų, numatytas ir alter natyvus variantas. Dujotiekio trasa galėtų būti tiesiama per valstybei priklausančius Kairių miškus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau po mėnesio turės nau ją vadovą, kuris bus išrinktas kon kurse. Jame esą galės dalyvauti vi si norintys ir atitinkantys keliamus reikalavimus.
mokamai pailsėti.
tai nepraktikuojama. Manau, kad jei užtenka dienos ar dviejų dienų atostogų, galima pasinaudoti ga limybe pasiimti nemokamas, kad nebūtų piktnaudžiavimo“, – nuo monę reiškė J.Simonavičiūtė. Tačiau savivaldybės administ racijos vadovės prašymą nemo kamai paatostogauti ir sutaupy ti pinigų darbo užmokesčio fonde, regis, išgirdo tik nedidelė dalis val dininkų. Dvi dienas – ketvirtadienį ir penktadienį – nemokamai ilsėsis tik trys valstybės tarnautojai, tris die nas – ketvirtadienį, penktadienį ir pirmadienį – keturi klerkai, tik pir madienį, Naujųjų išvakarėse, į dar
Vytauto Petriko nuotr.
bą neis ir už tai algos negaus trys sa vivaldybės darbuotojai, tarp kurių yra ir pati J.Simonavičiūtė. Skaičiuojama, kad dėl šių nemo kamų atostogų savivaldybės darbo užmokesčio fonde pavyks sutau pyti apie 2 tūkst. litų. „Fondą norime subalansuoti, kad neliktų skolų kitiems metams. Todėl darbuotojams nebemokamos jokios priemokos, o buvo atvejų, kai skyrių vedėjai neklausydavo ir neskelbdavo konkurso užimti lais vą etatą, o jo pinigus padalydavo kitiems darbuotojams. Ne premi jas ir priedus duosime, o nemokė sime priemokų“, – tvirtino J.Si monavičiūtė.
grėsmes strateginiam projektui.
Uosto vadovą rinks konkurse Vidmantas Matutis
Vadovė: J.Simonavičiūtė rodo pavyzdį savo pavaldiniams ir pati eis ne
Bėdos: A.Butkevičius aiškinosi
Prieš kelias savaites Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo pareigų savo noru atsisa kė Seimo nariu tapęs Eugenijus Gentvilas. Kaip kandidatai į Uos to direkcijos vadovo pareigas tarp klaipėdiečių neoficialiai minimi Vytautas Rinkevičius ir Arvydas Vaitkus. Kalbintas A.Vaitkus nei paneigė, nei patvirtino, kad nebus Uosto direkcijos vadovu. Šalies premjeras ir Socialdemok ratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius tikino, kad kalbos apie minėtus du kandidatus į Uosto di rekcijos vadovus yra tik kalbos. „Pasirenkant generalinį direkto rių bus atsižvelgiama į kandidato kompetenciją“, – tvirtino A.But kevičius. Naujasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius patvirtino, kad jau pasirašė įsakymą dėl Uos to direkcijos vadovo konkurso nuo statų. „Konkursas vyks po Naujų
jų metų. Svarbiausias reikalavimas naujam uosto vadovui – kompe tencija, vadovavimo patirtis, uosto reikalų supratimas. Aš nieko netu riu nei prieš V.Rinkevičių, nei prieš A. Vaitkų ir jei norės, jie galės daly vauti konkurse, kaip ir kiti klaipė diečiai“, – aiškino R.Sinkevičius. Jis prognozavo, kad naujas Uos
Kaip kandidatai į Uosto direkcijos va dovo pareigas tarp klaipėdiečių neofi cialiai minimi Vy tautas Rinkevičius ir Arvydas Vaitkus. to direkcijos vadovas bus žinomas maždaug po mėnesio. A.Butkevičius neslėpė, kad gir dėjo patarimų keisti „Klaipėdos naftos“ vadovą Roką Masiulį. „Mes nesirengiame keisti žmo nių, kurie dirba atsakingai, supranta valdymą, yra kompetentingi. Sausio 7 d. planuoju susitikti su energeti kos sistemoje dirbančiais žmonė mis, išklausyti jų siūlymus, ką reikia stiprinti“, – tikino A.Butkevičius.
3
=2;8A.162;6@ 4?B<1 6< % PENKTADIENIS, GRUODŽIO 28, 2012
MIESTAS miestas
2012-ieji buvo dosnesni
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARĖS NERINGOS VENCKIENĖS PADĖJĖJAS EDVARDAS ŠALKAUSKAS
1
Pernai dažniausiai vai kai buvo krikštijami Matu, Luku, Jonu, Jokūbu, Danie liumi. Šiemet šiek tiek pasikeitė popu liariausių mergaičių vardų penke tukas. Populiariausi vardai – Emi lija, Gabrielė, Gabija, Sofija, Marija. Pernai dažniausiai mergaitėms bu vo suteikiami Gabijos, Gabrielės, Ugnės, Kamilės ir Emos vardai. Anot Klaipėdos savivaldybės Ci vilinės metrikacijos skyriaus vedė jos Gražinos Misevičienės, kai ku rių vardų populiarumas neišblėsta jau kelerius metus iš eilės. „Ant specialistės, kuri įregist ruoja naujagimius, stalo yra vi sada padėtas populiariausių var dų sąrašas. Tačiau paprastai tėvai jau ateina apsisprendę ir nuomo nės nekeičia. Jiems patinka vienas ar kitas vardas, nesvarbu, ar jis po puliarus, ar ne. Kiti pabrėžia, kad būtent šis vardas tinka vaikeliui“, – pasakojo vedėja. Mergaitę pavadino Gelme
Šiemet netrūko ir labai retų ar net neįprastų vardų. Kai kuriuos iš jų net sudėtinga ištarti. Berniukams tėvai suteikė Timo, Putino, Neito, Romarijaus, Sko manto, Neidano, Erdvilo, Nikono, Natanieliaus, Sajaus vardus. Mergaitės pavadintos Amadėja, Amaltėja, Imelda, Abigele, Geiste, Armile, Amaja, Gaudrime, Gelme, Vėtra, Junita, Ornela, Une. „Tėvai, kurie vaikui išrenka retą vardą, matyt, nori išskirtinumo. Šie vardai suteikiami ir kūdikiams, kurie gimė užsienyje, o įregist ruojami Klaipėdoje. Tokie atvejai dažni. Gal tas vardas, kuris mums neįprastas, regione, kuriame gyve na vaikas, yra populiarus, lengvai
Piliečius priima: antradieniais nuo 08 val. iki 12 val. penktadieniais nuo 13 val. iki 16 val. Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos būstinėje adresu: S. Dariaus ir S. Girėno g. 21-21, LT-92254 Klaipėda, durų kodas 38 Tel. (8-46) 411019, 217825, (8-686) 17406 El. paštas: kmapsp@gmail.com
Prie leidimų – eilės Savivaldybėje – sujudimas, nes klaipėdie čiai masiškai suskubo pirkti leidimus, kad automobilius miesto centre esančių daugiabučių namų kiemuose galėtų sta tyti nemokamai. Statistika: šiemet amžiną meilę prisiekė šimtu daugiau porų nei pernai.
ištariamas vietos gyventojams“, – svarstė G.Misevičienė. Santuoka – prie keltų
Šiemet beveik šimtu išaugo san tuokų skaičius. Iki gruodžio 27 d.
Gražina Misevičienė:
Tėvai, kurie vaikui iš renka retą vardą, ma tyt, nori išskirtinumo.
15,7x15.6
jų įregistruota 1203. Pernai tuo pa čiu metu santuokų buvo 1106. Daugiau porų žiedus sumainė ir savo pasirinktose vietose. Šiemet tokių buvo 60, pernai – 55.
„Shutterstock“ nuotr.
Daugiausia amžina meilė bu vo prisiekinėjama piliavietėje. Čia tuokėsi 24 poros. Santuokos vy ko ir prie jūros, kavinėse, ant Jono kalnelio, jachtoje. Neįprastų santuokų vietos – Šiaurės ragas ir miesto mero ka binetas. „Jaunavedžiams leidžiame rink tis. Svarbiausia, kad tai nebūtų ore ar po vandeniu – negrėstų pavojus. Sakome, kad patys pamąstytų, ko kia turi būti ceremonija. Jie neretai klausia ir mūsų darbuotojų patari mo“, – pasakojo G.Misevičienė. Ištuokų šiemet užregistruota aštuoniomis mažiau nei pernai. Iš viso jų buvo 676. Beveik pusšim čiu mažiau užregistruota ir mir čių. Šiemet jų buvo 2 106, pernai – 2151.
Uostamiesčio statybos statybos Uostamiesčio inžinieriams įteikti įteikti Garbės Garbės ženklai ženklai inžinieriams
Lietuvos 9VRabc\` `aNafOú V[ V[VR_Vú `ÖWb[T\` 8YNV]ÛQ\` XYbO\ TN_OÛ` YR[aN' TN_OÛ` R[XYNV` V_ ]NQÛX\` _N aNV` N]Q\ statybų inžinierių sąjungos Klaipėdos klubo garbės lenta: garbės ženklais ir padėkos raštais apdo-
cN[\aV NXafcVNb`V XYbO\ [N_VNV ORV _ÛZÛWNV vanoti aktyviausi klubo nariai bei rėmėjai
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) Klaipėdos klubas bemetais Garsibaigiančiais 2012-ais 2012-aisiais metais bės ženklais įvertino keturių kluGarbės ženklais įvertino keturių bo narių profesinę ir ir visuomeniklubo narių profesinę visuomenę veiklą, ninę veiklą,pagerbė pagerbė organizacijos rėmėjus.
Paskutiniame šių metų Klaipėdos klubo susirinkime aukščiausi LSIS pagarbos ženklai įteikti klaipėdiečiams statybos inžinieriams - Arvydui Juozaičiui, Artūrui Tekoriui, dr. Laimučiui Jonui Vaicekauskui ir Julijai Rakevičienei. Už paramą
Lietuvoje surengiant Europos statybos inžinierių tarybos konferenciją, šių metų gegužę vykusią Vilniuje, įteiktos padėkos gausiam uostamiesčio statybos bendrovių vadovų būriui. Klaipėdos inžinierių-statybininkų profesinės bendruomenės pasveikinti atvykęs LSIS pirmininkas doc. Algirdas Vapšys šalies inžinieriams linkėjo vis labiau globalėjančioje verslo aplinkoneprarastisavitumo savitumo– – gerbje neprarasti gerbti ir ti ir saugoti lietuviškas statybos saugoti lietuviškas statybos tratradicijas, technologijas bei medicijas, technologijas bei medžia-
džiagas, puoselėti garbingą inžigas, puoselėti garbingą inžinienieriaus vardą. Organizacijos variaus vardą. Organizacijos vadovo dovo teigimu, inžinieriaus vardas teigimu, inžinieriaus vardas vivisuomenėje turėtųturėti turėt platesnę platesnę suomenėje turėtų prasmę nei dabar priimta, nes tai vienas iš reikšmingiausių ir reikalingiausių amatų. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubas vienija devynias dešimtis šios profesijos atstovų, jam vadovauja Tautvydas Petras Tubis. Susirinkusieji plojimais pasveikino dar du klubą papildžiusius naujus narius. Užs. 1059146 1059146 Užs.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Maitino pažadais
Uostamiesčio gyventojai išsiim ti leidimų suskubo tik dabar, nes prieš kurį laiką žmonės dar bu vo maitinami pažadais, kad tvar ka, jog teks mokėti už automobilių stovėjimą kiemuose, įsigalios nuo kitų metų liepos. Praėjusią savaitę miesto taryba galutinai apsisprendė, kad rinklia va bus renkama nuo sausio 2 d. „Nukelti tvarkos įsigaliojimo da tos nebuvo jokios prasmės. Tai tas pats, kas skaudantis dantis – jei jo netvarkysime, juk po pusmečio skaudės ne mažiau, o dar labiau. Tvarka turi pradėti funkcionuoti, o tada pamatysime jos minusus ir galėsime juos ištaisyti“, – aiškino Klaipėdos mero pavaduotojas Ar tūras Šulcas. Dirba viena specialistė
Miesto centre daugiabučiuose na muose gyvenantys klaipėdiečiai gali nusipirkti du leidimus, ku riuos turėdami nemokamai auto mobilius galės statyti ne tik kieme, bet 200 metrų spinduliu aplink na mą. Leidimus gali įsigyti ne tik tie gyventojai, kurie turi nuosavus bu tus, bet ir tie, kurie būstą legaliai nuomojasi. Leidimas pirmajam automobiliui metams kainuoja 5 litus, antrajam – 250 litų. Tokia pat leidimų suteikimo tvarka galioja ir miesto centre pa
talpas nuosavybės teise turintiems ar jas besinuomojantiems versli ninkams. Tačiau gauti leidimą nėra labai paprasta, nes reikia nemažai lai ko gaišti eilėse. „Jau ir prieš šven tes žmonės masiškai plūdo prista tyti dokumentus gauti leidimus. Dabar dar blogiau, nes Vieno lan gelio ir elektroninių paslaugų sky riuje interesantus aptarnauja tik viena specialistė, nes kitos serga. Todėl tikrai reikės verstis per gal vą, kad leidimus išduotume per nustatytą terminą“, – teigė Klai pėdos savivaldybės Licencijų, lei dimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas. Nebaus tris mėnesius
Numatyta, kad leidimas nemoka mai statyti automobilį vairuotojui turi būti išduotas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po paraiškos patei kimo. A.Šulcas gyventojus ragino ne sistumdyti eilėse, o išsiimti leidi mo ateiti šiek tiek vėliau. „Perei namasis laikotarpis, kol visi įpras prie naujos tvarkos, bus pirmasis kitų metų ketvirtis. Tris mėnesius tikrai niekas nepuls į kiemus bausti už stovėjimą nesusimokėjusių vai ruotojų“, – tikino vicemeras. Jis teigė, kad toks nurodymas duotas viešosios įstaigos „Klaipė dos keleivinis transportas“ dar buotojams, kurie kontroliuoja, kaip vairuotojai moka rinkliavą už auto mobilių stovėjimą.
4
penktadienis, gruodžio 28, 2012
miestas
Už teatro kulisų – tironija? 1
„Labai ilgai laukiau, kada ryšiuosi apie tai prabilti. Kitais metais bus sidabrinis jubi liejus, kai aš pas režisierių P.Gaidį negaunu vaidmens. Nors buvau ve dančioji teatro artistė“, – kartėlio neslėpė N.Sabulytė. Moteris pripažino, kad ji niekada nėjo pas meno vadovą ir neklausė, kodėl yra nereikalinga. Tik esą, kai prireikdavo vesti renginį, Teatro dieną, paties režisieriaus jubiliejų, ją staiga prisimindavo. „Kai tiek metų neturi vaidmens, tai tu tarsi nebedirbi šiame teatre. Kaip čia yra? Vadinasi, yra kažkoks nusistatymas. Jis mane kaip akto rę lyg ir gerbia, ir supranta, bet esu nustumta. Bet jis turi suvokti, kad aš – aktorė“, – nebesitvardė N.Sa bulytė.
Scenoje: N.Sabulytė su aktoriumi A.Venskūnu V.Šukšino pjesėje „Energingi žmonės“. Tai vienas iš daugiau
nei šimto jos sukurtų vaidmenų.
Nijolė Sabulytė:
Kitais metais bus si dabrinis jubiliejus, kai aš pas režisie rių P.Gaidį negaunu vaidmens.
Kalta rekonstrukcija
Pats vyriausiasis teatro režisie rius P.Gaidys tarytum nustebo, kad N.Sabulytė tiek metų negau na vaidmens jo statomuose spek takliuose. „N.Sabulytė repertuare lyg ir užimta. Bet noras dirbti daugiau yra didelis. Ypač moterų kūrybinis noras – nepasotinamas. Kadangi jos būna daugiau nuskriaustos nei ak toriai vyrai“, – paaiškino P.Gaidys.
Režisieriaus įsitikinimu, akto riams neigiamą įtaką daro tai, kad teatras dėl statybų neturi savo pa talpų. Dar trumpesnį laiką esą bū tų galima pakęsti, bet ilgainiui to kia būsena kūrybinius žmones išsekina. Darbo sąlygos esą visiškai ne normalios. Žmonės nebesimato vieni su kitais ištisus mėnesius. „Tai labai veikia, atsiranda apa tija, kūrybinis entuziazmas nyks ta. Čia dirbu beveik pusę amžiaus, o tai – jau trečia teatro rekonst rukcija, kiek metų yra išbraukta iš normalaus kūrybinio gyvenimo“, – guodėsi P.Gaidys. Režisierius tikino suprantantis, kad aktoriui neturėti vaidmens – didelė drama, tragedija, jis tuomet jaučiasi nebereikalingas. Geriausieji pasitraukia
Klaipėdos dramos teatre oficia liai dirbo 44 aktoriai. Trys iš jų –
Vytautas Anužis, Nelė Savičenko, Monika Vaičiulytė – išėjo. Visi jie pripažinti didžiosiose šalies teat ro scenose. 12 artistų iš likusios Klaipėdos dramos teatro trupės turi vos po vieną-tris naujus vaidmenis. Ki ti laimingieji jų kolegos – po ke liolika. Vyriausybės meno ir kultūros premijos, Auksinio scenos kryžiaus ir „Sidabrinės gervės“ laureatę N.Savičenko iš Klaipėdos dramos teatro į Vilnių išvykti privertė as meninio gyvenimo aplinkybės. Tačiau kiti artistai paliko uosta miesčio sceną neapsikentę įtam pos, belaukiant vaidmens. „Kad mes žinotume, kodėl vie ni aktoriai gauna vaidmenis, o kiti metų metus sėdi be darbo. Aš įsi vaizduoju, kaip tie, kurie negauna vaidmens, kankinasi. Kodėl taip yra? Klausimas režisieriams“, – teigė N.Savičenko.
Neliko: tituluota aktorė N.Savičenko uostamiesčio teatrą taip pat iškeitė į sceną sostinėje.
Pilies teatro archyvo nuotr.
N.Sabulytės asmeninio archyvo nuotr.
Pasak N.Sabulytės, išeitų ir ji, jei būtų jaunesnė. Tačiau per tuos metus aktorė be veiklos ne sėdėjo. „Žmonės mane dar žino, nes aš viešai skaitau Maironio, J.Mar cinkevičiaus, R.Tagorės eiles. Va žinėjau, skaičiau jas bažnyčiose, kai galėjau būti teatre“, – neslė pė nuoskaudos aktorė. „Žmogus – kaip žuvis“
Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Paukštė įsitikinęs, kad iš uostamiesčio teatro perspekty vūs aktoriai pasitraukia todėl, kad klaipėdiečiai teatralai liko be sa vo patalpų. „Be to, visame pasau lyje yra lygiai tas pats, didieji teat rai yra sostinėse, jie vilioja aktorius iš kitų miestų didesnėmis perspek tyvomis. Kaip sakoma, žuvis ieš ko kur giliau, o žmogus – kaip ta žuvis. Tai natūralus reiškinys“, – tvirtino V.Paukštė.
Komentaras Vytautas Anuž is Aktor ius
S
u N.Sabulyte esu labai art i mai bendradarbiavęs sceno je ir neblogai ją paž įstu kaip žmogų. Ji yra ypač talentinga artistė, tokių nėra daug. Ji – kieta pro fesionalė ir jai gamtos bei Dievo duo ta labai turtinga asmenybė. Tokiai ak torei reik ia jos repertuaro. Jai reik ia atskiro režisieriaus. Vyriausiasis reži sierius teatre dažnu atveju – funkcio nierius. Tokių asmenybių kaip N.Sabu lytė ne tik Klaipėdos, bet visos šalies teatro scenoje yra didel is styg ius. Kiekgi aktorių pas mus yra didžių, to kio lygio kaip Donatas Banionis, Regi mantas Adomait is, Juozas Budrait is, Bronius Babkauskas? Juk tokių nebė ra. Per pastaruosius dešimtmečius tie žmonės, kurie kreipė teatro raidą, per didel į dėmesį buvo sukoncentravę į didelius eksperimentus ir atradimus rež isūroje, o aktor iai buvo užm iršt i. Dabar Liet uvoje išk ilęs „rež isier iaus teatras“. Ir tokio lygio aktorė kaip N.Sa bulytė liko nuošalėje. Tai – did žiul is nuostolis teatrui. N.Sabulytės atliktas Amandos Vingfild vaidmuo T.Viljam so „Stikliniame žvėryne“ įžengia į ga ler iją visų Liet uvos aktor ių-moter ų sukurtų vaidmenų kaip vienas pačių stambiausių aktorinių laimėjimų. Vien šiuo vaidmeniu ji į Lietuvos teatro isto riją patenka kaip žvaigždė. Šiandieni niame „režisieriaus teatre“ dominuoja režisierius. O ką daryti, jei aktoriaus as menybė stipresnė? Tada kartais reži sieriai apeina tą aktorių. Aš tikiu, kad N.Sabulytė dar vaidins ir vaidins stip rius vaidmenis.
Pasak aktoriaus, režisieriui neį manoma nurodyti, ką imti vaidme niui į spektaklį. „Ilgainiui susiklosto tokia nuo monė, kad be to aktoriaus tarsi ga lima ir apsieiti. Šitos problemos yra viso pasaulio teatruose. Ypač mo terys jautriai reaguoja negaudamos vaidmenų, nors tą patį jaučia ir vy rai“, – pripažino V.Paukštė. Pasak V.Paukštės, bėda, kad reži sieriai stato spektaklius, kur užimti tik 3–4 žmonės, o visa kita trupė il sisi. „Juk aktorius ateina į darbą, kad vaidintų, bet kai jis negauna vaid mens, apima neviltis. O senstant ši ta bėda paaštrėja, nes visiems reikia jaunų veidų. Nežinau, kaip iš to iš bristi“, – teigė žinomas artistas.
Išvyko: Klaipėdos dramos teatre nebedirba du Auksinio scenos kryžiaus laureatai
M.Vaičiulytė ir V.Anužis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
5
PENKTADIENIS, GRUODŽIO 28, 2012
aktualijos
Uosto vilties žygis į naujuosius metus Per pastaruosius metus tarp rytinės Baltijos šalių Klaipėdos uostas padarė vieną ryškiausių šuolių.
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Jį lėmė investicijos į Klaipėdos uostą. Didėjo gyliai, pastatytos krantinės, atsirado naujų terminalų. Dar vienas naujas Klaipėdos uosto kokybinis šuolis bus pasiektas 2013 metų pavasarį, kai olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“ baigs gilinti uosto laivybos kanalą nuo 10 krantinės iki Jūrų perkėlos. Jo gylis bus 14,5 m, o kanalas praplatės nuo 125 iki 150 metrų. Bus įvestas dvipusis laivų eismas. Į visą Klaipėdos uostą galės įplaukti „Postpanamax“ tipo laivai su 13 metrų gramzda.
Tendencija: nuo 2012 m. balandžio vykdomas Klaipėdos uosto gilinimas, kurį atlieka olandų kompanija „Van Oord“ ir viena didžiausių pasauly-
je jos žemsiurbė „Utrecht“, atvers naujas krovos galimybes.
Vidmanto Matučio nuotr.
Pasiekimas: netgi Malkų įlankos krovos bendrovėse pradėti krauti di-
Išskirtinis: net per didžiausius šalčius neužšąlantis Klaipėdos uostas
niais 2011 metais, išlaikė pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, metalo konstrukcijų, statybinių medžiagų, rūdos, konteinerinių krovinių, jūrų keltais gabenamų krovinių krova. Po kelerių metų kritimo 2012-aisiais šoktelėjo į Klaipėdos uostą atplaukusių konteinerinių laivų skaičius. 2011 metais jų buvo 36, o šiemet – 43. Daugiau – net 5291 lankėsi ir kruizinių laivų keleivių. Iš viso jų buvo 26769.
dos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas mano, kad puoselėti tokius planus yra daug priežasčių. Tai ir pradėsiantys veikti nauji terminalai, ir pasirašytos sutartys dėl Baltarusijos trąšų gamintojo „Belkalis“ trąšų. Jų Klaipėdos uoste kitąmet turėtų būti kraunama daugiau nei šiemet. Naują žemės ūkio produktų terminalą pradėjo eksploatuoti jūrų
Šiemet nepasiekus naujo uosto krovos rekordo, jo galima tikėtis 2013-aisiais, o 2014-aisiais – tai jau tikrai. Klaipėdos uostui išskirtinai sėkmingi buvo 2011-ieji, kai krauta per 36,6 mln. tonų krovinių. 2012 metais bus pasiektas antras visų laikų Klaipėdos uosto krovos rezultatas. Planuojama, kad bus perkrauta 35 mln. 300 tūkst. tonų krovinių. Ypač sėkminga Klaipėdos uostui buvo 2012 metų antra pusė. Gerokai augo žemės ūkio produktų, pirmiausia grūdų krova. Per 2012 metus teigiamą krovos balansą, palyginti su rekordi-
desni laivai.
Maždaug 6 procentais padaugėjo ir jūrų keltais į Klaipėdos uostą plaukiančių keleivių. Iš viso uoste lankėsi per 350 tūkst. keltų keleivių. 2013 metais Klaipėdos uoste laukiama panašių krovos rezultatų kaip 2011 metais. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sąmatą planuojama 36 mln. tonų metinė krova. Realiai laukiama 3-4 proc. didesnės krovos nei 2012 metais. Klaipė-
turi pranašumų prieš kitus rytinės Baltijos uostus.
krovinių kompanija „Bega“. „Birių krovinių terminalas turėtų baigti terminalą kitų metų rudenį. Žemės ūkio produktų krovos terminalai plėsis ir Malkų įlankoje. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) dar ketina plėsti birių krovinių krovą. Dar ryškesnis Klaipėdos uosto krovos šuolis planuojamas nuo 2014 metų. Tuomet dabar gerokai pagilintas Klaipėdos uostas jau duos apčiuopiamus teigiamus veiklos rezultatus.
Pajūrio kurortai laukia svečių antplūdžio Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pajūrio kurortai per Naujųjų me tų sutiktuves laukia poilsiautojų antplūdžio. Dalis Palangos viešbu čių jau užpildyti. Neringoje surasti vietą, kur įsikurti per Naujųjų metų šventę, dar nėra sudėtinga.
Palangos viešbučiai sparčiai už sakomi Naujųjų metų sutiktu vėms. Kurorto Turizmo informaci jos centro direktorė Ala Valužienė tvirtino, kad kai kuriuose iš jų jau nebėra vietų. Patraukliausi buvo viešbučiai, kuriuose yra visa inf rastruktūra – ne tik suteikiami pusryčiai, vakarienė, bet yra ir pra mogų: baseinų, įvairių procedūrų. „Galiu pasakyti, kad penkių, ke turių ir kai kurių trijų žvaigždučių
viešbučiuose užimtumas Naujųjų metų naktį yra neblogas“, – teigė direktorė. Anot A.Valužienės, šiemet į Pa langą sutikti Naujųjų metų dau giausia atvažiuos kitų šalies miestų gyventojai. Užsieniečių nesitikima daug sulaukti. Tačiau į didžiausią šalies kurortą užsuks poilsiautojų iš Kaliningrado, Baltarusijos. „Palangoje nėra taip, kaip Drus kininkuose, kad viešbučiuose ne būtų vietų. Tačiau pas mus ir to kių įstaigų yra keliasdešimt kartų daugiau. Palanga šiemet labai gra žiai papuošta. Atvykusiesiems tik rai netrūks pramogų. Tikimės, kad Naujųjų sutiktuvėse žmonių, kaip ir kasmet, bus labai daug“, – vy lėsi A.Valužienė. Nidos kultūros ir turizmo infor macijos centro „Agila“ turizmo
Papuošimai: poilsiautojus J.Basanavičiaus gatvėje pasitiks kalėdinių eglučių alėja.
informacijos vadybininkė Kristina Vaičienė pasakojo, kad Neringoje problemų dėl apgyvendinimo per Naujųjų metų sutiktuves nekyla.
„Privačiame sektoriuje yra daug laisvų vietų. Viešbučiai po trupu tį užsipildo. Labai laukiame poil siautojų. Per Naujųjų metų su
Vytauto Petriko nuotr.
tiktuves Neringoje bus pramogų – nemokamas šventinis koncer tas, fejerverkas“, – kvietė K.Vai čienė.
6
penktadienis, gruodžio 28, 2012
nuomonės
Pelno šaltinis – Lietuva
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
D
Išvaikyti tuštybių mugę Violeta Juodelienė
A
tšventę trad icines šventes, patenk inę smals um ą, kas šiemet paslėpta Kalėdų Se nel io maiš e, žvelg iame į priek į. Atsakę sau su kuo, kur, kaip apsi rengę, ką valgydami ir gerdami perženg sime Naujųjų slenkst į, imame kurt i su 2013-aisiais susijusias vizijas. Net kiečiausi versl in inkai šird ies kam putyje užsiaug ina stebuklus ir link i sau nebūtinai pagrįstos verslo sėkmės, savo bendrov ių akcijoms – kainų šuol ių, dar buotojams – Penelopės lojalumo, konku rentams – netikėto bankroto. Darbo emig rant ų žmonos tik isi išsaugot i santuoką, paskolose skend inčios šeimos – ūmaus praturtėjimo, paauglės – nusiž iūrėto kla sės draugo dėmesio, pastarieji – užkariau ti jaunos praktikantės mokytojos širdį. Pil iet inė pareiga reikalautų kažką poz ity vaus numatyti ir savo šaliai. Politikams, ma
Visiems drauge norėtųsi palinkėti nustoti garbinti tuštybes – 2012-aisiais jų ir vėl buvo daugiau nei pakankamai. tyt, geriausia būtų linkėti išminties ir laiko paskaityti rimtas knygas, verslininkams – social inės atsakomybės, jaunesn iesiems mokslo bendradarbiams – pasiekti pasau linio lygio viršūnių ir orių algų, medikams – pripažinimo ne svetur, o savo šalyje. Tačiau visiems drauge norėtųsi palinkėti nustoti garbinti tuštybes – 2012-aisiais jų ir vėl buvo daugiau nei pakankamai. Tūlas liet uv ių prod iuser is jau nebeieš ko miniose pasislėpusių talentų – tiesiog eksper imentuoja su scenos projektais – pučia vieną įvaizd žio burbulą po kito. Kad primintų apie save, prasti verslinin kai ir men in inkai pardav inėja savo šei mos istorijas ir šventes. Įvaizdis svarbesnis už turinį ir tiesą tapo net sol id žiosios kult ūros atstovams, ne bedrįstantiems demaskuoti tarp saviškių esančių nuog ų karalių – premijų fondus jie pavertė puodais riebaus viralo, kurio it kokios labdaros sriubos paeiliui atseikėja tai vienam seniai nebekuriančiam bičiu liui, tai kitam. Norėtųsi tikėti, kad 2013-aisiais visų mū sų gyvenime bus mažiau dirbtinai sukur tų įvaizdžių, nepagrįstų liaupsių, įvertini mų už vardą, ne darbus, ir stovėdami ant 2014-ųjų slenksčio galėsime džiaugt is: naujamečiai stebuklai pildosi.
ienraštyje „Klaipėda“ per skaičiau, kad „Hitachi“ generalinis direktorius Hi roakis Nakanishis spaudos konferencijoje pareiškė, kad dery bos dėl naujosios AE Lietuvoje ne buvo visiškai sustabdytos. Ką tai reiškia? Ar tai, kad tos de rybos dabar virto slaptomis? Ar kad tautai sakoma, jog projekto nebus, o iš tiesų ieškoma būdų, kaip šį afera dvelkiantį reikalą vis tiek prasukti? Regis, čia visai niekam nesvar bu įvykęs referendumas, kurį bu vę valstybės vadovai kažkodėl su gebėjo paversti patariamuoju. Taip jau Lietuvoje yra, kad tautos valia valdantiesiems – paskutinė je vietoje. Nusispjauti. O juk žmo nės aiškiai pasakė: naujos atominės elektrinės nereikia! Ir taškas. Ko kios čia dar gali būti derybos? Ir ja ponų koncernas čia nekaltas, kalti tie Lietuvos atstovai, kurie vis dar pudruoja japonams smegenis. Jei yra kokių nors išlaidų dėl šio reikalo, valstybei padaryta žala dėl to, kad su „Hitachi“ pradėta derėtis nesulaukus žinios apie tautos valią šiuo klausimu, turi atsakyti kaltieji. Taigi – buvusi Vyriausybė ir jos na riai, kurie besąlygiškai savo turtu ir santaupomis turėtų atlyginti pada rytą materialinę žalą valstybei. Tai būtų pamoka visoms kitoms vyriausybėms, kad negalima rizi kuoti biudžeto pinigais, o tokie di deli projektai vykdomi tik pritarus visai tautai, o ne nuo realaus gyve nimo nutolusiems veikėjams, ku riems svarbi tik jų pačių gerovė. Kitas svarbus klausimas yra tai, kodėl visos partijos taip nori, kad ta elektrinė būtų statoma, nors visi supranta, kad būtų padarytas dide lis nusikaltimas ateities kartoms? Šis klausimas yra ypač svarbus, nes, mano nuomone, tai susiję su korupci nėmis schemomis, kurios jau antras dešimtmetis taikomos Lietuvoje cir kuliuojantiems viešiesiems pinigams. Čia pats geriausias pavyzdys, regis, yra vadinamoji Darbo partijos byla. Kaip tampa aišku iš kai kurių šios bylos medžiagą tyrusių Seimo na
Dėl loterijos – klausimai
Man labai įdomu, kas atsitinka su loterijos bilietais, kurie būna sudė ti prie kasų prekybos centruose, bet jų neišperka iki žaidimo. Viena par davėja aiškino, kad jie anuliuojami. O kaip iš tiesų tai vyksta? Kur jie dingsta? Jei juos galima anuliuoti, vadinasi, informacinių technologijų laikais galima ir užsakyti numerius, kurie iškris, atsižvelgiant į tuos anu liuojamus bilietus. Ir jei jie yra anu liuojami, kodėl tai daroma paslapčia, neinformuojant visuomenės? Linas
Šunys ir toliau teršia
Andriaus Deltuvos karikatūra
rių pasisakymų, partijai galėjo ati tekti nuo 5 iki 15 proc. ES skiria mų lėšų, kurias administravo tos pačios partijos į valdiškas įstaigas deleguoti pareigūnai, valdininkai ir projektus rengę specialistai.
Dar sykį įsitikina me, kad iš tiesų į val džią kopiantiems rūpi ne Lietuva, o pi nigai. Nes ta Lietuva jau seniai tapo ne tė vyne, o pasipelny mo šaltiniu. ES skiriami pinigai, palyginti su tais, kurie būtų skirti AE statybai, yra gerokai didesni. Štai čia ir reikė tų ieškoti priežasties, kodėl partijos taip nori šio projekto. Jei elektrinė kainuotų 40 mlrd. litų, tai kiek gautų šias statybas kuruojanti partija ir jos parankiniai, jei „atplaunama“ suma siektų bent 10 proc. skirtų lėšų? Beje, dalis šio proceso būtų lega lus, nes valdiškų pinigų būtų skiria ma už darbus, kuriuos naujojoje AE
atliktų įmonės – partijų donorės. Nešioti tokias sumas grynaisiais būtų pernelyg rizikinga, o ir tokio dydžio portfelių niekas negamina. Apie didelę operacijų grynaisiais riziką byloja ir sukčiavimui prilygi namos partijos byla. Kai paaiškėja, kad nauda iš naujo sios AE būtų šimtai milijonų litų, tam pa aišku, jog mūsų partijos galvoja ne apie pigesnę elektrą, kurios, jau seniai aišku, nebus, o apie savo kišenes. Štai kur esmė. Ne veltui daugybė žmonių tiesiog rėkte rėkė, kad šis projektas yra di delė afera, prieš kurią „Williamso“ ir naftos perdirbimo komplekso privatizacijos reikalai atrodo nie kiniai. Ir tauta referendume, kad ir patariamuoju paverstame, aiškiai pasakė, kad elektrinė nereikalinga. Tačiau iš užkulisių kartkartėmis vis girdime, kad AE nežinia kokiais bū dais vis tiek bus statoma, nes vyksta derybos, šio projekto planavimas, o viso to reikalo nutraukimas labai jau brangiai kainuotų Lietuvai. Taip tik dar sykį įsitikiname, kad iš tiesų į valdžią kopiantiems ir įko pusiems rūpi ne Lietuva, o pinigai. Nes ta Lietuva jau seniai tapo ne tė vyne, o pasipelnymo šaltiniu. R.Michailovas
Pirkėjai kartais taip pat piktnaudžiauja M.Skiriutė. „Pinklės dovanų pirkėjams“, „Klaipėda“, 2012 12 27. Ir iš kur pas mus tiek priviso vi sokių nepatenkintų pirkėjų, ku rie tik ir galvoja, kaip pasinau doti daiktu ir jį su triukšmu grąžinti į parduotuvę. Juk taip daryti neetiška. Jei jau nusipir kai daiktą, tai už jį toliau esi pa ts atsakingas. Juk reikia žiūrėti, ką perki. Mano būtų valia, nie ko parduotuvės atgal nepriimtų, pirkai ir turėkis.
Aš irgi buvau nupirkęs tokią pat vaikštynę. Bet kai parsivežęs namo išpakavau, visiškai nusivyliau. Ki tą dieną nuvežiau į prekybos cent rą grąžinti, o pardavėjos man ėmė aiškinti, kad žaislų nepriima, tai gi teko pakelti vėją. Tada jau pa siėmė tą daiktą atgal. Gražiuoju elgdamiesi Lietuvoje nieko nepa sieksite.
Vainius
Aš
***
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
***
Na, taip, tik leisk mūsų „budu liams“ viską grąžinti, tai pradės ne šti į parduotuvę nuvalgytus tortus, išgraibytus agurkų stiklainius. Apie kitas prekes net nekalbu. Pirmiau mes, žmonės, turime pasikeisti. Valdis
***
Dabar labai populiari prekyba pa čių įvairiausių daiktų muliažais, skirtais tik apstumti pirkėją. GG Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Dabar, kai sniegas nutirpo, šunų šei mininkai patys turėtų susiprasti ir nepalikti augintinių išmatų. Jei jau taip šlykštu jas rinkti, tai nors snie gu anksčiau galėjo užkasti. Bjauru, kai ant tako nematai nieko kito, kaip gyvūno ekskrementus. Apskritai paėmus, jau seniai laikas išmokti su tvarkyti ne tik tai, ką patys prišiukš liname, bet ir ką gyvūnai padaro. Tadas
Nulūžusi šaka laukia aukų
Danės gatvėje nulūžo vieno medžio šaka. Ji kol kas nekrenta todėl, kad įsirėmė į kito medžio šakas. Bet vieną dieną papūs stipresnis vėjas ir ją nuneš kam nors ant galvos ar ba ant automobilio. O tada jau bus blogai. Gal miesto tvarkytojai galė tų užbėgti šiai nelaimei už akių? Kristina
Pasportuoti nespėjau
Mūsų kieme prie Kretingos 1-ojo namo sniego buvo ne mažiau nei kituose. Jau buvau susiruošusi išeiti ir iš peties pamojuoti kastuvu, bet atvažiavo traktoriukas ir nustūmė sniegą. Gražu, švaru dabar. Ačiū už rūpestį, visai dėl to nepykstu, o pa sportuoti tikrai rasiu kur. Simona
Siųs laiškus į Vilnių
Spalį už trijų kambarių buto šildy mą sumokėjau 100 litų. O už lapk ritį, kai visą mėnesį laikėsi pliusinė temperatūra, atsiuntė 327 litų są skaitą. Mes netylėsime, nepakei čiamų žmonių nėra. Jei čia niekas nepadės, siųsiu laiškus į Vilnių. Te gu koreguoja tas kainas už šildymą, jei nebuvo šalčių. Suprantama, aš sumokėsiu, neliksiu skolingas, bet tokios kainos manęs netenkina. Jonas
Rasti raktai
Už Alksnynės einant Smiltelės gat vės link yra garažai. Prie jų varte lių neseniai radau įdėklą su buto ir pašto dėžutės raktais. Turbūt ko kia nors moteris pametė, traukda ma garažo raktus, nes įdėklas atro do moteriškas. Dėl radinio reikėtų skambinti tel. 8 630 32 868. Adelė Parengė Lina Bieliauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
Atgarsiai
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
PENKTADIENIS, GRUODŽIO 28, 2012
lietuva
OMON vadus temps į teismą Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Dėl nusikaltimų, įvykdytų 1991 m., bus teisiami buvę sovietų smogi kų būrio OMON vadovai Bolesla vas Makutynovičius ir Vladimiras Tazvodovas – Lietuvos prokurorai pagaliau perduoda jų bylą į teismą. Tačiau pripažįstama, kad nuteisti įtariamuosius bus sunku – OMON veikėjai slapstosi Rusijoje.
Šiuolaikiškai: jau kurį laiką privačiųjų interesų deklaracijos pildomos elektroniniu būdu.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Viešins ne visas deklaracijas Visų valstybės tarnautojų privačiųjų inte resų deklaracijos nebus viešinamos. Taip nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Šį mėnesį komisija pakeitė liepą patvirtintas taisykles, kuriose bu vo numatyta viešinti visų valsty bės tarnautojų privačiųjų interesų deklaracijas. „Visi privalo pateikti elektroni nes deklaracijas, tačiau viešinamos tik tų asmenų, kurių pareigybės imperatyviai numatytos įstatyme“, – sakė VTEK sekretoriato vadovas Tomas Čaplinskas. Grąžinus senąją tvarką, vieši bus politikų, valstybės pareigūnų, tei sėjų, parlamento partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės ar sa vivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir karjeros valstybės tarnautojų, ei nančių institucijų ar įstaigų struk tūrinių padalinių vadovų pareigas, privačiųjų interesų duomenys. Liepą tarnybinės etikos sargai buvo nusprendę, kad paviešinti reikia beveik visų deklaruojančių jų duomenis, tai yra maždaug 100
tūkst. asmenų. Visuomenei ne prieinamos būtų tik likusios ope ratyvinių, specialiųjų tarnybų dar buotojų deklaracijos. Bet metų pabaigoje komisija pa keitė tokią nuostatą. Dabar teigia ma, kad tik „komisijos patvirtin
100 tūkst. parei gūnų taptų aktua li nauja tvarka, jei gu būtų nuspręsta skelbti visas priva čiųjų interesų dek laracijas. tame pareigybių sąraše nurodytų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačiųjų interesų dekla racijų duomenys yra vieši“. Laikinai VTEK pirmininko parei gas einanti vyriausia pagal amžių
komisijos narė Gražina Imbrasie nė teigė, kad dėl sprendimo pavie šinti beveik visų asmenų deklaraci jas ne tik kilo įvairių nesklandumų, pasipiktinimų, bet ir sulaukta kelių ieškinių teismuose. Anot jos, VTEK mano, kad dėl privačiųjų interesų deklaracijų vie šinimo turėtų pasisakyti Konstitu cinis Teismas. Sprendimas pristabdyti visų deklaracijų viešinimą priimtas at sižvelgiant į Seimo Valstybės val dymo ir savivaldybių komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Krašto apsaugos minis terijos, Užsienio reikalų minis terijos ir Valstybės saugumo de partamento „išreikštas pagrįstas abejones“. Užsienio reikalų ministerija tei gė, kad deklaracijų viešinimas prieštarauja įstatymams. Tuome tis užsienio reikalų ministras Aud ronius Ažubalis aiškino, jog diplo matinės tarnybos specifik a lėmė tai, kad šios tarnybos narių, kaip ir kitų statutinių pareigūnų, deklara cijų duomenys negali būti viešina mi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad diplomatai tu rėtų viešai deklaruoti privačiuosius interesus. „Klaipėdos“, BNS inf.
Veržiasi gauti mandatą Per rinkimus pavasarį į neseniai kadenciją pradėjusį Seimą patekti bandys buvęs Kauno meras Vytau tas Šustauskas ir buvęs parlamen taras Antanas Nedzinskas.
A.Nedzinskas Vyriausiojoje rin kimų komisijoje (VRK) jau regist ravosi kaip politinės kampanijos dalyvis, kaip pretendentas kandi datuoti į Seimą. Kad galėtų daly vauti kovo 3 d. vyksiančiuose rinki muose, A.Nedzinskas turės surinkti 1 tūkst. jo kandidatavimą remiančių apygardos rinkėjų parašų. Kovotojų už Lietuvą sąjunga kaip politinės kampanijos dalyvį Ukmergės apygardoje registravo V.Šustauską, kaip vakar per VRK posėdį pranešė komisijos pirmi ninkas Zenonas Vaigauskas. Parti jos keliamam kandidatui parašų dėl kandidatavimo rinkti nereikia. Taip pat kaip pretendentai kan didatuoti rinkimuose Ukmergės apygardoje registruoti Lietuvos santarvės fondo vadovas Julius
Kazėnas ir kadenciją baigusio pre zidento Valdo Adamkaus patarėju buvęs, šiuo metu Seimo Parlamen tinių tyrimų departamente dirban tis Mindaugas Kluonis. Kaip savarankiškos politinės kampanijos dalyvės jau registravo si vienuolika partijų: Demokratinė darbo ir vienybės partija, „Drąsos kelias“, Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos liaudies partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žalių jų sąjunga, Tvarkos ir teisingumo partija, Respublikonų partija, tau tinė partija „Lietuvos kelias“, Tė vynės sąjunga-Lietuvos krikščio nys demokratai. Šiandien baigiasi terminas, kai rinkimuose Biržų-Kupiškio, Za rasų-Visagino ir Ukmergės apy gard ose kand id at us kels ianč ios part ijos ar pretend entai į kan didatus gali užsiregistruoti kaip savarankiški politinės kampani jos dalyviai. „Klaipėdos“, BNS inf.
Dešimtys nukentėjusiųjų
B.Makutynovičius bei V.Razvo dovas kaltinami dėl veiksmų prieš Lietuvą nuo 1991 m. sausio 11-osios iki 1991 m. rugpjūčio 25 d. Vakar paaiškėjo, kad buvusių Vilniaus OMON vadovų baudžia mojoje byloje yra daugiau nei trys dešimtys nukentėjusiųjų. Ikiteis minis tyrimas šioje byloje baigtas. Po 21-ų metų. „Nukentėjusiųjų šitoje bylo je yra daugiau negu 30. Tarp jų – mūsų valstybinės organizacijos: Muitinė, Valstybės sienos apsau gos tarnyba ir panašiai“, – teigė prokuroras. Komentuodamas baigtą ikiteis minį tyrimą R.Jancevičius žurna listams taip pat atskleidė, kad tir dami OMON veiklą prokurorai į atskirą ikiteisminį tyrimą išskyrė bylą, kurioje įtariami lietuviai. Ausys – ir Sausio 13-osios byloje
Pasak prokuroro, tuomečio So vietų Sąjungos vidaus reikalų mi nister ijos vid aus kar iuom en ės Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos padalinio (OMON) va dovai B.Makutynovičius ir V.Raz vodovas įtariami padarę 15 nusi kaltimų. Jie, pasak R.Jancevičiaus, figūruoja ir Sausio 13-osios bylos fone, ir įvairiuose pasienio postų užpuolimuose. „Iš viso mūsų prokurorai šiems dviem asmenims inkriminuoja 15 nusikalstamų veikų. Tai susiję su mūsų pasienio postų užpuolimais, taip pat su ginklų grobimais, žmo nių sužalojimais, apšaudymais“, – žurnalistams sakė jis. Prieš perduodant bylą teismui, dar numatoma su jos medžiaga su pažindinti kaltinamuosius. R.Jancevičius sakė neabejojantis, kad teks bendrauti su kaltinamųjų advokatais, o ne su jais pačiais. „Be jokios abejonės, mes pagal galio jančias teisės normas privalėsime pateikti visą baudžiamosios bylos medžiagą susipažinti šiems dviem asmenims, bet greičiausiai tai teks daryti jų advokatams, nes, be jo kios abejonės, šie asmenys tikrai neatvyks į Lietuvą ir nesusipažins su baudžiamosios bylos medžia ga“, – kalbėjo prokuroras. Iš viso byloje – ne mažiau kaip 20 tomų medžiagos. Teismą pasieks kitąmet
Bandymas: buvęs Seimo narys
A.Nedzinskas sieks dar sykį pra sibrauti į naująjį parlamentą.
„Norėčiau pabrėžti, kad tokia by la, toks procesas – asmens perda vimas į teismą jam nesant – yra kone vienas pirmųjų mūsų šalyje, tad tiesiog nedrįsčiau dabar apsi riboti laiku, kada konkrečiai teismą pasieks ši byla, nes išlaikyti proce dūrą užims laiko“, – sakė R.Jance
Pabaiga: prokuroras R.Jancevi
čius pripažino, jog prireikė dau giau kaip dviejų dešimčių metų, kad teisėsauga ištirtų omoninin kų siautėjimo bylą.
vičius, išreikšdamas viltį, kad su pažindinimo procesas nebus toks begalinis ir byla pirmą 2013-ųjų pusmetį pasieks teismą. R.Jancevičius taip pat nurodė, kad įtar iam iej i slapstos i. „Pro kurorams žin om a, kad jų buv i mo vieta yra Rusija. Į mūsų ne vienkart in ius praš ym us ši šal is pateik ia neig iam us atsak ym us, – teig ė jis, taip pat prid ūr ė: – Jiems kaip kard om oj i priem on ė yra pas kirtas kal in im as. Yra iš duotas Europ os arešto ord er is, tad jeig u jie kirs Rus ijos vals tybės sieną, jie nesąlygiškai bus sulaikyti ir suimti.“ BNS inf.
V.Landsbergis: pro kurorai pavėlavo Pirmasis po nepriklausomybės at kūrimo Lietuvos vadovas Vytautas Landsberg is pasveik ino paskelbtą prokuror ų sprendimą teismui per duot i buv usių Viln iaus omon in in kų bylą, tačiau teig ia, kad prokuro rai vėlavo aiškindamiesi 1991 m. pa darytus nusikaltimus. „Jis turbūt labai pavėluotas, bet vis tiek ger iau vėl iau neg u niekad. Jei tai buvo nuosekliai paruošta ir pa grįsta, tai yra gerai, kad tai padary ta. Nes tie žmonės yra padarę nusi kalt imus ir pal ikt i nusikalt imą net neiškeltą, net nepateiktą, nesufor muluotą būt ų visiškai negerai. Tai užgauna pat į teising umą“, – sakė V.Landsberg is. Anot jo, OMON vadov ų B.Mak uty novičiaus ir V.Razvodovo veiksmai gali būti traktuojami kaip vadovavi mas nusikalstamai gaujai ar teroris tų grupei. „Apie tai visi žino, tik galbūt ne apie vis us nus ik alt imus pak ank amai kalbama. Dažn iausiai kalbama tik apie vieną – Med in ink ų žudyn ių nusikalt imą, o tai yra žmonės, ku rie vadovavo, gal ima sak yt i, nusi kalstamai gaujai, pagal krim inal i nę term inolog iją – nusikalstamam susiv ien ijimui arba organ izacijai, ginkluotai“, – sakė V.Landsberg is.
8
penktadienis, gruodžio 28, 2012
užribis Rado negyvą žmogų
Sprogmuo – po tiltu
Pavogė naują televizorių
Netoli Pauosčio geležinkelio stoties darbininkai aptiko negy vą žmogų. Apie lavoną policijai pranešta gruodžio 27 d. po pie tų. Geležinkelio meistras tikino, kad kūnas apiręs, tačiau nenu rodė nei mirusiojo amžiaus, nei lyties. Velionis aptiktas miške netoli bėgių, tikriausiai jis mirė prieš pasningant.
Vakar iš ryto po viaduku virš geležinkelio bėgių pakeliui į tarptautinę perkėlą klaipėdie tis atsitiktinai rado sprogmenį. Kaip šioje vietoje atsidūrė Ant rojo pasaulinio karo laikų mi nosvaidžio mina, nežinoma. Iš minuotojai išgabeno pavojingą radinį ir sunaikino jį Kairių po ligone.
Gruodžio 26-osios vakare Tai kos pr., aikštelėje prie greitojo maisto restorano, buvo apvog tas automobilis. Kol mašinos šeimininkas vaikštinėjo po pre kybos centrą, iš jos pagrob tas naujas televizorius. Pirkinys kainavo 1,4 tūkst. litų. Automo bilis buvo paliktas įjungus sig nalizaciją.
Pareigūnai „išrišo“ seną bylą Prabilus nusikaltėlių pasaulio atstovui po 12 metų uostamiestyje išaiškinta dras tiška žmogžudystė. Netrukus du iš trijų įtariamųjų turėtų stoti prieš teismą. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Šaudė šviesiu metu
Iki šiol viešas buvusio futbolinin ko Algirdo Urmono sušaudymas 2000-ųjų birželio 8 d. buvo ap gaubtas paslapties skraiste, o kal tininkai – neįvardyti. Tąkart pavakare padarytas nusi kaltimas buvo itin įžūlus, nes tris šaulius matė ne vienas klaipėdie tis. Jie šaudė iš dviejų pistoletų ir nupjautavamzdžio šautuvo. Suvar pytas kulkų vyras mirė iškart. Kadangi A.Urmonas buvo ne tik sportininkas, banko apsauginin kas, bet ir buvo siejamas su Vytau tu Arbačiausku, vadintu Arbatiniu, todėl galimų įtariamųjų pradžioje ieškota tarp šio autoritetą tais lai kais turėjusio asmens priešų. Tikino tapęs atpirkimo ožiu
Po kiek laiko teismą pasiekė byla, kurioje kaltinamuoju tapo Remi gijus Mineikis. Tada teigta, kad jo bendrininkas buvęs toks Valdema ras Macevičius, o trečiasis asmuo buvo nenustatytas. Pareigūnai buvo suformulavę ir motyvą. Tai neva buvęs kerštas už
Jis atlieka bausmę už tai, kad 1999 m. rugsėjo 8-osios rytą prie nak tinio klubo „Kalifornija“ sumušė bei suspardė 25 metų vaikiną, ku ris nuo galvos sužalojimų kitą die ną ligoninėje mirė. Pareigūnai turi duomenų, kad A.Urmonas R.Jankauską ne kar tą buvo sumušęs bei atėmė tele foną. Todėl šis, tada garsėjęs ne prognozuojamais veiksmais, esą suplanavo keršto akciją. Jam tal kino broliai Sergejus ir Dmitrijus Šarapajevai, prieš 12 metų sieti su Storinių gauja. Teismas sankcionavo šio įtaria mojo suėmimą dviem mėnesiams.
1996 m. spalio 10 d. dviejų gaujų susišaudymo prie „Lietuvos tele komo“ metu sužeistus draugus. Prieš teismo posėdžius R.Minei kis karštai tikino procesą stebėju sius žurnalistus, kad pareigūnai jį padarė atpirkimo ožiu.
Pavakare padarytas nusikaltimas buvo itin įžūlus, nes tris šaulius matė ne vie nas klaipėdietis. Su varpytas kulkų vy ras mirė iškart.
Pasieniečiai talkina policijai
Pagalba: tarptautinėje perkėloje dirbantys pareigūnai sulaikė ne vie
ną policijos ieškotą įtariamą asmenį.
Netrukus teismas grąžino by lą prokurorams ir nurodė papildy ti tyrimą. Tada vienas didžiausių kliuvinių buvo teisme vis nepasiro dančios dvi kirpėjos. Iš savo darbo vietos jos matė žudikus ir tyrimo metu liudijo kategoriškai pažinu sios tada įtariamus R.Mineikį ir V.Macevičių. Tačiau teisme šios merginos ne pasirodė, išsiaiškinta, kad abi emig
ravo į Airiją. Vėliau, kai byla buvo grąžinta prokurorams, jos nebebu vo tokios kategoriškos, todėl parei gūnai nebegalėjo jomis remtis. Prabilo kažkuris saviškis
Ilgą laiką A.Urmono nužudymas buvo laikomas tamsia byla, kol gauta naujų, kaip tikina pareigū nai, labai svarių įrodymų apie tik ruosius kaltininkus.
Redakcijos archyvo nuotr.
Nors garsiai nekalbama, aki vaizdu, kad apie tikruosius žudi kus jiems papasakojo kažkuris iš uostamiesčio kriminalinio pasau lio atstovų. Teigiama, kad šį kartą įkalčiai labai svarūs ir kaltininkai nebeišsisuks. Vienas pagrindinių įtariamųjų už nužudymą 15 metų nuteistas ir bausmę atliekantis Ramūnas Jan kauskas, pravardžiuotas Čiombiu.
Kur yra D.Šarapajevas, pareigūnai kol kas nežino. Esama spėjimų, kad jis gyvena kažkurioje Vaka rų Europos valstybėje ir, sužinojęs apie brolio areštą, gali pasisteng ti dingti. D.Šarapajevas anksčiau buvo teis tas už žaginimą, o drauge su R.Jan kausku jie buvo nuteisti už turto prievartavimą bei sukčiavimą. S.Šarapajevas prieš pusantros savaitės pasienio pareigūnų buvo sulaikytas tarptautinėje perkėloje. 37 metų vyras ketino vykti į Šve diją, antrankiai jam užsegti kelei vių laukimo salėje prie kasų. Panašiai prieš daug metų pasie niečiai sulaikė tada pagrindiniu įtariamuoju tapusį R.Mineikį. Jis pareigūnams buvo pristatytas išli pęs iš kelto, kuris į Klaipėdos uostą atplaukė iš Vokietijos.
Mokyklose – narkotikų pėdsakai Aptikta kokaino pėdsakų
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Narkotikai ir toliau skverbiasi į jaunimo gyvenimą, jų pėdsakų aptinkama netgi mokyklose. Tai paaiškėjo po jose atliktų patikrų. Tyrimo rezultatai parodė, kad po puliariausios tarp mokinių – ka napės. Tikrino 24 įstaigas
Naudojant specialius testus uos tamiesčio mokyklų aplinkoje buvo atliktos narkotinių medžiagų pa tikros. Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro vadovės Inetos Pa čiauskaitės, juos atlikti nesudėtin ga. Pirmiausia specialiu lapeliu rei kia perbraukti per pasirinktą vietą. Ant lapelio pakanka užpilti specia laus skysčio – indikatoriaus. Lape lyje išryškėjusi spalva parodo, ar
Rezultatai: dažniausiai mokyklose buvo aptikta kanapių pėdsakų.
yra narkotinių medžiagų pėdsakų ir kokia tai medžiaga. Tokios patikros buvo atliktos keliose uostamiesčio gimnazijo se, progimnazijose, pagrindinėse mokyklose, profesinėje mokyklo je ir vaikų globos namuose. Iš vi so buvo patikrintos to pageidavu sios 24 įstaigos.
Vytauto Petriko nuotr.
Pasak I.Pačiauskaitės, ar nėra narkotinių medžiagų, dažniausiai buvo tikrinama ant įstaigos įėji mo, merginų ir vaikinų tualetų du rų rankenų, persirengimo kamba riuose, koridoriuose, vietose, kur daugiausia būriuojasi mokiniai, aplink įstaigą esančiose mokinių rūkymo vietose.
Patikrų metu narkotinių medžiagų aptikta 14-oje įstaigų. Daugiausia – 21 atvejis – tai buvo kanapės. Ta čiau aptikta ir sunkesnių narkoti nių medžiagų pėdsakų – po vie ną atvejį amfetamino ir ketamino (kokaino). Daugiausia narkotinių medžiagų pėdsakų aptikta vaiki nų tualetuose. Jų buvo užfiksuota ir ant suolo, kompiuterio klaviatū ros, durų rankenos. I.Pačiauskaitė pabrėžė, kad duomenys yra patiki mi. Šie testai – vieni geriausių, sie kiant nustatyti narkotines medžia gas aplinkoje. Gali kartoti tyrimus
Narkotikų kontrolės komisijos pir mininkė Natalja Istomina paste bėjo, kad rezultatai nėra prasti. 50 proc. tyrime dalyvavusių mokyk lų nėra aptikta narkotinių medžia gų pėdsakų.
Anot I.Pačiauskaitės, su kiek viena mokykla, kurioje buvo ap tikta narkotinių medžiagų, re zultatai bus aptarti atskirai. Bus
14
– tiek mokyklų aptik ta narkotinių medžiagų pėdsakų. kalbama, kokių prevencijos prie monių reikia imtis, kaip kontro liuoti situaciją, kad narkotikai neplistų. Kartu su mokyklomis bus toliau sprendžiama, ar reikia tęsti tokias patikras. Testai savivaldybei atsiė jo 10 tūkst. litų.
9
PenktADIENIS, gruodžio 28, 2012
OMX Vilnius
+0,59 %
OMX Riga
+0,23 %
6,8 proc.
per metus padidėjo žemės ūkio produktų supirkimo kainos.
Per porą mėnesių gy ventojų, norinčių nau dotis paslauga „Nepa geidauju greitojo kre dito“, atsirado dau giau nei tūkstantis. Daugiausia tarp jų – tų, kurie siekia apsisau goti nuo sukčių, iman čių paskolas sveti mais vardais.
+0,95 %
€
Dešimt Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių lapkričio pabaigoje buvo sukaupę 76,563 mlrd. litų turto – 2,2 proc., arba 1,758 mlrd. litų, mažiau nei 2011-ųjų pabaigoje. Vien per lapkritį bankų turtas sumenko 140,171 mln. litų, arba 0,2 proc. Bend ras bankų paskolų portfelis per vienuo lika šių metų mėnesių padidėjo 1 proc., iki 54,361 mlrd. litų.
Baltarusijos rublis 10000 3,0370 DB svaras sterlingų 1 4,2061 JAV doleris 1 2,6058 Kanados doleris 1 2,6255 Latvijos latas 1 4,9577 Lenkijos zlotas 10 8,4187 Norvegijos krona 10 4,6695 Rusijos rublis 100 8,5461 Šveicarijos frankas 1 2,8549
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
–0,7549 % –1,0539 % –0,4051 % –0,5944 % –0,0625 % –0,9390 % –0,4159 % +0,4289 % –0,2062 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas Dujos
„Statoil“
4,73
4,53
2,49
„Apoil“
4,66
4,42
2,46
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
91,33 dol. už 1 brl. 110,96 dol. už 1 brl.
Atostogos sutrumpino eiles Prieš artėjančias atostogas Rusi joje vilkikų eilės prie Baltarusijos sienos gerokai sumažėjo, kaip pra nešė nacionalinės vežėjų automo biliais asociacijos „Linava“ atsto vas spaudai Gytis Vincevičius.
Rizika: gyventojai, bijantys, kad jų vardu apgavikai gali pasiimti pa „Shutterstock“ nuotr.
Apsauga nuo sukčių – savanoriškas registras Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
nuo sukčių, besiskolinančių sveti mais vardais.
Nenori klimpti į skolas
Atšaukti galima bet kada
Pasinaudoti paslauga „Nepagei dauju greitojo kredito“ gyventojai gali atvykę į kreditų biurą arba pri sijungę internetu per savo e. ban kininkystės sistemą. Patvirtinus, kad žmogus nenori gauti greitojo kredito, atšaukti to kį savo sprendimą galima bet kada. Tačiau įrašas galios dar 90 dienų ir bendrovės paskolos tokiam žmogui kurį laiką neišduos. Apgavikų daugėja
A.Kisielis teigė, jog sprendimas užsiregistruoti yra garantija vie nam metų ketvirčiui, kad pasko los nebus išduodamos. Jeigu vis gi norėsite paskolos, reikės labai stipriai įtikinėti kreditų bendro ves, kad užsiregistravote netyčia,
registruodamiesi padarėte klai dą. „Kurdami registrą siekėme išspręsti dvi problemas: gyventojų bridimo į skolas neatsakingai sko linantis ir kreditinio sukčiavimo. Abi šios problemos itin aktualios ir tai iliustruoja kasdieniai gyven tojų klausimai, kaip apsisaugoti, kad nebūtų imami greitieji kredi tai, taip pat sukčiavimo statistika“, – sakė kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius. Vidaus reikalų ministerijos duo menimis, trečią šių metų ketvirtį Lietuvoje užregistruoti 3559 sukčiavimo atvejai, tai yra 2,8 karto daugiau nei per pirmus tris metų mėnesius. Viena iš šalyje šiuo metu sparčiausiai plintančių sukčiavimo formų: apgaule išviliojus asmens duomenis ir e. bankininkystės pri sijungimo kodus, kito asmens var du paimami greitieji kreditai.
Kitų metų biudžetas pasirašytas Prezidentė Dalia Grybauskaitė (nuotr.) pasirašė 2013 m. vals tybės biudžeto įstatymą, kuria me numatomas 2,5 proc. viešųjų finansų deficitas.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
kl.lt/naujienos/ekonomika
Bankai nuskurdo
skolų, jau gali registruotis specialiame registre.
Kreditų biuro „Creditinfo“ nepa geidaujančių greitojo kredito as menų registras pradėjo veikti spa lį. Jame gali registruotis tie, kurie nori, kad jų duomenys pasiektų bendroves, išduodančias greitą sias paskolas. Iki šiol šiame registre norą, kad jiems nebūtų išduodamos pasko los, išreiškė 1054 gyventojai. Tarp jų – tie, kurie supranta turin tys problemą ir nebenori klimp ti į skolas imdami paskolas, ir tie, kuriuos užsiregistruoti paskatino artimieji. Tačiau, pasak kreditų biuro „Creditinfo“ teisininko Anatoli jaus Kisielio, daugiausia tarp besi registruojančių yra tų žmonių, ku rie nori apsaugoti savo duomenis
ekonomika
OMX Tallinn
Šalies vadovės teigimu, patvirtin tas kitų metų valstybės biudžetas atitinka atsakingos finansų politi kos uždavinius. „Lietuva turi toliau laikytis finansinės drausmės ir už tikrinti šalies stabilumą bei pati kimumą tarptautinėse rinkose“, – teigė D.Grybauskaitė. Seimas praėjusią savaitę abso liučia balsų dauguma patvirtino buvusios konservatoriaus And riaus Kubiliaus vadovaujamos Vy riausybės parengtą ir dabartinio premjero socialdemokrato Algir
do Butkevičiaus Ministrų kabine to tik šiek tiek pakoreguotą 2013 m. biudžetą. Valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos paramos lėšų kitąmet, pla nuojama, sieks 18,2 mlrd. litų, su ES parama – 25,7 mlrd. litų. 2013-aisiais valstybės biudžeto deficitas bus 740 mln. litų, arba 0,6 proc. bendro jo vidaus produkto (BVP). Numa toma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES ir kitos pa ramos lėšų) bus beveik 21,4 mlrd. li tų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis nacio nalinio biudžeto pajamos sudarys 28,9 mlrd. litų. Bendras nacionalinio biudžeto deficitas kitąmet sieks apie 3,2 mlrd. litų, tai yra 2,5 proc. BVP. „Klaipėdos“, BNS inf.
Pasak jo, pasienio poste ties Me dininkais įvažiuoti į Lietuvą lau kia 20 sunkvežimių, į Baltarusiją – 10 sunkvežimių, o ties Lavo riškėmis – atitinkamai 30 ir 10 krovininių automobilių. „Šie reisai yra paskutiniai prieš Naujuosius metus. Paskui Rusi joje prasideda atostogos ir mažai kas dirba, todėl visos bendrovės
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
stengiasi reisus sudėlioti, kad vairuotojai susisuktų iki Naujųjų metų“, – sakė G.Vincevičius. Tačiau, pasak jo, prieš pat Nau jųjų metų šventes eilės Lietuvos pasienyje gali vėl išaugti, nes iš Rusijos grįš Lietuvos vežėjai. „Pirmadienį buvo 10 kilometrų eilė į Baltarusiją. Tad tas srautas dar turi grįžti. Kaip mus infor mavo, pareigūnų yra pakankamai, todėl tikimės, kad vairuotojams ilgai laukti neteks“, – teigė „Li navos“ atstovas G.Vincevičius. Pastarąsias kelias savaites Bal tarusijos pasienyje buvo nutįsu sios 15 ir daugiau kilometrų sunk vežimių eilės. Pasak specialistų, panašios eilės visada nusidrie kia prieš didžiąsias metų šven tes, kai baltarusių muitininkai ir pasieniečiai gerokai apmažina sa vo pareigūnų, dirbančių Lietuvos pasienyje, skaičių. Be to, šiemet padėtį prie Bal tarusijos sienos komplikavo tai, kad lapkritį įtariant korupcija bu vo sulaikyta kelios dešimtys lie tuvių muitininkų, dirbančių Me dininkų poste. „Klaipėdos“, BNS inf.
Kainos padidėjo Lietuvos eksportuotų prekių kainos šių metų spalį, palyginti su 2011-ųjų spaliu, padidėjo 3,6 proc., importuotų prekių – 4 proc.
Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju, – eksportuotų prekių kainos smuktelėjo 1,3 proc., im portuotų prekių – 0,3 proc., kaip pranešė Statistikos departamen tas. Per metus iš eksportuotų pre kių daugiausia pabrango žemės ūkio daugiamečiai ir vienmečiai augalai – atitinkamai 20,3 ir 14,4 proc., variklinės transporto prie monės – 13,9 proc., rafinuoti naf tos produktai – 11,3 proc., o atpi go perdirbti ir konservuoti vaisiai, uogos ir daržovės – 28,6 proc., padarinė mediena – 15,6 proc., tabako gaminiai – 10,1 proc.
20,3 proc.
per metus pabrango žemės ūkio daugiamečiai augalai.
Iš importuotų prekių per metus daugiausia pabrango gyvi gyvūnai ir gyvūninės kilmės produktai – 14,1 proc., žemės ūkio vienmečiai auga lai – 11,7 proc., konservuota mėsa ir mėsos produktai – 10,7 proc., o at pigo optiniai prietaisai ir fotografi jos įranga – 8,3 proc., perdirbta ir konservuota žuvis, vėžiagyviai ir moliuskai – 6,5 proc., konstrukci niai metaliniai gaminiai – 6,4 proc. Bendrajam eksportuotų pre kių kainų pokyčiui per mėnesį didžiausią įtaką, pasak statistikų, turėjo 4,4 proc. sumažėjusios ra finuotų naftos produktų ir 3 proc. padidėjusios žemės ūkio produktų kainos. Bendrajam importuotų prekių kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,8 proc. sumažėjusios naftos ir gamtinių dujų bei 1,9 proc. padidėjusios chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, 2,1 proc. – rafi nuotų naftos produktų kainos. Iš importuotų prekių per mė nesį labiausiai atpigo nafta – 2,1 proc., variklinių transporto prie monių dalys bei pagalbiniai reik menys ir bendrosios paskirties mašinos – po 1,8 proc., o pabran go pieno gaminiai ir megzti arba nerti drabužiai – po 4,2 proc., pagrindiniai chemikalai, trąšos ir azoto junginiai – 2,7 proc. „Klaipėdos“, BNS inf.
10
penktADIENIS, gruodžio 28, 2012
pasaulis Latviai optimistai
Sprogimas universitete
Gyrė konstituciją
Latvijos ekonomikos būklę šį rudenį blogai vertino 54 proc. žmonių, tačiau tokių buvo ge rokai mažiau negu prieš pu santrų metų. Teigiamai verti nančių Latvijos ekonomikos būklę pernai pavasarį buvo 6 proc., o šių metų rudenį – 24 proc. Padėtį blogiausiai verti na apklausti bedarbiai.
Ukrainoje per sprogimą vie name Černivcių medicinos universiteto korpusų žuvo vienas žmogus, du sužeisti ir nuvežti į ligoninę. Tyrimas pa rodė, kad veikiausiai sprogo kovinė granata, dėl to ir žu vo vyriškis. Dėl šio įvykio Uk rainos prokurorai iškėlė bau džiamąją bylą.
Egipto prezidentas Mohame das Mursi gyrė islamiškų jė gų palaikomą naująją šalies konstituciją, kurią jis prastū mė, nepaisydamas įnirtingų opozicijos protestų. Jis nau jąjį šalies pagrindinį įstatymą pavadino nauja aušra ir pa reiškė, kad dabar imsis taisy ti šlubuojančią ekonomiką.
Vidurio Afrikoje bręsta karas? Sukilėliai perspėjo Centrinės Af rikos Respublikos (CAR) vyriau sybę sudėti ginklus, o režimą pa laikantys šalies gyventojai už puolė prancūzų ambasadą ir rei kalavo apsaugos.
CAR sostinėje Bangyje – nerimo dienos. Iš esmės šis miestas liko bene vienintelė vieta, kurią dar kontroliuoja šalies vyriausybė. JAV ir Jungtinės Tautos (JT) nuro dė personalui ir piliečiams nedel siant palikti šalį, nes sukilėlių pa jėgos priartėjo prie pat sostinės.
Laikinas perkėli mas yra atsargos priemonė, siekiant sumažinti mūsų įsi traukimą, jeigu sau gumo padėtis Ban gyje dar labiau pablogėtų. O Prancūzijos, kurios kolonija anksčiau buvo CAR, karinės pa jėgos užėmė poziciją netoli am basados, kad apsaugotų čia dir bantį personalą nuo sostinės gyventojų, reikalaujančių apsau gos nuo sukilėlių. Demonstraci ja prasidėjo prie JAV ambasados, kur protestuotojai skandavo šū kius už taiką, o prie Prancūzijos atstovybės prasiveržė smurtas: žmonės daužė langus ir nuplėšė Prancūzijos vėliavą. Prancūzijos ambasadorius Ser ge’as Mucetti pareiškė, kad išpuo
lis prieš ambasadą – nepriimtinas, o šalies vadovas François Hollan de’as paragino gynybos ministrą Jeaną Yves’ą Le Drianą užtikrinti apie 1200 prancūzų, esančių toje Afrikos šalyje, saugumą. JT atstovas Martinas Nesir ky sakė, kad JT darbuotojams kol kas buvo nurodyta laikinai palik ti šalį, kol padėtis stabilizuosis: „Laikinas perkėlimas yra atsar gos priemonė, siekiant sumažinti mūsų įsitraukimą, jeigu saugumo padėtis Bangyje dar labiau pablo gėtų.“ Jis pridūrė, jog „sukilėlių karinis puolimas rodo, kad jie gali būti nusiteikę užimti Bangį“. Tiesa, patys sukilėliai pareiškė, kad kol kas neketina užimti sosti nės, nes CAR vadovybė jau ir taip prarado šalies kontrolę. Prezidento François Bozizé vy riausybė šiuo metu kontroliuoja beveik vien tik Bangį, todėl Ča do kariai, pasiųsti praeitą savai tę į pagalbą braškančiam režimui, dabar yra vienintelė reali kliū tis sukilėlių pajėgoms, šiuo me tu esančioms už maždaug 300 km nuo sostinės. Tačiau sukilėliai perspėjo CAR kariuomenę, kad ši sudėtų gink lus. „Raginame visus CAR sūnus ir dukras, visas gynybos ir sau gumo pajėgas, vis dar ištikimas F.Bozizé režimui, <...> nedelsiant sudėti ginklus“, – buvo sakoma sukilėlių koalicijos „Seleka“ pra nešime. Sukilėliai kaltina vyriau sybę, kad ši nesilaikė taikos susi tarimų, pasirašytų 2007–2011 m. Pagal tas sutartis buvo žadama fi nansinė ir kitokia pagalba ginklus sudėjusiems kovotojams. BNS, AFP inf.
Pagalba: kaimyno Čado kariai ruošiasi kovoms su CAR sukilėliais.
AFP nuotr.
Susitikimas: Meksikoje V.Putinas ir B.Obama susitiks pirmąsyk po trejų metų pertraukos ir tikriausiai kal
bėsis apie Siriją.
„Reuters“ nuotr.
Kremlius sukalbamesnis? Negi Rusija ir JAV sukirto rankomis dėl Sirijos? Ar tiesa, kad yra slaptas Vašingtono ir Maskvos susitarimas, kurį Rusijos pareigūnai neigia? Diplomatinis Rusijos ir JAV žaidi mas vyksta, tačiau lieka neaišku, ar Kremlius ryžtųsi keisti kategoriš ką laikyseną Sirijos klausimu ir jei taip, kodėl? Rusijos pareigūnai kol kas kate goriškai neigia, kad Maskva su Va šingtonu sukirto rankomis dėl Basharo al Assado. Esą nutarta, kad Sirijos prezidentas 2014 m. atsi statydins iš pareigų. „Nebuvo ir nėra tokio plano, jis neaptarinėjamas“, – atrėžė pa klaustas apie galimą susitarimą Rusijos užsienio reikalų ministeri jos atstovas Aleksandras Lukaševi čius. Pasak jo, Rusijos politika Si rijos klausimu pagrįsta dar birželį sudarytu susitarimu dėl politinio dialogo pačioje Sirijoje. Rusija pabrėžė, kad nepalaikys B.al Assado režimo, bet ir nesi stengs įtikinti Sirijos preziden to atsistatydinti, nes tik Sirijos žmonės turi patys nuspręsti ša lies ateitį.
Nors lengvo kompromiso dėl Si rijos niekas nesitiki, Maskva pasta ruoju metu parodė, kad jos katego riška laikysena Damasko atžvilgiu gali švelnėti. O JAV vadovui dis kusija dėl Sirijos aktuali siekiant atremti respublikonų kritiką dėl nuosaikaus tono Rusijos atžvilgiu. Juolab kad respublikonai, tarp jų buvęs šios partijos kandidatas į prezidentus Mittas Romney, ne sy kį žėrė kritiką B.Obamos „perkro vimo“ politikai. Antai senatorius respubliko nas Johnas McCainas pabrėžė, kad B.Obamos laikysena Rusijos at žvilgiu – naivi. „Prezidentas ne sykį parodė savo naivumą“, – ne tuščiažodžiavo J.McCainas. Dmitrijus Simesas, tarptauti nių santykių ekspertas iš Vašing tono, pabrėžė, kad B.Obamai teks būti „švelniam su V.Putinu, tačiau ne per daug švelniam, kad neuž rūstintų respublikonų, kurie pre zidentą kaltina nuolaidžiavimu Kremliui“.
Susitikimas Meksikoje
Derybos tęsiasi
Slaptas sandoris?
Sirijos klausimas – vienas opiausių Rusijai ir JAV. Vašingtonas kaltina Maskvą, kad ši ginkluoja režimą, o Rusija kaltina JAV, kad Vašing tonas kursto konfliktą remdamas opoziciją. Abiejų šalių lyderiai Vladimiras Putinas ir Barackas Obama vei kiausiai Sirijos klausimą aptars per artėjantį Didžiojo dvidešimtuko susitikimą Meksikoje. Tai bus pir mas B.Obamos ir V.Putino susiti kimas po trejų metų pertraukos.
Pranešimas apie galimą JAV ir Ru sijos susitarimą pasirodė būtent tuo metu, kai į Maskvą derėtis dėl krizės sprendimo atvyko Sirijos delegacija, vadovaujama užsienio reikalų ministro pavaduotojo Fai salo Muqdado. Tarptautinis taikos pasiuntinys Lakhdaras Brahimi prieš derybas paragino imtis realių pokyčių, o ne apsiriboti kosmetiniais. „Pokyčiai neturėtų būti kosme tiniai. Sirijos žmonėms reikia ir jie
reikalauja realių pokyčių, ir visi supranta, ką tai reiškia. Mums rei kia suformuoti vyriausybę su vi sais įgaliojimais, <...> kuri perim tų valdžią pereinamuoju periodu. Tas perėjimo periodas baigsis rin kimais“, – sakė L.Brahimi. Tiesa, pasiuntinys nesakė, kada galėtų įvykti rinkimai ir kas lauk tų dabartinio šalies vadovo B.al Assado, kurio kadencija baigsis 2014 m.
B.Obamai teks bū ti švelniam su V.Pu tinu, tačiau ne per daug švelniam, kad neužrūstintų res publikonų. „Laikinasis periodas neturėtų nuvesti prie valstybės ir jos institu cijų žlugimo. Teikiame pirmenybę projektui, dėl kurio koordinavimo šalys susitarė, o jei ne, naujausias sprendimas eis į JT Saugumo Ta rybą, kuri galbūt priimtų rezoliu ciją“, – sakė L.Brahimi ir pridūrė, kad konsultavosi su B.al Assadu ir režimo toleruojamų opozicijos grupių atstovais, taip pat buvusiu JT vadovu Kofiu Annanu, kuris iš šio posto atsistatydino rugpjūtį. Tiesa, vienas neįvardytas diplo matas teigė, kad L.Brahimi planas konfliktuojančių Sirijos pusių per nelyg nesužavėjo. BNS, „Reuters“, „Press TV“ inf.
11
penktadienis, gruodžio 28, 2012
pramogų
Redaktorė Rita Bočiulytė
gidas
Atvirukai gaivina šiltus prisiminimus Ilgametis Gamtos apsaugos draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, nusipelnęs Lietuvos pedagogas, 50 metų dirbęs Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje biologijos mokytoju ekspertu, joje įkūręs vienintelį šalyje mokyklos gamtos muziejų Benediktas Gaižauskas ir dabar nenuobodžiauja. Jis neseniai išleido knygą „Prisiminimų pasaulis“, į kurią sudėjo gražiausius atvirukus iš per daugel metų sukauptos pusės tūkstančio jų kolekcijos.
Knyga: B.Gaižauskas brangina prisiminimus, todėl kolekcionuoja atvirukus, kuriuos sudėjo į specialų leidinį.
kus siuntę dvasia artimi žmonės. Draugiškumo ir dėmesingumo šiluma neišblėso, nors dalies siuntėjų tarp mūsų jau nebėra, trūkinėja socialiniai ryšiai... Kita vertus, per ilgus darbo mokykloje metus užsimezgęs dvasinis ryšys su mokiniais išliko iki šiol.
Benediktas Gaižauskas:
Neįtikėtina – atvirukas dažnai byloja apie neblėstančią įtampą tarp laikinųjų ir amžinųjų vertybių.
Rita Bočiulytė Ne tik gražūs
Kaip ir pirmoji knyga „Gamtos pažinimo keliu“, sulaukusi dviejų leidimų, šioji taip pat išleista autoriaus lėšomis. Leidinys gausiai iliustruotas atvirukų reprodukcijomis. Šiuosyk žymus gamtininkas itin šiltai ir vaizdingai pasakoja apie paštu gautus atvirukus bei kvietimus, kurie jam anuomet suteikdavo ne tik geros nuotaikos pliūpsnį, bet ir tarsi įpareigodavo siekti vis geresnių rezultatų profesinėje ir visuomeninėje veikloje. Pasak autoriaus, ant atvirukų užrašyti sveikinimai – tai praeities kultūros vertybė, kurią iš mūsų gyvenimo vis sparčiau stumia elektroniniai laiškai ir trumposios ži-
nutės. Jam seni atvirukai kelia ne tik estetinį pasigėrėjimą – jie atskleidžia daug įdomios informacijos apie praėjusį laikmetį, tuo metu gyvenusius žmones ir jų vertybes. Piešinių motyvai, temos, užrašai paskatino pasidalyti savo pastebėjimais su kitais. Įprasmino laikas
„Likimas lėmė nugyventi ilgą ir, tikiuosi, prasmingą gyvenimą, šalia nuolat buvo artimieji, kurie negailėdami dovanojo man savo dvasios šilumą. Tad per daugelį metų namuose susikaupė nemažai malonių smulkmenėlių: tarp knygos
lapų sudžiūvusi gėlytė, atvirukas, kvietimas į renginį ar asmeninę šventę... Tuomet, kai buvo dovanojami šie mieli daiktai, jų funkcija buvo aiški – išreikšti asmens ar bendrijos pagarbą, draugiškumą. Laikas juos įprasmino savaip“, – dalijosi mintimis B.Gaižauskas. Jis turi surinkęs daugiau nei pusę tūkstančio atvirukų – sveikinimų šv. Kalėdų, Naujųjų metų, šv. Velykų ir kitomis progomis. Tai mokinių, giminių, įvairių įstaigų ir organizacijų sveikinimai iš Lietuvos bei užsienio. Spalvingi vaizdeliai, atkeliavę iš tolimosios Amerikos, egzotiškos Australijos, kitų kraštų.
Spaudos paminklas
„Vieną pavasario vakarą žiūrinėdamas šiuos laiko paženklintus „dokumentus“, staiga suvokiau: juk tai ne tik mano gyvenimo dalis, bet ir tam tikras spaudos paminklas, atskleidžiantis to meto estetines, kartais net ekologines žmonių pažiūras, dėmesio raiškos būdus. Neįtikėtina – atvirukas dažnai byloja apie neblėstančią įtampą tarp laikinųjų ir amžinųjų vertybių, – teigė knygos autorius. – Norėčiau, kad vartydami šią kuklią atvirukų kolekciją, patirtumėte bent dalelę to džiaugsmo, kurį man suteikė tuos atviru-
Mus vis dar sieja bendri interesai ir pomėgiai, vienija ekologinė pasaulėžiūra.“ Savo knygoje B.Gaižauskas pateikia duomenų apie istorinę atviruko raidą, aptaria gamtinės pasaulėjautos atspindžius atvirukuose, pasakoja apie proginių atvirukų simbolius, dalijasi įžvalgomis apie suvenyrinius atvirukus ir šiuose, sakytumei, mažmožiuose įamžintas visuomenės aktualijas. Leidinio pabaigoje publikuojami atvirukai, parsivežti iš 48 pasaulio šalių, kurias autorius per savo ilgą ir gražų gyvenimą yra aplankęs.
12
penktadienis, gruodžio 28, 2012
pramogų gidas Klaipėdoje dainuos Olegas Dolgovas
Paskutinį besibaigiančių metų savaitgalį uostamiesčio Muzikiniame teatre viešės vienas ryškiausių ir perspektyviausių jaunosios kartos rusų vokalo mokyklos atstovų, „saulėto balso“ tenoru vadinamas Maskvos Didžiojo teatro solistas Olegas Dolgovas. Šeštadienį „Naujametiniame Operissimo“ koncerte drauge su Klaipėdos muzikinio teatro solistais ir orkestru jis atliks gražiausių pasaulio operų arijas. Sekmadienį G.Verdi operoje „Traviata“ O.Dolgovas pasirodys Alfredo, kilmingo jaunuolio, kurio širdį pavergė žavinga kurtizanė, vaidmenyje. KUR? Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19). KADA? Gruodžio 29, 30 d. 18.30 val. KAINA? 77 Lt.
Tarptautinis trijų tenorų koncertas
Sekmadienį uostamiesčio klasikinės muzikos gerbėjų laukia tarptautinis naujametinis trijų tenorų koncertas. Jame dainuos pasaulio scenose pripažinimą pelnę operos solistai Hektoras Palacio (Meksika), Gediminas Varna-Tiškevičius (Lietuva) ir Telmanas Guzhevsky’s (Izraelis). Programą praturtins jaunosios kartos smuikininkė Augustė Emilija Janonytė, pianistai prof. Raminta Lampsatytė (Vokietija) bei Andrius Vasiliauskas. Skambės populiariausi muzikiniai kūriniai fortepijonui, smuikui bei operų arijos iš auksinio klasikos repertuaro. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Gruodžio 30 d. 18 val. KAINA? 25–73 Lt.
Kur slypi virtuoziškumo žavesys Klaipėdos koncertų salės festivalyje „Salve Musica“ melomanų laukia ypatingas renginys: šįvakar 18 val. koncerte „Virtuoziškumo žavesys“ su Lietuvos kameriniu orkestru muzikuos jo meno vadovas ir solistas Sergejus Krylovas (smuikas, Italija).
S.Krylovas publiką visada žavi savo demonišku virtuoziškumu. Kritikai dažnai pabrėžia atlikėjo savitumą, stebinančią techniką, kreminį garsą ir stulbinamą muzikos pojūtį. „Muzika – sritis be pabaigos, joje visada kažką matai priekyje“, – teigė smuiko virtuozas. Užaugęs Maskvos muzikų šeimoje S.Krylovas šešerių metų pradėjo koncertuoti, o dešimties debiutavo su orkestru. Jis mokėsi Centrinėje muzikos mokykloje prie Maskvos konservatorijos, o vėliau – Italijoje pas pasaulinio garso atlikėją S.Accardo, išstudijavusį ir pagrojusį visą N.Paganini kūrybą. Mokytojo patirtis S.Krylovui suteikė galimybę perprasti žymiojo virtuozo grojimo subtilybes, įvaldyti daug jo muzikos.
Netrukus smuikininkas pelnė pirmąsias premijas A.Stradivari konkurse Kremonoje ir prestižiniame F.Kreislerio konkurse Vienoje. Po šių pergalių jam atsivėrė plati muzikinės karjeros magistralė. S.Krylovas griežė garsiausiose Berlyno ir Miuncheno filharmonijų, Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, Paryžiaus „Radio France Auditorium“, Atėnų „Megaron Centre“, Briuselio „Bozar“, Tokijo „Suntory Hall“, Buenos Airių „Teatro Colón“, Venecijos „Teatro la Fenice“, Milano „Teatro alla Scala“ salėse bei Santandero, Granados, „Prahos pavasario“ ir kituose festivaliuose. Kaip solistas jis pasirodė su įžymiausiais pasaulio kolektyvais – Vienos,
S.Krylovas griežia Antonio Stradivari 1734 m. pagamintu smuiku.
Kartu: Lietuvos kamerinio orkestro ir jo meno vadovo smuikininko S.Krylovo (pirmas iš de-
šinės) pasirodymas atskleis stulbinamą muzikos pojūtį.
Sankt Peterburgo, Čekijos, Hamburgo, Kopenhagos filharmonijų, NHK Tokijo simfoniniu, Milano „Giuseppe Verdi“, Parmos „Filarmonica Toscanini“, Anglijos kameriniu, Zalcburgo „Camerata Academica“ orkestrais. Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovu S.Krylovas dirba nuo 2008-ųjų gruodžio. Kasmet su kolektyvu jis parengia po kelias programas, kurios visada skamba sau-
sakimšoje Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje. Vilniaus publika be galo mėgsta ir vertina šį atlikėją. „Jo technika, muzikalumas, bachiškas-balzakiškas racionalumas genialiai dera kartu, sukurdami išskirtinai begalinės įtampos ir vidinės jėgos kupiną muzikos tėkmę. Ji veda klausytoją virtuoziškais smuiko pasažais išbaigtos formos didingos kūrinio esmės link“, –
Darijos Vasiliauskienės nuotr.
dalijosi įspūdžiais Lietuvos kamerinio orkestro direktorius Egidijus Mikšys. Beje, smuikininkas griežia Antonio Stradivari 1734 m. pagamintu smuiku „Škotijos universitetas“. S.Krylovo ir Lietuvos kamerinio orkestro koncerte „Virtuoziškumo žavesys“ skambės A.Corelli, A.Vivaldi, J.Haydno, N.Paganini kūriniai. „Klaipėdos“ inf.
Maskvos miesto baletas šoks „Gulbių ežerą“ 150 kostiumų, 50 šokėjų ir trys valandos klasikinio baleto – daugiausia pasaulyje gastrolių rengianti Maskvos miesto baleto trupė didžiųjų metų švenčių proga Klaipėdoje parodys P.Čaikovskio „Gulbių ežerą“.
Maskvos miesto baletas Lietuvoje surengs net penkis pasirodymus. Gruodžio 29 d. 18 val. jis šoks Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. „Lietuvos baleto gerbėjams galime pažadėti itin aukštos kokybės spektaklius. Vien spektaklio dieną šokame apie septynias valandas. Prieš pat spektaklį trupė intensyviai treniruojasi keturias valandas, spektaklis trunka maždaug tris valandas, valandą skiriame grimui ir sceniniam pasiruošimui. Vienos balerinos turi tradiciją šokti su tais pačiais puantais, kitos spektaklio metu keičia po dvi tris jų poras. Vienam spektakliui naudojame maždaug 150 kostiumų“, – pasakojo maskviečių baleto trupės vadovas Viktoras Smirnovas-Golovanovas.
Ilgaamžis: P.Čaikovskio „Gulbių ežerą“ Maskvos miesto baletas šoka jau daugiau nei du dešimtmečius. Organizatorių nuotr.
Pasak jo, „Gulbių ežeras“, atliekamas Maskvos baleto trupės, iš kitų šio baleto pastatymų išsiskiria ypatingai stipriu aktoriniu meistriškumu. „Mums svarbus ir muzikinis, ir techninis, ir aktorinis baleto šokėjų pasiruošimas. Atvirai pasakysiu, kad kai kuriuose kolegų baleto spektakliuose retai matau
stiprų aktorinį įdirbį. Mes norime prieš šventes paliesti žiūrovų širdis, taigi leidžiame į spektaklį ateiti neskaičius libreto. Apie viską, kas vyksta „Gulbių ežere“, sužinosite žiūrėdami į sceną“, – žadėjo V.Smirnovas-Golovanovas. 2012-ieji Maskvos baleto trupei buvo itin intensyvūs. Pradė-
jusi gastroles Liuksemburge sausį, sezoną ji ketina baigti tik 2013 m. kovą. Šiemet trupė pirmąkart viešėjo Ispanijoje – penkias savaites praleido Madride, taip pat pirmą kartą aplankė Jungtinius Arabų Emyratus, tris savaites gastroliavo Pietų Korėjoje. Aplankiusi Angliją, Belgiją ir Lenki-
ją, trupė atvyko į Lietuvą, o savo sezono pabaigoje gastroliuos Didžiojoje Britanijoje. 1988-aisiais įkurtas Maskvos miesto baletas yra pirmoji privati baleto trupė Rusijoje, atsiradusi žlungant tarybiniam režimui. Tai viena iš sėkmingiausių ir daugiausia gastroliuojanti baleto meistrų trupė pasaulyje. Dauguma jos šokėjų – iš geriausių Rusijos ir Ukrainos baleto mokyklų, o įkvėpimo trupė semiasi iš rusų klasikinio baleto mokyklos. Maskvos miesto baletas šoko daugelio šalių publikai, o Didžiojoje Britanijoje parodė rekordinį spektaklių skaičių – daugiau nei 800. Nuo 1991-ųjų, kai Maskvos miesto baletas pristatė „Gulbių ežerą“ keliolikoje Didžiosios Britanijos scenų, jis ten praleidžia daugiau laiko negu Maskvoje. Trupės repertuare taip pat yra baleto klasikos spektakliai „Karas ir taika“, „Žizel“, „Don Kichotas“, „Pelenė“, „Romeo ir Džiuljeta“, „Miegančioji gražuolė“. „Klaipėdos“ inf.
13
penktadienis, gruodžio 28, 2012
pramogų gidas „Žuvėdra“ rengia naujametę fiestą
Varpai sveikins švenčiantį miestą
Daugkartinis Europos ir pasaulio čempionas Klaipėdos universiteto sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“ publikai parengė grandiozinį naujametį šou. Kone dviejų valandų programą papildė naujais šokiais ir pasikvietė svečių. „Žuvėdrai“ gyvai akompanuos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“. Koncerte dainuos Vaida Genytė ir Merūnas Vitulskis, muzikuos šiaulietis akordeonistas, Londono karališkosios muzikos akademijos studentas, 2011-ųjų televizijos projekto „Lietuvos talentai“ nugalėtojas Martynas Levickis. KUR? Klaipėdos „Švyturio“ arenoje (Dubysos g. 10). KADA? Gruodžio 31 d. 17 val. KAINA? 56–143 Lt.
Klaipėdos miesto garsiniam peizažui ypatingo savitumo suteikia ne tik laivų sirenos, žuvėdrų klyksmas, bet ir Klaipėdos karilionas. Ypatingai jis skamba per didžiąsias metų šventes. Sutinkant Naujuosius kariliono garsai vėl sklis po švenčiantį miestą ir sveikins jo žmones. Klaipėdos karilionininkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius visiems skambins klasikinių kūrinių aranžuotes ir kalėdines giesmes. Klaipėdos koncertų salės festivalis „Salve Musica“ linki varpų gaudesyje pajusti ramybės harmoniją ir vilties skambesį. KUR? Laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12). KADA? Gruodžio 31 d. 23.30 val. KAINA? Nemokamai.
Į operetės sūkurį – tarp paveikslų
Paskutinį metų vakarą Klaipėdos koncertų salę užlies „Naujametinis garsų fejerverkas“.
Žėrės garsų fejerverkas Į kerinčio grožio aukštumas kils dangiškas Merūno Vitulskio balsas ir krištolinė Marijos Fedotovos fleita. Klaipėdos kamerinis orkestras žavės spalvingu ir aistringu muzikavimu. Visa tai vyks gruodžio 31ąją 18 val., likus tik kelioms valandoms iki vidurnakčio, kai padangę nušvies šviesų fejerverkas. 20-metis orkestras
Klaipėdos kameriniam orkestrui 2012-ieji pažymėti kūrybinės veiklos 20-mečio ženklu. Ypatingo kamerinio orkestro garso ir savito braižo jau ketvirtus metus ieško jo meno vadovas Mindaugas Bačkus. Tie ieškojimai kartais pateikia ir malonių atradimų, kai koncertuose įtikinamai suskamba sudėtingos orkestrinės partitūros. Klaipėdiečių programose vis dažniau pasitaikantys didelio meistriškumo ir ištvermės reikalaujantys kūriniai liudija akivaizdų kolektyvo profesinį augimą. Ateityje M.Bačkus norėtų išskleisti savo kolektyvo potencialą iki maksimalių kūrybinių galių aukštumų. Vienas populiariausių
M.Vitulskis šiuo metu yra vienas populiariausių jaunosios kartos solistų. Jis dainuoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose – G.Verdi „Traviatoje“, G.Donizetti „Meilės eleksyre“, P.Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Dainininko meistriškumas buvo įvertintas net keliuose tarptautiniuose konkursuose. Pastaruoju metu jam vis plačiau veriasi pasaulio scenų durys. Štai šiemet Merūnas dainavo Ispanijoje, nacionalinėje Bilbao operoje, kur atliko Alfredo vaidmenį G.Verdi operoje „Traviata“. Naujausia solisto pripažinimą liudijanti žinia: M.Vitulskiui skirtas LNOBT paramos fondo „Orfėjaus lyra“ įsteigtas „Metų debiuto“ apdovanojimas už debiutą Lenskio vaidmeniu operoje „Eugenijus Oneginas“, Alfredo – operoje „Traviata“.
Šeštadienį 15 val. Prano Domšaičio galerija kviečia į naujametinį operetės koncertą, kuriame dalyvaus vokalinio projekto „RedVita“ alikėjai Vitalija Trinkė (sopranas) , Vitalijus Muravjovas (tenoras) , Vytautas Bytautas (baritonas) , Tomas Vilaniškis (baritonas) ir Aurelija Kržanavičienė (fortepijonas).
Vokalinio projekto „RedVita“ atlikėjai – profesionalūs muzikantai, paruošę įvairių žanrų koncertinių programų ir atlikę jas skirtingose Klaipėdos salėse – S.Dacho namuose, I.Simonaitytės viešosios bibliotekos salėse, Prano Domšaičio galerijoje, Gintaro muziejuje Palangoje ir kitur. Muzikantų kredo – įvairių epochų klasikų kūrybos šedevruose atskleisti naujus muzikinius aspektus, siekti atlikimo meistriškumo. Teatralizuotoje programoje skambės arijos ir duetai iš pamėgtų
operečių: J.Strausso „Vienos kraujas“, „Šikšnosparnis“, F.Leharo „Linksmoji našlė“, „Džiudita“, I.Kalmano „Cirko princesė“, „Čardašo karalienė“, „Marica“, J.Bocko miuziklo „Smuikininkas ant stogo“, G.Gershwino „Porgis ir Besė“. Jaunatviško žavesio kupini vokalinio projekto „RedVita“ atlikėjai baigiantis metams kviečia pasinerti į švytinčios margaspalvės operetės sūkurį. Įsimintiną gyvos muzikos šventę sukurti padės veržlūs, aistringi, šmaikštūs, o kartais ir nostalgiški operečių personažai. Jų lengvos, melodingos, ilgesio kupinos arijos nuteiks klausytojus svajingai, o herojų romantiniai muzikiniai dialogai ir meilės lyrika alsuojantys duetai pakerės net pačių reikliausių melomanų širdis, žadėjo atlikėjai. Koncertas nemokamas. „Klaipėdos“ inf.
Finalinis: paskutiniame savo 20-ųjų kūrybos metų ir baigiamajame
festivalio „Salve Musica“ koncerte Klaipėdos kamerinis orkestras pasirodys su fleitininke M.Fedotova ir operos solistu M.Vitulskiu.
Darijos Vasiliauskienės nuotr.
Groja fleita
M.Fedotova gimė muzikų šeimoje: jos senelis ir tėvas buvo žymūs fleitininkai, močiutė – violončelininkė. Marija yra P.Čaikovskio didžiojo simfoninio orkestro (dirigentas Vladimiras Fedosejevas) bei Maskvos valstybinės akademinės filharmonijos solistė.
Merūnas Vitulskis:
Norisi, kad mano kuriama muzika šildytų žmones. Ji koncertavo su daug garsių orkestrų, tarp jų – Sankt Peterburgo filharmonijos, orkestrais „Musica Viva“, „Klassik Philarmonie Hamburg“, „Kremerata Baltica“, „Maskvos virtuozai“, simfoninis orkestras „Metropolitana de Lisboa“ ir kiti. Dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose, vedė meistriškumo kursus, grojo ansamblyje su G.Kremeriu, J.Bašmetu, T.Grindenko ir kitais.
Ne kartą fleitininkė muzikavo ir su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant Sauliui Sondeckiui. Garbusis profesorius dirigavo ir Marijos pasirodymui su Klaipėdos kameriniu orkestru 2010-ųjų Klaipėdos muzikos pavasaryje. Pakilia gaida
Merūnas jau ne kartą yra dainavęs Klaipėdos koncertų salėje, tačiau su Klaipėdos kameriniu orkestru muzikuos pirmąkart. „Norisi, kad mano kuriama muzika šildytų žmones, tad tikiuosi į ją sudėti kuo daugiau gerų jausmų ir išgyvenimų“, – sakė jis prieš koncertą. „Naujametinio garsų fejerverko“ programoje – G.F.Handelio, W.A.Mozarto, G.Verdi, P.Karmanovo, J.Strausso ir kitų autorių kūriniai. Renginį ves ir šventišką nuotaiką taip pat kurs aktorė Inga Jankauskaitė. Šiuo koncertu, pakilia jo gaida baigsis tradicinis Klaipėdos koncertų salės šventinės klasikos festivalis „Salve Musica“. „Klaipėdos“ inf.
Duetas: V.Trinkė su V.Muravjovu dainuos ištraukas iš operečių.
14
penktadienis, gruodžio 28, 2012
sportas
„Kirų“ ekipos pergalė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos čempionate pirmąją pergalę iškovojo paskutiniąją vietą užimantys Klaipėdos „Kirai“. Uostamiesčio vyrai sugebėjo palaužti turnyrinės rikiuotės kaimynus – Kretingos „Grifo“ ledo ritulininkus 8:4 ir kartu atsirevanšuoti už nesėkmę 1:4 pirmajame rate. Klaipėdiečiai visą laiką žaidimo gijas turėjo savo rankose ir nuolat pirmavo. „Kirų“ pozicijos susvyravo antrąjį kėlinį, kai po Sergejaus Jakutos ir Jono Gorelio įvarčių kretingiškiai sumažino rezultatą iki 4:5. Tačiau prasidėjus trečiajam kėliniui Maksimas Fediukinas, pelnęs įvartį, nuramino aistras aikštelėje. Vėliau uostamiesčio ledo
ritulininkai padidino pranašumą iki trijų įvarčių, o tašką susitikime padėjo puikiai rungtyniavęs Deividas Matula – 8:4.
Rungtynių statistika „Kirai“ – „Grifai“ 8:4 (2:1, 3:3, 3:0). M.Fediukinas 3, R.Adomaitis, D.Matula po 2, L.Radžius 1/I.Kuzminovas, S.Gorelis, S.Jakuta, J.Gorelis po 1.
Komandų rikiuotė Vieta Komanda
1. Klaipėdos „Baltija“ 2. Šiaulių „Ledo linija“ 3. Kaliningrado „Delovaja Rusj-2“ 4. Kretingos „Grifai“ 5. Klaipėdos „Kirai“
Rungt. Taškai
6 8 6 6 8
16 16 12 4 3
Finišas: būrelis taikliausių klaipėdiečių po paskutiniųjų metų varžybų.
Apdovanoti smiginio žaidėjai Česlovas Kavarza „Honolulu smiginio taurės–2012“ turnyro, vykusio kiekvieną mėnesį, paskutinį etapą laimėjo Ričardas Balčiūnas. Per metus surinkęs 238 taškus, taikliarankis iškovojo didžiąją taurę.
Vos 13 taškų nuo nugalėtojo atsiliko Aidas Petkelis, 20 – Darius Petkelis. Kai buvo išdalinti turnyro prizai, taikliausiųjų laukė dar viena apdovanojimo ceremonija. Taurės ir dovanos buvo įteiktos absoliučiai geriausiems šių metų Įvykiai: klaipėdiečiams (geltoni marškiniai) tik paskutiniajame kėliny-
je pavyko palaužti kretingiškius.
T.Krinicko nuotr.
Rankinis. Šiandien sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks tarptautinis rankinio turnyras Regimantui Avižoniui atminti. Varžysis jaunieji rankininkai, gimę 1997–2000 metais, iš Lietuvos, Baltarusijos ir Latvijos. Varžybų pradžia 9.30 val., apdovanojimai – 17.30 val. Futbolas. Šiandien Klaipėdos universiteto (KU) sporto salėje (Sportininkų g. 13) vyks salės futbolo turnyras, kuriame varžysis „Klaipėdos universiteto“, „Klarksono-Plikių“, „Baltų“ ir LCC penketukai. Turnyras dėl KU taurės prasidės 18 val. Legionierius. Profesionalaus krepšininko karjerą pradedantis 213 cm amerikietis Ryanas Olanderis sutiko pasirašyti sutartį iki sezono pabaigos su visus dešimt mačų Lietuvos krepšinio lygoje pralaimėjusiu Palangos „Palangos Triobet“ klubu. Finansinės vidurio puolėjo pozicijoje rungtyniaujančio krepšininko kontrakto sąlygos oficialiai neskelbiamos. Šiemet R.Olanderis, kurio atvykstant į Lietuvą laukiama jau savaitgalį, baigė Ferfildo universitetą JAV. Studentų krepšinio čempionato antrajame divizione amerikietis per 33 pastarąsias rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 8,8 taško. Artimiausias ir baigiamąsias pirmojo rato LKL rungtynes „Palanga
Triobet“ sausio 5 d. namuose žais su dešimt pergalių iš eilės iškovojusiais „Prienų“ krepšininkais.
„Honolulu smiginio taurės“ penketukas Vieta Sportininkas
Taškai
1.Ričardas Balčiūnas 2.Aidas Petkelis 3.Darius Petkelis 4.Arūnas Ceplys 5.Audra Petkelienė
238 225 218 154 114
rius. Trečias dešimtuke buvo R.Balčiūnas – 514 taškų.
Geriausiųjų dešimtukas Vieta Sportininkas
Taškai
1.Aidas Petkelis 2.Darius Petkelis 3.Ričardas Balčiūnas 4.Vilius Obolevičius 5.Audra Petkelienė 6.Arvydas Baublys 7.Algimantas Baltūsis 8.Kęstutis Mikalauskas 9.Andrius Mikaločius 10.Rimas Dobilinskas
573 523 514 352 351 291 251 218 189 182
Pranašiausios – Klaipėdos gimnastės Česlovas Kavarza
Sporto telegrafas
Klaipėdos smiginio žaidėjams. Taikliausio strėlytes mėčiusio sportininko vardą iškovojo A.Petkelis, pelnęs 573 taškus. 50 taškų nuo jo atsiliko brolis Da-
Atvirose „Viesulo“ sporto centro meninės gimnastikos pirmenybėse, kuriose varžėsi 5–10 metų mergaitės, akivaizdžiai pranašesnės buvo šeimininkės – klaipėdietės.
Jos iškovojo aštuonis medalius. Savo amžiaus grupėse pergales šventė 6-metė Ksenija Kusaitė – 9,20 balo, 7-metė Žemyna Stočkutė – 11,00 ir 8-metė Anastasija Kolesnik – 8,67. Sidabro medaliais apdovanotos Paula Budriky-
tė (gimusi 2006 m.) – 8,80, Paulina Jočytė (g. 2005 m.) – 10,43 ir Julija Liuliukova (g. 2003 m.) – 11,00. Trečiąsias vietas užėmė 6-metė Evelina Žadeikytė – 8,43 ir 7-metė Gabija Jonikaitė – 9,07.
NBA. Dvidešimtą nesėkmę NBA čempionate – po penkių pergalių iš eilės – patyrė Toronto „Raptors“ klubas su dviem lietuviais. Mažiausiai mėnesiui dėl traumos netekusi Jono Valančiūno, Toronto ekipa išvykoje 80:100 turėjo pripažinti San Antonijaus „Spurs“ krepšininkų pranašumą. Linas Kleiza svečiams pelnė 5 taškus, gynyboje atkovojo 2 kamuolius. Penktą pergalę iš eilės iškovojo Hjustono „Rockets“ ekipa su Donatu Motiejūnu. Trečiadienį Minesotoje „Rockets“ komanda 87:84 įveikė „Timberwolves“ žaidėjus. Lietuvis mačui buvo registruotas, tačiau nerungtyniavo. Anglijoje. Penkioliktąją pergalę Anglijos futbolo čempionate iškovojo „Manchester United“ klubas, namuose 4:3 (1:2) palaužęs triskart pirmavusią „Newcastle United“ vienuolikę. Po pergalės „MU“ futbolininkai surinko 46 taškus ir iki septynių taškų padidino persvarą prieš „Manchester City“ klubą, kuris svečiuose 0:1 (0:0) nusileido „Sunderland“ vienuolikei. Trečiojoje pozicijoje su 35 taškais lieka Londono „Chelsea“ futbolininkai, išvykoje 1:0 (1:0) įveikę „Norwich City“ komandą.
Prizininkės: geriausiai pasirodžiusios jaunosios mūsų miesto sportininkės.
L.Galuškinienės nuotr.
19
penktadienis, gruodžio 28, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Linda Lael Miller knygą „Ten ir čia“.
Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime ketvirtadienį, sausio 3 d.
Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale
www.KL.lt/konkursai
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Jautis (04 21–05 20). Nepatiks kitų žmonių idėjos ir mintys, jeigu jos nors kiek prieštaraus jūsų jausmams. Galima ginčytis su aplinkiniais, nes, pasitelkus rimtus argumentus, tai seksis puikiai. Dvyniai (05 21–06 21). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite, kaip pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti kitus pasaulius bei nerealią meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Vėžys (06 22–07 22). Jausite tiek šeimos, tiek draugų bei pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Stabtelėkite ir atsipūskite. Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su uždaru žmogumi. Jūsų mintys ir idėjos bus priešingos jo elgesiui, bet nebijokite atkreipti jo dėmesį į iškilusius prieštaravimus. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant gali išsirutulioti naujų idėjų. Šaulys (11 23–12 21). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas. Ožiaragis (12 22–01 20). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir kaitai, darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Vandenis (01 21–02 19). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Žuvys (02 20–03 20). Jaučiate aistrą. Esate atviresnis ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Tai stipraus žmogaus pozicija, vadinasi, ir elgtis reikia atitinkamai: spręsti sudėtingas problemas, judėti pirmyn.
Orai
Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, temperatūra svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 2 šilumos. Šeštadienį šiek tiek atšals, oro temperatūra naktį kai kur nukris iki 6–7 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Sekmadienį vėl prognozuojama šlapdriba, naktį bus nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną – iki 4 laipsnių šilumos.
Šiandien, gruodžio 28 d.
–1
0
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
–1
Šiauliai
Klaipėda
–1
Panevėžys
–2
Utena
0
8.40 16.00 7.20
363-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 3 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
Tauragė
0
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +2 Brazilija +29 Briuselis +8 Dublinas +12 Kairas +19 Keiptaunas +25 Kopenhaga +2
kokteilis Dovana – darbinė liemenė Vakar „Kokteil is“ klausė skaitytojų, ar juos aplankė dosnus Kalėdų Senelis? Gal atnešė vertingų, o gal netikėtų, su btil ių dovanų? „Mes sulaukėme „kiet ų“ dovanų, – nuo ankstaus ryto skubėjo pasig irt i Pranas, dirbant is traktor in ink u vie noje Klaipėdos bendrovėje. – Ne tik man, bet ir kit iems vyrams vadovai padovanojo ne saldain ių, dešros, o darbines, švies ą atspind inč ias lie menes.“ Tol iau iron iz uodamas vyr išk is ap gailestavo, kad ant jų buvo užrašytas bendrovės pavadinimas. „Man ir daugel iui bendradarbių dėl tok ių dovanų akys ant kaktos iššoko, – juokavo Pranas. – Jei nebūt ų užra šo, tai dar bent į miestą būt ų gal ima išeiti vilkint liemenę. O dabar nebent bendrovės ter itor ijoje galėsime stai pyt is.“
Londonas +12 Madridas +9 Maskva +3 Minskas +3 Niujorkas +5 Oslas –5 Paryžius +11 Pekinas –1
Praha +3 Ryga +2 Roma +15 Sidnėjus +24 Talinas 0 Tel Avivas +20 Tokijas +9 Varšuva +1
Vėjas
9–20 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
0
–1
Vilnius
Marijampolė
0
Alytus
Vardai Daumantė, Ema, Kamilė, Vaidilutė, Vidas.
gruodžio 28-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-1
0
+1
-1
10
-1
-1
+2
+2
6
+1
+2
+2
+4
6
rytoj
sekmadienį
1694 m. nuo raupų mirė Anglijos karalienė (nuo 1689 m.) Mary II. 1863 m. Kaune įvykdy ta mirt ies bausmė ku nig ui, vienam iš 1863 m. suk il imo vadų An tanui Mackev ičiui. Gi mė 1828 m. 1869 m. amer ik iet is Williamas Semple’is už patentavo kramtomąją gumą. 1923 m. mirė prancū zų arc hitekt as Ale xandre’as Gustave’as
Eiffel is, suprojektavęs Eifel io bokšt ą Par y žiuje. 1937 m. mirė prancūz ų komp oz itor ius Maur i ce’as Ravelis. 1947 m. mirė paskutiny sis Ital ijos monarchas – karal ius (1900–1946 m.) Victor as Emm anuelis III. 1981 m. gimė pirmasis dirbt in io apvais in imo būdu pradėtas kūd ik is – amer ik ietė Elizabeth Jordan Carr.
2010 m. australė „Oska ro“ laureatė aktorė Nico le Kidman ir jos vyras kantri muzikos žvaigždė Keithas Urbanas susilau kė dukrelės, kurią pagim dė surogatinė motina.
Lažybos baigėsi nelaime Vienas jaunas tunisietis mirė po to, kai laimėjo lažybas, per kurias vie nu mauku išgėrė 28 žalius kiauši nius, pranešė radijas „Shems FM“.
20-metis Dhaou Fatnassi (Zavus Fatnasis), gyvenęs centrinio re giono miestelyje Kairvane, išgė rė beveik tris dešimtis žalių kiau šinių, susilažinęs su vienu draugu iš neįvardytos sumos. Vėliau jaunuoliui pradėjo smar kiai skaudėti pilvą, todėl jis buvo išvežtas į ligoninę, tačiau mirė pa keliui.
Viltis: Pranas tikėjosi, jog bend
rovė padovanos naują kilimą traktoriui apšiltinti.
„Kokteilio“ pozicija Nesisk ųsk ite gyven imu, galėjo ir to kio nebūti.
BNS, „Klaipėdos“ inf.
Naujausios žinios apie kofeiną Daugiausia kofeino turi Amazonės au galas guarana. Jos sėklose yra 5 proc. kofeino. Arbatos lapuose yra 2–5 proc. kofeino, matės lapuose – 3 proc., kolos riešutuose – 1,5–2,5 proc., o kavos pu pelėse – 0,6–2,8 proc. Kofeino kiekis gėrimuose priklauso ir nuo paruošimo (užplikymo) būdo, to dėl, pavyzd žiui, viename kavos puo delyje yra du kart us daug iau kofei no neg u tok iame pač iame kiek yje arbatos, nors pačiose kavos pupelė se kofeino yra maž iau neg u arbatos lapuose. Mirt ina kofeino dozė yra 200 mg kū no masės kilogramui. Vidutinis vyras, sveriantis 70 kg, vienu metu turėtų su vartot i 14 kg šio alkaloido (140 kavos puodel ių, 200 arbatos puodelių, 200 kolos skardinių).
Nugirstas pokalbis – Ateik ite su žmona pas mus sut ikt i Naujųjų metų. – Ačiū, bet mes negalėsime... – O, tai labai miela iš jūsų pusės. Česka (397 719; jeigu jums atsibodo ant sie nos kabantis laikrodis su gegute, tai jį atsukite į sieną. Bus laikrodis su geniu)
Patrauklumas: N.Portman ir K.Stewart prodiuseriams yra pelninga investicija.
„Shutterstock“ nuotr.
Holivudo aktorės neša pelną Aktorės Natalie Portman (Natali Portman) ir Kristen Stewart (Kris ten Stiuart) yra pelningiausios Ho livudo žvaigždės – filmai, kuriuo se jos filmuojasi, atneša kino stu dijoms didžiausią pelną, skelbia Forbes.com.
„Oskaro“ laureatė N.Portman atsi dūrė pelningiausiųjų aktorių sąra šo viršūnėje – kiekvienas jai sumo kėtas JAV doleris studijoms grąžino maždaug po 42,7 JAV dolerio. „Juodoji gulbė“ už vaidmenį, dėl kurio ji buvo pripažinta geriau sia aktore, prodiuseriams atsiė jo maždaug 13 mln. JAV dolerių, o už parduotus bilietus surinko 329 mln. JAV dolerių. „Mūsų skaičiavimais, kiekvie nas doleris, kurį kino studija su moka N.Portman, atneša 42,7 JAV
dolerio. Jei palyginsime su Eddie Murphy (Edžiu Merfiu), kuris yra brangiausiai apmokama žvaigždė, kiekvienas jam sumokėtas doleris sugrąžina 2,3 JAV dolerio“, – rašo Forbes.com. Nedaug nuo N.Portman atsilie ka „Saulėlydžio“ žvaigždė K.Ste wart, kurios kiekvienas doleris atneša 40,6 JAV dolerio. Be to, ši aktorė yra daugiausia uždirbančių aktorių „Forbes“ sąraše. 2012 m. ji uždirbo 34,5 mln. JAV dolerių. „Per pastaruosius metus K.Ste wart sugebėjo uždirbti įspūdingą sumą ir atnešti dideles pajamas „Saulėlydžio“ dėka, – skelbia Forbes.com. – Nors jai už vai dinimą paskutinėse dviejose fil mo dalyse buvo sumokėta 25 mln. JAV dolerių, ji tikrai buvo verta tų pinigų.“
Skaičiuodama kino studijų paja mas Forbes.com palygino per tre jų metų laikotarpį pastatytuose fil muose vaidinusioms žvaigždėms išmokėtus atlyginimus ir bilietų į tuos filmus pardavimus. Išvados rodo, kad pelningiausios žvaigž dės filmuojasi didžiausias pajamas atnešančiuose filmuose. Kiti du K.Stewart partneriai „Saulėlydyje“ taip pat yra ne bloga filmų statytojų investicija. Robertas Pattinsonas (Robertas Patinsonas) pelningiausių akto rių sąraše užima ketvirtą vietą, kiekvienas jam sumokėtas dole ris sugrąžina 31,70 JAV dolerio, o Tayloras Lautneris (Teiloras Lot neris), sugrąžinantis 29,5 karto didesnę už jam sumokėtą sumą, – šeštąją. BNS, „Klaipėdos“ inf.
Netikėtumas: jaunuolio mirties
priežastimi tapo išgerti 28 žali kiaušiniai.
VIKINGŲ LOTO
Nr. 1033
2012 12 26 AUKSO PUODAS – 11 248 496 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 166 944 Lt 05 08 10 24 30 33 Auksinis skaičius 43 Papildomi skaičiai 28 40 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 168 820 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 5 849 Lt (9 priz.) 4 skaičiai 157 Lt (461 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (8399 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (11108 priz.) Džokeris - bil. nr. 080 244 291 (217167 Lt) PROGNOZĖ: Aukso puode – 12 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt Džokeris – 200 000 Lt