lietuva Po Seimo stogu – dešimtmečius šiltnamio sąlygomis veikianti kirpykla.
7p.
pasaulis
9p.
sportas
Kauniečiui A.Teresiui – šiemetis tautodailės skulptorių „oskaras“.
11p.
Sudužusios olimpinės viltys: čiuožėjai I.Tobias nesuteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Smurtas prieš moteris – Indijos visuomenės problema.
18p.
Antradienis sausio 8, 2013 Nr. 5 (19866) Kaunodiena.lt 2 Lt
E.Balasevičiaus teismas – Dilema: skiepytis neįtikimo godumo istorija ar ne? Dar visai neseniai toks klausimas nekėlė jokių dvejonių nei gydy tojams, nei jų pacientams. Dabar jauni tėvai atsisako skiepyti savo vaikus teigdami, kad skiepai truk do natūraliai susiformuoti imuni tetui.
Mokslo duomenys irgi neįtikina skie pų nauda, nes dažnai tyrimus užsako jų gamyba suinteresuotos kompani jos. Tačiau ar taip mąstydami ir ig noruodami skiepus nesusigrąžinsi me tokių žmoniją naikinančių ligų, kaip maras, raupai, šiltinė? Daugelis šalių turi privalomų skiepų sąrašus. Yra šalių, kur šis reikalavimas labai griežtas. Pavyz džiui, Belgijoje 2008 m. tėvai buvo nubausti areštu už tai, kad atsisakė skiepyti savo vaiką. 12p.
Dienos citata „Kodėl, mažėjant Kauno miesto gyventojų, didina mas valdininkų aparatas?“–
Versija: bylos duomenimis, E.Balasevičius (dešinėje) pavaldine N.S.Grybėniene galėjo naudotis gaudamas pinigų ne tik sau, bet ir TS-LKD par
tijai.
Artūro Morozovo nuotr.
Dešimtis tūkstančių litų kyšiais paė musi ir dėl to iš posto išlėkusi Kauno sa vivaldybės tarnautoja Nijolė Stasė Grybė nienė teismui aiškino, kad beveik visus pinigus atidavė ją šantažavusiam virši ninkui Edmundui Balasevičiui. D.Kajokui – kolegų įvertinimas
17p.
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Viršininką apkaltino šantažu
„Jis (E.Balasevičius – red. past.) pas ik viet ė man e pas save į na mus ir pas ak ė, kad tur iu jam kiekv ien ą mėn es į mok ėt i po penkis tūkstančius litų. Jis pasa kė: „Nijole, pati supranti, kad jei
ne tu, tai mokės kas nors kitas.“ Iš tų žod žių sup ratau, kad gal iu netekti darbo. Tikėjausi, kad su gebėsiu išsilaikyti iki pensijos“, – vakar teismui pasakojo buvu si sav ivaldyb ės adm in istrac ijos Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus Ūkio posky rio ved ėja N.S.Gryb ė nienė.
3
planus gausinti Kauno miesto savivaldybės darbuotojų skaičių kritikuoja tarybos narys Povilas Mačiulis.
6p.
2
Antradienis, sausio 8, 2013
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
9
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,5
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
17
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Iškeliavo Laisvės alėjos kūrėjas Eidamas 85 metus mirė žymus Kau no architektas Alf redas Paulauskas. Jam galime būti dė kingi už daug har moningų pastatų ir už unikalią, tik pės tiesiems skirtą Lais vės alėją.
Apie Alfredą Paulauską Inžinierius architektas A.Paulaus
kas gimė 1928 m. rugpjūčio 20 d. Kaune. 1946–1952 m. studijavo Kauno politechnikos instituto (iki 1950 m. Kauno universitetas) Architektūros fakultete.
Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
Nesiilsėjo: prieš dvejus metus A.Paulauskas nusifotografavo savo kurtoje Laisvės alėjoje, kurią su įkvėpi
Laidotuvės vyks trečiadienį
A.Paulauskas mirė sausio 5 d. ligo ninėje po širdies infarkto kompli kacijų. Staigi liga architektą pakir to vos per dvi savaites. Urna su architekto palaikais bus pastatyta atsisveikinti nuo sau sio 8 d. 10 val. A.Juozapavičiaus pr. 1 esančiuose laidojimo namuo se, laidotuvės – sausio 9 d. 13 val. Petrašiūnų kapinėse. A.Paulauskas dar prieš dvejus metus iš rankų nepaleido pieštu ko – pagrindinio savo darbo įran kio. Architektas turėjo individualią projektavimo įmonę. Tiesa, pasta ruoju metu, pasak sutuoktinės, jis jau neprojektavo. „Stengiuosi visą laiką dirbti, iš laikyti tempą. Antraip atsilik si, žmogau, bus neįdomu gyven ti, nebus prasmės“, – prieš dvejus metus duodamas interviu „Kauno dienai“ guviai šypsojosi A.Pau lauskas. Tuo metu jis rengė ad ministracinio-gamybinio pastato Kazlų Rūdoje projektą. Pėsčiųjų alėjos tėvas
A.Paulauskas tada tvirtino, kad projektavimas – jo gyvenimo pra smė. Eskizus jis visą gyvenimą brai žė ranka, o kai trūks plyš reikėjo kompiuterio, pasitelkdavo kolegas. Darbų stygiumi jis nesiskundė. Priešingai, sakė esąs tiek įnikęs į darbus, kad net neturėjo laiko ne rūpestingai pavaikštinėti Laisvės alėja, kurią prieš tris dešimtmečius jis su kolege Vanda Peleckiene re konstravo, paversdamas išskirtine pėsčiųjų gatve. Tiesa, prakalbus apie Laisvės alėjos kapitalinius pertvarkymus, duodamas interviu A.Paulauskas
mu projektavo.
Tomo Raginos nuotr.
liūdnai tarstelėjo, kad niekas ne klausė jo nei patarimo, nei mora linio leidimo keisti, naikinti auto rinį darbą. Dar prieš tris deš imtm eč ius A.Paulauskas siūlė skersines gat ves, pavyzdžiui Maironio, A.Mic kevičiaus, ties sankirta su Lais vės alėja pad aryt i pož em in es. Taip alėja būtų tapusi šimtapro centine pėsčiųjų zona, bet dėl lė šų trūkumo anuomet tam nebu vo pritarta. Šią idėją A.Paulauskas būtų stengęsis įgyvendinti rengiantis naujai alėjos rekonstrukcijai.
1952 m. – Mokslinių restauravi mo gamybinių dirbtuvių architek tas projektuotojas. 1952–1957 m. – Valstybinio projektavimo instituto architektas projektuotojas. 1957– 1963 m. – Palangos miesto vyriau siasis architektas. 1963–1965 m. – Kauno statybos tresto vyriausia sis architektas. 1965–1968 m. – Ko munalinio ūkio projektavimo ins tituto Kauno filialo vyriausiasis ar chitektas. 1965–1968 m., 1973–1996 m. –
Miestų statybos projektavimo ins tituto Kauno filialo projektų vyr. ar chitektas. Nuo 1991 m. turėjo indivi dualią projektavimo įmonę, yra bu vęs Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininku.
Žinomiausi darbai Poilsio namai ir prieplauka (Nida),
1964 m.
Autorystė tarsi paminama
Prieš dvejus metus prisiminimais nugrimzdęs į savo vykdytą alė jos pertvarkymą autorius negalė jo nepaminėti apšvietimo stulpų, kurių jau nebėra. „Tada buvo elgetystė, bet švies tuvus kūrėme, su žiburiu ieškojo me medžiagų, derinome kiekvie ną elementą. Kiek darbo įdėta! Stengėmės sukurti alėjos visumą. Anksčiau kreipdavo dėmesį į są voką autorinis kūrinys, sudarė są lygas kurti. Dabar autoriaus tarsi nėra, griebė ir pastatė eilinius gat vės apšvietimo stulpus“, – šie pa stebėjimai užfiksuoti paskutinia me „Kauno dienos“ interviu su A.Paulausku. Nuopelną, kad visa Laisvės alė ja skirta pėstiesiems, A.Paulaus kas nesikuklindamas skyrė ir sau. Architektas prisiminė, kaip kadai se pateikė pirminius pėsčiųjų alė jos eskizus ir sulaukė vietinės val džios pritarimo.
Unikali: pagal A.Paulausko ir V.Peleckienės projektą prieš 30 metų
pėsčiųjų zona virtusi Laisvės alėja iki šiol žavi miestiečius bei svečius.
Prasidėjusi 1977 m., 1982-ųjų lapkričio 6 d. alėjos rekonstruk cija buvo baigta. Tai buvo antroji pėsčiųjų zona (po Šiaulių pėsčių jų bulvaro įrengimo 1975 m.) viso je Sovietų Sąjungoje.
Kiek darbo įdėta! Stengėmės sukur ti alėjos visumą. Pabrėžė – jokio transporto
„Pagrindinė mano idėja – Lais vės alėja turi būti skirta tik pės tiesiems. Kategoriškai neprita riu dviračių juostai, tai vis tiek yra transportas. Jei pėstiesiems – tai pėstiesiems, jau dabar jie eidami turi saugotis dviračių. Dviratinin kams juk skirtos Nemuno pakran
tės“, – savo nuostatoms buvo iš tikimas pėsčiųjų alėjos projekto autorius. A.Paulauskas buvo įsiti kinęs, kad Laisvės alėjai reikia pa prasčiausios tvarkos, o ne radika lių permainų. Architektūros riterio ordinu apdovanotas A.Paulauskas, kaip yra įvardijęs architektūrologas Vaidas Petrulis, ieškojo architektū ros harmonijos, siekė subtiliai su sieti pragmatiškąjį architektūros pradą ir meninę veiklą. Tai galima matyti jo darbuo se. Vienas iš nedaugelio sovietinio laikotarpio architektūros pavyz džių – ritualinių paslaugų komp leksas „Liūdesys“ Jonavos gatvėje Kaune, buvo pripažintas kultūros paveldo vertybe. Tiesa, privatūs savininkai šį A.Paulausko projektuotą objektą yra apleidę, jis yra virtęs statiniu vaiduokliu.
Viešbutis „Nevėžis“ (Panevėžys),
1972 m. Kauno rajono vykdomasis komite
tas, 1973 m. Restoranas „Žilvinas“ ir valgykla
kartu su autorine skulptūra „Dviese“ eksterjere (Joniškis), 1975 m. Laisvės alėjos rekonstrukcija į pės
čiųjų gatvę (Kaunas, kartu su Vanda Paleckiene), 1977–1982 m. Ritualinių paslaugų kompleksas
kartu su skulptūra „Liūdesys“ (Kau nas), 1978 m. Kultūros namai (Trakai), 1984 m. Universalinė parduotuvė „Kupa“
(Kaunas), 1985 m. Kultūros namai (Šilalė), 1987–1994 m. Truskavos Šventosios Dvasios baž
nyčia (Kėdainių rajonas), 1998 m. Prekybos salonas „Ginalas“ (Kazlų
Rūda), 2004 m.
Paplūdimio tinkliniui tinka ir žiema Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
„Rio“ – Brazilijos miesto pavadini mu pakrikštyta paplūdimio tinkli nio arena vakar atvėrė duris pačio je miesto širdyje, buvusios „Perga lės“ gamyklos teritorijoje.
Basomis: šildomas smėlis ir džiunglių tema dekoruotas angaras iš vi
duržiemio nukelia į vasarą.
Tomo Raginos nuotr.
„Mintis atidaryti tokią areną kilo labai paprastai – vasara Lietuvoje trunka mėnesį, o mes su kolegomis esame paplūdimio tinklinio entu ziastai ir dažniausiai neturėdavo me tinkamų sąlygų pažaisti. Nesi
norėjo kiekvieną kartą važiuoti iki Vilniaus, kur įrengtos dvi tokios smėlio aikštelės“, – „Kauno die nai“ sakė „Rio“ arenos direktorius Linas Matulaitis. Vyras su kolegomis tūkstan čio kvadratinių metrų ploto anga re įrengė tris paplūdimio tinklinio aikšteles. Vietos užteko ir nedide liam barui. L.Matulaičio teigimu, visos aikš telės atitinka olimpinius standar tus – smėlio gylis siekia 40 cm. Arena įrengta per mėnesį, jai pa naudota 400 kub. m balto smė
lio. Jis šildomas, nes arenoje su dėtos šildomos grindys. Dekoruota džiunglių motyvais arena veiks iš tisus metus. Simbolinę arenos juostelę per kirpo L.Matulaitis, miesto me ras Andrius Kupčinskas bei arenos partnerio – Aleksandro Stulgins kio universiteto rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas. Pirmą arenoje mero smūgiuotą kamuolį atmušė Ieva Dumbauskai tė ir Monika Povilaitytė – pasaulio paplūdimio tinklinio jaunių (iki 19 metų) čempionės.
3
Antradienis, sausio 8, 2013
Miestas
E.Balasevičiaus teismas – neįtikimo godumo istorija
70
Ją ir tuometį Švietimo ir 1 kultūros departamento direktorių E.Balasevičių Specia
liųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė beveik prieš dvejus metus. Iš viso į teisiamųjų suolą sėdo septyni kaltinamieji: keturi ky šių ėmimu kaltinami tarnautojai ir trys N.S.Grybėnienei pinigus nešę bendrovių atstovai. Didelės apimties byla Kauno apy linkės teisme atverta tik vakar.
tūkst. litų – tokią sumą kyšiais per kelis mėnesius paėmė N.S.Grybėnienė.
Bruko dažnai ir daug
Rinko ir sau, ir partijai?
Prieš porą metų pagrindinę bylos veikėją N.S.Grybėnienę sekti pra dėjusius pareigūnus turėjo nuste binti moters apsukrumas. Valdi ninkė kyšius gaudavo dažniau nei algą, o kai kurių jų dydis prilygo že miausios grandies tarnautojų me tiniams atlyginimams. Mažiau nei per keturis mėnesius STT užfiksa vo kone dvi dešimtis kyšių ėmimo atvejų. Kyšių dydis svyravo nuo 21 tūkst. iki 200 tūkst. litų. Pinigus tarnautojai nešė ne tik verslininkai, bet ir švietimo įstai gų vadovai. Kai kurie tokiu netei sėtu būdu atsidėkojo už sparčiai atliktus būtinus remonto darbus, kiti taip siekė patekti į remonto laukiančių švietimo įstaigų sąra šo viršų. Tiesa, švietimo įstaigų atstovų kyšiai buvo palyginti menki – su ma retai kada viršydavo porą šim tinių. Pagrindiniais turtus nešan čiais aitvarais buvo remonto dar bus švietimo įstaigose atliekan čios įmonės.
Dar 4 tūkst. litų teisiamoji E.Bala sevičiui perdavė atlikdama tarpi ninkės vaidmenį. Manoma, kad šie pinigai Švietimo ir kultūros depar tamento direktoriui buvo perduoti, kad jis parengtų ir prastumtų tam tikrą savivaldybės tarybos spren dimo projektą. Maža to, N.S.Grybėnienės tei gimu, E.Balasevičius jai ir jos tie sioginiam viršininkui Valentui Ra žanskui nurodė per gana trumpą laiką surinkti 20 tūkst. litų. Bylos duomenimis, E.Balasevičius teigė, kad tie pinigai bus naudojami rin kimuose į savivaldybės tarybą. Pats E.Balasevičius į tarybą ne siveržė, tačiau tuo metu buvo Tė vynės sąjungos-Lietuvos krikš čionių demokratų partijos narys. N.S.Gryb ėn ien ė teism ui sak ė neatmetanti tikimybės, kad duok lę kažkam mokėjo ir pats E.Bala sevičius. Įklimpo besidalydami grobį
E.Balasevičiaus pajamų šaltiniai įtarimų kėlė gerokai iki suėmi mu pasibaigusios STT operacijos. Konservatorius mėgo ir demonst ravo pomėgį prabangai. Kauno tardymo izoliatoriuje E.Balasevičius praleido 4 mėne sius. Stipria sveikata negalinti pa sigirti N.S.Grybėnienė – perpus trumpiau. Abu tarnautojai nete ko darbo. Jį prarado ir V.Ražanskas, ku ris ant teisiamųjų suolo atsidū rė, nes pareigūnai užfiksavo jį su N.S.Grybėniene imant 10 tūkst. litų dydžio kyšį. Paskutinis šioje byloje teisiamas tarnautojas Petras Astraitis įkliu vo, nes jo viršininkė N.S.Grybė nienė su juo pasidalijo tūkstančio litų dydžio kyšiu.
Visos sumos niekas nesužinos
Vien Darius Jukna, bendrovės „Se nasis kubilas“ vadovas, N.S.Gry bėnienei per kelis mėnesius įteikė dešimtis tūkstančių litų. Jis ir buvo paskutinis jai kyšį davęs žmogus. 2011 m. kovo 10 d. D.Jukna N.S.Grybėnienei perdavė 3 tūkst. litų. Su jais tarnautoja ir buvo su laikyta. Iš viso per kelis mėnesius N.S.Grybėnienė kyšiais paėmė daugiau nei 70 tūkst. litų. Tiesa, kyšiais paimtos tikro sios sumos tyrėjai galbūt niekada ir nesužinos, nes kone visi pini gų perdavimo epizodai užfiksuoti moters kabinete ar gretimose pa talpose. Galima tik spėti, kiek kartų su potencialiais kyšininkais N.S.Gry bėnienė buvo susitikusi už STT uoliai stebimo lauko ribų. Nori savo pinigų – mokėk
Pinigais tarnautoją pamaloninan tys verslininkai gaudavo informa ciją apie planuojamus viešuosius pirkimus ir tokiu būdu įgaudavo pranašumą prieš viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančius kon kurentus. Kyšius N.S.Grybėnienei staty bininkai tempė ir dėl kitų priežas čių: atsidėkodami už be konkurso pavestus atlikti skubius darbus ar prašydami kuo skubiau išmokėti uždirbtus pinigus. „Reikia duoti, kad gautum sa vo pinigus“, – elementarų pinigų
Niša: brangiausiems švietimo įstaigų remonto darbams E.Balasevičius
asmeniškai duodavo leidimus.
Artūro Morozovo nuotr.
atgavimo receptą atskleidė dviem bendrovėms atstovaujantis vyras. Jis N.S.Grybėnienei perdavė 3,6 tūkst. litų – 10 proc. nuo iš savival dybės gautos sumos. Tokio recepto kyšininką pamokė konkurentų pa tarimų pasiklausę jo vadovaujami statybininkai.
mėnesius reguliarių duoklių pavi dalu perdavė 17,5 tūkst. litų.
Banknotus vadino dokumentais
„Kaltę iš dalies pripažįstu, bet ne sutinku, kad visus pinigus paėmiau sau. Visi epizodai susiję su Balase vičiumi“, – teismą tikino N.S.Gry bėnienė. Bylos duomenimis, pavaldinė Švietimo ir kultūros departamento direktoriui E.Balasevičiui per kelis
Nijolė Stasė Grybėnienė:
Jis paskambindavo ir pasakydavo, kad jam jau reikia dokumen tų. Suprasdavau, kad atėjo laikas mokėti. „Jis paskambindavo ir pasakyda vo, kad jam jau reikia dokumentų. Suprasdavau, kad atėjo laikas mo kėti pinigus“, – pasakojo N.S.Gry bėnienė.
E.Balasevičius kol kas nebylus
Savo kaltę visiškai pripažįsta tik du iš trijų kyšį davę verslininkai. Visi kiti kaltinamieji teigia esan tys nekalti arba kaltę pripažįsta iš dalies. Bylos nagrinėjimas greičiausiai užsitęs mažiausiai kelis mėnesius, nes teismui teks susipažinti su di delės apimties medžiaga, išklausy ti daugybės liudytojų parodymus. Vakar apklausti vos du liudyto jai, o N.S.Grybėnienės apklausa nebaigta. E.Balasevičius parody mus sutiko duoti tik po to, kai bus apklausti visi liudytojai. Baudžiamasis kodeksas už ky šininkavimą numato maksimalią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, už piktnaudžiavimą – iki šešerių, papirkimą – iki ketverių.
Netikėta: Lietuvos krepšinio fe
deracijos generalinis sekretorius M.Balčiūnas atsidūrė prokurorų akiratyje. Tomo Raginos nuotr.
M.Balčiūnui pareikšti įtarimai Tirdami, ar teisėtai buvo panaudo tos lėšos privataus viešbučio „Ro mantic“ rekonstrukcijai, teisėsau gininkai įtarimus pateikė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) genera liniam sekretoriui Mindaugui Bal čiūnui ir Panevėžio merui konser vatoriui Vitalijui Satkevičiui.
„Sulaikyta keletas įtariamųjų, tarp jų – Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius. Kaip įta riamasis apklaustas ir Panevėžio meras“, – vakar pranešė Panevė žio apygardos prokuratūra. LKF generalinio sekretoriaus, Kauno aukštosios mokyklos – Lie tuvos kūno kultūros akademijos kanclerio M.Balčiūno pavardė šia me kontekste daugelį šokiravo. Panevėžio apygardos prokuratū ros prokurorai su Specialiųjų tyri mų tarnybos pareigūnais atlie ka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, sukčia vimo ir dokumentų suklastojimo. Jie tiria, ar teisėtai buvo panaudo tos lėšos viešbučio „Romantic“ re konstrukcijai. Įtariama, kad prieš 2011 m. Eu ropos vyrų krepšinio čempionatą galėjo būti parengtas planas, kaip neteisėtai už Panevėžio miesto sa vivaldybės lėšas rekonstruoti už darosios akcinės bendrovės „Via Unica“ viešbutį „Romantic“. Anot teisėsaugininkų, 2010 m. tarp Panevėžio miesto savivaldy bės ir Lietuvos krepšinio federa cijos buvo pasirašyta daugiau kaip 2 mln. litų vertės sutartis dėl Eu ropos vyrų krepšinio čempiona to varžybų organizavimo, krepši nio populiarinimo ir plėtros mieste programos įgyvendinimo paslaugos pirkimo. Nors galėjo būti žinoma, kad ši sutartis nebus tinkamai vyk doma, išrašytos sąskaitos už atlik tus darbus bus suklastotos. „Lietuvos krepšinio federaci ja apie generalinio sekretoriaus M.Balčiūno sulaikymą sužinojo tik iš Panevėžio apygardos prokuratū ros pranešimo spaudai. Su M.Bal čiūnu šiandien nebendravo nė vie nas LKF darbuotojas, todėl apie sulaikymą ir kitas aplinkybes ne turime jokių žinių. Negalime nieko pasakyti ir apie generaliniam sek retoriui pateiktus įtarimus“, – va kar sakė LKF atstovas spaudai Da lius Matvejevas. KD, BNS inf.
4
antradienis, sausio 8, 2013
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Triukšminga žmonių pr Gali būti, kad šiemet bus mėginama paža boti arba bent pristabdyti fejerverkų ir ki tų pirotechnikos gaminių gerbėjus, iki šiol nevaržomai žalojančius gyvąją gamtą. Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Senbuviai: J.Ignatavičienė, priešais Centrinį paštą prekiaujanti 15
metų, dabar su klientais bendraus tik pro kioskelio langą.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Pirkėjai obuolių patys nepasirinks Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Laisvės alėjoje priešais Centrinį paštą daržovėmis ir vaisiais pre kiavusi šeima buvo priversta su sirinkti savo gėrybes nuo prekys talių. Taip jiems liepė pasirodę sa vivaldybės Viešosios tvarkos tar nybos pareigūnai. Prekiautojai pasijuto priblokšti
„Kad dėl mūsų, visų tokių miesto prekiautojų, politikai priėmė at skirą sprendimą, sužinojome iš pirkėjų. Iš pradžių net nepatikė jome. Nuo šiol mums draudžiama ant prekystalio lauke po stogeliu išsidėlioti daržoves ir vaisius – jais turėsime prekiauti iš kiosko. O tai bus tolygu susinaikinimui“, – kalbėjo Laisvės alėjoje vaisiais ir daržovėmis prekiaujanti Jurgi ta Ignatavičienė.
Dainius Ratkelis:
Prekiautojai repre zentacines miesto vietas jau ėmė vers ti viešu turgumi. Kauno miesto taryba priėmė sprendimą, kuriuo nuo sausio pradžios bet kokia prekyba ša lia kioskų, paviljonų ir laikinųjų įrenginių draudžiama. Taigi obuoliais, pomidorais, slyvomis ir riešutais prekiaujan tys smulkieji verslininkai dabar prekes gali rodyti tik pro kioske lio langą. Prašė paaiškinti, kuo nusikalto
Pakeistos Prekybos Kauno viešo siose vietose taisyklės – nusta tyta, kad prekyba nuo laikinųjų įrenginių, kurie yra arčiau kaip 6 m nuo kioskų ir paviljonų, yra ne leidžiama. „Toks pats likimas ištiko ir mūsų kolegas, siūlančius šviežias dar žoves ir vaisius prie Laisvės alėjos fontano S.Daukanto gatvėje. Tik jie žiemą neprekiauja, o mes dir bame ištisus metus, klientų mums netrūksta. Mes juk ne narkotikais prekiaujame...“ – susijaudinusi kalbėjo J.Ignatavičienė. Ji prašė paaiškinti, kuo nusikal to ir ledų pardavėjai, kuriems bus
Mirtinas išgąstis
Šių, kaip ir ankstesniųjų, metų su tikimas virto tikru pragaru nepra tusiems prie kurtinamų trenksmų gyvūnams. „Dar buvo kelios valandos iki vi durnakčio, o Nemuno pakrantėje ties A.Smetonos alėja keli vaikiga liai linksminosi sprogdindami pe
neleista lauke pastatyti ledų šal dytuvo, kad žmonės galėtų patys išsirinkti prekę. Ketina kovoti
Akivaizdu, kad naujoji tvarka pre kiautojams, švelniai tariant, ne kelia susižavėjimo. J.Ignatavičienės teigimu, pre kystaliai po atviru dangumi eg zistuoja visoje Europoje – tai miestui suteikia savotiško žave sio. Moters teigimu, prie Cent rinio pašto nuolat besilankan čios japonų turistų grupės labiau domisi lietuviškais agurkais, o ne pašto architektūra. Mokesčius ir kiekvienais me tais už pratęstą prekybos licen ciją savivaldybei mokanti moteris klausė, kaip galima modernizuoti kioskelį, kai nežinai, ar kitais me tais bus leista prekiauti. „Buvo „auksinio“ tualeto, dabar bus „auksinių“ kioskų skandalas, – prognozavo J.Ignatavičienė. – Jei žinotume, kad licencija, pa vyzdžiui, išduodama penkeriems metams, pasistatytume modernų kioskelį. Bet Kaune dėl nieko ne begali būti tikras.“ Smulkieji verslininkai jau kon sultavosi su teisininkais. Jie nu sprendė nepasiduoti ir dėl Kau no tarybos sprendimo kreiptis į teismą.
tardas ir dar kažkokias pirotech nikos priemones, – pasakojo šalia Nemuno gyvenanti gulbių globėja Emilija Jonava. – Nuskubėjau pa prašyti jų to nedaryti pakrantėje, kur nakčiai buvo susibūrę pusšimtis gulbių ir dar daugiau antelių. Su silaukiau tik pašaipos. Buvo liūdna stebėti skubiai nuo pavojingo kran to vandeniu į tamsą tolstantį išgąs dintų paukščių pulką.“ „Kaimynas iš gretimo namo die ną sprogdino petardas bendrame kieme, kai prie mano lango įreng toje lesykloje buvo gausu mažų paukštelių. Žinoma, jie, išgąsdin ti sprogimo garso, išskrido. Ne visi – vienas taip ir liko tįsoti lesyklo je. Matyt, širdelė neatlaikė išgąs čio“, – pasakojo Vilijampolėje gy venanti Zofija Diknienė. Baisi beprasmybė
Doloresa Kazragytė:
Tai baisi beprasmybė – išmesti į orą tūkstan čius litų, kai aplinkui tiek skurdo.
„Tai baisi beprasmybė – išmes ti į orą tūkstančius litų, kai aplin kui tiek skurdo. Aš jau nekalbu apie žalą gyvajai gamtai. Skaudžiausia, kad nematau išeities iš šio aklagat vio“, – apgailestavo aktorė ir rašy toja Doloresa Kazragytė. Anot Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) pirmininko, ve
terinarijos specialisto Beno Norei kio, seniai įrodyta, kad fejerverkai sukelia gyvūnams paniką, baimę, nerimą. „Išsigandę gyvūnai gali prarasti orientaciją: vieni ištrūksta iš na mų ir lekia kaip akis išdegę, o, pa vyzdžiui, paukščiai tamsoje žūs ta atsitrenkę į pastatus, nuskridę per toli į jūrą ar vandenyną. Štai Šiaurės Amerikos miestų pakraš čiuose žūsta daug išgąsdintų el
Dvylikaaukštyje – užrakinto Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Dvidešimt minučių, kol atbėgs karštas vanduo, ir nuolat ledinis gyvatukas – su tokia kasdieny be nebenorintys taikstytis dvyli kaaukščio namo gyventojai įtaria tapę kaimynų aukomis. Šąla jau seniai
„Penkeri metai, kai vonioje nešy la gyvatukas. Kad atbėgtų karštas vanduo, atsuktą čiaupą reikia lai kyti, regis, visą amžinybę – kartais laukiame net dvidešimt minučių. O mokame už viską, sąskaitos nema žėja. Tokia pati situacija – visuose dvylikaaukščio butuose po ir virš manęs“, – apie savo bėdas pasa kojo Taikos prospekto 36-ojo na mo gyventojas Julius Riauka. Nusprendęs nebenuolaidžiau ti namą turinčioms administruo ti įmonėms, vyras pakilo į kovą. Kaip jam pavyko išsiaiškinti, pro blemos prasidėjo tada, kai antrojo aukšto gyventojai kažką padarė su gyvatuku. Dar pavasarį vyras kreipėsi ne tik į namą administruojančią „Būsto valdą“, bet ir į Valstybinę energe tikos inspekciją (VEI), prašydamas išaiškinti, ar pagrįstai kas mėnesį už šaltą gyvatuką sumoka apie 70 litų ir kur užsilaiko karštas vanduo.
Centrui – ypatingos taisyklės
Savivaldybės administracijos di rektorius Dainius Ratkelis „Kau no dienai“ teigė, kad miesto ta rybos sprendimas priimtas todėl, kad prekiautojai piktnaudžiavo prekybos taisyklėmis. „Prek iautojai reprezentac i nes miesto vietas – Laisvės alė ją, S.Daukanto, Vilniaus gatves jau ėmė versti viešu turgumi. Jie buvo įspėti susikrauti savo dė žes ir nedaryti turgaus, tačiau jie piktnaudžiavo Prekybose tai syklėse numatyta išimtimi, lei džiančia šalia pasistatyti vais vandenių šaldytuvus, nedidelę reklamėlę. Užuot pasistatę rek lamėlę, jie išsinešė kartonines ir plastikines dėžes, tad neturėjo me kitos išeities“, – sakė direk torius. D.Ratkelio teigimu, reprezen tacinėse Kauno vietose dabar ga lima prekiauti tik iš kioskų, tačiau mieste netrūksta viešų vietų, kur galima laisvai prekiauti.
Išgąsdintas: trenksmas ir jį lydintys
Į butą neįsileidža nieko Sąskaitos: kiekvieną mėnesį šio namo gyventojai moka už šilumą, ku
rios negauna.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Daugiabučio gyventojas T.Riau ka spėja, kad „Būsto valda“ reaga
5
antradienis, sausio 8, 2013
miestas kaunodiena.lt/naujienos
r amoga gyvūnams virsta pragaru metų šventės tampa varžytuvėmis, kieno fejerverkai garsesni, aukš tesni, šviesesni, apie gyvąją gamtą negalvojama. Visuomenėje jaučia mas didelis moralaus, etiško elge sio stygius. Laukia atkakli kova
s šviesos blyksniai gena paukštį, kur jo akys veda.
nių, stirnų, besiblaškančių keliuo se. Gaila, bet dėl laukinių gyvūnų gerovės fejerverkai ir kitos piro technikos priemonės yra uždraus tos daugelio užsienio šalių nacio naliniuose parkuose, rezervatuose, draustiniuose, miškuose“, – aiški no B.Noreikis. Moralumo stygius
LGGD pirmininkas pažymėjo, kad fejerverkų ir kitų pirotechnikos
priemonių draudimai kai kuriose užsienio viešosiose erdvėse men kai tegelbėjo, nes tai sunku kont roliuoti. „Mano galva, jei vienoje ar kito je vietoje dėl fejerverkų ir panašių dalykų sukelto triukšmo nuken tėtų didelė grupė gyvūnų, pavyz džiui, Aplinkos ministerija galėtų tose gyvūnų susitelkimo vietose uždrausti fejerverkus ir panašius dalykus. Tam reikalingi atitinkami
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
teisės aktai. Kartu noriu pasakyti, kad kai kurie laukiniai ir naminiai gyvūnai gali kažkiek priprasti prie kurtinamo triukšmo, pavyzdžiui, medžiokliniai šunys“, – sampro tavo B.Noreikis. Lietuvos ornitologų draugijos pirmininko Liutauro Raudonikio nuomone, būtina aiškinti visuo menei fejerverkų ir kitų šventinių linksmybių žalą gyvajai gamtai. Pasak jo, dabar, kai didžiosios
LR Seimo narė Orinta Leiputė, dar neseniai vadovavusi Kaune miesto gyvūnų globos ir priežiūros tary bai, pripažino, kad aptariama pro blema kasmet didėja. „Mėginimai ją spręsti Seime su lauks visų pirma fejerverkų parda vėjų ir pramogų organizatorių pa sipriešinimo, tačiau negalima visur vadovautis vien naudos kriteriju mi“, – įsitikinusi O.Leiputė. Pašnekovės nuomone, kovoti su stiprėjančia visuomenės priklau somybe nuo pirotechnikos prie monių bus taip pat sunku, kaip ir su dalies gyventojų polinkiu į al koholį, narkotikus ar tabako ga minius. „Gal derėtų pirmiausia sutrum pinti prekybos pirotechnikos prie monėmis laiką, nes jomis prekiau jama iki šiol, jau gerokai po Naujųjų sutikimo. Ketinu kreiptis į Kauno merą, tarybą, kad būtų priimtas sprendimas uždrausti naudoti pi rotechnikos priemones parkuose, skveruose, netoli upės ar kitų or nitologų nustatytų paukščių susi būrimo vietų. Pirotechnika turėtų būti naudojama galvojant ne vien apie žmogaus, bet ir aplinkos, gy vosios gamtos saugą“, – įsitikinu si O.Leiputė.
s šąlančių gyvatukų paslaptys vo tik tada, kai jis išsiuntė skundą į VEI. Vis dėlto reagavo. Bendro vė atsiuntė įspėjimą namo gyven tojams, kad bus apžiūrimi gyvatu kai visuose butuose, tačiau sutartą dieną atvykusi VEI komisija į vieną antrojo aukšto butą nepateko. J.Riaukos teigimu, antrojo aukš to gyventojai neįsileidžia ir kaimy nų. Vėliau „Būsto valda“ atsiuntė įspėjimą, kad už tai, jog neįsilei džia inpektorių, šiems gyvento jams gresia iki 1 tūkst. litų bauda. „Komisijai nepatekus į tą bu tą, buvo bandyta paleisti didesniu pajėgumu vandenį per gyvatuką iš namo įvado, tačiau tada pradėda vo semti pirmojo aukšto gyvento ją. Ten kažkas padaryta antrame aukšte“, – sakė J.Riauka. Rado krūvą pažeidimų
VEI komisija namo šildymo siste moje rado krūvą pažeidimų – regu liariai netikrinama šilumos punk to sistema, neatliekama sunaudoto karšto vandens analizė, taip pat nepasirūpinta nešylančiais gyva tukais. Visiems pažeidimams ištaisy ti buvo sudarytas grafikas – namo sistema turėjo būti sutvarkyta iki birželio pabaigos. Techninę priežiūrą atliekan čiai bendrovei „Šiluminės energi jos sistemos“ buvo skirta bauda, o J.Riaukos prašymas dėl per didelės kainos nusiųstas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Pasak J.Riaukos, dabar, prabė
gus pusmečiui, niekas nepasikeitė – gyvatukas vonioje ir toliau šal tas, o šilto vandens vis dar tenka laukti. Nelegalus komfortas
„Šiluminės energijos sistemos“ šiuo metu šio namo šildymo sis temos jau neprižiūri. Sutartį su bendrove namo administrato rė „Būsto valda“ nutraukė lapkri tį. Šias pareigas perėmė bendrovė „Santermita“. „Nesame nei gaisrininkai, nei policija, kurie galėtų laužti duris, jei gyventojas neįsileidžia. Tokių atvejų Kaune – galybė. Akivaizdu, kad taip siekiama išvengti baudų, ir dėl to kenčia visas namas“, – sa kė „Santermitos“ vadovas Algirdas Baltušnikas. Jo teigimu dažniausiai tikrinto jų neįsileidžia tie, kurie neteisėtai be projekto įsirengia gyvatukus, naujus radiatorius, šildomas grin dis. Nedeklaruodami sunaudotos šilumos, tokie gyventojai mokes čius užkrauna kaimynams. „Sušaukėme kelis gyventojų su sirinkimus, bet priežasties, kodėl kai kuriuose butuose nešyla gyva tukai, nenustatėme, nes negalė jome patekti į kai kuriuos butus – gyventojai neįsileido“, – faktą, kad susidūrė su šio namo gyventojų sa vivale, pavirtino ir „Būsto valdos“ atstovas Jevgenijus Sakovskis. Jis mano, kad komisijų kai kurie gyventojai neįsileidžia todėl, kad savavališkai, pažeidžiant projektą,
Aleksotas nori čiuožyklos Jei oro sąlygos bus palankios, artimiausiu metu ant Vinčų gat vėje esančios universalios aikš telės bus išlieta čiuožykla. Joje galės čiuožinėti visi norintieji.
Vinčų gatvėje esančią neseniai renovuotą aikštelę juosia meta linė tvora su apačioje esančiais 90 cm aukščio mediniais bor tais. Šiltuoju metų laiku aikšte lėje žaidžiamas futbolas, žiemą ji tampa ledo ritulio aikštele ir čiuožykla. Prieš Kalėdas Aleksoto seniū nija su bendrove „Kauno vande nys“ šioje vietoje buvo išliejusi čiuožyklą, tačiau staiga atšilę orai neleido ilgiau pasidžiaugti žiemos malonumais. „Nors čiuožykla veikė ga na trumpai, tačiau būdavo, kad čiuožykloje vienu metu čiuoži nėdavo 10 ir daugiau vaikų“, – teigė Aleksoto seniūnės pava duotojas Vytautas Narkevičius. KD inf.
Nutverti automobilių vagys Kauno policija sulaikė du įta riamuosius dėl automobilio va gystės.
Nusikaltimas įvykdytas šių metų sausio 3 d. Kaune, Neries kran tinėje. Čia pilietis A.Č. pasigedo savo 40 tūkst. litų vertės 1999 m. automobilio „Audi A6“. Pasalą surengę pareigūnai nustatė ir kitą dieną sulaikė nusikaltimu įtariamus du vy rus – 41-ų K.D. ir 32-ejų R.Ž. Jie sulaikyti nusikaltimo vieto je, kai slėpė pavogtą automobilį išnuomotame garaže. Pas įtaria muosius rasta speciali elektro ninė įranga ir įrankiai, skirti au tomobiliams grobti. KD inf.
Tragedija Lampėdžio ežere Nebekentės: gyventojas J.Riauka nutarė išsiaiškinti, kas kenkia jam
ir kaimynams.
yra įsirengę šildomas grindis. Tai išbalansuoja visą namo šildymo sistemą. Pasak J.Sakovskio, vie nintelis būdas patekti į butą ir iš taisyti nelegalių darbų žalą – teis mo sprendimas. Tipiška daugiabučio situacija
„Norint padėti šąlantiems gyven tojams reikia pakeisti visą šildy mo sistemos stovą, ir tai padary ti reikia aplenkiant butus, kurie neįsileidžia mūsų komisijos. Ki ta bėda – kai kurie gyventojai pa sikeitė gyvatuką elektriniu. Pas juos šilta ir jie nenori nei ką nors
keist i, nei mok ėt i pin ig ų. Kei čiant stovą mokėti turės visi, nes tai bendra nuosavybė“, – aiški no J.Sakovskis. Kalbėdamas apie pusmetį neiš taisytas bėdas J.Sakovskis patiki no, kad „Santermita“ bėdas ištai sys per šį mėnesį. VEI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Arvydas Tranauskas teigė kuo skubiau pasidomėsiantis pus metį nesprendžiama problema – jis žadėjo išsikviesti pokalbio namo šildymo sistemą administruojan čios bendrovės „Santermita“ at stovus.
Kaune, Lampėdžio ežere, rastas negyvas vyras. Į ugniagesius bu vo kreiptasi ne gelbėti žmogaus, o jau ištraukti skenduolį. Jis iš vandens ištrauktas sekmadie nį apie 19 val.
„Vyras rastas negiliai, vieno metro atstumu nuo kranto“, – „Kauno dienai“ teigė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdy bos vyriausioji specialistė Džiu ginta Vaitkevičienė. Policijos duomenimis, apžiū rėjus mirusio 57 metų Z.U. vyro kūną, pilve rasta, kaip įtariama, šautinė žaizda. Mirties priežas tį nustatys ekspertai. Įvykio ap linkybės tiriamos. KD inf.
6
Antradienis, sausio 8, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Absurdiški žaidimai Violeta Juodelienė
V
akar sužlugo amer ik ietės Isabel los Tobias siekis tapti Lietuvos pi liete, sykiu sudužo ir jos partnerio Deivido Stagniūno bei viso Lietu vos dailiojo čiuožimo viltys Sočio olimpiado je bandyt i kovot i dėl medal ių. Nusivyl imas ir sunk iai tvardomas pyktis ledo meistr ų ir sporto gerbėjų stovyklose, liberalių politik ų priekaištai, kad principingumą demonstruo jame ne ten, kur reikia, kad užsispyrėme, nors „visas pasaulis perka sportininkus“. Reakcijos nenaujos ir veikiausiai girdimos ne paskuti nį kartą. Nusivylimo ašaras liejo ir Katherine Copely, dar anksčiau – Katie Douglas. Galimas daiktas, kad šios istorijos – ne paskutinės. Juk, primityviai sakant, tautai nykstant, mažėja ir tikimybė atsirasti talentams, kurių kad ir tose pačiose nuolat augančiose JAV, atsiranda vis daugiau. Nieko keista, kad šios dėl savo spor tinių ambicijų dairosi svetimų vėliavų. Stebėt i Liet uvos trispalvę, kylančią sporto arenose, iš tiesų labai malonu. Juk daugumai vis dar atrodo, kad tik sportininkų medaliai – vienintelis įrodymas, jog nesame menkavertė tauta. Ir tik giedodama himną su medalinin ku, tautiečiai didžiuojasi, kad yra lietuviai.
Olimpiada – ne klubų, bet šalių turnyras, o pilietybė yra brangiausia, ką gali dovanoti valstybė. Tik kiek tos lietuvybės turi sportininkas, ku riam nesvarbu, kokiai šaliai atstovauti olim piniuose vandenyse? Olimpiada – ne klubų, bet šalių turnyras, o pi lietybė yra brangiausia, ką gali dovanoti vals tybė. Jei tik norėdami atsikratyti menkaver tiškumo komplekso pradėsime tokiomis do vanomis žarstytis nepaisydami Konstitucijos, kuri neleidžia suteikti pilietybės už būsimus (tiksliau, numatomus) nuopelnus, kaip jaustis Rūtai Meilutytei, kuri savo medalių nenori do vanoti jokiai kitai šaliai? Jei manome, kad, nuvylę pas mus besiver žiančius talentingus užsieniečius, elg iamės ypač konservatyviai, turėtume atsiprašyti ir Donatos Rimšaitės, kurią, pasirinkusią spor tines ambicijas, o ne vėl iavą, vad inome iš davike. Ir, žinoma, liautis šaipytis iš Gerard’o Depardieu, nors jo atliekamas Rusijos piliečio vaidmuo – ne tik pats keisčiausias per komiko karjerą, bet ir parodo, kokiu absurdu gali virs ti žaidimai su pilietybe. informacija:
302 250
Opozicija abejoja miesto valdžios pasiekimais
K
auno vadovai giria si nuveiktais darbais, o opozicija abejoja jų pa grįstumu. Praėjusią sa vaitę istoriniame Kauno rotušės burmistro kabinete miesto me ras Andrius Kupčinskas ir savi valdybės administracijos direk torius Dainius Ratkelis pristatė 2012 m. nuveiktus darbus. Opo zicijoje esančių miesto tarybos dauguma miesto vadovų pagy ras pasitinka su šypsena. Pasak miesto mero, praėju siais metais gerų pokyčių su laukta energetikos srityje. Kaip miesto vadovų nuopelną jis nu rodė dviejų nepriklausomų ši lumos gamintojų atėjimą į rinką ir apie 3 proc. sumažėjusią šilu mos kainą kauniečiams. „Kauno šilumos rinkoje atsirado du nau ji gamintojai, bet tai yra ne savi valdybės, o privačių investuotojų nuopelnas. Vis dėlto džiaugsmo nedaug, nes privačios biokuro jėgainės šilumą „Kauno ener gijai“ parduoda tik 2 centais pi giau nei iš brangių rusiškų dujų šilumą gaminanti Kauno termo fikacijos elektrinė, taip gaudami antpelnius, nes nėra konkuren cijos. Jeigu miesto vadovai iš tik rųjų siekia kauniečiams apkar pyti sąskaitas už būsto šildymą, savivaldybė privalo pati inves tuoti ir turėti didelę dalį gamy bos savo rankose. Tik tokiu at veju gali pavykti diktuoti kainas Kaune. Šiuo klausimu praėju siais metais nieko nepadaryta“, – teigia Kauno miesto tarybos narys Visvaldas Matijošaitis. Kalbėdamas apie penkiais milijonais litų viršytą 2012 m. miesto biudžetą, A.Kupčins kas pažymėjo, kad tokių rezul tatų pavyko pasiekti darant tam tikrus žingsnius. Vienas iš jų – iš savivaldybės įmonių išsireika lauta 14 mln. litų dividendų.
L
abai nudžiugau išgirdęs per radiją, kad nuvaly ti visi keliai ir galės va žiuoti transportas. Gal vojau, kad pagaliau galėsiu savo artimiesiems nuvežti reikiamo maisto ir vaistų. Jie gyvena Jona vos r. Turžėnų–Zatyšių karjero kelio atkarpoje. Jiems paskambi nęs sužinojau, kad šiuo keliu va
„Didesniam pajamų surin kimui į miesto biudžetą įtakos darė ekonomikos kilimas ir ge rėjantys šalies makroekonomi niai rodikliai. Siekiant įvertin ti miesto vadovų darbus reikia akcentuoti ne surinktas biudže to pajamas, o kur jos buvo iš leistos. Pasigendame savivaldy bės investicijų į tas sritis, kurios vėliau ateityje mažintų miestie čiams sąskaitas komunalinėms paslaugoms apmokėti. Daugu ma papildomai surinktų biu džeto lėšų skiriama augančioms administravimo išlaidoms pa dengti“, – teigia miesto tarybos Biudžeto ir finansų komiteto na rys Tomas Bagdonavičius. 2011 m., kai Kauno miesto ta rybos valdančiojoje koalicijoje nebuvo A.Kupčinsko vadovau
jamos frakcijos atstovų, miesto savivaldybėje buvo panaikin ti visi septyni departamentai, o darbuotojų skaičius suma žintas iki 750. Kaunas tapo pir
Dauguma papildo mai surinktų biu džeto lėšų skiria ma augančioms administravimo iš laidoms padengti. muoj u didm iesč iu, kur iam e neliko tarpininkų tarp savival dybės administracijos vadovų ir skyrių. A.Kupčinskui grįžus į miesto mero pareigas, 2012 m.
Vytauto Petriko nuotr.
iki 768 padidintas ne tik dar buotojų skaičius, bet ir atkurti departamentai, kuriuos pervar dijo į valdybas. „Vald in ink ų arm ijos did i nimas – konkretus šios val dančiosios daugumos pasiek tas pokytis. Tokius sprendimus savivaldybės vadovai inicijuo ja motyvuodami žmogiškųjų išteklių stoka, tačiau opozici joje esantys tarybos nariai pa sigenda argumentų ir persona lo valdymo specialistų išvadų šiuo klausimu. Kyla natūra lus klausimas, kodėl, mažėjant Kauno miesto gyventojų, didi namas valdininkų aparatas?“– sako Kauno miesto tarybos na rys, buvęs vicemeras Povilas Mačiulis. KD inf.
žinėjantis 50-ojo maršruto auto busas jau senokai nekursuoja. Iki žiemos atostogų likus net savaitei, autobusas nebevažiavo ir nebeve žė į Karmėlavos, Kauno mokyklas mokinių, kuriuos buvo įsiparei gojęs vežioti, nors tuo laiku ke lias buvo valomas. Mokinių tėvai buvo susirūpinę, kad vaikai buvo priversti savaitę praleisti pamo
kas. O kaip bus po atostogų, vie nas Dievas žino. Nejau visą žiemą vaikai negalės lankyti mokyklos? Ir ne tik mokiniai – šio kelio ruo že nuolat gyvena ne vienas sodi ninkas, žemdirbiai, kurie važinė ja autobusu. Gyvename XXI a., kai sniegu užpustyti keliai neturėtų prilygti balanos laikams ir tapti neįvei
kiamu gyvenimo stabdžiu. Šiuo reikalu privalo rimtai susirūpin ti pareigūnai, atsakingi už mini mo kelio priežiūrą, kad žmonės neliktų užblokuoti sniegynuose ir galėtų patenkinti būtiniausias gyvenimo reikmes, nuvykti pas gydytojus, o mokiniai – lanky ti mokyklą. R.Pustelnikovas
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
skaitos už komunalines paslaugas.
Liūdni užmiesčio reikalai
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Problema: opozicija pasigenda savivaldybės investicijų, dėl kurių ilgainiui sumažėtų miestiečių są
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
LIETUVA: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
AntrADIENIS, sausio 8, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
D.Pavalkiui įtarimai žmonai netrukdo
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis bylos žmonai nelaiko kliūtimi ministrauti. Tačiau tiek Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek premjeras Algirdas Butkevičius sako neturėję informacijos apie įtarimus jo sutuoktinei.
Prioritetai: šiuo metu D.Pavalkis
labiau rūpinasi aukštųjų mokyklų ir abiturientų egzaminų reikalais nei tuo, kad „pamiršo“ apie įta rimus sutuoktinei paminėti tiek Prezidentei, tiek premjerui.
„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
Ministras D.Pavalkis sako jo žmonai architektei Editai Pavalkienei iškel tos bylos nelaikantis kliūtimi būti ministru. Jis taip pat teigia besiti kintis, kad sutuoktinė bus išteisinta. „Aš tikiuosi išteisinamojo sprendi mo, nes, kaip minėjau, tokio sąži ningo žmogaus – ko gero, jinai už mane sąžiningesnė“, – žurnalis tams pirmadienį sakė ministras. D.Pavalkio teigimu, informacija apie jo žmonos bylą paskelbta jau prieš 6–7 metus. „Aš nežinau, ar dėl to, kad yra byla, mes turime su stoti, nieko nedaryti ir, pavyzdžiui, aš turėjau sakyti, kad ne, žinote, aš labai bijau dėl žmonos ir į mi nistrus neisiu. Aš nemanau taip, aš manau, kad mes turime turė ti pakankamai pilietiškumo, ir tie laikai, kai už vieną brolį, buvusį miške, vežė visas šeimas į Sibirą, praėjo“, – teisinosi jis. D.Pavalkis sakė premjerą A.But kevičių apie tai, kad jo žmona yra teisiama, informavęs praėjusį penk tadienį, o šią informaciją esą gali bet kas sužinoti pasitelkęs „Google“ paieškos sistemą internete. Minist ras pripažino su Prezidente D.Gry bauskaite apie savo žmonos situa ciją nekalbėjęs, bet jei reikės, esą, su šalies vadove susitiksiąs. LNK televizija sekmadienį pra nešė, kad Kauno prokurorai prašo Darbo partijos atstovo D.Paval kio žmoną architektę E.Paval kienę pripažinti kalta didelės ver tės sukčiavimo byloje ir nubausti
realia trejų metų laisvės atėmimo bausme. Maždaug prieš penkerius metus Kauno valdžia paskelbė konkursą parengti Taikos ir Pramonės pro spektų sankryžos rekonstrukcijos ir naujo viaduko statybos tech ninį projektą. Konkurse dalyvavo vienintelė bendrovė – „Miestp rojektas“, kuriai vadovavo E.Pa valkienė. Įtarimų sukėlė tai, kad skelbime duotas terminas projek tui parengti – vos vienas mėnuo. „Miestprojektas“ laimėjo kon kursą, nors projektą pasiūlė pa rengti už aštuonis kartus didesnę kainą, nei buvo numatyta. Bend rovė per mėnesį projekto nepa rengė, terminas pratęstas pusme čiui. Iš viso sumokėta 763 tūkst. litų. Kauno apygardos prokuratūra praneša, kad darbai nebuvo atlikti. Pati E.Pavalkienė kaltę neigia. Prezidentės atstovė Daiva Ul binaitė vakar patvirtino, kad apie D.Pavalkio žmonos problemas su teisėsauga ministras informavęs nebuvo. „Tokia informacija labai rimta“, – BNS teigė D.Ulbinaitė. Jos žodžiais, kompromituojan čios informacijos apie patį kan didatą šalies vadovė negavo, nes tarnybos įpareigotos informaciją teikti tik apie pačius kandidatus į ministrus. Premjeras A.Butkevičius pirma dienį tvirtino taip pat neturėjęs minėtos informacijos. KD, BNS inf.
Reikalavimai mažumoms nesikeis Švietimo ir mokslo ministras Dai nius Pavalkis teigia, kad neplanuo jama atsisakyti lietuvių kalbos eg zamino suvienodinimo lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų moks leiviams.
Socialdemokrato Algirdo Butkevi čiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytas siekis, kad valstybinis lietuvių kalbos egza minas nelietuviškų mokyklų abi turientams būtų nukeltas į vėlesnį laiką. „Turime lietuvių kalbą gerbti. Šie metai, ko gero, apskritai turė tų būti įvardijami kaip lituanistikos metai. Lenkai visai gražiai laiko lie tuvių kalbos egzaminą, netgi keis ta, kad kartais geriau nei lietuvai čiai. Todėl atsisakyti to egzamino tikrai neplanuojama“, – žurnalis tams pirmadienį sakė D.Pavalkis. Tačiau ministras užsiminė, kad tebediskutuojama dėl egzamino vertinimo kriterijų. Lapkritį buvo patvirtintos suvie nodinto lietuvių kalbos egzamino vertinimo instrukcijos, jose numa tyta atlaidžiau vertinti abiturientų, kuriems lietuvių kalba nėra gimto ji, darbus.
Nusistovėjo: pernai, kai visi Lietuvoje besimokantys abiturientai laikė
vienodą lietuvių kalbos egzaminą, mažumų atstovai pasirodė puikiai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
D.Pavalkis sako, kad visus tau tinėms mažumoms rūpimus klau simus aptars su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos į viceministrus de leguojama Edita Tamošiūnaite. 2011 m. pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įsta tymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat nuo 2013 m. suvieno
dinti lietuvių kalbos brandos egza mino užduotis. Naujovės sulaukė dalies tautinių mažumų pasipriešinimo. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vie nas nuosaikiausių Europoje, ir pa brėžia, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuosta tos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba. KD, BNS inf.
Privilegijos: kirpykla parlamente šiltnamio sąlygomis veikia jau 30
metų.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Seime vis dar dvelkia sovietmečiu Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Pripratę prie privilegijų parla mentarai negali be jų apsieiti, o ryžto jų atsikratyti neužtenka. Tik taip galima paaiškinti be kon kurencijos Seime veikiančios kir pyklos fenomeną. Pradžia – 1982-ieji
Beveik jokių mokesčių ir jokios konkurencijos. Tokiomis šilt namio sąlygomis Seime jau ant rą dešimtmetį veikia Virginijos Snimuškinos kirpykla. Parlamen to darbuotojai čia gali ne tik ap sikirpti – teikiamos manikiūro ir net masažo paslaugos. Seimo trečiųjų rūmų rūsyje įsikūrusioje kirpykloje, kuri uži ma bemaž 20 kv. metrų, – ketu rios darbuotojos. Pati kirpyklos savininkė, pensininkė V.Snimuš kina, čia dirba nuo 1982 m. Kirpykla Seime – akivaizdus sovietmečio reliktas. Kad šios Seimo patalpos išnuomotos be konkurso ir neapibrėžtam termi nui, Valstybės kontrolė skelbė dar prieš šešerius metus. Skelbia surengę konkursą
Nei kirpyklos – individualiosios įmonės – savininkė V.Snimuški na, nei Seimo kanceliarijos atsto vai dienraščiui vakar taip ir nesu gebėjo nurodyti, už kokią sumą nuomojamos patalpos. Antanas Dimaitis, Seimo Ben drųjų reikalų departamento di rektorius, painiai aiškino, kad V.Snimuškina kas mėnesį moka „gal 300 litų ir už komunalines paslaugas atskirai“. Seimo kanceliarijos atstovas nurodė, kad buvo surengtas pa talpų nuomos konkursas. „Jau antras konkursas praėjo. Tik man atrodo, kad daugiau niekas neda lyvavo“, – patikslino A.Dimaitis. Jo teigimu, sutartis dėl patalpų nuomos su V.Snimuškina turėtų baigtis 2016 m. Prisiduria prie pensijos
Kirpyklos savininkė V.Snimuš kina aiškino, kad dirbdama Sei me taip prisiduria prie pensijos. „Aš ten dirbu nuo 1982 m. Seniai. Laimėjome du konkursus. Iš pra džių patalpos buvo paskirtos, bu vo valdiška kirpykla „Pirmūnas“. Mus pasiuntė ten, nes reikėjo kir pėjų. Paskui, nepriklausomybės
pradžioje, įkūrėme įmonę ir dir bame. Viskas vyksta tvarkingai“, – dienraščiui kalbėjo ilgametė Seimo kirpėja. Ji patikslino, kad kirpykloje dirba dvi kirpėjos, viena mani kiūrininkė ir viena masažuoto ja. V.Snimuškinos teigimu, kli entų Seimo kirpykloje netrūksta. „Nors kartais per dieną būna ir du, ir penki“, – pridūrė ji. Ar iš tokio verslo šiltnamio sąlygomis galima uždirbti? Regis, taip. „Pensininkė esu. Tai, žino te, prisidurti priedą visai gerai, o klientūra mano nuolatinė, šitiek metų“, – paklausta apie uždarbį teigė V.Snimuškina.
Pensininkė esu. Tai, žinote, prisidurti priedą visai gerai. Milijonieriui per brangu
Seimo kirpyklą ir masažo ka binetą, žinoma, labiausiai yra pamėgusios Seimo moterys, par lamento kanceliarijos darbuoto jos. Tačiau kirpyklos neaplenkia ir ministrai. Vakar čia besiker pantį dienraštis užtiko susisie kimo ministrą socialdemokratą Rimantą Sinkevičių. Kaip aiškino kirpyklos darbuotoja, vyrų kirpi mas čia kainuoja iki 30 litų, mo terų – apie 30–40 litų. „Prieš penkerius ar daugiau metų ten kirpausi. Nematau čia nieko bloga. Jei žmonės nori nu sikirpti, yra patalpos, kodėl nesi kirpti. Tik, atvirai pasakius, ten daug brangiau“, – aiškino social demokratas, ilgametis parlamen taras Bronius Bradauskas. O, pavyzdžiui, konservatorius Jurgis Razma šioje kirpykloje nie kada nesilankė ir net nežinojo, kur ji yra. Jis svarstė, kad Seimo kanceliarija turėtų atsiklausti vi sų Seimo frakcijų, ar kirpėjų pa slaugos Seime išties būtinos, nes grožio salonų apstu ir prie Seimo. „Gal moterims čia labiau reika linga, jei reikia skubėti į TV dis kusijų laidą ar pan.“, – juokavo J.Razma. Seimo kanceliarija, anot jo, šiuo atveju turėtų elgtis preciziškai ir surengti skaidrų nuomos kon kursą, nes grožio salonas Seime – tikrai ne būtinybė.
8
antrADIENIS, sausio 8, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0689 DB svaras sterlingų 1 4,2485 JAV doleris 1 2,6485 Kanados doleris 1 2,6823 Latvijos latas 1 4,9513 Lenkijos zlotas 10 8,3823 Norvegijos krona 10 4,7174 Rusijos rublis 100 8,7169 Šveicarijos frankas 1 2,8561
pokytis
–0,0293 % –0,3027 % –0,2035 % +0,1232 % +0,0667 % –0,3389 % –0,4306 % –0,1077 % –
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,80
4,65
2,49
„Vakoil“
4,70
4,63
2,49
–0,56 %
Gruodį atšalus orams 60 kvadratinių metrų ploto butui šildyti suvartota vidutiniškai apie 1,5 tūkst. kilovatvalandžių šiluminės energijos, arba du kartus daugiau nei lapkritį. Vidutinė sąskaita už šilumą tokiuose butuose siekė apie 465 litus – 92 proc. daugiau nei lapkritį. Vidu tinė gruodžio mėnesio šildymo sąskaita už 60 kvadratinių metrų ploto butą senos statybos namuose Kaune siekė apie 488 litus, Vilniuje – 447 litus , Klaipėdoje – 422 litus.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,65 %
Už šildymą mokėjo daugiau
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+1,56 %
92,71 dol. už 1 brl. 110,85 dol. už 1 brl.
70
mln. litų Finansų ministerija pasiskolino vidaus rinkoje.
Įmonių Lietuvoje daugėja Metų pradžioje 3,95 proc. išaugęs Lietuvos įmonių skaičius, paly ginti su pernai metų pradžia, tei kia optimizmo. Tiesa, iš visų re gistruotų įmonių tikrai veikian čių – mažiau nei pusė.
Lietuvoje sausio 1 d. veikė 86 929 įmonės, organizacijos ir kiti ūkio subjektai – 3,95 proc. daugiau, palyginti su 2012 m. sausio 1 d. Veikiantys ūkio subjektai sau sio 1 d. sudarė 45,4 proc. visų Ju ridinių asmenų registre regist ruotų ūkio subjektų. Lietuvoje buvo 475 įmonės, ku riose dirbo daugiau nei 250 dar buotojų. Šiose įmonėse iš viso dirbo 314 tūkst. darbuotojų (26,6 proc. visų dirbančių). Turinčių daugiau nei 1 tūkst. darbuoto jų įmonių buvo kur kas mažiau – veikė 53 tokios įmonės, jose dirbo 129 tūkst. darbuotojų (11 proc.), kaip pranešė Statistikos depar tamentas. Pagal pajamų dydį vyravo ūkio subjektai, gaunantys iki 1 mln. li tų pajamų, – jie sudarė 81,9 proc. visų ūkio subjektų. Kas ketvirtas šalyje veikiantis ūkio subjektas (25 proc.) užsiėmė didmenine ar mažmenine preky ba, variklinių transporto priemo
nių ir motociklų remontu, 14,6 proc. – kita aptarnavimo veikla, 8,8 proc. – profesine, moksline ir technine veikla, 7,8 proc. – apdir bamąja gamyba, 7,5 proc. – trans porto ir saugojimo veikla. Kaip ir prieš metus, beveik 80 proc. ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, tačiau juose dirbo tik 16,7 proc. visų dirban čių. 9,5 proc. ūkio subjektų turė jo nuo 10 iki 20 darbuotojų – jie sudarė 9,4 proc. visų dirbančių. 16 proc. visų dirbančių teko ūkio subjektams, kurie turi nuo 50 iki 100 darbuotojų, 15,9 proc. – ūkio subjektams, kuriuose dirba nuo 20 iki 50 žmonių. BNS inf.
Spaudimas: griežtai prieš mokesčių lengvatas pasisakę konservatoriai lengvai perėjo į lengvatų siūlytojų
pusę, o Vyriausybės vadovas A.Butkevičius jau ne taip noriai priima mokestinių nuolaidų idėjas.
PVM lengvatų išplėsti nežada „Fotodienos“ / Audriaus Bagdono nuotr.
Tvarkyti dokumentus bus paprasčiau Registrų centras suteikė galimy bę įmonių vadovams įgalioti sa vo pavaldinius elektroniniu bū du tvarkyti jų atstovaujamos įmonės, įstaigos ar organizacijos duomenis bei dokumentus.
Vadovų įgalioti asmenys gali in ternetu rezervuoti naują atsto vaujamo juridinio asmens pava dinimą, jį pakeisti, keisti juridinio asmens buveinę, skelbti viešus juridinio asmens pranešimus, teikti ar keisti kitus juridinio as mens duomenis bei dokumentus. Tai teigiama Registrų centro pra nešime. Anot Registrų centro atsto vų, vis daugiau juridinių asmenų duomenų ir dokumentų Juridinių asmenų registre tvarkoma inter netu. 2012 m. Registrų centrui in ternetu buvo pateikta 52,2 tūkst. įmonių finansinių ataskaitų rin kinių, registruota 7,3 tūkst. naujų įmonių ir organizacijų, rezervuo ta (laikinai įtraukta į Juridinių as menų registrą) 8,2 tūkst. juridinių asmenų pavadinimų ir atlikti 296 įmonių duomenų pakeitimai. Interneto vartotojams taip pat atvertas Juridinių asmenų regist ro dokumentų archyvas. Visiems, pageidaujantiems susipažinti su
„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
bet kurios įmonės, įstaigos ar or ganizacijos Juridinių asmenų re gistrui pateiktais dokumentais, Registrų centras suteikė galimy bę internetu įsigyti šių dokumen tų elektronines kopijas. Anksčiau vartotojai interne tu galėjo įsigyti tik juos domi nančius Juridinių asmenų regist ro išrašus ir įmonių finansines ataskaitas. Nuo šiol vartotojams prieinami ir kiti Juridinių asme nų registrui pateikti dokumentai – steigimo aktai ir sutartys, įsta tai ir nuostatai, valdymo organų susirinkimų protokolai bei spren dimai, uždarųjų akcinių bendro vių akcininkų sąrašai ir kita. KD, BNS inf.
Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad jo sudaryta darbo grupė iki balandžio pasiūlys, kaip pertvarkyti šalies mokesčių sistemą, kad būtų sumažintas darbo pajamų apmokestinimas, tačiau papildomų lengvatų nežada. Reforma – nuo 2014-ųjų
Premjeras užsimena, kad bus ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, tačiau tvirtina, jog jos ne galės bloginti biudžeto situacijos. „Mano patarėjas Stasys Jakeliū nas pirmadienį ryte informavo, kad darbo grupė yra užsibrėžusi tiks lą peržiūrėti visą mokesčių sistemą iki balandžio 1 d., kad paskui bū tų galima pateikti naujai parengtus įstatymų projektus, kurie turėtų būti priimti iki liepos 1 d. ir įsiga liotų nuo 2014 m. sausio 1 d. Darbo grupės tikslas – mažinti mokesti nę naštą darbo pajamoms. Taip pat bus įtrauktos ir svarstomos kai ku rios PVM lengvatos“, – žurnalis tams spaudos konferencijoje vakar pranešė A.Butkevičius. Premjeras sakė pats kategoriškai reikalauja, kad PVM lengvatos ne turėtų įtakos perskirstant biudžeto pajamas. „Turiu pasakyti dar vieną labai kategorišką reikalavimą, kad mokesčių lengvatos pajamų per skirstomoji dalis, palyginti su BVP, negali mažėti, ji turi didėti“, – tei gė ministras pirmininkas.
tis Seimo sekretoriate įregistravo PVM įstatymo pataisas, kuriomis siūlo lengvatinį 9 proc. PVM ta rifą taikyti meno ir kultūros ren giniams bei kūrėjų ir atlikėjų pa slaugoms.
Algirdas Butkevičius:
Ir turėdami planą viršijančių pajamų negalime jų nukreip ti išlaidoms didinti.
Mažesnius PVM tarifus siūloma nustatyti visų rūšių meno ir kultū ros renginių – nuo parodų iki cirko pasirodymų, muziejų, botanikos, zoologijos sodų – bilietų kainoms. Lengvata galiotų ir rašytojų, kompozitorių ar atlikėjų teikia moms kūrybos ar atlikimo paslau goms bei paslaugoms, už kurias šiems asmenims mokamas hono raras. Nauji tarifai siūlomi nuo šių metų liepos 1-osios.
Siūlo paramą kultūrai
„Fotodienos“ / Audriaus Bagdono nuotr.
Beje, vakar Seimo narys ir dai nininkas, konservatorių frakci jos atstovas Vytautas Juozapai
Gerų norų nekomentuoja
A.Butkevičius vakar nekomentavo V.Juozapaičio siūlomų PVM leng
vatų ir kitų galimų PVM lengvatų iniciatyvų. „Ir turėdami planą viršijančių pajamų negalime jų nukreipti iš laidoms didinti. Dar kartą pasi kartosiu – pagal Fiskalinės draus mės įstatymą. Mes galime – ir tai padarė šita Vyriausybė – šiemet padidinti išlaidas 1,2 proc.“, – sa kė premjeras. Jo teigimu, stimulas prašyti mo kesčių lengvatų visuomet yra, tai parodo ir Seimo nariai, registruo jantys atitinkamas teisės aktų pa taisas. „Bet mes aiškiai pasakėme, kokie yra mūsų tikslai“, – kalbėjo A.But kevičius. Finansų ministras Rimantas Ša džius BNS anksčiau neatskleidė, kada nauji PVM tarifai galėtų įsi galioti. Šiuo metu lengvatinis 9 proc. PVM galioja knygoms ir neperiodi niams informaciniams leidiniams, keleivių vežimui, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams bei 5 proc. tarifas neį galiųjų techninės pagalbos prie monėms. Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., kuris galioja nuo 2009 m. rudens. KD, BNS inf.
9
AntrADIENIS, sausio 8, 2013
pasaulis Rodo ragus
Kratosi palyginimų
Vado dovana
Didžioji Britanija turi visas teises reikalauti, kad bū tų pakeistos jos narystės ES sąlygos. Tokią nuomonę iš reiškė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Camero nas. Naujausios apklausos rodo, kad net 51 proc. britų pasisako už pasitraukimą iš Bendrijos.
Prieš metus prie Italijos krantų avariją patyrusio ir 32 žmonių gyvybę nusinešusio kruizinio laivo „Costa Concordia“ kapi tonas Francesco Schettino pik tinasi, kad yra apibūdinamas blogiau už Osamą bin Ladeną. Laivas apvirto užplaukęs ant povandeninės uolos netoli Ita lijai priklausančios Džiljo salos.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas gimimo dienos proga nusiuntė po kilogramą saldainių kiekvienam šalies vaikui ir taip pratęsė savo se nelio tradiciją. Dovanoti gim tadienio saldainius 1980 m. pradėjo Kim Jong-uno sene lis – Šiaurės Korėjos įkūrėjas Kim Il-sungas.
Kraupi jaunos studentės žmogžudystė Delyje sukėlė tikrą audrą. Tačiau panašių ir net žiaures nių atvejų In dijos istorijoje būta ne vieno. Ar šį kartą buvo perpildyta visuomenės kantrybės taurė? Aukos: Indijoje moterys dažnai laikomos antrarūšėmis, todėl teisininkai mano, kad vien įstatymų sugriežtinimas nepadės suvaldyti smurto.
„Reuters“ nuotr.
Žaginimai Indijoje – lyg epidemija Žudikui – lengva bausmė
Pavartęs Indijos dienraščius bene kasdien gali išvysti antraštes: „De lio priemiesčiuose išprievartauta 10 mėnesių mergaitė“, „18 mėne sių mergaitė išžaginta Kalkutoje“, „14 metų mergina išprievartauta ir nužudyta“ ir t. t. Skaičiuojama, kad Indijoje apie išžaginimą pra nešama vidutiniškai kas 21 minutę. Akivaizdu, kad šie nusikaltimai In dijoje jau nieko nestebina. Mumbajaus mieste gyvenančios medicinos seselės Arunos Shan baug istorija kažkada sukrėtė In diją taip, kaip dabar 23 metų stu dentės nelaimė. Ar kas pasikeitė? A.Shanbaug, kuriai 1973 m. su kako 25 metai, buvo išžaginta ligo ninėje, kurioje dirbo. Vėliau moterį jos užpuolikas Sohanlalas Bhar ta Walmiki surakino metalinėmis grandinėmis ir paliko mirti. Tiesa, merginai pavyko išgyven ti, deja, pastaruosius 39 metus ji vegetacinės būsenos guli ligoninė je. Moters smegenys – mirusios. A.Shanbaug nesugeba atpažinti žmonių, negali kalbėti ir neatlieka būtiniausių veiksmų. „Jis net nebuvo nuteistas už tai, kad ją išžagino“, – piktinosi vietos žurnalistė Pinki Virani, parašiusi knygą apie Aruną. Žurnalistė pridūrė, kad prievar tautojui S.B.Walmiki teismas skyrė bausmę už vagystę ir pasikėsinimą nužudyti, taigi atsėdėjęs 7 metus jis jau mėgavosi laisve. Nors P.Vi rani bandė protestuoti prieš to kį sprendimą, pastangos buvo be vaisės.
„Aš jiems sakiau, kad jis pasi keitė vardą ir dabar dirba vienoje ligoninėje Delyje. Tačiau ligoninės, kurioje buvo išžaginta Aruna, va dovai niekuomet prie jo bylos ne prisegė jokios fotografijos, jos nėra net teismo dokumentuose“, – sa kė P.Virani.
Jis net nebuvo nuteistas už tai, kad ją išžagino. Moteris – antrarūšė
Aruna ne vienintelė. Smurtas prieš moteris Indijoje – tarsi vėžys. Ar chajiškoje patriarchalinėje visuo menėje kiekviena moteris gali tap ti prievartautojo auka. Daugelis žagintojų aukų iki šiol laukia teisingumo. Kartais lauk ti reikia mėnesius, o kartais – iš tisus metus. Be to, prievartautojai Indijoje dažniausiai išsisuka su gan leng vomis bausmėmis, kaip Arunos skriaudikas S.B.Walmiki. Advokatams pakanka pasakyti, kad užpuolikas buvo išgėręs, kad rūpinasi savo šeima arba kad yra iš aukštesnės kastos, todėl niekuo met negalėtų prievartauti moters iš žemesnės. Žinoma, tokie pasiteisinimai skamba juokingai, tačiau Indijo je jie populiarūs. Prokurorė Indira Jaisingh pabrėžė, kad teisinė šalies sistema neturi jokių priešnuodžių prieš prievartautojus. „Procesai – labai ilgi, o nuosprendžiai daž
niausiai būna neadekvatūs nusi kaltimams, – tvirtino teisininkė. – Turime kuo skubiau patobulinti savo teisinę sistemą. Taip pat rei kėtų tobulinti teismo ekspertizę. Indijoje daug panašių bylų sprend žiamos per ilgai. Daugelis liudi ninkų persikelia, jų atmintis silps ta, taigi skirti adekvačią bausmę darosi labai sunku.“ I.Jaisingh pridūrė, kad daugelis bylų net nepasiekia teismo, nes į prievartavimo atvejus žiūrima pro pirštus. Be to, pasak jos, išžagintų merginų artimieji net neleidžia joms kreiptis į teisėsaugą, veng dami gėdos. Tiesa, I.Jaisingh manymu, vien pakeisti įstatymus nepakaks. Tei sininkė sako, jog būtina daugiau dėmesio skirti visuomenei, kad žmonės netoleruotų panašių nusi kaltimų. „Nėra magiškos formulės, kad galėtume ją pritaikę išspręs ti žaginimo problemą. Kaip gali me kalbėti apie sąžiningą teismą, jei didžioji dalis visuomenės mo teris vertina per tam tikrų stereo tipų prizmę. Nepatikėsite, tačiau dažnai Indijoje ne užpuolikas, o auka tampa kalta, esą moterys pa čios skatina vyrus taip elgtis“, – sakė I.Jaisingh. Tobulins įstatymus?
Visgi kai kurios istorijos indus pri verčia laužyti nusistovėjusius ste reotipus. Pirmąsyk gatvių protestus Indijo je sukėlė 1972 m. įvykęs incidentas, kai 16 metų mergaitė Mathura buvo išžaginta policijos nuovadoje.
Teismas tada abu įtariamus po licijos pareigūnus paleido, esą Mathura su jais mylėjosi savo noru. Visgi protestų banga privertė ša lies vyriausybę 1983 m. patvirtin ti naują įstatymą, numatantį, kad teismas privalo atsižvelgti į aukos parodymus, jei ši tvirtina, kad ne santykiavo savo noru. Praėjusį mėnesį įvykęs inciden tas taip pat sukėlė masinius gatvių protestus visoje šalyje. Vyriausybė subūrė specialų komitetą, kuriam
pavesta parengti naują įstatymo prieš žaginimą versiją. Teismas net kreipėsi į visuomenę ir prašė siūlyti bausmes prievartau tojams. Tarp siūlomų buvo mirties bausmė, taip pat cheminis kastra vimas. Dalis siūlė įkalinimą iki 30 metų arba iki gyvos galvos. Vis dėlto daugelis žmonių taip pat pritarė, kad įstatymai negali visko pakeisti, kol visuomenė mo teris laikys antrarūšėmis. BBC, BNS inf.
Išpuoliai, šokiravę Indiją 2002 m. per riauš es Gudž ar at o
valst ij oj e buv o mas išk ai priev ar tauj am os mot er ys mus ulm onės. Kaltais pripažinti indų kariai, nutarę pamokyti visą bendruomenę už ne paklusnumą.
iš savo namų Manipuro valstijoje. Po kelių valandų kulkų suvarpytas mer ginos kūnas buvo rastas ant kelio. 2009 m. Indijos administruojamo
je Kašmyro dalyje išprievartautos ir nužudytos dvi jaunos merginos. Ta 2003 m. du vyr ai piet inėj e sos da išpuoliu apkaltinti indų policijos tinės Delio dalyje išžagino 28 metų pareigūnai. Šveicarijos diplomatę. Indijai teko Praėjusiais metais 14 metų indė So raudonuoti prieš visą pasaulį. nam buvo išžaginta ir vėliau nužudy ta policijos nuovadoje Utar Pradešo metų indė Manorama buvo pagrobta valstijoje.
2004 m. šalį šokiravo išpuolis, kai 32
Žudikai pasirodė teisme Penk i grupin iu indų studentės išža ginimu ir nužudymu kaltinami vyrai pasirodė teisme ir išklausė jiems pa teiktus kalt in imus pag robimu, išža ginimu ir nužudymu. Dar du kaltina mieji Vinay Sharma ir Pawanas Gup ta kiek anksčiau pateikė parodymus mainais į galbūt švelnesnes baus
mes. Penk i vyrai ir vienas paauglys, yra kalt inam i autobuse Delyje išža ginę ir žiaur iai sužaloję 23 metų fi zioterapijos studentę. Po dviejų sa vaičių, gruodž io 28-ąją, ji mirė Sin gapūro ligon inėje. Mag istrato teisė ja nurodė, kad teismas vyktų už už darų durų.
10
Antradienis, sausio 8, 2013
Sportas
M.Popovičius: nieko rimto neatsitiko Kauno „Žalgirio“ ko mandos aistruo liai gali lengviau atsipūsti: per VTB Vieningosios lygos rungtynes su Kras nodaro „Lokomo tiv-Kuban“ iš aikš tės išneštas Marko Popovičius – svei kas drūtas ir ren giasi Eurolygos dvi kovai su Madrido „Real“ ekipa.
Rezultatai A grupė. Vilniaus „Lietuvos rytas“– Sankt Peterburgo „Spartak“ 63:83, „Donetsk“– Kazanės „Uniks“ 63:74. B grup ė. Kaun o „Žalg ir is“– Krasnodaro „Lokomot iv-Kub an“ 89:81, Liubercų „Triumf“ – Rygos VEF 78:80, Nimburko ČEZ–Žemutinio Naug ardo „Nižny Nov gorod“ 73:81, Krasnojarsko „Jen i sej“–Minsko „Tsmok i-Minsk“ 77:74, Maskvos CSKA–Klaipėdos „Neptū nas“ 79:57.
A grupė Komanda
Nokdaunas: M.Popovičiui po susidūrimo su „Lokomotiv-Kuban“ legionieriumi D.Brownu prireikė koman
Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Tamsūs veidai ir šviesos
M.Popovičius po netaiklaus me timo kovojo dėl kamuolio ir su sid ūr ė su „Lokom ot iv-Kuban“ leg ion ier ium i Derr ick u Brow nu. „Žalg ir io“ snaip er is krito ant parketo, jį iš aikštės ant ran kų išnešė Paulius Jankūnas ir ko mandos gydytojas Petras Miku čionis. „Patyr iau lengv ą nokd aun ą. Gal por ą sek und žių buvau vi sai ats ij ung ęs, mač iau tik tam sius veidus ir daug šviesų. Lai mei, nieko rimto neats it iko ir atsigavau gana greitai“, – iš kar
dos draugų ir gydytojo pagalbos.
Vaidoto Grigo nuotr.
Vis gilesnė praraja nuo lyderių skiria Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“.
Rungtynių lūžis įvyko tada, kai į aikštę išėjo CSKA veteranas Theo doras Papaloukas. Tai buvo paty rusio graikų gynėjo debiutas VTB Vieningojoje lygoje.
to po rungtynių nemalonų epizo dą prisiminė M.Popovičius. „Po smūgio į veidą Marko buvo trumpai praradęs sąmonę, bet po kelių minučių atsipeikėjo ir grį žo į drabužinę. Labai džiaugiuo si, kad jis išvengė rimtų bėdų. Jau šį vakarą galės ramiausiai žings niuoti į šokius“, – pasibaigus var žyboms sakė vyriausiasis treneris Joanas Plaza. Toli nuo lyderių
Po VTB Vieningosios krepšinio ly gos reguliariojo sezono 1–2 vietas A ir B grupėse užėmusios ekipos atkrintamąsias varžybas pradės ne nuo aštuntfinalio, bet nuo ketvirt finalio.
Gal porą sekundžių buvau visai atsijun gęs, mačiau tik tam sius veidus ir daug šviesų. Vilniečiai savo aikštėje 63:83 pral aim ėjo Sankt Peterb urgo „Spartak“ krepšininkams, o klai pėdiečiai Maskvoje 57:79 – Rusi jos čempionui CSKA. „Neptūnas“ laikėsi iki antrojo kėlinio vidurio.
CSKA pasitreniravo
„Komanda susikaupė, žaidė užtik rintai ir suteikė galimybę parung tyniauti visiems registruotiems krepšininkams. Pasinaudojome puikia proga išmėginti „zoną“ – ši gynybos sistema mums pravers ateityje“, – CSKA strategui Etto re Messinai dvikova su „Neptūnu“ buvo lyg treniruotė. „Rezultatas – logiškas, mums sunku tikėtis pergalės prieš tokio kalibro varžovą. Manau, kad galė
1. „Uniks“ 2. „Spartak“ 3. „Chimki“ 4. „K. Krylja“ 5. „Astana“ 6. „Liet. rytas“ 7. „Doneck“ 8. „Azovmaš“ 9. „PGE Turow“ 10. „Kalev/Cramo“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
10 9 9 9 8 10 10 9 9 9
8 7 7 6 4 5 4 2 2 1
2 2 2 3 4 5 6 7 7 8
Rungt.
Perg.
Pralaim.
10 10 10 10 10 10 10 10 10 10
9 9 7 6 5 5 4 4 1 0
1 1 3 4 5 5 6 6 9 10
B grupė Komanda
1. „Žalgiris“ 2. CSKA 3. VEF 4. „Loko.-Kuban“ 5. „N. Novgorod“ 6. „Jenisej“ 7. „Triumf“ 8. ČEZ 9. „Neptūnas“ 10. „Tsmoki-Minsk“
jome geriau sužaisti pirmąją ma čo dalį ir pasinaudoti maskviečių atsipalaidavimu. Deja, žaidžiant su tokia ekipa bet kuri klaida kai nuoja taškus“, – CSKA pranašumą pripažino „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis.
Viltingą ralio pradžią apkartino apmaudi klaida Marius Bagdonas Pajusti tikruosius Dakaro ralio iš bandymus Benediktui Vanagui prireikė vos dviejų dienų – įspū dingai 34-ąjį dykumų maratoną Pietų Amerikoje pradėjęs Lietu vos lenkt yn in ink as antr aj am e greičio ruože padarė šiurkščią klaidą. Trasoje – 11 valandų
17-oji pozicija – tokiu rezultatu Peru sostinėje Limoje startavusio se lenktynėse po pirmosios dienos galėjo džiaugtis B.Vanago ir Sau liaus Jurgelėno vairuojamas „Ge neral Financing-Autopaslauga“ komandos ekipažas. „Tai labai aukštas pasiekimas. Kita vertus, mūsų tikslas buvo iš sikovoti gerą starto poziciją kitai dienai. Šį planą įvykdėme su kau pu. Startuosime greičiausių vai ruotojų grupėje. Tačiau ralis prasi dės tik dabar“, – lyg nujausdamas besiartinančius pavojus kalbėjo B.Vanagas.
Antrąją varžybų dieną lenktyni ninkams teko pasivažinėti po smė lio kopas. Iš 327 km etapo 243 km sudarė greičio ruožas. Vos starta vęs, D.Vanago vairuojamas „OSCar O3“ automobilis apsivertė ir finišo liniją kirto 129-oje pozicijoje tik po 11 valandų. Bendroje įskaitoje mūsiškiai po dviejų dienų – 125-ieji ir nuo ly deriu tapusio Stephane’o Peter hanselio buvo atsilikę 8 val. 30 min. 24 sek.
Atrodė, kad po 20 minučių remonto galėsime toliau tęs ti lenktynes, tačiau viskas taip papras tai nesibaigė.
galėsime toliau tęsti lenktynes, ta čiau viskas taip paprastai nesibai gė“, – savo socialinio tinklo pasky roje apie incidentą rašė B.Vanagas. Lietuvos ekipažas pametė auto mobilio stogą, prakirstą radiatorių remontavo tris sykius ir daugiau nei 200 km važiavo be prieki nio stiklo. Vis dėlto vakar lenkty nių organizatoriai leido lietuviams startuoti iš 29-osios pozicijos, nes pritaikė prioritetiniams vairuoto jams galiojančią taisyklę. Po antrojo greičio ruožo B.Vana gas dėkojo perujiečiams, kurie, ra dę „OSCar“ stogą, atgabeno jį į net už 200 km esančią stovyklavietę – bivuaką. Vakar sportininkai važiavo iš Pis ko į Naską. Varžybų dalyviams teko įveikti daugiau nei 340 km, iš kurių 243 km sudarė greičio ruožas. Stabiliai ir užtikrintai
Pripažino klaidą
„Sunki ir tragikomiška diena. Grei čio ruožo pradžioje padariau klaidą. Atrodė, kad po 20 minučių remonto
Antrus metus iš eilės dykumų ma ratone lenktyniaujantis 45-erių motociklininkas Gintautas Iga ris sudėtingą natūralaus grunto,
Ralis: Peru smėlynai lenktynininkams – ypatingas išbandymas. AFP nuotr.
smėlio, mažų kopų ir akmeningų išdžiūvusių upių vagų distanciją įveikė 106-asis ir bendroje įskaito je po antrosios dienos užėmė 104ąją poziciją. Po pirmosios dienos karteniškis buvo 119-asis. Motociklininkų įskaitoje pirma vo ispanas Joanas Barreda Bortas su „Husqvarna“ (3 val. 24 min. 11 sek.). Lietuvis, važiuojantis „Ya maha WR450F“ motociklu (4 val. 37 min. 06 sek.), nuo lyderio bu
vo atsilikęs 1 val. 12 min. 55 sek. Trečią kartą Dakaro bekeles mė gina įveikti ir Kazachstanui atsto vaujantis lietuviškų šaknų turintis Artūras Ardavičius. Jurbarkiečio sūnus su Alekseju mi Nikiževu ir Nurlanu Turlubaje vu vairuoja „Kamaz“ sunkvežimį ir po dviejų etapų buvo 14-oje pozi cijoje. 2011-aisiais A.Ardavičius šį ralį baigė aštuntas, o pernai užėmė aukštą trečiąją vietą.
11
Antradienis, sausio 8, 2013
Sportas
„Šaulys“ bus įteiktas R.Meilutytei
Ledo šokių pora Isa bella Tobias ir Dei vidas Stagniūnas nesulaukė stebuk lo – Prezidentės Da lios Grybauskai tės sprendimas – užkertantis kelią sportininkams at stovauti Lietuvai ki tąmet Sočio žiemos olimpinėse žaidy nėse, tačiau jie nesi rengia kapituliuoti.
Stanislovo Kuzmos skulptūra „Šau lys“, kuria apdovanojamas geriau sias Lietuvos metų sportininkas, beveik po dešimtmečio vėl atke liaus į Kauną – garbingą prizą pel nė olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė.
Įtampa: I.Tobias ir D.Stagniūnas jaučiasi sugniuždyti, bet rengiasi varžyboms.
AFP nuotr.
Čiuožėjai nekapituliuos Balys Šmigelskas, Romas Poderys Laikėsi įstatymų raidės
Šalies vadovė, atsižvelgusi į Kons titucinio Teismo išaiškinimą ir Pilietybės reikalų komisijos re komendaciją, nesuteikė išimties tvarka Lietuvos pilietybės ameri kietei I.Tobias, todėl čiuožėja dėl Olimpinės chartijos apribojimų negalės atstovauti Lietuvai 2014ųjų žiemos olimpiadoje. „Pilietybė išimties tvarka ga li būti suteikiama užsienio valsty bių piliečiams, kurie turi neginči jamų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos visuome nę ir su Lietuva yra susiję nuolati niais faktiniais ryšiais“, – pažymi ma Prezidentūros pranešime. Anot pranešimo, pilietybės su teikimas išimties tvarka asme nims, neatitinkantiems nors vieno iš įstatyme numatyto reikalavimo, pažeistų ne tik Pilietybės įstatymą, bet ir Konstituciją. „Dėkojame jums už viską. Esame tikri, kad suprantate, jog esame su gniuždyti“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje vakar paskel bė I.Tobias ir D.Stagniūnas.
I.Tobias ir D.Stagniūnas kar tu čiuožia nuo 2010-ųjų birželio. 2011 m. pasaulio „Grand Prix“ var žybose „Skate America“ jie užėmė 3-iąją vietą, o 2012-ųjų Europos čempionate – 9-ąją. Tarptautinės čiuožimo asociacijos pasaulio rei tinge Lietuvos duetas yra 13-asis tarp 120 porų. „Apie Isabellą ir Deividą kalbė jomės su treneriu Igoriu Špilban du. Jis supranta savo auklėtinių savijautą, tačiau pabrėžė, kad ne galima kapituliuoti. Priešingai – mūsų čiuožėjai privalo tęsti kar jerą, aktyviai dalyvauti varžybose ir įrodyti, kad, prašydami Lietuvos pilietybės Isabellai, vadovaujasi ne emocijomis“, – sakė „Kauno die nai“ LDČF vadovė. Anot L.Van ag ien ės, tren e ris I.Špilbandas tiki I.Tobias ir D.Stagniūno sėkme. „Treneris žavisi Isabellos ir Dei vido darbštumu, artistiškumu, energija. Mūsų nuomonė – tokia pati: jie – potencialūs olimpiečiai ir reikia padaryti viską, kad jais tap tų. Šis prašymas suteikti I.Tobias Lietuvos pilietybę – ne paskuti nis“, – teigė LDČF prezidentė. Išlaikė kalbos testą
Dūris į širdį
„Būtų labai skaudu, jeigu vėl ne tektų dalyvauti olimpinėse žaidy nėse. Tai būtų antras dūris į šir dį“, – laukdamas Prezidentės sprendimo kalbėjo D.Stagniūnas. „Neigiamas atsakymas prilygtų tragedijai“, – pareiškė I.Tobias. 2009-aisiais D.Grybauskaitė ne suteikė Lietuvos pilietybės išimties tvarka tuometei D.Stagniūno par tnerei amerikietei Katherine Leigh Copely ir ledo šokių pora negalė jo dalyvauti 2010-ųjų Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, nors buvo į jas iškovojusi kelialapį. „Dabar į viską reagavome santū riau, nors vis tiek labai apmaudu dėl šalto požiūrio. Tačiau mes ginklų nesudėsime“, – teigė Lietuvos dai liojo čiuožimo federacijos (LDČF) prezidentė Lilija Vanagienė.
L.Vanagienė sakė, kad I.Tobias in tensyviai mokėsi lietuvių kalbos ir jau išlaikė testą. Be to, amerikietė aktyviai daly vauja lietuvių bendruomenės JAV veikloje, treniruoja mūsų išeivi jos vaikus. Šiuo metu I.Tobias ir D.Stag niūnas treniruojasi JAV – ren giasi sausio 21–27 d. Kroatijo je vyksiančiam Europos dailiojo čiuožimo čempionatui. Kovo 10– 17 d. Kanadoje numatytas pasau lio čempionatas, kuriame bus da lijami kelialapiai į Sočio žiemos olimpiadą – jie bus įteikti 19-ai geriausių porų. D.Stagniūnas yra patvirtinęs, kad buvo sulaukęs pasiūlymų at stovauti kitoms šalims, kuriose pi lietybės klausimai sprendžiami ge rokai lanksčiau nei Lietuvoje.
Šansų nebuvo?
Kūno kultūros ir sporto (KKSD) departamento generalinis direk torius Klemensas Rimšelis įsitiki nęs: pagal šiuo metu Lietuvoje vei kiančius įstatymus I.Tobias nebuvo nė menkiausios vilties gauti lietu višką pasą.
Lilija Vanagienė:
Jie – potencialūs olimpiečiai ir reikia padaryti viską, kad jais taptų. – Dailiajame čiuožime miš rios poros – nieko naujo. Ko dėl taip vengiame kitų šalių pi liečių, kurie Lietuvai gali būti naudingi? – paklausėme KKSD vadovo. – Pasaulyje yra pavyzdžių, kai ša lys bet kokia kaina stengiasi prisi vilioti žymų ar perspektyvų sporti ninką. Tai daro Prancūzija, Rusija, kitos valstybės. Viskas priklau so nuo valstybės politikos ir pasi rinkto kelio. Manau, kad pilietybės suteikimo pagrindinis svertas ne turėtų būti sportas. – Pilietybės reikalų komisijos narys Sergejus Jovaiša įsitiki nęs: geriau pasiekti mažiau, tačiau savo pajėgomis. Sutin kate? – Visuomet geriau, kai sportinių laimėjimų pasiekiame savo jėgo mis. S.Jovaiša – buvęs krepšinin kas, todėl kalba iš savo pozicijos. Dailiojo čiuožimo specifika – ki
tokia. Belieka apgailestauti, kad nesugebame išsiauginti atitinka mo lygio čiuožėjos. Lietuvos Pre zidentė veikė įstatymo numatyta tvarka. Jau seniau buvau įsitiki nęs, kad I.Tobias nepavyks gauti pilietybės. – Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė teigė, kad I.Tobias neatitiko nė vieno iš dviejų ke liamų reikalavimų – ypatingų nuopelnų Lietuvai ir integra vimosi į visuomenę. Kas, jūsų manymu, galėtų būti tie ypa tingi nuopelnai ir kaip suvokti integraciją į visuomenę? – Teisininkai integraciją į visuo menę yra apibrėžę labai aiškiai: asmuo, norintis gauti Lietuvos pilietybę, šalyje privalo gyventi ne mažiau nei 10 metų, būti susaisty tas su valstybe. Reikia pripažinti, kad kol kas šokėjai ant ledo ypatin gų aukštumų taip pat nepasiekė. Tai – perspektyvi pora, jos rezul tatai nuolat gerėja. Tikiu, ateity je laimėjimai yra realūs. Deja, už būsimus nuopelnus Prezidentė pi lietybės suteikti negalėjo. D.Stag niūnas gauna valstybinę stipendi ją – 1 500 litų per mėnesį. Tai nėra stebuklinga suma, tačiau vis ge riau negu nieko. Dailiojo čiuoži mo federacijos atstovai šia tema kalba labiau emocingai ir akcen tuoja ateitį. KKSD negalėjo tarpi ninkauti, visi mūsų veiksmai for maliai būtų niekiniai. – Kokia jūsų, kaip privataus asmens, nuomonė apie tai, kas įvyko? – Ar norėčiau, kad ši pora šoktų žiemos olimpiadoje? Žinoma, kodėl gi ne? Juk D.Stagniūnas – aukšto lygio profesionalas, turėtume ryš kius atstovus Sočio žaidynėse. Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. Įsi vaizduokime: I.Tobias gauna pilie tybę, bet patiria sunkią traumą. Ar tuomet reikėtų ieškoti kitos čiuo žėjos? Tai – sarkastiška, tačiau pilietybės klausimas yra labai su btilus reikalas.
Tradiciniuose Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir jo rėmėjų bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) rinkimuo se R.Meilutytė surinko 13 249 taš kus ir didesne nei dviguba persva ra aplenkė antrojoje vietoje likusią olimpinę šiuolaikinės penkiako vės čempionę Laurą Asadauskai tę-Zadneprovskienę (4 445 tšk.). Trečias – olimpinis vicečempio nas kanojininkas Jevgenijus Šukli nas (2 757 tšk.). Paskutinį kartą Kauno atletui „Šaulys“ buvo įteiktas 2003-iai siais, kai šalies Metų sportininku buvo išrinktas krepšininkas Šarū nas Jasikevičius. R.Meilutytė triumfavo ir Lie tuvos sporto žurnalistų federa cijos (LSŽF) apklausoje bei Kau no miesto geriausiųjų sportininkų rinkimuose. Lietuvos trenerių profesinės są jungos (LTPS) inicijuotus Metų trenerio rinkimus laimėjo L.Asa dauskaitę-Zadneprovskienę išug dęs Jevgenijus Kliosovas. Geriausia 2012-ųjų Lietuvos ko manda pripažinta vaikinų (iki 20 metų) krepšinio rinktinė (vyriau siasis treneris Kazys Maksvytis), pernai tapusi Europos čempione. LTOK, KKSD ir LTPS rinkimų laureatai bus pagerbti sausio 9-ąją Vilniuje.
2012 m. geriausieji Sportininkai
1. Rūta Meilutytė (plaukimas, 13 249 tšk.), 2. Laura Asadauskaitė-Zad neprovsk ienė (šiuol aik inė pen kiakovė, 4 445 tšk.), 3. Jevgen ijus Šuklinas (kanojų irklavimas, 2 757 tšk.), 4. Evaldas Petrauskas (boksas, 2 376 tšk.), 5. Aleksandras Kazakevi čius (graikų-romėnų imtynės, 1 907 tšk.), 6. Jonas Valančiūnas (krepši nis, 1 858 tšk.), 7. Simona Krupec kaitė (dviračių trekas, 1 843 tšk.), 8. Gintarė Scheidt (buriavimas, 1 446 tšk.), 9. Virgilijus Alekna (lengvoji at letika, 1 417 tšk.), 10. Austra Skujytė (lengvoji atletika, 1 269 tšk.). Treneriai
1. Jevgen ijus Kliosovas (šiuolaik i nė penk iakovė), 2. Egidijus Gustas (irklavimas), 3. Vladimiras Bajevas (boksas). Komandos
1. Vaik inų (iki 20 met ų) krepšin io rinkt inė (4 280 tšk.), 2. Paplūd im io tinkl in io merg inų komanda – Ie va Dumbauskaitė ir Mon ika Pov i lait ytė (1 515 tšk.), 3. Dviračių treko moterų sprinto komanda – Simona Krupeckaitė ir Gintarė Gaivenytė (1 140 tšk.). KD inf.
12
antradienis, sausio 8, 2013
14p.
Laukiame skaitytojų, kurie išsigydė dvasines ir fizines negalias, istorijų.
sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
sveikata
XXI amžiaus dilema: skiepy Dar visai neseniai ir gydytojai, ir jų pacien tai tvirtai tikėjo, kad skiepytis būtina. Da bar požiūris į skiepus pasikeitė: jauni tė vai atsisako skiepyti savo vaikus teigda mi, kad skiepai trukdo natūraliai susifor muoti imunitetui. Mokslo duomenys irgi neįtikina, nes dažnai tyrimus užsako skie pų gamyba suinteresuotos kompanijos.
Aušrinė Šėmienė Dviejų šimtmečių patirtis
Pats paprasčiausias būdas išveng ti užkrečiamųjų ligų, žinoma, yra skiepai. Kad jie veikia, paaiškėjo dar XVIII a. pabaigoje: 1796 m. ge gužės 14 d. britų gydytojas Edwar das Jenneris karvių raupų vakcina paskiepijo aštuonmetį savo sodi ninko sūnų Jamesą Phippsą. Per pastaruosius 200 metų skie pų nauda buvo galutinai įrodyta: 1977 m. nušluoti nuo žemės pavir šiaus raupai, o paralyžių sukelian tis poliomielitas tapo labai retas. Nors 1954 m. „American Journal of Medical Science“ tikino, kad ty mai „neišvengiami, kaip mokesčiai ir mirtis“, po pusės amžiaus išsi vysčiusiose šalyse šios ligos atve jų sumažėjo šimtus kartų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duo menimis, skiepai nuo tymų 1999– 2004 m. išgelbėjo 1,4 mln. gyvy bių. Dar viena pavojinga liga – dif terija beveik išnyko praėjusio am žiaus 7-ame dešimtmetyje. Lietu voje per pastaruosius dvejus metus šia liga susirgo tik vienas žmogus. Skiepai nuo tuberkuliozės priva lomi net 64 pasaulio valstybėse ir dar 118 rekomenduojami. Tačiau ši liga vis dar nusineša daugybę gy vybių. Medikai teigia, kad skiepai padeda valdyti ligos plitimą. Daugelyje besivystančių ša lių 8–15 proc. gyventojų užsikrė tę hepatito B virusu, kuris gali su kelti kepenų cirozę ir vėžį. Jeigu šiuo virusu užsikrečiama vaikys tėje, yra 90 proc. tikimybė, kad li ga taps chroniška. Praėjusio am žiaus 9-ame dešimtmetyje buvo sukurti skiepai nuo hepatito B vi ruso, deja, užsikrėtusiųjų suma
Akcija galioja iki sausio 31 d.
žėjo tik vienu procentu, teigiama, todėl, kad skiepai prieinami ne vi siems žmonėms. Pasiklydę tarp žmogaus teisių
Daugelis šalių turi privalomų skie pų sąrašus. Yra šalių, kur šis reika lavimas labai griežtas. Pavyzdžiui, Belgijoje 2008 m. tėvai buvo nu bausti areštu už tai, kad atsisakė skiepyti savo vaiką. Kitose šalyse tėvams leidžiama apsispręsti: JAV 48 iš 50 valstijų leidžiama neskiepyti vaiko dėl ne medicininių priežasčių. O Austra lija ir Didžiojoji Britanija tėvus, skiepijančius savo vaikus, skatina finansiškai.
Pesticidai su gyvsi dabriu daugelyje ša lių uždrausti. Neleis tini ir gyvsidabrio likučiai maiste, žais luose, o vaikų skie puose vis dar tole ruojami.
Paskata: Belgijoje tėvai buvo nubausti areštu už tai, kad atsisakė skiepų savo vaikui, o Australija ir Didžioji Britan
pijančius savo vaikus, skatina finansiškai.
Infekcine liga persirgęs žmogus įgyja draudimą nuo ligos visam gy venimui, o skiepai dažniausiai su teikia tik laikiną apsaugą. Tai fak tas. Bet ar verta dėl to rizikuoti? Nuo tymų miršta 0,1 proc. susirgu siųjų, nuo difterijos – 5–10 proc. suaugusiųjų ir apie 20 proc. vaikų. Vis dėlto, kai kurie žmogaus tei sių gynėjai yra įsitikinę, kad pri verstinis skiepijimas prieštarauja žmogaus laisvei. JAV Kaliforni jos valstijoje jie pasiekė, kad bū
tų priimtas įstatymas, leidžian tis oficialiai atsisakyti skiepų. Vis dėlto žmogaus teisių gynėjų opo nentai tvirtina, kad to daryti ne reikėtų: neskiepytas žmogus kelia pavojų aplinkiniams ir šitaip pa žeidžia jų teises. O tam, kad būtų galima suvaldyti bet kokią epide miją, turi būti paskiepyti daugu ma visuomenės narių. Epidemijos gali sugrįžti. Naujausias pavyz dys: pasaulyje daugėja sergančių jų kokliušu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS cent ro duomenimis, per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje kokliušu susi rgo 82 žmonės. Tai 52 daugiau nei per visus 2011 m. ir net 63 daugiau nei 2010 m. Daugiau nei pusė sir gusiųjų buvo paskiepyti nors viena
kokliušo vakcinos doze. 44 proc. iš susirgusiųjų – keturiomis dozėmis, tik 11 proc. – ir penktąja doze. 17 proc. asmenų neskiepyti. Beje, panaši situacija jau bu vo 1970 m. – Didžiojoje Britani joje tuomet paplito požiūris, kad kokliušo vakcina gali sukelti sun kią encefalopatiją. Kai paskiepy tųjų sumažėjo nuo 79 iki 31 proc., žmonės ėmė sirgti, buvo registruo ta ir vaikų mirčių. Sukelia anafilaksinį šoką
Anafilaksinis šokas, ko gero, pats baisiausias šalutinis reiškinys. Tai alerginė reakcija, kuri gali baigtis mirtimi. Amer ik iet is moksl in ink as K.Bohlke straipsnyje „Pediatrics“
žurnale teigia, kad anafil aksinio šo ko tikimybė po skiepų – 0,65 iš mi lijono. Kadangi anafilaksinis šokas 1 proc. pacientų baigiasi mirtimi, tai gi, tikimybė mirti pasiskiepijus – 0,0065 iš milijono. Per metus pa saulyje gimsta apie 97 mln. vaikų. Tai tik skaičiai, o kaip yra iš tik rųjų? 2008 m. balandžio 23 d. In dijoje nuo tymų skiepų sukelto anafilaksinio šoko mirė net keturi vienos šeimos vaikai. 2010 m. britė Jackie Fletcher pasiekė, kad jai bū tų išmokėta 90 tūkst. svarų (apie 400 tūkst. litų) kompensacija už tai, jog tymų, raudonukės ir paro tito skiepai sūnui Robertui pažeidė smegenis. Praėjus dešimčiai dienų po skiepų jam prasidėjo reguliarūs epilepsijos priepuoliai. Dabar vai
13
antradienis, sausio 8, 2013
sveikata 94 metų N.Mandela sveiksta
Sveikatos metai jau prasidėjo
Nelsonas Mandela pasveiko po neseniai atliktos operacijos ir plaučių infekcijos, dėl kurios beveik tris savaites pragulė jo ligoninėje, sekmadienį cituodama pirmąjį demokratiškai išrinktą Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentą gydan čius gydytojus pranešė PAR prezidentūra. 94 metų N.Man dela pasveiko po jam atliktos chirurginės procedūros ir plaučių infekcijos, nurodoma pranešime. „Jam praėjusį mė nesį buvo atlikta tulžies akmenų šalinimo operacija, jį taip pat vargino pasikartojanti plaučių infekcija. Juo ir toliau la bai rūpinamasi namuose Johanesburge, pamažu atnaujina mi jo kasdieniai užsiėmimai“, – sakoma pranešime.
Seimas 2013-uosius paskelbė Sveikatos metais. Kaunie čių sveikatos išsaugojimu besirūpinantys Kauno miesto sa vivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina visus daugiau judėti, sveikiau maitintis, atsisakyti žalingų įpročių ir prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, kuri labai daug priklauso nuo paties žmogaus. Lietuvoje per daug rū koma ir vartojama pernelyg daug alkoholinių gėrimų. Pusė mūsų šalies gyventojų yra nutukę arba turi antsvorio, dau guma nesimankština ir nesportuoja, valgo per riebiai, per sūriai ar per saldžiai. Iš dalies dėl to širdies ir kraujagyslių li gos išlieka dažniausia mirties priežastis.
ytis ar nesiskiepyti? Kai kurie žmogaus tei sių gynėjai yra įsitikinę, kad privers tinis skiepi jimas prieš tarauja žmo gaus laisvei. Jų oponentai tvirtina, kad neskiepytas žmogus ke lia pavojų ap linkiniams ir šitaip pažei džia jų teises.
cinos produktų kontrolės agentūra pareiškė, kad toks ryšys nepatvir tintas ir skiepų nauda viršija gali mą šalutinių reiškinių riziką. Lietuvos valstybinė vaistų kontro lės tarnyba (VVKT) apie skiepų su keltus nepageidaujamus reiškinius per pastaruosius dvejus metus gavo 114 medikų pranešimų. Beje, dėl kitų vaistų sukeltų reakcijų medikai krei pėsi 510 kartų. Apie 80 proc. reakci jų į skiepus buvo sunkios. Dažn iaus iai nepageid aujam ų reiškinių sukėlė skiepai nuo tuber kuliozės „BCG Vaccine SSI“ ir skie pai nuo paukščių gripo „Varilirix“. Anafilaksinį šoką buvo sukėlusi „Pentaxim“ – difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemop hilus influenzae vakcina. Vis dėl to VVKT specialistai pažymi, kad reakcija gali kilti ir ne dėl skiepų poveikio, o, pavyzdžiui, dėl to, kad buvo netinkamai suleista ir pan. Interesus išduoda kaina
nija tėvus, skie „Shutterstock“ nuotr.
kinui 18 metų, tačiau jis negali kal bėti, stovėti ir valgyti. JAV nuo 1988 m. veikia vadina masis skiepų teismas. Nuo jo dar bo pradžios buvo priimta nagri nėti 2114 ieškinių ir, kai kuriuos patenkinus, ieškovams išmokėta 1,7 mlrd. dolerių (apie 4,5 mlrd. li tų) kompensacijų. Ieško kitų priežasčių
Naujausias skandalas kilo 2011 m. 12 šalių medikai paskelbė apie įta rimus, kad kiaulių gripo vakci na „Pandemrix“ gali sukelti miego sutrikimų. Vien tik Suomijoje buvo registruoti 52 narkolepsijos atvejai. Apie analogiškus nutikimus pra nešė ir Švedija, ir Islandija, ir Di džioji Britanija. Bet Vaistų ir medi
Farmacijos kompanijų susidomė jimas skiepais didžiulis: šių vaistų rinka siekia apie 20 mlrd. dolerių. Jos rentabilesnės nei cheminiai ne patentuoti vaistai, o dauguma var totojų – vaikai. Todėl rinkodarinin kams lengva prognozuoti skiepų paklausą, be to, apie infekcinių li gų pavojų šiandien kalbama visur – mamyčių kursuose, polikliniko se, spaudoje, iš televizijos ekranų. Tie, kas tiki skiepų galia, pasiry žę pasiskiepyti nuo visko nė nesu simąstydami, ar taip elgtis protin ga. Naujausias pavyzdys, palietęs ir mūsų šalį, – skiepai mergaitėms nuo žmogaus papilomos viruso. Virusas, žinoma, baisus, – gali su kelti gimdos kaklelio vėžį. Bet baisi ir skiepų kaina – 600–800 litų. Kokia tikimybė užsikrėsti šiuo virusu? Patikimų, nepriklausomų duomenų nėra. O mokslininkai jau aptiko, kad virusas ir vyrams ga li sukelti didelių nemalonumų – jis yra kai kurių rūšių gerklų vėžio kal tininkas. Todėl Kanados žiniasklai doje jau imta agituoti skiepyti ir vi sus berniukus. Trečiasis pasaulis kitoks
Kai kuriose JAV valstijose tapo pri valomi ir skiepai nuo gripo. Dabar šių skiepų rinka sudaro apie 4 mlrd. dolerių. Už tokią paklausą ir finan sinę sėkmę farmacijos kompanijos iš dalies yra dėkingos reklamos agen tūroms, kurios nutyli apie vakcinų sukeliamus šalutinius reiškinius. Didžiausias šių reiškinių kalti ninkas – tiomersalis. Tai konser vantas, kuriame yra gyvsidabrio. Per 80 metų, kai jis naudojamas, susikaupė gana daug duomenų apie jo poveikį.
Pavyzdžiui, nepriklausomi moks lininkai Danas Burtonas ir Davidas Geieris nustatė, kad skiepai su tio mersaliu vaikams gali sukelti autiz mą. Nors vėliau atlikti tyrimai to nepatvirtino, 1999 m. buvo pasiek ta, kad JAV Maisto ir vaistų kont rolės tarnyba rekomenduotų ga mintojams nebegaminti vakcinų su tiomersaliu. Tokie skiepai jau kelio lika metų nebenaudojami Europoje ir JAV, tačiau Pasaulio sveikatos or ganizacija vis dar leidžia tiekti to kius skiepus trečiojo pasaulio šalims, toms, kur vaikai vis dar skiepijami „iš vieno bidono“, t.y. skiepų dozės pri statomos ne atskirose pakuotėse. Pasitikėjimas gydytoju
O ką daryti tiems tėvams, ku riems jų vaiko sveikata neįkai
nojama? Skiepyti ar ne? Mokslo duomenys įtikinamai rodo: nau dos daugiau nei žalos, o šalutiniai reiškiniai reti. Be to, reikėtų pa sitarti su gydytoju. Betgi kur ga rantija, kad gydytojas, pasidavęs visuotinės skiepizacijos manijai, deramai įvertins tikimybę vaikui patirti šalutinius reiškinius? Abejoti verčia ir žinia, kad per keletą dešimtmečių nebuvo suras tas skiepų konservantas be gyvsi dabrio. Beje, pesticidai su gyvsidabriu, kurie buvo naudojami prieš pu sę amžiaus, daugelyje šalių už drausti. Neleistini ir gyvsidabrio likučiai maiste, geriamajame vandenyje, žaisluose. Užtat vaikų skiepuose kažkodėl vis dar toleruojami.
Nuo vėžio, širdies ligų ir universalūs Notingamo universiteto iš Didžiosios Britanijos mokslininkai sukūrė skie pus, kurie ne tik sustabdo, bet ir gydo melanomą – sunkiausią vėžio formą. Vakcinoje yra DNR ir vėžinių ląstelių fragmentų, kurie aktyvuoja ypatin gas ląsteles, puolančias melanomą. Dabar atliekami klinik iniai tyrimai. Įvair ių šal ių moksl in inkai yra su kūrę ir daug iau skiepų nuo onkolo ginių lig ų – kaulų vėž io osteosarko mos, glioblastomos – smegenų vė žio, prostatos ir, kaip minėta, gim dos kaklelio vėž io. O kita brit ų kompan ija „Prother ics“ suk ūrė vakciną nuo hipertenz ijos. Lauk iama, kada šie preparatai pasi rodys rinkoje. Kasmet farmacijos kompan ijos ku ria skiepus nuo tam tikr ų vir us ų
štamų. Tač iau žmog us, pasiskiepi jęs nuo vieno štamo, gal i užsik rės ti kit u ir susirgti. Puik us pav yzdys yra gripas: skiepijamės, bet vis tiek sergame. JAV Sent Luiso universiteto skiepų tyr imo centro moksl in inkai bando suk urt i univers al ius skiepus. Cent ro direktor ius Rob ert as Belshe’as teig ia, kad suk ūrė skiepus nuo gri po, kur ių pag rindas proteinai, o juo se yra ir A, ir B vir usų. Jau atl iekam i tyr imai su žmonėm is. Panaš ius skiepus kur ia ir Oksfordo universiteto moksl in inkai iš Angl i jos. Nuo kit ų skiepų jie skir iasi tuo, kad veik ia vir us ą nepriklausomai, kaip jis mutuoja. Jeig u vakcina pasi rodys esant i saug i, žmonės nuo gri po galės skiepyt is tik kart ą gyven i me, o ne kasmet kaip dabar.
Perspektyvos Vis dėlto, jei nuspręsite nesiskiepyti ir neskiepyti savo vaikų, turėtumėte žinoti, jog kartais skiepai – vieninte lė viltis išgyventi. Na, pavyzdžiui, jei gu jums įkąs pasiutęs gyvūnas. Kol kas žinoma tik viena australė mer gaitė, kuri 2007 m. įkąsta pasiutusio gyvūno, išgyveno be skiepų. Skiepai gali būti ir kitaip naudingi. Jie formuoja imuninį atsaką sveti miems antigenams – saugo nuo in fekcinių ligų. Sergant autoimunine liga viskas yra atvirkščiai: imunite tas puola savas ląsteles, todėl jį rei kia ne skatinti, o slopinti. Taigi, skie pytis, atrodo, beprasmiška. Pasiro do, įskiepijus antigeną vadinamuoju tolerogeniniu būdu, imuninę reakci ją galima ne skatinti, o slopinti. Be to, jeigu paprasti skiepai „moko“ imuninę sistemą atakuoti svetimus, tai tolerogeniniai skiepai „aiškina“ priešingai: „Tai savas, neliesk.“ Tole rogeniškumą galima sukurti įskie pijus antigeną po oda, per gleivines arba specialiais vaistais blokuoti kai kurias imuninės sistemos dalis. Viena autoimuninių ligų yra I tipo cukrinis diabetas: imuninė sistema naikina kasos ląsteles, kurios gami na insuliną. Australų mokslininkui Lenui Harrisonui iš Walter and Eli za Hall instituto pavyko šiuo meto du nuo cukrinio diabeto išgydyti peles. O 2011 m. jis sulaukė pirmųjų duomenų, kad į žmonių nosį įpurkš ti skiepai gali užkirsti kelią I tipo dia betui išsivystyti. Manoma, kad to kie skiepai gali tapti labai perspek tyvūs.
20 mlrd.
– tiek JAV dolerių cirkuliuoja skiepų rinkoje.
14
antradienis, sausio 8, 2013
sveikata
Norint gyven Keisti blogą, nesveiką gyvenimą geru – vadinasi, keisti mąstymą, savo poelgius, vertinimus. Suvokti, kodėl pyksti, kai kaž kas nedaro taip, kaip nori tu. Atsiriboti nuo blogų emocijų, kurti geras. Nuspręs ti, kaip tau geriau: gailėti savęs ar ieš koti džiaugsmo.
Su šiomis alternatyvomis bu vo susidūrusi „Kauno dienos“ skaitytoja Eglė Žiūkaitė. Šian dien ji turi atsakymus, kuriuos pa tvirtino iš esmės į gera pasikeitęs gyvenimas. Eglė dalijasi jo patirti mi. O „Kauno diena“ kviečia skai tytojus, kurie išsigydė dvasines ir fizines negalias, papasakoti sa vo istoriją. Šiandien spausdiname pirmąją – E.Žiūkaitės. Jauna dviejų vaikų mama
Perversmas: E.Žiūkaitė panoro būti laiminga kitaip, sveikai, ir tokia tapo.
Eglės Žiūkaitės asmeninio archyvo nuotr.
Pabėk nuo ligų, pagerink kraujotaką!
!J
Ar žinote, kad širdies ligų ir kraujagyslių aterosklerozės neišvengia kas ketvirtas civilizuoto pasaulio žmogus, peržengęs trisdešimties metų ribą? Netikite?
ei jums per keturiasdešimt ir jūs iki šiol nelabai rūpinotės savo sveikata, apsilankykite pas kraujagyslių specialistą ir išsitirkite kraujotakos būklę. Esate laimingas, jei gydytojas po tyrimo jums pasiūlys tik dažniau tikrintis kraujotakos būklę.
Kraujagyslių pokštai Kraujagyslės ir širdis – organizmo transporto sistema ir variklis. Kraujagyslėmis gabenamos maisto medžiagos ir deguonis, pašalinami toksinai. Gerą kraujagyslių veiklą lemia jų elastingumas. Jauna kraujagyslė išlaiko kraujospūdžio kaitą, jos lygios sienelės neleidžia prikibti krešuliams – trombams. Todėl jaunuoliams geriau gyja žaizdos, jų imunitetas stipresnis. Deja, mūsų kraujagyslės sensta kur kas greičiau nei išorė. Pirmieji kraujotakos sutrikimai pasireiškia greitu nuovargiu, dusuliu, skausmais krūtinėje, galūnių tirpimu, blauzdų mėšlungiu. Jų negydant gresia kraujagyslės
užsikimšimas, trombozė, išemija, infarktas, insultas, gangrena... Užsikimšusią kraujagyslę būtina operuoti. Per metus vien Vilniaus miesto universitetinės ligoninės klinikose atliekama per 3500 tokių operacijų. Jos nelengvos, ilgai gyja pjūvis. Dažnai šias operacijas po kurio laiko tenka kartoti toje arba kitoje kūno vietoje. Į pagalbą – ozonas! „Ligoninėje kiek apsigydęs sušlubavusią širdį, lengviau atsikvėpiau – dabar vėl galėsiu beveik normaliai dirbti ir gyventi, – pasakojo verslininkas Eigirdas. – Tačiau kojas vėl pradėjo traukti mėšlungis, dešinė patino, pabalo, vaikščioti buvo vis sunkiau. Apsilankęs pas gydytoją angiochirurgą sužinojau, kad teks skubiai operuoti užsikimšusią blauzdos kraujagyslę. Negana to, buvau perspėtas, kad vėliau gali tekti operuoti ir kitą, nes mano kraujagyslės atkakliai kalkėja. Ligoninėje apstulbau išvydęs, kiek daug žmonių – ir gana jaunų, ir pagyvenusių – serga šia liga. Tikra epidemija! Kai kurie patyrė jau trečią ar net ketvirtą operaciją. „Kaip sustabdyti kraujagyslių kalkėjimą?“ – tokį klausimą uždaviau gydytojui. Gavęs banalų atsakymą apie gyvensenos pakeitimą, išeities pradėjau ieškoti pats. Būdamas Vokietijoje sužinojau apie ozo-
noterapiją, kuri ten sėkmingai taikoma daug metų. Sugrįžęs nutariau išbandyti. Medicinos klinikoje „Mirameda“ man buvo atliktos kelios ozonoterapijos procedūros – į veną sulašinta skysto ozono. Beveik iš karto pajutau šio gaivaus gamtos elemento poveikį – kojas ir rankas užliejo sveika šiluma, tapo lengviau kvėpuoti, veidas paskaistėjo. Netrukus greičiau nei mano nebejaunam organizmui įprasta užgijo žaizda, liovėsi skaudėti koją. Grįžo sveikas, ramus miegas, geras apetitas ir darbingumas. Tai matydama netgi mano žmona, šiaip nelabai mėgstanti įvairias procedūras, nutarė atlikti kelis ozonoterapijos seansus – kad atjaunintų organizmą, sustiprintų imunitetą. Be to, buvo girdėjusi, kad ozonoterapija stabdo raukšlių atsiradimą, šalina sąnarių druskas, teikia energijos ir atgaivina odą. Apžiūrėjęs gydytojas net nustebo: „Kaip pagerėjo jūsų kraujotaka. Kaip ją pergudravote? Regis, kitos blauzdos operacija jums nebegresia.“ Žinau, kad nejaunėju. Žinau, kad reikia sveikiau gyventi, pasirūpinti savimi. Taigi džiaugiuosi, kad dabar turiu patikimą bičiulį – ozoną, kuris visada padės mano kraujagyslėms ir širdžiai.“ Parengė Agnė Tarvydaitė
Iki sausio 19 d. 4 ozonoterapijos procedūros už 3 kainą! RegIstRuokItės dabaR! Savanorių 11A, Vilnius. Tel. (8 5) 212 5566 arba 8 676 07 774; Vytauto pr. 23, Kaunas. Tel. (8 37) 333 557 arba 8 606 91 120; Minijos g. 2, I korp., V a., Klaipėda. Tel. (8 46) 315 111 arba 8 606 91 183. Ozonoterapija gydoma sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, cukriniu diabetu ir jo komplikacijomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, trofinėmis opomis, migrena, įvairiomis lėtinėmis infekcijomis ir kt. Konsultuoja šeimos gydytojas, pediatras, urologas, ginekologas, angiochirurgas, endokrinologas, skausmo gydytojas, kosmetologas. Atliekamos skydliaukės, vidaus organų echoskopijos ir kraujagyslių tyrimas „Dopler” aparatu! www.mirameda.lt
Esu dviejų gražių dvynukių mama ir puikaus, kaip dabar galvoju, vy ro žmona. Vadovauju fotostudijai, kasdien dalyvauju fotosesijose, su kuosi mados ir reklamos versle, nes pati buvau modeliu. Bendrauju su įvairiausiais žmonėmis, dalyvauju renginiuose. Kitokio požiūrio į savo gyvenimą paieškų ėmiausi praėjusiais me tais. Kaip dabar prisimenu, tai bu vo kovo mėnuo. Tada ėmiausi da ryti kažką kitaip, laužyti senuosius stereotipus ir veiklos modelius. Dabar savo gyvenimo būdą pa vadinčiau labai aktyviu. Gana sveiku. Įdomiu. Esu kasdieniuo se ieškojimuose ir stengiuosi su prasti, kodėl viskas vyksta taip, kaip vyksta.
Kas yra geras gyvenimas?
Jei manęs kas nors anksčiau būtų paklausęs, kaip aš gyvenu, būčiau sakiusi, kad nerealiai gerai: daug draugų, vakarėlių – tik spėk į visus. Dabar draugų liko tik keletas. Laikas patikrino ir mane, ir mano draugus. Su jais praleisdavau kiek vieną savaitgalį. Visi jie buvo siau tulingi. Netgi tada, kai mano gyve nime atsirado vaikai. Beveik visada būdavau dėmesio centre. Geras jausmas. O ką, aš ką nors blogo dariau? Ne. Neįtikin site. Ir niekaip negalėjau supras ti, kodėl mano vyras toks pavydus. Kodėl jis nuolat manimi nepaten kintas. Nors atrodo, kad linksmas. Bet, žiūrėk, nuolatiniai kivirčai šeimoje. Tol, kol pati nepanorau to suprasti. Džiaugiuosi, kad tai padariau, kai man – 29 metai. Dar turiu lai ko gyventi gerai tikrąja to žodžio prasme. Dabar sakau, kad gyvenu daug kokybiškiau, suprasdama, ką darau ir kodėl taip darau. Dabar tu riu šeimą, tikrų draugų ir bičiulių, kurie atsirado mano gyvenime vi siškai netikėtai ir yra tikros asme nybės. Turėjo daug kas sugriūti, kad ga lėčiau pasiekti šiandienę gyvenimo
Kvapų terapija Viduramžiais gėlių augintojai ti kėjo, kad gėlių aromatas yra Dievo dvelksmas žemėje. Šiais laikais aro materapija pripažįstama kaip itin svarbus mokslas, o aromatas – svar bus veiksnys, galintis lemti žmogaus psichologinę ir fiziologinę būklę.
Pasitelkiant žinias apie gėlių aro matų poveikį, nulemti savo nuo taiką gali tapti taip pat paprasta,
kaip stabtelėjus pakelėje pasilenk ti ir pauostyti rožę. Britų mokslininkai nustatė, kad aromato molekulės skverbiasi ne tik pro nosį, bet į žmogaus orga nizmą patenka ir per odą. Pro nosį patekęs kvapas keliauja tiesiai į priekinę smegenų dalį, ku ri yra atsakinga už emocijas. Sme genyse aromatas sužadina atmintį ir iš gilių klodų iškelia prisimini
Levandos aromatas šalina stresą, rožių – lėt Levanda
Levandų aromatas namuose sustipri na komforto pojūtį. Šis augalas skatina atsipalaiduoti ir puikiai pašalina streso padarinius. Panašiu poveikiu pasižymi ir cinamono bei vanilės aromatai. Levandų aliejais masaž uojant kojas sumažėja kraujospūdis ir sulėtėja šir dies ritmas. Citrusiniai vaisiai
Atl ikdam i tyr imus moksl in inkai nu statė, kad citr inos aromatas pag rei
15
antradienis, sausio 8, 2013
sveikata
nti kitaip, reikia taip ir daryti kokybę. Jaučiuosi laiminga, nors būna labai sunkių dienų. Jas išgy venu daug lengviau. Dabar dar tik tvarkausi su savimi. Su savo ap linka, taip sakant, apsišluoju, kad galėčiau priimti naujoves. Bet man tai patinka. Šitas kelias yra sunkus, bet teikia didelio džiaugsmo ir pil natvės pojūtį. Galiu rinktis, kaip jaustis
Pavasarį, vasarą, rudenį ir žie mą keliuosi su saule. Dabar labai džiaugiuosi žiema. Pavyksta ilgiau pamiegoti iki pusės septynių. Toks ritmas man labai patinka. Anksčiau savaitgaliais po už sitęsusio vakarėlio leisdavau sau pamiegoti ilgiau. Dabar smagu, kad rytais galiu pabusti be gal vos skausmo, nesijausdama blo gai. Žinote tą jausmą, kai atsikeli ir troškina? Tada geri daug, geriau sia „Borjomi“ ar vandens su citri na, giros. Po kiek laiko atsiranda nenu maldomas noras valgyti: kinų aštri sriubytė ar kopūsčiukai yra pats tas, ko reikia. Vėliau kyla no ras tvarkyti kambarius, nes erzina viskas, arba norisi žiūrėti televi zorių visą dieną, arba užmigti ži nant, kad pagaliau bus kita diena ir tu jausiesi gerai, jei, žinoma, nebus kito vakarėlio. Ir būtinai reikia rasti laiko aptar ti vakaro įvykius su draugais. Čia ta geriausioji dalis. Juk buvo smagu. Ir taip – visą savaitę, visą mėnesį, vadinasi, visus metus. Dabar yra smag u tai, kad ga li būt i viso proto ir aptart i vi sus įvykius su tais pačiais drau gais, dalyvaujant tuose pačiuose vakarėliuose, ir suvokti, kad tau buvo dar linksm iau neg u anks čiau. Tam, su kuriuo kalbi, – ne labai. Bet užjaut i, nes pats visa tai perėjai. Dabar žinau, kad ga
liu rinkt is: jaust is blogai ar ge rai. Pastarasis variantas man la biau patinka. Mama, kodėl negeri?
Nevartoju alkoholio. Kartais, kad aplinkiniams būtų ramiau, taurę rankoje laikau. Ar paragauju kelis gurkšnelius vyno. Supratau, kad mūsų niekas nemoko saikingai vartoti alkoholio. Jus mokė? Ma nęs ne. Mano giminėje buvo daug balių, juose dalyvaudavome ir mes, vai kai. Ir matydavome, kaip visiems būdavo linksma. Todėl visada gal vojome, kad tai yra normalu. Ma no vaikai stebisi: „Mama, o kodėl tu negeri?“ Paaiškinu, kad damos išvis nevartoja alkoholio arba ge ria jausdamos atsakomybę. Neži nau, ar mano vaikai užaugę vartos alkoholį taip, kaip jų mama tai da rė, bet bent jau aš žinosiu, kad pa dariau viską, jog jie tai darytų kuo atsakingiau. Nerūkau. O rūkiau ilgai, nors ir su pertraukomis. Nuo mokyk los laikų. Būdavo, jei bandau sa vaitę nerūkyti, žiūrėk, kur buvęs, kur nebuvęs – savaitgalis, o tada jeeeeee – vakarėlis, festivalis ir ci garečių pakelis sueina kaip nie ko. Kitą rytą spjaudaisi, krenkšti, gerklė išdegusi ir t. t. Kas rūko, tas žino. Dabar labai smirda. Labai. Buvimo kartu prasmė
Mažiau žiūriu televizorių, dau giau skaitau knygų. Rytais su vai kais ir vyru pusryčiaujame na muose. Taip daugiau laiko galime praleisti kartu. Manau, kad ir vai kai šitaip mokosi suvokti buvimo kartu prasmę. Savaitgal iai beveik visad a yra šeim os dien os. Neb ent ats iran da neat id ėl iot in ų darb ų. Sten giam ės leist i laik ą kart u. Labai
smagu, kai savaitgalį gali pailsė ti su šeima. Kiekvienas mano rytinis dušas užsibaigia šaltu vandeniu. Žiauriai gerai pakrauna. Rytais arba bėgio ju, arba darau mankštą. Stengiuo si klausytis organizmo. Jeigu nori si, sportuoju kiekvieną dieną, jeigu nesinori – kas antrą. Stengiuosi nuolat turėti fizinio krūvio. Dabar randu kitų atsipalaidavi mo būdų: laiko knygai, ramybei, apmąstymams. Neatsisakau kart kartėmis susitikti ir su draugais, nes draugystę reikia puoselėti. Bet kaip smagu, kai po susitikimo rytą neskauda galvos. Kai gali iš tikrųjų pailsėti. Kartais tikrai smagu nueiti ir į klubą pašokti. Bet dabar viskas kitaip. Daug linksmiau ir kokybiš kiau. Be alkoholio.
Nevartoju alkoho lio. Kartais, kad ap linkiniams būtų ra miau, taurę rankoje laikau. Nerūkau. O rūkiau ilgai, nors ir su pertraukomis. Da bar labai smirda.
emociškai. Jaučiausi, kad gyvenu ne savo gyvenimą, o kažkieno kito. Dariau ne taip, kaip norėjau. Buvau pakliuvusi į situacijas, kurios, at rodė, tik ir gadino gyvenimą: ne stabili finansinė padėtis, nenusi sekę santykiai, nuolatinis stresas, pervargimais ir pan. Gerai, kad šalia buvo toks žmo gus kaip sesuo, kuri labai palaikė, suprato ir padėjo, klausinėjo tei singų klausimų. Tokių, kaip, pa vyzdžiui, kodėl pyksti, kai kažkas nedaro taip, kaip nori tu? Gal pa ti daryk, pati atsiribok nuo blogų emocijų, kurk geras. Gal pati rin kis, kokį gyvenimą gyventi: gailė ti savęs ar džiaugtis kiekviena die na. Gal ne kiti kalti dėl susidariusių aplinkybių, o tu pati? Juk pati taip pasirinkai. Kitaip sakant, sesuo man at vėrė akis. Dėkoju, kad man užte ko dar palyginti nedaug klausimų pirminiam supratimui. Supratau, kad gyvenu tokį gyvenimą, ko kį blogomis emocijomis, vidiniu psichologiniu išsekimu, materia lizmu, negalėjimu suprasti savo minčių susikūriau pati. Kaip – ne žinau, tiesiog dariau tai. Mėgavau si viskuo be saiko. Nors turiu labai stiprią vidinę nuojautą, kuri man kažką kuždėjo, aš tiesiog ją nustū miau į šalį.
Noras ir sesuo
Pagrindinė priežastis, lėmusi ma no gyvenime pasikeitimus, buvo noras. Seniai jaučiau, kad noriu kitaip. Tik labai ilgai iki to ėjau. Kiek kar tų buvau sau pasakiusi, kad dabar paskutinis kartas tokių linksmybių, bet taip nebuvo, nes ir vėl jų norė davosi. Ir dabar norisi, bet kitaip – daug kokybiškiau. 2011-ieji man buvo labai sun kūs metai. Dabar, kai pažiūriu at gal, suvokiu, kodėl jie buvo sunkūs
Atėjo kitokios šventės
Mums svarbios visos šeimos šven tės: gimtadieniai, Velykos, didžio sios žiemos šventės. Pastebėjau: kai pati švenčiu ki taip, mano aplinkiniai pradėjo švęsti kitaip. Labai smagu. Vaikų gimtadieniams stengiuosi parink ti kuo natūralesnį maistą be dažik lių, kvapiklių, perku jį ten, kuo pa sitikiu, kad jis bus kokybiškas. Net ir didžiosiose parduotuvėse atran du kokybiškų gaminių, tik paieškos
užtrunka ilgiau. Pati kepu pyragus, gaminu įvairius patiekalus. Per šventes kartojasi tie patys klausimai. Gersi? Ne. Kodėl? Ne geriu alkoholio. Tu ką, visai? Ne geriu, rimtai. Nenusikalbėk. Svei kuolė? Iki kada? Tikiuosi, kad visą gyvenimą to kia būsiu. Bent šiandien mano no rai tokie. Puikiai pažįstu ir kitą pusę. Ji buvo mano draugė. Dabar mano pasirinkimas – sveikai gy venti. Žinoti ir nežinoti
Žmonės nesidomi sveika gyven sena, nes patogiau yra nežinoti. O kam žinoti, jei gali nežinoti? Kam varginti savo smegenėles? Juk ir taip yra gerai. O kai bus blogai, tada ir dary sime kažką. Nėra taip blogai, kad pradėtų domėtis. Iš kitos pusės, gal žmogus yra tokia būtybė, kuri turi pasiekti savo tašką, kai jam to pra deda reikėti. Deja, dažnai būna per vėlu. Esu įsitikinusi, kad reikia jau dabar au ginti jaunąją kartą taip, kad jie su voktų, kas tai yra ir kodėl to reikia. Kad jie turėtų ir žinotų pasirinki mo galimybes ir padarinius. Žinau, kad lengviau pasakyti, nei padary ti, bet stengtis reikia. Pradėjus gyventi kitaip, mano mąstymas lūžo kelis kartus. Ir la bai giliai. Dabar atradau pomėgių šeimoje. Labai džiaugiuosi, kad šie metai yra tie metai, kai su vaikais noriu sutikti šventes, noriu, kad šios šventės dukroms būtų ypa tingos. Noriu kiekvieną rytą keltis anks ti. Gaminti pusryčius. Noriu vasarą anksti keltis, pabėgioti ir klausytis paukščiukų čiulbėjimo. Noriu, kad greta manęs esantys žmonės būtų laimingi. Noriu spręsti problemas, o ne nuo jų bėgti.
– malonumas akims, kūnui ir sielai mus, su kuriais asocijuojasi būtent tas kvapas. Žmogui sąmoningai to nepastebint aromatas kiekvienai akimirkai suteikia etiketę, kuri ne tikėčiausiu metu atgyja. Trumpai tariant, kvapas yra at sakingas už mūsų psichologinę ir emocinę būklę, kuri lemia ir mū sų fiziologinę savijautą. „Skirtingi kvapai gali kardinaliai keisti žmogaus savijautą. Keičian
Britų mokslininkai nu statė, kad aromato mo lekulės skverbiasi ne tik pro nosį, bet į žmo gaus organizmą paten ka ir per odą.
tina širdies ritmą tina šird ies ritmą. Apelsinas stimu liuoja žmogaus organ izmą ir pager i na dėmesing umą. Nustatyta, kad cit rusinių vaisių aromatas teigiamai vei kia žmogaus imunitetą.
Rožės aromatas sulėt ina šird ies rit mą ir atpalaiduoja kūną, pašalina vi sas neig iamas emocijas. Panašiu po veik iu pasiž ym i pušų aromatas. Ne veltui po pasivaikščiojimo spygl iuo čių miške jaučiamės atsipalaidavę.
Rožės Kiti aromatai
Per eksperimentus su kvapų terapija respondentai pasakojo, kad apsupt i muskato aromato jaučiasi ramesni ir laimingesni bei pažymėjo, kad suma žėjo nerimo, pykčio ir gėdos pojūčiai. Panašiu poveikiu pasiž ymi ir sandal med žio aromatas.
Kvapiųjų kanang ų, kaip ir bergamo tės, aromatas pad id ina dėmesing u mą. Jazm inų poveik is panašus į ko feino – tonizuoja. Sald žiųjų pankolių aromatas šalina nuovarg į.
tis kvapams depresinė nuotaika ga li virsti euforija, reguliuotis krau jospūdžio lygis, širdies ritmas, gali dingti galvos skausmas“, – tvirtina L’Occitane produktų vadovė Kris tina Birgelė. Anksčiau, kai dar nebuvo chemi nių preparatų, malšinančių galvos skausmą, žmonės šią disfunkci ją šalindavo prie galvos laikyda mi aromatines žoleles. Jos taip pat
buvo naudojamos ir skatinant grei tesnį žaizdų gijimą. Aromatinė terapija gali būti tai koma ne tik pavieniui arba siaurame rate. Paryžiuje kvapų terapija buvo pradėta taikyti metro. Dar neseniai precedento neturinčio projekto kon cepciją perėmė Londono metro, ku riems kvapus sukūrė tie patys pran cūzų parfumerijos specialistai. KD inf.
16
antradienis, sausio 8, 2013
sveikata
Depresija ir dainavimas: kas bendro? Laimei, perde gimo sindro mas, skirtingai nei depresija, praeina pailsė jus bent 2–4 sa vaites. Negalin tieji sau leisti atostogauti kar tais kreipiasi į gydytojus, pra šydami depre sijos simpto mus slopinan čių vaistų.
Simptomai Prislėgta nuotaika, liūdesys, kar
tais sergantieji net nurodo jo sukel to skausmo lokalizaciją – širdies plo te, už krūtinkaulio. Pasitenkinimo, malonumo stoka.
Nėra gyvenimo džiaugsmo, nebe patinka tai, kas anksčiau patikdavo. Žmogus tampa prislėgtas, niūrus, viskas atrodo sunku, beviltiška. Jei depresija sunki, ligonis net
nebeverkia. Lengvesnėms depre sijoms būdingas padidėjęs verks mingumas. Nebėra energijos, tampa sunkūs
įprastiniai darbai, juos atlikti reikia daugiau laiko. Sulėtėja mąstymas, pablogėja dė
mesio koncentracija, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi. Mintys apie savižudybę. Jos bū
dingos kas antram sergančiajam. Tarp mėginusiųjų nusižudyti kas antras sirgo depresija. Depresija gali pasireikšti ir kitais
simptomais, pavyzdžiui, dirglu mu, agresija, piktnaudžiavimu psi choaktyviomis medžiagomis. Netikėta: gydytojų teigimu, depresija gali pasireikšti ir stropioms namų šeimininkėms, ypač jei šeimoje auga keli vaikai.
„Shutterstock“ nuotr.
Šventės baigėsi, jų euforija – taip pat, ir ne vienas iš mūsų kone staiga pasijuto pavar gęs, išsekęs, prislėgtas. Kodėl taip atsitiko? Gal dėl prastos savijautos kalti finansiniai nepritekliai, lėtinės ligos, pervargimas ar, atvirkščiai, nedarbas, gal vienatvė ar pašliję šeimos santykiai? O galbūt blogos savijautos priežastis – depresija?
Justė Kiburytė Kalti metų laikai
Žmones depresija kankina įvai riais metų laikais, bet net trečda liui sergančiųjų ją išprovokuoja ne pošventinis laikotarpis, o metų lai kų kaita. „Trumpėjant dienai ligos simp tomai stiprėja, o ilgėjant – silp nėja“, – dabar, kai dienos pačios trumpiausios, ligos piką pagrindžia gydytojas psichiatras-psichotera peutas Mindaugas Jasulaitis. Taigi, jei jums ne tik trūksta ener gijos, norisi miego, bet ir apėmu
Aukščiausios kvalifikacijos specialistai!
• • • • • • • • •
Gydomi įvairūs nervų sistemos ir psichikos sutrikimai: Įvairaus sunkumo depresijos; Nerimas, panika; Miego sutrikimai; Lengvi emociniai sutrikimai; Nervinės krizės, streso padariniai; Vegetacinės nervų sistemos ir vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimai; Valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija); Neurozės; Šizofrenija ir kitos psichozės.
Veiksminga pagalba net ir sudėtingais atvejais! Informacija ir registracija Kaune tel. (8 37) 331 511, 8 613 42 780, Vilniuje 8 657 85 165, www.neuromeda.lt
si apatija ar kartojasi persivalgymo epizodai, itin padidėjęs potraukis saldumynams – tai gali būti ne kas kita kaip sezoninė depresija. Žiemos melancholija, kurią su kelia saulės šviesos stoka, mūsų platumose vargina apie 5 proc. gy ventojų. „Nuotaiką pagerina buvimas lauke, ypač saulėtomis dienomis, ir fizinis aktyvumas“, – pataria gy dytojo M.Jasulaičio kolegė Zita Al seikienė. Ji atkreipia dėmesį, kad tuo met, kai žmogus linkęs atsiriboti nuo socialinės aplinkos dėl vargi nančių simptomų, nukenčia dar bingumas, jau reikia susirūpinti. Tokiems ligoniams patariama gy dytis. Rekomenduojama šviesos terapija, kompensuojanti saulės šviesos stygių. „Taikant šviesos terapiją žmogus yra veikiamas intensyvios šviesos – ne mažiau nei 2 500 liuksų. Šis gydymo metodas gali būti taiko mas ir ligoninėje, ir poliklinikoje ar namuose. Tam naudojama indi viduali šviesos terapijos lempa. Jos šviesoje pakanka pabūti bent 20 minučių“, – aiškina psichiatraspsichoterapeutas M.Jasulaitis. Jis priduria, kad Islandijos psi chiatrai sezoninius nuotaikos svy ravimus pataria įveikti dainavimu chore. Diagnozė – perdegimo sindromas
Gydytoja Z.Alseikienė aiškina, kad depresijos simptomai gali pasireikš ti dėl kelių skirtingų sutrikimų. „Vienas tokių – perdegimo sind romas. Šis sutrikimas būdingas daug dirbantiems, skubantiems ir nepakankamai dėmesio poilsiui
skiriantiems žmonėms. Jis gali pa sireikšti ir stropioms namų šeimi ninkėms, ypač jei šeimoje auga keli vaikai“, – perspėjo Z.Alseikienė. Be sezoninės depresijos simpto mų – lėtinio nuovargio, mieguistu mo ar nemigos, perdegimo sindro mui būdingas padidėjęs jautrumas, dažni galvos ar skrandžio skaus mai. Nuo stipraus ir lėtinio per vargimo, kaip ir nuo depresijos, ga li kilti minčių apie savižudybę.
Nuotaiką pagerina buvimas lauke, ypač saulėtomis dieno mis, ir fizinis akty vumas.
Laimei, perdegimo sindromas, skirtingai nei depresija, praeina pailsėjus bent 2–4 savaites. Nega lintieji sau leisti atostogauti kar tais kreipiasi į gydytojus prašydami depresijos simptomus slopinančių vaistų. Nuo aplinkybių nepriklauso
„Labai dažnai depresija įvardijama ne kaip liga, o kaip užklupęs liūde sys. Kiekvienam žmogui būdingi nuotaikos svyravimai, blogos nuo taikos epizodai. Tai nėra liga ir blo gą nuotaiką iš tiesų galima įveik ti savo jėgomis. Kai kalbame apie depresiją kaip ligą, svarbu supras ti, kad ji turi fiziologinį pagrindą“, – sako gydytojas M.Jasulaitis. Jis aiškina, kad depresija – lygiai toks pat rimtas susirgimas kaip ir kitos kūno ligos, pavyzdžiui, cuk
rinis diabetas. Depresija sergantis žmogus išoriškai atrodo sveikas, todėl artimiesiems sunku suprasti jo negalios esmę. Dažnai jiems at rodo, kad užtektų susiimti, ir vis kas būtų gerai. Deja, sergant dep resija, tai nepadeda. Ne visada ir sergantysis depresi ja pripažįsta savo ligą, o savijautą linkęs paaiškinti valios stoka, gy venimo sunkumais ar artimųjų el gesiu su juo. „Šios ligos priežastys – ne išori nės, o sutrikęs cheminių medžiagų balansas galvos smegenyse, stipriai veikiantis nuotaiką ir bendrą savi jautą. Jo neįmanoma pakeisti va lios pastangomis“, – pabrėžia psi chiatras-psichoterapeutas. Tokie ligoniai, cituoja gydytoja Z.Alseikienė, sako: „Nesuprantu, kodėl blogai jaučiuosi, juk gyveni me neturiu kuo skųstis.“ Taigi, jei ilgiau nei įprastai kan kina bloga nuotaika, mintys apie gyvenimo beprasmybę, energi jos stoka, sutrikęs miegas, pakitęs apetitas, gydytojai ragina įveik ti drovumą ir pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu, o ne gerinti nuotaiką patiems, juo lab alkoholiu. „Gydymasis alkoholiu ne tik iš provokuoja dar didesnę depresiją, bet ir veda prie ydingo rato forma vimosi, kai ligos simptomai, didė jant vartojamam alkoholio kiekiui, tampa stipresni, ir tai sukelia dar intensyvesnį piktnaudžiavimą al koholiu. Taip pradeda formuotis alkoholizmas. Tiems, kurie pikt naudžiauja alkoholiu ir pajaučia depresijos požymių, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus“, – pa brėžia gydytojas M.Jasulaitis.
Paplitimas Depresija Liet uvoje diagnoz uota 722 iš 100 tūkst. gyventojų. Ligos išsiv yst ymo riz ika moter ims dvi gubai didesnė nei vyrams. Mano ma, kad ateit yje sergančiųjų dep resija daugės. Šia liga gali susirgti bet kurio am žiaus žmogus, tačiau ji būdingiausia 25–45 metų amžiaus grupėje. Dalis depresija sergančiųjų į psichiatrą il gai nesikreipia, nes mano, kad būse na pagerės savaime. Kiti kreipiasi į vidaus ligų gydytojus, nes ši liga ga li pasireikšti įvairiais vidaus organų sutrikimo simptomais. Kai ligon iai, ypač vyrai, dėl dep resijos pradeda „gydyt is“ alkoho liu, prisideda dar viena liga – pri klausomybė nuo jo. Dėl to sunk u žinoti, kiek žmonių iš tikr ųjų serga depresija. Yra nuomon ių, kad vy rai depresija serga ne rečiau neg u moter ys, bet rečiau kreipiasi į gy dytojus.
Gydymas Sergantiesiems depresija svarbu ži noti, kad jų būseną galima paleng vinti. Lengvai depresijai taikomos nemedikamentinės priemonės, o sunki ir vidutinio sunkumo liga gy doma vaistais. Šiuolaikiniai vaistai yra gerai toleruojami, sukelia mažai nepageidaujamų poveikių, gerai de rinasi su kitais medikamentais. Sme genų biocheminiai procesai yra iner tiški, todėl labai svarbu gydymą tęsti dar keletą mėnesių visiems simpto mams išnykus, nes tai sumažina li gos pasikartojimo riziką. Pas aul io sveik atos org an iz ac i jos duomen im is, Europoje net 45 proc. sergančiųjų depresija negau na reik iamo gydymo. Kita proble ma – naudojamos netinkamos, pa prast ai per mažos vaist ų dozės, kart u vartojamas alkohol is ar gy dymas nut rauk iamas per ankst i. Taip liga kartojasi ir tampa lėt inė. Labai daug prik lauso nuo ligon ių bendradarbiav imo su gydytoju ir daug umą depresijos atvejų gal i ma sėkmingai išgydyti.
17
antradienis, sausio 8, 2013
menas ir pramogos
D.Kajokui – kolegų dainos, gėlės ir laužai Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Įsimintiniausiu 2012 m. Kauno me nininku išrinktas rašytojas Donal das Kajokas už romaną „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“, vakar pa gerbtas iškilmingoje ceremonijoje Kauno menininkų namuose.
Pasidžiaugti rašytojo laurais ir naujuoju romanu susirinko gau sus menininkų būrys, tarp kurių – ir ankstesniųjų metų įsiminti niausiojo menininko vardą pel nę kūrėjai, jų vardai įrašyti skulp toriaus Stasio Žirgulio sukurtoje „Sparnuotojoje kolonoje“. Lauke pasivaišinę karštu vynu ceremonijos svečiai buvo pakvies ti į Kauno menininkų namų salę. Čia vakarą vedęs aktorius Dainius Svobonas perskaitė humoristinius etiudus apie ankstesnių metų įsi mintiniausio menininko titulą pel niusius kūrėjus. Kauno menininkų namų direk torius Viktoras Valašinas perskai
tė menininkų kolegijos protokolą, kuriame oficialiai užfiksuotas nau jas D.Kajoko titulas. Atsakomojoje kalboje rašytojas juokavo, kad visi nominantai buvo labai stiprūs ir verti titulo. „Turbūt kolegija pasielgė išmintingai ir tą titulą suteikė mažiausiai vertam. O šiaip dabar esu laisvasis meninin kas ir labai tuo džiaugiuosi“, – sa kė D.Kajokas ir savo kalbą palydėjo trumpu eilėraščiu, kuriuo iliustra vo dabartinę savo būseną ir nuo taiką: „Taip gera pasauli kad net nesvarbu/ tas tavo pasaulis.“ Iškilmingą vakarą papuošė mu zikinė kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus dovana, solistų Kris tinos Zmailaitės ir Edmundo Sei liaus pasirodymas, o pabaigoje vadovaujami kompozitoriaus Vid manto Bartulio ankstesniųjų metų įsimintiniausieji menininkai atli ko himną: „Aš Kaune, aš visur kur akys mato/ Apsvaigstu aš nuo savo aromato./ Kiek draugų liko ten že mai tarp dulkių/ Aš sklandau vir šum žalio miesto upių.“
Laurai: apdovanotas D.Kajokas buvo pakviestas atsisėsti ant baltos kėdės scenoje.
Tradicija: susirinkusieji buvo pavaišinti ant laužo sušildytu vynu.
Akcentas: vakaro puošmena – K.Zmailaitės atliekamos dainos.
Linksmybės: menininkai nestokojo geros nuotaikos, gražių žodžių ir
šypsenų.
Artūro Morozovo nuotr.
18
antradienis, sausio 8, 2013
menas ir pramogos
„Aukso vainikas“ – drožėjui iš Garliavos Svarbiausias Lietuvos tautodai lininkų apdovanojimas „Aukso vainikas“ šiemet atiteko medžio skulptūrų meistrui Antanui Tere siui.
Antanas Teresius. Mylimiausi mano vaikystės šventieji.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtojas Vytautas ŠIMONIS. Teisingi atsakymai ŽAIDIMAS (ketv.), APSAKYMAS (penkt.).
Sudėtyje esantys citrusiniai bioflavonoidai gali padėti pagerinti vitaminų įsisavinimą. Tik 1 tabletė per dieną!
Šią savaitę laimėkite vitaminus „C-300 Imuno N60“ ir Vytauto Žutauto knygą „Mirties fabrikas“.
Knygos autorius daugiau kaip du dešimtmečiai dirba „AKISTATOS“ laikraščio vyriausiuoju redaktoriumi. Daug rašo kriminalinėmis temomis Žilvino Vizgirdos, Petro Ivanausko, Petro Kurmelio slapyvardžiais. „Mirties farbikas“ parašytas remiantis Tulpinių ir Gaidjurginių baudžiamosiomis bylomis. Paskelbti teismų nuosprendžiai jau perėję visas nagrinėjimo stadijas ir yra įsiteisėję.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 15 d.
Kasmet nuo 2005-ųjų teikiami „Aukso vainikų“ apdovanojimai – svarbiausias šalies tautodailinin kų įvertinimas, kurį geriausiems liaudies meistrams išaiškinti ini cijavo Lietuvos liaudies kultūros centras. Nuo vaikystės medžio drožiniais besižavinčio A.Teresiaus kūry bos aruode – gausybė koplytstul pių, medinių figūrų, stogastulpių, kryžių. Meistras neslepia pirmuo sius kaltelius ir kūrybinį kelią pa ženklinusią užduotį – išdrožti ke lias šventųjų skulptūrėles – gavęs iš dvasiniu vadovu tapusio Tėvo Stanislovo. Pastarasis turėjo didelės įtakos ne tik formuojantis A.Teresiui kaip
tautodailininkui, bet ir jo asmeny bės brandai. „Net grindys mano dirbtuvėje nedažytos – kaip pas Tėvą Stanislovą“, – „Kauno die nai“ yra prisipažinęs skulptorius. Rizikuodamas užsitraukti tuo metės valdžios nemalonę, 1975-ai siais tautodailininkas buvo tarp tų, kurie slapta naktimis atstatė nu griautus Kryžių kalno kryžius. So vietmečiu A.Teresiaus namuose prieglobstį rado ir nuo sunaikinimo buvo apsaugoti ne vienas kryždir bystės kūrinys, tarp kurių – ir gar siojo tautodailininko Vinco Svirs kio, Liongino Šepkos darbai. Prisimindamas savo kūrybinį ke lią A.Teresius yra pasakojęs, kaip sovietmečiu važinėdamas į Paber žę, kur gyveno Tėvas Stanislovas, sužinojęs apie Josvainiuose vieno je iškeliamoje sodyboje tebestovin tį labai seną medinį kryžių. „Ir iš tiesų toje sodyboje ra dau tarp alyvų apsamanojusį kry žių. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V.Svirskio rankų darbo kryžius“, – prisiminė pašnekovas. Anuomet A.Teresius buvęs ke liaujant is laisvas men in inkas, glaudęsis būsimo Nepriklausomy bės Akto signataro Algirdo Patac ko namuose Kaune, ten nugabenęs ir V.Svirskio kryžių. Kai dėl antita rybinės A.Patacko veiklos namuo se buvo daroma krata, jį išvežė su V.Svirskio kryžiaus Nukryžiuotuo ju – suimtasis nešė jį ant rankų. Skulptorius pats daug kartų kreipėsi į KGB prašydamas grąžin ti V.Svirskio kyžiaus Nukryžiuoto Kristaus skulptūrėlę. Atsiėmė ją tik tada, kai pateikė sodybos šei mininkų patvirtinimą, kad jie do vanoję kryžių A.Teresiui. KD inf.
Kiti prizininkai Be A.Teresiaus, šiemet ger iausiais metų meistrais paskelbti ir juvely rės Mildos Gutauskienės sukurtais aukso vain ikais apdovanot i mar gučių marg intoja Angelė Raukt ie nė iš Balčių kaimo (Šilutės r.) bei kryžd irbys Saul ius Lampickas iš Alytaus. Antroji vieta vaizduojamosios dai lės srit yje skirta skulptor iui Juo zui Čepul iui iš Rok išk io, trečioji – tapytojui Juoz ui Ramanausk ui iš Gargždų. Antroji vieta taikomosios dailės sri tyje atiteko puod žiui Vytautui Va liušiui iš Leliūnų (Utenos r.), trečioji – audėjai Janinai Blažukienei iš Vil kavišk io. Antrąją vietą už kryždirbystę pel nė Alv ydas Pocius iš Dvarč ių k. (Tauragės r.), treč iąją – Ant anas Vaškys iš Plokšt inės (Plungės r.). Vert in imo kom is ijos sprend imu specialūs diplomai įteikti kalviui iš Kauno Ričardui Grekavičiui ir mar gučių marg intojai Vytenei Repšie nei iš Vabaln inko (Birž ų r.), skulp toriui Pranui Duž inskui iš Tryšk ių (Telšių r.), audėjoms Milanai Jece ničienei iš Tauragės ir Bir utei Ce lestinai Kmitaitei iš Kelmės.
19 3
antraDIENIS, sausio 8, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 19 Paslaugos ���������������������������������������� 19, 20 Parduoda � ������������������������������������������������20 Perka � ����������������������������������������������������������20 Įvairūs � ����������������������������������������������� 20, 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis � ��������������������������������������������� 21 Kviečia � ������������������������������������������������������20 Kviečia mokytis ���������������������������������� 21 Pamesta � ���������������������������������������������������20 Rasta ������������������������������������������������������������� 21 Informuoja � ��������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
Restoranui Kaune (Jonavos g. 62A) reikalingi (-os) valytojai (-os). Tel. 8 614 82 307, 8 614 82 304.
Siūlo darbą
UAB B&L Santechnika ieško santechnikų, suvirintojų dujomis ir elektra bei ventiliacinių sistemų montuotojų. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086.
1061098
Anglų kapitalo tekstilės įmonė Ariogaloje siūlo verpalų gamybos technikos inžinieriaus darbą. Reikalavimai: elektros-automatikos išsilavinimas, gera anglų kalba, mechanikos žinios. Privalumai: panašaus darbo patirtis. Tel. 8 610 01 411, e. paštas infolt@camirafabrics.com. 1062134
Įmonei reikalingi pjovėjai ir miško darbininkai. Tel. 8 687 47 111, 8 686 68 475. 1062395
Kepyklai Panemunėje reikalingi formuotojai-miltų svėrėjai. Darbas pamainomis. Neturinčius patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141.
1057006
1058626
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
Klinikoje BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA priklausomybės ligų psichologė N.Bagdonaitė taiko lazerio terapiją, kuri greitai pašalina potraukį rūkyti. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.
1058878
Ieško darbo
1057795
44 m. vyras, turintis keleivinį/krovininį autobusą „VW Transporter“, vairuotojo B,C,D kat., ieško darbo. Taip pat gali dirbti ūkvedžiu ar tiekėju. Tel. 8 600 88 902.
1061075
1061963
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.
53 m. moteris ieško darbo prekyboje. Siūlyti įvairius variantus. Galiu dirbti ir pagal patentą. Tel. 8 679 87 372.
1058758
Krovininio transporto servisui Kaune reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. 8 698 44 495.
1062264
Paslaugos Medikų
1061955
Logistikos paslaugų įmonė ieško sandėlio darbuotojų, turinčių automobilinio krautuvo vairuotojo pažymėjimus. Kreiptis darbo dienomis iki 16 val. tel. (8 37) 304 031. 1062008
Moteriškų pėdkelnių įmonė ieško rūšiuotojų. Darbas viena pamaina. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 674 12 548. 1060983
Reikalingas maisto prekių atrinkėjas. Tel. 8 600 19 444, (8 37) 341 368. 1062385
Reikalingas vyresnio amžiaus žmogus padėti buityje, trumpalaikiuose darbuose. Aleksote. Tel. 291 223, e. paštas astulka@live.com.
ECHOSKOPINIAI TYRIMAI, atliekami išskirtinės kokybės 2D/3D vaizdą atkuriančiu ultragarsiniu aparatu SIEMENS ACUSON 3D! Pritaikius pažangią vokišką technologiją Jums bus atlikti itin tikslūs pilvo ir dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių ultragarsiniai tyrimai. Taip pat ypač efektyviai ištiriami kūdikių klubų sąnariai. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1062833
Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692. 1019814
1062733
Siuvyklai reikalingos siuvėjos (-ai) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir overlokais. Darbas Petrašiūnuose. Tel. 8 652 40 623. 1062624
Statybos įmonei reikalinga (-as) BUHALTERĖ (-is) Kaune. DARBO APRAŠYMAS: 1. Visas įmonės finansinis, mokesčių apskaitos organizavimas ir vedimas. 2. Finansinių ataskaitų, atskaitomybės ir mokesčių deklaracijų rengimas. 3. Įmonės veiklos finansinė analizė ir valdymo ataskaitų vadovybei rengimas. REIKALAVIMAI: 1. Baigtas ir įgytas aukštasis išsilavinimas, buhalterinės apskaitos – finansų sritys. 2. Būtina turinti (-is) patirties statybinėje įmonėje ne mažiau kaip 5 metus. 3. Apskaitą bei mokesčius reglamentuojančių teisės aktų išmanymas. 4. Kruopštumas, atsakingumas, savarankiškumas, punktualumas, teigiamas požiūris į darbą. 5. Darbas programa DB apskaita (būtų privalumas). Kontaktai tel. (8 37) 392 602, 8 698 29 560. CV siųsti avona@avona.lt. 1062411
Tekstilės gamybos įmonė priims į darbą audinių dizainerę (-į)-destinatorę (-ių). Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, darbas kompiuteriu, atsakingumas, organizuotumas, ne mažesnė nei 1 m. patirtis. Darbas Samyluose, Kauno r. CV siųsti e. paštu info@tessuti.lt. Teirautis tel. 8 672 55 560. 1062621
UAB „Tebesa“ priima į darbą siuvėjas trikotažinių-tekstilinių gaminių lygintoją. Darbo patirtis būtina. Atlyginimai mokami laiku, visos socialinės garantijos. Darbas Neries kr. 16. Teirautis 8–16 val. tel. 265 821. 1060676
Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Su vaistinės „Camelia“ kortele tyrimų kompleksas moterims ir vyrams – net su 50 % nuolaida! Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1062355
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 1061768
Kamuoja nepageidaujami apgamai, karpos, pigmentinės dėmės ar kiti erzinantys odos dariniai? Greitas ir švelnus gydymas Vokietijos mokslininkų sukurtu ir kliniškai patvirtintu NAUJAUSIOS KARTOS LAZERIU „MCL 30 Dermablate Fractional Er:YAG“! Daugeliu atvejų užtenka tik vienos gydymo procedūros, kad ir vėl džiaugtumėtės nepriekaištinga oda! DĖMESIO! Sausio mėnesį, atliekant bet kurio odos darinio šalinimo procedūrą lazeriu, gydytojo dermatologo konsultacija – NEMOKAMA! BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1062832
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Veido raukšlių šalinimas hialurono injekcijomis. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 1055598
Automobilininkams
1019832
1062288
1062500
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896.
Elektriko paslaugos. Atsakingas, operatyvus elektros instaliacijos montavimas, gedimų šalinimas. Kokybė garantuojama. Nuolaidos. Tel. 8 609 83 349.
1057804
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 1058813
Kompiuterininkų
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
1049704
Įvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
1062310
Statybos, remonto
1059453
Kokybiškas laiptinių dažymas, remontas, apdaila už visiems prieinamą kainą. Atliktiems darbams suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 249 178, 8 640 25 072.
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Šildymo-aušinimo sistemos remontas. Tel. 8 603 78 999.
1062368
Buitinės technikos remonto Remontuoju visas automatines skalbykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900. 1059883
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 1061650
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1046626
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1046627
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061. 1059816
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 1055649
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus el. prietaisus. Tel. 8 641 99 000; www.kaunakiemis.lt. 1060215
1041878
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430. 1061316
1053930
Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI.
1058270
Kokybiškai, nebrangiai remontuoju butus. Glaistau, dažau, tapetuoju, klijuoju parketą, plyteles, montuoju gipskartonį. Tel. 8 614 30 566.
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
1061375
1061550
Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734.
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
1058962
1062592
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692.
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Dažome, tapetuojame, remontuojame butus. Atliekame santechnikos darbus. Garantija darbams. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 672 22 687, 8 647 93 759.
1061090
„RUNESA“ siūlo LANGUS, ŠARVUOTAS DURIS į butus ir namus (sandarumas 42 dB), stiklina BALKONUS. Tel. (8 37) 331 015, 8 656 66 641. 1062255
AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.
1055368
Apdaila. Atlieku dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Dedu laminuotas grindis. Superku medžiagas. Tel. 8 681 70 074.
1060508
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1060783
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1060714
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1054017
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 1057908
Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų). 1061855
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581. 1057399
Dedame gipskartonį, glaistome, dažome, klojame plyteles. Elektros ir santechnikos darbai. Visa apdaila. Tel. 8 678 24 990. 1063019
Metalo gaminiai: laiptai, turėklai, įvairios metalo konstrukcijos. Tel. 341 750, 8 699 15 875, e. p. metalas@zebra.lt. 1059498
Namų meistras. Visi remonto ir apdailos darbai. Tel. 316 497, 8 618 01 560. 1061823
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162. 1060807
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. 1058512
Plastikiniai langai, balkonai, šarvuotos durys, garažo vartai, žaliuzės, ritininės užuolaidos. Savanorių pr. 284A. Tel. 337 777; www.sostineslangai.lt. 1061726
Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 1061532
Santechnikai atlieka visus vidaus darbus. Padeda pigiau įsigyti prekių ir jas pristato. Tel. 8 630 60 166. 1062674
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 1056817
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, vonias, dušo kabinas, maišytuvus, gyvatukus. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 646 03 025. 1060347
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1062628
Nukelta į 20 p.
20 2
antraDIENIS, sausio 8, 2013
klasifikuoti skelbimai DalÄŻ namo prestiĹžinÄ—je vietoje MeteliĹł g. (mĹŤrinis, b. p. 156 kv. m, apĹĄiltintas, garaĹžas 2 automobiliams, dalis rĹŤsio, autonominis ĹĄildymas). Tel. 8 687 79 361.
Paslaugos Statybos, remonto
1062205
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 1058333
Tapetuotojas (darbĹĄtus ir sÄ…Ĺžiningas) glaisto, daĹžo sienas, lubas. Deda laminatÄ… ir t.t. Pataria. Padeda nupirkti medĹžiagas. Tel. 8 677 03 739. 1060070
VokiĹĄki plastikiniai langai, ĹĄarvuotos durys. BalkonĹł stiklinimas. LangĹł remontas. Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361.
1062696
VoniĹł restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREENEKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1055507
Vidaus ÄŻrangos
1059378
BaldĹžiĹł Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame medĹžiagas. Dirbame dirbtuvÄ—je ir kliento namuose. AukĹĄta kokybÄ—. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 1060742
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 1057814
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 1054151
Kitos
KeturiĹł kambariĹł tvarkingÄ… su baldais butÄ… GeleĹžinio Vilko g., KalnieÄ?iĹł rajone (bendr. pl. 84 kv. m, 4 a.). Be tarpininkĹł. Kaina 109 000 Lt. Tel. 8 600 79 040.
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 1058146
ALADINO valykla valo kilimus, Ä?iuĹžiniĹł uĹžvalkalus, BAUER patalynÄ™, antklodes. Paimame nemokamai – nuo 75 Lt. Dirbame I–V 8–19, VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 1060409
Aplinkotvarka. MedĹžiĹł, gyvatvoriĹł, tujĹł genÄ—jimas. AugalĹł sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. TinklinÄ—s ir segmentinÄ—s tvoros. Tel. 8 600 92 922. 1060393
NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1059789
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 2 k. naujos statybos butÄ… su nuosavu 2 arĹł kiemeliu A.Ĺ anÄ?iuose, ĹĄalia Ä…Ĺžuolyno (58 kv. m, autonominis ĹĄildymas, maĹžiausi mokesÄ?iai Kaune). Tel. 8 682 59 500. 1059612
2013 02 05 iť varŞytynių parduodamas įkeistas bankrutavusios įmonės turtas: patalpa (butas) – kirpykla, Baltijos g. 61–6, Kaunas. Tel. 8 698 77 504. 1062185
8,5 a namĹł valdos sklypÄ… Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dÄ—ĹžutÄ—, privaĹžiavimo kelias). Tel. 8 676 22 944.
1061782
Perka
Nuosavoje valdoje 2 k.butą BirŞų g., Žaliakalnyje (b. pl. 36 kv. m, 2/2 a. mediniame name, naujai suremontuota, ťildymas – iki 100 Lt). 47 800 Lt. Tel. 8 600 67 665.
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą, akumuliatorius, senus automobilius. Iťraťome utilizavimo paŞymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
1061783
Parduodamas arba iĹĄnuomojamas 3 kambariĹł butas KalnieÄ?iuose (plytinis namas, 9/8 a.). Kaina sutartinÄ—. Be tarpininkĹł. Tel. 203 496, 8 681 72 571. 1059317
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34.
1058536
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
1055219
1061346
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali bĹŤti seni, po avarijos, nevaĹžiuojantys. Atsiskaitome iĹĄ karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1061358
AukĹĄtomis kainomis ÄŻmonÄ— perka ÄŻvairius AUTOMOBILIUS ir kt. technikÄ… (po eismo ÄŻvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1060598
1 k. butÄ… Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ— 5 kv. m, WC ir pusvonÄ— kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas ÄŻ butÄ… Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. 1058792
BuitinÄ— technika Defektuota, naudota, nauja buitinÄ— technika. VirtuvÄ—s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. Nauja, nukainota buitinÄ— technika (skalbyklÄ—s, orkaitÄ—s ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029473
Maisto prekÄ—s Parduodu bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 1055191
Kitos prekÄ—s
UAB „POLIMETA“ brangiai perka juodĹłjĹł (iki 850 Lt uĹž t) ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUŽĄ, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime iĹĄveĹžti savo transportu. IĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 441 414, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 1058209
Namo dalÄŻ su Ĺžeme SargÄ—nuose, RadviliĹĄkio g. (3/3 a., mĹŤrinis, b. pl. 84 kv. m, dalinÄ— apdaila, apĹĄiltintas, renovuotas). Tel. 302 537, 8 659 79 940.
AutomobiliĹł supirkimo ÄŻmonÄ— perka visĹł markiĹł automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iĹĄ karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 1060097
Automobilius (senus, surĹŤdijusius, su defektais, nevaĹžiuojanÄ?ius) ir kÄ—bulus. Atsiskaito iĹĄ karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1053241
BALTIC METAL, UAB – aukťtomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą. Atsiskaitome iť karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 1054998
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą: aliuminį, varį, Şalvarį, akumuliatorius. IťsiveŞame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
VAZ, „MoskviÄ?“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kÄ—bulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
ÄŽvairĹŤs Nuomoja Nuomojami kambariai (2 val., parai ir ilgiau) Dujotiekio g. Tel. 8 657 60 707.
1056280
Gabenimai BaldĹł, pianinĹł perkraustymo (krauname, montuojame), kroviniĹł gabenimo paslaugos. Tel. 8 650 12 579, 740 666. 1057685
Paskolos
1051962
Visoje Lietuvoje – miťką su Şeme ar iťsikirsti. Atsiskaito iť karto, 5000–30000 Lt uŞ ha. Tel. 8 600 29 417. 1062364
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje (gali bōti bendrabutyje). Tel. 8 600 27 072, 8 609 96 655. Nebrangiai pirksiu namą Kaune ar Kauno r. Gali bōti ir dalis namo arba kotedŞas. Tel. 302 533, 8 640 61 199. Perku tvarkingą trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siōlyti įvairius variantus. Tel. 8 676 22 955, 8 614 23 050.
1061781
Pamesta
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34. 1058477
Paskolos per 1 valandÄ… (turintiesiems uĹžstatÄ…), perkreditavimai, konsultacijos, visĹł dokumentĹł tvarkymas. Firma „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34. Tel. 412 960. 1058432
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. UŞstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 1058412
PamestÄ… Kauno Tado Ivanausko vidurinÄ—s mokyklos mokinio paĹžymÄ—jimÄ… MP Nr. 1232763, iĹĄduotÄ… 2012 08 31 Vytautei GedĹžiĹŤtei, laikyti negaliojanÄ?iu. 1062244
PamestÄ… Lietuvos studento paĹžymÄ—jimÄ…, iĹĄduotÄ… Ievai Dirdaitei KTU 11113658, padelio numeris SPD372694, laikyti negaliojanÄ?iu. 1062410
Skubi paskola uŞ maŞiausias palōkanas. UŞstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 1058392
Paskolos palankiausiomis sÄ…lygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1051918
Nukelta ÄŻ 21 p.
kvieÄ?ia JÄ—zuitĹł sielovados projektas „Mag+s“ kvieÄ?ia 18–35 metĹł jaunuolius susitikti tyloje ir patirti jos groŞį, jÄ—gÄ… bei prasmÄ™. Keturias dienas (sausio 31 d.–vasario 3 d.) praleisime kontempliatyviuose vienuolynuose mokydamiesi iĹĄgirsti tylĹł ĹĄirdies balsÄ…, kvieÄ?iantÄŻ ÄŻ amĹžinosios meilÄ—s patirtÄŻ. Kartu dalyvaus ir jaunimas iĹĄ Latvijos. Programoje numatyti dvasiniai impulsai, pokalbiai su vienuoliais, malda, pasidalijimai ir kĹŤrybiniai uĹžsiÄ—mimai. Daugiau informacijos ir registracija www.magis2013.lt. 1062387
1052011
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. IťsiveŞa patys. IťveŞa senus automobilius. VandŞiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989. 1058188
Aleksote, KalvarijĹł g. 7, prekiaujame Ä…Ĺžuolo, juodalksnio ir miĹĄriĹł pjuvenĹł briketais. Taip pat durpiĹł briketais. AtveĹžame. Tel. 8 683 54 559. 1061426
AtveĹĄime geros kokybÄ—s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, akmens angliĹł. Tel. 8 683 13 463. 1051743
AtveĹžame malkĹł miĹĄkaveĹžiu. Malkos trinkelÄ—mis. Brangiai perkame miĹĄkÄ…. Tel. 8 618 28 211. 1063002
AtveŞame skubiai (nuo 1 tonos) medienos pjuvenų briketų (RUF, PINI – KEY), baltarusiťkų durpių briketų. Iťraťome sąskaitas. Tel. 8 600 25 915.
1056569
parduoda
1059153
„Metrampa“ brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą, automobilius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.
1062136
1053793
„AUJAMA“ PASLAUGOS
1062507
VeŞame malkas po 4 kub. m – berŞas, alksnis, sausa puťis. Skaldytos arba trinkelėmis (berŞas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161.
1032359
1059220
PLISUOTOS Ĺ˝ALIUZÄ–S, RITININÄ–S UĹ˝UOLAIDOS, ROMANETÄ–S – UAB „Eurivila“, K.DonelaiÄ?io g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.
VERTĖJŲ
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt.
Skaldytas pusiau sausas berĹžo, uosio, Ä…Ĺžuolo, juodalksnio malkas. 6,5 m kaina 550 Lt. Tel. 8 696 49 350.
BaltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketai, kaina 310 litĹł uĹž tonÄ…. Ateities pl. 34, Kaunas (UAB „Polimeta“). Tel. 8 698 15 168. 1057901
BerĹžo, uosio, Ä…Ĺžuolo, juodalksnio skaldytas malkas. Tel. 8 613 23 999.
1058925
NebrangĹŤs baltarusiĹĄki durpiĹł briketai (sufasuoti didmaiĹĄiuose po 500 kg) ir pjuvenĹł briketai. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 600 79 065. 974195
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiĹĄki durpiĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł granulÄ—s. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.JuozapaviÄ?iaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1055552
Brangiai perkame juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. IĹĄsiveĹžame patys. IĹĄveĹžame senus automobilius. S.LozoraiÄ?io g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 1058167
Geromis kainomis perkame visĹł markiĹł automobilius. IĹĄsiveĹžame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597. 1062668
ÄŽvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kÄ—bulus. Pasiimame patys, iĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1060622
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldÄ—jimo, paskolĹł, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.LukĹĄio g. 34, tel. 311 208. 1058783
Perku ĹžemÄ—s grÄ…Ĺžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldÄ—jimo teisÄ—s liudijimus. Atsiskaitau iĹĄ karto. Tel. 8 684 94 670. 1054331
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, iĹĄsiveĹžame maĹžus kiekius. Be poilsio dienĹł. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840. 1057868
Superku aukso lauŞą, auksines monetas, auksinius ir sidabrinius juvelyrinius dirbinius, dantų karōnėles (gali bōti nevalytos), senus baldus ir dirbinius, senus tapytus lietuvių autorių paveikslus, įvairių ťalių karinę atributiką. Tel. 8 681 17 830. 1052098
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyriaus tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230.
21 3
antraDIENIS, sausio 8, 2013
klasifikuoti skelbimai Įvairūs
Pramogos, šventės, laisvalaikis
Kelionės
Mokyklėlės
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 1049899
Kiti Likviduojama A. ir G.Žilinskų firma „Žeiga“, įm. kodas 132611488, adresas Planetų g. 18–1, Kaunas, registro tvarkytojas – VĮ RC Kauno filialas. Tel. 8 695 27 987. 1062409
RUTA model school kviečia 4–8 m. vaikus. Jūsų vaikučiai mokysis šokio pradmenų, gražios eisenos, aktorystės, susipažins su mados ir grožio abėcėle, daug bendraus, įgis pasitikėjimo savimi, dalyvaus renginiuose. 9–14 m. jaunimą, mėgstantį ir besidomintį mada ir šokio pasauliu. Jūs dalyvausite kolekcijų pristatymuose, šou programose, koncertinėse kelionėse, konkursuose. Pageidaujantys galės dalyvauti papildomose stiliaus, sceninio makiažo, dietologo ir kituose užsiėmimuose, dalyvauti fotosesijoje, ruoštis modelių konkursams. Užsiėmimai vyksta pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val. Tel. 8 673 15 075, e. paštas marina@rutamodel.com, adresas Savanorių pr. 206, 2 a., Kaunas. www.rutamodel.com. 1062602
Šokiai, dainavimas Visada svajojai šokti? Žaviesi moderniu ir šiuolaikiniu šokiu? Šią galimybę Tau suteikia Kauno šokio teatras AURA! Kviečiami pradedantieji ir pažengusieji į naujai formuojamą studiją: pirmadieniais 16.30–17.30; antradieniais 15–16.15 ir ketvirtadieniais 18–9.30 val. M.Daukšos g. 30A, Kaunas, tel. (8 37) 202 062, e. p. info@aura.lt; www.aura.lt.
Kviečia mokytis
1062618
DAINAVIMO STUDIJA „SVAJONIŲ GIJA“ priima 4–14 m. vaikus. Mokome dainuoti ir šokti, koncertuojame. Užsiėmimai – Centre, Šilainiuose. Tel. 8 610 18 342. 1062401
Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4. 1057832
Matematika ir fizika vyresniųjų klasių moksleiviams bei studentams. Individualus parengimas egzaminams. Stažas 25 m. Žemaitės g. 9-6, tel. 425 520, 8 688 18 707. 1058907
RASTA Vilijampolėje, prie Linkuvos g., rasti raktai (penktadienį). Tel. 8 654 83 216.
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ KETURVIETĖ KAJUTĖ + AUTOMOBILIS – nuo 218 Lt asm. (akcija galioja nuo 2013 01 10)
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
„COMMODORRE“ KAJUTĖ DVIEM + AUTOMOBILIS – nuo 422 Lt asm. (akcija galioja nuo 2013 01 10)
AKCIJA KELTŲ BILIETAMS KLAIPĖDA–KYLIS
KAJUTĖ DVIEM + AUTOMOBILIS – 1324 Lt dviem į abi puses (galioja nuo 2013 01 10)
Didieji išpardavimai Vokietijoje VIETA KAJUTĖJE – nuo 242 Lt.
Daugiau specialių pasiūlymų www.krantas.lt
Naujais metais pasižadėjote pradėti šokti?! NEMOKAMI linijinių šokių užsiėmimai sausio 9, 10, 14, 16, 17 ir 18 d. Centre, Vilijampolėje ir Aleksote – pradedantiesiems! Ateikite, pabandykite ir likite su VIENA LINIJA, nes tik čia madingiausi ir linksmiausi šokiai be porų. Patyrę ir energingi vadovai išmokys jus jaustis komfortiškai ant parketo. Pradėję šokti linijinius, atrasite daugiau šviesių gyvenimo pusių! Registracija www.line-dance.lt arba tel. 240 633, 8 615 93 665. 1061027
informuoja KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Sausio 8 d. 16 val. – Šakių menininkų bendrijos „Dailius” narės Genės Bučiūnienės karpi nių parodos „Juodai balti sapnai” ir tautodailininkės Elenos Ruzgienės (Šakiai) tapybos pa rodos „Praeitį prisiminus” pristatymas. 18 val. – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje”: pirštinių vėlimas. Veda Daiva Vainauskienė. Informacija tel. 8 679 36 715. Sausio 10 d. 18 val. – tapybos mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Prie molberto”: kolektyvi nė kompozicija „Trys karaliai” (akrilas). Veda dailininkas Gvidas Latakas. Informacija tel. 8 679 36 715. Kviečiame 6–15 metų vaikus, mokinius dalyvauti varžytuvėse „Tautosakos malūnas”, skirtose Tarmių metams. Dalyvių registracija iki sausio 20 d. KTKC, A.Jakšto g. 18. Informacija: www.ktkc.lt, renginių organizatorė Kristina Kliucevičiūtė-Mikulskienė, tel. 8 679 36 715, e. p. kristina.mikulskiene@gmail.com. Sausio 12 d. 15 val. – renginys, skirtas Sausio 13-ajai. Lektoriaus Aleksandro Žarskaus pa skaita „Kelias į laisvę kančia nužymėtas”. Signataras Leon as Milčius pristatys savo poezijos knygas: „Sausio naktį”, „Žemės ir laiko spalvos”.
informuoja KAUNO JUNGTINIS SVEIKATOS KLUBAS Sausio 9 d. (trečiadienį) 18 val. kviečia į pasivaikščiojimą su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Maršrutas: Kauno pilis–Žalgirio arena–Kauno pilis. Jūsų laukiame Kauno pilies aikštelėje prie Kanklininko statulos. Reikia turėti: neslystančią avalynę, patogią arba sportinę aprangą, atšvaitą ir žibintuvėlį (geriausiai – uždedamą ant galvos „ciklopą”). Neturintiems lazdų – paskolinsime.
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
DĖMESYS SENJORAMS Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (Vy tauto pr. 44) tęsia renginių ciklą, skirtą senjorams. Ypač kviečiami ir laukiami sen jorai mokytojai. Kadangi į kai kurias veiklas galime priimti ribotą skaičių dalyvių, todėl prašom regist ruotis iš anksto. Sausio mėnesį vyks: SVEIKATOS KURSAS 15 d. 11 val. – paskaita „Gal norite gyventi il giau?”. Lektorės – A.Sidarienė, R.Kuolienė. Registruotis tel. 324 158. 29 d. 15 val. – paskaita „Sezoninė mityba”. Lektorė – K.Karpavičienė. Registruotis tel. 200 127. Visi renginiai nemokami.
SK E L B I M
AI
M SKELBI
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
22
antradienis, sausio 8, 2013
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras nacionalinis KAuno dramos TEATRAS
Jūs likote tarsi kažko netekę O juk, tiesa, – netekote tiek daug. Uždekite širdy dar vieną žvakę Ir atsitieskite skausme. (J.Marcinkevičius) Mirus UAB „Girama“ direktoriui Rolandui RAZIŪNUI, nuoširdžiaI užjaučiame šeimą ir artimuosius.
Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
UAB „Girama“ kolektyvas
Netektis. O gal žvaigždė? Išsivedė artimiausią žmogų... Mirus Rolandui RAZIŪNUI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia Rima Smirnovienė.
Sausio 10 d. 19 val. – Tonino Guerra. KETVIRTOJI KĖDĖ. Vienos dalies komedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Tavernos salė. Sausio 12 d. 18.30 val. – PREMJERA! Pagal Jez Butterworth JERUZALĖ. Komedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Didžioji scena. Sausio 13 d. 15 val. – Antanas Škėma. BAL TA DROBULĖ. Drama. Rež. Jonas Jurašas. Didžioji scena. 19 val. – Timothee de Fombelle. ŠVYTURYS. Vienos dalies monospektaklis. Rež. Ginta ras Varnas. Rūtos salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Skaudžią netekties valandą, mirus buriuotojui Broniui STANIONIUI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno buriuotojų veteranų klubo nariai.
Susimąstai prie amžinybės slenksčio, Ji mums išlieka paslaptim gilia. Atėjome, pabuvome, išėjome... Tokia jau žemėje žmogaus dalia. Mirus Stasiui STANKEVIČIUI, nuoširdžią užuojautą šeimai reiškia Lietuvos 1941 m. birželio 22–28 d. sukilėlių sąjungos taryba. Finansininkas-ekonomistas Algirdas ŠMITAS (1927–2013). Pašarvotas Vytauto pr. 44A sausio 8 d. 13 val. Į Romainių 1-ąsias kapines bus išlydėtas sausio 9 d. 14 val. Liūdi draugai ir artimieji Skaudžios netekties ir liūdesio valandą, mirus tėvui, Elę GRĖBLIŪNIENĘ nuoširdžiai užjaučia AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ kolektyvas. Nuoširdžiai užjaučiame SB „Šiluma“ sodininkę Jūratę JOVAIŠIENĘ dėl mylimos mamos mirties. Sodininkų bendrijos nariai
Mirtis ateina ir neklausdama pasiima patį brangiausią – mylimo žmogaus gyvenimą. Nuoširdžiai užjaučiame bendradarbį Arvydą JUŠKEVIČIŲ, mirus mamai. Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro bendruomenė Viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos medicinos registratorę Ritą KARALIENĘ, mirus tėvui, nuoširdžiai užjaučia poliklinikos administracija ir darbuotojai.
Sausio 9 d. 18 val. – Johannas Straussas. ČIGONŲ BARONAS. 2 dalių operetė. Režisie rius Gediminas Šeduikis, dirigentas Virgili jus Visockis, scenografas Andu Dumitrescu (Rumunija), kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius, choreografas Dainius Bervingis. Sausio 10 d. 18 val. – Kolas Porteris. BUČIUOK MANE, KEIT. 2 dalių miuziklas. Režisierius Aidas Giniotis, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Vilma Dabkienė, cho reografė Vesta Grabštaitė. Sausio 11 d. 18 val. – Leo Fallis. MADAM POMPADUR. 2 dalių operetė. Režisierė ir choreografė Anželika Cholina, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius. Sausio 12 d. 18 val. – Cy Colemanas. MIE LOJI ČARITI. 2 dalių miuziklas. Režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Marija Rubavičiūtė, choreografas Aurelijus Liškauskas. Sausio 13 d. 18 val. – Gaetano Doni zetti. LIUČIJA DI LAMERMUR. 3 veiksmų opera. Muzikos vadovas ir dirigentas Julius Geniušas, pastatymo meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė, režisierius Gediminas Šedui kis, scenografas ir šviesų dailininkas Andu Dumitrescu, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius, chormeisteriai Ramū nas Tilvikas, Rasa Vaitkevičiūtė.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Sausio 12 d. 12 val. Mažojoje sceno je – GULBĖ – KARALIAUS PATI, rež. N.Indriūnaitė (lietuvių liaudies pasakos motyvais), nuo 5 m. Sausio 13 d. 12 val. Mažojoje sce noje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 m.
KAUNO KAMERINIS TEATRAS
Nuoširdžiai užjaučiame Vidmantą KAZAKEVIČIŲ skaudžią netekties valandą, palydint į paskutinę kelionę mylimą seserį. UAB „Romasta group“ kolektyvas Bendrosios praktikos slaugytoją Editą ŠAPOLAITĘ skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kolektyvas. Editą ŽUKAUSKIENĘ skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimam Tėveliui, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai.
Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt
Sausio 10 d. 18 val. – F.Rablė. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Užstalė tikriesiems gur manams (N-18). Režisierius S.Rubinovas. Sausio 11 d. 18 val. – F.Rablė. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Užstalė tikriesiems gur manams (N-18). Režisierius S.Rubinovas Sausio 12 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dviejų dalių juodoji komedija. Režisierius S.Rubinovas. Sausio 13 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVI NĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešim ties metų. Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius... Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJAME: Jonavos g. 40A, S.Žukausko g. 3A, Radvilėnų pl. 15A ir kitose parapijų šarvojimo salėse, kremavimas, platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas. Jonavos g. 40A šarvojimo salės nemokamai (prie „Undinės“, Senamiestis, Kaunas). Tel. (8 37) 208 366, 8 699 40 723.
M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/
Sausio 13 d. 12 val. – NEĮTIKĖTINI ERNIO ILIUZIONAI. Spektaklis vaikams, mamoms ir tėčiams. Pagal to paties pavadinimo Alano Ayckbourno pjesę.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Sausio 11 d. 19 val. – B.Srbljanovič. Belgrado trilogija („Su Naujaisiais metais, Ana!“). Rež. Darius Rabašauskas.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Sausio 10 d. 19 val. – komedija ŠEIMOS PATARĖJAS. Sausio 11 d. 19 val. – I.Pukelytės komedija MEILĖ PARYŽIUJE. Bilietus platina „Tiketa”.
rikas dr. Algimantas Liekis, LR Prezidento A.Smetonos giminaitis Rimantas Smetona, teatrologė Elvyra Markevičiūtė. Ištraukas iš dramos skaitys aktorius Liubomiras Laucevičius. Vakarą ves rašytojas Robertas Keturakis. Dramos pagrindiniai ir vieninteliai herojai – tarpukario Lietuvos Respublikos Preziden tas Antanas Smetona ir pirmasis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augus tinas Voldemaras. Kybartuose, kur sieną kirto į Vakarus besitraukiantis Prezidentas Smetona ir iš Vakarų į Lietuvą grįžtantis A.Voldemaras, ir įvyksta menamas šių dvie jų veikėjų susitikimas.
KAUNO MIESTO MUZIEJUS
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
IDIOTEATRAS Sausio 9 d. 18 val. – komedija BOEING BOEING. Režisierius S.Aškelavičius. DOMINO TEATRAS Sausio 10 d. 18 val. – komedija SEX GURU. Režisierius S.Uždavinys.
renginiai MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Sausio 8 d. 17 val. – Arvydo Juozai čio knygos „Gyvųjų teatras” (dramos) sutiktuvės. Dalyvauja autorius Arvydas Juozaitis, režisierė Ramunė Kudzmanaitė, ištraukas iš dramos „Prezidentienė” skai to aktoriai Daiva Stubraitė ir Liubomiras Laucevičius. Sausio 10 d. 17 val. – išeivių rašytojo, poeto Algimanto Mackaus atminimo vakaras. Dalyvauja Jo Ekscelencija Prezidentas Val das Adamkus, literatūrologas Virginijus Ga siliūnas, A.Mackaus gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas, mokytojos Vanda Žukli jienė ir Vilma Vaivadienė, Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė, ak torius Petras Venslovas. Taip pat kviečiame aplankyti A.Mackui skirtą jubiliejinę parodą „Mes gimėme vieni…”
V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Laisvės al. 57
Sausio 8 d. 17 val. – susitikimas su akad. Romualdu Grigu. Vakaro metu vyks pašnekesys-diskusija „Lietuvių tautos istorijos duobės ir šiuolaikinė savivoka” ir lektoriaus sociosofinių apmąstymų eilėmis knygos „Akivarų atspindžiai” pristaty mas. Atversime knygos „Senieji lietuviai: tapatybės bruožai ir jų likimas” puslapius. Meninę programą atliks Edukologijos uni versiteto doc. Zita Grigienė (sopranas) ir Daiva Žitkevičienė (fortepijonas). Veikia paroda „Lietuvių kovos už laisvę ir nepriklausomybę: 1863 m. sukilimas dai lininko Vytauto Valiaus grafikoje”. Paroda parengta iš Domo Akstino rinkinio.
KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje
Sausio 9 d. 14 val. – koncertas ATMINTIS, skirtas Laisvės gynėjų dienai. Atlikėjai: Lijana Žiedelytė (smuikas), akom paniatorė, Ema Bojadžian, Eglė Miknytė (kanklės), Darius Kudirka (fortepijonas), mėgėjų teatras „Aira”. Skambės lietuvių kompozitorių kūriniai, Justino Marcinkevičiaus, Ričardo Mikutavi čiaus, Eglės Perednytės ir kitų poetų eilės. Paminėkime šią atmintiną dieną kartu.
ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA KAUNE Vilniaus g. 33, tel. 201 778, www.istorineprezidentura.lt
Sausio 9 d. 17 val. bus pristatyta Gedimino Jankaus drama KYBARTŲ AKTAI. Renginyje dalyvaus autorius Gediminas Jankus, isto
M.Valančiaus g. 6
Sausio 11 d. 14 val. – renginys, skirtas Sausio 13-ajai. Parodos „1991-ųjų sausis Kaune” pristatymas su įvykių liudininkais. Parodoje išgirsite, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną, pamatysite autentiš kus, 1991-ųjų sausį menančius eksponatus: Kauno savivaldybės telefonų skambučių registracijos knygas, spaudinius, fotomeni ninko Romualdo Požerskio nuotraukas. Renginys nemokamas. Paroda veikia nuo sausio 8 d. iki vasario 28 d.
M. IR K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31
Sausio 11 d. 16 val. – koncertas, skirtas Laisvės gynėjų dienai atminti. Koncertuos vokalinės-instrumentinės muzikos ansam blis „Cantus Animae”: Jūratė Bielinytė (sopranas), Linas Zdanys (bosas), Židrūnas Tumaitis (birbynė), Aušra Kazlauskai tė (fortepijonas). Skambės L.Cherubini, Ch.Forster, D.Forster, J.S.Bach, B.Marcel lo, G.F.Handel, T.Albinoni, P.Mascagni, E.Morricone, A.L.Webber, G.Sarti, M.Korb ir J.Švedo kūriniai. Įėjimas nemokamas.
KAUNO FILHARMONIJA L.Sapiegos g. 5
Sausio 15 d. 19 val. Kauno bigbendas kvie čia prisiminti ilgametį vadovą ir dirigentą Romualdą Grabštą LATINO JAZZ koncerte CALIENTE (isp. šiltai). Lotyniškais ritmais Jus šildys džiazo žvaigž dės: VICTOR MENDOZA (Kuba, vibrofonas, Berklio (JAV) muzikos koledžo profesorius, Ispanijos filialo vadovas), JORGE PEREZ GONZALEZ (Ispanija, perkusija), FEDERI CO MANZANARES (Argentina–Lietuva, vokalas), sportinių šokių klubo „Sūkurys” šokėjai (vad. Jūratė ir Česlovas Norvaišos). Dirigentas – Liutauras Janušaitis. Koncerto organizatorius – Koncertinė įstaiga „Kaunas”. Bilietus platina TIKETA.
NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS V.Putvinskio g. 55
Iki gegužės 5 d. veikia paroda „Tautų arenoje. Paryžius 1937”. Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, prieš metus atšventęs įkūrimo devyniasdešimtmetį ir surengęs vieną didžiausių savo istorijoje parodų, šįmet lan kytojams taip pat pateikia neeilinę dovaną. Prieš septyniasdešimt penkerius metus Lietuva pirmą kartą dalyvavo pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Ta proga galerijos požemiuose atidaroma nauja salė ir lankytojai kviečiami į parodą, kurioje ban doma bent iš dalies rekonstruoti Paryžiuje buvusią Lietuvos ekspoziciją.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Kietašikniai“ (OMNI ID išankstinė premje ra) – 10 d. 19.35 val. „Vargdieniai“ – iki 10 d. 11.15, 14.30, 18, 21.15 val.
1053568
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
nacionalinis KAuno dramos TEATRAS 13 d. 15 val.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
10 d. 18 val.
KAUNO KAMERINIS TEATRAS
10 d. 18 val.
23
antradienis, sausio 8, 2013
kas, kur, kada „Aurora“ – iki 10 d. 15.30 val.; 9 d. 21.30 val. „Baimės įlanka“ – iki 9 d. 19.35 val. „Ralfas Griovėjas“ (išankstiniai seansai, liet. k.) – iki 10 d. 16 val. „Džekas Ryčeris“ – iki 10 d. 13.15, 16.15, 19, 22 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 17.15 val. „Pi gyvenimas“ 3D – iki 10 d. 14.40, 19.10, 21.45* val. (*išsk. 9 d.). „Pi gyvenimas“ – iki 10 d. 13.25, 18.15, 20.50 val. „Zambezija“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 10.45, 12.40 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 10 d. 11.20, 17.40 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ 3D – 9 d. 21.45 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ – iki 10 d. 12, 21.30* val. (*išsk. 9 d.). „Legendos susivienija“ (liet. k.) – iki 10 d. 11 val.
„FORUM CINEMAS“
TV programa 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 Stilius. Gyvenimas (k). 11.00 LRT aktualijų studija. 12.00, 12.30, 13.05, 14.05 Laba diena, Lietuva. 12.20, 14.40 Žinios. 12.25, 14.50, 18.35, 21.10, 23.20 Sportas, orai. 13.00, 14.00 LRT radijo žinios. 15.00 „Hartlando užuovėja“. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Viena byla dviem“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.45, 23.30 „Prisikėlęs faras“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.00 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Verslas. 21.05 Kultūra. 21.15, 22.05 Emigrantai. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 0.30 „Viena byla dviem“ (N-7) (k).
Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Vargdieniai“ (premjera) – iki 10 d. 11.30, 15, 18.45, 21.50 val. „Baimės įlanka“ (premjera) – iki 10 d. 19.45 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ (premjera) – iki 10 d. 15.15 val. Kino klubo seansas. „Provokuojantys užrašai“ – 10 d. 18.15 val. „Džekas Ryčeris“ – iki 10 d. 11.45, 14.45, 17.15, 20 val. „Sėkmės džentelmenai“ – iki 10 d. 13.45, 16, 18.30, 20.45 val. „CIRQUE DU SOLEIL. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 11, 15.30, 17.45, 21.40 val. „Legendos susivienija“ (liet. k.) – iki 10 d. 12.15, 14.15, 16.15 (seansas nevyks 8 d.) val. „Pi gyvenimas“ 3D – iki 10 d. 14.30, 18, 21.30 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ HFR 3D – iki 10 d. 10.45, 17.30 val. „Hobitas: nelaukta kelionė“ 3D – iki 10 d. 21.15 val. „Optimisto istorija“ – iki 9 d. 18.15 (seansas nevyks 8 d.) val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 10 d. 13 val. „Zambezija“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 10.30 val. „Ralfas griovėjas“ 3D (liet. k.) – iki 10 d. 12.45 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – iki 10 d. 11.15 val. „Širdžių ėdikas“ – iki 10 d. 21 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Šeimoje“ – 8 d. 16.10 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Sausio 11 d. 17 val. – „Meilė yra viskas, ko reikia”(romantinė komedija, Danija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokietija, 2012 m., rež. Susanne Bier, lietuviški titrai). 19 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). Sausio 12 d. 16 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buo žytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Ju taitė, įgarsinta lietuviškai). 18 val. – „Meilė yra viskas, ko reikia” (romantinė komedija, Danija, Švedija, Italija, Prancūzija, Vokieti ja, 2012 m. rež. Susanne Bier, lietuviški tit rai). 20 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai). Sausio 13 d. 14 val. – filmas „Knygnešys” (kostiuminė drama, Lietuva. 2011 m., rež. Jonas Trunkanas). ĮĖJIMAS NEMOKAMAS (skirta Lietuvos laisvės gynėjų dienai pami nėti). 16 val. – filmas „Nežinomi didvyriai” (dokumentinis, Lietuva, 2011 m., rež. Algis Kuzmickas). ĮĖJIMAS NEMOKAMAS (skirta Lietuvos laisvės gynėjų dienai paminėti). 18 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampolskis, Jurga Jutaitė, įgarsinta lietuviškai).
IDIOTEATRAS
9 d. 18 val.
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Būk mano meile! (k). 10.45 Komedija „Ponas auklė“ (JAV, 1993 m.) (k). 12.35 Kitas! (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.15 „Tomas ir Džeris“. 14.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.55 Būk mano meile! 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 KK2 (N-7). 19.55 Pasaulis X (N-7). 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Istorinė drama „Elžbieta. Aukso amžius“ (D.Britanija, Prancūzija, Vokietija, 2007 m.) (N-7). 0.55 „Įstatymas ir tvarka“ (8) (N-7). 1.50 „4400“ (2) (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00, 14.30 „Simpsonai“. 7.30 Diena. 8.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Naisių vasara“. 11.00 Gyvenimo kryžkelės. 12.00 „Gyvenimas“. 12.30 „Gormitai“. 13.00 „Šeimos reikalai“. 13.30 „Bailus voveriukas“. 14.00 „Ančiukas Donaldas ir draugai“. 15.00 „Meilės prieglobstis“. 16.00 „Drąsi meilė“. 17.00 Diena. Tiesioginė transliacija. 17.40 Gyvenimo kryžkelės. 18.45 TV3 žinios. 19.10 TV3 sportas. 19.17 TV3 orai. 19.20 Pamiršk mane. 19.50 Pilis. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tėvynė“ (4). 23.05 „CSI kriminalistai“. 0.05 „Tikrasis teisingumas“. 1.00 „Anarchijos vaikai“.
6.30 Televitrina. 7.00, 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 8.00 Tauro ragas (N-7) (k). 8.30 Cukrus (N-7) (k). 9.00 Ekstrasensai detektyvai (N-7) (k). 10.00 „Alibi. Mirtini kėslai“ (N-7). 11.00 Kalbame ir rodome (N-7). 12.00 „Mentai“ (N-7). 14.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 Ekstrasensų mūšis (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Laukinis“ (N-7). 19.25 Atsargiai: moterys! 20.00 Žinios.
DATOS (sausio 8 d.) 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Pliusai minusai (N-7). 20.30 Prajuokink mane (N-7). 21.30 „Vervolfo medžioklė“ (N-7). 22.30 „Dakaras 2013“. 23.00 „Sausas įstatymas. Kova dėl valdžios“ (N-14). 0.00 Ekstrasensų mūšis (N-7). 1.00 „Laukinis“ (N-7) (k). 2.00 Bamba (S).
8.00 Tele bim-bam. 8.30 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas, Lietuva (k). 11.30 LNOBT spektaklis. Baletas „Žydrasis Dunojus“ (pagal Johanno Strausso muziką). Choreografas Andrejus Melanjinas (Rusija). Muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus. Scenografijos ir kostiumų dailininkas Viačeslavas Okunevas (Rusija). Šviesų dailininkas Levas Kleinas (k). 13.20 Mėnulio spindesy. Pagal Fausto Latėno muziką (k). 13.40 Muzikos pasaulio žvaigždės (k). 14.10 Mūsų miesteliai. „Šateikiai“ (1) (2005 m.) (k). 15.00 Dainuoja Gražina Apanavičiūtė. Operų arijos (1990 m.). 15.30 Laba diena, Lietuva (k). 18.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 18.15 Gimtoji žemė. 18.45 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.30 Gintarinės batutos meistrai. Gintaras Rinkevičius. 21.00 Tapatybės labirintai. 21.30 Durys atsidaro. 22.00 Lietuvos šokių dešimtukas. Koncertas. 23.00 Pasaulio dokumentika. „2020-ieji“ (5, 6). 0.00 Panorama (k). 0.25 Verslas (k). 0.30 Kultūra (k). 0.35 Sportas (k). 0.40 Orai (k). 0.45 „Vilniaus knygų mugė 2012“. Audronės Urbonaitės knygos „Cukruota žuvis“ pristatymas (k). 1.40 Muzikos pasaulio žvaigždės.
9.10, 14.30 Teleparduotuvė 9.25 Tavo augintinis. 9.55, 15.00 „Išlikimas“. 11.00, 17.00 „112. Ekstremali pagalba“. 12.00 „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“. 13.00, 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 16.00 „Krokodilų gaudytojo dienoraštis“. 18.00, 1.30 „Pagrindinis įkaltis“ (4). 19.00, 0.35 „CSI Niujorkas“. 21.30 Komedija „Nevykėlis“ (JAV, 1996 m.). 23.10 „Naša Raša“. 23.25 „6 kadrai“.
7.15, 15.00 Teleparduotuvė. 7.50 „Sunkus vaikas“. 8.15 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 8.40 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“ (4). 9.30 „Senosios Kristinos nutikimai“. 10.00 „San Fransisko raganos II“ (N-7). 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“. 12.00 „Purpurinis deimantas“ (N-7). 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Meilė ir kančia“. 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7). 16.30 Juokas juokais. 17.00 „Auklė“. 18.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 Detektyvinis s. „Mentalistas“ (1) (JAV, 2008 m.) (N-7). 21.00 Veiksmo trileris „Laukinė upė“ (JAV, 1994 m.) (N-7). 23.15 „Skaičiai“ (N-7). 0.15 „Pabėgimas“ (9) (N-7).
9.20 „Linksmieji draugai“. 9.45 Senoji animacija. 10.20 Melodrama „Lemtingos valandos“ (Vokietija, Austrija, 1997 m.). 12.00, 17.00 Paliktų žmonų klubas. 13.00, 19.00 „Rozalinda“. 13.50, 20.35 „Naisių vasara“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 18.00 „Mano likimo šeimininkė“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.45 Melodrama „Antroji proga“ (Vokietija, Austrija, 1997 m.). 23.25 „Mano likimo šeimininkė“.
6.14, 13.40 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Skonio reikalas. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 „Leonardas“ (2) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Mokausi gaminti. 13.20 „Padūkėlis Eliotas“. 14.15 „Kas tu toks?“ 15.00, 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 15.15 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ (N-7). 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Negaliu tylėti. 19.45 „Rossas Kempas. Piratai“ (1). Tiriamoji žurnalistika (N-7). 21.00, 23.30 Reporteris. 21.52, 0.22 Orai. 22.30 Negaliu tylėti. 0.25 „Pašėlę TV pokštai“ (N-7). 0.55 „Griūk negyvas!“
9.00 Žinios (k). 9.20 Drama „Osama“ (N-7). 10.45 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.15 Romantinė drama „Tarp dviejų mylimųjų“ (N-7). 13.05 Telelaikraštis. 15.45 Komedija „Potiche. Žmonos maištas“ (N-7). 17.30 Kauno istorijos (k). 18.00 Žinios. 18.20 Mokomės kartu. 19.00 „Susitikimai“. 20.00 Dok. f. „Mediniai Lietuvos dvarai“. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 Veiksmo f. „Gynėjas“. 22.50 Žinios (k). 23.10 Trileris „Suvokimas“. 1.10 Komedija „Eglutės“.
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.00 „San Fransisko raganos II“. 11.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“. 12.00 „Purpurinis deimantas“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Meilė ir kančia“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 Juokas juokais. 17.00 „Auklė“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzika. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 Lietuva – poezijos skambesy. 21.00 Veiksmo trileris „Laukinė upė“. 23.15 „Skaičiai“. 0.15 „Pabėgimas“.
8.00 Biografinis dok. f. „Leonardas Kohenas: aš tavo vyras“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 9.45 Drama „Vėjavaikė“ (D.Britanija, 2008 m.) (N-14). 11.45 Trileris „Palikti vandenyne 2. Dreifas“ (Vokietija, 2006 m.) (N-14). 18.00 Komedija „Galingasis Stenas“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 19.50 Komedija „Ponas ir ponia Smitai“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 21.50 Fantastinis f. „Daktaro Parnaso fantazariumas“ (Prancūzija, Kanada, D.Britanija, 2009 m.) (N-14). 23.10 Siaubo drama „Prieblanda: gyvenimas po mirties“ (Vokietija, D.Britanija, 2006 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mariupolio „Azovmaš“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 15.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Nymburk“–Minsk“. 16.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Krasnojarsko „Enisey“–Kauno „Žalgiris“. 18.30 Futbolo dievai. Maradonna. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 21.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Sankt Peterburgo „Spartak“. 23.15 Automoto.
1547 m. išleista pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmusa prasti žadei...“ 1838 m. išsiųsta pirmoji telegrafo žinutė, kurioje buvo panaudoti taškai ir brūkšneliai. 1896 m. gimė Steponas Darius (Jucevičius). Žuvo perskridęs Atlantą 1933 m. Soldino miške Vokietijoje. 1921 m. gimė poetas, tremtinys, kalinys Jonas Stašaitis. 1935 m. JAV Tupelo mieste (Misisipės valstija) gimė „Rokenrolo Karalius“ Elvis Presley. 1942 m. gimė dailininkė, tekstilininkė Regina Sipavičiūtė. 1947 m. gimė britų dainininkas ir dainų autorius Davidas Bowie. 1959 m. Charles de Gaulle tapo penktuoju Prancūzijos prezidentu. 1974 m. nufotografuota Lochneso pabaisa (Nesė) viename iš trijų didžiausių Škotijoje esančių Glenmoro ežerų.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Norėsis bendrauti. Būkite atsargus, nes gali tekti rinktis – draugiška kompanija ar nepritarimas kitų žmonių idėjoms. Norėsite prieštarauti kitiems, plaukti prieš srovę. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet būsite nusiteikęs prieš kito žmogaus nuomonę. Užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Pajusite emocinę įtampą, galbūt net laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti. Liūtas (07 23–08 23). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų kantrybės. Būtent šitas bruožas padės išvengti rimtų nemalonumų. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti ateities veiksmus ir spręsti svarbius dalykus. Būsite nepatenkintas gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Neskubėkite, jeigu jums kas nors trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Todėl geriausia būtų daugiau patylėti. Skorpionas (10 24–11 22). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Pasistenkite dėl aplinkinių provokacijų neprarasti savitvardos. Šaulys (11 23–12 21). Mėgausitės asmeniniu gyvenimu, būsite patenkintas savo darbu. Noriai padėsite mylimam žmogui. Turite gerą skonį, todėl galite padėti draugams rinktis drabužius, aksesuarus, baldus. Ožiaragis (12 22–01 20). Galbūt keisis jūsų požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Vandenis (01 21–02 19). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo asmeninių savybių ir gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Žuvys (02 20–03 20). Sulauksite dėmesio iš mažai pažįstamų žmonių, galbūt kas nors pagirs jūsų darbą, kūrybinius gebėjimus. Vis dėlto neverta tuo pernelyg susižavėti ir patikėti meilikavimu.
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis bus truputį kritulių, pašals. Šiandien vakariniuose rajonuose vietomis truputį pasnigs, bus 2–6 laipsniai šalčio. Trečiadienio naktį vietomis nedideli krituliai, dieną žymesnių kritulių nenumatoma. Naktį temperatūra kris iki 4–9 laipsnių šalčio, pajūryje svyruos apie 1 laipsnį šalčio. Dieną bus 2–4 laipsniai šalčio.
Šiandien, sausio 8 d.
–6
–2
Telšiai
–4
Šiauliai
Klaipėda
–4
Panevėžys
–6
Utena
–4
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
8.39 16.13 7.34 7.34 –
8-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 357 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
–4
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +8 Berlynas +6 Brazilija +27 Briuselis +8 Dublinas +12 Kairas +18 Keiptaunas +25 Kopenhaga +7
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+11 +5 –7 –6 +6 +2 +7 –3
Praha +5 Ryga –1 Roma +13 Sidnėjus +21 Talinas 0 Tel Avivas +12 Tokijas +10 Varšuva –2
–5
–5
Marijampolė
Vilnius
–6
Alytus
Vėjas
Vardai Apolinaras, Gintė, Severinas, Teofilijus, Vilintas, Gudula.
8–12 m/s
Miškų gaisrai
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–5
–4
–5
–4
8
–6
–2
–2
–6
4
+2
+2
–1
+2
6
rytoj
poryt
Australijos Tasmanijos salą, nuniokotą miškų gaisrų, aplankė šalies premjerė Julia Gillard. Pasak ugniagesių, gesinti liepsnas jiems trukdė sausi orai ir vėjas. Tūkstančiams žmonių buvo nurodyta palikti savo namus. Didžiausias gaisras, pasak gelbėtojų, kilo maždaug už 100 km į šiaurę nuo svarbiausio Tasmanijos miesto Hobarto. Ugnis sunaikino beveik 10 tūkst. ha miško masyvų. Per kitą gaisrą sudegė daugiau kaip trečdalis namų ir statinių Danalio miestelyje, kur gyvena apie 300 žmonių, ir beveik pusė namų Konol Maršo kaime, kuriame – apie 200 gyventojų. BBC, „US Today“ inf., „Reuters“ nuotr.
įvairenybės
Už laiškus Kalėdų Seneliui – kalnas dovanų Lina Bieliauskaitė, Jurgita Šakienė
Vakar „Kauno dienos“ redakcijo je apdovanoti konkurso „Laiškas Kalėdų Seneliui“ laimėtojai. Pag rindinį prizą – kelionę į Maroką dviem asmenims – laimėjęs kau nietis penkių vaikų tėvas Raimun das Secevičius sakė dar nenuspren dęs, kurį šeimos narį vešis kartu. Traukdamas laimingąjį laišką prizą įsteigęs „Magelano kelionių“ vadovas Dainius Kinderis tikėjosi, kad kelionę laimės žmogus, ku ris iki šiol neturėjo galimybės ke liauti. Jo viltys išsipildė su kaupu. „Auginant penkis vaikus keliauti sudėtinga. Toliausia šalis, kurioje esu buvęs, – Vokietija, jeigu įskai čiuosime tarnybą armijoje“, – ne slėpė R.Secevičius. Į apdovanojimą kartu atvykusi žmona Virginija pasakojo, kad per nai planavusi vestuvių 20 metų su kakties proga pasidovanoti kelionę bent į artimąjį užsienį – Latvijos paplūdimį. „Išvykti nepavyko“, – apgailestavo moteris. Šeima savaitgalius dažniausiai leidžia Tauragėje ir Utenoje, kur gyvena seneliai. Laimėtu prizu Secevičiai būtinai pasinaudos. Tik dar neaišku, kas šeimos galvai ke lionėje palaikys kompaniją. „Teks rengti atskirą konkursą, šį kartą – šeimoje“, – juokavo D.Kinderis. „Labai gerai pradėti keliauti yra nuo Maroko. Jis yra gana netoli, bet egzotiškas, kad pajustumėte aplin kos pasikeitimą“, – sakė D.Kinde ris, organizuojantis keliones į sun kiai eiliniam turistui pasiekiamas šalis, regionus ar miestus. 300 litų vertės prekybos centro „Senukai“ dovanų kuponą laimė jusi kaunietė 14-metė Justina Vir balaitė, laiške Kalėdų Senelio pra šiusi vaikams iš vaikų globos namų
Keliautojai: konkurso nugalėtojui R.Secevičiui (kairėje), į redakciją at
vykusiam su žmona Virginija ir sūnumi, prizą įteikė D.Kinderis.
surasti tėvus ir namus, pasakojo nuolat dalyvaujanti įvairiuose kon kursuose. Kam išleis laimėtą sumą, paauglė dar nenusprendusi. „Va žiuosiu kartu su tėvais ir pažiūrė sim“, – sakė J.Virbalaitė, kartu su kitais apdovanojimų ceremonijos dalyviais vaišindamasi restorano „De*Luxe“ paruoštais skanėstais. O penkiametis Matas Rimkūnas iš Garliavos ilgai galvos nesuko. Jis laimėtą prizą (berniukui atite ko 100 litų vertės prekybos cent ro „Senukai“ dovanų kuponas) pa naudos meškerei įsigyti. Berniuko mama Lina juokėsi, kad piešdamas sūnus nei mato, nei girdi, kas vyksta aplinkui. Prie konkursi nio piešinio Matas sėdėjo iki išnak tų, jo nebaigęs net nėjo miegoti. Konkurse „Laiškas Kalėdų Sene liui“ sėkmė nusišypsojo ir dviem pajūrio atstovams. Vertinimo ko misijos verdiktu ir puikiomis dova nomis džiaugėsi kretingiškė Luk recija Jankauskaitė ir klaipėdietis Algimantas Umbražūnas. Ir devynmetė Lukrecija, ir drau dimo tarpininku uostamiestyje dirbantis Algimantas tvirtino, kad dalyvauti šiame konkurse paskati no artimieji.
Apie slaptą norą gauti dovanų il gą, žemę siekiančią suknelę Kalė dų Seneliui prisipažinusi mergai tė jam nutapė ir žiemišką piešinį. Už originalų laišką pelnyta dova na pradžiugino visą Lukrecijos šei mą. 200 litų vertės kuponas apsi pirkti „Senukų“ prekybos centre mergaitės tėvams padės įgyven ti jos svajonę – artėjančio gimta dienio proga padovanoti planšeti nį kompiuterį. Spontaniškai gimęs eilėraštis A.Umbražiūnui pelnė Klaipėdos reabilitacijos centro „Ostemeda“ įsteigtą 600 litų vertės prizą – ga limybę atlikti maisto netoleravimo testą ir dietologo konsultaciją. „Kaip rėmėjams smagu prisidė ti prie žmones džiuginančių geru mo ir geranoriškumo akcijų kalėdi niu laikotarpiu. Norisi, kad žmonės kuo labiau rūpintųsi savimi ir pa tikėtų, kad dovanų gali atnešti ne tik Kalėdų Senelis, bet ir jų pačių pastangos. Manau, kad maisto ne toleravimo testas, galimybė pasi rūpinti savo sveikata kiekvienam būtų didelė dovana sau“, – kalbė jo reabilitacijos centro „Osteme da“ direktorius gydytojas osteo patas Andrius Stasiulis.
Sveikatai: klaipėdiečiui Algimantui Umbražūnui (dešinėje) teko klini
kos „Ostemeda“ prizas.
Dailininkė: už netradicinį laišką
apdovanota buvo ir L.Jankaus kaitė iš Kretingos.
Tomo Raginos, Vytauto Petriko nuotr.
Širdis: J.Virbalaitės norą įkvėpė
mamos darbo aplinka – tėvų ši lumos išsiilgę našlaičiai.
Komanda: laišką seneliui Matas piešė pats – mama ir tėtis tik padė
jo atsiimti prizą.