2013-01-03 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, SAUSIO 3, 2013

www.kl.lt

1 (19 604) 12 82AC6?A.162;6@ @.B@6<

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Vb` @aN`f` 4bQNcVĂ˜Vb`

turtas

MaĹžos indÄ—liĹł palĹŤkanos

Bu­vÄ™s ak­ty­vus kon­ser­va­to­rius A.Ra­ma­naus­kas pri­si­ko­men­ta­vo.

Nau­jie­ji me­tai at­ne­ťÄ— ne tik links­my­biĹł, bet ir tra­ge­di­jĹł vir­ti­nÄ™.

Lietuva 7p.

Pasaulis 11p.

In­dÄ—­liai – vis dar po­pu­lia­riau­sias pi­ni­gĹł tau­py­mo bō­das.

Gana konservatyvĹŤs lietu viai veikiau renkasi tradi cinius taupymo bĹŤdus – indÄ—lius. Ta Ä?iau pastaraisiais metais jau ieĹĄko finansĹł ÄŻstaigĹł alternatyvĹł ir vis aktyviau svarsto gali mybÄ™ taupyti kredito unijose.

ragina ieĹĄkoti

Lina MrazauskaitÄ—

dariniĹł ir galimo gyventojĹł nepa- kinti, ar joje indÄ—liai drausti: „Jeigu sitikÄ—jimo rinka, ĹĄÄŻ kartÄ… pro gnozÄ—s indÄ—lis virĹĄija vals tybÄ—s garantuoitin pesimistinÄ—s nebuvo. IĹĄlygino jÄ—gas jamÄ… sumÄ…, gyventojas turÄ— Prognozuodama galimus pa tĹł jÄŻ suRenkantis ďŹ nansĹł ÄŻstaigÄ… gy dari- skaidyti ir paskirsty vento- nius Lietuvos cent ti po kelias skirrinÄ— kredito uni- tingas ďŹ jams reikĹĄmÄ—s turi ne vien nansĹł ÄŻstaigas: tiek kredito indivi- ja (LCKU) jau ga lÄ—jo remtis „Sno- unijas, dualiai taikomos sÄ…lygos, bet tiek bankus. Pasirinkti jas ir visa ro“ istorija ir drÄ… siau tikinti, kad turÄ—tĹł ďŹ nansĹł ÄŻstaigos rinka bei jos pagal palĹŤkanas ir ÄŻstaigos ďŹ pati- rinka dÄ—l pastarĹł jĹł ÄŻvykiĹł nenu- nansines kimumas. Pastarieji du su ataskaitas. ReikÄ—tĹł pabrÄ—ĹžkrÄ—timai kentÄ—s. Neilgai laukus, ji informa- ti, kad komerciniĹł bankĹł ir kredi nuo naujĹł metĹł kredito unijos to uni- vo, kad praradimai menki, padÄ—tis ÄŻpareigoja jĹł rinkose konkurencijÄ… dÄ—l mos skelbti savo rezultatus patiki- stabili, o indÄ—liĹł po rtfelis ÄŻ pradinÄŻ interneto mumo iĹĄlygino, kita vertus, svetainÄ—se.“ dide- lygÄŻ sugrÄŻĹĄ jau po poros savaiÄ?iĹł. lÄ—s ÄŻtakos gyventojĹł pasiti kÄ—jimui LCKU duomenimis, 63-ose neturÄ—jo. ĹĄiai sis te mai pri klau sanÄ?iose krediPo „Snoro“ griĹŤties baimin tasi, to unijose indÄ—liĹł portfelis sumakad laiku nesustabdyta nu sikals- Şėjo per 11 mln. litĹł, taÄ?iau tai sutama veika ir indÄ—liĹł pra radimas darÄ— vos 0,79 pro c. bendros indÄ—liĹł dÄ—l to smarkiai paveiks gy ventojĹł sumos. LCKU val dybos pirmininpasitikÄ—jimÄ… visa bankĹł sistema. kas Fortunatas DirginÄ?ius gruodĹžio TaÄ?iau ĹĄiĹł metĹł lapkritÄŻ, minint pabaigoje patikino, kad tokiĹł indė„Snoro“ griĹŤties metines, Lietuvos liĹł portfelio svy ravimĹł pasitaiko ir banko valdybos pirmininkas Vitas atskiromis metĹł sa vaitÄ—mis. Vasiliauskas patikino, kad ĹĄi istorija, kitaip nei tikÄ—tasi, ban kĹł sek- Vienodai saugu toriui stipraus smĹŤgio nesu davÄ—, o Lietuvos banko Fi nansinio stabilupokyÄ?iai buvo trumpalaikiai. mo de par ta mento MakroprudenciV.Vasiliausko manymu, tÄ…kart nÄ—s analizÄ—s skyriaus didelÄ—s reikĹĄmÄ—s turÄ—jo vyriausiojo Virgilijus Rutkauskas: indÄ—liĹł ekonomisto Vir gilijaus Rutkausdraudimo mechanizmas: gy vento- ko teigimu, gyven GyventojĹł finansitojai Lietuvoje jams pamaÄ?ius, kad jis suvei kÄ— tin- yra palyginti kon servatyvĹŤs ir, be kamai, pasitikÄ—jimas bankĹł niĹł lÄ—ĹĄĹł saugumas sekto- investicijĹł ÄŻ nuo savÄ… verslÄ…, dauriumi tik iĹĄaugo. Tai atspin dÄ—jo ir giausia ďŹ nansinÄŻ tiek bankuose, tiek turtÄ… pa 2012 m. spalÄŻ rekordinÄŻ lygÄŻ pasie- gĹł ďŹ nansĹł ÄŻstaigoms: tiki pinikredito unijose yra kÄ™s indÄ—liĹł portfelis komer bankams ir ciniuo- kredito unijoms. Jie ĹĄiose ÄŻstaigose bankuose – jis buvo vienodas. didesnis se padeda indÄ— lius ar tiesiog laiko nei iki „Snoro“ griĹŤties ir pasiekÄ— pinigus sÄ…skaito ď Ž Augimas: X_R QV a\ b[V se. per visÄ… ĹĄalies istorijÄ… ne W\` `b QN _\ c\` " ]_\ P cV matytas PaĹĄnekovas pabrėŞė, kad pa `\` SV [N[ `Ăş _V[ X\` aN Ă˜VNb aV XR YR aĂ– ZR aĂş TR _\ XNV ]N Q aukĹĄtumas. Ĺ io augimo, anot tikÄ—XV ZN `V XNQ ]N `aN _b\ Wb ZR V QV[` Lie- to ďŹ nansinio turto ab ]N `aR OV ZN` NX af cR` [ saugumas pa- Kredito uni tuvos banko valdybos pirmi V` Tf cR[ a\ WĂş `b `V Q\ ZĂ› WV Z jos auga ninko, prastai yra atvirkĹĄ N` NY aR_ [N af c\ ZV` Ă&#x; `N[ to unijos sudarys 10 proc. Ä?iai proporcingas Lietuvos af XĂ&#x; ]R_ nesustabdÄ— nÄ— Lietuvoje ir visos ďŹ - suvaldyti ďŹ nan banko duomenimis, krepasau- jo grÄ…Ĺžai. Tai reiĹĄ siniĹł srautĹł. LCKU  @Uba aR_` a\PX• [b\ a_ nansĹł rinkos, o 2030 m. – kia, kad didesnÄ—s dito uni lio rinkose pastebimas indÄ— net 20 Rizikos valdymo jos iĹĄlaiko spartĹł augimo liĹł pa- palĹŤkanos papras grupÄ—s vadovas ir proc. PaĹĄnekovo manymu, tai signalizuoja tempÄ… – lĹŤkanĹł kritimas, grÄ—smingai kredito ďŹ nansĹł analitikas vien per ĹĄiĹł metĹł treÄ?iÄ… artÄ—- apie aukĹĄtesnÄ™ pri Aurelijus CviliunijĹł ÄŻsitvirtinimas visuo siimamÄ… rizikÄ…, ketvirtÄŻ jantis prie neigiamo lygio. menÄ—je, kas pabrėŞė, kad ĹĄiĹł kredito ÄŻstaigĹł turtas taigi maĹžesnÄŻ saugumÄ… ir pritraukti indÄ—Lietuvai ÄŻĹžengus ÄŻ laisvos NacionalinÄ—s kredito unijos iĹĄaugu- iĹĄaugo 7,9 proc. ekono- liĹł siĹŤlant dideles veik- siÄ… tikimybÄ™ neatgau ir pasiekÄ— 2 mlrd. mikos palĹŤkanas gana ti lÄ—ĹĄĹł. los sustabdymas parodÄ—, ĹĄaliĹł sandraugÄ…, neiĹĄvengialitĹł ribÄ…. IndÄ—liĹł suma per kad palengva, taÄ?iau gautas lÄ—ĹĄas TaÄ?iau, kaip patikino jis, tÄ… pa- mas. Europoje kre naĹĄus likimas gali iĹĄtikti ir svarbu laikyti tÄŻ laikotarpÄŻ padi dito unijos ĹĄiuo tinkamai kredito pinigus tiek ban dÄ—jo 7,5 proc., iki metu panaudoti. kuose, tiek kredito 1,70 unijas. Nors ĹĄis ÄŻvykis taip uĹžima 20–40 proc. ďŹ nan mlrd. litĹł. Per metus kredi sĹł pat su- unijose yra vieno K.Ol ĹĄauskas pripaĹžino, kad ďŹ to rinkos, JAV – 10 proc. dai saugu: „Vieno unijĹł kÄ—lÄ— spÄ—lioniĹł dÄ—l laukian turto ir indÄ—liĹł suma jau yra Ä?iĹł pa- asmens turimi nansĹł sektoriui sparÄ?iai indÄ—liai ar pinigai paĹĄo K.OlĹĄausko teigimu, kredito augant kusi treÄ?daliu. uni- visuomet slypi pa sÄ…skaitose, vienoje kredito vojĹł. TaÄ?iau jis jĹł skaiÄ?ius nuo 2000 m. ÄŻstaiKre di pa to ĹĄo uni ko jĹł pri aso dĹŤ ciacijos pirmi- maĹždaug rÄ—, kad sviestas niekada negagoje, nevirĹĄijantys 345 280 dukart ir ĹĄiuo metu sielitĹł, ninko KÄ™stuÄ?io OlĹĄaus dina koĹĄÄ—s – papildomĹł su yra 100 proc. garantuojami ko teigimu, kia 77, kredi kauptĹł to unijĹł nariĹł per ĹĄÄŻ lÄ— vals- kredito unijos yra pel ĹĄĹł ďŹ nansĹł ÄŻstaigos veiklos niusios pripa- laikotarpÄŻ tybÄ—s. Taigi, turint omeny stabipadaugÄ—jo per 20 kartĹł, je indÄ—- ĹžinimÄ… ne tik Lie tuvoje, bet ir visame iki 141 lumui uĹžtikrinti niekuomet lininkams teikiamas valsty tĹŤkst. nebus bÄ—s ga- pasaulyje, o sunk per daug. metis parodÄ—, kad rantijas, gyventojĹł ďŹ nansi niĹł lÄ—ĹĄĹł jos patikimos ďŹ nansĹł ÄŻstaigos: „Per ÄŽ plÄ—t „Pagrindinis ďŹ nansĹł ÄŻstaigĹł saugumas tiek bankuose, tiek rÄ… ĹžiĹŤri ÄŻtariai valkre- krizÄ™ bankĹł aktyvai dymo principas yra valdyti labai sumaŞėjo, Kita ver dito unijose yra vienodas.“ rizikÄ…, tus, dÄ—l ÄŻspĹŤdingo augio kredito unijĹł ir toliau nesus o ne stebÄ—ti ir priĹžiĹŤrÄ—ti pel Verslo kredito unijos l. e. p. tojamai mo masto dar gruo ną“, – direk- augo. Savo 2,5 pro dĹžio pabaigoje sakÄ— K.Ol treÄ?iÄ… praÄ—jusiĹł metĹł c. rinkos dalÄŻ kre- LCKU torÄ— Erika JucienÄ— pabrėŞė, kad ĹĄauskas ir pabrėŞė, kad sistemai nepriklausanÄ?ioms kiek- dito unijos sunkme asociacija turi pasiĹŤlymĹł, Ä?iu laimÄ—jo dve- unijoms vienas laisvĹł lÄ—ĹĄĹł turintis gy ketvirtÄŻ siekÄ— indÄ—liai kaip iĹĄbuvo pareikĹĄta abejoniĹł. vento- jopai: per krizÄ™ ban vengti galimĹł pavojĹł rinko kĹł sektorius susi- EsÄ… ypaÄ? jas, norintis padÄ—ti indÄ—lÄŻ je. didelis, 100 proc. virĹĄiďŹ nansĹł traukÄ—, o kredito kredito ÄŻstaigose. unijĹł – augo.“ „Sparti kredito unijĹł plÄ—t ÄŻstaigoje, pirmiausia turÄ—tĹł jantis, kai kuriĹł unijĹł augimas ra keiĹĄsiaiĹĄJis sakÄ— tikÄŻs, kad 2020 m. ke lia lia susirĹŤpinimÄ… dÄ—l jĹł veik kredi- grÄ—smÄ™, kad ateity los tvaje joms nepavyks rumo. Deja, pastaruoju metu vykl.mrazauskaite@diena.lt

1,7 Ĺ iandien priedas mlrd. litĹł

Dra­ko­nas ne­gai­lÄ—­jo aud­rĹł 2012-ie­ji Klai­pÄ—­dai, ĹĄven­tu­siai 760 me­ tĹł ju­bi­lie­jĹł, bu­vo ne tik dĹžiaugs­min­gi, bet ir ÄŻtemp­ti. Uos­ ta­mies­tÄŻ tal­ŞÄ— aud­ ros, val­dĹžiai te­ko de­rÄ—­tis dÄ—l kom­pen­ sa­ci­jĹł mies­tui uĹž tai, kad jo pa­ťo­nÄ—­ je at­si­ras su­skys­tin­ tų­jĹł gam­ti­niĹł du­jĹł ter­mi­na­las, mies­tie­ Ä?ius ĹĄo­ki­ra­vo Ĺži­nia, jog bur­lai­vis „Me­ri­ dia­nas“ ga­li bō­ti nu­ skan­din­tas.

Kaina 1,30 Lt

„Bus to­kiĹł, ku­rie ap­si­ dĹžiaugs, kad ne­be­dir­bu.“ Su tar­ny­ba Ke­liĹł po­li­ci­jo­je at­si­svei­ki­nÄ™s Jo­nas Di­Ä?ius apie mo­to­ri­zuo­tĹł chu­li­ga­nĹł nuo­tai­kas.

9p.

Po ĹĄven­Ä?iĹł nak­ties – nuo­sto­liai Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— Nau­jų­jĹł me­tĹł su­ti­ki­mas uos­ta­ mies­Ä?io bei jo apy­lin­kiĹł gy­ven­to­ jams bu­vo ne tik links­mas. Nors kru­vi­nĹł ne­lai­miĹł iť­veng­ta, ne vie­ nas ĹĄias ĹĄven­tes ÄŻsi­mins dÄ—l pa­tir­tĹł nuo­sto­liĹł ar iť­gÄ…s­Ä?io. Ieť­ko­jo vai­ko pa­gro­bÄ—­jo

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Pa­Şa­dų iť­si­Şa­da

Per­nai Klai­pÄ—­do­je ko­ne po­pu­lia­ riau­sias Ĺžo­dĹžiĹł jun­gi­nys bu­vo su­ skys­tin­tų­jĹł gam­ti­niĹł du­jĹł (SGD) ter­mi­na­las. Mies­to val­dĹžia su­ma­nÄ—, jog Klai­ pÄ—­da ir klai­pÄ—­die­Ä?iai tu­ri gau­ti kom­ pen­sa­ci­jĹł uĹž tai, kad ma­rio­se prie Kiau­lÄ—s Nu­ga­ros at­si­ras pa­vo­jin­gas ob­jek­tas.

4

„„Sim­bo­lis: vie­nas reikť­min­giau­siĹł praÄ—­ju­siĹł me­tĹł ÄŻvy­kiĹł – „Me­ri­dia­no“ ke­lio­nÄ— ÄŻ re­mon­to vie­tÄ…. PrieĹĄ tai Ĺža­

dÄ—­ta laivÄ… nu­skan­din­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tik­ra nau­ja­me­tÄ—s nak­ties pa­sa­ ka ÄŻvy­ko sau­sio 1-o­sios pa­ry­Ä?iais. Ant ko­jĹł bu­vo su­kel­tos tÄ…­nakt dir­ bu­siĹł pa­rei­gō­nĹł pa­jÄ—­gos – te­ko ieť­ko­ti dve­jĹł me­tĹł vai­kÄ… pa­gro­bu­ sio tak­sis­to. Nau­juo­sius 20-me­tÄ— Do­vi­lÄ— su­ ti­ko pas gi­mi­nai­Ä?ius uos­ta­mies­Ä?io Ry­ťi­nin­kĹł gat­vÄ—­je. Mer­gi­na bu­vo kÄ… tik grį­Şu­si iĹĄ Ai­ri­jos, tad ĹĄventÄ—s nak­tÄŻ su­ma­nÄ— va­Şiuo­ti pas tÄ—­vus, gy­ve­nan­Ä?ius Skuo­do ra­jo­ne. Tak­si mer­gi­na „pa­ga­ vo“ tie­siog gat­vÄ—­je.

9

2

KETVIRTADIENIS, SAUSIO 3, 2013

miestas

Sa­vi­val­dy­bę už­ra­kins po mė­ne­sio Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo sau­sio už­ra­kin­ta tu­rė­ju­si bū­ ti sa­vi­val­dy­bė at­vi­ra klai­pė­die­ čiams liks dar mė­ne­sį. Nes­pė­ta iš­ da­ly­ti elekt­ro­ni­nių rak­tų, pa­ruoš­ ti įė­ji­mo tvar­kos. Rū­pes­čių su­kė­lė ir dar­buo­to­jų kai­ta.

Pla­nuo­ta, kad in­te­re­san­tai lais­vai po sa­vi­val­dy­bę ne­be­ga­lės vaikš­ čio­ti jau nuo sau­sio 2 die­nos, kai pra­dės veik­ti elekt­ro­ni­nio už­rak­ to sis­te­ma. Ta­čiau, anot Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Via­čes­la­vo Kar­ma­no­ vo, po­ky­čius teks ati­dė­ti iki va­sa­rio 1 die­nos. Kad taip ga­li įvyk­ti, kal­ bė­ta jau anks­čiau. Dar nė­ra at­l ik­t i ir sis­te­m os ban­dy­m ai, ku­r ie pla­n uo­t i prieš šven­tes. „Baig­si­me iš­duo­ti elekt­ro­ni­nius rak­tus biu­dže­ti­nių įstai­gų va­do­ vams, pa­ruo­ši­me pa­te­ki­mo į sa­

vi­val­dy­bę tvar­kas, at­lik­si­me ban­ dy­mus, ir elekt­ro­ni­nio už­rak­to sis­te­ma pra­dės veik­ti“, – tvir­ti­no pa­va­duo­to­jas. V.Kar­ma­no­vo tei­gi­mu, įta­kos vė­ les­niam elekt­ro­ni­nio už­rak­to sis­te­ mos įve­di­mui tu­rė­jo ir dar­buo­to­jų kai­ta. Nuo sau­sio 2 die­nos Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ūkio sky­riaus ve­dė­ja ne­be­dir­ba Ka­ri­na Pa­ši­lie­ nė. Šias pa­rei­gas užė­mė bu­vęs Ci­ vi­li­nės sau­gos sky­riaus ve­dė­jas Ri­ man­tas Imb­rus. „Nuo sau­sio 2 die­nos šios pa­ rei­gos ta­po vals­ty­bės tar­nau­to­jo. K.Pa­ši­lie­nė dir­bo pa­gal dar­bo su­ tar­tį. Įvy­kus pa­si­kei­ti­mams, ji pa­ si­trau­kė iš pa­rei­gų“, – pa­sa­ko­jo V.Kar­ma­no­vas. Elekt­ro­ni­nio už­rak­to sis­te­mos įdie­gi­mas sa­vi­val­dy­bei at­siė­jo 13 tūkst. 300 li­tų. Tei­gia­ma, kad in­ te­re­san­tams ne­kils rū­pes­čių. Vi­sus rei­ka­lus jie ga­lės su­si­tvar­ky­ti pir­ ma­me sa­vi­val­dy­bės aukš­te. Be to, di­de­lė da­lis pa­slau­gų bus tei­kia­ma in­ter­ne­tu.

„Klai­pė­dos Smel­tė“ sko­li­na­si 112 mln. li­tų

Si­tua­ci­ja: ne vie­ną klai­pė­die­tį pik­ti­na įky­riai bru­ka­mi rek­la­mi­niai lei­di­niai.

Pa­ža­bos įky­rią rek­la­mą

l.bieliauskaite@kl.lt

Gre­sia at­sa­ko­my­bė

Įky­riai į pa­što dė­žu­tes bru­ka­mą nead­re­suo­tą rek­la­mą ban­dys pa­ža­ bo­ti nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jęs nau­jos re­dak­ci­jos Paš­to įsta­ty­mas. Ja­me nu­ma­ty­ta, kad jei­gu ga­vė­ jas ne­no­ri gau­ti to­kios rek­la­mos, siek­da­mas aiš­kiai iš­reikš­ti šį ne­ su­ti­ki­mą, ant sa­vo laiš­kų dė­žu­ tės tu­rė­tų nu­ro­dy­ti, kad rek­la­mos

ti­ki­ma­si kro­vos apim­tis pa­di­din­ti iki ke­tu­rių kar­ tų.

Tarp­tau­ti­nės lai­vy­bos kom­pa­ni­jos „Me­di­ter­ra­nean Ship­ping Com­pa­ ny“ val­do­ma kro­vos bend­ro­vė „Klai­pė­dos Smel­tė“ su SEB ban­ku pa­si­ra­šė 32,5 mln. eu­rų (apie 112 mln. li­tų) pa­sko­los su­tar­tį. Ban­kas fi­nan­suos 65 mln. eu­rų (224 mln. li­ tų) ver­tės tarp­tau­ti­nį kon­tei­ne­rių skirs­ty­mo cent­ro pro­jek­tą Klai­pė­ dos uos­te.

„32,5 mln. eu­rų pa­sko­los su­tar­tis pa­si­ra­šy­ta de­šim­čiai me­tų. Ki­tos su­tar­ties de­ta­lės kol kas neatsk­ lei­džia­mos“, – BNS sa­kė „Klai­pė­ dos Smel­tės“ rin­ko­da­ros di­rek­to­ rius Eduar­das Ga­luš­ki­nas. Pa­sak jo, su­tar­tis pa­si­ra­šy­ta 2012-ųjų gruo­džio 31 die­ną. „Da­bar ju­dė­si­me vi­su pa­jė­gu­ mu. Vi­sų kran­ti­nių sta­ty­bos ju­da po tru­pu­tė­lį į prie­kį, ti­ki­mės, kad vė­ly­vą pa­va­sa­rį jos bus baig­tos. Me­tų vi­du­ry­je ti­ki­mės, kad tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti nau­jas kro­vi­nys uos­te – kon­tei­ne­riai su Ru­si­jai skir­tu kro­ vi­niu“, – tei­gė E.Ga­luš­ki­nas. Pa­sak jo, nuo bir­že­lio pa­bai­gos tik­riau­siai jau bus ga­li­ma priim­ ti pir­muo­sius okea­ni­nius kon­tei­

Vy­tau­to Liaudanskio nuo­tr.

ne­rių lai­vus, o per ke­le­rius me­tus pla­nuo­ja­ma už­baig­ti inf­rast­ruk­tū­ ros plėt­ros dar­bus – griau­ti ne­rei­ ka­lin­gus pa­sta­tus, per­kel­ti ge­le­žin­ ke­lio li­ni­jas. Praė­ju­sių me­tų gruo­džio pra­ džio­je „Klai­pė­dos Smel­tė“ pa­ si­ra­šė ir 32,5 mln. eu­rų pa­sko­los su­tar­tį su Eu­ro­pos re­konst­ruk­ci­ jos ir plėt­ros ban­ku – ERPB ir SEB ban­kas ly­gio­mis da­li­mis fi­nan­suos pro­jek­tą. Iki šiol „Klai­pė­dos Smel­tė“ dar­ bus at­li­ko sa­vo lė­šo­mis – jau pra­ dė­ta trans­for­ma­to­ri­nės sta­ty­ba ir elekt­ros li­ni­jų tie­si­mas, bu­vo per­ ke­lia­mos ka­ti­li­nės bei ruo­šia­mi bū­ si­mų kon­kur­sų tech­ni­nių spe­ci­fi­ ka­ci­jų pro­jek­tai. „Me­di­ter­ra­nean Ship­ping Com­ pa­ny“, skel­bu­si apie pla­nus Klai­ pė­dos uos­te steig­ti Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no kon­tei­ne­rių pa­skirs­ty­mo cent­rą, ža­dė­jo į Klai­pė­dą nu­kreip­ti di­džiak­rū­vius kon­tei­ner­ve­žius. „Klai­pė­dos Smel­tė“ per­nai už­ dir­bo 15,386 mln. li­tų gry­no­ jo pel­no – 60 pro­c. dau­giau ne­gu 2010-ai­siais. BNS inf.

5

Pre­kei­viai ir pa­slau­gų tei­kė­jai ne­be­ga­lės var­to­to­jų bea­to­dai­riš­kai ata­kuo­ti rek­la­ mi­niais spau­di­niais. Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pla­nai: pa­sta­čius mo­der­nų kro­vi­nių skirs­ty­mo cent­rą į Klai­pė­dos uos­tą

Au­re­li­jaus Ma­dze­liaus­ko nuo­tr.

Skun­dų dėl įky­rios rek­la­mos pa­sta­ruo­ ju me­tu spar­čiai dau­gė­ja.

gau­ti ne­pa­gei­dau­ja. O as­me­nys, pa­žei­dę to­kį ga­vė­jo ne­su­ti­ki­mą, pri­va­lės at­sa­ky­ti tei­sės ak­tų nu­ sta­ty­ta tvar­ka. Var­to­to­jai, ga­vę ne­pa­gei­dau­ja­ mą rek­la­mą, pri­klau­so­mai nuo jos tu­ri­nio tu­rė­tų kreip­tis ati­tin­ka­mai į Vals­ty­bi­nę mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bą ar­ba į Vals­ty­bi­nę ne mais­ to pro­duk­tų ins­pek­ci­ją. Pa­gal šių ins­ti­tu­ci­jų su­ra­šy­ tus pro­to­ko­lus pa­žei­di­mus nag­ri­ nės bei san­kci­jas tai­kys Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba (VVTAT). Rea­ga­vo į skun­dus

Gin­ti var­to­to­jų tei­ses įsta­ty­mo rai­ de nu­spręs­ta at­si­žvel­gus į gau­sė­ jan­čius skun­dus dėl ag­re­sy­viai pa­ štu pla­ti­na­mos rek­la­mos. Kaip pri­pa­ži­no Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­jos Paš­to sky­riaus ve­dė­ ja Kris­ti­na Se­mė­nė, Lie­tu­vo­je dar

ga­nė­ti­nai nau­ja tvar­ka kli­juo­ti spe­ cia­lius lip­du­kus ant pa­što dė­žu­čių dau­ge­ly­je ki­tų Eu­ro­pos ša­lių yra jau įpras­ta pra­kti­ka. Praė­ju­siais me­tais VVTAT nag­ri­ nė­jo 5 by­las dėl Rek­la­mos įsta­ty­mo pa­žei­di­mo – ne­pa­gei­dau­ja­mos rek­ la­mos siun­ti­mo var­to­to­jui. Tri­mis at­ve­jais pa­žei­dė­jams skir­ta eko­ no­mi­nė san­kci­ja – bau­da, dviem at­ve­jais pa­žei­dė­jams pri­tai­ky­tas įspė­ji­mas. Ta­čiau tar­ny­bos at­sto­vai ne­nei­ gė, jog skun­dų dėl įky­rios rek­la­mos pa­sta­ruo­ju me­tu spar­čiai dau­gė­ja. Ėmė pikt­nau­džiau­ti

Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­p ek­c i­jos Klai­p ė­d os sky­r iaus vy­res­n io­j i ins­p ek­to­r ė Ne­r in­ ga Jur­gė­lie­nė tvir­ti­no, kad gy­ ven­to­jų nu­si­skun­di­mų dėl ne­pa­ gei­dau­ja­mų rek­la­mi­nių lei­di­nių pa­što dė­žu­tė­se tar­ny­ba iki šiol ne­bu­vo ga­vu­si. Spe­cia­lis­tė svars­tė, jog vei­kiau­ siai dėl to, kad klai­pė­die­čiai į šią ins­pek­ci­ją įpra­tę kreip­tis dėl ne­ ko­ky­biš­kų pre­kių. Kai ku­rie mies­tie­čiai, kli­juo­da­ mi spe­cia­lius lip­du­kus, ne­pa­gei­ dau­ja­mos rek­la­mos pro­ble­mą jau iš­spren­dė sa­vo ini­cia­ty­va. Vie­no uos­ta­mies­čio dau­gia­bu­čio gy­ven­to­ja pa­sa­ko­jo, jog iš pra­džių to­kią va­lią iš­reiš­kė vos vie­nas ki­tas kai­my­nas. Ta­čiau il­gai­niui lip­du­kų ant pa­što dė­žu­čių aki­vaiz­džiai pa­dau­gė­jo. „As­me­niš­kai man rek­la­mi­niai lei­di­niai ne­truk­do, bet la­bai ga­ li bū­ti, jog ir man teks pa­si­nau­do­ ti to­kia ga­li­my­be, nes pa­ste­bė­jau, kad pla­tin­to­jai ėmė pikt­nau­džiau­ ti. Pas­ta­ruo­ju me­tu sa­vo pa­što dė­ žu­tė­je ran­du po du ar net po tris tos pa­čios rek­la­mos eg­zemp­lio­rius“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

– tiek bylų dėl ne­pa­gei­ dau­ja­mos rek­la­mos siun­ti­mo var­to­to­jui jau nagrinėta pernai.

Komentaras Kris­ti­na Gri­gai­tė

VVTAT Ne­są­ži­nin­gos ko­mer­ci­nės veik­los ir rek­la­mos sky­riaus l. e. p. ve­dė­ja

P

as­ta­rai­siais me­tais Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ ny­ba gau­na vis dau­giau var­to­ to­jų nu­si­skun­di­mų dėl ne­pa­ gei­dau­ja­mos rek­la­mos, sklei­džia­mos į var­to­to­jų pa­što dė­žu­tes, elekt­ro­ni­niu pa­štu ar trum­po­sio­mis SMS ži­nu­tė­mis. Ta­čiau ne vi­si skun­dai yra pa­grįs­ti. Daž­ nai var­to­to­jai pa­mirš­ta, jog pil­dy­da­mi an­ke­tas įvai­rioms lo­ja­lu­mo kor­te­lėms gau­ti ar nar­šy­da­mi konk­re­čiuo­se tink­ la­la­piuo­se už­si­re­gist­ruo­ja bei pa­tei­kia sa­vo kon­tak­ti­nius duo­me­nis ir pa­žy­mi, kad pa­gei­dau­ja gau­ti in­for­ma­ci­ją apie nuo­lai­das ir ak­ci­jas. Rek­la­mos įsta­ty­mo 13 straips­nis nu­sta­to, kad rek­la­ma te­le­fo­ nu, te­le­fak­su, te­lek­su, elekt­ro­ni­niu pa­štu ga­li bū­ti tei­kia­ma tik rek­la­mos var­to­to­jo su­ti­ki­mu ar jo pra­šy­mu, ir tai, kad drau­ džia­ma tie­sio­giai teik­ti rek­la­mą konk­ re­čiam as­me­niui, jei­gu yra aiš­kiai iš­ reikš­tas šio as­mens ne­su­ti­ki­mas. Už šio įsta­ty­mo rek­la­mos nau­do­ji­mo rei­ka­la­ vi­mų ne­si­lai­ky­mą rek­la­mi­nės veik­los su­bjek­tams Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba pa­gal kom­pe­ten­ci­ją ga­li skir­ti bau­dą nuo 1 tūkst. iki 30 tūkst. li­tų. Kai pa­žei­di­mas yra ma­ža­reikš­mis, juo ne­pa­da­ro­ma es­mi­nės ža­los šio įsta­ ty­mo sau­go­miems as­me­nų in­te­re­sams, tar­ny­ba, va­do­vau­da­ma­si tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jais, už šių rek­la­mos nau­do­ji­mo rei­ka­la­vi­mų ne­si­lai­ky­mą ga­li tai­ky­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę nuo­bau­dą – įspė­ji­mą, ne­skir­da­ma rek­la­mi­nės veik­ los su­bjek­tams bau­dos.

3

KETVIRTADIENIS, SAUSIO 3, 2013

miestas Va­do­vaus klai­pė­die­tis

Neiš­gau­dė men­kių

Pre­mi­ja – A.Juo­zai­čiui

Šiais me­tais Bal­ti­jos ša­lių ka­ ri­nių lai­vų jun­gi­niui va­do­vau­ ti pra­de­da Lie­tu­vos ka­ri­nių jū­ rų pa­jė­gų ko­man­do­ras lei­te­ nan­tas Egi­di­jus Oleš­ke­vi­čius (nuo­tr.). Jis nuo šian­dien pa­ keis per­nai šias pa­rei­gas ėju­ sį Lat­vi­jos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų ko­man­do­rą lei­te­nan­tą Dmit­ri­ jų Jan­ko­vą.

Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­jan­tys žve­ jai jau ant­rus me­tus iš ei­lės neiš­ gau­dė jiems skir­tos men­kių kvo­ tos. 2011-ai­siais ne­su­gau­ta apie 600 to­nų, per­nai – dau­giau nei 2 tūkst. to­nų – be­veik pu­sė me­ tų kvo­tos. Sank­ci­jų dėl ne­su­ gau­tų men­kių žve­jai ne­su­lauks – kvo­tos ma­ži­na­mos tik vir­ši­jus nu­sta­ty­tus li­mi­tus.

L.Rė­zos kul­tū­ros ir me­no pre­ mi­ja Ne­rin­gos ta­ry­bos spren­di­ mu skir­ta kul­tū­ros ir vi­suo­me­ nės vei­kė­jui, fi­lo­so­fui, hu­ma­ni­ ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rui Ar­vy­dui Juo­zai­čiui (nuo­tr). Ji skir­ta už jo pa­stan­gas puo­se­lė­ti li­tua­nis­ti­ nės kul­tū­ros tra­di­ci­ją, ak­tua­lią šių die­nų Ne­rin­go­je, Klai­pė­do­je ir Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je.

Aikštėje eg­lė stovės dar savaitę

Dienos telegrafas Ko­k y­b ė. Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­te bus su­k ur­t a ko­k y­b ės va­dy­b os sis­te­m a. Tre­č ia­d ie­n į Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­to rek­to­r ius pro­f. dr. Vai­du­t is Lau­rė­n as ir kon­s ul­t a­c i­n ės bend­ro­vės „Kva­l i­ te­t as“ vers­lo plėt­ros di­rek­to­r ius Da­ lius Se­ra­f i­nas pa­s i­ra­š ė su­t ar­t į dėl jos su­k ū­r i­mo ir įdie­g i­mo. Įgy­ven­d i­n ant pro­j ek­t ą bus su­k ur­t a vi­d i­nė stu­d i­j ų ko­k y­b ės sis­te­m a, įdieg­tos elekt­ro­n i­ nės sis­te­mos, do­k u­men­t ų val­dy­mo sis­te­m a, vyks mo­k y­m ai. Projektą įgyvendins tiekėjų grupė, kuri buvo atrinkta atviro konkurso būdu ir pa­ lankiausiai įvertinta Klaipėdos uni­ versiteto ekspertų. Ši grupė geriau­ siai atitiko kvalifikacinius reikalavi­ mus, kokybės vadybos standartus, buvo tinkamiausia pagal ekonomi­ nio naudingumo principus.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai dar ga­lės pa­si­džiaug­ ti Teat­ro aikš­tę puo­šian­čia šven­ti­ne eg­lu­te. Ją nu­puoš­ti ir iš­mon­tuo­ti ke­ ti­na­ma po sta­čia­ti­kių Ka­lė­dų. Jie šią šven­tę mi­nės sau­sio 7 die­ną.

Ka­lė­di­nės eg­lės mon­ta­vi­mo dar­bai ga­li už­truk­ti ke­lias die­nas. Tad nu­ ma­to­ma, kad ji tu­rė­tų bū­ti iš­mon­ tuo­ta iki sau­sio 10 die­nos. Dar šią sa­vai­tę iš Teat­ro aikš­ tės tu­rė­tų bū­ti išar­dy­ti ir iš­vež­ti pre­ky­bos na­me­liai. Pre­ky­bi­nin­kai juo­se pa­sku­ti­nį kar­tą pre­kia­vo per Nau­jų­jų su­tik­tu­ves. „Nė­ra pra­smės lai­ky­ti na­me­lius Teat­ro aikš­tė­je. Pre­ky­ba juo­se ne­ be­vyks­ta. Iki penk­ta­die­nio na­me­ lius tu­rė­tu­me išar­dy­ti ir iš­vež­ti. Jie bus sau­go­mi san­dė­liuo­se iki ki­tos šven­tės“, – tvir­ti­no lai­ki­nai vie­ šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos šven­ tės“ va­do­vės pa­rei­gas ei­nan­ti Ga­ li­na Li­nio­va. Anot jos, šią sa­vai­tę tu­rė­tų bū­ti iš­vež­ti ir Teat­ro aikš­tę puo­šę dai­li­ nin­ko Ana­to­li­jaus Kle­men­co­vo su­ kur­ti pa­sa­kos „Sprag­tu­kas“ per­so­ na­žai. „Kol kas nie­kas ne­pra­šė jų pa­lik­ti il­giau. Jei su­lauk­si­me to­kio pra­šy­ mo, iš­ve­ši­me vė­liau“, – tei­gė G.Li­ nio­va.

Sta­tis­ti­ka: be­veik per po­rą pir­mų­jų sau­sio die­nų uos­ta­mies­ty­je gi­mė 15 kū­ di­kių.

Pir­ma­sis kū­di­kis – ber­niu­kas Nau­ja­gi­miai pir­mo­sio­mis šių me­tų va­lan­do­mis bels­tis į pa­sau­ lį ne­sku­bė­jo. O štai mir­čių šven­ti­nė­mis die­no­mis uos­ta­mies­ty­je už­re­gist­ruo­ta dau­giau nei įpras­tai. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Pabaiga: šventinę eglę išardys

po stačiatikių Kalėdų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pir­muo­ju šiais me­tais Klai­pė­do­je gi­mu­siu kū­di­kiu ta­po ber­niu­kas. 4 kg ir 600 g nau­ja­gi­mis pa­sau­lį iš­ vy­do sau­sio 1-ąją 2 val. 10 mi­nu­ čių. Klai­pė­dos ra­jo­no Kiš­kė­nų kai­ mo gy­ven­to­jai Li­nai Baš­kie­nei šis kū­di­kis – tre­čia­sis. Ant­ra­sis šių me­tų kū­di­kis gi­mė dau­giau nei po ket­vir­čio pa­ros. „Gam­tai ne­tu­ri reikš­mės dar­ bo ir šven­čių die­nos. Tad vie­nais me­tais per Nau­juo­sius su­lau­kia­ma dau­giau gim­dy­mų, o ki­tais bū­na ra­mu. Gim­dy­mas – toks da­ly­kas, kad ne­sus­tab­dy­si“, – šmaikš­ta­ vo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ ni­nės Gim­dy­mo sky­riaus ve­dė­jas Leo­nas Ja­nu­šas. Iki tre­čia­die­nio vi­dur­die­nio uos­ ta­mies­ty­je pa­gim­dė 15 mo­te­rų. Dau­gu­ma jų nau­ja­gi­mių su­si­lau­kė jau ant­rą­ją šių me­tų die­ną. Per­nai uos­ta­mies­ty­je gi­mė 3 223

kū­di­kiai – šiek tiek dau­giau nei 2011 me­tais. Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis Klai­ pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­ riu­je už­re­gist­ruo­ta dau­giau mir­čių nei įpras­ta.

Iki tre­čia­die­nio vi­ dur­die­nio uos­ta­ mies­ty­je pa­gim­dė 15 mo­te­rų. Dau­gu­ma jų nau­ja­gi­mių su­si­ lau­kė jau ant­rą­ją šių me­tų die­ną.

Gruo­džio 31 die­ną bu­vo už­re­gist­ ruo­tos 15-os klai­pė­die­čių mir­tys, o gruo­džio 27-ąją dar dau­giau – 20. Neat­me­ta­ma, kad liūd­ną­ją sta­tis­ ti­ką ko­re­ga­vo šven­ti­nės die­nos, ku­rio­mis Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos

sky­rius ne­dir­bo. Ta­čiau ir iki Ka­ lė­dų klai­pė­die­čių mi­rė dau­giau nei įpras­ta – po 12 žmo­nių per die­ną. Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­ tė Eu­ge­ni­ja Jo­nu­šai­tė at­krei­pė dė­ me­sį, kad dau­giau žmo­nių mirš­ta kren­tant la­pams ir sprogs­tant me­ džiams. Ta­čiau ji taip pat pa­ste­bė­ jo, kad praė­ju­sį gruo­dį mi­rė dau­ giau žmo­nių. Tarp jų dau­giau bū­ta vy­res­nio am­žiaus ir li­gos pa­kirs­tų klai­pė­ die­čių. Ta­čiau liūd­no­ji gruo­džio sta­ tis­t i­ka ne­s u­ga­d i­n o vi­sos me­t ų sta­tis­ti­kos – praė­ju­siais me­tais uos­ta­mies­ty­je mi­rė ke­lio­mis de­ šim­ti­mis žmo­nių ma­žiau nei prieš po­rą me­tų. 2011-ai­siais už­re­gist­ruo­tos 2 170 klai­pė­die­čių mir­tys, o per­nai – 2 134. Pas­te­bi­ma, kad klai­pė­die­čius daž­niau­siai pa­ker­ta šir­dies ir krau­ ja­gys­lių, on­ko­lo­gi­nės li­gos.

Mir­t ys. Gruo­d žio 29-ąją Klai­p ė­d os ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­ re­g ist­r uo­tos 4 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­r ė Li­d i­j a Pau­l aus­k ie­n ė (g. 1927 m.), Jev­g e­n ij Pet­rovs­k ij (g. 1928 m.), Liud­m i­l a Cho­r ols­k a­j a (g. 1932 m.), Je­l e­n a Fi­s en­ko (g. 1947 m.). Gruo­ džio 31-ąją už­re­g ist­r uo­tos 15 klai­p ė­ die­č ių mir­t ys. Mi­r ė Ste­f a Ste­p o­n a­ vi­č ie­n ė (g. 1919 m.), Pet­ro­n ė­l ė Vai­ čiū­n ie­n ė (g. 1920 m.), Pau­l i­n a Dai­ nie­n ė (g. 1922 m.), Sta­s ys Burz­d žius (g. 1928 m.), Apo­l o­n i­j a Sa­v i­l o­v ie­n ė (g. 1930 m.), Jo­n as Ju­s is (g. 1931 m.), Jad­v y­g a Bra­z ie­n ė (g. 1932 m.), Vik­ to­r i­j a Mi­k u­ž ai­t ie­n ė (g. 1932 m.), Leo­ nas Smals­t ys (g. 1935 m.), Al­m a Ma­ čiu­l ie­n ė (g. 1935 m.), Juo­z as La­k a­ čaus­k as (g. 1936 m.), Ze­n o­n as Grau­ ži­n is (g. 1947 m.), Alf­r e­d as Zo­r i­n as (g. 1950 m.), Jo­n as Jan­č aus­k as (g. 1956 m.), Al­g i­m an­t as Al­m i­n as (g. 1957 m.). Sau­s io 2-ą ją už­r e­g ist­r uo­ tos 13 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­r ė Al­d o­n a Mik­n e­v i­č ie­n ė (g. 1925 m.), Ma­r i­j a Mel­n i­ko­v a (g. 1925 m.), Ig­n at Mu­r av­j ov (g. 1932 m.), Ga­l i­n a Ga­l ak (g. 1933 m.), Ma­r i­j o­n a Bud­r i­k ie­n ė (g. 1933 m.), Ka­z ys Bru­ž as (g. 1934 m.), Va­l e­r ij Zem­l ians­k ij (g. 1937 m.), Pa­ vel Efis­h ov (g. 1938 m.), Pet­r as Kau­ lius (g. 1938 m.), Va­l en­t i­n a Šve­to­v a (g. 1938 m.), Vla­d i­m ir Kriu­k ov (g. 1938 m.), An­t a­n as Kur­m is (g. 1939 m.), Jo­n as Vin­g i­l is (g. 1954 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­d o­ ja­m i Vla­d is­lo­v as Be­l ic­k is, Ze­no­n as Grau­ž i­n is, Pet­ras Kau­l ius, Ste­fa Ste­ po­n a­v i­č ie­n ė, Va­l e­r ij Zem­l ians­k ij, Kle­m en­s as Do­vei­k a, Ig­n at Mu­r av­ jov, Ga­l i­n a Ga­l ak. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­dė 9 mo­te­r ys. Gi­mė 8 mer­g ai­tės ir ber­n iu­k as. Grei­to­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­kė 72 iš­k vie­ ti­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­sia skun­ dė­s i aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, ap­s i­nuo­ di­ji­m ais al­ko­ho­l iu.

4

ketvirtadienis, sausio 3, 2013

miestas

Dra­ko­nas ne­gai­lė­jo aud­rų

Komentaras

1

De­ry­bos dėl kom­pen­sa­ ci­jų tru­ko vi­sus me­tus. Ga­liau­siai su Vy­riau­sy­be pa­vy­ko su­si­tar­ti, kad ke­li ob­jek­tai – Bal­ ti­jos pro­spek­to žie­di­nių san­kry­žų re­konst­ruk­ci­ja, Klai­pė­dos pi­lia­ vie­tės at­sta­ty­mas, nau­jo 50 met­rų ba­sei­no sta­ty­bos – bū­tų pri­pa­žin­ti svar­biais vals­ty­bei ir jiems ga­ran­ tuo­ja­mas fi­nan­sa­vi­mas. Taip pat su­de­rė­ta, kad da­lis Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­ rek­ci­jos pel­no pa­tek­tų į Klai­pė­dos biu­dže­tą ir pi­ni­gai bū­tų nau­do­ja­ mi įvai­riems kul­tū­ri­niams ir so­cia­ li­niams pro­jek­tams. Nors da­lį šių pa­ža­dų Vy­riau­sy­ bė įgy­ven­di­no, ta­čiau nau­jo­ji jau ne­be­no­ri gir­dė­ti apie tai, kad da­lis uos­to pi­ni­gų ati­tek­tų ir Klai­pė­dai. SGD ter­mi­na­las, ku­riam Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bė jau yra su­tei­ku­si vi­sus „pa­lai­mi­ni­mus“, tu­ri pra­dė­ ti veik­ti ki­tų me­tų pa­bai­go­je.

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas Klai­pė­dos me­ras

A

Iš­gel­bė­jo vers­li­nin­kai

Dra­ko­no me­tais Klai­pė­do­je lyg per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus tren­kė ži­nia, kad uos­ta­mies­čio sim­bo­lis – bur­lai­vis „Me­ri­dia­nas“ ga­li bū­ ti nu­skan­din­tas. Tuo­me­tis jo val­dy­to­jas „Me­ri­dia­ no“ pa­ra­mos fon­do va­do­vas Ar­tū­ras Žič­kus krei­pė­si į Vy­riau­sy­bę, kad ji skir­tų vie­tą Bal­ti­jos jū­ro­je, kur bū­ tų ga­li­ma nu­skan­din­ti lai­vą. A.Žič­kus to­kį sa­vo spren­di­mą ko­men­ta­vo tuo, kad „Me­ri­dia­nas“ vis tiek anks­čiau ar vė­liau nu­skęs, nes sa­vi­val­dy­bė jam ne­ski­ria tin­ka­ mo dė­me­sio, to­dėl ge­riau­sia jį bū­tų pa­lai­do­ti jū­ro­je, kad bur­lai­vį ga­lė­tų ap­žiū­rė­ti bent na­rai. Ta­čiau is­to­ri­ja, ku­ri su­krė­tė dau­ gy­bę klai­pė­die­čių, ga­liau­siai bai­gė­ si lai­min­gai – „Me­ri­dia­no“ pa­ra­ mos fon­dą su vi­so­mis jo sko­lo­mis pe­rė­mė vers­li­nin­kai Aloy­zas Kuz­ mars­kis ir Ai­das Ka­vec­kis. Jie ta­po nau­jai­siais bur­lai­vio sa­vi­nin­kais ir pa­si­rū­pi­no, kad jis bū­tų iš­temp­tas į do­ką re­mon­tuo­ti. „Me­ri­dia­nas“ į sa­vo vie­tą prie Da­nės kran­ti­nės tu­rė­tų bū­ti grą­ žin­tas bir­že­lį. Lan­kė­si Pre­zi­den­tė

Vie­nas ryš­kiau­sių praė­ju­sių me­ tų įvy­kių Klai­pė­do­je – 760-asis mies­to gim­ta­die­nis, ku­rį klai­pė­ die­čiai šven­tė net pen­kias die­nas, nes jis su­ta­po su Jū­ros šven­te. Per ju­bi­lie­jų Klai­pė­dą pa­ger­bė ir jo­je ap­si­lan­kiu­si ša­lies Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Skai­čiuo­ja­ma, kad ju­bi­lie­ji­niuo­se uos­ta­mies­čio ir Jū­ros šven­tės ren­ gi­niuo­se ap­si­lan­kė apie pu­sė mi­ li­jo­no sve­čių. Ren­gi­nių ma­ra­to­ną bai­gė spe­cia­liai ju­bi­lie­jų mi­nin­čiai Klai­pė­dai ir jos žmo­nėms kom­po­ zi­to­riaus Gied­riaus Kup­re­vi­čiaus su­kur­ta ora­to­ri­ja „Mies­tas ir žmo­ nės“. Re­ži­sie­rius Gy­tis Pa­de­gi­mas, su­kvie­tęs ryš­kiau­sius folk­lo­ro an­ samb­lius, mu­zi­kan­tus, cho­rus, šo­ kė­jus, ar­tis­tus, pa­siū­lė teat­ra­li­zuo­tą re­gi­nį de­monst­ruo­ti pi­lia­vie­tė­je. Ora­to­ri­ją vai­ni­ka­vo fe­jer­ver­ kas, prie ku­rio fi­nan­siš­kai pri­si­dė­ jo ir klai­pė­die­čiai, su­rin­kę apie 27 tūkst. li­tų. Gam­ta siau­bė Klai­pė­dą

Klai­pė­da ju­bi­lie­jų šven­tė ne tik džiaugs­min­gai, bet ir skaus­min­ gai – uos­ta­mies­čiui pir­mą­ją rugp­

Šven­tė: Klai­pė­dos ju­bi­lie­jų įpras­mi­no spe­cia­liai su­kur­ta ora­to­ri­ja ir fe­jer­ver­kas, ku­riam pi­ni­gų suau­ko­jo pa­

tys klai­pė­die­čiai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­da ju­bi­lie­ jų šven­tė ne tik džiaugs­min­gai, bet ir skaus­min­gai – uos­ta­mies­čiui pir­ mą­ją rugp­jū­čio sa­ vai­tę net du kar­tus smo­gė stip­ri aud­ra.

jū­čio sa­vai­tę net du kar­tus smo­gė stip­ri aud­ra. Klai­pė­do­je ki­lęs škva­las per pen­ kias mi­nu­tes pil­ną žmo­nių pa­plū­ di­mį pa­ver­tė siau­bo fil­mą pri­me­ nan­čiu vaiz­du – pa­ki­lę į orą daik­tai kri­to ant poil­siau­to­jų, pa­ni­kos iš­ tik­ti žmo­nės puo­lė slėp­tis miš­ke. Dvi su­žeis­tas mo­te­ris iš Smil­ty­ nės te­ko iš­ga­ben­ti me­di­kų au­to­mo­ bi­liu: vie­nai bu­vo iš­na­rin­tas pe­tys, ki­tai – pra­skel­ta gal­va. Gi­ru­liuo­se vėt­ra su­grio­vė lau­ko ka­vi­nę. Klai­pė­do­je grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos eki­pa­žai vos spė­jo va­žiuo­ ti pa­gal iš­kvie­ti­mus. Lab­ren­ciš­kė­ se nu­vir­tus me­ta­li­nėms konst­ruk­ ci­joms bu­vo su­ža­lo­tas vai­kas. Me­džiai vir­to ant au­to­mo­bi­lių, elekt­ros lai­dų. Daug kur bu­vo din­ gu­si elekt­ra. Praė­jus vos sa­vai­tei po pir­mo­ jo aud­ros smū­gio, Klai­pė­da su­lau­ kė dar vie­no – šį­kart su itin stip­ria liū­ti­mi, aki­mirks­niu pa­skan­di­nu­ sia dau­ge­lį mies­to gat­vių ir na­mų. Sti­chi­ja ne tik var­tė au­to­mo­bi­lius ir me­džius, bet ir kė­lė pa­tį tik­riau­ sią siau­bą pa­kri­ku­siems klai­pė­die­ čiams. Vė­jo gū­sių bū­ta to­kių stip­ rių, kad Lū­žų gat­vė­je ties 4-uo­ju na­mu mik­roau­to­bu­są nu­bloš­kė ant šo­no. Virs­da­mas jis už­griu­vo ant gre­ta sto­vin­čių leng­vų­jų au­to­ mo­bi­lių. Šio įvy­kio me­tu su­mai­to­ tos ke­tu­rios ma­ši­nos. Teat­ro aikš­tė vir­to di­de­liu eže­ ru ir ta­po ne­pra­va­žiuo­ja­ma. Žve­ jų, Til­tų, Her­kaus Man­to gat­vė­ se, po ge­le­žin­ke­lio til­tu van­dens bu­vo tiek, kad au­to­mo­bi­liai jo­mis va­žiuo­ti ne­ga­lė­jo. O J.Ja­no­nio gat­

Sti­chi­ja: per pir­mą­ją rugp­jū­čio sa­vai­tę uos­ta­mies­ty­je du kar­tus praū­

žu­si vėt­ra su liū­ti­mis pri­da­rė di­de­lių nuo­sto­lių.

vė vei­kiau pri­mi­nė Ve­ne­ci­jos ka­ na­lą. Ug­nia­ge­sių pa­gal­bos vie­nu me­tu kvies­ta­si ke­lio­se vie­to­se, kur me­džiai už­griu­vo au­to­mo­bi­lius su žmo­nė­mis vi­du­je. Škva­lo me­tu piet­ry­čių vė­jas 10 met­rų aukš­ty­je sie­kė 28 met­rus per se­kun­dę, o 20 met­rų aukš­ty­je – 38 met­rus per se­kun­dę. Abie­jų aud­rų pa­da­ry­ti nuo­sto­liai vir­ši­jo 100 tūkst. li­tų. Iš­narp­lio­jo žmog­žu­dys­tes

Dra­ko­no me­tai bu­vo dos­nūs uos­ ta­m ies­č io tei­s ė­sau­g i­n in­kams, ku­rie bai­gė nag­ri­nė­ti tris re­zo­ nan­si­nes by­las, o svei­ku pro­tu ne­ su­vo­kia­mus nu­si­kal­ti­mus įvyk­dę klai­pė­die­čiai teis­me iš­gir­do nuo­ spren­džius. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas kal­ ta pri­pa­ži­no Vik­to­ri­ją Fi­li­po­nen­ko. Ji bu­vo kal­ti­na­ma tuo, kad 2009ųjų ge­gu­žės 3-ią­ją Klai­pė­do­je, vie­ na­me bu­te Sau­sio 15-osios gat­vė­je, pa­gim­dė du ber­niu­kus ir, praė­jus vos ke­lioms mi­nu­tėms po gi­mi­mo, ty­čia juos nu­žu­dė, vie­ną nau­ja­gi­ mį pa­smaug­da­ma, o ki­tam stip­riai su­spaus­da­ma ran­ko­mis kau­ko­lę ir taip atim­da­ma gy­vy­bę. Pa­sak pro­ku­ro­rų, ki­tą die­ną mo­ te­ris nau­ja­gi­mių la­vo­nė­lius iš­me­tė į ša­lia na­mo esan­tį šiukš­lių kon­tei­ ne­rį, kur jie ir bu­vo ras­ti. Po šios is­to­ri­jos V.Fi­li­po­nen­ko iš­vy­ko į Is­pa­ni­ją, kur Bar­se­lo­no­

je su­si­pa­ži­no su vy­riš­kiu, ku­riam taip pat pa­gim­dė dvy­nu­kus. Ją vė­ liau su­ra­do po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ir par­ga­be­no į Lie­tu­vą. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas V.Fi­li­po­nen­ko pri­pa­ži­no kal­ta tik dėl vie­no nau­ja­gi­mio nu­žu­dy­mo ir sky­rė 10 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę. Per­nai nuo­spren­dį iš­gir­ do ir vy­rai, Klai­pė­do­je žiau­riai nu­ žu­dę vers­li­nin­ką ir nu­pjo­vę jam gal­vą. Krau­pus nu­si­kal­ti­mas bu­vo įvyk­dy­tas 2010-ųjų bir­že­lio 16-o­ sios nak­tį. Nu­si­kal­ti­mo iš­va­ka­rė­se tarp žu­di­kų ir au­kos ki­lo konf­lik­tas, sve­čiai vers­li­nin­ką su­mu­šė bei, su­ ri­šę ran­kas ir ko­jas, pa­smau­gė, o po to iš­nie­ki­no jo pa­lai­kus, nu­pjau­da­ mi gal­vą. Ki­bi­rą su ja vy­rai iš­me­tė į upe­lį ne­to­li Klai­pė­dos, kur gal­va ir bu­vo ras­ta. Vla­di­mi­rą So­su­li­ną ir Vik­to­rą Moi­se­je­vą už įvyk­dy­tą nu­si­kal­ti­ mą teis­mas už gro­tų pa­siun­tė 15ai me­tų. Per­nai prieš pat Ka­lė­das teis­mas Ai­dą Pau­la­vi­čių, 2011-ųjų pa­bai­go­ je žiau­riai nu­žu­džiu­sį sa­vo mo­ti­ną ir nu­pjo­vu­sį ve­lio­nei gal­vą, pa­siun­ tė gy­dy­ti į Psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nę. Ka­dan­gi kal­ti­nin­kas bu­vo ne­pa­ kal­ti­na­mas bei ne­su­vo­kė, ką da­ ro, net jei ir pa­sveik­tų, ne­bus tei­ sia­mas. Ro­kiš­kio psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė­ je jis bus lai­ko­mas griež­to ste­bė­ji­ mo są­ly­go­mis.

k­cen­t a­vau ir ne­p a­l iau­s iu ak­cen­tuo­t i, kad praė­ję me­ tai Klai­p ė­dai bu­vo neei­l i­ niai, nes mies­tas šven­tė ju­ bi­lie­jų, o tai už­dė­jo ant­spau­dą ir ant ki­tų ren­g i­n ių, ki­t ų pro­ce­sų. Ma­tyt, ju­bi­l ie­ji­ nių me­tų dva­sia ir fo­nas vy­ra­vo vi­sus 2012-uo­sius. Dar vie­nas svar­bus praė­ ju­sių me­tų ak­cen­tas – per­nai la­bai stip­ riai star­ta­vo SGD ter­mi­na­lo sta­ty­bų rei­ ka­lai. Per trum­pą lai­ko­tar­pį nuei­tas il­gas ke­lio ruo­žas. Kal­bu ir apie Po­vei­kio ap­ lin­kai pro­gra­mos, ir ata­skai­tos pa­tvir­ti­ ni­mą mies­to ta­ry­bo­je, ir apie dis­ku­si­jas su Vy­r iau­sy­be dėl Klai­pė­dos ir uos­to san­ty­kių, svar­bių ob­jek­tų pri­pa­ž i­ni­mo reikš­min­gais vals­ty­bei. Dis­k u­si­jos dar ne­si­bai­gė, ta­čiau su nau­juo­ju prem­je­ru Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi su­ta­rė­me, kad kas mė­ne­sį kal­bė­si­mės su vi­sais mi­nist­rais, ku­rių mi­nis­te­ri­jos da­ly­vau­ja SGD ter­mi­ na­lo sta­ty­bų pro­ce­se. Per­nai bu­vo pa­ klo­t i pa­g rin­dai la­bai di­de­l ių ir svar­bių pro­jek­t ų rea­l i­za­v i­mui. Apsk­r i­tai praė­ ję me­tai Klai­pė­dai bu­vo ge­ri. Ne­pai­sant to, kad mus tal­žė vėt­ros, at­sei­kė­jo už ke­ le­rius me­tus, bet ne­pa­lū­žo­me. Man ne­ pap­ras­tai gai­la, jog Klai­pė­dai tiek ne­ daug trū­ko, kad 2015 ar 2018 me­tais jo­je ap­si­lan­ky­tų re­ga­ta „Vol­vo Ocean Ra­ces“. Jei kal­bė­ti skai­čiais, tai mū­sų pa­raiš­ko­je pri­trū­ko 600–700 tūkst. eu­rų. Ta­čiau ne­ nu­lei­džiu ran­kų, nes yra ženk­lų, jog 2017 me­tais mus vėl ga­li ap­lan­ky­ti bur­lai­vių re­ga­ta „The Tall Ships‘ Ra­ces“. No­rė­t ų­ si, kad šiais me­tais ne­bū­tų blo­g iau nei per­nai, kad kuo dau­giau mū­sų lū­kes­čių tap­tų kū­nu. Klau­si­mų spekt­rą ke­lia pa­ si­kei­t i­mai Sei­me, Vy­r iau­sy­bė­je, ta­čiau pir­mie­ji ry­šiai, bend­ra­vi­mas lei­džia da­ ry­ti prie­lai­dą, jog Klai­pė­da ne­tu­rė­tų bū­ ti są­mo­nin­gai ig­no­ruo­ja­ma. Ki­tas da­ly­ kas – rei­kia lauk­ti po­zi­ty­vių po­ky­čių ir tei­gia­mos baig­ties dėl at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nės „For­tum“ pa­lei­d i­mo. Ti­k iuo­si, kad pra­si­dės nau­jo­jo ba­sei­no pro­jek­ta­ vi­mas, bus spren­džia­mi pie­ti­nio ap­link­ ke­lio klau­si­mai, yra ir kas­die­nių, bui­ti­nių rū­pes­čių, ku­riuos taip pat sprę­si­me.

Po­ky­čiai nuo 2013 me­tų pra­džios Klai­p ė­do­je nuo sau­sio 2 d. mies­to cent­re esan­čiuo­se dau­g ia­bu­čių na­ mų kie­muo­se rei­k ia mo­kė­ti už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą. Uos­t a­m ies­t y­je nuo šių me­t ų pra­ džios 15 pro­c. su­ma­žė­jo rink­lia­va už at­lie­k ų iš­ve­ž i­mą ir tvar­ky­mą. Mies­te nuo šių me­tų pra­d žios vi­du­ ti­niš­kai 8 pro­c. at­pi­go vie­šo­jo trans­ por­to bi­lie­tai. Klai­p ė­do­j e nuo me­t ų pra­d žios brangs­ta vers­lo liu­di­ji­mai – me­tams jie kai­nuos 1 tūkst. 530 li­tų. Nuo sau­sio 1-osios pa­bran­go elekt­ra – iki 50,1 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Nuo sau­sio 1-osios bui­t i­n iams var­ to­to­jams įsi­ga­l io­jo nau­ji du­jų ta­r i­fai – jie bus ma­žes­n i maž­daug 3 pro­c. nei per­nai. Lie­tu­vo­je nuo me­tų pra­džios dėl pa­di­ dė­ju­sių ak­ci­zų apie 12 cen­tų už lit­rą pa­ brangs dy­ze­li­nas, ke­lias­de­šim­čia cen­ tų pa­di­dės ci­ga­re­čių pa­ke­lio kai­na. Nuo šių me­tų sau­sio 1 die­nos pre­ky­ bos vie­to­se ne­li­ko di­des­nė­je nei 1 lit­ ro ta­ro­je par­duo­da­mo alaus, sid­ro ir al­ko­ho­li­nių kok­tei­lių.

5

ketvirtadienis, sausio 3, 2013

miestas Ne­ti­kė­tai ki­lęs po­tvy­ nis su­drums­tė šven­ti­ nę pa­ma­rio gy­ven­to­ jų nuo­tai­ką. Pas­ku­ti­ nę praė­ju­sių ir pir­mą­ ją nau­jų­jų me­tų die­ną ap­sem­tų so­dy­bų gy­ ven­to­jai šau­kė­si gel­ bė­to­jų pa­gal­bos. Ug­ nia­ge­siai vy­ko į ke­tu­ rias žmo­nių gel­bė­ji­ mo ope­ra­ci­jas.

Van­duo žmo­nes įka­li­no na­muo­se jais, tarp ku­rių – 6 ne­pil­na­me­čiai. „Ar­ti­miau­siu me­tu ne­nu­ma­to­ma, kad po­tvy­nis Pa­gė­gių sa­vi­val­dy­ bės te­ri­to­ri­jo­je at­slūg­tų, nes yra šil­ ta, o le­dų san­grū­dos že­miau Pa­ne­ mu­nės mies­te­lio ne­lei­džia van­de­niui iš­te­kė­ti. To­dėl pra­šo­me žmo­nių ne­ vyk­ti į už­lie­tas te­ri­to­ri­jas ar jų priei­ gas, o jo­se li­ku­sius gy­ven­to­jus nuo­lat bend­rau­ti su se­niū­nais, pra­neš­ti apie si­tua­ci­ją“, – per­spė­jo ug­nia­ge­siai.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Se­no­lį pluk­dė pas me­di­kus

Dėl Ne­mu­ne su­si­da­riu­sių le­dų san­grū­dų per­tek­li­nis van­duo ėmė verž­tis į sau­su­mą. Praė­ju­sių me­tų gruo­džio 31-ąją Pa­gė­gių prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos (PGT) eki­pa­žas vy­ko pa­ dė­ti pa­siek­ti me­di­kus se­ny­vo am­ žiaus gy­ven­to­jui ir jį ly­din­tiems dviem žmo­nėms iš Kra­ke­niš­kių kai­mo Lum­pė­nų se­niū­ni­jo­je. „Kas­met per po­tvy­nį šis žmo­gus sa­vo val­ti­mi pa­siek­da­vo sau­su­mą ir į gel­bė­to­jus pa­gal­bos ne­si­kreip­da­ vo, ta­čiau dėl pra­stė­jan­čios svei­ka­ tos šį­kart pen­si­nin­kas pa­pra­šė pa­ gal­bos. Gar­baus am­žiaus vy­riš­kis pri­va­lė­jo pa­siek­ti me­di­kus, kad jam bū­tų pa­skir­tas gy­dy­mas“, – pa­sa­ ko­jo Tau­ra­gės ap­skri­ties prieš­gais­ ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos vyr. ins­ pek­to­rius Al­vy­das Mi­ka­šaus­kas. Po gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jos se­no­ lį ug­nia­ge­siams vėl te­ko per­kel­ ti per už­lie­tą 100 met­rų il­gio ke­ lio ruo­žą. „Gar­baus am­žiaus gy­ven­to­jas nu­ro­dė, kad kaip ir kas­met po­tvy­ nį pra­lauk­ti jis no­ri sa­vo na­muo­se su žmo­na. Kar­tu bu­vo per­kel­ti kai­ my­nai ir jo duk­tė, kad su­ruoš­tų se­ no­liams at­sar­gų il­ges­niam lai­kui“, – ti­ki­no A.Mi­ka­šaus­kas. Ki­tą die­ną, sau­sio 1-ąją, duk­tė su tri­mis kai­my­nais bu­vo per­kel­ti at­ gal per ap­sem­tą ke­lio ruo­žą. Ke­lius pa­skan­di­no per nak­tį

Tik bai­gus šią gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją, Pa­gė­gių PGT eki­pa­žas ga­vo pra­ne­ ši­mą, kad bū­ti­na per­kel­ti šei­mą iš Plauš­va­rių kai­mo Pa­gė­gių se­niū­

Pot­vy­nis sau­sio 1-ąją – re­te­ny­bė

Grės­mė: ug­nia­ge­siams gel­bė­to­jams jau ke­tu­ris kar­tus te­ko vyk­ti į po­tvy­nio už­lie­tas so­dy­bas ir pa­dė­ti ten

gy­ve­nan­tiems žmo­nėms.

ni­jo­je. Plauš­va­rių kai­mą po­tvy­ nio van­duo pa­sie­kė la­bai grei­tai ir mak­si­ma­liu van­dens kie­kiu. Dar iš­va­ka­rė­se bu­vę iš­va­žiuo­ja­mi, ry­ te ke­liai ta­po neį­vei­kia­mi. Van­dens sti­chi­ja bu­vo sun­kiai įvei­kia­ma net gel­bė­to­jų tech­ni­kai. To­dėl dvie­jų suau­gu­sių­jų ir tri­ jų vai­kų iš­kė­li­mo iš ap­sem­tos te­ ri­to­ri­jos ope­ra­ci­ja bu­vo itin su­dė­ tin­ga. Žmo­nes te­ko eva­kuo­ti gu­mi­ ne mo­to­ri­ne val­ti­mi. Gel­bė­to­jai dau­giau nei ki­lo­met­rą gy­ven­to­jus pluk­dė ap­lie­to­mis pie­vo­mis.

Al­vy­do Mi­ka­šaus­ko nuo­tr.

„Kaip pa­sa­ko­jo per­kel­tas Pa­gė­ gių mies­to gy­ven­to­jas, iš­va­ka­rė­ se su šei­ma jis nu­vy­ko pas uoš­vius su­tik­ti Nau­jų­jų, nu­vež­ti pro­duk­tų. Ta­čiau ap­link so­dy­bą la­bai grei­tai ir gau­siai pa­ki­lo van­duo – per va­lan­ dą apie met­rą ir ne­nus­to­jo ki­lęs“, – pa­sa­ko­jo A.Mi­ka­šaus­kas. At­kir­to 20 so­dy­bų

Pa­sak ug­nia­ge­sių, spar­čiai ky­lan­tis van­duo Pa­gė­gių sa­vi­val­dy­bės te­ri­ to­ri­ją už­tvin­dė to­kiu grei­čiu, koks bū­na per vi­du­ti­nio dy­džio pa­va­sa­ ri­nius po­tvy­nius.

Pa­gė­gių sa­vi­val­dy­ bė­je nuo sau­su­mos at­skir­ti 9 kai­mai su 20 so­dy­bų ir 69 gy­ ven­to­jais. Sau­sio 2 die­ną Pa­gė­gių sa­vi­val­ dy­bė­je bu­vo ap­sem­ta apie 12 tūkst. hek­ta­rų te­ri­to­ri­jos, ne­pra­va­žiuo­ja­ mi maž­daug 40 km vie­ti­nės reikš­ mės ke­lių, nuo sau­su­mos at­skir­ti 9 kai­mai su 20 so­dy­bų ir 69 gy­ven­to­

Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­ li­nės, prieš­gais­ri­nės ir gy­ven­to­jų sau­gos sky­riaus ve­dė­jas Ro­mual­ das Ren­če­liaus­kas ti­ki­no, kad tre­ čia­die­nį Ši­lu­tės ra­jo­ne bu­vo ap­ sem­ta tik vie­na so­dy­ba. „Juk­nai­čių se­niū­ni­jos Gi­ri­nin­kų kai­me nuo išo­ri­nio pa­sau­lio at­ kirs­ta vie­na so­dy­ba. Ten gy­ve­na suau­gę žmo­nės ir kol kas jiems pa­ gal­bos ne­rei­kia“, – aiš­ki­no R.Ren­ če­liaus­kas. Le­dų san­grū­da Ne­mu­ne pa­ju­dė­jo nuo Pa­ne­mu­nės gy­ven­vie­tės Gi­ri­ nin­kų ir Ta­ta­miš­kio kai­mų link. „Van­duo vis dar ky­la. Ma­rio­ se yra pro­per­šų, bet le­dų ly­tys yra su­gin­tos į Ne­mu­no žio­tis. Si­tua­ci­ ją ste­bi­me ir esa­me pa­si­ruo­šę gel­ bė­ji­mo dar­bams“, – ti­ki­no R.Ren­ če­liaus­kas. Įvai­riuo­se Ši­lu­tės ra­jo­no ke­liuo­ se yra ap­sem­tų ruo­žų – iš vi­so eis­ mas drau­džia­mas 5 ki­lo­met­rų il­gio ruo­žuo­se. „Ant ke­lių yra 10–60 cm van­ dens. Ne­mu­ne per pa­rą van­duo pa­ki­lo 8 cen­ti­met­rus, bet sti­chi­nė ri­ba dar nė­ra pa­siek­ta. Sau­sio mė­ ne­sį po­tvy­nis pra­si­de­da ne­daž­nai, ta­čiau jo esa­me su­lau­kę net ir va­ sa­rą“, – kal­bė­jo R.Ren­če­liaus­kas.

6

ketvirtadienis, sausio 3, 2013

nuomonės

Apie sa­vas­ties paieš­kas

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kas lai­mės pre­zi­den­to rin­ki­mus? Stasys Gudavičius

V

os per­ž en­g ė­m e 2013-ųjų slenks­tį, iš­kart pra­dė­jo­me pro­ gno­zuo­t i, kaip gy­ven­si­me ar­ ti­miau­sio­je atei­ty­je. Mat 2013 me­tais Lie­t u­vo­je neį­v yks jo­k ie di­des­n i rin­ki­mai. Tik ko­vą tri­jo­se vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se bus iš­rink­ti trūks­ta­mi Sei­mo na­riai. Ir vis­kas. Už­tat po to pra­si­dės tre­ji rin­k i­mų me­tai. 2014-ųjų vi­du­r y­je rink­si­ me pre­zi­den­tą ir Eu­ro­pos Par­la­men­to na­ rius, 2015-ųjų va­sa­r į – nau­jos ka­den­ci­jos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bas, 2016 me­tų ru­de­nį – Sei­mą. Sup­ran­ta­ma, dau­giau­siai dė­me­sio bus ski­ria­ma ki­tų me­tų ge­gu­žę įvyk­sian­ tiems Lie­t u­vos pre­z i­den­to rin­k i­mams. Kuo ar­čiau jie, tuo dau­g iau pro­gno­zių, ar rin­ki­muo­se da­ly­vaus da­bar­ti­nė vals­ty­bės va­do­vė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir kas bus ki­ti kan­di­da­tai į aukš­čiau­sią po­stą. Pre­zi­den­tė dar tie­siai švie­siai ne­pa­sa­kė, ar tik­rai kels sa­vo kan­di­da­tū­rą ant­rai pen­ke­

Jei­gu da­bar­ti­nė Lie­tu­vos va­do­vė su­ma­ny­tų ki­tą­ met siek­ti per­rin­ki­mo, ji tap­tų rea­liau­sia pre­ten­ den­te gau­ti dau­giau­siai bal­sų. rių me­tų ka­den­ci­jai. Ma­tyt, tik maž­daug po me­tų su­lauk­si­me D.Gry­baus­kai­tės aiš­kaus at­sa­k y­mo. Ga­l i at­si­t ik­t i vi­saip. At­ro­dy­t ų, kad Pre­zi­den­tė nu­si­tei­ku­si pra­tęs­ti dar­bus ir 2014–2019 me­tais. Ta­čiau yra ir neo­fi­cia­ lių šnabž­de­sių, kad D.Gry­baus­kai­tė mie­lai tap­tų ku­rios nors tarp­tau­ti­nės ar tarp­vals­ ty­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos va­do­ve ar bent na­ re. Pa­vyz­džiui, yra ti­ki­my­bė, kad ki­tą­met, kai baig­sis da­bar­ti­nio ES pre­zi­den­to Her­ ma­no van Rom­puy ka­den­ci­ja, D.Gry­baus­ kai­tė ga­li tap­ti vie­na kan­di­da­čių į šias pa­ rei­gas. Lie­tu­vos at­sto­vo ga­li­my­bės lai­mė­ ti pri­klau­sys ir nuo to, kaip mū­sų ša­lis su­ ge­bės šių me­tų ant­rą­jį pus­me­tį pir­mi­nin­ kau­ti bend­ri­jai. Bet tur­būt nea­be­jo­ti­na vie­ na – jei­g u da­bar­t i­nė Lie­tu­vos va­do­vė su­ ma­ny­tų ki­tą­met siek­ti per­rin­ki­mo, ji tap­ tų rea­l iau­sia pre­ten­den­te gau­t i dau­g iau­ siai bal­sų. Net ir ne­pai­sant D.Gry­baus­kai­ tės pa­ma­žė­ju­sio po­pu­l ia­r u­mo, var­g u ar Lie­tu­vo­je da­bar yra bent vie­nas jai pri­lygs­ tan­tis po­li­ti­kas. Ir per ar­ti­miau­sius me­tus toks tik­riau­siai neat­si­ras. Kur kas di­des­nė Lie­tu­vos pre­z i­den­to rin­k i­mų int­r i­ga mū­ sų lau­k ia, jei­g u D.Gry­baus­kai­tė ne­siek­t ų ant­ro­sios ka­den­ci­jos. Tuo­met bal­sa­vi­mo baig­tis ab­so­liu­čiai ne­prog­no­zuo­ja­ma.

K

aip ma­no­te, ar la­bai svar­bu žmo­gui ži­no­ti, ko­kios tau­ ty­bės jis yra? Man at­ro­do, kad tai yra la­bai svar­bu. Ir ne tik šia­me glo­ba­ lia­me pa­sau­ly­je. Tie­siog man re­gis, jog kiek­vie­nam rei­kia ži­no­ti, kas jis yra iš tie­sų, nes bū­tent ta­pa­ty­bė yra ne­pa­kei­čia­ma žmo­gaus eg­zis­ten­ci­ jos da­lis. Jau­nas pran­cū­zas Ja­nas Lach­ ne­ras ap­lan­kė 30 Eu­ro­pos ša­lių, neišs­ki­riant nė Lie­tu­vos. Kiek­vie­ no­je jų po vie­ną sa­vai­tę jis dir­bo vis ki­to­kius dar­bus. Ko ge­ro, šiam žmo­gui ga­li­ma pa­vy­dė­ti drą­sos ne­bi­jo­ti keis­tis. Ir ko­kių tik jis pro­fe­si­jų neiš­ban­ dė: žve­jo, bar­me­no, ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to par­da­vė­jo, žem­dir­bio, Eu­ ro­pos Par­la­men­to na­rio asis­ten­to, fo­tog­ra­fo pa­dė­jė­jo, au­to­mo­bi­lių me­cha­ni­ko. Jis slau­gė se­nus žmo­ nes, dir­bo ra­di­jo lai­dų ve­dė­ju, ke­ pė duo­ną, vi­rė alų, pri­žiū­rė­jo gy­ vū­nus, o Kau­ne ga­mi­no pa­puo­ša­lus iš gin­ta­rų. Kaip su­pran­ta­te, jau­nuo­lis ne­ ven­gė fi­zi­nio dar­bo, tie­siog su­ma­ niai de­ri­no įvai­rias pro­fe­si­jas. Aiš­ ku vie­na, kad duo­na yra vi­sur su plu­ta, o tai reiš­kia, jog ne­svar­bu, kur ir ko­kį dar­bą dir­bi, jį pri­va­lu vi­sur at­lik­ti ge­rai. Ta­čiau J.Lach­ne­rui svar­biau­sia bu­vo su­vok­ti, kad gy­ve­ni­me rei­kia dau­giau komp­ro­mi­sų, nei jis iki tol ma­nė. Ir kad gy­ve­ni­me lais­vas pa­si­rin­ki­mas yra daug pa­pras­tes­ nis žings­nis, nei vi­di­nės prie­var­tos pa­dik­tuo­tas. Bend­rau­da­mas su įvai­riais žmo­ nė­mis jis pa­ty­rė, jog žmo­nės ne­si­ do­mi po­li­ti­ka – ir kai­rią­ja, ir de­ši­ nią­ja, ar gy­ve­na kai­me, ar mies­te, yra tur­tin­gi ar varg­šai, ir daug ką, jo pa­ste­bė­ji­mu, la­biau le­mia ta­pa­ ty­bė nei tau­ty­bė. Pran­cū­zas ma­no, jog tau­ty­bė yra per­ver­tin­ta: juk vie­no as­mens ta­ pa­tu­mas – tik ma­žy­tė da­lis ki­tų žmo­nių. Taip tei­gia 25-erių J.Lach­ ne­ras sa­vait­raš­ty­je „Die Zeit“.

Tie­są sa­kant, pa­vy­du ne­bi­jo­ti klys­ti. Gal ir ne vi­si to jau­no žmo­ gaus sam­pro­ta­vi­mai ati­tin­ka mums įpras­tą stan­dar­tą, bet jis yra iš tos verž­lios kar­tos, ku­ri atei­na keis­ ti mus. Jo­kių ties­mu­kų kal­ti­ni­mų Grai­ki­jai ar Is­pa­ni­jai dėl eu­ro kri­ zės su­kel­tos sko­lų ban­gos. Jis tie­ siai kons­ta­tuo­ja: Pie­tų Eu­ro­pos vals­ty­bė­se žmo­nės dir­ba ir ne­pa­ kan­ka­mai už­dir­ba, nes ten mais­to pro­duk­tai bran­ges­ni nei Pa­ry­žiu­je ir Vo­kie­ti­jo­je. Ar Eu­ro­pos po­li­ti­kos re­ži­sie­riai iš­girs jau­no žmo­gaus pa­ste­bė­ji­mą? Ne­ti­kiu, kad to­kių da­ly­kų ne­ži­no sė­din­tie­ji po­li­ti­kos olim­pe. Jie, re­ gis, tie­siog už­si­mer­kia. Tiems, ku­rie iš­lai­dau­ja, rei­kia griež­tu­mo. Bet gal ver­čiau klys­ tan­čiuo­sius rei­kia pa­mo­ky­ti, nei pa­vė­luo­tai baus­ti? Juk daž­niau­ siai skau­džiau ker­ta­ma silp­niau­ sie­siems. Kas ta­da gal­vo­ja apie sa­ vo tau­ty­bę, iš­skir­ti­nu­mą? Ir pa­ga­liau ko­dėl tiek ma­žai ži­ no­me vie­ni apie ki­tus? Ne, tai nė­ra neį­do­mu. Tie­siog pa­na­šu, jog la­bai daž­nai sa­vęs neį­ ver­ti­na­me. Kai sa­vo kai­my­nams pa­sa­ko­ju apie tai, kaip Lie­tu­vo­je po Ant­ro­jo pa­sau­ li­nio ka­ro dar de­šimt­me­tį tę­sė­si ne­ skelb­tas pi­lie­ti­nis ka­ras, nu­si­ne­ šęs tūks­tan­čius lie­tu­vių gy­vy­bių, jie kar­tais ste­bi­si, ko­dėl to rei­kė­jo? To­dėl, sa­kau, kad bu­vo trem­ tis ir trem­ti­niai, va­go­nais dar­dė­ję prie Lap­te­vų jū­ros, į Si­bi­ro pla­ty­ bes už tai, kad ži­no­jo, jog bu­vo lais­ vos Lie­tu­vos lie­tu­viai, kad slap­ta mo­kė­si skai­ty­ti ir ra­šy­ti lie­tu­viš­ kai, kad my­lė­jo Lie­tu­vą ir, pa­bė­gę iš jos, da­bar pa­slap­čia grįž­ta.

Ne­ma­čiau tą is­to­ri­jos eta­pą ap­ ra­šan­čių kny­gų Vo­kie­ti­jos kny­gy­ nuo­se. Nors tai bū­tų in­for­ma­ci­ja apie mus, ki­to­kius lie­tu­vius. Ir tai yra mū­sų pa­čių kal­tė. Juk ir Bal­ti­ jos ke­lias ir Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to pa­skel­bi­mas nea­tė­jo iš nie­kur. Tai bu­vo pa­čios tau­tos va­lia, ir vi­si apie tai tu­rė­tų ge­rai ži­no­ti. Vis dėl­to gra­žu, kai Vo­kie­ti­jos aikš­tė­se ma­tau pa­puoš­tas ža­lias­ ka­res eg­les, o baž­ny­čio­se skam­ba iš­kil­min­ga ir ver­čian­ti su­si­kaup­ ti kla­si­ki­nė mu­zi­ka. Sup­ran­ta­ma, daž­niau­siai skam­ba J.S.Ba­cho kū­ ri­niai. Net keis­ta re­gė­ti pil­nu­tė­les baž­ny­čių sa­les. Į vie­nus kon­cer­tus rei­kia pirk­ti bi­lie­tus, o ki­tuo­se po kon­cer­tų tik ren­ka au­kas. Kiek kas iš­ga­li, tiek ir duo­da. Jo­kios prie­var­ tos. Jo­kių pa­nie­kos ar smer­kian­čių žvilgs­nių. Čia – to­kios tra­di­ci­jos. Tik ne­gal­vo­ki­te, kad vo­kie­čiams ma­na pa­ti kren­ta iš dan­gaus. Štai aną­dien bu­vo pa­skelb­ta, jog nuo 2013-ųjų sau­sio 1-osios įve­da­ mas va­di­na­ma­sis mė­ne­si­nis ra­di­jo mo­kes­tis – 17,98 eu­ro. Nes­var­bu, kiek tu­ri­te na­muo­se ra­di­jo apa­ra­tų, te­le­vi­zo­rių ar kom­ piu­te­rių. Vi­siems mo­kes­tis tas pa­ts. Dar­bo gru­pė tik iš­sky­rė ke­lias ka­ te­go­ri­jas as­me­nų, ku­rių pa­ja­mos ne­sie­kia mi­ni­mu­mo, jiems šio mo­ kes­čio nu­tar­ta ne­tai­ky­ti. Tai jo­kia išim­tis. Tie­siog čia tam ir ku­ria­mi įsta­ty­mai, kad vi­si pi­lie­čiai ga­lė­tų jaus­tis pa­kan­ka­mai oriai. Ži­no­te, o tai yra pui­kus jaus­mas. Tie­są sa­kant, neį­si­vaiz­duo­ju, kaip jau­čia­si tie, ku­rie sa­ve vie­šai įvar­ di­ja kaip ke­lių vals­ty­bių pi­lie­čius. Man nė­ra svar­bu, kiek jie tu­ri pa­ sų. Tik neį­si­vaiz­duo­ju, ko­kių vals­ ty­bių pi­lie­čiais jie ga­li jaus­tis? Ką tuo­met reiš­kia tau­ty­bė, pi­lie­ty­bė, vals­ty­bi­nė kal­ba ša­lies, ku­rio­je gy­ ve­ni, vals­ty­bin­gu­mo ga­ran­tas, jei­gu to­kie žmo­nės ieš­ko tik sa­vęs? O gal tai yra pir­mas laip­te­lis, grą­ ži­nant pi­lie­čiams sa­vi­gar­bą, oru­mą ir Tė­vy­nės, kaip sa­vo šak­nų es­mės, su­vo­ki­mą?

Klai­pė­do­je iš­kils pa­mink­las kal­bai

K

al­ba – bran­giau­sias tau­ tos tur­tas, ku­rią ma­žiau­ siai sau­go­me ir puo­se­lė­ ja­me, o pa­sta­ruo­ju me­tu ir bea­to­dai­riš­kai nie­ki­na­me pri­ gim­ti­nius, nuo­sta­baus gro­žio lie­ tu­viš­kus žo­džius keis­da­mi ne­gy­vais sko­li­niais. Di­džiuo­ja­mės se­niau­ sia Eu­ro­pos kal­ba, ku­rią stu­di­juo­ja gar­siau­siuo­se pa­sau­lio uni­ver­si­te­ tuo­se, ta­čiau tuo pat me­tu try­pia­ me ją, iš­mu­ši­nė­da­mi sau iš po ko­ jų dva­si­nį tau­tos ta­pa­tu­mo pa­ma­tą. Kal­ba yra mū­sų esy­bės šio­je že­mė­ je vie­nin­te­lė liu­dy­to­ja ir pa­ly­do­vė, pra­ra­si­me ją – iš­nyk­si­me, lyg šio­je že­mė­je mū­sų nie­ka­da ir ne­bu­vo.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

karštas telefonas

Iš­sau­go­ti kal­bą reiš­kia iš­sau­go­ ti tau­tos sa­vas­tį, sa­vo gar­bę, pa­lik­ti atei­nan­čioms kar­toms per tūks­tant­ me­čių mig­las iki mū­sų at­ke­lia­vu­sius kul­tū­ros ir me­no klo­dus. Pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai bus su­ kur­tas Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­ šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos Sau­lės laik­ro­džio kie­me. Jį su­da­ rys bron­zi­nė ply­ta su įra­šu: „Praei­vi, pen­kios bal­tų šei­mos kal­bos jau mi­ rę, po ta­vo ko­jo­mis iš­ny­kę lie­tu­vių kal­bos žo­džiai. At­mink ir gerbk sa­ vo kal­bą“. Ša­lia ta­ko į bib­lio­te­ką bus ak­me­nų trin­ke­lės su iš­ny­ku­siais lie­ tu­vių kal­bos žo­džiais, ku­riuos pa­dė­ jo su­rink­ti kal­bi­nin­kė pro­f. Dan­guo­lė

Ini­cia­to­riai ra­šy­to­jai Vy­tau­tas Če­pas, Juo­zas Šikš­ne­lis, skulp­to­rius Al­gir­das Bo­sas

telefonas@kl.lt

Mi­šios su ak­cen­tu

Per Kū­čias po va­ka­rie­nės įsi­jun­giau Lie­tu­vos ra­di­ją, no­rė­jau pa­si­klau­sy­ ti šven­ti­nių mi­šių iš Vil­niaus ar­ki­ka­ ted­ros ba­zi­li­kos. Neuž­te­ko kant­ry­ bės. Mi­šias lai­kė kaž­koks at­vy­kė­lis, ku­ris kal­bė­jo sun­kiais lau­žy­tais lie­ tu­viš­kais žo­džiais. Iš­jun­giau ra­di­ją. Jau ge­riau tas apei­gas bū­tų at­li­ki­nė­ jęs lo­ty­niš­kai. Bū­tų bu­vę šven­tiš­ kiau, nei vi­sa tai gir­dė­ti ne­mok­šiš­ ka lie­tu­vių kal­ba. Gal aš ir ne­tei­sus, bet to­kia ma­no nuo­mo­nė. An­ta­nas

Ma­mos su­grį­ži­mas

Prie au­to­bu­sų sto­te­lės pa­ste­bė­ jau iš­mes­tą sie­ni­nį ka­len­do­rių, ant ku­rio di­džiu­lė­mis rai­dė­mis vai­kiš­ ka ran­ku­te už­ra­šy­ta „Gruo­džio 14 d. MA­MOS SUG­RĮ­ŽI­MAS“. La­bai grau­du ta­po. Šiuo­se ke­liuo­se žo­ džiuo­se – skau­di mū­sų tė­vy­nai­nių pa­lik­tų vai­kų dra­ma. Net ne­ži­no­ma, ar to ma­žy­lio lau­ki­mas iš­si­pil­dė, ar ma­ma tik­rai su­grį­žo lauk­tą die­ną. Gai­la, kad tos ma­mos pa­čios daž­ nai ne­su­vo­kia, ką pa­lie­ka na­muo­se. Ir ne tie­sa, kad čia nė­ra jo­kių ki­to­ kių do­rų bū­dų, kaip už­dirb­ti pra­gy­ ve­ni­mui, ne­skriau­džiant sa­vo vai­kų ir ne­griau­nant jų vai­kys­tės. Gied­rė

Keis­ti po­ky­čiai

No­rė­jau į Kau­ną iš­siųs­ti ka­lė­di­nių do­va­nų – 200 li­tų. Vie­na­me pa­ što sky­riu­je at­sto­vė­jau di­de­lę ei­lę ir neiš­siun­čiau. Nes, pa­si­ro­do, iš­leis­ tas nau­jas įsa­ky­mas, kad pi­ni­gus ga­ li­ma siųs­ti tik su as­mens do­ku­men­ tu. Ar čia mū­sų pa­štas su­gal­vo­jo, ar toks įsa­ky­mas „iš aukš­čiau“ atė­jo, bet tai vi­siš­kas idio­tiz­mas. Tu­riu pen­si­nin­ko pa­žy­mė­ji­mą, ku­ria­me yra ir as­mens ko­das, ir nuo­trau­ka, bet ne­tin­ka. Tu­riu tu­rė­ti as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lę ar­ba pa­są. Ta­da pa­sa­kiau, kad bent skel­bi­mą ga­lė­jo pa­ra­šy­ti dėl to­kių po­ky­čių. Jei taip su „pi­ni­gų plo­vi­mu“ ko­vo­ja, tai tu­ rė­tų bū­ti vi­sai ki­to­kios su­mos – 10 tūkst. li­tų ar pa­na­šiai. Lai­ma

Paukš­te­liui le­sin­ti – duo­nos ke­pa­las

Ne­beiš­ma­no­me, ką ir be­da­ry­ti. Gy­ ve­nu Žve­jy­bos uos­to ra­jo­ne. Mū­sų dau­gia­bu­ty­je liūd­nai gy­ve­ni­mą lei­ džia to­kia vie­ni­ša neį­ga­li mo­te­riš­ kė. Ji – mū­sų laip­ti­nės bė­da. Nes vi­sas mais­to at­lie­kas ir pa­kuo­tes me­ta pro lan­gą. Dar kai bu­vo snie­ go, to siau­bo ne­si­ma­tė. Kai nu­tir­ po, ei­da­ma pro tą vie­tą jau­čiuo­si tar­si grįž­čiau ne na­mo, bet į kaž­ko­ kią lan­dy­nę. Ir nie­ko ne­ga­li­me pa­ da­ry­ti, kad mo­te­ris taip ne­sielg­tų. Ji ne­sup­ran­ta, ko­dėl ne­ga­li šiukš­lių mes­ti pro lan­gą ar­ba ko­dėl ne­de­ra ša­li­gat­vį nu­drėb­ti duo­nos ga­ba­lais (taip ji my­li paukš­te­lius ir juos le­si­ na). Kaip su­val­dy­ti to­kią ser­gan­čio pro­to ne­va­lą, gal kas pa­tars? Vik­to­ri­ja Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Mi­ku­lė­nie­nė. Pa­mink­lą kal­bai kur­ki­ me vi­si, iš­si­rink­da­mi vie­ną ar ke­le­tą žo­džių. Vie­nos trin­ke­lės su iš­si­rink­tu žo­džiu ver­tė – tūks­tan­tis li­tų. Gim­ to­sios kal­bos puo­se­lė­to­jai, pri­si­dė­ję prie vie­no ar ke­lių iš­ny­ku­sių žo­džiu įam­ži­ni­mo, bus pa­žy­mė­ti nuo­lat vei­ kian­čio­je vir­tua­lio­je eks­po­zi­ci­jo­je ar spe­cia­liai tam skir­to­je žy­mė­je I.Si­ mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos kie­me­ly­je. Pi­ni­gus pra­šo­me per­ves­ti į Lie­ tu­vių kal­bos gy­ni­mo drau­gi­jos są­ skai­tą: LT037300010125031838, AB „Swed­ban­kas“, ko­das 73000.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, sausio 3, 2013

lietuva

Taps prem­je­ro pa­ta­rė­ju

Svei­ka­tos drau­di­mo įmo­ka – 90 li­tų Nuo sau­sio di­dė­ja pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo (PSD) įmo­kos sa­va­ran­kiš­kai be­si­drau­džian­tiems bei dir­ban­tiems pa­gal vers­lo liu­di­ ji­mus. Mė­ne­sio įmo­ka jiems di­dė­ja nuo 77 iki 90 li­tų.

„PSD įmo­kos sa­va­ran­kiš­kai be­si­ drau­džian­tiems as­me­nims pri­klau­ so nuo mi­ni­ma­lios mė­ne­sio al­gos. Ka­dan­gi nuo sau­sio ji pa­di­dė­jo iki 1 tūkst. li­tų, tai pa­di­din­ta ir drau­ di­mo įmo­ka“, – BNS sa­kė Vals­ty­ bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos at­sto­ vas spau­dai Da­rius Bu­ta. Sa­va­ran­kiš­kai be­si­drau­džian­tie­ ji ir dir­ban­tys pa­gal vers­lo liu­di­ji­

mus kas mė­ne­sį tu­ri su­mo­kė­ti PSD įmo­ką, sie­kian­čią 9 pro­c. MMA. Pa­di­di­nus MMA, jie per me­tus tu­ rės su­mo­kė­ti 1 080 li­tų svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kų. PSD įmo­kos taip pat pa­di­dė­jo ir ūki­nin­kams, ku­rių ūkio dy­dis yra ma­žiau nei 2 eko­no­mi­nio dy­džio vie­ne­tai. Jiems įmo­kos pa­di­dė­jo nuo 26 iki 30 li­tų. Pas­ta­rą­jį kar­tą PSD sa­ va­ran­kiš­kai be­si­drau­džian­tiems as­ me­nims di­dė­jo per­nai rugp­jū­tį, kai MMA bu­vo pa­di­din­ta iki 850 li­tų – tuo­met įmo­ka pa­di­dė­jo 5 li­tais iki 77 li­tų. MMA nuo sau­sio pa­di­dė­jo 150 li­tų – iki 1 tūkst. li­tų.

Ne­rin­gos me­ro An­ ta­no Vin­kaus lau­ kia dar vie­na kar­ je­ros ga­li­my­bė. Tei­gia­ma, kad Ne­ rin­gos me­rui siū­lo­ mas prem­je­ro Al­gir­ do But­ke­vi­čiaus pa­ ta­rė­jo po­stas. Po­ky­čiai: per­nai ge­riau­sio me­ro var­dą pel­niu­siam A.Vin­kui pa­siū­ly­ta

kar­je­rą tęs­ti prem­je­ro pa­ta­rė­jo po­ste.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

A.Ku­bi­lius ne­vyks į Švei­ca­ri­ją Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius ne­da­ly­vaus Pa­ sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­me Da­vo­ se, nes pa­si­kei­tus Vy­riau­sy­bei ne­ beu­ži­ma prem­je­ro pa­rei­gų, in­for­ ma­vo TS-LKD frak­ci­ja Sei­me.

„Kvie­ti­mą da­ly­vau­ti Da­vo­so pa­ sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­me, ku­ ria­me kar­tu su Lat­vi­jos prem­je­ ru Val­džiu Domb­rovs­kiu tu­rė­jo pri­sta­ty­ti Bal­ti­jos ša­lių sėk­mę įvei­kiant eko­no­mi­nę kri­zę, And­ rius Ku­bi­lius bu­vo ga­vęs 2012 me­tų rug­sė­jo 19 die­ną iš fo­ru­ mo va­do­vo pro­fe­so­riaus Klau­ so Schwa­bo ad per­so­nam ir ad func­tio­nam (kaip as­muo ir kaip prem­je­ras). Po rin­ki­mų, pa­si­kei­ tus Vy­riau­sy­bei, toks kvie­ti­mas ne­be­ga­lio­ja“, – ra­šo­ma BNS at­ siųs­ta­me kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos at­sa­ky­me. A.Ku­bi­liaus va­do­vau­to mi­nist­ rų ka­bi­ne­to įga­lio­ji­mai, o kar­tu ir jo kaip prem­je­ro ka­den­ci­ja bai­gė­ si gruo­džio 13 die­ną. Pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mas tra­di­ciš­kai vyks­ta sau­sio mė­ne­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

BNS ir „Klai­pė­dos“ inf.

Eksp­rem­je­ras: į fo­ru­mą Da­vo­se

A.Ku­bi­lius bu­vo pa­kvies­tas per­ nai rug­sė­jį.

sį Švei­ca­ri­jos kal­nų ku­ror­te Da­ vo­se. Kvie­ti­mo į šį pres­ti­ži­nį fo­ru­ mą Lie­tu­vos va­do­vai pa­sta­rai­siais me­tais ne­gau­da­vo. 2001, 2008 ir 2009 me­tais ja­me da­ly­va­vo Lie­tu­ vos pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus, po jo Lie­tu­vos va­do­vai į šį ren­gi­nį ne­be­bu­vo kvie­čia­mi.

Ži­no­mas me­di­kas ir bu­vęs dip­lo­ ma­tas prem­je­rui tu­rė­tų pa­ta­ri­nė­ti svei­ka­tos ap­sau­gos klau­si­mais. Apie tai, kad A.Vin­kus ga­lė­tų tap­ti prem­je­ro pa­ta­rė­ju, Lie­tu­vos so­cial­ de­mok­ra­tų par­ti­jos ly­de­ris A.But­ ke­vi­čius pra­si­ta­rė svei­kin­da­mas Ne­rin­gos me­rą su ju­bi­lie­ju­mi. Prem­ je­ras vie­šai ža­vė­jo­si A.Vin­kaus kom­ pe­ten­ci­ja ir su­ge­bė­ji­mais dirb­ti. Pats A.Vin­kus ti­ki­no, kad siū­lo­ mų pa­rei­gų neat­si­sa­ky­tų. „Jei bus toks prem­je­ro spren­di­ mas, tai priim­siu kaip ma­no dar­ bo pa­tir­ties ir pa­si­ti­kė­ji­mo ma­ni­ mi įver­ti­ni­mą“, – tei­gė A.Vin­kus. Po Sei­mo rin­ki­mų A.Vin­kus bu­ vo mi­ni­mas kaip ga­li­mas kan­di­da­ tas į Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ jos va­do­vus. Ta­čiau mi­nist­ru ta­po ki­tas įta­kin­gas so­cial­de­mok­ra­tas – Vy­te­nis And­riu­kai­tis.

V.And­riu­kai­tis pa­tvir­ti­no, kad A.Vin­kaus kan­di­da­tū­ra yra la­bai rim­tai ap­ta­ri­nė­ja­ma. „Ma­no ži­nio­mis, to­kia dis­ku­si­ja yra, bet šis spren­di­mas yra prem­ je­ro kom­pe­ten­ci­jo­je“, – pa­ste­bė­jo V.And­riu­kai­tis. Prem­je­ras A.But­ke­vi­čius va­kar ne­slė­pė, kad su A.Vin­ku­mi fak­tiš­ kai su­kirs­ta ran­ko­mis ir par­ti­jos bi­ čiu­lis ne­tru­kus tu­rė­tų im­tis per­si­ kraus­ty­mo į sos­ti­nę. „Jei tik jis su­tin­ka. Bu­vo toks klau­si­mas svars­to­mas ir bu­vo tei­ gia­mas spren­di­mas. Fak­tiš­kai taip, jau yra su­de­rė­ta“, – ne­slė­pė A.But­ ke­vi­čius. Prem­je­ro at­sto­vė spau­dai Eve­li­na But­ku­tė-Laz­daus­kie­nė ti­ki­no, kad prem­je­ro ko­man­da dar nė­ra vi­siš­ kai su­for­muo­ta. „Ne­tu­ri­me pa­ta­rė­jų so­cia­li­nių rei­ka­lų, švie­ti­mo ir kul­tū­ros klau­ si­mais. Kiek su­pran­tu, prem­je­ras yra nu­ma­tęs kan­di­da­tus, tik vis dar

vyks­ta de­ry­bos“, – tvir­ti­no E.But­ ku­tė-Laz­daus­kie­nė. Vi­du­ti­nis prem­je­ro pa­ta­rė­jo at­ ly­gi­ni­mas sie­kia 5,6 tūkst. li­tų, neats­kai­čius mo­kes­čių. Ne­rin­ gos me­ras vi­du­ti­niš­kai kas mė­ne­ sį gau­da­vo 5,4 tūkst. li­tų, neats­kai­ čius mo­kes­čių. „Na, dar bū­na prie­dai. Ta­čiau kiek gaus pa­ta­rė­jas, aš ne­ži­nau ir ne­si­do­mė­jau, ar dau­giau, nei bū­ da­mas me­ru“, – tei­gė prem­je­ro at­ sto­vė spau­dai. Jei A.Vin­kui tek­tų at­si­svei­kin­ ti su me­ro kė­de, Ne­rin­gos vi­ce­me­ ras Vi­gan­tas Gied­rai­tis ti­ki­no, kad dau­gu­mą ta­ry­bo­je tu­rin­ti so­cial­de­ mok­ra­tų frak­ci­ja ne­pra­ras sa­vo po­ zi­ci­jų. „Mū­sų frak­ci­ja yra pa­jė­gi. Nors frak­ci­ja dar ne­svars­tė jo­kiu kam­ pu to­kios ga­li­my­bės. Aš pa­ts į me­ ro kė­dę net ne­žiū­riu, nes kol kas gan­dais ne­si­no­ri ti­kė­ti“, – tei­gė V.Gied­rai­tis.

Pa­lan­go­je lie­jo­si links­my­bės

BNS inf.

So­cial­de­mok­ra­tus už­rūs­ti­no ko­men­ta­rai Val­dan­čio­ji Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ ra­tų par­ti­ja tre­čia­die­nį pra­ne­šė, kad nu­spren­dė kreip­tis į Žur­na­lis­ tų ir lei­dė­jų eti­kos ko­mi­si­ją, Žur­ na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­riaus tar­ ny­bą bei TV3 te­le­vi­zi­jos va­do­vy­ bę dėl Al­gio Ra­ma­naus­ko ko­men­ ta­rų apie par­ti­jos ly­de­rį prem­je­rą Al­gir­dą But­ke­vi­čių.

Ti­pas: prie­lan­ku­mu kon­ser­va­to­

riams gar­sė­jęs A.Ra­ma­naus­kas tu­ rės aiš­kin­tis eti­kos sar­gams dėl ko­ men­ta­rų apie soc­de­mų prem­je­rą.

Par­ti­ja pra­šo iš­tir­ti, ar ko­men­ta­rai yra su­de­ri­na­mi su žur­na­lis­to eti­ ka, tei­gia­ma iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­ me spau­dai. So­cial­de­mok­ra­tų nuo­mo­ne, te­le­ vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jo ko­men­ta­ras so­ cia­li­nia­me tink­le „ver­tin­ti­nas kaip nea­py­kan­tą kurs­tan­ti (ha­te speech) kal­ba“, taip pat pra­si­len­kia su žur­ na­lis­tų eti­ka bei vie­šo as­mens at­ sa­ko­my­be. BNS inf.

Trau­ka: per Nau­jų­jų su­tik­tu­ves į Pa­lan­gą su­plū­do mi­nios pra­mo­gų iš­troš­ku­sių žmo­nių.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nau­jų­jų su­tik­tu­vių nak­tį Pa­lan­go­ je lie­jo­si šam­pa­nas, o į dan­gų vie­ nas po ki­to po­kšė­jo fe­jer­ver­kai. Po šven­tės bu­te­lių ir pi­ro­tech­ni­kos pa­kuo­čių ne­spė­jo rink­ti ko­mu­na­ li­nin­kai.

Pa­lan­gos ko­mu­na­li­nio ūkio di­rek­ to­rius Kons­tan­ti­nas Skie­rus tvir­ti­ no, kad šie­met Nau­jų­jų su­tik­tu­vės ku­ror­te praė­jo ra­miau nei anks­tes­ niais me­tais. Šiukš­lių iš pa­grin­di­nių Pa­lan­gos gat­vių ir plia­žų bu­vo iš­vež­ta du­

kart ma­žiau nei per­nai. Dau­giau­ sia tarp jų bu­vo šam­pa­no bu­te­lių ir fe­jer­ver­kų pa­kuo­čių. Per šių Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­ves šiukš­lių iš­vež­ta 30 ku­bi­nių met­rų. Per­nai jų bu­vo per 70. „Fe­jer­ver­kų ir šam­pa­no bu­vo la­ bai daug. Ta­čiau šios su­tik­tu­vės bu­vo ra­miau­sios per pa­sta­ruo­ sius sep­ty­ne­rius me­tus. Ma­žiau­ siai iš­vež­ta šiukš­lių, ma­žiau­siai pri­da­ry­ta nuo­sto­lių. Be to, džiau­ gia­mės, kad ne­bu­vo stik­lo šu­kių. Nie­kas ne­dau­žė bu­te­lių“, – tvir­ti­ no K.Skie­rus. Va­do­vas spė­jo, kad įta­kos tu­rė­ jo orai. Nau­jų­jų su­tik­tu­vių va­ka­rą

Pa­lan­gos kul­tū­ros cent­ro nuo­tr.

iki 21 val. li­jo, o pa­skui pa­ki­lo vė­jas. Kad ku­ror­te Nau­jie­ji pa­si­tik­ti pa­ kan­ka­mai ra­miai, pa­ste­bė­jo ir po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Pa­lan­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to vir­ši­nin­kas Al­vy­das Kat­kaus­kas tvir­ti­no, kad per Nau­jų­jų su­tik­tu­ ves su­lauk­ta apie 40 įvai­rių pra­ ne­ši­mų. Tarp jų dau­giau­sia vy­ra­vo skun­dai dėl triukš­mo, fe­jer­ver­kų ir be­si­links­mi­nan­čių žmo­nių. „Di­de­lių įvy­kių ne­bu­vo. Ne­bu­ vo pra­dė­ta nė vie­no iki­teis­mi­nio ty­ri­mo. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Nau­ jų­jų su­tik­tu­vės praė­jo pa­kan­ka­ mai ra­miai“, – ko­men­ta­vo A.Kat­ kaus­kas.

8

KETVIRTADIENIS, SAUSIO 3, 2013

klaipėdos verslas mažėjo kro­va

Pa­kei­tė pa­va­di­ni­mą

Au­go in­ves­ti­ci­jos

Ne­ga­lu­ti­niais duo­me­ni­mis, per vi­sus 2012 m. Klai­pė­dos uos­ te jau per­krau­ta 35 mln. t jū­ri­ nių kro­vi­nių, tai yra 1,5 mln. t, ar­ba 4 pro­c., ma­žiau nei 2011 m., ku­riais Klai­pė­dos uos­te pa­ siek­ta di­džiau­sia kro­vi­nių me­ tų apy­var­ta – 36,59 mln. t kro­ vi­nių per vi­są Klai­pė­dos uos­ to is­to­ri­ją.

Pre­ky­bos tink­lą „Tech­no­ra­ ma“ val­dan­ti bend­ro­vė „To­po tech­ni­ka“ pa­kei­tė pa­va­di­ni­mą į „Tech­no­vers­las“. Vi­si bend­ro­ vės rek­vi­zi­tai iš­lie­ka ne­pa­ki­tę. Lie­ka ga­lio­ti ir vi­si įmo­nės tu­ri­ mi įsi­pa­rei­go­ji­mai par­tne­riams bei klien­tams. Nuo rug­sė­jo įmo­nė pa­kei­tė pre­kės ženk­lą į „Tech­no­ra­mą“.

Išanks­ti­niais duo­me­ni­mis, 2012 m. III ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas Lie­ tu­vo­je su­da­rė 1,6 mlrd. li­tų. 2012 m. II ket­vir­tį šis srau­tas bu­vo nei­gia­mas (-965 mln. Lt), o 2011 m. tre­čią­jį ket­vir­tį tei­ gia­mas (+1,2 mlrd. Lt). To­kias įplau­kas lė­mė tei­gia­mos rein­ ves­ti­ci­jos (1 mlrd. Lt).

Vie­na­die­nio vers­lo sėk­mė neapleido Pre­ky­ba pi­ro­tech­nikos prie­mo­nė­mis – re­tas vers­las, ku­ris įsi­siū­buo­ja tik prieš Nau­juo­ sius me­tus ir trun­ka vos ke­lias die­nas. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Nau­ja­me­tė pre­kė

Bend­ro­vės „Po­lo­ne­zas“ Klai­pė­dos pa­da­li­nio va­do­vas Ne­ri­jus Rai­la pa­si­džiau­gė, kad bai­gian­tis 2012 me­tams kiek pla­na­vo pi­ro­tech­ni­ kos, tiek ir par­da­vė. „Pag­rin­di­nis pir­kė­jų srau­tas kaip vi­sa­da at­sku­bė­jo pa­sku­ti­nę „me­tų mi­nu­tę“. Tai yra di­džiau­sia pre­ky­ ba vy­ko pa­sku­ti­nę me­tų die­ną“, – tei­gė N.Rai­la. Tą pa­tį tvir­ti­no ir bend­ro­vės „Pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­niai“ va­dy­bi­ nin­kas Pau­lius Ne­nar­ta­vi­čius: „Vi­ sa pre­ky­ba vy­ko gruo­džio 31 die­ną. Žmo­nės pir­ko la­bai įvai­rų kie­kį fe­ jer­ver­kų. Vie­ni tam iš­lei­do 20–50 li­tų, ki­ti – net iki 400 li­tų“. Bend­ro­vė „Po­lo­ne­zas“ vi­są lai­ką fe­jer­ver­kais ne­pre­kiau­ja. Pi­ro­tech­ ni­kos ga­mi­nių pa­da­li­nius uos­ta­ mies­čio pre­ky­bos cent­ruo­se ati­ da­ro tik prieš Nau­juo­sius me­tus. Klai­pė­do­je ši įmo­nė per­nai tu­rė­ jo 15 pre­ky­bos taš­kų. „Yra vie­tų, ku­rio­se pre­kiau­ti neap­si­mo­ka, ta­čiau pre­ky­bos taš­ kuo­se nuo Kau­no gat­vės į pie­ti­ nę mies­to pu­sę žmo­nės ak­ty­viai per­ka fe­jer­ver­kus. Į prie­šin­gą pu­sę pre­ky­ba nė­ra to­kia vy­ku­si“, – pa­ tvir­ti­no R.Rai­la. Fe­jer­ver­kų kai­na su nuo­lai­da sie­ kė iki 100 li­tų, bu­vo pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­nių, kai­nuo­jan­čių ir 2–5 li­ tus. Už 100 li­tų fe­jer­ver­ką įsi­gi­ję žmo­nės gra­žų re­gi­nį ga­lė­jo ma­ty­ti

apie mi­nu­tę, kai pa­dan­gę nu­švie­ čia maž­daug 60 šū­vių ir ap­lin­ki­ nius pa­ma­lo­ni­na ma­žy­tė švie­sos žais­mo kom­po­zi­ci­ja. Pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, 2012-ai­siais fe­jer­ver­kų apy­var­ta bu­vo pa­na­ši, kaip ir 2011 me­tais. Ge­rai fe­jer­ver­kų pre­ky­ba se­kė­si ir 2008 me­tais. Pras­čiau­siai pre­ky­bos at­žvil­giu pi­ro­tech­ni­kos pre­kiau­to­ jai ver­ti­no 2009–2010 me­tus.

Fe­jer­ver­kų kai­na su nuo­lai­da sie­kė iki 100 li­tų, bu­vo pi­ro­ tech­ni­kos ga­mi­nių, kai­nuo­jan­čių ir 2–5 li­tus.

Pre­ky­bai – šim­tai lei­di­mų

Klai­pė­dos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Li­cen­ci­ja­vi­mo po­sky­ris lei­di­mus pre­kiau­ti pi­ro­tech­ni­ka iš­duo­da vi­ so­je Klai­pė­dos ap­skri­ty­je. 2012 me­tais Klai­pė­do­je šiai pre­ ky­bai pa­rei­gū­nai iš­da­vė 87 lei­di­ mus. Klai­pė­dos ra­jo­ne – 14 lei­ di­mų, Pa­lan­go­je – 11, Plun­gė­je pre­kiau­ti pi­ro­tech­ni­ka iš­duo­ta 15 lei­di­mų. Lei­di­mai dau­giau­siai iš­ duo­ti ant­ro­sios ka­te­go­ri­jos pi­ro­ tech­ni­kai. No­rint gau­ti lei­di­mą, rei­kia iš Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos gau­ti pa­tvir­ti­ni­mą, kad pa­tal­pos,

Pi­ro­tech­ni­ka: klai­pė­die­čių įsi­gy­ti fe­jer­ver­kai per Nau­juo­sius me­tus Teat­ro aikš­tė­je vos ne­nus­tel­bė pro­fe­

sio­na­lų švie­sos fies­tos.

ku­rio­se ke­ti­na­ma pre­kiau­ti, ati­tin­ ka prieš­gais­ri­nius rei­ka­la­vi­mus. Pre­kiau­ti ga­li fi­zi­niai ir ju­ri­di­niai as­me­nys. Pir­kė­jai ant­ro­sios ka­te­ go­ri­jos pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nes ga­li įsi­gy­ti nuo 16 me­tų. „Lei­di­mai pre­ky­bai ati­ma­mi, kai fe­jer­ver­kai par­duo­da­mi jau­ nes­niems nei 16 me­tų as­me­nims. To­kių at­ve­jų ma­no pra­kti­ko­je yra bu­vę, bet per­nai ne­pa­si­tai­kė“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to Li­cen­ci­ja­vi­mo po­sky­rio vir­ ši­nin­kas Žy­gin­tas Nar­mon­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kus, pi­ro­tech­ni­ką var­to­to­jams. Par­d a­v ė­jai ti­k i­n a pre­k iau­jan­ tys ga­mi­niais su CE („ser­ti­fi­kuo­ ta Eu­ro­po­je“) ženk­lu. Šis ženk­las pa­žy­mi, kad fe­jer­ver­kai bei ki­ti pi­ ro­tech­ni­kos ga­mi­niai ati­tin­ka Eu­ ro­pos Są­jun­gos nu­sta­ty­tus ko­ky­ bės, var­to­ji­mo sa­vy­bių ir sau­gos rei­ka­la­vi­mus. To­kie ga­mi­niai ša­lies rin­kai esą yra tie­kia­mi le­ga­liai ir su­tei­kia ga­ li­my­bę mui­ti­nėms bei rin­kos prie­ žiū­ros ins­ti­tu­ci­joms pa­ša­lin­ti ne­ tu­rin­čius ati­tik­ties pa­tvir­ti­ni­mo ga­mi­nius iš rin­kos.

Rū­pi­na­si sau­gu­mu

Lie­tu­vo­je vei­kia ke­lios de­šim­tys spe­cia­li­zuo­tų įmo­nių, tie­kian­ čių pla­taus asor­ti­men­to fe­jer­ver­

Ką rei­kia ži­no­ti?

Pa­ta­ria­ma fe­jer­ver­kus pirk­ti tik spe­cia­li­zuo­to­se par­duo­tu­vė­se.

Pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­niai Lie­tu­vo­ je yra ser­ti­fi­kuo­ja­mi, to­dėl pir­kė­jai esą ga­li bū­ti tik­ri dėl pro­duk­to ko­ ky­bės ir sau­giai ga­li džiaug­tis fe­ jer­ver­kų tei­kia­mais ma­lo­nu­mais. Svar­bu įver­tin­ti vie­tą, ku­rio­je ke­ti­na­ma pa­leis­ti fe­jer­ver­kus, nes įvai­rūs pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­niai ky­ la į skir­tin­gą aukš­tį, va­di­na­mie­ siems kam­pi­niams efek­tams rei­ kia erd­vės. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, nė­ra fe­jer­ ver­kų, skir­tų lai­ky­ti ran­ko­se. Ti­ki­na­ma, kad ne­su­vei­kus fe­jer­ ver­kui ne­ga­li­ma ban­dy­ti jo pa­deg­ ti dar kar­tą. Siū­lo­ma už­tik­rin­ti, kad prie fe­jer­ver­ko nie­ko ne­bū­tų bent 20 mi­nu­čių, o vė­liau jį rei­kia grą­ žin­ti par­da­vė­jui.

Dar­bo mig­ran­tų uždirbti pinigai keliauja iš Lietuvos As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dar­bo mig­ran­tai per me­tus iš Lie­ tu­vos į už­sie­nį per­lai­do­mis iš­siun­ čia 191 mln. eu­rų, tai yra 70 kar­tų dau­giau nei iš Es­ti­jos. Eks­per­tų tei­ gi­mu, vals­ty­bės kler­kai ne­su­vo­kia šios pa­dė­ties su­dė­tin­gu­mo. Rin­ko­je dau­gė­ja už­sie­nie­čių

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­ žos Dar­bo iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­ jas Egi­di­jus Pa­le­vi­čius tei­gė, kad Klai­pė­dos ap­skri­ty­je šiuo me­ tu 904 už­sie­nie­čiams yra iš­duo­ti lei­di­mai dirb­ti mū­sų re­gio­ne. 2011 me­tais bu­vo iš­duo­ti 766 lei­di­mai, 2012-ai­siais – 1 067 lei­di­mai. „Yra ten­den­ci­ja, kad už­sie­nie­čių, no­rin­čių dirb­ti Klai­pė­dos re­gio­ne,

dau­gė­ja. Ma­nau, jog šie­met jų bus dar dau­giau nei per­nai“, – tvir­ti­no E.Pa­le­vi­čius. Daž­niau­siai dar­bo lei­di­mų pra­ šo Uk­rai­nos pi­lie­čiai, šie­met iš 904 dir­ban­čių­jų uk­rai­nie­čių bu­vo 830, 2011 me­tais iš 766 dir­ban­čių už­sie­nie­čių Uk­rai­nos pi­lie­čių bu­vo 600. Jie su­da­ro di­džiau­sią Klai­pė­ dos te­ri­to­ri­nė­je dar­bo bir­žo­je re­ gist­ruo­tų dir­ban­čių už­sie­nie­čių skai­čių. „2012 me­tais dau­giau­siai už­ sie­nie­čių dir­bo lai­vų kor­pu­sų su­ rin­kė­jais. Šie­met jiems dirb­ti yra iš­duo­ti 404 lei­di­mai“, – tei­gė E.Pa­le­vi­čius. 2011 me­tais dir­bo 418 lai­vų kor­ pu­sų su­rin­kė­jų už­sie­nie­čių. 2011 me­tais – 222 už­sie­nie­čiai su­vi­rin­ to­jai, o jau 2012-ai­siais pa­dau­gė­jo

vai­ruo­to­jų už­sie­nie­čių, jų Klai­pė­ dos re­gio­ne bu­vo 289. „Dir­ban­čių už­sie­nie­čių skai­čius pas mus ga­li di­dė­ti, nes nė­ra Lie­tu­ vos pi­lie­čių, ga­lin­čių dirb­ti tą dar­ bą, juo­lab kai at­si­vė­rė ES sie­nos“, – ti­ki­no E.Pa­le­vi­čius. Esą už tą pa­tį dar­bą už­sie­ny­je lie­ tu­vis už­dir­ba 3–4 kar­tus dau­giau. To­dėl darb­da­viui ne­lie­ka išei­ties, tik įdar­bin­ti už­sie­nie­tį. Jei maž­ daug per mė­ne­sį į pa­skelb­tą dar­bo vie­tą neat­si­lie­pia Lie­tu­vos pi­lie­tis, yra įdar­bi­na­mas už­sie­nie­tis. Pi­ni­gai iš­siun­čia­mi

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Tri­ša­lės ko­mi­si­jos po­sė­dy­je įvar­ dy­tas fak­tas, kad Klai­pė­da prii­ma imig­ran­tų tiek pat, kiek Vil­nius. „Pa­gal šias ten­den­ci­jas pa­ste­

bi­m e, kad Lie­t u­vo­je dir­ban­tys imig­ran­tai per­lai­do­mis iš mū­sų ša­lies iš­siun­čia pi­ni­gų į už­sie­nį 70 kar­tų dau­giau nei Es­ti­jo­je“, – ne­ slė­pė Klai­pė­dos ap­skri­ties darb­ da­v ių aso­c ia­c i­jos va­d o­vas Aras Mi­leš­ka. Iš Lie­tu­vos per me­tus iš­ve­ža­ma 191 mln. eu­rų, kai iš Es­ti­jos – tik 3 mln. eu­rų. Iš Len­ki­jos imig­ran­tai į sa­vo ša­lis iš­ve­ža 59 mln. eu­rų. „Gal da­lį mo­kes­čių tie imig­ran­ tai ir su­mo­ka čia, Lie­tu­vo­je. Ta­čiau ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad jų per­ka­mo­ ji ga­lia iš­ke­liau­ja į už­sie­nį“, – apie dar­bo mig­ran­tų pro­ble­mą kal­bė­jo A.Mi­leš­ka. Spren­di­mų paieš­kos

A.Mi­l eš­ka įsi­t i­k i­n ęs, kad nau­ jų mo­kes­čių įve­di­mas Klai­pė­do­

je su­si­jęs bū­tent su dar­bo mig­ ran­tais. „Ma­nau, kad mies­tas dėl imig­ ran­tų pra­ran­da pa­kan­ka­mai di­de­ lę mo­kes­čių da­lį į biu­dže­tą. Ne­ten­ kant pi­ni­gų, bet no­rint in­ves­tuo­ti, tai ga­li­ma da­ry­ti tik di­di­nant ar įve­dant nau­jus mo­kes­čius“, – įsi­ ti­ki­nęs A.Mi­leš­ka. Prog­no­zuo­ja­ma, kad jei ša­ly­ je ne­bus ma­ži­na­ma mig­ra­ci­ja, per ar­ti­miau­sius 10 me­tų Lie­tu­va ne­ teks 23 pro­c. dar­bin­go am­žiaus žmo­nių. „Tai mū­sų ša­liai yra ka­tast­ro­ fa. Mes ši­tą ne­tek­tį ga­li­me kom­ pen­suo­ti tik imig­ran­tais iš tre­čių­jų pa­sau­lio ša­lių, nes dar­bo rin­ką juk rei­kia už­pil­dy­ti. Ta­čiau už­dirb­tus pi­ni­gus jie iš­ve­ža iš Lie­tu­vos“, – tvir­ti­no A.Mi­leš­ka.

9

ketvirtadienis, sausio 3, 2013

užribis

Po šven­čių nak­ties – nuo­sto­liai 1

Pa­gy­ve­nu­siam vai­ruo­to­ jui ji pa­pa­sa­ko­jo, kad ke­ ti­na va­žiuo­ti į Skuo­do ra­jo­ne esan­ tį Len­ki­mų kai­mą. Jau­na ma­ma pir­miau­siai į au­to­ mo­bi­lį pa­so­di­no sa­vo po­ros me­tų duk­re­lę, o ta­da pra­dė­jo ne­šti daik­ tus. Ma­tyt, mer­gi­na ne kar­tą grį­žo į bu­tą, ku­ria­me šven­tė, o kai ga­liau­ siai už­da­rė ba­ga­ži­nę, tak­si au­to­ mo­bi­lis stai­ga nu­va­žia­vo. Do­vi­lė li­ko nu­stė­ru­si ir pir­mo­ji jai į gal­vą šo­vu­si min­tis – tak­sis­tas pa­gro­bė vai­ką. Bū­tent toks pra­ne­ši­mas apie 4 val. nak­ties pa­sie­kė Klai­pė­dos po­ li­ci­jos bu­dė­to­jus. Į pra­ne­ši­mą su­rea­guo­ta la­bai rim­tai, vi­si mies­te dir­bę po­li­ci­jos pa­tru­liai ga­vo nu­ro­dy­mą ieš­ko­ ti švie­saus tak­si au­to­mo­bi­lio, vai­ ruo­ja­mo pa­gy­ve­nu­sio vai­ruo­to­jo, ve­žan­čio vai­ką. Nu­ve­žė vai­ką se­ne­liams

Pra­ne­ši­mas bu­vo iš­pla­tin­tas ne tik Klai­pė­dos, bet ir vi­sos Lie­tu­vos po­li­ci­jai. Bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas dėl vai­ko pa­gro­bi­mo. Ta­čiau apie 7 val. ry­to su­lauk­ ta pra­ne­ši­mo iš Skuo­do – tak­sis­ tas ir vai­kas at­si­ra­do, ma­žy­lė svei­ ka ir gy­va. Pa­si­ro­do, vai­ruo­to­jas ne­sup­ra­to, kad ke­lei­vė ne­spė­jo įlip­ti į au­to­mo­ bi­lį. Tik ne­to­li Skuo­do jis su­si­vo­kė, jog ve­ža tik mie­gan­tį vai­ką, o mer­ gai­tės ma­mos sa­lo­ne nė­ra. Vai­ruo­to­jas nu­va­žia­vo į Skuo­ do po­li­ci­ją ir pa­pra­šė pa­gal­bos ieš­kant ma­žy­lės se­ne­lių. Ka­dan­ gi au­to­mo­bi­ly­je bu­vo Do­vi­lės do­ ku­men­tai, pa­rei­gū­nai su­ži­no­jo gi­ mi­nai­čių ad­re­są. Tak­sis­tas nu­ve­žė vai­ką jiems. Pa­na­šu, kad pa­dė­ję tak­sis­tui su­ si­vok­ti, kur nu­vež­ti vai­ką, Skuo­do po­li­ci­nin­kai neuž­si­ra­šė jo as­mens duo­me­nų. Sau­sio 2-ąją uos­ta­mies­čio 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai nea­be­jo­jo, kad ty­ri­mas bus nu­ trauk­tas, ta­čiau vis dar bu­vo aiš­ki­ na­ma­si tak­si vai­ruo­to­jo as­me­ny­bė. Tik­riau­siai jam kal­ti­ni­mai pa­teik­ti ne­bus, ta­čiau po­li­ci­nin­kai no­ri iš­ siaiš­kin­ti vi­sas įvy­kio ap­lin­ky­bes. Žu­vo ne­su­lau­ku­si Nau­jų­jų

Mies­te ir apy­lin­kė­se bū­ta ne­ti­kė­ tų mir­čių. Gruo­džio 30-ąją li­go­ni­nė­je mi­ rė prieš po­rą die­nų gal­vos sme­ge­nų trau­mą na­muo­se pa­ty­ręs 1924 me­ tais gi­męs klai­pė­die­tis. Te­be­siaiš­ ki­na­ma, kaip jis bu­vo trau­muo­tas. Tra­giš­ka ava­ri­ja įvy­ko pa­sku­ ti­nės me­tų die­nos ry­tą. Bal­ti­jos pro­spek­to pra­džio­je vos iš­su­kęs iš

Pa­ra­dok­sai: šven­ti­nę nak­tį ne­trū­ko keis­tų nuo­ty­kių, o kai kas į aikš­tę

atė­jo vil­kė­da­mas vien cha­la­tu.

žie­di­nės san­kry­žos 51 me­tų vai­ ruo­to­jas ne­pas­te­bė­jo pe­rė­ją be­ bai­gian­čios įveik­ti pės­čio­sios. Nuo smū­gio mo­te­ris nu­skri­do po­rą de­ šim­čių met­rų ir iš­kart žu­vo.

Per Nau­jų­jų me­tų su­ tik­tu­ves mies­to me­ di­kams ne­trū­ko dar­ bo. Du klai­pė­die­čiai nu­ken­tė­jo nuo pe­ tar­dų, o dar vie­nas – nuo šam­pa­no bu­te­ lio kamš­čio. Tą ry­tą li­jo, san­kry­žo­je bu­vo tam­su, iš Kū­lu­pė­nų at­va­žia­vęs vai­ ruo­to­jas ti­ki­no, kad mo­ters ne­bu­vo ma­ty­ti, tik pa­sku­ti­nę aki­mir­ką vai­ ruo­to­jas iš­vy­do jos tam­sų si­lue­tą. Žu­vu­sio­ji ne­se­gė­jo jo­kio at­švai­to. Kamš­tis su­ža­lo­jo akį

Per Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­ves mies­ to me­di­kams ne­trū­ko dar­bo. Du klai­pė­die­čiai nu­ken­tė­jo nuo pe­ tar­dų, o dar vie­nas – nuo šam­pa­ no bu­te­lio kamš­čio. Klai­pė­dos grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai gruo­džio 31 ir sau­sio 1 die­ no­mis su­lau­kė 30 pro­c. dau­giau iš­ kvie­ti­mų nei įpras­ta. Pir­muo­ju šių me­tų pa­cien­tu, ku­riam pri­rei­kė grei­to­sios me­di­kų pa­gal­bos, ta­po jau­nas vy­ras, nu­ ken­tė­jęs nuo pe­tar­dos. Pir­mo­jo iš­kvie­ti­mo į Mo­kyk­ los gat­vę me­di­kai su­lau­kė vos 13 mi­nu­čių po vi­dur­nak­čio. 22 me­

Au­kos: šie­met nuo pe­tar­dų nu­ken­tė­jo du klai­pė­die­čiai. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tų vai­ki­nui ban­dant pa­leis­ti fe­jer­ ver­ką šis spro­go ir su­ža­lo­jo del­ną. Dėl plėš­ti­nės žaiz­dos jis bu­vo nu­ vež­tas į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­ go­ni­nę. Po ap­žiū­ros vai­ki­nui rim­tes­nės me­di­kų pa­gal­bos ne­pri­rei­kė, tad jis iš­leis­tas gy­dy­tis į na­mus. Pir­mo­sio­mis Nau­jų­jų me­tų va­ lan­do­mis pe­tar­dų au­ka ta­po ir sau­sio pa­bai­go­je ket­vir­to­jo gim­ta­ die­nio su­lauk­sian­ti mer­gai­tė. Nau­ ja­kie­mio gat­vė­je ma­žy­lei į vei­dą pa­tai­kė pe­tar­da. Ji bu­vo pri­sta­ty­ta į Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nę. Nuo smū­gio ma­ža­me­tei lū­žo no­ sis ir ap­de­gė vei­das. Mer­gai­tė taip pat pa­ty­rė psi­cho­lo­gi­nę trau­mą, ku­rios pa­sek­mės, kaip spė­ja me­di­ kai, ga­li at­si­liep­ti vi­są gy­ve­ni­mą. Su­tei­kus pa­gal­bą ji iš­leis­ta gy­dy­ tis na­mo. Nau­jų­jų me­tų nak­tį grei­to­sios me­di­kus ste­bi­no ir pa­gau­sė­ję iš­ kvie­ti­mai dėl ūmių pil­vo, inks­tų skaus­mų. Klai­pė­dos grei­to­sios me­di­ci­nos sto­ties vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­ va­duo­to­ja Ni­jo­lė Damb­raus­kie­nė spė­jo, kad šie ne­ga­la­vi­mai už­klu­ po dėl il­go­kai už­tru­ku­sių per­si­val­ gy­mo dau­gia­die­nių. Ne­ma­žai su­lauk­ta ne­blai­vių pi­ lie­čių. Vie­ni jų bu­vo pa­ty­rę ne­sun­ kias gal­vos trau­mas, o ki­ti – tie­siog pa­dau­gi­nę al­ko­ho­lio. Pa­sak N.Damb­raus­kie­nės, pa­ly­ gin­ti su Ka­lė­do­mis, per Nau­juo­sius me­tus su­lauk­tas pa­na­šus iš­kvie­ti­ mų skai­čius. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Vin­ sas Ja­nu­šo­nis sa­kė, kad me­di­kams šių Nau­jų­jų me­tų su­tik­tu­vės ne­bu­

vo kuo nors ypa­tin­gos. Tarp rim­ čiau nu­ken­tė­ju­sių pa­cien­tų bu­vo jau­nas vy­ras, ku­ris, at­kimš­da­mas šam­pa­no bu­te­lį, kamš­čiu su­si­ža­ lo­jo akį. Dėl sun­kios akies trau­mos jis iš­vež­tas į Kau­no kli­ni­kas. Smur­ta­vo ir mo­te­rys

Links­my­bės ne vie­no­je šei­mo­je bai­gė­si muš­ty­nė­mis bei po­li­ci­nin­ kų įsi­ki­ši­mu į to­kį san­ty­kių aiš­ki­ ni­mą­si. Dau­gu­ma pa­rei­gū­nų į ko­mi­sa­ria­ tus at­ga­ben­tų bei Nau­juo­sius areš­ ti­nės ka­me­ro­je su­ti­ku­sių smur­tau­ to­jų bu­vo vy­rai. Už gro­tų at­si­dū­rė ir 1958 me­ tais gi­mu­si Ka­lo­tės kai­mo gy­ven­ to­ja. Pir­mą­ją me­tų die­ną ji su­si­vai­ di­jo su pen­ke­riais me­tais jau­nes­niu vy­ru ir grie­bė­si pei­lio. Mo­te­ris su­ža­lo­jo lai­do­ji­mo vers­ lu be­si­ver­čian­čiam sa­vo gy­ve­ni­mo drau­gui vei­dą. Pa­rei­gū­nai kons­ta­ ta­vo, kad tiek nu­ken­tė­ju­sy­sis, tiek jo mo­te­ris bu­vo gir­ti. Kre­tin­go­je 28-erių vy­ras mu­šė bei smau­gė me­tais jau­nes­nę sa­vo drau­gę. Mo­te­ris pa­te­ko į li­go­ni­nę, o jos drau­gas – į areš­ti­nę. Va­gis iš­stū­mė iš ma­ši­nos

Gir­tas ma­šin­va­gis, be­ne prieš mė­ ne­sį iš­klau­sęs teis­mo nuo­spren­džio už au­to­mo­bi­lio va­gys­tę, sau­sio 1-osios ry­tą vėl pa­gro­bė ma­ši­ną. Kiek po 8 val. ry­to 23 me­tų Ma­ rius Pet­raus­kas Smil­te­lės gat­vė­ je prie 27-ojo na­mo priė­jo prie au­ to­mo­bi­lio „Cit­roen Xsa­ra Pi­cas­so“, pa­ga­min­to 2000-ai­siais. Vi­du­je sė­dė­jo 70-me­tis au­to­mo­bi­lio sa­ vi­nin­kas. M.Pet­raus­kas iš­stū­mė jį lauk, sė­do prie vai­ro ir nu­va­žia­vo.

Po ke­lių va­lan­dų į po­li­ci­ją pa­ skam­bi­no pa­ts va­gis. Ne­to­li Di­ tu­vos esan­čia­me Mic­kų kai­me jis pa­grob­tą­ja ma­ši­na už­va­žia­vo ant kel­mo ir ją su­ga­di­no. Į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį vy­ras įpū­tė dau­giau nei 2 pro­mi­les. Sa­vo poel­ gio mo­ty­vo jis ne­ga­lė­jo paaiš­kin­ti nė pra­blai­vė­jęs. Pel­nė­si iš šven­tu­sių­jų

Per Nau­juo­sius ge­rai dar­ba­vo­si va­ gys. Jiems bu­vo ne­sun­ku su­pras­ti, kur na­mie nė­ra šei­mi­nin­kų. Kre­tin­ga­lė­je, kaip spė­ja­ma, tie pa­tys nu­si­kal­tė­liai ap­vo­gė du na­ mus. Į vi­dų jie įsi­bro­vė su­lau­žę plas­ti­ki­nių lan­gų rė­mus. Nu­si­kal­tė­liai pa­gro­bė auk­si­nius pa­puo­ša­lus bei pi­ni­gus. Vie­na nu­ ken­tė­ju­sio­ji ne­te­ko ver­ty­bių už 2,1 tūkst. li­tų, jos kai­my­nas pra­ra­do 1,5 tūkst. li­tų. Klai­pė­do­je po links­my­ bių nak­ties na­mo grį­žu­si Ro­kiš­kio gat­vės gy­ven­to­ja ra­do ap­vog­tą na­ mą ir pra­ne­šė pa­ty­ru­si 2,1 tūkst. li­ tų ža­lą. O Pa­ne­vė­žio gat­vė­je iš vie­ no na­mo nu­si­kal­tė­liai pa­gro­bė ne tik auk­so dir­bi­nius, bet ir kom­piu­ te­rį, do­ku­men­tus bei san­tau­pas. Nuos­to­liai – 10 tūkst. li­tų. Nau­ja­me­tės nak­ties links­my­bės liūd­nai bai­gė­si ir na­mo ėju­siam 26 me­tų vai­ki­nui, ku­rį už­puo­lė, su­ mu­šė ir api­plė­šė trys ne­pa­žįs­ta­ mie­ji. Nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas Tai­ kos pro­spek­te prie 105-ojo na­mo. Nu­ken­tė­ju­sy­sis ne­te­ko dvie­jų te­le­ fo­nų, pi­ni­gi­nės ir pa­so. Daik­tai bu­ vo ver­ti tūks­tan­čio li­tų. Ši­lu­tės plen­te vie­nos įmo­nės te­ ri­to­ri­jo­je šven­ti­nę nak­tį ap­vog­ ti pen­ki sunk­ve­ži­miai. Nuos­to­liai tiks­li­na­mi.

Ne­pa­per­ka­ma­sis – jau pen­si­nin­kas Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Nuo sau­sio 2-osios le­gen­di­nis ne­ pa­per­ka­ma­sis uos­ta­mies­čio ke­lių po­li­ci­nin­kas Jo­nas Di­čius – pen­si­ nin­kas.

35 me­tus po­li­ci­jo­je dir­bęs J.Di­čius su tar­ny­ba at­si­svei­ki­no pa­sku­ti­nią­ ją me­tų die­ną, mat sau­sio 1-ąją jam su­ka­ko 55-eri.

Pir­ma­die­nį jis ati­da­vė vi­sus tar­ ny­bi­nius do­ku­men­tus, ženk­liu­kus ir at­si­svei­ki­no su ko­le­go­mis. Ofi­ cia­liai pen­si­nin­ku jis lai­ko­mas nuo sau­sio 2-osios. Gy­va le­gen­da lai­ky­tas pa­rei­gū­ nas pa­si­žy­mė­jo ypa­tin­gu prin­ci­ pin­gu­mu. Jis ne­leis­da­vo vai­ruo­ ti nei ne­blai­viems ko­le­goms, nei gi­mi­nai­čiams. Ko­le­gų klau­si­nė­ ja­mas, ką veiks išė­jęs už­tar­nau­to poil­sio, J.Di­čius pa­ti­ki­no, kad pir­

muo­sius po­rą mė­ne­sių tie­siog il­sė­ sis, at­liks na­mie re­mon­tą, o vė­liau su­gal­vos, ko­kio dar­bo im­tis. „Ma­nau, bus to­kių, ku­rie ap­si­ džiaugs, kad ne­be­dir­bu, nes mū­sų gat­vė­se dar ne­ma­žai yra ke­lių chu­ li­ga­nų. Dar ga­lė­jau ir no­rė­jau dirb­ ti, bet su­lau­kus 55-erių te­ko išei­ ti. Tru­pu­tė­lį liūd­na“, – at­vi­ra­vo J.Di­čius. Są­ži­nin­gu­mu gar­sė­jan­tis vy­ras ti­ki­si, kad ne­tru­kus su­lauks dar­bo pa­siū­ly­mų.

Le­gen­da: ypa­tin­gu są­ži­nin­gu­mu tar­ny­bo­je gar­sė­jęs J.Di­čius nuo Nau­

jų­jų me­tų jau ne­be ke­lių po­li­ci­nin­kas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

10

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0344 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2437 JAV do­le­ris 1 2,6005 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6353 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9477 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4928 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7114 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6031 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8560

pokytis

–0,6548 % +0,2717 % –0,6533 % +0,0760 % –0,0404 % +0,2739 % +0,6387 % +0,1105 % –0,1399 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,81

4,60

2,47

„Apoil“

4,73

4,58

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,45 dol. už 1 brl. 112,56 dol. už 1 brl.

Baus ge­ro­kai griež­čiau Tech­ni­nės ap­žiū­ros kont­ro­lie­ riams gre­sia at­lei­di­mas iš dar­bo, jei­gu jie tech­ni­nės ap­žiū­ros ta­lo­ ną iš­duos abe­jo­ti­nos būk­lės au­to­ mo­bi­liui. Tai nu­ma­to­ma su­si­sie­ ki­mo mi­nist­ro Ri­man­to Sin­ke­vi­ čiaus įsa­ky­me, ku­ris tu­rė­tų įsi­ga­ lio­ti ki­tą sa­vai­tę.

„Jei kont­ro­lie­riai ban­dys ne­leis­ ti­nai pa­si­pel­ny­ti iš sa­vo veik­los, tik­rin­da­mi trans­por­to prie­mo­nių tech­ni­nę būk­lę, ar­ba ne­pas­te­bės pa­vo­jin­gų trū­ku­mų per pri­va­lo­ mą­ją tech­ni­nę ap­žiū­rą – jie pra­ ras dar­bą. Priė­mus šį įsa­ky­mo pa­kei­ti­mą nea­be­jo­ju, kad ne­są­ ži­nin­gų kont­ro­lie­rių ge­ro­kai su­ ma­žės“, – aiš­kin­da­mas pa­si­ra­ šy­to­jo įsa­ky­mo bū­ti­ny­bę tei­gė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras R.Sin­ke­ vi­čius. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos Sau­ gaus eis­mo sky­riaus ve­dė­jas Vid­ man­tas Pum­pu­tis tvir­ti­no, kad iki šiol to­kios griež­tos nuo­bau­dos kont­ro­lie­riams ne­bu­vo tai­ko­mos. „Tech­ni­nės ap­žiū­ros kont­ro­lie­rių dar­bą sten­gia­ma­si nuo­lat pri­žiū­ rė­ti, bet to­kios griež­tos nuo­bau­ dos tei­sės ak­tuo­se dar ne­bu­vo nu­ma­ty­tos ir tai­ko­mos“, – sa­kė

V.Pum­pu­tis. Jo tei­gi­mu, su­si­sie­ ki­mo mi­nist­ro įsa­ky­mas įsi­ga­lios iš­kart, kai bus pa­skelb­tas „Vals­ty­ bės ži­nio­se“. Pa­rei­gū­nas tvir­ti­no tu­rįs in­for­ma­ci­jos, kad tai tu­rė­tų įvyk­ti ki­tos sa­vai­tės pa­bai­go­je.

Tech­ni­nės ap­žiū­ros kont­ro­lie­rių dar­bą sten­gia­ma­si nuo­lat pri­žiū­rė­ti.

Vals­ty­bi­nės ke­lių trans­por­to ins­pek­ci­jos pa­rei­gū­nai, at­si­tik­ ti­nai pa­si­rin­kę abe­jo­ti­nos būk­lės trans­por­to prie­mo­nes, ku­rioms kont­ro­lie­rius bū­tų su­tei­kęs tech­ ni­nės ap­žiū­ros ta­lo­ną, pa­kar­to­ ti­nai pa­tik­rins jų būk­lę dar neiš­ vy­kus iš pri­va­lo­mo­sios tech­ni­nės ap­žiū­ros įmo­nės. Anot Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos, pa­si­ra­šy­ta­sis įsa­ky­mas taps vie­na prie­mo­nių, ku­rią nau­do­jant „ti­ki­ ma­si su­ma­žin­ti tech­niš­kai ne­tvar­ kin­gų trans­por­to prie­mo­nių da­ly­ va­vi­mą vie­ša­ja­me eis­me“. „Klaipėdos“, BNS inf.

Nau­jo­vė: kont­ro­lie­riai pra­ras dar­bą, jei­gu ban­dys ne­leis­ti­nai pa­si­

pel­ny­ti iš sa­vo veik­los, tik­rin­da­mi trans­por­to prie­mo­nių tech­ni­nę būk­lę. Aud­riaus Bag­do­no („Fo­to­die­na“) nuo­tr.

+2,00 %

+1,06 %

+2,54 %

Au­to­mo­bi­lių ­ rin­ka smu­ko Ša­ly­je per­nai ­re­gist­ruo­ta 13,76 tūkst. nau­jų leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių, ar­ba 9 pro­c. ma­žiau nei 2011 m. Vien gruo­dį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu už­ per­nai, ša­lies nau­jų leng­vų­jų au­to­mo­ bi­lių rin­ka smu­ko 9 pro­c. As­me­ni­nės pa­skir­ties nau­jų leng­vų­jų au­to­mo­bi­ lių per­nai gruo­dį ­re­gist­ruo­ta 18 pro­c. ma­žiau, ko­mer­ci­nės pa­skir­ties – 49 pro­c. dau­giau.

1,55 mlrd. li­tų

tre­čią praė­ju­sių me­tų ket­vir­tį pa­di­dė­jo tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos Lie­tu­vo­je.

Lie­tu­vos ban­kas (LB) pa­di­di­no fi­nan­ sų rin­ko­je vei­kian­ čių bend­ro­vių mo­ ka­mas įmo­kas. Šie­ met iš fi­nan­sų rin­kos da­ly­vių ti­ki­ma­si su­ rink­ti 11,36 mln. li­tų.

Šal­ti­niai: bū­si­ma­sis Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES pri­ver­tė ieš­ko­ti, iš

ko gau­ti pa­pil­do­mų vals­ty­bės pa­ja­mų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pa­di­din­tos įmo­kos Cent­ri­nio ban­ko val­dy­ba pra­ne­šė pa­tvir­ti­nu­si nau­jus įmo­kų dy­džius 2013-ie­siems. „2013 m. tai­ko­mos įmo­kos su­da­rys 70 pro­c. leis­ti­nos įmo­kos dy­džio“, – sa­kė LB at­sto­ vas Gied­rius Si­mo­na­vi­čius. Jis tei­gė, kad įmo­kos pa­di­din­tos, nes dau­giau lė­šų pri­reiks dėl Lie­ tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ant­rą šių me­tų pus­me­tį, taip pat šie­met di­ dė­ja Lie­tu­vos na­rys­tės įmo­kos įvai­ rio­se ES or­ga­ni­za­ci­jo­se. Per­nai rin­ kos da­ly­vių įmo­kos sie­kė 50 pro­c. tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­tų ga­li­mų mak­si­ma­lių įmo­kų dy­džio. Anot G.Si­mo­na­vi­čiaus, įmo­kos pa­tvir­tin­tos po dis­ku­si­jų su rin­kos da­ly­viais – LB iki gruo­džio pra­ džios lau­kė pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų dėl pla­nuo­ja­mų 2013 m. įmo­kų. LB skai­čiuo­ja, kad ša­lies fi­nan­ sų rin­kos prie­žiū­ros iš­lai­dos 2013 m. sieks 20,27 mln. li­tų, iš jų 11,36 mln. li­tų tu­rė­tų pa­deng­ti rin­kos da­ly­viai. Pats LB rin­kos prie­žiū­ rai skirs 8,9 mln. li­tų. Ban­kų mo­ ka­mos įmo­kos šie­met pa­di­dė­jo iki

0,0119 pro­c. vi­du­ti­nio jų me­ti­ nio tur­to, drau­di­mo įmo­nių – iki 0,182 pro­c. vi­sų pa­si­ra­šy­tų įmo­kų, fi­nan­sų mak­le­rio įmo­nių – iki 0,21 pro­c. me­ti­nių pa­ja­mų. Rin­kos da­ ly­vių įmo­kų dy­džiai pri­klau­so nuo

Mo­de­lis, kai už prie­ žiū­rą mo­ka pa­tys rin­kos da­ly­viai, pa­ pli­tęs dau­ge­ly­je ES ša­lių. jų sta­tu­so ar po­bū­džio: ban­kai mo­ ka įmo­kas, at­si­žvel­giant į jų vi­du­ ti­nį me­ti­nį tur­tą, drau­di­mo ins­ti­ tu­ci­jos – į pa­si­ra­šy­tas drau­di­mo įmo­kas, o kai ku­rios ins­ti­tu­ci­jos, to­kios kaip mo­kė­ji­mo įstai­gos, – į apy­var­tą. Dau­giau­sia įmo­kų 2013 m. ti­ki­ ma­si su­rink­ti iš ban­kų – 8,204 mln. li­tų. Drau­di­mo bend­ro­vių įmo­kos

sieks 2,4 mln. li­tų. Nuo 2012 m. pra­džios per­tvar­kius ša­lies fi­nan­ sų rin­kos prie­žiū­ros sis­te­mą, pri­ si­dė­ti prie jos iš­lai­ky­mo tu­ri ir pa­ tys rin­kos da­ly­viai. Nus­ta­tant mak­si­ma­lių įmo­kų dy­džius, įver­tin­tos prie­žiū­ros są­ nau­dos, at­si­žvel­gia­ma į pri­žiū­ri­ mų ins­ti­tu­ci­jų rin­kos da­lį, ri­zi­ką ir reikš­mę ša­lies fi­nan­sų sis­te­mos sta­bi­lu­mui, įver­ti­na­mas rin­kos da­ ly­vių pa­jė­gu­mas mo­kė­ti įmo­kas. Mo­de­lis, kai už prie­žiū­rą mo­ ka pa­tys rin­kos da­ly­viai, pa­pli­tęs Šve­di­jo­je, Suo­mi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­ je, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Lat­vi­ jo­je, Es­ti­jo­je ir ki­to­se ES ša­ly­se. Lie­tu­vo­je iki 2012 m. taip bu­vo fi­ nan­suo­ja­ma drau­di­mo bend­ro­vių prie­žiū­ra. LB val­dy­bos pir­mi­nin­ kas Vi­tas Va­si­liaus­kas per­nai yra mi­nė­jęs, kad il­gai­niui ri­zi­kin­ges­ ni, to­dėl dau­giau prie­žiū­ros rei­ ka­lau­jan­tys rin­kos da­ly­viai mo­kės di­des­nes, ne to­kie ri­zi­kin­gi – ma­ žes­nes įmo­kas už prie­žiū­rą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Prokurorai dar ne­ži­no, ka­da baigs ty­ri­mą Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra neatsk­lei­ džia ter­mi­no, ka­da ga­li bū­ti baig­ tas ty­ri­mas dėl in­for­ma­ci­jos apie ban­ko „Sno­ras“ at­žvil­giu vyk­do­ mus tei­sė­sau­gos veiks­mus nu­te­ ki­ni­mo.

„Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Bau­ džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo de­par­ta­ men­tas tę­sia iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, jo ei­gos pro­ku­ro­rai ne­ko­men­tuo­ja“, – tei­gė Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus vy­riau­sio­ ji spe­cia­lis­tė Rū­ta Dir­sie­nė. Per­nai spa­lį ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius

Va­lys yra už­si­mi­nęs, kad iki­teis­mi­ nio ty­ri­mo dėl in­for­ma­ci­jos nu­te­ ki­ni­mo ban­ko „Sno­ras“ na­cio­na­ li­za­vi­mo is­to­ri­jo­je ter­mi­ną rei­kės pra­tęs­ti. Tą­kart D.Va­lys bu­vo nu­ro­dęs, kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­bai­ga šio­je by­lo­je nu­ma­ty­ta lapk­ri­čio 20 d. „Šiuo me­tu ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, ka­da ty­ri­mas bus baig­tas“, – tvir­ ti­no R.Dir­sie­nė, pa­klaus­ta, ku­riam lai­kui pra­tęs­tas ty­ri­mas. D.Va­lys spa­lį yra mi­nė­jęs, kad „iki­ teis­mi­nis ty­ri­mas yra di­de­lės apim­ ties, su­dė­tin­gas ir kai ku­rie spe­cia­lis­

tai ne­pa­tei­kia pro­ku­ro­rams iš­va­dų“. Per­nai va­sa­rio 20 d. Ge­ne­ra­li­nė pro­ ku­ra­tū­ra pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl slap­tos in­for­ma­ci­jos apie ban­ką „Sno­ras“ nu­te­ki­ni­mo. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pra­dė­tas dėl ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi, ga­vus iš Vals­ty­bės sau­ gu­mo de­par­ta­men­to in­for­ma­ci­ją apie ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro 2011 m. lapk­ri­čio 17 d. pra­šy­mu at­lik­to ty­ ri­mo re­zul­ta­tus. Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pa­ves­ta at­lik­ti bend­rai Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo de­par­

ta­men­to pro­ku­ro­rų ir Spe­cia­lių­ jų ty­ri­mų tar­ny­bos pa­rei­gū­nų ty­ ri­mo gru­pei. Vie­šai skelb­ta, kad įta­ri­mai šio­ je by­lo­je pa­teik­ti bu­vu­siam Fi­nan­ si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jui Vy­tau­tui Gir­ža­dui. Dėl in­for­ma­ci­jos apie pla­nuo­ ja­mus pa­rei­gū­nų veiks­mus me­lo de­tek­to­riu­mi bu­vo pa­tik­rin­ti bu­ vę FNTT va­do­vai Vi­ta­li­jus Gai­lius ir V.Gir­ža­das. V.Gai­liui at­si­sa­kius iš pa­rei­gų at­leis­ti sa­vo pa­va­duo­to­ją tuo­me­tis

vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Rai­mun­ das Pa­lai­tis pa­nai­ki­no FNTT va­ do­vų lei­di­mus dirb­ti su slap­ta in­ for­ma­ci­ja ir at­lei­do juos iš pa­rei­gų. Ki­lus įtam­pai val­dan­čio­jo­je koa­li­ ci­jo­je at­si­sta­ty­din­ti bu­vo pri­vers­ tas ir pa­ts R.Pa­lai­tis. Ir V.Gir­ža­das, ir V.Gai­lius pir­ mo­sios ins­tan­ci­jos teis­muo­se yra lai­mė­ję by­las dėl at­lei­di­mo iš pa­ rei­gų, ta­čiau Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ja šiuos teis­mo spren­di­mus yra ap­skun­du­si aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mui. „Klaipėdos“, BNS inf.

11

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

pasaulis Iš­ven­gė ­ uo­los

Sun­ki ­ būk­lė

Mel­dė ­ tai­kos

JAV Kong­re­sas po įnir­tin­ gų de­ry­bų Nau­jų­jų me­tų die­ ną pa­ga­liau priė­mė su­si­ta­ri­ mą, lei­džian­tį iš­veng­ti va­di­na­ mo­sios fis­ka­li­nės uo­los, ku­ ri ga­lė­jo at­neš­ti sun­kių pa­da­ri­ nių ša­lies eko­no­mi­kai. Su­tar­ta pa­di­din­ti mo­kes­čius tur­tin­gie­ siems ir dviem mė­ne­siams ati­ dė­ti biu­dže­to iš­lai­dų kar­py­mą.

Pask­li­dus gan­dams, kad Ve­ ne­sue­los pre­zi­den­tą Hu­go Cháve­zą (nuo­tr.) iš­ti­ko ko­ma, vi­cep­re­zi­den­tas Ni­colá­sas Ma­du­ro pra­ne­šė, kad ša­lies va­do­vas tu­ri są­mo­nę ir vi­siš­ kai su­pran­ta, ko­kia su­dė­tin­ga lie­ka jo būk­lė praė­jus trims sa­vai­tėms po sun­kios vė­žio ope­ra­ci­jos Ha­va­no­je.

Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI ant­ ra­die­nį per Nau­jų­jų me­tų mi­ šias Šv. Pet­ro ba­zi­li­ko­je mel­dė tai­kos pa­sau­ly­je, smer­kė ne­ly­ gy­bę tarp tur­tin­gų­jų ir varg­šų, taip pat – „ne­re­gu­liuo­ja­mą fi­ nan­si­nį ka­pi­ta­liz­mą“. Ka­ta­li­kų baž­ny­čia pir­mą­ją nau­jų­jų me­ tų die­ną šven­čia kaip Pa­sau­li­ nę tai­kos die­ną.

Nau­jie­ji me­tai lai­min­gi ne vi­siems 2013-ie­ji vie­niems pra­si­dė­jo links­my­ bė­mis, o kai kam – aša­ro­mis. Įvai­rio­se ša­ly­se neiš­veng­ta skau­džių nau­ja­me­ čių tra­ge­di­jų.

S.N.El­la ste­ bė­jo fe­jer­ ver­kus su sa­vo šei­ mos na­riais Ma­ni­los prie­mies­ ty­je. Mer­ gai­tė stai­ga su­smu­ko, o jai iš gal­ vos pra­dė­ jo trykš­ti krau­jas.

Spūs­tis sta­dio­ne

Dramb­lio Kau­lo Kran­te va­kar pra­ si­dė­jo tri­jų die­nų ge­du­las dėl 60 žmo­nių, ku­rie žu­vo per spūs­tį Abi­ dža­ne, mi­nioms su­si­rin­kus pa­si­ žiū­rė­ti nau­ja­me­čių fe­jer­ver­kų. Dar de­šim­tys žmo­nių per tą nau­ jų­jų me­tų su­tik­tu­ves ap­tem­džiu­ sią tra­ge­di­ją bu­vo su­žeis­ti. Nau­ jie­nų agen­tū­ros AFP žur­na­lis­tas ma­tė daug su­žeis­tų vai­kų, o te­le­ vi­zi­jos RTI re­por­ta­že bu­vo ma­ty­ti ant že­mės prie mies­to pa­grin­di­nio sta­dio­no gu­lin­tys žmo­nės be gy­vy­ bės ženk­lų. Prie sta­dio­no, į ku­rį bu­vo at­ siųs­ta ka­rių, po­li­ci­nin­kų ir Jung­ti­ nių Tau­tų taik­da­rių, mė­tė­si krū­vos pa­mes­tų ba­tų ir dra­bu­žių. „Tai tik­ra tra­ge­di­ja šią pir­mą­ ją nau­jų­jų me­tų die­ną“, – įvy­kio vie­to­je sa­kė pre­zi­den­tas Alas­sa­ne Ouat­ta­ra. Vy­riau­sy­bė nu­ro­dė, kad žu­vo 60 žmo­nių ir kad vi­du­ti­nis jų am­žius bu­vo 18 me­tų. Sut­ryp­ti mi­nios

Ar­mi­jos gel­bė­to­jų va­das pul­ki­nin­ kas lei­te­nan­tas Is­sa Sa­ko pa­sa­ko­ jo, kad fe­jer­ver­kų pa­si­žiū­rė­ti atė­ ju­sių žmo­nių srau­tas prie įė­ji­mo į pa­grin­di­nį mies­to sta­dio­ną su­kė­lė la­bai di­de­lę spūs­tį. „Spūs­ty­je žmo­nės bu­vo try­pia­mi ir du­si­na­mi mi­nios“, – pri­dū­rė jis. Anot pa­rei­gū­nų, pa­si­žiū­rė­ti fe­ jer­ver­kų bu­vo su­si­rin­kę maž­daug 50 tūkst. žmo­nių. Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad spūs­ tis ki­lo fe­jer­ver­kams pa­si­bai­gus, ta­čiau in­ci­den­to ap­lin­ky­bės lie­ka neaiš­kios. Spūs­tis ki­lo ne­to­li pa­ grin­di­nio įė­ji­mo į sta­dio­ną, kur ap­sau­gi­nin­kai kaip bar­je­rus mi­niai kont­ro­liuo­ti bu­vo iš­dė­lio­ję rąs­tus. Kaip sa­kė šal­ti­nis po­li­ci­jo­je, spūs­tis ki­lo su­si­dū­rus dviem prie­ šin­go­mis kryp­ti­mis ei­nan­čių žiū­ ro­vų srau­tams. Jis pri­dū­rė, kad gel­bė­ji­mo tar­ny­bos „šiek tiek už­ tru­ko“ at­vyk­ti.

Tra­ge­di­ja: Dramb­lio Kau­lo Kran­te va­kar pra­si­dė­jo tri­jų die­nų ge­du­las dėl 60 žmo­nių, ku­rie žu­vo per spūs­tį Abi­dža­ne.

Pa­mal­dos bai­gė­si tra­ge­di­ja

Mir­ti­na spūs­tis Nau­jų­jų me­tų iš­va­ ka­rė­se taip pat ki­lo An­go­los sos­ti­ nė­je Luan­do­je, kai žmo­nės ban­ dė pa­tek­ti į per­pil­dy­tą sta­dio­ną, ku­ria­me vy­ko pa­mal­dos. Žu­vo 16 žmo­nių, iš jų – ke­tu­ri vai­kai, dar 120 pa­ty­rė trau­mų. Ug­nia­ge­sių at­ sto­vas Faus­ti­no Se­bas­ti­ão sa­kė, kad au­kos bu­vo su­spaus­tos ir už­du­so. Tą ren­gi­nį Af­ri­kos pie­tuo­se esan­čio­je An­go­lo­je or­ga­ni­za­vo Bra­ zi­li­jo­je įkur­ta evan­ge­li­nė Vi­suo­ti­nė Die­vo Ka­ra­lys­tės baž­ny­čia. Mi­šioms va­do­va­vęs jos at­sto­vas pri­pa­ži­no, kad su­si­rin­ku­sių žmo­ nių skai­čius ge­ro­kai vir­ši­jo lei­džia­ mus 70 tūkst. Pa­šau­ta sep­tyn­me­tė

Fi­li­pi­nuo­se vie­na sep­tyn­me­tė va­ kar mi­rė po to, kai bu­vo at­si­tik­ti­ nai pa­šau­ta per nau­jų­jų me­tų su­ ti­ki­mo links­my­bes, o šis in­ci­den­tas vėl pa­ska­ti­no ra­gi­ni­mus pa­ža­bo­ti vie­nus iš aud­rin­giau­sių nau­ja­me­ čių va­ka­rė­lių Azi­jo­je. Step­ha­nie Ni­co­le El­la ste­bė­jo fe­jer­ver­kus su sa­vo šei­mos na­riais Ma­ni­los prie­mies­ty­je Ka­lu­ka­ne, ku­ria­me gy­ve­na dau­giau­sia dar­ bi­nin­kai. Mer­gai­tė stai­ga su­smu­ ko, o jai iš gal­vos pra­dė­jo trykš­ ti krau­jas. Ma­ža­me­tei ko­vo­jant už gy­vy­bę, gau­sūs ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­mai apie mer­gai­tės kan­čias pa­ver­tė ją vi­suo­ti­nio su­si­rū­pi­ni­mo dėl tra­di­ ci­nio aud­rin­go nau­jų­jų me­tų su­ti­ ki­mo ša­ly­je sim­bo­liu.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Fi­li­pi­nų pre­zi­den­to Be­nig­no Aqui­no III at­sto­vas Ed­wi­nas La­ cier­da sa­kė, jog S.N.El­los mir­tis „mus vi­sus įpa­rei­go­ja pa­si­rū­pin­ ti, kad to­kia tra­ge­di­ja ne­pa­si­kar­ to­tų“. Lieps­no­jo au­to­mo­bi­liai

Pran­cū­zi­jo­je Nau­jų­jų me­tų nak­tį dan­gų nu­švie­tė ne tik fe­jer­ver­kai, bet ir de­gan­čių au­to­mo­bi­lių lieps­ nos. Įvai­riuo­se ša­lies mies­tuo­se jų bu­vo su­de­gin­ta 1193. Ma­si­niai pa­de­gi­mai per vi­suo­ ti­nes šven­tes per pa­sta­ruo­sius 15 me­tų ta­po di­de­liu gal­vos skaus­mu Pran­cū­zi­jos val­džiai. Ypač „der­lin­ gi“ bū­na Nau­jie­ji me­tai ir Bas­ti­li­jos paė­mi­mo die­na. Au­to­mo­bi­lius pa­pras­tai de­gi­na skur­des­nių prie­mies­čių gy­ven­to­ jai, tarp jau­ni­mo gru­puo­čių tai ta­ po tam tik­ro­mis var­žy­bo­mis. Ant­rą nau­jų­jų me­tų die­ną Pa­ry­ žiu­je lieps­nos pa­si­glem­žė pen­kių žmo­nių, tarp jų – vai­ko, gy­vy­bę. Ne­tur­tin­ga­me Že­ne­vil­je­ro ra­jo­ne Pa­ry­žiaus šiau­rės va­ka­ruo­se esan­ čia­me na­me ki­lo gais­ras. Vi­si žu­ vu­sie­ji gy­ve­no ta­me pa­čia­me bu­ te penk­ta­me iš še­šių dau­gia­bu­čio aukš­tų. Su lieps­no­mis ko­vo­jo maž­ daug 100 ug­nia­ge­sių. Fe­jer­ver­kų au­kos

Nors Ita­li­jo­je bu­vo vyk­do­ma daug vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo kam­pa­ ni­jų, per ku­rias ita­lai bu­vo ra­gi­na­ mi švęs­ti san­tū­riau, tra­ge­di­jų neiš­ veng­ta ir šio­je ša­ly­je.

49 me­tų sta­ty­bi­nin­kas žu­vo, kai jam į vei­dą pa­tai­kė ra­ke­ta, o 51 me­ tų res­to­ra­no sa­vi­nin­kas mi­rė, kai iš­ban­dė pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nę ir ši spro­go jam ne­to­li gal­vos. Abi ne­lai­mės įvy­ko Kam­pa­ni­jos re­gio­ne Pie­tų Ita­li­jo­je, kur gy­ven­ to­jai yra la­bai pa­mė­gę ne­le­ga­lias, bet leng­vai priei­na­mas ga­lin­gas pi­ ro­tech­ni­kos prie­mo­nes. Nea­po­ly­je Nau­jų­jų me­tų iš­va­ ka­rė­se spro­go au­to­mo­bi­lis, į ku­ rį tik­riau­siai bu­vo pri­krau­ta ne­le­ ga­lių pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nių. Du paaug­liai ja­me bu­vo sun­kiai su­ žeis­ti.

Šven­tė – pre­ky­bos cent­re

Liūd­nai 2013-uo­sius su­ti­ko ir vie­ na pa­gy­ve­nu­si pran­cū­zė, Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se už­ra­kin­ta pre­ky­ bos cent­re. Iš jo iš­trū­ko tik pir­mo­ sios nau­jų­jų me­tų die­nos ry­tą. 73 me­tų mo­te­ris pre­ky­bos cent­ re ša­lies šiau­rė­je esan­čia­me Ru­ bė mieste išė­ju­si iš tua­le­to su­pra­ to, kad par­duo­tu­vė jau už­da­ry­ta ir už­ra­kin­ta. Per nak­tį ji ke­lis kar­tus bu­vo įjun­gu­si sig­na­li­za­ci­ją, bet jo­ kios reak­ci­jos ne­su­lau­kė. Ji bu­vo ras­ta tik sau­sio 1-osios ry­tą, maž­ daug 10.30 val. BNS, ne­wsru.com inf.

1193

au­to­mo­bi­liai su­de­gin­ti Pran­cū­zi­jo­je Nau­jų­jų me­tų nak­tį.

12

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

turtas

turtas@diena.lt Redaktorius Stasys Gudavičius

Ma­žos in­dė­lių pa­lū­ka­nos Ga­na kon­ser­va­ty­vūs lie­tu­viai vei­kiau ren­ka­si tra­di­ci­nius tau­ py­mo bū­dus – in­dė­lius. Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais jau ieš­ko fi­ nan­sų įstai­gų al­ter­na­ty­vų ir vis ak­ty­viau svars­to ga­li­my­bę tau­py­ ti kre­di­to uni­jo­se.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Iš­ly­gi­no jė­gas

Ren­kan­tis fi­nan­sų įstai­gą gy­ven­to­ jams reikš­mės tu­ri ne vien in­di­vi­ dua­liai tai­ko­mos są­ly­gos, bet ir vi­sa fi­nan­sų įstai­gos rin­ka bei jos pa­ti­ ki­mu­mas. Pas­ta­rie­ji du su­krė­ti­mai ko­mer­ci­nių ban­kų ir kre­di­to uni­ jų rin­ko­se kon­ku­ren­ci­ją dėl pa­ti­ki­ mu­mo iš­ly­gi­no, ki­ta ver­tus, di­de­ lės įta­kos gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mui ne­tu­rė­jo. Po „Sno­ro“ griū­ties bai­min­ta­si, kad lai­ku ne­sus­tab­dy­ta nu­si­kals­ ta­ma vei­ka ir in­dė­lių pra­ra­di­mas dėl to smar­kiai pa­veiks gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mą vi­sa ban­kų sis­te­ma. Ta­čiau šių me­tų lapk­ri­tį, mi­nint „Sno­ro“ griū­ties me­ti­nes, Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas pa­ti­ki­no, kad ši is­to­ ri­ja, ki­taip nei ti­kė­ta­si, ban­kų sek­ to­riui stip­raus smū­gio ne­su­da­vė, o po­ky­čiai bu­vo trum­pa­lai­kiai. V.Va­si­liaus­ko ma­ny­mu, tą­kart di­de­lės reikš­mės tu­rė­jo in­dė­lių drau­di­mo me­cha­niz­mas: gy­ven­to­ jams pa­ma­čius, kad jis su­vei­kė tin­ ka­mai, pa­si­ti­kė­ji­mas ban­kų sek­to­ riu­mi tik išau­go. Tai at­spin­dė­jo ir 2012 m. spa­lį re­kor­di­nį ly­gį pa­sie­ kęs in­dė­lių po­rtfe­lis ko­mer­ci­niuo­ se ban­kuo­se – jis bu­vo di­des­nis nei iki „Sno­ro“ griū­ties ir pa­sie­kė per vi­są ša­lies is­to­ri­ją ne­ma­ty­tas aukš­tu­mas. Šio au­gi­mo, anot Lie­ tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko, ne­sus­tab­dė nė Lie­tu­vo­je ir pa­sau­ lio rin­ko­se pa­ste­bi­mas in­dė­lių pa­ lū­ka­nų kri­ti­mas, grės­min­gai ar­tė­ jan­tis prie nei­gia­mo ly­gio. Na­cio­na­li­nės kre­di­to uni­jos veik­ los su­stab­dy­mas pa­ro­dė, kad pa­ na­šus li­ki­mas ga­li iš­tik­ti ir kre­di­to uni­jas. Nors šis įvy­kis taip pat su­ kė­lė spė­lio­nių dėl lau­kian­čių pa­

1,7

mlrd. litų trečią praėjusių metų ketvirtį siekė indėliai kredito įstaigose.

da­ri­nių ir ga­li­mo gy­ven­to­jų ne­pa­ si­ti­kė­ji­mo rin­ka, šį kar­tą pro­gno­zės itin pe­si­mis­ti­nės ne­bu­vo. Prog­no­zuo­da­ma ga­li­mus pa­da­ri­ nius Lie­tu­vos cent­ri­nė kre­di­to uni­ ja (LCKU) jau ga­lė­jo rem­tis „Sno­ ro“ is­to­ri­ja ir drą­siau ti­kin­ti, kad rin­ka dėl pa­sta­rų­jų įvy­kių ne­nu­ ken­tės. Neil­gai lau­kus, ji in­for­ma­ vo, kad pra­ra­di­mai men­ki, pa­dė­tis sta­bi­li, o in­dė­lių po­rtfe­lis į pra­di­nį ly­gį su­grįš jau po po­ros sa­vai­čių. LCKU duo­me­ni­mis, 63-ose šiai sis­te­mai pri­klau­san­čio­se kre­di­ to uni­jo­se in­dė­lių po­rtfe­lis su­ma­ žė­jo per 11 mln. li­tų, ta­čiau tai su­ da­rė vos 0,79 pro­c. bend­ros in­dė­lių su­mos. LCKU val­dy­bos pir­mi­nin­ kas For­tu­na­tas Dir­gin­čius gruo­džio pa­bai­go­je pa­ti­ki­no, kad to­kių in­dė­ lių po­rtfe­lio svy­ra­vi­mų pa­si­tai­ko ir at­ski­ro­mis me­tų sa­vai­tė­mis.

kin­ti, ar jo­je in­dė­liai draus­ti: „Jei­gu in­dė­lis vir­ši­ja vals­ty­bės ga­ran­tuo­ ja­mą su­mą, gy­ven­to­jas tu­rė­tų jį su­ skai­dy­ti ir pa­skirs­ty­ti po ke­lias skir­ tin­gas fi­nan­sų įstai­gas: tiek kre­di­to uni­jas, tiek ban­kus. Pa­si­rink­ti jas tu­rė­tų pa­gal pa­lū­ka­nas ir įstai­gos fi­ nan­si­nes ata­skai­tas. Rei­kė­tų pa­brėž­ ti, kad nuo nau­jų me­tų kre­di­to uni­jos įpa­rei­go­ja­mos skelb­ti sa­vo re­zul­ta­tus in­ter­ne­to sve­tai­nė­se.“

Vie­no­dai sau­gu

Lie­tu­vos ban­ko Fi­nan­si­nio sta­bi­lu­ mo de­par­ta­men­to Mak­rop­ru­den­ci­ nės ana­li­zės sky­riaus vy­riau­sio­jo eko­no­mis­to Vir­gi­li­jaus Rut­kaus­ ko tei­gi­mu, gy­ven­to­jai Lie­tu­vo­je yra pa­ly­gin­ti kon­ser­va­ty­vūs ir, be in­ves­ti­ci­jų į nuo­sa­vą vers­lą, dau­ giau­sia fi­nan­si­nį tur­tą pa­ti­ki pi­ni­ gų fi­nan­sų įstai­goms: ban­kams ir kre­di­to uni­joms. Jie šio­se įstai­go­ se pa­de­da in­dė­lius ar tie­siog lai­ko pi­ni­gus są­skai­to­se. Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad pa­ti­kė­ to fi­nan­si­nio tur­to sau­gu­mas pa­ pras­tai yra at­virkš­čiai pro­por­cin­gas jo grą­žai. Tai reiš­kia, kad di­des­nės pa­lū­ka­nos pa­pras­tai sig­na­li­zuo­ja apie aukš­tes­nę pri­sii­ma­mą ri­zi­ką, tai­gi ma­žes­nį sau­gu­mą ir išau­gu­ sią ti­ki­my­bę neat­gau­ti lė­šų. Ta­čiau, kaip pa­ti­ki­no jis, lai­ky­ti pi­ni­gus tiek ban­kuo­se, tiek kre­di­to uni­jo­se yra vie­no­dai sau­gu: „Vie­no as­mens tu­ri­mi in­dė­liai ar pi­ni­gai są­skai­to­se, vie­no­je kre­di­to įstai­ go­je, ne­vir­ši­jan­tys 345 280 li­tų, yra 100 pro­c. ga­ran­tuo­ja­mi vals­ ty­bės. Tai­gi, tu­rint ome­ny­je in­dė­ li­nin­kams tei­kia­mas vals­ty­bės ga­ ran­ti­jas, gy­ven­to­jų fi­nan­si­nių lė­šų sau­gu­mas tiek ban­kuo­se, tiek kre­ di­to uni­jo­se yra vie­no­das.“ Vers­lo kre­di­to uni­jos l. e. p. di­rek­ to­rė Eri­ka Ju­cie­nė pa­brė­žė, kad kiek­ vie­nas lais­vų lė­šų tu­rin­tis gy­ven­to­ jas, no­rin­tis pa­dė­ti in­dė­lį fi­nan­sų įstai­go­je, pir­miau­sia tu­rė­tų iš­siaiš­

Vir­gi­li­jus Rut­kaus­kas:

Gy­ven­to­jų fi­nan­si­ nių lė­šų sau­gu­mas tiek ban­kuo­se, tiek kre­di­to uni­jo­se yra vie­no­das.

Au­gi­mas: kre­di­to uni­jos su­da­ro vos 2,5 pro­c. vi­sos fi­nan­sų rin­kos, ta­čiau

ke­le­tą me­tų ge­ro­kai pa­di­dins.

Kre­di­to uni­jos au­ga

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, kre­ di­to uni­jos iš­lai­ko spar­tų au­gi­mo tem­pą – vien per šių me­tų tre­čią ket­vir­tį šių kre­di­to įstai­gų tur­tas išau­go 7,9 pro­c. ir pa­sie­kė 2 mlrd. li­tų ri­bą. In­dė­lių su­ma per tą pa­ tį lai­ko­tar­pį pa­di­dė­jo 7,5 pro­c., iki 1,70 mlrd. li­tų. Per me­tus kre­di­to uni­jų tur­to ir in­dė­lių su­ma jau yra pa­šo­ku­si treč­da­liu. Kre­di­to uni­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­ nin­ko Kęs­tu­čio Ol­šaus­ko tei­gi­mu, kre­di­to uni­jos yra pel­niu­sios pri­pa­ ži­ni­mą ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, o sunk­me­tis pa­ro­dė, kad jos pa­ti­ki­mos fi­nan­sų įstai­gos: „Per kri­zę ban­kų ak­ty­vai la­bai su­ma­žė­jo, o kre­di­to uni­jų ir to­liau ne­sus­to­ja­mai au­go. Sa­vo 2,5 pro­c. rin­kos da­lį kre­ di­to uni­jos sunk­me­čiu lai­mė­jo dve­ jo­pai: per kri­zę ban­kų sek­to­rius su­si­ trau­kė, o kre­di­to uni­jų – au­go.“ Jis sa­kė ti­kįs, kad 2020 m. kre­di­

to uni­jos su­da­rys 10 pro­c. vi­sos fi­ nan­sų rin­kos, o 2030 m. – net 20 pro­c. Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, kre­di­to uni­jų įsi­tvir­ti­ni­mas vi­suo­me­nė­je, Lie­tu­vai įžen­gus į lais­vos eko­no­ mi­kos ša­lių san­drau­gą, neiš­ven­gia­ mas. Eu­ro­po­je kre­di­to uni­jos šiuo me­tu uži­ma 20–40 pro­c. fi­nan­sų rin­kos, JAV – 10 pro­c. K.Ol­šaus­ko tei­gi­mu, kre­di­to uni­ jų skai­čius nuo 2000 m. pa­šo­ko maž­daug du­kart ir šiuo me­tu sie­ kia 77, kre­di­to uni­jų na­rių per šį lai­ko­tar­pį pa­dau­gė­jo per 20 kar­tų, iki 141 tūkst. Į plėt­rą žiū­ri įta­riai

Ki­ta ver­tus, dėl įspū­din­go au­gi­ mo mas­to dar gruo­džio pa­bai­go­je LCKU sis­te­mai ne­prik­lau­san­čioms uni­joms bu­vo pa­reikš­ta abe­jo­nių. Esą ypač di­de­lis, 100 pro­c. vir­ši­ jan­tis, kai ku­rių uni­jų au­gi­mas ke­lia grės­mę, kad atei­ty­je joms ne­pa­vyks

su­val­dy­ti fi­nan­si­nių srau­tų. LCKU Ri­zi­kos val­dy­mo gru­pės va­do­vas ir fi­nan­sų ana­li­ti­kas Au­re­li­jus Cvi­li­ kas pa­brė­žė, kad pri­trauk­ti in­dė­ lių siū­lant di­de­les pa­lū­ka­nas ga­na leng­va, ta­čiau gau­tas lė­šas svar­bu tin­ka­mai pa­nau­do­ti. K.Ol­šaus­kas pri­pa­ži­no, kad fi­ nan­sų sek­to­riui spar­čiai au­gant vi­suo­met sly­pi pa­vo­jų. Ta­čiau jis pri­dū­rė, kad svies­tas nie­ka­da ne­ga­ di­na ko­šės – pa­pil­do­mų su­kaup­tų lė­šų fi­nan­sų įstai­gos veik­los sta­bi­ lu­mui už­tik­rin­ti nie­kuo­met ne­bus per daug. „Pag­rin­di­nis fi­nan­sų įstai­gų val­ dy­mo prin­ci­pas yra val­dy­ti ri­zi­ką, o ne ste­bė­ti ir pri­žiū­rė­ti pel­ną“, – sa­kė K.Ol­šaus­kas ir pa­brė­žė, kad aso­cia­ci­ja tu­ri pa­siū­ly­mų, kaip iš­ veng­ti ga­li­mų pa­vo­jų rin­ko­je. „Spar­ti kre­di­to uni­jų plėt­ra ke­ lia su­si­rū­pi­ni­mą dėl jų veik­los tva­ ru­mo. De­ja, pa­sta­ruo­ju me­tu vyk­

13

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

turtas Pas­ko­lų są­ly­gos ­ pa­pil­dy­tos

Lik­vi­du­mas – ­ pa­gal au­gi­mą

Nuo 2013 m. va­sa­rio 1 d. nau­joms kre­di­to uni­ jų su­teik­toms pa­sko­loms bus tai­ko­mas pa­pil­ dy­tas di­džiau­sios pa­sko­los su­mos vie­nam sko­ li­nin­kui nor­ma­ty­vas. Pas­ko­la ne­tu­ri vir­šy­ti 500 tūkst. li­tų ir 25 pro­c. uni­jos per­skai­čiuo­to ka­pi­ ta­lo. Lie­tu­vos ban­ko tei­gi­mu, mak­si­ma­li pa­sko­ los su­ma vie­nam sko­li­nin­kui nu­sta­ty­ta sie­kiant sustab­dy­ti di­des­nių pa­sko­lų iš­da­vi­mą, nes kre­ di­to uni­jos ne­tu­ri veiks­min­gų kre­di­to ri­zi­kos val­dy­mo prie­mo­nių.

Nuo šių me­tų ba­lan­džio kre­di­to uni­jų lik­vi­du­mo nor­ma­ty­vas pri­klau­sys nuo me­ti­nio in­dė­lių au­ gi­mo tem­po. Uni­jų, ku­rių tur­tas ne­vir­ši­ja 15 mln. li­tų ar­ba me­ti­nis in­dė­lių au­gi­mas su­da­ro iki 15 pro­c., lik­vi­du­mas lie­ka ne­pa­ki­tęs – ne ma­žiau kaip 30 pro­c. Jei tur­tas vir­ši­ja 15 mln. li­tų, nuo ki­tų me­tų ba­lan­džio jis bus ne ma­žiau kaip 40 pro­c. (kai in­dė­liai per me­tus augs 15–25 pro­c.), 50 pro­c. (kai augs 25–50 pro­c.) ar­ba 60 pro­c. (kai augs dau­giau kaip 50 pro­c.)

ra­gi­na ieš­ko­ti

Kre­di­to uni­jų au­gi­mas (pro­c.)* Pa­ji­nis ka­pi­ta­las Kre­di­to uni­jų na­rių (pri­va­čių) ir aso­ci­juo­tų­jų na­rių (vers­lo) in­dė­liai Vi­si in­dė­liai Su­teik­tos pa­sko­los Vy­riau­sy­bės ver­ty­bi­niai po­pie­riai Lė­šos Tur­tas

LCKU sis­te­mai pri­klau­san­čios ne­prik­lau­san­čios 17,73 152,48 20,34 20,34 13,75 47,47 –8,29 17,99

133,18 124,70 138,90 181,82 134,18 147,42 LCKU inf.

* 2012 m. tre­čią ket­vir­t į.

Veik­los ro­dik­lių kai­ta (mln. li­tų) Ro­dik­lio pa­va­di­ni­mas 2012 m. sau­sį Tur­tas 78 970,6 Sko­los ver­ty­bi­niai po­pie­riai 5664,1 Klien­tams su­teik­tos pa­sko­los 54 009,4 Pri­va­čioms įmo­nėms su­teik­tos pa­sko­los 25 114,9 Fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­joms su­teik­tos pa­sko­los 21 52,6 Fi­zi­niams as­me­nims su­teik­tos pa­sko­los 23 499,1 Pri­va­čių įmo­nių in­dė­liai 43 174,1 Fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­jų in­dė­liai 1263 Fi­zi­nių as­me­nų in­dė­liai 25 128,6 Ak­ci­nin­k ų nuo­sa­vy­bė 6 854,1 Ei­na­mų­jų me­tų pel­nas 1 116,2

2012 m. spa­lį 76 945 5674,1 54 308,2 25 813,2 2146 23 068 44 867,7 1 066,7 26 037,7 7 275,3 483,9 Lie­tu­vos ban­ko inf.

ban­kuo­se pa­sko­lų po­rtfe­lis yra di­ džiu­lis, pa­lū­ka­nos už in­dė­lius su­ ma­ži­na­mos, o pa­sko­lų są­ly­gos la­ bai griež­tos. Pa­sak K.Ol­šaus­ko, kre­di­to uni­ jos jau ta­pu­sios smul­kio­jo vers­ lo par­tne­rė­mis, to­dėl jų plėt­ra yra vie­nin­te­lis bū­das smul­kų­jį vers­lą iš­vys­ty­ti iki no­ri­mo ly­gio: „Smul­ kio­jo, vi­du­ti­nio vers­lo klien­tai yra vie­ni ri­zi­kin­giau­sių, ir tai vi­si pri­ pa­žįs­ta. Jie nė­ra la­bai pa­trauk­lūs ban­kams, bet jie ga­li at­ras­ti ga­ li­my­bę fi­nan­suo­ti veik­lą kre­di­to uni­jo­se, jei tu­ri ga­na tvir­tą ma­te­ ria­li­nę ba­zę.“ Kon­ku­ren­ci­jos ne­jau­čia

u ti­ki­ma­si, kad pa­sta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­mas ak­ty­ves­nis gy­ven­to­jų su­si­do­mė­ji­mas al­ter­na­ty­vo­mis šį san­ty­kį per „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Jei­gu in­dė­lis vir­ši­ja vals­ty­bės ga­ran­tuo­ ja­mą su­mą, gy­ven­to­ jas tu­rė­tų jį su­skai­ dy­ti ir pa­skirs­ty­ti po ke­lias skir­tin­gas fi­ nan­sų įstai­gas: tiek kre­di­to uni­jas, tiek ban­kus. dy­ti ins­pek­ta­vi­mai at­sklei­džia, kad kai ku­rių kre­di­to uni­jų ri­zi­kos ly­ gis ne­priim­ti­nas, o veik­los mo­de­ lis – abe­jo­ti­nas. To­dėl, siek­da­mi, kad šios spe­ci­fi­nės fi­nan­sų ins­ti­ tu­ci­jos veik­tų pa­ti­ki­mai ir at­sa­kin­ gai in­ves­tuo­tų joms pa­ti­kė­tus pi­ni­ gus, to­liau griež­tin­si­me tei­si­nį šio sek­to­riaus re­gu­lia­vi­mą ir kas­die­nę

uni­jų prie­žiū­rą“, – sa­vo su­si­rū­pi­ ni­mą iš­reiš­kė Lie­tu­vos ban­ko Prie­ žiū­ros tar­ny­bos di­rek­to­rius Vy­tau­ tas Val­vo­nis. Pas­ta­ruo­ju me­tu vyk­dy­ti ins­pek­ ta­vi­mai at­sklei­dė, kad ne­pa­kan­ka­mai kon­ser­va­ty­vus ri­zi­kos ver­ti­ni­mas bu­vo ypač bū­din­gas ke­lioms kre­di­to uni­joms, ku­rios yra LCKU na­rės. Pag­rin­di­nis uni­jų fi­nan­sa­vi­mo šal­ ti­nis ir to­liau yra gy­ven­to­jų in­dė­liai, 2012 m. spa­lį jų su­ma su­da­rė 97,4 pro­c. vi­sų uni­jų pri­trauk­tų in­dė­lių. Nors vi­si in­dė­liai kre­di­to uni­jo­se yra ap­draus­ti, jų bank­ro­to at­ve­ju in­dė­li­ nin­kai pra­ras­tų pa­ji­nį įna­šą. Smul­kio­jo vers­lo par­tne­ris

„Kre­di­to uni­jų siū­lo­mos pa­slau­gos pa­lan­kes­nės gy­ven­to­jams, ir ban­ kai rin­ko­je do­mi­nuo­ja jau ne­be vie­ ni. Ka­dan­gi šian­dien kre­di­to uni­jos Lie­tu­vo­je uži­ma tik ne­di­de­lę da­lį, da­ry­ti mil­ži­niš­kos įta­kos jos ne­ga­li.

Ta­čiau tai yra sig­na­las, kad kre­di­ to uni­jos pri­gi­jo ir to­liau sėk­min­gai vys­to­si“, – sa­kė K.Ol­šaus­kas. Jo tei­gi­mu, kre­di­to uni­jos ma­ žai kuo ski­ria­si nuo ban­kų – jų ri­ zi­kos val­dy­mo prin­ci­pai tie pa­tys. Pag­rin­di­nis kre­di­to uni­jų skir­tu­ mas ir pra­na­šu­mas prieš ban­kus, anot pa­šne­ko­vo, yra veik­los or­ga­ ni­za­vi­mas: „Ban­kai pri­klau­so ak­ci­ nin­kams, ku­rie yra do­mi­nuo­jan­tys as­me­nys ir sie­kia pel­no, o kre­di­to uni­jų prin­ci­pas yra dau­giau ten­ kin­ti na­rių in­te­re­sus. Dėl sa­vo or­ ga­ni­za­ci­nio pa­pras­tu­mo pa­jė­gia­me ap­lenk­ti ban­kus priim­da­mi spren­ di­mus. Tai ir vi­lio­ja mū­sų na­rius.“ E.Ju­cie­nė pa­ti­ki­no, kad smul­kia­ jam vers­lui kre­di­to uni­jos yra al­ter­ na­ty­vus bū­das gau­ti pa­sko­lų. Anot jos, kre­di­to uni­jos lanks­tes­nės – jos ne­tu­ri per­tek­li­nio klien­tų skai­čiaus ir yra suin­te­re­suo­tos fi­nan­suo­ ti smul­kiuo­sius vers­li­nin­kus. Kai

K.Ol­šaus­ko tei­gi­mu, dau­gu­ma kre­ di­to uni­jų siū­lo ša­lies inf­lia­ci­jai ar­ ti­mas in­dė­lių pa­lū­ka­nas. Šiuo me­ tu inf­lia­ci­ja Lie­tu­vo­je sie­kia 3–4 pro­c., tai­gi dau­gu­ma uni­jų na­ riams mo­ka apie 3 pro­c. pa­lū­ka­ nas. O ban­kuo­se pa­lū­ka­nų nor­ma už in­dė­lius ge­ro­kai ma­žes­nė. Pa­vyz­džiui, ban­ke „Swed­bank“ di­džiau­sios ter­mi­nuo­tų­jų in­dė­lių li­tais pa­lū­ka­nos šiuo me­tu sie­kia 1,62 pro­c., tau­po­mų­jų pe­rio­di­nių in­dė­lių li­tais – vos 0,20 pro­c. Ta­čiau, kaip pa­ti­ki­no ban­ko at­ sto­vas spau­dai Sau­lius Ab­raš­ke­vi­ čius, in­dė­lių apim­tis ir to­liau au­ ga. Anot jo, bend­ra in­dė­lių su­ma per de­vy­nis me­tų mė­ne­sius, t. y. per tris ket­vir­čius, ban­ke pa­di­dė­ jo 8 pro­c., ar­ba 1 mlrd. li­tų. „Kre­di­to uni­jos, pa­ly­gin­ti su ban­kais, pa­pras­tai mo­ka aukš­tes­ nes pa­lū­ka­nas už in­dė­lius, ta­čiau tiek in­dė­lių, tiek pa­sko­lų rin­ko­je kon­ku­ren­ci­jos iš uni­jų pu­sės ne­ jau­čia­me. Tai ge­riau­siai at­spin­ di ban­ko in­dė­lių po­rtfe­lio po­ky­čiai

– di­dė­jant pri­va­čių ir vers­lo klien­ tų lė­šoms, DNB ban­ko bend­ras in­ dė­lių po­rtfe­lis nuo me­tų pra­džios iki rug­sė­jo pa­bai­gos pa­di­dė­jo 5,7 pro­c., iki 5,44 mlrd. li­tų“, – sa­kė DNB ban­ko at­sto­vas spau­dai And­ rius Vil­kan­cas. Per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu in­dė­lių po­rtfe­lis ban­ke šok­te­lė­jo 17,1 pro­c. S.Ab­raš­ke­vi­čius pa­brė­žė, kad kon­ku­ren­ci­ja fi­nan­si­nių pa­slau­gų tei­ki­mo sri­ty­je yra svei­kin­ti­nas da­ ly­kas, – tu­rė­da­mi di­des­nį pa­si­rin­ ki­mą gy­ven­to­jai tik lai­mi. Anot jo, klien­tų pa­si­rin­ki­mą ga­li lem­ti dau­ ge­lis da­ly­kų: įpro­čiai nau­do­tis ku­ria nors vie­na fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­ja, ge­ res­nių są­ly­gų paieš­ka, ban­ko pa­sie­ kia­mu­mas, in­ter­ne­to ban­ko įran­kių pa­to­gu­mas var­to­to­jui ir pan. Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, in­dė­ lių su­ma ša­lies ban­kuo­se liepą–rug­ sėjį išau­go 0,8 mlrd. li­tų. Ta­čiau svar­ biau­sias ban­kų fi­nan­sa­vi­mo­si šal­ti­nis – gy­ven­to­jų in­dė­liai – po anks­čiau vy­ra­vu­sių au­gi­mo ten­den­ci­jų tre­čią ket­vir­tį su­ma­žė­jo 0,4 pro­c., ar­ba 113 mln. li­tų. Ban­kų sis­te­mo­je esant itin ma­žoms pa­lū­ka­nų nor­moms, gy­ven­ to­jai ieš­ko ki­tų in­ves­ta­vi­mo al­ter­na­ ty­vų, pa­vyz­džiui, įsi­gy­ja Vy­riau­sy­bės tau­py­mo lakš­tų.

97,4 proc.

visų unijų pritrauktų indėlių sudarė gyventojų indėliai.

14

ketvirtadienis, sausio 3, 2013

sportas Geriausia – R.Kumpienė

Lietuvis – trejetuke

Krepšinio šventė vyks Prienuose

Moksleivių krepšinio lyga geriausia metų merginų trenere išrinko Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos specialistę ir „Fortūnos“ komandos vadovę Ramunę Kumpienę. Vaikinų metų treneriu antrus metus iš eilės pripažintas Arvydo Sabonio krepšinio centro strategas Arūnas Visockas.

Rezultatyviausių 2012 metų pasaulio futbolininkų klasifikacijoje trečiąją vietą užėmė Lietuvos A lygos žaidėjas Artūras Rimkevičius. „Šiaulių“ klubo puolėjas per 29 rungtynes įmušė 35 įvarčius. Jis nusileido 50 įvarčių įmušusiam argentiniečiui Leoneliui Messi ir 46 – portugalui Cristiano Ronaldo.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) valdybos sprendimu LMKL „Žvaigždžių diena“ bus rengiama sausio 27 d. Prienų sporto arenoje. Jos programa bus paskelbta vėliau. 2010-aisiais geriausias šalies krepšininkes priėmė Radviliškis, 2011-aisiais Utena, o praėjusiais metais – Molėtai.

Badmintonininkams – čempionų auksas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos badmintono klubo (BK) žaidėjai, laimėję visus penkerius susitikimus, iškovojo auksą šalies aukščiausiosios lygos komandų čempionate.

Antano Narvilo auklėtiniai nevargdami 5:0 įveikė Kauno „Politechniką“, po 4:1 – Vilniaus BK ir „CBC FZ Forza“ bei Klaipėdos „Šermukšnį“. Lemiama akistata laukė su taip pat visas rungtynes laimėjusiais tauragiškiais. Geriausių žodžių vertas Ignas Reznikas pirmame susitikime po 40 min. kovos 21:15, 12:21, 22:20 įveikė iš užsienio grįžusį Dovydą Razą. Lengvai tašką pelnė Gerda Voitechovskaja, 21:6 ir 21:3 nugalėjusi Gabrielę Janušonytę. Klaipėdos ekipos pozicijos susvyravo po vyrų dvejetų mačo, kai Donatas Narvilas ir Edgaras Slušnys po nuožmios kovos 19:21 ir 18:21 pralaimėjo Povilui Bartušiui ir D.Razui. Tačiau greitai tauragiškių viltis išsigelbėti sudaužė uostamiesčio

merginos – Rebeka Aleksevičiūtė ir Gabija Narvilaitė. Jos per 19 min. 21:10, 21:12 nugalėjo Vytautę Fomkinaitę ir G.Janušonytę. Mišrių dvejetų varžybos neturėjo reikšmės. G.Voitechovskaja ir E.Slušnys leido tauragiškiams sušvelninti galutinį rezultatą iki 2:3. Klaipėdoje vykusiose pirmenybėse bronzą iškovojo „CBC FZ Forza“ ekipa. Uostamiesčio „Šermukšnio“ žaidėjai, pralaimėję visus susitikimus, užėmė paskutinę šeštąją vietą. „Nors dėl medalių varžėsi nedaug komandų, tačiau beveik visos jos buvo sudarytos iš pajėgių žaidėjų, – įspūdžiais apie kovas dalijosi A.Narvilas. – Ne vienai ekipai padėti grįžo svetur rungtyniaujantys badmintonininkai. Negana to, „CBC FZ Forza“ pasikvietė žaidėją iš Lenkijos.“ Anot specialisto, lūkesčius pranoko jaunasis I.Reznikas, žaidęs brandžiai ir padėjęs komandos draugams tapti čempionais. „Visi komandos nariai buvo geros sportinės formos, todėl gana nesunkiai guldė varžovus. Malonu, kai varžybas galiu stabėti nesijaudindamas“, – juokavo A.Narvilas.

Stipriausi: Klaipėdos BK ekipa – E.Slušnys, R.Aleksevičiūtė, G.Narvilaitė, I.Reznikas, D.Narvilas,

G.Voitechovskaja, A.Narvilas (treneris) – neturėjo sau lygių.

D.Mačiūtei atiteko Ukrainos titulai Česlovas Kavarza Kijeve vykusiame atvirame Ukrainos karatė kiokušin taurės turnyre dvi pergales šventė Diana Mačiūtė. „Okinavos“ klubo prezidentė buvo nenugalima kata (technikos demonstravimo) ir kumitė (kovų) rungtyse.

Anot klaipėdietės, kata rungtyje sunku laimėti prieš šeimininkus, nes atletus vertina teisėjai. O kai didžioji dauguma – ukrainiečiai, sunku tikėtis objektyvumo. Tačiau Lietuvos pasiuntinė buvo akivaizdžiai geresnė už varžoves ir iškovojo geriausios atletės vardą. Kitą dieną D.Mačiūtės laukė dvi kovos. Klaipėdietei grėsmę labiausiai kėlė Rusijos atstovės. Jos nedalyvauja Europos čempionate, todėl nežinoma jų kovos taktika. Tačiau burtai lėmė, kad su rusėmis neteko susitikti. Pakeliui į finalą D.Mačiūtė du susitikimus laimėjo pirma laiko, įveikdama savo varžoves galingais smūgiais į saulės rezginį. Finale lietuvė tikėjosi susitikti su viena iš favoričių laikyta ruse, tačiau jai kelią pusfinalyje pastojo netituluota ukrainietė, tapusi varžybų atradimu. D.Mačiūtė jau pirmąją minutę galingu kojos smūgiu išmušė varžovę iš pusiausvyros ir visos kovos metu neleido jai atakuoti. Fina-

Nugalėtoja: D.Mačiūtė (viduryje) metus palydėjo gražiomis pergalė-

mis užsienyje.

le, kad pergalė būtų skirta klaipėdietei, pakako pagrindinio laiko. Dėl greitų nokautų mūsų atletė buvo pripažinta techniškiausia kovotoja tarp moterų. „Retai sportininkams pavyksta vienose varžybose laimėti abi rungtis ir specialųjį prizą“, – džiaugėsi D.Mačiūtė. Klaipėdietei tai buvo paskutinis rimtas jėgų išbandymas prieš pavasarį Lietuvoje vyksiantį pasaulio čempionatą. Dėl tokios pat priežasties į Ukrainą atvyko daug dalyvių iš 8 valstybių. Rusija į Kijevą delegavo

visą rinktinę, kuri šaliai atstovaus pasaulio čempionate. Šios valstybės komanda, kaip ir lietuviai, laikoma viena stipriausių pasaulyje. Ukrainoje varžėsi du jaunieji „Okinavos“ nariai – Edvinas Kontautas ir Ieva Graikšaitė. Jie, dalyvavę jaunučių grupėje (14-16 metų), debiutavo tarptautinėse varžybose. I.Graikšaitė užėmė aukštą trečiąją vietą. E.Kontautas, laimėjęs tris kovas, suklupo pusfinalyje ir kovoje dėl prizinės vietos nusileido varžovui iš Ukrainos. Galutinėje rikiuotėje jaunasis klaipėdietis liko ketvirtas.

19

ketvirtadienis, sausio 3, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Linda Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: ketvirtadienis – Greita pergalė penktadienis – Dvejetukas Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Vanda Stonienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 8 d.

avinas Būsite linkę laidyti liežuvį, tad prieš kalbėdamas visuomet pagalvokite, ką ir kam norite pasakyti. Visgi net ir nesąmonę leptelėję, sugebėsite išsisukti savo humoro jausmo dėka. Jausitės užtikrintas savimi, puikiai žinosite, ko norite ir kaip to pasiekti. jautis Venkite pasirašyti dokumentus, kurie ateityje jus gali suvaržyti. Vėliau gailėsitės, o naudos gausite mažai. Stenkitės surinkti daugiau informacijos šiuo jums rūpimu klausimu, o tuomet jau galėsite ir apsispręsti. Dvyniai Būsite aktyvūs ir tuo pat metu ištvermingi, atkaklūs. Tai geras laikas nebijantiems rizikuoti, drąsiems, sumaniems – kovokite už jums svarbų reikalą. Tiesa, venkite ką nors įžeisti (labiausiai nereikėtų skaudinti savo antrosios pusės). Vėžys Labiau vadovaukitės savo protu, o ne intuicija – mat ji gali patarinėti ne visai protingai. Jei planuojate imtis iniciatyvos sudėtingame reikale, pagalvokite, ar susidorosite su užgriuvusia atsakomybe. Taip pat nekomplikuokite esamos situacijos: ieškokite aiškių, paprastų būdų, kaip susidoroti su sunkumais darbe, iškilusia problema šeimoje. Liūtas Džiugi ir harmoninga diena, stiprinanti optimizmą, skatinanti su visais sutarti. Jūsų reikalai kryps geresne linkme – netikėtai viskas išsispręs taip, kaip reikia. Imkitės to, kas svarbu, kas nepavyko, taikykitės su tais, su kuo susipykote, – bus lengva bendrauti, suprasti vienam kitą. Mergelė Atsargiai vertinkite žmones, su kuriais susipažinsite. Geriau remtis vidine nuojauta nei asmens išvaizda. Tai metas, kai jausite vidinius pokyčius, nesipriešinkite jiems. Jumyse atsirandantis dvasingumas padarys nemažai gero ateityje. Svarstyklės Į jūsų tikslą veda ne vienas kelias, tad šiek tiek stabtelėję pergalvokite savo planus vietoje besąlygiško bandymo pasiekti, ko norite. Padiskutuokite apie tai su draugais ar kolegomis, galbūt jie patars, ko imtis. Galite justi įtampą darbe. Skorpionas Jei esate lankstus ir mėgstate žiūrėti į priekį, o ne atgal, jums seksis. Gali netikėtai pasikeisti planai, bet dėl to nesijaudinkite. Taip pat būkite pasiruošęs užmegzti naujas pažintis, kurios padėtų jūsų karjeros vystymuisi. Įsiklausykite į artimo žmogaus patarimus. Šaulys Metas neblogas ieškantiems antrosios pusės – sutiksite daug naujų ir įdomių žmonių. Kai kas gali paaiškėti jūsų karjeroje: sunkus darbas turėtų pagaliau atsipirkti. Nors bus ne visada lengva, tačiau, gal net po dešimties metų, tai, ką darote šiandien, grįš su kaupu – būsite patenkinti tuo, kaip ėjote visą šį kelią. Ožiaragis Nereikėtų kankinti savęs, jei nesiseka rasti problemos sprendimo, sugalvoti naujo projekto ar pan. Geriau tuomet imkitės bendravimo su draugais – galbūt tuomet kils idėjų? Šiaip galite jaustis lyg ne savo kailyje, todėl laikykitės rutinos ir nepulkite daryti kažko neįprasto. Vandenis Aktualūs bus asmeniniai santykiai, aiškinimasis, kas ir ko nori. Pasistenkite sužinoti, kokių partnerio ar sutuoktinio lūkesčių netenkinate, pats laikas būtų pasitaisyti. Gali būti, kad sutiksite antrąją pusę, jei jos neturite. Žuvys Sunkiai seksis tvarkytis buityje, viskas ges, kris iš rankų. Jei turite naminių gyvūnų – jie taip pat gali reikalauti papildomo dėmesio. Nepamirškite pasirūpinti ir artimaisiais, mat jie gali pasijusti pamiršti. Darbe turėtų sektis, jei elgsitės sąžiningai ir teisingai.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis beveik nešals, bus kritulių. Šiandien numatomas lietus ir šlapdriba, bus vėjuota, temperatūra – 1–6 laipsniai šilumos. Penktadienį taip pat bus kritulių. Naktį termometrai rodys 1–4, dieną 2–5 laipsnius šilumos.

Šiandien, sausio 3 d.

+2

+2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+2

Šiauliai

Klaipėda

+1

Panevėžys

+2

Utena

+3

8.40 16.06 7.26

3-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 362 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +8 Brazilija +29 Briuselis +10 Dublinas +12 Kairas +20 Keiptaunas +21 Kopenhaga +10

kokteilis Gir­di­si Gy­va­tės šnypš­ti­mas Kaip jūs, mie­li skai­ty­to­jai, jau­čia­tės po šven­čių ma­ra­to­no? Tik ne­bur­bė­k i­te, kad blo­gai. „Kok­tei­lis“ įsi­ti­ki­nęs, jog tie­ siog spin­di­te ge­ra nuo­tai­ka, trykš­ta­te ener­g i­ja ir esa­te svei­k i it ri­di­kai. Jū­sų ne­pa­lau­žė nei miš­rai­nių kal­nai, nei to­nos sil­k ių, nei nuo ki­t ų gė­r y­bių lūž­tan­t ys sta­lai. Taip pat sėk­m in­gai pa­sie­kė­te kran­tą, per­plau­kę gė­r i­mų jū­ras ir van­de­ny­nus. Po gau­sy­bės fe­jer­ver­k ų, svei­k i­n i­mo tos­tų tik­riau­siai ži­no­te, kad įžen­gė­te į 2013-uo­sius – Juo­do­sios gy­va­tės me­ tus? Kas ne­ž i­no­te – ži­no­k i­te. Anot vie­no ži­no­mo gy­va­čių gau­dy­to­ jo, barš­kuo­l ių me­tai pra­si­dės nuo va­ sa­r io 10 die­nos, kai tik jau­nas mė­nu­ lis bus Van­de­nio ženk­le. Apsk­r i­tai ne­rei­k ia kel­t i ne­rei­ka­l in­go er­ze­l io, gy­va­tė – ne tik pro­tin­gas ir su­ ma­nus, bet ir darbš­tus gy­vis. Šiais me­ tais mū­sų mies­te tu­rė­tų do­mi­nuo­ti ra­ my­bė, har­mo­ni­ja, o ne chao­tiš­kos rie­ te­nos. Skai­ty­to­jams ne­bus sun­ku pa­ siek­t i sa­vo tiks­lų, tik tu­rės daug ir at­ sa­k in­gai dirb­ti.

Londonas +12 Madridas +12 Maskva 0 Minskas +1 Niujorkas +2 Oslas +4 Paryžius +11 Pekinas –4

Praha +6 Ryga +4 Roma +16 Sidnėjus +29 Talinas +2 Tel Avivas +20 Tokijas +6 Varšuva +3

Vėjas

6–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+3

+2

+4

+4

9

+3

+4

+3

+2

9

+2

+1

0

+1

6

rytoj

šeštadienį

Koks lie­tu­viš­kas sta­las be bal­tos miš­ rai­nės? Ne sta­las, o me­d žio plokš­tė su ke­tu­r io­mis ko­jo­mis.

Links­mie­ji tirš­čiai Trys mui­ti­nin­kai ban­dė nu­spręs­ti, ko­ kią nau­ja­me­tę do­va­ną pa­do­va­no­ti sa­ vo bend­ra­dar­biui. – Gal jam mer­se­de­są še­ši­šim­tą­jį? – Eik tu, jau praė­ju­siais me­tais do­va­ no­jo­me. – Gal vi­lą Ka­na­ruo­se? – Eeee, jau tu­r i. – Ei! Su­gal­vo­jau: gal lei­d žia­me jam pa­ bu­dė­t i vi­są pa­rą? Ki­t i su­ne­r i­mo: – Tu ką, iš­pro­tė­jai!? To­k ios bran­g ios do­va­nos do­va­no­ti ne­ga­l i­me! Čes­ka (397 719; „Kok­tei­liui“ ne­po­ri­niai me­tai bū­na sėk­min­ges­ni nei po­ri­niai)

1846 m. Lau­ry­nas Ivins­ kis iš­lei­do pir­mą­jį lie­tu­ viš­ką ka­len­do­rių. 1946 m. mir­ties baus­mė už vals­t y­b ės iš­da­v i­mą įvyk­dy­ta Wil­liam’ui Joy­ ce, ku­ris Ant­ro­jo pa­sau­li­ nio ka­ro me­tais per ra­di­ją sklei­dė na­cių pro­pa­gan­ dą Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai. 1956 m. Niu­jor­ke gi­mė ame­r i­k ie­č ių ak­to­r ius Mel’as Gib­son’as. 1969 m. Nau­ja­ja­me Džer­ sy­je bu­vo kon­fis­kuo­ta 30 tūkst. John’o Len­non’o ir

Šiandien: Arimantas, Arimantė, Arys, Armantas, Armantė, Armina, Arminas, Arminta, Armintas, Benedikta, Benė, Titas, Gedrimė, Gedvaidė, Gražvilas, Sabinas.

Yo­ko Ono al­bu­mo „Two Vir­gins“ ko­pi­jų, nes al­bu­ mo vir­še­lis bu­vo pa­skelb­ tas ne­pa­do­riu. 1977 m. di­d žiau­sia per 30 gy­v a­v i­m o me­t ų Tarp­t au­t i­n io va­l iu­tos fon­do pa­sko­la – be­veik 4 mlrd. do­le­rių – su­teik­ ta Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai. 1980 m. Ke­ni­jo­je nu­ž u­ dy­tas Joy Adam­son’as, aust­r ų kil­m ės bri­t ų gam­t i­n in­kas ir ra­šy­to­ jas, kny­gos „Gi­mu­si lais­ va“ au­to­rius.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lie­nės vai­kai­tis Wil­lia­mas Nau­jų­jų me­tų nak­tį pra­lei­do da­ly­vau­da­mas gel­ bė­ji­mo ope­ra­ci­jo­je, pra­ne­ša bri­tų ži­niask­lai­da.

„Reuters“ nuotr.

Kūrė cunamių bombą

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

+2

Alytus

Vardai

1985 m. gi­mė krep­ši­ nin­kas Li­nas Klei­za.

Prin­cas gel­bė­jo žmo­gų

Zelandijos valdžia ketino sukelti dirbtinį cunamį.

tę iš kiau­ši­niams dė­ti skir­tų dė­ žu­čių.

Marijampolė

Vilnius

sausio 3-iąją

Bomba: viename slaptų dokumentų tvirtinama, kad JAV ir Naujosios

Ža­lu­ma: And­rius su­ren­tė eg­lu­

+1

+2

Vie­no­je ką tik iš­leis­to­je kny­go­je, ku­rio­je pri­sta­to­mos is­to­ri­jos įdo­ my­bės, sly­pin­čios Nau­jo­sios Ze­lan­ di­jos na­cio­na­li­niuo­se ar­chy­vuo­se, mi­ni­mas keis­tas Ant­ro­jo pa­sau­ li­nio ka­ro lai­kų pro­jek­tas su­kur­ti „cu­na­mių bom­bą“, taip pat ka­riš­ kių pra­ne­ši­mai apie gal­būt ste­bė­ tus neat­pa­žin­tus skrai­dan­čius ob­ jek­tus (NSO).

Kny­gos „Pas­lap­tys ir lo­biai“ („Sec­ rets and Trea­su­res“) au­to­rius Ray Wa­ru tei­gė no­rin­tis at­kreip­ti dė­ me­sį į įdo­mią me­džia­gą, vie­šai priei­na­mą Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos ar­ chy­ve, įsi­kū­ru­sia­me Ve­ling­to­ne. Ši sau­gyk­la, ku­rios len­ty­nų il­gis – be­ veik 100 ki­lo­met­rų, yra pil­na stul­ bi­na­mų is­to­ri­nių ar­te­fak­tų. Be ki­ta ko, ar­chy­ve sau­go­ma ir ki­tų įdo­mių is­to­ri­nių do­ku­men­tų, to­kių kaip laiš­kas, pa­ra­šy­tas ke­liau­ to­jo ka­pi­to­no Ja­me­so Coo­ko prieš jo pa­sku­ti­nę ke­lio­nę, keis­te­ny­bių – to­kių kaip pro­jek­tas „Ants­pau­ das“ („Pro­ject Seal“), itin slap­tas JAV ir Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos mė­ gi­ni­mas su­kur­ti pra­ga­riš­ką gink­lą, ku­ris pa­gal griau­na­mą­ją ga­lią ga­lė­ tų pri­lyg­ti bran­duo­li­nei bom­bai. Šis pro­jek­tas bu­vo pra­dė­tas vyk­ dy­ti 1944 m. bir­že­lį, kai vie­nas JAV

ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų ka­ri­nin­kas pa­ ste­bė­jo, kad ko­ra­li­nių ri­fų sprog­ di­ni­mai prie Ra­mio­jo van­de­ny­no sa­lų kai ka­da su­kel­da­vo di­de­les ban­gas, to­dėl bu­vo su­ma­ny­ta su­ kur­ti „cu­na­mių bom­bą“. At­li­kus ban­do­muo­sius sprog­di­ ni­mus van­de­ny­se į šiau­rę nuo Ok­ lan­do, moks­li­nin­kai pa­da­rė iš­va­ dą, kad toks gink­las įma­no­mas ir kad de­šim­ties ga­lin­gų sprog­di­ni­ mų prie­kran­tė­je se­ri­ja ga­li su­kel­ti 10 met­rų aukš­čio cu­na­mio ban­gą, ga­lin­čią už­tvin­dy­ti ne­di­de­lį pa­jū­ rio mies­tą. Anot R.Wa­ru, tas pro­jek­tas bu­ vo su­stab­dy­tas 1945-ųjų pra­džio­ je, nors pir­mi­niai ne­di­de­lio mas­to ban­dy­mai bu­vo sėk­min­gi. Tarp ki­tų ar­chy­ve sau­go­mų keis­ te­ny­bių bu­vo Gy­ny­bos de­par­ta­men­ to do­ku­men­tai apie šim­tus at­ve­jų, kai nu­ma­no­mus NSO ste­bė­jo ei­li­ niai žmo­nės, ka­riš­kiai ar­ba ko­mer­ ci­nių skry­džių pi­lo­tai. Daž­niau­siai bū­da­vo ste­bi­mos dan­gu­je ju­dan­čios keis­tos švie­sos. Kai ku­riuo­se pra­ne­ ši­muo­se esa­ma pie­ši­nių, vaiz­duo­ jan­čių skrai­dan­čias lėkš­tes, atei­vių, dė­vin­čių „fa­rao­nų kau­kes“, ap­ra­šy­ mų ir nu­ma­no­mo ne­že­miš­kų bū­ty­ bių raš­to pa­vyz­džių. BNS inf.

Kemb­ri­džo ku­ni­gaikš­tis Wil­lia­mas, ku­ris yra Ka­ra­liš­kų­jų oro pa­jė­gų (KOP) paieš­kos ir gel­bė­ji­mo sraig­ tas­par­nio „Sea King“ pi­lo­tas, bu­ vo iš­kvies­tas iš KOP ba­zės Ang­le­ sy­je su sa­vo įgu­la pa­dė­ti ras­ti į jū­rą nuo mo­lo Blak­pu­le ban­gų nu­plau­ tą žmo­gų. Anot ži­niask­lai­dos, 41-erių vy­ riš­kis su sa­vo drau­gu va­ka­ri­nė­je Ang­li­jos pa­kran­tė­je ve­džio­jo šu­ nis, kai ne­tru­kus po vi­dur­nak­čio dėl stai­gaus vė­jo gū­sio jie­du at­si­ dū­rė van­de­ny­je. Vie­nas vy­riš­kių pa­ts iš­si­kaps­tė iš van­dens ir pra­ne­šė gel­bė­to­jams apie ne­lai­mę. Ne­lai­min­go­jo ieš­ko­jo ka­ra­liš­ko­sios gel­bė­ji­mo tar­ny­bos ir pa­kran­tės sar­gy­bos na­riai. „Mums apie 0 val. 13 min. pa­ skam­bi­no iš Lan­ka­šy­ro po­li­ci­jos, kad Blak­pu­le prie pie­ti­nio mo­ lo van­de­ny­je yra žmo­gus, – sa­kė Kros­bio pa­kran­tės sar­gy­bos sto­ ties va­do­vas Stuar­tas At­kin­so­nas. – Ki­tas vy­riš­kis taip pat bu­vo įkri­ tęs į van­de­nį, bet pa­ts su­ge­bė­jo iš­

si­kaps­ty­ti ir pa­šauk­ti pa­gal­bos, – pri­dū­rė jis. – Ma­no­me, nors tai ne­pa­tik­rin­ta, kad jie­du ve­džio­jo sa­vo šu­nis.“ KOP gel­bė­ji­mo sraig­tas­par­nis pa­dė­jo paieš­kos gru­pėms ap­švies­ da­mas ak­va­to­ri­ją. BNS inf.

Tarnyba: Naujuosius princas

Wil­lia­mas sutiko gelbėjimo ope­ racijoje.

Pensininkė Nau­jų­jų nak­tį praleido par­duo­tu­vė­je Kol ki­ti šven­tė 2013 me­tų pra­džią, vie­na pa­gy­ve­nu­si pran­cū­zė Nau­jų­ jų iš­va­ka­rė­se bu­vo už­ra­kin­ta pre­ ky­bos cent­re, iš ku­rio iš­trū­ko tik pir­mo­sios Nau­jų­jų me­tų die­nos ry­tą, pra­ne­šė pa­rei­gū­nai.

73 me­tų mo­te­ris pre­ky­bos cent­ re ša­lies šiau­rė­je esan­čia­me Ru­bė išė­ju­si iš tua­le­to su­pra­to, kad par­ duo­tu­vė jau už­da­ry­ta ir už­ra­kin­ta,

sa­kė vie­tos ug­nia­ge­siai. Nak­ties me­tu ji ke­lis kar­tus bu­vo įjun­gu­ si sig­na­li­za­ci­ją, bet jo­kios reak­ci­ jos ne­su­lau­kė. Mo­te­ris bu­vo ras­ ta tik sau­sio 1-osios ry­tą, maž­daug 10 val. 30 mi­nu­čių. Ne­pai­sy­da­ma to­kios pa­dė­ties, ji ne­pa­si­nau­do­jo pro­ga nu­gvelb­ti šven­ti­nių ska­nės­ tų ir vi­są nak­tį pra­lei­do be mais­to ir mie­go. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.