PIRMAS miesto dienraĹĄtis
TREÄŒIADIENIS, SAUSIO 16, 2013
www.kl.lt
12 (19 615)
12
RUBRIKA A?2š6.162;6@ @.B@6< #
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
N.VencÂkieÂnÄ&#x2014; suÂĹžiÂnoÂjo apie nauÂjus kalÂtiÂniÂmus.
Lietuva 7p.
Ar ryÂĹĄis D.CaÂmeÂroÂnas reÂfeÂrenÂduÂmui dÄ&#x2014;l iĹĄÂstoÂjiÂmo iĹĄ ES?
BĹŤsÂto deÂtaÂlÄ&#x2014;s liuÂdiÂja saÂviÂtÄ&#x2026; diÂzaiÂneÂriĹł fiÂloÂsoÂfiÂjÄ&#x2026;.
Pasaulis 10p.
KĹŤrybinÄ&#x2122; ugnÄŻ
LietuviĹĄkas ra cionalizmas ir ĹĄvarus minimalizmas. Taip savo darbo vai siĹł ÄŻvertina archi tektĹł tandemas, kai kalba pasisuka apie judviejĹł kurto interjero stiliĹł. IĹĄ pirmo Ĺžvilgsnio nepretenzingas bĹŤstas patraukia dÄ&#x2014;mesÄŻ neÄŻprastais sprendimais ir iĹĄtobu lintomis detalÄ&#x2014;mis, kurios liudija savi tÄ&#x2026; tiek paÄ?iĹł uĹžsa kovĹł, tiek kĹŤrÄ&#x2014;jĹł filosofijÄ&#x2026;.
Lina Bieliaus
kaitÄ&#x2014;
ď Ž Ĺ vara: TR
namai
ÄŻĹžiebia ir stik lai
niai
_VNb ZN VNb [RV QN
b TVNb Â&#x201C; a\ XVb Z\ a\ cN
l.bieliauskaite@kl.lt Q\ cN c\ `V XĂ _ kad standartiniĹł Ă&#x203A; WNV sprendimĹł ĹĄei mininkai nepagei â&#x20AC;&#x17E;Lova, vonia dauja. TaÄ?iau ir kosmetinis Atgaiva kĹŤnui jiems buvo priimtina sta- Vietoje ir sielai tai, kas kitus Ĺžmo- liukas â&#x20AC;&#x201C; viskas, ko Ä?ia durĹł â&#x20AC;&#x201C; uĹžuolai ArchitektĹł stu reikia. Panes gali ĹĄoki dos talpo dijos â&#x20AC;&#x17E;KĹŤnasâ&#x20AC;&#x153; vertikaliÄ&#x2026; kryp kĹŤ- jere turÄ&#x2014; ruoti, ar tai, kad inter- ban je daug atskirĹł niĹĄĹł, erdviĹł, DaugelÄŻ ĹĄiame bĹŤste nuste rÄ&#x2014;jams Vitalijui tÄŻ ir pabrÄ&#x2014;Ĺžti bin tĹł JankĹŤnui ir Ma dÄ&#x2014; aukĹĄMorkĹŤnui blo riui kuriĹł neÄŻ atsirasti tokiĹł daiktĹł, din me jas sukooperuoti, padi- tai, jog jame yra vienintelÄ&#x2014;s tĹł ir tas lubas. Name taip kuo pat ÄŻrengti lamanoma ÄŻsigy ti â&#x20AC;&#x201C; ti parduo- jung miegamojo zonÄ&#x2026; ir joje su- kujÄ&#x2014;s durys. Jas visas, net lau- bai aukĹĄti, nestandar dos priemiesty to namo KlaipÄ&#x2014;- tuvÄ&#x2014;je.â&#x20AC;&#x153; je tiniai langaiâ&#x20AC;&#x153;, slan- â&#x20AC;&#x201C; pasa ti tai, kas su kias sistemas formulavo esmi ĹĄeimininkai sukojo V.JankĹŤnas drabuĹžinÄ&#x2014;je pa Nors ir ne nau sielos atgaivaâ&#x20AC;&#x153;, sijÄ&#x2122; su kĹŤno ir uĹžuolai nes nuostatas, keitÄ&#x2014; jiena dizaino dos Siekdami la â&#x20AC;&#x201C; pasakojo pa ku- saulyje, rios architek pa- kovas. koniĹĄkai, ĹĄva ĹĄne- absorbuo iĹĄ specialaus audinio, tams ir tapo ta erdvei suteik riai darbo egzotiĹĄ Ä?iau daugeliui tautieÄ?iĹł janÄ?io garsÄ&#x2026;, pa kelrodĹžiu. ti gyvybÄ&#x2014;s, kĹŤ siĹžymin- pa kai atrodantis Pasak Vitalijaus, rÄ&#x2014;jai sitelkÄ&#x2014; papras sprendimas kita vertus, sy- Ä?io ĹĄilumos izoliacija. â&#x20AC;&#x201C; ties miega tas, taÄ?iau re kiu atsigrÄ&#x2122;Ĺžta mojo lova stĹŤk Tokie audiniai, ÄŻprastuose in tai ÄŻ senÄ&#x2026;sias tradi san- kai mie pasak ti vonia. Vitalijus JankĹŤ terjeruose ma cijas, naudo go patalpo tomas jami gamybinÄ&#x2014; Vitalijaus, priemones. nas: se patalpose, didĹžiuliai kubi se bĹŤdavo ÄŻprasti iĹĄ jĹł siu vamos ir sce lai, vonios. VirtuvÄ&#x2014;s baldai buvo supro â&#x20AC;&#x17E;NorÄ&#x2014;josi viskam nos uĹždangos. tuoti iĹĄ na UĹžsakovams tĹŤralaus medĹžio jeksuteikti aiĹĄkiÄ&#x2026; buvo plokĹĄÄ?iĹł, o ĹĄviestuvai priimtina tai, sukurti iĹĄ papraskas
Ĺ iandien priedas
Kaina 1,30 Lt
kitus Ĺžmones ga li ĹĄokiruoti, ar tai, kad interjere turÄ&#x2014; tĹł atsirasti tokiĹł daiktĹł, kuriĹł neÄŻma noma ÄŻsigyti parduo tuvÄ&#x2014;je.
MirÂtÄŻ laiÂve skanÂdiÂna migÂla
â&#x20AC;&#x17E;Ĺ is interjeras perkrautas, leng lakoniĹĄkas, nevai skaitomas suprantamas, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo V.Jan ir kĹŤnas. â&#x20AC;&#x201C; Buvo aiĹĄkiai supran tama, ď Ž Tra dicijos: N]`X_VaN` cN
NaĹĄÂlaiÂtÄ&#x2122; dukÂryÂtÄ&#x2122; auÂgiÂnanÂti DoÂmiÂny ka PauÂlausÂkieÂnÄ&#x2014; jau dveÂjus meÂtus gyÂveÂna neÂĹžiÂnioÂje. Prie AfÂriÂkos kranÂtĹł laiÂve paÂslapÂtinÂgai miÂruÂsio jos vyÂro byÂla iki gaÂlo neiĹĄÂ tirÂta net ir po to, kai buÂvo eksÂhuÂmuoÂtas kĹŤÂnas.
â&#x20AC;&#x17E;DaÂbar Ä?ia jau yra ĹĄoÂkiÂnÄ&#x2014;Âji mas iĹĄ apÂkaÂsĹł.â&#x20AC;&#x153;
Y T\ Z\ W\ `aN YN` Â&#x201C; ]NZĂ&#x203A;T aN RV Z\` `b ` V OĂ _V Z\ cVR aN
ď Ž Suderino:
OĂ` a\ RV ZV [ V[ XĂş ZVR TN Z N `V` `XV_ aN` [R aVX Z
VR TbV
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos preÂkyÂbos, praÂmoÂnÄ&#x2014;s ir amaÂtĹł rĹŤÂ mĹł diÂrekÂtoÂriaus paÂvaÂduoÂtoÂja ViÂda KaÂĹžuÂro apie paÂvÄ&#x2014;ÂluoÂtus banÂdyÂmus naiÂkinÂti auÂtoÂmoÂbiÂliĹł staÂtyÂmo kieÂmuoÂse moÂkesÂtÄŻ.
5p.
RĹŤÂsiuoÂse â&#x20AC;&#x201C; ĹžiurÂkiĹł atakos AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
GarÂbaus amÂĹžiaus penÂsiÂninÂkas dau giaÂbuÂÄ?io rĹŤÂsyÂje paÂsiÂgeÂdo viÂsĹł Ä?ia laiÂkyÂtĹł maisÂto atÂsarÂgĹł. PaaiĹĄÂkÄ&#x2014;Âjo, kad darÂĹžoÂves ir net kiÂbiÂrus, kuÂriuo se buÂvo laiÂkoÂmas maisÂtas, suÂgrau ŞÄ&#x2014; ĹžiurÂkÄ&#x2014;s.
AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
NeÂliÂko nei obuoÂliĹł, nei buÂroÂkĹł
KĹŤÂnÄ&#x2026; tyÂrÄ&#x2014; paÂkarÂtoÂtiÂnai
JĹŤÂriÂninÂko ĹĄeiÂma ÄŻtaÂria, kad tyÂri mas vilÂkiÂnaÂmas toÂdÄ&#x2014;l, kad uĹž vy ro mirÂtÄŻ ĹĄeiÂmai neÂbĹŤÂtĹł iĹĄÂmoÂkÄ&#x2014;Âta komÂpenÂsaÂciÂja. â&#x20AC;&#x17E;PaaiĹĄÂkÄ&#x2014;Âjo, kad vyÂras net ne buÂvo apÂdrausÂtas, o ÄŻ reiÂsÄ&#x2026; paÂsiĹłs tas ofiÂciaÂliĹł atesÂtaÂciÂjĹł LieÂtuÂvoÂje neÂtuÂrÄ&#x2014;ÂjuÂsios agenÂtĹŤÂros. Tuoj bus dveÂji meÂtai, kai buÂvo atÂlikÂta vyÂro kĹŤÂno eksÂhuÂmaÂciÂja, taÂÄ?iau iki ĹĄiol neÂtuÂriÂme gaÂluÂtiÂniĹł iĹĄÂvaÂdĹł. Mes iki ĹĄiol neÂĹžiÂnoÂme, kas atÂsiÂtiÂko iĹĄ tik rĹłÂjĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalÂbÄ&#x2014;Âjo D.Pau lausÂkieÂnÄ&#x2014;.
4
Â&#x201E;Â&#x201E;TyÂriÂmas: T.PauÂlausÂko kĹŤÂnas apÂtikÂtas po nauÂjaÂmeÂtÄ&#x2014;s nakÂties. Iki ĹĄiol neaiĹĄÂku, kas tuoÂmet atÂsiÂtiÂko laiÂve.
AsÂmeÂniÂnio arÂchyÂvo nuoÂtr.
KauÂno gatÂvÄ&#x2014;s 3 naÂme koÂne penÂkis deÂĹĄimtÂmeÂÄ?ius gyÂveÂnanÂtis 85-eriĹł VyÂtauÂtas naÂmo rĹŤÂsyÂje laiÂkÄ&#x2014; bulÂves, obuoÂlius ir buÂroÂkus. â&#x20AC;&#x17E;Kai tik spusÂteÂlÄ&#x2014;Âjo rimÂtesÂni ĹĄal Ä?iai, viÂsas darÂĹžoÂves nuÂneÂĹĄiau ÄŻ rĹŤÂsÄŻ. BulÂviĹł diÂdĹžiuÂlis kiÂbiÂras buÂvo. Nie kaÂda rĹŤÂsyÂje neÂsu paÂsteÂbÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122;s nei pe liĹł, nei ĹžiurÂkiĹł. O po saÂvaiÂtÄ&#x2014;s rĹŤÂsio duÂryÂse raÂdau koÂne kumĹĄÂÄ?io dyÂdĹžio skyÂlÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂsaÂkoÂjo penÂsiÂninÂkas. VyÂras nuÂstÄ&#x2014;Âro iĹĄÂvyÂdÄ&#x2122;s, kad grau ŞiÂkai suÂĹĄlamĹĄÂtÄ&#x2014; viÂsas atÂsarÂgas, o priÂtrĹŤÂkÄ&#x2122; maisÂto apÂgrau ŞÄ&#x2014; ir kiÂbiÂrus.
JAU PRASIDÄ&#x2013;JO METŲ KLAIPÄ&#x2013;DIETÄ&#x2013;S RINKIMAI!
SiĹŤlykite savo kandidatÄ&#x2122;! Daugiau informacijos 5 p.
8
2
trečiadienis, SAUSIO 16, 2013
miestas
Sausio 15-oji sulaukė deramo dėmesio Uostamiestis minė jo 90-ąsias Klaipė dos krašto prijun gimo prie Lietuvos metines. Šiai progai netrūko ne tik is torikų, bet ir šalies vadovų dėmesio, miestas gaudė nuo renginių. Karolis Rupkus k.rupkus@kl.lt
Minėjimas: per Klaipėdos atgavimo metines pagerbti žuvusieji sausio 15-osios sukilime.
Lankė kapus
Klaipėdos mokyklos vakar pirmąją pamoką paskyrė uostamiesčio is torijai. Joje mokytojai kalbėjo apie Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos svarbą bei supažindino moksleivius su sausio 15-osios su kilimo įvykiais. Neužmiršti buvo ir tie, be ku rių Klaipėdos krašto istorija galė jo pakrypti kita linkme. Antradie nio rytą Lėbartų kapinėse tautinių organizacijų nariai su miesto mero patarėju Simonu Gentvilu aplankė sausio 15-osios sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapą. Joniškės kapinėse delegacija gėlių padėjo ir ant Tilžės akto signataro Jurgio Lėbarto kapo.
Vytautas Grubliauskas:
Pagerbė: Seimo pirmininkas V. Gedvilas (centre) su uostamiesčio me-
ru V.Grubliausku padėjo gėlių prie sukilimo aukoms skirto paminklo.
Gėlės: prie sukilimo aukoms skirto paminklo vakar netrūko pagarbos
ženklų.
Nors tokiam vizitui prireikė daugiau nei dviejų dešimtmečių, džiugu, jog ši proga sulaukė deramo dė mesio.
Pagerbė Seimo pirmininkas
Antradienio vidurdienį Skulptū rų parke prie 1923 m. sukilime žu vusiems kariams skirto paminklo buvo surengta tradicinė minėjimo ceremonija, kurioje dalyvavo bū rys iškilių Klaipėdos asmenybių, miesto valdžios atstovai bei Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. „Šiandien ypatinga diena ne tik klaipėdiečiams, miesto svečiams, bet ir visai Lietuvai. Minime Klai pėdos krašto prijungimo prie Di džiosios Lietuvos 90-metį. Tai proga prisiminti ir pagerbti sukili mo dalyviai ir iniciatoriai, kuriems pavyko pakeisti sudėtingą šio kraš to likimą“, – pagerbimo ceremoni jos metu kalbėjo V.Gedvilas. Seimo vadovas savo sveikinimo kalboje taip pat teigė, jog ši data Lietuvai turi būti tokia pat svarbi, kaip ir Kovo 11-oji, Vasario 16-oji bei Mindaugo karūnavimo diena. Tuo tarpu Klaipėdos meras Vy tautas Grubliauskas džiaugėsi, jog pagaliau šis istorinis įvykis sulaukė tinkamo šalies vadovų dėmesio. „Nors tokiam vizitui prireikė daugiau nei dviejų dešimtmečių, džiugu, jog ši proga sulaukė dera mo dėmesio. Tai tik parodo šių is
Kariškai: žuvusieji sukilimo metu pagerbti griausmingomis salvėmis ir karių paradu.
torinių įvykių svarbą visai Lietu vai“, – kalbėjo miesto meras. Minėjimo metu žuvusieji buvo pagerbti šūvių salvėmis ir Klaipė dos jūrų bei sausumos pajėgų ka rių rikiuote. Patriotines dainas at liko Klaipėdos choras „Aukuras“. Renginyje grojo karinių jūrų pajė gų pučiamųjų orkestras. Ceremonijos pabaigoje Liepų gat vėje taip pat skambėjo karilionas. Klaipėdos savivaldybės Kultū ros skyriaus vedėjo Narūno Lend raičio teigimu, uostamiesčio kari lionininkai savo iniciatyva pasiūlė prisidėti prie minėjimo renginių programos ir padovanojo žmonėms garsų šventę. Diskusija ir paroda
Antradienio vakarą Klaipėdos kon certų salėje buvo rengiama diskusi ja „Ką mums reiškia Klaipėdos su kilimas“. Diskusijos vedėjas istorikas Vy gantas Vareikis kartu su gabiais
Klaipėdos studentais bei mokslei viais analizavo įvairius šio istorinio įvykio aspektus bei kėlė hipotezes, koks Klaipėdos kraštas būtų buvęs be Sausio 15-osios sukilimo. Tą patį vakarą Klaipėdos koncertų salėje buvo pristatyta Mažosios Lie tuvos istorijos muziejaus bei Klai pėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikų parengta paroda „Kova dėl Klaipėdos krašto – įvykiai ir žmo nės“. Atidarymo metu Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direk torius dr. Jonas Genys pristatė pa rodą bei supažindino su eksponatų priešistore. Ši paroda dar šią savai tę pirmą kartą buvo pristatyta Vil niuje, Seimo rūmuose. Vakar dalis šios parodos bu vo perkelta prie paminklo „Arka“, simbolizuojančio Lietuvos ir Klai pėdos krašto suvienijimą. Apie šio įvykio istorines bei politines peri petijas pasakojanti ekspozicija čia lankytojų lauks visą savaitę.
Užbaigė himnu
Sausio 15-osios dienos šventinius renginius vainikavo Koncertų sa lėje surengtas iškilmingas minė jimas, kurio pagrindiniu akcentu tapo Mažosios Lietuvos simfoni nio orkestro koncertas. Renginio pradžioje sveikini mo žodį tarė Seimo pirmininkas V.Gedvilas, miesto meras V.Grub liauskas, istorinių įvykių apžvalgą pristatė istorikas Česlovas Lauri navičius. Koncertą vainikavo Stasio Šim kaus Mažosios Lietuvos himnas „Lietuviais esame mes gimę“ bei Juozo Naujalio „Lietuva brangi“. Iškilmingo koncerto metu buvo rodomos sausio 15-osios momen tų bei tuometės Klaipėdos vaizdo projekcijos. Jubiliejinio minėjimo renginiai vyks dar visą šią savaitę. Penkta dienį klaipėdiečiai kviečiami į folk loro spektaklį „Jau Saulelė“ pagal K.Donelaičio poemą „Metai“, ku
Vytauto Liaudanskio nuotr.
ris bus rodomas 18 val. Klaipėdos koncertų salėje. Taip pat vyks tradicinis nakti nis žygis „Klaipėdos sukilimo da lyvių keliais“ maršrutu Priekulė– Klaipėda. Šeštadienį Teatro aikštėje ren giama teatralizuota šventė pava dinimu „Prefektūros šturmas“.
Istoriniai faktai 1923 m. sausio 15 d., beveik nesu sidurdam i su rimtesn iu pasiprie šin imu, į prancūz ų valdomą Klai pėdos kraštą įžengė reguliariosios Lietuvos kariuomenės daliniai. Tos pačios dienos vidud ien į buvo pa skelbtos paliaubos. O tų pačių metų vasario 16-ąją Lietuvos ir Antantės susitarimu Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai. 1923 m. sausio įvyk iai iki šiol traktuojami, kaip šio krašto prijung imas prie Lietuvos.
3
trečiadienis, SAUSIO 16, 2013
miestas klaipėdietės grafika
Tauralaukis turi „mikriuką“
Gimė daugiau nei mirė
P.Domšaičio galerijoje šian dien 17.30 val. atidaroma Laimos Gedvilaitės-Sakalaus kienės per kelis pastaruo sius dešimtmečius sukurtų estampų ir piešinių paroda „Kasdienybės valandos“. Per vernisažą autorė aptars savo grafikos technikas, atspaus po suvenyrą atidarymo svečiams.
Į Tauralaukį nuo vakar pradė jo užsukti 9 numeriu pažymė tas maršrutinis taksi. Planuoja ma, eksperimentas, kurio me tu minėtas „mikriukas“ važiuos maršrutu Vingio gatvė–Taura laukis–Miesto ligoninė, truks iki balandžio 15 d. Į Tauralaukį už sukantys „mikriukai“ pažymėti raudona lentele.
Šių metų pradžioje Klaipėdoje gy veno 160 tūkst. gyventojų. Didžią ją jų dalį – 62 proc. sudarė dar bingo amžiaus žmonės, 16 proc. – vaikai iki 15 metų, 22 proc. – pensinio amžiaus žmonės. Per nai Klaipėdoje gimė 2 tūkst. nau jagimių. Tai vienas iš dviejų šalies miestų, kuriuose daugiau žmonių gimsta nei miršta.
Gatvėse – karas dėl sniego Šaligatvių ir gatvių valytojai susikibo dėl sniego. Pirmie ji piktinasi, kad ke lininkai užverčia jau nuvalytus ša ligatvius. Juos pa laiko ir gyvento jai. Gatvių valytojai tvirtina, kad taip el giasi nepiktybiškai – jie neturi kito pasi rinkimo.
m.skiriute@kl.lt
Užpylė visą šaligatvį
Naikupės gatvėje gyvenantis Anta nas Petrikis džiaugėsi, kad valyto jai kiekvieną rytą nuvalo prie namų esančius šaligatvius. Anot jo, darb us atl iekant is traktoriukas burzgia nuo anks taus ryto. „Rytą šaligatviai būna nuvaly ti švariai, bet neilgam. Pravažiuo ja gatvių valytojų mašinos, ir jie vėl užverčiami sniegu. Tada ten ka klampoti po didžiausias pusnis. Net mūsų pačių nukasti pravažia vimai yra užverčiami. Sniege skęs ta ir kelkraštyje palikti automobi liai“, – piktinosi gyventojas. A.Petrikio nuomone, taip elgtis negalima: „Vieni nuvalo, o kiti ter šia. Kažkokia nesąmonė. Kiekvie nas rūpinasi savo teritorija ir toliau nemato. Kodėl kelininkai negali taip pasukti savo pjūklų, kad visas sniegas būtų pilamas ant skiria mosios žaliosios juostos?“ – klau sė gyventojas. Aptaško parduotuvių vitrinas
Uostamiesčio šaligatviais besirū pinančios įmonės „Klaipėdos žel diniai“ direktorius Gediminas Va lašinas tvirtino, kad tai sena ir kiekvieną sezoną pasikartojan ti problema, kurios niekas neno ri spręsti. „Labai kenčiame nuo sniego va lytuvų. Nuvalome šaligatvius, o, pravažiavus mašinoms, jie vėl už pilami. Gaila darbo. Ypač kai žmo nės patys nukasa sniegą nuo šali gatvių, o po kiek laiko vėl ant jų
Savivaldybė. Miesto meras Vytautas Grubliauskas šiandien 13 val. susitiks su šiuolaikinės penkiakovės federaci jos atstovais. 15 val. vyks susit ik imas dėl tolerancijos centrų simbolio „Tole rancijos gėlė“ perdavimo. Posėdis. Šiand ien 15.30 val. rot ušė je vyks Smulk iojo ir vidut in io vers lo tar ybos posėd is. Jos nar iai svars tys klaus imus dėl laik inųjų prek y bos viet ų išdėst ymo, 2013–2020 m. uostam iesčio strateg in io verslo pla no, taip pat bus aptarti klausimai, ku rie kilo miesto tarybos komitetų posė džių metu.
Konfliktas: valytojai piktinasi, kad kelininkai sniegu užverčia jau nuvalytus šaligatvius.
Milda Skiriutė
Dienos telegrafas
pilna sniego“, – apgailestavo va dovas. G.Valašino teigimu, ypač daug tokių problemų kyla Tiltų, Pries točio, Kauno gatvėse. Anot jo, se namiestyje važiuodami kelininkai net vitrinas ar namų sienas aptaš ko šlapiu sniegu. Žada sniegą mesti atgal
Direktorius tvirtino, kad dėl šios problemos buvo kalbėta ir su keli ninkais, ankstesniais metais kreip tasi į savivaldybę, bet niekas nepa sikeitė. „Jei nepavyksta gražiuoju susi tarti, imsimės kitokių priemonių, nors ir labai nenorime. Galvoja me visą sniegą, kurį mums suver tė, mesti į gatvę. Gal, kai įvyks ko kia avarija, savivaldybė rimčiau pažvelgs į šią problemą ir imsis ją spręsti“, – dėstė G.Valašinas. Jo teigimu, valyti kelkraščius kelininkai turi kitokia technika, nors tai daro tomis pačiomis ma šinomis. „Pastarasis valymo būdas tin ka užmiesčiui, bet ne miestui“, – teigė vadovas. Jis pastebėjo, kad pasitaiko ir piktybiškų privačių teritorijų valytojų. Iš aikštelių, de galinių jie sniegą suverčia ant ša ligatvio. Kitaip dirbti negali
Pasak pietinės miesto dalies gatves prižiūrinčios bendrovės „Žemka sa“ direktoriaus Dainiaus Zoko, vyksta amžina kova su šaligatvių valytojais – kas ką nugalės. „Dalyvaudami konkurse jie turė jo žinoti, kad gali būti tokių atvejų, jog šaligatviai bus užversti sniegu.
Vytauto Petriko nuotr.
Tad skųstis neturėtų“, – teigė va dovas. Pasak D.Zoko, suversti viso ant važiuojamosios dalies esančio sniego į skiriamąją juostą neįma noma. „Ir taip pusę sniego į ją suver čiame. Tačiau esantis pirmoje, antroje juostoje nori nenori pa tenka ir ant šaligatvių. Savivaldy
Moteris pasakojo, kad Manto gatvės pradžioje stovėjo prie ban komato ir norėjo pasiimti pinigų. Tuo metu pravažiavo gatves va lanti mašina. „Valytojai važiavo tokiu greičiu, kad šlapias sniegas nuo gatvės tiš ko ant šaligatvio. Vos neišsimau džiau šaltame ir purviname šla pio sniego duše. Teko prisispausti prie pastato sienos, kad nesušlap čiau. Manau, kad kelininkai, valy dami gatves, turėtų kultūringiau, ramiau važiuoti. Ypač dieną“, – pabrėžė moteris. Pataria bėgti nuo valytuvo
Gediminas Valašinas:
Kenčiame nuo snie go valytuvų. Nuvalo me šaligatvius, o šie ir vėl užpilami. bė iš mūsų reikalauja, kad keliai būtų nuvalyti visu pločiu. Norint tai padaryti, turime važiuoti ne mažu greičiu, kad sniego nebelik tų ant važiuojamosios dalies“, – aiškino vadovas. Gresia purvinas dušas
Nuo valytuvų gali nukentėti ir ša ligatviu einantys pėstieji. Viena klaipėdietė pasakojo, kad prieš kelias dienas vos nebuvo iš maudyta šlapiame, purviname sniege.
D.Zokas pabrėžė, kad stengiama si saugoti pėsčiuosius, kad jie ne būtų aptaškyti. Valytojai sumažina greitį, apie šlapią pavojų žmones įspėja py pindami. Tačiau pasitaiko viso kių situacijų. „Kartais žmonės nesupranta. Važiuoja penkios valymo mašinos, visos signalizuoja, kad pasitrauk tų, o žmogus nesupranta, ko nori. Stovi ir žiūri prie kelio“, – pasako jo vadovas. Pasak direktoriaus, sumažin ti greitį ar sustabdyti mašiną ne visada pavyksta. „Važiuoja 5–6 mašinos, iš paskos dar eilė. Jei staiga sustabdysi, įvyks eismo įvykis. Žmonėms patariame pamačius valytuvą pasitraukti kuo toliau nuo kelkraščio, kad nebūtų aptaškyti. Kelininkai negali išsau goti kiekvieno žmogaus“, – teigė vadovas. Direktoriaus teigimu, kelinin kų mašinų didžiausias greitis – 40 km per val.
Paskaitos. Šiandien klaipėdiečiai turi galimybę apsilankyti dviejose viešo se Klaipėdos universiteto organizuo jamose paskaitose. 10 val. Gamtos ir matematikos mokslų fakultete 315 au ditorijoje bus pratęstas paskaitų apie cunam į ciklas: vyks Talino technikos universiteto dėstytojos dr. Iros Diden kulovos paskaita „Istoriniai cunamiai ir jų pasekmės“. Ji bus skaitoma ang lų kalba. 15 val. Gamtos ir matemat i kos mokslų fak ulteto 314 aud itor ijoje vyks paskaita „Šiuolaikinė akvakultū ra Vok iet ijoje“. Ją skaitys profesorė iš Vok ietijos dr. Bela H.Buck. Joga. Klaipėdos apskrit ies viešosios I.Simonait ytės bibl iotekos konferen cijų salėje šiandien 17.30 val. vyks už siėm imas „Pirmasis žingsn is“, kur io metu bus pristatoma jogos, meditaci jos, kvėpavimo technikos. Specialistai taip pat atskleis kvėpavimo paslaptis ir paaiškins, kaip tai gali pagerinti mū sų gyvenimą. Pristatymas. Rytoj 17 val. Klaipėdos apskrit ies vieš os ios I.Simonait ytės bibl iotekos Gerlacho palėp ėje vyks Danieliaus Milašausko eilėraščių rin kinio „Rumbai“ – trieilių knygos prista tymas. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 9 klaipėd iečių mirt ys. Mirė Ona Bal sienė (g. 1918 m.), Ona Jonikaitė (g. 1924 m.), Vladimir Drakov (g. 1936 m.), Leo nid Babinič (g. 1944 m.), Jurij Jurčenko (g. 1951 m.), Stasys Bradauskas (g. 1955 m.), Rimantas Kuzminskas (g. 1965 m.), Raimondas Sasnauskas (g. 1974 m.), Paulius Paulauskas (g. 1978 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Jurij Jurčenko, Leonid Babinič, Riman tas Kuzminskas, Jadvyga Jeršova, Re gina Markausk ienė, Paul ius Paulaus kas, Bronislava Petrutienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moterys. Gimė 7 berniukai. Greitoji. Vakar iki 17.30 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 58 iškvieti mų. Klaipėdiečiai daugiausia skundė si kraujotakos sutrik imais.
4
trečiadienis, sausio 16, 2013
miestas
Mirtį laive skandina migla
Komentaras
Aivaras Velutis
Klaipėdos apygardos prok urat ūros Viešojo gyn imo skyr iaus prok uroras
S Laukimas: T.Paulausko mama Virginija, žmona Dominyka, tėvas Robertas ir brolis Tomas dvejus metus kantriai laukė ekspertizių išvadų, tačiau
iki šiol nežino, kodėl mirė jų šeimos narys.
1
29-erių taip ir nesulau kęs Tadas Paulauskas su Panamos vėliava plaukiojančiame laive „Rio Ekuku“ negyvas krau jo klane rastas 2011 m. sausio 1-osios naktį. Klaipėdos teismo medicinos eks pertai vos pargabenus kūną nusta tė, kad kraujyje rasta 3,82 promi lės alkoholio ir pateikė išvadą, kad lietuvis mirtinai apsinuodijo alko holiu. „Tačiau jis buvo sumuštas, o nugaroje žiojėjo keturios durti nės žaizdos, panašios į peilio dū rius. Ekspertas pažymėjo, kad visi šie sumušimai jam gyvam būnant būtų vertinami kaip nežymūs kūno sužalojimai“, – pasakojo mirusiojo tėvas Robertas Paulauskas. Šeima nusprendė užsakyti ne priklausomą tyrimą, kurio išva dos paneigė pirminio tyrimo eks pertizę.
Kontrakte rašoma, kad laivo sa vininkas nėra atsakingas už jokius nelaimingus atsitikimus, kurie ga li įvykti jūrininkui, jei jis būtų ap svaigęs, įskaitant traumas ir mirtį. „Kontrakte nėra jokių garantijų. Apie kompensacijas nelaimės at veju neužsimenama“, – tikino ve lionio žmona. Po T.Paulausko mirties jo naš lei dukrytę tenka auginti iš 290 li tų pašalpos. „Kompanijos interesus gynusi advokatė mums buvo pasakiusi, kad jei tylėsime ir neieškosime tei sybės, kompanija sumokės kom pensaciją. O jei kur nors kreipsi mės, dar ir kūną teks parsivežti iš Afrikos patiems arba tegausi me palaikų pelenus“, – prisiminė D.Paulauskienė.
Įtarė vidinį kraujavimą
Pakartotinai lietuvio mirties paslaptį mėginęs įminti Anta nas Algirdas Garmus pareiš kė, kad kolegų išvados jam ke lia abejonių. „Jo nuomone, tokia didelė alko holio koncentracija kraujyje atsi rado dėl balzamavimo skysčio“, – stebėjosi mirusiojo šeima. A.A.Garmus savo išvadoje pažy mėjo, kad jūrininko kūne jis aptiko tamsiai raudono skysčio su krešu liais. Todėl ekspertas padarė išva dą, kad jūrininkas galėjo mirti dėl stipraus pilvo sumušimo, sukėlu sio vidinį kraujavimą. A.A.Garmus atmetė versiją, kad jūrininkas galėjo mirti dėl didelės alkoholio dozės. „Mirusįjį balzamavę Pusiaujo Gvinėjos Malabo apskrities ligo ninės gydytojai pažymėjo doku mentuose, kad į kūną buvo suleis tas didelis kiekis formalino, ir taip jis buvo paruoštas gabenimui į tė vynę“, – pasakojo žuvusio jūreivio artimieji. Alkoholio versija – patogi?
T.Paulausko artimieji įsitikinę, kad kažkam būtų patogu, jei būtų pri pažinta, kad lietuvio mirtį lėmė al koholis. „Tokia mintis kilo, kai perskaitė me vyro darbo kontraktą“, – sakė D.Paulauskienė.
Dominyka Paulauskienė:
Kompanijos intere sus gynusi advokatė mums buvo pasakiu si, kad jei tylėsime ir neieškosime teisy bės, kompanija sumo kės kompensaciją.
Kontraktą pasirašė laive?
Mirusiojo artimieji nesulaukė pa galbos ir laidojant vyrą, nors neva buvo žadėta prisidėti prie laidotu vių išlaidų. Jūreivį oficialiai įdarbino laivo savininkai, o Klaipėdoje jūrininkų tuo metu ieškojo įmonė „Glomar Supplies“. „Įmonė tada neturėjo licenci jos verstis jūrininkų įdarbinimu, bet mes to nežinojome. Radome skelbimą, kad reikia jūrininkų, ir
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Mįslės: laive „Rio Ekuku“ tai jau ketvirto lietuvio paslaptinga mirtis.
2008-aisiais į Klaipėdą parkeliavo trijų jūrininkų palaikų urnos.
ituacija labai sudėtinga, nors ji gal i pasikartot i kiekv ieną dieną. Todėl, kad labai daug lietuvių jūr inink ų dirba tre čiųjų valstybių laivuose. Finansiškai būtų galima apsidrausti, jei darbo su tartys būtų pasirašomos su atstovais tokių laivų, kurie plaukioja su lietuviš ka vėliava arba bent jau ES šalių vėlia vomis. Realybė tokia, kad dauguma laivų reg istruojami trečiosiose vals tybėse dėl mokestinių lengvatų. Sun ku prognozuoti, kaip šeimai pavyks išsireikalaut i objekt yv umo tyr ime. Dažniausiai iš trečiųjų šalių žuvusių jūrininkų kūnai nepasiekia gimtinės, o parkeliauja urnos. Tai nutinka dėl atsainumo, vietinių papročių ar kie no nors „rūpesčio“, kas būna suinte resuotas, kad pakartotinių tyrimų ne būtų. Čia nepadės net advokatas. Net ir ikiteism in io tyr imo inst itucijoms neįm anom a priverst i bendrad ar biauti kokią nors Afrikos šalį. Sunku pasakyti, ar bus įmanoma reikalauti kompensacijos iš laivo savininko. Ne bent būtų pripažinta, kad darbdavys kaltas dėl darbo saugos nesilaikymo ar neveik iančių įreng inių, dėl kurių nut iko nelaimė. Reikėt ų nustat yt i mirties priežast į, laukti baud žiamo jo proceso baigties. Situacija kol kas dvelk ia beviltiškumu. Tačiau darbo sutarties pasirašymas, atvykus į lai vą, panašus į paėmimą vergijon. Taip jokiu būdu neturėtų būti.
Redakcijos archyvo nuotr.
nuvažiavome nurodytu adresu. Lengviau į prezidentūrą patekti nei į šią kontorą“, – pasakojo mi rusiojo tėvas, taip pat jūrininkas R.Paulauskas. Pirmą kartą laivu „Rio Ekuku“ į reisą išplaukė tėvas kartu su sūnu mi, tik paskutinį kartą T.Paulaus kas plaukė vienas. „Sūnus darbo kontraktą pasira šė pasiekęs laivą. Įdarbinimo kon toroje mes jokių dokumentų nega vome. Tai nėra įprasta, dažniausiai kontraktas pasirašomas Lietuvo je“, – pasakojo R.Paulauskas. Tyrimas guli stalčiuose
Saugios laivybos administraci jos Ūkio subjektų veiklos priežiū ros skyriaus vedėjas Tadas Škime lis tikino, kad dėl įmonės „Glomar Supplies“ veiklos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Tyrimą pradėjo policija, norė jusi išsiaiškinti, ar ši įmonė teikia tarpininkavimo paslaugas jūreivių įdarbinimui. Tuo gali užsiimti tik atestuotos įmonės. Darbo ieškan tys jūrininkai privalėtų pasitikrinti, ar tokia įmonė turi atestatą tokiai veiklai“, – tvirtino T.Škimelis. Klaipėdos policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus parei gūnų prieš porą metų pradėtas ty rimas šiuo metu perduotas Finan sinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. FNTT Klaipėdos valdybos sky riaus viršininkas Regimantas Sriebalius patikino, kad tyrimas tebevyksta, tačiau nemano, kad ši byla nuguls užmarštin kaip be viltiška.
„Byla yra, bet tyrimas iš tikrųjų jau užsitęsė“, – pripažino R.Srie balius. Įmonės „Glomar Supplies“ at stovė telefonu aiškino, kad jūri ninkų įdarbinimu neužsiima ir nėra net girdėjusi mirusio klaipėdiečio pavardės. Policija apklausė kretingiškį
Mirusiojo jūreivio šeima skundė si jau pavargusi nuo visų instituci jų pažadų ir raginimo dar palaukti, kol tiesa tamsioje lietuvio nužudy mo istorijoje pagaliau išaiškės. „Visą vyro atlyginimą, kurį jis spėjo uždirbti, išleidome tiesos paieškoms – samdėme advokatą, iš kurio tegirdime raginimus pa laukti. Mokėjome už dokumen tų vertimus ir tyrimų ekspertizes. Regis, pusė darbo nuveikta, tačiau dvejus metus taip niekas ir nesku ba išsiaiškinti, kas nutiko laive“, – kalbėjo T.Paulausko artimieji. Po įvykio pareigūnai buvo ap klausę vieną kretingiškį, kartu plaukusį šiame laive. „Mes žinome tik tiek, kad buvo muštynės, sūnus lyg bandė skirti mušeikas. Po nelaimės vieną vai kiną vyrai matė kruvinomis kel nėmis lakstantį po laivą, jis atrodė apkvaitęs. Jaunuolis trumpam po licijos buvo sulaikytas, tačiau jokių įtarimų nėra pareikšta“, – pasako jo R.Paulauskas. Šiuo metu šeimai nurodoma lauk ti dar vienos ekspertizės išvadų, ku rios padės išbristi iš nežinios. „Pirmieji laive vyro kūną apžiūrėję Pietų Gvinėjos ekspertai pateikė iš
vadą, kurioje rašoma, kad vyras mirė nuo kaulo, esančio ties kaukolės pa matu, lūžio. Teigiama, kad tai nutiko dėl kritimo ar smūgio ir dėl šios prie žasties sustojo širdis“, – ekspertų iš vadas citavo D.Paulauskienė. Parvežus kūną į Klaipėdą eks pertai nurodė, kad vyras mirė dėl girtumo. O privačiai atlikta eks pertizė atskleidė, jog vyriškis mi rė dėl vidinio kraujavimo. Ekspertizė yra, bet neišversta
Valstybinės teismo medicinos tar nybos direktorius Romas Raudys aiškino, jūrininko mirties tyrimas užsitęsė todėl, kad ilgai atsakymo nepateikė Vokietijos ekspertai. „Artimieji pageidavo pakarto tinės ekspertizės ir prašė neprik lausomų ekspertų. Ilgai vyko su sirašinėjimas. Visą medžiagą mes išsiuntėme jiems, tačiau tik gruo džio pradžioje gavome atsakymą“, – patikslino R.Raudys. Tačiau jau pusantro mėnesio ty rimo ekspertizė guli stalčiuje, nes ji vis dar nėra išversta į lietuvių kalbą. „Reikia įsigilinti, kokius vertini mus jie pateikė. Tai nėra tipinė si tuacija, nes taip anksčiau nėra buvę. Dar nežinome, kokiu būdu teks pa teikti galutinę užsienio ir mūsų eks pertų išvadą“, – tikino R.Raudys. R.Raudys iš pradžių teigė, kad ga lutinių tyrimo išvadų reikės laukti porą mėnesių, vėliau užsiminė, kad galutinis atsakymas paaiškės kone po pusės metų ar dar vėliau. „Tokie pakartotiniai tyrimai eilės laukia pusmetį ar net metus. Mes negalime, viską metę, griebtis vie no tyrimo“, – pridūrė R.Raudys.
5
trečiadienis, sausio 16, 2013
miestas Tarp uostamies čio verslininkų pa sigirsta raginimų pi ketuoti dėl centri nėje miesto daly je įvesto automobi lių statymo mokes čio. Tačiau juos vie nijanti organizacija mano, kad lįsti iš ap kasų jau per vėlu. Nepasiduoda: Klaipėdos verslininkai vis dar mėgina kautis dėl auto
mobilių statymo įkainių miesto centrinėje dalyje.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Verslas prabilo apie piketą Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai tikėjo mies to valdžios pažadais, kad mokestis už automobilių statymą centrinėje miesto dalyje bus atidėtas ir įsiga lios nuo šių metų liepos 1 d. Tačiau miesto politikai nu sprendė kitaip. Todėl rūmų ad ministracija vėl gauna prašymų imtis veiksmų. Siūloma net pike tuoti ar apskųsti tarybos sprendi mą teismui kaip varžantį konku renciją.
„Manau, kad jau pavėlavome. Dabar čia jau yra šokinėjimas iš ap kasų. Sėdėjome, žiūrėjome, kas čia bus. Kaip tikri lietuviai. Kai viskas baigėsi, kai kurie siūlo organizuo ti piketą prieš automobilių apmo kestinimą centrinėje miesto da lyje“, – sakė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direkto riaus pavaduotoja Vida Kažuro. Pasak V.Kažuro, piketuoti – ne rūmų specifika. Esą jiems pavy ko pasiekti tik vieno, kad juridiniai asmenys būtų prilyginti fiziniams ir du leidimus automobilių statymui gautų lengvatinėmis sąlygomis.
„Mes siūlėme mažinti leidimų įkainius. Bet Klaipėdos valdžia tur būt jau pasiskaičiavo, kiek norėtų iš to surinkti grynaisiais“, – mano V.Kažuro. Verslo struktūrų Klaipėdos cent rinėje dalyje nemažai. Neseniai dėl mašinų statymo mokesčio buvo su judę verslininkai, dirbantys I.Kanto ir J.Zauerveino gatvėse, daugiausia logistikos darbuotojai, transporti ninkai. Nuo šių metų sausio 1 d. au tomobilių stovėjimas yra apmokes tintas ne tik gatvėse, bet ir kiemuose, patenkančiuose į teritoriją tarp Sau sio 15-osios ir J.Janonio gatvių.
AE buria į kovą priešininkus Nori atkurti teisingumą
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Į juoduosius sąrašus įtraukta Bal tarusijos žurnalistė ir prieš atomi nę energetiką kovojanti Tatjana Novikova su klaipėdiečiais pasi dalijo mintimis, kuo gresia aplink Lietuvą kylantis atominių jėgai nių žiedas. Išsigando aktyvistų
Tai pirmas T.Novikovos vizitas Lie tuvoje po to, kai mūsų valdžia ją paskelbė persona non grata. Per nai rugsėjį Baltarusijos piliečiams, kampanijų prieš atominę energeti ką organizatoriams Mikalajui Ulase vičiui ir Tatjanai Novikovai neleis ta įvažiuoti į Lietuvą. Taip pat jiems suteiktas dar ir nepageidaujamų as menų statusas (persona non grata). Esą šie žaliųjų judėjimo aktyvis tai gali kelti pavojų viešajai tvarkai, nacionaliniam Lietuvos ar kitų ES valstybių narių saugumui. O jų atominių elektrinių staty bų kritika Baltarusijoje, Lietuvoje ir Rusijos Kaliningrado srityje ke lia grėsmę mūsų valstybei. M.Ulasevičius ir T.Novikova Lietu voje turėjo dalyvauti Seime surengtoje konferencijoje „Lietuva – Baltarusi ja: atominės energetikos kaimynys tė“. Jie buvo oficialiai pakviesti pa sidalyti savo požiūriu į AE problemas ir visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus dėl atominės energeti kos Baltarusijoje ir Lietuvoje. Pavojinga – tris mėnesius
T.Novikova pasakojo, kad pernai rugsėjį ją į Lietuvą pakvietė jau
Tatjana Novikova:
Teisingumas turi bū ti atkurtas. Jeigu tylė siu, tarsi patvirtinsiu, kad kažką esu ne taip padariusi, nusikaltusi Lietuvai. nieji mūsų šalies konservatoriai. „Vyko konferencija, jaunimas no rėjo išgirsti visas nuomones apie atominę energetiką. Juos domino, kokia situacija statomoje Baltaru sijos atominėje jėgainėje“, – sakė T.Novikova. Baltarusių aktyvistai sutiko at važiuoti, turėjo Šengeno vizas. Prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos mū sų šalies pareigūnai juos sustabdė ir neva įteikė dokumentą, kuriame buvo parašyta, kad jie kelia pavojų tarptautiniams santykiams ir grės mę Lietuvos viešajai tvarkai.
Žurnalistė iš Baltarusijos stebėjo si, kad, nepaisant to, jog Lietuvoje praėjo rinkimai į Seimą, buvo refe rendumas, pasikeitė valdžia, mi nisterijos valdininkai nenori pri pažinti savo klaidos dėl draudimo jai įvažiuoti į Lietuvą. „Atvažiuodama dabar į Lietuvą supratau, kad mano keliamo pavo jaus laikas baigėsi, tačiau juk mane bet kada gali vėl įtraukti į juoduo sius sąrašus, – mano T.Novikova. Šį ministerijos sprendimą balta rusių aktyvistai apskundė teismui Lietuvoje. Skundas priimtas, bet teismo data dar nepaskirta, nors draudimo laikas įvažiuoti į Lietu vą jau baigėsi. „Teisingumas turi būti atkurtas. Jeigu tylėsiu, tarsi patvirtinsiu, kad kažką esu ne taip padariusi, nusi kaltusi Lietuvai, todėl čia ir neįlei do“, – įsitikinusi T.Novikova. Klaipėdiečiams – apie atominę ateitį
T.Novikova Klaipėdoje susitiko su miestiečiais, kuriuos domina ne tylantis atominių jėgainių statybų klausimas. Žurnalistė pateikė informaciją, su kokiomis problemomis susidu ria baltarusių aktyvistai, kovojantys, kad jų šalyje kylančios jėgainės sta tyba būtų sustabdyta. Jos teigimu, svarbus strateginis objektas Balta rusijoje pradėtas statyti be privalo mos projektinės dokumentacijos. Klaipėdiečius domino ne tik pa čios jėgainės klausimai, bet ir tai, kaip Baltarusijos valdžia toleruo ja prieštaraujančiuosius valdžios sprendimams.
6
trečiadienis, sausio 16, 2013
nuomonės
Redakcijos skiltis
Konkursai žemina orumą?
Didysis šlavimas
S
Žvilgsnis
Violeta Juodelienė
V
alstybinės įmonės ir valdinin kų kabinetai – tai šiandien yra pagrindiniai valdžios simbo liai. Pasikeit us min istrams, netruko pasikeisti ir dalis ministerijų kler kų. Naujos šluotos iššlavė toli gražu ne vien vadinamąsias politinio pasitikėjimo parei gas ėjusius asmenis. Beieškant vietelės sa viesiems, pasižvalgyta ir po kitų ministeri jos „eilinių“ darbo kabinetus bei biografijas. Nedarbo duona pirmiausia pakvipo tiems, kuriems duris atvėrė dabar jau buvę minist rai ar jų partijų bičiuliai. Išskirtinis dėmesys rodomas ir ypatingos svarbos asmenims – strateg iškai svarbių valstybės įmonių vadovams. Skubiai pranešta apie pakeitimus Tarptauti nio Vilniaus oro uosto vadovybėje, permai nos neišvengiamos Klaipėdos valstybinia
Išskirtinis dėmesys ro domas ir ypatingos svarbos asmenims – strategiškai svarbių valstybės įmonių vadovams. me jūrų uoste. Regis, šalyje nėra daugiau reikalų nei šių įmonių kabinetų revizija. Dabartinei daugumai užkliuvo net naujai kuriama Kultūros taryba – atitinkamas įsta tymas, kuriuo apibrėžiami reikalavimai jos vadovui, keičiami skubos tvarka. Tik neturėkime iliuzijų, kad tai – ženklas, jog po skandalingos pretendentų į kultūros mi nistrus atrankos ši valstybės sritis bus ypač atidžiai kuruojama. Turint omenyje lietu viškus valstybės valdymo ypatumus ir tai, kad naujoji taryba savo rankas laikys ant kultūros finansavimo kranelių, veikiausiai ir į šį postą yra nusitaikęs „savas“ žmogus, tik jo biografija neatitinka reikalavimų, todėl juos būtina kuo skubiau pakeisti. Naujieji valdantieji – jokia išimtis. Taip pat el gėsi ir jų pirmtakai. Taip pat elgiasi miestų tarybų daugumos. Šiuo keliu einama net mažiausio Lietuvos rajono savivaldybėje: tarybos narių man datai įvertinami ir konkrečios partijos „glo bojamų“ etatų skaičiumi. Pasikeitus dau gumai, keičiasi ir savivaldybės klerkai. Jei reikia, vienos srities specialisto etatas ga li lengvai virsti negiminingos srities etatu – priklausomai nuo asmens, kuriam reikia darbo vietos, specialybės. Tokia lietuviška tradicija gerokai prasilen kia su vakarietišku supratimu apie valsty bės valdymą, tačiau ji, panašu, amžina. Kas, kad nelabai švari, bet labai patogi: tereikia tik išlaukti savos valandos.
ukėlė šypseną Seimo nario Eugenijaus Gentvilo pasisa kymas dėl konkurso eiti uos to direktoriaus pareigas. Jis pats, buvęs geografijos mokytojas, atėjo dirbti ne visai į savo sferą. E.Gentvilas kritikuoja dabarti nę valdžią, nors galima būtų teig ti, kad kažkada galbūt pats taip el gėsi. Pats esu dalyvavęs gal penkiuose ar šešiuose konkursuose įvairioms pareigoms eiti. Lietuvoje jie pri lygsta pasityčiojimui. Jei žmogus dalyvauja konkurse, neturėdamas giminystės ar par tnerystės ryšių, faktiškai jis pa smerktas pralaimėjimui, nes lai mėtojas, mano nuomone, nulemtas iš anksto. Dalyvavau konkurse Klaipėdos priklausomybės ligų centro vado vo pareigoms eiti. Mano prieši ninkas buvo už mane jaunesnis 30 metų. Nors konkurso sąlygose ne buvo nurodyta, kad reikia medici ninio išsilavinimo, bet man įtarimą sukėlė tai, jog neprašoma ir vado vo patirties. Pats turiu 13 metų vadovavimo patirties, o čia atėjo vyrukas iš ug niagesių. Kaip vėliau paaiškėjo, be reikalo gaišau laiką, nes priešinin kas buvo vienos partijos atstovas. Šito užteko, kad jis laimėtų. Kretingoje dalyvavau konkur se į ligoninės vyriausiojo gydyto jo postą. Pirmą kartą iš penkių kandidatų užėmiau antrą vietą. Kai jų vietinis kandidatas atsisakė, pakvietė ma ne, bet aš tuomet vyriausiuoju gy dytoju dirbau Palangoje ir nenorė jau atsisakyti savo vietos.
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Pavojingas šuo – penktame aukšte
Labai įdomu, kodėl pavojingiems šunims laikyti daugiabučio bute iki šiol nereikėjo kaimynų sutikimo? Tai turėtų būti vienas pačių svar biausių reikalavimų. Juk yra svarbu, ar kaimynai sutinka, ar ne, kad toks monstras būtų laikomas šalia jų gy venamosios vietos. Manyčiau, kad sutikimą turėtų duoti ne tik vie no aukšto, bet visos laiptinės butų gyventojai. Mūsų name penktame aukšte žmonės laiko šunį, jį veda per visus aukštus iki savo buto. Iš tokio pavojingo šuns gali visko sulaukti. Irena
Nesame aborigenai, bet...
Andriaus Deltuvos karikatūra
Antrą kartą vėl dalyvavau šiame konkurse, bet neperėjau – laimėjo kretingiškis. Klaipėdoje dalyvavau kelis kar tus organizuojamuose konkursuo se, bet būsimų vadovų pasiteira vęs, sužinodavau, kad iš anksto yra numatyti kandidatai, ir atsiimda vau savo pareiškimą. Konkursų tvarka turėtų keistis, net turėčiau pasiūlymų, kaip tai
padaryti. Bet niekam neįdomu. Konkursas raštu turėtų būti ano niminis – kandidatų pavardės tu rėtų būti užkoduotos. Komisija tu rėtų būti neutrali. Bet turbūt skaidrumo Lietuvoje vykstančiuose konkursuose dar il gai trūks. Partiečiai ir toliau į šil tas vietas stengsis prastumti sa viškius. P.V.
Valdžia turi įsiklausyti į Klaipėdą D.Janauskaitė. „Klaipėda – lyg podukra“, „Klaipėda“, 2013 01 15.
Informacija: 397
kad jie galėtų sostinėje tarti lemia mą žodį, būtų naivu. Reikia esminio persilaužimo „iš mandrėjusių“ centrinės valdžios ponų galvose, iš kurių kartais liejasi nelabai protingos mintys ir spren dimai. Pavyzdžiui, kad ir dėl politi kos Baltarusijos atžvilgiu. Šios ša lies kaimynės kroviniai mūsų uoste sudaro apie 30 proc. O kokie mūsų santykiai su A.Lukašenka? Gal juos galima pavadinti gerais? Jokiu bū du. Nebijokime to pasakyti: vadi namasis meškiukų skandalas tapo visišku pasityčiojimu iš Baltarusi jos prezidento. Be to, šis atvejis įrodė, kad buvu si konservatorių valdžia taikė dve jopus standartus ne tik politikoje, bet ir sienų apsaugai. Jei tuomet į Baltarusiją be lei dimo būtų skridęs rusų lėktuvas,
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
galima tik įsivaizduoti, kokį skan dalą būtų sukėlę mūsų centrinės valdžios atstovai. Dabar gi iš chu liganiškų paskatų skrido švedai ir prieš šį faktą buvo aiškiai už simerkta. Toks dvilypumas išties yra mū sų valstybės gėda, ir A.Lukašenka, kad ir koks jis būtų, šioje situacijo je yra visiškai teisus. Tokios dvilypės ir absoliučiai kvailos politikos rezultatą taip pat jau galima buvo išgirsti: A.Luka šenka pranešė, kad Baltarusijos krovinius iš Klaipėdos uosto pero rientuos į Rusiją. Jei taip atsitiktų išties, tai krovi niai bus perimti ir iš „Lietuvos ge ležinkelių“. Žala Lietuvos ekono mikai būtų padaryta kolosali. Ką tada pasakytų mūsų politikieriai? Nertų į krūmus ir aiškintų, kad jie čia niekuo dėti. Tomas Rinkevičius
Pas mus kažkodėl visi žmonės yra tapę pikti, pagiežingi. O visai be reikalo, juk galėtume gyventi drau giškai. Dabar esame kaip žvėrys. Tai byloja, kad mums iki civilizuotos valstybės lygio vis dar yra labai la bai toli. Nesame aborigenai, nelaks tome ginkluoti ietimis, tačiau peilį užantyje dažnas nešiojame. Jei da bar būtų pokario laikai, manau, vėl lietuvis eitų prieš lietuvį su šautuvu rankoje. Ir pasigailėjimo jokio nebū tų, tik kerštas ir pyktis. Baisiausia, kad nieko nedarome, kad ta žiauri situacija pasikeistų. Stanislovas
Kaip bausti šunininkus?
„Karštame telefone“ sausio 10 d. per skaičiau, kad reikia bausti šunininkus. Bet kaip juos nubausti, nors jie ir pri daro visokių blogybių? Dabar sniegas paslėpė šunų išmatas, o kai jis nu tirpsta, būna baisu. J.Janonio gatvėje, prie 41 namo esančio bankomato, iš vis baisu. Seniau ten moteris pardavi nėjo gėles, dabar jos neliko. Ji turbūt išsigando tokios pridergtos vietos. Gyventojas
Sutramdytų mokestis
Palaikau skaitytojus, kad laikas bausti gyvūnų mylėtojus, ir visos katės, šunys turi būti registruojami. Dabar jų tiek prisiveisė kiekviename daugiabutyje, kad neįmanoma nor maliai vaikščioti. Visur pridergta, nėra kur kojos pastatyti. Gal mokes tis galėtų apmažinti tokių nedraus mingų gyvūnų mylėtojų skaičių? Aldona
Pradeda nuo antro galo
Daug diskusijų sukėlė automobilių stovėjimo kiemuose apmokestini mas. Pritariu tam. Pavyzdžiui, Vo kietijoje prie kiekvieno daugiabučio namo yra nubrėžtos geltonos linijos, vietos sunumeruotos. Kiekvienas gyventojas susimoka už vietą auto mobiliui. Bet pas mus pirmiausia rei kėtų sutvarkyti kiemus, juos išasfal tuoti, išlyginti duobes. Tačiau viskas daroma atvirkščiai: pirma nuplėšia mi pinigai nuo gyventojų, pinigai iš švaistomi, o naudos nematyti. Aldona Parengė Sandra Lukošiūtė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
Atgarsiai
Labai džiugu, jog dienraštis pra bilo apie tai, kad centrinė valdžia dar nuo prieškario laikų Klaipėdos kraštą laikė provincija. Net gele žinkelio iki Kretingos anuomet nesugebėjo nutiesti, nors tas pro jektas šį kraštą būtų sujungęs su Didžiąja Lietuva. Tas pats požiū ris išliko iki šių dienų, nes šian dien mūsų uostamiestis Vilniui yra svarbus tik tol, kol į jį yra pumpuo jama valiuta, kuria visą šalį aprūpi na uostas. Tačiau kai tik reikia atsižvelgti į Klaipėdos interesus, sostinės val dininkai, o ir patys išrinktieji už merkia akis. Išimtis – tikri uos tamiesčio patriotai – E.Masiulis, E.Gentvilas, N.Puteikis ir kai ku rie kiti Seimo nariai, išrinkti mūsų mieste. Suprantama, tokių žmonių parlamente yra mažuma ir tikėtis,
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiADIENIS, sausio 16, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
A.Lukašenka vėl plaikstosi Baltarusijos prezidentas Aliak sandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis derasi su Rusijos ir Ukrai nos uostais dėl krovinių gabenimo, tad turės alternatyvą Lietuvai.
Pradžia: prokurorai tvirtina, kad N.Venckienė, be kita ko, netgi spardė L.Stankūnaitę.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Seimas ėmėsi N.Venckienės Neringa Venckienė netrukus atsidurs prokurorų glėbyje, nes teisinės neliečiamybės atėmimo procedūra sparčiai skinasi ke lią Seime. Beliko sulaukti lemiamo balsavimo. Įtariama nusikaltimais
N.Venckienės teisinės neliečiamy bės naikinimo procedūra juda pir myn. Vakar Seime apsilankęs ge neralinis prokuroras Darius Valys iš viso įvardijo šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Pasak D.Valio, įtariama, kad prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose buvu si teisėja viešai užgauliai pažemi no teismą, nevykdė 2011 m. gruodį priimto Kėdainių teismo sprendi mo skubiai perduoti mergaitę mo tinai Laimutei Stankūnaitei, praė jusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, pikt naudžiavo vaiko atstovo teisė mis psichiškai gniuždydama vaiką ir pasipriešino policijos pareigū nui panaudodama fizinį smurtą, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kreipdamasis į Seimą D.Valys sakė, kad N.Venckienė „nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai per duoti vaiką jo motinai“. Mušė L.Stankūnaitę?
Prokuroras tvirtino, jog tuometė tei sėja, šiuo metu – parlamentarė, ži nodama, kad antstolė atvyko vykdyti teismo sprendimo dėl vaiko perda vimo, 2012 m. gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti šį teismo sprendi mą – „sąmoningai neleido antsto lės į vaiko gyvenimo vietą, atsisakė vykdyti teisėtą antstolės nurodymą perduoti vaiką motinai“. Pasak generalinio prokuroro, turėdama vaiko globėjo statusą
N.Venckienė piktnaudžiavo vai ko atstovo teisėmis, psichiškai jį gniuždė – pastatė vaiką prie lan go, liepė stebėti kieme susirinku sius asmenis ir kliūčių pašalinimo veiksmus bei techninių priemonių panaudojimą atidarant duris.
Generalinis prokuroras visiems meluoja. Pasirodo, aš jau ir L.Stankūnaitę spardžiau. „Policijos pareigūnams laikant N.Venckienės rankas, kad motina L.Stankūnaitė galėtų atitraukti nuo jos vaiką, N.Venckienė, prie šindamasi vaiko paėmimui, vai ko akivaizdoje tyčia ne mažiau kaip penkis kartus spyrė L.Stan kūnaitei į pilvą, kojas ir taip pa darė nežymų sveikatos sutrikdy mą“, – kalbėjo D.Valys. Jis taip pat pabrėžė, kad jau perdavus vai ką N.Venckienė du kartus suda vė kumščiu į galvą policijos pa reigūnui. Subūrė komisiją
Seimas, kaip įprasta, subūrė spe cialią laikinąją tyrimo komisi ją, kuri parlamentarams ir siūlys sprendimą dėl N.Venckienės. Va kar paaiškėjo, kad komisija pra šys prokurorų pateikti vaizdo įra šą, kuriame užfiksuotas mergaitės perdavimas motinai. Tai nurodė šios komisijos vadovas socialde mokratas Vytautas Saulis.
„Gauti tą tikrą įrašą, neiškarpy tą, nesuklijuotą, viena iš pagrindi nių mūsų užduočių ir būtų“, – va kar kalbėjo V.Saulis. Į pirmą posėdį komisija planuoja rinktis kovo 6 d. V.Saulio teigimu, pagaliau reikia padėti tašką vadinamojoje Garlia vos istorijoje: „Reikėtų padėti taš kus, tą skaudų pūlinį reikia vieną sykį išoperuoti.“ Neigia mušusi
„Drąsos kelio“ lyderė vakar atrodė nustebusi, kad, be anksčiau žino mų įtarimų, ji dar įtariama ir mušusi L.Stankūnaitę. „Aš pirmą kartą išgir dau. Neliečiamybė naikinama trečią kartą, o atsiranda naujų aplinkybių, – teisinosi N.Venckienė. – Generalinis prokuroras visiems meluoja. Jis sakė, kad jau yra naujų aplinkybių, pasiro do, aš jau ir L.Stankūnaitę spardžiau. Viso to nėra.“ Buvusi teisėja pareiškė sieksian ti, kad Seimo nariai išsireikalautų iš prokurorų pernai gegužės 17 d. Garliavoje vykusio mergaitės paė mimo iš N.Venckienės namų vaiz do įrašą ir tik tada apsispręstų, jos žodžiais, pagal sąžinę. „Prokurorui kartu su pareiškimu reikėjo atnešti vaizdo įrašą, iš kurio mes visi matytume, kaip buvo vyk domas teismo sprendimas. Tai, ką aš pasakoju, yra tikra tiesa: ir apie antklodę, mestą ant mergaitės gal vos, apie tai, kad man buvo išlauž ta ranka, apie tai, kad mergaitė buvo prievarta ištempta. Matėme, kaip ji atrodė lauke, koks jos buvo veidas. Tai yra tikri faktai“, – žurnalistams Seime vakar aiškino parlamentarė.
„Mes sąžiningai pasakėme, kad mūsų partneriai Lietuvoje su prastų, jog svarstome alternaty vius variantus. Kai tik susitarsi me dėl uostų Kaliningrado srityje ir Ukrainoje, dėl tarifų, mes, ži noma, nebedėsime visų kiauši nių į vieną pintinę. Lietuva turi tai suprasti“, – antradienį spau dos konferencijoje Minske sakė A.Lukašenka, kurį citavo naujie nų agentūra „Belapan“. „Bet jei matysime mūsų partnerių Lietuvoje ir Latvijoje žmo nišką požiūrį į mus, – o mes to nusipelnome, mes jiems pini gų duodame: pervežame sa vo produkciją, duodame darbo žmonėms, – jei jie elgsis su dė kingumu, mes pasirengę bend radarbiauti“, – teigė autoritari nis Baltarusijos lyderis. A.Lukašenka negailėjo kritikos ir dėl kartkartėmis nusidriekian čių eilių Baltarusijos ir Lenkijos bei Lietuvos pasienyje. Esą auto mobiliams judėti trukdo „politi nės kliūtys“. „Sprendimus mes priimsime kartu su Lenkija ir Lietuva, kai susitarsime. Dabar nežinau kada. Ne mums spręsti. Yra problemų, jos kelia nerimą. Kai iš jų gausi me tam tikrų garantijų ir maty sime draugišką jų politiką, tada priimsime tuos sprendimus“, – sakė Baltarusijos lyderis.
„Visi sprendimai turi būti su balansuoti ir priimti vienu kartu. Mes turime daug klausimų Len kijai ir Lietuvai. Jie taip pat gali turėti klausimų, daugiausia po litinių“, – teigė A.Lukašenka. Lietuvos ir Baltarusijos susita rimas sudarytų galimybę pasie nio gyventojams kirsti valstybės sieną be vizų su specialiais vietos eismo leidimais ir būti kitos vals tybės pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų. Lietuva dar pernai vasarį no ta informavo Baltarusiją, kad yra pasirengusi įvesti paprastesnę sienos kirtimo tvarką. Kad tvar ka įsigaliotų, reikia ir atitinkamo Baltarusijos žingsnio. „Klaipėdos“, BNS inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Brangiausia šiluma – vilniečiams Didžiausią sąskaitą už šilumą gruodį gavo Vilniaus gyventojai, o mažiausią – Alytaus. Tai rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asocia cijos (LŠTA) duomenys.
Brangiausiai mokančių gyvento jų sąskaitos gruodį, palyginti su 2011 m. gruodžiu, išaugo vidu tiniškai 273 litais (40,8 proc.), o mažiausiai mokančių sumažėjo vidutiniškai 16 litų (18,8 proc.). Vilniuje Agrastų gatvėje esan čio namo 60 kvadratinių metrų ploto buto savininkai už šildymą mokės 1016 litų (46,2 proc. dau giau nei prieš metus). Kiek ma žiau – 905 litus (71 proc. daugiau) – mokės Pakruojo Taikos gatvės namo gyventojai, o 900 litų (15,5 proc. daugiau) – Palangos Vytau to gatvės namo gyventojai.
Vienos mažiausių sąskaitų už ši lumą buvo Alytuje, Dariaus ir Girė no gatvėje, – 26 litai (5 kartus ma žiau nei prieš metus), Mažeikiuose, Sodų gatvėje, – 82 litai (54,7 proc. daugiau). LŠTA prezidentas Vytau tas Stasiūnas BNS sakė, kad 2012 m. šiluma daugumoje namų pabrango dėl šaltesnio gruodžio ir didesnio suvartotos šilumos kiekio. „Pernai gruodį vidutinė tem peratūra buvo minus penki laips niai, o 2011 m. – šiek tiek daugiau nei vienas laipsnis“, – BNS sa kė V.Stasiūnas. LŠTA parengtoje analizėje nurodoma, kad gyven tojų, gaunančių didžiausias są skaitas, namai yra senos staty bos, nerenovuoti daugiabučiai, mažiausias sąskaitas gaunančių – naujos statybos arba renovuoti. „Klaipėdos“, BNS inf.
„Klaipėdos“, BNS inf.
Nuspręsti turi dauguma Konstitucija ir Seimo statutas nustato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas arba negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Sei mo nario laisvės suvaržymo gali kreip tis tik šalies generalinis prokuroras.
mojon ats akomyb ėn, jį suimt i ar ki taip suvarž yt i jo laisvę, tok iai rezo liuc ijai priimt i reik ia ne maž iau kaip 71 bals o.
dį Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti šį sprendimą.
Teismo sprendimas įvykdytas 2012 m. gegužės 17-ąją. Tuomet panaudojant Kėdainių rajono apylinkės teismas dideles pol icijos pajėgas mergaitė 2011 m. gruodžio 16-ąją nusprendė Drą paimta iš tetos namų Garliavoje ir per siaus Kedžio ir L.Stankūnaitės dukrą, duota motinai. Jos abi tebesaugomos Jei rez ol iuc ij os proj ekte siūl om a kurią globojo D.Kedžio sesuo N.Venc valstybės, jųdviejų gyvenamoji vieta leist i Seimo nar į traukt i baud žia kienė, perduoti motinai. 2012 m. balan slepiama.
Artūro Morozovo nuotr.
8
trečiadienis, sausio 16, 2013
užribis
Rūsiuose – žiurkių atakos 1
„Gal ten jų tūkstančiai? Apgraužtus plastikinius kibirus teko išmesti“, – tvirtino klaipėdietis. Pasisotino ir knygomis
Pasekmės: kol V.Adomauskie
nė kalės už sugyventinio nužu dymą, trys jo vaikai gyvens glo bos namuose.
Mamos lauks 10 metų Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Trijų vaikų mama Vilma Ado mauskienė dešimčiai metų siun čiama už grotų, nes nužudė sugy ventinį.
Vakar iš Skuodo į Klaipėdą susi ruošusi 32 metų moteris nežino jo, ar begrįš pas tris savo vaikus. Uostamiestyje ji išklausė Klaipė dos apygardos teismo jai paskelbtą nuosprendį, kuriuo pripažinta kal ta tyčine žmogžudyste. 14 ir 13 metų mergaitės bei 5 me tų berniukas ilgam liks be mamos. Tądien namuose juos prižiūrėjo socialinė darbuotoja. Jau dabar aišku: kai V.Adomaus kienė bus suimta, jos atžalos gy vens vaikų globos namuose. Kol įsiteisės teismo sprendimas, moteriai leista likti namuose. Konfliktas tarp sugyventinių ki lo, kai abu buvo neblaivūs. V.Ado mauskienė prisiminė, kad Salvijus Budžys pastūmė jos sūnų ir liepė jį susikišti atgal į užpakalį. Moteris pasakojo taip įširdusi, kad griebė pirmą po ranka pasitai kiusį daiktą ir juo smogė. Tas daik tas buvo peilis, vieninteliu smūgiu ji pataikė sugyventiniui į širdį. Kadangi moteris pati rūpino si iškviesti greitąją pagalbą, gailisi padaryto nusikaltimo ir augina tris mažamečius vaikus, teismas skyrė jai švelnesnę bausmę nei jos vidur kis, numatytas įstatymo. Nuosprendžiu aptartas ir civili nio ieškinio klausimas. Nužudyto jo dviem seserims, mamai ir tėvui priteista po 50 tūkst. litų neturti nės žalos atlyginimui. Išklausiusi sprendimą S.Budžio sesuo teigė, kad skirtoji bausmė pernelyg švelni, kad V.Adomaus kienė ne pirmą kartą puolė sugy ventinį peiliu, anksčiau jam buvo sužalojusi rankas, koją, akį. Tikino, kad jos vaikams globos namuose bus geriau ir saugiau gyventi, nes nuolat girtaujančios moters na muose nėra ramybės.
Gyventojas apie graužikų invazi ją pranešė namą administruojan čiai įmonei. „Buvau užkalęs visas skyles, už sandarinęs duris, tačiau rūsyje apsilankęs po mėnesio radau su graužtas visas čia laikytas knygas. Gal iš keršto jos čia taip pasidarba vo?“ – svarstė Vytautas. Pensininkas griebėsi už galvos, nes vienam su namą okupavusiomis žiurkėmis jam per sunku kovoti. „Nejaugi metalines duris teks rūsyje montuoti? Juk sienose pilna ertmių, kas pasakys, kaip apsiginti nuo žiurkių?“ – klausė vyras. Gyventojas svarstė, kad į 120 bu tų namo rūsius graužikai galėjo at žingsniuoti šiluminėmis trasomis. „Jei nieko nedarysime, bus kaip Bangladeše, ta šalis jau pakėlė ran kas prieš žiurkes“, – kalbėjo klai pėdietis. Griebėsi dezinfekcijos
Namą administruojanti bendrovė „Vėtrungės būstas“, reaguodama į pranešimą, kreipėsi į dezinfekci nių paslaugų įmonę ir užsakė grau žikų naikinimo paslaugą minėtame name. „Mūsų žiniomis, artimiausiu metu šio daugiabučio rūsyje turė tų būti atlikti dezinfekavimo dar bai. Juos atlikus gyventojai ir toliau galės vaikščioti į rūsį – patekimas į šias patalpas nebus ribojamas“, – aiškino įmonės atstovas spaudai Paulius Ugianskis. Atšalus orams, registruojama šiek tiek daugiau pranešimų apie rūsiuose pastebėtus graužikus. „Primename gyventojams, kad, pastebėję namuose, rūsyje ar kitose bendrojo naudojimo patalpose pa razitus – žiurkes, peles, tarakonus, jie turėtų kuo greičiau pranešti na mą administruojančiai įmonei, kad būtų laiku pasirūpinta jų naikini mu“, – tikino P.Ugianskis.
Antplūdis: Kauno gatvės daugiabutyje žiurkės suėdė ne tik maisto atsargas, bet ir rūsyje laikytas knygas.
Keliauja trasomis
Graužikų ir kitų kenkėjų naikinimu užsiimančios įmonės atstovai tiki no, kad pavienės kovos su žiurkė mis gyventojams nepadės.
Vytautas:
Jei nieko nedarysime, bus kaip Bangladeše, ta šalis jau pakėlė ran kas prieš žiurkes.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
nuoti apie tūkstantį litų“, – aiški no įmonės atstovė. Įmonės biologas Liutauras Gri galiūnas spėjo, kad žiurkės dau giabutį galėjo pasiekti šiluminė mis trasomis. „Prekybos centruose parda vinėjami žiurkių nuodai gali bū ti neveiksmingi. Neužtenka pa dėlioti nuodų, reikia išmanyti graužikų įpročius ir nustatyti, kaip jie pateko į namą“, – aiški no biologas. Platina ligas
„Reikėtų jas naikinti visuose na mo rūsiuose. Pirmiausia specia listai turi įvertinti, ar namas yra tinkamai užsandarintas ir ar teks dezinfekciją atlikti kelis kartus. Vieno vidutinio, keturių laiptinių daugiabučio dezinfekcija gali kai
Ne kiekvienus nuodus žiurkės gali suėsti, tai priklauso nuo jauko pa rinkimo. „Žiemą žiurkės dažniausiai lei džia jau pasirinktame lizde. Tik pe lės po sniegu tokiu metu juda. Ta čiau jei yra šilta, netrūksta maisto, žiurkė vidutiniškai atsiveda 5 žiur
kiukus. Po trijų mėnesių jie jau ga li poruotis. Ir kiekviena patelė vėl galės atsivesti tiek pat žiurkiukų“, – kalbėjo specialistas. L.Grigaliūnas pabrėžė, kad žiur kės gali platinti daugybę ligų – leptospirozę, tuliaremiją, salmo neliozę, pasiutligę. Šie graužikai perneša blusas, kurios gali platinti daugybę kitų ligų. „Nesu girdėjęs, kad žiurkės būtų užpuolusios daugiabučių gyvento jus, tačiau esame vykdę dezinfek ciją trečiojo aukšto bute. Paaiškėjo, kad žiurkės į butą pateko senomis vamzdynų šachtomis“, – prisimi nė pašnekovas. Biologas atmetė nuogąstavi mus, kad ilgainiui žiurkės mutuoja į įspūdingų dydžių gyvūnus. „Pas mus nėra tokių sąlygų, o ir laiko reikia tokioms mutacijoms“, – tvirtino L.Grigaliūnas.
Tėvas žuvo nuo sūnaus rankos Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Išgirdęs, jog pripažintas kaltu nu žudžius tėvą, klaipėdietis Edmun das Žitkus pareiškė, kad apskųs tokį, jo manymu, neteisingą nuo sprendį.
Antradienį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį šiam 22 metų vaikinui, pripažindamas, kad dukart smogdamas tėvui į gal vą taip jį mirtinai sužalojo. Už grotų jaunuolis turėtų praleis ti 13 metų. Svencelėje gyvenęs Robertas Žit kus anksčiau buvo verslininkas, ta čiau įmonė sužlugo, o vyras įniko girtauti. Neapsikentusi tokio gy venimo žmona išvažiavo gyven ti į Klaipėdą, kartu pasiėmė ir sū nų Edmundą. Tačiau vaikinas vis dažniau likdavo pas tėvą kaime, kur buvo nuolat girtaujama.
Pernai spalio 28 d. savaitę iki tol su kaimynu girtavę tėvas ir sūnus susivaidijo dėl kažkokio menknie kio. Sūnus dukart smogė tėvui į galvą. Kitą rytą R.Žitkus jautėsi blo gai, todėl išgėrė. Po kiek laiko – dar kartą, bet jo būklė pastebimai blogėjo, todėl buvo iškviesta grei toji pagalba. 51 metų vyras ligoninėje pra leido tik parą ir mirė nuo gal vos smegenų traumos kompli kacijos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad R.Žitkus buvo sumuštas. Eksper tai nustatė, kad mirtiną traumą jis patyrė ne griūdamas, o nuo patir tų smūgių. Teisme E.Žitkus paneigė anks tesnius parodymus ir tikino, kad prisipažinti smogus tėvui jam lie pė policininkai. Paskelbus nuosprendį, nuteista sis suimtas teismo salėje.
Pozicija: E.Žitkus tikino esąs nekaltas dėl tėvo mirties ir ketina nuo
sprendį apskųsti.
Vytauto Petriko nuotr.
9
trečiADIENIS, sausio 16, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,53 %
–0,48 %
41,7 proc.
pernai per devynis mėnesius smuko miškų urėdijų pelnas.
–1,49 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
Taps dėstytoja
€
Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė pavasarį dėstys makroekonomiką Vilniaus universitete (VU). Ji pavaduos ir pusme čiui kursą perims iš Aušros Maldeikienės, kol ši bus išvykusi. I.Šimonytė dėstyti pra dės vasario pradžioje. Jos sutartis su VU galios iki pavasario semestro pabaigos. Buvusi finansų ministrė dirbs 36 valandas per savaitę, tačiau paskaitas skaitys ne kiekvieną dieną.
Baltarusijos rublis 10000 2,9752 DB svaras sterlingų 1 4,1592 JAV doleris 1 2,5869 Kanados doleris 1 2,6270 Latvijos latas 1 4,9511 Lenkijos zlotas 10 8,3918 Norvegijos krona 10 4,6879 Rusijos rublis 100 8,5496 Šveicarijos frankas 1 2,8035
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,2358 % –0,1369 % +0,2325 % +0,1487 % –0,0222 % +0,1062 % +0,1881 % +0,1265 % –0,8278 %
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,78
4,67
2,50
„Apoil“
4,74
4,64
2,49
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
93,89 dol. už 1 brl. 111,72 dol. už 1 brl.
Dujų paieška nesudomino
Seimas vakar ėmėsi pataisų, kuriomis būtų panaikinti nuo sausio 1-osios įsigalioję pre kybos alumi suvaržymai. Dėl jų Lietuvai gresia Euro pos Komisijos (EK) sankcijos.
JAV energetikos milžinė bend rovė „Chevron“ vienintelė pa teikė paraišką tarptautiniam skalūnų dujų ir naftos paieš kos bei gavybos Lietuvoje kon kursui.
Pasirinkimas: kol Seimas neatšaukė nuo sausio 1-osios įsigaliojusių draudimų, didesniuose nei 1 l talpos plastiki
niuose buteliuose galima įsigyti nebent pieno.
Seimas sieks atšaukti alkoholio draudimus Draus tik „bambalius“
Vakar Tinklas
Antradienį parlamentas po patei kimo pritarė net dviem skirtin giems Alkoholio kontrolės įsta tymo pataisų projektams, kurie toliau bus svarstomi Seimo ko mitetuose. Vienu projektu iš viso atšaukia mi nuo sausio įsigalioję ribojimai prekiauti stipriu alumi bei gėrimais didesnėje kaip vieno litro taroje ir siūloma laukti Ūkio ministerijos inicijuotų įstatymo pakeitimų. Ki tu numatomas draudimas prekiau ti stipriu alumi tik plastikinėje PET taroje. Parlamentarai Antanas Matulas, Vida Marija Čigriejienė ir Kazimie ras Kuzminskas Alkoholio kont rolės įstatymą siūlo keisti taip, kad stipresniu nei 7,5 proc. alumi, sid ru bei fermentuotais gėrimais būtų uždrausta prekiauti tik plastikinė je taroje. O supilstytais į metalines, stiklines bei medines talpyklas bū tų galima prekiauti ir toliau. Įstatymo projekte taip pat nu matyta, kad alumi, sidru ir fermen tuotais gėrimais būtų draudžiama prekiauti didesnėje nei 1 l ta roje, išskyrus metalines, stiklines, medines talpyklas. Mažų alaus da ryklų asociacija anksčiau ne kar tą išsakė kritiką dėl šiuo metu ga liojančiame įstatyme nenurodytų taros rūšių – dėl to aludariai ne galėjo vartotojams parduoti alaus statinaitėse.
Į statinaites nebepila
Kitame projekte, kurį pateikė Svei katos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, iš viso siūlo ma panaikinti nuo Naujųjų metų įsigaliojusius draudimus prekiau ti alumi didesnėje nei 1 l taroje ir stipresniu nei 7,5 proc. alumi bei sidru. Komiteto vadovė siūlo at šaukti draudimus, dėl kurių Lie tuvai gresia sankcijos, o dėl preky bos alkoholiu ribojimų siūlo laukti atitinkamų Ūkio ministerijos ren giamų pataisų. Dėl alternatyvių pataisų parla mente kilo ginčas: vieni pasisakė už A.Matulo, V.M.Čigriejienės bei K.Kuzminsko pataisas, nes jos iš karto sprendžia kilusią problemą, kai dėl ribojimų negalima įsigy ti alaus statinaitėse ir iš preky bos teko išimti stiprų, bet mažais kiekiais išpilstytą belgišką alų, ki ti siūlė laukti, ką pasakys Ūkio mi nisterija. „Jokiu būdu negalima at šaukti įstatymo, nes nuo Naujųjų metų įsigaliojo draudimai, o mes vėl iš naujo leidžiam gamybą. Ar sugebėsime tai atšaukti? Tai būtų didžiulis žingsnis atgal“, – apie al ternatyvias kolegės D.Mikutienės pataisas kalbėjo A.Matulas. Atšaukia bijodami EK sankcijų
D.Mikutienė argumentavo, kad priimant Alkoholio kontrolės įsta tymo pataisas apeinant EK buvo padaryta pažeidimų, todėl šįkart
reikia ribojimus nustatyti pagal taisykles, laikantis procedūrų. „Pagal stojimo į ES sutartį bet kokį projektą, kurį jūs teikiate ar kuriame bus dar kokių nors pasiūlymų, reikia notifik uoti EK. Kodėl tada jūsų ūkio ministras nenotifi kavo? Jis būtų sutvarkęs, būtų ap sigynęs ir nebūtų jokios problemos. Kai buvo priimtas Alkoholio kont rolės įstatymas dėl suvaržymų, bu vo pažeista pati įstatymo priėmimo procedūra. Dėl to EK kreipėsi, kad Lietuva pateiktų argumentus, ko dėl toks suvaržymas priimtas“, – dėstė Seimo Sveikatos reikalų ko miteto vadovė.
Dangutė Mikutienė:
Reikia riboti tarą, bet tai turi būti pada ryta civilizuotai, suderinus su EK. Ji tvirtino, kad aptarus kilu sią problemą su įvairių institucijų specialistais bei teisininkais ne rasta kitos išeities, kaip draudi mus atšaukti ir teikti naują pro jektą. „Nematėme kitos išeities, kaip paskelbti šiuos straipsnius netekusiais galios, o Ūkio minis terija yra parengusi projektą, ku rį pateiks EK notifikuoti. Kaip tei
Mindaugo Ažušilio nuotr.
singai pastebėta, reikia riboti tarą, bet tai turi būti padaryta civili zuotai, suderinus su EK, nes pagal dabartinę redakciją stiprus belgiš kas alus mažose tarose negali pa kliūti į prekybą. Kas padengs nuo stolius valstybei, jeigu bus pradėti teisminiai procesai?“ – sakė par lamentarė. Pradėtas tyrimas
Draudimus prekiauti stipriu alumi ir didesnėje nei 1l taroje parlamen tarai siūlo panaikinti, nes EK dėl jų pradėjo tyrimą. Mažų alaus daryklų asociacija pernai pavasarį kreipėsi į EK ir prašė ištirti, ar naujasis Alko holio kontrolės įstatymas atitinka Europos teisę. Spalį asociacija ga vo EK raštą, kuriame nurodyta, kad įstatymu pažeidžiama laisvo prekių judėjimo nuostata. EK taip pat atkreipė dėmesį, kad apie ketinimus keisti Alkoholio kontrolės įstatymą buvo privalo ma pranešti Komisijai, nes pataisos liečia ir kitų ES valstybių eksportą į Lietuvą, tačiau apie tai ji nebuvo informuota. 2011 m. gruodį priimtas įstaty mas numato, kad nuo šių metų sau sio draudžiama alų, sidrą, alaus mi šinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius pilstyti į di desnius nei 1 litro plastikinius bute lius ir prekiauti alkoholiniais gėri mais, stipresniais nei 7,5 proc. „Klaipėdos“, BNS inf.
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius naujienų agentūrai BNS sakė, kad paraišką pateikė Lietuvos registruota bendrovė „Chev ron Exploration & Production Lietuva“, kuri vadinamųjų mo lio skalūnų siekia žvalgyti Ši lutės–Tauragės plote Vakarų Lietuvoje. Jei „Chevron“ bus pripažinta konkurso laimėto ja, ji į žvalgybos darbus šiame plote turės investuoti ne ma žiau kaip 80 mln. litų. Teigiama, jog Šilutės–Tauragės plote yra daugiau galimybių ras ti netradicinių angliavandenilių – skalūnų dujų arba skalūnų naftos, o Kudirkos-Kybartų plote, kurio žvalgybai taip pat paskelbtas kon kursas, – mažiau. Pastarajame „Chevron“ nedalyvauja. J.Mockevičius sakė, kad kon kursui žvalgyti kitame plote – Kudirkos–Kybartų – gauti du tinkami pasiūlymai. Juos pateikė bendrovė „Diseta“ ir „Perkū no nafta“. Registrų centro duo menimis, abi bendrovės įsteigtos neseniai – „Diseta“ įkurta 2012 m. spalio pabaigoje, o „Perkūno nafta“ – gruodžio 28 d. Speciali darbo grupė, įverti nusi preliminarius geologų duo menis dėl skalūnų dujų išteklių Lietuvoje, užpernai lapkričio pabaigoje paskelbė, kad Lietu voje galbūt yra didelių skalūnų dujų išteklių. Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų ska lūnų dujų ištekliai Lietuvoje ga li siekti maždaug 100–120 mlrd. kubinių metrų. „Klaipėdos“, BNS inf.
Sėkmė: nors dujų gavyba ir tie-
kimas – vienas pelningiausių verslų pasaulyje, skalūnų dujų paieškomis susidomėjo vos trys bendrovės.
„Fotodienos“ / Audriaus Bagdono nuotr.
10
trečiADIENIS, sausio 16, 2013
pasaulis Saugosis nuo Lietuvos
Didina kontingentą
Kurpė kompromatą?
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pa žadėjo sustiprinti šalies va karinių sienų apsaugą, jei gu pasikartotų incidentų, pa našių į pernai kilusį skanda lą dėl „pliušinių meškiukų de santo“, kurį išprovokavo vie na Švedijos viešųjų ryšių bendrovė.
Prancūzija planuoja pasiųsti į Malį iš viso 2,5 tūkst. karių ir daugiau nei triskart padidinti šiuo metu ten dislokuotų ka rių skaičių. Planai dislokuoti tokio dydžio kontingentą ker tasi su ministrų pareiškimais, kad Prancūzijos dalyvavimas toje misijoje apsiribos Malio sostinės Bamako gynyba.
Gruzijos prokurorai apkalti no buvusius aukštus Gynybos ministerijos pareigūnus orga nizavus gėjų sekso scenų, ku riose esą dalyvavo kiti aukšti pareigūnai, slaptą filmavimą, ketinant panaudoti šiuos įra šus šantažui. Prokurorai pra dėjo daug tyrimų dėl Michailo Saakašvilio šalininkų veiksmų.
Savižudybių epidemija Kodėl pasaulį savo noru palieka JAV kariai? Šis klausimas neduo da ramybės kariuomenės vado vams.
Pernai JAV nusižudė net 349 ka riai. Kariškių savižudybių skaičius JAV – rekordiškai didelis. Kaip tei giama nepriklausomame tinklala pyje icasualties.org, 2012 m. nusi žudžiusių JAV karių buvo daugiau negu žuvusių per kovos veiksmus Afganistane. Iš viso šioje smurto draskomoje šalyje gyvybės pernai neteko 310 karių. Pernai nusižudžiusių aktyvio sios tarnybos karių taip pat bu vo akivaizdžiai daugiau negu pa sitraukusių iš gyvenimo 2011 m. Prieš dvejus metus buvo užfiksuo tas 301 savižudybės atvejis. JAV kariuomenės vadai ir civiliai pareigūnai, stengdamiesi pažaboti šią problemą, pradėjo įvairias pro gramas jai spręsti. Pavyzdžiui, visi JAV armijos nariai ir jų šeimos na riai gali gauti nemokamą psicholo ginę pagalbą 24 valandas per parą. Visgi neaišku, kodėl savižudy bių toliau daugėja. Be to, eksper tams nežinoma, kodėl iš gyvenimo ryžtasi pasitraukti tie kariai, kurie niekada nedalyvavo kovos veiks muose. Nustatyta, kad daugiau sia iš gyvenimo pasitraukia neve dę baltieji, kurių amžius yra iki 25 metų. Daugelis jų būna neseniai pašaukti į kariuomenę; dažniau siai jie yra įgiję žemesnį nei kole džo išsilavinimą. Savižudybių mastą pareigūnai ir įstatymų leidėjai vadina epidemi niu. Nelaimės gali būti siejamos su ilgiau nei dešimtmetį vykusių karų sukelta įtampa, lemiančia psichikos sutrikimus, skatinančia piktnau džiauti alkoholiu ar narkotikais. Daugiausia karių, kurie nusižudė, priklauso JAV armijai. Jūrų pėsti ninkų korpuse, palyginti su ankstes niais metais, savižudybių padaugėjo 50 proc. – iš gyvenimo pasitraukė 48 jūrų pėstininkai. Oro pajėgos prane šė apie 59 nusižudžiusius savo na rius (16 proc. daugiau negu 2011 m.), karinės jūrų pajėgos neteko 60 narių (15 proc. daugiau). BNS, NPR, RT inf., „Reuters“ nuotr.
48 proc.
Torių partijos narių norėtų referendumo dėl pasitraukimo iš ES.
Pozicija: daugelis britų mano, kad net reformos ES neturėtų būti pretekstas šaliai likti Bendrijoje, todėl D.Camerono kalba, kad ir ką jis pasa
kys, sulauks kritikos.
„Reuters“ nuotr.
Ilgai laukta kalba – penktadienį Ryšis britų premjeras Davidas Cameronas siūlyti 2015 m. Jungtinėje Karalystėje su rengti referendumą dėl narystės ES ar ne? Jei ryšis, ką gi nutars britai? Svarbus pasisakymas
Beveik pusė šalies gyventojų ir premjero partijos kolegų nori pa likti ES, o Europa ir koalicijoje esantys liberalai demokratai ka tegoriškai priešinasi bet kokioms kalboms apie Didžiosios Britani jos pasitraukimą iš Bendrijos. Aki vaizdu, jog D.Cameronas, kad ir ką nuspręs, susidurs su aršia kritika. Britų premjeras ilgai atidėliojo kal bą. Galiausiai jis pareiškė, kad kal bą sakys sausio 22 d. Tačiau vokie čiams pasipiktinus, jog kalba užgoš Europoje minimas 50-ąsias 1963 m. Prancūzijos ir Vokietijos pasirašytos Eliziejaus taikos sutarties metines, renginį teko paankstinti. Pasak neoficialių šaltinių, to D.Camerono paprašė pati Vokie tijos kanclerė Angela Merkel, su kuria jis telefonu kalbėjosi praė jusį savaitgalį. Taigi, D.Cameronui teks kalbė ti ne gimtinėje, o Nyderlanduose. Tiesa, Nyderlandų premjero Mar ko Rutte’s atstovai patvirtino, kad premjeras nedalyvaus D.Camero no spaudos konferencijoje, nors abiejų šalių lyderiai susitiks. Nešantažuoja Europos
D.Cameronas pastaruoju metu patyrė nemažą spaudimą tiek Di
džiojoje Britanijoje, tiek Europo je. Vokiečiai net apkaltino britų premjerą, kad šis šantažuoja ES, esą grasindamas referendumu sie kia gauti britams įvairių nuolaidų. Tačiau D.Cameronas tokius kalti nimus kategoriškai paneigė.
Ar Didžioji Britanija žlugtų, jeigu palik tume ES? Be abejo, ne. Mes galime rink tis kitokį kelią.
„Aš nieko nešantažuoju. Di džioji Britanija, kaip ir bet kuri ki ta Europos šalis, turi visas teises sakyti, kad mes esame šio klubo nariai. Esame iškilūs nariai. Mo kame dideles sumas už tai, kad esame šio klubo nariai. Mes tu rime visas teises argumentuoti, kad tai turi pasikeisti“, – teisino si D.Cameronas. Diskusijų audrą Europoje su kėlė britų iždo kanclerio George’o Osborne’o komentaras, paskelbtas viename vokiečių dienraštyje: jei ES nori, kad Didžioji Britanija lik tų bloke, Bendrija turi pasikeisti.
Reaguodamas į šį komentarą, vienas Vokietijos įstatymų lei dėjas apkaltino Didžiąją Britaniją šantažu. Tačiau D.Cameronas at rėžė, kad jis asmeniškai pasisako už šalies narystę bloke. „Nemanau, kad pasitraukimas iš ES atitiktų mūsų interesus, – tvirtino premjeras. – Ar Didžio ji Britanija žlugtų, jeigu paliktu me ES? Be abejo, ne. Mes galime rinktis kitokį kelią. Klausimas, ar jis atitinka mūsų nacionalinius in teresus.“ D.Cameronas pridūrė, kad da bartinė padėtis ES jo netenkina. „Šiuo metu yra daug žmonių, kurie sako: „Norėčiau būti Euro poje, tačiau nesu patenkintas vi sais šio ryšio aspektais, todėl no riu, kad tai pasikeistų.“ Toks yra mano požiūris. Taigi, manau, kad referendumas dėl pasilikimo arba pasitraukimo šiandien būtų klai dingas pasirinkimas“, – kalbėjo D.Cameronas. Mūšis namie
Vakar beveik 100 Torių partijos, kuriai priklauso ir D.Cameronas, narių dar sykį viešai paragino vy riausybę surengti referendumą. Ir atrodo, kad premjeras yra linkęs nusileisti, nes apklausos rodo, jog
net 48 proc. Torių partijos narių norėtų referendumo, o tik 9 proc. jam priešinasi. Britų Nepriklausomybės parti jos atstovai taip pat paragino vy riausybę kuo skubiau paklausti tautos nuomonės dėl tolesnės ša lies narystės ES. O Leiboristų partijos atstovai, liberalai demokratai ir britų vers lo atstovai pareiškė, kad Didžio ji Britanija Europoje negali likti izoliuota. Ministro pirmininko pavaduo tojas liberalas demokratas Nic kas Cleggas apkaltino D.Camero ną, kad šis stato į pavojų milijonus britų, nenusileisdamas dėl britų įsipareigojimų ES. Leiboristas Douglasas Alexan deris, šešėlinio ministrų kabineto užsienio reikalų sekretorius, pri dūrė, kad D.Cameronas savo kal bomis „iškėlė daugiau klausimų nei pateikė atsakymų“. Net Didžiosios Britanijos są jungininkės JAV pabrėžė, kad ša lis turėtų susilaikyti nuo skubotų veiksmų. JAV valstybės sekreto riaus pavaduotojas Europos rei kalams Philipas Gordonas pabrė žė, kad britų balsas Europoje turi likti stiprus. „Daily Mail“, BBC, BNS inf.
11
trečiadienis, sausio 16, 2013
sportas
Virš vaikų galvų – ledo gabalas Į futbolo treniruotes Klaipėdos futbolo mokykloje vaikus vedantys tėvai nega li būti tikri dėl jų saugumo. Virš įėjimo į įstaigą kabo didžiausias ledo darinys, ku ris bet kada gali nukristi.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Suledėjęs sniego liežuvis jau ke lias dienas kabo virš įėjimo į Fut bolo mokyklą iš kiemo pusės. Pro jį į įstaigą vaikšto ir jaunieji futboli ninkai, ir jų treneriai. „Ledo luitas bet kada gali nu kristi. Niekas nežino, kada tai nu tiks ir kam jis užkris ant galvos“, – piktinosi kelių jaunųjų futboli ninkų tėvai. Keistos jiems pasirodė ir mo kyklos vadovų priemonės apsau goti auklėtinius nuo nelaimės. Be toninį stogelį jie parėmė geležine armatūra. Klaipėdiečiams nesuprantama buvo ir tai, kodėl, susidarius tokiai situacijai, vaikai ir treneriai nėra įleidžiami pro kitoje pastato pusė je esantį įėjimą, kuris anksčiau bu vo pagrindinis. „Bandžiau domėtis, kodėl jis už rakintas. Treneriai man paaiškino, kad pro šį įėjimą vaikšto įstaigos direktorius ir pavaduotojas. Ma čiau, kad šalia stovi jų automobi liai. Kažkokia netvarka“, – stebė josi tėvai. Klaipėdos futbolo mokyklos direktorius Antanas Adomynas vakar tvirtino žinantis apie virš įėjimo kabantį ledo gabalą. Vado
vas teigė jį pastebėjęs dar penk tadienį. „Matome, kad pavojinga. Kvie čiau įmonę, kad atvažiuotų ir paša lintų ledo darinį, bet ji neatvažiuo ja. Nepasakė, ar šiandien, ar rytoj atvyks. Tvirtino, kad turi daug dar bo. Laukiu. Tai ne nuo manęs pri klauso. Savo jėgomis ledo negalime pašalinti. Reikia bokštelio“, – aiš kino mokyklos vadovas. A.Adomynas pabrėžė, kad, pa mačius ledo darinį, buvo imtasi saugumo priemonių. Stogelis bu vo paremtas, kad nekristų, vaikams atvertos ir kitos durys. „Stengiamės apsisaugoti nuo nelaimės“, – pabrėžė vadovas.
Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien 21 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks miesto Mero krepšinio taurės turnyro rungtynės tarp „Adrijaus“ ir „GobanosLemminkainen“ komandų. Futbolas. Šiandien vyks dvejos Klaipėdos salės futbolo pirmenybių rungtynės. Klaipėdos universiteto sporto salėje (Sportininkų g. 13) 20.30 val. varžysis „Baltai“ ir LCC, 21.30 val. – „Klaipėdos policija“ ir „Kruopa“. Tenisas. Lietuvos teniso klubų lygos pirmenybėse pergalę iškovojo pirmaujanti Klaipėdos „Kogo“ komanda. Uostamiesčio tenisininkai, 7:4 palaužę vilniečių „Tenisitą“, čempionate turi 20 taškų. Jiems ant kulnų lipa 19 taškų turintys Vilniaus „Briedžiai“, pastarajame ture 8:3 nugalėję autsaiderius „Tennis United LT“ (10 taškų) žaidėjus, likusius be lyderio Rolando Muraškos. Buvęs klaipėdietis išvyko dirbti treneriu į Vokietiją. Trečiajame mače Vilniaus „Tennis &More“ ekipa (18 taškų) nugalėjo „Tennis Temptation“ komandą (16 taškų) 7:4.
Pavojus: jaunųjų futbolininkų tėvai baiminosi, kad virš įėjimo kabantis
ledo gabalas bet kada gali nukristi jų vaikams ant galvų.
Problema: tėvai nesuprato, kodėl, susidarius tokiai situacijai, nebuvo iš karto atrakintas kitas įėjimas į Fut
bolo mokyklą.
Vytauto Petriko nuotr.
Kelionė. Pastaruosius dvejus metus Čekijos „Pribram” klube žaidęs Marius Papšys persikėlė į Serbiją. Klaipėdietis žais Ivanicos „Javor” klube. Pranešama, kad puolėjas su serbais turėtų sudaryti ilgalaikį kontraktą. 1912 metais įkurtas „Javor” rungtyniauja aukščiausiame divizione. Po pirmojo rato turi 23 taškus ir tarp 16 komandų užima 6-ąją vietą. Nuo lyderio Belgrado „Partizan” Ivanicos vienuolikė atsilieka 14 taškų. Pergalė. Sėkmingai atviro Australijos teniso čempionato pagrindines varžybas pradėjo 110-ąją vietą geriausiųjų pasaulio tenisininkų reitinge užimantis Ričardas Berankis. 22-ejų lietuvis per 2 val. 7 min. 6:2, 7:6 (7:4), 7:5 nugalėjo 27erių 102-ąją planetos raketę ukrainietį Sergejų Stachovskį. Po ketvirtosios pergalės iš eilės Melburno kortuose lietuvis užsitikrino 45 ATP reitingo taškus ir 45 tūkst. Australijos dolerių čekį.
Taurės turnyre – „Fortūnos“ sėkmė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos „Fortūnos“ penketukas, 69:61 įveikęs Kauno rajono „Hop trans-Sirenų“ ekipą, užėmė pirmą vietą Lietuvos krepšinio federaci jos moterų taurės turnyro antraja me etape.
Gynyba: klaipėdietės (balta apranga) paskutinįjį ketvirtį sugebėjo sustabdyti atakuojančias varžoves. Vytauto Petriko nuotr.
Uostamiesčio žaidėjos kovingai pradėjo rungtynes – nuo pirmųjų minučių išsiveržė į priekį. Po pir mųjų dešimties minučių šeiminin kės pirmavo 21:15, po dviejų kėli nių – 42:31. Po pertraukos kaunietės pradė jo aktyviai gintis, sutriko „Fortū nos“ atakos. Baigiantis trečiajam kėliniui viešnios išsiveržė į prie kį 53:49. Tačiau paskutinįjį kėlinį klaipė dietės rado jėgų susigrąžinti pers varą. O baigiantis susitikimui nebu vo abejojančių Klaipėdos žaidėjų pergale.
Daugiausia taškų nugalėtojoms pelnė Lina Aglinskaitė – 18, Eglė Šikšniūtė – 14, Gabrielė Gutkaus kaitė – 13, Janice Garkeiva Council – 12, Monika Grigalauskytė – 10. „Šiame sezone su kaunietėmis žaidėme du kartus ir abu sykius pralaimėjome. Nors rungtynės neturėjo reikšmės, tačiau perga lė suteikė malonumo“, – pasi džiaugė klaipėdiečių treneris Da lius Ubartas. Pirmosiose antrojo etapo rung tynėse „Fortūnos“ taikliarankės Vilniuje 84:59 nugalėjo „Jaunųjų talentų“ penketuką. Kas bus Klaipėdos ekipos varžo vės pusfinalyje, paaiškės po „Hop trans-Sirenų“ ir „Jaunųjų talen tų“ susitikimo. Niekas neabejoja, jog pergalę švęs kaunietės, su ku riomis ir teks kautis uostamiesčio krepšininkėms. Kitoje poroje žais dvi sostinės komandos – iš karto į pusfina lį patekusi „Kibirkštis-Viči-Iki“ ir „Jaunieji talentai“.
12
trečiadienis, SAUSIO 16, 2013
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Kūrybinę ugnį įžiebia ir stiklainiai Lietuviškas raciona lizmas ir švarus mi nimalizmas. Taip savo darbo vaisių įvertina architektų tandemas, kai kal ba pasisuka apie judviejų kurto in terjero stilių. Iš pir mo žvilgsnio ne pretenzingas būs tas patraukia dėme sį neįprastais spren dimais ir ištobulin tomis detalėmis, ku rios liudija savitą tiek pačių užsako vų, tiek kūrėjų filo sofiją.
Švara: geriau mažiau nei daugiau – tokiu moto vadovavosi kūrėjai.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Atgaiva kūnui ir sielai
Architektų studijos „Kūnas“ kū rėjams Vitalijui Jankūnui ir Mariui Morkūnui blokuoto namo Klaipė dos priemiestyje šeimininkai su formulavo esmines nuostatas, ku rios architektams ir tapo darbo kelrodžiu.
kad standartinių sprendimų šeimi ninkai nepageidauja. Tačiau jiems buvo priimtina tai, kas kitus žmo nes gali šokiruoti, ar tai, kad inter jere turėtų atsirasti tokių daiktų, kurių neįmanoma įsigyti parduo tuvėje.“ Nors ir ne naujiena dizaino pa saulyje, tačiau daugeliui tautiečių egzotiškai atrodantis sprendimas – ties miegamojo lova stūksan ti vonia.
„Lova, vonia ir kosmetinis sta liukas – viskas, ko čia reikia. Pa talpoje daug atskirų nišų, erdvių, bandėme jas sukooperuoti, padi dinti miegamojo zoną ir joje su jungti tai, kas susiję su kūno ir sielos atgaiva“, – pasakojo pašne kovas. Pasak Vitalijaus, kita vertus, sy kiu atsigręžta į senąsias tradicijas, kai miego patalpose būdavo įprasti didžiuliai kubilai, vonios.
Vietoje durų – užuolaidos
Daugelį šiame būste nustebintų ir tai, jog jame yra vienintelės – lau kujės durys. Jas visas, net slan kias sistemas drabužinėje pakeitė užuolaidos iš specialaus audinio, absorbuojančio garsą, pasižymin čio šilumos izoliacija. Tokie audiniai, pasak Vitalijaus, naudojami gamybinėse patalpose, iš jų siuvamos ir scenos uždangos. „Norėjosi viskam suteikti aiškią
vertikalią kryptį ir pabrėžti aukš tas lubas. Name taip pat įrengti la bai aukšti, nestandartiniai langai“, – pasakojo V.Jankūnas Siekdami lakoniškai, švariai erdvei suteikti gyvybės, kūrėjai pasitelkė paprastas, tačiau retai įprastuose interjeruose matomas priemones. Virtuvės baldai buvo suprojek tuoti iš natūralaus medžio plokš čių, o šviestuvai sukurti iš papras
Vitalijus Jankūnas:
Užsakovams buvo priimtina tai, kas ki tus žmones gali šo kiruoti, ar tai, kad interjere turėtų at sirasti tokių daiktų, kurių neįmanoma įsigyti parduotuvėje.
„Šis interjeras lakoniškas, ne perkrautas, lengvai skaitomas ir suprantamas, – kalbėjo V.Jankū nas. – Buvo aiškiai suprantama,
Tradicijos: apskritas valgomojo stalas – pamėgta šeimos susibūrimo vieta.
Suderino: būsto šeimininkų miegamasis skirtas ne tik miegui.
13
trečiadienis, SAUSIO 16, 2013
namai
Išrankumas: būste negausu baldų, daiktų, tačiau kiekvienas – su savo istorija, paskirtimi ir filosofija.
čiausių stiklainių. Pasak Vitalijaus, tai savotiškas sentimentas anuo met buityje populiariai tarai. Dar vienas originalus šviestuvas-skry bėlė kybo svetainės zonoje. Mena A.Smetoną
Valgomojo dalyje pastatytas aps kritas medinis stalas mena seną šeimos tradiciją burtis bendriems pasisėdėjimams. Ne atsitiktinai virš jo kybantis modernus švies
tuvas su tarsi žvakėmis atrodan čiomis lempomis dvelkia klasika ir kuria jaukią atmosferą. „Skirtingos kėdės – taip pat me dinės ir ne pirktinės. Vienos jų net mena prezidento Antano Smetonos laikus. Kai kėdes restauravome, jos „suskambėjo“ taip, lyg būtų šiuo laikinio dizaino“, – įžvelgė archi tektas. Televizoriui taip pat sukonst ruotas originalus staliukas iš rąs
tų, kurie atkeliavo iš Rietavo – bu vo iškelti iš grafų Oginskių dvaro parko tvenkinio. „Šie užtvankos rąstai, kuriems daugiau nei 200 metų, buvo iš mesti likimo valiai. Juos išdžiovi nome, paruošėme, sumeistravo me staliuką ir dabar jie tarnauja kaip funkcinis dizaino elementas, turintis istorinį palikimą“, – ko mentavo kūrėjas. Įvertino gruoblėtą faktūrą
Grindims tiek viename, tiek kitame aukšte naudota epoksidinė dan ga dera su kitais panašaus kolori to aplinkos elementais – gruoblėta lubų faktūra, savita dušo patalpos apdaila, betoniniais laiptais. „Vieniems tokių laiptų medžia ga gali atrodyti agresyvi, šalta, bet specialus medžio plokščių karkasas juos suminkštino, padarė lengves nius, atsiskleidė savotiška grafika. Po laiptais sudėtos malkos, seni la gaminai taip pat šildo interjerą, įne ša į jį gyvasties“, – aiškino kūrėjas.
Metamorfozė: stiklainiai – ne tik tara konservams.
Koloritas: dušo patalpoje vengta įprastų apdailos medžiagų.
Dušo patalpoje, pašnekovo žo džiais, siekta sukurti žmogaus po jūčiams malonią natūralios me džiagos aplinką. Pasirinkta cemento pagrindo ap daila, pasitelkus tam tikras tech nologines gudrybes, atrodo it šla pias akmuo. Būste specialiai nelygintos ir lu bos. „Nereikia bandyti viską per nelyg preciziškai išgražinti bei in vestuoti ten, kur nereikia. Šiuo atveju toks paviršių grublėtumas tik suteikia savotiško žavesio, še šėlių žaismo“, – įsitikinęs klaipė dietis. Tai, ko tikėjosi
Pašnekovas neneigė, jog šis dar bas sulaukia nevienareikšmiškų įspūdžių. Tačiau, pasak kūrėjo, kiekvienas savo namus kuria pagal individua lius poreikius, ir kas tinka vienam, nebūtinai bus priimtina kitam. Vitalijus šypsojosi, jog šiuo at veju svarbiausias kriterijus yra už
Architektų studijos „Kūnas“ nuotr.
Siekdami lakoniš kai, švariai erdvei suteikti gyvybės, kūrėjai pasitelkė paprastas, tačiau re tai įprastuose inter jeruose matomas priemones. sakovo įvertinimas, pripažinimas, kad galutinis rezultatas yra tai, ko jis tikėjosi. „Pagal nuotraukas yra įvairių vertinimų, pavyzdžiui, kad galbūt interjeras šaltas, bet užtenka žmo gui ateiti į šiuos namus ir nuomo nė pasikeičia. O šiaip esame gir dėję labai daug komplimentų, ir ne tik iš kolegų. Dažniausiai tai yra tie žmonės, kurie daugiau domi si tokiais dalykais, daugiau keliau ja, yra daugiau matę“, – pripažino Vitalijus.
19
trečiadienis, sausio 16, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Apžavėtojas“.
Nora Roberts. „Apžavėtojas“. Paslaptingas gražuolis Lijamas Donovanas, kaip ir kiti jo giminės žmonės, pažymėtas lemties. Jam paklūsta gamtos stichijos, tačiau sielą užvaldęs nerimas nesileidžia lengvai numaldomas. Įsikūręs vaizdingoje vandenyno pakrantėje jis stengiasi priimti lemtingą sprendimą. Netikėtai jo vienatvę sudrumsčia netoliese apsigyvenusi anglų kalbos mokytoja Rovana Murai, atvykusi į nuošalią vietą išsiaiškinti, ko iš tiesų trokšta jos širdis. Lijamas supranta: norėdamas pelnyti žavios kaimynės meilę, turės atskleisti savo paslaptį. O gal ir Rovana nėra paprasta mergina?
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 22 d.
Avinas (03 21–04 20). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo nuoširdumo ir gebėjimo sklandžiai susitvarkyti su duotomis užduotimis. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk galite būti lyderis. Jautis (04 21–05 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų sumanymai prieštaraus kitų norams. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas apmąstyti praeities įvykius ir priimti sprendimus. Tik iki rytojaus nepamirškite sau ir kitiems duotų pažadų. Vėžys (06 22–07 22). Aplinkiniai padės įgyvendinti jūsų ambicijas. Pavyks atmesti neesminius dalykus ir pasinerti į darbą. Neignoruokite aplinkinių patarimų, patraukite į savo pusę draugus, juk jūsų siekiai dabar tikrai puikūs. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Nesijaudinkite – didelės žalos ši diena neatneš. Mergelė (08 24–09 23). Prisiminsite jaunystę, malonius praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar net agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Svarstyklės (09 24–10 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Nepraleiskite progos ir pasitelkite savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Skorpionas (10 24–11 22). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir būkite pasiruošęs emocijų protrūkiui. Šaulys (11 23–12 21). Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, džiaukitės šia diena. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su draugais, jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleiskite laiką. Viskas jūsų rankose. Žuvys (02 20–03 20). Išsiskirs jūsų ir kolegų požiūriai į svarbius dalykus, dėl to galite įsivelti į konfliktą, kuris vers ieškoti kompromiso. Daugiau pasikliaukite savo jėgomis.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis šalti orai, bet bus mažiau kritulių. Šiandien kai kur truputį pasnigs, bus 3–8 laipsniai šalčio. Ketvirtadienio naktį šals iki 6–10 laipsnių, dieną bus 6–8 laipsniai šalčio. Kritulių nenumatoma. Savaitės pabaigoje speigas paspaus dar labiau.
Šiandien, sausio 16 d.
–8
–8
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
–6
Šiauliai
Klaipėda
–7
Panevėžys
–6
Utena
–6
8.32 16.25 7.53
16-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 349 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
Tauragė
–7
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –3 Brazilija +25 Briuselis –4 Dublinas +5 Kairas +22 Keiptaunas +31 Kopenhaga –5
kokteilis Baudos pašiurpino brakonierių „Kažkokia nesąmonė už neteisėtai su medžiotus gyvūnus baudas padidinti dešimt kartų, – niršo Saulius. – Po šven čių patepiau šautuvą, įtvirtinau optinį taikiklį, nusipirkau šovinių – ruošiausi į mišką ar pamiškę nuvažiuoti, kokią stir ną ar kiškį, o gal šerną namo parsivežti, kad ant stalo padėčiau švęsdamas Klai pėdos krašto atgavimo 90-metį. Bet kai sužinojau apie naujas baudas, net plau kai pasišiaušė nuo dešimteriopai padi dėjusių skaič ių. Apl inkos min ister i jos biurokratai nutarė, kad už neteisė tai nušautą kiškį turėčiau sumokėti ne 100, o 1 tūkst. litų. Turg uje did žiausią paršą gali nupirkti už tokius pinigus.“ Pamedžioti ne sezono metu mėgstan tis klaipėd iet is negalėjo atlyžt i: „Kur matyta, kad už nusususį šerną ar pa laikę stirną bauda siektų 5 tūkst. litų, o patiesus briedį, elnią ar danielių – dau giau nei 17 tūkst. litų?“
Pokytis: į tokią gražuolę brako
nieriai galės tik pažiūrėti, o apie jos mėsą ir kailį – užmiršti.
Dar labiau griežtins įstatymus Iš tokių brakonierių kaip Saulius už ne laiku atsiradusį norą pamedžioti ar pa žvejoti bus siek iama atimti nusikalti mo įrankius – tinklus, šautuvus, valtis ir net prabangius automobilius, kuriais negeri žmonės atvyksta į pamiškes.
„Kokteilio“ pozicija Laimė, kad bent už graužikus – peles ir žiurkes, kurias sugauname namie, ne reikės mokėti baudų.
Linksmieji tirščiai Medžiotojas susiruošė į taigą. Kadangi vietovė nebuvo paž įstama, pasamdė vedlį. Eidamas vedlys mosuoja ilgu kir viu. Staiga iš miško išlenda meška. Ved lys sustingsta iškėlęs kirvį, meška taip pat sustingsta. Vedlys tyliai sušnabždė jo už nugaros esančiam medžiotojui: – Ateik čia. Tyla. Jis vėl pakviečia. Vėl tyla. Jis net šnypšdamas liepė: – Ateik čia, po velnių! Iš už nugaros pasigirsta puse tono ty lesnis medžiotojo balsas: – Kam tu ją kvieti? Česka (397 719; aplinkos apsaugininkai tvirtina, kad jie sučiumpa visus brakonierius. Hmmm, ar tiesa?)
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+3 +8 –8 –6 +7 –7 0 +1
Praha –3 Ryga –8 Roma +8 Sidnėjus +29 Talinas –6 Tel Avivas +20 Tokijas +7 Varšuva –2
Vėjas
1–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-9
-8
-10
-11
3
-12
-10
-11
-12
7
rytoj
penktadienį
-12
Marijampolė
Vilnius
–5
Alytus
-14
-15
6
1853 m. prancūzas And re’as Michelinas su bro liu įkūrė padang ų ga mybos kompan iją „Mi chelin“. 1909 m. britų tyrėjas Er nestas Shackletonas at rado magnet in į Piet ų polių. 1920 m. JAV uždrausta gam int i ir pardav inėt i alkoholį. 1969 m. SSRS kosmo nautai pirmą kartą orbi toje perėjo iš vieno kos minio laivo į kitą.
Honoratas, Marcelis, Norgailas, Norgailė, Norgedė, Utenis.
1974 m. gimė būsimas sup erm od el is Kat e Moss.
Geidžiamiausi viengungiai Britų princas Harry buvo išrinktas tinkamiausiu viengungiu pasaulyje ir šiuo požiūriu aplenkė nemažai aktorių ir kitų įžymybių, tarp jų – George’ą Clooney ir Jacką Nicholsoną.
Nevedęs jaunesnysis princo Williamo brolis, kuris šiuo metu kaip antrasis karinio sraigtasparnio pilotas tarnauja Afganistane, užėmė pirmą vietą 40-ies geidžiamiausių viengungių sąraše, kurį sudarė JAV žurnalas „Town&Country“. Harry aplenkė garsiausius Holivudo viengungius – G.Clooney ir J.Nicholsoną. Žurnalo redaktoriai apie 28 metų princą rašė: „Princo Williamo jaunėlis broliukas flirtuoja ir skraido sraigtasparniais „Apache“ su tokiu pačiu pasitikėjimu savimi... Jam patinka puoštis pradedant nelemtu maskaradiniu drabužiu ir baigiant jo gimtadienio kostiumu“. Į sąrašą įtraukta ir daugiau Europos karališkųjų asmenų, tarp jų – Graikijos ir Danijos princas Philippas, Grace Kelly vaikaitis Pierre’as Rainieris Stefano Casiraghi iš Monako, Švedijos princas Carlas Philipas ir Belgijos princas Amedeo. Vietos geidžiamiausiųjų sąraše nusipelnė ir virtinė sporto žvaigž-
Vardai
sausio 16-ąją
Rytas
-13
–8
–6
1991 m. Viln iuje išk il mingai palaidotos Sau sio 13-osios aukos. 1992 m. Aukščiausiasis Teismas išteisino Grai kijos premjerą Andreasą Papandreou 210 mln. do lerių iššvaistymo byloje. 1999 m. keli tūkstančiai Bagdado gyventojų Ira ke, paminėdami Persijos įlankos karo aštuntąsias met ines, išėjo į gatves, skanduodami ant iame rikiet iškus šūkius ir de gindami JAV vėliavas.
Dėl dvasinių kančių – eutanazija Identiški belgų dvyniai, kurie gimė kurti ir dar neteko regėjimo, išgyveno tokias dvasines kančias negalėdami matyti vienas kito, kad jų noras mirti buvo patenkintas.
Japonijos sostinę Tokiją paralyžiavo stiprus snygis. Buvo uždaryti greitkeliai, sutriko traukinių eismas. Pagrindiniuose Tokijo „Narita“ ir „Haneda“ uostuose apie 3,4 tūkst. žmonių buvo priversti praleisti naktį terminaluose, nes buvo atšaukti skrydžiai. Oro uos to personalas keleiviams davė miegmaišių, taip pat parūpino vandens ir sauso davinio paketų. Meteoro logai pranešė, kad Japonijos sostinėje kai kur sniego storis siekė nuo 8 iki 20 cm. Greitosios pagalbos at stovai pranešė, kad dėl sniego nukentėjo 260 sosti nės gyventojų, o elektros kompanijos pažymėjo, kad be elektros Tokijuje ir jo priemiesčiuose liko apie 26 tūkst. žmonių.
Šis 45 metų dvynių atvejis išbando teisėtos eutanazijos ribas. Gydytojai suleido dvyniams mirtinas injekcijas – po to, kai jie drauge išgėrė kavos ir vienas su kitu atsisveikino, pirmadienį sakė Briuselio universitetinės ligoninės atstovas. „Teisė į eutanaziją jiems buvo suteikta ne vien dėl to, kad jie buvo kurti ir akli. Jie nebegalėjo ištverti, kad negali girdėti ar matyti vienas kito“, – sakė atstovas. Belgija yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kur eutanazija yra legali. Pacientas turi būti suaugęs, galintis suvokti savo veiksmus, o pageidavimas mirti turi būti savanoriškas, didžiulis ir ne kartą pakartotas. Toks pacientas taip pat turi patirti nuolatinį ir nepakeliamą dvasinį ar fizinį skausmą, kurio medicina negali išgydyti. Be to, jo būklė turi būti rimta ir nepagydoma, sukelta ligos ar sužeidimo. „Nepakeliamos kančios gali būti ir dvasinės, ir fizinės, – sakė ligoninės atstovas. – Tie broliai buvo neišskiriami. Jie gyveno kartu ir dirbo tame pačiame darbe.“ Pasak atstovo, broliai mirė gruodžio 14 d., o jų šeima rėmė jų norą. Belgijoje eutanazija buvo legalizuota 2002-aisiais, ir kasmet tokių atvejų daugėja. 2011 m. 1 133 žmonėms buvo suteikta teisė mirti; 86 proc. tų žmonių buvo ne jaunesni nei 60 metų, o 72 proc. sirgo vėžiu. Nyderlandai ir Liuksemburgas taip pat yra dekriminalizavę eutanaziją. Šveicarijoje leidžiama padėti nusižudyti, jei pats mirti norintis žmogus imasi aktyvaus vaidmens.
„The Japan Daily Press“ inf., „Reuters“ nuotr.
BNS inf.
Lyderis: tarp JAV žurnalo „Town&Country“ išvardytų princo Harry pra
našumų – gebėjimas justi stilių, pasitikėjimas savimi.
džių – golfo žaidėjas Adamas Scottas, amerikietiškojo futbolo žaidėjas Timas Tebow ir beisbolo žvaigždė Jeremy Linas. Redaktoriai atkreipė dėmesį ir į garsenybių atžalas, pavyzdžiui, britų dainininko Bryano Ferry keturis sūnus Merliną, Isaacą, Otisą ir Tarą, Arnoldo Schwarzenegge-
rio sūnų Patricą ir Clinto Eastwoodo sūnų, taip pat aktorių Scottą. Taylor Swift buvęs vaikinas Conoras Kennedy taip pat yra sąraše – drauge su aktoriais dvyniais Tyleriu ir Cameronu Winklevossais ir Holivudo veteranu George’u Hamiltonu. BNS inf.
Užklupo pūga