2013-01-17 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, SAUSIO 17, 2013

www.kl.lt

13 (19 616)

10 82AC6?A.162;6@ @.B@6<

$

turtas

Darbdaviui suŞavėti –

I.Va­lins­kie­nÄ— grį­Şo prie mÄ—gs­ta­mos veik­los – fil­mĹł gar­si­ni­mo.

ÄŽta­ria­mĹł Ru­si­jos ĹĄni­pĹł teis­mas Vo­kie­ti­jo­je pri­mi­nÄ— Ĺ al­to­jo ka­ro lai­kus.

Lietuva 5p.

Jau­nuo­liams trĹŤks­ta ne dar­bo, o sÄ…­mo­nin­gu­mo.

Pasaulis 13p.

Statistika negailestinga – darbo Lietuvoje netu ri ketvirtadalis jaunimo. rie ekspertai sako, kad TaÄ?iau kai kuÄŻ skaiÄ?ius reikia paĹžiĹŤ rÄ—ti kitaip, ir problema linkme – jauniems Ĺžmo pakryps kita nÄ—ms trĹŤksta ne darbo, o iĹĄsilavinimo ir sÄ…monin gumo.

ti skrydĹžiĹł palydovais, turÄ—jo vos karo kasdien, po kelias minutes. Per o pagal sudarytÄ… 8-iĹł jas trumpai graďŹ kÄ…, iki 5-iĹłâ€œ trunkanÄ?ios ru atlyginimÄ… gauna ne mapapasakojÄ™ apie sa tinos Kol vieni skalambija, kad biure. PastebÄ—jome, kad ĹžmonÄ—s ko laukti spren ve jaunuoliai li- ĹžesnÄŻ nei 2 tĹŤkst. litĹł. BĹŤ apie 80 tent neturi darbo ir visa jau dimo – ÄŻ kitÄ… etapÄ… ir na Lietuva pateks tik vilioja jaunimÄ… – su moks tai proc. kandidatĹł – merginos nuo nedaugelis. tuoj iĹĄvaĹžiuos ÄŻ uĹžsienÄŻ, lais 18 iki 28 metĹł. kiti ramina, suderinamos pareigos Galima teigti, jog ir galimy- oro linijĹł kad bÄ—da nÄ—ra tokia dide bendroves labiau renkabÄ— tapti ďŹ nansiĹĄkai ne lÄ—. O patys Po pirmo priklauso- si merginos. etapo atkrito dauguma jauni ĹžmonÄ—s dirbti bet GreiÄ?iausiai taip yra miems nuo tÄ—vĹł. Tiesa, ko nenori. Norint tap ti stiuardu ar stiuardekiti ÄŻ tokÄŻ dÄ—l estetikos, JĹł akys krypsta ÄŻ darbus, glamĹŤrinio profesidarbÄ… ĹžiĹŤri ne kaip ÄŻ lai uĹž kuriuos se nepakan kinÄ…, o kaip jos ÄŻvaiz ka turÄ—ti tokio darbo mokama geriau. dĹžio, pavyzdĹžiui, uniforÄŻ perspektyvĹł, uĹžtikrinan patirties – net po kele tÄŻ karje- mas prestiĹži rius metus ros galimy nÄ—ms oro linijĹł bendbes. skraidantys ir keleivius Atranka – tarsi mode rovÄ—ms kuria Ĺžinomi ma aptarnauliĹł dos na jantys jaunuoliai po pir Viena jaunimo geidĹžiamĹł kaip „Pierre Cardin“, „Dior“, mai, mojo etapo pozicijĹł salÄ™, kurioje „Niir vyko atranka, pali– stiuardas. Nors darbas na Ricci“, taip pat dÄ—l neleng- ko nukabinÄ™ globÄ—jiĹĄkunosÄŻ. vas, jaunuoliĹł, norinÄ?iĹł mo ir motiniĹĄkĹł instink skraidyti tĹł, taip reiNepasisekÄ— ir tiems, ku ir aptarnauti keliautojus, kalingĹł aptarnaujant rie prieĹĄ per darbo iĹĄnaudoda keleivius“, mi savas dvi minutes konkursus bĹŤna ir po ĹĄim – teigÄ— J.BaleviÄ?ienÄ—. tÄ… ÄŻ vietÄ…. Be to, atrankos vyks vienÄ… kartojosi atmintinai iĹĄmoktus ir SkrydĹžio palydovo dar ta retai ir ant lapĹł su bas paraĹĄytus prisistatymus. netradiciĹĄkai – bĹŤsimi traukliausias bĹŤtent jau darbuotojai It musÄ™ nimui, nes kandÄ™ kito darbo ieĹĄko kvieÄ?iami ne ÄŻ individua ĹĄeimÄ… sukĹŤrÄ™ ĹžmonÄ—s ne ti lius pokal- keliavo net nori nuokai kurie darbo negaubius, o ÄŻ masines visÄ… die lat keliauti ir dirbti pagal nÄ… trun- nantys jau tokÄŻ grani pilotai, besitikintys kanÄ?ias ir iĹĄ keliĹł etapĹł ďŹ kÄ…, kai kartais net KĹŤÄ?ias susidedan- bent taip ar KalÄ—priartÄ—ti prie darbo paÄ?ias, panaĹĄias ÄŻ modeliĹł, das tenka sutikti ne su ar atrankas. dangÄ—je. timaisiais, „Vilniaus diena“ ÄŻ jauni o vieĹĄbuÄ?iĹł restoranuo mo taip se su koleÄŽ kitÄ… etapÄ… pateko tie, ku geidĹžiamÄ…, taÄ?iau paslap gomis. Tiesa, kartais at rie butingÄ… ir ro- vo labiau si ran siai motyvuoti, malonĹŤs mantizuojamÄ… stiuardĹł vyresniĹł ĹžmoniĹł, siekian da ir bei stiuar- ir pasitikin Ä?iĹł patys savimi, – kitu atve- Jurgita Balevi desiĹł darbÄ… paĹžvelgÄ— iĹĄ keisti gyvenimo bĹŤdÄ…. Ä?ienÄ—: arÄ?iau. ju per kelias minutes ga Ĺ iÄ… savaitÄ™ bĹŤsimus li tik taukĹĄti „Naujausia „Qatar“ oro skrydĹžio niekus, o ne linijĹł Pat „parduoti“ save darbrauklus skrydĹžiĹł palydovus Vilniuje atsi bendrovei vykdyta atran rinko vie- daviui. Po ka parolikusiĹł atrankos etapĹł palydo na pigiĹł skrydĹžiĹł bend vo ÄŻvaizdis ir ga- dÄ—, jog tai gali bĹŤti ir penkiasderoviĹł. At- dvideĹĄimties atrinktĹłjĹł greta dar ranka prasidÄ—jo nustaty ĹĄimtmetis, norintis keis tÄ… valan- labiau prare ti gyvetÄ—jo. IĹĄgvildenÄ™ lÄ—ktu- limybÄ— pusryÄ?iauti PadÄ…, o pavÄ—lavusiems nors nimo bĹŤdÄ… ir pradÄ—ti minutÄ™ vuose kylanÄ?ias nuo nulio. durys buvo grieĹžtai uĹž koniktines situa- ryĹžiuje, o vakarieniau trenkiamos cijas ir pa ti Pagrindinis klausimas yra patirrodÄ™ savo kĹŤrybiĹĄkumÄ…, Kat prieĹĄ nosÄŻ. Stiuardais ir tis ir motyvacija – ar Ĺžmo mandu pritraukia stiuarde- paskutinia gus sume etape liko tik keli sÄ—mis panoro tapti apie vokia, kad reikÄ—s pradÄ— 70 Ĺžmo- labiausiai no ti nuo pat rintys tapti skrydĹžiĹł nuo 5 iki 100 kandidaniĹł. Tarp jĹł – tokÄŻ dar pradĹžiĹł, ne vadovauti bÄ… konku- palydovais. biurui, o ir VÄ—liau jĹł laukia bemaĹž tĹł ÄŻ vienÄ… vietÄ…. rentĹł bendrovÄ—se jau paduoti kavÄ… keleiviams?“ dirbantys mÄ—nesÄŻ trun – sa kÄ— kan jaunuoliai, modeliai, bĹŤ tys mokymai ir tik J.BaleviÄ?ienÄ—. simi pilo- po jĹł – iĹĄsva jotieji skrydĹžiai. tai, teisininkai, barmenai Pasak moters, patrauklus ir ÄŻvairius stiuarkitus darbus dirbantys do, stiuardesÄ—s ÄŻvaizdis bei skirtin- KeitÄ—si kon Atrankoje dalyvavÄ™ jau ir galimybÄ— taktiniais duomenimis nuoliai pusryÄ?iauti Pa gus mokslus kremtantys buvo nepÄ—sti – interne ryĹžiuje, o vakarievaikinai Pirmasis skry te ir iĹĄ pa- niauti Kat bei merginos. dĹžiĹł palydovĹł atmandu pritraukia geroŞįstamĹł jie prisi rankos etapas, po kurio Dalis kandidatĹł atkrito buvo atsi- kad iĹĄ papras rinkÄ™ informacijos, kai daugiau kandidatĹł, iĹĄ karto jota didĹžioji negu apto stiuardo paskui gadalis kandidatĹł, truko – neatitiko ĹŤgio reikala skritai yra darbo vietĹł. li tapti visos komandos vimĹł arba kelias valan Paprastai ď Ž Siekiamy vadu, o dar jĹł skaiÄ?ius das, tad jaunuoliai per turÄ—jo tatuiruoÄ?iĹł, ku bÄ—: WNb [V ZN` QV_O aV ORa X\ [R konkurse svyruoja nuo riĹł po dra- jas turÄ—jo vÄ—liau – ir atrankas orga [\ _V cVR [N` V W\ `cN W\ 5 laiko ne tik Ä?iauĹĄkÄ—ti apie nizuojan- iki 100 kan buĹžiais nepaslÄ—psi. Li [VĂş b `VĂ› ZV ZĂş “ OĂ­ aV `X_f didatĹł ÄŻ vienÄ… vietÄ…. Takusieji ÄŻti- kasdienius Ä?iu specialistu. Taip pat Q V\ ]NYfQ\cNV` gali mig- Ä?iau atrankos dalykus, bet ir megzti kinti darbdavÄŻ, kad yra ÄŻ tokiÄ… pozicijÄ… vyksruoti iĹĄ vienĹł oro linijĹł verti tap- naudingas  @Uba aR_` a\PX• [b\ a_ hansa“, „Airbaltic“, bendroviĹł ta gana re paĹžintis. „Wizzair“, tai. ÄŻ kitas ir sotĹł gyve Vieni su kitais jie dalijo „Iberia“, – kalbÄ—jo J.Ba „Vienam orlaiviui aptar si ne tik ti ne vieniems, nimÄ… uĹžsitikrinleviÄ?ienÄ—. nauti pasava darbo patirtimi, bet o deĹĄimÄ?iai ar dau- pras ir darbda- giau metĹł. tai reikia keturiĹł penkiĹł viĹł, daugiausia restora ÄŻgu- Specialaus iĹĄsila lĹł, vienÄ… vidutinio dydĹžio nĹł ar vieĹĄvinimo nereikia orlaivio TaÄ?iau ÄŻsisukÄ™ buÄ?iĹł vadovĹł, kuriems ÄŻgulÄ… sudaro keturi pen ÄŻ skrydĹžio palydoĹĄiuo metu Profesija pa ki ĹžmonÄ—s. vĹł koman traukliausia jaunimui reikalingas pastiprini dÄ… ir pradirbÄ™ joje ilgiau mas, kon- Kad skry Taigi pagrindinÄ—s atran kos papras- jaunuoliai dĹžio palydovo darbas lyg taktiniais duomenimis. tokÄŻ darbÄ… ima vertintai skelbiamos oro linijĹł Tam at- magnetas trau bendrovei ti ne tik kaip kia jaunimÄ…, patvirvejui, jei skrydĹžiĹł palydo trumpalaikÄ™ galimypleÄ?iant orlaiviĹł parkÄ…. vais tapti tino ir stiuar DarbÄ… Lie- bÄ™ uĹžsidirb dĹł mokymus bei atnepavyktĹł. TaÄ?iau kodÄ—l ti ir tai derinti su mokstuvoje rasti iĹĄ tiesĹł sun jaunimas rankas ÄŻvai ku – avia- lais, bet ir rioms oro linijĹł bendtaip verĹžiasi skristi? Vie kaip karjeros galimybiĹł cijos rinka maĹža, todÄ—l ni atran- rovÄ—ms or ganizuojanÄ?ios Baltijos neturime suteikiantÄŻ koje sutikti jaunuoliai uĹžsiÄ—mimÄ…. didelÄ—s orlaiviĹł stiuar stiuardus aviacijos aka dĹł paklaudemijos kokybÄ—s vaÄŻsivaizduoja kaip gerÄ… „Skai Ä?iuo jame taip – jei gu sos. Svajojantiems dirb algÄ… gau- dybininkÄ— iki 25 metĹł ĹĄalyje ti stiuar- stiuardu pra ir orlaiviĹł palydovĹł nanÄ?ius, taÄ?iau maĹžai dirbai metus, greidu ar stiuardese patarÄ?iau dirbanÄ?ius mokymĹł instruktorÄ— Jurgita Balebuvo ÄŻregistruota bandy- Ä?iausiai dirb Ĺžmones. si ir dar penkerius. ti ÄŻsidarbinti uĹžsienio bend viÄ?ienÄ—. rovÄ—se. Apie 70 proc. IĹĄ tiesĹł skrydĹžiĹł palydo sausio 1-Ä…jÄ…. kolektyvo nariĹł oro NemaĹžai lietuviĹł jau ĹĄian vai dir„Stiuardo darbas patrauk dien dir- linijĹł bendro ba ne nuo 8 val. ryto iki lus vi- ba bendrovÄ—ms vÄ—se lieka dirbti pen5-os va- siems tiems, „Ryanair“, „Emi- kerius kurie nenori „nuo metus ir ilgiau. 7–10 me rates“, „Qatar“, „Etihad“, tĹł „Luft- galÄ—tĹł bĹŤti ta riba, kai daugiau dÄ—-

25,4 Ĺ iandien priedas tĹŤkst. bedarbiĹł

Mul­kin­to­jai su ant­pe­Ä?iais

„Kol vie­nÄ… per­liu­kÄ… su­ran­ da­me, rei­kia daug kriauk­liĹł iť­gliau­dy­ti.“

14p.

Mies­tie­Ä?iai no­ri tu­ne­lio ir tram­va­jĹł Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Klai­pÄ—­die­Ä?iai no­rÄ—­tĹł, kad uos­ta­ mies­ty­je bō­tĹł ati­da­ry­ti pra­mo­nÄ—s ir alaus mu­zie­jai, po se­na­mies­Ä?iu bō­tĹł iť­raus­tas tu­ne­lis, va­Şiuo­tĹł tram­va­jus. To­kie pa­siō­ly­mai pa­ teik­ti mies­to stra­te­gi­nio pla­no ren­ gÄ—­jams.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Pra­ťÄ— plÄ—s­ti aikť­te­les

Pa­gai­lo pa­rei­gō­no Şmo­nos

4

Kaina 1,30 Lt

Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas su­pran­ta, ko­kia ga­li bō­ti sun­ki jau­nĹł ir ga­biĹł spor­ti­nin­kĹł paieť­ka.

Gy­ve­ni­mo rea­ly­ bÄ— – an­ge­lais sar­gais va­di­na­mi po­li­ci­nin­ kai, mo­kan­tys Ĺžmo­ nes neuŞ­kib­ti ant su­kÄ?iĹł kab­liu­ko, pa­ tys tam­pa uni­for­ muo­tĹł mul­kin­to­ jĹł au­ko­mis. Uos­ta­ mies­ty­je yra dau­gy­ bÄ— pa­rei­gō­nĹł, ku­rie, pa­sko­li­nÄ™ ko­le­goms di­de­les pi­ni­gĹł su­ mas, ne­be­ga­li jĹł at­gau­ti.

Gar­sus klai­pÄ—­die­tis sun­kiaat­le­Ä?iĹł tre­ne­ris Bro­nius Vyť­niaus­kas ne­ ga­lÄ—­jo ti­kÄ—­tis, kad po eis­mo ÄŻvy­ kio su­si­pa­Şi­nÄ™s su ke­liĹł po­li­ci­nin­ ku ir pa­ti­kÄ—­jÄ™s jo ge­ra va­lia vÄ—­liau pa­ts tu­rÄ—s ieť­ko­ti ĹĄio pa­rei­gō­no, ti­ kÄ—­da­ma­sis at­gau­ti pa­sko­lin­tus pi­ ni­gus. Be­ne prieĹĄ me­tus B.Vyť­niaus­ kas su­lau­kÄ— ke­liĹł po­li­ci­nin­ko, ku­rÄŻ bu­vo ma­tÄ™s tik kar­tÄ…, skam­bu­Ä?io. Pa­rei­gō­nas klau­sÄ—, ar ga­lÄ—­tĹł at­va­ Ĺžiuo­ti pas tre­ne­rÄŻ pa­si­ kal­bÄ—­ti.

dvi minutÄ—s

GintarÄ— MiceviÄ?iĹŤtÄ—

g.miceviciute@diena.lt

„„Pa­si­ti­kÄ—­ji­mas: tvir­tu­mo sim­bo­liu tu­rin­tys bō­ti pa­rei­gō­nai kar­tais tam­pa sko­lin­tis ir ne­grÄ…­Şin­ti pi­ni­gĹł ÄŻpra­

tu­sių ko­le­gų au­ko­mis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pÄ—­die­Ä?iai pa­tei­kÄ— 53 ÄŻvai­rias pa­ sta­bas ir pa­siō­ly­mus Klai­pÄ—­dos sa­ vi­val­dy­bÄ—s 2013–2020 me­tĹł stra­ te­gi­niam plÄ—t­ros pla­nui. Sa­vi­val­dy­bÄ—s Stra­te­gi­nio pla­na­ vi­mo sky­riaus ve­dÄ—­ja Ind­rÄ— Bu­te­ nie­nÄ— tvir­ti­no, kad dau­giau­sia pa­ sta­bĹł gy­ven­to­jai pa­tei­kÄ— dÄ—l mies­to inf­rast­ruk­tō­ros. „Žmo­nÄ—s siō­lÄ— tai, kas jiems ak­ tua­liau­sia, – iĹĄas­fal­tuo­ti gat­vÄ™, ku­ri yra ĹĄa­lia jĹł na­mĹł, ar su­tvar­ky­ti lie­ taus nuo­te­kĹł sis­te­mas“, – tvir­ti­no ve­dÄ—­ja.

JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI!

SiĹŤlykite savo kandidatÄ™! Daugiau informacijos 2 p.

3

2

KETVIRTADIENIS, SAUSIO 17, 2013

miestas

Neįp­ras­tas šal­tis išau­gi­no są­skai­tas Gruo­dį vy­ra­vę šal­ čiai išau­gi­no klai­ pė­die­čių są­skai­tas už šil­dy­mą. Ta­čiau skir­tin­guo­se na­ muo­se gy­ve­nan­čių­ jų są­skai­tos už šil­ dy­mą gruo­dį sky­rė­ si net sep­ty­nis kar­ tus. Di­de­li šal­čiai vi­ siš­kai neat­sis­pin­dė­ jo re­no­vuo­tų na­mų gy­ven­to­jų są­skai­to­ se. Prie­šin­ga si­tua­ ci­ja se­nuo­se pa­sta­ tuo­se.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Gruo­dis – neįp­ras­tai šal­tas

Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ duo­ me­ni­mis, pa­sku­ti­nio praė­ju­sių me­ tų mė­ne­sio vi­du­ti­nė oro tem­pe­ ra­tū­ra sie­kė 3,1 laips­nio šal­čio. Ji bu­vo daug že­mes­nė nei už­per­nai tą pa­tį mė­ne­sį. Ta­da vi­du­ti­nė mė­ne­ sio oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 3,8 laips­ nius ši­lu­mos. Me­teo­ro­lo­gų tei­gi­mu, praė­ju­ sių me­tų gruo­dis sa­vo tem­pe­ra­ tū­ra ge­ro­kai vir­ši­jo dau­gia­me­tę nor­mą. Pa­gal il­ga­me­čius kli­ma­to ro­dik­lius gruo­dį vi­du­ti­nė oro tem­ pe­ra­tū­ra tu­rė­tų bū­ti apie 0,1 laips­ nio šal­čio. Praė­jęs gruo­dis pa­gal vy­ra­vu­ sius šal­čius bu­vo ant­ras per pa­sta­ rą­jį de­šimt­me­tį. Bū­tent vy­ra­vu­si že­ma tem­pe­ra­ tū­ra, anot Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­ jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Vy­tau­to Sta­siū­no, ir lė­mė ši­lu­mos su­var­to­ ji­mo au­gi­mą vi­so­je ša­ly­je. Klai­pė­do­je ši­lu­mos su­var­to­ji­mas gruo­dį išau­go 26,84 pro­c., pa­ly­gin­ ti su 2011 me­tų tuo pa­čiu mė­ne­siu. Dau­giau ener­gi­jos su­var­to­jo vi­sos klien­tų gru­pės – ir gy­ven­to­jai, ir biu­dže­ti­nės įstai­gos, ir pra­mo­nė. Pa­ly­gin­ti su lapk­ri­čiu, gruo­dį dau­gia­bu­čių na­mų ap­šil­dy­mui su­ var­to­ta 47 pro­c. dau­giau ši­lu­mos. Sąs­kai­tos išau­go ne vi­siems

Praė­ju­sių me­tų gruo­dį 1 kv. m būs­ to ap­šil­dy­mas klai­pė­die­čiams vi­ du­ti­niš­kai kai­na­vo 5,48 li­to. Tad 60 kv. m plo­to ap­šil­dy­mas at­siei­ tų apie 330 li­tų. Pi­giau­siai ši pa­slau­ga at­siė­jo vi­ siš­kai re­no­vuo­tų na­mų gy­ven­to­ jams. Vi­du­ti­niš­kai 1 kv. m būs­ to plo­to ap­šil­dy­mas juo­se kai­na­vo 2,61 li­to, o 60 kv. m bu­to plo­to ap­ šil­dy­mas – apie 157 li­tus.

Ten­den­ci­ja: ma­žiau­sios są­skai­tos už šil­dy­mą tra­di­ciš­kai pa­sieks re­

no­vuo­tų na­mų gy­ven­to­jus.

Nau­jos sta­ty­bos na­muo­se 1 kv. m būs­to plo­to ap­šil­dy­mas gruo­dį vi­ du­ti­niš­kai kai­na­vo 3,03 li­to. Stan­ dar­ti­nio 60 kv. m bu­to gy­ven­to­jai vi­du­ti­niš­kai tu­rė­tų su­mo­kė­ti be­ veik 182 li­tus. Ta­čiau są­skai­tų už šil­dy­mą nau­ jos sta­ty­bos ar vi­siš­kai re­no­vuo­tų ir se­nų ne­pri­žiū­rė­tų na­mų dy­dis ga­li skir­tis ne du, o pen­kis, še­šis ar net sep­ty­nis kar­tus.

Sąs­kai­tos už šil­dy­mą pri­klau­so nuo dvie­jų veiks­nių – ši­lu­mos ki­ lo­vat­va­lan­dės kai­nos ir su­var­to­to ši­lu­mos kie­kio.

Pa­vyz­džiui, vie­no I.Si­mo­nai­ty­tės gatvės re­no­vuo­to na­mo gy­ven­to­jai už 60 kv. m plo­to būs­to ap­šil­dy­mą tu­rės su­mo­kė­ti tik 95 li­tus. Pa­na­ ši si­tua­ci­ja ir vie­na­me Bal­ti­jos pro­ spek­to na­me. Čia są­skai­ta už to­kio pat bu­to ap­šil­dy­mą sieks 113 li­tų. Kur kas la­biau są­skai­tos už šil­ dy­mą per pi­ni­gi­nę kirs se­nos sta­ ty­bos, pra­stos būk­lės na­mų gy­ ven­to­jams. Vie­no Štur­ma­nų gat­vės dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­to­jai už 60 kv. m plo­to bu­to ap­šil­dy­mą tu­ rės su­mo­kė­ti 630 li­tų. Ne­ma­žos są­skai­tos lau­kia ir vie­ no Spor­ti­nin­kų gat­vės na­mo gy­ ven­to­jų. Ja­me to­kio pat bu­to ap­šil­dy­mas at­sieis ma­žiau – 530 li­tų. Už mi­nė­ to plo­to bu­to ap­šil­dy­mą są­skai­tų, ku­rios vir­šys 500 li­tų, su­lauks dar du uos­ta­mies­čio na­mai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ši­lu­mos kai­na ma­žė­jo

Anot Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos, są­skai­ tos už šil­dy­mą pri­klau­so nuo dvie­jų veiks­nių – ši­lu­mos ki­lo­vat­va­lan­dės kai­nos ir su­var­to­to ši­lu­mos kie­kio. Pir­mo­ji yra nu­sta­ty­ta ir tai­ko­ma vi­siems vie­no ši­lu­mos tie­kė­jo var­ to­to­jams. Uos­ta­mies­ty­je ši­lu­mos kai­na ma­žė­jo tris mė­ne­sius iš ei­ lės. Gruo­dį ji sie­kė 28,10 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­ kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos tei­gi­mu, dau­gia­bu­čio na­mo su­var­to­ja­mos ši­lu­mos kie­kis pri­klau­so nuo na­ mo būk­lės, tem­pe­ra­tū­ri­nio ši­lu­ mos tie­ki­mo re­ži­mo ir oro tem­pe­ ra­tū­ros. Pab­rė­žia­ma, kad net ir esant tai pa­čiai oro tem­pe­ra­tū­rai dau­gia­bu­ čio na­mo ši­lu­mos su­var­to­ji­mas ga­li kis­ti dėl pir­mų­jų dvie­jų prie­žas­čių. Tam įta­kos tu­ri šil­dy­mo sis­te­mos iš­ba­lan­sa­vi­mas su­mon­ta­vus pa­pil­ do­mus ra­dia­to­rius kai ku­riuo­se bu­ tuo­se. Dėl to kai ku­riuo­se bu­tuo­se tam­pa šal­čiau. Tad sie­kiant už­tik­ rin­ti vi­sas hi­gie­nos nor­mas ati­tin­ kan­tį šil­dy­mą į na­mą ten­ka pa­tiek­ti dau­giau ši­lu­mos, dėl ko išau­ga są­ skai­tos už šil­dy­mą.

630

– tiek litų daugiausiai gali tekti mokėti klaipėdiečiams už 60 kv. m ploto buto apšildymą.

3

KETVIRTADIENIS, SAUSIO 17, 2013

miestas Ban­dys už­rak­tus

Vyks dik­tan­to kon­kur­sas

Me­rui – apdovanojimas

Klai­pė­die­čiai šian­dien ga­lės pa­ tek­ti tik į pir­mą sa­vi­val­dy­bės pa­sta­to aukš­tą. Bus at­lie­ka­mi elekt­ro­ni­nio už­rak­to sis­te­mos ban­dy­mai. Pla­nuo­ja­ma, jog jie ga­li truk­ti vi­są die­ną. Nu­ma­to­ ma, kad sa­vi­val­dy­bė už­si­ra­kins nuo va­sa­rio 1 die­nos. Nau­jos sis­te­mos įdie­gi­mas jai at­siė­jo 13 tūkst. 300 li­tų.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jai ir vi­si, kam bran­gi lie­tu­vių kal­ba, vėl tu­rės pui­kią pro­gą pa­si­tik­rin­ti sa­vo ži­ nias tra­di­ci­nia­me Na­cio­na­li­nio dik­tan­to kon­kur­se. Jis tra­di­ciš­ kai vyks dviem eta­pais. Pir­ma­ sis bus va­sa­rio 24 die­ną. Uos­ta­ mies­ty­je pa­pras­tai jis vyks­ta sa­ vi­val­dy­bė­je, mies­to ta­ry­bos po­ sė­džių sa­lė­je.

Klai­pė­dos me­rui Vy­tau­tui Grub­ liaus­kui va­kar įteik­ta „To­le­ran­ci­ jos gė­lė“. Ją mies­to va­do­vui įtei­ kė uos­ta­mies­čio mo­kyk­lo­se vei­ kian­čių to­le­ran­ci­jos cent­rų at­ sto­vai. Me­rui įteik­ta „To­le­ran­ci­ jos gė­lė“ bu­vo pa­ga­min­ta prieš po­rą mė­ne­sių vy­ku­sios to­le­ran­ ci­jos mu­gės, ku­rio­je da­ly­va­vo ir už­sie­nio ša­lių at­sto­vai, me­tu.

Mies­tie­čiai no­ri tu­ne­lio ir tram­va­jų 1

Daug pa­siū­ly­mų su­ lauk­ta ir dėl au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mo mies­te. Gy­ven­to­ jai siū­lė plės­ti aikš­te­les, esan­čias dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se. Ta­ čiau, anot I.Bu­te­nie­nės, sa­vi­val­ dy­bė plėt­ros pla­ne yra nu­ma­čiu­si, kad to­kių dar­bų ne­siims. Gy­ven­to­ jams bus su­da­ry­tos są­ly­gos iš­siim­ti lei­di­mus ir pa­tiems iš­si­plės­ti au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­les. „Sa­vi­val­dy­bės prio­ri­te­tas – se­na­ mies­čio priei­go­se įreng­ti au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­les, kad bū­tų ga­li­ma pa­lik­ti ma­ši­nas už ma­žes­nį mo­kes­tį“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­ja. Alaus mu­zie­jus – do­va­na

Pa­sak I.Bu­te­nie­nės, gy­ven­to­jai pa­ tei­kė ir la­bai įdo­mių pa­siū­ly­mų. Vie­nas to­kių – įkur­ti tech­ni­ kos mu­zie­jų. Ja­me ga­lė­tų bū­ti eks­ po­nuo­ja­mos sau­su­mos, van­dens trans­por­to prie­mo­nės: uos­to, ge­ le­žin­ke­lių kra­nai, va­go­nai, lo­ko­ mo­ty­vai, ma­ši­nos ir ki­ti tech­ni­kos eks­po­na­tai. Ki­tas klai­pė­die­tis siū­lė nu­ties­ ti tu­ne­lį po se­na­mies­čiu ir is­to­ri­ ne mies­to da­li­mi. Pa­sak jo, tu­ne­ lis ga­lė­tų pra­si­dė­ti Man­to gat­vė­je ties Poil­sio par­ku, o baig­tis Mi­ ni­jos gat­vės pra­džio­je. Gy­ven­to­ jo nuo­mo­ne, tai pa­dė­tų su­ma­žin­ti eis­mą J.Ja­no­nio, Nau­jo­jo­je Uos­to, Pi­lies gat­vė­se. At­si­ras­tų ga­li­my­bė at­kur­ti bu­vu­sią Vi­tės kvar­ta­lo inf­ rast­ruk­tū­rą. Tarp pa­siū­ly­mų bu­vo alaus da­ ryk­lą Kū­lių Var­tų gat­vė­je pa­vers­ti pi­li­mi ir įreng­ti jo­je alaus mu­zie­jų. Idė­jos au­to­riaus nuo­mo­ne, mies­ tui tai bū­tų alaus ga­min­to­jo do­va­ na, ku­ri pa­dė­tų pri­trauk­ti tu­ris­tų.

Pa­siū­ly­mas: vie­nas klai­pė­die­čių siū­lo po se­na­mies­čiu ir is­to­ri­ne mies­to da­li­mi įreng­ti po­že­mi­nį tu­ne­lį.

vel­do ob­jek­tų at­sta­ty­mo ir esan­ čių­jų su­re­mon­ta­vi­mo. Daž­niau­sia pra­šy­ta, kad bū­tų at­ sta­ty­tos se­no­sios baž­ny­čios. Taip pat su­lauk­ta pa­siū­ly­mo at­kur­ti prieš­ka­ri­nį Klai­pė­dos vaiz­dą. Gy­ven­to­jai pra­šė su­tvar­ky­ti se­ nus ap­leis­tus ob­jek­tus. Tarp jų bu­ vo mi­ni­mi ir san­dė­liu­kai. Šie sta­ti­ niai ne­puo­šia mies­to ir juos rei­kia nu­griau­ti. Siū­ly­ta dar la­biau ri­ bo­ti al­ko­ho­lio pre­ky­bą dau­gia­bu­ čiuo­se na­muo­se esan­čio­se ka­vi­nė­ se ir par­duo­tu­vė­se. Pra­šy­ta at­kur­ti tram­va­jų li­ni­ją, nes prieš­ka­rio lai­ kais ja Klai­pė­da iš­si­sky­rė. Tram­va­ jaus li­ni­jos ša­ly­je ne­va ne­tu­rė­jo nė vie­nas ki­tas mies­tas. Griaus san­dė­liu­kus

Ne­no­ri al­ko­ho­li­kų vi­zi­tų

I.Bu­te­nie­nės tei­gi­mu, klai­pė­die­čiai pa­tei­kė ne­ma­žai pa­siū­ly­mų dėl pa­

I.Bu­te­nie­nė tvir­ti­no, kad vi­si gy­ ven­to­jų pa­siū­ly­mai bu­vo iša­na­li­ zuo­ti ir ap­tar­ti su mies­to va­do­vais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ta­čiau į mies­to stra­te­gi­nį pla­ną įtrauk­ti rea­lūs pa­siū­ly­mai. „At­siž­velg­ta į gy­ven­to­jų pa­sta­ bas dėl kai ku­rių gat­vių ir lie­taus nuo­te­kų sis­te­mų re­mon­to. Taip pat įtrauk­tas san­dė­liu­kų nu­grio­vi­ mas“, – aiš­ki­no ve­dė­ja. I.Bu­te­nie­nė pa­brė­žė, kad kai ku­ rie pa­siū­ly­mai rei­ka­lau­ja at­ski­ros, iš­sa­mios ana­li­zės. Vie­nas to­kių Klai­pė­dos prieš­ka­ri­nio vaiz­do at­ kū­ri­mas. „Rei­kia pa­reng­ti iš­sa­mią pa­vel­ do stra­te­gi­ją. Aki­vaiz­du, kad klai­ pė­die­čiams yra la­bai svar­bus pa­ vel­das“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. Ji at­krei­pė dė­me­sį ir į tai, kad kai ku­rie pa­siū­ly­mai su­si­ję su pa­sta­ tais, ku­rie pri­klau­so pri­va­čioms įmo­nėms. Mies­to ta­ry­bai Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės 2013–2020 me­tų stra­te­gi­nis plėt­ros pla­nas bus pri­ sta­ty­tas sau­sį.

Dienos telegrafas Pir­mi­nin­kas. Klai­pė­dos ta­r y­bos So­ cia­l i­n ių rei­ka­lų ko­m i­te­tas tu­r i nau­ ją pir­m i­n in­kę. Ja ta­po Ju­l i­ja Pliu­t ie­ nė. Į mies­to ta­ry­bą ji atė­jo vie­to­je į Sei­ mą išė­ju­sios Iri­nos Ro­zo­vos. Į So­cia­li­ nių rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kes bu­ vo siū­lo­ma ir Na­tal­ja Is­to­mi­na, ta­čiau ji at­siė­mė sa­vo kan­di­da­tū­rą. Nu­ga­lė­to­jai. Klai­pė­dos ko­man­da nu­ ga­lė­jo Ši­lu­tė­je vy­k u­sia­me pro­t ų ko­ vų tur­ny­re, skir­ta­me Klai­pė­dos kraš­ to su­si­jun­g i­mo su Lie­tu­vos Res­pub­li­ ka 90-me­čiui. Tur­ny­re iš vi­so da­ly­va­ vo aš­tuo­n ios ko­man­dos iki aš­tuo­n ių žmo­nių. Jos bu­vo iš Klai­pė­dos kraš­to sa­vi­val­dy­bių. Uos­ta­mies­čiui at­sto­va­ vo ke­tu­rių na­rių ko­man­da. Ją su­da­rė po du mo­ky­to­jus ir mo­k i­nius. Klai­pė­ dai at­sto­va­vo „Vers­mės“ pro­g im­na­z i­ jos is­to­ri­jos mo­ky­to­ja Bi­ru­tė Va­rei­k ie­ nė, Vy­tau­to Di­d žio­jo gim­na­z i­jos is­ to­r i­jos mo­k y­to­jas Vai­das Pam­pa­ras, Vy­tau­to Di­d žio­jo gim­na­z i­jos III kla­ sės mo­k i­niai Ju­lius Pa­lai­ma ir To­mas Bal­čy­tis. Sa­vo ži­nio­mis jie įvei­kė ki­tas ko­man­das ir užė­mė pir­mą­ją vie­tą. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Sta­sys Ra­ džius (g. 1937 m.), Bro­nis­la­va Smul­k ie­ nė (g. 1937 m.), Pet­ras Vaz­bys (g. 1939 m.), Vla­das Anu­š aus­kas (g. 1950 m.), Liud­m i­la Gav­r i­lo­va (g. 1957 m.), Aud­ ro­nė Vai­čiu­lie­nė (g. 1973 m.).

Ind­rė Bu­te­nie­nė:

Žmo­nės siū­lė tai, kas jiems ak­tua­liau­sia, – išas­fal­tuo­ti gat­vę, ku­ ri yra ša­lia jų na­mų, ar su­tvar­ky­ti lie­taus nuo­te­kų sis­te­mas.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ale­xan­der Ya­kov­lev, Sta­sys Bra­daus­ kas, Va­len­ti­na Cho­le­vi­na, Juo­zas Ja­su­ tis, Vla­das Anu­šaus­kas, Ona Jo­ni­kai­tė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 9 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 68 iš­k vie­ ti­mų.

Ta­ry­bos na­rys ne­su­ti­ko su bau­da Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos ta­ry­bos na­riui lai­py­ nių par­ko va­do­vui Min­dau­gui Ži­ liui sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­ kos sky­rius sky­rė bau­dą už ne­le­ ga­liai poil­sio par­ke ka­ban­čią rek­ la­mą. Ta­čiau po­li­ti­kas su nuo­bau­ da ne­su­ti­ko.

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ jau ra­šė, kad Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius, ga­ vęs vi­suo­me­ni­nin­kų skun­dą, pir­ ma­die­nį at­li­ko pa­tik­rą, ar poil­sio par­ke įreng­tos įmo­nės „Nuo­ty­kių par­kas KAR KAR“ išo­ri­nės rek­la­ mos yra le­ga­lios. Spe­cia­lis­tai bu­ vo nu­vy­kę į vie­tą. Pa­sak Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jos Kris­ti­nos

Vin­ti­lai­tės, nu­sta­ty­ta, kad bend­ro­ vės „Nuo­ty­kių par­kas KAR KAR“ va­do­vas M.Ži­lys pa­žei­dė mies­to ta­ry­bos pa­tvir­tin­tų Išo­ri­nės rek­ la­mos įren­gi­mo tai­syk­lių rei­ka­la­ vi­mus. Lei­di­mas rek­la­mi­nėms iš­ ka­boms bu­vo pa­si­bai­gęs gruo­džio 31 die­ną. To­dėl jam bu­vo su­ra­šy­tas ad­mi­ nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo pro­to­ ko­las. M.Ži­lys tu­rė­jo ga­li­my­bę per de­šimt die­nų su­mo­kė­ti pu­sę mi­ni­ ma­lios bau­dos – 250 li­tų. Ta­čiau, anot K.Vin­ti­lai­tės, tai pa­da­ry­ti jis at­si­sa­kė. M.Ži­lys pa­ pra­šė, kad by­la bū­tų per­duo­ ta nag­ri­nė­ti Ad­mi­nist­ra­ci­nei ko­ mi­si­jai. Ar­ti­miau­sias jos po­sė­dis vyks sau­sio 23 die­ną. Jei ko­mi­si­ja nu­spręs­tų, kad M.Ži­lys kal­tas, ta­

da jam gre­sia bau­da nuo 500 iki 1 tūkst. li­tų. „Kiek­vie­nas tu­ri tei­sę at­si­sa­ky­ ti, kad jam bū­tų su­ra­šy­tas ad­mi­ nist­ra­ci­nis nu­ro­dy­mas, lei­džian­tis per de­šimt die­nų su­si­mo­kė­ti pu­ sę mi­ni­ma­lios bau­dos“, – pa­brė­ žė K.Vin­ti­lai­tė. M.Ži­lys yra įsi­ti­ki­nęs sa­vo tei­su­ mu. Po­li­ti­kas jau anks­čiau aiš­ki­no, kad sau­sio 2 die­ną bu­vo pa­teik­ta pa­raiš­ka nau­jam lei­di­mui gau­ti. „Iš­ka­bų vie­ta ne­pa­si­kei­tė, es­ki­zai tie pa­tys. Vis­kas aiš­ku. To­kį lei­di­mą bu­vo ga­li­ma iš­duo­ti per vie­ną die­ ną. Ko­mi­si­ja svars­tys ir nu­spręs, ar skir­ti bau­dą. Kol sa­vi­val­dy­bės pa­ rei­gū­nai neiš­siaiš­kins vis­ko, nie­ko dau­giau ne­ko­men­tuo­siu“, – tvir­ti­ no mies­to ta­ry­bos na­rys.

Baig­tis: nu­sta­ty­ta, kad iš­ka­bos poil­sio par­ke ka­bo be lei­di­mo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

miestas

Mul­kin­to­jai su ant­pe­čiais 1

Po­li­ci­nin­kas grau­de­no, kad žmo­na ser­ga vė­žiu ir jau ki­tą die­ną ją bū­ti­na vež­ti į Vil­ nių pas gy­dy­to­jus. „Man la­bai pa­gai­lo to žmo­gaus. Li­ga yra rim­tas rei­ka­las, su­si­grau­ di­nau. Jis pra­šė 2 tūkst. li­tų, bet tiek pa­sko­lin­ti ne­ga­lė­jau“, – pa­sa­ ko­jo B.Vyš­niaus­kas. Ge­ra­šir­dis tre­ne­ris pa­da­vė ma­žai pa­žįs­ta­mam vy­rui 600 li­tų. Jis ti­ ki­no pa­si­ti­kė­jęs juo dėl dvie­jų prie­ žas­čių: ne­si­ti­kė­jo, kad po­li­ci­nin­kas ga­li ap­gau­ti, be to, pa­rei­gū­nas pa­ mi­nė­jo konk­re­čią die­ną ir va­lan­dą, ka­da grą­žins sko­lą. Praė­jo me­tai, ta­čiau pi­ni­gų, ku­ riuos B.Vyš­niaus­kas ke­ti­no skir­ti spor­ti­nin­kams, neat­ga­vo iki šiol. Sko­li­nin­kas neat­si­liep­da­vo te­le­ fo­nu. Vie­ną va­sa­ros die­ną tre­ne­ris nu­ va­žia­vo pas jį į na­mus. Po­kal­by­je ne­va sir­gu­si žmo­na ne­da­ly­va­vo. Vos su­pra­tu­si, ko atė­jo sve­čias, ji pa­sku­bė­jo išei­ti iš kam­ba­rio. O sko­li­nin­kas vėl mu­šė­si į krū­ ti­nę da­bar tik­rai at­si­skai­ty­siąs ir nu­ro­dė tiks­lų lai­ką, ka­da grą­žins sko­lą. Sko­li­no­si iš kai­my­nų ir ko­le­gų

B.Vyš­niaus­kas yra vie­nas iš dau­gy­ bės žmo­nių, ku­riems šis ke­lių po­li­ ci­nin­kas sko­lin­gas. Dau­gy­bė pa­sta­ ro­jo bend­ra­dar­bių ne­su­lau­kia, ka­da ko­le­ga ati­duos nuo ke­lių šim­tų iki ke­lių tūks­tan­čių li­tų sko­lą. Pi­ni­gus at­gau­ti no­ri ir kai­my­nai. Tarp sko­li­nin­kų yra ir gi­mi­nai­čių. Sko­lo­se pa­sken­dęs pa­rei­gū­ nas ne­beat­si­lie­pia te­le­fo­nu. Kai­ my­nai ži­no, kad daž­nas jo du­rų skam­bu­tį spau­džian­tis žmo­gus atė­jo ne pa­si­sve­čiuo­ti, o rei­ka­ lau­ti sko­los. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ kas Be­no­nas Iva­naus­kas pri­si­mi­ nė, kad vie­nas žmo­gus krei­pė­si į jį pra­šy­da­mas pa­si­kal­bė­ti su pa­val­di­ niu ir pa­ra­gin­ti jį grą­žin­ti pi­ni­gus. Po­kal­bis bu­vo neo­fi­cia­lus. B.Iva­naus­kas pra­si­ta­rė ži­nąs, kad tas žmo­gus tik­rai ne vie­nin­te­lis, ku­riam pa­rei­gū­nas pra­si­sko­li­no. Tar­ny­bos drau­gai ne kar­tą ap­ ta­ri­nė­jo si­tua­ci­ją ir iki šiol ne­sup­ ran­ta, kur ko­le­ga iš­lei­džia li­tus. Aki­vaiz­du, kad jis nė­ra gir­tuok­lis, nie­kas jo ne­ma­tė ap­du­ju­sio nuo kvai­ša­lų, ne­pas­te­bė­jo jo ir lo­ši­mo na­muo­se. Įta­ria paė­mus ky­šį

Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je ta­po ži­ no­ma, kad šis ke­lių po­li­ci­nin­kas

ga­li bū­ti paė­męs ke­lių šim­tų li­ tų ky­šį. Ar taip tik­rai bu­vo, te­be­ ti­ria­ma. Po­li­ci­jos imu­ni­te­to tar­ny­bos pa­ rei­gū­nai gruo­džio pa­bai­go­je pa­tei­ kė šiam po­li­ci­nin­kui įta­ri­mus paė­ mus ky­šį bei su­kčia­vus ir nu­ša­li­no nuo tar­ny­bos trims mė­ne­siams. Ty­ri­me nu­ken­tė­ju­siai­siais bus įvar­dy­ti tie as­me­nys, ku­rie ga­lės įro­dy­ti, kad sko­li­no įta­ria­ma­jam pi­ni­gų pa­ti­kė­ję jo me­lu apie žmo­ nos ar­ba vai­ko li­gą ar ko­kia ki­ta iš­ gal­vo­ta is­to­ri­ja. Da­bar nu­ken­tė­ju­sių­jų są­ra­še yra ke­li as­me­nys, ta­čiau jų ga­li dau­gė­ti ar­ba ma­žė­ti, jei įta­ria­ma­sis su jais at­si­skai­tys. Ta­čiau jau da­bar aiš­ku, kad ne­ ma­žai žmo­nių, pa­sko­li­nu­sių pi­ni­gų be jo­kio raš­te­lio ir ne­tu­rin­tys liu­ di­nin­kų, ne­ga­lės pre­ten­duo­ti į nu­ ken­tė­ju­sio­jo sta­tu­są bau­džia­mo­ jo­je by­lo­je. To­kie žmo­nės ga­lė­tų by­li­nė­tis ci­vi­li­ne tvar­ka. Pra­ra­dęs dar­bo vie­tą, ku­ri ga­ran­ ta­vo lai­ku mo­ka­mą al­gą bei ne­men­ kas so­cia­li­nes leng­va­tas, me­tų pra­ džio­je vy­ras įsi­dar­bi­no tak­sis­tu. Šią ži­nią su­ži­no­jo ir ke­li uos­ta­ mies­čio ant­sto­liai, mat jiems pra­ neš­ta, kad nu­ša­lin­tas nuo tar­ny­bos

Ne­ma­žai žmo­nių, pa­sko­li­nu­sių pi­ni­gų be liu­di­nin­kų, ne­ga­ lės pre­ten­duo­ti į nu­ ken­tė­ju­sio­jo sta­tu­są bau­džia­mo­jo­je by­lo­je.

šis klai­pė­die­tis ne­be­gaus at­ly­gi­ni­ mo, taip pat iš jo ne­bus iš­skai­to­ma pi­ni­gų ki­toms sko­loms pa­deng­ti. Da­bar bu­vęs pa­rei­gū­nas sko­lin­ gas ne vie­ną šim­tą tūks­tan­čių li­tų. Tarp kre­di­to­rių yra ir mo­kes­čių ne­ su­lau­ku­sios na­mų val­dos. Pa­na­šu, kad ne­tru­kus pa­rei­gū­no šei­ma ga­li lik­ti be sto­go virš gal­vos. Pak­laus­tas, kas at­si­ti­ko, kad yra pra­si­sko­li­nęs dau­gy­bei žmo­nių, eks­po­li­ci­nin­kas ne­no­rė­jo kal­bė­ti ir tep­ra­si­ta­rė, kad vie­nas žmo­gus bu­ vo sko­lin­gas jam. Įvaiz­dis ne­su­ta­po su rea­ly­be

Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos vir­ ši­nin­kui yra te­kę gir­dė­ti ir apie ki­ to, da­bar jau taip pat bu­vu­sio pa­ val­di­nio sko­las. Jis bu­vo kur kas

Komentaras

Vil­ma Ma­žei­kie­nė Psi­cho­lo­gė

M

Ge­ra­šir­diš­ku­mas: B.Vyš­niaus­kui la­bai pa­gai­lo pi­ni­gų pra­šiu­sio pa­rei­

gū­no ir jam net į gal­vą nea­tė­jo, kad tas žmo­gus me­luo­ja.

aukš­tes­nio ran­go pa­rei­gū­nas, tu­ rė­jo ko­mi­sa­ro pa­rei­gas. B.Iva­naus­kas pri­si­mi­nė ma­tęs bu­hal­te­ri­nius do­ku­men­tus, iš ku­ rių aiš­kė­jo, kad iš ko­mi­sa­ro al­gos bū­da­vo iš­skai­to­ma da­lis at­ly­gi­ni­ mo sko­lą ad­mi­nist­ruo­jan­čiam ant­ sto­liui. Nors šis vy­ras mė­go va­ži­ nė­ti bran­giais au­to­mo­bi­liais ir at­ro­dė pa­si­tu­rin­tis, per ke­le­tą pa­ sta­rų­jų me­tų įsi­sko­li­no ne vie­nam ko­le­gai. Ne vie­nas jų ne­si­ti­kė­jo, kad ato­ sto­gas eg­zo­tiš­ko­se ša­ly­se lei­dęs bend­ra­dar­bis ga­li iš­si­su­ki­nė­ti ir net veng­ti su­tik­ti ge­ra­no­riš­kai jį su­šel­ pu­sius tar­ny­bos drau­gus. Ke­lios už­vil­kin­tos sko­los taip pat pa­sie­kė ant­sto­lius. Iš­ly­dė­tas už­tar­nau­to poil­sio vy­ ras dar la­biau įklim­po į sko­las, nors pa­sku­ti­nė­mis dar­bo po­li­ci­jo­je die­ no­mis gy­rė­si bend­ra­dar­biams įsi­ gi­jęs nau­ją pra­ban­gų vi­su­rei­gį „BMW X5“. Di­džią­ją sko­los da­lį pa­den­gė

Net­ru­kus po­li­ci­nin­kų bend­ruo­me­ nė­je pa­skli­do kal­bos, kad šis ko­le­ ga din­go. Ta­čiau vie­nas bu­vęs aukš­tas po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nas ti­ki­no vis dar su­ lau­kian­tis pa­ža­dų, kad sko­la bus grą­žin­ta.

Kal­bas apie pra­si­sko­li­nu­sio vy­ ro din­gi­mą tik­riau­siai bus su­kė­ lęs ant­sto­lės ne­ri­mas, mat, ne­su­ lau­ku­si jo, ban­dė skam­bin­ti, ta­čiau sko­li­nin­ko mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ nas bu­vo iš­jung­tas. Ants­to­lė bu­vo nu­spren­du­si skelb­ti jo paieš­ką. Prieš tai tei­sin­gu­mo vyk­dy­to­ja su­si­ra­do bu­vu­sį klien­to bend­ra­dar­ bį ir pa­pa­sa­ko­jo apie bė­das išieš­ kant sko­las. Šis pa­si­sten­gė, kad se­nas bi­čiu­lis kaip ga­li­ma grei­čiau at­vyk­tų pas ant­sto­lę ir su­si­tar­tų dėl li­ku­sios su­mos grą­ži­ni­mo. Ne­se­niai ne vie­ną de­šim­tį tūks­ tan­čių li­tų su­da­riu­si sko­los da­lis bu­vo pa­deng­ta. Pa­na­šu, kad ir šis pa­rei­gū­nas sko­lin­da­vo­si pi­ni­gus be sko­los la­ pe­lio, to­dėl pir­miau­siai sten­gia­si at­si­skai­ty­ti su tais, ku­rie ga­li sko­ lą įro­dy­ti. Pri­pa­ži­no pa­da­ręs klai­dų

Pa­kal­bin­tas bu­vęs ko­mi­sa­ras ne­ nei­gė, kad da­bar iš­gy­ve­na ne ge­ riau­sius lai­kus. Ti­ki­no, kad į ne­pa­ vy­dė­ti­ną pa­dė­tį pa­kliu­vo per­ne­lyg pa­si­ti­kė­jęs žmo­nė­mis, ku­rie ne­kė­lė jam abe­jo­nių ir su ku­riais bu­vo su­ sie­jęs sa­vo atei­ties pla­nus. „Nes­lėp­siu, esu sko­lin­gas, bet pa­ma­žu mo­ku sko­las. Esu su­si­dė­ lio­jęs vis­ką, su­si­pla­na­vęs, kam kiek

a­no pa­tir­tis by­lo­ja, kad pa­to­lo­g iš­kai be­si­sko­l i­ nan­t ys žmo­nės ge­rai su­pran­ta si­tua­ci­ją, bet į ją pa­ten­ka pa­laips­niui. Pra­džio­je sko­ li­na­si, nes rei­kia pi­ni­gų, ir kuo to­liau, tuo la­biau pa­ten­ka į ydin­gą ra­tą, iš ku­ rio ne­be­ma­to išei­ties. Tai nė­ra li­ga, bet toks el­ge­sys la­bai pri­me­na pri­klau­so­ my­bę. Kai ku­rie as­me­nys ne­be­mo­ka gy­ven­ti ne­si­sko­li­nę. Ne vie­nam tiks­ las tam­pa gau­ti pi­ni­g ų, o prie­mo­nės jiems ne­bes­var­bios. Ta­da ma­n i­pu­ liuo­ja­ma ki­tų žmo­nių jaus­mais, grau­ de­na­ma kal­bant apie ar­ti­mų­jų ne­lai­ mes. Toks pa­to­lo­giš­kas el­ge­sys tam­pa gy­ve­n i­mo sti­l iu­m i, iš ku­r io sun­k u išei­ti. Pa­dė­ti įveik­ti to­kią bė­dą ga­li­ma tik tam, ku­ris su­vo­kia, kad tai yra pro­ ble­ma. Kur kas daž­niau bū­na, kad to­ kie žmo­nės įsi­ti­ki­nę, jog ap­lin­ki­niai jų ne­sup­ran­ta, yra ne­jaut­rūs, ne­pa­de­da, nes ne­sko­li­na. Tie, kas pri­pa­ž įs­ta pa­ kliu­vę į už­da­rą ra­tą, pa­tys su­si­tvar­ko, kei­čia gy­ve­ni­mo bū­dą ir su­si­vo­kia, ką da­ry­ti.

ir ka­da ati­duo­ti. Ir tie žmo­nės ži­no, kad aš su jais bend­rau­ju. Ants­to­lė ma­nęs ne­ra­do dėl to, kad bu­vau iš­ va­žia­vęs į už­sie­nį. Da­bar tu­riu vi­ siš­kai rea­lių pla­nų, ku­riuos, ti­kiuo­ si, pa­vyks įgy­ven­din­ti ir iš­bris­ti iš sko­lų. Tai ne de­šimt­me­čių ir net ne vie­ne­rių me­tų, o ke­lių mė­ne­sių rei­ ka­las“, – ti­ki­no bu­vęs ko­mi­sa­ras. Vy­ras aiš­ki­no, kad pa­grei­tin­ti sko­lų grą­ži­ni­mo, nors ir kaip gai­ la, ne­ga­li. Ti­ki­no, jog ko­le­gų mi­nė­ tas bran­gus au­to­mo­bi­lis bu­vo ne jo. Jį bu­vęs pa­rei­gū­nas pa­dė­jo nu­pirk­ti vie­nai bend­ro­vei Vo­kie­ti­jo­je. Pa­na­šu, kad šiuo žmo­gu­mi bu­vę bend­ra­dar­biai dar ti­ki, nors sa­vo pi­ni­gų lau­kia ne­trum­pą lai­ką. „Gy­ve­ni­me esu pa­da­ręs klai­dų, pa­si­ti­kė­jau to­kiais žmo­nė­mis, ku­ riais ne­pa­si­ti­kė­ti bū­tų bu­vę juo­ kin­ga. Nie­ko ne­kal­ti­nu, tai ma­no bė­dos ir aš jas iš­sprę­siu, kam esu sko­lin­gas, grą­žin­siu, ne­su toks se­ nas, kad ne­pri­si­min­čiau. Bu­vau per­da­vęs vie­nai mo­te­riai pi­ni­gus, kad per­duo­tų po­li­ci­jo­je dir­ban­čiai mo­te­riai sko­lą. Ko­dėl ji to ne­pa­da­ rė, rei­kės dar aiš­kin­tis, tai jos są­ži­ nės rei­ka­las. Nie­ko ne­kal­ti­nu. Ne­ sup­ran­tu, kas ga­li kal­bė­ti, kad aš slaps­tau­si. Kas no­ri, ran­da, aš esu pa­sie­kia­mas ir su vi­sais bend­rau­ ju“, – tvir­ti­no bu­vęs po­li­ci­nin­kas.

5

KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Par­la­men­tinė pa­tir­tis įspūdžio ne­da­ro Su­ras­ti gerą darbą – ne leng­va už­duo­tis, nes darb­da­viams par­la­men­tinė pa­tir­ tis įspūdžio ne­da­ ro. Tai su­pra­to kai ku­rie į naująjį Sei­ mą neiš­rink­ti par­ la­men­tarai. Vie­ni dar­bus ra­do, ki­ti te­ beieš­ko. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Kur dėtis, jei tau­ta at­stūmė? Tokį klau­simą sau ke­lia ke­lios de­šim­ tys bu­vu­sių par­la­men­tarų, li­gi šiol ieš­kan­čių dar­bo. Tarp jų – ir par­ti­ jos pir­mi­nin­kas, ir buvęs mi­nist­ras. Net pus­šim­tis pra­ėju­sios ka­den­ci­ jos Sei­mo na­rių per rin­ki­mus pa­ tyrė fias­ko – į naująjį Seimą iš­rink­ ti ne­bu­vo. A.Čap­li­kas pra­trūko

Kai ku­rie buvę par­la­men­ta­rai dar­ bus ra­do, kai ku­rie lig šiol te­beieš­ ko, o kai ku­rie, apie tai pa­klaus­ti, suirz­ta. An­tai skaud­žiau­sią pra­ laimė­jimą Sei­mo rin­ki­muo­se pa­ ty­ru­sios Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­ gos pir­m i­n in­kas (LiCS) Al­g is Čap­li­kas bend­rau­da­mas su sa­vait­ raš­čiu pra­trūko. „Ne jūsų rei­ka­las, ką aš da­bar da­rau. Kai nu­spręsiu pra­neš­ti, tai ir pra­ne­šiu. Ra­dau darbą. Iki“, – tiek teiš­tarė li­be­ ral­cent­ristų ved­lys, buvęs svei­ka­ tos ap­sau­gos mi­nist­ras. A.Čap­li­ kas Sei­me dir­bo ke­lias ka­den­ci­jas. Pa­gal iš­si­la­vi­nimą jis – in­ži­nie­rius geo­de­zi­nin­kas. Be dar­bo sėdi ir A.Čap­li­ko par­ ti­jos ko­le­gos – eks­par­la­men­ta­ras, di­si­den­tas Vy­tau­tas Bo­gu­šis, taip pat buvęs vi­daus rei­kalų mi­nist­ ras Artū­ras Me­lia­nas. „Na, ieš­ko­tis dar­bo ne­sku­bu. Ne­ra­dau. Bet jūsų klau­si­mas ne­ko­rek­tiš­kas. Darbų yra pa­kan­ka­mai. Ar sun­ku jį ras­ ti, pri­klau­so nuo konk­re­taus žmo­ gaus“, – aiš­ki­no A.Me­lia­nas. Gy­vens iš ren­tos

Be dar­bo vis dar sėdi ir be­veik 18 metų Sei­me su per­trau­ko­mis pra­ leidęs kon­ser­va­to­rius Sau­lius Pe­ če­liū­nas. Jis pri­si­pa­ži­no dar­bo nė neieš­kojęs. S.Pe­če­liū­nas yra įgijęs in­ži­nie­riaus ke­li­nin­ko spe­cia­lybę. „Nie­kam ne­įdo­mu, kad tu tu­ri par­ la­men­ti­nio dar­bo pa­tir­ties“, – aiš­ ki­no S.Pe­če­liū­nas ir pri­pa­ži­no, kad darbą su­si­ras­ti sun­ku. Šis kon­ser­va­to­rius, be ki­ta ko, ir Nep­rik­lau­so­mybės Ak­to sig­na­ta­ ras, tad, jei ne­turės draud­žiamųjų pa­jamų, ga­li pra­šy­ti sig­na­ta­ro ren­tos. S.Pe­če­liū­nas aiš­ki­no grei­ čiau­siai taip ir pa­sielg­siąs: „Grei­ čiau­siai. Kai pa­skirs rentą, tai ir gy­ven­si­me taip ra­miai.“ Dar vie­nas į par­la­mentą ne­pa­tekęs kon­ser­va­

Duobė: kai ku­rie po­li­ti­kai, neiš­rink­ti į Seimą, jau ke­lis mėne­sius sėdi

be dar­bo. Tarp jų – li­be­ral­cent­ris­tai A.Čap­li­kas (iš viršaus), V.Bo­gu­šis, A.Me­lia­nas. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, To­mo Ra­gi­nos, Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

to­rius Eval­das Jur­ke­vi­čius taip pat pri­pa­ži­no dar­bo dar ne­radęs. „Dar­ bo skel­bimų pil­na: žiū­riu, skai­tau. Ne­sun­ku ras­ti – sun­ku iš­si­rink­ ti. Kai ne­tu­riu ką veik­ti, tai ir ieš­ kau. Kai tu­riu ką veik­ti – neieš­ kau. Dar­bo aš vi­sa­da tu­riu. Ka­da pra­dėsiu dirb­ti? Kaip Die­vas duos, ta­da ir pra­dėsiu“, – pink­liai kalbė­ jo E.Jur­ke­vi­čius.

Saulius Pečeliūnas:

Nie­kam ne­įdo­mu, kad tu tu­ri par­la­men­ti­nio dar­bo pa­tir­ties. At­gal pri­ėmė išskės­to­mis ran­ko­mis

Ne vi­siems bu­vu­siems Sei­mo na­ riams dar­bo paieš­kos – bergžd­žias rei­ka­las. Yra ne­ma­žai sėkmingų pa­vyzd­žių. An­tai Li­be­ralų sąjū­ džio at­sto­vas Aud­rius En­dzi­nas tuoj po Sei­mo rin­kimų grįžo tvar­ ky­ti sa­vo vers­lo rei­kalų. „Man dar­ bo ne­reikė­jo ieš­ko­ti. Išė­jau iš ten, kur manęs laukė. Priėmė at­ga­lios išskės­to­mis ran­ko­mis. Turė­jau sa­ vo įmonę, šei­ma – ak­ci­nin­kai. Aš tai įmo­nei va­do­va­vau prie­š pa­suk­ da­mas į po­li­tiką. Ži­no­ma, da­bar man rei­kia pa­si­mo­ky­ti, įgy­ti kva­li­ fi­ka­ci­nių ži­nių, bet yra kitų da­lykų, ku­rių įga­vau dirb­da­mas par­la­men­ te“, – aiš­ki­no A.En­dzi­nas. Buvęs po­li­ti­kas ku­pi­nas op­ti­miz­ mo: „Dir­bu nuo tos die­nos, kai pri­ siekė nau­ja­sis Sei­mas. Aš ne­turė­jau ato­stogų, nors la­bai no­riu. Gy­ve­ni­ mas yra gra­žus vi­sur. Ir man se­ka­ si, ir kas dieną vis ge­riau: ar po­li­ ti­ko­je, ar vers­le.“

Grįžo į ad­vo­katūrą

Prie se­nos veik­los grįžo ir ki­tas buvęs par­la­men­ta­ras, Krikš­čio­nių par­ti­jos at­sto­vas Vid­man­tas Žie­ me­lis. Par­la­men­te ne vieną ka­den­ ciją pra­leidęs po­li­ti­kas da­bar dir­ba ad­vo­ka­tu. „Kai neiš­rin­ko į Seimą, iš kar­to po rin­kimų dirb­ti pra­dėjau. Atkū­riau ad­vo­katų kon­torą, ir vis­ kas. Dir­bu. Aiš­ku, tam tik­ro lai­ko rei­kia, kol su­si­for­muos klientū­ra, bet jau pra­de­da at­si­ras­ti“, – apie sa­vo darbą pa­sa­ko­jo V.Žie­me­lis. Jo tei­g i­m u, eks­par­l a­m en­ta­ rui ras­ti darbą ne­turėtų būti sun­ ku, bet tai pri­klau­so nuo pro­fe­ si­jos. „Aš, pa­vyzd­žiui, nuo teisės ne­bu­vau nu­tolęs, dir­bau Teisės ir teisėt­var­kos ko­mi­te­te, gal man ir leng­viau. Be to, ad­vo­ka­to pro­fe­si­ ja lais­va, ne­si nie­kam at­skai­tin­gas, ne­rei­kia pra­šy­ti, kad priimtų į dar­ bą“, – dėstė V.Žie­me­lis. Vėl į te­le­vi­ziją

Ieš­kant dar­bo kiek leng­viau pra­ mogų pa­sau­lio at­sto­vams, bu­vu­ sios Tau­tos pri­si­kėli­mo par­ti­jos (TPP) at­sto­vams. Tar­ki­me, ku­ rį laiką net Sei­mo pir­mi­nin­ku bu­ vęs Arū­nas Va­lins­kas, pra­laimėjęs mūšį dėl par­la­men­ta­ro man­da­to, sėkmin­gai su­grįžo į te­le­vi­ziją. Kal­ ba­ma, kad A.Va­lins­kas ar­ti­miau­siu me­tu galėtų im­ti va­do­vau­ti BTV, ku­rią nu­si­pir­ko LNK. Be­je, jo žmo­na eks­par­la­men­ tarė Ing­ri­da Va­lins­kienė su­grįžo prie sa­vo mėgsta­mos veik­los – fil­ mų gar­si­ni­mo LNK. Dirb­ti į te­le­ vi­ziją su­grįžo ir bu­vu­si Sei­mo na­ rė ak­torė As­ta Bau­kutė. Į pra­mogų pa­sau­lio verslą vėl pa­traukė ir bu­ vę Sei­mo na­riai Li­gi­tas Ker­na­gis, Do­nal­da Mei­že­lytė.

Siū­lo skelb­ti pa­vojų Sei­mo Teisės ir teisėt­var­kos ko­ mi­te­tas (TTK) siū­lo Uk­mergė­je skelb­ti ekst­re­ma­liąją si­tua­ciją dėl Uk­mergės teis­mo, kur turė­jo būti nu­trauk­tas dar­bas, nes ja­me ras­ta gyv­si­dab­rio.

„Mūsų iš­va­da, kad ekst­re­ma­lio­ ji si­tua­ci­ja pa­gal nu­sta­ty­tus kri­ te­ri­jus yra. Ne­pas­kel­bus jos, tam tik­rus žings­nius, aiš­ku, bus ga­li­ ma da­ry­ti, bet ne­bus ga­li­ma tai da­ry­ti efek­ty­viai. Todėl ir priim­ tas spren­di­mas kreip­tis į Vy­riau­ sybę bei nu­ma­ty­ti tam rei­ka­lui (si­tua­ci­jai lik­vi­duo­ti – red. pa­st.) lėšų“, – po ko­mi­te­to po­sėdžio žur­na­lis­tams sakė TTK pir­mi­ nin­kas Ju­lius Sa­ba­taus­kas. Ko­mi­te­to po­sėdy­je da­ly­vavęs Uk­mergės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Juo­ zas Varž­ga­lys tvir­ti­no prie­šin­ gai – esą ekst­re­ma­lio­ji si­tua­ci­ja mies­te ne­pas­kelb­ta, nes dabarti­ nė padėtis jos kri­te­ri­jų nea­ti­tin­ka, ir dar va­kar sa­vi­val­dybė ne­turė­jo iš­vadų dėl tar­šos ly­gio. Ga­vu­si duo­me­nis, sa­vi­val­dybės Ekst­re­ma­liųjų si­tua­cijų ko­mi­si­ja šian­dien spręs, ar skelb­ti pa­vojų. „Kvie­sim Ekst­re­ma­liųjų si­tua­ cijų ko­mi­siją ir spręsim klau­simą. Mes ne­turė­jom iš­vadų, jas ga­vom šian­dien“, – žur­na­lis­tams va­kar sakė J.Varž­ga­lys. Jis taip pat pa­tvir­ti­no, kad, ieš­ kant šiuo me­tu lai­ki­nai į dvi vie­ tas per­kel­tam teis­mui nuo­la­tinės dar­bo vie­tos, pa­si­ūly­tos nuo kitų metų ne­be­veik­sian­čios Jau­ni­mo mo­kyk­los pa­tal­pos. Posė­dy­je da­ly­vavęs Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo pir­mi­nin­kas, Teisėjų ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas

Pa­da­ri­niai: anot eks­pertų, vien

pir­mi­niai gyv­si­dab­rio ša­li­ni­mo dar­bai Uk­mergės teis­mo pa­ sta­te kai­nuotų apie pusę mi­li­ jo­no litų, bet ga­ran­ti­jos, kad to už­tektų, nėra. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ze­lian­ka tvir­ti­no, kad vien pir­mi­ niai dar­bai pa­sta­te nu­gran­dy­ti už­ terštą sluoksnį kai­nuotų apie pusę mi­li­jo­no litų, o ga­ran­ti­jos, kad to už­tektų tar­šai pa­ša­lin­ti, nėra. Uk­mergės ra­jo­no teis­mas kol kas lai­ki­nai dir­ba Tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­re bei Uk­mergės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te. BNS inf.

„Meš­kiukų de­san­to“ tęsi­nys Ty­ri­me dėl „meš­kiukų de­san­to“ pro­ku­ro­rai nu­statė įta­ria­muo­ sius – lėktu­vo pi­lo­tus, o kaip liu­ dy­to­jus ap­klausė ir Lie­tu­vos pi­ lie­čius.

Ty­ri­me dėl ne­teisė­to sie­nos kir­ti­ mo, kai švedų ak­ty­vis­tai įskri­do iš Lie­tu­vos į Bal­ta­ru­siją ir iš­metė ten šim­tus pliu­ši­nių meš­kiukų su šū­ kiais už žod­žio laisvę, įta­ria­mai­ siais pri­pa­žin­ti as­me­nys yra sieną kir­tu­sio lėktu­vo pi­lo­tai, kaip pa­ tvir­ti­no Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros pro­ku­ro­ras To­mas Kruš­na. „Taip, tai as­me­nys, kirtę sieną“, – žur­ na­lis­tams va­kar sakė T.Kruš­na. Nus­ta­ty­ti įta­ria­mie­ji yra Šve­ di­jos gy­ven­to­jai, jų pi­lie­tybė neatsk­leid­žia­ma. Pa­sak jo, aiš­ki­ nan­tis įta­riamųjų ta­pa­tybę, da­lis in­for­ma­ci­jos gau­ta Lie­tu­vo­je, ki­ta da­lis – krei­pian­tis su tei­sinės pa­ gal­bos pra­šy­mais. Ta­čiau, pa­sak T.Kruš­nos, šia­me ty­ri­me kaip liu­dy­to­jai bu­vo ap­ klaus­ti ir Lie­tu­vos pi­lie­čiai. „By­ los apim­tis iš tiesų ne­ma­ža, ap­ klaus­ta daug liu­dy­tojų, įskai­tant ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čius, ta­čiau šiuo at­ve­ju kal­ba­ma apie du as­me­nis iš Šve­di­jos Ka­ra­lystės, ku­riems ir yra pa­reikš­ti įta­ri­mai“, – teigė pro­ku­ro­ras. Lie­tu­vos ge­ne­ra­linė pro­ku­ratū­ ra nu­sprendė kreip­tis į Šve­diją ir pra­šė pe­rim­ti baud­žiamąjį per­se­ kio­jimą dėl ne­teisė­to sie­nos kir­ ti­mo.

Ke­ti­ni­mai: pro­ku­ro­ras T.Kruš­

na neat­metė, kad šve­dai ga­li at­si­sa­ky­ti tęsti ty­rimą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

At­lie­kant ty­rimą, nu­sta­ty­ta, kad lie­pos 4 d. leng­va­sis lėktu­vas „Jo­del“ su Šve­di­jos re­gist­ra­ci­jos nu­me­riu, pa­žeis­da­mas tarp­tau­ ti­nių skryd­žių tai­syk­les, t.y. ne­ turė­da­mas rei­ka­lingų do­ku­mentų ir lei­di­mo kirs­ti vals­tybės sieną, išsk­ri­do iš Lie­tu­vos į Bal­ta­ru­siją, o vėliau su­grįžo į Lie­tuvą. BNS inf.

6

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

nuomonės

Šven­ti­nė do­va­na – de­ma­go­gi­ja

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Žie­mos (ne)ma­lo­nu­mai

Mar­ga­ri­ta Nar­vy­dai­tė

Ž

mo­n ių elg­se­nos su­t ri­k i­mus ty­ ri­nė­jan­t ys moks­l i­n in­kai kal­ba apie se­zo­n i­nę dep­re­si­ją, ki­taip dar va­di­na­mą se­zo­ni­niu afek­ti­ niu su­tri­ki­mu. Šis su­tri­ki­mas, sa­ko­ma, bū­ din­giau­sias sausį–vasarį, kai šven­čių šur­ mu­lys nu­ty­la ir žmo­nės lie­ka su sa­vo kas­ die­niais rū­pes­čiais. Re­gis, at­vė­sus orams ir gau­siai iš­kri­tus snie­gui, nuo­tai­ka ne­sub­ jū­ra tik vai­kams – di­džiau­sias jų rū­pes­tis tu­rė­ti ke­le­tą po­rų šil­tų pirš­ti­nių, ro­gu­tes ir kal­niu­ką ne­to­lie­se. De­vyn­me­tė, pa­klaus­ ta, kas jai la­biau pa­t in­ka – žie­ma ar va­sa­ ra, – nu­ste­bi­no at­sa­kiu­si, kad jai prie šir­dies ar­čiau žie­ma. „Te­rei­kia pro­tin­gai ap­si­reng­ ti“, – pri­dū­rė. O suau­gu­sių­jų „džiaugs­mai“ ki­to­k ie – „pro­t in­gai“ ap­reng­t i rei­k ia ne tik ma­ž uo­sius, bet ir pa­tiems ap­si­reng­ti, šei­ mą pa­mai­t in­t i, žie­mos ma­lo­nu­mams pa­

Išs­kir­ti­nis dė­me­sys ro­ do­mas ir ypa­tin­gos svar­bos as­me­nims – stra­te­giš­kai svar­bių vals­ty­bės įmo­nių va­do­vams. tau­py­ti. Ir čia jau tik­rai kaip rakš­tis – tos są­ skai­tos už šil­dy­mą. Šis opus klau­si­mas vi­ sa­da tu­ri vie­ną at­sa­ky­mą – re­no­va­ci­ja. Pu­ sę vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo sie­kian­čias su­mas mo­kan­tiems se­nų na­mų gy­ven­to­jams ro­ do­mos per­pus ma­žes­nės są­skai­tos, kren­ tan­čios į nau­jes­nės sta­ty­bos ar re­no­vuo­ tų na­mų gy­ven­to­jų pa­što dė­žu­tes. Ir tai – fak­tas, tei­sy­bė. Pri­dė­ki­me dar mo­ra­li­nį pa­ si­ten­ki­ni­mą gy­ve­nant šva­ria­me, tvar­kin­ ga­me na­me – sun­ku už­gin­čy­ti bū­ti­ny­bę at­ si­nau­jin­ti. Ta­čiau vis­kas kai­nuo­ja ir, to ne­ nei­gia ir nau­ja­sis prem­je­ras, vie­toj vie­nos są­skai­tos gau­tu­me dvi: už šil­dy­mą ir iš­lai­ das, skir­tas re­no­va­ci­jai. Pa­na­ši ma­te­ma­ti­ ka ga­lio­ja ir bu­tų nau­jos sta­ty­bos na­muo­se sa­vi­nin­kams. Sąs­kai­tos ma­žes­nės, ta­čiau vis re­čiau pri­si­me­na­ma, kad ir kai­na už 1 kv. m nau­jos sta­ty­bos na­me yra aukš­tes­nė nei se­nuo­se dau­gia­bu­čiuo­se. Įver­ti­nus šį skir­tu­mą, pri­dė­jus pa­lū­ka­nas už pa­sko­lą, teks il­gai lauk­t i, kol in­ves­t i­ci­jos at­si­pirks. Ge­ro ūpo pra­ras­t i ne­no­r in­t iems mies­to gy­ven­to­jams be­l ie­ka su­si­tai­ky­t i su lie­tu­ viš­kos žie­mos rea­li­jo­mis kaip su duo­ty­be. Tad jei jus apims dep­re­si­ja – ne­be­purkš­ tau­k i­te ant val­d žios, ši­lu­mi­nin­k ų ar ke­l i­ nin­k ų, kiek­v ie­ną žie­mą nu­stem­ban­čių, kad pa­ša­lo ar pri­sni­go. Gal bus leng­v iau ži­nant, kad žie­mos liū­de­sys – tai tik me­ la­to­ni­no me­ta­bo­liz­mo su­tri­ki­mas, bū­din­ gas ir gy­vū­nams, ku­rie žie­mą tam­pa apa­ tiš­ki bei ap­snūs­ta. O jį iš­vai­ky­ti ga­li se­ra­to­ ni­nas, lai­mės hor­mo­nas.

D

i­džių­jų šven­čių lau­ki­mas pa­kei­čia žmo­nių elg­se­ ną, kas­die­ny­bė­je at­si­ran­ da nau­ji ri­tua­lai, įsi­ga­li prieš­šven­ti­nio gy­ve­ni­mo tai­syk­ lės, fik­suo­tos tik pa­pro­ti­nė­je tei­ sė­je. Dau­ge­lis sku­ba „at­si­kra­ty­ ti“ sa­vo nuo­dė­mių ir nuo pir­mos šven­čių die­nos pla­nuo­ja gy­ven­ ti ki­taip. Ta­čiau įpra­ti­mas – pik­čiau pri­ gi­mi­mo. To­dėl daž­niau­siai ne­pa­ vyks­ta vis­ką pa­keis­ti, o ki­ta ver­ tus, ne­di­de­lės nuo­dė­mės su­tei­kia as­me­niui spe­ci­fi­nio šar­mo, pa­ver­ čia gy­ve­ni­mą įdo­mes­niu ne tik ap­ lin­ki­niams, bet ir sau pa­čiam. Prieš šven­tes vi­si sku­ba. Sku­ba alt­ruis­tai, sie­kian­tys pa­keis­ti pa­ sau­lį ir vi­sur ma­ty­ti tik sa­vus, pa­ ža­da my­lė­ti vi­sus, kas tik pra­šo. Sku­ba­ma at­lik­ti pa­sku­ti­nius me­ tų ge­rus dar­bus, nors daž­nai po to iš­girs­ta, kad jų pa­gal­bos nie­kas ir ne­pra­šė. Tik kad jau pa­da­ry­ ta, neat­šauk­si. Bū­tent ta­da nu­si­ ra­mi­ni­mui pa­skai­to Mo­ti­nos Te­ re­sės iš­min­tį apie tai, jog „ge­rie­ji dar­bai bus už­mirš­ti ry­toj. Vis dėl­ to da­ry­ki­te ge­rus dar­bus.“ Pas­kai­to ir nu­si­ra­mi­na, kar­tais net ne­su­si­gau­dy­da­mi ko­kius, kam ir ko­dėl tuos dar­bus da­rė, kam tar­na­vo. Da­rė daug, my­lė­jo la­bai, o ne­dė­kin­gas pa­sau­lis ne­pa­ju­ to. Be­lie­ka už­trauk­ti se­nos dai­nos žo­džius: „Aš taip my­lė­jau, kad tu net ne­ju­tai“. Šven­čių lau­ki­mo die­ nos – lyg pa­grei­tin­tas ki­no fil­mas, kai vi­si sku­ba siek­da­mi skir­tin­gų tiks­lų, tem­pas įgau­na to­kį pa­grei­ tį, kad ir po šven­čių ne­lė­tė­ja. Pik­ta­va­liai taip pat sku­ba, jie taip pat tu­ri sva­jo­nių ir tiks­lų: per šven­tes ap­šva­rin­ti ko­kį nors bu­ tą ar šiaip iš sva­jok­lių ką nors nu­ gvelb­ti. Vis­ką apie vi­sus ži­nan­tys (nau­ jie­ni­nin­kai) pla­ti­na nau­jas pa­ska­ las, rez­ga nau­jas int­ri­gas – toks jų gy­ve­ni­mo bū­das. Vi­so­kio plau­ko de­ma­go­gai, ypač pra­sprū­dę į val­džios sa­lo­nus, ban­ do tau­tie­čius įti­kin­ti, jog net ta­da, kai val­džia šla­pi­na­si pi­lie­čiams ant gal­vos, šie tu­ri krykš­tau­ti ir džiaug­tis „šil­tu van­de­niu“. Tai daž­niau­siai smul­kūs, vie­ti­ niai vei­kė­jai, ku­rie įsū­dę gy­ven­to­ jams ko­kį nau­ją mo­kes­tį už ne­su­ teik­tą pa­slau­gą, įti­ki­nė­ja žmo­nes, kad vi­sa tai jų la­bui. Bet apie juos – ki­ta­me straips­ny­je. Įlįs­ti į ki­še­nę ir iš­trauk­ti pi­ni­gus, tai ne stra­te­gi­ja, o var­ga­na pri­mi­ ty­vi tak­ti­ka, ne sme­ge­nų, o ran­kų mik­lu­mas. Tą šven­ti­nę eu­fo­ri­ją ga­lė­čiau pa­ va­din­ti vi­suo­ti­niu šven­ti­niu re­ne­ san­su su vi­suo­ti­ne vil­ti­mi: ko ne­ spė­jau, pa­da­ry­siu po šven­čių. To­dėl ir po šven­čių en­tu­ziaz­mas ne­ma­žė­ja, nors bent šiek tiek tem­ pai tu­rė­tų pri­klau­sy­ti nuo mė­nu­lio fa­zės. Šį kar­tą ne apie tuos, ku­rie

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Prof. An­ta­nas Bu­čins­kas

ku­ria Lie­tu­vą sa­vo kas­die­niu dar­ bu, o apie stra­te­giš­kai mąs­tan­čius de­ma­go­gus, be­si­kau­nan­čius už po­stus, kaip už tė­vy­nę. Priešš­ven­ti­nia­me ma­ra­to­ne vis­ ko pa­si­tai­ko ir pa­pras­tiems pi­lie­ čiams, kaip an­tai ir mū­sų Pre­zi­ den­tei, ku­ri so­viet­me­čiu ne­val­dė par­duo­tu­vės, ne­si­pui­ka­vo de­fi­ ci­tais iš spe­cia­lių par­duo­tu­vių, o mu­šė­si į gy­ve­ni­mą kaip žu­vis į le­ dą pa­ti, sa­vo jė­go­mis, kaip vi­si tie, ku­rie bu­vo­me va­di­na­mi pa­pras­ tais žmo­nė­mis. Pre­zi­den­tei me­ tų pa­bai­ga bu­vo tik­rai įtemp­ta ir su­dė­tin­ga, nau­jos Vy­riau­sy­bės for­ma­vi­mas – ne juo­kų dar­bas. Pre­ten­den­tai spin­dė­jo aro­gan­ci­ja ir nu­si­tei­ki­mu, – esą Pre­zi­den­tė nie­kur ne­si­dės, pa­si­ra­šys. O ko­kia gau­si pa­siū­la, – net po ke­lis į vie­ną po­stą. Apie kai ku­ riuos mi­nist­rų po­rtfe­lius ėmė su­ kio­tis vai­ki­nai, sa­vo el­ge­siu pri­ me­n an­tys bal­t uo­s ius ryk­l ius, ele­gan­tiš­ki, bet tu­rin­tys spe­cia­lių po­rei­kių ir ypa­tin­gą cha­rak­te­rį. Tau­ta su­lai­kė kva­pą: kas bus, jei­gu bus? Jie trauk­tis net ne­ma­ nė. Kaip at­rink­ti ge­riau­sią, kaip ne­suk­lys­ti? Te­ko rink­tis, o pa­siū­la sa­vo ko­ ky­be nea­ti­ti­ko pa­klau­sos. Ma­ tyt, per sku­bė­ji­mą, gal ty­čia, o gal ir ne­ty­čia, me­tų pa­bai­go­je Pre­zi­ den­tė 2013-ųjų val­do­vei – juo­da­ jai gy­va­tei ant uo­de­gos už­my­nė. Su­ki­lo vi­sas gy­va­ty­nas, šnypš­ tė, ran­gė­si ap­link ko­jas, tai­kė­si kuo skau­džiau įkąs­ti, mi­ru­sius iš ka­pų kė­lė, už jų gy­ve­ni­mą iš Pre­zi­ den­tės ata­skai­tos rei­ka­la­vo, ban­dė per gar­baus am­žiaus žmo­nes Pre­ zi­den­tės atė­ji­mą į šį pa­sau­lį už­ gin­čy­ti, KGB „įdar­bi­no“, ma­nau, kad ir ke­le­tą la­pų iš as­mens by­los iš­plė­šė, kad vis­kas kuo įtar­ti­niau at­ro­dy­tų. Kas ji to­kia, kad ne­pa­per­ka­ma, ne­pa­len­kia­ma, gi­mi­nai­čiais tar­ny­ bo­je neap­sis­ta­tė, o gal tie­siog juo­ da­jai gy­va­tei per kie­ta? Šiuo at­ve­ ju už­te­ko gy­va­tei tik ant uo­de­gos už­min­ti. O kas bū­tų, jei Pre­zi­den­ tė im­tų siek­ti gy­va­tę į te­ra­riu­mą ar į bu­te­lį už­da­ry­ti? Gy­va­tės tal­ki­nin­kų jau at­si­ra­do. Jiems svar­bu pul­ti, ne­svar­bu už ką, ne­svar­bu ko­dėl. Ma­nau, kad gy­va­tė pa­kan­ka­mai tur­tin­ga, ga­ li kai ka­da dos­niai at­si­ly­gin­ti, juk ne vel­tui sa­ko­ma, ko ne­ga­li pi­ni­ gai, tą ga­li di­de­li pi­ni­gai. Bu­vo ban­do­ma Lie­tu­vos įsta­ ty­mus ir Kons­ti­tu­ci­ją in­terp­re­ tuo­ti ir tai­ky­ti lo­ka­liai: Kons­ti­

Pre­zi­den­tė ne­pa­tei­ si­no lū­kes­čių tų, ku­ rie no­rė­jo vals­ty­bę val­dy­ti, o pa­čiai jai leis­ti tik pre­zi­den­ tau­ti, žo­džiu, bū­ti „kle­bo­ni­jos pa­ne­le“. Ti­kė­jo­si, bet skau­ džiai ap­si­ri­ko.

mą yra ly­gūs ir kad nei pre­zi­den­ tui, nei prem­je­rui ne­su­teik­ta tei­ sė kiš­tis į teis­mų dar­bą. Pa­si­ro­do, Lie­tu­vos „ne­pap­ras­ tie­ji“ to iki šiol ne­sup­ra­to. Pre­zi­den­tė yra tik žmo­gus, ji ga­li ir su­klys­ti, ir ap­si­rik­ti, o tai, su­pran­ta­ma, rei­kia vie­šai pa­ reikš­ti. Bū­tent taip nuo­sai­kiai da­ro po­li­to­lo­gai ir po­li­ti­kai. Pre­zi­den­tė ne­pa­tei­si­no lū­kes­ čių tų žmo­nių, ku­rie no­rė­jo vals­ ty­bę val­dy­ti, o pa­čiai jai leis­ti tik pre­zi­den­tau­ti, žo­džiu, bū­ti „kle­ bo­ni­jos pa­ne­le“. Ti­kė­jo­si, bet skau­džiai ap­si­ri­ko. Pre­zi­den­tei toks vaid­muo ne­priim­ti­nas. Pil­na­tis praė­jo, ta­čiau spau­ di­mas Pre­zi­den­tei ne­ma­žė­ja. Tai by­lo­ja, kad šio­je kom­pa­ni­jo­ je „mė­nu­lio vai­kai“ – tik fo­nas, o or­ga­ni­za­to­riai yra nuo pil­na­ ties ne­prik­lau­so­mi žmo­nės, ne „mė­nu­lio vai­kai“, bet ge­rai or­ ga­ni­zuo­ta struk­tū­ra, ku­ri įvai­ rio­mis de­ma­go­gi­jos for­mo­mis ieš­ko de­ko­ra­ci­jų ir fo­no sta­tis­ tų ma­si­nėms sce­noms. Kad ga­ lė­tų į jį ro­dy­da­mi rėk­ti: tau­ta rei­ ka­lau­ja!

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Pe­rė­joms – spe­cia­lūs ži­bin­tai

Vil­nie­čiai jau pa­si­gy­rė vi­sai Lie­tu­ vai, kad prie 26 pa­vo­jin­giau­sių pe­ rė­jų įren­gė spe­cia­lius ži­bin­tus, ku­ rie ge­riau ap­švie­čia pės­čiuo­sius. Ne­ma­nau, kad to­kie ži­bin­tai kai­ nuo­ja mi­li­jo­nus. Gal ga­lė­tų ir mū­sų mies­to val­džia to­kiais pa­si­rū­pin­ti. Vi­sas bū­rys žmo­nių, pa­sta­rai­siais me­tais dėl tam­sos žu­vu­sių mies­to pe­rė­jo­se, tu­rė­tų kas­nakt sap­nuo­ tis mies­to pi­ni­gais ma­ni­pu­liuo­jan­ tiems val­di­nin­kams. Pa­mirš­ta­ma, kad to­kios ava­ri­jos yra tra­ge­di­ja ne tik žu­vu­sių­jų, bet ir vai­ruo­to­jų šei­ moms. Juk to­kie stre­sai ne­praei­ na be pa­sek­mių. Ra­gin­čiau mies­to val­džią pir­miau­sia pa­si­rū­pin­ti pe­ rė­jų ap­švie­ti­mu, o tik pa­skui vi­sais ki­tais rei­ka­lais. Ri­man­tas

Kaž­kas ken­kia už nu­ga­ros?

Man at­ro­do, kad vie­nin­te­lis žmo­ gus, ku­ris sten­gia­si, kad mies­to au­ to­bu­sai tin­ka­mai ve­žio­tų ke­lei­vius, yra G.Ne­niš­kis. Ta­čiau įta­riu, kad už jo sto­vi aukš­tes­nio ran­go vei­ kė­jai, ku­rie tik ken­kia G.Ne­niš­kio veik­lai ar­ba pri­si­den­gia juo, kai da­ro ne­tin­ka­mus spren­di­mus, ku­ riais ne­pa­ten­kin­ti mies­to gy­ven­to­ jai. Kaip čia yra? Ry­tą pra­de­da­me ka­pų rek­la­ma

Vie­ną die­ną va­žiuo­da­ma au­to­bu­ su įsi­žiū­rė­jau į je­me esan­tį ek­ra­ną. Kol va­žia­vau per vi­są mies­tą, ja­me ma­čiau tik dvi rek­la­mas – pre­ky­ bos cent­ro ir ko­lum­ba­riu­mo. Vi­są tą die­ną ne­ma­lo­niai gal­vą grę­žė min­tis apie mir­tį ir kū­no kre­ma­vi­mą. Sup­ ra­tau, kad nau­ja­sis ko­lum­ba­riu­mas yra kaž­kie­no vers­las, bet ko­dėl min­ tis apie mir­tį klai­pė­die­čiams tu­ri bū­ti per­ša­ma nuo pat ry­to? Joa­na

Kaip iš­mo­ky­ti ro­dy­ti sig­na­lus?

Gir­dė­jau, kad Ke­lių po­li­ci­jo­je su­ for­muo­ti du pa­rei­gū­nų bū­riai. Bū­ tų ge­rai, kad jie la­biau at­kreip­tų dė­me­sį į vai­ruo­to­jus, ku­rie ne­ro­ do po­sū­kių sig­na­lų. Įsi­vaiz­duo­ju, kaip ner­vi­na­si vai­ruo­jan­tys žmo­ nės, kai prie­ky­je va­žiuo­jan­tis vei­ kė­jas be jo­kio įspė­ji­mo pra­de­da ma­nev­rą. O kai san­kry­žo­je toks jo­kio ženk­lo ne­ro­dan­tis vai­ruo­to­ jas stai­ga su­ma­no su­kti į kai­rę, la­ bai pa­vo­jin­ga ir pės­tie­siems. Jei­gu to­kius griež­tai baus­tų, gal vai­ruo­ to­jai tap­tų draus­min­ges­ni. Jo­nas

Ačiū už kon­tei­ne­rius eg­lu­tėms

Šie­met la­bai skau­dė­jo šir­dį, kai te­ ko at­si­svei­kin­ti su Ka­lė­dų eg­lu­ te. Bu­vo vi­sai ne­nu­by­rė­ju­si ir net pra­dė­ju­si leis­ti ūg­liu­kus. To­dėl džiau­giau­si, kad ne­rei­kė­jo jos kiš­ ti į šiukš­lių dė­žę, o kar­tu su ki­to­ mis pa­gul­dy­ti į spe­cia­lų kon­tei­ne­ rį. Ačiū už to­kią ga­li­my­bę. Dai­va Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

tu­ci­ja ir įsta­ty­mai pa­gal Gar­lia­vą, pa­gal Kė­dai­nius ar­ba pa­gal ko­ kios nors po­li­ti­nės par­ti­jos po­ rei­kius. Pre­zi­den­tė ne­nu­si­lei­ do – Kons­ti­tu­ci­ja ir įsta­ty­mai vi­siems tie pa­tys, o tai įsiu­ti­no tuos „ne­pap­ras­tuo­sius“, pra­ si­dė­jo „tie­SOS“ ir „mė­SOS“ paieš­kos. Išs­kir­tie­siems ly­gia­va tie­siog ne­su­vo­kia­ma, nes dau­ge­lio jų tė­ vai ir tė­vų tė­vai gy­ve­no pa­gal spe­ cia­lius įsta­ty­mus, o čia juos sta­to į vie­ną ei­lę su „pa­pras­tais“. Prieš ke­le­tą me­tų net Pran­cū­ zi­jos va­do­vus ban­dy­ta Lie­tu­vo­je paauk­lė­ti. Kai vie­no spor­ti­nin­ko žmo­na bu­vo įka­lin­ta Pran­cū­zi­jo­je dėl ne­leis­ti­nų pre­pa­ra­tų lai­ky­mo, Lie­tu­vo­je ki­lo di­džiu­lė „pa­trio­ tiz­mo“ ban­ga. Tuo me­tu Pran­ cū­zi­jos vy­riau­sy­bi­nei de­le­ga­ci­jai Lie­tu­vo­je pa­si­pik­ti­ni­mas bu­vo reiš­kia­mas net pi­ke­tais. Pran­ cū­zai bu­vo pa­šiur­pin­ti, kad tau­ ta, gy­ve­nan­ti Eu­ro­pos vi­du­ry­je, ne­sup­ran­ta, jog vi­si prieš įsta­ty­

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

užribis Mo­ja­vo kar­du

Ieš­ko va­gi­lės

tra­ge­di­jos pa­bai­ga

Kai­my­nų konf­lik­te Nau­ja­kie­ mio g. nu­ken­tė­jo 12-me­tė. Į po­li­ci­ją krei­pė­si 55-erių M.G., ku­ri pra­ne­šė, kad ta­me pa­čia­ me bu­te gy­ve­nan­tis kai­my­nas 57-erių S.G. su­mu­šė jos duk­ rą, jai prie vei­do pri­ki­šo kar­dą ir gra­si­no nu­žu­dy­ti. Smur­tau­ to­ją po­li­ci­ja su­lai­kė ir už­da­rė į areš­ti­nę.

Po­li­ci­ja ieš­ko mer­gi­nos, ku­ ri 2012 m. gruo­džio 23 d. 4 val. ry­to Tur­gaus g. 1 esan­čia­me klu­be pa­gro­bė sve­ti­mą ran­ki­ nę su vi­sais jo­je bu­vu­siais daik­ tais ir pa­si­ša­li­no. As­me­nis, ga­ lin­čius at­pa­žin­ti nuo­trau­ko­je esan­čią mer­gi­ną, pra­šo­ma pra­ neš­ti ar­ba pa­skam­bin­ti tel. (8 46) 354 368 ar­ba 112.

Va­kar pa­skelb­tas nuo­spren­ dis 20-me­čiui kre­tin­giš­kiui Min­dau­gui Šid­laus­kui. Už tai, kad pa­si­tin­kant 2012-uo­sius nu­dū­rė 22 m. Ka­ro­lį Gal­di­ ką, jis nu­teis­tas 10 m. ne­lais­ vės. Au­kos mo­ti­nai pri­teis­tas 18 tūkst. li­tų tur­ti­nės bei 92,2 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nės ža­los at­ ly­gi­ni­mas.

Smū­gis nak­ti­nėms pre­ky­vie­tėms Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja išaiš­ki­no uos­ ta­mies­čio bend­ro­vę, ku­ri nu­slė­pė apie 0,7 mln. li­tų, gau­tų iš pre­ky­ bos al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais nak­ti­ nė­se par­duo­tu­vė­se, ofi­cia­liai ne­ va įvar­di­ja­mo­se nak­tį vei­kian­čiais ba­rais.

Įmo­nė mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riui tei­kė klai­din­gą in­for­ma­ci­ją apie par­da­vi­mo pa­ja­mas, ap­skai­to­je nu­ ro­dė iki 50 kar­tų ma­žes­nius al­ko­ ho­li­nių gė­ri­mų ant­kai­nius už rea­ liai tai­ky­tus. Pa­tik­ros me­tu „nuo­sto­lin­gai“ vei­ ku­siai įmo­nei pa­pil­do­mai pri­skai­ čiuo­ta su­mo­kė­ti per 320 tūkst. li­tų mo­kes­čių, dels­pi­ni­gių ir bau­dų. „Kaip ro­do bend­ro­vės ap­skai­ta, jos veik­la nuo įstei­gi­mo vis bu­vo nuo­sto­lin­ga. Įmo­nės pir­ki­mai esą bu­vo di­des­ni nei par­da­vi­mai, ofi­ cia­liai ap­skai­ty­tų par­da­vi­mo pa­ja­ mų neuž­tek­da­vo net dar­bo už­mo­ kes­čiui iš­mo­kė­ti. Nuo­lat trūks­tant apy­var­ti­nių lė­šų, šį trū­ku­mą ta­ria­ mai deng­da­vo įmo­nės sa­vi­nin­kė gry­nais pi­ni­gais“, – ti­ki­no Klai­pė­ dos AV­MI Kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Gra­ži­na Rim­kie­nė. Pre­ky­bi­nin­kai tei­si­no­si, kad nak­ ti­nis vers­las ne­si­se­ka, nes al­ko­ho­ lį ten­ka par­duo­ti už sa­vi­kai­ną ar­ba pi­giau, tai­kant įvai­rias nuo­lai­das. „Ta­čiau mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­ riaus su­rink­ti pa­grįs­ti įro­dy­mai tai pa­nei­gė ir at­sklei­dė, kad įmo­nė­je bu­vo ve­da­ma ap­gau­lin­ga ap­skai­ ta“, – ne­slė­pė G.Rim­kie­nė. Pa­tik­ros me­tu gau­ta duo­me­nų, kad bend­ro­vė al­ko­ho­li­niams gė­ ri­mams įpras­tai tai­kė vi­du­ti­niš­kai 55 pro­c. ant­kai­nius, ta­čiau dau­

giau kaip pu­sė gau­tų pa­ja­mų bu­vo neaps­kai­to­ma. Tai mo­kes­čių ins­pek­to­riams pa­ tvir­ti­no įmo­nės dar­buo­to­jai. Pa­ sak jų, to­kį nu­ro­dy­mą, neaps­kai­ ty­ti pu­sės pi­ni­gų, o jei įma­no­ma, ir dau­giau, dar­buo­to­jams bu­vo da­vu­ si įmo­nės sa­vi­nin­kė. Par­duo­tu­vių dar­bo me­tu į ka­ są ne­pa­te­kę gry­nie­ji bu­vo lai­ko­mi ran­ki­nė­se ar­ba sle­pia­mi po in­dais, pre­kė­mis. Pa­ry­čiais bai­gus dar­bą, rei­kė­ da­vo su­skai­čiuo­ti, kiek pi­ni­gų per pa­mai­ną ap­skai­ty­ta ka­sos apa­ra­tu, kiek pa­lik­ta juo­dais. To­kį raš­te­lį kar­tu su pa­slėp­tais pi­ni­gais su­tar­ to­je vie­to­je kas­dien ras­da­vo įmo­ nės va­do­vė. Pa­tik­rų me­tu už­fik­suo­ta, kad nak­tį ne­si­ti­kint mo­kes­čių ins­pek­ to­rių vi­zi­to par­duo­da­miems al­ko­ ho­li­niams gė­ri­mams bu­vo tai­ko­mi įpras­ti, apie 50 pro­c. ant­kai­niai. Vie­no vi­zi­to me­tu, ne­spė­jus lai­ku pa­slėp­ti neaps­kai­ty­tų pi­ni­gų, ka­ so­je ras­tas gry­nų­jų per­tek­lius. Lau­kiant mo­kes­čių ins­pek­to­rių die­nos me­tu, kai par­duo­tu­vė pir­ kė­jų neap­tar­nau­ja, ir ban­dant įti­ kin­ti, kad bend­ro­vė iš tie­sų al­ko­ ho­li­nius gė­ri­mus par­duo­da ko­ne už sa­vi­kai­ną, sku­biai bu­vo pa­dė­tos nau­jos kai­nos, tik­rą­sias pa­kei­čiant ne­rea­liai ma­žo­mis. Ta­čiau ir to­kie triu­kai nuo at­ sa­ko­my­bės neiš­gel­bė­jo. Įmo­nei teks su­mo­kė­ti nu­slėp­tą be­veik 230 tūkst. li­tų pri­dė­ti­nės ver­tės ir pel­ no mo­kes­čių su­mą, taip pat per 90 tūkst. li­tų sie­kian­čius dels­pi­ni­gius ir bau­das. „Klai­pė­dos“ inf.

Sau­gu­mas: Lie­po­jos gat­vė­je nu­spręs­ta pa­nai­kin­ti tris pės­čių­jų pe­rė­jas, liks tik tos, ku­rias eks­per­tai pri­pa­

ži­no sau­gio­mis.

Dėl pe­rė­jų – aist­ros Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos už­mo­jis pa­nai­ kin­ti 15 pės­čių­jų pe­rė­jų Klai­pė­do­je pa­pik­ ti­no uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jus.

ko­ho­lį par­da­vi­nė­jan­čios įmo­nės nu­slė­pė pa­ja­mas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pe­rė­jos, ku­rias pla­nuo­ja­ma nai­kin­ti Ties Ši­lu­tės pl. 96 (prie de­ga­li­nės

„Or­len“).

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ki­lo ne­pa­si­ten­ki­ni­mas

Į val­džios nuo­mo­nę, jog pe­rė­jų yra per daug ir to­dėl da­lį jų rei­kė­tų pa­ nai­kin­ti, klai­pė­die­čiai at­sa­kė grū­ mo­ji­mais, kad toks spren­di­mas tik pa­blo­gins si­tua­ci­ją mies­te. Ši­lu­tės plen­to gy­ven­to­ja Ge­no­ vai­tė tvir­ti­no, kad prieš pa­skelb­ da­mi ka­rą pės­tie­siems nau­jos tvar­kos su­ma­ny­to­jai tu­rė­tų pa­tys pa­mė­gin­ti pa­si­vaikš­čio­ti mies­to gat­vė­mis. „Te­gul jie pa­ban­do pe­rei­ti Ši­lu­tės plen­tą. Čia sto­vi dau­gy­bė gy­ve­na­ mų­jų na­mų, juk ne vi­si žmo­nės tu­ri au­to­mo­bi­lius ir į pre­ky­bos cent­rus žings­niuo­ja pės­čio­mis. Vie­nin­te­lė po­že­mi­nė pe­rė­ja šio­je gat­vė­je yra ap­leis­ta ir ne­sau­gi“, – pik­ti­no­si gy­ven­to­ja. Prie gat­vių – dau­gia­bu­čiai

Bau­dos: Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos at­lik­tas ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nak­tį al­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­ mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio vir­ ši­nin­kas Min­dau­gas Džer­mei­ka pri­pa­ži­no, kad uos­ta­mies­ty­je ma­ gist­ra­li­nė­mis pri­pa­žin­tos gat­vės yra tan­kiai ap­gy­ven­din­tos. „Tu­ri­me mes bė­dą, – ša­lia to­kių gat­vių yra įsi­kū­rę dau­gy­bė dau­gia­ bu­čių. Ta­čiau nu­spręs­ta nai­kin­ti tik to­kias pe­rė­jas, ku­rios tik­rai yra ne­sau­gio­se vie­to­se“, – aiš­ki­no pa­ rei­gū­nas.

Pa­sak M.Džer­mei­kos, itin bran­ giai kai­nuo­jan­čių ant­že­mi­nių pės­ čių­jų pe­rė­jų var­gu ar mies­tie­čiai ga­lė­tų ti­kė­tis. „Mes už tai, kad bū­tų įren­gia­mi pės­čių­jų re­gu­liuo­ja­mi švie­so­fo­rai, ku­rie prie pe­rė­jų už­si­deg­tų, pa­ spau­dus myg­tu­ką. Tai bū­tų idea­ lu, ta­čiau toks spren­di­mas taip pat rei­ka­laus lė­šų“, – pa­ste­bė­jo pa­rei­ gū­nas.

Ties Ši­lu­tės pl. ir Sva­jo­nių g. san­kry­ža

(vie­ną pe­rė­ją iš ten esan­čių dvie­jų). Ties Mo­kyk­los g. ir Ver­pė­jų g. san­

kry­ža. Ties Pries­to­čio g. 1 na­mu. Ties iš­va­ža iš ge­le­žin­ke­lio sto­ties. Pries­to­čio g. ir Tri­la­pio g. san­kry­

žo­je. Ties S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no g. ir Šau­lių

g. san­kry­ža (vie­ną pe­rė­ją iš ten esan­

Tram­dys ati­tva­rais

Ši­lu­tės plen­te nu­spręs­ta nai­kin­ ti dvi pe­rė­jas – ties Ši­lu­tės plen­ to 96-uo­ju na­mu, ties san­kry­ža su Sva­jo­nių gat­ve. „Šio­se vie­to­se nė­ra di­de­lis pės­ čių­jų srau­tas, ki­tur – vie­na pe­rė­ja yra ne­to­li ki­tos, jas ski­ria ne­di­de­ lis at­stu­mas“, – tvir­ti­no M.Džer­ mei­ka. Bus nai­ki­na­ma pe­rė­ja Mo­ kyk­los gat­vė­je ties Ver­pė­jų gat­vės san­kry­ža. „Pe­rė­ja yra įreng­ta pa­vo­jin­gai pla­čio­je gat­vė­je, pės­čia­sis tu­ri kirs­ ti dvi va­žiuo­ja­mą­sias da­lis su tri­ mis eis­mo juos­to­mis. Šio­je gat­vė­je rei­kės įreng­ti ati­tva­rus ir pės­čiuo­ sius nu­kreip­ti ki­tos pe­rė­jos link“, – aiš­ki­no pa­rei­gū­nas. Siū­ly­mams nai­kin­ti pės­čių­jų pe­ rė­jas tu­rės dar pri­tar­ti Sau­gaus eis­ mo ko­mi­si­ja. To­se pe­rė­jo­se, ku­ rias nu­tar­ta pa­lik­ti, yra nu­ma­ty­ta įreng­ti ap­švie­ti­mą ar­ba sau­gu­mo sa­le­les.

čių dvie­jų). Ties Til­žės g. 60 (vie­ną iš dvie­jų pe­

rė­jų, esan­čių ties įva­ža į Til­žės tur­gų). Dvi pe­rė­jas Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos

gat­vė­je (iš ke­tu­rių ten esan­čių). Ties Lie­pų g. ir J.Ka­ro­so g. san­kry­ža

(vie­ną iš ten esan­čių dvie­jų). Ties Lie­po­jos g. ir Pa­ne­vė­žio g.

san­kry­ža (vie­ną pe­rė­ją iš ten esan­ čių dvie­jų). Prieš Lie­po­jos g. ir Gi­ri­nin­ki­jos g.

san­kry­žą. Esan­čią Kre­tin­gos g. ir Šilt­na­mio g.

san­kry­žos zo­no­je (vie­ną pe­rė­ją iš ten esan­čių dvie­jų). Ties Kre­tin­gos g. 19 na­mu (vie­ną iš

ten esan­čių dvie­jų). Kre­tin­gos g. ir Įgu­los g. san­kry­žo­je

(vie­ną pe­rė­ją iš ten esan­čių dvie­jų).

8

KETVIRTADIENIS, SAUSIO 17, 2013

klaipėdos verslas Re­tos pro­fe­si­jos

Ša­lies lai­vy­nas

Pa­pil­dys nuo­sta­tus

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nist­ras pa­tvir­ti­no pro­fe­si­ jų są­ra­šą, ku­rių dar­buo­to­jų Lie­ tu­vo­je trūks­ta 2013 m. I pus­ me­čiui. Šiuo me­tu Klai­pė­do­ je trūks­ta su­vi­rin­to­jų, me­ta­li­ nių lai­vų kor­pu­sų su­rin­kė­jų, rei­ kia res­to­ra­nų vi­rė­jų, tarp­tau­ti­ nio kro­vi­nių ve­ži­mo trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jų.

Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos duo­me­ni­mis, 2013 m. pra­džio­je ša­lies jū­rų lai­vų re­ gist­re įre­gist­ruo­ta 110 lai­vų: 49 pre­ky­bi­niai, 44 žve­jy­bi­niai, 12 vil­ki­kų, 5 spe­cia­lio­sios pa­skir­ ties. Jū­rų lai­vais, plau­kio­jan­čiais su Lie­tu­vos vė­lia­va, 2011 m. ga­ ben­ta 7 mln. 184 tūkst. t kro­vi­ nių ir 291,7 tūkst. ke­lei­vių.

Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­ cia­ci­ja, vie­ni­jan­ti 70 uos­ta­ mies­čio bend­ro­vių, ant­rą kar­ tą skelbs At­sa­kin­giau­sios įmo­ nės rin­ki­mus. Šiais me­tais kon­ kur­so nuo­sta­tus pa­pil­dys rei­ka­ la­vi­mas dėl stu­den­tų pra­kti­kos bend­ro­vė­je. At­sa­kin­giau­sia įmo­ nė bus ren­ka­ma va­sa­rį, o nu­ga­ lė­to­jai ap­do­va­no­ti ko­vą.

Pro­jek­tuo­to­jų auk­so gys­la sen­ka? Eko­no­mi­nio nuo­smu­kio nu­ka­muo­to­je rin­ko­je ar­chi­tek­tams ta­po ankš­ta. Šiais lai­ kais iš ar­chi­tek­to ama­to iš­gy­ve­na tik tie, ku­rie tu­ri aukš­tai ver­ti­na­mą pro­fe­sio­ na­lo re­pu­ta­ci­ją, taip pat tie, ku­riems ne­ trūks­ta kū­ry­binių min­čių. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Rin­ko­je ne­beiš­si­ten­ka

Kai tam tik­ri vals­ty­bės tei­sės ak­tai lei­do at­si­ras­ti „pu­siau ar­chi­tek­ tams“, tai yra, kai net geo­de­zi­nin­ kams leis­ta reng­ti te­ri­to­ri­jų pla­nus, šio­je rin­ko­je ta­po la­bai ankš­ta, dės­ tė vie­šu­mo ven­gęs ar­chi­tek­tų ce­ cho at­sto­vas. To­kius pro­jek­tų ren­gi­mo rin­ kos da­ly­vius pa­tys ar­chi­tek­tai va­ di­na „plank­to­nu“. Jų la­bai daug, ma­no­ma, kad to­dėl pa­slau­gų kai­ nos ge­ro­kai kri­tu­sios. Jie graibs­to smul­kius už­sa­ky­mus ir ban­do iš­ gy­ven­ti. Šiuo me­tu Ar­chi­tek­tų są­jun­ga vien Klai­pė­dos ap­skri­ty­je vie­ni­ ja apie 100 na­rių. Nep­rik­lau­san­čių są­jun­gai yra ant­ra tiek. Lie­tu­vos ar­chi­tek­tų są­jun­gos Klai­pė­dos ap­skri­ties sky­riaus pir­

mi­nin­ko Vai­do­to Dap­ke­vi­čiaus įsi­ ti­ki­ni­mu, bū­tų įdo­mu at­li­kus ty­ri­ mą iš­siaiš­kin­ti, kaip ar­chi­tek­tai pa­si­skirs­to to­je rin­ko­je. Da­bar ar­chi­tek­to pro­fe­si­ja api­ ma la­bai daug sri­čių – jie pla­nuo­ ja te­ri­to­ri­jas, pro­jek­tuo­ja sta­ti­nius, pa­sta­tų in­ter­je­rą. Bū­tent te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mas ku­rį lai­ką dau­giau­siai ir mai­ti­no ar­chi­tek­tų įmo­nes. Au­ko­ja­ma ko­ky­bė

Kai ku­riuos ar­chi­tek­tus gel­bė­ja sa­ vi­val­dy­bių už­sa­ky­mai. Ta­čiau čia pri­va­lo­mi vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­ sai, kur lai­mi pro­jek­tai, pa­siū­ly­ti už ma­žiau­sią kai­ną. Jau pa­ste­bė­ta, kad pi­gūs pro­jek­ tai ne­ga­ran­tuo­ja ko­ky­bės. Be­je, į Klai­pė­dos rin­ką yra įsi­ su­kę ar­chi­tek­tū­ros spe­cia­lis­tai iš Kau­no ir Vil­niaus. Ten vei­kian­čios stam­bes­nės pro­jek­ta­vi­mo bend­ro­ vės ne­re­tai sam­do ką tik bai­gu­sius

Prik­lau­so­my­bė nuo naf­tos tie­kė­jų As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ūkio mi­nis­te­ri­ja pra­ne­šė, kad per de­vy­nis 2012 me­tų mė­ne­sius, pa­ly­ gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­ nai, bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos pa­ja­mos su­ma­žė­jo. Ta­ čiau taip at­si­ti­ko dėl re­mon­to „Or­ len Lie­tu­va“ ga­myk­lo­je.

Bend­ro­vė „Or­len Lie­tu­va“ – vie­nas svar­biau­sių „Klai­pė­dos naf­tos“ ir Uos­to di­rek­ci­jos vers­lo par­tne­rių. To­dėl per­nai ant­rą­jį ket­vir­tį vyk­ dy­tas bend­ro­vės „Or­len Lie­tu­va“ pla­ni­nis re­mon­tas, taip pat ir kro­ vi­nių srau­tų iš Ru­si­jos su­ma­žė­ji­ mas tu­rė­jo nei­gia­mos įta­kos bend­ ra­jam tiek „Klai­pė­dos naf­tos“, tiek ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos pa­ja­mų au­gi­mui. „Klai­pė­dos naf­tos“ pa­ja­mos per de­vy­nis 2012 me­tų mė­ne­sius smuk­ te­lė­jo 8,4 pro­c. iki 99 mln. li­tų, o gry­ na­sis pel­nas – 14,2 pro­c. iki 31 mln. li­tų. Pas­ta­rų­jų 12 mė­ne­sių bend­ro­ vės nuo­sa­vo ka­pi­ta­lo grą­žos ro­dik­

lis sie­kė 7,9 pro­c., kai 2011 me­tais jis su­da­rė 9,5 pro­c. Tre­čią­jį ket­vir­tį, pa­ ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu 2011 me­tais, bend­ro­vės re­zul­ta­tai bu­vo ge­res­ni: pa­ja­mos ūg­te­lė­jo 9,2 pro­c. iki 30,9 mln. li­tų, gry­na­sis pel­nas – 15,8 pro­c. iki 9,5 mln. li­tų. Tam reikš­min­giau­sios įta­kos tu­ rė­jo 3,2 mln. li­tų su­da­riu­sios vien­ kar­ti­nės iš­va­ly­tų naf­tos pro­duk­ tų par­da­vi­mo pa­ja­mos. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jo­je kro­va su­ma­žė­jo 5,5 pro­c., o pa­ja­mų gau­ta 2,5 pro­c. ma­žiau – 121,9 mln. li­tų. Įmo­nės gry­na­sis pel­nas (eli­mi­ na­vus tur­to mo­kes­tį vals­ty­bei) su­ ma­žė­jo 13,2 pro­c. iki 62,2 mln. li­tų. Tam nei­gia­mos įta­kos tu­rė­jo są­ nau­dos, su­si­da­riu­sios dėl Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei ke­liams tvar­ky­ti skir­tų 6,7 mln. li­tų. Tre­čią­jį ket­vir­tį įmo­ nė už­dir­bo 4,1 pro­c. dau­giau pa­ja­ mų nei tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu prieš me­tus, o gry­ną­jį pel­ną pa­di­di­no 41,8 pro­c. iki 25,8 mln. li­tų. Bend­ros vals­ty­bės val­do­mų įmo­ nių po­rtfe­lio par­da­vi­mo pa­ja­mos per de­vy­nis 2012 me­tų mė­ne­sius sie­kė 5 mlrd. li­tų.

Per­sik­va­li­fi­ka­vo: sunk­me­tis ne vie­ną ar­chi­tek­tą pri­ver­tė ieš­ko­ti nau­

jų pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nių.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

aukš­tą­sias mo­kyk­las ab­sol­ven­tus ar net ar­chi­tek­tū­ros spe­cia­ly­bės stu­den­tus, ku­rie ren­gia tuos pro­ jek­tus. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je jų dar­ bai ne­re­tai su­lau­kia ašt­rios kri­ti­ kos. Val­di­nin­kai prie­kaiš­tau­ja, kad jau­nie­ji ar­chi­tek­tai iš Vil­niaus ar Kau­no ne­ži­no Klai­pė­dos mies­to vie­tos ir spe­ci­fi­kos. Tei­gia­ma, kad ki­tų mies­tų ar­chi­tek­tų pa­reng­tuo­ se pro­jek­tuo­se gau­su nea­ti­ti­ki­mų. To­dėl esą pa­sta­rai­siais me­tais la­ bai daug at­si­tik­ti­nių, ne­ko­ky­biš­

kų pro­jek­tų. Tei­gia­ma, kad da­ bar tam­pa ma­din­ga, kai pa­reng­tus pro­jek­tus pri­sta­ti­nė­ja ne­be jį ren­ gę ar­chi­tek­tai, o pro­jek­tų va­do­vai, ku­rie pa­pras­tai apie ar­chi­tek­tū­rą nie­ko ne­nu­si­ma­no ir yra tik va­dy­ bi­nin­kai. Te­ko per­si­kva­li­fi­kuo­ti

V.Dap­ke­vi­čius pa­brė­žė, kad ar­ chi­tek­tai glau­džiai su­si­ję su sta­ ty­bo­mis. O per eko­no­mi­nį sunk­ me­tį su­ma­žė­jo pla­na­vi­mo dar­bų apim­tys, taip pat ir pla­na­vi­mo

bei pro­jek­ta­vi­mo įkai­niai. „Da­ lis ar­chi­tek­tų, pra­si­dė­jus eko­no­ mi­nei sui­ru­tei, per­si­kva­li­fik ­ a­vo. Jie ima­si smul­kes­nių dar­bų – jei anks­čiau žmo­gus pro­jek­tuo­da­ vo na­mus, da­bar ima­si pa­lė­pių ar in­ter­je­ro pro­jek­ta­vi­mo“, – ti­ki­no V.Dap­ke­vi­čius. Ar­chi­tek­tai tam­pa im­lūs bet ko­ kiam dar­bui, bet ar nuo to ge­rė­ja ko­ky­bė, klau­sė Ar­chi­tek­tų są­jun­gos va­do­vas. Tei­gia­ma, kad kai spe­cia­ li­za­ci­ja kei­čia­ma, kar­tais pri­trūks­ ta ži­nių. Ta­čiau daž­niau­siai rek­la­ma apie ar­chi­tek­tų pro­fe­sio­na­lu­mą ei­na iš lū­pų į lū­pas. Sa­vo var­dą ver­ti­nan­ tys pro­jek­tuo­to­jai dar­bą sten­gia­ si at­lik­ti kuo ko­ky­biš­kiau, nes 95 pro­c. nau­jų už­sa­ko­vų apie ar­chi­ tek­tus su­ži­no per sa­vo pa­žįs­ta­mus, pas ku­riuos šie dir­bo. „Gal čia toks kul­tū­ri­nis Lie­tu­vos sa­vi­tu­mas. Bet kiek te­ko bend­rau­ ti su už­sa­ko­vais, ar­chi­tek­tą jie ren­ ka­si pa­gal re­ko­men­da­ci­jas“, – tei­ gė V.Dap­ke­vi­čius. Ar­chi­tek­tai pa­brė­žia, kad su­ maiš­tį į jų dar­bą įne­ša daž­nas sta­ ty­bos reg­la­men­tų ir vals­ty­bės ak­tų kei­ti­mas, kai nu­sta­to­ma pro­jek­to ren­gi­mo ar de­ri­ni­mo tvar­ka. Esą tai ar­chi­tek­tą kaip kū­rė­ją la­bai iš­ mu­ša iš vė­žių, nes jis pri­vers­tas įsi­ kū­ny­ti į biu­rok­ra­tą.

SPLIUS dovanos 10 000–ajai interneto abonentei Klaipėdoje Sausio 15-ąją Klaipėda mini savo miesto atgavimo metines, o SPLIUS tą dieną pasveikino 10 000-ąją SPLIUS interneto vartotoją Klaipėdoje. Ja tapo Svetlana Levinskienė. 7 metus užsienyje profesionalia kosmetologe dirbusi Svetlana sako, jog neseniai grįžusi į Lietuvą naudojo mobilųjį internetą, tačiau jis kėlęs daug nepatogumų.

„Interneto kreditas pasibaigdavo pačiu netinkamiausiu laiku, bendraujant su draugais, likusiais užsienyje. Todėl kai pasisakiau apie tai draugei, ji man rekomendavo SPLIUS internetą. BIG prekybos centre esančioje atstovybėje sudariau interneto sutartį, – sako dovanomis besidžiaugianti Svetlana. – Rytas buvo įprastas, todėl pamačiusi nepažįstamą telefono numerį pamaniau, kad gal skambina dėl darbo, nes įdėjau darbo paieškos skelbimą, o išgirdusi žodį „marketingas“ pamaniau, kad vėl siūlys ką nors platinti, – šypsojosi pašnekovė. – Sužinojusi, jog esu 10

10 000-oji SPLIUS interneto abonentė S.Levinskienė su SPLIUS Klai­

pėdos padalinio darbuotojais.

000-oji SPLIUS abonentė ir manęs laukia dovanos – ir nustebau, ir labai apsidžiaugiau, nes niekada nesu laimėjusi jokioje loterijo-

je. Manau, tai geras ženklas mano sprendimui pasilikti Lietuvoje, – sako klaipėdietė. Užs. 1067484

9

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

Ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,08 %

3,5

+0,05 % +0,11 %

€

In­ves­tuos 50 mln. li­tų Kon­cer­nui „Ache­mos gru­pė“ pri­klau­san­ti uos­ta­mies­čio kro­vos bend­ro­vė KLAS­CO in­ves­ti­ci­joms į ter­mi­na­lų plėt­rą šie­met ke­ti­na skir­ti 50 mln. li­tų. „Pra­dė­tas sta­ty­ ti nau­jas 100 tūkst. to­nų tal­pos bi­rių trą­ šų san­dė­lis ir iš­kro­vi­mo-pa­kro­vi­mo tech­ no­lo­gi­nės li­ni­jos. Nau­ji pa­jė­gu­mai leis efek­ty­viau iš­nau­do­ti kran­ti­nes bei ten­ kins au­gan­čius klien­tų po­rei­kius“, – pra­ ne­šė KLAS­CO.

proc.

– tiek pa­di­dė­jo KLAS­CO pa­ja­mos iš pa­grin­di­nės veik­los (iki 170 mln. li­tų).

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9895 DB sva­ras ster­lingų 1 4,1671 JAV do­le­ris 1 2,5994 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6367 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9489 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3695 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6554 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5596 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7930

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,0143 % +0,0079 % +0,0125 % +0,0097 % –0,0022 % –0,0223 % –0,0325 % +0,0100 % –0,0105 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Lu­koil“

4,61

4,64

2,51

„Neste Oil“

4,73

4,61

–

„Statoil“

4,81

4,69

2,51

Kainos užfiksuotos vakar Klaipėdoje 19 val.

Bank­ru­tuo­ti ga­li tūks­tan­čiai lie­tu­vių Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­tu Lie­tu­vo­je ga­lė­ tų pa­si­nau­do­ti per 12,5 tūkst. ša­lies gy­ ven­to­jų, ku­rių pra­dels­ti mo­kė­ji­mai sie­kia 21 250 li­tų su­mą. Iš vi­so gy­ven­to­jai, ku­rie ga­lė­tų bank­ru­tuo­ti, bend­rai del­sia pa­ deng­ti įsi­sko­li­ni­mų už 2,49 mlrd. li­tų, ro­do as­me­ni­nės kre­di­to is­to­ ri­jos sis­te­mos „Ma­noc­re­di­tin­fo.lt“ duo­me­nys. „Nuo ko­vo įsi­ga­lio­sian­tis Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mas nu­ma­ to tei­sę bank­ru­tuo­ti fi­zi­niams as­ me­nims, ku­rių įsi­sko­li­ni­mas sie­kia 25 mi­ni­ma­lią­sias mė­ne­si­nes al­gas. Sau­sį to­kių as­me­nų pri­skai­čiuo­ja­ me dau­giau nei 12, 5 tūkst. Vis dėl­to kiek­vie­nam sko­lų tu­rin­čiam žmo­ gui bank­ru­tuo­ti tik­rai neap­si­mo­ka. Šio tei­si­nio me­cha­niz­mo tiks­las yra at­kur­ti fi­zi­nio as­mens mo­ku­mą, o ne pa­dė­ti jam iš­veng­ti pri­siim­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų“, – tvir­ti­no gy­ven­ to­jams skir­tą sis­te­mą „Ma­noc­re­

di­tin­fo.lt“ val­dan­čio kre­di­tų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius And­rius Bog­da­no­vi­čius. Tarp vi­sų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ku­rie ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti as­mens bank­ro­tu, dau­giau nei 3 520 yra esa­mi ar­ba bu­vę įmo­nių ak­ci­nin­kai, val­dy­bos na­riai ar­ba di­rek­to­riai. Pa­sak A.Bog­da­no­vi­čiaus, ti­kė­ ti­na, kad da­lies šių as­me­nų sko­los at­si­ra­do žlu­gus jų vers­lui. „Ma­noc­re­di­tin­fo.lt“ duo­me­ni­ mis, vy­rams ten­ka be­veik 69 pro­c. pra­dels­tų sko­lų, ku­rios sie­kia 21 250 li­tų ir dau­giau, o mo­te­rims – 31 pro­c. Iš vi­so mi­nė­to dy­džio įsi­ sko­li­ni­mus yra pra­del­sę pa­deng­ti dau­giau nei 8,6 tūkst. vy­rų ir 3,9 tūkst. mo­te­rų.

Ga­las: fi­zi­niai as­me­nys jau po pu­sant­ro mė­ne­sio tu­rės ga­li­my­bę bank­ru­tuo­ti, ta­čiau tai neat­leis jų nuo įsi­

„Klai­pė­dos“ inf.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

pa­rei­go­ji­mų kre­di­to­riams.

Nau­jų mašinų – vis ma­žiau Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je per­ nai už­re­gist­ruo­ti 48 847 nau­ji leng­ vie­ji au­to­mo­bi­liai – 3 pro­c. dau­giau nei 2011 me­tais, kai Bal­ti­jos ša­ly­se bu­vo už­re­gist­ruo­ti 47 302 nau­ji au­ to­mo­bi­liai.

Lie­tu­vos nau­jų leng­vų­jų au­to­mo­ bi­lių rin­ka per­nai su­men­ko be­veik 9 pro­c. iki 13 763 au­to­mo­bi­lių, Lat­ vi­jos – pa­di­dė­jo 1 pro­c. iki 12 901 au­to­mo­bi­lio, Es­ti­jos – išau­go 14 pro­c. iki 22 183 au­to­mo­bi­lių, pre­li­ mi­na­rius duo­me­nis pra­ne­šė bend­ ro­vė „Au­to­Ty­ri­mai“.

Įž­val­ga: len­kų ma­ny­mu, įtemp­ta si­tua­ci­ja dėl ES va­liu­tos pa­veiks ne

tik eu­ro zo­nos, bet ir ki­tas bend­ri­jos ša­lis.

AFP nuo­tr.

Lie­tu­vai – pro­gno­zės Len­ki­jos cent­ri­nis ban­kas pro­gno­ zuo­ja, kad Lie­tu­vos bend­ra­sis vi­ daus pro­duk­tas (BVP), 2012 me­ tais au­gęs 3 pro­c., to­kį pat au­gi­mą pa­de­monst­ruos ir šiais me­tais.

To­kios pat au­gi­mo pro­jek­ci­jos nu­ ma­to­mos ir Es­ti­jai, pra­ne­šė Len­ki­ jos nau­jie­nų agen­tū­ra PAP. Lat­vi­ jai pro­gno­zuo­ja­mas 4,9 pro­c. BVP au­gi­mas 2012 me­tais ir 3,3 pro­c. – šie­met. PAP ra­šo, kad Bal­ti­jos ša­ lys bu­vo vie­nin­te­lės, ku­rių au­gi­mo

pro­gno­zes Len­ki­jos cent­ri­nis ban­ kas pa­ge­ri­no. Ban­ko ver­ti­ni­mu, įtemp­ta si­ tua­ci­ja eu­ro zo­no­je su­lė­tins ir ky­ lan­čias ki­tų ša­lių eko­no­mi­kas tiek 2013, tiek vė­les­niais me­tais. Lie­tu­vos ban­kas 2012 me­tais pro­ gno­zuo­ja 3 pro­c. ša­lies ūkio au­gi­ mą, 2013 me­tais – 3,1 pro­c. Lie­tu­ vos ko­mer­ci­nių ban­kų ūkio au­gi­mo pro­gno­zės 2013 me­tams svy­ruo­ja nuo 2 iki 4 pro­c. BNS inf.

28,2

proc.

– tiek Lietuvai atiteko visos Baltijos šalių naujų automobilių rinkos. „Au­to­Ty­ri­mų“ tei­gi­mu, per­ nai lapkričio–gruodžio mė­ne­siais nau­jų au­to­mo­bi­lių re­gist­ra­vi­mas su­men­ko vi­so­se Bal­ti­jos ša­ly­se. 2012 me­tais Lie­tu­vai te­ko 28,2 pro­c. vi­sos Bal­ti­jos ša­lių nau­jų au­ to­mo­bi­lių rin­kos, Lat­vi­jai – 26,4 pro­c., Es­ti­jai – 45,4 pro­c. rin­kos.

Reg­re­sas: nau­jų au­to­mo­bi­lių Lie­tu­vo­je per­nai už­re­gist­ruo­ta be­veik de­

šim­ta­da­liu ma­žiau.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Au­to­Ty­ri­mų“ duo­me­ni­mis, Bal­ti­jos ša­ly­se per­nai po­pu­lia­ riau­si bu­vo „Volks­wa­gen“ mar­kės au­to­mo­bi­liai, ku­rių už­re­gist­ruo­ ta 6,4 tūkst., ant­ro­je vie­to­je – „Toyo­ta“ (5,6 tūkst.)., o tre­čio­je – „Ško­da“ (4,1 tūkst.). Po­pu­lia­riau­si as­me­ni­niai mo­de­liai Bal­ti­jos ša­ly­

se bu­vo „Volks­wa­gen Golf/Plus“ (1 415 vie­ne­tų), „Toyo­ta Aven­sis“ (1 411 vie­ne­tų) ir „Ško­da Oc­ta­via“ (1 298 vie­ne­tų). Tarp leng­vų­jų ko­mer­ci­nių au­to­ mo­bi­lių pir­ma­vo „Toyo­ta Hi­lux“ (746 vie­ne­tai). BNS inf.

10

ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013

turtas

Darb­da­viui su­ža­vė­ti – dvi Sta­tis­ti­ka ne­gai­les­tin­ga – dar­bo Lie­tu­vo­je ne­tu­ri ket­vir­ta­da­lis jau­ni­mo. Ta­čiau kai ku­ rie eks­per­tai sa­ko, kad į skai­čius rei­kia pa­žiū­rė­ti ki­taip, ir pro­ble­ma pa­kryps ki­ta link­me – jau­niems žmo­nėms trūks­ta ne dar­bo, o iš­si­la­vi­ni­mo ir są­mo­nin­gu­mo.

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Kol vie­ni ska­lam­bi­ja, kad žmo­nės ne­tu­ri dar­bo ir vi­sa jau­na Lie­tu­va tuoj iš­va­žiuos į už­sie­nį, ki­ti ra­mi­na, kad bė­da nė­ra to­kia di­de­lė. O pa­tys jau­ni žmo­nės dirb­ti bet ko ne­no­ri. Jų akys kryps­ta į dar­bus, už ku­riuos mo­ka­ma ge­riau. At­ran­ka – tar­si mo­de­lių

Vie­na jau­ni­mo gei­džia­mų po­zi­ci­jų – stiuar­das. Nors dar­bas ne­leng­ vas, jau­nuo­lių, no­rin­čių skrai­dy­ti ir ap­tar­nau­ti ke­liau­to­jus, per dar­bo kon­kur­sus bū­na ir po šim­tą į vie­ną vie­tą. Be to, at­ran­kos vyks­ta re­tai ir ne­tra­di­ciš­kai – bū­si­mi dar­buo­to­jai kvie­čia­mi ne į in­di­vi­dua­lius po­kal­ bius, o į ma­si­nes vi­są die­ną trun­ kan­čias ir iš ke­lių eta­pų su­si­de­dan­ čias, pa­na­šias į mo­de­lių, at­ran­kas. „Vil­niaus die­na“ į jau­ni­mo taip gei­džia­mą, ta­čiau pa­slap­tin­gą ir ro­ man­ti­zuo­ja­mą stiuar­dų bei stiuar­ de­sių dar­bą pa­žvel­gė iš ar­čiau. Šią sa­vai­tę bū­si­mus skry­džio pa­ly­do­vus Vil­niu­je at­si­rin­ko vie­ na pi­gių skry­džių bend­ro­vių. At­ ran­ka pra­si­dė­jo nu­sta­ty­tą va­lan­ dą, o pa­vė­la­vu­siems nors mi­nu­tę du­rys bu­vo griež­tai už­tren­kia­mos prieš no­sį. Stiuar­dais ir stiuar­de­ sė­mis pa­no­ro tap­ti apie 70 žmo­ nių. Tarp jų – to­kį dar­bą kon­ku­ ren­tų bend­ro­vė­se jau dir­ban­tys jau­nuo­liai, mo­de­liai, bū­si­mi pi­lo­ tai, tei­si­nin­kai, bar­me­nai ir įvai­rius ki­tus dar­bus dir­ban­tys bei skir­tin­ gus moks­lus krem­tan­tys vai­ki­nai bei mer­gi­nos. Da­lis kan­di­da­tų at­kri­to iš kar­to – nea­ti­ti­ko ūgio rei­ka­la­vi­mų ar­ba tu­rė­jo ta­tui­ruo­čių, ku­rių po dra­ bu­žiais ne­pas­lėp­si. Li­ku­sie­ji įti­ kin­ti darb­da­vį, kad yra ver­ti tap­

25,4 tūkst. be­dar­bių

iki 25 me­tų ša­ly­je bu­vo įre­gist­ruo­ta sau­sio 1-ąją.

ti skry­džių pa­ly­do­vais, tu­rė­jo vos po ke­lias mi­nu­tes. Per jas trum­pai pa­pa­sa­ko­ję apie sa­ve jau­nuo­liai li­ ko lauk­ti spren­di­mo – į ki­tą eta­pą pa­teks tik ne­dau­ge­lis. Po pir­mo eta­po at­kri­to dau­gu­ma

No­rint tap­ti stiuar­du ar stiuar­de­ se ne­pa­kan­ka tu­rė­ti to­kio dar­bo pa­tir­ties – net po ke­le­rius me­tus skrai­dan­tys ir ke­lei­vius ap­tar­nau­ jan­tys jau­nuo­liai po pir­mo­jo eta­po sa­lę, ku­rio­je ir vy­ko at­ran­ka, pa­li­ ko nu­ka­bi­nę no­sį. Ne­pa­si­se­kė ir tiems, ku­rie prieš iš­nau­do­da­mi sa­vas dvi mi­nu­tes kar­to­jo­si atmin­ti­nai iš­mok­tus ir ant la­pų su­ra­šy­tus pri­si­sta­ty­mus. It mu­sę kan­dę ki­to dar­bo ieš­ko­ti ke­lia­vo net kai ku­rie dar­bo ne­gau­ nan­tys jau­ni pi­lo­tai, be­si­ti­kin­tys bent taip priar­tė­ti prie dar­bo pa­ dan­gė­je. Į ki­tą eta­pą pa­te­ko tie, ku­rie bu­ vo la­biau­siai mo­ty­vuo­ti, ma­lo­nūs ir pa­si­ti­kin­tys sa­vi­mi, – ki­tu at­ve­ ju per ke­lias mi­nu­tes ga­li tik taukš­ti nie­kus, o ne „par­duo­ti“ sa­ve darb­ da­viui. Po li­ku­sių at­ran­kos eta­pų dvi­de­šim­ties at­rink­tų­jų gre­ta dar la­biau pra­re­tė­jo. Išg­vil­de­nę lėk­tu­ vuo­se ky­lan­čias konf­lik­ti­nes si­tua­ ci­jas ir pa­ro­dę sa­vo kū­ry­biš­ku­mą, pa­sku­ti­nia­me eta­pe li­ko tik ke­li la­biau­siai no­rin­tys tap­ti skry­džių pa­ly­do­vais. Vė­liau jų lau­kia be­maž mė­ne­sį trun­kan­tys mo­ky­mai ir tik po jų – iš­sva­jo­tie­ji skry­džiai. Kei­tė­si kon­tak­ti­niais duo­me­ni­mis

Pir­ma­sis skry­džių pa­ly­do­vų at­ ran­kos eta­pas, po ku­rio bu­vo at­si­ jo­ta di­džio­ji da­lis kan­di­da­tų, tru­ko ke­lias va­lan­das, tad jau­nuo­liai per jas tu­rė­jo lai­ko ne tik čiauš­kė­ti apie kas­die­nius da­ly­kus, bet ir megz­ti nau­din­gas pa­žin­tis. Vie­ni su ki­tais jie da­li­jo­si ne tik sa­va dar­bo pa­tir­ti­mi, bet ir darb­da­ vių, dau­giau­sia res­to­ra­nų ar vieš­ bu­čių va­do­vų, ku­riems šiuo me­tu rei­ka­lin­gas pa­stip­ri­ni­mas, kon­ tak­ti­niais duo­me­ni­mis. Tam at­ ve­jui, jei skry­džių pa­ly­do­vais tap­ti ne­pa­vyk­tų. Ta­čiau ko­dėl jau­ni­mas taip ver­žia­si skris­ti? Vie­ni at­ran­ ko­je su­tik­ti jau­nuo­liai stiuar­dus įsi­vaiz­duo­ja kaip ge­rą al­gą gau­ nan­čius, ta­čiau ma­žai dir­ban­čius žmo­nes. Iš tie­sų skry­džių pa­ly­do­vai dir­ ba ne nuo 8 val. ry­to iki 5-os va­

ka­ro kas­dien, o pa­gal su­da­ry­tą gra­fi­ką, at­ly­gi­ni­mą gau­na ne ma­ žes­nį nei 2 tūkst. li­tų. Bū­tent tai ir vi­lio­ja jau­ni­mą – su moks­lais su­de­ri­na­mos pa­rei­gos ir ga­li­my­ bė tap­ti fi­nan­siš­kai ne­prik­lau­so­ miems nuo tė­vų. Tie­sa, ki­ti į to­kį dar­bą žiū­ri ne kaip į lai­ki­ną, o kaip į per­spek­ty­vų, už­tik­ri­nan­tį kar­je­ ros ga­li­my­bes.

Jur­gi­ta Ba­le­vi­čie­nė:

Pat­rauk­lus skry­džių pa­ly­do­vo įvaiz­dis ir ga­ li­my­bė pus­ry­čiau­ti Pa­ ry­žiu­je, o va­ka­rie­niau­ti Kat­man­du pri­trau­kia nuo 5 iki 100 kan­di­da­ tų į vie­ną vie­tą. At­ran­ko­je da­ly­va­vę jau­nuo­liai bu­vo ne­pės­ti – in­ter­ne­te ir iš pa­ žįs­ta­mų jie pri­si­rin­kę in­for­ma­ci­jos, kad iš pa­pras­to stiuar­do pa­skui ga­ li tap­ti vi­sos ko­man­dos va­du, o dar vė­liau – ir at­ran­kas or­ga­ni­zuo­jan­ čiu spe­cia­lis­tu. Taip pat ga­li mig­ ruo­ti iš vie­nų oro li­ni­jų bend­ro­vių į ki­tas ir so­tų gy­ve­ni­mą už­si­tik­rin­ ti ne vie­niems, o de­šim­čiai ar dau­ giau me­tų. Pro­fe­si­ja pa­trauk­liau­sia jau­ni­mui

Kad skry­džio pa­ly­do­vo dar­bas lyg mag­ne­tas trau­kia jau­ni­mą, pa­tvir­ ti­no ir stiuar­dų mo­ky­mus bei at­ ran­kas įvai­rioms oro li­ni­jų bend­ ro­vėms or­ga­ni­zuo­jan­čios Bal­ti­jos avia­ci­jos aka­de­mi­jos ko­ky­bės va­ dy­bi­nin­kė ir or­lai­vių pa­ly­do­vų mo­ky­mų inst­ruk­to­rė Jur­gi­ta Ba­le­ vi­čie­nė. „Stiuar­do dar­bas pa­trauk­lus vi­ siems tiems, ku­rie ne­no­ri „nuo

8-ių iki 5-ių“ trun­kan­čios ru­ti­nos biu­re. Pas­te­bė­jo­me, kad apie 80 pro­c. kan­di­da­tų – mer­gi­nos nuo 18 iki 28 me­tų. Ga­li­ma teig­ti, jog oro li­ni­jų bendroves la­biau ren­ka­ si mer­gi­nos. Grei­čiau­siai taip yra dėl es­te­ti­kos, gla­mū­ri­nio pro­fe­si­ jos įvaiz­džio, pa­vyz­džiui, uni­for­ mas pres­ti­ži­nėms oro li­ni­jų bend­ ro­vėms ku­ria ži­no­mi ma­dos na­mai, kaip „Pier­re Car­din“, „Dior“, „Ni­ na Ric­ci“, taip pat dėl glo­bė­jiš­ku­ mo ir mo­ti­niš­kų ins­tink­tų, taip rei­ ka­lin­gų ap­tar­nau­jant ke­lei­vius“, – tei­gė J.Ba­le­vi­čie­nė. Skry­džio pa­ly­do­vo dar­bas pa­ trauk­liau­sias bū­tent jau­ni­mui, nes šei­mą su­kū­rę žmo­nės ne­no­ri nuo­ lat ke­liau­ti ir dirb­ti pa­gal to­kį gra­ fi­ką, kai kar­tais net Kū­čias ar Ka­lė­ das ten­ka su­tik­ti ne su ar­ti­mai­siais, o vieš­bu­čių res­to­ra­nuo­se su ko­le­ go­mis. Tie­sa, kar­tais at­si­ran­da ir vy­res­nių žmo­nių, sie­kian­čių pa­ keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą. „Nau­jau­sia „Qa­tar“ oro li­ni­jų bend­ro­vei vyk­dy­ta at­ran­ka pa­ro­ dė, jog tai ga­li bū­ti ir pen­kias­de­ šimt­me­tis, no­rin­tis keis­ti gy­ve­ ni­mo bū­dą ir pra­dė­ti nuo nu­lio. Pag­rin­di­nis klau­si­mas yra pa­tir­ tis ir mo­ty­va­ci­ja – ar žmo­gus su­ vo­kia, kad rei­kės pra­dė­ti nuo pat pra­džių, ne va­do­vau­ti biu­rui, o ir pa­duo­ti ka­vą ke­lei­viams?“ – sa­kė J.Ba­le­vi­čie­nė. Pa­sak mo­ters, pa­trauk­lus stiuar­ do, stiuar­de­sės įvaiz­dis ir ga­li­my­bė pus­ry­čiau­ti Pa­ry­žiu­je, o va­ka­rie­ niau­ti Kat­man­du pri­trau­kia ge­ro­ kai dau­giau kan­di­da­tų, ne­gu ap­ skri­tai yra dar­bo vie­tų. Pap­ras­tai jų skai­čius kon­kur­se svy­ruo­ja nuo 5 iki 100 kan­di­da­tų į vie­ną vie­tą. Ta­ čiau at­ran­kos į to­kią po­zi­ci­ją vyks­ ta ga­na re­tai. „Vie­nam or­lai­viui ap­tar­nau­ti pa­ pras­tai rei­kia ke­tu­rių pen­kių įgu­ lų, vie­ną vi­du­ti­nio dy­džio or­lai­vio įgu­lą su­da­ro ke­tu­ri pen­ki žmo­nės. Tai­gi pa­grin­di­nės at­ran­kos pa­pras­ tai skel­bia­mos oro li­ni­jų bend­ro­vei ple­čiant or­lai­vių par­ką. Dar­bą Lie­ tu­vo­je ras­ti iš tie­sų sun­ku – avia­ ci­jos rin­ka ma­ža, to­dėl ne­tu­ri­me di­de­lės or­lai­vių stiuar­dų pa­klau­ sos. Sva­jo­jan­tiems dirb­ti stiuar­ du ar stiuar­de­se pa­tar­čiau ban­dy­ ti įsi­dar­bin­ti už­sie­nio bend­ro­vė­se. Ne­ma­žai lie­tu­vių jau šian­dien dir­ ba bend­ro­vėms „Rya­nair“, „Emi­ ra­tes“, „Qa­tar“, „Eti­had“, „Luft­

Sie­kia­my­bė: jau­ni­mas dirb­ti bet ko

han­sa“, „Air­bal­tic“, „Wiz­zair“, „Ibe­ria“, – kal­bė­jo J.Ba­le­vi­čie­nė. Spe­cia­laus iš­si­la­vi­ni­mo ne­rei­kia

Ta­čiau įsi­su­kę į skry­džio pa­ly­do­ vų ko­man­dą ir pra­dir­bę jo­je il­giau jau­nuo­liai to­kį dar­bą ima ver­tin­ ti ne tik kaip trum­pa­lai­kę ga­li­my­ bę už­si­dirb­ti ir tai de­rin­ti su moks­ lais, bet ir kaip kar­je­ros ga­li­my­bių su­tei­kian­tį už­siė­mi­mą. „Skai­čiuo­ja­me taip – jei­gu stiuar­du pra­dir­bai me­tus, grei­ čiau­siai dirb­si ir dar pen­ke­rius. Apie 70 pro­c. ko­lek­ty­vo na­rių oro li­ni­jų bend­ro­vė­se lie­ka dirb­ti pen­ kerius me­tus ir il­giau. 7–10 me­tų ga­lė­tų bū­ti ta ri­ba, kai dau­giau dė­

11

ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013

turtas Pa­ly­do­vai – ­ ir vy­res­ni

Ne­rin­go­je – ­ ma­žiau­sias

Siun­čia­ į už­sie­nį

Yra oro li­ni­jų bend­ro­vių, kaip SAS ar „Luft­han­sa“, kur or­ lai­vių pa­ly­do­vų me­tų vi­dur­ kis ga­li siek­ti 40 me­tų ir dau­ giau. Svar­bu, ko­kia žmo­gaus svei­ka­ta, iš­vaiz­da, kiek jis tu­ ri pa­tir­ties. „Small Pla­net Air­ li­nes“ ko­lek­ty­ve taip pat yra or­lai­vio pa­ly­do­vių, ku­rioms apie 50 me­tų.

Dau­giau nei pu­sė jau­nų be­ dar­bių ne­tu­ri pro­fe­si­nės kva­ li­fi­ka­ci­jos. Ma­žiau­sias ne­dar­ bas me­tų pra­džio­je buvo Ne­ rin­goje (4,3 pro­c.), Kai­šia­do­ ry­se (4,4 pro­c.), Tra­kų ra­jo­ ne (4,5 pro­c.), Klai­pė­do­je (4,7 pro­c.) ir Kau­no ra­jo­ne (4,9 pro­c.). Di­džiau­sias – Aly­taus ra­jo­ne (12 pro­c.).

Te­ri­to­ri­nė­se dar­bo bir­žo­se nuo 2004 m. dir­ba ir EU­RES – Eu­ro­pos užim­tu­mo tar­ ny­bų tink­lo – kon­sul­tan­tai. Jie pra­ne­ša apie lais­vas vie­ tas ES, Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės ša­ly­se bei Švei­ca­ri­jo­je skel­bi­mus, ku­riuo­se daž­niau­ siai yra tie­sio­gi­niai darb­da­vių duo­me­nys su­si­siek­ti.

mi­nu­tės

Komentarai

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis

„Swed­bank“ vy­r iau­sia­sis eko­no­m is­tas

T

ne­no­ri, vie­nas iš jo sva­jo­nių už­siė­mi­mų – bū­ti skry­džio palydovais. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

me­sio ima­ma skir­ti šei­mai ir sta­bi­ lu­mui“, – sa­kė J.Ba­le­vi­čie­nė. Ji įvar­di­jo ir ko­kie rei­ka­la­vi­ mai ke­lia­mi žmo­nėms, no­rin­ tiems tap­ti skry­džių pa­ly­do­vais. „Pa­gal ES ša­ly­se ga­lio­jan­čius rei­ ka­la­vi­mus stiuar­das ir stiuar­de­ sė tu­ri bū­ti bent 18 me­tų, bai­gęs vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, tu­rė­ti ant­ ros kla­sės svei­ka­tos pa­žy­mė­ji­mą, mo­kė­ti plauk­ti, skai­ty­ti, ra­šy­ti ir su­pran­ta­mai bend­rau­ti „pa­sau­li­ ne avia­ci­jos kal­ba“ – ang­lų kal­ba. Ži­no­ma, pa­pil­do­mų kal­bų mo­kė­ji­ mas su­tei­kia pra­na­šu­mą. Mo­kant bent ke­lias iš jų, bus kur kas leng­ viau įsi­dar­bin­ti už­sie­nio oro li­ni­ jų bend­ro­vė­se. Di­de­lį pra­na­šu­mą

tu­ri ir tie kan­di­da­tai, ku­rie jau yra dir­bę klien­tų ap­tar­na­vi­mo sri­ty­ je, pa­vyz­džiui, bar­me­nai ar ad­ mi­nist­ra­to­rės. Iš es­mės kan­di­da­tai tu­ri bū­ti svei­ki ir stip­rūs“, – var­ di­jo J.Ba­le­vi­čie­nė. As­me­ni­nės sa­vy­bės – la­bai svar­bu

La­bai svar­bus ir žmo­gaus cha­rak­ te­ris, jo bū­do sa­vy­bės. Tai tu­ri bū­ ti tas, ku­ris my­li žmo­nes, mo­ka pri­si­tai­ky­ti, yra grei­tas, ope­ra­ty­ vus ir ko­mu­ni­ka­bi­lus, su­ge­ba val­ dy­ti stre­si­nes si­tua­ci­jas. Ap­ran­ga, šu­kuo­se­na, ma­kia­žas, su­tvar­ky­ti na­gai, ma­nie­ros, kal­bė­ji­mo to­nas, šyp­se­na taip pat svar­bu. Skry­džių pa­ly­do­vai vi­suo­met pri­va­lo bū­ti

2007 m., kai sta­ty­bi­nin­kas ne­tu­rė­da­ mas jo­kio iš­si­la­vi­ni­mo ir ne­šio­da­mas ki­bi­rus ga­lė­jo 5 tūkst. li­tų už­si­dirb­ti. Tai yra pro­ble­ma – kaip at­si­t i­ko, kad to­kia di­de­lė da­lis jau­nuo­lių nu­spren­ dė ne mo­ky­tis, o dirb­ti sta­ty­bo­se? Ki­ta pu­sė tų be­veik 30 tūkst. be­dar­bių yra dip­lo­muo­ti spe­cia­lis­tai, ku­rių kom­pe­ ten­ci­jų vi­siš­kai ne­rei­kia dar­bo rin­ko­ je. Rei­kė­tų kal­bė­ti, ko­dėl uni­ver­si­te­tai vis dar ren­gia to­kias pro­gra­mas? Su­tei­ kia­mas dip­lo­mas, bet ne­pai­so­ma, ko­ kia iš jo bus nau­da. Yra dvi pro­ble­mos – kaip pri­vers­ti, kad jau­nuo­liai ne­mes­ tų moks­lų, ir kaip pa­ska­tin­ti rink­tis pa­ klau­sias pro­fe­si­jas? Ne­dar­bo ly­gis tik­ rai neaukš­tas – iš 440 tūkst. jau­nuo­lių dar­bo ne­tu­ri 30 tūkst. Tai nė­ra dra­ma­ tiš­ki skai­čiai.

ei­gi­nys, kad jau­ni­mo ne­dar­ bas yra di­de­lis, at­si­ran­da, nes skir­tin­gai žiū­ri­ma į skai­čiuo­ ja­mus ro­dik­lius. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas žiū­ri, kiek jau­nuo­lių ne­ga­li su­si­ras­ti dar­bo, ir ima san­ty­kį su ak­ty­vių dar­bo rin­ko­je jau­nuo­lių skai­ čiu­mi. Apie 100 tūkst. jau­nuo­lių dir­ba, o apie 30 tūkst. ne­ga­li su­si­ras­ti dar­bo. Taip pri­sta­to­ma, kad kas tre­čias jau­nuo­ lis Lie­tu­vo­je ne­ga­li su­si­ras­ti dar­bo. Bet iš tie­sų jau­nų gy­ven­to­jų yra 440 tūkst. ir 70 pro­c. jų mo­ko­si mo­kyk­lo­je, ko­le­gi­ jo­se ar­ba uni­ver­si­te­tuo­se. Vi­sa tai dė­me­sį nu­krei­pia ne ta link­me, nes ne­dar­bo ro­dik­lis neat­sig­rę­žia į dar­ bo rin­kos ak­ty­vu­mą. Jis Lie­tu­vo­je la­ bai ma­žas – 70 pro­c. ne­dir­ba ir neieš­ko dar­bo, nes tuo me­tu mo­ko­si. Iš dar­bo bir­žos duo­me­nų ma­to­ma, kad jau­nų be­dar­bių ne­dar­bo ly­gis yra 6,7 pro­c. ir jis be­veik dvi­gu­bai ma­žes­nis ne­gu ki­ tų am­žiaus gru­pių. Ta­čiau tai po­pu­lia­ rus klau­si­mas, nes ši pro­ble­ma ak­tua­li Is­pa­ni­jo­je, Grai­ki­jo­je, bet Is­pa­ni­jo­je ne­ dar­bo ly­gis di­des­nis nei 50 pro­c. – yra skir­tu­mas nuo Lie­tu­vos. Prob­le­ma ne­tei­sin­gai in­terp­re­tuo­ja­ma. Lie­tu­vo­je jau­ni žmo­nės vie­ni iš tų, ku­ rie vė­liau­siai ES bai­gia mo­kyk­lą, bū­da­ mi 19-os. Be­je, Lie­tu­va vie­na iš ne­dau­ge­ lio li­ku­sių ES vals­ty­bių, kur ba­ka­lau­ro stu­di­jos trun­ka ket­ve­rius, o ne tre­jus me­tus. Be to, la­bai di­de­lė da­lis bai­gu­sių uni­ver­si­te­tus iš kar­to no­ri stu­di­juo­ti ma­ gist­ran­tū­ro­je. Jau­nas žmo­gus nuo 15 iki 24 me­tų di­de­lę da­lį lai­ko pra­lei­džia uni­ ver­si­te­te, mo­kyk­lo­je, o tai iš­krei­pia ne­ dar­bo ro­dik­lius. Jei­gu žiū­ri­me į tik­rą­jį ne­dar­bą, ma­to­me, kad pro­ble­ma ne to­ kia di­de­lė. Yra 26 tūkst. jau­nuo­lių, ku­rie ne­ga­li su­si­ras­ti dar­bo, pu­sė jų ne­tu­ri jo­ kio pro­fe­si­nio pa­si­ren­gi­mo. 15 tūkst. yra to­kių, ku­rie bai­gė de­vy­nias kla­ses, me­ tė moks­lus ir ėjo dirb­ti į sta­ty­bas – 2005–

J

pa­si­tem­pę, ele­gan­tiš­ki, tvar­kin­gi, ra­mūs ir orūs. To­kie or­lai­vio pa­ly­ do­vai ke­lei­viams su­tei­kia pa­si­ti­kė­ ji­mo jaus­mą, ke­lia ma­žiau stre­so ir for­muo­ja ge­rą bend­ro­vės įvaiz­dį. „Or­lai­vy­je ga­li sė­dė­ti ke­li šim­tai žmo­nių – vie­nas gal­būt sun­kiai at­ si­kė­lė į anks­ty­vą skry­dį, ki­tas jau­ di­na­si dėl ar­tė­jan­čio vers­lo su­si­ti­ ki­mo, tre­čias ap­skri­tai bi­jo skris­ti lėk­tu­vu. Stiuar­do dar­bas – ne tik gra­žiai šyp­so­tis ir pils­ty­ti ka­vą, bet ir už­tik­rin­ti jų sau­gu­mą ir, kiek įma­no­ma, ge­rą nuo­tai­ką. Svar­bu, kad stiuar­das ar stiuar­de­sė mėg­tų bend­rau­ti su žmo­nė­mis, bū­tų em­ pa­tiš­kas ir kiek­vie­no­je si­tua­ci­jo­je ieš­ko­tų po­zi­ty­vių spren­di­mų. Juk

kar­tais lai­ku iš­tar­tas žo­dis ar šyp­ se­na ga­li „iš­gel­bė­ti“ kam nors die­ ną“, – pri­dū­rė J.Ba­le­vi­čie­nė. Be skry­džių pa­ly­do­vo, jau­ni­mas Lie­tu­vo­je vai­ko­si ir ki­tų pel­nin­ges­ nių dar­bų. Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, jau­nuo­liai daž­niau­ siai ven­gia ne­kva­li­fi­kuo­to dar­bo, vie­šų­jų dar­bų, o no­ri to­kio, už ku­ rį at­ly­gi­ni­mas siek­tų bent 1,5–2 tūkst. li­tų. 2013 m. sau­sio 1-ąją ša­ly­je bu­vo įre­gist­ruo­ta 25,4 tūkst. be­dar­bių iki 25 me­tų. Nau­jau­siais ES sta­tis­ti­kos tar­ny­bos „Eu­ros­tat“ duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos jau­ni­mo ne­dar­bo ro­dik­lis sie­kė 24,2 pro­c. ir nuo ES vi­dur­kio (23,7 pro­c.) bu­vo nu­to­lęs 0,5 pro­c.

Be to, jau­ni­mas jau­ni­mui ne­ly­gu. Vie­ nas dar bū­da­mas pir­ma­me kur­se ga­ li ei­ti va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas, o ki­tas ir po dvie­jų ma­g ist­r ų ne­su­ge­ba dar­ bo su­si­ras­t i. Daug kas pri­k lau­so nuo as­me­ni­nių sa­vy­bių, su­ge­bė­ji­mo sa­ve pa­teik­ti, pri­sta­ty­ti darb­da­viui, no­ro ir dar­bo rin­kos su­vo­ki­mo. Kar­tais jau­ni­ mas už­si­brė­žia ri­bą, kad be 2 tūkst. li­ tų ne­dirbs, ieš­ko bū­tent to­kio dar­bo ir pra­ran­da daug ga­li­my­bių.

Val­das Maks­vy­tis

Lie­tu­vos dar­bo bir­žos Dar­bo iš­tek­l ių sky­r iaus vy­r iau­sia­sis spe­cia­l is­tas

Ri­ta Ka­ra­vai­tie­nė

Per­so­na­lo at­ran­kos įmo­nės „CV-On­l i­ne“ rin­ko­da­ros va­do­vė

au­n i­mo, pa­l ie­kan­čio gy­ve­n i­ mo ap­ra­šy­mus mū­sų po­rta­le, nei pa­dau­gė­jo, nei su­ma­žė­jo. Tech­no­lo­g i­jos jau­niems žmo­ nėms su­pran­ta­mes­nės, to­dėl duo­me­ nų ba­zė­je di­džio­ji da­lis gy­ve­ni­mo ap­ ra­šy­mų ir yra jau­ni­mo. Yra ir dar­bo skel­bi­mų, tin­ka­mų jau­ni­ mui, ne­ga­li­ma teig­ti, kad jau­ni­mas Lie­ tu­vo­je ne­t u­r i dar­bo. Ta­čiau stu­den­ tams siū­lo­mos že­mes­nės pa­rei­gos, kur rei­k ia ma­ž iau at­sa­ko­my­bės, pa­ vyz­džiui, pre­ky­bo­je – par­da­vė­jas, ka­ si­nin­kas, kon­sul­tan­tas, san­dė­l io dar­ buo­to­jas. Stu­den­tai su­vo­kia, kad to­k į dar­bą ga­l i­ma de­r in­t i su stu­d i­jo­m is, šiek tiek už­si­d irb­t i, ta­čiau su to­k iais dar­bais sa­vo kar­je­ros ne­sie­ja. Jei­g u dar­bas biu­re, stu­den­tui pa­pras­tai siū­ lo­ma pu­sė eta­to, ma­žes­n is at­ly­g i­n i­ mas, bū­ti­nai bū­na ban­do­ma­sis lai­ko­ tar­pis, kad žmo­gus įro­dy­tų, jog tik­rai tin­ka tam dar­bui ir jam ga­li­ma pa­ti­kė­ ti svar­bes­nes už­duo­tis.

J

au­ni­mo įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bės ne­ma­žai pri­klau­so nuo bend­ ros si­tua­ci­jos dar­bo rin­ko­je, ku­ riai ge­rė­jant di­dė­ja ir jau­ni­mo in­teg­ra­ci­jos į dar­bo rin­ką ga­li­my­bės. Su di­džiau­sio­mis įsi­dar­bi­ni­mo pro­ble­ mo­mis su­si­du­ria ne­kva­li­fi­kuo­tas ir ne­ mo­ty­vuo­tas jau­ni­mas. Jų įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bės pa­čios men­kiau­sios. No­rint iš­veng­ti ne­dar­bo svar­bu įgy­ti dar­bo rin­ko­je pa­klau­sią pro­fe­si­ją. Svar­biau­sios jau­n i­mo ne­dar­bo prie­ žas­t ys: pro­fe­si­n io pa­si­ren­g i­mo, dar­ bo pa­tir­ties trū­ku­mas ar­ba įgy­tų pro­ fe­si­nių ži­nių ir dar­bo rin­kos reik­mių nea­t i­t i­k i­mas. Dar­bo ieš­kan­t iems jau­ nuo­liams daž­nai įsi­dar­bin­ti su­kliu­do ne­su­ge­bė­ji­mas sa­vęs pri­sta­ty­t i ar­ba at­kak­lu­mo trū­ku­mas. Įdar­bin­t i jau­n i­mą yra vie­nas svar­ biau­sių Lie­tu­vos dar­bo bir­žos už­da­ vi­nių ir prio­ri­te­tų. 2012 m. rugp­jū­čio 1 d. Lie­tu­vos dar­bo bir­ža ir jos 10 te­ri­to­ ri­nių dar­bo bir­ž ų pra­dė­jo įgy­ven­din­ ti Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do fi­nan­suo­ ja­mą pro­jek­tą „Jau­n i­mo užim­t u­mo di­d i­n i­mas“, ku­r iuo sie­k ia­ma ska­t in­t i jau­ni­mo užim­tu­mą, su­da­rant ga­li­my­ bes įgy­ti pra­kti­nių įgū­džių ir įsi­tvir­tin­ ti dar­bo rin­ko­je. Į pro­jek­to veik­las pla­ nuo­ja­ma įtrauk­ti ne ma­žiau kaip 1000 jau­nuo­lių iki 29 me­tų.

Pak­lau­siau­sios 2012-ųjų pro­fe­si­jos Par­da­vė­jas Tarp­tau­ti­nio kro­vi­nių ve­ži­mo

trans­por­to prie­mo­nės vai­ruo­to­jas Vi­rė­jas Par­da­vi­mo va­dy­bi­nin­kas Siu­vė­jas Par­da­vė­jas ka­si­nin­kas Ap­dai­li­nin­kas Par­da­vė­jas kon­sul­tan­tas Pla­taus pro­fi­lio sta­ty­bi­nin­kas Ad­mi­nist­ra­to­rius Šal­ti­nis: Lie­tu­vos dar­bo bir­ža

12

KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013

turtas

Dokumentinio kino juostoje – XX a. ÄŻvykiai Kinotyrininkas Vytautas Mikalauskas savo knygoje „Kinas Lietuvoje. Nuo atrakciono iki nacionalinio meno“ raĹĄo, kad kai 1897 m. Lietuvos ĹžiĹŤrovai pirmÄ…kart iĹĄvydo „gyvuosius paveikslÄ—lius“ – kinÄ…, nuostaba nebuvo vienintelÄ— jĹł reakcija. EglÄ— StasiulytÄ—

Kai kuriĹł ĹžiĹŤrovĹł manymu, vaizdo atkĹŤrimo aparato viduje tĹŤno velnias. TaÄ?iau ĹĄiandien „judantys paveikslÄ—liai“ mĹŤsĹł visuomenÄ—je yra ne tik ÄŻprasta meno, kultĹŤros iĹĄraiĹĄka, bet ir vienas svarbiausiĹł bĹŤdĹł pateikti informacijÄ…. Pastaroji funkcija dabar suvokiama kiek kitaip nei praÄ—jusio amĹžiaus pirmoje pusÄ—je. Pamatyti realybÄ™ tokiÄ…, kokiÄ… kine ĹžiĹŤrovai matÄ— tuomet, galima internete atvertuose Lietuvos dokumentinio kino archyvuose. Nuo 2010 m. geguŞės Lietuvos centrinis valstybÄ—s archyvas Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo ir bendrojo ďŹ nansavimo lÄ—ĹĄomis vykdo projektÄ… „Lietuvos dokumentinis kinas internete (e. kinas)“. ÄŽgyvendinant projektÄ… skaitmeninamos dokumentinio kino juostos, siekiant jas iĹĄsaugoti ir suteikti galimybÄ™ perĹžiĹŤrÄ—ti kiekvienam Ĺžmogui, turinÄ?iam prieigÄ… prie interneto. Pasak projekto vykdytojos Valerijos JuseviÄ?iĹŤtÄ—s, jau veikianÄ?ioje interneto svetainÄ—je www.ekinas.lt lankytojai gali perĹžiĹŤrÄ—ti 1918–1961 m. dokumentinÄ™ medĹžiagÄ…, filmus, atskleidĹžianÄ?ius Lietuvai svarbius ÄŻvykius, ĹžmoniĹł kasdienybÄ—s detales. „Tikime, kad projektas sudomins ne tik mokslininkus, kino kĹŤrÄ—jus, ÄŻvairiĹł sriÄ?iĹł tyrinÄ—tojus, bet bus naudingas ir plaÄ?iajai visuomenei“, – sakÄ— V.JuseviÄ?iĹŤtÄ—. SvetainÄ—je lankytojai gali ieĹĄkoti juos dominanÄ?iĹł skaitmeniniĹł vaizdĹł, perĹžiĹŤrÄ—ti archyvinÄ™ medĹžiagÄ… ir uĹžsisakyti dokumentiniĹł ďŹ lmĹł kopijas. Interneto svetainÄ—je www.e-kinas.lt ĹĄiuo metu galima pamatyti pirmÄ…sias 1919–1940 m. sukurtas lietuviĹĄkas kino kronikas, 1944– 1961 m. sukurtus kino Ĺžurnalus ar net paĹžvelgti, kaip gyveno ÄŻ JAV ÄŒikagos miestÄ… emigravÄ™ lietuviai. BĹŤdas iĹĄsaugoti

Garsus Lietuvos dokumentininkas Algirdas Tarvydas, sukĹŤrÄ™s beveik 500 kino ĹžurnalĹł siuĹžetĹł, per keturias deĹĄimtis autoriniĹł ďŹ lmĹł apie Ĺžymius Lietuvos kultĹŤros veikÄ—jus (poetus BernardÄ… BrazdĹžionÄŻ ir MarcelijĹł MartinaitÄŻ, aktoriĹł LaimonÄ… NoreikÄ…, archeologÄ™ MarijÄ… GimbutienÄ™ ir kt.), sako, kad dokumentikos reikĹĄmÄ— didÄ—ja, taÄ?iau vis svarbesnis tampa ir jos iĹĄsaugojimo klausimas. „Dokumentinio kino esmÄ— – ÄŻvykio istorijos iĹĄsaugojimas. ReĹžisieriaus tikslas – sustabdyti ir uĹžďŹ ksuoti realybÄ™, kad istorija bĹŤtĹł iĹĄsaugota ateities kartoms, – sakÄ— A.Tarvydas. – Kiek ďŹ lmĹł yra sukurta... TaÄ?iau jie nepasiekiami ne tik visuomenei, bet ir specialistams. Juose

– mĹŤsĹł istorija, ÄŻ kuriÄ… Ĺžvelgdami dabar, Ĺžinodami istorinÄŻ kontekstÄ…, galime prisiliesti prie savo ĹĄalies istorijos, lengviau suprasti tam tikro laikotarpio ĹžmoniĹł mÄ…stysenÄ….“ Ĺ iuo metu archyve saugomas Lietuvos dokumentinis kinas visuomenei sunkiai prieinamas dÄ—l ďŹ ziniĹł laikmenĹł – kino juostĹł – bĹŤklÄ—s. SenĹłjĹł Lietuvos kino ďŹ lmĹł juostos nyksta dÄ—l natĹŤralaus nesustabdomo senÄ—jimo proceso, todÄ—l tampa vis sudÄ—tingiau jas parodyti.

Algirdas Tarvydas:

Tarpukariu tai buvo tarsi televizija. Kino operatoriai kĹŤrÄ— ÄŻvykÄŻ, iĹĄ detaliĹł lipdÄ— istorijÄ….

Kino juostoms reikia atidĹžios prieĹžiĹŤros. JĹł ďŹ zinÄ— bĹŤklÄ— nuolat proďŹ laktiĹĄkai tikrinama, atliekami bĹŤtini originalios laikmenos valymo, restauravimo darbai. Juostos saugomos specialiose kontroliuojamos bei reguliuojamos temperatĹŤros ir drÄ—gmÄ—s patalpose. TodÄ—l naujĹłjĹł technologijĹł suteikiama iĹĄeitis – skaitmeninimas – laikomas vienu tinkamiausiĹł technologiniĹł bĹŤdĹł siekiant iĹĄsaugoti kultĹŤros paveldÄ… ir pateikti jÄŻ visuomenei. Juostas saugojo nuo valdĹžios

SovietinÄ—s okupacijos metais daug tarpukario lietuviĹł dokumentikos dingo. Iki tol sukurtĹł mĹŤsĹł ĹĄalies kinematograďŹ ninkĹł darbĹł nebuvo leidĹžiama ĹžiĹŤrÄ—ti, siekta sudaryti ÄŻspĹŤdÄŻ, kad lietuviĹĄko kino apskritai nebuvo. Kadangi sovietai kinÄ… laikÄ— galinga propagandos priemone, jis turÄ—jo rodyti realybÄ™ tokiÄ…, kokia ji „turÄ—jo bĹŤti“ valdĹžios uĹžsakymu. UĹž netinkamai pasirinktas temas, vaizdavimo bĹŤdÄ… kinematograďŹ ninkams grÄ—sÄ— ÄŻkalinimas ir tremtis ÄŻ SibirÄ…. Tiesa, pokariu ďŹ lmus apie LietuvÄ… daugiausia kĹŤrÄ— tuometÄ—s valdĹžios iĹĄ Rusijos, Baltarusijos atsiĹłsti reĹžisieriai ir operatoriai. A.Tarvydas pasakoja, kad siekdami iĹĄsaugoti lietuviĹĄko kino juostas archyve dirbÄ™ lietuviai ant jĹł vyniodavo sovietinÄ™ kronikÄ…. „Tikrindamas juostĹł rites inspektorius iĹĄvynioja „teisingÄ…ją“ dalÄŻ, apĹžiĹŤri, ar viskas tvarkinga, ir padeda. Taip buvo iĹĄsaugota nemaĹža dalis vertingos archyvinÄ—s medĹžiagos“, – sakÄ— A. Tarvydas. Vis dÄ—lto dalies juostĹł baigtis – tragikomiĹĄka. Pasak reĹžisieriaus, nitroacetate iĹĄtirp-

dyta juosta virsdavo gerais ir tuomet brangiai kainavusiais klijais, tinkamais kalioĹĄams klijuoti. TodÄ—l gindamiesi nuo skurdo juostĹł savininkai kai kurias iĹĄ jĹł pavertÄ—... kalioĹĄais. Dalis iĹĄsaugotĹł kino juostĹł laikoma JAV gyvenanÄ?iĹł iĹĄeiviĹł kolekciniuose archyvuose ir net Brazilijos nacionaliniame muziejuje. Nykstantis kino Ĺžanras – kronika

1931–1932 m., pasak A.Tarvydo, buvo Lietuvos kino suĹžydÄ—jimo laikotarpis. Vienas po kito ĹžiĹŤrovams buvo pristatomi lietuviĹł autoriĹł darbai. 1931-aisiais buvo iĹĄleistas ÄŻstatymas, kad uĹžsienio ĹĄaliĹł (JAV (Holivudo), PrancĹŤzijos, Vokietijos) ďŹ lmai Lietuvos kino teatruose turi bĹŤti rodomi su lietuviĹĄkais subtitrais ir prieĹĄ juos turi bĹŤti rodoma lietuviĹĄka kino kronika. Valdininkai suprato, kad tai puikus bĹŤdas ÄŻsiamĹžinti ir praneĹĄti apie savo darbÄ…, todÄ—l kronikas darÄ— daugelis ĹĄalies organizacijĹł. 1931–1932 m. buvo sukurta keli ĹĄimtai ÄŻvairiausiĹł ďŹ lmĹł, deja, iki ĹĄiĹł dienĹł iĹĄliko tik nedidelÄ— jĹł dalis. Anot A.Tarvydo, kronika ĹĄiuo metu beveik iĹĄnykÄ™s dokumentikos Ĺžanras, reikalaujantis speciďŹ nio darbo stiliaus. „Tarpukariu tai buvo tarsi ĹĄiuolaikinÄ— televizija. Kino operatoriai kĹŤrÄ— ÄŻvykÄŻ, iĹĄ detaliĹł lipdÄ— istoriją“, – pasakojo A.Tarvydas. 1930–1940 m. aktyviai kĹŤrÄ™ legendiniai kino operatoriai – Stepas Uzdonas, Stasys VainalaviÄ?ius – sugebÄ—davo ryte nuďŹ lmavÄ™ siuĹžetÄ… per dienÄ… jÄŻ iĹĄryĹĄkinti, sumontuoti ir nugabenti ÄŻ kino teatrÄ…, kad vakare ÄŻ jÄŻ susirinkÄ™ ĹžiĹŤrovai galÄ—tĹł pamatyti naujausiÄ… lietuviĹĄkÄ… kronikÄ…. Projekto „E. kinas“ svetainÄ—je lankytojai gali rasti ÄŻvairiausios archyvinÄ—s medĹžiagos – siuĹžetĹł, kuriuose – prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, legendiniĹł visuomenÄ—s veikÄ—jĹł (Jono BasanaviÄ?iaus, Juozo Tumo-VaiĹžganto ir kt.) laidotuviĹł kronikĹł kadrĹł, KlaipÄ—dos iĹĄvadavimo nuo vokieÄ?iĹł 1923 m., Vilniaus grÄ…Ĺžinimo Lietuvai 1939 m. kronikas, pamatyti, kaip tarpukariu atrodÄ— Ĺ iauliai, Palanga ir kiti ĹĄalies miestai, vadinamÄ…jÄ… smetoninÄ™ LietuvÄ… ar net legendinio boksininko Algirdo Ĺ ociko kovas. ÄŽ interneto svetainÄ™ www.e-kinas. lt taip pat ÄŻkelti Lietuvos centriniam valstybÄ—s archyvui padovanoti garsaus iĹĄeivio kinematograďŹ ninko Pauliaus Jasukonio kurti dokumentiniai ďŹ lmai. Projektas finansuojamas ES struktĹŤriniĹł fondĹł lÄ—ĹĄomis pagal 2007–2013 m. Ekonomikos veiksmĹł programos 3 prioriteto „InformacinÄ— visuomenÄ— visiems“ priemonÄ™ „Lietuvos kultĹŤra informacinÄ—je visuomenÄ—je“.

ď Ž Svarbu: XV[\ Wb\`aN` ]_VcNY\ZN `NbT\aV `]RPVNYV\`R ]NaNY]\`R Xb_V\`R

[b`aNa\ZN _RVXNYV[TN aRZ]R_Naí_N V_ Q_ÛTZÛ

ď Ž Modernu: `XNVaZR[V[VZN` YNVX\ZN` cVR[b aV[XNZVNb`VĂş aRPU[\Y\TV[VĂş

OĂ­QĂş V `NbT\aV XbYaĂ­_\` ]NcRYQĂ– V_ ]NaRVXaV WĂ&#x; cV`b\ZR[RV

ď Ž Nepasiekiama: Vb\ ZRab N_PUfcR `NbT\ZN` 9VRabc\` Q\XbZR[aV[V`

XV[N` `b[XVNV ]_VRV[NZN` cV`b\ZR[RV QÛY SVgV[Vú YNVXZR[ú “ XV[\ Wb\` aú “ OíXYÛ` 9VRabc\` PR[a_V[V\ cNY`afOÛ` N_PUfc\ [b\a_

UĹžs. 1065419

13

KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013

pasaulis Su­du­žo ­ sraig­tas­par­nis

Šau­dynės ­ ko­led­že

Nu­šovė ­ ma­fiozą

Lon­do­no cent­re sraig­tas­par­nis per ry­tinį eis­mo piką užk­liudė kraną ant vie­no pa­sta­to, esan­ čio ne­to­li met­ro­po­li­te­no, ge­ le­žin­ke­lio sto­ties ir slaptosios tarnybos MI6 būstinės, ir rė­ žęsis į žemę už­si­lieps­no­jo. Per šį in­ci­dentą žu­vo du žmonės – pi­lo­tas ir vie­nas, per ka­tast­ rofą buvęs ant žemės.

Gink­luo­tas už­puo­li­kas ant­ra­ dienį pra­dėjo šau­dy­ti iš pu­ siau au­to­ma­ti­nio gink­lo vie­ nos Ken­tu­kio bend­ruo­menės ko­led­žo au­to­mo­bi­lių stovė­ji­ mo aikš­telė­je, jis nu­kovė du žmo­nes ir dar vieną su­žeidė. Po­li­ci­ja nu­rodė, kad šis iš­puo­ lis vei­kiau­siai bu­vo bui­ti­nis in­ ci­den­tas.

As­la­nas Uso­ja­nas pra­var­ de Se­ne­lis Ha­sa­nas, lai­ko­ mas vie­nu svar­biau­sių Ru­si­ jos ma­fi­jos va­deivų, va­kar bu­ vo nu­šau­tas snai­pe­rio Mask­ vos cent­re išei­nan­tis po pietų res­to­ra­ne „Ka­ret­nyj dvor“. Per šį in­ci­dentą taip pat nu­kentė­ jo vie­na mo­te­ris, jai bu­vo su­ žeis­ta ko­ja.

Slap­ta­vietės kon­fi­den­cia­ liai in­for­ma­ci­ jai per­duo­ti, kons­pi­ra­ tyvūs su­si­ti­ ki­mai ir šif­ ruotės. Dviejų įta­riamų Ru­si­ jos šnipų teis­ mas Vo­kie­ti­jo­ je pri­minė gū­ džius Šal­to­jo ka­ro lai­kus. Kal­ti­na­mie­ji: po pu­santrų metų, pra­leistų skir­tin­guo­se tar­dy­mo izo­lia­to­riuo­se, Ansch­la­gai ant­ra­dienį pirmą kartą su­si­ti­ko Štut­gar­to teis­mo salė­je.

AFP nuo­tr.

Šnipų is­to­ri­ja pri­minė Šal­to­jo ka­ro lai­kus Su­ly­so ir pa­se­no

Štut­gar­to teis­mo salė­je ant­ra­dienį su­si­tikę pirmą kartą po pu­santrų metų, pra­leistų skir­tin­guo­se tar­ dy­mo izo­lia­to­riuo­se, su­tuok­ti­niai laikė­si lyg fil­mo apie šni­pus he­ ro­jai. Iš jų veidų ne­bu­vo įma­no­ma su­pras­ti, ką jie iš­gy­ve­no per pa­ sta­ruo­sius me­tus. Paž­velgę vie­nas į kitą su šyp­se­na, jie ap­si­keitė ke­ liais žod­žiais su ad­vo­ka­tais ir užė­ mė sa­vo vie­tas. Pa­ly­gin­ti su pa­sų nuo­trau­ko­mis, abu su­tuok­ti­niai pa­ste­bi­mai su­ly­ so. Vy­riš­kis ži­lais trum­pai kirp­tais plau­kais at­rodė ge­ro­kai vy­res­nis nei 54-erių ir že­mes­nis nei ofi­cia­ liai nu­ro­dy­to 180 cm ūgio. Jo žmo­ na – ma­lo­nios iš­vaiz­dos mo­te­ris,

ku­rios am­žių sun­ku nu­spėti. Re­ mian­tis pa­su, jai su­ka­ko 48-eri. Kai tik teisė­jas pra­dėjo po­sėdį, kal­ti­na­mie­ji per ad­vo­ka­tus pra­nešė, kad nau­do­sis tu­ri­ma tei­se tylė­ti. Be to, jie pa­gei­da­vo būti va­di­na­ mi And­rea­su ir Heid­run Ansch­la­ gais („Ansch­lag“ vo­kiš­kai reiš­kia pa­si­kėsi­nimą, ata­ką – red. pa­st.). Ka­dan­gi pro­ku­ro­rams kol kas ne­ pa­vy­ko nu­sta­ty­ti tik­ro­sios su­tuok­ ti­nių ta­pa­tybės, teis­mas, ne­turė­da­ mas ki­tos išei­ties, su­ti­ko. Pro­ku­ro­ras su­pa­žin­di­no pro­ce­so da­ly­vius su nu­si­kal­ti­mo su­dėti­mi, ir teis­mas pra­dėjo nag­rinė­ti kal­ti­ namųjų as­me­ni­nes by­las. Su­si­rin­ku­ sie­siems bu­vo pri­sta­ty­ti Ansch­lagų pa­sai, vi­zos ke­liau­ti į Ru­siją, san­

Lau­kia dar vie­ni mai­nai? Ad­v o­k a­t as Hors­t as Die­t e­r is Pötschke, gi­nan­tis Ansch­la­gus, neat­me­ta ga­li­mybės, kad Ru­si­ja su­tiks iš­mai­ny­ti sa­vo agen­tus.

Anot tei­si­nin­ko, pro­ku­ro­rai ne­ tu­ri pa­kan­ka­mai įkal­čių And­rea­ sui ir Heid­run Ansch­la­gams ypač sun­kiais nu­si­kal­ti­mais ap­kal­tin­ ti. Apie slap­tus do­ku­men­tus, su­ tuok­ti­nių ne­va per­duo­tus Ru­si­ jos žval­gy­bai, ad­vo­ka­tas kalbė­jo taip: „Nie­ko ypa­tin­ga. Ta­čiau tai mums taip at­ro­do, o spe­cia­lią­sias tar­ny­bas do­mi­na vis­kas.“ Pa­gal Vo­kie­ti­jos įsta­ty­mus su­ tuok­ti­niams gre­sia 10 metų kalė­ ji­mo bausmė. H.D.Pötschke neat­ metė ga­li­mybės, kad Mask­va ir Ber­ly­nas su­tiks ap­si­keis­ti šni­

pais, bet vei­kiau­siai tik po to, kai Ansch­la­gai išk­lau­sys Štut­gar­to teis­mo nuo­sprendį. Teis­mo pro­ce­ sas turėtų baig­tis šie­met bir­želį. Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da anks­čiau rašė, kad Ber­ly­nas siūlė iš­keis­ti Ansch­la­gus į du sa­vo šni­pus, at­ lie­kan­čius kalė­ji­mo bausmę Ru­ si­jo­je, bet Mask­va tokį pa­si­ūlymą at­metė. Šnipų mai­nus Ru­si­ja 2010 m. at­li­ko su Jung­tinė­mis Vals­ti­jo­ mis, kai Va­šing­to­nas de­mas­ka­vo 11 Mask­vai šni­pinė­ju­sių agentų, ku­riems va­do­va­vo jau­na ir ža­vi šnipė An­na Chap­man. Mai­nais į juos Ru­si­ja pa­lei­do ke­tu­ris sa­vo pi­lie­čius, nu­teis­tus už šni­pinė­ jimą Jung­tinėms Vals­ti­joms. BBC inf.

tuo­kos ir duk­ters gi­mi­mo liu­di­ji­mai, būsto nuo­mos su­tar­tys, vi­zi­tinės kor­telės, re­ko­men­da­ci­niai laiš­kai iš dar­bo­vie­čių ir ki­ti do­ku­men­tai. A.Ansch­la­gas visą po­sėdį elgė­ si šal­tai, o jo žmo­na sun­kiai tram­ dė emo­ci­jas. Ji rau­do­na­vo, kry­žia­ vo ran­kas, dangstė veidą ska­re­le, kand­žio­jo lūpas, o vieną aki­mirką jos aky­se pa­si­rodė aša­ros.

Teis­mo pro­ce­sas int­ri­guo­ja ir tuo, kad šni­pai į Vo­kie­tiją bu­ vo at­si­ųsti ta­da, kai Dres­de­ne tar­na­vo da­ bar­ti­nis Ru­si­jos pre­ zi­den­tas V.Pu­ti­nas. Pa­pir­ko dip­lo­matą

Ansch­lagų šei­mos kas­die­nybė men­kai su­do­mi­no stebė­ti pir­mo­jo teis­mo po­sėdžio ant­ra­dienį su­si­ rin­ku­sius žur­na­lis­tus. Ki­ta teis­mo pro­ce­so da­lis, pra­si­de­dan­ti šian­ dien, ža­da būti daug įdo­mesnė: po­sėdy­je bus pri­sta­ty­tos su­tuok­ti­ niams ink­ri­mi­nuo­ja­mos šni­pinė­ji­ mo veik­los de­talės. Slap­ta­vietės kon­fi­den­cia­liai in­for­ma­ci­jai per­ duo­ti, kons­pi­ra­tyvūs su­si­ti­ki­mai ir šif­ruotės – vi­sa tai pri­minė gū­ džius Šal­to­jo ka­ro lai­kus. Anot pro­ku­rorų, už­sie­nio agen­tai, būda­mi So­vietų Sąjun­gos pi­lie­čiai, at­vy­ko į Vo­kie­tiją dar prie­š jos su­ si­vie­ni­jimą, ap­si­mes­da­mi aust­rais, gi­mu­siais Lo­tynų Ame­ri­ko­je. Vien ši pai­ni le­gen­da ir jos narp­lio­ji­mas

pri­vertė tyrė­jus ne­ma­žai pa­plušė­ti. Dar vie­nas pro­ku­rorų gal­vosū­kis – kiek sunkūs bu­vo įvyk­dy­ti nu­si­kal­ ti­mai. 137 pus­la­pių kal­ti­na­ma­ja­me ak­te tei­gia­ma, kad už­sie­nio agentų po­ra va­do­va­vo šnipų gru­pei Eu­ro­po­ je, taip pat priei­da­vo prie ES ir NA­TO po­li­ti­nių bei ka­ri­nių pa­slap­čių. 2011 m. jie ga­vo įslap­tintą ge­ne­ ro­lo ma­jo­ro Mar­ko F.Ram­say ata­ skaitą, ku­rio­je jis dėstė pa­dėtį per ope­ra­ci­jas Af­ga­nis­ta­ne, Li­bi­jo­je ir Ko­so­ve. Ma­no­ma, kad šį ir šim­tus kitų do­ku­mentų su­tuok­ti­niai ga­vo pa­de­da­mi ko­rum­puo­to Ny­der­landų dip­lo­ma­to Ray­mon­do Poe­te­ray. Pa­ sak Vo­kie­ti­jos pro­ku­rorų, nuo 2008 iki 2011 m. jis maž­daug 30 kartų bu­vo su­si­tikęs su A.Ansch­la­gu ir už pa­slau­gas ga­vo 72 tūkst. eurų (250 tūkst. litų). R.Poe­te­ray prie­š teismą turėtų sto­ti Ny­der­lan­duo­se. Gau­tus kon­fi­den­cia­lius do­ku­ men­tus A.Ansch­la­gas per­duo­da­vo per slap­ta­vie­tes, ku­rias, Vo­kie­ti­jos žval­gy­bos duo­me­ni­mis, vėliau pa­ ša­lin­da­vo Ru­si­jos kon­su­la­to Bo­no­ je dar­buo­to­jai. Žvel­giant iš šo­no, su­tuok­ti­niai gy­ve­no įprastą gy­ve­nimą. Jie turė­ jo namą Mar­bur­ge, He­se­no žemė­je. A.Ansch­la­gas dir­bo vie­nam au­to­ mo­bi­lių tiekė­jui, o žmo­na bu­vo na­ mų šei­mi­ninkė. Ji bu­vo at­sa­kin­ga už ry­šio pa­lai­kymą su cent­ru Mask­vo­ je. Kiek­vieną ant­ra­dienį 6 val. ry­to ji sėsda­vo prie ra­di­jo im­tu­vo ir gau­ da­vo nu­ro­dy­mus iš tėvynės. A.Ansch­la­gas daž­nai lan­ky­da­vo­ si įvai­riuo­se po­li­ti­nių or­ga­ni­za­cijų ren­gi­niuo­se, kur ati­džiai klau­sy­da­ vo­si kalbė­tojų ir megz­da­vo pa­žin­tis su įta­kin­gais žmonė­mis. Kai ku­riuos

jų, pa­vyzd­žiui, bu­vusį Vo­kie­ti­jos kontrž­val­gy­bos va­dovą ir vieną bun­ des­ve­ro va­dovų, Ru­si­jos išorės žval­ gy­bos tar­ny­bai jis siūlė už­ver­buo­ti. V.Pu­ti­no šešė­lis

Ansch­la­gai į Vo­kie­ti­jos kontrž­val­ gy­bos aki­ratį pa­kliu­vo 2011 m. rug­ pjūtį, ga­vus in­for­ma­ci­jos iš JAV spe­cia­liųjų tar­nybų. Pro­ku­ro­ras Rol­fas Han­ni­chas teis­me pa­sa­ko­ jo, kad prie­š pat areštą su­tuok­ti­niai jau ruošė­si nu­trauk­ti veiklą. „Sun­ kumų ki­lo dėl to, kad kal­ti­na­mie­ji jau ruošė­si grįžti į Ru­siją ir mums ne­pa­ vy­ko ras­ti įro­dymų dėl jų veik­los iki 2008 m. Daug do­ku­mentų jau bu­ vo su­nai­kin­ta“, – sakė R.Han­ni­chas. Šis teis­mo pro­ce­sas int­ri­guo­ja ir tuo, kad šni­pai bu­vo at­si­ųsti į Vo­ kie­tiją ta­da, kai Dres­de­ne tar­na­vo tuo­me­tis KGB dar­buo­to­jas, o da­ bar Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas. Ru­si­jos už­sie­nio žval­gy­bos tar­ ny­ba in­for­ma­ci­jos apie įta­ria­mus sa­vo agen­tus ne­ko­men­tuo­ja. „Deuts­che Wel­le“, „Die Welt“ inf.

72

tūkst. eurų,

kaip įta­ria­ma, už pa­slau­gas ga­vo pa­pirk­tas Ny­der­landų dip­lo­ma­tas R.Poe­te­ray.

14

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

sportas Pergalė Panevėžyje

P.Guardiola dirbs Vokietijoje

Vilniuje žais T.Zubčičius

Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynes vakar Panevėžyje žaidė „Lietkabelis“ ir Klaipėdos „Neptūnas“. Uostamiesčio ekipa buvo akivaizdžiai pranašesnė, laimėjusi susitikimą 81:65 (17:22, 27:16, 13:10, 24:17). Iškovoję devintą pergalę po 12 rungtynių, klaipėdiečiai išliko antroje turnyrinės rikiuotės vietoje.

Miuncheno „Bayern“ futbolo klubas pareiškė, jog nuo liepos pradžios komandos vyriausiojo trenerio pareigose Juppą Heynckesą pakeis Pepe Guardiola, su „Barcelona“ (Ispanija) vienuolike pasiekęs įspūdingų pergalių. Pagal sutartį P.Guardiola garsiąją Vokietijos vienuolikę treniruos iki 2016 metų.

Šalies krepšinio vicečempionas „Lietuvos rytas“ rado pamainą į Milano „Emporio Armani“ (Italija) klubą išvykusiam puolėjui Leonui Radoševičiui. Vilniaus klubas pasirašė sutartį su 22 metų 212 cm vidurio puolėju kroatu Tomislavu Zubčičiumi. Nuo 2008 metų jis atstovavo Zagrebo „Cibona“ komandai.

Šiuolaikinei penkiakovei – nauja gyvybė

Dovana: A.Zadneprovskis (dešinėje) miesto merui V.Grubliauskui įtei-

kė šiuolaikinės penkiakovės vardinį ženklą.

Klaipėdos miesto vadovus aplankė Andrejus Zadneprovskis. Olimpinis vicečempionas ir bronzos medalio laimėtojas panoro, kad jo vaikystės ir jaunystės mieste atgimtų šiuolaikinė penkiakovė.

Sutiktuvės: KVK direktorius V.Kuznecovas (kairėje) ir pavaduotojas A.Mažeika (centre) svečius pasitiko re-

montuojamose baseino patalpose.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Penkiakovė turi tvirtas pozicijas Lietuvoje. Penkiakovininkai laimėjo medalius pastarosiose trijose olimpinėse žaidynėse. Vasarą vykusioje Londono olimpiadoje čempionės titulu lietuvius nudžiugino Laura Asadauskaitė. Edvinas Krungolcas Pekino žaidynėse iškovojo sidabrą.

Aš Kinijoje užėmiau trečiąją vietą, o 2004-aisiais Atėnuose tapau olimpiniu vicečempionu. Lietuvos sportininkų titulus pasaulio ir Europos čempionatuose, pasaulio taurės varžybose neįmanoma suskaičiuoti“, – pergales vardijo su aktyviuoju sportu 2010-aisiais atsisveikinęs A.Zadneprovskis. Anot tituluoto atleto, šiuolaikinė penkiakovė uostamiestyje kles-

tėjo praėjusio šimtmečio aštuntąjį dešimtmetį, kai 1974-aisiais tuometis Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys pakvietė Klaipėdoje dirbti kaliningradietį Viačeslavą Zadneprovskį. Meras Vytautas Grubliauskas ir vicemeras Vytautas Čepas garsiajam sportininkui ir jį atlydėjusiems Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentui Vaidui Ba-

rakauskui, generaliniam sekretoriui Viačeslavui Kalininui suteikė vilties, kad po daugmaž 20 metų uostamiestyje bus atgaivinta olimpinė sporto šaka. Tačiau pirmuosius žingsnius turi žengti iniciatoriai. Buvę šiuolaikinės penkiakovės treneriai Linas Valančius ir Jurijus Fedosejevas turi suburti vaikų grupes, o tuomet bus sprendžiami dviejų etatų įsteigimo klausimai.

Vytauto Petriko nuotr.

Po susitikimo su Klaipėdos vadovais, A.Zadneprovskis nuvyko į Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) baseiną, kuris galėtų būti jaunųjų penkiakovininkų treniruočių baze. Svečias liko patenkintas ja. Anot A.Zadneprovskio, baseinas idealus treniruotėms, negana to, pagalbinėse patalpose būtų galima rengti fechtavimo ir šaudymo pratybas.

Kautynės su serbų klubu vyks uostamiestyje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos „Dragūno“ rankininkų varžovas Europos „Iššūkio“ taurės turnyro aštuntfinalyje – Kragujevaco „Radnički Kragujevac“ klubas sutiko abejas rungtynes žaisti Lietuvoje.

Pagal tvarkaraštį pirmoji klaipėdiečių kova su serbais turėjo vykti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją Klaipėdoje, o atsakomoji akistata Serbijoje – po savaitės. „Susirašinėjome su varžovais. Iš pradžių jie siūlė abu susitikimus žaisti Serbijoje, tačiau mes atsisa-

kėme. Jei sutiktume, būtume pasmerkti pralaimėjimui, nes nesame tokie stiprūs, kad įveiktume serbus jų aikštelėje, – derybų užkulisius praskleidė klaipėdiečių vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas. – Vėliau serbai pasiūlė rungtyniauti tik Klaipėdoje, tačiau už tai, lyg kompensaciją, paprašė pinigų. Malonu, kad jie nebuvo „plėšikai“ – sulygome pakankamai nedidelę sumą. Paskaičiavę, kad kelionė į Serbiją klubo iždą patuštintų apie 30 tūkst. litų – mes savotiškai laimėjome: klaipėdiečiai dvi dienas – vasario 22 ir 23 – matys aukšto lygio rankinį, mes turėsime papildomą žaidėją – žiūrovus ir nereikės kankintis kelionėje.“

Anot trenerio, nors nacionaliniame čempionate šiandien serbai užima devintąją vietą, pralaimėjo trejas rungtynes paeiliui, tačiau jaučiasi, jog jie pasitiki savo jėgomis. Antrajame „Iššūkio“ taurės etape lietuvių varžovai be didesnio vargo du kartus parklupdė graikų „Pas Aeropos Edessas“ klubą – 38:25 ir 33:26. Klaipėdiečių kelias į aštuntfinalį buvo akivaizdžiai sunkesnis. Iš pradžių „Dragūnas“ laimėjo keturių komandų turnyrą Moldovoje, po to pateikė staigmeną pagal dviejų rungtynių sumą įveikę pajėgų Zaporožės ZTR (Ukraina) ekipą.

Paslaptis: A.Juškėnas viliasi, kad per mėnesį jam pavyks gauti varžo-

vų rungtynių vaizdo įrašų.

Artūro Morozovo nuotr.

19

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Apžavėtojas“.

Nora Roberts. „Apžavėtojas“. Paslaptingas gražuolis Lijamas Donovanas, kaip ir kiti jo giminės žmonės, pažymėtas lemties. Jam paklūsta gamtos stichijos, tačiau sielą užvaldęs nerimas nesileidžia lengvai numaldomas. Įsikūręs vaizdingoje vandenyno pakrantėje jis stengiasi priimti lemtingą sprendimą. Netikėtai jo vienatvę sudrumsčia netoliese apsigyvenusi anglų kalbos mokytoja Rovana Murai, atvykusi į nuošalią vietą išsiaiškinti, ko iš tiesų trokšta jos širdis. Lijamas supranta: norėdamas pelnyti žavios kaimynės meilę, turės atskleisti savo paslaptį. O gal ir Rovana nėra paprasta mergina?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 22 d.

Avinas (03 21–04 20). Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Kils puikių idėjų, tad skubėkite jas įgyvendinti. Tik nebūkite pernelyg pasitikintis savimi. Jautis (04 21–05 20). Ieškosite, kur galėtumėte atskleisti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Dvyniai (05 21–06 21). Jausite šeimos ir draugų palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų parama, ypač jei norite ką nors svarbaus kartu nuveikti. Atminkite, kad prisiimtus įsipareigojimus teks vėliau įvykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su brangiu žmogumi. Bet jei sugebėsite greitai susitaikyti, tai jūsų santykiams nepakenks. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių veiksmų jausitės prislėgtas. Manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Kivirčijantis galimas emocijų protrūkis. Mergelė (08 24–09 23). Nepatiks kitų žmonių idėjos, jeigu jos nors kiek prieštaraus jūsiškėms. Daugelis aplinkinių sumanymų jums apskritai atrodys kvaili. Jeigu tai tiesa, o jūsų vertinimai teisingi, tikrai galite ginčytis, bet jei ne, verčiau patylėkite. Svarstyklės (09 24–10 23). Laukia svarbūs ir įdomūs susitikimai. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti diplomatiškas. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu. Skorpionas (10 24–11 22). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė. Šaulys (11 23–12 21). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų ir partnerių. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite nuovargio ir nesustokite. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate energingas ir emocingas, tik nepraraskite savitvardos. Nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprastai. Vandenis (01 21–02 19). Galbūt klaidingai įvertinsite savo galimybes, dėl to apsiimsite daugiau darbų, nei galite įveikti. Gyvenime nebeliks vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate ir vertinate. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių akimirkų bendraudamas su artimais žmonėmis, sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savo jėgomis, o jei nepasiseks, galėsite prašyti draugų pagalbos.

Bibliotekoje – naujos knygos sutiktuvės Šiandien Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks Danieliaus Milašausko eilėraščių rinkinio „Rumbai“ – trieilių knygos pristatymas. Jame dalyvaus knygos autorius, vakarą ves poetas Dainius Sobeckis.

Klaipėdoje gyvenantis D. Milašauskas (g 1963) į poeziją įsiliejo sulaukęs gogeniško amžiaus

– 2009-aisiais uostamiestyje pasirodė jo pirmoji knyga „Smėlio raktai“. Iki tol jis studijavo Kaliningrado žuvininkystės institute, dirbo žvejybiniame laivyne mechaniku, tarnavo sovietinės kariuomenės pasienio dalinyje prie Kinijos sienos, baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, dirbo dėstytoju Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos katedroje, savaitraščio „Pajūrio verslas“ vy-

riausiuoju redaktoriumi, redagavo knygas. Rinkinys „Rumbai“ – antroji D.Milašausko knyga. Autoriaus teigimu, į ankštą japonų haiku formą įsprausta daug egzistencinės tiesos ir impresijos. Savo trieilių rinkinyje D.Milašauskas ieško naujų, klasikinio trieilio nepramintų takų. Neretai jo lakonikoje sutelpa kažkieno gyvenimas. Rinkinyje yra ne tik senriu ir haiku, bet ir koa-

nų bei kitokių trieilių. D.Milašausko nuomone, jo „Rumbus“ tiksliausiai reprezentuoja koanas „neplauk pasroviui / ir prieš srovę neplauk / plauk kur tau reikia“. Nors, anot poeto, „sermėgius Sokratas ir kviečia patyrinėti anapus, tačiau paklausykim tylos ir koanų, primirštų ir negirdėtų dainų, kol ateis mūsų laikas“. Knygos sutiktuvės – 17 val. „Klaipėdos“ inf.

Rinkinys: į savo antrąją knygą au-

torius sudėjo poetinius trieilius.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis šals ir pasnigs, rytiniuose rajonuose – gausiau. Šiandien bus 7–9 laipsniai šalčio, kai kur pasnigs. Penktadienį sniego tikimybė nedidelė, bet temperatūra kris dar žemiau: naktį numatoma 12–15, dieną 9–12 laipsnių šalčio.

Šiandien, sausio 17 d.

–9

–9

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–9

Šiauliai

–8

Klaipėda

Panevėžys

–9

Utena

–9

8.31 16.28 7.57

17-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 348 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.

Tauragė

–8

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –1 Brazilija +26 Briuselis –6 Dublinas +9 Kairas +21 Keiptaunas +28 Kopenhaga –5

kokteilis Skai­ty­to­ja at­si­dū­rė ak­la­vie­tė­je Mo­te­r is („Kok­tei­l iui“ ži­no­ma jos pa­ var­dė) pra­šė pa­dė­t i iš­siaiš­k in­t i, kur dė­t i se­nus vais­t us ar­ba to­k ius, ku­r ių ga­l io­ji­mo lai­kas grei­tai baig­sis. „Chi­r ur­gas prieš ope­ra­ci­ją iš­var­d i­jo me­di­ka­men­tus ir me­di­ci­nos prie­mo­ nes, ku­rias tu­riu tu­rė­ti, – įvy­k į pri­si­mi­ nė skai­ty­to­ja. – Ta­čiau vė­liau gy­dy­to­ jas pa­sa­kė, kad vi­so to ne­rei­kia, o vais­ tus su­teiks li­go­n i­nė. Nu­ne­šiau me­d i­ ka­men­tus at­gal į vais­ti­nę – ne­prii­ma. Ga­l io­ji­mo lai­kas tuoj tuoj baig­sis. Iš­ mes­t i ne­ga­l iu, nes ten an­t i­bio­t i­kai, švirkš­tai, la­ši­nės. O sirg­ti dau­g iau ne­ si­ruo­šiu. Tai kur vi­sa tai uti­li­zuo­ti?“

Londonas +1 Madridas +12 Maskva –8 Minskas –4 Niujorkas +4 Oslas –7 Paryžius –3 Pekinas +2

Praha –3 Ryga –7 Roma +9 Sidnėjus +37 Talinas –6 Tel Avivas +21 Tokijas +6 Varšuva –4

Vėjas

–8

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-10

-9

-9

-11

6

-12

-12

-13

-15

4

rytoj

šeštadienį

-13

-13

-14

4

1706 m. gi­mė JAV vals­ ty­bės vei­kė­jas, JAV po­ li­t i­kas ir moks­l i­n in­kas Ben­ja­min Frank­lin. 1835 m. Anykš­čiuo­se gi­ mė An­ta­nas Ba­ra­naus­kas, Sei­nų vys­k u­pas, poe­tas, poe­mos „Anykš­čių ši­le­lis“ au­to­rius. Mi­rė 1902 m. 1860 m. gi­mė ru­sų dra­ ma­t ur­gas An­to­nas Če­ cho­vas. Mi­rė 1904 m. 1863 m. gi­mė ru­sų teat­ ro re­for­ma­to­rius, re­ži­sie­ rius ir ak­to­rius Kons­tan­ ti­nas Sta­nis­lavs­kis.

60 Pers­pė­ji­mas: ne­mes­ki­te se­nų

vais­tų į šiukš­lių kon­tei­ne­rius – juos ga­li suės­ti gy­vu­liai.

Įsi­vaiz­duo­ja da­rąs ge­ra Va­kar „Kok­tei­l is“ ra­šė apie de­šim­te­ rio­pai pa­di­dė­ju­sias bau­das bra­ko­nie­ riams, nu­šau­sian­tiems be­brą, kiš­k į ar net brie­d į. Ne­ga­l iu su­pras­t i Ap­l in­kos ap­sau­gos mi­nis­te­r i­jos griež­tu­mo, – svars­tė daž­ nai šau­tu­vą į ran­kas pai­man­tis Gin­tas. – Kiek kiš­k iai ap­g rau­ž ia obe­lų, kiek šer­nai iš­k ni­sa bul­v ių, stir­nos nuė­da ko­pūs­t ų. Nuos­to­l iai – šim­tai tūks­tan­ čių li­t ų. Ap­l in­ko­s au­g i­n in­kai tu­rė­t ų ne baus­ti, o pa­dė­ko­ti, kad aš pa­ma­ž i­ nu grau­ž i­k ų ban­dą.“ Dar Gin­tas py­ko ir dėl, jo nuo­mo­ne, ne­ tei­sin­gai įver­tin­tų gy­v ū­nų. „Už ne­tei­sė­t ai nu­š au­t ą vil­k ą gre­s ia bau­da iki 3 tūkst. li­tų. Bet ir už nu­kau­ tą bar­su­ką bra­ko­n ie­r ių lau­k ia to­k ia pat bau­da. Ar tai tei­sin­ga – kur vil­kas, o kur kaž­koks bar­su­kas?“ – pe­č iais trau­kė vy­r iš­k is.

Ne­pas­to­vin­tiems ant ko­jų Pir­mą ant­rą pa­rą šal­čio pro­ce­dū­ros yra ge­r iau­sia prie­mo­nė, kai pa­sly­dus pa­tem­pia­mi raiš­čiai ar saus­gys­lės, kai yra krau­jos­r u­v ų (mė­ly­n ių). Ne­t in­ka spi­r i­to komp­re­sai. Kad su­tri­kus krau­ jo­ta­kai au­d i­n iai ne­t in­t ų ir ne­su­si­da­ ry­tų mė­ly­nės, pa­žeis­tą sri­t į rei­k ia su­ tvars­t y­t i. Šil­dy­mo pro­ce­dū­ros tin­ka tik 3–4 pa­rą po trau­mos.

Links­mie­ji tirš­čiai Žmo­na iš­vy­ko į ku­ror­tą. Po ke­lių die­ nų ra­šo vy­rui: – Vis vien my­l iu tik ta­ve! Vy­ras ne­si­blaš­ko, o at­ra­šo: – Na ir tu kol kas ge­r iau­sia! Čes­ka (397 719; o ar ži­no­te, ko­dėl Die­vas iš pra­džių su­kū­rė vy­rą, po to – mo­te­rį?)

30

1968 m. Vil­n iu­je mi­rė lie­tu­vių dai­ni­nin­kas bei var­go­n i­n in­k as Kip­ras Pet­raus­kas. 1991 m. Ri­chard Bren­ son ir Per Lindst­rand pir­mą kar­tą oro ba­lio­nu per­skri­do Ra­mų­jį van­ de­ny­ną. 1995 m. di­džiau­sias per 70 me­tų že­mės dre­bė­ji­ mas Ja­po­n i­jo­je su­g rio­ vė Ko­bę ir ki­tus va­ka­ri­ nės da­lies mies­tus: žu­vo dau­giau nei 5 000 žmo­ nių, nuo­sto­liai vir­ši­jo 85 mlrd. do­le­rių.

Ki­ni­jo­je lai­mės už pi­ni­gus ne­nu­si­pirk­si Ki­ni­jos su­per­tur­tin­gie­ji ken­čia dėl spau­di­mo, ku­rį pa­ti­ria dėl sa­vo tur­tų, ir yra ma­žiau lai­min­gi už pa­ pras­tus mi­li­jo­nie­rius, ro­do tur­tuo­ lių są­ra­šus su­da­ri­nė­jan­čio žur­na­ lo ty­ri­mas.

64,4 59,3

50 40

Beatričė, Daujotas, Dovainis, Leonilė, Merūnas, Rozelina, Vida

1962 m. gi­mė ka­na­die­ čių ak­to­r ius Jim Car­ rey, at­l i­kęs vaid­me­nis po­pu­lia­riais ta­pu­siuo­ se fil­muo­se „Bu­kas ir bu­kes­nis“, „Kau­kė“.

80 70

Vardai

sausio 17-ąją

Rytas

-16

Vilnius

Marijampolė

4–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–7

–8

34,5

40,3 34,1

20

30 16,6

14,5

10

20,1

16,4

12,6 6,2

0 „Vakarų ekspresas“

„15min“

„Lietuvos rytas“

„Respublika“

„Vakaro žinios“

Pagal TNS LT tyrimų duomenis 2012 ruduo

„Kuo tur­tin­ges­nis esi, tuo ma­žiau esi lai­min­gas“, – da­ro iš­va­dą „Hu­ run Re­port“, ap­klau­sęs dau­giau kaip 500 ki­nų mi­li­jo­nie­rių. Mi­li­jo­nie­riais bu­vo lai­ko­mi žmo­ nės, ku­rių as­me­ni­nis tur­tas ver­ti­ na­mas 10 mln. jua­nių (1,6 mln. do­le­rių) ar dau­giau, o su­per­tur­tuo­ liais tie, ku­rių tur­tas ver­ti­na­mas 10 kar­tų di­des­ne su­ma. Į ty­ri­mą bu­vo įtrauk­ti 69 jų. „Pi­ni­gai tau at­ne­ša ir pro­ble­ mų“, – sa­kė „Hu­run Re­port“ įkū­ rė­jas Ru­per­tas Hoo­ge­wer­fas. Be­veik 30 pro­c. ap­klaus­tų­jų sa­kė, kad ne­ga­li su­de­rin­ti dar­bo ir gy­ve­ ni­mo. Dau­giau kaip pu­sė iš­gy­ve­no dėl to, kad la­bai ma­žai lai­ko pra­lei­ džia su šei­ma. Kal­bant apie ge­rą sa­vi­jau­tą, dau­ giau kaip ket­vir­ta­da­lis ne­si­džiau­ gė sa­vo svei­ka­ta, o dau­giau kaip treč­da­lis ma­nė, kad ne­pa­kan­ka­ mai spor­tuo­ja. Ki­nų mi­li­jo­nie­riai dar­bo sa­vai­tę mie­ga vi­du­ti­niš­kai tik po 6,6 val. per nak­tį, o maž­daug 27 pro­c. jų – ma­žiau nei še­šias va­lan­das. Mi­li­jo­nie­riai vy­rai ir mi­li­jo­nie­rės mo­te­rys kai ku­riuos da­ly­kus ver­ti­ na skir­tin­gai. Vy­rai sa­vo kom­pa­ni­jų įstei­gi­mą lai­ko lai­min­giau­sia gy­ve­ni­mo aki­ mir­ka, o mo­te­rys į pir­mą­ją vie­tą iš­ kė­lė įsi­my­lė­ji­mą. Tos mi­li­jo­nie­rės, ku­rios tur­tus su­si­kro­vė pa­čios, daž­niau bū­na iš­si­sky­ru­sios, – iš vi­so 35 pro­c. jų yra iš­si­sky­ru­sios ar ne­te­kė­ju­sios. Iš­sis­ky­ru­sių ar ne­ve­du­sių mi­li­jo­ nie­rių vy­rų yra dvi­gu­bai ma­žiau. BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.