Lietuva
5p.
Formaliai euras litą galėtų pakeisti jau kitąmet, bet valdžia netiki, kad tai bus įmanoma anksčiau nei 2015 m.
Ekonomika
7p.
Siūloma netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų Lietuvos pirmininkavimo ES renginiams.
Pasaulis
8p.
9p.
Japonijos prasiskolinimo mastas pasauliui jau kelia nerimą.
Pergalingas dublis: „Žalgiris“ laimėjo svarbius mūšius Eurolygoje ir VTB Vieningojoje lygoje.
Pirmadienis sausio 7, 2013 Nr. 4 (19865) Kaunodiena.lt 2 Lt
Neteks pralobti iš minimalios algos
Po švenčių – kova dėl išlikimo Tadas Širvinskas Per šventes ūžęs Kaunas neria į žiemos miegą. Kavinėmis, resto ranais ir barais virtusių alkoholio prekybos kioskų savininkai prade da skaičiuoti dienas iki pavasario.
Pirmąjį šių metų savaitgalį kavinės ir restoranai Kauno miesto centre nebuvo tušti, tačiau žmonių juose apsilankė gerokai mažiau nei per šventes. „Nuo Kalėdų iki Naujų jų metų nebuvo jokio klientų skai čiaus sumažėjimo, bet po Naujųjų jis iškart pasijautė. Matyt, žmonės pavargo valgyti, švęsti ir bendrau ti“, – pasakojo Laisvės alėjoje vei kiančios vyninės savinin kė Giedrė Labonienė.
2
Dienos citata „Geriau ilgiau pabūti bal tomis varnomis, negu lik ti be kelnių“, – anot Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, Lietuvai nereikėtų skubėti įsivesti eurą. Sąlyga: savivaldybės įmonių vadovų atlyginimai gali kilti ne dėl geresnių darbo rezultatų, bet padidėjus MMA.
Minimalios mėnesio algos (MMA) padi dėjimo laukė ir labai gerai uždirbantys sa vivaldybės įmonių vadovai, kurių algos priklauso nuo MMA. Direktorių algų iš pūtimui pavyko užkirsti kelią, tačiau ir be padidėjimo kai kurios algos bado akis. Miestą palaimino Trys karaliai
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Pagal MMA piniginės storį matuo ja ne tik mažiausiai uždirbantieji, bet ir 15 Kauno savivaldybės val domų įmonių vadovai. Todėl vidu tiniškai nuo 2 iki beveik 12 tūkst. litų per mėnesį uždirbantys direk toriai nuo šių metų prie algų tikė
Vytauto Petriko nuotr.
josi pridėti po 600–900 litų kas mėnesį. „Visi džiaugėsi, kad nieko neda rant padidėjo alga, bet pasinaudojo me Vyriausybės nutarimu, leidžian čiu įmonių vadovų atlyginimus skaičiuoti vadovaujantis ankstesniu MMA – 850 litų“, – sakė savivaldy bės administracijos direk torius Dainius Ratkelis.
5p.
3
4p.
4p.
2
Pirmadienis, sausio 7, 2013
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
9
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,2
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
18
Nepaiso: iš barų išsinešti alkoholinių gėrimų negalima, tačiau to daryti niekas netrukdo.
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Artūro Morozovo nuotr.
Po švenčių – kova dėl išlikimo Senamiestyje įsikūru 1 sio restorano „Skliau tas“ savininkas Ąžuolas Gaižutis
skaičiuoja, kad po švenčių klientų sumažėjo kone trečdaliu. Jis įsiti kinęs, kad netrukus reikalai dar la biau suprastės, tačiau dėl to perne lyg nesisieloja. Pastebimas klientų skaičiaus sumažėjimas po Naujų jų – įprastas reiškinys. „Po Naujųjų apie dvi savai tes dar tęsiasi tam tikra inercija: žmonės grįžta po atostogų, susi tinka su draugais ir artimaisiais. O nuo sausio vidurio iki Valentino dienos būna pats sunkiausias lai kotarpis. Viskas atgyja tik su pir maisiais saulės spinduliais kovo mėnesį. Tada prasideda pavasari nis judėjimas“, – verslo subtilybes atskleidė Ą.Gaižutis. „Sausį dar vyksta kai kurių įmo nių vakarėliai, bet žmonės jau pra deda taupyti“, – pastebėjo G.La
bonienė. Verslininkai tikisi, kad žiema bus šilta. Verslo sėkmė glau džiai susijusi su sąskaitų už šildy mą dydžiu. Džiugino rusakalbiai
Kavinių ir restoranų savininkai pa stebi, kad geriausiu laikomas šven tinis laikotarpis, kai žmonės linkę išlaidauti, kasmet trumpėja. To dėl verslininkai šiemet labai apsi džiaugė pastebėję, kad po Naujųjų Kaune kelioms dienoms užsibuvo turistai iš Rytų. „Senamiestyje pasijautė rusa kalbių pagausėjimas. Išsiaiškino me, kad per šventes į Vilnių atskri dę rusai nuomojasi automobilius ir apvažiuoja Lietuvą, užsukdami ir į Kauną“, – pasakojo Ą.Gaižutis. Tiesa, tuoj po Naujųjų rusų tu ristai patraukė namo švęsti stačia tikių Kalėdų. Tikimasi, kad bent trumpam ir nors truputį jų netek
tį kompensuos į Kauną po atosto gų grįžtantys studentai. Įstatymas pabrangino alų
Kavinių ir restoranų verslui blo giausias metų laikas prasidės po savaitės kitos, o barais virtę al koholio prekybos kioskai milži nišką nuosmukį patyrė iškart po Naujųjų. Keturias barais tapu sias parduotuves Kaune turin čios bendrovės „Onrama“ vienas iš savininkų Modestas Novickas prognozavo, kad labai sunkų po šventinį laikotarpį pakels ne visi konkurentai. „Visi stengėsi išsilaikyti iki Nau jųjų metų, nes per šventes dar ga lima užsidirbti, tačiau netrukus prasidės bankrotai“, – teigė M.No vickas. Alkoholiu prekiaujantys versli ninkai pastebi, kad prekyba duoda vis mažiau pelno. Vis dėlto, M.No
Ritmas: naktinis gyvenimas Kauno centre nemirė, tačiau sulėtėjo iki pavasario.
vickio teigimu, didžiausia proble ma – ne klientų piniginių storis, o smulkų verslą žlugdantys, esą tik didiesiems prekybos centrams pa lankūs įstatymai.
Šiomis dienomis iš verslo pasitrauks ne vienas konku rentas, nes labai sunkų pošventinį laikotarpį ištvers ne visi. Nuo šių metų pirmosios dienos įsigaliojo dar vienas įtakos alko holio prekybai turintis Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimas – draudžiama alų pardavinėti dides nėje nei 1 litro talpos taroje. „Pir mosios metų savaitės visada būna
labai blogos, todėl kalbėti apie šio įstatymo pakeitimo įtakos dydį dar anksti, tačiau jau aišku, kad ta įtaka bus ir ji bus neigiama. Alus pabran go. Anksčiau 2 litrai alaus kaina vo 5–6 litus, dabar už tą patį kie kį teks mokėti 7–8 litus“, – kalbėjo tris barus turinčios įmonės „Bro liai juodvarniai“ savininkas Pet ras Rugys. Įstatymas pažeidžiamas nuolat
M.Novickas pastebėjo, kad praėjęs šventinis laikotarpis, kai žmonės buvo linkę daugiau išleisti pinigų alkoholiniams gėrimams, buvo ne toks pelningas, kaip tikėtasi. Maža to, prieš šventes labai aktyviai dar bavosi Alkoholio kontrolės įstaty mo pažeidimus fiksuojantys poli cijos pareigūnai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisaria to Prevencijos skyriaus viršinin kas Tauris Stauskis pasakojo, kad vien per praėjusį mėnesį, tikrinant alkoholiu prekiaujančius taškus, nustatyta pora dešimčių Alkoho lio kontrolės įstatymo pažeidimų. „Pardavinėti alkoholį galima, ta čiau tara turi būti atidaryta, o ger ti galima tik pirkimo vietoje. Nie kas to nepaiso. Kaip nešėsi tuos gėrimus, taip ir nešasi“, – atsidu so T.Stauskis. „Kauno dienos“ žurnalistai įsiti kino, kad barai įstatymo nepaiso ir šiemet. Trijose skirtingose alkoho lio prekybos vietose alaus išsinešti pavyko be problemų. Dviejose iš jų tara net nebuvo atidaryta. M.Novickas teigė esantis įsitiki nęs, kad dėl to kaltos atsainiai dir bančios pardavėjos, nes patiems barų savininkams taip rizikuoti neverta – kelių užfiksuotų pažei dimų pakanka tam, kad būtų labai sutrumpintas alkoholio prekybos laikas, o tai lygu bankrotui. „Patys pareigūnai sutinka, kad įstatymas yra nesąmoningas. Kaip aš galiu užtikrinti, kad alkoholi nių gėrimų nusipirkęs klientas jų neišsineštų? Joks įstatymas par davėjui nesuteikia teisės sulaikyti pirkėją. O mus be jokių pasiaiški nimų baudžia iškart, kai žmogus su alkoholiu išeina į lauką“, – skun dėsi M.Novickas.
3
Pirmadienis, sausio 7, 2013
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Neteks pralobti iš minimalios algos Kaun o sav ivald yb ės 1 kontroliuojamų bendro vių ir įmonių direktorių algos nuo
šių metų nepadidės, tačiau direk torių algų analizę atlikę savival dybės tarnautojai atkapstė įdomių skaičių. Į kai kurias bendroves ke tinama kreiptis, kad šios paaiškin tų, kodėl jų vadovai uždirbo dau giau, nei turėtų. Prisidėjo išeitinė kompensacija
Savivaldybės tarnautojai gruodžio viduryje apskaičiavo, kiek viduti niškai per praėjusius metus turėjo uždirbti visų savivaldybės kontro liuojamų įmonių ir bendrovių va dovai. Daugeliu atvejų realiai išmo kėti atlyginimai nuo skaičiavimų skyrėsi nedaug arba buvo mažes ni, tačiau keliais atvejais išmokėta kur kas daugiau, nei tikėtasi. La biausiai nuo apskaičiavimų sky rėsi „Kauno energijos“, „Kauno gatvių apšvietimo“ ir Laboratori nių bandymų centro direktorių at lyginimai. „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas per nai per mėnesį vidutiniškai uždir bo 11,8 tūkst. litų – 3,6 tūkst. litų daugiau, nei turėtų būti mokama pagal savivaldybės skaičiavimus. R.Bakas teigė, kad „Kauno ener gijos“ generalinio direktoriaus at lyginimo dydis nekinta ne vienus metus, o pernai algos vidurkį išau gino permainos valdyboje. Pasikeitus valdybai, R.Bakas bu vo atleistas, todėl pagal įstatymus jam išmokėti pinigai už nepanau dotas atostogas ir išeitinė kom pensacija. Vėliau R.Bakas buvo vėl priimtas į darbą. Mažino du kartus
„Kauno gatvių apšvietimo“ val dybos pirmininkas Šarūnas Mic kevičius „Kauno dienai“ tvirtino, kad pernykščiai skaičiai neatitin ka tikrovės. Per praėjusius metus pasikeitė ir generalinis direktorius, ir valdyba, kuri bendrovės vadovo algą karpė ne sykį. „Direktoriaus atlyginimas per metus buvo mažintas du kartus. Savivaldybės jau užklausėme, ko kius koeficientus turėtume taiky ti skaičiuodami atlyginimą. Kokius nurodys, tokius ir taikysime nuo šių metų“, – sakė Š.Mickevičius. Panaikino aukso kasyklą
„Man atlyginimas buvo pastebi mai sumažintas. Šiuo metu uždir bu apie 4 tūkst. litų“, – sakė nuo praėjusių metų kovo „Kauno gat vių apšvietimui“ vadovaujantis Kęstutis Žuromskas. Direktoriaus atlyginimo mažini mas prasidėjo po to, kai pasikeitė valdyba ir iš bendrovės turėjo pa sitraukti į savivaldybės tarybą iš rinktas Valys Venslovas. Tiesa, iš pradžių politikas generalinio di rektoriaus postą užleido Algiui Snarskiui, o pats persėdo į tech nikos direktoriaus krėslą. Pernai V.Venslovas perėjo dirbti į „Kau no vandenis“. Ankstesnė valdy ba buvo nustačiusi, kad direkto
rius kas mėnesį uždirba apie 9,6 tūkst. litų. Tiesa, ir po algos karpymų sa vivaldybės dokumentuose vidu tinė per praėjusius metus „Kau no gatvių apšvietimo“ direktoriui mokėta mėnesio alga buvo daug didesnė, nei turėtų būti pagal sa vivaldybės tarnautojų apskaičia vimus. Jų duomenimis, „Kauno gatvių apšvietimo“ vadovas 2012aisiais kas mėnesį vidutiniškai tu rėjo uždirbti po 4,4 tūkst. litų, ta čiau uždirbo kur kas daugiau – 7 tūkst. litų. Tiesa, tokiam atlygi nimo vidurkiui įtakos galėjo turė ti ne tik ankstesnio vadovo didžiu lis atlyginimas, bet ir jam išmokėta kompensacija.
Kas pernai uždirbo daugiausia? 11 822 litai – tokią vidutinę mė
nesio algą vadovui pernai mokėjo „Kauno energija“. 8 491 – tiek generaliniam direkto
riui mokėjo „Autrolis“.
kė, nors žadama, kad kitą savaitę situacija pasikeis.
8 453 – „Kauno vandenys“.
Ne vienas savi valdybės įmonės vadovas paskir tas vadovaujantis ne jų sugebėjimų vertinimu, o parti niu principu. Skiriasi skaičiavimo metodikos
Savivaldybės valdomų įmonių ir bendrovių vadovų atlyginimai su sideda iš kelių dedamųjų, o atly ginimo apskaičiavimo metodikos gali būti kelios. Neatmetama tiki mybė, kad skirtumas tarp savival dybės apskaičiuotų ir realiai įmo nių bei bendrovių direktoriams mokėtų atlyginimų susidarė to dėl, kad buvo skirtingai traktuoja mi tie patys skaičiai. Ketinama reikalauti, kad bend rovės suvienodintų atlyginimų skaičiavimo metodikas, tačiau tai gali neturėti jokios prasmės, nes lemiamą žodį skiriant vadovo at lyginimą taria bendrovės valdyba. „Tas išankstinis mūsų apskai čiuotas atlyginimų nustatymas yra tik rekomendacinio pobūdžio, konkretų direktorių atlyginimą nu stato bendrovių valdybos“, – aiš kino savivaldybės Turto skyriaus Įmonių valdymo poskyrio vedėjas Vytautas Jurkevičius.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
mas“.
Policija perspėja: saugokitės duobių!
6 718 – Laboratorinių bandymų
Vilija Žukaitytė
8 144 – „Kauno švara“. 7 722 – „Kauno autobusai“. 7 035 – „Kauno gatvių apšvieti
Išlaidavo ar sutaupė
Pagal savivaldybės apskaičiavi mus, 4,4 tūkst. litų turėtų už dirbt i ir Lab orator in ių bandy mų centro direktorius Gediminas Antanas Kunčinas, tačiau jo vi dutinis mėnesio atlyginimas – 6,7 tūkst. litų. Bendrovės valdybos pirmininkas Ralfas Lukoševičius teigė apie sa vivaldybės apskaičiavimus nieko nežinantis, bet yra įsitikinęs, kad direktoriui alga apskaičiuota tei singai. „Atlyginimas paskirtas pagal savivaldybės skaičiavimo metodi ką. Pagal ją alga galėjo būti dar di desnė. Laboratorinių tyrimų cent ras gyvena iš to, ką pats užsidirba. Ši bendrovė išmokėjo vieną iš di džiausių dividendų sumų“, – di rektoriaus algos dydį gynė valdy bos pirmininkas.
Atsargiai: atsivėrusios duobės kelininkų dėmesio kol kas nesulau
centras.
v.zukaityte@kaunodiena.lt
6 363 – „Kauno komunalinis ir bu
Avarines duobes kelininkai tradi ciškai pradėdavo tvarkyti kovą, tačiau dėl permainingų orų Kau no gatvėse jau dabar atsiveria vis daugiau pavojingų ertmių.
tų ūkis“. Šaltinis: Kauno miesto savivaldybė
Uždirba daugiau už merą
Dėl didėjančio MMA direktoriams atlyginimų pasididinti neleista, nes yra manančiųjų, kad kai kurie įmo nių vadovai ir šiuo metu uždirba pernelyg gerai. „Niekas nedraudžia nustaty ti dar didesnių atlyginimų direk toriams, bet kai kurių dabartiniai atlyginimai ir taip didesni nei me ro ar savivaldybės administracijos direktoriaus“, – pastebėjo Kauno meras Andrius Kupčinskas. Mero teigimu, į rankas jis gauna mažiau nei 4 tūkst. litų per mėne sį. Daugelis savivaldybės įmonių ir bendrovių direktorių uždirba kur kas daugiau. Pinigai už partinę priklausomybę?
„Savivaldybė yra pagrindinė savi valdybės kontroliuojamų įmonių akcininkė. Galvojant logiškai, pa grindinio akcininko vadovas ne gali gauti mažesnės algos negu jo valdomos bendrovės vadovas“, – kalbėjo savivaldybės tarybos narys Gintaras Jonas Furmanavičius. „Galimybė mažinti direktorių atlyginimus yra, bet jau daug me tų niekas neišsakė nuomonės, kad atlyginimai yra per dideli“, – sakė D.Ratkelis. G.J.Furmanavičiaus nuomone, geri specialistai turi gerai uždirb ti ir puikiai įmonėms vadovaujan tiems direktoriams algų karpyti nederėtų, tačiau ne vienas savi valdybės įmonės vadovas paskir tas vadovaujantis ne jų suge bėjimų vertinimu, o partiniu principu. „Kai kuriems vado vams akivaizd žiai trūksta kompeten cijos“, – teigė G.J.Furm a navičius.
Vairuotojams itin sudėtinga pa stebėti spąstus automobiliams tamsiuoju paros metu, nes duo bes slepia vanduo ir purvas. Susirūpinusi saugumu Kau no policija išplatino pranešimą, kuriame perspėja vairuotojus apie kelias mieste itin grėsmin gas duobėtas vietas: prie Pramo nės pr. 18, išvažiuojant iš žiedinės sankryžos automobilių turgaus link, ir T.Masiulio g., ties 14-uoju namu. Primenama, kad apie eis mo įvykius ar kliūtis kelyje gali ma pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. „Bendrovei „Kauno vandenys“ pavesta avaringiausias duobes laikinai užtaisyti skalda. Netru kus jos bus užpiltos šaltu asfalt betoniu“, – žadėjo Kauno mies to savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakal niškis. Jo teigimu, jau rytoj turė tų paaiškėti, kas rūpinsis avarinių duobių lopymu. Gruodį buvo pasigir dę kalbų, kad jas bus patikėta re montuoti sa vivald yb ės
įmonei „Kauno švara“. Dėl šio sumanymo tebevyksta derybos. „Jei miesto taryba šiuos darbus patikės „Kauno švarai“, greičiau siai duobių lopymu ji rūpinsis ki tų metų žiemą“, – tvirtino A.Pa kalniškis. Šį sezoną avarines duobes lo pyti gali tekti vienai iš įmonių, su kuriomis bendradarbiauja sa vivaldybė, – „Kauno tiltams“, „Kauno keliams“, „Fegdai“ arba „Kamestai“. Anot Miesto tvarkymo sky riaus vedėjo, kauniečiai, mies te pastebėję pavojingas duobes, gali apie jas pranešti elektroniniu paštu miesto.tvarkymo.skyrius@ kaunas.lt. „Svarbiausia, kad žmonės ne piktnaudžiautų ir nurodytų tik tas duobes, kurios iš tik rųjų kelia grėsmę auto mobiliams“, – aiški no valdininkas.
4
Pirmadienis, sausio 7, 2013
Miestas
„Metų kaunietės“ pusfinalio dalyvės Baigėsi antrasis „Metų kaunietės“ rinkimų etapas. Į pusfin alį pateko dešimt daugiausia skaitytojų balsų sulaukusių pretendenčių. Jas pusfin alyje vertins garbinga komisija ir tik jos narių sprendimu po diskusijų apie kiekvienos moters nuopelnus bei balsavimo paaiškės finalinis šešetukas, kuris bus paskelbtas sausio 10 d.
Dešimt finalo dalyvių Aldona Ramutė Hansen, Aušra Ručienė, Jolanta Šmidtienė, Lina Radzevičienė, Liukrecija Navickienė, Meilė Minkauskienė, Neringa Venckienė, Rūta Meilutytė, Sigita Dijokienė, Violeta Bakutienė.
Vienas komisijos narių Kauno fil harmonijos direktorius Justinas Krėpšta teigė, kad rinkdamas „Metų kaunietės“ finalininkes daug dėme sio skirs moterų talentams, jų būdui ir požiūriui į savo miestą, šalį. „Labai vertinu, kai talentingas žmogus išlieka paprastas, nesuser ga žvaigždžių liga, myli savo miestą ir tėvynę“, – sakė J.Krėpšta. Muziko nuomone, Kauno mote rys yra ne tik gražios, puikios šei mininkės, bet ir labai aktyvios, vi suomeniškos. Taip, J.Krėpštos įsitikinimu, yra dar nuo tarpuka rio, kai Kaunas buvo šalies inteli gentijos žiedas. Kauno miesto dekano, Kau no Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebono monsinjoro Vytauto Gri garavičiaus nuomone, pagrindinis kriterijus renkant „Metų kaunietę“ turėtų būti dvasingumas. „Žmogus daug ką gali nuveikti, bet jeigu tai darome ne iš širdies,
tokią veiklą pavadinčiau tik šou. Svarbu, kad geri darbai būtų da romi norint padėti žmonėms, o ne siekiant kokių nors kitų tikslų“, – kalbėjo V.Grigaravičius.
Justinas Krėpšta:
Labai vertinu, kai talentingas žmo gus išlieka pa prastas, nesuser ga žvaigždžių liga, myli savo miestą ir tėvynę. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjami nas Žemaitis kalbėjo, kad pirmiau sia kreips dėmesį į kandidačių pa stangas ir rezultatus garsinant
Komisijos nariai Kauno miesto meras Andrius Kup
Kauno klinikų direktorius operaci
činskas,
nei medicinai prof. Rytis Rimdeika,
Kauno rajono meras Valerijus Ma
Kauno filharmonijos direktorius
kūnas,
doc. Justinas Krėpšta,
Kauno miesto dekanas, Kauno Kris
Kauno miesto savivaldybės Civi
taus Prisikėlimo bažnyčios klebonas monsj. Vytautas Grigaravičius,
linės metrikacijos skyriaus vedėjas Kęstutis Ignatavičius,
Kauno technologijos universiteto
fotomenininkas, Lietuvos naciona
rektorius prof. Petras Baršauskas,
linės kultūros ir meno premijos lau reatas prof. Romualdas Požerskis,
Kauno prekybos, pramonės ir ama
tų rūmų prezidentas Benjaminas Že maitis,
miesto vardą ir indėlį į miesto bendruomenės gerovę. Kauno miesto savivaldybės Ci vilinės metrikacijos skyriaus vedė jas Kęstutis Ignatavičius džiaugėsi, kad didžioji dalis kauniečių moterų
„Diena Media News“ generalinis di
rektorius Laimutis Genys.
yra savo miesto patriotės, darbš čios, sportiškos, šeimyniškos. Jis atkreipė dėmesį, kad net du trečdaliai Gerumo kristalų Kauno rotušėje šiemet buvo įteikta būtent moterims.
Šventines linksmybes užbaigė Trys karaliai Vakar per Laisvės alėją ir Sena miestį keliavę Trys karaliai kau niečiams ir miesto svečiams pra nešė apie šventinių linksmybių pabaigą.
Eisena: Kas parą, Merkelį ir Baltazarą vedė angelas.
Popietę žygį iki Rotušės aikštės pradėjusius išminčius Kasparą, Merkelį ir Baltazarą lydėjo ne tik angelas ir deglais bei būgnais ne šina svita, bet ir būrys kauniečių. „Per šventes laikėmės visų tra dicijų, nepraleidome nė vieno tra dicinio renginio, tad negalėjome neateiti ir šiandien“, – pasakojo su dviem anūkais prie Trijų karalių prisijungusi kaunietė Valerija Ban kauskienė. Trys karaliai sutiktuosius svei kino sulaukus Naujųjų metų, o su išminčiais keliavęs senasis Krivis informavo, kad Elnio devyniara gio atnešta saulė jau apsivertė ant kito šono, o diena pailgėjo per gai džio žingsnį. Tris karalius ir jų palydą Rotu šės aikštėje pasitiko Šeimininkas ir Šeimininkė, kurie miesto bend ruomenei paskelbė, kad jau bai giasi kalėdojimo, svečiavimosi ir linksmybių laikas, laikas nupuoš ti Kalėdų eglutę, vėl kibti į darbus. Paskutiniu šventiniu akcentu tapo padainuoti ir patrypti kvietęs folk loro ansamblių koncertas „Trys ka raliai atkeliavo – visas svietas už dainavo“. Artūro Morozovo nuotr.
KD inf.
Nuotaika: Trijų karalių šventėje dalyvo ir linksmai nusiteikę kauniečiai.
5
pirmADIENIS, sausio 7, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Euras gali atsirasti kitąmet? Naujoji Vyriausybė dar turi laiko ir gali mybių prašyti eurą Lietuvoje įvesti jau nuo kitų metų. Po kelių savaičių valdžia įvertins, ar Lietuva tikrai atitinka visus valiutos keitimo kriterijus. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Yra papildomų kriterijų
Vyriausybės vadovas Algirdas But kevičius šiomis dienomis vėl pa kartojo, kad realiausia bendrosios Europos valiutos įvedimo Lietuvo je data – 2015-ieji. Kita vertus, premjeras neneigė, kad dabar laukiama galutinių pra ėjusių metų ekonominių ir finan sinių rezultatų, kurie formaliai ga li parodyti, jog Lietuva gali tikėtis euro ir anksčiau – jau nuo 2014ųjų. „Sausio pabaigoje ir vasario pradžioje matysime visus rezulta tus ir tada galėsime juos įvertinti“, – sakė ministras pirmininkas. Anot premjero, ES dabar griež čiau vertina šalis, pageidaujančias įsivesti eurą. Esą be pagrindinių kriterijų, kuriuos turi atitikti kan didatė, įvesta ir papildomų. Pagrindiniai vadinamieji Mast richto kriterijai, kuriuos turi ati tikti eurą įsivesti pretenduojanti valstybė, yra tokie: biudžeto de ficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, valstybės skola – ne daugiau kaip 60 proc. BVP bei turi būti atitin kamas infliacijos lygis. Problemos dėl infliacijos
„Problemų galime turėti tik dėl infliacijos. Ji gali viršyti nustatytą sias normas, nes Lietuvoje brangs ta elektra, dyzelinas, kiti produk tai“, – užsiminė premjeras. Pasak jo, Vyriausybė galbūt galėtų imtis tam tikrų dirbtinių priemonių, kurios numuštų kainas, ir taip bent laikinai sumažintų infliaciją. „Ta čiau Europos Komisija akylai stebi padėtį visose šalyse ir labai neigia mai vertina kiekvieną tokį spren dimą, kuris gali turėti įtakos kainų lygiui. Paprastai žiūrimi ne tik tu rimi infliacijos rezultatai, bet ir jos perspektyvos, tai yra, kaip kainos gali keistis artimiausioje ateityje“, – sakė Vyriausybės vadovas. A.Butkevičius tvirtino, kad va sarį Vyriausybė įvertins, kaip Lie tuva atitinka Mastrichto kriterijus. Neneigiama, kad tuo atveju, jeigu
visi rodikliai ir perspektyvos būtų geros, Lietuva formaliai galėtų pa sinaudoti galimybe prašyti jau nuo kitų metų pradžios įsivesti eurą. Tiesa, premjeras nelabai tiki to kia galimybe, nors ir užsimena, kad būtų gerai eurą įsivesti kar tu su Latvija, kuri ketina tai pada ryti nuo 2014-ųjų pradžios. „Ta čiau manau, kad mums bus realiau tai padaryti nuo 2015 m. Tai pasa kiau ir neseniai susitikęs su Lietu vos komercinių bankų atstovais“, – kalbėjo A.Butkevičius. Siūlo pabūti balta varna
Galiojantys grafikai leidžia Lietuvai iki šių metų vasario pabaigos apsi spręsti, ar kreiptis į Europos Komi siją ir Europos centrinį banką, kad
šie parengtų pranešimus apie Lie tuvos pasirengimą jau nuo 2014 m. litą pakeisti euru. Jeigu toks prašymas atsirastų, ge gužės viduryje būtų paskelbtas šių dviejų Europos institucijų verdik tas. Jeigu jis būtų teigiamas, iki lie pos būtų priimti visi būtini teisiniai sprendimai dėl Lietuvos įstojimo į euro zoną nuo 2014 m. sausio 1 d. A.Butkevičius kol kas negalėjo pasakyti, ar tikrai Lietuvos Vyriau sybė jau vasarį kreipsis į ES institu cijas dėl euro įvedimo. Tačiau, anot premjero, „situacija bus įvertinta ir bet kuriuo atveju bus parengta eu ro įsivedimo programa“. Valdančiojoje koalicijoje vyrau ja skeptiškos nuomonės dėl skubė jimo įsivesti bendrąją Europos va liutą. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Remigijus Žemai taitis yra pareiškęs: „Geriau ilgiau pabūti baltomis varnomis, negu likti be kelnių, stengiantis neatsi likti nuo estų ir latvių. Žiūrėkime, kas naudingiausia mūsų žmonėms ir valstybei. Ką laimėsime eurą įsi dėję į kiaurą kišenę?“
Valdančio joje koalici joje vyrauja skeptiškos nuomonės dėl skubė jimo įsives ti bendrąją Europos valiutą.
Apsipirkimas: skaičiuojama, kad nauja vertimo aparatūra Seimo
kanceliarijai atsieis apie 1,5 mln. litų.
Seimas ginkluojasi nauja aparatūra Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kitą pusmetį Lietuvoje vyksian tys pirmininkavimo ES renginiai kainuos milijonus. Seimo kance liarija ieško, iš ko nusipirkti mo dernią vertimo įrangą. Pirkinys – būtinas
Apie 1,5 mln. litų – tiek Seimo kanceliarijai atsieis nauja moder ni vertimo aparatūra: mikrofonai, pultai, valdymo įrenginiai. Pirki niai bus sumontuoti istorinėje Kovo 11-osios salėje, nes čia vyks pirmininkavimo ES renginiai. Seimo kanceliarija jau paskelbė tarptautinį konkursą ir laukia, kas galėtų pasiūlyti geriausią kainą. Aparatūra turi būti sumontuota iki birželio 1-osios. Seimo kancleris Jonas Milerius sako, kad pirkinys neišvengiamas, nes vykstant oficialiems ES ren giniams juos teks versti į 23 skir tingas kalbas. Su šiuo metu Kovo 11-osios salėje sumontuota apa ratūra to padaryti neįmanoma. Svarstė nuomotis
Nuomonė: premjeras A.Butkevičius netiki, kad litą pakeisti euru bus
įmanoma anksčiau nei 2015-aisiais.
Dmitrijaus Radlinsko („Fotodiena“) nuotr.
Karolio Kavolėlio („Fotodiena“) nuotr.
Galbūt pigiau būtų buvę moder nią aparatūrą išsinuomoti? J.Mi lerius teigė, kad buvo svarsto mas ir toks variantas, tačiau esą to daryti neapsimoka. „Taip, gali ma buvo nuomotis. Tačiau tokios įrangos Lietuvoje nėra. O ją įvež ti ir išvežti kainuoja daugiau ne gu trečdalis visos įrangos“, – ti kino jis.
J.Milerius priminė, kad 2000 m., kai Lietuvoje vyko NATO parla mentinė asamblėja, Kovo 11-osios salėje taip pat buvo sumontuota nauja įranga. „Ta įranga atlaikė 12 metų. Kiekvienais metais toje salėje įvyksta 20–30 tarptautinio lygio renginių. Tačiau ta aparatūra, kuri šiuo metu yra, leidžia versti dau giausia į 8 kalbas, o to nepakan ka“, – sakė Seimo kancleris. „Gelbės“ komitetus
Seimo kanceliarijos vadovybė jau nusprendė, kad senoji įranga bus sumontuota kai kuriuose Seimo komitetuose. J.Mileriaus teigimu, daugelyje jų garso įrašymo, atga minimo įranga pasenusi, o parla mentarai skundžiasi, kad komitetų posėdžių įrašai – labai prastos ko kybės. „Senoji įranga bus išmon tuota. Ten yra apie 140 darbo vietų. Mes ją sumontuosime ko mitetų posėdžių salėse. Tik trijose keturiose komitetų posėdžių salė se yra profesionali diskusijų įrašy mo sistema, tad dažnai kyla šur mulys, kad kas nors neįsirašė, kad nieko negirdėti. Tai mes tą įrangą sumontuosime keliuose komite tuose“, – sakė J.Milerius. Primename, kad Lietuvos par lamente, kai Lietuva pirminin kaus ES, vyks apie dvi dešimtis renginių, čia turėtų apsilanky ti maždaug 3 tūkst. svečių. O pa grindiniai posėdžiai bus rengia mi plenarinių posėdžių ir Kovo 11-osios salėse.
Paminėjo komunistų lyderio jubiliejų Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
110-ųjų sovietinės Lietuvos komu nistų vado Antano Sniečkaus gi mimo metinių Vilniuje, Antakal nio kapinėse, susirinkę paminėti socializmo gerbėjai sulaukė jau nųjų konservatorių staigmenos.
Šeštadienį kapinėse su raudonais gvazdikais rankose rinkosi prie štaringai vertinamo politiko Algir do Paleckio šalininkai. Grupė pa traukė prie tose pačiose kapinėse esančio Lietuvos komunistų parti jos pirmojo sekretoriaus A.Snieč
kaus kapo paminėti 110-ųjų jo gi mimo metinių. Tiesa, tarp gerbėjų nebuvo nei iškilių sovietinės Lietu vos komunistų partijos veikėjų, nei paties A.Sniečkaus artimųjų. Prie paminklo, nuo kurio prieš kelerius metus buvo pagrobtas ir lig šiol į vietą negrąžintas bronzi nis velionio biustas, padėtas vaini kas nuo A.Paleckio vadovaujamos partijos. Jau anksčiau čia buvo pa statyti Rusijos ir Baltarusijos am basadų vainikai. Savo kalboje A.Paleckis minėjo neva Lietuvai A.Sniečkaus pada rytus nuopelnus įvairiose srityse. Politikas tikino, kad 1940–1974 m.
Lietuvą valdęs komunistų vadas šalį pavertė modernia, aukštąsias technologijas plėtojančia valstybe. „Visi buvę po A.Sniečkaus vado vai, palyginti su juo, tėra politiniai pigmėjai“, – teigė jis. Netr uk us sus ir ink us ių, dau giausia senyvo amžiaus A.Snieč kaus gerbėjų, dėmesį pat raukė kel i spalv ingai aps irengę jau nuoliai. Kai kurie komunistų lyderio gerbėjai piktinosi, kad jubiliejaus minėjime apsilankęs jaunimas ty čiojasi iš mirusio žmogaus. Tuo pat metu jaunimas, daugiausia jaunųjų konservatorių atstovai, tikino, kad
kapinės yra vieša vieta, kurioje tu ri teisę lankytis visi. Jaunimas atsinešė tortą, pa puoštą skaičiaus 110 formos žva kute, birbynių ir šventinio šam pano. Prie „švenčiančio“ jaunimo prisijungė tinklaraštininkas Myko las Kleckas, kuris į atlapą buvo įsi segęs raudoną nugeibusią leliją. Vėliau šventę A.Paleckio šali ninkams dar labiau sugadino jų pačių iškviesta policija. Nors jie ir reikalavo, kad pareigūnai nu baustų jaunimą už provokacijas, pareigūnai nepuolė pildyti proto kolų – jie teužsirašė kai kurių da lyvių asmens duomenis.
Pagerbė: prie buvusio sovietų
Lietuvos vadovo kapo vainikus padėjo ne tik komunistuojantys lietuvių veikėjai, bet ir Rusijos bei Baltarusijos ambasadų atstovai.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
6
Pirmadienis, sausio 7, 2013
nuomonės
Kada subyrės Europos Sąjunga?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Zombių maratonas Saulius Pocius
N
ors nuo 2013-ųjų sut ikt uv ių jau praėjo savaitė, daugel io smege nyse vis dar spragsi naujamečiai laužai. Kaip kitaip galima manyti, kai po kiekvieno skambučio į mobilųjį galvos kvaršintoją vis dar pasigirsta dailūs sveikini mai sulaukus Gyvatės metų. Šita mobiliakinė etika jau seniai įgijo savas palinkėjimų tradi cijas, perimtas iš šventiškai etnografinių įpro čių. Viskas – tautos džiaugsmui. Tik ar ta tauta išties moka džiaugtis gyveni mu, ar tik šauniai imituoja šią jauseną net di džiųjų švenčių proga? Kai stebi tas trejų de vynerių pilotuojamas būtybes, ima draikytis įspūdis, jog nei švęsti, nei gerti laisvoji rinka mūsų dar neišmokė. Sutiktuvių ekstazė blaš kosi po pusrutulius ir niekaip nebegalima su prasti, ar tai šventė, ar šermenys, ar šiaip zom bių maratonas į mėnul į. Kai sako, kad lietuviai – vidutinybių tauta, ne verta tuo tikėti, nes žvilgtelėjus į Naujųjų ba laganą akis raižo kraštutinumai. Vieni nepa liauja atrajoti putojančio vyno ratilais, kiti iki išsek imo brazd ina kanklėmis ir kitais styg i niais.
Žodžiu, šventė ar paka synos, vis tiek, anot P.Šir vio, ilgesys – ta giesmė. Linksmintis mums tota liai nesiseka. Visa tai sieja tik vienas bendras dalykas – bet kur iuo atveju reikalas baig iasi ašarojimu: ar ba girtu, arba iš įpročio. Žod žiu, šventė ar pa kasynos, vis tiek, anot P.Širv io, ilgesys – ta giesmė. Linksm int is mums total iai nesise ka. Pasitikdama 2013-uosius viena televizija stropiai giedojo lyg per Vėlines, kita mėg ino linksminti pasitelkusi Budul į. Jei ne jis, reg is, Naujieji apskritai būt ų aplenkę žydr ųjų TV raudų kraštą. Visai kitaip yra pas rusus arba austrus. Šiuo pož iūr iu priblošk iant is yra Karlo Moiko TV projektas „Musikantenstadl“, kuris jau daugy bę met ų nepal ieka nė vieno nesišypsančio žiūrovo veido. Tereik ia vienąkart pamatyt i, ir tampa aišku, kas yra šventė. Pas mus – kiti įpročiai. Kam, pavyzd žiui, sau sio 1-ąją šaut ų į galvą švies aus atm in imo H.Grušnio radijuje užsakyti dainininkės Ade le’s „Someone Like You“? Tik išgrynintam lie tuviui gali šauti į galvą tok ia proga klausytis skerdžiamo žinduolio balsu traukiamo suici dinio minoro. Būtent tada tampa aišku, kodėl esame saviž ud žių tauta. informacija:
302 250
N
obelio taikos premi jos suteikimas Euro pos Sąjungai vokiš kus portalus užtvindė publikacijų srautu – beveik trim milijonais straipsnių. Beveik tris milijonus straipsnių yra užfiksa vęs išmanusis internetas. Dau giausia – kritiškai vertinančių tokį Nobelio komiteto sprendi mą, vertinančių jį su pašaipa, pykčiu ir net pagieža. Ypač daug komentarų susilau kė žinomo žurnalisto, rašytojo Henryko M.Broderio publikaci jos. Jo straipsnis „ES nespren džia problemų, ji pati yra pro blema“, 2012 m. gruodžio 20 d. paskelbtas laikraštyje „Die Welt“. Manytume, kad mūsų skaitytojams bus įdomu susi pažinti su vieno talentingiausių Europos publicistų tikrai neop timistinėmis mintimis apie Eu ropos dabartį ir ateitį.
Kvaila idėja
„Sena rusų patarlė byloja: „Kai per mažai išgeri degtinės, būna ir negražių nuotakų.“ Ekonomiko je ši taisyklė negalioja. Juk nega li patogiai įsitaisęs dainuoti sau „Koks gražus Kalėdų metas“, kai matai, kad dega kaimyno troba. Nes nujauti, kad arba ugnis per simes ant tavo namo, arba tau teks priglausti ir maitinti be pa stogės likusį kaimyną. Esame paskutinių Europos dienų liudytojai. Ne fizine, vei kiau filosofine metaforiška pra sme. 1922 m. vokiečių rašytojas Karlas Krausas buvo nuspėjęs paskutiniąsias žmonijos dienas („Paskutiniosios žmonijos die nos“ – tragedijos pavadinimas – I.T.), o dabar prieš mus – „Pas kutiniosios Europos dienos“. Jos ne šiaip sau prieš mus, jos mums nuolat kelia nerimo. Žiūrėdamas tiesioginę Nobelio taikos premijos ES įteikimo trans liaciją nežinojau, verkti ar juoktis. Apdovanoti ES už tai, kad ji esą Europoje išsaugojo taiką, yra to kia pat kvailystė, kokia būtų, jeigu Gelbėjimo armija būtų apdovano ta už tai, kad ji neįsitraukė į preky bą alkoholiu, narkotikais, prosti tutėmis ir ginklais. Arba jeigu tarptautinį Raudo nąjį Kryžių pagerbtume už tai, kad jis neįsteigė koncentracijos stovyklų. Beje, taikingoji Europa yra ne taikos garantas, o karinės intervencijos rezultatas. Be šios intervencijos šiandien nebend rautume jaukiai susėdę, o jeigu vis dėlto susėstume, tai nebent tam, kad atšvęstume sėkmin gą Svetimšalių legiono panau dojimą.
reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Balsas: vokiečių apžvalgininko nuomone, Europos Sąjunga gyvena paskutines savo,
kaip vertybėmis pagrįstos bendrijos, dienas.
Nobelio premijos suteikimas ES man priminė kažką, ką bu vau išsaugojęs giliai atminty je. Kadangi buvau pavargęs, tai šiek tiek užtruko, kol tie vaiz dai pagaliau išplaukė iš atmin ties gelmių. Kaip kitados SSSR
Taip, būtent ten! Lygiai taip sa ve pagerbdavo Sovietų Sąjun gos kom un ist ų part ijos CK! Vieni kitus apdovanodavo or dinais ir kiekvienas visada pa tvirtindavo, kad svariai yra pri sidėjęs prie taikos ir saugumo Europoje ir pasaulyje išsaugo jimo. Kaip žmogus, pirmuosius gy venimo metus praleidęs Len kijoje, esu mažumėlę alergiška sąvokai „taika“. Ne dėl to, kad būčiau už karą, bet dėl to, kad „taika“ yra pagrindinis alibi, kuriuo galima pateisinti bet kurį barbariškumą. Net Berlyno sie na mums buvo pateikiama kaip sauganti taiką, bet kuriuo atve ju neišvengiama, šiandien pasa kytume – neturinti alternatyvų priemonė. Ir šiandien, stebėdama, kokias akcijas rengia judėjimas už taiką, kuris abejingai žvelgia į žudynes Sirijoje, bet nepailsdamas rengia demonstracijas prieš Vokietijos karių siuntimą į Afganistaną, aš suvokiu, kad pacifizmas ir kreti nizmas yra labai artimi. Kitą dieną po premijos pasky rimo Osle, sostinėje šalies, ku rios gyventojai du kartus atsi sakė stoti į ES, laikraštyje „Die Welt“ perskaičiau straipsnį apie Briuselio tuštybės mugę, kurio je iki paskutinės akimirkos buvo diskutuojama ir deramasi, kam bus leista kalbėti įteikiant pre miją ir kam – ją paimti.
„Shutterstock“ nuotr.
Tuštybės mugė
Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barosso, ES prezi dentas Hermanas Van Rompuy ir Europos Parlamento pirminin kas Martinas Schulzas, nepai sant nepaprasto užimtumo, esą ginčijosi kaip kokie suvirintojai, bandydami vienas kitą pranokti. Kol pagaliau, kaip įprasta Briu selyje, buvo rastas kompromisas. H. Van Rumpuy ir J.M.Barosso kartu priėmė apdovanojimo raš tą, o H. Van Rumpuy galėjo pir masis prie jo prisiliesti. Reikia manyti, kad jis galėjo tą raštą pasiimti namo, jį švel niai glostyti, spausti prie širdies ir galiausiai pasidėti po pagal ve. M.Schulzui teko pasitenkin ti galimybe atkišti galvą meda liui užkabinti. Šiaip ar taip, bet po to buvo padaryta grupinė nuotrauka, kuri pademonstra vo vienybę ir santarvę – čia vėl peršasi palyginimas su TSKP CK papročiais. Demokratijos esmės stygius
Taip jau lėmė draugas atsitikti numas, kad Hamedas AbdelisSamadas (iš Egipto kilęs vokiečių politologas – aut. past.) ir aš ne seniai lankėmės pas M.Schulzą ir mūsų reportažų ciklui „Euro pos safaris“ (savo kelionę po Eu ropą autoriai laikė Europos sielos paieškomis – aut. past.) įrašėme interviu. Be kita ko, jis pasakė ir tokį sakinį: „Jeigu ES būtų vals tybė ir pateiktų prašymą įstoti į Europos Sąjungą, jos prašymas būtų atmestas. Dėl demokrati jos esmės stygiaus.“ Juk ES Par lamentas neturi teisės net teikti įstatymų – jis tik palaimina Eu ropos Komisijos nutarimus. Vienas iš mūsų sutiktų de putatų kalbėjo apie „Protokoli
nį parlamentą“, kuris jam pri minė buvusios VDR Liaudies rūmus (vok. k. Volkskammer – aut. past.). O vienas komisaras mums paaiškino, kodėl tai, kad ES subsidijuoja tabako augini mą, neprieštarauja tam faktui, kad ES tuo pat metu finansuo ja kampanijas dėl rūkymo žalos. Pasak komisaro, tai yra situa cija, kai laimi abi pusės, situa cija, iš kurios visi pelnosi. Beje, tabako subsidijos ir kampanijos prieš rūkymą yra dviejų komisa rų kompetencija. Pasirinkimo nėra
Po apsilankymo Briuselyje ir Strasbūre nebeturiu jokių iliu zijų. ES nesprendžia problemų, ji pati yra problema. Nuo realiai egzistavusio socializmo, kuriam, kaip teigė mano pašnekovai, taip pat nebuvo alternatyvos, pabai gos tai buvo šiurkščiausias ban dymas paskelbti piliečius ne veiksniais ir nudemokratinti visuomenę. Mums vis aiškinama, kad ES neturi alternatyvos, nes jei gu Sąjunga subyrėtų, tai ne tik baigtųsi gerovė, bet ir atgytų se niai įveikti konfliktai. Praktiškai tai reiškia: esame raginami be sąlygiškai pasitikėti tais, kurie gerą sumanymą privedė iki žlu gimo ribos ir dabar garantuoja, kad pajėgtų viską atstatyti. Bet ar mes suteiktume antrą šan są gydytojui, kuris kartą vietoj tonzilių pašalino apendiksą? Ne, nesuteiktume. Bet Europai tokią galimybę suteikiame, nes netu rime pasirinkimo. Alternatyvos nėra. Tad tęskime taip ir toliau – ne dėl to, kad būtume įsitikinę reikalo teisingumu, o dėl to, kad peržengėme ribą, nuo kurios nė ra kelio atgal.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Ar su teiktu me ant rą šan są gydy tojui, ku ris kar tą vietoj tonzilių pašali no apen diksą? Ne, nesu teiktu me.
Irena Tumavičiūtė
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
LIETUVA: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
pirmADIENIS, sausio 7, 2013
ekonomika Degalai pabrango
Planuoja surinkti mažiau
€
Bendrovės „Lukoil“ ir „Orlen“ populia riausią 95 markės benziną penktadienį pardavė po 4,78 lito, arba 4 centais brangiau nei praėjusią savaitę, „Statoil“ degalinėse jis pabrango irgi 4 centais – iki 4,79 lito. Litras dyzelino „Lukoil“ ir „Orlen“ degalinėse kainavo po 4,66 lito, arba 10 centų daugiau, „Statoil“ dega linėse jis taip pat pabrango 10 centų – iki 4,67 lito.
Vyriausybė šiemet iš valstybės įmo nių tikisi surinkti 213,8 mln. litų divi dendų, arba 2,8 karto mažiau nei per nai, kai buvo planuota gauti 589,35 mln. litų. Per 11 praėjusių metų mėne sių į valstybės biudžetą pervesta 469,8 mln. litų dividendų, o plane buvo numa tyta surinkti 537,8 mln. litų. Daugiau sia dividendų pernai gauta iš energeti kos įmonių.
Baltarusijos rublis 10000 3,0698 DB svaras sterlingų 1 4,2614 JAV doleris 1 2,6539 Kanados doleris 1 2,6790 Latvijos latas 1 4,9480 Lenkijos zlotas 10 8,4108 Norvegijos krona 10 4,7378 Rusijos rublis 100 8,7263 Šveicarijos frankas 1 2,8561
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
+0,5602 % –0,0727 % +0,9702 % +0,3446 % +0,0364 % –0,8488 % +0,3431 % +0,3473 % +0,0946 %
Karinio tranzito krovinių daugėja Praėjusiais metais per Klaipėdos uostą buvo pervežta daugiau kaip 5 tūkst. JAV kariškių konteinerių. Apskaičiuota, kad NATO krovinių tranzitas per uostamiestį išaugo 54 proc., palyginti su 2011 m.
Iššūkis: pirmininkaujant ES Lietuvai reikės organizuoti dešimtis
renginių daugybėje valstybių.
„Shutterstock“ nuotr.
Nori išimčių dėl viešųjų pirkimų Aplinkos ministerija siūlo, kad Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES būtų lanks čiau taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Pagal ministerijos parengtą įsta tymo projektą viešojo pirkimo konkursų nereikėtų organizuoti pirkimams, susijusiems su pir mininkavimo ES Tarybai funk cijų įgyvendinimu tarptautinių organizacijų vykdomuose rengi niuose ne Lietuvos teritorijoje. Siūloma, kad išimtis galiotų nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki gruod žio 31 d. „Nepriėmus siūlomos pataisos, dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių viešojo pirkimo procedūrų bū tų itin apsunkintas arba net ne įvyktų paslaugų ir prekių įsigiji mas pirmininkavimo ES Tarybai funkcijoms vykdyti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje“, – aiš kina ministerija.
Šiuo metu konkre čiai įvardyti viso poreikio įsigyti prekių ir paslaugų neįmanoma.
Pataisą aiškinančiame rašte dėstoma, kad Lietuvai pirminin kaujant ES vien aplinkos ir klima to kaitos srityse turėtų įvykti apie 20 įvairaus lygmens tarptautinių aplinkosauginių renginių, kuriuo se Lietuva turės užtikrinti tinkamą atstovavimą ES. Planuojama, kad tarptautiniai renginiai vyks Švei carijoje (Ženevoje), Japonijoje, Kinijoje, Kanadoje (Monrealy je), Vokietijoje (Bonoje), Lenki
joje, Ukrainoje. Daugumos pla nuojamų renginių tikslios vietos ir datos esą dar nežinomos. „Visuose šiuose renginiuose Aplinkos ministerijos atstovai bus atsakingi už bendros ES pozicijos rengimą, derinimą bei pristatymą ES vardu, derybas su kitomis ša limis ir turės užtikrinti renginių metu reikalingų patalpų (ekspertų ir ministro lygmens ES koordi naciniams susitikimams, darbi niams susitikimams deryboms su trečiosiomis šalimis ir kt.), ryšio priemonių, organizacinės technikos nuomą, ES vardu or ganizuojamų priėmimų ir kitų su pirmininkavimu susijusių išlaidų apmokėjimą. Šiuo metu konkre čiai įvardyti viso poreikio įsigy ti prekių ir paslaugų neįmanoma, jis yra tik indikatyvus. Pabrėžia me, kad konkretus kiekvieno ren ginio dalyvių skaičius ir kiekvie nam renginiui reikalingos prekės, paslaugos bei renginio vieta pa aiškės tik prieš pat pat renginį“, – teigia Aplinkos ministerija. Priėmus pataisą, valstybės ins titucija galėtų užsisakyti pirmi ninkaujant ES Tarybai reikalingų prekių bei paslaugų be procedūrų ir tarpininkų tiesiogiai iš tos šalies, kurioje vyks renginys, tiekėjų. Šia išimtimi nurodytu laikotar piu galėtų pasinaudoti tik oficia liai pirmininkavimo ES Tarybai funkcijas vykdanti institucija. Siūloma teikiamą įstatymo pa taisą Seimo posėdžiuose priim ti skubos tvarka, kad ji galėtų įsi galioti dar iki pavasario. KD, BNS inf.
NATO konteinerių krovą Klaipėdos uoste vykdo bendrovė „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Bend rovės pardavimo ir rinkodaros skyriaus vadovė Irena Čepenko informavo, kad praėjusiais me tais Aljanso tranzitą per Klai pėdą sudarė tik JAV kroviniai. 2012 m. į bendrovės terminalą lai vais buvo atgabenta 4119 NATO konteinerių, o vadinamuoju atga liniu tranzitu iš Afganistano išvež ta 916 konteinerių.
O 2011 m., pasak bendrovės at stovės, iš viso buvo perkrauta 3266 konteineriai su JAV kariškių kroviniais. I.Čepenko teigimu, pajamos, gaunamos būtent iš NATO tranzito sektoriaus, nėra atskirai skaičiuo jamos. „NATO kroviniai sudaro tik 1,7 proc. visų mūsų kraunamų kon teinerių“, – teigiama bendrovės at stovės atsakyme. Klaipėdos valsty binio jūrų uosto direkcijos atstovė ryšiams su visuomene Geda Mika ločienė sakė, kad uosto pajamos už atgabentus 4,1 tūkst. NATO kontei nerių siekė apie 190 tūkst. litų. Už pernai iš NATO tranzito buvo gauta apie 150 tūkst. litų pajamų. Nors rinkliavos už NATO tranzito krovinius sudaro gana mažą uosto
direkcijos pajamų dalį, pasak G.Mi kaločienės, „ypač reikia atkreipti dėmesį į tą faktą, kad NATO krovi nių krova taip pat yra prestižo, pri pažinimo ir uosto patrauklumo bei konkurencingumo klausimas“. Be to, tai ir valstybės politinio patikimumo bei gebėjimo efekty viai dirbti ranka rankon su sąjun gininkais įrodymas. Gabenant krovinius į Afganis taną ir iš jo Lietuva jau daugiau kaip metus priklauso vadinamajai šiaurinio aprūpinimo kelio sche mai, į kurią taip pat įeina Rusija bei Centrinės Azijos šalys. Dėl NATO tranzito su Klaipėdos uostu taip pat konkuruoja Latvijos ir Estijos uostai. KD, BNS inf.
8
pirmADIENIS, sausio 7, 2013
pasaulis Kaltina šantažu
Atšaukė nominaciją
Nerado partnerių
Švedijos užsienio reikalų mi nistras Carlas Bildtas apkalti no Rusiją ekonominiu šanta žu. Esą Maskva spaudžia Ki jevą, kad sumažins dujų kai nas, kai Ukraina įstos į Muitų sąjungą. Rusijos pareiškimą, kad stojimas į Muitų sąjun gą reikš pigesnes dujas, piktai sutiko ir Ukrainos diplomatai.
JAV žurnalas „Foreign Policy“ paneigė žiniasklaidoje pasi rodžiusius pranešimus, esą įvardijo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įtakingiausiu pasaulio politiku. „Foreign Po licy“ atstovai teisinosi, kad jei jau rinktų įtakingiausią plane tos asmenį, juo būtinai būtų išrinktas amerikietis.
Sirijos prezidentas Basharas al Assadas sakydamas pirmą per septynis mėnesius viešą kal bą pareiškė, kad jo vyriausybė „nerado partnerių“ siekiant išspręsti politinę krizę. Prezi dentas pridūrė, kad konflik tas vyksta ne tarp vyriausybės ir „marionetinės opozicijos“, o tarp „šalies ir jos priešų“.
Skolų cunamis skandina Japoniją Pasaulio valstybių skolininkių sąraše puikuojasi ne tik Graikija ar Jungtinės Valstijos. Antai Japonijos skola tokia didelė, kad vien jos administravimas suryja beveik ketvirtadalį šalies biudžeto. Tiksinti bomba?
Ekonomika „miega“, visuomenė sensta, o politinėje padangėje tvy ro sumaištis – tokia Japonijos rea lybė. Lyg to būtų maža, negai lestinga buvo ir gamta. Šalį prieš beveik dvejus metus nusiaubęs cunamis ir po jo kilusi branduo linė krizė paliko gilių randų. Visgi ekonomika – gerokai di desnis galvos skausmas Japonijos politikams nei cunamis ar Fukuši mos atominė elektrinė. Šiandienis Tokijas vadinamas vartotojų Meka. Japonai pripra to gyventi iš skolintų pinigų, todėl nenuostabu, kad šios šalies skolų našta viršija visus pasaulio rekor dus. Per pastaruosius kelis dešimt mečius Japonijos skola išaugo iki 230 proc. šalies BVP. Palyginkime: Graikijos skolos siekia 165 proc. Išlaidavimas pavertė Japoniją tiksinčia uždelsto veikimo bomba. Problemos prasidėjo šalį praėju sio amžiaus paskutiniajame de šimtmetyje užgriuvus vertybinių popierių ir nekilnojamojo turto krizei. Vyriausybei tada teko skubiai gelbėti bankus, taip pat draudimo bendroves – nemažai šių bankru tavo. Nuo tada Japonijos ekono mika ėmė šlubuoti. Pavyzdžiui, įplaukos į biudžetą taip niekuo met ir nesudarė daugiau nei pusės vyriausybės išlaidų. Vienintelis Japoniją gelbėjan tis dalykas – šalis nemoka beveik jokių palūkanų už paskolas, kaip, tarkime, Europos šalys. Priežastis paprasta – euro zonos šalys skolinosi iš tarptautinių kre ditorių, o Japonijos vyriausybė – iš savo žmonių. Šiuo metu Japonijos bankai ir draudikai yra sukaupę net 95 proc. šalies skolos. Be to, daugelis japonų įsitikinę, kad vyriausybė vieną dieną jiems galės grąžinti viską, ką pasiskoli no, todėl skolintojų gretos bent jau kol kas neretėja.
tybės obligacijomis, to pakaktų vos 12-a metų vyriausybės sąskai toms dengti. „Jei Japonija imsis ieškoti tarp tautinių kreditorių savo skoloms padengti, akivaizdu, kad šalis neiš vengs skolų krizės“, – prognozavo antro pagal dydį Vokietijos banko „Commerzbank“ vyriausiasis eko nomistas Jörgas Krämeris. Spausdina pinigus
Pavyks Japonijos centrinio banko vadovams išvengti finansinio kra cho, ar ne? Bank ui vad ovaujant is 63 me tų Masaak i Shirakawa tol i graž u nes il aiko fin ans inės drausmės, kaip jį rag in a dar yt i kol egos iš Europ os. Vietoj to jis spausdina pinigus, kad bankas galėtų stimuliuoti ša lies ekonomiką. Nuo 2011 m. įlie tų į ekonomiką pinigų suma virši
jo 900 mlrd., skaičiuojant eurais. O Europoje ši suma siekė tik apie 700 mlrd. eurų.
Man tai primena situaciją, kai vairuotojas mato, kad važiuoja į sieną, tačiau dar kartą paspaudžia akcele ratoriaus pedalą. Japonijos bankai gali skolin tis pinigų iš centrinio banko ne mokėdami beveik jokių palūkanų. Šiuo atveju Massaki Shirakawa el giasi taip, kaip norėtų daugelis kri zės prispaustų Europos šalių poli tikų, – jis labai pigiai finansuoja Japonijos vyriausybę.
Tačiau pats Japonijos centrinio banko vadovas pripažįsta, kad to kia strategija neveikia. „Pigūs pinigai užstringa bankuo se, o ne realiai įsilieja į ekonomiką. Šio ekonomikos stimuliavimo pla no poveikis labai ribotas. Grąža iš investicijų labai maža“, – pripaži no Massaki Shirakawa. Bankininkas dabar patiria ne mažą spaudimą, nes naujasis ša lies premjeras Shinzo Abe jam jau leido suprasti, kad pinigų spausdi nimo mašinos ir toliau turės suktis visu pajėgumu. Premjeras pareiškė, kad sieks prastumti milžinišką 91 mlrd. eu rų vertės ekonomikos skatinimo programą, perskirstant didžiąją dalį pinigų statybų sektoriui. Taigi Shinzo Abe norėtų, kad centrinis bankas įlietų į ekonomiką papildomus šimtus milijardų. Nors Massaki Shirakawa nėra tokios fi nansinės politikos šalininkas, jam jau buvo leista suprasti, jog vyriau sybė, prireikus, yra pasirengusi pa keisti įstatymus, kad bankas taptų pavaldus vyriausybei. Ekonomistai komentavo naujo jo premjero programą taip: „Man tai primena situaciją, kai vairuo
„Der Spiegel“, BNS inf.
Politinės batalijos Japonijoje Jap on ij oj e įvyk o parl am ent o
rinkimai, kuriuose daugiausia bal sų gavo konservatyvi Liberalų de mokratų partija (LDP). Šios parti jos vadovas – buvęs šalies prem jeras Shinzo Abe – antrąsyk tapo ministru pirmininku. Pirmoji Shinzo Abe’s kadencija
ministro pirmininko poste buvo trumpa. 2006 m. pakeitęs Junichi ro Koizumi, Shinzo Abe iš vyriau sybės vad ov o pos to pas it raukė vos mažiau nei po metų – 2007 m. rugsėjį. Vėliau iki pat 2009 m. rink imų LDP taip ir nes ug ebėj o rasti žmogaus, kuris galėtų ilgiau nei metus vadovauti vyriausybei. Visgi LDP klaidas kartojo ir jų am žina konkurentė Demokratų par tija. Demokratų deleguoti vyriau sybės vadovai taip pat neišbuvo poste daugiau nei po metus, ma ža to, jų pažadai pastatyti šalį ant kojų po beveik pusšimčio metų li beraldemokratų valdymo nebuvo įgyvendinti.
Ekspertų perspėjimai
Tačiau ekspertai perspėja, kad toks modelis negali veikti šimtmečius. Takatoshi Ito, Tokijo universiteto ekonomikos profesorius, mano, kad nepakeitusi dabartinio kurso Japo nija tikrai „virs antrąja Graikija“. „Pinigai galų gale vis vien baig sis“, – kalbėjo profesorius. Jis su kolega apskaičiavo, kad jei visi ja ponai savo turtą paverstų vals
tojas mato, kad važiuoja į sieną, tačiau dar kartą paspaudžia ak celeratoriaus pedalą“, – ironizavo J.Krämeris. Martinas Schulzas, Tokijuje esan čio „Fujitsu Research Institute“ ekspertas, pridūrė: „Problema ta, kad visi bandymai atgaivinti šalies ekonomiką per pastaruosius me tus žlugo. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos sektoriuje reformos vyk dytos itin senamadiškai. Japonijos pramonė, mano galva, pramiegojo net kelias technologijų revoliucijas, nes dėl griežtos valstybinės kont rolės visuomet bandoma išsaugoti kuo daugiau darbo vietų.“ Pasak ekspertų, Japonijos vei kiausiai laukia ne viena didelė kri zė, o kelios menkos. Visgi, pasak J.Krämerio, net menkos krizės pasaulyje pakaktų chaosui sukelti. „Psichologinis poveikis gali būti net pavojingesnis, nei pavojus, kurį kelia Japonijos ekonomikos padėtis. Kas būtų, jei investuotojai, pavyzdžiui, prarastų pasitikėjimą visomis sko lų smaugiamomis šalimis, tarp jų – Jungtinėmis Valstijomis“, – retoriš kai klausė ekonomistas.
Šį kartą Shinzo Abe į rinkimus ėjo
Paliepimas: naujasis Japonijos premjeras Shinzo Abe nurodė centriniam šalies bankui įjungti pinigų spaus
dinimo mašinas visu pajėgumu.
„Scanpix“ nuotr.
gerokai labiau pasirengęs. LDP par tija pristatė naują programą. Shinzo Abe pažadėjo karingesnę saugumo ir, žinoma, gerokai aktyvesnę eko nomikos politiką.
9
pirmADIENIS, sausio 7, 2013
sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Sunkiausią sezono išbandymą atlaikė Rungtynių statistika Kauno „Žalgiris“–Malagos „Unicaja“ 2013 01 04, Kauno „Žalgirio“ arena, 13 015 žiūrovų.
75:63 (21:17, 13:13, 18:21, 23:12)
„Žalgiris“ Žaidėjas
T.Dardenas I.Jaaberas M.Popovičius D.Lavrinovičius V.Lipkevičius P.Jankūnas M.Delašas M.Kuzminskas O.Lafayette‘as R.Kaukėnas J.Foote‘as K.Lavrinočius Komanda
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
15:33 17:41 21:17 18:52 0:00 29:10 4:07 17:59 22:19 25:11 0:00 27:51
7 0 10 4 11 0 14 9 8 12 75
1/3 0/0 0/0 2/4 1/4 0/1 4/8 2/2 1/6 2/3 13/31 41,9%
1/3 0/2 2/3 0/1 1/1 0/0 0/1 1/6 1/2 2/5 8/24 33,3%
2/4 0/0 4/4 0/1 6/7 0/0 6/6 2/2 3/4 2/2 25/30 83,3%
5 3 2 3 4 0 6 2 3 8 40
2 4 0 0 3 0 0 3 2 1 15
0 2 1 0 1 0 0 4 1 0 8
1 2 1 1 15 0 1 3 3 2 15
10 2 12 1 ?? -2 16 9 6 13 86
Min.
Tšk.
Dvit.
Trit.
Baud.
AK
RP
PK
K
EF
23:55 19:26 0:00 19:25 27:43 11:51 24:51 4:47 28:07 27:34 12:21
7 7 2 3 2 11 6 6 11 8 63
1/4 0/2 1/2 0/4 1/2 1/1 2/3 3/7 4/9 2/2 15/36 41,7%
1/4 1/6 0/1 1/3 0/1 3/4 0/0 0/0 0/0 1/1 7/20 35%
2/2 4/6 0/0 0/0 0/0 0/0 2/2 0/0 3/4 1/1 12/15 80%
5 2 0 2 0 2 0 7 6 4 32
4 0 0 2 1 1 0 1 3 0 12
1 2 0 0 1 2 0 0 1 1 8
3 2 1 2 1 3 0 0 3 0 15
7 0 -4 -1 1 11 7 9 14 12 60
„Unicaja“ Žaidėjas
Vėžėse: geriausias rungtynes sužaidusio M.Kuzminsko pastangomis žalgiriečiai sugrįžo į pergalių kelią.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai įsiklausė į savo vyriausiojo tre nerio žodžius ir laimėjo abu susitikimus, kuriuos Joanas Pla za buvo pavadinęs svarbiausiais šį sezoną. Iš pradžių Lietuvos čempionai laimėjo Eurolygos dvikovą, o vakar savo pergalingą žygį pratęsė ir VTB Vieningojoje lygoje. Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Po dvejų metų pertraukos
Po skaudžios nesėkmės pirmajame Eurolygos „Top 16“ ture Atėnuose kauniečiai sugebėjo reabilituotis ir 75:63 namuose įveikė Malagos „Unicajos“ ekipą. „Žalgiris“ nutraukė Eurolygos „Top 16“ etapo prakeiksmą ir po devynių iš eilės nesėkmių pagaliau sugebėjo iškovoti pergalę. Pasku tinį kartą žaisdami tarp šešiolikos pajėgiausių žemyno komandų žal giriečiai buvo laimėję 2011-ųjų va sario 16 d., kai Kauno sporto halėje 85:84 įveikė Stambulo „Fenerbah çe Ülker“. Mače su Malagos ekipa iššovė jaunasis Mindaugas Kuzminskas. Geriausiu mačo žaidėju tapęs puo lėjas surinko 16 naudingumo ba lų – per 18 minučių pelnė 14 taš kų ir atkovojo 6 kamuolius. 23-ejų krepšininkas pagerino savo asme ninius žaistų minučių, pelnytų taš
Joanas Plaza:
Pirmosios dvidešimt minučių buvo, ko ge ro, geriausios šį se zoną, tačiau po di džiosios pertraukos žaidėme labai prastai. kų ir atkovotų kamuolių rekordus Eurolygoje. „Dar nieko svaraus nenuveikė me, bet džiaugiamės pasiekę svar bią pergalę „Top 16“ etape. Pagrin diniai nuopelnai turėtų tekti mūsų treneriui. Esu dėkingas jam, kad leido pasireikšti“, – po dvikovos kalbėjo mačo didvyris. Treneris gyrė kovingumą
Savo auklėtiniui skolingas neliko ir J.Plaza. „Žalgirio“ strategas pagyrė jaunąjį puolėją už puikų pasirody mą ir pavadino jį Lietuvos krepši
nio ateitimi. „Be puikias rungty nes sužaidusio Mindaugo, taip pat norėčiau išskirti komandos kapito ną Paulių Jankūną. Būtent jis buvo mūsų vedlys į pergalę tuomet, kai to labiausiai reikėjo. Nors jis ir ne pelnė daugiausia taškų, tačiau žai dė labai gerai“, – po mačo kalbė jo ispanas. Lemiamą persvarą šeimininkai įgijo paskutinį ketvirtį. Tuomet „Žalgiris“ įjungė aukštesnę pavarą ir visas rungtynes į nugarą alsavu siems Andalūzijos atstovams pri trūko kvapo. „Pasakiau žaidėjams, kad gal ir nesužaidėme geriausių rungtynių šį sezoną, tačiau buvo me labai tinkamai nusiteikę. Esame žaidę ir geriau, šiame mače buvo daug nervingų epizodų, tačiau jei esi ryžtingas, visuomet atsiranda šansas kovoti dėl pergalės ir Euro lygoje, ir VTB Vieningojoje lygoje. Labai svarbu, kad pagaliau „Žalgi ris“ nutraukė ilgą nesėkmių seriją Eurolygos „Top 16“ etapuose“, – po dvikovos džiaugėsi treneris. Šią savaitę žalgiriečių laukia ne lengva išvyka į Madridą, kur teks susikauti su savoje aikštėje dar nė karto šį sezoną nesuklupusiu bu vusiu J.Plazos klubu „Real“. Užteko dviejų kėlinių
Vakar žalgiriečiai pratęsė sėkmin gą pasirodymą ir VTB Vieningojoje lygoje. 89:81 buvo įveiktas Krasno daro „Lokomotiv-Kuban“ klubas, kuriame nuo šio sezono rungty
Rezultatas
Dublis: vakar žalgiriečiai nesunkiai antrą kartą šį sezoną ant menčių
patiesė Krasnodaro krepšininkus.
Artūro Morozovo nuotr.
Kaun o „Žalg ir is“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ 89:81 (27:19, 32:15, 14:29, 16:18). K.Lavr inov ičius 16 tašk ų, M.Popovičius 15, P.Jank ū nas 14, T.Dardenas 10, R.Kaukėnas 8/D.Brownas 20, N.Calathesas 17, A.Maričius 13.
K.Simonas M.Williamsas A.C.Lima A.Panko S.Vidalis T.Urtasunas E.Calloway‘us K.Perovičius F.Vazquezas L.Zoričius Z.Dragičius Komanda
Paaiškinimai: Min. – minutės, Tšk. – pelnyti taškai, Dvit. – dvitaškiai, Trit. – tritaškiai, Baud. – baudų metimai, AK – atkovoti kamuoliai, RP – rezultatyvūs perdavimai, PK – perimti kamuoliai, K – klaidos, EF – efektyvumas.
Komentaras
Rezultatai E grupė. Bambergo „Brose Bas
kets“–Madrido „Real“ 67:82, Stam bulo „Anadolu Efes“–Atėnų „Panat hinaikos“ 78:64, Berlyno „Alba“– Maskvos CSKA 57:75.
Vladimiras Romanovas Kauno „Žalg ir io“ sav in inkas
J
autėsi, kad „Žalgiris“ buvo stip resn is už Krasnodaro klubą, todėl žaidė lengvai, gražiai, at sipalaidavęs. Abu „LokomotivKuban“ komandos lietuviai nieko gero nepademonstravo. Po pertraukos žal giriečiai išėjo žaisti visai atsipalaidavę ir dėl to nukentėjo, prarado daug taškų su teisėjų pagalba. Did žiausias to atsipalaidav imo nuo stolis – Marko Popovičiaus trauma. Sveik inu vis us stač iat ik ių Kalėdų proga.
niauja buvęs žalgirietis Mantas Kalnietis ir Simas Jasaitis. Mačas kauniečiams tapo lengvu pasivaikščiojimu. Jau iki didžiosios pertraukos šeimininkai buvo įgi ję 25 taškų persvarą. Vėliau „Žal giris“ apsukas sumažino, tačiau tai nesutrukdė šalies čempionams iš kovoti 9-ąją pergalę turnyre. „Netikėjome, kad rungtynių pra džia susiklostys taip puikiai. Gal būt po tokios galingos pradžios kiek atsipalaidavome ir varžo vai dėl to sugebėjo priartėti“, – po rungtynių kalbėjo rezultatyviausiai „Žalgirio“ ekipoje žaidęs Kšištofas Lavrinovičius. „Stengiausi nepasiduoti emoci joms, tačiau sunkiai sekėsi“, – pa klaustas, ar buvo sunku sugrįžti į gimtąjį Kauną, po dvikovos pripa žino 10 taškų pelnęs M.Kalnietis. „Lokomotiv-Kuban“ komandą kauniečiai įveikė jau antrą kartą šį
F grupė. Maskvos srities „Chim ki“–„Barcelona Regal“ 78:65, Tel Avi vo „Maccabi Electra“–Vitorijos „Ca ja Laboral“ 70:71, Stambulo „Fener bahçe Ülker“–Sienos „Montepaschi“ 92:98, Pirėjo „Olympiacos“–Stambu lo „Besiktas“ 77:64.
E grupė Komanda
1. CSKA 2. „Real“ 3. „Žalgiris“ 4. „Anadolu Efes“ 5. „Unicaja“ 6. „Panathinaikos“ 7. „Brose Baskets“ 8. „Alba“
Perg.
Pral.
Taškų sant.
2 2 1 1 1 1 0 0
0 0 1 1 1 1 2 2
165:128 159:130 141:130 149:154 148:157 131:144 149:167 120:152
Perg.
Pral.
Taškų sant.
2 2 2 1 1 0 0 0
0 0 0 1 1 2 2 2
158:140 177:161 153:144 165:156 151:146 139:150 139:157 170:198
F grupė Komanda
1. „Chimki“ 2. „Montepaschi“ 3. „Caja Laboral“ 4. „Barcelona Regal“ 5. „Olympiacos“ 6. „Maccabi Electra“ 7. „Besiktas“ 8. „Fenerbahçe Ülker“
sezoną. Pirmąją ekipų dvikovą Kras nodare „Žalgiris“ laimėjo 78:70. „Pirmosios dvidešimt minučių buvo, ko gero, geriausios šį sezo ną, tačiau po didžiosios pertrau kos žaidėme labai prastai. Dėl to negali būti jokių pasiteisinimų“, – po mačo profesionalumą ir reiklu mą demonstravo J.Plaza.
10
pirmADIENIS, Sausio 7, 2013
12p.
Užduok klausimą specialistui.
namai
namai@diena.lt Redaktorė Vereta Rupeikaitė
Renovacijos užmojis Kaune: Sutaupytos lėšos šildymui negreitai atper ka investicijas namo renovacijai. Vis dėlto atnaujinti senus daugiabučius reikia ne vien dėl šilumos taupymo – netvarkomi jie tiesiog paliks žmones benamiais. Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
Siūlo įsikišti valdžiai
„Šildymui per sezoną sutaupau 850 litų, o renovacija metams kainuoja 2,3 tūkst. litų. Renovacija reikalin ga ne vien šildymo išlaidoms ma žinti. Juk neremontuojamas namas tiesiog sugrius“, – perspėja savo daugiabučio namo Prienuose re novacijai vadovavęs bendrijos pir mininkas Leonardas Puodžiuvėlis. Pasak jo, šildymo sezonu sąskai tos už šilumą sumažėja maždaug perpus, tačiau šildoma apie 5 mė nesius, o už renovacijos darbus rei kia mokėti ištisus metus. Nors jo penkiaaukščiam namui pavyko įvykdyti milžinišką dar bą – apšiltinti stogą, sienas, balko nus, pakeisti langus, tačiau patyręs bendrijos pirmininkas įsitikinęs, kad esamomis aplinkybėmis reno vacija netaps masinė. „Be tam tikros prievartos, val džios įsikišimo rezultato nebus. Namai greičiau sugrius, nei susi kurs bendrijos, parengs projek tus, skelbs konkursus ir juos įgy vendins. Skaičiai labai akivaizdūs. Valdžia tai turi spręsti visiškai ki taip, neužkabinti šios naštos liki mo į daugiabutį namą sumestiems žmonėms“, – tiesiai šviesiai kal bėjo vyras. Pasak jo, nebūnant šios srities profesionalais, gyventojams visą procesą suorganizuoti per sunku. „Viskas priklauso nuo to, ar atsi randa žmogus, kuris prisiima sun kią naštą ant savo pečių. Tai ga li būti nebent žvalus pensininkas, kuris dar pajėgia dirbti, bet turi ga limybę namo reikalams skirti daug laiko“, – pridūrė L.Puodžiuvėlis. Įdarbino administratorius
Renovaciją „stumiantys“ specia listai mano, kad šio proceso galėtų imtis daugiabučius namus admi nistruojančios įmonės. Kol kas tai daroma vangiai. Tiesa, tokiu ke liu pasuko Ignalina, kurioje reno vavimo ėmėsi savivaldybės įmonė „Ignalinos butų ūkis“. Šiai įmonei suteikta visiška iniciatyvos ir orga nizavimo teisė. Ji atrinko 53 „kiauriausius“ na mus – daugiausia šilumos ener
gijos suvartojančius daugiabu čius Ignalinoje, Dūkšto miestelyje ir Vidiškių kaime ir parengė jiems energinio naudingumo sertifik a tus ir investicijų planus. Pusšimtį namų ketinama modernizuoti per ateinančius metus. Ignalinoje jau atnaujinti 8 namai, dar 7 atnaujinami. Būsto ir urba nistinės plėtros agentūra (BUPA) skelbia, kad šioje savivaldybėje prasidės pirmoji Lietuvoje kvar talų renovacija, kai iniciatyvos ir organizavimo teisė suteikiama savivaldybės įsteigtoms bendro jo naudojimo objektų administ ravimo įmonėms, kurios gali imti kreditus savo vardu ir įgyvendin ti daugiabučių namų renovavimo projektus. Šiuo atveju namo gyventojams nereikia asmeniškai prisiimti fi nansinių įsipareigojimų – užtenka susirinkime nuspręsti ir protoko lu užfiksuoti įsipareigojimą mokė ti kredito įmokas ir palūkanas už daugiabučio namo modernizavi mo darbus. Šalia valstybės JESSICA progra mos teikiamos 30 proc. kompen sacijos už rangos darbus (pasiekus reikalaujamą energinio efektyvu mo klasę) ignaliniečiams papil domai 15 proc. kompensuojama iš Ignalinos atominės elektrinės už darymo fondo. Teigiama, kad, su dėjus visas valstybės kompensaci jas už dokumentų rengimą, parama gyventojams sudaro apie 50 proc. visų renovacijos išlaidų. Skaičiuo jama, kad atrinktų 53 Ignalinos ra jono daugiabučių atnaujinimas iš viso kainuos 33,9 mln. litų. Per kelerius metus – visi namai?
Pasiekti, kad atnaujinami būtų ne pavieniai namai pirmūnai, o ištisi kvartalai, siekia ne viena savival dybė. Štai Druskininkai prieš kelis mėnesius skelbė, kad ši savivaldy bė pirmoji šalyje pradėjo įgyven dinti plataus masto daugiabučių namų atnaujinimo ir jų energinio efektyvumo didinimo projektą. Esą pirmiausia bus atnaujin ti daugiau kaip 30 Druskininkų centre esančio kvartalo daugiabu čių namų. Savivaldybė savo lėšomis apsiėmė parengti kiekvieno namo investici
Užmojai: Kauno savivaldybė atrinko tris kvartalus, kurie, jei visų namų gyventojai nuspręs atnaujinti savo dau
nius planus, kitus techninius doku mentus rengs BUPA. Teigiama, kad gyventojams teliks nuspręsti, ar jie sutinka dengti 70 proc. renovavimo darbų kainos. Jeigu gyventojai pritars, Drus kininkų savivaldybė inicijuos mo dernizuoti ne tik namus, bet ir kvartalų viešąją infrastruktūrą – sutvarkys automobilių stovėjimo aikšteles šalia namų, apšvietimą, vaikų žaidimų aikšteles, želdinius ir įvažas. Per porą metų Druskininkų sa vivaldybė, jeigu būstų renovacijai pritars gyventojai, planuoja reno
vuoti visus daugiau nei pustrečio šimto kurorto daugiabučių. Norint pavarvinti seilę, toli va žiuoti nereikia. Jonava pačiame miesto centre puikuojasi atnau jintais daugiabučiais. Šiam su vargusiam miestui pasisekė, nes pagal Vidaus reikalų ministeri jos kuruojamą priemonę ES struk tūrinių fondų pinigais apmokama net 85 proc. visų daugiabučių ma mų renovacijos darbų. Ši parama buvo skirta tik vadi namosioms probleminėms terito rijoms. Tai yra tiems šalies regio nams, kuriuose palyginti didesnis
nedarbas ir žemesnis pragyveni mo lygis. Gavę solidžią paramą, gyventojai ilgai nesispyriojo ir pa sirūpino savo būstų kokybe bei il gaamžiškumu. Suteiks pradinį įnašą
Kaunas jau ne pirmus metus pasi šovęs išsiūbuoti daugiabučių at naujinimą kvartalais, tačiau pa grindinė darbų organizavimo ir finansavimo našta vis tiek ten ka patiems gyventojams, proce sas nejuda. Miesto savivaldybė sumanė šiek tiek patalkinti žmonėms – išva
11
pirmADIENIS, Sausio 7, 2013
namai
Kitur: (nuotr. iš kairės) jonaviečiai išgražino namus gavę ES paramą, Druskininkai pasišovę per kelerius metus atnaujinti visus senus daugiabučius, Ignalinoje renovavimo imsis dau
giabučius administruojanti įmonė.
Artūro Morozovo nuotr.
trys kvartalai, 120 namų Kauno miesto savivaldybės atrinkti kvartalai Kovo 11-osios gatvės, Pramonės
prospekto ir Draugystės gatvės tri kampis, kuris apima 32 daugiabu čius, 2 darželius ir mokyklą. K.Škirpos kvartalas su 37 daugia
bučiais ir 3 darželiais. P.Lukšio kvartalas su 31 daugia
bučiu ir darželiu.
Atimtų kompensacijas
ugiabučius, bus sutvarkyti visapusiškai, įskaitant šaligatvius, vaikų ir automobilių aikšteles.
duoti juos nuo pradinio kapita lo. Kauno miesto tarybai bus tei kiamas tvirtinti projektas, kad savivaldybė padengtų projektų rengimo išlaidas kvartalų renova cijoje dalyvaujantiems namams. Tam miesto biudžete būtų numa tyta apie 3 mln. litų – maždaug tiek gali kainuoti investicinių pro jektų parengimas 120 daugiabučių namų, kurie yra įtraukti į atrinktus renovuotinus kvartalus. Kad būtų atnaujinami ne tik pa vieniai namai, bet ir kvartalas bei jų infrastruktūra, tam turi pritar ti gyventojai ir pradėti savo namo
atnaujinimą. BUPA vyriausiosios specialistės Jolitos Maženienės teigimu, pradžiai, tai yra doku mentams parengti, namas turi su rinkti apie 20–30 tūkst. litų. Jie kompensuojami tik įgyvendinus projektą, bet pradžiai namas tokių lėšų neturi. Projektų rengimo išlaidos žmo nėms grąžinamos, bet tik tada, kai įvykdomi renovacijos dar bai, žmonės dažnai neturi pradi nio kapitalo šiems dokumentams rengti. Tad savivaldybė šiuos dar bus apmokėtų, o vėliau lėšas susi grąžintų.
Pavyzdiniai kvartalai atnaujin ti galėtų būti nebent per penkme tį, ir tik tuo atveju, jei gyventojai pritars. Kvartalų infrastruktūra bus tvarkoma tada, kai susiburs ir savo namus nutars atnaujinti vi si kvartalo namai. Tuomet įmonės savo lėšomis atnaujins magistra linius tinklus, savivaldybės lėšo mis bus tvarkoma infrastruktūra: klojami takai, įrengiamos vaikų žaidimo, automobilių stovėjimo aikštelės. Kaip pavyzdiniai kvartalai at rinkti tie, kuriuose jau yra atnau jintų daugiabučių.
Renovacijos propagandininkai įsi tikinę, kad yra daugybė sunkiai be siverčiančių žmonių, kurie prieši nasi renovavimui net nežinodami, kad jiems tai gali nieko nekainuo ti. Daugelis nežino, kokios turi bū ti pajamos, kad galėtų pretenduo ti į paramą. Be to, kauniečiai imasi iniciaty vos duoti niuksą socialiai remti niems asmenims, kuriems kom pensuojamos šildymo išlaidos ir jie nesuinteresuoti namo šiltinimu, o be jų parašo darbai neprasideda. Kauno miesto savivaldybės ad ministracijos direktoriaus pava duotojo Vygaudo Molio teigimu, Kauno miesto savivaldybė pasi ryžusi ištaisyti šį nesusipratimą ir žada siūlyti Vyriausybei keisti tei sės aktus: tie žmonės, kurie gau na kompensacijas už būsto šildy mą, bet nepritaria renovacijai, turi netekti kompensacijos. V.Molis tvirtina, kad reikalingas prievartos mechanizmas. Jei to kios renovacijos sąlygos būtų siū lomos 1–2 butų namams, abejojan čiųjų nebūtų, skiriama milijardinė valstybės parama kaipmat būtų išgraibstyta. „Pats šiltinausi savo 20 senumo namą, bet niekas nie ko man nekompensavo, o daugia bučiai namai turi galimybę gauti iki 50 proc. kompensaciją“, – kalbė jo V.Molis. Vieno pirmųjų Kaune atnau jinto P.Lukšio gatvės 4-ojo na mo bendrijos pirmininkas Olegas Mackevičius pasakojo, kad jo na me kone trečdalis gyventojų gau na paramą, ir patys už renovavimo darbus nemoka – tai už juos pada ro valstybė.
PREKYBA KIETUOJU KURU:
Savas žmogus – patikimiau
A.Ram an ausko-Van ago gatv ės 3-iojo namo bendrijos pirminin kas Zenonas Baranauskas įsitiki nęs, kad atiduoti namą svetimam asmeniui ar įmonei – rizikinga, nes jis sieks kuo daugiau išplauti pini gų. Jo namui buvo apskaičiuota 2,3 mln. litų sąmata, o jis sugebėjo iš siversti su 1,8 mln. litų. Be to, be veik iki pat pabaigos buvo stengia masi apsieiti be banko paskolų. „Nenulipau nuo pastolių“, – prisimena bendrijos pirmininkas, įdėmiai prižiūrėjęs statybinin kų darbą. Bendrija iš viso skelbė 7 konkursus ir atskiriems darbams rinkosi skirtingus rangovus. Z.Ba ranauskas atkreipė dėmesį, kad la bai svarbu, jog namas būtų atnau jintas kompleksiškai, priešingu atveju norimo efekto nebus.
Leonardas Puodžiuvėlis:
Viskas priklauso nuo to, ar atsiranda žmogus, kuris pri siima sunkią naš tą ant savo pečių. Tai gali būti nebent žvalus pensininkas. BUPA vyriausiojo specialisto Žydrūno Vilčinsko duomenimis, Kaune baigti renovuoti 64 dau giabučiai namai, dar 61 daugia bučio gyventojai jau apsisprendė dalyvauti Daugiabučių atnaujini mo programoje ir parengė investi cinius planus. 15 namų šiuo metu jau vyksta rangos darbai, 32 dau giabučiai perka techninius dar bų projektus ir turėtų atnaujinimo darbus pradėti pavasarį, dar 40-ies daugiabučių investicinius planus jau patvirtino BUPA. Iš viso Kaune šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. reno vuotinų daugiabučių namų.
ĩ Akmens anglys, medžio pjuvenų briketai, durpių briketai. ĩ Medžio pjuvenų granulės, malkos.
A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. (8 37) 746 419.
12
pirmADIENIS, Sausio 7, 2013
namai
Tai nauja rubrika „Kauno dienos“ priedo „Namai“ skaitytojams. Klauskite apie statybà, remontà, buitá, augalus, naminius gyvûnus, sveikà gyvensenà, vartotojø teises, telekomunikacijø, Nuo 1960 m. gyvenau Kaune su tėvais jų name, 1962 m. gimė se Ištekėjau už vyro, kuris yra gavęs dovanų namą. bankø, draudimo suo. Tėvai dabar yra mirę, bet sesuo sugebėjo išvilioti iš tėvų tur Jis turi dvi dukras, kurios gyvena užsienyje. Ar vy paslaugas, teisæ ir to dovanojimą (aš tuo metu buvau užsienyje). Dabar sesuo išmetė ro mirties atveju galėčiau likti jo name, ar viskas lik mane iš tėvų namelio, neįregistruoto mano vardu. Pagaliau dar tų jo dukroms? tarpusavio santykius. Vesta išregistravo ir mane, 60-metį. Ar įmanomos kokios nors sankci Rubrikoje atsakymus jos prieš seserį? Henrikas pateiks ávairiø Dominykas Varnas procedūr ų atl ik imo jums prik laus y srièiø Advokatas Dominykas Varnas sant yk ius), koks buvo tėv ų ir dukros tų ketv irt adal is namo, o lik us ius tris Advokatas elgesys ilgą laiką po dovanojimo su ketv irt ad al ius paveld ės vyro duk profesionalai.
Našlei liktų ketvirtadalis vyro namo
Iš tėvų namo sesuo išmetė teisėtai?
Š
ioj e sit uac ij oj e būt ų sunk u padėt i. Teor išk ai būt ų gal i ma siekt i nug inčyt i dovano jimo sutart į ir išsam iau gil in tis į dovanojimo sutart ies sudar ymo moment u buv usias apl ink ybes – lai ką, tėv ų tikr uosius ket in imus (gal jie liko gyvent i tame pačiame name, gal suprato, kad juos dukra išlaik ys, arba kad namas atiteks jai po jų mirt ies, kas labiau atit ikt ų ket in imo pal ik ti turt ą test ament u nei dovanojimo
tart ies, ar ji disponavo namu kaip sa vo (mokėjo mokesčius, priž iūrėjo), ar padėjo tėvams, ar su jais kart u gyve no ir pan. Bet kur is iš šių kriter ijų teis me gal i pasirodyt i per silpnas nor int įrodyt i mir usių asmenų val ios trūk u mus. Labai daug kas prik lauso nuo konkreč ių apl ink ybių ir det al ių, ku rias išsam iau išt yr us, būt ų gal ima su teikt i aiškesnę konsultaciją, tačiau iš pateiktos informacijos negaliu tvirtin ti, kad yra didelių perspektyvų laimė ti ginčą.
V
yro mirt ies atveju jo turtas paveld imas (t.y. dal ijamas) pagal įstat ymą (25 proc . li kusiai gyvai jo sut uokt inei ir 75 proc . jo vaikams) arba pagal tes tamentą, kur iame ir turto dalys, ir pa veldėtojai gal i būt i nurodyt i vis iškai kit i. Jei vyras nep al iks test amento, vaik ų kiek is ir gyvenamoji viet a tur to padal ijimo sant yk iui reikšmės ne tur i. Tok iu atveju likt i gyvent i name galėt umėte kaip namo bendrat urtė, kadang i po atit inkamų paveldėjimo
Klausimus siuskite e. paštu
namai@diena.lt.
ros, jei per 3 mėnes ius kreips is į no tarą. Klaus imas dėl negalėjimo nau dot is namu tikr iaus iai kyla dėl turto įgijimo būdo – dovanojimo. Vis dėlto tai turėt ų įtakos tik dal ij ant is bend rą turt ą sut uokt in iams nut rauk iant sant uok ą. Dovanų gautas vyro turtas į dalytiną turtą neįeina. Tokiu atveju minėtas na mas toliau liktų asmenine vyro nuosa vybe, ir nei buvusi žmona, nei kiti as menys be jo žin ios namu naudot is negalėtų.
Kas yra mumijus, ar jis auga Lietuvoje? Norėčiau sužinoti, koks auga las yra topinambas? Baigiu am želį, bet tokio pavadinimo neži nau. Mane dar domina augalai: rėžiukas, burnotis, dumplainis, mumijus. Ar auga mumijus Lie tuvoje? Irena
Laimutė Štuopytė
Aleksandro Stulg insk io universiteto Sod in ink ystės ir darž in ink ystės katedros docentė
B
ulv inė saulėgrąž a, arba to pin amb as ( Hel ianthus tu berosus), – daug iamet is, 1,5 metro aukščio stiebagumbi nis augalas. Stiebag umbiai būna įvai rios formos, panaš ūs į imbiero šakn į. Augalo antžem inė dal is šiek tiek pa naš i į saulėgrąžos, žiedyn ai gelton i. Stieb ag umb iai kas am i ruden į, kai pasibaig ia vegetacija, ir gal ima kast i, kol užš ąla. Lik usius neiškast us lauke gal ima kast i pavas ar į, kol nepradėjo želt i. Maist ui naudojam i topinambų stieb ag umbiai, jie gal i būt i naudoja mi žal i ir term iškai apdorot i. Jų sko nis panaš us į art iš ok ų ir rieš ut ų. Jie nekaupia nitrat ų, sunk iųjų metalų ir rad ioakt yv iųjų element ų, vartojam i įvair ių lig ų prof il akt ik ai. Juos e yra daug inul ino, todėl gal i naudot i dia bet ik ai. Gaus u juos e kal io, gelež ies, sil ic io, cinko, magn io, kal io, fosforo, kalcio, įvair ių C ir B grup ės vitam inų, vit am ino A, balt ymų, rieb alų, pekt i nų, organ in ių ir amino rūgšč ių. Paprast as is rėž iuk as ( Nast urt ium off ic in ale) Liet uvoj e yra ret as dau giamet is 30–40 cm aukšč io aug a las. Jis auga vėsiose vietose, dal in ia me ar visiškame pavėsyje. Jis mėgsta kalk ingą, daug maist ing ųjų med žia gų tur int į dirvožem į, kur is tur i būt i šlapias. Lap ai būn a ir po vanden iu, ir virš vandens. Ant stiebo dažnai iš siv ysto pridėt inės šaknys. Sudar ius tink am as sąlyg as, gal im a aug int i ir darž e. Paprast as is rėž iuk as yra de korat yv us, jo žiedai balt i. Tinka tven kin io pak rantei ar upel io vagai apso dint i. Lapuos e yra kart aus eter in io aliejaus, vit am inų, mineral in ių, rau gin ių ir karč iųjų med žiag ų. Naudoja
Skanu: maistui naudojami topinambų stiebagumbiai, jie ga
li būti naudojami žali ir termiškai apdoroti.
Dumplūnė: vaisius panašus į pomidorų, ta
čiau jis užauga plonos plėvelės maišeliuose.
Rėžiukas: skinami jauni lapai su viršūnėlėmis
prieš žydėjimą, naudojamas kaip prieskonis.
Prieskonis: burnočių sėklos primena riešutų skonį ir
naudojamos gaminant duoną, kitus produktus.
mas kaip prieskon in is augalas. Skina mi jaun i lapai su virš ūnėlėm is prieš žydėjimą.
Mumijus: tai organinės ir neorganinės kilmės nuo
sėdos, Lietuvoje jų nerandama.
Paprastoj i dumplūnė ( Phys al is al kekeng i ), peruvinė dumplūnė ( Phy salis peruviana) yra vienmečiai, šilu
„Shutterstock“ nuotr.
mamėg iai augalai. Vaisius panaš us į pom idor ų, tačiau jis užauga plonos plėvelės maišeliuose. Dumplūnės ge
rai auga saulėtose, vidutinio sunkumo derlingose dirvose. Auginamos kaip ir pomidorai, tačiau šių augalų nereik ia genėti ir jiems nereikia atramų. Dump lūnių vaisiuose yra daug citrinų rūgš ties, fosforo, gelež ies, vitam inų B, ir C, raug in ių ir pekt in in ių med žiag ų. Dumplūn ių vaisiuose esančios kar čiosios med žiagos panašios į alkoloi dus, suteik ia vaisiams specifi n į skon į, todėl kai kuriems žmonėms valgomo sios dumplūnės vaisiai atrodo nelabai skanūs. Valgomosios dumplūnės vai sių dedama į sriubas, salotas, iš jų ga minamos tyrės, konservai su morko mis, vaisiai marinuojami ir rauginami, džiovinami. Burnot is ( Amaranthus) yra vien met is žol in is augalas. Burnočiai gal i augt i įvair iomis klimato sąlygomis ir įvair iuose dirvožem iuose, tačiau ge riausia auga derlingose priemolio dir vose. Burnočiai gali būti panaudojami žal iajai trąš ai ir kaip dekorat yv in iai augalai. Naudojami jie maistui ir kaip pašaras gyvuliams. Burnočių sėklose vidut in iškai yra 15–17 proc. balt ymų, 5–8 proc. riebalų, 3,7–5,7 proc. ląstelie nos, tai yra daug iau nei kit uose var pin iuose jav uose. Burnočiuose daug kalcio, gelež ies, magn io, fosforo, ka lio. Vert ing iausia burnočių sėklų da lis yra aliejus, kurio yra 6–10 proc. 76 proc. šio aliejaus sudaro nesočiosios rūgštys, kurios būtinos žmogaus mity bai. Burnočių sėklos primena riešutų skonį ir naudojamos gaminant duoną, pyragą, makaronus ir kitus produktus. Lapus ir jaunus burnočių stiebus gali ma troškinti, virti, šaldyti, konservuoti ir džiovinti. Juos galima naudoti kaip špinatus. Moksliniais tyrimais nusta tyta gal imybė burnočius naudot i gy dymui ir lig ų profi laktikai. Mumijus – tai organ inės ir neorgan i nės kilmės nuosėdos, nusėdusios ant kalnų uolų su smėl io ir žvyro prie maišom is. Jos kruopščiai išvalomos ir doz uojamos kapsulėm is ar table tėmis. Šiuo darbu užsiima farmacijos įmonės, kur ios parduoda nuosėdas kaip maisto papildą. Liet uvoje jų ne randama. Kadang i tai ne augalas, pla čiau apie jį kalbėti – ne mano kompe tencija.
13
pirmadienis, sausio 7, 2013
menas ir pramogos
Stiklo užburta V.Verikaitės kūryba „Spindinčias angelų istorijas“ šiuo me tu galima pamatyti stiklo menininkės Val dos Verikaitės papuošalų parodoje galeri joje „Aukso pjūvis“.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Ėjo tiesiu keliu
V.Verikaitė – jaunosios kartos stik lo menininkė, aktyviai dalyvaujan ti tarptautiniuose stiklo meno sim poziumuose, bienalėse, parodose, labdaringose akcijose ir renginiuo se („Vitrum Balticum“ Lietuvo je, „Zwiesel Glastage“ Vokietijo je, šiuolaikinio stiklo ir keramikos meno bienalėje „European Glass Context“ Danijoje ir kt.). Beje, jos kūrinys „Ašarų dubuo“ šiuo metu eksponuojamas ir Balto kūrinio pa rodoje galerijoje „Balta“. 2003 m. V.Verikaitė baigė stiklo studijas Kauno kolegijos Menų fa kultete, po jų sekė stiklo magist rantūros studijos Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakul tete. Regis, stiklas užbūrė pačioje kūrybinio kelio pradžioje ir tas ke lias buvo tiesus. „Kad turiu studijuoti stiklą – tai buvo vidinė intuicija, – atvirauja menininkė. – Jau tada, kai stojau į Kauno kolegijos Menų fakulte tą, žinojau, kad studijuosiu stiklą, nors toli gražu jo, kaip kūrybinės medžiagos, nepažinojau, bet ma ne jis labai traukė: tie vaikystėje kuriami „sekretai“, vitražas, stik lo šviesos pralaidumas. Tėvai siūlė stoti į dizainą kaip į perspektyves nę specialybę. Tąsyk po egzaminų jiems net pamelavau, kad manęs į dizainą nepriėmė ir liko tik stiklo menininko specialybė.“ Į dizainą ji nė nebandžiusi stoti, pasirinkusi stiklą ir nenusivylusi: „Likimas man dosnus – dalyvau ju tarptautinėse parodose su pui kiais menininkais.“ Menininkė kuria skulptūrines formas, instaliacijas, interjero de tales, aksesuarus ir papuošalus. Autorei priimtinos ir nesvetimos visos stiklo meno technologijos bei jų tradicinės ir naujai atrastos tar pusavio jungtys. Papuošalas kaip akimirka
„Kiekviena asmenybė, kaip ir an gelai, spindi įvairiausiomis spal
vomis ir savybėmis, kurių žodžiais negalime apibūdinti, – pristatyda ma savo parodą galerijoje „Aukso pjūvis“ kalbėjo V.Verikaitė. – Tai gi savo autorinėje stiklo papuoša lų parodoje užfiksavau spindinčias angelų istorijas. Kiekvienas papuo šalas ir jo kūrimas – tai lyg atskira akimirka, jausmo, emocijos, nuo taikos ar duoto ženklo papasako ta istorija.“ Papuošalai čia tampa daugiau nei mados akcentais, jie tarsi ryšio su artimiausiais žmonėmis ženk lai, artumo laidininkai ar nuo ne gandų saugantys amuletai. „Šio se grafinėse stiklo linijų istorijose kviečiu atrasti savąsias užkoduo tas žinutes, – eksponatų reikšmes ir potekstes atskleidė menininkė. – Jose – šeimos istorija, nuotaika, simbolinė prasmė, brangus žmo gus širdyje, saugumo ar pasitikė jimo amuletas, tikra meilė ir pagar ba sau bei kitam.“ Švytinti aukso, vario gelmė, virstanti trimačiu vaizdu (tai me nininkės atrasta autorinė techni ka), tampa daugiau nei papuošalu – paslapčių, svajonių ir prisimini mų liudytoju ar individualumo ir pasitikėjimo ženklu. Medžiaga su charakteriu
Įvairių metalų, karolių jungtyje pagrindinis vaidmuo tenka stiklui, sukurtam „fusing“ (sukepinimo) technologija. Jis skaidrus, skaido šviesą, vietomis permatomas arba švyti įvairiomis opalo, tauriaisiais metalais dengtomis spalvomis, de koruotas aukso ir sidabro glazūro mis, išraižytas graviruotomis lini jomis. „Tai unikali medžiaga, turinti sa vo charakterį, – dalijasi patirtimi V.Verikaitė. – Esminis jos bruožas, kuris ir yra pagrindinė mano kūry bos varomoji jėga, leidžia formuoti vizualiai besvorius, daugiasluoks nius tūrius, mažas plokštumas ir formas. Tai materija, kuri man lei džia išreikšti save kitaip ir nudžiu ginti kitus.“ „Spindinčiose angelų istorijose“ tarp unikalių papuošalų, kuriuos
Darbai: papuošalai – tik viena V.Verikaitės, kuriančios ir instaliacijas,
interjero detales, kryptis.
Trauka: „Stiklas – materija, kuri leidžia save kitaip išreikšti ir nudžiuginti kitus žmones“, – sako kryptingai
stiklo meną pasirinkusi kaunietė.
saugo, o gal įkrauna savąja paslap timi ar metafiz ine energija stiklo angelai, jaukiai įsikūrę ir savotiškai
stebi (papuošalus? O gal žiūrovą?) stikliniai paukščiai-laikrodžiai. Regis, jie taip po grūdelį lesioja
mūsų kasdienybės sekundes, mi nutes, valandas, kurias kiekvienas galime papuošti.
kas: V.Verik aitės stiklo papuošalų paroda. kur: galerijoje „Aukso pjūvis“. kada: iki vasario 1 d.
14
pirmadienis, sausio 7, 2013
menas ir pramogos
Nacionalinė premija lengvina kovą už semiotiką Nors semio tika dauge liui sunkiai supranta ma, ji gali padėti žmo nėms su vokti gyve nimo pra smes ir reikšmes.
Vizija: K.Nastopka viliasi, kad ilgainiui semiotikos naudą Lietuvoje pripažins ne tik hu
manitarai, bet ir kitų sričių atstovai, verslininkai.
kryžiažodis
Sudėtyje esantys citrusiniai bioflavonoidai gali padėti pagerinti vitaminų įsisavinimą. Tik 1 tabletė per dieną!
Šią savaitę lai mėkite vitaminus „C-300 Imuno N60“ ir Vytauto Žutauto knygą „Mirties fabrikas“.
Knygos autorius daugiau kaip du dešimtmečiai dirba „AKISTATOS“ laikraščio vyriausiuoju redaktoriumi. Daug rašo kriminalinėmis temomis Žilvino Vizgirdos, Petro Ivanausko, Petro Kurmelio slapyvardžiais. „Mirties farbikas“ parašytas remiantis Tulpinių ir Gaidjurginių baudžiamosiomis bylomis. Paskelbti teismų nuosprendžiai jau perėję visas nagrinėjimo stadijas ir yra įsiteisėję.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
semiotika.lt nuotr.
Nacionalinė premija lengvina ko vą dėl semiotikos su jos priešinin kais, sako premiją pelnęs litera tūrologas, semiotikos tyrinėtojas Kęstutis Nastopka.
„Ji daro galbūt lengvesnę kovą dėl semiotikos, nes semiotika turi ir šalininkų, ir priešininkų. Dabar, man rodosi, su tais priešininkais bus lengviau grumtis“, – vylėsi A.J.Greimo semiotikos ir literatū ros teorijos centro profesorius. K.Nastopka prem ij ą peln ė už „pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškosios semiotikos plėto jimą ir literatūros kūrinių suvo kimo meną“. Pasak jo, šis apdo van oj im as rod o, kad sem iot ika – mokslo sritis, tirianti ženklų sistemas – Lietuvoje yra pripa žįstama. „Premija pirmiausia reiškia se miotikos krypties pripažinimą – ne tik mano asmeninio darbo, bet visų Lietuvos semiotikų, VU A.J.Grei mo semiotikos centro darbo (įver
tinimą – BNS past.)“, – BNS sakė mokslininkas. Nep ais ant šio įvert in im o, K.Nastopkos teig im u, Liet uvo je netrūksta semiotikos prieši ninkų. „Lietuvoje, bent jau universite to aplinkoje, gana skeptiškas po žiūris į semiotiką. Gana dažnai keliamas klausimas, kam Lietuvai reikia semiotikos. Ši premija, pa juokausiu, gal ir duoda atsakymą – semiotikos Lietuvai reikia tam, kad būtų už ką skirti premijas“, – juokavo jis. Literatūros tekstus analizuo jantis mokslininkas įsitikinęs, kad nors semiotika daugeliui sunkiai suprantama, ji gali padėti žmo nėms suvokti gyvenimo prasmes ir reikšmes. „Iš šal ies žiūr int, daug kam atrodo, kad semiotika yra sau sas mokslas, tarsi paukščių kal ba, kurią sunku suprasti. Tai gal būt ir tiesa, bet ta paukščių kalba yra pasakomi dalykai, kurie žmo nėms reikal ing i. Man sem iot i ka yra, kaip ir A.J.Greimui buvo, pirm iaus ia reikšm ės sup rat i mas, suvokimas, reikšmės apra šymas – parodyti, kokios reikš mės yra žmonių gyvenime, kaip jiems dorotis su tomis reikšmė mis, kaip jiems elgtis“, – kalbė jo profesorius. „Aš daugiau analizuoju literatū ros tekstus, bet ir literatūroje ieš kau tų žmogiškųjų reikšmių, žmo giškųjų verčių, kurios žmonėms būtų įdomios ir gal net šiek tiek padėtų gyventi. Fiodoras Dosto jevskis sakė, kad menas gali iš gelbėti pasaulį. Aš toks optimistas nebūčiau, bet kad menas gali pa dėti žmonėms gyventi, susikalbė ti, plačiau suvokti pasaulį, aš tuo tikiu ir šį tą padaryti pavyksta“, – teigė nacionalinės premijos lau reatas. K.Nastopka taip pat tikisi, kad pelnyta premija paskatins Lietu vos visuomenę labiau domėtis jo tyrinėjama sritimi. „Lietuvoje semiotiką daugiau supranta humanitarai, o Vaka ruose, ypač Prancūzijoje, saky sime, reklamų agentūros užsa ko semiotines analizes. Joms jos padeda vykdyti savo reklamas ar kurti naujas reklamas. Lietuvoje to stinga – galbūt kaip tik ši pre mija sulaukė tam tikro atgarsio, atkreips ir kitų žmonių dėme sį į semiotiką. Šitokios viltys, ne drįsčiau sakyti, optimistinės, bet šviesios“, – kalbėjo jis. BNS inf.
Iš K.Nastopkos biografijos Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi me antradienį, sausio 15 d.
Kaune 1940 m. gimęs K.Nastopka Viln iaus universitete baigė lit ua nist iką, dirbo Lietuvių kalbos ir li terat ūros inst it ute, o nuo 1992 m. yra Viln iaus universiteto A.J.Grei mo semiotinių studijų centro pro fesorius. Moksl in ink as išleido kelet ą se miot in iams tyr inėjimams skirt ų knyg ų, parengė leid imui svarbių A.J.Greimo darbų, išvertė jo veika lą „Struktūrinė semantika“.
153
pirmaDIENIS, sausio 7, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 15 Paslaugos ������������������������������������������ 15, 16 Parduoda � ������������������������������������������������� 16 Perka � ����������������������������������������������������������� 16 Įvairūs � ������������������������������������������������� 16, 17 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 17 Pramogos, šventės, laisvalaikis � ��������������������������������������������� 17 Kviečia mokytis ���������������������������������� 17 Pamesta � ���������������������������������������������������� 17 Informuoja � ��������������������������������������������� 17
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) AKCIJA! Implantas – 1400 Lt. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams ir vaikams iki 18 m. Astos Dambrauskienės odontologijos klinika, Laisvės al. 10, Kaunas, tel. (8 37) 206 039, 8 698 07 476.
DARBo skelbimai Siūlo darbą Automobilių švaros centrui reikalingi darbuotojai. Apmokome. Tel. 712 525. 1061789
Darbinių drabužių siuvyklai reikia siuvėjų, meistro (-ės)- sukirpėjo (-ės) bei vadybininko. Darbas viena pamaina nuo 8 iki 17 val. Tel. 8 684 24 015. 1061775
Dirbti privačiame prekybos versle reikalingi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kalbas. Tel. 8 601 75 025. 1026622
Kepyklai Panemunėje reikalingi formuotojai-miltų svėrėjai. Darbas pamainomis. Neturinčius patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141. 1061074
Kviečiame dirbti siuvėjas (-us). Siuvame viršutinius gaminius. Nepertraukiamas darbas, geros darbo sąlygos. Tel. 8 641 95 657. 1060561
Moteriško apatinio trikotažo siuvimo įmonė Kaune siūlo darbą medžiagų sukirpėjai (-ui). Darbo laikas: viena pamaina. Darbo pobūdis: medžiagų klojimas ir jų kokybės tikrinimas, kokybiškas detalių sukirpimas naudojant lekalus arba brėžinius; kirpinių komplektavimas. Savo CV siųsti e. paštu info@kudreshov.com. Pasiteirauti tel. 8 615 24 624. 1059215
Reikalinga virėja (-as) ir virėjos (-o) padėjėja (-as). Darbas Šiaurės pr. Tel. 8 698 20 322. 1061705
Reikalingas šaltkalvis-suvirintojas dirbti pusautomačiu. Tel. 8 612 55 808.
1061337
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti vilkikais su užuolaidinėmis puspriekabėmis ir autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas. 1061305
Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 687 96 820.
1060157
Siuvimo įmonei reikia lygintojos, sukirpėjo (-os), siuvėjų siūti overloku, plokščiasiūle, flatloku. Kaunas. Tel. 8 655 21 923, 8 615 34 719. 1061113
Stabiliai dirbančiai įmonei reikalingas C kateg. vairuotojas-ekspeditorius išvežioti alų Kauno regione. Tel. 8 687 25 379. 1061157
Statybos bendrovei reikalingi: atestuoti bendrųjų statybos darbų vadovai, meistrai, techninis direktorius, inžinierius viešiesiems pirkimams organizuoti. Tel. (8 37) 732 362. 1060837
Tekstilės gamybos įmonė ieško valytojos (-o). Darbas Šlienavoje. Teirautis tel. 8 685 49 222. 1060982
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1058877
Paslaugos Medikų
1047611
Akupunktūra, gydymas lazeriu, elektropunktūra. Homeopato konsultacijos. Gydomos stuburo, sąnarių, kvėpavimo, virškinimo sistemos ligos, tikai, neuralgijos, migrena. „Altermeda“, V.Putvinskio g. 12. Tel. 8 698 80 305. www.altermeda.lt. 1046423
Gyd. D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus, suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šalina karpas, papilomas. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuoja dėl lytiškai plintančių ligų. Gedimino klinika, Gedimino g. 34. Tel. 207 396. 1054535
Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt. 1058568
PAŽADĖJOTE SAU PRADĖTI NUO NAUJŲJŲ! Mitybos specialisto konsultacijos, maisto netoleravimo testas, visos organizmo valymo procedūros! Palankiausios kainos, patyrę specialistai, maloni aplinka. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1062360
Psichologinė pagalba; patikima pagalba atsisakant alkoholio, tabako, raminamųjų vaistų priklausomybių; pagalba lieknėjant. Tel. 8 670 97 959; www.laisvi.lt. 1059881
Automobilininkams Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilių dujų įranga. Dažymas, lyginimas, plastmasių remontas. Kalniečių g. 151. Tel. 8 600 20 968.
1049721
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Šildymo-aušinimo sistemos remontas. Tel. 8 603 78 999. 1061374
Buitinės technikos remonto Remontuoju visas automatines skalbykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900. 1059882
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1061941
AEG, ARDO, ARISTON, BEKO, BOSCH, HANSA, LIEBHERR ir kt. šaldytuvų, skalbyklių remontas. Atvykstu nemokamai. Garantija. Nuolaidos. Tel. 8 678 87 795. 1061838
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1046625
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt. 1040380
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 1059815
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Privatus santechnikas-suvirintojas atlieka visus santechnikos ir suvirinimo darbus. Suteikiu garantiją, taikau nuolaidas. Tel. 205 251, 8 674 97 821. 1061910
1060713
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751. 1062287
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 1055657
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 1058812
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 1061649
Kompiuterininkų
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1054016
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 1057907
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581. 1057398
Dedu laminuotas grindis, kalu dailylentes, statau duris, spynas. Glaistau, dažau. Smulkūs santechnikos ir elektros darbai. Tel. 8 689 30 950. 1061373
Elektriko paslaugos. Atsakingas, operatyvus elektros instaliacijos montavimas, gedimų šalinimas. Kokybė garantuojama. Nuolaidos. Tel. 8 609 83 349. 1061549
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 1062309
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1058961
Glaistau, dažau, tapetuoju. Atlieku ir kitus statybinius darbus. Galiu pristatyti medžiagas. Tel. 8 615 95 044. 1060998
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com. 1041877
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430. 1061315
Statybos, remonto AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 520 Lt; 3 dalių kambario – nuo 690 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, ritininės užuolaidos, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486. 1058229
Kaminų valymas. Kaminų įdėklai, gamyba, montavimas, remontas. Dirbame savaitgaliais. Tel. 8 677 96 297. 1057975
Kokybiškai atlieku apdailos darbus. Montuoju gipso plokštes, kloju plyteles, glaistau, dažau, tapetuoju, atlieku staliaus darbus. Tel. 8 673 08 034. 1062023
Rekonstruojame ir šiltiname senus statinius. Atliekame visus darbus, įrengiant butus, biurus, komercines ir gamybos patalpas. Tel. 314 466, 8 686 41 300. 1060248
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 1056821
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, vonias, dušo kabinas, maišytuvus, gyvatukus. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 646 03 025. 1060346
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREENEKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1055506
Vidaus įrangos Gaminame filingines, faneruotas duris, staktas. Faneruojame senas užsakovo duris. Įstikliname balkonus. Tel. 313 167, 8 699 13 442, 706 482. 1061004
Įvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt. 1058269
PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“, K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt. 1059377
Baldžių Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūralia oda baldus. Keičiame visas reikalingas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715.
Apdaila. Atlieku dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Dedu laminuotas grindis. Superku medžiagas. Tel. 8 681 70 074.
Kokybiškai, nebrangiai remontuoju butus. Glaistau, dažau, tapetuoju, klijuoju parketą, plyteles, montuoju gipskartonį. Tel. 8 614 30 566.
1060507
1059452
Apdaila: tinkuojame, betonuojame, dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles, dedame laminatą, gipskartonis. Santechnika. Elektra. Tel. 8 674 54 580.
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.
1061607
1058738
1060741
Apdailos, remonto darbai. Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, plytelių klijavimas, grindų įrengimas. Tel. 8 620 93 471.
Langų, durų remontas ir sandarinimas. Staliaus darbai. Tel. 316 497, 8 618 01 560.
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
1051688
Atliekame dažymo darbus. Montuojame gipskartonį. Smulkus tinko remontas. Dedame grindis. Tel. 8 686 38 118, 8 682 87 697. 1061613
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210. 1053832
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1060782
Atliekame įvairius santechnikos darbus: kanalizacija, vandentiekis, šildymas. Keičiu WC, vonias, maišytuvus. Smulkus remontas. Tel. 795 508, 8 600 62 210. 1053847
Atlieku visus santechnikos darbus. Darbams suteikiu garantiją. Tel. 8 600 61 309. 1060538
1061822
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. 1049121
Metalinių konstrukcijų, nestandartinių gaminių gamyba. Nerūdijančio plieno, juodųjų metalų suvirinimas, remonto paslaugos. Garantija. Tel. 8 657 71 770. 1060106
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.
1060806
Plastikiniai langai, balkonai, šarvuotos durys, garažo vartai, žaliuzės, ritininės užuolaidos. Savanorių pr. 284A. Tel. 337 777; www.sostineslangai.lt. 1061725
PLASTIKINIAI LANGAI, ŠARVUOTOSIOS DURYS (KBE, Decco vokiški profiliai, ritininės užuolaidos, tinkleliai). Stiklina laiptinių langus mažiausiomis kainomis. Taiko nuolaidas. Tel. 8 654 34 270. 1057572
1061643
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
1057813
Atsibodo standartas? Mes Jums padėsime! NESTANDARTINIAI KIETIEJI BALDAI! Pagaminsime kokybiškus baldus pagal specialų Jūsų užsakymą. Šiuo metu virtuvės komplektams taikoma 10 %, spintoms su stumdomųjų durų sistema – 20 % nuolaida. Baldai – gamintojo kainomis, nes dirbame be tarpininkų. Atvykstame, suteikiame profesionalią konsultaciją ir išmatuojame nemokamai. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt. 1062012
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. 1051293
Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vonios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija, išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 1054150
Nukelta į 16 p.
16 2
pirmaDIENIS, sausio 7, 2013
klasifikuoti skelbimai 4 k. butą Panemunėje, Plento g. (5/2 a., plytinis, patogus kambarių išdėstymas, balkonas, reikalingas remontas). Tel. 301 251, 8 614 20 820. KNTPA.
Paslaugos Teisinės paslaugos Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448. 1055985
Kitos „ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba išsivežame), minkštuosius baldus, čiužinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiška įranga. Langų valymas, grindų dangos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt. 1058145
AKCIJA! 30 Lt/val. Perkraustymo, pervežimo paslaugos Kaune. Senų daiktų išvežimas utilizuoti. Malonūs krovikai. Dirbame visą savaitę! 8–22 val. Tel. 8 625 89 980. 1058331
ALADINO valykla valo kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai – nuo 75 Lt. Dirbame I–V 8–19, VI 8-14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 1060408
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1059788
Sniego valymo, žemės kasimo, stumdymo darbai. Tel. 8 636 44 550, 8 654 89 956. 1054684
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 4 kambarių butą Dainavoje, Taikos pr. (5 a. mūrinio namo 4 a., vidinis, b. pl. 75,28 kv. m). Kaina sutartinė. Galima pirkti kieme esantį 18 kv. m garažą. Tel. 8 682 21 787. 1061839
1 a. namą, butus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas, garažus. Padedame parduoti NT. Tel. 8 618 84 422, 333 666. Teisininko konsultacijos – tel. 8 678 33 255. www.simokusilas.lt. 1053775
2 k. butą V.Krėvės pr., prie PASIMATYMO (5/1 a., b. p. 48 kv. m, kambariai nepereinami, balkonas). Kaina 65 000 Lt. Tel. 8 658 85s 398, e. paštas sonata888888@gmail.com. 1061954
Dalį namo su 14 a žemės Petrašiūnuose, R.Kalantos g. (b. pl. 112 kv. m, 6 kamb., šildymas krosnimi, kaina 85000 Lt). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA. 4 k. butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (9/5 a., b. pl. 82 kv. m, plastikiniai langai, šarvo durys, stiklinti 2 balkonai). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA. 4 k. butą Šilainiuose, Kuršių g. (9/9 a., blokinis, b. pl. 81 kv. m, 2 balkonai, plastikiniai langai, šarvo durys, tvarkingas). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA. Namų valdos sklypą Sargėnuose, Vejuonos g. (8,85 a žemės, miesto vandentiekis ir kanalizacija, elektra, dujos, kelias). Tel. 8 699 85 923. 2 k. butą Lapėse (2/2 a., b. pl. 46 kv. m, plytinis, pakeisti langai, durys šarvo, atskiri patogumai, žemė daržui). Tel. 8 687 70 827. KNTPA. 1061799
8,51 a namų valdos sklypą Sargėnuose, naujame kvartale, prie pušynėlio (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 699 85 923. 8,5 a namų valdos sklypą Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dėžutė, kelias). Tel. 8 676 22 944.
1 k. butą Dainavoje, Draugystės g. (9/8 a., mūrinis, b. pl. 33 kv. m, erdvi virtuvė, holas, tamsus kambarėlis, balkonas). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA. 1 k. butą Žaliakalnyje, Aukštaičių g. (3/3 a., b. pl. 26 kv. m, miesto vandentiekis, kanalizacija, šildymas, kaina 36000 Lt). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.
1061798
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1053792
Nauja, nukainota buitinė technika. A+++ šaldytuvai, A+++ skalbyklės. AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029425
Nauji nukainoti SONY, SAMSUNG, TOSHIBA, PHILIPS televizoriai. Apie 2000 originalių, žinomų firmų, vokiškų, prancūziškų pigesnių prekių – jūsų namams ir vaikams. UAB ELEKTROGAMA, Draugystės g. 17, Kaunas, tel. 332 117. 1055701
Vežame malkas po 4 kub. m – beržas, alksnis, sausa pušis. Skaldytos arba trinkelėmis (beržas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161. 1059152
Perka
1061780
1055218
1057294
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Pirksiu tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Tel. 302 535, 8 676 22 529.
2 kambarių butą Palemone, Marių g. (5/1 a., b. pl. 44 kv. m, įstiklintas balkonas, arti mokykla, darželis). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA. 2 k. butą A. Šančiuose, Ašmenos 2-ojoje g. (8/2 a., plytinis, NAUJOS STATYBOS, suremontuotas, b. pl. 54 kv. m). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA. 2 k. butą Kalniečiuose, Šiaurės pr. (9/4 a., suremontuotas, sienos dažytos, laminatas, plastikiniai langai, šarvo durys). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.
Dviejų kambarių butą Draugystės g., „Bermudų trikampyje“ (b. pl. 53 kv. m, 9/4 a., mūrinis, du balkonai). Kaina sutartinė. Tel. 8 611 77 121.
Sklypą Klevų g., Giraitėje (8 a, visos komunikacijos, rami vieta, privažiavimas asfaltuotu keliu). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.
1 k. butą Panemunėje, Vaidoto g. (namas medinis, butas 1 aukšte, b. pl. 12 kv. m, sutvarkytas, šildomas kietuoju kuru). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.
1061797
1061561
1058746
1061345
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1060597
1057867
UAB „POLIMETA“ brangiai perka juodųjų (iki 850 Lt už t) ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 441 414, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 1058208
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1051961
Įvairūs Nuomoja Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 1058255
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 1060096
Kitos prekės Aleksote, Kalvarijų g. 7, prekiaujame ąžuolo, juodalksnio ir mišrių pjuvenų briketais. Taip pat durpių briketais. Atvežame. Tel. 8 683 54 559. 1056314
Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglių. Tel. 8 683 13 463. 1051742
Atvežame ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir mišrių sausų geros kokybės malkų (trinkelėmis ir skaldytų). Pristatome nemokamai. Tel. 8 689 30 433. 1053500
Atvežame skubiai (nuo 1 tonos) medienos pjuvenų briketų (RUF, PINI – KEY), baltarusiškų durpių briketų. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 600 25 915. 1056568
Ąžuolo, beržo pjuvenų briketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884. 1053911
Ąžuolo, beržo, uosio, juodalksnio malkas – skaldytas, trinkelėmis, rąstais. Tel. 8 608 64 784. 1053474
2 kambarių butą Žaliakalnyje, Žemaičių g. (2 a. medinis, apmūrytas, butas antrajame aukšte, autonominis šildymas). Tel. 302 530, 8 609 96 655. KNTPA.
Baltarusiškų durpių briketai, kaina 310 litų už toną. Ateities pl. 34, Kaunas (UAB „Polimeta“). Tel. 8 698 15 168.
Trijų kambarių tvarkingą butą Baltų pr. (bendr. pl. 74,51 kv. m, 7 a.). Be tarpininkų. Kaina 128 000 Lt. Tel. 8 679 56 566.
3 k. butą Taikos pr., Dainavoje (9/2 a., b. pl. 64 kv. m, plastikiniai langai, šarvo durys, 2 balkonai). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA.
Beržo, uosio, ąžuolo, juodalksnio skaldytas malkas. Tel. 8 613 23 999.
2 k. butą Taikos pr. (5/1 a., b. pl. 44 kv. m, vidinis, nauji radiatoriai, vamzdynai, bendrija, kaina 65000 Lt). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.
4 k. butą Šilainiuose, Baltijos g. (9/8 a., b. pl. 83 kv. m, ąžuolinis parketas, 2 balkonai, signalizacija, su baldais). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.
2 k. butą Žaliakalnyje, Aušros g. (7/5 a., b. pl. 51 kv. m, statyba – 2006 m., prabangiai įrengtas, autonominis šildymas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.
Sklypą Garliavoje, Ireniškių g. (10 a, namų valda, elektra yra, vandentiekis – miesto, kanalizacija). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.
2 kambarių butą Vilijampolėje, Demokratų g. (5 a. blokinio namo 1 a., vidinis, maži šildymo mokesčiai, kaina 64 900 Lt). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.
4 k. butą Vilijampolėje, Pagėgių g. (5/4 a., mūrinis namas, b. pl. 78 kv. m, tvarkingas, vaizdas į Nerį, butas šiltas, vidinis). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.
1062144
1061802
1061357
Statybinės medžiagos
Namą Kregždžių g. (rąstinis, b. pl. 56 kv. m, vanduo miesto, 2,23 aro žemės). Kaina 86 000 Lt. Tel. 8 658 85 398, e. paštas sonata888888@gmail.com. 1061824
1061779
Skubiai perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.
9 a sklypą Jonučiuose, Versmės g. (miesto komunikacijos šalia, matmenys 29x31 m, aplink gyvenamieji namai). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.
Namą Žaliakalnyje, Kalniečių g. (2 a., plytinis, b. pl. 150 kv. m, 5 a žemės, šiltnamis, garažas, šildomas kietuoju kuru/dujomis). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.
1047519
Perku trijų, keturių kambarių butą Eigulių, Žaliakalnio, Kalniečių r., tarpiniame aukšte, gali būti be remonto, su skolomis. Tel. 395 097, 8 600 40 550. Pirkčiau būstą. Sudomintų ir sodas ar sodyba. Remontą galime pasidaryti patys. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 678 00 678, galima ir SMS, perskambinsiu. Mantas.
Namo dalį su žeme Sargėnuose, Radviliškio g. (3 a. mūrinis, b. pl. 84 kv. m, dalinė apdaila, rekonstruotas, apšiltintas). Tel. 302 537, 8 659 79 940. KNTPA.
Sodo namą Palemone (aptvertas, plytų namelis su rūsiu, elektros įvadas, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.
Perkame žemės ūkio paskirties žemę: miškus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Gali būti areštuoti. Tel. 8 659 40 213.
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.
Naujos statybos kotedžą Giraitėje (2 a. namas, visos komunikacijos, pigus autonominis šildymas). Tel. (8 37) 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. 1032358
4 kambarių butą Žaliakalnyje, Žiemių g. (5 a. plytinio namo 1 a., b. pl. 77 kv. m). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.
1057900
1057951
Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (sufasuoti didmaišiuose po 500 kg) ir pjuvenų briketai. Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065. 974193
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1054830
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1055551
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1053240
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1052010
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989. 1058187
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 1058166
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
2 kambarių naujos statybos butą Ašmenos 2-oji g. (b. pl. 58 kv. m, I a., su baldais, autonominis šildymas, maži mokesčiai). Kaina 700 Lt. Tel. 8 682 59 500.
1059654
AB „Autrolis“ konkurso tvarka nuomoja visuomeninio maitinimo patalpas, kurių bendras naudingas plotas 87,09 kv. m. Pirminė 1 kv. m nuomos kaina 4,96 Lt be PVM, turto nuomos sutarties terminas – 5 metai su galimybe pratęsti dar 5 metams. Informuojame, kad dėl nuomos konkurso sąlygų kreiptis į AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus padėjėją (tel. (8 37) 387 111). Pasiūlymai ir informacija dėl patalpų nuomos teikiami AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus padėjėjai, Islandijos pl. 209, Kaunas, iki 2013 m. sausio 14 d. 16 val. Komisijos posėdis, kurio metu bus atplėšiami vokai, vyks 2012 m. sausio 15 d. 9 val. 304 kab. (trečiasis aukštas), Islandijos pl. 209, Kaunas. 1062007
Gražioje vietoje, A.Stulginskio g. 61 (12 kv. m) ir A.Juozapavičiaus pr. (6 kv. m) nuomojami arba parduodami kioskai (šalia mokykla). Tel. 8 659 00 146. 1061141
Gabenimai Pigus krovinių ir baldų pervežimas. Tel. 8 606 53 447. 1053509
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 1055630
1054840
Geromis kainomis perkame visų markių automobilius. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597. 1058939
Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 1059096
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.
1060621
1051289
PERKAME eglės ir pušies popiermedį, eglės ir beržo rąstus. UAB „Global solution“. Tel. 8 615 33 336. 1047460
1055617
1049898
Nukelta į 17 p.
17 3
pirmaDIENIS, sausio 7, 2013
klasifikuoti skelbimai Įvairūs
Pramogos, šventės, laisvalaikis
Paskolos
Šokiai, dainavimas Naujais metais pasižadėjote pradėti šokti?! NEMOKAMI linijinių šokių užsiėmimai sausio 7, 9, 10, 14, 16, 17 ir 18 d. Centre, Vilijampolėje ir Aleksote – pradedantiesiems! Ateikite, pabandykite ir likite su VIENA LINIJA, nes tik čia madingiausi ir linksmiausi šokiai be porų. Patyrę ir energingi vadovai išmokys jus jaustis komfortiškai ant parketo. Pradėję šokti linijinius, atrasite daugiau šviesių gyvenimo pusių! Registracija www.line-dance.lt arba tel. 240 633, 8 615 93 665.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
1058476
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Firma „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. Tel. 412 960. 1058431
Sportas EKOJOGA kviečia į jogos pradedančiųjų užsiėmimus salėje, Laisvės al. 101A. Renkamos rytinės ir vakarinės grupės. Užsiėmimai vyks ketvirtadieniais ir antradieniais 8.30–10 val. ir 18–19.30 val. Daugiau www.ekojoga.lt arba tel. 385 512, 8 656 03 823.
1058411
1058391
PASKOLOS www.agmindis.lt
220 455 8 612 03 636
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ KETURVIETĖ KAJUTĖ + AUTOMOBILIS – nuo 218 Lt asm. (akcija galioja nuo 2013 01 10)
1061026
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.
Karščiausi kelionių pasiūlymai
1060078
įvairūs LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
„COMMODORRE“ KAJUTĖ DVIEM + AUTOMOBILIS – nuo 422 Lt asm. (akcija galioja nuo 2013 01 10)
AKCIJA KELTŲ BILIETAMS KLAIPĖDA–KYLIS
KAJUTĖ DVIEM + AUTOMOBILIS – 1324 Lt dviem į abi puses (galioja nuo 2013 01 10)
Didieji išpardavimai Vokietijoje VIETA KAJUTĖJE – nuo 242 Lt.
Daugiau specialių pasiūlymų www.krantas.lt
E.Ožeškienės g. 23-2
Pirminė teisinė pagalba
Kiti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis gruodžio 31 d. pasirašė įsakymus: Nr. ĮS-2133 – „Dėl Kauno r. sav. Ežerėlio sen. Ežerėlio mstl. sodų g. žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisėms atkurti detaliojo plano patvirtinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-2134 – „Dėl Kauno r. sav. Garliavos apyl. sen. Teleičių k. Vytauto g. 162 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5260/0008:314, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-2135 – „Dėl Kauno r. sav. Alšėnų sen. Narsiečių k. žemės sklypų, kadastriniai Nr. 5247/0009:301 ir 5247/0009:302, detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“. Šie įsakymai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. PASTABA. Visus įsakymų tekstus ir įsakymų priedus galite rasti Kauno rajono savivaldybės svetainėje adresu http://www.krs.lt -> Teritorijų planavimas -> Viešinami teritorijų planavimo dokumentai.
Kauno rajono savivaldybėje teikiama pirminė teisinė pagalba (teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas) asmenims, gyvenantiems Kauno rajone. Kreiptis Savanorių pr. 371, Kaunas: ĩ 221 kab. I–IV nuo 8 iki 17 val., V – nuo 8 iki 15.45 val., ĩ 112 kab. II nuo 13 iki 17 val., III, IV – nuo 8 iki 17 val. (pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val.). Kreipiantis turėti asmens tapatybę ir gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus. Pirminė teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Daugiau informacijos interneto tinklalapyje www.teisinepagalba.lt.
Kviečia mokytis 1-ojo lygio NORVEGŲ K. KURSAI nuo sausio 14 d. iki vasario 21 d. (I–IV nuo 18 iki 20 val.). UAB „Regardas“, Kęstučio g. 27A–1A, Kaunas. Tel. 425 506, 8 698 86 009. 1062057
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2013 01 21, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2013 01 23. Informacija tel. 8 686 08 017 9–16 val., e. paštas vytautasatk@one.lt. 1057961
Pamesta Pamestą diplomą Nr. 112049 su priedu, išduotą Kauno aukštesniosios technologijos mokyklos studentei Ritai Burokaitei, laikyti negaliojančiu.
1062127
Pamestą Kauno P.Mažylio medicinos mokyklos diplomą Nr. Č (rusiška raidė) 223232 laikyti negaliojančiu.
1061293
Pamestą VDU „Rasos“ gimnazijos moksleivio pažymėjimą, išduotą Antanui Preikšai, laikyti negaliojančiu.
1061825
1062397
Keičiasi K.Butkevičiaus firmos „REKVILDĖ“ (įm. k. 135899946) buveinės adresas iš Žaslių g. 5–2, Kaunas, į Radvilėnų pl. 50A, Kaunas. 1061853
Uždaroji akcinė bendrovė „Skaitmeninė elektronika ir Ko“ (kodas 301451532, PVM mokėtojo kodas LT100003939416, buveinės adresas Draugystės g. 19, Kaunas) praneša, kad yra keičiamas bendrovės pavadinimas. Nuo pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre bendrovė vadinsis Uždaroji akcinė bendrovė „Skaitel“. Tel. 8 611 23 187, e. paštas skaitmenine.elektronika.ko@gmail.com.
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
1061625
informuoja KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Sausio 8 d. 16 val. – Šakių menininkų ben drijos „Dailius” narės Genės Bučiūnienės karpinių parodos „Juodai balti sapnai” ir tautodailininkės Elenos Ruzgienės (Šakiai) tapybos parodos „Praeitį prisiminus” pri statymas. 18 val. – mokymai jaunimui ir suaugusie siems „Vakarojimai seklyčioje”: pirštinių vė limas. Veda Daiva Vainauskienė. Informaci ja tel. 8 679 36 715.
SK E L B I M
AI
M SKELBI
Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
18
pirmadienis, sausio 7, 2013
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį Mirus buvusiam ilgamečiam UAB „Kauno vandenys“ darbuotojui Rimui ZINEVIČIUI, šeimą ir artimuosius skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys” kolektyvas.
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirin kimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius lai dojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS kremato riume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.
nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Sausio 10 d. 19 val. – Tonino Guerra. KETVIRTOJI KĖDĖ. Vienos dalies komedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Tavernos salė. Sausio 12 d. 18.30 val. – PREMJERA! Pagal Jez Butterworth JERUZALĖ. Komedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Didžioji scena. Sausio 13 d. 15 val. – Antanas Škėma. BAL TA DROBULĖ. Drama. Rež. Jonas Jurašas. Didžioji scena. 19 val. – Timothee de Fombelle. ŠVYTURYS. Vienos dalies monospektaklis. Rež. Ginta ras Varnas. Rūtos salė.
1057585
KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarp tautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt. 1057889
teleloto Lošimo Nr. 874, sausio 6 d. Keturi kampai (7 Lt): 75 12 08 60 35 57 63 66 45 30 31 61 17 52 46 48 42 20 36 40 21 43 72 68 64 41 15 70 59 24 54 25 27 62 29. Eilutė (4 Lt): 33 56 19 06 65. Įstrižainės (15 Lt): 55 28 02 23 71. Visa lentelė (75 453 (3x25 151) Lt): 26 69 49 37 01 67 05. Papildomi prizai: butas (300 000 Lt čekis) – Bronius Petravičius; „Citroën C3“ – 0184160; „Hyundai i20“ – 0612411; „Hyundai i20“ – 0033665; 3000 Lt – Laimutė Rimdeikienė; 3000 Lt – Sabina Fiodorova; 3000 Lt – Janina Račiūnienė; 3000 Lt – Reda Banienė; 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Irena Šaltmerienė iš Kazlų Rūdos; 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Romas Jurevičius iš Šiaulių; 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Eugenija Jurgaitienė iš Kauno; 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Danguolė Rožėnienė iš Biržų; 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Birutė Montvilienė iš Šilalės; 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Viktoras Kaulius iš Rietavo; 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Zita Kasperavičienė iš Telšių. Pakvietimai į TV: 057*411, 053*214, 040*553. Prognozė: Aukso puode bus 300 000 Lt.
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.
PAVEIKSLŲ GALERIJA
„GIRSTUČIO“ RŪMAI
teatras
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Sausio 9 d. 18 val. – Johannas Straussas. ČIGONŲ BARONAS. 2 dalių operetė. Režisie rius Gediminas Šeduikis, dirigentas Virgili jus Visockis, scenografas Andu Dumitrescu (Rumunija), kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius, choreografas Dainius Bervingis. Sausio 10 d. 18 val. – Kolas Porteris. BUČIUOK MANE, KEIT. 2 dalių miuziklas. Režisierius Aidas Giniotis, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Vilma Dabkienė, cho reografė Vesta Grabštaitė. Sausio 11 d. 18 val. – Leo Fallis. MADAM POMPADUR. 2 dalių operetė. Režisierė ir choreografė Anželika Cholina, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius. Sausio 12 d. 18 val. – Cy Colemanas. MIE LOJI ČARITI. 2 dalių miuziklas. Režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Marija Rubavičiūtė, choreografas Aurelijus Liškauskas. Sausio 13 d. 18 val. – Gaetano Doni zetti. LIUČIJA DI LAMERMUR. 3 veiksmų opera. Muzikos vadovas ir dirigentas Julius Geniušas, pastatymo meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė, režisierius Gediminas Šedui kis, scenografas ir šviesų dailininkas Andu Dumitrescu, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius, chormeisteriai Ramū nas Tilvikas, Rasa Vaitkevičiūtė.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
IDIOTEATRAS Sausio 9 d. 18 val. – komedija BOEING BOEING. Režisierius S.Aškelavičius. DOMINO TEATRAS Sausio 10 d. 18 val. – komedija SEX GURU. Režisierius S.Uždavinys.
renginiai MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Sausio 8 d. 17 val. – Arvydo Juozai čio knygos „Gyvųjų teatras” (dramos) sutiktuvės. Dalyvauja autorius Arvydas Juozaitis, režisierė Ramunė Kudzmanaitė, ištraukas iš dramos „Prezidentienė” skai to aktoriai Daiva Stubraitė ir Liubomiras Laucevičius. Sausio 10 d. 17 val. – išeivių rašytojo, poeto Algimanto Mackaus atminimo vakaras. Dalyvauja Jo Ekscelencija Prezidentas Val das Adamkus, literatūrologas Virginijus Ga siliūnas, A.Mackaus gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas, mokytojos Vanda Žukli jienė ir Vilma Vaivadienė, Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė, ak torius Petras Venslovas. Taip pat kviečiame aplankyti A.Mackui skirtą jubiliejinę parodą „Mes gimėme vieni…”
V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Laisvės al. 57
Sausio 8 d. 17 val. – susitikimas su akad. Romualdu Grigu. Vakaro metu vyks pašnekesys-diskusija „Lietuvių tautos istorijos duobės ir šiuolaikinė savivoka” ir lektoriaus sociosofinių apmąstymų eilėmis knygos „Akivarų atspindžiai” pristaty mas. Atversime knygos „Senieji lietuviai: tapatybės bruožai ir jų likimas” puslapius. Meninę programą atliks Edukologijos uni versiteto doc. Zita Grigienė (sopranas) ir Daiva Žitkevičienė (fortepijonas). Veikia paroda „Lietuvių kovos už laisvę ir nepriklausomybę: 1863 m. sukilimas dai lininko Vytauto Valiaus grafikoje”. Paroda parengta iš Domo Akstino rinkinio.
KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS
Laisvės al. 87A
Savanorių pr. 206, salėje
Sausio 12 d. 12 val. Mažojoje sceno je – GULBĖ – KARALIAUS PATI, rež. N.Indriūnaitė (lietuvių liaudies pasakos motyvais), nuo 5 m. Sausio 13 d. 12 val. Mažojoje sce noje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 m.
Sausio 9 d. 14 val. – koncertas ATMINTIS, skirtas Laisvės gynėjų dienai. Atlikėjai: Lijana Žiedelytė (smuikas), akom paniatorė, Ema Bojadžian, Eglė Miknytė (kanklės), Darius Kudirka (fortepijonas), mėgėjų teatras „Aira”. Skambės lietuvių kompozitorių kūriniai, Justino Marcinkevičiaus, Ričardo Mikutavi čiaus, Eglės Perednytės ir kitų poetų eilės. Paminėkime šią atmintiną dieną kartu.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Sausio 11 d. 19 val. – B.Srbljanovič. Bel grado trilogija („Su Naujaisiais metais, Ana!“). Rež. Darius Rabašauskas.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/
Sausio 13 d. 12 val. – NEĮTIKĖTINI ERNIO ILIUZIONAI. Spektaklis vaikams, mamoms ir tėčiams. Pagal to paties pavadinimo Alano Ayckbourno pjesę.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Sausio 10 d. 19 val. – komedija ŠEIMOS PATARĖJAS. Sausio 11 d. 19 val. – I.Pukelytės komedija MEILĖ PARYŽIUJE. Bilietus platina „Tiketa”.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
12 d. 12 val.
ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA KAUNE Vilniaus g. 33, tel. 201 778, www.istorineprezidentura.lt
Sausio 9 d. 17 val. bus pristatyta Gedimino Jankaus drama KYBARTŲ AKTAI. Renginyje dalyvaus autorius Gediminas Jankus, isto rikas dr. Algimantas Liekis, LR Prezidento A.Smetonos giminaitis Rimantas Smetona, teatrologė Elvyra Markevičiūtė. Ištraukas iš dramos skaitys aktorius Liubomiras Laucevičius. Vakarą ves rašytojas Robertas Keturakis. Dramos pagrindiniai ir vieninteliai herojai – tarpukario Lietuvos Respublikos Preziden tas Antanas Smetona ir pirmasis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augus tinas Voldemaras. Kybartuose, kur sieną kirto į Vakarus besitraukiantis Prezidentas Smetona ir iš Vakarų į Lietuvą grįžtantis A.Voldemaras, ir įvyksta menamas šių dvie jų veikėjų susitikimas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS
11 d. 19 val.
K.Donelaičio g. 16
Iki sausio 13 d. pratęsiama paroda IEŠKOTI MOTERS, skirta dailininkių Marcės Kati liūtės (1912–1937), Černės Percikovičiūtės (1912–1941/1942), Marijos Račkauskai tės-Cvirkienės (1912–2004) ir Domicelės Tarabildaitės-Tarabildienės (1912–1985) 100-osioms gimimo metinėms. Ta proga yra išleistas katalogas, kuris yra puikus šios parodos gidas. 2012-aisiais metais kalendorinė skaičiuotė atseikėjo po šimtą metų net keturioms žinomoms Lietuvos menininkėms. Šios moterys, priklausiusios pirmajam ryškiam menininkių branduoliui, susiformavusiam Kauno meno mokykloje, tapo savitu modernios lietuvės kūrėjos prototipu, pirmosiomis mūsų dailės padangės kregždėmis, drąsiai įskriejusiomis į vyrų valdytą dailės orbitą. Pirmą kartą jų kūryba rodoma draugėje – taip „artimai” visos greičiausiai buvo susitikusios tik Lietuvos moterų dailininkių draugijos parodose 1937–1940 m. Moteris vienijo daug kas: Kaunas, tapęs bene svarbiausiu gyvenimo miestu, kūrybinio „starto” ir pripažinimo erdve; Kauno meno mokykla, bendri mokyto jai – K.Sklėrius, J.Zikaras, A.Galdikas; mergiška, studentiška draugystė, vėliau bendravimas šeimomis, 1937 m. įsikūrusi Lietuvos moterų dailininkių draugija, net tų pačių knygų iliustravimas... Tačiau bene la biausiai jas vienijo išskirtinė meilė menui. Būdamos neeilinio talento, moterys tarė neabejotinai naują žodį Lietuvos grafikoje ir fotografijoje, o į tapybą atnešė savitų modernėjimo ženklų. Tapybos, grafikos, scenografijos, fotogra fijos, skulptūros, vitražo darbai ekspo nuojami iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių, kūrinius parodai taip pat skolino Lietuvos dailės muziejus, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kauno technologijos universitetas. Archyvinė bei fotodokumentinė medžia ga pateikiama iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų. Be abejo, neapsieita be dailininkių M.Račkauskaitės-Cvirkienės ir D.Tarabildaitės-Tarabildienės šeimų paskolintų kūrinių bei nuotraukų.
KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6
Sausio 11 d. 14 val. – renginys, skirtas Sausio 13-ajai. Parodos „1991-ųjų sausis Kaune” pristatymas su įvykių liudininkais. Parodoje išgirsite, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną, pamatysite autentiš kus, 1991-ųjų sausį menančius eksponatus: Kauno savivaldybės telefonų skambučių registracijos knygas, spaudinius, fotomeni ninko Romualdo Požerskio nuotraukas. Renginys nemokamas. Paroda veikia nuo sausio 8 d. iki vasario 28 d.
M. IR K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31
Sausio 11 d. 16 val. – koncertas, skirtas Laisvės gynėjų dienai atminti. Koncertuos vokalinės-instrumentinės muzikos ansam blis „Cantus Animae”: Jūratė Bielinytė (sopranas), Linas Zdanys (bosas), Židrūnas Tumaitis (birbynė), Aušra Kazlauskai tė (fortepijonas). Skambės L.Cherubini, Ch.Forster, D.Forster, J.S.Bach, B.Marcel lo, G.F.Handel, T.Albinoni, P.Mascagni, E.Morricone, A.L.Webber, G.Sarti, M.Korb ir J.Švedo kūriniai. Įėjimas nemokamas.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Iki sausio 11 d. parodų salėje veikia daili ninkių Irenos Piliutytės ir Onos Staskevičie nės tekstilės paroda STEBUKLO BEIEŠKANT. Įėjimas nemokamas.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS 13 d. 12 val.
19
pirmadienis, sausio 7, 2013
kas, kur, kada kinas
TV programa
„CINAMON“ PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Kietašikniai“ (OMNI ID išankstinė premje ra) – 10 d. 19.35 val. „Vargdieniai“ – iki 10 d. 11.15, 14.30, 18, 21.15 val. „Aurora“ – iki 10 d. 15.30 val.; 7, 9 d. 21.30 val. „Baimės įlanka“ – iki 9 d. 19.35 val. „Ralfas Griovėjas“ (išankstiniai seansai, liet. k.) – iki 10 d. 16 val. „Džekas Ryčeris“ – iki 10 d. 13.15, 16.15, 19, 22 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 17.15 val. „Pi gyvenimas“ 3D – iki 10 d. 14.40, 19.10, 21.45* val. (*išsk. 7, 9 d.). „Pi gyvenimas“ – iki 10 d. 13.25, 18.15, 20.50 val. „Zambezija“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 10.45, 12.40 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 10 d. 11.20, 17.40 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ 3D – 7, 9 d. 21.45 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ – iki 10 d. 12, 21.30* val. (*išsk. 7, 9 d.). „Legendos susivienija“ (liet. k.) – iki 10 d. 11 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Vargdieniai“ (premjera) – iki 10 d. 11.30, 15, 18.45, 21.50 val. „Baimės įlanka“ (premjera) – iki 10 d. 19.45 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ (premjera) – iki 10 d. 15.15 val. Kino klubo seansas. „Provokuojantys užrašai“ – 10 d. 18.15 val. „Džekas Ryčeris“ – iki 10 d. 11.45, 14.45, 17.15, 20 val. „Sėkmės džentelmenai“ – iki 10 d. 13.45, 16, 18.30, 20.45 val. „CIRQUE DU SOLEIL. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 11, 15.30, 17.45, 21.40 val. „Legendos susivienija“ (liet. k.) – iki 10 d. 12.15, 14.15, 16.15 (seansas nevyks 8 d.) val. „Pi gyvenimas“ 3D – iki 10 d. 14.30, 18, 21.30 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ HFR 3D – iki 10 d. 10.45, 17.30 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ 3D – iki 10 d. 21.15 val. „Optimisto istorija“ – iki 9 d. 18.15 (seansas nevyks 8 d.) val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 10 d. 13 val. „Zambezija“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 10.30 val. „Ralfas griovėjas“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 12.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – iki 10 d. 11.15 val. „Širdžių ėdikas“ – iki 10 d. 21 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Šeimoje“ – 8 d. 16.10 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Sausio 11 d. 17 val. – „Meilė yra viskas, ko reikia”(romantinė komedija, Danija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokietija, 2012 m., rež. Susanne Bier, lietuviški titrai). 19 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). Sausio 12 d. 16 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buo žytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Ju taitė, įgarsinta lietuviškai). 18 val. – „Meilė yra viskas, ko reikia” (romantinė komedija, Danija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokieti ja, 2012 m. rež. Susanne Bier, lietuviški tit rai). 20 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). Sausio 13 d. 18 val. – „Aurora” (fantasti nis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai).
TEATRO KLUBAS
10 d. 19 val.
6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00, 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 10.00 Pinigų karta. 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.35, 21.10, 23.20 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.00 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.05 Įžvalgos. 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Legenda apie krištolines kaukoles“ (D.Britanija, 2008 m.). 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Prisikėlęs faras“ (N-7) (k). 0.30 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.40 Nuotykių f. „Griausmingieji Čarlio angelai“ (JAV, 2003 m.) (N-7) (k). 12.40 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Nuo... Iki... 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Specialioji Los Andželo policija“ (8) (N-7). 23.35 „Nikita“ (N-7). 0.30 „Įstatymas ir tvarka“ (7) (N-7). 1.25 S. „4400“ (1) (JAV, 2004 m.) (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00, 14.30 „Simpsonai“. 7.30 Diena. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. 11.00 Komedija „Garfildas“ (JAV, 2004 m.). 12.30 „Gormitai“. 13.00 „Šeimos reikalai“. 13.30 „Bailus voveriukas“. 14.00 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.00 „Meilės prieglobstis“. 16.00 „Drąsi meilė“. 17.00 Diena. Tiesioginė transliacija. 17.40 Gyvenimo kryžkelės. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 „Pamiršk mane“. 19.50 Prieš srovę. 20.30 „Gyvenimas“. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Tikrasis teisingumas“. 1.00 „Anarchijos vaikai“.
6.30 Televitrina. 7.00, 13.00, 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 8.00 Savaitės kriminalai (N-7). (k). 8.30 Auksarankiai (N-7) (k). 9.00 Ekstrasensai prieš nusikaltėlius (N-7) (k). 10.00 Mitų griovėjai (N-7) (k). 11.00 Kalbame ir rodome (N-7). 12.00 „Svotai“ (N-7) (k). 14.00, 18.25 „Laukinis“ (N-7). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Ekstrasensų mūšis (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 19.25 Cukrus (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai.
DATOS (sausio 7 d.) 20.25 Pliusai minusai (N-7). 20.30 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 21.30 Užkalnio 5 (N-7). 22.30 „Dakaras 2013“. 23.00 „Gyvi numirėliai“ (N-14). 0.00 Ekstrasensų mūšis (N-7). 1.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 2.00 Bamba (S).
8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Keliaukim! 9.00 Labas rytas, Lietuva (k). 11.30 Muzika gyvai. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas. F.Šubertas. Simfonija Nr. 8 „Nebaigtoji“, h-moll. G.Malheris. Daina apie žemę. Solistai Jovita Vaškevičiūtė, Vaidas Vyšniauskas. Dirigentas Gintaras Rinkevičius (k). 13.00 Dok. f. „Lietuvio namai“. 13.55 Poeto Vinco Mykolaičio-Putino 120-osioms gimimo metinėms. Dok. f. „Einu“. V.Mykolaičio-Putino gyvenimas ir kūryba (1999 m.). 14.45 Arti toli (k). 15.30 Laba diena, Lietuva (k). 18.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 18.15 Mėnulio spindesy. Pagal Fausto Latėno muziką. 18.45 Mūsų miesteliai. „Šateikiai“ (1) (2005 m.). 19.35 Auksinė Agathos Christie kolekcija. „Puaro“ (N-7). 21.10 Veidai. Lietuvių dokumentika. „Savi keliai“. Dok. f. apie aktorę Eugeniją Pleškytę (2012 m.) (k). 22.10 Kriminalinė komedija „Kvailių apsauga“ (JAV, 2008 m.) (N-7). 0.00 Panorama (k). 0.25 Verslas (k). 0.30 Kultūra (k). 0.35 Sportas (k). 0.40 Orai (k). 0.45 LRT Opus Ore. Grupės „Banda dzeta“ koncertas (k). 1.35 Muzikos pasaulio žvaigždės.
9.15, 14.30 Teleparduotuvė 9.30 Universitetai.lt. 10.00, 15.00 „Išlikimas“. 11.00, 17.00 „112. Ekstremali pagalba“. 12.00 „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Simpsonai“. 16.00 „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“. 18.00, 1.40 „Pagrindinis įkaltis“. 19.00, 0.50 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Rezidentai“. 21.30 „6 kadrai“. 22.00 „Naša Raša“. 23.00 Siaubo f. „Černobylio dienoraščiai“ (JAV, 2012 m.).
7.15, 15.00 Teleparduotuvė. 7.50 „Sunkus vaikas“. 8.15 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.40 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“. 9.30 „Senosios Kristinos nutikimai“. 10.00 „San Fransisko raganos II“ (N-7). 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“. 12.00 „Purpurinis deimantas“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Meilė ir kančia“. 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7). 16.30 Juokas juokais. 17.00 „Auklė“. 18.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 18.55 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Specialioji Los Andželo policija“ (N-7). 21.00 NemaRUS kinas. S. „Septyniolika pavasario akimirkų“ (1, 2) (Rusija, 1973 m.) (N-7). 23.00 „Skaičiai“ (N-7). 0.00 Sveikatos ABC (k). 0.30 „Pabėgimas“ (8) (N-7).
8.35 „Linksmieji draugai“. 9.05 Senoji animacija. 10.20 Drama „Širdies klystkeliai“ (Vokietija, 1997 m.). 12.00 Paliktų žmonų klubas. 13.00, 19.00 „Rozalinda“. 13.50, 20.35 „Naisių vasara“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 17.00 Paliktų žmonų klubas. 18.00 „Mano likimo šeimininkė“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.45 Melodrama „Lemtingos valandos“ (Vokietija, Austrija, 1997 m.). 23.25 „Mano likimo šeimininkė“.
6.14, 13.40 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Super L.T. (N-7). 10.15 Pradėk nuo savęs. 10.55 „24/7“. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Mokausi gaminti. 13.20 „Dičkis šuo Klifordas“. 14.15 „Kas tu toks?“ 15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 15.15, 0.25 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 „Ledo žemė“ (N-7). 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.45, 22.30 Gyvenimo būdas. 19.45 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ (N-7). 21.00, 23.30 Reporteris. 21.52, 0.22 Orai. 0.55 „Griūk negyvas!“
9.00 Nuo šeštadienio iki šeštadienio (k). 9.20 Anim. f. „Halko planeta“. 10.45 Melomano pusvalandis. 11.15 Nuotykių drama „Mergaitė ir lapė“ (N-7). 12.50 Telelaikraštis. 15.30 Komiška drama „Vėjavaikė“ (N-7). 17.30 Plyta prie plytos (k). 18.00, 22.45 Žinios. 18.20 Laiko pjūvis. 18.55 Drama „Prie pat tavo durų“ (N-7). 20.30 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 Drama „Osama“ (N-7). 23.05 Romantinė drama „Tarp dviejų mylimųjų“ (N-7). 0.55 Komedija „Potiche. Žmonos maištas“ (N-7).
7.00 Muzika. 7.45 Muzikinė vaivorykštė (k). 8.45 Kauniečių akimis (k). 9.00 Lietuva – poezijos skambesy. 9.30 Muzika. 10.00 „San Fransisko raganos II“. 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“. 12.00 „Purpurinis deimantas“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Meilė ir kančia“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 Juokas juokais. 17.00 „Auklė“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzikinė vaivorykštė (k). 19.30 Kultūros alėja (k). 20.00 Žinios. Orai (kart.). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 Muzika. 21.00 „Septyniolika pavasario akimirkų“. 23.00 „Skaičiai“. 0.00 Sveikatos ABC (k). 0.30 „Pabėgimas“.
8.00 Drama „Mergina verta milijono“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 10.10 Nuotykių f. „Lobių sala“ (Prancūzija, D.Britanija, Bulgarija, 2007 m.) (N-7). 11.55 Drama „Tristanas ir Izolda“ (Vokietija, JAV, D.Britanija, Čekija, 2006 m.) (N-14). 18.00 Biografinis dok. f. „Leonardas Kohenas: aš tavo vyras“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 19.45 Drama „Vėjavaikė“ (D.Britanija, 2008 m.) (N-14). 21.45 Trileris „Palikti vandenyne 2. Dreifas“ (Vokietija, 2006 m.) (N-14). 23.25 Trileris „Pasmerktieji“ (JAV, 2007 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos CSKA–Klaipėdos „Neptūnas“. 14.45 Sporto metraštis. 14.55 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Astana“–Maskvos srities „Chimki“. Tiesioginė transliacija. 16.40 VTB vieningoji krepšinio lyga. Samaros „Krasnyje Krylja“–Mariupolio „Azovmaš“. Vaizdo įrašas. 18.25 Automoto. 18.55 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–Zgoželeco „Turow“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – „Žinios +“). 20.40 Sporto metraštis. 21.00, 23.00 Žinios +. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga Kauno „Žalgiris“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 23.15 Automoto.
1732 m. gimė Stanislovas Augustas Poniatkovskis, paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. 1789 m. pirmuosiuose rinkimuose JAV istorijoje prezidentu išrinktas George‘as Washingtonas. 1904 m. pirmą kartą laivybos istorijoje įvestas pagalbos šauksmo signalas CQD, kuris po dvejų metų buvo pakeistas į SOS. 1906 m. gimė lietuvių rašytojas, kritikas ir vertėjas Antanas Venclova. Mirė 1971 m. 1911 m. gimė muzikologas Juozas Gaudrimas. Mirė 1994 m. 1923 m. gimė poetas Anzelmas Matutis. Mirė 1985 m. 1942 m. gimė kompozitorius Julius Andrejevas. 1964 m. gimė amerikiečių aktorius, režisierius ir prodiuseris Nicolas Cage‘as. 1977 m. gimė amerikiečių aktorius Dustinas Diamondas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Puikiai sek sis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jaus mai, geri santykiai su kitais ir artimųjų pa rama padarys jus laimingą. Jautis (04 21–05 20). Dėl skirtin gų vertybių ir skonio nesuprasite kito žmogaus, o šis gali jums mesti iššūkį. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą iš klausykite savo pašnekovą ir pasistenki te jį suprasti. Dvyniai (05 21–06 21). Galite pa kenkti aplinkiniams arba nesuge bėti paaiškinti savo ketinimų. Kils tam ti krų sunkumų kuriant naujus planus. Kiti žmonės gali nesutikti su jūsų idėjomis. Vėžys (06 22–07 22). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Ti kėtinas konfliktas su vyresniu ar autori tetingu žmogumi. Nesijaudinkite – dide lės žalos ši diena neatneš. Liūtas (07 23–08 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių ir artimų jų pritarimo bei meilės. Galite susipykti su jaunais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Sėk minga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir ap linkiniais. Jausite jų supratimą ir palai kymą. Svarstyklės (09 24–10 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors malo niu, bet seniai atidėliotu reikalu. Skorpionas (10 24–11 22). Len gvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Bendraujant su vyresniais ar ba įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Šaulys (11 23–12 21). Kalbėsite įtiki namai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Vakarop tapsite irzlus, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaiz duote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės bei gebėjimas reikšti sa vo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Vandenis (01 21–02 19). Labai sė kminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pa milti vyresnį už save žmogų. Žuvys (02 20–03 20). Nepatartina įsigyti naujų daiktų. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų da lykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį.
Orai
Šiandien Lietuvoje rims vėjas ir vietomis naktimis šals iki 3–8 laipsnių šalčio. Dieną bus 3–4 laipsniai šalčio. Antradienį dieną vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose truputį pasnigs. Temperatūra naktį bus 7–12 šalčio. Pajūryje bus 3–5 laipsniai šalčio, dieną 1–6 laipsniai šalčio.
Šiandien, sausio 7 d.
–3
–2
Telšiai
–3
Šiauliai
Klaipėda
–4
Panevėžys
–4
Utena
–3
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
7-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 358 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
–4
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas +3 Brazilija +29 Briuselis +7 Dublinas +10 Kairas +19 Keiptaunas +27 Kopenhaga +4
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+9 +6 –3 –6 +9 +3 +8 +4
Praha +4 Ryga –3 Roma +12 Sidnėjus +39 Talinas –3 Tel Avivas +15 Tokijas +7 Varšuva –3
–4
–3
Marijampolė
Vilnius
–4
Alytus
Vėjas
3–7m/s
Istorinis šaltis
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–6
–4
–6
–6
3
–7
–5
–6
–6
2
–3
+1
+1
–4
3
rytoj
poryt
Kiniją sukaustė beveik tris dešimtmečius šalyje neregėtas speigas. Šaltis sutrikdė laivybą. Nuo lapkričio pabaigos šalyje laikėsi vidutinė minus 3,8 laipsnio Celsijaus temperatūra. Ši šalčio banga buvo atšiauriausia per pastaruosius 28 metus. Buvo atidėti daugiau nei 140 skrydžių iš centrinės Hunano provincijos sostinės oro uosto, smarkus snygis privertė uždaryti kai kuriuos automagistralės, jungiančios Pekiną, Honkongą ir Makao, atkarpas. Šiaurės rytų regione temperatūra nukrito labiausiai per pastaruosius 43 metus – spaudė minus 15,3 laipsnio Celsijaus šaltis. BNS inf., „Reuters“ nuotr.
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt
8.39 16.11 7.32 3.25 12.19
Vardai Julius, Liucijus, Raimundas, Raudvilė, Rūtenis, Valentinas