2013-01-03 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės sausio 3 d., 2013 m. Nr. 1 (1502)

2013-ieji: pasauliui, Lietuvai ir miestui. Kokie jie bus?

diena.lt

Pa­si­rodė, kad čia ma­žas, kuk­lus, galbūt šiek tiek pro­vin­cia­lus mies­te­lis, ku­ria­me gy­ve­na ge­ri žmonės.

Rusų ki­no re­ži­sie­rius do­ku­men­ta­lis­tas Ser­ge­jus ­ Mi­roš­ni­čen­ka

4p.

Miestas

3p.

Bran­gimą pa­si­ti­ko be pa­ni­kos Nuo sau­s io 1 d. pa­brangęs dy­z e­l i­ nas di­de­l io ažio­t a­ž o Vil­n iu­j e ne­ sukėlė – pa­s ku­t inę metų dieną sos­t inės de­g a­l inės bu­vo tuš­č ios.

Nors anks­tes­n iais me­t ais vil­n ie­ čiai iš­g irdę, kad brangs de­g a­l ai, pa­sku­t inė­m is metų die­no­m is pul­ da­vo kaup­t i jų at­s argų dar už ma­ žesnę kainą.

Gyvenimas 16p.

V.Bič­kutė – nauja ero­ti­kos žvaigždė

Ievos Budzeikaitės („Fotodiena“) nuotr.

Ke­liau­Tojų in­for­ma­ ­due­Tas­ cinė­je­TV 3­lai­do­j e

2 Lt

Televi zijos PRoGRA

sausio Mos 5–11 d.

Praėjusių metų ku­rio­zai, ci­ta­tos ir ne­tikė­tos is­to­ri­jos.

Pasaulis 10p.

Kuo ski­ria­si ir kuo pa­našūs indė­liai ir pa­sko­los ban­kuo­se bei kre­di­to uni­jo­se?

Turtas 12p.

2013 m.

Nr.1

TV­heroja i

kUliNar iJa tradicinis ­Epif

anijos­ pyragas

sugrįžima s at­gy­ja­Lr t­lai­

„Emig­ran­t da­ ai“

taikiklyj e

Tiražas 35 720

+

SaVa HoroSk itėS­ ir­kryžiažopaS odiS

Nau­ji­šo ­kių­ karalia i

kiNO FOTE

„Varg­ ku­ri­įtikdie­nių“­ek­ra­n liS tų­pa­čiam i­za­ci­ja,­ ­V.Hu­g o

Kartu su „Vilniaus diena“ priedas „TV diena“ su visos savaitės televizijos programa

2

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

miesto aktualijos

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Po­ky­čiai vi­sa­da yra ge­rai

Ke­lei­vių ir vėl pa­ti­ria­mi ne­pa­to­gu­mai dėl strin­ gan­čios vie­šo­jo trans­ por­to e. bi­lie­to sis­te­ mos, dar kar­tą pra­tęs­ tas po­pie­ri­nių bi­lie­tų ga­lio­ji­mas, gran­dio­zi­ nės marš­ru­tų per­tvar­ kos – ra­my­bės Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to sri­ ty­je net ir 2013-ųjų pra­ džio­je ne­ga­li­ma ti­kė­tis.

Margarita Narvydaitė

A

pie praė­ju­sius me­tus tik­riau­ siai dau­g u­ma pa­sa­ky­tų – ma­ lo­nu, kad jie bu­vo, bet dar ma­lo­niau, kad bai­gė­si. Jei ne­pra­ra­si­me svei­ko pro­to dėl „ma­giš­ko“ skai­čiaus 13, šie me­tai tu­rė­tų at­neš­ti vi­ suo­ti­nį pa­leng­vė­ji­mą – ti­ kė­ji­ma­sis blo­giau­sio sa­vo apo­gė­jų pa­sie­kė jau praė­ ju­siais me­tais.

Ge­ra ži­nia ta, kad vil­nie­čiai iš vi­sų šių ne­su­sip­ra­ti­mų ge­ba pa­si­juok­ti, ir kuo jų dau­giau, tuo dau­giau pro­gų pa­si­juok­ti iš sa­vęs, ma­žiau ti­kė­tis iš ki­tų ir dau­giau da­ ry­ti pa­tiems.

Pa­ly­dė­t i vi­siš­kai ne­pa­si­ tei­si­nu­sios psi­cho­zės dėl ne­va pa­sau­lį iš­tik­sian­čios apo­ka­lip­sės, tra­gi­ko­me­di­ ją pri­menančių rin­k i­mų, pe­do­fi ­l i­jos dra­mų, vilk­da­ mi kri­zės šlei­fą ir dar daug daug ki­t ų ne­su­sip­ra­t i­mų bei ku­r io­z ų 2012-ie­ji pa­ ga­liau nu­si­bai­gė. Il­sė­k i­tės ra­my­bė­je.

Ne­t i­k iu ast­ro­lo­g ais, bū­ rė­jais ir vi­sais ki­tais įvai­ raus plau­ko pra­na­š au­to­ jais. Ne­bent jie „bu­r ia“ tik ge­ras nau­jie­nas. Nes žmo­ gus toks jau yra – gy­ve­na taip, kaip ti­k i, kaip mąs­to.

Tad šį kar­tą ta ge­rą­ja pra­ na­šau­to­ja pa­bū­siu aš.

Nau­juo­sius me­tus, kaip ir kas­kart, su­tin­ka­me ku­pi­ni vil­čių, pa­ža­dų ir lū­kes­čių.

Pa­sau­l i­n iu mas­t u eko­no­ mis­tai, kad ir ne­la­bai tvir­ tai, pra­n a­š au­ja dau­g iau sta­bi­lu­mo, ne­di­de­lį, ta­čiau – au­g i­mą. Gal­būt tas au­g i­ mas la­biau pri­m ins kaps­ ty­mą­si iš duo­bės, nei au­gi­

Trik­džiai: da­ly­je sos­ti­nės kios­kų tre­čia­die­nio ry­tą ne­bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti e. bi­lie­tų.

mą tik­rą­ja šio žo­d žio pra­ sme, bet tai jau vis šis tas.

Net ir di­d žiau­si pe­si­m is­ tai, pra­si­de­dant nau­jiems me­tams, gi­l iai šir­dy­je šio to ti­k i­si.

Lie­t u­vos po­l i­t i­nė pa­dan­ gė ir to­liau la­biau pri­mins cir­ko pa­l a­pi­nės skliau­ tą nei žvaigž­dė­tą dan­g ų.

Rei­k ia ti­kė­tis, kad val­dan­ čio­ji koa­li­ci­ja san­ty­kius su Pre­z i­den­te spręs kaip ir iki šiol – pa­si­tel­kdama sa­ vo sa­vo­tiš­ką hu­mo­ro jaus­ mą. Taip vis­kas bent at­ro­ do links­m iau. Nes nie­kas ne­be­ži­no, ko ti­kė­tis iš nau­ jo­sios val­d žios pa­ža­dų, – grei­č iau­s iai vis­kas baig­ sis kaip ta­me prie­žo­dy­ je: „No­rė­jo­me kaip ge­riau, išė­jo kaip vi­sa­da.“ Svar­bu ne­pra­ras­t i ge­ro ūpo, pri­ si­me­nant, kad blo­g iau­sia, kas ga­lė­jo nu­tik­ti, – pa­sau­ lio pa­bai­ga, – jau praei­ty­je. (Šyp­so­mės.)

Vil­niui, kaip la­bai ge­ra bū­ rė­ja, te­ga­liu iš­bur­ti dar ke­ le­tą neiš­ven­g ia­mų mū­sų ori­g i­n a­l ios ir ge­ra­no­r iš­ kos val­d žios fias­ko. Dvi­ ra­čių pro­jek­tas žlu­go, kul­ tū­ros sos­t i­nės bur­bu­las spro­go, vil­n ie­čio kor­te­lė, jau aki­vaiz­du, taip pat dar vie­na di­de­lė, ge­ra, tik, de­ ja, ne­pa­vy­ku­si idė­ja.

Ge­ra ži­n ia ta, kad vil­n ie­ čiai iš vi­sų šių ne­su­sip­ra­ ti­mų suge­ba pa­si­juok­ti, ir kuo jų dau­g iau, tuo dau­ giau pro­gų pa­si­juok­ti iš sa­ vęs, ma­žiau ti­kė­tis iš ki­tų ir dau­giau da­ry­ti pa­tiems.

Nuo sa­vęs šie­met ir pra­ de­da­me. „Vil­n iaus die­na“ priė­mė lai­ko iš­šū­kį keis­tis.

Ga­li at­si­tik­ti, kad iš pir­mo kar­to mums ne­pa­si­seks – juk esa­me vil­n ie­čiai :), ta­ čiau kaip tik­r i šio mies­to at­sto­vai ne­nu­lei­si­me ran­ kų ir ieš­ko­si­me ke­l io į sa­ vo skai­ty­to­jų na­mus, į jū­ sų šir­dis. Bend­rau­si­me.

Lin­k iu ge­r ų min­čių, ge­r ų dar­bų šiais me­tais.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Vie­ša­ja­me trans­por­te – vėl šuo­liai su kliū­ti­mis Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Tre­čia­die­nio ry­tas Vil­niu­je pra­si­dė­ jo vie­šo­jo trans­por­to e. bi­lie­to sis­te­mos ne­sklan­du­mais – da­ly­je sos­ti­nės kios­kų ne­bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti e. bi­lie­to.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio ir trans­por­to de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas Al­gir­das Še­šel­gis „Viil­niaus die­nai“ tvir­ti­no, kad sis­te­ma bu­vo su­stab­dy­ta dėl e. bi­lie­to sis­te­mos sau­gu­mo pa­ra­met­rų at­nau­ji­ni­mo. „In­for­ma­ci­ja at­nau­jin­ta per vie­ną va­ lan­dą, tuo me­tu kont­ro­lės pa­rei­gū­nai taip pat ne­vyk­dė ke­lei­vių kont­ro­lės, – sa­kė A.Še­šel­gis. – Taip pat pri­me­na­me, kad vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų vi­sa­da ga­ li­ma įsi­gy­ti iš vai­ruo­to­jo, be to, spau­dos kios­kuo­se ir to­liau pre­kiau­ja­ma vien­kar­ ti­niais po­pie­ri­niais bi­lie­tais“, – sa­kė sa­vi­ val­dy­bės at­sto­vas. „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ 2013 m. už­si­mo­jo su­ma­žin­ti iš­lai­das mies­ to marš­ru­tų pla­ne. Taip esą ti­ki­ma­ si kas­met su­tau­py­ti be­veik 10 mln. li­tų. Įmo­nės „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ pra­ne­ši­me tei­gia­ma, kad pla­nuo­ja­ma op­ti­mi­zuo­ti au­to­bu­sų ir tro­lei­bu­sų vai­

ruo­to­jų dar­bą, įsi­gy­ti ma­žes­nių trans­ por­to prie­mo­nių, da­lį au­to­bu­sų sta­ty­ti Ant­ra­ja­me tro­lei­bu­sų par­ke Jus­ti­niš­kių gat­vė­je.

Al­gir­das Še­šel­gis:

Kai bus priim­ti ga­lu­ ti­niai spren­di­mai dėl marš­ru­tų per­tvar­kos, in­for­muo­si­me vie­šai.

„Vien su­jun­gę du vie­šo­jo trans­por­to par­kus, au­to­bu­sų ir tro­lei­bu­sų, į vie­ną ir įgy­ven­di­nę pir­mą­jį bend­ro­vės val­dy­ mo op­ti­mi­za­vi­mo eta­pą, jau da­bar esa­me su­tau­pę apie 3,5 mln. li­tų. Pa­pil­do­mai su­ma­žin­da­mi mies­to marš­ru­tų iš­lai­das ir kas­met su­tau­py­da­mi be­veik po 10 mln. li­tų, pla­nuo­ja­me at­nau­jin­ti par­ką ir taip pa­ge­rin­ti tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bę“, – pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­mas įmo­nės „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Gin­ta­ras Na­ku­tis. Iš­lai­dos taip pat bus ma­ži­na­mos dy­ze­li­nius de­ga­

lus nau­do­jan­čius au­to­bu­sus pa­kei­čiant nau­jais du­ji­niais au­to­bu­sais, taip ti­ki­ ma­si su­tau­py­ti apie 4 mln. li­tų kas­met.

Ma­ži­nant kai ku­rių marš­ru­tų trans­por­ to prie­mo­nių skai­čių ke­ti­na­ma su­tau­py­ ti 2,1 mln. li­tų per me­tus. Bend­ro­vės ti­ ki­ni­mu, rei­sų bus ma­ži­na­ma tuo me­tu, kai ke­lei­vių bū­na ma­žai.

Pat­vir­tin­ti, ar „Vil­niaus die­nos“ skel­ bia­mi vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­kos duo­me­nys dar kei­sis ra­di­ka­liai, sa­vi­val­ dy­bės at­sto­vas kol kas ne­ga­lė­jo. Jis taip pat ne­ga­lė­jo pa­ko­men­tuo­ti, nuo ka­da ir kaip bus spren­džia­mos gy­ven­to­jams kil­ sian­čios pro­ble­mos.

A.Še­šel­gio tei­gi­mu, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė kol kas nė­ra priė­mu­si jo­kių ga­lu­ti­nių spren­di­mų dėl vie­šo­jo trans­ por­to marš­ru­tų nai­ki­ni­mo, šiuo me­tu esą pa­pil­do­mai per­žiū­ri­mi srau­tai, tiks­ li­na­mi duo­me­nys. „Kai bus priim­ti ga­lu­ti­niai spren­di­ mai, in­for­muo­si­me vie­šai. Be to, pla­ nuo­ja­me, kad nuo lie­pos 1 d. mik­roau­to­ bu­sai bus pri­jung­ti prie bend­ros bi­lie­tų sis­te­mos, tai­gi vie­šo­jo trans­por­to ke­lei­ viai ga­lės va­ži­nė­ti mik­roau­to­bu­sais be­ si­nau­do­da­mi vil­nie­čio kor­te­le“, – ko­ men­ta­vo A.Še­šel­gis.

Vilniuje gre­sia eis­mo per­tvar­ka Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė pla­nuo­ja nai­kin­ti 18 au­to­bu­sų ir tro­lei­bu­sų marš­ru­tų, taip pat aiš­kė­ja, kaip kur­suos grei­tie­ji au­to­bu­sai.

At­si­sa­ky­ti 18 au­to­bu­sų ir tro­lei­bu­sų marš­ru­tų ke­ti­na­ma šių me­tų vi­du­ry­je, įgy­ven­di­nant vie­šo­jo trans­por­to per­ tvar­ką, t. y. iš­stu­miant iš mies­to cent­ ro pri­va­čius ve­žė­jus bei įve­dant grei­tų­jų au­to­bu­sų marš­ru­tus.

Sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio ir trans­por­to de­par­ta­men­tas siū­lo nai­kin­ ti 10 au­to­bu­sų marš­ru­tų ir 8 tro­lei­bu­sų marš­ru­tus. Vie­toj jų mies­te tu­rė­tų at­si­ ras­ti nau­ji grei­tų­jų au­to­bu­sų marš­ru­tai.

Dar 7 tro­lei­bu­sų marš­ru­tai bus ko­re­ guo­ja­mi.

2 marš­ru­tai bus smar­kiai ap­kar­po­mi – jiems nu­ma­to­ma skir­ti per­pus ma­ žiau tro­lei­bu­sų nei da­bar.

La­biau­siai nu­ken­tė­ti tu­rė­tų „stu­den­ tiš­kas“ marš­ru­tas Pašilaičiai–Konstitu­ cijos pr.–Antakalnis–Saulėtekis. Pa­gal sa­vi­val­dy­bės pla­ną jam nau­do­ja­mų tro­ lei­bu­sų skai­čius tu­rė­tų bū­ti ma­ži­na­mas per­pus: nuo 24 iki 12. Taip ke­ti­na­ma per­ pus su­ma­žin­ti ir šio marš­ru­to mė­ne­sio ri­ dą: nuo 134,11 tūkst. iki 67,06 tūkst. km.

9 tro­lei­bu­so marš­ru­tas Karoliniškės– Šeimyniškių g.–Žirmūnai vei­kiau­siai

bus trum­pi­na­mas – tro­lei­bu­sai grei­ čiau­siai va­žiuos tik iki Šiau­rės mies­te­ ly­je esan­čio trans­por­to žie­do P.Luk­šio gat­vė­je.

16-am marš­ru­tui Pašilaičiai–Lazdy­ nai–Stotis ski­ria­mų trans­por­to prie­mo­ nių skai­čių siū­lo­ma su­ma­žin­ti nuo 21 iki 11. 3-io marš­ru­to Karoliniškės–Žvėry­ nas–Žygimantų g.–Antakalnis mė­ne­sio ri­dą nu­ma­to­ma su­ma­žin­ti nuo da­bar­ti­ nių 52,34 tūkst. km iki 46,56 tūkst. km.

Tuo pat me­tu tro­lei­bu­sų, va­žiuo­jan­ čių 4, 17, 18 marš­ru­tais, skai­čius tu­rė­tų pa­di­dė­ti.

VD inf.

3

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

miesto aktualijos diena.lt/naujienos/miestas

De­ga­lų bran­gi­mas pa­ni­kos ne­pasė­jo Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Nuo sau­sio 1 d. pa­bran­gęs dy­ze­li­ nas di­de­lio ažio­ta­žo Vil­niu­je ne­su­ kė­lė – pa­sku­ti­nę me­tų die­ną sos­ti­ nės de­ga­li­nės bu­vo tuš­čios.

Įp­ras­tai vil­nie­čiai iš­gir­dę, kad brangs de­ga­lai, pa­sku­ti­nė­mis me­tų die­no­mis pul­da­vo kaup­ti jų at­sar­gų dar už ma­žes­nę kai­ną. Šį­kart di­dė­ jant ak­ci­zui apie 12 cen­tų brangs­ tan­tis dy­ze­li­nas di­de­lio są­my­šio ne­su­kė­lė. Gruo­džio 31-ąją Vil­niaus de­ga­li­nės dau­giau klien­tų ne­su­lau­ kė, ne­tgi prie­šin­gai – kai kur bu­ vo tuš­čios. Anot de­ga­li­nių ope­ra­ to­rių, dau­ge­lis pla­na­vu­sių ke­liau­ti per šven­tes de­ga­lų py­lė­si dar sa­ vait­ga­lį. „Daug kas kal­ba apie li­ku­čius, kad de­ga­li­nės gal­būt ga­lė­tų ne­di­din­ti, ne­keis­ti kai­nos. Ži­no­da­mas jų ko­ men­ta­rus šiuo klau­si­mu, ga­liu pa­sa­ ky­ti, kad šiuo me­tu de­ga­li­nių veik­los są­nau­dos, ar­ba va­di­na­mo­sios mar­ žos, pa­ly­gin­ti su ki­tais maž­me­ni­

Vil­niu­je vie­toj ke­tu­rių anks­čiau bu­ vu­sių apy­lin­kės teis­mų pir­mą­ją šių me­tų dar­bo die­ną ėmė veik­ti vie­nas – Vil­niaus mies­to apy­lin­kės – teis­ mas. Bu­vę ke­tu­ri apy­lin­kės teis­mai, su­jung­ti į vie­ną, įsi­kurs Lais­vės pro­ spek­te 79A esan­čia­me pa­sta­te.

Iki tol čia bu­vo įsi­kū­rę Vil­niaus mies­to 1-asis, 2-asis ir 3-ia­sis apy­lin­kės teis­mai. Da­bar ta­me pa­ čia­me pa­sta­te taip pat dirbs Nau­ jo­sios Vil­nios ra­jo­ną ap­tar­na­vu­sio Vil­niaus mies­to 4-ojo apy­lin­kės teis­mo dar­buo­to­jai. Nau­ja­me teis­ me ci­vi­li­nes, bau­džia­mą­sias ir ad­ mi­nist­ra­ci­nes by­las nag­ri­nės 108 tei­sė­jai, iš vi­so dirbs apie 500 teis­ mo tar­nau­to­jų. Tai bus di­džiau­sias ša­ly­je apy­lin­kės teis­mas. „Žmo­nės ateis į vie­ną pa­sta­ tą, jie prie vie­no lan­ge­lio pa­duos

Jo Įp­ro­tis: net vie­no­je sos­ti­nės au­to­ma­ti­nių de­ga­li­nių, kur de­ga­lai ir šiaip

ke­liais cen­tais pi­ges­ni, gruo­džio 31-ąją ei­lių ne­bu­vo.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

nin­kais, yra su­si­trau­ku­sios tik­rai iki mi­ni­mu­mo“, – sa­kė Lie­tu­vos naf­tos pro­duk­tų pre­ky­bos įmo­nių aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tas Lu­kas Vo­sy­lius.

Jis tei­gė, kad da­bar sun­ku pa­sa­ ky­ti, kaip su­rea­guos de­ga­li­nės, bet, pa­šne­ko­vo tvir­ti­ni­mu, vis­kas la­ biau­siai pri­klau­sys nuo „Ma­žei­kių naf­tos“, ku­ri rea­guo­da­ma į ak­ci­zo po­ky­tį nu­sta­tys ki­tą kai­ną. „Klau­

si­mas, ka­da ta kai­na at­si­spin­dės.

Bet ma­nau, ka­dan­gi tai yra mo­kes­ tis, iš ku­rio for­muo­ja­mas tas pa­ts biu­dže­tas, tai ly­giai taip pat, kaip ir PVM at­ve­ju, ko­kio nors lau­ki­mo, ati­dė­ji­mo tur­būt ti­kė­tis ne­rei­kė­tų“, – tei­gė L.Vo­sy­lius.

Pa­sak jo, vie­no lit­ro dy­ze­li­no pa­ bran­gi­mas 12 cen­tų su PVM tu­rė­tų at­si­spin­dė­ti sau­sio pra­džio­je.

Jau anks­ty­vą sau­sio 1-osios ry­tą pa­rei­gū­nams te­ko sku­bė­ti į vie­ną po ki­to vy­kstančius eis­mo įvy­kius, ke­li vai­ruo­to­jai įkliu­vo ir ne­blai­vūs prie vai­ro, o kai ku­rie jų ne­tgi ban­ dė siū­ly­ti pa­rei­gū­nams ky­šių.

8.30 val. Vil­niu­je, Pi­lai­tės prospekte, pa­rei­gū­nų su­stab­dy­tas jau­ nuo­lis, siek­da­mas iš­veng­ti bau­dos (au­to­mo­bi­lį vai­ra­vo ne­blai­vus, va­ žia­vo de­gant rau­do­nam švie­so­fo­ro sig­na­lui), siū­lė 400 li­tų ky­šį. Jam pa­teik­ti įta­ri­mai ir dėl ban­dy­mo pa­pirk­ti pa­rei­gū­nus.

8.37 val. ry­to Da­riaus ir Gi­rė­no gat­vė­je ka­ro po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­ste­bė­jo au­to­mo­bi­lį „VW Golf“, prie­šin­go­je eis­mo juos­to­je įsi­rė­žu­ sį į ke­lio ženk­lą, ir iš­kvie­tė ko­le­gas iš ke­lių po­li­ci­jos. Ša­lia esantis su­ža­

To­dėl Vi­sa tai to­dėl, kad jam ne vil­nie­čių pa­to­gu­mas rū­pi, o tik kuo dau­giau pri­si­kom­bi­nuo­ti iš biu­dže­to.

Hm Tik­ras lie­tu­viš­kas Os­ta­pas Ben­de­ris.

Ma­tyt, jau ar­tė­ja jam lai­kas vėl bėg­ti į Len­ki­ją slėp­tis.

kas nors A.Zuo­kas yra vie­nin­te­lis, ku­ris bent ką nors da­ro.

ko­men­ta­ras ko­men­ta­rui Rei­kia da­ry­ti ne „ką nors“, o tai, ko iš tik­rų­jų rei­kia mies­tui. Ir ne uto­pi­ nius da­ly­kus siū­ly­ti, o rea­lis­ti­nius, ku­riuos ga­li­ma rea­liai įgy­ven­din­ti.

Da­rius

do­ku­men­tus ir prie vie­no lan­ge­lio juos at­siims. Žmo­nės iš­vengs pai­ nia­vos, į ku­rį teis­mą jiems kreip­ tis. Po sau­sio 1 d. jie ateis į vie­ną pa­sta­tą“, – BNS dar prieš teis­mo dar­bo pra­džią sa­kė lai­ki­no­ji Vil­ niaus apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­ kė Lo­re­ta Braž­die­nė.

Su­jun­gus apy­lin­kių teis­mus at­si­ sa­ky­ta by­lų pa­skirs­ty­mo pa­gal te­ ri­to­ri­jas. Ta­čiau se­nos by­los ne­ bus per­skirs­ty­tos, tie pa­tys tei­sė­jai nag­ri­nės jas to­liau. Nuo sau­sio by­ los da­ly­viams te­rei­kės pa­si­do­mė­ti, ar ne­pa­si­kei­tė sa­lė, ku­rio­je nag­ri­ nė­ja­ma jų by­la.

Su­jun­gus teis­mus pa­dau­gė­jo po­ sė­džių sa­lių – nau­jos sa­lės at­si­ra­ do su­jun­gus raš­ti­nes ir bu­hal­te­ri­ jos pa­tal­pas. L.Braž­die­nė ti­ki­no, kad dėl teis­mų su­jun­gi­mo dar­bo ne­pra­ras nė vie­nas teis­mo tar­nau­ to­jas, – jie su įspė­ji­mo apie at­lei­di­ mą la­pe­liais gaus pasiū­ly­mą užim­ ti nau­ją dar­bo vie­tą.

VD, BNS inf.

Ši­tą afe­ris­tą jau se­niai rei­kė­jo pa­tup­ dy­ti už gro­tų.

Eval­das Gai­la, žmo­nės ne­pa­si­mo­kė iš pir­mo­ sios jo me­ra­vi­mo ka­den­ci­jos – per 3 die­nas iš­vog­tų oran­ži­nių dvi­ra­čių už mi­li­jo­ną, su­rū­di­ju­sio vamz­džio į Ne­rį už 220 tūks­tan­čių, Me­ko fliuk­ sus „me­no“ ko­lek­ci­jos už 12 mi­li­jo­nų.

Ir vėl 2011-ai­siais iš­rin­ko tą de­ma­go­ gą ir ma­chi­na­to­rių. Keis­ti tie lie­tu­ viai, keis­ti tie vil­nie­čiai...

Ge­bel­sas Ne A.Zuo­kas kal­tas, kad jo vi­sai ne­ blo­gos idė­jos mirš­ta, daž­niau­siai nė ne­gi­mu­sios. Tai tik pa­ro­do, kad Lie­ tu­va yra ba­na­nų kraš­tas.

Vy­tau­tas Vil­tis: su­jun­gus ke­tu­ris apy­lin­

kės teis­mus į vie­ną ti­ki­ma­si, kad Te­mi­dė vil­nie­čiams ne­be­kels tiek biu­rok­ra­ti­nių rū­pes­čių.

Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko („Fo­to­die­na“) nuo­tr.

Me­tų pra­džio­je – ka­ras ke­liuo­se Pa­ly­gin­ti ra­mią nau­ja­me­tę nak­tį pa­ kei­tęs sau­sio 1-osios ry­tas Vil­niu­je at­ ne­šė ir vir­ti­nę eis­mo įvy­kių, ku­riuo­ se, de­ja, bu­vo su­ža­lo­ta ir žmo­nių.

Sos­ti­nės me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas nuo­lat pa­mė­tė­ja į vie­šu­mą vi­so­ kiau­sių uto­pi­nių idė­jų – iš­ma­nio­ji vil­nie­čio kor­te­lė, elekt­ro­ni­nė vai­ kų re­gist­ra­vi­mo į dar­že­lius tvar­ ka, met­ro ir grei­ta­sis tram­va­jus, iš­ma­nu­sis tak­si, iš­ma­nu­sis ener­ gi­jos var­to­ji­mas ir net iš­ma­nu­ sis vi­ce­me­ras. Bet be­veik nie­kas iš šių idė­jų tin­ka­mai neį­gy­ven­di­ na­ma. Tai er­zi­na dau­ge­lį nau­jie­ nų po­rta­lo die­na.lt skai­ty­to­jų.

Tik­ras klou­nas ne­mo­ka­mai...

Nau­ja teis­mų šluo­ta Did­mies­čiai šiuos me­tus pa­si­tin­ka ir teis­mų re­for­ma – va­kar sos­ti­nė­ je pra­dė­jo veik­ti su­jung­ti apy­lin­ kės teis­mai.

Atgarsiai

lo­ji­mų pa­ty­ręs jau­nuo­lis stab­dė pa­ ke­lei­vin­gus au­to­mo­bi­lius. Jis nei­ gė vai­ra­vęs. Vy­ras nu­vež­tas at­lik­ti krau­jo ty­ri­mo blai­vu­mui nu­sta­ty­ti.

10.55 val. po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ga­vo pra­ne­ši­mą, kad ties Uk­mer­ gės g. 127 nu­me­riu pa­žy­mė­tu pa­ sta­tu au­to­mo­bi­lis rė­žė­si į stul­ pą. Nuo smū­gio švie­so­fo­ro stul­pas lū­žo, o jo da­lys iš­si­bars­tė po ke­lią.

Nors pa­rei­gū­nams apie įvy­kį pra­ ne­šęs žmo­gus sua­be­jo­jo vai­ruo­to­jo blai­vu­mu, pir­mi­niais duo­me­ni­mis, al­ko­ho­lio ma­tuok­lis įta­ri­mų ne­pat­ vir­ti­no. Ne­lai­mė, ma­no­ma, įvy­ko vai­ruo­to­jui po be­mie­gės nak­ties pra­ra­dus bud­ru­mą.

17.04 val. sos­ti­nės pa­rei­gū­nai ga­ vo pra­ne­ši­mą, kad Vil­niu­je, Lais­vės prospekte ties 60-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­tu pa­sta­tu, „Au­di“ vai­ruo­ to­ja san­kry­žo­je par­tren­kė ke­lis pės­ čiuo­sius ir rė­žė­si į stul­pą. Per ava­ri­ ją bu­vo su­ža­lo­tas už­sie­nie­tis.

VD inf.

A.Zuo­kas ką nors pa­ma­to Eu­ro­po­je ir pa­si­siū­lo už­si­dirb­ti, pa­si­rek­la­muo­ ti už tos idė­jos rė­mė­jo pi­ni­gus. Neb­ lo­gai tam me­rui nu­sky­la kiek­vie­ną kar­tą, kai pa­vyks­ta štai taip pi­ni­gų iš rė­mė­jų iš­peš­ti...

Ta­ta Me­re A.Zuo­kai, žmo­nės ti­kė­jo­si es­ mi­nių per­mai­nų Vil­niu­je – tai yra ne fan­ta­zi­jų, o dar­bų. Sup­ran­ta­ma, kad tam tik­ri dar­bai vyks­ta. Ta­čiau anks­tes­nę ka­den­ci­ją tie mies­te vy­kę dar­bai bu­vo rea­lūs. O da­bar tik uto­ pi­nės kal­bos ir fan­ta­zi­jos. Ne­baig­tas de­ši­nės Ne­ries pu­sės sta­ty­bų ma­ra­

to­nas, vi­siš­kų ne­są­mo­nių pri­krės­ta su e. bi­lie­tu, Vil­nius ne­si­vys­to kaip sta­ty­bų aikš­te­lė. Tai ko ga­li­ma ti­kė­ tis to­liau? Da­bar liūd­na žiū­rėt į mies­ tą, ne­vyk­do­ma jo­kių es­mi­nių dar­bų, mies­tas mie­ga, ir tiek.

Sa­vi Kiek kai­na­vo „iš­ma­nie­ji“ švie­so­fo­rai, ar jie vei­kia? Kiek kai­na­vo Ge­di­mi­ no pro­spek­to at­nau­ji­ni­mas, kas iš jo liks po 15 me­tų? Aki­vaiz­du, kad tę­ sia­mos se­nos afe­riz­mo tra­di­ci­jos.

Ne­mal­kit Ką čia vi­si š... ma­lat? Pa­da­ry­kit dau­giau ir ge­riau nei me­ras, ta­da lo­kit čia.

Taip Va­gys­tėms Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės pa­sta­te idė­jų nie­ka­da ne­stin­ga. Kur tik užuo­džia, kad bū­tų ga­li­ma rei­ka­ liu­ką sau pra­sukt, tuoj ir grie­bias tos idė­jos. Juk pa­žiū­rė­kim į mū­sų me­rą – įsi­kū­rė Vil­niu­je vi­sai ne­blo­gai, prieš pat Ge­di­mi­no pi­lį, apa­čioj Vil­ne­lė sru­ve­na, na­mas di­džiu­lis, kie­mas taip pat. Ir kuo blo­gai? Pie­tuos pa­ ruoš­ta nuo­sa­va jach­ta, jo be­lau­kian­ ti. Štai ko­dėl žmo­nės A.Zuo­ku jau ne­ be­ti­ki. Ga­li­ma nė nea­be­jo­ti, kad žmo­ nės jau jo nie­ka­da ne­beiš­rinks, nes ne­mėgs­ta ne­tei­sy­bės. Ga­li vie­ną kar­ tą ap­gaut, bet tai bus pir­mas ir pa­sku­ ti­nis kar­tas, kai ap­gau­ni.

Be ri­bų Jis vi­siš­kai ne­tu­ri jo­kių ri­bų va­gys­ tėms. De­ja... Kai žmo­nės pa­pa­sa­ko­ja, tai plau­kai šiau­šas – koks iš­ra­din­gas A.Zuo­kas ir kaip pi­ni­gė­lius sau da­ ros. Tik jū­rų pi­ra­tai taip el­gias, kaip jis su pa­pras­tais žmo­nė­mis.

Zui­kis Ne­ma­žai yra sa­kan­čių, kad A.Zuo­ kas pa­da­rė daug ge­rų dar­bų. Tai gal kas nu­ro­dy­tų nors vie­ną iš jų? Vis­ kas pa­ty­rė fias­ko. O di­džiau­sia ne­są­ mo­nė yra tram­va­jus. Jis vi­siš­kai už­ kimš­tų gat­ves, ką ir kal­bė­ti apie su­ dar­ky­tą mies­to vaiz­dą.

Vis­kam yra ri­bos Liau­dis jau se­niai per­kan­do ši­tą po­ li­ti­ką, su­pra­to, kad vi­sa jo veik­la ir yra vien triu­kai. Kai ku­rie, be­je, la­ bai ne­vy­kę, ypač dėl šil­dy­mo kai­ nų. To­dėl žmo­nių, rei­kia ti­kė­tis, jau ne­be­vei­kia tie A.Zuo­ko bur­tai. Gai­ la tik, kad tiek bran­gaus lai­ko bus pra­ras­ta ir tik 2015-ai­siais per sa­vi­ val­dos rin­ki­mus bus ga­li­ma jį pa­ keis­ti.

Cirkas Ten tą viešojo transporto e. bilietų sistemą kūrė darželinukai ar spe­ cialistai? Atrodo, kad darželinukai.

Dar vienas mero plačiai reklamuo­ tas projektas, kuris visiškai nepasi­ teisino – tik stringa ir stringa. O kai­ navo milijonus...

Iš­ban­dy­mas: sau­sio 1-ąją eis­mo

prie­žiū­ros pa­rei­gū­nams ne­bu­vo ka­da švęs­ti – jiems te­ko sku­bė­ ti į dau­gy­bę eis­mo įvy­kių ir net tram­dy­ti ne­blai­vius vai­ruo­to­jus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Fan­ta­zi­jos: Vil­niaus val­džia ne­re­tai svaigs­ta dėl vi­so­kių sun­kiai įgy­

ven­di­na­mų da­ly­kų.

To­mo Mo­zū­ros mon­ta­žas

4

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

savaitės interviu

S.Mi­roš­ni­čen­ka: Vil­nius man vi Gar­sų ru­sų ki­no re­ži­sie­rių do­ku­men­ta­lis­tą Ser­ge­jų Mi­roš­ni­čen­ką su Lie­tu­va ir Vil­niu­ mi sie­ja daug da­ly­kų. Čia gy­ve­na jo drau­gai, bu­vę bend­ra­kur­siai, čia jis daž­no­kai at­ vyk­da­vo dar so­viet­me­čiu. Su Vil­niu­mi su­si­jęs ir, ko ge­ro, di­džiau­sias jo gy­ve­ni­mo pro­ jek­tas – do­ku­men­ti­nių fil­mų cik­las „Gi­mę TSRS“, pra­dė­tas kur­ti dar 1989 m. – Ta­ry­bų Są­jun­gos griū­ties iš­va­ka­rė­se – ir tę­sia­mas li­gi šio­l.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Žiū­ro­vai dau­ge­ly­je pa­sau­lio vals­ty­ bių jau tu­rė­jo pro­gą pa­ma­ty­ti ke­tu­ rias fil­mo da­lis. Kū­ri­nio he­ro­jai – iš pra­džių pa­pras­ti vai­kai, o vė­liau paaug­liai ir jau su­si­for­ma­vu­sios as­me­ny­bės – svars­to apie gy­ve­ni­ mą ir sa­vo vaid­me­nį ja­me bū­da­mi 7, 14, 21 ir 28 me­tų.

Iš be­maž 20 fil­mo he­ro­jų du – Ka­te­ri­na ir Al­gis – yra iš Vil­ niaus. Apie tai, kaip bu­vo ku­ria­ mas fil­mas, kaip se­kė­si bend­rau­ti su lie­tu­viais, re­ži­sie­rius pa­pa­sa­ko­ jo iš­skir­ti­nia­me in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“.

– Kuo jū­sų dė­me­sį pa­trau­kė Ka­te­ri­na ir Al­gis? Ji – ru­sė, jis – lie­tu­vis. Abu vi­siš­kos prie­ šin­gy­bės, ne tik dėl tau­ty­bės.

Ski­ria­si jų cha­rak­te­riai, gy­ve­ ni­mo bū­das. Ko­dėl šie vai­kai, to­kie ne­pa­na­šūs vie­nas į ki­ tą, stai­ga ta­po jū­sų fil­mo he­ro­ jais?

– Mes at­vy­ko­me į ru­sa­kal­bių mo­ kyk­lą, užė­jo­me į pir­mą pa­si­tai­kiu­ sią kla­sę ir ėmė­me ste­bė­ti vai­kus.

Taip ra­do­me Ka­tią. Jau per pir­ mą­jį su­si­ti­ki­mą su­pra­to­me, kad šios mer­gai­tės gy­ve­ni­mo ke­lias bus ypa­tin­gas, ne toks kaip vi­sų. Jai bu­ vo sep­ty­ne­ri, kai ma­ma nu­spren­dė, kad mer­gai­tė mo­ky­sis na­mie. Ka­tia la­bai kuk­li, ji ne­mėgs­ta vi­sų tų da­ ly­kų – fil­ma­vi­mų ir klau­si­mų apie gy­ve­ni­mą. Jos psi­cho­lo­gi­nė bū­se­na ypa­tin­ga.

Vė­liau su­si­pa­ži­no­me su jos ma­ ma, mo­čiu­te ir se­ne­liu. Vi­si jie bu­vo

la­bai ma­lo­nūs žmo­nės. Pra­dė­jo­me fil­muo­ti. Ka­tia pa­si­ro­dė esan­ti pa­ ra­dok­sa­liai mąs­tan­ti as­me­ny­bė, to­ kia be­veik „ne iš šio pa­sau­lio“. Be­je, ne­pai­sant vi­sų jos trū­ku­mų, ji to­kia iš­li­ko li­gi šiol.

Vil­nius – nuo­sta­bus se­no­vi­nis mies­tas su nuo­sta­bio­mis ka­ta­li­ kiš­ko­mis šven­to­vė­ mis. Jis bu­vo ir iš­li­ko ypa­tin­gas bei ne­pa­ kar­to­ja­mas.

Al­gis ki­toks, jis – vi­siš­ka Ka­te­ri­ nos prie­šin­gy­bė. Tai idea­lus he­ro­ jus, toks ge­rą­ja pra­sme tik­ras lie­ tu­vis – tvir­tas, są­ži­nin­gas, ge­ras vai­ki­nas.

– Kas bend­ra tarp Al­gio, Ka­te­ ri­nos ir ki­tų pro­jek­to da­ly­vių?

– Vie­ta, ku­rio­je jie gi­mė. Te­ri­to­ri­ ja, ku­rio­je įvy­ko vi­si šie po­ky­čiai.

Tai žmo­nės, ku­rie iš­gy­ve­no sis­ te­mos kai­tą, ša­lies griū­tį. Ant­ras su­krė­ti­mas – di­džiu­lė tech­no­lo­ gi­jų re­vo­liu­ci­ja. Prieš 20 me­tų net mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų ne­bu­vo, o da­ bar jūs lais­vai kal­ba­te su ma­ni­mi, nors aš šiuo me­tu vai­ruo­ju au­to­ mo­bi­lį Mask­vo­je, o jūs sė­di­te sa­vo re­dak­ci­jo­je Vil­niu­je. Anks­čiau pa­ pras­čiau­siai su­ras­ti žmo­gų bū­da­vo su­dė­tin­ga, ką jau kal­bė­ti apie ga­ li­my­bę pa­si­kal­bė­ti kur no­ri ir ka­ da no­ri.

– Kaip ma­no­te, ar TSRS griū­tis vi­siems – ru­sa­kal­biams ir ki­tų ša­lių žmo­nėms – bu­vo vie­no­dai skaus­min­ga?

– Ne­no­riu nie­ko įžeis­ti, ta­čiau vi­ si tie sun­ku­mai, su ku­riais Bal­ti­ jos vals­ty­bė­se su­si­dū­rė ru­sa­kal­bis jau­ni­mas, da­vė jiems pa­pil­do­mą po­stū­mį ko­vo­ti už sa­vo vie­tą gy­ve­ ni­me. Tam tik­ru as­pek­tu iš šios si­ tua­ci­jos jie net šį tą lai­mė­jo.

Pa­vyz­džiui, tu­riu drau­gų Ry­go­je ir vi­si jie pui­kiai mo­ka lat­vių kal­ bą, prisitaikė ša­ly­je. Jie įro­dė, kad nė­ra pra­stes­ni už ki­tus. Ir tai yra ge­rai. Ži­no­ma, kiek­vie­nam sa­vas li­ki­ mas. Ga­li­ma gy­ven­ti ge­riau­sio­mis są­ly­go­mis ir lik­ti vie­ni­šam. Žmo­gaus gy­ve­ni­mas – in­di­vi­dua­lus da­ly­kas.

Tai ir yra šio pro­jek­to es­mė. Fil­mas ne apie po­li­ti­ką. Tai žmo­gaus gy­ve­ ni­mo kaip reiš­ki­nio ty­ri­mas.

Išs­kir­ti­nu­mas tik tas, kad šio fil­mo per­so­na­žai pir­muo­sius sep­ty­ne­rius sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus pra­lei­do vi­ suo­me­nė­je, kur bu­vo pro­pa­guo­ja­mos so­cia­liz­mo idė­jos. Tie­sa, jie ne­spė­jo iš­vys­ti tam­sio­sios so­vie­ti­nės rea­ly­ bės pu­sės. Nors vai­kai bu­vo mo­ko­mi ir ge­rų da­ly­kų, pa­vyz­džiui – bū­ti to­ le­ran­tiš­ki ki­tų tau­tų at­žvil­giu.

– Ar praė­jus dar sep­ty­ne­riems me­tams žiū­ro­vai vėl ga­lės iš­ vys­ti jū­sų he­ro­jus, kai šiems bus su­ka­kę 35-eri?

– Ži­no­te, kaip Die­vas duos, taip ir bus. Vi­sa fil­ma­vi­mo gru­pė jau pa­ si­kei­tė per tuos me­tus, da­bar jo­ je – žmo­nės, ku­rių am­žiaus vi­dur­ kis ma­žiau nei 28-eri. Mon­tuo­to­jai dar jau­nes­ni.

Kryptys: nemažai filmo herojų emigravo iš gimtųjų šalių, tad filmavimai vyksta ne tik posovietinėje erdvė-

je, bet ir Vokietijoje, Izraelyje, JAV.

To­dėl ruo­šiu ke­lis žmo­nes, kad jie ži­no­tų, kur ko­kia me­džia­ga, ne­pa­ mes­tų pro­jek­to da­ly­vių. Ma­no duk­ te­rys Ma­ri­ja ir An­ge­li­na pa­žįs­ta vi­ sus fil­mo he­ro­jus, taip pat Ka­te­ri­ną ir Al­gį. Jos pa­čios yra re­ži­sie­rės ir, jei ką, ga­lės pe­rim­ti es­ta­fe­tę.

– Jū­sų duk­ros daž­nai at­va­žiuo­ja į Lie­tu­vą? Ko­kį įspū­dį joms pa­ li­ko Vil­nius?

– Kaž­ka­da prieš 20 me­tų į Lie­tu­ vą aš jas at­ve­žiau pir­mą kar­tą. O da­bar jos pa­čios su­grįž­ta. Įdo­mu ste­bė­ti jų reak­ci­ją. Jos ke­liau­ja po vi­są pa­sau­lį, o aš vi­sa­da la­bai gy­ riau, my­lė­jau ir my­liu Vil­nių. Duk­ ros juo­kia­si – juk bu­vau ir Pa­ry­žiu­ je, ir ki­tur, kur taip gra­žu... Ta­čiau Vil­nius man vi­suo­met liks ty­ros, tik­ros mei­lės sa­la, ku­ri ga­li eg­zis­ tuo­ti tik pa­sa­ko­je. Žmo­nės ten stip­ rūs ir la­bai gra­žūs.

– Ko­kie jū­sų atei­ties pla­nai?

– Pla­nai gran­dio­zi­niai. Dir­bu ins­ ti­tu­te, esu pro­fe­so­rius, tu­riu sa­vo stu­di­ją, ku­riai va­do­vau­ju. Taip pat dir­bu kaip re­ži­sie­rius ir ren­giu te­le­ vi­zi­jos lai­dą – mes ro­do­me ge­riau­ sius pa­sau­li­nius do­ku­men­ti­nio ki­ no siu­že­tus. Žiū­rim, ap­ta­ri­nė­jam.

Fil­mus ap­ta­ri­nė­ja jau­ni­mas, stu­ den­tai. Da­bar ku­riu do­ku­men­ti­nį fil­mą, su­si­ju­sį su psi­chiat­ri­ja, pa­ ki­tu­sia žmo­gaus są­mo­ne.

– Kas jus sie­ja su Lie­tu­va, be ki­ no?

– Apie Lie­tu­vą su­ži­no­jau ge­ro­kai anks­čiau nei 1989 m. Tu­riu daug pa­žįs­ta­mų iš jū­sų ša­lies. Su vi­sais pa­lai­kau ge­rus san­ty­kius ir bend­ rau­ju li­gi šiol.

Lie­tu­vo­je la­bai ge­ra do­ku­men­ti­ nio ki­no mo­kyk­la. Jūs tu­ri­te pen­ kis še­šis tik­rai ga­lin­gus re­ži­sie­rius, ku­rie dir­ba vi­su pa­jė­gu­mu ir ku­ria nuo­sta­bų ki­ną. Vi­sa­da ža­vė­jau­si Lie­tu­vos ki­no kū­rė­jais.

– Nuo 1989 m. re­gu­lia­riai at­ vyks­ta­te į Lie­tu­vą, į Vil­nių.

Kaip per šiuos me­tus kei­tė­si mies­tas, kurie pokyčiai jums la­biau­siai kri­to į akis?

– Kai at­vy­ko­me 1989-ai­siais, Bal­ ti­jos ša­lys, drau­ge ir Lie­tu­va, bu­vo lai­ko­mos Ta­ry­bų Są­jun­gos per­liu­ ku. Vil­nius – nuo­sta­bus se­no­vi­nis mies­tas su nuo­sta­bio­mis ka­ta­li­kiš­ ko­mis šven­to­vė­mis. Jis bu­vo ir iš­li­ ko ypa­tin­gas bei ne­pa­kar­to­ja­mas.

De­ja, tuo­met tvy­ro­jo įtam­pa. Lie­ tu­va sie­kė ne­prik­lau­so­my­bės ir po­ žiū­ris į at­vy­kė­lius iš Ru­si­jos bu­vo ne­la­bai pa­lan­kus. Vė­liau bu­vo lai­ ko­tar­pis, kai žmo­nėms at­ro­dė, kad kiek­vie­nas at­vy­kęs iš Ru­si­jos yra šni­pas. Nie­kas ne­kal­bė­jo ru­siš­kai, o da­bar bet ku­rio­je par­duo­tu­vė­je, bet ku­rio­je ka­vi­nė­je su­si­kal­bė­si ru­ sų kal­ba. Ma­tyt, tai su­si­ję su ak­ty­ viu tu­riz­mu, bet kar­tu taip yra to­ dėl, kad jau ne­bė­ra tos prieš­prie­šos,

Tikslas: S.Mirošničenka projektą „G

na, šiuo metu gyvenančia Izraelyje).

ku­ri eg­zis­ta­vo tarp vy­res­nės kar­tos at­sto­vų. Konf­lik­tas už­ge­so, o jau­ ni­mas drau­gau­ja, mo­ka ru­sų kal­ bą. Ma­nau, kad ir ang­lų mo­ka, bet ru­sų kal­bą – taip pat.

Vi­sus tuos me­tus mies­tas au­go ir smar­kiai kei­tė­si, o Ru­si­ja tuo me­ tu sto­vė­jo vie­to­je. Da­bar Vil­niu­je ma­tau vi­siš­kai ki­tą vaiz­dą. Vis­kas pa­si­kei­tė. Kai bu­vau čia pa­sta­rą­ jį kar­tą, ma­ne apė­mė nuo­sta­bus jaus­mas. Ži­no­te, pa­si­ro­dė, kad čia ma­žas, kuk­lus, gal­būt šiek tiek pro­ vin­cia­lus mies­te­lis, ku­ria­me gy­ve­na ge­ri žmo­nės. Ir kas ma­lo­niai nu­tei­ kė – vil­nie­čiai la­bai ma­lo­niai priė­ mė mus, at­vy­kė­lius iš Ru­si­jos.

– Tai vie­na me­da­lio pu­sė, o ko­ kių ne­ge­rų Lie­tu­vo­je vyks­tan­ čių da­ly­kų pa­ste­bė­jo­te?

– Vie­nin­te­lis da­ly­kas, apie ką man sa­ko pa­tys lie­tu­viai, yra tai, kad iš­va­žiuo­ja daug jau­ni­mo. Man sa­ kė to­kį skai­čių – 60 tūkst. per me­ tus. Lie­tu­vai tai mil­ži­niš­kas skai­ čius. Ma­nau, tai di­de­lė ne­lai­mė, nes sens­ta tau­ta – la­bai ge­ra, my­li­ ma tau­ta. Tau­ta, ku­rios pa­grin­das vis dėl­to krikš­čio­niš­ko­sios ver­ty­bės, se­na kul­tū­ri­nė tra­di­ci­ja, tur­tin­gas liau­dies pa­vel­das.

5

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

savaitės interviu

i­siems lai­kams liks mei­lės sa­la Prieš 20 me­ tų net mo­bi­ lių­jų te­le­fo­ nų ne­bu­vo, o da­bar jūs lais­vai kal­ ba­te su ma­ ni­mi, nors aš šiuo me­ tu vai­ruo­ju au­to­mo­bi­lį Maskvoje.

Dos­jė Ser­ge­jus Mi­roš­ni­čen­ka Gi­mė 1955 m.

lie­pos 24 d. Če­ lia­bins­ke, Ru­si­ jo­je.

1983 m. bai­gė

re­ži­sū­ros stu­di­ jas Mask­vo­je ir įgi­jo do­ku­men­ti­nio ir te­le­vi­zi­jos ki­no re­ži­sie­riaus spe­ cia­ly­bę.

1984–1993 m. dir­bo re­ži­sie­riu­mi

Sverd­lovs­ko (da­bar – Je­ka­te­rin­bur­ gas) ki­no stu­di­jo­je.

Nuo 1993 m. – Ru­si­jos re­ži­sie­

riaus Ni­ki­tos Mi­chal­ko­vo stu­di­jo­ je „Tri­te“.

Nuo 1998 m. ėmė dės­ty­ti do­ku­

men­ti­nio ki­no re­ži­sū­rą Mask­vo­je, Vals­ty­bi­nia­me ki­ne­ma­tog­ra­fi­jos ins­ti­tu­te.

Nuo 1999 m. – stu­di­jos „Ost­rov“

me­no va­do­vas.

Yra su­kū­ręs ke­lias­de­šimt do­ku­

men­ti­nių ir vai­dy­bi­nių fil­mų, fik­ suo­jan­čių svar­bius gy­ve­ni­mo eta­ pus, at­sklei­džian­čių po­li­ti­kų, me­no žmo­nių gy­ve­ni­mus. Iš vi­so su­kū­rė be­maž 30 fil­mų.

1988 m. pa­si­ro­dė jo fil­mas „Čias­

tuš­ka. XX am­žius“, 1990 m. – „Sep­ tyn­me­čiai TSRS“, 1993 m. – „Ana“ (apie re­ži­sie­riaus N.Mi­chal­ko­vo duk­rą), 2000 m. – „Ne­ži­no­mas Pu­ti­ nas. Tai­ka ir ka­ras“, 2009 m. pa­si­ro­ dė juos­ta apie gar­saus mu­zi­ko Va­le­ ri­jaus Ger­gi­je­vo gy­ve­ni­mą ir dar­bą „Va­le­ri­jus Ger­gi­je­vas. Die­vų prie­blan­da“ ir kt.

Už 1986 m. su­kur­tą fil­mą „Po­nia

Gimę TSRS“ laiko vienu svarbiausių savo gyvenimo darbų ir palaiko draugiškus santykius su filmo herojais (nuotraukoje su Ža.

Redakcijos archyvo nuotr.

tund­ra“ S.Mi­roš­ni­čen­ka ga­vo pres­ ti­ži­nį „Ni­kos“ ap­do­va­no­ji­mą. Fil­mą „14-me­čiai. Gi­mę TSRS“ 1998 m. Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­liš­ko­ji aka­ de­mi­ja įvar­di­jo kaip ge­riau­sią do­ku­ men­ti­nį me­tų fil­mą. Tas pa­ts fil­mas ga­vo Ame­ri­kos te­le­vi­zi­jos aka­de­mi­ jos „Em­my“ ap­do­va­no­ji­mą kaip ge­ riau­sias do­ku­men­ti­nis me­tų fil­mas.

Gi­mę Ta­ry­bų Są­jun­go­je 2012 m. ru­de­nį įvy­ko fil­mo „Gi­ mę TSRS. 28-me­čiai“ prem­je­ra.

Tai ket­vir­to­ji fil­mų cik­lo „Gi­mę TSRS“, pra­dė­to fil­muo­ti 1989 m.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos te­le­vi­zi­jos „Gra­na­da“ už­sa­ky­mu, da­lis.

Filmas: Algis ir Katerina projekto „Gimę TSRS“ dalyviai iš Lietuvos.

Kadrai iš filmo

Fil­mo au­to­riai – ru­sų ki­no re­ži­ sie­rius S.Mi­roš­ni­čen­ka ir ang­ lų stu­den­tė, ta­pu­si pro­diu­se­re ir pro­jek­to bend­raau­to­re, Jem­ma Jupp. Pir­mo­ji fil­mo da­lis, pa­va­ din­ta „7up in USSR“ („Sep­tyn­ me­čiai TSRS“), tu­rė­jo tap­ti ang­ liš­kos fil­mo ver­si­jos so­vie­ti­niu ati­tik­me­niu.

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je pa­na­ šų pro­jek­tą 1964 m. pra­dė­jo įgy­ ven­din­ti re­ži­sie­rius Mi­chae­las Ap­te­das – pra­dė­jo fil­muo­ti skir­ tin­gų ra­sių, pa­žiū­rų ir so­cia­li­nių sluoks­nių sep­tyn­me­čius. Re­ži­ sie­rius su vai­kais su­si­tik­da­vo kas sep­ty­ne­rius me­tus ir kū­rė nau­jas fil­mo se­ri­jas, kai šiems jau bu­ vo 14, 21, 28 me­tai. Iš vi­so fil­ma­ vi­mas tę­sė­si iki jo dalyviams su­ kaks 56-eri. Šią idė­ją pa­ban­dy­ta

įgy­ven­din­ti ir Ta­ry­bų Są­jun­go­ je. S.Mi­roš­ni­čen­ka su fil­ma­vi­mo gru­pe ke­lia­vo po vi­są ša­lį ir ieš­ ko­jo tin­ka­mų vai­kų. No­rė­ta, kad tai bū­tų ne­pa­na­šūs vie­nas į ki­ tą, skir­tin­gos so­cia­li­nės pa­dė­ties ir net emo­ciškai skir­tin­gi vai­kai.

Ga­liau­siai iš dau­giau nei tūks­ tan­čio pre­ten­den­tų bu­vo pa­si­ rink­ta 20.

Fil­ma­vi­me da­ly­va­vo vai­kai iš Gru­zi­jos, Kir­gi­zi­jos did­mies­čių, Le­ning­ra­do (da­bar – Sankt Pe­ ter­bur­gas), Mask­vos, Ura­lo ir du iš Vil­niaus.

Vė­liau, žlu­gus Ta­ry­bų Są­jun­ gai, fil­mo pa­va­di­ni­mas bu­vo šiek tiek pa­ko­re­guo­tas: „Gi­mę TSRS. 14-me­čiai“, „Gi­mę TSRS. 21-ų“ ir pan.

Pro­jek­to tiks­las – sek­ti, kaip po­li­ti­nių ir so­cia­li­nių per­mai­nų fo­ne kei­čia­si pro­jek­to da­ly­vių gy­ ve­ni­mas, jų po­žiū­ris.

Iš vi­so su­kur­ti ke­tu­ri fil­mai.

Pa­ties S.Mi­roš­ni­čen­kos tei­gi­mu, šiuo­se ke­tu­riuo­se fil­muo­se pa­si­ steng­ta at­skleis­ti pir­mą­jį žmo­

gaus gy­ve­ni­mo eta­pą, per ku­rį jis jau šį tą spė­jo nu­veik­ti, at­si­skleis­ ti kaip as­me­ny­bė.

Da­lis fil­mo he­ro­jų yra iš­vy­kę iš sa­vo gim­ti­nės, jie gy­ve­na Vo­ kie­ti­jo­je, JAV, Iz­rae­ly­je. Tad fil­ ma­vi­mai vyks­ta ir to­se vals­ty­bė­ se ste­bint, kaip to­liau vys­to­si šių žmo­nių li­ki­mai.

Pla­nuo­ja­ma, kad pro­jek­tas bus tę­sia­mas ir jo da­ly­viai bus fil­muo­ ja­mi, iki jie su­lauks 70 me­tų.

7

metai

buvo kiekvienam vaikui, kai jie pradėjo dalyvauti projekte.

7

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

žalias miestas Sie­kiant tau­so­ ti ap­lin­ką ir tau­py­ ti ener­gi­ją, šie­met gy­ve­na­mie­siems pa­sta­tams im­ta­ si tai­ky­ti griež­tes­ nes nor­mas. Ko­kie po­ky­čiai lau­kia gy­ ven­to­jų ir ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to (NT) vys­ty­to­jų?

Pasipriešinimas: ne visi statytojai džiaugiasi augančiais būsto kokybės reikalavimais – tai didina NT projektų kainą, o gyventojai dar nėra pasi-

ruošę mokėti brangiau.

„Shutterstock“ nuotr.

Ser­ti­fi­ka­tais pa­ža­bos švais­to­mą ener­gi­ją Grė­tė Šal­čiū­tė Nau­ja tvar­ka bū­ti­na

Nuo šių me­tų sau­sio 9 d. ša­ly­ je įsi­ga­lios Sta­ty­bos įsta­ty­mo pa­ kei­ti­mai, pa­gal ku­riuos be iš­ly­gų bus pri­va­lo­ma ser­ti­fi­kuo­ti par­ duo­da­mus ir nuo­mo­ja­mus bu­tus.

Taip ti­ki­ma­si su­rink­ti in­for­ma­ci­ jos apie esa­mus ša­lies sta­ti­nius ir pa­ro­dy­ti, kaip Lie­tu­va pa­si­ruo­šu­ si įgy­ven­din­ti griež­tas ES di­rek­ty­ vas dėl nau­jų ir re­no­vuo­ja­mų pa­ sta­tų ener­gi­nio nau­din­gu­mo.

Sta­ty­bos pro­duk­ci­jos ser­ti­fi­ka­vi­ mo cent­ro di­rek­to­rius Ro­ber­tas En­ cius pa­brė­žė, kad ener­gi­jos su­var­to­ ji­mas Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ša­li­mis, yra ga­na di­de­lis. Anot jo, šiuo me­tu pa­sta­tuo­se gy­ven­to­jai su­var­to­ja 40 pro­c. vi­sos ener­gi­jos. „Svar­bu žiū­rė­ti vi­są pa­sta­to gy­ve­ ni­mo cik­lą. Kaip neap­si­mo­ka pirk­ti la­bai pi­gaus au­to­mo­bi­lio, ku­ris var­ to­ja la­bai daug de­ga­lų, taip svar­bu įver­tin­ti ir pa­sta­to ener­gi­jos su­var­ to­ji­mą, o ne vien, pa­vyz­džiui, būs­to įsi­gi­ji­mo ver­tę“, – sa­kė jis.

Efek­ty­v iau­s ias bū­d as pa­ge­ rin­ti se­nų pa­sta­tų ener­gi­nį nau­ din­gu­mą, kaip pa­brė­žė Būs­to ir

ur­ba­n is­t i­n ės plėt­ros agen­t ū­ros vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Li­na Bal­ čiū­nie­nė, yra dau­gia­bu­čių mo­ der­ni­za­vi­mas.

Re­no­vuo­jant dau­gia­bu­čius nu­ sta­ty­ti mi­ni­ma­lūs rei­ka­la­vi­mai dėl ener­gi­nio nau­din­gu­mo: na­mas tu­ri pa­siek­ti ma­žiau­siai D kla­sę.

Nau­jiems pa­sta­tams šiuo me­ tu tai­ko­mas mi­ni­ma­lus ener­gi­nio nau­din­gu­mo rei­ka­la­vi­mas yra C kla­sė. Ta­čiau Lie­tu­vo­je nuo 2014 m. vi­si nau­jai sta­to­mi pa­sta­tai tu­ rės ati­tik­ti B kla­sę, nuo 2016 m.

– A kla­sę, o nuo 2018 m. A+ kla­ sę. Nuo 2021 m., kai būs­tai pri­va­ lės ati­tik­ti A++ kla­sę, jie ener­gi­jos be­veik ne­nau­dos.

rei­kė­tų spal­vin­ti juo­do­mis spal­vo­ mis. Anot jo, šiuo me­tu dau­giau­sia sta­to­ma B kla­sę ati­tin­kan­čių gy­ve­ na­mo­sios pa­skir­ties pa­sta­tų.

Mo­kė­ti dau­giau ne­pa­si­ruo­šę

Eval­das Sa­vic­kis:

Sta­ty­bos pro­duk­ci­jos ser­ti­fi­ka­vi­mo cent­ro duo­me­ni­mis, iš šiuo me­tu re­ gist­ruo­tų 1846 at­ski­rų bu­tų ir dau­ gia­bu­čių ser­ti­fi­ka­tų ener­gi­nio nau­ din­gu­mo B kla­sė pa­tvir­tin­ta 520-iai šių būs­tų, tai su­da­ro 28 pro­c. A kla­ sę ati­tin­kan­čių pa­sta­tų ša­ly­je yra la­ bai ne­daug, vos 8–9 pro­c.

Li­cen­ci­juo­tas BREEAM tarp­tau­ ti­nis ver­tin­to­jas Eval­das Sa­vic­kis pa­brė­žė, kad rin­kos si­tua­ci­jos ne­

Ser­ti­fi­ka­tas tur­būt bus vie­nas pa­grin­di­ nių sėk­min­go būs­to par­da­vi­mo veiks­nių.

E.Sa­vic­kis pri­pa­ži­no, kad no­ rint pa­sta­ty­ti aukš­tes­nės kla­sės pa­sta­tą NT įmo­nėms rei­kia pa­pil­

do­mų in­ves­ti­ci­jų. O rin­ko­je ne­sa­ ma daug pir­kė­jų, ga­lin­čių pa­pil­do­ mai už tai mo­kė­ti. At­siž­velg­da­mi į tai, NT vys­ty­to­jai sta­to mi­ni­ma­lius nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus ati­tin­ kan­čius na­mus. „Ta­čiau jau esa­ma įmo­nių, ku­rios ste­bi rin­ką, ren­gia aukš­tes­nės kla­sės pa­sta­tų pro­jek­ tus, ana­li­zuo­ja, kiek dau­giau to­kie pro­jek­tai pa­rei­ka­lau­ja lė­šų“, – pri­ dū­rė pa­šne­ko­vas.

Anot jo, aukš­tes­nės kla­sės būs­ tų sta­ty­bai rei­kia nuo 8 iki 20 pro­c. dau­giau in­ves­ti­ci­jų. Ta­čiau E.Sa­ vic­kis tei­gė ne­ga­lįs at­sa­ky­ti, kiek aukš­tes­nės kla­sės būs­tas gy­ven­to­ jams bran­ges­nis.

Paš­ne­ko­vas taip pat pa­ti­ki­no, kad pirk­da­mi būs­tą gy­ven­to­jai jau są­mo­nin­ges­ni – ži­no­da­mi bū­si­mus rei­ka­la­vi­mus jie ren­ka­si bent B kla­ sę ati­tin­kan­čius na­mus: „Tam, kad atei­ty­je ne­pra­ras­tų in­ves­ti­ci­jų, gy­ ven­to­jai dau­giau in­ves­tuo­ja jau da­ bar. Juk ser­ti­fi­ka­tas tur­būt bus vie­ nas pa­grin­di­nių sėk­min­go būs­to par­da­vi­mo veiks­nių.“ Su­lau­kia sta­ty­to­jų pa­si­prie­ši­ni­mo

Sta­ti­nių ener­gi­nio efek­ty­vu­mo rei­ ka­la­vi­mai griež­ti­na­mi pa­ma­žu, kad

rin­kos da­ly­viai spė­tų pri­si­tai­ky­ti ir įgy­ti rei­ka­lin­gų ži­nių.

Ta­čiau Na­cio­na­li­nės pa­sy­vaus na­mo aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­ mi­nin­kas Re­mi­gi­jus Si­ma­na­vi­čius ne­slė­pė, kad gy­ven­to­jų pa­si­prie­ši­ ni­mas dėl nau­jų rei­ka­la­vi­mų ga­li­ mas: „Vi­sa­da nau­jos tech­no­lo­gi­jos ir spren­di­mai su­lau­kia vi­suo­me­nės pa­si­prie­ši­ni­mo. Bet sta­ty­bos sek­to­ riaus įmo­nės tu­ri su­pras­ti, kad ki­to ke­lio nė­ra, tik sta­ty­ti ar­ba re­konst­ ruo­ti, no­rint mak­si­ma­liai su­tau­py­ ti pa­sta­to su­var­to­ja­mos ener­gi­jos.

Jei­gu au­to­mo­bi­lis ar net šal­dy­tu­vas tu­ri tech­ni­nį pa­są, na­mas ir­gi tu­ri tu­rė­ti. Ypač kai ener­gi­jos su­var­to­ ji­mas Lie­tu­vo­je la­bai di­de­lis.“ Jis ap­gai­les­ta­vo, kad ke­lia­mi mi­ ni­ma­lūs rei­ka­la­vi­mai ne­re­tai su­vo­ kia­mi kaip sie­kia­my­bė ir čia su­sto­ ja­ma.

Skai­čiuo­ja­ma, kad pa­sta­to ser­ti­ fi­ka­vi­mas apy­tiks­liai kai­nuos nuo 100 iki 300 li­tų. Tai­gi iš­da­li­jus šią su­mą dau­gia­bu­čiam na­mui vie­nam šei­mos ūkiui mo­kė­ti teks ke­lio­li­ka li­tų. Kar­tu su ser­ti­fi­ka­tu žmo­nės gaus ir re­ko­men­da­ci­jas – ką rei­kė­ tų pa­ge­rin­ti na­me, kur yra ener­gi­ jos nu­te­kė­ji­mas.

Pen­ki ža­liau­si pa­sau­lio mies­tai Ku­ri­ti­ba, Bra­zi­li­ja

Reik­ja­vi­kas, Is­lan­di­ja

1,72 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­tis mies­tas Bra­ zi­li­jos piet­ry­čiuo­se ta­po tik­ru pa­vyz­ džiu vi­sam pa­sau­liui. Kai ki­to­se ša­ly­se pi­ko va­lan­do­mis gy­ven­to­jai niurz­ga au­to­mo­bi­lių spūs­ty­se, Ku­ri­ti­bos gy­ven­ to­jai ren­ka­si vie­šą­jį trans­por­tą. Mies­tą puo­šia di­džiu­liai ža­li par­kai, ku­riuo­se ve­ją „pjau­na“... be­si­ga­nan­čios avys!

Is­lan­di­ja gar­sė­ja ne tik įspū­din­ga gam­ta ir drau­giš­kais gy­ven­to­jais, bet ir eko­lo­gi­ ne sa­vi­mo­ne. Reik­ja­vi­kas – tik­ras ža­lių­jų ka­ra­lius. Ša­lies sos­ti­nė­je ke­lei­vius ve­ža van­de­ni­liu va­ro­mi au­to­bu­sai, elekt­ra ir šil­dy­mu ap­rū­pi­na­ma, nau­do­jant pa­žan­ giau­sias at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių tech­no­ lo­gi­jas (pa­vyz­džiui, van­dens ener­gi­ją).

Mal­mė, Šve­di­ja

Port­lan­das, Ore­go­nas, JAV

Van­ku­ve­ris, Ka­na­da

Tre­čia­me pa­gal dy­dį Šve­di­jos mies­te gau­su pri­ž iū­rė­tų par­k ų. Mal­mės val­ džios tiks­las – ne­to­li­mo­je atei­ty­je pa­ vers­ti ją eko­lo­giš­ku mies­tu. Jau da­bar ne­ma­ža Mal­mės da­lis per­sta­ty­ta, nau­ do­jant šiuo­lai­ki­nius eko­lo­giš­kos ar­chi­ tek­tū­ros prin­ci­pus.

Ro­žių mies­tu ti­tu­luo­ja­mas Port­lan­das yra pir­ma­sis JAV mies­tas, ku­ria­me val­ džia nu­spren­dė vi­sais įma­no­mais bū­ dais ma­žin­ti ang­lies diok­si­do emi­si­ją ir ska­tin­ti ža­lią­ją ar­chi­tek­tū­rą. Be to, mies­ to gy­ven­to­jai ra­gi­na­mi nau­do­tis au­to­ bu­sais ar­ba dvi­ra­čiais, o ne va­ži­nė­ti au­ to­mo­bi­liais.

Net 90 pro­c. ener­g i­jos Van­ku­ve­ry­je iš­gau­na­ma iš at­si­nau­ji­nan­čių gam­tos iš­tek­lių. Di­džiau­sias Bri­tų Ko­lum­bi­jos mies­tas ly­de­riau­ja pa­gal hid­roe­lekt­ri­ nių skai­čių, pa­ža­bo­jant van­dens, sau­ lės, ban­gų ir po­tvy­nio ener­gi­ją.

Pa­ren­gė Go­da Rai­by­tė

8

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

lietuva

2012-ie­ji Lie­tu­vo­je: 12 mė­ne­sių, 12 2012-ie­ji Lie­tu­vo­je bu­vo ku­pi­ni įvai­riau­ sių įvy­kių. Pa­tei­kia­me svar­biau­sių­jų ap­ žval­gą.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Sau­sis

Sau­sio 26 d. už­si­lieps­no­jo Kel­mės ra­jo­ne esan­tis Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ ly­nas ir baž­ny­čia. Ug­nis su­nio­ko­jo daug me­no ver­ty­bių. Vi­siš­kai su­ de­gė vie­nuo­ly­no sto­gas. Pa­da­ry­ti nuo­sto­liai sie­kia ke­lis mi­li­jo­nus li­ tų. Nus­ta­ty­ta, kad gais­ro prie­žas­tis bu­vo ne­tvar­kin­gas dūmt­rau­kis.

Per me­tus su­de­gė dar ke­li ar­chi­ tek­tū­ros pa­mink­lai, tarp jų – Ku­ lau­tu­vos me­di­nė baž­ny­čia.

val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je. Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras bu­vo pri­vers­tas at­si­sta­ty­din­ti.

Vė­liau V.Gai­lius ir V.Gir­ža­das ap­skun­dė teis­mui spren­di­mus at­ leis­ti juos iš pa­rei­gų ir lai­mė­jo by­las pir­mos ins­tan­ci­jos teis­me. Ta­čiau Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ap­skun­ dė šiuos nuo­spren­džius aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mui.

Ko­vas

Ko­vo 22 d. Sei­mas priė­mė įsta­ty­ mo pa­tai­sas, ku­rios at­ver­tų ke­lią ap­kal­tos bū­du iš pre­zi­den­to po­sto pa­ša­lin­tam Ro­lan­dui Pak­sui da­ly­ vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se. Pre­zi­den­ tė D.Gry­baus­kai­tė pa­si­ra­šė šį įsta­ ty­mą, nors ir iš­sa­kė abe­jo­nių, kad jis ga­li prieš­ta­rau­ti Kons­ti­tu­ci­jai.

Gru­pė Sei­mo na­rių ap­skun­dė įsta­ty­mą Kons­ti­tu­ci­niam Teis­mui.

Jis be ei­lės ėmė­si šios by­los ir pa­ skel­bė, kad įsta­ty­mas prieš­ta­rau­ ja Kons­ti­tu­ci­jai. R.Pak­sui ne­leis­ta da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se.

vie­nuo­ly­no sto­gas, taip pat ap­ de­gė baž­ny­čia.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Va­sa­ris

Va­sa­rio 15 d. tuo­me­tis vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis iš pa­rei­gų at­lei­do Fi­nan­si­nių nu­si­ kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) di­rek­to­rių Vi­ta­li­jų Gai­lių ir jo pa­ va­duo­to­ją Vy­tau­tą Gir­ža­dą. At­lei­ di­mo mo­ty­vas – abu šie pa­rei­gū­nai pra­ra­do tei­sę dirb­ti su slap­ta in­ for­ma­ci­ja po to, kai ne­pe­rė­jo tes­ to me­lo de­tek­to­riu­mi. V.Gai­lius ir V.Gir­ža­das įtar­ti in­for­ma­ci­jos apie 2011 m. lapk­ri­tį priim­tus slap­tus spren­di­mus dėl vals­ty­bės veiks­mų prieš „Sno­ro“ ban­ką nu­te­ki­ni­mu.

FNTT va­do­vų at­lei­di­mą pa­rė­mė Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Šis R.Pa­lai­čio žings­nis su­kė­lė įtam­pą tuo­me­tė­je cent­ro de­ši­nės

A.But­ke­vi­čių.

vme­nims lai­ky­ti. Baig­da­mi vi­zi­tą jie tei­gė tu­rin­tys pa­pil­do­mų klau­ si­mų pro­ku­ro­rams, o šie tvir­ti­no nu­sta­tę, kad Lie­tu­vo­je as­me­nys ne­bu­vo ne­tei­sė­tai ka­li­na­mi.

Kiek vė­liau tie klau­si­mai bu­vo už­duo­ti pro­ku­ro­rams, jie pra­ne­šė į juos at­sa­kę. Ta­čiau by­la dėl ga­li­ mo ne­tei­sė­to CŽV ka­lė­ji­mų vei­ki­ mo Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je ir dėl ga­li­ mo įta­ria­mų­jų te­ro­riz­mu lai­ky­mo juo­se ne­bu­vo at­nau­jin­ta.

Gais­ras: sau­sį su­de­gė Ty­tu­vė­nų

Inau­gu­ra­ci­ja: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė lapk­ri­tį nau­juo­ju ša­lies prem­je­ru pa­sky­rė so­cial­de­mok­ra­tų ly­de­rį

Ge­gu­žė

Bandymai: kol kas nepavyko at­

verti R.Paksui kelio dalyvauti Sei­ mo rinkimuose.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Ba­lan­dis

Ba­lan­džio 25–27 d. Lie­tu­vo­je lan­ kė­si Eu­ro­pos Par­la­men­to de­le­ga­ ci­ja, ku­ri ty­rė pra­ne­ši­mus, kad ša­ ly­je 2003–2006 m. ne­va ga­lė­jo veik­ti slap­tas ame­ri­kie­čių Cent­ri­ nės žval­gy­bos val­dy­bos (CŽV) ka­ lė­ji­mas te­ro­riz­mu įta­ria­miems as­

Ge­gu­žės 17 d. ry­tą Kau­no ra­jo­ ne, Gar­lia­vo­je, pa­nau­do­jus di­de­les po­li­ci­jos pa­jė­gas Drą­siaus Ke­džio ir Lai­mu­tės Stan­kū­nai­tės duk­ra, ku­rią tuo­met glo­bo­jo te­ta, Kau­no tei­sė­ja Ne­rin­ga Venc­kie­nė, per­ duo­ta mo­ti­nai. Taip pa­ga­liau bu­ vo įvyk­dy­tas jau prieš ke­lis mė­ne­ sius priim­tas teis­mo spren­di­mas dėl mer­gai­tės per­da­vi­mo.

N.Venc­kie­nė ir dar ke­li as­me­nys ap­kal­tin­ti teis­mo spren­di­mo ne­ vyk­dy­mu, pa­si­prie­ši­ni­mu pa­rei­

Nau­jie­nų agen­tū­ros BNS ap­klau­so­je tarp svar­biau­sių įvy­kių taip pat daž­ nai mi­nė­tas sėk­min­gas Lie­tu­vos spor­ ti­nin­kų pa­si­ro­dy­mas Lon­do­no olim­ pi­nė­se žai­dy­nė­se, vi­sų pir­ma – sen­ sa­cin­gas Rū­tos Mei­lu­ty­tės trium­fas. Į svar­biau­sių įvy­kių tre­je­tu­ką pa­te­ko ir Gar­lia­vos skan­da­lo ato­maz­ga – mer­ gai­tės per­da­vi­mas mo­ti­nai ir iš­tei­si­na­ ma­sis nuo­spren­dis ve­lio­niui A.Ūsui. Žur­na­lis­tų nuo­mo­ne, di­de­lės reikš­

mės bu­vo ir su Sei­mo rin­ki­mais vy­kęs pa­ta­ria­ma­sis re­fe­ren­du­mas dėl nau­ jos ato­mi­nės elekt­ri­nės, nors jo re­zul­ ta­tų įgy­ven­di­ni­mas iki šiol ne­vi­siš­kai aiš­kus. Tarp ki­tų Lie­tu­vos įvy­kių – po ke­lis kar­tus mi­nė­tas FNTT va­do­vų at­ lei­di­mo skan­da­las ir pa­žan­ga įgy­ven­ di­nant su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo pro­jek­tą.

Ana­lo­giš­ko­je ap­klau­so­je prieš me­tus kaip svar­biau­sias 2011 m. įvy­kis Lie­ tu­vo­je bu­vo įvar­dy­tas „Sno­ro“ ban­ko na­cio­na­li­za­vi­mas ir jo bank­ro­to ini­ci­ ja­vi­mas.

BNS inf.

Du treč­da­liai re­fe­ ren­du­me dėl ato­mi­ nės elekt­ri­nės da­ ly­va­vu­sių rin­kė­jų bal­sa­vo prieš.

Lie­pa

Lie­pos 4 d. šve­dų ak­ty­vis­tai iš Lie­tu­ vos ne­le­ga­liai lėk­tu­vu įskri­do į Bal­ ta­ru­si­jos oro erd­vę ir ma­žy­čiais pa­ ra­šiu­tais nu­lei­do šim­tus žais­li­nių meš­kiu­kų su šū­kiais už žo­džio lais­vę ir žmo­gaus tei­ses. Ta­da au­to­ri­ta­ri­nio pre­zi­den­to Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos val­do­ma Bal­ta­ru­si­ja iš­siun­tė vi­sus šve­dų dip­lo­ma­tus ir pa­gra­si­no pa­ da­ri­niais Lie­tu­vai. Iš Lie­tu­vos pro­ku­ ro­rų bal­ta­ru­siai pa­rei­ka­la­vo tu­ri­mos in­for­ma­ci­jos apie šį įvy­kį. In­for­ma­ ci­ja, pa­sak pro­ku­ro­rų, bu­vo iš­siųs­ta.

Ta­čiau ne­skel­bia­ma, ko­kia ji.

Rugp­jū­tis

Lon­do­ne bai­gė­si dvi sa­vai­tes vy­ku­ sios olim­pi­nės žai­dy­nės – pa­čios sėk­min­giau­sios Lie­tu­vos spor­to is­ to­ri­jo­je. Tik­ra žai­dy­nių pa­ži­ba ta­po plau­ki­kė Rū­ta Mei­lu­ty­tė, iš­ko­vo­ju­si auk­so me­da­lį Lon­do­no olim­pi­nia­ me ba­sei­ne. Auk­so me­da­lį taip pat pel­nė pen­kia­ko­vi­nin­kė Lau­ra Asa­ daus­kai­tė. Be to, dar pel­ny­ti vie­nas si­dab­ro ir du bron­zos me­da­liai.

Bir­že­lis

Žur­na­lis­tų pa­si­rin­ki­mas Svar­biau­sias 2012-ųjų įvy­kis Lie­tu­vo­je bu­vo Sei­mo rin­ki­mai. Taip ma­no Lie­ tu­vos ži­niask­lai­dos prie­mo­nių re­dak­ to­riai ir ži­no­mi ap­žval­gi­nin­kai.

gū­nams, ne­tei­sė­tu po­vei­kiu ma­ ža­me­tei. Bir­že­lį Sei­mas pa­nai­ki­no N.Venc­kie­nės ne­lie­čia­my­bę, ne­ tru­kus po to ji pa­ti at­si­sta­ty­di­no iš Kau­no tei­sė­jo pa­rei­gų.

Ru­de­nį N.Venc­kie­nė bu­vo iš­ rink­ta į nau­ją­jį Sei­mą, tad vėl įgi­ jo ne­lie­čia­my­bę. Bet ne­tru­kus par­la­men­ta­rai spręs dėl jos pa­nai­ ki­ni­mo.

Lapk­ri­čio 30 d. Vil­niaus mies­ to 2-asis apy­lin­kės teis­mas di­de­lio at­gar­sio su­lau­ku­sio­je va­di­na­mo­jo­je pe­do­fil­ i­jos by­lo­je vi­siš­kai iš­tei­si­no ma­ža­me­tės tvir­ki­ni­mu kal­tin­tą da­ bar jau mi­ru­sį kau­nie­tį And­rių Ūsą. Šis teis­mo spren­di­mas ap­skųs­tas aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mui.

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

Ka­riau­na: Gar­lia­vo­je, pa­si­tel­kus

di­de­les po­li­ci­jos pa­jė­gas, įvyk­dy­ tas teis­mo spren­di­mas dėl L.Stan­ kū­nai­tės duk­ters grą­ži­ni­mo jai.

Bir­že­lio 21 d. Sei­mas pri­ta­rė nau­jos Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ ty­bai. Jau ko­vo 30 d. po dau­giau nei me­tus tru­ku­sių de­ry­bų Vy­riau­sy­ bė ir Ja­po­ni­jos kon­cer­nas „Hi­ta­ chi“ pa­ra­fa­vo kon­ce­si­jos su­tar­tį dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­ bos Lie­tu­vo­je.

Ta­čiau spa­lį kar­tu su par­la­men­to rin­ki­mais su­reng­tas pa­ta­ria­ma­sis re­fe­ren­du­mas dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų. Re­fe­ren­du­mas įvy­ko, ja­me da­ly­va­vo kiek dau­giau nei pu­sė vi­sų ša­ly­je įre­gist­ruo­tų rin­kė­jų. Du treč­da­liai da­ly­va­vu­sių pa­si­sa­kė prieš bran­duo­li­nę ener­ge­ ti­ką. Nau­ja val­džia dar ža­da spręs­ ti, ką da­ry­ti su Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tu ir su­si­ta­ri­mais su „Hi­ta­chi“.

penkiakovininkė L.Asadauskaitė Londono olim­ piadoje pelnė aukso medalį.

Triumfas:

„Scanpix“ nuotr.

9

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

lietuva

2 svar­biau­sių įvy­kių Komentarai

Jo­nas Či­čins­kas

Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas

Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius

V

S

A

Eko­no­m is­tas

ie­n as svar­biau­s ių me­t ų įvy­k ių Lie­tu­vos eko­no­mi­ ko­je – po­sū­k is ato­m i­nės ener­ge­t i­kos stra­te­g i­j o­j e.

Su­reng­tas re­fe­ren­du­mas ir nei­gia­mi jo re­zul­ta­tai. Tai įeis į Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos is­to­r i­ją. Ga­lė­jo­me tu­rė­t i rim­tes­n į bend­ra­dar­bia­vi­mą su Ja­po­ni­jos bend­ ro­vė­mis, o da­bar vėl ne­tu­ri­me ener­ge­ ti­kos stra­te­gi­jos. Po­li­ti­kai vis įsi­ki­ša ir tas stra­te­g i­jas ko­re­guo­ja. Pla­nai, su­si­ ję su ato­mi­ne ener­ge­ti­ka, vėl su­by­rė­ jo. Tai blo­gai. Kol kas neaiš­ku, kuo baig­ sis už­mo­jis sta­ty­t i Vi­sa­g i­no ato­mi­nę elekt­ri­nę, ta­čiau jau aiš­ku, kad pau­zė bus. Ir ar­ti­miau­siu me­tu elekt­ri­nės sta­ ty­ti ne­pra­dė­si­me.

Kaip vie­n ą svar­biau­s ių me­t ų įvy­k ių rei­k ia pa­m i­nė­t i ir sėk­m in­g ą eko­no­ mi­kos at­s i­k ū­r i­m ą. Ži­no­m a, pir­m iau­ sia dėl eks­por­to. Mū­sų ūkis au­go šiek tiek lė­č iau, ta­č iau vi­s os Eu­ro­p os fo­ ne tai iš­t ies di­de­l is pa­s ie­k i­m as. Vi­s ų ES vals­t y­b ių ūkis taip neau­g o. Tai­ gi me­t ų įvy­k is – kaps­t y­m a­s is iš tos duo­b ės, į ku­r ią įkri­to­me 2009 m. Ir tas kaps­t y­m a­s is dar ne­b aig­t as. Taip, tai kai­nuo­j a daug: ne­lei­d žia di­d in­ ti at­ly­g i­n i­mų, spar­č iau ma­ž in­t i ne­ dar­b o, ta­č iau tai ge­r iau nei nu­l i­n is au­g i­m as ar­b a kaps­t y­m a­s is dug­ne ir to­k ios per­s pek­t y­vos kaip Grai­k i­j o­ je, Por­t u­g a­l i­j o­j e, Is­p a­n i­j o­j e ar Ita­l i­j o­ je. Lie­t u­vos vers­l as ir žmo­nės šiuos me­t us at­l ai­kė. Ypač vers­l as, su­ra­dęs vi­s us ply­š ius ir sėk­m in­g ai dar smar­ kiau įsi­s kver­b ęs į už­s ie­n io rin­k as.

Tai džiu­g i­n a.

Be­je, pa­brėž­ti­na, kad 2012 m. bu­vo la­ bai ge­ri že­mės ūkiui. Taip jau su­si­klos­ tė, kad bu­vo ne­pap­ras­tai ge­ros są­ly­gos, že­mės ūkio pro­duk­ci­jos bu­vo pa­ga­ min­ta daug. Ir, prie­šin­gai nei ti­kė­ta­si, kai­nos ne kri­to, o pa­ki­lo, nes pa­sau­ly­ je, že­mės ūkio sek­to­riu­je, bu­vo įtam­pa: tai ne­der­lius, tai šal­nos.

Rug­sė­jis

Rug­s ė­jo 28 d. Sta­t is­t i­kos de­ par­ta­men­tas pra­ne­šė ga­lu­ti­nius 2011 m. pa­va­sa­r į įvy­k u­s io gy­ ven­to­j ų su­ra­š y­m o re­z ul­ta­t us.

Pas­kelb­ta, kad tuo­met Lie­tu­vo­ je dar gy­ve­no kiek dau­giau nei 3 mln. žmo­nių. Ta­čiau nuo 2012ųjų ba­lan­džio jų li­ko jau ma­žiau kaip 3 mln. Spė­ja­ma, kad da­bar jų tė­ra apie 2,95 mln.

Po­l i­to­lo­gas

var­biau­sias 2012 m. po­li­ti­kos įvy­kis, ži­no­ma, yra Sei­mo rin­ ki­mai. Gal net ne tiek pa­t ys rin­ki­mai, kiek pe­ri­pe­ti­jos dėl val­dan­čio­sios dau­gu­mos for­ma­vi­mo.

Ypač trin­tis tarp val­dan­čio­sios koa­li­ci­ jos par­tne­rių ir Pre­zi­den­tės. Po­li­tiš­kai me­tai tik­rai ne­bu­vo ny­k ūs. Rin­k i­mų kam­pa­ni­ja tru­ko be­veik iš­ti­sus me­tus, nuo pa­va­sa­rio. O čia pir­muo­ju smui­ku grie­žė Dar­bo par­ti­jos ved­lys Vik­to­ras Us­pas­ki­chas. Nu­pir­kęs vi­sas te­le­vi­zi­jų lai­das, jo­se ro­dė­si ir ro­dė­si. Jo bu­vo la­ bai daug. Tai­gi šiuo po­žiū­riu me­tai bu­ vo la­bai links­mi. Svar­bu tai, kad šie­met pir­mą­syk taip at­vi­rai pra­bi­lo­me apie rin­ki­mų skau­du­lius – rin­kė­jų pa­pir­ki­ nė­ji­mą. Pir­mą­syk ki­lo toks skan­da­las, nors apie bal­sų pir­ki­mą bu­vo ži­no­ma ir anks­čiau. Ta­čiau la­bai ge­rai, kad pir­ mą­syk apie tai bu­vo pra­bil­ta gar­siai, įsi­ ki­šo Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas. Ge­rai, kad gar­siai pa­sa­kė­me, ką vi­si ir taip ži­no­jo, ne­pra­lei­do­me pro pirš­tus. Tai liu­di­ja, kad vi­suo­me­nė bręs­ta.

Tarp šių­me­č ių po­l i­t i­n ių įvy­k ių ga­l i­ me pa­m i­nė­t i ir Ne­r in­gos Venc­k ie­nės fe­no­me­n ą. Ta­č iau tai, kad jos sam­ bū­r is lai­mė­jo 7 vie­t as Sei­me, – ano­ kia sėk­mė. Arū­no Va­l ins­ko kom­p a­ ni­jai prieš ket­ve­r ius me­t us pa­si­se­kė kur kas ge­r iau. N.Venc­k ie­nės rė­mė­ jai – tik Kau­no re­g io­ne, tai­g i N.Venc­ kie­nė ir po­l i­t i­ka – tik su Kau­nu su­s i­ jęs reiš­k i­nys. 2012 m. liū­d i­no tai, kad paaiš­kė­jo, kaip leng­vai ga­l i bū­t i su­ si­do­ro­ja­ma su tei­s ė­s au­gos ins­t i­t u­c i­ jų va­do­vais. Čia, ži­no­ma, kal­bu apie FNTT skan­da­l ą, kai be jo­k io pa­g rin­ do bu­vo at­leis­tas Vi­ta­l i­jus Gai­l ius. Ką gal­vo­t i ei­l i­n iams vi­daus rei­ka­lų sis­te­ mos dar­buo­to­jams, kai taip su­si­do­ro­ ja­ma su to­k io ran­go pa­rei­g ū­nais? Ta­ čiau V.Gai­l ius da­b ar grį­žo ant bal­to žir­go, per teis­m ą. Tai tu­rė­t ų bū­t i ge­ ra pa­mo­ka po­l i­t i­kams.

Lapk­ri­tis

Lapk­ri­čio 16 d. į pir­mą po­sė­dį su­ si­rin­ko nau­ja­sis Sei­mas, par­la­ men­to pir­mi­nin­ku iš­rink­tas Dar­bo

Spa­lis

Vy­ko nau­jo­jo Sei­mo rin­ki­mai. Dau­ giau­sia vie­tų – 38 – iš­ko­vo­jo so­ cial­de­mok­ra­tai, ant­ri li­ko kon­ser­ va­to­riai – ga­vo 33 vie­tas, Dar­bo par­ti­ja – 29, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja – 11, Li­be­ra­lų są­jū­dis – 10, Len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja – 8, „Drą­sos ke­lias“ – 7.

So­cial­de­mok­ra­tų, Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos pa­ si­ra­šė su­si­ta­ri­mą dėl val­dan­čio­ sios koa­li­ci­jos for­ma­vi­mo. Vė­liau prie jos pri­si­dė­jo Len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja.

Ar­k i­v ys­k u­pas

iš­ku, šie­met vi­suo­me­nę la­ biau­siai jau­di­no ir ju­di­no ruo­ši­ma­sis Sei­mo rin­ki­ mams, pa­tys rin­ki­mai. Jiems api­bū­din­ti kai ka­da tie­siog trūks­ta žo­ džių. La­bai gai­la, kad bū­ta daug to­kio su­ si­prie­ši­ni­mo ir kar­tu ne­są­ži­nin­gu­mo. Ko ten tik ne­bu­vo... Ma­nau, tai pra­stas ženk­ las, ir nuo to mums rei­kia gy­dy­tis.

O vi­suo­me­nės gy­ve­n i­mas šie­met iš tik­ro ke­l ia ne­ri­mą. 2012 m. vėl ma­tė­ me, kad yra la­bai daug dep­re­si­jos, nu­ si­v y­l i­mo ir daug kur jis tu­r i pa­g rin­ dą, bet ga­na daž­nai jis yra užašt­rin­tas ir tai nie­ko ge­ra ne­ža­da. Ma­nau, Lie­ tu­vos žmo­nėms rei­k ia, kad kas nors pa­lai­ky­tų juo­se vil­tį, nes žiū­rint į vis­ ką tik juo­dai lau­kia ak­la­gat­vis. Net jei ir yra sun­k u­mų, žmo­g us tu­r i ma­t y­ ti per­spek­ty­vą, švie­su­l į prie­ky­je. Tai ši­tai ma­tau ir ši­tai ke­lia ne­ri­mą. No­rė­ čiau pa­lin­kė­ti vi­siems, net ir tu­rint di­ džiau­sių iš­mė­gi­ni­mų, tu­rė­ti vil­t į, kad bus atei­ty švie­siau. Ti­k in­tie­siems, ži­ no­ma, svar­biau­s ia Lie­t u­vo­je bu­vo dvie­jų nau­jų vys­ku­pų pa­sky­ri­mas ir kon­sek­ra­ci­ja. Tai Tel­šių vys­ku­po Ge­ na­di­jaus Vo­dop­ja­no­vo ir Kau­no vys­ ku­po aug­zi­lia­ro Kęs­tu­čio Kė­va­lo. Lie­ tu­vos epis­ko­pa­tas la­bai at­si­nau­ji­no ir ga­vo du nau­jus ge­rus vys­ku­pus. Tai la­ bai reikš­min­ga.

2,95 mln. žmonių

gyvena Lietuvoje dabar. par­ti­jos at­sto­vas Vy­das Ged­vi­las.

Lapk­ri­čio 26 d. Pre­zi­den­tė D.Gry­ baus­kai­tė pa­si­ra­šė dek­re­tą, ku­riuo prem­je­ru pa­sky­rė so­cial­de­mok­ra­tų ly­de­rį Al­gir­dą But­ke­vi­čių.

Sei­mas pri­ta­rė jo va­do­vau­ja­mos še­šio­lik­to­sios Vy­riau­sy­bės pro­gra­ mai.

Vie­nas pir­mų­jų iš­ban­dy­mų val­ dan­čia­jai dau­gu­mai bu­vo ki­tų me­tų biu­dže­to priė­mi­mas ir bal­sa­vi­mas dėl tri­jų Dar­bo par­ti­jos at­sto­vų tei­ si­nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo.

Ir biu­dže­tas bu­vo priim­tas, ir ne­ lie­čia­my­bė pa­nai­kin­ta sėk­min­gai.

Gruo­dis

Vadovas: 2012–2016 m. Seimas

savo pirmininku išrinko Darbo partijos atstovą V.Gedvilą.

Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.

Gruo­džio 5 d. su­lai­ky­tos be­veik trys de­šim­tys pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­ba ir ky­ši­nin­ka­vi­mu įta­ria­mų Vil­niaus te­ri­to­ri­nės mui­ti­nės Me­ di­nin­kų ke­lio po­sto pa­rei­gū­nų. Po šių įvy­kių prie Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­ si­jos sie­nos pa­di­dė­jus vil­ki­kų ei­ lėms Bal­ta­ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­siun­tė Lie­tu­vos am­ ba­sa­dai no­tą.

Vi­ltis: Lietuva tikisi, kad šiemet bus susitarta iš ES fondų skirti pa-

kankamai lėšų IAE uždaryti.

Gedimino Bartuškos nuo­tr.

Ko laukti šiemet?

Sta­sys Gu­da­vi­čius Be­ne svar­biau­sias nu­ma­to­mas 2013-ųjų įvy­kis, ku­riam val­džia ruo­šia­si jau ke­le­rius pa­sta­ruo­ sius me­tus ir lei­džia tam ne­men­ kus pi­ni­gus, bus Lie­tu­vos pir­mi­ nin­ka­vi­mas ES, pra­si­dė­sian­tis šių me­tų lie­pos 1 d. ir truk­sian­tis pus­me­tį.

Yra ži­no­ma, kad vien Lie­tu­vo­je vyks apie 180 su pir­mi­nin­ka­vi­mu su­si­ju­sių ren­gi­nių, tarp jų – 16 su­ si­ti­ki­mų mi­nist­rų ly­giu. Di­džiau­ sias ren­gi­nys nu­ma­to­mas lapk­ri­ čio 28 ir 29 d., kai Vil­niu­je tu­rė­tų su­si­tik­ti ES na­rių ir Ry­tų par­tne­ rys­tės ša­lių va­do­vai. O tik pra­ si­dė­jus pir­mi­nin­ka­vi­mui lie­pos 5-ąją Vil­niu­je lan­ky­sis vi­sa Eu­ ro­pos Ko­mi­si­ja su jos va­do­vu José Ma­nue­liu Bar­ro­so prie­ša­ky­je.

Ga­li bū­ti, kad per ar­ti­miau­sius ke­lis mė­ne­sius bus ga­lu­ ti­nai baig­ta Dar­bo par­ti­jos juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­la.

Vien šie­met su pir­mi­nin­ka­vi­ mu su­si­ju­sios iš­lai­dos sieks dau­ giau kaip 120 mln. li­tų. Be to, dar ke­li šim­tai mi­li­jo­nų iš­leis­ta jau anks­čiau. Šių me­tų va­sa­rį Lie­tu­vo­je lan­ ky­sis Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bos pre­zi­den­tas Her­ma­nas van Rom­ puy.

Ti­ki­ma­si, kad pa­va­sa­rį, dar iki Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo, ES va­ do­vai su­si­tars dėl 2014–2020 m.

Bend­ri­jos biu­dže­to. Ofi­cia­lu­sis Vil­nius vi­lia­si, kad pa­vyks gau­ti di­des­nį nei pla­nuo­ja­ma fi­nan­sa­ vi­mą Ig­na­li­nos ato­mi­nei elekt­ri­ nei (IAE) už­da­ry­ti.

Ko­vą tri­jo­se vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se bus iš­rink­ti trūks­ta­ mi nau­jo­jo Sei­mo na­riai. O me­tų vi­du­ry­je paaiš­kės, ar bus pa­keis­ ta Ze­no­no Vai­gaus­ko va­do­vau­ja­ ma Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja.

Per pa­va­sa­rio se­si­ją Sei­mas dis­ ku­tuos, ar pa­keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją, kad Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ jos ly­de­riui Ro­lan­dui Pak­sui bū­ tų at­ver­tas ke­lias da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se.

Nau­jo­ji Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė yra skel­bu­si, kad iki šių me­tų pa­va­ sa­rio tu­rė­tų ap­si­spręs­ti dėl to, ką da­ry­ti su Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tu.

Pa­va­sa­rį pra­si­dės konk­re­tūs pro­jek­ta­vi­mo dar­bai Kiau­lės Nu­ ga­ro­je Klai­pė­do­je, kur iki 2014ųjų pa­bai­gos tu­ri pra­dė­ti veik­ti su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­ mi­na­las.

Ge­gu­žę ar­ba bir­že­lį ke­tu­rių cent­ro kai­rės val­dan­čių­jų par­ti­jų dau­gu­ma tu­rė­tų ap­si­spręs­ti, ar bus ko­re­guo­ja­mas šių me­tų vals­ ty­bės biu­dže­tas, taip pat dėl to, ar bus kas nors kei­čia­ma mo­kes­čių sis­te­mo­je.

Ga­li bū­ti, kad per ar­ti­miau­ sius ke­lis mė­ne­sius bus ga­lu­ti­nai baig­ta Dar­bo par­ti­jos juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­la, taip pat pa­dė­ tas taš­kas va­di­na­mo­jo­je Kau­no pe­do­fil­ i­jos is­to­ri­jo­je.

Dar sau­sį ga­li bū­ti pa­skir­tas nau­jas Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ bos (STT) va­do­vas. Anks­tes­nio­jo va­do­vo Ži­man­to Pa­ce­vi­čiaus ka­ den­ci­ja bai­gė­si per­nai spa­lį. Kan­ di­da­tą į STT va­do­vus tu­ri pa­teik­ ti Pre­zi­den­tė.

Ba­lan­dį baig­sis Lie­tu­vos na­cio­ na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos (LRT) ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Aud­riaus Siau­ru­se­vi­čiaus ka­den­ci­ja. Spė­ja­ ma, kad jis bus vėl pa­skir­tas LRT va­do­vu. Šie­met bus ne­ma­žai įvai­rių ju­ bi­lie­jų. Sau­sį su­kaks 90 me­tų nuo Klai­pė­dos kraš­to at­ga­vi­mo, va­sa­rį – 20 me­tų, kai su­reng­ti pir­mie­ ji vi­suo­ti­niai pre­zi­den­to rin­ki­ mai (juo­se lai­mė­jo Al­gir­das Bra­ zaus­kas), bir­že­lį su­kaks 20 me­tų, kai įves­tas li­tas, ir 25 me­tai Są­jū­ džiui, lie­pą – 80 me­tų Da­riaus ir Gi­rė­no skry­džiui per At­lan­ tą, rug­sė­jį – 20 me­tų nuo so­vie­ tų ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mo iš Lie­ tu­vos ir po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II vi­zi­to.

10

KetvirtADIENIS, sausio 3, 2013

pasaulis Naujųjų metų šventė

Pradėję nuo nykš­tu­kinės Ki­ ri­ba­čio vals­tybės Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne, Nau­jie­ji me­tai žy­gia­vo per pa­saulį, o žmo­ nės juos svei­ki­no spal­vin­ gais fe­jer­ver­kais, la­ze­rių šou ir gran­dio­zi­niais kon­cer­tais.

Sa­liu­tai griaudė­jo net už­da­ ro­je ko­mu­nis­tinė­je Šiaurės Korė­jo­je, o jos ly­de­ris pirmą kartą per ke­letą de­šimt­me­ čių pa­svei­ki­no tau­tie­čius su Sidnėjus Nau­jai­siais me­tais.

Tokijas

Citatos

Ba­rac­kas Oba­ma „Pa­vyzd­žiui, minė­jot lai­vyną ir kad mes tu­ri­me ma­žiau laivų, nei turė­ jom 1916-ai­siais. Ką gi, gu­ber­na­to­ riau, mes taip pat tu­rim ma­žiau ark­ lių ir dur­t uvų, nes mūsų ka­r iuo­ menės po­būdis pa­si­keitė. Tu­rim to­ kių da­lykų, ku­rie va­di­na­mi lėktuv­ ne­šiais, – ant jų leid­žia­si lėktu­vai. Tu­ rim laivų, ku­rie plau­kio­ja po van­de­ niu, – po­van­de­ni­nių ato­mi­nių lai­ vių“, – pre­zi­den­to rin­kimų var­žo­vui Mit­tui Rom­ney į kri­tiką dėl ka­riuo­ menės būklės at­kir­to JAV va­do­vas Ba­rac­kas Oba­ma ir su­kėlė klau­sy­ tojams juoką.

Bet iki Jo­s i­f o Sta­l i­n o, anot pa­t ies A.Lu­ka­šen­kos, jam dar to­li: „Praeis dar pusė am­žiaus, kaip ma­ne ver­ tins? Jei­g u pa­l ai­k ys va­k a­r ie­t išką ten­den­ciją, aš būsiu buvęs blo­ges­ nis už Sta­l iną: vaikš­č io­j au gatvė­ mis, gaud­žiau žmo­nes, val­giau juos, ypač mo­t e­r is. De­m o­n i­z uos, kaip Sta­liną ir Le­niną.“

Ju­lia Gil­lard „Ma­no mie­li iš­likę aust­ra­lai, pa­sau­lio pa­bai­ga artė­ja. Ar pa­sku­ti­nio smūgio su­lauk­tu­me iš mėsą ėdan­čių zom­ bių, de­mo­niškų pra­ga­ro žvėrių, ar iš ga­lu­ti­nio ir vi­siš­ko K-Pop (Korė­jos po­pmu­zi­kos – red. pa­st.) trium­fo, tu­ ri­te ži­no­ti apie ma­ne vieną da­lyką – aš vi­sa­da ko­vo­siu dėl jūsų iki pa­ties ga­lo“, – tau­tie­čius ra­mi­no Aust­ra­li­jos prem­jerė Ju­lia Gil­lard.

namą vyrą nuo kalė­ji­mo, bet dar ir pa­reiškė, kad toks poel­gis rei­ka­la­vo did­žiulės drąsos.

Ita­li­jos aukš­čiau­sia­sis teis­mas vie­

Vie­n as la­b iau­s iai pa­s i­ž ymė­j u­s ių no­je ne­įpras­to­je dviejų pusb­ro­lių by­ ad­v o­k atų per­n ai bu­v o Hen­r i Lec­ lo­je nu­sprendė, kad įžei­dus pa­sa­ky­ ler­cas, at­sto­vavęs ly­ti­niais nu­si­kal­ mas vy­rui, jog jis be­kiau­šis, yra nu­si­ ti­mais kal­ti­na­mam bu­vu­siam Tarp­ kal­ti­mas, už kurį ga­li būti skir­ta bau­ tau­ti­nio va­liu­tos fon­do va­do­vui Do­ da, nes tai esą žeid­žia vy­ro orumą. mi­ni­que’ui Straus­sui-Kah­nui. Kalbė­ Flo­ri­dos teisė­jas Joh­nas Hur­ley da­mas Prancū­zi­jos te­le­vi­zi­jai jis pa­ ame­ri­kie­čiui Jo­sep­hui Bray, ku­ris reiškė: „O jūs pa­ban­dy­ki­te pa­tys at­ po bar­nio pa­kėlė ranką prie­š žmo­ skir­ti nuo­gą pro­sti­tutę nuo bet ku­ ną Sonją, liepė nu­pirk­ti jai gėlių, nu­ rios ki­tos nuo­gos mo­ters.“ si­ves­ti va­ka­rienės, o pa­skui – į bou­ Sudė­tin­giau­sio tei­sia­mo­jo ti­tulą lingą. Vy­riš­kio ad­vo­ka­tas, iš­girdęs pelnė aust­ra­las Da­vi­das Al­la­nas ver­diktą, sar­kas­tiš­kai pa­klausė: „Ar Bald­wi­nas, at­si­sakęs bend­ra­dar­biau­ jis tu­ri leis­ti jai laimė­ti?“ ti su teisė­sau­ga ir nuo­lat keikęs teisė­ Kvai­l iau­s iu 2012 m. teisė­j u Di-

Be kri­zių ir po­li­ti­nių ba­ta­lijų, 2012-ie­ji pa­ do­va­no­jo ir di­delę dozę juo­ko. Šyp­so­ tis ir kva­to­ti ver­ tė tiek žymūs po­li­ti­ kai, tiek ne­tikė­tai iš­ garsėję ei­li­niai žmonės.

Pa­mai­na: tie, ku­rie pa­siil­go „bu­šizmų“, pra­ėju­siais me­tais turė­jo ne vieną

atim­ti ki­tas res­pub­li­ko­nas M.Rom­ney.

Praėjusių metų ku G.W.Bus­ho mo­ki­nys

Teismų per­liu­kai 2012-ie­ji ne­sto­ko­jo juo­kingų aki­ mirkų teis­muo­s e. Pa­s i­ž ymė­jo ir teisė­jai, ir ad­vo­ka­tai, ir kal­ti­na­mie­ji.

Maskva

Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas „Jūs sa­do­ma­zo­chis­tas, ar kaip?“ – Ru­ si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas at­sakė žur­na­lis­tui, kri­ti­ka­vu­siam įsta­ tymą, ku­ris draud­žia ame­ri­kie­čiams įsi­vai­kin­ti rusų vai­kus.

Ru­si­jos va­do­vas prie alaus bo­ka­lo mokė fut­bo­lo aist­ruo­lius, kad ir čia rei­kia turė­ti sai­ko: „Normą rei­kia ži­ no­ti. Išgė­rei sa­vo 3 lit­rus ir nu­si­ra­mi­ nai, pa­kaks jau.“

Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka „Ge­riau būti dik­ta­to­riu­mi nei žyd­ruo­ ju“, – Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­ sand­ras Lu­ka­šen­ka at­kir­to ne­tra­di­ cinės ly­tinės orien­ta­ci­jos ne­sle­pian­ čiam Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­rui Gui­do Westerwelle’i į kal­ti­ni­ mus dėl dik­ta­to­riš­ko val­dy­mo.

Dik­ta­to­riaus ti­tu­las, kaip paaiškė­jo iš in­ter­viu, duo­to nau­jienų agentū­rai „Reu­ters“, jo vi­siš­kai ne­trik­do: „Aš – pa­sku­ti­nis ir vie­nin­te­lis Eu­ro­pos dik­ ta­to­rius, ir dar dau­giau – vi­sa­me pa­ sau­ly­je. Jūs čia at­ėjo­te ir iš­vy­do­te gy­ vą dik­ta­to­rių... Jie kal­ba, kad ne­tgi blo­ ga rek­la­ma – tai ge­ra rek­la­ma.“

Pekinas

ją. Kai šis tarė „Įsa­kau...“ (ang­liš­kai tai d­žio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Ti­ ga­li reikš­ti ir „už­sa­kau“), kal­ti­na­ma­sis mes“ ti­tu­la­vo britą Pe­terį Bo­wersą, su­šu­ko: „Už­sa­kyk man su­mautą picą, ku­ris ne tik iš­gelbė­jo va­gys­te kal­ti­ jei­gu jau ap­si­ėmei!“

Tie, ku­rie pa­siil­go „bu­šizmų“, pra­ėju­siais me­tais turė­jo ne vieną pro­gą ge­rai pa­kva­to­ti. Nesą­mo­nių meist­ro ti­tulą iš Geor­ge’o W.Bus­ho pa­bandė atim­ti ki­tas res­pub­li­ko­ nas, ne­sėkmin­gai į JAV pre­zi­den­ to po­stą kan­di­da­tavęs buvęs Ma­ sa­ču­set­so gu­ber­na­to­rius Mit­tas Rom­ney.

Rugsėjį per lėšų rin­ki­mo ren­ginį Ka­li­for­ni­jo­je jis pa­sa­ko­jo apie or­ lai­vio, ku­riuo skri­do jo žmo­na Ann, ava­rinį tūpimą dėl elekt­ros ge­di­mo ir pik­ti­no­si, kodėl lėktu­vuo­se neat­ si­da­ro iliu­mi­na­to­riai. „Kai lėktu­ve ky­la gais­ras, nėra kur bėgti, iš tikrųjų nėra. Iš lau­ko į lėktu­vo vidų ne­įma­no­ma įsi­leis­ti jo­kio de­guo­nies, nes iliu­mi­na­to­riai neat­si­da­ro. Ne­ži­nau, kodėl jie neat­ si­da­ro. Tai tik­ra pro­ble­ma. Tai la­ bai pa­vo­jin­ga. Ji kosė­jo ir trynė akis.

Laimė, pi­lo­tui ir ant­ra­jam pi­lo­tui pa­ka­ko de­guo­nies, kad jie sau­giai nu­tup­dytų lėktuvą Den­ve­ry­je. Ji gy­ va ir svei­ka“, – dėstė M.Rom­ney. Į šį pa­si­sa­kymą šmaikš­čiai rea­ga­ vo Ru­si­jos vi­cep­rem­je­ras Dmit­ri­jus Ro­go­zi­nas ir pa­si­ūlė JAV res­pub­li­ ko­nui skrai­dy­ti ru­siš­ku lėktu­vu „An-2“, ku­ria­me skren­dant kar­ tais ir du­rys at­si­la­po­ja.

Be­dar­bis mi­li­jo­nie­rius

Liepą viešė­da­mas Iz­rae­ly­je M.Rom­ ney at­vi­rai džiaugė­si galė­da­mas ap­lan­ky­ti šios ša­lies „sos­tinę“ Je­ ru­zalę. O rugpjūtį reikš­da­mas užuo­jautą Vis­kon­si­no šven­tyk­los žu­dy­nių aukų ar­ti­mie­siems, jis su­ pai­nio­jo sik­hus su šei­chais.

„Kiek anks­čiau bu­vau Či­ka­go­je.

Ten ty­los mi­nu­te pa­gerbė­me žmo­ nes, ku­rie ne­te­ko gy­vybės to­je šeichų šven­tyk­lo­je“, – kalbė­jo po­li­ti­kas.

Ame­ri­kie­čiai ne­sup­ra­to to­kio hu­mo­ro ir užt­renkė jam du­ris į Bal­ tuo­sius rūmus.

Po­li­ti­ka ir ko­kai­nas

Mit­tas Rom­ney:

Į lėktu­vo vidų ne­įma­ no­ma įsi­leis­ti jo­kio de­guo­nies, nes iliu­ mi­na­to­riai neat­si­da­ ro. Ne­ži­nau, kodėl jie neat­si­da­ro. Tai tik­ra pro­ble­ma.

„Pabrė­žiau, kad tai bu­vo tra­ge­di­ ja dėl dau­gybės prie­žas­čių. Tarp jų yra tas fak­tas, kad šeichų žmonės yra vie­ni tai­kiau­sių as­menų, ko­ kius tik ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, kaip ir jų tikė­ji­mas“, – tęsė kalbą res­pub­ li­konų kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus.

Flo­ri­do­je kreip­da­ma­sis į be­dar­ bius rinkė­jus M.Rom­ney, ku­rio tur­ tas ver­ti­na­mas 200 mln. do­le­rių, pa­reiškė, kad ir­gi yra be­dar­bis.

Per­n ai pa­s au­ly­j e rin­k i­m uo­s e trium­fa­vo tie, ku­rie vai­ši­no rinkė­ jus alu­mi, kaip Ba­rac­kas Oba­ma, gąsdi­no vals­tybės griū­ti­mi, kaip Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, ar­ba da­li­jo rinkė­jams gri­kius, kaip Uk­rai­nos po­li­ti­kai.

Bet nie­kas ge­riau ne­ži­no, ko rei­ kia rinkė­jams, kaip 32 metų bra­ zilė Car­men Cris­ti­na da Sil­va Li­ ma, ku­ri sa­vi­val­dy­bių rin­ki­muo­se kan­di­da­ta­vo į Ita­kua­tia­ros mies­ te­lio va­do­vus. Kai po­li­tikė da­li­jo la­pe­lius su in­for­ma­ci­ja apie sa­ve rinkė­jams ir jos au­to­mo­bilį ap­ spi­to did­žiulė mi­nia, įsi­ki­šo po­li­ ci­ja. Kan­di­datė bandė pa­si­ša­lin­ti, bet ne­sėkmin­gai. Paaiškė­jo, kad ji turė­jo ką slėpti: prie da­li­jamų la­ pe­lių bu­vo pri­seg­ti ko­kai­no mai­ še­liai. Tad vie­toj po­sto mies­te­lio ta­ry­bo­je ji bu­vo pa­trauk­ta į teismą už rinkėjų pa­pir­kinė­jimą ir nar­ko­ ti­nių med­žiagų pla­ti­nimą.

Pur­vi­ni pi­ni­gai – lab­da­rai

Dėl nar­ko­tikų teis­me per­nai at­si­ dūrė ir pa­gy­ve­nu­si britų po­relė: 62 metų Mi­chae­las Fos­te­ris ir me­ tais vy­resnė Su­san Coo­per, še­še­ rius me­tus stam­biu mas­tu au­ginę ir par­da­vinėję ma­ri­huaną. Vyk­dant ty­rimą paaiškė­jo, kad did­žiąją dalį ne­šva­rių pa­jamų jie au­ko­jo Ke­ni­jos kai­mo gy­ven­to­jams ir su­mokė­da­ vo už vaikų moks­lus bei me­di­ci­nos pa­slau­gas.

11

KetvirtADIENIS, sausio 3, 2013

pasaulis Naujųjų metų šventė

Berlynas

Londonas

Niujorkas

Rio de Žaneiras

Pasiekimai ir iš­ra­di­mai Kuo 2012 m. nu­ste­bi­no moks­lo ir tech­no­lo­gijų kūrėjai? O ką ekst­ re­ma­laus nu­veikė nuo­ty­kių mė­ gėjai?

Daug pa­sie­kimų šiais me­tais pa­ da­ry­ta kos­mo­nau­ti­kos sfe­ro­ je. Ka­li­for­ni­jo­je esan­ti bend­rovė „Spa­ceX“ sėkmin­gai at­li­ko pirmą pri­vatų skrydį į Tarp­tau­tinę kos­ minę stotį (TKS). Tai­gi NA­SA nuo šiol galės ma­žiau dėme­sio skir­ ti erdvė­lai­vių, skirtų žmonėms į or­bitą ga­ben­ti, kūri­mui, nes pri­ va­čios bend­rovės galės ap­rūpin­ti TKS rei­ka­lin­ga įran­ga.

pro­gą ge­rai pa­kva­to­ti, nes ne­sąmo­nių meist­ro ti­tulą iš G.W.Bus­ho pa­bandė

uriozai Teisė­jas Sea­nas Mor­ri­sas pri­ si­pa­ži­no, kad dar nie­ka­da ne­bu­vo su­si­dūręs su to­kiu at­ve­ju ir kad tei­ siamųjų el­ge­sys pa­darė jam įspū­ dį. Bet jo šir­dies tai ne­su­minkš­ti­no: spalį po­relė bu­vo nu­teis­ta kalė­ti tre­jus me­tus.

Iš Jėzaus pa­darė be­ždžionę

Vien gerų ke­ti­nimų ne­pa­kan­ka. Šią tiesą pa­tvir­ti­no ir is­panės Ce­ ci­lios Gimé­nez is­to­ri­ja. Ši pa­gy­ve­ nu­si mo­te­ris per­nai nu­sprendė res­ tau­ruo­ti Jėzų vaiz­duo­jan­čią freską „Ec­ce Ho­mo“ („Štai žmo­gus!“).

Bet at­vaiz­das pa­ki­to taip neat­ pažįs­ta­mai, kad žur­na­lis­tai vien­ bal­siai jį pa­va­di­no plau­kuo­ta be­ždžio­ne su megz­ti­niu.

Bend­rovė „Spa­ceX“ sėkmin­gai at­li­ko pirmąjį pri­vatų skrydį į TKS.

tį. Jei toks lėktu­vas galėtų skrai­ din­ti ke­lei­vius, per At­lantą ke­lionė truktų vos vieną va­landą. Šie me­tai bu­vo svarbūs ir dėl naujų at­ra­dimų Žemė­je. An­tai, ki­ no re­ži­sie­rius ir ty­rinė­to­jas Ja­me­sas Ca­me­ro­nas ta­po pir­muo­ ju pla­ne­tos žmo­gu­mi, ku­ris vie­ nas po­van­de­ni­niu lai­vu nu­si­lei­do į gi­liau­sią žemės vietą – Ma­rianų įdubą Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne.

Pa­si­žymė­jo ir An­tark­ti­dos ty­ rinė­to­jai. Rusų tyrė­jai apie de­šimt­ metį gręžę pa­ga­liau pa­siekė be­veik 4 km gy­ly­je po le­du esantį Vos­to­ko ežerą, o ame­ri­kie­čių moks­li­nin­kai at­ra­do gy­vybės pėdsakų An­tark­ ti­dos Vi­dos eže­re, ir tai ro­do, kad gy­vybė ga­li eg­zis­tuo­ti net pa­čio­ mis ne­pa­lan­kiau­sio­mis sąly­go­mis.

Tie­sa, kai ku­rie moks­li­nin­kai ne nu­ste­bi­no, o išgąs­di­no pa­ saulį. An­tai Ny­der­landų tyrė­ jai pa­reiškė, kad su­kūrė va­di­na­ mo­jo paukš­čių gri­po viruso H5N1 mu­tantą, ku­ris ga­li plis­ti tarp žin­duo­lių. Tie­sa, ki­lus išgąs­čiui, Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) nu­rodė su­stab­dy­ti sin­te­ ti­nių gri­po vi­rusų ty­ri­mus.

PSO taip pat per­spėjo, kad go­ norė­ja ne­tru­kus ga­li tap­ti ant­ruo­ju ŽIV, nes ligą su­ke­lian­tys mik­roor­ ga­niz­mai tam­pa at­sparūs įvai­rių rūšių an­ti­bio­ti­kams. Skai­čiuo­ja­ ma, kad go­norė­ja kas­met už­sik­re­ čia per 100 mln. pa­sau­lio žmo­nių. Ši li­ga – la­biau­siai pa­pli­tu­si pa­sau­ ly­je ly­tinė li­ga. „U.S. News“ inf.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pa­ma­čiu­si sa­vo dar­bo vai­sius, mo­te­ris pa­ni­kuo­da­ma kreipė­si į kultū­ri­nio pa­vel­do ap­sau­gos cen­ trą. Jo eks­per­tai ir­gi pa­šiur­po, bet griež­tai teis­ti mo­čiutės ne­si­ėmė, nes pri­pa­ži­no, kad ji ėmėsi res­tau­ ra­vi­mo iš ge­riau­sių pa­skatų.

Nors 102 metų se­nu­mo fres­kos res­tau­ra­ci­ja pel­ny­tai bu­vo pri­pa­ žin­ta blo­giau­sia pa­sau­ly­je, ji iš­ garsė­jo vi­sa­me pa­sau­ly­je ir su­ laukė di­de­lio smal­suo­lių dėme­sio. Į Bor­chos mies­te­lio Gai­les­tin­gu­mo šven­tovės baž­ny­čią, kur ir nu­ta­py­ ta fres­ka, ėmė plūsti šim­tai žmo­nių.

Baž­ny­čios kle­bo­nas nu­sprendė im­ti iš lan­ky­tojų 4 eurų mo­kestį ir ši­taip su­rink­ti lėšų tik­ra­jai res­tau­ra­ci­jai.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Virs­mas: po is­panės C.Gimé­nez res­tau­ra­ci­jos fres­ka „Ec­ce Ho­mo“

(„Štai žmo­gus!“) vaiz­duo­ja ne­be Jėzų, o plau­kuotą be­ždžionę su megz­ti­niu. „Scan­pix“ nuo­tr.

Dau­giau­sia dėme­sio su­lau­ku­ si NA­SA kos­minė pro­gra­ma šiais me­tais bu­vo zon­do „Cu­rio­si­ ty“ įkur­di­ni­mas Mar­se. 2,5 mlrd. do­le­rių kai­navęs pro­jek­tas bu­vo sėkmin­gas – zon­das nu­tūpė rau­ do­no­jo­je pla­ne­to­je. Moks­li­nin­ kams Žemė­je zon­das per­siuntė ne­įkai­no­jamų fo­tog­ra­fijų, taip pat pa­ėmė pla­ne­tos grun­to pa­ vyzd­žių. Šiais me­tais moks­li­nin­kai at­ra­ do ir naujų pla­netų. Vie­na jų – va­ di­na­mo­ji dei­mantų pla­ne­ta. Ma­ no­ma, kad šio­je pla­ne­to­je la­bai karš­ta, todėl jo­je pa­lan­kios sąly­ gos iš ang­lies for­muo­tis dei­man­ tams. Nuo Žemės pla­ne­ta nu­to­lu­si per 40 švies­me­čių. Ji du kar­tus di­ desnė nei mūsiškė, o jos masė net aš­tuo­nis kar­tus di­desnė nei Žemės. Žur­na­las „For­bes“ pa­juo­ka­vo, kad par­da­vus šią pla­netą būtų ga­li­ma pa­deng­ti vi­sas JAV sko­las.

O štai austrų nu­trūktgal­vis 50-me­tis Fe­li­xas Baum­gart­ne­ ris šiais me­tais pa­ge­ri­no pa­sau­ lio re­kordą, kai pa­ra­šiu­tu nu­si­ lei­do iš be­veik 40 km aukš­čio. Be to, F.Baum­gart­ne­ris ta­po pir­muo­ ju pla­ne­tos žmo­gu­mi, ku­ris vir­ši­ jo gar­so greitį ne­būda­mas lėktu­ve.

Nuo­ty­kių ieš­ko­to­jas vilkė­jo spe­ cialų kos­tiumą, kokį vil­ki ast­ro­ nau­tai išei­da­mi į at­virą kos­mosą.

Au­to­mo­bi­lių tech­no­lo­gijų kūrė­ jai šiais me­tais pri­statė ne­įprastą kūrinį – au­to­mo­bilį, ku­rio ne­rei­ kia vai­ruo­ti. Per ban­dy­mus sa­ vaei­gis au­to­mo­bi­lis nu­va­žia­vo be­ veik 500 tūkst. km ne­pa­tyręs jo­kio in­ci­den­to. Ke­lios JAV vals­ti­jos net pa­tvir­ti­no ati­tin­ka­mus teisės ak­ tus ir įtei­si­no to­kių au­to­mo­bi­lių nau­do­jimą ke­liuo­se.

JAV ka­rinės oro pa­jėgos iš­bandė lėktuvą X-51A, ga­lintį pa­siek­ti be­ veik 6 tūkst. km per va­landą grei­

Pa­sie­ki­mai: Mar­se šiais me­tais ap­si­gy­ve­no zon­das „Cu­rio­si­ty“, o

aust­ras F.Baum­gart­ne­ris ta­po pir­muo­ju žmo­gu­mi, ku­ris ne­būda­mas lėktu­ve vir­ši­jo gar­so greitį. „Scan­pix“ nuo­tr.

12

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

turtas

Ma­žos in­dė­lių pa­lū­ka­nos Ga­na kon­ser­va­ty­vūs lie­tu­viai vei­kiau ren­ ka­si tra­di­ci­nius tau­py­mo bū­dus – in­dė­ lius. Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais jau ieš­ko fi­ nan­sų įstai­gų al­ter­na­ty­vų ir vis ak­ty­viau svars­to ga­li­my­bę tau­py­ti kre­di­to uni­jo­se.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Iš­ly­gi­no jė­gas

Ren­kan­tis fi­nan­sų įstai­gą gy­ven­to­ jams reikš­mės tu­ri ne vien in­di­vi­ dua­liai tai­ko­mos są­ly­gos, bet ir vi­sa fi­nan­sų įstai­gos rin­ka bei jos pa­ti­ ki­mu­mas. Pas­ta­rie­ji du su­krė­ti­mai ko­mer­ci­nių ban­kų ir kre­di­to uni­ jų rin­ko­se kon­ku­ren­ci­ją dėl pa­ti­ki­ mu­mo iš­ly­gi­no, ki­ta ver­tus, di­de­ lės įta­kos gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mui ne­tu­rė­jo.

Po „Sno­ro“ griū­ties bai­min­ta­si, kad lai­ku ne­sus­tab­dy­ta nu­si­kals­ ta­ma vei­ka ir in­dė­lių pra­ra­di­mas dėl to smar­kiai pa­veiks gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mą vi­sa ban­kų sis­te­ma.

Ta­čiau šių me­tų lapk­ri­tį, mi­nint „Sno­ro“ griū­ties me­ti­nes, Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas pa­ti­ki­no, kad ši is­to­ ri­ja, ki­taip nei ti­kė­ta­si, ban­kų sek­ to­riui stip­raus smū­gio ne­su­da­vė, o po­ky­čiai bu­vo trum­pa­lai­kiai.

V.Va­si­liaus­ko ma­ny­mu, tą­kart di­de­lės reikš­mės tu­rė­jo in­dė­lių drau­di­mo me­cha­niz­mas: gy­ven­to­ jams pa­ma­čius, kad jis su­vei­kė tin­ ka­mai, pa­si­ti­kė­ji­mas ban­kų sek­to­ riu­mi tik išau­go. Tai at­spin­dė­jo ir 2012 m. spa­lį re­kor­di­nį ly­gį pa­sie­ kęs in­dė­lių po­rtfe­lis ko­mer­ci­niuo­ se ban­kuo­se – jis bu­vo di­des­nis nei iki „Sno­ro“ griū­ties ir pa­sie­kė per vi­są ša­lies is­to­ri­ją ne­ma­ty­tas aukš­tu­mas. Šio au­gi­mo, anot Lie­ tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko, ne­sus­tab­dė nė Lie­tu­vo­je ir pa­sau­ lio rin­ko­se pa­ste­bi­mas in­dė­lių pa­ lū­ka­nų kri­ti­mas, grės­min­gai ar­tė­ jan­tis prie nei­gia­mo ly­gio.

Na­cio­na­li­nės kre­di­to uni­jos veik­ los su­stab­dy­mas pa­ro­dė, kad pa­ na­šus li­ki­mas ga­li iš­tik­ti ir kre­di­to uni­jas. Nors šis įvy­kis taip pat su­ kė­lė spė­lio­nių dėl lau­kian­čių pa­ da­ri­nių ir ga­li­mo gy­ven­to­jų ne­pa­ si­ti­kė­ji­mo rin­ka, šį kar­tą pro­gno­zės itin pe­si­mis­ti­nės ne­bu­vo.

Prog­no­zuo­da­ma ga­li­mus pa­da­ri­ nius Lie­tu­vos cent­ri­nė kre­di­to uni­ ja (LCKU) jau ga­lė­jo rem­tis „Sno­ ro“ is­to­ri­ja ir drą­siau ti­kin­ti, kad rin­ka dėl pa­sta­rų­jų įvy­kių ne­nu­ ken­tės. Neil­gai lau­kus, ji in­for­ma­ vo, kad pra­ra­di­mai men­ki, pa­dė­tis sta­bi­li, o in­dė­lių po­rtfe­lis į pra­di­nį ly­gį su­grįš jau po po­ros sa­vai­čių.

1,7

mlrd. litų trečią praėjusių metų ketvirtį siekė indėliai kredito įstaigose.

LCKU duo­me­ni­mis, 63-ose šiai sis­te­mai pri­klau­san­čio­se kre­di­ to uni­jo­se in­dė­lių po­rtfe­lis su­ma­ žė­jo per 11 mln. li­tų, ta­čiau tai su­ da­rė vos 0,79 pro­c. bend­ros in­dė­lių su­mos. LCKU val­dy­bos pir­mi­nin­ kas For­tu­na­tas Dir­gin­čius gruo­džio pa­bai­go­je pa­ti­ki­no, kad to­kių in­dė­ lių po­rtfe­lio svy­ra­vi­mų pa­si­tai­ko ir at­ski­ro­mis me­tų sa­vai­tė­mis.

Vir­gi­li­jus Rut­kaus­kas:

Gy­ven­to­jų fi­nan­si­ nių lė­šų sau­gu­mas tiek ban­kuo­se, tiek kre­di­to uni­jo­se yra vie­no­das.

Vie­no­dai sau­gu

Lie­tu­vos ban­ko Fi­nan­si­nio sta­bi­lu­ mo de­par­ta­men­to Mak­rop­ru­den­ci­ nės ana­li­zės sky­riaus vy­riau­sio­jo eko­no­mis­to Vir­gi­li­jaus Rut­kaus­ ko tei­gi­mu, gy­ven­to­jai Lie­tu­vo­je yra pa­ly­gin­ti kon­ser­va­ty­vūs ir, be in­ves­ti­ci­jų į nuo­sa­vą vers­lą, dau­ giau­sia fi­nan­si­nį tur­tą pa­ti­ki pi­ni­ gų fi­nan­sų įstai­goms: ban­kams ir kre­di­to uni­joms. Jie šio­se įstai­go­ se pa­de­da in­dė­lius ar tie­siog lai­ko pi­ni­gus są­skai­to­se.

Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad pa­ti­kė­ to fi­nan­si­nio tur­to sau­gu­mas pa­ pras­tai yra at­virkš­čiai pro­por­cin­gas jo grą­žai. Tai reiš­kia, kad di­des­nės pa­lū­ka­nos pa­pras­tai sig­na­li­zuo­ja apie aukš­tes­nę pri­sii­ma­mą ri­zi­ką, tai­gi ma­žes­nį sau­gu­mą ir išau­gu­ sią ti­ki­my­bę neat­gau­ti lė­šų.

Ta­čiau, kaip pa­ti­ki­no jis, lai­ky­ti pi­ni­gus tiek ban­kuo­se, tiek kre­di­to uni­jo­se yra vie­no­dai sau­gu: „Vie­no as­mens tu­ri­mi in­dė­liai ar pi­ni­gai są­skai­to­se, vie­no­je kre­di­to įstai­ go­je, ne­vir­ši­jan­tys 345 280 li­tų, yra 100 pro­c. ga­ran­tuo­ja­mi vals­ ty­bės. Tai­gi, tu­rint ome­ny­je in­dė­ li­nin­kams tei­kia­mas vals­ty­bės ga­ ran­ti­jas, gy­ven­to­jų fi­nan­si­nių lė­šų sau­gu­mas tiek ban­kuo­se, tiek kre­ di­to uni­jo­se yra vie­no­das.“ Vers­lo kre­di­to uni­jos l. e. p. di­rek­ to­rė Eri­ka Ju­cie­nė pa­brė­žė, kad kiek­ vie­nas lais­vų lė­šų tu­rin­tis gy­ven­to­ jas, no­rin­tis pa­dė­ti in­dė­lį fi­nan­sų įstai­go­je, pir­miau­sia tu­rė­tų iš­siaiš­

Au­gi­mas: kre­di­to uni­jos su­da­ro vos 2,5 pro­c. vi­sos fi­nan­sų rin­kos, ta­čiau ti­ki­ma­si, kad pa­sta­ruo­ju me­tu pa­ste

ro­kai pa­di­dins.

kin­ti, ar jo­je in­dė­liai draus­ti: „Jei­gu in­dė­lis vir­ši­ja vals­ty­bės ga­ran­tuo­ ja­mą su­mą, gy­ven­to­jas tu­rė­tų jį su­ skai­dy­ti ir pa­skirs­ty­ti po ke­lias skir­ tin­gas fi­nan­sų įstai­gas: tiek kre­di­to uni­jas, tiek ban­kus. Pa­si­rink­ti jas tu­rė­tų pa­gal pa­lū­ka­nas ir įstai­gos fi­ nan­si­nes ata­skai­tas. Rei­kė­tų pa­brėž­ ti, kad nuo nau­jų me­tų kre­di­to uni­jos įpa­rei­go­ja­mos skelb­ti sa­vo re­zul­ta­tus in­ter­ne­to sve­tai­nė­se.“ Kre­di­to uni­jos au­ga

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, kre­ di­to uni­jos iš­lai­ko spar­tų au­gi­mo tem­pą – vien per šių me­tų tre­čią ket­vir­tį šių kre­di­to įstai­gų tur­tas išau­go 7,9 pro­c. ir pa­sie­kė 2 mlrd. li­tų ri­bą. In­dė­lių su­ma per tą pa­ tį lai­ko­tar­pį pa­di­dė­jo 7,5 pro­c., iki 1,70 mlrd. li­tų. Per me­tus kre­di­to uni­jų tur­to ir in­dė­lių su­ma jau yra pa­šo­ku­si treč­da­liu.

Kre­di­to uni­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­ nin­ko Kęs­tu­čio Ol­šaus­ko tei­gi­mu, kre­di­to uni­jos yra pel­niu­sios pri­pa­ ži­ni­mą ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­sa­ me pa­sau­ly­je, o sunk­me­tis pa­ro­dė, kad jos pa­ti­ki­mos fi­nan­sų įstai­gos: „Per kri­zę ban­kų ak­ty­vai la­bai su­ ma­žė­jo, o kre­di­to uni­jų ir to­liau ne­sus­to­ja­mai au­go. Sa­vo 2,5 pro­c. rin­kos da­lį kre­di­to uni­jos sunk­me­ čiu lai­mė­jo dve­jo­pai: per kri­zę ban­ kų sek­to­rius su­si­trau­kė, o kre­di­to uni­jų – au­go.“ Jis sa­kė ti­kįs, kad 2020 m. kre­di­ to uni­jos su­da­rys 10 pro­c. vi­sos fi­ nan­sų rin­kos, o 2030 m. – net 20 pro­c. Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, kre­di­to uni­jų įsi­tvir­ti­ni­mas vi­suo­me­nė­je, Lie­tu­vai įžen­gus į lais­vos eko­no­ mi­kos ša­lių san­drau­gą, neiš­ven­gia­ mas. Eu­ro­po­je kre­di­to uni­jos šiuo me­tu uži­ma 20–40 pro­c. fi­nan­sų rin­kos, JAV – 10 pro­c.

K.Ol­šaus­ko tei­gi­mu, kre­di­to uni­ jų skai­čius nuo 2000 m. pa­šo­ko

maž­daug du­kart ir šiuo me­tu sie­ kia 77, kre­di­to uni­jų na­rių per šį lai­ko­tar­pį pa­dau­gė­jo per 20 kar­tų, iki 141 tūkst. Į plėt­rą žiū­ri įta­riai

Ki­ta ver­tus, dėl įspū­din­go au­gi­ mo mas­to dar gruo­džio pa­bai­go­je LCKU sis­te­mai ne­prik­lau­san­čioms uni­joms bu­vo pa­reikš­ta abe­jo­nių.

Esą ypač di­de­lis, 100 pro­c. vir­ši­ jan­tis, kai ku­rių uni­jų au­gi­mas ke­lia grės­mę, kad atei­ty­je joms ne­pa­vyks su­val­dy­ti fi­nan­si­nių srau­tų. LCKU Ri­zi­kos val­dy­mo gru­pės va­do­vas ir fi­nan­sų ana­li­ti­kas Au­re­li­jus Cvi­li­ kas pa­brė­žė, kad pri­trauk­ti in­dė­ lių siū­lant di­de­les pa­lū­ka­nas ga­na leng­va, ta­čiau gau­tas lė­šas svar­bu tin­ka­mai pa­nau­do­ti.

K.Ol­šaus­kas pri­pa­ži­no, kad fi­ nan­sų sek­to­riui spar­čiai au­gant vi­suo­met sly­pi pa­vo­jų. Ta­čiau jis pri­dū­rė, kad svies­tas nie­ka­da ne­ga­ di­na ko­šės – pa­pil­do­mų su­kaup­tų lė­šų fi­nan­sų įstai­gos veik­los sta­bi­ lu­mui už­tik­rin­ti nie­kuo­met ne­bus per daug. „Pag­rin­di­nis fi­nan­sų įstai­gų val­ dy­mo prin­ci­pas yra val­dy­ti ri­zi­ką, o ne ste­bė­ti ir pri­žiū­rė­ti pel­ną“, – sa­kė K.Ol­šaus­kas ir pa­brė­žė, kad aso­cia­ci­ja tu­ri pa­siū­ly­mų, kaip iš­ veng­ti ga­li­mų pa­vo­jų rin­ko­je. „Spar­ti kre­di­to uni­jų plėt­ra ke­ lia su­si­rū­pi­ni­mą dėl jų veik­los tva­ ru­mo. De­ja, pa­sta­ruo­ju me­tu vyk­ dy­ti ins­pek­ta­vi­mai at­sklei­džia, kad kai ku­rių kre­di­to uni­jų ri­zi­kos ly­ gis ne­priim­ti­nas, o veik­los mo­de­ lis – abe­jo­ti­nas. To­dėl, siek­da­mi, kad šios spe­ci­fi­nės fi­nan­sų ins­ti­ tu­ci­jos veik­tų pa­ti­ki­mai ir at­sa­kin­ gai in­ves­tuo­tų joms pa­ti­kė­tus pi­ni­ gus, to­liau griež­tin­si­me tei­si­nį šio sek­to­riaus re­gu­lia­vi­mą ir kas­die­nę uni­jų prie­žiū­rą“, – sa­vo su­si­rū­pi­ ni­mą iš­reiš­kė Lie­tu­vos ban­ko Prie­

žiū­ros tar­ny­bos di­rek­to­rius Vy­tau­ tas Val­vo­nis.

Pas­ta­ruo­ju me­tu vyk­dy­ti ins­pek­ ta­vi­mai at­sklei­dė, kad ne­pa­kan­ka­mai kon­ser­va­ty­vus ri­zi­kos ver­ti­ni­mas bu­vo ypač bū­din­gas ke­lioms kre­di­to uni­joms, ku­rios yra LCKU na­rės.

Pag­rin­di­nis uni­jų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nis ir to­liau yra gy­ven­to­jų in­ dė­liai, 2012 m. spa­lį jų su­ma su­da­ rė 97,4 pro­c. vi­sų uni­jų pri­trauk­tų in­dė­lių. Nors vi­si in­dė­liai kre­di­to uni­jo­se yra ap­draus­ti, jų bank­ro­ to at­ve­ju in­dė­li­nin­kai pra­ras­tų pa­ ji­nį įna­šą.

Smul­kio­jo vers­lo par­tne­ris

„Kre­di­to uni­jų siū­lo­mos pa­slau­gos pa­lan­kes­nės gy­ven­to­jams, ir ban­ kai rin­ko­je do­mi­nuo­ja jau ne­be vie­ ni. Ka­dan­gi šian­dien kre­di­to uni­jos Lie­tu­vo­je uži­ma tik ne­di­de­lę da­lį, da­ry­ti mil­ži­niš­kos įta­kos jos ne­ga­li.

Ta­čiau tai yra sig­na­las, kad kre­di­ to uni­jos pri­gi­jo ir to­liau sėk­min­gai vys­to­si“, – sa­kė K.Ol­šaus­kas.

Jo tei­gi­mu, kre­di­to uni­jos ma­ žai kuo ski­ria­si nuo ban­kų – jų ri­ zi­kos val­dy­mo prin­ci­pai tie pa­tys.

Pag­rin­di­nis kre­di­to uni­jų skir­tu­ mas ir pra­na­šu­mas prieš ban­kus, anot pa­šne­ko­vo, yra veik­los or­ga­ ni­za­vi­mas: „Ban­kai pri­klau­so ak­ci­ nin­kams, ku­rie yra do­mi­nuo­jan­tys as­me­nys ir sie­kia pel­no, o kre­di­to uni­jų prin­ci­pas yra dau­giau ten­ kin­ti na­rių in­te­re­sus. Dėl sa­vo or­ ga­ni­za­ci­nio pa­pras­tu­mo pa­jė­gia­me ap­lenk­ti ban­kus priim­da­mi spren­ di­mus. Tai ir vi­lio­ja mū­sų na­rius.“ E.Ju­cie­nė pa­ti­ki­no, kad smul­kia­ jam vers­lui kre­di­to uni­jos yra al­ter­ na­ty­vus bū­das gau­ti pa­sko­lų. Anot jos, kre­di­to uni­jos lanks­tes­nės – jos ne­tu­ri per­tek­li­nio klien­tų skai­čiaus ir yra suin­te­re­suo­tos fi­nan­suo­ ti smul­kiuo­sius vers­li­nin­kus. Kai ban­kuo­se pa­sko­lų po­rtfe­lis yra di­

13

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

turtas diena.lt/naujienos/ekonomika

ra­gi­na ieť­ko­ti

Spar­Ä?iai au­gan­tiems – ap­ri­bo­ji­mai

Jei­gu in­dė­ lis vir­ťi­ja vals­ty­bės ga­ran­tuo­ ja­mą su­mą, gy­ven­to­jas tu­rė­tų jį su­ skai­dy­ti ir pa­skirs­ty­ ti po ke­lias skir­tin­ gas fi­nan­ sų įstai­gas: tiek kre­di­to uni­jas, tiek ban­kus.

Nuo 2013 m. va­sa­rio 1 d. nau­joms kre­di­to uni­jų su­teik­toms pa­sko­ loms bus tai­ko­mas pa­pil­dy­tas di­dŞiau­sios pa­sko­los su­mos vie­ nam sko­li­nin­kui nor­ma­ty­vas.

Pas­ko­la ne­tu­ri vir­ťy­ti 500 tĹŤkst. li­tĹł ir 25 pro­c. uni­jos per­skai­ Ä?iuo­to ka­pi­ta­lo. Lie­tu­vos ban­ko tei­gi­mu, mak­si­ma­li pa­sko­los su­ ma vie­nam sko­li­nin­kui nu­sta­ty­ ta sie­kiant stab­dy­ti di­des­niĹł pa­ sko­lĹł iť­da­vi­mÄ…, nes kre­di­to uni­jos ne­tu­ri veiks­min­gĹł kre­di­to ri­zi­kos val­dy­mo prie­mo­niĹł.

Nuo ťių me­tų ba­lan­dŞio kre­di­to uni­jų lik­vi­du­mo nor­ma­ty­vas pri­ klau­sys nuo me­ti­nio in­dė­lių au­ gi­mo tem­po. Uni­jų, ku­rių tur­tas ne­vir­ťi­ja 15 mln. li­tų ar­ba me­ti­ nis in­dė­lių au­gi­mas su­da­ro iki 15

pro­c., lik­vi­du­mas lie­ka ne­pa­ki­ tęs – ne ma­Şiau kaip 30 pro­c. Jei tur­tas vir­ťi­ja 15 mln. li­tų, nuo ki­ tų me­tų ba­lan­dŞio jis bus ne ma­ Şiau kaip 40 pro­c. (kai in­dė­liai per me­tus augs 15–25 pro­c.), 50 pro­c. (kai augs 25–50 pro­c.) ar­ba 60 pro­c. (kai augs dau­giau kaip 50 pro­c.)

VD inf.

Nuo sausio atpigs tarpmiestinÄ—s kelionÄ—s „Kautros“ autobusais internetu ar perkant atgalinÄŻ bilietÄ…, o vaĹžiuojant su ĹĄeima – ÄŻsigyjant ĹĄeimos bilietą“, – teigÄ— L.SkardĹžiukas.

Keleiviai elektroninÄ—je parduotuvÄ—je www.autobusubilietai.lt gali ÄŻsigyti 5 proc. pigesnius bilietus nei kasose ar autobuse. „Pirkti Ä?ia ne tik pigiau, bet ir patogiau, nes nereikia stovÄ—ti eilÄ—se.

Be to, Ä?ia galima suĹžinoti autobusĹł tvarkaraĹĄÄ?ius neiĹĄeinant iĹĄ namĹłâ€œ, – pasakojo L.SkardĹžiukas.

Keleiviai, keliaudami „Kautros“ autobusais ir ÄŻsigydami bilietÄ… ne tik pirmyn, bet ir atgal, uĹž atgalinÄŻ bilietÄ… mokÄ—s iki 20 proc. maĹžiau. Ĺ iemet „Kautra“ ÄŻvedÄ— naujÄ… ĹĄeimos bilieto kategorijÄ…. „Jei autobusu keliauja ĹĄeimos, kuriose – trys ir daugiau asmenĹł, joms siĹŤlome pirkti ĹĄeimos bilietus, nes jie padeda sutaupyti iki 40 proc. Ĺ eima ĹĄiuo atveju yra trijĹł ir daugiau asmenĹł grupÄ—, kurioje – vienas du suaugÄ™ asmenys ir bent vienas vaikas“, – paaiĹĄkino L.SkardĹžiukas. Ĺ eimos bilietus galima ÄŻsigyti tik portale www.autobusubilietai.lt.

Gera naujiena keliaujantiems tarpmiestiniais autobusais – nuo ĹĄiĹł metĹł pradĹžios tarpmiestiniais „Kautros“ marĹĄrutiniais autobusais vaĹžiuojantys keleiviai uĹž bilietus mokÄ—s maĹžiau.

e­bi­mas ak­ty­ves­nis gy­ven­to­jĹł su­si­do­mė­ji­mas al­ter­na­ty­vo­mis ĹĄÄŻ san­ty­kÄŻ per ke­le­tÄ… me­tĹł ge­ „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

dŞiu­lis, pa­lō­ka­nos uŞ in­dė­lius su­ ma­Şi­na­mos, o pa­sko­lų są­ly­gos la­ bai grieŞ­tos.

Pa­sak K.Ol­ťaus­ko, kre­di­to uni­ jos jau ta­pu­sios smul­kio­jo vers­ lo par­tne­rė­mis, to­dÄ—l jĹł plÄ—t­ra yra vie­nin­te­lis bō­das smul­kų­jÄŻ vers­lÄ… iť­vys­ty­ti iki no­ri­mo ly­gio: „Smul­ kio­jo, vi­du­ti­nio vers­lo klien­tai yra vie­ni ri­zi­kin­giau­siĹł, ir tai vi­si pri­ pa­Şįs­ta. Jie nė­ra la­bai pa­trauk­lĹŤs ban­kams, bet jie ga­li at­ras­ti ga­ li­my­bÄ™ fi­nan­suo­ti veik­lÄ… kre­di­to uni­jo­se, jei tu­ri ga­na tvir­tÄ… ma­te­ ria­li­nÄ™ ba­zÄ™.“ Kon­ku­ren­ci­jos ne­jau­Ä?ia

K.Ol­ťaus­ko tei­gi­mu, dau­gu­ma kre­ di­to uni­jų siō­lo ťa­lies inf­lia­ci­jai ar­ ti­mas in­dė­lių pa­lō­ka­nas. Šiuo me­ tu inf­lia­ci­ja Lie­tu­vo­je sie­kia 3–4 pro­c., tai­gi dau­gu­ma uni­jų na­ riams mo­ka apie 3 pro­c. pa­lō­ka­ nas. O ban­kuo­se pa­lō­ka­nų nor­ma uŞ in­dė­lius ge­ro­kai ma­Şes­nė.

Pa­vyz­dĹžiui, ban­ke „Swed­bank“ di­dĹžiau­sios ter­mi­nuo­tų­jĹł in­dė­liĹł li­tais pa­lō­ka­nos ĹĄiuo me­tu sie­kia 1,62 pro­c., tau­po­mų­jĹł pe­rio­di­niĹł in­dė­liĹł li­tais – vos 0,20 pro­c.

Ta­Ä?iau, kaip pa­ti­ki­no ban­ko at­ sto­vas spau­dai Sau­lius Ab­rať­ke­vi­ Ä?ius, in­dė­liĹł apim­tis ir to­liau au­ ga. Anot jo, bend­ra in­dė­liĹł su­ma per de­vy­nis me­tĹł mė­ne­sius, t. y. per tris ket­vir­Ä?ius, ban­ke pa­di­dė­ jo 8 pro­c., ar­ba 1 mlrd. li­tĹł. „Kre­di­to uni­jos, pa­ly­gin­ti su ban­kais, pa­pras­tai mo­ka aukť­tes­ nes pa­lō­ka­nas uĹž in­dė­lius, ta­Ä?iau tiek in­dė­liĹł, tiek pa­sko­lĹł rin­ko­je kon­ku­ren­ci­jos iĹĄ uni­jĹł pu­sÄ—s ne­ jau­Ä?ia­me. Tai ge­riau­siai at­spin­ di ban­ko in­dė­liĹł po­rtfe­lio po­ky­Ä?iai – di­dė­jant pri­va­Ä?iĹł ir vers­lo klien­ tĹł lė­ťoms, DNB ban­ko bend­ras in­ dė­liĹł po­rtfe­lis nuo me­tĹł pra­dĹžios iki rug­sė­jo pa­bai­gos pa­di­dė­jo 5,7

pro­c., iki 5,44 mlrd. li­tĹłâ€œ, – sa­kÄ— DNB ban­ko at­sto­vas spau­dai And­ rius Vil­kan­cas. Per­nai tuo pa­Ä?iu lai­ko­tar­piu in­dė­liĹł po­rtfe­lis ban­ke ĹĄok­te­lė­jo 17,1 pro­c.

S.Ab­rať­ke­vi­Ä?ius pa­brė­Şė, kad kon­ku­ren­ci­ja fi­nan­si­niĹł pa­slau­gĹł tei­ki­mo sri­ty­je yra svei­kin­ti­nas da­ ly­kas, – tu­rė­da­mi di­des­nÄŻ pa­si­rin­ ki­mÄ… gy­ven­to­jai tik lai­mi. Anot jo, klien­tĹł pa­si­rin­ki­mÄ… ga­li lem­ti dau­ ge­lis da­ly­kĹł: ÄŻpro­Ä?iai nau­do­tis ku­ria nors vie­na fi­nan­sĹł ins­ti­tu­ci­ja, ge­ res­niĹł są­ly­gĹł paieť­ka, ban­ko pa­sie­

kia­mu­mas, in­ter­ne­to ban­ko įran­kių pa­to­gu­mas var­to­to­jui ir pan.

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, in­dė­ liĹł su­ma ĹĄa­lies ban­kuo­se liepą–rug­ sÄ—jÄŻ iĹĄau­go 0,8 mlrd. li­tĹł. Ta­Ä?iau svar­ biau­sias ban­kĹł fi­nan­sa­vi­mo­si ĹĄal­ti­nis – gy­ven­to­jĹł in­dė­liai – po anks­Ä?iau vy­ra­vu­siĹł au­gi­mo ten­den­ci­jĹł tre­Ä?iÄ… ket­vir­tÄŻ su­ma­Şė­jo 0,4 pro­c., ar­ba 113 mln. li­tĹł. Ban­kĹł sis­te­mo­je esant itin ma­Şoms pa­lō­ka­nĹł nor­moms, gy­ven­ to­jai ieť­ko ki­tĹł in­ves­ta­vi­mo al­ter­na­ ty­vĹł, pa­vyz­dĹžiui, ÄŻsi­gy­ja Vy­riau­sy­bÄ—s tau­py­mo lakť­tĹł.

Kre­di­to uni­jĹł au­gi­mas 2012 m. tre­Ä?iÄ… ket­vir­tÄŻ (pro­c.)

Pa­ji­nis ka­pi­ta­las Kre­di­to uni­jĹł na­riĹł (pri­va­Ä?iĹł) ir aso­ci­juo­tų­jĹł na­riĹł (vers­lo) in­dė­liai Vi­si in­dė­liai Su­teik­tos pa­sko­los Vy­riau­sy­bÄ—s ver­ty­bi­niai po­pie­riai Lė­ťos Tur­tas

LCKU sis­te­mai pri­klau­san­Ä?ios ne­prik­lau­san­Ä?ios 17,73 152,48 20,34 20,34 13,75 47,47 –8,29 17,99

133,18 124,70 138,90 181,82 134,18 147,42

Kaip jau skelbta, Seimas nusprendÄ— nuo ĹĄiĹł metĹł pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s mokestÄŻ (PVM) keleiviĹł veĹžimo paslaugoms maĹžinti nuo 21 iki 9 proc. Nuo sausio „Kautros“ tarpmiestiniĹł bilietĹł kainos maŞėja tokiu paÄ?iu dydĹžiu, kokiu sumaĹžinamas PVM. „Manome, kad bilietĹł kainas sumaĹžinti yra atsakinga keleiviĹł atĹžvilgiu, nes PVM lengvata skirta keleiviams“, – sakÄ— bendrovÄ—s „Kautra“ generalinis direktorius Linas SkardĹžiukas.

VilnieÄ?iai sumaŞėjusias kainas pajus keliaudami visais „Kautros“ tarpmiestiniais marĹĄrutais.

PavyzdĹžiui, ĹĄiuo metu 20 litĹł kainuojantis bilietas vaĹžiuoti iĹĄ Vilniaus ÄŻ KaunÄ… atpigs iki 18 litĹł. „JokiĹł abejoniĹł: kainĹł maĹžinimas – dĹžiugi naujiena keleiviams, taÄ?iau norime priminti, kad tai ne vienintelÄ— galimybÄ— sutaupyti keliaujant tarpmiestiniais autobusais. Sutaupyti galima perkant

„Kautros“ inf.“ UĹžs. 1060694

LCKU inf.

Ban­kĹł sis­te­mos veik­los ro­dik­liĹł kai­ta (mln. li­tĹł) Ro­dik­lio pa­va­di­ni­mas 2012 m. sau­sÄŻ Tur­tas 78 970,6 Sko­los ver­ty­bi­niai po­pie­riai 5664,1 Klien­tams su­teik­tos pa­sko­los 54 009,4 Pri­va­Ä?ioms ÄŻmo­nÄ—ms su­teik­tos pa­sko­los 25 114,9 Fi­nan­sĹł ins­ti­tu­ci­joms su­teik­tos pa­sko­los 21 52,6 Fi­zi­niams as­me­nims su­teik­tos pa­sko­los 23 499,1 Pri­va­Ä?iĹł ÄŻmo­niĹł in­dė­liai 43 174,1 Fi­nan­sĹł ins­ti­tu­ci­jĹł in­dė­liai 1263 Fi­zi­niĹł as­me­nĹł in­dė­liai 25 128,6 Ak­ci­nin­k Ĺł nuo­sa­vy­bÄ— 6 854,1 Ei­na­mų­jĹł me­tĹł pel­nas 1 116,2

2012 m. spa­lį 76 945 5674,1 54 308,2 25 813,2 2146 23 068 44 867,7 1 066,7 26 037,7 7 275,3 483,9 Lie­tu­vos ban­ko inf.

ď Ž PokyÄ?iai: [b\ `Nb`V\ XRYV\[Ă›` aN_]ZVR`aV[VNV`  8Nba_\`• Nba\Ob`NV`

XNV[b\` ]VTVNb

 8Nba_\`• N_PUfc\ [b\a_

14

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Ką 2013 m. ža Įvy­kių spor­to pa­sau­ly­je 2013-ai­siais tra­ di­ciš­kai ne­trūks. Mis­ti­nis skai­čius 13 žmo­ni­jai ra­my­bės ne­duo­da dau­ge­lį am­žių. Pa­sau­lio pa­bai­ga taip ir neį­vy­ ko, o ko­kie me­tai pro­gno­zuo­ja­mi vel­ nio tu­zi­nu ant marš­ki­nė­lių pa­si­puo­šu­ siems at­le­tams?

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Ko­vo­to­ja: K.Bič­ku­tė per var­žy­bas jė­gų ne­tau­po.

sam­bo.lt nuo­tr.

Sam­bo meist­rė džiau­gia­si ne vien me­da­liais Ba­lys Šmi­gels­kas Dau­gu­ma vie­no di­džiau­sių ša­lies pre­ky­bos cent­ro Vil­niu­je pir­kė­jų tik­rai ne­ži­no, kad juos prie ka­sos ma­lo­niai pa­si­tin­kan­ti dar­buo­to­ ja Ka­ri­na Bič­ku­tė yra grės­min­go­ sios spor­to ša­kos – sam­bo im­ty­nių – meist­rė.

2012-ai­siais K.Bič­ku­tė pa­sau­lio sam­bo čem­pio­na­te Mins­ke ir pla­ ne­tos stu­den­tų tau­rės var­žy­bo­se Ka­za­nė­je dau­giau kaip 80 kg svo­ rio ka­te­go­ri­jo­je iš­ko­vo­jo bron­zos me­da­lius. Be to, Ka­ri­na yra 2011 ir 2012 m. Lie­tu­vos sam­bo vi­ce­čem­ pio­nė.

– Ka­ri­na, ar ga­li­ma teig­ti, kad mer­gi­na ir sam­bo – neįp­ras­tas de­ri­nys? – pa­klau­sė­me K.Bič­ku­ tės.

– Taip, ne­daug mer­gi­nų do­mi­si šia ko­vi­ne spor­to ša­ka. Vis dėl­to tu­riu pa­žįs­ta­mų, ku­rios ja la­bai ža­vi­si.

– Ko­dėl pa­si­rin­kai bū­tent im­ ty­nes?

– Vai­kys­tė­je no­rė­jau spor­tuo­ti, bet truk­dė ko­jos trau­ma, tad lau­ kiau pa­lan­kes­nio mo­men­to. Pa­dė­ tis pa­si­kei­tė, kai įsto­jau į Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tą.

Per kū­no kul­tū­ros pa­skai­tą tre­ne­ ris Eu­ge­ni­jus Kriš­ko­vie­cas pa­siū­lė ap­si­lan­ky­ti tre­ni­ruo­tė­je. Jo­je man la­bai pa­ti­ko. Tur­būt dėl to, kad iš pri­gim­ties esu ko­vo­to­ja. Taip pat lan­kiau leng­vą­ją at­le­ti­ką, ru­tu­lio stū­mi­mą.

– Ar tė­vai ir ar­ti­mie­ji ne­ban­dė ta­vęs per­kal­bė­ti? Juk sam­bo – ne iš tų spor­to ša­kų, ku­rio­je trau­mos – di­de­lė re­te­ny­bė.

– Ypač jau­di­no­si ir te­be­si­jau­di­ na ma­ma. Jai ne­ra­mu kiek­vie­ną kar­tą, kai da­ly­vau­ju var­žy­bo­se. Ir džiau­gia­si, kai grįž­tu svei­ka, ne­ su­si­žei­du­si.

– Ko­kių sa­vy­bių rei­ka­lau­ja sam­bo?

– Ma­nau, šios im­ty­nės ypa­tin­gos tuo, kad sam­bo – gy­ny­bos, o ne puo­

li­mo me­nas. Jė­ga, iš­tver­mė, darbš­ tu­mas, kruopš­tu­mas, draus­mė ir at­si­da­vi­mas ko­vai – be to neį­si­vaiz­ duo­ju sam­bo pro­fe­sio­na­lų ir mė­gė­jų.

Ma­nau, kad tik sun­kiai dirb­da­ma pa­sie­kiau tam tik­rą meist­riš­ku­mo ly­gį ir sa­vo spor­ti­nių tro­fė­jų ko­lek­ ci­jo­je jau tu­riu me­da­lių.

– Pa­pa­sa­kok apie įpras­tą sa­vo die­nos rit­mą.

– Vil­niu­je tre­ni­ruo­čių są­ly­gos ga­ na ge­ros. De­ja, sos­ti­nė­je nė­ra daug ma­no svo­rio ka­te­go­ri­jos im­ty­ni­nin­ kių, tad ten­ka pa­si­grum­ti ir su vai­ ki­nais ar pa­dir­bė­ti sa­va­ran­kiš­kai.

Tre­ni­ruo­juo­si tuo­met, kai ne­rei­kia ei­ti į dar­bą. Po jo jau ne­be­lie­ka jė­gų spor­tui... Dir­bu ka­si­nin­ke vie­na­me ži­no­mų pre­ky­bos cent­rų. Ži­nant pa­ dė­tį Lie­tu­vo­je, bai­gus moks­lus ga­ na sun­ku gau­ti dar­bą pa­gal spe­ cia­ly­bę.

– Bu­vai pa­žan­gi stu­den­tė ar pir­me­ny­bę tei­kei spor­tui?

– Esu iš tų žmo­nių, ku­riems rei­kia nuo­lat ju­dė­ti, tad dau­giau dė­me­ sio skir­da­vau spor­tui. Po pa­skai­tų iš­kart sku­bė­da­vau į tre­ni­ruo­tes, po jų sės­da­vau prie kny­gų, kons­pek­tų.

Ne­bū­da­vo ka­da at­si­pūs­ti. Kai pa­ ste­bė­da­vau, kad pra­de­du ap­leis­ ti moks­lus, spor­tą pa­stum­da­vau į ant­rą pla­ną.

– Ar tu­ri ly­gia­ver­čių kon­ku­ ren­čių Lie­tu­vo­je?

– Vie­na pa­grin­di­nių ma­no var­ žo­vių – San­ta Pa­ke­ny­tė. Ji per­nai Lie­tu­vo­je vy­ku­sia­me pa­sau­lio ir šie­met Eu­ro­pos sam­bo čem­pio­na­ te iš­ko­vo­jo bron­zos me­da­lius. For­ ma­liai esa­me kon­ku­ren­tės, ta­čiau su­ta­ria­me ne­blo­gai.

– Ko pri­trū­ko pra­si­brau­ti į pa­ sau­lio čem­pio­na­to fi­na­lą Mins­ ke?

– Pris­ti­gau pa­tir­ties. Be to, iš anks­to prieš var­žy­bas ne­ži­no­me, kiek lau­kia ko­vų, tai paaiš­kė­ja tik iš­trau­kus bur­tus. Pa­si­se­ka, jei ten­ ka tik trys ko­vos, jei dau­giau – už­ duo­tys pa­sun­kė­ja. Jei čem­pio­na­tas bū­tų vy­kęs, tar­ki­me, Lie­tu­vo­je, sa­

vų sir­ga­lių pa­lai­ky­mas – pa­pil­do­ mas sti­mu­las.

– Ko­kį įspū­dį pa­li­ko ko­vos su pro­fe­sio­na­lė­mis?

– Vis­ko bu­vo – ir per­ga­lių, ir ne­ sėk­mių. Dau­gu­ma pro­fe­sio­na­lių spor­tuo­ja nuo vai­kys­tės, tu­ri de­ šim­ties ir dau­giau me­tų pa­tir­tį.

Aš spor­tuo­ju tik penk­tus me­tus, tad jau­čiu meist­riš­ku­mo skir­tu­ mą. Vis dėl­to vi­sa­da ko­vo­ju iš pa­sku­ti­nių­jų. Pa­vyz­džiui, pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­to pus­fi­na­ly­je ėmiau­si su ru­se, ku­ri vė­liau iš­ko­ vo­jo auk­są. Nors pra­lai­mė­jau, bu­ vo įdo­mu su­si­grum­ti su aukš­to ly­ gio spor­ti­nin­ke.

– Ta­vo iš­ko­vo­tas pa­sau­lio čem­pio­na­to bron­zos me­da­lis – vie­nas aukš­čiau­sių Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­ te­to auk­lė­ti­nių pa­sie­ki­mų per vi­są šios aukš­to­sios mo­kyk­los is­to­ri­ją. Kaip uni­ver­si­te­tas įver­ti­no ta­vo žyg­dar­bį?

– Kū­no kul­tū­ros ka­ted­ros sten­ de yra ma­no nuo­trau­ka ir pa­dė­ ka. Be to, ma­ne šil­tai pa­svei­ki­ no tre­ne­riai. Man ma­lo­niau­sia aki­mir­ka – ne ta, kai įtei­kia­mas me­da­lis. La­biau­siai džiau­giuo­ si per­ga­le, lė­mu­sia pri­zi­nę vie­ tą. Tai, kad esi pra­na­šes­nis už stip­rų var­žo­vą – ge­ras jaus­mas.

Jis – lyg at­ly­gis už juo­dą dar­bą, iš­lie­tą pra­kai­tą ir pa­ska­ta siek­ti nau­jų aukš­tu­mų.

– Ką mėgs­ti veik­ti lais­va­lai­ kiu?

– Pa­si­su­kio­ti vir­tu­vė­je, ga­min­ti ne vien lie­tu­viš­kus, bet ir ki­tų ša­ lių pa­tie­ka­lus. Do­miuo­si tech­ni­kos nau­jo­vė­mis. Vis dėl­to dau­giau­siai lai­ko pa­sii­ma spor­tas.

– Koks ta­vo gy­ve­ni­mo kre­do?

– Ženk į prie­kį ne­sku­bė­da­mas. Tu­ riu min­ty­je, kad gy­ve­ni­me vis­ko rei­ kia siek­ti pa­ma­žu. Ži­nau, kad kai kas gal­būt ne­pa­si­seks, ta­čiau esu op­ti­mis­tė. Kiek­vie­ną ry­tą pa­si­tin­ku šyp­so­da­ma­si. Vi­suo­met sten­giuo­si džiaug­tis tuo, kas man duo­ta.

Pau­lius Jan­kū­nas (Kau­no „Žal­gi­ris“)

Kau­no „Žal­gi­rio“ ka­pi­to­nui 2012ie­ji bu­vo dvip­ras­miš­ki. 28-erių puo­l ė­j ui praė­j ęs se­zo­n as tarp­ tau­t i­n ia­m e fron­te ne­s u­s ik­l os­t ė sėk­min­gai: kau­nie­čiai Eu­ro­ly­gos „Top 16“ var­žy­bo­se li­ko be per­ga­ lių, o pa­si­ro­dy­mą VTB jung­ti­nė­ je ly­go­je žal­gi­rie­čiai taip pat bai­gė anks­ti. Su ša­lies rink­ti­ne P.Jan­ kū­nas kal­nų ne­nu­ver­tė – olim­pi­ nia­me krep­ši­nio tur­ny­re Lie­tu­ va užė­mė vos aš­tun­tą vie­tą. Vis dėl­to „Žal­gi­ris“ trium­fa­vo vi­suo­ se tri­juo­se vie­tos fron­tuo­se: Lie­ tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos tau­rės turnyre, Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­go­ je (LKL) ir Bal­ti­jos krep­ši­nio ly­ go­je (BBL). Šį se­zo­ną P.Jan­kū­nas Eu­ro­ly­go­ je ren­ka po 10 taš­kų ir krep­šį iš to­li ata­kuo­ja net 42 pro­c. taik­lu­mu. Ša­ lies čem­pio­nai Eu­ro­po­je žy­giuo­ja ypač ga­lin­gai, o tai tei­kia vil­ties, kad try­lik­tas nu­me­ ris P.Jan­kū­nui šie­ met at­neš ne vie­ną tro­fė­jų.

Si­mas Bu­ter­le­vi­čius (Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“)

Jau­na­sis vil­nie­čių gy­nė­jas pa­va­sa­ rį as­me­ni­nę ap­do­va­no­ji­mų ko­lek­ ci­ją pa­pil­dė LKL bron­zos me­da­liu.

Prie­nų „Rū­du­piui“ praė­ju­sį se­zo­ ną pa­sko­lin­tas žai­dė­jas bu­vo vie­ nas eki­pos ly­de­rių, tad „Lie­tu­vos ry­tas“ ne­dve­jo­da­mas su­si­grą­ži­no ener­gin­gą­jį S.Bu­ter­le­vi­čių. At­ro­ do, taip nu­spręs­da­ma Lie­tu­vos vi­ ce­čem­pio­nų va­do­vy­bė ne­pra­šo­vė.

Nors klu­bas Eu­ro­ly­gos ko­vas bai­ gė jau pir­ma­me eta­pe, krep­ši­nin­kas jau­nat­viš­ku en­tu­ziaz­mu ir ag­re­sy­ vu­mu įsi­tvir­ti­no vil­nie­čių star­ti­ nia­me pen­ke­te ir vaiz­do tik­rai ne­ ga­di­no.

Sun­ku pa­sa­ky­ti, ar šie­met „Lie­ tu­vos ry­tas“ pa­jė­gus iš­ko­vo­ti tro­ fė­jų, ta­čiau eki­pos vyr. tre­ne­ris Da­rius Mas­ko­liū­nas šiuo žai­dė­ ju pa­si­ti­ki. Ne­ver­ta pa­mirš­ti, kad vil­nie­čių stra­te­gas yra vie­nas Lie­ tu­vos rink­ti­nės vyr. tre­ne­rio Jo­no Kaz­laus­ko asis­ten­tų. S.Bu­ter­le­ vi­čiaus jau­nat­viš­ku­mas ga­li tap­ti tramp­li­nu į eli­ti­nį krep­ši­nį. Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius („Bar­ce­lo­na“)

Praė­ję me­tai il­ga­me­čiam rink­ti­nės įžai­dė­jui bu­vo ne iš leng­vų­jų. Lie­ tu­vis su Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ Eu­ro­ly­gos fi­na­li­nia­me ket­ver­te li­ko pa­sku­ti­nis, o Grai­ki­ jos pir­me­ny­bė­ se pra­lai­mė­jo prin­ci­pi­nę fi­

Fa­t a ­l i z­

mas: „Žal­ gi­rio“ ka­pi­ to­nui P.Jan­ kū­nui 13-as nu­ me­ris tarp­tau­ti­ niuo­se tur­ny­ruo­se sėk­mės šie­met neat­ ne­šė – gal­būt pra­ keiks­mas bus pa­ nai­kin­tas ki­tą­met?

Ener­gi­ja: gal­

būt į „Lie­ tu­v os ry­ tą“ grį­žu­sio ir 13-o nu­me­rio marš­k i­n ė­l ius ga­vu­sio S.Bu­ter­ le­vi­čiaus verž­lu­mas neuž­ges ir ki­tą­met?

15

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

sportas

a­da krepšinio pro­fe­sio­na­lams?

42 proc.

taiklumu atakuojantis P.Jankūnas nejaučia neigiamo skaičiaus 13 poveikio.

Prognozė: kokie bus 2013-ieji 13-uoju numeriu pažymėtus marškinėlius vilkintiems krepšininkams, lems ne tik astrologų ar numerologų prognozės, bet ir asmeniniai jų sugebėjimai.

na­lo se­ri­ją Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“.

Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se auk­si­nis ber­niu­kas su na­cio­na­li­ ne rink­ti­ne jau ket­virt­fi­na­ly­je kri­ to prieš Ru­si­jos rink­ti­nės ar­mi­ją.

Tie­sa, jei­gu ne šal­tak­rau­jiš­kas Ša­ ro me­ti­mas olim­pia­dos at­ran­kos rung­ty­nė­se su Puer­to Ri­ku, krep­ši­ nio mė­gė­jai Lie­tu­vos rink­ti­nę Lon­ do­ne bū­tų ma­tę kaip sa­vo au­sis.

At­ro­do, kad ar­tė­jan­tį ru­de­nį Eu­ ro­pos čem­pio­na­te Slo­vė­ni­jo­je Š.Ja­ si­ke­vi­čiaus neiš­vy­si­me. Ta­čiau da­bar krep­ši­nin­kas vi­sas j ė ­g a s ga­lės skir­ti klu­bi­ niam krep­ši­niui.

Su „Bar­ce­lo­na“ lie­tu­vį sie­ja itin ma­lo­nūs pri­si­ mi­ni­mai. 2003 m. vil­k ė­d a­m as gra­na­ti­nius marš­ ki­nė­lius Ša­ras į vir­šų kė­ lė Eu­ro­ly­gos tau­rę. Ar try­lik­ tas nu­me­ris ir su­grį­ži­mas po de­šimt­me­čio

Vitalijaus Bilevičiaus montažas, BFL, „Scan­pix“ nuotr.

per­trau­kos ga­li pa­kar­to­ti per­ga­ lin­gą is­to­ri­ją? Ko­dėl gi ne.

Mar­ty­nas Ge­ce­vi­čius (Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“)

Ka­dai­se „Lie­tu­vos ry­te“ ži­bė­jęs snai­pe­ris šie­met pa­si­da­bi­no Eu­ro­ ly­gos čem­pio­no ka­rū­na. Tie­sa, lie­ tu­vis per fi­na­li­nio ket­ver­to rung­ ty­nes į aikš­te­lę ne­bu­vo iš­bė­gęs nė se­kun­dės. Pres­ti­ži­nio tur­ ny­ro nu­ga­lė­to­jas šią va­sa­r ą net ne­

pa­te­ko į iš­plės­ti­nį Kęs­tu­čio Kem­ zū­ros rink­ti­nės kan­di­da­tų są­ra­šą.

Pats gy­nė­jas pa­dė­ties ne­dra­ma­ti­ za­vo ir tei­gė, kad vis­kas pri­klau­so nuo tre­ne­rių žai­di­mo fi­lo­so­fi­jos ir jų tai­ko­mų sche­mų. Įdo­mu, ar le­gio­nie­riaus duo­ną ant­rus me­tus krem­ tan­tis vil­nie­tis su­ ge­bės ženg­ti bent ma­žy­tį

žings­nį į prie­kį. Kol kas Eu­ro­ly­gos are­no­se M.Ge­ce­vi­čius vi­du­ti­niš­kai pra­lei­džia po 6 mi­nu­tes, per ku­rias pel­no 2 taš­kus. Jei si­tua­ci­ja ne­si­ keis, snai­pe­riui reik­tų su­si­mąs­ty­ ti apie klu­bo ar bent jau marš­ki­ nė­lių nu­me­rio kei­ti­mą. Dar vie­na 2013 m. int­ri­ga – ar 24-erių krep­š i­n in­k ą J.Kaz­l aus­k as ma­to rink­ti­nės vi­zi­jo­je?

NBA čem­pio­nų žie­du 23-ejų žai­dė­ jas šan­sų tu­ri daug ma­žiau. Ta­čiau Hius­to­no klu­be ame­ri­kie­tis tam­ pa ne­su­lai­ko­mu žvė­ri­mi. Try­lik­tą nu­me­rį ga­vęs J.Har­de­nas aikš­te­ lė­je pra­lei­džia po 37 mi­nu­tes ir vi­du­ti­niš­kai su­ren­ka po 26 taš­kus.

Ja­me­sas Har­de­nas (Hius­to­no „Roc­kets“)

Vil­tis: po de­šimt­

me­č io per­t rau­k os „Bar­ce­lo­no­je“ vėl žai­ džian­t is Š.Ja­s i­ke­v i­ čius ki­tą­met dar ga­li pa­teik­ti staig­me­nų.

Už­r i­b y­j e: nors M.Ge­ce­vi­čiaus at­sto­ vau­ja­mas Pi­rė­jo „Olym­ pia­cos“ ir šven­tė per­ga­lę Eu­ro­ly­go­je, 13-as klu­bo žai­ dė­jas fi­na­li­nė­se rung­ty­nė­se taip ir ne­pa­si­ro­dė.

D.Mo­tie­jū­ no ko­man­ dos drau­gas J . H a r ­d e ­ nas pa­va­sa­ rį NBA čem­ pio­na­te su O k ­l a ­h o ­m o s „Thun­d er“ ta­ po Va­ka­rų kon­fe­ ren­ci­jos nu­ga­lė­to­jais, o va­sa­rą su JAV žvaigž­dy­nu Lon­do­ne at­siė­mė ir olim­pia­dos auk­są. Vis dėl­to ne vis­kas krep­ši­ nin­kui klo­jo­si pui­kiai. „Thun­der“ klu­be gy­nė­jas bu­vo Ke­vi­no Du­ran­ to ir Rus­sel­lo Westb­ru­ko še­šė­ly­je, o kiek ne­pla­nuo­tas per­si­kė­li­mas į Hius­to­ną barz­dy­los šir­dy­je pa­li­ko skau­dų ran­dą. Ok­la­ho­mos klu­bo sa­ vi­nin­kai neiš­ga­lė­jo J.Har­de­nui mo­ kė­ti ati­tin­ka­mos al­gos, o ap­si­spręs­ ti dėl atei­ties žai­dė­jui bu­vo su­teik­ta vos va­lan­da. Po jos krep­ši­nin­kas klu­bų su­si­ta­ri­mu, kaip įpras­ta to­ kiais at­ve­jais, bu­vo tie­siog iš­keis­tas ir at­si­dū­rė „Roc­kets“ gre­to­se.

Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad su da­ bar­ti­ne ko­man­da pa­si­puoš­ti

Pa­tei­si­no: vie­

na įspū­d in­g iau­ siai šie­met iš­šo­vu­ sių Hius­to­no ra­ke­ tų – po 26 taš­kus per rung­ty­nes vi­du­ti­niš­kai pel­nan­tis J.Har­de­nas.

16

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

gyvenimas

„Fil­me nie­ko bend­ra su ma­no

„Ap­si­nuo­gin­ti – ir toks bū­na ak­to­riaus dar­bas“, – žo­džių į va­tą ne­ vy­nio­jo teat­ro ir ki­no ak­to­rė Val­da Bič­ku­tė. Re­ži­sie­riaus Ma­rio Mar­tin­so­no ero­ti­nė­je dra­mo­je „Ty­li nak­tis“ jai te­ko ne tik ap­ si­nuo­gin­ti, bet ir su­vai­din­ti ke­lias dras­tiš­kas sce­nas.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Fil­muo­jant šią juos­tą ki­no aikš­te­lė­ je su fo­toa­pa­ra­tu su­kio­jo­si ži­no­mas fo­tog­ra­fi­jos me­ni­nin­kas Al­gi­man­ tas Alek­sand­ra­vi­čius. Jis su­kū­rė su­bti­lia ero­ti­ka al­suo­jan­tį fo­toal­ bu­mą „Ty­li nak­tis. Ak­tas“. Pag­ rin­di­nė al­bu­mo he­ro­jė – 31 me­tų V.Bič­ku­tė.

– Fil­mo prem­je­ra bus sau­sio 18 d. Tur­būt jos lau­kia­te spur­dan­ čia šir­di­mi? Ne­ži­nia, kaip į ap­ si­nuo­gi­ni­mo sce­nas rea­guos Lie­tu­vos žiū­ro­vai: gal bū­si­te pa­gir­ta, o gal – ne­gai­les­tin­gai pa­smerk­ta? – pra­dė­jau po­kal­bį su V.Bič­ku­te.

– Tik­rai ta šir­dis spur­da. Bet ji spur­da prieš kiek­vie­ną prem­je­rą.

No­ri­si, kad fil­mo ke­lio­nė bū­tų sėk­ min­ga, kad jį pa­mėg­tų žiū­ro­vai.

Ser­gu už vi­są fil­mą. O tos sce­nos, kur ap­si­nuo­gi­nau, – tai tik kū­ri­nio da­lis. Į tai, kad fil­me ap­si­nuo­gi­nau, žiū­riu vi­siš­kai ra­miai – toks ak­to­ riaus dar­bas.

– Jums te­ko pa­grin­di­nis – Anos – vaid­muo. Ko­kis yra jū­sų he­ ro­jės li­ki­mas?

– La­bai nuo­sek­liai ta he­ro­jė ap­ra­ šy­ta pa­ties M.Mar­tin­so­no kny­go­ je „Ty­li nak­tis. Be cen­zū­ros“, ku­ri bu­vo iš­leis­ta dar prieš fil­mą. Daug fan­ta­zuo­ti ne­rei­kė­jo – su sa­vo he­ ro­je ga­lė­jau pla­čiai su­si­pa­žin­ti kny­ go­je, nors fil­mas – kas ki­ta ne­gu kny­ga, vi­sai ki­toks me­no kū­ri­nys.

Man at­ro­do, fil­me ma­no Ana ski­ ria­si nuo kny­gos Anos.

Fil­mas – apie šei­mą, ja­me kal­ ba­ma apie šei­mos na­rių tar­pu­sa­vio san­ty­kius. La­biau­siai nag­ri­nė­ja­ma vy­ro ir mo­ters, vy­ro ir žmo­nos te­ma.

Jų sek­sua­li­niai ry­šiai, jų ta­bu, ko, be abe­jo, yra kiek­vie­no­je šei­mo­je.

Ka­dan­gi praė­ju­sį gruo­dį fil­ mo prem­je­ra jau bu­vo Bal­ti­jos ša­ lių ki­no fes­ti­va­ly­je Ta­li­ne, iš žiū­ro­ vų reak­ci­jų su­pra­tau, kad vi­siems tai pa­žįs­ta­ma jei ne sa­vo šei­mo­

je, tai kai­my­nų, drau­gų, tik nie­kas apie tai gar­siai ne­kal­ba. Šne­ka­ma apie sve­ti­mų, bet ne apie sa­vo pro­ ble­mas, nie­kas drą­siai to ne­pa­sa­ ko­ja. Apie ki­tus ga­li­ma pa­kal­bė­ti, bet žmo­nės vi­sa­da sle­pia sa­vo is­to­ ri­jas. Sa­lė juo­kia­si, rea­guo­ja – vi­si su­pran­ta, apie ką kal­ba­ma.

To­je šei­mo­je – bar­da­kas, liau­ diš­kai kal­bant. Ir kai vi­si ren­ka­ si Kū­čių va­ka­rie­nės, kai pa­gal tra­ di­ci­jas tu­ri bū­ti gra­žus, šil­tas ir jau­kus Kū­čių sta­las, de­ja, to nė­ra.

Po tuo sly­pi daug vi­so­kių da­ly­kų.

Daug kas gy­ve­na dvi­gu­bą gy­ve­ni­ mą, ir kaip vis­kas klo­ja­si vie­šai, ne­ bū­ti­nai taip yra iš tik­rų­jų. Ir tai ga­ lio­ja, ma­nau, jei ne kiek­vie­nam, tai kas ant­ram žmo­gui. Kiek­vie­nas tu­ rim pa­slap­čių.

Šne­ka­ma apie sve­ti­ mų, bet ne apie sa­vo pro­ble­mas, nie­kas drą­siai to ne­pa­sa­ ko­ja.

– Ar sun­ku bu­vo vai­din­ti at­vi­ ras sce­nas, ap­si­nuo­gin­ti?

– Ži­no­ma, ne­leng­va bu­vo pa­si­ryž­ ti vai­din­ti vi­sas tas at­vi­ras sce­nas.

Bet tas sun­ku­mas – san­ty­ki­nis. Jau bū­da­mas aikš­te­lė­je tu ne­tu­ri tei­sės gal­vo­ti, sun­ku ar ne­sun­ku. Tie­siog vai­di­ni, ir vis­kas. Te­ko ne tik vi­siš­ kai ap­si­nuo­gin­ti. Yra sce­nų, pa­vyz­ džiui, mas­tur­ba­ci­jos sce­na vo­nio­je, ku­rias vai­din­ti tik­rai ne­leng­va. Fil­ mas – drą­sus, dras­tiš­kas. O ma­no kaip ak­to­rės pa­rei­ga yra at­lik­ti tą vaid­me­nį. Nie­ko bend­ra su ma­ni­mi as­me­niš­kai tai ne­tu­ri.

Fil­me ma­no he­ro­jės vy­rą To­mą vai­di­na Leo­nar­das Po­be­do­nos­ce­ vas. Taip pat vai­di­na Kos­tas Smo­ ri­gi­nas, Da­lia Sto­ryk, Vik­to­ri­ja Kuo­dy­tė, Gy­tis Iva­naus­kas.

– Ma­žo­jo teat­ro spek­tak­ly­je „Fre­ken Ju­li­ja“ jums taip pat te­

ko sun­kus – dras­tiš­kos, egois­ tės, keis­tos pa­ne­lės Ju­li­jos – vaid­muo.

– Bet kas sun­ku, tas ir įdo­mu. Neį­ do­mu tai, kas leng­va, pa­pras­ta.

Kuo di­des­nius iš­šū­kius nu­ga­li ir kuo sun­kes­nes už­duo­tis įvei­ki – nuo to tik įgau­ni jė­gų.

– Ki­ta ver­tus, M.Mar­tin­so­no ki­no aikš­te­lė­je jūs – ne nau­jo­kė.

Tur­būt ga­li­ma sa­ky­ti, kad re­ži­ sie­rius ir ak­to­rė – ne­blo­gai ap­ si­šli­fa­vę, vie­nas ki­tą pa­žįs­ta?

– Taip. Su M.Mar­tin­so­nu dir­bu penk­tą ar šeš­tą kar­tą, to­dėl aikš­ te­lė­je tiek jis man, tiek aš jam esa­ me pa­žįs­ta­mi. Po stu­di­jų pra­dė­ jau dirb­ti su juo. Bu­vo te­le­vi­zi­jos se­ria­lai „Ju­li­ja“, „Nuo­mi­nin­kai“, „Anas­ta­si­ja“. Pas­kui bu­vo su­kur­ tas vai­dy­bi­nis fil­mas „Ne­rei­ka­lin­ gi žmo­nės“, ku­ria­me taip pat vai­ di­nau.

– Kaip ren­ka­tės pa­siū­ly­mus fil­ muo­tis? Ko­dėl nu­spren­dė­te fil­ muo­tis psi­cho­lo­gi­nia­me ru­sų tri­le­ry­je „Ak­muo“ ar­ba M.Mar­ tin­so­no fil­me „Ty­li nak­tis“ – juos­to­se, ku­rio­se rei­kia ap­si­ nuo­gin­ti?

– Ir fil­me „Ak­muo“ bu­vo to­kių sce­ nų. Apie „Ty­lią nak­tį“ dar nie­ko ne­ ži­no­jau. Dve­jų me­tų lai­ko tar­pas tarp tų fil­mų. Nei aš gal­vo­jau apie tai, nei aš ma­niau, kad ma­no gy­ve­ ni­me bus to­kių sce­nų, kad teks vai­ din­ti to­kius da­ly­kus.

Gy­ve­nant Lie­tu­vo­je at­si­sa­ky­ti ki­no – tie­siog ne­leis­ti­na pra­ban­ ga. Vi­soks ki­nas ma­ne do­mi­na, fil­muo­juo­si ir stu­den­tų dar­buo­se, tik­rai ne­skirs­tau. Vie­nos re­ži­sie­ rės dip­lo­mi­nį dar­bą Vil­niaus se­ na­mies­ty­je nu­fil­ma­vo­me per vie­ ną nak­tį. Ki­nas – tai ta sri­tis, kur ma­ne do­mi­na vis­kas, ar tai yra stu­den­tų fil­mas, ar „Ak­muo“, ku­ rio biu­dže­tas ke­li mi­li­jo­nai JAV do­ le­rių. Vi­sur yra sa­vo įdo­mu­mo. To­ dėl, kad tai – kū­ry­ba tie­sio­gi­ne to žo­džio pra­sme. Vi­sai kas ki­ta se­ ria­lai – tai gal dau­giau ga­my­ba.

Ne­ri­mas: „Šir­dis spur­da prieš kiek­vie­ną prem­je­rą. No­ri­si, kad fil­mo ke­lio­n

Sa­vo biog­ra­fi­jo­je tu­riu daug se­ ria­lų, nes jie mai­ti­na. Tai – ir­gi ne ma­žiau svar­bu.

– Mi­nė­tuo­se fil­muo­se ak­to­rius tiek vis­ko tu­ri „iš­trauk­ti“ iš sa­ vęs. Gal­būt ne­no­rė­tum tiek sa­ vęs ro­dy­ti, bet...

– Vi­siš­kai prie­šin­gai. Kuo ten dė­ ta aš? Nei jo­kia­me fil­me, nei teat­re nie­ko bend­ra su ma­ni­mi, ma­no gy­ ve­ni­mu nė­ra.

– Va­di­na­si, skam­bios ak­to­rių fra­zės kaip „Ham­le­tas – tai aš“ jums ne­priim­ti­nos?

– Tai – vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Yra ap­

lin­ka, vaiz­duo­tė, ste­bė­ji­mai, li­ te­ra­tū­ra – vi­sa tai pa­si­tel­kia­ma vaid­me­niui su­kur­ti. Vie­nin­te­lis pa­ ta­rė­jas re­ži­sie­rius, ir tik jo klau­sai, ir ei­ni pa­skui jį. To­dėl, kad kū­ri­nio au­to­rius – re­ži­sie­rius. Ji­sai at­sa­ kin­gas už tai, apie ką kal­ba­ma tiek fil­me, tiek spek­tak­ly­je. Ak­to­riaus dar­bas – ei­ti pa­skui re­ži­sie­rių, įkū­ ny­ti jo vi­zi­ją. Aš lai­kau­si to­kios po­ zi­ci­jos. Net jei­gu tau at­ro­do ki­taip, vis tiek da­rai taip, kaip no­ri re­ži­sie­ rius. Jis ma­to iš ša­lies – tai at­skai­ tos taš­kas. Jam ge­riau ma­ty­ti. Be to, jis – kū­ri­nio au­to­rius. Tiek fil­ mo, tiek spek­tak­lio. Tu esi tam, kad pa­dė­tum jam su­kur­ti jo kū­ri­nį.

Te­ma: nau­ja­ja­me M.Mar­tin­so­no fil­me „Ty­li nak­tis“ kal­ba­ma apie šei­mos na­rių tar­pu­sa­vio san­ty­kius. Ryš­kiau­sia vy­ro ir mo­ters, vy­ro ir žmo­nos te­ma. Pag­rin­di­nį – Anos – vaid­me­nį su­kū­rė

17

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

gyvenimas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

o gy­ve­ni­mu nė­ra“

Atžala: Italijoje gyvenantys buvusi dviračių sporto karalienė

E.Pučinskaitė ir sveikatos apsaugos sistemoje dirbantis jos vyras R.Rossi susilaukė sūnaus Tomo.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ant spor­ti­nin­kės ran­kų – sū­nus Lai­ma Že­mu­lie­nė

­nė bū­tų sėk­min­ga, kad jį pa­mėg­tų žiū­ro­vai“, – sa­kė ak­to­rė V.Bič­ku­tė.

– Ko­kia­me fil­me ne­ga­lė­tu­mė­te vai­din­ti?

– Man at­ro­do, ge­ras ak­to­rius vis­ką tu­ri ga­lė­ti vai­din­ti.

– Ar ga­lė­tu­mė­te vai­din­ti fil­me, ku­ris pro­pa­guo­ja, pa­vyz­džiui, sa­diz­mą?

– Vis­kas pri­klau­so nuo re­ži­sie­riaus, nuo fil­mo me­ni­nio ly­gio. Nė­ra ne­tin­ ka­mų te­mų, ga­li bū­ti blo­gas jos pa­ tei­ki­mas. Ped­ro Al­modó­va­ro, Da­vi­do Lyn­cho fil­mai vi­sas te­mas gvil­de­na.

– Do­mi­tės ja­po­nų gy­dy­mu ran­ ko­mis rei­ki. Ar pa­de­da­te sau ir ki­tiems?

ak­to­rė V.Bič­ku­tė.

– Pa­vyz­džiui, man skau­da skran­ dį. Už­de­du ran­kas ant tos vie­tos ir „nu­sii­mu“ skaus­mą. La­bai in­ten­ sy­viai to ne­prak­ti­kuo­ju – tie­siog ži­ nau apie tai. Ga­lė­čiau gy­dy­ti, jei­ gu no­rė­čiau. Vi­si ga­li tai da­ry­ti.

Bet pir­ma rei­kia su tuo su­si­pa­žin­ ti, iš­mok­ti. Yra tam tik­ri moks­lai, kur­sai. Lan­kai kur­sus – mo­ky­to­jas pa­da­ro tau pra­džią. Pas­kui pa­ts mo­kai­si sa­va­ran­kiš­kai. Kai iš­moks­ ti, ga­li tuo nau­do­tis vi­są gy­ve­ni­mą.

La­biau­siai rei­ki tin­ka sa­vi­gy­dai, kai žmo­gus pa­ts sau ga­li pa­dė­ti.

– Daž­nai fil­muo­ja­tės ne tik Lie­ tu­vo­je, bet ir Ru­si­jo­je, vai­di­na­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

te Vil­niaus ma­ža­ja­me teat­re.

Kaip spė­ja­te vi­sus dar­bus su­ de­rin­ti?

– Vis­kas kuo pui­kiau­siai su­si­dė­ lio­ja. Pa­ro­je yra 24 va­lan­dos, sep­ ty­nios die­nos sa­vai­tė­je, ir vis­kas vyks­ta nuo­sek­liai. Aš tu­riu lai­ ko ir poil­siui, ir ta­py­bai, ir skai­ ty­ti, ir kam tik no­ri. Kart­kar­tė­mis sa­vo ma­lo­nu­mui į ran­kas imu da­ žus. Pieš­ti ne­mo­ku ir nie­ka­da ne­si­ mo­kiau. Ką spal­va įkve­pia pieš­ti, tai ir da­rau. Kar­tais išei­na an­ge­ lai, kar­tais – gė­lės, kar­tais – gė­lių miš­kas. Tik­rai to taip skam­biai ne­ pa­va­din­čiau – ta­py­ba. Daž­niau­siai tai – žai­di­mai spal­vo­mis.

Kad­rai iš fil­mo „Ty­li nak­tis“

Bu­vu­si dvi­ra­čių spor­to tre­ko ka­ ra­lie­nė Edi­ta Pu­čins­kai­tė ta­po mo­ti­na. Su­si­žė­ru­si vi­sus pres­ti­žiš­ kiau­sius ap­do­va­no­ji­mus dvi­ra­čių spor­te, ji už­ver­tė vie­ną sa­vo gy­ve­ ni­mo pus­la­pį ir at­ver­tė ki­tą – mo­ ti­nys­tės.

Ita­li­jo­je gy­ve­nan­čių 37 me­ tų E.Pu­čins­kai­tės ir jos vy­ro 48erių Ro­ber­to Ros­si sū­nus stryk­ te­lė­jo į pa­sau­lį dviem sa­vai­tė­mis anks­čiau, nei bu­vo pro­gno­za­vę me­di­kai. Ber­niu­kas gi­mė gruo­ džio 15-ąją. „Su vy­ru juo­ka­vo­me, kad jis no­rė­jo pa­ma­ty­ti, kas yra Ka­lė­dos.

Nusp­ren­dė ne­pra­leis­ti nei Ka­lė­ dų, nei Nau­jų­jų me­tų. O pla­na­ vo­me, kad gims 2012-ųjų pa­bai­ go­je, o gal jau ir 2013 m., o jis ėmė ir pa­sku­bė­jo“, – pa­sa­ko­jo Edi­ta, slap­čia vy­lu­sis, kad vai­ku­tis gims gruo­džio 27-ąją – per jos pa­čios gim­ta­die­nį.

Nau­ja­gi­mį šei­ma pa­va­di­no To­ mu. Ber­niu­kas gi­mė 48 cm ūgio, svė­rė 2,6 kg. Jis la­bai ge­rai au­ga, svo­riu ve­ja­si bend­raam­žius – kei­ čia­si kiek­vie­ną die­ną. Ra­mus, ge­ rai val­go ir ge­rai mie­ga.

Bu­vu­si dvi­ra­čių spor­to ka­ra­lie­ nė ir svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­ je dir­ban­tis R.Ros­si gy­ve­na nuo­ sa­va­me na­me Tos­ka­nos re­gio­ne, Mon­su­ma­no Ter­mės mies­te­ly­je.

E.Pu­čins­kai­tė pa­ten­kin­ta, kad gim­dy­mas praė­jo pui­kiai. „Pa­ gim­džiau la­bai grei­tai, net ne­spė­ jau su­pras­ti, kad jau vis­kas, – juo­ ka­vo spor­ti­nin­kė. – Pa­gim­džiu­si iš kar­to at­si­sto­jau. Ga­liu sa­ky­ti, kad esu la­bai lai­min­ga – tiek dėl nėš­tu­mo, tiek dėl gim­dy­mo. Abu

su vy­ru esa­me de­vin­ta­me dan­gu­ je.“ Vi­si bui­ties, na­mų rū­pes­čiai, val­gio ga­mi­ni­mas da­bar gu­la ant Ro­ber­to pe­čių, nes Edi­ta no­ri kuo dau­giau lai­ko pra­leis­ti su vai­ku.

Tvar­ky­tis pa­de­da ir ne­to­li gy­ve­ nan­ti Ro­ber­to mo­ti­na.

Juo­ka­vo­me, kad jis no­rė­jo pa­ma­ty­ ti, kas yra Ka­lė­dos.

Nusp­ren­dė ne­pra­ leis­ti nei Ka­lė­dų, nei Nau­jų­jų me­tų.

Ita­li­jo­je nė­ra prie­ta­rų, kad nau­ ja­gi­mio ne­ga­li­ma lan­ky­ti mė­ne­sį ar net 43 die­nas. „Pir­mo­sios dvi sa­vai­tės bu­ vo la­bai in­ten­sy­vios – lan­ky­ ti ma­žo­jo plū­do drau­gai ir drau­gų drau­gai. Pas­kui pra­si­dė­jo Ka­lė­dų šven­tės. Bu­vo di­de­lis chao­sas“, – juo­kė­si Edi­ta.

To­mas bu­vo ap­krau­tas do­va­no­ mis. Ita­li­jo­je yra pa­pro­tys, kad ne tik jau­na­ve­džiai, bet ir nau­ja­gi­mio tė­vai ei­na į spe­cia­li­zuo­tą par­duo­ tu­vę ir ten pa­lie­ka pa­gei­dau­ja­mų do­va­nų są­ra­šą. Sve­čiai, drau­gai juo ir va­do­vau­ja­si. „Drau­gai klaus­da­vo: „Ar iš­si­ rin­kai par­duo­tu­vę, ku­rio­je pa­lik­si są­ra­šą?“ Tai skam­ba ko­mer­ciš­kai, bet la­bai pa­to­gu ir ma­lo­nu, kai pa­ do­va­no­ja daik­tą – kė­du­tę ar sta­ le­lį, ku­rio vai­kui rei­kės vė­liau, ku­ rį pa­ts iš­rin­kai ir pri­de­ri­nai prie jo kam­ba­rio. Ki­taip su­si­kaup­tų be­ ga­lė įvai­riau­sių šliauž­ti­nu­kų ir kal­nai žais­lų“, – dės­tė E.Pu­čins­ kai­tė.

18

kultūra

ketvirtadienis, sausio 3, 2013

22p.

Di­le­ma: skie­py­tis ar ne­si­skie­py­ti?

Mi­nios ga­lią žmo­ ni­ja vei­kiau­siai su­ vo­kė kur kas anks­ čiau, nei at­ra­do me­ta­lą ar net ug­nį.

Na­cio­na­li­nė dai­lės ga­le­ri­ja (NDG) tri­ jo­se pa­ro­do­se pa­ ban­dė su­si­ste­min­ ti pa­sta­rų­jų am­ žių ir de­šimt­me­ čių po­žiū­rį į mi­nią, jos san­ty­kį su in­ di­vi­du, vi­suo­me­ nės reiš­ki­niais bei me­nu.

Vaiz­das: I.Fis­he­rio už­fik­suo­ti ko­mu­n

Mi­nios galia: Žvilgs­nis į is­to­ri­ją

NDG pri­sta­tė tris pa­ro­das, sie­jan­ čias bend­rą reiš­ki­nį – mi­nią, jos san­ty­kį su me­nu ir at­spin­dį ja­me.

Pir­mo­ji pa­ro­da „Mi­nios“ ap­rė­pia Lie­tu­vos me­no kū­ri­nius nuo XIX a. iki šių die­nų. Pa­ro­do­je „Mar­ šas. Il­jos Fi­še­rio 1946–1953 m. fo­tog­ra­fi­jos“ at­krei­pia­mas dė­ me­sys į skir­tin­gus mi­nios vaiz­di­ nius, pri­si­tai­kan­čius prie tuo me­tu vyks­tan­čių vi­suo­me­ni­nių pro­ce­sų.

Tre­čio­ji – „Apie praei­vius ir kai­ my­nus“ – pri­sta­to pa­čių me­ni­ nin­kų in­ter­ven­ci­jas į vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mą, t. y. jo­je eks­po­nuo­ja­mi įvai­rūs 1970–1990 m. vie­šo­sio­se erd­vė­se vy­kę per­for­man­sai.

Pa­ro­do­je „Mi­nios“ svar­bus mi­ nios reiš­ki­nio pa­slap­tin­gu­mas ir dvip­ras­miš­ku­mas: vie­niems mi­ nia ke­lia siau­bą, nes ma­sė­je pra­ nyks­ta žmo­gaus in­di­vi­dua­lu­mas, ki­tus – prie­šin­gai – ji įkve­pia veiks­mams, ku­riuos at­lik­ti vie­ nam stig­tų drą­sos.

Vi­si, kas pri­klau­so mi­niai, ga­ li iš­gy­ven­ti bend­ru­mo ir ly­gy­ bės jaus­mą. Ta­čiau ji gąs­di­na sa­ vo pri­gim­ti­niu maiš­tin­gu­mu – tai mi­nia mė­tė po­mi­do­rus į teat­ro sce­ną ir ko­vo­jo ba­ri­ka­do­se. Kad ir kaip žiū­rė­tum, ke­lių pa­sta­rų­jų šimt­me­čių is­to­ri­jos įvy­kiai neį­ si­vaiz­duo­ja­mi be ma­sių da­ly­va­ vi­mo. O kaip šian­dien? Ką ga­li šiuo­lai­ki­nės mi­nios, gau­jos, sam­ bū­riai, bend­ruo­me­nės? Šio­je Li­na­ros Do­vy­dai­ty­tės ir Do­vi­lės Tum­py­tės ku­ruo­to­je pa­ ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi me­no kū­ri­ niai, su­kur­ti Lie­tu­vo­je per pa­sta­ ruo­sius du šim­tus me­tų. Maž­daug tiek gy­vuo­ja mi­nia kaip mo­der­ nių­jų lai­kų reiš­ki­nys.

Vie­nas pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mų pa­veiks­lų pa­sa­ko­ja 1333-ių­jų ko­vo 6 d. nu­ti­ku­sią is­to­ri­ją, kai, anot met­raš­ti­nin­kų, bu­vo nu­kan­kin­ta ke­tu­rio­li­ka vie­nuo­lių pran­ciš­ko­ nų. Dai­li­nin­kas vaiz­duo­ja dra­ma­ tiš­ką baus­mės mo­men­tą – vie­nus vie­nuo­lius ruo­šia­ma­si nu­kirs­din­ti, ki­ti, pri­kal­ti prie kry­žių, nuo aukš­ to kal­no svie­džia­mi že­myn į upę.

To­lu­mo­je ma­ty­ti ne­ryš­kus kan­ki­ ni­mus ste­bin­čios mi­nios si­lue­tas.

Iš tie­sų vie­šos baus­mės yra se­ niau­sia teat­ro for­ma, tu­rin­ti ypa­ tin­gą auk­lė­ja­mą­ją ga­lią. XIX a. Vil­ niu­je to­kie spek­tak­liai bu­vo ne tik vaiz­duo­ja­mi me­no kū­ri­niuo­se, bet vy­ko ir tik­ro­vė­je – už­ten­ka pri­si­ min­ti ge­ne­ral­gu­ber­na­to­riaus Mi­ chai­lo Mu­rav­jo­vo reng­tus vie­šus su­ki­lė­lių ko­ri­mus 1863–1864 m.

Lu­kiš­kių aikš­tė­je.

XIX a. bai­gian­tis šio­je aikš­tė­ je įsi­kū­rė ki­ta ma­si­nių su­si­rin­ki­mų vie­ta – pa­ro­dų pa­vil­jo­nas ir cir­kas.

Mar­ga­ri­ta Ma­tu­ly­tė:

Dau­ge­lis de­monst­ ra­ci­jų da­ly­vių jo­se da­ly­va­vo lai­ky­da­mi špy­gą ki­še­nė­je. Bet juk jie tos špy­gos taip ir ne­pa­ro­dė.

Vit­ri­nos sim­bo­li­ka

Me­no­ty­ri­nin­kai ir aky­les­ni lan­ky­ to­jai pa­ta­ria apė­jus pa­ro­dos „Mi­ nios“ ku­ra­to­rių nu­ma­ty­tą marš­ru­ tą stab­te­lė­ti ir prie at­ski­rų kū­ri­nių, pa­vyz­džiui, prie Vin­cen­to Ge­čo pa­veiks­lo „Vit­ri­na“. Jis nu­ta­py­tas 1960 m. Lie­tu­vos SSR gy­ven­to­jai ban­do at­si­gau­ti po sta­li­nis­ti­nio te­ ro­ro de­šimt­me­čio. Ap­lin­kui vis dar ne­nu­sa­ko­mas skur­das, pa­grin­di­ nės mies­tų gat­vės te­be­tu­ri Sta­li­no var­dą, o abu jo pa­mink­lai Vil­niu­je – prie ge­le­žin­ke­lio sto­ties ir Jau­ ni­mo (da­bar – Se­rei­kiš­kių) par­ke – te­bes­to­vi. Bet Sta­li­no pro­spek­ te jau me­tus vei­kia „Ne­rin­gos“ ka­vi­nė, kur bo­he­ma są­skai­tas ap­ mo­ka iki­re­for­mi­niais rub­liais. Tai me­tai, kai mi­ni­ma­liai at­si­ra­do ne bū­ti­niau­sių pre­kių, bet trū­ko pi­ ni­gų. Vė­liau vis­kas pa­si­keis – at­ si­ras šiek tiek pi­ni­gų, bet dings pre­kės. Ta­py­to­jas to­bu­lai už­čiuo­ pė šią ne­pat­va­rią si­tua­ci­ją: mo­te­

19

ketvirtadienis, sausio 3, 2013

kultūra diena.lt/naujienos/kultura

Parvežta da­le­lė Sar­di­ni­jos sau­lės Lie­tu­vių me­ni­nin­kų ta­py­bos dar­ bai, ku­riuo­se pa­tei­kia­mos nuo­ sta­bių Sar­di­ni­jos gam­tos ir mies­ to vaiz­dų in­terp­re­ta­ci­jos, – tai rug­sė­jį vy­ku­sio ta­py­bos ple­ne­ro re­zul­ta­tas.

2012 m. rug­sė­jį lie­tu­vių ta­py­to­jai: Ri­mas Bi­čiū­nas, Min­dau­gas Sku­ du­tis, Jo­nas Da­ni­liaus­kas, Bro­nius Gra­žys, Da­nu­tė Gra­žie­nė, Mo­ni­ka Fur­ma­na­vi­čiū­tė ir Pau­lius Juš­ka, nu­si­lei­do lėk­tu­vu su­btro­pi­niais krū­mais apau­gu­sio­je Sar­di­ni­jos že­mė­je. Ieš­ko­da­mi kū­ri­nių mo­ ty­vų dai­li­nin­kai ap­lan­kė įvai­rias eg­zo­tiš­kos Ita­li­jos sa­los vie­tas ir kul­tū­ros cent­rus: ar­chai­ka dvel­ kian­čius se­no­vi­nius mies­tus, rūs­ čias pir­mą­sias krikš­čio­nių baž­ ny­čias, tu­rė­jo ga­li­my­bę ste­bė­ti jų įtvir­tin­tus se­na­mies­čius ir šiuo­ lai­ki­nio gy­ve­ni­mo kont­ras­tus. Ir

n ­ is­ti­niai pa­ra­dai be­veik iden­tiš­ki, kaip ir jų da­ly­vių dirb­ti­nės šyp­se­nos, po­mpas­ti­ka ir trans­pa­ran­tai.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

kū­ry­ba ir grio­vi­mas ris kaž­ko­kio­je lau­ki­nė­je ap­lin­ko­je, lyg sto­ties tur­gu­je, smal­siai ap­žiū­ ri nau­jo­je, nie­ka­da ne­ma­ty­to­je vit­ ri­no­je iš­sta­ty­tus ba­tus, ku­rių ne­ga­li nu­si­pirk­ti, o nu­si­pir­kus ne­bū­tų kur jų ne­šio­ti. Ta­py­bos kal­ba tuo­me­čia­ me kon­teks­te la­bai mo­der­ni, o te­ma – dar re­tes­nė, pub­li­cis­ti­nė. Ga­li­ma nea­be­jo­ti, kad šis dar­bas, da­bar jau pa­te­kęs į Mo­der­naus me­no mu­zie­ jaus ko­lek­ci­ją, nie­ka­da ne­bu­vo ro­ dy­tas ata­skai­ti­nė­se LSSR dai­li­nin­ kų są­jun­gos pa­ro­do­se.

Pa­ra­di­nis mi­nios vei­das

Il­gai ap­žiū­rė­ti ver­tų dar­bų pa­ro­do­ je „Mi­nios“ yra ne vie­nas – pa­siū­la pla­ti chro­no­lo­gi­jos, sti­liaus ir žan­ ro po­žiū­riu. Su šia gau­sa di­so­nuo­ ja ant­ro­ji, Mar­ga­ri­tos Ma­tu­ly­tės ku­ruo­ta, NDG pa­ro­da – „Mar­šas.

Il­jos Fi­še­rio 1946–1953 m. fo­ tog­ra­fi­jos“. Pa­si­tel­kus ži­no­mo fo­to­ žur­na­lis­to I.Fi­še­rio (1927–1983 m.) sta­li­niz­mo me­tų fo­tog­ra­fi­jas, ak­ cen­tuo­ja­mas vie­nas ti­piš­kų to­ta­li­ ta­ri­nės kul­tū­ros reiš­ki­nių – ma­si­ nės de­monst­ra­ci­jos. Nuo 1946 m. so­vie­ti­nė­je spau­do­je dir­bęs fo­tog­ ra­fas kas­met ge­gu­žės 1-ąją ir lapk­ ri­čio 7-ąją išei­da­vo į Vil­niaus gat­ ves ir reng­da­vo fo­to­re­por­ta­žus.

Jie šian­dien is­to­riš­kai liu­di­ja, kaip nau­ja­sis rau­do­nas ka­len­do­rius Lie­ tu­vos vi­suo­me­nę po­li­tiš­kai su­sie­jo su bend­ra So­vie­tų Są­jun­gos sak­ra­ li­zuo­ta erd­ve ir mi­ti­niu lai­ku.

Pa­ro­do­je ro­do­mos tik fo­tog­ra­fi­ jos, pa­da­ry­tos be­veik iš vie­no taš­ ko, sto­vint prie­šais LSSR ko­mu­nis­ tų par­ti­jos Cent­ro ko­mi­te­to na­rių už­pil­dy­tą tri­bū­ną da­bar­ti­nės Mu­ zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos bal­ko­ne.

Vil­nie­tis fo­tog­ra­fas fik­sa­vo tuo me­ tu praei­nan­čias ge­gu­žės 1-osios ir lapk­ri­čio 7-osios de­monst­ra­ci­jas.

Pro ob­jek­ty­vą pra­slen­ka vie­no­dai iš­si­žio­ję vei­dai, vie­no­dai mar­ši­ruo­ jan­tys, uni­fi­kuo­ti, daž­nai – uni­for­ muo­tų vil­nie­čių bū­riai su Sta­li­no ir par­ti­jos va­dų po­rtre­tais, lip­dan­tys gy­vas pi­ra­mi­des va­žiuo­jan­čiuo­se mo­to­cik­luo­se ar sė­din­tys fa­ne­ri­ niais tan­kais pa­vers­tuo­se sunk­ve­ži­ miuo­se. Ku­ra­to­rės opo­nen­tai tei­gia, kad dau­ge­lis de­monst­ra­ci­jų da­ly­vių jo­se da­ly­va­vo lai­ky­da­mi špy­gą ki­še­ nė­je. „Bet juk jie tos špy­gos taip ir ne­pa­ro­dė“, – per pa­ro­dos ati­da­ry­ mą at­sa­kė ku­ra­to­rė M.Ma­tu­ly­tė.

Ne­pas­te­bė­ti ty­lūs pro­tes­tai

Tre­čio­jo­je NDG pa­ro­do­je „Apie praei­vius ir kai­my­nus“ (ku­ra­to­rė

Eg­lė Mi­ka­la­jū­nė) ro­do­mos praė­ ju­sio am­žiaus 8–9 de­šimt­me­čiais su­kur­tų per­for­man­sų do­ku­men­ ta­ci­jos.

Jo­se re­gi­mos sce­nos iš pir­mo žvilgs­nio pri­me­na įpras­tus vaiz­ dus: pa­ma­ty­ti kas­die­ny­bė­je, jie ga­ lė­tų lik­ti ne­pas­te­bė­ti ar ne­sup­ras­ti kaip me­no kū­ri­niai.

Pa­ro­do­je pri­sta­to­mi fil­mai, fo­ tog­ra­fi­jos, me­ni­nin­kų kny­gos ir juos ly­din­tys teks­tai at­sklei­džia, kad neiš­sis­ki­rian­tis praei­vis gat­ vė­je ga­li bū­ti žmo­gus, nu­spren­dęs me­tus neįei­ti į jo­kią pa­tal­pą, o lo­ vo­je pa­sy­viai gu­lin­tis – tai dir­ban­ tis me­ni­nin­kas. Taip pat vi­siš­kai įma­no­ma, jog „ne­lai­min­gas at­si­ ti­ki­mas“ – są­mo­nin­gas ak­tas. Pa­ ro­do­je vėl iš­ky­la praė­ju­sio am­žiaus pa­bai­go­je kū­rę (da­lis jų – te­be­ku­ rian­tys) me­ni­nin­kai, me­ni­nin­ kų ko­lek­ty­vai: Ba­sas Ja­nas Ade­ris, Ma­ri­na Ab­ra­mo­vić ir Ulay (Fran­kas Uwe Lay­sie­pe­nas), Gi­no de Do­mi­ ni­ci­sas, Gil­ber­tas ir George’as, Teh­ching Hsie­has, Jiří Ko­van­da, Post Ars (Alek­sas And­riuš­ke­vi­čius ir Čes­lo­vas Lu­kens­kas), Mla­de­nas Sti­li­no­vi­ćius.

Me­no mė­gė­jai ge­riau ži­no ir at­si­ me­na teat­ra­li­zuo­tus per­for­man­sus, vy­ku­sius ga­le­ri­jo­se ar ki­to­se spe­ cia­liai pa­rink­to­se erd­vė­se, su pub­ li­ka, pra­džia, pa­bai­ga ir plo­ji­mais.

NDG pa­ro­do­je pri­sta­to­mi ki­to­kie per­for­man­sai – jie bu­vo at­lik­ti vie­ nu­mo­je, be žiū­ro­vų, ste­bint tik do­ ku­men­tuo­to­jui. Iliust­ra­ty­viau­sias pa­vyz­dys – niu­jor­kie­čio Teh­ching Hsie­ho ak­ci­ja. Me­ni­nin­kas dek­la­ra­ vo, kad vie­nus me­tus gy­vens Niu­ jor­ke neįei­da­mas į jo­kias pa­tal­pas.

Jo spren­di­mas ra­di­ka­les­nis nei be­ na­mių, su­šy­lan­čių sto­ty­se ar pre­ ky­bos cent­ruo­se, gy­ve­ni­mo imi­ta­ vi­mas. Tie me­tai bu­vo už­fik­suo­ti, do­ku­men­ta­ci­ja iš­leis­ta, ir ją ori­gi­ na­lią ga­li­ma pa­ma­ty­ti pa­ro­do­je.

VD inf.

Sim­bo­liai: V.Ge­čo pa­veiks­le „Vitrina“ so­vie­ti­nė vit­ri­na, prie­šin­gai nei

va­ka­rie­tiš­ka, nu­švie­čia tuo­me­tę rea­ly­bę: ar­ba ba­tams nė­ra pi­ni­gų, ar­ ba juos įsi­gi­jus ne­bus, kur jų de­monst­ruo­ti.

Kur? Na­cio­na­li­nė­je dai­lės ga­le­ri­jo­ je, Kons­ti­tu­ci­jos pr. 22.

Ka­da? Iki va­sa­rio 17 d. kiek? 3–6 li­tai.

vis dėl­to jiems la­biau­siai im­po­na­ vo neįp­ras­ta Sar­di­ni­jos gam­ta.

VD inf.

Kur? Ga­le­ri­jo­je „Ar­ka“, Auš­ros Var­tų g. 7.

Ka­da? Iki sau­sio 12 d. kiek? Ne­mo­ka­mai.

Neat­ras­ta A.Me­ko pu­sė Adol­fas Me­kas (1925–2011 m.) – ne tik Jo­no Me­ko bro­lis ir fil­mų bend­ raau­to­ris, bet ir ge­nia­lus kū­rė­jas, dės­ty­to­jas. A.Me­ko dar­bai pri­sta­ to­mi jam skir­to­je pa­ro­do­je.

Gy­ve­ni­mo ne­le­pin­tas A.Me­kas ne tik sva­riai pri­si­dė­jo prie J.Me­ ko ki­no fil­mų at­si­ra­di­mo, kar­tu su bro­liu įkū­rė vė­liau įta­kin­gu ta­pu­sį ki­no kri­ti­kos žur­na­lą „Film Cul­ tu­re“, ta­čiau bu­vo ir ta­len­tin­gas sa­va­ran­kiš­kas kū­rė­jas, ki­no re­ži­ sie­rius, sce­na­ri­jų au­to­rius, taip pat vie­nas ta­len­tin­giau­sių Bar­do ko­le­džo (JAV) dės­ty­to­jų.

Pa­ro­da apie A.Me­ko gy­ve­ni­ mą ir kū­ry­bą – šei­mos nuo­trau­ kos, pro­fe­si­nio gy­ve­ni­mo aki­mir­ kos, kad­rai iš ki­no fil­mų. Ats­ki­rai pri­sta­to­mi 1996–2003 m. Bar­do ko­le­dže skai­ty­tų pa­skai­tų vaiz­ do įra­šai, taip pat ko­le­gų, mo­ki­

nių at­si­mi­ni­mų apie A.Me­ką šiam mi­rus vaiz­do įra­šas.

VD inf.

Kur? J.Me­ko vi­zua­lių­jų me­nų cent­re, Gy­nė­jų g. 14.

Ka­da? Iki sau­sio 15 d. kiek? Ne­mo­ka­mai.

Per ka­rą mū­zos ne­ty­li Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ras kvie­ čia į Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos me­ ni­nin­kės Šej­los Ka­me­rić fo­tog­ra­ fi­jų bei fil­mų pa­ro­dą.

Anot pa­ro­dos ku­ra­to­rių, su­ma­ny­ mas pa­kvies­ti pa­sau­ly­je ge­rai ži­no­ mą me­ni­nin­kę į Lie­tu­vą ki­lo pa­ma­ čius jos nau­jau­sią fil­mą „1395 die­nos be rau­do­nos spal­vos“ (2011 m.).

Fil­mas be žo­džių pa­sa­ko­ja apie trau­muo­jan­čias Sa­ra­ja­vo ap­gul­ ty­je (1992–1996 m.) įka­lin­tų gy­ ven­to­jų, tarp ku­rių bu­vo ir pa­ti fil­mo au­to­rė, pa­tir­tis. Fil­mo pa­ va­di­ni­mas pri­me­na, jog mies­ tie­čiams tuo­met bu­vo pa­ta­ria­ma ne­dė­vė­ti ryš­kių spal­vų dra­bu­žių, kad neatk­reip­tų snai­pe­rių dė­me­ sio. Pag­rin­di­nė fil­mo vei­kė­ja tai su­sto­ja, tai vėl pa­ju­da Snai­pe­rių alė­ja pra­min­tu ta­ku, or­kest­rui su per­trū­kiais gro­jant Piot­ro Čai­ kovs­kio 6-ąją „Pa­te­ti­nę“ sim­fo­

ni­ją. Pa­ro­do­je – ir ki­ti me­ni­nin­kės fil­mai: „Lai­mė“ (2009 m.) ir „Ką aš ži­nau“ (2007 m.), fo­tog­ra­fi­jos.

VD inf.

Kur? Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­re, Vo­kie­čių g. 2.

Ka­da? Iki sau­sio 20 d. kiek? 4–8 li­tai.

20

KetvirtADIENIS, sausio 3, 2013

kultūra diena.lt/naujienos/kultura

Kultū­ra 2012-ai­siais: k Jau įpra­to­me, kad kultū­ros žmonės drąsiai reiš­kia sa­vo nuo­monę. Ir pra­ėję 2012-ie­ji – ne išim­tis. Me­ni­nin­kai ak­ty­viai pik­ti­no­si, kai ge­ro­kai užt­ru­ko ir ne­tgi į sa­ vo­tišką farsą pa­vir­to nau­jo kultū­ros mi­ nist­ro paieš­kos. Jos per­nai ta­po vie­nu svar­biau­sių su kultū­ra su­si­ju­sių įvy­kių.

Spek­tak­lis su­kir­ši­no?

Tarp kitų minė­tinų kultū­ros įvy­kių – Ka­ta­likų baž­ny­čią ir Sei­mo na­ rius su­krėtęs spek­tak­lis.

Be­ne pirmą kartą Lie­tu­vo­je į te­ atrą žiū­ro­vai galė­jo pa­tek­ti tik pra­ siyrę per pro­tes­tuo­tojų būrį ir nuo­dug­niai pa­tik­rin­ti ap­sau­gos dar­buo­tojų. Italų re­ži­sie­riaus Ro­ meo Cas­tel­luc­ci spek­tak­lis „Apie Die­vo Sūnaus vei­do kon­cep­ciją“ su­kir­ši­no Lie­tuvą. Ja­me pa­nau­do­tas Re­ne­san­so laikų ta­py­to­jo An­to­nel­ lo da Mes­si­nos pa­veiks­las „Pa­sau­ lio Iš­ga­ny­to­jas“. Se­no li­go­to tėvo is­to­ri­ja, jo san­ty­kiai su sūnu­mi ir, kai ku­rių nuo­mo­ne, Die­vo at­vaiz­ do iš­nie­ki­ni­mas sce­no­je aist­ras kėlė visą mėnesį. Ku­ni­gai per pa­moks­ lus spek­tak­lio kūrėjus gąsdi­no pra­ ga­ru, Baž­ny­čios hie­rar­chai ra­gi­no spek­taklį boi­ko­tuo­ti, ke­lios de­šim­ tys par­la­men­tarų pa­smerkė pa­sta­ tymą, nes jis esą įžeid­žia krikš­čio­ nis ir kurs­to re­li­ginę ne­san­taiką. „Aš krei­piuo­si į Eu­ro­pos bar­ba­ rus: mo­der­nie­ji XXI a. bar­ba­rai, ša­lin ran­kas nuo Jėzaus pa­veiks­lo“, – kalbė­jo Tėvynės sąjun­gos-krikš­ čio­nių de­mok­ratų frak­ci­jos narė Vi­li­ja Alek­naitė-Ab­ra­mi­kienė. Į Lie­tuvą at­vy­ku­siam re­ži­sie­riui te­ko aiš­kin­tis, kodėl jo spek­tak­lis būtent toks. Bet R.Cas­tel­luc­ci tei­ gė, kad jis ir norėjęs su­ža­din­ti žiū­ rovų kri­ti­nius gebė­ji­mus. Pa­sak re­ ži­sie­riaus, apie meilę ga­li­ma kalbė­ti pa­si­tel­kus ir pa­čius bjau­riau­sius įvaizd­žius, to­kius kaip pro­tes­tuo­ to­jus pa­pik­tinę eksk­re­men­tai. „Ne­ga­liu su­pras­ti, kodėl sa­ ve va­di­nan­tys krikš­čio­ni­mis pik­ ti­na­si dėl to, kad spek­tak­ly­je esa­ ma eksk­re­mentų. Ar eksk­re­men­tai – ne Die­vo kūri­nys? Ar Die­vas ne­ norė­jo, kad mes turė­tu­me virš­ki­ namąjį traktą? Ar tai nėra Die­vo pla­nas? Kodėl tai turėtų būti nu­ tylė­ta? Tai realūs da­ly­kai, esan­tys gy­ve­ni­me. Ki­tas as­pek­tas – Jėzaus

po­rtre­tai bu­vo ka­bi­na­mi li­go­ninė­ se, kur pil­na žmo­gaus kan­čios ir var­go ap­raiškų. Juk ne bankų fojė tu­ri kabė­ti jo at­vaiz­dai“, – kalbė­ jo R.Cas­tel­luc­ci.

Nu­ri­mus aist­roms, pa­sa­ky­tus ašt­rius žod­žius kai kas, kaip Sei­ mo narė V.Alek­naitė-Ab­ra­mi­kienė, bandė at­siim­ti. Bet jos bal­sas jau nuaidė­jo ty­ruo­se.

Per­kel­tas į kitą vietą

Dar vie­nas at­ve­jis, kai dėl cenzū­ ros kon­cer­tas per­kel­tas į kitą vie­ tą, įvy­ko Pa­lan­go­je. Tel­šių vys­ku­ pi­ja ne­lei­do baž­ny­čio­je skai­ty­ti ir gie­do­ti Mai­ro­nio poe­zi­jos, nes esą kai ku­rie ži­no­miau­sių kla­si­ko eilė­ raš­čių po­smai nea­ti­tin­ka Baž­ny­ čios ka­nonų. Spe­cia­liai Mai­ro­nio 150-osioms gi­mi­mo ir 80-osioms mir­ties me­tinėms pa­reng­tas kon­ cer­tas bu­vo per­kel­tas į Pa­lan­gos gin­ta­ro mu­zie­jaus te­rasą. „Kai su­ži­nai, kad kai ku­rie eilė­ raš­čiai esą nea­ti­tin­ka, anot vys­ku­ po Jo­no Bo­ru­tos, ka­nonų ar­ba kai ku­rios dai­nos tu­ri baig­tis būti­nai tais po­sme­liais, man tai pri­me­na so­vie­tinę cenzūrą. Man la­bai keis­ ta, nes šiuo at­ve­ju Mai­ro­nis, Die­ vas, tėvynė, Baž­ny­čia – vis­kas su­ si­pynę“, – sakė ak­to­rius Ri­man­tas Bag­dze­vi­čius.

Tel­šių vys­ku­pi­ja sa­vo spren­dimų ne­ko­men­ta­vo. Kon­certų or­ga­ni­za­ to­riai teigė, kad įvy­ko ne­su­sip­ra­ti­ mas, ir skan­da­las pa­ma­žu nu­ti­lo, o vėliau jį už­gožė ki­ti ren­gi­niai, skir­ti tau­tos dai­niaus minė­ji­mui.

Sa­vo lai­ku re­vo­liu­cin­gai su­tik­tos ku­ni­go Jo­no Ma­čiu­lio-Mai­ro­nio eilės šie­met, mi­nint jo 150-ąsias me­ti­nes, li­te­ratū­ros ty­rinė­tojų bu­ vo dar kartą per­žiūrė­tos, at­ras­ta naujų, so­viet­me­čiu nu­tylėtų Mai­ ro­nio nuo­pelnų. Pa­vyzd­žiui, pro­fe­ sorės Vik­to­ri­jos Dau­jo­tytės įžval­ gos net Sei­me su­tik­tos sto­vin­čių par­la­men­tarų plo­ji­mais.

Pas­ky­ri­mas: nau­juo­ju kultū­ros mi­nist­ru tik po il­go po­li­ti­nio tąsy­mo­si

ta­po Dar­bo par­ti­jos de­le­guo­tas Š.Bi­ru­tis.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pi­ke­tas: ei­da­mi į R.Cas­tel­luc­ci spek­t

Ei­les skaitė net sto­telė­se

Šiais me­tais Mai­ro­nio ei­les žmonės skaitė au­to­busų sto­telė­se, jo po­ smus ci­ta­vo ir ša­lies Pre­zi­dentė, ir už­sie­nie­čiai, gy­ve­nan­tys Lie­tu­vo­je.

Me­tai, skir­ti Mai­ro­niui, pa­sak kultū­ros po­li­tikų, bu­vo be­ne la­ biau­siai pa­si­se­ku­si pro­gra­ma, skir­ta su is­to­ri­ne as­me­ny­be su­pa­žin­din­ti kiek­vieną Lie­tu­vos gy­ven­toją.

Dar vie­na vi­suo­me­nei skir­ta ak­ ci­ja įvy­ko vi­sai ne­se­niai. Gruod­žio 8-ąją Vil­niu­je, Šventų Jonų baž­ ny­čio­je, bu­vo su­reng­tas kon­cer­ tas, ku­ria­me galė­jo da­ly­vau­ti vi­si pa­žįstan­tys gai­das ir tu­rin­tys šiek tiek mu­zi­kinės pa­tir­ties. Da­ly­vau­ti ren­gi­ny­je už­si­re­gist­ra­vo be­veik 300 vie­nas ki­to ne­pažįs­tan­čių cho­ristų.

Su­si­tikę kon­cer­to rytą jie visą die­ ną re­pe­ta­vo ir jau va­ka­re kar­tu at­ li­ko Wolfgango Amadeus Mo­zar­to „Re­quiem“.

Baž­ny­čio­je vos til­po ir cho­ris­tai, ir žiū­ro­vai, norintys pa­ma­ty­ti eks­ pe­ri­mentą. Cho­re – mu­zi­kos mo­ ky­to­jai iš Varė­nos, Šir­vintų, buvę cho­ris­tai, ma­mos, at­ve­du­sios su W.A.Mo­zar­to mu­zi­ka su­pa­žin­din­ ti duk­ras.

Apie ne­įprastą kon­certą iš­gir­du­ si vie­na Ru­si­jos chor­vedė pa­no­ro jį iš­vys­ti sa­vo aki­mis ir į Lie­tuvą at­ vy­ko spe­cia­liai dėl šio va­ka­ro. Įvai­ rių spe­cia­ly­bių ir po­mėgių žmo­nes su­vie­ni­jo trys Vil­niaus uni­ver­si­te­ to cho­rai. Pro­jek­tas pa­vy­ko, ir kon­ cer­to or­ga­ni­za­to­riai pa­žadė­jo, kad

21

KetvirtADIENIS, sausio 3, 2013

kultūra Naujausios kino filmų rezencijos žurnale

kas įsi­minė la­biau­siai? vi­zi­jos įkūni­jimą bei lais­vos dva­ sios kultū­ros ži­di­nio puo­selė­jimą pre­mi­ja skir­ta skulp­to­riui Vla­dui Vild­žiū­nui.

Už pa­sau­linį pri­pa­ži­nimą pel­ niu­sios lie­tu­viš­ko­sios se­mio­ti­kos plėto­jimą ir li­te­ratū­ros kūri­nių su­ vo­ki­mo meną įver­tin­tas li­te­ratū­ro­ lo­gas Kęstu­tis Nas­top­ka.

Sce­nog­ra­fui Vi­ta­li­jui Mazū­rui pre­mi­ja skir­ta už lėlių teat­ro virs­ mą ryš­kiu Lie­tu­vos kultū­ros reiš­ ki­niu, už kūry­bos sąsa­jas su et­ni­ ne lie­tu­vių pa­saulė­jau­ta.

Ar­chi­tek­tui Eu­ge­ni­jui Mi­liū­nui pre­mi­ja skir­ta už kon­cep­tualų ar­ chi­tektū­ros erd­vių su­vo­kimą, už šiuo­lai­ki­nių vi­suo­me­nei reikš­ mingų pa­statų su­kūrimą.

Vi­zua­li­nio me­no kūrėjas Žil­vi­nas Kem­pi­nas įver­tin­tas už mi­ni­ma­lis­ tinės šiuo­lai­ki­nio me­no kal­bos įtai­ gą ir jos tarp­tau­tinį re­zo­nansą.

Už platų kūry­binį mostą in­terp­ re­tuo­jant kla­si­kinę bei šiuo­lai­kinę mu­ziką ir lie­tu­viš­kos mu­zi­kinės kultū­ros sklaidą pre­mi­ja skir­ta di­ ri­gen­tui Mo­des­tui Pitrė­nui.

104 tūkst. litų pre­mi­jos bus įteik­ tos va­sa­rio 16-ąją.

Tęs pirm­ta­ko po­li­tiką

­taklį žiū­ro­vai turė­jo pra­siir­ti per pro­tes­tuo­tojų būrį. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

po metų jį pa­kar­tos. Į chorą vėl bus kvie­čia­mi vi­si no­rin­tys.

Pa­matė­me, ko­kių tu­ri­me mu­ziejų

Į vi­suo­menę šie­met at­si­gręžė ir mu­zie­jai. Per Lie­tuvą nu­si­driekęs mu­ziejų ke­lias lan­ky­to­jus vi­lio­jo nau­jo­mis eks­po­zi­ci­jo­mis ir edu­ka­ cinė­mis pro­gra­mo­mis. Visą va­sarą per Že­mai­tiją, Aukš­tai­tiją, Su­val­ kiją vin­giavęs mu­ziejų ke­lias kvietė su­si­pa­žin­ti su tur­tais, ku­riuos mu­ zie­jai tu­ri su­kaupę.

Pa­matė­me, ko­kie mūsų mu­zie­jai.

Pa­si­rodė, kad, be pa­čių mo­der­niau­ sių, kaip Ker­navės mu­zie­jaus eks­ po­zi­ci­ja, kur lan­ky­to­jai ga­li in­te­ rak­ty­viuo­se ek­ra­nuo­se pa­si­tik­rin­ti sa­vo ži­nias, vai­kai per žai­di­mus su­ si­pa­žin­ti su Lie­tu­vos is­to­ri­ja, ša­ly­ je yra ir to­kių, ku­rie ne tik kad mo­ der­nios įran­gos ne­tu­ri. Pa­vyzd­žiui, Po­vi­lo Vi­šins­kio mu­zie­ju­je Kelmės ra­jo­ne nėra net elekt­ros.

Pa­tys mu­zie­ji­nin­kai vis dėlto džiau­gia­si, kad žmonės su­grįžo į mu­zie­jus. Tie­sa, jie tei­gia su­pratę, kad rei­kia keis­ti ir mu­zie­ji­nin­ko po­žiūrį į at­ėjusį lan­ky­toją. „Jau net ir mo­kyk­los at­ran­da ke­ lius, vai­kai at­ve­ža­mi į mu­zie­jus ir jie pra­ti­na­si per pir­mi­nius šal­ti­nius pa­žin­ti is­to­riją. Jiems mu­zie­jus nė­ ra kas nors la­bai to­li­ma, abst­rak­tu, jie turbūt ži­nos ke­lią į mu­ziejų. Jau da­bar vy­res­nio­sios kar­tos jau­ni­mas ne viską su­pran­ta ar­ba tie­siog ne­ prii­ma, pro šalį plau­kia se­nu pa­

pra­ti­mu. Kar­tais rei­kia ko­kios nors int­ri­gos, su­ma­naus kab­liu­ko, kad su­do­min­tum iš­ties la­bai įdo­miais da­ly­kais“, – teigė Na­cio­na­li­nio M.K.Čiur­lio­nio dailės mu­zie­jaus di­rek­to­rius Os­val­das Dau­ge­lis.

Vi­li­ja Alek­naitė-Ab­ra­mi­kienė:

Krei­piuo­si į Eu­ro­pos bar­ba­rus: mo­der­nie­ji XXI a. bar­ba­rai, ša­lin ran­kas nuo Jėzaus pa­veiks­lo.

Pas­kir­tos pre­mi­jos

Tarp prie­š ke­lias sa­vai­tes pa­skelbtų Na­cio­na­li­nių kultū­ros ir me­no pre­ mijų lau­reatų mu­zie­ji­ninkų nė­ ra. Jos šie­met skir­tos še­šiems kū­ rėjams.

Už vi­so gy­ve­ni­mo nuo­pel­nus ir mo­der­nios na­cio­na­linės kultū­ros

Kol Na­cio­na­li­nių kultū­ros ir me­ no pre­mijų ko­mi­si­ja sprendė, kam skir­ti pre­mi­jas, po­li­ti­kai ne ma­žiau ak­ty­viai dir­bo ieš­ko­da­mi tin­ka­mo kan­di­da­to į kultū­ros mi­nist­rus.

Dar­bo par­ti­jos siū­lo­mi kan­di­da­tai kėlė ne­rimą kultū­ros ir me­no žmo­ nėms. Jie laiš­ku kreipė­si į aukš­ čiau­sius ša­lies va­do­vus. Kultū­ros žmonės teigė, kad ste­bint Mi­ nistrų ka­bi­ne­to for­ma­vimą, su­si­ darė įspūdis, jog Kultū­ros mi­nis­ te­ri­ja ta­po ne­svar­bia vy­riau­sybės ins­ti­tu­ci­ja, ku­riai ga­li va­do­vau­ ti bet koks as­muo. Dar­bo par­ti­jos blaš­ky­mo­si tarp ak­to­riaus, žur­na­ lis­to ar Kęstu­čio Dauk­šio (ar ge­riau sa­ky­ti ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riaus) kan­di­datūrų ne­pa­laikė ir ap­žval­ gi­nin­kai. „Ta at­ran­ka ro­do, kad Dar­bo par­ti­jos su­pra­ti­mas apie kultūrą yra vi­siš­kai mi­ni­ma­lus. Ma­nau, jų kultū­ros su­vo­ki­mas bai­gia­si maž­ daug ties ledų šven­te su kvies­ti­ niais rusų mu­zi­kan­tais ir tra­lia­ liuš­kom. Jei jie ne­ži­no, net ku­rie žmonės ga­li būti po­ten­cialūs, ge­ ri kan­di­da­tai, ir kvie­čia tuos, ku­ riuos kas nors matė per te­le­vi­zo­ rių, šo­kių pro­jek­te ar dar kur nors, tai ro­do, kad jie ne­tu­ri vi­siš­kai jo­ kio su­pra­ti­mo. Aš ma­nau, kad tai did­žiulė Lie­tu­vos tra­ge­di­ja“, – kalbė­jo ever­sus.lt re­dak­to­rius Vi­ das Rach­le­vi­čius.

Po il­gos ir pai­nios paieš­kos kan­ di­da­tas į kultū­ros mi­nist­rus bu­ vo ras­tas. Juo ta­po Dar­bo par­ti­jos na­rys, buvęs eu­ro­par­la­men­ta­ras Šarū­nas Bi­ru­tis. Pre­zi­den­tei jo kan­di­datūrai pa­tvir­tin­ti už­te­ko ir po­kal­bio te­le­fo­nu.

Kaip at­ro­dys kultū­ros gy­ve­ni­mas ir ko­kia bus nau­jo­sios Vy­riau­sybės kultū­ros po­li­ti­ka, iš­vy­si­me jau šie­ met. Pir­muo­se in­ter­viu Š.Bi­ru­ tis teigė, kad ir to­liau įgy­ven­dins bu­vu­sio kultū­ros mi­nist­ro Arū­no Gelū­no pa­reng­tas ir pra­ėju­sios ka­ den­ci­jos Sei­mo pa­tvir­tin­tas Kultū­ ros po­li­ti­kos kai­tos gai­res. Jis pa­ lan­kiai įver­ti­no ir ki­tus bu­vu­sio mi­nist­ro spren­di­mus. lrt.lt inf.

Kino repertuaras FORUM CINEMAS AKROPOLIS Ozo g. 25

„Vargdieniai“ – Premjera. 4–10 d. 11.15, 14.30, 17.45, 21 val.

„Su Naujaisiais, mamos!“ – Premjera.

4–10 d. 12, 15, 18.15, 20.30 val. „Baimės įlanka“ – Premjera. 4–10 d.

14.45, 19.30 val. „Sėkmės, džentelmenai!“ – 4–10 d.

11.30, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D, lietuviškai) – 4–10 d. 10.15, 15.30, 17, 21.50 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 4–10 d. 14.15, 18, 21.40 val. „Džekas Ryčeris“ – 4–10 d. 13.30, 16.45, 20 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 4–10 d. 11.45 (seansas vyks 5, 6 d.), 17.15 (seansas nevyks 8, 9 d.), 19.15 (seansas nevyks 8, 9 d.) val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 4–10 d. 10.30, 17.30 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (3D) – 4–10 d. 21.15 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ – 4–7, 10 d.

13.45 val. „Optimisto istorija“ – 4–7, 10 d. 21.30 val. „Zambezija“ (lietuviškai) – 4–10 d.

12.30 val. „Zambezija“ (3D, lietuviškai) – 4–10 d.

10.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 4–10 d. 12.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 4–10 d. 11 val.

FORUM CINEMAS VINGIS Savanorių pr. 7

„Vargdieniai“ – Premjera. 4–10 d. 11.40, 15, 18.20, 21.45 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ – Premjera.

4–10 d. 12, 14, 16, 18, 20.30 val. „Baimės įlanka“ – Premjera. 4–10 d.

18.40, 21.15 val. „Provokuojantys užrašai“ – Kino klubo seansas. 10 d. 19 val.

H.Berliozo opera „Trojėnai“ – Tiesioginė premjeros transliacija iš Niujorko Metropolitano operos. 5 d. 19 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D, lietuviškai) – 4–10 d. 11, 13.10, 15.20, 17.30 val. „Džekas Ryčeris“ – 4–10 d. 12 (seansas vyks 5, 6 d.), 15.15, 18, 21.15 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 4–10 d. 14.45, 18.20 (seansas nevyks 5 d.), 20.15 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ – 4–10 d.

13.40, 17, 20.20 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 4–10 d. 11, 21.40 (seansas nevyks 5 d.) val. „Debesų žemėlapis“ – 4–10 d. 14.15, 17.30, 20.50 val.

„Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 4–10 d. 12.15, 14.15, 16.40 val. „Optimisto istorija“ – 4–10 d. 19 (seansas nevyks 10 d.), 22 val. „Zambezija“ (3D, lietuviškai) – 4, 6–10 d.

11.20 val., 5 d. 11 val. „Zambezija“ (lietuviškai) – 4, 6–10 d.

13.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 4–10 d. 15.40 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 5, 6 d.

11.20 val. „Brėkštanti aušra. 2 dalis“ – 5, 6 d.

11.40 val.

SEANSAI UŽ SPECIALIĄ KAINĄ „Sėkmės, džentelmenai!“ – 4–10 d.

13.15 (seansas vyks 5, 6 d.), 15.30, 17.45, 20.30 val. „Širdžių ėdikas“ – 4–10 d. 13 (seansas vyks 5, 6 d.), 18.15 val. „Didieji lūkesčiai“ – 4–10 d. 15.15, 20.45 val.

MULTIKINO Ozo g. 18

„Su Naujaisiais, mamos!“ – Premjera.

4, 7–10 d. 15.15, 19.45 val., 5, 6 d.

15.30, 20 val. „Aurora“ – Premjera. 4–10 d. 17.15, 19.30, 21 val. „Vargdieniai“ – Premjera. 4–10 d. 15, 18.15, 21.30 val. „Baimės įlanka“ – Premjera. 4, 7, 8 d. 22 val., 5, 6, 9, 10 d. 21.45 val. „Ralfas griovėjas“ (3D) – Premjera. 4, 7–10 d. 17 val., 5, 6 d. 14.30 val. „Ralfas griovėjas“ – Premjera. 4, 7, 8, 10 d. 12.45 val., 5, 6 d. 13 val. „Džekas Ryčeris“ – 4–10 d. 16.30, 19.45, 22 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D) – 4–8, 10 d. 10.30, 12.15, 14.45 (seansas nevyks 5, 6 d.), 17 (seansas vyks 5, 6 d.) val., 9 d. 15.15 val. „Sėkmės, džentelmenai!“ – 4–10 d. 12 (seansas mamoms su mažyliais vyks 9 d.), 16, 18.30, 22 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 4–10 d. 10.30, 13, 15.45, 18.30, 21.15 val. „Zambezija“ (3D) – 4–10 d. 10.15, 12.30,

14.30 val. „Zambezija“ – 4–10 d. 10, 12, 14 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 4–10 d. 11, 14.30, 18, 21.30 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 4–10 d. 10.45, 12.45 (seansas vyks 5, 6, 9 d.) val. „Legendos susivienija“ (3D, lietuviškai) – 4–10 d. 11, 13 (seansas nevyks 5, 6 d.) val.

SKALVIJA A.Goštauto g. 2 / 15

„Narcizas“ – 3 d. 17 („Vilniaus dienos“ seansas) val., 7 d. 15.30 val. „Aurora“ – 3 d. 18.50 val., 4 d. 21 val., 5 d. 21.20 val., 6 d. 19 val., 7 d. 21 val., 8 d. 19 val., 9 d. 21.20 val. „Angelų dalis“ – 3 d. 21.10 val., 4 d. 19 val., 5 d. 19.20 val., 6 d. 17 val., 7 d. 19 val., 8 d.

21.20 val., 9 d. 19.20 val. „Optimisto istorija“ – 4 d. 16.40 val., 5 d.

17 val., 6 d. 21.30 val., 8 d. 16.40 val., 9 d. 17 val. „Knygnešiai“ – Pristato Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ „Migrantų mokymo centras“.

7 d. 17.30 val.

PASAKA Šv. Ignoto g. 4 / 3

„Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika“ – 3 d. 15 (senjorų arbatėlė) val., 7 d. 18.15 val. „Kai Kalėdų Senelis nukrito į žemę“ – 3 d.

15.30 (beibikinas) val., 5 d. 16.15 (šeimos seansas) val., 6 d. 16.30 val. „Pabandom iš naujo“ – 3 d. 16 val. „Optimisto istorija“ – 3 d. 16.30 val., 4 d.

19.30 val., 5 d. 18.15 val., 6 d. 18.30 val., 7 d. 21 val., 9 d. 21 val. „Laukiniai“ – 3 d. 18 val., 4 d. 18.45 val. „Angelų dalis“ – 3 d. 19 val., 4 d. 16.45 val., 5 d. 18 val., 6 d. 18 val., 8 d. 20.15 val., 9 d. 18.30 val. „Virš įstatymo“ – 3 d. 21 val., 4 d. 16.30 val., 6 d. 19 val., 7 d. 18 val., 8 d. 18.15 val., 9 d. 20 val. „Širdžių ėdikas“ – 3 d. 21.15 val., 4 d.

17.30 val., 5 d. 20.30 val., 8 d. 20.45 val., 9 d. 17.15 val. „Meilė yra viskas, ko reikia“ – 3 d. 21.30 val., 6 d. 21.15 val. „Aurora“ – 4 d. 19 val., 5 d. 20 val., 6 d.

20.30 val., 7 d. 20 val., 8 d. 18 val., 9 d.

20.30 val. „Apgaulinga aistra“ – 4 d. 22 val., 5 d.

21.30 val., 6 d. 17 val., 7 d. 18.30 val., 8 d.

20.30 val., 9 d. 18 val. „Magiškas Paryžius 3“ – 4 d. 22.15 val., 5 d. 22.15 val., 6 d. 21 val., 7 d. 19.15 val., 8 d. 18.30 val., 9 d. 19.15 val. „Karališka drąsa“ – 5 d. 16 (šeimos seansas) val., 6 d. 16 (šeimos seansas) val. „Ledynmetis 4. Žemynų atsiradimas“ – 5 d. 16.30 (šeimos seansas) val., 6 d. 15 val. „30 širdies dūžių“ – 5 d. 18.30 val., 7 d.

20.30 val.

Savaitgalis su „Pasaka“ – 6 d. 14 val.

22

ketvirtadienis, sausio 3, 2013

sveikata

24p.

Estijos armÄ—nas pavergÄ— lietuviĹł skrandĹžius.

XXI a. di­le­ma: ski UXVXGUDPD OW

7HDWUR YDGRYDV -RQDV 9DLWNXV

DXVLR PćQHVLR UHSHUWXDUDV _ ʞʓĘ?Ę“ĘžĘ ĘĄĘŽĘž ʛʎ Ę›Ę?ʎʞʪ ĹŽHĹŽWDGLHQLV

(ULF (PPDQXHO 6FKPLWW

'9,(-Ĺ&#x; 3$6$8/,Ĺ&#x; 9,(Ĺ?%87,6 ɟʀɳɚʊ É˛É°Ę Ęƒ ɺɜɞɟɰ 5HĹŞ 6LJLWDV 5DĂžN\V 7UXNPć YDO

VHNPDGLHQLV

ĹŽHĹŽWDGLHQLV 35(0-(5$ $QQD -DEORQVNDMD

67$%0(/'ĹŠ,$, Ę?ɾʉʅɝɜɸɜ

5HĹŞ -RQDV 9DLWNXV VX OLHWXYLĹŽNDLV WLWUDLV

VHNPDGLHQLV

5D\ &RRQH\

)UDQFLV 9HEHU

5HŪ (GXDUG 0XUDŎRY 7UXNPć YDO

5HŪ 0LFKDLO 3ROLŎÞLXN 7UXNPć YDO VX OLHWXYLŎNDLV WLWUDLV

1U 287 2) 2'(5

Đ? 287 2) 2'(5

SHQNWDGLHQLV

/HRQLG $QGUHMHY

7$6 .85,6 *$81$ Z$17$86,86 ʀɟʀ ɸʀɟ É˝ÉźÉšĘ Ę…ÉŽÉłĘ€ ɽɟʇɳʅɜɝʉ 5HĹŞ -RQDV 9DLWNXV 7UXNPć YDO VX OLHWXYLĹŽNDLV WLWUDLV

VHNPDGLHQLV

$QQD .URJHUXV

,Ĺ? 0(,/Ć6 0$1 ɟʀ ÉšĘŒÉŻÉ°Éś ɸɟ ɺɝɳ 5HĹŞ $JQć 'LO\Wć 7UXNPć YDO

NHWYLUWDGLHQLV

.9$,/,Ĺ&#x; 9$.$5,(1Ć Ę É´ÉśÉť É˛Ę ÉžÉŽÉ¸ÉźÉ°

WUHĂžLDGLHQLV

*pUDOG 6LEOH\UDV

9Ć-$6 7823Ĺ&#x; 9,5Ĺ?Ĺ—1Ć6( ɰɳʀɳɞ Ę†Ę ÉşÉśĘ€ É° ʀɟɽɟɚĘ?Ęƒ 5HĹŞ $QGUHM Ĺ?ĂžLXFNLM 7UXNPć YDO VX OLHWXYLĹŽNDLV WLWUDLV

NHWYLUWDGLHQLV

$OHNVDQGU *ULERMHGRY

9$5*$6 'Ć/ 35272 ɹɟɞɳ ɟʀ Ę ÉşÉŽ 5HĹŞ -RQDV 9DLWNXV 7UXNPć YDO VX OLHWXYLĹŽNDLV WLWUDLV

/HY 7ROVWRM

$1$ .$5(1,1$ ɎɝɝɎ ɸɎɞɳɝɜɝɎ

ĹŽHĹŽWDGLHQLV 35(0-(5$

5HŪ (GXDUG 0LWQLFNLM 7UXNPć YDO

+DQV &KULVWLDQ $QGHUVHQ

SHQNWDGLHQLV

$OHNVDQGU 9YHGHQVNLM

(*/87Ć 3$6 ,9$12986 É&#x;ɚɸɎ Ę ÉśÉ°ÉŽÉťÉźÉ°Ę‰Ęƒ 5HĹŞ -RQDV 9DLWNXV 7UXNPć YDO VX OLHWXYLĹŽNDLV WLWUDLV

ĹŽHĹŽWDGLHQLV

VHNPDGLHQLV

9DOHULM 0XFKDUMDPRY

$ý,ŗ 0$5*2 ɿɽɎɿɜɯɟ ɺɎɞɹɟ

-XULM Ĺ?ĂžLXFNLM

0252=.2 ɺɟɞɟɾɸɟ

ĹŽHĹŽWDGLHQLV

5HŪ 2OJD /DSLQD 7UXNPć YDO WLN PHWŠYDLNDPV WćYDPV ² QHPRNDPDV KXPDQLVWLQćV SHGDJRJLNRV XŪVLćPLPDV

VSHNWDNOLV URGRPDV UXVĹ NDOED

VHNPDGLHQLV

5HĹŞ -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM 7UXNPć YDO

-HYJHQLM Ĺ?YDUF

SHQNWDGLHQLV 35(0-(5$ $QQD -DEORQVNDMD

67$%0(/'ĹŠ,$, Ę?ɾʉʅɝɜɸɜ

61,(*2 .$5$/,(1Ć ɿɝɳɴɝɎĘ? ɸɟɞɟɚɳɰɎ 5HĹŞ $QGUHM Ĺ?ĂžLXFNLM 7UXNPć YDO

VHNPDGLHQLV

6HUJHM $NVDNRY

5HĹŞ -RQDV 9DLWNXV VX OLHWXYLĹŽNDLV WLWUDLV

/LHWXYRV UXVĹ GUDPRV WHDWUR VSHNWDNOLDL ÉżĘ?Ę“Ę˜Ę ĘŽĘ˜Ę™Ę– ɞʥĘ&#x;Ę&#x;Ę˜ĘœĘ‘Ęœ Ę’ĘžĘŽĘšĘŽĘ Ę–ĘĽĘ“Ę&#x;Ę˜ĘœĘ‘Ęœ Ę Ę“ĘŽĘ ĘžĘŽ ÉšĘ–Ę Ę?ĘŠ

6SHNWDNOLDL YDLNDPV ÉżĘ?Ę“Ę˜Ę ĘŽĘ˜Ę™Ę– ʒʙʭ Ę’Ę“Ę Ę“Ę—

VHNPDGLHQLV

67(%8./,1*2-, .5(,'(/Ć ɰɟɚʆɳɯɝʉɡ ɺɳɚɟɸ

5HŪ 0LFKDLO %\ÞNRY 7UXNPć YDO

5HĹŞ -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM

=LQNHQ +RSS

/2Ĺ?Ć-$, ɜɹɞɟɸɜ

81',1Ć/Ć ÉžĘ ÉżÉŽÉšÉźĘ…É¸ÉŽ

5HĹŞ -XULM Ĺ?ĂžLXFNLM 7UXNPć YDO

1LNRODM *RJRO

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

5$8'212-, *Ć/(/Ć Ɏɚɳɝʊɸɜɡ ʄɰɳʀɟʅɳɸ 5HŪ -XULM 3RSRY 7UXNPć YDO

- %DVDQDYLĂžLDXV J /7 9LOQLXV (O SDĹŽWDV OUGW#UXVXGUDPD OW ,QIRUPDFLMD Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas WHO IDNVDV .DVRV GDUER ODLNDV LU VHNPDGLHQÄ&#x; ² SLUPDGLHQLV ² SRLOVLR GLHQD 7HO ZZZ UXVXGUDPD OW ZZZ IDFHERRN FRP UXVXGUDPD Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

Tikėjimas skiepų nauda dingo: jau­ni tė­ vai at­si­sa­ko skie­py­ti sa­vo vai­kus teig­da­ mi, kad vak­ci­na truk­do na­tō­ra­liai su­ si­for­muo­ti imu­ni­te­tui. Moks­lo duo­me­ nys ir­gi neį­ti­ki­na, nes daŞ­nai ty­ri­mus uŞ­sa­ko skie­pų ga­my­ba suin­te­re­suo­tos bend­ro­vės.

Auť­ri­nÄ— Šė­mie­nÄ— Dvie­jĹł ĹĄimt­me­Ä?iĹł pa­tir­tis

Skie­pų po­vei­kiu dar XVIII a. pa­ bai­go­je įsi­ti­ki­no bri­tų gy­dy­to­jas Ed­war­das Jen­ne­ris, kar­vių rau­ pų vak­ci­na pa­skie­pi­jęs ať­tuon­ me­tį sa­vo so­di­nin­ko sō­nų Ja­me­ są Phipp­są.

Per pa­sta­ruo­sius 200 me­tų skie­pų efek­ty­vu­mu įsi­ti­kin­ta ne kar­tą.

Nors 1954 m. „Ame­ri­can Jour­ nal of Me­di­cal Scien­ce“ ti­ki­no, kad ty­mai „neiť­ven­gia­mi, kaip mo­kes­Ä?iai ir mir­tis“, po pu­sÄ—s am­Şiaus iť­si­vys­Ä?iu­sio­se ĹĄa­ly­se ĹĄios li­gos at­ve­jĹł su­ma­Şė­jo ĹĄim­tus kar­tĹł. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­ za­ci­jos duo­me­ni­mis, skie­pai nuo ty­mĹł 1999–2004 m. iť­gel­bė­jo 1,4 mln. gy­vy­biĹł.

Dar vie­na pa­vo­jin­ga li­ga – dif­ te­ri­ja – be­veik iť­ny­ko praė­ju­sio am­Şiaus 7-aja­me de­ťimt­me­ty­je.

Lie­tu­vo­je per pa­sta­ruo­sius dve­ jus me­tus ťia li­ga su­si­rgo tik vie­ nas Şmo­gus.

Skie­pai nuo tu­ber­ku­lio­zÄ—s pri­ va­lo­mi net 64 pa­sau­lio vals­ty­bė­ se ir dar 118-oje re­ko­men­duo­ja­ mi. Ta­Ä?iau ĹĄi li­ga vis dar nu­si­ne­ťa dau­gy­bÄ™ gy­vy­biĹł. Me­di­kai tei­gia, kad skie­pai pa­de­da val­dy­ti li­gos pli­ti­mÄ….

Dau­ge­ly­je be­si­vys­tan­Ä?iĹł ĹĄa­ liĹł 8–15 pro­c. gy­ven­to­jĹł uŞ­si­krė­ tÄ™ he­pa­ti­to B vi­ru­su, ku­ris ga­li su­ kel­ti ke­pe­nĹł ci­ro­zÄ™ ir vė­Şį. Jei­gu ĹĄiuo vi­ru­su uŞ­si­kre­Ä?ia­ma vai­kys­ tė­je, yra 90 pro­c. ti­ki­my­bÄ—, kad li­ ga taps chro­niť­ka. Praė­ju­sio am­ Ĺžiaus 9-aja­me de­ťimt­me­ty­je bu­vo su­kur­ti skie­pai nuo he­pa­ti­to B vi­ ru­so. De­ja, uŞ­si­krė­tu­siĹł juo su­ ma­Şė­jo tik vie­nu pro­cen­tu, kaip tei­gia­ma, to­dÄ—l, kad skie­pai priei­ na­mi ne vi­siems Ĺžmo­nÄ—ms.

Pa­sik­ly­dę tarp Şmo­gaus tei­sių

Dau­ge­lis ťa­lių tu­ri pri­va­lo­mų skie­ pų są­ra­ťus. Yra ťa­lių, kur ťis rei­ka­ la­vi­mas la­bai grieŞ­tas. Pa­vyz­dŞiui, Bel­gi­jo­je 2008 m. tė­vai bu­vo nu­ baus­ti areť­tu uŞ tai, kad at­si­sa­kė skie­py­ti sa­vo vai­ką.

Ki­to­se ĹĄa­ly­se tė­vams lei­dĹžia­ma ap­si­sprÄ™s­ti: JAV 48 iĹĄ 50 vals­ti­jĹł lei­dĹžia­ma ne­skie­py­ti vai­ko dÄ—l ne­ me­di­ci­ni­niĹł prie­Şas­Ä?iĹł. O Aust­ ra­li­ja ir Di­dĹžio­jo­ji Bri­ta­ni­ja tė­vus, skie­pi­jan­Ä?ius sa­vo vai­kus, ska­ti­na fi­nan­siť­kai.

Vis dėl­to kai ku­rie Şmo­gaus tei­sių gy­nė­jai įsi­ti­ki­nę, kad pri­ vers­ti­nis skie­pi­ji­mas prieť­ta­rau­ ja Şmo­gaus lais­vei. JAV Ka­li­for­ni­ jos vals­ti­jo­je jie pa­sie­kė, kad bō­tų priim­tas įsta­ty­mas, lei­dŞian­tis

ofi­cia­liai at­si­sa­ky­ti skie­pĹł. Ta­ Ä?iau Ĺžmo­gaus tei­siĹł gy­nė­jĹł opo­ nen­tai tvir­ti­na, kad to da­ry­ti ne­ rei­kė­tĹł: ne­skie­py­tas Ĺžmo­gus ke­lia pa­vo­jĹł ap­lin­ki­niams ir ĹĄi­taip pa­ Ĺžei­dĹžia jĹł tei­ses. O tam, kad bō­tĹł ga­li­ma su­val­dy­ti bet ko­kiÄ… epi­de­ mi­jÄ…, tu­ri bō­ti pa­skie­py­ti dau­gu­ ma vi­suo­me­nÄ—s na­riĹł. Epi­de­mi­jos ga­li su­grįŞ­ti. Nau­jau­sias pa­vyz­ dys – pa­sau­ly­je dau­gė­ja ser­gan­ Ä?iĹł kok­liu­ťu.

UĹžk­re­Ä? ia­m ų­j Ĺł li­g Ĺł ir AIDS cent­ro duo­me­ni­mis, per ĹĄe­ťis ĹĄiĹł me­tĹł mė­ne­sius Lie­tu­vo­je kok­liu­ ĹĄu su­si­rgo 82 Ĺžmo­nÄ—s. Tai 52 dau­ giau nei per vi­sus 2011 m. ir net 63 dau­giau nei 2010 m. Dau­giau nei pu­sÄ— sir­gu­siĹł bu­vo pa­skie­py­ti nors vie­na kok­liu­ťo vak­ci­nos do­ ze, 44 pro­c. iĹĄ su­si­rgu­siĹł – ke­tu­ rio­mis do­zė­mis, tik 11 pro­c. – ir penk­tą­ja do­ze. 17 pro­c. as­me­nĹł ne­skie­py­ti.

Be­je, pa­na­ťi si­tua­ci­ja jau bu­ vo 1970 m. – Di­dĹžio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je tuo­met pa­pli­to po­Şiō­ris, kad kok­liu­ťo vak­ci­na ga­li su­kel­ti sun­ kiÄ… en­ce­fa­lo­pa­ti­jÄ…. Kai pa­skie­py­ tĹł Ĺžmo­niĹł su­ma­Şė­jo nuo 79 iki 31 pro­c., Ĺžmo­nÄ—s Ä—mÄ— sirg­ti, bu­vo re­ gist­ruo­ta ir vai­kĹł mir­Ä?iĹł.

Kai ku­rie Şmo­gaus tei­sių gy­nė­jai įsi­ti­ ki­nę, kad pri­vers­ ti­nis skie­pi­ji­mas prieť­ta­rau­ja Şmo­ gaus lais­vei.

„„Pas­ka­ta: Bel­gi­jo­je tė­vai bu­vo nu­ba

kus, ska­ti­na fi­nan­siť­kai.

pa­Şei­dÄ— sme­ge­nis. Praė­jus de­ťim­ Ä?iai die­nĹł nuo skie­pĹł jam pra­si­ dė­jo re­gu­lia­rĹŤs epi­lep­si­jos prie­ puo­liai. Da­bar vai­ki­nui 18 me­tĹł, ta­Ä?iau jis ne­ga­li kal­bė­ti, sto­vė­ti ir val­gy­ti.

JAV nuo 1988 m. vei­kia va­di­na­ ma­sis skie­pų teis­mas. Nuo jo dar­ bo pra­dŞios bu­vo priim­ta nag­ri­ nė­ti 2114 ieť­ki­nių ir, kai ku­riuos pa­ten­ki­nus, ieť­ko­vams iť­mo­kė­ta 1,7 mlrd. do­le­rių (apie 4,5 mlrd. li­tų) kom­pen­sa­ci­jų.

Su­ke­lia ana­fi­lak­si­nį ťo­ką

Ana­fi­lak­si­nis ťo­kas, ko ge­ro, pa­ts bai­siau­sias ťa­lu­ti­nis reiť­ki­nys. Tai aler­gi­nė reak­ci­ja, ku­ri ga­li baig­tis mir­ti­mi.

Ame­ri­kie­tis moks­li­nin­kas Da­ vi­das K.Bohl­ke straips­ny­je „Pae­ diat­rics“ Ĺžur­na­le tei­gia, kad ana­ fi­lak­si­nio ĹĄo­ko ti­ki­my­bÄ— po skie­pĹł – 0,65 iĹĄ mi­li­jo­no. Ka­dan­gi ana­ fi­lak­si­nis ĹĄo­kas 1 pro­c. pa­cien­ tĹł bai­gia­si mir­ti­mi, tai­gi, ti­ki­my­ bÄ— mir­ti pa­si­skie­pi­jus – 0,0065 iĹĄ mi­li­jo­no. Per me­tus pa­sau­ly­je gims­ta apie 97 mln. vai­kĹł.

Tai tik skai­Ä?iai, o kaip yra iĹĄ tik­ rų­jĹł? 2008 m. ba­lan­dĹžio 23 d. In­ di­jo­je nuo ty­mĹł skie­pĹł su­kel­to ana­fi­lak­si­nio ĹĄo­ko mi­rÄ— net ke­tu­ ri vie­nos ĹĄei­mos vai­kai. 2010 m. bri­tÄ— Jac­kie Flet­cher pa­sie­kÄ—, kad jai bō­tĹł iť­mo­kė­ta 90 tĹŤkst. sva­rĹł (apie 400 tĹŤkst. li­tĹł) kom­pen­sa­ ci­ja uĹž tai, jog ty­mĹł, rau­do­nu­kÄ—s ir pa­ro­ti­to skie­pai sō­nui Ro­ber­tui

Ieť­ko ki­tĹł prie­Şas­Ä?iĹł

Nau­jau­sias skan­da­las ki­lo 2011 m.

12 ĹĄa­liĹł me­di­kai pa­skel­bÄ— apie ÄŻta­ ri­mus, kad kiau­liĹł gri­po vak­ci­na „Pan­dem­rix“ ga­li su­kel­ti mie­go su­tri­ki­mĹł. Vien Suo­mi­jo­je bu­vo re­gist­ruo­ti 52 nar­ko­lep­si­jos at­ ve­jai.

Apie ana­lo­giť­kus nu­ti­ki­mus pra­ ne­ťė ir Šve­di­ja, Is­lan­di­ja, Di­dŞio­ji Bri­ta­ni­ja. Bet Vais­tų ir me­di­ci­nos pro­duk­tų kont­ro­lės agen­tō­ra pa­ reiť­kė, kad toks ry­ťys ne­pat­vir­tin­ tas ir skie­pų nau­da vir­ťi­ja ga­li­mą ťa­lu­ti­nių reiť­ki­nių ri­zi­ką.

Lie­tu­vos vals­ty­bi­nė vais­tų kont­ ro­lės tar­ny­ba (VVKT) apie skie­pų su­kel­tus ne­pa­gei­dau­ja­mus reiť­ki­ nius per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­ tus ga­vo 114 me­di­kų pra­ne­ťi­mų.

Be­je, dėl ki­tų vais­tų su­kel­tų reak­ ci­jų me­di­kai krei­pė­si 510 kar­tų.

Apie 80 pro­c. reak­ci­jų į skie­pus bu­vo sun­kios.

23

ketvirtadienis, sausio 3, 2013

sveikata sveikata.diena.lt

ie­py­tis ar ne­si­skie­py­ti?

Nuo vi­sų li­gų Kas­met far­ma­ci­jos bend­ro­vės ku­ ria skie­pus nuo tam tik­r ų ka­mie­nų vi­ru­sų. Ta­čiau žmo­gus, pa­si­skie­pi­ jęs nuo vie­no ka­mie­no vi­ru­so, ga­ li už­si­krės­ti ki­tu ir su­si­rgti. Pui­kus pa­v yz­dys yra gri­pas: skie­pi­ja­mės, bet vis tiek ser­ga­me.

JAV Sent Lui­so uni­ver­si­te­to Skie­pų ty­ri­mo cent­ro moks­li­nin­kai ban­do su­kur­ti uni­ver­sa­lius skie­pus. Cent­ ro di­rek­to­r ius Ro­ber­tas Belshe’as tei­g ia, kad su­k ū­rė skie­pus nuo gri­ po, ku­r ių pa­g rin­das – pro­tei­nai, o juo­se yra ir A, ir B vi­ru­sų. Jau at­lie­ ka­mi ty­ri­mai su žmo­nė­mis.

Pa­na­šius skie­pus ku­ria ir Oks­for­do uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai iš Ang­li­ jos. Nuo ki­tų skie­pų jie ski­ria­si tuo, kad vi­ru­są vei­k ia ne­prik­lau­so­mai nuo to, kaip jis mu­tuo­ja. Jei­gu vak­ ci­na pa­si­ro­dys esan­t i sau­g i, žmo­ nės nuo gri­po ga­lės skie­py­t is tik kar­tą gy­ve­ni­me, o ne kas­met, kaip da­bar.

Nuo vė­žio ir šir­dies li­gų Di­d žio­sios Bri­t a­n i­jos No­t in­ga­mo uni­ver­si­te­to moks­l i­n in­kai su­k ū­rė skie­pus, ku­rie ne tik su­stab­do, bet ir gy­do me­la­no­mą – sun­k iau­sios for­mos vė­ž į. Vak­ci­no­je yra DNR ir vė­ž i­n ių ląs­te­l ių frag­men­t ų, ku­r ie ak­ty­vuo­ja ypa­tin­gas ląs­te­les, puo­ lan­čias me­la­no­mą. Da­bar at­l ie­ka­ mi kli­ni­k i­niai ty­ri­mai.

aus­ti areš­tu už tai, kad at­si­sa­kė skie­pų sa­vo vai­kui, o Aust­ra­li­ja ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja tė­vus, skie­pi­jan­čius sa­vo vai­ „Shutterstock“ nuotr.

Dau­g iau­s ia ne­pa­gei­d au­ja­m ų reiš­ki­nių su­kė­lė skie­pai nuo tu­ ber­ku­lio­zės „BCG Vac­ci­ne SSI“ ir skie­pai nuo paukš­čių gri­po „Va­ri­ li­rix“. Ana­fi­lak­si­nį šo­ką bu­vo su­ kė­lu­si „Pen­ta­xim“ – dif­te­ri­jos, stab­li­gės, kok­liu­šo, po­lio­mie­li­to ir hae­mop­hi­lus inf­luen­zae vak­ci­na.

Vis dėl­to VVKT spe­cia­lis­tai pa­brė­ žia, kad reak­ci­ja ga­li kil­ti ir ne dėl skie­pų po­vei­kio, o, pa­vyz­džiui, dėl to, kad bu­vo ne­tin­ka­mai su­leis­ta ir pan.

In­te­re­sus iš­duo­da kai­na

Far­ma­ci­jos bend­ro­vių su­si­do­mė­ ji­mas skie­pais di­džiu­lis: šių vais­tų rin­ka sie­kia apie 20 mlrd. do­le­rių.

Jos ren­ta­bi­les­nės nei ne­pa­ten­tuo­ti che­mi­niai vais­tai, o dau­gu­ma var­ to­to­jų – vai­kai. To­dėl rin­ko­da­ri­ nin­kams leng­va pro­gno­zuo­ti skie­ pų pa­klau­są, be to, apie in­fek­ci­nių li­gų pa­vo­jų šian­dien kal­ba­ma vi­sur – ma­my­čių kur­suo­se, po­lik­li­ni­ko­ se, spau­do­je, iš te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų.

Tie, kas ti­ki skie­pų ga­lia, pa­si­ry­žę pa­si­skie­py­ti nuo vis­ko nė ne­su­si­ mąs­ty­da­mi, ar taip elg­tis pro­tin­ga.

Nau­jau­sias pa­vyz­dys, su­si­jęs ir su mū­sų ša­li­mi, – skie­pai mer­gai­tėms nuo žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­so. Vi­ ru­sas, ži­no­ma, bai­sus – ga­li su­kel­ ti gim­dos kak­le­lio vė­žį. Bet bai­si ir skie­pų kai­na – 600–800 li­tų.

Ko­kia ti­ki­my­bė už­si­krės­ti šiuo vi­ru­su? Pa­ti­ki­mų, ne­prik­lau­so­mų duo­me­nų nė­ra. O moks­li­nin­kai jau

ap­ti­ko, kad vi­ru­sas ir vy­rams ga­li su­kel­ti di­de­lių ne­ma­lo­nu­mų, – jis yra kai ku­rių rū­šių gerk­lų vė­žio kal­ ti­nin­kas. To­dėl Ka­na­dos ži­niask­lai­ do­je jau im­ta agi­tuo­ti skie­py­ti ir vi­ sus ber­niu­kus.

Skiepų šalininkai tvir­ti­na, kad ne­skie­ py­tas žmo­gus ke­ lia pa­vo­jų ap­lin­ ki­niams ir ši­taip pa­žei­džia jų tei­ses.

kel­ti au­tiz­mą. Nors vė­liau at­lik­ ti ty­ri­mai to ne­pat­vir­ti­no, 1999 m. bu­vo pa­siek­ta, kad JAV mais­to ir vais­tų kont­ro­lės tar­ny­ba re­ko­men­ duo­tų ga­min­to­jams ne­be­ga­min­ti vak­ci­nų su tio­mer­sa­liu.

To­kie skie­pai jau ke­lio­li­ka me­ tų ne­be­nau­do­ja­mi Eu­ro­po­je ir JAV, ta­čiau Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ ci­ja vis dar lei­džia tiek­ti šiuos skie­ pus tre­čio­jo pa­sau­lio ša­lims, toms, ku­rio­se vai­kai vis dar skie­pi­ja­mi „iš vie­no bi­do­no“, t. y. skie­pų do­ zės pri­sta­to­mos ne at­ski­ro­se pa­ kuo­tė­se.

Pa­si­ti­kė­ji­mas gy­dy­to­ju

Tre­čia­sis pa­sau­lis ki­toks

Kai ku­rio­se JAV vals­ti­jo­se ta­po pri­ va­lo­mi ir skie­pai nuo gri­po. Da­bar šių skie­pų rin­ka su­da­ro apie 4 mlrd. do­le­rių. Už to­kią pa­klau­są ir fi­nan­ si­nę sėk­mę far­ma­ci­jos bend­ro­vės iš da­lies dė­kin­gos rek­la­mos agen­tū­ roms, ku­rios nu­ty­li apie vak­ci­nų su­ke­lia­mus ša­lu­ti­nius reiš­ki­nius.

Di­džiau­sias šių reiš­ki­nių kal­ti­ nin­kas – tio­mer­sa­lis. Tai kon­ser­ van­tas, ku­ria­me yra gyv­si­dab­rio.

Per 80 me­tų, kai jis nau­do­ja­mas, su­si­kau­pė ga­na daug duo­me­nų apie jo po­vei­kį.

Pa­v yz­d žiui, ne­p rik­l au­s o­m i moks­li­nin­kai Da­nas Bur­to­nas ir Da­vi­das Geie­ris nu­sta­tė, kad skie­ pai su tio­mer­sa­liu vai­kams ga­li su­

O ką da­ry­ti tiems tė­vams, ku­riems jų vai­ko svei­ka­ta neį­kai­no­ja­ma?

Skie­py­ti ar ne?

Moks­lo duo­me­nys įti­ki­na­mai ro­ do: nau­dos dau­giau nei ža­los, o ša­ lu­ti­nis po­vei­kis re­tas. Be to, rei­kė­ tų pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju. Bet­gi kur ga­ran­ti­ja, kad gy­dy­to­jas, pa­si­da­vęs vi­suo­ti­nei skie­pi­ji­mo ma­ni­jai, de­ ra­mai įver­tins ti­ki­my­bę vai­kui pa­ tir­ti ša­lu­ti­nį po­vei­kį?

Abe­jo­ti ver­čia ir ži­nia, kad per ke­le­tą de­šimt­me­čių ne­bu­vo ras­tas skie­pų kon­ser­van­tas be gyv­si­dab­ rio. Be­je, pes­ti­ci­dai su gyv­si­dab­riu, ku­rie bu­vo nau­do­ja­mi prieš pu­sę am­žiaus, dau­ge­ly­je ša­lių už­draus­ ti. Ne­leis­ti­ni ir gyv­si­dab­rio li­ku­ čiai mais­te, ge­ria­ma­ja­me van­de­ny­ je, žais­luo­se. Už­tat vai­kų skie­puo­se kaž­ko­dėl vis dar to­le­ruo­ja­mi.

Įvai­r ių ša­l ių moks­l i­n in­kai yra su­ kū­rę ir dau­g iau skie­pų nuo on­ko­ lo­g i­n ių li­g ų – kau­lų vė­ž io os­teo­ sar­ko­mos, gliob­las­to­mos – sme­ge­ nų vė­ž io, pro­sta­tos ir, kaip mi­nė­ta, gim­dos kak­le­lio vė­ž io.

O ki­ta bri­t ų bend­ro­vė „Prot­he­r ics“ su­k ū­rė vak­ci­ną nuo hi­per­ten­zi­jos.

Lau­k ia­ma, ka­da šie pre­pa­ra­tai pa­ si­ro­dys rin­ko­je.

20

mlrd. do­le­rių sie­kia skie­pų rin­ka.

Vytauto Petriko nuotr.

Šal­tis – li­gos po­žy­mis? Žie­mos spei­gus kiek­vie­nas iš­ gy­ve­na skir­tin­gai, ta­čiau da­lis žmo­nių nuo­lat dre­ba nuo šal­ čio, net ir va­sa­rą, kai ki­ti lie­ja pra­kai­tą. Anot spe­cia­lis­tų, tai ga­li bū­ti li­gos po­žy­mis.

Nor­ma­li žmo­gaus kū­no tem­pe­ ra­tū­ra, ne­prik­lau­so­mai nuo to, koks lau­ke oras, tu­rė­tų bū­ti apie 37 °C. Kai karš­ta, mū­sų krau­ja­ gys­lės ple­čia­si, dau­giau krau­jo pri­plūs­ta į odą, o ne­rei­ka­lin­ga ši­lu­ma pa­si­ša­li­na. Spau­džiant šal­tu­kui ka­pi­lia­rai bei ve­nos su­si­trau­kia ir taip sau­go ener­ gi­ją bei ši­lu­mą. Ta­čiau jei tin­ ka­mai ap­si­ren­gęs žmo­gus la­bai grei­tai su­šą­la, o pa­skui il­gai ne­ ga­li su­šil­ti, tai ga­li reikš­ti ku­rios nors sis­te­mos ar or­ga­no veik­los su­tri­ki­mą.

La­bai daž­nai šal­čiu skun­džia­ si ve­ge­ta­ci­ne krau­ja­gys­lių dis­ to­ni­ja ser­gan­tys as­me­nys. To­kie žmo­nės ne­ga­li su­šil­ti ne tik žie­ mą bū­da­mi lau­ke, bet ir bū­da­ mi šil­do­mo­je pa­tal­po­je, ne­re­tai jiems šal­ta ir šil­tą va­sa­ros die­ną.

Kad šal­ta, skun­džia­si ir ga­lū­nių ate­rosk­le­ro­ze ser­gan­tys žmo­nės, taip pat hi­po­to­ni­kai.

Pa­di­dė­jęs jaut­ru­mas šal­čiui ga­li bū­ti ir hi­per­ti­reo­zės po­žy­ mis. Skyd­liau­kė – vie­nas or­ ga­nų, at­sa­kin­gų už ter­mo­re­gu­ lia­ci­ją. Jei­gu ji tam­pa ne to­kia ak­ty­vi, žmo­gui daž­niau bū­na šal­ta.

Taip pat de­rė­tų at­lik­ti krau­ jo ty­ri­mą ir iš­siaiš­kin­ti he­mog­ lo­bi­no kie­kį ja­me, nes neįp­ras­ta reak­ci­ja į šal­tį ga­li bū­ti ane­mi­ jos pa­da­ri­nys.

Rū­ky­mas su­ke­lia pa­pil­do­mus krau­ja­gys­lių spaz­mus. To­dėl su­ rū­kius ci­ga­re­tę šil­čiau tik­rai ne­ pa­si­da­rys. Tas pa­ts pa­sa­ky­ti­na ir apie al­ko­ho­lį. Jis iš­ple­čia krau­ja­ gys­les ir su­tei­kia tik trum­pa­lai­ kį ši­lu­mos efek­tą, pa­skui žmo­ gus ima šal­ti dar stip­riau.

Lai­ky­da­mie­si griež­tų die­tų sa­vo or­ga­niz­mą pa­smer­kia­me ener­gi­jos, rei­ka­lin­gos ir su­šil­ti, ba­dui. Šalt­mi­rio val­gia­raš­ty­ je pri­va­lo bū­ti mė­sos, jū­ros ko­ pūs­tų, ke­pe­nė­lių, rie­bios žu­vies, vi­ta­mi­no C tur­tin­gų dar­žo­vių.

Jei­gu gy­dy­to­jas ne­nus­ta­tys jo­kios li­gos, tap­ti at­spa­res­niam šal­čiui jums pa­dės grū­di­ni­ma­ sis, ga­lū­nių ma­sa­žas.

VD inf.

24

KetvirtADIENIS, sausio 3, 2013

atradimai

Es­ti­jos armė­nas lie­tu­vių sim­p

Kodėl vie­ni res­to­ra­nai ir ka­vinės lūžta nuo lan­ky­tojų, gan­das apie juos iš lūpų į lūpas sklin­da grei­čiau nei bran­gi rek­la­ma, o ki­ ti taip ir sto­vi apy­tuš­čiai, il­ge­sin­gai pra­vėrę du­ris? Apie virė­jo kar­jerą, tik­rus did­keps­nius ir ge­ro res­to­ra­no fe­no­meną kalbė­ jomės su šios sa­vaitės at­ra­di­mu – res­to­ra­no sa­vi­nin­ku ir aukš­ čiau­sios klasės vir­tuvės še­fu Meh­ru Ge­vork­ja­nu.

Re­cep­tas: „Böff“ vir­tuvės še­fas ga­mi­nant siū­lo neiš­ra­dinė­ti dvi­ra­čio. Ge­nia­lu­mas sly­pi pa­pras­tu­me.

Alek­sand­ras Ko­rei­ka

Iš Es­ti­jos kilęs armė­nas, dirbęs ge­ riau­sio­se pa­sau­lio vir­tuvė­se, to­kio­ se kaip „Mar­riot“ vieš­bu­čių tink­lo res­to­ranų, metė pel­ningą ir pres­ti­ žinį pa­grin­di­nio vir­tuvės še­fo dar­ bą ir su­ri­zi­ka­vo ati­da­ry­ti ne­di­duką, bet jaukų did­keps­nių res­to­raną Vil­ niu­je – „Böff“.

– Prieš ke­lis mėne­sius įkūrėte sa­vo res­to­raną, ta­čiau vis­kas pra­si­dėjo kur kas anks­čiau. Ko­ kia bu­vo jūsų kaip virė­jo kar­je­ ros pra­džia?

– Sa­vo veiklą pra­dėjau 1995 m. Es­ ti­jo­je. Ži­no­ma, ta­da vis­kas bu­vo ga­na že­mo ly­gio. Vi­sa­da sva­jo­jau tap­ti ge­ru virė­ju. Ir kad pra­tur­tin­ čiau sa­vo ži­nias, ėmiau svars­ty­ ti ga­li­mybę iš­vyk­ti iš ša­lies, nes ge­ riau­sias moks­las – pra­kti­ka.

Ku­li­na­ri­jos moks­lus bai­giau Ta­ li­ne, po to iš­vy­kau dirb­ti krui­zi­ nia­me lai­ve. 2005 m. at­va­žia­vau į Vil­nių ir ta­pau vir­tuvės še­fu vieš­ bu­ty­je „Lie­tu­va“. Pa­dir­bau 1,5 me­ tų ir pra­si­dėjus kri­zei iš­va­žia­vau į Da­niją, dir­bau ten vir­tuvės še­fu vieš­bu­ty­je „Mar­riot Ko­pen­ha­gen“, ta­da iš­vy­kau į Ka­zachs­taną ir taip pat dir­bau „Ma­riot“ vieš­bu­čių vir­ tuvė­je. Pas­kui iš­vy­kau į Armė­niją kaip „Ma­riot“ vieš­bu­čių vir­tuvės di­rek­to­rius Armė­ni­jo­je. Pa­ra­dok­ sa­lu – nu­va­žia­vau į sa­vo gimtąją šalį dirb­ti kaip už­sie­nie­tis...

Pradė­jo sa­vo verslą

Pen­ke­rius me­tus pra­dirbęs „Ma­ riot“ tink­le M.Ge­vork­ja­nas nu­ sprendė keis­ti darbą. Jis vėl grįžo į Es­tiją ir įsi­dar­bi­no ge­riau­siu Bal­ ti­jos vals­tybė­se lai­ko­mo pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­čio „Swiss ho­ tel“ vir­tuvės di­rek­to­riu­mi.

– Kodėl ir kuo pa­traukė mūsų ša­lis ?

– Šei­ma bu­vo Lie­tu­vo­je ir to­ dėl nu­sprend­žiau grįžti. Lie­tu­

Na­mai: pa­dirbėjęs ke­lio­li­ko­je pa­sau­l

vo­je drau­ge su ko­le­ga, su ku­riuo su­si­pa­ži­nau dar dirb­da­mas krui­ zi­niuo­se lai­vuo­se, Min­dau­gu Sta­ siu­l io­n iu nu­s prend­ž iau pra­d ėti sa­vo verslą.

Min­dau­gas pui­kiai įvaldęs ap­ tar­na­vi­mo tech­niką. Mu­du su­si­ti­ ko­me krui­zi­nia­me lai­ve „Ce­leb­ri­ ty crui­zis“ prie­š de­vy­ne­rius me­tus, kur jis dir­bo pa­davė­ju. Ži­nias ir pa­ tirtį, ku­rią įgi­jo­me, reikė­jo kur nors rea­li­zuo­ti.

Nusp­rendė­me ati­da­ry­ti res­to­ raną. Aš su­gal­vo­jau kon­cep­ciją.

Ma­nau, res­to­ra­no šir­dis tu­ri būti ge­ra vir­tuvė.

Nau­ji res­to­ranų sta And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Lie­tu­vo­je dau­gybė res­to­ranų, ta­ čiau tik­rai ko­ky­biš­kos vir­tuvės pa­ vyzd­žių – vie­ne­tai. Trūksta vis­ko – nuo gerų pro­duktų iki man­da­gių pa­davėjų. Ta­čiau dau­ge­lis su to­ kia pa­dėti­mi linkę su­si­tai­ky­ti.

Lietuvos dailės muziejus

SECESIJOS MADA

Iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos

2012 m. lapkričio 7 d.–2013 m. spalio 31 d.

Taikomosios dailės muziejus (Arsenalo g. 3A, Vilnius) Darbo laikas: antradieniais–šeštadieniais 11.00–18.00, sekmadieniais 11.00–16.00 Valstybinių švenčių išvakarėse dirba viena valanda trumpiau Nedirba pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis Rėmėjai:

Lie­tu­vo­je re­gi chaosą

Vir­tuvės še­fas Mehras Ge­vork­ja­ nas įsi­ti­kinęs, kad Lie­tu­vos mai­ti­ ni­mo rin­ko­je tvy­ro tikrų tik­riau­sias chao­sas. Res­to­ra­nai ir ka­vinės jau se­niai ne­be­sirū­pi­na sa­vo klien­tais, o res­to­ranų sa­vi­nin­kai gal­vo­ja tik apie pelną. Keis­tai el­gia­si ir dau­ge­ lis vir­tuvės šefų. „Ats­ki­ri vir­tu­vių še­fai tik­ros žvaigždės. Ta­čiau vi­si jie ga­mi­na as­me­ni­nio ego prin­ci­ pu. Jie ga­mi­na gal­vo­da­mi, kaip pa­ to­bu­lin­ti sa­vo įgūdžius, iš­va­žiuo­ti ir laimė­ti auk­so ar si­dab­ro me­dalį.

Ta­čiau ap­skri­tai Lie­tu­vos res­to­ranų rin­ko­je – chao­sas. Bend­ras ly­gis že­mas“, – teigė M.Ge­vork­ja­nas. Įvai­rio­se ka­vinė­se ir res­to­ra­nuo­se mėgstan­tis lan­ky­tis M.Ge­vork­ja­

nas pa­stebė­jo, kad kai kur lan­ky­to­ jams ne tik ne­pa­siū­lo­ma ko­ky­biš­ko mais­to, bet dar su­ku­ria­ma ir ap­lin­ ka, ku­rio­je ne­pa­to­gu būti. „Kai kur ne­įma­no­ma net pa­to­giai at­si­sėsti prie sta­lo. Tu­ri ati­trauk­ti stalą, pa­skui pri­trauk­ti ir ati­trauk­ti vėl, kad at­si­sėstų ki­tas žmo­gus. Tu­ri būti pa­to­gu. Vis­kas tu­ri būti su­kur­ ta taip, kad sve­čiai ra­miai val­gytų, o per­so­na­las ra­miai dirbtų. Ta­čiau to trūksta“, – sakė vir­tuvės še­fas.

Pa­si­gen­da ko­ky­biškų pro­duktų

Dar vie­na pro­ble­ma, pa­sak pa­šne­ ko­vo, tai ne­ko­ky­biš­ki pro­duk­tai.

Prieš de­šimt metų lie­tu­viš­ka mė­ sa bu­vo lie­tu­viš­ka. Šian­dien, anot M.Ge­vork­ja­no, tai siau­bas. „Čia ge­ri gy­vu­liai, ge­ri pro­duk­tai. Ta­čiau mėsa to­no­mis ga­be­na­ma į už­sienį, o tai, kas ne­tin­ka­ma, ko nie­kas ne­no­ri pirk­ti, ati­duo­da­ma žmonėms. Lie­ tu­vo­je nėra ge­ros mėsi­ninkų mo­ kyk­los. Be­veik nie­kas ne­mo­ka ge­ rai iš­do­ro­ti gy­vu­lio. Mėsa ke­liau­ja į Ru­siją, Šve­diją, Vo­kie­tiją, Prancū­ ziją. Į mūsų rinką tie­kia­ma mėsa iš Len­ki­jos“, – teigė pa­šne­ko­vas.

25

KetvirtADIENIS, sausio 3, 2013

atradimai

­pa­ti­jas pel­no per skrandį jo­kios rek­la­mos. Kas jūsų klien­ tai ir kodėl juos trau­kia su­grįžti su drau­gais, ko­le­go­mis?

– Klien­tai – tai vers­li­nin­kai, va­ dy­bi­nin­kai, ku­rių at­ly­gi­ni­mai nuo 3 tūkst. litų. Tai žmonės, ku­rie ga­li ap­si­lan­ky­ti pas mus kartą per mė­ nesį. Pie­tau­ti atei­na tie, ku­rie su­ pran­ta ir ver­ti­na ko­kybę.

Mūsų vir­tuvė­je ne­ra­si­te mik­ro­ bangų kros­nelės. Vi­si pro­duk­tai švie­ ži, nie­ko nėra šal­dy­ta. Pa­tys per­ka­me pro­duk­tus ir kas­dien ga­mi­na­me švie­ žią pro­duk­ciją. Kai ati­darė­me res­to­ raną, norė­jo­me pa­ro­dy­ti, kad aukš­ tas ly­gis Vil­niu­je įma­no­mas. Tiesą sa­kant, atei­ty­je pla­nuo­ja­me kai­nas pa­kel­ti, nes yra pa­klau­sa.

Pro­pa­guo­ja ke­tu­rias sa­vy­bes

Vir­tuvės še­fas, pa­sak pa­šne­ko­vo, tu­ri turė­ti ke­tu­rias pa­grin­di­nes sa­ vy­bes. Jis tu­ri at­pa­žin­ti ko­ky­bišką pro­duktą, žinoti kaip tinkamai ir ko­kius nau­do­ti prie­sko­nius. Taip pat rei­kia iš­ma­ny­ti ruo­ši­mo tech­ niką. Jei­gu val­gia­raš­ty­je pa­ra­šy­ ta „žu­vis ant gro­te­lių“, tu­ri­te būti tik­ras, kad gau­si­te būtent ant gro­ te­lių, o ne or­kaitė­je keptą žuvį.

­lio vals­ty­bių M.Ge­vork­ja­nas verslą nu­sprendė kur­ti Lie­tu­vo­je.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

– Kodėl nu­sprendė­te ati­da­ry­ ti ne na­cio­na­linį, o tarp­tau­ti­ nio mais­to – did­keps­nių – res­ to­raną?

– Kodėl did­keps­niai? Ma­nau, Vil­ niu­je did­keps­niai tin­ka­mai ne­bu­vo ga­mi­na­mi. Bu­vo pa­vie­nių did­keps­ nių res­to­ranų, ku­rie pra­kti­ka­vo lie­ tu­viš­kos mėsos ke­pimą. Ta­čiau Lie­ tu­vo­je vy­rau­ja įsi­ti­ki­ni­mas, kad did­keps­nis, ar­ba stei­kas, – tai tie­ siog minkš­tos mėsos ga­ba­las.

Iš tiesų „did­keps­nis“ la­bai pla­ti sąvo­ka. Jų yra ke­lio­li­kos rūšių ir vi­ si jie būti­nai tu­ri būti kiek­vie­na­me did­keps­nių res­to­ra­ne. Jei bent vie­no

jų nėra, tai reiš­kia, kad tai jau ne­be did­keps­nių res­to­ra­nas. Tai tas pa­ ts, jei­gu jūs atei­tumė­te į italų res­ to­raną ir ja­me ne­būtų, pa­vyzd­žiui, ma­ka­ronų, ti­ra­mi­su ar par­me­za­ no sūrio.

– Kuo ypa­tin­gi jūsų did­keps­niai?

– Mes gau­na­me ge­riau­sios ko­kybės mėsos iš Vo­kie­ti­jos, Ar­gen­ti­nos, Bra­zi­li­jos, JAV, Ai­ri­jos. Tai spe­ cialūs mėsos ga­ba­lai, ku­riuos ruo­ šia spe­cia­liai mums.

– Apie jus mies­te jau kal­ba­ma, nors dir­ba­te kuk­liai įsi­rengę, be

– Koks did­žiau­sias jūsų vir­ tuvės pra­na­šu­mas?

– Mes ži­no­me, kad žmonėms ne­ pa­tin­ka lauk­ti, ir jei­gu tu­ri­me ga­li­ mybę pa­ga­min­ti grei­tai, tai ir da­ro­ me. Ta­čiau mūsų tiks­las nėra, kad žmonės grei­tai pa­val­gytų ir išeitų. Žmo­gus gau­na sa­vo maistą ir ra­miai sau val­go, sėdi, bend­rau­ja.

O ne lau­kia 40–50 mi­nu­čių, kaip dau­ge­ly­je Vil­niaus res­to­ranų.

– Var­tant res­to­ra­no val­gia­raštį su­si­da­ro įspūdis, kad jūsų vir­ tuvės kre­do „Ge­ras pro­duk­tas – pa­pras­tas pro­duk­tas“...

– Ne­ma­nau, kad vir­tuvės še­fas tu­ ri ty­čio­tis iš mais­to. Man juo­kin­ga, kai pra­de­da mai­šy­ti mėsą su avie­ čių uo­gie­ne. Lie­tu­vo­je tai ne­įpras­ta ir nemėgs­ta­ma. Pa­vyzd­žiui, Skan­

di­na­vi­jo­je, kur dir­bau, po­pu­lia­ru val­gy­ti mėsą su bruk­nių uo­gie­ne.

Lie­tu­viai mėgsta ar­ba sūrų, ar­ ba sūrų pro­duktą. Jei­gu tai mėsa, ją val­go su bulvė­mis ar­ba su dar­ žovėm. Lie­tu­viai ne­mai­šo mėsos su jūros pro­duk­tais. Jie kon­ser­va­ty­ ves­ni mais­to at­žvil­giu.

Ma­no dar­bo sti­lius – kuo pa­ pras­čiau. Ne­rei­kia iš nau­jo iš­ra­ dinė­ti dvi­ra­čio. Vis­kas jau iš­ras­ta, rei­kia grįžti prie iš­takų. Ma­no pa­ grin­dinė už­duo­tis ga­min­ti iš švie­žių pro­duktų, ir čia ne­rei­kia di­de­lių fi­ lo­so­fijų. Ne­nau­do­ju daug prie­sko­ nių. Daž­niau­siai tai drus­ka, juo­ die­ji ir bal­tie­ji pi­pi­rai.

Jei­gu pa­tie­ki mėsą, ji tu­ri būti žvaigždė ant ši­tos lėkštės. Nemėgs­ tu mai­šy­ti ir įvai­rių gėly­čių nemėgs­ tu. Ne­rei­kia į maistą dėti to, ko ne­ ga­li­ma val­gy­ti. Esu įsi­ti­kinęs, kad net ba­zi­li­ko la­pas kaip de­ko­ra­ci­ja yra ne­rei­ka­lin­gas. Jei­gu no­ri­te, kad jis būtų pa­tie­ka­le, pa­da­ry­ki­te su juo pa­dažą ar su­tru­pin­ki­te jį.

Ma­no puoš­me­nos pra­ktiš­kos. Pa­ vyzd­žiui, ant gro­te­lių kep­tas vyš­ni­ nis po­mi­do­ras su aly­vuo­gių alie­ju­mi.

Jį ma­lo­nu paim­ti į ran­kas ir su­val­ gy­ti, o štai ba­zi­li­ko la­po ar roz­ma­ ri­no jūs tik­rai ne­val­gy­si­te. Kau­ka­ ze ar Vi­du­rio Azi­jo­je, kur mėgsta­mi ža­lu­my­nai, įpras­ta į la­vašą su­vy­ nio­ti svogūnų laiškų, pet­ra­žo­lių ir pa­val­gy­ti. Ta­čiau Lie­tu­vo­je lėkštė­ je su did­keps­niu tai ne­tin­ka.

– Esa­te sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai.

Sklin­da kal­bos, kad ne­bi­jo­te eti­ ke­to pa­mo­ky­ti ir sa­vo klientų?

– Vir­tuvės še­fas tu­ri ži­no­ti mais­ to ga­mi­ni­mo laiką. Vi­si tu­ri gau­ti maistą vie­nu me­tu, net jei už­si­sa­ ko skir­tin­gus pa­tie­ka­lus. Ir, ma­nau, pas mus ap­tar­na­vi­mas šiuo po­žiū­ riu pa­ts tinkamiau­sias Lie­tu­vo­je.

Jei prie sta­lo sėdi ke­tu­ri žmonės, daž­niau­siai būna, kad vie­nas gau­ na sriubą, o ki­ti, ku­rie neuž­si­sakė jos, lau­kia ant­rųjų pa­tie­kalų. Ne­ ge­rai. Tar­kim, ant­ruo­sius pa­tie­ka­

lus vi­si ga­vo vie­nu me­tu, ir jei vie­ nas baigė val­gy­ti anks­čiau, nie­ka­da ne­ga­li­ma paim­ti jo lėkštės, nes vi­si ki­ti dar val­go.

Lie­tu­vo­je ši kultū­ra kol kas dar ne­la­bai iš­si­vys­čiu­si. Būna, žmo­gus pai­ma lėkštę ir sa­ko – iš­neš­ki­te.

Kar­tais no­ri­me žmo­nes pa­mo­ky­ti eti­ke­to ir to ne­bi­jo­me. Mes ro­do­ me, kad ge­rai iš­ma­no­me sa­vo rei­ kalą ir ne­bi­jo­me ver­ti­ni­mo. Kar­tais būna­me griež­ti sa­vo klien­tams. Iš anks­to neuž­si­sa­kius vietų va­ka­rais ne­re­tai la­bai sun­ku pa­tek­ti į mū­ sų res­to­raną. Ir taip yra ne todėl, kad mes ko­kie nors sno­bai ir no­ ri­me pa­vai­din­ti, – tie­siog yra tam tik­ros tai­syklės.

Lie­tu­viai ne­mai­šo mėsos su jūros pro­ duk­tais. Jie kon­ser­ va­ty­ves­ni mais­to at­žvil­giu.

– Koks jūsų pa­grin­di­nis tiks­las?

Už­si­dirb­ti pi­nigų? Atsk­leis­ti sa­ve kaip vir­tuvės šefą?

– No­ri­me, kad žmonės su­prastų, kas yra ge­ra ko­kybė. Aš išei­nu į salę, klau­siu, kaip jums pa­tin­ka.

Min­dau­gas taip pat bend­rau­ja su žmonė­mis. Jei­gu pa­da­ry­tos Ce­za­rio sa­lo­tos, o klien­tas išė­jo par­ūky­ti ir sa­lo­tos „tirps­ta“, jos bus pa­ga­min­ tos iš nau­jo. Taip, aš pra­laimė­siu fi­nan­siš­kai, bet laimė­siu klientą.

Mes kaip sce­no­je. Tu­ri­me vi­suo­ met šyp­so­tis. Jei­gu klien­tui ne­pa­ tin­ka tai, kaip pa­ga­min­tas keps­nys, – ne­vai­din­siu čia įvai­rių scenų, ne­ de­monst­ruo­siu ne­pa­si­ten­ki­ni­mo.

Tie­siog at­si­pra­šy­siu ir pri­pa­žin­siu sa­vo klaidą.

Mes ne­dir­ba­me sek­ma­dienį, nes tai ma­no šei­mos die­na. Tai ro­do, kad tiks­lo tap­ti mi­li­jo­nie­riais ne­ tu­ri­me.

n­dar­tai Lie­tu­vo­je re­te­nybė Pats M.Ge­vork­ja­nas teigė esąs pri­vers­tas mėsos už­sa­ky­ti iš už­sie­ nio, nes Lie­tu­vo­je jos gau­ti ne­ga­li. „Tik vie­ne­tai mo­ka ko­ky­biš­kai iš­ do­ro­ti gy­vulį. Ir tai, kai pa­prašė­me 100 kg tam tik­ros mėsos, man at­ sakė – ne­ga­li­me, dau­giau­sia – 10 kg“, – skundė­si vir­tuvės še­fas.

Kai pas M.Ge­vork­ janą at­va­žiuo­ja sve­čių, jis ne­ži­no, kur juos galėtų nu­sives­ti.

Nėra na­cio­na­li­nio res­to­ra­no

Na­cio­na­linė vir­tuvė Lie­tu­vo­je tu­ rėtų būti pa­ties aukš­čiau­sio ly­gio.

De­ja, Lie­tu­vo­je, pa­sak vir­tuvės še­ fo, to nėra. Ly­gin­da­mas Lie­tuvą su gimtą­ja Armė­ni­ja, M.Ge­vork­ja­nas kons­ta­ta­vo, kad jo tėvynė­je na­ cio­na­linė vir­tuvė pro­pa­guo­ja­ma kur kas ge­riau. „Aš pa­sa­ky­siu taip – nu­va­žiuo­ki­te į Armė­ni­jos sos­ tinę Je­re­vaną. Armė­ni­jo­je armė­

nų vir­tuvė pa­ties aukš­čiau­sio ly­ gio. Prancūzų ar ki­tam res­to­ra­ne ga­li būti pro­blemų, ta­čiau armėnų – nie­ka­da. Lie­tu­vo­je si­tua­ci­ja at­ virkš­čia“, – pa­brėžė pa­šne­ko­vas.

Kai pas M.Ge­vork­janą at­va­žiuo­ ja sve­čių, jis ne­ži­no, kur juos galėtų nu­ves­ti, nes net tuo­se res­to­ra­nuo­ se, ku­rie sa­ve pri­sta­to kaip ga­lin­ čius pa­si­ūly­ti tra­di­ci­nių lie­tu­viškų pa­tie­kalų, pa­dėtis itin pra­sta. „Aš la­bai nu­si­vylęs tuo, kas yra.

Mėgstu lie­tu­vių vir­tuvę. Mes pri­ pra­to­me prie bul­vių, ge­ros mė­ sos, pa­ga­min­tos or­kaitė­je. Ta­čiau tai da­ro­ma taip pra­stai, kad lie­tu­ viš­kos vir­tuvės var­das tie­siog su­ ga­din­tas. Kai pas ma­ne at­va­žiuo­ ja sve­čių iš už­sie­nio, ne­ži­nau, kur juos nu­si­ves­ti. Ne­se­niai bu­vau su drau­gais vie­na­me res­to­ra­ne, ku­ris pri­si­sta­to kaip lie­tu­viš­kos vir­tuvės res­to­ra­nas, ir... pa­krau­pau“, – ne­ slėpė vir­tuvės še­fas.

Trūksta linksmų pa­davėjų

Vie­no did­žiųjų res­to­ranų tin­ klų „Ma­riot“ kūrėjas yra pa­sakęs, kad vir­tuvė tai toks da­ly­kas, ku­rio

sme­ge­nys yra vir­tuvės še­fas, o ran­ kos – virė­jai. Res­to­ra­no šei­mi­nin­ kas ne­tu­ri šo­kinė­ti ap­link sve­čius.

Tai tu­ri da­ry­ti pa­davė­jai, o res­to­ ra­no va­do­vai tu­ri pa­si­rūpin­ti dar­ buo­to­jais, kad jie norėtų su šyp­se­ na vei­de rūpin­tis klien­tais. „Ma­nau, la­bai daug reiš­kia ap­ tar­na­vi­mas. Lie­tu­viai – links­mi žmonės, ta­čiau kai atei­ni kur nors pa­val­gy­ti, pa­ma­tai to­kius kvad­ra­ ti­nius ar­ba sta­čia­kam­pius vei­dus...

Per­so­na­las kaž­koks pa­vargęs, su­si­ rūpinęs. Ne­ga­li­ma pri­leis­ti prie kli­ entų to­kių žmo­nių. Ne­no­riu ma­ty­ti ta­vo pro­blemų prie sa­vo sta­lo. Ne­ se­niai bu­vau dar vie­na­me res­to­ra­ne.

Mes bu­vo­me ten 2,5 va­lan­dos ir be­ veik li­ko­me ne­valgę. Maistą mums ne­šė 1.40 va­lan­dos. Tai siau­bas“, – api­bend­ri­no M.Ge­vork­ja­nas.

Siūlė ko­vo­ti kar­tu

Res­to­ra­nai neiš­si­lai­ko rin­ko­je dėl tos pa­čios prie­žas­ties. Jie pra­de­da ge­rai, o pa­skui smun­ka pro­duktų ko­kybė. Ži­no­ma, jie ga­li pa­kel­ti sa­vo lygį be di­de­lių in­ves­ti­cijų. Jie tu­ri grįžti

Tendencijos: restoranai Lietuvoje pradeda gerai, bet paskui smunka

produktų kokybė.

prie iš­takų. Lie­tu­viš­kos al­gos juo­ kin­gos ir mo­ka­mos ne lai­ku. Dau­ ge­lis ati­da­ro res­to­raną, sva­jo­da­mi iš­kart tap­ti tur­tuo­liais. Taip ne­ būna. Rei­kia ko­vo­ti už sa­vo pro­ duktą, ne­rei­kia komp­ro­misų. Jei­gu vi­si res­to­ra­nai, ka­vinės at­si­sa­kytų im­ti pra­stą pro­duk­ciją, tiekė­jai esą su­si­mąstytų. „Kai dir­bau „Lie­tu­vo­je“, su­kvie­ čiau vi­sus Vil­niaus vir­tu­vių še­fus ir pa­si­ūliau bend­ra­dar­biau­ti. Ko­ vo­ti su ne­ko­ky­biš­kos pro­duk­ci­jos

tiekė­jais. Bet ne­sėkmin­gai. As­me­ niš­kai iki šiol lai­kau­si vie­no prin­ ci­po. Aš ne­su cir­ke. Nie­ka­da ne­da­ rau komp­ro­mi­so dėl ko­kybės. Jei­gu man at­siuntė ne­ko­ky­bišką pro­ duktą, aš jį grąži­nu. Ži­no­ma, vi­sa tai kai­nuo­ja. Ta­ve tu­ri ap­tar­nau­ti ge­ras pa­davė­jas, ta­čiau už tai rei­kia mokė­ti pi­ni­gus. Tu už­si­sa­kai ge­ros mėsos kepsnį ir už tai taip pat rei­kia mokė­ti. Dau­ge­lis res­to­ranų to da­ ry­ti ne­no­ri, tau­po ir taip smun­ka jų ly­gis“, – pa­brėžė pa­šne­ko­vas.

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760904

26 parduoda

Ar svajojate aplankyti Niujorką?

O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! ypatingą kainą.

Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame03Jus Niujorkas karėlį! nuo 2226 Lt Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Bostonas nuo 2588 Lt ryto!

skelbimai

nekilnojamąjį turtą

Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.

955765

Karščiausi kelionių pasiūlymai perKa Kelioniųorganizatorius organizatorius Brangiai perkame mišką su žeme arba išsi- Kelionių kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaKaina pateikta pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laiveį abi Baltijos kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai.

Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius

Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.

Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

ketvirtadienis, sausio 3, 2013

Siūlo darbą Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pareigoms eiti. Pretendentų atrankos posėdis vyks 2013 m. vasario 27 d.

Išsami informacija apie konkursą paskelbta Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje, svetainės nuoroda http://www. smm.lt/konkursai/vad_p.htm.

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1059097

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-

Graikija, Kreta –– 959 99 LtLt AVIABILIETAI dojamą buitinę techniką - šaldytuvus, KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS Mažieji Laukystos piratai 370 Ispanija, Kosta Brava – 1279 Lt Lt SAS akcijaAUTOBUSU į JAV ir Aziją: skalbykles, virykles, kompiuterinę techBulgarija, Varna – 1099 Lt Alyvų žydėjimo šventė2054 Duobelėje, Latvijoje 1060237 niką ir kitus el. prietaisus. Tel. 8 641 99 Graikija, Kos sala – 1069 Lt Lt Čikaga, Vašingtonas Lt; Niujorkas Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Holivudo akademija 599 Portugalija, Algarvė 2239 Lt (05.26.)

95 Franciskas Lt 000; www.kaunakiemis.lt.

Turkija, Antalija – 969– Lt 2124 Lt;–San 2731 Lt; Šanchajus, Valymo firmai reikalingi valytojai valymo 1060355 Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Mes jėga 450 Lt 953105 Bulgarija, Varna – 929 Lt Pekinasnaktis 2007 Varšuvoje Lt; Tokijas 2290 Lt Muziejų (05.19/20) – 175 Lt darbams. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 Kelionių organizatorius www. lek.lt – 377 Lt Kroatija, Rijeka – 1189 Lt Lt Pirkti internetu:sala–Talinas Ryga–Saremos Žaidimų galaktika 450 45) 510 021, 8 659 37 460.

STOVYKLOS LIETUVOJE Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (yra ir pilys–Čekijos pigios aviakompanijos) Turkija, Marmaris 1029 Lt Perka 1060235 Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Pasaka nuo 550 Lt KELTAI Portugalija, Algarvė – 1899 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Brangiai perkame mišką su žeme arba išsiRyga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; TaliEgiptas – 1299 Lt nuo 1197 Lt sala–Talinas – 377 Lt Avataro–nuotykiai Raganė 550 Lt kartu 450 Lt Ryga–Saremos Paslaugos Kita kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karnas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas.

POISIS lėktuvu iš Varšuvos Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Laimingas Mes šampinjonai 450 Ltaš!Lt600 Lt žmogusnuo – tai Šiaurės Italija (poilsinė Spec. pasiūlymai: Egiptas, Hurgada 1237 to. Tel. 8 676 41 155.

2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutarKelionių 1058688 Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; Šarm El Šeichas – 1314 Lt Top Fun 640 Lt Kroatija nuo 990 Lt S timi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Klaipėda–Zasnicas.

Portugalija – 1633 Lt A LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Mano pasaulis 595 Lt Praha–Viena–Budapeštas byla Tel. (c. b.(8Nr. B2-3323-160/2012).

Bankrutuo5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Konferencijos ir kiti Jūsų kompanijos rengiIspanija – 1719 Lt RS Įvairūs U Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Kitas variantas 359 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt STOVYKLOS UŽSIENYJE niai Baltijos jūroje! Šri Lanka – 5072 Lt jančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoN K Kita KRUIZAI PAŽINTINĖS Varšuvos – 904 Lt(poilsinės) Dodi kalbos 550 Ltlėktuvu riumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RES- IŠMalta Anglų stovyklaiš Estijoje 1790 Lt O VARŠUVOS K KELTŲ BILIETAI INTERNETU Viduržemio jūroje 10 d. nuo 1800 Lt/asm.

Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Susidūrei su problema dėl girtavimo? Gal TRUKTŪRIZACIJOS Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt jūroje 7 d.

STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Egiptas, Hurgada nuo 935Karibų Klaipėda–Kylis CENTRAS. Įgaliotas asmuo TO (su skrydžiu iš Vilniaus); Izraelis – 2252 Lt;LtMarokas – 2235 Lt; anoniminiai alkoholikai gali padėti? PasO – V.Česonis, tel.

8 686 83 541.

Prašom iki 2012 Klaipėda–Zasnicas nuo 3860 Lt/asm. (su skrydžiu iš Vilniaus) Ispanija – 2235 F Ispanija, Kosta Dorada – 999 Lt Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ Kroatijoje 2149 Lt nuo 850 Lt kambink tel. 8 633 00 020. www.aaar.lt. m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kredito- Bulgarija Klaipėda–Karlshamnas VIZOS SLIDINĖJIMAS lėktuvu 1032803 Ispanija, Alikantė – 1108 60 Lt dienai Lankanuo nuo260 3500Lt, LtBaltarusiją nuo 85 Lt; Į Rusiją Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt riniusRyga–Stokholmas reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai Šri Talinas–Stokholmas Graikija, Kos sala – 1128 Lt Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Tailandą, Kiniją... Įvažiavimo leidimai į JAV, Andora – 1290 Lt (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pri- Kreta nuo 1170 Lt Talinas–Helsinkis Australiją.

Italija, Šveicarija (Aostos Baku nuo 1050 Lt;ir LtPrancūzija Maljorka nuo 500slėLt Turkija, Antalija –Lt1185 Lt Bulgarijoje 1699 dedant kreditorinius reikalavimus patvirtinan- Tunisas nuo 770 Helsinkis–Stokholmas PAŽINTINĖS kelionės autobusu: nis) – 1490 Lt čių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. *kainos į abi puses Bulgarija, Burgas – 1199 Lt Kroatijoje 2149 Lt Kopenhaga–Oslas Juodkalnija–Bosnija ir Hercegovina–KroatiItalija (Vialattea) – 1650 Lt Fotografuok vasarėjantį Vilnių Taip Amsterdamas–Niukastlas pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų IŠKroatija, ja–Serbija–Albanija Lt autobusu: Rijeka(pažintinės – 12791215 Lt poilsinės) Juodkalnijoje 1899 Lt VARŠUVOS Šiaurės Italija (pažintinė poilsinė) – 1265 Lt Prancūzija (Trys Slėniai) – 1470 Lt įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu ir laimėk ekskursiją KELTŲ BILIETAI Turkija, Marmaris 1289 Lt – 1890 Lt Anglų(Livinjo) kalbos stovykla Nilu nuosala 2038 BILIETAI INTERNETU Italija–Kaprio (10Ltd.) Italija – 1490 LtEstijoje 1790 Lt tai yraLĖKTUVŲ padaryta.

Kreditorinį reikalavimą pateik- Kruizas iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų Ryga–Stokholmas Bestogiu autoBusu Kroatija – 972 Lt Austrija, Šveicarija – 1890 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt AVIABILIETAI* Izraelis–Jordanija–Egiptas ti Savanorių KELIONĖSpr. 262-105, LT-50204 Kaunas. InParyžius–Amsterdamas–Liuksemburgas – Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt Talinas–Helsinkis Portugalija, Delis nuo 1870 Lt 7 d. – 850 Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Lt draugų kompanijai! formacija tel./faks.

37) 229 net 886.iki 50% nuoVasaros poilsio (8 kelionėms 1234 Lt nuoAlgarvė Ukraina (Bukovelis) 961016 Talinas–Stokholmas laidos!!!

Kuba 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Tokijas lėktuvu – 2229 išLtVilniaus Gėliųnuo paradas Olandijoje (7 d.) – 1395 Lt POILSIS KRUIZAI APIE TERITORIJŲ PLANAVIGėlių paradas Olandijoje Egiptas 1499LtLt INFORMACIJA Ventspilis–Nyneshamnas Konkursas Egiptas, Hurgada nuo 995(6Ltd.) – 1251 Lt Seulasnuo – 2308 Bahamai, Praha–Viena–Budapeštas – 636 Lt Tenerifė – 1719 Lt MĄ. Aliaska, Parengtas žemėsHavajai, sklypo,Kanada, esančioKaribai, Lvovo IŠBulgarija Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) RYGOS:2013 – 995m.Ltlėktuvu iš Vilniaus Singapūras 2310LtLt vyksta portale Viduržemio jūra, Panamos kanalas, SkandiPOILSIS Indija (Goa) ––3419 g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, navija, Pietų Amerika, Azija Vilniuje, sklyKlaipėda–Kylis pasiūlymas) Ispanija, KostaLtBrava, Kosta Dorada nuo Lt JAE (Dubajus) –(spec.

3729 Lt Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Turkija – 1078 Bankokas – 2409 Lt po kad.

Nr. 0101/0032:986, bendras plotas .

Daugiau informacijos www.krantas.lt 1279 Lt Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt Klaipėda–Zasnicas Šri Lanka – 3500 Lt Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo paTurku–Alando salos–Stokholmas VILNIAUS: grindas: Vilniaus miesto savivaldybės admi- IŠKreta – 1170 Lt *kainos į abi puses nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt KELTAI 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 Ispanija, VIZOS – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilJoninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) detaliojo teritorijų planavimo organizato- Turkija, Antalija – 889 Lt Į Rusiją nuo sinės) nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Ryga–Stokholmas Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Talinas–Helsinkis Marokas – 2634 Lt Talinas–Stokholmas Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę Kuba – 5853 Lt Ventspilis–Nyneshamnas šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki kovo 15 d. Pasiūlymas galioja tik fiziniams asmenims. Papildoma informacija STOVYKLOS LIETUVOJE Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) tel. (8 5) 261 3653.

Pasaka nuo 550 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Top Fun 540 Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Raganė 550 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Energetikas 600 Lt VIZOS Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Laimingas žmogus – tai aš!

600 Lt Į Rusiją nuo 260 Lt Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Trimitas 520 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

e j u i n l i V

S A V

A R A

✂

Įvairūs

Su šiuo kuponu

nemokamas

skelbimas savaitraštyje

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Pigs viešojo transporto bilietai Vilniaus viešojo transporto bilietai rytoj kainuos pigiau: 30 ir 60 minučių bilietai bus 30 centų pigesni – be nuolaidos 30 minučių bilietas kainuos 2,20 Lt, o 60 minučių – 3,20 Lt.

Pigs ir 1, 3 bei 10 dienų bilietai. Vienos dienos (24 valandų bilietas) be nuolaidos kainuos 1 Lt pigiau – nebe 13, o 12 Lt. 3 dienų (72 valandų bilietas) kainuos 2 Lt mažiau, tai yra 21 Lt, 10 dienų (240 valandų bilietas) kainuos 5 Lt mažiau, t. y. 41 Lt. Vilniaus mies-

to savivaldybė primena, kad sostinės taryba liepą, Seimui patvirtinus kito PVM tarifo taikymą viešajam transportui, nustatė 10 Lt mažesnes 30 dienų bilieto kainas – 30 dienų bilietas visomis dienomis kainuoja 100 Lt, tik darbo dienomis – 90 Lt. Vienkartinių popierinių bilietų kainos nesikeis, jos išliks be nuolaidos 2 Lt (taikant 50 proc. nuolaidą – 1 Lt). Be to, juos bus galima įsigyti iki kovo 31 d, o išnaudoti dar per šešis mėnesius – iki birželio 30 d.

Bilietų kainos Bilietų rūšis 30 minučių bilietas 60 minučių bilietas 30 minučių bilietas su 50 proc. nuolaida 60 minučių bilietas su 50 proc. nuolaida 30 minučių bilietas su 80 proc. nuolaida 60 minučių bilietas su 80 proc. nuolaida 1 dienos (24 valandų) terminuotas bilietas 3 dienų (72 valandų) terminuotas bilietas 10 dienų (240 valandų) terminuotas bilietas 1 dienos (24 valandų) terminuotas bilietas su 50 proc. nuolaida 3 dienų (72 valandų) terminuotas bilietas su 50 proc. nuolaida 10 dienų (240 valandų) terminuotas bilietas su 50 proc. nuolaida 1 dienos (24 valandų) terminuotas bilietas su 80 proc. nuolaida 3 dienų (72 valandų) terminuotas bilietas su 80 proc. nuolaida 10 dienų (240 valandų) terminuotas bilietas su 80 proc. nuolaida

iki 2012 12 31 2,50 Lt 3,50 Lt 1,25 Lt 1,75 Lt 0,50 Lt 0,70 Lt 13,00 Lt 23,00 Lt 46,00 Lt 6,50 Lt 11,50 Lt 23,00 Lt 2,60 Lt 4,60 Lt 9,20 Lt

nuo 2013 01 01 2,20 Lt 3,20 Lt 1,10 Lt 1,60 Lt 0,44 Lt 0,64 Lt 12,00 Lt 21,00 Lt 41,00 Lt 6,00 Lt 10,50 Lt 20,50 Lt 2,40 Lt 4,20 Lt 8,20 Lt

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr.30-2453 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti teritorijos prie Zigmantiškių gatvės, kurios plotas apie 11,59 ha, Panerių seniūnijoje, detaliojo plano rengimą.

Detaliojo plano rengimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, nustatyti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) žemės naudojimo būdą, suformuoti sklypus, nustatyti sklypų ribas ir plotus, planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus ir statybos reglamentus.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigotas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2641.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2492 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti sklypo Kriaučiūnų g. 2 (kadastro Nr. 0101/ 0167:2455) detaliojo plano rengimą.

Detaliojo plano rengimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, padalyti esamą sklypą, nekeičiant sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties (kita), nustatyti sklypų naudojimo būdus ir pobūdžius – gyvenamosios teritorijos (G), vienbučių, dvibučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G1, G2), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2), sklypų naudojimo ir tvar-

kymo režimą. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigotas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2752.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2511 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti sklypo Rodūnios kelias 11 (kadastro Nr. 0101/0080:221) ir gretimos teritorijos (apie 4,64 ha) Naujininkų seniūnijoje detaliojo plano rengimą.

Detaliojo plano rengimo tikslas – pakeisti sklypo ribas ir plotą, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą (sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos – ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus), susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigotas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Laikomas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. 30-850 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos prie Rodūnios kelias 11 detaliojo plano rengimą“.

Informacija tel. (8 5) 211 2754.

27

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

metų horoskopas

2013 m. ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė Su Nau­jų­jų me­tų pra­džia bai­gia­si pe­rė­ji­mas į Van­de­nio epo­chą – ji įsi­ga­li ir ža­da di­džiu­lių per­mai­nų pa­sau­ly­je ir žmo­ni­jos są­mo­nė­je.

AVI­NAS

Šie me­tai bus prieš­ta­ rin­gi, ne­ra­mūs. Įvai­ rioms da­l y­k i­n ėms, vi­suo­me­ni­nėms ini­cia­ty­voms pa­ lan­kus sau­sis.

Va­sa­rį nuo­tai­ką ir pla­nus daž­nai jauks int­ri­gos. Įsi­bė­gė­jant pa­va­sa­ riui tap­si­te la­bai ak­ty­vūs, darbš­tūs, pa­ste­bi­mi, ori­gi­na­lūs, bet kar­tu neat­sar­gūs, im­pul­sy­vūs, tad ga­li­ te su­kel­ti ava­ri­nes si­tua­ci­jas, su­ si­žeis­ti.

Re­gis, ba­lan­dį karš­tai įsi­my­lė­si­ te, ta­čiau nuo ge­gu­žės vi­są dė­me­sį pa­si­glemš dar­bas, vers­las. Čia ga­ li­mi iš­ban­dy­mai ir per­mai­nos. Grės nuo­bau­dos, pa­tik­ri­ni­mai, svar­bios su­tar­ties nu­trū­ki­mas.

Ant­ro­ji me­tų pu­sė bus ge­res­nė tiems, ku­rie ren­čia­si na­mus, su­ka šei­mos liz­dą, ta­čiau ne­si­seks no­ rin­tie­ms da­ry­ti kar­je­rą.

JAU­TIS

Pir­m ą­j ą me­t ų pu­s ę jums la­biau­siai rū­pės vers­las, jį kur­si­te ar­ ba plė­si­te. Ar­tė­jant pa­va­sa­riui, la­ biau įsi­trauk­si­te į vi­suo­me­ni­nius ju­dė­ji­mus, bend­ra­min­čių ko­lek­ty­ vo veik­lą, nau­jus pro­jek­tus, ta­čiau grei­tai ne­kaip pa­si­ju­si­te dėl už­ku­ li­si­nių int­ri­gų, me­lo Lai­mė, ge­gu­žė ro­man­tiš­kai jaus­ min­ga. Nu­ma­to­ma karš­tų įsi­my­lė­ ji­mų, slap­tų ir at­vi­rų nuo­ty­kių.

Tie­sa, kai ku­rie slap­ti da­ly­kė­ liai ga­li pa­kenk­ti jū­sų re­pu­ta­ci­jai, o mei­lės avan­tiū­ros – se­nam sta­ bi­liam ry­šiui.

Va­sa­rai bai­gian­tis pa­no­rė­si­te su­ rim­tė­ti, nes to rei­kės no­rint ne­pra­ ras­ti to, kas iš­ties svar­bu. Ar­ba kaip tik tuo me­tu už­si­megs mei­lės int­ ri­ga ir dėl jos ga­li nu­ken­tė­ti dar­ bai, už­vir­ti ap­kal­bos, int­ri­gos. Ru­ duo ža­da tik­ros mei­lės, ge­ro­vės ir dar­bų iš įkvė­pi­mo. Jei ne mei­lė, tai kū­ry­bi­nė sėk­mė nu­spal­vins pil­ku­ mą vi­są pa­sku­ti­nį me­tų ket­vir­tį.

DVY­NIAI

Tai bus nau­jų per­spek­ ty­vų, vers­lūs me­tai.

Tik­riau­siai bus pra­ dė­ti nau­ji pro­jek­tai ar­ba tę­sia­mi ką tik pra­dė­ti. Tie­sa, py­ra­gais ne­ snigs – ne kar­tą at­ro­dys, kad ne­si­ se­ka, neat­si­per­ka in­ves­ti­ci­jos, o jė­ gų ati­duo­da­te per daug.

Bū­ti­nas tau­pu­mas, at­sar­gu­mas, ta­čiau ap­gal­vo­ti pla­nai pa­si­tei­sins, tik gal­būt ne iš kar­to. Tu­rė­tų sek­tis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sri­ty­je, ban­ki­ nin­kys­tė­je. Kū­ry­bin­gu­mo jums ne­ stigs, o ori­gi­na­lios idė­jos leis iš­si­ skir­ti iš ki­tų.

As­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me jau­si­te, kad tu­ri­te į ką at­si­rem­ti. Jau nuo pa­va­sa­rio pra­džios šir­dį glos­tys ro­ man­ti­kos spin­du­liai. Re­gis, iki va­ sa­ros rim­tai įsi­my­lė­si­te. Drau­gys­

tė, ke­lio­nės, kon­fe­ren­ci­jos, įdo­mūs pa­šne­ko­vai su­teiks pui­kių įspū­džių ir at­gai­vos sie­lai. Atė­jus ru­de­niui, jums ga­li pa­vyk­ti su­kur­ti šei­mą.

VĖ­ŽYS

Ak­ty­vūs, dar­bin­gi me­ tai, ypač pa­va­sa­ris, prieš ku­rį spė­si­te in­ ves­tuo­ti sa­vo lė­šų ar iš­mo­nės ir ži­ nių į tai, kad tu­rė­tu­mė­te to dar­bo vi­sus me­tus.

Pa­si­nė­ri­mą į dar­bus ga­li iš­pro­ vo­kuo­ti ir ven­gi­mas bū­ti na­muo­ se, ku­riuo­se nu­ma­to­ma tam tik­ra trin­tis, san­ty­kių at­vė­si­mas, emo­ ci­nė įtam­pa ar net ag­re­si­ja. Žie­mos pa­bai­ga, pa­va­sa­rio pra­džia bus ga­ na ne­pa­lan­ki svei­ka­tai. Ne­sau­gu bus ir ke­lio­nė­se, ke­ly­je. Ki­ta ver­ tus, šie me­tai leis už­si­dirb­ti pi­ni­ gų, grą­žin­ti sko­las. Tie­sa, sko­lin­ tis stam­bių su­mų ne­pa­tar­ti­na, nes per di­de­li no­rai ga­li nu­ves­ti į ak­la­ vie­tę.

Nuo va­sa­ros pra­si­de­da kū­ry­bi­ nės ar­ba pe­da­go­gi­nės sėk­mės me­ tas. Ga­li­te su­tik­ti as­me­nį, su ku­riuo bū­si­te neišs­ki­ria­mi dėl stip­raus jaus­mo ir tik­ro tar­pu­sa­vio pa­si­ti­ kė­ji­mo.

LIŪ­TAS

Tu­rė­tų pa­vyk­ti už­ megz­ti ry­šius su rei­ ka­lin­gais vers­lo par­ tne­riais ar­ba gau­ti dar­bo vie­tą vals­ty­bės tar­ny­bo­je, moks­lo įstai­ go­je ar pan. Ga­li pa­sun­kė­ti ir pi­ni­ gi­nė, ži­no­ma, jei ne­tu­ri­te įpro­čio iš kar­to vis­ko iš­leis­ti.

Kai ku­rie iš jū­sų mė­gins in­ves­ tuo­ti į per­spek­ty­vias sri­tis. Vis dėl­to ri­zi­ka ga­li bau­gin­ti, ypač jei pir­mą me­tų ket­vir­tį neiš­veng­si­te fi­nan­si­ nių pro­ble­mų, su­kel­tų kre­di­to­rių ar jū­sų at­ža­lų, šei­mos na­rių. Iki lie­pos jums tu­rė­tų sek­tis da­ry­ti įta­ką ar­ti­ miau­siems drau­gams. Šei­mo­je pa­si­steng­si­te su­re­gu­ liuo­ti san­ty­kius taip, kad nie­kas ne­nu­ken­tė­tų ir ne­lik­tų ne­lai­min­ gas. Ant­rą pus­me­tį galimas di­ desnis psi­cho­lo­gi­nis jaut­ru­mas, ir ga­li paaiš­kė­ti, kad pro­gre­sui ima truk­dy­ti tam tik­ros pri­klau­so­my­ bės, slap­tos int­ri­gos. Spa­lį net nuo drau­gų ga­li­te nu­ken­tė­ti, nors me­ tų pa­bai­go­je vėl tu­rė­si­te kuo pa­si­ džiaug­ti.

MER­GE­LĖ

Tai bus sta­ tu­s o au­ gim ­ o, rim­tų dar­bų ir v i s­ u o m ­ en ­ in ­ ės veik­los me­tai.

Ga­li­te pra­dė­ti kar­je­rą vals­ty­ bi­nė­je įstai­go­ je ar­ba vers­le, pa­ kil­ti į va­do­vau­ja­mas

po­zi­ci­jas. Bet ga­li­te ir ne sa­vo no­ ru keis­ti dar­bą ar im­tis su­dė­tin­gų re­for­mų. Bus pe­rio­dų, kai jū­sų ty­ kos pro­fe­si­nės pro­ble­mos. Vei­kiau­ siai rim­tes­nių pa­si­tai­kys pa­va­sa­rio pra­džio­je ir ru­dens vi­du­ry­je. Ko­vą, bir­že­lį ga­li­ma kri­zė pi­ni­gi­nė­je, dėl to gal­būt net vyk­si­te už­dar­biau­ti į už­sie­nį.

As­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me pe­rio­ diš­kai siaus keis­tos aud­ros. Stai­ga ga­li­te ne­be­su­si­kal­bė­ti su par­tne­riu.

Ypač daug įtam­pos ir mei­lės iš­ban­ dy­mų pa­tir­si­te va­sa­rą. Ru­duo at­neš nedidelį pa­leng­vė­ji­mą ir dar­ną.

SVARS­TYK­LĖS

Ban­guo­jan­tys me­tai, ly­di­mi ir sėk­mių, ir ne­sėk­mių. Me­tų pra­ džio­je, be­veik iki pat pa­va­sa­rio, teks tvar­ky­ti pra­dė­tus ir neuž­baig­ tus rei­ka­lus, nes nuo to pri­klau­sys vers­lo, kar­je­ros per­spek­ty­vos.

Va­sa­rį pa­si­tai­kys dau­giau pra­ mo­gų, bet nuo da­ly­ki­nių rū­pes­čių nea­tit­rūk­si­te. Per­mai­nos, su­si­ju­ sios su dar­bu, pa­rei­ka­laus emo­ci­ nių ir fi­zi­nių jė­gų. Vers­lui grės­mę kels kon­ku­ren­tai. Ne­leis­ki­te ki­ tiems jū­sų žlug­dy­ti ir jums truk­ dy­ti.

Me­tų pra­džia ne­pa­lan­ki svei­ka­ tai, tad rei­kė­tų itin sau­go­tis in­fek­ ci­jų, per­ša­li­mo. Bai­gian­tis va­sa­rai, ru­dens pra­džio­je ims sek­tis mei­lė­ je. Ga­li pa­dvelk­ti ves­tu­vė­mis ar­ba ypa­tin­gu mei­lės ro­ma­nu. Me­tų pa­ bai­ga jau tu­rė­tų nu­džiu­gin­ti ge­rais dar­bų re­zul­ta­tais.

SKOR­PIO­NAS

Me­tų pra­džio­je ar­ba pa­va­sa­rį ga­li iš­tik­ti kri­ zė dėl fi­nan­si­nių pra­ra­ di­mų ar­ba kils ner­vi­nė įtam­pa dėl san­ty­kių ar su­tar­čių nu­trū­ki­mo, sky­ry­bų, tur­to da­ly­bų.

Be­maž iki va­sa­ros ir jos pra­džio­je bus ne­ra­mu, tad bū­ti­na veng­ti per di­de­lės ri­zi­kos. Rei­kia ap­gal­vo­tai leis­ti pi­ni­gus, ap­dai­riai in­ves­tuo­ ti, o ge­riau­sia bū­tų pa­tau­py­ti, nes stai­ga ga­li­te ne­tek­ti nuo­la­ti­nio pa­ ja­mų šal­ti­nio.

Jei kils fi­nan­si­nių pro­ble­mų, tai pa­skui jas seks ir šei­mos pro­ble­ mos, konf­lik­tai su vers­lo par­tne­ riais. Pa­va­sa­ris, bir­že­lis, spa­lis ne­ pa­lan­kūs svei­ka­tai. Mei­lės fron­te šėls aud­ros ir cu­na­miai. Bus ne vie­nas kar­tas, kai no­rė­ sis nu­trauk­ti ry­šius ir

neat­sig­rę­žiant ei­ti to­lyn, kai ku­rie va­sa­ros ir ru­dens pe­rio­ dai neš at­gai­vą sie­lai ir akims, ke­ lio­nes. ŠAU­LYS

Tai bus la­bai svar­būs me­tai as­me­ni­nių san­ty­ kių, par­tne­rys­tės, mei­ lės požiūriu.

Nesk­lan­dūs san­ty­kiai ga­li dar la­ biau pa­krik­ti. O jei­gu jie jums svar­ būs, sten­ki­tės nees­ka­luo­ti ne­su­ta­ ri­mų, bū­ki­te kant­rūs, to­le­ran­tiš­ki ir gal­būt sa­vai­me įtam­pa nu­slūgs.

Ko­vą ne­si­leis­ki­te į avan­tiū­ras ir la­biau pai­sy­ki­te pa­na­šias si­tua­ci­jas pa­ty­ru­sių as­me­nų pa­ta­ri­mų, per­ spė­ji­mų. Re­gis, teks ne kar­tą gin­ ti sa­vo ar ki­tų in­te­re­sus, tar­pi­nin­ kau­ti.

Mei­lės rei­ka­lams for­tū­na pa­lan­ kiau­sia bus va­sa­rą. Iš­si­sė­mę san­ ty­kiai nu­trūks, o my­li­mų­jų jaus­mai taps dar stip­res­ni ir ga­li bū­ti at­šok­ tos se­niai pla­nuo­tos ves­tu­vės.

OŽIA­RA­GIS

Pir­mas pus­me­tis bus ku­pi­nas dar­bo ir pro­ ble­mų. Vos pra­si­dė­jus nau­jiems me­tams jau teks aiš­kin­tis įvai­rius ne­su­sip­ra­ti­mus su par­tne­ riais, ko­le­go­mis. Daug ge­riau sek­ sis dir­ban­tiems, stu­di­juo­jan­tie­ms nuo­to­li­niu bū­du ar­ba iš­vy­ku­siems to­li nuo na­mų.

No­rint ge­rų as­me­ni­nių san­ty­kių, jums rei­kė­tų ne­bū­ti to­kiems kri­tiš­ kiems, reik­liems ir griež­tiems ki­tų at­žvil­giu. Jei ne­sut­ruk­dys pa­blo­ gė­ju­si svei­ka­ta, pir­ma­sis pus­me­ tis leis iš pe­ties pa­dir­bė­ti, o tik­rai­ siais dar­bo vai­siais pa­si­džiaug­si­te ru­de­nį.

Mei­lės rei­ka­lai ban­guos ne­to­ ly­giai. Pa­čio­je me­tų pra­džio­je ir įpu­sė­jus pa­va­sa­riui mei­lės jaus­ mai pri­ges, ta­čiau vie­nat­vė ne­ pris­lėgs dėl dar­bų ir gau­sos. At­vė­ si­mo lai­ko­tar­pius keis ro­man­ti­kos gū­siai, su­šil­dan­tis šei­mos ži­di­nys.

Vie­ni ras džiaugs­mą dar­be, ki­ti – na­muo­se, pri­si­glau­dę prie my­li­mo žmo­gaus.

VAN­DE­NIS

Iki va­sa­ros b ū ­s i ­t e l a ­b i a u lin­kę gau­dy­ti ro­ man­tiš­kas aki­ mir­kas, nei ką nors dirb­ ti, ta­čiau po

tru­pu­tį ju­dė­si­te di­des­nio pro­fe­si­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo, nau­ jo­vių link ir gal­būt ne­tgi vi­siš­kai pa­kei­si­te veik­los kryp­tį.

Re­gis, ku­rį lai­ką de­rin­si­te nau­ja su se­na, bet ru­de­nį jau tu­rė­tu­mė­te at­si­sa­ky­ti anks­tes­nės veik­los ir pa­ si­ner­ti į nau­jai pa­si­rink­tą sa­vi­rea­li­ za­ci­ją, gal kū­ry­bi­nę.

Krau­ją kai­tins ir mei­lė, ypač pa­ va­sa­rį. Per šiuos me­tus spė­si­te ir rim­tai įsi­my­lė­ti, ir su­si­tuok­ti, ir su­si­lauk­ti vai­ko. Ir pa­va­sa­r is, ir ru­duo ska­ tins lė­ti­ nių li­gų paū­ mė­j i­ mus, pri­ klau­ s o ­ my­bių pro­ ble­m as.

Tuo me­ tu kils ne­ sklan­d u­m ų ir as­me­ni­niuo­se san­ ty­kiuo­se. ŽU­VYS

Jau me­tų pra­džia ža­ da ma­lo­nių staigmenų iš ar­ti­mų žmo­nių. Vis dėl­to pa­si­tai­kys kri­zių, ne­su­si­kal­ bė­ji­mo net su pa­ti­ki­miau­siais par­tne­riais, ypač su va­do­vais, dėl ku­ rių ne­pa­lan­ku­mo jūs ga­li­te pra­ras­ ti dar­bą, pa­ja­mų šal­ti­nį ar ga­li bū­ti pa­že­min­tos pa­rei­gos.

Ap­dai­riai el­ki­tės su fi­nan­si­niais iš­tek­liais, nes jums ne­ga­li­ma lįs­ti į sko­las. As­me­ni­nis, šei­mos gy­ve­ni­ mas tu­rė­tų bū­ti prio­ri­te­tas, paly­ gi­nti su dar­bu, sta­tu­su. Ven­ki­te konf­lik­tuo­ti su gi­mi­ne, kai­my­nais.

Pa­va­sa­rį ga­li­te ­kur nors kraus­ty­tis, pra­dė­ti ar pra­tęs­ti sta­ty­bas, re­mon­ tą. Tam iš­ties tin­ka­mi me­tai. Re­gis, nuo va­sa­ros tap­si­te itin kū­ry­bin­gi.

Ru­duo ga­li at­neš­ti daug sėk­mės, di­de­lį lai­mė­ji­mą. Gal­būt su­si­lauk­ si­te kū­di­kio, pa­tir­si­te ga­lin­gą mei­ lę, lai­mė­si­te kū­ry­bi­nia­me kon­kur­se ar lo­te­ri­jo­je.

Si­do­ni­ja

28

KetvirtADIENIS, sausio 3, 2013

Vilnius per savaitę

Tra­di­ci­jos: Kris­taus gi­mi­mo sim­bo­lis – pra­kartėlė – Ka­ted­ros aikštė­je džiu­gins vil­nie­čius iki pat Trijų ka­ra­lių.

Li­ku­čiai: šventė bai­gė­si, o links­my­bių įro­dy­mai „­papuo­šė“ mies­to gat­ves.

To­mo Luk­šio ir Ie­vos B

Ori­gi­na­lu­mas: prie­š pat Nau­juo­sius me­tus vykęs kalė­di­nis bėgi­mas pri­traukė ir Kalėdų se­nių būrį.

29

KetvirtADIENIS, sausio 3, 2013

Bu­dzei­kaitės („Fo­to­die­na“), Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Vilnius per savaitę

Pa­gar­ba: ne vi­siems sau­sio 1-oji bu­vo skau­dan­čios gal­vos die­na – kai

ku­rie šventė Vėlia­vos dieną.

Jaus­mai: žie­mišką šaltį ir dar­ganą leng­viau­sia pa­mirš­ti da­li­jan­tis šil­

tais bu­či­niais.

Re­gi­nys: ne­pabūgę lie­taus pa­sku­tinę metų naktį Ka­ted­ros aikštė­je vil­

nie­čiai iš­vy­do nuo­stabų fe­jer­verkų šou.

Re­kor­di­nin­kas: gar­bus am­žius – dar ne kliū­tis ban­dant pra­lenk­ti jau­

nes­nius tiek bėgant, tiek po­kštau­jant.

Nuo­tai­ka: pra­links­min­ti net did­žiau­sius pe­si­mis­tus ga­li ir ne­tikė­tai

mies­te iš­dy­gu­sio klou­no šyp­se­na.

30

ketvirtadienis, sausio 3, 2013

įvairenybės

Orai 1-oji metų savaitė.

Saulė Ožiaragio ženkle.

Vėjas 7–17 m/s

penktadienį +2

Lietuvoje artimiausiomis dienomis beveik nešals, bus kritulių. Šiandien numatomas lietus ir šlapdriba, bus vėjuota, temperatūra – 1–6 laipsniai šilumos. Penktadienį taip pat bus kritulių. Naktį termometrai rodys 1–4, dieną 2–5 laipsnius šilumos. Šeštadienį debesuota su pragiedruliais, kritulių bus mažiau, šiek tiek atvės. Temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 4 šilumos. Sekmadienį vietomis truputį pasnigs. Temperatūra naktį bus nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio, dieną bus 0–3 laipsniai šalčio, tik pajūryje temperatūra bus teigiama.

+5

Telšiai

+2

Šiauliai

+16 +8 +29 +10 +12 +20 +21 +10

Vėjas (m/s)

Naktis

11

+1

+1

Klaipėda

Panevėžys

Diena

+2

+2

Utena

+3

Šeštadienį

Tauragė

+2

Vėjas (m/s)

Naktis

10

–1

Kaunas

Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Savaitgalio orai

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+12 +12 0 +1 +2 +4 +11 –4

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+6 +4 +16 +29 +2 +20 +6 +3

+1

Diena

+1

Vilnius

+2

Marijampolė

+2

SEkmadienį

Alytus

Vėjas (m/s)

Naktis

6

–5

Diena

–1

Kalendorius Ketvirtadienis

penktadienis

1892 m. gimė Sausio anglų rašytojas, „Hobito“, „Žiedų valdovo“ autorius J.R.R.Tolkienas.

1956 m. gimė JAV kino aktorius ir režisierius Melas Gibsonas.

1969 m. gimė vokiečių lenktynininkas, septyniskart „Formulės-1“ pasaulio čempionas Michaelis Schumacheris.

1985 m. gimė krepšininkas Linas Kleiza, jis žaidžia NBA, Toronto „Raptors“ klube.

1643 m. giSausio mė gravitacijos dėsnio atradėjas, anglų mokslininkas seras Isaacas Newtonas.

1710 m. gimė italų kompozitorius Giovanni Battista Pergolesi.

1960 m. gimė amerikiečių grupės R.E.M. vokalistas Michaelas Stipe’as.

1960 m. žuvo prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Albert’as Camus.

1965 m. gimė anglų aktorė Julia Ormond.

1995 m. mirė dailės istorikas, tapytojas, grafikas Vladas Drėma.

VARDAI: Genovaitė, Viltautas, Vyda, Vida

VARDAI: Titas, Benediktas, Benas, Arminas, Andželika

3

4

šeštadienis

sekmadienis

pirmadienis

Reeves’as.

1932 m. gimė italų rašytojas, filosofas, semiotikas, literatūros kritikas Umberto Eco. 1946 m. gimė amerikiečių aktorė Diane Keaton.

1969 m. gimė dainininkas ir muzikantas Marilyn Manson.

1975 m. gimė amerikiečių aktorius Bradley Cooperis.

Trys karaSausio liai. (Viešpaties apsireiškimas, Rytų Bažnyčioje – Epifanija) 1893 m. gimė rašytojas, poetas, dramaturgas Vincas Mykolaitis-Putinas.

1905 m. gimė prozininkas, vertėjas Kazys Boruta.

1938 m. gimė italų dainininkas ir aktorius Adriano Celentano.

1946 m. gimė „Pink Floyd“ gitaristas, dainų autorius Sydas Barrettas.

1955 m. gimė britų komedijos aktorius Rowanas Atkinsonas, kultinio personažo pono Byno autorius.

1844 m. LurSausio de, Prancūzijoje, gimė šv.

Bernadeta.

1906 m. gimė poetas, prozininkas, literatūros kritikas, visuomenės veikėjas Antanas Venclova.

1910 m. gimė Pranas Lubinas, Amerikos lietuvis krepšininkas, tituluojamas Lietuvos krepšinio krikštatėviu.

1964 m. gimė amerikiečių aktorius, režisierius ir prodiuseris Nicolas Cage’as.

1985 m. gimė Lewisas Hamiltonas, Jungtinės Karalystės „Formulės-1“ lenktynininkas.

VARDAI: Simonas, Simas, Vytautas, Vytautė, Gaudentas

VARDAI: Baltazaras, Kasparas, Merkelis, Arūnas, Arūnė

Sausio

5

1914 m. gimė amerikiečių aktorius George’as

6

7

VARDAI: Liucijus, Raimundas, Valentinas, Rūtenis, Raudvilė

antradienis

trečiadienis

1642 m. mirė italų matematikas ir astronomas Gali-

1947 m. gimė britų dainininkas Davidas Bowie.

1776 m. gimė lietuvių tautosakininkas, Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros veikėjas Liudvikas Rėza.

1908 m. gimė prancūzų filosofė egzistencialistė, novelistė Simone de Beauvoir.

1913 m. gimė 37-asis JAV prezidentas Richardas Nixonas.

1944 m. Klivlande (JAV) gaisre žuvo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

1944 m. gimė gitaristas, britų grupės „Led Zeppelin“ įkūrėjas Jimmy Page’as.

1957 m. gimė dainininkė Gloria Estefan.

VARDAI: Apolinaras, Severinas, Vilintas, Gintė, Teofilis

VARDAI: Bazilė, Julijonas, Algis, Gabija, Marcijona

Sausio

8

leo Galilei.

1889 m. patentuotas pirmasis kompiuteris.

1896 m. gimė lakūnas, Steponas Darius (Jucevičius), kovų už nepriklausomybę dalyvis.

1935 m. gimė JAV dainininkas, aktorius, rokenrolo karalius Elvis Presley.

Sausio

9

Su­mai­nė žie­dus „Play­boy“ bo­sas Hugh Hef­ne­ris Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se ve­dė sa­vo „pa­bė­gu­sią nuo­ta­ką“ Crys­tal Har­ris, ku­ri jį bu­vo pa­li­ku­si prieš jų pla­nuo­tas ves­tu­ves 2011 m.

86 me­tų lei­dy­bos mag­na­tas ir 26 me­tų C.Har­ris žie­dus pir­ma­die­ nį su­mai­nė „Play­boy“ vi­lo­je Be­ ver­li Hil­se, Ka­li­for­ni­jo­je.

Džiū­gau­jan­ti nuo­ta­ka ger­bė­jus apie sa­vo di­džią­ją die­ną in­for­ma­ vo ži­nu­tė­mis tvi­te­ry­je. Vie­no­ je jų mo­te­ris ra­šė: „Šian­dien yra die­na, kai tam­pu po­nia Hef­ner.

Jau­čiuo­si la­bai lai­min­ga, su­lau­ ku­si sėk­mės ir pa­lai­ min­ta.“ C.Har­ris, tu­rin­ ti psi­cho­lo­go iš­ si­l a­v i­n i­m ą, bu­ vo žur­na­lo „Play­b oy“ 2009-ųjų Mis gruo­ dis, o 2011 m. lie­pą pap ­ uo­ šė jo vir­ še­lį. Toje

nuo­trau­koje jos apa­ti­nę kū­no da­lį den­gė lip­du­kas su už­ra­šu „Pa­bė­ gu­si nuo­ta­ka“.

H.Hef­ne­ris ir C.Har­ris iš pra­ džių ke­ti­no tuok­tis 2011 m. bir­ že­lį, bet bu­vu­si ma­ne­ke­nė, ku­ri da­bar tu­ri apa­ti­nių dra­bu­žių par­ duo­tu­vę, ta­da ves­tu­ves at­šau­kė.

2012 m. ge­gu­žę po­ra su­si­tai­kė, o H.Hef­ne­ris gruo­dį vėl pa­si­pir­šo ir pa­skel­bė apie pla­nus 2013-uo­sius su­tik­ti kaip ve­dęs vy­ras.

H.Hef­ne­ris anks­čiau bu­vo ve­dęs du kar­tus. Su ant­rą­ja žmo­na Kim­ber­ley Con­rad, ku­ ri taip pat yra bu­vu­ si Play­ma­te, jis iš­si­ sky­rė 2010 m. Prieš sky­ry­bas jie dar il­ gą lai­ką gy­ve­ no at­ski­rai.

Jo pir­mo­ ji san­tuo­ka su Mild­red Wil­l iams s k y ­r y ­ bom ­ is baig ­ ė s­ i 1959 m.

BNS inf.

Pra­mo­ga: dau­ge­lis mau­dy­nių da­ly­vių dė­vė­jo Ka­lė­dų Se­ne­lio ke­pu­res ir na­cio­na­li­nės oran­ži­nės spal­vos mau­

dy­mo­si kos­tiu­mė­lius.

AFP nuo­tr.

Mau­dy­nės le­di­nė­je jū­ro­je Net 40 tūkst. žmo­nių ant­ra­die­nį ne­ pa­bū­go le­di­nio van­dens ir pa­sie­kė re­kor­dą, pa­si­ner­da­mi į Šiau­rės jū­ rą per tra­di­ci­nes Nau­jų­jų me­tų die­ nos mau­dy­nes Ny­der­lan­duo­se.

„Apie 10 tūkst. be­si­mau­dan­čių bu­vo Sche­ve­nin­ge­ne ir re­kor­di­nis skai­čius – 40 tūkst. – žmo­nių vi­ suo­se Ny­der­lan­duo­se“, – sa­kė or­ ga­ni­za­to­rių at­sto­vė Jis­ke Bar­ten.

Ha­gos ku­ror­ti­nis prie­mies­tis Sche­ ve­nin­ge­nas yra pa­grin­di­nė iš 102 vie­ tų, ku­rio­se or­ga­ni­zuo­ja­mas šis po­pu­ lia­rė­jan­tis nau­ja­me­tis ren­gi­nys.

Dau­ge­lis jo da­ly­vių dė­vė­jo Ka­ lė­dų Se­ne­lio ke­pu­res ir na­cio­na­ li­nės oran­ži­nės spal­vos mau­dy­ mo­si kos­tiu­mė­lius. Žmo­nės bė­go į jū­rą šū­kau­da­mi ir juok­da­mie­si, nors van­dens tem­pe­ra­tū­ra te­bu­vo 8 laips­niai Cel­si­jaus.

„Oro tem­pe­ra­tū­ra taip pat bu­vo apie 8 laips­nius, ta­čiau dėl žvar­ baus oro tem­pe­ra­tū­ra at­ro­dė ar­ti­ mes­nė nu­liui“, – aiš­ki­no J.Bar­ten. „Tai šiek tiek be­pro­tiš­ka, bet to­ kia tra­di­ci­ja. Jei­gu esi olan­das, tu­ri tai pa­da­ry­ti bent kar­tą gy­ve­ni­me“, – tei­gė 29 me­tų San­de­ris Vel­ta­hui­ze­ nas, nau­ja­me­tė­se mau­dy­nė­se da­ly­ vau­jantis vie­nuo­lik­tus me­tus iš ei­lės.

BNS inf.

31

ketvirtADIENIS, sausio 3, 2013

personažas

Vers­li­nin­kas su fi­lo­so­fo sie­la Ar­chi­tek­to Min­dau­ go Pu­zo­no sun­ku ne­pas­te­bė­ti – jo pil­ na vi­sur. Sėk­min­ gai be­si­ver­čian­ tis, drą­sus ir veik­ lus, tik­ras šiuo­lai­ki­ nės bo­he­mos at­sto­ vas ran­da lai­ko ir kū­ry­bai, ir fi­lo­so­fi­jai, ir pro­tų mū­šio čem­ pio­na­tams.

Jo dirb­tu­vių du­ris Užu­py­je daž­ nai vars­to ne tik klien­tai, bet ir ne­ sus­kai­čiuo­ja­ma ga­ly­bė drau­gų bei pa­žįs­ta­mų, nors va­di­na­mas me­ ni­nin­ku jis rau­ko­si ir pur­to gal­vą. „Aš vers­li­nin­kas su fi­lo­so­fo sie­la“, – šyp­so­da­ma­sis įvar­di­ja.

– Ko­kią vie­ną sa­vo sa­vy­bę la­ biau­siai no­rė­tum pa­keis­ti?

– Gy­ve­ni­mo sko­nis yra toks, koks jis yra, ir ne pa­pras­tam žmo­gui jį keis­ ti. Jei kal­ba­me apie sa­vy­bes, gal no­ rė­čiau ma­žiau iš­jaus­ti vis­ką, kas ma­ne su­pa, – kū­ry­bi­nis ke­lias yra ma­no di­džiau­sia do­va­na, bet kar­ tu ir di­džiau­sia ne­lai­mė.

– Ką lai­kai di­džiau­siu sa­vo pa­ sie­ki­mu?

– Sa­vo sū­nų.

– Ką lai­kai sa­vo he­ro­ju­mi kas­ die­nia­me gy­ve­ni­me?

– Nie­ka­da ne­si­ža­vė­jau he­ro­jais, net vai­kys­tė­je, bet ma­no did­vy­ris rea­ lia­me gy­ve­ni­me yra ma­no se­ne­lis, ku­ris vaikš­čio­jo pės­čio­mis iš Ker­ na­vės į Vil­nių, kad šei­mai duo­nos at­neš­tų, vė­liau, su­si­rgus mo­čiu­ tei, dar pen­kio­li­ka me­tų ją slau­gė. „Did­vy­ris“ – gal per­ne­lyg skam­bus žo­dis, jis ir pa­ts sa­vęs to­kiu ne­lai­ kė, tie­siog man tai žmo­giš­kų sa­vy­ bių rin­ki­nys, ku­riuo ver­ta di­džiuo­ tis ir ža­vė­tis.

– Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to?

– Jei­gu jau atė­jo nau­ja gy­ve­ni­ mo die­na, ją rei­kia nu­gy­ven­ti kaip įma­no­ma ge­riau, pra­smin­giau ir sėk­min­giau.

Kal­bi­no Atė­nė Pa­kal­ny­tė karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ vyriausioji redaktorė Margarita Narvydaitė – 219 1386

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

2022

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 GYVENIMAS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFė Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688