2013-01-07 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmadienis, SAUSIO 7, 2013

www.kl.lt

4 (19 607)

=6?:.162 ;6@ @.B@ 6< $

RUBRIK 9 A

c ZNabaV`-XY ?RQNXa\_Vb` Ya CVQZN[aN` : aRY % #%# NabaV` ddd Wb_N ! Ya "

Nauja va ldĹži

Darbo birĹža atleistĹłjĹł apgulties nesitiki.

Miestas 2p.

For­ma­liai eu­ras li­tÄ… ga­lÄ—­tĹł pa­keis­ti jau ki­tÄ…­met.

Lietuva 5p.

Nau­jo­ji val­dĹžia dÄ—­me­sin­ges­nÄ— uos­to ir jō­ri­nin­kĹł lō­kes­Ä?iams.

Vidman

v.matutis

tas Matu

@kl.lt

JĹŞRA

a siekia

Naujoji Vy riausybÄ— jau pradÄ— jo ankstesniĹł maĹžinti jĹł tojĹł sukel valdytÄ… ÄŻtampÄ… KlaipÄ— dos uoste, Ĺžvejybos sektoriuje ir tarp jĹŤri ninkĹł.

pokyÄ?iĹł

tis

Pinigai liks

Kai kaden investicijoms ci Kubiliaus jai baigiantis And riaus va bÄ— pareika dovaujama Vyriau tybinio jĹŤ lavo iĹĄ KlaipÄ—dos syrĹł uosto valsvesti ÄŻ biu direkcijos dĹžetÄ… 32 mln. litĹł peruĹždirbto iĹĄ ne per lo nesusip 2011 metus pelno, va ra dedami dar timas. Direkcijai kilÄ—ĹĄĹł ÄŻreng ir ÄŻpareigojimai iĹĄ priti suskys sa niĹł dujĹł tintĹłjĹł gam vĹł terminalo o kita ran infrastruk tika semia mi pinigai tĹŤrÄ…, dĹžetÄ…. ÄŻ biuToks pini stabdytĹł gĹł pervedimas ne tik uosto inves pablogin ticijas, bet tĹł ir nimosi ga Uosto direkcijos skolili ď Ž PoĹžiĹŤ yra. 2013-Ĺłmybes. Ir rezulta ris: [Nb W\ tas jau WV cNY Q VN QĂ› vesticijos jĹł Uosto direkci jos ZR`V[TR`[Ă› b\ ÄŻ ĹžiausiĹł per uostÄ… bus vienos inNaujosios ` a\ WĂ­ _V [ ma- Al pa Vy V[ XĂş V_ cR girdas But riausybÄ—s vado Uosto di staruosius metus. Wf O\` `RX vas keviÄ?ius a\ _VĂş YĂ­ XR` pinigai tu ďŹ nansĹł di rekcijos ekonomi mano, Ă˜VNZ` ri kos ir rektorius-vy jog jie bus likti uoste su sÄ… kad nansinin riausiasis kas lyga, naudojami tĹł ir strime pateikÄ— duo Martynas Armo ďŹ - cijoms ir paimtĹł kre tik investinaitis noms CVQ ZN[ a\ :N bendrovei. liĹł kvotĹł atitektĹł tĹł uosto menis, kad jei ne ditĹł palĹŤ ab Ă˜V\ [b\ dengti. vie rei a_ pi katas Ĺžuvis AnksÄ?iau ji beveik nai rininkĹł tei tÄ…, Uosto nigĹł pervesti ÄŻ biu kÄ—Toks spren ses valsty viena tau gaudÄ—. Ta dĹže- gas. dimas yra tĹł kainos bi Ä?iau kai si galimy direkcijos skoli Uostas ĹĄpro- na tiniu mastu, parengniu ir tarppro iĹĄaugo nuo nimobÄ—s centĹł uĹž cionalinÄ—s kos gene yra Lietuvos eko tinmaĹždaug ti proc. Pini padidÄ—tĹł maĹždaug ki rato nomijĹŤrĹł laivy ilgalaikÄ™ gĹł tĹł, 2012-a logramÄ… iki beveik 30 gramÄ…, ra kurios yra stygius investici 50 krauto kro rius. Viena tona bos proti i uoste vinio joms, kai kiti Ĺžvejai. siais ĹĄias Ĺžuvis gau 2 li- darbo orga ďŹ kuoti Tarp tau metais, nuonumatomas 2013–2 atneĹĄa 45 Lietuvos ekonomitinÄ—s nizacijos dÄ— 015 litus. 427 mln. kvotas be Bet jĹł Ĺžvejyba, skirs ir dÄ—l darbo konvenci tĹł iki 138 jĹŤrĹł 2012 metĹł tant jĹł jas mln. litĹł. litĹł sumaŞėtĹł anuliuo duomenĹł, darbo, dÄ—l laivyboje, dÄ—l ĹžveKvotĹł „ne Papildomai tĹł ÄŻgyven ta. bĹŤ- do privatizuos“ dinta nema darbo do bĹŤ- Nau kininkĹł Lietuvos jektĹł. Ĺžai naujĹł darbĹł sau kuose, dÄ—l pro- Ĺžve joji VyriausybÄ— katos. gamintojĹł ĹžuvininkystÄ—s pro gos ir sveijau sustab jybos kvo Uosto di duk fonsas Bar asociacijos vadovas tĹł Lietuvos kuriÄ… pasku tĹł skirstymo tvar dÄ— Mar artimiau rekcija 2013-iesiems jĹŤri tynas Ar Al- mi siems me tinÄ— kÄ…, ir mis turi bĹŤti gaila mano, kad ninkas Pet ninkĹł sÄ…jungos pirmonaitis: tams turi bicingĹł pla bandÄ— pra mis veiklos dienokvotos skirstomos ras BekÄ—Ĺža jams pagal visiems Ĺžve- vertina tai, Jei nerei dalies uos nĹł – pagilinti pie am- ministerija. stumti Ĺ˝emÄ—s ko imasi pozityviai ĹŤkio tÄ… iki 14 met tinÄ—s kÄ— riausybÄ—. lingumus, turimus laivus, naujoji Vyprie kran „StĹŤmimas“ Per jĹł gapinigĹł per tĹł uosto tal tiniĹł, ÄŻreng rĹł, taip pat ir rius metus pastaruosius vyko bul Naujasis pas. princi jĹł gamtiniĹł ti su ves ketvedozerio dĹže jĹŤriniame ĹžemÄ—s ĹŤkio dujĹł termi skystintĹł- jojan pu. IĹĄ 12 Baltijos buvo stag Vigilijus tÄ…, Uosto ti ÄŻ biuruktĹŤrÄ…, sektoriu minist nalo infrastjĹŤro Ä?iĹł ÄŻmoniĹł naci Juk je pa direkci10 prieĹĄi je Ĺžve- jos galiojimÄ… na naujos tvarkos ras JĹŤrininkĹł ja. jajai tvar viĹł ir kro statyti KlaipÄ—dos nosi nauskolini su nuomonÄ—s kai, vi keleiĹžvejos pa stabdÄ—. Ĺ˝vejai kol ÄŻsi- pai sy ta. bos ÄŻmoniĹł nes ji sukeltĹł miestÄ…, uĹž niĹł terminalÄ… su Esan tie siemsbeveik negal mybÄ—s pa mosi galiĹžve kas je ÄŻva griĹŤ galÄ—s sugau senÄ…sias taisyk at rodÄ—, riĹł paskirsbaigti rengti kon Ĺža ÄŻ TaÄ?iau, neat tÄŻ ir ĹžvejĹł nedar jydidÄ—tĹł maĹžles. kad jie yra val dĹžiotei mito. Per ti 40 proc. turÄ— Jie mintingiau „KlaipÄ—dos tymo centro kran ne- ĹžvejĹł argu siĹžvelgus ÄŻ daugu bÄ…. daug 50 pro pa tys iĹĄto li- sek pusmetÄŻ si ir men mos tines vis SmeltÄ—je“. c. tikimasi ti kompro toriĹł regu gali priimti jĹŤri tiek buvo tus, naujoji tvar Pagal uos su mi ka ti ilgesniam sÄ… ir kvotas paskirsras- mus be de liuojanÄ?ius spren nÄŻ metais pro to vystymo 2013–2 A.Kubiliauspatvirtinta. rinimo su ditylai gra kui. 015 mÄ… va Ĺžmo to sektoriaus dovaujama numatyta riausybÄ— nÄ—mis. tuoti 462 tuo invesmln. litĹł. DÄ—mesys Nuoskau nepaisÄ— Ĺžmo ir pasiĹžymÄ—jo, Vy- reÄ?iai ÄŻmo sudarytĹł Skolintos jĹŤ nÄ—ms. Dau 231 mln. Lietuvos dĹł reiĹĄkÄ— ir uĹž Lietuvos rininkams litĹł, nuo lÄ—ĹĄos rÄ— taip, kaip niĹł nuomonÄ—s, kad uĹžkliuvo ne 131 mln. li gumai Ĺžve mirĹĄti jĹŤrinio sek jĹŤriniĹł or savos – o tĹł, ES pa pa darei jĹł ts kÄ— nÄ—s. kvo cialdemok jo nedide ga to voms kuo rama – 100 litĹł. Inves lÄ—ms sa- principas, o tai, pa tĹł skirstymo ratams pa nizacijĹł so- gra Naujosios Vyriau riaus ĹžmopelÄ—ms. ti mln. niĹł gal kokius menis ban mo teik sybÄ—s promln. litĹł. cijĹł deďŹ citas bĹŤ Pagal nau duo- pro problemĹł sÄ…raĹĄas tas jĹŤri- jiems. je ďŹ ksuojamas tĹł 427 vienai ar dyta nustatyti kvo nuota skir jÄ…jÄ… tvarkÄ… kvotas dÄ— c. be kitai ti 10 metĹł platas gra ÄŻtrauktas ÄŻ Vyriau veik 100 jinti VyriausybÄ— keti mesys ir laivams, mos trans Buvo ban Ĺžvejybos ÄŻmonei. na atnauglaudĹł bend sybÄ—s prokaip buvo ne atskiriems radar jĹŤrĹł 2011 metus, doma imti tik 2007– los planÄ…. porto sektoriaus iki tol, o veik- ban ir vidaus vande biavimÄ… su konknĹł sri Taip skirs neÄŻtraukiant 2012-Ĺł Ke ti Ä?ia moks tant, apie lo visuome tyse dirjĹł. dar na ma to bu lin ti 80 proc. ne, moks jĹŤ ri nin kĹł ÄŻstaigomis, viso ĹĄpro- cia bo apmokÄ—jimo lo keriopai tuvos aukĹĄ tvarkÄ… lines garan remti Lietosios jĹŤ tijas, uĹžtik ir so- kyklos reivystÄ—s siekÄŻ rinti jĹŤdemijos var ÄŻteisinti JĹŤrinÄ—s moakadÄ….

Ĺ iandien priedas

Suk­Ä?iai pa­li­ko be na­mĹł „Se­kun­dÄ—s“ ban­ko prin­ci­pas Klai­pÄ—­ do­je vei­kÄ— iki ĹĄiol. Ĺ˝mo­nÄ—s abe­jo­ti­nos re­pu­ta­ci­jos as­me­ nims ry­Şo­si sko­lin­ ti pi­ni­gus uĹž Ĺža­da­ mas di­dĹžiu­les pa­lō­ ka­nas. Kai ku­rie jĹł uŞ­sta­tÄ— bu­tus, Ä—mÄ— pa­sko­las iĹĄ ban­ko ir ati­da­vÄ— su­kÄ?iams.

Kaina 1,30 Lt

„SÄ…s­kai­ta ati­tin­ka oro sÄ…­ly­gas.“ Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dō­da ne­dra­ma­ti­zuo­ja su­lau­kÄ™s ÄŻspō­din­gos sÄ…­skai­tos uĹž gat­viĹł va­ly­mÄ….

3p.

DÄ—l duobÄ—s – val­di­nin­kĹł pa­ty­Ä?ios Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ—­dos val­di­nin­kai ran­da ÄŻvai­ riau­siĹł bō­dĹł, kaip vai­ruo­to­jams neat­ly­gin­ti Ĺža­los, kai jĹł automo­ biliai sugadinami gatviĹł duobÄ—se. At­si­sa­ky­mo prie­Şas­ti­mi tam­pa net ar­gu­men­tas, kad vai­ruo­to­jai ne­pa­ tei­kÄ— do­ku­men­tĹł, ku­riĹł kler­kai nÄ— ne­rei­ka­la­vo.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

DÄ—l ava­ri­jos bu­vo ne­kal­tas UĹžs­ta­ty­tas bu­tas

58 me­tĹł klai­pÄ—­die­tis Vla­di­mi­ras (pa­var­dÄ— re­dak­ci­jai Ĺži­no­ma) jau me­tus by­li­nÄ—­ja­si teis­muo­se dÄ—l ap­ gau­lÄ—s bō­du ÄŻkeis­to sa­vo bu­to. Vy­riť­kis be­veik prieĹĄ dve­jus me­ tus su­ma­nÄ— re­mon­tuo­ti vir­tu­vÄ™. Vie­nam ki­tam pa­Şįs­ta­mam pra­si­ ta­rÄ—, kad tam rei­kÄ—­tĹł maŞ­daug 3 tĹŤkst. li­tĹł. Net­ru­kus at­si­ra­do „ge­ra­ da­ris“, ku­ris ti­ki­no Ĺži­nan­tis Ĺžmo­gĹł, ku­ris pa­sko­lins rei­kia­mÄ… su­mÄ… be pa­lō­ka­nĹł.

4

„„ Pra­ra­do: sa­vo na­mĹł ne­te­ko ne vie­nas gar­baus am­Şiaus klai­pÄ—­die­tis, pa­ti­kÄ—­jÄ™s grei­tai uŞ­dir­ba­mais pi­ni­gais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Klai­pÄ—­die­tis To­mas dar per­nai ba­ lan­dÄŻ sa­vo au­to­mo­bi­lÄŻ „Chrys­ler 300M“ su­ga­di­no Mo­kyk­los gat­vÄ—­ je, kai ÄŻva­Şia­vo ÄŻ duo­bÄ™, su­si­da­riu­ siÄ… dÄ—l ÄŻkri­tu­sio ka­na­li­za­ci­jos dang­ Ä?io. Duo­bÄ— ne­bu­vo pa­Şy­mÄ—­ta. ÄŽ ÄŻvy­kio vie­tÄ… iť­kvies­ti po­li­ci­jos pa­rei­gō­nai kons­ta­ta­vo, kad vai­ruo­ to­jas grei­Ä?io ne­vir­ťi­jo ir dÄ—l ava­ri­ jos nÄ—­ra kal­tas. Po au­to­mo­bi­lio ra­ to smō­gio ÄŻ duo­bÄ—s krať­tus jis ta­po ne­val­do­mas – ra­tai su­ko­ si, o vai­ras ne.

JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI!

SiĹŤlykite savo kandidatÄ™! Daugiau informacijos 8 p.

3

2

PirmADIENIS, SAUSIO 7, 2013

miestas Pot­vy­nis slūgs­ta Ke­ly­je Šilutė–Rusnė sek­ma­die­nio ry­tą van­dens gy­lis sie­kė 63 cm, van­duo slūgs­ta, ta­čiau eis­mas vis dar drau­džia­mas. Leng­vuo­sius au­to­mo­bi­lius ir gy­ven­ to­jus spe­cia­lio­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis per­ke­ lia „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“. Sa­vait­ga­lis Prieš­gais­ri­ nei gel­bė­ji­mo tar­ny­bai bu­vo ra­mus, gel­bė­ji­mo dar­bų at­lik­ti ne­te­ko. Šeš­ta­die­nio va­ka­re nu­ri­mus vė­jui van­ duo ap­sem­tuo­se ruo­žuo­se slūgs­ta spar­čiau, ta­čiau ti­kė­ti­na, kad ir vi­są ant­rą­ją me­tų sa­vai­tę au­to­mo­bi­ liai, vyks­tan­tys į Rus­nę ir grįž­tan­tys at­gal, bus ke­lia­ mi spe­cia­liuo­ju trans­por­tu. Tai truks tol, kol virš ke­lio liks ne dau­giau kaip 20 cm van­dens.

Verslo pulsas Se­m i­n a­ras. Sau­s io 10 d. 10 val. Fi­ nan­s ų mi­n is­te­r i­j os mo­k y­m o cent­ re, Tai­kos pr. 62, Klai­p ė­d o­j e (Klai­ pė­dos VMI), vyks ju­r i­d i­n iams as­me­ nims skir­t as se­m i­n a­r as „Neap­m o­ kes­t i­n a­m o­j o pa­j a­mų dy­d žio ir pa­ pil­do­mo neap­mo­kes­t i­n a­mo­j o pa­j a­ mų dy­d žio tai­k y­m as“. Pa­ra­m a. Per pa­s ku­t i­nes dvi 2012 m. sa­v ai­t es Lie­t u­vos vers­l o pa­r a­m os agen­t ū­ro­j e bu­vo pa­s i­r a­š y­tos 23 su­ tar­t ys už 71,3 mln. Lt, ku­r ioms skir­t a Europos Sąjungos struk­t ū­r i­n ė pa­ ra­m a. Di­d žiau­s ią, dau­g iau kaip 30 mln. Lt, fi­n an­s a­v i­m ą ga­vo bend­ro­ vės „Les­to“ ir „Ache­m a“, ku­r ios pro­ jek­t ų lė­š o­m is keis ori­n es elekt­ros li­n i­j as į ka­b e­l i­n es, plės ir mo­d er­n i­ zuos elekt­ros skirs­to­m ą­j į tink­l ą so­ dų bend­r i­j o­s e, mo­d er­n i­z uos trans­ for­m a­to­r ių pa­s to­t es ir taip ge­r ins elekt­r os ener­g i­j os skirs­t y­m o pa­ slau­g ų ko­k y­b ę, už­t ik­r ins pa­t i­k i­m ą elekt­ros ener­g i­j os tie­k i­m ą var­to­to­ jams. „Že­m ai­t i­j os pie­n as“ in­ves­t uos 16,3 mln. Lt į at­s i­n au­j i­n an­č ių ener­g i­ jos iš­tek­l ių plėt­ros pro­j ek­t us ir sta­ tys bio­d u­j ų jė­g ai­n ę, bio­k u­r ą nau­ do­j an­č ias ka­t i­l i­n es. Tu­r iz­m o ska­t i­ ni­m o sri­č iai Klai­p ė­d os mies­to sa­ vi­v al­dy­b ė ga­vo fi­n an­s a­v i­m ą, ku­r is bus skir­t as Gi­r u­l ių kem­p in­g ui pa­ baig­t i.

Ten­den­ci­ja: spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, jog tarp uos­ta­mies­čio be­dar­bių dau­gė­ja kva­li­fi­ka­ci­jos ne­tu­rin­čių žmo­nių.

Dar­bo bir­ža pri­sti­go be­dar­bių

Di­des­nis dar­bo vie­tų skai­čius Klai­pė­do­je per me­tus aki­vaiz­ džiai su­ma­ži­no ne­dar­bo ly­gį. Prog­no­zuo­ja­ma, kad jis ir to­liau ma­žės, nors be­dar­bių gre­tas ir ga­li pa­pil­dy­ti dėl mi­ni­ma­lios al­ gos pa­di­di­ni­mo iš smul­kių įmo­nių at­leis­ti klai­pė­die­čiai. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Siū­l y­m as. Klai­p ė­d os te­r i­t o­r i­n ė dar­b o bir­ž a siū­l o uos­t a­m ies­č io darb­d a­v iams ir mo­k y­m o įstai­g oms pri­s ta­t y­t i sa­v o įmo­n es eks­p o­n uo­ jant vaiz­d i­n ę, gar­s i­n ę ir ki­t ą in­f or­ ma­c i­n ę me­d žia­g ą dar­b o bir­ž os pa­ tal­p o­s e. Šie vaiz­d o kli­p ai bus ro­d o­ mi ir klau­s o­m i dar­b o bir­ž os pa­t al­ po­s e, kur kas­d ien ap­s i­l an­k o vi­d u­ ti­n iš­k ai 800 dar­b o ieš­k an­č ių as­ me­n ų. Pa­s i­k ei­t i­m ai. Nuo sau­s io 1 d. įsi­ ga ­l io­j o Da r­b o g i n­č ų ko­m i ­s i­j os nuo­s ta­t ai. Vie­t o­j e da­b ar į mo­n ė ­ se su­d a­r o­m ų dar­b o gin­č ų ko­m i­ si­j ų veiks iš es­m ės ki­t o­k ios dar­b o gin­č ų ko­m i­s i­j os. Jos bus su­d a­r o ­ mos prie Vals­t y­b i­n ės dar­b o ins­ pek­c i­j os te­r i­t o­r i­n ių sky­r ių iš tri­j ų na­r ių. Ne­s ik­r ei­p iant į dar­b o gin­ čų ko­m i­s i­j ą , in­d i­v i­d ua­l ūs dar­b o gin­č ai tie­s io­g iai bus nag­r i­n ė­j a­m i teis­m uo­s e. Apk­l au­s a. Lie­t u­v os pra­m o­n i­n in­ k ų kon­f e­d e­r a­c i­j a pri­s ta­t ė Lie­t u­ vos į mo­n ių va­d o­v ų nuo­m o­n ių ir pro­g no­z ių ap­k lau­s os ana­l i­z ę – pra­m o­n ės lū­k es­č ių in­d ek­s ą. Apk­ lau­s os me­t u su­r ink­t i at­s a­k y­m ai iš 130 di­d žiau­s ių Lie­t u­v os ap­d ir­ ba­m o­s ios pra­m o­n ės į mo­n ių va­ do­v ų , ku­r ių bu­v o pra­š o­m a įver­ tin­t i sek­t o­r ių , ku­r iuo­s e jie dir­b a, da­b ar­t i­n ę pa­d ė­t į. Ana­l i­z ė pa­r o­d ė, kad bai­g ian­t is me­t ams pra­m o­n ė­ je į si­v y ­r a­v o a i š­k us nuo­s mu ­k io lai­k o­t ar­p is.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šių me­tų sau­sio 1 d. duo­me­ni­mis, Klai­pė­do­je ne­dar­bo ly­gis tarp dar­ bin­go am­žiaus žmo­nių sie­kė 8,5 pro­c. Per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu jis bu­vo ge­ro­kai di­des­nis – 10,3 pro­c. „To­kį ga­na žy­mų ne­dar­bo ma­žė­ ji­mą lė­mė tai, kad be­dar­biams bu­vo pa­siū­ly­tos įvai­rios prie­mo­nės in­teg­ ruo­tis į dar­bo rin­ką. Be to, ir dar­bo vie­tų, pa­ly­gin­ti su 2011 m., pa­dau­ gė­jo, to­dėl dau­giau žmo­nių ga­lė­jo įsi­dar­bin­ti“, – ko­men­ta­vo Klai­pė­ dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Dar­

Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­ jo dar vie­na nau­jo­vė – be­dar­bio pa­šal­pas mo­ka ne­be dar­bo bir­ ža, o „Sod­ra“.

bo iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­jas Egi­di­ jus Pa­le­vi­čius. Jo tei­gi­mu, kas­met gruo­džio pa­bai­go­je ir sau­sio pra­ džio­je dar­bo bir­žo­je re­gist­ruo­ja­si dau­giau nei įpras­ta žmo­nių. Tai su­

si­ję su tuo, kad žmo­nės no­ri įsi­gy­ti vers­lo liu­di­ji­mus, o be­dar­biams jie kai­nuo­ja per­pus pi­giau. „Net­ru­kus si­tua­ci­ja vėl sta­bi­li­zuo­sis, ir, ma­nau, kad ne­dar­bas šie­met dar šiek tiek su­ ma­žės“, – pro­gno­za­vo pa­šne­ko­vas. Pak­laus­tas, ar dar­bo bir­žos neužp­lūs be­dar­bių – žmo­nių, at­ leis­tų iš smul­kių įmo­nių, ne­su­ ge­ban­čių mo­kė­ti di­des­nio mi­ ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo – mi­nia, E.Pa­le­vi­čius ti­ki­no, kad to­kių po­ žy­mių kol kas ne­ma­ty­ti. „Bet ko­kiu at­ve­ju, jei be­dar­bių ir pa­dau­gė­tų, mes tu­ri­me jiems ką pa­siū­ly­ti, nes yra pa­kan­ka­mai lais­

vų dar­bo vie­tų. Eg­zis­tuo­ja ki­ta pro­ ble­ma – ten­den­cin­gai di­dė­ja ne­kva­ li­fi­kuo­tų žmo­nių, ne­tu­rin­čių dar­bo, skai­čius. Da­ro­si su­dė­tin­ga darb­da­ viams pa­siū­ly­ti kva­li­fi­kuo­tų dar­ buo­to­jų. Sten­gia­mės to­kius be­dar­ bius siųs­ti mo­ky­tis, į kur­sus, kad jie kel­tų kva­li­fi­ka­ci­ją ir tik­tų darb­da­ viams“, – aiš­ki­no E.Pa­le­vi­čius. Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jo dar vie­na nau­jo­vė – be­dar­bio pa­šal­pas mo­ ka ne­be dar­bo bir­ža, o „Sod­ra“. Ta­ čiau, anot pa­šne­ko­vo, žmo­nės šių po­ky­čių ne­tu­rė­tų pa­jus­ti, nes pi­ni­ gai per­ve­da­mi į ban­ko są­skai­tą. „Jei žmo­gus ma­no, kad jam pri­klau­so be­dar­bio pa­šal­pa, pra­šy­mą ją gau­ ti tu­ri pa­teik­ti dar­bo bir­žai, mes jį per­sių­si­me „Sod­rai“, o ši, jei pa­šal­ pa žmo­gui pri­klau­so, ją per­ves į są­ skai­tą“, – tvir­ti­no E.Pa­le­vi­čius. Mak­si­ma­li be­dar­bio pa­šal­pa per mė­ne­sį sie­kia 650 li­tų. Ji mo­ka­ma pu­sę me­tų, o išim­ti­niais at­ve­jais – aš­tuo­nis mė­ne­sius.

Po­li­ti­kų etiką svarstys ir seniūnaičiai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Tarp se­niū­nai­čių už­vi­rė di­džiu­ lė kon­ku­ren­ci­ja, ku­rie jų pri­žiū­ rės Klai­pė­dos po­li­ti­kų el­ge­sį. Tap­ ti Eti­kos ko­mi­si­jos na­riais pa­no­ro net 11 vi­suo­me­nės at­sto­vų – dvi­gu­ bai dau­giau nei bu­vo vie­tų.

Mies­to ta­ry­ba dar už­per­nai pa­va­ sa­rį pa­tvir­ti­no Eti­kos ko­mi­si­jos su­dė­tį – aš­tuo­nis mies­to ta­ry­bos na­rius ir nu­ma­tė, jog dar tu­ri bū­ti pen­ki bend­ruo­me­nės at­sto­vai. Kai Klai­pė­do­je gy­ven­to­jai iš­si­ rin­ko se­niū­nai­čius, jų pa­pra­šy­ta pen­kis sa­vo at­sto­vus de­le­guo­ti į Eti­kos ko­mi­si­ją. Tap­ti jos na­riais pa­no­ro net 11 se­niū­nai­čių, to­dėl jų suei­go­je pri­rei­k ė bal­sa­v i­m o.

Suei­go­je da­ly­va­vo 32 iš 46 Klai­ pė­d o­je iš­r ink­t ų bend­r uo­m e­n ės at­sto­vų. Jie sa­vo bal­sais į Eti­kos ko­mi­si­ ją de­le­ga­vo Ban­du­žių se­niū­nai­tę Li­gi­tą Girs­kie­nę, Pa­ma­rio – Re­gi­ ną Ro­zenb­lat, Ait­va­ro – Da­rių Sa­ dec­ką, Lau­ki­nin­kų – Ire­ną Gai­liu­ tę, Va­ka­rų – Ka­ro­lį Stan­kų. R.Ro­zenb­lat ir D.Sa­dec­kas yra Li­be­ra­lų są­jū­džio na­riai, o I.Gai­ liu­tė ir K.Stan­kus pri­klau­so Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jai. „Nors ir bu­vo ape­liuo­ta, kad Eti­ kos ko­mi­si­jo­je tu­rė­tų bū­ti ne­par­ ti­niai kan­di­da­tai, ta­čiau iš­rink­ti yra bū­tent to­kie. Ta­čiau jie ža­dė­ jo, kad jei bus svars­to­mas jų par­ ti­jai pri­klau­san­čio mies­to ta­ry­bos na­rio el­ge­sys, jie nu­si­ša­lins“, – tei­

gė mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rė Vai­da Žvi­kie­nė. Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kas, mies­to ta­ry­bos na­rys Ju­ ri­jus Šerš­nio­vas, su­ži­no­jęs, kad po­li­ti­kų el­ge­sį ver­tins par­ti­niai vi­ suo­me­nės at­sto­vai, bu­vo šo­ki­ruo­ tas. „Ma­niau, kad Eti­kos ko­mi­si­jo­je dirbs vi­suo­me­nės at­sto­vai, o da­bar atei­na tie, ku­rie tik su­stip­rins kai ku­rias par­ti­jas. Tai tik­rai ne­ge­rai“, – nuo­mo­nę reiš­kė J.Šerš­nio­vas. Eti­kos ko­mi­si­jo­je bus ir dau­giau po­ky­čių. Į Sei­mą išė­ju­sią mies­ to ta­ry­bos na­rę Iri­ną Ro­zo­vą šio­je ko­mi­si­jo­je tu­rė­tų pa­keis­ti Vla­di­ mi­ras Vla­so­vas. Nau­jai Eti­kos ko­mi­si­jos su­dė­čiai sau­sio pa­bai­go­je vyk­sian­čia­me po­ sė­dy­je dar tu­ri pri­tar­ti mies­to ta­ ry­ba.

Po­zi­ci­ja: Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­

nin­kas J.Šerš­nio­vas ne­pa­ten­kin­ tas „partiniais“ seniūnaičiais.

3

PirmADIENIS, SAUSIO 7, 2013

miestas Pot­vy­nis slūgs­ta

Gat­vė­se „iš­tir­po“ tūks­tan­čiai litų Ke­li­nin­kai uos­ta­ mies­čio sa­vi­val­ dy­bei pa­tei­kė so­ li­džią są­skai­tą už dar­bą snie­gin­gą gruo­dį. Ta­čiau mies­ to val­džios ji neiš­ gąs­di­no.

Rit­mas: gruo­dis ke­li­nin­kams bu­vo su­dė­tin­gas – pa­si­tai­kė die­nų, kai jiems te­ko dirb­ti be su­sto­ji­mo.

Mil­da Ski­riu­tė

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, kad, at­ si­žvel­giant į snie­go kie­kį, pa­na­šios są­skai­tos ir ti­kė­ta­si. Už dar­bą gruo­dį sa­vi­val­dy­bė šiau­ri­nę ir pie­ti­nę mies­to da­lis va­ lan­čioms bend­ro­vėms tu­rės su­mo­ kė­ti apie 800 tūkst. li­tų. „Per­nai bu­vo­me ga­vę ir di­des­nių są­skai­tų už gat­vių va­ly­mą. Vie­ną

mė­ne­sį ji vir­ši­jo mi­li­jo­ną li­tų. Sąs­ kai­ta ati­tin­ka oro są­ly­gas“, – ko­ men­ta­vo di­rek­to­rius. Pa­sak L.Dū­dos, dau­giau­sia su­ mo­kė­ta už gat­vių bars­ty­mą drus­ ka. Šios pa­slau­gos įkai­nis yra di­ des­nis nei gat­vių va­ly­mo. „Drus­kos bu­vo iš­pil­ta daug. Rei­ kė­jo iš­tirp­dy­ti ant gat­vių su­si­da­ riu­sį le­dą. Vien nu­brauk­ti snie­go neuž­te­ko“, – pa­brė­žė di­rek­to­rius. Gruo­dis ke­li­nin­kams ne­bu­vo

leng­vas. Kai ku­rio­mis jo die­no­mis iš­kri­to la­bai daug snie­go. Bu­vo sa­ vait­ga­lių, kai pu­sės mies­to nu­va­ly­ mas at­siei­da­vo apie 80 tūkst. li­tų, nes ke­li­nin­kai dirb­da­vo be su­sto­ ji­mo. Už dar­bą lapk­ri­tį sa­vi­val­dy­ bė pie­ti­nę ir šiau­ri­nę da­lį pri­žiū­ rin­tiems ke­li­nin­kams mo­kė­jo 18 tūkst. li­tų. To­kia su­ma su­si­da­rė už įkal­nių, nuo­kal­nių, til­tų, via­du­kų bars­ty­mą, bu­dė­ji­mus.

800 – tiek tūkst. litų uostamiesčio valdžia turės sumokėti už gatvių valymą gruodį.

Dėl duobės – val­di­nin­kų pa­ty­čios Au­to­ser­vi­se, į ku­rį au­ 1 to­m o­b i­l is nu­ga­b en­ tas eva­kua­to­riu­mi, bu­vo nu­sta­ty­

ta, kad nu­lū­žo varž­tas, jun­gian­tis vai­ro išil­gi­nę trau­kę su vai­ro ko­ lo­nė­le ir su­ga­din­tas prie­ki­nis de­ ši­ny­sis šar­ny­ras. Už au­to­mo­bi­lio nu­ga­be­ni­mą į ser­vi­są ir re­mon­tą klai­pė­die­tis su­mo­kė­jo be­veik 850 li­tų, to­dėl ir krei­pė­si į sa­vi­val­dy­bę, ku­ri yra gat­vių sa­vi­nin­kė ir pri­va­lo jas tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti, kad ji at­ly­ gin­tų pa­tir­tą ža­lą. Val­di­nin­kai vai­ruo­to­jo pa­rei­ka­la­ vo pa­teik­ti pa­pil­do­mų do­ku­men­tų ir įro­dy­mų, kad ava­ri­jos prie­žas­tis tik­rai bu­vo duo­bė. Jis šiuos do­ku­ men­tus pri­sta­tė, to­dėl nu­ste­bo ga­ vęs at­sa­ky­mą, kad pra­šy­mas at­ly­ gin­ti ža­lą ne­ten­kin­tas, nes kai ku­rie do­ku­men­tai ne­pa­teik­ti. Ta­čiau jų net ne­bu­vo pra­šy­ta.

Nag­ri­nė­jo Gin­čų ko­mi­si­ja

To­dėl klai­pė­die­tis krei­pė­si į Klai­ pė­dos vi­suo­me­ni­nę ad­mi­nist­ra­ci­ nių gin­čų ko­mi­si­ją, ku­ri nu­sta­tė, kad pro­ce­dū­ra bu­vo pa­žeis­ta. „Ne­ ga­li­ma žmo­gui nei­gia­mai at­sa­ky­ti tik dėl to, kad jis neį­vyk­dė kaž­ko, ko net ne­bu­vo pra­šo­mas“, – tei­gė ko­mi­si­jos na­rė Vai­da Žvi­kie­nė.

pa­vyks­ta įro­dy­ti, kad lai­kė­si sau­ gaus grei­čio, ki­tų Ke­lių eis­mo tai­ syk­lių. Teis­me – vie­na by­la

Fak­tas: vai­ruo­to­jai tu­rė­tų itin sau­go­tis gat­vė­se ty­kan­čių duo­bių, nes

jei­gu jo­se bus ap­ga­din­tas au­to­mo­bi­lis, iš sa­vi­val­dy­bės iš­si­rei­ka­lau­ti ža­los at­ly­gi­ni­mo vei­kiau­siai ne­pa­vyks. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

To­dėl ko­mi­si­ja įpa­rei­go­jo sa­vi­ val­dy­bę iš nau­jo tir­ti šį pra­šy­mą dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tei­sės sky­riaus ve­dė­jo And­riaus Ka­ča­li­no tei­gi­mu, per­nai bu­vo gau­ta ke­lias­ de­šimt pra­šy­mų at­ly­gin­ti pa­tir­tą ža­lą, kai au­to­mo­bi­liai bu­vo ap­ga­ din­ti mies­to gat­vių duo­bė­se. Ta­čiau iš jų pa­ten­kin­ti tik ke­ li, daž­niau­siai at­ly­gin­ti ža­lą at­si­ sa­ko­ma.

Prie­žas­tys, ko­dėl vai­ruo­to­jai su­ lau­kia nei­gia­mo at­sa­ky­mo, anot A.Ka­ča­li­no, yra įvai­rios. Jiems esą ne­pa­vyks­ta įro­dy­ti, kad bū­tent dėl konk­re­čios duo­bės at­si­ra­do ža­la, ne­pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie pa­ dan­gų, de­ta­lių su­si­dė­vė­ji­mą, nes ne­va už jas ne­ga­li­ma mo­kė­ti lyg už nau­jas. Klai­pė­die­čiai esą taip pat ne­pa­tei­kia įro­dy­mų, kad au­to­mo­ bi­lio ge­di­mas at­si­ra­do įva­žia­vus į duo­bę, o ne anks­čiau, ne vi­siems

„Jei sie­kia­ma ža­los at­ly­gi­ni­mo, tu­ ri bū­ti pa­tei­kia­mi ne­gin­či­ja­mi įro­ dy­mai. Mes gau­na­me in­for­ma­ci­ jos, kad iš sa­vi­val­dy­bės sie­kia­ma pa­si­pel­ny­ti ir gau­nant kas­ko drau­ di­mo iš­mo­ką. Pa­vyz­džiui, vai­ ruo­to­jas au­to­mo­bi­lį su­ga­di­no kur nors miš­ke ar sta­ty­bų aikš­te­lė­je, kur ne­ga­lė­jo va­ži­nė­ti, ir, ne­ga­lė­da­ mas tei­sė­tai gau­ti drau­di­mo iš­mo­ kos, mies­to gat­vė­je ty­čia su­si­ran­ da duo­bę, į ją įva­žiuo­ja, iš­si­kvie­čia drau­di­kus, kad gau­tų iš­mo­ką, o šie pa­skui krei­pia­si į mus. Sie­kiant ap­ si­sau­go­ti nuo to­kių įvy­kių ir pri­va­ lo­me rei­ka­lau­ti iš­sa­mių do­ku­men­ tų“, – aiš­ki­no A.Ka­ča­li­nas. Jo tei­gi­mu, dau­gu­ma vai­ruo­to­jų, ku­riems sa­vi­val­dy­bė ne­su­tin­ka at­ ly­gin­ti pa­tir­tos ža­los, to­kio spren­ di­mo teis­mui ne­skun­džia. Teis­me šiuo me­tu nag­ri­nė­ja­ma tik vie­na by­la, bet ir tai ne dėl at­si­ sa­ky­mo at­ly­gin­ti ža­lą, o to­dėl, kad vai­ruo­to­jas sie­kia įro­dy­ti, jog val­ di­nin­kai ne­tin­ka­mai iš­nag­ri­nė­jo jo pra­šy­mą.

Dienos telegrafas Gies­mės. Klai­pė­do­je Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ ra­lie­nės baž­ny­čio­je šeš­ta­die­nį skam­bė­ jo ka­lė­di­nės gies­mės. Čia vy­ko Va­ka­rų Lie­tu­vos baž­ny­ti­nių cho­rų ka­lė­di­nių gies­mių fes­ti­va­lis. Baž­ny­čia bu­vo pil­ na klau­sy­to­jų. Pir­mas toks fes­ti­va­lis su­ reng­tas prieš še­še­rius me­tus. Fes­ti­va­lio ini­cia­to­rius Klai­pė­dos mies­to cho­ri­nės bend­ri­jos „Au­ku­ras“ ta­ry­bos pir­mi­nin­ kas Al­gir­das Šums­kis tei­gė, kad ren­gi­ niu sie­kia­ma klai­pė­die­čiams pa­teik­ti nuo­šir­džią, be ko­mer­ci­jos šven­tę. Ke­ lias va­lan­das tru­ku­sio kon­cer­to me­tu cho­rai at­li­ko sa­vo pro­gra­mas, o va­ka­ri­ nių mi­šių me­tu gie­do­jo drau­ge. Fes­ti­va­ ly­je da­ly­va­vo cho­rai iš Švėkš­nos, Vei­ vir­žė­nų, Že­mai­čių Kal­va­ri­jos, Skuo­do, Kre­tin­gos bei Klai­pė­dos. Pra­lai­mė­ji­mas. Klai­pė­dos krep­ši­nio ko­man­da „Nep­tū­nas“ skau­džiu pra­lai­ mė­ji­mu pra­dė­jo ant­rą­jį Vie­nin­go­sios ly­gos ra­tą. Klai­pė­die­čius iš­vy­ko­je įvei­ kė ti­tu­luo­ta Mask­vos CSKA eki­pa. Uos­ ta­m ies­čio at­sto­vai prie­ši­no­si tik pir­ mą­jį kė­li­nį, o rung­ty­nės bai­gė­si re­zul­ ta­tu 57:79 Ru­si­jos ko­man­dos nau­dai. Klai­pė­die­čių gre­to­se re­zul­ta­ty­viau­siai žai­dė Dei­vi­das Gai­lius ir Val­das Vo­sy­ lius. Jie įme­tė po 10 taš­kų. Pa­si­links­mi­no. 59 me­tų Švy­tu­rio gat­ vės gy­ven­to­jas pa­bu­do šeš­ta­die­nio ry­ tą ir bu­te ne­be­ra­do mo­ters, ku­rią iš­va­ ka­rė­se par­si­ve­dė į sa­vo na­mus. Drau­ ge su ja vy­ras gir­ta­vo, o pa­skui už­mi­ go. Ne­pa­ž įs­ta­mo­ji ra­do ir iš­si­ne­šė 4 tūkst. li­tų. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je užre­gist­ruo­tos 8 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Alek­sand­ras Ur­ni­kis (g. 1925 m.), Ja­ni­na Rū­ta Bur­kie­ nė (g. 1929 m.), Fe­dor Lo­bo­da (g. 1931 m.), Ana Če­re­nok (g. 1933 m.), Ka­zys Ru­le­vi­ čius (g. 1946 m.), Jo­nas Mol­ni­kas (g. 1951 m.), Ana Za­gi­dul­li­na (g. 1954 m.), Ed­ mon­tas Ka­ri­naus­kas (g. 1955 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Pir­ma­die­nį čia bus lai­do­ja­ma Ma­ri­ja Šev­čen­ko. Nau­ja­gi­miai. Šeš­ta­die­nį per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 1 mer­ gai­tė ir 8 ber­n iu­kai. Sek­ma­d ie­n į per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­ mė 3 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 50 iš­kvie­ti­mų.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, sausio 7, 2013

miestas

Suk­čiai pa­li­ko be na­mų 1

„Vi­du­je kaž­kas kir­bė­jo, ne­la­bai pa­si­ti­kė­jau tuo at­si­ra­du­siu „ge­ra­da­riu“ Vik­to­ru Šut­ko, bet ma­ne tar­si kas ap­sė­do – vis dėl­to nu­spren­džiau sko­lin­tis. O juk ži­no­jau, kad nie­ko ne­mo­ka­ mo ne­bū­na. Bet už­ki­bau“, – ap­gai­ les­ta­vo Vla­di­mi­ras. Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad kre­di­to­rius bu­vęs jau­nas, nė 40-ies ne­tu­rin­ tis klai­pė­die­tis, per ku­rio uš­vei pri­klau­san­čią ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to agen­tū­rą esą bu­vo tvar­ko­mi vi­ si do­ku­men­tai. Nes, kaip paaiš­kė­jo vė­liau, no­rint gau­ti kre­di­tą, rei­kė­ jo už­sta­to, ku­riuo ta­po Vla­di­mi­ ro bu­tas. „Net ne­sup­ra­tau, kad už­sta­tau sa­vo bu­tą. Lie­tu­viš­kai ne­mo­ku, į ru­sų kal­bą man nie­kas tų do­ku­ men­tų neiš­ver­tė. Paaiš­kė­jo, pa­gal do­ku­men­tus aš ga­vau 65 tūkst. li­ tų kre­di­tą, o už­sta­tas – ma­no bu­ tas“, – sa­vo pra­žū­tin­gą is­to­ri­ją pa­ sa­ko­jo Vla­di­mi­ras. Pa­si­ra­šy­da­mas pa­sko­los su­tar­ tį sa­vo ran­ka ru­siš­ko­mis rai­dė­mis ša­lia pi­ni­gų su­mos vy­ras įra­šė žo­dį „ga­vau“, nors ti­ki­na ne­ži­no­jęs, ką reiš­kia šis ki­ri­li­ca pa­ra­šy­tas lie­tu­ viš­kas žo­dis. Vla­di­mi­ras pri­sie­ki­nė­jo, kad jo­ kių pi­ni­gų, nei 3 tūkst., nei juo la­ biau 65 tūkst. li­tų, jis ne­ga­vo, o kai su­vo­kė si­tua­ci­jos su­dė­tin­gu­mą, iš­kart krei­pė­si į teis­mą. Ir by­li­nė­ ja­si jau be­veik dve­jus me­tus, mė­ gin­da­mas įro­di­nė­ti, kad ap­gau­lės bū­du bu­vo pri­vers­tas už­sta­ty­ti sa­ vo bu­tą.

vęs su­klas­to­tas. Drau­di­mo esą rei­ kė­ję tam, kad ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą leng­viau bū­tų ga­li­ma už­re­gist­ruo­ ti hi­po­te­ko­je. Pas no­ta­rą pa­si­ra­šęs pa­sko­ los su­tar­tį ir su­tar­ti­nės hi­po­te­kos lakš­tą, Vla­di­mi­ras klau­sė, ka­da jam duos tuos pi­ni­gus. Ta­ria­mie­ji kre­di­to­riai ti­ki­no, kad pi­ni­gus ati­ duo­sian­tys per tris die­nas, ta­čiau jie bu­tą už­sta­čiu­sio vy­riš­kio taip ir ne­pa­sie­kė. „Teis­me no­ta­ras aiš­ki­no su­pra­ tęs, jog pi­ni­gus aš jau ga­vau. Sa­ kau, te­gul pa­pa­sa­ko­ja, ko­kio­mis ku­piū­ro­mis man su­mo­kė­jo, čia jie pra­dė­jo pai­nio­tis. Sup­ran­ta­ma, nes jo­kių pi­ni­gų ne­bu­vo“, – pa­sa­ko­jo vy­riš­kis.

Pi­ni­gai iš­tir­po ore

Ap­gau­tas – pa­si­da­vė

„Vi­si su­pran­ta, kad tų pi­ni­gų aš ne­ ga­vau, bet kaip tai įro­dy­ti – ne­ži­ nau. Bu­to iš ma­nęs kol kas nie­kas nea­tė­mė, vyks­ta teis­mai, bet ga­ li at­si­tik­ti taip, kad lik­siu be bu­to. Gy­ve­nu siau­bin­go­je įtam­po­je“, – at­vi­ra­vo Vla­di­mi­ras. Vy­ras pri­si­mi­nė ir dau­giau keis­tų de­ta­lių. Esą li­kus ke­tu­rioms va­lan­ doms iki pra­žū­tin­go­sios su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo pas no­ta­rą, Vla­di­mi­ ro bu­tas bu­vo ap­draus­tas. Klai­pė­ die­tis ti­ki­na, kad apie jo­kį drau­di­ mą jis nie­ko ne­ži­no­jo, o drau­di­mo do­ku­men­tuo­se jo pa­ra­šas ne­va bu­

Po­li­ci­jos tink­la­la­py­je skel­bia­ma: „V.Šut­ko po­ž y­miai: ūgis – apie 174 cm, stam­baus kū­no su­dė­ji­mo, vei­ das ova­lo for­mos, akys žals­vos, plau­kai tie­sūs, juo­di, žils­te­lė­ję. 2012 m. sau­sio 17-ąją vy­riš­k is kal­ bė­jo te­le­fo­nu su ar­t i­mai­siais, o šiuo me­tu jo bu­vi­mo vie­ta ne­ži­no­ ma. Pi­lie­čiai, ką nors ži­nan­tys apie V.Šut­ko bu­vi­mo vie­tą, pra­šo­mi in­ for­muo­ti As­me­nų paieš­kos sky­rių tel. (8 46) 354 163, 354 161.“

To­kių ap­gau­tų­jų Klai­pė­do­je at­si­ ra­do ne vie­nas. Ant tų pa­čių afe­ ris­tų kab­liu­ko už­ki­bo ir ki­tas 60 me­tų klai­pė­die­tis Va­le­ri­jus. Jo si­ tua­ci­ja dar pai­nes­nė. Jis už­sta­ tė sa­vo bu­tą, paė­mė pa­sko­lą ir tuos pi­ni­gus pa­sko­li­no „vers­li­ nin­kams“, ku­rie jam pa­ža­dė­jo 1,5 tūkst. pa­lū­ka­nas per mė­ne­sį. Va­ le­ri­jus (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma) pra­ra­do sa­vo bu­tą. Jis ne­si­by­li­nė­ jo, bet par­da­vė būs­tą, ati­da­vė kre­ di­tą ban­kui, o už li­ku­sius 50 tūkst. li­tų įsi­gi­jo na­me­lį so­dų bend­ri­jo­je, ten ir gy­ve­na.

Slaps­to­si: V.Šut­ko paieš­ką po­li­

ci­ja pa­skel­bė ly­giai prieš me­tus.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

„Suk­čiai. Jie įgau­na žmo­nių pa­ si­ti­kė­ji­mą. Sche­ma pa­pras­ta, siū­ lo pa­sko­lin­ti pi­ni­gų, nu­ra­mi­na, kad gau­si so­li­džius pro­cen­tus, bet aš li­ kau be nie­ko“, – liūd­ną sa­vo pa­tir­ tį dės­tė Va­le­ri­jus. Ir šis nu­ken­tė­jęs vy­ras sa­vo ne­ lai­mes sie­ja su V.Šut­ko. Pas­ta­ra­ sis ne­va vis­ką pa­da­rė už Va­le­ri­jų –

Ants­to­lių duo­me­ni­ mis, šis vy­ras iš fi­ zi­nių as­me­nų yra pa­si­sko­li­nęs ir ne­ grą­ži­nęs nuo 4 tūkst. iki 148 tūkst. li­tų, iš vi­so be­veik 750 tūkst. li­tų. su­ra­do kre­di­to­rių, už­sta­tė jo bu­tą, pa­siė­mė pi­ni­gus, pa­ža­dė­jo pro­cen­ tus ir din­go. Už­ki­bo vers­li­nin­kai

Tais pa­čiais graž­by­liais „kre­di­to­riais“ pa­ti­kė­jo ir ke­li rim­ti Klai­pė­dos vers­li­ nin­kai. Vie­nas jų – klai­pė­die­tis Ju­ri­ jus (var­das pa­keis­tas), tu­rin­tis jau se­ no­kai mies­te vei­kian­čią užei­gą. „Vis­kas pa­pras­ta ir ba­na­lu. Ap­ si­reiš­kė toks Vik­to­ras Šut­ko, su juo

su­pa­žin­di­no ma­no ge­ri pa­žįs­ta­mi, jį pri­sta­tė kaip la­bai sėk­min­gą vers­li­ nin­ką“, – pri­si­mi­nė vy­ras. Ta­da Ju­ri­jus tu­rė­jo fi­nan­si­nių pro­ble­mų, o čia at­si­ra­do žmo­gus, ku­ris ža­dė­jo „auk­so kal­nus“, esą už­sii­mi­nė­ja pre­ky­ba naf­ta ir du­ jo­mis. Ta­čiau jo vers­las la­bai di­ de­lis ir jam pri­trū­ko apy­var­ti­nių lė­šų. Dar vie­nas ki­tas pa­žįs­ta­ mas pa­tvir­ti­no, kad V.Šut­ko taip pat pa­sko­li­no sa­vo pi­ni­gų, kad juo pa­si­ti­ki. „Ką be­su­ti­kau, vi­si aiš­ki­no, kad kre­di­to­riai gau­na ge­rus pro­ cen­tus, vi­si lai­min­gi. Ti­kė­da­ma­ sis pa­lū­ka­nų jam pa­sko­li­nau ir aš. Bet po tri­jų mė­ne­sių tas žmo­gus pra­dė­jo slaps­ty­tis“, – pa­sa­ko­jo Ju­ri­jus. Net­ru­kus vers­li­nin­kas krei­pė­si į pro­ku­ra­tū­rą dėl V.Šut­ko pa­sko­ lin­tų 80 tūkst. li­tų, ku­rių neat­ga­ vo iki šiol. Vi­sų ga­lų meist­ras

Ants­to­lė Vi­da Dau­gir­die­nė pa­tvir­ ti­no, kad vie­no­je jos by­lo­je dėl pri­ vers­ti­nio bu­to par­da­vi­mo iš var­žy­ ti­nių taip pat fi­gū­ruo­ja V.Šut­ko. „Vik­to­rui Šut­ko, už tai, kad sa­ vi­nin­kę iš­lai­ky­tų iki gy­vos gal­vos, bu­vo pa­lik­tas bu­tas. Jis tą bu­tą įkei­tė ir prie­vo­lės ne­vyk­dė“, – pa­ sa­ko­jo ant­sto­lė V.Dau­gir­die­nė. Sa­vi­nin­kė apie tai, kad jos bu­tas įkeis­tas, su­ži­no­jo tik ta­da, kai dėl V.Šut­ko sko­lų į jos na­mus pa­si­bel­ dė ant­sto­liai. Ants­to­liai tei­gė šiuo me­tu nu­ trau­kę sa­vo veiks­mus, nes kreip­ta­si į teis­mą, kad tas san­do­ris su V.Šut­ ko bū­tų pri­pa­žin­tas ne­tei­sė­tu. Šiuo me­tu teis­muo­se yra 24 by­ los, ku­rio­se fi­gū­ruo­ja V.Šut­ko. Ants­to­lių duo­me­ni­mis, šis vy­ ras iš fi­zi­nių as­me­nų yra pa­si­sko­ li­nęs ir ne­grą­ži­nęs nuo 4 tūkst. iki 148 tūkst. li­tų, iš vi­so be­veik 750 tūkst. li­tų. Pas­kelb­ta paieš­ka

Vi­sų „drau­gas“ V.Šut­ko, ku­ris tu­ rė­jo pi­ni­gin­gą kre­di­to­rių, pa­ts sko­ li­no ir ši­taip vys­tė „smul­kią­ją ban­ ki­nin­kys­tę“, ly­giai prieš me­tus stai­ga din­go.

Komentaras Hen­ri­kas Mac­ke­vi­čius Ad­vo­ka­tas

N

eį­si­vaiz­duo­ju, kaip ga­li­ma įti­kin­ti ki­tą žmo­gų sko­lin­ti to­kias di­de­les su­mas. Čia rei­kia vos ne Vol­fo Me­sin­ go ge­bė­ji­mų. Prin­ci­pas – aš sko­lin­gas, bet ne­tu­riu iš ko pa­siim­ti, ki­tas for­ma­ liai ne­sko­l in­gas, bet iš jo yra ga­l i­my­ bė paim­t i pi­n i­g us. To­k ie nu­si­kals­ta­ mi me­to­dai la­bai po­pu­l ia­r ūs Ru­si­jos did­mies­čiuo­se, kur iš pa­tik­lių se­ny­vų žmo­n ių iš­v i­l io­ja­m i bu­tai, sa­v i­n in­kai at­si­du­ria gat­vė­je ir pra­ran­da sa­vo tur­ tą. Pa­si­ti­kė­ji­mo pa­grin­du da­ro­ma pa­ sko­los su­tar­t is, ta­čiau tą pa­sko­lą pa­ sii­ma ne sko­l i­n in­kas, o tar­pi­n in­kas, ga­li bū­ti, kad veik­da­mas su sko­lin­to­ju. To­kią by­lą tu­rė­jo­me ir Šiau­liuo­se, kai žmo­gų, gu­lin­tį li­go­ni­nė­je, įkal­bė­jo pa­ si­ra­šy­ti lai­da­vi­mo su­tar­tį. O kai sko­li­ nin­kas kre­d i­to­r iui pa­sko­los nea­t i­da­ vė, iš to žmo­gaus ke­t i­no atim­t i bu­tą. Ant šio kab­liu­ko ne­re­tai už­kim­ba ru­ sa­kal­biai. Atei­na žmo­gus pas no­ta­rą, ten jam nor­ma­l iai nie­kas ne­paaiš­k i­ na, ver­ti­mo nė­ra, es­mės jie ne­sup­ran­ ta, ne­ži­no, ką pa­si­ra­šo, paaiš­kė­ja, kad už­sta­tė bu­tą, pi­n i­g ų ne­ga­vo, kaž­kas jais pa­si­nau­do­jo. O to­l iau veiks­mas vys­to­si taip: pi­ni­g us pai­ma tar­pi­nin­ kas ir tei­gia, kad jų ofi­cia­liam sko­li­nin­ kui ne­per­da­vė, nes ne­be­tu­ri. Kre­di­to­ rius aiš­ki­na, kad jam tai ne­rū­pi. Jis esą pi­ni­gus da­vė ofi­cia­liam sko­li­nin­kui, te­ gul jis ir ati­duo­da. Sko­li­nin­kas, ne­tu­rė­ da­mas tų pi­ni­gų, bet tu­rė­da­mas prie­ vo­lę, par­duo­da sa­vo bu­tą ir ati­duo­da sko­lin­tą su­mą kre­di­to­riui. Jam sko­lin­ gas lie­ka tar­pi­n in­kas. Ta­čiau da­bar tar­pi­nin­kas tu­ri ga­li­my­bę pra­dė­ti fi­zi­ nio as­mens bank­ro­to by­lą. Po pen­ke­ rių me­tų jis lie­ka nie­kam nie­ko ne­sko­ lin­gas ir ga­li nau­do­tis ne­do­rai įgy­tais pi­ni­gais. Tai aki­vaiz­dus su­kčia­vi­mas. To­dėl tas sko­li­ni­mo vers­las tu­rė­tų bū­ ti įsta­ty­mo už­draus­tas.

Klai­pė­dos mies­to po­li­ci­jos paieš­kos sky­riu­je tarp ieš­ko­mų as­me­nų per­nai sau­sį įdė­ta ir jo nuo­trau­ka. „Jis ieš­ko­mas kaip įta­ria­ma­sis, paieš­ka ne­nut­rauk­ta iki šiol“, – pa­tvir­ti­no Klai­pė­dos po­li­ci­jos As­ me­nų paieš­kos tar­ny­ba. Vie­ni sa­ko V.Šut­ko ma­tę Kau­ne, ki­ti pa­sa­ko­jo pa­ste­bė­ję jį vaikš­tan­ tį Klai­pė­do­je, dar ki­ti ti­ki­na, kad jis pa­si­slė­pė Vo­kie­ti­jo­je.

Klai­pė­dos li­be­ra­lai tu­ri nau­ją va­dą

Vė­jo ma­lū­nė­liai – vai­kų ge­ro­vei

Sa­vait­ga­lį vy­ku­sia­me Li­be­ra­lų są­jū­ džio Klai­pė­dos sky­riaus vi­suo­ti­nia­ me su­si­rin­ki­me nau­ju sky­riaus pir­mi­ nin­ku iš­rink­tas Si­mo­nas Gent­vi­las.

Vė­jo ma­lū­nė­liai ta­po ne tik links­ mais žais­lais į kon­cer­tus be­si­ren­ kan­tiems ma­žy­liams, bet ir pa­gal­ bos ši­lu­mos bei bū­ti­niau­sių daik­tų sto­ko­jan­tiems vai­kams sim­bo­liu.

28 me­tų me­ro pa­ta­rė­jo pa­rei­gas ei­nan­tis po­li­ti­kas pa­kei­tė še­še­rius me­tus sky­riaus pir­mi­nin­ku bu­vu­ sį Ar­tū­rą Šul­cą. Pir­mą­ja sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja per­rink­ta mies­to ta­ry­bos na­rė Aud­ro­nė Bal­ nio­nie­nė. Li­be­ra­lų są­jū­dis, įsi­kū­ręs 2006 m., šian­dien Klai­pė­do­je vie­ni­ja dau­giau nei 200 na­rių. Li­be­ra­lų są­ jū­džiui mies­to ta­ry­bo­je at­sto­vau­ja 7 iš 31 mies­to ta­ry­bos na­rio, tarp jų – mies­to me­ru yra iš­rink­tas Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ir me­ro pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas ei­na Ar­tū­ras Šul­cas. „Klai­pė­dos“ inf.

Po­li­ti­ka: me­ro pa­ta­rė­jas S.Gent­vi­las

nuo šiol va­do­vaus ir par­ti­jos sky­riui.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šeš­ta­die­nį Mu­zi­kos kon­cer­tų sa­lė­je lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do „G vai­ kų pa­sau­lis“ su­reng­ta­me kon­cer­te „Tuk tuk, šir­de­le“ ne tik skam­bė­jo sma­gios dai­nos, bet ir siek­ta vė­jo ma­lū­nė­lių re­kor­do. Čia vy­ko dai­nų au­to­rės ir at­li­kė­jos Lau­ros Re­mei­ kie­nės bei jos va­do­vau­ja­mos stu­di­ jos su­reng­tas kon­cer­tas. Į kon­cer­tą atė­ju­sių vai­kų pra­šy­ ta at­si­neš­ti sa­vo ma­lū­nė­lį, o tiems, ku­rie jų ne­tu­rė­jo, pa­do­va­no­ti ma­ žei­kiš­kių pa­ga­min­ti ma­lū­nė­liai. Sus­kai­čiuo­ta, kad anks­čiau vy­ku­ sių kon­cer­tų me­tu iš­da­ly­ta per 700

Ge­ru­mas: ma­žuo­sius klai­pė­die­čius nu­džiu­gi­no spar­nuo­ti dai­no­rė­liai. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

po­pie­ri­nių ma­lū­nė­lių. Pri­dė­jus dau­giau nei po­rą šim­tų Klai­pė­do­ je iš­da­ly­tų ma­lū­nė­lių, ren­gi­nio or­ ga­ni­za­to­rė bei fon­do va­do­vė Jū­ra­tė Gi­nei­tie­nė ti­kė­jo­si, kad anks­tes­nį re­kor­dą jiems pa­vy­ko ap­lenk­ti be­ ne ke­liais šim­tais. Re­kor­dą fik­suos

agen­tū­ra „Fac­tum“. Dve­jus me­tus gy­vuo­jan­tis fon­das glo­bo­ja dau­ gia­vai­kių bei ne­pa­si­tu­rin­čių šei­ mų vai­kus, ren­gia jiems sto­vyk­las, pa­de­da įsi­gy­ti bū­ti­niau­sius rū­bus, ava­ly­nę, mo­ky­mo prie­mo­nes, su­ mo­ka už bū­re­lius.

5

pirmADIENIS, sausio 7, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Eu­ras ga­li at­si­ras­ti kitą­met? Nau­jo­ji Vy­riau­sybė dar tu­ri lai­ko ir ga­li­ my­bių pra­šy­ti eurą Lie­tu­vo­je įves­ti jau nuo kitų metų. Po ke­lių sa­vai­čių vald­žia įver­tins, ar Lie­tu­va tik­rai ati­tin­ka vi­sus va­liu­tos kei­ti­mo kri­te­ri­jus. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Yra pa­pil­domų kri­te­rijų

Vy­riau­sybės va­do­vas Al­gir­das But­ ke­vi­čius šio­mis die­no­mis vėl pa­ kar­to­jo, kad rea­liau­sia bend­ro­sios Eu­ro­pos va­liu­tos įve­di­mo Lie­tu­vo­ je da­ta – 2015-ie­ji. Ki­ta ver­tus, prem­je­ras ne­neigė, kad da­bar lau­kia­ma ga­lu­ti­nių pra­ ėju­sių metų eko­no­mi­nių ir fi­nan­ si­nių re­zul­tatų, ku­rie for­ma­liai ga­ li pa­ro­dy­ti, jog Lie­tu­va ga­li tikė­tis eu­ro ir anks­čiau – jau nuo 2014ųjų. „Sau­sio pa­bai­go­je ir va­sa­rio pra­džio­je ma­ty­si­me vi­sus re­zul­ta­ tus ir ta­da galė­si­me juos įver­tin­ti“, – sakė mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Anot prem­je­ro, ES da­bar griež­ čiau ver­ti­na ša­lis, pa­gei­dau­jan­čias įsi­ves­ti eurą. Esą be pa­grin­di­nių kri­te­rijų, ku­riuos tu­ri ati­tik­ti kan­ di­datė, įves­ta ir pa­pil­domų. Pag­rin­di­niai va­di­na­mie­ji Mast­ rich­to kri­te­ri­jai, ku­riuos tu­ri ati­ tik­ti eurą įsi­ves­ti pre­ten­duo­jan­ti vals­tybė, yra to­kie: biud­že­to de­ fi­ci­tas ne­tu­ri vir­šy­ti 3 pro­c. BVP, vals­tybės sko­la – ne dau­giau kaip 60 pro­c. BVP bei tu­ri būti ati­tin­ ka­mas inf­lia­ci­jos ly­gis. Prob­le­mos dėl inf­lia­ci­jos

„Prob­lemų ga­li­me turė­ti tik dėl inf­lia­ci­jos. Ji ga­li vir­šy­ti nu­sta­tytą­ sias nor­mas, nes Lie­tu­vo­je brangs­ ta elekt­ra, dy­ze­li­nas, ki­ti pro­duk­ tai“, – už­si­minė prem­je­ras. Pa­sak jo, Vy­riau­sybė galbūt galėtų im­tis tam tikrų dirb­ti­nių prie­mo­nių, ku­rios nu­muštų kai­nas, ir taip bent lai­ki­nai su­ma­žintų inf­lia­ciją. „Ta­ čiau Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja aky­lai ste­bi pa­dėtį vi­so­se ša­ly­se ir la­bai nei­gia­ mai ver­ti­na kiek­vieną tokį spren­ dimą, ku­ris ga­li turė­ti įta­kos kainų ly­giui. Pap­ras­tai žiū­ri­mi ne tik tu­ ri­mi inf­lia­ci­jos re­zul­ta­tai, bet ir jos per­spek­ty­vos, tai yra, kaip kai­nos ga­li keis­tis ar­ti­miau­sio­je atei­ty­je“, – sakė Vy­riau­sybės va­do­vas. A.But­ke­vi­čius tvir­ti­no, kad va­ sa­rį Vy­riau­sybė įver­tins, kaip Lie­ tu­va ati­tin­ka Mast­rich­to kri­te­ri­jus. Ne­nei­gia­ma, kad tuo at­ve­ju, jei­gu

vi­si ro­dik­liai ir per­spek­ty­vos būtų ge­ros, Lie­tu­va for­ma­liai galėtų pa­ si­nau­do­ti ga­li­my­be pra­šy­ti jau nuo kitų metų pra­džios įsi­ves­ti eurą. Tie­sa, prem­je­ras ne­la­bai ti­ki to­ kia ga­li­my­be, nors ir už­si­me­na, kad būtų ge­rai eurą įsi­ves­ti kar­ tu su Lat­vi­ja, ku­ri ke­ti­na tai pa­da­ ry­ti nuo 2014-ųjų pra­džios. „Ta­ čiau ma­nau, kad mums bus rea­liau tai pa­da­ry­ti nuo 2015 m. Tai pa­sa­ kiau ir ne­se­niai su­si­tikęs su Lie­tu­ vos ko­mer­ci­nių bankų at­sto­vais“, – kalbė­jo A.But­ke­vi­čius. Siū­lo pa­būti bal­ta var­na

Ga­lio­jan­tys gra­fi­kai leid­žia Lie­tu­vai iki šių metų va­sa­rio pa­bai­gos ap­si­ spręsti, ar kreip­tis į Eu­ro­pos Ko­mi­ siją ir Eu­ro­pos cent­rinį banką, kad

šie pa­rengtų pra­ne­ši­mus apie Lie­ tu­vos pa­si­ren­gimą jau nuo 2014 m. litą pa­keis­ti eu­ru. Jei­gu toks pra­šy­mas at­si­rastų, ge­ gužės vi­du­ry­je būtų pa­skelb­tas šių dviejų Eu­ro­pos ins­ti­tu­cijų ver­dik­ tas. Jei­gu jis būtų tei­gia­mas, iki lie­ pos būtų priim­ti vi­si būti­ni tei­si­niai spren­di­mai dėl Lie­tu­vos įsto­ji­mo į eu­ro zoną nuo 2014 m. sau­sio 1 d. A.But­ke­vi­čius kol kas ne­galė­jo pa­sa­ky­ti, ar tik­rai Lie­tu­vos Vy­riau­ sybė jau va­sarį kreip­sis į ES ins­ti­tu­ ci­jas dėl eu­ro įve­di­mo. Ta­čiau, anot prem­je­ro, „si­tua­ci­ja bus įver­tin­ta ir bet ku­riuo at­ve­ju bus pa­reng­ta eu­ ro įsi­ve­di­mo pro­gra­ma“. Val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je vy­rau­ ja skep­tiš­kos nuo­monės dėl skubė­ ji­mo įsi­ves­ti bendrąją Eu­ro­pos va­ liutą. Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vas Re­mi­gi­jus Že­mai­ tai­tis yra pa­reiškęs: „Ge­riau il­giau pa­būti bal­to­mis var­no­mis, ne­gu lik­ti be kel­nių, sten­gian­tis neat­si­ lik­ti nuo estų ir lat­vių. Žiūrė­ki­me, kas nau­din­giau­sia mūsų žmonėms ir vals­ty­bei. Ką laimė­si­me eurą įsi­ dėję į kiaurą ki­šenę?“

Val­dan­čio­ jo­je koa­li­ci­ jo­je vy­rau­ja skep­tiš­kos nuo­monės dėl skubė­ ji­mo įsi­ves­ ti bendrąją Eu­ro­pos va­liutą.

Ap­si­pir­ki­mas: skai­čiuo­ja­ma, kad nau­ja ver­ti­mo apa­ratū­ra Sei­mo

kan­ce­lia­ri­jai at­sieis apie 1,5 mln. litų.

Sei­mas gink­luo­ja­si nauja apa­ratū­ra Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Kitą pus­metį Lie­tu­vo­je vyk­sian­ tys pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ren­gi­niai kai­nuos mi­li­jo­nus. Sei­mo kan­ce­ lia­ri­ja ieš­ko, iš ko nu­si­pirk­ti mo­ der­nią ver­ti­mo įrangą. Pir­ki­nys – būti­nas

Apie 1,5 mln. litų – tiek Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai at­sieis nau­ja mo­der­ ni ver­ti­mo apa­ratū­ra: mik­ro­fo­nai, pul­tai, val­dy­mo įren­gi­niai. Pir­ki­ niai bus su­mon­tuo­ti is­to­rinė­je Ko­vo 11-osios salė­je, nes čia vyks pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ren­gi­niai. Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja jau pa­skelbė tarp­tau­tinį kon­kursą ir lau­kia, kas galėtų pa­si­ūly­ti ge­riau­sią kainą. Apa­ratū­ra tu­ri būti su­mon­tuo­ta iki bir­že­lio 1-osios. Sei­mo kanc­le­ris Jo­nas Mi­le­rius sa­ko, kad pir­ki­nys neiš­ven­gia­mas, nes vyks­tant ofi­cia­liems ES ren­ gi­niams juos teks vers­ti į 23 skir­ tin­gas kal­bas. Su šiuo me­tu Ko­vo 11-osios salė­je su­mon­tuo­ta apa­ ratū­ra to pa­da­ry­ti ne­įma­no­ma. Svarstė nuo­mo­tis

Nuo­monė: prem­je­ras A.But­ke­vi­čius ne­ti­ki, kad litą pa­keis­ti eu­ru bus

įma­no­ma anks­čiau nei 2015-ai­siais.

Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko („Fo­to­die­na“) nuo­tr.

Ka­ro­lio Ka­volė­lio („Fo­to­die­na“) nuo­tr.

Galbūt pi­giau būtų buvę mo­der­ nią apa­ratūrą iš­si­nuo­mo­ti? J.Mi­ le­rius teigė, kad bu­vo svars­to­ mas ir toks va­rian­tas, ta­čiau esą to da­ry­ti neap­si­mo­ka. „Taip, ga­li­ ma bu­vo nuo­mo­tis. Ta­čiau to­kios įran­gos Lie­tu­vo­je nėra. O ją įvež­ ti ir iš­vež­ti kai­nuo­ja dau­giau ne­ gu treč­da­lis vi­sos įran­gos“, – ti­ ki­no jis.

J.Mi­le­rius pri­minė, kad 2000 m., kai Lie­tu­vo­je vy­ko NA­TO par­la­ men­tinė asamblė­ja, Ko­vo 11-osios salė­je taip pat bu­vo su­mon­tuo­ta nau­ja įran­ga. „Ta įran­ga at­laikė 12 metų. Kiek­vie­nais me­tais to­je salė­je įvyks­ta 20–30 tarp­tau­ti­nio ly­gio ren­gi­nių. Ta­čiau ta apa­ratū­ra, ku­ri šiuo me­tu yra, leid­žia vers­ti dau­ giau­sia į 8 kal­bas, o to ne­pa­kan­ ka“, – sakė Sei­mo kanc­le­ris. „Gelbės“ ko­mi­te­tus

Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos va­do­vybė jau nu­sprendė, kad se­no­ji įran­ga bus su­mon­tuo­ta kai ku­riuo­se Sei­mo ko­mi­te­tuo­se. J.Mi­le­riaus tei­gi­mu, dau­ge­ly­je jų gar­so įra­šy­mo, at­ga­ mi­ni­mo įran­ga pa­se­nu­si, o par­la­ men­ta­rai skund­žia­si, kad ko­mi­tetų po­sėdžių įra­šai – la­bai pra­stos ko­ kybės. „Se­no­ji įran­ga bus iš­mon­ tuo­ta. Ten yra apie 140 dar­bo vietų. Mes ją su­mon­tuo­si­me ko­ mi­tetų po­sėdžių salė­se. Tik tri­jo­se ke­tu­rio­se ko­mi­tetų po­sėdžių salė­ se yra pro­fe­sio­na­li dis­ku­sijų įra­šy­ mo sis­te­ma, tad daž­nai ky­la šur­ mu­lys, kad kas nors ne­įsi­rašė, kad nie­ko ne­girdė­ti. Tai mes tą įrangą su­mon­tuo­si­me ke­liuo­se ko­mi­te­ tuo­se“, – sakė J.Mi­le­rius. Pri­me­na­me, kad Lie­tu­vos par­ la­men­te, kai Lie­tu­va pir­mi­nin­ kaus ES, vyks apie dvi de­šim­tis ren­gi­nių, čia turėtų ap­si­lan­ky­ ti maž­daug 3 tūkst. sve­čių. O pa­ grin­di­niai po­sėdžiai bus ren­gia­ mi ple­na­ri­nių po­sėdžių ir Ko­vo 11-osios salė­se.

Pa­minė­jo komunistų lyderio ju­bi­liejų And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

110-ųjų so­vie­tinės Lie­tu­vos ko­mu­ nistų va­do An­ta­no Snieč­kaus gi­ mi­mo me­ti­nių Vil­niu­je, An­ta­kal­ nio ka­pinė­se, su­si­rinkę pa­minė­ti so­cia­liz­mo gerbė­jai su­laukė jau­ nųjų kon­ser­va­to­rių staig­me­nos.

Šeš­ta­dienį ka­pinė­se su rau­do­nais gvaz­di­kais ran­ko­se rin­ko­si prie­ šta­rin­gai ver­ti­na­mo po­li­ti­ko Al­gir­ do Pa­lec­kio ša­li­nin­kai. Grupė pa­ traukė prie to­se pa­čio­se ka­pinė­se esan­čio Lie­tu­vos ko­mu­nistų par­ti­ jos pir­mo­jo sek­re­to­riaus A.Snieč­

kaus ka­po pa­minė­ti 110-ųjų jo gi­ mi­mo me­ti­nių. Tie­sa, tarp gerbėjų ne­bu­vo nei iš­ki­lių so­vie­tinės Lie­tu­ vos ko­mu­nistų par­ti­jos veikėjų, nei pa­ties A.Snieč­kaus ar­timųjų. Prie pa­mink­lo, nuo ku­rio prie­š ke­le­rius me­tus bu­vo pa­grob­tas ir lig šiol į vietą ne­grąžin­tas bron­zi­ nis ve­lio­nio bius­tas, pa­dėtas vai­ni­ kas nuo A.Pa­lec­kio va­do­vau­ja­mos par­ti­jos. Jau anks­čiau čia bu­vo pa­ sta­ty­ti Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos am­ ba­sadų vai­ni­kai. Sa­vo kal­bo­je A.Pa­lec­kis minė­jo ne­va Lie­tu­vai A.Snieč­kaus pa­da­ ry­tus nuo­pel­nus įvai­rio­se sri­ty­se. Po­li­ti­kas ti­ki­no, kad 1940–1974 m.

Lie­tuvą valdęs ko­mu­nistų va­das šalį pa­vertė mo­der­nia, aukštą­sias tech­no­lo­gi­jas plėto­jan­čia vals­tybe. „Vi­si buvę po A.Snieč­kaus va­do­ vai, pa­ly­gin­ti su juo, tėra po­li­ti­niai pigmė­jai“, – teigė jis. Net­r u­k us su­s i­r in­k u­s ių, dau­ giau­sia se­ny­vo am­žiaus A.Snieč­ kaus gerbėjų, dėmesį pa­t raukė ke­l i spal­v in­gai ap­s i­rengę jau­ nuo­liai. Kai ku­rie ko­mu­nistų ly­de­rio gerbė­jai pik­ti­no­si, kad ju­bi­lie­jaus minė­ji­me ap­si­lankęs jau­ni­mas ty­ čio­ja­si iš mi­ru­sio žmo­gaus. Tuo pat me­tu jau­ni­mas, dau­giau­sia jaunųjų kon­ser­va­to­rių at­sto­vai, ti­ki­no, kad

ka­pinės yra vie­ša vie­ta, ku­rio­je tu­ ri teisę lan­ky­tis vi­si. Jau­ni­mas at­si­nešė tortą, pa­ puoštą skai­čiaus 110 for­mos žva­ ku­te, bir­by­nių ir šven­ti­nio šam­ pa­no. Prie „šven­čian­čio“ jau­ni­mo pri­si­jungė tink­la­raš­ti­nin­kas My­ko­ las Klec­kas, ku­ris į at­lapą bu­vo įsi­ segęs rau­doną nu­gei­bu­sią le­liją. Vėliau šventę A.Pa­lec­kio ša­li­ nin­kams dar la­biau su­ga­di­no jų pa­čių išk­vies­ta po­li­ci­ja. Nors jie ir rei­ka­la­vo, kad pa­reigū­nai nu­ baustų jau­nimą už pro­vo­ka­ci­jas, pa­reigū­nai ne­puolė pil­dy­ti pro­to­ kolų – jie teuž­si­rašė kai ku­rių da­ ly­vių as­mens duo­me­nis.

Pa­gerbė: prie bu­vu­sio so­vietų

Lie­tu­vos va­do­vo ka­po vai­ni­kus pa­dėjo ne tik ko­mu­nis­tuo­jan­tys lie­tu­vių veikė­jai, bet ir Ru­si­jos bei Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sadų at­sto­vai.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

6

pirmadienis, sausio 7, 2013

nuomonės

Už ša­lies gar­si­ni­mą – pi­lie­ty­bė?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Zom­bių ma­ra­to­nas

N

ors nuo 2013-ųjų su­tik­tu­vių jau praė­jo sa­vai­tė, dau­ge­l io sme­ge­ny­se vis dar sprag­ si nau­ja­me­čiai lau­žai. Kaip ki­taip ga­l i­ma ma­ny­t i, kai po kiek­v ie­no skam­bu­čio į mo­bi­lų­jį gal­vos kvar­šin­to­ją vis dar pa­si­g irs­ta dai­lūs svei­k i­ni­mai su­ lau­k us Gy­va­tės me­tų. Ši­ta „mo­bi­l ia­k i­nė“ eti­ka jau se­n iai įgi­jo sa­vas pa­l in­kė­ji­mų tra­di­ci­jas, pe­rim­tas iš šven­tiš­kai et­nog­ra­ fi­nių įpro­čių. Vis­kas – tau­tos džiaugs­mui. Tik ar ta tau­ta iš­t ies mo­ka džiaug­t is gy­ ve­ni­mu, ar tik šau­niai imi­tuo­ja šią jau­se­ ną net di­džių­jų šven­čių pro­ga? Kai ste­bi tas tre­jų de­v y­ne­r ių pi­lo­t uo­ja­mas bū­t y­ bes, ima drai­ky­tis įspū­dis, jog nei švęs­ti, nei ger­ti lais­vo­ji rin­ka mū­sų dar neiš­mo­ kė. Su­tik­tu­vių eks­ta­zė blaš­ko­si po pus­ru­ tu­lius, ir nie­kaip ne­be­ga­li­ma su­pras­ti, ar tai šven­tė, ar šer­me­nys, ar šiaip zom­bių ma­ra­to­nas į mė­nu­l į.

Žo­džiu, šven­tė ar pa­ka­ sy­nos, vis tiek, anot P.Šir­ vio, il­ge­sys – ta gies­mė. Links­min­tis mums to­ta­ liai ne­si­se­ka. Kai sa­ko, kad lie­tu­viai – vi­du­ti­ny­bių tau­ta, ne­ver­ta tuo ti­kė­ti, nes žvilg­te­lė­jus į Nau­ jų­jų ba­la­ga­ną akis rai­žo kraš­tu­t i­nu­mai. Vie­ni ne­pa­liau­ja at­ra­jo­ti pu­to­jan­čio vy­no ra­ti­lais, ki­ti iki iš­se­ki­mo braz­di­na kank­lė­ mis ir ki­tais sty­gi­niais. Vi­sa tai sie­ja tik vie­nas bend­ras da­ly­ kas – bet ku­r iuo at­ve­ju rei­ka­las bai­g ia­si aša­ro­ji­mu: ar­ba gir­tu, ar­ba iš įpro­čio. Žo­ džiu, šven­tė ar pa­ka­sy­nos, vis tiek, anot P.Šir­v io, il­ge­sys – ta gies­mė. Links­m in­ tis mums to­ta­l iai ne­si­se­ka. Pa­si­t ik­da­ma 2013-uo­sius vie­na te­le­vi­z i­ja stro­piai gie­ do­jo lyg per Vė­l i­nes, ki­ta mė­g i­no links­ min­t i pa­si­tel­k u­si Bu­du­l į. Jei ne jis, re­g is, Nau­jie­ji ap­skri­tai bū­t ų ap­len­kę žyd­r ų­jų TV rau­dų kraš­tą. Vi­sai ki­taip yra pas ru­sus ar­ba aust­r us. Šiuo po­ž iū­r iu pri­bloš­k ian­t is yra Kar­lo Moik’o TV pro­jek­tas „Mu­si­kan­tens­tadl“, ku­r is jau dau­g y­b ę me­t ų ne­pa­l ie­ka nė vie­no ne­si­šyp­san­čio žiū­ro­vo vei­do. Te­ rei­k ia vie­ną­kart pa­ma­ty­t i, ir tam­pa aiš­ ku, kas yra šven­tė. Ta­čiau pas mus – ki­t i įpro­čiai. Kam, pa­ vyz­d žiui, sau­sio 1-ąją šau­t ų į gal­vą švie­ saus at­mi­n i­mo H.Gruš­n io ra­d i­ju­je už­sa­ ky­t i dai­n i­n in­kės Ade­le „So­meo­ne Li­ke You“? Tik iš­gry­nin­tam lie­tu­viui ga­li šau­ti į gal­vą to­kia pro­ga klau­sy­tis sker­džia­mo žin­duo­lio bal­su trau­kia­mo sui­ci­di­nio mi­ no­ro. Bū­tent ta­da tam­pa aiš­ku, ko­dėl esa­ me sa­vi­žu­džių tau­ta.

m.skiriute@kl.lt

Šven­tu­sie­ji bu­vo ne­va­ly­vi

P

i­lie­ty­bės rei­ka­lų ko­mi­si­ja praė­ju­sią sa­vai­tę re­ko­men­da­vo ne­su­teik­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės šo­kė­jo ant le­do Dei­vi­do Stag­niū­no par­tne­rei Isa­bel­lai To­bias. Nusp­ręs­ta, kad ame­ri­kie­tė nea­ti­tin­ka kri­te­ri­jų, tai­ko­mų as­me­niui, no­rin­čiam gau­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę išim­ties tvar­ka. Pas­ta­rie­ji yra du. Vie­nas jų – ne­gin­či­ja­ mi iš­skir­ti­niai nuo­pel­nai Lie­tu­vos vals­ty­bei, ki­tas – įsi­lie­ji­mas į Lie­tu­vos vi­suo­me­nę. Jei I.To­bias ne­ bus su­teik­ta Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė, po­ra ne­ga­lės at­sto­vau­ti Lie­tu­vai olim­pia­do­je. D.Stag­niū­no par­tne­rei li­ko pa­ sku­ti­nė vil­tis – su­lauk­ti ša­lies Pre­zi­den­tės ma­lo­nės. Ar rei­kia su­teik­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę I.To­bias, no­rin­čiai olim­pia­do­je gin­ti mū­sų ša­lies gar­bę?

Prieš

Po Nau­jų­jų su­tik­tu­vių išė­jus į kie­ mą te­ko nu­stėr­ti. Vi­sur mė­tė­si fe­ jer­ver­kų pa­kuo­tės. Ne­gi taip sun­ ku jas su­si­rink­ti? Rei­kia mo­kė­ti ir švęs­ti, ir ap­si­tvar­ky­ti. Jo­nas

Ma­ši­nų grūs­tis ne­to­li eg­lės

Ste­bi­na, kaip klai­pė­die­čiai sie­kė kuo ar­čiau au­to­mo­bi­liais pri­va­ žiuo­ti prie Teat­ro aikš­tė­je esan­ čios eg­lu­tės. Ne­nuos­ta­bu, kad jos link ve­dan­ti Tur­gaus gat­vė bu­vo sau­sa­kim­ša ma­ši­nų. Gud­res­ni pra­ban­ges­nių au­to­mo­bi­lių sa­vi­ nin­kai juos, įjun­gę ava­ri­nius sig­ na­lus, pa­li­ko ko­ne gat­vės vi­du­ry­ je. Tad ne­keis­ta, kad už­blo­kuo­tų ma­ši­nų vai­ruo­to­jai ne­ga­lė­da­vo iš­ va­žiuo­ti. O jei klai­pė­die­čiai trans­ por­to prie­mo­nes pa­lik­tų kur nors to­liau – tik­rai ne­bū­tų ne­su­sip­ra­ ti­mų. Vai­ruo­to­jas Vy­tau­tas

Rei­kia ty­ri­mų

Edi­ta Dva­rio­nie­nė, Klai­pė­dos dai­lio­jo čiuo­ži­mo klu­bo „Spei­gas“ va­do­vė, vy­riau­sio­ji tre­ne­rė: – Esu už tai, kad I.To­bias bū­tų su­teik­ta Lie­tu­vos pi­ lie­ty­bė. Mū­sų ša­liai rei­ka­lin­gas spor­tas. Kuo kal­tas vai­ki­nas, jei šo­ka su par­tne­re iš už­sie­nio? Juk ne spe­ cia­liai ją pa­si­rin­ko. Ko­dėl dėl to šo­kė­jas ne­ga­li da­ly­ vau­ti olim­pia­do­je ir at­sto­vau­ti Lie­tu­vai? Ma­nau, kad toks šan­sas D.Stag­niū­nui tu­ri bū­ti duo­tas. Šiuo at­ve­ ju rei­kia pa­da­ry­ti išim­tį ir su­teik­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­ bę I.To­bias. Tu­ri­me pa­lai­ky­ti vai­ki­ną ir mer­gi­ną, ku­ rie no­ri at­sto­vau­ti Lie­tu­vai. Ne­rei­kė­tų jiems už­kirs­ti ke­lio. Rei­kia džiaug­tis, kad už­sie­nio ša­lies pi­lie­tė no­ ri at­sto­vau­ti mū­sų ša­liai ir ją gar­sin­ti. Tu­ri­me pa­lai­ ky­ti šią po­rą.

Ser­ge­jus Jo­vai­ša, Sei­mo na­rys, le­gen­di­nis Lie­tu­ vos krep­ši­nin­kas: – Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė I.To­bias ne­ga­li bū­ti su­teik­ta, nes ji nea­ti­tin­ka kri­te­ri­jų. Be to, vien­kar­ti­niai ki­tų ša­lių at­sto­vų pa­si­ro­dy­mai su Lie­tu­vos vė­lia­va ne­la­bai rim­ tai at­ro­do. Ko­dėl I.To­bias su sa­vo par­tne­riu ne­no­ri at­ sto­vau­ti JAV? Tik­rai ne­su nu­si­tei­kęs prieš ge­rus spe­ cia­lis­tus iš už­sie­nio, bet pir­miau­sia rei­kia iš­nau­do­ti sa­vus. Po­ros, ku­rios vie­nas iš na­rių yra už­sie­nio spor­ ti­nin­kas, iš­ko­vo­to me­da­lio sko­nis yra ki­toks. Da­ly­vau­ jant to­kioms po­roms, vi­sa­da ser­gi už sa­vo ša­lies pi­lie­ tį. Esa­me ma­ži ir džiau­ki­mės sa­vo at­le­tų iš­ko­vo­tais pa­sie­ki­mais, te­gul jų ir bus ne­daug. Ne­sis­ten­ki­me, jog per­ga­les pa­dė­tų iš­ko­vo­ti ki­tų ša­lių spor­ti­nin­kai.

Atgarsiai

Pa­lan­gą iš­keis į ki­tus ku­ror­tus

Nu­tir­pęs snie­gas at­vė­rė mū­sų mies­to pikt­žaiz­dę – šu­nų iš­ma­ tas, ku­rių pil­na ant vi­sų ta­ke­lių ir ša­li­gat­vių. Plū­du­riuo­ja tas siau­ bas van­de­ny­je. Bau­gu pa­slys­ ti, nes grei­tai vei­das ga­li at­si­dur­ ti mėš­le tik­rą­ja ta žo­džio pra­sme. Pa­me­nu, kaž­ka­da te­ko skai­ty­ ti, kad Iz­rae­ly­je prieš šu­nų iš­ma­ tų ne­su­ren­kan­čius šei­mi­nin­kus val­džia ėmė­si la­bai ra­di­ka­lių ir bran­gių prie­mo­nių. Bu­vo įsteig­ta tar­ny­ba, ku­ri su­ra­šė vi­sus lai­ko­ mus šu­nis, paė­mė jų krau­jo mė­gi­ nius, kad vė­liau jau iš tos gat­vė­je pa­lik­tos krū­ve­lės pa­gal DNR nu­ sta­ty­tų, ku­ris šuo pri­der­gė. Sup­ ran­ta­ma, pas mus toks žings­nis – ne­rea­lus, bet su­gal­vo­ti vis tiek ką nors rei­kia, nes grei­tai pa­skę­si­me šu­nų iš­ma­to­se. R.

V.Spu­ry­tė. „Pa­lan­ga ža­da nau­ją mo­kes­tį“, „Klai­pė­da“, 2013 01 05. Ku­rio­je vie­to­je Kons­ti­tu­ci­jo­je pa­ ra­šy­ta, kad lie­tu­viams bu­vi­mas kai ku­rio­se Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­se ga­li bū­ti mo­ka­mas? Dau­ge­lis „ver­kia“, kad žmo­gus ap­si­tvė­rė sa­vo skly­pą prie eže­ro ir nie­ko neį­lei­džia, ar­ba už įė­ji­mą ima pi­ni­gus. To­kius val­ džia bau­džia. O čia vi­są mies­tą ap­ si­tvers tvo­ra ir ims pi­ni­gus už įė­ji­ mą. Ne­sup­ran­tu kaž­ko? Vil­kiuks

*** Įė­ji­mas ne­bus mo­ka­mas. Mo­kes­tis už trans­por­to prie­mo­nę. Kaip ma­ no­te, iš ko­kių lė­šų iš­lai­ko­ma Pa­lan­ gos inf­rast­ruk­tū­ra? Šiaip ar ži­no­te, iš ko su­da­ro­mi mies­tų biu­dže­tai?

lio tar­ša ir ki­ti „ne­ma­lo­nu­mai“ yra jau įskai­čiuo­ti į de­ga­lų kai­ną. At­sa­ky­mas

*** Į mū­sų ku­ror­tus tuoj neap­si­mo­kės va­žiuo­ti. Ma­nau, kad la­biau ap­si­ mo­ka il­sė­tis už­sie­nio ku­ror­tuo­se: ten sau­lė tik­rai ga­ran­tuo­ta, o ir kai­ nuo­ja vis­kas pi­giau nei Lie­tu­vė­lė­je. Vai­do­tas

*** Nuo 2013 m. ge­gu­žės 15 d. iki rug­ sė­jo 15-osios bent vie­ną se­zo­ną au­to­mo­bi­li­nin­kams rei­kė­tų boi­ ko­tuo­ti Pa­lan­gą. Ta­da me­ro pa­va­ duo­to­jo gal­vo­je gal at­si­ras­tų rim­ tes­nių idė­jų...

ko­kius su­mau­tus lei­di­mus pirk­tis, kad ga­lė­tų į dar­bą at­va­žiuo­ti? To­mas

*** Jo­kių pro­ble­mų. Jau trys va­sa­ros ato­sto­gau­ju Tur­ki­jo­je. 10 die­nų poil­sio šio­je ša­ly­je kai­nuo­ja pi­giau nei Pa­lan­go­je. ir kur bė­da

*** Da­bar užuo­t ra­mes­nę die­ną (nes se­zo­no me­tu ten bai­su) at­va­žia­ vę pa­si­vaikš­čio­ti po Pa­lan­gą ir su­ si­pa­žin­ti, kaip mies­tas per se­zo­ną pa­si­kei­tė, už­su­kę su­šil­ti ka­vi­nė­je prie pie­tų sta­lo ar ka­vos puo­de­lio, va­žiuo­si­me į Klai­pė­dą. Ten ne dar­ bo die­no­mis bent au­to­mo­bi­lių sta­ ty­mas ne­mo­ka­mas.

Vil­kiu­kui

au­to­mo­bi­li­nin­kas

Su­per

*** Iš ko­kių lė­šų iš­lai­ko­ma Pa­lan­gos inf­rast­ruk­tū­ra? Iš to­kių pat lė­šų, kaip ir ki­tų mies­tų, į ku­riuos įva­ žia­vi­mas ne­mo­ka­mas. Au­to­mo­bi­

*** Di­des­nių ne­sa­mo­nių pri­si­gal­vo­ ti ne­beį­ma­no­ma. Ne­gi vers­li­nin­ kams, ir taip mo­kan­tiems be­ga­les mo­kes­čių vals­ty­bei, teks dar ir kaž­

*** Pa­lan­ga jau ga­li at­si­svei­kin­ti su dau­gu­ma lan­ky­to­jų.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Mil­da Ski­riu­tė

Už

Saulius Pocius

karštas telefonas

Gy­ve­nu Kre­tin­gos gat­vės 79 na­me. Kas­met mū­sų bend­ri­jos va­do­vai ar šiaip ini­cia­ty­vūs gy­ven­to­jai pir­ma­ ja­me aukš­te pa­puo­šia eg­lu­tę, prie lan­go pri­ka­bi­na lem­pu­tes. Iš kar­ to nuo­tai­ka pa­ge­rė­ja. Ne­pa­mirš­ta ir skel­bi­mų len­to­je pa­ka­bin­ti svei­ki­ ni­mo gy­ven­to­jams. Grįž­ti na­mo ir kiek­vie­ną kar­tą nuo­tai­ka pa­ge­rė­ja. Ačiū jiems už to­kią ma­lo­nią do­va­ ną gy­ven­to­jams. Vai­da

Leng­va­tos tai­ko­mos skir­tin­gai

Gir­dė­jau, kad Vil­niu­je nuo­lai­dos mies­to au­to­bu­sų bi­lie­tams tai­ko­ mos su­lau­kus 60 me­tų. Klai­pė­do­je – tik nuo 70-ies. Ko­dėl ne­ga­li bū­ ti vi­sur vie­no­da tvar­ka? Juk esa­ me vie­na vals­ty­bė. Su­si­da­ro įspū­ dis, kad ki­tų mies­tų gy­ven­to­jai yra disk­ri­mi­nuo­ja­mi.

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ji kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Ačiū bend­ri­jos va­do­vams

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Au­gus­ti­nas Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, sausio 7, 2013

ekonomika

Žie­ma vers­lo ne­sus­ting­dė Lai­ku į ša­lį at­slin­ku­si žie­ma pas ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rius ir į spe­ cia­li­zuo­tas žie­mos pre­kių par­duo­tu­ves pri­trau­kė gau­ses­nius lan­ky­to­jų srau­tus ir išau­gi­no jų par­da­vi­mą. Šių vers­li­nin­kų ne­ sug­lu­mi­no nė trum­pa­lai­kis orų at­ši­li­mas. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Šal­ta­sis me­tų lai­kas spor­to aist­ ruo­liams pri­mi­nė žie­mos pra­mo­ gas. To­dėl pa­de­da­mi ke­lio­nių or­ ga­n i­za­to­r ių ir spe­c ia­l i­z uo­to­se par­duo­tu­vė­se ap­si­rū­pi­nę sli­di­nė­ji­ mo įran­ga jie gau­siai pa­trau­kė į už­ sie­nio ša­lis. O Lie­tu­vo­je vei­kian­čių sli­di­nė­ji­mo tra­sų sa­vi­nin­kai keiks­ no­ja žie­mos pra­džio­je už­klu­pu­sias pū­gas, vė­liau – at­ly­dį. Sli­di­nė­ji­mo se­zo­nas, kaip pa­sa­ko­jo bend­ro­vės „No­va­tu­ras“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Li­nas Al­do­nis, pa­pras­tai pra­si­de­da per di­džią­sias me­tų šven­ tes ir tę­sia­si iki ba­lan­džio. O di­džiau­ sią pi­ką sli­di­nin­kų skai­čius pa­sie­kia va­sa­rį ir ko­vą. „Ka­dan­gi ke­lio­nių į šil­tuo­sius kraš­tus žie­mą su­ma­žė­ja, jas kei­čia sli­di­nė­ji­mo mė­gė­jams skir­ tos iš­vy­kos“, – sa­kė pa­šne­ko­vas. Jis pa­ti­ki­no, kad sli­di­nė­ji­mo ke­ lio­nių skai­čius pa­sta­ruo­sius ke­ le­rius me­tus nuo­lat au­go. To­dėl na­tū­ra­lu, kad kas­met di­dė­ja ir siū­ lo­mų ke­lio­nių kryp­čių bei vie­tų ke­ liau­to­jams skai­čius. „Dėl au­gan­čio su­si­do­mė­ji­mo ke­lio­nė­mis į Ita­li­ją pa­di­di­no­me vie­tų skai­čių. Taip pat pri­sta­tė­me ke­lio­nes į Aust­ri­ją. Sli­ di­nė­ji­mo vie­tų šiais me­tais smar­ kiai pa­dau­gė­jo“, – sa­kė L.Al­do­nis.

Bend­ro­vės „Tez Tour“ Vie­šų­jų ry­šių ir rin­ko­da­ros sky­riaus va­do­ vė In­ga Aukš­tuo­ly­tė pa­sa­ko­jo, kad jau ke­le­rius me­tus iš ei­lės vie­na po­ pu­lia­riau­sių žie­mos ke­lio­nių kryp­ čių iš­lie­ka Aust­ri­jos Al­pės.

Nors gy­ven­to­jai žie­ mą ieš­ko sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tų už­sie­ny­je, dau­gu­ma jų mie­liau ren­ka­si ato­sto­gas šil­ tuo­siuo­se kraš­tuo­se. Nors sli­di­nė­ji­mo ke­lio­nių pa­ klau­sa to­ly­džiai au­ga, o kai­nos smar­kiai ne­si­kei­čia, poil­si­nės ke­ lio­nės šil­tuo­se kraš­tuo­se sa­vo po­ pu­lia­ru­mu vis dar pa­ste­bi­mai len­ kia sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tus. „Ne­pai­sant di­džiu­lio su­si­do­mė­ ji­mo ak­ty­viu poil­siu, lie­tu­viai per žie­mos ato­sto­gas pir­mu­mą tei­kia šil­tie­siems kraš­tams – Egip­to, Te­ ne­ri­fės, Tai­lan­do ku­ror­tams. Aki­ vaiz­du, kad Lie­tu­vos ke­liau­to­jams ak­tua­lu pa­bėg­ti nuo niū­rių mū­sų kli­ma­to są­ly­gų ir pa­si­le­pin­ti sau­lės vo­nio­mis, šil­ta jū­ra, pa­si­mė­gau­ti eg­zo­ti­ka“, – sa­kė I.Aukš­tuo­ly­tė. Kol lie­tu­viai ak­ty­viai ke­liau­

Ka­ri­nio tran­zi­to kro­vi­nių daugė­ja Praė­j u­s iais me­t ais per Klaipė­ dos uostą bu­v o per­v ež­t a dau­ giau kaip 5 tūkst. JAV ka­r iš­k ių kon­t ei­n e­r ių. Aps­k ai­č iuo­t a, kad NA­TO kro­vi­nių tran­zi­tas per uos­ ta­miestį išau­go 54 pro­c., pa­ly­gin­ ti su 2011 m.

NA­TO kon­tei­ne­rių krovą Klaipė­ dos uos­te vyk­d o bend­rovė „Klaipė­d os kon­tei­n e­r ių ter­m i­ na­las“. Bend­rovės par­da­vi­mo ir rin­ko­da­ros sky­riaus va­dovė Ire­ na Če­pen­ko in­for­ma­vo, kad pra­ ėju­siais me­tais Al­jan­so tran­zitą per Klaipėdą su­darė tik JAV kro­ vi­niai.

Lie­tu­va jau dau­giau kaip me­tus pri­klau­ so va­di­na­ma­jai šiau­ri­nio ap­rūpi­ni­ mo ke­lio sche­mai.

2012 m. į bend­rovės ter­mi­nalą lai­vais bu­vo at­ga­ben­ta 4119 NA­TO kon­tei­ne­rių, o va­di­na­muo­ju at­ga­li­ niu tran­zi­tu iš Af­ga­nis­ta­no iš­vež­ta 916 kon­tei­ne­rių. O 2011 m., pa­sak bend­rovės at­ stovės, iš vi­so bu­vo per­krau­ta 3266 kon­tei­ne­riai su JAV ka­riš­kių kro­vi­ niais.

I.Če­pen­ko tei­gi­mu, pa­ja­mos, gau­na­mos būtent iš NA­TO tran­zi­to sek­to­riaus, nėra at­ski­rai skai­čiuo­ ja­mos. „NA­TO kro­vi­niai su­da­ro tik 1,7 pro­c. visų mūsų krau­namų kon­ tei­ne­rių“, – tei­gia­ma bend­rovės at­stovės at­sa­ky­me. Klaipė­dos vals­ty­bi­nio jūrų uos­ to di­rek­ci­jos at­stovė ry­šiams su vi­ suo­me­ne Ge­da Mi­ka­lo­čienė sakė, kad uos­to pa­ja­mos už at­ga­ben­tus 4,1 tūkst. NA­TO kon­tei­ne­rių siekė apie 190 tūkst. litų. Už­per­nai iš NA­TO tran­zi­to bu­vo gau­ta apie 150 tūkst. litų pa­jamų. Nors rink­lia­vos už NA­TO tran­ zi­to kro­vi­nius su­da­ro ga­na mažą uos­to di­rek­ci­jos pa­jamų dalį, pa­ sak G.Mi­ka­lo­čienės, „ypač rei­ kia at­kreip­ti dėmesį į tą faktą, kad NA­TO kro­vi­nių kro­va taip pat yra pres­ti­žo, pri­pa­ži­ni­mo ir uos­to pa­ trauk­lu­mo bei kon­ku­ren­cin­gu­mo klau­si­mas“. Be to, tai ir vals­tybės po­li­ti­nio pa­ti­ki­mu­mo bei gebė­ji­mo efek­ty­ viai dirb­ti ran­ka ran­kon su sąjun­ gi­nin­kais įro­dy­mas. Ga­be­nant kro­vi­nius į Af­ga­nis­ taną ir iš jo Lie­tu­va jau dau­giau kaip me­tus pri­klau­so va­di­na­ma­jai šiau­ri­nio ap­rūpi­ni­mo ke­lio sche­ mai, į ku­rią taip pat įei­na Ru­si­ja bei Cent­rinės Azi­jos ša­lys. Dėl NA­TO tran­zi­to su Klaipė­dos uos­tu taip pat kon­ku­ruo­ja Lat­vi­jos ir Es­ti­jos uos­tai. „Klaipė­dos“, BNS inf.

ja į už­sie­nio sli­di­nė­ji­mo ku­ror­ tus, ša­lies tra­sos šią žie­mą mer­ di. Lie­tu­vos žie­mos spor­to cent­ro di­rek­to­rius Bro­nis­lo­vas Ci­cė­nas pri­pa­ži­no, kad pa­dė­tis šiuo me­ tu pra­sta. „Nors per šven­tes puo­ se­lė­jo­me vil­tis, – juk snie­go bu­vo pa­kan­ka­mai, o tra­sos pa­ruoš­tos, – lan­ky­to­jų su­lau­kė­me la­bai ma­žai. To­kia pa­ti si­tua­ci­ja, kiek te­ko gir­ dė­ti, bu­vo ir Anykš­čiuo­se, ir Plun­ gė­je“, – var­di­jo jis. B.Ci­cė­nas pa­sa­ko­jo, kad kai­nos lan­ky­to­jams pa­sta­ruo­ju me­tu ne­ si­kei­tė, ta­čiau po­ky­čių ga­li­ma su­ lauk­ti. „Brangs­ta elekt­ra, taip pat dy­ze­li­niai de­ga­lai, ku­rių mums rei­ kia la­bai daug, pa­di­dė­jo dar­bo už­ mo­kes­čiai. Vi­sa tai di­di­na są­nau­ das. “, – sa­kė jis, ta­čiau ne­si­ry­žo pro­gno­zuo­ti, kiek kai­nos ga­li kil­ti. Nors žie­mos pra­mo­gų komp­lek­ se „Snow are­na“ Drus­ki­nin­kuo­se sli­di­nė­ji­mo tra­sos po sto­gu vei­kia iš­ti­sus me­tus, šal­tuo­ju me­tų lai­ ko­tar­piu, ne­prik­lau­so­mai nuo už­ klu­pu­sių pū­gų ar at­ly­džių, lan­ky­ to­jų srau­tai išau­ga, kaip pa­ti­ki­no komp­lek­so ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­vė Jū­ra­tė An­ta­nai­ty­tė-Vol­de­ma­rie­ nė. „Va­sa­rą, ru­de­nį per die­ną ap­ si­lan­ky­da­vo vi­du­ti­niš­kai apie 300 lan­ky­to­jų, šiuo me­tu jų su­lau­kia­ me apie 800. Ta­čiau šį lan­ky­to­jų

Skir­tu­mai: kol sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tus už­sie­ny­je siū­lan­tys ke­lio­nių or­ga­

ni­za­to­riai ir žie­mos pre­kių par­duo­tu­vės tri­na ran­ko­mis, ša­lies sli­di­nė­ ji­mo tra­sų sa­vi­nin­kai nuo­gąs­tau­ja dėl lan­ky­to­jų sto­kos.

skai­čių la­biau sie­ja­me su šven­ti­ niu lai­ko­tar­piu. Bu­vo lie­tu­vių, lat­ vių, len­kų šven­ti­nės die­nos, da­bar – ru­sų, bal­ta­ru­sių“, – sa­kė ji. Paš­ne­ko­vė sa­kė pa­ste­bė­ju­si šiek tiek be­si­kei­čian­tį lan­ky­to­jų iš Lie­tu­ vos ir už­sie­nio san­ty­kį – už­sie­nie­čių žie­mos pra­mo­gų komp­lek­se dau­ gė­ja. Šiuo me­tu lie­tu­viai su­da­ro di­ džią­ją da­lį vi­sų lan­ky­to­jų – 60 pro­c., o per­nai jų dalis sie­kė 75 pro­c. Pra­si­dė­jęs šal­ta­sis me­tų lai­kas smar­kiai kils­te­lė­jo žie­mos pre­kių par­da­vi­mą. Spe­cia­li­zuo­tos par­ duo­tu­vės „4Season“ par­da­vi­mo

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

va­do­vo And­riaus Ki­zio tei­gi­mu, gruo­džio pra­džio­je sli­di­nė­ji­mo ap­ran­gos ir ak­se­sua­rų par­da­vi­mas išau­go 100 pro­c., nes va­sa­rą šių pre­kių pa­klau­sa la­bai men­ka. Bend­ro­vės „Pros­port.lt“ di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas Ei­na­ras Pau­ laus­kas pa­brė­žė, kad žie­mos se­zo­nu pre­kės yra bran­ges­nės, to­dėl di­des­ nis ir par­da­vi­mas. Anot jo, di­des­nis žmo­nių srau­tas jun­ta­mas iš­kri­tus pir­mam snie­gui ir pir­mą šven­ti­nę sa­vai­tę, o lai­ki­nas at­ši­li­mas di­de­ lės įta­kos par­da­vi­mui ne­tu­ri, nors žmo­nių srau­tas tru­pu­tį su­ma­žė­jęs.

PRISTATO

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS Kviečiame siūlyti ir patiems išrinkti darbais miestui bei žmonėms nusipelniusią moterį, kurią būtų galima tituluoti vienuoliktąja Metų klaipėdiete. Iki sausio 18 d. Laukiame verčiausių kandidatūrų siūlymų. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. Balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 7 d. Paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 8 iki 18 d. Dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. Balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

Kandidates į Metų klaipėdietės titulą galite siūlyti: Naujienų portale www.KL.lt, siųsti arba atnešti laiškus į redakciją adresu: Metų klaipėdietės rinkimams, dienraštis „Klaipėda“, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, arba į „Klaipėdos“ skyrių PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda.

9

PIRMADIENIS, SAUSIO 7, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Nau­ja val­džia siekia po­ky­čių Nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė jau pra­dė­jo mažinti anks­tes­nių­jų val­dy­ to­jų su­kel­tą įtam­ pą Klai­pė­dos uos­te, žve­jy­bos sek­to­riu­je ir tarp jū­ri­nin­kų.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pi­ni­gai liks in­ves­ti­ci­joms

Kai ka­den­ci­jai bai­gian­tis And­riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­ bė pa­rei­ka­la­vo iš Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos per­ ves­ti į biu­dže­tą 32 mln. li­tų iš ne­va už­dirb­to per 2011 me­tus pel­no, ki­ lo ne­su­sip­ra­ti­mas. Di­rek­ci­jai pri­ de­da­mi dar ir įpa­rei­go­ji­mai iš sa­vų lė­šų įreng­ti sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­rą, o ki­ta ran­ka se­mia­mi pi­ni­gai į biu­ dže­tą. Toks pi­ni­gų per­ve­di­mas ne tik stab­dy­tų uos­to in­ves­ti­ci­jas, bet ir pa­blo­gin­tų Uos­to di­rek­ci­jos sko­li­ ni­mo­si ga­li­my­bes. Ir re­zul­ta­tas jau yra. 2013-ųjų Uos­to di­rek­ci­jos in­ ves­ti­ci­jos į uos­tą bus vie­nos ma­ žiau­sių per pa­sta­ruo­sius me­tus. Uos­to di­rek­ci­jos eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų di­rek­to­rius-vy­riau­sia­sis fi­ nan­si­nin­kas Mar­ty­nas Ar­mo­nai­tis pa­tei­kė duo­me­nis, kad jei ne­rei­kė­ tų uos­to pi­ni­gų per­ves­ti į biu­dže­ tą, Uos­to di­rek­ci­jos sko­li­ni­mo­ si ga­li­my­bės pa­di­dė­tų maž­daug 50 pro­c. Pi­ni­gų sty­gius in­ves­ti­ci­joms, ku­rios yra nu­ma­to­mas 2013–2015 me­tais, nuo 427 mln. li­tų su­ma­žė­ tų iki 138 mln. li­tų. Pa­pil­do­mai bū­ tų įgy­ven­din­ta ne­ma­žai nau­jų pro­ jek­tų. Uos­to di­rek­ci­ja 2013-ie­siems ir ar­ti­miau­siems me­tams tu­ri am­ bi­cin­gų pla­nų – pa­gi­lin­ti pie­ti­nės da­lies uos­tą iki 14 met­rų, taip pat ir prie kran­ti­nių, įreng­ti su­skys­tin­tų­ jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo inf­rast­ ruk­tū­rą, pa­sta­ty­ti Klai­pė­dos ke­lei­ vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lą su įva­ža į mies­tą, už­baig­ti reng­ti kon­tei­ne­ rių pa­skirs­ty­mo cent­ro kran­ti­nes „Klai­pė­dos Smel­tė­je“. Pa­gal uos­to vys­ty­mo 2013–2015 me­tais pro­gra­mą nu­ma­ty­ta in­ves­ tuo­ti 462 mln. li­tų. Sko­lin­tos lė­šos su­da­ry­tų 231 mln. li­tų, nuo­sa­vos – 131 mln. li­tų, ES pa­ra­ma – 100 mln. li­tų. In­ves­ti­ci­jų de­fi­ci­tas bū­tų 427 mln. li­tų.

Po­žiū­ris: nau­jo­ji val­džia dėmesingesnė uos­to, jū­ri­nin­kų ir žve­jy­bos sek­to­rių lū­kes­čiams.

Nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės va­do­vas Al­gir­das But­ke­vi­čius ma­no, kad pi­ni­gai tu­ri lik­ti uos­te su są­ly­ga, jog jie bus nau­do­ja­mi tik in­ves­ti­ ci­joms ir paim­tų kre­di­tų pa­lū­ka­ noms deng­ti. Toks spren­di­mas yra pro­tin­ gas. Uos­tas yra Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos ge­ne­ra­to­rius. Vie­na to­na uos­te ­krau­to kro­vi­nio Lie­tu­vos eko­no­mi­ kai at­ne­ša 45 li­tus. Kvo­tų „ne­pri­va­ti­zuos“

Nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė jau su­stab­dė žve­jy­bos kvo­tų skirs­ty­mo tvar­ką, ku­rią pa­sku­ti­nė­mis veik­los die­no­ mis ban­dė pra­stum­ti Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja. „Stū­mi­mas“ vy­ko bul­do­ze­rio prin­ci­pu. Iš 12 Bal­ti­jos jū­ro­je žve­ jo­jan­čių įmo­nių 10 prie­ši­no­si nau­ ja­jai tvar­kai, nes ji su­kel­tų žve­jy­ bos įmo­nių griū­tį ir žve­jų ne­dar­bą. Ta­čiau, neat­siž­vel­gus į dau­gu­mos žve­jų ar­gu­men­tus, nau­jo­ji tvar­ka vis tiek bu­vo pa­tvir­tin­ta. A.Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­ma Vy­ riau­sy­bė tuo ir pa­si­žy­mė­jo, kad ne­pai­sė žmo­nių nuo­mo­nės, o da­ rė taip, kaip rei­kė­jo ne­di­de­lėms sa­ voms kuo­pe­lėms. Pa­gal nau­ją­ją tvar­ką kvo­tas pla­ nuo­ta skir­ti 10 me­tų ne at­ski­riems lai­vams, kaip bu­vo iki tol, o konk­

Mar­ty­nas Ar­mo­nai­tis:

Jei ne­rei­kė­tų uos­to pi­ni­gų per­ves­ti į biu­ dže­tą, Uos­to di­rek­ci­ jos sko­li­ni­mo­si ga­li­ my­bės pa­di­dė­tų maž­ daug 50 pro­c.

tų ir stri­me­lių kvo­tų ati­tek­tų vie­nai bend­ro­vei. Anks­čiau ji be­veik vie­na tas žu­vis gau­dė. Ta­čiau kai špro­ tų kai­nos išau­go nuo maž­daug 30 cen­tų už ki­log­ra­mą iki be­veik 2 li­ tų, 2012-ai­siais šias žu­vis gau­dė ir ki­ti žve­jai. Bet jų žve­jy­ba, skirs­tant kvo­tas be 2012 me­tų duomenų, bū­ tų anu­liuo­ta. Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas Al­ fon­sas Bar­gai­la ma­no, kad kvo­tos tu­ri bū­ti skirs­to­mos vi­siems žve­ jams pa­gal tu­ri­mus lai­vus, jų ga­ lin­gu­mus, tal­pas. Nau­ja­sis že­mės ūkio mi­nist­ras Vi­gi­li­jus Juk­na nau­jos tvar­kos įsi­ ga­lio­ji­mą su­stab­dė. Žve­jai kol kas žve­jos pa­gal se­ną­sias tai­syk­les. Jie ga­lės su­gau­ti 40 pro­c. tu­rė­to li­ mi­to. Per pus­me­tį ti­ki­ma­si su­ras­ ti komp­ro­mi­są ir kvo­tas pa­skirs­ty­ ti il­ges­niam lai­kui. Dė­me­sys jū­ri­nin­kams

re­čiai įmo­nėms. Dau­gu­mai žve­jų už­kliu­vo ne pa­ts kvo­tų skirs­ty­mo prin­ci­pas, o tai, pa­gal ko­kius duo­ me­nis ban­dy­ta nu­sta­ty­ti kvo­tas vie­nai ar ki­tai žve­jy­bos įmo­nei. Bu­vo ban­do­ma im­ti tik 2007– 2011 me­tus, neįt­rau­kiant 2012-ųjų. Taip skirs­tant, apie 80 pro­c. špro­

Lie­tu­vos jū­ri­nių or­ga­ni­za­ci­jų so­ cial­de­mok­ra­tams pa­teik­tas jū­ri­ nių pro­ble­mų są­ra­šas be­veik 100 pro­c. įtrauk­tas į Vy­riau­sy­bės pro­ gra­mos trans­por­to sek­to­riaus veik­ los pla­ną. Ke­ti­na­ma to­bu­lin­ti jū­ri­nin­kų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo tvar­ką ir so­ cia­li­nes ga­ran­ti­jas, už­tik­rin­ti jū­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

ri­nin­kų tei­ses vals­ty­bi­niu ir tarp­ tau­ti­niu mas­tu, pa­reng­ti il­ga­lai­kę na­cio­na­li­nės jū­rų lai­vy­bos pro­ gra­mą, ra­ti­fi­kuo­ti Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos kon­ven­ci­jas dėl dar­bo jū­rų lai­vy­bo­je, dėl žve­ jų dar­bo, dėl dar­bo do­kuo­se, dėl do­ki­nin­kų dar­bų sau­gos ir svei­ ka­tos. Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­ mi­nin­kas Pet­ras Be­kė­ža po­zi­ty­viai ver­ti­na tai, ko ima­si nau­jo­ji Vy­ riau­sy­bė. Per pa­sta­ruo­sius ket­ve­ rius me­tus jū­ri­nia­me sek­to­riu­je bu­vo stag­na­ci­ja. Jū­ri­nin­kų nuo­mo­nės be­veik ne­ pai­sy­ta. Esan­t ie­s iems val­d žio­ je at­ro­dė, kad jie yra pa­tys iš­ min­tin­giau­si ir ga­li prii­m­ti jū­ri­nį sek­to­rių re­gu­liuo­jan­čius spren­di­ mus be de­ri­ni­mo­su to sek­to­riaus žmo­nė­mis. Nuos­kau­dų reiš­kė ir už­mirš­ti Lie­tu­vos jū­ri­nio sek­to­riaus žmo­ nės. Nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės pro­ gra­mo­je fik­suo­ja­mas dė­me­sys ir jiems. Vy­riau­sy­bė ke­ti­na at­nau­ jin­ti glau­dų bend­ra­dar­bia­vi­mą su jū­rų ir vi­daus van­de­nų sri­ty­se dir­ ban­čia moks­lo vi­suo­me­ne, moks­lo įstai­go­mis, vi­so­ke­rio­pai rem­ti Lie­ tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­ kyk­los sie­kį įtei­sin­ti Jū­ri­nės aka­ de­mi­jos var­dą.

10

PIRMADIENIS, SAUSIO 7, 2013

rubrika JŪRA Mo­ne­tos ne­bus

Lai­vų sta­ty­ba

Do­ko koor­di­na­tės

Lie­tu­vos ban­kas at­si­sa­kė iš­leis­ti pro­gi­nę mo­ne­tą Klai­pė­dos uos­ to per­da­vi­mo Lie­tu­vai 90-me­ čiui, ku­ris bus pa­mi­ni­mas šie­ met. Ban­ko val­dy­ba pro­gi­nių mo­ne­tų lei­dy­bos pla­ną tvir­ti­na prieš ke­le­rius me­tus. Kreip­ta­si į su­si­sie­ki­mo mi­nist­rą, kad Lie­tu­ vos pa­štas iš­leis­tų pro­gi­nį ir ki­ tus jū­ri­nius pa­što ženk­lus.

Ru­si­ja pa­tvir­ti­no lai­vų sta­ty­bos vys­ty­mo 2013–2030 m. pla­ną. Ža­da­ma at­gai­vin­ti lai­vų sta­ty­ bos moks­lą, ba­zes, per­tvar­ky­ti ka­ri­nį jū­rų lai­vy­ną. Anks­čiau bu­ vo ma­ny­ta, kad Ru­si­ja už­sie­nio kom­pa­ni­joms, taip pat ir „BLRT grupp“, pa­teiks už­sa­ky­mą sta­ ty­ti žve­jy­bos lai­vus, bet ša­lis tai ža­da da­ry­ti pa­ti.

Dėl gruo­džio vi­du­ry­je Lie­tu­ vos te­ri­to­ri­niuo­se van­de­ny­se ties Bū­tin­gės ter­mi­na­lu nu­sken­ du­sio do­ko ki­lo są­my­šis. Do­ką tem­pu­sio lai­vo įgu­la ir Lie­tu­vos gel­bė­ji­mo tar­ny­bos pa­tei­kė skir­ tin­gas do­ko nu­sken­di­mo vie­tas. Tarp pa­teik­tų koor­di­na­čių yra pu­sės jūr­my­lės ar­ba maž­daug vie­no ki­lo­met­ro skir­tu­mas.

Klai­pė­dos uos­to sėkmės fe­n Per il­ges­nį lai­ko­tar­pį įver­ti­nus Klai­pė­dos uos­to vys­ty­mą, jo kro­vos au­gi­mą ir pa­ly­ gi­nus su ki­tais re­gio­no uos­tais at­si­ve­ria vaiz­das, su­tei­kian­tis ga­li­my­bę teig­ti, kad jis yra re­gio­no ly­de­ris. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Spar­čiau­sias au­gi­mas

Per pa­sta­ruo­sius 12 me­tų Klai­pė­ dos uos­to kro­vos au­gi­mas vi­du­ti­ niš­kai su­da­rė 8,3 pro­c. Kro­va nuo 14,9 mln. to­nų 1999 me­tais šok­te­ lė­jo iki 36 mln. to­nų 2011 me­tais. 2012-ai­siais krau­ta per 35 mln. to­ nų, šie­met pla­nuo­ja­ma per 36 mln. to­nų, o 2015 me­tais kro­va tu­rė­tų šok­te­lė­ti iki 39 mln. to­nų. Joks ki­tas ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­ tas nepasiekė to­kių kro­vos tem­pų. Tie­sa, Klai­pė­da to­kia ly­de­re ga­li bū­ti ne­beil­gai. Dar di­des­nius kro­ vos au­gi­mo tem­pus de­monst­ruo­ ja nau­jai pa­sta­ty­tas Ru­si­jos Ust Lu­ gos uos­tas.

Eko­no­mi­nė Klai­pė­ dos uos­to pro­ble­ma – ne­to­ly­gios kon­ku­ ren­ci­nės są­ly­gos, pa­ lyginti su Lat­vi­jos uos­tais pa­gal mo­kes­ čių ta­ri­fus.

Ne­pai­sant to, Klai­pė­dos uos­ to veik­los fe­no­me­nas yra aki­vaiz­ dus. Eko­no­mi­kos eks­per­tai su­ skai­čia­vo, kad čia už­dirb­tas vie­nas li­tas pa­ja­mų duo­da 78 cen­tus Lie­ tu­vos bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) au­gi­mo. Taip Lie­tu­vos BVP dėl uos­to veik­los 2011 me­tais pa­si­ pil­dė 1,3 mlrd. li­tų. Klai­pė­dos uos­te per­krau­ta vie­ na to­na kro­vi­nio Lie­tu­vos val­džios sek­to­riui įvai­rių mo­kes­čių ir ki­ tų lė­šų pa­vi­da­lu duo­da 11,29 li­ to. Ver­ti­nant pa­gal šį ro­dik­lį, vien 2011 me­tais val­džios sek­to­riaus pa­ja­mos iš uos­to su­da­rė per 411 mln. li­tų. To­kius duo­me­nis pa­tei­ kė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­ja, rem­da­ma­si pri­va­čios kom­pa­ni­jos „Ernst & Young Bal­ tic“ ty­ri­mais ir Sta­tis­ti­kos de­par­ ta­men­to duo­me­ni­mis. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ver­tė dėl su­kur­tos nau­jos inf­rast­ruk­tū­ros išau­go 535 mln. li­tų. Uos­to kom­pa­ni­jų me­ti­nės pa­ja­mos pa­di­dė­jo nuo 194 mln. li­tų 2001

me­tais iki 1,1 mlrd. li­tų 2011 me­tais. Įver­ti­nus, kad uos­te at­si­ra­do nau­ ja kro­va, iš jos per me­tus į biu­dže­tą įvai­rių mo­kes­čių pa­vi­da­lu pa­pil­do­ mai gau­na­ma per 230 mln. li­tų. Tai reiš­kia, kad in­ves­ti­ci­jos į uos­ to plėt­rą vals­ty­bės ar­ba vie­ša­jam sek­to­riui at­si­per­ka per 2–3 me­tus. Il­ges­nis at­si­pir­ki­mo lai­kas yra Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ ci­jai. Vie­nos per­krau­tos to­nos pa­ ja­mos, gau­na­mos kaip rink­lia­va, su­da­ro 4 li­tus. Ne vis­kas vy­ko sklan­džiai

Ne­pai­sant di­džiu­lės nau­dos vals­ ty­bės vie­ša­jam sek­to­riui, Klai­pė­ dos uos­to po­ten­cia­las nė­ra tin­ka­ mai pa­nau­do­ja­mas. Kro­vos kom­pa­ni­jų va­do­vai pra­bi­ lo apie tai, kad da­lis kro­vi­nių, ku­rie ga­lė­tų „atei­ti“ į Klai­pė­dos uos­tą, yra pra­ran­da­mi dėl ne­lanks­tu­mo, ne­tin­ka­mai su­de­rin­tų inf­rast­ruk­ tū­ros vys­ty­mo ter­mi­nų, vė­luo­jan­ čių sta­ty­bų, ne­tin­ka­mai su­dė­lio­tų prio­ri­te­tų. Vien dėl šių prie­žas­čių 2012 me­ tais uos­tas pa­pil­do­mai bū­tų ga­lė­jęs krau­ti apie 1,5 mln. to­nų krovinių. Pra­ras­tas maž­daug mi­li­jo­nas to­nų grū­dų, ku­ris ati­te­ko Lat­vi­jos uos­ tams. Vien „Be­ga“, pa­sta­čiu­si, bet lai­ku ne­ga­lė­ju­si pra­dė­ti eksp­loa­ tuo­ti nau­jo že­mės ūkio pro­duk­tų komp­lek­so, ne­te­ko ar­ti pu­sės mi­ li­jo­no to­nų kro­vi­nių. To­kia si­tua­ci­ja ke­lia ne­ri­mą uos­ to kro­vos kom­pa­ni­joms. Jos nuo 2003 me­tų į uos­tą in­ves­ta­vo per 2,2 mlrd. li­tų. Tai yra maž­daug dvi­ gu­bai dau­giau nei Uos­to di­rek­ci­jos in­ves­ti­ci­jos į uos­to inf­rast­ruk­tū­rą. Kro­vos kom­pa­ni­jų at­sto­vai vi­so­se sri­ty­se Klai­pė­dos uos­te ak­cen­tuo­ ja ryš­kius ko­ky­bi­nius kro­vos šuo­lius. Per pa­sta­ruo­sius me­tus uos­te ryš­kiai pa­ge­rė­jo ga­li­my­bės krau­ti trą­šas, že­ mės ūkio pro­duk­tus, kon­tei­ne­rius. Svar­biau­siu pa­sta­rų­jų me­tų uos­ to vys­ty­mo dar­bu lai­ko­ma pie­ti­ nės da­lies ak­va­to­ri­jos gi­li­ni­mas iki 14,5 met­ro. Tai yra didelis žings­nis į prie­kį, nes prieš 10 me­tų uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je bu­vo 10–12 met­rų gy­liai. Nors Klai­pė­dos uos­tas pa­ gal krovą rea­liai fi­gū­ruo­ja ša­lia ki­tų ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­tų, ta­čiau pa­gal gy­lius jis vis dar nu­si­lei­džia Lat­vi­ jos Vents­pi­lio ir Ry­gos, Es­ti­jos Ta­ li­no uos­tams.

Pri­pa­ži­ni­mas: neuž­šą­lan­tis Klai­pė­dos uos­tas ry­ti­nės Bal­ti­jos re­gio­ne yra ver­ti­na­mas kaip tech­no­lo­giš­kiau­sias

Ry­ti­nės Bal­ti­jos ša­lių uos­tų ge­le­žin­ke­lių ta­ri­fų pa­ly­gi­ni­mas.

Pra­dė­ti ruoš­ti Klai­pė­dos uos­ to gi­li­ni­mo iki Lat­vi­jos ir Es­ti­jos uos­tų ly­gio prieš­pro­jek­ti­niai pa­ siū­ly­mai. Uos­te gy­lis tu­rė­tų bū­ ti 16,5 met­ro, o atei­ty­je po uos­to var­tų re­konst­ruk­ci­jos gal net ir 18 met­rų. Jau ir ar­ti­miau­siu lai­ku prio­ri­ te­ti­niais dar­bais tu­rė­tų tap­ti uos­ to gi­li­ni­mas iki 14 met­rų prie tų kran­ti­nių, ku­rias sie­kia 14,5 met­ro gy­lio lai­vy­bos ka­na­las. Taip pat be di­des­nių in­ves­ti­ci­jų ga­li­ma va­ly­ti lai­vy­bos ka­na­lą ir ak­va­to­ri­jas prie KLAS­CO 4–9 kran­ti­nių, kad ga­ lė­tų priim­ti 13,5–14 met­rų gramz­ dos lai­vus. Kon­ku­ren­ci­jos są­ly­gos ski­ria­si

Kro­vos kom­pa­ni­jų at­sto­vai ti­ki­na, kad Klai­pė­dos uos­tas yra tech­no­

lo­giš­kiau­sias ir rim­čiau­sias uos­tas ry­ti­nės Bal­ti­jos re­gio­ne. Per 20 me­tų Klai­pė­do­je ne­bu­vo jo­kio už­ša­li­mo, kai tuo me­tu ki­ti uos­tai ir šie­met jau var­go dėl le­dų. Di­džiau­sia Klai­pė­dos uos­to pro­ ble­ma yra bran­ges­nė jo lo­gis­ti­nė kro­vi­nių ga­be­ni­mo gran­di­nė iš Ru­ si­jos. Iš Mask­vos, kur yra pa­grin­ di­niai kro­vi­nių skirs­ty­mo cent­rai, ga­ben­ti kro­vi­nius į Klai­pė­dos uos­tą kai­nuo­ja 37,51 JAV do­le­rio už to­ną, kai į Ry­gos uos­tą kai­na yra 28,99 JAV do­le­rio, o į Es­ti­jos Si­la­me­jos uos­tą – 27,5 JAV do­le­rio už to­ną. Kro­vos kom­pa­ni­jų at­sto­vai ma­no, kad kro­vi­nių ga­be­ni­mo į Klai­pė­dos uos­tą ta­ri­fai tu­rė­tų bū­ti nustato­ mi vals­ty­bi­niu ly­giu tiek Lie­tu­vo­ je, tiek bendradarbiaujant su par­ tne­riais Bal­ta­ru­si­jo­je ir Ru­si­jo­je.

Ry­ti­nės Bal­ti­jos ša­lių uos­tų gy­lių pa­l

Ki­ta eko­no­mi­nė Klai­pė­dos uos­to pro­ble­ma – ne­to­ly­gios kon­ku­ren­ ci­nės są­ly­gos, palyginti su Lat­vi­ jos uos­tais pa­gal mo­kes­čių ta­ri­fus. Klai­pė­dos uos­to kro­vos kom­pa­ni­ joms ne­tai­ko­mos nei Pel­no mo­ kes­čio, nei ne­kil­no­ja­mo­jo mo­kes­ čio leng­va­tos. Vents­pi­lio uos­te kom­pa­ni­joms yra tai­ko­ma 70 pro­c. pel­no mo­ kes­čio leng­va­ta, o Ry­gos uos­te ji sie­kia net 80 pro­c. Tiek Ry­gos, tiek Vents­pi­lio uos­tuo­se yra tai­ko­ ma ir 80 pro­c. ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio leng­va­ta. Tai­ky­ti to­kias leng­va­tas nu­ma­to lais­vų­jų uos­tų sta­tu­sai. Pas­te­bė­ta ir tai, kad tiek Lat­vi­jos, tiek Len­ki­jos uos­tai nau­do­ja ES pi­ ni­gus ne tik uos­tų inf­rast­ruk­tū­rai vys­ty­ti, bet ir pri­va­čių kom­pa­ni­

11

PIRMADIENIS, SAUSIO 7, 2013

JŪRA Lai­vy­bos kri­zė

Pa­bai­gos lai­vas

Pro­jek­tuos uos­tą

Dar 2008 m. pra­si­dė­ju­si lai­vy­ bos kri­zė tę­sė­si ir per­nai. Per 2012-uo­sius „Bal­tic Dry“ frach­tų in­dek­sas lai­vy­bo­je kri­to be­veik du kar­tus. Jis la­biau­siai pa­vei­kė di­džiuo­sius lai­vus. Da­lis jų sto­ vi be dar­bo. Per 2012 m. pa­sau­ li­nis lai­vy­nas pa­si­pil­dė 933 nau­ jais bal­ke­ri­niais lai­vais, dar 1292 lai­vai bu­vo sta­to­mi.

Bai­gian­tis 2012 me­tams žmo­ nės įvai­riai kraus­tė­si iš pro­to dėl pa­sau­lio pa­bai­gos. Vie­nas ki­nas paau­ko­jo san­tau­pas – 160 tūkst. JAV do­le­rių ir pa­si­sta­tė 21 met­ ro il­gio, 15,5 met­ro plo­čio lai­vą, ku­riuo ke­ti­no gel­bė­tis su šei­ma. 2010 m. pra­dė­tas sta­ty­ti lai­vas pri­me­na bib­linio per­so­na­žo No­ jaus lai­vą.

Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je ke­ ti­na­ma pro­jek­tuo­ti gi­lia­van­de­ nį uos­tą. Jis bus sta­to­mas, jei at­ si­ras pri­vačių in­ves­tuo­to­jų. Skel­ bia­ma, kad Ka­li­ning­ra­do gi­lia­ van­de­niu uos­tu do­mi­si in­ves­tuo­ to­jai iš Ki­ni­jos ir Bal­ta­ru­si­jos. Ru­ si­ja į uos­tą in­ves­tuo­tų 20,4 mlrd. rub­lių, ki­ti in­ves­tuo­to­jai – apie 70 mlrd. rub­lių.

­no­me­nas Ko ti­kė­tis 2013-ai­siais? 11,29 U

2013 me­tais Klai­pė­dos uos­te ti­ki­ma­si nau­jų po­ky­čių, ku­rie su­si­ję su uos­to inf­rast­ruk­tū­ros pa­ge­ri­ni­mo, nau­jų ga­li­my­bių at­si­ra­di­mu. Aloy­zas Kuz­mars­kis

– tiek li­tų įvai­rių mo­kes­ čių pa­vi­da­lu Lie­tu­vos biu­dže­tui duo­da Klai­pė­ dos uos­te per­krau­ta vie­na to­na kro­vi­nių.

s ir rim­ čiau­sias. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

­ly­gi­ni­mo sche­ma.

jų nau­do­ja­moms nau­joms tech­no­ lo­gi­joms, kro­vos tech­ni­kai įsi­gy­ti, įva­žų ke­liams tvar­ky­ti. Klai­pė­dos uos­to at­sto­vai ban­dė gau­ti ES pa­ra­mą per Ūkio mi­nis­te­ ri­jos ad­mi­nist­ruo­ja­mus vers­lo pa­ ra­mos ir tu­riz­mo fon­dus, ta­čiau li­ ko be pa­ra­mos. Ne­pai­sant to, kad Klai­pė­dos uos­ te di­des­ni mo­kes­čiai, bran­ges­nė kro­vi­nių ga­be­ni­mo gran­di­nė, uos­ to kom­pa­ni­jos su­ge­ba kon­ku­ruo­ti su Lat­vi­jos uos­tais. Pas­lap­tis pa­pras­ta – Klai­pė­dos uos­to kro­vos kom­pa­ni­jų kro­vos ta­ri­fai yra 15–25 pro­c. ma­žes­ni nei Lat­vi­jo­je. Ne­pa­ten­kins dau­ge­lio no­rų

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos at­sto­vai ti­ki­na, kad jie

in­ves­tuo­ja tik į at­si­per­kan­čius uos­ to ob­jek­tus. Pro­jek­tų at­ran­kos sis­te­ma pa­na­ši kaip ko­mer­ci­niuo­se ban­kuo­se, kai pra­šo­ma kre­di­to. Pa­tei­kia­ma pa­raiš­ka, vers­lo pla­ nas, įver­ti­ni­mas, ko­kias in­ves­ti­ ci­jas da­rys pa­ti uos­to kom­pa­ni­ja, ko­kie kro­vi­nių san­dė­lia­vi­mo pa­jė­ gu­mai bus su­kur­ti, ar grei­tai at­si­ pirks. Šiuo me­tu bend­ra at­si­per­kan­čių in­ves­ti­ci­jų į uos­to inf­rast­ruk­tū­rą apim­tis pa­gal kom­pa­ni­jų pa­raiš­kas su­da­ro 889 mln. li­tų. Pa­gal stra­te­ gi­nį 2013–2015 me­tų pla­ną Uos­to di­rek­ci­ja pla­nuo­ja in­ves­tuo­ti 462 mln. li­tų. 37 pro­c. ar­ba per 170 mln. li­tų vi­ sų in­ves­ti­ci­jų pa­rei­ka­laus su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­ros sta­ty­ba. Tie­sio­giai į kran­ti­nes, ku­rios su­ si­ju­sios su kro­vos kom­pa­ni­jo­mis, per tre­jus me­tus liks in­ves­tuo­ti tik 107 mln. li­tų, į lai­vų sta­ty­bos kom­ pa­ni­jų nau­do­ja­mą inf­rast­ruk­tū­rą – 17,5 mln. li­tų, į ke­lei­vi­nių lai­vų ter­ mi­na­lą – 52 mln. li­tų. In­ves­ti­ci­jos kol kas ne­nu­ma­ty­ tos „nu­li­nės“ kran­ti­nės sta­ty­bai (pla­nuo­ja­ma 35 mln. li­tų), KLAS­ CO skys­tų­jų pro­duk­tų ter­mi­na­ lo kran­ti­nės plėt­rai (25 mln. li­tų), „Klai­pė­dos Smel­tės“ kon­tei­ne­rių pa­skirs­ty­mo cent­ro kran­ti­nėms (103 mln. li­tų), „Be­gos“ že­mės ūkio pro­duk­tų pa­skirs­ty­mo cent­ro inf­ rast­ruk­tū­rai (81 mln. li­tų), Va­ka­rų lai­vų ga­myk­lai rei­ka­lin­giems pro­ jek­tams (71 mln. li­tų), Mal­kų įlan­ kos ter­mi­na­lo kom­pa­ni­jų – Klai­pė­ dos kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lo, „Va­ka­rų kro­vos“ ir Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­ lo inf­rast­ruk­tū­rai (70 mln. li­tų) ir Bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­lo spe­cia­li­ zuo­tos kran­ti­nės sta­ty­bai (43 mln. li­tų). Jei tos in­ves­ti­ci­jos bū­tų, uos­to kro­va per me­tus pa­pil­do­mai pa­di­ dė­tų 14 mln. to­nų. Pa­čios kom­pa­ni­jos, įgy­ven­di­nus tuos pro­jek­tus, in­ves­tuo­tų net 793 mln. li­tų. Vals­ty­bės biu­dže­tas dėl tų pa­pil­ do­mų in­ves­ti­ci­jų kas­met gau­tų po 158 mln. li­tų.

Lie­tu­vos jū­r ų kro­vos kom­pa­n i­jų aso­cia­ci­jos pre­z i­den­tas

os­to bend­ro­vės ruo­š ia­s i po­z i­t y­v iam dar­b ui. Vy­ ko de­r y­b os su Ru­s i­j os, Bal­t a­r u­s i­j os kom­p a­n i­j o­ mis. No­r int pri­t rauk­t i dau­g iau kro­v i­ nių iš tre­č ių­j ų ša­l ių, tu­r i­me įver­t in­ ti vi­s os lo­g is­t i­n ės gran­d i­n ės ta­r i­f us. Uos­to kom­p a­n i­j os ta­r i­f ų ne­d i­d i­n a. Kai kur jie ne­t su­m a­ž ė­j o. Apie 97 pro­c . to­l i­mų­j ų kro­v i­n ių į Klai­p ė­dos uos­t ą at­ve­ž a­m a ge­le­ž in­ke­l iais. Ge­ le­ž in­ke­l ių ta­r i­f us rei­kė­t ų per­ž iū­rė­ ti tiek Lie­t u­vo­j e, tiek Bal­t a­r u­s i­j o­j e. Uos­t ui svar­b u ir tin­k a­m a bend­r a­ dar­bia­v i­mo su ki­to­m is vals­t y­b ė­m is po­l i­t i­k a. Ypač tai ak­t ua­lu su Ru­s i­j a ir Bal­t a­r u­s i­j a. Ypač tu­r i­m e ver­t in­t i Bal­t a­r u­s i­j ą, nes jos tran­z i­t as su­d a­ro apie treč­d a­l į Klai­p ė­d os uos­to kro­ vos. Tu­r i bū­t i su­d a­r y­t a dar­b o gru­ pė dėl bend­r ų pro­ble­mų, ku­r ios su­ si­j u­s ios su Bal­t a­r u­s i­j a. Ki­t as da­ly­k as – rei­k ia aiš­k iai su­s i­dė­l io­t i Klai­p ė­dos uos­to in­ves­t i­c i­n ės pro­g ra­m os per­ spek­t y­v as. 2012 me­t ais bu­vo pra­ dė­t a ne­m a­ž ai uos­to inf­rast­r uk­t ū­ros ob­j ek­t ų, bet ne­s u­g e­b ė­t a jų lai­k u už­ baig­t i. Tu­r i bū­t i uos­to sta­t y­b os pro­ jek­t ų tęs­t i­nu­m as. Pie­t i­nės uos­to da­ lies įplau­kos ka­n a­lo pagi­l i­n i­m as iki 14,5 met­ro tu­r i tęs­t is iki kran­t i­n ių. Ir tai tu­r i bū­t i at­l ik­t a kuo grei­č iau. Uos­to kom­pa­ni­jų pa­jė­gu­mai, tech­no­ lo­gi­jos 2013 me­t ais su­teik­t ų ga­l i­my­ bę be di­de­lių sun­ku­mų pa­di­din­ti uos­ to kro­vą maž­daug 10 pro­c., pa­ly­gin­ti su 2012 me­tais.

Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas

Klai­pė­dos ke­lei­v ių ir kro­v i­n ių ter­m i­na­lo va­do­vas

2

013–ieji mū­s ų bend­r o­v ei bus sta­t y­b ų ir nau­j ų klien­t ų paieš­kos me­t ai. Ti­k i­mės, kad bus baig­tos sta­t y­t i ter­m i­n a­ lo kran­t i­n ės, pir­s as, įreng­t as įva­ž os ke­l ias. Ta­č iau yra ma­ž ai šan­s ų, kad bus re­konst­r uo­t a Bal­t i­j os pro­s pek­ to ir Mi­n i­j os gat­vės san­k ry­ž a. Dėl jos Klai­p ė­d os ke­l ei­v ių ir kro­v i­n ių ter­ mi­n a­l as ne­g a­lės vi­s a­vertiškai funk­ cio­nuo­t i. Klien­t ams ne­g a­l i­me siū­ly­ ti lai­k i­nų įva­ž ų, kad neat­b ai­dy­t u­me jų. Ne­r a­mu ir dėl to, kad kran­t i­n es ir pir­s ą sta­t an­t i Lat­v i­j os kom­p a­n i­ ja „Lat­v i­j as til­t i“ vis nu­ke­l ia ob­j ek­to už­b ai­g i­mo ter­m i­nus. Bu­vo pla­nuo­t a sta­t y­b ą baig­t i 2013 me­t ų ge­g u­ž ę. Da­ bar ter­m i­n as nu­kel­t as į rugp­j ū­t į. Kai lat­v iai baigs sta­t y­t i kran­t i­nes, mums dar rei­kės ma­ž iau­s iai dvie­j ų mė­ne­ sių su­prast­r uk­t ū­rai įreng­t i. Ti­k i­mės, kad pir­m a­s is lai­v as nau­j a­j a­me Klai­

pė­dos ke­lei­v ių ir kro­v i­n ių ter­m i­n a­ le bus pri­š var­t uo­t as šių me­t ų spa­l io mė­ne­s į. Kol kas ne­g a­l iu at­s a­k y­t i, ko­ kios kom­p a­n i­j os lai­v ai plauks į nau­ ją­j į ter­m i­n a­l ą. Kol jis ne­b aig­t as, ne­ ga­l i­me su­d a­r i­nė­t i su­t ar­č ių – ne­l a­b ai gra­ž u siū­ly­t i kam nors kur­t i nau­j ą li­ ni­j ą, kai ne­ž i­n ai ka­d a ga­l ės plauk­t i lai­v ai.

Aud­rius Pau­ža

Klai­pė­dos jū­r ų kro­v i­n ių kom­pa­n i­jos (KLAS­CO) ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

M

ū­s ų tiks­l as yra iš­l ai­k y­t i to­k ias pat kro­vos apim­ tis, ko­k ios bu­vo 2011 ir 2012 me­t ais. Jos sie­kė per 13 mln. to­nų ar­b a maž­d aug treč­ da­l į vi­s os Klai­p ė­d os uos­to kro­vos. 2013 me­t ais vyks in­ves­t i­c i­j ų įsa­v i­ ni­m as į bi­r ių trą­š ų ter­m i­n a­lo plėt­r ą. San­d ė­l is tu­r i bū­t i atiduotas naudo­ ti 2014 me­t ų pra­d žio­j e. Iš vi­s o in­ ves­t i­c i­j os su­d a­r ys apie 50 mln. li­t ų. Su bal­t a­r u­s iais esa­me pa­s i­r a­š ę trą­ šų kro­vos su­t ar­t is. Kaip ir per­n ai, šie­m et ga­l i bū­t i trą­š ų kro­vos ne­to­ ly­g u­mų, nes tai pri­k lau­s o nuo pa­ sau­l i­n ės rin­kos po­k y­č ių. Mums yra la­b ai svar­b ūs ge­r i Lie­t u­vos vals­t y­ bės san­t y­k iai su kai­my­n ais. KLAS­ CO tu­r i pa­t vir­t in­t ą 10 me­t ų in­ves­t i­ ci­j ų pro­g ra­m ą ir vys­t ys sa­vo veik­l ą taip, kaip yra su­p la­nuo­t a. Nu­m a­t y­ tos per 400 mln. li­t ų in­ves­t i­c i­jos. Per pir­muo­s ius tre­j us me­t us pla­nuo­j a­ me panaudoti per 150 mln. li­t ų.

Vai­do­tas Ši­lei­ka

Klai­pė­dos kon­tei­ne­r ių ter­m i­na­lo be­d ro­vės va­do­vas

Į

2013 me­t us žvel­g ia­me op­t i­m is­ tiš­k ai. Kon­tei­ne­r ių kro­va ne­m a­ žės, o tik augs. Da­b ar kon­tei­ne­ riai mū­s ų ter­m i­n a­le su­d a­ro apie 50 pro­c . ap­k ro­v i­mo. To­dėl da­ro­me vis­k ą, kad pri­t rauk­t u­me ki­to­k ios rū­

šies kro­v i­n ių. Šiek tiek pa­g i­l in­t a Mal­ kų įlan­ka, ir ga­l i­me priim­t i di­des­n ius lai­v us. Nors są­ly­g iš­k ai grimz­lės dar yra ne­d i­de­lės. Lai­v y­b os in­ten­s y­v u­ mas Mal­k ų įlan­ko­je di­dė­ja. Vien mū­ sų kom­p a­n i­j a 2012 me­t ais priė­m ė 980 lai­v ų. Ga­l i­my­b ė priim­t i di­des­ nius lai­v us mums yra la­b ai nau­d in­ ga. Kon­k u­ren­ci­nė­je ko­vo­je su kai­my­ ni­n iais uos­t ais tu­rė­s i­me sva­res­n ių ar­g u­men­t ų. Įvai­r ūs Bal­t a­r u­s i­jos kro­ vi­n iai ga­b e­na­m i di­de­l iais lai­vais tie­ siai iš Ki­n i­jos. Ga­lės at­plauk­t i ir di­de­l i spe­cia­l i­z uo­t i au­to­mo­bi­l ių ga­b e­n i­mo lai­vai, ku­r ie pluk­do pas mus krau­na­ mą bal­t a­r u­s ių tech­n i­k ą. Prit­rauk­s i­ me ir me­t a­lo lau­ž ą ga­b e­n an­č ius di­ de­l ius lai­v us. Gai­l a, kad vė­luo­j a­m a baig­t i sta­t y­t i 143a kran­t i­nę. Bet per­ spek­t y­vo­j e dėl jos sta­t y­b os mū­s ų kro­vos ga­l i­my­b ės ge­rės. 2013 me­t ais pla­nuo­j a­me maž­d aug pen­k ių pro­ cen­t ų kro­vos au­g i­m ą.

Eduar­das Ga­luš­ki­nas

„Klai­pė­dos Smel­tės“ rin­ko­da­ros di­rek­to­r ius

N

e pir­m i me­t ai Klai­p ė­do­j e kal­b a­m a apie kon­tei­n e­ rių skirs­t y­mo cent­ro kū­ ri­m ą „Klai­p ė­dos Smel­tės“ te­r i­to­r i­j o­j e. Rim­t as žings­n is pa­d a­ ry­t as 2012 me­t ų gruo­d žio pra­d žio­ je. Paim­t a 32,5 mln. eu­r ų pa­s ko­l a šiam cent­r ui vys­t y­t i. To­k ia pat pa­ sko­l a iš ki­to skan­d i­n a­v ų ban­ko bus gau­t a šių me­t ų sau­s io mė­ne­s į. „Ap­ si­g ink­l a­vę“ 65 mln. eu­r ų pa­s ko­l a pra­d ė­s i­m e in­ten­s y­v iai įgy­ven­d in­ ti in­ves­t i­c i­j ų pro­g ra­m ą. 2013 me­t ai mū­s ų bend­ro­vei bus pro­ver­ž io me­ tais. Nuo 2013 me­t ų vi­du­r io pla­nuo­ ja­m a priim­t i ko­k y­biš­k ai nau­j ą Ru­s i­ jai skir­t ą kro­v i­n į kon­tei­ne­r iuo­s e. Iš Uos­to di­rek­c i­j os no­rė­t u­me, kad kuo grei­č iau re­konst­r uo­t ų 90–96 kran­t i­ nes ir pa­g i­l in­t ų dugną prie kran­t i­n ių iki 14 met­r ų.

12

PIRMADIENIS, SAUSIO 7, 2013

JŪRA

Se­niau­si bur­lai­viai te­bep­lau­kio­ja Vos ne­su­pu­vęs ir šiuo me­tu re­mon­ tuo­ja­mas bur­lai­vis „Meridianas“ pa­sau­ ly­je yra vi­du­ti­nio am­žiaus bu­ri­nis lai­vas. Jis pasta­ty­ tas 1948 me­tais.

Ir ki­tos ša­lys tu­ri ge­ro­kai se­nes­nius bur­lai­vius. Vie­nu se­niau­sių Eu­ro­po­je lai­ko­mas Da­ni­jo­je re­gist­ruo­tas 25,9 met­ro il­gio ga­fe­li­nis ke­čas „Skib­lan­der II“. Jis sta­ty­tas 1897 me­tais.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ir vi­sai vai­ku tarp bur­ lai­vių lai­ko­ma Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to ga­fe­li­nė šku­na „Bra­ban­der“, ku­ ri sta­ty­ta 1977 me­tais. XX am­žiaus 7 ir 8 de­ šimt­me­čiai pa­si­žy­mė­ jo bu­ri­nių lai­vų sta­ ty­bos pro­ver­žiu. Iš tų lai­kų li­ko ir 108 met­ rų len­kų šku­na „Dar Mlo­ dzie­zy“, tos pa­čios kla­sės Len­ki­jo­je sta­ty­tas ru­ sų bur­lai­vis „Mir“ ir ki­ti. Di­džiau­sias pa­ sau­ly­je tra­di­ci­nės sta­ty­bos bur­lai­vis – 117 met­rų il­gio bar­kas „Se­dov“ pra­dė­jo plau­ kio­ti 1920 me­tais. 114 met­ rų il­gio „Kru­zenshtern“ – 1926 me­tais. Abu šie lai­vai plau­kio­ja su Ru­si­jos vė­lia­va. Ir ki­tos ša­lys tu­r i ge­ro­kai se­ nes­nių bur­lai­vių. Vie­nu se­niau­ sių Eu­ro­p o­je lai­ko­m as Da­n i­jo­je re­gist­ruo­tas 25,9 met­ro il­gio ga­ fe­li­nis ke­čas „Skib­lan­der II“. Jis sta­ty­tas 1897 me­tais. Šve­di­jo­je se­niau­siu lai­ko­mas 1903 me­tais pa­sta­ty­tas ga­fe­li­nis ke­čas „Gra­ti­tu­de“. Su Šve­di­jos vė­ lia­va plau­kio­ja ir 1908 me­tais sta­ ty­ta ga­fe­li­nė šku­na „Cons­tan­tia“. Vie­nas se­niau­sių Olan­di­jo­je yra 1903 me­tais sta­ty­ta 40 met­rų il­gio

Li­ki­mas: Nor­ve­gi­jo­je sta­ty­tas bar­kas „Sor­lan­det“ šio­je ša­ly­je yra se­niau­sias bur­lai­vis.

šku­na „Flying Dutch­man“. Olan­di­ jai įvai­riuo­se jū­ri­niuo­se ren­gi­niuo­se at­sto­vau­ja ir 1915 me­tais sta­ty­tas 36 met­rų il­gio ga­fe­li­nis ke­čas „Tec­la“, 1916 me­tais sta­ty­ta 36 met­rų il­gio ga­fe­li­nė šku­na „De Gal­lant“. Olan­ dai di­džiuo­ja­si ir 1918 me­tais sta­ ty­tu tris­tie­biu bur­lai­viu „Ast­rid“, ir 1937 me­tais sta­ty­ta 83 met­rų il­gio šku­na „Gul­den Leeuw“. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je vie­nas se­ niau­sių– 1913 me­tais sta­ty­tas ga­ fe­li­nis ku­te­ris „Jo­lie Bri­se“. Ta­

čiau yra ir ma­žes­nių se­nes­nių lai­vų – ga­fe­li­nis jo­las „Moosk“ (1906 m.), ga­fe­li­nė šku­na „Ru­pel“ (taip pat 1906 m.) Su Vo­kie­ti­jos vė­lia­va plau­kio­jan­tis 62 met­rų il­ gio tris­tie­bis bar­kas „Ale­xan­der Von Hum­boldt“ pa­sta­ty­tas 1906 me­tais. Jis va­din­tas „Kiel“ ir il­gą lai­ką Šiau­rės jū­ro­je tar­na­vo kaip „plau­kian­tis švy­tu­rys“. 1986 me­ tais lai­vą įsi­gi­jo Vo­kie­ti­jos bu­ria­vi­ mo aso­cia­ci­ja ir per­sta­tė į tris­tie­ bį bur­lai­vį.

Se­niau­sias Nor­ve­gi­jo­je yra 1927 me­tais sta­ty­tas bar­kas „Sor­lan­det“. Jis bu­vo sta­to­mas kaip Nor­ve­gi­jos pre­ky­bos lai­vy­no bu­ri­nis mo­ko­ma­ sis lai­vas. Lai­vas pra­džio­je ne­tu­rė­jo va­rik­lio, jį „va­rė“ vien bu­rės. „Sor­ lan­det“ Nor­ve­gi­jo­je žy­mus ir tuo, kad tai bu­vo pir­ma­sis nor­ve­gų bu­ ri­nis lai­vas, ku­ris 1933 me­tais kir­to At­lan­to van­de­ny­ną. Či­ka­go­je vy­ku­ sio­je tarp­tau­ti­nė­je pa­ro­do­je jis bu­vo Nor­ve­gi­jos pa­vil­jo­nu. Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro me­tais bar­kas buvo

naudojamas kaip na­cių po­van­de­ ni­nin­kų su­si­bū­ri­mo vie­ta. Jis bu­vo ap­ga­din­tas ir po ka­ro vėl su­re­mon­ tuo­tas. Lai­vas tar­na­vo mo­ko­mie­ siems tiks­lams, ypač ak­ty­viai jis nau­do­tas nuo 1980 me­tų, kai ta­po Nor­ve­gi­jos ka­ro jū­ri­nin­kų mo­ky­mo lai­vu. Šiuo me­tu bar­kas „Sor­lan­ det“ pri­klau­so Kris­tian­san­de su­ kur­tai jo ger­bė­jų aso­cia­ci­jai. Nor­ve­gai di­džiuo­ja­si ir 1937 me­ tais sta­ty­tu 73 met­rų il­gio bur­lai­viu „Chris­tian Ra­dich“.

Iš­ra­din­gas lai­vo va­das Ve­nan­tas But­kus Fi­la­te­lis­tai, ko­lek­cio­nuo­jan­tys re­ tus pa­što ženk­lus, la­bai ver­ti­na tuos, ku­rie prieš 111 me­tų bu­vo kli­ juo­ja­mi ant laiš­kų, siun­čia­mų iš di­ džio­jo vo­kie­čių krei­se­rio „Vi­ne­ta“.

Tai, ką iš­krė­tė šio lai­vo va­das, jū­ rų ka­pi­to­nas Her­manas da Fon­se­ca Woll­heimas, su šyp­se­na pri­si­me­na vi­si fi­la­te­lis­tai. Ši is­to­ri­ja pra­si­dė­jo, kai 110 met­rų il­gio krei­se­ris „Vi­ne­ ta“ iš­plau­kė pa­tru­liuo­ti prie Pie­tų Ame­ri­kos kran­tų. Grės­min­gas ka­ro lai­vas tu­rė­ jo pa­de­monst­ruo­ti Vo­kie­ti­jos ga­lią ma­žy­tei Ve­ne­sue­lai, su ku­ria iš­ki­ lo kai ku­rių po­li­ti­nių ir dip­lo­ma­ti­ nių ne­sklan­du­mų. Jū­rei­vių poil­siui ir at­sar­gų pa­pil­ dy­mui lai­vas už­suk­da­vo į kai­my­ni­ nių ša­lių uos­tus.

1901 m. sau­sį krei­se­ris vie­šė­jo stam­biau­sia­me JAV uos­te ir di­džiau­ sia­me Lui­zia­nos vals­ti­jos mies­te Nau­ja­ja­me Or­lea­ne. Vo­kie­čių im­ pe­ra­to­riaus ir Prū­si­jos ka­ra­liaus Vil­ hel­mo II gim­ta­die­nio pro­ga bu­vo su­ reng­ta di­de­lė šven­tė. Jo­je da­ly­va­vo ir lai­vo įgu­la. Nors bu­vo iš­ger­ta daug alaus ir stip­res­nių gė­ri­mų, krei­se­ris iš­plau­kė ne­su­lau­kęs ry­ti­nių mies­ to laik­raš­čių. Jie įgu­lą pa­sie­kė tik at­ plau­kus į Tri­ni­da­do uos­tą Port of Spei­ną. „Vi­ne­tos“ jū­rei­viai, ku­rių bu­vo be­veik 500, pa­no­ro pra­džiu­ gin­ti na­miš­kius – nu­siųs­ti į tė­vy­nę tą laik­raš­čio nu­me­rį, ku­ria­me bu­vo ap­ra­šy­ta jų vieš­na­gė to­li­mo­je ša­ly­je. Ki­lo pro­ble­ma. Lai­ve ne­bu­vo tiek 3 pfe­ni­gų ver­tės pa­što ženk­lų, kiek jų pri­rei­kė įgu­lai. Ta­da lai­vo va­ das, pa­si­ta­ręs su lai­vy­no iž­di­nin­ku, priė­mė sa­lia­mo­niš­ką spren­di­mą: įsa­kė ver­ti­ka­liai per pu­sę per­pjau­

ti tris šim­tus 5 pfe­ni­gų ver­tės pa­ što ženk­lų. Ant kiek­vie­nos jų pu­ sės bu­vo už­dė­tas lai­ve pa­ga­min­tas ant­spau­das su už­ra­šu „3PF“, at­seit 3 pfe­ni­gai. Taip laiš­kai bu­vo ženk­ li­na­mi krei­se­riui lan­kan­tis ir ki­tuo­ se uos­tuo­se. Ga­liau­siai iš Ber­ly­no atė­jo įsa­ky­mas nu­trauk­ti to­kių lai­ ki­nų­jų pa­što ženk­lų nau­do­ji­mą, bet jie iš to­li­mų ša­lių į Vo­kie­ti­ją ke­lia­vo dar vi­są pus­me­tį. Ma­no­ma, kad iš vi­so bu­vo pa­ nau­do­ta per 500 to­kių pa­što ženk­ lų, ku­rie va­di­na­mi pro­vi­zo­ri­jo­mis (pranc. „pro­vi­soi­re“ – lai­ki­nas). Po šio įvy­kio bu­vo iš­leis­ta griež­ta inst­ ruk­ci­ja, įpa­rei­go­jan­ti vi­sus vo­kie­čių ka­ri­nius lai­vus ap­si­rū­pin­ti di­des­niu kie­kiu 3 pfe­ni­gų ver­tės pa­što ženk­l. Ka­dan­gi bu­vo ki­lę neaiš­ku­mų, kaip ver­tin­ti jau pa­nau­do­tus „Vi­ne­tos“ lai­ki­nuo­sius pa­što ženk­lus, Vo­kie­ ti­jos pa­što va­do­vy­bė pri­pa­ži­no juos

Spren­di­mas: iš lai­vo „Vi­ne­ta“ bu­vo iš­siųs­ta apie 600 laiš­kų su per pu­

sę per­pjau­tais 5 pfe­ni­gų ver­tės pa­što ženk­lais, ku­rie da­bar ta­po ko­lek­ ci­ne ver­ty­be. „Ci­tyo­fart.net“

tei­sė­tais. Nuo ta­da jie ta­po vie­ nu la­biau­siai fi­la­te­lis­tų ver­ti­na­mu tro­fė­ju­mi. Kaip skel­bia­ma fi­la­te­li­

jos auk­cio­nuo­se, da­bar „Vi­ne­tos“ pro­vi­zo­ri­jus kai­nuo­ja nuo 3 tūkst. iki 15 tūkst. eu­rų.

13

pirmADIENIS, sausio 7, 2013

pasaulis Kal­ti­na ­ šan­ta­žu

At­šaukė ­ no­mi­na­ciją

Ne­ra­do ­ par­tne­rių

Šve­di­jos už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ras Car­las Bild­tas ap­kal­ti­ no Ru­siją eko­no­mi­niu šan­ta­ žu. Esą Mask­va spaud­žia Ki­ jevą, kad su­ma­žins dujų kai­ nas, kai Uk­rai­na įstos į Muitų sąjungą. Ru­si­jos pa­reiš­kimą, kad sto­ji­mas į Muitų sąjun­ gą reikš pi­ges­nes du­jas, pik­tai su­ti­ko ir Uk­rai­nos dip­lo­ma­tai.

JAV žur­na­las „Fo­reign Po­li­cy“ ­ pa­neigė ži­niask­lai­do­je pa­si­ rod­žiu­sius pra­ne­ši­mus, esą įvar­di­jo Ru­si­jos pre­zi­dentą Vla­di­mirą Pu­tiną įta­kin­giau­siu pa­sau­lio po­li­ti­ku. „Fo­reign Po­ li­cy“ at­sto­vai tei­si­no­si, kad jei jau rinktų įta­kin­giau­sią pla­ne­ tos as­menį, juo būti­nai būtų iš­rink­tas ame­ri­kie­tis.

Si­ri­jos pre­zi­den­tas Bas­ha­ras al As­sa­das sa­ky­da­mas pirmą per sep­ty­nis mėne­sius viešą kal­ bą pa­reiškė, kad jo vy­riau­sybė „ne­ra­do par­tne­rių“ sie­kiant išspręs­ti po­li­tinę krizę. Pre­zi­ den­tas pri­dūrė, kad konf­lik­ tas vyks­ta ne tarp vy­riau­sybės ir „ma­rio­ne­tinės opo­zi­ci­jos“, o tarp „ša­lies ir jos prie­šų“.

Skolų cu­na­mis skan­di­na Ja­po­niją Pa­sau­lio vals­ty­bių sko­li­nin­kių sąra­še pui­kuo­ja­si ne tik Grai­ki­ja ar Jung­tinės Vals­ti­jos. An­tai Ja­po­ni­jos sko­la to­kia di­delė, kad vien jos ad­mi­nist­ra­vi­mas su­ry­ja be­veik ket­vir­ta­dalį ša­lies biud­že­to. Tik­sin­ti bom­ba?

Eko­no­mi­ka „mie­ga“, vi­suo­menė sens­ta, o po­li­tinė­je pa­dangė­je tvy­ ro su­maiš­tis – to­kia Ja­po­ni­jos rea­ lybė. Lyg to būtų ma­ža, ne­gai­ les­tin­ga bu­vo ir gam­ta. Šalį prie­š be­veik dve­jus me­tus nu­siaubęs cu­na­mis ir po jo ki­lu­si bran­duo­ linė krizė pa­li­ko gi­lių randų. Vis­gi eko­no­mi­ka – ge­ro­kai di­ des­nis gal­vos skaus­mas Ja­po­ni­jos po­li­ti­kams nei cu­na­mis ar Fu­ku­ši­ mos atominė elektrinė. Šian­die­nis To­ki­jas va­di­na­mas var­to­tojų Me­ka. Ja­po­nai pri­pra­ to gy­ven­ti iš sko­lintų pi­nigų, todėl ne­nuos­ta­bu, kad šios ša­lies skolų naš­ta vir­ši­ja vi­sus pa­sau­lio re­kor­ dus. Per pa­sta­ruo­sius ke­lis de­šimt­ me­čius Ja­po­ni­jos sko­la išau­go iki 230 pro­c. ša­lies BVP. Pa­ly­gin­ki­me: Grai­ki­jos sko­los sie­kia 165 pro­c. Iš­lai­da­vi­mas pa­vertė Ja­po­niją tik­sin­čia už­dels­to vei­ki­mo bom­ba. Prob­le­mos pra­si­dėjo šalį pra­ėju­ sio am­žiaus pa­sku­ti­nia­ja­me de­ šimt­me­ty­je užg­riu­vus ver­ty­bi­nių po­pie­rių ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kri­zei. Vy­riau­sy­bei ta­da te­ko sku­biai gelbė­ti ban­kus, taip pat drau­di­mo bend­ro­ves – ne­ma­žai šių bank­ru­ ta­vo. Nuo ta­da Ja­po­ni­jos eko­no­ mi­ka ėmė šlu­buo­ti. Pa­vyzd­žiui, įplau­kos į biud­žetą taip nie­kuo­ met ir ne­su­darė dau­giau nei pusės vy­riau­sybės iš­laidų. Vie­nin­te­lis Ja­po­niją gelbė­jan­ tis da­ly­kas – ša­lis ne­mo­ka be­veik jo­kių palū­kanų už pa­sko­las, kaip, tar­ki­me, Eu­ro­pos ša­lys. Prie­žas­tis pa­pras­ta – eu­ro zo­nos ša­lys sko­li­no­si iš tarp­tau­ti­nių kre­ di­to­rių, o Ja­po­ni­jos vy­riau­sybė – iš sa­vo žmo­nių. Šiuo me­tu Ja­po­ni­jos ban­kai ir drau­di­kai yra su­kaupę net 95 pro­c. ša­lies sko­los. Be to, dau­ge­lis ja­ponų įsi­ti­kinę, kad vy­riau­sybė vieną dieną jiems galės grąžin­ti viską, ką pa­si­sko­li­ no, todėl sko­lin­tojų gre­tos bent jau kol kas ne­retė­ja.

tybės ob­li­ga­ci­jo­mis, to pa­kaktų vos 12-a metų vy­riau­sybės sąskai­ toms deng­ti. „Jei Ja­po­ni­ja im­sis ieš­ko­ti tarp­ tau­ti­nių kre­di­to­rių sa­vo sko­loms pa­deng­ti, aki­vaiz­du, kad ša­lis neiš­ vengs skolų krizės“, – pro­gno­za­vo ant­ro pa­gal dydį Vo­kie­ti­jos ban­ko „Com­merz­bank“ vy­riau­sia­sis eko­ no­mis­tas Jörgas Kräme­ris. Spaus­di­na pi­ni­gus

Pa­vyks Ja­po­ni­jos cent­ri­nio ban­ko va­do­vams iš­veng­ti fi­nan­si­nio kra­ cho, ar ne? Ban­k ui va­d o­vau­jan­t is 63 me­ tų Ma­saa­k i Shi­ra­ka­wa to­l i gra­ž u ne­s i­l ai­ko fi­n an­s inės drausmės, kaip jį ra­g i­n a da­r y­t i ko­l e­gos iš Eu­ro­p os. Vie­toj to jis spaus­di­na pi­ni­gus, kad ban­kas galėtų sti­mu­liuo­ti ša­ lies eko­no­miką. Nuo 2011 m. įlie­ tų į eko­no­miką pi­nigų su­ma vir­ši­

jo 900 mlrd., skai­čiuo­jant eu­rais. O Eu­ro­po­je ši su­ma siekė tik apie 700 mlrd. eurų.

Man tai pri­me­na si­ tua­ciją, kai vai­ruo­to­ jas ma­to, kad va­žiuo­ ja į sieną, ta­čiau dar kartą pa­spaud­žia ak­ ce­le­ra­to­riaus pe­dalą.

Ja­po­ni­jos ban­kai ga­li sko­lin­ tis pi­nigų iš cent­ri­nio ban­ko ne­ mokė­da­mi be­veik jo­kių palū­kanų. Šiuo at­ve­ju Mas­sa­ki Shi­ra­ka­wa el­ gia­si taip, kaip norėtų dau­ge­lis kri­ zės pri­spaustų Eu­ro­pos ša­lių po­li­ tikų, – jis la­bai pi­giai fi­nan­suo­ja Ja­po­ni­jos vy­riau­sybę.

Ta­čiau pa­ts Ja­po­ni­jos cent­ri­nio ban­ko va­do­vas pri­pažįs­ta, kad to­ kia stra­te­gi­ja ne­vei­kia. „Pigūs pi­ni­gai užst­rin­ga ban­kuo­ se, o ne rea­liai įsi­lie­ja į eko­no­miką. Šio eko­no­mi­kos sti­mu­lia­vi­mo pla­ no po­vei­kis la­bai ri­bo­tas. Grąža iš in­ves­ti­cijų la­bai ma­ža“, – pri­pa­ži­ no Mas­sa­ki Shi­ra­ka­wa. Ban­ki­nin­kas da­bar pa­ti­ria ne­ mažą spau­dimą, nes nau­ja­sis ša­ lies prem­je­ras Shin­zo Abe jam jau lei­do su­pras­ti, kad pi­nigų spaus­di­ ni­mo ma­ši­nos ir to­liau turės su­ktis vi­su pa­jėgu­mu. Prem­je­ras pa­reiškė, kad sieks pra­stum­ti mil­ži­nišką 91 mlrd. eu­ rų vertės eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo pro­gramą, per­skirs­tant did­žiąją dalį pi­nigų sta­tybų sek­to­riui. Tai­gi Shin­zo Abe norėtų, kad cent­ri­nis ban­kas įlietų į eko­no­miką pa­pil­do­mus šim­tus mi­li­jardų. Nors Mas­sa­ki Shi­ra­ka­wa nėra to­kios fi­ nan­sinės po­li­ti­kos ša­li­nin­kas, jam jau bu­vo leis­ta su­pras­ti, jog vy­riau­ sybė, pri­rei­kus, yra pa­si­ren­gu­si pa­ keis­ti įsta­ty­mus, kad ban­kas taptų pa­val­dus vy­riau­sy­bei. Eko­no­mis­tai ko­men­ta­vo nau­jo­ jo prem­je­ro pro­gramą taip: „Man tai pri­me­na si­tua­ciją, kai vai­ruo­

„Der Spie­gel“, BNS inf.

Po­li­tinės ba­ta­li­jos Ja­po­ni­jo­je Ja­p o­n i­j o­j e įvy­k o par­l a­m en­t o

rin­ki­mai, ku­riuo­se dau­giau­sia bal­ sų ga­vo kon­ser­va­ty­vi Li­be­ralų de­ mok­ratų par­ti­ja (LDP). Šios par­ti­ jos va­do­vas – buvęs ša­lies prem­ je­ras Shin­zo Abe – ant­rąsyk ta­po mi­nist­ru pir­mi­nin­ku. Pir­mo­ji Shin­zo Abe’s ka­den­ci­ja

mi­nist­ro pir­mi­nin­ko po­ste bu­vo trum­pa. 2006 m. pa­keitęs Ju­ni­chi­ ro Koi­zu­mi, Shin­zo Abe iš vy­riau­ sybės va­d o­v o po­s to pa­s i­t raukė vos ma­žiau nei po metų – 2007 m. rugsėjį. Vėliau iki pat 2009 m. rin­k imų LDP taip ir ne­s u­g ebė­j o ras­ti žmo­gaus, ku­ris galėtų il­giau nei me­tus va­do­vau­ti vy­riau­sy­bei. Vis­gi LDP klai­das kar­to­jo ir jų am­ ži­na kon­ku­rentė De­mok­ratų par­ ti­ja. De­mok­ratų de­le­guo­ti vy­riau­ sybės va­do­vai taip pat neiš­bu­vo po­ste dau­giau nei po me­tus, ma­ ža to, jų pa­ža­dai pa­sta­ty­ti šalį ant kojų po be­veik pus­šim­čio metų li­ be­ral­de­mok­ratų val­dy­mo ne­bu­vo įgy­ven­din­ti.

Eks­pertų per­spėji­mai

Ta­čiau eks­per­tai per­spėja, kad toks mo­de­lis ne­ga­li veik­ti šimt­me­čius. Ta­ka­tos­hi Ito, To­ki­jo uni­ver­si­te­to eko­no­mi­kos pro­fe­so­rius, ma­no, kad ne­pa­kei­tu­si da­bar­ti­nio kur­so Ja­po­ ni­ja tik­rai „virs ant­rąja Grai­ki­ja“. „Pi­ni­gai galų ga­le vis vien baig­ sis“, – kalbė­jo pro­fe­so­rius. Jis su ko­le­ga ap­skai­čia­vo, kad jei vi­si ja­ po­nai sa­vo turtą pa­verstų vals­

to­jas ma­to, kad va­žiuo­ja į sieną, ta­čiau dar kartą pa­spaud­žia ak­ ce­le­ra­to­riaus pe­dalą“, – iro­ni­za­vo J.Kräme­ris. Mar­ti­nas Schul­zas, To­ki­ju­je esan­ čio „Fu­jit­su Re­search Ins­ti­tu­te“ eks­per­tas, pri­dūrė: „Prob­le­ma ta, kad vi­si ban­dy­mai at­gai­vin­ti ša­lies eko­no­miką per pa­sta­ruo­sius me­ tus žlu­go. Pa­vyzd­žiui, maž­me­ninės pre­ky­bos sek­to­riu­je re­for­mos vyk­ dy­tos itin se­na­ma­diš­kai. Ja­po­ni­jos pra­monė, ma­no gal­va, pra­mie­go­jo net ke­lias tech­no­lo­gijų re­vo­liu­ci­jas, nes dėl griež­tos vals­ty­binės kont­ rolės vi­suo­met ban­do­ma iš­sau­go­ti kuo dau­giau dar­bo vietų.“ Pa­sak eks­pertų, Ja­po­ni­jos vei­ kiau­siai lau­kia ne vie­na di­delė kri­ zė, o ke­lios men­kos. Vis­gi, pa­sak J.Kräme­rio, net men­kos krizės pa­sau­ly­je pa­kaktų chao­sui su­kel­ti. „Psi­cho­lo­gi­nis po­vei­kis ga­li būti net pa­vo­jin­ges­nis, nei pa­vo­jus, kurį ke­lia Ja­po­ni­jos eko­no­mi­kos pa­dėtis. Kas būtų, jei in­ves­tuo­to­jai, pa­vyzd­žiui, pra­rastų pa­si­tikė­jimą vi­so­mis sko­ lų smau­gia­mo­mis ša­li­mis, tarp jų – Jung­tinė­mis Vals­ti­jo­mis“, – re­to­riš­ kai klausė eko­no­mis­tas.

Šį kartą Shin­zo Abe į rin­ki­mus ėjo

Pa­lie­pi­mas: nau­ja­sis Ja­po­ni­jos prem­je­ras Shin­zo Abe nu­rodė cent­ri­niam ša­lies ban­kui įjung­ti pi­nigų spaus­

di­ni­mo ma­ši­nas vi­su pa­jėgu­mu.

„Scan­pix“ nuo­tr.

ge­ro­kai la­biau pa­si­rengęs. LDP par­ ti­ja pri­statė naują pro­gramą. Shin­zo Abe pa­žadė­jo ka­rin­gesnę sau­gu­mo ir, ži­no­ma, ge­ro­kai ak­ty­vesnę eko­ no­mi­kos po­li­tiką.

19

pirmadienis, sausio 7, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith Mcnaugaht knygą „Tikras stebuklas“.

Judith Mcnaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. Judith McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako Judith McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 15 d.

Avinas (03 21–04 20). Šią dieną daug bendrausite, mėgausitės mielų jums žmonių draugija. Tačiau tai gali jums kainuoti nemažai pinigų, todėl būkite atsargūs su pasiūlymais, kurie finansiškai jums pakenktų. Jautis (04 21–05 20). Šiandien greičiausiai susidursite su įvairiomis įtampomis darbe, taip pat gali tekti priimti svarbius sprendimus. Paklauskite savęs, kas jus džiugina, ko norite. Prireiks drąsos vadovaujantis širdimi, tačiau ateityje dėl to tik džiaugsitės. Dvyniai (05 21–06 21). Nuostabi diena – visi jumis žavisi ir stengiasi kuo nors pradžiuginti. Tikėkite išgirstais komplimentais – jie nuoširdūs ir teisingi. Tinka tvarkyti skubius reikalus. Vėžys (06 22–07 22). Tinkamas metas imtis svarbesnio vaidmens didelėje žmonių grupėje. Jūs turite duomenis, kurie reikalingi geram vadovui bei darbui komandoje. Tad išnaudokite šansą ir imkitės to, ką mėgstate. Liūtas (07 23–08 23). Visa tai, ko trokštate, yra tiesiai prieš jus, jums tereikia tai pasiimti pačiam. Tačiau gerai pamąstykite, ar tai suteiks jums laimės, ar daugiau problemų. Patartina paklausyti vidinio balso bei išlikti kantriems. Mergelė (08 24–09 23). Protingo draugo patarimas vis dar neleidžia ramiai kvėpuoti, sunku suprasti, kodėl kitiems viskas atrodo taip paprastai? Visgi jums gyvenimas – ne visuomet tik juoda ar balta. Jūs mėgstate ir pustonius, tačiau būtent jie sukelia sumaištį. Patartina vengti svarstymų. Svarstyklės (09 24–10 23). Rekomenduojama šiandien neįsitraukti į jokius žmonių žaidimus. Geriau stebėkite viską iš šalies, taip mažiau nukentėsite, mat gali būti sunku laikyti liežuvį už dantų. Be to, nieko blogo nenutiks, jei savo žinias pasilaikysite sau. Skorpionas (10 24–11 22). Ankstesnė į galvą šovusi radikali idėja šiandien pasirodys visai protinga, mat gausite informaciją, kuri tai patvirtins. Jei ko šiandien imsitės – darykite tai iš širdies. Šaulys (11 23–12 21). Kai kas norės pasidalinti su jumis naujomis idėjomis, skirkite laiko tam asmeniui išklausyti. Sulėtinkite tempą ir pabendraukite su žmonėmis, kuriuos paprastai ignoruojate. Būkite atviras visiems. Ožiaragis (12 22–01 20). Nors ši diena palanki, tačiau turite būti gana atidūs, jei dirbsite darbus, kuriems reikia tikslumo, ką nors pasirašinėsite ar mokėsite pinigus. Atidžiau vairuokite automobilį. Geras laikas kūrybinių profesijų atstovams. Vandenis (01 21–02 19). Darykite tik tai, ką norisi daryti: jei vadovausitės intuicija. Jei jaučiate nerimą dėl vaikų ar mylimo žmogaus, derėtų su jais pasišnekėti – bus svarbu išsklaidyti abejones ir imtis priemonių, kad užkirstumėte kelią galimai nelaimei. Žuvys (02 20–03 20). Jums reikia pailsėti. Taip pat pats laikas perkrauti jūsų dvasines baterijas, tai leistų sėkmingai susidoroti su laukiančiais iššūkiais. Kai kas gali pasikeisti ir jūsų vertybiniame pasaulyje.

Orai

Šiandien Lietuvoje rims vėjas ir vietomis naktimis šals iki 3–8 laipsnių šalčio. Dieną bus 3–4 laipsniai šalčio. Antradienį dieną vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose truputį pasnigs. Temperatūra naktį bus 7–12 šalčio. Pajūryje bus 3–5 laipsniai šalčio, dieną 1–6 laipsniai šalčio.

Šiandien, sausio 7 d.

–3

–4

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

–3

Šiauliai

Klaipėda

–4

Panevėžys

–4

Utena

–3

8.39 16.11 7.32

7-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 358 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

–4

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +10 Berlynas +3 Brazilija +29 Briuselis +7 Dublinas +10 Kairas +19 Keiptaunas +27 Kopenhaga +4

kokteilis Šiukš­lėms rei­kia šiukš­lia­dė­žių Vaikš­čio­jan­tiems pa­jū­riu žmo­nėms – klai­pė­die­čiams, sve­čiams iš ki­tų Lie­ tu­vos ir už­sie­nio vie­tų – akis ma­lo­ni­ na jū­ra, ko­pos, pu­šys, smė­l is, ak­me­ nys. Ta­čiau įspū­d į ga­d i­na šiukš­lės. Ypač plas­t i­k i­n iais bu­te­l iais, bu­te­l iu­ kais, skar­di­nė­mis kran­tas nu­sė­tas to­ liau nuo mies­to – už Gi­ru­lių. Keis­tuo­liai, mėgs­tan­tys slam­pi­nė­ti pa­ jū­riu nuo Klai­pė­dos iki Pa­lan­gos, „Kok­ tei­l į“ ti­k i­no, jog to­k ia si­tua­ci­ja – ne vi­ sur. Paė­jus to­liau nuo Kark­lės ga­li­me džiaug­tis šva­ra. „Jei val­džia – mies­to ar ra­jo­no – pa­si­ steng­t ų – bent kas 200 m pa­sta­ty­t ų šiukš­lia­dė­žes, sa­vo iš­vaiz­da su­si­lie­jan­ čias su gam­ta, šiukš­lių aki­vaiz­džiai bū­ tų ma­žiau“, – tvir­ti­no Kęs­tu­tis. Anot jo, ne­ma­ža da­l is žmo­n ių, ne­ tu­rė­da­m i kur iš­mes­t i tuš­čios ta­ros, ją tie­siog pa­l ie­ka pa­k ran­tė­je. Jei bū­ tų šiukš­lia­dė­žės, jos tik­rai ne­sto­vė­tų tuš­čios.

„Kok­tei­lio“ klau­si­mas Ko­kią šiukš­lių da­lį Bal­ti­jos pa­kran­tė­je su­da­ro iš lai­vų iš­mes­tos at­lie­kos?

Įta­ri­mas: kai ku­rios pa­kran­tė­

je be­si­vo­lio­jan­čios šiukš­lės me­ ta še­šė­lį ant lai­vuo­se dir­ban­čių jū­rei­vių.

Mėgs­tan­tie­siems sap­nuo­ti Jei šią sa­vai­tę su­sap­nuo­si­te plė­ši­k ų bū­r į, pa­d i­d in­k i­te bud­ru­mą, nes jū­sų ty­ko pa­vo­jus. Jei sap­nuo­se jums gros mu­zi­kan­tų bū­rys, o gal net or­kest­ras – su­lauk­si­te ne­ti­kė­tų džiaugs­mų.

Ne­ma­lo­ni in­for­ma­ci­ja Ko­su­lys yra neat­sie­ja­ma rū­ka­lių gy­ ve­ni­mo da­lis. De­ja, ža­lin­go įpro­čio rū­ ky­ti jie neat­si­sa­ko net ir su­si­rgę per­ ša­li­mo ar­ba kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis. Ty­r i­mais įro­dy­ta, kad rū­k y­to­jai, su­ si­rgę per­ša­l i­mo li­go­mis, sveiksta ne taip spar­čiai.

Nu­girs­tas po­kal­bis – Ma­no kai­my­nė – tik­ra ne­su­sip­ra­tė­lė. – Ko­dėl? – Aš jos bu­te ins­ta­lia­vau vi­są elekt­rą. Bent jau ačiū man duo­tų.

Links­mie­ji tirš­čiai Žmo­nės, sa­kan­t ys, kad ger­t i rei­k ia dau­giau, ir žmo­nės, sa­kan­tys, kad ger­ ti rei­kia ma­ž iau, su­ta­ria vie­nu as­pek­ tu – ger­ti rei­kia! Čes­ka (397 719; klai­pė­die­čiai, bū­ki­te su­pra­tin­gi žmo­nės – ne­terš­ki­te pa­jū­rio)

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+9 +6 –3 –6 +9 +3 +8 +4

Praha +4 Ryga –3 Roma +12 Sidnėjus +39 Talinas –3 Tel Avivas +15 Tokijas +7 Varšuva –3

Vėjas

3–7m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-4

-4

-4

-4

3

-3

-3

-2

0

7

rytoj

trečiadienį

+2

Vilnius

Marijampolė Alytus

–4

+2

+1

6

1789 m. pir­muo­s iuo­s e rin­k i­muo­se JAV is­to­ri­jo­ je pre­z i­den­t u iš­r ink­t as Geor­ge’as Was­hing­to­nas. 1844 m. Lur­de, Pran­cū­ zi­jo­je, gi­mė šv. Ber­na­de­ ta, re­gė­ju­si šv. Mer­ge­lę Ma­ri­ją ir su ja bend­ra­vu­ si net 18 kar­tų. 1904 m. pir­mą kar­tą lai­ vy­bos is­to­ri­jo­je įves­tas pa­ gal­bos šauks­mo sig­na­las CQD, ku­ris po dve­jų me­tų bu­vo pa­keis­tas į SOS. 1906 m. gi­mė lie­t u­v ių ra­šy­to­jas, kri­ti­kas ir ver­

Julius, Liucijus, Raimundas, Raudvilė, Rūtenis, Valentinas.

tė­jas, iš­ver­tęs į lie­tu­v ių kal­bą W.Whit­ma­ną, J.Be­ che­r į, M.Gor­k į ir G.Mau­ pas­san­tą, An­ta­nas Venc­ lo­va. Mi­rė 1971 m. 1910 m. gi­mė Pran­cū­zi­jos ban­kų mag­na­tas ba­ro­nas Alai­nas de Roths­chil­das. 1927 m. pir­mą kar­tą pra­ ktiš­kai pra­dė­ta nau­do­t is tran­sat­lan­ti­ne te­le­fo­no li­ ni­ja Londonas–Niujorkas. 1953 m. JAV pre­zi­den­tas Har­r y S.Tru­ma­nas pa­ skel­bė, jog ša­ly­je su­kur­ ta van­de­ni­li­nė bom­ba.

G.De­par­dieu na­mai – Mor­do­vi­jo­je Pran­cū­zų ak­to­rius Ge­rard’as De­ par­dieu, ku­ris no­ri iš­veng­ti di­des­ nių mo­kes­čių mi­li­jo­nie­riams Pran­ cū­zi­jo­je ir ką tik ga­vo Ru­si­jos pa­ są, sek­ma­die­nį nu­vy­ko į Mor­do­vi­ ją cent­ri­nė­je Ru­si­jo­je, kur jam bu­ vo pa­siū­ly­ta įsi­kur­ti, pra­ne­šė vie­ tos te­le­vi­zi­ja.

Te­le­vi­zi­jos re­por­ta­že bu­vo ma­ty­ti, kaip ak­to­rius, ku­ris die­ną prieš tai su­si­ti­ko su pre­zi­den­tu Vla­di­mi­ru Pu­ti­nu, at­vyks­ta į ap­snig­tą Mor­do­ vi­ją – re­gio­ną, gar­sė­jan­tį at­šiau­riu kli­ma­tu ir Sta­li­no lai­kus me­nan­čių pa­tai­sos ko­lo­ni­jų tink­lu. Re­gio­no sos­ti­nė­je Sa­rans­ke, kur gy­ve­na maž­daug 300 tūkst. žmo­ nių ir ku­ris yra 600 km į piet­ry­čius nuo Mask­vos, G.De­par­dieu jį prii­ man­tiems žmo­nėms pa­ro­dė nau­ją rau­do­ną sa­vo pa­są. Ak­to­rių, ku­ris bu­vo be ke­pu­rės ir neuž­si­sags­tęs pal­to, at­vy­ku­sį pa­ svei­ki­no jau­nos mo­te­rys na­cio­na­ li­niais kos­tiu­mais, jis bu­vo pa­vai­ šin­tas bly­nais, o pa­skui ap­žiū­rė­jo vie­ti­nį is­to­ri­jos mu­zie­jų. „Ge­rard’as De­par­dieu bu­vo su­ tik­tas kaip did­vy­ris“, – sa­kė ru­sų te­le­vi­zi­jos ko­res­pon­den­tas.

Vardai

sausio 7-ąją

Rytas

+2

–4

–3

1964 m. gi­mė ame­r i­ kie­č ių ak­to­r ius, re­ž i­ sie­r ius ir pro­d iu­se­r is Ni­co­las Ca­ge’as.

teleloto Nr. 874

2013 01 06

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 75 453 (3 x 25 151) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 15 Lt §§§ Eilutė – 4 Lt §§ §§ Keturi kampai – 7Lt §§ §§ 75 12 08 60 35 57 63 66 45 30 31 61 17 52 46 48 42 20 36 40 21 43 72 68 64 41 15 70 59 24 54 25 27 62 29 §§§ 33 56 19 06 65 §§ §§§ 55 28 02 23 71 §§§ §§§ §§§ 26 69 49 37 01 67 05 Pilietis: šeš­ta­die­nį G.De­par­dieu drau­ge su V.Pu­ti­nu pa­pie­ta­vo pa­sta­ro­

jo re­zi­den­ci­jo­je Juo­do­sios jū­ros ku­ror­te So­čy­je ir ga­vo ru­siš­ką pa­są.

Re­por­ta­že taip pat bu­vo sa­ko­ ma, kad pran­cū­zų ak­to­rius taip pat tu­rė­tų gau­ti rak­tus nuo nau­jų na­mų ir ofi­cia­lią re­gist­ra­ci­ją Mor­ do­vi­jo­je. Nau­jie­nų agen­tū­ra „In­ter­fax“ iš Sa­rans­ko pra­ne­šė, kad vie­tos gu­ ber­na­to­rius Vla­di­mi­ras Vol­ko­vas pa­tei­kė ak­to­riui pa­siū­ly­mą iš­si­ rink­ti bu­tą ar­ba vie­tą na­mui Mor­ do­vi­jo­je sta­ty­ti.

„Esu la­bai lai­min­gas, čia la­ bai gra­žu, čia gy­ve­na nuo­sta­būs ir jaus­min­gi žmo­nės“, – to­kius ak­to­ riaus žo­džius ci­ta­vo agen­tū­ra. Mor­do­vi­ja gar­sė­ja sa­vo daž­nai at­šiau­riu kli­ma­tu ir dau­gy­be pa­ tai­sos ko­lo­ni­jų, ku­rios 4-aja­me de­šimt­me­ty­je at­si­ra­do kaip Gu­la­ go, sta­li­ni­nės dar­bo sto­vyk­lų sis­ te­mos, da­lis. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Papildomi prizai: Butas (300 000 Lt čekis) – Bronius Petravičius „Citroen C3“ – 0184160 „Hyundai i20“ – 0612411 „Hyundai i20“ – 0033665 3000 Lt – Laimutė Rimdeikienė 3000 Lt – Sabina Fiodorova 3000 Lt – Janina Rečiūnienė 3000 Lt – Reda Banienė 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Irena Šaltmerienė iš Kazlų Rūdos 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Romas Jurevičius iš Šiaulių 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Eugenija Jurgaitienė iš Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Danguolė Rožėnienė iš Biržų 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Birutė Montvilienė iš Šilalės 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Viktoras Kaulius iš Rietavo 10 000 Lt (tel. 1634, gruodžio 31 d.) – Zita Kasperavičienė iš Telšių Kvietimai į TV: 057*411, 053*214, 040*553 Prognozė: Aukso puode bus – 300 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.