2013-01-09

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

TREÄŒIADIENIS, SAUSIO 9, 2013

6 (19 609)

10

RUBRIKA A?2š6.162;6@ @ .B@6< &

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

SantĹŤriame na

N.Venc­kie­nÄ—s li­ki­mÄ… Sei­mas nu­lems tik ko­vo mÄ—­ne­sÄŻ.

Lietuva 5p.

Ko­kie po­ky­Ä?iai lau­kia B.Oba­mos sau­gu­mo ko­man­dos?

Pasaulis 12p.

NeÄŻp­ras­ti in­ter­je­ro spren­di­mai – pribloĹĄkiantys.

Lina Bie

liauskai l.bieliauskaite@kl.lt tė Katilinė – irgi svar

bu

Ĺ iandien priedas

Lie­po­jos gat­vÄ—­je esan­Ä?ia­me pri­va­Ä?iĹł na­mĹł kvar­ta­le for­ muo­ja­si nau­jas eĹže­ ras. Van­duo uŞ­py­lÄ— ne tik kie­mus, bet ir se­mia rō­sius. Nuos­ to­liai skai­Ä?iuo­ja­ mi tĹŤks­tan­Ä?iais li­ tĹł. Gy­ven­to­jai ÄŻta­ria, jog taip at­si­ti­ko dÄ—l Mum­lau­kio eĹže­ro va­ly­mo. Kad taip ga­ li nu­tik­ti, „Klai­pÄ—­da“ ra­ťÄ— dar prieĹĄ pra­ de­dant dar­bus.

Kaina 1,30 Lt

„Be­veik gar­sin­ti ne­si­no­ri to­kiĹł ne­sÄ…­mo­niĹł.“ Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riaus va­do­vÄ— Kris­ti­na Vin­ti­lai­tÄ— apie juo­kin­gai ma­Şas – 10 li­tĹł – bau­das, ski­ria­mas uĹž ĹĄiukť­li­ni­mÄ….

2p.

Po grin­di­niu spro­gi­nÄ—­ja lai­dai Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­Ä?io ĹĄa­li­gat­viais vaikť­ Ä?io­ti pa­vo­jin­ga net ir vi­dur­die­ nÄŻ. Ne­ti­kÄ—­tai vie­nas pa­skui ki­tÄ… drioks­te­lÄ—­jÄ™ du spro­gi­mai nutrau­ kÄ— elekt­ros tiekimÄ… gre­ta esan­Ä?io­ je par­duo­tu­vÄ—­je ir iť­tať­kÄ— ĹĄa­li­gat­ vio trin­ke­les.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Iť­pum­puo­ti van­dens ne­ga­li

4

s sagos

TaÄ?iau anaiptol ne Ainai talkinu siÄ… interjero dizaine rÄ™ SilvijÄ… LiĹĄkauskienÄ™ – kaip pri sipaĹžino kĹŤrÄ—ja, profesinÄ—je veik loje ne taip daĹž nai pasitaiko proga pajusti tokÄŻ sma gu- ď Ž Apdaila: mÄ… ÄŻgyvendinti OĂ­` a\ RV ZV [V[ daugeliui bepro XĂ› Wb\ XN c\ XNQ ]YNb tiĹĄkai atrodanÄ?ius [N[ aV` _N[ XN` `ZN sumanymus. Tb ]N OR[Q _Nb „Ne visada turi „IĹĄ pradĹžiĹł, kai aV `b N cVNV` cRV namas buvo viQR YVNV` N[a `VR [Ăş( YN vendinti kokias galimybÄ™ ÄŻgy- siĹĄkai tuĹĄÄ?ias, Aina ZinÄ?iukai OVNb Ă&#x; XNZ ON _Ă&#x; [RV Ă&#x; `N nors „kvailas“ ĹĄi patalpa atro tÄ—: idÄ—jas. DaĹžniau dÄ— [V aN _V [Ă&#x; ZNg TĂ– ]N tarsi auksinÄ— jo siai ĹžmonÄ—s no saga“, – ĹĄypso [N V\ WR ]N aNY ] ri, si interjero \ WR NXĂ&#x; a_Nb XVN V_ XV jokad pas juos na dizainerÄ—. muo aV \_V TV [N YĂ­` NX Namai kuriami PR[ aNV ORV `]_R[ graĹžu, juo labiau se bĹŤtĹł tiesiog QV ZNV kai samdo interne jero dizainerÄŻ. Jei Grindys uĹžlipo parodai, o sau. ir pasiĹŤlai kokiÄ… ant sienos Juose nors nestandar Ilgainiui tokiĹł ir tinÄ™ idÄ—jÄ…, tar dar ryĹĄkesniĹł „saneturi matytis kime, kad tualete dizaigalÄ—tĹł bĹŤti medi- gĹłâ€œ, kurios tapo santĹŤraus in terjenerio. nÄ—s grindys, iĹĄ kar to sulauki atme- ro atsvara, atsirado ir daugiau. timo reakcijos, „Kadangi pati dir nes bu su ryĹĄkiomis valyti, keistai at neva sudÄ—tinga faktĹŤromis, dekoru, blizgu rodo. Arba jei jau Ä?iais, klijuojamos ply namie norisi vi telÄ—s, bĹŤtinai siĹĄkos ramybÄ—s iki bei ÄŒia susidÄ— pat lubĹł, kad bĹŤ tĹł paprasta valy- sterilumo. Ir visa tai Ä?ia turiu. jau ir knygas, nes ti. Ĺ ia prasme Be reito, erdvÄ—s nÄ—ra su Aina buvo la labai daug, todÄ—l kia gi jas kaĹžkur susidÄ—ti“, – bai smagu ir papras juokÄ—si Aina. ta“, – pripaĹžino norÄ—josi jÄ… maksimaliai iĹĄsau gopaĹĄnekovÄ—. ti ir kuo daugiau BuduarinÄ™ erdvÄ—s daiktĹł kur nors nuotaikÄ… kuria KlaipÄ—dos prie paslÄ—pti, sukiĹĄti, miestyje, Rokad jais nereikÄ—- ir sodrĹŤs dryĹžuoti tapetai, o grinmĹł gyvenvietÄ— tĹł apsikrauti“, dims pasirinktos je, kotedŞą ÄŻsigi – pripaĹžino Ai medĹžio lentos juna, netikÄ—tai si A.ZinÄ?iukaitÄ— uĹž prisiminÄ—, jog pir- dĹžiaugdamasi funkcionaliais bal- SienĹł dan siropĹĄÄ?ia ant sienos. mÄ…ja ÄŻrengta pa dais ir erdvÄ—s iĹĄ talpa namuose ta gai ties plaÄ?iu praus planavimu. po katilinÄ—. tuvu „Žinoma, visoje ĹĄioje ĹĄvaroje, es- pasirinktos prabangios dekora „Ďprastai ĹžmonÄ—s tytetikoje norÄ—josi vinÄ—s rankĹł dar tam katilinÄ™ trakbo plytelÄ—s. tuoja kaip ĹŤki kĹł. Ir labai ÄŻdomiĹł, tikrĹł perliuď Ž Prioritetai: nÄ™ patalpÄ…, ku nestandartiniĹł [RĂ&#x; ZN[a riai ÄŻrengti skiriamos Perklijavo akme XNV aĂ? Q Vb TV [N ]N _Nb` QV gNV [\ Z\ QR_ [Ă­` cV_ ab pigiausios apdai- sprendimĹł radosi vonios kam nu kus cĂ›` ONY QNV . GV[ a\ Tb Zb balos medĹžiagos. riuose bei drabu Ă˜Vb TaÄ?iau Aina ne ĹžinÄ—je“, – pridĹŤ- VisiĹĄka prieĹĄingybÄ— – ant no- rÄ— Silvija. rÄ—jo standartiniĹł, rojo tas iĹĄ jĹŤ aukĹĄto vonios kam ros bangĹł nuglu nuobodĹžiĹł plybarys, kuriame dintĹł ak- vis teliĹłâ€œ, – pasako NamĹł ĹĄeiminin dominuoja ĹĄvie menukĹł. kÄ… dariau savo ran jo Silva. sĹŤs tonai, skaid kÄ— valiĹŤkiĹĄkai rios Tad katilinÄ—s faktĹŤros. ErdvÄ—je „IĹĄ pradĹžiĹł meist ko pykti“, – juoka komis, nÄ—ra ant grindis iĹĄklojus prisipaĹžino, jog jai ypaÄ? patin – tai viena, tai kirai juos suklijavo pa skirtinĹł apdailos ka ta aliuzija ÄŻ vo kaip ko Dar vienas moder ĹĄnekovÄ—. Lietuvos pajĹŤrÄŻ: plyteliĹł likuÄ?iais, pirmojo aukĹĄto tualete ÄŻgyven naus lakoniĹĄgrindy- lutÄ—mis kiame sodo namelyje – ei- ko din- se ÄŻmon pavyko sudÄ—lioti tuoti „sekre interjero inkliu pagal spalvas. O originaliai ir Ĺžais- ti Ĺžaismingi sprendimai. zas – man, prie- kam mingai atrodan „Šios patalpos no smiltimis, kriauk tai“ su smÄ—lio ĹĄingai, norÄ—jo Ä?iÄ… mozaikÄ…. baryje ÄŻrengta dra atskirame rÄ—jau kaip kamsi netvarkingo vaiz lelÄ—mis ir romanbuĹžinÄ—, pribario, o ne kaip tiĹĄkais vasaros do. Tad teko paÄ?iai su sanitarinio maz aki mirkĹł vaizdais, siklijuoti. Ir nuoly- taikyta ir bĹŤsto ĹĄeimininkÄ—s dar go. o duĹĄo ka dÄŻ susiformavau, bo binos padÄ—klas ir glaistus pasida- poreikiams. sudÄ—lio- riau – gal jie ir nÄ—ra S.LiĹĄkauskienÄ—s tobuli, bet pati akimis, galutinis rezultatas – smagi, lofto stiliaus

Na­mo kie­me – eĹže­ras

Lie­po­jos gat­vÄ—­je 114 na­me gy­ve­ nan­tys Ni­na ir Ka­zi­mie­ras Gim­bu­ Ä?iai jau ku­ris lai­kas po rō­sÄŻ brai­ dĹžio­ja avÄ—­da­mi gu­mi­nius ba­tus. Ant grin­dĹł yra su­si­kau­pÄ™s apie pu­sant­ro cen­t i­m et­ro van­d ens sluoks­nis. Rō­sys bu­vo ap­sem­tas pra­si­dÄ—­jus at­ly­dĹžiui.

mo rōbe – auk sinė

Neseniai ÄŻkurtu ves naujame bĹŤste atĹĄventusi rĹŤbĹł dizainerÄ— Aina ZinÄ?iukaitÄ— netradi ciniais namĹł inter jero sprendimais stebina ne tik sveÄ?ius. KlaipÄ—dietÄ— pri sipaĹžino, kad jos su manymai privertÄ— sutrikti ir gerokai palauĹžyti galvÄ… ne vienÄ… meistrÄ….

„„Su­si­kau­pÄ—: prie Lie­po­jos gat­vÄ—­je esan­Ä?iĹł pri­va­Ä?iĹł na­mĹł su­si­da­rÄ— di­de­lis tel­ki­nys. Van­duo se­mia ir klai­pÄ—­

die­Ä?iĹł rō­sius.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Va­kar gÄ—­liĹł par­duo­tu­vÄ—­je, esan­Ä?io­ je Tai­kos pro­spek­te prie 48 na­mo, elekt­ra din­go per pie­tus. Par­da­vÄ—­ jos su­ne­ri­mo ir su­Şiu­ro pro lan­gÄ…. No­rÄ—­da­ma su­Şi­no­ti, kur dar uŞ­ge­so ĹĄvie­sos, vie­na mer­gi­na iĹĄÄ—­jo ÄŻ lau­kÄ… ap­si­Şval­gy­ti. „Pa­ma­Ä?iau, kad ir „Ak­ro­po­ly­je“ tam­su. Stai­ga uĹž po­ros Ĺžings­niĹł nuo ma­nÄ™s nu­griau­dÄ—­jo spro­gi­mas, iť­laks­tÄ— ĹĄa­li­gat­vio trin­ke­lÄ—s, iť­ki­lo Ĺžmo­gaus ĹŤgio ug­nies stul­pas. Taip iť­si­gan­dau, kad krau­jas gys­lo­se su­stingo.

JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI!

SiĹŤlykite savo kandidatÄ™! Daugiau informacijos 7 p.

8

2

TREČIADIENIS, SAUSIO 9, 2013

miestas

Per­nai su­lauk­ta 12 or­ga­nų do­no­rų Da­lis sun­kiai ser­gan­čių žmo­nių su­lau­kia ant­ro šan­so gy­ven­ti – jų gy­vy­bes iš­gelbs­ ti or­ga­nų transp­lan­ta­ci­ja. Per­nai iš uos­ta­ mies­čio gy­dy­mo įstai­gų su­lauk­ta 12 pra­ne­ ši­mų apie po­ten­cia­lius or­ga­nų do­no­rus. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ly­giai to­kiam pat skai­čiui žmo­nių iš Klai­pė­dos kraš­to at­lik­tos or­ga­nų transp­lan­ta­ci­jos. Praė­ju­siais me­tais do­no­ri­nė­mis li­go­ni­nė­mis ta­po trys Klai­pė­dos gy­dy­mo įstai­gos. Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras per­nai iš uos­ta­mies­čio su­ lau­kė 12 pra­ne­ši­mų apie po­ten­cia­ lius or­ga­nų do­no­rus. Ly­de­rė pa­jū­rio kraš­te pa­gal or­ ga­nų do­no­rys­tę iš­li­ko Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė. Per­nai jos gy­dy­to­jai biu­rą in­for­ma­vo apie 9 po­ten­cia­lius do­no­rus. Iš 9 po­ten­cia­lių or­ga­nų 3 bu­vo efek­ty­vūs. Jų ar­ti­mų­jų do­va­no­ti or­ga­nai pra­tę­sė ki­tų žmo­nių gy­ve­ ni­mą. Ta­čiau pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai do­no­ro or­ga­nai pa­si­ro­do ne­tin­ka­mi transp­lan­ta­ci­jai dėl tam tik­rų me­ di­ci­ni­nių prie­žas­čių. Per­nai pir­mą kar­tą or­ga­nų do­no­ ro su­lauk­ta iš Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės. Do­va­no­ti ke­li or­ga­nai bu­vo transp­lan­tuo­ti. Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nė pra­ne­šė apie du po­ten­cia­lius do­no­rus. Vie­ no jų or­ga­nai pra­tę­sė ke­lių žmo­nių gy­ve­ni­mus. Re­kor­di­niai me­tai uos­ta­mies­ty­ je pa­gal pra­ne­ši­mų gau­są apie po­ ten­cia­lius do­no­rų or­ga­nus bu­vo 2009-ie­ji. Tuo­met Na­cio­na­li­niam transp­lan­ta­ci­jos biu­rui pra­neš­ ta apie 20 to­kių at­ve­jų. Daž­niau­ siai dėl or­ga­nų do­no­rys­tės at­si­

klau­sia­ma ar­ti­mų­jų va­lios. Jei­gu jie ne­prieš­ta­rau­ja, apie tai in­for­muo­ ja­mas Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­ jos biu­ras. Sa­vo va­lią dėl or­ga­nų transp­ lan­ta­ci­jos ga­li­ma iš­reikš­ti ir pa­ čiam pa­ra­šius pra­šy­mą dėl do­no­ ro kor­te­lės. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je do­no­ro kor­ te­lės iš­duo­tos 1 310 gy­ven­to­jų. Jie raš­tu iš­reiš­kė sa­vo va­lią po mir­ties do­va­no­ti or­ga­nus. Iš vi­so Lie­tu­vo­je esa­ma per 16 500 to­kių žmo­nių. Dau­giau­sia do­no­ro kor­te­lių iš­ duo­ta Vil­niu­je ir Kau­ne. Klai­pė­da

Klai­pė­dos ap­skri­ty­ je do­no­ro kor­te­lės iš­duo­tos 1 310 gy­ven­to­jų.

pa­gal jų skai­čių yra penk­to­je vie­ to­je ša­ly­je. Per­nai Lie­tu­vo­je at­lik­ta 115 or­ga­ nų transp­lan­ta­ci­jų. Klai­pė­dos kraš­te (Klai­pė­do­je, Tel­šiuo­se, Ši­lu­tė­je) 12 žmo­nių gy­ ve­na su per­so­din­tais inks­tais. 34 žmo­nės dar lau­kia inks­to transp­ lan­ta­ci­jos. Per­nai 2 Tel­šių ir Šiau­lių gy­ven­ to­jams bu­vo per­so­din­tos ke­pe­nys, 5 žmo­nės lau­kia ke­pe­nų transp­lan­ ta­ci­jos. Mer­gai­tė iš Plun­gės lau­kia šir­dies per­so­di­ni­mo ope­ra­ci­jos.

Pa­gal­ba: pernai šalyje atlikta per 100 organų transplantacijų.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­vo­jus: by­ran­ti se­no san­dė­lio sie­na ke­lia pa­vo­jų praei­viams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sie­na neat­lai­kė metų naštos Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@l.lt

Klai­pė­do­je gy­ven­to­jams ne­ri­mą ke­lia se­ni san­dė­liai. Vie­nas toks sta­ti­nys ne­se­niai apie sa­vo am­ žių pri­m i­n ė nu­g riu­v u­s ia blo­k i­ ne sie­na.

Rum­piš­kės gat­vė­je ne­to­li Ma­ri­ jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čios su­by­rė­jo se­no, tarp dau­gia­bu­čių na­mų sto­vin­čio san­dė­lių komp­

lek­so sie­na. Šiuo me­tu te­ri­to­ri­ja yra ap­tver­ta, o praei­vius apie gre­ sian­tį pa­vo­jų įspė­ja ran­ka už­ra­šy­ tas pla­ka­tas. Dau­gia­bu­čius na­mus šio­je gat­ vė­je ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­ ro­vės at­sto­vės tei­gi­mu, si­tua­ci­ja apie šio sta­ti­nio būk­lę yra ži­no­ ma jau se­niai. Pa­sak pa­šne­ko­vės, šio pa­sta­to prie­žiū­ra šiuo me­tu pri­klau­so trims pa­tal­pas se­na­me san­dė­lių komp­lek­se val­dan­tiems as­me­nims.

Na­mų val­dų bend­ro­vės at­sto­ vė pa­ti­ki­no, jog šią sa­vai­tę bus or­ ga­ni­zuo­ja­mas gy­ven­to­jų su­si­rin­ ki­mas, ku­ria­me kar­tu su san­dė­lių sa­vi­nin­kais bus spren­džia­mas šio sta­ti­nio li­ki­mas. Šie san­dė­liu­kai nė­ra vie­nin­te­liai, ke­lian­tys rū­pes­ čių mies­te. Pa­na­šių ava­ri­nės būk­lės pa­sta­tų esa­ma Bokš­tų, Mi­ni­jos, Lie­pų, Pie­ vų Ta­ko gat­vė­se. Kai kur jie jau nu­ griau­ti ar­ba dar ren­gia­ma­si tai pa­ da­ry­ti.

Po re­mon­to darbų – šiukš­ly­nas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Da­nės pa­kran­tė­je be­veik mė­ne­ sį mė­to­si 12 mai­šų su pa­nau­do­tų sta­ty­bi­nių me­džia­gų pa­kuo­tė­mis. Šiukš­ly­ną pa­li­ko ge­le­žin­ke­lio til­ tą per Da­nės upę re­mon­ta­vę dar­ bi­nin­kai.

Dar per­nai lapk­ri­tį bu­vo at­nau­ji­ na­mas ge­le­žin­ke­lio til­tas per Da­nės upę ne­to­li Jo­niš­kės gat­vės. Dar­bi­ nin­kai va­lė me­ta­li­nes til­to konst­ ruk­ci­jas, ruo­šė jas da­žy­mui. Tam nau­do­tas kvar­ci­nis smė­lis, įvai­rūs che­mi­ka­lai. Nie­kas ne­bū­tų at­krei­pęs į tai dė­ me­sio, jei re­mon­ti­nin­kai prie upės ne­bū­tų pa­li­kę krū­vos pa­nau­do­tų sta­ty­bi­nių me­džia­gų pa­kuo­čių ir dė­žu­čių. Upės pa­kran­tė­je iki šiol mė­to­si 12 maž­daug ku­bi­nio met­ro dy­džio mai­šų su šiukš­lė­mis. „Til­to at­nau­ji­ni­mo dar­bams bu­ vo pa­rink­ti ran­go­vai. Dar­bai dar ne­baig­ti, oro są­ly­gos ne­lei­do da­ žy­ti til­to. Ge­rai, kad pra­ne­šė­te dėl šiukš­lių, bus su­tvar­ky­ta“, – pa­ ža­dė­jo bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­liai“ Klai­pė­dos ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruk­tū­ros di­rek­to­rius Ju­lius Mik­šys. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus va­do­vė Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė sa­kė, kad šiukš­lin­to­jams tu­rė­tų bū­ti su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­las. Per­nai to­kių su­ra­šy­ta 21.

Pa­mir­šo: ge­le­žin­ke­lio til­tą per Da­nės upę re­mon­ta­vę dar­bi­nin­kai pa­li­

ko kal­nus sta­ty­bi­nių šiukš­lių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­ cia­lis­tai ap­gai­les­tau­ja, kad bau­dos už šiukš­li­ni­mą yra ne­di­de­lės. Klai­ pė­dos mies­to ta­ry­bos pa­tvir­tin­to­se tai­syk­lė­se už tai nu­ma­to­mas įspė­ji­ mas ar­ba bau­da iki 2 tūkst. li­tų. „Be­veik gar­sin­ti ne­si­no­ri to­kių ne­są­mo­nių. Pir­mą kar­tą pra­si­žen­ gu­sia­jam ski­ria­ma 10 li­tų bau­da ir įpa­rei­go­ji­mas su­tvar­ky­ti šiukš­ly­ną. Fi­nan­si­nė pu­sė šiuo at­ve­ju yra la­bai ap­verk­ti­na. Ta­čiau ant­rą kar­tą pra­ si­žen­gu­siems ga­li­ma skir­ti vi­du­ti­ nę – iki 1 tūkst. li­tų bau­dą“, – sa­ kė K.Vin­ti­lai­tė.

Pa­sak Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus va­do­vės, ga­liau­siai – tai ne tik pi­ni­ gi­nis, bet ir re­pu­ta­ci­jos klau­si­mas.

21

– tiek ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lų su­ra­šy­ta per­nai.

3

TREČIADIENIS, SAUSIO 9, 2013

miestas Nep­ri­ta­rė ženk­lui

Au­go kro­va

Iš­veš eg­lu­tę

Klai­pė­do­je ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ ba­nis­ti­kos eks­per­tų ta­ry­ba kri­ tiš­kai įver­ti­no su­ma­ny­mą in­ for­ma­ci­niu ženk­lu pa­žy­mė­ ti Bu­riuo­to­jų kran­ti­nę. Kai­ria­ ja­me Da­nės kran­te pla­nuo­ta įreng­ti gra­ni­to plokš­tę su virš jos mon­tuo­ja­mo­mis sti­li­zuo­to­ mis vėt­run­gės si­lue­to bron­zi­ nė­mis ro­dyk­lė­mis.

Praei­tų me­tų gruo­džio mėn. Klai­pė­dos uos­te ir Bū­tin­gės ter­mi­na­le krau­ta 3,75 mln. t, tai 6,3 pro­c. dau­giau nei tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu 2011 m. Klai­ pė­dos uos­to kro­vos apy­var­ta 2012 m. gruo­džio mėn. sie­kė 3 mln. t, o per Bū­tin­gės ter­mi­na­ lą im­por­tuo­ta 703 tūkst. t ža­ lios naf­tos.

Po šven­čių iš­mon­tuo­ja­ma mies­ to Ka­lė­dų eg­lė. Jos tu­rė­tų ne­be­ lik­ti iki šios sa­vai­tės pa­bai­gos. Va­kar bu­vo at­jung­ta ap­švie­ti­mo ins­ta­lia­ci­ja, nuim­ti pa­puo­ši­mai. Be­veik 19 m aukš­čio dirb­ti­nė eg­ lė Teat­ro aikš­tė­je sto­vė­jo dau­ giau nei mė­ne­sį. Jos su­rin­ki­mui, puo­šy­bai ir išar­dy­mui iš mies­to iš biu­dže­to skir­ta 54 tūkst. Lt.

Buvę „snoriukai“ atgimsta Strategiškai patraukliose uostamiesčio vietose įrengti buvę „snoriuko“ kioskeliai pamažu keičia įvaizdį. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt

Pertvarka – palaipsniui

Juos perėmęs bei „PayPost“ skyrių tinklą ėmęs steigti Lietuvos paštas siekia ne tik praplėsti teikiamų paslaugų spektrą, bet ir svarsto galimybes savo jėgas išbandyti užsienio šalių rinkose. „PayPost“ tinklas jau šiuo metu pasiekiamas užsienio šalių gyventojams – siųsdami tarptautines perlaidas užsienio šalių gyventojai jį gali pasirinkti kaip tarpininką Lietuvoje. „PayPost“ Vakarų grupės vadovės Jovitos Markauskienės teigimu, kaip ir buvo planuota, buvusių mini bankų tinklas pertvarkomas palaipsniui. Pirmiausia pradėjo veikti tie skyriai, kurie sutraukdavo didžiausius „snoriukų“ paslaugomis pripratusių naudotis žmonių srautus. Klaipėdoje praėjusių metų pabaigoje duris atvėrė pirmasis „PayPost“ skyrius, šiandien jų veikia jau 7, didžioji dalis – pietinėje miesto dalyje. Iki vasaros pradžios uostamiestyje planuojama atidaryti dar 8 tokius skyrius. Šiuo metu visoje šalyje veikia 93 „PayPost“ skyriai, kurie sukūrė apie 100 naujų darbo vietų. Priims daugiau darbuotojų

Uostamiestyje Lietuvos paštas praėjusių metų gruodį tapo didžiausią darbuotojų skaičių įdarbinęs darbdavys. „Pradėjus veikti naujiesiems padaliniams, Klaipėdoje iki šiandien įdarbinome 10 žmonių. Ilgainiui planuojame įdarbinti dar panašiai tiek pat naujų darbuotojų“, – teigė J.Markauskienė. Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skrituls-

kas pripažino, kad tiek naujų darbo vietų sukūrusi viena bendrovė šiandien gana retas reiškinys. „Be abejo, tai labai sveikintina – paprastai tokie gausesni žmonių įdarbinimai įprasti atsidarius kokiai nors naujai gamyklai“, – palygino M.Skritulskas. Šiuo metu „PayPost“ skyriuose galima susimokėti komunalinius mokesčius bei kitas įmokas, išsiųsti ir atsiimti tarptautines per-

Kai kuriuose miesteliuose „PayPost“ skyriai yra bene vienintelė vieta, kur galima pasinaudoti finansinėmis paslaugomis.

Naudinga investicija

Nors pirmieji „PayPost“ skyriai atidaryti tik praėjusių metų pabaigoje, šio tinklo Vakarų grupės vadovė tikino, kad vis daugiau klaipėdiečių naudojasi juose teikiamomis finansinėmis paslaugomis. „Be abejo, populiariausia paslauga – įmokų ir mokesčių surinkimas. Klientai gana aktyviai

Pa­gal­ba. Per 2012 m. Lie­tu­vos ka­riuo­ me­nės Ka­r i­n ių jū­r ų pa­jė­g ų Jū­r ų gel­ bė­ji­mo koor­d i­na­v i­mo cent­ras ga­vo 47 pra­ne­ši­mus dėl įvai­rių paieš­kos ir gel­bė­ji­mo įvy­k ių bei tar­šos in­ci­den­ tų. 19 šių pra­ne­ši­mų bu­vo su­si­ję su paieš­kos ir gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­jų or­ga­ ni­za­vi­mu, 11 – su van­dens tar­ša, 17 – su įvai­r ios ki­tos pa­gal­bos su­tei­k i­mu lai­ vų įgu­loms ir ke­lei­v iams, lai­v ų ge­d i­ mais ir gais­rais bei ki­ta pa­gal­ba jū­ro­je ir Kur­šių ma­rio­se. Sta­ti­niai. Ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­ nas Ma­z u­ro­n is krei­pė­si į Ge­ne­ra­l i­nę pro­k u­ra­t ū­rą, ra­g in­da­mas už­t ik­r in­t i, kad ne­tei­sė­tų sta­ty­bų at­ve­jais pro­ku­ ro­rai ne tik siek­tų pa­nai­k in­ti ne­tei­sė­ tai iš­duo­tus do­ku­men­tus, bet ir rei­ka­ lau­tų, kad iš­dy­gę sta­ti­niai bū­tų griau­ na­mi. To­kia si­tua­ci­ja yra su­si­klos­čiu­si dėl va­di­na­mo­jo „Eli­jos“ komp­lek­so sta­ ty­bų Šven­to­jo­je ir poil­sio na­mų A.Mic­ ke­vi­čiaus gat­vė­je 8 Pa­lan­go­je.

Jovita Markauskienė:

laidas, įsigyti vartojimo kreditų, Vyriausybės taupymo lakštų, autobusų bilietų. Čia taip pat priimama prenumerata, galima sumokėti už išankstinio mokėjimo papildymus. Ateityje „PayPost“ planuoja pasiūlyti ir „bankinių“ paslaugų – išsikeisti valiutą, padėti indėlį, taip pat įnešti ar išsigryninti pinigus.

Dienos telegrafas

Mir­tys. Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos sky­riu­je va­kar už­re­gist­ruo­ta 10 klai­pė­die­čių mir­čių. Mi­rė Vin­cas Že­ mai­tis (gim.1915 m.), Fio­do­ras Sa­vel­je­ vas (gim.1925 m.), Euf­ro­zi­na Ur­bo­nie­nė (gim. 1926 m.), Pet­ras Jo­nas Tra­po­kas (gim. 1929 m.), Vy­tau­tas Ruo­kis (gim. 1930 m.), Emi­li­ja Poš­kie­nė (gim. 1933 m.), Ge­liū­nė Kiau­la­kie­nė (gim. 1936 m.), Vin­ cas Al­gi­man­tas Apa­na­vi­čius (gim. 1937 m.), An­ta­nas Ba­nys (gim. 1942 m.), Svet­ la­na Pet­ro­va (gim. 1962 m.).

Paslaugos: „PayPost“ skyrius klaipėdiečiai dažniausiai renkasi įvai­

rioms įmokoms ir mokesčiams sumokėti.

naudojasi ir tarptautinių perlaidų paslauga bei įsigyja Lietuvos pašto partnerių siūlomus vartojimo kreditus“, – aktualijas įvardijo pašnekovė. J.Markauskienės manymu, „PayPost“ skyriai gyventojams patrauklūs pirmiausia juose teikiamų paslaugų įvairove. „Žinoma, ne mažiau svarbus faktorius ir tai, kad šie kioskeliai yra patogiose, lengvai prieinamose vietose. Reikia pripažinti, jog kai

Vytauto Petriko nuotr.

kuriuose miesteliuose „PayPost“ skyriai yra bene vienintelė vieta, kur galima pasinaudoti finansinėmis paslaugomis“, – pastebėjo Lietuvos pašto atstovė. Lietuvos paštas likviduojamo banko „Snoras“ mini bankų tinklą praėjusių metų lapkritį įsigijo už 3,1 mln. litų, nors buvo teigiama, kad finansų analitikai šį turtą įvertino maždaug 7 mln. litų. Valstybės valdoma bendrovė perėmė 214 visoje šalyje veikusių „snoriukų“.

Lė­b ar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Jo­nas Na­v ic­kas, Ele­na Ma­la­š en­ ko­va, An­ta­nas Ba­nys, Vla­d i­m ir Mas­ lovs­k ij, Vy­t au­t as Ruo­k is, Euf­ro­z i­na Ur­bo­n ie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Va­si­l i­jus Ria­po­vas, Pet­ras Jo­nas Tra­po­kas. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 9 ber­niu­kai ir 2 mer­gai­tės. Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 67 iš­k vie­ ti­mų.

4

trečiadienis, sausio 9, 2013

miestas

Už­py­lė: N.Gim­bu­tie­nė jau ku­ris lai­kas po rū­sį vaikš­to avė­da­ma gu­mi­

nius ba­tus.

Po­zi­ci­ja: K.Gim­bu­tis įsi­ti­ki­nęs, kad prie jo na­mų van­duo kau­pia­si dėl Mum­lau­kio eže­ro va­ly­mo dar­bų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Na­mo kie­me – eže­ras 1

Skęs­ta ir ki­ti ap­lin­ki­ niai na­mai. Iš vi­so to­kių yra apie de­šimt. Tarp jų ir bu­vu­sio mies­to ta­ry­bos na­rio vers­li­nin­ko Ka­zio Pau­li­ko. K.Gim­bu­tis pa­sa­ko­jo, kad iš­ pum­puo­ti van­de­nį į lau­ką nė­ra kaip. Gre­ta esan­čius skly­pus jau ku­ris lai­kas yra ap­siė­męs van­duo – ty­vu­liuo­ja di­džiu­lė pel­kė. „Gy­ve­na­me čia se­niai, ta­čiau rū­sį šie­met už­py­lė pir­mą kar­tą. Kai snie­gas pra­dė­jo tirp­ti, pra­dė­ jo ir van­duo te­kė­ti. Bai­su. Van­dens nie­kaip neiš­pum­puo­si iš pa­tal­pos, nes at­gal par­bėgs. Ša­lia juk – di­de­ lė pel­kė. Tai vi­sų kai­my­nų pro­ble­ ma“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis. Anot K.Gim­bu­čio, anks­čiau kai­ my­ni­niuo­se skly­puo­se su­si­kaup­ da­vo van­dens, bet ne­daug. Pir­mą kar­tą su­si­da­rė toks di­de­lis ir neiš­ sen­kan­tis van­dens tel­ki­nys. Pra­šė ug­nia­ge­sių pa­gal­bos

Klai­pė­die­čio nuo­mo­ne, tam įta­kos tu­rė­jo Mum­lau­kio eže­ro va­ly­mas. Iš šio van­dens tel­ki­nio esą iš­ ves­tas vamz­dis, po Lie­po­jos gat­ve be­si­drie­kian­tis į Da­nę. Į upę tu­rė­ tų nu­ke­liau­ti Mum­lau­kio van­dens per­tek­lius. Ta­čiau tas per­tek­lius kau­pia­si klai­pė­die­čių kie­muo­se ir so­dų skly­puo­se. „Prieš vyk­dant dar­bus vie­to­ je, kur iš Mum­lau­kio eže­ro iš­te­ ka van­duo, rei­kė­jo pa­da­ry­ti di­des­ nę an­gą. Da­bar ji ne­spė­ja su­rink­ti van­dens, o mes skęs­ta­me“, – dės­ tė K.Gim­bu­tis. Klai­pė­die­tis bai­mi­no­si, kad pa­ va­sa­rį vėl teks iš­gy­ven­ti po­tvy­nį, ku­ris ga­li bū­ti dar di­des­nis. K.Gim­bu­tis pa­sa­ko­jo, jog sa­vo ini­cia­ty­va ban­dė pa­nai­kin­ti eže­ rą kai­my­nų kie­me. Pra­šė ug­nia­ge­ sių, kad šie iš­siurb­tų, ta­čiau pa­gal­ bos ne­su­lau­kė. „Sa­kiau, jog ga­liu su­mo­kė­ti už dar­bą, ta­čiau man bu­vo pa­sa­ky­ta, kad ug­nia­ge­siai neuž­sii­ma van­dens pum­pa­vi­mu, jie gelbs­ti žmo­nes. O kas mus iš­gel­bės?“ – klau­sė klai­pė­ die­tis. Vy­ras ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kiek dėl ap­sė­mi­mo pa­ty­rė nuo­sto­lių, ta­ čiau tei­gė, kad rei­kės ne tik iš nau­jo

iš pel­kės: „Pum­pa­vo­me dvi pa­ras, kad eže­ro ne­be­lik­tų, ta­čiau jis vėl at­si­ra­do“. Že­mė­je at­si­vė­rė smeg­duo­bės

Al­gir­das Na­rin­ke­vi­čius:

For­muo­ja­si nau­jas eže­riu­kas. Atei­ty­je ga­lė­si­me ja­me kar­ pius ir ki­tas žu­vy­tes au­gin­ti. at­lik­ti re­mon­tą, bet ir keis­ti iš­brin­ ku­sias du­ris. Skly­pas vir­to tven­ki­niu

Van­duo už­tvin­dė ir ne­to­li K.Gim­ bu­čio šei­mos na­mo esan­tį Res­pub­ li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Psi­ chiat­ri­jos fi­lia­lo va­do­vo Al­gir­do Na­rin­ke­vi­čiaus ir jo žmo­nos Da­ nu­tės so­do na­me­lį bei skly­pą. „For­muo­ja­si nau­jas eže­riu­kas. Atei­ty­je ga­lė­si­me ja­me kar­pius ir ki­tas žu­vy­tes au­gin­ti. Svar­biau­sia, kad nie­kas ne­no­ri gir­dė­ti apie pro­ ble­mas, su ku­rio­mis su­si­du­ria­me“, – tvir­ti­no A.Na­rin­ke­vi­čius. D.Na­rin­ke­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo, jog eže­ras jų šei­mos ir dvie­juo­se gre­ti­ muo­se skly­puo­se pra­dė­jo for­muo­ tis praė­ju­sių me­tų va­sa­rą, kai bu­vo pra­dė­tas va­ly­ti Mum­lau­kio eže­ras. „Pri­si­me­nu, bu­vo stip­ri liū­tis. Su­si­kau­pė la­bai daug van­dens – tiek pat, kiek da­bar. Ma­nė­me, kad čia vis­kas dėl liū­ties. Ta­čiau praė­jo daug lai­ko, o van­duo nie­kur ne­din­go. Anks­čiau šio­je vie­to­je bu­vo drėg­na, bet van­dens tiek daug ne­su­si­kaup­ da­vo“, – pri­si­mi­nė mo­te­ris. Klai­pė­die­tė pa­sa­ko­jo, kad lapk­ ri­tį vi­sas van­duo bu­vo iš­siurb­tas

D.Na­rin­ke­vi­čie­nė nea­be­jo­ja, kad be­si­kau­pian­tis van­duo su­si­jęs su Mum­lau­kio eže­ro va­ly­mu. „Ne­ži­nau ko­dėl, bet eže­ras su­si­ da­rė pra­dė­jus vyk­dy­ti dar­bus. Ma­ tyt, yra už­si­kim­šęs ir vamz­dis, ku­ riuo van­duo iš eže­ro tu­ri te­kė­ti į Da­nę“, – pa­brė­žė mo­te­ris. Anot klai­pė­die­tės, jos ir kai­my­ ni­nia­me skly­pe pra­dė­jo for­muo­tis smeg­duo­bės. „Žie­mą trak­to­rius va­lė snie­gą ir pa­te­ko į smeg­duo­bę. Išt­rauk­ti jį te­ko ki­tu trak­to­riu­mi“, – pa­sa­ko­ jo mo­te­ris. D.Na­rin­ke­vi­čie­nė tei­gė, kad pa­ gal­bos ban­dė ieš­ko­ti sa­vi­val­dy­bė­je, ta­čiau pas spe­cia­lis­tus taip ir ne­ pa­te­ko. „Ke­le­tą kar­tų kvie­tė­mės van­ den­tie­kio at­sto­vus, bet jie aiš­ki­ no, jog čia ne jų bė­dos. Tvir­ti­no, kad vamz­dis iš­ves­tas iš Mum­lau­ kio eže­ro į Da­nę nė­ra pa­žy­mė­tas jo­kiuo­se do­ku­men­tuo­se. Ta­čiau jis yra. Anks­čiau van­de­niu, ku­ris juo te­kė­da­vo, lais­ty­da­vo­me dar­žus“, – pri­si­mi­nė klai­pė­die­tė. Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ prieš be­veik me­tus ra­šė, kad pra­dė­jus Mum­lau­ kio eže­ro va­ly­mą ga­li kil­ti pro­ble­mų. Apie tai įspė­jo is­to­ri­kai. Jie aiš­ki­no, kad taip ga­li nu­tik­ti dėl iš Mum­lau­ kio eže­ro iš­te­kan­čios upės Žve­jo­nė, ku­ri da­bar yra po že­me. Kal­ti pa­tys žmo­nės?

Ta­čiau nei mies­to val­džios, nei dar­ bus at­lie­kan­čios įmo­nės, nei van­ den­tie­ki­nin­kų at­sto­vai ne­su­tin­ka, kad Mum­lau­kio va­ly­mo dar­bai ga­li tu­rė­ti įta­kos skly­pų ap­sė­mi­mui. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, Lie­po­jos gat­vė­je esan­čių na­mų ir skly­pų ap­ sė­mi­mas – se­na pro­ble­ma. Jis pa­ brė­žė, kad tai nė­ra su­si­ję su eže­ro va­ly­mu. „Ga­li bū­ti ke­lios prie­žas­tys. Jei yra ap­sem­ta te­ri­to­ri­ja pa­lei Šilt­na­

mio gat­vę, ga­li bū­ti, kad už­si­kem­ša siurb­lys ir iš jo ne­spė­ja iš­bėg­ti van­ duo. Jei van­duo kau­pia­si Lie­po­jos gat­vė­je prie­šais Mum­lau­kio eže­ rą, va­di­na­si, iš­te­kė­ji­mo vamz­dis iš eže­ro yra per plo­nas ir van­duo ne­ ga­li taip grei­tai pa­si­ša­lin­ti“, – ko­ men­ta­vo di­rek­to­rius. L.Dū­da pri­dė­jo, kad prieš 10 me­ tų šia­me ra­jo­ne ne­bu­vo tiek daug na­mų. Ta­da ties Lie­po­jos gat­ve drie­kė­si grio­vys, ku­ris vė­liau su­ ko­si į Šilt­na­mio gat­vę. Tad juo nu­ te­kė­da­vo van­duo. Be to, ne­bu­vo ir tiek daug as­fal­to dan­gos. Van­duo su­si­ger­da­vo į že­mę. „Žmo­nės sta­tė­si na­mus, įsi­ren­ gi­nė­jo vi­so­kius šu­li­nė­lius, pa­si­klo­ jo per plo­nus vamz­džius. Praė­ju­sį ru­de­nį ko­mi­si­ja, ku­rio­je da­ly­va­vau ir aš, bu­vo­me nu­va­žia­vę ap­žiū­rė­ ti. Ten sun­ku nu­sta­ty­ti, kam ku­ ris šu­li­nys pri­klau­so. Tad van­duo per gat­vę iš eže­ro per­bė­ga, o po to įstrin­ga dėl plo­nų vamz­džių. Žmo­ nės pri­da­rė pro­ble­mų mies­tui, o da­bar ke­lia klau­si­mus“, – ko­men­ ta­vo di­rek­to­rius.

Komentarai

Dai­nius Eler­tas Is­to­r i­kas

M

um­lau­k io eže­ro va­ly­mo dar­bai ga­lė­jo tu­rė­ti įta­kos skly­pų ap­siė­mi­mui. Vyk­ dant dar­bus, bu­vo pa­keis­ tas gam­to­vaiz­d is. Su­pil­t i py­l i­mai, kur bu­vo su­si­da­riu­si na­tū­ra­li pel­kė – iš­kas­ ta. Eže­ras yra gy­vas or­ga­niz­mas. Vie­no­ je vie­to­je už­pel­kė­ja, ki­to­je at­si­ve­ria aki­ va­rai. Upė Žve­jo­nė, iš­te­kan­t i iš eže­ro, taip pat nie­k ur ne­din­go. Van­duo su­si­ kau­pia ir tu­ri iš­te­kė­ti. Pa­žei­dus sis­te­mą, van­duo neiš­te­ka, o eže­ras li­pa per kraš­ tus. Prieš vyk­dant dar­bus, rei­kė­jo įver­ tin­ti tuos da­ly­kus. Tu­rė­jo bū­ti at­lik­ti ty­ ri­mai, iš­siaiš­kin­ta, kaip iš­lai­ky­ti gam­tos pu­siaus­vy­rą. Jei bū­tų komp­lek­siš­kai pa­ si­žiū­rė­ta į tą vie­tą, bū­tų bu­vę priim­ti tin­ ka­mi spren­di­mai.

Prie vamz­džio ne­si­lie­tė

L.Dū­dos tei­gi­mu, da­bar iš­spręs­ ti šią pro­ble­mą su­dė­tin­ga. Rei­ kia reng­ti pro­jek­tą, kaip nu­ties­ti vamz­džius, kad per­tek­li­nis Mum­ lau­kio eže­ro van­duo ne­te­kė­tų per pri­va­čius skly­pus. Kiek tai kai­nuo­ tų, su­dė­tin­ga pa­sa­ky­ti, ta­čiau rei­ kė­tų di­de­lių in­ves­ti­ci­jų. „Mum­lau­kio eže­ras jau yra 100 ar 200 me­tų. Kol so­duo­se ne­bu­vo gy­ven­to­jų, pro­ble­mų ne­kil­da­vo. Žmo­nėms ap­si­gy­ve­nus, at­si­ra­do ir bė­dos“, – pa­brė­žė di­rek­to­rius. Pa­sak Mum­lau­kio eže­rą va­lan­ čios įmo­nės „Hid­rum“ di­rek­to­ riaus Min­dau­go Su­ran­to, neį­ma­ no­ma, kad dėl dar­bų bū­tų ap­sem­ti ki­to­je Lie­po­jos gat­vės pu­sė­je esan­ tys skly­pai. „Van­dens ly­gio mes nei pa­kė­lė­ me, nei pa­že­mi­no­me. Jis li­ko toks, koks vi­sa­da bu­vo. Gal yra už­si­kim­ šu­si pra­lai­da? Pa­gal tech­ni­nį pro­ jek­tą mes prie to vamz­džio net pri­si­lies­ti ne­ga­lė­jo­me“, – ti­ki­no M.Su­ran­tas.

Leo­nas Ma­kū­nas

Įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ va­do­vas

N

e­ma­nau, kad na­mų ir skly­ pų ap­siė­mi­mas su­si­jęs su Mum­lau­kio eže­ro va­ly­mu. Gy­ven­to­jai man pa­sa­ko­jo apie vamz­d į, ku­r iuo van­duo iš eže­ro tu­rė­tų nu­bėg­ti į Da­nę, ta­čiau jis mums ne­prik­lau­so ir nė­ra pa­ž y­mė­tas do­ku­ men­tuo­se. Gal ne­bu­vo įtrauk­tas? Tad sun­ku pa­sa­ky­ti, ar ap­sė­mi­mas ga­li bū­ ti su­si­jęs su mi­nė­tu vamz­džiu. Jei tik­ rai pro­ble­mų ky­la dėl nu­bė­gi­mo, gal jo re­mon­tas pa­dė­tų iš­spręs­ti pro­ble­mas? Bet abe­jo­ju. Šia­me kvar­ta­le nė­ra lie­taus nuo­te­kų sis­te­mos. Auš­ri­nės gat­vė­je yra že­m iau­sia vie­ta, to­dėl čia ir kau­pia­si van­duo. Jei šio­je vie­to­je bū­t ų lie­taus nuo­te­kų sis­te­ma, van­duo nu­te­kė­tų. Ši pro­ble­ma yra ašt­rė­jan­ti. Žmo­nės sta­to­ si na­mus, iš­si­grin­džia kie­mus. Van­dens ne­su­ge­ria že­mė, o su­te­ka į že­miau­sią vie­tą. Mes ne­sa­me at­sa­kin­gi už lie­taus nuo­te­kų sis­te­mą. Ją tu­rė­tų įreng­ti sa­vi­ val­dy­bė ar pa­tys gy­ven­to­jai.

5

TrečiADIENIS, sausio 9, 2013

lietuva

N.Venc­kienės ša­li­ninkų Sei­me – ma­žu­ma Sei­mo na­rei, bu­vu­siai teisė­jai Ne­rin­gai Venc­kie­nei pro­gnozės ne ko­kios: ji grei­čiau­siai pra­ras tei­sinę ne­lie­čia­mybę, nes dau­gu­ma par­la­men­tarų jos ne­pa­lai­ko. Vis dėlto jos li­kimą Sei­ mas spręs ne­grei­tai – tik kovą. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pro­cedū­ra užt­ruks

Par­la­men­tarės N.Venc­kienės tei­ sinės ne­lie­čia­mybės nai­ki­ni­mo klau­si­mo Sei­mas im­sis po maž­ daug pu­sant­ro mėne­sio, ta­čiau mūšiai dėl le­mia­mo bal­sa­vi­mo jau pra­si­dėjo. Nors ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras su pra­šy­mu nai­kin­ti bu­vu­sios teisė­ jos tei­sinę ne­lie­čia­mybę į Seimą kreipė­si dar per­nai gruodį, ši pro­ cedū­ra už­sitęs. Mat par­la­men­ta­rai dar tu­ri su­bur­ti, kaip įpras­ta, lai­ kinąją ty­ri­mo ko­mi­siją, pa­tvir­tin­ ti jos su­dėtį, pir­mi­ninką, išk­vies­ti pro­ku­ro­rus. Kaip in­for­ma­vo Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Gap­šys, tai ren­gia­ma­si pa­da­ry­ti po ke­lių sa­ vai­čių, kai Sei­mas su­si­rinks į neei­ linę se­siją. Kol kas neaiš­ku, ka­da sa­vo dar­ bą galėtų pra­dėti lai­ki­no­ji ty­ri­mo ko­mi­si­ja. Var­gu ar ji dirbtų ne per Sei­mo se­siją. Tai­gi le­mia­mas bal­ sa­vi­mas dėl N.Venc­kienės tei­sinės ne­lie­čia­mybės anks­čiau­siai galėtų įvyk­ti tik ko­vo vi­du­ry­je, kai Sei­mas su­si­rinks į pa­va­sa­rio se­siją. Dau­gu­ma ne­pa­lai­ko Aist­ros: N.Venc­kienė Sei­mo ver­dik­to lau­kia ne­ra­miai – ji jau su­si­kir­to

su prem­je­ru A.But­ke­vi­čiu­mi

„Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

N.Venc­k ienės ša­l i­n inkų Sei­m e gre­tos itin re­tos. Pa­ra­mos ji ga­ li tikė­tis tik iš Ro­lan­do Pak­so,

Vik­to­ro Us­pas­ki­cho ir Val­de­ma­ ro To­ma­ševs­kio par­tijų at­stovų. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo bei Dar­bo par­ti­jos ly­de­riai aiš­ki­na tikį, kad kal­ti­ni­mai N.Venc­kie­nei yra po­li­ ti­ka­vi­mas. Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­jos at­sto­vai kol kas sa­vo po­zi­ ci­jos neatsk­leid­žia.

Su po­nia N.Venc­kie­ ne jo­kio po­kal­bio ir su­si­ti­ki­mo dėl imu­ ni­te­to at­ėmi­mo ar pa­li­ki­mo ne­bu­vo. Prog­no­zuo­ja­ma, kad did­žiau­sios Sei­mo frak­ci­jos – so­cial­de­mok­ratų ir kon­ser­va­to­rių – N.Venc­kienės tei­sinės ne­lie­čia­mybės klau­si­mu turėtų būti vie­nin­gos ir bal­suo­ti už jos pa­nai­ki­nimą. Tie­sa, kon­ser­va­ to­rių frak­ci­jo­je yra ke­le­tas veikė­ jų, ku­rie N.Venc­kienę pa­lai­ko, bet dau­gu­ma frak­ci­jos na­rių yra bend­ ros nuo­monės. So­cial­de­mok­ra­tai taip pat ža­da bal­suo­ti už. Be­je, ir per­nai, kai bu­vo nai­ki­ na­ma N.Venc­kienės kaip teisė­ jos tei­sinė ne­lie­čia­mybė, so­cial­ de­mok­ra­tai bal­sa­vo už. „Drąsos ke­lio“ ly­derė pa­lai­ky­mo ne­ga­ li tikė­tis ir iš Sei­mo Li­be­ralų są­ jūdžio frak­ci­jos. Jos at­sto­vai taip

pat tei­gia pa­lai­ky­sian­tys pro­ku­ rorų pra­šymą. Tai­gi, jei dau­gu­ma so­cial­de­mok­ ratų, kon­ser­va­to­rių ir li­be­ralų frak­ cijų at­stovų bal­suos už, N.Venc­ kienė jau ko­vo vi­du­ry­je turėtų pa­tek­ti į pro­ku­rorų ran­kas bei pra­ dėti vars­ty­ti teismų du­ris. Su­si­kir­to su prem­je­ru

Sei­m o spren­d i­m o lau­k ian­ ti N.Venc­kienė jau ve­lia­si į žod­žių mūšius. Va­kar ji jau su­si­kir­to su prem­je­ru Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi. „Sei­me prie manęs bu­vo pri­ėjęs ger­bia­mas prem­je­ras A.But­ke­vi­ čius dar prie­š jį pa­ski­riant prem­ je­ru ir pa­sakė: „Mes ta­ve, Ne­rin­ ga, pa­lai­ky­si­me.“ Ne­ži­nau, ko­kia da­bar jų po­zi­ci­ja, kas pa­si­keitė“, – ant­ra­dienį per spau­dos kon­fe­ren­ ciją Sei­me sakė N.Venc­kienė. Bu­ vu­si teisė­ja paaiš­ki­no, kad tai įvy­ko gruodį par­la­men­to rūmuo­se. A.But­ke­vi­čius to­kius par­la­men­ tarės žod­žius va­kar pa­neigė. „Ga­liu la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad su po­nia N.Venc­kie­ne jo­kio po­kal­bio ir su­ si­ti­ki­mo dėl imu­ni­te­to at­ėmi­mo ar pa­li­ki­mo ne­bu­vo“, – va­kar žur­na­ lis­tams sakė mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Pri­m e­n a­m e, kad pa­n ai­k in­ ti N.Venc­kienės imu­ni­tetą pra­šo­ ma dėl at­lie­kant iki­teis­minį ty­rimą gautų duo­menų apie jos ga­li­mas pa­da­ry­tas nu­si­kals­ta­mas vei­kas.

Įta­riamųjų balsų pir­ki­mu daugė­ja Dėl ga­li­mo balsų rin­ki­muo­se į Sei­ mą pir­ki­mo Za­rasų-Vi­sa­gi­no apy­ gar­do­je prie­š teismą stos ne tik Rim­vy­das Po­dols­kis, ku­rio na­rystė Dar­bo par­ti­jo­je su­stab­dy­ta, bet ir vie­tos gy­ven­to­jas Artū­ras B.

By­los ty­ri­mui va­do­vau­jan­tis Vi­sa­ gi­no pro­ku­ro­ras Ge­na­di­jus Je­fi­mo­ vas BNS sakė, kad šiam vy­rui pa­ teik­ti įta­ri­mai dėl ga­li­mos pa­gal­bos pa­per­kant rinkė­jus. Jam skir­ta kar­ do­mo­ji prie­monė – ra­šy­ti­nis pa­si­ žadė­ji­mas neiš­vyk­ti. Įta­ria­ma, jog Artū­ras B. per ty­ rimą nu­sta­ty­tiems Du­setų mies­te­ lio gy­ven­to­jams su­mokė­jo po 15 litų, kad jie bal­suotų už Dar­bo par­tiją. Pa­sak G.Je­fi­mo­vo, by­la turėtų būti baig­ta dar sausį. Lapk­ri­čio pra­džio­je R.Po­dols­ kiui pro­ku­ratū­ra pa­teikė įta­ri­mus dėl rinkėjų pa­pir­ki­mo or­ga­ni­za­vi­ mo. Vy­riau­sio­ji rin­kimų ko­mi­si­ ja (VRK) yra pa­nai­ki­nu­si pir­mo­jo Sei­mo rin­kimų tu­ro re­zul­ta­tus Za­ rasų-Vi­sa­gi­no apy­gar­do­je, ku­rio­je kan­di­da­ta­vo R.Po­dols­kis. Kons­ti­ tu­ci­nis Teis­mas yra pa­skelbęs, kad pa­nai­kin­da­ma re­zul­ta­tus VRK Sei­ mo rin­kimų įsta­ty­mo ne­pa­žeidė. Šio­je apy­gar­do­je į ant­rą turą bu­vo pa­tekę Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­jos at­sto­vas Al­gi­man­tas Dumb­ra­ va bei R.Po­dols­kis. Dėl ga­li­mo rinkėjų pa­pir­ki­mo Za­ra­suo­se vie­nas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas yra baig­tas – teis­mas jį baigė baud­žia­muo­ju įsa­ky­mu, ku­riuo 37

metų za­ra­siškį Ramūną Gar­bin­čių pri­pa­ži­no kal­tu dėl pa­pir­ki­mo truk­ dant as­me­nims rea­li­zuo­ti sa­vo tei­ sę rink­ti. Za­ra­siš­kiui skir­ta de­šim­ ties mėne­sių viešųjų darbų bausmė, nu­teis­ta­sis įpa­rei­go­tas 400 va­landų – per mėnesį po 40 va­landų – dirb­ ti vi­suo­menės la­bui. R.Gar­bin­čius R.Po­dols­kio by­lo­ je yra liu­dy­to­jas. Šio­je by­lo­je ga­ li būti ir dau­giau liu­dy­tojų, ta­čiau teisė­sau­ga pra­šo jiems tai­ky­ti ano­ ni­miš­kumą. Jau baig­to­je by­lo­je nu­sta­ty­ta, kad spa­lio 10 ir 11 d. Za­rasų mies­ te R.Gar­bin­čius ke­liems as­me­ nims pa­žadė­jo at­si­ly­gin­ti po 10 li­ tų, jei jie bal­suos už Dar­bo par­tiją ir jos kan­di­datą. Pa­pirk­ti as­me­nys įvykdė pra­šymą ir jiems bu­vo su­ mokė­ta. Ma­no­ma, kad R.Gar­bin­ čius rinkė­jus pa­pir­kinė­jo pa­pra­ šy­tas Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­to į Sei­mo na­rius R.Po­dols­kio. By­los duo­me­ni­mis, įta­ria­ma, kad R.Po­dols­kis R.Gar­bin­čiui davė 180 litų, už ku­riuos turė­jo būti per­ka­mi bal­sai. R.Gar­bin­čius dalį pi­nigų iš­ lei­do rinkė­jams pa­pirk­ti ir ne­di­delę dalį pa­si­li­ko sau. Už pa­slaugą jis ga­ vo 40 litų ir bu­vo pa­mai­tin­tas. Dar­ bo par­ti­jos ta­ry­ba yra su­stabd­žiu­si R.Po­dols­kio na­rystę par­ti­jo­je. Pa­kar­to­ti­niai Sei­mo na­rio rin­ ki­mai Za­rasų-Vi­sa­gi­no apy­gar­do­ je vyks ko­vo 3 d. R.Po­dols­kis juo­se ke­ti­na da­ly­vau­ti kaip sa­va­ran­kiš­kas kan­di­da­tas. „Klaipėdos“, BNS inf.

Rek­la­ma: vieš­butį „Ro­man­tic“, ku­ria­me 2011-ai­siais bu­vo ap­si­sto­

ju­sios Is­pa­ni­jos, Tur­ki­jos, Len­ki­jos rink­tinės, teisė­sau­gi­nin­kai šįkart pa­rek­la­ma­vo ir iš ki­tos pusės. „Fo­to­die­nos“ / Ro­ber­to Dač­kaus nuo­tr.

Krep­ši­nio afe­ra lau­kia ato­maz­gos Ko­rup­ci­ja įta­ria­mi Lie­tu­vos krep­ ši­nio fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis sek­ re­to­rius Min­dau­gas Bal­čiū­nas, Pa­nevė­žio me­ro pa­tarė­jas Da­rius Simė­nas ir vieš­bu­čio „Ro­man­tic“ sa­vi­ninkė Da­lia Kuk­lie­rienė lie­ ka su­lai­ky­ti.

Ver­si­ja: pro­ku­ro­rai įta­ria, kad bal­

sus Za­rasų-Vi­sa­gi­no rin­kimų apy­ gar­do­je galėjęs pirk­ti R.Po­dols­kis turė­jo ne vieną bend­ri­ninką.

„Fo­to­die­nos“ / Ie­vos Bu­dzei­kaitės nuo­tr.

Va­kar pra­neš­ta, kad įta­ria­mie­ji kol kas su­lai­ky­ti dviem pa­roms, t. y. iki šian­die­nos. „Dėl kar­do­mo­sios prie­monės bus sprend­žia­ma tre­ čia­dienį“, – BNS vakar sakė iki­ teis­minį ty­rimą at­lie­kan­čios Pa­ nevė­žio apy­gar­dos pro­ku­ratū­ros at­stovė spau­dai Vi­da Biels­kytė. Ar kar­do­mo­ji prie­monė pa­skir­ ta kaip įta­ria­ma­jam taip pat ap­ klaus­tam Pa­nevė­žio me­rui kon­ ser­va­to­riui Vi­ta­li­jui Sat­ke­vi­čiui, V.Biels­kytė ne­galė­jo pa­sa­ky­ti.

Įta­ria­ma, kad prie­š 2011 m. Eu­ ro­pos vyrų krep­ši­nio čem­pio­natą galė­jo būti pa­reng­tas pla­nas, kaip ne­teisė­tai už Pa­nevė­žio mies­to sa­ vi­val­dybės lėšas re­konst­ruo­ti už­ da­ro­sios ak­cinės bend­rovės „Via Uni­ca“ vieš­butį „Ro­man­tic“. Anot teisė­sau­gi­ninkų, 2010 m. Pa­nevė­žio mies­to sa­vi­val­dybė ir Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ja pa­ si­rašė dau­giau kaip 2 mln. litų vertės su­tar­tis dėl Eu­ro­pos vyrų krep­ši­nio čem­pio­na­to var­žybų or­ga­ni­za­vi­mo, krep­ši­nio po­pu­ lia­ri­ni­mo ir plėtros mies­te pro­ gra­mos įgy­ven­di­ni­mo pa­slau­gos pir­ki­mo, nors galė­jo būti ži­no­ma, kad ši su­tar­tis ne­bus tin­ka­mai vyk­do­ma, iš­ra­šy­tos sąskai­tos už at­lik­tus dar­bus bus su­klas­to­tos. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

trečiadienis, sausio 9, 2013

nuomonės

Val­džia be žmo­nių – nu­lis

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Part­ne­rys­tės pro­gra­ma – ties ri­ba?

Stasys Gudavičius

V

ie­nas svar­biau­sių ren­g i­nių, ku­r iuos pir­m i­n in­kau­da­ma Eu­ro­pos Są­jun­gai tu­rės or­ ga­n i­z uo­t i Lie­tu­va, bus šios bend­ri­jos ir Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lių va­ do­vų su­si­ti­ki­mas lapk­ri­t į Vil­niu­je. Tai, kad ren­gi­nio pa­va­di­ni­me yra žo­dis „va­do­v ų“, reiš­k ia, jog į fo­r u­mą Lie­tu­vos sos­t i­nė­je kvie­čia­m i ES ir Ry­t ų par­t ne­ rys­tės pro­g ra­mo­je da­ly­vau­jan­čių ša­l ių ly­de­r iai: Pran­cū­z i­jos pre­z i­den­tas, Vo­ kie­t i­jos kanc­le­rė, Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos prem­je­ras, taip pat ES Va­do­v ų ta­r y­bos bei Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kai. Lie­tu­vių dip­lo­ma­tai ti­k i­si, kad Pa­ry­ž ių, Ber­ly­ną, Lon­do­ną, ki­tas ES sos­ti­nes pa­ vyks įti­k in­t i šio aukš­čiau­sio­jo ly­g io su­ si­ti­ki­mo svar­ba ir ap­skri­tai Ry­tų par­tne­ rys­tės pro­g ra­mos bū­t i­nu­mu. Bet ar pa­

Ly­de­rių neat­vy­ki­mas į Lie­ tu­vos sos­ti­nę reikš­tų, kad Ry­tų par­tne­rys­tės pro­gra­ ma iš es­mės žlun­ga. vyks įti­k in­t i? Jei­g u į Vil­n ių neat­vyks įta­ kin­giau­sių ES vals­ty­bių aukš­čiau­sio­jo ly­ gio va­do­vai, o ap­si­ri­bos tik že­mes­nio ran­ go pa­rei­gū­nų de­le­ga­vi­mu, tuo­met sa­vo ly­ de­rius var­gu ar at­siųs ir še­šios Ry­tų par­ tne­r ys­tės pro­g ra­mos vals­t y­bės – Uk­rai­ na, Mol­do­va, Gru­zi­ja, Azer­bai­dža­nas, Ar­ mė­ni­ja ir Bal­ta­ru­si­ja. Pas­ta­ra­jai de­rė­tų pa­ da­ry­ti iš­ly­gą – jos pre­zi­den­tas A.Lu­ka­šen­ ka nė­ra įlei­d žia­mas į ES. Ta­čiau bal­ta­r u­ sių už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras, ma­tyt, ga­ lė­tų da­ly­vau­ti. Ko­dėl svar­bu, kad Vil­niaus su­si­t i­k i­mas bū­t ų aukš­čiau­sio ly­g io? Nes tai bū­t ų dar vie­nas sėk­m in­go Lie­t u­vos pir­mi­n in­ka­v i­mo ES įro­dy­mas. Be to, pa­ sak lie­t u­v ių dip­lo­ma­t ų, ly­de­r ių neat­v y­ ki­mas į Lie­tu­vos sos­ti­nę reikš­tų, kad Ry­ tų par­tne­rys­tės pro­gra­ma žlun­ga. To, ofi­ cia­laus Vil­n iaus nuo­mo­ne, leis­t i ne­ga­l i­ ma, nes šios pro­g ra­mos vys­ty­mas – vie­ nas Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo prio­ri­te­tų. Ry­t ų par­t ne­r ys­tės pro­g ra­ma – še­šių po­ stso­v ie­t i­n ių res­pub­l i­k ų bend­ra­v i­mo su ES pro­jek­tas. Eu­ro­pa no­r i šia pro­g ra­ma įtvir­t in­t i de­mok­ra­t i­ją to­se res­pub­l i­ko­se. Vė­liau – ir priar­tin­ti jas prie ES. Ru­si­ja, ne­ da­ly­vau­jan­ti pro­gra­mo­je, ak­ty­viai prie­ši­ na­si ES pa­stan­goms su­stip­rin­ti de­mok­ra­ ti­jos žel­me­nis po­stso­vie­ti­nė­je erd­vė­je. To­ dėl kai kas nea­be­jo­ja, kad Krem­lius steng­ sis su­žlug­dy­ti ir su­si­ti­ki­mą Vil­niu­je, ir vi­są Ry­tų par­tne­rys­tės pro­gra­mą. Ar Lie­tu­va pa­si­ren­gu­si im­tis kontrp­rie­mo­nių šiems Mask­vos kės­lams? Kol kas neat­ro­do, kad tam de­da­ma pa­kan­ka­mai pa­stan­g ų.

S

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Kad nie­kas ne­si­sup­tų

Ži­no­ma, la­bai ap­si­džiau­gė­me, kai dau­gia­bu­čių kie­muo­se bu­vo įreng­tos sū­py­nės vai­kams. Sup­ran­ta­ma, nu­ ste­bi­no, kad to­kį dar­bą at­li­ko žie­mą, kai že­mė įša­lu­si. Kaip sta­ty­bi­nin­kai įtvir­ti­no tuos įren­gi­nius, sun­ku su­ vok­ti, bet aki­vaiz­du, jog dar­bas pa­ da­ry­tas taip, kad vai­kai ne­ga­lė­tų jo­ mis su­ptis. Sver­ti­nės sū­py­nės vos įleis­tos į že­mę. Jei vie­nas 6–7 me­tų vai­kas at­si­sė­da, ki­tas jo bend­raam­žis sa­vo sė­dy­nės jau ne­be­pa­sie­kia, nes ji yra jam virš gal­vos. Ki­taip ta­riant, dar­bas at­lik­tas dėl akių. Gra­žu, tvar­ kin­ga, bet nau­do­tis neį­ma­no­ma. Li­gi­ta

Šven­tės še­šė­lis

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

rei­kė­jo prii­mi­nė­ti ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus. Ta­čiau tei­sy­bės dė­lei rei­kė­tų pa­ ste­bė­ti, kad į prem­je­rus jo taip pat nie­kas ne­siū­lė, jis ėjo į val­džią pa­ts.

Gal po­nas A.Ku­bi­lius ir ge­ras žmo­gus, ta­ čiau jo lai­kai ne­liks žmo­nių at­min­ty­je kaip pa­tys ge­riau­si.

Taip pat su­si­da­rė įspū­dis, kad ne­la­bai rū­pė­jo jam pa­pras­ti var­go žmo­nės, o priim­ti­nes­ni bu­vo tur­ tuo­liai ar­ba tu­rin­tys įta­ką vei­kė­jai, į ku­riuos ir orien­tuo­ta vi­sa tų lai­ kų po­li­ti­ka. Na, o nau­jo­sios ato­mi­nės elekt­ ri­nės pro­jek­tas, ma­no nuo­mo­ ne, vi­siš­kai disk­re­di­ta­vo bu­vu­sią Vy­riau­sy­bę ir at­sklei­dė ne tik jos neiš­ma­ny­mą, bet ir go­du­mą sko­ lin­tiems mi­li­jar­dams.

Dau­ge­liui žmo­nių ir šian­dien šis pro­jek­tas at­ro­do ko­rup­ci­nis ir nu­ si­kals­ta­mas, nes jis yra la­bai pa­na­ šus į afe­rą. To­dėl tau­ta re­fe­ren­du­ me ir bal­sa­vo prieš šios elekt­ri­nės sta­ty­bą. Pa­žiū­rė­si­me, kaip sek­sis A.But­ ke­vi­čiui. Kol kas aiš­ku tik tai, kad jis mė­gi­na tęs­ti švie­saus at­mi­ni­mo A.Bra­zaus­ko po­li­ti­ką, ku­ri, kaip ten be­bū­tų, bu­vo nu­kreip­ta į pa­pras­to žmo­gaus in­te­re­sus. Gal ir ne vis­ką po­nas A.Bra­zaus­ kas spė­jo pa­da­ry­ti, gal kai kas ir pra­lo­bo per jo val­dy­mo me­tus (pa­ vyz­džiui, vie­nas sta­ty­bos tres­tas), gal ir su­si­komp­ro­mi­ta­vo jis su mi­ li­jar­di­niu Val­do­vų rū­mų pro­jek­ tu, ta­čiau žmo­niš­kuo­ju po­žiū­riu jis orien­ta­vo­si į pa­pras­tą pi­lie­tį. Ir tai bu­vo jo kaip po­li­ti­nio vei­kė­jo stip­ rio­ji pu­sė. O juk pa­pras­ti pi­lie­čiai yra pa­tys svar­biau­si, nes be jų jo­ kios val­džios ne­bus. Ir vals­ty­bės ne­bus be tų pa­čių pa­pras­tų pi­lie­čių. Tai val­džios vy­rai ir mo­te­rys tu­rė­tų vi­siems lai­kams įsi­są­mo­nin­ti. P.Mi­chai­lo­vas

Ma­žo­je šir­de­lė­je – daug ge­ru­mo par­tė­jant gy­ve­ni­mo tem­pui, kai, re­gis, net šei­mai ne­ beuž­ten­ka lai­ko, stab­te­lė­ ki­me ir pa­klaus­ki­me sa­vęs: ko­dėl gy­ve­nu? Šven­čių me­tas pri­ me­na žmo­gui, kad jis yra ir ge­ra­sis žmo­gus, no­rin­tis su­teik­ti džiaugs­ mo ki­tam, pa­si­rū­pin­ti ki­tu. Tai ir pa­ska­ti­no mus, Klai­pė­ dos lop­še­lio-dar­že­lio „Vy­tu­rė­lis“ prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo „Bi­tu­čių“ gru­pės vai­kų ma­mas, vai­kus, pe­da­ go­gus, su­si­bur­ti ir įgy­ven­din­ti ge­ ru­mo idė­jas. Mū­sų veik­los tiks­las – do­va­no­ti sa­vo dė­me­sį, bend­ra­vi­mą tiems, ku­riems la­biau­siai to rei­kia. To­dėl nu­vy­ko­me į Klai­pė­dos Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės pa­ra­

pi­jos „Ca­ri­to“ se­ne­lių glo­bos na­ mus, kur pa­ro­dė­me sa­vo su­kur­tą spek­tak­lį. Po to lan­kė­me se­ne­lius jų kam­ba­riuo­se, o vai­kai do­va­no­jo sa­vo ran­ko­mis pa­da­ry­tus po­pie­ri­ nius an­ge­lus. Vis­kas ap­link tar­si at­gi­jo, se­ne­liai šyp­so­jo­si, vai­kai su jais bend­ra­vo. Kai vie­na mer­gai­tė priė­jo ir stip­ riai ap­ka­bi­no in­va­li­do ve­ži­mė­ly­ je sė­din­čią mo­čiu­tę, abi ap­si­ver­kė. Bu­vo ge­ra ste­bė­ti, kas da­ro­si vai­kų šir­de­lė­se. Vai­kai bu­vo nu­ščiu­vę, dė­me­sin­gi, rū­pi­no­si, kad se­ne­liai ne­lik­tų be an­ge­lė­lio. Ti­ki­me, kad tos aki­mir­kos, kai ga­li pa­si­tar­nau­ti ša­lia esan­čiam vien sa­vo bu­vi­mu, pri­si­dės prie

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

vai­kų pa­gar­bos se­ne­liams, rū­pi­ni­ mo­si ki­tu ug­dy­mo. Šios iš­vy­kos me­tu taip pat pri­si­ mi­nė­me ir per Lie­tu­vą be­si­ri­tan­ čią dva­si­nio ug­dy­mo ir svei­ka­tin­ gu­mo cent­ro „Udum­ba­ra“ va­do­vės N.G.Wol­mer ini­ci­juo­tą ak­ci­ją „Ap­ ka­bin­ki­me Že­mę“. Suau­gu­sie­ji ir vai­kai su­si­ka­bi­no­ me į ra­te­lį vie­nas ša­lia ki­to, įsiū­ buo­da­mi Že­mė­je tai­ką, ra­my­bę. Taip ir no­ri­si pa­sa­ky­ti: „Da­ry­ki­ me dau­giau, nei ma­no­me, kad ga­ li­me pa­da­ry­ti. Ša­lia vi­sa­da at­si­ras žmo­gus, ku­rio šir­dis at­lieps ta­ vo kil­nius už­mo­jus. Bran­gin­ki­me vie­nas ki­tą“. Da­lia Skvi­rec­kie­nė

Gy­ve­nu cent­ri­nė­je mies­to da­ly­ je ne­to­li se­na­mies­čio. Po Nau­jų­ jų me­tų šven­tės praė­jo jau dau­giau nei sa­vai­tė, ta­čiau šiukš­lės ir at­lie­ kos kie­muo­se mė­to­si iki šiol. Stūk­ so krū­vos tuš­čių šam­pa­no bu­te­ lių, dė­žės nuo fe­jer­ver­kų. Vi­sa tai čia pa­li­ko Nau­jų­jų su­tik­ti į mies­to cent­rą su­si­rin­kę mies­tie­čiai ir sve­ čiai. No­rė­tų­si šio­kios to­kios tvar­ kos, juo­lab juk – mies­to cent­ras. Kuo kal­ti čia gy­ve­nan­tys žmo­nės? And­rius

Kvie­čiu pa­si­vaikš­čio­ti

Ši­lu­tės plen­te dau­gy­bę me­tų yra po­že­mi­nė pe­rė­ja. Kvie­čiu Klai­ pė­dos va­dus kar­tu pa­si­vaikš­čio­ti šiuo tu­ne­liu. Gal ta­da mies­to val­ džia pa­ma­tys, kad ši po­že­mi­nė pe­ rė­ja sken­di ne tik van­de­ny­je, bet ir iš­ma­to­se. Šia­me tu­ne­ly­je tam­su, ei­ti juo yra neį­ma­no­ma. No­rė­da­mi pe­rei­ti gat­vę, gy­ven­to­jai tu­ri žings­ niuo­ti pu­sę ki­lo­met­ro iki pe­rė­jos. La­bai liūd­na, kad nie­kas iš mies­to val­džios ne­gy­ve­na šia­me ra­jo­ne. Onu­tė

Kur mū­sų iš­rink­tie­ji?

Pa­ga­liau bai­gė­si rin­ki­mai į Sei­mą. Klau­siu sa­vo kai­my­nų: gal ži­no, kur ga­li­ma su­si­tik­ti su mū­sų Bal­ti­jos vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je iš­rink­tu par­la­men­ta­ru. Nie­kas iš ap­lin­ki­nių ne­ži­no, kas jis toks. Tu­ri­me klau­si­ mų mū­sų iš­rink­tam Sei­mo na­riui. Kur jį ras­ti? Ar mes pa­tys tu­ri­me jo ieš­ko­ti, ar jis pa­skelbs, kur jo būs­ ti­nė ir ka­da priė­mi­mo va­lan­dos? Vy­tau­tas

Ko­dėl ne­tai­ko­mos nuo­lai­dos?

Skai­čiau „Karš­tą te­le­fo­ną“ („Klai­ pė­da“, 2013 01 07). Pri­ta­riu Au­ gus­ti­no nuo­mo­nei, ko­dėl pen­ si­nin­kams leng­va­tos vie­ša­ja­me trans­por­te tai­ko­mos tik nuo 70 me­tų, juk 60 me­tų žmo­gus – taip pat pen­si­nin­kas. Ko­dėl jam nuo­lai­ dos ne­tai­ko­mos? Juk pen­si­jos dy­ dis toks pat, jis ne­si­kei­čia, ne­prik­ lau­so­mai nuo to, kiek pen­si­nin­kui me­tų. Tu­rė­tų apie tai pa­mąs­ty­ ti val­džia. Ja­ni­na Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Į

val­džią atė­jęs A.But­ke­vi­čius iš kar­to pa­de­monst­ra­vo, koks tu­ ri bū­ti mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Nuo Nau­jų­jų iš kar­to pa­ki­ lo mi­ni­ma­li al­ga, ža­da­ma ir ki­tų pa­pras­tam žmo­gui svar­bių nau­ jo­vių, yra vil­ties, kad kils al­gos pa­rei­gū­nams, do­mi­ma­si, ko­dėl nu­si­kals­ta­mai di­di­na­ma elekt­ ros kai­na. Žmo­nėms at­gi­mė vil­tis, kad gal­būt ne vi­sa val­džia yra su­pu­vu­si ir dir­ban­ti tik sau. Jei taip ši Vy­riau­ sy­bė da­rys ir to­liau, pi­lie­ čiams iš tie­sų gy­ve­ni­mas ga­li pa­leng­vė­ti. Re­gis, vi­sai ki­to­kia bu­ vo ka­den­ci­ją bai­gu­si Vy­ riau­sy­bė, ku­rios va­do­vas tik „tau­pė“, taš­ky­da­mas pi­ni­gus par­ti­joms ir pa­si­ren­gi­mams nau­ jos elekt­ri­nės sta­ty­bai, ir di­di­ no mo­kes­čius. Su­si­da­rė įspū­dis, kad pa­pras­ti pi­lie­čiai jam ne­rū­pė­ jo, tik va­di­na­mie­ji vals­ty­bi­niai in­ te­re­sai. Gal po­nas A.Ku­bi­lius ir ge­ras žmo­gus, ta­čiau jo lai­kai ne­liks at­ min­ty­je kaip pa­tys ge­riau­si. Ypač žmo­nių gy­ve­ni­mas pa­blo­gė­jo po „nak­ti­nės“ mo­kes­čių re­for­mos, ku­ria bu­vo pa­di­din­ta mo­kes­ti­nė naš­ta vi­siems Lie­tu­vos gy­ven­ to­jams. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad A.Ku­bi­lius čia ne­kal­tas, nes tuo­met bu­vo kri­zė ir iš tie­sų liau­dies ūky­je vy­ra­vo su­dė­ tin­gos pro­ble­mos, eko­no­mi­ka kri­ to, iš­ki­lo „Sod­ros“ ir biu­dže­to su­ rin­ki­mo pro­ble­mos. Vis dėl­to žmo­nės iš anks­tes­ nio­sios Vy­riau­sy­bės nei užuo­jau­ tos, nei so­li­da­ru­mo ne­pa­ju­to. At­ virkš­čiai, vals­ty­bė ėmė fi­nan­siš­kai smaug­ti fi­zi­nius as­me­nis, nes ju­ ri­di­niai jau bu­vo api­plėš­ti tiek kri­ zės, tiek mo­kes­čių re­for­mos, ku­ ria taip bu­vo di­džiuo­ja­ma­si prieš ES funk­cio­nie­rius. Sup­ran­ta­ma, A.Ku­bi­liui te­ko sun­ki naš­ta, nes

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

PRISTATO

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS Kviečiame siūlyti ir patiems išrinkti darbais miestui bei žmonėms nusipelniusią moterį, kurią būtų galima tituluoti vienuoliktąja Metų klaipėdiete. Iki sausio 18 d. Laukiame verčiausių kandidatūrų siūlymų. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. Balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 7 d. Paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 8 iki 18 d. Dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. Balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

Kandidates į Metų klaipėdietės titulą galite siūlyti: Naujienų portale www.KL.lt, siųsti arba atnešti laiškus į redakciją adresu: Metų klaipėdietės rinkimams, dienraštis „Klaipėda“, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, arba į „Klaipėdos“ skyrių PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda.

8

trečiadienis, sausio 9, 2013

užribis

Me­ta­lo konst­ruk­ci­jų vers­le – afe­ros Klai­pė­die­tis me­ta­lo konst­ruk­ci­jų įmo­nių sa­vi­nin­kas su­kū­rė sche­mą, kaip ap­gau­ ti vals­ty­bę ir iš­veng­ti di­džiu­lių mo­kes­čių, ku­riuos pa­ts sa­vi­no­si ir lai­kė gry­nai­siais ban­kų sau­gyk­lo­se bei na­muo­se.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ne­no­rė­jo mo­kė­ti mo­kes­čių

Me­tų pa­bai­go­je Fi­nan­si­nių nu­si­ kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos Klai­pė­dos apy­gar­dos val­dy­bos bei Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pa­rei­gū­ nai išaiš­ki­no uos­ta­mies­čio vers­li­ nin­ko su­kur­tą sis­te­mą, ku­ria nau­ do­da­ma­sis jis pel­no­si ne­su­mo­kė­tų mo­kes­čių są­skai­ta. Uos­to įmo­nė­se bei ki­to­se Klai­pė­ dos bend­ro­vė­se už­sa­ky­mų tu­rė­jęs dvie­jų įmo­nių sa­vi­nin­kas su­gal­vo­ jo, kad ga­vęs ne­men­ką pel­ną už at­ lik­tus dar­bus ga­li šį fak­tą pa­slėp­ti, o ne­su­mo­kė­tus mo­kes­čius pa­si­sa­ vin­ti. Dar­bams at­lik­ti jis sam­dy­da­vo­ si daž­niau­siai Kau­ne re­gist­ruo­tas įmo­nes, o šios – ki­tas vie­tos bend­ ro­ves. To­kio­je gran­di­nė­je pa­sku­ti­nė įmo­nė iš­pūs­da­vo at­lik­tų dar­bų ver­ tę ar­ba net neat­lik­da­vo jo­kio dar­bo, ta­čiau do­ku­men­tai pa­tvir­tin­da­vo, jog už ne­va pa­da­ry­tus dar­bus su­ mo­kė­tos di­de­lės su­mos. At­sa­ko­my­bė – val­ka­toms

Po to, kai pi­ni­gai nu­ke­liau­da­vo į pa­sku­ti­nių nu­si­kals­ta­mo­je gran­ di­nė­je da­ly­va­vu­sių įmo­nių są­skai­

tą, jie bū­da­vo iš­gry­ni­na­mi ir da­lis jų grą­ži­na­ma afe­ros su­ma­ny­to­jui klai­pė­die­čiui, o bend­ro­vė per­ra­ šo­ma aso­cia­liam as­me­niui. Pa­rei­gū­nai dar spręs, ar to­kius as­me­nis trauk­ti at­sa­ko­my­bėn. Vis­ kas pri­klau­sys nuo to, ar jie su­vo­kė, ko­kius do­ku­men­tus pa­si­ra­šo, ir ar ga­vo už tai at­ly­gį. Pa­rei­gū­nai ži­no, kas, ka­da ir kiek kar­tų to­kiu bū­du par­ve­žė pi­ni­gus. Te­be­siaiš­ki­na­ma, ko­kio­mis da­li­ mis nu­si­kal­ti­mo bend­ri­nin­kai da­ li­jo­si pel­ną. Taip iš­veng­ta pel­no ir pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čių. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, per ke­ le­rius me­tus fik­ty­vioms įmo­nėms bu­vo per­ves­ta ir iš­gry­nin­ta ne ma­ žiau kaip 2 mln. li­tų, o į vals­ty­bės biu­dže­tą ne­su­mo­kė­ta 700 tūkst. li­tų mo­kes­čių. Ga­lai nu­si­drie­kė į Kau­ną

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu bu­vo at­lik­ta 20 kra­tų Klai­pė­do­je, Kau­ ne ir Kau­no ra­jo­ne, įmo­nių va­ do­vų ir ga­li­mų bend­ri­nin­kų gy­ ve­na­mo­sio­se vie­to­se, įmo­nė­se, au­to­mo­bi­liuo­se. Kra­tų me­tu vie­no pa­grin­di­ nių afe­ros įta­ria­mų­jų klai­pė­die­čio na­muo­se bei ban­ko sei­fuo­se bu­ vo ras­tos ir paim­tos di­de­lės su­mos

Įta­ri­mai: ne­men­kus pel­nus ga­vu­sių me­ta­lo konst­ruk­ci­jų įmo­nių va­do­vas su­rez­gė pla­ną, kaip pel­ny­tis iš ne­

su­mo­kė­tų mo­kes­čių.

Švei­ca­ri­jos fran­kų, eu­rų, JAV do­le­ rių ir li­tų, ku­rių bend­ra su­ma sie­kia ne ma­žiau nei 2,1 mln. li­tų. Įta­ria­ma, kad pi­ni­gai ga­lė­jo bū­ti gau­ti iš nu­si­kals­ta­mos veik­los. Pa­rei­gū­nų tei­gi­mu, dar prieš at­lie­kant kra­tas bu­vo pa­skai­ čiuo­ta, kad bū­tent tiek pi­ni­gų ga­li bū­ti pa­si­sa­vin­ta nu­si­kals­ta­ mu bū­du. Ty­ri­mas te­bė­ra pra­di­nė­je sta­ di­jo­je ir yra tę­sia­mas. Kol kas nu­ sta­ty­ti še­ši įta­ria­mie­ji, ku­riems pa­skir­tos įvai­rios kar­do­mo­sios prie­mo­nės, ne­su­si­ju­sios su lais­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

vės ap­ri­bo­ji­mu. FNTT Klai­pė­ dos apy­gar­dos val­dy­bos ir Klai­ pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros at­lie­ka­ma­me ty­ri­me įta­ria­mų­ jų ra­tas ga­li siek­ti dau­giau nei 10 as­me­nų. Ieš­ko su­si­te­pu­sių­jų uni­jų by­lo­je

Jau da­bar ži­no­ma, kad du Kau­no ra­jo­ne Rau­dond­va­ry­je gy­ve­nan­tys šios by­los įta­ria­mie­ji yra įsi­pai­nio­ ję ir į ki­tus nu­si­kal­ti­mus. 25 me­tų Dei­vi­das Rin­gė ir Gy­ tis Gu­taus­kas yra pa­si­slė­pę nuo pa­rei­gū­nų, ku­rie ti­ria afe­ras ke­

700 – tiek tūks­tan­čių li­tų bu­ vo nu­slėp­ta mo­kes­čių.

tu­rio­se Lie­tu­vo­je vei­ku­sio­se kre­ di­to uni­jo­se. Uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nų ti­ria­ mo­je mo­kes­čių grobs­ty­mo by­lo­je jų vaid­muo nė­ra pa­grin­di­nis.

Po grin­di­niu spro­gi­nė­ja lai­dai Žve­jai bai­mi­na­si gre­sian­čių bau­dų 1

Iki šiol jau­čiu vi­di­nį dre­ bu­lį, – praė­jus va­lan­ dai po įvy­kio pa­sa­ko­jo mer­gi­na. – Praė­jo ke­lios mi­nu­tės ir to­je pa­ čio­je vie­to­je vėl drioks­te­lė­jo. Elekt­ ra par­duo­tu­vė­je vėl at­si­ra­do gal po de­šim­ties mi­nu­čių.“ Ta­čiau pa­na­šu, kad elekt­ros ener­gi­ja bu­vo din­gu­si tik šio­je par­duo­tu­vė­je. „Ak­ro­po­lio“ ad­mi­ nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai ti­ki­no, kad pre­ky­bos cent­re tie­ki­mas ne­bu­vo su­tri­kęs. Iš­kart po šio įvy­kio pa­skam­bi­nu­ sios į LES­TO par­duo­tu­vės dar­buo­ to­jos tei­gė, jog spe­cia­lis­tų at­vyks­ tant su­lau­kė tik po ge­ros va­lan­dos. Bai­min­ta­si, kad at­si­ra­du­sio­je duo­ bė­je ga­li bū­ti nu­trauk­tų elekt­ros lai­dų. To­dėl mo­te­rys ati­tvė­rė šią vie­tą dė­žė­mis ir už­ra­šė įspė­jan­čius už­ra­šus. Bend­ro­vės LES­TO at­sto­vas spau­ dai Er­nes­tas Nap­rys paaiš­ki­no, kad šio­je uos­ta­mies­čio vie­to­je dėl kol kas ne­ži­no­mų prie­žas­čių bu­vo pa­ žeis­tas 10 ki­lo­vol­tų įtam­pos ka­be­ lis. To­dėl spro­go jun­gia­mo­ji mo­va, o smū­gio ban­ga iš­blaš­kė ša­li­gat­vio trin­ke­les. Ka­dan­gi to­je vie­to­je yra ke­li ka­be­ liai ir ne vie­nas jų bu­vo pa­žeis­tas, to­ dėl ir įvy­ko ke­le­tas spro­gi­mų.

Ap­lin­kos mi­nist­ro Va­len­ti­no Ma­ zu­ro­nio įsa­ky­mu jau šios sa­vai­tės pa­bai­go­je vi­si žve­jai pri­va­lės ant le­do ženg­ti tik pa­si­rū­pi­nę mi­ni­ma­ lia ap­sau­ga – smai­gais.

Pa­sek­mės: spro­gi­mas iš­rau­sė duo­bę, iš­gąs­di­no par­da­vė­jas ir su­trik­dė elekt­

ros tie­ki­mą. Ga­li­ma tik įsi­vaiz­duo­ti, kas bū­tų bu­vę, jei čia bū­tų ėję žmo­nės.

„Ko­le­gos iš Klai­pė­dos man mi­ nė­jo, kad su­tri­ki­mas bu­vo la­bai trum­pas mirk­te­lė­ji­mas, ku­rį pa­ju­ to be­veik vi­sa Klai­pė­da, bet jis tru­ ko vos ke­lias se­kun­des, kol li­ni­jos au­to­ma­tiš­kai per­si­jun­gė. Jei­gu kur nors elekt­ros ne­bu­vo il­giau, gal­būt

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

dėl to trum­po mirk­te­lė­ji­mo ga­lė­ jo įvyk­ti ge­di­mas vi­daus tink­le, – tei­gė LES­TO at­sto­vas. – Ge­di­mų skirs­to­ma­ja­me tink­le iš­veng­ti ne­ pa­vyks­ta. Vei­kia­ma išo­rės veiks­nių įran­ga ga­li pa­ves­ti. Šiuo konk­re­čiu at­ve­ju įvy­kį tirs la­bo­ra­to­ri­ja.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Gam­tos iš­ tek­lių sky­riaus ve­dė­jo Vil­man­ to Grai­čiū­no tei­gi­mu, šis ne­bran­ gus įran­kis ga­li iš­gel­bė­ti gy­vy­bę, o ypač ant ne­sta­bi­laus, plo­no ir sli­ daus le­do. „Ant plo­no le­do la­bai leng­va įlūž­ti ir la­bai sun­ku iš­si­ka­pa­no­ti, o smai­gai yra ge­riau­sia prie­mo­nė iš­si­gel­bė­ti“, – tei­gė spe­cia­lis­tas. Prieš dve­jus me­tus Sei­me bu­ vo įre­gist­ruo­tos Mė­gė­jiš­kos žūk­ lės pa­tai­sos, ku­rios ne­bu­vo pa­tvir­ tin­tos. Tuo­met bu­vo nu­ma­ty­tas drau­ di­mas lip­ti ant plo­nes­nio nei 5 cm le­do ir bu­vo pri­va­lu tu­rė­ti gel­bė­ji­ mo­si lie­me­nę. V.Grai­čiū­nas ti­ki­no, kad lie­me­nė nė­ra pa­ti ge­riau­sia ap­sau­gos prie­ mo­nė, mat įlū­žus le­di­nia­me van­ de­ny­je ne­pri­ge­ria­ma, ta­čiau daug grei­čiau su­šą­la­ma, nes sun­ku iš­ si­ka­ba­ro­ti. Lie­me­nė truk­do žve­jui

gręž­ti le­dą ir lais­vai ju­dė­ti. Ta­čiau smai­gai yra ne tik pi­gūs – kai­nuo­ ja ne dau­giau nei 20 li­tų, bet ir ne­ var­žo ju­de­sių. Įsi­ga­lio­jus mi­nist­ro įsa­ky­mui, smai­gų ne­tu­rin­tys žve­jai bus įspė­ ti, bet ins­pek­to­riai ža­da ne­si­smul­ kin­ti ir pa­žei­dė­jams skir­ti bau­das nuo 25 iki 200 li­tų. Tik­riau­siai pa­bū­gę bau­dų, po­ le­di­nės žūk­lės mė­gė­jai iš­kart su­ sku­bo į par­duo­tu­ves. Pas­te­bė­ ta, kad smai­gų par­da­vi­mas išau­go pu­sant­ro kar­to. Per­nai ug­nia­ge­siai gel­bė­to­ jai 27 kar­tus vy­ko ant už­ša­lu­sių van­dens tel­ki­nių. Iš le­di­nio van­ dens iš­trauk­ta per pus­šim­tis žve­ jų, pen­kiems me­di­kai pa­dė­ti bu­ vo be­jė­giai. Spe­cia­lis­tai pa­ta­ria ne­lip­ti ant plo­no le­do, o ei­nant žve­jo­ti gru­ pė­je su­si­riš­ti ar tu­rė­ti ša­li­ką ar vir­vę. Ug­nia­ge­sių skai­čia­vi­mais, vi­ du­ti­niš­kai vie­nas iš­kvie­ti­mas gel­ bė­ti įlū­žu­sio po­le­di­nės žūk­lės en­ tu­zias­to mo­kes­čių mo­kė­to­jams kai­nuo­ja apie tūks­tan­tį li­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

9

trečiADIENIS, sausio 9, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,52 %

2

+0,61 %

–0,24 %

Įver­ti­no ­ ri­zi­kos val­dy­mą Lie­tu­va pa­gal val­džios ge­bė­ji­mą val­dy­ti ri­ zi­ką pa­sau­ly­je yra 64 iš 139 ša­lių, kaip skel­ bia Pa­sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mo at­lik­tas ty­ri­mas. Lie­tu­vo­je ap­klaus­ti smul­kių­jų ir vi­ du­ti­nių įmo­nių va­do­vai ša­lies val­džios ge­ bė­ji­mą val­dy­ti ri­zi­ką įver­ti­no 3,74 ba­lo iš 7 ga­li­mų. Ge­riau­siai ty­ri­me įver­tin­ta Sin­ga­ pū­ro val­džia (6,08 ba­lo), Ka­ta­ras (6,01) ir Oma­nas (5,55). Es­ti­ja ty­ri­me užė­mė 28 vie­ tą (4,54 ba­lo), Lat­vi­ja – 93-ią (3,24 ba­lo).

proc. per­nai lapk­ri­tį te­sie­kė me­ti­nis maž­me­ni­nės pre­ky­bos au­gi­mas ša­ly­je.

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0312 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2357 JAV do­le­ris 1 2,6326 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6676 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9522 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3744 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7169 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6770 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8559

pokytis

–1,2285 % –0,3013 % –0,6003 % –0,5480 % +0,0182 % –0,0942 % –0,0106 % –0,4577 % –0,0070 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,82

4,67

2,49

„Apoil“

4,73

4,58

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,33 dol. už 1 brl. 111,94 dol. už 1 brl.

Sal­dai­nis dar­buo­to­jams – drau­di­mas Siek­da­mi dar­bo vie­to­je iš­lai­ky­ti kva­li­fi­kuo­tus spe­cia­lis­tus darb­ da­viai kaip mo­ty­va­vi­mo prie­mo­nę jiems pa­siū­lo gy­vy­bės drau­di­mą. Ta­čiau ma­žai už­dir­ban­čių dar­buo­to­jų lo­ja­lu­mą ska­ti­ na vei­kiau al­gos di­di­ni­mas nei pi­ni­gų kau­pi­mas atei­čiai. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Nau­jas prie­mo­nes dar pa­mirš­ta

Ūkio mi­nis­te­ri­jos ty­ri­mo duo­me­ ni­mis, net 28 pro­c. dar­buo­to­jų jau­ čia silp­ną mo­ty­va­ci­ją pa­si­lik­ti įmo­ nė­je, ku­rio­je tuo me­tu dir­ba. To­dėl gy­vy­bės drau­di­mo bend­ro­vės pa­ brė­žia: siek­da­mi iš­lai­ky­ti dar­buo­ to­jus darb­da­viai vis daž­niau ima­si ir so­cia­li­nių ska­ti­ni­mo prie­mo­nių. Bend­ro­vės „PZU Lie­tu­va gy­vy­ bės drau­di­mas“ Pro­duk­tų ir ri­zi­ kos val­dy­mo sky­riaus va­do­vė Bri­ gi­ta Poš­ku­vie­nė sa­kė, kad gy­vy­bės drau­di­mas yra vie­na po­pu­lia­riau­sių dar­buo­to­jų mo­ty­va­vi­mo prie­mo­nių. Ta­čiau šią prie­mo­nę sa­vo dar­buo­to­ jams bend­ro­vės sa­vi­nin­kai ar aukš­ čiau­si va­do­vai tai­ko tik tais at­ve­jais, jei gy­vy­bės drau­di­mu pa­si­ti­ki pa­tys. „Di­dė­jant kon­ku­ren­ci­jai dar­bo rin­ko­je dėl kom­pe­ten­tin­gų dar­ buo­to­jų, darb­da­viai ak­ty­viai ieš­ko iš­skir­ti­nių ir ver­tin­gų dar­buo­to­jų iš­lai­ky­mo bū­dų, tai­gi drau­di­mas tam­pa svar­bia per­so­na­lo po­li­ti­kos da­li­mi“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. Ta­čiau, gy­vy­bės drau­di­mo ir pen­si­jų fon­dų bend­ro­vės „AVI­VA Lie­tu­va“ eks­per­tų tei­gi­mu, įmo­ nių va­do­vai dar daž­nai ne­su­si­ mąs­to apie dar­buo­to­jų ska­ti­ni­mą su­tei­kiant jiems fi­nan­si­nę prie­ monę, ku­ri leis­tų kaup­ti ka­pi­ta­lą ir patiems ar jų artimiesiems jaus­tis fi­nan­siš­kai sau­giau svei­ka­tos su­tri­ ki­mų ir mir­ties at­ve­ju. „Gy­vy­bės drau­di­mas sa­vai­me ne­ ga­li pa­keis­ti at­ly­gi­ni­mo pa­kė­li­mo, ta­čiau ga­li tap­ti itin ge­ra pa­pil­do­ma lo­ja­lu­mo ska­ti­ni­mo priemone. Pa­ vyz­džiui, vers­li­nin­kas, be at­ly­gi­ni­ mo pa­kė­li­mo, in­ves­ta­vęs į dar­buo­

to­jo gy­vy­bės drau­di­mą, nau­do­ja­si vals­ty­bės tei­kia­mo­mis mo­kes­ti­nė­ mis leng­va­to­mis gy­vy­bės drau­di­mo įmo­koms ir taip su­ku­ria di­des­nę pi­ ni­gų ver­tę“, – tei­gė „AVI­VA Lie­tu­ vos“ va­do­vė As­ta Gra­bins­kė.

Da­nas Ar­laus­kas:

Lo­ja­lu­mas įmo­nei gim­do lo­ja­lu­mą vals­ ty­bei. Atei­čiai kau­pia ir pa­tys

Anot B.Poš­ku­vie­nės, dar­buo­to­ jų drau­di­mo įmo­koms darb­da­viai daž­niau­siai ski­ria apie 25 pro­c. mė­ ne­si­nio dar­bo už­mo­kes­čio, ne ma­ žiau kaip 150 li­tų. Paš­ne­ko­vė taip pat pa­brė­žė, kad net keis­da­mi dar­bą žmo­nės tę­sia tu­ri­mą gy­vy­bės drau­di­mo su­tar­tį ir to­liau įmo­kas mo­ka pa­tys. „AVI­VA Lie­tu­vos“ skai­čia­vi­mais, įmo­nės sa­vi­nin­kui pa­si­rin­kus tris­ de­šim­ties me­tų biu­ro dar­buo­to­jo gy­vy­bės drau­di­mą ir už jį per mė­ ne­sį mo­kant 150 li­tų, po 15 me­tų dar­buo­to­jas sa­vo są­skai­to­je tu­rė­tų su­kau­pęs per 32 tūkst. li­tų ka­pi­ta­lą. Jį dar­buo­to­jas ga­lė­tų to­liau kaup­ti in­ves­tuo­da­mas ar­ba iš­siim­ti. „Tie pa­tys 150 li­tų, ku­riuos darb­ da­vys kas mė­ne­sį kaip ska­ti­ni­mą dar­buo­to­jui pa­pil­do­mai mo­kė­tų prie at­ly­gi­ni­mo, po 15 me­tų, at­skai­čius mo­kes­čius, su­kur­tų tik 15 tūkst. li­tų nau­dą“, – pa­brė­žė A.Gra­bins­kė. „AVI­VA Lie­tu­vos“ praė­ju­sių me­ tų klien­tų sta­tis­ti­ka pa­ro­dė, kad daž­niau­siai į dar­buo­to­jų gy­vy­bės drau­di­mą in­ves­tuo­ja lo­gis­ti­kos, trans­por­to ir ga­my­bos sri­ty­se dir­

ban­čios lie­tu­vių ka­pi­ta­lo įmo­nės. Bend­ro­vė sa­vo dar­buo­to­jams ap­ draus­ti per mė­ne­sį iš­lei­džia vi­du­ ti­niš­kai 971 li­tą. Ska­ti­na tik spe­cia­lis­tus

Lie­tu­vos vers­lo darb­da­vių kon­fe­ de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­nas Ar­laus­kas pa­brė­žė, kad gy­ vy­bės drau­di­mo kaip dar­buo­to­jo mo­ty­va­vi­mo prie­mo­nės pa­trauk­ lu­mas pri­klau­so nuo gau­na­mo at­ ly­gi­ni­mo dy­džio. Anot jo, gy­vy­bės drau­di­mas mi­ni­ma­lų mė­ne­si­nį at­ ly­gi­ni­mą už­dir­ban­čio dar­buo­to­ jo lik­ti dar­bo­vie­tė­je per­ne­lyg ne­ mo­ty­vuo­ja, nes jam rei­kia spręs­ti kas­die­nes pro­ble­mas. O 5 tūkst. li­ tų ar dau­giau už­dir­ban­tiems spe­ cia­lis­tams to­kia prie­mo­nė ga­na pa­ trauk­li. „Ki­ta ver­tus, ar įmo­nė, ku­rio­ je vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas sie­kia 1,5 tūkst. li­tų, ga­li dar­buo­to­jui su­for­ muo­ti to­kį pa­trauk­lų pa­ke­tą? Ži­no­ ma, kad ne­ga­li. Tai pa­da­ry­ti iš es­ mės pa­jė­gios tik di­de­lės įmo­nės“, – sa­kė jis. Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad už­sie­ ny­je so­cia­li­niai pa­ke­tai įtrau­kia­ mi į neap­mo­kes­ti­na­mas są­nau­das, o Lie­tu­vo­je įmo­nės gy­vy­bės drau­ di­mo įmo­kas iš­skai­čiuo­ja iš pel­no: „Bet juk da­bar dau­ge­lis įmo­nių už­ dir­ba vos 2–3 pro­c. pel­no. Aiš­ku, kad to­kios įmo­nės ne­pa­jė­gios su­ for­muo­ti so­cia­li­nių pa­ke­tų.“ Val­džia sto­ko­ja pa­gal­bos

Anot D.Ar­laus­ko, kon­fe­de­ra­ci­ja Lie­ tu­vo­je ini­ci­ja­vo so­cia­li­nių ini­cia­ty­vų įsta­ty­mą, ta­čiau Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ ja jam prie­ši­no­si: „Mi­nis­te­ri­ja bi­jo­ jo, kad taip bus su­ma­žin­tos įplau­kos į biu­dže­tą, ir jos iš tie­sų bū­tų su­ma­

Pre­ky­bi­nin­kų kant­ry­bė trū­ko Lapk­ri­čio pa­bai­go­je tarp e. par­duo­ tu­vių ir ko­mer­ci­nių ban­kų įsi­plies­ kęs gin­čas dėl per di­de­lių e. mo­kė­ ji­mo pa­slau­gų įkai­nių pa­sie­kė kul­ mi­na­ci­ją: par­duo­tu­vių at­sto­vai pa­ tei­kė skun­dą Lie­tu­vos ban­kui.

De­vy­nios Lie­tu­vos e. ko­mer­ci­jos įmo­nės pa­tei­kė skun­dą Lie­tu­vos ban­kui dėl ko­mer­ci­nių ban­kų tai­ ko­mų įkai­nių už e. ban­ki­nin­kys­tės pa­slau­gas. Cent­ri­nio ban­ko pra­šo­ ma pra­dė­ti ty­ri­mą dėl šių pa­slau­gų ko­mi­si­nių mo­kes­čių pa­grįs­tu­mo

ir tei­sin­gu­mo. Tai pra­ne­šė vie­na iš skun­dą pa­si­ra­šiu­sių e. par­duo­tu­ vių imk.lt. „Vi­są mė­ne­sį e. par­duo­tu­vių at­ sto­vai mė­gi­no de­rė­tis su ban­kais dėl ga­li­my­bės ko­re­guo­ti įkai­nius, ta­čiau su­lau­kė­me ne­bent kos­me­ ti­nių pa­siū­ly­mų – apie 0,2 pro­c. ma­žes­nių ko­mi­si­nių ar ke­liais li­ tais su­ma­žin­tos aukš­čiau­sios mo­ kes­čio ri­bos“, – pra­ne­ši­me spau­ dai tei­gė e. par­duo­tu­vę val­dan­čios bend­ro­vės „Imk LT“ di­rek­to­rius Jur­gis Gy­lys.

Lie­tu­vos ban­kas pre­ky­bi­nin­kų skun­dą tir­ti ža­da net iki pa­va­sa­ rio. „Šio­je pa­slau­gos rin­ko­je iš tie­ sų ma­to­me abe­jo­nių ga­lin­čių kel­ ti as­pek­tų, to­dėl pa­dė­tį jau ti­ria­me. Įver­ti­nę dar­bų apim­tį ir bū­ti­ny­bę at­lik­ti ob­jek­ty­vią, iš­sa­mią ir vi­sa­ pu­sę ana­li­zę, ma­no­me, kad dar­bai ga­li už­truk­ti iki ba­lan­džio, tuo­met ir pla­nuo­ja­me pa­teik­ti ver­ti­ni­mus bei iš­va­das“, – tei­gė Lie­tu­vos ban­ko Ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Gied­rius Si­mo­na­vi­čius. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ga­li­my­bės: šiuo me­tu dar­buo­to­jų gy­vy­bės drau­di­mo įmo­kas įmo­nės

mo­ka iš sa­vo pel­no, to­dėl to­kio­mis prie­mo­nė­mis ska­tin­ti dar­buo­to­jus ga­li tik di­des­nės bend­ro­vės. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

žė­ju­sios. Ta­čiau nei Fi­nan­sų mi­nis­ te­ri­ja, nei ki­tos mi­nis­te­ri­jos neatk­ rei­pė dė­me­sio į tai, kad la­bai svar­bi ir dar­buo­to­jų svei­ka­ta, jų lo­ja­lu­mas konk­re­čiai dar­bo vie­tai. Juk lo­ja­lu­ mas įmo­nei gim­do lo­ja­lu­mą vals­ty­ bei.“ Ki­ta ver­tus, pa­šne­ko­vas sa­kė su­pran­tąs, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja yra pri­vers­ta lau­žy­ti gal­vą, kaip su­ rink­ti biu­dže­tą, iš­lai­ky­ti „Sod­rą“ ir pen­si­nin­kus. To­dėl darb­da­viams, pra­šan­tiems ga­li­my­bių draus­ti sa­

vo dar­buo­to­jus, mi­nis­te­ri­ja siū­lo ieš­ko­ti ki­tų bū­dų mo­ty­vuo­ti sa­vo dar­buo­to­jus. „Ma­nau, kai ša­lies ge­ro­vė ir fi­ nan­si­niai srau­tai pa­di­dės, o biu­ dže­tas bus ge­riau su­ba­lan­suo­tas, vals­ty­bė bus la­biau pa­si­ruo­šu­ si žiū­rė­ti pla­čiau – ne vien spręs­ti biu­dže­to su­rin­ki­mo klau­si­mą, bet ir vys­ty­ti il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je at­si­per­kan­čius pro­jek­tus“, – pro­ gno­za­vo D.Ar­laus­kas.

10

TREČIADIENIS, SAUSIO 9, 2013

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

San­tū­ria­me na­mo rū­be – auk­s Ne­se­niai įkur­tu­ves nau­ja­me būs­te at­ šven­tu­si rū­bų di­ zai­ne­rė Ai­na Zin­ čiu­kai­tė ne­tra­di­ci­ niais na­mų in­ter­je­ ro spren­di­mais ste­ bi­na ne tik sve­čius. Klai­pė­die­tė pri­si­pa­ ži­no, kad jos su­ma­ ny­mai pri­ver­tė su­ trik­ti ir ge­ro­kai pa­ lau­žy­ti gal­vą ne vie­ ną meist­rą.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ka­ti­li­nė – ir­gi svar­bu

Ta­čiau anaip­tol ne Ai­nai tal­ki­nu­sią in­ter­je­ro di­zai­ne­rę Sil­vi­ją Liš­kaus­ kie­nę – kaip pri­si­pa­ži­no kū­rė­ja, pro­fe­si­nė­je veik­lo­je ne taip daž­nai pa­si­tai­ko pro­ga pa­jus­ti to­kį sma­gu­ mą įgy­ven­din­ti dau­ge­liui be­pro­tiš­ kai at­ro­dan­čius su­ma­ny­mus. „Ne vi­sa­da tu­ri ga­li­my­bę įgy­ ven­din­ti ko­kias nors „kvai­las“ idė­jas. Daž­niau­siai žmo­nės no­ri, kad pas juos na­muo­se bū­tų tie­siog gra­žu, juo la­biau kai sam­do in­ter­ je­ro di­zai­ne­rį. Jei ir pa­siū­lai ko­kią nors ne­stan­dar­ti­nę idė­ją, tar­ki­ me, kad tua­le­te ga­lė­tų bū­ti me­di­ nės grin­dys, iš kar­to su­lau­ki at­me­ ti­mo reak­ci­jos, nes ne­va su­dė­tin­ga va­ly­ti, keis­tai at­ro­do. Ar­ba jei jau kli­juo­ja­mos ply­te­lės, bū­ti­nai iki pat lu­bų, kad bū­tų pa­pras­ta va­ly­ ti. Šiuo atžvilgiu su Ai­na bu­vo la­ bai sma­gu ir pa­pras­ta“, – pri­pa­ži­ no pa­šne­ko­vė. Klai­pė­dos prie­mies­ty­je, Ro­ mų gy­ven­vie­tė­je, ko­te­džą įsi­gi­ju­ si A.Zin­čiu­kai­tė pri­si­mi­nė, jog pir­ mą­ja įreng­ta pa­tal­pa na­muo­se ta­po ka­ti­li­nė. „Įp­ras­tai žmo­nės ka­ti­li­nę trak­ tuo­ja kaip ūki­nę pa­tal­pą, ku­riai įreng­ti ski­ria­mos pi­giau­sios ap­dai­ los me­džia­gos. Ta­čiau Ai­na ne­no­ rė­jo stan­dar­ti­nių, nuo­bo­džių ply­ te­lių“, – pa­sa­ko­jo Sil­va. Tad ka­ti­li­nės grin­dis iš­klo­jus skir­ti­ngų ap­dai­los ply­te­lių li­ku­ čiais, pa­vy­ko su­dė­lio­ti ori­gi­na­liai ir žais­min­gai at­ro­dan­čią mo­zai­ką.

Ap­dai­la: būs­to šei­mi­nin­kė juo­ka­vo, kad plau­nan­tis ran­kas sma­gu pa­bend­rau­ti su ža­viais vei­de­liais ant sie­nų; la­biau į kam­ba­rį nei į sa­ni­ta­ri­nį maz­gą

„Iš pra­džių, kai na­mas bu­vo vi­ siš­kai tuš­čias, ši pa­tal­pa at­ro­dė tar­si auk­si­nė jo sa­ga“, – šyp­so­jo­ si in­ter­je­ro di­zai­ne­rė. Grin­dys už­li­po ant sie­nos

Il­gai­niui to­kių ir dar ryš­kes­nių „sa­ gų“, ku­rios ta­po san­tū­raus in­ter­je­ ro at­sva­ra, at­si­ra­do ir dau­giau. „Ka­dan­gi pa­ti dir­bu su ryš­kio­mis fak­tū­ro­mis, de­ko­ru, bliz­gu­čiais, na­mie no­ri­si vi­siš­kos ra­my­bės bei ste­ri­lu­mo. Ir vi­sa tai čia tu­riu. Be to, erd­vės nė­ra la­bai daug, to­dėl no­rė­jo­si ją mak­si­ma­liai iš­sau­go­ ti ir kuo dau­giau daik­tų kur nors pa­slėp­ti, su­kiš­ti, kad jais ne­rei­kė­ tų ap­si­krau­ti“, – pri­pa­ži­no Ai­na, džiaug­da­ma­si funk­cio­na­liais bal­ dais ir erd­vės iš­pla­na­vi­mu. „Ži­no­ma, vi­so­je šio­je šva­ro­je, es­ te­ti­ko­je no­rė­jo­si tam tik­rų per­liu­ kų. Ir la­bai įdo­mių, ne­stan­dar­ti­nių spren­di­mų ra­do­si vo­nios kam­ba­ riuo­se bei dra­bu­ži­nė­je“, – pri­dū­ rė Sil­vi­ja. Na­mų šei­mi­nin­kė va­liū­kiš­kai pri­si­pa­ži­no, jog jai ypač pa­tin­ka pir­mo­jo aukš­to tua­le­te įgy­ven­din­ ti žais­min­gi spren­di­mai. „Šios pa­tal­pos no­rė­jau kaip kam­ ba­rio, o ne kaip sa­ni­ta­ri­nio maz­go.

Ai­na Zin­čiu­kai­tė:

Na­mai ku­ria­mi ne pa­ro­dai, o sau. Juo­se ne­tu­ri ma­ty­tis di­zai­ ne­rio.

Čia su­si­dė­jau ir kny­gas, nes rei­ kia gi jas kaž­kur su­si­dė­ti“, – juo­ kė­si Ai­na. Bu­dua­ri­nę erd­vės nuo­tai­ką ku­ria ir sod­rūs dry­žuo­ti ta­pe­tai, o grin­ dims pa­si­rink­tos me­džio len­tos ne­ti­kė­tai už­si­ropš­čia ant sie­nos. Sie­nų dan­gai ties pla­čiu praus­tu­vu pa­si­rink­tos pra­ban­gios de­ko­ra­ty­ vi­nės ran­kų dar­bo ply­te­lės. Perk­li­ja­vo ak­me­nu­kus

Vi­siš­ka prie­šin­gy­bė – ant­ro­jo aukš­to vo­nios kam­ba­rys, ku­ria­me do­mi­nuo­ja švie­sūs to­nai, skaid­rios fak­tū­ros. Erd­vė­je – tai vie­na, tai ki­ ta aliu­zi­ja į Lie­tu­vos pa­jū­rį: grin­dy­ se įmon­tuo­ti „sek­re­tai“ su smė­lio smil­ti­mis, kriauk­le­lė­mis ir ro­man­ tiš­kais va­sa­ros aki­mir­kų vaiz­dais, o du­šo ka­bi­nos pa­dėk­las su­dė­lio­

Prio­ri­te­tai: neį­mant­raus di­zai­no mo­der­nūs vir­tu­vės bal­dai A.Zin­čiu­

kai­tę džiu­gi­na pa­to­gu­mu.

tas iš jū­ros ban­gų nu­glu­din­tų ak­ me­nu­kų. „Iš pra­džių meist­rai juos su­kli­ja­ vo kaip ko­kia­me so­do na­me­ly­je – ei­ lu­tė­mis pa­gal spal­vas. O man, prie­ šin­gai, no­rė­jo­si ne­tvar­kin­go vaiz­do. Tad te­ko pa­čiai su­si­kli­juo­ti. Ir nuo­ly­ dį su­si­for­ma­vau, ir glais­tus pa­si­da­ riau – gal jie ir nė­ra to­bu­li, bet pa­ti

vis­ką da­riau sa­vo ran­ko­mis, nė­ra ant ko pyk­ti“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vė. Dar vie­nas mo­der­naus la­ko­niš­ ko in­ter­je­ro ink­liu­zas – at­ski­ra­me kam­ba­ry­je įreng­ta dra­bu­ži­nė, pri­ tai­ky­ta ir būs­to šei­mi­nin­kės dar­bo po­rei­kiams. S.Liš­kaus­kie­nės aki­mis, ga­lu­ti­ nis re­zul­ta­tas – sma­gi, lof­to sti­liaus

11

TREČIADIENIS, SAUSIO 9, 2013

namai

si­nės sa­gos

Idėja: drabužinėje buvo suformuotas antras aukštas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Gam­tiš­ka: du­še pė­das ma­sa­žuo­ja iš ak­me­nu­kų su­

dė­lio­ta mo­zai­ka.

ą pa­na­šio­je pa­tal­po­je akį trau­kia ir ki­ti ori­gi­na­lūs ak­cen­tai bei spren­di­mai.

erd­vė per­dan­ga su­for­muo­tu pa­pil­ do­mu aukš­tu, į ku­rį ve­da laip­tai. Erd­vio­je pa­tal­po­je kuo pui­kiau­siai tel­pa ne tik dar­bui skir­tos prie­mo­ nės, bet ir įvai­rūs bui­ties ra­kan­dai. „Dėl per­dan­gos daug kas sa­kė – ne­są­mo­nė, ne­da­ryk, už­grioz­dins erd­vę, ar­ba kad vie­to­je laip­tų bū­tų pa­to­giau ko­pė­čios“, – pri­si­mi­nu­si šyp­so­jo­si na­mų šei­mi­nin­kė. Ai­na gir­dė­jo pa­sta­bų ir dėl pir­ mo­jo aukš­to praus­tu­vo – esą toks di­de­lis pra­stai at­ro­dys ma­žo­je erd­vė­je, ir dėl ki­tų sa­vo spren­di­ mų, ta­čiau šių „pa­pro­ti­ni­mų“ ne­ pai­sė. Paš­ne­ko­vė juo­kė­si, kad kai ku­riems žmo­nėms nie­kaip ne­su­ vo­kia­ma, kaip ga­li­ma neį­si­reng­ti na­mų skam­bu­čio ar du­rų mie­ga­ muo­siuo­se kam­ba­riuo­se. Ne­si­bai­gian­ti kū­ry­ba

„Daug kas ste­bi­si, bet toks yra ma­ no gy­ve­ni­mo bū­das – vis tiek aš jas lai­kau at­da­ras. Ga­liau­siai jei su­gal­ vo­siu, įsi­sta­ty­siu tas du­ris“, – sa­ vi­tą spren­di­mą mo­ty­va­vo Ai­na. Mo­te­ris pri­ta­ria nuo­sta­tai, kad in­ter­je­ro di­zai­ne­ris tu­ri bū­ti tar­ si lai­di­nin­kas, ku­ris per sa­ve per­ lei­džia ma­ty­mą, kaip žmo­gus no­ ri gy­ven­ti, ir pa­de­da jam su­kur­ti

kom­for­tiš­ką ap­lin­ką. „Pir­ma di­ zai­ne­rė atė­jo ir iš­kart pa­sa­kė – čia tu­rės sto­vė­ti ap­va­lus sta­las, kur sė­dės šei­ma. Pas ma­ne jos yra du žmo­nės, ir ji net ne­pak­lau­sė, ar aš ap­skri­tai ga­mi­nu val­gy­ti, – nu­ste­ bi­nu­sią pa­tir­tį pri­si­mi­nė Ai­na. – Na­mai ku­ria­mi ne pa­ro­dai, o sau. Juo­se ne­tu­ri ma­ty­tis di­zai­ne­rio. Ma­nau, kad jo­kiam žmo­gui ne­rei­ kia sa­ky­ti, ką jis mėgs­ta ir kas jam tin­ka. O kai tu­ri min­čių, no­ri­si, kad ir di­zai­ne­ris lanks­čiai į jas pa­si­žiū­ rė­tų, ne­pri­mes­tų ko­kių nors daik­ tų, ne­svar­bu, kad jie gal­būt tei­sin­gi sti­lis­tiš­kai, bet man gal to vi­siš­kai ne­rei­kia. Sil­vi­ja šia pra­sme ma­ne la­bai ge­rai su­pra­to ir ma­no no­rus adap­ta­vo į di­zai­no kal­bą.“ Nors jau ir spė­ju­si iš­kel­ti įkur­tu­ ves, ta­čiau ga­lu­ti­nai į nau­ją­jį būs­tą neį­si­kė­lu­si klai­pė­die­tė var­di­jo dar gau­sy­bę iki ga­lo neį­gy­ven­din­tų su­ ma­ny­mų, idė­jų. Nau­ja­me būs­te dar ne­ma­žai ir lai­ki­nų daik­tų, ku­rių il­ gai­niui tu­rė­tų ne­be­lik­ti, kaip an­tai imp­ro­vi­zuo­tas sta­las sve­tai­nė­je ar lo­vos ap­klo­tas šei­mi­nin­kės mie­ga­ ma­ja­me. „Na­tū­ra­lu – na­mai tu­ri bū­ti ku­ ria­mi vi­są gy­ve­ni­mą“, – šyp­so­jo­ si Ai­na.

Sko­nis: Ai­na pri­si­pa­ži­no sa­vo še­šia­me­tei duk­rai Lie­pai ven­gu­si „bar­

biš­kos“ ap­lin­kos.

Gud­ry­bės: „sek­re­tų“ turinį kada

pa­no­rė­jus ga­li­ma pa­keis­ti.

Sai­kas: gy­ve­na­mo­sio­se erd­vė­se na­mų šei­mi­nin­kė pa­gei­da­vo ne­var­gi­nan­čios ap­lin­kos, tad čia vy­rau­ja ne­

rėks­min­gos spal­vos, čia ne­gau­su daik­tų.

12

TrečiADIENIS, sausio 9, 2013

pasaulis Užrūs­ti­no ­ len­kus

Draus­mins ­ pa­ra­pi­jie­čius

Būklė ­ ne­pa­si­keitė

Len­ki­jos mo­bi­lio­jo ry­šio bend­ rovė „Pols­ka Te­le­fo­nia Cyf­ro­ wa S.A“ pa­nau­do­jo pieštą Vla­ di­mi­ro Le­ni­no at­vaizdą sa­vo rek­la­mo­je. Pokš­tas ne­pa­vy­ ko ir įmonė su­laukė dau­gybės piktų at­si­lie­pimų, todėl šią sa­ vaitę kam­pa­niją nu­traukė. Bend­rovė at­si­prašė ir sakė ne­ norė­ju­si nie­ko įžeis­ti.

Ka­ta­likų ku­ni­gas iš Ny­der­ landų Har­mas Schil­de­ris ke­ti­ na vie­šai skelb­ti var­dus ir nuo­ trau­kas pa­ra­pi­jie­čių, ku­rie no­ ri pa­si­trauk­ti iš Baž­ny­čios, steng­da­ma­sis įti­kin­ti juos pa­ si­lik­ti. Nuot­rau­kas ku­ni­gas H.Schil­de­ris pla­nuo­ja ka­bin­ti ant sa­vo baž­ny­čios durų pie­ti­ nia­me ša­lies Til­bur­go mies­te.

Ve­ne­sue­los in­for­ma­ci­jos mi­ nist­ras Er­nes­to Vil­le­ga­sas pa­ tvir­ti­no, jog pre­zi­den­to Hu­go Chá­ve­zo me­di­ci­ninė būklė ne­ pa­si­keitė nuo to lai­ko, kai vy­ riau­sybė prie­š ke­tu­rias die­ nas pra­nešė, kad jam ki­lo on­ ko­lo­gi­nių komp­li­ka­cijų. H.Chá­ ve­zas yra gy­do­mas li­go­ninė­je Ku­bos sos­tinė­je Ha­va­no­je.

Pa­reigūnų ro­ki­ruotė B.Oba­mos ko­man­do­je Dosjė J.Bren­na­nas

Ži­no­mas: B.Oba­mos pa­tarė­jas te­ro­riz­mo klau­si­mais J.Bren­na­nas Va­šing­to­ne garsė­ja kaip ar­šus ko­vo­to­jas

su te­ro­ris­tais.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ką reiš­kia po­ky­čiai JAV pre­zi­den­to sau­gu­mo ko­man­do­je? Ar Ba­rac­kas Oba­ma ruo­šia­si užim­ti griež­tesnę po­zi­ciją, o gal prie­ šin­gai – reikėtų lauk­ti nuo­sai­kes­nio už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­ kos kur­so? Kri­ti­kos strėlės

Naująjį Pen­ta­go­no bosą B.Oba­ma pa­si­rin­ko iš prie­ši­ninkų res­pub­li­ konų sto­vyk­los. Juo ta­po Chuc­kas Ha­ge­lis, ga­na prie­šta­rin­gai Va­šing­ to­no ko­ri­do­riuo­se ver­ti­na­mas bu­ vęs Neb­ras­kos se­na­to­rius. Ch.Ha­ge­lis garsė­ja kaip Iz­rae­lio kri­ti­kas. Da­lis žydų vals­ty­bei pri­ jau­čian­čių kong­res­menų net yra iš­va­dinę bu­vusį se­na­to­rių an­ti­ se­mi­tu esą dėl jo pa­reiš­kimų, kad „žydų lo­bis­tai“ bau­gi­na JAV įsta­ tymų leidė­jus ir kad jis „ne­san­tis Iz­rae­lio se­na­to­rius“. Ch.Ha­ge­lio kri­ti­kai taip pat smerkė jį dėl ne­va nai­vaus po­žiū­ rio į Iraną, be to, da­lis res­pub­li­konų iki šiol ne­ga­li at­leis­ti jam už kri­tiką per Ira­ko karą. Sykį Ch.Ha­ge­lis net pa­va­di­no George’o W.Bus­ho ad­mi­ nist­ra­ci­jos pa­stan­gas Ira­ke „la­biau nei ap­gailė­ti­no­mis“. Ne­nuos­ta­bu, kad prie­š pa­skir­da­mi Ch.Ha­gelį į Pen­ta­goną kai ku­rie res­ pub­li­ko­nai per­ne­lyg ne­džiū­ga­vo. Se­ na­to­riai Ja­me­sas Inhofe’as ir Joh­nas McCai­nas pa­reiškė, jog Ch.Ha­ge­lis turės jiems įro­dy­ti, kad jo nuo­sta­ tos tin­ka va­do­vau­ti Gy­ny­bos de­par­ ta­men­tui. O žydų tau­tybės Kong­re­so na­rys Eri­cas Can­to­ras pa­brėžė, kad

Ch.Ha­ge­lio anks­tes­ni pa­reiš­ki­mai apie Iz­raelį bu­vo „kurs­tan­tys“. Res­pub­li­ko­no sto­jo gin­ti de­mok­ ra­tai. Jie teigė, kad Ch.Ha­ge­lis visų pir­ma yra kva­li­fi­kuo­tas pa­reigū­nas.

Ma­nau, Ch.Ha­ge­lis bu­vo įdar­bin­tas, kad at­liktų tai, kas būti­na, – su­ma­žintų iš­lai­das. Tie­sa, da­lis de­mok­ratų Ch.Ha­ge­ liui pri­minė in­ci­dentą, kai jis kaž­ ka­da ne­pri­tarė bu­vu­sio pre­zi­den­to Bil­lo Clin­to­no pa­si­ūly­tai vie­no am­ ba­sa­do­riaus kan­di­datū­rai, nes šis ne­slėpė esan­tis gėjus. Tam­my Bald­ win, pir­mo­ji ho­mo­sek­sua­lios orien­ ta­ci­jos ne­sle­pian­ti JAV se­na­torė, vie­ no­je te­le­vi­zi­jos lai­do­je šmaikš­ta­vo, jog norėtų pa­si­kalbė­ti su Ch.Ha­ge­ liu, kad „įsi­ti­kintų, ar jo at­si­pra­šy­ mas nuo­šir­dus ir pa­kan­ka­mas“. Biud­že­to kar­py­mas?

Va­šing­to­ne kal­ba­ma, kad Ch.Ha­ ge­lio lau­kia ne­leng­vi iššū­kiai, svar­

biau­sias jų – ka­ri­nio biud­že­to ma­ ži­ni­mas. B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­si­ūlė per atei­nan­čius 10 metų su­ma­žin­ti JAV gy­ny­bos biud­žetą 500 mlrd. do­le­rių. 2011 m. rugsėjį duo­da­mas in­ter­ viu „Fi­nan­cial Ti­mes“ Ch.Ha­ge­ lis sakė: „Ma­nau, Gy­ny­bos de­par­ ta­men­tas „iš­ti­no“. Ne­ti­kiu, kad mūsų ka­riuo­menė per pa­sta­ruo­sius me­tus žvelgė į sa­ve kri­tiš­kai.“ Kai ku­rie kon­ser­va­tyvūs po­ li­ti­kai Va­šing­to­ne svars­to, kad Ch.Ha­ge­l is vei­k iau­s iai im­s is griež­tesnės tau­py­mo po­li­ti­kos nei jo pirm­ta­kai Leo­nas Pa­net­ta ar Ro­ber­tas Ga­te­sas. „Prieš tai pei­za­žas bu­vo niū­rus, da­bar de­be­sys dar juo­des­ni. Ma­ nau, Ch.Ha­ge­lis bu­vo įdar­bin­tas, kad at­liktų tai, kas būti­na, – su­ma­ žintų iš­lai­das“, – ko­men­ta­vo Tho­ mas Don­nel­ly, sau­gu­mo ir gy­ny­bos ana­li­ti­kas iš Va­šing­to­no. Be­je, Pen­ta­go­no biud­že­to kar­ py­mas pra­si­dėjo dar 2010 m. Tais me­tais jis siekė 690 mlrd., o šiais me­tais gy­ny­bai nu­ma­ty­ta skir­ti apie 616 mlrd. do­le­rių. Vis­gi jei iš­ lai­dos bus pra­dėtos kar­py­ti, Pen­ ta­go­nui ga­li tek­ti su­si­verž­ti dir­žus dar 500 mlrd. do­le­rių.

1995 m. J.Bren­na­ nas ta­po tuo­me­ čio agentū­ros vi­ ce­d i ­r ek ­t o­r iaus Geor­ge’o Te­ne­ to pa­dėjėju, o 1996 m. – CŽV Ar­ timųjų Rytų sto­ ties va­do­vu. 1999 m. jis grįžo į Va­šing­toną ir iki 2001 m. bu­vo G.Te­ne­to va­do­vau­ja­mos CŽV per­so­na­lo va­do­vas. Iki 2003 m. jis dir­bo CŽV di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju. 25 metų kar­jerą CŽV jis baigė kaip lai­ ki­na­sis Na­cio­na­li­nio ko­vos su te­ro­riz­ mu cent­ro di­rek­to­rius – juo dir­bo nuo 2004 m. iki 2005 m. rugpjū­čio. Ta­da J.Bren­na­nas ke­le­riems me­tams pa­ si­traukė iš vals­tybės tar­ny­bos, bu­vo Žval­gy­bos ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo al­jan­so pir­mi­nin­kas, Ana­lizės kor­po­ ra­ci­jos va­do­vas, kol ga­vo B.Oba­mos pa­si­ūlymą va­do­vau­ti ko­vai su te­ro­riz­ mu. Tar­nau­da­mas CŽV J.Bren­na­nas pir­ma­sis pa­vie­ši­no ne­su­ta­ri­mus, ki­lu­ sius tarp CŽV ir Baltųjų rūmų dėl iki­ ka­rinės žval­gy­bos, su­si­ju­sios su Ira­ ko ma­si­nio nai­ki­ni­mo gink­lais ir Sad­ da­mo Hus­sei­no re­ži­mo ry­šiais su te­ ro­ris­tais. Jis mo­ka arabų kalbą ir yra lai­ko­mas Ar­timųjų Rytų spe­cia­lis­tu. Būda­mas pre­zi­den­to pa­tarė­ju jis daug pri­si­dėjo pla­nuo­jant 2011 m. su­rengtą reidą prie­š „Al Qae­dos“ ly­derį Osamą bin La­deną. J.Bren­na­nas taip pat va­ do­va­vo ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­stan­goms pa­ža­bo­ti te­ro­ristų gru­puo­čių stiprė­ jimą Je­me­ne, Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­ se ir Šiaurės Af­ri­ko­je.

Ch.Ha­ge­lis 66 metų Ch.Ha­ ge­l is gimė Nort Pla­te, Neb­ras­ko­ je, ne­t ur­t in­g o­ je šei­mo­je. Viet­ na­me jis bu­vo pėsti­ninkų būrio va­das, da­ly­va­vo ope­ra­ci­jo­se Me­ kon­go del­to­je, bu­vo su­žeis­tas į krūti­ nę, ap­degė veidą ir bu­vo ap­do­va­no­tas dviem Pur­pu­rinės šir­dies or­di­nais. Jo krūtinė­je iki šiol yra likę šrap­ne­lio ske­ veldrų. Viet­na­me pa­tir­ti iš­gy­ve­ni­mai Ch.Ha­ge­liui gi­liai įstri­go šir­dy­je. Jie su­ for­ma­vo jo po­žiūrį į na­cio­na­linį sau­ gumą ir su­pra­timą, kad ka­ri­niai veiks­ lai yra pa­sku­tinė konf­lik­to spren­di­mo prie­monė, ga­li­ma tik tuo­met, kai vi­sos dip­lo­ma­tinės prie­monės iš­nau­do­tos. Grįžęs iš Viet­na­mo Ch.Ha­ge­lis dir­bo dau­gybę darbų, jam net te­ko pa­dirbė­ ti ra­di­jo ko­res­pon­den­tu, kol pa­ga­liau ga­vo vietą Neb­ras­kos at­sto­vo Kong­ re­se biu­re, kur pa­si­žymė­jo sa­vo su­ gebė­ji­mais. 1996 ir 2002 m. jis bu­vo iš­rink­tas į Se­natą. Ke­ti­no siek­ti pre­ zi­den­to po­sto 2008 m., bet at­si­sakė šio pla­no iš da­lies dėl įtemptų san­ ty­k ių su par­ti­jos va­do­vy­be. Ch.Ha­ ge­lis bu­vo mi­ni­mas ir kaip ga­li­mas kan­di­da­tas į vi­cep­re­zi­den­tus B.Oba­ mos ko­man­do­je, nes drau­ga­vo su juo būda­mas Se­na­te. Iš esmės jis su­ tin­ka su B.Oba­mos už­sie­nio po­li­ti­ka, nors nea­be­jo­da­mas pa­ro­do sa­vo ne­ pri­ta­rimą pre­zi­den­tui kai ku­rio­se sri­ ty­se, pa­vyzd­žiui, dėl JAV ka­ri­nių pa­ jėgų di­di­ni­mo Af­ga­nis­ta­ne 2009 m.

Ira­no ir Iz­rae­lio ko­men­ta­rai Iz­r ae­l io par­l a­m en­to Kne­s e­to pir­ mi­n in­k as Reu­ve­n as Riv­l i­n as pa­ reiškė, kad Iz­r ae­l is „su­s i­r ūpinęs“ dėl Ch.Ha­g e­l io pa­s ky­r i­m o, o Ira­ no už­s ie­n io rei­k alų mi­n is­te­r i­j a pa­ brėžė tu­r in­t i vil­t ies, jog Ch.Ha­g e­l io pa­s ky­r i­m as at­n eš „pra­k ti­n ių per­ mainų“ į Va­š ing­to­n o už­s ie­n io po­

Ko­vo­to­jas su te­ro­ris­tais

O Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) va­do­vu B.Oba­ma nu­tarė pa­ skir­ti sa­vo bu­vusį vy­riau­siąjį pa­ tarėją ko­vos su te­ro­riz­mu klau­si­ mais Johną Bren­naną. J.Bren­na­nas jau nuo 2008 m. galė­ jo va­do­vau­ti CŽV, ta­čiau B.Oba­ma tuo­met ne­si­ėmė teik­ti jo kan­di­datū­ ros Kong­re­sui, nes pa­reigū­nas bu­vo sie­ja­mas su šiurkš­čiais su­lai­kytųjų tar­dy­mais, įskai­tant imi­tuo­jamąjį skan­di­nimą, nors pa­ts kan­di­da­tas ka­te­go­riš­kai tai neigė. J.Bren­na­nas tei­si­no­si, kad yra „griež­tas dau­ge­lio G.W.Bus­ho ad­mi­nist­ra­ci­jos veiksmų,

li­t iką. Ira­n as ir JAV ne­s u­t a­r ia dau­ ge­l iu klau­s imų, įskai­t ant Ira­no vyk­ domą bran­duo­l inę pro­g ramą, ku­ rią, kaip ma­no Va­k arų ša­lys, Te­he­ ra­n as vyk­do siek­d a­m as bran­duo­l i­ nio gink­lo. Ch.Ha­g e­l is yra ra­g inęs JAV pra­dėti tie­s io­g i­nes de­r y­b as dėl Ira­no bran­duo­l inės pro­g ra­mos.

to­kių kaip pre­ven­ci­nis ka­ras Ira­ke, ir tar­dy­mo nau­do­jant prie­vartą, įskai­ tant imi­tuo­jamąjį skan­di­nimą, prie­ ši­nin­kas“. Nors su G.W.Bus­ho ad­ mi­nist­ra­ci­jos vyk­dy­tais kan­ki­ni­mais J.Bren­na­nas sa­ko­si ne­su­sijęs, jam jau kli­juo­ja­ma ki­ta ne­ma­lo­ni eti­ketė – prie­šta­rin­gai ver­ti­na­mos idė­jos nau­ do­ti be­pi­lo­čius lėktu­vus su­ma­ny­to­jo. J.Bren­na­nas vi­suo­met pa­brėžė, kad nau­do­ti be­pi­lo­čius lėktu­vus tei­siš­kai neužd­raus­ta. Ta­čiau žmo­gaus tei­sių at­sto­vai at­ker­ta, kad per to­kias ata­ kas daž­nai žūsta ci­vi­lių žmo­nių, o tai prie­šta­rau­ja tarp­tau­ti­nei tei­sei. CNN, „Was­hing­ton Post“, BNS inf.

13

trečiadienis, sausio 9, 2013

sportas

Sporto istorijos namams – penkeri Prieš penkerius metus didelis būrys klaipėdiečių šurmuliavo prie duris atvėrusių Sportininkų namų, kurie dažnai vadinami sporto muziejumi. Tvirtybė: K.Staponas šventė

pergalę aštuntajame turnyre.

„Tensho“ atletų pergalės

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Gausiai lanko svečiai

„Tai arti tiesos, – sakė jų vadovas Algirdas Plungė. – Čia sukaupta nemažai eksponatų, liudijančių solidžią Klaipėdos sporto istoriją. Faktai, kad pirmieji sporto klubai mūsų krašte kūrėsi 19-ojo amžiaus antroje pusėje, rodo, jog sportu čia pradėta domėtis daug anksčiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Per penkerius gyvavimo metus ekspozicija nuolat papildoma eksponatais.“ Penkeri metai, rodos, nedaug, tačiau per šį laiką namus aplankė daug sportui ir sporto istorijai neabejingų klaipėdiečių bei miesto svečių. Anot A.Plungės, sporto muziejui pradžia buvo padaryta dar 1984aisiais. Realiai šią idėją įgyvendinti ėmėsi tuometinis Sporto komiteto pirmininkas Jonas Kiseliovas. Jo pagalbininkė Bronė Dumskytė pradėjo komplektuoti ir ruošti pirmuosius eksponatus. Keitėsi miesto vadovai, keitėsi patalpos – muziejaus užuomazga kuriam laikui buvo išnykusi. Tačiau dalį buvusios ekspozicijos eksponatų lankytojai gali pamatyti.

Česlovas Kavarza Vilniuje surengtame „Sensei“ karatė kiokušin turnyre sėkmingai kovojo klaipėdiečiai, „Tensho“ klubo nariai. Dovana: švenčiant penkerių metų gimtadienį garsus dviratininkas R.Lupeikis įteikė A.Plungei (dešinėje)

„Šaulio“ statulėlę, kurią gavo tapęs geriausiu 1995 metų Lietuvos sportininku.

Klaipėdiečiai – prizininkai

Pagerbiami grįžę atletai

A.Plungė tvirtino, kad Sportininkų namų pavadinimas pasirinktas dėl to, kad čia yra ne vien sporto relikvijos, bet ir vieta, kur įvairiomis progomis renkasi jauni sportininkai, sporto senjorai, vyksta įvairūs renginiai. Nuo pat pirmųjų dienų čia pradėta aktyvi veikla. Nuolat rengiami seminarai treneriams. Ne kartą mūsų treneriams savo sukauptą patirtį yra perteikę profesoriai Kęstas Miškinis, Rūta Dadelienė, Antanas Skarbalius bei kiti Lietuvos sporto universiteto (buv. Kūno kultūros akademija) ir Lietuvos sporto informacijos centro specialistai. „Sportininkų namai – tai vieta, kur pagerbiami sportininkai, – džiaugėsi A.Plungė, – grįžę su pergalėmis iš įvairių svarbių varžybų. Čia dažnai lankosi miesto vadovai, kurie niekada neatsisako atvykti pasveikinti sportininkų, garsinančių miesto vardą Lietuvoje ir užsienyje.“ Atletų, trenerių, sporto darbuotojų jubiliejinių datų paminėjimas – prasminga tradicija. Čia susirenka žmonės, daug metų atidavę sportui, o vėliau pasitraukę iš aktyvios veiklos. Tokių susitikimų metu atgyja daugybė malonių prisiminimų, o namų archyvas pasipildo nauja in-

Ant tatamio varžėsi per 200 sportininkų iš devynių Lietuvos komandų. Uostamiesčio komandos treneris Darius Glodenis pagyrė Kęstutį Staponą, laimėjusį aštuntą turnyrą paeiliui. Draugo pėdomis seka ir Ugnius Mikalauskas, nesuklumpantis septintose varžybose. Taip pat nudžiugino pirmą vietą užėmęs Erikas Tilvikas. Jis įtikinamai įveikė vilnietį – Europos jaunučių pirmenybių bronzos medalio laimėtoją. Kiek nepasisekė Justui Tydekui. 11-metis klaipėdietis gerai pasirodė svorio iki 40 kg grupės varžybose – pirma laiko nugalėjo aukštesnio meistriškumo varžovą, tačiau finale jam rungtyniauti neleido trauma. Anot D.Glodenio, tai sėkmingiausias turnyras klubo istorijoje. Iš 22 sportininkų 16 užėmė prizines vietas.

Nešikas: K.Budrys ištesėjo duo-

tą žodį – olimpinės ugnies deglą padovanojo miestui.

formacija. Įvairiomis progomis paruošiami stendai, primenantys jubiliatų veiklą ir jų nuopelnus. Apstu proginių renginių

Pasak A.Plungės, nuolat ruošiami proginiai renginiai. Paminėtas „Žalgirio“ draugijos 65-metis (2009 m.). Gausų dviračių turizmo mėgėjų būrį sudomino tarpkontinentinio dviračių žygio Klaipėda– Vladivostokas, vykusio prieš 50 metų, paminėjimas (2010 m.). Daug praeityje garsių lengvaatlečių turėjo gerą progą pabendrauti, minint Lietuvos lengvosios atletikos penkiasdešimtmetį (2011 m.). Pažymint šalies krepšinio penkiasdešimtmetį (2012 m.), į šia proga skirtą renginį nepasididžiavo atvykti ir buvę klaipėdiečiai – pasaulinio garso krepšinio įžymybės: dukart pasaulio čempionas, olimpinis čempionas Modestas Paulauskas, pasaulio čempionė, dukart Europos nugalėtoja Jūratė Daktaraitė. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atminimo dovanas pasižymėjusiems uostamiesčio

Nugalėtojai: Katryna Ilginytė, Kęs Tradicija: Sportininkų namuose dažnai į svarbias varžybas išlydimi ir

sutinkami atletai.

taikliarankiams įteikė LKF garbės prezidentas Vladas Garastas. Irkluotojai paminėjo datą, kokią gali minėti tik klaipėdiečiai. Šiai sporto šakai Klaipėdoje – 125 metai (2010 m.)! Visi svečiai nebūtų tilpę ankštose Sportininkų namų patalpose, todėl A.Plungės parengtas pasakojimas apie Klaipėdos irklavimo istoriją buvo pakartotas erdvesnėje auditorijoje, kur dalyvavo apie 200 miesto irklavimo entuziastų ir svečių iš kitų miestų bei šalių. Ateina ir jaunas, ir senas

„Sportininkų namų lankytojai – patys įvairiausi, – sakė A.Plungė. – Ateina žemesnių klasių moksleiviai, su kuriais yra galimybė padiskutuoti apie tai, ar verta sportuoti. Dažnai sutinkami vidurinių mokyklų moksleiviai, gimnazistai. Lankosi studentų grupės. Vasarą dažni svečiai yra kitų miestų sportininkai, stovyklaujantys pajūryje. Studentai čia turi galimybę ne tik susipažinti su sporto istorija, bet ir gauti medžiagą, reikalingą rašant kursinius darbus ar refe-

Vytauto Liaudanskio nuotr.

ratus, kurią ne visada galima rasti bibliotekose.“ Garbingiausi Sportininkų namų lankytojai pasirašo Garbės svečių knygoje, kuri po kurio laiko irgi taps vertingu eksponatu. Anot A.Plungės, archyvas yra nuolat kaupiamas ir papildomas. Jau sukaupta nemažai literatūros, žinynų, nuotraukų, vaizdo įrašų, senjorų prisiminimų (rašytų ir įkalbėtų). „Skubame, nes praeitų įvykių liudininkų vis mažėja“, – pabrėžė vadovas. Sportininkų namų veikla išeina ir už savo sienų ribų. Organizuota senjorų išvyka į Lietuvos 1-osios tautinės olimpiados 70-mečio paminėjimą Kaune (2008 m.), šalies 1-ąjį sporto senjorų suvažiavimą (2010 m.). Rezultatyviai prisidėta prie kampanijos renkant Londono olimpinių žaidynių olimpinio deglo nešėją ir fiksuojant šį reikšmingą įvykį. A.Plungė didžiuojasi, kad olimpinės ugnies deglas, kurį nešė klaipėdietis Kazimieras Budrys, yra Sporto muziejaus eksponatas.

tutis Staponas, Vincentas Skarbalius, Deividas Kuprys, Ugnius Mikalauskis, Ričardas Mika, Erikas Tilvikas. Finalininkas: Justas Lydekas. Trečiosios vietos prizininkai:

Karolis Glodenis, Lukas Ūselis, Airidas Skirsgilas, Robertas Kamandulis, Rimgaudas Ličkus, Lukas Gilvonauskas, Gediminas Paulauskas, Mantas Varanavičius.

Sporto telegrafas Pietų Amerikoje. Dakaro ralio trečiajame etape dalyviams Peru teko įveikti 342 km, kurio greičio ruožai sudarė 243 km. Automobilių klasėje Benediktas Vanagas ir jo šturmanas Saulius Jurgelėnas su „OSCar“ finišavo 121-i (7 val. 35 min. 54 sek.) tarp 126 klasifikuotų ekipažų ir bendrojoje įskaitoje iš 126-osios pozicijos pakilo į 125-ąją. Antrus metus iš eilės dalyvaujantis motociklininkas Gintautas Igaris su „Yamaha“ trečiajame etape užėmė 120-ąją vietą tarp 163 klasifikuotų dalyvių ir bendrojoje įskaitoje iš 105-osios pozicijos nukrito į 117-ąją. Trečiąjį etapą laimėjo čilietis Francisco Lopezas su KTM, kuriam lietuvis finiše pralaimėjo 1 val. 45 min. 6 sek.

14

trečiadienis, sausio 9, 2013

sportas Miesto pirmenybėse

Krepšininkus priėmė meras

Moterys metė iššūkį A.Saboniui

Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionate sužaistos vienerios rungtynės. „AMG-Titanikas“ gana lengvai 6:1 palaužė „Kruopos“ penketuką. Tris įvarčius nugalėtojams pelnė Dmitrijus Bujanauskas, du – Audrius Šopis, vieną – Andrius Piekus. Pralaimėjusiesiems garbės įvartį įmušė Edgaras Drąsutis.

Meras Vytautas Grubliauskas susitiko su „Švyturio“ krepšinio lygos vadovu Andriumi Aušra ir joje rungtyniaujančių komandų vadovais. Svečiai paprašė miesto galvos kai kurias rungtynes rengti sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10). V.Grubliauskas patikino, jog bus priimtas teigiamas sprendimas.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) „Žvaigždžių dienos“ rungtynėse LMKL rinktinė kovos su šalies senjorų komanda, kurią į priekį ves legendinis Arvydas Sabonis. Jam kovoti padės kiti garsūs žaidėjai. Šventė vyks sausio 27 d. Prienų krepšinio arenoje. Komandų sudėtys bus paskelbtos artimiausiu laiku.

Sporto telegrafas Pagerbtuvės. Rytoj 16 val. Sportininkų namuose (S.Daukanto g. 24) 80mečio proga bus sveikinamas Lietuvos nusipelnęs treneris, tarptautinės kategorijos teisėjas Petras Abelkis. Futbolas. Rytoj Klaipėdos salės futbolo 1-osios lygos čempionate vyks dvejos rungtynės. Klaipėdos universiteto sporto salėje (Sportininkų g. 13) 20.30 val. žais „Klaipėdos universitetas“ ir „Kruopa“, 21.30 val. rungtyniaus „Vakarų Baltija“ ir LCC.

R.Avižonio turnyre Česlovas Kavarza

L.Messi – ketvirtas kamuolys Šveicarijoje, Ciuriche, buvo paskelbti geriausi praėjusių metų futbolininkai. Tarp vyrų ketvirtą kartą iš eilės geriausiu tapo argentinietis Lionelis Messi, tarp moterų – JAV rinktinės puolėja Abby Wambach.

Klaipėdoje surengtas tradicinis tarptautinis vaikų rankinio turnyras treneriui Regimantui Avižoniui atminti.

Jaunieji rankininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos varžėsi trijose amžiaus grupėse. Vyriausių berniukų, gimusių 1997-1998 metais, varžybas laimėjo svečiai iš Gardino (Baltarusija). Jie aplenkė antrąją vietą užėmusius klaipėdiečius (treneris Vidmantas Toliušis) ir trečiąją – kauniečius. Geriausiai sekėsi 1999-2000 metais gimusioms Klaipėdos jaunutėms, treniruojamoms Jolantos Mikutienės. Jos, nugalėjusios komandas iš Kretingos, Tervetės (Latvija), Gardino (Baltarusija), užėmė pirmąją vietą. To paties amžiaus berniukų turnyre neįveikiama buvo Tervetės ekipa. Tik jai pralaimėjo Klaipėdos rankininkai (trenerė Rasa Ramilienė). Treti buvo latviai iš Vainodės.

Titulai: L.Messi ir A.Wambach – geriausi praėjusių metų planetos žaidėjai.

„Barcelona“ klubo puolėjas aplenkė komandos draugą Andresą Iniesta ir Madrido „Real“ žvaigždę Cristiano Ronaldo. 25 metų L.Messi per 2012 metus įmušė net 91 įvartį ir pagerino pasaulio rezultatyvumo rekordą. Jo triumfo „Auksinio kamuolio“ rinkimuose ir buvo tikimasi. Laimėdamas ketvirtą „kamuolį“, L.Messi pagerino ir dar vieną rekordą. Argentinietis aplenkė legendinį prancūzą ir UEFA prezidentą Michelį Platinį, kuris „Ballon d‘Or“ titulą laimėjo tris kartus

iš eilės: 1983, 1984 ir 1985 metais. C.Ronaldo „Auksinį kamuolį“ yra iškovojęs 2008 metais, o A.Iniesta šio apdovanojimo dar neturi. Taip pat buvo išrinkti geriausi treneriai. 2012 metų geriausio moterų komandos trenerio titulas atiteko Pia Sundhage, treniravusiai JAV moterų rinktinę. Ji aplenkė Prancūzijos rinktinės trenerį Bruno Bini ir Japonijos komandos strategą Norio Sasaki. Geriausio vyrų komandos trenerio titulas atiteko Ispanijos

ekipos specialistui Vicentei del Bosque. Jis aplenkė buvusį „Barcelona“ strategą Pepą Guardiolą ir Madrido „Real“ trenerį Jose Mourinho. Buvo išrinktas ir geriausias 2012 metų vienuoliktukas. Visi į jį patekę žaidėjai rungtyniauja Ispanijoje. Dešimt atletų atstovauja „Barcelona“ arba Madrido „Real“ klubams, tik vienintelis Madrido „Atletico“ puolėjas Radamelis Falcao sugebėjo įsibrauti tarp Madrido ir Barselonos žaidėjų. „Klaipėdos“ inf.

„Reuters“ nuotr.

Simbolinė rinktinė Vartininkas: Ikeras Casillasas (Madrido „Real“), gynėjai: Dani Alvesas („Barcelona“), Marcelo (Madrido „Real“), Gerardas Pique („Barcelona“), Sergio Ramosas (Madrido „Real“), saugai: Xabi Alonso (Madrido „Real“), Xavi Hernandezas („Barcelona“), Andresas Iniesta („Barcelona“), puolėjai: Lionelis Messi („Barcelona“), Radamelis Falcao (Madrido „Atletico“), Cristiano Ronaldo (Madrido „Real“).

Klaipėdos titulai – tauragiškiams Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Atvirose Klaipėdos badmintono jaunimo pirmenybėse šeimininkams stiprią konkurenciją sudarė svečiai iš Tauragės, laimėję tris aukso medalius iš penkių.

Taurė: turnyro prizininkus ap-

dovanojo „Viesulo“ sporto centro direktorius E.Klimas.

Vaikinų varžybose tauragiškis Tautvydas Liorančas lemiamoje kovoje įveikė uostamiesčio ekipos lyderį Igną Rezniką 21:19, 21:15 Varžybose dėl 3-iosios vietos irgi pergalę šventė svečias – Laurynas Sparnauskis, dukart 21:18 nugalėjęs klaipėdietį Karolį Eimutaitį.

Tarp merginų aukso medalį iškovojo viena su klaipėdietėmis kovojusi tauragiškė Gabrielė Janušonytė. Ji finale 21:1, 21:18 palaužė Samantą Drungilaitę. Dėl bronzos žetono rungtyniavo Elizabet Beržanskytė ir Veronika Michailova. Pajėgesnė buvo pastaroji sportininkė 21:8, 12:21, 21:13. Trečiąjį čempionų titulą svečiai iškovojo mišrių dvejetų turnyre. T.Liorančas ir G.Janušonytė finale gana nesunkiai palaužė kretingiškio Giedriaus Dimos ir klaipėdietės S.Drungilaitės duetą – 21:15, 21:12. Trečiąją vietą užėmė K.Eimutaitis ir E.Beržanskytė, varžybose dėl

prizinės pozicijos 21:17, 21:19 palaužę komandos draugus Paulių Bertašių ir V.Michailovą. Uostamiesčio vaikinams pavyko reabilituotis dvejetų grupėje. Auksą iškovoję K.Eimutaitis ir I.Reznikas lemiamoje dvikovoje 22:20, 21:16 nugalėjo Giedrių ir Ernestą Dimas iš Kretingos. Ant trečiojo prizininko pakylos laiptelio kopė tauragiškiai T.Liorančas ir Lukas Rimkus. Merginų dvejetų varžybose viešnių nebuvo – varžėsi vien Klaipėdos badmintonininkės. Nesunkiai pirmąją vietą užėmė S.Drungilaitė ir V.Michailova. Sidabro medalius

iškovojo Sofija Bagdonaitė ir Viktorija Jankūnaitė, bronzos – Patricija Levinskaitė ir Gabija Mockutė. „Tai, kad tauragiškiai išsivežė tris aukso medalius – nieko keisto, – sakė klaipėdiečių komandos treneris Antanas Narvilas. – Merginų grupėje nedalyvavo stipriausios mūsų žaidėjos – Gabija Narvilaitė, Rebeka Aleksevičiūtė, Agnė Kupliauskaitė, Ugnė Graužinytė. O svečiai T.Liorančas ir G.Janušonytė yra tarp pajėgiausių jaunųjų žaidėjų Lietuvoje. Svečiai atvyko kovingai nusiteikę ir davė gerų pamokų mūsų žaidėjams.“

19

trečiadienis, sausio 9, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith Mcnaugaht knygą „Tikras stebuklas“.

Judith Mcnaugaht. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. Judith McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako Judith McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 15 d.

Avinas (03 21–04 20). Jausitės prislėgtas dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių požiūrio į jus. Manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Galimas emocijų protrūkis. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Jautis (04 21–05 20). Išsiskirs jūsų ir aplinkinių požiūriai į tam tikrus svarbius dalykus. Tačiau nereikia pulti ginčytis, konfliktuoti, bandyti pakeisti kito žmogaus nuomonę, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Dvyniai (05 21–06 21). Svajosite, sieksite idealo. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Vėžys (06 22–07 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Kitaip pridarysite daug žalos. Pasistenkite atsipalaiduoti ir nusiraminti. Visi nemalonumai praeis ir rytoj galėsite užsiimti įprastais reikalais. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis. Mergelė (08 24–09 23). Nepraleiskite progos darbe pasitelkti savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Tai jus įkvėps ir suteiks naujų jėgų. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų norai gali būti per dideli, todėl tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Skorpionas (10 24–11 22). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Šaulys (11 23–12 21). Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk negalite žinoti, kas gali nutikti dar šiandien. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena bendrauti su draugais. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Vandenis (01 21–02 19). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palankus laikas užsiimti protine veikla. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas bus malonus. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.

Spektaklį „O’Fortuna“ Klaipėdoje šoks trupė iš Rygos Rytoj Klaipėdoje bus rodomas modernaus šokio spektaklis „O’Fortuna“, kurį pristatys Rygos šokių trupė „Dzirnas“. Tai pirmas ir vienintelis šios latvių šokių trupės pasirodymas Lietuvoje.

Kolektyvas iš Rygos pristatys savo naujausią darbą „O’Fortuna“ pagal Carlo Orffo „Carmina Burana“ muziką. Jis pasakoja apie deivę Fortūną, kuri lemia žmonių likimus, sėkmes ir nesėkmes. Istorija sukasi apie šešias asmenybes, mėginančias pelnyti deivės palankumą.

Tai spektaklis, jau spėjęs sulaukti didžiulio pasisekimo Latvijoje. Jo choreografiją kūrė bene žymiausias Latvijos choreografas Agris Danilevičius kartu su italu Markusu Zmolnigu. Latvis choreografas Lietuvos publikai pažįstamas iš tokių scenos darbų kaip „Velnio nuotaka“, „Voro vestuvės“, „Monmartro žibuoklė“ ir kitų. Spektaklio „O’Fortuna“ kostiumų dizainerė – Evija Dabolina. Šokių mokykla „Dzirnas“ įkurta 1985-aisiais. Šiuo metu tai didžiausia mokykla Baltijos šalyse. Joje užsiėmimus lanko daugiau nei 200 šokėjų, o su jais dirba daugiau

nei dvi dešimtys kvalifikuotų pedagogų. Profesionalių šokėjų trupė kiekvienais metais kuria vis naują projektą. Tarp naujausių publikai jau pristatytų spektaklių – „Queen“, „Bonnie and Clyde“, „Akuna matata“, „Adiemus“ ir kiti. Modernaus šokio spektaklį „O’Fortuna“ Rygos šokių trupė „Dzirnas“ sausio 10 d. 19 val. parodys Klaipėdos koncertų salėje. Bilietai – po 25–35 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems taikoma 15 proc. nuolaida. Bilietus platina „Bilietai.lt“. „Klaipėdos“ inf.

Šokis: „O’Fortuna“ – naujausias rygiečių trupės „Dzirnas“ spektaklis.

Organizatorių nuotr.

Orai

Šiandien be žymesnio sniego. Temperatūra bus nuo 0 iki 6 laipsnių šalčio, pajūryje bus šilčiau, apie 1 laipsnį šilumos. Ketvirtadienį numatomi krituliai, daugiausia sniegas, vietomis snigs gausiai. Bus vėjuota. Temperatūra naktį 2–7 laipsniai šalčio, dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.

Šiandien, sausio 9 d.

–4

-1

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

–3

Šiauliai

Klaipėda

–4

Panevėžys

–5

Utena

–4

8.38 16.14 7.36

9-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 356 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

–4

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +9 Berlynas +8 Brazilija +25 Briuselis +7 Dublinas +7 Kairas +13 Keiptaunas +22 Kopenhaga +7

kokteilis Šiukš­lės iš Bal­ta­ru­si­jos? Pas­kai­tęs apie šiukš­lė­mis nu­sė­tą Bal­ ti­jos jū­ros pa­k ran­tę, itin su­si­ner­vi­no Vyc­ka. Jis rė­žė iš pe­t ies: „Ar „Kok­tei­ lis“ ir jo skai­ty­to­jai ži­no, kad šiukš­les pa­jū­r y­je pa­l ie­ka ne tik Lie­tu­vos pa­ jū­r io lan­k y­to­jai? Šiukš­lės at­ke­l iau­ ja ir iš ki­t ų vals­ty­bių, kaip an­tai Šve­ di­jos, Vo­k ie­t i­jos, Lat­v i­jos, gal net Ru­ si­jos, Suo­mi­jos ir Es­t i­jos. Naf­tos pro­ duk­t ų ter­š a­lai mū­s ų pa­jū­r y­je at­si­ ran­da iš lai­v ų, jū­ro­je plau­k io­jan­čių ne tik su Lie­t u­vos vė­l ia­va. Šiukš­lės at­ke­l iau­ja ir iš to­k ių vals­t y­bių, ku­ rios net ir ne­tu­ri jū­ros pa­kran­tės. Tu­ riu ome­ny­je Bal­ta­r u­si­ją, iš ku­r ios at­ lie­kos Bal­ti­ją pa­sie­kia at­plauk­da­mos mū­sų upių tė­vu – Ne­mu­nu“.

Londonas +10 Madridas +5 Maskva –9 Minskas –7 Niujorkas +10 Oslas 0 Paryžius +7 Pekinas –3

Praha +6 Ryga –1 Roma +12 Sidnėjus +22 Talinas +4 Tel Avivas +11 Tokijas +9 Varšuva –1

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vilnius

–4

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-4

-1

0

0

6

+1

0

-2

-3

10

rytoj

penktadienį

-4

-6

-8

5

1401 m. Ma­rien­bur­ge pa­si­ krikš­ti­jo apie 80 žy­miau­ sių Že­mai­ti­jos ba­jo­rų. 1776 m. gi­mė lie­t u­v ių tau­to­sa­ki­nin­kas, poe­tas ir ver­tė­jas Liud­vi­kas Ge­ di­mi­nas Rė­za. Mi­rė 1840 m. Ka­ra­liau­čiu­je. 1873 m. mi­rė Pran­cū­z i­ jos im­pe­ra­to­r ius Na­po­ leo­nas III. 1895 m. vo­kie­tis Vil­hel­ mas Rent­ge­nas pa­skel­ bė apie vė­liau jo pa­var­ de pa­va­d in­t ų rent­ge­no spin­du­lių at­ra­di­mą.

ga­li­ma ras­ti įvai­rios ir gra­žios stik­lo ta­ros.

Val­di­nin­kų ne­lanks­tu­mas Pik­tas it šir­šė bu­vo ir Jo­k ū­bas. „Jau vien tai, jog šiukš­l ia­dė­žės bū­na pil­nos, by­lo­ja, kad jų trūks­ta, – kri­ti­kos strė­l ių ne­gai­lė­jo vy­r iš­k is. – Va­d i­na­si, rei­k ia jų dau­g iau. Ste­bi­na val­di­nin­k ų, at­sa­k in­g ų už mies­to tvar­ką, ne­lanks­ tu­mas. Aš dir­bu ad­m i­n ist­ra­ci­n į dar­ bą, ta­čiau kiek­v ie­ną die­ną ne­ven­g iu pa­si­dai­ry­ti po te­ri­to­ri­ją. Ir jei­gu ma­tau ne­t var­ką, sten­g iuo­si ne­dels­da­mas ją pa­nai­kin­ti. Ma­ny­čiau, kad ir ki­ti tu­rė­tų va­do­vau­tis to­kiu prin­ci­pu. Ta­da mū­sų mies­tas bū­tų dar gra­žes­nis.“ O štai Te­se­re­sas ne­ti­k i, kad klai­pė­die­ čiai są­mo­nin­g i. „Pi­lie­čiams „iki lem­pu­tės“ tie kon­tei­ne­ riai – kur no­ri, ten ir der­gia“, – tėkš­te­lė­jo sa­vo nuo­mo­nę skai­ty­to­jas. Ir Sta­jus pa­no­ro pa­si­pik­tin­ti: „Pi­ni­gus už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą prie jū­ros rin­ko. Tai ga­lė­jo ir mai­šų šiukš­lėms nu­pirk­ti“.

Linksmieji tirščiai Tupi papūga virtuvėje, žiūri, kaip šei­ mininkė verda vištą. Po kurio laiko pa­ reiškia: – Gal užteks iš lavono tyčiotis?! Čes­ka (397 719; skai­ty­to­jai, sa­vo pro­tin­gas min­tis ga­li­te iš­reikš­ti ne tik te­le­fo­nu, bet ir so­cia­li­nia­me „Fa­ce­book“ tink­la­la­py­je: „Klai­pė­dos“ laik­raš­čio „Kok­tei­lis“)

1974 m. te­ro­ris­tams gra­ si­nant bri­t ų ar­m i­ja, pa­ nau­do­ju­si tan­kus, ap­su­ po Heath­row oro uos­tą Lon­do­ne. 1991 m. Ku­ba ir SSRS pa­ si­ra­šė su­si­ta­ri­mą, ku­riuo pre­k iau­t i tar­pu­s a­v y­j e nu­tar­ta dirb­ti­nai že­mo­ mis kai­no­mis. 1992 m. ser­bai Bos­ni­jo­ je ir Her­ce­go­v i­no­je pa­ skel­bė sa­vo res­pub­l i­ką, ta­čiau pa­reiš­kė, jog liks fe­de­ra­l i­nės Ju­gos­l a­v i­ jos da­li­mi.

Sužalotas mokytojas laimėjo Pra­ga­riš­kas karš­tis

Mo­ky­to­jas, mė­ne­sį ne­ga­lė­jęs dirb­ti dėl akies su­ža­lo­ji­mo, pa­tir­to dėl mo­ ki­nio svies­tos snie­go gniūž­tės, tu­rė­ tų gau­ti įpras­tą kom­pen­sa­ci­ją už ne­ lai­min­gus at­si­ti­ki­mus dar­be, sa­ko­ma piet­va­ka­ri­nio Frei­bur­go mies­to ad­ mi­nist­ra­ci­nio teis­mo gruo­dį priim­ tos nu­tar­ties san­trau­ko­je. In­ci­den­tas įvy­ko, kai kar­tą mi­ nė­tam mo­ky­to­jui išė­jus į mo­kyk­ los kie­mą apie 15 moks­lei­vių pra­ dė­jo svai­dy­ti į jį snie­gą. Iš pra­džių pe­da­go­gas mė­gi­no gin­tis, dangs­ty­da­mas vei­dą ap­lan­ ku, sa­ky­da­mas vai­kams, kad ne­są­ ži­nin­ga pul­ti jį vi­su bū­riu, ir iš­ muš­da­mas gniūž­tes jiems iš ran­kų. Ga­liau­siai jis pa­ts įsi­trau­kė į mū­šį. Mo­kyk­los ta­ry­ba nu­spren­dė, kad to­kiu bū­du mo­ky­to­jas ne­si­lai­kė hie­ rar­chi­jos su sa­vo mo­ki­niais ir el­gė­si kaip jiems ly­gus, pra­dė­jęs pa­ts svai­ dy­ti į juos snie­gą, nu­ro­dė teis­mas. Ieš­ko­vui per šį su­si­rė­mi­mą vie­ na gniūž­tė pa­tai­kė tie­siai į akį, to­ dėl pri­rei­kė ope­ra­ci­jos, dėl ku­rios

Nukentėjo: po sniego mūšio su mokiniais mokytojui prireikė operacijos.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

mo­ky­to­jas“. Teis­mas pri­dū­rė, kad dėl šių prie­žas­čių su­ža­lo­ji­mas tu­ri bū­ti lai­ko­mas dar­bi­ne trau­ma, ta­ čiau pa­žy­mė­jo, kad ši in­terp­re­ta­ci­ja ne­tu­ri bū­ti tai­ko­ma aiš­kiai „per­dė­ tam“ el­ge­siui, to­kiam kaip muš­ty­ nės po bend­ro­vės šven­ti­nio va­ka­ rė­lio ar­ba vai­ra­vi­mui ap­svai­gus nuo al­ko­ho­lio dar­bo me­tu. BNS inf.

Žiemą – skersai Antarktidos Didžiosios Britanijos veteranas ke­ liautojas seras Ranulphas Fienne­ sas pirmadienį išplaukė į Antarkti­ dą, vadovaudamas komandai, kuri ketina tapti pirmąja, perėjusia pie­ tinį žemyną žiemą, o šį žygį jis va­ dina kelione į nežinomybę be jokių galimybių būti išgelbėtiems, jeigu nutiktų nelaimė.

R.Fiennesas ir jo šešių narių ko­ manda išplaukė iš Keiptauno ir planuoja pasiekti šalčiausią vietą pasaulyje dar šį mėnesį, o beveik 4 tūkst. kilometrų žygis turėtų pra­

Aust­ra­l i­ja, kur siau­čia miš­k ų gais­rai, lau­k ia karš­čio ban­gos. Ekst­re­ma­lus karš­t is, už­plū­dęs Aust­ra­l i­ją, pri­ver­tė ša­lies Me­teo­ro­lo­g i­jos biu­rą at­nau­jin­ti nau­do­ja­mą tem­pe­ra­t ū­r ų ska­lę ir pri­ dė­t i nau­jų spal­v ų kli­ma­to že­mė­la­pį, at­spin­dė­siantį ki­tos sa­vai­tės pro­g no­ zes. Nau­jau­sia­me Me­teo­ro­lo­g i­jos biu­ ro pro­gno­zių že­mė­la­py­je ki­tam pir­ma­ die­niui Cent­ri­nė Aust­ra­li­ja pa­ž y­mė­ta ro­ži­ne spal­va, o šis spal­vos ko­das reiš­ kia, kad čia tem­pe­ra­tū­ra pa­k ils aukš­ čiau kaip 50 laips­n ių Cel­si­jaus. Biu­ro kli­ma­to ste­bė­se­nos ir pro­gno­zių sky­ riaus va­do­vas Da­vi­das Jo­ne­sas tei­gė, kad nau­jo­ji ska­lė, ku­rio­je ro­ž i­nė spal­ va žy­m i 52–54 laips­n ių tem­pe­ra­t ū­rą, ro­do, kad ga­l i bū­t i pa­ge­r in­tas se­nas karš­čio re­kor­das. „FRAN­CE 24“ inf., AFP nuo­tr.

jis mė­ne­sį ne­ga­lė­jo dirb­ti. Vis dėl­to tei­sė­jai nu­ta­rė, kad mo­ky­to­jas „dėl sa­vo ge­rų san­ty­kių su moks­lei­viais lai­kė jų puo­li­mą snie­go gniūž­tė­mis ne pik­ta­va­liš­ku el­ge­siu, o džiaugs­ mo ir iš­šū­kio iš­raiš­ka“. Mo­ky­to­jas ar­gu­men­ta­vo, „jog jei­gu bū­tų griež­tai rei­ka­la­vęs, kad jie liau­tų­si ir pa­lik­tų jį ra­my­bė­je, jis bū­tų ap­si­kvai­li­nęs vai­kų aky­se kaip

Iš jū­ri­nin­kų nuo­ty­kių O Kris­t u­pas Ko­lum­bas pir­mo­sios sa­ vo ke­lio­nės me­tu Hai­čio sa­lo­se pa­ma­ tė vie­t i­n ius gy­ven­to­jus, žai­d žian­čius di­de­l iu stan­d žiu ka­muo­l iu. At­ro­dė neį­t i­kė­t i­na, kad ka­muo­lys, at­si­mu­šęs į že­mę, pa­šok­da­vo aukš­tai į orą. K.Ko­ lum­bas at­si­ve­žė į tė­vy­nę ke­le­tą ga­ba­ lų nuo­sta­bios me­d žia­gos (kau­čiu­ko), bet tais lai­kas ji nie­ko ne­su­do­mi­no.

Algis, Bazilė, Gabija, Julijonas, Marcijona, Vaigalis

1944 m. Kliv­len­de (JAV) gais­re žu­vo An­t a­nas Sme­to­na, Lie­tu­vos pre­ zi­den­tas. Gi­mė 1874 m.

Vie­nas Vo­kie­ti­jos mo­ky­to­jas lai­ mė­jo by­lą, ku­rią jis iš­kė­lė sa­vo mo­kyk­lai, kai su­ža­lo­ji­mas, pa­tir­ tas per snie­go mū­šį su mo­ki­niais, bu­vo pri­pa­žin­tas trau­ma dar­be. Ra­di­niai: pa­vaikš­čio­jus pa­jū­riu,

Vardai

sausio 9-ąją

Rytas

-5

–4

–6

sidėti kovą. 68 metų R.Fiennesas, laikomas vienu didžiausių tebegy­ venančių keliautojų, 2009-aisiais tapo seniausiu į Everesto viršūnę kada nors įkopusiu britu, sakoma jo tinklalapyje. Jis taip pat yra perėjęs skersai Arktį ir Antarktidą, o per 1992– 1993 metų ekspediciją perėjo An­ tarktidą be kitų pagalbos. Paskutinis mėginimas pereiti Antarktidą žiemos metu buvo su­ rengtas XX amžiaus pradžioje, ta­ čiau keliautojai tąsyk įveikė tik apie 100 kilometrų.

Antarktidoje užfiksuota žemiau­ sia pasaulyje temperatūra – beveik minus 90 laipsnių Celsijaus, o per šešis mėnesius truksiantį žygį, kuris daugiausiai vyks poliarinės nakties tamsoje, numatoma susi­ durti su maždaug minus 70 laips­ nių speigu. „Tai pirmasis kartas – kai išeisi­ me, visi lėktuvai, visi laivai dings iš Antarktidos aštuoniems mėne­ siams; būsime vienui vieni, o to­ kiais atvejais galima žūti“, – pa­ žymėjo R.Fiennesas. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.