Lietuva
8p. V.Andriukaičio norą pažaboti medicinos privatininkus D.Grybauskaitė vadina juokingu.
Pasaulis E.Račius: prancūzai grįžo į Malį ne kaip imperialistai kolonistai, o kaip gelbėtojai.
Sportas
10p.
14p.
Legendiniam kūrėjui skirta knyga „Raimundas Mikšys. Tapyba/ piešiniai“ pristatyta artimiausių bičiulių susitikime.
Panašūs Vengrijos plaukimo žvaigždės K.Hosszu ir R.Meilutytės karjerų vingiai.
25p.
Šeštadienio
Sausio 26, 2013 Nr. 21 (19882) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
risos M.Balčiūnas: aš kasdien La virsta save įtikinėju nepalūžti loretomis Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Pernai keisti vardą, pavardę ar abu iš karto panoro 244 kauniečiai. Vi sų jų prašymai buvo patenkinti. Šiemet per sausį jau gauti 23 pra šymai.
Didžioji dauguma pareiškėjų – mo terys. „Vyrai sudaro tik apie ketvir tadalį. Moterų aktyvumą siečiau ir su dideliu skyrybų skaičiumi, nes besikreipiančios kaunietės dau giausia nori susigrąžinti mergau tinę pavardę“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Civilinės met rikacijos skyriaus vedėjo pavaduo tojas Gediminas Luko ševičius.
2
Dienos citata „Nustebau, kad rusams la biausiai patiko, kai daina vau ne rusiškai, ne angliš kai, bet – lietuviškai“, – sako dainininkė ir kompozitorė Jurga Šeduikytė.
Taškai: M.Balčiūnas nuolat analizuoja jo gyvenimą sukrėtusią situaciją.
Po dešimties dienų, praleistų areštinėje, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ge neralinis sekretorius Mindaugas Balčiū nas jau savaitę leidžia namuose. Nuša lintas nuo pareigų federacijoje, M.Balčiū nas kuria planus reabilituotis. Asmeninių asistentų verslas
9p.
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Su M.Balč iūn u sus it ikom e Lie tuvos sporto univers itete (LSU). Nepaisant skand al ing ų kalt in i mų piktn aud žiav im u, suk čiav i mu, kyš in inkav im u, dok um ent ų klastoj im u, univers itetas pa reišk ė pal aik ym ą savo kancl e
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
riui ir LKF gen eral in iam sekre tor iui. Dar anksč iau pas it ik intys M.Balč iūn u vieš ai pareišk ė LKF vad ovai. Panevėžio prokurorai su Specia liųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteis minį tyrimą: aiškinasi, ar teisėtai buvo panaudotos savivaldybės lė šos viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijai.
4
17p.
2
Šeštadienis, sausio 26, 2013
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
50mg/m3
150
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
4,48
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
81
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Jėzuitų gimnazijos komanda nepralenkiama
Nugalėtojai: po pergalės žinių konkurse Kaune laukia išbandymas
Europos Parlamente.
Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
Jėzuitų gimnazijos auklėtiniams niekas Kaune neprilygo konkur se „Euroscola“. Dabar jų Strasbū re laukia debatų konkursas anglų ir prancūzų kalbomis.
Kauno vykusiame žinių ir kūry biškumo konkurse „Euroscola“ dalyvavo dvylika miesto vidu rinių mokyklų ir gimnazijų. Šio konkurso rengėjai – Europos Par lamento Informacijos biuras Lie tuvoje. Šiemet kauniečiai turėjo sukurti Europos piliečių metams skirtą plakatą, o patekę į finalą – atsakyti į klausimus apie Europos Sąjungą.
Pernai šiame konkurse Jėzuitų gimnazijos auklėtiniams iki per galės pritrūko vos 0,5 balo. Pasak gimnazijos istorijos mo kytojos Rasos Varsackytės, per nykštis pralaimėjimas jos auklė tinius paskatino siekti pergalės dar kartą. „Žinių ir praėjusiais metais mo kiniai turėjo daug, tačiau trūko pa tirties ir komandinio darbo. Šįkart jie apsvarstė savo klaidas ir pasi skirstė temomis. Šių metų perga lė šimtu procentų – mokinių nuo pelnas“, – sakė pedagogė. „Prieš metus pralaimėję jau ži nojome, kad reikia daugiau dė mesio skirti atskiroms temoms, pasiskirstyti jas. Aš pats buvau atsakingas už sutartis ir parla
mentarus. Jau seniai domiuosi politika, metams buvau išvykęs mokytis į Ameriką, todėl konkur sas man buvo įdomus ir naudin gas“ , – sakė trečiojoje gimnazi jos klasėje besimokantis Simonas Bartulis. Susumavus konkurso rezulta tus, paaiškėjo, kad Jėzuitų gim nazijos komanda net septyniais balais atsiplėšė nuo antrosios vietos laimėtojų ir laimėjo kelio nę į Europos Parlamentą Stras būre, kur vyks debatai anglų ir prancūzų kalbomis. „Važiuojame dirbti“, – su šypsena sakė istori jos mokytoja. „Labai laukiame kelionės. Jau su visa komanda aptarėme ir ke lionės maršrutą. Labai norime pamatyti Paryžių. Dar nesu bu vęs Strasbūre, o tai, kad ne tik pamatysiu Parlamento pastatą, bet turėsiu galimybę dalyvauti ir debatuose – tik dar įdomiau“, – S.Bartulis. Pasak Europos Parlamento In formacijos biuro Lietuvoje at stovės Natalijos Bružienės, kole gos Strasbūre ne pirmus metus pastebi, kad iš Lietuvos atvykę moksleiviai būna gerai pasiren gę konkursui ir aktyviai dalyvau ja debatuose. „Tai džiugina. Kaune nugalėję gimnazistai pasirodė tikrai neblo gai. Tikime, kad Strasbūre jie ne tik daug sužinos, bet ir pasisems patirties, patobulins užsienio kal bų žinias“, – sakė N.Bružienė.
Larisos virsta loretomis Pasak jo, neretai pavar 1 dės būna ir trumpina mos. „Neutralią galūnę po vedy
bų ar skyrybų pageidauja pasilikti apie 40 proc. kauniečių moterų. Pavardę trumpinti pageidauja ir vyrai. Pavyzdžiui, pagal įstaty mą galėčiau vadintis Lukošiumi, o mūsų skyriaus vedėjo Kęstu čio Ignatavičiaus pavardė, ją su trumpinus, būtų Ignotas“, – pa teikė pavyzdį specialistas. Keisti vardą pernai norėjo apie 40 kau
niečių. Atvejai, kai prašoma keisti ir vardą, ir pavardę, – dar retes ni. Pernai gauta apie 10–15 tokių prašymų. Nepilnamečiams keisti vardus prašyta aštuonis kartus. „Dažn iaus iai vard as būn a trumpinamas arba lietuvinamas. Pavyzdžiui, Vitalij siekė tapti Vi talijumi, Larisa – Loreta, Vytau tas Petras panoro tapti tik Vytau tu“, – vardijo G. Lukoševičius. Pasitaiko atvejų, kai prašoma vardą pailginti. Pavyzdžiui, Ema
keit ė vard ą į Emą Vil ij ą. Sky riaus ved ėjas pris im in ė atve jį, kai vyras, pasikeitęs pavardę, vėliau panoro susigrąžinti anks tesniąją. G.Lukoševičius akcentavo, kad vardas turi atitikti lytį, neprieš tarauti moralei, jame negali bū ti pasikartojančių viena po kitos tokių pat raidžių. Tam, kad var das, pavardė būtų pakeista, būti na kreiptis į Civilinės metrikaci jos skyrių.
Laikas: pranešimas apie šiame name siautėjančią ugnį gautas apie 2
val. nakties.
Artūro Morozovo nuotr.
Per gaisrą žuvo katinas Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Trys gaisrai ketvirtadienio vaka rą ir penktadienio naktį kilo Kau no mieste ir rajone. Per vieną jų nu kentėjo pensininkas, o jo auginti nis rastas negyvas.
„Ugniagesiai pranešimą apie gais rą Vokiečių gatvės 127-ajame name gavo beveik 2 val. nakties. Moteris pranešė, kad bute guli žmogus be sąmonės“, – pasakojo Kauno ap skrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiugin ta Vaitkevičienė. Namas, kuriame kilo gaisras, yra dviejų aukštų, su mansarda. Gaisro židinys buvo virtuvėje, kurioje iš degė grindys. Nuo karščio išdužo langas, aprūko sienos ir lubos. „Visas butas buvo pilnas dūmų. Viduje rastas be sąmonės 72 me tų vyras R. K., kuris buvo išvežtas į gydymo įstaigą“, – pasakojo ug niagesių atstovė spaudai. Ugniagesiai bute rado ir negyvą katiną. Dėl kokios priežasties kilo gaisras, tyrėjai dar aiškinasi. Ket virtadienio vakarą ugniagesiai tris
valandas su ugnimi kovojo Kauno rajone, Zapyškio seniūnijoje, Zi zų kaime. Apie 20 val. buvo gautas praneši mas, kad dega pirtis, tačiau atvykę į įvykio vietą ugniagesiai rado at vira liepsna degantį dviejų aukštų pastatą su rūsiu. Ugnis pasiglemžė automobi lį „Fiat Panda“, nudegė pasta to stogas, stipriai apdegė medi nės sienos.
Moteris pranešė, kad bute guli žmo gus be sąmonės. Dar vienas pranešimas dėl ki lusio gaisro Kaune, Įgulos gatvė je, gautas vakar, apie 21 val. Sklype užsidegė apie 5 kub. m statybinės medienos. „Ugniagesių pagalbos neprirei kė, kaimynai patys užgesino lieps nas“, – pasakojo Dž. Vaitkevičienė. Kilus gaisrui apdegė apie 2 kub. m medienos. Manoma, kad gaisras buvo sukeltas tyčia.
Slapstėsi, bet įkliuvo Nuo 2010-ųjų policijos ieškotas 42 metų Tomas Jonaitis šią savaitę įkliuvo Kaune.
Kauno apskrities vyriausiojo po licijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) pareigūnai, tikrindami in formaciją dėl neteisėto disponavi mo šaunamaisiais ginklais ir narko tinėmis medžiagomis, antradienio rytą Sąjungos aikštėje pastebėjo, kad automobilu „Fiat Bravo“ va žiuoja jų ieškomas nusikaltėlis. Sulaikymas T.Jonaičiui buvo ne tikėtas, todėl jis net nespėjo pasi priešinti. Jo striukės kišenėje ras tas šaudmuo, kaip įtariama, skirtas graižtviniam šautuvui. Dar 2008 m. ONTV pareigūnų atliktame ikiteisminiame tyrime T.Jonaičiui ir dviem jo bendrinin kams buvo inkriminuota 14 sunkių ir vienas labai sunkus nusikalti mas, susijęs su neteisėtu dispona vimu dideliais kiekiais narkotikų, šaudmenų ir Rusijoje pagamintu 7,62 kalibro automatu AKM. Nuo 2010 m. lapkričio T.Jonai tis buvo ieškomas kaip pasislėpęs nuo bausmės. Apeliacinis teismas jį nuteisė 12 metų laisvės atėmimo bausme. T.Jonaitis gerai žinomas pareigūnams, nes dar 1994 m. už nužudymą buvo nuteistas dešim čiai metų nelaisvės. Sulaikytasis šiuo metu uždarytas į Kauno tar
Nepasisekė: T.Jonaitis slapstėsi
daugiau nei dvejus metus.
Policijos nuotr.
Skaičiai Pernai Kauno apskrit ies vyr iau siojo pol icijos kom is ar iato Nus i kaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriaus pareigūnai sura do 348 ieškomus asmenis, iš kurių 11 – įtariami padarę sunk ius ir labai sunk ius nusikaltimus, 17 – ieškomi dešimt metų ir ilg iau.
dymo izoliatorių, vėliau bus išvež tas į laisvės atėmimo įstaigą. KD inf.
3
šeštADIENIS, sausio 26, 2013
miestas
„Metų kaunietei“ – M.Juodžio segė su paslaptimi Jurgita Šakienė
Lemiama akimirka – jau čia pat
j.sakiene@kaunodiena.lt
Iššūkis kūrėjui
Kaunietis juvelyras Mindaugas Juodis su nerimu laukia vasario 9-osios, kai bus paskelbta „Kau no dienos“ organi zuojamo konkurso „Metų kaunietė“ nu galėtoja. Ji bus ap dovanota meninin ko sukurta sage.
„Metų kaunietės“ titulas, pasak me nininko, yra miesto identiteto, gro žio siekiamybės, vertybių etalono simbolis. „Tad kurti papuošalą tokio konkurso nugalėtojai visų pirma yra iššūkis sau pačiam. Neįsivaizduoju kūrybos be jaudulio, aistros, emo cijos. O moteris ir yra pati didžiau sia vyro aistra. Todėl man ir patinka kurti moterims“, – sakė juvelyras. „Kauno dienos“ ir portalo kauno diena.lt skaitytojų renkamai metų kaunietei kurti būtent sagę jis teigė pasirinkęs dėl kelių priežasčių. „Pirmiausia – tai labai pato gus papuošalas: jį galima dėvėti kaip puošnią kostiumo detalę arba kaip ištaigingą drabužių tvirtini mo elementą. Be to, tai – ir savo tiškas elegancijos atributas. Juk ne segsi tokios puošmenos į aptįsusio megztinio atvartą. Gaila, kad segės šiandien yra nepelnytai primirštos. Norėdamas reabilituoti šio puikaus papuošalo vardą, metų kaunietei sukursiu išskirtinę segę. Kaip kiek viena moteris turi savo paslapčių, taip ir mano segė turės tam tikrą mažą paslaptį, kurios kol kas neiš duosiu“, – pasakojo M.Juodis. Puoštis – moters prigimtis
Darbo juvelyras ėmėsi su ypatingu užsidegimu. „Visos moterys yra my limos. Bent jau turėtų taip būti. Ir vi sos jos turi puoštis. Tokia yra moters prigimtis“, – kalbėjo M.Juodis.
Vykst ant konk urs ui sul aukėme daug yb ės skait ytojų skambuč ių, elektron in ių ir klas ik in ių laišk ų. Dėkojame už juos, už jūsų nuomo nę ir už konkurso dalyvių palaiky mą. Finale jūs dalyvaujate dar ak tyv iau. Tad visi su nekantr umu lauk iame dienos, kai paaiškės, ku ri moteris, jūsų nuomone, yra ver ta „Metų kaunietės“ titulo. Meistras: M.Juodžio dirbtuvėse gimstantiems kūriniams neatsispirtų
nė viena moteris.
Segei jis parinko augalo moty vą, kad derėtų su konkurso sim boliu – ramune. Vis dėlto M.Juo džio dėmesį patraukęs augalas nėra toks trapus ir nekaltas kaip balta žiedė ramunė. „Tas augalas – tru putį mistinis ir įvairialypis, kaip ir visos moterys. Vienur jis laiko mas šventu, kitur požiūris į jį nėra toks teigiamas“, – paslapties šydą praskleidė juvelyras, savo darbams naudojantis tauriuosius metalus. Moters pasaulio atspindys
Kokius savo darbus labiausiai ver tina? „Apie tai visai negalvoju. Yra darbų, kuriais galėčiau būti paten kintas. Taip savo darbus vertinu ne dėl kuklumo, o dėl savo filosofinio požiūrio. Mes patys esame kūriniai. Tad mūsų kūryba yra ne vien mūsų nuopelnas, o mūsų kūrėjo atspin dys“, – kalbėjo menininkas.
Tomo Raginos nuotr.
M.Juodis linkęs žvelgti į ateitį ir kurti naujas idėjas, o ne gręžiotis į praeitį ir grožėtis sukurtais šedev rais. „Net nežinau, kas labiau vei kia moterį: pats papuošalas ar dė mesys, kad kažkas apie ją galvoja. Papuošalas, gaminamas pagal už sakymą, yra tam tikras moters at vaizdas, jos nuotaikų ir būdo veid rodis – kartais ji kunkuliuoja kaip šaltinio vanduo, kartais rami kaip dangus vasarą, kartais ekstrava gantiška, įžūli ar romantiška. Jei nori suprasti moterį ar bent jau prie to priartėti, pažvelk į jos pa puošalus“, – teigė M.Juodis. Jis juokėsi pasakodamas, kad moterys savo pageidavimus daž niausiai išreiškia taip: nežino me, ko norime, norime kažko la bai ypatingo. „Tada tenka ją kvosti apie pomėgius, būdą, pasaulėžiū rą“, – pasakojo juvelyras.
Nugalėtoja bus paskelbta vasario 9 d. finaliniame renginyje, kur is vyks „Žalg ir io“ arenos amfiteatre. Reng in į tiesiog iai bus gal ima ste bėti portale kaunodiena.lt. Konk urso baig iamojoje šventėje dalyvaus visos šešios finalininkės: Jolanta Šmidt ienė, Lina Rad zev i čienė, Liukrecija Nav ick ienė, Mei lė Minkausk ienė, Rūta Meilut ytė ir Violeta Bak ut ienė. Moter is svei kins spec ial ios ios kom is ijos na riai ir daug ybė kit ų garbių svečių. Šventės dalyv ių ir žiūrov ų lauk ia įspūdinga prog rama. Atiduoti savo balsą už jus sužavė jusią kand idatę dar gal ite iki va sario 7 d. 18 val. Tai gal ite pada ryt i special iame konk urso pusla pyje www.kaunod iena.lt/mk arba paprast uoju paštu atsiuntę užpil dytą anketą. Ją rasite „Kauno die nos“ laikraštyje. Siųst i reik ia adre su Kęst učio g. 86, 44296 Kaunas („Metų kaunietės“ konkursui).
4
Šeštadienis, sausio 26, 2013
Miestas
M.Balčiūnas: aš kasdien save įtikinėju nepalūžti Įtar iam a, kad prieš 1 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatą galėjo būti
bė perveda 2,5 mln. litų federa cijai, o federacija – „Romantic“ viešbučiui. Ar jums jau detaliai išdėstė pareikštus kaltinimus? – Pateiksiu pavyzdį: žmogus dirba valstybinėje įstaigoje ir iš valstybės gauna atlyginimą. Už jį nusiperka televizorių iš privačios kompani jos. Tai reiškia, kad jis suorgani zavo valstybinių pinigų patekimą į privatų verslą. Analogiška situaci ja ir dėl man ir federacijai metamų kaltinimų. Mes išsprendėme ne tik Panevė žio, bet ir viso Europos vyrų krep šinio čempionato klausimą. Jei Pa nevėžio situacija nebūtų išspręsta, būtume turėję labai didelių proble mų. Detalių negaliu sakyti, nes esu įsipareigojęs dėl vykstančio ikiteis minio tyrimo.
parengtas planas, kaip neteisėtai už Panevėžio miesto savivaldybės lėšas rekonstruoti privačios bend rovės „Via Unica“ viešbutį. M.Bal čiūnas neigia kaltę ir žada bendra darbiauti su teisėsauga.
– Jau savaitę esate laisvėje. Po jums pareikštų kaltinimų dau gelis įsivaizduoja, kad gulite lovoje kankinamas depresijos ir niūrių minčių. Kaip iš tiesų jaučiatės? – Niekada neįsivaizdavau, kad vi siškai lygioje vietoje giedrą dieną gali įvykti toks sukrėtimas. Išgyve nu labiau ne dėl savęs. Esu garan tuotas tuo, ką dariau. Esu visiškai ramus. Gerokai didesnis rūpes tis yra mano artimiausi žmonės. Jų išgyvenimai man kelia nerimą. Šie įvykiai pakeitė ne tik mano, bet ir artimųjų gyvenimą.
– Ar praėjusią savaitę buvote susitikęs su teisėsaugininkais? Ką nors aiškinotės? – Ne. Paleisdami sakė, kad jie pa kvies.
– Ar jūsų penkiamečiai dvynu kai matė tą rytinį košmarą, kai buvote suimtas? – Ne. Pareigūnai atėjo 6 val. ryto. Vaikai atsikėlė vėliau. Įjungėme fil mukus ir paaiškinome, kad kolegos atvažiavo. Kai grįžau iš areštinės, vaikai klausinėjo. Bet aš dažnai va žinėju, tai jie suprato, kad tai buvo mano paprasta darbo kelionė. Man sunkiausia matyti, kaip išgy vena žmona, kaip išgyvena mama. – Kaip manote, kodėl pareigū nams prireikė veržtis pas jus į namus šeštą valandą ryto? – Na, aš nežinau, bet, matyt, kažko tikėjosi. Gal kad kyšį paėmiau di džiulį. – Pas jus rado pinigų? – Pardavėme sodą. Labai mėgstu pirtį, norėjome statytis. Dabar su rinko viską. Na, ką darysi, tikiuo si, kad atiduos. Galų gale savo pa jamas aš galiu pagrįsti. Aš dirbu daug. Dirbu dviejose darbovietėse ir užsidirbu. Visa, kas įsigyta, yra pagrindžiama be jokių problemų. – Ar susigaudėte, kas vyksta, kai jus areštavo? – Ryte atsikeliu ir galvoju, kad sap nas, bet paskui susigriebiu, kad ne. Aš porą dienų negalėjau patikėti. Ir nežinojau už ką. Aš net advokato neėmiau. Neėmiau, nes nežinojau, kam man jo gali reikėti. Pareigū nai man paaiškino, kuo esu kalti namas, bet aš iš principo neturėjau ko slėpti. Man buvo skirta valsty bės advokatė (šyptelėja purtyda mas galvą). Po to draugai atsiun tė advokatus. – Sakėte, kad kasdien save įtiki nėjate. Kuo turite save įtikinti? – Per pastaruosius 7–8 metus kri zių, išgyvenimų dėl darbo yra bu vę. Tik ne tokio masto, ne tokioje plotmėje. Tokiame kontekste – nu sikalstamame, baudžiamajame – niekada nesu buvęs. Bendrauju su advokatais, tardytojais, STT. Tai
Pamoka: „Privalai išmokti gyventi erdvėje, kuri slegia. Negali pasimes
ti“, – apie 10 dienų areštinėje kalbėjo M.Balčiūnas.
tokia patirtis, kurios nelinkėčiau niekam, bet tikiu, kad ji sustiprins mane dar labiau. Kartais taip apmaudu, nes ne matau, dėl ko tai įvyko. Kokios priežastys privedė prie tokios si tuacijos. Kaskart analizuoju. Ar ką nors daryčiau kitaip? Ne, nieko. Absoliučiai nieko. Dėl tos veiklos, kuri vadinama nusikalstama, aš nesijaučiu kaltas. Tie procesai bu vo patvirtinti ne mano vadybinin ko žiniomis, o teisininkų.
Ryte atsikeliu ir galvoju, kad sap nas, bet paskui su sigriebiu, kad ne. – Kalbame apie ne mažiau kaip dvejų metų senumo įvykius. Tai reiškia, kad telefoninių pokal bių pareigūnai pasiklausė dar tada. Planuojant, derybose tam tikri dalykai yra žinomi tam tikram ratui žmonių. Ko gero, mintyse perkratėte, su kuo tuo metu bendravote. Ar visais tai žmonėmis pasitikite? – Aš nežinau, kodėl ir kaip prade damas toks tyrimas. Gal užkliuvo kontrakto sumos dydis. Nors visos
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
savivaldybės skyrė federacijai lė šų. Panevėžio savivaldybė buvo to li gražu ne pati didžiausia mokėto ja. Vilniaus, Klaipėdos skyrė daug daugiau. Aš bendravau su oficia liais žmonėmis. Aš ir vėl su jais tu rėčiau bendrauti, jei vyktų pana šūs projektai. Aš juk nevaikščiojau po kabinetus draugų ieškoti. Nors man dabar visko pasakoja. – Gal – apie Mindaugą Špoką, dirbusį 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organi zacinio komiteto vykdomuo ju direktoriumi? Ar juo pasiti kite? – Na, matot. Kaip pasitikiu. Mes dirbome kartu (prityla), dabar iš siskyrėme ir aš čia nieko daugiau nenoriu sakyti.
– Kokios mintys dabar daž niausiai lanko? – Darbo prasme tai labai skaudus momentas. Sausio, vasario mėne siais mes planavome labai didelę krepšinio plėtrą į užsienį. Ji nesus tos, bet turėjo startuoti projektai į tris šalis: Kazachstaną, Lenkiją, Ukrainą. Didžiuliai projektai. Smū gis suduotas irgi didžiulis. Žinau, kad toks kontekstas, toks fonas yra labai blogas. Jaučiu uni versiteto, federacijos, visuomenės palaikymą, todėl dabar man svar biausia išsiaiškinti ir išaiškinti pa reigūnams. Vieni Panevėžio situaciją vadina schema, kiti problemos sprendimu. Pareikšti kaltinimai – tik skirtin gas situacijos traktavimo rezulta tas. Teisėsauga tai traktuoja kaip nusikalstamą veiką, o teisininkai – kaip sutarčių vykdymą. Juk nė vie nas litas nedingo. Šiandien federa cija Panevėžyje jau išleido apie 3–4 mln. litų. Šalia tų 2 mln. litų „Ro mantic“ investicijų. – O kyšininkavimas? Viešbučio direktorės dukra pasakojo, kad gavote televizorių už 400 litų? – Juk visi „Romantic“ televizoriai buvo pirkti iš federacijos lėšų. Aš namuose laikau ir federacijos kom piuterį, nes dirbu namuose. – O padovanotu SPA kuponu pasinaudojote? – Jokių dovanų čekių nebuvo.
– Dirbti kartu irgi nenorėtu mėte? – Gal buvo kažkokia konkurenci ja, siekiai, kiek aš žinau. Girdėjau apie šiuos dalykus, bet man svar biausia, kad darbas buvo padary tas. Yra žmonės, su kuriais dirbi, ir žmonės, su kuriais gali eiti į žvalgy bą. Dirbome, padarėme ir aš neno riu daugiau prie to grįžti.
– Visą nelaisvės laiką praleido te Kėdainių areštinėje? – Taip. Reikia suvokti, kad areštinė – ne kurortas. O šiaip žmonės labai normaliai elgėsi. Gal dėl to, kad šiek tiek matytas jiems buvau, o gal ten su visais taip elgiasi. Šiaip gerai pama tyti tą gyvenimą areštinėje (šyptelė ja), bet, žinoma, geriau per ekskursi ją. Visas gyvenimo spektras.
– Aptarinėjama gana paprasta schema: Panevėžio savivaldy
– Kameroje buvote vienas? – Ir vienas, ir ne vienas. Buvo toks
vyrukas, Serioga, kuris 30 metų po kalėjimus blaškosi. Tai jau jis pa pasakojo savo istorijų. Man bu vo labai įdomi jo pasaulėžiūra. Ta aplinka labai suprimityvina mąs tymą, siekius. Kaip tokį žmogų rei kėtų atgaivinti, integruoti į visuo menę, aš tikrai nepasakyčiau. Mes gražiai su juo bendravome. Aš nekuo nesiskundžiu. Na, jie, teisėsaugininkai, gal turi savus kalbinimo metodus, jie tokie savo tiški. Su tyrėjais reikia susitarti dėl klausimų traktuočių. Bet aš tikiu, kad dokumentas yra svarbiausias dalykas. O dokumentais man nėra problemų viską pagrįsti.
Gerai pamatyti gy venimą areštinė je, bet, žinoma, ge riau per ekskursi ją. Visas gyvenimo spektras. – Sakėte, kad įgijote neįkaino jamos patirties. Kokia ji? – Supratau, kad turi mokėti gyventi bet kokioje situacijoje. Ten, kame roje, mėginau sportuoti. Pusę va landos bėgdavau kameroje vienoje vietoje. Susidėliojau dienos ritmą. Daug skaičiau, mokiausi ispa nų kalbos. Paskutinėmis dienomis atvežė televizorių ir mačiau laidų ciklą apie partizanus. Net pagal vojau – kaip aš galiu skųstis. Par tizanai miegojo žeminėse, o mane tris kartus per dieną maitina. Privalai išmokti gyventi erdvėje, kuri slegia. Negali sutrikti. Jei savęs nekontroliuosi, tai nekontroliuosi ir situacijos. Ir tai ypatingai pasi matys grįžus namo. Tas slegiantis įtarimų fonas liko ir dabar, bet aš daug dirbu, turiu visokių projektų ir noriu pabandyti įrodyti sau ir ki tiems, kad galima išeiti iš tokių si tuacijų. Mane labai įkvėpė pasitikėjimas, palaikymas. Ta situacija nėra nuo sprendis ateičiai. Dabar turiu iššū kį įrodyti, kad galima susitvarkyti. – Jūsų veikla – ne tik Lietuvo je, bet ir gerokai už jos ribų. Ar, galvodamas apie Krepšinio fe deracijos prestižą, nesvarstėte galimybės atsistatydinti? – Aš galvojau apie tai. Man sakė, kad negaliu būti nė sekundės ilgiau, nei yra palaikymas. Jei tik palaiky mo nėra – viskas. Aš nenoriu susi reikšminti, tačiau valdybos nariai man aiškiai pasakė: „Nekvailiok. Tu turi dirbti.“ Aš nesijaučiu nusikaltęs nė pa gal vieną kaltinimą. Galų gale juk yra ir ta nekaltumo prezumpcija. Aš juk dar nenuteistas. Kiek esa me matę tų, kuriuos veda kaukė ti, ir nieko. Bet kaip pačiam surasti geriausią sprendimą, kad reabili tuočiausi visuomenės akyse, savo kolegų akyse, dar negaliu pasaky ti. Jeigu čia viskas man gerai baigsis ir išeisiu iškėlęs rankas, tada papa sakosiu, kaip jaučiuosi.
6
Šeštadienis, sausio 26, 2013
Savaitė
Pirmininkaujant ES skandalų nebus
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Išeiti – brangiau, nei likti?
j.argustas@diena.lt
A
r atvyks aukščiausi ES vadovai į Lietuvą, kai mūsų šalis pirminin kaus ES Tarybai? Kol kas dar nežinia, sako Seimo Eu ropos reikalų komiteto pirminin kas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
Julijanas Gališanskis
E
S šal in ink ų ir priešin ink ų stov yk los Did žiojoje Britan ijoje yra maž daug apylygės, o beveik ketv irta dal is šal ies gyventojų dar nėra ap sisprendę, ar norėtų išeiti, ar likti Bendrijoje. Euroskept ikai pikt inasi Briusel io biurokra tų „diktatūra“, demokratijos stoka ir tuo, kad narystė ES šaliai kasmet kainuoja milijardus svar ų sterling ų bei milijonus imigrantų. Bet ar iš tiesų britai gyvent ų ger iau, jeig u pal ik tų Bendr iją? Britai ilgai dvejojo, kol gal iausiai 1973 m. pri sijungė prie ES, vedam i ne tiek Europos idė jos, kiek ekonominių motyvų. Narystė Bend rijoje jiems iki šiol yra tik sandor is. Kai ES iš tiko ekonom in iai suk rėt imai, jis atrodo ne benaud ingas. Bet jį nut raukt i gal i kainuot i brang iau.
Jeigu Didžioji Britanija išstos iš ES, Škotija ir Šiaurės Airija iš stos iš Didžiosios Britanijos ir prisijungs prie ES. Taip, Didžioji Britanija į ES biudžetą kasmet sumoka po 8–9 mlrd. svarų sterlingų. Bet už šiuos pinigus, kurie, beje, sudaro vos 1 proc. valstybės išlaidų, britų verslui laisvosios rin kos sąlygomis atsiveria didžiausia pasaulyje ekonomika. Nebūdama jos dalimi, Didžioji Bri tanija turėtų mokėti eksporto mokesčius, tai komus trečiosioms šalims, o jie tam tikroms prekėms siekia ir kelis šimtus procentų. Ma ža to, ji vis tiek turėtų laikytis ES standartų, bet jau nebegalėtų dalyvauti juos nustatant. Londono finansinis centras, dabar atverian tis Amerikai ir Azijai vartus į 500 mln. varto tojų ES rinką, prarastų savo statusą. Taip, atvėrusi sienas Did žioji Britanija sulau kė gausybės imigrantų iš kitų ES šalių, šian dien jų yra maždaug 2,3 mln. Bet kita vertus, kitose ES šalyse gyvena daug iau nei 700 tūkst. brit ų. Londonui išstojus iš Bendr ijos, darytis ES vizas jiems galbūt ir nereikėtų, bet galimybės dirbti ir mokytis būtų apribotos. Taigi tikriausiai ne iš piršto laužtas yra juoke lis, pastarosiom is dienom is sklandant is Da voso pasaul io ekonom ikos for umo kor ido riuose: „Jeig u Did žioji Britan ija išstos iš ES, Škot ija ir Šiaurės Air ija išstos iš Did žiosios Britanijos ir prisijungs prie ES.“ informacija:
302 250
– Ne per seniausiai jūs vie šai kreipėtės į šalies žiniask laidą ir raginote nesugadinti Lietuvai tokios šventės kaip pirmininkavimas ES. Ką tu rėjote omeny? Kas blogai Lietuvos žiniasklaidai? Jūs kalbėjote: „Mes norime, kad Lietuva atrodytų gražiai. Nes dažnai būna, kad štai pirmi ninkavimas, viskas lyg ir ge rai, bet kas nors kur nors at sitiko ir viso to užpildyta žiniasklaida.“ – Viskas Lietuvos žiniasklaidai gerai. Bet, manau, vis dėlto ge ri šeimininkai savo baltinių ne verčia, kai yra daug svečių. Per daug neverčia. Šito neišvengsi. Būtų keista, jei žiniasklaida poli tikų nekritikuotų, bet tai būtų ki tas kraštutinumas. Sakytų, mes nedemokratiška šalis. Bet kar tais – aš bent jau žinau iš kitų šalių pirmininkavimo – tai taip būdavo. Bendra tautos konso lidacija – Kipre taip buvo. Toks neprašytas susitarimas su ži niasklaida. – Didžiausias rūpestis ar tėjant pirmininkavimo pra džiai – ne žiniasklaida, o pi nigai. Štai paaiškėjo, kad sostinei aptvarkyti trūksta pinigų. Vilniaus meras Ar tūras Zuokas sako, kad savi valdybės skolos per didelės, nėra iš ko net naujų kamerų sostinės centre įrengti, tad iškyla užsienio svečių saugu mo klausimas. Ką darysite? – Jeigu kalbėtume apie finan sinę pusę, Vilniaus miestas yra problemiškas. Nežinau, kodėl ankstesnė Vyriausybė nereaga vo į įvairius kreipimusis, ir ši tas galvos skausmas krenta jau dabartinei Vyriausybei. Tikiuo si, tai bus išspręsta. Ten yra pa grįstų, man regis, prašymų, pats buvau su A.Zuoku susitikęs. Tai bus sprendžiama darbo tvarka. Mes, Europos reikalų komitetas, palaikome merą, kad būtų ieško ma sprendimų šiuo klausimu.
reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Nesutrukdys: net jei Darbo partijos nariai bus nuteisti, G.Kirkilas
tikras – tai neturės jokios įtakos Lietuvos pirmininkavimui ES Ta rybai. „Fotodienos“ / Karolio Kavolėlio nuotr.
– Kokia didžiausia bėda? Tos stebėjimo kameros? – Iš dalies taip, nes tai susiję su saugumu, yra tam tikri reika lavimai. Ypač kai atvažiuos ki tų vadovų apsaugos darbuoto jai, jie turės dirbti su mūsiškiais. Bent jau mūsų ekspertai sako, kad tą apsaugos sistemą reikė tų pakeisti. O pirmininkavimo sąmata yra galutinai apskai čiuota – 213 mln. litų. Tad mū sų biudžetas toks pats beveik kaip Airijoje, kur pirmininkavi mui buvo skirta apie 60 mln. eu rų (apie 207 mln. litų). – Ar jau aišku, kas iš aukš čiausių ES vadovų atvyks į Lietuvą? – Iki galo dar ne. Tai paaiš kės, kai Briuselio darbas įsisiū buos, gal kovo mėnesį. Dabar pagrindinis klausimas, ar ne nukris mums iš Airijos svarsty mas dėl ES finansinės perspek tyvos 2014–2020 m. Tai vienas klausimas, kuris sujauktų dar botvarkę. O dabar vyksta to kie organizaciniai dalykai, kas dalyvaus parlamentiniu lygiu, kas bus pranešėjai. Ar bus pa tys aukščiausi ES vadovai – ES prezidentas Hermanas Van Rom
puy, aukštoji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton – nežinoma. Darbotvarkės dar derinamos. Bet aš tikiuosi, kad jie dalyvaus. O darbotvarkė daugiau ar ma žiau aiški. Prioritetai – Baltijos šalių energetinė nepriklausomy bė, Baltijos šalių strategija, Rytų partnerystės klausimai, griežtes nė sienų kontrolė, kova su kontra banda ir pan. Visi klausimai labai aktualūs Lietuvai. Aš išskirčiau Rytų partnerystę, mes tikimės tam tikrų pasiekimų šiuo klausimu.
Pirmininkaudami ES turėtume prisi statyti kaip viena seniausių Europos kultūrų.
– Naujosios Vyriausybės pro gramoje kalbama apie santy kių su Lenkija ir Rusija „per krovimą“. Pirmininkavimas ES, matyt, gera proga žengti tam tikrus žingsnius? – Tai nevisiškai pirmininkavimo klausimas, nors gali būti atnau
– Kaip Lietuva, pirmininkau dama ES, prisistatys? Lenkai siekė pasirodyti kaip sena Europos valstybė, išlipusi iš komunistinio jungo, turtin ga, puošni. Į ką mes lygiuo jamės? – Manau, turėtume prisistaty ti kaip viena seniausių Europos kultūrų, turinti gilias šaknis. Mes tikrai esame prisidėję prie Euro pos kultūros ir teisės formavimo, turime vieną seniausių statu tų, ir tai bus bandoma pristaty ti per kultūrinę programą, tai bus esminiai akcentai. Taip pat Vil niaus universitetas – labai gerai, kad buvęs jo rektorius vadovau ja Seimo Užsienio reikalų komi tetui. Į ką lygiuotis? Mums arti mesnė Lenkija. Šiuo atveju mums ji tinka, nes ji taip pat yra tik kar tą pirmininkavusi ES. – Kaip įsivaizduojate pirmi ninkavimą, jei pagrindinės koalicijos partnerės – Darbo partijos – nariai būtų nuteis ti? Teismas sprendimą žada gegužę. Ar nesusvyruos val dančioji koalicija? – Nemanau, kad kas nors keistųsi koalicijoje. Esu tikras, kad koali cija išliks, kad ir koks būtų nuo sprendis. Be to, visiems akivaiz du, kad tas nuosprendis nebus galutinis ir procedūra dar užsi tęs ne vienus metus. – Kitaip tariant, jei Darbo partijos nariai ir būtų nuteis ti, situacija nepasikeistų? – Nemanau. Sunkiausias mo mentas jau praėjęs. Tai buvo sprendžiant Darbo partijos at stovų neliečiamybės klausimus. Visi kiti klausimai – jau ne mū sų kompetencija ir tai tikrai ne turės reikšmės Vyriausybės sta bilumui. Be to, tai ragino daryti ir Prezidentė. Manau, valdan čioji koalicija užtikrins stabilu mą, ir pirmininkaujant ES skan dalų nebus.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
jintos kalbos apie bevizį režimą, kurio Rusija labiausiai siekia, bet tos derybos kol kas nėra pavyku sios. Šitas klausimas gali bū ti įtrauktas. Rusija bus visąlaik aktyvi šiuo klausimu, ji visąlaik jį kels. Bevizis režimas su ES aktua lus jų verslui. Bet nuo pirminin kaujančios šalies tai nepriklauso, negalime įrašyti tokių klausimų papildomai. Mes tik užtikrina me sąlygas, o kitos šalys gali ini cijuoti.
Justinas Argustas
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
LIETUVA: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
Gintarė Micevičiūtė – (8 5) 219 1374 Lina Mrazauskaitė – (8 5) 219 1388
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 300.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
šeštADIENIS, sausio 26, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Įregistravo kandidatus
Susisiekimo minist ras Rimantas Sin kevičius sako, kad Lietuva nedarys krovinių perveži mo tarifų nuolaidų Baltarusijai, nors kaimynės grasini mai, anot jo, kelia nerimą.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį kaip pirmuosius kan didatus į Seimo narius pakartoti niuose rinkimuose įregistravo ke turių partijų lyderius.
Diplomatija: nors ir gąsdina A.Lukašenkos grasinimai nesuteikus
nuolaidų nukreipti dabar per Lietuvą gabenamų krovinių srautus per kitų valstybių teritorijas, R.Sinkevičius viliasi, jog tai – tik žodžiai.
Laimučio Brundzos nuotr.
Nuolaidų Baltarusijai nebus Ministras pripažįsta, kad nerimą kelia nuolat pasigirstantys Bal tarusijos atstovų grasinimai nu kreipti krovinių tranzitą per ki tus uostus. „Negaliu teigti, kad mes eko nominėmis nuolaidomis pirksi me meilę ir draugystę. Mes taip pat norime uždirbti – ir geležin keliai, ir krovos įmonės, ir visi, kas dalyvauja vykdant tranzitą. Manau, kad vežimo įkainiai vi somis kryptimis turėtų būti pa našūs, čia turėtų būti kalbama ir su mūsų Baltijos sesėmis. Įkainiai turi būti konkurencingi. Kita ver tus, nebūtinai čia kelnes pirmi tu ri nusimauti „Lietuvos geležinke liai“, nes tranzito tarifas susideda iš daugybės dedamųjų – iš kro vos, iš geležinkelio, iš muitinės, iš laivo frakto. Tuomet reikia žiūrė ti į visumą“, – interviu BNS sakė R.Sinkevičius. Pasak jo, Baltarusijos preziden to Aliaksandro Lukašenkos prieš kelias dienas išsakyti pareiški mai, kad Baltarusija nukreips savo
krovinius per šiaurinius, Rusijos, ar pietinius, t. y. Ukrainos, uostus, kelia šiokį tokį nerimą. Kita ver
Pareiškimai, kad krovinių srautas gali būti pasuktas šiauriau, žinoma, kelia nerimą. tus, susisiekimo ministras nema no, kad tokie pareiškimai bus rea lizuoti. Vis dėlto, anot jo, Lietuva bando diversifikuoti tranzitinių krovinių struktūrą. „Baltarusijos vadovo pareiš kimai, kad krovinių srautas ga li būti pasuktas šiauriau, į Rusi jos uostus, ar piečiau, į Juodosios jūros uostus, žinoma, kelia neri mą. Bet norint perkrauti didelius kiekius krovinio reikalinga ga linga infrastruktūra. Be to, nusi stovėję tarpusavio ryšiai yra tam
tikra vertybė, kurių atsisakymas ir naujų ryšių kūrimas reikalauja laiko, pastangų ir pinigų. Nema nau, kad staiga visas krovinys pa suks, nors esant tokiems valdymo metodams gali visko tikėtis“, – kalbėjo susisiekimo ministras. Susitikęs su Baltarusijos am basadoriumi Vilniuje Vladimi ru Dražinu, R.Sinkevičius sakė pažadėjęs, kad Lietuva ir toliau teiks kokybiškas paslaugas Bal tarusijai. „Jis mane pasveikino, mes šnektelėjome, neradome prie kaištų vienas kitam, priešingai – pasakiau, kad mes stengsimės ko kybiškai suteikti tranzito paslaugą Baltarusijos kroviniams maksima liu greičiu“, – kalbėjo susisiekimo ministras R.Sinkevičius. Baltarusijos prezidentas A.Lu kašenka neseniai pareiškė, kad jo šalis derasi su Rusijos ir Ukrainos uostais dėl krovinų gabenimo, o susitarus dėl tarifų Minskas turės alternatyvą Lietuvai. KD, BNS inf.
Ūkio bankui – ekspertų apdovanojimai Vakar Vilniuje vykusioje kasme tėje Baltijos šalių vertybinių po pierių biržos apdovanojimų cere monijoje Ūkio bankas buvo apdo vanotas už pažangą plėtojant ry šius su investuotojais ir geriausio maklerio kategorijoje.
Kategorijoje už geriausią praėjusių metų pažangą plėtojant ryšius su investuotojais Ūkio bankui skirta trečia vieta. „Esame vienintelė Lietuvos įmo nė, šiemet įvertinta už pažangą plė tojant ryšius su investuotojais. Ūkio bankas deda daug pastangų, kad ši sritis nuolat būtų tobulinama ir ple čiama. Šis įvertinimas taps dar vie na rimta paskata dirbti ir tobulėti“, – sakė Ūkio banko administracijos vadovo pavaduotojas, Finansinių institucijų ir išteklių departamento direktorius Marius Arlauskas. Ge riausio maklerio kategorijoje ant ros ir trečios vietos apdovanojimo atsiimti buvo pakviesti šias vie tas pasidaliję Ūkio banko Finansų maklerio departamento direkto
riaus pavaduotojas Tomas Kipišas ir SEB banko atstovas. Pasak apdovanojimą gavusio T.Kipišo, šis pelnytas įvertinimas yra svarbus paties Ūkio banko ir visų darbuotojų profesionalumo pripažinimas. „Pelnydamas ekspertų pripaži nimą, Ūkio bankas įrodė, kad turi profesionalių darbuotojų, galinčių suteikti klientams aukščiausios kokybės paslaugas“, – teigė ge riausio maklerio kategorijoje ap dovanotas T.Kipišas. Apdovanojimams nominuotos 25 Lietuvos, 12 Latvijos ir 14 Es tijos bendrovių buvo vertinamos pagal daugiau nei 100 kriteri jų, išanalizavus pretenduojančių įmonių metinę ir valdymo ata skaitas, periodines ataskaitas NASDAQ OMX Baltijos šalių vertybinių popierių rinkos apdo vanojimai rengiami nuo 2006 m. Ūkio bankas yra pirmas komer cinis bankas Lietuvoje, jau trečią dešimtmetį teikiantis patikimas paslaugas plačiame nuosavame
klientų aptarnavimo tinkle, kurį sudaro daugiau kaip 60 padalinių visoje šalyje. Ūkio bankas aktyviai bendradarbiauja su verslo įmonė mis, teikia joms aktualius finan sinius sprendimus ir pasiūlymus. Bankas ypač daug dėmesio skiria smulkiajam bei vidutiniam verslui ir įmonėms, dirbančioms šalies re gionuose. Beje, vakar Prezidentė Da lia Grybauskaitė, žurnalistų pa klausta, kaip vertina prokurorų bei centrinio banko susidomėji mą Ūkio banku, tik pagyrė Lie tuvos banką už efektyvią finansų institucijų priežiūrą, ypač kredito unijų. Tačiau dėl Ūkio banko pra dėto tyrimo nesureikšmino. „Jeigu yra kokių nors neaiškių ži nių, banko pareiga – atlikti papil domus aiškinimusis arba tyrimus. Kol kas jokių kitokių teisėsaugos institucijų ypatingos veiklos nėra, o yra tiesiog papildomi atliekami kai kurie skaičiavimai ir tyrimai“, – sakė šalies vadovė. KD inf.
Demokratinės darbo ir vienybės partijos pirmininkė, prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė kandidatuos Zarasų-Visagino vienmandatėje rinkimų apygardoje. Respublikonų partijos vadovas, buvęs Seimo narys, verslininkas Valdemaras Valkiūnas įregistruo tas Biržų-Kupiškio apygardoje. Kovotojų už Lietuvą sąjungos pirmininkas Vytautas Šustauskas ir Emigrantų partijos lyderis Juo zas Murauskas varžysis Ukmergės apygardoje. Kaip politinės kampanijos dalyvės registravosi 19 partijų. Kiek kandi datų kels jos, kol kas nežinoma. Pirmadienį iki darbo dienos pa baigos partijoms privalu pateikti savo kandidatų dokumentus. Kitą savaitę bus įregistruoti visi kandi datai, o penktadienį, vasario 1 d., jie
bus paskelbti viešai. Kovo 3 d. vyks Seimo rinkimai vienmandatėse Ukmergės, Zarasų-Visagino ir Bir žų-Kupiškio apygardose. Pastaro siose dviejose apygardose rinkimų rezultatai panaikinti dėl nustatytų šiurkščių pažeidimų, o Ukmergėje naujas Seimo narys bus renkamas vietoj mirusio Juliaus Veselkos. KD, BNS inf.
Pakartos: tarp pretendentų dar
kartą dalyvauti Seimo rinkimuo se – ir K.Brazauskienė.
„Fotodienos“ / Ievos Budzeikaitės nuotr.
Nebūtinai referendumas Žmonių nuomonės dėl atominės elektrinės būtų galima atsiklausti nebūtinai rengiant naują referen dumą. Tai pareiškė Prezidentė Da lia Grybauskaitė.
Šalies vadovė vakar patikslino, kad konsultacijų formų yra įvairiausių. „Ar tikrai kalbėjau apie referendu mą, ar jūs gerai išsivertėte?“ – žur nalistams replikavo D.Grybauskai tė, paklausta apie užvakar Danijoje išsakytas mintis. „Kalbėjau, kad jeigu politinės partijos po to, kai atliks išsamius tyrimus, vis dėlto sutars, jog Lietu vai artimiausiu laikotarpiu svarbu ir reikalinga turėti atominę energe tiką, tuomet vėl reikės konsultuo tis su žmonėmis vienokia ar kitokia forma“, – sakė Prezidentė. „Įvairiausių formų yra konsul tacijų, tarp jų ir referendumas, jei bus toks sprendimas. Bet ignoruo ti žmonių nuomonės negalima“, – teigė D.Grybauskaitė. Šią savaitę per vizitą Danijoje Prezidentė pa reiškė, kad Lietuvai būtų prasminga statyti naują atominę elektrinę. Vie
PREKYBA KIETUOJU KURU:
šėdama Danijoje šalies vadovė teigė, kad artimiausią dešimtmetį Lietuva negalės užsitikrinti pakankamai al ternatyvių energijos šaltinių. Premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį pareiškė, kad Lietu va statys naują atominę elektrinę, jei ji bus pelninga, o kaina priimti na vartotojams. BNS inf.
Valia: Prezidentė aiškina, kad
dėl atominės statybų tautos at siklausti reikia.
ĩ Akmens anglys, medžio pjuvenų briketai, durpių briketai. ĩ Medžio pjuvenų granulės, malkos.
A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. (8 37) 746 419.
Gedimino Bartuškos nuotr.
8
šeštADIENIS, sausio 26, 2013
lietuva
Pažaboti privatųjį medicinos sektorių užsimojęs sveika tos ministras Vyte nis Andriukaitis su laukė ir šalies va dovės Dalios Gry bauskaitės kirčio, tačiau savo planų neatsisako.
Pyla: V.Andriukaičio siekis atimti valstybės pinigus už kai kurias paslaugas iš privačių klinikų medikams sukėlė paniką, tačiau Prezidentė V.Gry
bauskaitė tokią idėją pavadino tik juokinga.
Darijos Vasiliauskienės nuotr.
Ministrui – Prezidentės kirčiai Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
D.Grybauskaitę prajuokino
V.Andriukaitį, sumaniusį atim ti valstybės lėšas iš privačių me dicinos įstaigų, užliejo nauja kri tikos banga. Šįsyk savo žodį tarė Prezidentė D.Grybauskaitė. Mi nistro siūlymus pažaboti privatų jį medicinos sektorių D.Grybaus kaitė pavadino šalies grąžinimu į sovietmetį. „Šių pataisų kokybę, prasmę įvertino Seimas“, – vakar pareiš kė D.Grybauskaitė ir priminė, kad V.Andriukaičio iniciatyvą Seimas atmetė opozicijos ir nemažos da lies valdančiųjų balsais. Paklausta, kaip vertina faktą, kad socialdemokratai ir toliau svarsto galimybę kiek koreguoti ir iš naujo teikti V.Andriukaičio pataisas, Pre zidentė idėją neleisti Ligonių kasos
pinigų skirti privačioms medicinos įstaigoms pavadino juokinga. „Šiek tiek juokinga. Todėl, kad niekur pasaulyje taip nėra. Ir tai yra absoliučiai grįžimas atgal į so vietinius laikus“, – paaiškino ša lies vadovė.
Šiek tiek juokinga. Ir tai yra absoliučiai grįžimas atgal į so vietinius laikus.
Seimas tarė „ne“
Seimas praėjusią savaitę neprita rė Vyriausybės skubiai svarsty toms sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio pateiktoms Sveika tos draudimo įstatymo pataisoms. Jomis būtų nustatomos sutarčių
dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudarymo tarp ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiū ros įstaigų sąlygos. Šios pataisos nesulaukė palaikymo ir valdan čiojoje koalicijoje. Tačiau V.Andriukaitis prieš porą dienų kartojo, kad yra nustebintas koalicijos partnerių reakcijos. Esą jam buvo netikėta, kad jis nesulaukė palaikymo. Ministras, žinoma, pa kartojo, jog atsitraukti neketina. „Vis tiek turėsime įvykdyti Vy riausybės programoje įrašytą įsi pareigojimą pasiekti, kad sveikatos apsaugos sistema būtų finansuoja ma teisingai, kad lėšos būtų naudo jamos racionaliai, kad finansavimas atitiktų Konstitucijoje numatytą sveikatos apsaugos prieinamumą paprastam žmogui“, – prieš porą dienų aiškino ministras. Tiesa, jis tvirtino, kad per arti miausius kelis mėnesius derins su
koalicija ir Vyriausybe sprendi mus, kurie bus reikalingi įgyven dinant pertvarką sveikatos apsau gos sistemoje. Kokie tie sprendimai – dar neaišku. Koalicijos partneriai suglumę
Beje, prieš kurį laiką Darbo partijos atstovė Dangutė Mikutienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmi ninkė, raštu kreipėsi į premjerą Al girdą Butkevičių.
Sveikatos ministro pasiūlymus dėl gydymo įstaigų finansavimo tvarkos pakeitimo ji pavadino „ne parengtais ir nesuderintais, kelian čiais politinį chaosą tarp koalicijos partnerių“. Komiteto pirmininkė, be kita ko, aiškino, kad vargu ar pritars radikaliems siūlymams dėl pri vačių medicinos įstaigų finansa vimo iš valstybinių fondų nutrau kimo.
Žavisi SSRS „Man patraukliausia Vokietijos, Skandi navijos, Didžiosios Britanijos ir, neabejo tinai, Semaškos sistema, kuri veikė bu vusioje SSRS ir kurioje man pačiam te ko dirbti. Semaškos sistema turėjo daug pliusų: profilaktikos, sisteminio valdy mo, organizacinio metodinio valdy mo, konsultacijų, kvalifikuotos medici
nos pagalbos iškvietimo į rajonus. Taigi patirties daug. Beje, Pasaulio sveikatos organizacija SSRS profilaktinę sveika tos sistemą buvo įvertinusi kaip pažan giausią ir ją pateikdavo kaip pavyzdį vi soms rinkos ekonomikos valstybėms“, – žiniasklaidai yra aiškinęs V.Andriu kaitis.
9
šeštADIENIS, sausio 26, 2013
ekonomika
Konsjeržams žodžio „ne“ nėra Jeigu žmogus pasiruošęs mokėti, mes įvykdysime bet kokią jo užgaidą. Tokia taisykle vadovaudamiesi dirba keturi pri vatūs konsjeržai. Tačiau jais kol kas dau giausia pasitiki vietiniai, o ne iš užsienio atvykstantys svečiai.
Gintarė Micevičiūtė g.miceviciute@diena.lt
Konsjeržas geriau nei taksi
Vis dar įprasta manyti, kad kons jeržai dirba tik prabangiuose vieš bučiuose ir asistuoja jų svečiams. Tačiau Vilniuje jau daugiau nei metus veikia ir keturi individua liai dirbantys prekės ženklą „Lu xury Concierge“ sukūrę asmeni niai asistentai. „Kol kas kiekvienas dirbame sau, tačiau šiuo metu visiems keturiems konsjeržo darbas yra pagrindi nė veikla. Dirbame su įmonėmis ir su privačiais asmenimis, o ateityje planuojame įsteigti uždarąją akci nę bendrovę arba mažąją bendriją, kad būtų paprasčiau tvarkyti visus reikalus“, – pasakojo vienas prekės ženklo „Luxury Concierge“ suma nytojų Mindaugas Šimanauskas. Žmonėms asmeniniai asistentai, kurių valandinis užmokestis darbo dienomis siekia 45 litus, o savait galiais 100 litų, gali pagelbėti įvai riausiais klausimais. Konsjeržai turi nuolatinių klientų, kurie savo asistentams būna suplanavę die nos darbus. Tačiau būna, kad ko kių nors paslaugų žmogui prirei kia, kaip pats M.Šimanauskas sako, „čia ir dabar“. „Nuleido padangą, žmogui rei kia staigiai kur nors nuvažiuoti, bet kviesti taksi ir palikti automobilio jis negali. Tenka staigiai važiuoti ir gelbėti iš tokių situacijų. Arba rei kia žmogui staigiai nuvykti į oro uostą. Situacijų būna įvairiausių – kartais tereikia nuvažiuoti į sutar tą vietą, paimti žmogų ir nuvežti jį, kur reikia. Tačiau klientas mieliau renkasi konsjeržą, o ne kviečia tak si. Žmogui geriau sumokėti mums, negu laukti taksi, kai neaišku, koks automobilis atvažiuos, o jie būna ir prirūkyti, ir vairuotojai nemanda gūs“, – pasakojo M.Šimanauskas. Patiki asmeninius duomenis
M.Šimanauskas džiaugėsi, kad pel nius klientų pagarbą bei pasitikė jimą asmeniniams asistentams yra patikimi ne tik asmeniniai daiktai, bet ir duomenys. „Kartais prireikia parvairuo ti kliento automobilį iš oro uos to ir palikti jį žmonai arba tiesiog prie namų. Garaže. Žmonės pasi tiki, jie leidžia vairuoti prabangius automobilius, patiki ir banko kor telių PIN kodus, ir savo vaikus. Kai su žmogumi padirbi ilgesnį laiką, pasitikėjimas atsiranda savaime. Klientai pamato, kad stengiamės, darbą atliekame gerai, ir jie būna patenkinti mūsų rezultatu“, – tei gė M.Šimanauskas. Konsjeržo paslaugas keturi vil niečiai Lietuvoje teikia daugiau nei metus, tačiau šiuo darbu jie
domėtis pradėjo gerokai anks čiau ir patirties sėmėsi užsienyje. M.Šimanauskas konsjeržo profesi ja susidomėjo būdamas Didžiojoje Britanijoje, o jo bičiulį egzotiškas darbas sudomino viešint Jungti nėse Amerikos Valstijose. „Turėjome entuziazmo, todėl ir pradėjome tai daryti Lietuvoje. Užsieniečiui svečioje šalyje dirbti konsjeržu sudėtinga, nes jis nieka da neišmanys miesto ir ten teikia mų paslaugų taip puikiai kaip vie tinis darbuotojas. Vilniuje žinome ne tik lankytinas vietas, bet ir vie tas, kur kas nors gali ką nors grei tai sutvarkyti, padaryti“, – pasa kojo M.Šimanauskas.
Pasirinkimas: M.Šimanauską konsjeržo darbas žavi savo nenuspėjamumu, be to, jis tiki šios profesijos atei
timi Lietuvoje.
Mindaugas Šimanauskas:
Klientai mumis pasi tiki, jie leidžia vairuo ti prabangius automo bilius, patiki ir banko kortelių PIN kodus, ir savo vaikus. Kai Lietuvoje jie kūrė savą prekės ženklą, konsjeržo paslaugos mūsų šalyje buvo teikiamos tik keliuose prabangiuose viešbučiuose. „O mums kilo mintis padėti ne tik žmonėms viešbučiuose. No rėjome, kad konsjeržo paslaugo mis galėtų naudotis ir įmonės, jei gu joms reikia pagalbininkų. Kai automobiliu vežame advokatą, jis tuo metu gali dirbti ir uždirbti pi nigus, o to negalėtų padaryti, jeigu vairuotų pats. Konsjeržai gali netgi sutaupyti įmonėms pinigų“, – įsi tikinęs M.Šimanauskas. Nelegalių užduočių nevykdo
M.Šimanauską konsjeržo profesi ja sužavėjo savo nenuspėjamumu – kartais asmeniniais asistentais dirbantys vyrukai neįsivaizduo ja, ką veiks po penkių minučių ir kokios paslaugos paprašys tele fonu paskambinęs klientas. Be to, toks darbas jam yra nuolatinis iš šūkis – viską suorganizuoti priva loma greitai ir gerai, užduotis at
likti kokybiškai, kad klientas liktų patenkintas. „Esame įsikūrę „Vilniaus vers lo uoste“, bendradarbiaujame su jame įsikūrusiomis bendrovėmis. Ten mus galima rasti nuolat. Tu rime iš anksto suplanuotų nuola tinių darbų, tačiau imamės ir ne tikėtų. Pavyzdžiui, esu laisvas, man paskambina žmogus, staigiai reikia padėti jo žmonai – parvež ti spintą ar nuvežti kur nors do kumentus. Jeigu pats asmeniškai negaliu, perduodu kolegai – kei čiam ės užd uot im is. Klientams niekada nesakome žodžio „ne“. Viskas priklauso nuo to, ko žmo gui reikia ir ar jis pasiruošęs už tai mokėti pinigus“, – kalbėjo M.Ši manauskas. Jeigu M.Šimanauskas įtaria, kad užduotis gali būti neįvykdoma, stengiasi su užsakovu ją suderin ti taip, kad ji nenutoltų nuo realy bės. Tačiau išvengti neįvykdomų užduočių yra ir kitas būdas – pa teikti užsakovui sąmatą, kiek kai nuos įvykdyti darbą. Kartais ją pa matęs klientas ir pats atsisako savo sumanymų. „Realiai įvertiname, kiek viena ar kita paslauga gali kainuoti. Tarkime, žmogus nori dalyko, pavyzdžiui, šampano ar šokolado, kurio Lie tuvoje nėra. Staigiai suskaičiuoja me, kiek kainuos jį atgabenti iš už sienio. Sužinojęs, kad už norą „čia ir dabar“ teks mokėti gerokai dau giau, klientas gali apsispręsti ir pa laukti reikiamo daikto ar produkto iki rytojaus. Dirbtinai paslaugų kai nų neišpučiame, tik parodome, kiek iš tiesų gali kainuoti viena ar kita užgaida“, – teigė M.Šimanauskas. Tiesa, yra užduočių, apie kurių vykdymą asmeniniai asistentai net
nesvarsto. Jie turi savo verslo eti ką ir atlieka tik tokius darbus, ku rie yra legalūs. „Jeigu paprašys atvežti narkoti kų ar prostitutę – jokiu būdu. Atsi renkame ir patys, su kuo dirbti, no risi, kad žmogus būtų patikimas“, – tikino M.Šimanauskas. Telefonas – visada pašonėje
Konsjeržų darbo grafikas kartais primena chirurgo profesiją – jie vi suomet turi būti pasiruošę tarny bai. Telefonu asmeniniai asistentai pasiekiami visuomet, tačiau būna atvejų, kai prikelti vidury nakties jie nepuola vykdyti pateiktų už duočių. „Jeigu žmogus paskambins vi duryje nakties, pirmiausia paklau sime, ar turime su juo sutartį. Jei gu žmogus visiškai nepažįstamas ir mūsų jam niekas iš nuolatinių klientų nerekomendavo, pirmiau sia paprašysime pasirašyti sutar tį ir tik tada galėsime atlikti dar bus. Sutartis reikalinga ir mums patiems – norime apsidrausti“, – teigė konsjeržas. M.Šimanauskas ne tik mėgsta sa vo darbą, bet ir tiki jo perspektyvo mis Lietuvoje. Konsjeržu dirbantis vyras mano, kad laikui bėgant įmo nės supras – naudotis asmeninių asistentų paslaugomis apsimoka. Keturi prekės ženklą „Luxury Con cierge“ sukūrę konsjeržai planuoja savo veiklą plėsti ir į kitus Lietuvos miestus – Kauną bei Klaipėdą. Kol kas asmeninių asistentų klientai daugiausia yra lietuviai. Tačiau pasitaiko ir užsieniečių – konsjeržų jiems prireikia, kad per vežtų iš oro uosto, rekomenduotų, kurias lankytinas vietas apžiūrėti, kur skaniai pavalgyti.
„Shutterstock“ nuotr.
Baltarusiai kol kas vengia
Neseniai asmeniniai asistentai pa sireklamavo leidinyje, kviečiančia me į Vilnių atvykti apsipirkti bal tarusius. Skambučių iš kaimynų konsjeržai sulaukė, tačiau nė vie nas jų paslaugomis dar nepasinau dojo. „Gal jie nepasitiki, bijo. Kol kas apsiribojame keliomis dešim timis nuolatinių klientų“, – sakė M.Šimanauskas. Daugiau dėmesio asmeniniai asistentai sulaukia iš žmonių, no rinčių verstis ta pačia veikla. Gyve nimo aprašymų antplūdžio kons jeržai sulaukia kas kartą, kai tik viešumoje pasirodo kokios nors in formacijos apie šią profesiją. „Jiems padėkojame už susido mėjimą, o gyvenimo aprašymus pasiliekame ateičiai. Kai ieškosime naujokų, darysime griežtą atran ką. Reikalinga, kad žmogus turėtų ne tik išsilavinimą, bet ir gyveni mo patirties, asmeninių kontaktų, žmogus turi puikiai pažinti ir mies tą, kuriame dirba, mokėti bent dvi užsienio kalbas, išmanyti etiketą“, – sakė M.Šimanauskas.
45 litus
už valandą kainuoja konsjeržo paslaugos darbo dienomis.
10
šeštadienis, sausio 26, 2013
12p.
Antros kadencijos prakeiksmas.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
E.Račius: „Situacija Šiaurės A Pasaulio akys nukrypo į Šiaurės Afriką. Apie šį regioną, ten vykstančius procesus ir grėsmes – dienraščio pokalbis su Kau no Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egdūnu Račiumi. Valentinas Berž iūnas v.berziunas@diena.lt
– Iš pradžių, kas gi yra ta vadi namoji Šiaurės Afrika? Kuo ji ypatinga ir kodėl šiam regionui skiriama tiek daug dėmesio? – Populiariojoje sąmonėje araba kalbė Šiaurės Afrika dažnai būda vo atskiriama nuo tos dalies, ku ri įvardijama kaip berberų Afrika. Berberų Afrika buvo suvokiama kaip tarpinė teritorija tarp ara bakalbės ir vadinamosios juodo sios Afrikos. Galima sakyti, ši te ritorija ilgai buvo savotiška pilkoji zona. Juk tai – Sacharos dykuma. Įsivaizduota, kad ten nelabai kas vyksta ar vyko, todėl šis regionas nereikalauja daug dėmesio. Dabar įspūdis toks, kad visos tos trys Af rikos dalys pasaulio galingųjų aky se tapo vienu regionu, nors ir skir tingų atspalvių. Berberų Afrika, akivaizdu, tu ri daug ką bendra su Šiaurės Af rika, ypač kalbant apie iššūkius. Tuos iššūkius galime matyti dve jopai. Viena vertus, galime sakyti, kad vienas iššūkių – jei ne žlun gančios, tai labai silpnos regio no valstybės. Kitas iššūkis, kuris tiesiogiai siejasi su dabar vyks tančiais procesais, kad skirtingos berberų etninės grupės, ar tai bū tų tuaregai, ar kiti, turėjo lūkesčių pokolonijinės eros pradžioje sukurti savo valstybes, bet nesukūrė. Taigi, kai tik susidaro palankios sąlygos, tuos lūkesčius mėginama realizuo ti. Matome, kad Šiaurės Malyje to
kios sąlygos susidarė. O jei prie vi so šito dar pridėtume vadinamąjį arabų prabudimą, per kurį, gali ma sakyti, buvo atverta Pandoros skrynia... Arabų pavasaris išlais vino įvairias gaivališkas jėgas tiek fiziškai (kalbu apie žmones, kurie gali veikti, taip pat ginklus, kurių dabar galima įsigyti arba pavog ti, ypač po pokyčių Libijoje), tiek ideologiškai. Šiuo atveju po Osa mos bin Ladeno žūties buvo įsi vaizduojama, kad „Al Qaeda“ lyg ir tapo neveiksni.
Prieš kokius septy nerius ar aštuone rius metus sakiau, kad „Al Qaedos“ var das tapo franšize. Galbūt kokios nors atskiros gru puotės ir veikia, pirmiausia Pakis tano teritorijoje, tačiau jos jau nėra tiesiogiai siejamos su „Al Qaeda“, veikiau su vietos Talibanu, kuris paprastai skiriamas nuo „Al Qae dos“. Dabar „Al Qaeda“ vėl iškyla, galbūt ne pasauliniu mastu, bet re gioniniu, kaip veikianti nuo Maro ko iki Malio, o gal net iki Nigerijos. Taigi kalbame apie naują iššūkį. Žinoma, reikėtų klausti, ar ta grėsmė sukonstruota, ar reali? Kiek tai, kas dabar vyksta Šiaurės Afri koje, turi įtakos vystantis regiono šalims? Kiek tai turi įtakos Euro
pos saugumui? Manau, šie klausimai ir yra at spirties taškas. Kai kurios Euro pos šalys, pavyz džiui, Prancūzija ir Jungtinė Ka ralystė, mato iš šūkių net Euro pai, o kitos šalys ne tokios greitos nutarti, kad tai, kas dedasi Šiau rės Afrikoje, savaime reiškia pavojų Euro pai. Sakyčiau, kad situa cija Šiaurės Afrikoje labai kompleksiška. Žinoma, galime viską suvesti į Malio tragediją, bet galima į viską žiūrėti ir platesnia me kontekste. – Kažkada „Al Qaeda“ iš Irako, jei taip galima sakyti, persi kraustė į Jemeną. Galbūt dabar iš Vidurinių Rytų „Al Qaeda“ kelia koją į Šiaurės Afriką? – Iš tos informacijos, kuri prieinama viešai, tokią išvadą būtų galima da ryti. Tie žmonės, kurie veikė Viduri niuose Rytuose, tiek pačiame Irake, tiek aplink jį, tarkime, Saudo Ara bijoje ar Jemene, tikėtina, atsirado ir Šiaurės Afrikoje. Galbūt jie pagal kilmę yra šiaurės afrikiečiai, tačiau savo laiku, matyt, buvo išvykę iš re giono į Vidurinius Rytus, ten treni ravosi ar, tarkime, dalyvavo kovi niuose veiksmuose. Šiuo atveju jie ne tik savo patirtimi, bet ir tam tikrais ryšiais yra susiję su Viduriniais Ry
Komentaras: pasak profesoriaus E.Račiaus, vienos Europos šalys, tokios
tais. Žinoma, negalima sakyti, kad visi afrikiečiai yra susiję su Viduri niais Rytais, tačiau, manyčiau, bent dalis grupuočių narių, labai tikėti na, palaiko ryšius su kitomis Vidu riniuose Rytuose veikusiomis ir te beveikiančiomis grupuotėmis. – Visgi ar nėra taip, kad Šiaurės Afrikos karo vadai paprasčiau siai skolinasi „Al Qaedos“ var dą, kad, pavyzdžiui, įbaugintų savo priešininkus? – Sutinku. Dar prieš kokius septy nerius ar aštuonerius metus sakiau, kad „Al Qaedos“ vardas tapo tar si franšize. O.bin Ladenas, manau, negalėjo atsidžiaugti girdėdamas, kad kur nors jam net nežinomoje teritorijoje kas nors prisidengia „Al
Qaedos“ vardu. Manau, jį tai turė jo labai maloniai nustebinti. Pastarąjį dešimtmetį kalbėta apie gausybę grupuočių Viduri niuose Rytuose, net Europoje, ku rios naudojo šį pavadinimą. Dalis šių grupuočių apskritai buvo buta forinės. Taigi šiuo metu kalbėti apie „Al Qaedą“, kaip apie organizacija ar tinklą, kokį buvo sukūręs O.bin Ladenas su savo tuomečiais pa galbininkais, tikrai negalime. Pa dėtis dabar visai kitokio pobūdžio. Žinoma, galime kalbėti apie gru pes, kurios ideologiškai pritaria tam, ką pradėjo O.bin Ladenas, ta čiau tai nereiškia, kad jos priklau so tam tikrai organizacijai, kuri už sako, kontroliuoja ar finansuoja jų veiksmus.
Kariniai veiksmai, teroro aktas ir politinės batalijos Karinė operacija Malyje
Politinės kovos Prancūzijoje
Teroro aktas Alžyre
Prancūz ija intervenciją pradėjo sau sio 11 d. Šiuo metu Malyje dislok uota apie 2 tūkst. prancūz ų karių, dar 900 kar ių palaiko kampan iją Pranc ūz i jos kar inėse bazėse Afr ikoje. Praė jusį savaitgal į prancūz ų ir Mal io vy riausybės pajėgos atkovojo iš suk ilė lių Niono ir Sevarės miest us. Nionas yra maždaug už 350 km į šiaurės ry tus nuo sostinės Bamako. Sevarė yra strateg iškai svarbus oro uostas, kuris gal i būt i naudojamas kaip bazė ope racijoms tol iau į šiaurę. Miestas yra maždaug už 630 km į šiaurės ryt us nuo Bamako. Pirmad ien į po intensy vaus bombardavimo prancūz ų pajė gos užėmė Malio centriniame regione esant į Diabal io miestą.
Pranc ūz ij os opoz ic inės centro deš i niųj ų Sąjungos už liaud ies judėjim ą (UMP) vicep irm in ink as Laurent’as Wauq uiez as suk rit ik avo vyr iaus y bės strateg ij ą Malyj e – sakė, kad jam neaišk u, kiek prie pranc ūz ų ir Ma lio arm ij os kar in ės oper ac ij os ket i na pris id ėt i sąj ung in ink ai iš Vak a rų. Jam prit arė ir UMP lyder is Jea nas Franç ois Copé (nuot r.), o bu vęs prez id ent as Valér y Giscard’as d’Estaing’as pab rėž ė, kad François Hollande’ui reik ėj o Pranc ūz ij os veiksmus apr ib ot i vien Mal io sost i nės Bamako gynyb a, kol atv yks Afr i kos tarpt aut inės paj ėgos. Operac ij ai Malyje kategor iškai nepritarė ir kraš tut in iai kair ieji.
Alž yre praėjusios savaitės vidur yje islamistų kovotojai užgrobė Sacharos dykumoje esančią In Amenaso dujų verslovę. Alž yro pajėgos po keturias dienas trukusios apsiausties šturma vo gamyklą. Iš viso islamistai nužudė 37 užsieniečius iš aštuonių šalių ir vie ną alžyrietį. Per apsiaustį buvo nukau ti iš viso 29 kovotojai, o trys buvo su čiupti gyvi. Specialiosios pajėgos su gebėjo išvaduoti 685 alžyriečius ir 107 įkaitus užsieniečius. Alžyras sulaukė kritikos dėl skubotos operacijos. Už iš puolį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Prisiekusieji krauju“, kuriai vadovavo Alž yro pil iet is Mokhtaras Belmokh taras, buvęs Islamiškojo Magribo „Al Qaedos“ lyderis.
11
šeštadienis, sausio 26, 2013
pasaulis Balsuos dėl elektrinės
Atkaklios varžybos
Audringos metinės
Apklausos rodo, kad Bulga rijos žmonės pasakys „taip“ rytoj vyksiančiame referen dume dėl antrosios atominės elektrinės statybos. Dviejų gi gavatų elektrinės projektas stringa dėl kainos, kuri ga li siekti 11 mlrd. eurų, nesuge bėjimo rasti strateginio inves tuotojo ir saugumo klausimų.
Čekijos pirmųjų tiesioginių prezidento rinkimų, kurie už baigia euroskeptiko Václavo Klauso valdymo dešimtmetį, antrajame rate vakar ir šian dien atkakliai varžosi buvęs kairiųjų premjeras Milošas Ze manas (kairėje) bei užsienio reikalų ministras aristokratas Karelas Schwarzenbergas.
Didelės demonstrantų mi nios vakar išėjo į Egipto sos tinės centrinę aikštę pami nėti revoliucijos, nuvertusios prezidentą Hosni Mubara ką ir atvedusios į valdžią isla miškos pakraipos vyriausy bę, antrąsias metines. Šalyje vis dar išlikusi politinė įtam pa, ekonomika šlubuoja.
Afrikoje labai kompleksiška“
kaip Prancūzija, įžvelgia iš Šiaurės Afrikos kylantį pavojų, o kitos laikosi atsargesnės pozicijos.
Žinoma, globalizacijos amžiuje ryšių, vienokių ar kitokių, esama. Juk ir studentai turi ryšių. Šiuo at veju nieko nuostabaus nėra. Da bar vyksta tam tikras arabakalbių žmonių suartėjimas. Tarkime, rei kėjo daug metų, kad, pavyzdžiui, marokiečiai pradėtų paprasčiau bendrauti su jemeniečiais. Dabar tai galima padaryti gerokai leng viau. Pakanka virtualios erdvės. Tie ryšiai ar tinklai, kurie gali sudaryti įspūdį, kad tai institucio nalizuotos organizacijos, turinčios hierarchiją, veikiau yra virtualus bendravimas, kuris yra ne vertika lus, o horizontalus. – Kovotojai jau grasina prancū zams, kad keršys už Malį. Pran
cūzijoje net kalbama, kad kari nė kampanija Malyje gali kaip reikiant atsirūgti. Ar prancū zai apskaičiavo riziką? Galiau siai ko jie siekia? – Ko siekia Prancūzijos vyriausybė? Kai kurie apžvalgininkai Prancūzi joje buvo bepradedą kaltinti dabar tinį šalies prezidentą minkštakū niškumu. Esą jis nemoka ryžtingai priimti sprendimų, kad sugrąžintų Prancūziją į svarbiausių pasaulio valstybių klubą, kuris, kaip žinome, nedidelis. Taigi, tokiais savo veiks mais François Hollande’as neabe jotinai bando parodyti, kad Pran cūzija yra pasaulinio lygio veikėja. Šiuo atveju jis gelbsti save, bet kartu padeda tautai. Kitas klausimas, kuo Prancūzija rizikuoja? Viskas pri
klauso nuo to, ko vyriausybė siekia. Jei Paryžius siekia susigrąžinti įtaką turėtose kolonijose Vakarų Afriko je, šį tikslą prancūzai kaip ir pasie kė. Malio vyriausybė ir kariuome nė dabar priklauso nuo prancūzų geros valios. T. y. prancūzai grįžo į Malį ne kaip imperialistai kolonis tai, o kaip gelbėtojai. Šiuo atveju į juos panašiai gali žiūrėti ir kitos Af rikos valstybių vyriausybės, o gal ir tų valstybių visuomenės, kurioms ta grėsmė, kaip sakiau, gali būti ir specialiai konstruojama. Ar žus prancūzų? Taip, žus. Ar Prancūzijos vyriausybei tai svar bu? Na, būtų gerai, jei nežūtų, ta čiau vyriausybės dažniausiai prii ma sprendimus atsižvelgdamos į tautos ilgalaikę raidą, o ne momen
„Scanpix“ nuotr.
tiškai, t. y. galvodamos, kaip ap saugoti vieną ar du žmones, ypač jei tai kariai, kurie tam ir yra ren giami, kad kovotų ir pasiaukotų dėl valstybės interesų ar prestižo. – Kaip vertinate diskusijas Lie tuvoje, kad mūsų šalis taip pat turėtų prisidėti prie operacijos Šiaurės Afrikoje? – Kiek tai būtų susiję su NATO, Lietuva, matyt, neišvengtų šio klausimo. Rodos, tas argumen tas, kad amerikiečiai mums labai daug padarė gero (pirma, kad Lie tuva taptų NATO nare, antra, kad turėtume oro policiją), niekur ne dings. Taigi, jei operacija būtų or ganizuojama per NATO prizmę, Lietuva turėtų įsitraukti. Nebūti
Sąjungininkų pagalba
Prancūzai – Afrikos „žandarai“
Vakar ų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) pažadėjo prisidė ti prie Prancūzijos pastangų ir pasiun tė iš viso apie 5,8 tūkst. kar ių. Čadas, kur io kov ų užg rūdint i kar iai yra įgu dę atremti sukilėlių atakas savo terito rijoje ir buvo dislokuojami šalyse kai mynėse, tokiose kaip Centrinė Afrikos Respublika, pažadėjo skirti 2 tūkst. ka rių. Nigerija galiausiai pažadėjo padi dint i savo planuojam ą kont ingen tą Malyje nuo 900 iki 1,2 tūkst. karių. JAV kariškiai pažadėjo logistinę pa ramą, taip pat bepiločių lėktuvų. Vo kietija ir Didžioji Britanija pabrėžė, kad taip pat padės Prancūzijos pajėgoms transportuoti karius ir karinę techni ką į Malį.
Prancūzijos prezidentas F.Hollande’as žadėjo, kad vadinamoji françafrique po litika, kuria Prancūzija iki 7-ojo dešimt mečio rėmėsi gindama savo politinius ir verslo interesus buvusiose kolonijo se Afrikoje, yra „seniai palaidota“. Visgi Prancūzija, kurios kolonijinė imperija buvo antroji didžiausia pasaulyje po Di džiosios Britanijos ir apėmė didelę dalį Vakarų bei Centrinės Afrikos, yra dislo kavusi Afrikoje tūkstančius karių. Trys didelės karinės prancūzų bazės veikia Džibutyje, Senegale ir Gabone. Eksper tai sako, kad F.Hollande’as šalies vado vo postą užima dar tik kelis mėnesius, todėl per anksti spręsti, ar jis tesės savo pažadą, kad Paryžius nesielgs su Afri kos šalimis kaip kolonijiniais metais.
nai formaliai, būtų galima ir ne formaliai. NATO nebūtinai prii ma sprendimus viešai. Bet jei mes kalbame apie ES prizmę, many čiau, Lietuva gali sėkmingai išsi sukti nuo atsakomybės, argumen tuodama, kad turi mažai karių, per mažai technikos, kad mūsų kariai nekalba prancūzų kalba, be kurios negali išsiversti, ir t. t. Tam tikras Lietuvos gestas labai tikėtinas, tačiau, kalbant apie rea lią pagalbą prancūzams ar kokiai koalicijai, kuri ten būtų sudaryta, nemanau, kad kas nors iš mūsų po litikų ar žiniasklaidos, ar intelek tualų būtų tokie naivūs. Kitaip sa kant, mes tikrai neprisidėsime prie to kaip nors lemtingai, tačiau nie kuo ir nerizikuosime.
12
šeštadienis, sausio 26, 2013
pasaulis
Antros kadencijos prake Vieną svarbiausių švenčių Jungtinė se Valstijose – pre zidento inaugu raciją – šią savai tę lydėjo ir istorija grindžiamas po litinis prietaras, vadinamas antros kadencijos pra keiksmu.
Istorija: B.Obamos pirmtakams antroji prezidento kadencija atnešė daug nemalonumų: karų, ekonominių sunkumų, sekso ir korupcijos skandalų,
Sudegino Baltuosius rūmus
21
prezidentas Jungtinėse Valstijose buvo perrinktas antrai kadencijai.
Pirmadienį priesaiką davęs Barackas Obama yra 21-asis antrai ka dencijai perrinktas JAV preziden tas. Istorija rodo, kad trys iš tų 21 nebaigė antros kadencijos: Ab rahamas Lincolnas ir Williamas McKinley buvo nužudyti, o Ri chardas Nixonas tapo pirmu ir kol kas vieninteliu JAV vadovu, paliku siu postą po apkaltos proceso. Daugeliui kitų prezidentų ant ra kadencija buvo nesėkminga, o viena didelė nesėkmė kartais nu braukdavo visus ankstesnius lai mėjimus. Jau pirmasis JAV prezidentas George’as Washingtonas patyrė antros kadencijos prakeiksmą, kai šalį suskaldė sutartis su Didžiąja Britanija, kuriai jis pritarė. Jo politinis priešininkas, trečia sis JAV prezidentas Thomas Jef fersonas, per antrą kadenciją ir gi sukurstė didelius protestus, kai pasirašė embargo įstatymą, paraly žiavusį šalies užsienio prekybą.
Antrą kadenciją einant Th.Jef fersono įpėdiniui Jamesui Madiso nui įvyko tikra katastrofa. Per ang lų ir amerikiečių karą priešai 1814 m. užėmė sostinę ir sudegino Bal tuosius rūmus bei Kapitolijų.
B.Obamos laukia sunkios politinės batalijos dėl išlaidų mažinimo, skolinimosi ribos, griežtesnės ginklų kontrolės. Karai ir skandalai
A.Lincolnas ir W.McKinley buvo nužudyti pačioje antros kadencijos pradžioje: pirmas – nuo inaugura cijos praėjus šešioms savaitėms, antras – praėjus šešiems mėne siams. Harry S.Trumano antros kadencijos prakeiksmu tapo Korė jos karas, į kurį jis buvo priverstas
pasaulis per savaitę Šeštadienis Rusijos karinis jūrų lai vynas Viduržemio ir Juodojoje jūrose pra dėjo stambiausias nuo Sovietų Sąjungos laikų karines pratybas. JAV laikraštis „The Christian Scien ce Monitor“ rašė, kad pratybos, kuriose dalyvauja visi keturi šalies jūrų laivynai, rodo augantį Rusijos kariškių pasitikėji mą savo jėgomis tuo metu, kai Kremlius
įsikišti, bet nesugebėjo jo užbaigti. Tai padarė jo įpėdinis, taikdario re putaciją pelnęs Dwightas D.Eisen howeris. Nors jam pavyko surengti keletą sėkmingų derybų su Sovie tų Sąjunga, pačią antros kadencijos pabaigą jam aptemdė 1960 m. ge gužės 1-osios incidentas, kai sovie tų pajėgos virš Uralo kalnų numušė amerikiečių žvalgybinį lėktuvą U-2 ir paėmė į nelaisvę jo pilotą Francį Gary Powersą. R.Nixono antrą kadenciją 1974 m. anksčiau laiko užbaigė Voter geito skandalas. Panašus likimas grėsė ir į sekso skandalą įsivėlu siam 42-ajam JAV vadovui Billui Clintonui. Jis buvo apkaltintas su laužęs prezidento priesaiką ir truk dęs teisėsaugos darbui, bet Senatas per apkaltos procesą jį išteisino ir leido baigti antrą kadenciją. George’o W.Busho antrą prezi dento kadenciją lydėjo visa virti nė prakeiksmų: karas Irake, žlu gusi socialinio draudimo reforma, Katrinos uraganas ir galiausiai fi
Laukia politinės batalijos
Apibendrindami istorijos pavyz džius, JAV apžvalgininkai teigia, kad antros kadencijos prakeiksmas būna keturių rūšių: nepopuliarūs karai, ekonominiai sunkumai, as meniniai arba korupcijos skanda lai ir valdžios susiskaldymas. Apžvalgininkai vienbalsiai atme ta tikimybę, kad B.Obama, beveik kiekvienoje kalboje minintis sa vo žmoną ir vaikus, galėtų įsivelti į asmeninį skandalą. Retas kuris tiki ir tuo, kad jis įsivels į kokį nors ka rą, kainuosiantį daugiau nei trilijo ną dolerių, kaip konfliktas Irake. Nors JAV ekonomika išgyvena sun kius laikus ir šiemet gali dar šiek tiek
2013 01 19 2013 01 25
Pirmadienis dosniai finansuoja kariuomenės moder nizavimą. Aštuonerių metų trukmės ka riuomenės atnaujinimo programai Rusi ja numatė 659 mlrd. dolerių. Iki 2016 m. laivyną turėtų papildyti pusšimtis naujų karinių laivų. Kaip pranešė Rusijos gynybos ministe rija, pratybų tikslas yra sustiprinti visų ka riuomenės rūšių integraciją ir patobulinti įgūdžius dislokuojant kariuomenę už Ru sijos ribų.
nansų krizė. Jis skirtingu metu bu vo ir vienas mėgstamiausių, ir vie nas nemėgstamiausių prezidentų šalies istorijoje. Po 2001 m. rugsė jo 11 d. teroristinių atakų jo reitin gai pašoko iki 90 proc., o jam ei nant antrą kadenciją buvo nukritę net iki 19 proc.
Indijos teismas sku bos tvarka pradėjo nagrinėti bylą, ku rioje penki vyrai k a l t i nami 23 metų studen tės grupiniu išžaginimu viename Delio autobu se, lėmusiu aukos mirtį. Teisme vykusių svarsty mų turinys žiniasklaidai neteikiamas. Byla nagrinėjama va dinamajame greitajame teisme, įsteigtame sostinėje, sie kiant apeiti lėtumu garsėjančią Indi jos teismų sistemą, kai aukos šeima ir didelė visuomenės dalis pareikala vo kuo greičiau baigti šį procesą. 23 metų aukos tėvas sakė, kad jos šei ma galės nurimti tik tuomet, kai duk
Antradienis ros kankintojai bus nuteisti ir pakarti. Jis ragino teisėją Yogeshą Khanną greitai atlikti savo darbą. „Baigėme gedulo dėl mūsų dukros ritualus kaime, tačiau mūsų gedulas nesi liaus, kol teismas pa skelbs nutartį. Mano dukros siela nurims tik tuomet, kai teis mas nubaus tuos vy rus“, – žiniasklaidai sakė tėvas. Praeitą mėnesį įvykdytas iš puolis prieš medicinos studen tę, kurios vardas neskelbiamas dėl teisinių priežasčių, Indijoje išprovokavo masinius protestus, ypač Delyje, kuris buvo pramintas žaginimų sostine dėl dažnų nusi kaltimų prieš moteris.
Prancūzija ir Vokietija minėjo 50-ies metų su kaktį nuo istorinės su tarties, įtvir t i n u s i o s jųdviejų susitaikymą po ka ro. Šventiniuose renginiuo se nestigo pompastikos ir simbolių, tačiau buvo sten giamasi pridengti tarpu savio nesutarimus. Prancūzijos pre zidentas François Hollande’as atvyko į snieguotą Vokie tijos sostinę kartu su kanclere Ange la Merkel pagerbti Eliziejaus sutarties, pasirašytos 1963iaisiais ir paskelbu
13
šeštadienis, sausio 26, 2013
pasaulis kaunodiena.lt/naujienos/uzsienis
keiksmas Priesaika ir pokylis
Tarsi vidurinės šokių vakaro kara lius ir karalienė, prezidentas ir pir moji ponia sumišę šypsojosi, kai susiglaudę lėtai šoko pagal Jenni fer Hudson atliekamą Alo Greeno 1972 m. soulo muzikos klasika ta pusią dainą „Let’s Stay Together“. Juodais smokingais vilkinčių vy rų ir blizg učiais žėr inčių mote rų minia – iki 40 tūkst. žmonių – Vašingtono suvaž iav imų cent re triukšmingai sveikino pirmąją porą. Puotos dalyviai iškėlę savo fotoaparatus ir mobiliuosius tele fonus stengėsi užfiksuoti Obamų šokį. „Scanpix“ nuotr.
smukti, analitikai ki tiems ketveriems me tams prognozuoja darbo vietų skaičiaus augi mą. Bene didžiausią pa vojų B.Obamai kelia jėgų išsidėstymas Kongrese. Nors jo Demokratų partija dominuoja aukštuosiuose parlamento rūmuose, že muosiuose daugumą turi respublikonai. Būtent su jais laukia di džiausios politinės ba talijos tokiais svarbiais klausimais, kaip išlaidų mažinimas, skolinimosi ribos, griežtesnė ginklų kontrolė. Didelių ginčų žada ir B.Obamos pla nuojamos permainos vyriausybėje, ir ketini mai pakeisti kai kuriuos svarbius ministrus bei žinybų vadovus. Parengė Julijanas Gališanskis
Remdamasi vieno mokslininko teorija, britų žiniasklaida šios sa vaitės pirmadienį paskelbė liūd niausia metų diena. Oras, skolos ir sulaužyti pažadai
Barackas ir Michelle Obamos pir madien į per didžiul į inauguraci jos pokylį, kuriame dalyvavo ryš kiausios popmuzikos žvaigždės, lėto šok io žingsn iu pradėjo dar vieną ketver ių met ų etapą Bal tuosiuose rūmuose.
sunkių vidinių konfliktų.
Liūdniausias pirmadienis
Maist as vis ai nebuvo prašmatnus – alus, pu tojant is vynas plast i kin iuos e puode liuos e, žemės riešutai ir sū rūs riestainė liai popierinė se lėkšt utėse. Tač iau jeig u B.Obamos ša lin inkai ir nu sivylė, jie apie tai nep ras i tarė. A n k s č i a u pi r m ad ien į B.Obama vie šai pakartojo sa vo priesaiką nuo Kapitolijaus laip tų, priešais šim tat ūkst ant inę minią, virš ku rios plevėsa vo valsty binės vė liavos. BNS inf.
Šios teorijos autorius yra psicho logijos daktaras Cliffas Arnallas, sukūręs lygtį liūdniausiai metų dienai nustatyti. Lygtyje atsižvel giama į oro sąlygas, po Kalėdų su sikaupusias skolas, iki atlyginimo likusį laiką, motyvacijos lygį ir lai ką, per kurį žmogus sulaužo nau jamečius pažadus. Lygtį galima rasti psichologo tinklalapyje, bet jame nėra jokių teoriją pagrindžiančių duomenų. O ir daugelis psichologų tikriau siai sutiktų, kad žmogaus emocijų ir elgesio negalima įsprausti į ma tematinę lygtį. Tačiau tai nereiškia, kad moksli ninkai neturi duomenų apie sezo ninę nuotaikų kaitą. Dažniau žudosi pavasarį
Sezoninių svyravimų įtaką atsklei dė savižudybių tyrimai. Paaiškėjo, kad suicidines nuotaikas lemia vi sai ne šaltis ir niūrūs žiemos mėne siai. Dvidešimtyje šalių atliktas ty rimas rodo, kad daugiausia žmonių nusižudo pavasarį ir ankstyvą va sarą. Mokslininkai, nagrinėję savi žudybes Jungtinėse Valstijose nuo 1971 iki 2000 m., priėjo prie pana šių išvadų. Daugeliui tai turėtų sukelti nuo stabą. Juk žmogus turėtų labiau džiaugtis gyvenimu, kai ilgėja die nos, šyla oras, sprogsta pumpurai ir čiulba paukščiai. Bet kai ką naujos pradžios pojūtis gali dar labiau su gluminti, jeigu aplinkui viskas ge rėja, o žmogus viduje jaučiasi taip pat prastai. Kai kas spėlioja, kad saulės šviesa skatina impulsyvumą ir kad gerėjantis oras suteikia ener gijos tragiškam planui sukurti. Pirmadienio mitas
Taigi savižudybės sausį nedažnos. Be to, depresiją sukelia tiek daug veiksnių, kad tikimybė, jog visi žmonės pajus juos vienu metu ar net tą pačią dieną, menka. Be to, žodžiu „depresija“ žmonės daž nai linkę apibūdinti tiesiog prastą nuotaiką, o ne klinikinę depresiją
Trečiadienis sios naują draugystės epochą tarp buvu sių priešininkių, kurios per 70 metų spėjo susikauti trijuose kruvinuose karuose. Nors šiandien yra tvirti partneriai, Pa ryžius ir Berlynas nesutaria dėl būdų, kaip spręsti euro krizę. A.Mer kel ragina visus veržtis dir žus ir mažinti deficitą, o F.Hollande’as siūlo ska tinti augimą naujomis iš laidomis. Dar vienu partnerystės išban dymu tapo krizė Malyje. Prancū zija pasiuntė sa vo pajėgas kovo ti su islamistais, bet Vokietija tie siogiai kištis į konf liktą atsisakė.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Ca meronas pareiškė, jog iki 2017-ųjų surengs re ferendumą dėl toles nės Jungtinės Karalystės narystės ES su sąlyga, kad jis laimės kitus rinkimus. „Tai bus referendumas, ar pasilikti, ar išstoti“, – premjeras sakė kalbė damas Londono finansų rajone. Seniai lauktoje kalboje D.Camero nas sakė norintis iš naujo derė tis dėl Jungtinės Karalys tės narystės ES. „Kai būsime susiderėję dėl tos naujos sutarties, surengsime Didžiosios Britanijos žmonėms referendumą ir leisime jiems pasirinkti – pasi likti arba išeiti“, – sakė
ar suicidines nuotaikas. Nuotai kų tyrimai rodo, kad žmonės, pa klausti, kaip jautėsi pastaruo ju metu, dažnai atsako, jog prastai jaučiasi pirmadieniais. Bet indivi dualūs prisiminimai gali būti ap gaulingi. Tai atskleidė Australi joje 2008 m. atliktas tyrimas. Kai jo dalyviai prisiminė, kaip jautėsi praeityje, dažnas prasčiausia die na vadino pirmadienį. Bet kai jie buvo klausiami apie kasdienę sa vijautą, mažiausiai taškų surinko trečiadienis. Žurnale „Journal of Positive Psy chology“ pernai pristatytas tyrimas parodė, kad nieko bloga dėl pirma dienių nėra. 340 tūkst. žmonių bu vo apklausti telefonu. Nors daugiau apklaustųjų teigė geriau besijau čiantys penktadieniais, ryškių skir tumų tarp savaitės dienų tyrėjai nenustatė. Kitaip tariant, sunkus ketvirtadienis gali būti neką geres nis už liūdnąjį pirmadienį.
Depresiją sukelia tiek daug veiksnių, kad tikimybė, jog vi si žmonės pajus juos vienu metu ar net tą pačią dieną, menka. Trys žingsniai į laimę
Taigi teorija apie liūdniausią pir madienį ir teiginiai, kad pirmadie nis yra prasčiausia savaitės diena, neturi tvirto mokslinio pagrin do. Ir vis dėlto C.Arnallo teori ja populiari Didžiojoje Britanijoje, kur kasmet bandoma apskaičiuoti liūdniausią metų dieną, o žiniask laida gausiai dalija patarimus, kaip pralinksmėti. Savo patarimą pateikė ir pats formulės autorius C.Arnallas. Pir ma, paklauskite savęs, kokių pen kių dalykų šiuo metu norite gyve nime, ir juos užsirašykite. Antra, nusimeskite bet kokias kaukes, są žiningai ir kritiškai pažvelkite į save ir nuspręskite, kas iš tikrųjų esate. Trečia, pagalvokite, kurie žmonės jus iš tikrųjų myli, ir leiskite dau giau laiko su jais. BBC, „Toronto Star“ inf.
Paradoksas: tyrimai rodo, kad
žmonės dažniau žudosi pavasa rį ir ankstyvą vasarą, kai, atrodo, turėtų labiau džiaugtis gyveni mu. „Scanpix“ nuotr.
Ketvirtadienis D.Cameronas. Jis taip pat perspėjo, kad jeigu ES nesugebės vykdyti jo pageidau jamų reformų, Didžioji Britanija gali „iš slysti“ iš 27 šalių bloko. Nurodęs euro zonos problemas ir Eu ropos konkurencingumo krizę, D.Came ronas pasakė: „Jei nespręsime šių iššūkių, yra pavojus, kad Europai nepasiseks ir britų žmonės pra dės lėtai judėti lauk.“ Anot D.Camerono, referendu mas dėl Didžiosios Britanijos na rystės 27 valstybių Bendrijo je būtinas, nes dabartinė ES kišasi į Didžiosios Britanijos gyvenimą.
Š i a u r ė s Korėja pa skelbė, kad p l a n u o ja įvykdyti branduolinį bandymą ir dau giau raketų bandymų, kurie bus nukreipti prieš jos „di džiausias priešes“ Jungtines Valstijas ir kuriais bus rea guojama į Jungtinių Tautų (JT) sankcijų sugriežtinimą. Tačiau tokių bandymų termi nų šalis nenurodė. „Mes neslepiame, kad įvairūs palydovai ir tolimojo nuotolio raketos, kurias leisime toliau, kaip ir aukšto lygio branduo linis bandymas, kurį vykdysi me, yra nukreipti prieš mūsų didžiausias priešes Jungtines
Valstijas“, – pareiškė Nacio nalinė gynybos komisija. Branduolinis bandymas, ku ris Šiaurės Korėjoje būtų jau trečias, buvo paminėtas komi sijos pareiškimo, kurį perda vė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra, pabaigoje. Pareiškimas buvo pavadintas „Pradėti visapusišką konf rontaciją šalies suverenumui ir liaudžiai apginti“. Didelė pareiškimo dalis bu vo skirta JT Saugumo Ta rybos antradienio praneši mui apie išplėstas sankcijas Pchenjanui. Sankcijos bu vo sugriežtintos reaguojant į Šiaurės Korėjos tolimojo nuo tolio raketos išbandymą praė jusį mėnesį.
14
šeštadienis, sausio 26, 2013
16p.
Ispanas J.C.Navarro – Eurolygos rekordininkas.
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
???? ?? ???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas
Vengrai taip pat turi savo Meil Vengrija, kaip ir Lie tuva, taip pat turi sa vo plaukimo dei mantą – greta ge riausiąja Liuksem burge vykusių „Eu ro Meet“ varžybų plaukike pripažin tos Rūtos Meiluty tės stovėjo net 13 medalių iškovojusi Katinka Hosszu.
Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Lygiuojasi į legendą
23-ejų vengrė „Euro Meet“ organi zatorius nustebino užsiregistravu si dalyvauti visose 16-oje rungčių. Nors iš pradžių tai atrodė tarsi po kštas, paaiškėjo, kad K.Hosszu en tuziazmas ir ambicijos – ne iš pirš to laužtos. K.Hosszu Liuksemburge pade monstravo tai, ko iki šiol nebuvo matę net labiausiai patyrę plauki mo asai. Įskaitant paruošiamuosius plaukimus, Katinka per tris dienas startavo 30 kartų ir susižėrė šūsnį apdovanojimų: 11 aukso medalių, du – sidabro, be to, užėmė vieną ketvirtąją ir dvi penktąsias vietas. Ar tai reiškia, kad Vengrija tu ri antrąją Krisztiną Egerszegi? Bū tent ši legendinė plaukikė aukš tai iškeltą Vengrijos vėliavą nešė per Seulo, Barselonos ir Atlantos olimpines žaidynes. Nors Vengrijos plaukimo mokykla visuomet gar sėjo gabiais savo auklėtiniais, to kio paties dydžio žvaigždės ši ša lis daugiau neužaugino. „Penki Krisztinos iškovoti auk so medaliai olimpinėse žaidynėse – iškalbingi argumentai. Norėčiau būti panaši į ją, tačiau suprantu, kad lygintis su K.Egerszegi pasie kimais man gerokai per anksti“, – kuklinosi K.Hosszu. Istorija – panaši
Iš Pečo kilusi K.Hosszu jau daly vavo trijose olimpinėse žaidynė se. Nors 2004-aisiais Atėnuose, 2008-aisiais Pekine ir praėjusią
Konkurentės: R.Meilutytės ir K.Hosszu keliai tikrai susikirs Rio de Žaneiro olimpiadoje.
AFP nuotr.
Kartos: R.Meilutytė tęsia olimpinių čempionų L.Kačiušytės ir R.Žulpos tradiciją, o legendinė penkių olimpinių aukso medalių laimėtoja, devynis-
kart Europos čempionė K.Egerszegi (nuotr. dešinėje) yra K.Hosszu idealas.
vasarą Londone jokios prabos me dalio jai iškovoti nepavyko, nea bejojama, kad artimiausiu metu ji bus viena pagrindinių R.Meiluty tės konkurenčių visose svarbiau siose plaukimo varžybose. Panašumų tarp Rūtos ir Katinkos – daugybė. Abi jos pirmojoje savo olimpiadoje dalyvavo sulaukusios vos 15 metų, abi savo meistrišku
mą kelia ne tėvynėje, o užsienyje. R.Meilutytė gyvena Didžiosios Bri tanijos pietvakariuose įsikūrusia me Plimute, o K.Hosszu priklau so Šiaurės Karolinos universiteto plaukimo komandai ir šiame uni versitete pernai baigė psichologiją. Katinka dar nėra apsisprendusi, kur norėtų tęsti savo karjerą – gimtojo je Vengrijoje ar už Atlanto.
„JAV man tikrai patiko. Teko gyventi prie vandenyno. Atsira do daug naujų draugų, pomėgių, kaip, tarkime, banglente skros ti vandenyno bangas. Jau tikrai neblogai stoviu ant lentos, tačiau dar norėčiau savo įgūdžius page rinti“, – nostalgijos Jungtinėms Valstijoms neslėpė sportininkė. Tarp įdomesnių savo pomėgių
Gedimino Bartuškos, nemzetisport.hu nuotr.
plaukikė taip pat išskiria boksą. „Laisvu laiku mėgstu žiūrėti bok so varžybas, o mano mėgstamiausi kovotojai yra broliai Klyčko“, – at viravo K.Hosszu. Trokšta olimpinio medalio
Talentingą vengrę prieš kelerius metus pradėjo globoti plaukimo pasaulyje gerą vardą turintis JAV
15
šeštadienis, sausio 26, 2013
sportas Lemiamas mačas – su CSKA
Finale – serbas ir škotas
Pinigai – ir federacijoms
Šiauliuose vyksiančiame Eu rolygos jaunių krepšinio at rankos turnyre Tomo Masiu lio treniruojamas Kauno „Žal giris“ 99:78 sutriuškino Tali no „Audentes“ ir vakar vakare lemiamą B grupės mačą dėl vietos finale žaidė su Mask vos CSKA jauniais, kurie 73:64 įveikė Liudvigsburgo BBA.
Atvirojo Australijos teniso čempionato vyrų vienetų fi nale susitiks serbas Novakas Džokovičius ir škotas Andy’s Murray’us (nuotr.). Pusfinaly je N.Džokovičius 6:2, 6:2, 6:1 įveikė ispaną Davidą Ferrerą, o A.Murray’us 6:4, 6:7 (5:7), 6:3, 6:7 (2:7), 6:2 – šveicarą Roger Federerį.
Po 90 000 litų iš Lietuvos tautinio olimpinio komite to ir Olimpinio fondo gaus tos sporto šakos, kurių atstovai iškovojo Londono olimpiados medalius – plaukimo, šiuolai kinė penkiakovės, baidarių ir kanojų irklavimo, bokso bei imtynių. Kitoms federacijoms teks po 40 000 litų.
lutytę specialistas Davidas Clarkas Sa lo. Būtent jis treniruoja ir kitas pa grindines R.Meilutytės varžoves – amerikietes Jessicą Hardy ir Re beccą Soni, o 2006-ųjų vasarą dir bo su legendiniu Australijos plau kiku Ianu Thorpe’u. Aukščiausias K.Hosszu karjeros pasiekimas – pergalė 2009-ųjų pasaulio čempionate, kai ji laimėjo 400 m kompleksinį plaukimą ir iš kovojo du bronzos apdovanojimus 200 m kompleksinio plaukimo ir 200 m krūtine rungtyse. Tais me tais plaukikė buvo išrinkta Vengri jos metų sportininke. „Titulų ir medalių turiu nemažai, tačiau pagrindinio tikslo dar nepa siekiau. Norėčiau savo kolekcijoje turėti bent vieną olimpinių žaidy nių apdovanojimą. Praėjusią vasa rą Londone buvau labai arti tikslo, tačiau plaukdama 400 m komplek siniu būdu finišavau ketvirta. Ti kiuosi, kad Rio de Žaneire pagaliau aplankys sėkmė“, – sakė vengrė.
Pagrindinio tikslo dar nepasiekiau. No rėčiau savo kolekci joje turėti bent vieną olimpinių žaidynių apdovanojimą.
Lietuvė kol kas priekyje
Nors K.Hosszu koziris – komp leksinis plaukimas, o R.Meiluty tė – sprinto krūtine lyderė, abie jų sportininkių keliai susikerta vis dažniau. Pernai Stambule vykusiame pa saulio čempionate trumpajame (25 m) baseine kaunietės žvaigždė švie tė bene ryškiausiai, tačiau 100 m kompleksinio plaukimo finale veng rei pavyko aplenkti R.Meilutytę. Liuksemburge lietuvaitė atsi revanšavo. Vengrė pabandė mes ti iššūkį R.Meilutytės mėgstamose rungtyse, tačiau kaunietė nesun kiai įrodė, kad šiuo metu ji – fa voritė: 50 m krūtine distancijoje mūsiškė pagerino Lietuvos ir „Eu ro Meet“ rekordus, o vengrė fini šavo penkta. Auksą Rūta iškovojo ir dvigubai ilgesnėje distancijoje, K.Hosszu vėl tenkinosi tik 5-uoju rezultatu. 50 m laisvuoju stiliumi R.Meilutytė nusileido tik vokietei Doroth Brandt, o vengrė finišavo ketvirta. Atkakliausia kova tarp abiejų sportininkių vyko plaukiant 100 metrų laisvuoju stiliumi: trium favo Lietuvos rekordą pasiekusi R.Meilutytė, o K.Hosszu tenkino si sidabru.
Universiada 27-osios pasaulio studentų vasa
ros universiados ugnis buvo įžieb ta 2012 m. liepos 12-ąją Prancūzijo je, Sorbonos universitete, kur 1923 m. buvo surengtos pirmosios stu dentų sporto žaidynės. Kapsulė su universiados ugni
mi didžiausiuoju pasaulio burlai viu „Sedovas“ jau buvo užsukusi į Prancūzijos, Maroko, Brazilijos, Urugvajaus, Argentinos, Čilės, Pe ru, Samoa salų, Filipinų uostus, o sausio 25-ąją lėktuvu pasiekė Ru sijos miestą Vladivostoką. Universiados ugnies estafetę su
darys daugiau nei 150 000 km, bus aplankytas 54 pasaulio miestas. Po nepriklausomybės atkūrimo
Lietuvos sportininkai vasaros ir žiemos universiadose iškovojo 25 medalius. 2007 m. auksą pelnė lengvaat
Istorija: 2011-ųjų universiados bronzą iškovojo trenerių V.Masalskio ir R.Samulėno vadovauta Lietuvos
studentų krepšinio rinktinė.
„Fotodienos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
Į Kazanę – naujų trofėjų Romas Poderys
r.poderys@kaunodiena.lt
27-osios pasaulio studentų vasa ros universiados ugnis vakar pra dėjo kelionę po Rusiją – šalį, kurio je vyks mažąja olimpiada vadina mos akademinio jaunimo žaidy nės, o Lietuva jau rikiuoja būsimo sios sportinės delegacijos gretas.
Vasaros universiada vyks liepos 6–17 d. Kazanėje. Tikimasi, kad 27 sporto šakų varžybose daly vaus maždaug 13 500 studentų iš 170 šalių, jie išsidalys 351 komp lektą medalių. Lietuvos studentų sporto aso ciacija (LSSA) su šalies spor
to šakų federacijomis jau pradėjo kandidatų į nacionalinę rinkti nę atranką. Paraiškų laukiama iki vasario 15 d. LSSA prezidentas Česlovas Garbaliauskas viliasi, kad lietu vių delegacija bus gausesnė nei prieš dvejus metus Šenženo (Ki nija) universiadoje, o jos pasirody mas – sėkmingesnis. – Prieš 2011-ųjų žaidynes skep tikų buvo daugiau nei optimistų, o mūsų kritikai išsijuosę trimita vo, kad pinigai bus paleisti vėjais, nes rinktinėje daugumą esą suda ro turistai. Kai Lietuvos sportinin kai iškovojo 13 medalių, iš jų net 5 – aukso, kritikai nutilo. Mūsų stu dentų sporto pozicijos pasaulyje
Kolekcija: plaukikas G.Titenis universiadose yra iškovojęs tris me
dalius: du aukso – 2011-aisiais Kinijoje ir bronzą – 2009-aisiais Ser bijoje. „Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
buvo ir bus stiprios, – sakė „Kau no dienai“ Č.Garbaliauskas. – Prezidente, gausesnė rinkti nė pareikalaus didesnių išlai dų. Kaip rengiatės šiam išban dymui? – Galimybė deleguoti į Kazanę daugiau mūsų atletų atsirado tuo met, kai privalomoji 13 sporto ša kų varžybų programa buvo išplėsta iki 27 sporto šakų. Tai – visų laikų universiadų rekordas. Tad šiemet žaidynėse bus ir boksas, akademi nis bei baidarių ir kanojų irklavi mas, sambo imtynės, sunkioji atle tika – sporto šakos, kuriose turime pajėgių sportininkų. Tikimės, kad Lietuvos rinktinėje bus ir Londono olimpiados medalininkai Jevge nijus Šuklinas, Evaldas Petraus kas. Gaila, kad iš varžybų progra mos išbrauktas dviračių sportas. 2011-aisiais Šenžene aukso me dalius komandų 30 km lenktynėse iškovojo Eglė Zablockytė, Aušri nė Trebaitė ir Aleksandra Sošen ko, treke – Vilija Sereikaitė. Rink tinės finansavimas – jautri tema, bet stengsimės, kad į Kazanę iš vyktų visi sportininkai, nusipelnę atstovauti Lietuvai. – Rus ij os žin iaskl aid oj e šmėkštelėjo informacija, kad krepšinio varžybose nega lės dalyvauti žaidėjai, susieti kontraktais su profesionaliais klubais. Ar tai tiesa? – Girdėjau tokių kalbų, tačiau nie kas nesikeis ir toliau galios tik vie nas apribojimas – kad krepšinin
letė Viktorija Žemaitytė ir vaikinų krepšinio rinktinė, 2009 m. – leng vaatletė Lina Grinčikaitė, 2011 m. – BMX dviratininkė Vilma Rimšaitė, plaukikas Giedrius Titenis (2 me dalius), treko dviratininkė Vilija Se reikaitė ir plento dviratininkių ko manda – Eglė Zablockytė, Aušrinė Trebaitė ir Aleksandra Sošenko.
kės ar krepšininkai nebūtų vyresni nei 25-erių. Tad į Lietuvos rinktinę galės būti kviečiami studentai, at stovaujantys ir Lietuvos krepšinio lygos, ir Nacionalinės krepšinio ly gos klubams. Mūsų šaliai Kazanėje atstovaus tik vaikinų komanda.
Česlovas Garbaliauskas:
Galimybė deleguoti į Kazanę daugiau mū sų atletų atsirado tuo met, kai privalomoji 13 sporto šakų varžybų programa buvo išplės ta iki 27 sporto šakų. – Kokių karščiausių naujienų į LSSA atsiuntė universiados organizatoriai? – Kovo 1-ąją Kazanėje rengiamasi futbolo stadiono, kuriame tilps 45 tūkst. žiūrovų, atidarymui. Bai giama įrengti ir Vandens sporto rūmus. Tai – paskutiniai du nauji stambūs objektai, kuriuose varžy sis universiados dalyviai.
16
šeštadienis, sausio 26, 2013
sportas
Stambulo tvirtovė svetinga ne visiems Kai Kauno „Žal girio“ krepšinin kai vakar Stambu le kovėsi su „Ana dolu Efes“ ekipa, buvusio žalgirie čio Rimo Kurtinai čio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ komanda šį Turkijos miestą prisiminė kaip neį veikiamą tvirtovę.
Rezultatai E grupė
Berlyno ALBA–Bambergo „Brose Baskets“ 82:63 (26:14, 10:20, 28:13, 18:16). N.Djedov ičius 20 tašk ų, Y.Id bih is 11, D.Woodas ir Z.Morley 10/ B.Nachbaras 15, C.Jacobsenas 13. F grupė
Vitor ij os „Caj a Lab oral“–„Bar celona Regal“ 79:90 (28:27, 19:23, 13:19, 19:21). M.Lampe 21 (11 atkovo tų kamuol ių), F. San Emeter io 14, N.Bjel ica 11/P.Mickaelas 23 (10/11 dvitašk ių), J.Inglesas 12, J.C.Navar ro ir A.Tomičius po 11. Tel Avivo „Macc ab i Electra“– Pirėjo „Olympiacos“ 77:78 (19:30, 14:14, 29:13, 15:21). D.Smithas 17, D.Lo ganas 15, S. Jamesas 11 (12 atkovotų kamuol ių)/V.Spanoul is 24, G.Prin tezis 16. Stambulo „Fenerb ahçe ülker“– Maskvos srit ies „Chimki“ 85:82 (17:19, 19:21, 20:14, 29:28). B.Bogda nov ič ius 26 (10/10 baudų), D.An ders en as 18, B.McCalebb as 16/ Z.Planiničius 25, P.Davisas 12, V.Fri dzonas 11. Užsigrūdinęs: La Bomba yra patyręs ir „Žalgirio“ sirgalių pragarą.
Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Kitą savaitę ALBA viešės Kaune ir laikys „Žalgirio“ egzaminą.
ALBA pergalė derbyje
Pasaulis nesugriuvo
Ketvirtadienio vakarą E grupėje, kurioje žaidžia ir žalgiriečiai, įvy ko vienos rungtynės. Autsaiderių susirėmimą laimė jo Berlyno ALBA, 82:63 įveikusi kitą Vokietijos ekipą – bundeslygos čem pionę Bambergo „Brose Baskets“. „Esu patenkintas gynyba, kuri garantavo mums sėkmę. Viliuosi, kad ši pergalė „Top 16“ etape ne bus paskutinė“, – teigė ALBA vy riausiasis treneris serbas Saša Ob radovičius.
R.Kurtinaičio treniruojami „Chim ki“ krepšininkai nepasinaudojo proga dar labiau sutvirtinti savo pozicijas F grupėje. Rusijos ko manda Stambule 82:85 nusileido „Fenerbahçe ülker“ ekipai. R.Kurtinaičio vyrams nepasi sekė ir reguliarųjį sezoną – tuo met dvikova Stambule pasibai gė taip pat „Fenerbahçe ülker“ pergale 92:80, nors savo aikštė je triumfavo Maskvos srities klu bas – 71:70.
Varžovams tai buvo gyvybės ar mirties dvikova, o mums šis pralai mėjimas – ne pasau lio pabaiga.
„Varžovai geriau gynėsi, ypač lemiamomis akimirkomis. Turkai buvo priremti prie sienos ir labiau motyvuoti, nes jų padėtis grupė je – komplikuota. Jiems tai bu
„Reuters“ nuotr.
vo gyvybės ar mirties dvikova, o mums šis pralaimėjimas – ne pa saulio pabaiga“, – kalbėjo R.Kur tinaitis. La Bombos rekordas
„Barcelonos Regal“ krepšininkai iškovojo principinę pergalę prieš kitą Ispanijos komandą – Vitorijos „Caja Laboral“. Žano Tabako treniruojami bas kai vos prasibrovė į „Top 16“, ta čiau antrąjį etapą pradėjo tarsi ant sparnų. Vis dėlto po ketu rių pergalių juos sustabdė barse loniečiai – 90:79. Mačo didvyriu tapo Juanas Carlosas Navarro. Ka
talonijos krepšinio legenda – pir masis krepšininkas Eurolygos is torijoje, perkopęs 3 tūkst. pelnytų taškų ribą. „Būt i pirm ajam man reišk ia labai daug. Suprant u, kad atl i kau daug ger ų dalyk ų per šias rungtyn es, tod ėl did žiuoj uos i. Tik iuos i nes ustot i“, – pareiš kė La Bomba pravard žiuojam as J.C.Navarro. Dramatiškai pasibaigė dviko va Tel Avive, kur vietos „Maccabi Electra“ 77:78 pralaimėjo Pirėjo „Olympiacos“. Daugkartiniai Iz raelio čempionai „Top 16“ etape patyrė jau ketvirtąją nesėkmę.
17
Šeštadienis, sausio 26, 2013
aukštyn žemyn
22p.
Funšalio oro uoste nusileidimo takas – ant polių.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Komplimentas: „Keisčiausia, kad išvažiuoju į užsienį ir sužinau, jog šaunūs ir karjerą padarę žmonės – lietuviai“,– patyrė unikalioji dainininkė Jurga.
Jurgos Šeduikytės asmeninio archyvo nuotr.
Grįžusi iš Maskvos J.Šeduikytė pakeitė nuomonę apie lietuvius Maskvoje žmonės išties labai skuba, ten daug snobų, bet rusai vis dar nuoširdūs. Grįžusi į tėvynę dainininkė ir kompozito rė Jurga Šeduikytė mėgaujasi ramybe ir gyvenimu Lietuvoje, rengiasi pristaty ti naują albumą, tačiau nuoširdžiai kalba ir apie baimes, sūnų, save bei šešeriais me tais jaunesnį vyrą.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Sūnų auklėja, kad būtų žmogus
– Adas – būsimasis snieglen tininkas ar slidininkas? – pra dedame pokalbį, kai Jurga stebi akimis rogutėmis nuo kalnelio va žinėjantį sūnų. – Būsimas, esamas žmogus. Man nesvarbu, kuo jis bus. Svarbu, kad būtų laimingas. – Kas yra tikras žmogus, Jurgos suvokimu? – Dabar – smalsus, keliaujantis. Neužsidaręs savo trobelėje, nebent turėtų labai rimtą priežastį, kažką
kurtų. Kitaip – meluotų sau. Pa saulis yra atviras ir reikia jį pažinti, nes gali nesuprasti, kas tvyro ore. Auklėju aplinkai jautrų žmogų. Daug bėdų kyla tuomet, kai neišsp rendžiame savo problemų, nemato me, kas vyksta viduje ir aplinkui. Matau žmonių, kurie labai skau džiai išgyvena, nemato, kad gali sulaukti pagalbos. Reikia būti nuo širdžiam, daryti tai, kas patinka, ir užmirši laiką. Nestebėdamas aplin kos gali atsitrenkti į medį. – Bet pagalbos dažniausiai pra šo ne tie, kuriems labai reikia. Neprašo, nes kuklinasi. – Deja. O kuklūs turi teisę prašyti
pagalbos, nes jei visą gyvenimą gy vensi kukliai, niekas tavęs nepaste bės gerąja prasme. Vyrui yra paslaptinga
– 2013 m. M.A.M.A. apdova nojimuose už dainą „So Blue“ laimėjote geriausio vaizdo kli po nominaciją. Tai – savimeilės paglostymas, didelis džiaugs mas ar esate abejinga? – O, galvojau, jau sakysiu, kokia esu puiki mama, – juokiasi. – Tai – labai svarbus komandos apdo vanojimas. Kai gaunu kažką viena, nejauku, nes dirba visa komanda. Todėl labai džiau giausi.
18
18
Šeštadienis, sausio 26, 2013
aukštyn žemyn
Grįžusi iš Maskvos J.Šeduikytė pakeitė nuomonę apie lietuvius – Na, gerai, pakal 17 bam e apie Jurg ą mamą. Už kokią mamos savy
bę gautumėte prizą? – Už nuoširdumą. Man sako, kad su vaiku bendrauju pernelyg atvi rai. Gal mano bėda, kad kaip ly gi su lygiu? Ir vaikas žino, kad esu ir emocinga, ir linksma, ir pakeliu balsą. Tegul jis pažįsta pasaulį nuo pat pradžios. – Nebijote mažam vaikui ap nuoginti sielą? – Jam – ne, nors bijau žmon ių. Labai džiaug iuos i, kad ats irad o vaikas, kuriam galiu viską pasi pasakoti. Net ir tuomet, kai man neramu, – Jurgos balso intonaci ja tampa kaip maž os mergait ės. – Man vis ą laik ą interv iu – iš bandymas. Esu viskam per jaut ri, iš anksto jaučiu, kas gerai ar negerai. – Bet apie tokius dalykus gal reikėtų kalbėtis ne su ketverių metų sūnumi, o vyru Vidu Ba reikiu? – Su vyru kalbame apie viską. Bet yra dalykų, kurių žodžiais neišreik ši, kitaip bus neįdomu gyventi. Su vaiku – kitas santykis. Su vyru tu ri būti ir atvira, ir paslaptinga, nes kitaip vienas kitam nusibosim. Čia – darbas. Kartais per neigiamas emocijas. Reikia dirbti dėl santy kių, branginti juos. Turi kompleksų ir baimių
– Teiginys, kad meilė trunka trejus metus... – ... nesąmonė. Gali trumpiau, ga li ilgiau. Priklauso, kiek nori duo ti šiems santykiams. Juk gyvenimas pasikeičia, nes susitinka du skirtin gi žmonės. Tarsi ugnis ir vanduo. Taip ir vyras su moterimi. Skirtin gos materijos, kurios nori gyven ti kartu. – Vanduo šiuo atveju jūs? – Aš esu ežiukas, kurį norisi pa glostyti, bet kuris kartais pašiau šia spyglius. O Vidas? Supratau, kaip žmonės išrado Ožiaragį. Jis – gyvūnas iš dviejų dalių: viena – minkšta ir švelni, kita – ryžtinga ir užsispyrusi. – Daug kas pasakys, kad kar tu gyventi, kurti, dirbti ir nuo lat matyti vienas kitą greitai at sibos. – Kalbate apie tai, ką aš irgi skai tau knygose. Jei stengiesi būti kartu – pavyksta. Tik nereikia užsiciklin ti. Viskas vyksta bangomis, nereikia savęs stabdyti, geriau pamatyti ki tame kažką naujo ir džiaugtis, Die ve, koks nuostabus. – Koks Vido įprotis jums mie liausias? – Tuoj, tuoj... Pametėme kažko kį daiktą. Adai, kur tavo pašikniu kas? Aa, štai, imk, važiuok, – krei piasi į sūnų. – Pašikniukas – koks įdomus žodis... Jame atpažįstu savo dvigu bą asmenybę. O gal visi meninin kai – šizofrenikai? Iš vienos pusės
jis – ramus, užtikrintas, pasto vus, konkretus, iš kitos – pašėlęs, nurautas, pasiutęs. Jei savotiškas vaikiškumas liks per ateinančius 20 metų – bus nuostabu. – Bet geriausiai ilgą laiką kartu sugyvens ne skirtingi, bet pa našūs žmonės. – Turi sutapti vertybės, o charak teriai gali būti ir skirtingi, nes kar tu gyvenantys žmonės turi vienas iš kito mokytis. Kai neliks paslapties, neturėsi ko atrasti kitame žmoguje, bus neįdomu. – Tarp jūsų liko paslapties? – Gyventi – nuostabu! Ir kiekviena diena – tam tikras atradimas. – Nejaugi artimieji, draugės ne gąsdino: Jurga, tu šešeriais me tais vyresnė, jis dairysis į jau nesnes?! – O tai ką? Niekas to dar nesakė. Bet pagalvoju, nes turiu gana daug kompleksų ir baimių.
Su vyru tu ri būti ir at vira, ir pa slaptinga, nes kitaip vienas ki tam nusi bosim. Čia – darbas. Kartais per neigia mas emoci jas. Reikia dirbti dėl santykių, branginti juos.
Miela grįžti į tėvynę
– Vis dar tos baimės? Dar prieš septynerius metus interviu sa kėte, kad visą gyvenimą kovo jate su baimėmis ir bijote pro vokacijų. – Provokacijų jau nebijau. Dabar netgi patinka, kai žmonės atvi ri, nes yra daug sukančių uodegą, o mes neturim laiko pridengtiems dalykams. Baimė – kas kita. Vidas teigia, kad aš tik sakau, jog bijau. Bet iš sigandusi padarau dvigubai dau giau ir geriau. Tai – vidiniai daly kai. O jūs manote, kad žmonės nuo vaikystės pasikeičia?
Esu labai uždara ir man sudėtinga ben drauti, o kai esi už daras – kaupiasi energija. Karatė pa deda ją išlaisvinti.
– Nemanau. Vienas garsiausių pasaulio psichologų ir psicho terapeutų Arthuras Janovas tei gia, kad žmogus susiformuo ja nuo 36 nėštumo savaitės iki trejų metų amžiaus. – Žmonės arba atsiveria, arba lieka uždari, bet nesikeičia. Gyvenimas duotas išsiaiškinti, kas tu esi. Pa sakyti, kad pasikeičiau, nieko nebi jau, nėra pasiekimas. Baimė – ma no varomoji jėga. – Jūs išsiaiškinote, kas esate? – Daug kas keičiasi. Dabar man labai sunku, nes grįžome gyventi iš Maskvos į Lietuvą. – Iš megapolio, kaip sakytų, į provinciją? – Ne dėl to. Provincija yra šaltinis, pliusas. Apie Lietuvą labai pakei čiau nuomonę į gerąją pusę. Labai miela grįžti, čia labai geri žmonės.
Pora: „Kai neliks paslapties, neturėsi ko atrasti kitame žmoguje, bus neįdomu“,– taip sant
Nors akivaizdu, kad Lietuvoje gy venti sunku. Po didelio nuovargio ilsiuosi ir mėgaujuosi ramybe. Baimė, kad nepasiseks, būdinga visiems, vieni moka pridengti, kiti – ne. Kuo di desnis pasaulis, tuo labiau suvoki, kad esi mažiukas, sėdi, galvoji, ką čia didingo reikia padaryti. Bet unikalų dalyką galima pa daryti dirbant komandoje, o savo galimybes vertinu kritiškai. Galiu kažką iki tam tikros ribos, todėl la bai džiugina, kad kūrybiškai bend raujame ir tobulėjame kartu su mu zikantais. Privalai pasakyti, kad turi bū ti nuoširdus, nors tavo balsas – džeržgiantis. Kitaip negali svajo ti apie kitus dalykus, nes pasaulis yra labai griežtas. Lietuvoje turime minkštas ir geras sąlygas kažką pa sakyti, o pasaulio mastu reikia la bai labai stengtis. Karatė, joga, rogutės
– Kalbate apie karjerą? – O kas yra karjera? Keisčiausia, kad išvažiuoju į užsienį ir sužinau, jog šaunūs ir karjerą padarę žmo nės – lietuviai. Ir jie daro daug gra žių dalykų. Ir jei žmogus ieško ke lio, kuris susijęs su darbu, daro, kas jam labiausiai patinka, tai – ne karjera, tai – jo kelias. – Bet skamba taip, tarsi vieniša mama arba nedaug uždirban tis darbininkas, kurie nepada rė karjeros, menkesni? – Ne, jokiu būdu. Nesakau, kad kažkas menkesnis arba ne. Nes varbu, ką veiki, svarbu, kad dary tum tai, kas tau labiausiai patin ka. Visų keliai skirtingi, o vienas atradimo svertų – kai užmirš ti laiką. – Bet labai daug daugiau žmo nių dirba ne tai, kas jiems pa
tinka. Dirba dėl pinigų, susi klosčiusių aplinkybių. – Ir dar daug žmonių, kurie baigė vienus mokslus, nes tėvai spyrė į už pakalį, po to stoja į mokamas studi jas ten, kur jiems labiausiai patinka. – Ado, žinoma, neversite stu dijuoti teisę, bankininkystę ar politiką todėl, kad tai – pel ninga. – Ne, ne. Ir mokykla, ir tėvai tu ri jausti atsakomybę ir matyti vai ko polinkius. Į menus buvau linkusi visą laiką, bet mokytojams atrodė, kad turiu studijuoti prancūzų kal bą. Nenoriu gręžiotis atgal, nors kalba nėra blogai ir gal todėl tokios mano dainos? Nors kartą per savaitę žmogus privalo daryti tai, kas jam patin ka. Kiek galima išgyventi dirbant nemėgstamą darbą? Dėl to ateina ligos, neduok Dieve vėžys, nes or ganizmas priešinasi tam, kas jam blogai. Gal tai kompensuoja šeima, bet į ją žvelgiu kaip į dviejų žmonių sąjungą, kurie dirba mylimą darbą. Ir Dievui dėkoju už galimybę dirbti mylimą darbą. – Ką dar darote nors kartą per savaitę, kas labai patinka? – Lankau karatė, užsiimu joga, einu ant kalnelio su vaiku, piešiu. Adas lanko karatė. Sužinojau, kad ir aš turiu tokią galimybę. Esu labai už dara ir man sudėtinga bendrauti, o kai esi uždaras – kaupiasi energija. Karatė padeda ją išlaisvinti. Rusai prašė dainuoti lietuviškai
– Jei rytoj prabudusi, nežvelg dama į taisykles, moralės nor mas, Jurga galėtų daryti, ką nori? – Aš ir darau tai, ką noriu. Na, dar eičiau šokti. Nevaržoma, viena. Nesvarbu kur. Nuo visko atsiribo jusi. To dar nepadariau.
– Šokiui reikia muzikos. Bet turb ūt nes kamb ėt ų Jurgos „Smėlio žmonės“, nebent tai būtų kopos? – Ne, ne, ne mano muzika. Gal būt nenaujas, bet neseniai atras tas Fink? – Jūs kaip tikras Vandenis – ne pastovus: ramus, banguojantis, o kartais sprogsta cunamis? – Jo, jo. – Pakalbėkime apie Maskvą. Išvažiavote tik dėl Vido, kuris ten studijavo režisūrą, ar bu vote išsisėmusi, norėjote nau jų idėjų, emocijų? – Viskas sutapo. Kaip sako ženk lus mokanti perskaityti draugė, taip reikėjo. Reikėjo kažko naujo muzi koje, atsirado puiki galimybė Vidui. Buvau pavargusi, tikėjausi atosto gų, bet kažkas šiems planams pa kišo koją. – Maskva – ne Rusija. Ten nuo širdūs rusai jau tapo skubantys, lekiantys, susvetimėję snobai? – Jie – nuoširdūs. Bet skuba ir le kia. Vis dėlto teatre, koncerte jau čiau, kaip scenos jie laukia tarsi stebuklo ir reaguoja ugningai. – Bet Maskvos metro, kur visi lipa per galvas, nesužavėjo? – Mėgstu ramybę, o metro mane gąsdino. Tuomet pradėjau žmones stebėti ir jie pradėjo įkvėpti, nes ten dingsta kaukės. Maskvoje labai smarkiai demonstruoja ir pabrėžia aukštesnes pareigas, nes kitaip tave laikys eiliniu darbininku. O metro žmonės – tarsi žuvytės stovinčia me vandenyje. – O įnoringa jų publika? Kokia jiems Jurga? – Neseniai ten pristatėme metro gi musią idėją – muzikinį lėlių spek
19
Šeštadienis, sausio 26, 2013
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
Iš dangaus su žvaigžde Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
„Nežinojau, kad ji įžymi. Šauni, paprasta mergiotė. Paklausiau, ką veikia. Pasirodo, dainininkė, Rita Sahatciu Ora – muzikos gali ma paklausyti „YouTube“, – pasa kojo ekscentriškos britų daininin kės, pirmą kartą gyvenime šoku sios parašiutu, instruktoriumi Du bajuje buvęs Darius Turčinskas. Paprasta, draugiška, emocionali
tykius su sutuoktiniu V.Bareikiu įvardija J.Šeduikytė.
„Tai buvo geriausias dalykas, ku rį esu padariusi savo gyvenime. Viskas, daugiau nebedainuoju. Aš oficialiai dirbu jums!“ – nusi leidusi ant žemės po pirmojo šuo lio parašiutu emocijų neslėpė eks centriška dainininkė R.S.Ora. Garsi 22 metų britė R.S.Ora JAE ilsėjosi nuo Kalėdų iki Nau jųjų metų. Viena iš pramogų, ku rią išbandė, buvo šuolis parašiu tu tandemu. Tuometėje Jugoslavijoje gimu sios albanų tautybės dainininkės instruktorius buvo ir kartu su ja parašiutu šoko nuo praėjusių me tų rugsėjo Dubajuje gyvenantis 31 metų lietuvis D.Turčinskas. Kuklus vyras nesureikšmino šio įvykio, bet prisipažino, kad ne kartą Dubajuje parašiutu šoko tandemu su žinomais žmonėmis.
Draugai: su kolega Eriku (kairėje) Darius atliko ne vieną B.A.S.E.
šuolį.
Dariaus Turčinsko asmeninio archyvo nuotr.
nežinojau, kad ji žinoma“, – pa sakojo Kaišiadoryse gimęs ir au gęs, dvejus metus Lietuvos teisės universitete studijavęs ir po to į JAV išvykęs dirbti D.Turčinskas.
su „Skydive Dubai“ vadybininku, Darius su drauge gavo čia darbo. „Iššokti parašiutu Dubajuje žmonės, be abejonės, labiausiai nori dėl įspūdingų vaizdų. Para šiutas išsiskleidžia virš garsio sios Džumeiros palmės – dirbti nės salos prie Dubajaus krantų, – neabejojo D.Turčinskas. – Iš šokus žemyn ir sklendžiant para šiutu matosi visi garsūs Dubajaus pastatai, dirbtinės salos, Persijos įlanka.“ Šeichai taip pat šokinėja para šiutais – religija to daryti jiems nedraudžia.
Šeichai taip pat šo kinėja parašiutais – religija to daryti jiems nedraudžia.
„Fotodienos“ / Roberto Dačkaus nuotr.
taklį „MetroNomes“. Sutiko labai šiltai. Nesitikėjau, kad salė bus pil na. Dėkinga plakatus nešiojusiems vietos studentams. Pasirinkome lėles, nes jos pade da ištrūkti iš realybės. Tai – apie bendrus žmogiškus dalykus. Ne nagrinėjome per giliai, kas nerei kalinga, bet ir nepaviršutiniškai, kas infantilu. Nustebau, kad rusams labiau siai patiko, kai dainavau ne ru siškai, ne angliškai, bet – lietu viškai. „Tu tik nedainuok kitomis kalb oms, dain uok savo graž ia kalba“, – sakė maskviečiai. Nus tebau, kad jiems irg i labai pa tiko „Nebijok“. „Nemanyk, kad jos klauso tik lietuviai“, – sakė maskviečiai. Mąsčiau, kodėl maskviečiams, kurie man buvo kaip baltas, šva rus popieriaus lapas, patiko gir dėti dainas lietuviškai. Priėjau iš vadą: ten pašėlęs bėgimas, tad gal tekstinė informacija jiems per sun ki? Jiems reikia ramybės, todėl jie gaudė emocijas ir ilsėjosi? Beje, aš taip pat klausydamasi iš pradžių pagaunu atmosferą, emocijas ir tik tada, jei patinka, išsiverčiu žo džius. Tikrai ežiukas rūke
– Vasario 10 dieną jums sukaks 33 metai. Ko paklaustumėte J.Šeduikytės? – Manyje ir taip daug klausimų. Norėčiau kažką sau atsakyti. Pa siūlyčiau: einame šokti sau. Labai mėgstu šokti, bet tai darau tam tik romis aplinkybėmis. Moteriai labai svarbu šokti, net nežinau kodėl. Gal tai nėra fizinis šokis, bet noras kaž ką išreikšti kūnu? – Jurga, jei jums duotų tuš čią popieriaus lapą ir reikėtų iš naujo piešti, rašyti savo gyve nimą?
– Supykčiau: kas per nesąmonės! – sako įnoringai kaip paauglė, už sigeidusi naujų batelių. – Tiek lai ko piešiau, rašiau, tobulinau – ir vėl viskas iš naujo? Duočiau ma mai, kuri geriau matytų, kokia tu rėčiau būti. Nebent tai būtų gyvenimo pabai goje. Ir apimtų ramybė, nes būtų vis kas nupiešta, parašyta, išspręsta.
Virš dirbtinės salos
„Apie Ritos šuolį neturiu ko pasa koti. Šauni mergiotė. Labai drau giška ir paprasta. Jei atvirai, net
Į JAE su savo drauge, taip pat parašiutizmo instruktore, Darius atvyko 2012 m. rugsėjį. Susisiekę
– Susidaro įspūdis, kad filoso fuojanti Jurga simpatizuoja bu dizmui. – Nelabai žinau apie Rytų filosofiją, bet kiek kukliai vertinu tas žinias, yra tiesos. Greičiau tai – filosofija, mokėjimas nukreipti energiją, bet ne religija. – O jei būtų galimybių ko nors paklausti Tibeto budizmo dva sinio vadovo Dalai Lamos? – Su tokiu žmogumi nėra tikslo kal bėtis, nes dažnai pasakome ne tai, ką galvojame, ir gaištame laiką. Todėl su tokiais žmonėmis geriau yra būti.
Adrenalinas: šokdamas parašiutu daugiau kaip 4 000 kartų, D.Tur
činskas ne kartą nusileido tarp dangoraižių.
Pradžia buvo JAV
Parašiutizmu D.Turčinskas pra dėjo užsiimti Viskonsine: būtent 2002 m., atvykęs į JAV, jis ir šoko pirmąkart parašiutu. „Ir iškart supratau, kad noriu tuo užsiimti, – šypsojosi Darius. – Susitaupęs pinigų užsirašiau į AFF programą ir po pusantro mė nesio tapau parašiutininku.“ Per pirmuosius metus lietu viui šokinėti parašiutu taip pa tiko, kad atliko daugiau nei 300 šuolių. Pakvaišęs iš malonumo jis šokinėjo ir per žiemos šalčius. Neplanavęs tapti instrukto riumi, vyras netrukus realizavo šią draugų pamėtėtą idėją. Dabar jis jau gali pasigirti daugiau kaip 4 000 šuolių parašiutu. „Ir pabaigos dar nematyti“, – šypsosi parašiutizmo instrukto rius D.Turčinskas.
– Šiame interviu jūs taip pat dažnai sakėte ne tai, ką galvo jote? – Aišku! Visą laiką pasakau, po to – pagalvoju. Jūs, vyrai, turbūt darote kitaip. Esu labai impulsyvi, pasakau ir po to, oi... Žodžiai daž nai supainioja reikalus. Todėl, oi, kiek išminties atneša diena tylos. Iš pradžių sunku, neįmanoma, po to nusiraminu, galvoju, stebiu aplin ką ir geriausia dovana, kai žmonės sako: „Tu šiandien kažkokia ypa tinga.“ Bet tau jau ir nereikia at sakyti. – Jurga, jūs išties tarsi ežiu kas rūke, kuris moka klausy tis tylos. – Būtent! Ežiukas rūke. Tokia aš ir esu.
Įspūdis: R.S.Orą ir D.Turčinską sužavėjo vaizdas virš garsiosios Džumeiros palmės – dirbtinės salos prie
Dubajaus krantų.
Youtube.com stop kadras
20
Šeštadienis, sausio 26, 2013
aukštyn žemyn
Supermodelis: žmogus, vardu Vladi Vienas geriausių pasaulyje modelių vy rų. Dizainerio Jeano Paulio Gaultier įkvė pėjas. Daug dirbęs su fotografu Richardu Avedonu, modeliu Naomi Campbell ir fil mavęsis kino juostose „Penktasis elemen tas“, „Krokodilas Dandis“.
Darius Sėlenis, Rūta Ambultienė
bės, žinojome, kaip save parodyti ir siekti tikslo.
JAV gimęs, dabar Prancūzijo je gyvenantis 44 metų Vladimi ras McCrary išskirtiniame inter viu „Kauno dienai“ – apie mados industrijos purvą, krepšinį, nuogy bes, rasizmą, žvaigždes ir darbą su garsiais žmonėmis.
Draugai su N.Campbell
Moterims – daugiau galimybių
– Ką, pažiūrėjęs į veidrodį, pa sakytumėte apie Vladimirą McCrary? Ką apie jį papasa kotumėte visai nepažįstamam žmogui? – Hm. Ką aš pasakyčiau apie save? Tai – atkakliai savo tikslo siekian tis, dvasingas, kitus ir save ger biantis žmogus. – Trumpai papasakokite apie savo vaikystę, tėvus. – Augau Teksase, puikioje vietoje, buvau apsuptas nuostabių draugų. Žaidžiau krepšinį, nuolat dalyvau davau žvaigždžių stovyklose, var žybose.
Aš mačiau lietuvių – jie turtingi, kultūringi ir labai darbštūs žmonės. Mano šeima buvo labai gerbia ma ir žinoma. Mano abu tėvai la bai sunkiai dirbo. Jie – dori, sąži ningi žmonės, kuriuos labai myliu ir branginu. – Esate vienas garsiausių vyrų modelių. Kuo skiriasi būti su permodeliu vyru ir moterimi? – Atsižvelgdami į tavo vardą, sta tusą visuomenėje, atitinkamai žvelgia žmonės, atsidaro daug du rų, atsiveria naujų, puikių galimy bių. Aš visada būsiu supermode lis ir šio statuso neprarasiu. Nors kartais atsitraukiu nuo šio verslo ir darau kitus darbus. Džiaugiuosi, kad nesu toks kaip daugelis kitų modelių. Jie atrodo vienodi. Deja, tokia mados indust rija. Moterims šioje srityje yra dau giau galimybių nei vyrams. Ir vyrai gali kažko pasiekti, tačiau super modelių vyrų dabar nėra. Priešingai nei devintajame de šimtmetyje, dabar daug jaunų žmo nių šiam darbui neturi talento, nors jiems suteikiamos geriausios gali mybės, geriausi fotografai, daug kas dabar patiekiama ant lėkštu tės. Bet toli gražu ne visi stengiasi tapti supermodeliais. Devintajame dešimtmetyje mes buvome asmeny
– Sakėte, kad norint tapti su permodeliu ir išsilaikyti vir šūnėje reikia labai daug dirbti. Ko reikia dar? – Negaliu pasakyti, ko išties reikia, nes topmodelio vardą suteikė ši in dustrija. Būčiau pasipūtėlis, jei sa ve topmodeliu vadinčiau, bet mo kėti save parodyti, būti kitokiam, turėti kitą požiūrį, tikslą, charak terio tvirtumą gali ne kiekvienas. Nekalbant apie tai, kad turi dar ir labai gerai dirbti. Šiame versle patyriau labai daug. Patyriau, kad juodaodžiai ir kitos rasės modeliai nesulaukia tokios pagarbos kaip baltaodžiai. Tai – liūdina. Bet tai privertė dar dau giau dirbti. Ir siekiau savo, bet ne savo agento tikslų. – 1999 m. buvote išrinktas ge riausiu supermodeliu. Buvote vertinami kaip nuostabi darbo pora su Naomi Campbell. Su ja siejo tik darbo santykiai? – Naomi ir aš buvome ir vis dar esame tik draugai. Būtų įdomu mums atvykti padirbėti ir į jūsų šalį. Mes – dvi didelės asmenybės prieš fotoaparatą ar vaizdo kame rą. Tai būtų didelis įvykis. Perspėja visus tėvus
– Ką pasakytumėte tiems, ku rie mano, kad vyras modelis – nevyriška profesija ir jais dirba daug nevyriškų vyrų? – Tai – puiki galimybė parodyti save. Bet dabar mados srityje vis daugiau tokių modelių, kai moterys atrodo kaip vyrai, o vyrai – kaip moterys. Nenoriu įžeisti homoseksualų bend ruomenės, nes turiu daug gėjų drau gų. Bet kai susikuri tokį įvaizdį, po to sulauki savo berniukų ir mergai čių... Jie bus sumišę, nesupras, koks yra tradicinis vaidmuo. Jie gali pa galvoti, kad, kažko siekiant, jiems reikia elgtis būtent taip. – Mados pasaulyje yra ir tam sioji mėnulio pusė. Ar daug purvo teko matyti? – Visi tėvai, kurie galvoja išleis ti į mados pasaulį 12, 15 ar 16 me tų vaikus, turi žinoti, kad yra daug blogų žmonių, kurie nori jiems su sukti galvas ir tyko jų kaip grobio. Ir verčia tuos vaikus daryti tokius da lykus, prie kurių jie nebuvo įpratę. Jie verčia jaunas mergaites ir vai kinukus jaustis nieko vertais, jei jie atsisako rodyti savo kūną. Šis verslas – ne jauniems ir silp ną charakterį turintiems žmonėms. Juos išnaudoja, apipila pinigais ir
Titulas: 1999 m. V.McCrary, išrinktas geriausiu modeliu vyru, teigia kad yra išskirtinis ir dirba gerai.
dovanomis, kad galėtų prisivilioti, o po to įvyksta kiti dalykai. Jei šie jauni vaikinukai ir merginos ne žaidžia tų žaidimų, yra nuspiria mi šalin. Visiems jauniems modeliams ir jų tėvams sakau: būkite atsargūs. Jei patenkate į verslą, kur sukasi dideli pinigai, turite būti budrūs ir saugo tis tų, kurie diktuoja savo sąlygas ir nuo kurių priklauso karjera. Aš daug tokių dalykų nepatyriau ir dėl savo fizinių duomenų. Nežai džiau tų žaidimų ir žmonės žino, kad dirbami su Vladimiru (pabrė žia savo vardą) sulauks geriausio rezultato. Ir Vladimiras nežais tų žaidimų, todėl jie žaidžia su kitais. Gražiausi žodžiai lietuviams
– Buvote Jeano Paulio Gaultier įkvėpimo šaltinis. – Taip, man teko dirbti su JPG. La bai žavus asmuo. Jis turi sugebėjimą
žmonėse atrasti skirtumų, pastebėti šaltakraujiškumą, mokėjimą susi valdyti. Jis žavus, bet aš negaliu pa pasakoti kažkokių istorijų apie jį. – Modeliu pradėjote dirbti išė jęs iš krepšinio. Atrodo, žaidė te Brazilijoje, Europoje. Ar ga lėtumėte pridėjęs ranką prie širdies pasakyti, kad nieka da nesigailėjote, jog netęsėte krepšininko karjeros, nes žai dėte gerai. – Aš nemečiau krepšinio dėl mode lio darbo. Savo gyvenime dėl nieko nesigailiu. Viskas įvyksta dėl ko kių nors priežasčių. Krepšinis pa tiko visą gyvenimą. Kai tau kažkas sekasi ir netenki to, kas patinka, skaudu. Bet nereikia nuleisti ran kų. Stenkis viską atlikti geriausiai. Ar filmuotumeisi, ar kurtum mu ziką, ar darytum kokius nors kitus drąsius dalykus.
Esu kūrybingas žmogus, kuris daug ką gali padaryti, todėl pasi stengęs dirbu labai gerai. – Beje, žinote, kad Lietuvoje krepšinis – antroji religija? – Rytų Europos šalys – nenusa komos. Man patinka NBA stebė ti rungtyniaujančius kitų valstybių žaidėjus. Be abejonės, NBA žaidėjai yra geriausi metikai. – Pasakykite nuoširdžiai: ką ži note ar girdėjote apie Lietuvą? Ar jums tai šalis, kaip kartais dar mano kai kurie Vakarų gy ventojai, kur vaikšto baltosios meškos ir nėra tualetinio po pieriaus? – Aš mačiau lietuvių – jie turtingi, kultūringi ir labai darbštūs žmo nės. Ir moka džiaugtis tuo, ką tu ri. Dar – nuostabios moterys. Ir neįtikima, didinga šalies istorija.
21
Šeštadienis, sausio 26, 2013
aukštyn žemyn
miras, privalo daryti didžius darbus Bet didžiausia ir svarbiausia as menybė mano gyvenime – mama. Patikėkite manimi. Nuogas ant batuto
– A.a. R.Avedonui pozavote ir nuogas, lyties organus prisi dengęs tik raudonais batais. Kokioje keisčiausioje vietoje teko dirbti? – Taip, su garsiu fotografu R.Ave donu, mano draugu, daug dirbau. Modeliui stovėti prieš garsų fotog rafij os meistrą yra pasiekimas. O kai dirba du meistrai, mados ir fo tografij os, įvyksta kažkas neįtiki mo. Ir tai suteikia dar didesnės pa laimos. Buvo ir smagių karjeros akimir kų. Kartą atėjau ir nebuvo dra bužių. Pamačiau batutą ir pa klausiau: ką mes čia darysim? Jis atsakė: nežinai? Šokinėsi nuogas ir rodysi įvairias pozas. Pavyzdžiui, raumenų jėgą. Nemanau, kad tai darysiu, atsa kiau. Richardo veidas persimainė. Kitų idėjų jis neturėjo... Tai buvo vie na beprotiškiausių mano fotosesijų. Viena keisčiausių vietų, kur fo tografavausi – medinis name lis Prancūzijos užmiestyje. Namas buvo apleistas ir labai nešvarus. Ne visada gali pasirinkti darbo vietą, bet turi padaryti savo darbą. Nedarykite bet ko
– Nuogumas modelių pasauly je įprasta. Ar tai nėra paslap ties, jausmų naikinimas, kuris mus veda susvetimėjimo, pa viršutiniškumo link? Beje, tu rite kompleksų? – Nuogumas yra seksualu. Dabar nuogumas dažnai pasitelkiamas tuomet, kai trūksta idėjų. Krūtys ar užpakalis dažnai rodomi tuščiai, kai trūksta kūrybingumo. Taip, kelis kartus esu pozavęs nuogas. Tačiau tai buvo kitaip: fo tografij os skoningos, jaučiuosi ge rai nors esu drovus. Prieš nusireng damas turiu žinoti ir suprasti, kam to reikia.
Nekantrauju aplankyti jūsų šalį. Man patiktų atvykti čia padirbėti, pavaikščioti gatvėmis, pabendrau ti su žmonėmis, kurie niekada ne matė tokių kaip aš. Tikiuosi, to kia galimybė atsiras, – netverčiau džiaugsmu, jei galėčiau atvykti pa dirbėti į jūsų puikią šalį. Su Lucu Bessonu ir Mila Jovovic
– Filmavotės kino filmuose „Krokodilas Dandis Los An džele“, „Grobuonis 2“. Tai – tik savimeilės paglostymas, pini gai ar jums iš tikrųjų įdomi ak toriaus profesija? – Tai buvo galimybės, kuriomis pasinaudojau. Tai nebuvo mano ego patenkinimas. Ką darau, da rau geriausiai, kiek galiu, bet esu didžiausias savo kritikas ir toks būsiu visada. Tai padeda teisin gai pasirinkti, susikoncentruoti į realybę ir atlikti didelius darbus.
Vladimiro McCrary asmeninio archyvo nuotr.
Žmogus, vardu Vladimiras, pri valo daryti gerus, didžius darbus. Bet kartais ir nelabai, – juokiasi. – Ką galėtumėte pasakyti apie Lucą Bessoną, Mila Jovovic? Jūs dirbote su jais filme „Penk tasis elementas“. – Man buvo didelė garbė dirbti su L. Bessonu. Jis buvo labai susikau pęs, nedaugiakalbis, bet jį supra tau. Kai vyksta kūryba, turi leisti plėtotis tam veiksmui. Mila buvo labai miela. Tikiuosi, kad su jais abiem man dar teks padirbėti. – Jūsų kelyje buvo daug gar sių žmonių. Ką įrašytumėte į jums trijų svarbiausių žmo nių sąrašą? – Kas yra garsūs? Sutikau daug įžymybių, didžių fotografų, pui kių menininkų, aktorių. Ir jie mie lai bendrauja su manimi, nes nesu
sužvaigždėjęs. Mes visi esame žmo nės – vyrai ir moterys. Žmogų api būdina tai, ką jis daro, ir tai paro do, koks jis žmogus. Man nerūpi, ką žmonės apie ma ne galvoja. Man daug svarbiau, kaip žmonės elgiasi. Mes pernelyg sureikšminame žvaigždes. Iš sa vo patirties galiu pasakyti, kad kai kurie jų – blogi žmonės. Žvaigždės yra vienišos mamos, kurios sunkiai dirba, norėdamos išmaitinti ir aprūpinti savo vaikus. Žvaigždės yra tėvai, kurie stengia si išgyventi gyvenimo sunkumus ir ieško darbo. Taip, esu garsus žmogus, žmonės mane atpažįsta, tačiau esu papras tas vyrukas. Ir man artimi tokie žmonės kaip aš. Arba garsus fo tografas Richardas Avedonas, kuris buvo paprastas, bet didis žmogus. Jis su kitais pagarbiai elgdavosi ir mylėjo savo darbą.
– Modelių pasaulis jums ne dvelkia paviršutiniškumu ir dvasinių savybių naikinimu? – Yra daug modelių, kurie padary tų bet ką, kad taptų žvaigždėmis. Ir tai – jų pražūtis. Jau išgarsėjęs kaip modelis, kuris gali padaryti bet ką, būsi tas, kurio ir prašys daryti bet ką. Taip elgtis nedera nei siekiant modelio karjeros, nei gyvenime. – Kodėl buvote staiga pasitrau kęs iš modelių pasaulio ir grį žote po 12 metų į mados savai tę Paryžiuje 2011 m.? – Taip, tiesa, pasitraukiau būda mas viršūnėje, kai 1999 m. buvau išrinktas geriausiu metų modeliu. Išvykau į Los Andželą, filmavausi, rašiau, dirbau televizijoje. Ilgėjausi mados pasaulio, grį žau. Vis dėlto pamačiau, kad per tą laiką daug kas pasikeitė. Neli ko tamsiaodžių modelių, pradėjo dominuoti mėlynakiai blondinai. Liūdna. Kur dingo spalvingumas? Jei tik kam nors suteikia galimybę, mados industrija juos jau iškart va dina supermodeliais. Keista. Grįžti buvo sunku. Sunku patikė ti, kad vyro, kaip aš, su tiek talen tų, kuris buvo daug pasiekęs savo
srityje, daugelis didžiųjų agentūrų nesamdė. Kodėl? Dėl politikos? Esu kūrėjas. Man nusispjauti į politi ką. Man rūpi kurti grožį. O kai ku rie dalykai, kuriuos dabar matome mados pasaulyje, – beskonybė. Turi tris dukras
– Sakėte, kad, susikoncentra vus į tikslą, galima viską pa siekti. Koks dabartinis jūsų tikslas? – Dabar ir visada mano tikslas bu vo kuo geriau dirbti. Noriu daugiau filmuotis, kurti muziką, daugiau fotografuotis ir tose nuotraukose palikti kažkokį pėdsaką. Toliau rek lamuoju savo darbus, netrukus bus išleista mano poezijos knyga. Žmonės, dirbantys su manimi, žino, koks buvau ir būsiu. Galiu pa daryti geriau nei kiti. Ir mano žodis yra patikimas kaip „American Exp ress“. Jei žmogum negalima pasiti kėti, jis nieko vertas. – Jei reikėtų išskirti dvi gyveni mo dienas: vieną, kai pasijutote pasiekęs pačią viršūnę, ir kitą – tamsiausią? – Negaliu pasakyti, kad modelio darbas, apdovanojimai mane pri vertė jaustis pasiekus viršūnę. Man svarbiau pagarba ir gėrėjimasis tų, kurie supranta, kas yra geri darbai. Juolab kad dirbu srityje, kurioje la bai daug konkurentų, o esu padaręs įsimintinų darbų, kuriais seka kiti. Mano dvasia yra mano darbai.
Jei šie jauni vaikinai ir merginos nežai džia tų žaidimų, yra nuspiriami šalin.
Tamsiausia diena? Žinoma, ma no draugų mirtys. Bet tai – labai asmeniška. – Atrodo, turite tris dukras nuo skirtingų moterų? Garsių žmo nių asmeninis gyvenimas daž nai nesėkmingas, nes sunku su derinti karjerą ir šeimą. – Nežinau, iš kur ši informacija. Iš ties turiu tris dukras, bet su ta pa čia moterimi. Negaliu komentuoti, kaip gyve na kiti, bet įsivaizduoju, kad sunku moteriai ar vyrui išbūti su žmogu mi, kuris nuolat keliauja, dirba su tais, kurie kartais apsinuogina ar ką nors iškrečia. Viskas priklauso nuo pačių žmonių. Bet dėl menko nuoty kio neverta prarasti savo šeimos. – Jei žinotumėte, kad jums li ko gyventi tik savaitę, kokia ji būtų? – Pasistengčiau priversti kiek įma noma daugiau žmonių šypsotis. Leisčiausi į kelionę ir apkabinčiau savo vaikus. Gyvenimo pabaigoje visi turime savęs paklausti, ar no rime aplink matyti visus draugus, kuriuos manome turį, ar tik tuos kelis žmones, kurie iš tiesų mus my li. Tai yra svarbiausia. P.S. Lietuvos žmonės! Nepaleiski te manęs iš akiračio, atvykstu dirb ti ir atrasti šią nuostabią pasaulio dalį. Telaimina jus Dievas ir linkiu viso geriausio! Vladimiras M.
22
šeštadienis, sausio 26, 2013
aukštyn žemyn
Madeira: pirmasis adrenalino gurkšnis – lėktuvui leidžiantis
Jei nėra galimybių keliauti po visą pasaulį, reikėtų aplankyti Madeirą. Atskridęs į šią amžinos vasaros salą nusileisi viename iš pavojingiausių pasaulio oro uostų, pasi semsi adrenalino ant aukščiausio Europoje skardžio, pasivaikščiosi po kalnus debesy se, paplaukiosi kartu su delfinais, paragausi Madeiros vyno ir skriesi rogėmis gatve.
Ženklas: Funšalio prieplaukos
krantinėje įsiamžino ir lietuviai.
Loreta Galubauskienė
l.galubauskiene@kaunodiena.lt
Pilotai nenuvylė, uodai nekando
Po pusantros valandos skrydžio lėk tuvu iš Lisabonos į Madeirą virš At lanto vandenyno tamsoje suspindę salos žiburiai atrodė pasakiškai. Dar prieš leidžiantis žinojome, kad tarptautinis Funšalio oro uos tas yra kitoks nei visi: pastatytas ant polių vandenyno pakrantėje šis or laivių takas patenka į pasaulio pa vojingiausiųjų dešimtuką ir yra ant ras pagal pavojingumą Europoje. Nerimo kėlė dar ir tai, kad ne seniai paskelbtas didžiausias per šimtmetį Dengės karštinės protrū kis saloje susargdino beveik 1 600 žmonių. Vis dėlto ir pilotai, ir uodai šįkart buvo daugiau žiniasklaidos nei tikro pavojaus šaukliai. Leido mės ir išvykdami kilome sklandžiai, o uodai saloje visiškai nekando. Ronaldo nurungė Columbus
Madeira – Portugalijos autonomi nis regionas, turintis savo sostinę, vėliavą, herbą ir parlamentą.
Egz ot ik a: bananananasas yra
banano ir ananaso hibridas.
Tai vulkaninės kilmės kalnuota sala, vos 56 km ilgio ir 23 km plo čio, 1 000 km nuo Europos ir 520 km nuo Afrikos krantų. Apsistojome Funšalyje. Madei roje gyvena 267 tūkst. gyvento jų, kone trečdalis iš jų – sostinėje. Šįkart nusižengėme tradicijai ke liauti nuomotu automobiliu, nes patikėjome pažįstamų britų turis tų rekomendacijomis – su vietiniu gidu Bruno kelias dienas leidomės į keliones po salą mikroautobu su. Šešių žmonių grupele keliau ti išties smagu, juolab kad Bruno noriai rodė viską, o važiuodamas kalnais vedančiais serpantinais ir salos tuneliais nenustodamas pa sakojo daug įdomių dalykų, nepa miršdamas įterpti ir pikantiškų de talių apie savo uošvę. Madeiroje dažnai lankėsi Wins tonas Churchillis, o Christopheris Columbus po pasaulio atradimo saloje gyveno net keletą metų. Da bar salos gyventojai ne mažiau di džiuojasi ir iš Funšalio kilusiu fut bolininku Cristiano Ronaldo. Bruno net akys suspindėjo, kai kalba pakrypo apie futbolą. Por tugalai labai mėgsta šią sporto ša ką. Kaip ir poncha – tradicinį salos gėrimą, gaminamą iš medaus, cit rinų sulčių ir cukranendrių spiri to – romo, kartais pilant ir šviežių marakujos sulčių. Sustojus pakelės užeigose taurelę ponchos nesibodi išlenkti net vairuotojai gidai.
Šiaur in ėje sal os dalyje ypač daug krioklių. Ties Porto Moniz vandenynas bauginančiai aud ringas. Atlanto bangos nuolat už lieja lavos suformuotus pakrantės baseinus. Žiemą jie uždaryti – gruodį po atviru dangumi galima maudytis tik viešbučių baseinuo se. Madeiroje smėlėtų paplūdimių beveik nėra, krantai akmeningi ar ba tamsaus vulkaninio smėlio, to dėl poilsiautojai plaukia į gretimą Porto Santo salą, ypač populiarią vasarą. Apskritai žodžiai „vasara, žiema“ netikslūs: oro temperatūra čia vi sus metus svyruoja nuo 19 iki 25 oC šilumos, todėl turistų sulaukiama visais sezonais, o kruiziniai laivai Funšalio prieplaukoje švartuojasi kasdien. Neatsispiriame pagundai
Šios baisios juodos žuvys gyvena van denyne 800 m gyly je ir tik naktį iškyla į 500 m, kur jas gaudo žvejai.
Po kojomis – 580 m skardis
Keliavome po salą, kasdien aplan kydami vis kitą regioną. Taip sutau pėme laiko ir pajutome kraštovaiz džio kontrastą. Nors sala nedidelė, bet labai kalnuota, todėl skersai išil gai jos greitai nepervažiuosi. Madeira išvagota levadų – drėki nimo kanalų, kuriais vanduo iš aukš tikalnių tiekiamas žemyn augalams laistyti ir kitoms reikmėms. Palei le vadas driekiasi takai pasivaikščioti, tereikia išsirinkti maršrutą. Rytinėje salos dalyje sustojome Kamašos kaimelyje, garsėjančia me rankdarbių fabrikėliu – pintais namų apyvokos daiktais ir net bal dais. Santanoje tarsi muziejuje dar galima rasti etninių A formos na melių vos su keliais langais, virtuvė ir tualetas – lauke. Sunku patikė ti, bet keletas šeimų juose gyve na iki šiol. Pasiekus 1 818 m aukš čio Arieiro viršukalnę neaprėpiamą panoramą šiek tiek pridengė debe sys, tačiau tai nesutrukdė pasimė gauti įspūdingais vaizdais. Pietuose stūkso aukščiausias Europos skardis – Žirao kyšulys. 580 m virš Atlanto iškilusioje jo apžvalgos aikštelėje su permato momis grindimis vaikščioti truputį nejauku. Apačioje, tiesiai po kojo mis, plyti dirbamos žemės plotai.
gai, avokadai, net bananananasai. Šis ypatingas banano ir ananaso hibridas turi banano formą, pana šų į ananasą žalią paviršių ir abie jų maišytą skonį. Madeira turtinga gėlių – žydi kinrožės, agavos, protėjos, antu riai, o strelicijos ir orchidėjos ta pusios salos simboliais. Vynas – skystasis auksas
Sala daugiausia pajamų gauna iš turizmo, žemės ūkio ir vyninin kystės. Madeiros 19–20 laipsnių stiprumo vynas ypatingas ne tik savo skoniu, bet ir istorija. Sakoma, kad kadaise jūreiviai ke liautojai visai atsitiktinai pastebė jo, kad šiltai palaikius vyno skonis tampa kitoks. Dabar vynas laiko mas aukštoje temperatūroje pus metį, vėliau fermentacijos proce sas stabdomas įpilant brendžio, o tada jau ne vienus metus toliau brandinamas ąžuolo statinėse. Madeiroje yra net 7 vyninės, be ne garsiausia iš jų – britų šeimos prieš 200 metų įkurta „Blandy‘s“ – ekskursija po ją ir degustacija ne mažiau įdomi nei kelionės po salą. Rūsiuose tamsoje laikomos milži niškos ąžuolo statinės vyno: ketu rių vynuogių rūšių – nuo sauso iki saldaus. Visų nuostabai, vyno žinovė gidė patarė pilnus butelius laikyti sto vinčius stačius ir tikino, kad to kį atidarius vyną galima gerti net pusantrų metų – tiek laiko nesi keičia jo skonis. Firminėje parduotuvėje yra net šimtamečio vyno, tiesa, už jį pa klotum ne vieną šimtą eurų. Fun šalio restoranuose, skambant fado muzikai, dažniausiai gurkšnojamas 5–10 metų vynas. Nuo kalno – pintomis rogėmis
paplaukioti ir mes. Per penkias ke lionės katamaranu valandas pasi seka pamatyti ne vieną delfiną. Pamatysi, ko nebuvai matęs
Į Funšalio žuvų turgų verta vyk ti ne vien pirkti, bet ir paspoksoti. Milžiniški tunai, dorados, kalma rai, tačiau ypatingiausios kardžu vės espados. Šios baisios juodos žuvys su di delėmis išsprogusiomis akimis gy vena vandenyne 800 m gylyje ir tik naktį iškyla į 500 m, kur jas gau do Kamara de Loboso žvejai. Kep tos svieste su bananu ant viršaus arba marinuotos vyne su česnaku ir iškeptos alyvuogių aliejuje – la bai skanios. Saloje auga mažieji bananai, anonos, papajos, marakujos, man
Gamta: augalai grožiu stebina ne tik
Madeiroje svaigina ne vien sau lė, gėlės ar vynas. Nepakartojamų įspūdžių pažeria 150 metų senumo transporto rūšis – toboganas. Kadaise tokiu transportu nuo kalno į Funšalį buvo vežami turtin gieji ponai ir gabenami kroviniai. Iš Funšalio centro keltuvu per 20 min. pasikėlus į Monte, esan tį 600 m virš jūros lygio, pasitin ka būrys baltakelnių skrybėlėtų to bogano vežėjų, kviečiančių sėsti į pintas, medžiu kaustytas dvivietes roges. Jie mikliai nuo kalno išstu mia roges, vėliau užšoka ant jų ir visi kartu skriejame beveik 45 km/ val. greičiu gatve žemyn. Pramoga linksma, bet nelabai saugi, nes pasiskersavusios rogės dažnai tampa pavojingai nevaldo mos. Kertant sankryžas belieka ti kėtis, kad šalutiniu keliu važiuo jantys automobiliai roges pamatys ir suspės sustoti. Kitu atveju juos tektų stabdyti savais pečiais.
580 – tiek metrų virš Atlanto iškilęs aukščiausias Europos skardis – Žirao kyšulys.
Funšalis: Atlanto skalaujamos Mad
Žemdirbystė: prie aukščiausio Euro
23
šeštadienis, sausio 26, 2013
aukštyn žemyn
k Funšalio botanikos sode.
Toboganas: leidžiantis rogėmis atsipalaiduojama tik pasiekus finišą.
eiros sostinėje gyvena beveik trečdalis salos gyventojų.
opos skardžio plyti augalų plantacijos.
Aukštis: 1818 m Arieiro viršukalnė skendėjo debesyse.
Istorija: tokių namelių galima pamatyti tik Santanoje.
Loretos Galubauskienės asmeninio archyvo nuotr.
Atlantas: lavos suformuotuose baseinuose žiemą nesimaudoma.
24
Šeštadienis, sausio 26, 2013
aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt
Astrologinė prognozė sausio 26–vasario 1 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Šeštadienį tikėtinos progos pasilinksminti, dalyvauti pobūvyje ar šou renginyje, pasi reikšti scenoje arba panaudoti ak torinius gebėjimus romantiškame pasimatyme. Nepamirškite, kad dėmesio, vaikiškų pramogų rei kia ir jūsų vaikams. Užsiimkite su jais, nepalikite be priežiūros. Ki tą savaitę kils noras transformuoti savo gyvenimo būdą, keisti darbą ar mitybos įpročius. Turbūt apsi lankysite grožio salone ar sporto, sveikatingumo centre, medicinos įstaigoje. JAUTIS (04 21–05 20)
Savaitgalį pabūkite nami sėdos, paeksperimentuoki te virtuvėje, nes būtent tai suteiks geriausią atsipalaidavimą ir ma lonumą. Daugiau dėmesio skirki te sau, mylimam žmogui, šeimai. Tik venkite provokuoti ginčus ir šeimynines scenas, nebūkite per nelyg reiklūs partneriui, o į jo pa stabas reaguokite atlaidžiai. Ki ta savaitė prasidės dirgliai, o gal ir avarijomis, bet jau nuo antradienio porą dienų jausitės gana smagiai. Regis, jums seksis sublizgėti kūry bos, meno, šou verslo srityje.
LIŪTAS (07 23–08 23)
Savaitgalį būsite labai emo cionalūs ir jautrūs. Regis, šauniai leisite laiką su tais, kurie pageidaus jūsų draugijos. Artimas žmogus gali suteikti reikalingos informacijos. Vis dėlto su pagy venusiais artimaisiais ir su paaug liais bendrauti bus sunku, jausite įtampą, nesupratimą. Jeigu kate goriškai bruksite savo nuomonę, santarvės šeimoje neliks nė ženk lo. Kitos savaitės pradžioje svarbu atkreipti dėmesį į juridinę reika lų pusę, kad neliktų spragų, neiš siaiškinimų. MERGELĖ (08 24–09 23)
Savaitgalį jus itin domins įvairios paslaptys, gyveni mo užkulisiai, intrigos, nepaaiš kinami reiškiniai, sapnai. Puose lėsite iliuzijas, susijusias su meile, menu, darbu. Vis dėlto pasitikėji mo savo jėgomis jums stigs. Gali te sunegaluoti arba teks slaugyti sergantį šeimos narį. Kitą savaitę painūs reikalai, paslaptys po tru putį narpliosis, kils į paviršių ir dėl to patirsite prieštaringų emocijų. Regis, teks bendrauti su žiniask laida, tvarkyti organizacinius rei kalus.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Savaitgalį rasite kuo pasi džiaugti. Regis, jus vilios kelionės ir pasaulio įvykiai. Skai tykite, mokykitės, kurkite, nar šykite internete, virtualiai bend raukite. Galite sulaukti į užsienį išvykusio draugo skambučio ar ba išvykti kažkur paviešėti. Jei kamuoja moralinio pasirinkimo klausimas, įsiklausykite į sąžinės balsą, objektyviai įvertinkite in formaciją, pasidomėkite įstaty mais. Kitos savaitės pradžioje gali tekti ruoštis komandiruotei arba viešai kalbai, paskaitai, interviu. OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Periodo pradžioje itin ak tualūs bus išlaidų, skolų ir meilės reikalai. Galbūt patirsite, kad aistringi jausmai lyg Feniksas atgyja ir žadina viltis. Kita ver tus, sustiprės pavydas, baimė dėl draugystės ar meilės objekto. Nuo pirmadienio teks skubiai tvarkyti piniginius, turto reikalus, mokėti mokesčius, spręsti opią verslo ar skolų problemą. Netyčia galite su gadinti kažkokį daiktą, dokumen tą. Nuo antradienio jau lengviau gausite reikalingą informaciją, įveiksite biurokratinius užkardus. VANDENIS (01 21–02 19)
Savaitgalio atkarpa bus šauni, jei neįsivelsite į konfl ikt ą ir neišprovok uos i te pavydo scenos. Labiau pai sykite antrosios pusės porei kių, atsargiau reikškite kritiką, venkite skubotų išvadų. Links mindamiesi ir viliodami prie šingą lytį, nepraraskite atsar gumo. Konfl iktai viešumoje gali ilgam sugadinti nuotaiką. Ki tą savaitę viską ramiai anali zuokite ir aiškinkitės, nes leng va suklysti ir patekti į aklagatvį. Nepasiduokite provokacijoms. Norite ar nenorite, teks steng tis geriau sutarti su partneriais ir konkurentais. DVYNIAI (05 21–06 21)
Savaitgalį būsite nusiteikę savišvietai, susirašinėji mui arba lakstymams po parduo tuves ir susitikimams su giminai čiais, draugais. Galite pernelyg kišti nosį į svetimus reikalus, piršti savo nuomonę, dėl to kaž kas pasijus nejaukiai. Pasisaugo kite gresiančio peršalimo. Nuo pirmadienio nepamirškite tikrų jų vertybių, neieškokite abejotinų nuotykių ir neiškraipykite infor macijos duodami interviu, ko mentuodami ir pan. Būkite itin atsargūs kelyje. VĖŽYS (06 22–07 22)
Savaitgalį būsite nusitei kę uoliai triūsti namuose, kad juose taptų jaukiau ar moder niau. Galbūt ką nors savo namams pirksite ar parduosite kažką iš se nų daiktų. Jei domina komercija, nuoma, nekilnojamojo turto pir kimas ar pardavimas, numatomi neblogi rezultatai. Tiesa, artimieji ne viskuo bus patenkinti. Pozity vus nusiteikimas, nesavanaudiš kumas padės įveikti nesutarimus. Kitos savaitės pradžioje dėl mo kestinių įsipareigojimų, pelno, turto dalybų jausite įtampą.
SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Periodo pradžioje būsi te nusiteikę pramogauti, bendrauti su bičiuliais. Tikėtinas susitikimas su sena kompanija ir naujos pažintys. Atsitiktinis flirtas gali turėti įdomų tęsinį. Kita ver tus, pramogoms gailėsite pinigų arba sulauksite priekaištų dėl per didelio išlaidavimo, nebūtinų pir kinių. Saugokite piniginę, raktus. Kitą savaitę galite nekaip jaustis, daug laiko leisti lovoje arba tiesiog būsite tingūs, inertiški. Neįvykdy ti įsipareigojimai, neužbaigti dar bai, konkurencija kels nerimo. SKORPIONAS (10 24–11 22)
Savaitgalį būsite nusiteikę kalbėtis apie politiką, už sienį, karjerą arba į tokias temas jus įtrauks aplinkiniai. Tai provokuos ginčus, gal net viešumoje. Kita ver tus, išgirsta kitokia nuomonė jums plačiau atvers akis, kai tik rimčiau viską įvertinsite. Kitą savaitę dar buokitės itin atsakingai, nes klaidos gali rimtai pakenkti. Nerizikuokite santaupomis ir reputacija. Nemaža ir traumų tikimybė. Pora dienų nuo antradienio palankios pokalbiui dėl darbo, politinei diskusijai, bendra minčiams telkti.
Stebėtojas: A.Rudokas norėtų atgimti juodvarniu.
G.Juodeika norėtų gimti Gedimino pilimi Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Jei kitame gyvenime tektų atgim ti bet kuo, bet ne žmogumi, ką pa sirinktų žinomi žmonės? Gyvate, juodvarniu, juodąja pantera, žvirb liuku, kometa, snieginiu leopardu ir Gedimino pilimi. R.Čivilytė gyvatės kailyje
Dainininkė ir muzikos pedagogė Rosita Čivilytė nusijuokė, išgirdu si klausimą, ir ilgai negalvojusi pa minėjo gyvatę. „Esu gimusi Gyvatės metais. Pagal Zodiaką esu Skorpionas. Bet pasirinkčiau atgimti gyvate. Tarsi plėšrūnas, bet kelia šypse ną. Skaudžiai gelia, bet tai – gra žus, išmintingas gyvūnas“, – tei gė R.Čivilytė. Ar ji norėtų būti gyvatė dar ir to dėl, kad jos bijotų kiti? „Ne, – nusijuokė dainininkė. – Įdomu ir saugu būti jos kailyje.“ Šou pasaulio atstovas Gediminas Juodeika kitame gyvenime norėtų atgimti kokiu nors pastatu. „Pasirinkčiau Gedimino pilį. Viską matyčiau iš aukštai, gyven čiau beveik amžinai. Gyvenimas eis į priekį, o aš nesikeisiu ir liksiu toks pat visą laiką, – pasirinkimą argu mentavo G.Juodeika. – Kaip ro do istorija, tokie objektai apgriū va, bet atstatomi, vėl apgriūva ir vėl atstatomi, ir yra prižiūrimi. Ir stovi šimtmečius, tūkstantmečius. Nuobodu nebūtų. Gyvenu audrin gą gyvenimą, todėl įdomu pama tyti, kaip vystysis pasaulis, žmoni ja. Slapčia svajoju pamatyti ateitį, o būdamas Gedimino pilimi, to su laukčiau.“ Pantera ir žvirbliukas
ŽUVYS (02 20–03 20)
Periodo pradžioje skirsi te didelį dėmesį aplinkos ir kūno švarai, higienai, grožiui. Jei tikitės, kad savaitgalį galėsi te nieko neveikti ir pramogauti, greičiausiai teks nusivilti. Atsiras nenumatytų darbų ir rūpesčių ar ba planus sujauks pašlijusi svei kata. Būtinai pasirūpinkite savo ir namiškių sveikatos profilaktika, kasdieniais reikalais, ramiai pa sirenkite kitai darbo savaitei. Ki tą savaitę itin venkite nelegalios veiklos ir intrigų bei svaigalų. Sidonija
„Fotodienos“ / Simono Švitros nuotr.
Televizijos projektų dalyvė, daini ninkė Ingrida Kazlauskaitė pasi rinko juodąją panterą. „Kartą ta tema kalbėjau su šokių partneriu ir prasitariau, kad būčiau kate. Tačiau teigdamas, kad manęs prieš plauką nepaglostysi, už uo degos nepatampysi, jis palygino su pantera, – juokėsi dainininkų Livetos ir Petro Kazlauskų dukra. – Iš šalies geriau matosi, bet pan tera man patiko. Tamsoje nepaste bima, tik akys žiba. Aš kasdienia me gyvenime dieną mėgstu būti nepastebėta. Nesirengiu ryškiai, nevažinėju ryškiais automobiliais su išskirtiniais numeriais, nesi puikuoju. Dėl ramybės, saugumo. Pantera – labai gražus, ramus gy vūnas, bet, kai reikia, moka apsi
ginti ir užpulti. Taip pat paslap tingas, mokantis apsisaugoti, tyliai laukiantis aukos, o aš nemėgstu ar ti prisileisti žmonių.“ „Oho, rimtas klausimas. Sun ku būt i kažk uo kit u, pab uv us žmogumi, – susimąstė aktorius Arūnas Rudokas. – Gal dideliu žinduoliu? Bet mūsų jūros, van denynai užteršti, baisūs. Tuomet gal paukščiu. Būtent. Juodvarniu stebėtoju. Būtų įdomu pažiūrėti, kas vyks su Žeme kokius 200 me tų. Kaip vystysis žmogeliukai, ko kia kryptimi jie keliaus. O juod varnis juos stebės.“ Smuiko virt uozas Vilh elm as Čep insk is pris im in ė vaik yst ės svajonę. „Norėjau būti paukščiuku, žvirb liu. Tai – savotiška laisvė, erd vė, nepriklausomybė. Atitrūkčiau nuo žemiškų problemų ir galėčiau pakilti virš žemės“, – užsisvajojo smuikininkas. Kalnai ir kosmosas
Eglija Vaitkevičė nuo vaikystės domisi kosmosu, dangumi. Ast rofizikai, fizikai simpatizuojanti ir kadaise kosmonaute svajojusi tap ti šou pasaulio atstovė norėtų būti dangaus, kosminiu kūnu. „Mėnuliu, meteoritu. Nors ne, kometa, – apsisprendė Eglija. – Seku mokslo, kosmoso naujienas, patiko mokytis apie šviesos lūžius, gamtos kūnus. Kometa šviečia ryš kiai, skrieja kosmose. Bet kometa norėčiau būti ne todėl, kad į ma ne žiūrėtų, nors ji graži, greita. Tai būtų nuostabi galimybė pamatyti Žemę ir būti kosmoso dalimi.“ Pirmoji lietuvė, įkopusi į 8 000 m aukščio kalną, ir vienintelė mū sų šalies atstovė, įkopusi į du kal nus aštuontūkstantininkus, Edita Nichols kitame gyvenime pasirin ko atgimti snieginiu leopardu. „Man tai – jėgos, ištvermės, sa vikontrolės ir grakštumo įsikūni jimas. Jis sutinkamas snieguotuo se kalnuose. Labai retas, grakštus, nep rikl ausom as, pas lapt ingas, vengiantis viešumos ir neišsišo kantis, kuklus, – argumentavo Edita. – Jis nestaugia, išskirtinis atletas – gali pakelti tris kartus už save didesnį svorį. Tik nedaugelis kalniečių yra juos matę Tibete, Hi malajuose. Pamatyti juos – dide lis laimės ženklas. Snieginis leo pardas turi visas savybes, kurias vertinu gyvenime. Be to, snieginis leopardas gyvena aplinkoje, ku rioje jaučiuosi laisva ir laiminga,– kalnuose.“
25
šeštadienis, sausio 26, 2013
menas ir pramogos
Bohemos kraujas: R.Mikšio spalvos Atrodė, kad susi rinkusieji nedidelė je Irenos Mikuličiū tės dailės galerijoje I.Kanto gatvėje var giai sutilps. Bet vie tos užteko visiems pažinojusiems dai lininką Raimundą Mikšį ir atėjusiems sutikti naujos kny gos „Raimundas Mikšys. Tapyba/ piešiniai“.
Joris Kuliešius Gatvių ir kavinių paukštis
„1915-ieji. Paryžius. Tapytojas Amedeo Modigliani kavinėje „La Coupole“ siūlo savo eskizus lan kytojams, galintiems nupirkti jam taurę vyno. Beveik niekas eskizais nesidomi. 1995-ieji. Kaunas. Tapytojas Raimundas Mikšys-Šniūras kavi nėje „Skliautas“ siūlo savo eskizus lankytojams, galintiems nupirkti jam taurę vyno. Beveik niekas es kizais nesidomi. Tarp abiejų vaizdelių – aštuoni dešimtmečiai, tačiau, rodos, nie kas nepasikeitė, nes bohema tu ri savąją kraujo grupę, nepavaldžią laikui. Ir šis bohemos kraujas Šniū ro gyslose buvo toks tirštas, jog jį praskiesti sugebėjo tik mirtis.“ Tai – Kęstučio Navako įžanga knygai „Raimundas Mikšys. Tapyba/piešiniai“. „Labai, nepaprastai norėjau iš leisti šią knygą“, – prisipažino jos sudarytoja Irena Mikuličiūtė.
Knygoje: fotografijoje įamžintas R.Mikšys šalia savo autoportreto.
Moteris, kuri buvo šalia kurian čio, degančio, slystančio ašmeni mis ir išeinančio Raimundo Mikšio – anot K.Navako, savito tapytojo, Kauno gatvių ir kavinių paukščio. Anot a. a. filosofo, menotyrininko Algio Uždavinio – pačios lemties kuriamo meno atstovo. Ir jachtos, ir laidotuvės
Ką tik pasirodžiusi knyga apie R.Mikšį daugiausia kalba jo dar bais. Kaip yra apibūdinęs A.Užda vinys, dauguma jų – abstrahuotos ekspresionistinės kompozicijos, kuriose stilizuota gamtos moty vų sąranga liudija vidinių išgyve nimų eigą. „Pasirinktų motyvų ir stilistinio sprendimo požiūriu, – rašė A.Už davinys, – R.Mikšys priklauso se niai tradicine tapusiai lietuviškojo koloristinio ekspresionizmo srovei, o tiksliau, regioninei kaunietiškai šios srovės atšakai, kurią, kaip vie ną iš galimų raiškos paradigmų, sa vaip įkūnija A.Vilpišauskas.“ Knyga ją vartantįjį panardi na į R.Mikšio spalvas: nuo juodo pieštuko, kuriuo įamžinti drau gų ir nepažįstamųjų portretai, nuo 1985-aisiais pastele nupiešto sene lių kambario, senelio trobos palė pės, iki drąsių abstrakcijų – ir „Be pavadinimo“, ir „Fredžiui Merku riui“, ir „Dedikuota Vangeliui“. Daug peizažų ir Nukryžiuoto jo kančios. Aktų. Saulėlydžių. Me džių. Rojus. Jachta Sirena ir jachta Irena. Laidotuvės. Mano vardas – Raimis
Dedikuota: S.Bartulis atliko savo
išėjusiam draugui skirtą kūrinį.
Tarp paveikslų ir piešinių repro dukcijų šmėkštelėja rašteliai, už rašyti nelygia, lyg šokančia R.Mik šio rašysena. Šarlis Bodleras: „... ir kiekvie nas, nė pats to nežinodamas, pa siduodamas aplinkybėms ir atsi tiktinumams, ėjo brandinti savo likimo, piktinti artimųjų ir gra
vituoti garbės arba gėdos link.“ Raimundo laiškas Irenai: „Mano vardas – Raimis (tiksliai neatsime nu, sergu skleroze). Aš rašau iš se nukų prieglaudos. Turbūt turiu 132 metus. (Dar kartą perspėju, sergu skleroze.) Aš linkiu panelei Irenai Mikuličiūtei...“ „Žinote, koks buvo Raimundas... – aktorei Olitai Dautartaitei perskai čius šią ištrauką, atsiduso R.Miku ličiūtė. – Kartą aš jam pagrasinau: „Raimi, jei tu ir toliau taip elgsies, aš tave išvešiu į senelių prieglaudą!“ Tai jis ir parašė man laišką.“ Ir vėl – knyga ir tas pats R.Mik šio ranka pacituotas Š.Bodleras: „Piktumas niekad nėra atleistinas, bet vis dėlto jau šioks toks nuo pelnas žinoti, kad toks esi, nepa gydomiausia yda yra daryti bloga iš kvailumo.“ Improvizacija be natų
Be abejo, knygoje apie R.Mikšį yra fotografijų. Iš pradžių – tapyto jo portretinė fotografija ir šalia – jo paties tapytas autoportretas, vėliau sužalotas peiliu. Lakoniškas už rašas: „Raimundas Mikšys, 1961– 2008“. Fotografija ir sužalotas au toportretas panašūs, nors fotografija linksmesnė. Verč iant lap us išdyk ėl iškai blykstelėja nuotrauka, kur R.Mik šys improvizuoja pianinu, vietoj natų pasidėjęs savo senelių portre tą. Šelmiškas žvilgsnis. R.Mikšys su gėlėmis per per son al in ės parod os atid arym ą 2000-aisiais Ūkio banke. Su I.Mi kuličiūte – 1993-ieji, prie Kauno paveikslų galerijos. Vyriška 2003-iųjų kompanija Laisvės alėjoje prie lauko staliuko: R.Mikšys, buvęs rankininkas Vy tautas Kontvainis, poetas Ginta ras Patackas, Klošaras ir režisierius Raimundas Kulbis. Prabėgus de šimtmečiui, kai kurių iš 2003-iųjų vyriškos kompanijos jau nebėra.
Galerijoje: R.Mikuličiūtė, pristatydama knygą „Raimundas Mikšys. Ta-
pyba/piešiniai“ surengė vakarą bičiuliams.
Batalinė scena
Knygoje yra ir daugiau nuotrau kų, visos jos liudija Kauno bo hemos gyvenimą, kurio – tokio tvinksinčio, nutrūktgalviško – šiandien jau nebeliko. Juk daugu ma tų, kurie buvo šio tirštai rau dono bohemiško kraujo kūneliai, išėjo. Prieš R.Mikšį, beveik kartu su juo, po jo. „Nauja karta kitokia, – tarė I.Mikuličiūtė. – Mes buvome tur būt laisvesni, drąsesni, gyvybin gesni. Neskaičiavome pinigų taip, kaip juos skaičiuoja menininkai, net jaunieji, dabar. Bet mus vis kas nors paremdavo, nupirkdavo pa veikslą už keliasdešimt tūkstan čių litų, padėdavo surengti pa rodą. Man atrodo, mes turėjome
Jorio Kuliešiaus nuotr.
daugiau polėkio, daugiau nerū pestingumo.“ Prabilus Sauliaus Bartulio vio lončelei – instrumentui, kurio R.Mikšys, mokęsis juo groti, vi są gyvenimą labai ilgėjosi, pasi girdo dejonė. „Saulius groja Rai mio gyvenimą“, – pusbalsiu ištarė kažkas. Bet R.Mikšio gyvenime, knygoje ir prisiminimuose apie jį – kur kas daugiau natų nei minorinės. „... ir sceną šią batalinę išvys Po daugel metų karvedžiai, žy niai – Kaip lzeriai juos pervers akiniai Jaunučio Mikšio – gal kitaip ma nei?“ (Gintaras Patackas. Batalinė sce na).
26 2
šeštaDIENIS, sausio 26, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Padėka � ������������������������������������������������������ 26 Darbo skelbimai �������������������������������� 26 Paslaugos ���������������������������������������� 26, 27 Parduoda � ���������������������������������������� 27, 28 Perka � ���������������������������������������������������������� 28 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ��������������������������������������������� 30 Kviečia � ������������������������������������ 28, 29, 30 Kviečia mokytis �������������������������������� 30
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
padėka Nuoširdžiai dėkoju Kauno miesto greitosios pagalbos gydytojai Irenai ANDRIJAUSKIENEI, slaugytojui Kazimierui NOREIKAI, paramedikams Jolitai BAKANAUSKAITEI, Jonui BERINKEVIČIUI, Daliui KYŠŪNUI ir Antanui PURVINIUI, šių metų sausio 9 d. gelbėjusiems mano gyvybę. Vanda IBIANSKA, Lietuvos žurnalistų draugijos narė, žurnalo „Artuma“ redaktorė 1069821
DARBo skelbimai
Teritorijų specialiojo ir detaliojo planavimo atestatas – privalumas. Gyvenimo aprašymus siųskite e. paštu personalas@kelprojektas.lt su nuoroda „Architektas/-ė“ iki vasario 10 d. www.kelprojektas.lt.
1068949
Kauno valstybinėje filharmonijoje
KONKURSAS Į KAUNO MIESTO SIMFONINĮ ORKESTRĄ smuiko, violončelės, obojaus, fagoto atlikėjų pareigoms užimti Prašymai dalyvauti konkurse, gyvenimo aprašymai (CV) priimami Kauno filharmonijoje (L.Sapiegos g. 5) arba e. paštu kaunosimfoninis@yahoo.com su nuoroda „Konkursui“ iki 2013 m. vasario 15 d. Išsamesnė informacija tel. (8 37) 204 589; www.kaunosimfoninis.lt.
1068993
Dirbti Kaune (detaliųjų ir specialiųjų planų rengimas).
Ąžuolo baldų įmonei reikalinga medienos ruošinių skersuotoja(-as). Kreiptis tel. 8 612 17 855, e. paštas info@fornestas.lt.
2013 m. vasario 18 d., pirmadienį, 10 val.
UAB „Techranga“ ieško nestandartinių įrengimų konstruktoriaus. Reikalavimas: darbas su SolidWorks. Atlyginimas sutartinis. Gyvenimo aprašymą siųsti faksu (8 37) 406 552 arba e. paštu info@techranga.lt.
IEŠKOME ARCHITEKTO (-ĖS)
Siūlo darbą
Baldų gamybos įmonė UAB „FPI Baltic” ieško (Žeimiai, Jonavos raj.) SUVIRINTOJO-ŠALTKALVIO. Reikalavimas – suvirintojo-šaltkalvio darbo patirtis baldų gamybos įmonėje. Siūlome: įmonės transportą, sutartinį atlyginimą. Tel. 8 687 21 336 arba e. p. personalas@fpifurniture.eu. 1070292
DARBAS VYRAMS IR MOTERIMS VASARIO MĖN. ANGLIJOJE: NARCIZŲ PAKAVIMAS FABRIKE. NORVEGIJOJE: KEPYKLOS, SŪRIO FABRIKAI, DRABUŽIŲ, GĖLIŲ PAKAVIMAS. VOKIETIJOJE: DEŠRELIŲ GAMYKLA, SULČIŲ FABRIKAS. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931, karjeros.biuras@gmail.com. 1070285
Dirbti Europoje reikalingi patyrę autovežių vairuotojai. Tel. 8 600 30 003, 8 600 30 000. 1067370
Elektros prekių parduotuvei reikalingi pardavėjai-vadybininkai. Kviečiame į pokalbį sausio 29 d. 10 val. (su savimi turėti savo CV). UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19, Kaunas.
1065793
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Metalo apdirbimo įmonė ieško meistro – kokybės kontrolieriaus, tarptautiniams projektams vykdyti. Būtina mokėti anglų kalbą, turėti techninį – mechaninį išsilavinimą, galimybę vykti į komandiruotes. Teirautis tel. 8 616 57 944. CV anglų kalba siųsti Fausta@metga.lt. 1070319
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945. 1059807
Reikalinga (-as) pardavėja (-as), dirbti kepyklėlėje. Tel. 8 690 99 363, e. paštas darbuxs@gmail.com. 1069537
Reikalinga patyrusi auklė Londone, be žalingų įpročių, darbšti, sąžininga. Tel. 8 688 13 953.
1069047
Reikalingas skardininkas-suvirintojas automobilių kėbulams paruošti ir autošaltkalvis. Tel. 8 698 36 705. 1068251
Reikalingas transporto vadybininkas, dirbti su Rusija ir Europa. CV siųsti Arnoldas@egliana.lt. Tel. 8 687 52 240. Kaunas. 1069606
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai, dirbti vilkikais su užuolaidinėmis, puspriekabėmis ir autotraukiniais. Maršrutai Europa – Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas. 1069619
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 1058894
UAB „Naujasis Nevėžis“, gaminanti sausus pusryčius, traškučius, sūrius bei saldžius užkandžius, pusgaminius maisto pramonei bei tekstūruotus miltus, šiuo metu siūlo darbą TECHNOLOGINIŲ ĮRENGIMŲ OPERATORIUI (-EI). Darbo pobūdis: gamybos procesų bei sausų pusryčių ir traškučių gamybos linijų priežiūra ir valdymas. Reikalavimai: sugebėti atlikti įrangos priežiūrą ir valdyti gamybos procesus. Mes siūlome atsakingą, įdomų ir dinamišką darbą, mokymus, kvalifikacijos kėlimo galimybes bei karjeros perspektyvas, kompetenciją atitinkantį darbo užmokestį. CV siųsti e. paštu birute@nevezis.lt, faksu (8 37) 536 291. Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 656 22 104. Informuosime tik atrinktus kandidatus. Konfidencialumą garantuojame. 1068923
Viešbutis Kauno miesto centre ieško virėjo dirbti restorano virtuvėje ne visu etatu. Darbo pobūdis – maisto paruošimas bei patiekalų gamyba. Pageidaujama ne mažesnė kaip 2 metų darbo patirtis. Kreiptis tel. 8 685 26 546, 306 101. 1069187
Reikalinga Ieškau partnerio (-ės) veiklai plėsti. Apmokau. Papildomos pajamos jauniems ir vyresniems. E. paštas leovolant@gmail.com. Tel. 8 610 27 656, skambinti po 13 val. 1068208
Paslaugos Medikų
Ieškome darbuotojų dirbti kepyklėlėje Kaune: kepėjų, pardavėjų. Pageidaujama patirtis. Siūlome puikias sąlygas. Prašome kreiptis tel. 8 657 85 090.
Reikalingi vairuotojai ir vairuotojai, turintys savo mikroautobusus, dirbti miesto maršrutiniu taksi. Tel. 345 034, 8 699 37 413.
Ieškome patyrusios siuvėjos užuolaidoms siūti. Darbas 0,5 etato. Skambinti tel. (8 37) 32 75 29.
Siuvyklai reikalinga siuvimo technologo padėjėja(as) konvejerio užleidimui. Darbas Petrašiūnuose. Tel. 8 652 40 623, e. paštas jurguva@centras.lt.
Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.
Siuvyklai reikalingos (-i) siuvėjos (-ai) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir overlokais. Darbas operacijomis, gaminiai vienodi, viena pamaina. Darbas Petrašiūnuose. Tel. 8 652 40 623; e. paštas jurguva@centras.lt.
Odontologijos paslaugos su nuolaidom. Metalo keramikai 50 % nuolaida. Apžiūra nemokama. Tel. 203 101, 8 672 44 348. Maironio 26A, Kaunas.
1069631
1069146
Įmonė siūlo darbą krovininių automobilių vairuotojams. Pagrindiniai maršrutai Lietuva–Suomija–Lietuva. Tel. 8 652 02 266, 8 655 50 795. 1068623
Įmonė užsakymui Vokietijoje atlikti ieško patyrusių drabužių lygintojų. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 659 31 272. 1069113
Kauno mieste reikalingas (-a) laiškanešys (-ė), dirbti ne visą darbo dieną ir pašto siuntų ekspeditorius (-ė) (būtinas nuosavas automobilis). Kreiptis tel. 8 650 66 518. CV siųsti e. p. bijustaverslas@gmail.com. 1069648
Išvykimas vasario mėn. Anglijoje – fabrikai, narcizai, paukštynas. Danijoje – bulvių rūšiavimas, pakavimas sandėliuose. Norvegijoje – vištienos, žuvies, vaisių, kiaušinių fabrikai. Tel. 8 655 57 030, e. p. darbo.vartai@gmail.com. www.darbovartai.lt. 1069541
Kavinei-alaus barui reikalinga (-as) barmenė (-as). Pageidavimai: darbo patirtis, pareigingumas, be žalingų įpročių. Tel. 8 689 92 743. 1069095
Reikalingas medkirtės (miško kirtimo mašina) operatorius, kreiptis UAB „Girukas“, Basanavičiaus g. 58, Jonava. Tel. 8 659 77 803. 1067266
1069968
1068633
1068629
Soliarumo studijoje Garliavoje reikalinga (-as) kirpėja (-as). Tel. 8 699 85 627. 1069522
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingas serviso vadovas. Tel. 210 777. 1069823
Transporto įmonei reikalingas vairuotojas vairuoti automobilius-šaldytuvus (LietuvaBaltijos šalys). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888. 1068176
Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121. 1059314
UAB „Terra animalis“ reikalingas vairuotojas ekspeditorius (prekių pristatymas į prekybos vietas Lietuvoje). Reikalingos B, C, E kat. Skambinti tel. 8 656 61 350. 1067345
UAB „Terra animalis“ Zapyškyje reikalingi automobilinio ir elektrinio krautuvo vairuotojai. Kvalifikacijos pažymėjimai ir darbo patirtis būtų privalumas. Tel. 8 698 58 066. 1067354
1063551
1070271
20% NUOLAIDA VIENINTELEI LIETUVOJE TRIMATEI PAGRINDINIŲ ORGANŲ IR SISTEMŲ DIAGNOSTIKAI 3D METATRON4025 CLINICAL APARATŪRA. Nustatome ligas esant ankstyvoms jų stadijoms, mikroelementų, mineralų trūkumą, alergenus, psichoemocines būsenas, parenkame vaistus bei sudarome tikslią gydymo ir mitybos programą. NATURA MUNDA biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno Senamiestis. Tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620. www.naturamunda.lt. 1068644
Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1067996
27 3
šeštaDIENIS, sausio 26, 2013
klasifikuoti skelbimai Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
Paslaugos Medikų
1057924
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 1061773
Kamuoja dažnas, skausmingas šlapinimasis ar šlapimo nelaikymas? Turite erekcijos ar potencijos sutrikimų? O gal sergate akmenlige? Ilgametę tarptautinę patirtį turintis medicinos mokslų daktaras, UROLOGAS Darijus Skaudickas Jums suteiks išsamią konsultaciją, kurios metu bus atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija, bei paskirs atitinkamą gydymą. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1067997
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1070428
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1068720
Automatinių skalbyklių (visų rūšių) remontas ir prekyba jomis. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
1057802
Konsultuoja gyd. neurologas. Efektyvus gydymas esant galvos, stuburo, sąnarių skausmams. Reabilitacija po traumų, sumušimų, insultų. Gyd. masažai, mankštos, fizioterapija, manualinė terapija su 25 % nuolaida. NATURA MUNDA biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno Senamiestis. Tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620. www.naturamunda.lt 1068643
Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija – tik 345 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt. 1058551
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1063515
Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751.
1055790
VŠĮ SAMARIETIŠKA GLOBA teikia mokamas socialinės priežiūros globos ir slaugos paslaugas asmens namuose. Šv. Gertrūdos g. 17, tel. (8 37) 321 572, 8 609 78 887. http://samarieciai.puslapiai.lt. 1067712
Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 1068239
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1060760
UAB „Pilotas ir partneriai“ remontuoja variklius, važiuoklę. Teisingos detalių kainos. Tel. 8 670 70 310. 1068860
Buitinės technikos remonto
1062304
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus el. prietaisus. Tel. 8 641 99 000; www.kaunakiemis.lt. 1060223
1070277
Kaminų įdėklai, dūmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt. Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
1070320
Televizorių remontas. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 241 622, 8 652 29 210.
1061332
Klijuojame plyteles, grindis, gipsakartonį. Langokraščiai, durys. Glaistymas, tapetai, dažymas. Elektra, santechnika. Tel. 8 676 12 177. 1068880
1069678
Kompiuterininkų Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius bei telefonus. Instaliuojame programas, šaliname virusus, atnaujiname NAVIGACIJAS. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 1062326
Kokybiškai atlieku apdailos darbus. Montuoju gipso plokštes, kloju plyteles, glaistau, dažau, tapetuoju, atlieku staliaus darbus. Tel. 8 673 08 034. 1068581
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700. 1049129
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.
Metalinių konstrukcijų, nestandartinių gaminių gamyba. Nerūdijančio plieno, juodųjų metalų suvirinimas, remonto paslaugos. Garantija. Tel. 8 657 71 770.
Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336.
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius (su vairuotoju). Valome sniegą. Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, sniegą. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.
Plastikiniai langai, balkonai, šarvuotos durys, garažo vartai, žaliuzės, ritininės užuolaidos. Savanorių pr. 284A. Tel. 337 777; www.sostineslangai.lt.
Taisome nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius, žaidimų konsoles. Garantija. Gedimo nustatymas nemokamas. Perkaso takas 3, tel. 8 631 20 073.
Plastikiniai langai, šarvo durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287-316, tel. 8 606 28 921.
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.
Profesionalus vonių restauravimas. Daugiau info tel. 8 670 06 048, (8 37) 773 100, www.voniurestauravimai.lt.
1064833
1067180
1058978
1070321
1067300
Statybos, remonto
1060114
1060823
1061738
1068058
Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913. Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC, gyvatukus, dušo kabinas, vonias, tualetus, atlieka kitus darbus. Suteikiama garantija. Tel. 8 646 03 025. 1068392
AKCIJA – 50 %! Balkonų stiklinimas. Plastikiniai langai (aliumininės stumdomos, varstomos sistemos, vokiškas 4-6 kamerų profilis). Tel. 8 646 07 553. 1067424
Apdailos-remonto darbai. Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, plytelių klijavimas, grindų įrengimas. Tel. 8 620 93 471. 1051696
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1060799
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1070304
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 1067957
UAB „Verslo arka“ atlieka visus vidaus apdailos ir remonto darbus. Suteikiame garantiją. Geras kokybės ir kainos santykis. Tel. 8 601 88 631, e. p. vadyba@versloarka.lt. 1069848
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia Lietuvoje GREENEKO danga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1068088
1060730
Atliekame vidaus apdailos darbus. Tinkuojame, glaistome, dažome, klojame plyteles, dedame laminatą. Tel. 8 676 82 519. 1070315
Atliekame visus remonto darbus, klojame plyteles, dedame grindis, montuojame GKP, kiti darbai. Tel. 8 605 09 625, 8 699 28 858. 1068601
Atlieku visus staliaus, santechniko, elektriko, dažymo, plytelių klojimo, mūrijimo, tinkavimo ir kitus darbus. Darau remontą. Tel. 8 646 81 287. Atsakingas, patyręs statybos, remonto darbų specialistas ieško ūkvedžio, meistro, staliaus-apdailininko darbo. Taiso elektrą, santechniką. Tel. 8 605 28 527. 1068229
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1054033
Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760. 1067923
Atsibodo standartas? Mes Jums padėsime! NESTANDARTINIAI KIETIEJI BALDAI! Pagaminsime kokybiškus baldus pagal specialų Jūsų užsakymą. Šiuo metu virtuvės komplektams taikoma 10 %, spintoms su stumdomųjų durų sistema – 20 % nuolaida. Baldai – gamintojo kainomis, nes dirbame be tarpininkų. Atvykstame, suteikiame profesionalią konsultaciją ir išmatuojame nemokamai. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt. 1062020
Gaminame nestandartinius baldus: virtuvės, svetainės, miegamojo, vonios, prieškambario, vaikų, biuro; spintos, lentynos. Projektuojame, atvežame, surenkame – NEMOKAMAI! Tel. 8 682 34 444.
www.grupinispirkimas.lt siūlo ąžuolo parketlentes, 1 kv. m – 53 Lt, uosio parketlentes, 1 kv. m – 44 Lt, grindų klojimo paslaugą, 1 kv. m – nuo 10 Lt. PIRKIME KARTU IR SUTAUPYSIME! Tel. 8 612 66 435; statyba@grupinispirkimas.lt. 1049870
www.meistras24.lt. Atliekame santechnikos, šildymo, vėdinimo ir smulkius montavimo darbus, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 22 33 11, 8 699 49 955, e. paštas andrius@agiris.lt. 1065059
Vidaus įrangos PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“, K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt. 1059394
Naujos statybos dviejų, trijų kambarių butai Kaune (autonominis šildymas, vieta automobiliui, šalia PC, maži mokesčiai už šildymą, parduodami su daline arba visa apdaila). Apžiūrėti susitarus. Klientų patogumui dirbame ir savaitgaliais. Tel. 8 698 09 808. 1068652
Parduodu du 18–19 arų sklypus Šlienavoje. Tel. 8 648 17 643. 1069359
Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. 1058797
1067137
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1068660
Šventėms Muzikantas – švenčių vedėjas su vakaro programa, pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas. 1067967
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1053809
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1029481
Teisinės paslaugos Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448. 1063037
Kitos ALADINO valykla valo kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai – nuo 75 Lt. Dirbame I–V 8–19, VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 1060422
Aplinkotvarka. Medžių, gyvatvorių, tujų genėjimas. Augalų sodinimas, kvalifikuoto sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.
1060400
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1069711
1061540
1064108
1068885
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.
Griauname pertvaras, tapetuojame, glaistome, dažome. Montuojame gipskartonį, plastiką; klojame plyteles, dedame laminatą. Tel. 8 614 59 727.
Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Perkaso takas 3. Garantija. Gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 631 20 073.
Psichologinė pagalba; patikima pagalba atsisakant alkoholio, tabako, raminamųjų vaistų priklausomybių; pagalba lieknėjant. Tel. 8 670 97 959. UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.
1062880
1061700
1057839
1069965
1070008
Gipso dėjimas, vidaus apdailos darbai. Įvairūs statybos darbai. Tel. 8 634 55 006.
1059832
1057794
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.
Dedame gipskartonį, glaistome, dažome, klojame plyteles. Elektros ir santechnikos darbai. Visa apdaila. Tel. 8 678 24 990.
Baldžių
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 4 kambarių butą Dainavoje, Taikos pr. (5 a. mūrinio namo 4 a., vidinis, b. pl. 75,28 kv. m). Kaina sutartinė. Galima pirkti kieme esantį 18 kv. m garažą. Tel. 8 682 21 787. 1061843
1 kambario butą Palemone, Stoties g. (5/3 a., mūriniame name, tvarkingas, plastikiniai langai, su baldais). Kaina 39 000 Lt. Tel. 8 619 47 811. 1065087
2 kambarių butą Geležinio Vilko g. (9 a. blokinio namo 9 a., b. pl. 50 kv. m, virtuvė 8 kv. m, kambariai 16 ir 12 kv. m). Kaina 76 000 Lt. Tel. 8 608 07 049. 1069284
Antano R. individuali įmonė padeda pirkti, parduoti žemės sklypus, sodus, namus, butus ir t. t. Teikia įvairias nekilnojamo turto paslaugas. Tel. 8 604 20 512. 1068888
Dalį suremontuoto medinio namo Vilnų g., Ž.Šančiuose (2 kambariai, virtuvė, WC, b. pl. 43,5 kv. m, miesto vandentiekis, vietinė kanalizacija, centrinis šildymas kietuoju kuru, 2,5 a sklypas, sandėlis kurui). Kaina 108 000 Lt. Tel. 391 223, 8 687 25 706. 1068183
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. 1032375
Domeikavoje, Žalio kalno g., 15–20 a sklypus. 1 a kaina 3800 Lt. Kelias, elektra, vanduo, šalia miškas, graži rami vieta su vaizdu. Be tarpininkų. Tel. 8 654 43 665. 1063412
Gamybinės-sandėliavimo patalpos Kauno r., Ilgakiemyje, nuo 700 iki 4000 kv. m. Tel. 8 608 07 049. 1069288
IĮ „TK44“ padeda nupirkti, parduoti, išnuomoti nekilnojamąjį turtą. Konsultuoja visais nekilnojamojo turto klausimais. Tel. 773 337, 8 618 07 717, e. paštas tomaskleiva@gmail.com. 1069218
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 1058754
Naują, individualaus projekto namą Kačerginėje. Ypatingai gražioje vietoje, ant Nemuno kranto. Kaina 1 400 000 Lt. Galimi įvairūs variantai. Tel. 8 671 98 551. 1070446
Statybinės medžiagos YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai 390 Lt; uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 1060969
Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605. 1060965
Prekyba įvairia stogų danga, lietaus nubėgimo sistemomis, vidaus ir lauko plastikinėmis dailylentėmis. Tel. 8 674 08 870. 1067214
Maisto prekės Ūkininkas – sufasuotas maistines bulves. Atveža. Tel. 8 683 10 864.
1061999
Drabužiai Užsidarome! Kailinėms striukėms ir paltams – nuolaidos nuo 25 iki 50 proc. Išparduotuvė Le Mari, Laisvės al. 50. 1069817
Kitos prekės Malkas beržines, juodalksnines, 3 m ilgio rąsteliais. Perkame mišką. Tel. 8 636 09 694. 1066744
Malkas: uosis, ąžuolas (erdvinis metras – 115 Lt), beržas (105 Lt), drebulė, juodalksnis (90 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. atvežame nemokamai. Tel. 8 602 37 845.
1069969
Parduodame įvairias malkas (dvimetriais, trinkomis, skaldytas), atraižas, sausas medienos atliekas (sukrautos į konteinerius po 2 erd.). Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992, 8 685 78 626. 1063212
Parduodame: pjuvenų briketus, sausos medienos atliekas. Perkant didesnį kiekį galime atvežti. Skambinti tel. 8 686 06 274. 1067798
Parduodu geros kokybės malkas: beržines, alksnines, drebulines, atvežu miškavežiu, tvarkingai sukraunu. Tel. 8 616 24 843, e. paštas vviolleta@gmail.com. 1062727
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1054835
Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas ir rąsteliais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta66@gmail.com. 1065118
Parduotuvės įranga: kasos aparatai, stalai, platforminiai, prekybiniai vežimėliai, pirkėjo krepšeliai, apsaugos sistema. Kaina sutartinė. Tel. 8 655 68 097. 1069189
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 1055568
Saulėgrąžų lukštų briketai – labai kaitrūs, tinka visiems kietojo kuro katilams ir židiniams. Atvežame. Tel. 8 678 16 731. 1065857
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštaDIENIS, sausio 26, 2013
klasifikuoti skelbimai Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.
Parduoda Kitos prekės
1059328
Prekiaujame kokybiška akmens anglimi sezoninėmis kainomis. UAB „Dameta“ Kaune – tel. 8 656 30 814; Mauručiuose – tel. 8 656 30 816.
PERKAME eglės ir pušies popiermedį, eglės ir beržo rąstus. UAB „Global solution“. Tel. 8 615 33 336. 1047471
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. www.kaunakiemis.lt 1060234
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516. Perku namą arba sklypą namui statyti Kaune. Tel. 8 686 67 100.
1065520 1069482
Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 1054336
1065221
Pirksiu Klaipėdos gamybos surenkamą skardinį garažą nusikelti. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 671 53 355.
Vežame malkas po 4 kub. m – beržas, alksnis, sausa pušis. Skaldytos arba trinkelėmis (beržas, alksnis vasaros pjovimo). Tel. 8 629 94 161.
1068680
Pirksiu lengvojo automobilio priekabą. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 671 53 355. Skubiai perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.
1059169
Perka
1068682 1061814
Superku aukso laužą, auksines monetas, auksinius ir sidabrinius juvelyrinius dirbinius, dantų karūnėles (gali būti nevalytos), senus baldus ir dirbinius, senus tapytus lietuvių autorių paveikslus, įvairių šalių karinę atributiką. Tel. 8 681 17 830. 1052106
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
1051978
kviečia
1067671
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1067683
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 1064378
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 1064312
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 1064443
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
1064247
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 1064571
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935. 1064179
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 1060614
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių daužtus, nevažiuojančius automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 1065950
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 1062656
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 1055006
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1052027
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058641
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017. 1061916
Geromis kainomis perkame visų markių automobilius. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597. 1065976
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1060638
kviečia
29 3
šeštaDIENIS, sausio 26, 2013
klasifikuoti skelbimai Kviečia „Jogos akademija“ (Savanorių pr. 192, 4 a.) vasario 2 d., 10 val. kviečia į NEMOKAMĄ įvadinę paskaitą apie JOGĄ, taisyklingą laikyseną, kvėpavimą, kūno grožį, emocijų valdymą ir atsipalaidavimo naudą. Tel. 8 685 18 997. www.jogosakademija.lt. 1070020
Naujai atidaryti globos namai SENJORŲ VILA (Žalioji g. 19B, Garliava) priima senjorus ilgalaikei globai, slaugai, gyventi nuolat – medikų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos. Sudaromos sutartys senjorų slaugai, globai jų namuose. Tel. 552 258, 8 652 93 000. 1066837
NORINTIESIEMS TAPTI MEDŽIOTOJAIS! Vasario 5 d. pradedami kursai. Egzaminas vyks gegužės 6 d. Kreiptis Didžioji g. 77, Kaunas (šaudykla), tel. 383 224, 8 615 76 267, 8 612 42 808.
Sausio 30 d., trečiadienį, 18 val.
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas) Programa: Franz Schubert – Sonata c-moll Robert Schumann – Noveletė Nr. 8 Sergej Prokofjev – Sonata Nr. 7 Bilietų kaina: 15, 20 Lt Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Židrijos Janušaitės kaligrafijos ir tapybos paroda „Užmirštos paslaptys“. Filharmonijos partneriai:
1067619
„Kauno dienos“
skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas
skelbimai@kaunodiena.lt
Filharmonijos dienraštis
30 2
šeštaDIENIS, sausio 26, 2013
klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokyklėlės RUTA model school kviečia 4–8 m. vaikus. Jūsų vaikučiai mokysis šokio pradmenų, gražios eisenos, aktorystės, susipažins su mados ir grožio abėcėle, daug bendraus, įgis pasitikėjimo savimi, dalyvaus renginiuose. 9–14 m. jaunimą, mėgstantį ir besidomintį mada ir šokio pasauliu. Jūs dalyvausite kolekcijų pristatymuose, šou programose, koncertinėse kelionėse, konkursuose. Pageidaujantieji galės dalyvauti papildomuose stiliaus, sceninio makiažo, dietologo ir kituose užsiėmimuose, dalyvauti fotosesijoje, ruoštis modelių konkursams. Užsiėmimai vyksta pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val. Tel. 8 673 15 075, e. paštas marina@rutamodel.com, adresas Savanorių pr. 206, 2 a., Kaunas. www.rutamodel.com. 1062608
Šokiai Naujais metais pasižadėjote pradėti šokti?! Tad kviečiame išbandyti linijinius! Tai madingiausi ir linksmiausi šokiai be porų – Centre, Vilijampolėje ir Aleksote vakarinėse ir rytinėse grupėse. Patyrę ir energingi vadovai išmokys jus jaustis komfortiškai ant parketo. Pirmasis užsiėmimas NEMOKAMAS! Ateikite, pabandykite ir likite su šokių klubu VIENA LINIJA! Registracija www.line-dance.lt arba tel. 240 633, 8 615 93 665. 1061035
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt KELIONĖ KELTU Į EUROVIZIJOS DAINŲ KONKURSĄ Vieta kajutėje į Karlshamną arba atgal – nuo 266 Lt asmeniui.
Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“ 8 dienų kruizas ITALIJA–TUNISAS–ISPANIJA–PRANCŪZIJA, 2013 03 29–04 05. Kaina 1980 Lt (1 asm., kajutėje su balkonu).
2012/2013 m.
73–IASIS KŪRYBINIS SEZONAS
www.muzikinisteatras.lt, administratore@muzikinisteatras.lt. Į visus teatro renginius galite pirkti bilietus internetu www.muzikinisteatras.lt. Informacija tel. (8 37) 228 784 Spektaklių paketas! Tai keturių spektaklių, rodomų trečiadieniais ir ketvirtadieniais, paketas, kuriam suteikiama 25 proc. nuolaida.
VASARIO mėn. REPERTUARAS 2 d. 18 val. 3 d. 12 val. 18 val. 7 d. 18 val. 8 d. 18 val. 9 d. 18 val. 10 d. 18 val. 14 d. 18 val. 15 d. 18 val. 17 d. 18 val. 20 d. 18 val. 21 18.00 val. 23 d. 18 val. 24 d. 12 val. 24 d. 18 val. 27 d. 17 val. 28 d. 18 val.
Keltų bilietus Klaipėda–Karlshamnas galite pirkti ir internetu www.krantas.lt Bilietus į Euroviziją galite įsigyti www.ticnet.se Daugiau informacijos www.krantas.lt
ZYGFRYDO VERNERIO KABARETAS. Muzikinis reviu. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Imrė Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. Operetė. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Zita Bružaitė. VORO VESTUVĖS. Operėlė-baletas vaikams. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Leo Falis. MADAM POMPADUR. Operetė. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Miuziklas. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. Kolas Porteris. BUČIUOK MANE, KEIT. Skirta solistės A.Cicėnaitės jubiliejui. Miuziklas. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Johanas Štrausas. ČIGONŲ BARONAS. Operetė. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Gaetano Donizetti. LIUČIJA DI LAMERMUR. Opera. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. NOTRDAMO LEGENDA. PREMJERA. Šokio spektaklis. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Johanas Štrausas. VIENOS KRAUJAS. Operetė. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. NOTRDAMO LEGENDA. PREMJERA. Šokio spektaklis. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. NOTRDAMO LEGENDA. PREMJERA. Šokio spektaklis. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Johanas Štrausas. ČIGONŲ BARONAS. Operetė. Trukmė 2.20 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. Francas Leharas. LINKSMOJI NAŠLĖ. Operetė. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. SNIEGO KARALIENĖ. Baleto spektaklis vaikams. Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt. Imrė Kalmanas. BAJADERĖ. Operetė. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Ričardas Rodžersas. MUZIKOS GARSAI. Miuziklas visai šeimai. Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt. Skirta vyresniųjų klasių moksleiviams. ZYGFRYDO VERNERIO KABARETAS. Muzikinis reviu. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.
Teatras turi teisę keisti spektaklius. Kasa (Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933) dirba 11–14, 15–18 val. Poilsio diena – pirmadienis. Administratorės tel. (8 37) 228 784, e. paštas administratore@muzikinisteatras.lt.
Kauno „Varpelio“ pradinė mokykla (Vakarų g. 15) kviečia būsimus pirmokus ir jų tėvelius į atvirų durų dieną 2013 m. sausio 31 d. 18 val.
1069392
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 1061408
MC „Žinių gausa“ sausį prasideda daug naujų mokymo grupių – anglų, vokiečių, rusų, norvegų k., pasirengimo IELTS egzaminui. Dar gali prisijungti ir Tu! Tel. (8 5) 272 4182, 8 640 12 573; www.ziniugausa.lt. 1065400
Mielos ponios ir panelės! Jeigu norite būti gražios, kviečiame į kosmetologijos ir makiažo kursus. Užsiėmimų pradžia vasario 11 d. Tel. 8 600 22 530, (8 5) 272 4182; www.zinija.lt. 1065403
Kviečia
1 d. 18 val.
Šiemet Euroviziją pasiekti bus itin patogu su keltu. Po nakties poilsio kajutėje ir pusryčių kelto restorane, tik valanda kelio automobiliu iki Malmės atrodys vienas malonumas.
Kviečia mokytis
Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202,
askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 8–18 val. KVIEČIAME Į KRUIZUS KOVO–BIRŽELIO MĖN. NUOLAIDOS IKI 50 % !
Kviečia
10 dienų kruizas ITALIJA–PRANCŪZIJA –ISPANIJA–MAROKAS–PORTUGALIJA 2013 03 23–04 01. Kaina 2240 Lt (1 asm., kajutėje su langu); 2620 Lt (1 asm., kajutėje su balkonu). Į nurodytas kainas įskaičiuota: lėktuvo bilietai, apgyvendinimas nurodytoje kajutėje, trijų kartų maitinimas kruizo metu. Vietų skaičius ribotas, akcija galioja iki sausio 31 d.
Įvairūs Nuomoja Vieno kambario butą su visais patogumais Partizanų g. 194. Nuomos kaina 300 Lt plius mokesčiai. Tel. 8 687 51 168.
1065185
Išsinuomoja Tvarkinga pora išsinuomotų butą Kaune, ilgalaikei nuomai. Tel. 8 603 47 513. 1070302
Ūkininkas ieško išsinuomoti žemės Širvintų r. Tel. 8 689 73 000.
1064630
Ūkininkas pirktų arba išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemę ūkininkauti. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 611 54 462. 1057256
Gabenimai Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 1055638
Kelionės Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399
1055625
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 1062163
Paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.
1058493
Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 1051924
Kiti Buriu TARO kortomis. Individuali astrologinė prognozė. Tel. 8 671 79 447. 1069878
Mes, G.Jaksebagienė ir L.Ankudavičius, viešai atsiprašome Arvydo Jasinevičiaus, kurį įžeidžiančiais žodžiais viešai įžeidėme 2011 m. balandžio 9 d. garažų bendrijos „Aušra“ (Baltijos g. 4A, Kaunas) talkos metu. 1068147
Pranešame, kad 2013 m. vasario 8 d. šaukiamas bankrutavusios UAB „Heraldijos statyba“ kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo vieta – UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, adresu Jonavos g. 16A, Kaunas. Susirinkimo pradžia – 14 val. 1069653
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt, skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt.
31
šeštadienis, sausio 26, 2013
kas, kur, kada TEATRO KLUBAS
Amžinąjį atilsį
Vilniaus g. 22, Architektų namai, II aukštas
Baltas šerkšnas apkabino Netekimo gėlą.... Lieka akys atminty, Darbai ir žodžiai... Mirus buvusiam Kauno 4-tos vakarinės mokyklos mokytojui ir vadovui Pranui TABULEVIČIUI, dalijasi skausmu ir nuoširdžiausiai užjaučia šeimą ir artimuosius Kauno suaugusiųjų mokymo centro bendruomenė. Likimas atima artimą žmogų, Ir diena tamsesnė atrodo. Gyvenimo laikrodis sukasi ratu, Pakeist to negalim, tik mintyse pabūti kartu. Mirus tėtei, Liną GUMBREVIČIENĘ nuoširdžiai užjaučia Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenė. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame KC Specialistų konsultantų skyriaus LOR kabineto vyresniąją ordinatorę Vilmą PALEPŠAITIENĘ dėl sesers mirties. Viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos administracija ir darbuotojai Nuoširdžiai užjaučiame mielą kolegę Dainą RUPŠIENĘ dėl mylimo Tėvelio mirties. UAB „Itališkas skonis“ kolektyvas
Sausio 30 d. 19 val. – I.Pukelytės komedija MEILĖ PARYŽIUJE. Sausio 31 d. 19 val. – Vadimas Levanovas. SUDIE, DERINTOJAU! Bilietus platina „Tiketa”.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Sausio 27 d. 18 val. – komedija DAKTARAS. Režisierius A.Večerskis. Sausio 29 d. 18 val. – interaktyvus šou-komedija SEX GURU. Režisierius S.Uždavinys.
„Girstučio“ rūmai, Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480.
Vasario 9 d. 19 val. – dviejų veiksmų šokio spektaklis ANA KARENINA Levo Tolstojaus romano motyvais. Choreografė Anželika Cholina, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų ir grimo dailininkas – Juozas Statkevičius. Bilietus įsigyti galima bilietai.lt ir „Girstučio“ kasoje.
renginiai KAUNO MIESTO MUZIEJUS
1059086
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 1057593
Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius... Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJAME: Jonavos g. 40A, S.Žukausko g. 3A, Radvilėnų pl. 15A ir kitose parapijų šarvojimo salėse, kremavimas, platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas. Jonavos g. 40A šarvojimo salės nemokamai (prie „Undinės“, Senamiestis, Kaunas). Tel. (8 37) 208 366, 8 699 40 723. 1053576
Sausio 26 d. – LINKSMASIS ŠEŠTADIENIS. Paskutinė galimybė dalyvauti siekiant rekordo! Visą dieną kviečiame šeimas kurti spalvotus, blizgius, unikalius atvirukus ir dalyvauti siekiant rekordo ILGIAUSIA LINKĖJIMŲ GIRLIANDA. Šeimų vaikams muziejaus lankymas nemokamas!
Lietuvos zoologijos sodas Sausio 26 d. 13 val. kviečiame į Arkties dieną, skirtą šaltųjų kraštų gyvūnams. Balta, šalta žiema – tai mėgstamiausias šiaurinių elnių, snieginių ir sibiro kalnų ožių, arktinių vilkų, avijaučio, snieginių leopardų ir amūrinių tigrų metų laikas. Atidengsime VDA Kauno dailės fakulteto skulptūros studijos vedėjo A.Vauros su studentais L.Šiupšinsku, J.Špoku ir sūnumi M.Vaura sukurtą ledo skulptūrą, baltojo lokio Kasparo atminimui, pasidalinsime prisiminimais apie jį, baltąsias meškas. Įėjimas į zoologijos sodą – nemokamas!
šv. Jurgio bažnyčia Konvento salė
teatras nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Sausio 26 d. 12 val. – Lewis Carroll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spektaklis vaikams nuo 8 metų. Adaptacijos autorė ir rež. Ewa Piotrowska. Rūtos salė. 18.30 val. – LAIMINGI. Dviejų dalių spektaklis pagal Friedricho von Schillerio „Klastą ir meilę“. Rež. Artūras Areima. Didžioji scena. Sausio 27 d. 15 val. – Sofi Oksanen. APSIVALYMAS. Vienos dalies drama. Rež. Jonas Jurašas. Rūtos salė. Sausio 27 d. 18.30 val. dėl techninių kliūčių vietoje spektaklio STEBUKLINGASIS TENESIS bus rodoma premjera JERUZALĖ. Bilietai galioja tie patys arba juos galima grąžinti iki vasario 10 d. bilietų įsigijimo kasoje.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Sausio 26 d. 18 val. – Imrė Kalmanas. GRAFAITĖ MARICA. 3 veiksmų operetė. Režisierius Alexey Stepaniuk (Rusija), dirigentas Jonas Janulevičius. Sausio 27 d. 12 val. – SNIEGO KARALIENĖ. 2 dalių baletas vaikams H.K.Anderseno pasakos motyvais, pagal E.Griego muziką. 18 val. – Johannas Straussas. NAKTIS VENECIJOJE. 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Sausio 27 d. 12 val. – TIMBA LIMBA IR SNIEGO MALŪNAS (premjera). Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Sausio 26 d. 12 val. – PRINCESĖS GIMTADIENIS, rež. A.Stankevičius (pamokanti istorija apie pasipūtėlę princesę), nuo 5 m. Sausio 27 d. 12 val. – ZUIKIO KAPRIZAI, rež. A.Stankevičius (spektaklis-žaidimas apie tai, kas nutiko užsispyrėliui zuikučiui), nuo 3 m. 16 val. – Tauragės asociacijos „Mažoji sce na” spektaklis 8 MYLINČIOS MOTERYS (tra gikomedija). Rež. Genovaitė Urmonaitė.
KAUNO KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt
Sausio 26 d. 18 val. – K.Kostenko. HITLERIS IR HITLERIS. Dviejų dalių spektaklis. Režisie rius S.Rubinovas. Sausio 27 d. 18 val. – A.Volodinas. PENKI VAKARAI. Dviejų dalių romantinė drama. Režisierius A.Pociūnas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Sausio 26 d. 18 val. – Mario Fratti. SESUO. Sausio 27 d. 12 val. Spektaklis vaikams. SIDABRINIS FĖJOS ŠAUKŠTELIS. Rež. Agnė Dilytė.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, kasos tel. 220 586 http://www.pantomimosteatras.lt/
Sausio 27 d. 12 val. – NEĮTIKĖTINI ERNIO ILIUZIONAI. Spektaklis vaikams, mamoms ir tėčiams. Pagal to paties pavadinimo Alan Ayckbourn pjesę.
MENO GALERIJA „KAUNO VARTAI“ Rotušės a. 29
Anželikos Cholinos šokio teatras
M.Valančiaus g. 6
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.
5. Virtualios parodos „Lietuvių kovos už laisvę ir nepriklausomybę: 1863 m. sukilimas dailininko Vytauto Valiaus grafikoje”, parengtos iš Domo Akstino rinkinio, pristatymas. Pristato XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Domas Akstinas ir dailininkas Andrius Valius. Veiks Draugijos parengtų ir išleistų leidinių paroda. Leidinius bus galima įsigyti. Koncertuos Kauno rajono Raudondvario kultūros centro folkloro ansamblis „Piliarožė”(vadovas Algirdas Svidinskas). Konferenciją rengia XXVII knygos mėgėjų draugija ir Kauno įgulos karininkų ramovė.
Sausio 27 d. 11 val., po šv. Mišių – Vinco Mykolaičio-Putino 120-jo gimtadienio minėjimas. Dalyvauja literatūros tyrinėtojas Eugenijus Žmuida, muziejininkas Alfas Pakėnas, aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas. Šv. Mišias už rašytoją, literatūros mokslininką ir profesorių V.Mykolaitį-Putiną aukos pranciškonas kun. brolis Bernardas.
Kauno Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Konferencijų salė
Sausio 27 d. 12 val. – projekto „Dialogas – Žodis ir Spalva” renginys. Žodžio valandoje aktorė Vilija Grigaitytė. Valentino Varno tapybos paroda. Įėjimas nemokamas.
Kauno įgulos karininkų ramovė Mickevičiaus g. 19
Sausio 27 d. 12. 30 val. maloniai kviečiame į konferenciją „Lietuvių protėvių dvasinis testamentas”, skirtą XXVII knygos mėgėjų draugijos atkūrimo dvidešimtmečiui. Programa: Kauno įgulos karininkų ramovės viršininko mjr. Donato Mazurkevičiaus sveikinimas. Pranešimai: 1. Sūduvos krašto vandenvardžių slėpiniai ir knygos „Sūduvių protėvių dvasinis testamentas” sutiktuvės. – Kęstutis Subačius, Draugijos narys, šv.Jurgio ordino kavalieriaus. 2. Knyga ir jos likimas Jotvingių žemėje – Sigitas Birgelis – poetas, Punsko „Aušros” leidyklos direktorius. 3. Knygnešystės kelias per Sūduvą – Valdas Kubilius – Pasaulio lietuvių centro generalinis direktorius, Draugijos narys. 4. Nuo Juodojo Strazdo iki Aleksoto deivės: Sūduvos krašto mitologinis aspektas. – Laimonas Inis, rašytojas.
Iki vasario mėn. veikia paroda PRAEITIES ŽENKLAI.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Ištrūkęs Džango” – iki 31 d. 21.45 val. „Tyli naktis“ – iki 31 d. 13.45, 15.45, 18.45, 19.45, 20.45* val. (*išsk. 26, 28, 30 d.). „Paskutinė tvirtovė” – iki 31 d. 11.15, 17.20, 19.35, 22.00 val. „Ralfas Griovėjas” 3D. (liet. k.) – iki 31 d. 10.40, 12.50, 15 val. „Ralfas Griovėjas” (liet. k.) – iki 31 d. 12, 14.15, 16.30 val. „Kietašikniai” – iki 31 d. 18, 20.05, 22.15 val. „Gangsterių medžiotojai“ – iki 31 d. 16.45, 19, 21.20 val. „Vargdieniai” – iki 31 d. 13.30 val. „Aurora” – iki 31 d. 14.45, 20.45* (*tik 26, 28, 30 d.). „Pi gyvenimas” 3D – iki 31 d. 17.15 val. „Pi gyvenimas” – iki 31 d. 12.15 val. „Zambezija” (liet. k.) – iki 31 d. 11.45 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Ištrūkęs Džango“ (premjera) – iki 31 d. 12.45, 16.15, 17.30, 21 val. „Dubleris“ (premjera) – iki 31 d. 13.15, 18.30 val. „Skrydis“ (premjera) – iki 31 d. 12, 14.45, 17.45, 20.30 val.; 26 d. 23.15 val. COSMO VIP SEANSAS. „Ana Karenina“ – 30 d. 18.10 val. Kino klubo ir Kino pavasario seansas. „Taikinys # 1“ – 31 d. 21.30 val. „Tyli naktis“ – iki 31 d. 12.30, 15, 19.45, 21.45 val.; 26 d. 23.59 val. „Kieta ikniai“ – iki 31 d. 14.30, 16.45 (seansas nevyks 29 d.), 19.15, 21.30 (seansas nevyks 31 d.) val.; 26 d. 23.45 val. „Ralfas Griovėjas“ 3D (liet. k.) – iki 31 d. 10.15, 13, 15.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (liet. k.) – iki 31 d. 14, 16.30 (seansas nevyks 30 d.) val. „Vargdieniai“ – iki 31 d. 15.15 val.; 26 d. 22.45 val. „Pi gyvenimas“ 3D – iki 30 d. 18 val.; iki 31 d. 20.45 val.; 26 d. 23.30 val. „Pi gyvenimas“ – iki 31 d. 11.30 val. „Habitas: nelaukta kelionė“ – iki 11.15 val. „CIRQUE DU SOLEIL. Visatos pakrašty“ 3D (liet. k.) – iki 31 d. 10.45 val. „Legendos susivienija“ (liet. k.) – iki 31 d. 11 val. „Paskutinė tvirtovė“ – iki 31 d. 20.20 val. „Gangsterių medžiotojai“ – iki 31 d. 18.45 (seansas nevyks 30 d.), 21.15 val. „Zambezija“ (liet. k.) – iki 31 d. 10.30 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Hasta la Vista“ – 29 d. 16.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Sausio 26 d. 16 val. – „Apgaulinga aistra” (drama, 2012 m., JAV, Lenkija, rež. Nicholas Jarecki, lietuviški titrai). 18 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampols kis, Jurga Jutaitė, N-18). 20 val. – „30 širdies dūžių” (romantinė komedija, 2012 m., Prancūzija, JAV, rež. Alexis Lloyd, lietu viški titrai, S). Sausio 27 d. 16 val. – „Apgaulinga aistra” (drama, 2012 m., JAV, Lenkija, rež. Nicholas Jarecki, lietuviški titrai). 18 val. – „Aurora” (fantastinis filmas, 2012 m., Lietuva, rež. Kristina Buožytė, vaidina Marius Jampols kis, Jurga Jutaitė, N-18). 20 val. – „30 širdies dūžių” (romantinė komedija, 2012 m., Prancūzija, JAV, rež. Alexis Lloyd, lietu viški titrai, S).
DATOS (sausio 26 d.) Tarptautinė muitininkų diena. 1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė užsienio šalims pirmąjį laišką (iš šešių išlikusių), kuriame pirmą kartą buvo paminėtas Vilnius kaip Lietuvos sostinė. 1371 m. gimė Maskvos didžioji kunigaikštienė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto duktė, Vasilijaus I žmona Sofija. 1500 m. ispanų keliautojas Vicente Pinzonas atrado Braziliją. 1905 m. Pretorijoje rastas didžiausias pasaulyje – 3106 karatų – deimantas. 1926 m. Kaune pirmasis lietuvis, aviacijos kapitonas Vladas Morkus atliko šuolį parašiutu. 1994 m. vienas turtingiausių asmenų Italijoje, spaudos magnatas Silvio Berluskonis pareiškė, kad žada aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime. 2011 m. Kaune atidengta atminimo lenta prieškario Lietuvos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Esate labai susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis jūsų ginklas. Būsite jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Deja, tie įvertinimai gali būti nepakankamai teisingi. Jautis (04 21–05 20). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Galimas emocijų protrūkis. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite savęs. Dvyniai (05 21–06 21). Jausite šeimos, draugų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas. Vėžys (06 22–07 22). Dabar svarbiausia kova dėl valdžios, todėl pastebėsite, kad dingo noras tobulinti vidinį pasaulį. Jūsų silpnybės turės neigiamos įtakos tolesniam gyvenimui. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų santykiams su aplinkiniais gali pakenkti ginčas dėl smulkmenos. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Mergelė (08 24–09 23). Dėl skirtingų vertybių ir skonio nesuprasite kito žmogaus, dėl to galite net susipykti. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite savo pašnekovą. Svarstyklės (09 24–10 23). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų. Skorpionas (10 24–11 22). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Šaulys (11 23–12 21). Pavyks sėkmingai susitarti dėl svarbių dalykų. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Svarbiausia, kokias temas ir problemas spręsite. Ožiaragis (12 22–01 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks kantrybės bendraujant. Jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Vandenis (01 21–02 19). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų. Realūs darbai ir planai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Žuvys (02 20–03 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o pažįstami nepateisins vilčių. Neskubėkite reikšti savo nuomonės.
Orai
Savaitgalį Lietuvoje laikysis sausi ir šalti orai. Šiandien sniego tikimybė bus menka. Temperatūra bus 7–11 laipsnių šalčio. Sekmadienio naktį bus 14–19, dieną 6–12 laipsnių šalčio.
Šiandien, sausio 26 d.
–7
–8
Telšiai
–8
Šiauliai
Klaipėda
–8
Panevėžys
–11
Utena
–7
Tauragė
–9
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas –6 Brazilija +24 Briuselis +2 Dublinas +9 Kairas +23 Keiptaunas +25 Kopenhaga –3
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+7 +8 –12 –11 –2 –3 +5 0
Praha –8 Ryga –5 Roma +10 Sidnėjus +26 Talinas –1 Tel Avivas +23 Tokijas +8 Varšuva –8
Vėjas
5–10 m/s
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-16
-9
-16
-16
5
-19
-12
-13
-18
5
-13
-6
-5
-14
3
rytoj
poryt
Nacionalinio maisto ir veterinarijos ri zikos vertinimo instituto specialistai augintinių savininkams primena, kad spaudžiant dideliam speigui būtina ap saugoti ir tinkamai prižiūrėti naminius gyvūnus. Ilgaplaukiai ir storo kailio šu nys yra tolerantiški šalčio poveikiui, ta čiau didelis šaltis ir jiems gali kelti pa vojų. Per ypač didelius speigus šunis ir kates patartina laikyti patalpoje. Papli tęs įsitikinimas, kad šunys ir katės dėl savo kailio yra atsparesnės nei žmo nės, yra neteisingas. Keliaujant per di delius šalčius, negalima augintinių pa likti be priežiūros automobilyje. KD inf., Vytauto Liaudanskio nuotr.
įvairenybės
Smaragdo žalumos metai
Pal et ė: smar ag
do spalva šiemet turėtų dominuoti ir drabužių spin tose, ir interjere.
„Scanpix“ nuotr.
Vilnius
Marijampolė
Drabužių kūrėjams ši spalva sim bolizuoja tradiciją, tvirtai ant že mės stovinčius žmones. Tokios spalvos yra medžiotojų, miškinin kų, kariškių drabužiai. Šiemet ši spalva privalo viešpatau ti ir mados sekėjų spinto se. Žalia – 2013-iųjų ka ralienė. JAV korp orac i ja „Pantone“, pri pažinta sistemi nės spalv in ės sistemos kūrė ja, kurios spalvų pal et ės paisom a poligrafijoje, kosme tikoje, tekstilėje, pa skelbė prasidedant žalios spalvos erą. Tokią išvadą „Pantone“ specialistai paskelbė ne šiaip sau spragtelėję pirštais – jie kruopščiai analizavo žurna lus, tinklaraščius, „Youtube“ įrašus, didžiąsias meno galeri jas ir kino juostas, lankėsi pa saulio baruose stebėdami, ko kios spalvos drabužiais rengiasi lankytojai ir ką renkasi prabangios buitinės technikos pirkėjai. Jokia kita spalva taip neatitinka pasaulyje tvyrančių nuotaikų kaip „Emerald“ – smaragdinė žaluma, kuriai „Pantone“ suteikė nume rį 17-5641. „Emerald“ – atsinaujinimo, au gimo, gijimo spalva“, – vokiečių laikraštis „Die Welt“ citavo „Pan tone“ atstovę Leatrice Eiseman. Būtent šios vertybės, jos teigimu, šiandien yra svarbios kaip nieka da, ypač – po ugningo „Tangerine Tango“ atspalvio oranžinės spalvos metų, kuriais „Pantone“ buvo pa skelbę 2012-uosius. KD inf.
–11
Alytus
Kailis neapsaugo nuo šalčio
Rytas
–10
–11
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.18 16.45 8.27 16.27 7.21
26-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 339 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Vardai Dangis, Eigintė, Justas, Polikarpas, Rimantas, Titas.