2013-01-05 Kauno diena

lietuva

7p.

Vyriausybė tikina iki kovo vidurio apsispręsianti, ar statyti naują atominę elektrinę.

ekonomika

pasaulis

9p.

Trys lie­tu­viai Pie­tų Ame­ri­ko­je šian­dien pra­de­da dy­ku­mų ma­ra­to­ną „Da­ka­ras 2013“.

10p.

Fiskalinio skardžio JAV išvengė, bet tikrieji iššūkiai dar prieš akis.

Žie­mą sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tai už­sie­ny­je su­lau­kė ypa­tin­go su­si­do­mė­ji­mo, o Lie­tu­vo­je tra­sos mer­di.

14p.

Šeštadienio

Sausio 5, 2013 Nr. 3 (19864) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

70 maest­ro P.Bin­ge­lio pa­va­sa­rio aki­mir­kų

Bausmė bu­de­lio ne­šo­ki­ra­vo Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Kau­nie­tės Eg­lės Vo­sy­liū­tės at­stum­ tas ir dėl to jos už­puo­li­mą bei sun­ kiais su­ža­lo­ji­mais pa­si­bai­gu­sį api­ py­li­mą sie­ros rūgš­ti­mi suor­ga­ni­za­ vęs Pau­lius Kai­rys už gro­tų siun­ čia­mas vie­nuo­li­kai me­tų. Kerš­to vyk­dy­to­jas Po­vi­las Bu­tė­nas – de­ vy­ne­riems.

Kal­tės ne­pri­pa­žįs­ta

„Tu­r ė­č iau že­m ai lenk­t is prieš pro­ku­ro­rą, ku­ris teis­mą įti­ki­no nu­teis­ti ne­kal­tą žmo­gų. Teis­mo spren­di­mą skų­si­me“, – pa­reiš­kė P.Kai­rio ad­vo­ka­tas Ri­čar­das Gir­ dziu­šas. Jo gi­na­ma­sis ne­pa­lan­kų teis­mo nuo­spren­dį iš­klau­sė ra­ miai, prieš jį net ėmė šyp­so­tis.

3

Dienos citata „Pa­gim­džiau la­bai grei­tai – net ne­spė­jau su­pras­ti, kad jau vis­kas“, – sa­kė bu­vu­si vie­na ge­riau­sių Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kių Edi­ta Pu­čins­kai­tė, gruo­džio 15 d. pa­gim­džiu­si sū­nų.

Re­cep­tas: pro­fe­so­rius P.Bin­ge­lis įsi­ti­ki­nęs, kad se­nat­vė ne­gre­sia, kol vis­kuo do­mie­si, ei­ni ko­ja ko­jon su lai­ku.

70 me­tų ju­bi­lie­jų šven­čian­tis Kau­no gar­ bės pi­lie­tis, Kau­no vals­ty­bi­nio cho­ro me­ no va­do­vas ir vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas, po­ li­ti­kas Pet­ras Bin­ge­lis ne­pra­ran­da nei ener­gi­jos, nei op­ti­miz­mo, nei šmaikš­taus po­žiū­rio į gy­ve­ni­mą.

Bė­ga nuo lie­tu­viš­kos žie­mos

4p.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

– Ar triukš­min­gai švę­si­te sau­ sio 3 d. pa­si­tik­tą gar­bin­gą ju­bi­ lie­jų? Gal­būt su­pla­nuo­ti ko­kie nors gran­dio­zi­niai ren­gi­niai?

– Ne­mėgs­tu di­de­lių iš­kil­mių, pra­ kil­nių kal­bų, glė­biais tei­kia­mų gė­ lių. Man at­ro­do, kad to­kio­mis pro­

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

go­mis vi­si gau­siai me­luo­ja gir­da­mi ju­bi­lia­tą. Be to, vaikš­čio­ji­mas ro­žė­ mis klo­tu ta­ku ken­kia ei­se­nai (juo­ kia­si). Ne­reng­siu jo­kių po­mpas­tiš­ kų iš­kil­mių ir gi­mi­nėms.

Man tai – pa­pras­tas gim­ta­die­ nis, at­švę­siu jį kuk­liai su šei­ma.

Sa­vait­ga­liui at­vyks­ta jau­nes­ny­sis sū­nus Jur­gis su šei­ma iš Nor­ve­gi­jos.

2

21p.

2

šeštADIENIS, sausio 5, 2013

miestas

Oro kokybė Kaune 0

9

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

1,52

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

39

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

70 maest­ro P.Bin­ge­lio pa­va­sa­rio aki­mir­kų Pa­ma­ty­siu me­tų ir ke­tu­rių 1 mė­ne­sių anū­kę Skais­tę. Sū­ nus dir­ba va­dy­bi­nin­ku Nor­ve­gi­jo­je,

tys su­ti­ko kreip­tis į Mask­vą ir pra­ šy­ti ma­žes­nio kon­cer­tų li­mi­to, bet iš­sau­go­ti vien aka­de­mi­nės mu­zi­kos re­per­tua­rą. Iki šiol ren­gia­me iki 80 kon­cer­tų per me­tus.

Os­le. Už­sie­ny­je dar­buo­ja­si ir vy­res­ ny­sis sū­nus Po­vi­las. Jis gro­ja Švei­ ca­ri­jos or­kest­ruo­se fa­go­tu.

Di­de­lę šven­tę rei­kės reng­ti ki­tais me­tais, kai Kau­no cho­ras švęs 45 me­tų veik­los ju­bi­lie­jų. O kol kas ne­ no­riu iš­skir­ti­nio dė­me­sio. Esu vie­ nas iš cho­ro na­rių, tik ma­no nu­me­ ris ja­me vi­sa­da bu­vo ir dar te­bė­ra pir­mas.

– Da­ly­vau­ja­te ir po­li­ti­ko­je.

Daug me­tų esa­te iš­ren­ka­mas į Kau­no mies­to ta­ry­bą. Kaip api­bū­din­tu­mė­te mies­to po­li­ti­ ko dar­bą?

– Po­li­ti­ka yra pa­grin­di­nės, se­ niau­sios pro­fe­si­jos se­suo (juo­kia­ si). Ne­mėgs­tu aš jos, bet da­ly­vau­ ju mies­to ta­ry­bos veik­lo­je dar nuo so­viet­me­čio, kai te­ko rū­pin­tis dai­ nų šven­tė­mis, ki­tais kul­tū­ros ren­ gi­niais. Pa­si­kei­tus lai­kams, ke­ti­nau pa­si­trauk­ti iš veik­los sa­vi­val­do­je, bet 1994 m. pa­skam­bi­no Vy­tau­tas Lands­ber­gis ir pa­pra­šė da­ly­vau­ ti rin­ki­muo­se. Su­ti­kau, nors jo­kiai par­ti­jai ne­prik­lau­sau, tu­riu stu­ bu­rą, ne­bi­jau pa­sa­ky­ti, ką gal­vo­ju.

Ma­nau, ten rei­kia ir to­kių žmo­nių, ku­rie išmano kul­tū­ros rei­ka­lus. De­ ja, dau­gu­ma atei­na dėl įvai­rių as­ me­ni­nių in­te­re­sų.

Dar­bas ta­ry­bo­je la­bai ski­ria­si nuo veik­los Kau­no fil­har­mo­ni­jo­je. Pas­ ta­ro­jo­je ne­ga­li kal­bė­ti to­kių ne­są­ mo­nių, ko­kių nuo­lat gir­di­me mies­ to ta­ry­bos po­sė­džiuo­se. Ne­si­liau­ju ste­bė­tis, ko­dėl suau­gę žmo­nės gaiš­ ta daug lai­ko tuš­čioms kal­boms. Juk pa­grin­di­nis dar­bas vyks­ta mies­ to ta­ry­bos ko­mi­te­tuo­se, o bend­ra­ me po­sė­dy­je tu­rė­tu­me tik bal­suo­ti.

Tam tu­rė­tų už­tek­ti dvie­jų va­lan­dų, ta­čiau dis­ku­tuo­ja­me iki va­ka­ro.

– Ko­le­gos jus api­bū­di­na kaip la­bai ener­gin­gą ir jau­nat­viš­ką.

Kur sly­pi jū­sų gy­ve­ni­miš­ka­sis už­tai­sas?

– Žmo­gus lie­ka jau­nas, kol jo dva­sia jau­na. Se­nat­vė pra­si­de­da, kai nei­ ni ko­ja ko­jon su lai­ku, nie­kuo ne­si­ do­mi. To dar ne­jau­čiu. Tik pa­rei­gų per­ne­lyg daug esu pri­siė­męs: dai­ nų šven­čių or­ga­ni­za­vi­mas, dar­bas Kau­no mies­to ta­ry­bo­je, įvai­riuo­se kon­kur­suo­se, per­žiū­ro­se. Tai ati­ma daug ener­gi­jos. Jei ga­lė­čiau pra­dė­ ti nuo pra­džių, daug dau­giau lai­ko skir­čiau sau.

Fi­zi­nę svei­ka­tą pa­de­da iš­sau­go­ ti jo­ga. Jau 35 me­tus be­veik kiek­vie­ ną ry­tą apie va­lan­dą ski­riu pra­ti­mų komp­lek­sui. Tik ant gal­vos po akies lę­šiu­ko per­so­di­ni­mo ope­ra­ci­jos jau ne­ga­liu sto­vė­ti, bet yra daug ki­to­ kių jo­gos pra­ti­mų ir po­zų. Ry­tie­tiš­ ka mankš­ta man pa­de­da iš­lik­ti žva­ liam ir ener­gin­gam.

– Kaip atė­jo­te į mu­zi­kos pa­ sau­lį?

– Ma­no tė­vai bu­vo pa­pras­ti vals­tie­ čiai, bet tė­vas pui­kiai gro­jo ar­mo­ ni­ka. Žmo­nės iš ap­lin­ki­nių kai­mų ir mies­te­lių net de­rin­da­vo ves­tu­ vių da­tas, kad ga­lė­tų jį pa­si­kvies­ ti pa­gro­ti. Ma­ma bu­vo bal­sin­ga dai­ni­nin­kė, ji mo­kė­jo daug liau­dies dai­nų. Ta­čiau aš vai­kys­tė­je ne­mu­ zi­ka­vau.

Kar­tą, bū­da­mas gal še­šio­li­kos me­tų paaug­lys, sve­čia­vau­si pas gi­ mi­nes Šiau­liuo­se ir šio mies­to šven­ tė­je ma­ne la­bai su­ža­vė­jo cho­ro di­ri­ gen­tas, jo su­ge­bė­ji­mas su­val­dy­ti ir įkvėp­ti dai­nai di­de­lę mi­nią žmo­nių.

Ta­da ir ap­si­spren­džiau stu­di­juo­ti chor­ve­dy­bą, tap­ti cho­ro va­do­vu.

Pir­mas ban­dy­mas pa­tek­ti į Vil­ niaus Juo­zo Tal­lat-Kelp­šos mu­zi­ kos tech­ni­ku­mą bu­vo ne­sėk­min­gas.

Net­gi iš­gir­dau pa­siū­ly­mą rink­tis ki­ to­kią pro­fe­si­ją, ne­su­si­ju­sią su mu­ zi­ka – man sa­kė, kad ne­tu­riu jo­kių ga­bu­mų. Ta­čiau už­si­spy­riau, me­ tus sa­va­ran­kiš­kai pa­si­mo­kiau pas gi­mi­nai­tę mu­zi­kos pe­da­go­gę ir vėl mė­gi­nau. Grei­čiau­siai ir vėl bū­ tų iš­va­rę, bet dės­ty­to­jas Ed­mun­das Sap­ra­na­vi­čius, ma­ty­da­mas ma­no di­de­lį no­rą stu­di­juo­ti, pa­ti­kė­jo ma­ ni­mi ir ap­siė­mė mo­ky­ti. Jam esu la­ bai dė­kin­gas už kant­ry­bę ir su­teik­ tas ži­nias.

– Esa­te gi­męs Dzū­ki­jo­je, Va­rė­ nos ra­jo­ne, stu­di­ja­vo­te sos­ti­ nė­je, ten dar stu­di­juo­da­mas jau tu­rė­jo­te dar­bą vy­rų cho­re „Var­ pas“. Kaip at­si­ti­ko, kad at­si­dū­ rė­te Kau­ne?

– Vi­sai ne­gal­vo­jau čia at­vyk­ti, nes Vil­niu­je bai­gęs kon­ser­va­to­ri­ją tu­ rė­jau ga­li­my­bę to­liau stu­di­juo­ ti Pe­ter­bur­ge. Bet Vy­riau­sy­bė nu­ spren­dė su­kur­ti Kau­ne miš­rų cho­rą ir tai pa­da­ry­ti pa­siū­lė man. Ma­tyt, vy­res­niems ko­le­goms pa­ti­ko ma­no

Ti­tu­luo­tas: gar­bin­gų var­dų ir pre­mi­jų lau­rea­tas maest­ro P.Bin­ge­lis įsi­ti­ki­nęs, kad su­reikš­min­ti sa­ve yra di­

džiau­sia yda.

chor­meis­te­rio dar­bas sos­ti­nės vy­ rų cho­re „Var­pas“.

Kul­tū­ros mi­nist­rui Lion­gi­nui Še­ pe­čiui pa­sa­kiau, kad vi­siš­kai ne­ no­riu siū­lo­mo dar­bo, bet jis tik skės­te­lė­jo ran­ko­mis. Pa­sa­kė, kad jei mi­nis­te­ri­jos su­da­ry­ta ko­mi­si­ja nu­spręs, tu­rė­siu vyk­dy­ti val­džios va­lią. Taip ir at­si­ti­ko – ko­mi­si­ja 1969 m. vien­bal­siai de­le­ga­vo ma­ ne į Kau­ną.

– Pa­si­ju­to­te įspeis­tas į kam­pą?

– Val­džios at­sto­vams pa­sa­kiau, kad su­tin­ku iš­vyk­ti į Kau­ną tik me­ tams. Ma­niau su­bur­ti čia cho­rą ir iš­vyk­ti stu­di­juo­ti į Ru­si­ją. Grei­ tai su­pra­tau, koks bu­vau nai­vus.

Iš nie­ko su­bur­ti cho­rą rei­kia daug dau­giau lai­ko.

Di­džiau­sias keb­lu­mas bu­vo su­ ras­ti dai­ni­nin­kų. Aka­de­mi­niam cho­rui jų rei­kė­jo 60–70. Kvie­tė­me no­rin­čiuo­sius dai­nuo­ti per spau­dą, pa­ts va­ži­nė­jau po mies­te­lių baž­ny­ čias ir klau­siau­si, ar per Mi­šias ne­ si­gir­di gra­žiai gie­dan­čių bal­sų ša­lia var­go­ni­nin­ko.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Įvai­riais bū­dais pa­vy­ko pri­si­ vi­lio­ti žmo­nių net iš Jo­niš­kio, Ak­ me­nės. Daž­niau­siai čia at­va­žiuo­ti ryž­da­vo­si jau­ni žmo­nes. Juos gun­ dė ga­li­my­bė va­ži­nė­ti ir kon­cer­tuo­ti po įvai­rius So­vie­tų Są­jun­gos mies­ tus. Ta­čiau jiems te­ko gy­ven­ti la­ bai kuk­liai. Val­džia net ne­sky­rė jo­ kio bend­ra­bu­čio, tad at­vy­ku­siems cho­ris­tams te­ko pa­tiems rū­pin­tis, kur nuo­mo­tis būs­tą, o al­ga te­bu­vo apie 70 rub­lių.

Val­džios at­sto­vams pa­sa­kiau, kad su­tin­ ku iš­vyk­ti į Kau­ną tik me­tams. Ma­niau su­bur­ti čia cho­rą ir iš­vyk­ti.

Ne­nuos­ta­bu, kad žmo­nės cho­re daž­nai kei­tė­si. Per 43 me­tus Kau­ no cho­re yra dai­na­vę tiek žmo­nių,

kiek už­tek­tų gal še­šiems ar net dau­ giau cho­rų.

– Ne­pai­sant sun­ku­mų, cho­ras grei­tai su­lau­kė di­džiu­lio pri­ pa­ži­ni­mo.

– Ko­lek­ty­vas per ke­tu­ris de­šimt­ me­čius iš­mo­ko apie tūks­tan­tį įvai­ rių epo­chų ir sti­lių kū­ri­nių ir su­ren­ gė tūks­tan­čius kon­cer­tų Lie­tu­vo­je ir sve­tur. Su di­de­liu pa­si­se­ki­mu kon­ cer­ta­vo dau­gy­bė­je ša­lių, ge­riau­sio­ se kon­cer­tų sa­lė­se. Su sim­fo­ni­niais ir ka­me­ri­niais or­kest­rais, so­lis­tais, di­ri­gen­tais Kau­no cho­ras at­li­ko daug su­dė­tin­gų kan­ta­ti­nio-ora­to­ ri­nio žan­ro kla­si­ki­nių ir šiuo­lai­ki­ nių kū­ri­nių.

Cho­rui nuo pat pra­džių bu­vo ke­ lia­mi aukš­ti rei­ka­la­vi­mai. Pra­džio­ je bu­vo rei­ka­lau­ja­ma net per­ne­lyg daug. Pa­vyz­džiui, tu­rė­da­vo­me su­ reng­ti 120 kon­cer­tų per me­tus. Kul­ tū­ros mi­nist­rui net bu­vau pa­siū­lęs su­kur­ti pa­pras­tes­nių, est­ra­di­nių dai­nų re­per­tua­rą ma­žes­niam bū­riui at­li­kė­jų, kad bū­tų įvyk­dy­tas for­ma­ lus pla­nas. Ta­da mi­nist­ras L.Še­pe­

– Bet juk ne vi­sos dis­ku­si­jos bū­na bergž­džios. Kar­tais jo­se gims­ta ir ge­rų da­ly­kų.

– Kau­no sa­vi­val­dy­bė iš­si­ski­ria tuo, kad vie­nin­te­lė iš­lai­ko mu­ni­ci­pa­li­nį sim­fo­ni­nį or­kest­rą, teat­rus. Ma­nau, mums rei­kė­tų ak­ty­vių, pra­gma­tiš­ kų žmo­nių, su­ge­ban­čių iš­rei­ka­lau­ ti lė­šų iš cent­ri­nės val­džios. Esa­ me pa­na­šaus dy­džio kaip Vil­nius, bet dė­me­sio gau­na­me ne­pa­ly­gi­na­ mai ma­žiau.

Kaip mi­nė­jau, at­vy­kęs ne­ke­ti­ nau il­gai už­si­bū­ti Kau­ne. Bet pra­ dė­jęs dirb­ti, už­siim­ti įvai­riau­sia veik­la nė ne­pa­ju­tau, kaip pra­bė­ go tie ke­li de­šimt­me­čiai. Čia ga­vau vi­sus ti­tu­lus, tarp jų ir Kau­no gar­ bės pi­lie­čio var­dą. Be­je, ta­da ga­lu­ ti­nai įsi­ti­ki­nau, kad gar­bė ir pi­ni­gai į vie­ną mai­šą nea­tei­na. Bet aš ne­si­ skun­džiu, tik kons­ta­tuo­ju fak­tą.

– Esa­te iš­ties ti­tu­luo­tas: anais lai­kais, su­lau­kus 31 me­tų, jums su­teik­tas nu­si­pel­niu­sio ar­tis­to, po to – nu­si­pel­niu­sio me­no vei­ kė­jo var­das. Esa­te ap­do­va­no­tas Na­cio­na­li­ne kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja, Di­džio­jo Lie­tu­vos ku­ ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no IV laips­ nio or­di­nu, or­di­no „Už nuo­ pel­nus Lie­tu­vai“ Ko­man­do­ro di­džiuo­ju kry­žiu­mi. Ar tik­rai nie­ka­da ne­si­rgo­te žvaigž­džių li­ga, net jau­nys­tė­je?

– Nie­ka­da. Vi­sa­da, po kiek­vie­ no įver­ti­ni­mo, pa­gal­vo­da­vau, kad bū­ti­na ir to­liau pa­grįs­ti, įro­dy­ ti, jog esi ver­tas to ap­do­va­no­ji­mo.

Sup­ran­ta­ma, tai su­tei­kia ir di­de­ lį pa­si­ten­ki­ni­mą, bet vi­sa­da pri­si­ min­da­vau vie­ną Bib­li­jos tei­gi­nių: di­džiau­sia nuo­dė­mė – su­reikš­min­ ti sa­ve. Ig­no­ruo­ti Bib­li­jos nu­ro­dy­ mus, ypač esant to­kio am­žiaus kaip aš, la­bai ri­zi­kin­ga.

3

šeštADIENIS, sausio 5, 2013

miestas

Bausmė bu­de­lio ne­šo­ki­ra­vo At­ro­dė, kad šiek tiek la­ 1 biau jau­di­na­si nu­si­kal­ ti­mo bend­ri­nin­kas P.Bu­tė­nas.

Teis­mas jį nu­tei­sė aš­tuo­ne­riems me­tams ne­lais­vės, ta­čiau už gro­ tų pa­siun­tė de­vy­ne­riems, nes nu­ si­kal­ti­mo die­ną ne­bu­vo iš­ny­kęs teis­tu­mas už anks­tes­nį P.Bu­tė­no nu­si­kal­ti­mą. Nie­kur ne­dir­ban­tis 25 me­tų Kau­no ra­jo­no gy­ven­to­jas teis­tas ne vie­ną kar­tą.

Kau­no apy­gar­dos teis­mas nu­ spren­dė, kad abiem nu­teis­tie­siems teks ne tik at­sė­dė­ti ne vie­nus me­ tus už gro­tų, bet ir kom­pen­suo­ ti di­de­les fi­zi­nes bei psi­cho­lo­gi­nes kan­čias iki šiol tu­rin­čios kęs­ti mer­ gi­nos pa­tir­tus fi­nan­si­nius nuo­sto­ lius, pa­deng­ti ne­tur­ti­nę ža­lą. Abu nu­si­kal­tė­liai tu­rės pa­si­da­ly­ti be­ veik 20 tūkst. li­tų dy­džio tur­ti­nę ža­lą, ku­rią pa­ty­rė nu­ken­tė­ju­sio­ji, dar be­veik 10 tūkst. li­tų teks pa­klo­ ti jos gy­dy­mui jau iš­lei­du­siai Vals­ ty­bi­nei li­go­nių ka­sai.

Nu­ken­tė­ju­sio­ji neat­vy­ko

Teis­mas taip pat nu­spren­dė, kad bend­ri­nin­kai E.Vo­sy­liū­tei tu­ri su­ mo­kė­ti po 200 tūkst. li­tų dy­džio ne­tur­ti­nės ža­los kom­pen­sa­ci­ją.

Mer­gi­na teis­mo pra­šė pri­teis­ti mi­ li­jo­ną. Ji va­kar ne­pa­si­ro­dė, te­le­fo­nu neat­si­lie­pė. Anks­čiau „Kau­no die­ nai“ ji yra sa­kiu­si, kad ne­ga­li žiū­ rė­ti bu­de­liams į akis.

Krau­pius su­ža­lo­ji­mus 29-erių E.Vosyliūtė pa­ty­rė už­per­nai ge­gu­ žės 19 d. Na­mo grįž­tan­čią mer­gi­ną P.Bu­tė­nas pri­si­vi­jo prie dau­gia­bu­ čio laip­ti­nės lif­to. Už­puo­li­kas smo­ gė au­kai, o kai ji par­kri­to šliūkš­te­ lė­jo į vei­dą sie­ros rūgš­ties skys­čio, ku­ris nu­de­gi­no vei­dą, kak­lą, spran­ dą, krū­ti­nę, ran­kas ir ko­ją. Iš vi­so bu­vo pa­žeis­ta vos ne ket­vir­ta­da­lis kū­no pa­vir­šiaus.

Bi­jo dar vie­no kerš­to

Dėl pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų E.Vo­sy­liū­tė dau­giau nei pus­me­tį pra­lei­do li­ go­ni­nė­je. Jau­na mo­te­ris pa­ty­rė 30 re­konst­ruk­ci­nių vei­do, gal­vos, ki­ tų sie­ros rūgš­ti­mi nu­de­gin­tų kū­ no vie­tų ope­ra­ci­jų. Vei­dą nuo­lat skau­da, gy­dy­mas dar truks ne vie­nus me­tus. „Oda vis dar ran­duo­ta. Ją skau­da ir trau­kia. Kaž­kiek pa­ge­rė­jo, bet ran­dai nie­ kur ne­din­go“, – lapk­ ri­tį „Kau­no die­nai“ pa­sa­ko­jo E.Vo­sy­ liū­tė. „Re­k onst­ r u k ­c i ­n ė s o p e ­r a c­ i ­ jos ju­da į prie­

Or­ga­ni­za­to­rius: per ty­ri­mą nu­sta­ty­ta,

kad už žiau­rų bu­vu­sios mer­gi­nos su­ ža­lo­ji­mą P.Kai­rys pa­ža­dė­jo 4 tūkst. li­tų dy­džio at­ly­gį. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

kį, bet taip, kaip bu­vo, nie­ka­da ne­bus“, – sa­kė E.Vo­sy­liū­tė.

Mer­gi­na nea­be­jo­ja, kad P.Kai­rys su ja taip pa­siel­ gė, nes bu­vo at­stum­tas.

E.Vo­sy­liū­tė bai­mi­na­ si, kad itin karš­tu bū­du pa­si­žy­min­ tis bu­vęs vai­ki­ nas ne­siim­tų dar vie­n o k e r š ­t o pla­no.

By­la: ma­no­ma, kad šis dar­že­lis ir mies­to biu­dže­tas nu­ken­tė­jo nuo fi­nan­

si­nių afe­rų.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Grobs­tė vai­kų pi­ni­gus Sau­lius Tvir­bu­tas Kau­no sa­vi­val­dy­ bė per teis­mą ban­dys at­gau­ti iš vai­kų dar­že­ lio–lop­še­lio „Ši­li­nu­kas“ iš­vog­tus šim­tus tūks­tan­ čių li­tų.

Krei­pė­si į teis­mą

Tai pir­ mas toks įžū­ lus at­ve­ jis, kai vai­ kų dar­že­ly­je iš­ grobs­ty­ta di­de­lė pi­ni­gų su­ma.

„Tai pir­mas toks įžū­lus at­ve­jis, kai vai­kų dar­že­ly­je iš­grobs­ty­ta di­de­lė pi­ni­gų su­ma“, – tei­gė Kau­no me­ ras And­rius Kup­čins­kas.

Mies­to va­do­vas su iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą at­li­ku­siais Kau­no vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Eko­no­mi­nių nu­si­kal­ti­mų sky­riaus pa­rei­gū­nais krei­pė­si į Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mą. Ja­me iš bu­vu­sių dar­že­liolop­še­lio „Ši­li­nu­kas“ dar­buo­to­jų bus ban­do­ma išieš­ko­ti pra­dan­gin­ tus 316,3 tūkst. li­tų. Tiek po pa­tik­ ri­ni­mo pa­si­ge­do Kau­no sa­vi­val­dy­ bės Fi­nan­sų sky­riaus spe­cia­lis­tai. Įta­ria­ma, kad sa­vi­val­dy­bės ski­ ria­mos lė­šos ir vai­kų tė­vų mo­ka­mi pi­ni­gai bu­vo grobs­to­mi nuo 2006

iki 2010 m. „Po nu­sta­ty­tų grobs­ty­ mo fak­tų prieš dve­jus me­tus krei­ pė­mės į tei­sė­sau­gą“, – pa­sa­ko­jo me­ras.

Su­kū­rė sche­mą

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, dar­že­ly­je ne­bu­vo de­ra­mai kont­ ro­liuo­ja­mi fi­nan­sų srau­tai. Įs­tai­ ga per tre­jus me­tus įsi­sko­li­no 185 tūkst. li­tų įmo­nėms, bet bu­hal­te­ ri­jos ba­lan­se šios sko­los bu­vo nu­ sle­pia­mos.

Iš dar­že­lio są­skai­tos nuo­lat bu­ vo per­ve­da­mos tūks­tan­ti­nės lė­ šos į ke­t u­r ias skir­t in­gas ban­ko są­s kai­tas. Da­l is pi­n i­g ų per­ves­ ta ir iš spe­cia­lio­sios są­skai­tos, į ku­rią su­plauk­da­vo tė­vų mo­kes­ čiai už vai­kų mai­ti­ni­mą ir ug­dy­ mo prie­mo­nes.

By­los duo­me­ni­mis, da­lį pi­ni­gų bu­vu­sios dar­že­lio dar­buo­to­jos ga­ lė­jo pa­si­sa­vin­ti kaip ne­tei­sė­tą at­ly­ gi­ni­mą. Be to, įta­ria­ma, kad vie­na iš bu­hal­te­rių N.P. bu­vo įdar­bin­ta fik­ ty­viai ir ne­tei­sė­tai yra ga­vu­si apie 9,4 tūkst. li­tų. N.P. vie­no­je iš ap­ klau­sų pri­si­pa­ži­no, kad vy­riau­sią­

ja bu­hal­te­re dar­že­ly­je rea­liai dir­bo tik tris mė­ne­sius 2003 m.

Pa­li­ko dar­bo­vie­tę

Pag­rin­di­niai įta­ri­mai krin­ta fi­nan­ sų spe­cia­lis­tėms 37 me­tų N.P. ir 60 me­tų I.K. Pa­sak Kau­no sa­vi­val­dy­ bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jo An­ ta­no Bag­do­no, iki 2009 m. dar­že­ liui „Ši­li­nu­kas“ va­do­va­vu­si Gra­ži­na Sku­čie­nė yra mi­ru­si. Lai­ki­nai di­ rek­to­rės pa­rei­gas 2009–2010 m. ėjo bu­vu­si di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ ja ug­dy­mo rei­ka­lams Eri­ka Klad­ko. „Ji bu­vo at­leis­ta atė­jus dirb­ti nau­jai va­do­vei. Kiek pa­me­nu, ji bu­vo pra­ ra­du­si pa­si­ti­kė­ji­mą dėl sa­vo anks­ tes­nės veik­los“, – sa­kė A.Bag­do­ nas.

Da­bar dar­že­liui „Ši­li­nu­kas“ va­ do­vau­jan­ti Vy­tau­tė Sen­ko­vie­nė ne­ no­rė­jo ko­men­tuo­ti by­los ir bu­vu­ sių dar­buo­to­jų veik­los pa­da­ri­nių. „Praė­jo tre­ji me­tai, da­bar dar­že­lis dir­ba sklan­džiai, ne­tu­ri­me jo­kių pro­ble­mų“, – te­pa­sa­kė ji.

Vai­kų dar­že­lį „Ši­li­nu­kas“ lan­ ko 110 vai­kų, čia dir­ba 32 dar­buo­ to­jai.

4

Šeštadienis, sausio 5, 2013

Tema

Pa­bėg­ti nuo lie­tu­viš­kos žie­mos: Vis dau­giau Lie­tu­ vos pi­lie­čių pe­ri­ma skan­di­na­viš­ką tra­ di­ci­ją – nu­ta­ria pa­ bėg­ti nuo il­go, niū­ raus ir bran­gaus šal­ to­jo se­zo­no. Tam­ sų­jį lai­ko­tar­pį jie pra­lei­džia sve­tur, kur šil­ta, sau­lė­ta ir kur pra­gy­ve­ni­mas daž­nai pi­ges­nis nei gim­to­jo­je ša­ly­je.

Neuž­si­bus: šven­tėms į Kau­ną grį­žęs And­rius vėl iš­skris ten, kur le­pi­na ši­lu­ma.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

v.rupeikaite@kaunodiena.lt

Pa­si­rin­ko Bra­zi­li­ją

Jo­kio sku­bė­ji­mo, stre­so, žmo­ nės šyp­so­si, jų akys švy­ti. To­kius komp­li­men­tus šil­tie­siems kraš­ tams že­ria nuo niū­rios žie­mos ir ce­pe­li­nų spal­vos dan­gaus lai­ki­nai pa­bė­gę lie­tu­viai.

Tris žie­mos mė­ne­sius kau­nie­ tė Ais­tė per­nai pra­lei­do Bra­zi­li­jo­ je. Per­sik­raus­ty­ti žie­mo­ti į ki­tą pa­ sau­lio kraš­tą ne­sut­ruk­dė net tai, kad tuo me­tu ant ran­kų ji sū­pa­vo vos ke­lių mė­ne­sių sū­nų.

Vy­res­nia­jam Ais­tės sū­nui te­ ko lai­ki­nai pa­li­kti mo­kyk­lą Kau­ne.

Ap­lin­ki­niai krai­pė gal­vas, ver­tin­da­ mi spren­di­mą ke­liems mė­ne­siams vis­ką me­tus iš­dum­ti iš Lie­tu­vos.

Spren­di­mas pa­si­ro­dė ne toks jau su­dė­tin­gas. Vy­res­nė­lis Ais­tės sū­ nus, į Bra­zi­li­ją at­si­ve­žęs lie­tu­viš­ kus va­do­vė­lius, sa­va­ran­kiš­kai mo­ kė­si na­muo­se. „Gal jis ir neiš­mo­ko

tiek, kiek mo­kyk­lo­je, ta­čiau gy­ve­ ni­miš­ka pa­tir­tis sve­ti­ma­me kraš­te gal­būt jam duos dau­giau nei pa­mo­ kos?“ – svars­tė ma­ma.

Rei­kia tik iš­drįs­ ti vie­ną kar­tą im­ ti ir pa­keis­ti gy­ve­ ni­mą. Vis­kas įma­ no­ma.

Idea­lios są­ly­gos kū­di­kiui

30 laips­nių ši­lu­ma, van­de­ny­nas, švie­ži vai­siai, čia pat tur­gu­je siū­lo­ mos ką tik su­gau­tos žu­vys ir ki­toks na­tū­ra­lus mais­tas tei­gia­mai vei­kė vi­są kau­nie­čių šei­mą. „Bra­zi­li­jo­je at­ro­do, kad vai­kų ne­rei­kia au­gin­ti, – jie pa­tys au­ ga. Ma­žy­lis nei verk­da­vo, nei bū­ da­vo irz­lus. Kas­dien mau­dy­da­vo­ mės van­de­ny­ne, be­veik ap­siė­jo­me

be saus­kel­nių. Ir der­ma­ti­to, ku­ris jį kan­ki­na Lie­tu­vo­je, ne­be­li­ko nė žy­ mės“, – pa­sa­ko­jo Ais­tė.

Vie­nin­te­lis trū­ku­mas, ku­rį ji ga­ lė­jo pa­mi­nė­ti, tai bran­gūs lėk­tu­vo bi­lie­tai į Bra­zi­li­ją, o šei­mos gal­va dar­bo rei­ka­lais pe­rio­diš­kai tu­rė­ da­vo grįž­ti į Lie­tu­vą.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

kį ru­ti­ni­nį gy­ve­ni­mą Ais­tė jau spė­jo pa­mirš­ti ir kol kas jo ne­pa­siilgs­ta.

Kol au­gi­na ma­žy­lį, apie to­les­nius pla­nus mo­te­ris ne­gal­vo­ja. Vy­ras ją iš­mo­kė nie­ko ne­pla­nuo­ti, nes, pa­ sak jo, pa­ts gy­ve­ni­mas vis­ką su­dė­ lio­ja taip, kaip tu­ri bū­ti.

Rei­kia tik iš­drįs­ti

Lie­tu­vo­je ap­si­sto­ja kem­pe­ry­je

Prieš du mė­ne­sius Ais­tės šei­ma vėl pa­bė­go nuo drėg­nos ir tam­sios lie­ tu­viš­kos žie­mos. Šį­syk jie pa­si­rin­ko Is­pa­ni­jos sa­lą, ku­rio­je ren­ka­si ekst­ re­ma­lių van­dens spor­to ša­kų mė­ gė­jai iš vi­so pa­sau­lio. Jė­gos ait­va­rus aist­rin­gai mėgs­ta ir Ais­tės vy­ras.

Dau­ge­lis to­kių spor­ti­nin­kų nė­ ra tur­tuo­liai, gy­ve­na na­me­liuo­se ant ra­tų. Ais­tė su vai­kais Is­pa­ni­ jo­je ap­si­sto­jo nuo­mo­ja­ma­me bu­ te. Ta­čiau va­sa­rą Lie­tu­vo­je šei­ma ir­gi lei­do kem­pe­ry­je prie pat Bal­ ti­jos jū­ros.

Išb­liz­gin­ti na­mai, dar­bas nuo pir­ma­die­nio iki penk­ta­die­nio – to­

Is­pa­ni­jo­je vy­res­ny­sis sū­nus pra­dė­jo lan­ky­ti vie­ti­nę mo­kyk­lą, nors is­pa­ nų kal­bos ber­niu­kas ne­mo­ka. Mo­ ky­to­ja šiek tiek kal­ba ang­liš­kai ir, ste­bė­jo­si moks­lei­vio ma­ma, ga­na daug už­sii­ma vien su jos sū­nu­mi. „At­ga­li­nio bi­lie­to ne­tu­ri­me. Jei sū­nui ne­pa­tiks, jei jis Is­pa­ni­jos mo­kyk­lo­je ne­pri­taps, blo­gai jau­ sis, bet ka­da ga­li­me grįž­ti į Lie­tu­ vą. Ta­čiau, at­ro­do, pri­tam­pa“, – džiau­gė­si Ais­tė. „Rei­kia tik iš­drįs­ti vie­ną kar­ tą im­ti ir pa­keis­ti gy­ve­ni­mą. Vis­ kas įma­no­ma“, – šyp­so­jo­si kom­ piu­te­rio ek­ra­ne per skai­pą kal­bin­ta mo­te­ris.

Te­le­vi­zo­riaus vi­sai ne­žiū­ri

Pa­sak Ais­tės, gy­ve­ni­me tie­siog rei­ kia pa­si­rink­ti prio­ri­te­tus. Juk dau­ ge­liui rū­pi pa­si­sta­ty­ti na­mą, įsigy­ ti bran­gų au­to­mo­bi­lį, siek­ti kar­je­ros aukš­tu­mų, o ga­liau­siai ten­ka spręs­ti gal­vo­sū­kį, kaip iš­mo­kė­ti pa­sko­las. „O kai kas ne­tu­ri tur­tų, bet per­ka bi­lie­tą ir iš­trūks­ta iš ru­ti­nos. Nu­ ta­ria ne­leis­ti va­ka­rų prie te­le­vi­zo­ riaus, ne­žiū­rė­ti kri­mi­na­li­nių lai­dų, ne­keik­ti val­džios“, – apie sa­ve kal­ bė­jo pa­šne­ko­vė.

Ais­tės nuo­mo­ne, ne­pa­kan­ka iš­ va­žiuo­ti paa­tos­to­gau­ti į eg­zo­tiš­kus kraš­tus – daug įdo­miau su­si­pa­žin­ ti su ki­tos ša­lies kul­tū­ra iš vi­daus, su­si­ta­pa­tin­ti su vie­ti­niais gy­ven­ to­jais, mo­ky­tis jų kal­bos. Mo­te­ris nea­be­jo­ja, kad bū­tent ši­lu­ma, sau­ lė, žyd­ras dan­gus no­ri ne­no­ri su­ ku­ria ge­rą nuo­trau­ką, o ce­pe­li­nų spal­vos dan­gus, ko­kį daž­nai ma­ to­me Lie­tu­vo­je, nuo­tai­ką niau­kia.

Iš­dū­mė, kur yra kal­nų Kri­te­ri­jus: ko­pi­nė­ji­mas po kal­nus – kau­nie­čio And­riaus ir jo žmo­nos aist­ra, to­dėl jie žie­mo­ja ten, kur yra

kal­nų.

Kau­nie­tis And­rius per Ka­lė­das grį­ žo į gim­ti­nę. Jam ši šven­tė – at­

Eg­zo­ti­ka: kau­nie­tė Ais­tė ti­ki­na, kad

skai­tos taš­kas, nuo ku­rio pra­si­dės dar vie­nas gy­ve­ni­mo eta­pas.

Vie­na kup­ri­nė dra­bu­žių, ki­ta – al­pi­niz­mo įran­gos. Ran­ko­se – po ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį. Tai vi­sas And­riaus ir jo gy­ve­ni­mo drau­gės gy­ve­ni­mo ba­ga­žas. Ket­vir­tą de­ šim­tį me­tų įpu­sė­ju­sių su­tuok­ti­ nių po­ra nė neį­si­vaiz­duo­ja, ko­kio­ je pa­sau­lio ša­ly­je gy­vens ir dirbs po pus­me­čio.

Kaip ir dau­ge­lis lie­tu­vių, prieš ke­le­rius me­tus kau­nie­čiai bu­vo pa­ sken­dę ru­ti­no­je darbas–namai.

Vie­ną ru­de­nį, pa­var­gę nuo tam­ sos, pur­vo, drėg­mės, jie sa­vęs pa­ klau­sė: „Ar mes no­ri­me taip gy­ ven­ti?“ Ka­dan­gi abiem pa­tin­ka lai­pio­ ti po kal­nus, nu­spren­dė dum­ti ten, kur yra kal­nų. Jų abie­jų duo­na – in­ter­ne­to vers­las, tai­gi dirb­ti jie ga­li bū­da­mi bet ku­rio­je pa­sau­lio vie­to­ je, kur yra in­ter­ne­to ry­šys.

Mie­lai griau­na pla­nus

And­rius ir jo gy­ve­ni­mo drau­gė iš­ nuo­mo­jo bu­tą ir iš pra­džių pa­trau­ kė į Azi­ją. Ke­lis mė­ne­sius pa­gy­ve­no Tai­lan­de, Ba­lio sa­lo­je, Viet­na­me.

Po Viet­na­mo po­ra pla­na­vo vyk­ ti į Ma­lai­zi­ją, ta­čiau kal­nuo­se su­ti­ kę bend­ra­min­tį iš­gir­do, kad Ki­ni­ jo­je yra nuo­sta­bių kal­nų po­mė­giui ten­kin­ti. Nu­vy­kę į Ki­ni­ją, kau­nie­ čiai nė kiek ne­si­gai­lė­jo ir pra­lei­do jo­je pu­sę me­tų, ne­tgi pra­dė­jo mo­ ky­tis ki­nų kal­bos.

Pa­va­sa­ro­jus Lie­tu­vo­je kau­nie­ čiams no­rė­jo­si šiek tiek pail­sė­ti nuo daž­no kraus­ty­mo­si, pa­gy­ven­ ti kom­for­tiš­kiau ir po­ra pa­trau­kė į Eu­ro­pą, iš­si­rin­ko ne­di­de­lį Por­tu­ ga­li­jos mies­te­lį. Pra­gy­ve­nę ten iki pat šios žie­mos, at­šven­tę Ka­lė­das ir Nau­juo­sius me­tus Lie­tu­vo­je, jie trauks į JAV, kur gal­vo­ja dirb­ti ir ke­liau­ti iki va­sa­ros. Ko­kie bus to­ les­ni pla­nai, dar ne­ži­no. „Dar ne­gal­vo­ja­me, kiek lai­ko taip gy­ven­si­me. Kaip pa­tin­ka, taip ir da­ro­me. Nu­si­bos – ne­be­ke­liau­ si­me. Vis dėl­to bent jau ži­no­si­me, ko no­ri­me gy­ve­ni­me. Jei įsi­kur­si­me kaž­kur gy­ven­ti nuo­lat, ne­ma­nau,

5

Šeštadienis, sausio 5, 2013

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

mi­si­ja įma­no­ma Komentaras

A.Pui­do­kas ban­do su­grau­din­ti teis­mą Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Rū­ta But­ku­tė

Psi­cho­lo­gė-psi­cho­te­ra­peu­tė

I au­gin­ti kū­di­kį Bra­zi­li­jo­je bu­vo itin ma­lo­nu, leng­va, svei­ka.

kad tai bus Lie­tu­va. Čia per daug niū­rus oras, per daug niū­rūs žmo­ nės“, – ar­gu­men­ta­vo And­rius.

Tre­čia žie­ma ne Lie­tu­vo­je

„Pra­gy­ven­ti ga­li­ma už 800–1000 li­tų per mė­ne­sį“, – elekt­ro­ni­nia­ me laiš­ke ra­šė ką tik iš Ra­mio­jo van­de­ny­no iš­bri­dęs 30-me­tis lie­ tu­vis Da­nas. Šiuo me­tu jo na­mai – Fi­li­pi­nuo­se. „Skur­das čia sun­kiai su­vo­kia­ mas. Bam­bu­ki­niai na­mai pa­sta­ty­ ti taip, kad pa­spy­rus ko­ja nu­griū­ tų. Bet žmo­nės lai­min­gi, vi­sa­da šyp­so­si. Vie­ti­nių at­ly­gi­ni­mai daž­ nai net ne­sie­kia 500 li­tų per mė­ne­ sį“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

Lais­vai sam­do­mas fo­tog­ra­fas kaž­kaip pra­si­ma­no sau duo­nos, o kar­tais už dar­bą jam at­ly­gi­na­ma sto­gu virš gal­vos. „Tai jau tre­čio­ji ma­no žie­ma ne Lie­tu­vo­je. Nors ir my­liu sa­vo ša­ lį, bet slo­gios nuo­tai­kos da­ro sa­vo – iš­ve­ja į šil­tus kraš­tus. Anks­tes­nes dvi žie­mas pra­lei­dau Por­tu­ga­li­jo­je ir Ka­na­ruo­se. Da­bar ša­lį ren­kuo­si pa­ gal ban­gas, nes Por­tu­ga­li­jo­je pra­dė­ jau do­mė­tis bang­len­čių spor­tu ir no­ riu ap­ke­liau­ti ži­no­miau­sias pa­sau­lio vie­tas, ku­rio­se ren­ka­si bang­len­ti­nin­ kai“, – at­sklei­dė pla­nus Da­nas.

Kai kas ne­tu­ri tur­ tų, bet per­ka bi­lie­tą ir iš­trūks­ta iš ru­ti­ nos. Nu­ta­ria ne­leis­ ti va­ka­rų prie te­le­ vi­zo­riaus, ne­keik­ti val­džios.

Už būs­tą su­mo­ka dar­bu

„Šie­met pa­ga­liau pa­si­rin­kau ša­lį pa­gal pra­gy­ve­ni­mo ly­gį, nes pi­ni­gų tu­riu tik­rai ne­daug. O Fi­li­pi­nuo­se pie­tūs kai­nuo­ja 2–15 li­tų. Ka­dan­ gi mo­ku nau­do­tis in­ter­ne­tu, skry­ džiui ra­dau pi­gius bi­lie­tus“, – pa­ sa­ko­jo Da­nas. „Fi­li­pi­nuo­se žmo­nės mo­juo­ja, svei­ki­na­si, klau­si­nė­ja, no­ri bend­

rau­ti. Mo­te­rys la­bai gra­žios, su­ lau­kiu daug dė­me­sio. Taip yra ir dėl ma­no ūgio – 1,9 m, o vie­ti­niai gy­ven­to­jai – že­mi. Be­je, jie la­bai mėgs­ta žais­ti krep­ši­nį“, – pa­ste­ bė­jo lie­tu­vis.

Nors ir įsi­my­lė­jo šią to­li­mą ša­ lį, Da­nas ne­pla­nuo­ja čia lik­ti vi­ sam lai­kui. „Žmo­nos čia, prie­šin­gai nei dau­ge­lis at­vy­ku­sių bal­tao­džių, neieš­kau. Ma­nęs dar lau­kia ki­tos pa­sau­lio vie­tos“, – sa­vo atei­tį pro­ jek­tuo­ja vy­ras. „Lie­tu­vo­je man gy­ve­ni­mas ma­ lo­nus, tu­riu daug drau­gų, jei no­riu, tu­riu ir dar­bo, tu­riu ar­ti­muo­sius, o va­sa­ra Lie­tu­vo­je – pa­ti ge­riau­ sia pa­sau­ly­je! Žie­mos ne­pa­siilgs­ tu, nes Lie­tu­vo­je net snie­go ne vi­ sa­da bū­na“, – pri­dū­rė Da­nas.

š tie­sų yra to­k ia ten­den­ci­ja, kad atė­jus tam­sia­jam me­tų lai­kui žmo­ nių nuo­tai­ka kren­ta. Kai kam ky­ la no­ras tai pa­keis­ti, at­si­ran­da sie­ kis gau­ti kuo dau­giau sau­lės, ši­lu­mos, leng­vu­mo. Tai pa­ska­ti­na kai ku­riuos žmo­nes iš­vyk­ti į šil­tuo­sius kraš­tus. Ži­ no­ma, iš­va­žiuo­ja tie, ku­rie tu­ri ga­li­my­ bių, ku­rie ga­li dirb­ti per at­stu­mą, ku­rie yra pa­kan­ka­mai drą­sūs keis­ti gy­ve­ni­ mo bū­dą. Sa­ky­čiau, kad žmo­nės tam­pa vis dau­giau kos­mo­po­li­tiš­kes­ni, jiems vi­sas pa­sau­lis – tar­si na­mai. Bet ne vi­ si no­rin­tie­ji taip gy­ven­ti tu­ri ga­li­my­bių.

Li­ku­siems Lie­tu­vo­je, į dep­re­si­ją lin­ku­ siems žmo­nėms ga­li bū­ti skir­ta švie­ sos te­ra­pi­ja, me­d i­ka­men­tai. Vi­siems svei­kiems žmo­nėms tam­siuo­ju me­tų lai­ku nau­din­ga gau­ti jei ne na­tū­ra­lios, tai kuo dau­giau dirb­ti­nės švie­sos. Sau­ lės sty­gių ga­li kom­pen­suo­ti bend­ra­vi­ mas su žmo­nė­mis, įvai­r ūs ren­g i­niai, įdo­mi veik­la, spor­tas, ju­dė­ji­mas. Tam­ siais va­ka­rais ne­rei­kė­tų už­si­da­ry­ti vie­ niems na­muo­se, o bend­rau­ti vie­niems su ki­tais – tai žmo­gui yra la­bai svar­bu, ypač prieš šven­tes. Švie­sa ir­g i la­bai svar­bu. Na­muo­se ga­li­ma su­kur­ti dau­ giau jau­ku­mo, įžieb­ti ne vien elekt­ros lem­pu­tes, bet ir už­si­deg­ti žva­kių. Api­ bend­ri­nant – rei­kia kuo dau­giau tei­gia­ mų emo­ci­jų!

Į vi­ce­me­rą Kęs­tu­tį Kriš­čiū­ną iš po­sto iš­ver­tu­sią ko­rup­ci­jos by­ lą įsi­pai­nio­jęs A.Pui­do­kas nuo „Au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­ te­lių“ di­rek­to­riaus pa­rei­gų bu­vo nu­ša­lin­tas praė­ju­sių me­tų sau­sio 18 d. Į dar­bą jam ne­leis­ta grįž­ti iki šiol. „Sun­kiai ser­gu, gau­nu tik neį­ga­lu­mo pa­šal­pą, žmo­na daug neuž­dir­ba, tu­ri­me pa­sko­lą ban­ke.

Fi­nan­si­nė pa­dė­tis yra la­bai pa­blo­ gė­ju­si, o ir psi­cho­lo­gi­nė sa­vi­jau­ta blo­ga. Dar­bas pa­ge­rin­tų ir fi­nan­ si­nę, ir psi­cho­lo­gi­nę bū­se­ną“, – va­kar Kau­no apy­gar­dos teis­mui guo­dė­si A.Pui­do­kas. „Jis sa­ko, kad ne­tu­ri lė­šų pra­ gy­ven­ti, o su žmo­na va­žia­vo į Tur­ki­ją ir Kip­rą“, – at­kir­to pro­ ku­ro­rė No­me­da Ur­bo­na­vi­čie­nė.

A.Pui­do­kas tei­si­no­si, kad už ke­lio­nę į Kip­rą bu­vo su­mo­kė­

Lai­ko­tar­pis: A.Pui­do­kas nuo pa­

rei­gų nu­ša­lin­tas be­veik me­tus.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

ta dar prieš praė­ju­sių me­tų sau­sį jo gy­ve­ni­mą aukš­tyn ko­jo­mis ap­ ver­tu­sią Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ ny­bos ope­ra­ci­ją. O ke­lio­nė į Tur­ ki­ją ne­va bu­vo ne pra­mo­gi­nė, o rea­bi­li­ta­ci­nė.

Pro­ku­ra­tū­ra pra­šo nu­ša­li­ni­ mą nuo pa­rei­gų pra­tęs­ti dar bent trims mė­ne­siams, nes jo pa­da­ry­ti nu­si­kals­ti­mai tie­sio­giai su­si­ję su dar­bu jo pa­rei­go­mis „Au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­se“.

Ar A.Pui­do­kui bus leis­ta grįž­ ti va­do­vau­ti „Au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo aikš­te­lėms“, paaiš­kės ki­ tą sa­vai­tę.

Pasibaigus didžiosioms žiemos šventėms, po Trijų karalių, gyventojai skuba atsisveikinti su Kalėdų eglutėmis. Sausio 7–28 dienomis UAB „Kauno švara“ iš seniūnijų darbuotojų parinktų vietų surinks gyventojų paliktas Kalėdų eglutes ir eglučių šakas.

Dėl gyventojų nežinojimo ar nenoro nunešti eglės į jai skirtą vietą kasmet daugiabučių kiemuose buvusios šventinės puošmenos lieka voliotis iki pavasario. Todėl prašome piliečių būti sąmoningų ir nepalikti eglių kur papuola, taip pat nemesti į buitinių atliekų konteinerius.

Surinkimo vietos

CENTRO SENIŪNIJA

Rotušės aikštė Vienybės aikštė Vytauto pr. prie Nr.50 (prie Aleksandro Puškino gimnazijos)

ŠILAINIŲ SENIŪNIJA

Baltų pr. tarp Nr.49 ir Nr.53 (aikštelė tarp PC „Thomas Philips“ ir Šilainių seniūnijos)

VILIJAMPOLĖS SENIŪNIJA

Vytenio g. ties Nr.20 (aikštelė už PC „Norfa“)

Lai­ki­nai per­si­kraus­ty­ti – na­tū­ra­lu

„Dir­bu lais­vai sam­do­mu in­for­ma­ ci­nių tech­no­lo­gi­jų kon­sul­tan­tu. Ir Lie­tu­vo­je dir­bu per at­stu­mą, in­ ter­ne­tu. Iš­vy­kus pa­si­kei­čia tik lai­ ko juos­ta“, – pa­sa­ko­jo dar vie­nas kla­jok­lis Mar­ty­nas. „Ke­lio­nės kar­tais lei­džia pa­ si­sem­ti įkvė­pi­mo ir neužst­rig­ti mies­tie­čio pro­vin­cia­lo kiau­te. Il­ giau pa­gy­ve­nus sve­tur ga­li pa­jus­ ti vie­ti­nių žmo­nių gy­ve­ni­mo rit­ mą, bū­dą.

Lai­ki­nas per­si­kraus­ty­mas sve­ tur jam at­ro­do na­tū­ra­lus. „Šiais lai­kais ke­liau­ti są­ly­gi­nai pa­pras­ ta ir ne­bran­gu. Ren­kuo­si vyk­ti ten, kur dar ne­bu­vęs, šį­kart – į In­do­ne­ zi­ją“, – pa­sa­ko­jo Mar­ty­nas.

Vis dėl­to vi­sam lai­kui ap­si­gy­ven­ ti sve­ti­mo­je ša­ly­je jis ne­gal­vo­ja. „Taip, pra­gy­ve­ni­mas Azi­jos ir kai ku­rio­se Pie­tų Ame­ri­kos ša­ly­se pi­ ges­nis, ir tai, tar­ki­me, lei­džia su­ tau­py­ti lė­šų va­sa­ros ato­sto­goms, ta­čiau tai ne prie­žas­tis ten lik­ti.

Gy­ve­ni­mas vi­sur ma­lo­nus ir pra­ smin­gas. Kai tik pa­siilgs­tu žie­mos ir snie­go, lie­ku Lie­tu­vo­je“, – tei­ gė jis.

Vy­ras pa­ti­ki­no, kad po to­li­mų ke­ lio­nių grį­žęs į Lie­tu­vą jau­čia­si taip pat, kaip ir anks­čiau, tik at­si­nau­ji­ nęs, tar­si nau­jai gi­męs.

Į „Au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­ lių“ di­rek­to­riaus kė­dę sie­kian­tis su­grįž­ti Al­gi­man­tas Pui­do­kas va­ kar teis­me aiš­ki­no ne­tu­rin­tis lė­šų pra­gy­ve­ni­mui, ta­čiau pro­ku­ro­rai at­kir­to, kad pi­ni­gų ke­lio­nėms į Tur­ki­ją ir Kip­rą jis at­ran­da.

ALEKSOTO SENIŪNIJA

Vinčų g. prie Nr.2 (aikštelė)

ŠANČIŲ SENIŪNIJA

A.Juozapavičiaus pr./Norvegų g. sankirta (aikštelė už prekybos kioskų) Aikštelė tarp Prancūzų g. Nr. 81 (PC „Rimi“) ir Prancūzų g. Nr. 95

PANEMUNĖS SENIŪNIJA

Perlojos g. aikštelė prie Nr.29

DAINAVOS SENIŪNIJA V.Krėvės pr. prie Nr.69A V.Krėvės pr. prie Nr.9A

EIGULIŲ SENIŪNIJA

P.Lukšio g. – prie Čečėnijos aikštės mašinų stovėjimo aikštelės

ŽALIAKALNIO SENIŪNIJA

Lozoraičio g./Riešutų g. sankirta (prie Purienų vid. mokyklos) Zanavykų g. prie Žaliakalnio turgavietės (aikštelė)

PETRAŠIŪNŲ SENIŪNIJA

R.Kalantos g. prie Nr.133 (prie buvusio „Snoro“ banko kiosko) Marių g. prie Nr.2 (aikštelė prie parduotuvės)

GRIČIUPIO SENIŪNIJA

K.Baršausko g. prie PC „Molas“ (kartingo aikštelė) Kovo 11-osios g. prie PC „IKI“

Permaina: iš Kau­no ki­lu­siam Da­

nui šiuo me­tu namai – Fi­li­pi­nai.

6

šeštadienis, sausio 5, 2013

savaitė

Kitoks žvilgsnis

Aistrų teatras

Val­džios pa­ža­dai 2013-ie­siems Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

T

arp pra­si­dė­ju­sių me­tų svar­biau­sių dar­bų Kau­ no me­ras And­rius Kup­ čins­kas iš­ski­ria „Girs­ tu­čio“ kul­tū­ros ir spor­to rū­mų re­konst­ruk­ci­jos pa­baig­tu­ves, Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čios ap­lin­kos su­tvar­ky­mą, Sa­va­no­rių pro­spek­ to es­ta­ka­dos re­konst­ruk­ci­ją.

Poetas Kęstutis Navakas

A

Lais­vės alė­ja liks nuo­ša­ly­je

t­ro­do, kad Lie­tu­vos teat­rai nie­kaip ne­ga­li be Wil­lia­mo Sha­kes­pea­re’o.

Tai bū­tų vi­sai ne­blo­gai, ta­čiau šeks­ py­riš­kos aist­ros vis daž­niau iš sce­ nų per­si­ke­lia į ad­mi­nist­ra­ci­nius rei­ka­lus, pri­ svi­lin­da­mi vis dau­giau bly­nų. Bu­vo pro­ble­mų ir dėl Vil­niaus aka­de­mi­nio di­rek­to­rių rin­ki­mų, ir dėl Na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro, šeks­ py­riš­kos dra­mos siau­tė­jo J.Mil­ti­nio teat­re Pa­ ne­vė­žy­je, vi­si pa­me­na­me „ap­švie­tė­jų maiš­ tą“ Kau­no aka­de­mi­nia­me. O da­bar štai Kau­no ma­žo­jo teat­ro di­rek­to­rius šast – ir pa­ro­do du­ris teat­ro me­no va­do­vui Vy­tui Bal­siui. Mat tas ne­ va tas du­ris ap­skri­tai pa­mir­šęs, ne­be­vars­to jų, ne­ži­nia, kur bas­to­si, nea­tei­na sė­dė­ti aš­tuo­nių dar­bo va­lan­dų kaip ko­kia re­fe­ren­tė.

Neaiš­ku, iš kur ta min­tis, kad re­ži­sie­riai sta­to sė­dė­da­mi. Kuo dau­giau dar­bo va­lan­dų iš­sė­di ka­bi­ne­te, tuo dau­giau ir ge­riau pa­sta­ty­si. Be to, tai ne tik re­ži­sie­rius, bet ir teat­ro me­no va­do­ vas, sė­dė­da­mas dar­bo vie­to­je, tu­rė­tų ga­li­my­bę kart­kar­tė­mis su­si­kvies­ti ant ki­li­mo vi­są ko­lek­ ty­vą ir „me­niš­kai pa­va­do­vau­ti“. Di­rek­to­riui at­ ro­do, kad tvar­ka tu­ri bū­ti ir, va, tik to­kia.

Apž­velg­da­mas 2012-ųjų veik­ lą A.Kup­čins­kas džiau­gė­si, kad be­veik baig­ta A.Juo­za­pa­vi­čiaus pro­spek­to re­konst­ruk­ci­ja, prie pa­bai­gos ar­tė­ja ir dar­bai Pa­ro­ dos gat­vė­je. „Šie­met bus pla­ti­na­ma K.Pet­ raus­ko gat­vė, šio pro­jek­to ver­ tė – 9 mln. li­tų“, – sa­kė jis. Be to, pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti ir su­pla­ nuo­tą 100 mln. li­tų ver­tės pro­ jek­tą, kai iš pa­grin­dų bus su­ tvar­ky­tos ke­lios svar­biau­sios mies­to gat­vės.

Tie­sa, per­mai­nų Lais­vės alė­ jo­je mies­tie­čiams dar rei­kės pa­ lauk­ti. „Re­konst­ruk­ci­jos me­tu kei­si­me ne vien suo­liu­kus, švies­

tu­vus ir ta­ko dan­gą, rei­kės keis­ti ir ko­mu­ni­ka­ci­jas. Vi­so pro­jek­to ver­tė – 70 mln. li­tų, o šie­met tu­ ri­me ir svar­bes­nių dar­bų“, – tei­ si­no­si A.Kup­čins­kas, už­si­mi­nęs, kad pro­jek­tas ati­de­da­mas ne­ri­ bo­tam lai­kui, kai gal­būt pa­vyks gau­ti fi­nan­sa­vi­mą iš ES. Kaip vie­ną di­džiau­sių val­džios nuo­pel­nų per­nai įvar­di­jo Dai­nų slė­nio su­si­grą­ži­ni­mą. „Vi­lia­mės, kad šie­met pa­vyks į sa­vo ran­kas su­si­grą­žin­ti ir „Ro­mu­vos“ ki­no teat­rą“, – tei­gė mies­to va­do­vas.

Baigs pra­dė­tus pro­jek­tus

Žvelg­da­mas į ar­ti­miau­sius dar­ bus, A.Kup­čins­kas pa­si­da­li­jo vil­ti­mi, kad 21 mln. li­tų ver­tės „Girs­tu­čio“ re­konst­ruk­ci­ja bus baig­ta iki pa­va­sa­rio. „Be­lie­ka su­ si­de­rė­ti su ope­ra­to­riu­mi. Da­bar de­ra­mės su „Birš­to­no mi­ne­ra­li­ niais van­de­ni­mis“, – sa­kė jis.

Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čios šven­ to­rių šie­met ti­ki­ma­si iš­grįs­ti is­ to­ri­niais A.Juo­za­pa­vi­čiaus pro­ spek­te ras­tais ak­me­ni­mis. „Jei­gu vi­si dar­bai vyks sklan­ džiai, ti­ki­mės, kad Sa­va­no­rių pro­spek­to es­ta­ka­dą taip pat pa­ vyks su­tvar­ky­ti per me­tus. Ši

mies­to ar­te­ri­ja jau se­niai pra­šo­si re­mon­to“, – sa­kė A.Kup­čins­kas.

Per­nai pra­dė­ta Pa­ne­mu­nės til­ to re­konst­ruk­ci­ja bus tę­sia­ma ir šie­met. Be to, šie­met pla­nuo­ja­ ma mies­te at­nau­jin­ti ir vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­ras.

ties, kad mes ir to­liau ska­tin­tu­ me Kau­no tarp­tau­ti­nį oro uos­tą ieš­ko­ti nau­jų kryp­čių, ta­čiau ke­ lia­me es­mi­nę są­ly­gą, kad tai tu­ ri bū­ti ne vien tik iš­vyks­ta­ma­sis tu­riz­mas, bet ir at­vyks­ta­ma­ sis“, – kal­bė­jo jis.

Ti­ki­si ES pa­ra­mos

Su­ma­žė­jo mies­to sko­la

A.Kup­čins­kas įsi­ti­ki­nęs, kad Kau­nas ga­lė­tų im­tis ir ki­tų pro­ jek­tų, ta­čiau tam rei­kia ne­ma­ žai pi­ni­gų. „Aš ma­nau, kad bū­tų ver­tas dė­me­sio Mi­li­ko­nių fut­bo­ lo ma­nie­žo re­konst­ruk­ci­jos pro­ jek­tas, ku­rio ver­tė – 7 mln. li­ tų“, – var­di­jo mies­to va­do­vas.

Me­ro nuo­mo­ne, bū­ti­na pa­ reng­ti Kong­re­sų, kon­fe­ren­ci­jų ir kon­cer­tų rū­mų tech­ni­nį pro­jek­ tą. A.Kup­čins­kas ti­ki­si, kad šią idė­ją bū­tų ga­li­ma įgy­ven­din­ti ES lė­šo­mis, pa­tei­kiant pa­raiš­ką 2014–2020 m. ES pa­ra­mos vi­ lia­ma­si ir Rau­dond­va­rio plen­to re­konst­ruk­ci­jai, ku­riai ga­li pri­ reik­ti be­veik 40 mln. li­tų.

Dar vie­nas svar­bus už­da­vi­ nys – pri­vi­lio­ti pi­gių oro li­ni­ jų bendrovių į Kau­no tarp­tau­ ti­nį oro uos­tą. „Kar­tu su ra­jo­no sa­vi­val­dy­be neat­si­sa­ko­me min­

Kokių permainų tikisi kauniečiai? rū­p in­t is ir Lie­t u­vos zoo­l o­g i­ jos so­du.

Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Iš kur ta min­tis, kad re­ži­sie­ riai sta­to sė­dė­da­mi.

Pag­rin­di­nė at­lei­di­mo prie­žas­tis – už pra­vaikš­ tas – iš tie­sų kve­pia kaž­ko­kia „Kras­na­ja Mosk­ va“, ypač Ju­ri­jaus And­ro­po­vo lai­kų. Ne sy­kį V.Bal­sį esu su­ti­kęs „dar­bo me­tu ne dar­bo vie­ to­je“, pvz., Lais­vės alė­jo­je. Ką jis ten vaikš­čio­da­ mas vei­kė, ne­gi kū­rė? Juk kur­ti įma­no­ma tik sė­dint ka­bi­ne­te aš­tuo­nias va­lan­das, pen­kias die­nas per sa­vai­tę. Bū­tent pen­kias, nes sa­vait­ ga­liais di­rek­to­rius teat­ro pa­tal­pas tvar­kin­gai už­ra­ki­na, ne dar­bo va­lan­do­mis kur­ti ža­lin­ga.

Nė žo­džio apie va­di­na­mą­jį „me­ni­nį ly­gį“, ku­ris gal ir ga­lė­tų tap­ti ko­kių nors san­kci­jų prie­žas­ ti­mi, ma­tyt, tas ly­gis di­rek­to­rių ten­ki­na, ne­ten­ ki­na tik tai, kad jis nuo ry­to li­gi va­ka­ro ne­ga­li džiaug­tis ma­lo­niu me­no va­do­vo ar­tu­mu. Kad teat­ro ko­lek­ty­vą ten­ki­na ne tik „me­ni­nis ly­gis“, bet ir me­no va­do­vo dar­bo me­to­dai, ro­do ko­lek­ ty­vo su­ra­šy­ta ir iš­pla­tin­ta pe­ti­ci­ja, api­bend­rin­ ti­na pa­pras­tai: me­no va­do­vas mums tin­ka, di­ rek­to­rius – ne. Gal di­rek­to­rius, at­lei­dęs pa­grin­ di­nį teat­ro re­ži­sie­rių, pa­ts im­sis ką nors sta­ty­ti, pvz., Ni­ko­la­jaus Go­go­lio „Re­vi­zo­rių“? Tik kas no­ rė­tų su juo dirb­ti, iš­sky­rus pa­tį N.Go­go­lį? Šiaip ar taip, ge­riau tas di­rek­to­rius da­bar pa­ts sa­ve at­ leis­tų, ne už pra­vaikš­tas, o už pra­sė­das. Aš­tuo­ nios va­lan­dos sė­di­mo­jo dar­bo yra daug, vie­na vie­ta itin pa­vargs­ta.

Ka­dai­se Pa­ne­vė­žy­je daž­nai bu­vo ga­li­ma pa­ ma­ty­ti J.Mil­ti­nį, vaikš­tan­tį su šu­niu­ku. O juk dar­bo me­tu! Lauk rei­kė­jo ta­da tą J.Mil­ti­nį su vi­su šu­niu­ku – bū­tų nors tvar­ka bu­vus. informacija:

302 250

N

au­ji Kong­re­sų rū­mai, Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čios priei­g ų tvar­k y­m as, „Girs­tu­čio“ re­konst­ ruk­ci­jos pro­jek­tas – to­kie di­ džiau­si mies­to val­džios už­mo­jai 2013-ie­siems. Vis dėlto kaunie­ čiai puoselėja kitokias viltis?

Nea­be­jo­ti­nai pa­grin­di­nis da­ly­ kas, ko rei­kė­tų mies­tui, – su­ tvar­ky­ti Lais­vės alė­ją. Kiek me­ tų ga­li­ma temp­ti? Pa­si­žiū­rė­ki­te į Vil­nių, koks nuo­sta­bus ir su­ tvar­ky­tas jo cent­ras. O pas mus?

Pa­si­žiū­rė­ki­te, va – dė­dė Brež­ne­ vas sta­tė tuos suo­liu­kus, o jie dar te­bes­to­vi.

Ro­mas Ra­dze­vi­čius

Keis­ta, kad mies­te – ne vien cent­ri­nė­je pės­čių­jų gat­vė­je – yra tiek daug ap­leis­tų, len­to­mis

Vai­da Ur­bai­ty­tė

Ma­nau Kau­ne la­biau rei­kia at­ si­žvelg­ti į žmo­nes, o ne sta­ty­ ti ko­kius nors na­mus ar rū­mus.

Pa­vyz­džiui, Liuk­sem­bur­ge stu­ den­tams yra pa­da­ry­tos at­ski­ros poil­sio aikš­te­lės su suo­liu­kais cent­ri­nė­je gat­vė­je, kur jie ga­ li pra­leis­ti lai­ką tarp pa­skai­tų – ne­rei­kia ei­ti į ka­vi­nę ir ten leis­ ti pi­ni­gų.

Kau­n e yra tik­rai svar­b es­n ių dar­bų nei Kong­re­sų rū­mų sta­ ty­ba – rei­kė­tų su­tvar­ky­ti dau­ gia­bu­čių kie­mus, tarp jų įreng­ti pa­pras­tas vai­kų žai­di­mų aikš­te­ les, nes da­bar ma­žie­ji ne­tu­ri kur žais­ti.

And­rius Stan­ke­vi­čius

Jur­gis Žič­ke­vi­čius

Ol­ga Le­ka­vi­čie­nė

Vy­tau­tas Kum­pis

Aš pats esu stu­den­tas – no­rė­ čiau, kad mūsų mies­to val­džia di­des­nį dė­me­sį skir­tų jau­ni­ mui, ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ ni­za­ci­joms. Ži­nau, kad kai kas iš mies­to val­dan­čių­jų ban­do tuo už­siim­ti. Iš mies­to no­rė­tų­si gal­ būt ne­bū­ti­nai fi­nan­si­nės, ta­čiau mo­ra­li­nės pa­ra­mos da­rant dar­ bus, pro­jek­tus, nes jos tik­rai trūks­ta.

Lie­tu­va, Kau­nas tu­ri olim­pi­nę plau­ki­mo čem­pio­nę, o „Girs­ tu­t is“ vis dar nea­t i­d a­ry­tas – klau­si­mas, ar ne­nup­lauks eu­ ro­p i­n iai pi­n i­gai. Be abe­j o, val­d žia ga­l ė­t ų tik­rai dau­g iau

Daug ką rei­kia mies­te su­tvar­ky­ ti. Re­no­vuo­ti blo­ki­nius na­mus bei su­tvar­ky­ti mies­tą dar­kan­čias am­ži­nas sta­ty­bas – tai svar­biau­ sia. Kiek jau me­tų sto­vi vieš­bu­ čiai Kau­no cent­re? Pen­kio­li­ka?

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė. reklamos skyrius:

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

už­kal­tų na­mų-vai­duok­lių. Ma­ nau, kad mies­to val­džia da­ro di­ džiu­lę klai­dą ap­mo­kes­tin­da­ma au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą mies­ to cent­re – dėl to su­si­da­ro daug ne­pa­to­gu­mų.

Sta­sys Gus­tas

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

2012-ai­siais mies­to biu­dže­tas bu­vo 790 mln. li­tų – 5 mln. li­tų di­des­nis, nei ti­kė­ta­si.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio per­nai bu­vo su­rink­ta 284 mln. li­ tų. Biu­dže­tą di­de­le su­ma pa­pil­dė tur­to mo­kes­tis – 56 mln. li­tų, ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis – 44 mln. li­tų, že­mės nuo­mos mo­kes­ tis ir ki­ti mo­kes­čiai – 9 mln. li­tų.

Be to, biu­dže­tą pa­pil­dė ir iš sa­ vi­val­dy­bės įmo­nių „Kau­no šva­ ra“ bei „Kau­no ener­gi­ja“ gau­ti di­vi­den­dai. „Su­ma­žė­jo bend­ra sa­vi­val­dy­ bės sko­la, o tai, pa­ly­gin­ti su ki­ tais did­mies­čiais, nė­ra įpras­ta, ypač su sos­ti­ne. Sa­vi­val­dy­bės bend­ra sko­la su­ma­žė­jo 35 mln. li­tų, da­bar ji su­da­ro 175 mln. li­ tų, kai me­tų pra­džio­je sie­kė 210 mln. li­tų“, – pa­ste­bė­jo mies­to me­ras.

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

LIETUVA: Justinas Argustas –

(8 5) 219 1381

Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388

302 258 302 259 (8 5) 219 1383

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 080.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštADIENIS, sausio 5, 2013

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Pa­žei­dė­jų dau­gė­ja

Vy­riau­sy­bė tu­rės per ke­lis mė­ne­sius ap­si­spręs­ti, ar 2014 ar­ba 2015 m. Lie­tu­ vo­je reng­ti pa­kar­ to­ti­nį re­fe­ren­du­ mą dėl nau­jos ato­ mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos. Bet kol kas val­dan­tie­ji so­ cial­de­mok­ra­tai at­ sar­giai ver­ti­na to­kią ga­li­my­bę.

Praė­ju­siais me­tais Lie­tu­vos pa­sie­ nie­čiai su­lai­kė 60 pro­c. dau­giau vals­ty­bės sie­nos pa­žei­dė­jų nei 2011ai­siais. Pa­ly­gin­ti su 2010 m., to­kių as­me­nų skai­čius išau­go dau­giau nei du­kart. Tai pra­ne­šė Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT).

Nuos­ta­ta: Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to va­do­vas J.Sa­ba­

taus­kas ne­pri­tar­tų pa­kar­to­ti­niam re­fe­ren­du­mui dėl ato­mi­nės elekt­ ri­nės. Ro­ber­to Dač­kaus („Fo­to­die­na“) nuo­tr.

Mig­lo­ta atomi­nės ener­ge­ti­kos atei­tis Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ke­li ga­li­mi va­rian­tai

Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­ ma cent­ro kai­rės Vy­riau­sy­bė ža­ da iki ko­vo vi­du­rio ap­si­spręs­ti, ar tęs­ti Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) pro­jek­tą. Apie tai va­kar žur­ na­lis­tams pra­ne­šė pa­ts prem­je­ras A.But­ke­vi­čius.

Anot jo, da­bar trys mi­nis­te­ri­ jos – Fi­nan­sų, Ūkio ir Ener­ge­ti­ kos – įpa­rei­go­tos de­le­guo­ti sa­ vo at­sto­vus į spe­cia­lią eks­per­tų dar­bo gru­pę, ku­ri tu­rės pa­sa­ky­ ti, ką da­ry­ti su bu­vu­sios Vy­riau­ sy­bės pra­dė­tu VAE pro­jek­tu. Esą ga­li bū­ti pa­si­rink­ta vie­na iš ke­lių ga­li­my­bių – kar­tu su ja­po­nų kor­ po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“ bei re­gio­ni­niais par­tne­riais tęs­ti VAE pro­jek­ta­vi­ mą ir sta­ty­bas, ieš­ko­ti al­ter­na­ty­ vių ga­li­my­bių įgy­ven­din­ti ato­mi­nę ener­ge­ti­ką ar­ba vi­siš­kai nu­trauk­ ti šį pro­jek­tą ir ap­skri­tai pa­mirš­ti ato­mi­nę ener­ge­ti­ką.

A.But­ke­vi­čius kol kas ne­sii­ma spręs­ti, ku­ris va­rian­tas bus pa­si­ rink­tas. Tai tu­rė­tų pri­klau­sy­ti nuo eks­per­tų dar­bo gru­pės skai­čia­vi­ mų ir iš­va­dų.

Prem­je­ras už­si­mi­nė, kad, be ki­ ta ko, skai­čiuo­ja­ma, ku­ris elekt­ ros ener­ge­ti­kos vys­ty­mo va­rian­tas bū­tų nau­din­giau­sias ir pi­giau­sias Lie­tu­vai – ar nau­jos ato­mi­nės sta­ ty­ba, ar pla­tes­nis du­jų nau­do­ji­ mas elekt­ros ga­my­bai, tu­rint gal­ vo­je ir 2014 m. pa­bai­go­je pra­dė­ti veik­ti tu­rin­tį su­skys­tin­tų­jų gam­ ti­nių du­jų ter­mi­na­lą, ar at­si­nau­ji­ nan­čių šal­ti­nių plėt­ra. Esą nuo šių skai­čių ir pri­klau­sys, ko­kią nau­ją Ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją Vy­riau­sy­bė pa­teiks Sei­mui.

Ap­sisp­ręs per po­rą mė­ne­sių

Per­nai gruo­dį Sei­mas priė­mė re­ zo­liu­ci­ją, ku­ri įpa­rei­go­jo Vy­riau­ sy­bę iki 2013 m. ge­gu­žės 15 d. pa­reng­ti bei pa­teik­ti par­la­men­ ta­rams „eko­no­miš­kai op­ti­ma­lią ir

var­to­to­jams pa­lan­kią ap­si­rū­pi­ni­ mo elekt­ros ener­gi­ja stra­te­gi­ją“.

Nors re­zo­liu­ci­jo­je tvir­ti­na­ma, kad Vy­riau­sy­bė reng­da­ma to­kią stra­te­gi­ją tu­ri at­si­žvelg­ti į per­nai spa­lį įvy­ku­sio re­fe­ren­du­mo dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės re­zul­ta­tus, vis dėl­to nė­ra įsak­miai už­drau­džia­ma ieš­ko­ti ga­li­my­bių vys­ty­ti ato­mi­nę ener­ge­ti­ką.

Vy­riau­sy­bė tu­ri pa­ reng­ti eko­no­miš­kai op­ti­ma­lią ir var­to­to­ jams pa­lan­kią ap­si­ rū­pi­ni­mo elekt­ros ener­gi­ja stra­te­gi­ją.

Prem­je­ras va­kar už­si­mi­nė, kad Vy­riau­sy­bė ne­lauks ge­gu­žės ir jau anks­čiau ap­si­spręs dėl to, ko­kį ke­ lią pa­si­rink­ti vys­tant elekt­ros ener­ gi­jos ga­my­bą Lie­tu­vo­je. „Ma­nau, iki ko­vo vi­du­rio jau ap­si­sprę­si­me, nors Sei­mo priim­ta re­zo­liu­ci­ja lei­ džia šiuo klau­si­mu dis­ku­tuo­ti iki pat ge­gu­žės vi­du­rio. Bet ma­nau, tai pa­da­ry­si­me anks­čiau. Apie tai in­for­muo­siu ir Lat­vi­jos ko­le­gas, kai ar­ti­miau­siu me­tu įvyks ma­no vi­zi­tas į vals­ty­bę kai­my­nę“, – kal­ bė­jo par­la­men­to va­do­vas.

Jis lei­do su­pras­ti, kad Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė dar ne­nut­rau­kia po­ kal­bių su „Hi­ta­chi“, neiš­for­muo­ ja bend­ro­vės „Vi­sa­gi­no ato­mi­ nė elekt­ri­nė“. Ar­ti­miau­siu me­tu A.But­ke­vi­čius ža­da pa­si­kal­bė­ti su Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­riu­mi Lie­tu­ vo­je. O va­sa­rį nu­ma­to­mas ir su­ si­ti­ki­mas su „Hi­ta­chi“ at­sto­vais, ku­rie, kaip ir re­gio­ni­niai par­tne­ riai Lat­vi­jo­je bei Es­ti­jo­je, vis dar kant­riai lau­kia, kaip Lie­tu­va pa­ sielgs su VAE pro­jek­tu.

Dar vienas re­fe­ren­du­mas?

Kal­bė­da­mas apie per­nykš­čio re­fe­ ren­du­mo re­zul­ta­tus A.But­ke­vi­čius

už­si­mi­nė, kad jie „bus ger­bia­mi“.

Bet ne­konk­re­ti­za­vo, ką tai reiš­kia.

Ki­ta ver­tus, prem­je­ras ne­pa­nei­ gė, kad ga­lė­tų bū­ti ren­gia­mas pa­ kar­to­ti­nis re­fe­ren­du­mas.

Per­nykš­čia­me pa­ta­ria­ma­ja­me re­fe­ren­du­me be­veik du treč­da­liai bal­sa­vu­sių pa­si­sa­kė prieš nau­ ją ato­mi­nę elekt­ri­nę. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­reiš­kė, kad žmo­nės bu­vo ne­pa­kan­ka­mai in­ for­muo­ti apie VAE nau­dą, to­dėl ir bal­sa­vo prieš šį pro­jek­tą.

Net­ru­kus po per­nykš­čio re­fe­ ren­du­mo nau­jo­ji val­džia neat­me­ tė, kad ga­li pri­reik­ti ir ant­ro vi­ suo­ti­nio bal­sa­vi­mo dėl ato­mi­nės ener­ge­ti­kos. „Žmo­nės ne­sup­ras­tų“

Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas so­cial­de­mok­ra­ tas Ju­lius Sa­ba­taus­kas skep­tiš­kai įver­ti­no ga­li­my­bę reng­ti pa­kar­ to­ti­nį re­fe­ren­du­mą. Anot jo, nors per­nai įvy­kęs re­fe­ren­du­mas – pa­ ta­ria­ma­sis, „į tau­tos va­lią bū­ti­na at­si­žvelg­ti“. „Vy­riau­sy­bė lais­va svars­ty­ ti įvai­riau­sius va­rian­tus, tarp jų – ir dėl VAE pro­jek­to ar­ba ato­mi­nės ener­ge­ti­kos tęs­ti­nu­mo Lie­tu­vo­ je. Tai Vy­riau­sy­bės kom­pe­ten­ci­ ja – pa­teik­ti Sei­mui ar­gu­men­tuo­ tus spren­di­mus. O par­la­men­ta­rai pa­skui tu­rės ap­si­spręs­ti, ku­rį iš jų pa­si­rink­ti“, – kal­bė­jo J.Sa­ba­ taus­kas.

Ta­čiau, ko­mi­te­to va­do­vo nuo­ mo­ne, var­gu ar ga­li­ma bū­tų kal­ bė­ti apie VAE pro­jek­to da­ly­vau­jant „Hi­ta­chi“ tęs­ti­nu­mą, tuo la­biau – apie ant­rą re­fe­ren­du­mą šiuo klau­ si­mu, nes „žmo­nės jau sy­kį pa­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę ir tik­rai ne­sup­ras­ tų, jei­gu jų bū­tų tuo pa­čiu klau­si­ mu tei­rau­ja­ma­si dar kar­tą“.

Ki­ta ver­tus, J.Sa­ba­taus­ko nuo­ mo­ne, bū­ti­na pa­lauk­ti ko­vo vi­du­ rio, kai tu­rė­tų paaiš­kė­ti eks­per­tų iš­va­dos ir Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nė, kaip to­liau vys­ty­ti elekt­ros ener­ ge­ti­ką Lie­tu­vo­je.

2012 m. pa­rei­gū­nai su­lai­kė 649 as­ me­nis, ne­tei­sė­tai ker­tan­čius Lie­ tu­vos sie­ną. 2011 m. su­lai­ky­ti 406 pa­žei­dė­jai, 2010 m. – 301.

Per­nai daž­niau­siai sie­nos pa­ žei­dė­jų ke­lio­nė nu­trūk­da­vo, kai jie ban­dy­da­vo pa­tek­ti iš Bal­ta­ru­si­jos.

To­kių su­lai­ky­ta 445. Šia­me ruo­ že pa­žei­dė­jų smar­kiai pa­dau­gė­ jo – už­per­nai VSAT pa­rei­gū­nai čia su­lai­kė 265, 2010 m. – 145 to­kius as­me­nis.

To­liau ma­žė­jo ban­dan­čių pa­žeis­ ti Lie­tu­vos ir Ru­si­jos sie­ną – per­nai čia su­lai­ky­ti 67 pa­žei­dė­jai, 2011 m.

– 82, 2010 m. – 119.

Iš­li­ko ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­ tus VSAT fik­suo­ja­ma ten­den­ci­ ja – au­gan­tis ne­tei­sė­tai sie­ną ban­ dan­čių pe­rei­ti Gru­zi­jos pi­lie­čių skai­čius. Per­nai pa­rei­gū­nai su­lai­ kė 269 ne­kvies­tus sve­čius iš šios ša­lies, kai jie ne­leis­ti­no­je vie­to­je trau­kė į Lie­tu­vą. 2011 m. bu­vo su­ lai­ky­ti 139 gru­zi­nai, 2010 m. – 51.

Ma­žai ki­to sie­ną pa­žeis­ti mė­gi­ nan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių skai­čius.

Praė­ju­siais me­tais to­kių bu­vo 139, už­per­nai – 128.

Kal­bant apie su­lai­ky­tų­jų pi­lie­ ty­bes, per­nai tre­ti bu­vo viet­na­ mie­čiai – jų bu­vo 85. 2011-ai­siais sie­nos pa­žei­dė­jų iš šios ša­lies vi­sai ne­pa­si­tai­kė.

Praė­ju­siais me­tais pa­sie­nie­čiai dar su­lai­kė 54 Lie­tu­vos sie­nos pa­ žei­dė­jus Af­ga­nis­ta­no pi­lie­čius, 36 Ru­si­jos, 19 Bal­ta­ru­si­jos, 11 Li­ba­ no. Iš vi­so Lie­tu­vos pa­rei­gū­nams įkliu­vo sie­nos pa­žei­dė­jai iš 23 ša­ lių, taip pat vie­nas as­muo be pi­lie­ ty­bės ir vie­nas, ku­rio pi­lie­ty­bė ne­ ži­no­ma.

Pa­čių už­fik­suo­tų sie­nos pa­žei­ di­mų skai­čius per­nai išau­go be­ veik de­šim­ta­da­liu. 2012 m. iš vi­ so išaiš­kin­ti 457 vals­ty­bės sie­nos pa­žei­di­mai, ar­ba 8,8 pro­c. dau­giau nei už­per­nai. 2011 m. nu­sta­ty­ti 420 to­kių at­ve­jų.

Už ne­tei­sė­tą vals­ty­bės sie­nos pe­rė­ji­mą Lie­tu­vos bau­džia­ma­ja­ me ko­dek­se nu­ma­ty­ta bau­da ar­ ba areš­tas, ar­ba lais­vės atė­mi­mas iki dve­jų me­tų. Už ne­tei­sė­tą vals­ ty­bės sie­nos pe­rė­ji­mą dėl neat­sar­ gu­mo bau­džia­ma ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka – to­kiam pa­žei­dė­jui gre­sia bau­da nuo 250 iki 500 li­tų.

KD, BNS inf.

Sta­tis­ti­ka: kas­dien pa­rei­gū­nai

su­lai­ko vi­du­ti­niš­kai po po­rą už­ sie­nio ša­lių pi­lie­čių, „ne­pas­te­bin­ čių“ Lie­tu­vos pa­sie­nio ženk­lų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ap­žiū­rės po­tvy­nio apsemties ra­jo­nus Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Dai­lis Al­ fon­sas Ba­ra­kaus­kas šian­dien lan­ ky­sis Ši­lu­tė­je – do­mė­sis pa­dė­ti­mi per po­tvy­nį.

„Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras ste­bi tuos pro­ce­sus, ku­rie vyks­ta Ši­lu­tė­je, jau in­for­ma­vo, kad le­dai pa­ju­dė­jo, tad ga­li pra­si­dė­ti ato­slū­gis. Bet, ne­pai­ sy­da­mas to, jis lan­ky­sis vie­to­je“, – va­kar žur­na­lis­tams sa­kė prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ket­ vir­ta­die­nį dėl po­tvy­nio pa­skel­bė ekst­re­ma­lią­ją si­tua­ci­ją.

Tre­čia­die­nį Pa­gė­gių sa­vi­val­dy­bė taip pat svars­tė skelb­ti ekst­re­ma­ lią­ją si­tua­ci­ją, bet ji čia kol kas ne­ pas­kelb­ta.

Ne­ti­kė­tas po­tvy­nis pa­sku­ti­nė­mis 2012 m. die­no­mis Ne­mu­no že­mu­ py­je ki­lo at­ši­lus orui ir su­si­grū­dus le­do ly­tims.

PREKYBA KIETUOJU KURU:

Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ci­ vi­li­nės, prieš­gais­ri­nės ir gy­ven­to­jų sau­gos sky­riaus ve­dė­jas Ro­mual­ das Ren­če­liaus­kas va­kar in­for­ma­ vo, kad le­dai Ne­mu­ne pa­ju­dė­jo, ta­ čiau jiems iš­plauk­ti į Kur­šių ma­rias esą truk­do ne­pa­lan­kus vė­jas.

Pot­vy­nio van­duo pa­ma­ry­je yra ap­sė­męs tūks­tan­čius hek­ta­rų. Ap­ sė­mus ke­lius su­tri­ko su­si­sie­ki­mas.

Van­dens ly­gis ke­lio Šilutė–Rus­ nė ruo­že nuo 5,10 iki 7,15 ki­lo­met­ ro iš­lie­ka apie 80–90 cen­ti­met­rų.

Leng­vų­jų trans­por­to prie­mo­nių per­kė­li­mas nu­trauk­tas, ke­lei­viai ke­lia­mi spe­cia­liu au­to­bu­su.

Jau ku­ris lai­kas kal­ba­ma apie es­ ta­ka­dos sta­ty­bą šia­me ke­ly­je, ku­ris yra vie­nin­te­lis į Rus­nės sa­lą. Prem­ je­ro tei­gi­mu, prie es­ta­ka­dos sta­ty­ bų klau­si­mo bus grįž­ta. Ta­čiau ka­ da tai įvyks, jis ne­pa­tiks­li­no.

ĩ Akmens anglys, medžio pjuvenų briketai, durpių briketai. ĩ Medžio pjuvenų granulės, malkos.

A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. (8 37) 746 419.

KD, BNS inf.

8

šeštADIENIS, sausio 5, 2013

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Pa­reikš­ti įta­ri­mai Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

Bu­vęs Lie­tu­vos po­li­ci­jos lo­gis­ti­kos cent­ro va­do­vas Lai­mu­tis Džer­vus, jo bu­vę pa­val­di­niai ir pri­va­čio­ sios įmo­nės dar­buo­to­jai tu­rės sto­ ti prieš teis­mą – jiems pa­reikš­ti įta­ ri­mai dėl pikt­nau­džia­vi­mo, su­kčia­ vi­mo, tur­to iš­švais­ty­mo ir do­ku­ men­tų su­klas­to­ji­mo. Įta­ri­mai pa­ reikš­ti ir įmo­nei kaip ju­ri­di­niam as­me­niui.

Ty­ri­mas: by­lą iš­nars­tė ir teis­mui

per­da­vė D.Ma­laš­ke­vi­čiaus va­do­ vau­ja­mos Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Imu­ni­te­to val­dy­bos pa­rei­gū­nai.

Ka­ro­lio Ka­vo­lė­lio („Fo­to­die­na“) nuo­tr.

Kaip tei­gia­ma po­li­ci­jos ir Ge­ne­ra­ li­nės pro­ku­ra­tū­ros pra­ne­ši­me, pa­ reikš­ti kal­ti­ni­mai ne­pag­rįs­tai ir ne­ tei­sė­tai ran­gos su­tar­ty­se nu­sta­čius sta­ty­bos dar­bų kai­nos per­skai­čia­ vi­mo ga­li­my­bę ir su ran­go­vu su­da­ rius ne­pag­rįs­tus san­do­rius, ku­riais ty­čia bu­vo pa­di­din­ta sta­ty­bos kai­ na ir vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jos.

Be to, šie as­me­nys kal­ti­na­mi do­ ku­men­tų su­klas­to­ji­mu, ku­rių pa­ grin­du Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas ne­pag­rįs­tai su­mo­kė­jo ran­go­vui di­ de­les pi­ni­gi­nes su­mas už rea­liai ne­pa­nau­do­tas sta­ty­bi­nes me­džia­ gas ar už neat­lik­tus dar­bus.

Dėl ne­tei­sė­tais šių as­me­nų veiks­ mais pa­da­ry­tos di­de­lės ža­los Po­li­ ci­jos de­par­ta­men­to tur­ti­niams in­ te­re­sams teis­mui per­duo­to­je by­lo­je

pa­reikš­tas be­veik 7,3 mln. li­tų ci­vi­ li­nis ieš­ki­nys.

Va­kar by­la Vil­niaus apy­gar­ dos teis­mui per­duo­ta dėl ga­li­mo L.Džer­vaus ir vals­ty­bės tar­nau­to­jų pikt­nau­džia­vi­mo prii­mant spren­di­ mus, su­si­ju­sius su po­li­ci­jos pa­sta­to Vil­niu­je re­konst­ruk­ci­ja, Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­sta­ to sta­ty­ba ir Anykš­čių ra­jo­no po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­sta­to re­konst­ ruk­ci­ja, taip pat dėl jų ir kon­kur­sus lai­mė­ju­sios įmo­nės dar­buo­to­jų pa­ da­ry­to su­kčia­vi­mo ir tur­to iš­švais­ ty­mo. Per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pa­ reikš­ti įta­ri­mai dėl nu­si­kals­ta­mų vei­kų, pa­da­ry­tų 2004–2008 m.

Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­li­ko Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to prie Vi­daus rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­jos Imu­ni­te­to val­dy­bos pa­rei­gū­nai. Apie tai va­kar pra­ne­šė šios val­dy­bos va­do­vas ko­mi­sa­ras Do­na­tas Ma­laš­ke­vi­čius. „Vie­nas iš įta­ria­mų­jų iki šiol dir­ ba po­li­ci­jo­je. O sta­ty­bų bend­ro­vė, ku­ri įpai­nio­ta į šią is­to­ri­ją, yra vie­ na ži­no­miau­sių Lie­tu­vo­je. Areš­ tuo­tas jos tur­tas, taip pat ir pa­sta­ tas, ku­ria­me bend­ro­vė įsi­kū­ru­si“, – sa­kė D.Ma­laš­ke­vi­čius.

L.Džer­vus 2010 m., kai bu­vo nai­ ki­na­mas Lie­tu­vos po­li­ci­jos lo­gis­ti­ kos cent­ras, išė­jo į pen­si­ją. Ta­da jam mes­tus kal­ti­ni­mus vy­ras nei­gė.

Skir­tu­mai: Sei­mo va­do­vas V.Ged­vi­las tie­siai neat­sa­ko, ar jo po­zi­ci­ja

dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo su Ru­si­ja su­tam­pa su Pre­zi­den­tės nuo­mo­ne.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kvie­čia ge­rin­ti san­ty­kius su Mask­va Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las pa­ reiš­kė, kad rei­kia ge­rin­ti san­ty­kius su Ru­ si­ja bei „pa­si­rū­pin­ti sa­vo žmo­nė­mis“, ir pri­dū­rė, jog Lie­tu­va iš Ru­si­jos per­ka la­ bai daug du­jų, o Ame­ri­ka yra la­bai to­li ir prie jos du­jų Lie­tu­va ne­pri­si­jungs.

To­kią po­zi­ci­ją Dar­bo par­ti­jai (DP) at­sto­vau­jan­tis par­la­men­to va­do­ vas iš­sa­kė kal­bė­da­mas ra­di­jo sto­ čiai „Svo­bo­da“. „Mes tu­ri­me gal­vo­ti apie sa­vo žmo­nes, Ame­ri­ka nuo mū­sų la­ bai to­li. Rei­kia pa­si­rū­pin­ti sa­vo žmo­nė­mis. Su Ru­si­ja mes tu­ri­ me la­bai glau­džius eko­no­mi­nius ry­šius. Per­ka­me la­bai daug du­ jų, ir elekt­rą, ir naf­tą. Tas bend­ ra­dar­bia­vi­mas mums la­bai daug duo­da. Mes nuo Ame­ri­kos du­jų ne­pri­si­jung­si­me“, – sa­kė V.Ged­ vi­las, pa­pra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ ti JAV vals­ty­bės sek­re­to­rės Hil­ la­ry Clin­ton ne­se­niai pa­sa­ky­tus žo­džius, jog JAV prie­šin­sis tam, kad Ru­si­ja eko­no­mi­nės in­teg­ra­ ci­jos pa­vi­da­lu kur­tų nau­ją So­vie­ tų Są­jun­gą.

Mes bu­vo­me sa­vo rin­ki­mų apy­lin­kė­ se, ten kal­bė­jo­me su žmo­nė­mis apie tai, kad elekt­ra pi­ges­nė bū­tų. „Ne tik mes kal­ba­me apie dvi­ ša­lius san­ty­kius su Ru­si­ja, kal­ba ir Suo­mi­ja, ir Len­ki­ja, ir Vo­kie­ti­ ja, su­da­ro daug su­tar­čių“, – dės­ tė DP at­sto­vas.

Pa­sak jo, de­mok­ra­ti­niai pro­ce­ sai yra pa­čios Ru­si­jos rei­ka­las, o eko­no­mi­nius ir kul­tū­ri­nius san­ ty­kius rei­kia ge­rin­ti. „Jei vers­las mums ge­rai sek­sis, lie­tu­viams bus ge­riau“, – tei­gė V.Ged­vi­las.

Pak­laus­tas, ar iš­sa­ky­tas po­žiū­ ris į san­ty­kius su Ru­si­ja su­tam­pa su Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­ kai­tės po­zi­ci­ja, jis at­sa­kė: „Mus

rin­ko, mes bu­vo­me sa­vo rin­ki­ mų apy­lin­kė­se, ten kal­bė­jo­me su žmo­nė­mis apie tai, kad elekt­ra pi­ges­nė bū­tų. Ei­li­nis žmo­gus jau­ čia tiek, kiek yra jo ki­še­nė­je, ar jis gy­ve­na ge­rai, ar blo­gai. Dau­gu­ma žmo­nių gy­ve­na ne­la­bai ge­rai.“ „Ne­no­rė­čiau iš­skir­ti vie­nos Ru­si­jos. Mū­sų kai­my­nai – ir Bal­ ta­ru­si­ja, ir Len­ki­ja, ir Skan­di­na­ vi­jos vals­ty­bės. Su vi­sais rei­kia spręs­ti eko­no­mi­nes pro­ble­mas, su vi­sais rei­kia drau­gau­ti, nau­do­ tis kai­my­nais ge­rą­ja pra­sme, o ne už­si­da­ry­ti ir ne­bend­rau­ti. Pag­ rin­di­nė pro­ble­ma vi­sa­da yra tai, kad mes ne­kal­ba­me, ne­spren­ džia­me tų pro­ble­mų ir ne­si­sten­ gia­me, tar­si kas nors ki­tas tu­rė­tų.

Tu­ri­me mes pa­tys spręs­ti. Ieš­ko­ me są­ly­čio taš­kų, kaip pra­dė­ti de­ ry­bas“, – sam­pro­ta­vo Sei­mo pir­ mi­nin­kas.

V.Ged­vi­lo tei­gi­mu, Ru­si­ja sa­vo ka­pi­ta­lą in­ves­tuo­ja vi­so­je Eu­ro­ po­je ir Lie­tu­va šiuo po­žiū­riu nė­ ra „bu­fe­ri­nė“ vals­ty­bė. „Ru­si­ ja vi­sur tu­ri įta­kin­gų žmo­nių, nes jie tu­ri ga­lin­gus iš­tek­lius, yra di­ de­li vers­li­nin­kai, ku­rie tu­ri di­de­ lį ka­pi­ta­lą. Jie čia daug in­ves­tuo­ ja į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ir į ki­tus pro­jek­tus, bet tai na­tū­ra­lu. Taip yra vi­sa­me pa­sau­ly­je, vi­so­je Eu­ ro­po­je, ne tik Lie­tu­va ko­kia nors „bu­fe­ri­nė“ zo­na. Jie sa­vo ka­pi­ta­ lą dėl vers­lo iš­nau­do­ja ir Grai­ki­jo­ je, ir Kip­re, ir Is­pa­ni­jo­je“, – kal­ bė­jo V.Ged­vi­las.

Pa­sak jo, plė­to­ti rei­kia ir san­ty­ kius su Bal­ta­ru­si­ja. „Ži­no­ma, yra su Bal­ta­ru­si­ja su­ si­ję de­mok­ra­ti­jos, žmo­gaus tei­sių klau­si­mai, ku­riuos rei­kia spręs­ ti. Bet eko­no­mi­nius, kul­tū­ri­nius, spor­to ir vers­lo san­ty­kius rei­kia ge­rin­ti“, – tei­gė po­li­ti­kas.

KD, BNS inf.

9

šeštADIENIS, sausio 5, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,07 %

35,24 mln. to­nų

per­nai sie­kė Klai­pė­dos uos­to kro­vos apy­var­ta.

+1,09 %

+0,11 %

Spren­di­mą ­ ati­dė­jo Anks­čiau ža­dė­ju­si sau­sį kreip­tis į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją dėl fi­nan­si­nių san­ do­rių mo­kes­čio įve­di­mo Vy­riau­sy­ bė šį klau­si­mą nu­spren­dė ati­dė­ti, kol bus su­rink­ta dau­giau in­for­ma­ ci­jos apie bū­si­mą po­vei­kį. Mo­kes­ čio ini­cia­to­riai tei­gia, kad jis pa­dė­tų su­rink­ti dau­giau pa­ja­mų ir pri­vers­ tų ban­kų sek­to­rių da­ly­tis naš­ta sie­ kiant įveik­ti kri­zę.

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0527 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2645 JAV do­le­ris 1 2,6284 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6698 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9462 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4828 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7216 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6961 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8534

pokytis

+0,6031 % +0,4901 % +1,0729 % +1,3091 % –0,0303 % –0,1177 % +0,2165 % +1,0810 % –0,0910 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,80

4,65

2,49

„Va­koil“

4,70

4,63

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

92,38 dol. už 1 brl.

111,02 dol. už 1 brl.

Žie­ma vers­lo ne­sus­ting­dė Lai­ku į ša­lį at­slin­ku­si žie­ma pas ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rius ir į spe­ cia­li­zuo­tas žie­mos pre­kių par­duo­tu­ves pri­trau­kė gau­ses­ nius lan­ky­to­jų srau­tus ir išau­gi­no jų par­da­vi­mą. Šių vers­li­nin­ kų ne­sug­lu­mi­no nė trum­pa­lai­kis orų at­ši­li­mas.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Sli­di­nin­kų kas­met dau­gė­ja

Šal­ta­sis me­tų lai­kas spor­to aist­ ruo­liams pri­mi­nė žie­mos pra­mo­ gas. To­dėl pa­de­da­mi ke­lio­nių or­ ga­n i­za­to­r ių ir spe­c ia­l i­z uo­to­se par­duo­tu­vė­se ap­si­rū­pi­nę sli­di­nė­ji­ mo įran­ga jie gau­siai pa­trau­kė į už­ sie­nio ša­lis. O Lie­tu­vo­je vei­kian­čių sli­di­nė­ji­mo tra­sų sa­vi­nin­kai keiks­ no­ja žie­mos pra­džio­je už­klu­pu­sias pū­gas, vė­liau – at­ly­dį.

lio­nės šil­tuo­se kraš­tuo­se sa­vo po­ pu­lia­ru­mu vis dar pa­ste­bi­mai len­ kia sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tus. „Ne­pai­sant di­džiu­lio su­si­do­mė­ ji­mo ak­ty­viu poil­siu, lie­tu­viai per žie­mos ato­sto­gas pir­mu­mą tei­kia šil­tie­siems kraš­tams – Egip­to, Te­ ne­ri­fės, Tai­lan­do ku­ror­tams. Aki­ vaiz­du, kad Lie­tu­vos ke­liau­to­jams ak­tua­lu pa­bėg­ti nuo niū­rių mū­sų kli­ma­to są­ly­gų ir pa­si­le­pin­ti sau­lės vo­nio­mis, šil­ta jū­ra, pa­si­mė­gau­ti eg­zo­ti­ka“, – sa­kė I.Aukš­tuo­ly­tė. Ša­lies tra­sos tuš­čios

Nors gy­ven­to­jai žie­ mą ieš­ko sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tų už­sie­ny­je, dau­gu­ma jų mie­liau ren­ka­si ato­sto­gas šil­tuo­siuo­se kraš­ tuo­se.

Sli­di­nė­ji­mo se­zo­nas, kaip pa­sa­ ko­jo bend­ro­vės „No­va­tu­ras“ ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius Li­nas Al­do­nis, pa­pras­tai pra­si­de­da per di­džią­sias me­tų šven­tes ir tę­sia­si iki ba­lan­ džio. O di­džiau­sią pi­ką sli­di­nin­ kų skai­čius pa­sie­kia va­sa­rį ir ko­ vą. „Ka­dan­gi ke­lio­nių į šil­tuo­sius kraš­tus žie­mą su­ma­žė­ja, jas kei­čia sli­di­nė­ji­mo mė­gė­jams skir­tos iš­vy­ kos“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Jis pa­ti­ki­no, kad sli­di­nė­ji­mo ke­ lio­nių skai­čius pa­sta­ruo­sius ke­ le­rius me­tus nuo­lat au­go. To­ dėl na­tū­ra­lu, kad kas­met di­dė­ja ir siū­lo­mų ke­lio­nių kryp­čių bei vie­ tų ke­liau­to­jams skai­čius. „Dėl au­ gan­čio su­si­do­mė­ji­mo ke­lio­nė­mis į Ita­li­ją pa­di­di­no­me vie­tų skai­ čių. Taip pat pri­sta­tė­me ke­lio­nes į Aust­ri­ją. Sli­di­nė­ji­mo vie­tų šiais me­tais smar­kiai pa­dau­gė­jo“, – sa­ kė L.Al­do­nis.

Bend­ro­vės „Tez Tour“ Vie­šų­jų ry­šių ir rin­ko­da­ros sky­riaus va­do­vė In­ga Aukš­tuo­ly­tė pa­sa­ko­jo, kad jau ke­le­rius me­tus iš ei­lės vie­na po­pu­ lia­riau­sių žie­mos ke­lio­nių kryp­čių iš­lie­ka Aust­ri­jos Al­pės. Šių ke­lio­ nių po­pu­lia­ru­mas 2011 m., pa­ly­ gin­ti su 2010 m., pa­di­dė­jo be­veik še­šis kar­tus, tačiau šį žie­mos se­ zo­ną ne­ki­to.

Nors sli­di­nė­ji­mo ke­lio­nių pa­ klau­sa to­ly­džiai au­ga, o kai­nos smar­kiai ne­si­kei­čia, poil­si­nės ke­

Kol lie­tu­viai ak­ty­viai ke­liau­ja į už­ sie­nio sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tus, ša­lies tra­sos šią žie­mą mer­di. Lie­tu­vos žie­mos spor­to cent­ro di­rek­to­ rius Bro­nis­lo­vas Ci­cė­nas pri­pa­ži­ no, kad pa­dė­tis šiuo me­tu pra­sta.

Nors tra­sos sli­di­nė­ti bu­vo pa­ruoš­ tos anks­ti, dar gruo­džio vi­du­ry­je, iš pra­džių si­nop­ti­kai gy­ven­to­jus iš­ gąs­di­no pū­go­mis, o vė­liau ša­lį už­ klu­po at­ly­dys. „Nors per šven­tes puo­se­lė­jo­me vil­tis, – juk snie­go bu­vo pa­kan­ka­ mai, o tra­sos pa­ruoš­tos, – lan­ky­to­ jų su­lau­kė­me la­bai ma­žai. To­kia pa­ ti si­tua­ci­ja, kiek te­ko gir­dė­ti, bu­vo ir Anykš­čiuo­se, ir Plun­gė­je“, – var­ di­jo jis. Šiuo me­tu, anot pa­šne­ko­vo, spor­to cent­ras ne­kant­riai lau­kia šal­ tu­ko ir ti­ki­si, kad oro są­ly­gos sli­di­ nė­ji­mo tra­soms pa­ruoš­ti bus tin­ka­ mos jau šį sa­vait­ga­lį. Vi­lia­ma­si, kad lais­va­die­nį į tra­sas su­plūs žie­mos pra­mo­gų iš­siil­gę gy­ven­to­jai.

B.Ci­cė­nas pa­sa­ko­jo, kad kai­ nos lan­ky­to­jams pa­sta­ruo­ju me­ tu ne­si­kei­tė, ta­čiau po­ky­čių ga­li­ ma su­lauk­ti jau ki­tą­met. „Brangs­ta elekt­ra, taip pat dy­ze­li­niai de­ga­lai, ku­rių mums rei­kia la­bai daug, pa­ di­dė­jo dar­bo už­mo­kes­čiai. Vi­sa tai di­di­na są­nau­das. Šiais me­tais kai­ nų dar ne­kei­tė­me, bet ki­tą­met jau bū­si­me pri­vers­ti jas di­din­ti“, – sa­ kė jis, ta­čiau ne­si­ry­žo pro­gno­zuo­ti, kiek kai­nos ga­li kil­ti.

si­lan­ky­da­vo vi­du­ti­niš­kai apie 300 lan­ky­to­jų, šiuo me­tu jų su­lau­kia­ me apie 800. Ta­čiau šį lan­ky­to­jų skai­čių la­biau sie­ja­me su šven­ti­ niu lai­ko­tar­piu. Bu­vo lie­tu­vių, lat­ vių, len­kų šven­ti­nės die­nos, da­bar – ru­sų, bal­ta­ru­sių“, – sa­kė ji.

Paš­ne­ko­vės ži­nio­mis, iki sau­sio 10 d. vi­si Drus­ki­nin­kų vieš­bu­čiai užim­ti, to­dėl klien­tų srau­tas ar­ti­ miau­siu me­tu tu­rė­tų iš­lik­ti ne­pa­ ki­tęs.

J.An­t a­n ai­t y­t ė-Vol­d e­m a­r ie­n ė ne­slė­pė, kad pir­mą „Snow are­ nos“ se­zo­ną 2011 m. lan­ky­to­jų bu­ vo dau­giau nei per­nai. Anot jos, anks­čiau lie­tu­viams to­kio po­bū­ džio pra­mo­ga bu­vo nau­jie­na, o šį se­zo­ną vi­si jau ap­si­pra­tę. Ki­ta ver­ tus, ži­nia apie are­ną pa­sie­kė kai­ my­nus.

Paš­ne­ko­vė sa­kė pa­ste­bė­ju­si šiek tiek be­si­kei­čian­tį lan­ky­to­jų iš Lie­ tu­vos ir už­sie­nio san­ty­kį – už­sie­ nie­čių žie­mos pra­mo­gų komp­lek­se dau­gė­ja. Šiuo me­tu lie­tu­viai su­da­ ro di­džią­ją da­lį vi­sų lan­ky­to­jų – 60 pro­c., o per­nai jų dalis sie­kė 75 pro­c. Šiuo me­tu 15 pro­c. vi­sų lan­ ky­to­jų su­da­ro lat­viai, po 10 pro­c. – ru­sai ir len­kai. Taip pat su­lau­kia­ ma už­sie­nio sve­čių iš Bal­ta­ru­si­jos, Suo­mi­jos, Es­ti­jos, Nor­ve­gi­jos, Vo­ kie­ti­jos ar net JAV.

Andrius Kizys:

Paprastai žmonės linkę pirkti slidinė­ jimo aprangą ir kitas specializuotas pre­ kes prasidėjus žie­ mai – iš anksto to­ kios prekės beveik neperkamos.

Pa­gy­vi­no pre­ky­bą Džiau­gia­si už­sie­nie­čių srau­tais

Nors žie­mos pra­mo­gų komp­lek­ se „Snow are­na“ Drus­ki­nin­kuo­se sli­di­nė­ji­mo tra­sos po sto­gu vei­kia iš­ti­sus me­tus, šal­tuo­ju me­tų lai­ ko­tar­piu, ne­prik­lau­so­mai nuo už­ klu­pu­sių pū­gų ar at­ly­džių, lan­ky­ to­jų srau­tai išau­ga, kaip pa­ti­ki­no komp­lek­so ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė Jū­ra­tė An­ta­nai­ty­tė-Vol­de­ma­rie­ nė. „Va­sa­rą, ru­de­nį per die­ną ap­

Pra­si­dė­jęs šal­ta­sis me­tų lai­kas smar­kiai kils­te­lė­jo žie­mos pre­kių par­da­vi­mą. Spe­cia­li­zuo­tos par­ duo­tu­vės „4Season“ par­da­vi­mo va­do­vo And­riaus Ki­zio tei­gi­mu, gruo­džio pra­džio­je sli­di­nė­ji­mo ap­ran­gos ir ak­se­sua­rų par­da­vi­mas išau­go 100 pro­c., nes va­sa­rą šių pre­kių pa­klau­sa la­bai men­ka. „Šie­met, pa­ly­gin­ti su anks­tes­ niais me­tais, par­da­vi­mas gruo­dį di­

Skir­tu­mai: kol sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tus už­sie­ny­je siū­lan­tys ke­lio­nių or­ga­

ni­za­to­riai ir žie­mos pre­kių par­duo­tu­vės tri­na ran­ko­mis, ša­lies sli­di­nė­ ji­mo tra­sų sa­vi­nin­kai nuo­gąs­tau­ja dėl lan­ky­to­jų sto­kos.

des­nis, nes žie­ma pra­si­dė­jo ga­nė­ti­ nai anks­ti. Pap­ras­tai žmo­nės lin­kę pirk­ti sli­di­nė­ji­mo ap­ran­gą ir ki­ tas spe­cia­li­zuo­tas pre­kes pra­si­dė­ jus žie­mai – iš anks­to to­kios pre­kės be­veik ne­per­ka­mos“, – sa­kė jis.

Paš­ne­ko­vas taip pat pa­ti­ki­no, kad orų at­ši­li­mas pa­sta­ruo­ju me­ tu la­bai di­de­lės įta­kos ne­tu­rė­jo, nes ti­ki­ma­si, kad tai – lai­ki­nas reiš­ki­ nys. Be to, kaip pri­dū­rė A.Ki­zys, di­džio­ji da­lis par­duo­tu­vės klien­tų sli­di­nė­ti vyks­ta į už­sie­nį, kur orai pa­lan­kes­ni. Bend­ro­vės „Pros­port.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

lt“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ei­ na­ras Pau­laus­kas pa­brė­žė, kad žie­ mos se­zo­nu pre­kės yra bran­ges­nės, to­dėl di­des­nis ir par­da­vi­mas. Anot jo, di­des­nis žmo­nių srau­tas jun­ta­ mas iš­kri­tus pir­mam snie­gui ir pir­ mą šven­ti­nę sa­vai­tę, o lai­ki­nas at­ ši­li­mas di­de­lės įta­kos par­da­vi­mui ne­tu­ri, nors žmo­nių srau­tas tru­ pu­tį su­ma­žė­jęs. „Žie­miš­kas oras tu­ri įta­kos ter­ mod­ra­bu­žių, ly­gu­mų sli­džių, pirš­ ti­nių par­da­vi­mui“, – sa­kė pa­šne­ ko­vas.

10

šeštadienis, sausio 5, 2013

12p.

Praėjusių metų kuriozai.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Per plau­ką ne­nu­gar­mė­jo nuo fi Nau­jie­ji me­tai Ame­ri­ko­je pra­si­dė­jo džiu­giai, jei taip ga­li­ma pa­sa­ ky­ti. Kong­re­se var­gais nega­lais pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas, pa­dė­ jęs JAV iš­veng­ti va­di­na­mo­jo fis­ka­li­nio skar­džio.

Lauk­tas su­si­ta­ri­mas

Šių me­tų sau­sio 1 d. bai­gė­si dar Geor­ge’o W.Bus­ho val­dy­mo me­tais pa­tvir­tin­to įsta­ty­mo, nu­ma­čiu­sio lai­ki­nas mo­kes­čių leng­va­tas, ga­ lio­ji­mo ter­mi­nas. 500 mlrd. do­le­rių leng­va­tas įtei­si­nęs įsta­ty­mas bu­vo pra­tęs­tas 2010 m. pa­bai­go­je, ta­čiau tik dve­jiems me­tams – iki 2012 m. pa­bai­gos, to­dėl šių me­tų pra­džio­je rei­kė­jo nau­jo su­si­ta­ri­mo, ku­ris nu­ ma­ty­tų mo­kes­čių ir iš­lai­dų ma­ži­ni­ mo gai­res.

Jei­gu šis su­si­ta­ri­mas ne­bū­tų bu­ vęs pa­siek­tas, ame­ri­kie­čiai bū­ tų buvę pri­vers­ti mo­kė­ti di­des­nius mo­kes­čius, taip pat pa­gal iš­lai­dų su­ma­ži­ni­mo nuo­sta­tą bū­tų su­ma­ žin­tas įvai­rių vy­riau­sy­bės pro­gra­ mų fi­nan­sa­vi­mas. Nors ant kor­tos bu­vo pa­sta­ty­ta daug, de­ry­bos nuo­ lat stri­go. Dis­ku­si­jos tru­ko ke­lis mė­ne­sius, nes tiek de­mok­ra­tai, tiek res­pub­li­ko­nai įnir­tin­gai gy­nė sa­vo ap­ka­sus. Ga­liau­siai abi par­ti­jos bu­ vo pri­vers­tos priim­ti komp­ro­mi­si­ nį spren­di­mą, tie­sa, pa­lan­kes­nį Ba­ rac­ko Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­jai.

Dau­giau­sia dis­ku­si­jų Kong­re­ se su­kė­lė mo­kes­čių pa­di­di­ni­mo klau­si­mas. De­mok­ra­tai su B.Oba­ ma prie­ša­ky­je siū­lė, kad mo­kes­čiai di­dė­tų dau­giau nei 450 tūkst. do­ le­rių per me­tus už­dir­ban­tiems na­ mų ūkiams, tai leis­tų per ki­tus 10

me­tų gau­ti 620 mlrd. do­le­rių pa­ ja­mų. O res­pub­li­ko­nai nuo­lat puo­lė bran­giai kai­nuo­jan­čias B.Oba­mos so­cia­li­nes re­for­mas, to­kias kaip svei­ka­tos prie­žiū­ros, ku­rios mel­žia biu­dže­to lė­šas.

Nors nei de­mok­ra­ tai, nei res­pub­li­ko­ nai ne­ga­vo vis­ko, ko no­rė­jo, šis su­si­ta­ri­ mas yra tei­sin­gas da­ly­kas.

Vis dėl­to res­pub­li­ko­nai nu­si­lei­ do. Jie su­ti­ko, kad mo­kes­čiai tu­ rė­tų di­dė­ti tik tur­tin­giau­siems, o vi­du­ri­nei kla­sei ap­mo­kes­ti­ni­mo leng­va­tos iš­lik­tų, nors toks spren­ di­mas ir reiš­kia, kad per ki­tus 10 me­tų JAV biu­dže­to de­fi­ci­tas išaugs apie 4 trln. do­le­rių.

Ki­tas klau­si­mas bu­vo sa­vai­mi­nis iš­lai­dų ma­ži­ni­mas, nors šio klau­ si­mo svars­ty­mas pa­gal su­si­ta­ri­mą ati­dė­tas dviem mė­ne­siams.

Po­li­ti­nės ba­ta­li­jos

B.Oba­ma, ži­no­ma, džiau­gė­si su­si­ ta­ri­mu, nors pa­brė­žė, kad lai­mė­to­ jų pa­si­ra­šius jį ne­bu­vo.

„Nors nei de­mok­ra­tai, nei res­ pub­li­ko­nai ne­ga­vo vis­ko, ko no­rė­ jo, šis su­si­ta­ri­mas yra tei­sin­gas da­ ly­kas <...> mū­sų ša­liai, ir Ats­to­vų Rū­mai tu­rė­tų ji ne­dels­da­mi priim­ ti, – tei­gė B.Oba­ma. – Rei­kia at­lik­ ti dau­giau dar­bų mū­sų de­fi­ci­tui su­ ma­žin­ti, ir aš no­riu tai pa­da­ry­ti.“ Ta­čiau drau­ge B.Oba­ma per­ spė­jo res­pub­li­ko­nus, kad ne­ke­ti­na de­rė­tis su jais dėl biu­dže­to ma­ži­ ni­mo, jei šie jam gra­sins nu­trauk­ ti pa­siek­tą su­si­ta­ri­mą dėl vy­riau­ sy­bės sko­li­ni­mo­si li­mi­to. „Nors de­rė­siuo­si dėl dau­ge­lio da­ly­kų, ne­be­si­lei­siu į nau­jus de­ ba­tus su Kong­re­su, ar jie tu­rė­ tų ap­mo­kė­ti są­skai­tas, ku­rios jau su­si­da­rė dėl jų priim­tų įsta­ty­mų, – pa­brė­žė pre­zi­den­tas. – Leis­ki­ te pa­kar­to­ti: ne­ga­li­me neap­mo­kė­ti są­skai­tų, ku­rių pa­tys pri­si­da­rė­me.

Jei­gu Kong­re­sas at­si­sa­kys su­teik­ti JAV vy­riau­sy­bei ga­li­my­bę lai­ku jas pa­deng­ti, pa­da­ri­niai vi­so pa­sau­lio eko­no­mi­kai bū­tų ka­tast­ro­fi­niai – daug blo­ges­ni ne­gu dėl fis­ka­li­nio skar­džio.“ Res­pub­li­ko­nai šiuo at­ve­ju su­ti­ko su sa­lia­mo­niš­ku spren­di­mu, nes bai­mi­no­si, kad už di­des­nius mo­ kes­čius ir grės­mę ša­lies eko­no­mi­ kai jiems ga­li bū­ti su­vers­ta kal­tė.

Vis dėl­to neaiš­ku, kaip klos­ty­ sis de­ry­bos dėl iš­lai­dų ma­ži­ni­mo,

JAV BVP ir federalinės išlaidos (trln. dolerių) BVP Fe­de­ra­li­nės iš­lai­dos

9,710

10,809 10,058 10,377

1,789

1,863

2000

2001

2,011 2002

11,500

12,238 13,016

2,160

2,293

2,472

2,655

2003

2004

2005

2006

Metai

13,668

14,312

14,097

14,508

Dra­ma: JAV pre­zi­den­tui B.Oba­mai ir vi­cep­re­zi­den­tui Joe Bi­de­nui tik pa­sku

kad šio na­riai pa­rem­tų su­si­ta­ri­mą, lei­sian­tį iš­veng­ti va­di­na­mo­jo fis­ka­li­nio

nes ba­ta­li­jos Kong­re­se pa­ro­dė, kad Va­šing­to­ne be­veik neį­ma­no­mi de­ mok­ra­to pre­zi­den­to va­do­vau­ja­ mos ad­mi­nist­ra­ci­jos ir res­pub­li­ko­ nų kont­ro­liuo­ja­mų Ats­to­vų Rū­mų komp­ro­mi­sai.

Res­pub­li­ko­nai pa­brė­žė, kad juos pik­ti­na bran­gios B.Oba­mos so­ cia­li­nės re­for­mos, ir jie no­rė­tų jas ge­ro­kai ap­kar­py­ti. B.Oba­ma at­rė­ žė, kad res­pub­li­ko­nų ne­no­ras kel­ti mo­kes­čius tur­tin­gie­siems ska­ti­

Jungtinių Valstijų 1941–1945 m. Kong­re­so se­si­ja

117,5 2,730

2,931

2007

2008

3,107

2009

3,091

2010

BVP da­lis (proc.)

1945–1949 m.

93,1 1949–1953 m.

1953–1957 m.

60,4

71,4 1957–1961 m.

1961–1965 m.

46,9

55,2 1965–1969 m.

38,6

19

11

šeštadienis, sausio 5, 2013

pasaulis Iš­si­vys­tė ­ komp­li­ka­ci­jos

Pri­pa­žin­tas ­ ga­lin­giau­siu

Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tas Hu­go Cháve­zas, ku­riam dau­giau kaip prieš tris sa­vai­tes bu­vo at­lik­ta onkologinė ope­ra­ci­ja, ken­čia nuo komp­li­ka­ci­jų dėl sun­kios plau­čių in­ fek­ci­jos. Tai pra­ne­šęs in­for­ma­ci­jos mi­nist­ ras Er­nes­to Vil­le­ga­sas taip pat ap­kal­ti­no opo­zi­ci­ją ir ži­niask­lai­dą nau­do­jan­tis pra­ sta H.Cháve­zo svei­ka­tos būk­le psi­cho­lo­gi­ niam ka­rui, ku­rio tiks­las yra des­ta­bi­li­zuo­ ti pa­dė­tį ša­ly­je.

Au­to­ri­te­tin­gas JAV žur­na­las „Fo­reign Po­li­cy“ Ru­si­jos pre­zi­den­tą Vla­di­mi­rą Pu­ ti­ną įvar­di­jo kaip ga­lin­giau­sią pa­sau­ly­je žmo­gų. „Suas­me­nin­to­je Ru­si­jos san­tvar­ ko­je as­me­ny­bė te­bė­ra svar­biau­sia. Jis nė­ ra toks po­pu­lia­rus kaip anks­čiau, o jo ša­ lis ne­be­tu­ri so­vie­ti­nio mas­to ga­lios ir įta­ kos, ta­čiau nie­kas šio­je pla­ne­to­je nė­ra su­ tel­kęs di­des­nės vi­daus ir re­gio­ni­nės ga­lios ne­gu V.Pu­ti­nas“, – pa­brė­žė žur­na­las.

fis­ka­li­nio skar­džio Su­si­ta­ri­mo fak­tai Mo­kes­čių leng­va­tos. 2001 m.

G.W.Bus­has pa­tvir­ti­no 500 mlrd. do­le­rių sie­kian­čias lai­ki­nas mo­kes­ čių leng­va­tas ame­ri­kie­čiams, 2010 m. įsta­ty­mo ga­lio­ji­mo ter­mi­nas bai­ gė­si, ta­čiau tais me­tais bu­vo pra­tęs­ tas dar dve­jiems iki 2012 m.

Mo­kes­čių re­for­mos. Pa­gal šiais

me­tais pa­siū­ly­tą su­si­ta­ri­mą, lei­džian­ tį iš­veng­ti fis­ka­li­nio skar­džio, pa­ja­mų mo­kes­tis di­dės tik na­mų ūkiams, per me­tus už­dir­ban­tiems 450 tūkst. do­ le­rių ar dau­giau, ta­čiau ne­bus tai­ko­ mas ki­tiems.

Su­si­ta­ri­mas dėl fis­ka­li­nio skar­

džio. Jei­gu šis su­si­ta­ri­mas ne­bū­tų bu­vęs pa­siek­tas, vi­si ame­ri­kie­čiai bū­tų nu­ken­tė­ję dėl mo­kes­čių di­di­ ni­mo, taip pat bū­tų buvęs su­ma­žin­ tas įvai­rių vy­riau­sy­bės pro­gra­mų fi­ nan­sa­vi­mas.

Iš­lai­dų ma­ži­ni­mas. Pa­gal praė­

ju­siais me­tais pa­si­ra­šy­tą su­si­ta­ri­mą dėl sko­los li­mi­to bu­vo įsi­pa­rei­go­ta su­ma­žin­ti ša­lies iš­lai­das. Kol kas ša­ lies iš­lai­dų ma­ži­ni­mo klau­si­mas ati­ dė­tas dviem mė­ne­siams.

Be­dar­bio pa­šal­pos. B.Oba­mai pir­mo­sios ka­den­ci­jos me­tais pa­vy­ ko pra­tę­si be­dar­bio pa­šal­pos mo­kė­ ji­mą iki me­tų nuo anks­čiau bu­vu­sio pus­me­čio.

u­ti­nę mi­nu­tę pa­vy­ko įti­kin­ti Kong­re­są, o skar­džio. „Scan­pix“ nuo­tr.

na skurs­ti vi­du­ri­nę kla­sę. „Tu­ri­ me pa­da­ry­ti vis­ką, ko rei­kia, kad ap­s au­go­t u­m e vi­d u­r i­n ę kla­s ę, kel­tu­me eko­no­mi­ką ir stum­tu­ me sa­vo ša­lį į prie­kį“, – tvir­ti­no B.Oba­ma.

„Pas­ko­lin­tas kles­tė­ji­mas“

Ki­ni­jos, ku­ri tu­ri su­kau­pu­si dau­ giau­sia už­sie­nio va­liu­tos at­sar­gų ir yra vie­na pa­grin­di­nių JAV Iž­do ver­ty­bi­nių po­pie­rių pir­kė­jų, ži­ niask­lai­da pa­reiš­kė, kad pa­siek­

tas su­si­ta­ri­mas nie­ko ne­reiš­kia, nes JAV vis tiek ar­tė­ja prie „be­ dug­nės, iš ku­rios neį­ma­no­ma iš­ si­ropš­ti“.

JAV eko­no­mi­ką ki­nai pa­va­di­no pa­sko­lin­tu kles­tė­ji­mu. „Vie­nin­te­lė pa­sau­ly­je su­per­vals­ ty­bė JAV aiš­kiai ne Grai­ki­ja. Ta­čiau eko­no­mi­ka ir svei­kas pro­tas ne­ me­luo­ja. Žmo­nės ar­ba vy­riau­sy­ bės ga­li ku­rį lai­ką iš­leis­ti dau­giau, nei už­dir­ba, ta­čiau jie tie­siog ne­ ga­li am­ži­nai gy­ven­ti iš pa­sko­lin­to kles­tė­ji­mo“, – bu­vo tei­gia­ma Ki­ni­ jos vals­ty­bi­nės nau­jie­nų agen­tū­ros „Xin­hua“ pra­ne­ši­me.

Ma­ža to, „Xin­hua“ pri­dū­rė, kad Eu­ro­pos ša­lių sko­los at­ro­do tik kaip „men­kos pro­ble­mos“. „La­b iau­s iai ke­l ia ne­r i­m ą tai, kad jei­gu JAV po­li­ti­kai taip smar­ kiai priar­tė­jo prie fis­ka­li­nio skar­ džio kraš­to, daug ma­žiau ti­kė­ti­ na, jog jie pa­s ieks su­s i­ta­r i­m ą, ku­ris pa­dė­tų jų ša­liai iš­kop­ti iš be­dug­nės, – bu­vo sa­ko­ma agen­ tū­ros „Xin­hua“ pra­ne­ši­me. – De­ mok­ra­t i­n ė­je vals­ty­b ė­je, to­k io­je kaip Jung­ti­nės Vals­ti­jos, mo­kes­ čių di­di­ni­mas ir iš­lai­dų kar­py­mas – bū­tent tie vais­tai, ku­rių rei­kia no­rint iš­gy­dy­ti jų chro­niš­ką sko­ lų li­gą, – jau se­niai pa­si­ro­dė itin ne­po­pu­lia­rūs tarp rin­kė­jų. Tai­ gi po­li­ti­kai pa­si­rin­ko to­liau spar­ dy­ti skar­di­nę tuo pa­čiu ke­liu. Ta­ čiau, kaip vi­si ži­no­me, ta skar­di­nė nie­ka­da ne­dings. Ka­da nors ga­li­ ma par­griū­ti ir smar­kiai trenk­tis į že­mę, o JAV at­ve­ju – nu­gar­mė­ ti į be­dug­nę, iš ku­rios neį­ma­no­ ma iš­si­kaps­ty­ti.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

ų valstybės sko­los au­gi­mas JAV vals­ty­bės sko­la sie­kia be­veik 16,4 trln. do­le­rių – dau­giau nei 100 pro­c. BVP. Sko­la au­ga ar­ba su­ma­žė­ja pri­klau­so­mai nuo biu­dže­to de­fi­ci­to ar­ba prieau­gio.

2009–2011 m.

99,6 2005–2009 m.

84,2

1989–1993 m.

66,1 1969–1973 m.

2001–2005 m.

1985–1989 m.

53,1

35,6 1973–1977 m.

35,8

1981–1985 m.

43,8

1977–1981 m.

32,5

63,5

1993–1997 m.

65,4

1997–2001 m.

56,4

123

vai­kai

iš­gel­bė­ti ir 245 įta­ria­mie­ji su­lai­ky­ti per tarp­tau­ti­nę ope­ra­ci­ją prieš vai­kų po­rnog­ra­fi­jos tink­lą.

Su­si­ta­ri­mas pa­gy­vins JAV eko­no­mi­ką JAV Kong­re­sui pa­vy­ko priim­ti su­ si­ta­ri­mą, lei­džian­tį iš­veng­ti va­di­ na­mo­jo fis­ka­li­nio skar­džio. Kuo svar­bus šis su­si­ta­ri­mas – dien­raš­ tis pa­si­tei­ra­vo Vil­niaus uni­ver­si­ te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­ li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to pro­fe­so­ riaus Jo­no Či­čins­ko.

– Iš pra­džių – kas yra tas fis­ka­ li­nis skar­dis?

– Pap­ras­tai ta­riant, fis­ka­li­nis skar­dis – tai JAV pa­ja­mų ir iš­lai­ dų skir­tu­mas, ki­taip sa­kant, biu­ dže­to de­fi­ci­tas. Pas­ta­ruo­ju me­ tu šis skir­tu­mas smar­kiai išau­go.

Eko­no­mi­kai ky­lant paaiš­kė­jo, kad skir­tu­mas tik di­dė­ja. Skar­dis su­ si­da­rė dėl to, kad dar George’o W.Bus­ho val­dy­mo me­tais bu­vo lai­ki­nai su­ma­žin­ti mo­kes­čiai, be to, užė­jus kri­zei pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma sa­vo pir­mo­sios ka­den­ci­jos pra­džio­je į ša­lies eko­ no­mi­ką bu­vo pri­vers­tas įlie­ti mi­ li­jar­dus do­le­rių, kad eko­no­mi­ka bū­tų ska­ti­na­ma ir kri­ti­mas ne­bū­ tų di­de­lis. Tai­gi, išau­go iš­lai­dos.

– Koks bu­vo es­mi­nis res­pub­ li­ko­nų ir de­mok­ra­tų de­ry­bų klau­si­mas?

– Res­pub­li­ko­nai spau­dė, kad di­ des­nes pa­ja­mas gau­nan­tiems ame­ri­kie­čiams mo­kes­čiai ne­di­dė­ tų, o de­mok­ra­tai ir B.Oba­ma sie­kė, kad mo­kes­čių au­gi­mas ne­pa­lies­tų ma­žiau už­dir­ban­čios vi­du­ri­nės kla­sės. Kaip mi­nė­jau, G.W.Bus­ho mo­kes­čių leng­va­tos bu­vo įves­tos lai­ki­nai, to­dėl nuo šių me­tų sau­ sio 1-osios mo­kes­čiai vėl tu­rė­ jo išaug­ti. Tai­gi, šiuo su­si­ta­ri­mu B.Oba­ma pa­sie­kė, kad mo­kes­čių au­gi­mas ne­pa­lies­tų ma­žiau gau­ nan­čių, o bū­tų tai­ko­mas tik dau­ giau už­dir­ban­tiems.

– Kal­bant apie per­spek­ty­vą, ko­kie yra il­ga­lai­kiai šio su­si­ ta­ri­mo pa­da­ri­niai?

– Na, ne­sa­ky­čiau, kad šis su­si­ta­ ri­mas yra fun­da­men­ta­lus. Vi­suo­ met JAV ten­ka ko­re­guo­ti ar mo­di­ fi­kuo­ti ap­mo­kes­ti­ni­mo sis­te­mą, nes kei­čia­si vals­ty­bės fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja ir rei­kia ką nors da­ry­ti tiek su vals­ty­bės mo­kes­čiais, tiek su iš­lai­do­mis. Tai­gi, ka­da nors ir vėl bus dis­ku­tuo­ja­ma tiek dėl biu­ dže­to, tiek dėl mo­kes­čių. Be to, abi par­ti­jos praė­ju­siais me­tais su­ta­ rė, kad to­liau bus tę­sia­mos de­ry­ bos dėl iš­lai­dų su­ma­ži­ni­mo.

– Kas bū­tų, jei JAV vis­gi nu­gar­ mė­tų nuo fis­ka­li­nio skar­džio?

– Pir­ma, svar­bu tai, kad vals­ty­ bė tu­ri li­mi­tą, kiek ji ga­li sko­lin­tis.

Jei ne­bū­tų su­si­ta­ri­mo, JAV rei­kė­

tų sku­biai ma­žin­ti iš­lai­das. Pa­vyz­ džiui, B.Oba­mai pa­vy­ko pra­tęs­ti ne­dar­bo drau­di­mą iki me­tų. Jis šį drau­di­mą pra­tę­sė prieš po­rą me­ tų – anks­čiau jis tru­ko pu­sę me­tų, o da­bar dar sy­kį pra­tę­sė. Ne­dar­bas JAV di­de­lis ir žmo­nės skurs­tų, to­dėl jei ne­bū­tų bu­vęs pa­siek­tas šis su­ si­ta­ri­mas, tek­tų ma­žin­ti so­cia­li­nes iš­mo­kas. Taip pat rei­kė­tų ma­žin­ti ka­ri­nes, ad­mi­nist­ra­ci­nes iš­lai­das ir t. t. Ki­taip ta­riant, ne­bū­tų lė­šų, nes JAV ne­ga­lė­tų dau­giau sko­lin­tis. Ne­ bent pa­di­dė­tų pa­ja­mos eko­no­mi­kai at­si­gau­nant, ta­čiau taip grei­tai pa­ ja­mų ne­bū­na.

Jo­nas Či­čins­kas:

Jei ne­bū­tų su­si­ta­ri­ mo, JAV rei­kė­tų sku­ biai ma­žin­ti iš­lai­das.

– Kal­bant apie JAV eko­no­mi­ ką, kuo reikš­min­gas eko­no­mi­ kai šis su­si­ta­ri­mas?

– Na, eko­no­mi­ka tu­rė­tų bū­ti „žva­les­nė“. Vis­gi nors šiuo me­ tu fik­suo­ja­mas JAV eko­no­mi­kos au­gi­mas, tas au­gi­mas nie­kuo­met ne­bū­na pa­sto­vus – tai eko­no­mi­ ka au­ga, tai vėl stings­ta. Ma­nau, kad šis su­si­ta­ri­mas tik­rai tu­rė­tų su­teik­ti op­ti­miz­mo in­ves­tuo­to­ jams ir tai duos tei­gia­mų po­stū­ mių. Ki­ta ver­tus, pa­sau­li­niu mas­ tu di­de­lio po­stū­mio ne­bus.

Kalbėjosi Valentinas Ber­žiū­nas

12

ŠeštADIENIS, sausio 5, 2013

pasaulis Naujųjų metų šventė

Pradėję nuo nykš­tu­kinės Ki­ ri­ba­čio vals­tybės Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne, Nau­jie­ji me­tai žy­gia­vo per pa­saulį, o žmo­ nės juos svei­ki­no spal­vin­ gais fe­jer­ver­kais, la­ze­rių šou ir gran­dio­zi­niais kon­cer­tais.

Sa­liu­tai griaudė­jo net už­da­ ro­je ko­mu­nis­tinė­je Šiaurės Korė­jo­je, o jos ly­de­ris pirmą kartą per ke­letą de­šimt­me­ čių pa­svei­ki­no tau­tie­čius su Sidnėjus Nau­jai­siais me­tais.

Tokijas

Citatos

Ba­rac­kas Oba­ma „Pa­vyzd­žiui, minė­jot lai­vyną ir kad mes tu­ri­me ma­žiau laivų, nei turė­ jom 1916-ai­siais. Ką gi, gu­ber­na­to­ riau, mes taip pat tu­rim ma­žiau ark­ lių ir dur­t uvų, nes mūsų ka­r iuo­ menės po­būdis pa­si­keitė. Tu­rim to­ kių da­lykų, ku­rie va­di­na­mi lėktuv­ ne­šiais, – ant jų leid­žia­si lėktu­vai. Tu­ rim laivų, ku­rie plau­kio­ja po van­de­ niu, – po­van­de­ni­nių ato­mi­nių lai­ vų“, – pre­zi­den­to rin­kimų var­žo­vui Mit­tui Rom­ney į kri­tiką dėl ka­riuo­ menės būklės at­kir­to JAV va­do­vas Ba­rac­kas Oba­ma ir su­kėlė klau­sy­ tojams juoką.

Bet iki Jo­s i­f o Sta­l i­n o, anot pa­t ies A.Lu­ka­šen­kos, jam dar to­li: „Praeis dar pusė am­žiaus, kaip ma­ne ver­ tins? Jei­g u pa­l ai­k ys va­k a­r ie­t išką ten­den­ciją, aš būsiu buvęs blo­ges­ nis už Sta­l iną: vaikš­č io­j au gatvė­ mis, gaud­žiau žmo­nes, val­giau juos, ypač mo­t e­r is. De­m o­n i­z uos, kaip Sta­liną ir Le­niną.“

Ju­lia Gil­lard „Ma­no mie­li iš­likę aust­ra­lai, pa­sau­lio pa­bai­ga artė­ja. Ar pa­sku­ti­nio smūgio su­lauk­tu­me iš mėsą ėdan­čių zom­ bių, de­mo­niškų pra­ga­ro žvėrių, ar iš ga­lu­ti­nio ir vi­siš­ko K-Pop (Korė­jos po­pmu­zi­kos – red. pa­st.) trium­fo, tu­ ri­te ži­no­ti apie ma­ne vieną da­lyką – aš vi­sa­da ko­vo­siu dėl jūsų iki pa­ties ga­lo“, – tau­tie­čius ra­mi­no Aust­ra­li­jos prem­jerė Ju­lia Gil­lard.

namą vyrą nuo kalė­ji­mo, bet dar ir pa­reiškė, kad toks poel­gis rei­ka­la­vo did­žiulės drąsos.

Ita­li­jos aukš­čiau­sia­sis teis­mas vie­

Vie­n as la­b iau­s iai pa­s i­ž ymė­j u­s ių no­je ne­įpras­to­je dviejų pusb­ro­lių by­ ad­v o­k atų per­n ai bu­v o Hen­r i Lec­ lo­je nu­sprendė, kad įžei­dus pa­sa­ky­ ler­cas, at­sto­vavęs ly­ti­niais nu­si­kal­ mas vy­rui, jog jis be­kiau­šis, yra nu­si­ ti­mais kal­ti­na­mam bu­vu­siam Tarp­ kal­ti­mas, už kurį ga­li būti skir­ta bau­ tau­ti­nio va­liu­tos fon­do va­do­vui Do­ da, nes tai esą žeid­žia vy­ro orumą. mi­ni­que’ui Straus­sui-Kah­nui. Kalbė­ Flo­ri­dos teisė­jas Joh­nas Hur­ley da­mas Prancū­zi­jos te­le­vi­zi­jai jis pa­ ame­ri­kie­čiui Jo­sep­hui Bray, ku­ris reiškė: „O jūs pa­ban­dy­ki­te pa­tys at­ po bar­nio pa­kėlė ranką prie­š žmo­ skir­ti nuo­gą pro­sti­tutę nuo bet ku­ ną Sonją, liepė nu­pirk­ti jai gėlių, nu­ rios ki­tos nuo­gos mo­ters.“ si­ves­ti va­ka­rienės, o pa­skui – į bou­ Sudė­tin­giau­sio tei­sia­mo­jo ti­tulą lingą. Vy­riš­kio ad­vo­ka­tas, iš­girdęs pelnė aust­ra­las Da­vi­das Al­la­nas ver­diktą, sar­kas­tiš­kai pa­klausė: „Ar Bald­wi­nas, at­si­sakęs bend­ra­dar­biau­ jis tu­ri leis­ti jai laimė­ti?“ ti su teisė­sau­ga ir nuo­lat keikęs teisė­ Kvai­l iau­s iu 2012 m. teisė­j u Di-

Be kri­zių ir po­li­ti­nių ba­ta­lijų, 2012-ie­ji pa­ do­va­no­jo ir di­delę dozę juo­ko. Šyp­so­ tis ir kva­to­ti vertė tiek žymūs po­li­ti­kai, tiek ne­tikė­tai iš­garsėję ei­li­niai žmonės.

Pa­mai­na: tie, ku­rie pa­siil­go „bu­šizmų“, pra­ėju­siais me­tais turė­jo ne vieną

atim­ti ki­tas res­pub­li­ko­nas M.Rom­ney.

Praėjusių metų ku G.W.Bus­ho mo­ki­nys

Teismų per­liu­kai 2012-ie­ji ne­sto­ko­jo juo­kingų aki­ mirkų teis­muo­s e. Pa­s i­ž ymė­jo ir teisė­jai, ir ad­vo­ka­tai, ir kal­ti­na­mie­ji.

Maskva

Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas „Jūs sa­do­ma­zo­chis­tas, ar kaip?“ – Ru­ si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas at­sakė žur­na­lis­tui, kri­ti­ka­vu­siam įsta­ tymą, ku­ris draud­žia ame­ri­kie­čiams įsi­vai­kin­ti rusų vai­kus.

Ru­si­jos va­do­vas prie alaus bo­ka­lo mokė fut­bo­lo aist­ruo­lius, kad ir čia rei­kia turė­ti sai­ko: „Normą rei­kia ži­ no­ti. Išgė­rei sa­vo 3 lit­rus ir nu­si­ra­mi­ nai, pa­kaks jau.“

Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka „Ge­riau būti dik­ta­to­riu­mi nei žyd­ruo­ ju“, – Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­ sand­ras Lu­ka­šen­ka at­kir­to ne­tra­di­ cinės ly­tinės orien­ta­ci­jos ne­sle­pian­ čiam Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­rui Gui­do Westerwelle’i į kal­ti­ni­ mus dėl dik­ta­to­riš­ko val­dy­mo.

Dik­ta­to­riaus ti­tu­las, kaip paaiškė­jo iš in­ter­viu, duo­to nau­jienų agentū­rai „Reu­ters“, jo vi­siš­kai ne­trik­do: „Aš – pa­sku­ti­nis ir vie­nin­te­lis Eu­ro­pos dik­ ta­to­rius, ir dar dau­giau – vi­sa­me pa­ sau­ly­je. Jūs čia at­ėjo­te ir iš­vy­do­te gy­ vą dik­ta­to­rių... Jie kal­ba, kad ne­tgi blo­ ga rek­la­ma – tai ge­ra rek­la­ma.“

Pekinas

ją. Kai šis tarė „Įsa­kau...“ (ang­liš­kai tai d­žio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Ti­ ga­li reikš­ti ir „už­sa­kau“), kal­ti­na­ma­sis mes“ ti­tu­la­vo britą Pe­terį Bo­wersą, su­šu­ko: „Už­sa­kyk man su­mautą picą, ku­ris ne tik iš­gelbė­jo va­gys­te kal­ti­ jei­gu jau ap­si­ėmei!“

Tie, ku­rie pa­siil­go „bu­šizmų“, pra­ėju­siais me­tais turė­jo ne vieną pro­gą ge­rai pa­kva­to­ti. Nesą­mo­nių meist­ro ti­tulą iš Geor­ge’o W.Bus­ho pa­bandė atim­ti ki­tas res­pub­li­ko­ nas, ne­sėkmin­gai į JAV pre­zi­den­ to po­stą kan­di­da­tavęs buvęs Ma­ sa­ču­set­so gu­ber­na­to­rius Mit­tas Rom­ney.

Rugsėjį per lėšų rin­ki­mo ren­ginį Ka­li­for­ni­jo­je jis pa­sa­ko­jo apie or­ lai­vio, ku­riuo skri­do jo žmo­na Ann, ava­rinį tūpimą dėl elekt­ros ge­di­mo ir pik­ti­no­si, kodėl lėktu­vuo­se neat­ si­da­ro iliu­mi­na­to­riai. „Kai lėktu­ve ky­la gais­ras, nėra kur bėgti, iš tikrųjų nėra. Iš lau­ko į lėktu­vo vidų ne­įma­no­ma įsi­leis­ti jo­kio de­guo­nies, nes iliu­mi­na­to­riai neat­si­da­ro. Ne­ži­nau, kodėl jie neat­ si­da­ro. Tai tik­ra pro­ble­ma. Tai la­ bai pa­vo­jin­ga. Ji kosė­jo ir trynė akis.

Laimė, pi­lo­tui ir ant­ra­jam pi­lo­tui pa­ka­ko de­guo­nies, kad jie sau­giai nu­tup­dytų lėktuvą Den­ve­ry­je. Ji gy­ va ir svei­ka“, – dėstė M.Rom­ney. Į šį pa­si­sa­kymą šmaikš­čiai rea­ga­ vo Ru­si­jos vi­cep­rem­je­ras Dmit­ri­jus Ro­go­zi­nas ir pa­si­ūlė JAV res­pub­li­ ko­nui skrai­dy­ti ru­siš­ku lėktu­vu „An-2“, ku­ria­me skren­dant kar­ tais ir du­rys at­si­la­po­ja.

Be­dar­bis mi­li­jo­nie­rius

Liepą viešė­da­mas Iz­rae­ly­je M.Rom­ ney at­vi­rai džiaugė­si galė­da­mas ap­lan­ky­ti šios ša­lies „sos­tinę“ Je­ ru­zalę. O rugpjūtį reikš­da­mas užuo­jautą Vis­kon­si­no šven­tyk­los žu­dy­nių aukų ar­ti­mie­siems, jis su­ pai­nio­jo sik­hus su šei­chais.

„Kiek anks­čiau bu­vau Či­ka­go­je.

Ten ty­los mi­nu­te pa­gerbė­me žmo­ nes, ku­rie ne­te­ko gy­vybės to­je šeichų šven­tyk­lo­je“, – kalbė­jo po­li­ti­kas.

Ame­ri­kie­čiai ne­sup­ra­to to­kio hu­mo­ro ir užt­renkė jam du­ris į Bal­ tuo­sius rūmus.

Po­li­ti­ka ir ko­kai­nas

Mit­tas Rom­ney:

Į lėktu­vo vidų ne­įma­ no­ma įsi­leis­ti jo­kio de­guo­nies, nes iliu­ mi­na­to­riai neat­si­da­ ro. Ne­ži­nau, kodėl jie neat­si­da­ro. Tai tik­ra pro­ble­ma.

„Pabrė­žiau, kad tai bu­vo tra­ge­di­ ja dėl dau­gybės prie­žas­čių. Tarp jų yra tas fak­tas, kad šeichų žmonės yra vie­ni tai­kiau­sių as­menų, ko­ kius tik ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, kaip ir jų tikė­ji­mas“, – tęsė kalbą res­pub­ li­konų kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus.

Flo­ri­do­je kreip­da­ma­sis į be­dar­ bius rinkė­jus M.Rom­ney, ku­rio tur­ tas ver­ti­na­mas 200 mln. do­le­rių, pa­reiškė, kad ir­gi yra be­dar­bis.

Per­n ai pa­s au­ly­j e rin­k i­m uo­s e trium­fa­vo tie, ku­rie vai­ši­no rinkė­ jus alu­mi, kaip Ba­rac­kas Oba­ma, gąsdi­no vals­tybės griū­ti­mi, kaip Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, ar­ba da­li­jo rinkė­jams gri­kius, kaip Uk­rai­nos po­li­ti­kai.

Bet nie­kas ge­riau ne­ži­no, ko rei­ kia rinkė­jams, kaip 32 metų bra­ zilė Car­men Cris­ti­na da Sil­va Li­ ma, ku­ri sa­vi­val­dy­bių rin­ki­muo­se kan­di­da­ta­vo į Ita­kua­tia­ros mies­ te­lio va­do­vus. Kai po­li­tikė da­li­jo la­pe­lius su in­for­ma­ci­ja apie sa­ve rinkė­jams ir jos au­to­mo­bilį ap­ spi­to did­žiulė mi­nia, įsi­ki­šo po­li­ ci­ja. Kan­di­datė bandė pa­si­ša­lin­ti, bet ne­sėkmin­gai. Paaiškė­jo, kad ji turė­jo ką slėpti: prie da­li­jamų la­ pe­lių bu­vo pri­seg­ti ko­kai­no mai­ še­liai. Tad vie­toj po­sto mies­te­lio ta­ry­bo­je ji bu­vo pa­trauk­ta į teismą už rinkėjų pa­pir­kinė­jimą ir nar­ko­ ti­nių med­žiagų pla­ti­nimą.

Pur­vi­ni pi­ni­gai – lab­da­rai

Dėl nar­ko­tikų teis­me per­nai at­si­ dūrė ir pa­gy­ve­nu­si britų po­relė: 62 metų Mi­chae­las Fos­te­ris ir me­ tais vy­resnė Su­san Coo­per, še­še­ rius me­tus stam­biu mas­tu au­ginę ir par­da­vinėję ma­ri­huaną. Vyk­dant ty­rimą paaiškė­jo, kad did­žiąją dalį ne­šva­rių pa­jamų jie au­ko­jo Ke­ni­jos kai­mo gy­ven­to­jams ir su­mokė­da­ vo už vaikų moks­lus bei me­di­ci­nos pa­slau­gas.

13

ŠeštADIENIS, sausio 5, 2013

pasaulis Naujųjų metų šventė

Berlynas

Londonas

Niujorkas

Rio de Žaneiras

Pasiekimai ir iš­ra­di­mai Kuo 2012 m. nu­ste­bi­no moks­lo ir tech­no­lo­gijų kūrėjai? O ką ekst­ re­ma­laus nu­veikė nuo­ty­kių mė­ gėjai?

Daug pa­sie­kimų šiais me­tais pa­ da­ry­ta kos­mo­nau­ti­kos sfe­ro­ je. Ka­li­for­ni­jo­je esan­ti bend­rovė „Spa­ceX“ sėkmin­gai at­li­ko pirmą pri­vatų skrydį į Tarp­tau­tinę kos­ minę stotį (TKS). Tai­gi NA­SA nuo šiol galės ma­žiau dėme­sio skir­ ti erdvė­lai­vių, skirtų žmonėms į or­bitą ga­ben­ti, kūri­mui, nes pri­ va­čios bend­rovės galės ap­rūpin­ti TKS rei­ka­lin­ga įran­ga.

pro­gą ge­rai pa­kva­to­ti, nes ne­sąmo­nių meist­ro ti­tulą iš G.W.Bus­ho pa­bandė

uriozai Teisė­jas Sea­nas Mor­ri­sas pri­ si­pa­ži­no, kad dar nie­ka­da ne­bu­vo su­si­dūręs su to­kiu at­ve­ju ir kad tei­ siamųjų el­ge­sys pa­darė jam įspū­ dį. Bet jo šir­dies tai ne­su­minkš­ti­no: spalį po­relė bu­vo nu­teis­ta kalė­ti tre­jus me­tus.

Iš Jėzaus pa­darė be­ždžionę

Vien gerų ke­ti­nimų ne­pa­kan­ka. Šią tiesą pa­tvir­ti­no ir is­panės Ce­ ci­lios Gimé­nez is­to­ri­ja. Ši pa­gy­ve­ nu­si mo­te­ris per­nai nu­sprendė res­ tau­ruo­ti Jėzų vaiz­duo­jan­čią freską „Ec­ce Ho­mo“ („Štai žmo­gus!“).

Bet at­vaiz­das pa­ki­to taip neat­ pažįs­ta­mai, kad žur­na­lis­tai vien­ bal­siai jį pa­va­di­no plau­kuo­ta be­ždžio­ne su megz­ti­niu.

Bend­rovė „Spa­ceX“ sėkmin­gai at­li­ko pirmąjį pri­vatų skrydį į TKS.

tį. Jei toks lėktu­vas galėtų skrai­ din­ti ke­lei­vius, per At­lantą ke­lionė truktų vos vieną va­landą. Šie me­tai bu­vo svarbūs ir dėl naujų at­ra­dimų Žemė­je. An­tai, ki­ no re­ži­sie­rius ir ty­rinė­to­jas Ja­me­sas Ca­me­ro­nas ta­po pir­muo­ ju pla­ne­tos žmo­gu­mi, ku­ris vie­ nas po­van­de­ni­niu lai­vu nu­si­lei­do į gi­liau­sią žemės vietą – Ma­rianų įdubą Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne.

Pa­si­žymė­jo ir An­tark­ti­dos ty­ rinė­to­jai. Rusų tyrė­jai apie de­šimt­ metį gręžę pa­ga­liau pa­siekė be­veik 4 km gy­ly­je po le­du esantį Vos­to­ko ežerą, o ame­ri­kie­čių moks­li­nin­kai at­ra­do gy­vybės pėdsakų An­tark­ ti­dos Vi­dos eže­re, ir tai ro­do, kad gy­vybė ga­li eg­zis­tuo­ti net pa­čio­ mis ne­pa­lan­kiau­sio­mis sąly­go­mis.

Tie­sa, kai ku­rie moks­li­nin­kai ne nu­ste­bi­no, o išgąs­di­no pa­ saulį. An­tai Ny­der­landų tyrė­ jai pa­reiškė, kad su­kūrė va­di­na­ mo­jo paukš­čių gri­po viruso H5N1 mu­tantą, ku­ris ga­li plis­ti tarp žin­duo­lių. Tie­sa, ki­lus išgąs­čiui, Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) nu­rodė su­stab­dy­ti sin­te­ ti­nių gri­po vi­rusų ty­ri­mus.

PSO taip pat per­spėjo, kad go­ norė­ja ne­tru­kus ga­li tap­ti ant­ruo­ju ŽIV, nes ligą su­ke­lian­tys mik­roor­ ga­niz­mai tam­pa at­sparūs įvai­rių rūšių an­ti­bio­ti­kams. Skai­čiuo­ja­ ma, kad go­norė­ja kas­met už­sik­re­ čia per 100 mln. pa­sau­lio žmo­nių. Ši li­ga – la­biau­siai pa­pli­tu­si pa­sau­ ly­je ly­tinė li­ga. „U.S. News“ inf.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pa­ma­čiu­si sa­vo dar­bo vai­sius, mo­te­ris pa­ni­kuo­da­ma kreipė­si į kultū­ri­nio pa­vel­do ap­sau­gos cen­ trą. Jo eks­per­tai ir­gi pa­šiur­po, bet griež­tai teis­ti mo­čiutės ne­si­ėmė, nes pri­pa­ži­no, kad ji ėmėsi res­tau­ ra­vi­mo iš ge­riau­sių pa­skatų.

Nors 102 metų se­nu­mo fres­kos res­tau­ra­ci­ja pel­ny­tai bu­vo pri­pa­ žin­ta blo­giau­sia pa­sau­ly­je, ji iš­ garsė­jo vi­sa­me pa­sau­ly­je ir su­ laukė di­de­lio smal­suo­lių dėme­sio. Į Bor­chos mies­te­lio Gai­les­tin­gu­mo šven­tovės baž­ny­čią, kur ir nu­ta­py­ ta fres­ka, ėmė plūsti šim­tai žmo­nių.

Baž­ny­čios kle­bo­nas nu­sprendė im­ti iš lan­ky­tojų 4 eurų mo­kestį ir ši­taip su­rink­ti lėšų tik­ra­jai res­tau­ra­ci­jai.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Virs­mas: po is­panės C.Gimé­nez res­tau­ra­ci­jos fres­ka „Ec­ce Ho­mo“

(„Štai žmo­gus!“) vaiz­duo­ja ne­be Jėzų, o plau­kuotą be­ždžionę su megz­ti­niu. „Scan­pix“ nuo­tr.

Dau­giau­sia dėme­sio su­lau­ku­ si NA­SA kos­minė pro­gra­ma šiais me­tais bu­vo zon­do „Cu­rio­si­ ty“ įkur­di­ni­mas Mar­se. 2,5 mlrd. do­le­rių kai­navęs pro­jek­tas bu­vo sėkmin­gas – zon­das nu­tūpė rau­ do­no­jo­je pla­ne­to­je. Moks­li­nin­ kams Žemė­je zon­das per­siuntė ne­įkai­no­jamų fo­tog­ra­fijų, taip pat pa­ėmė pla­ne­tos grun­to pa­ vyzd­žių. Šiais me­tais moks­li­nin­kai at­ra­ do ir naujų pla­netų. Vie­na jų – va­ di­na­mo­ji dei­mantų pla­ne­ta. Ma­ no­ma, kad šio­je pla­ne­to­je la­bai karš­ta, todėl jo­je pa­lan­kios sąly­ gos iš ang­lies for­muo­tis dei­man­ tams. Nuo Žemės pla­ne­ta nu­to­lu­si per 40 švies­me­čių. Ji du kar­tus di­ desnė nei mūsiškė, o jos masė net aš­tuo­nis kar­tus di­desnė nei Žemės. Žur­na­las „For­bes“ pa­juo­ka­vo, kad par­da­vus šią pla­netą būtų ga­li­ma pa­deng­ti vi­sas JAV sko­las.

O štai austrų nu­trūktgal­vis 50-me­tis Fe­li­xas Baum­gart­ne­ ris šiais me­tais pa­ge­ri­no pa­sau­ lio re­kordą, kai pa­ra­šiu­tu nu­si­ lei­do iš be­veik 40 km aukš­čio. Be to, F.Baum­gart­ne­ris ta­po pir­muo­ ju pla­ne­tos žmo­gu­mi, ku­ris vir­ši­ jo gar­so greitį ne­būda­mas lėktu­ve.

Nuo­ty­kių ieš­ko­to­jas vilkė­jo spe­ cialų kos­tiumą, kokį vil­ki ast­ro­ nau­tai išei­da­mi į at­virą kos­mosą.

Au­to­mo­bi­lių tech­no­lo­gijų kūrė­ jai šiais me­tais pri­statė ne­įprastą kūrinį – au­to­mo­bilį, ku­rio ne­rei­ kia vai­ruo­ti. Per ban­dy­mus sa­ vaei­gis au­to­mo­bi­lis nu­va­žia­vo be­ veik 500 tūkst. km ne­pa­tyręs jo­kio in­ci­den­to. Ke­lios JAV vals­ti­jos net pa­tvir­ti­no ati­tin­ka­mus teisės ak­ tus ir įtei­si­no to­kių au­to­mo­bi­lių nau­do­jimą ke­liuo­se.

JAV ka­rinės oro pa­jėgos iš­bandė lėktuvą X-51A, ga­lintį pa­siek­ti be­ veik 6 tūkst. km per va­landą grei­

Pa­sie­ki­mai: Mar­se šiais me­tais ap­si­gy­ve­no zon­das „Cu­rio­si­ty“, o

aust­ras F.Baum­gart­ne­ris ta­po pir­muo­ju žmo­gu­mi, ku­ris ne­būda­mas lėktu­ve vir­ši­jo gar­so greitį. „Scan­pix“ nuo­tr.

14

Šeštadienis, sausio 5, 2013

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

Vy­čiu pa­puoš­tas au­to­mo­bi­lis vėl ban­dys įveik­ti il­ giau­sią pa­sau­ly­ je dy­ku­mų ma­ra­ to­ną – šian­dien Pe­ ru sos­ti­nė­je Li­mo­ je star­tuo­sian­čio­se lenk­ty­nė­se „Da­ka­ ras 2013“ da­ly­vaus Be­ne­dik­to Va­na­go ir Sau­liaus Jur­ge­ lė­no eki­pa­žas bei mo­to­cik­li­nin­kas Gin­tau­tas Iga­ris.

sportas

Pra­mušt­gal­viai: 34-aja­me Da­ka­ro ra­ly­je da­ly­vaus trys lie­tu­viai – au­to­mo­bi­liu va­žiuos B.Va­na­gas ir S.Jur­ge­lė­nas, mo­to­cik­lu – G.Iga­ris.

Į bekelių pra­ga­rą – su skir­tin­gais s Tiks­las – pa­siek­ti fi­ni­šą

Rū­pes­čiai: dy­ku­mų ma­ra­to­no iš­va­ka­rė­se lenk­ty­ni­nin­kų sto­vyk­lo­je vi­

rė pa­sku­ti­niai dar­bai prieš star­tą.

„Reu­ters“, AFP nuo­tr.

34-ąjį kar­tą ren­gia­mas Da­ka­ro ra­ lis tę­sis iki sau­sio 20 d. Lenk­ty­ni­ nin­kams per 14 die­nų rei­kės įveik­ti dau­giau nei 8 000 km Ar­gen­ti­nos, Či­lės ir Pe­ru te­ri­to­ri­jo­mis.

Ma­ra­to­ną pra­dės 162 au­to­mo­bi­ liai, 196 mo­to­cik­li­nin­kai, 41 ke­tur­ ra­tis ir 76 sunk­ve­ži­miai. „Ge­ne­ral Fi­nan­cing-Au­to­pas­lau­ ga“ ko­man­dai at­sto­vau­jan­tis B.Va­ na­go ir S.Jur­ge­lė­no eki­pa­žas de­biu­ tui Da­ka­ro lenk­ty­nė­se pa­si­rin­ko lat­viš­ką „OS­Car O3“ au­to­mo­bi­lį.

Anot B.Va­na­go, „OS­Car“ – pa­ti­ki­ mas ir grei­tas au­to­mo­bi­lis ko­man­ doms, ne­ga­lin­čioms pa­si­gir­ti mil­ ži­niš­kais biu­dže­tais. Tai įro­dė ir jo de­biu­tas 2004 m. Da­ka­ro lenk­ty­ nė­se. Tuo­met fi­ni­šą sėk­min­gai pa­ sie­kė vi­si trys eki­pa­žai, tarp ku­rių ge­riau­siai pa­si­ro­dė pa­ts au­to­mo­ bi­lio kū­rė­jas – And­ris Dam­bis, fi­ ni­ša­vęs 29-ojo­je po­zi­ci­jo­je. Ge­ riau­sią re­zul­ta­tą su „OS­Car“ 2009 m. pa­sie­kė lat­viai Ja­nis Azis ir Ai­ na­ras Prin­cis, užė­mę 24-ąją vie­tą tarp be­veik 200 star­ta­vu­sių vi­su­ rei­gių. „Ne vien tech­ni­ka le­mia re­zul­ ta­tus au­to­mo­bi­lių spor­te. Tai ypač ryš­kiai at­si­sklei­džia Da­ka­ro ra­ly­ je“, – tei­gė B.Va­na­gas.

Pa­sak lenk­ty­ni­nin­ko, lat­viš­kam au­to­mo­bi­liui ir pa­si­ruo­ši­mui lenk­

ty­nėms per tre­jus me­tus iš vi­so skir­ta apie 1,5 mln. li­tų. Vien Da­ ka­ro ra­lio star­to mo­kes­tis su­da­rė 250 tūkst. li­tų.

Su B.Va­na­gu ir S.Jur­ge­lė­nu dy­ ku­mų ma­ra­to­ną pra­dės ir ser­vi­so sunk­ve­ži­mis bei tri­jų me­cha­ni­kų ir in­ži­nie­rių ko­man­da. Sa­vo tech­ ni­nės pa­gal­bos sunk­ve­ži­mį Lie­ tu­vos at­sto­vai Da­ka­ro ra­ly­je tu­rės pir­mą kar­tą. „Di­džią­ją ra­lio da­lį jau esa­ me įvei­kę, nes pa­sku­ti­nius 3–4 mė­ne­sius dir­bo­me kas­dien po 14 va­lan­dų, – prieš star­tą sa­vo tink­la­la­py­je min­ti­mis da­li­jo­si B.Va­ na­gas. – Lenk­ty­nė­se svar­biau­sias mū­sų tiks­las – pa­siek­ti fi­ni­šą. Bū­ tų la­bai neiš­min­tin­ga mė­gin­ti pa­ ro­dy­ti dau­giau, nei su­ge­bi. Jei ne­ nu­si­suks sėk­mė, ga­lė­tu­me bū­ti tarp 20-ies grei­čiau­sių­jų.“ Vi­lio­ja pen­kias­de­šim­tu­kas

Ant­rą kar­tą Da­ka­ro ra­ly­je da­ly­vau­ sian­tis G.Iga­ris va­žiuos „Ya­ma­ ha WR450F“, ku­riuo lenk­ty­nia­vo per­nai ir užė­mė 81-ąją vie­tą.

Mo­to­cik­lą pa­dė­jo pa­ruoš­ti Kęs­ tu­tis Gur­či­nas ir le­gen­di­nis Ita­li­jos spor­ti­nin­kas Fran­co Pic­co, at­li­kę kai ku­riuos pa­to­bu­li­ni­mus. G.Iga­ riui vėl teks vers­tis dau­giau­sia sa­ vo jė­go­mis – ly­din­čių me­cha­ni­kų jis ne­tu­rės. Pa­gal­bos ran­ką mo­

to­cik­lų spor­to en­tu­zias­tui iš Lie­ tu­vos, kaip ir praė­ju­sia­me Da­ka­ro ra­ly­je, neat­si­sa­kė iš­ties­ti F.Pic­co ko­man­da. „Ma­no di­džiau­sia sva­jo­nė – pa­ siek­ti Da­ka­ro ra­lio fi­ni­šą – iš­si­pil­ dė jau prieš me­tus. Šį­kart no­riu pa­ ge­rin­ti sa­vo re­zul­ta­tą – bent vie­nu laip­te­liu pa­ly­pė­ti į vir­šų bū­tų ge­rai, o pa­tek­ti į pen­kias­de­šim­tu­ką – di­ de­lė gar­bė“, – sa­vo tiks­lais da­li­jo­ si G.Iga­ris.

Benediktas Vanagas:

Bū­tų la­bai neiš­ min­tin­ga mė­gin­ti pa­ro­dy­ti dau­giau, nei su­ge­bi.

Star­tuos uo­de­go­je

B.Va­na­go ir S.Jur­ge­lė­no eki­pa­žui te­ko 458-asis nu­me­ris, lie­tu­viai star­tuos pa­sku­ti­nia­me pen­ke­tu­ke. „Star­ta­vus lenk­ty­nių ka­ra­va­no uo­de­go­je ten­ka lenk­ti dau­gy­bę lė­ tes­nių var­žo­vų. Kiek­vie­nas len­ki­ mas yra di­džiu­lė ri­zi­ka – pa­te­kus į len­kia­mo au­to­mo­bi­lio su­ke­lia­mas dul­kes ga­li ne­pas­te­bė­ti ant ke­ lio esan­čių kliū­čių ar net po­sū­kių.

Tuo­met la­bai pa­di­dė­ja ga­li­my­bė

15

Šeštadienis, sausio 5, 2013

sportas Įver­ti­no ­ tre­ne­rius

Pran­cū­zės ir ru­so sėk­mė

Nor­ve­go ­ re­kor­das

Ge­riau­siais 2012-ųjų ša­lies tink­li­nio tre­ne­riais iš­rink­ti Va­si­li­jus Bu­ra­kins­kis ir Jo­li­ta Vir­bic­kie­nė (nuo­tr.). V.Bu­ra­ kins­kis – Lie­tu­vos čem­pio­nų ir tau­rės lai­mė­to­jų Vil­niaus „Fla­min­go Vol­ley“ tink­li­nin­kų tre­ne­ris, J.Vir­bic­kie­nė va­do­ vau­ja ša­lies čem­pio­nei Kau­ no „Hek­sai“.

Ita­li­jos spor­to dien­raš­tis „Ga­ zet­ta del­lo Sport“ ge­riau­ siais 2012 m. Eu­ro­pos krep­ ši­nin­kais iš­rin­ko ru­są And­re­ jų Ki­ri­len­ką (nuo­tr.) ir pran­cū­ zę Ce­li­ne Du­merc. A.Ki­ri­len­ka su­rin­ko 189 bal­sus ir ap­len­ kė is­pa­ną Pau Ga­so­lį (159), o C.Du­merc su 88 bal­sais – če­ kę Evą Vi­teč­ko­vą (42).

Nor­ve­gas Mag­nu­sas Carl­se­ nas (nuo­tr.), su 2861 taš­ku ta­pęs Tarp­tau­ti­nės šach­ma­tų fe­de­ra­ci­jos (FI­DE) rei­tin­go ly­ de­riu, pa­ge­ri­no le­gen­di­nio Ga­ rio Kas­pa­ro­vo re­kor­dą, ku­ris nuo 1999 m. bu­vo 2851 tšk.

Tarp mo­te­rų FI­DE kla­si­fi­ka­ci­ jo­je Vik­to­ri­ja Čmi­ly­tė – try­lik­ ta (2515 tšk.).

Vir­šū­nė­je – olim­pie­čių trijulė Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

2012 m. ge­riau­sių­jų Kau­no mies­ to spor­ti­nin­kų de­šim­tu­ko vir­šū­ nė­je – nė vie­no vy­ro: pir­ma­ja­me tre­je­te – olim­pie­tės Rū­ta Mei­lu­ ty­tė, Gin­ta­rė Scheidt ir Aust­ra Sku­jy­tė.

Tra­di­ci­nis de­šim­tu­kas, ven­giant ga­li­mų sim­pa­ti­jų ar an­ti­pa­ti­jų, jau ne pir­mą kar­tą su­da­ry­tas at­ si­sa­kius spe­cia­lis­tų ir spor­to mė­ gė­jų bal­sa­vi­mo, bet, pa­si­tel­kus spe­cia­lią for­mu­lę, ku­ria taš­kais įver­tin­ti at­le­tų pa­sie­ki­mai aukš­ čiau­sio ly­gio var­žy­bo­se – olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se, pa­sau­lio ir Eu­ro­ pos čem­pio­na­tuo­se.

Olim­pi­nė ir du­kart pa­sau­lio čem­pio­nė plau­ki­kė R.Mei­lu­ty­tė, su­rin­ku­si 111,67 taš­ko, aki­vaiz­ džia per­sva­ra ap­len­kė ar­ti­miau­ sias var­žo­ves – pa­sau­lio čem­pio­ nę bu­riuo­to­ją G.Scheidt (71 tšk.) ir pla­ne­tos leng­vo­sios at­le­ti­kos už­da­rų pa­tal­pų pir­me­ny­bių pen­ kia­ko­vės bron­zos me­da­lio lai­mė­ to­ją A.Sku­jy­tę (63,67 tšk.).

Dmitrijaus Radlinsko („Fotodiena“) nuotr.

ie­kiais pa­žeis­ti au­to­mo­bi­lį, bet vyk­da­mi į ra­lį neieš­ko­jo­me leng­vų už­da­vi­ nių, tad su­si­do­ro­si­me“, – tvir­ti­no B.Va­na­gas.

Mo­to­cik­li­nin­kui G.Iga­riui skir­tas 80-asis star­to nu­me­ris. Pa­ly­gin­ti su 2011-ai­siais, tai – 56-io­mis po­ zi­ci­jo­mis aukš­čiau, nes bu­vo at­si­ žvelg­ta į per­nai pa­siek­tą re­zul­ta­tą.

2009-ie­ji – sėk­min­giau­si

Da­ka­ro ra­lio is­to­ri­jos pus­la­piuo­se yra 12 lie­tu­viš­kų pa­var­džių.

Sėk­min­giau­sias ir gau­siau­sias Lie­tu­vai bu­vo 30-asis ma­ra­to­nas, vy­kęs 2009-ai­siais. Ja­me da­ly­va­ vo 7 lie­tu­viai: mo­to­cik­li­nin­kai Ša­ rū­nas Pa­lio­kas, Ba­lys Bar­daus­kas ir Min­dau­gas Slap­šys ir du au­to­mo­ bi­lių eki­pa­žai – Au­re­li­jus Pet­rai­tis su An­ta­nu Juk­ne­vi­čiu­mi bei Arū­ nas Le­ka­vi­čius su Ra­mū­nu Kruč­ kaus­ku. Aukš­tą 25-ąją vie­tą užė­ mė A.Pet­rai­tis su A.Juk­ne­vi­čiu­mi.

Tai – kol kas ge­riau­sias mū­sų ša­lies lenk­ty­ni­nin­kų re­zul­ta­tas.

Per vi­są le­gen­di­nio ra­lio is­to­ri­ją net 12 per­ga­lių iš­ko­vo­jo ja­po­niš­kus au­to­mo­bi­lius „Mit­su­bis­hi“ vai­ra­vę lenk­ty­ni­nin­kai, o mo­to­cik­lų kla­sė­je ne­pra­len­kia­mi KTM – juos vai­ra­vę lenk­ty­ni­nin­kai net vie­nuo­li­ka me­tų iš ei­lės – nuo 2001 iki 2012-ųjų – li­po ant nu­ga­lė­to­jų pa­ky­los.

KD inf.

Albinas Grabnickas:

Pa­sau­lio vai­kų žai­dy­ nėse Bah­rei­ne Rū­ta su­si­žė­rė net ke­tu­ris me­da­lius ir jau tuo­ met už­sie­nio spor­to spe­cia­lis­tai jai pro­ gno­za­vo gra­žią atei­tį.

Ar­čiau­siai trijulės – Eu­ro­pos čem­pio­nė irk­luo­to­ja Do­na­ta Viš­ tar­tai­tė (51 tšk.).

G.Scheidt, A.Sku­jy­tė ir D.Viš­ tar­tai­tė ge­riau­sių­jų Kau­no spor­ti­ nin­kų de­šim­tu­ke bu­vo ir 2011-ai­ siais. Be to, jos, kaip ir R.Mei­lu­ty­tė bei dziu­do im­ty­nių meist­ras Ma­ rius Paš­ke­vi­čius, leng­vaat­le­tis Rai­ vy­das Sta­nys yra tarp kan­di­da­tų į Lie­tu­vos me­tų at­le­tų de­šim­tu­ką. „Praė­ju­sie­ji me­tai mū­sų mies­ to spor­tui – ir pro­fe­sio­na­lia­jam, ir mė­gė­jiš­kam – bu­vo sėk­min­ gi, – sa­kė Kau­no mies­to sa­vi­ val­dy­bės Kū­no kul­tū­ros ir spor­ to sky­r iaus ve­d ė­jas Al­b i­n as Grab­nic­kas. – Ryš­kiau­siai su­ ži­bo R.Mei­lu­ty­tės žvaigž­dė. Kai ji Lon­do­ne ta­po olim­pi­ne čem­ pio­ne, pri­si­mi­niau 2010-ųjų pa­ sau­lio vai­kų žai­dy­nes Bah­rei­ne – jo­se Rū­ta su­si­žė­rė net ke­tu­ris me­da­lius ir jau tuo­met už­sie­nio spor­to spe­cia­lis­tai jai pro­gno­ za­vo gra­žią atei­tį. Be to, džiu­gu, kad 2012-ai­siais tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se ge­rai pa­si­ro­dė įvai­ rių spor­to ša­kų ir am­žiaus Kau­

Olim­pie­tės: R.Mei­lu­ty­tė (nuotr. viršuje), G.Scheidt (nuotr. apačioje kairėje) ir A.Sku­jy­tė per­nai sa­vo spor­

ti­nių lai­mė­ji­mų ko­lek­ci­jas pa­pil­dė nau­jais tro­fė­jais. To­mo Ra­gi­nos, Alf­re­do Plia­džio („Fo­to­die­na“) nuo­tr.

no at­sto­vai, tarp jų – ir krep­ši­nio ve­te­ra­nai, kū­no ren­gy­bos, šau­dy­ mo iš lan­ko en­tu­zias­tai.“ A.Grab­nic­ko tei­gi­mu, Kau­nas tu­ri per­spek­ty­vų spor­to re­zer­vą – ta­len­tin­go jau­ni­mo, kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų, bet ne­stin­ga ir rū­pes­ čių. Di­džiau­sias gal­vos skaus­mas – ba­zių, pir­miau­siai kas­die­niam dar­ bui ir ypač žie­mą, sto­ka. Ne taip sklan­džiai, kaip no­rė­tų­si, vyks­ta tre­ne­rių kar­tų kai­ta.

Lie­tu­vos olim­pi­nė­je rink­ti­nė­je, ku­rią su­da­rė 63 at­le­tai, per­nai per Lon­do­no žai­dy­nes Kau­nui at­sto­ va­vo 25 spor­ti­nin­kai.

2012 m. de­šim­tu­kas 1. Rū­ta Mei­lu­ty­tė (plau­k i­mas, tre­ ne­ris Jonathanas Rud­das, 111,67 taš­ ko), 2. Gin­ta­rė Scheidt (bu­ria­vi­mas, tre­ne­ris Li­nas Ei­du­ke­vi­čius, 71 tšk.), 3. Aust­ra Sku­jy­tė (leng­vo­ji at­le­ti­ka, tre­ne­r iai Jū­ra­tė ir Alek­sas Sta­n is­ lo­vai­čiai, 63,67 tšk.), 4. Do­na­ta Viš­ tar­tai­tė (irk­la­v i­mas, tre­ne­r is Al­g ir­ das Are­lis, 51 tšk.), 5. Ma­rius Paš­ke­ vi­čius (dziu­do, tre­ne­ris Pet­ras Vin­ ciū­nas, 43 tšk.), 6. Mar­tis Pa­jars­kas (bu­ria­vi­mas, tre­ne­ris Li­nas Grab­nic­

kas, 40,5 tšk.), 7. Rai­mun­das La­buc­ kas ir To­mas Ga­dei­kis (bai­da­rių ir ka­no­jų irk­la­vi­mas, tre­ne­ris Egi­di­jus Gus­tas, 30 tšk.), 8. Rai­vy­das Sta­nys (leng­vo­ji at­le­ti­ka, tre­ne­riai Al­g ir­das Ba­ra­naus­kas ir Aud­ro­nė Ga­ve­ly­tė, 30 tšk.), 9. Ka­ro­lis Ja­nu­lio­nis (bu­ ria­v i­mas, tre­ne­r is L.Grab­n ic­kas, 29 tšk.), 10–11. Jo­vi­ta Poš­ke­vi­čiū­tė ir Kris­ti­na Nar­bu­tai­ty­tė (abi – kū­no ren­g y­ba, tre­ne­r is Vy­tau­tas Mi­k uc­ kis, po 25 tšk.).

16

Šeštadienis, sausio 5, 2013

sportas

„Žal­gi­riui“ – is­pa­niš­kie­ji eg­za­mi­nai Eu­ro­ly­gos var­žy­ bų „Top 16“ eta­ po E gru­pė­je, ku­ rio­je rung­ty­niau­ja ir Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai, pir­ ma­sis du ma­čus iš ei­lės lai­mė­jo Mad­ ri­do „Real“ klu­bas.

Sta­tis­ti­ka E gru­pė Bam­b er­g o „Bro­s e Bas­k ets“– Madrido „Real“ 67:82 (22:26, 16:21, 19:16, 10:19). 6 800 žiū­ro­v ų. Re­z ul­ ta­ty­viau­si žai­dė­jai: B.Nach­ba­ras 19 taš­k ų, A.Ga­ve­las 17, A.Ogil­v y 15/N. Mi­ro­ti­čius 19, J.Car­rol­las 13.

Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“–Atėnų „Pa­nat­hi­nai­kos“ 78:64 (24:17, 21:15, 19:11, 14:21). 5 341 žiū­ro­vas. J.Far­ma­ ras 13, J.A.Lu­ca­sas 12, D.Sa­va­no­v i­ čius 11/M.Bra­mo­sas 16, S.Schort­sa­ ni­tis 15, J.Ka­po­no 10.

F gru­pė Mask­vos sri­ties „Chim­ki“–„Bar­ce­ lo­na Re­gal“ 78:65 (21:18, 25:23, 16:14, 16:10). 5 000 žiū­ro­vų. Z.Pla­ni­ni­čius 16, V.Fri­d zo­nas 13, A.Žu­ka­nen­ka ir P.Da­v i­sas po 10/A.To­m i­čius 16, P.Mic­kae­las 14, E.Lor­be­kas 12.

Ki­tą sa­vai­tę – į Mad­ri­dą

Va­kar Lie­tu­vos čem­pio­nai Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je iš­mė­gi­no jė­gas su ki­ta Is­pa­ni­jos eki­pa – Ma­la­gos „Uni­ ca­ja“, o su mad­rie­čiais su­si­tiks 3-ia­ ja­me „Top 16“ tu­re sau­sio 11-ąją.

Ket­vir­ta­die­nį va­ka­re „Real“ sve­ čiuo­se 82:67 pri­ver­tė ka­pi­tu­liuo­ ti Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ ko­ man­dą, nors bai­gian­tis tre­čia­jam kė­li­niui Vo­kie­ti­jos at­sto­vai bu­ vo priar­tė­ję – 57:59. Mad­ri­die­čių spur­tą ini­ci­ja­vo Ser­gio Rod­ri­gue­ zas, ir Is­pa­ni­jos at­sto­vai nu­to­lo – 67:57. Net­ru­kus „Real“ gre­to­se taik­lių me­ti­mų se­ri­ja blyks­te­lė­jo ir Jay­cee’as Car­rol­las – 76:61.

Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ eki­pa dar kar­tą šį se­zo­ną pa­tvir­ti­no, kad sve­ čiuo­se ji ge­ro­kai pa­žei­džia­mes­nė nei sa­vo are­no­je. Grai­ki­jos gran­dus Tur­ki­jo­je net 78:64 su­dau­žė Stam­ bu­lo „Ana­do­lu Efes“. „Pa­nat­hi­nai­kos“ neiš­gel­bė­jo vėl su­stip­rė­ju­si puo­li­mo gran­dis – at­ si­ga­vęs po trau­mos į ri­kiuo­tę grį­žo 206 cm ūgio ir 156 kg svo­rio ta­ra­ nas So­fok­lis Schort­sa­ni­tis.

Nė žo­džio apie krep­ši­nį

„Žal­gi­rio“ ko­man­dos vy­riau­sią­ jį tre­ne­rį Joa­ną Pla­zą prieš dvi­ ko­vą su „Uni­ca­ja“ pa­sie­kė ma­lo­

Te­mos: J.Pla­zos dar­bo už­ra­šuo­se – min­tys ne vien apie krep­ši­nį.

ni ži­nia – va­sa­rio mė­ne­sį Lie­tu­vos skai­ty­to­jai ga­lės įsi­gy­ti lei­dyk­lo­je „Obuo­lys“ iš­leis­tą jo ro­ma­ną „An­ dže­li­nos skrais­tės“, ku­ris bus pri­ sta­ty­tas Vil­niaus kny­gų mu­gė­je. „Esu la­bai lai­min­gas, kad „An­ dže­li­nos skrais­tės“ pa­si­ro­dys ir Lie­tu­vo­je, nes nie­ka­da ne­ma­niau, kad šis ro­ma­nas ga­li su­lauk­ti su­si­ do­mė­ji­mo už Is­pa­ni­jos ri­bų, – sa­ kė J.Pla­za. – Ma­no kny­go­je nė­ra nė žo­džio apie krep­ši­nį, ji pa­ra­šy­ta iš mo­ters per­spek­ty­vos, nes ne­no­rė­ jau bū­ti ta­pa­ti­na­mas su sa­vo ro­ma­ nu. Jis yra apie ko­vo­ji­mą, sie­kį iš­ pil­dy­ti sa­vo sva­jo­nes. Kiek­vie­nas kny­go­je ga­li ras­ti sau ar­ti­mų iš­gy­ ve­ni­mų, tad ti­kiuo­si, kad ji pa­tiks ir lie­tu­viams.“

„An­dže­li­nos skrais­tės“ 2009ai­siais pa­si­ro­dė ra­šy­to­jo gim­to­jo­je Ka­ta­lo­ni­jo­je, vė­liau kny­ga bu­vo iš­ vers­ta į is­pa­nų kal­bą ir ta­po be­stse­ le­riu – iš­pirk­tas vi­sas ti­ra­žas.

J.Pla­za yra pa­ra­šęs dvi kny­gas. Į ant­rą­ją, pa­va­din­tą „At­si­bus­ti lai­ ku“, jis su­dė­jo daug as­me­ni­nių iš­ gy­ve­ni­mų. Ši kny­ga Is­pa­ni­jo­je pa­ si­ro­dys šių me­tų pa­va­sa­rį. Žal­gi­rie­čių tre­ne­ris sten­gia­si skir­ti nors tru­pu­tį lai­ko ir tre­čia­ jai kny­gai ra­šy­ti – jo­je vie­tos tu­rė­ tų ras­ti ir is­to­ri­jos apie Lie­tu­vą bei krep­ši­nį. „Kai ne­gal­vo­ju apie krep­ši­nį, už­ si­ra­šau į gal­vą šo­vu­sius sa­ki­nius, ku­rie vė­liau virs­ta is­to­ri­jo­mis“, – tei­gė J.Pla­za.

Tel Avi­vo „Mac­c a­b i Elect­ra“– Vitorijos „Ca­j a La­b o­ral“ 70:71 (23:20, 9:24, 24:6, 14:21). 11 060 žiū­ ro­v ų. R.Hick­ma­nas 18, D.Pla­n i­n i­ čius 11, S.Lan­des­ber­gas 10/N.Bje­l i­ ca 17, B.Ole­so­nas 10.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

„Chim­ki“ staig­me­na

Iš­kal­bin­gą sig­na­lą var­žo­vams pa­ siun­tė Ri­mo Kur­ti­nai­čio tre­ni­ruo­ ja­ma Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ ko­man­da – ji na­muo­se 78:65 įvei­ kė be Jua­no Car­lo­so Na­var­ro žai­ du­sią „Bar­ce­lo­ną Re­gal“, ku­riai tai bu­vo vos ant­ro­ji ne­sėk­mė šį Eu­ro­ ly­gos se­zo­ną. „Kruopš­čiai ren­gė­mės šiai dvi­ ko­vai – tre­ni­ra­vo­mės ir gruo­džio 31-ąją, ir sau­sio 1-ąją. Džiau­giuo­ si, kad dar­bas ne­bu­vo bergž­džias – per rung­ty­nes su vie­na stip­riau­ sių Eu­ro­ly­gos ko­man­dų pa­da­rė­me tik še­šias klai­das. No­rė­čiau, kad neuž­ries­tu­me no­sies ir to­kiu rit­mu ženg­tu­me pir­myn“, – tei­gė R.Kur­ ti­nai­tis.

„Ca­ja La­bo­ral“ at­si­ga­vo

Dra­ma­tiš­ka ato­maz­ga bai­gė­si Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ ir Vi­to­ ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“ ma­čas Iz­rae­ ly­je.

Li­kus žais­ti 29,6 sek., „Mac­ ca­bi Elect­ra“ iš­si­ver­žė į prie­kį – 70:69, bet po to ne­su­lai­kė Vi­to­ ri­jos eki­pos gy­nė­jo Fer­nan­do San Eme­te­rio – 70:71. Per pa­sku­ti­nes 8,9 sek. Tel Avi­vo krep­ši­nin­kams ne­pa­vy­ko su­reng­ti re­zul­ta­ty­vios ata­kos. „Ca­ja La­bo­ral“, blan­kiai pra­dė­ ju­si Eu­ro­ly­gos se­zo­ną, jau ne­pra­ lai­mi nuo 2012-ųjų lapk­ri­čio 23io­sios, kai Kau­ne 45:82 nu­si­lei­do „Žal­gi­riui“.

KD inf.

17

Šeštadienis, sausio 5, 2013

24p.

aukštyn žemyn

Gyvenimas feis­bu­ke pavojingas kaip vagis.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Ne­ri­mas: „Šir­dis spur­da prieš kiek­vie­ną prem­je­rą. No­ri­si, kad fil­mo ke­lio­nė bū­tų sėk­min­ga, kad jį pa­mėg­tų žiū­ro­vai“, – min­ti­mis pa­si­da­li­jo ak­to­rė V.Bič­ku­tė.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ak­to­rė V.Bič­ku­tė – ero­ti­kos žvaigž­dė? „Ap­si­nuo­gin­ti – ir toks bū­na ak­to­riaus dar­ bas“, – at­sklei­džia ak­to­rė Val­da Bič­ku­tė.

Re­ži­sie­riaus Ma­rio Mar­tin­so­no ero­ti­nė­ je dra­mo­je „Ty­li nak­tis“ jai te­ko ne tik iš­ si­reng­ti. Kas­die­ny­bė­je ak­to­rė mo­ka be vais­tų nu­mal­šin­ti skaus­mą ir ta­py­ti, nors tai va­di­na žai­di­mu spal­vo­mis.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

– Fil­mo prem­je­ra įvyks po dvie­ jų sa­vai­čių, sau­sio 18 d. Tur­būt jos lau­kia­te spur­dan­čia šir­di­ mi? Neaiš­ku, kaip į ap­si­nuo­gi­ ni­mo sce­nas rea­guos Lie­tu­vos žiū­ro­vai: gal bū­si­te pa­gir­ta, o gal ne­gai­les­tin­gai pa­smerk­ta?

– pra­dė­jau po­kal­bį su V.Bič­ku­te.

– Šir­dis tik­rai spur­da. Bet ji spur­ da prieš kiek­vie­ną prem­je­rą. No­ri­si, kad fil­mo ke­lio­nė bū­tų sėk­min­ga, kad jį pa­mėg­tų žiū­ro­vai. Ser­gu už vi­są fil­ mą. O tos sce­nos, kur ap­si­nuo­gi­nau, tai – tik kū­ri­nio da­lis. Į tai, kad fil­me ap­si­nuo­gi­nau, žiū­riu vi­siš­kai ra­miai, nor­ma­liai – tai ak­to­riaus dar­bas.

– Jums te­ko pa­grin­di­nis – Anos – vaid­muo. Ko­kio li­ki­mo yra jū­ sų he­ro­jė?

– La­bai nuo­sek­liai ta he­ro­jė ap­ra­ šy­ta pa­ties M.Mar­tin­so­no kny­go­ je „Ty­li nak­tis. Be cen­zū­ros“, ku­ri bu­vo iš­leis­ta dar prieš fil­mą. Daug fan­ta­zuo­ti ne­rei­kė­jo – su sa­vo he­ ro­je ga­lė­jau pla­čiai su­si­pa­žin­ti kny­ go­je, nors fil­mas – kas ki­ta nei kny­ ga, vi­sai ki­toks me­no kū­ri­nys. Man at­ro­do, fil­me ma­no Ana ski­ria­si nuo kny­gos Anos.

Fil­mas – apie šei­mą, ja­me kal­ ba­ma apie šei­mos na­rių tar­pu­sa­ vio san­ty­kius. La­biau­siai lie­čia­ma vy­ro ir mo­ters, vy­ro ir žmo­nos te­ma.

Jų sek­sua­li­niai ry­šiai, jų ta­bu, to, be abe­jo, yra kiek­vie­no­je šei­mo­je.

Praė­ju­sį gruo­dį fil­mas bu­vo pa­ro­ dy­tas Bal­ti­jos ša­lių ki­no fes­ti­va­ly­je Ta­li­ne. Iš žiū­ro­vų reak­ci­jos su­pra­tau, kad vi­siems tai pa­žįs­ta­ma. Jei taip yra ne mū­sų, tai kai­my­nų, drau­gų šei­mo­ je, tik nie­kas apie tai gar­siai ne­kal­ba. Šne­ka­ma apie ki­tų, bet ne apie sa­vo pro­ble­mas. Sa­lė juo­kia­si, rea­guo­ja – vi­si su­pran­ta, apie ką kal­ba­ma.

To­je šei­mo­je, liau­diš­kai kal­bant, bar­da­kas. Ir kai vi­si ren­ka­si Kū­čių va­ka­rie­nės, kai pa­gal tra­di­ci­jas tu­ ri bū­ti gra­žu, šil­ta ir jau­ku, de­ja, to nė­ra. Po tuo sly­pi daug vi­so­kių da­ ly­kų. Daug kas gy­ve­na dvi­gu­bą gy­ ve­ni­mą. Ir tai ga­lio­ja, ma­nau, jei ne kiek­vie­nam, tai kas ant­ram žmo­gui.

Kiek­vie­nas tu­rim pa­ slap­čių.

18

18

Šeštadienis, sausio 5, 2013

aukštyn žemyn

Ak­to­rė V.Bič­ku­tė – ero­ti­kos žvaigž­dė?

Sa­vo biog­ra­fi­jo­je tu­riu daug se­ria­ lų, nes jie mai­ti­na. Tai ir­gi ne ma­ žiau svar­bu.

– Mi­nė­tuo­se fil­muo­se ak­to­rius tiek vis­ko tu­ri iš­trauk­ti iš sa­ vęs. Gal­būt ne­no­rė­tum tiek sa­ vęs ro­dy­ti, bet...

– Vi­siš­kai prie­šin­gai. Kuo aš čia dėta? Nei jo­kia­me fil­me, nei teat­re nie­ko bend­ro su ma­ni­mi, ma­no gy­ ve­ni­mu nė­ra.

– Va­di­na­si, skam­bios ak­to­rių fra­zės kaip „Ham­le­tas – tai aš“ jums ne­priim­ti­nos?

– Čia vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Yra ap­ lin­ka, vaiz­duo­tė, ste­bė­ji­mai, li­te­ ra­tū­ra – vis­kas tar­nau­ja vaid­mens kū­ri­mui. Vie­nin­te­lis pa­ta­rė­jas – re­ži­sie­rius, ir tik jo klau­sai. To­dėl, kad kū­ri­nio au­to­rius – re­ži­sie­rius.

Jis at­sa­kin­gas už tai, apie ką kal­ ba­ma ir fil­me, ir spek­tak­ly­je. Ak­ to­riaus dar­bas – ei­ti pa­skui re­ži­ sie­rių, įkū­ny­ti jo vi­zi­ją. Aš lai­kau­si to­kios po­zi­ci­jos. Jei­gu ne­tgi tau at­ ro­do ki­taip, vis tiek da­rai taip, kaip no­ri re­ži­sie­rius. Jis ma­to iš ša­lies – tai at­skai­tos taš­kas. Jam ge­riau ma­ty­ti. Be to, jis – kū­ri­nio au­to­ rius. Tiek fil­mo, tiek spek­tak­lio. Tu esi tam, kad pa­dė­tum jam su­kur­ti jo kū­ri­nį.

– Ko­kia­me fil­me ne­ga­lė­tu­mė­te vai­din­ti?

– Man at­ro­do, ge­ras ak­to­rius vis­ką tu­ri ga­lė­ti vai­din­ti.

Te­ma: fil­me „Ty­li nak­tis“ kal­ba­ma apie šei­mos san­ty­kius. La­biau­siai lie­čia­ma vy­ro ir mo­ters, vy­ro ir žmo­nos te­ma. Pag­rin­di­nį – Anos – vaid­me­nį

su­kū­rė ak­to­rė V.Bič­ku­tė.

– Ar sun­ku bu­vo 17 vai­din­ti at­vi­ras sce­ nas, ap­si­nuo­gin­ti?

– Sun­ku, aiš­ku, bu­vo pa­si­ryž­ti vai­ din­ti vi­sas tas at­vi­ras sce­nas. Bet tas sun­ku­mas – są­ly­gi­nis. Jau bū­ da­mas aikš­te­lė­je ne­tu­ri tei­sės gal­ vo­ti, sun­ku ar ne­sun­ku. Tie­siog vai­di­ni, ir vis­kas. Te­ko ne tik vi­siš­ kai ap­si­nuo­gin­ti. Yra daug sce­nų, kaip, pa­vyz­džiui, mas­tur­ba­ci­jos sce­na vo­nio­je, ku­rią vai­din­ti nė­ ra leng­va. Fil­mas – drą­sus, dras­ tiš­kas. O ma­no kaip ak­to­rės pa­rei­ ga yra at­lik­ti tą vaid­me­nį. Nie­ko bend­ro su ma­ni­mi as­me­niš­kai tai ne­tu­ri.

– Ki­ta ver­tus, M.Mar­tin­so­no ki­no aikš­te­lė­je jūs – ne nau­jo­kė.

Tur­būt ga­li­ma sa­ky­ti, kad re­ži­ sie­rius ir ak­to­rė – ne­blo­gai ap­ si­šli­fa­vę, vie­nas ki­tą pa­žįs­ta?

– Taip. Su M.Mar­tin­so­nu dir­bu penk­tą ar šeš­tą kar­tą, to­dėl aikš­te­lė­ je tiek jis man, tiek aš jam esa­me pa­ žįs­ta­mi. Po stu­di­jų pra­dė­jau dirb­ti su juo. Bu­vo te­le­vi­zi­jos se­ria­lai „Ju­ li­ja“, „Nuo­mi­nin­kai“, „Anas­ta­si­ja“.

Pas­kui bu­vo su­kur­tas vai­dy­bi­nis fil­ mas „Ne­rei­ka­lin­gi žmo­nės“, ku­ria­ me taip pat vai­di­nau.

Kad­rai iš fil­mo „Ty­li nak­tis“

– Kaip ren­ka­tės pa­siū­ly­mus fil­ muo­tis? Ko­dėl nu­spren­dė­te fil­ muo­tis psi­cho­lo­gi­nia­me ru­sų tri­le­ry­je „Ak­muo“ ar­ba M.Mar­ tin­so­no fil­me „Ty­li nak­tis“ – juos­to­se, ku­rio­se rei­kia ap­si­ nuo­gin­ti?

– Ir fil­me „Ak­muo“ bu­vo to­kių sce­ nų. Apie „Ty­lią nak­tį“ dar nie­ko ne­ži­no­jau. Dve­jų me­tų lai­ko tar­ pas tarp tų fil­mų. Nei aš gal­vo­jau apie tai, nei aš ma­niau, kad ma­no gy­ve­ni­me bus to­kių sce­nų, kad teks vai­din­ti to­kius da­ly­kus. Gy­ve­nant

Lie­tu­vo­je at­si­sa­ky­ti ki­no – tie­siog ne­leis­ti­na pra­ban­ga. Vi­soks ki­nas ma­ne do­mi­na, fil­muo­juo­si ir stu­ den­tų dar­buo­se, tik­rai ne­skirs­tau.

Vie­nos re­ži­sie­rės dip­lo­mi­nį dar­bą Vil­niaus se­na­mies­ty­je nu­fil­ma­vo­me per vie­ną nak­tį. Ki­nas – tai ta sri­ tis, kur ma­ne do­mi­na vis­kas, ar tai yra stu­den­tų fil­mas, ar „Ak­muo“, ku­rio biu­dže­tas – ke­li mi­li­jo­nai JAV do­le­rių. Vi­sur yra sa­votiško įdo­mu­ mo. To­dėl, kad tai – kū­ry­ba tie­sio­ gi­ne to žo­džio pra­sme. Vi­sai kas ki­ta se­ria­lai – tai gal dau­giau ga­my­ba.

– Ma­žo­jo teat­ro spek­tak­ly­je „Fre­ken Ju­li­ja“ jums taip pat te­ ko sun­kus dras­tiš­kos, egois­tės, keis­tos pa­ne­lės Ju­li­jos vaid­ muo.

– Bet kas sun­ku, tas ir įdo­mu. Neį­ do­mu tai, kas leng­va ir pa­pras­ta.

Kuo di­des­nius iš­šū­kius nu­ga­li ir kuo sun­kes­nes už­duo­tis įvei­ki, tuo daugiau pa­si­krau­ni.

Kaip gi­mė fo­toal­bu­mas Ki­no juos­tos „Ty­l i nak­t is“ fil­ma­v i­ mo aikš­te­lė­je su fo­toa­pa­ra­tu su­kio­ jo­si ži­no­mas fo­to­me­ni­nin­kas Al­g i­ man­tas Alek­sand­ra­vi­čius.

Jis su­k ū­rė su­bti­l ia ero­t i­ka al­suo­ jan­t į fo­toal­bu­mą „Ty­l i nak­t is. Ak­ tas“. Pag­r in­di­nė al­bu­mo he­ro­jė – 31 me­tų V.Bič­ku­tė.

Nes­nau­dė: fil­muo­jant juos­tą „Ty­li nak­tis“ ži­no­mas fo­to­me­ni­nin­kas A.Alek­sand­ra­vi­čius su­kū­rė su­bti­lia ero­

ti­ka al­suo­jan­tį fo­toal­bu­mą „Ty­li nak­tis. Ak­tas“.

Al­gi­man­to Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

– Ar ga­lė­tu­mė­te vai­din­ti fil­me, ku­ris pro­pa­guo­ja, pa­vyz­džiui, sa­diz­mą?

– Vis­kas pri­klau­so nuo re­ži­sie­riaus, nuo fil­mo me­ni­nio ly­gio. Nė­ra ne­ tin­ka­mų te­mų, ga­li bū­ti blo­gas jos pa­tei­ki­mas. Ped­ro Al­mo­do­va­ro, Da­vi­do Lyn­cho fil­mai vi­sas te­mas gvil­de­na.

– Do­mi­tės ja­po­nų gy­dy­mu ran­ ko­mis – rei­ki. Ar pa­de­da­te sau ir ki­tiems?

– Pa­vyz­džiui, man skau­da skran­ dį. Už­de­du ran­kas ant tos vie­tos ir nu­sii­mu skaus­mą. La­bai in­ten­sy­ viai to ne­prak­ti­kuo­ju – tie­siog ži­ nau apie tai. Ga­lė­čiau gy­dy­ti, jei­ gu no­rė­čiau. Vi­si ga­li tai da­ry­ti. Bet pir­ma rei­kia su tuo su­si­pa­žin­ti, iš­ mok­ti. Yra tam tik­ri moks­lai, kur­ sai. Lan­kai kur­sus, mo­ky­to­jas pa­ da­ro pra­džią. Pas­kui pa­ts mo­kai­si sa­va­ran­kiš­kai. Kai iš­moks­ti, ga­ li tuo nau­do­tis vi­są gy­ve­ni­mą. La­ biau­siai rei­ki tin­ka sa­vi­gy­dai, kai žmo­gus pa­ts sau ga­li pa­dė­ti.

– Daž­nai fil­muo­ja­tės ne tik Lie­ tu­vo­je, bet ir Ru­si­jo­je, vai­di­na­ te Vil­niaus ma­ža­ja­me teat­re.

Kaip spė­ja­te vi­sus dar­bus su­ de­rin­ti?

– Vis­kas kuo pui­kiau­siai su­si­dė­ lio­ja. Pa­ro­je yra 24 va­lan­dos, sep­ ty­nios die­nos sa­vai­tė­je, ir vis­kas vyks­ta nuo­sek­liai. Aš tu­riu lai­ko ir poil­siui, ir ta­py­bai, ir skai­ty­mui, ir kam tik no­ri.

Kart­kar­tė­mis sa­vo ma­lo­nu­mui į ran­kas imu da­žus. Pieš­ti ne­mo­ku ir nie­ka­da ne­si­mo­kiau. Ką spal­va įkve­ pia pieš­ti, tą ir da­rau. Kar­tais išei­ na an­ge­lai, kar­tais – gė­lės, kar­tais – gė­lių miš­kas. Tik­rai to taip skam­biai ne­pa­va­din­čiau – ta­py­ba. Daž­niau­ siai tai – žai­di­mai spal­vo­mis.

19

Šeštadienis, sausio 5, 2013

aukštyn žemyn Gied­rė Sta­niū­tėAuc­lair – gar­sus mo­de­lis, Tarp­tau­ti­ nės pa­ra­mos ir lab­ da­ros aso­cia­ci­jos „Fas­hion for Fu­tu­ re“ pre­zi­den­tė, gar­ saus plas­ti­kos chi­ rur­go iš Pran­cū­zi­ jos žmona. Ne­pai­ sant to, mo­te­ris ne­ ti­ki, kad gro­žis iš­gel­ bės pa­sau­lį, bet mano, kad daug ką ga­ li­ma pa­da­ry­ti pra­ de­dant nuo sa­vęs ir pa­de­dant vie­nas ki­tam.

Po­ra: lietuvė mo­de­lis G.Sta­niū­tė-Auc­lair ir jos vyras plas­ti­nės chi­rur­gi­jos gar­se­ny­bė E.Auclair kar­tu jau 15 me­tų.

Gied­rės Sta­niū­tės-Auc­lair as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Gro­žio chi­rur­go mylimoji: gro­žis pa­sau­lio neiš­gel­bės Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Ma­da ir pa­ra­ma

Jau aš­tuo­ne­rius me­tus Pa­ry­žiu­ je gy­ve­nan­ti 35 me­tų Gied­rė su dar vie­nu Pran­cū­zi­jos sos­ti­nė­je gy­ve­ nan­čiu gar­siu mo­de­liu iš Lie­tu­vos, 33-ejų Mar­ga­ri­ta Švėgž­dai­te-Be­cu, yra „Fas­hion for Fu­tu­re“ įkū­rė­jos.

Jos ne­pri­me­na fi­fų ar blon­di­nių mo­de­lių su aukš­ta­kul­niais. Gied­ rė Kau­ne, VDU, bai­gė psi­cho­lo­ gi­ją, dip­lo­mą įtvir­ti­no Pa­ry­žiaus Sor­bo­nos uni­ver­si­te­te, o da­bar Lon­do­ne mo­ko­si va­dy­bos ir plėt­ ros ma­gist­ran­tū­ro­je. Mar­ga­ri­ta Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te bai­gė lie­ tu­vių fi­lo­lo­gi­ją ir šve­dų li­te­ra­tū­rą, Sor­bo­nos uni­ver­si­te­te – pran­cū­zų kal­bos stu­di­jas, da­bar bai­gia ma­ gist­ro stu­di­jas „Open Uni­ver­ si­ty“ Ang­li­jo­je.

Lie­tu­vės Pa­ry­žiu­je or­ ga­ni­za­vo jau ne vie­ną lab­da­ros auk­cio­ną ir skur­džiai gy­venan­ tiems Ne­pa­lo vai­ kams iš­siun­tė ne vie­ną lab­da­ros siun­t i­n į: dra­ bu­žių, pa­ta­ly­ nės, mo­kyk­li­ nių reik­me­nų. „ Fa s h ­ ion for Fu­tu­re“ – pir­mo­ji pa­ sau­l y­j e

aso­cia­ci­ja, sie­jan­ti ma­dos pa­sau­ lį su pa­ra­ma vai­kams ir sie­kian­ti į lab­da­rą įtrauk­ti kuo dau­giau gar­ sių ma­dos agen­tū­rų, fo­tog­ra­fų ir šio vers­lo pa­sau­lio žmo­nių. Jų aso­ cia­ci­jai marš­ki­nė­lius nu­pie­šė gar­ sus mu­zi­kan­tas, pro­diu­se­ris Bobas Sinc­laras, gar­sus ak­to­rius Oli­vier Mar­ti­ne­zas. Šie­met Ne­pa­lo vai­kams ir at­ stum­tų­jų kas­tai ato­kio­je Ba­ra vie­ to­vė­je lie­tu­vės ke­ti­na ne tik iš­siųs­ ti įvai­rių reik­me­nų, bet ir re­no­vuo­ti vai­kų na­mus, pa­to­bu­lin­ti sku­bios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­rius, kur nė­ra de­ra­mų są­ly­gų mo­te­rims gim­ dy­ti. Taip pat ren­gia­si su­tvar­ky­ti šiukš­lių de­gi­ni­mo taš­kus, įreng­ti van­d ens tiek ­ i­ mą.

Už sa­vo lė­šas – į var­gą

Ža­liaa­kės 179 cm ūgio Gied­rės biog­ra­fi­jo­je – jau 17 me­tų mo­de­lio kar­je­ra, dar­bas su gar­siais pa­sau­ lio di­zai­ne­riais. Ji ke­le­rius me­tus bu­vo pa­sau­li­nis kompanijų „Max Fac­tor“, „Ni­nos Ric­ci“ kos­me­ti­kos pro­duk­ci­jos vei­das, dir­bo su „Vi­ chy“, „Ph Ei­ce­rin“, „Vic­to­rias Sec­ ret“, „L’Oreal“, „Ralph Lau­ren“, YSL, „Chris­tian Dior“, „Cha­nel“.

Mar­ga­ri­ta – vie­na pir­mų­jų lie­tu­ vių mo­de­lių, da­ly­va­vu­si apa­ti­nių dra­bu­žių „Victoria’s Sec­ret“ an­ge­lų šou“. Lie­tu­vei te­ko bū­ti „Swa­rovs­ ki“, „Cha­nel“ ma­dos na­mų apa­ti­ nių dra­bu­žių li­ni­jos „Eres“, Bra­zi­ li­jai skir­to šam­pū­no „Gar­nier“ bei dau­ge­lio ži­no­mų kom­pa­ni­jų ir jų pro­duk­ci­jos vei­du.

Sep­ty­nio­li­kos iš­vy­ku­si dirb­ ti mo­de­liu į Pran­cū­zi­ją, po to – į Ita­li­ją, Lon­do­ną, vė­liau be­veik še­ še­rius me­tus dir­bu­si Niu­jor­ke, Gied­rė pa­dė­ jo „Ca­ri­to“ or­ga­n i­za­c i­ jai: ve­žio­da­ vo se­nu­kams mais­tą, lan­ k y ­d a ­v o ­s i vai­kų na­ muo­se.

Mar­ ga­r i­t a še­š ias sa­vai­

Pasiaukojimas: M.Švėgž­dai­tė-Be­cu še­šias sa­vai­tes gy­ve­no naš­lai­čių na­muo­se Ne­pa­le.

tes gy­ve­no naš­lai­čių na­ muo­se Ne­pa­le. Utė­lės, blu­sos, le­di­nis van­duo, tik kar­tą per sa­vai­tę – du­šas, nak­ti­mis – mi­ nu­si­nė tem­pe­ra­tū­ra, žva­ke ap­švie­čia­mas kam­ba­rė­lis su kie­tu me­di­niu gul­tu be čiu­ ži­nio – to­kia bu­vo jos bui­tis.

To­kio­mis są­ly­go­mis prieš aš­ tuo­ne­rius me­tus maois­tų su­ griau­ta­me Jit­pur kai­me­ly­je gy­ve­ nu­si Mar­ga­ri­ta ten nu­vy­ko sa­vo lė­šo­mis, nu­ve­žė lab­da­ros, 21 iki­ mo­kyk­li­nu­ką mo­kė ang­lų kal­bos ir Gied­rei pa­siū­lė idė­ją kur­ti lab­ da­ros or­ga­ni­za­ci­ją. „Hi­ma­la­jų gy­ven­to­jai ne tik ne­ tu­ri ga­li­my­bės leis­ti vai­kų į mo­kyk­ lą. Jie sun­kiai pra­si­mai­ti­na, trūks­ta ge­ria­mo­jo van­dens. Kad ne­pas­ merk­tų vai­ko mir­čiai, jį ati­duo­ da į kū­di­kių na­mus. Pa­me­nu nuo ma­mos at­skir­tą tre­jų me­tų ma­žy­ lį, ku­ris vai­kų na­muo­se ver­kė nuo ry­to iki va­ka­ro pu­sę me­tų“, – pa­ sa­ko­jo Mar­ga­ri­ta.

Kai lab­da­ra tam­pa vers­lu

Per va­sa­rio pabaigoje–kovo pra­ džio­je vyk­sian­čią Pa­ry­žiaus ma­dų sa­vai­tę auk­cio­ne bus par­duo­da­ma da­lis gar­saus fo­tog­ra­fo nuo­trau­kų, o gau­tus pi­ni­gus „Fas­hion for Fu­ tu­re“ paau­kos lab­da­rai. „Lie­tu­vo­je žmo­nės gy­ve­na daug daug ge­riau nei Ne­pa­le. Ten nie­ kas neiš­me­ta dra­bu­žių. Ne­kal­ bant apie mais­tą, – Gied­rė aiš­ ki­no, ko­dėl pa­de­da ne gim­to­sios ša­lies vai­kams. – Pas mus vals­ ty­bė iš­lai­ko vai­kų na­mus, yra pri­ va­čių rė­mė­jų, žmo­nės ne­ma­žai paau­ko­ja per te­le­vi­zi­jos pro­jek­

Lie­tu­vės ver­ty­bės – šei­ma, mei­lė, iš­ti­ki­ my­bė, są­ži­nė, pa­si­ti­ kė­ji­mas.

tus. Ša­ly­je ge­ra įvai­ki­ni­mo ir glo­ bos sis­te­ma.“ Tie­sa, „Fas­hion for Fu­tu­re“ pre­ zi­den­tė tu­ri vie­ną nuo­sta­tą: ne­siųs­ ti lab­da­ros pi­ni­gais, nes ne vie­nas pa­vyz­dys pa­ro­dė, kad di­džio­ji da­ lis pi­ni­gų kaž­kur dings­ta. „Tai įro­do Af­ri­ka, kur lab­da­ra ta­ po dau­ge­lio vers­lu, kur daug ko­rup­ ci­jos, ag­re­si­jos, – aiš­ki­na mo­te­ris.

– Rei­kia su­stab­dy­ti ir nau­jų vai­kų na­mų įstei­gi­mo sis­te­mą, nes va­ dy­bi­nin­kai ke­liau­ja po ato­kias vie­ to­ves, įkal­bi­na ati­duo­ti tė­vus sa­vo vai­kus, o kaž­kas iš to­kių pro­jek­tų už­dir­ba di­de­lius pi­ni­gus.“ Kont­rak­tai su daug nu­lių

„Tuo me­tu aš bu­vau gar­ses­nė ir tur­tin­ges­nė už sa­vo vy­rą“, – nu­ si­juo­kė 35 me­tų Gied­rė, pra­kal­ bus jau apie as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą ir pa­žin­tį su bu­vu­siu Eu­ro­pos plas­ ti­nės chi­rur­gi­jos, 2012 m. Pran­ cū­zi­jos plas­ti­nės chi­rur­gi­jos aso­ cia­ci­jos pre­zi­den­tu Eri­cu Auc­lair.

20

20

Šeštadienis, sausio 5, 2013

aukštyn žemyn

Gro­žio chi­rur­ gro­žis pa­sau­l Prieš 12 me­tų su­si­tuo­ 19 kę lie­tu­vė ir pran­cū­zas su­si­pa­ži­no ba­na­liai – per bend­rą

drau­gų va­ka­rie­nę. Eri­cas tuo­met tik ant­rus me­tus dir­bo plas­ti­kos chi­rur­gu, o Gied­rė jau bu­vo pui­ kiai ži­no­mas vei­das mo­de­lių pa­ sau­ly­je. „Bu­vo kont­rak­tų su daug nu­lių“, – pri­si­pa­žino Gied­rė.

Tuo me­tu ji, mo­de­lis, dir­bo su gar­siais fo­tog­ra­fais Ste­ve Hiett, Shei­la Metz­ner, Ma­rio So­ren­ti, Ty­ en. Už­dirb­da­vo itin so­li­džias pi­ni­ gų su­mas, tu­rė­jo bu­tą ją pa­ke­rė­ju­ sia­me Niu­jor­ke ir Pa­ry­žiu­je. Kiek už­dirb­da­vo? „Nee­tiš­ka vie­šai sa­ky­ti sun­kiai dir­ban­čių, bet ne­daug gau­nan­ čių žmo­nių at­žvil­giu“, – at­sa­kė Gied­rė.

Dėl ko ji pa­mi­lo Eri­cą? Ver­ty­ bės, po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą. Tie­sa, pran­cū­zas daug ko­vo­jo dėl iš­ran­ kios, ka­ti­nu, ku­ris mėgs­ta vaikš­ čio­ti vie­nas, sa­ve va­di­nan­čios, daug svars­tan­čios, po Svars­tyk­lių ženk­lu gi­mu­sios bu­vu­sios kau­nie­ tės šir­dies. „Jei jis tu­ri tiks­lą, sie­kia jo iki ga­lo, yra la­bai at­sa­kin­gas ir pa­ti­ki­ mas, – gy­rė vy­rą Gied­rė ir pa­me­ na jai įstri­gu­sią si­tua­ci­ją. – Jis grį­ žo iš ko­man­di­ruo­tės, o aš tuo me­tu tu­rė­jau sku­biai vyk­ti į Mi­la­ną. Eri­ cas pa­ža­dė­jo po dvie­jų va­lan­dų bū­ ti Ita­li­jo­je. Bu­vo nuo­sta­bu, kai ne­ tru­kus jį pa­ma­čiau Mi­la­ne.“

Rei­kė­tų mie­goti kas­dien

Ma­ma: Giedrė sa­vo vai­kus Ju­lių ir Mar­ką mo­ko ir lie­tu­viš­kai.

Gied­rės Sta­niū­tės-Auc­lair as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pro­vo­kuo­ja­ma, ar nau­do­jo­si sa­vo vy­ro, gar­saus plas­ti­nės chi­rur­gi­jos spe­cia­lis­to, pa­slau­go­mis, Gied­rė pla­čiai nu­si­šyp­so­jo. „Tai – as­me­niš­ka. Vis dėl­to ne­ slėp­siu – kai ką to­bu­li­nau. Pas vy­rą atei­na daug po­li­ti­kų, gar­sių žmo­ nių, kom­pa­ni­jų va­do­vų. Jei da­bar­ ti­nė kar­ta gy­vens iki 82–85 me­ tų, o jų vai­kai – iki 100, ko­dėl ge­rai jaus­da­ma­sis ne­ga­li pa­si­nau­do­ti ir plas­ti­ne chi­rur­gi­ja? Taip, raukš­lės

– da­lis gy­ve­ni­mo, bet me­di­ci­ni­ nės ko­rek­ci­jos, jei to no­ri žmo­gus, jo pa­si­rin­ki­mo lais­vė“, – sa­vo nuo­ mo­nę dės­tė dai­li mo­te­ris.

Du sū­nus, pen­ke­rių me­tų Ju­ lių ir sep­ty­ne­rių Mar­ką au­gi­nan­ti Gied­rė su gar­siu plas­ti­nės chi­rur­ gi­jos spe­cia­lis­tu gy­ve­na ne­to­li Bu­ lo­nės miš­ko, 250 kv. m plo­to ko­te­ dže su so­du.

Mo­te­ris ne­su­tin­ka, kad vi­si mo­ de­liai – tuš­tu­tės. „Kal­bu apie so­li­džio­se agen­tū­ro­ se il­gai dir­ban­čias mo­te­ris. Jei ne­ bū­si darbš­ti, ne­mo­kė­si bend­rau­ti, tin­gė­si, ne­bū­si punk­tua­li, kant­ ri, ne­si­lai­ky­si as­mens hi­gie­nos, il­ gai mo­de­liu ne­dirb­si. Dar­bo ap­lin­ ka tu­ri mo­de­lį priim­ti, bet išo­ri­niu bliz­ge­siu to ne­pel­ny­si“, – pa­si­da­ li­jo pa­tir­ti­mi Gied­rė.

Ji nu­si­kva­to­ja, pa­klaus­ta apie kar­je­rą per lo­vą. „Tuo­met rei­kė­tų mie­go­ti kiek­ vie­ną die­ną, o tai – ali­na­mas už­ siė­mi­mas, nes rei­kė­tų mie­go­ti su dau­gu­ma fo­tog­ra­fų, agen­tų. O jei du pa­tin­kan­tys vie­nas ki­tam suau­ gę žmo­nės tu­ri in­ty­mių ry­šių – jų as­me­ni­nis rei­ka­las“, – tvir­tai nu­ kir­to Gied­rė.

Ji nea­be­jo­ja, kad daug kas pri­ klau­so nuo as­me­ny­bės, ver­ty­bių.

Mo­de­lio dar­bas ją iš­mo­kė sa­va­ran­ kiš­ku­mo, bend­ra­vi­mo, kant­ry­bės ir daug ki­tų po­zi­ty­vių da­ly­kų. Pra­ra­ di­mai? As­me­ni­nės šei­mos šven­tės, ar­ti­mų­jų ves­tu­vės.

Lie­tu­vės ver­ty­bės – šei­ma, mei­ lė, iš­ti­ki­my­bė, są­ži­nė, pa­si­ti­kė­ji­ mas. „O kaip ki­taip ga­lė­tų bū­ti? Ne­ jau­gi svar­bu tik pi­ni­gai? – ste­bė­jo­si Gied­rė. – Ma­ne dar ga­lė­tų su­ža­vė­ ti kar­je­ra, bet tik to­kia, ku­ri pa­lik­tų pėd­sa­ką žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je ne­ma­ te­ria­li­ne pra­sme.“ Lie­tu­va – šiau­ri­nė ša­lis

Ar Gied­rei Lie­tu­va yra tik žo­dis, kaip kai ku­riems emig­ra­vu­siems lie­tu­viams?

Vei­dai: G.Sta­niū­tė-Auc­lair dir­bo ne vie­nam gar­siam pre­kės ženk­lui ir už­dirb­da­vo itin so­li­džias pi­ni­gų su­mas, bet jų neįvardija, nes, anot jos, būtų nee­tiš­ka tai sa­ky­ti sun­kiai dir­ban­čių, be

21

Šeštadienis, sausio 5, 2013

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

­go mylimoji: io neiš­gel­bės Mo­de­lis pur­tė gal­vą: „Ne, ne. Tai ke­lia sen­ti­men­tų, nors iš ar­ti­mų­jų Lie­tu­vo­je li­ko tik tė­tis, te­ta. Apie tė­vy­nę ne­re­tai su­ka­si min­tys gal­ vo­je ir bent kar­tą per me­tus ap­lan­ kau Lie­tu­vą.“ Jau 18 me­tų už­sie­ny­je gy­ve­nan­ ti mo­te­ris kal­ba be ak­cen­to. Ji ne­ sup­ran­ta ma­mų, ku­rios už­sie­ny­je gi­mu­sius vai­kus ne­mo­ko gim­to­ sios kal­bos. Ju­lius ir Mar­kas kal­ba ne tik lie­tu­viš­kai ir pran­cū­ziš­kai, bet ir ang­liš­kai.

Jai pik­ta, kai Eu­ro­ pą už­plū­dę tur­tin­gi ru­sai sklei­džia pui­ ka­vi­mo­si tur­tais ir išo­ri­nio bliz­ge­sio ma­dą, kad kaž­kas val­go su­muš­ti­nius su auk­so dul­kė­mis. „Iš vai­kų ne­ga­li­ma atim­ti ga­li­ my­bės pažinti sa­vo šak­nis, mo­kė­ti ma­mos gim­tąją kal­bą. Be to, kal­bos la­vi­na žo­dy­nė­lį, – įsi­ti­ki­nu­si Gied­ rė. – Ir la­bai liūd­na, kad kai ku­rie žmo­nės už­sie­ny­je ne­pri­si­pa­žįs­ta, kad yra lie­tu­viai.“ G.Sta­niū­tė-Auc­lair šyp­te­lė­jo, pri­si­mi­nu­si, kad jau daug Va­ka­rų ša­lių gy­ven­to­jų ži­no, kur yra Lie­ tu­va. Ir ži­no, kad tai – ne ta ša­lis, kur gy­ve­na bal­tosios meš­kos ir nė­ ra van­dens. „Dau­gu­ma pa­bu­vo­ju­sių Lie­tu­ vo­je at­si­ve­ža pui­kių at­si­mi­ni­mų ir Lie­tu­vą va­di­na Šiau­rės ša­li­mi, pa­ na­šia į Ny­der­lan­dus, Šve­di­ją, Da­ ni­ją“, – sa­kė Gied­rė.

So­de – kom­pos­te­ris

„Fas­hion for Fu­tu­re“ pre­zi­den­tė daug pa­de­da vy­rui dar­be, bet pri­ pa­žįs­ta, kad pa­sau­lis pa­su­kęs per­ ne­lyg di­de­lio var­to­ji­mo ke­liu.

et ne­daug gau­nan­čių žmo­nių at­žvil­giu.

„Var­to­ji­mo lenk­ty­nių ne­lai­mė­si ir vis­ko ne­nu­si­pirk­si. Juo­lab to ne­ rei­kia. Be to, pa­žįs­tu daug žmo­nių, ku­rie ne­per­ka kas­kart nau­jų dra­bu­ žių, o ren­ka­si vin­ta­ži­nį sti­lių, ver­ ti­na žmo­giš­ką­sias sa­vy­bes. Prob­ le­ma – ne mo­de­liuo­se, o pa­čiuo­se mu­my­se“, – ne­slė­pė G.Sta­niū­tėAuc­lair, ku­rios na­mų spin­to­je ne ke­li šim­tai ba­tų.

Gied­rė su Mar­ga­ri­ta pa­rem­tų su eko­lo­gi­ja su­si­ju­sius pro­jek­tus.

Gied­rės šei­ma val­go eko­lo­giš­kas dar­žo­ves ir vai­sius, so­de au­gi­na po­mi­do­rus, se­niai skirs­to šiukš­ les ir kom­pos­tuo­ja or­ga­ni­nes at­ lie­kas. „Jei kiek­vie­nas iš mū­sų ne nu­ mes­tu­me po šiukš­lę ant že­mės, o po vie­ną pa­kel­tu­me, ne­terš­tu­me Pa­lan­gos pa­plū­di­mio, bū­tų šva­ riau“, – įsi­ti­ki­nu­si lie­tu­vė, ku­ri la­bai lau­kia elekt­ri­nių au­to­mo­bi­ lių eros, o vy­rą ir kai­my­nus ska­ti­ na per­sės­ti į ma­žus au­to­mo­bi­lius.

Ji mie­liau pi­ni­gus lei­džia vai­ kams, ke­lio­nėms. Nie­kad neuž­mirš vaiz­do Gva­te­ma­lo­je prie vei­kian­čio ug­ni­kal­nio, Bra­zi­li­jos fa­ve­lų, po ge­ no­ci­do Kam­bo­džo­je vie­nos akies ne­te­ku­sio ir pu­sę vei­do ap­de­gu­sio vy­ro žvilgs­nio. „Ge­riau pa­gal­vo­ki­me apie sa­ vo pa­sau­lį, gam­tą, pa­ma­ty­ki­me skurs­tan­čius žmo­nes, nyks­tan­čius tig­rus, oran­gu­ta­nus“, – įsi­ti­ki­nu­ si ang­liš­kai, pran­cū­ziš­kai, ita­liš­kai, is­pa­niš­kai, vo­kiš­kai, ru­siš­kai mo­ kan­ti Gied­rė.

Jai pik­ta ir skau­du, kai Eu­ro­ pą už­plū­dę tur­tin­gi ru­sai sklei­džia pui­ka­vi­mo­si tur­tais ir išo­ri­nio bliz­ ge­sio ma­dą, kad kaž­kas val­go su­ muš­ti­nius su auk­so dul­kė­mis.

Ar Gied­rė ti­ki skam­bia fra­ze, jog gro­žis iš­gel­bės pa­sau­lį?

Mo­te­ris šyp­sojo­si: „Ne­ma­nau.

Jis ga­li tik pa­dė­ti. Bet pa­sau­lį ga­li­ me iš­gel­bė­ti pra­dėda­mi nuo sa­vęs ir vie­nas ki­tam iš­ties­da­mi ran­ką. Bet jei ne­su­vok­si­me as­me­ni­nės at­sa­ko­ my­bės, min­dži­kuo­si­me vie­to­je.“

Tė­vai: E.Pu­čins­kai­tė tvir­ti­na, kad ir ji, ir jos vy­ras R.Ros­si, sū­nui gi­mus, jau­čia­si lyg de­vin­ta­me dan­gu­je.

Editos Pučinskaitės as­me­ni­nio archyvo nuo­tr.

E.Pu­čins­kai­tė jau sū­puo­ja pirmagimį Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Bu­vu­si dvi­ra­čių spor­to ka­ra­lie­nė Edi­ta Pu­čins­kai­tė ta­po mo­ti­na.

Su­si­žė­ru­si vi­sus pres­ti­žiš­kiau­sius ap­do­va­no­ji­mus dvi­ra­čių plen­to lenk­ty­nė­se, ji už­ver­tė vie­ną sa­vo gy­ve­ni­mo pus­la­pį ir at­ver­tė ki­tą – mo­ti­nys­tę.

Ita­li­jo­je gy­ve­nan­čių 37 me­tų E.Pu­čins­kai­tės ir jos vy­ro 48 me­tų Ro­ber­to Ros­si sū­nus atė­jo į pa­sau­ lį dviem sa­vai­tė­mis anks­čiau, nei bu­vo pro­gno­za­vę me­di­kai. Ber­ niu­kas gi­mė gruo­džio 15 d. „Su vy­ru juo­ka­vo­me, kad jis no­rė­jo pa­ma­ty­ti, kas yra Ka­lė­dos.

Nusp­ren­dė ne­pra­leis­ti nei Ka­lė­ dų, nei Nau­jų­jų me­tų. O pla­na­ vo­me, gal gims 2012-ųjų pa­bai­go­ je, gal jau 2013 me­tais. O jis ėmė ir pa­sku­bė­jo“, – pa­sa­ko­jo Edi­ta, slap­čia vy­lu­sis, kad vai­ku­tis gims gruo­džio 27-ąją – per jos pa­čios gim­ta­die­nį.

Nau­ja­gi­mį šei­ma pa­va­di­no To­ mu. Ber­niu­kas gi­mė 48 cm ūgio, svė­rė 2 kg 600 g. Jis la­bai ge­rai au­ga, svo­riu ve­ja­si bend­raam­žius – kei­čia­si kiek­vie­ną die­ną. Yra ra­

mus, ge­rai val­go ir daug mie­ga.

Bu­vu­si dvi­ra­čių spor­to ka­ra­lie­ nė ir svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­ je dir­ban­tis R.Ros­si gy­ve­na nuo­ sa­va­me na­me Tos­ka­nos re­gio­ne, Mon­su­ma­no Ter­mė mies­te­ly­je.

E.Pu­čins­kai­tė pa­ten­kin­ta, kad gim­dy­mas praė­jo pui­kiai. „Pa­gim­džiau la­bai grei­tai, kad net ne­spė­jau su­pras­ti, kad jau vis­ kas, – juo­ka­vo spor­ti­nin­kė. – Po gim­dy­mo iš kar­to at­si­sto­jau. Ga­ liu sa­ky­ti, kad esu la­bai lai­min­ ga. Abu su vy­ru esa­me de­vin­ta­ me dan­gu­je.“ Vi­si bui­ties, na­mų rū­pes­čiai, val­gio ga­mi­ni­mas da­bar gu­la ant Ro­ber­to pe­čių, nes Edi­ta no­ri kuo dau­giau lai­ko bū­ti su vai­ku. Tvar­ ky­tis pa­de­da ir ne­to­lie­se gy­ve­ nan­ti Ro­ber­to mo­ti­na.

Ita­li­jo­je nė­ra prie­ta­rų, kad nau­ ja­gi­mio ne­ga­li­ma lan­ky­ti mė­ne­sį ar net 43 die­nas. „Pir­mo­sios dvi sa­vai­tės bu­ vo la­bai in­ten­sy­vios – lan­ky­ ti ma­žo­jo plū­do drau­gai ir drau­gų drau­gai. Pas­kui pra­si­dė­jo Ka­lė­dų šven­ti­mas. Bu­vo tie­siog chao­sas“, – juo­kė­si Edi­ta.

To­mas bu­vo ap­krau­tas do­va­ no­mis. Ita­li­jo­je eg­zis­tuo­ja pa­

pro­tys, kad ne tik jau­na­ve­džiai, bet ir nau­ja­g i­m io tė­vai ei­n a į spe­cia­li­zuo­tą par­duo­tu­vę ir ten pa­l ie­ka pa­gei­d au­ja­m ų do­va­n ų są­ra­šą. Sve­čiai, drau­gai juo ir va­ do­vau­ja­si.

Ita­li­jo­je eg­zis­tuo­ja pa­pro­tys, kad ne tik jau­na­ve­džiai, bet ir nau­ja­gi­mio tė­vai ei­na į spe­cia­li­zuo­ tą par­duo­tu­vę ir ten pa­lie­ka pa­gei­dau­ja­ mų do­va­nų są­ra­šą. „Drau­gai klaus­da­vo: ar iš­si­rin­ kai par­duo­tu­vę, ku­rio­je pa­li­kai są­ra­šą? Tai skam­ba ko­mer­ciš­ kai, bet la­bai pa­to­gu ir ma­lo­nu, kai pa­do­va­no­ja tai, ko rei­kia: kė­ du­tę ar sta­le­lį, ku­rio vai­kui rei­ kės vė­liau, ku­rį pa­ts iš­si­rin­kai ir pri­de­ri­nai prie jo kam­ba­rio. Ki­ taip su­si­kaup­tų be­ga­lė įvai­riau­ sių šliauž­ti­nu­kų ir kal­nai žais­lų“, – da­li­jo­si nau­ją­ja pa­tir­ti­mi E.Pu­ čins­kai­tė.

22

Šeštadienis, sausio 5, 2013

aukštyn žemyn

Gro­žis: Ma­dei­ra abe­jin­gų ne­pa­lie­ka.

Žy­dė­ji­mas: ke­liau­to­jams la­bai pa­ti­ko ir žy­din­tis Fun­cha­las.

Plauk­da­mi krui­zi­niu lai­vu su­ži­no­jo, Pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me plau­kio­jęs krui­zi­niu lai­vu in­ži­nie­rius Gin­ ta­ras Skra­bu­lis pri­si­pa­ži­no, kad to­kia ke­lio­nė, juo­lab kad Lie­tu­ vo­je jau bu­vo žie­ma, jo ne­nu­vy­lė. „De­šim­ties die­nų ato­sto­gos pra­lė­kė lyg dvi die­nos“, – api­bend­ri­no ke­liau­to­jas.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

ti ita­lų, is­pa­nų, Vi­dur­že­mio jū­ros, mek­si­kie­čių pa­tie­ka­lais.

Lai­ve nie­ko ne­trūks­ta

Daug kos­tiu­mų ne­rei­kia

Ne, ne, kau­nie­tis bai­mės ne­ju­ to, nors me­tų pra­džio­je ka­tast­ro­fą pa­ty­rė pla­čiai pa­gar­sė­jęs tos pa­čios kom­pa­ni­jos krui­zi­nis lai­vas „Cos­ ta Con­cor­dia“, o po to už­si­de­gė „Cos­ta Al­leg­ra“.

2009 m. sta­ty­tas, po me­tų pra­ dė­jęs plau­kio­ti „Cos­ta De­li­zio­sa“ kai­na­vo apie 450 mln. eu­rų ir jis G.Skra­bu­liui su­kė­lė su­si­ža­vė­ji­mą.

Bu­vo už­da­ry­ti vi­si lau­ko de­niai, o ban­ gos jau ri­to­si iki aš­ tun­to lai­vo aukš­to.

Lai­vo il­gis – 294, plo­tis – 32,3 met­ro, svo­ris – 92 700 to­nų. Lai­ve yra 16 de­nių, krui­zi­nis grei­tis – 40 km/val., juo ga­li plauk­ti 2 828 ke­ lei­viai, dar 1 100 – įgu­los ir ap­tar­ nau­jan­čio­jo per­so­na­lo. „Net ne­ži­nau, ko dar šia­me lai­ve nė­ra. Trys ba­sei­nai, dau­gy­bė res­ to­ra­nų, ba­rų, ka­zi­no, nak­ti­nių klu­ bų, teat­ras, ki­nas net ir su 4D sa­le, trys ba­sei­nai, SPA cent­ras, pir­tys, sta­lo te­ni­so sa­lė, rie­du­čių par­kas, ga­li­my­bė žais­ti gol­fą, – var­di­jo ir juo­kė­si in­ži­nie­rius. – Vos at­vy­kus į lai­vą, įgu­los na­riai pai­ma la­ga­mi­ nus, ku­riuos ran­di jau sa­vo ka­ju­tė­ se, pe­rė­jęs ap­žiū­rą kaip oro uos­te, re­gist­ra­ci­ją.“ Kiek­vie­nos ka­ju­tės kor­te­lė – ir du­rų rak­tas, ir tar­si kre­di­ti­nė kor­ te­lė, ku­ri pa­tei­kia­ma už­si­sa­kius al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų ar pa­pil­do­mų pa­slau­gų. Už die­ną nu­skai­čiuo­ja­ ma po 6 eu­rus – ar­bat­pi­ni­giai. Ka­ va, ar­ba­ta, van­duo, mais­tas – ne­ mo­ka­mas. „Jei no­ri ir ne­gai­li skran­džio, ga­li val­gy­ti 24 va­lan­das per pa­rą – tam dir­ba res­to­ra­nai dvie­juo­se aukš­ tuo­se“, – pa­sak kau­nie­čio, kiek­ vie­ną va­ka­rą bu­vo vis ki­tas me­niu, to­dėl ke­lei­viai ga­lė­jo pa­si­mė­gau­

„Jau­čian­tie­ji už­da­rų pa­tal­pų bai­mę tu­rė­tų ne­pa­gai­lė­ti šiek tiek dau­giau pi­ni­gų už ka­ju­tę su lan­gais, – pa­ta­ rė su so­li­džia nuo­lai­da ke­lia­la­pius į krui­zi­nį lai­vą įsi­gi­jęs Gin­ta­ras. – Juo­lab kad ma­lo­nu pa­bus­ti su ry­to sau­le ir na­tū­ra­lia švie­sa.“ Dar ne­ke­lia­vu­siuo­sius lai­vais in­ ži­nie­rius ra­mi­no: pa­si­klys­ti lai­ve neį­ma­no­ma, nes la­bai aiš­ki in­for­ ma­ci­ja, ženk­lai, tad drą­siai po lai­ vą vaikš­čio­jo ir vai­kai. „Ir nors krui­zi­nia­me lai­ve di­ džio­ji da­lis keliautojų – oriai se­ nat­vę lei­džian­tys so­li­daus am­žiaus, per­so­na­las nuo­šir­dus ab­so­liu­čiai su vi­sais, – komp­li­men­tus žars­ tė G.Skra­bu­lis. – Be­je, lai­vas toks di­de­lis, kad pa­ka­ko vie­tos ir ty­los, ra­my­bės ger­bė­jams. Net gul­tai prie ba­sei­nų iš­dės­ty­ti taip, kad ra­si vie­ tos še­šė­ly­je, to­liau nuo res­to­ra­no.“ Kau­nie­tis ne­si­lan­kė ka­zi­no, ki­tų iš­gir­to­se pir­ty­se, ta­čiau mie­lai iš­ ban­dė žmo­nėms nuo 16 me­tų skir­ tą „For­mu­lės-1“ imi­ta­to­rių: sė­di į vib­ruo­jan­tį bo­li­dą ir prieš akis ma­ tai di­de­lį ek­ra­ną, ku­ria­me lenk­ty­ niau­ji.

In­ži­nie­rius ra­mi­na vy­rus: ne­ rei­kia ir dau­gy­bės dra­bu­žių, kaip kar­tais bai­mi­na­si lai­vais ne­ke­lia­ vę žmo­nės. „Už­te­ko ir vie­no kos­tiu­mo. Be to, tra­di­ci­nia­me ka­pi­to­no va­ka­rė­ly­ je pa­ka­ko ry­šė­ti kak­la­raiš­tį, – juo­ kė­si Gin­ta­ras. – Mo­te­rims taip pat ne­rei­kia tiek daug dra­bu­žių, nors ten jos ga­li pa­si­pui­kuo­ti va­ka­ri­nė­ mis su­kne­lė­mis.“ Su­ža­vė­jo Ma­dei­ra ir Ma­la­ga

G.Skra­bu­liui pa­ti­ko ir tai, kad Vi­ dur­že­mio jū­ra ir At­lan­to van­de­ny­ nu lai­vas plau­kė nak­ti­mis, o die­ną ne­no­rintieji lik­ti „Cos­toje De­li­zio­ soje“ ga­lė­jo pa­si­vaikš­čio­ti pa­kran­ čių mies­tų gat­vė­mis. Su žmo­na ir drau­gais Gin­ta­ras lan­kė­si Ita­li­jos, Is­pa­ni­jos, Por­tu­ga­li­jos ir Ma­ro­ko uos­ta­mies­čiuo­se.

„Eg­zo­tiš­kiau­sias, be abe­jo­nės, bu­vo Ma­ro­ko Ka­sab­lan­kos se­na­ mies­tis, – Gin­ta­ras pa­sa­ko­jo, kad ten jis ir drau­gai at­ra­do fan­tas­tiš­ ko sko­nio apel­si­nų sul­tis. – Is­pa­ ni­jos apel­si­nai, nors ir ska­nūs, to­ li gra­žu ne­pri­ly­go ma­ro­kie­tiš­kiems.

Ma­dei­ro­je la­bai ska­nūs ba­na­nai.

Jų be­ga­lė rū­šių, au­gi­na­mi iki 400 met­rų aukš­čio virš jū­ros ly­gio. Pas mus, de­ja, daž­niau­siai at­ve­ža­mi ten pa­ša­ri­niais lai­ko­mi ba­na­nai.“ Vi­sus ke­liau­to­jus su­ža­vė­jo nuo­ sta­baus gro­žio sa­la At­lan­to van­ de­ny­ne Ma­dei­ra. Por­tu­ga­li­jai pri­ klau­san­čio­je ir pui­kiai su­tvar­ky­to­je sa­lo­je ne tik gra­žu, bet ir pui­kiai iš­ plė­to­ta inf­rast­ruk­tū­ra, vie­tos gy­ ven­to­jai nuo­šir­dūs, drau­giš­ki. Jie su­pran­ta, kad tu­riz­mas jiems at­ ne­ša so­li­džius pi­ni­gus. „Sup­ra­to­me, ko­dėl Ar­vy­das Sa­ bo­nis su šei­ma pa­si­rin­ko Is­pa­ni­jos Ma­la­gą, – šyp­te­lė­jo Gin­ta­ras. – Tai la­bai gra­žus, su­tvar­ky­tas uos­ ta­mies­tis An­da­lū­zi­jos re­gio­ne.“ Vos ne­pa­vė­la­vo į lai­vą

Plau­kiant Vi­dur­že­mio jū­ra „Cos­tos De­li­zio­sos“ ke­lei­vius už­klu­po aud­ra: vė­jo grei­tis sie­kė 110 km/val., bu­vo už­da­ry­ti vi­si lau­ko de­niai, o ban­gos ri­to­si iki aš­tun­to lai­vo aukš­to. „Ta­čiau ke­lei­viai nie­ko ne­ju­to, tik žvelg­da­mas pro lan­gus ga­lė­jai su­vok­ti aud­ros ga­ly­bę“, – vi­siš­kai ne­si­bai­mi­no G.Skra­bu­lis.

Ar tai bu­vo ekst­re­ma­liau­sia ke­ lio­nės aki­mir­ka?

Da­bar Gin­ta­ras šyp­so­si. O tuo­ met, kai vi­sai die­nai Te­ne­ri­fė­je iš­si­ nuo­mo­jo au­to­mo­bi­lį, ta­čiau ne­tu­ rė­da­mi na­vi­ga­ci­jos vos ne­pa­vė­la­vo į lai­vą, juo­kin­ga ne­bu­vo. „Dvi va­lan­das kla­jo­jo­me, kol iš­ va­žia­vo­me iš mies­to, nes daug ke­lių bu­vo re­mon­tuo­ja­ma, ne vi­si ke­lio ženk­lai mums bu­vo įpras­ti, o mo­ te­rys dar ban­dė va­do­vau­ti. Te­ko va­ žiuo­ti kai kur ne­rea­guo­jant į ženk­ lus ir pa­di­di­nus grei­tį, – nu­si­juo­kęs pri­si­pa­ži­no Gin­ta­ras. – Pri­da­vė­me au­to­mo­bi­lį ir te­ki­ni bė­go­me iki lai­ vo, kur „Cos­ta De­li­zio­sa“ įgu­los na­riai jau ren­gė­si pa­kel­ti til­te­lį.“

Kelionė: Vi­dur­že­mio jū­ra ir At­lan­to van­de­ny­nu kruizinis lai­vas plau­kė nak

23

Šeštadienis, sausio 5, 2013

aukštyn žemyn

Ma­la­ga: ko­ri­dos sta­dio­nas įsi­kū­ręs tarp dau­giaaukš­čių na­mų.

Lai­vas: „Cos­ta De­li­zio­sa“ turistams iš Lietuvos buvo svetinga.

ko­dėl A.Sa­bo­nis pa­si­rin­ko Ma­la­gą

k­ti­mis, o die­ną ne­no­rintieji lik­ti „Cos­toje De­li­zio­soje“ ga­lė­jo pa­sigrožėti miestais ir jų pakrantėmis.

Gintaro Skrabulio asmeninio archyvo nuotr.

24

Šeštadienis, sausio 5, 2013

aukštyn žemyn

Gyvenimas feis­bu­ke pavojingas kaip vagis Komentaras

Mi­li­jo­nai pa­sau­lio žmo­nių kas­dien ne­ kant­riai lau­kia, ka­ da iš­šoks rau­do­ nas lan­ge­lis, pra­ne­ šan­tis, kad feis­bu­ke kaž­kas pa­ko­men­ta­ vo įkel­tą nuo­trau­ką, pa­kvie­tė drau­gau­ ti. Ar vir­tua­lūs so­ cia­li­niai tink­lai nė­ra nau­ja pri­klau­so­my­ bė?

Kęs­tu­tis Kas­ciu­ke­vi­čius

Kau­no po­l i­ci­jos at­sto­vas spau­dai

F

Po­pu­lia­ri: D.Gry­baus­kai­tės tei­gi­nius ir nuo­trau­kas feis­bu­ke ko­men­tuo­ja dau­gy­bė žmo­nių, ša­lies va­do­vė

ste­bi jos pro­fi­ly­je vyks­tan­čias dis­ku­si­jas.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

v.rupeikaite@kaunodiena.lt

Pa­tin­ka, kad juos ste­bi

Prieš aš­tuo­ne­rius me­tus įkur­tas vir­tua­lus so­cia­li­nis tink­las „Fa­ cebook“ už­val­dė mi­li­jo­nų žmo­nių kas­die­ny­bę. Yra ir ki­tų vir­tua­lių bend­ra­vi­mo erd­vių, ta­čiau ši – pa­ ti po­pu­lia­riau­sia, priei­na­ma ne tik tu­rint po ran­ka kom­piu­te­rį, bet ir mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną.

Feis­bu­kas su­tei­kia ga­li­my­bę ma­ ty­ti, ar pa­gei­dau­ja­mas bend­ra­vi­mo ob­jek­tas yra vir­tua­liai pa­sie­kia­mas, ar ga­li­ma tuč­tuo­jau jį pa­kal­bin­ti.

Jei do­mi­nan­tis žmo­gus yra vi­siš­ kai at­vi­ras pa­sau­liui ir lei­džia sa­vo mo­bi­lia­jam te­le­fo­nui iš­duo­ti bu­vi­ mo vie­tą, vi­sa tai ga­li­ma pa­ma­ty­ ti feis­bu­ke. Jei žmo­gus nu­spren­dė už­si­re­gist­ruo­ti į feis­bu­ke pa­skelb­tą ren­gi­nį, drau­gai ži­nos, kad jo tuo­ met geriau ne­truk­dy­ti.

Ne­pai­sant, kad ga­li bū­ti ste­bi­mi, dau­gy­bė pa­sau­lio žmo­nių sa­va­no­ riš­kai len­da po di­di­na­muo­ju stik­ lu vir­tua­lio­je erd­vė­je. Ki­ta ver­tus, tai pa­ran­ki rek­la­mos, po­pu­lia­ru­mo sie­ki­mo for­ma.

Komentarus įkelia pa­dė­jė­jai

Dau­giau kaip 80 tūkst. ger­bė­jų feis­bu­ke tu­ri Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Sa­vo pro­fil­ y­je ji trum­pai, la­ko­niš­kai ko­men­tuo­ ja priim­tus spren­di­mus, kal­ba apie bū­si­mus veiks­mus, įke­lia­mos nuo­ trau­kos iš ren­gi­nių, ku­riuo­se da­ ly­va­vo.

Pre­zi­den­tė – ak­ty­vi so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ na­rė nuo pat ka­den­ci­jos pra­džios. In­ter­ne­to ap­ do­va­no­ji­muo­se „Lo­gin 2010“ ša­ lies va­do­vės pro­fil­ is lai­mė­jo ap­ do­va­no­ji­mą „Ge­riau­sios vals­ty­bi­nės ini­cia­ ty­vos in­ter­ne­te“ ka­te­go­ri­jo­je.

Pa­sak Pre­zi­den­tės spau­dos tar­ ny­bos dar­buo­to­jų, ša­lies va­do­vė ste­bi jos pro­fi­ly­je vyks­tan­čias dis­ ku­si­jas. Įra­šus ir in­for­ma­ci­ją jai pa­ de­da įdė­ti jos ko­man­da, ta­čiau ga­ lu­ti­nį spren­di­mą prii­ma ji pa­ti.

Jei esi žy­mus, feis­bu­ke ga­li at­si­ dur­ti ir to ne­pa­gei­dau­da­mas. Ra­ šy­to­jas Do­nal­das Ka­jo­kas ti­ki­no, kad jis nė­ra už­si­re­gist­ra­vęs šia­me so­cia­li­nia­me tink­le, bet yra pri­sta­ to­mas kaip ra­šy­to­jas, pa­tei­kia­ma jo biog­ra­fi­ja, įdė­ta nuo­trau­ka. „Ne­su nu­si­sta­tęs prieš feis­bu­ką, bet man už­ten­ka bend­ra­vi­mo su rei­ka­lin­gais žmo­nė­mis elekt­ro­ni­ niu pa­štu. Ten vi­so­kie gan­dai, pa­ si­šne­kė­ji­mai. Man trūk­tų tam lai­ ko. Yra ir pa­vo­jų. Ma­tau, kad kai ku­rie žmo­nės feis­bu­ke be­veik gy­ ve­na, man at­ro­do, kad tai ne­la­bai ge­rai. Gy­ven­ti rei­kia gy­ve­ni­me“, – šyp­te­lė­jo ra­šy­to­jas.

Nors vis dar yra ne­ma­žai skep­ ti­kų, ku­riems feis­bu­kas at­ro­ do vi­so la­bo be­pras­miš­kas lai­ko švais­ty­mas, ki­ti ma­no, kad neiš­ nau­do­ti šiuo­lai­ki­nių bend­ra­vi­mo ir in­for­ma­ci­jos sklai­dos prie­mo­nių, – neap­dai­ru. Ro­mos po­pie­žius Be­ne­ dik­tas XVI tu­ri sa­vo pro­fi­lį so­cia­ li­nia­me tink­le.

Ga­li­ma nu­ma­ ny­ti, kad nuo­ trau­kas ke­lia ir ant sie­nos ra­š o ne jis pa­ts, ta­č iau a k i ­v a i z ­d u , kad skelb­ ti Die­vo

žo­dį in­ter­ne­tu – vie­na efek­ty­viau­ sių šiuo­lai­ki­nių prie­mo­nių.

Kai ku­rie Lie­tu­vos ku­ni­gai taip pat efek­ty­viai iš­nau­do­ja in­ter­ne­ tą ir so­cia­li­nius tink­lus bend­ra­vi­ mui su ti­kin­čiai­siais. Tie­sa, Kau­no ar­ki­vys­ku­pas met­ro­po­li­tas Si­gi­ tas Tam­ke­vi­čius, pa­sak jo at­sto­vų, feis­bu­ke ne­pri­sis­ta­to.

Dar­bas su­si­pi­na su pra­mo­ga

Ei­li­niams so­cia­li­nių tink­lų var­to­ to­jams sa­vi­rek­la­ma ne to­kia svar­bi, ta­čiau mi­li­jo­nai jų yra tar­si įklim­ pę vir­tua­lio­je bend­ra­vi­mo erd­vė­je.

Ne­ma­žai jų net dar­bo me­tu pe­rio­ diš­kai tik­ri­na, kas ką pa­ra­šė ant jo „sie­nos“. Už­pil­do­mas kiek­vie­nas lais­vo lai­ko lo­pi­nė­lis nar­šant so­ cia­li­nia­me tink­le, pa­vyz­džiui, sto­ vint prie ka­sos pre­ky­bos cent­re.

Kai ku­rie žmo­nės feis­bu­ke be­veik gy­ve­na. Tai nege­rai.

Ar nuo­la­ti­nis nau­do­ji­ma­sis so­ cia­li­niais tink­lais yra nau­ja pri­klau­ so­my­bė? Klau­sė­me kau­nie­čio psi­ cho­lo­go Siks­to Ri­dze­vi­čiaus, ku­ris pa­ts nė­ra abe­jin­gas feis­bu­kui. „Jei žmo­gus ne­pa­si­ren­ka vie­ nuo­lys­tės, jam yra gy­vy­biš­kai svar­ bu bend­rau­ti su žmo­nė­mis. Vi­ si bendraujame vie­no­kiuo­se ar­ba ki­to­kiuo­se so­cia­li­niuo­se tink­luo­ se. Toks tink­las in­ter­ne­te – pa­to­gi erd­vė bend­rau­ti tar­pu­sa­vy­je mo­ ki­nių tė­vams, mo­ky­to­jams“, – pa­ vyz­dį pa­tei­kė pa­šne­ko­vas. Feis­bu­ kas, „Google“ ar „Linkedin“ ir ki­ti so­cia­li­niai tink­lai, psi­cho­lo­go įsi­ ti­ki­ni­mu, yra įran­kiai, ku­riais rei­ kia mo­kė­ti nau­do­tis.

Vis dėl­to, pri­pa­žįs­ta S.Ri­dze­vi­ čius, yra at­si­ti­kę taip, ne­ma­žai so­ cia­li­nių tink­lų var­to­to­jų ne­be­su­ sit­var­ko su in­for­ma­ci­jos kie­kiu ir nar­šo ne­su­vok­da­mi, ko iš tik­rų­jų jie ieš­ko, koks vi­so to tiks­las.

Psi­cho­lo­gas pa­ste­bi, kad, pa­vyz­ džiui, dar­be įsi­jun­gus kom­piu­te­rį daž­nai su­si­du­ria dar­bo ir at­si­pa­lai­ da­vi­mo erd­vės. Pa­da­ry­ti at­si­pa­lai­ da­vi­mo per­trau­kė­lę ir so­cia­li­nia­me

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

tink­le su kuo nors pa­bend­rau­ti yra ne­blo­gai, bet nu­tin­ka ir taip, kad žmo­nės pa­tys ne­be­su­si­gau­do, kur yra: dar­be ar pra­mo­go­je.

Drau­gų gau­sa – pui­ka­vi­ma­sis

„Kal­bant apie pri­klau­so­my­bes, feis­bu­kas – tik­rai ne pa­ti bai­siau­ sia pri­klau­so­my­bė, gal­būt ji gelbs­ ti nuo ki­tos pri­klau­so­my­bės“, – svars­tė psi­cho­lo­gas S.Ri­dze­vi­čius.

Blo­giau, kai žmo­nės sie­kia feis­ bu­ke tu­rė­ti kuo dau­giau drau­gų ir kvie­čia drau­gau­ti net tuos, ku­rių nė­ra ma­tę. „Tik­ra­sis aš, įsi­vaiz­duo­ja­mas aš ir vie­šu­mai pa­tei­kia­mas aš re­tai ka­da su­tam­pa“, – at­krei­pė dė­me­ sį psi­cho­lo­gas.

Vir­tua­lia­me pa­sau­ly­je iš­siaiš­ki­ nus, ką vei­kia, ką gal­vo­ja, kur bū­ na drau­gai, ar dar lie­ka po­rei­kis su jais su­si­tik­ti ir tie­sio­giai bend­rau­ti?

O gal tai ga­li­my­bė at­si­nau­jin­ti daug me­tų pa­mirš­tiems san­ty­kiams? „Ma­ny­ti, kad in­ter­ne­tu at­si­gai­ vins ko­kie nors san­ty­kiai, be­pras­ miš­ka. Bend­rau­da­mi su žmo­gu­ mi tie­sio­giai, vie­nas ki­tam da­ro­me įta­ką, tik vie­nas prie ki­to pri­si­tai­ ky­da­mi kaž­kuo tam­pa­me. In­ter­ ne­ti­nis bend­ra­vi­mas as­me­ny­bės neau­gi­na“, – dės­tė psi­cho­lo­gas.

Jei, pa­sak jo, dėl nuo­la­ti­nio bend­ra­vi­mo in­ter­ne­tu ne­lie­ka lai­ ko tie­sio­gi­niam bend­ra­vi­mui su žmo­nė­mis, tuo­met tai iš­ties kve­ pia pri­klau­so­my­be. „Dėl to ne­rei­kia kal­tin­ti nei kom­ piu­te­rio, nei feis­bu­ko, tie­siog rei­ kia pa­klaus­ti sa­vęs, ką tuo me­tu vei­kiau ir ar tai man bu­vo svar­bu“, – mo­ ko psi­cho­lo­gas.

Jo nuo­mo­ne, atei­ty­ je ši bend­ra­vi­mo erd­vė kei­sis į už­da­res­nes gru­ pes, žmo­nės ga­liau­siai no­rės skai­ty­ti min­tis tik tų žmo­nių, ku­rie iš tik­ rų­jų yra įdo­mūs ir ne­ no­rės ma­ty­ti nie­ka­lų. „Ma­nau, kad atei­ ty­je tik­rai bus min­čių skai­ty­tu­vai, ga­lė­si­me per­skai­ty­ti vie­nas ki­ to tik­rą­sias min­tis“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vas.

eis­bu­ko an­ke­t a lei­d žia sau­ go­t i pri­va­t u­m ą ir skelb­t i in­ for­m a­c i­j ą tarp pa­s i­r ink­t ų as­me­nų ar gru­p ių. So­c ia­l i­ nio tink­lo ad­m i­n ist­r a­to­r iai pa­t a­r ia ne­skelb­t i vie­š ai ypa­t in­g ai pri­va­č ios in­for­m a­c i­j os, kad bū­t ų iš­veng­t a tre­ čių­j ų as­me­nų nu­s i­k als­t a­mų kės­lų.

Pa­v yz­d žiui, vie­š ai skel­bia­m a in­for­ ma­c i­j a apie pla­nuo­j a­m as iš­v y­k as, nuo­t rau­kos su ar­t i­m ai­s iais iš pri­va­ taus būs­to yra in­for­m a­c i­j os šal­t i­n is, lei­d žian­t is nu­m a­ny­t i as­m ens ma­ te­r ia­l i­n į ap­s i­r ū­p i­n i­m ą, dėl ko ga­l i bū­t i su­pla­nuo­tos va­g ys­tės iš gy­ve­ na­mų­j ų vie­t ų. Ga­l i­m i plė­š i­m ai, kai pa­s i­g i­r ia­m a apie įsi­g y­t us pra­b an­ gos daik­t us, auk­s o dir­bi­n ius ir ki­t a.

Nu­s i­k al­t ė­l is, žiū­r ė­d a­m as as­m ens pa­s kelb­t as nuo­t rau­k as, at­k rei­p ia dė­me­s į ne į vaiz­duo­j a­m ą as­me­n į, o į ap­l ink jį už­f ik­s uo­t as de­t a­les: tur­t ą gy­ve­na­mo­jo­je ar dar­b o vie­to­je, pa­te­ ki­mo į vie­t ą ga­l i­my­b ę. Pri­va­č ia in­for­ ma­c i­ja elekt­ro­n i­nė­je erd­vė­je rei­kė­t ų da­ly­t is tik su tais as­me­n i­m is, ku­r ie ge­rai pa­ž įs­t a­m i.

Ki­t a ver­t us, elekt­ro­n i­n is bend­r a­v i­ mas ne­l ei­d žia ži­n o­t i, ar iš tik­r ų­j ų bend­rau­j a­te su tuo as­me­n iu, ku­r iuo jis pri­s i­s ta­to. To­dėl, neį­s i­t i­k i­nus, ne­ pa­t ik­r i­nus ki­to­m is ry­š io prie­mo­nė­ mis, ne­rei­kė­t ų pa­s kleis­t i in­for­m a­ ci­j os apie sa­ve ar rea­g uo­t i į įvai­r ius pra­š y­mus. Daž­n ai pa­s i­t ai­ko at­ve­j ų, kai feis­bu­ko an­ke­tos slap­t a­ž o­d žiai pe­r i­m a­m i ar at­s pė­j a­m i, tuo­met an­ ke­tos drau­gai daž­nai gau­na nea­t i­dė­ lio­t i­nų pra­š y­mų pa­s ko­l in­t i pi­n i­g ų, juos per­ve­d ant į nu­ro­dy­t ą są­skai­t ą.

Tik vė­l iau paaiš­kė­ja, kad jie bu­vo ap­ gau­t i, su jais bend­ra­vo ne an­ke­tos sa­ vi­n in­k as.

Feis­b u­k as daž­n ai ga­l i bū­t i nau­do­ ja­m as sie­k iant įžeis­t i ar šmeiž­t i as­ me­n į, o tam reikalingi duo­m e­nys daž­n iau­s iai su­r en­k a­m i pa­č ia­m e feis­bu­ke. Ne­re­t ai su­k u­r ia­m a ne­t ik­ra an­ke­t a sie­k iant skleis­t i me­l a­g in­g as ži­n ias. Apie to­k ius veiks­mus as­muo tu­r i pa­t s tie­s io­g iai pra­nešt feis­bu­ko ad­m i­n ist­r a­c i­j ai ir ne­t ik­ros an­ke­tos nai­k i­n a­mos. Fa­ce­b ook.com yra JAV kom­p a­n i­j os ad­m i­n ist­r uo­j a­m as so­ cialinis tinklas, vi­s a in­for­m a­c i­j a de­ da­m a JAV kom­p a­n i­j ai pri­k lau­s an­ čiuo­s e ser­ve­r iuo­s e. To­dėl Lie­t u­vos tei­s ė­s au­g ai gau­t i in­for­m a­c i­j ą yra ga­ na su­dė­t in­g a. Pra­dė­t i iki­teis­m i­n į ty­ ri­mą dėl šmeiž­to ar įžei­d i­mo pra­k tiš­ kai neį­m a­no­m a, ka­d an­g i pa­g al JAV žo­d žio lais­vės su­pra­t i­m ą to­k ios vei­ kos daž­n iau­s iai ne­l ai­ko­m os nu­s i­ kals­t a­mo­m is, to­d ėl in­for­m a­c i­j a ne­ pa­tei­k ia­m a.

25

Šeštadienis, sausio 5, 2013

menas ir pramogos

Pa­sau­lį graudino Rūpintojėlis Pa­sau­li­nė pa­ro­da „Me­nas ir tech­ni­ka šiuo­lai­ki­nia­me gy­ ve­ni­me“, Pa­ry­žiu­ je vy­ku­si 1937 m. ge­ gužės–lapkričio mė­ ne­siais, Lie­tu­vos is­ to­riog­ra­fij­ o­je yra lai­ ko­ma ša­lies iš­skir­ti­ nu­mo ir tar­pu­ka­rio kul­tū­ros pa­sie­ki­mų sim­bo­liu.

Li­ja­na Ša­ta­vi­čiū­tė

Hu­ma­n i­ta­r i­n ių moks­lų dak­ta­rė

Grieb­ta­si et­nog­ra­fi­jos šiau­do

Pa­ry­žiaus pa­ro­dos ren­gė­jai jau­ tė di­de­lę at­sa­ko­my­bę, nes 3–4 de­ šimt­me­čiais lie­tu­viai bu­vo pra­ lei­dę ne vie­ną pa­sau­li­nę pa­ro­dą, to­dėl bu­vo la­bai svar­bu nu­spręs­ti, ką pa­ro­dy­ti pa­sau­liui kaip sa­vo iš­ skir­ti­nu­mą? Jau per pir­mą­jį po­sė­ dį, ku­ria­me ap­tar­tas lie­tu­vių eks­ po­zi­ci­jos po­bū­dis, pa­ro­dos me­no ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Pau­liaus Ga­ lau­nės ini­cia­ty­va nu­tar­ta ak­cen­ tuo­ti Lie­tu­vos kul­tū­rą, me­ną, et­ nog­ra­fi­nį sa­vi­tu­mą.

Ei­ta pra­min­tu ke­liu – Lie­tu­vos pri­sta­ty­mas dai­lės ir ypač et­nog­ ra­fi­nio po­bū­džio me­no kū­ri­niais ta­po po­pu­lia­rus tarp­tau­ti­nė­se pa­ ro­do­se nuo pat 1900 m. Lie­tu­vos eks­po­zi­ci­jos pa­sau­li­nė­je pa­ro­do­ je Pa­ry­žiu­je.

Eks­po­zi­ci­jo­je daug vie­tos užė­mė tai­ko­mo­ji dai­lė ir dai­lių­jų ama­tų dir­bi­niai. Per ke­lio­li­ka ne­prik­lau­ so­my­bės me­tų lie­tu­vių tai­ko­mo­ jo­je dai­lė­je įvy­ko ne­ma­žai svar­bių po­slin­kių. Kau­no me­no mo­kyk­lo­je nuo 1931 m. vei­kė Ke­ra­mi­kos stu­ di­ja, 1936 m. bu­vo ati­da­ry­ta Kau­no vals­ty­bi­nė ama­tų mo­kyk­la. Liau­ dies meist­rų ir ama­ti­nin­kų veik­lą koor­di­na­vo „Mar­gi­nių“ bend­ro­vė, 4-ąjį de­šimt­me­ty­je rep­re­zen­ta­vu­ si Lie­tu­vą tiek Eu­ro­po­je, tiek Ame­ ri­ko­je. Iš stu­di­jų už­sie­ny­je į Kau­ną su­grį­žo Liud­vi­kas Stro­lis, odi­nin­ kas Ta­das Lom­sar­gis. Tai­ko­mo­sios dai­lės spe­cia­li­za­ci­ją Pa­ry­žiu­je įgi­ jo An­ta­nas Gu­dai­tis, Vy­tau­tas Ka­ zi­mie­ras Jo­ny­nas ir ki­ti.

Lie­tu­vos sa­lės eks­po­zi­ci­ją bend­ ra­me funk­cio­na­lia­me Bal­ti­jos ša­ lių pa­vil­jo­ne (ar­chit. Alek­san­de­ris Nürnber­gas) įren­gė ar­chi­tek­tas Al­ gir­das Šal­kaus­kis.

Iš­li­ku­sio­se Lie­tu­vos eks­po­zi­ci­ jos nuo­trau­ko­se ma­to­me rea­li­zuo­to pa­si­ro­dy­mo vaiz­dą. Sa­lės ak­cen­tas – di­džiu­lė „Rū­pin­to­jė­lio“ skulp­tū­ ra ir ga­li­nė­je sie­no­je įkom­po­nuo­tas Ado­mo Gal­di­ko pa­no „Lie­tu­va“.

Sten­duo­se ir ant sta­lų su­dė­ ti ke­ra­mi­kos dir­bi­niai, mo­der­naus liau­diš­ko sti­liaus teks­ti­lė, smul­ kūs me­džio dro­ži­niai. Ant sie­nų su­ka­bintos fo­tog­ra­fi­jos ir pla­ka­ tai. Cent­ri­nė pa­vil­jo­no da­lis bu­vo

Stilius: Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje fragmentas.

iš­klo­ta Jo­no Pra­puo­le­nio par­ke­tu, sie­nos ap­muš­tos Kučinskio–Pa­ bedinskų au­di­mo įmo­nė­je Plun­ gė­je išaus­ta dro­be. Ta pa­ti dro­bė, ku­ria po pa­ro­dos ke­tin­ta ap­muš­ti Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nės at­sto­vy­bės Pa­ry­žiu­je ga­ra­žo sie­nas, nu­ke­lia­vo ir į 1939 m. pa­sau­li­nę pa­ro­dą „Ry­ to­jaus pa­sau­lis“ Niu­jor­ke.

Vis­ko bu­vo po tru­pu­ tį, bet tas „tru­pu­tis“ bu­vo ne­sko­nin­gai, be jo­kios kom­po­zi­ ci­jos iš­dės­ty­ta sa­lė­ je, lyg pre­kės ma­žo­je par­duo­tu­vė­je.

Val­gis ir mal­da

Iš pra­džių pla­nuo­ta pa­vil­jo­no sa­ lės plo­tą for­muo­ti iš už­da­rų erd­ vių, ku­r io­se bū­t ų įkom­p o­n uo­t i lie­tu­viš­kų in­ter­je­rų frag­men­tai.

Pa­ro­dos ren­gė­jai ke­ti­no iš Ka­ri­ nin­kų ra­mo­vės sko­lin­tis jos in­ ter­je­rams tuo me­tu ga­mi­na­mus bal­dus.

Grei­čiau­sia de­ry­bos bai­gė­si be re­zul­ta­tų, nes 1936 m. gegužės– birželio spau­do­je bu­vo pa­skelb­ti „lie­tu­viš­ko sa­lio­nė­lio, val­go­mo­jo ir kop­ly­tė­lės“ kon­kur­sai. Kon­kur­ so są­ly­go­se bu­vo iš­kel­ti na­cio­na­li­ nio sa­vi­tu­mo rei­ka­la­vi­mai. „Sa­lio­nė­lis tu­ri bū­ti su­kom­po­ nuo­tas su bal­dais, sie­no­mis, lu­bo­ mis, grin­di­mis ir ki­to­mis de­ta­lė­ mis, kad bend­ras cha­rak­te­ris bū­tų sa­vi­tas – lie­tu­viš­kas“, – ra­šy­ta kon­kur­so nuo­sta­to­se. Rei­ka­lau­ta, kad val­go­mo­jo kam­ba­rio „bend­ras cha­rak­te­ris bū­tų lie­tu­viš­kas, tu­rė­

tų tamp­rius ry­šius su mū­sų liau­ dies bal­dais“, pa­ga­min­tais iš vie­ ti­nės me­die­nos.

Keis­čiau­sia šių die­nų žiū­ro­vų aky­se at­ro­do lie­tu­viš­kos kop­ly­ tė­lės, ku­ri kai ku­riuo­se ar­chy­vi­ niuo­se do­ku­men­tuo­se va­di­na­ma kil­no­ja­muo­ju na­me­liu, kon­kur­ sas. Pa­gei­dau­ta, kad ji at­spin­dė­tų baž­ny­ti­nės me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros tra­di­ci­jas ir kar­tu „bū­tų su­mo­der­ nin­ta, kad ati­tik­tų rea­lią konst­ ruk­ci­ją“.

Lie­tu­vai skir­to­je eks­po­zi­ci­jo­je (330 kv. m) kop­ly­tė­lė tu­rė­jo užim­ ti ne dau­giau kaip 15 kv. m, jos in­ ter­je­re rei­ka­lau­ta įreng­ti funk­cio­ na­lias de­ta­les: al­to­rių, klaup­tus, var­pą prie „zak­ris­ti­jos“ du­rų, Nuk­ ry­žiuo­tą­jį su švęs­to van­dens in­ de­liu; al­to­riaus laip­tai tu­rė­jo bū­ti už­ties­ti liau­diš­ku ki­li­mė­liu, al­to­ riaus men­sa – bal­ta dro­bu­le. Į lie­ tu­viš­kos kop­ly­tė­lės kon­kur­są at­ si­lie­pė tik trys da­ly­viai (pre­mi­jas pel­nė Kau­no me­no mo­kyk­los mo­ ki­nė Ade­lai­da Aba­ra­vi­čiū­tė (1-oji pre­mi­ja) ir in­ži­nie­rius ar­chi­tek­tas Jur­gis Get­ne­ris (2-oji pre­mi­ja). Vis dėl­to kop­ly­tė­lės iš vi­so at­si­sa­ky­ta.

Gal dėl vie­tos sto­kos, o gal su­vo­kus sak­ra­li­nio ob­jek­to keis­tu­mą pa­ro­ dų erd­vė­je.

M.K.Čiurlionio dailės muziejaus A.P.Galaunių namų fototekos nuotr.

no su­pro­jek­tuo­tą bal­dų komp­lek­tą.

Spin­te­les, len­ty­nė­les, vit­ri­nas da­rė Ma­ri­jam­po­lės ama­tų mo­kyk­los sta­ lių sky­riaus moks­lei­viai.

Me­di­nį „Rū­pin­to­jė­lį“ pa­gal Juo­ zo Mi­kė­no pro­jek­tą iš ąžuo­lo iš­ dro­žė Uk­mer­gės ama­tų mo­kyk­

los sta­lių sky­riaus ve­dė­jas Pet­ras Vėb­ra (jo dar­bas įkai­no­tas 1 800 li­tų) Uk­mer­gės ama­tų mo­kyk­lo­je, o už­bai­gė Kau­no me­no mo­kyk­los stu­den­tas Vy­tau­tas Ka­šu­ba (jam su­mo­kė­ta 200 li­tų) jau Kau­ne.

Sun­kias­vo­ris drožinys

Dėl neaukš­to pri­sta­ty­tų bal­dų pro­ jek­tų ly­gio ir men­ko da­ly­vių skai­ čiaus nu­tar­ta bal­dų kon­kur­sus lai­ ky­ti neį­vy­ku­siais, bal­dų komp­lek­tų pro­jek­tai bu­vo už­sa­ky­ti Vy­tau­tui Ka­zi­mie­rui Jo­ny­nui ir Jo­nui Pra­ puo­le­niui.

J.Pra­puo­le­nio su­kur­tą bal­dų komp­lek­tą da­rė pa­ts au­to­rius, pa­de­ da­mas Ma­ri­jam­po­lės ama­tų mo­kyk­ los bal­džių. Su Ma­ri­jam­po­lės sta­liais J.Pra­puo­le­nis pa­ga­mi­no ir V.K.Jo­ny­

Simbolis: parodos fragmentas – J.Mikėno Rūpintojėlis.

26

26

Šeštadienis, sausio 5, 2013

menas ir pramogos

Pa­sau­lį graudino Rūpintojėlis

Miš­kų de­par­ta­men­to do­ 25 va­no­to ąžuo­lo ka­mie­nas į Uk­mer­gę ga­ben­tas dviem sunk­ve­ži­

miais, ku­rie per ke­lio­nę dėl me­džio svo­rio ge­ro­kai ap­ga­din­ti. Kad tilp­ tų Uk­mer­gės ama­tų mo­kyk­los pa­ tal­po­se, bu­vo iš­griau­ta vie­na sie­ na. Dar sto­vin­čią Uk­mer­gės ama­tų mo­kyk­los dirb­tu­vė­se di­džiu­lę 2,3 m aukš­čio skulp­tū­rą spė­jo ap­žiū­ rė­ti gim­na­zis­tų eks­kur­si­jos ir šiaip plūs­tan­tys pa­vie­niai smal­suo­liai.

Dir­bo ir stu­den­tai

Kaip bu­vo ruo­šia­mi ki­ti tai­ko­mo­ sios dai­lės dir­bi­niai? Pa­ro­dos vyk­ do­ma­sis ko­mi­te­tas dar 1936 m. va­ sa­rą at­rin­ko apie de­šimt An­ta­no Ta­mo­šai­čio ki­li­mų es­ki­zų, pa­gal ku­riuos išaus­tus ki­li­mus dai­li­nin­ kas pa­de­monst­ra­vo 1937 m. An­ta­ no ir Anas­ta­zi­jos Ta­mo­šai­čių ki­li­ mų pa­ro­do­je Že­mės ūkio rū­muo­se Kau­ne (už di­de­lius ki­li­mus au­to­ riui pa­ro­dos ren­gė­jai su­mo­kė­jo per 2 000 li­tų). Pa­gal Me­no mo­kyk­los stu­den­tės Jad­vy­gos Dob­ke­vi­čiū­ tės-Paukš­tie­nės pro­jek­tą (įver­tin­ tas 100 li­tų) ki­li­mą au­dė Ta­mo­šai­ čių dirb­tu­vė Ąžuo­lų Bū­do­je.

Ruo­šiant ke­ra­mi­kos eks­po­na­tus, bu­vo su­telk­tos stip­riau­sios to me­to lie­tu­vių ke­ra­mi­kų pa­jė­gos. 1936 m.

Kau­no vals­ty­bi­nės ama­tų mo­kyk­ los mo­ky­to­jas L.Stro­lis tam tik­ram lai­kui išė­jo ato­sto­gų, kad ga­lė­tų

su­kur­ti dar­bų Pa­ry­žiaus pa­ro­dai.

Ke­ra­mi­kos dir­bi­nius šios mo­kyk­ los ba­zė­je kū­rė ir mo­kyk­lo­je dės­tę An­ta­nas Mu­raus­kas, Jo­nas But­kus, Pra­nas Ste­po­na­vi­čius.

Kau­no me­no mo­kyk­los vy­res­ nių kur­sų ke­ra­mi­kams Eleo­no­rai Lukš­tai­tei, Vac­lo­vui Mik­ne­vi­čiui, Val­de­ma­rui Ma­no­mai­čiui pa­siū­ly­ ta su­kur­ti ke­ra­mi­kos dar­bų. Už tai stu­den­tams pu­sę me­tų bu­vo mo­ ka­ma sti­pen­di­ja (po 50 li­tų per mė­ ne­sį), su­teik­ta tei­sė bet ku­riuo lai­ku nau­do­tis Me­no mo­kyk­los ke­ra­mi­ kos stu­di­ja. Stu­den­tai bu­vo ap­rū­ pi­na­mi gla­zū­ro­mis ir ki­to­mis me­ džia­go­mis, jiems bu­vo sam­do­mas tech­ni­kas. Raš­tiš­kuo­se pa­si­ža­dė­ ji­muo­se E.Lukš­tai­tė įsi­pa­rei­go­jo su­kur­ti ke­tu­ris ser­vi­zus (du pie­tų, po vie­ną alaus ir mi­daus), „fi­gū­ri­ nę žva­ki­dę ir dar dau­giau, jei­gu lai­ ko pa­kaks“.

Gin­ta­ru eks­po­zi­ci­ją ap­rū­pi­no pa­ lan­giš­kių bend­ro­vių „S.Le­vias“ bei „Bro­liai M. ir G. Ka­nai“ dirb­tu­vės, ku­rių ga­mi­niai pa­sie­kė Pa­ry­žių jau ati­da­rius Bal­ti­jos pa­vil­jo­ną.

Kri­ti­ka­vo net sa­vi

Iš­girs­ti lie­tu­viš­ką kal­bą 1937 m. va­sa­rą Pa­ry­žiu­je ne­bu­vo re­te­ny­ bė. Lie­tu­vos tu­riz­mo drau­gi­ja 1937 m. birželio–rugpjūčio mėn. or­ga­ ni­za­vo sep­ty­nias eks­kur­si­jas į Pa­ ry­žių. Į Pran­cū­zi­jos sos­ti­nę lei­do­

si pa­vie­niai ke­liau­to­jai. Lie­tu­vos spau­do­je pa­si­ro­dė pa­sau­li­nės pa­ ro­dos eks­po­zi­ci­jos, Bal­ti­jos pa­vil­ jo­no ak­tua­li­jos.

Lie­tu­vos tarp­tau­ti­nis pa­si­ro­ dy­mas pa­sau­li­nė­je pa­ro­do­je ne­ su­kė­lė su­si­ža­vė­ji­mo lie­tu­viams, ku­riems eks­po­zi­ci­ja pa­si­ro­dė per­ ne­lyg blan­ki, keis­ta, neįs­pū­din­ga, su­gru­puo­ta ap­link Af­ri­kos sta­bą pri­me­nan­tį gąs­di­nan­tį ak­cen­tą – di­džiu­lę Rū­pin­to­jė­lio fi­gū­rą.

Pa­sau­li­nė pa­ro­da Pa­ry­žiu­je pa­da­rė di­ de­lę įta­ką lie­tu­vių tai­ko­mo­sios dai­lės rai­dai.

Dar vyks­tant pa­ro­dai, bu­vo siū­ lo­ma keis­ti eks­po­zi­ci­ją. Dau­giau­sia kri­ti­kų pa­si­sa­kė už to­kią sche­mą – ma­to­miau­sio­je vie­to­je pa­sta­ty­ ti Vy­tau­to Di­džio­jo skulp­tū­rą XV a. Lie­tu­vos že­mė­la­pio fo­ne, gre­ ta – la­kū­nų S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no bius­tus su jų skry­džio iš Niu­jor­ ko į Kau­ną diag­ra­ma. Ki­ta­me šo­ne – įkom­po­nuo­ti J.Ba­sa­na­vi­čiaus ir V.Ku­dir­kos bius­tus Lie­tu­vos him­ no žo­džių fo­ne: „Lie­tu­va, Tė­vy­ne mū­sų, tu did­vy­rių že­me“ .

Tarp di­džiau­sių kri­ti­kų bu­vo ir gra­fi­kas Vik­to­ras Pet­ra­vi­čius, tuo me­tu stu­di­ja­vęs Pa­ry­žiu­je ir ne­tgi da­ly­va­vęs tarp­tau­ti­nė­je dar­bų pre­ mi­ja­vi­mo ko­mi­si­jo­je. Sa­vo straips­ ny­je „Pa­sau­li­nės pa­ro­dos at­gar­ siai. Laiš­kas iš Pa­ry­žiaus“ žur­na­le „Iliust­ruo­tas pa­sau­lis“, api­bend­ rin­da­mas pa­tir­tį, jau pa­si­bai­gus pa­ro­dai, V.Pet­ra­vi­čius ra­šė: „Su­si­da­rė įspū­dis, kad vis­ko bu­vo po tru­pu­tį, bet tas „tru­pu­tis“ bu­ vo ne­sko­nin­gai, be jo­kios kom­po­ zi­ci­jos iš­dės­ty­ta sa­lė­je, lyg pre­kės ma­žo­je par­duo­tu­vė­je.“ (...) „Kad ir tas pa­ts bran­giai kaš­ta­vęs par­ke­tas, vi­siš­kai ne­rep­re­zen­ta­vo mū­sų gra­ žaus ąžuo­lo, nes nei to par­ke­to, nei jo or­na­men­tų net per pa­di­di­na­mą­ jį stik­lą neį­žiū­rė­si.“ (...) „Gre­mėz­ diš­ka spin­ta, ku­rio­je bu­vo su­krau­ tos kny­gos, tik­tų vir­tu­vės in­dams, tik jo­kiu bū­du ne kny­goms, ir dar pa­sau­li­nė­je pa­ro­do­je!“ (...) „Bal­dai jo­kios ro­lės ne­vai­di­no. Jei­gu no­rė­ta pa­ro­dy­ti lie­tu­viš­kus bal­dus, rei­kė­ jo ruoš­ti at­ski­rus kam­ba­rius (pav., val­go­mą­jį, mie­ga­mą­jį ar kt.) ir ten tuos bal­dus iš­sta­ty­ti, nes da­bar jie vi­sai ne­si­de­ri­no prie sa­lės.“ (...) „Ku­riem ga­lam rei­ka­lin­gas ra­šo­ ma­sis sta­las, ku­ris at­ro­dė lyg biz­ nio kon­to­ro­je?“ Pa­ro­dos ren­gi­mas – tar­si ma­ras

Neat­lai­kiu­si kri­ti­kos, 1937 m. bir­ že­lio 26 d. M.Avie­tė­nai­tė ra­šė iš Kau­no V.K.Jo­ny­nui, tvar­kiu­siam Lie­tu­vos eks­po­zi­ci­ją Pa­ry­žiu­je: „Aš, ži­no­ma, ne­la­bai krei­piu dė­ me­sį į vi­so­kias „kri­ti­kas“, bet, ant­ra ver­tus, gal sa­lė ir yra tru­pu­tį pil­ka? Man pa­sa­ko­jo, kad la­bai ma­ žai tė­ra iš­sta­ty­ta tų mū­sų gra­žių­jų žiurs­tų, tuo tar­pu jei juos me­niš­ kai iš­sta­ty­ti, tai jie, aiš­ku, pri­duo­ tų la­bai daug ši­lu­mos ir spal­vos vi­ sai ap­lin­kai.“ Bai­gian­tis pa­ro­dai V.K.Jo­ny­nas laiš­ke iš Pa­ry­žiaus M.Avie­tė­nai­tei guo­dė­si: „Vis ma­žiau ir ma­žiau at­ si­ran­da lan­ky­to­jų iš Lie­tu­vos, kas mums kiek pa­leng­vi­na ei­ti ki­tas pa­ rei­gas, nes pa­na­šūs prie­kaiš­tai bai­siai įky­rūs. (…) Ži­no­te, pa­ne­le, pa­sa­ky­ siu kar­čią tie­są, ta pa­ro­da man nuė­jo skra­džiai kau­lus, už vis­ką lik­siu kal­ tas aš (...). Dėl Die­vo mei­lės, pa­ne­le,

sau­go­ki­tės ir ki­tus sau­go­ki­te nuo ba­ do, ma­ro ir pa­ro­dų ren­gi­mo.“ Pa­si­bai­gus pa­ro­dai, kai ku­rie tai­ ko­mo­sios dai­lės eks­po­na­tai, dau­ giau­sia bal­dai, li­ko Lie­tu­vos dip­ lo­ma­ti­nė­je at­sto­vy­bė­je Pa­ry­žiu­je (da­lis J.Pra­puo­le­nio bal­dų, jo ink­ rus­tuo­tas par­ke­tas, vit­ri­nos).

Ki­ta da­lis par­siųs­din­ta į Lie­tu­ vą ar­ba iš­kart nu­ga­ben­ta į Ber­ly­ną, kur 1938 m. pa­va­sa­rį tu­rė­jo at­si­ da­ry­ti Pir­mo­ji ama­tų pa­ro­da. Pa­ si­nau­do­ta ir Pa­ry­žiaus pa­sau­li­ nė­je pa­ro­do­je ro­dy­tais kū­ri­niais.

Tie­siai iš Pa­ry­žiaus į Ber­ly­ną per­ siųs­ti A.Ta­mo­šai­čio ki­li­mai (du di­ de­li, vie­nas ma­žes­nis ir trys smul­ kūs), Do­mi­ce­lės Ta­ra­bil­die­nės lė­lių kom­po­zi­ci­ja „Ves­tu­vės“.

Pri­dė­ti­nė ver­tė

Už­d a­r ius Pa­r y­ž iaus pa­ro­d ą, džiaug­ta­si ap­do­va­no­ji­mų gau­sa: 44 da­ly­viai (pa­vie­niai as­me­nys ar bend­ro­vės) ga­vo net 58 ap­do­va­no­ ji­mus.

Nors ir ne­bū­da­ma spe­cia­li me­ no ap­žval­ga, pa­sau­li­nė pa­ro­da Pa­ ry­žiu­je pa­da­rė di­de­lę įta­ką lie­tu­vių tai­ko­mo­sios dai­lės rai­dai. Pa­ro­dos pro­ga skelb­ti kon­kur­sai, už­sa­ky­mai me­ni­nin­kams ir fi­nan­si­nės su­bsi­ di­jos ak­ty­vi­no kū­ry­bos pro­ce­sus, kė­lė tai­ko­mo­sios dai­lės pres­ti­žą.

Ne vie­nam jau­nam dai­li­nin­kui pa­si­ro­dy­mas tarp­tau­ti­nė­je pa­ro­do­ je bu­vo svar­bi pa­ska­ta to­liau kur­ ti. Ša­lies eko­no­mi­ne ir kul­tū­ri­ne pa­žan­ga suin­te­re­suo­ti spe­cia­lis­tai ki­tų tau­tų eks­po­zi­ci­jų fo­ne da­rė iš­va­das apie dai­lės būk­lę, jos pri­ va­lu­mus ir silp­ną­sias pu­ses. Ši pa­ro­da dar svar­bi ir so­cia­li­niu as­pek­tu – Lie­tu­vos pi­lie­čiai ak­ty­ viai se­kė ša­lies pri­sta­ty­mą tarp­tau­ ti­nė­je are­no­je, pa­tys jau­tė­si pa­ro­ dos da­ly­viais. Gal­būt jų kri­ti­nė reak­ci­ja į Lie­tu­vos pa­si­ro­dy­mą to­ je pa­ro­do­je ki­lo ne dėl rea­lių trū­ku­ mų, bet dėl pi­lie­čių su­si­ta­pa­ti­ni­mo su sa­vo ša­li­mi, no­ro bū­ti pa­ste­bė­ tiems ir reikš­min­giems. kas: Pa­ro­da „Tau­tų are­no­je.

Pa­ry­žius 1937“. kur: Na­cio­na­li­nia­me M.K.Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­ju­je. kada: Vei­kia iki ge­gu­žės 5 d.

Keramika: specialiai ekspozicijai sukurti dirbiniai.

27 3

šeštaDIENIS, sausio 5, 2013

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Padėka � ������������������������������������������������������ 27 Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ������������������������������������������������ 28 Perka � ���������������������������������������������������������� 28 Įvairūs � �����������������������������������������������28, 29 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Kviečia � ���������������������������������������������29, 30 Atsiliepkite! ������������������������������������������� 28 Dingo � ���������������������������������������������������������� 28 Pamesta � ��������������������������������������������������� 28 Rasta ������������������������������������������������������������ 30 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

padėka

1061767

Nuoširdžiai dėkojame įmonės „Sony Baltic“ kolektyvui už kalėdines dovanas – televizorius.

Kauno gausių šeimų bendrija 1060707

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai.

Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.

1057799

Restoranui Kaune (Jonavos g. 62A) reikalingi (-os) valytojai (-os). Tel. 8 614 82 307, 8 614 82 304.

DARBo skelbimai

1061097

Siūlome darbą virėjai (-ui) kulinarijos ceche, Panerių g. 58, Kaunas. Kreiptis tel. 8 687 43 667.

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.

1058567

1060986

Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121.

1059310

UAB B&L Santechnika ieško santechnikų, suvirintojų dujomis ir elektra bei ventiliacinių sistemų montuotojų. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086.

1057005

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

1058876

Ieško darbo Siūlo darbą AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (C kat.). Darbas Kaune. CV siųsti e. paštu a.bieliunas@zpienas.lt. Tel. 8 614 86 113.

1058140

Automobilių švaros centrui reikalingi darbuotojai. Apmokome. Tel. 712 525.

1061788

Slaugytoja ieško darbo Kaune. Galiu slaugyti ligonį namuose. 8 metus dirbusi Vokietijoje, privačiuose slaugos namuose. Tel. 8 639 13 168.

1060465

Medikų

Kauno mieste reikalingas (-a) laiškanešys (-ė) ne visai darbo dienai ir pašto siuntų ekspeditorius (-ė) (būtinas nuosavas automobilis). Tel. 8 650 66 518. CV siųsti e. paštu bijustaverslas@gmail.com.

1061800

Moteriško apatinio trikotažo siuvimo įmonė Kaune siūlo darbą medžiagų sukirpėjai (-ui). Darbo laikas: viena pamaina. Darbo pobūdis: medžiagų klojimas ir jų kokybės tikrinimas, kokybiškas detalių sukirpimas naudojant lekalus arba brėžinius; kirpinių komplektavimas. Savo CV siųsti e. paštu info@kudreshov.com. Pasiteirauti tel. 8 615 24 624.

1059214

Pareigos: kambarinė.

Patirtis būtų privalumas. CV siųsti e. paštu viabalticapramogos@gmail.com. Tel. 8 656 39 311.

1059472

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945.

1059801

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti vilkikais su užuolaidinėmis puspriekabėmis ir autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas.

1061304

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

1055787

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

1046086

1061962

1061961

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.

1057791

1051687

Atliekame gipskartonio montavimo darbus, įrengiame mansardas, šiltiname, glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 8 675 03 868.

1060685

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

1057906

Gipso dėjimas, vidaus apdailos darbai. Įvairūs statybos darbai. Tel. 8 634 55 006.

1053194

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

1041876

1049120

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

1046628

Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

1059814

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus el. prietaisus. Tel. 8 641 99 000; www.kaunakiemis.lt.

1060214

Kompiuterininkų

1053011

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREENEKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

1055505

www.grupinispirkimas.lt siūlo ąžuolo parketlentes, 1 kv. m – 53 Lt, uosio parketlentes, 1 kv. m – 44 Lt, grindų klojimo paslaugą, 1 kv. m – nuo 10 Lt. PIRKIME KARTU IR SUTAUPYSIME! Tel. 8 612 66 435; statyba@grupinispirkimas.lt.

1049867

Vidaus įrangos

1060712

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

1059451

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

1060345

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

1060781

Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.

1061940

GLOBAL DIAGNOSTICS organizmo ištyrimas – puikus būdas išvengti ligų, o susirgus – greičiau pasveikti! Šveicarijos mokslininkai sukūrė inovatyvų, vienintelį Baltijos šalyse aparatą, kurio galimybėmis šiandien galite pasinaudoti ir Jūs! Tyrimas padeda nustatyti beprasidedančias ir įsisenėjusias ligas, alergiją sukeliančias medžiagas, organizme esančius parazitus, virusus, bakterijas bei bendrą organizmo energetinę būklę.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1060506

Apdailos, remonto darbai. Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, plytelių klijavimas, grindų įrengimas. Tel. 8 620 93 471.

Kokybiškai, nebrangiai remontuoju butus.

Glaistau, dažau, tapetuoju, klijuoju parketą, plyteles, montuoju gipskartonį. Tel. 8 614 30 566.

Buitinės technikos remonto Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

Apdaila. Atlieku dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Dedu laminuotas grindis. Superku medžiagas. Tel. 8 681 70 074.

1054015

1053929

1061642

1061077

1057836

Automobilių kompiuterinė diagnostika.

Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

Paslaugos

Dirbti viešbučio kavinėje reikalinga virėja (-as). Darbas Kaune. Darbo grafikas, atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 684 53 422. Įmonė, užsiimanti šildymo ir vėdinimo darbais, ieško darbų vadovo. CV siųsti e. paštu info@rvi.lt, kont. tel. 8 652 32 842.

Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais.

Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751.

Statybos, remonto

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, vonias, dušo kabinas, maišytuvus, gyvatukus. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 646 03 025.

Metalinių konstrukcijų, nestandartinių gaminių gamyba. Nerūdijančio plieno, juodųjų metalų suvirinimas, remonto paslaugos.

Garantija. Tel. 8 657 71 770.

1060105

Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.

1060805

Patyręs meistras nebrangiai, kokybiškai, greitai: montuoja gipsą, laminatą, lygina, dažo. Žalingų įpročių neturi. Padeda pigiai susipirkti medžiagas. Atlieka ir kitus darbus.

Tel. 8 671 94 893.

PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“, K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.

1059376

Staliaus apdailininko, pytelių klijavimo, vonios ir WC technikos montavimo paslaugos. Ilgametė patirtis ir kokybė. Tel. 8 671 52 357.

1061556

Baldžių Atsibodo standartas? Mes Jums padėsime! NESTANDARTINIAI KIETIEJI BALDAI! Pagaminsime kokybiškus baldus pagal specialų Jūsų užsakymą. Šiuo metu virtuvės komplektams taikoma 10 %, spintoms su stumdomųjų durų sistema – 20 % nuolaida. Baldai – gamintojo kainomis, nes dirbame be tarpininkų. Atvykstame, suteikiame profesionalią konsultaciją ir išmatuojame nemokamai. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt.

1062011

Šventėms Muzikantas – švenčių vedėjas su įspūdinga vakaro programa, pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.

1061716

Finansų, audito Buhalterė profesionaliai tvarko apskaitą, konsultuoja, dirba su tarptautinėmis įmonėmis, kalba rusų, anglų kalbomis. Tel. 8 600 41 565, e. paštas rasa@stomare.lt.

1057274

1061628

Plastikiniai langai, balkonai, šarvuotos durys, garažo vartai, žaliuzės, ritininės užuolaidos. Savanorių pr. 284A. Tel. 337 777; www.sostineslangai.lt.

1061724

Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

1052932

Psichologinė pagalba; patikima pagalba atsisakant alkoholio, tabako, raminamųjų vaistų priklausomybių; pagalba lieknėjant. Tel. 8 670 97 959; www.laisvi.lt.

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

PLASTIKINIAI LANGAI, ŠARVUOTOSIOS DURYS (KBE, Decco vokiški profiliai, ritininės užuolaidos, tinkleliai). Stiklina laiptinių langus mažiausiomis kainomis. Taiko nuolaidas. Tel. 8 654 34 270.

1059880

1058960

1057571

Teisinės paslaugos Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.

1055986

Kitos ALADINO valykla valo kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai – nuo 75 Lt. Dirbame I–V 8–19, VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

1060407

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, sausio 5, 2013

klasifikuoti skelbimai Skubiai perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.

Paslaugos Kitos

1061801

Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.

Superku aukso laužą, auksines monetas, auksinius ir sidabrinius juvelyrinius dirbinius, dantų karūnėles (gali būti nevalytos), senus baldus ir dirbinius, senus tapytus lietuvių autorių paveikslus, įvairių šalių karinę atributiką. Tel. 8 681 17 830.

1060392

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt.

Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

1059787

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Dalį namo prestižinėje vietoje Metelių g. (mūrinis, b. p. 156 kv. m, apšiltintas, garažas 2 automobiliams, dalis rūsio, autonominis šildymas). Tel. 8 687 79 361.

1062203

2 k. naujos statybos butą su nuosavu 2 arų kiemeliu A.Šančiuose, šalia ąžuolyno (58 kv. m, autonominis šildymas, mažiausi mokesčiai Kaune). Tel. 8 682 59 500.

1059611

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

1032357

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel.

311 208.

1052096

Kitos prekės

Perka

Nauja organizmą valanti Biodetox sistema su 1 m. garantija. Asmeniškai pristatome, apmokome. Papildomai pridėta vonelė, instrukcijos. Kaina 990 Lt. Tel. 8 648 22 725.

1061939

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

1054829

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel.

746 419, 8 612 63 246.

Vežame malkas po 4 kub. m – beržas, alksnis, sausa pušis. Skaldytos arba trinkelėmis (beržas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161.

1059219

Parduodamas arba išnuomojamas 3 kambarių butas Kalniečiuose (plytinis namas, 9/8 a.). Kaina sutartinė. Be tarpininkų. Tel. 203 496, 8 681 72 571.

1059316

Parduodamos 26 kv. m komercinės patalpos Kaune, Draugystės g. Tel. 8 682 25 723.

1050783

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas).

Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

1058791

Parduodu 2 kambarių butą Jonavoje. Kaina 42000 Lt. Tel. 8 600 32 233.

1061995

Buitinė technika

Ūkininkas pirktų arba išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemę ūkininkauti. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 611 54 462.

1057253

Gabenimai

1052009

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Krovinių pervežimas su aukštintu mikroautobusu. Vežame ir į (iš) kitus Lietuvos miestus. Tel. 8 637 09 129.

1058638

1051564

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

1053815

Vežame keleivius, siuntas/krovinius šiais maršrutais: Anglija, Airija, Olandija, Danija, Norvegija, Švedija. Pasiūlysime geriausią kelionės ar siuntinio pristatymo variantą ir kainą. Laiku ir saugiai pristatysime Jus ir Jūsų siuntą į sutartą vietą. Tel. 8 672 97 228, e. paštas egidijus@eurosiunta.lt ir kestutis@eurosiunta.lt.

1054839

Geromis kainomis perkame visų markių automobilius. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597.

Perka

1058938

AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys.

Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1061344

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus.

Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1061356

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1060620

PERKAME eglės ir pušies popiermedį, eglės ir beržo rąstus. UAB „Global solution“. Tel. 8 615 33 336.

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. www.kaunakiemis.lt 1060231

1060596

Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

1060095

1054330

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1053249

1051140

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

1047459

1047518

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

1051960

Aleksandro Povilaičio IĮ (į. k. 301850759, adresas M.Daukšos g. 20B–6, Kaunas) direktoriui, VĮ Registrų centras duomenimis gyvenančiam M.Daukšos g. 20B–6, Kaune, viešo paskelbimo spaudoje būdu įteikiama Kauno apygardos teismo 2012 12 03 nutartis apie bankroto bylos iškėlimą Aleksandro Povilaičio IĮ. Įmonės direktorius privalo per 10 dienų pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, perduoti administratoriui UAB „Audersima“ (į. k. 185479119, adresas Godulių g. 14, Kaunas, adresas korespondencijai Europos pr. 89–2, Kaunas 46333) turtą bei visus dokumentus.

Išsinuomoja

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1059151

Teismo informacija

1061188

1054997

1055550

1050342

Nuosavoje valdoje 2 k. butą Biržų g., Žaliakalnyje (b. pl. 36 kv. m, 2/2 a. mediniame name, naujai suremontuotas, šildymas – iki 100 Lt). 47 800 Lt. Tel. 8 600 67 665.

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

Įvairūs

1059095

Atsiliepkite!

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399

Prašom atsiliepti asmenis, gruodžio 25 d., apie 12.30 val., mačiusius eismo įvykį tarp 2 lengvųjų automobilių (vienas jų – pilkos spalvos HYUNDAI) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje Neries kr., prie Varnių tilto. Tel. 8 653 51 319.

1061565

1053817

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

1062160

Dingo

Nukelta į 29 p.

2012 12 30 Eigulių mikrorajone, K.Škirpos g., dingo jorkšyro terjero veislės kalytė. Tel. 8 612 52 591, e. paštas povilas00@gmail.com.

1060186

Pamesta BTA DRAUDIMAS. Kvitą SSA 4538299 laikyti negaliojančiu.

1062003

1053791

Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651

1029472

Maisto prekės Ūkininkas – sufasuotas maistines bulves.

Atveža. Tel. 8 683 10 864.

1061996

Statybinės medžiagos Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

1058254

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

1060966

Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai.

Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605.

1060962

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

29 3

šeštaDIENIS, sausio 5, 2013

klasifikuoti skelbimai Paskolos

Kiti

kviečia

2013 01 14 11 val. K.Donelaičio g. 62, Kaune, vyks BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ kreditorių susirinkimas. Informacija tel. (8 37) 229 886.

1061291

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

1058475

Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

Kauno apygardos teismas 2012 12 03 nutartimi iškėlė bankroto bylą Aleksandro Povilaičio IĮ, įm. k. 301850759. Administratoriumi paskirta UAB „Audersima“, įm. k. 185479119. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 01 24 UAB „Audersima“, Europos pr. 89–2, 46333 Kaunas. Vadovaujantis ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p. suinteresuotiems asmenims pranešame, kad A.Povilaičio IĮ nevykdys sudarytų sutarčių.

2012/2013 m.

1061180

„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202.

1051917

73–IASIS KŪRYBINIS SEZONAS

www.muzikinisteatras.lt, administratore@muzikinisteatras.lt. Į visus teatro renginius galite pirkti bilietus internetu www.muzikinisteatras.lt.

Informacija tel. (8 37) 228 784 Spektaklių paketas! Tai keturių spektaklių, rodomų trečiadieniais ir ketvirtadieniais, paketas, kuriam suteikiama 25 proc. nuolaida.

SAUSIO mėn. REPERTUARAS 4 d. 18 val.

5 d. 18 val.

6 d. 12 val.

18 val.

9 d. 18 val.

10 d. 18 val.

11 d. 18 val.

12 d. 18 val.

13 d. 18 val.

16 d. 18 val.

17 d. 18 val.

18 d. 18 val.

19 d. 18 val.

20 d. 12 val.

18 val.

23 d. 17 val.

24 d. 18 val.

25 d. 18 val.

26 d. 18 val.

27 d. 12 val.

18 val.

30 d. 18 val.

31 d. 18 val.

Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Miuziklas.

Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. Skelbta Imrės Kalmano operetė MONMARTRO ŽIBUOKLĖ neįvyks. Bilietus prašom grąžinti į kasą.

SNIEGO KARALIENĖ. Baleto spektaklis vaikams.

Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt. Johanas Štrausas. VIENOS KRAUJAS. Operetė.

Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Johanas Štrausas. ČIGONŲ BARONAS. Operetė.

Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Kolas Porteris. BUČIUOK MANE, KEIT. Miuziklas.

Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Leo Falis. MADAM POMPADUR. Operetė.

Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Sai Kolmanas. MIELOJI ČARITI. Miuziklas.

Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Gaetano Donizetti. LIUČIJA DI LAMERMUR. Opera.

Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt ZYGFRYDO VERNERIO KABARETAS. Muzikinis reviu.

Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. DULKIŲ SPINDESYS. Šokio spektaklis.

Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Miuziklas.

Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. Johanas Štrausas. ŠIKŠNOSPARNIS. Operetė.

Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Zita Bružaitė. GRYBŲ KARAS IR TAIKA. Operėlė-parodija vaikams ir tėveliams. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Džoakinas Rosinis. SEVILIJOS KIRPĖJAS. Opera.

Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Genadijus Gladkovas. BRĖMENO MUZIKANTAI. Miuziklas vaikams ir tėveliams. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Johanas Štrausas. ČIGONŲ BARONAS. Operetė.

Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Šarlis Guno. FAUSTAS. Opera.

Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Imrė Kalmanas. GRAFAITĖ MARICA. Operetė.

Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt. SNIEGO KARALIENĖ. Baletas vaikams.

Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt. Johanas Štrausas. NAKTIS VENECIJOJE. Operetė.

Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. E.Špokaitės baleto mokykla. B.Pavlovskis.

SNIEGUOLĖ IR SEPTYNI NYKŠTUKAI. Vienos dalies baletas vaikams. Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt. ZYGFRYDO VERNERIO KABARETAS. Muzikinis reviu.

Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.

Teatras turi teisę keisti spektaklius. Kasa (Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933) dirba 11–14, 15–18 val.

Poilsio diena – pirmadienis. Administratorės tel. (8 37) 228 784, e. paštas administratore@muzikinisteatras.lt.

SK E L B I M

AI

M SKELBI

AKCIJA

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR

1 SKELBIMĄ!

AI

Kauno diena

30 2

šeštaDIENIS, sausio 5, 2013

klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai

Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokymai

„CINAMON“ KVIEČIA MOKYTIS SKRAIDYTI! Rengiami šie pilotų kursai: pilotų mėgėjų (PPL) licencijai gauti; ultralengvų lėktuvų pilotų (ULO) licencijai gauti. Aviacinės teorijos kursai vyksta Kęstučio g. 27, Kaunas, KTU, 213 auditorija. Laukiame jūsų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. www.aerokaunas.lt. Tel. (8 37) 391 400, 8 687 45 132, 8 680 48 187, 8 687 15 895.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ KETURVIETĖ KAJUTĖ + AUTOMOBILIS – nuo 218 Lt asm. (akcija galioja nuo 2013 01 10)

1052604

Šokiai, dainavimas Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

„COMMODORRE“ KAJUTĖ DVIEM + AU­ TOMOBILIS – nuo 422 Lt asm. (akcija galioja nuo 2013 01 10)

AKCIJA KELTŲ BILIETAMS KLAIPĖDA–KYLIS

KAJUTĖ DVIEM + AUTOMOBILIS – 1324 Lt dviem į abi puses (galioja nuo 2013 01 10)

Didieji išpardavimai Vokietijoje VIETA KAJUTĖJE – nuo 242 Lt.

Daugiau specialių pasiūlymų www.krantas.lt

Naujais metais pasižadėjote pradėti šokti?! NEMOKAMI linijinių šokių užsiėmimai sausio 7, 9, 10, 14, 16, 17 ir 18 d. Centre, Vilijampolėje ir Aleksote – pradedantiesiems! Ateikite, pabandykite ir likite su VIENA LINIJA, nes tik čia madingiausi ir linksmiausi šokiai be porų. Patyrę ir energingi vadovai išmokys jus jaustis komfortiškai ant parketo. Pradėję šokti linijinius, atrasite daugiau šviesių gyvenimo pusių! Registracija www.line-dance.lt arba tel.

240 633, 8 615 93 665.

1061025

Sportas EKOJOGA kviečia į jogos pradedančiųjų užsiėmimus salėje, Laisvės al. 101A. Renkamos rytinės ir vakarinės grupės. Užsiėmimai vyks ketvirtadieniais ir antradieniais 8.30–10 val. ir 18–19.30 val.

Daugiau www.ekojoga.lt arba tel. 385 512, 8 656 03 823.

Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“

Kviečia mokytis

Kviečiame į Koso salą tiesiogiai iš Kauno:

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

4* viešbutis su „viskas įskaičiuota“ – 1450 Lt (asm.), 4 asm. šeimai – 4550 Lt. Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202,

askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 8–18 val.

1060077

ŽIEMĄ VASAROS KELIONĖS KAINUOJA MAŽIAU! 3* viešbutis su „viskas įskaičiuota“ – 1250 Lt (asm.), 4 asm. šeimai – 4050 Lt.

Įskaičiuota: skrydis, 7 n. apgyvendinimas, detali kelionės programa.

SVEIKINAME VISUS KELIAUTOJUS SULAUKUS NAUJŲJŲ 2013 METŲ!

kinas PLC „Me­ga“ tel. 8 700 70 111

„Kie­ta­šik­niai“ (OMNI ID iš­anks­ti­nė premjera) – 10 d. 19.35 val. „Varg­die­niai“ – iki 10 d. 11.15, 14.30, 18, 21.15 val. „Au­ro­ra“ – iki 10 d. 15.30 val.; 5, 7, 9 d.

21.30 val. „Bai­mės įlan­ka“ – iki 9 d. 19.35 val. „Ral­fas Grio­vė­jas“ (iš­anks­ti­niai se­an­sai, lie­t. k.) – iki 10 d. 16 val. „Dže­kas Ry­če­ris“ – iki 10 d. 13.15, 16.15, 19, 22 val. „Sau­lės cir­kas. Vi­sa­tos pa­kraš­ty“ 3D (lie­t. k.) – iki 10 d. 17.15 val. „Pi gy­ve­ni­mas“ 3D – iki 10 d. 14.40, 19.10, 21.45* val. (*išsk. 5, 7, 9 d.). „Pi gy­ve­ni­mas“ – iki 10 d. 13.25, 18.15, 20.50 val. „Zam­be­zi­ja“ 3D (lie­t. k.) – iki 10 d. 10.45, 12.40 val. „Zam­be­zi­ja“ (lie­t. k.) – iki 10 d. 11.20, 17.40 val. „Ho­bi­tas: ne­lauk­ta ke­lio­nė“ 3D – 5, 7, 9 d.

21.45 val. „Ho­bi­tas: ne­lauk­ta ke­lio­nė“ – iki 10 d. 12, 21.30* val. (*išsk. 5, 7, 9 d.). „Le­gen­dos su­si­vie­ni­ja“ (lie­t. k.) – iki 10 d.

11 val.

„FORUM CINEMAS“ Ka­ra­liaus Min­dau­go pr. 49, „Ak­ro­po­lis“, III a.

1061405

Renkamos 5–6 moterų, kurioms per 30, grupės nuo sausio 7 d. mokytis šnekamosios anglų kalbos įvairiose situacijose prie arbatos. Kaina 3 mėn. – 200 Lt (1 val. – 8 Lt).

Jei po 3 mėn. nekalbėsite angliškai – pinigai grąžinami. Formuojamos senjorių grupės. Buvusiom Touridea kursų studentėm taikoma 10 %, neįgalioms – 50 % nuolaida. Registracija e. paštu info@touridea.lt iki sausio 6 d. Savanorių pr. prie „Dubingių“. www.touridea.lt. Tel. 8 685 82 345.

1062398

Kviečia

„Vargdieniai“ (premjera) – iki 10 d. 11.30, 15, 18.45, 21.50 val. „Baimės įlanka“ (premjera) – iki 10 d.

19.45 val.; 5 d. 23.45 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ (premjera) – iki 10 d. 15.15 val.

Kino klubo seansas. „Provokuojantys užrašai“ – 10 d. 18.15 val. „Džekas Ryčeris“ – iki 10 d. 11.45, 14.45, 17.15, 20 val.; 5 d. 22.45 val. „Sėkmės džentelmenai“ – iki 10 d.13.45, 16, 18.30, 20.45 val. „CIRQUE DU SOLEIL. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 11, 15.30, 17.45, 21.40 val. „Legendos susivienija“ (liet. k.) – 5, 6 d.

10.15 val.; iki 10 d. 12.15, 14.15, 16.15 (seansas nevyks 8 d.) val. „Pi gyvenimas“ 3D – iki 10 d. 14.30, 18 (seansas nevyks 5 d.), 21.30 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ HFR 3D – iki 10 d. 10.45, 17.30 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ 3D – iki 10 d.

21.15 (seansas nevyks 5 d.) val. „Optimisto istorija“ – iki 9 d. 18.15 (seansas nevyks 8 d.) val.; 5 d. 23.15 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 10 d. 13 val. „Zambezija“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 10.30 val. „Ralfas griovėjas“ 3D (liet. k.) – iki 10 d.

12.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – iki 10 d. 11.15 val. „Širdžių ėdikas“ – iki 10 d. 21 val. „Debesų žemėlapis“ – 5 d. 23 val.

KITOKIO KINO KLUBAS. „Šeimoje“ – 8 d.

16.10 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas.

Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.

KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

informuoja DĖMESYS SENJORAMS Kau­no pe­da­go­gų kva­li­fik­ a­ci­jos cen­tras (Vy­tau­to pr. 44) tę­sia ren­gi­nių cik­lą, skir­tą sen­jo­ rams. Ypač kvie­čia­mi ir lau­kia­mi sen­jo­rai mo­ky­to­jai.

Ka­dan­gi į kai ku­rias veik­las ga­li­me pri­im­ti ri­bo­tą skai­čių da­ly­vių, to­dėl pra­šom re­gist­ruo­ tis iš anks­to.

Sau­sio mė­ne­sį vyks: SVEIKATOS KURSAS 15 d. 11 val. – pa­skai­ta „Gal no­ri­te gy­ven­ti il­giau?”. Lek­to­rės – A.Si­da­rie­nė, R.Kuo­lie­nė. Re­ gist­ruo­tis tel. 324 158.

29 d. 15 val. – pa­skai­ta „Se­zo­ni­nė mi­ty­ba”. Lek­to­rė – K.Kar­pa­vi­čie­nė. Re­gist­ruo­tis tel. 200 127. Vi­si ren­gi­niai ne­mo­ka­mi.

Sausio 5 d. 16 val. – PREMJERA. „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). 18 val. – „Meilė yra viskas, ko reikia”(romantinė komedija, Danija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokietija, 2012 m., rež. Susanne Bier, lietuviški titrai). 20 val.

– PREMJERA. „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai).

Sausio 6 d. 14 val. – „Kai Kalėdų Senelis nukrito į žemę” (nuotykių filmas visai šeimai, 2011 m., Vokietija, rež. Oliver Dieckmann, vaidina įgarsinta lietuviškai, N-7).

16 val. – PREMJERA. „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). 18 val. – „Virš įstatymo” (kriminalinė drama, JAV, rež.

John Hillcoat, lietuviški titrai).

RASTA S.Dau­kan­to sto­te­lė­je ras­tas pa­ke­tas. Tel. 744 583.

31

šeštadienis, sausio 5, 2013

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras

Mirus Lietuvos kariuomenės kūrėjui savanoriui, 1941 m. birželio sukilimo dalyviui, kariui savanoriui Stasiui STANKEVIČIUI (1924–2012), nuoširdžiai užjaučiame jo artimuosius, bendražygius ir liūdime kartu šią netekties valandą.

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyrius

nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sau­sio 5 d. 19 val. – Juo­zas Tu­mas-Vaiž­ gan­tas. ŽEMĖS AR MOTERS. Ko­me­di­ja. Rež.

To­mas Erb­rė­de­ris. Ma­žo­ji sce­na.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Teužpildo netekties tuštumą mūsų draugiška atjauta ir palinkėjimas stiprybės...

Skaudžią netekties valandą, mirus broliui, nuoširdžiai užjaučiame Povilą BEIGĄ ir artimuosius.

UAB „Vilungė“ kolektyvas Kauno armėnų bendrijos nariai nuoširdžiai užjaučia pirmininką Aleksandr BOJADŽIAN dėl mylimos mamos netekties.

UAB „Surfkolita“ kolektyvas nuoširdžiai užjaučia direktorių Aleksandr BOJADŽIAN ir jo šeimą dėl mylimos mamos netekties.

Jau baigėsi vargai šios žemiškos kelionės, Nustojo plakt širdis krūtinėj amžinai.

O artimiesiems liko liūdesys, dejonės Ir kauburėlį saugos medžiai milžinai.

Netekties valandą sūnus Mindaugą ir Gintarą PRANEVIČIUS bei jų šeimas, mirus mylimai Mamai, nuoširdžiai užjaučia BSB „Šviesa“ gyventojai.

Nuoširdžiai užjaučiame Mechanikos PRANEVIČIŲ dėl mylimos Mamos mirties.

baro

viršininką

Mindaugą

UAB „Korelita“ kolektyvas

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži­ mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi­ mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re­ novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukausko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

1059080

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­ slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirin­ kimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius lai­ dojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

1057584

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarp­ tautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g.

81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt.

1057888

Sau­sio 5 d. 18 val. – skelb­ta Im­rės Kal­ ma­no ope­re­tė MONMARTRO ŽIBUOKLĖ ne­įvyks. Bi­lie­tus pra­šom grą­žin­ti į ka­są.

Sau­sio 6 d. 12 val. – SNIEGO KARALIENĖ. 2 da­lių ba­le­to spek­tak­lis vai­kams H.K.An­ der­se­no pa­sa­kos mo­ty­vais, pa­gal E.Grie­go mu­zi­ką. Cho­re­og­ra­fas Alek­san­dras Jan­ kaus­kas, di­ri­gen­tas Jo­nas Ja­nu­le­vi­čius, dai­li­nin­kė Ra­mu­nė Skre­bū­nai­tė.

18 val. – Jo­han­nas Straus­sas. VIENOS KRAUJAS. 3 veiks­mų ope­re­tė. At­nau­ji­ni­ mo re­ži­sie­rius Ge­di­mi­nas Ma­ciu­le­vi­čius, di­ri­gen­tas Vir­gi­li­jus Vi­soc­kis, at­nau­ji­ni­mo dai­li­nin­kė Mar­ta Vo­sy­liū­tė, cho­re­og­ra­fas Alek­san­dras Jan­kaus­kas.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Sausio 5, 6 d. 12 val. – naujametė prem­ jera Didžiojoje scenoje ir susitikimas su Kalėdų Seneliu! BALTA SNIEGO ŽMOGE­ LIUKŲ KELIONĖ (užpustyta istorija apie pasislėpusią Saulę). Režisierius O.Žiugžda.

Dailininkė A.Jankauskienė. Kompozitorė G.Pauliukevičiūtė.

Sausio 5, 6 d. 11 val. – naujametė prem­ jera Mažojoje scenoje ir susitikimas su Kalėdų Seneliu Lėlių muziejuje. NAUJA­ METĖ PASAKA (Varveklių šalies paslaptys).

Režisierė V.Vyšniauskaitė. Dailininkė A.Juškaitė. Kompozitorė J.Juzėnaitė.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

LAIMINGI ŽMONĖS Sausio 6 d. 19 val. – romantinė komedija KITAIS METAIS, TUO PAČIU LAIKU. Režisie­ rius A.Lebeliūnas.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje

Sausio 6 d. 12 val. – VILKAS IR LINKSMIEJI OŽIUKAI. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas

Sausio 6 d. 18 val. – choro „Exaudi” kon­ certas. B.Brittenas. „A Ceremony of Carols”.

Bilietus platina „Tiketa”.

renginiai KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vy­tau­to pr. 79/Kęstu­čio g. 1

Sausio 5 d. 12 val. – šventinis koncertas TRYS KARALIAI ATVAŽIAVO. Koncertuos liaudiškos muzikos ansamblis „Bočiai” ir Kauno kultūros centro „Tautos namai” šokių kolektyvas „Ainiai”. Įėjimas nemokamas.

KAUNO ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR POVILO ARKIKATEDRA BAZILIKA Menininkų akcija „Kad sugaustų didieji Arkikatedros vargonai“ tęsiasi!

Kauno religinės muzikos centras kviečia į koncertų ciklą NUO ADVENTO IKI TRIJŲ KARALIŲ.

Sausio 6 d. 16 val. – Kauno valstybinis cho­ ras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis. Solistės: Živilė Lamauskienė (so­ pranas) ir Rita Novikaitė (mecosopranas).

VDU MA kamerinis orkestras, dirigentas Robertas Bliškevičius. Renginio vedėjas – aktorius Egidijus Stancikas.

Į KAUNĄ ATKELIAUJA TRYS KARALIAI

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.

Sausio 6 d. 15.30 val. nuo S.Daukanto gatvės Laisvės alėja į Rotušės aikštę keliaus trys išminčiai Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Jie sveikins ir kvies miestiečius susirinkti prie auksinės miesto eglės. An­

gelas su žvaigžde rankoje rodys kelią, svita neš deglus, muš būgnus. Šiais metais vėl kartu keliaus ir senasis Krivis, jis primins, kad atnešta elnio Devyniaragio saulė jau apsivertė ant kito šono, o diena pailgėjo per gaidžio žingsnį...

16.30 val. Rotušės aikštėje prasidės koncer­ tas „Trys karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo”. Tris karalius ir jų palydą pasi­ tiks Šeimininkas ir Šeimininkė, kurie miesto bendruomenei paskelbs, kad jau baigiasi kalėdojimo, svečiavimosi ir linksmybių laikas, metas nupuošti Kalėdų eglutę, vėl kibti į darbus... Koncertuos folkloro ansambliai „Žaisa”, „Kupolė”, „Sodailio”. Šventėje dalyvaujantys folkloro ansambliai „Sodyba”, „Jotija”, „Lankesa”, „Brydė”, „Botagėlis”, „Ratilėlis” kvies susirinkusiuo­ sius kartu dainuoti ir šokti. Grupė „Ugnies valdovai” suks ugnies ratus, įžiebs saulės ženklus, o koncertą vainikuos nuotaikinga kaimo kapela „Sadūnai”. Šaltą žiemos dieną geras žmogus ir šuns nevarytų, bet Trys karaliai negali nekalė­ doti. Jų širdyje gera valia, rankose auksas, mira, smilkalai, o ką pasieks smilkalų kvapas, tas visus metus bus apsvaigęs iš laimės. Norite linksmai praleisti laiką?

Ateikite, visi visi, dideli ir maži, į Kauno miesto šventę „Trys karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo”.

Organizatoriai: Kauno miesto savivaldybė, Kauno tautinės kultūros centras.

Informacija www.ktkc.lt, tel. 8 679 36 715.

MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Ro­tu­šės a. 13

Sau­sio 8 d. 17 val. – Ar­vy­do Juo­zai­čio kny­ gos „Gy­vų­jų te­at­ras” (dra­mos) su­tik­tu­vės.

Da­ly­vau­ja au­to­rius Ar­vy­das Juo­zai­tis, re­ži­sie­rė Ra­mu­nė Kudz­ma­nai­tė, iš­trau­kas iš dra­mos „Pre­zi­den­tie­nė” skai­to ak­to­riai Dai­va Stub­rai­tė ir Liu­bo­mi­ras Lau­ce­vi­čius.

Sau­sio 10 d. 17 val. – iš­ei­vių ra­šy­to­jo, po­ eto Al­gi­man­to Mac­kaus at­mi­ni­mo va­ka­ras.

Da­ly­vau­ja Jo Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­tas Val­ das Adam­kus, li­te­ra­tū­ro­lo­gas Vir­gi­ni­jus Ga­ si­liū­nas, A.Mac­kaus gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Vac­lo­vas Na­vic­kas, mo­ky­to­jos Van­da Žuk­li­ jie­nė ir Vil­ma Vai­va­die­nė, Iš­ei­vių li­te­ra­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Pa­plaus­kie­nė, ak­ to­rius Pet­ras Ven­slo­vas. Taip pat kvie­čia­me ap­lan­ky­ti A.Mac­kui skir­tą ju­bi­lie­ji­nę pa­ro­dą „Mes gi­mė­me vie­ni…”

V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Lais­vės al. 57

Sau­sio 8 d. 17 val. – su­si­ti­ki­mas su akad.

Ro­mu­al­du Gri­gu. Va­ka­ro me­tu vyks pa­šne­ke­sys-dis­ku­si­ja „Lie­tu­vių tau­tos is­to­ri­jos duo­bės ir šiuo­lai­ki­nė sa­vi­vo­ka” ir lek­to­riaus so­cio­so­fi­nių ap­mąs­ty­mų ei­lė­mis kny­gos „Aki­va­rų at­spin­džiai” pri­sta­ty­ mas. At­ver­si­me kny­gos „Se­nie­ji lie­tu­viai: ta­pa­ty­bės bruo­žai ir jų li­ki­mas” pus­la­pius.

Me­ni­nę pro­gra­mą at­liks Edu­ko­lo­gi­jos uni­ ver­si­te­to doc. Zi­ta Gri­gie­nė (sop­ra­nas) ir Dai­va Žit­ke­vi­čie­nė (for­te­pi­jo­nas).

Vei­kia pa­ro­da „Lie­tu­vių ko­vos už lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę: 1863 m. su­ki­li­mas dai­ li­nin­ko Vy­tau­to Va­liaus gra­fi­ko­je”. Pa­ro­da pa­reng­ta iš Do­mo Aks­ti­no rin­ki­nio.

KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Sa­va­no­rių pr. 206, sa­lė­je

Sau­sio 9 d. 14 val. – kon­cer­tas ATMINTIS, skir­tas Lais­vės gy­nė­jų die­nai.

At­li­kė­jai: Li­ja­na Žie­de­ly­tė (smui­kas), akom­ pa­nia­to­rė, Ema Bo­ja­džian, Eg­lė Mik­ny­tė (kan­klės), Da­rius Ku­dir­ka (for­te­pi­jo­nas), mė­gė­jų te­at­ras „Ai­ra”.

Skam­bės lie­tu­vių kom­po­zi­to­rių kū­ri­niai, Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus, Ri­čar­do Mi­ku­ta­vi­ čiaus, Eg­lės Pe­red­ny­tės ir ki­tų po­etų ei­lės.

Pa­mi­nė­ki­me šią at­min­ti­ną die­ną kar­tu.

ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA KAUNE Vil­niaus g. 33, tel. 201 778, www.is­to­ri­nep­re­zi­den­tu­ra.lt

Sau­sio 9 d. 17 val. bus pri­sta­ty­ta Ge­di­mi­no Jan­kaus dra­ma KYBARTŲ AKTAI. Ren­gi­ny­je da­ly­vaus au­to­rius Ge­di­mi­nas Jan­kus, is­to­ ri­kas dr. Al­gi­man­tas Lie­kis, LR Pre­zi­den­to A.Sme­to­nos gi­mi­nai­tis Ri­man­tas Sme­to­na, te­at­ro­lo­gė El­vy­ra Mar­ke­vi­čiū­tė. Iš­trau­kas iš dra­mos skai­tys ak­to­rius Liu­bo­mi­ras Lau­ce­vi­čius. Va­ka­rą ves ra­šy­to­jas Ro­ber­tas Ke­tu­ra­kis.

DATOS (sausio 5 d.)

1927 m. gimė poetas Vladas Grybas.

Mirė 1954 m.

1931 m. gimė architektas, inžinierius statybininkas, humanitarinių mokslų daktaras Napoleonas Kitkauskas.

1931 m. Telšiuose gimė tautosakininkas, literatūrologas Leonardas Sauka.

1990 m. buvo pertvarkyta Lietuvos civilinės aviacijos valdyba ir įsteigta valstybinė aviakompanija „Lietuvos avialinijos“.

1855 m. gimė skustuvo išradėjas Campas Gillette.

1932 m. gimė rašytojas bei kritikas Umberto Eco. 1938 m. gimė Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I. 1969 m. gimė dainininkas ir muzikantas Marilyn Mansonas.

2012 m. būdamas 52 metų Sankt Peterburge mirė aukščiausias (245 cm) Rusijos žmogus, buvęs krepšininkas Aleksandras Sizonenka.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas, todėl nepraraskite pasitikėjimo savimi.

Jautis (04 21–05 20). Galėsite patikrinti aplinkinius, nes jūsų protas bus ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes jei būsite nedėmesingas, galite pridaryti klaidų.

Dvyniai (05 21–06 21). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą.

Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima.

Vėžys (06 22–07 22). Galbūt nesutiksite su aplinkinių nuomone arba apskritai bus sunku bendrauti. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą.

Liūtas (07 23–08 23). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daugiau dėmesio skirkite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis.

Mergelė (08 24–09 23). Sveika nuovoka padės išspręsti įvairias problemas. Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, nebekartokite senų klaidų.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Galbūt kils gerų kūrybinių idėjų.

Be to, atsiras galimybė pamąstyti ne tik apie kasdienius, bet ir apie amžinus dalykus. Pabūkite vienumoje.

Skorpionas (10 24–11 22). Pavyks sėkmingai susitarti su aplinkiniais, nes būsite kalbesnis nei įprastai, noriai ir lengvai bendrausite. Svarbiausia, kokias temas ir problemas spręsite. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jūsų kūrybingumas ir gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius.

Ožiaragis (12 22–01 20). Esate komunikabilus ir sumanus, lengvai atrandate naujų idėjų. Tinkamas laikas imtis realių darbų. Galbūt užmegsite naują pažintį, bet per daug iš to nesitikėkite.

Vandenis (01 21–02 19). Pasitelkęs vaizduotę atrasite puikią galimybę pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, tačiau visiškai pritars jums. Žuvys (02 20–03 20). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Galite gyventi be nereikalingų dalykų ir naudotis tik pačiais būtiniausiais.

Orai

Šiandien daugelyje rajonų prognozuojami negausūs krituliai. Vietomis susiformuos plikledis. Oro temperatūra bus nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos.

Sekmadienį kai kur trumpai pasnigs. Į šalį veršis šaltesnis oras: naktį šals iki 3–8 laipsnių, pajūryje bus apie nulį, dieną numatomas 0–5 laipsnių šaltukas. Formuosis plikledis.

Šiandien, sausio 5 d.

0

+2

0

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

0

Panevėžys

+1

Saulė teka 8.40 Saulė leidžiasi 16.09 Dienos ilgumas 7.29 Mėnulis (delčia) teka 5.58 Mėnulis leidžiasi – 5-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 360 dienų.

Saulė Ožiaragio ženkle.

Utena

+1

Tauragė

+1

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +9 Brazilija +28 Briuselis +10 Dublinas +12 Kairas +19 Keiptaunas +27 Kopenhaga +5

Londonas +13 Madridas +13 Maskva –1 Minskas +2 Niujorkas +4 Oslas +3 Paryžius +11 Pekinas –2

orai kaune šiandien

0

+1

Praha +9 Ryga +3 Roma +14 Sidnėjus +27 Talinas +1 Tel Avivas +16 Tokijas +10 Varšuva +4

Vėjas

Vilnius

Marijampolė

+1

Alytus

7–12 m/s

Vardai Edvardas, Emilijonas, Gaudentas, Simonas, Telesforas, Vytautas, Vytautė.

Karš­čio re­kor­das

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

+1

0

+2

7

-3

-2

-3

-3

4

-5

-4

-4

-4

4

rytoj

poryt

Aust­ra­li­jos pie­tų Tas­ma­ni­jos sa­la pa­ ty­rė karš­čiau­sią die­ną nuo tiks­lių ma­ ta­v i­mų pra­d žios, o jos sos­t i­nė­je Ho­ bar­te oras va­kar bu­vo įkai­tęs iki 41,8 laips­nio. Pie­tų Aust­ra­li­ją apė­mus karš­ čių ban­gai ki­lo krū­my­nų gais­rai, ku­rie su­nai­ki­no ke­lis pa­sta­tus Tas­ma­ni­jo­je, o Pie­tų Aust­ra­li­jos vals­ti­jos sos­ti­nė­je Ade­lai­dė­je tem­pe­ra­tū­ra bu­vo pa­ki­lu­ si iki 45 laips­nių. Aust­ra­l i­jos di­džiau­ sia­me mies­te Sid­nė­ju­je tūks­tan­čiai žmo­nių gel­bė­jo­si nuo kait­ros pa­plū­di­ miuo­se, ta­čiau ten tem­pe­ra­tū­ra bu­vo ge­ro­kai ma­žes­nė – mies­to cent­re ji bu­ vo tik 29 laips­niai.

BNS inf., AFP nuo­tr.

įvairenybės

Oran­ži­nio puo­de­lio fe­no­me­nas

Eu­ro­pos moks­li­nin­kai skel­bia ra­dę nau­jų įro­dy­mų, kad mais­to ir gė­ri­ mų sko­nio su­vo­ki­mui di­de­lę įta­ką da­ro jų pa­tei­ki­mo pa­vi­da­las.

Va­len­si­jos po­li­tech­ni­kos ir Oks­ for­do uni­ver­si­te­tų moks­li­nin­kai at­li­ko ty­ri­mą su 57 sa­va­no­riais, ku­r ių pra­š y­ta pa­ra­gau­t i kar­š to šo­ko­la­do gė­ri­mo iš ke­tu­rių spal­ vų plas­ti­ki­nių puo­de­lių – bal­to, kre­mi­nio, rau­do­no ir oran­ži­nio.

Vi­sų puo­de­lių vi­dus bu­vo bal­tas.

Nors karš­tas šo­ko­la­das vi­suo­

se puo­de­liuo­se bu­vo tas pa­ts, ta­čiau eks­pe­ri­men­te da­ly­va­vu­sie­ji sa­va­no­ riai nu­ro­dė, kad gė­ri­mas oran­ži­nia­me ir kre­mi­nės spal­vos puo­de­liuo­se pa­si­ žy­mi ge­res­nė­mis sko­nio sa­vy­bė­mis. „In­do, ku­ria­me tie­kia­mas mais­ tas ar­ba gė­ri­mas, spal­va ga­li tu­rė­ti įta­kos sko­nio ir kva­po su­vo­ki­mui“, – sa­kė Va­len­si­jos po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­to at­sto­vė Be­ti­na Pi­que­rasFisz­man. Šis at­ra­di­mas ga­li bū­ti nau­din­gas vi­rė­jams ir mais­to ga­min­to­jams.

Naujametė labdaros akcija vėl džiugina mažuosius Kauno klinikų ligoniukus

Kauno Rotušės aikštėje įsikūręs Kalėdinis miestelis džiugina visus, kurie užsuka pasiklausyti išmintingosios senelės pasakų ar pasigaminti originalių rankdarbių į „Pasakų” ir „Dirbtuvėlių“ namelius. Nepamirštami taip pat yra ir tie mažieji žiemos švenčių mylėtojai, kurie aplankyti Kalėdinio miestelio negali.

Jau ketvirtąjį žiemos sezoną stebuklų miestelio sumanytojai VšĮ „Artima kultūra“ organizuoja naujametę akciją „Lašelis džiaugsmo”. Š. m. gruodžio 27 dieną Kalėdų Senelis su Snieguole bei nykštukais, pasipuošę šypsenomis bei kupini kalėdinės nuotaikos, aplankė Kauno klinikų Vaikų ligų skyriuje gulinčius vaikučius. Mažieji nudžiugo, mielai deklamavo dar negirdėtus eilėraščius bei kitais būdais stengėsi nustebinti netikėtai pasirodžiusius kalėdinius svečius. Jų pastangos neliko neįvertintos – Kalėdų Senelis apdovanojo visus ligoniukus ir ragino greičiau sveikti bei kitąmet žiemos šventes sutikti savo namuose.

Už galimybę suteikti mažiesiems džiaugsmą dėkojame Kauno kultūros centrui „Tautos namai“, Kauno miesto savivaldybei, parduotuvei „Balionų šalis“ ir geradariams miestiečiams – iš Jūsų aukų ligoniukams buvo nupirktos ir įteiktos dovanėlės.

Užs. 1062286

Anks­tes­ni ty­ri­mai pa­ro­dė, kad vais­van­de­niai gel­to­nuo­se in­duo­ se ne­va ge­riau at­sklei­džia cit­ru­si­ nių vai­sių aro­ma­tą, o gė­ri­mai šal­tų spal­vų puo­de­liuo­se ge­riau mal­ši­na troš­ku­lį ne­gu šil­tų spal­vų in­duo­se.

Be to, ro­ži­niai gė­ri­mai, mū­sų su­ pra­ti­mu, yra sal­des­ni už ki­tų spal­ vų vais­van­de­nius. Šio ty­ri­mo re­zul­ta­tai skel­bia­mi spe­cia­lia­me lei­di­ny­je „Jour­nal of Sen­so­ry Stu­dies“.

Iliu­zi­ja: vyks­tant ty­ri­mui sa­va­no­riai ti­ki­no, kad oran­ži­nia­me ar kre­mi­

BNS inf.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

nia­me puo­de­ly­je pa­teik­tas šo­ko­la­das – ska­nes­nis.

Ga­mi­na­me na­muo­se Skai­t y­to­ja Mil­da siū­lo pa­si­ga­m in­t i ska­nių ir svei­kų sa­lo­tų su viš­tie­na ir rie­šu­tais, o tau­piau­sie­siems tu­rė­t ų pa­tik­ti so­ti pa­to­bu­lin­ta bul­vių ko­šė.

0,5 ma­žas rau­do­na­sis svo­gū­nas,

siai tin­ka rau­do­na),

Pa­da­žui:

400 g fe­tos,

4 šaukš­tai ma­jo­ne­zo,

šiek tiek drus­kos ir bul­vių pa­tie­ka­

4 šaukš­tai na­tū­ra­laus jo­gur­to, ne­di­de­lė skil­te­lė čes­na­ko, 4 ša­ke­lės pet­ra­žo­lių, šaukš­tas cit­ri­nų sul­čių, drus­kos ir pi­pi­rų pa­gal sko­nį.

Sa­lo­tos su viš­tie­na 200 g rū­ky­tos viš­tos krū­ti­nė­lės,

or­kai­tė­je ap­kep­ta pa­pri­ka (ge­riau­

gū­že­lė sa­lo­tų.

Obuo­lį, viš­tos krū­ti­nė­lę, mor­ką ir svo­ gū­ną su­pjaus­ty­ki­te ku­be­liais ar šiau­ de­liais, su­smul­kin­ki­te sa­lo­tas. Grai­ki­ nius rie­šu­tus su­lau­žy­ki­te ma­žes­niais ga­ba­liu­kais. Ma­jo­ne­zą su­mai­šy­ki­te su jo­gur­tu, cit­ri­nų sul­ti­mis, su­smul­kin­tu čes­na­ku ir pet­ra­žo­lė­mis, pa­da­žu už­ pil­ki­te ki­tas sa­lo­tų su­de­da­mą­sias da­ lis, pa­gar­din­tas drus­ka ir pi­pi­rais.

lams tin­ka­mų prie­sko­nių, Nus­kus­tas ir su­smul­kin­tas bul­ves ir čes­na­ko skil­te­les iš­vir­ki­te pa­sū­dy­ta­ me van­de­ny­je (apie 20–30 min.), nu­ sun­ki­te, su­trin­ki­te. Su ko­še su­mai­šy­ ki­te svies­to, jo­g ur­to, smul­k in­tos ap­ kep­tos pa­pri­kos, sū­rio ir cit­ri­nų sul­ čių mi­ši­nį. Pas­ka­nin­ki­te drus­ka ir pi­ pi­rais.

Ki­to­kia bul­vių ko­šė

di­de­lis ža­lias obuo­lys,

500 g bul­vių,

avo­ka­das,

3 skil­te­lės čes­na­ko,

ma­ža mor­ka,

2 šaukš­tai svies­to,

sau­je­lė grai­ki­nių rie­šu­tų,

šaukš­tas na­tū­ra­laus jo­gur­to,

„Shutterstock“ nuotr,

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 230, 302 234, 308 862, 308 863, e. paštas reklama@kaunodiena.lt, skelbimų skyrius: tel. 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt