2013-01-21 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, SAUSIO 21, 2013

www.kl.lt

=6?:.162;6@ @.B@6<

16 (19 619)

9

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Žvejai prieťinasi perťamai

Tur­gaus priei­gų pre­kei­viams skel­bia­mas ka­ras.

Po įkaitų vadavimo operacijos AlŞyre smėlis nusidaŞė krauju.

Miestas 2p.

Pasaulis 8p.

Žvejų kova dėl kvotų nesibaigia.

Ĺ˝uvininkystÄ—s departamen to prie Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos valdinin kai tikina, kad gina ĹžvejĹł interesus. TaÄ?iau ĹžvejĹł atstovai juos vadina melagiais, nes 80 proc. ĹĄprotĹł ir strimeliĹł kvotĹł supla nuota atiduoti vienai Ĺžvejybos ÄŻmonei.

monopolijai

Vidmantas Matutis

ÄŽvardinama, kad tokia v.matutis@kl.lt tvarka, kokiÄ… savo ÄŻsakymu patvir tino buvÄ™s ministras K.Starkevi Ministrui Ĺžvejai nerĹŤpi? Ä?ius paĹžeidĹžia konkurencijÄ… – jai Skubos tvarka, neatsiĹžvel nepritagus ÄŻ Ĺžve- rÄ— Konkurenci jos taryba, tai kertasi jĹł pastabas, nauja ĹĄprotĹł ir strime- su Konstituci ja ir kelia abejoniĹł dÄ—l liĹł kvotĹł skirstymo tvarka, pareng- teisingumo prin cipĹł. ta koncesijos pagrindu, kai kvotos atiduodamos Ĺžvejams 10 me tĹł, bu- IĹĄ ES nÄ—ra prievar tos vusio ĹžemÄ—s ĹŤkio minist ro Kazio „Stumiant“ nau jÄ…jÄ… kvotĹł skirsStarkeviÄ?iaus ÄŻsakymu bu vo pasi- tymo tvarkÄ… ar ba raĹĄyta paskutinÄ—mis jo dar kvotĹł ÄŻteisinibo mi- mÄ… koncesijos pagrindais bendnisterijoje dienomis. rovÄ—ms 10 me tĹł, pa grin Dabartinis ĹžemÄ—s ĹŤkio mi di niu nistras argumentu iki ĹĄiol laikyta teigiVigilijus Jukna tÄ… tvarkÄ… sustabdÄ—. nys, kad tai diegti numato EuroJis kvietÄ— Ĺžvejus pasikalbÄ— ti, plana- pos SÄ…junga. vo pats atvykti ÄŻ KlaipÄ—dÄ…. D.Nienius netgi priekaiĹĄ tavo Ĺžvejams, kad ĹĄie nevaĹžiuo jantys kartu su juo ÄŻ BriuselÄŻ, ne IĹĄ 12 Baltijos jĹŤrokovojantys uĹž ĹžvejĹł interesus, todÄ—l su jais je ĹžvejojanÄ?iĹł bendsudÄ—tinga diskutuoti, jie roviĹł net 9 oficialiai tys situacijos Europoje. neĹžinanĹ˝vejĹł nuomone, Ĺ˝uvinin raĹĄtu pasisakÄ— prieĹĄ kystÄ—s departamento direktorius, kalbÄ—naujÄ… jÄ… kvotĹł skirsdamasis su jais, neturÄ— tĹł uĹžimti mokytojo ar dÄ—stytojo tymo tvarkÄ…. pozicijos, nes Ĺžvejai esantys pa kankamai iĹĄsilavinÄ™ ĹžmonÄ—s. DÄ—l kon cesijos Europos SÄ…jungoje dar te Likus maĹžiau nei valan bevyksta dai iki diskusijos. JÄ… bu vo planuota diegsusitikimo ministras pra neĹĄÄ—, kad ti nuo 2013 me tĹł pabaigos. TaÄ?iau neatvyks. Europos Parlamento Ĺžuvi ÄŽ susitikimÄ… atsiĹłsti Ĺ˝uvinin ninkyskys- tÄ—s komitetas pasiĹŤ tÄ—s departamento atstovai lÄ— Ĺžuvininkys– tie pa- tÄ—je apskritai nediegti koncesijos ir tys, kurie skubos tvarka parengÄ— kiekvienai ĹĄaliai priimti savo menaujÄ…jÄ… koncesijos tvarkÄ…, ÄŻteisi- todikÄ…, kaip pa skirstyti Ĺžvejybos nanÄ?iÄ… 80 proc. visĹł ĹĄpro tĹł ir stri- kvotas. meliĹł kvotĹł perleidimÄ… 10 metĹł Lietuvos ĹžuvininkystÄ—s pro vienai ÄŻmonei. duktĹł gamintojĹł asociacijos pir Neatsitiktinai susitikime mininĹžvejai kas Alfonsas Bar gaila pastebÄ—jo, klausÄ— Ĺ˝uvininkystÄ—s depar tamen- kad kitose vals tybÄ—se tik maĹžesto direktoriaus Dariaus Nie niaus: niÄ…jÄ… dalÄŻ Ĺžvejybos kokiĹł ĹžvejĹł interesus jis gi kvotĹł planuona? jama skirstyti koncesijos Ĺ˝vejus nuliĹŤdino naujojo pagrinĹžemÄ—s du. DaugybÄ— pa vyzdĹžiĹł ÄŻrodÄ—, kad ĹŤkio ministro elgesys. K.Star kevi- koncesija naudos neatneĹĄÄ—. PavyzÄ?ius pripaĹžino, kad nÄ—ra labai iĹĄ- dĹžiui, estai nu mato koncesijos pamanantis ĹžuvininkystÄ™, nes esan- grindu skirstyti tik apie 20 proc. tis ĹŤkininkas. Galima ver tinti, kad Ĺžvejybos kvo tĹł. V.Jukna taip pat pademonst ra„ŽuvininkystÄ—s departa vo abejones Ĺžvejams, pa mensikvietÄ™s tas ÄŻvarÄ— save ÄŻ kampÄ…. Negirdima juos ÄŻ susitikimÄ… – tarsi su vedĹžio- daugumos Ĺžve jĹł pozicijos, o ginajo ir pametÄ—. ma vienos bendrovÄ—s po IĹĄ 12 Baltijos jĹŤroje Ĺžvejo zicija. Jei janÄ?iĹł tokia tvarka, kokiÄ… pasiraĹĄÄ— K.StarbendroviĹł net 9 oďŹ cialiai raĹĄtu pa- keviÄ?ius, bĹŤtĹł diegiama, milijonai sisakÄ— prieĹĄ naujÄ…jÄ… kvotĹł skirsty- subyrÄ—tĹł ÄŻ vie nÄ… kiĹĄenÄ™. NebeliktĹł mo tvarkÄ…. Nepaisant to, tvarka ir ĹžvejĹł, neberei kÄ—tĹł ir Ĺ˝uvininkystoliau stumiama „buldozeriniu“ tÄ—s departamento“, – principu. ď Ž Situacija: TNbQfaV pastebÄ—jo A.Bargaila. ZR[XR` aN]\ [b\`a\YV[TN WN` V a\YVZVNb`VĂş 8YNV]Ă›Q\WR

Ĺ iandien priedas

Nu­tei­sÄ— uĹž rÄ—Ş­tÄ… kal­bÄ… Tei­sin­gu­mas ar jo gri­ma­sos vyk­do­mi mō­sĹł ĹĄa­ly­je – svars­ to klai­pÄ—­die­tis pen­ si­nin­kas Pla­to­nas Iva­no­vas, ku­ris uĹž kal­bÄ… so­di­nin­kĹł su­si­rin­ki­me bu­vo ap­skĹłs­tas bend­ri­ jos pir­mi­nin­ko. Vie­ nas teis­mas jÄŻ pri­pa­ Ĺži­no kal­tu, o ki­tas iť­ tei­si­no.

10

Kaina 1,30 Lt _RTV\[Ăş _RVXVN ]YbXQfaV

NaVQb\aV Ă&#x; NbXPV\[Ă– CVQZN[a\ :NabĂ˜V\ [b\a_

„Kai rei­kÄ—­jo teik­ti ata­skai­ tas, bu­vau kaŞ­koks suir­zÄ™s.“ Klai­pÄ—­dos ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka tei­si­no­si, ko­dÄ—l rin­kÄ—­jams jau ant­ri me­tai yra sko­lin­gas ata­skai­tÄ… apie sa­vo dar­bus.

4p.

Po­li­ti­kai ignoruoja ata­skai­tas Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Mies­to ta­ry­bos na­riai jau pra­de­ da teik­ti ata­skai­tas, kÄ… nu­vei­kÄ— praÄ—­ju­siais me­tais. Ta­Ä?iau yra to­ kiĹł, ku­rie rin­kÄ—­jams neat­sis­kai­ tÄ— dar ir uĹž 2011 m. Da­lis po­li­ti­kĹł tvir­ti­no, jog ata­skai­tos ne­teiks ir ĹĄie­met.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Pa­si­sa­kÄ— per su­si­rin­ki­mÄ…

„Pen­ke­rius me­tus ne­tu­riu ra­my­bÄ—s. ÄŽro­di­nÄ—­da­mas sa­vo tei­sy­bÄ™ pa­si­li­ go­jau, vÄ—­Şiu sir­gu­siai Ĺžmo­nai ĹĄi is­ to­ri­ja pa­grau­ŞÄ— svei­ka­tÄ… ir nu­va­rÄ— ÄŻ ka­pus. Ma­no na­muo­se jau su­si­kau­ pÄ— du pil­ni la­ga­mi­nai po­pie­riĹłâ€œ, – guo­dÄ—­si 76 me­tĹł P.Iva­no­vas. Dau­gy­bÄ™ me­tĹł Ĺ˝iau­kĹł kai­me so­ do skly­pÄ… tu­rin­tis vy­ras pa­sa­ko­ jo per sa­vo gy­ve­ni­mÄ… dir­bÄ™s ne tik pa­pras­tu dar­bi­nin­ku, bet ir Ä—jÄ™s at­ sa­kin­gas pa­rei­gas bei tu­rÄŻs ne­men­ kÄ… iť­si­la­vi­ni­mÄ…. To­dÄ—l no­rÄŻs, kad vi­sur vy­rau­tĹł tvar­ka, o kiek­vie­nas ofi­cia­liĹł as­me­nĹł poel­gis bō­tĹł tei­ siť­kai pa­grÄŻs­tas ir mo­ty­ vuo­tas.

4

Nu­si­Şen­gÄ— ke­tu­ri po­li­ti­kai

„„Ko­va: po pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­muo­se lai­mÄ—­tos ko­vos P.Iva­no­vas Ä—mÄ—­si pa­ts gi­lin­tis ÄŻ ÄŻsta­ty­mĹł ving­ry­ bes ir gin­tis nuo ne­tei­sy­bÄ—s teis­muo­se. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­teik­ti me­ti­nes veik­los ata­skai­ tas uos­ta­mies­Ä?io ta­ry­bos na­rius ÄŻpa­rei­go­ja veik­los reg­la­men­tas. Pris­ta­ty­tas ata­skai­tas sek­re­to­ria­to dar­buo­to­jai pa­skel­bia vie­ťai sa­vi­ val­dy­bÄ—s tink­la­la­py­je. Taip klai­pÄ—­ die­Ä?iai ga­li su­Şi­no­ti, kÄ… konk­re­Ä?iai nu­vei­kÄ— kiek­vie­nas jĹł rink­tas mies­ to po­li­ti­kas. Ta­ry­bos na­riai pa­gal nu­sta­ty­tÄ… tvar­kÄ… praÄ—­ju­siĹł me­tĹł sa­vo veik­los ata­skai­tas pri­va­lo pa­teik­ ti iki ba­lan­dĹžio 1 d.

4

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMŲ PIRMAS ETAPAS

Rinkite finalo dalyves Daugiau informacijos 5 p.

2

PIRMADIENIS, SAUSIO 21, 2013

miestas „Žal­gi­ris“ bu­vo stip­res­nis

„Dra­gū­nas“ įvei­kė dzū­kus

Klai­pė­die­čiai – pa­jė­ges­ni

Klai­pė­dos „Nep­tū­no“ krep­ši­nin­ kai, va­kar Kau­ne 87:111 nu­si­lei­ dę „Žal­gi­riui, pa­ty­rė 11-ąjį pra­lai­ mė­ji­mą Vie­nin­go­sios ly­gos tur­ ny­re. De­šim­tą per­ga­lę iš­ko­vo­ję „Žal­gi­rio“ žai­dė­jai B gru­pė­je uži­ ma ant­rą­ją vie­tą. Klai­pė­die­čiai, lai­mė­ję vos kar­tą, yra de­vin­ ti. Jie len­kia be per­ga­lių esan­čią Mins­ko „Cmo­ki“ ko­man­dą.

Lie­tu­vos ran­ki­nio ly­gos čem­ pio­na­to 12-aja­me tu­re per­ga­lę iš­ko­vo­jo čem­pio­nai – Klai­pė­ dos „Dra­gū­no“ ran­ki­nin­kai, na­ mie 31:23 (13:11) įvei­kę Va­rė­ nos „Ūlos“ eki­pą. Dau­giau­sia įvar­čių nu­ga­lė­to­jams pel­nė Ta­ das Stan­ke­vi­čius – 5, Ed­vi­nas Vo­rob­jo­vas, Be­nas Pet­rei­kis ir Graž­vy­das Juš­ka – po 4.

„At­lan­to“ fut­bo­li­nin­kai kont­ro­li­ nė­se rung­ty­nė­se Ma­ri­jam­po­lė­ je nu­ga­lė­jo Len­ki­jos 2-ojo­je ly­ go­je rung­ty­niau­jan­čią Su­val­kų „Wig­ry“ eki­pą 3:2. Du įvar­čius į var­žo­vų var­tus įmu­šė Si­mas Juš­ka, vie­ną – Klau­di­jus Ups­ tas. Len­kai lai­mė­jo pir­mą­jį kė­li­ nį, ta­čiau po per­trau­kos „At­lan­ to“ per­sva­ra ne­kė­lė abe­jo­nių.

Verslo pulsas Kon­sul­ta­ci­jos. Sau­sio 22 d. 10.30 val. te­r i­to­r i­nės dar­b o bir­žos Klai­p ė­dos sky­riaus Jau­ni­mo dar­bo cent­re (Aukš­ to­ji g. 12) Klai­pė­dos re­gio­no Ka­ro prie­ vo­lės ir komp­lek­ta­vi­mo sky­riaus spe­ cia­lis­tas pri­sta­tys pra­ne­ši­mą apie pro­ fe­si­nę ka­r i­nę tar­ny­bą ir teiks in­d i­v i­ dua­lias kon­sul­ta­ci­jas Jau­ni­mo dar­bo cent­ro lan­ky­to­jams ir dar­bo bir­žo­je re­ gist­ruo­tiems as­me­nims. Se­mi­na­ras. Sau­sio 24 d. 13 val. vieš­bu­ ty­je „Am­ber­ton“ vyks se­mi­na­ras „Bal­ ta­ru­si­ja – vers­lo plėt­ros ga­l i­my­bės ir per­spek­ty­vos“. Ren­gi­nys skir­tas įmo­ nėms, be­si­do­min­čioms vers­lo par­tne­ rių paieš­ka, eks­por­tu ir ga­li­my­bė­mis plė­to­ti vers­lą Bal­ta­ru­si­jo­je. Se­mi­na­rą or­ga­ni­zuo­ja vie­šo­ji įstai­ga „Vers­li Lie­ tu­va“ ir Klai­pė­dos pre­k y­bos, pra­mo­ nės ir ama­tų rū­mai.

Smul­kių­jų ir vi­du­ti­ nių vers­li­nin­kų at­ sto­vai Klai­pė­do­ je pa­si­ren­gę iš­gui­ti tur­gaus priei­gų pre­ kiau­to­jus. Esą jie su­da­ro ne­są­ži­nin­ gą kon­ku­ren­ci­ją tur­gavietėje dir­ban­ tiems žmo­nėms.

Ne­ly­gy­bė: tur­gaus priei­go­se pre­kiau­jan­tys žmo­nės daž­niau­siai jo­kių mo­kes­čių už pre­ky­bą ne­mo­ka.

Kon­kur­sas. Lie­tu­vos pre­k y­bos, pra­ mo­nės ir ama­tų rū­mai kvie­čia ša­lies įmo­nes da­ly­vau­ti kon­kur­se „Lie­tu­vos eks­por­to pri­zas 2012“. Kon­k ur­se ga­ li da­ly­vau­ti vi­sos Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ tos ga­my­bos ar pa­slau­g ų eks­por­to įmo­nės bei ki­tos su už­sie­nio pre­ky­ba su­si­ju­sios ins­ti­tu­ci­jos, ne­prik­lau­so­mai nuo jų na­rys­tės rū­muo­se, aso­cia­ci­jo­ se, kon­fe­de­ra­ci­jo­se ar ki­tuo­se su­si­vie­ ni­ji­muo­se. Kar­tą ap­do­va­no­tos įmo­nės ga­li vėl da­ly­vau­ti kon­kur­se, t.y. pre­ten­ duo­ti į ap­do­va­no­ji­mus, tik po ket­ve­rių me­tų. Kon­kur­so pa­raiš­kų lau­kia­ma iki š. m. sau­sio 25 d. Pri­zas bus tei­kia­mas va­sa­rio 8 d. 13 val. Vil­niu­je, Vy­riau­sy­ bės rū­muo­se. Ne­dar­bas. 2013 m. sau­sio 1 d. ša­lies te­ ri­to­r i­nė­se dar­bo bir­žo­se bu­vo re­g ist­ ruo­ta 210,2 tūkst. be­dar­bių ar­ba 11,4 pro­c. vi­sų ša­lies dar­bin­go am­žiaus gy­ ven­to­jų. Be­dar­bių da­lis nuo dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų, pa­ly­gin­ti su 2012 m. gruo­džio 1 d., au­go 0,4 pro­c. punk­ to, bet tai 0,6 pro­c. punk­to ma­žiau ne­ gu 2012 m. sau­sio 1 d. Sau­sio 1 d. ša­ly­ je bu­vo re­g ist­r uo­ta 110,3 tūkst. ne­tu­ rin­čių dar­bo vy­rų ir 99,8 tūkst. mo­te­ rų. Jau­nų iki 25 m. am­žiaus be­dar­bių sau­sio 1 d. ša­ly­je bu­vo re­gist­ruo­ta 25,4 tūkst. Jau­nuo­l iai su­da­ro 12,1 pro­c. vi­ sų be­dar­bių. Jau­ni­mo ne­dar­bo ro­dik­ lis gruo­džio pa­bai­go­je bu­vo 6,7 pro­c. ša­lies 16–24 m. am­žiaus as­me­nų. Pa­ro­da. Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­ nės ir ama­tų rū­mai 2013 m. ge­g u­žės 30 d. – bir­že­l io 1d. Klai­pė­dos „Švy­tu­ rio“ are­no­je jau ant­rą kar­tą rengs tarp­ tau­ti­nę Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ ki­mų pa­ro­dą. Pa­ro­dos me­tu taip pat vyks tarp­tau­ti­nė vers­lo kon­tak­tų mu­ gė bei tarp­tau­ti­nis trans­por­to ir lo­gis­ti­ kos fo­ru­mas. Tarp­tau­ti­nės Va­ka­rų Lie­ tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­dos tiks­ las – po vie­nu sto­gu su­bur­ti bei pri­sta­ ty­ti Lie­tu­vos ir už­sie­nio sve­čiams Lie­ tu­vos ga­min­to­jus, ska­tin­ti vers­lo au­gi­ mą ir plėt­rą į už­sie­nio rin­kas. 2012 m. pa­ro­do­je pri­si­sta­tė 106 ga­my­bos bei pa­slau­gų įmo­nės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pre­kei­viams nori skelbti karą As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Smul­kių­jų ir vi­du­ti­nių vers­li­nin­kų ta­ry­bos po­sė­dy­je bu­vo spren­džia­ ma dėl lai­ki­nų­jų pre­ky­bos vie­tų iš­ dės­ty­mo prie tur­ga­vie­čių, dis­ku­ tuo­ja­ma, ar jos rei­ka­lin­gos ir koks tu­ri bū­ti at­stu­mas nuo jų iki tur­ga­ vie­čių. Lie­tu­vos smul­kių­jų vers­li­ nin­kų ir pre­ky­bi­nin­kų aso­cia­ci­ jos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­ko Do­na­to Bo­ty­riaus įsi­ti­ki­ni­mu, leis­ti pre­kiau­ti tur­gaus priei­go­se mais­to pro­duk­tais ir gė­lė­mis – ne­lo­giš­ka. Esą tie žmo­nės, ly­gi­nant su lau­ ko pre­ky­ba tur­gu­je, pre­kiau­ja be jo­kių lei­di­mų ar­ba už lei­di­mus su­

mo­ka ke­lis kar­tus ma­žiau nei tur­ gaus pre­kiau­to­jai. Esą pa­sta­rie­ji dėl ne­ly­gios kon­ku­ren­ci­jos lie­ka vi­siš­ kai be pel­no. „Juk iš tur­gu­je pre­kiau­jan­čių ima­mi kur kas di­des­ni mo­kes­čiai, tai yra disk­ri­mi­na­ci­ja tų žmo­nių at­žvil­giu“, – tei­gė D.Bo­ty­rius. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­ jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­ sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Ri­man­tas Ar­mo­nas ti­ki­no, kad prie tur­ga­vie­čių lei­di­mai lai­ki­ na­jai pre­ky­bai ne­par­duo­da­mi. Va­ di­na­si, tie žmo­nės pre­kiau­ja be jo­ kių lei­di­mų ir ne­le­ga­liai. „Šven­čių die­no­mis net gė­lių ne­ lei­džia­me par­da­vi­nė­ti prie tur­gaus,

te­gul ei­na pre­kiau­ti į pa­čią tur­ga­ vie­tę, to­kia nuo­sta­ta jau yra dau­ge­lį

Leis­ti pre­kiau­ti tur­ gaus priei­go­se mais­to pro­duk­tais ir gė­lė­mis – ne­lo­giš­ka.

me­tų“, – tvir­ti­no R.Ar­mo­nas. Šven­čių me­tu yra nu­ma­ty­ta 16 vie­tų Klai­pė­do­je, kur ga­li­ma pre­ kiau­ti gė­lė­mis, ta­čiau nė vie­na jų nė­ra prie tur­gaus. Iki 8 kv. m pre­ ky­bos vie­ta die­nai kai­nuo­ja 6 li­tus.

Ne­le­ga­lius pre­kiau­to­jus kont­ro­ liuo­ja po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jos Kris­ti­nos Vin­ti­ lai­tės tei­gi­mu, dar prė­ju­sį pa­va­ sa­rį bu­vo žo­di­nis su­ta­ri­mas, at­si­ žvel­giant į sun­kų lai­ko­tar­pį, „kol kas neuž­siim­ti azar­tiš­ka ši­tų pre­ kei­vių vai­ky­mo kam­pa­ni­ja“. „Kal­bė­ta, kad bū­tų ga­li­ma įtei­ sin­ti spe­cia­liai tam skir­tas vie­tas, ku­rios ne­kai­nuo­tų rank­dar­bius ar pa­čių užau­gin­tas dar­žo­ves par­da­ vi­nė­jan­tiems as­me­nims. Ma­ny­ čiau, kad tai bū­tų hu­ma­niš­ka tų žmo­nių, ku­rie ne vers­lu už­sii­ma, bet ban­do iš­gy­ven­ti, at­žvil­giu“, – įsi­ti­ki­nu­si K.Vin­ti­lai­tė.

Mies­to vi­zi­jo­je – nau­ja gat­vė Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia svars­to, kaip tu­rė­tų bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mas eis­ mas, re­konst­ra­vus pi­lia­vie­tę. Ma­ no­ma, kad rei­kė­tų pra­pla­tin­ti Pi­ lies gat­vę, jo­je įreng­ti po­že­mi­nes pe­rė­jas, įreng­ti dau­giau vie­tų au­ to­mo­bi­liams.

Trans­por­to or­ga­ni­za­vi­mo sche­ mą te­ri­to­ri­jo­je tarp Pi­lies gat­vės, bend­ro­vės „Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­ la“, uos­to ak­va­to­ri­jos ir Da­nės upės svars­tė Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja. Pa­gal pa­reng­tą pla­ną pa­grin­di­nis įva­žia­vi­mas į pi­lia­vie­tę iš­lik­tų to­je pa­čio­je vie­to­je, kur yra da­bar. Gat­

vė, ve­dan­ti į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­ na­lą, bū­tų re­konst­ruo­ta. Ji tap­tų dvie­jų juos­tų. Da­bar ši gat­vė ne­ tu­ri pa­va­di­ni­mo. Jai siū­lo­ma su­ teik­ti Tvir­to­vės var­dą. Pa­gal pa­reng­tą pla­ną prie bend­ro­vės „Bal­ti­jos lai­vų sta­ tyk­la“ tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­ta ke­ tu­rių aukš­tų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mo aikš­te­lė. Sa­vi­val­dy­bė pla­no ren­gė­jų pra­šė įver­tin­ti ga­li­my­bę pra­pla­tin­ti Pi­ lies gat­vę iki še­šių eis­mo juos­tų, ta­čiau su­lauk­ta kul­tū­ros sau­go­to­jų pa­si­prie­ši­ni­mo. Ne­pai­sant to, pla­ ne pa­lik­ta ga­li­my­bė atei­ty­je tai įgy­ ven­din­ti. Pa­gal pla­ną Pi­lies gat­vė­je nu­ ma­to­ma įreng­ti dvi po­že­mi­nes

Ne­si­keis: nu­ma­to­ma, kad įva­ža į at­nau­jin­tą pi­lia­vie­tę iš­liks to­je pa­čio­

je vie­to­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pe­rė­jas. Siū­lo­ma, kad vie­na ga­ lė­tų at­si­ras­ti ties Teat­ro aikš­ te, ki­ta – Pi­lies, Dar­žų bū­si­mos Tvir­to­vės gat­vės san­kry­žo­je. At­ nau­jin­ti nu­ma­ty­ta ir Pi­lies gat­vė­ je jau esan­čią po­že­mi­nę pės­čių­ jų pe­rė­ją. Sau­gaus eis­m o ko­m i­s i­j os na­ riai sua­b e­j o­j o, ar Pi­l ies gat­v ė­

je rei­k ia tri­j ų po­ž e­m i­n ių pe­r ė­j ų. Ren­g ė­jai įsi­t i­k i­n ę, jog tai bū­t i­n a, jei gat­v ę tek­t ų pla­t in­t i iki še­š ių juos­t ų. Pa­gal pla­ną nu­ma­ty­ta nu­griau­ti ir du pa­sta­tus – spor­to sa­lę ir bu­ vu­sį kont­ro­lės po­stą. Vie­to­je jų bū­ tų įreng­tos au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tos.

3

PIRMADIENIS, SAUSIO 21, 2013

miestas Pris­pau­dė ran­ką

Skun­dė­si su­ša­li­mu

Po pa­žin­ties – va­gys­tė

Mies­to au­to­bu­so vai­ruo­to­jui per anks­ti už­da­rius du­ris, 85 me­ tų klai­pė­die­tei bu­vo pri­spaus­ta ran­ka. Ne­lai­mė įvy­ko penk­ta­die­ nį po pie­tų ties Kre­tin­gos gat­vės 25 na­mu. Kre­tin­gos gat­vės gy­ ven­to­jai lū­žo žas­ti­kau­lis. Ji gy­do­ ma li­go­ni­nė­je. Au­to­bu­są vai­ra­vo 52 me­tų vy­ras. Paim­tas jo krau­ jo mė­gi­nys blai­vu­mui nu­sta­ty­ti.

Spau­džiant šal­čiui, sa­vait­ga­ lį uos­ta­mies­čio grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai sulaukė 15 iš­ kvie­ti­mų dėl bend­ro kū­no su­ša­ li­mo. Dau­giau­sia į juos krei­pė­ si be­na­miai. Su­ša­li­mu skun­dė­si ir al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų pa­dau­gi­nę bei vie­šo­se vie­to­se pri­gu­lę as­ me­nys. Mir­čių dėl šal­čio uos­ta­ mies­ty­je sa­vait­ga­lį ne­bu­vo.

Klai­pė­dos po­li­ci­ja ieš­ko nuo­ trau­ko­je už­fik­suo­tos mo­ters, ku­ri, kaip įta­ria­ma, ap­vo­gė uos­ta­mies­čio gy­ven­to­ją. Klai­ pė­die­tis gruo­džio 14 d. apie 15 val. prie pre­ky­bos cent­ro „Ak­ ro­po­lis“ su­si­pa­ži­no su mo­te­ri­ mi. Ją par­si­ve­dė na­mo. Įta­ria­ ma, kad čia ji iš vy­ro striu­kės ki­še­nės pa­vo­gė 900 li­tų.

Klai­pė­die­čius nu­kė­lė į praei­tį Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos 90-osioms me­ti­nėms skir­ti ren­gi­niai tę­ sė­si ir sa­vait­ga­lį. Šal­čio ir var­go ne­pa­bū­gu­sie­ji lei­do­si į nak­ti­nį žy­gį, Teat­ro aikš­tė­je vy­ko įspū­din­ga pran­cū­zų pre­fek­tū­ros štur­mo ins­ce­ni­za­ci­ja.

Šal­tis ne­si­kan­džio­jo

Nuk­ly­do nuo marš­ru­to

Į žy­gį su­si­rin­ko vi­sų ka­riuo­me­ nės rū­šių at­sto­vai, skau­tai, šau­ liai, me­džio­to­jai, ke­liau­to­jai, pa­ vie­niai pa­trio­tai, bū­re­liai bi­čiu­lių, uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kai, moks­ lei­viai. Skam­bė­jo skir­tin­gos tar­ mės, į nak­ties žy­gį su­si­ren­gė at­ vy­kė­liai iš vi­sų Lie­tu­vos re­gio­nų. Su šei­mi­nin­kais į to­li­mą ke­lią ėjo ke­li šal­čio ne­bi­jan­tys ke­tur­ko­jai au­gin­ti­niai. Net pil­na­me­tys­tės dar ne­su­lau­kę skau­tai ti­ki­no, kad at­stu­mas iki Klai­ pė­dos jų ne­bau­gi­na. Rug­sė­jį ne vie­ nas bu­vo nuė­jęs pus­šim­tį ki­lo­met­rų iš Bai­so­ga­los į Rad­vi­liš­kį per nak­ti­nį žy­gį „Per­ga­lių ir ko­vų ke­liais“. Kaip ir prieš ke­le­tą me­tų, da­ lis pir­mų­jų žy­gei­vių nu­kly­do nuo marš­ru­to, bet po kiek lai­ko ra­do tik­rą­jį ke­lią. Pu­siau­ke­lė­je, ne­to­ li Vil­hel­mo ka­na­lo, ties Klai­pė­dos mies­to ri­ba jų lau­kė imp­ro­vi­zuo­tas pa­sie­nio tarp Lie­tu­vos ir ka­re nu­ ga­lė­tos Prū­si­jos po­stas. Vai­ši­no ko­še ir ar­ba­ta

Ka­ry­bos is­to­ri­jos klu­bo na­riai, vil­ kė­ję vo­kie­čių ka­rei­vių uni­for­mo­ mis, pa­si­ti­ko žy­gei­vius, ant­spau­ da­vo jų „do­ku­men­tus“, drau­ge fo­tog­ra­fa­vo­si, po­kšta­vo ir lin­kė­jo iš­tver­mės.

Sa­vi­val­dy­bė. Šian­d ien 10.30 val. ro­ tu­šė­je vyks mies­to ta­r y­bos Ug­dy­mo ir jau­n i­mo rei­ka­lų ko­m i­te­to po­sė­d is. 13.30 val. rink­sis mies­to ta­ry­bos Stra­ te­g i­nės plėt­ros ko­mi­te­to na­riai. Su­si­ti­ki­mas. Šian­d ien 14 val. Klai­pė­ dos re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ ta­men­te vyks su­si­ti­ki­mas dėl esa­mos ir bū­si­mos oro už­terš­tu­mo si­tua­ci­jos, jos kont­ro­lės Klai­pė­dos mies­te.

Dai­va Ja­naus­kai­tė Mil­da Ski­riu­tė

Drą­suo­liai, nak­tį į šeš­ta­die­nį su­ si­ruo­šę į dvy­lik­tą­jį nak­ti­nį žy­ gį Klai­pė­dos su­ki­li­mo da­ly­vių ke­ liais, neap­si­ri­ko – jų lau­kė sma­gus nuo­ty­kis. Šį kar­tą į uos­ta­mies­tį žy­giuo­ta iš Prie­ku­lės pro Di­tu­vą. Kas­met taip pa­mi­ni­mi 1923 m. sau­sio 15-osios įvy­kiai, kai Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės da­li­niai tri­mis kryp­ti­mis at­žy­gia­ vo iki Klai­pė­dos ir užė­mė pre­fek­tū­ rą. Taip Klai­pė­da ir vi­sas Klai­pė­dos kraš­tas bu­vo pri­jung­tas prie Lie­ tu­vos. Kas­met pa­ren­gia­mas nau­ jas marš­ru­tas. Šie­met žy­giuo­ti ke­ti­no apie pu­ sant­ro tūks­tan­čio en­tu­zias­tų, bet į Prie­ku­lės mo­kyk­lą re­gist­ruo­tis at­ vy­ko apie 1200 žmo­nių. Esa­ma ži­ nių, kad da­lis jau­nes­nių­jų iš­si­gan­ do pro­gno­zuo­tų stip­rių šal­čių ir at­si­sa­kė su­ma­ny­mo nak­tį miš­ko ke­liais įveik­ti 26 km. Ta­čiau spei­gas ne­spau­dė, nak­tį ter­mo­met­ro stul­pe­lis nu­si­lei­do tik iki 8 laips­nių šal­čio, tad žy­gei­viai ti­ki­no, jog ke­lio­nės me­tu ne su­ša­ lo, o su­kai­to.

Dienos telegrafas

Istorija: Teat­ro aikš­tė­je smalsuoliai stebėjo prieš 90 me­tų vy­ku­sio pran­cū­zų pre­fek­tū­ros štur­mo ins­ce­ni­za­ci­ją.

Lai­d a. Ra­d i­j o sto­t ies „Ra­d i­j o­GA­M A“ (Klai­p ė­da FM 99,0) ete­r y­je šian­d ien 18 val. pra­de­d a­m a trans­l iuo­t i nau­ ja kul­t ū­ros lai­d a „Teat­ro aikš­tė“. Lai­ dos rub­r i­ko­s e „Prie fon­t a­no“ – pa­s i­ ma­t y­m ai su is­to­r i­j a, „Ram­p os švie­ so­je“ – ak­t ua­lūs po­k al­biai, „Tre­č ia­s is gon­gas“ – re­p er­t ua­ro gi­das, „Gra­f i­t i“ – teat­ra­lų re­m ar­kos kū­r y­b os pa­raš­tė­ se. Pir­ma­sis „Teat­ro aikš­tės“ sve­č ias – re­ž i­s ie­r ius Gy­t is Pa­de­g i­mas, Klai­p ė­ dos dra­mos teat­re re­p e­t uo­jan­t is bri­ tų dra­ma­t ur­gės Ca­r yl Chur­c hill pje­ sę „Top Girls“ („Nep­r i­lygs­t a­mo­s ios“). „Teat­ro aikš­tė“ ren­gė­j as – Klai­p ė­dos dra­mos teat­r as, ve­dė­j as – ak­to­r ius Si­g u­t is Ja­čė­n as. Lai­d a bus kar­to­j a­ ma „Ra­d i­j o­GA­M A“ pro­g ra­mo­j e ant­ ra­d ie­n į 10 val., tre­č ia­d ie­n į 15.30 val., ket­v ir­t a­d ie­n į 22.30 val.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mi­rė. Už­va­kar Klai­pė­dos ra­jo­ne, Der­ cek­l ių kai­me van­dens ka­na­le ras­tas ne­nus­ta­t y­tos ta­pa­t y­bės apie 60 me­ tų am­ž iaus vy­ras. Ant jo gal­vos bu­vo krau­jos­r u­v ų. Vy­ras ve­ža­mas į li­go­n i­ nę mi­rė.

Kaip ir prieš 90 me­ tų, ci­vi­liai ap­si­ren­ gę Lie­tu­vos šau­liai pa­si­da­vu­sius pran­ cū­zus ne su­šau­dė, o vai­ši­no rū­ka­lais.

Pei­lis. Klai­pė­do­je už­va­kar va­ka­re pei­ liu į krū­t i­nę bu­vo su­ža­lo­tas 22 me­t ų vai­k i­nas. In­ci­den­tas įvy­ko apie 21.50 val. prie Mi­ni­jos gat­vės 132 na­mo. Dėl dur­ti­nės žaiz­dos vai­ki­nas pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę. Po­li­ci­ja dėl įvy­kio su­lai­kė 27 me­t ų klai­pė­d ie­t į, gy­ve­nan­t į Štur­ma­ nų gat­vė­je.

Ne­to­lie­se žy­gio da­ly­vių lau­kė gar­di ka­rei­viš­ka ko­šė ir karš­ta ar­ ba­ta. Šio­mis vai­šė­mis pa­si­rū­pi­no Šau­lių są­jun­ga, Dra­gū­nų pul­ko vi­ rė­jos ga­mi­no mais­tą, o žy­gei­viams da­li­jo sa­va­no­riai. Pas­ku­ti­nis žy­gio da­ly­vių punk­ tas bu­vo Tai­kos pro­spek­to vi­du­ry­ je esan­tis Leng­vo­sios at­le­ti­kos ma­ nie­žas. Čia pir­mie­ji žy­gei­viai atė­jo po vi­dur­nak­čio.

Mir­tys. Už­va­kar Klai­pė­dos ci­v i­l i­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ga­li­na Fo­ki­ na (g. 1933 m.), Ni­na Mo­se­je­va (g. 1936 m.), Iva­nas Jac­k i­nas (g. 1937 m.), Mo­ni­ ka Bi­riu­ko­va (g. 1938 m.), Bro­nius Mė­ džius (g. 1938 m.).

Ža­vė­jo įspū­din­gos uni­for­mos

Šeš­ta­die­nio vi­dur­die­nį klai­pė­die­ čiai rin­ko­si Teat­ro aikš­tė­je, kur jų lau­kė įspū­din­gas re­gi­nys – prieš 90 me­tų vy­ku­sio pran­cū­zų pre­fek­tū­ ros štur­mo ins­ce­ni­za­ci­ja. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai Klai­pė­dos ir Kau­no ka­ry­bos is­to­ri­jos klu­bai vis­ką sten­ gė­si at­kur­ti kuo tiks­liau. Ins­ce­ni­za­ci­jo­je da­ly­va­vę vy­rai vil­kė­jo to laik­me­čio ka­ri­nė­mis uni­ for­mo­mis. Pas­ta­ro­sios ypač trau­ kė į Teat­ro aikš­tę su­si­rin­ku­sių ke­ lių šim­tų klai­pė­die­čių akį. Ka­riai bu­vo ap­si­gink­la­vę XX a. pra­džios gink­lais. Į Teat­ro aikš­ tę bu­vo at­ga­ben­ti trys kul­kos­vai­ džiai, gra­na­tų.

Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­g im­dė 24 mo­te­rys. Gi­mė 14 mer­gai­ čių ir 10 ber­niu­k ų. Entuziazmas: naktinio žygio dalyviai miško keliais įveik­ė 26 km.

Po Teat­ro aikš­tė­je nuai­dė­ju­sių spro­gi­mų pre­fek­tū­ros pa­sta­te ki­lo gais­ras. Pro jo lan­gus ver­žė­si dū­ mai. Kaip ir prieš 90 me­tų, ci­vi­liai ap­si­ren­gę Lie­tu­vos šau­liai pa­si­da­ vu­sius pran­cū­zus ne su­šau­dė, o vai­ši­no rū­ka­lais. Pa­si­bai­gus ins­ce­ ni­za­ci­jai, su­si­rin­ku­sie­ji plo­jo, dė­ ko­jo už re­gi­nį. Žmo­nės ne­sku­bė­jo skirs­ty­tis. Jie no­rė­jo pa­bend­rau­ti su ka­riais vir­ tu­siais vy­rais, iš ar­čiau pa­ma­ty­ti ir

pa­lies­ti uni­for­mas ir gink­lus, dau­ giau apie juos su­ži­no­ti. Vai­kai rin­ ko ant že­mės li­ku­sias gil­zes. Po įspū­din­gos štur­mo ins­ce­ni­ za­ci­jos, skir­tos Klai­pė­dos kraš­to su­jun­gi­mo su Lie­tu­va 90-osioms me­ti­nėms, Teat­ro aikš­tė­je pra­mo­ gos ne­si­bai­gė. No­rin­tie­ji var­žė­si ka­ri­nė­je es­ta­ fe­tė­je, su­si­rin­ku­sie­ji bu­vo vai­ši­na­ mi ka­rei­viš­ka ko­še, vy­ko ap­do­va­ no­ji­mai.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, sausio 21, 2013

miestas

Po­li­ti­kai ignoruoja ata­skai­tas

Nu­si­žen­gė: ke­tu­ri mies­to ta­ry­bos na­riai V.Ti­to­vas, V.Lu­pei­ka, V.Vla­so­vas ir V.Pleč­kai­tis nesivargino pa­teik­ti 2011 m. sa­vo veik­los ata­skai­tų.

Mies­to ta­ry­bos sek­re­to­ 1 rė Vai­da Žvi­kie­nė tvir­ ti­no, kad dau­gu­ma ta­ry­bos na­rių

yra draus­min­gi – ata­skai­tas pa­tei­ kia lai­ku. Il­gai ne­lau­kęs už praė­ju­sius me­ tus at­si­skai­tė Klai­pė­dos me­ro pa­ va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. Kol kas jis vie­nin­te­lis tai pa­da­rė iš vi­sos mies­to ta­ry­bos. Ar­ti­miau­siu me­ tu po­li­ti­ko veik­los ata­skai­ta bus pa­skelb­ta sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. Ta­čiau ke­tu­ri ta­ry­bos na­riai – Via­čes­la­vas Ti­to­vas, Vy­tau­tas Lu­ pei­ka, Vla­di­mi­ras Vla­so­vas ir Vid­ man­tas Pleč­kai­tis rin­kė­jams dar neat­sis­kai­tė net už 2011-uo­sius.

Anot V.Žvi­kie­nės, jei ta­ry­bos na­rys ne­pai­so reg­la­men­to ir neat­lie­ka sa­vo pa­rei­gų, jį ga­li svars­ty­ti Eti­kos ko­mi­ si­ja. Ta­čiau ji šį kar­tą to ne­da­rė. Ne­ža­da pa­teik­ti ir šį kar­tą

V.Ti­to­vas aiš­ki­no, kad ne­ma­tąs rei­ ka­lo vyk­dy­ti reg­la­men­tu nu­sta­ty­ tos ta­ry­bos na­rio pa­rei­gos ir pa­ teik­ti sa­vo veik­los ata­skai­tos. To jis ne­ke­ti­na da­ry­ti ir to­liau. „Yra par­ti­jos in­ter­ne­ti­nis tink­ la­la­pis, tu­ri sa­vo blo­gą. Ma­no rin­kė­jai juo­se ga­li per­skai­ty­ti, ką nu­vei­kiau. Ten vis­kas su­ra­šy­ta. Ko­kia čia dar ata­skai­ta? Kam vis­ ką dub­liuo­ti? Ką aš da­rau, žmo­ nės ir taip ma­to. Da­bar ta­ry­bos

po­sė­džius ga­li­ma ste­bė­ti in­ter­ ne­tu. Rin­kė­jai ga­li pa­ma­ty­ti, ko­ kius pa­siū­ly­mus aš tei­kiu“, – aiš­ ki­no po­li­ti­kas. Ta­ry­bos na­rys tvir­ti­no, jog ne­ bi­jo, kad jį ga­li svars­ty­ti Eti­kos ko­ mi­si­ja. „Nie­ko ne­bi­jau, nes dir­bu“, – pa­brė­žė V.Ti­to­vas. Tei­si­no­si žiop­lu­mu ir ap­lai­du­mu

Ki­ti po­li­ti­kai ne­bu­vo to­kie ka­te­go­ riš­ki. V.Lu­pei­ka, kaip vie­ną iš mo­ty­vų, ko­dėl ne­pa­tei­kė sa­vo ta­ry­bos na­rio 2011 m. veik­los ata­skai­tos, įvar­di­ jo ne­no­rą pui­kuo­tis sa­vo nu­veik­ tais dar­bais.

„Pri­pa­žin­siu, kad bu­vo ir tru­pu­ tį ap­lai­du­mo. Jau­čiuo­si kal­tas. Ma­ nau, kad rei­kia in­for­muo­ti rin­kė­jus apie sa­vo dar­bus. Ta­da, kai rei­kė­ jo teik­ti ata­skai­tas, bu­vau kaž­koks suir­zęs. Tik­rai pa­si­tai­sy­siu. Atas­ kai­tą už praė­ju­sius me­tus pa­teik­ siu“, – ža­dė­jo ta­ry­bos na­rys. V.Vla­so­vas ata­skai­tos ne­pa­tei­ ki­mą įvar­di­jo kaip žiop­lu­mą: „Tai tik­rai ne­bu­vo ty­či­nis da­ly­kas. Pa­ si­tai­sy­siu. Eti­kos ko­mi­si­ja ga­li ma­ ne pri­spaus­ti“. V.Pleč­kai­tis aiš­ki­no, kad ta­ry­bos na­rio veik­los ata­skai­tos ne­pa­tei­kė, nes bu­vo pik­tas. „Gal­vo­jau pa­reng­ti ata­skai­tą, bet ne­pa­da­riau. Pa­žiū­rė­ki­te, kas to­se

Nu­tei­sė už rėž­tą kal­bą 1

Prieš pen­ke­rius me­tus so­di­nin­kų bend­ri­jos „Mi­ ni­ja“ vi­suo­ti­nia­me na­rių su­si­rin­ki­ me, ku­ria­me da­ly­va­vo kiek dau­giau nei 100 žmo­nių, P.Iva­no­vas pa­reiš­ kė sa­vo nuo­mo­nę. Vy­ras pik­ti­no­si, kad bend­ri­jos pir­mi­nin­kas ne­skel­ bia fi­nan­si­nės veik­los ata­skai­tų, iš­ reiš­kė abe­jo­nių dėl rink­lia­vų su­rin­ ki­mo bei jų pa­grįs­tu­mo, dės­tė ki­tas abe­jo­nes. Pri­tei­sė mo­kė­ti tūks­tan­čius

Nors praė­jo ne­ma­žai lai­ko, vy­ras dar ir da­bar pri­si­me­na, kaip pir­ mi­nin­kas jam po su­si­rin­ki­mo pa­ sa­kęs, jog šį pa­si­sa­ky­mą tei­sy­bės ieš­ko­to­jas dar il­gai pri­si­mins. Po aš­tuo­nių mė­ne­sių P.Iva­ no­vas su­lau­kė šau­ki­mo į teis­ mą. Pen­si­nin­kas bu­vo kal­ti­na­ mas šmeiž­tu. Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas iš­nag­ri­nė­jo by­lą, ku­rio­je pri­ va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka so­di­nin­kų bend­ri­jos „Mi­ni­ja“ pir­mi­nin­kas Al­gi­man­tas Zig­mas Knys­tau­tas kal­ti­no P.Iva­no­vą pa­sklei­dus apie jį tik­ro­vės nea­ti­tin­kan­čią in­for­ ma­ci­ją, ga­lin­čią pa­nie­kin­ti ar pa­ že­min­ti pa­reiš­kė­ją ar pa­kirs­ti pa­ si­ti­kė­ji­mą juo. Pen­si­nin­kas pri­pa­žin­tas kal­tu, jam skir­ta 540 li­tų bau­da, o nu­ ken­tė­ju­sia­jam iš kal­to­jo pri­teis­ ta 2 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nei ža­lai at­ ly­gi­nti. Dar 944 li­tus P.Iva­no­vas tu­rė­jo su­mo­kė­ti jį kal­ti­nu­sio pir­ mi­nin­ko ad­vo­ka­to pa­slau­goms ap­ mo­kė­ti. „Pa­si­sa­kiau su­si­rin­ki­me, vie­šai pa­klau­siau, iš­reiš­kiau abe­jo­nes ir

dėl to ta­pau nu­si­kal­tė­liu. Va­di­na­ si, kal­bė­ti, kas ak­tua­lu bend­ri­jos na­riams, kas ke­lia abe­jo­nių, pri­ lygs­ta nu­si­kal­ti­mui?“ – ste­bė­jo­si klai­pė­die­tis. Kal­ti­nin­kas ta­po ne­kal­tas

Ka­dan­gi jau­tė­si ne­tei­sin­gai ap­kal­ tin­tas, P.Iva­no­vas spren­di­mą ap­ skun­dė aukš­tes­nio­sios ins­tan­ci­jos teis­mui.

P.Iva­no­vas ruo­šia­ si nau­jai ko­vai. Pa­ na­šu, kad šį kar­tą at­pil­do už sa­vo var­ gus ko­vo­jant su so­ dų bend­ri­jos pir­mi­ nin­ku jis rei­ka­laus iš pro­ku­ro­rų ir teis­mų.

Po pus­me­čio, iš­nag­ri­nė­jęs tą pa­čią by­lą, Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pa­skel­bė iš­tei­si­nan­tis nu­ teis­tą pen­si­nin­ką. Mo­ty­vas – ne­ pa­da­ry­ta vei­ka, tu­rin­ti nu­si­kal­ti­ mo po­žy­mių. Bend­ri­jos pir­mi­nin­ko ieš­ki­ nys pa­lik­tas ne­nag­ri­nė­tas. P.Iva­ no­vui ne­be­rei­kė­jo ap­mo­kė­ti už A.Z.Knys­tau­to ad­vo­ka­to dar­bą. Po šio įvy­kio pen­si­nin­kas pra­dė­ jo ieš­ko­ti tei­sy­bės. Jis pa­rei­ka­la­vo pa­trauk­ti at­sa­ ko­my­bėn už me­la­gin­gą liu­di­ji­mą žmo­nes, ku­rių žo­džiai ta­po le­mia­

mi jį nu­tei­siant pir­mo­sios ins­tan­ ci­jos teis­me. Po kiek lai­ko su­lau­kė at­sa­ky­mo, kad nu­si­kal­ti­mo po­žy­mių liu­dy­to­ jų veiks­muo­se pro­ku­ro­rai neįž­vel­ gė ir ty­ri­mą nu­trau­kė. „Nak­tį ap­si­mes­da­vau, kad mie­ gu, ty­čia su­vai­din­da­vau knar­kian­tį, kad žmo­na nu­si­ra­min­tų. Kai pa­jus­ da­vau, kad ji jau už­mi­go, iš­slink­ da­vau į ki­tą kam­ba­rį ir iki pa­ry­čių stu­di­juo­da­vau įsta­ty­mus, gi­li­nau­ si į tei­si­nę rei­ka­lo es­mę, – pa­sa­ko­ jo klai­pė­die­tis. Is­to­ri­ja pa­si­kar­to­jo

Prieš ke­le­tą me­tų, ne­be­no­rė­da­ mas tu­rė­ti nie­ko bend­ro su bend­ ri­ja, P.Iva­no­vas pa­do­va­no­jo sa­vo var­du re­gist­ruo­tą so­do skly­pą su­ tuok­ti­nei ir taip iš­sto­jo iš bend­ri­ jos. Jo žmo­na Ni­na, su ku­ria vy­ ras tais me­tais at­šven­tė auk­si­nes ves­tu­ves, neįs­to­jo į bend­ri­ją. Taip Iva­no­vai ofi­cia­liai pa­si­trau­kė iš bend­ri­jos. Ta­čiau tuo by­li­nė­ji­mo­si epo­pė­ja ne­si­bai­gė. Pir­mi­nin­ko vi­suo­ti­nia­ me su­si­rin­ki­me ini­ci­juo­tas P.Iva­ no­vo pa­ša­li­ni­mas iš bend­ri­jos jį ne tik įžei­dė, bet ir, pa­ties įsi­ti­ki­ni­mu, bu­vo ne­tei­sė­tas. Dėl šio fak­to vėl by­li­nė­ta­si ir vėl su­lauk­ta ne­vie­no­dų teis­mų spren­ di­mų. Klai­pė­dos ra­jo­no apy­lin­ kės teis­mas nu­spren­dė, kad pen­ si­nin­kas yra ne­tei­sus ir pri­tei­sė iš jo dau­giau nei 2 tūkst. li­tų bend­ri­ jos nau­dai, kaip jos pa­tir­tas by­li­nė­ ji­mo­si iš­lai­das. Ir vėl spren­di­mas bu­vo ap­skųs­ tas, ir dar kar­tą aukš­tes­nio­sios ins­

tan­ci­jos teis­mas pa­nai­ki­no spren­ di­mą, įpa­rei­go­jęs tą pa­tį teis­mą nag­ri­nė­ti gin­čą iš nau­jo. „Sup­ra­tęs, kad ta­me pa­čia­me teis­me ne­lai­mė­siu, ieš­ki­nį at­siė­ miau. Pa­ra­šiau laiš­ką Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei ir ga­vau iš jos at­sa­ky­mą, ku­ria­me ji vi­lia­si, kad teis­mų re­for­ma neužt­ruks ir ar­ti­ mo­je atei­ty­je Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai ga­lės pa­si­ti­kė­ti teis­mais ir jų priim­ti spren­di­mai at­spin­dės tei­sin­gu­mo są­vo­ką“, – dės­tė pen­ si­nin­kas. P.Iva­no­vas ruo­šia­si nau­jai ko­vai. Pa­na­šu, kad šį kar­tą at­pil­do už sa­ vo var­gus ko­vo­jant su so­dų bend­ri­ jos pir­mi­nin­ku jis rei­ka­laus iš pro­ ku­ro­rų ir teis­mų. Ža­da dar by­li­nė­tis

So­di­nin­kų bend­ri­jos pir­mi­nin­ kas A.Z.Knys­tau­tas pa­sa­ko­jo, kad elekt­ros ūkį per­da­vus bend­ ro­vei LES­TO, bai­gė­si la­vi­na by­lų su esą pik­ty­bi­niais mo­kes­čių ne­ mo­kė­to­jais. Nuo 1994 m. bend­ri­jos pir­mi­ nin­ku kas tre­jus me­tus ren­ka­mas vy­ras ti­ki­no, kad per 1200 na­rių tu­rin­čio­je bend­ri­jo­je iš­ky­la vi­so­kių pro­ble­mų, bet ne vi­sos jos spren­ džia­mos teis­muo­se. O dėl as­me­ni­nių įžei­di­nė­ji­mų, pir­mi­nin­ko tei­gi­mu, jam yra te­ kę vars­ty­ti teis­mų du­ris aiš­ki­nan­ tis san­ty­kius tik su dviem bend­ri­ jos na­riais. „Ne­be­ti­kiu tei­sin­gu­mu. Vie­nas teis­mas vie­naip nu­spren­džia, ki­ tas ki­taip. Ma­nau, iš­sprę­sim tuos rei­ka­lus be teis­mų. La­bai daug

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ata­skai­to­se ra­šo­ma, kas ge­ro nu­ veik­ta žmo­nėms. Šie­met ata­skai­tą pa­da­ry­siu“, – dės­tė po­li­ti­kas. Eti­kos ko­mi­si­ja – neį­ga­li

Ke­tu­ri po­li­ti­kai iš­ven­gė jų el­ge­ sio svars­ty­mo dėl ne­pa­teik­tų ata­ skai­tų. Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ kas Ju­ri­jus Šerš­nio­vas at­vi­ra­vo, jog ši yra neį­ga­li. „Lau­kiu ta­ry­bos po­sė­džio, ka­da į Eti­kos ko­mi­si­ją bus įtrauk­ti se­niū­ nai­čiai. Ta­da sprę­si­me, ar griež­čiau rei­kia ver­tin­ti po­li­ti­kų, ku­rie ne­pa­ tei­kė ata­skai­tų, el­ge­sį. Da­bar su­si­ rink­da­vo­me 3–4 žmo­nės, kvo­ru­mo ne­bū­da­vo, po­sė­džiai vyk­ti ne­ga­lė­jo“, – aiš­ki­no ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas.

Komentaras

Ar­vy­das Dau­gė­la

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo pir­m i­n in­kas

K

ad ape­l ia­ci­ne tvar­ka by­ lą nag­r i­nė­jan­t is teis­mas pa­nai­k in­t ų pir­mo­sios ins­ tan­c i­jos teis­mo spren­d i­ mą, nė­ra la­bai daž­nas reiš­ki­nys. Kar­ tais kar­di­na­l iai prie­šin­gą spren­di­mą nu­le­mia ir vi­d i­n is įsi­t i­k i­n i­mas ver­t i­ nant by­lo­je esan­čius duo­me­nis. Pa­ga­ liau, gal­būt dar kar­tą gi­li­nan­tis į by­los es­mę, ap­klau­sia­mi ki­ti liu­di­nin­kai, pa­ tei­kia­mi pa­pil­do­mi duo­me­nys. Įs­ta­ty­ mas nu­ma­to tu­ri­mų duo­me­nų ver­ti­ ni­mą ir ki­to­kio spren­di­mo priė­mi­mą. Tuo ne­rei­kė­tų la­bai ste­bė­tis ar da­ry­ ti iš­va­dų apie tei­sė­jų neob­jek­ty­vu­mą. Nors kar­tais spren­di­me pa­ra­šo­ma, kad prieš tai by­lą nag­ri­nė­jęs teis­mas ne­tei­ sin­gai įver­ti­no ap­lin­ky­bes ar anks­tes­ nis spren­di­mas bu­vo ne­pag­r įs­tas, tai ne­reiš­kia, kad kaž­kas bu­vo pa­da­ry­ta ne­tei­sė­tai. Bū­tent to­dėl tu­r i­me ke­l ių ins­tan­ci­jų teis­mus bei ga­l i­my­bę ap­ skųs­ti abe­jo­nių su­kė­lu­sius jų spren­di­ mus. Dar kar­tą sa­kau, spren­di­mai prii­ ma­mi re­mian­tis įro­dy­mais bei vi­di­niu įsi­ti­ki­ni­mu.

kai­nuo­ja, o nau­dos jo­kios“, – tei­ gė A.Z.Knys­tau­tas. Vis dėl­to pra­dė­jus kal­bė­ti apie P.Iva­no­vo rei­ka­lus, bend­ri­jos pir­ mi­nin­kas pa­ti­ki­no, kad su šiuo so­di­nin­ku dar tek­sią su­si­tik­ ti teis­me, nes esa­ma rei­ka­lų, dėl ku­rių ge­ruo­ju iš­siaiš­kin­ti ne­pa­ vyks­ta.

P R I S TATO

Svarbiausią metų įvykį –

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS 1-asis balsavimo etapas JAU PRASIDĖJO! 1. Loreta Beržinskienė, Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkė, aktyviai kovojanti už senamiesčio atgaivinimą, padėjusi surengti senamiesčio vaikų susitikimą. 2. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto narė, Seimo Antikorupcijos komiteto narė, pilietinių iniciatyvų puoselėtoja. 3. Elena Blažienė, Simono Dacho progimnazijos direktorė, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos, teatrinio ugdymo iniciatorė ir diegėja, pedagoginių naujovių skleidėja, prisidedanti prie gerų mokyklos mokinių akademinių pasiekimų. 4. Rita Bočiulytė, „Klaipėdos“ laikraščio meno leidinio „Durys“ įkūrėja ir redaktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė ir žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos narė, Klaipėdos kultūros magistrė.

13. Valė Kučikienė, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Klaipėda“ pirmininkė. Jos dėka garbaus amžiaus klaipėdiečiai yra buriami leisti laiką kartu, keliauti, užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti renginiuose ir kuo aktyviau gyventi. 14. Irena Linkauskienė, VšĮ „Trečiasis amžius“ ilgametė direktorė. Su kolegomis inicijavo pensininkams skirtas sveikatos žinių studijas, kurias lankė daugiau nei 600 studentų. 15. Sigutė Mažonytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja. Buvę jos pacientai dėkoja už nuoširdumą, rūpestingumą ir nuoširdų gydymą. 16. Jovita Mikalauskienė, Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ rankinio trenerė, įvairių sporto renginių organizatorė, aktyviai prisidedanti prie vaikų fizinio bei kultūrinio lavinimo.

nistracijos direktorė. Aukštos kvalifikacijos specialistė, pasižyminti aktyvia veikla, pasak skaitytojų, turinti savo nuomonę ir aiškų požiūrį į spręstinas miesto problemas. 27. Laima Sireikienė, Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Atsidavusi savo darbui mokytoja. 28. Diana Stankaitienė, Socialinės paramos centro direktorė. Iniciatyvi, pilietiška, tolerantiška, ginanti darbuotojų teises. 29. Regina Ševelkaitienė, Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė. Aktyvi visuomenininkė, nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė.

5. Valentina Bronštein, Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Atsidavusi savo darbui specialistė, tolerantiškumo pavyzdys, išugdžiusi mokyklos mokiniams meilę matematikos mokslui.

17. Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ įkūrėja, Poilsio parko atkūrimo iniciatorė.

30. Violeta Šleinienė, vaikų tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė. Tautinių, liaudies tradicijų puoselėtoja, drauge su kolektyvu reprezentuojanti liaudies šokius užsienyje. Aktyvi miesto renginių, Lietuvos dainų šventės dalyvė.

18. Rasa Norkutė, rašytoja, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi visuomenės veikėja, altruistė, padedanti neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms.

31. Renata Tankevičienė, sporto centro „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė. Aktyvi meninės gimnastikos puoselėtoja, kurios auklėtiniai siekia pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

6. Liudmila Danišurko, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Atsidavusi, mylima pacientų savo srities specialistė, visada skubanti į pagalbą.

19. Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai ginanti viešąjį interesą, atstovaujanti klaipėdiečių interesam.

32. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, fotomenininkė, tarptautinių fotokonkursų laureatė.

7. Ieva Dumbauskaitė, Lietuvos vardą garsinanti tinklininkė, 2011 m. iškovojusi aukso medalį Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate, 2012 m. – aukso medalį pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate.

20. Aušra Pilaitienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Daugiau kaip 20 metų garsina Klaipėdos miesto vardą Lietuvos spaudoje.

8. Olga Filatova-Kontrimienė, įvaizdžio kūrėja, pagrindinė muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A.“ dalyvių stilistė.

21. Aista Plieskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Atsidavusi pacientams specialistė ir ,pasak skaitytojų, labai nuoširdi ir atjaučianti gydytoja. 22. Janina Priluckienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja. Gydytoja savo profesionalumu daugelį metų garsina Klaipėdos miestą, yra mylima ir vertinama pacientų.

33. Janina Valančiūtė, istorikė, knygų autorė, dirbanti paveldosaugos srityje. Jos dėka Žemaitijos regione paruošta daug architektūrinių paminklų istorinių aprašymų. Remiantis jais, atliekami restauraciniai darbai, reikšmingi Klaipėdos krašto praeities pažinimui. 34. Aldutė Vakarė, rašytoja, poetė, fotomenininkė, sveikos gyvensenos ir grožio meno mokyklos ,,Natūralumo galia“ įkūrėja ir seminarų vadovė, kilnių darbų likimo nuskriaustiesiems iniciatorė.

9. Lina Grinčikaitė, lengvaatletė, Lietuvos moterų 100 m. bėgimo rekordininkė, Londono bei Pekino vasaros olimpinių žaidynių dalyvė (17-a ir 14-a vietos), 2009 m. universiados čempionė, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato nugalėtoja, estafečių rungties 4 x 100 metrų vicečempionė, 2005 m. Europos jaunių čempionato vicečempionė, daugkartinė Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionė.

23. Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

35. Svetlana Vasičkina, Klaipėdos rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė. Aktyvi tautinių mažumų kultūros puoselėtoja, švenčių vaikams, jaunimui ir senjorams iniciatorė, skiria daug dėmesio vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

10. Dalia Kanclerytė, filmų „Pakūta mano meilė“, „Misionierius“, „Malonė“, „Rožių lietus“, „Dienos, nepanašios į kitas“, „Vaiko širdis“ kūrėja ir režisierė. „Vilties bėgimo“ renginių režisierė.

24. Jolanta Sąlygienė, klinikos „Jolsana“ vadovė. Specialistė padėjo susilaukti mažylių daugumai Lietuvos šeimų, kurios jau buvo netekusios vilties.

36. Alina Velykienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Veikli moteris yra prisidėjusi prie daugelio investicijų pritraukimo į Klaipėdą projektų.

11. Teresė Karpavičiūtė, Klaipėdos gimdymo namų ginekologė– akušerė, padėjusi ateiti į šį pasaulį gausiam būriui mažylių.

25. Rita Seniūnaitė, „Greičiūno klinikos“ direktoriaus pavaduotoja, šeimos gydytoja. Atidi, visada patarianti ir išklausanti savo pacientus gydytoja.

37. Aina Zinčiukaitė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ kostiumų dizainerė. Jos kūriniai puošia kolektyvą ir džiugina šokių pasirodymus stebinčius žiūrovus.

12. Birutė Krikčiukienė, v. lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtoja, – už meilę, kantrybę, rūpinimąsi vaikais, jų tobulėjimo skatinimą.

26. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės admi-

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei didžiuosiuose „Iki“ prekybos centruose. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Vieną pretendentę į finalinį septynetuką deleguos dešimties ankstesnių metų rinkimų nugalėtojos 2002 – 2012-ųjų m. Metų klaipėdietės. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo lapelius. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. balsuodami drauge su komisija išrinksite septynias labiausiai šio titulo vertas pretendentes. Vasario 7 d. jos bus paskelbtos dienraštyje. Nuo vasario 8 iki 18 d. bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę. Daugiau informacijos kasdien dienraštyje ir portale www.KL.lt.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

6

pirmadienis, sausio 21, 2013

nuomonės

Blai­vyk­la ža­di­na nos­tal­gi­ją

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

BBC ir lie­tu­vių gen­tis

397 728

telefonas@kl.lt

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Rei­kia mo­kė­ti ir vaikš­čio­ti

S

pus­te­lė­jus šal­čiams, li­go­ni­nių prii­ma­mie­ji ne­beat­si­gi­na se­zo­ni­nių „klien­tų“. Me­di­kai pik­ti­na­si, jog užuo­t sku­bė­ję pa­dė­ti rim­tų ne­ga­la­vi­mų tu­rin­tiems pa­cien­tams, jie pri­vers­ti rū­pin­tis pa­dau­gi­nu­siais al­ko­ho­lio pi­lie­čiais, ku­rie pa­tys neat­sa­kin­gai žiū­ri į sa­vo svei­ka­tą ir gy­vy­bę. Ne tik gy­dy­mo įstai­gų, bet ir po­li­ci­jos at­sto­vai pa­sta­ruo­ju me­tu vis gar­siau kal­ba apie tai, jog šią pro­ble­mą iš­spręs­tų spe­cia­li­zuo­ta iš­blai­vi­ni­mo įstai­ga. Ar Klai­pė­do­je rei­kia at­gai­vin­ti ta­ry­bi­niais lai­kais po­pu­lia­rią blai­vyk­lą, nuo­mo­nės iš­si­ski­ria.

Už

Prieš

Rei­kia auk­lė­ti mū­sų pės­čiuo­sius, kad ei­da­mi ša­li­gat­viu jie lai­ky­tų­si de­ši­nės pu­sės, o ne blaš­ky­tų­si, kaip už­si­ma­no. Ta­da bus tvar­ka, žmo­ nės vie­ni su ki­tais ne­si­stum­dys ir neuž­kirs vie­ni ki­tiems ke­lio, kaip kad da­bar ne­re­tai bū­na. Men­de­lis

At­sar­giai, iš­kry­pė­lis

Saulius Pocius

L

ie­tu­va vėl pa­gar­sė­jo Eu­ro­po­je. Be­veik me­tus pra­lau­kę Tik­ro­ sios Ai­ri­jos res­pub­li­ko­nų ar­mi­ jos va­dei­vos Lia­mo Camp­bel­ lo iš­da­vi­mo, mū­sų tei­sė­sau­gi­nin­kai li­ko it mu­sę kan­dę. Bel­fas­to teis­mas nu­spren­dė nea­t i­duo­t i gink­lų kont­ra­ban­da įta­r ia­mo ai­rio į lie­tu­vių ran­kas. Prie­žas­tis – žmo­gus bū­tų ka­li­na­mas ne­žmo­niš­ko­mis ir že­mi­ nan­čio­mis są­ly­go­mis. Ši „ge­ro­ji“ nau­jie­na bu­vo įra­šy­ta ne ko­ kiuo­se nors tei­si­n iuo­se cir­k u­l ia­r uo­se, ku­rie pa­pras­tai nu­gu­la stal­čių be­dug­nė­ je, bet po pa­sau­l į pa­skli­do iš bri­tų vi­suo­ me­ni­nio trans­liuo­to­jo BBC. Šis ne­si­smul­ ki­no ir dar pri­dė­jo, kad Lu­k iš­k ių ka­lė­ji­ mas yra per­pil­dy­tas, ja­me net nė­ra są­ly­ gų lai­ky­tis hi­gie­nos. Tai­gi BBC vie­nu mos­tu Lie­tu­vą tėš­kė ša­ lia tre­čių­jų vals­t y­bių, to­k ių kaip Mek­si­ ka, Zan­zi­ba­ras ar Mo­zam­bi­kas. Re­gis, ne­

BBC vie­nu mos­tu Lie­ tu­vą tėš­kė ša­lia tre­čių­ jų vals­ty­bių, to­kių kaip Mek­si­ka, Zan­zi­ba­ras ar Mo­zam­bi­kas. bū­tu­me nei ES, nei NA­TO na­riai, o ko­kia nors ato­g rą­ž ų gen­t is, kas ry­tą įske­l ian­t i ug­nį tit­na­gu. Už dar vie­ną spjū­v į ant tė­viš­kės rei­kė­tų dė­ko­ti mū­sų ka­lė­ji­mų sis­te­mos re­for­ma­ to­r iams, me­t ų me­tais be­si­g in­či­ju­siems dėl tos re­for­mos kon­cep­ci­jos, už tai ėmu­ siems al­gas ir nie­ko ne­da­riu­siems. Tai­gi tu­ri­me tai, ką tu­ri­me: so­vie­ti­nių lai­ kų ti­po la­ge­rius, su jiems bū­din­ga kas­tų hie­rar­chi­ja ir nuo­lat įkliū­van­čiais pri­ž iū­ rė­to­jais-tie­kė­jais. Iki šiol čia puo­se­lė­ja­ma pa­pro­t i­nė tei­sė, vei­k ia „gai­dy­nų“ ins­t i­tu­ ci­ja, o va­di­na­muo­sius dū­chus nuo „vier­ chų“ te­bes­ki­ria neį­vei­kia­ma kas­tų sie­na. Tik­ras cir­kas, kad tos įstai­gos dar ir va­di­ na­mos pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­mis, nors tik la­bai ma­ža da­lis jų „auk­lė­ti­nių“ pa­su­ka į do­ros ke­lią. Vi­si ki­ti vėl ei­na er­zin­ti Te­mi­ dės. Tik ką jie tu­ri da­ry­ti lais­vė­je? Juk pas mus svar­bu to­kį ka­lin­ti iki ter­mi­no pa­bai­ gos, o pa­skui – va­ryk nors į pra­ga­rą. Vis dėl­to yra ir išim­čių. Ta­čiau jas le­mia ne vals­ty­bė, bet pa­vie­niai en­tu­zias­tai. To­ kie kaip Krikš­čio­niš­ko­jo lab­da­ros fon­do „Tė­vo na­mai“ va­do­vas Vy­tau­tas Vait­ke­ vi­čius, in­teg­ruo­jan­tis bu­vu­sius ka­li­nius į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą. Jo glo­bo­ja­mas ir Eu­ ro­pos so­cia­li­nio fon­do agen­tū­ros re­mia­ mas pro­jek­tas – tei­k ian­t is rea­l ių vil­čių, kad Lie­t u­va gar­sės ne šlykš­čiais ka­lė­ji­ mais, o į nor­ma­laus gy­ve­ni­mo ke­lią grą­ ži­na­mais jų gy­ven­to­jais.

Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ją lan­ kan­tys vai­kai ne­re­tai į pa­mo­kas ei­na per Her­kaus Man­to gat­vė­je esan­čių bui­ties rū­mų tu­ne­lį. Duk­ra pa­sa­ko­jo, kad anks­tų ry­tą ten mo­ ki­nių ne­re­tai ty­ko iš­kry­pė­lis, ku­ris de­monst­ruo­ja sa­vo ly­ties or­ga­nus. No­riu įspė­ti ir ki­tus tė­vus, kad sa­ vo vai­kus pa­ra­gin­tų ne­vaikš­čio­ti ten po vie­ną, ge­riau­siai – iš­vis ap­ lenk­ti tą vie­tą. O jei jau su­si­dū­rė su iš­kry­pė­liu, te­gu gar­siai šau­kia, ke­ lia triukš­mą. Vy­tas

Lei­di­mų tvar­ka pik­ti­na

Si­mo­nas Gent­vi­las, me­ro pa­ta­rė­jas: – Šiuo at­ve­ju ga­li­ma vel­tis į tei­si­nes dis­ku­si­jas, ar tai nė­ra lais­vės su­var­žy­mas, kai kaž­kas ta­ve pri­va­lo­mai nu­ve­ža ir kaž­kiek iš­lai­ko. Ta­čiau ma­nau, kad žie­mos me­tu to­kios funk­ci­jos mies­te rei­kia, nes kar­tais tai yra ne tik svei­ka­tos, bet ir gy­vy­bės klau­si­mas. Žmo­nės pa­ ten­ka į to­kias si­tua­ci­jas, ir ne­tei­sūs tie, ku­rie sa­ko, kad jiems tai nie­ka­da ne­gre­sia. Vis dėl­to esu vi­siš­kai prieš, kad tai bū­tų fi­nan­suo­ja­ma iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ ni­gų. Lai­kau­si po­zi­ci­jos, jog pa­kliu­vu­sie­ji į blai­vyk­lą pri­va­lė­tų su­si­mo­kė­ti už tai, kad jiems iš­gel­bė­ta gy­vy­ bė, nes šiuo at­ve­ju tai ne me­di­ci­ni­nis, ne drau­džia­ma­ sis įvy­kis. Ži­no­ma, to­kiems žmo­nėms tu­rė­tų bū­ti ga­ ran­tuo­ja­mas ano­ni­miš­ku­mas. Kal­bant apie be­na­mius, ne­ma­nau, jog ši vi­suo­me­nės kla­sė yra to­kia di­de­lė, kad ji la­bai ap­krau­tų mies­to biu­dže­tą. Ta­čiau šie žmo­nės vis tiek tu­rė­tų pa­tek­ti į sko­li­nin­kų są­ra­šą.

Ar­tū­ras Šul­cas, me­ro pa­va­duo­to­jas: – Ar rei­kia to­kios spe­cia­li­zuo­tos įstai­gos, abe­jo­ju. Jei žmo­gui su­tri­ko šir­dies veik­la ar jį ka­muo­ja ki­tas rim­tas ne­ga­la­vi­mas, jis krei­pia­si į gy­dy­mo įstai­gą. Ap­si­nuo­ di­ji­mas al­ko­ho­liu yra toks pat ap­si­nuo­di­ji­mas kaip ki­ta me­džia­ga, tai taip pat svei­ka­tos su­tri­ki­mas, tad ko­dėl to­kiems žmo­nėms rei­kė­tų kaž­ko­kios iš­skir­ti­nės vie­ tos? Ir ši pro­ble­ma lie­čia ne tik be­na­mius. Pir­miau­sia, ma­tyt, rei­kė­tų kal­bė­ti apie tai, jog į li­go­ni­nės prii­ma­ mą­jį pa­te­kęs gir­tas žmo­gus tu­rė­tų ap­mo­kė­ti iš­lai­das. Pa­vyz­džiui, kaip kad vai­ruo­jant ne­blai­viam tai yra sun­ ki­nan­ti ap­lin­ky­bė. Ta­da iš šių lė­šų li­go­ni­nės ga­lė­tų mo­ kė­ti di­des­nius at­ly­gi­ni­mus tiems me­di­kams, ku­rie su tais „pi­jo­kais“ pri­vers­ti ter­lio­tis. Ar­ba gal­būt už tuos pi­ni­gus bū­tų ga­li­ma įreng­ti at­ski­rą pa­tal­pą to­kiems li­ go­niams. Be­je, pri­si­me­nant ta­ry­bi­nius lai­kus, už blai­ vyk­los pa­slau­gas taip pat rei­kė­da­vo su­si­mo­kė­ti.

Atgarsiai

A.Dy­ko­vie­nė. „Aikš­tė­je – na­cių šmėk­la“, „Klai­pė­da“, 2013 01 18. O ka­da bol­še­vi­ki­niai sim­bo­liai bus taip trak­tuo­ja­mi kaip na­cis­ti­niai? Pa­lec­kis su sa­vo sėb­rais spjau­ do į lais­vės gy­nė­jų at­mi­ni­mą, de­ monst­ruo­ja bol­še­vi­ki­nius sim­bo­ lius, o dėl to ty­li­ma. ***

Per­nai po­li­ci­nin­kams Klai­pė­dos teis­mas už­drau­dė baus­ti vai­ ki­nus, ku­rie vie­šo­je vie­to­je de­ monst­ra­vo svas­ti­kas. Va­di­na­si, tai nė­ra mū­sų įsta­ty­mų pa­žei­ di­mas. Jo­si­fas S.

sim­bo­lis, ku­ris taip pat bu­vo nau­ do­ja­mas ir sla­vų gen­ty­se.

***

Do­mas

Apie

Jau ga­lu­ti­nai įgri­so tas „po­lit­ko­rek­ tiš­ku­mas“... Kad tik kas nors ko nors ka­da nors apie ką nors na­pa­gal­vo­tų... Toks įspū­dis, kad esa­me kaž­ko­kie kvai­le­liai, be sa­vo nuo­mo­nės ir sa­ vi­gar­bos, ku­riems bet koks atė­jū­nas ga­li nu­ro­di­nė­ti, kaip tu­ri­me gy­ven­ti ir ko­kio­mis ver­ty­bė­mis rem­tis... zyk­lon

*** Nie­ko nuo­sta­baus, kad ją pa­ste­bė­ jo Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čiai. Jie iki šiol ne­ga­li at­si­gau­ti po per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą pa­tir­tos tra­ ge­di­jos ir vi­sur jiems vai­de­na­si fa­ šiz­mas. O juk svas­ti­ka – la­bai se­nas

Ja­ni­na

Pra­juo­ki­no „Klai­pė­dos“ straips­ nis „Neįp­ras­tas šal­tis išau­gi­no są­ skai­tas“. No­riu pa­sa­ky­ti ši­lu­mi­ nin­kams – na, ne­juo­kin­ki­te. Kur jau ten tie spei­gai bu­vo? Jei bū­tų spau­dęs 30 laips­nių šal­tis, su­pras­ čiau. O da­bar nuo 5 iki 12 laips­nių. Nor­ma­li žie­ma, nie­ko bai­saus. Juk ne ma­ži vai­kai esa­me.

***

Onu­tė

O ko jūs da­bar taip pu­to­ja­tės čia? So­vie­tų sim­bo­li­ka ir­gi už­draus­ta. Aš da­bar kal­bu, pa­vyz­džiui, apie žvaigž­dę. O ant ame­ri­kie­čių vė­lia­ vos jų tiek daug. Kaip čia yra? Me­mel­burg

*** Ru­si­jo­je ar Bal­ta­ru­si­jo­je bū­tų skan­ da­las. O čia bu­vu­sios rek­la­mos tvir­ ti­ni­mo sky­lu­tės. Ir kas čia bai­saus? Nes­vei­kas da­vat­kiš­ku­mas, li­guis­tas įta­ru­mas nė­ra kul­tū­ros po­žy­mis. Da­vat­kiš­ku­mas Portalo kl.lt skaitytojų komentarai

Klai­ki ke­lio­nė

No­rė­čiau pa­si­da­ly­ti min­ti­mis dėl vie­šo­jo trans­por­to žve­jy­bos uos­ to ra­jo­ne. Ne­se­niai „pa­lei­do“ 1 ir 1A au­to­bu­sus nuo Ši­lu­tės plen­to ir jie ry­tais va­žiuo­ja vi­siš­kai tuš­ ti. O 9 ir 3 au­to­bu­sai taip per­pil­ dy­ti, kad net gai­la iš­lei­džia­mų pi­ ni­gų va­žiuo­ti to­kio­mis są­ly­go­mis. Ne­ži­nau, ko­kius ty­ri­mus rei­kia at­ lik­ti, kad mies­to val­džiai įro­dy­tu­ me, kad taip yra.

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Gy­ve­nu Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je, ne­tu­riu nei vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­ mo, nei au­to­mo­bi­lio. Ta­čiau ma­ne lan­ko vai­kai. Esu se­ny­vo am­žiaus, tad jie man at­ve­ža mais­to, kai rei­ kia, nu­ve­ža pas gy­dy­to­jus. Ir da­bar at­vy­kę pas ma­ne jie tu­rės mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mą, nes sa­ vi­val­dy­bė man neiš­duo­da lei­di­mo, ka­dan­gi aš ne­tu­riu ma­ši­nos. Koks skir­tu­mas, ar tas lei­di­mas bus iš­ duo­tas ma­no vai­kams, jei aš pa­ti ne­tu­riu au­to­mo­bi­lio? Bu­vau nuė­ ju­si į sa­vi­val­dy­bę, tai ma­ne kvai­ la iš­va­di­no, sa­kė, jūs nie­ko ne­sup­ ran­ta­te, toks įsta­ty­mas. Kas čia per įsta­ty­mas, kas čia per tvar­ka? Ją tie­siog bū­ti­na ko­re­guo­ti, nes ma­ nau, kad esu ne vie­na, su­si­dū­ru­si su to­kia pro­ble­ma. Nor­ma­li žie­ma, nie­ko bai­saus

Ieš­ko pro­ble­mos, kur jos nė­ra

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Joa­na Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, sausio 21, 2013

ekonomika Ra­mi­no aud­rÄ…

De­ga­lai ne­bran­go

â‚Ź

Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ja­ros­la­ vas Ne­ve­ro­vi­Ä?ius, su­si­ti­kÄ™s su ener­ge­ti­ kos ko­mi­sa­ru GĂźnthe­riu Oet­tin­ge­riu ir Ener­ge­ti­kos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ra­to ge­ne­ ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Phi­li­pu Lo­we’u, pa­Şa­ dÄ—­jo im­tis konk­re­Ä?iĹł veiks­mĹł dÄ—l Ig­na­li­ nos ato­mi­nÄ—s elekt­ri­nÄ—s (IAE) uŞ­da­ry­mo dar­bĹł pro­ble­mĹł. Ĺ iuo me­tu IEA dar­bĹł fi­ nan­sa­vi­mas su­stab­dy­tas, o dar­bai ge­ro­ kai vÄ—­luo­ja.

Di­dĹžiau­siÄ… de­ga­li­niĹł tink­lÄ… Lie­tu­vo­je val­ dan­ti bend­ro­vÄ— „Lu­koil“ ir jos kon­ku­ren­tÄ— „Or­len“ lit­rÄ… po­pu­lia­riau­sios 95 mar­kÄ—s ben­zi­nÄ… praÄ—­ju­sÄŻ penk­ta­die­nÄŻ, kaip ir dar prieĹĄ sa­vai­tÄ™, par­da­vÄ— po 4,8 li­to, „Sta­ toil“ – po 4,81 li­to. Dy­ze­li­no lit­ras „Lu­ koil“ ir „Or­len“ de­ga­li­nÄ—­se taip pat per sa­vai­tÄ™ ne­pab­ran­go ir kai­na­vo 4,68 li­to uĹž lit­rÄ…, „Sta­toil“ jis at­pi­go 2 cen­tais, iki 4,67 li­to.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9754 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1216 JAV do­le­ris 1 2,5782 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6109 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9494 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3783 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6292 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5369 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7531

ValiutĹł kursai

Ĺ iandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,3950 % –0,7513 % –0,7392 % –0,8243 % +0,0040 % –0,1097 % –0,8354 % –0,3618 % –0,8999 %

Ska­tins ne­kon­ku­ruo­ti Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­Ä?ius pra­ne­ťÄ—, kad uĹžuo­t kon­ku­ra­vÄ™ tar­pu­sa­vy­je Lie­tu­vos oro uos­tai ga­lÄ—­tĹł veik­ti kar­tu – tai esÄ… uŞ­tik­rin­ti tu­rÄ—­tĹł nau­jai ÄŻsteig­ ta oro uos­tĹł val­dy­mo ÄŻmo­nÄ—.

„„Tiks­las: Vy­riau­sy­bÄ— Ĺža­da tÄ™s­ti ko­vÄ… ir su ne­le­ga­liu dar­bu, mo­kes­Ä?iĹł ven­gi­mu bei kont­ra­ban­da. Tie­sa, ti­

ki­ma­si per me­tus biu­dĹže­tÄ… iĹĄ ĹĄe­ťÄ—­li­nÄ—s eko­no­mi­kos pa­pil­dy­ti tik 0,5 pro­c. BVP.

Vals­ty­bÄ—s sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos nuo­tr.

Ĺ e­ťÄ—­lÄŻ tram­dys rea­lis­tiť­kai Nau­jo­ji val­dĹžia tÄ™­sia anks­tes­nÄ—s Vy­riau­sy­bÄ—s uŞ­mo­jus tram­ dy­ti ĹĄe­ťÄ—­li­nÄ™ eko­no­mi­kÄ…. Tie­sa, prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ Ä?ius ga­li­my­bes ver­ti­na kur kas kuk­liau: per me­tus ti­ki­ma­si at­ ko­vo­ti 0,5 BVP. Pa­dÄ—s brĹŤkť­ni­niai ko­dai?

„Bō­tĹł ga­li­ma pa­siek­ti 0,5 pro­c. BVP ĹĄie­met – tiek iĹĄim­ti iĹĄ ĹĄe­ťÄ—­ lio“, – po pa­si­ta­ri­mo dÄ—l ĹĄe­ťÄ—­li­ nÄ—s eko­no­mi­kos Ĺžur­na­lis­tams sa­ kÄ— A.But­ke­vi­Ä?ius. Pre­li­mi­na­riais skai­Ä?ia­vi­mais, 0,5 pro­c. BVP su­da­ry­tĹł apie 600 mln. li­tĹł. Anot prem­je­ro, nu­ma­ty­ta dar kar­tÄ… su­si­tik­ti su Vals­ty­bi­ne mo­ kes­Ä?iĹł ins­pek­ci­ja, ku­ri iki va­sa­rio vi­du­rio tu­rÄ—­tĹł ÄŻver­tin­ti, kiek vie­nos ar ki­tos prie­mo­nÄ—s jai kai­nuo­tĹł. Pa­siō­ly­mus dÄ—l ĹĄe­ťÄ—­li­nÄ—s eko­ no­mi­kos ma­Şi­ni­mo tu­rÄ—s pa­reng­ ti, anot A.But­ke­vi­Ä?iaus, jo penk­ ta­die­nÄŻ su­da­ry­ta ko­mi­si­ja. „Bu­vo su­for­muo­ta nau­ja ko­mi­ si­ja ir prie­mo­niĹł pla­nas. Ko­mi­si­ja rink­sis kar­tÄ… per mÄ—­ne­sÄŻ. Bus dir­ ba­ma su Vals­ty­bi­ne mo­kes­Ä?iĹł ins­ pek­ci­ja“, – sa­kÄ— A.But­ke­vi­Ä?ius. Prem­je­ro tei­gi­mu, pa­si­ta­ri­ me ap­tar­ta daug ko­vos su ĹĄe­ťÄ—­li­ ne eko­no­mi­ka prie­mo­niĹł, ta­Ä?iau apie konk­re­Ä?ius bō­dus kal­bÄ—­ti dar

600

mln. li­tų

ĹĄie­met ke­ti­na­ma at­ko­vo­ti iĹĄ ĹĄe­ťÄ—­li­nÄ—s eko­no­mi­kos.

anks­ti. Anot jo, vie­na prie­mo­niĹł ga­lÄ—­tĹł bō­ti brĹŤkť­ni­nio ko­do ban­ de­ro­lÄ—s ant ci­ga­re­Ä?iĹł pa­ke­liĹł, taip pat at­si­skai­ty­mo gry­nai­siais pi­ni­ gais ri­bo­ji­mas. „Tai (brĹŤkť­ni­nio ko­do ban­de­ro­ lÄ—s – BNS pa­st.) su­pap­ras­tin­tĹł ir ad­mi­nist­ra­vi­mÄ…, ir, ma­nau, pa­tys ci­ga­re­Ä?iĹł ga­min­to­jai bō­tĹł suin­te­ re­suo­ti“, – sa­kÄ— prem­je­ras. GrieŞ­tins san­kci­jas

Vals­ty­bi­nÄ—s dar­bo ins­pek­ci­jos va­ do­vas Vi­lius Ma­Ä?iu­lai­tis po su­si­ ti­ki­mo Ĺžur­na­lis­tams sa­kÄ—, kad pla­nuo­ja­ma grieŞ­tin­ti ir dar­bo kont­ro­lÄ™ bei at­sa­ko­my­bÄ™ uĹž dar­ bo lai­ko klas­to­ji­mÄ…. „Ke­ti­na­me siō­ly­ti keisti tei­si­nÄŻ reg­la­men­ta­vi­mÄ…, su­stip­rin­ti at­ sa­ko­my­bÄ™ uĹž dar­bo lai­ko slÄ—­pi­mÄ…. Taip pat su­da­ry­ti me­cha­niz­mÄ…, kad ne­le­ga­lĹł dar­bÄ… nau­do­jan­tis darb­da­vys su­mo­kÄ—­tĹł mo­kes­Ä?ius bent jau nuo mi­ni­ma­lios mÄ—­ne­si­ nÄ—s al­gos. Taip pat di­de­lis dÄ—­me­ sys bus ski­ria­mas tiems reiť­ki­ niams, ku­rie iĹĄ da­lies pa­sta­ruo­ju me­tu pa­kei­Ä?ia kla­si­ki­nÄŻ ne­le­ga­lĹł dar­bÄ…, t. y. dar­bo lai­ko slÄ—­pi­mui“, – sa­kÄ— V.Ma­Ä?iu­lai­tis. Anot jo, ke­ti­na­ma grieŞ­Ä?iau kont­ro­liuo­ti sta­ty­bos, pa­slau­gĹł, vie­ťo­jo mai­ti­ni­mo ÄŻmo­nes. „Pa­gal tu­ri­mus duo­me­nis bus aiť­ki­na­ma­si, kur mo­ka­mi ma­Şes­ ni nei mi­ni­ma­laus dy­dĹžio at­ly­gi­ ni­mai, iĹĄ to bus ga­li­ma pa­da­ry­ti iť­va­dÄ…, kad sle­pia­mas dar­bo lai­ kas“, – kal­bÄ—­jo V.Ma­Ä?iu­lai­tis.

Ko­vos ir ÄŻspÄ—­ji­mais

Prie­mo­niĹł pla­ne nu­ma­ty­ta grieŞ­ tin­ti at­sa­ko­my­bÄ™ uĹž kont­ra­ban­dÄ… ir ne­tei­sÄ—­tÄ… dis­po­na­vi­mÄ… ak­ci­ zais ap­mo­kes­ti­na­mo­mis pre­kÄ—­ mis, stip­rin­ti pa­tik­ras tur­ga­ vie­tÄ—­se. Taip pat bus sie­kia­ma uŞ­kirs­ti ke­liÄ… ak­ci­zu neap­mo­kes­ tin­tiems naf­tos pro­duk­tams pa­ tek­ti ÄŻ vi­daus rin­kÄ… ir jĹł apy­var­ tai, uŞ­tik­rin­ti, kad iĹĄ ne­le­ga­lios veik­los pra­tur­tÄ—­jÄ™ as­me­nys neiť­ veng­tĹł ga­li­mo tur­to kon­fis­ka­vi­ mo, kaip pra­ne­ťÄ— Mi­nist­ro pir­mi­ nin­ko spau­dos tar­ny­ba. „Ko­vo­jant su ne­le­ga­liu dar­ bu bus sie­kia­ma tai­ky­ti sis­te­mi­nÄŻ pre­ven­ci­niĹł ir kont­ro­lÄ—s prie­mo­ niĹł mo­de­lÄŻ „Ďs­pÄ—­jau – pa­si­rink“, tai yra siun­Ä?iant ĹŤkio su­bjek­tams ÄŻspÄ—­ja­muo­sius ins­ti­tu­ci­jĹł laiť­kus, ve­dant pre­ven­ci­nius po­kal­bius ir at­lie­kant bend­ras pa­tik­ras“, – tvir­ti­no Vy­riau­sy­bÄ—s at­sto­vai. Bō­dus, kaip ko­vo­ti su ĹĄe­ťÄ—­li­ ne eko­no­mi­ka, svars­to ir prem­ je­ro su­da­ry­ta dar­bo gru­pÄ—, nag­ ri­n Ä—­jan­t i ga­l i­m us mo­kes­Ä? iĹł pa­kei­ti­mus. Bō­ti­ny­bÄ™ ma­Şin­ti ĹĄe­ ĹĄÄ—­li­nÄ™ eko­no­mi­kÄ… A.But­ke­vi­Ä?ius yra ap­ta­rÄ™s ir su Pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te. ÄŽvai­r iĹł ty­r i­m Ĺł duo­m e­n i­m is, ĹĄe­ť Ä—­l i­n Ä— eko­n o­m i­ka Lie­t u­vo­je sie­kia apie 30 pro­c. Ver­ti­na­ma, kad nuo 2008 m. ĹĄe­ťÄ—­li­nÄ—s eko­ no­mi­kos da­lis Lie­tu­vo­je spar­Ä?iai au­go, o 2011 ir 2012 m. au­gi­mas su­sto­jo. „KlaipÄ—dos“, BNS inf.

Lie­tu­vo­je ga­li bō­ti stei­gia­ma oro uos­tus val­dan­ti ÄŻmo­nÄ—, ku­ri ne ska­tin­tĹł oro uos­tus kon­ku­ruo­ ti vie­nas su ki­tu, o kaip tik uŞ­tik­ rin­tĹł koor­di­nuo­tÄ… po­li­ti­kÄ…. Apie tai pra­ne­ťÄ— su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras R.Sin­ke­vi­Ä?ius. „Mes mÄ…s­to­me Lie­tu­vo­je su­kur­ ti vie­nÄ… oro li­ni­jĹł bend­ro­vÄ™, ku­ri vyk­dy­tĹł bend­rÄ… rin­ko­da­ri­nÄ™ seg­ men­tuo­tÄ… po­li­ti­kÄ…. Kad oro uos­tai ne kon­ku­ruo­tĹł dÄ—l skry­dĹžiĹł bend­ ro­viĹł, o kad Lie­tu­va kon­ku­ruo­tĹł kaip vie­ne­tas“, – Ĺžur­na­lis­tams sa­ kÄ— mi­nist­ras, ap­si­lan­kÄ™s Kau­no ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bÄ—­je. „To­kiĹł svars­ty­mĹł yra. Kai ap­si­ sprÄ™­si­me, ar­ti­miau­siu me­tu ga­lÄ—­tĹł bō­ti ir tak­ti­niai Ĺžings­niai“, – tei­gÄ— R.Sin­ke­vi­Ä?ius. Jo tei­gi­mu, ĹĄiuo me­tu dÄ—l skry­ dĹžiĹł iĹĄ Kau­no de­ra­ma­si su ke­lio­ mis oro li­ni­jĹł bend­ro­vÄ—­mis, tarp jĹł – Es­ti­jos „Es­to­nian Air“. Lie­tu­vo­je vei­kia trys tarp­tau­ti­ niai oro uos­tai – Vil­niaus, Kau­no ir Pa­lan­gos. IdÄ—­ja steig­ti bend­rÄ… oro uos­tĹł val­dy­mo ÄŻmo­nÄ™ ne­nau­ja. Apie tai

yra kal­bÄ—­jÄ™s ir bu­vÄ™s su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis. 2009 m. pra­dĹžio­je E.Ma­siu­lis tei­ gÄ—, kad ĹĄa­lies oro uos­tus tu­rÄ—­tĹł val­ dy­ti vie­na bend­ro­vÄ—, nes Lie­tu­vos Ĺžmo­niĹł ir kro­vi­niĹł ve­Şi­mo rin­ka ne to­kia di­de­lÄ—, kad oro uos­tai, esan­ tys 100 ki­lo­met­rĹł spin­du­liu vie­nas nuo ki­to, tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­tĹł dÄ—l in­ves­ti­ci­jĹł bei ke­lei­viĹł. E.Ma­siu­lis tuo­met aiť­ki­no, kad esant bend­rai oro uos­tĹł val­dy­mo ÄŻmo­nei bō­tĹł iť­veng­ta ne­rei­ka­lin­ gos kon­ku­ren­ci­jos, ku­ri ne­pa­de­da Lie­tu­vos avia­ci­jos po­li­ti­kai. „KlaipÄ—dos“, BNS inf.

„„Nuo­mo­nÄ—: R.Sin­ke­vi­Ä?ius nea­be­

jo­ja, kad ÄŻstei­gus bend­rÄ… ÄŻmo­nÄ™ oro uos­tai iť­veng­tĹł ne­rei­ka­lin­gos kon­ku­ren­ci­jos vi­daus rin­ko­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2013 m. sausio 22 d. Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ… 50 litĹł kolekcinÄ™ (proginÄ™) sidabrinÄ™ monetÄ…, skirtÄ…

1863–1864 m. sukilimo 150 metĹł sukakÄ?iai

Monetos dailininkai Vidmantas Valentas ir Giedrius Paulauskis %GF=LGK FMC9D<AFLGK - $A=LMNGK EGF=LĂ´ C9DQCDGB= ,AJ9Ăż9K ĘŞ EGF=LĂ´ +A<9:JAF°K EGF=LGK H9J<9NAEG C9AF9 J=HJ=R=FL9;AF°B= <°ÿML°B= ĘŞ DAL9A := J=HJ=R=FL9;AF°K <°ÿML°K ĘŞ DALĂ´ %GF=LĂ´ ?9DAE9 Ă„KA?QLA $A=LMNGK :9FCG C9KGK= Vilniuje Ⴄ,GLGJAĂ´ ? AJ ĂžAJEĂ­FĂ´ ? á‚Ł Kaune Ⴄ%9AJGFAG ? á‚Ł !çK9E=KF° AF>GJE9;AB9 $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= www.lb.lt L=D Ⴄ á‚Ł Ⴄ á‚Ł 9J:9 =D H9çLM AF>G D: DL

8

pirmADIENIS, sausio 21, 2013

pasaulis Inau­gu­ra­ci­jos ce­re­mo­ni­ja

Iš­ža­gi­ni­mų sos­ti­nė

Ne­ke­ti­na nu­ša­lin­ti

Va­kar JAV pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma per kuk­lią ce­ re­mo­ni­ją Bal­tų­jų rū­mų Mė­ ly­no­jo­je sa­lė­je bu­vo pri­saik­ din­tas Jung­ti­nių Vals­ti­jų va­ do­vu. Šian­dien prie JAV Ka­pi­ to­li­jaus B.Oba­ma sa­kys sa­vo inau­gu­ra­ci­jos kal­bą ame­ri­kie­ čiams ir vi­sam jį ste­bin­čiam pa­sau­liui.

Iš­ža­gi­ni­mo at­ve­jų In­di­jos sos­ ti­nė­je De­ly­je per­nai pa­dau­gė­jo 23 pro­c., pa­ly­gin­ti su 2011 m., ­ kaip ro­do ofi­cia­li sta­tis­ti­ka. 2012 m. bu­vo ­re­gist­ruo­ta 706 iš­ža­gi­ni­mo at­ve­jai – 23,43 pro­c. dau­giau ne­gu anks­tes­ niais me­tais. 16 mln. gy­ven­to­ jų tu­rin­tis De­lis va­di­na­mas iš­ ža­gi­ni­mų sos­ti­ne.

Si­ri­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras Wa­li­das Mual­le­mas (nuotr.) ­ at­me­tė idė­ją, kad pre­zi­den­tas Bas­ha­ras al As­sa­das bus nu­ ša­lin­tas. Pa­sak W.Mual­le­mo, tik Si­ri­jos liau­dis ga­li nu­spręs­ti B.al As­sa­do li­ki­mą. Si­ri­jos opo­ zi­ci­ja rei­ka­lau­ja, kad B.al As­sa­ das pa­si­trauk­tų, – tai jos bū­ti­ na są­ly­ga sie­kiant de­ry­bų.

Sa­cha­ros smė­lis nu­si­da­žė krau­ju Po­nas Marl­bo­ro M.Bel­mokh­ta­ras

Gi­mė 1972 m. Al­ž y­re, su­lau­kęs 19 me­t ų pa­t rau­kė į Af­ga­n is­ta­ną, kur ko­vė­si su Ta­ry­bų Są­jun­ga.

Štur­mas: Al­žy­ro ka­riuo­me­nės įkai­tų va­da­vi­mo ope­ra­ci­ja ne­bu­vo sėk­min­ga – žu­vo 25 žmo­nės.

Per ne­sėk­min­gą įkai­tų va­da­vi­mo ope­ra­ci­ją Al­žy­re esan­čio­je du­jų ga­myk­lo­je is­la­mis­tai ko­vo­to­jai nu­lin­čia­vo už­sie­nie­čius dar­bi­ nin­kus. Ar au­kų bu­vo ga­li­ma iš­veng­ti? Žiau­ri eg­ze­ku­ci­ja

Su „Al Qae­da“ sie­ja­mi ko­vo­to­jai praė­ju­sios sa­vai­tės vi­du­ry­je už­ puo­lė BP, „Sta­toil“ ir Al­žy­ro vals­ ty­bi­nei ener­ge­ti­kos bend­ro­vei „So­ nat­rach“ pri­klau­san­čią In Ame­na­so du­jų ga­myk­lą Sa­cha­ros dy­ku­mo­je. Ko­vo­to­jai paė­mė įkai­tais čia dir­ ban­čius žmo­nes, tarp jų bu­vo ne tik Al­žy­ro pi­lie­čių, bet ir už­sie­nie­čių. Ke­tu­rias die­nas tru­ku­si dra­ ma šeš­ta­die­nį bai­gė­si kru­vi­no­mis įkai­tų sker­dy­nė­mis. Al­žy­ro ar­mi­jai pra­dė­jus štur­muo­ti ga­myk­lą žu­vo 32 pa­gro­bė­jai ir 25 įkai­tai. Nors pa­vy­ko iš­gel­bė­ti 685 al­žy­ rie­čius ir 107 iš 132 ga­myk­lo­je dir­ ban­čių už­sie­nie­čių, krau­jo pra­lie­ ji­mo ne­bu­vo iš­veng­ta. Per štur­mą ke­lis už­sie­nie­čius is­la­mis­tai tie­siog nu­lin­čia­vo. Pag­ro­bė­jai rei­ka­la­vo nu­trauk­ti pran­cū­zų ka­ri­nę in­ter­ven­ci­ją Ma­ ly­je. Jie taip pat no­rė­jo iš­keis­ti įkai­ tus ame­ri­kie­čius į egip­tie­čių šei­chą Oma­rą Ab­del-Rah­ma­ną ir pa­kis­ ta­nie­tę Aa­fią Sid­di­qui, ka­li­na­mus Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se už ry­šius su te­ro­riz­mu. Jo­kių de­ry­bų

Al­žy­ro ka­riuo­me­nė su­lau­kė kri­ti­ kos dėl ne­sėk­min­gos ope­ra­ci­jos. Dau­ge­liui už­sie­nio vals­ty­bių, ku­ rių pi­lie­čiai bu­vo lai­ko­mi įkai­tais, štur­mas bu­vo ne­ti­kė­tas. Nors JAV ir Pran­cū­zi­jos va­do­vai pa­reiš­kė, kad dėl au­kų kal­ti tik te­ ro­ris­tai, bri­tų prem­je­ras Da­vi­das

Ca­me­ro­nas pa­brė­žė, kad jis yra „nu­si­vy­lęs“ įkai­tų va­da­vi­mo ope­ ra­ci­jos baig­ti­mi. Ja­po­ni­jos at­sto­vai taip pat iš­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą. Bet ana­li­ti­kai pa­brė­žė, kad jų ne­ nus­te­bi­no karš­ta­ko­šiš­kas Al­žy­ro spren­di­mas. „Bū­čiau nu­ste­bęs, jei jie bū­tų el­gę­si ki­taip, – ko­men­ta­vo Al­žy­ro spe­cia­lis­tas Jo­nas Mark­sas. – Al­ žy­rui svar­bu pa­ro­dy­ti, kad ar­mi­ja ga­li veik­ti ryž­tin­gai.“ Ro­ber­tas Park­sas, Šiau­rės Af­ri­kos stu­di­jų cent­ro eks­per­tas, pri­dū­rė: „Al­žy­ro vy­riau­sy­bei svar­bu pa­ro­dy­ ti vi­suo­me­nei, kad ji ne­ke­ti­na elg­tis taip, kaip lieps už­sie­nio vals­ty­bės ir kad ša­lis kont­ro­liuo­ja sa­vo na­tū­ra­ liuo­sius iš­tek­lius, – ki­taip ta­riant, kad Al­žy­ras nė­ra ma­rio­ne­tė.“ Ko­vo­to­jai bu­vo gink­luo­ti au­to­ ma­tais, kul­kos­vai­džiais, ra­ke­to­mis

ir jų pa­lei­di­mo įren­gi­niais. Jie gra­ si­no su­sprog­din­ti ga­myk­lą, ta­čiau Al­žy­ro ar­mi­jai pa­vy­ko sprog­me­nis neut­ra­li­zuo­ti. Pa­sak liu­di­nin­kų, dau­ge­lis jų kal­ bė­jo ara­biš­kai, ta­čiau bu­vo ir šne­ kan­čių ang­liš­kai. Al­žy­rie­tis vai­ruo­ to­jas Iba El Ha­za pa­sa­ko­jo: „Iš jų ak­cen­to su­pra­tau, kad vie­nas bu­vo egip­tie­tis, vie­nas – tu­ni­sie­tis, ki­ tas – al­žy­rie­tis, o dar ki­tas kal­bė­jo ang­liš­kai ar (ko­kia ki­ta – red. past.) už­sie­nio kal­ba. Te­ro­ris­tai sa­kė: „Jūs ne­tu­rit su tuo nie­ko bend­ra, jūs esat al­žy­rie­čiai ir mu­sul­mo­nai. Mes jū­ sų ne­lai­ky­si­me, mes no­ri­me tik už­ sie­nie­čių.“ Is­la­mis­tų va­dai

Pa­sak Mau­ri­ta­ni­jos nau­jie­nų agen­ tū­rų, ku­rios pa­lai­ko ry­šius su Šiau­ rės Af­ri­ko­je vei­kian­čio­mis is­la­mis­tų gru­puo­tė­mis, ko­vo­to­jams va­do­va­vo ve­te­ra­nas ko­vo­to­jas iš Ni­ge­rio Ab­ du­las Rah­ma­nas al Ni­ge­ri. A.Rah­ma­nas al Ni­ge­ri, dar ži­ no­mas kaip Abu Du­ja­na, da­ly­va­vo ke­lio­se di­de­lė­se is­la­mis­tų mi­si­jo­se Ma­ly­je, Mau­ri­ta­ni­jo­je ir Ni­ge­ry­je, įskai­tant bir­že­lį įvyk­dy­tą iš­puo­ lį prieš vie­nas ka­rei­vi­nes Mau­ri­ta­ ni­jo­je, per ku­rį žu­vo 17 ka­rių.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Tei­gia­ma, kad jis pa­lai­kė glau­džius ry­šius su, kaip ma­no­ma, vy­riau­siuo­ju pa­gro­bė­jų va­du Mokh­ta­ru Bel­mokh­ ta­ru – Af­ga­nis­ta­no ka­ro de­vin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je ir Al­žy­ro pi­lie­ti­nio ka­ ro de­šim­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je ko­vų ve­te­ra­nu, bu­vu­siu Is­la­miš­ko­jo Mag­ ri­bo „Al Qae­dos“ va­du.

Te­ro­ris­tai sa­kė: „Jūs ne­tu­rit su tuo nie­ko bend­ra, jūs esat al­ žy­rie­čiai ir mu­sul­ mo­nai.“

„M.Bel­mokh­ta­ras – vie­nas ži­no­ miau­sių ka­ro va­dų Sa­cha­ro­je. Dar jis ži­no­mas kaip di­džiau­sias ci­ga­ re­čių kont­ra­ban­di­nin­kas“, – sa­kė Step­he­nas El­li­sas, or­ga­ni­zuo­to nu­ si­kals­ta­mu­mo eks­per­tas iš Af­ri­kos stu­di­jų cent­ro Ny­der­lan­duo­se. Ki­tas ga­li­mas šios gru­puo­tės ly­ de­ris Abu al Ba­ra’a al Ja­za’iri bu­vo nu­kau­tas šios du­jų vers­lo­vės gy­ ve­na­ma­ja­me komp­lek­se, ku­rį at­ ko­vo­jo Al­žy­ro ar­mi­ja. BNS, BBC, „Dai­ly Mail“ inf.

1992 m. grį­žo į Al­ž y­rą. Pi­lie­ti­nio ka­ ro me­tais Al­ž y­re pri­k lau­sė Is­la­mo gink­luo­ta­jai gru­puo­tei, vė­l iau pri­ si­dė­jo įku­r iant Sa­la­fi­t ų mal­dų ir ko­vos gru­puo­tę (GSPC), ku­r i or­ga­ ni­za­vo ne vie­ną iš­puo­l į prieš Sa­ che­l io Af­r i­kos ša­l ių sau­g u­mo pa­ jė­gas. GSPC vė­l iau trans­for­ma­vo­ si į Is­la­miš­ko­jo Mag­ri­bo „Al Qae­dą“ (AQIM). AQIM bu­vęs va­das M.Bel­ mokh­ta­ras yra sie­ja­mas su pa­sta­ ro­jo me­to už­sie­n ie­čių gro­bi­mais Šiau­rės Af­ri­ko­je. Sa­cha­ro­je M.Bel­mokh­ta­ras ge­r iau ži­no­mas kaip Po­nas Marl­bo­ro, nes yra sie­ja­mas su ci­ga­re­čių kont­ra­ ban­da. Ma­no­ma, kad iš šio ne­le­ ga­laus vers­lo M.Bel­mokh­ta­ras su­ si­k ro­vė ne­ma­ž us tur­t us. Taip pat jam me­t a­m i kal­t i­n i­mai pre­k y­ba žmo­nė­mis ir nar­ko­ti­kais. Yra gru­puo­čių „Pri­sie­k u­sie­ji krau­ ju“ ir „Kha­led Abu al Ab­bas“ bri­ga­ dos va­das. Gru­puo­tės „Pri­sie­ku­sie­ ji krau­ju“, ku­rią jis, ma­no­ma, fi­nan­ suo­ja, ko­vo­to­jai užė­mė du­jų vers­ lo­vę Al­ž y­re. Pran­cū­zi­jos žval­gy­ba net yra pa­skel­bu­si M.Bel­mokh­ta­rą ne­su­gau­na­mu. Ma­no­ma, kad M.Bel­mokh­ta­ras pa­ lai­ko glau­d žius ry­šius su tua­re­g ų gen­ti­mi, ypač šiau­ri­nė­je Ma­lio da­ ly­je. Nors Al­ž y­ro te­le­vi­z i­ja praė­ju­ sių me­t ų va­sa­rą bu­vo pa­skel­bu­si, kad M.Bel­mokh­ta­ras žu­vo šiau­r i­ nė­je Ma­lio da­ly­je, AQIM to­kius pra­ ne­ši­mus pa­nei­gė.

Iš­puo­lio ga­myk­lo­je chro­no­lo­gi­ja Puo­li­mas: tre­čia­die­nį pa­ry­čiais už 3 km nuo du­jų ga­myk­los ko­vo­to­jai už­ puo­lė au­to­bu­są, ku­riuo į ge­rai sau­go­ mą bend­ro­vės te­ri­to­ri­ją bu­vo ve­ža­ mi jos dar­buo­to­jai. Per su­si­šau­dy­mą žu­vo vie­nas bri­tas ir vie­nas al­žy­rie­tis. Užg­rob­tas au­to­bu­sas pa­su­ko į In Ame­ na­so ga­myk­lą. Įsib­ro­vę į ga­myk­los te­ri­ to­ri­ją ko­vo­to­jai paė­mė įkai­tais gy­ve­na­ mo­sio­se pa­tal­po­se esan­čius dar­bi­nin­ kus. Ta­da jie pa­sta­tą už­mi­na­vo. At­sa­kas: per 72 va­lan­das tru­ku­sią

dra­mą žu­vo 32 pa­gro­bė­jai. Spe­cia­lio­ sios pa­jė­gos su­ge­bė­jo iš­va­duo­ti 685 dar­buo­to­jus al­žy­rie­čius ir 107 už­sie­ nie­čius. Dau­gu­ma įkai­tų bu­vo iš­va­ duo­ti ket­vir­ta­die­nį. Per ga­lu­ti­nį puo­ li­mą šeš­ta­die­nį Al­žy­ro ar­mi­ja lik­vi­da­ vo 11 te­ro­ris­tų, ta­čiau ko­vo­to­jai nu­žu­ dė 7 įkai­tus už­sie­nie­čius. Už­sie­nie­čiai įkai­tai: Tarp 25 žu­vu­

sių įkai­tų bu­vo ke­le­tas bri­tų, ru­mu­nas ir gal­būt ame­ri­kie­čių; daug už­sie­nie­ čių dar yra din­gę. Ofi­cia­liai pa­skelb­ta,

kad din­go 10 ja­po­nų ir 6 nor­ve­gų dar­ bi­nin­kai. Tarp din­gu­sių yra ir ame­ri­ kie­čių. Tarp pa­grob­tų­jų bu­vo Tai­lan­ do, Ke­ni­jos, Fi­li­pi­nų, Ko­lum­bi­jos, Aust­ ri­jos ir Pie­tų Ko­rė­jos pi­lie­čių. Ga­myk­la: pri­klau­so BP, „Sta­toil“ ir Al­ žy­ro vals­ty­bi­nei ener­ge­ti­kos bend­ro­ vei „So­nat­rach“. Ga­myk­lą eksp­loa­ta­vo Ja­po­ni­jos in­ži­ne­ri­jos bend­ro­vė „JGC Corp“. Ji yra įsi­kū­ru­si už 1,3 tūkst. km į pie­tus nuo Al­žy­ro sos­ti­nės Al­žy­ro. Gink­luo­tė: pa­sak liu­di­nin­kų, ko­vo­

to­jai tu­rė­jo še­šis au­to­ma­ti­nius gink­ lus, 21 pis­to­le­tą, du il­ga­vamz­džius šau­tu­vus, du 60 mm mi­nos­vai­džius, še­šias 60 mm ra­ke­tas su pa­lei­dik­liais, dvi reak­ty­vi­nes gra­na­tas ir 10 pa­pras­ tų gra­na­tų. Is­to­ri­ja: tai di­džiau­sio mas­to įkai­tų

pa­gro­bi­mas nuo 2008 m. ata­kos In­ di­jos uos­ta­mies­ty­je Mum­ba­ju­je ir di­ džiau­sias to­kio po­bū­džio dži­ha­dis­tų iš­puo­lis nuo 2002 m., kai šim­tai žmo­ nių žu­vo Mask­vos Dub­rov­kos teat­re.

9

pirmADIENIS, SAUSIO 21, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Žve­jai prie­ši­na­si per­ša­mai mo­no­po­li­jai Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos val­di­nin­kai ti­ki­na, kad gi­ na žve­jų in­te­re­sus. Ta­čiau žve­jų at­sto­vai juos va­di­na me­la­giais, nes 80 pro­c. špro­ tų ir stri­me­lių kvo­tų su­pla­nuo­ta ati­duo­ti vie­nai žve­jy­bos įmo­nei.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Mi­nist­rui žve­jai ne­rū­pi?

Sku­bos tvar­ka, neat­siž­vel­gus į žve­ jų pa­sta­bas, nau­ja špro­tų ir stri­me­ lių kvo­tų skirs­ty­mo tvar­ka, pa­reng­ ta kon­ce­si­jos pa­grin­du, kai kvo­tos ati­duo­da­mos žve­jams 10 me­tų, bu­ vu­sio že­mės ūkio mi­nist­ro Ka­zio Star­ke­vi­čiaus įsa­ky­mu bu­vo pa­si­ ra­šy­ta pa­sku­ti­nė­mis jo dar­bo mi­ nis­te­ri­jo­je die­no­mis. Da­bar­ti­nis že­mės ūkio mi­nist­ras Vi­gi­li­jus Juk­na tą tvar­ką su­stab­dė. Jis kvie­tė žve­jus pa­si­kal­bė­ti, pla­na­ vo pa­ts at­vyk­ti į Klai­pė­dą.

Iš 12 Bal­ti­jos jū­ro­ je žve­jo­jan­čių bend­ ro­vių net 9 ofi­cia­liai raš­tu pa­si­sa­kė prieš nau­ją­ją kvo­tų skirs­ ty­mo tvar­ką. Li­kus ma­žiau nei va­lan­dai iki su­si­ti­ki­mo mi­nist­ras pra­ne­šė, kad neat­vyks. Į su­si­ti­ki­mą at­siųs­ti Žu­vi­nin­kys­ tės de­par­ta­men­to at­sto­vai – tie pa­ tys, ku­rie sku­bos tvar­ka pa­ren­gė nau­ją­ją kon­ce­si­jos tvar­ką, įtei­si­ nan­čią 80 pro­c. vi­sų špro­tų ir stri­ me­lių kvo­tų per­lei­di­mą 10 me­tų vie­nai įmo­nei. Neat­si­tik­ti­nai su­si­ti­ki­me žve­jai klau­sė Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­ to di­rek­to­riaus Da­riaus Nie­niaus: ko­kių žve­jų in­te­re­sus jis gi­na? Žve­jus nu­liū­di­no nau­jo­jo že­mės ūkio mi­nist­ro el­ge­sys. K.Star­ke­vi­ čius pri­pa­ži­no, kad nė­ra la­bai iš­ manantis žu­vi­nin­kys­tę, nes esan­ tis ūki­nin­kas. Ga­li­ma ver­tin­ti, kad V.Juk­na taip pat pa­de­monst­ra­ vo abe­jo­nes žve­jams, pa­si­kvie­tęs juos į su­si­ti­ki­mą – tar­si su­ve­džio­ jo ir pa­me­tė. Iš 12 Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­jan­čių bend­ro­vių net 9 ofi­cia­liai raš­tu pa­ si­sa­kė prieš nau­ją­ją kvo­tų skirs­ty­ mo tvar­ką. Ne­pai­sant to, tvar­ka ir to­liau stu­mia­ma „buldozeriniu“ prin­ci­pu.

Įvar­di­na­ma, kad to­kia tvar­ka, ko­kią sa­vo įsa­ky­mu pa­tvir­ti­no bu­ vęs mi­nist­ras K.Star­ke­vi­čius pa­ žei­džia kon­ku­ren­ci­ją – jai ne­pri­ta­ rė Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba, tai ker­ta­si su Kons­ti­tu­ci­ja ir ke­lia abe­jo­nių dėl tei­sin­gu­mo prin­ci­pų. Iš ES nė­ra prie­var­tos

„Stu­miant“ nau­ją­ją kvo­tų skirs­ ty­mo tvar­ką ar­ba kvo­tų įtei­si­ni­ mą kon­ce­si­jos pa­grin­dais bend­ ro­v ėms 10 me­t ų, pa­g rin­d i­n iu ar­gu­men­tu iki šiol lai­ky­ta tei­gi­ nys, kad tai dieg­ti nu­ma­to Eu­ro­ pos Są­jun­ga. D.Nie­nius ne­tgi prie­kaiš­ta­vo žve­jams, kad šie ne­va­žiuo­jan­tys kar­tu su juo į Briu­se­lį, ne­ko­vo­jan­ tys už žve­jų in­te­re­sus, to­dėl su jais su­dė­tin­ga dis­ku­tuo­ti, jie ne­ži­nan­ tys si­tua­ci­jos Eu­ro­po­je. Žve­jų nuo­mo­ne, Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to di­rek­to­rius, kal­bė­ da­ma­sis su jais, ne­tu­rė­tų užim­ ti mo­ky­to­jo ar dės­ty­to­jo po­zi­ci­ jos, nes žve­jai esan­tys pa­kan­ka­mai iš­si­la­vi­nę žmo­nės. Dėl kon­ce­si­jos Eu­ro­pos Są­jun­go­je dar te­be­vyks­ta dis­ku­si­jos. Ją bu­vo pla­nuo­ta dieg­ ti nuo 2013 me­tų pa­bai­gos. Ta­čiau Eu­ro­pos Par­la­men­to žu­vi­nin­kys­ tės ko­mi­te­tas pa­siū­lė žu­vi­nin­kys­ tė­je ap­skri­tai ne­dieg­ti kon­ce­si­jos ir kiek­vie­nai ša­liai priim­ti sa­vo me­ to­di­ką, kaip pa­skirs­ty­ti žve­jy­bos kvo­tas. Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­ tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­ kas Al­fon­sas Bar­gai­la pa­ste­bė­jo, kad ki­to­se vals­ty­bė­se tik ma­žes­ nią­ją da­lį žve­jy­bos kvo­tų pla­nuo­ ja­ma skirs­ty­ti kon­ce­si­jos pa­grin­ du. Dau­gy­bė pa­vyz­džių įro­dė, kad kon­ce­si­ja nau­dos neat­ne­šė. Pa­vyz­ džiui, es­tai nu­ma­to kon­ce­si­jos pa­ grin­du skirs­ty­ti tik apie 20 pro­c. žve­jy­bos kvo­tų. „Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­ tas įva­rė sa­ve į kam­pą. Ne­gir­di­ma dau­gu­mos žve­jų po­zi­ci­jos, o gi­na­ ma vie­nos bend­ro­vės po­zi­ci­ja. Jei to­kia tvar­ka, ko­kią pa­si­ra­šė K.Star­ ke­vi­čius, bū­tų die­gia­ma, mi­li­jo­nai su­by­rė­tų į vie­ną ki­še­nę. Ne­be­lik­tų žve­jų, ne­be­rei­kė­tų ir Žu­vi­nin­kys­ tės departamento“, – pa­ste­bė­jo A.Bar­gai­la.

10

Situacija: gaudyti menkes tapo nuostolinga, jas iš tolimiausių regionų reikia plukdyti atiduoti į aukcioną

Klaipėdoje.

Vidmanto Matučio nuotr.

10

pirmADIENIS, sausio 21, 2013

rubrika JŪRA „Vi­kin­go“ plėt­ra

Prieš­gais­ri­niai rei­ka­la­vi­mai

Su­re­mon­tuo­tas kon­tei­ner­ve­žis

Eu­ro­pos re­konst­ruk­ci­jos ir plėt­ ros ban­kas skirs 12 mln. JAV do­le­rių vie­nin­te­liam Mol­da­vi­ jos Džiur­džu­leš­tos uos­tui, ku­ris yra Du­no­jaus upė­je, vys­ty­ti. Bus įren­gia­mos ge­le­žin­ke­lio priei­gos į uos­to ter­mi­na­lus. Ge­le­žin­ke­ liai šį uos­tą su­jungs su kon­tei­ne­ ri­niu trau­ki­niu „Vi­kin­gas“, ku­ris kur­suo­ja iš Klai­pė­dos.

Tarp­tau­ti­nė jū­rų or­ga­ni­za­ci­ja pa­ kei­tė lai­vų prieš­gais­ri­nius rei­ka­ la­vi­mus. Kro­vi­ni­niuo­se ir ke­lei­ vi­niuo­se lai­vuo­se tu­rės bū­ti du prieš­gais­ri­niai išė­ji­mai iš ma­ši­nų sky­riaus. Vie­nas išė­ji­mų iš apa­ ti­nių pa­tal­pų į išo­rę tu­rės bū­ti vi­ siš­kai už­da­ras ir tik tam skir­tas. Rei­ka­la­vi­mai ga­lios sta­tant nau­ jus lai­vus.

Va­ka­rų lai­vų ga­myk­lo­je baig­tas re­mon­tuo­ti 139 m il­gio kon­tei­ ne­ri­nis lai­vas „Ve­ga Sa­git­ta­rius“. Pa­keis­ta net 350 t me­ta­lo prie­ ki­nė­je da­ly­je. Per­nai rugp­jū­čio 21 d. 11,8 tūkst. t ded­vei­to lai­ vas už­plau­kė ant sek­lu­mos prie Gren­lan­di­jos. Klai­pė­da pa­si­rink­ ta po paieš­kų įvai­rio­se lai­vų re­ mon­to įmo­nė­se.

Žve­jai prie­ši­na­si per­ša­mai mo­no­po­li­jai 9 Dau­gu­ma žve­jų ne šiaip sau pies­tu sto­ja­si prieš nau­ją kvo­tų

Kaip iš­gy­ven­ti žve­jams?

skirs­ty­mo tvar­ką. Tai yra jų iš­gy­ve­ ni­mo ar­ba žlu­gi­mo rei­ka­las. Jei špro­ tų ir stri­me­lių kvo­tos bū­tų skirs­to­ mos pa­gal Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­jan­čių lai­vų kie­kį, kiek­vie­nam lai­vui per me­tus tek­tų maž­daug po 400 to­nų. Gau­dy­da­mos špro­tus ir stri­me­les, taip pat ir men­kes, da­bar­ti­nės žve­ jy­bos įmo­nės pui­kiai iš­gy­ven­tų. Ta­ čiau ati­da­vus 80 pro­c. špro­tų ir stri­ me­lių kvo­tos vie­nai įmo­nei, li­ku­sios 11 bend­ro­vių su 20 pro­c. kvo­tos da­ li­mi bū­tų pa­smerk­tos mer­dė­ti. Taip Lie­tu­vo­je su­si­for­muo­tų vie­nos žve­ jy­bos bend­ro­vės mo­no­po­li­ja. Ne­no­rė­ju­si sa­vęs įvar­din­ti vie­na žve­jy­bos įmo­nė pa­tei­kė to­kią žve­ jy­bos arit­me­ti­ką. Tu­rė­da­ma 140 to­nų špro­tų kvo­tą ir 27 to­nų men­

Žve­jo­ti men­kių ne­ beap­si­mo­ka, nors jų kai­na ir di­des­nė nei špro­tų.

kių kvo­tą, ji žve­jo­ja dviem lai­vais ir par­duo­da­ma špro­tus po 1,1 li­to, o men­kes – po 4 li­tus, per me­tus už­dir­ba 240 tūkst. li­tų. Sam­dy­da­ ma 10 žmo­nių įgu­las abiem lai­vams ji per me­tus pa­ti­ria 180 tūkst. li­tų iš­lai­dų. Lai­vams re­mon­tuo­ti, eksp­ loa­tuo­ti, iš­lai­ky­ti prie kran­ti­nių per me­tus lie­ka vos 60 tūkst. li­tų. Nors ir kom­pen­suo­jant ak­ci­zą, lai­vų de­ ga­lų kai­na žve­jams pa­ki­lo nuo 800 li­tų už to­ną iki 2 tūkst. li­tų. Esant to­kiai si­tua­ci­jai apie pel­ną net ne­ kal­ba­ma. Pag­rin­di­nis klau­si­mas – kaip iš­gy­ven­ti? To­dėl žve­jai ke­lia tei­sė­tą klau­ si­mą, ko­dėl val­džia no­ri su­ries­ti į ra­gą vi­sus žve­jus, są­mo­nin­gai su­ kel­ti bank­ro­tą tam, kad per jų gal­ vas į vir­šų pa­kil­tų vie­na bend­ro­vė – ta, ku­riai ati­teks 80 pro­c. špro­ tų kvo­tos. Šian­dien žve­jy­bo­je yra su­si­klos­ čiu­si to­kia si­tua­ci­ja, kad žve­jo­ti men­kių ne­beap­si­mo­ka, nors jų kai­ na ir di­des­nė nei špro­tų. Si­tua­ci­ja pa­pras­ta – Lie­tu­vos eko­no­mi­nė­ je zo­no­je men­kių be­veik ne­pa­gau­ si, jas ten­ka gau­dy­ti Len­ki­jos ar­ba Born­hol­mo zo­no­se. Ka­dan­gi įves­ tas pri­va­lo­mas men­kių par­da­vi­mas per Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­ duk­tų auk­cio­ną, su­gau­tas men­kes ten­ka kas­kart pluk­dy­ti į Klai­pė­dą. Ka­dan­gi de­ga­lų kai­nos per pa­sta­ ruo­sius me­tus pa­ki­lo 2–3 kar­tus, tai bran­gus ma­lo­nu­mas. Gau­dan­tiems špro­tus ir stri­me­les to da­ry­ti ne­rei­ kia. Jie žu­vis ga­li par­duo­ti bet kur. Daž­niau­siai tai da­ro­ma Da­ni­jo­je.

Ko no­rė­tų pa­tys žve­jai? Jo­nas Bart­mi­nas

I

Bend­ro­vės „Senoji Baltija“ di­rek­to­r ius

š men­k ių žve­j y­b os 2012 me­ tais pa­t y­rė­m e 15 pro­c . nuo­s to­ lių. Juos pa­d en­g ė špro­t ų žve­ jy­b a. Ren­t a­b i­lu­m as – 70 pro­c . Taip yra to­d ėl, kad men­k ių iš­tek­ liai su­m a­ž ė­j o. Joms su­g au­t i rei­k ia dvi­g u­b ai dau­g iau de­g a­lų. Gau­d ant men­kes, iš­l ai­dos yra 3,61 li­to už ki­ log­r a­m ą, kai auk­c io­n o kai­n a už ki­ log­r a­m ą tik 2,9 li­to. Jei bū­t ų įdieg­t a to­k ia kon­ce­s i­ja, kai 80 pro­c . špro­t ų ir stri­me­l ių kvo­t ų bus ati­duo­t a vie­n ai bend­ro­vei, 90 pro­c . bend­ro­v ių lau­ kia bank­ro­t as.

Pra­nas Gy­lys

V

Žve­jy­bos ka­pi­to­nas

i­s ą gy­v e­n i­m ą pa­s ky­ riau žve­j y­b ai. Vi­s ais lai­ kais pa­g rin­d i­n is tiks­l as bu­vo su­g au­t i kaip ga­l i­ ma dau­g iau men­k ių. Da­b ar si­t ua­ ci­j a pa­s i­kei­t ė, šių žu­v ų la­b ai su­ ma­ž ė­j o. Kad įmo­n ės iš­g y­ven­t ų, tu­r i gau­dy­t i ir špro­t us, stri­m e­l es. Jei įmo­n ės ne­g aus jų kvo­t ų, bus užnerta kil­p a ant kak­lo. Jei ne­bus kvo­t ų, ne­bus už ką mo­der­n i­z uo­t i lai­v ų. Ateis mo­men­t as, kai dau­g u­ ma žve­j y­b os įmo­n ių ne­b e­t u­rės su kuo gau­dy­t i žu­v ų.

Al­gir­das Auš­ra

K

Bend­ro­vės „Ban­g i­n is“ di­rek­to­r ius

Ar­tū­ras Ma­že­lis

Alek­se­jus Sav­čen­ka

M

R

Klai­pė­dos žu­v i­n in­k ys­tės įmo­n ių aso­cia­ci­jos „Jū­ros žve­jys“ pir­m i­n in­kas

ū­s ų aso­c ia­c i­j a ne­bu­vo su­p a­ž in­d in­t a su nau­j ą­ ja kvo­t ų skirs­t y­mo tvar­ ka. Nus­te­bo­me, kai su­ž i­ no­jo­me, kad vie­nai įmo­nei ati­teks 80 pro­c . špro­t ų ir stri­me­l ių kvo­t ų. Su­s i­ da­ro įspū­d is, kad pro­j ek­t ą ren­g ęs Žu­v i­n in­k ys­tės de­p ar­t a­men­t as bu­ vo suin­te­re­s uo­t as, jog di­d žio­ji da­l is žve­jy­b os kvo­t ų bū­t ų su­kon­cent­r uo­ ta vie­no­se ran­ko­se. Nau­ja tvar­ka taip ir pa­reng­ta bei, ne­pri­ta­r us dau­g u­mai žve­j ų, „pra­s tum­t a“, kad lai­mė­t ų vie­ nas, o vi­s i ki­t i žve­jai bū­t ų nu­s tum­t i. Jūs, iš Žu­v i­n in­k ys­tės de­p ar­t a­men­ to, „pra­s tū­mę“ to­k ią kvo­t ų skirs­t y­mo tvar­k ą pa­da­rė­te vis­k ą, kad žve­jai tar­ pu­s a­v y­j e ne­s u­s i­t ar­t ų, nes da­b ar jie pa­s ta­t y­t i skir­t in­go­s e pu­s ė­s e.

o­dėl no­ri­ma vis­ką pa­da­lin­ ti po ly­giai? Da­bar ne so­vie­ti­ niai lai­kai. Aš vi­są lai­ką gau­ džiau kil­kes ir špro­tus, to­dėl tek­tų ir di­džiau­sia da­lis kvo­tų. Ir jums rei­kė­jo gau­dy­ti. Kaž­ko­dėl lai­kė­tės įsi­ ki­bę tik men­k ių. Aš spe­cia­l i­za­vau­si kil­kių ir špro­tų žve­jy­bo­je. Ėmiau kre­ di­tus, pir­kau lai­vus. Kai­nos bu­vo ma­ žos. Da­bar, kai jos pa­ki­lo, jau ir ki­tiems pri­rei­kė kil­kių ir špro­tų kvo­tų. Da­bar kar­ti vi­sus šu­nis ant ma­nęs yra ne­są­ ži­nin­ga.

L

Bend­ro­vės „Spi­ka“ di­rek­to­r ius

ie­t u­vos eko­no­m i­n ė­j e zo­ no­j e men­k ių be­veik ne­ be­p a­g au­n a­m e. Vi­s a žve­ jy­b a vyks­t a len­k ų zo­no­j e ir prie Born­hol­mo. Iš ten pri­va­lo­ me per vi­s ą Bal­t i­j ą pluk­dy­t i žu­v is į auk­c io­n ą Klai­p ė­do­je. Ko­dėl ne­ga­ li­me jų par­duo­t i Born­hol­me? Per di­de­lė au­k a žve­j ų są­s kai­t a gel­b ė­ ti auk­c io­n ą Klai­p ė­do­je. Lat­v iai dir­ ba pro­t in­g iau – kur gau­do žu­v is, ten ir par­duo­da. Žu­v i­n in­k ys­tės de­p ar­ ta­men­t as su­jau­kė ir kvo­t ų skirs­t y­ mo sis­te­m ą.

Lie­tu­vos žu­v i­n in­k ys­tės pro­duk­t ų ga­m in­to­jų aso­cia­ci­jos pir­m i­n in­kas

Ž

uo­š iant nau­j as kvo­t ų skirs­t y­m o tai­s yk­l es pa­ da­r y­t a daug klai­d ų. Ne­ ga­l i­m a bu­vo ruoš­t i to­ kių tai­s yk­l ių, ku­r ios leistų „žais­t i į vie­nus ver­t us“. Jei da­ro­m as nau­ jas žings­n is – kvo­tos skirs­to­mos 10 me­t ų, vi­s iems tu­r i bū­t i vie­n o­d os star­to są­ly­g os. Vė­l iau pa­t i žve­j y­b a vis­k ą su­d ė­l ios į vie­t as. Okea­n i­n ė­ je žve­j y­b o­j e kvo­tos yra mo­k a­mos ir mo­k a­m a la­b ai daug. Bal­t i­j os jū­ ros žve­j y­b o­j e kvo­tos da­l i­n a­m os vel­t ui. Ki­t as klau­s i­m as: ko­d ėl pri­ va­lo­m a par­duo­t i men­kes per Klai­ pė­d os žu­v i­n in­k ys­t ės pro­d uk­t ų auk­c io­n ą? Kam rei­k ia, tas te­g ul par­duo­d a, o kam ne­rei­k ia, ko­d ėl ne­g a­l i par­duo­t i ki­t ur?

Gin­ta­ras Gy­lys

Al­fon­sas Bar­gai­la

u­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­tas su­ma­nė nau­ją kvo­tų skirs­ty­ mo kon­ce­si­ją. Kai dau­gu­ma žve­jų tam ne­pri­ta­r ia, pro­ ble­mą spręs­ti no­ri per­mes­ti ant pa­ čių žve­jų – ne­va sės­ki­te ir su­si­tar­ki­te. Rei­ka­lau­si­me, kad K.Star­ke­v i­čiaus įsa­ky­mas dėl kvo­tų kon­ce­si­jos bū­tų at­šauk­tas. Jei tai ne­bus pa­da­ry­ta, pra­ šy­si­me Vil­niaus me­rą, kad žve­jams leis­tų pi­ke­tuo­ti prie Že­mės ūkio mi­ nis­te­ri­jos. Tei­sin­gu­mas tu­ri bū­ti, ne­ ga­li­ma vis­ko ati­duo­ti vie­nai įmo­nei ki­tus skriau­džiant. Kai taip da­ro­ma, ky­la klau­si­mas, kur žiū­ri STT va­dai?

Bend­ro­vės „Balt­lan­ta“ di­rek­to­r iaus pa­va­duo­to­jas

Da­rius Nie­nius

Žu­v i­n in­k ys­tės de­par­ta­men­to di­rek­to­r ius

V

als­t y­b ė gau­na kvo­t ų tiek, kiek gau­n a. Apie tai, kad rei­k ia keis­t i kvo­t ų skirs­t y­ mo tai­syk­les, bu­vo pra­dė­ta dis­k u­t uo­t i dar 2010 me­tais. Kei­č iant jas pri­t rū­ko pa­č ių žve­jų ini­cia­t y­vos. Ži­no­k i­te, kad tai­syk­lės ku­r ia­mos žve­ jų la­bui. Vi­sos ke­t u­r ios žve­jų aso­cia­ ci­jos, su­sės­k i­te, su­tar­k i­te ir pa­tei­k i­te bend­rą raš­t ą, kaip įsi­vaiz­duo­ja­te, tu­ rė­t ų bū­t i pa­skirs­t y­tos kvo­tos.

11

pirmADIENIS, sausio 21, 2013

JŪRA Pa­na­mos ka­na­las

Du­ji­nis kel­tas

Pa­na­šūs ran­go­vai

Pa­na­mos ka­na­lo ad­mi­nist­ra­ci­ ja pra­ne­šė, kad jau at­lik­ta dau­ giau kaip pu­sė 4,3 mlrd. JAV do­ le­rių ver­tės ka­na­lo re­konst­ruk­ ci­jos dar­bų. Nau­ja ka­na­lo da­lis bus ati­da­ry­ta 2014 me­tų pa­bai­ go­je. Bus įreng­tas nau­jas ka­na­ las, šliu­zai. Re­konst­ruo­tu Pa­na­ mos ka­na­lu ga­lės plauk­ti il­ges­ni ir pla­tes­ni lai­vai.

Sau­sio 15 d. tarp Turku–Marie­ hamno ir Stok­hol­mo pra­dė­jo plau­kio­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je du­jo­mis va­ro­mas jū­rų kel­tas „Vi­ king Gra­ce“. Jis pa­sta­ty­tas Suo­ mi­jos Tur­ku lai­vų sta­tyk­lo­je. Kel­ to sta­ty­ba kai­na­vo 240 mln. eu­ rų. 218 met­rų il­gio kel­tas tu­ri 880 ka­ju­čių, ga­li priim­ti 2,8 tūkst. žmo­nių, apie 500 au­to­mo­bi­lių.

Uk­rai­nos Il­ji­čovs­ko uos­te įplau­ kos ka­na­lo gi­li­ni­mo iki 17 met­ rų už sep­ty­nis mi­li­jo­nus JAV do­le­rių kon­kur­są lai­mė­jo olan­ dų kom­pa­ni­ja „Van Oord“. Ji gi­ li­na ir Klai­pė­dos uos­tą. Ant­ra li­ko kom­pa­ni­ja „Mo­bius Const­ ruc­tion Uk­rai­na“. Pa­na­šus vo­ kie­čių kom­pa­ni­jos „Mo­bius“ pa­da­li­nys yra ir Lie­tu­vo­je.

Pastaruosius dvejus metus Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) išlaiko panašią metinę krovą, pajamas, pelną. Aštrėjančios konkurencijos sąlygomis tai laikoma geros veiklos požymiu.

Pasitvirtino: grūdų terminalo plėtra 2012 metais KLASCO suteikė krovos pranašumų.

Vidmanto Matučio nuotr.

KLASCO išlaiko krovą, finansus, tradicijas Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Išliko veiklos tęstinumas

„Turėjome tikslą nesumažinti krovos apimčių. Psichologiškai tai išlaikyti nebuvo lengva. Mes tai padarėme ne vieni. Padėjo ir koncerno „Achemos grupė“ politika. Ir tos vertybės, kurias mums buvo įskiepijęs koncerno prezidentas Bronislovas Lubys“, – kalbėjo KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža. 2012 metais KLASCO krovė 13,46 mln. tonų krovinių. Tai 47 tūkst. tonų arba 1–2 laivais daugiau nei 2011 metais. Tuomet krova sudarė 13,42 mln. tonų. Kiek didesni ir finansiniai rodikliai. Neaudituotos KLASCO pajamos iš pagrindinės veiklos pernai siekė apie 170 mln. litų. 2011 metais jos sudarė 164,25 mln. litų. Panašūs abejų metų ir pelno rodikliai – maždaug po 40 mln. litų. KLASCO, kurioje dirba 700 žmonių, išsaugo ir visas socialines garantijas savo darbuotojams. Vidutinis KLASCO darbuotojų atlyginimas nesumokėjus mokesčių viršija 4100 litų. „Kasmet pasiekti gerų rezultatų mums pavyksta tik glaudžiai dirbant kartu su krovinių savininkais, verslo partneriais ir Lietuvos geležinkeliais“, - pastebėjo A.Pauža.

Dėl rinkos svyravimų 2012 metais mažiau buvo krauta trąšų. Įvairių rūšių trąšų krova iš viso sudarė apie 5 mln. tonų. Jos kritimą kompensavo grūdų eksportas per KLASCO terminalus. Iš viso per metus krauta 1,4 mln. tonų grūdų. Tai įrodė, kad kompanijos investicijos į grūdų terminalo plėtrą buvo įdėtos ne veltui. Kaip ir kiekvienais metais apie 5 proc. augo jūrų keltais gabenamų krovinių arba vadinamoji ro ro krova. Iš viso ji 2012 metais sudarė per 5,4 mln. tonų. Paskutinių dvejų metų krovos tempus KLASCO planuoja išlaikyti ir 2013 metais.

rastuktūra. Uostas universalus, gali krauti įvairiausius krovinius tiek į didelius „Panamax“ laivus, tiek į mažesnius. Geresnės bendradarbiavimo su Baltarusija paieškos iniciatyvos ėmėsi Lietuvos pramonininkų kon-

Audrius Pauža:

Baltarusiai yra labai geri partneriai. Žinome, kad atliksime krovos darbus ir su mumis bus laiku atsiskaityta.

Baltarusija – svarbus partneris

Bendro darbo dėka praėjusiais metais KLASCO pavyko išsaugoti Baltarusijos ir Rusijos tranzitinių krovinių srautus. „Santykiai su Baltarusija mūsų bendrovei ir visam Lietuvos transporto sektoriui yra labai svarbūs. Per Baltarusiją pas mus keliauja kroviniai iš Rusijos, Kazachstano, Uzbekijos ir kitų šalių. Ir pati Baltarusija turi gerai išvystytą pramonę, eksportuoja didelį kiekį krovinių per Klaipėdos uostą. Vien trąšų „Belaruskalij“ kompanija pernai eksportavo per 6 mln. tonų. Pusę šio kiekio krauta per KLASCO“, – tikino A.Pauža. Klaipėdos uoste yra Baltarusijos eksporto poreikius atitinkanti inf-

federacija. Įkurta darbo grupė ryšiams su Baltarusija. Jos pirmininku tapo Sigitas Paulauskas, pavaduotoju – KLASCO vadovas A.Pauža. „Nenormali situacija, kuri atsiliepia ir uosto veiklai, kai prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos susidaro 10–15 kilometrų eilės. Ir tai tęsiasi ne vieną ar du mėnesius. Lietuvos ir Baltarusijos ekonominių santykių poreikis yra didesnis, nei numato galimybės. Todėl sienos pralaidumas turi būti gerinamas. Galbūt vietoje dviejų sunkiojo transporto praleidimo juostų, reikėtų atidaryti keturias“, – svarstė A.Pauža.

Tikimasi, kad pragmatiškesnis bus ir valdžios požiūris į ekonominius santykius su Baltarusija. Anot A.Paužos, Vyriausybė, kitos struktūros turi padaryti viską, kad baltarusiams būtų naudinga gabenti krovinius per Klaipėdos uostą ir netektų galvoti apie kitus uostus. „Manau, kad baltarusiai, kaip ir mes, skaičiuoja pinigus ir supranta, jog pagal atstumus jiems ekonomiškai palankiausias uostas yra Klaipėda. Mums baltarusiai yra labai geri partneriai. Žinome, kad atliksime krovos darbus ir su mumis bus laiku atsiskaityta. Taip pat galime planuoti savo veiklą, nes vystantis Baltarusijos ekonomikai jų krova nuolat didėja“, – pastebėjo A.Pauža. Investicijos efektyvins veiklą

Iš dalies dėl partnerių iš Baltarusijos, o iš dalies tikėdamiesi pritraukti ir naujų partnerių KLASCO vykdys birių trąšų terminalo plėtrą. Šalia jau esančio 120 tūkst. tonų talpos birių trąšų sandėlio turinčio pakrovimo liniją su krovos į laivus galerijomis, bus statomas naujas 100 tūkst. tonų talpos sandėlis su visa pakrovimo ir iškrovimo įranga. KLASCO investicijoms 2013 metais numatyta 50 mln. litų. Be naujo sandėlio statybos, kurį ketinama

baigti statyti 2014 metų pradžioje, taip pat bus įsigyjama naujos krovos technikos kitiems terminalams. Viena iš 2013 metų naujovių bus tai, kad prasidės krova prie naujai įrengtos 144 krantinės. Čia bus kraunami suverstiniai kroviniai. Kad krova prasidėtų, betrūko, jog Uosto direkcija nutiestų nedidelę geležinkelio atšaką. Šiemet prie šios krantinės planuojama krauti apie 300 tūkst. tonų krovinių. Ateityje per metus prie jos krovos vertė sieks 2–3 mln. litų. A.Pauža tikino, kad komercinėms struktūroms duota užduotis pritraukti naujų krovinių. 2013 metais vyks ir KLASCO naudojamų 7–8 krantinių rekonstrukcija. A.Pauža tikisi, kad Uosto direkcija suras galimybių neperstatant krantinių prie jų šiek tiek pagilinti arba, tiksliau, pavalyti, kad galima būtų krauti dar didesnės gramzdos laivus. Taip be didelių investicijų būtų pasiektas papildomas uosto veiklos efektas. Atnaujinama ir Jūrų perkėlos krova. Įsigyjami nauji vilkikai ro ro krovai intensyvinti. Šiuo metu rengiamas detalusis planas, kuriame bus numatytas esminis pertvarkymas Jūrų perkėloje. Planuojama griauti senąjį administracinį pastatą, statyti naują, išlaisvinti teritorijas ir įrengti į keltą judančių automobilių sukaupimo aikšteles.

12

pirmADIENIS, sausio 21, 2013

JŪRA

Is­te­ri­ja dėl kro­vi­nių pra­si­dė­jo

Tarp ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­tų 2012 me­tais pra­si­dė­jo po­ky­čiai, ku­rie dar la­biau ašt­ri­ na kon­ku­ren­ci­ją. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Re­gio­ne di­džiau­sią šuo­lį pa­de­ monst­ra­vo Ru­si­jos Ust Lu­gos uos­ tas. Per me­tus kro­vęs 46,8 mln. to­ nų, jis kro­vą išau­gi­no dau­giau nei dvi­gu­bai. Bend­ra Ru­si­jos Bal­ti­jos jū­ros ba­sei­no uos­tų kro­va per­nai su­da­ rė 207 mln. to­nų ir au­go 11,6 pro­c. La­biau­siai Ru­si­jos uos­tuo­se au­go

8,8

– tiek mi­li­jo­nų keleivių per 2012 m. keltai plukdė iš Talino uosto.

skys­tųjų kro­vi­nių kro­va – 16 pro­c. ar­ba iki 131 mln. to­nų. Tai iš es­mės ir lė­mė ryš­kų šių kro­vi­nių su­ma­žė­ ji­mą Ta­li­no uos­te, kur kro­va kri­to net 19,2 pro­c. Nors ta­me uos­te au­go be­veik vi­sų kro­vi­nių kro­va, ta­čiau net 26 pro­c. naf­tos ir jos pro­duk­tų kro­vos kri­ ti­mas lė­mė ryš­kų vi­so uos­to smu­ ki­mą. Ta­li­ną ga­li­ma iš­skir­ti tuo, kad net 15 pro­c. dau­giau krau­ta kon­tei­ne­rių

(iš vi­so 228 tūkst. TEU), nau­jas 8,8 mln. aukš­tu­mas pa­sie­kė ke­lei­vių srau­tas kel­tais. Net 82 pro­c. šių ke­lei­vių plau­kė li­ni­jo­je tarp Ta­li­no ir Hel­sin­kio. Lat­vi­jos uos­tai 2012 me­tais de­ monst­ra­vo ryš­kų kro­vos ki­li­mą. Tiek Ry­gos, tiek Vents­pi­lio uos­ tams tai lė­mė pa­di­dė­ję ang­lių kie­ kiai. Pa­vyz­džiui, Ry­gos uos­te ang­ lys su­da­rė net 15 mln. to­nų. Klai­pė­dos uos­tas be­veik iš­lai­kė sa­vo po­zi­ci­jas. Tei­gia­ma ten­den­ci­ja yra tai, kad me­tų pra­džio­je la­biau kri­tu­si kro­ va, me­tų pa­bai­go­je kai kuriais at­ ski­rais mė­ne­siais jau ge­ro­kai vir­ši­ jo re­kor­di­nius 2011-uo­sius. Jei to­kios ten­den­ci­jos iš­si­lai­kys, 2013 me­tais ga­li­mas ryš­kes­nis kro­ vos ki­li­mas. Vi­suo­se ry­ti­nės Bal­ti­jos ša­lių uos­tuo­se, iš­sky­rus Vents­pi­lio, au­ go kon­tei­ne­rių kro­va. 381 tūkst. TEU kon­tei­ne­rių kro­ vęs Klai­pė­dos uos­tas dar iš­lai­kė kon­tei­ne­rių kro­vos ly­de­rio po­zi­ci­ jas tarp Bal­ti­jos ša­lių uos­tų. Ta­čiau šį ti­tu­lą tai­ko­si pa­verž­ ti Ry­ga. Čia kon­tei­ne­rių kro­va pa­gal TEU per­nai au­go 19,6 pro­c. – iki 362 tūkst. TEU, o Klai­pė­do­je ji ne­tgi su­ma­žė­jo 0,2 pro­c. Bend­ra ten­den­ci­ja to­kia: ryš­kus Ta­li­no smu­ki­mas lė­mė bend­rą tri­ jų Bal­ti­jos ša­lių uos­tų kro­vos kri­ti­ mą vie­nu pro­cen­tu.

Po­ky­tis: nors 2012 me­tais ir fik­suo­tas ne­di­de­lis kro­vos kri­ti­mas, Klai­pė­dos uos­tas be­veik iš­lai­kė sa­vo po­zi­ci­jas.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­tų kro­va 2012 me­tais Uos­tas

Ša­lis

Kro­va (mln. t)

Po­ky­tis (pro­c .) pa­ly­gin­ti su 2011 m.

Pri­mors­kas

Ru­si­ja

74,8

- 0,5

Sankt Pe­ter­bur­gas

Ru­si­ja

57,8

- 3,6

Ust Lu­ga

Ru­si­ja

46,8

+ 2 kar­tus

Ry­ga

Lat­vi­ja

36,5

+ 5,8

Klai­pė­da

Lie­tu­va

35,2

- 3,7

Vents­pi­lis

Lat­vi­ja

30,3

+ 6,7

Ta­li­nas

Es­ti­ja

27,5

- 19,2

Vi­soc­kas

Ru­si­ja

13,6

+ 1,6

Ka­li­ning­ra­das

Ru­si­ja

12,7

- 4,8

Bū­tin­gė

Lie­tu­va

8,6

- 4,3

Lie­po­ja

Lat­vi­ja

7,4

+ 54

Si­la­me­ja

Es­ti­ja

6,5

+ 32

Vy­bor­gas

Ru­si­ja

1,5

+ 32,5

JAV pasieniečių jū­ri­nis krikš­tas – bur­lai­vy­je Vid­man­tas Ma­tu­tis Dar prieš šimt­me­tį kro­vi­nius pluk­ džiu­sių se­nų­jų bur­lai­vių pa­skir­tis yra iš es­mės pa­si­kei­tu­si.

Da­bar bur­lai­viai nau­do­ja­mi daž­ niau­siai pra­mo­gai – lenk­ty­nėms, tu­ris­ti­niams pa­si­plau­kio­ji­mams. Ne­ma­ža da­lis bur­lai­vių, ku­rie jau ne­be­ga­li ne­ri­zi­kuo­da­mi plau­kio­ti (ne­beat­lai­ky­tų ban­gų), prie kran­ to tar­nau­ja kaip mu­zie­jai ar res­to­ ra­nai. Yra ka­te­go­ri­ja bur­lai­vių, ku­ rie tu­ri iš­ties jū­ri­nę mi­si­ją – reng­ ti nau­ją jū­ri­nin­kų kar­tą. Nors jū­ri­ nin­kai dirbs mo­to­ri­niuo­se lai­vuo­se, ta­čiau nuo se­no­vės lai­ko­ma­si nuo­ mo­nės, kad ge­res­nis jū­ri­nin­kas yra tas, ku­ris pa­ju­to vė­jo dvelks­mą į bu­res, kai lai­vas pjau­na ban­gas be mo­to­rų gaus­mo. Ga­li­ma teig­ti, kad JAV pa­kran­čių ap­sau­gos tar­ny­bos at­sto­vai yra vie­ ni stip­riau­sių van­dens pa­sie­nie­čių pa­sau­ly­je. Tar­ny­bos lai­vai plau­kio­ja ne tik pa­lei JAV pa­kran­tes, bet ir vi­sa­ me Ka­ri­bų jū­ros ba­sei­ne. Stab­do­ mi ir tik­ri­na­mi lai­vai, ku­rie įta­ria­mi pluk­dan­tys nar­ko­ti­kus iš Lo­ty­nų Ame­ri­kos. Daž­nai JAV pa­kran­čių ap­sau­gos lai­vams pa­kliū­va ne tik į JAV, bet ir

Įvaiz­dis: bu­res iš­sklei­dęs bar­kas „Eag­le“ yra ne tik grakš­tus, bet ir pa­ti­ki­mas lai­vas. „Bos­ tin­no.com“, „Usc­ga­pa­rents.org“ nuo­tr.

į ki­tus pa­sau­lio že­my­nus pluk­do­mi nar­ko­ti­kų siun­ti­niai. Kad ga­lė­tų nuo­lat pa­tru­liuo­ti ne­ ra­mia­me Ka­ri­bų jū­ros ba­sei­ne, Ra­ mia­ja­me ir At­lan­to van­de­ny­nuo­se, JAV pa­kran­čių ap­sau­gos jū­ri­nin­kai ruo­šia­mi ypa­tin­gai.

Kiek­vie­nas JAV pa­kran­čių ap­ sau­gos aka­de­mi­jos pir­ma­kur­ sis tu­ri iš­plauk­ti į eks­pe­di­ci­ją šios aka­de­mi­jos mo­ko­muo­ju tris­tie­biu bar­ku „Eag­le“. Tai 89 met­rų il­gio ir 11,8 met­ro plo­čio 1750 t van­den­tal­pos bur­lai­

vis. Jo įgu­lą su­da­ro 65 na­riai, lai­ vu pa­pil­do­mai dar ga­li plauk­ti 78 kur­san­tai. Išp­lau­kę į jū­rą kur­san­tai ne tik iš­moks­ta val­dy­ti bur­lai­vį se­no­vi­ nė­mis na­vi­ga­ci­jos prie­mo­nė­mis, to­kio­mis kaip seks­tan­tas, bet ir lai­

pio­ti stie­bais ir rė­jo­mis, įtemp­ti ar at­leis­ti 1,9 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­ rų plo­to bu­res. Bū­si­mų­jų jū­ri­nin­kų mo­ky­mas bur­lai­viuo­se ypač nau­din­gas tuo, kad jie pa­jun­ta, kas yra vie­nin­gas ko­man­di­nis dar­bas. Taip pat pra­ple­čia­mas jū­ri­nis is­ to­ri­nis aki­ra­tis, at­si­ran­da ryš­kes­nis jū­ros ir lai­vo po­jū­tis. Bur­lai­vis at­si­jo­ja ir tuos, ku­rie gal­būt at­si­tik­ti­nai no­rė­jo rink­tis jū­ri­nin­ko pro­fe­si­ją. Bur­lai­vis „Eag­le“ nuo pat pra­ džių bu­vo su­ma­ny­tas kaip mo­ko­ ma­sis lai­vas, pa­de­dan­tis sun­kio­mis są­ly­go­mis ug­dy­ti jau­nų jū­ri­nin­kų ge­le­ži­nę dva­sią. Jis sta­ty­tas 1936 me­tais Ham­bur­ge kaip na­cių mo­ ko­ma­sis lai­vas. Pra­džio­je bar­kas va­di­no­si „Horst Wes­sel“. Juo na­cis­ti­nė Vo­kie­ti­ja jū­ ri­nin­kus ren­gė ypač ekst­re­ma­lio­ mis są­ly­go­mis. 1946 me­tais bar­kas „Horst Wes­ sel“ JAV pa­kran­čių ap­sau­gai ati­te­ko kaip ka­ro tro­fė­jus. Vi­są lai­ką lai­vas JAV nau­do­ja­mas mo­ky­mo tiks­ lams. Bar­kas „Eag­le“ pa­tvir­ti­no pa­ti­ki­mo lai­vo įvaiz­dį. 1984 me­tais jis kar­tu su ki­tu bur­lai­viu „Mar­ki­ zė“ prie Nau­jo­sios Ško­ti­jos kran­tų pa­te­ko į stip­rų štor­mą. „Mar­ki­zė“ nu­sken­do, o „Eag­le“ įvei­kė di­de­les ban­gas ir vė­jo gū­sius.

19

pirmadienis, sausio 21, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygą „Pakilk ir prabilk. Kaip tapti puikiu oratoriumi“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk. Kaip tapti puikiu oratoriumi“. Tapkite puikiu oratoriumi, koks visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų.„Pakilk ir prabilk!“ duoda jums viską, ką būtina žinoti, norint tapti susitvardančiu, nepriekaištingu, meistrišku oratoriumi. Ji atskleidžia metodus, kuriuos sėkmingai naudojo daugybė puikių oratorių per visą žmonijos istoriją. Šioje knygoje sužinosite, kaip tinkamai pasiruošti sakyti kalbą, išsiugdyti savo unikalų, nepakartojamą stilių, įveikti scenos baimę ir per minutę įgyti klausytojų palankumą, užkariauti jų širdis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 29 d.

Avinas (03 21–04 20). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo jausmų ir gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Nepamirškite padėti kitiems. Jautis (04 21–05 20). Patyrinėkite savo emocijas, vertybes ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik savo nuomones ir spėliones pasilikite sau. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocingas. Vėžys (06 22–07 22). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers jus ieškoti kompromiso. Nebegalėsite gerbti autoritetingo žmogaus. Neverta apie tai kalbėti ir pabrėžti savo nepasitenkinimo. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Svarstyklės (09 24–10 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, klauskite intuicijos. Skorpionas (10 24–11 22). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.

Orai

Savaitės pradžioje Lietuvoje turėtų spausti nedidelis šaltukas ir šviesti saulė. Šiandien termometrai rodys 8–13 laipsnių šalčio. Panašūs orai prognozuojami ir antradienį. Naktį oro temperatūra turėtų siekti 17–18, dieną 8–11 laipsnių šalčio.

Šiandien, sausio 21 d.

–12

–8

Telšiai

–11

Šiauliai

Klaipėda

–11

Panevėžys

–11

Utena

–13

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

8.26 16.35 8.09 12.00 3.36

21-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 344 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

–12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –6 Brazilija +24 Briuselis 0 Dublinas +2 Kairas +26 Keiptaunas +26 Kopenhaga –2

kokteilis Šu­nims – spe­cia­lius ženk­lus An­ta­n i­na įsi­t i­k i­nu­si, kad be­pro­t iš­ką šu­nų skai­čiaus di­dė­ji­mą mies­te ga­li­ma pa­ža­bo­ti ke­liant mė­ne­si­nį mo­kes­tį. „Šiuo me­tu už ke­tur­ko­jį kiek­vie­ną mė­ ne­sį rei­kia mo­kė­ti tik po 5 li­tus, – sa­kė klai­pė­d ie­tė. – Jei rei­kė­t ų kas mė­ne­ sį pa­tuš­tin­ti pi­ni­gi­nę 20 li­tų, tai tik­rai žmo­nės pa­gal­vo­tų, ar ver­ta tu­rė­ti au­ gin­ti­nį. To­kių bū­tų ne de­šim­tys, o šim­ tai. O kiek dar sa­v i­val­dy­bė ne­gau­na pa­ja­mų iš sa­vi­nin­kų, lai­kan­čių, ta­čiau ne­re­g ist­ra­vu­sių sa­vo šu­nų? Pa­di­din­ tas mo­kes­tis ir griež­ta ne­mo­kan­čių­jų kont­ro­lė bū­tų srau­nus mies­to iž­do pa­ pil­dy­mo šal­ti­nis.“ An­ta­ni­na ma­no, kad ge­res­nei tvar­kai pa­si­tar­nau­tų su­kur­ti spe­cia­lūs ženk­ lai ar­ba juos­te­lės, ku­rias šei­mi­nin­kai gau­tų už­re­gist­ra­vę au­gin­ti­nį. „Gy­ve­nu dau­g ia­bu­ty­je. Daž­nai pra­si­ len­kiu su šu­nis iš­ve­dan­čiais gy­ven­to­ jais. Iš kur mes ga­li­me ži­no­ti, ar tas ke­ tur­ko­jis yra ga­vęs kai­my­nų su­ti­ki­mą ir yra re­gist­ruo­tas sa­vi­val­dy­bė­je? Kai šuo tu­rės ge­rai ma­to­mą ženk­lą ant ant­kak­ lio ar­ba spe­cia­lų ant­kak­lį, dau­ge­liui iš mū­sų abe­jo­nės pra­dings. Kar­tu ir ne­ są­ž i­n in­g us sa­v i­n in­k us gau­dan­t iems kont­ro­l ie­r iams dar­bas pa­leng­vė­t ų“, – idė­ja pa­si­da­li­jo „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­ja.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Gal tuo­met, kai pa­d i­d in­si­me mo­kes­ čius, ga­lė­si­me bū­t i ma­ž iau ati­dūs ei­ da­m i šu­nų „gro­ž y­bė­m is“ nu­k lo­tais ša­li­gat­viais.

Vil­tis: gal su vi­suo­me­nės pa­gal­ba

pa­vyks su­tram­dy­ti šu­ni­nin­kus.

Ne­mo­ka­ma kon­sul­ta­ci­ja Žmo­nės, vyk­da­m i į sa­v i­val­dy­bę re­ gist­r uo­t i au­g in­t i­nio, su sa­vi­mi pri­va­ lo­te tu­rė­ti: as­mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­ nan­t į do­k u­men­tą (tiks ir vai­r uo­to­jo pa­ž y­mė­ji­mas) bei apie gy­ve­na­mą­ją vie­tą liu­di­jan­tį po­pie­rių, pa­tį šu­nį, ka­ tę, šeš­ką, be­brą ar kro­ko­di­lą, pa­žy­mą, kad gy­vū­nas pa­skie­py­tas nuo pa­siut­ li­gės, kai­my­nų su­ti­ki­mą.

Links­mie­ji tirš­čiai Vy­ras grįž­ta iš ko­man­di­ruo­tės. Žmo­na puo­la jam ant kak­lo ir šau­kia: – Bran­gu­sis, neį­si­vaiz­duo­ji, kaip džiau­ giuo­si ta­vęs su­lau­ku­si! Tuo pat me­tu į sie­ną pa­bel­džia kai­my­nas: – Ar ne­ga­li­te ty­liau, man nu­si­bo­do kas va­ka­rą klau­sy­tis tų pa­čių žo­džių! Čes­ka (397 719; gal vi­sai ne­blo­gai: šu­nų re­gist­ra­ci­jos ženk­lai ati­tik­tų au­to­mo­bi­lių vals­ty­bi­nių nu­me­rių pa­skir­tį)

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+1 +7 –7 –11 +1 –7 +1 0

Praha –4 Ryga –9 Roma +13 Sidnėjus +30 Talinas –8 Tel Avivas +23 Tokijas +5 Varšuva –9

Vėjas

1–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–12

–13

Marijampolė

Vilnius

–11

Alytus

Vardai Agnietė, Augerijus, Augis, Galgintas, Garsė, Ginas, Ina, Ineza

sausio 21-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-11

-8

-9

-10

5

-10

-8

-10

-11

5

-12

-9

-8

-9

2

rytoj

trečiadienį

1387 m. Lie­t u­vos Di­ džio­jo­je Ku­n i­gaikš­t ys­ tė­je pra­dė­ta dieg­ti ka­ta­ li­ky­bė. 1793 m. už vals­ty­bės iš­ da­v ys­tę gil­j o­t i­nuo­t as Pran­c ū­z i­j os ka­r a­l ius Liud­vi­kas XVI. 1905 m. gi­mė gar­su­sis ma­dų di­zai­ne­r is pran­ cū­zas Chris­t ia­nas Dio­ ras. Mi­rė 1957 m. 1924 m. nuo krau­jo iš­si­ lie­ji­mo į sme­ge­nis mi­rė Ru­si­jos bol­še­vi­k ų ly­de­ ris Vla­di­mi­ras Le­ni­nas.

1941 m. Mad­ri­de, Is­pa­ni­ jo­je, gi­mė ope­ros te­no­ ras Pla­ci­do Do­min­go.

1954 m. JAV baig­tas sta­ ty­ti pir­ma­sis bran­duo­li­ nis po­van­de­ni­nis lai­vas „Nau­ti­lus“. 1976 m. SSRS pir­mą kar­ tą pra­dė­t i par­da­v i­nė­t i va­ka­r ie­t iš­k i laik­raš­čiai – „Fi­nan­c ial Ti­mes“ ir „New York Ti­mes“. 1976 m. ang­lų-pran­cū­ zų virš­gar­si­nis lėk­tu­vas „Con­cord“ pra­dė­jo re­gu­ lia­rius skry­džius. 1977 m. Ita­li­jo­je bu­vo le­ ga­li­zuo­ti abor­tai.

Kas­pa­ras ne­be­su­lau­kė pa­va­sa­rio Jur­gi­ta Ša­kie­nė j.sakiene@diena.lt

Sun­kiai sir­gęs Lie­tu­vos zoo­lo­gi­ jos so­do bal­ta­sis lo­kys Kas­pa­ras penk­ta­die­nį už­mi­go am­žiams. Gy­vū­nas sun­kiai sir­go. Jam ke­ le­rius me­tus ne­gi­jo žaiz­dos ko­jo­ je, jos vis di­dė­jo, gi­lė­jo. Lo­kys ei­ da­mas skau­da­ma ko­ja ne­si­rem­ da­vo. Bu­vo įta­ria­ma, kad jis ser­ ga vė­žiu.

Zoo­lo­gi­jos so­do Žin­duo­lių sky­ riaus ve­dė­ja An­ge­lė Grėb­liaus­ kie­nė dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo, kad jau ke­lias die­nas Kas­pa­ras be­ veik nie­ko neė­dė. Pa­sak ve­dė­jos, gy­vū­nui bu­vo lei­džia­mi vais­tai nuo skaus­mo, an­tio­bi­ti­kai, vi­ta­ mi­nai. Penk­ta­die­nį po­piet Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­ to Ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­jo­je su­ si­rin­kę spe­cia­lis­tai pa­gal tu­ri­mų ty­ri­mų re­zul­ta­tus dar kar­tą ver­ ti­no lo­kio būk­lę ir ta­rė­si, ką da­ ry­ti to­liau.

Gau­sus snie­gas Snie­gas su­kė­lė chao­są Is­pa­ni­jo­je ir Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Šim­tai ke­lei­vių bu­ vo pri­vers­ti nak­t į mie­go­ti ant grin­dų Lon­do­no Hit­rou oro uos­te. Vien šeš­ta­ die­nį iš oro uos­to bu­vo at­šauk­ta apie 100 skry­d žių. Ge­le­ž in­ke­l ių bend­ro­ vė „Eu­ros­tar“ taip pat pra­ne­šė, kad dėl snie­go ir ap­le­dė­ji­mo Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je ir Šiau­rės Pran­cū­zi­jo­je te­ko ap­ ri­bo­ti trau­ki­nių grei­tį. Tuo me­tu Is­pa­ ni­jos pie­tuo­se pū­gos nu­si­ne­šė dvie­ jų žmo­nių gy­vy­bę. Is­pa­ni­jos pa­rei­gū­ nai tei­gė, kad sa­vait­ga­lį ša­ly­je siau­tė iki 100 km/val. vė­jai. Na­cio­na­li­nė Is­pa­ni­ jos ge­le­žin­ke­lių bend­ro­vė ADIF nu­ro­ dė, kad dėl vė­jų pa­da­ry­tos ža­los te­ko ati­dė­t i grei­t ų­jų trau­k i­n ių rei­sus tarp Mad­ri­do ir ki­tų di­džių­jų mies­tų – Se­ vi­li­jos ir Va­len­si­jos. BNS inf., AFP nuo­tr.

Amžius: sunkiai sirgusiam ir dėl to užmigdytam lokiui Kasparui buvo 16 metų.

Zoo­l o­g i­jos so­d o di­rek­to­r ius Valc­lo­vas Dum­čius, šeš­ta­die­nį pa­ pra­šy­tas pa­tvir­tin­ti, kad jų au­gin­ ti­nis už­mig­dy­tas, bu­vo ne­kal­bus. „Šian­dien nie­ko ne­ko­men­tuo­siu.

Pas­kam­bin­ki­te man pir­ma­die­nį“, – pa­pra­šė V.Dum­čius. Kas­pa­rui bu­vo 16 me­tų. Pap­ras­ tai lo­kiai ne­lais­vė­je gy­ve­na apie tris de­šimt­me­čius.

teleloto

Nr. 876

2013 01 20 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 70 812 (21 x 3 372) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 15 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 4 Lt §§ §§ 17 73 56 36 61 33 47 72 53 18 49 24 35 66 52 50 16 51 21 60 45 37 07 64 74 25 26 05 39 11 69 03 67 46 48 §§§ 40 62 59 14 34 §§ §§§ 31 38 55 09 08 §§§ §§§ §§§ 70 58 43 63 65 28 68 44 Papildomi prizai: „VW Golf 7“ – 0130921 „Nissan Note“ – 0480530 „Hyundai i20“ – 0485738 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 14 d.) – Mindaugas Gasiūnas iš Utenos 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 14 d.) – Vilma Ramoškienė iš Utenos 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 14 d.) – Gitana Bartkuvienė iš Šakių Kvietimai į TV: 030*421, 027*419, 010*375 Prognozė: Aukso puode bus – 800 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.