2013-01-26 Klaipeda

Page 1

Nr. 21 (19 624) 8

www.kl.lt ka“ leksiĹĄ p m o k 10p. labai rikoje Ä—s Af V.VaiĹĄ r u ia vilaitÄ— Ĺ -Skiru uacija tienÄ—: s: „Sit iu Ä? a paker E.R Ä—ta ak imirko s stebu klo 6< # @.B@ 162;6@ 2 A.

l is pasau

PREMJERA

Antros

kaden

cijos

prakeiks

mas.

QVR[N Ya ]N`NbYV`-_Vb` `XV` ?RQNXa\ 4NYV N[ 7bYVWN[N`

, ten gionÄ… su Kauie ĹĄÄŻ re bis rikÄ…. Ap Ä?io pokal RaÄ?iumi. nraĹĄ urÄ—s Af dĹŤnu po ÄŻ Ĺ ia mes – die riumi Eg feso s nukrysus ir grÄ—s lio aky ce teto pro Manau, Pasau Ä?ius pro iversi gumui? attan pos sausimai ir yra ojo un dĹži viklau vyks Di prie ĹĄie kas. rÄ—. O jeidinamÄ…jÄŻ spirties taĹĄ Eurotauto susida rios no Vy lygos dÄ—tume va rÄŻ, galiKai ku pavyzku pri kios sÄ…

12

LRT RINKS GERIAUSIÄ„ LISTÄ„ LIETUVOS METŲ VOKA

TELEVIZIJOS PROGRAMOS

cNXN_R-X ?RQNXa\_ÛY Ya 7\YN[ aN 7b XRcV

Ă˜VR[Ă›

SAUSIO 26 – VASARIO 1 D.

IĹĄ fotokon kurso Londo ne savaitÄ™ vos prieĹĄ grÄŻ torija Vai Ĺžusi VikrutienÄ— ĹĄvilaitÄ—-Skisa jimĹł ko vo laimÄ—lek pildÄ— net cijÄ… paniais nau aĹĄtuofÄ—jais“. jais „troBe svarbiau ne visus W\` sius \ gV PV ti [Ă›` ] pelniu tu `N_ TR` si klaipÄ— lus V X\ `V Na dietÄ— XV a\` YN nenei gia c\ WĂş \ YN[ aĂ&#x; ]N prieĹĄ ĹĄe – maĹždaug S _V X\` Xf ĹĄe VNb _Ă›` . uĹžbĹŤru rius metus RY TVN V gV WN Ă&#x; c sios fo _N[ PĂ­ tografijos ke NV] = XV\` X rai Yf` a\ laidÄ— iki neiĹĄsiskb _\ ]\` N ĹĄiol, prie cVR [\` 2 rÄ— Ă˜VNb` ĹĄin jÄŻ tai tu 2 ?N gai, nau, Ma \ _VNb` jie _\ SR ` vardu. nustebinti. bÄ—ta `NX ] svaigina. vis labiau kal Qaedos“maloniai ras: ]N metÄŻ ri

per dar doros pos ĹĄalys, cĹŤzija so ĹĄito prabudimÄ…, verta Pan , Pran nas at ris iĹĄlais- dĹžiui tinÄ— KaarabĹł ti, buvo BerĹžiĹŤ tiek ky pavasa Jung iĹĄtinas a.lt ma sa . ArabĹł liĹĄkas jÄ—gas rie ir mato Valeniunas@dien ku va rolystÄ—, vadi- skrynia.. v.berz rias gaiapie Ĺžmones, kuriĹł ra kiĹł net Eu lys yra ta ji ĹĄa kas gi ka? Kuo bu vino ÄŻvai ginklus, vog- ĹĄĹŤ o kitos ri dĹžiĹł, tos nui ďŹ ziĹĄkai (kal rÄ—s Af taip pat ti arba pa tiek pai, kios grei regio – IĹĄ pra ĹĄiam veikti, ji Ĺ iau ÄŻsigy ne to kad tai, bijoje), namo ga ir kodÄ—l dÄ—mesio?ba- gali galima OsaÄ?iĹł Li tarti, Ĺ iau ypatinma tiek daugmonÄ—je ara da- dabar po poky atveju po ÄŻsi- nu dedasi ime sÄ… bĹŤ ti, ypaÄ? kai. Ĺ iuo ties buvo lyg kas rikoje, savaEuroskiria liariojoje daĹžnai giĹĄ Şō kulo ka pu no ri rÄ—s Af pavojĹł lies, de Af ideo Qaeda“ – Po situatos da bin La kad „Al rika. Ĺ iaurÄ—s reiĹĄkia kyÄ?iau, kad je labai kalbÄ— riama nuo berberĹł Af ma mos me ko jama, ski pai. Sa rÄ—s Afri ma, gali bet du vaizduo veiksni. vo at jama kaip vo suvokia menta Ĺ iau ka. Ĺ˝ino kyti, kad jo labai rÄ…jÄŻ deĹĄimt Ä?iĹł Vi kuď Ž Ko ara- ir tapo ne di ja bu gedijÄ…, ci rima sa ÄŻvar ka tarp ri ri tyniaPasta sybÄ™ grupuoEuropoje, lis lio tra leksiĹĄ negali sijÄ™ su Vidu dotorija rĹł Af komp vesti ÄŻ Ma ti ir plates s sep Da gau net noma, bent su Berbe pinÄ— teri mosios juo terÄ— su tais. Ĺ˝i kieÄ?iai yra manyÄ?iau, ti- apie se Rytuose, vadinimÄ…. butakokiu ĹĄi tar viskÄ… ÄŻ viskÄ… ĹžiĹŤ pa vadina ri kyti, kaip tikÄ— vo PrieĹĄ ar aĹĄtuoneniuo lima visi af tais, taÄ?iau, labai bÄ—s ir Galima sa ka pilkoji tai bu dojo ĹĄÄŻ ga apie u, kal ba tekste. Irako, niais Ry puoÄ?iĹł nariĹł,kitomis Vidu- rios naupuoÄ?iĹł apskri tu kalbÄ—ti ja ma. rikos. savotiĹĄ nerius tus sakia me kon da“ iĹĄ su ir te- ĹĄiĹł gru sigru sios Af ilgai buvo charos dyku kas ĹĄiuo me organizaci varja Taigi „Al Qae ti, perbar dalis laiko ryĹĄius veikusiomis apie O.bin – Sa labai rius me Qaedos“ ritori kada ma saky da forinÄ—s. dą“, kaip mis. kĹŤrÄ™s panas ten ne na, pa Rytuose Juk tai li – KaĹž „Al ze. vo su puotÄ— ga ĹĄi se GalbĹŤt da“ zona. duota, kad dÄ—l ĹĄis regio bar kad „Al QaelÄ…, kokÄŻ bu tuomeÄ?iais Pamis gru riniuo jei taip ÄŻ JemenÄ…. „Al Qae rÄ—s po fran vo ÄŽsivaiz ar vyko, to dÄ—mesio. Da Aftink kianÄ?io tÄ— tĹł lime. rikÄ…? ma bevei das ta kad Ĺ iau - ar denas su sa rai nega bĹŤdĹžio. kraus riniĹł Ry vyksta lauja daug sos tos trys tik rÄ—s Af po na du La ra taip, paprasÄ?iau vi kais, iĹĄ Vi tokio jĹł akyÄŻ Ĺ iau kuri priei daar nÄ— ki nin gĹł jÄ… vargi dai nereika toks, kad bi lin sai ko apie gruva vi gal gru- kelia ma cijos, – Vis skirlio ga karo Qaedos“ tĹł dabar me kalbÄ—ti pritaria tĹł gali skiros forma riÄŻspĹŤdis lys pasau nu, nors ir dÄ—tis nors at sia Pakis- – IĹĄ tos in iĹĄvadÄ… bĹŤ veikÄ— Vidu Afrikos nasi „Al i, ÄŻbaugin gali da logiĹĄkaidenas, tarikos vienu regio kokios rie tokiÄ… miau jau nÄ—ra Irake, siai skoli pavyzdĹžiu Ĺ˝inoma,rios ideo La vieĹĄai, ĹžmonÄ—s, ku paÄ?iame GalbĹŤt veikia, pir du, tutyklauku jos O.bin se tapo spalviĹł. sep vaiz kus? kad, jo Arair Ä?iau Tie da“, pes, tiek dÄ— jos pri uĹžaki Afat puotÄ—s torijoje, ta su „Al Qae ris ryti. se Rytuose, kime, Saudosirado dÄ…,vo prieĹĄinin prieĹĄ kokius sakiau, tam, kÄ… pra kia, kad kuri tingĹł rĹł Afrika, su Ĺ iaurÄ—s sa nereiĹĄ ra niuo link jÄŻ, tar kÄ—tina, at ĹĄĹŤkius. tano teri siejamos libanu, ku izacijai, suoja jĹł ku. Dar nerius metus po tarBerbe Ta Ä?iau tai rai organ ap apie iĹĄ dvekÄ… bend ta Qaegiai jie pagal – Sutin ďŹ nan tuo ne, ti ri daug kalbantme matyti kyti, tiesio su vietosmas nuo „AliĹĄkyla, tiek je ar Jeme koje. GalbĹŤt taÄ?iau nerius ar aĹĄ dos“ vardas manau, so tam tik roliuoja ar ypaÄ? li bijo sa vÄ—l Qae Afri veikiau tai skiria kieÄ?iai, mas, sako, kont reLadenas, rika, ĹĄĹŤkius ga galime Qaeda“ tu, bet re- ir Ĺ iaurÄ—s ĹĄiaurÄ—s afri iĹĄvykÄ™ iĹĄ kad „Al ze. O.bin gti girdÄ—da iĹĄ mus. vo ĹĄi moje vertus, – jei ne Ĺžlun- paprasDabar „Al niTuos . mÄ™ yra gioMarotyt, bu tus, ten tre si fran atsidĹžiau net neĹžino „Al veiks Viena liniu mas jopai. nas iĹĄĹĄĹŤkiĹł silpnos re ris dos“ ne pasau kianti nuo rijos. kil vo laiku, ma Ry kovi- negalÄ—jo jam ku sidengia bĹŤt vei vavo rinius sa Nige kad vie tai labai iĹĄĹĄĹŤkis, ÄŻ Vidu kime, daly veju jie ne kad kur nors - gal niniu, kaip gal net iki nors pri kÄŻ. giono at o tar gio jÄ… iĹĄĹĄĹŤ joje kas ganÄ?ios,tybÄ—s. Kitas dabar vyks Malio, apie nau ti, ar ta ravosi ar, muose. Ĺ iuo tam tikrais teritori gos je ir ko iki jasi su kad skirtin me Ryno vals AlĹžyre veiks ba bet vidu ry sie klaus Kiek se tas kal bĹŤtÄ—s tĹł mi, niais li? ak giai cesais, ti ros niuo vai tai Taigi ma, reikÄ— ta, ar rea Viduri tiesio Teroro rivo patir sios sa grobÄ— Sacha jĹł pro Ä?iĹł pÄ—s, ar Ĺ˝ino konstruo Ĺ iaurÄ—s Af no tik sa yra susijÄ™ su du praÄ—ju uĹž tanÄ?iais etninÄ—s gru turÄ—jo lĹŤkes ti naso ta Al Ĺžy re kovotojai gio ĹĄiais kur mÄ— su rĹł In Ame tĹł turias bar vyksvystantis re Euro- ry berbe gai, ar kiti, dĹžioje su gi, grÄ—s islamis je esanÄ?iÄ… jÄ—gos po ke mapra kas da re Tai mo pa tĹł tua nijinÄ—s eros nesukĹŤrÄ—. gos, tai, turi ÄŻtakos turi ÄŻtakos os ties ĹĄtur dÄ— dyku Ĺžyro ly siaus Ĺžu vÄ™. Al koje, batalij pokolo tybes, bet lankios sÄ… Kiek tai je sios ap lamistai nu vieverslo truku cĹŤzijo is realizuo- ĹĄalims? ro pa itinÄ—s liĹł ir savo vals de ĹĄiIĹĄ viso dienas niĹł ĹĄa vos Pran susida ginamaMalyje tocent ro ji mÄ… myklÄ…. aĹĄtuo buvo nukaunÄ—s ko kai tik kesÄ?ius mÄ— as ir pol ci nÄ—s vo ga nieÄ?ius iĹĄ rÄ—s judÄ— tÄŻ Politi suopozi s sie apsiaus trys buvo zijos tuos lĹŤ me, kad Ĺ iau liaudies oro akt ent’a 37 uĹž to PrancĹŤ jun gos uĹž rietÄŻ. Per jai, o gos sukas Laurriau syai, ter ti. Ma nÄ… alĹžy 29 kovoto sios pajÄ— jĹł SÄ… mi nin vy 107

vakarÄ—

2 A.1 62;6@ @ .B@6< &

2013 m. Nr. 4

sausiO 26, 2013

\ a_

]Ve• [b  @PN[

Lina Bie

l.bieliau

NAUJA „ŽVAIGĹ˝DĹ˝IŲ DUETŲ“ ISTORIJA TAIKIKLYJE

Nau­jÄ…­jÄ… kō­di­kiĹł na­mĹł va­do­vÄ™ A.Ni­ko­la­je­vie­nÄ™ dar­be nu­ste­bi­no bal­ti cha­la­tai. Ĺ eť­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

ksm

iai vei

Karin

lyje saucija Ma dėjo opera ciją pra kuota Karinė ter ven ly je dislo 900 zija in Ma Prancō Šiuo metu zų karių, dar cō zid. cō sio 11 . pran pa niją Pran Praėtōkst apie 2 ko kam Af ri koje. se pa lai lio vyir Ma ki lėka rių nė se ba zė cō zų ri jo iť su nas lį pran jos ka vait ga gos at kovo tus. Nio jė jusį sa bės pa va rės mies ťiau rės ryriausy Se km į no ir rė yra lių Nio daug uŞ 350 ko. Seva ma kuris yra maŞ sostinės Ba oro uostas, opezė tus nuo kai svarbus kaip ba giť tas yra ja mas strate naudo ťiau rę. Mies ry tus ti bō į ga li ťiau rės tensytoliau km į racijoms uŞ 630 dienį po in pajėmaŞdaug ko. Pir ma prancō zų ma gione davimo riniame re nuo Ba bombar vaus mė Malio centtą. gos uŞė balio mies Dia esantį

niĹł pir vo ) vi ce su kriti ka kad jam (UMP sa kÄ—, ir Mazas ly je – Wauquiete gijÄ… Ma prancĹŤ zĹł ketibÄ—s stra kiek prie ope racijos kaVa ku, neaiĹĄ jos ka ri nÄ—s nin kai iĹĄ Jeagi mi lyde ris bulio ar dÄ— ti sÄ… jun UMP si tr.), o na pri prita rÄ— ir (nuo rd’as rĹł. Jam çois CopĂŠ ry Gisca çois ValĂŠ nas Franzi dentas Şė, kad Franzi jos vÄ™s pre as pa brÄ— jo Pran cĹŤ sos tikÄ— aing’ Ma lio d’Est i rei nde’u ri boti vien vyks Af riat Holla ap ba, kol Ope racijai mus gy ny veiks ma ko pajÄ— gos. ta rÄ— ir kraĹĄBa nÄ—s nÄ—s tauti nepri kos tarpkategoriĹĄkai je ji. Ma ly kai rie tuti niai

TiraĹžas 34 300

ir lio so ti iĹĄ vi Specia alĹžyrieÄ?ius laukÄ— gyvi. Ä?iupti vaduoti 685 AlĹžyras su UĹž iĹĄiĹĄ nieÄ?ius. operacijos. gebÄ—jo uĹžsie puotÄ— tos ÄŻkaitus dÄ—l skubo mÄ— gru vavo prisiÄ— do kritikos sakomybÄ™ riai va at ju“, ku Bel mokh puolÄŻ ji krau ta ras bo „Al kusie „Prisie pi lietis Mokhkojo Mag ri Al Ĺžy ro vÄ™s IslamiĹĄ bu taras, lyderis. Qaedos“

TV HEROJÄ–S

BTV pokalbiĹł laidos „Pasitarkime“ damos

liaus

skaite@ kaitÄ— kl.lt

Atranda

sa

vo ĹžiĹŤ TaÄ?iau rovÄ… pelniu neabejotinÄ… si mote pripaĹži ris Şįsta: „AĹĄ vis netikÄ—tai pri nimÄ… fotogra dar ne fė“. Ĺžinau, sipaar esu ÄŽvairiuo save eg se konkursuo za tus. KĹŤ minuoja kelis se Viktorija rÄ— mybÄ— pa jai tai ne tik kart per mesa panaĹĄiussitikrinti, bet votiĹĄka galiir liĹł, ÄŻvai dalykus regi patirti, kaip riĹł skirtin svarbiau kultĹŤrĹł Ĺžmo gĹł ĹĄanÄ—s, ta Ĺžintomis sia – pasida Ä?iau ly su kitais. ypatingomis ti savo ÄŻamakimir komis „Esu pra sta „rin ĹĄiol ne koda tu AĹĄ taip riu asmeninio ristė“ – iki kĹŤrybÄ…, ÄŻmirkstu ÄŻ sa tinklalapio. vo laiko. Makad visiĹĄkai neat darbelius, randu kas ne nÄ™s Vakaruo tam supran ta, atro se iĹĄ viso nietuolÄ—, ku dau prizus, ri ateina ir su kaip keisbet netu si telÄ—s, – ri net vi renka visus virtualiÄ… juokÄ—si Vikto zitinÄ—s korri statyti galerijÄ… savo ja. – TurÄ—ti la dar fotogra bai norÄ—Ä?iau. bams priďŹ gera al jos konkursai Tad kol kas ternaty tam yra va.“ labai

Lengviau

atveria

Viktori ja svars duris kursĹł tÄ—, jog par iĹĄ deda leng siveĹžti laimÄ— ÄŻvairiĹł konjĹł namĹł viau atver jimai jai pati besÄ…ly duris. Anot pa ir jos herogiĹĄ ar gim ko jĹł pasiti ĹĄnekovÄ—s, be tĹł kÄ— kĹŤrÄ—jÄ…, tai, kas paky jimo vargu lÄ—ja tiek Ĺžmo jos dar nes, Ĺžvel tiek paÄ?iÄ… bus. gianÄ?ius KlaipÄ— ÄŻ atveju dietÄ—s teigimu, jai fotog bet ko ka ÄŻdomiau raďŹ joje kiu siu, svar Ĺžmogus iĹĄlieTaÄ?iau biau po plati, tad rtretinÄ— fo siu veikÄ—ju. tog tomeni jau prieĹĄ ke raďŹ ja labai ninkÄ— Ä—mÄ— letÄ… me kuria ga tĹł foieĹĄko lÄ— ir iĹĄsigry tĹł labiau su ti srities, ties si Viktori ninti. Tai, nuokoncentruoti ja yra kas „kaifuoja“, ko ĹĄiandien die jos „Man nybÄ—s fotogra ĹžodĹžiais, fai daĹž vis atrodo, ďŹ ja. nai ieĹĄ ko ÄŻkvÄ— kad fotograse nors pi karĹĄ pasaulio tuose, krau mo kokiuosiai jĹł kampeliuose, juojanÄ?iuose pa ĹĄviesio veikslai nu ir daĹžniauta mis ĹžmonÄ—s, spalvomis. pyti nelabai mirkas norintys jĹł gy Kita vertus, daĹžniau ÄŻamĹžinanÄ?ios venimo akibĹŤti ĹĄvensiai mano, kadfotograďŹ jos, lis ieĹĄko tinÄ— akimirka. tai turÄ—tĹł fesiona studijos ar krei Juk daugelĹł gimtadie fotografÄ…, kai piasi ÄŻ propanaĹĄiai. nÄŻ, iĹĄleistuves,ĹĄvenÄ?ia savo ties, kad O aĹĄ „kaifuo vestuves ir ju“ nuo nuo sta – prisi paĹžino bi yra kasdie minViktori nybė“, ja.

Ĺ iandien priedai

MÄŻs­lin­go or­di­no at­gi­mi­mas Klai­pÄ—­do­je gy­vuo­ ja tamp­lie­riai. Pa­ra­ dok­sa­lu, nes ka­dai­ se ar­ťiais ka­riais ir ne­sus­kai­Ä?iuo­ja­ mais tur­tais gar­ sÄ—­jÄ™s ĹĄis ri­te­riĹł or­ di­nas dar XIV am­ Ĺžiaus pra­dĹžio­je bu­ vo nu­ťluo­tas nuo is­to­ri­jos are­nos.

EsmÄ—s

konden

Kaina 1,60 Lt

Tad ne tas maĹžai mados moteriĹĄ kusi kĹŤ fotograďŹ jos kĹł portretĹł, sri rÄ—ja pri sipaĹžino tyje nuveiartimiau siu sa

„Ma­ny­ki­me, kad iť­gy­ven­si­me.“ Klai­pÄ—­dos vi­suo­me­nÄ—s svei­ka­tos cent­ro vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ri­man­tas Gied­rai­tis iť­reiť­kÄ— vil­tÄŻ, kad oro tar­ťa klai­pÄ—­die­Ä?iĹł svei­ka­tai di­de­lÄ—s ÄŻta­kos ne­tu­rÄ—s.

3p.

Sko­los vy­rÄ… pa­ver­tÄ— de­zer­ty­ru Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Sko­lĹł pri­slÄ—g­ti Ĺžmo­nÄ—s pa­ten­ka ÄŻ pa­Ä?ias keis­Ä?iau­sias is­to­ri­jas. Kre­ di­to­riĹł per­se­kio­ja­mas ka­riť­kis nu­ spren­dÄ— ne­beg­rįŞ­ti ÄŻ tar­ny­bÄ… ir ta­ po de­zer­ty­ru.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Ĺ˝i­di­nys – Klai­pÄ—­do­je

Pa­sau­li­nÄ—s kul­tō­riz­mo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas klai­pÄ—­die­tis Ed­mun­das Dau­ba­ras – Lie­tu­vos ĹĄv. Ka­zi­mie­ro tamp­lie­riĹł or­di­no prio­ras. Tai – laips­niu Ĺže­mes­nÄ—s pa­rei­gos nei di­dy­sis or­di­no ma­gist­ras. Pas­lap­tin­gie­ji ri­te­riai Klai­pÄ—­do­ je, pa­sak E.Dau­ba­ro, at­si­ra­do la­bai at­si­tik­ti­nai. „Rei­kÄ—­jo pa­lai­ky­ti mō­sĹł drau­ gus vie­no­je kai­my­ni­nÄ—­je ĹĄa­ly­je ir jie pa­kvie­tÄ— ÄŻ ke­liĹł Eu­ro­pos tamp­ lie­riĹł or­di­no prio­ra­tĹł su­va­Şia­vi­mÄ…. Da­ly­va­vau, pa­ti­ko, pra­dÄ—­jau do­mÄ—­ tis. Bu­vau dar ke­liuo­se su­va­Şia­vi­ muo­se, kur man pa­siō­lÄ— Lie­tu­vo­je ÄŻkur­ti prio­ra­tÄ…. At­li­kau vi­sus for­ ma­lu­mus“, – pa­sa­ko­jo E.Dau­ba­ras.

4

„„Prio­ras: Lie­tu­vo­je vei­kian­Ä?io vie­no pa­slap­tin­giau­siĹł vi­sĹł lai­kĹł Tamp­lie­riĹł or­di­no prio­ra­tui ĹĄian­dien va­do­vau­

ja klai­pÄ—­die­tis E.Dau­ba­ras.

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMĹł pirmas etapas

Rinkite finalo dalyves Daugiau informacijos 16 p.

E.Dau­ba­ro as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

29-eriĹł me­tĹł Egi­di­jus Va­liu­kas prieĹĄ ke­le­tÄ… me­tĹł nea­be­jo­jo, kad tar­ny­ba Ka­ri­niĹł jō­rĹł pa­jÄ—­go­se jam bus sÄ—k­min­ga. Ir tik­rai, vÄ—­liau teis­mui pa­teik­to­ je cha­rak­te­ris­ti­ko­je ĹĄis jau­nas ka­ rys, tar­na­vÄ™s lai­ve „Sō­du­vis“, bu­vo api­bō­di­na­mas kaip at­kak­liai sie­ kÄ™s uŞ­si­brÄ—Ş­to tiks­lo, ne­prie­kaiť­ tin­gai at­li­kÄ™s pa­rei­gas, su­ge­ban­tis ryŞ­tin­gai priim­ti spren­di­mus, ska­ tin­tas pa­dÄ—­kos rať­tais. Ir vis dÄ—l­to E.Va­liu­kas, su­da­rÄ™s pro­fe­si­nÄ—s ka­ ro tar­ny­bos su­tar­tÄŻ, sa­va­va­liť­kai pa­si­ťa­li­no iĹĄ tar­ny­bos. Ĺ is veiks­ mas ne­su­si­jÄ™s su ne­sta­ tu­ti­niais san­ty­kiais.

4

2

šeštADIENIS, SAUSIO 26, 2013

miestas

Mi­nis­te­ri­jo­je – po­li­ti­kė iš pa­jū­rio

Kar­je­ra: G.Kra­saus­kie­nė pa­te­ko

ir į aukš­čiau­siąją val­džią.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Tik per plau­ką Pa­jū­rio vien­man­ da­tė­je apy­gar­do­je Sei­mo na­re ne­ ta­pu­si Dar­bo par­ti­jos at­sto­vė Ge­ no­vei­ta Kra­saus­kie­nė vis tiek iš­ vy­ko dirb­ti į Vil­nių.

Šią sa­vai­tę ji ta­po švie­ti­mo ir moks­ lo vi­ce­mi­nist­re. G.Kra­saus­kie­ nė ne­slė­pė, kad dirb­ti ją pa­kvie­tė švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Dai­ nius Pa­val­kis. Be to, įta­kos tu­rė­jo ir tai, kad ji pri­klau­so Dar­bo par­ti­jai, o val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja to­kio­mis pro­ por­ci­jo­mis pa­si­skirs­tė po­stus. „Ap­ sisp­ręs­ti iš­vyk­ti dirb­ti į mi­nis­te­ri­ją tik­rai ne­bu­vo sun­ku, nes man pa­ tin­ka nau­ji iš­šū­kiai, jie vi­sa­da ma­ne ža­vė­jo“, – ti­ki­no G.Kra­saus­kie­nė. Ji iki šiol dir­bo lek­to­re Klai­pė­dos

vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je, kur dės­ tė ang­lų kal­bą. „Tik šio dar­bo dėl nau­jo­jo ir te­ko at­si­sa­ky­ti, o dau­ giau nie­ko au­ko­ti ne­rei­kė­jo“, – tei­ gė vi­ce­mi­nist­rė. Ji pa­ti­ki­no, kad tik­rai neiš­sik­ raus­tys gy­ven­ti į Vil­nių. Sos­ti­nė­je ji bus tik dar­bo die­no­mis, o sa­vait­ ga­liais grįš į Pa­lan­gą. G.Kra­saus­kie­nė yra ir Pa­lan­gos mies­to ta­ry­bos na­rė. Man­da­to at­ si­sa­ky­ti ji ne­ke­ti­na, nes vi­ce­mi­ nist­rės pa­rei­gos su ta­ry­bos na­rio pa­rei­go­mis ne­si­ker­ta. „Grį­šiu į mies­to ta­ry­bos po­sė­ džius, nes tik­rai ne­ma­tau rei­ka­lo at­si­sa­ky­ti man­da­to. Gy­ven­siu tarp Vil­niaus ir Pa­lan­gos, bend­rau­siu su pa­lan­giš­kiais, vi­sais pa­jū­rie­čiais. Aiš­ku, gy­ve­ni­mas bus ge­ro­kai ak­ty­ ves­nis, bet tai man yra prie šir­dies“, – die­va­go­jo­si G.Kra­saus­kie­nė. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­ je jos ku­ruo­ja­ma sri­tis bus bend­ra­ sis ug­dy­mas. G.Kra­saus­kie­nė da­ly­va­vo per­ nai ru­de­nį vy­ku­siuo­se Sei­mo rin­ ki­muo­se. Pa­jū­rio vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je ji pa­te­ko į ant­rą­jį tu­rą, kur tu­rė­jo su­si­grum­ti su kon­ser­va­ to­riu­mi P.Žei­miu. Po­li­ti­kė jam pra­lai­mė­jo ke­lias­de­ šim­čia bal­sų. Rin­kė­jų bal­sai bu­vo per­skai­čiuo­ti, ta­čiau iš­plėš­ti per­ ga­lės G.Kra­saus­kie­nei tai ne­pa­ dė­jo.Vė­liau Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos ji pra­šė, kad rin­ki­mų re­ zul­ta­tai apy­gar­do­je bū­tų anu­liuo­ ti, bet toks pra­šy­mas ne­bu­vo pa­ ten­kin­tas.

Vie­šie­siems dar­bams skirs 2 mln. li­tų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kva­li­fi­ka­ci­jos ne­tu­rin­čių ar ją pra­ ra­du­sių klai­pė­die­čių įdar­bi­ni­mui šie­met nu­ma­ty­ta skir­ti per 2 mln. li­tų. Ke­ti­na­ma bent lai­ki­nai įdar­ bin­ti apie 800 as­me­nų.

Vie­šų­jų dar­bų pro­gra­mai šie­met skir­ta per 2,35 mln. li­tų. Di­džią­ją da­lį – 60 pro­c. lė­šų jai ski­ria dar­bo bir­ža, 40 pro­c. – sa­vi­val­dy­bė. Pas­ta­ra­jai lė­šos šiam tiks­lui per­ ve­da­mos iš vals­ty­bės biu­dže­to ir šie­met jos sie­kia per 993 tūkst. li­tų. Iš jų per 905 tūkst. li­tų ati­teks įdar­ bin­tų žmo­nių dar­bo už­mo­kes­čiui. Be­veik 44 tūkst. li­tų skir­ta darb­ da­viams iš da­lies kom­pen­suo­ti ki­ tas su vie­šų­jų dar­bų at­li­ki­mu su­ si­ju­sias iš­lai­das, tarp ku­rių yra ir įran­kių įsi­gi­ji­mas. Pa­na­ši su­ma ski­ria­ma ir sa­vi­val­dy­bei – vie­šų­jų

dar­bų ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­doms pa­deng­ti. Už mi­nė­tą dau­giau nei 2 mln. li­ tų sie­kian­čią su­mą šie­met ke­ti­ na­ma įdar­bin­ti apie 800 as­me­nų. Tei­gia­ma, kad vie­šie­ji dar­bai pa­ de­da žmo­nėms in­teg­ruo­tis į dar­ bo rin­ką ar net su­si­ras­ti nuo­la­ti­ nį dar­bą. Pa­na­ši su­ma lė­šų Vie­šų­jų dar­ bų pro­gra­mai bu­vo skir­ta ir praė­ ju­siais me­tais. Per­nai pa­gal vie­šų­jų dar­bų pro­ gra­mą dir­bo maž­daug tūks­tan­tis as­me­nų. Vi­du­ti­nė vie­šų­jų dar­bų truk­mė sie­kė du mė­ne­sius. Mi­nė­to­mis lė­šo­mis spren­džia­ mos ir mies­to tvar­ky­mo pro­ble­ mos, at­lie­ka­mi ne­di­de­li ir ne­su­dė­ tin­gi biu­dže­ti­nių įstai­gų re­mon­to dar­bai, pri­žiū­ri­mi se­ny­vo am­žiaus ir neį­ga­lūs as­me­nys. Vie­šų­jų dar­bų pro­gra­mą tu­ri pa­ tvir­tin­ti mies­to ta­ry­ba.

Skun­dai: ke­lei­viai ne­pa­ten­kin­ti, kad mies­to au­to­bu­suo­se yra per šal­ta.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Au­to­bu­se – lyg Si­bi­re At­ša­lus orams, klai­pė­die­čiai pra­dė­jo skųs­ tis, kad šal­ta mies­to au­to­bu­suo­se. Anot ke­ lei­vių, ve­žė­jai tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti ge­res­ niu trans­por­to prie­mo­nių šil­dy­mu. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

83 me­tų Ban­du­žių gat­vės gy­ven­ to­jas Bo­ri­sas Pla­to­no­vas pa­sa­ko­jo, kad kol nu­va­žia­vo į li­go­ni­nę lan­ky­ ti ser­gan­čios žmo­nos, pa­ts ko­ne ta­ po li­go­niu. „Įsė­dau į 9-ojo marš­ru­to au­ to­bu­są. Pra­va­žia­vau vi­są mies­ tą. Au­to­bu­se bu­vo šal­ta kaip Si­bi­ re. Na­mo grį­žau to pa­ties marš­ru­to au­to­bu­su. Si­tua­ci­ja bu­vo to­kia pat. Sup­ran­tu, kad ve­žė­jai no­ri tau­py­ ti, bet ne­ga­li­ma ne­gerb­ti ke­lei­vių ir juos šal­dy­ti. Au­to­bu­suo­se rei­kė­tų įjung­ti bent ko­kį nors šil­dy­mą“, – pik­ti­no­si gy­ven­to­jas. Pa­sak B.Pla­to­no­vo, ki­tą kar­tą va­ žiuo­da­mas lan­ky­ti žmo­nos jis ne­ be­si­rin­ko au­to­bu­so. Nors juo va­

Gin­tau­tas Moc­ke­vi­čius:

Kiek ga­li­me, tiek ir šil­do­me. Rei­kia su­ pras­ti, kad yra žie­ma.

žiuo­ti yra pi­giau, vy­ras ge­riau sė­do į marš­ru­ti­nį tak­si, mat po pir­mo­ sios ke­lio­nės au­to­bu­su jis per­ša­lo. Šal­čiu trans­por­to prie­mo­nė­se skun­dė­si ir dau­giau klai­pė­die­čių, kas­dien jo­mis ke­liau­jan­čių į dar­bą. „Neį­ma­no­ma iš­sė­dė­ti. Šą­la ne tik ran­kos, ko­jos, bet ir vi­sas kū­nas dre­ba. Sup­ran­tu, kad yra žie­ma, bet taip bū­ti ne­ga­li. Kaž­ką ve­žė­jai tu­ rė­tų da­ry­ti“, – dės­tė klai­pė­die­tė.

Bend­ro­vės „Gin­ta­ri­nis vai­ras“, ku­ri ap­tar­nau­ja 9-ąjį marš­ru­tą, va­ do­vas Rai­mon­das Žei­mys aiš­ki­no, kad au­to­bu­sus šil­do juo­se įreng­ti ga­myk­li­niai šil­dy­tu­vai. Ta­čiau kuo šal­čiau, tuo rei­kia dau­giau lai­ko, kad jie įšil­tų. Ki­tų prie­mo­nių au­to­bu­sams šil­dy­ti, pa­ sak R.Žei­mio, sun­ku su­gal­vo­ti. „Lau­žo juk ne­kur­si. Į dar­bą va­ žia­vau leng­vuo­ju au­to­mo­bi­liu. Kol at­va­žia­vau, ma­ši­na neį­ši­lo. Man bu­vo šal­ta. Au­to­bu­suo­se šil­čiau bū­na, kai va­žiuo­ja dau­giau žmo­ nių. Tačiau juose sun­kiau iš­lai­ky­ti ši­lu­mą dėl nuo­la­tos ati­da­ro­mų du­ rų“, – tvir­ti­no R.Žei­mys. Anot Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­ko bend­ro­vės eksp­loa­ta­ci­jos di­rek­to­ riaus Gin­tau­to Moc­ke­vi­čiaus, au­ to­bu­suo­se nie­ka­da ne­bus šil­ta kaip na­mie. „Neį­ma­no­ma tiek pri­šil­dy­ti. Nuo­lat yra ati­da­ro­mos au­to­bu­sų du­rys. Kiek ga­li­me, tiek ir šil­do­ me. Rei­kia su­pras­ti, kad yra žie­ma. Dau­giau pri­šil­dy­ti au­to­bu­sus ga­li­ ma ne­bent prie­mies­ti­niuo­se marš­ ru­tuo­se, ku­rie re­čiau sto­ja“, – tei­ gė G.Moc­ke­vi­čius.

Ki­toms šven­tėms – se­nos gir­lian­dos Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je nu­ka­bin­ti pa­sku­ti­ niai šven­ti­niai pa­puo­ši­mai – švie­ čian­čios gir­lian­dos nuo gat­vių ap­ švie­ti­mo stul­pų. Jau da­bar aiš­ku, kad da­lį lem­pu­čių rei­kės keis­ti, ta­ čiau sa­vi­val­dy­bė tam lė­šų ne­tu­ri.

At­sis­vei­ki­no: šią sa­vai­tę bu­vo

nu­ka­bin­ti pa­sku­ti­niai šven­ti­niai pa­puo­ši­mai.

Pas­ku­ti­nės švie­čian­čios gir­lian­dos nuo ži­bin­tų nu­ka­bin­tos šią sa­vai­tę. Ki­tą sa­vai­tę jos bus tik­ri­na­mos. „Kiek jų ne­vei­kia, su­ži­no­si­me pa­tik­ri­nę. Per­nai mes ne­ma­žai jų at­nau­ji­no­me. Sa­vi­val­dy­bė tam sky­ rė lė­šų“, – tvir­ti­no įmo­nės „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Al­gi­man­tas Lau­ri­na­vi­čius. Pa­sak va­do­vo, jei mies­to val­džia gir­lian­doms kas­met skir­tų tiek pat lė­šų kaip per­nai, per dve­jus-tre­ jus me­tus jos bū­tų vi­siš­kai at­nau­

jin­tos. „Po tru­pu­tį pa­keis­tu­me vi­ sas“, – sa­kė di­rek­to­rius. Kiek kai­nuo­tų pa­puo­ši­mų at­ nau­ji­ni­mas, anot A.Lau­ri­na­vi­ čiaus, sun­ku pa­sa­ky­ti, nes neaiš­ku, ko­kias nau­jas gir­lian­das bū­tų ke­ti­ na­ma įsi­gy­ti. „Esu ma­tęs pa­puoš­tą me­dį – kiek ant jo va­sa­rą bū­na la­ pų, tiek per šven­tes lem­pu­čių. Vi­ sas švy­ti. Pas mus to­kių tik­rai ne­ bus“, – tei­gė va­do­vas. Op­ti­mis­ti­nių pa­ža­dų ne­da­li­jo ir sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai. „Kol kas min­čių at­nau­jin­ti pa­ puo­ši­mus ne­puo­se­lė­ja­me. Pi­ni­gų yra nu­ma­ty­ta tik jų pa­ka­bi­ni­mui ir nu­ka­bi­ni­mui“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da. Va­do­vo nuo­mo­ne, dau­giau dė­ me­sio pa­puo­ši­mams tu­rė­tų skir­ti vers­li­nin­kai, suin­te­re­suo­ti puoš­ ti vit­ri­nas.

3

šeštADIENIS, SAUSIO 26, 2013

miestas Pirks bio­ku­rą

Pa­do­va­no­jo lo­vų

Ieš­ko įta­ria­mo­jo

Klai­pė­do­je pa­sta­ty­tos ter­mo­fi­ka­ ci­nės elekt­ri­nės val­dy­to­jai „For­ tum Klai­pė­da“ pa­si­ra­šė su­tar­ tis su 6 bio­ku­ro tie­kė­jais dėl pre­ li­mi­na­riai 100 tūkst. to­nų bio­ku­ ro tie­ki­mo. Jos par­duos su­smul­ kin­tas miš­ko at­lie­kas. Taip pat pla­nuo­ja­ma, kad, pra­dė­jus veik­ lą, elekt­ri­nė per Klai­pė­dos uos­tą į Nor­ve­gi­ją eks­por­tuos pe­le­nus.

Dau­gia­vai­kė klai­pė­die­čių šei­my­ na su­lau­kė do­va­nų iš uos­ta­mies­ čio vers­li­nin­kų – dvie­jų dviaukš­ čių lo­vų su čiu­ži­niais ir pa­ta­ly­ne. Šei­ma au­gi­na 6 mer­gai­tes ir du ber­niu­kus nuo 5 iki 15 me­tų. Pa­ pil­do­mų lo­vų šei­mai la­bai trū­ko. Jų sva­jo­nę įgy­ven­di­no Klai­pė­do­ je vers­lus įkū­rę ir čia ap­si­gy­ve­nę už­sie­nie­čiai.

Po­li­ci­ja ieš­ko įta­ria­mo­jo, ku­ ris sau­sio 16 d. api­plė­šė Til­tų g. esan­čią ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių par­ duo­tu­vę. Vy­ras pa­gro­bė 26 auk­ si­nes gran­di­nė­les, ku­rių ver­tė – be­veik 70 tūkst. li­tų. Pa­rei­gū­nai su­da­rė įta­ria­mo­jo fo­to­ro­bo­tą ir žmo­nių, ku­rie ma­tė pa­na­šų as­ me­nį, pra­šo apie tai in­for­muo­ti te­le­fo­nu (8 46) 354 374.

Užterštas oras gadina gyvenimą Klai­pė­die­čiams svei­kiau sė­dė­ti na­ muo­se, nei lau­ke mė­gau­tis žie­mos ma­lo­nu­mais, mat oro už­terš­tu­mas kie­to­sio­mis da­le­lė­ mis leis­ti­ną nor­mą vir­ši­ja ke­lis kar­tus.

v.spuryte@kl.lt

Kal­ti­nin­kai: vie­nas di­džiau­sių oro tar­šos šal­ti­nių – iš ka­ti­li­nių ka­mi­nų sklin­dan­tys dū­mai. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

le­lės yra de­gi­mo pro­duk­tas, to­dėl ko­ne vi­sa­me mies­te jau­čia­mas de­ gė­sių kva­pas. „Jei oro tem­pe­ra­tū­ra dar la­biau kris, ka­ti­li­nių dar­bas in­ten­sy­vės, tad di­dės ir oro už­terš­tu­mas“, – pa­brė­žė R.Gied­rai­tis. Jo žo­džiais, su­ma­žin­ti tar­šą ga­li tik pa­si­kei­tu­sios oro są­ly­gos – tu­ri su­stip­rė­ti vė­jas ir pra­dė­ti snig­ti. „Va­sa­rą sa­vi­val­dy­bei iš­kart ra­ šo­me raš­tus, kad plau­tų gat­ves ir taip ma­žin­tų oro tar­šą kie­to­sio­mis da­le­lė­mis, o da­bar nie­ko ne­ga­li­ma pa­da­ry­ti. Juk ka­ti­li­nių neiš­jung­si­

Su­ma­žin­ti tar­šą ga­ li tik pa­si­kei­tu­sios oro są­ly­gos – tu­ri su­ stip­rė­ti vė­jas ir pra­ dė­ti snig­ti. me“, – pa­ste­bė­jo vi­suo­me­nės svei­ ka­tos spe­cia­lis­tas. R.Gied­rai­tis re­ko­men­da­vo žmo­ nėms kuo dau­giau bū­ti už­da­ro­se pa­tal­po­se – taip pa­vyks iš­veng­ti kenks­min­go tar­šos po­vei­kio.

„Jei klai­pė­die­čiai sa­vait­ga­lį su­ gal­vo­tų pa­si­vaikš­čio­ti, tai ge­riau­sia da­ry­ti prie jū­ros ar miš­kuo­se. Ar­ba te­gul vi­si trau­kia ant ma­rių žve­jo­ ti“, – šmaikš­ta­vo pa­šne­ko­vas. Pak­laus­tas, ar ap­si­sau­go­ti nuo kie­tų­jų da­le­lių pa­dė­tų kau­kės, R.Gied­rai­tis at­sa­kė nei­gia­mai, nes esą da­le­lės yra to­kios smul­kios, kad ap­sau­gi­nės kau­kės jų ne­su­lai­ky­tų ir jos vis tiek pa­tek­tų į plau­čius. „Vis dėl­to ma­ny­ki­me, kad iš­gy­ ven­si­me“, – juo­kau­da­mas vy­lė­ si vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­ lis­tas.

Pensininko pažymėjimo bankas nepripažįsta Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Neat­siž­vel­gė: ką tik su­re­mon­tuo­to au­to­bu­so vai­ruo­to­jas va­žia­vo per­ne­

lyg grei­tai ir ne­pai­sė pa­vo­jaus nu­slys­ti nuo ke­lio.

d.janauskaite@kl.lt

Be ke­lei­vių va­žia­vęs au­to­bu­sas nu­ sly­do nuo ke­lio ir pa­ki­bo ant pa­ke­ lė­je esan­čios pus­nies.

Penk­ta­die­nį iš re­mon­to dirb­tu­vės va­žia­vęs ke­lei­vi­nis 17-ojo marš­ru­to au­to­bu­sas tiks­lo ne­pa­sie­kė. Pa­lan­ gos ke­ly­je ties po­sū­kiu į Jo­kū­ba­vą vai­ruo­to­jas trans­por­to prie­mo­

In­ter­ne­ti­nės ban­ki­nin­kys­tės ko­ dus pa­tei­ku­si pen­si­nin­ko pa­žy­mė­ ji­mą no­rė­ju­si pa­siim­ti klai­pė­die­tė li­ko ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­ta. Mo­te­ riai jie ne­bu­vo iš­duo­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Po re­mon­to – į grio­vį Dai­va Ja­naus­kai­tė

Spren­d i­m as. Vil­n iaus apy­g ar­d os teis­m as va­k ar ga­l u­t i­n e ir ne­s kun­ džia­m a nu­t ar­t i­m i at­m e­t ė tris vai­ kus Skuo­d o ra­j o­n e su­v a­ž i­n ė­j u­s io bu­v u­s io po­l i­c i­n in­ko Sau­l iaus Pau­ li­ko skun­d ą, ku­r iuo jis sie­kė pa­n ai­ kin­t i že­m es­n ės ins­t an­c i­j os teis­m o spren­d i­m ą ne­p a­l eis­t i jo į lais­vę pir­ ma lai­ko. De­v y­n e­r iems me­t ams ka­ lė­t i nu­t eis­t o bu­v u­s io po­l i­c i­n in­ko baus­m ės lai­k as bai­g ia­s i 2016 me­ tų lapk­r i­č io 8 die­n ą. S.Pau­l i­k as da­ bar yra at­l i­kęs šiek tiek dau­g iau nei pu­s ę jos. Mi­r ė. I.Si­m o­n ai­t y­t ės gat­vė­j e esan­ čios pro­g im­n a­z i­j os kie­m e va­k ar po pie­t ų bu­vo ap­t ik­t as 61 me­t ų klai­ pė­d ie­č io la­vo­n as. Ant kū­n o smur­ to žy­m ių ne­r as­t a. Ko­d ėl vy­r ą iš­t i­ko mir­t is, kol kas ne­ž i­n o­m a. Įvy­k io ap­ lin­k y­b ės ti­r ia­m os. Ras­t as ne­g y­v as klai­p ė­d ie­t is su mo­k yk­l os bend­r uo­ me­n e nė­r a su­s i­j ęs.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, va­kar ry­tą oro už­terš­tu­mas cent­ri­nė­je mies­to da­ ly­je leis­ti­ną nor­mą vir­ši­jo tris kar­ tus, o Ši­lu­tės plen­te – du kar­tus. „Nak­tį iš ket­vir­ta­die­nio į penk­ ta­die­nį, kai spau­dė di­de­lis šal­tis ir ne­bu­vo vė­jo, oro už­terš­tu­mas bu­vo ko­ne re­kor­diš­kai di­de­lis – jis leis­ ti­ną nor­mą vir­ši­jo aš­tuo­nis kar­tus. Tai dar nė­ra smo­gas, bet jau ar­ ti šio reiš­ki­nio“, – tei­gė Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­ suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos sky­ riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ri­ man­tas Gied­rai­tis. Di­džiau­sią įta­ką oro už­terš­tu­mui tu­ri trans­por­to srau­tai ir šil­dy­mas, ypač kie­tuo­ju ku­ru. Kie­to­sios da­

Dienos telegrafas

nės ne­su­val­dė ir ši rė­žė­si į ati­tva­ rą. Vai­ruo­to­jas ti­ki­no, kad ava­ri­ ja įvy­ko to­dėl, kad au­to­bu­so ga­lą „už­me­tė“. Ne­pai­sant pa­si­tei­si­ni­ mų, vai­ruo­to­jas bus bau­džia­mas už tai, kad neat­siž­vel­gė į me­teo­ro­lo­gi­ nes są­ly­gas, vir­ši­jo leis­ti­ną grei­tį ir su­kė­lė ava­ri­ją. Tą­dien au­to­bu­sas jau tu­rė­jo vež­ ti ke­lei­vius, ta­čiau įvy­kio me­tu, be vai­ruo­to­jo, dau­giau žmo­nių ja­me ne­bu­vo.

Klai­pė­die­tė pa­sa­ko­jo, kad jos as­ mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės ga­lio­ji­mas bu­vo pa­si­bai­gęs, tad už­si­sa­kiu­si nau­ją lau­kė, kol bus pa­ga­min­ta. „Ta­čiau tuo tar­pu man la­bai pri­ rei­kė in­ter­ne­ti­nės ban­ki­nin­kys­tės. Nuė­jau į ban­ką dėl pri­si­jun­gi­mo ko­ dų. Pa­tei­kiau pen­si­nin­ko pa­žy­mė­ji­ mą, ban­ko kor­te­lę, ta­čiau man pa­sa­ kė, kad su to­kiais do­ku­men­tais ko­dų neiš­duos“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Pen­si­nin­kei ban­ko dar­buo­to­ja paaiš­ki­no, kad in­ter­ne­ti­nės ban­ki­ nin­kys­tės ko­dai iš­duo­da­mi, są­skai­ tos sa­vi­nin­kui pa­tei­kus as­mens ta­ pa­ty­bės kor­te­lę, pa­są ar vai­ruo­to­jo

pa­žy­mė­ji­mą. „Ne­sup­ran­tu, ko­dėl ne­tin­ka pen­si­nin­ko pa­žy­mė­ji­mas. Ant šio do­ku­men­to yra ir nuo­trau­ ka, ir var­das, pa­var­dė, ir as­mens ko­das, ir ki­ta in­for­ma­ci­ja. Juk pa­so ne­ga­lė­jau pa­teik­ti, nes bu­vo ga­mi­ na­mas nau­jas. Jei tin­ka vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas, tai kuo blo­gas pen­ si­nin­ko? Kaž­ko­kia biu­rok­ra­ti­ja“, – ste­bė­jo­si mo­te­ris. Lai­ki­nai Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to Mig­ra­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kės pa­rei­gas ei­nan­ti Li­li­ja­na Preik­šai­ tie­nė aiš­ki­no, kad pa­gal Lie­tu­vos įsta­ty­mus yra trys do­ku­men­tai, ku­rie pa­tvir­ti­na as­mens ta­pa­ty­bę: as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lė, pa­sas ir nau­jie­ji vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mai. „Ki­ti do­ku­men­tai nė­ra tam skir­ ti. Dėl to pen­si­nin­ko, „Sod­ros“ ar dar­bo pa­žy­mė­ji­muo­se esan­ čios nuo­trau­kos ne vi­sa­da ati­tin­ ka žmo­gaus am­žių“, – pri­dū­rė L.Preik­šai­tie­nė.

San­t uo­k os. Šian­d ien Klai­p ė­d os ci­ vi­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e tuok­ sis 10 po­r ų. Žie­d us su­m ai­n ys Ri­t a Dumb­l iaus­k ai­t ė ir Sau­l ius Gri­g a­l is (12 val.), Ra­m in­t a Kar­pu­tė ir Ar­t ū­r as Juš­k a (12.10 val.), Auš­r a Ma­ž ei­v ai­tė ir Kęs­t u­t is Ma­č ius (12.30 val.), Ya­ na Ego­ro­v a ir Ni­k i­t a Liam­cev (12.40 val.), Aud­ro­n ė Rim­k u­t ė ir Eval­d as Gri­m a­l is (13 val.), Gin­t a Ni­k ar­t ai­t ė ir Jo­n as Čy­v as (13.10 val.), Ie­v a Mar­ ke­v i­č iū­t ė ir And­r ius Jur­g e­l e­v i­č ius (13.20 val.), Ne­r in­g a Jur­g u­t y­t ė ir Lau­r y­n as Jok­š as (13.30 val.), Kris­t i­ na Le­l ė­n ai­tė ir Min­d au­g as Bas­t a­k is (13.40 val.), Ma­r i­n a Do­v y­d ė­n ie­n ė ir And­r ius Si­n ia­ko­v as (13.50 val.). Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos 6 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Pet­ rė Kiau­š ai­tė (g. 1927 m.), Mo­n i­k a Pap­ laus­k ie­nė (g. 1933 m.), Al­bi­n as Mi­s iū­ nas (g. 1938 m.), Vla­d i­m ir Frid­k in (g. 1947 m.), Ana­to­l i­j us Mik­luš (g. 1956 m.), Svet­l a­n a Zo­te­j e­v a (g. 1957 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mi Vir­g i­n i­ja Pet­k ū­n ie­nė, Ade­l i­ja Šed­ vy­d ie­n ė, Al­bi­n as Mi­s iū­n as, Va­len­t i­ na Log­v in­č iuk, ry­toj – To­m as Jo­k u­ baus­k as, Mo­n i­k a Pap­l aus­k ie­n ė, Pet­ rė Kiau­š ai­tė, Ana­to­l i­j us Mik­luš. Jo­n iš­k ės ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­d o­ ja­m a Svet­l a­n a Zo­te­j e­v a, ry­toj – Va­ le­r ij Zag­r in. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­d ė 10 mo­te­r ų. Gi­m ė 5 mer­g ai­tės ir 5 ber­n iu­k ai. Grei­t o­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 65 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­s ia skun­d ė­s i karš­č ia­v i­mu, krau­j o­t a­kos su­t ri­k i­m ais. Me­d i­k ai į pa­g al­b ą sku­ bė­j o ir vie­š o­s e vie­to­s e gu­l in­t iems as­m e­n ims.

4

šeštADIENIS, SAUSIO 26, 2013

miestas

Mįs­lin­go or­di­no at­gi­mi­mas 1

Or­di­no prio­ras tei­gia pra­dė­jęs gi­lin­tis į tuos

da­ly­kus. „Ko rei­kia, kad tap­tum prio­ru? Net ne­ži­nau. Sup­ran­ta­ma, rei­kia tu­rė­ti šio­kių to­kių nuo­pel­nų. Mes bu­vo­me pir­mie­ji, mes įkū­rė­me. O prio­ra­tas tu­ri tu­rė­ti prio­rą“, – tvir­ti­no E.Dau­ba­ras. Tur­tin­gie­ji ne­tur­to bro­liai

Tamp­lie­rių ri­te­rių or­di­no pa­slap­tys lig šiol jau­di­na ty­ri­nė­to­jų vaiz­duo­ tę. Juo­lab kad or­ga­ni­za­ci­ja vei­kė ma­žiau nei du šim­tus me­tų, mįs­ lin­gai grei­tai pra­tur­tė­jo, vė­liau tai ta­po jų pra­žū­ties prie­žas­ti­mi. Šį ri­te­rių or­di­ną 1118 m. įkū­rė 9 ri­te­riai, va­do­vau­ja­mi Hu­go de Pa­ jen­so, I Kry­žiaus žy­gio ve­te­ra­no, ke­ti­nu­sio sau­go­ti į Šven­tą­ją Že­mę ke­liau­jan­čius krikš­čio­nių mal­di­ nin­kus.

„Ne­sa­kau, kad rei­kia ka­riau­ti, bet ap­link vyks­ta daug ne­ge­rų da­ly­kų, ne tik krikš­čio­niš­ka­me pa­sau­ly­je. Ir krikš­čio­niš­ko­sios kon­fe­si­jos pa­ ti­ria šio­kią to­kią įtam­pą“, – pa­ste­ bė­jo E.Dau­ba­ras. Po pa­sta­ro­jo Tamp­lie­rių or­di­no kon­ven­to Ed­mun­das pa­tei­kė pa­ siū­ly­mą vie­ny­ti vi­sas krikš­čio­niš­ ką­sias kon­fe­si­jas pa­sau­ly­je. „Ma­no pa­siū­ly­mai la­bai pa­ti­ko Or­to­dok­sų baž­ny­čiai, nes iki tol Tamp­lie­rių or­di­nas, vi­są lai­ką bu­ vęs ka­ta­li­kiš­kas, nuo 1998 me­tų at­vė­rė du­ris ki­toms kon­fe­si­joms. Ir iš kar­to Or­to­dok­sų baž­ny­čios ar­chi­mand­ri­tas Cha­la­ram­pi­jus, da­bar jis dir­ba Grai­ki­jo­je, ap­do­ va­no­jo ma­ne už tai Šven­to­jo Ni­ ko­la­jaus Ste­buk­la­da­rio me­da­liu“, – sa­kė E.Dau­ba­ras.

Iš pra­džių or­di­nas va­di­no­si Varg­ šų Kris­taus ri­te­rių or­di­nu. Tamp­lie­riai ne­pri­pa­ži­no jo­kios val­džios, tai yra ne­klau­sė val­do­ vų, ku­r ių že­m ė­se bu­vo įsi­k ū­r ę, jo na­riai ne­mo­kė­jo val­do­vams ir net pa­č iai Baž­ny­č iai jo­k ių mo­ kes­čių. Nors tamp­lie­riai bu­vo da­vę ne­ tur­to ir skais­ty­bės įža­dus, pa­ts or­ di­nas val­dė di­džiu­lius tur­tus. Tur­to bu­vo tiek daug, kad XIV a. jie ėmė kel­ti vi­sų Eu­ro­pos val­ do­vų pa­vy­dą. Bro­liai, ap­kal­tin­ti ere­zi­jo­mis, stai­ga vie­ną die­ną bu­ vo nu­kan­kin­ti ir su­de­gin­ti. Po­pie­ žius ofi­cia­liai pa­nai­ki­no Tamp­lie­ rių or­di­ną. Ta­čiau sklan­do le­gen­dos, kad di­ de­lius sa­vo tur­tus, taip pat ir slap­ tą­jį ar­chy­vą, tamp­lie­riai su­ge­bė­jo kaž­kur pa­slėp­ti. Jų lo­bio te­beieš­ ko­ma iki šiol. Šian­die­ni­nė mi­si­ja

Pre­ten­zi­jos į pa­li­ki­mą?

Pra­džio­je Klai­pė­do­je bu­vo ki­lu­si idė­ja sta­ty­ ti sa­vo baž­ny­čią su ne­ di­de­liu vie­nuo­ly­nu.

Šiuo­lai­ki­nė Tamp­lie­rių or­di­no mi­ si­ja, pa­sak E.Dau­ba­ro, yra lab­da­ra ir dva­si­niai da­ly­kai. Nors jis su tuo ne­no­ri su­tik­ti, nes tai esą – ka­ri­nis vie­nuo­lių or­di­nas su la­bai se­no­mis tra­di­ci­jo­mis.

Kęs­tu­tis Že­mai­tis

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, ka­nau­nin­kas

T

amp­lie­rių or­di­ną vi­du­ram­žiais po­pie­žius Kle­men­sas V už­da­ rė. Po to or­di­nas iš vie­nuo­li­jos trans­for­ma­vo­si į vi­suo­me­ni­ nę, fi­nan­si­nę, ka­ri­nę struk­tū­rą. Esu kaž­ kur skai­tęs, kad ir su NA­TO jie bend­ra­ dar­biau­ja. Bet čia ne­be­rei­kė­tų kal­bė­ti apie juos kaip apie baž­ny­čios ju­ris­dik­ci­ jo­je esan­čią or­ga­ni­za­ci­ją. Tai tam tik­ras kul­tū­ri­nis pa­vel­das, ku­ria­me nie­ko mis­ tiš­ko ne­bė­ra. Baž­ny­čio­je nė­ra jo­kio ofi­cia­ laus jų veik­los pa­tvir­ti­ni­mo. Iš es­mės or­ di­no veik­los po­bū­dis pa­si­kei­tė. Pa­na­šiai nu­ti­ko ir kai ku­riems ki­tiems or­di­nams, pa­vyz­džiui, bu­vęs vie­nuo­lių Mal­tos or­ di­nas da­bar ta­po so­cia­li­ne or­ga­ni­za­ci­ja. Kal­bant apie pre­ten­zi­jas į tur­tą, rei­kė­tų ty­ ri­nė­ti tą da­ly­ką.

Lie­tu­vo­je – 11 iš­rink­tų­jų

Lie­tu­vo­je yra vos 11 tamp­lie­rių. De­ vy­ni iš jų – Klai­pė­do­je, ly­giai tiek, kiek ir Hu­go de Pa­jen­so or­di­no įkū­ rė­jo lai­kais. Šiais lai­kais or­di­nui jau pri­klau­ so ir mo­te­rys. Anks­čiau to ne­bu­vo. Esą or­di­nas šiuo me­tu yra dau­giau pa­sau­lie­tiš­kas nei re­li­gi­nis. Nors tei­gia­ma, kad re­li­gi­nė veik­la su­da­ ro di­džią­ją da­lį. „Vi­sos apei­gos vyks­ta baž­ny­čio­ se. Lie­tu­vo­je mes dar ne­sa­me nie­ kaip su­si­ję su baž­ny­čia. Pra­džio­je Klai­pė­do­je bu­vo ki­lu­si idė­ja sta­ty­ ti sa­vo baž­ny­čią su ne­di­de­liu vie­ nuo­ly­nu. Bet tos min­ties at­si­sa­kė­ me“, – ti­ki­no E.Dau­ba­ras. Prio­ras tei­gė, kad at­si­ren­kant žmo­nes į or­di­ną bū­ti­na są­ly­ga – re­ li­gin­gu­mas. Vi­si Lie­tu­vos tamp­lie­ riai yra ka­ta­li­kai. „Rin­kau­si iš pa­žįs­ta­mų, nes, no­rint steig­ti prio­ra­tą, tu­rė­jo bū­ ti tin­ka­mas na­rių skai­čiaus, tu­ rė­jo įvyk­ti rin­ki­mai“, – pa­sa­ko­jo E.Dau­ba­ras. Prio­ras pa­tvir­ti­no, kad prieš dve­ jus me­tus bu­vo ap­do­va­no­tas ir po­ pie­žiaus Be­ne­dik­to XVI me­da­liu. „O per­nai po­pie­žius lai­mi­no mū­sų veik­lą, tu­riu raš­tus, laiš­ kus. Lie­tu­vos baž­ny­čia ir­gi ga­vo tuos laiš­kus, la­bai nu­ste­bo, iki ga­ lo ne­sup­ra­to, kas čia bu­vo“, – tei­ gė E.Dau­ba­ras.

Ed­mun­das Dau­ba­ras:

Komentarai

Tamp­lie­rių prio­ras pri­pa­ži­no, kad su ofi­cia­lia Baž­ny­čia Lie­tu­vo­je kol kas jo­kių rei­ka­lų ne­tu­ri. Esą ka­dan­gi nuo tų ne­lem­tų įvy­ kių 1307 m., kai suė­mė di­dį­jį or­di­no ma­gist­rą Jac­ques de Mo­lay, praė­jo

Arū­nas Baub­lys Baž­ny­čios is­to­ri­kas

P Sim­bo­li­ka: E.Dau­ba­ras ma­no, kad or­di­no kry­žiai neat­si­tik­ti­nai la­bai pri­

me­na Jo­gai­lai­čių di­nas­ti­jos ženk­lus.

daug lai­ko, bet tur­ti­niai klau­si­mai tu­ri ypa­tin­gą reikš­mę iki šiol. „Jei­gu bū­tų ban­do­ma at­kur­ti tei­ sy­bę, ta­da dau­ge­liui re­li­gi­nių or­ga­ ni­za­ci­jų rei­kė­tų ati­duo­ti di­de­lę da­lį sa­vo tur­to. Nes dau­gy­bė baž­ny­čių, že­mių, vie­nuo­ly­nų nuo­sa­vy­bės tei­ se pri­klau­so Tamp­lie­rių or­di­nui“, – tvir­ti­no E.Dau­ba­ras. Esą dar ky­la di­de­lis klau­si­mas, už ko­kius pi­ni­gus Vil­niaus mies­tas sta­ty­tas. Tei­gia­ma, kad da­tos su­ tam­pa, nes di­die­ji Eu­ro­pos mies­ tai ir nu­ties­ti ke­liai bu­vo tamp­lie­ rių dar­bas. E.Dau­ba­ro įsi­ti­ki­ni­mu, nė­ra nė vie­nos di­džio­sios to me­to baž­ny­čios, ku­ri ne­bū­tų pa­sta­ty­ta be tamp­lie­rių pi­ni­gų ar jų įta­kos. „Or­di­nas nie­kur ne­din­go net ofi­ cia­liai jį pa­nai­ki­nus. Jis vi­są lai­ką eg­zis­ta­vo, Por­tu­ga­li­jo­je, Is­pa­ni­jo­ je jis vei­kė ki­tu pa­va­di­ni­mu. Bu­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vo sun­kūs per­se­kio­ji­mo lai­kai. Vis dėl­to or­di­nas eg­zis­ta­vo. Šiek tiek mis­ti­kos yra“, – įsi­ti­ki­nęs tamp­ lie­rių ri­te­rių idė­jų tę­sė­jas E.Dau­ ba­ras.

as­kai­čiau jų in­ter­ne­to tink­la­la­ pį ir įspū­dis toks, kad kaž­kas čia su­si­ję su nau­jais re­li­gi­niais ju­dė­ ji­mais. Juk tamp­lie­riai bu­vo su­ nai­kin­ti ne tik Pran­cū­zi­jos ka­ra­liaus, bet ir po­pie­žiaus. Ga­li­mas da­ly­kas, kad tai nau­jų ezo­te­ri­nių ju­dė­ji­mų da­lis. Tai vei­ kiau­siai yra reiš­ki­nys, pri­si­šlie­jęs gre­ta re­ li­gi­jos, kai pai­nio­ja­mi įvai­rūs da­ly­kai. Ne­ ga­liu ši­to su­sie­ti su XXI a. mąs­ty­mu, man tai pa­na­šu į is­to­ri­nį ka­ry­bos klu­bą. Gal kaž­kas po Baž­ny­čios sto­gu at­gai­vi­na tuos da­ly­kus, bet kad tai bū­tų koks nors se­nų­ jų tamp­lie­rių tęs­ti­nu­mas, neį­ti­ki­ma. Ar­ ba tai kon­ser­va­ty­vi gru­pė, ta­čiau, kas už jos sto­vi, neaiš­ku. Ta­čiau jei ir eg­zis­tuo­ja tamp­lie­riai, tai vi­siš­kai ki­to­kiu lyg­me­niu ir tai vi­siš­kai ki­to­kia or­ga­ni­za­ci­ja. O čia tik la­ bai gra­žiai pa­nau­do­tas jų įvaiz­dis. Kas jie to­kie – is­to­ri­jos my­lė­to­jai ar gar­bin­to­jai?

Ofi­cia­li sta­tis­ti­ka 2010 me­tų lie­pos 14 d. Lie­tu­vos

2010 m. lie­pos 21 d. Tamp­lie­rių or­

Res­pub­li­kos Ju­ri­di­nių as­me­nų re­ gist­re už­re­gist­ruo­tas Tamp­lie­rių or­ di­no di­dy­sis prio­ra­tas.

di­no di­džio­jo prio­ra­to Lie­tu­vos at­ sto­vai krei­pė­si į Or­di­ną pra­šy­da­mi su­teik­ti Lie­tu­vos prio­ra­tui Šv. Ka­zi­ mie­ro var­dą.

2010 me­tų lie­pos 22–27 die­no­mis

Lie­tu­vos at­sto­vai vie­no­je už­sie­nio ša­ly­je da­ly­va­vo ofi­cia­lia­me tarp­tau­ ti­nia­me or­di­no ren­gi­ny­je, ku­rio me­ tu de­šimt Lie­tu­vos tamp­lie­rių or­ di­no di­džio­jo prio­ra­to na­rių bu­vo įšven­tin­ti į ri­te­rius.

2010 m. lie­p os 24 d. Lie­t u­v os

tamp­l ie­r ių or­d i­n o di­d žia­j am prio­r a­t ui su­t eik­t as Šv. Ka­z i­m ie­ ro var­d as. Šal­ti­nis: osmth.lt

Sko­los vy­rą pa­ver­tė de­zer­ty­ru Vy­ras tu­rė­jo as­me­ni­nių 1 mo­ty­v ų taip pa­s ielg­ ti. Pra­sis­ko­li­nęs ne­ma­žą su­mą,

Fi­na­las: iš­gir­dęs teis­mo nuo­spren­dį E.Va­liu­kas leng­viau at­si­kvė­pė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

jis su­lau­kė pik­tų vy­rų, bu­vo su­ muš­tas ir, pa­ty­ręs sun­kių su­ža­lo­ ji­mų, gu­lė­jo li­go­ni­nė­je. Apie tai, kad ne­ga­li dirb­ti, ka­rys pra­ne­šė va­dams, ta­čiau pa­svei­kęs ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lio ne­pris­ta­tė ir į lai­vą ne­grį­žo. Teis­me bu­vęs ka­rys pa­sa­ko­jo, kad jis ne tik pa­ts bu­vo su­ža­lo­tas, bet gra­sin­ta ir vai­ko be­si­lau­ku­siai jo su­gy­ven­ti­nei. Vy­ras su­pra­to, kad tai ne tuš­ti žo­džiai, ir nu­spren­dė nuo gra­sin­

to­jų pa­si­slėp­ti. Ka­riš­kių ban­dy­ mai ieš­ko­ti į tar­ny­bą ne­grįž­tan­čio E.Va­liu­ko bu­vo ne­sėk­min­gi – jis pa­kei­tė te­le­fo­no nu­me­rį ir iš­si­kė­ lė iš bu­to, ku­ria­me anks­čiau gy­ ve­no. Vy­ras nu­spren­dė į ka­ri­nę tar­ny­bą ne­grįž­ti ir įsi­dar­bi­no vie­na­me pre­ ky­bos cent­re par­da­vė­ju. Už tai, kad sa­va­va­liš­kai nu­trau­ kė ka­ri­nės tar­ny­bos su­tar­tį, E.Va­ liu­kas bu­vo tei­sia­mas kaip de­zer­ ty­ras. Teis­mas įver­ti­no, kad šis žmo­ gus ne­bu­vo teis­tas ar baus­tas ad­ mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka, pri­pa­ži­no

kal­tę, nuo­šir­džiai gai­lė­jo­si, o ne­ tin­ka­mai pa­siel­gė dėl as­me­ni­nių ap­lin­ky­bių. Už de­zer­ty­ra­vi­mą tai­kos me­tais įsta­ty­mas nu­ma­to vie­nin­te­lę baus­ mę – lais­vės atė­mi­mą. Klai­p ė­d os mies­to apy­l in­k ės teis­mas sky­rė E.Va­liu­kui 8 mė­ne­ sių lais­vės atė­mi­mo baus­mę, o jos vyk­dy­mą ati­dė­jo me­tams. Jis įpa­rei­go­tas be pa­rei­gū­nų ži­ nios ne­keis­ti gy­ve­na­mo­sios vie­tos bei dirb­ti. Ši­lu­tės ra­jo­no apy­lin­kės teis­me nag­ri­nė­ja­ma by­la dėl šio žmo­gaus su­mu­ši­mo.

5

šeštADIENIS, SAUSIO 26, 2013

šeštadienio interviu

Vie­to­je sū­naus – net 50 kū­di­kių G

im­dy­mo na­muo­se pa­lik­ ta ke­lių die­nų mer­gai­tė, per tris mė­ne­sius į glo­ bos na­mus at­ke­lia­vu­sių 11 nau­jų vai­kų ir 2 auk­lė­ti­niai ra­do nau­jas šei­mas – to­kia dar ne­di­de­ lė Klai­pė­dos su­tri­ku­sio vys­ty­mo­ si kū­di­kių na­mų di­rek­to­rės Auš­ros Ni­ko­la­je­vie­nės pa­tei­kia­ma sta­tis­ti­ ka. Vos prieš ke­lis mė­ne­sius įstai­gai pra­dė­ju­si va­do­vau­ti mo­te­ris ne­si­ gai­li bal­tą slau­gy­to­jos cha­la­tą iš­ kei­tu­si į da­ly­ki­nius kos­tiu­mė­lius.

mas yra vai­ruo­ti. Mėgs­tu va­ži­nė­ tis dvi­ra­čiu. Daž­nai su vy­ru ke­lia­ mės į Smil­ty­nę. Mėgs­tu dirb­ti so­de, bend­rau­ti su drau­gais. Esu ak­ty­vi ir vis­kam ran­du lai­ko. Tad sten­giuo­si, kad ir ma­no vai­kai iš Kū­di­kių na­ mų iš­ke­liau­tų į vi­suo­me­nę, ma­ty­tų žmo­nes, pa­ke­liau­tų vie­šuo­ju trans­ por­tu, ap­lan­ky­tų spek­tak­lius, kon­ cer­tus. No­riu ne tik pa­ti pa­ma­ty­ti, bet ir su ki­tais da­ly­tis.

Prio­ri­te­tas – šei­ma

– Ar pa­si­nė­rus į nau­ją dar­bą na­ miš­kiai ne­lie­ka nu­skriaus­ti? – Ši­tas dar­bas man la­bai pa­tin­ ka, bet pir­mo­je vie­to­je vis tiek yra na­mai. Kol kas pa­vyks­ta vis­ką su­ de­rin­ti, nes prio­ri­te­tas yra šei­ma. Da­bar su vy­ru Arū­nu esa­me li­kę tik dvie­se, duk­ros stu­di­juo­ja Kau­ne.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Trik­dė bal­ti cha­la­tai

– Kaip ap­si­pra­to­te nau­jo­je dar­ bo vie­to­je? – Dir­bu tre­čias mė­nuo, tad kol kas dar vyks­ta adap­ta­ci­ja. Nors jau įsi­ va­žia­vau į dar­bus. Ši sri­tis – spe­ci­ fi­nė, su­si­de­dan­ti iš tri­jų gran­džių: so­cia­li­nės, svei­ka­tos ir švie­ti­mo. Pir­mą kar­tą į Kū­di­kių na­mus at­ va­žia­vau kaip di­rek­to­rė, ly­di­ma stei­gė­jų. Prieš atei­da­ma čia, vis­ką įsi­vaiz­da­vau ki­taip. Bet kai su­si­ti­ kau su dar­buo­to­jais ir vai­kais, ta­po ra­miau. Nuo­mo­nė taip pat pa­si­kei­ tė. Pa­ju­tau ge­rą bei šil­tą at­mos­fe­rą. Da­bar kol kas ste­biu si­tua­ci­ją. Tam tik­rus da­ly­kus no­rė­čiau pa­keis­ti. Man pa­tin­ka bend­rau­ti su žmo­nė­ mis, ieš­ko­ti rė­mė­jų ir pa­ro­dy­ti, kaip šie na­mai gy­ve­na. – Apie ko­kias per­mai­nas kal­ ba­te? – Atė­jus į Kū­di­kių na­mus ma­ne nu­ ste­bi­no tai, kad žmo­nės vaikš­to ap­ si­vil­kę bal­tais cha­la­tais. Ma­ne tai tru­pu­tį trik­dė. Čia lyg ir na­mų ap­ lin­ka, vai­kai gy­ve­na nuo­lat. Tad nuo­la­ti­nis bu­vi­mas tarp bal­tų cha­ la­tų gal ap­sun­ki­na au­gi­mą. No­ri­ si su­kur­ti šil­tą ir jau­kią at­mos­fe­rą, ku­ri kuo la­biau pri­min­tų na­mus. – Bet juk jūs pa­ti atė­jo­te iš bal­ tų cha­la­tų ap­lin­kos. Kaip pa­ti rea­ga­vo­te į vai­kus, ku­rių dau­ gu­mos li­ki­mai – tra­giš­ki ir su­ dė­tin­gi? – Čia vis­ką ver­ti­nu ki­taip. Gal tik iš šo­no at­ro­do, kad dar­bas Kū­di­kių na­muo­se yra su­dė­tin­gas. Kai žmo­ nės atei­na iš gat­vės, jie ir­gi pa­na­ šiai įsi­vaiz­duo­ja. Lyg ir jau­čia­si as­ tig­ma­ti­zuo­ti. Įsi­vaiz­duo­ja, kad čia gy­ve­nan­tys vai­kai – ki­to­kie. Gal su­klai­di­na žo­džių jun­gi­nys „su­tri­ ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mai“? Prieš­ka­lė­di­niu lai­ko­tar­piu su­lau­ kė­me daug klai­pė­die­čių, ku­rie vai­ kams at­ne­šė do­va­nų, su­ren­gė šven­ tes. Įdo­mu bu­vo ste­bė­ti jų reak­ci­jas. Iš pra­džių žmo­nės bai­mi­na­si užei­ti į gru­pę. Iš dau­ge­lio jų reak­ci­jų su­ pra­tau, kad mū­sų glo­bos na­mai yra lyg ta­bu. Taip ne­tu­rė­tų bū­ti. Kai sve­čiai pe­rei­na per gru­pes, pa­ma­to vai­kus, dar­buo­to­jus, pa­ tys pri­si­pa­žįs­ta, kad vis­ką įsi­vaiz­ da­vo ki­taip. Tur­būt kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri sa­vo li­ki­mą. Ma­no vy­res­nio­ji duk­ra, ku­riai da­bar 25 me­tai, nuo ma­žens vis pra­šy­da­vo bro­liu­ko, nes šei­mo­je au­go dvi duk­ros. Jos spau­di­mas iš­ li­ko vos ne iki šių die­nų. Kai sa­ky­

– Ko­kį ke­lią pa­si­rin­ko jū­sų duk­ros? – Vy­res­nio­ji duk­ra Kris­ti­na, ga­li­ma sa­ky­ti, nuė­jo ma­mos pė­do­mis, tik aukš­čiau. Da­bar ji yra pir­mo kur­so gy­dy­to­ja re­zi­den­tė. Kris­ti­na pa­si­ rin­ko psi­chiat­ri­ją. Duk­rų spren­di­ mams, ką stu­di­juo­ti, įta­kos ne­da­ riau. Jos pa­čios pa­si­rin­ko. 21 me­tų Li­gi­ta stu­di­juo­ja moks­lo in­ži­ne­ri­ją Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te.

Įs­pū­dis: A.Ni­ko­la­je­vie­nė pa­ste­bi, kad klai­pė­die­čius daž­nai su­klai­di­na Kū­di­kių na­mų pa­va­di­ni­mas.

da­vo­me, kad bro­lio ne­bus, duk­ra vis siū­ly­da­vo įsi­vai­kin­ti. Kai pra­dė­jau dirb­ti čia, pa­sa­ kiau, kad vie­toj vie­no da­bar tu­rė­siu net 44 vai­kus. Tuo­met tiek jų bu­ vo glo­bos na­muo­se. Da­bar šis skai­ čius išau­go iki 51. Jau­niau­siai mū­ sų gy­ven­to­jai – vos ke­lios die­nos, o vy­riau­siam – dau­giau nei še­še­ ri me­tai.

Auš­ra Ni­ko­la­je­vie­nė:

Kai pa­cien­tas at­vyks­ ta psi­cho­zi­nės bū­se­ nos, daug me­tų dir­ ban­tis žmo­gus pa­jau­ čia, kaip rei­kia su juo elg­tis, ko­kių veiks­mų ne­da­ry­ti.

– Prieš tai įstai­gai daug me­ tų va­do­va­vo Ire­na Ge­ny­tė. Ar po il­ga­me­tės va­do­vės nau­jam žmo­gui ne­bu­vo sun­ku atei­ti į šias pa­rei­gas? – Kai atė­jau, bu­vu­si il­ga­me­tė va­ do­vė jau me­tus ne­dir­bo. Per tą lai­ ką įstai­ga ne­tu­rė­jo nuo­la­ti­nio va­ do­vo. Li­go­niui svar­bi net in­to­na­ci­ja

– Kur dir­bo­te, iki ta­po­te Kū­di­ kių na­mų di­rek­to­re?

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

– Ma­no kaip slau­gy­to­jos dar­bo pa­ tir­tis – 27 me­tai. Dir­bau Res­pub­li­ ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Psi­chiat­ ri­jos fi­lia­le, tad da­bar­ti­nė sri­tis man nė­ra to­li­ma. Ga­liu su­pras­ti ne tik žmo­nių išo­rę, bet ir vi­dų. Li­go­ ni­nė­je dir­bau pa­pras­ta slau­gy­to­ja, o vė­liau 13 me­tų va­do­va­vau I vy­rų sky­riaus slau­gy­to­joms. – Kaip su­pran­tu, dir­bo­te sun­ kių li­go­nių sky­riu­je, kur se­niau lan­gai bu­vo su gro­to­mis? – Nes­kirs­tau pa­cien­tų. Vi­si jie bu­vo ma­no my­li­mi ir ger­bia­mi. Nors vi­ so­kių bu­vo at­ve­jų. Iš ša­lies gal šis dar­bas ir at­ro­do su­dė­tin­gas, bet man tai at­ro­dė įpras­ta. Taip, dir­ bant to­kia­me sky­riu­je pa­si­tai­ko įvai­rių si­tua­ci­jų, rei­kė­da­vo su­ge­ bė­ti jas įžvelg­ti ir su­val­dy­ti žmo­nių nuo­tai­kas, emo­ci­jas. Net klau­si­mą rei­kė­jo su­ge­bė­ti pa­teik­ti, nes jei­gu jis bus iš­sa­ky­tas ne lai­ku ir ne vie­ to­je ar pa­sa­ky­tas ne to­kia in­to­na­ ci­ja, ga­li­ma su­lauk­ti grįž­ta­mo­sios reak­ci­jos. Kai daug me­tų dir­bi to­kio­je sri­ty­ je, iš­moks­ti, kaip ras­ti bend­rą kal­bą su to­kiais pa­cien­tais. No­ras jiems pa­dė­ti ne­lik­da­vo be at­sa­ko. – Kaip ap­lin­ki­niai rea­guo­da­ vo, su­ži­no­ję, ko­kio­je li­go­ni­nė­ je dir­bo­te? – Nie­ka­da ne­slė­piau, kur dir­bau. Ne kiek­vie­nas ten ga­li dirb­ti. Gal tas dar­bas man tei­kė ko­kio iš­skir­ ti­nu­mo? Man pa­ti­ko ten dirb­ti. To­

kia­me dar­be rei­kia lanks­tu­mo, su­ pra­tin­gu­mo ir di­de­lio no­ro. – Psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nės me­ di­kai yra vie­ni tų, ku­rie sa­vo dar­be daž­niau­siai su­si­du­ria su pa­cien­tų smur­tu. Ar jums te­ ko at­si­dur­ti pa­na­šio­se si­tua­ci­ jo­se? – Pa­čiai nu­ken­tė­ti ne­te­ko, bet sun­ kiai nu­spė­ja­mas si­tua­ci­jas su­val­ dy­ti tek­da­vo. Tai daug pri­klau­so ir nuo ko­man­dos. Kai pa­cien­tas at­ vyks­ta psi­cho­zi­nės bū­se­nos, daug me­tų dir­ban­tis žmo­gus pa­jau­čia, kaip rei­kia su juo elg­tis, bend­rau­ ti, ko­kių veiks­mų ne­da­ry­ti, kad jo neišp­ro­vo­kuo­tu­mei. Me­luo­čiau, jei­gu sa­ky­čiau, kad šia­me dar­be ne­ bu­vo įtam­pos. Pa­si­tai­kė įvai­rių si­ tua­ci­jų. – Gal dėl įtam­pos dar­be nu­ spren­dė­te to­liau stu­di­juo­ti? – Kiek­vie­nas no­ri­me to­bu­lė­ti. Nors sa­ko­ma, kad dar­bą rei­kia keis­ti kas ke­lis me­tus, aš il­gai dir­bau vie­no­ je vie­to­je. Ma­tyt, dar ne­bu­vo lais­ va ma­no vie­ta. Ar ne­bu­vo sun­ku dirb­ti ir stu­di­juo­ti? Kuo tu­riu dau­ giau veik­los, tuo dau­giau su­spė­ju. Mėgs­tu gy­ven­ti ak­ty­viai, ne­ga­liu pa­kęs­ti nuo­bo­du­lio. Ra­miai pa­sė­ džiu ne­bent ta­da, kai mez­gu. – Ko­kių dar tu­ri­te po­mė­gių, be mez­gi­mo? – Da­bar į dar­bą va­ži­nė­ju ne­ma­žą at­stu­mą ir jau­čiu, koks ma­lo­nu­

– Pa­pa­sa­ko­ki­te dau­giau apie sa­vo vy­rą. – Ma­no vy­ras yra il­ga­me­tis KLAS­ CO dar­buo­to­jas. Kar­tu su juo gy­ve­ na­me 26 me­tus. Šei­mo­je svar­biau­ sia yra vie­nas ki­to su­pra­tin­gu­mas, pa­jau­ti­mas, ge­ra­no­riš­ku­mas ir vie­ nas ki­to pa­lai­ky­mas. Kai bū­na su­ dė­tin­gos gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jos, pa­ lai­kan­tis pe­tys bū­ti­nas ša­lia, kaip ir su­pra­tin­gu­mo nu­lem­tas žo­dis. Tie da­ly­kai stip­ri­na šei­mą ir su­tei­ kia ga­li­my­bę ei­ti to­lyn. – Kaip su vy­ru iš­gy­ve­no­te „tuš­ čio liz­do“ jaus­mą, duk­roms iš­ va­žia­vus stu­di­juo­ti? – Ypač skau­džiai abu su vy­ru tai pa­ju­to­me, kai ant­ra duk­ra iš­va­žia­ vo iš na­mų. La­bai su­dė­tin­gas bu­ vo pir­mas va­ka­ras. Duk­ra pa­li­ko idea­liai su­tvar­ky­tą sa­vo kam­ba­rį su tam tik­ro­mis nuo­trau­ko­mis. Mums ir aša­ra iš­tryš­ko, tą va­ka­rą su vy­ru daug kal­bė­jo­mės. Tuo­met nu­spren­ dė­me, kad vai­kus au­gi­na­me ne sau ir jie tu­ri ei­ti sa­vo ke­liu.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1967 m. rugp­jū­čio 8 d. gi­mė Skuo­de. Po me­t ų tė­vai per­si­kė­lė gy­ven­t i į Klai­pė­dą. 1985 m. bai­gė Klai­pė­dos J.Kup­čins­ko me­di­ci­nos mo­kyk­lą ir pra­dė­jo dirb­ ti Tu­ber­k u­l io­zės li­go­n i­nė­je, Vai­k ų sky­riu­je. 1990 m. pra­dė­jo dirb­t i Psi­chiat­r i­jos li­go­ni­nė­je. 2004 m. Klai­p ė­d os uni­ver­s i­te­te bai­g ė slau­gos ir rea­bi­l i­t a­c i­j os spe­ cia­ly­b ę. 2010 m. Kau­no tech­no­lo­g i­jos uni­ ver­si­te­te įgi­jo vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­ mo ma­g ist­ro laips­n į.

6

šeštadienis, sausio 26, 2013

sportas Nepateko į finalą

N.Djokovičius – su A.Murray

Varžybos baigėsi taikiai

Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinei nepavyko pratęsti sėkmingo žygio „Sandraugos“ taurės turnyre, vykstančiame Sankt Peterburge. Mūsiškiai vakar pusfinalyje 1:2 (1:0) nusileido ukrainiečiams. Lietuviai pirmavo po Donato Nekrošiaus (4 min.) įvarčio. Pergalingą įvartį varžovai pelnė 85-ąją min.

Australijos atviro teniso čempionato vyrų antrame pusfinalyje 31-erių šveicaras Rogeris Federeris susitiko su 25-erių škotu Andy Murray. Pergalę po keturių valandų penkių setų kovos šventę škotų tenisininkas. A.Murray varžovas sekmadienio finale bus pirma pasaulio raketė – 25-erių serbas Novakas Djokovičius.

Klaipėdos salės futbolo pirmenybėse rungtynes žaidė „Baltų“ ir „Nauticos“ penketukai. Po nuožmios kovos susitikimas baigėsi lygiosiomis 5:5. Arčiau pergalės buvo „Nauticos“ vyrai, pirmavę 3:0, 4:3, 5:4. Tačiau čempionai rado jėgų išlyginti rezultatą. Pirmadienį prasidės ketvirtfinalio kovos.

Iš protesto liko tik šnipštas Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

Klaipėdos „Neptūno“ bandymas Vieningoje lygoje (VL) pakovoti prieš teisėjus subliūško – protestas, kurį dėl arbitrų klaidų buvo surašęs uostamiesčio klubas – atmestas.

„Neptūno“ klubo direktorius Osvaldas Kurauskas skundą dėl galimų teisėjų klaidų lygos vadovybei buvo suraitęs po paskutiniųjų pirmojo rato rungtynių su Krasnojarsko „Jenisej“ komanda, kurias teko net du kartus pratęsti. Iki antrojo pratęsimo pabaigos likus žaisti 6 sek. „Neptūnas“ pirmavo vienu tašku, tačiau kamuolys buvo pas svečius. Rusų paskutinė ataka buvo rezultatyvi – pataikė dvitaškį. „Neptūno“ krepšininkai ir sirgaliai apeliavo, kad lemiamus taškus pelnęs žaidėjas pažeidė taisykles – sužingsniavo, tačiau jų pastabos buvo ignoruotos. Todėl po varžybų O.Kurauskas parašė protestą. Jis prašė, kad rezultatas būtų anuliuotas, o rungty-

nes reikėtų žaisti iš naujo. Tačiau teigiamo atsakymo, kokio tikėjosi, „Neptūnas“ nesulaukė. Klubą pasiekė žinia, kad protestas atmestas. „Atsakyme parašyta, kad komisija peržiūrėjo įrašą ir įvertino, jog teisėjai buvo užėmę pakankamai geras pozicijas, kad priimtų teisingus sprendimus“, – teigė direktorius. Vadovas mano, kad protestas buvo atmestas dėl to, kad „Neptūnas“ lygoje žaidžia pirmus metus. „Neturime „svorio“. Matyt, būtų buvę visai kitaip, jei tokį protestą būtų pateikęs kuris nors galingas klubas. Kita vertus, logiškai mąstant, ir nebuvo galima tikėtis, kad bus liepta peržaisti rungtynes, nes tai didžiulės finansinės išlaidos“, – svarstė O.Kurauskas. Jis pabrėžė, kad uostamiesčio komandos dar laukia nemažai lygos rungtynių ir jas reikia laimėti patiems krepšininkams, o ne protestais. Artimiausias rungtynes „Neptūnas“ žais vasario 1 d. Į Klaipėdą atvyksiantys varžovai – čekai, Nymburko ČEZ krepšininkai.

Kova: rungtynėse tarp „Neptūno“ ir „Jenisej“ ekipų prireikė net dvie-

jų pratęsimų.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Vytauto Petriko nuotr.

750

Klaipėdos „Fortūnos“ krepšininkės, Marijampolėje 56:65 nusileidusios „Sūduvos–Mantingos“ penketukui, patyrė penktąjį pralaimėjimą Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate.

Lyderė: L.Aglinskaitė pelnė ne tik daugiausiai taškų, bet ir žaidė efek-

tyviausiai.

Iš Suvalkijos – tuščiomis Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Uostamiesčio ekipai turnyrinėje rikiuotėje į nugarą alsuojančios varžovės nuo pirmųjų minučių stengėsi žaisti aktyviau, išnaudoti tai, kad klaipėdietės sukorė tolimą kelią, nespėjo sušilti. Tačiau Daliaus Ubarto auklėtinės parodė, kad joms nei kelionė, nei šalčiai nebaisūs. „Fortūnos“ merginos išsiveržė į priekį 5:2, 8:4. Tačiau įpusėjus kėliniui šeimininkės pavijo viešnias – 13:13 ir aplenkė. Uostamiesčio penketukas nesiruošė nusileisti. Antrąjį kėlinį klaipėdietės perėmė iniciatyvą ir vijosi varžoves, trečiajame ketvirtyje išsiveržė į priekį net 7 taškais – 39:32. Neilgai „Fortūnos“ stovykloje vyravo pakili nuotaika. Suvalkietės, pelniusios 8 „sausus“ taškus, antrą kartą išsiveržė į priekį 40:39. 28-ąją min. jos įgijo 10 taškų pranašumą – 51:41. Didžiąją susitikimo dalį vos penkios žaidusios klaipėdietės dar bandė gelbėtis, tačiau šeimininkės nesiruošė pralaimėti. Marijampolietės iškovojo vienuoliktą pergalę po 17 rungtynių ir tik viena atsilieka nuo antroje vietoje esančių „Fortūnos“ krepšininkių.

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Vytauto Petriko nuotr.

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Situacija: D.Ubartui sunku siekti pergalių, kai ant atsarginių žaidėjų

suolelio vos viena kita krepšininkė.

„Neaišku, kaip būtų susiklostęs susitikimas, jei prieš varžybas nebūtų savaitę sirgusi mūsų pagrindinė puolėja Eglė Šikšniūtė, – sakė D.Ubartas. – Kai pirmavome 7 taškais, varžovės pakeitė gynybos sistemą, kuri mus pražudė. Marijampolietės ėmė gintis zonos sistema, o mes nesugebėjome pataikyti iš toli.“ Šiandien 14 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) „Fortūna“ susitiks su LMKL lyderėmis Vilniaus „Kibirkšties-

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Rungtynių statistika „Sūduva– Mantinga“ – „Fortūna“ 65:56 (23:17, 9:19, 21:10, 12:10). E.Briedytė 13, L.Rickevičiūtė 12, G.Kirstukaitė 10/L.Aglinskaitė 15, G.Gutkauskaitė 14, E.Šikšniūtė 10, M.Grigalauskytė 8, G.J.Council 6, L.Puplauskaitė 3.

Viči-Iki“ krepšininkėmis, per 16 rungtynių pralaimėjusiomis vos kartą.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštADIENIS, sausio 26, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Įregistravo kan­di­da­tus

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ ras Ri­man­tas Sin­ ke­vi­čius sa­ko, kad Lie­tu­va ne­da­rys kro­vi­nių per­ve­ži­ mo ta­ri­fų nuo­lai­dų Bal­ta­ru­si­jai, nors kai­my­nės gra­si­ni­ mai, anot jo, ke­lia ne­ri­mą.

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) penk­ta­die­nį kaip pir­muo­sius kan­ di­da­tus į Sei­mo na­rius pa­kar­to­ti­ niuo­se rin­ki­muo­se įre­gist­ra­vo ke­ tu­rių par­ti­jų ly­de­rius.

Dip­lo­ma­ti­ja: nors ir gąs­di­na A.Lu­ka­šen­kos gra­si­ni­mai ne­su­tei­kus

nuo­lai­dų nu­kreip­ti da­bar per Lie­tu­vą ga­be­na­mų kro­vi­nių srau­tus per ki­tų vals­ty­bių te­ri­to­ri­jas, R.Sin­ke­vi­čius vi­lia­si, jog tai – tik žo­džiai.

Lai­mu­čio Brun­dzos nuo­tr.

Nuo­lai­dų Bal­ta­ru­si­jai ne­bus Mi­nist­ras pri­pa­žįs­ta, kad ne­ri­mą ke­lia nuo­lat pa­si­girs­tan­tys Bal­ ta­ru­si­jos at­sto­vų gra­si­ni­mai nu­ kreip­ti kro­vi­nių tran­zi­tą per ki­ tus uos­tus. „Ne­ga­liu teig­ti, kad mes eko­ no­mi­nė­mis nuo­lai­do­mis pirk­si­ me mei­lę ir drau­gys­tę. Mes taip pat no­ri­me už­dirb­ti – ir ge­le­žin­ ke­liai, ir kro­vos įmo­nės, ir vi­si, kas da­ly­vau­ja vyk­dant tran­zi­tą. Ma­nau, kad ve­ži­mo įkai­niai vi­ so­mis kryp­ti­mis tu­rė­tų bū­ti pa­ na­šūs, čia tu­rė­tų bū­ti kal­ba­ma ir su mū­sų Bal­ti­jos se­sė­mis. Įkai­niai tu­ri bū­ti kon­ku­ren­cin­gi. Kita ver­ tus, ne­bū­ti­nai čia kel­nes pir­mi tu­ ri nu­si­mau­ti „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liai“, nes tran­zi­to ta­ri­fas su­si­de­da iš dau­gy­bės de­da­mų­jų – iš kro­ vos, iš ge­le­žin­ke­lio, iš mui­ti­nės, iš lai­vo frak­to. Tuo­met rei­kia žiū­rė­ ti į vi­su­mą“, – in­ter­viu BNS sa­kė R.Sin­ke­vi­čius. Pa­sak jo, Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­ to Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos prieš ke­lias die­nas iš­sa­ky­ti pa­reiš­ki­ mai, kad Bal­ta­ru­si­ja nu­kreips sa­vo

kro­vi­nius per šiau­ri­nius, Ru­si­jos, ar pie­ti­nius, t. y. Uk­rai­nos, uos­tus, ke­lia šio­kį to­kį ne­ri­mą. Ki­ta ver­

Pa­reiš­ki­mai, kad kro­vi­nių srau­tas ga­li bū­ti pa­suk­tas šiau­riau, ži­no­ma, ke­lia ne­ri­mą. tus, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras ne­ma­ no, kad to­kie pa­reiš­ki­mai bus rea­ li­zuo­ti. Vis dėl­to, anot jo, Lie­tu­va ban­do di­ver­si­fi­kuo­ti tran­zi­ti­nių kro­vi­nių struk­tū­rą. „Bal­ta­ru­si­jos va­do­vo pa­reiš­ ki­mai, kad kro­vi­nių srau­tas ga­ li bū­ti pa­suk­tas šiau­riau, į Ru­si­ jos uos­tus, ar pie­čiau, į Juo­do­sios jū­ros uos­tus, ži­no­ma, ke­lia ne­ri­ mą. Bet no­rint per­krau­ti di­de­lius kie­kius kro­vi­nio rei­ka­lin­ga ga­ lin­ga inf­rast­ruk­tū­ra. Be to, nu­si­ sto­vė­ję tar­pu­sa­vio ry­šiai yra tam

tik­ra ver­ty­bė, ku­rių at­si­sa­ky­mas ir nau­jų ry­šių kū­ri­mas rei­ka­lau­ja lai­ko, pa­stan­gų ir pi­ni­gų. Ne­ma­ nau, kad stai­ga vi­sas kro­vi­nys pa­ suks, nors esant to­kiems val­dy­mo me­to­dams ga­li vis­ko ti­kė­tis“, – kal­bė­jo su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras. Su­si­ti­kęs su Bal­ta­ru­si­jos am­ ba­sa­do­riu­mi Vil­niu­je Vla­di­mi­ ru Dra­ži­nu, R.Sin­ke­vi­čius sa­kė pa­ža­dė­jęs, kad Lie­tu­va ir to­liau teiks ko­ky­biš­kas pa­slau­gas Bal­ ta­ru­si­jai. „Jis ma­ne pa­svei­ki­no, mes šnek­te­lė­jo­me, ne­ra­do­me prie­ kaiš­tų vie­nas ki­tam, prie­šin­gai – pa­sa­kiau, kad mes steng­si­mės ko­ ky­biš­kai su­teik­ti tran­zi­to pa­slau­gą Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­niams mak­si­ma­ liu grei­čiu“, – kal­bė­jo su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras R.Sin­ke­vi­čius. Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas A.Lu­ ka­šen­ka ne­se­niai pa­reiš­kė, kad jo ša­lis de­ra­si su Ru­si­jos ir Uk­rai­nos uos­tais dėl kro­vi­nų ga­be­ni­mo, o su­si­ta­rus dėl ta­ri­fų Mins­kas tu­rės al­ter­na­ty­vą Lie­tu­vai.

De­mok­ra­ti­nės dar­bo ir vie­ny­bės par­ti­jos pir­mi­nin­kė, pre­zi­den­to Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko naš­lė Kris­ti­na Bra­zaus­kie­nė kan­di­da­tuos Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je. Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos va­do­vas, bu­vęs Sei­mo na­rys, vers­li­nin­kas Val­de­ma­ras Val­kiū­nas įre­gist­ruo­tas Bir­žų-Ku­piš­kio apy­gar­do­je. Ko­vo­ to­jų už Lie­tu­vą są­jun­gos pir­mi­nin­ kas Vy­tau­tas Šus­taus­kas ir Emig­ran­ tų par­ti­jos ly­de­ris Juo­zas Mu­raus­kas var­žy­sis Uk­mer­gės apy­gar­do­je. Kaip po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­vės re­ gist­ra­vo­si 19 par­ti­jų. Kiek kan­di­da­ tų kels jos, kol kas ne­ži­no­ma. Pir­ma­die­nį iki dar­bo die­nos pa­ bai­gos par­ti­joms pri­va­lu pa­teik­ti sa­vo kan­di­da­tų do­ku­men­tus. Ki­tą sa­vai­tę bus įre­gist­ruo­ti vi­si kan­di­ da­tai, o penk­ta­die­nį, va­sa­rio 1 d., jie bus pa­skelb­ti vie­šai. Ko­vo 3 d. vyks Sei­mo rin­ki­mai vien­man­da­tė­se Uk­mer­gės, Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no ir Bir­

žų-Ku­piš­kio apy­gar­do­se. Pas­ta­ro­ sio­se dvie­jo­se apy­gar­do­se rin­ki­mų re­zul­ta­tai pa­nai­kin­ti dėl nu­sta­ty­tų šiurkš­čių pa­žei­di­mų, o Uk­mer­gė­je nau­jas Sei­mo na­rys bus ren­ka­mas vie­toj mi­ru­sio Ju­liaus Ve­sel­kos. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pakartos: tarp pretendentų dar

kartą dalyvauti Seimo rinkimuose – ir K.Brazauskienė.

„Fo­to­die­nos“ / Ie­vos Bu­dzei­kai­tės nuo­tr.

Ne­bū­ti­nai re­fe­ren­du­mas Žmo­nių nuo­mo­nės dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės bū­tų ga­li­ma at­si­klaus­ti ne­bū­ti­nai ren­giant nau­ją re­fe­ren­ du­mą. Tai pa­reiš­kė Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė.

Ša­lies va­do­vė va­kar pa­tiks­li­no, kad kon­sul­ta­ci­jų for­mų yra įvai­riau­sių. „Ar tik­rai kal­bė­jau apie re­fe­ren­du­ mą, ar jūs ge­rai iš­si­ver­tė­te?“ – žur­ na­lis­tams rep­li­ka­vo D.Gry­baus­kai­ tė, pa­klaus­ta apie už­va­kar Da­ni­jo­je iš­sa­ky­tas min­tis. „Kal­bė­jau, kad jei­gu po­li­ti­nės par­ti­jos po to, kai at­liks iš­sa­mius ty­ri­mus, vis dėl­to su­tars, jog Lie­tu­ vai ar­ti­miau­siu lai­ko­tar­piu svar­bu ir rei­ka­lin­ga tu­rė­ti ato­mi­nę ener­ge­

ti­ką, tuo­met vėl rei­kės kon­sul­tuo­ tis su žmo­nė­mis vie­no­kia ar ki­to­kia for­ma“, – sa­kė Pre­zi­den­tė. „Įvai­riau­sių for­mų yra kon­sul­ ta­ci­jų, tarp jų ir re­fe­ren­du­mas, jei bus toks spren­di­mas. Bet ig­no­ruo­ ti žmo­nių nuo­mo­nės ne­ga­li­ma“, – tei­gė D.Gry­baus­kai­tė. Vie­šė­da­ma Da­ni­jo­je ša­lies va­do­vė tei­gė, kad ar­ ti­miau­sią de­šimt­me­tį Lie­tu­va ne­ga­ lės už­si­tik­rin­ti pa­kan­ka­mai al­ter­na­ ty­vių ener­gi­jos šal­ti­nių. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius ket­vir­ta­die­nį pa­reiš­kė, kad Lie­tu­ va sta­tys nau­ją ato­mi­nę elekt­ri­nę, jei ji bus pel­nin­ga, o kai­na priim­ti­ na var­to­to­jams. BNS inf.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Ūkio ban­kui – eks­per­tų ap­do­va­no­ji­mai Va­kar Vil­niu­je vy­ku­sio­je kas­me­ tė­je Bal­ti­jos ša­lių ver­ty­bi­nių po­ pie­rių bir­žos ap­do­va­no­ji­mų ce­re­ mo­ni­jo­je Ūkio ban­kas bu­vo ap­do­ va­no­tas už pa­žan­gą plė­to­jant ry­ šius su in­ves­tuo­to­jais ir ge­riau­sio mak­le­rio ka­te­go­ri­jo­je.

Ka­te­go­ri­jo­je už ge­riau­sią praė­ju­sių me­tų pa­žan­gą plė­to­jant ry­šius su in­ves­tuo­to­jais Ūkio ban­kui skir­ta tre­čia vie­ta. „Esa­me vie­nin­te­lė Lie­tu­vos įmo­ nė, šie­met įver­tin­ta už pa­žan­gą plė­ to­jant ry­šius su in­ves­tuo­to­jais. Ūkio ban­kas de­da daug pa­stan­gų, kad ši sri­tis nuo­lat bū­tų to­bu­li­na­ma ir ple­ čia­ma. Šis įver­ti­ni­mas taps dar vie­ na rim­ta pa­ska­ta dirb­ti ir to­bu­lė­ti“, – sa­kė Ūkio ban­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vo pa­va­duo­to­jas, Fi­nan­si­nių ins­ti­tu­ci­jų ir iš­tek­lių de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Ma­rius Ar­laus­kas. Ge­ riau­sio mak­le­rio ka­te­go­ri­jo­je ant­ ros ir tre­čios vie­tos ap­do­va­no­ji­mo at­siim­ti bu­vo pa­kvies­ti šias vie­ tas pa­si­da­li­ję Ūkio ban­ko Fi­nan­sų mak­le­rio de­par­ta­men­to di­rek­to­

riaus pa­va­duo­to­jas To­mas Ki­pi­šas ir SEB ban­ko at­sto­vas. Pa­sak ap­do­va­no­ji­mą ga­vu­sio T.Ki­pi­šo, šis pel­ny­tas įver­ti­ni­mas yra svar­bus pa­ties Ūkio ban­ko ir vi­sų dar­buo­to­jų pro­fe­sio­na­lu­mo pri­pa­ži­ni­mas. „Pel­ny­da­mas eks­per­tų pri­pa­ži­ ni­mą, Ūkio ban­kas įro­dė, kad tu­ri pro­fe­sio­na­lių dar­buo­to­jų, ga­lin­čių su­teik­ti klien­tams aukš­čiau­sios ko­ky­bės pa­slau­gas“, – tei­gė ge­ riau­sio mak­le­rio ka­te­go­ri­jo­je ap­ do­va­no­tas T.Ki­pi­šas. Ap­do­va­no­ji­mams no­mi­nuo­tos 25 Lie­tu­vos, 12 Lat­vi­jos ir 14 Es­ ti­jos bend­ro­vių bu­vo ver­ti­na­mos pa­gal dau­giau nei 100 kri­te­ri­ jų, iša­na­li­za­vus pre­ten­duo­jan­čių įmo­nių me­ti­nę ir val­dy­mo ata­ skai­tas, pe­rio­di­nes ata­skai­tas NAS­DAQ OMX Bal­ti­jos ša­lių ver­ty­bi­nių po­pie­rių rin­kos ap­do­ va­no­ji­mai ren­gia­mi nuo 2006 m. Ūkio ban­kas yra pir­mas ko­mer­ ci­nis ban­kas Lie­tu­vo­je, jau tre­čią de­šimt­me­tį tei­kian­tis pa­ti­ki­mas pa­slau­gas pla­čia­me nuo­sa­va­me

klien­tų ap­tar­na­vi­mo tink­le, ku­rį su­da­ro dau­giau kaip 60 pa­da­li­nių vi­so­je ša­ly­je. Ūkio ban­kas ak­ty­viai bend­ra­dar­biau­ja su vers­lo įmo­nė­ mis, tei­kia joms ak­tua­lius fi­nan­ si­nius spren­di­mus ir pa­siū­ly­mus. Ban­kas ypač daug dė­me­sio ski­ria smul­kia­jam bei vi­du­ti­niam vers­lui ir įmo­nėms, dir­ban­čioms ša­lies re­ gio­nuo­se. Be­je, va­kar Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė, žur­na­lis­tų pa­ klaus­ta, kaip ver­ti­na pro­ku­ro­rų bei cent­ri­nio ban­ko su­si­do­mė­ji­ mą Ūkio ban­ku, tik pa­gy­rė Lie­ tu­vos ban­ką už efek­ty­vią fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­jų prie­žiū­rą, ypač kre­di­ to uni­jų. Prezidentė pabrėžė, kad skaidru­ mu pirmiausia turi būti suintere­ suota pati finansų institucija. „Jeigu yra kokių nors neaiškių ži­ nių, banko pareiga atlikti papildo­ mus aiškinimusis arba tyrimus. Kol kas jokių kitokių teisėsaugos insti­ tucijų ypatingos veiklos dėl Ūkio banko nėra“, – sakė šalies vadovė. „Klaipėdos“ inf.

Va­lia: Pre­zi­den­tė aiš­ki­na, kad dėl ato­mi­nės sta­ty­bų tau­tos at­si­klaus­ti

rei­kia.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

8

šeštadienis, sausio 26, 2013

10p.

Ant­ros ka­den­ci­jos pra­keiks­mas.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

E.Ra­čius: „Si­tua­ci­ja Šiau­rės A Pa­sau­lio akys nu­kry­po į Šiau­rės Af­ri­ką. Apie šį re­gio­ną, ten vyks­tan­čius pro­ce­sus ir grės­mes – dien­raš­čio po­kal­bis su Kau­ no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riu­mi Eg­dū­nu Ra­čiu­mi. Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

– Iš pra­džių, kas gi yra ta va­di­ na­mo­ji Šiau­rės Af­ri­ka? Kuo ji ypa­tin­ga ir ko­dėl šiam re­gio­nui ski­ria­ma tiek daug dė­me­sio? – Po­pu­lia­rio­jo­je są­mo­nė­je ara­ba­ kal­bė Šiau­rės Af­ri­ka daž­nai bū­da­ vo at­ski­ria­ma nuo tos da­lies, ku­ ri įvar­di­ja­ma kaip ber­be­rų Af­ri­ka. Ber­be­rų Af­ri­ka bu­vo su­vo­kia­ma kaip tar­pi­nė te­ri­to­ri­ja tarp ara­ ba­kal­bės ir va­di­na­mo­sios juo­do­ sios Af­ri­kos. Ga­li­ma sa­ky­ti, ši te­ ri­to­ri­ja il­gai bu­vo sa­vo­tiš­ka pil­ko­ji zo­na. Juk tai – Sa­cha­ros dy­ku­ma. Įsi­vaiz­duo­ta, kad ten ne­la­bai kas vyks­ta ar vy­ko, to­dėl šis re­gio­nas ne­rei­ka­lau­ja daug dė­me­sio. Da­bar įspū­dis toks, kad vi­sos tos trys Af­ ri­kos da­lys pa­sau­lio ga­lin­gų­jų aky­ se ta­po vie­nu re­gio­nu, nors ir skir­ tin­gų at­spal­vių. Ber­be­rų Af­ri­ka, aki­vaiz­du, tu­ ri daug ką bend­ra su Šiau­rės Af­ ri­ka, ypač kal­bant apie iš­šū­kius. Tuos iš­šū­kius ga­li­me ma­ty­ti dve­ jo­pai. Vie­na ver­tus, ga­li­me sa­ky­ti, kad vie­nas iš­šū­kių – jei ne žlun­ gan­čios, tai la­bai silp­nos re­gio­ no vals­ty­bės. Ki­tas iš­šū­kis, ku­ris tie­sio­giai sie­ja­si su da­bar vyks­ tan­čiais pro­ce­sais, kad skir­tin­gos ber­be­rų et­ni­nės gru­pės, ar tai bū­ tų tua­re­gai, ar ki­ti, tu­rė­jo lū­kes­čių po­ko­lo­ni­ji­nės eros pra­džio­je su­kur­ti sa­vo vals­ty­bes, bet ne­su­kū­rė. Tai­gi, kai tik su­si­da­ro pa­lan­kios są­ly­gos, tuos lū­kes­čius mė­gi­na­ma rea­li­zuo­ ti. Ma­to­me, kad Šiau­rės Ma­ly­je to­

kios są­ly­gos su­si­da­rė. O jei prie vi­ so ši­to dar pri­dė­tu­me va­di­na­mą­jį ara­bų pra­bu­di­mą, per ku­rį, ga­li­ ma sa­ky­ti, bu­vo at­ver­ta Pan­do­ros skry­nia... Ara­bų pa­va­sa­ris iš­lais­ vi­no įvai­rias gai­va­liš­kas jė­gas tiek fi­ziš­kai (kal­bu apie žmo­nes, ku­rie ga­li veik­ti, taip pat gink­lus, ku­rių da­bar ga­li­ma įsi­gy­ti ar­ba pa­vog­ ti, ypač po po­ky­čių Li­bi­jo­je), tiek ideo­lo­giš­kai. Šiuo at­ve­ju po Osa­ mos bin La­de­no žū­ties bu­vo įsi­ vaiz­duo­ja­ma, kad „Al Qae­da“ lyg ir ta­po ne­veiks­ni.

Prieš ko­kius sep­ty­ ne­rius ar aš­tuo­ne­ rius me­tus sa­kiau, kad „Al Qae­dos“ var­ das ta­po fran­ši­ze. Gal­būt ko­kios nors at­ski­ros gru­ puo­tės ir vei­kia, pir­miau­sia Pa­kis­ ta­no te­ri­to­ri­jo­je, ta­čiau jos jau nė­ra tie­sio­giai sie­ja­mos su „Al Qae­da“, vei­kiau su vie­tos Ta­li­ba­nu, ku­ris pa­pras­tai ski­ria­mas nuo „Al Qae­ dos“. Da­bar „Al Qae­da“ vėl iš­ky­la, gal­būt ne pa­sau­li­niu mas­tu, bet re­ gio­ni­niu, kaip vei­kian­ti nuo Ma­ro­ ko iki Ma­lio, o gal net iki Ni­ge­ri­jos. Tai­gi kal­ba­me apie nau­ją iš­šū­kį. Ži­no­ma, rei­kė­tų klaus­ti, ar ta grės­mė su­konst­ruo­ta, ar rea­li? Kiek tai, kas da­bar vyks­ta Šiau­rės Af­ri­ ko­je, tu­ri įta­kos vys­tan­tis re­gio­no ša­lims? Kiek tai tu­ri įta­kos Eu­ro­

pos sau­gu­mui? Ma­nau, šie klau­si­mai ir yra at­ spir­ties taš­kas. Kai ku­rios Eu­ro­ pos ša­lys, pa­vyz­ džiui, Pran­cū­zi­ja ir Jung­ti­nė Ka­ ra­lys­tė, ma­to iš­ šū­kių net Eu­ro­ pai, o ki­tos ša­lys ne to­kios grei­tos nu­tar­ti, kad tai, kas de­da­si Šiau­ rės Af­ri­ko­je, savaime reiš­kia pa­vo­jų Eu­ro­ pai. Sa­ky­čiau, kad si­tua­ ci­ja Šiau­rės Af­ri­ko­je la­bai komp­lek­siš­ka. Ži­no­ma, ga­li­me vis­ką su­ves­ti į Ma­lio tra­ge­di­ją, bet ga­li­ma į vis­ką žiū­rė­ti ir pla­tes­nia­ me kon­teks­te. – Kaž­ka­da „Al Qae­da“ iš Ira­ko, jei taip ga­li­ma sa­ky­ti, per­si­ kraus­tė į Je­me­ną. Gal­būt da­bar iš Vi­du­ri­nių Ry­tų „Al Qae­da“ ke­lia ko­ją į Šiau­rės Af­ri­ką? – Iš tos in­for­ma­ci­jos, ku­ri priei­na­ma vie­šai, to­kią iš­va­dą bū­tų ga­li­ma da­ ry­ti. Tie žmo­nės, ku­rie vei­kė Vi­du­ri­ niuo­se Ry­tuo­se, tiek pa­čia­me Ira­ke, tiek ap­link jį, tar­ki­me, Sau­do Ara­ bi­jo­je ar Je­me­ne, ti­kė­ti­na, at­si­ra­do ir Šiau­rės Af­ri­ko­je. Gal­būt jie pa­gal kil­mę yra šiau­rės af­ri­kie­čiai, ta­čiau sa­vo lai­ku, ma­tyt, bu­vo iš­vy­kę iš re­ gio­no į Vi­du­ri­nius Ry­tus, ten tre­ni­ ra­vo­si ar, tar­ki­me, da­ly­va­vo ko­vi­ niuo­se veiks­muo­se. Šiuo at­ve­ju jie ne tik sa­vo pa­tir­ti­mi, bet ir tam tik­rais ry­šiais yra su­si­ję su Vi­du­ri­niais Ry­

Ko­men­ta­ras: pa­sak pro­fe­so­riaus E.Ra­čiaus, vie­nos Eu­ro­pos ša­lys, to­kios

tais. Ži­no­ma, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad vi­si af­ri­kie­čiai yra su­si­ję su Vi­du­ri­ niais Ry­tais, ta­čiau, ma­ny­čiau, bent da­lis gru­puo­čių na­rių, la­bai ti­kė­ti­ na, pa­lai­ko ry­šius su ki­to­mis Vi­du­ ri­niuo­se Ry­tuo­se vei­ku­sio­mis ir te­ be­vei­kian­čio­mis gru­puo­tė­mis. – Vis­gi ar nė­ra taip, kad Šiau­rės Af­ri­kos ka­ro va­dai pa­pras­čiau­ siai sko­li­na­si „Al Qae­dos“ var­ dą, kad, pa­vyz­džiui, įbau­gin­tų sa­vo prie­ši­nin­kus? – Su­tin­ku. Dar prieš ko­kius sep­ty­ ne­rius ar aš­tuo­ne­rius me­tus sa­kiau, kad „Al Qae­dos“ var­das ta­po tar­ si fran­ši­ze. O.bin La­de­nas, ma­nau, ne­ga­lė­jo at­si­džiaug­ti gir­dė­da­mas, kad kur nors jam net ne­ži­no­mo­je te­ri­to­ri­jo­je kas nors pri­si­den­gia „Al

Qae­dos“ var­du. Ma­nau, jį tai tu­rė­ jo la­bai ma­lo­niai nu­ste­bin­ti. Pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį kal­bė­ta apie gau­sy­bę gru­puo­čių Vi­du­ri­ niuo­se Ry­tuo­se, net Eu­ro­po­je, ku­ rios nau­do­jo šį pa­va­di­ni­mą. Da­lis šių gru­puo­čių ap­skri­tai bu­vo bu­ta­ fo­ri­nės. Tai­gi šiuo me­tu kal­bė­ti apie „Al Qae­dą“, kaip apie organizacija ar tink­lą, ko­kį bu­vo su­kū­ręs O.bin La­de­nas su sa­vo tuo­me­čiais pa­ gal­bi­nin­kais, tik­rai ne­ga­li­me. Pa­ dė­tis da­bar vi­sai ki­to­kio po­bū­džio. Ži­no­ma, ga­li­me kal­bė­ti apie gru­ pes, ku­rios ideo­lo­giš­kai pri­ta­ria tam, ką pra­dė­jo O.bin La­de­nas, ta­ čiau tai ne­reiš­kia, kad jos pri­klau­ so tam tik­rai organizacijai, ku­ri už­ sa­ko, kont­ro­liuo­ja ar fi­nan­suo­ja jų veiks­mus.

Kariniai veiksmai, teroro aktas ir politinės batalijos Ka­ri­nė ope­ra­ci­ja Ma­ly­je

Po­li­ti­nės ko­vos Pran­cū­zi­jo­je

Te­ro­ro ak­tas Al­žy­re

Pran­cū­z i­ja in­ter­ven­ci­ją pra­dė­jo sau­ sio 11 d. Šiuo me­tu Ma­ly­je dis­lo­k uo­ta apie 2 tūkst. pran­cū­z ų ka­rių, dar 900 ka­r ių pa­lai­ko kam­pa­n i­ją Pran­c ū­z i­ jos ka­r i­nė­se ba­zė­se Af­r i­ko­je. Praė­ ju­sį sa­vait­ga­l į pran­cū­z ų ir Ma­l io vy­ riau­sy­bės pa­jė­gos at­ko­vo­jo iš su­k i­lė­ lių Nio­no ir Se­va­rės mies­t us. Nio­nas yra maž­daug už 350 km į šiau­rės ry­ tus nuo sos­ti­nės Ba­ma­ko. Se­va­rė yra stra­te­g iš­kai svar­bus oro uos­tas, ku­ris ga­l i bū­t i nau­do­ja­mas kaip ba­zė ope­ ra­ci­joms to­l iau į šiau­rę. Mies­tas yra maž­daug už 630 km į šiau­rės ry­t us nuo Ba­ma­ko. Pir­ma­d ie­n į po in­ten­sy­ vaus bom­bar­da­vi­mo pran­cū­z ų pa­jė­ gos užė­mė Ma­lio cent­ri­nia­me re­gio­ne esan­t į Dia­ba­l io mies­tą.

Pran­c ū­z i­j os opo­z i­c i­nės cent­ro de­š i­ nių­j ų Są­jun­gos už liau­d ies ju­dė­ji­m ą (UMP) vi­ce­p ir­m i­n in­k as Laurent’as Wau­q uie­z as su­k ri­t i­k a­vo vy­r iau­s y­ bės stra­te­g i­j ą Ma­ly­j e – sa­kė, kad jam neaiš­k u, kiek prie pran­c ū­z ų ir Ma­ lio ar­m i­j os ka­r i­n ės ope­r a­c i­j os ke­t i­ na pri­s i­d ė­t i są­j un­g i­n in­k ai iš Va­k a­ rų. Jam pri­t a­rė ir UMP ly­de­r is Jea­ nas Fran­ç ois Copé (nuo­t r.), o bu­ vęs pre­z i­d en­t as Valé­r y Giscard’as d’Estaing’as pa­b rė­ž ė, kad Fran­çois Hollande’ui rei­k ė­j o Pran­c ū­z i­j os veiks­mus ap­r i­b o­t i vien Ma­l io sos­t i­ nės Ba­ma­ko gy­ny­b a, kol at­v yks Af­r i­ kos tarp­t au­t i­nės pa­j ė­gos. Ope­ra­c i­j ai Ma­ly­je ka­te­go­r iš­kai ne­pri­ta­rė ir kraš­ tu­t i­n iai kai­r ie­ji.

Al­ž y­re praė­ju­sios sa­vai­tės vi­du­r y­je is­la­mis­tų ko­vo­to­jai už­gro­bė Sa­cha­ros dy­ku­mo­je esan­čią In Ame­na­so du­jų vers­lo­vę. Al­ž y­ro pa­jė­gos po ke­tu­rias die­nas tru­ku­sios ap­siaus­ties štur­ma­ vo ga­myk­lą. Iš vi­so is­la­mis­tai nu­žu­dė 37 už­sie­nie­čius iš aš­tuo­nių ša­lių ir vie­ ną al­žy­rie­tį. Per ap­siaus­tį bu­vo nu­kau­ ti iš vi­so 29 ko­vo­to­jai, o trys bu­vo su­ čiup­ti gy­vi. Spe­cia­lio­sios pa­jė­gos su­ ge­bė­jo iš­va­duo­ti 685 al­žy­rie­čius ir 107 įkai­tus už­sie­nie­čius. Al­žy­ras su­lau­kė kri­ti­kos dėl sku­bo­tos ope­ra­ci­jos. Už iš­ puo­lį at­sa­ko­my­bę pri­siė­mė gru­puo­tė „Pri­sie­ku­sie­ji krau­ju“, ku­riai va­do­va­vo Al­ž y­ro pi­l ie­t is Mokh­ta­ras Bel­mokh­ ta­ras, bu­vęs Is­la­miš­ko­jo Mag­ri­bo „Al Qae­dos“ ly­de­ris.

9

šeštadienis, sausio 26, 2013

pasaulis Bal­suos dėl elekt­ri­nės

At­kak­lios ­ var­žy­bos

Aud­rin­gos ­ me­ti­nės

Apk­lau­sos ro­do, kad Bul­ga­ ri­jos žmo­nės pa­sa­kys „taip“ ry­toj vyk­sian­čia­me re­fe­ren­ du­me dėl ant­ro­sios ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos. Dvie­jų gi­ ga­va­tų elekt­ri­nės pro­jek­tas strin­ga dėl kai­nos, ku­ri ga­ li siek­ti 11 mlrd. eu­rų, ne­su­ge­ bė­ji­mo ras­ti stra­te­gi­nio in­ves­ tuo­to­jo ir sau­gu­mo klau­si­mų.

Če­ki­jos pir­mų­jų tie­sio­gi­nių pre­zi­den­to rin­ki­mų, ku­rie už­ bai­gia eu­ros­kep­ti­ko Václa­vo Klau­so val­dy­mo de­šimt­me­tį, ant­ra­ja­me ra­te va­kar ir šian­ dien at­kak­liai var­žo­si bu­vęs kai­rių­jų prem­je­ras Mi­lo­šas Ze­ ma­nas (kai­rė­je) bei už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras aris­tok­ra­tas Ka­re­las Schwar­zen­ber­gas.

Di­de­lės de­monst­ran­tų mi­ nios va­kar išė­jo į Egip­to sos­ ti­nės cent­ri­nę aikš­tę pa­mi­ nė­ti re­vo­liu­ci­jos, nu­ver­tu­sios pre­zi­den­tą Hos­ni Mu­ba­ra­ ką ir at­ve­du­sios į val­džią is­la­ miš­kos pa­krai­pos vy­riau­sy­ bę, ant­rą­sias me­ti­nes. Ša­ly­je vis dar iš­li­ku­si po­li­ti­nė įtam­ pa, eko­no­mi­ka šlu­buo­ja.

Af­ri­ko­je la­bai komp­lek­siš­ka“

kaip Pran­cū­zi­ja, įžvel­gia iš Šiau­rės Af­ri­kos ky­lan­tį pa­vo­jų, o ki­tos lai­ko­si at­sar­ges­nės po­zi­ci­jos.

Ži­no­ma, glo­ba­li­za­ci­jos am­žiu­je ry­šių, vie­no­kių ar ki­to­kių, esa­ma. Juk ir stu­den­tai tu­ri ry­šių. Šiuo at­ ve­ju nie­ko nuo­sta­baus nė­ra. Da­ bar vyks­ta tam tik­ras ara­ba­kal­bių žmo­nių suar­tė­ji­mas. Tar­ki­me, rei­ kė­jo daug me­tų, kad, pa­vyz­džiui, ma­ro­kie­čiai pra­dė­tų pa­pras­čiau bend­rau­ti su je­me­nie­čiais. Da­bar tai ga­li­ma pa­da­ry­ti ge­ro­kai leng­ viau. Pa­kan­ka vir­tua­lios erd­vės. Tie ry­šiai ar tink­lai, ku­rie ga­li su­da­ry­ti įspū­dį, kad tai ins­ti­tu­cio­ na­li­zuo­tos or­ga­ni­za­ci­jos, tu­rin­čios hie­rar­chi­ją, vei­kiau yra vir­tua­lus bend­ra­vi­mas, ku­ris yra ne ver­ti­ka­ lus, o ho­ri­zon­ta­lus. – Ko­vo­to­jai jau gra­si­na pran­cū­ zams, kad ker­šys už Ma­lį. Pran­

cū­zi­jo­je net kal­ba­ma, kad ka­ri­ nė kam­pa­ni­ja Ma­ly­je ga­li kaip rei­kiant at­si­rūg­ti. Ar pran­cū­ zai ap­skai­čia­vo ri­zi­ką? Ga­liau­ siai ko jie sie­kia? – Ko sie­kia Pran­cū­zi­jos vy­riau­sy­bė? Kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai Pran­cū­zi­ jo­je bu­vo be­pra­de­dą kal­tin­ti da­bar­ ti­nį ša­lies pre­zi­den­tą minkš­ta­kū­ niš­ku­mu. Esą jis ne­mo­ka ryž­tin­gai priim­ti spren­di­mų, kad su­grą­žin­tų Pran­cū­zi­ją į svar­biau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių klu­bą, ku­ris, kaip ži­no­me, ne­di­de­lis. Tai­gi, to­kiais sa­vo veiks­ mais Fran­çois Hol­lan­de’as nea­be­ jo­ti­nai ban­do pa­ro­dy­ti, kad Pran­ cū­zi­ja yra pa­sau­li­nio ly­gio vei­kė­ja. Šiuo at­ve­ju jis gelbs­ti sa­ve, bet kar­tu pa­de­da tau­tai. Ki­tas klau­si­mas, kuo Pran­cū­zi­ja ri­zi­kuo­ja? Vis­kas pri­

klau­so nuo to, ko vy­riau­sy­bė sie­kia. Jei Pa­ry­žius sie­kia su­si­grą­žin­ti įta­ką tu­rė­to­se ko­lo­ni­jo­se Va­ka­rų Af­ri­ko­ je, šį tiks­lą pran­cū­zai kaip ir pa­sie­ kė. Ma­lio vy­riau­sy­bė ir ka­riuo­me­ nė da­bar pri­klau­so nuo pran­cū­zų ge­ros va­lios. T. y. pran­cū­zai grį­žo į Ma­lį ne kaip im­pe­ria­lis­tai ko­lo­nis­ tai, o kaip gel­bė­to­jai. Šiuo at­ve­ju į juos pa­na­šiai ga­li žiū­rė­ti ir ki­tos Af­ ri­kos vals­ty­bių vy­riau­sy­bės, o gal ir tų vals­ty­bių vi­suo­me­nės, ku­rioms ta grės­mė, kaip sa­kiau, ga­li bū­ti ir spe­cia­liai konst­ruo­ja­ma. Ar žus pran­cū­zų? Taip, žus. Ar Pran­cū­zi­jos vy­riau­sy­bei tai svar­ bu? Na, bū­tų ge­rai, jei ne­žū­tų, ta­ čiau vy­riau­sy­bės daž­niau­siai prii­ ma spren­di­mus at­si­žvelg­da­mos į tau­tos il­ga­lai­kę rai­dą, o ne mo­men­

„Scan­pix“ nuo­tr.

tiš­kai, t. y. gal­vo­da­mos, kaip ap­ sau­go­ti vie­ną ar du žmo­nes, ypač jei tai ka­riai, ku­rie tam ir yra ren­ gia­mi, kad ko­vo­tų ir pa­siau­ko­tų dėl vals­ty­bės in­te­re­sų ar pres­ti­žo. – Kaip ver­ti­na­te dis­ku­si­jas Lie­ tu­vo­je, kad mū­sų ša­lis taip pat tu­rė­tų pri­si­dė­ti prie ope­ra­ci­jos Šiau­rės Af­ri­ko­je? – Kiek tai bū­tų su­si­ję su NA­TO, Lie­tu­va, ma­tyt, neiš­veng­tų šio klau­si­mo. Ro­dos, tas ar­gu­men­ tas, kad ame­ri­kie­čiai mums la­bai daug pa­da­rė ge­ro (pir­ma, kad Lie­ tu­va tap­tų NA­TO na­re, ant­ra, kad tu­rė­tu­me oro po­li­ci­ją), nie­kur ne­ dings. Tai­gi, jei ope­ra­ci­ja bū­tų or­ ga­ni­zuo­ja­ma per NA­TO pri­zmę, Lie­tu­va tu­rė­tų įsi­trauk­ti. Ne­bū­ti­

Sąjungininkų pa­gal­ba

Pran­cū­zai – Af­ri­kos „žan­da­rai“

Va­ka­r ų Af­ri­kos vals­ty­bių eko­no­mi­nė bend­ri­ja (ECO­WAS) pa­ža­dė­jo pri­si­dė­ ti prie Pran­cū­zi­jos pa­stan­gų ir pa­siun­ tė iš vi­so apie 5,8 tūkst. ka­r ių. Ča­das, ku­r io ko­v ų už­g rū­din­t i ka­r iai yra įgu­ dę at­rem­ti su­ki­lė­lių ata­kas sa­vo te­ri­to­ ri­jo­je ir bu­vo dis­lo­kuo­ja­mi ša­ly­se kai­ my­nė­se, to­kio­se kaip Cent­ri­nė Af­ri­kos Res­pub­li­ka, pa­ža­dė­jo skir­ti 2 tūkst. ka­ rių. Ni­ge­ri­ja ga­liau­siai pa­ža­dė­jo pa­di­ din­t i sa­vo pla­nuo­ja­m ą kon­t in­gen­ tą Ma­ly­je nuo 900 iki 1,2 tūkst. ka­rių. JAV kariškiai pažadėjo logistinę pa­ ramą, taip pat bepiločių lėktuvų. Vo­ kietija ir Didžioji Britanija pabrėžė, kad taip pat padės Prancūzijos pajėgoms transportuoti karius ir karinę techni­ ką į Malį.

Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas F.Hol­lan­de’as ža­dė­jo, kad va­di­na­mo­ji fran­çaf­ri­que po­ li­ti­ka, ku­ria Pran­cū­zi­ja iki 7-ojo de­šimt­ me­čio rė­mė­si gin­da­ma sa­vo po­li­ti­nius ir vers­lo in­te­re­sus bu­vu­sio­se ko­lo­ni­jo­ se Af­ri­ko­je, yra „se­niai pa­lai­do­ta“. Vis­gi Pran­cū­zi­ja, ku­rios ko­lo­ni­ji­nė im­pe­ri­ja bu­vo ant­ro­ji di­džiau­sia pa­sau­ly­je po Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos ir apė­mė di­de­lę da­lį Va­ka­rų bei Cent­ri­nės Af­ri­kos, yra dis­lo­ ka­vu­si Af­ri­ko­je tūks­tan­čius ka­rių. Trys di­de­lės ka­ri­nės pran­cū­zų ba­zės vei­kia Dži­bu­ty­je, Se­ne­ga­le ir Ga­bo­ne. Eks­per­ tai sa­ko, kad F.Hollande’as ša­lies va­do­ vo po­stą uži­ma dar tik ke­lis mė­ne­sius, to­dėl per anks­ti spręs­ti, ar jis te­sės sa­vo pa­ža­dą, kad Pa­ry­žius ne­sielgs su Af­ri­ kos ša­li­mis kaip ko­lo­ni­ji­niais me­tais.

nai for­ma­liai, bū­tų ga­li­ma ir ne­ for­ma­liai. NA­TO ne­bū­ti­nai prii­ ma spren­di­mus vie­šai. Bet jei mes kal­ba­me apie ES pri­zmę, ma­ny­ čiau, Lie­tu­va ga­li sėk­min­gai iš­si­ suk­ti nuo at­sa­ko­my­bės, ar­gu­men­ tuo­da­ma, kad tu­ri ma­žai ka­rių, per ma­žai tech­ni­kos, kad mū­sų ka­riai ne­kal­ba pran­cū­zų kal­ba, be ku­rios ne­ga­li iš­si­vers­ti, ir t. t. Tam tik­ras Lie­tu­vos ges­tas la­bai ti­kė­ti­nas, ta­čiau, kal­bant apie rea­ lią pa­gal­bą pran­cū­zams ar ko­kiai koa­li­ci­jai, ku­ri ten bū­tų su­da­ry­ta, ne­ma­nau, kad kas nors iš mū­sų po­ li­ti­kų ar ži­niask­lai­dos, ar in­te­lek­ tua­lų bū­tų to­kie nai­vūs. Ki­taip sa­ kant, mes tik­rai ne­pri­si­dė­si­me prie to kaip nors lem­tin­gai, ta­čiau nie­ kuo ir ne­ri­zi­kuo­si­me.

10

šeštadienis, sausio 26, 2013

pasaulis

Ant­ros ka­den­ci­jos pra­ke Vie­ną svar­biau­sių šven­čių Jung­ti­nė­ se Vals­ti­jo­se – pre­ zi­den­to inau­gu­ ra­ci­ją – šią sa­vai­ tę ly­dė­jo ir is­to­ri­ja grin­džia­mas po­ li­ti­nis prie­ta­ras, va­di­na­mas ant­ros ka­den­ci­jos pra­ keiks­mu.

Is­to­ri­ja: B.Oba­mos pirm­ta­kams ant­ro­ji pre­zi­den­to ka­den­ci­ja at­ne­šė daug ne­ma­lo­nu­mų: ka­rų, eko­no­mi­nių sun­ku­mų, sek­so ir ko­rup­ci­jos skan­da­lų,

Su­de­gi­no Bal­tuo­sius rū­mus

21

prezidentas Jungtinėse Valstijose buvo perrinktas antrai kadencijai.

Pir­ma­die­nį prie­sai­ką da­vęs Ba­rac­kas Oba­ma yra 21-asis ant­rai ka­ den­ci­jai per­rink­tas JAV pre­zi­den­ tas. Is­to­ri­ja ro­do, kad trys iš tų 21 ne­bai­gė ant­ros ka­den­ci­jos: Ab­ ra­ha­mas Lin­col­nas ir Wil­lia­mas McKin­ley bu­vo nu­žu­dy­ti, o Ri­ char­das Ni­xo­nas ta­po pir­mu ir kol kas vie­nin­te­liu JAV va­do­vu, pa­li­ku­ siu po­stą po ap­kal­tos pro­ce­so. Dau­ge­liui ki­tų pre­zi­den­tų ant­ ra ka­den­ci­ja bu­vo ne­sėk­min­ga, o vie­na di­de­lė ne­sėk­mė kar­tais nu­ brauk­da­vo vi­sus anks­tes­nius lai­ mė­ji­mus. Jau pir­ma­sis JAV pre­zi­den­tas Geor­ge’as Was­hing­to­nas pa­ty­rė ant­ros ka­den­ci­jos pra­keiks­mą, kai ša­lį su­skal­dė su­tar­tis su Di­džią­ja Bri­ta­ni­ja, ku­riai jis pri­ta­rė. Jo po­li­ti­nis prie­ši­nin­kas, tre­čia­ sis JAV pre­zi­den­tas Tho­mas Jef­ fer­so­nas, per ant­rą ka­den­ci­ją ir­ gi su­kurs­tė di­de­lius pro­tes­tus, kai pa­si­ra­šė em­bar­go įsta­ty­mą, pa­ra­ly­ žia­vu­sį ša­lies už­sie­nio pre­ky­bą.

Ant­rą ka­den­ci­ją ei­nant Th.Jef­ fer­so­no įpė­di­niui Ja­me­sui Ma­di­so­ nui įvy­ko tik­ra ka­tast­ro­fa. Per ang­ lų ir ame­ri­kie­čių ka­rą prie­šai 1814 m. užė­mė sos­ti­nę ir su­de­gi­no Bal­ tuo­sius rū­mus bei Ka­pi­to­li­jų.

B.Obamos laukia sunkios politinės batalijos dėl išlaidų mažinimo, skolinimosi ribos, griežtesnės ginklų kontrolės. Ka­rai ir skan­da­lai

A.Lin­col­nas ir W.McKin­ley bu­vo nu­žu­dy­ti pa­čio­je ant­ros ka­den­ci­jos pra­džio­je: pir­mas – nuo inau­gu­ra­ ci­jos praė­jus še­šioms sa­vai­tėms, ant­ras – praė­jus še­šiems mė­ne­ siams. Har­ry S.Tru­ma­no ant­ros ka­den­ci­jos pra­keiks­mu ta­po Ko­rė­ jos ka­ras, į ku­rį jis bu­vo pri­vers­tas

pasaulis per savaitę Šeš­ta­die­nis Ru­si­jos ka­ri­nis jū­rų lai­ vy­nas Vi­dur­že­mio ir Juo­do­jo­je jū­ro­se pra­ dė­jo stam­biau­sias nuo So­vie­tų Są­jun­gos lai­kų ka­ri­nes pra­ty­bas. JAV laik­raš­tis „The Chris­tian Scien­ ce Mo­ni­tor“ ra­šė, kad pra­ty­bos, ku­rio­se da­ly­vau­ja vi­si ke­tu­ri ša­lies jū­rų lai­vy­nai, ro­do au­gan­tį Ru­si­jos ka­riš­kių pa­si­ti­kė­ji­ mą sa­vo jė­go­mis tuo me­tu, kai Krem­lius

įsi­kiš­ti, bet ne­su­ge­bė­jo jo už­baig­ti. Tai pa­da­rė jo įpė­di­nis, taik­da­rio re­ pu­ta­ci­ją pel­nęs Dwigh­tas D.Ei­sen­ ho­we­ris. Nors jam pa­vy­ko su­reng­ti ke­le­tą sėk­min­gų de­ry­bų su So­vie­ tų Są­jun­ga, pa­čią ant­ros ka­den­ci­jos pa­bai­gą jam ap­tem­dė 1960 m. ge­ gu­žės 1-osios in­ci­den­tas, kai so­vie­ tų pa­jė­gos virš Ura­lo kal­nų nu­mu­šė ame­ri­kie­čių žval­gy­bi­nį lėk­tu­vą U-2 ir paė­mė į ne­lais­vę jo pi­lo­tą Fran­cį Ga­ry Po­wer­są. R.Ni­xo­no ant­rą ka­den­ci­ją 1974 m. anks­čiau lai­ko už­bai­gė Vo­ter­ gei­to skan­da­las. Pa­na­šus li­ki­mas grė­sė ir į sek­so skan­da­lą įsi­vė­lu­ siam 42-ajam JAV va­do­vui Bil­lui Clin­to­nui. Jis bu­vo ap­kal­tin­tas su­ lau­žęs pre­zi­den­to prie­sai­ką ir truk­ dęs tei­sė­sau­gos dar­bui, bet Se­na­tas per ap­kal­tos pro­ce­są jį iš­tei­si­no ir lei­do baig­ti ant­rą ka­den­ci­ją. Geor­ge’o W.Bus­ho ant­rą pre­zi­ den­to ka­den­ci­ją ly­dė­jo vi­sa vir­ti­ nė pra­keiks­mų: ka­ras Ira­ke, žlu­ gu­si so­cia­li­nio drau­di­mo re­for­ma, Kat­ri­nos ura­ga­nas ir ga­liau­siai fi­

Lau­kia po­li­ti­nės ba­ta­li­jos

Api­bend­rin­da­mi is­to­ri­jos pa­vyz­ džius, JAV ap­žval­gi­nin­kai tei­gia, kad ant­ros ka­den­ci­jos pra­keiks­mas bū­na ke­tu­rių rū­šių: ne­po­pu­lia­rūs ka­rai, eko­no­mi­niai sun­ku­mai, as­ me­ni­niai ar­ba ko­rup­ci­jos skan­da­ lai ir val­džios su­si­skal­dy­mas. Apž­val­gi­nin­kai vien­bal­siai at­me­ ta ti­ki­my­bę, kad B.Oba­ma, be­veik kiek­vie­no­je kal­bo­je mi­nin­tis sa­ vo žmo­ną ir vai­kus, ga­lė­tų įsi­vel­ti į as­me­ni­nį skan­da­lą. Re­tas ku­ris ti­ki ir tuo, kad jis įsi­vels į ko­kį nors ka­ rą, kai­nuo­sian­tį dau­giau nei tri­li­jo­ ną do­le­rių, kaip konf­lik­tas Ira­ke. Nors JAV eko­no­mi­ka iš­gy­ve­na sun­ kius lai­kus ir šie­met ga­li dar šiek tiek

2013 01 19 2013 01 25

Pir­ma­die­nis dos­niai fi­nan­suo­ja ka­riuo­me­nės mo­der­ ni­za­vi­mą. Aš­tuo­ne­rių me­tų truk­mės ka­ riuo­me­nės at­nau­ji­ni­mo pro­gra­mai Ru­si­ ja nu­ma­tė 659 mlrd. do­le­rių. Iki 2016 m. lai­vy­ną tu­rė­tų pa­pil­dy­ti pus­šim­tis nau­jų ka­ri­nių lai­vų. Kaip pra­ne­šė Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ ri­ja, pra­ty­bų tiks­las yra su­stip­rin­ti vi­sų ka­ riuo­me­nės rū­šių in­teg­ra­ci­ją ir pa­to­bu­lin­ti įgū­džius dis­lo­kuo­jant ka­riuo­me­nę už Ru­ si­jos ri­bų.

nan­sų kri­zė. Jis skir­tin­gu me­tu bu­ vo ir vie­nas mėgs­ta­miau­sių, ir vie­ nas ne­mėgs­ta­miau­sių pre­zi­den­tų ša­lies is­to­ri­jo­je. Po 2001 m. rug­sė­ jo 11 d. te­ro­ris­ti­nių ata­kų jo rei­tin­ gai pa­šo­ko iki 90 pro­c., o jam ei­ nant ant­rą ka­den­ci­ją bu­vo nu­kri­tę net iki 19 pro­c.

In­di­jos teis­mas sku­ bos tvar­ka pra­dė­jo nag­ri­nė­ti by­lą, ku­ rio­je pen­ki vy­rai k a l ­t i ­ na­mi 23 me­tų stu­den­ tės gru­pi­niu iš­ža­gi­ni­mu vie­na­me De­lio au­to­bu­ se, lė­mu­siu au­kos mir­tį. Teis­me vy­ku­sių svars­ty­ mų tu­ri­nys ži­niask­lai­dai ne­tei­kia­mas. By­la nag­ri­nė­ja­ma va­ di­na­ma­ja­me grei­ta­ja­me teis­me, įsteig­ta­me sos­ti­nė­je, sie­ kiant apei­ti lė­tu­mu gar­sė­jan­čią In­di­ jos teis­mų sis­te­mą, kai au­kos šei­ma ir di­de­lė vi­suo­me­nės da­lis pa­rei­ka­la­ vo kuo grei­čiau baig­ti šį pro­ce­są. 23 me­tų au­kos tė­vas sa­kė, kad jos šei­ ma ga­lės nu­rim­ti tik tuo­met, kai duk­

Ant­ra­die­nis ros kan­kin­to­jai bus nu­teis­ti ir pa­kar­ti. Jis ra­gi­no tei­sė­ją Yo­ges­hą Khan­ną grei­tai at­lik­ti sa­vo dar­bą. „Bai­gė­me ge­du­lo dėl mū­sų duk­ros ri­tua­lus kai­me, ta­čiau mū­sų ge­du­las ne­si­ liaus, kol teis­mas pa­ skelbs nu­tar­tį. Ma­no duk­ros sie­la nu­rims tik tuo­met, kai teis­ mas nu­baus tuos vy­ rus“, – ži­niask­lai­dai sa­kė tė­vas. Praei­tą mė­ne­sį įvyk­dy­tas iš­ puo­lis prieš me­di­ci­nos stu­den­ tę, ku­rios var­das ne­skel­bia­mas dėl tei­si­nių prie­žas­čių, In­di­jo­je iš­pro­vo­ka­vo ma­si­nius pro­tes­tus, ypač De­ly­je, ku­ris bu­vo pra­min­tas ža­gi­ni­mų sos­ti­ne dėl daž­nų nu­si­ kal­ti­mų prieš mo­te­ris.

Pran­cū­zi­ja ir Vo­kie­ti­ja mi­nė­jo 50-ies me­tų su­ kak­tį nuo is­to­ri­nės su­ tar­ties, įtvir­ t i ­n u ­s i o s jųd­vie­jų su­si­tai­ky­mą po ka­ ro. Šven­ti­niuo­se ren­gi­niuo­ se ne­sti­go po­mpas­ti­kos ir sim­bo­lių, ta­čiau bu­vo sten­ gia­ma­si pri­deng­ti tar­pu­ sa­vio ne­su­ta­ri­mus. Pran­cū­zi­jos pre­ zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as at­vy­ko į snie­guo­tą Vo­kie­ ti­jos sos­ti­nę kar­tu su kanc­le­re An­ge­ la Mer­kel pa­gerb­ti Eli­zie­jaus su­tar­ties, pa­si­ra­šy­tos 1963iai­siais ir pa­skel­bu­

11

šeštadienis, sausio 26, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

keiks­mas Prie­sai­ka ir po­ky­lis

Tar­si vi­du­ri­nės šo­kių va­ka­ro ka­ra­ lius ir ka­ra­lie­nė, pre­zi­den­tas ir pir­ mo­ji po­nia su­mi­šę šyp­so­jo­si, kai su­si­glau­dę lė­tai šo­ko pa­gal Jen­ni­ fer Hud­son at­lie­ka­mą Alo Gree­no 1972 m. sou­lo mu­zi­kos kla­si­ka ta­ pu­sią dai­ną „Let’s Stay To­get­her“. Juo­dais smo­kin­gais vil­kin­čių vy­ rų ir bliz­g u­čiais žė­r in­čių mo­te­ rų mi­nia – iki 40 tūkst. žmo­nių – Va­šing­to­no su­va­ž ia­v i­mų cent­ re triukš­min­gai svei­ki­no pir­mą­ją po­rą. Puo­tos da­ly­viai iš­kė­lę sa­vo fo­toa­pa­ra­tus ir mo­bi­liuo­sius te­le­ fo­nus sten­gė­si už­fik­suo­ti Oba­mų šo­kį. „Scanpix“ nuotr.

smuk­ti, ana­li­ti­kai ki­ tiems ket­ve­riems me­ tams pro­gno­zuo­ja dar­bo vie­tų skai­čiaus au­gi­ mą. Be­ne di­džiau­sią pa­ vo­jų B.Oba­mai ke­lia jė­gų iš­si­dės­ty­mas Kong­re­se. Nors jo De­mok­ra­tų par­ti­ja do­mi­nuo­ja aukš­tuo­siuo­se par­la­men­to rū­muo­se, že­ muo­siuo­se dau­gu­mą tu­ri res­pub­li­ko­nai. Bū­tent su jais lau­kia di­ džiau­sios po­li­ti­nės ba­ ta­li­jos to­kiais svar­biais klau­si­mais, kaip iš­lai­dų ma­ži­ni­mas, sko­li­ni­mo­si ri­bos, griež­tes­nė gink­lų kont­ro­lė. Di­de­lių gin­čų ža­da ir B.Oba­mos pla­ nuo­ja­mos per­mai­nos vy­riau­sy­bė­je, ir ke­ti­ni­ mai pa­keis­ti kai ku­riuos svar­bius mi­nist­rus bei ži­ny­bų va­do­vus. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Rem­da­ma­si vie­no moks­li­nin­ko teo­ri­ja, bri­tų ži­niask­lai­da šios sa­ vai­tės pir­ma­die­nį pa­skel­bė liūd­ niau­sia me­tų die­na. Oras, sko­los ir su­lau­žy­ti pa­ža­dai

Ba­rac­kas ir Mi­chel­le Oba­mos pir­ ma­die­n į per di­džiu­l į inau­gu­ra­ci­ jos po­ky­lį, ku­ria­me da­ly­va­vo ryš­ kiau­sios po­pmu­zi­kos žvaigž­dės, lė­to šo­k io žings­n iu pra­dė­jo dar vie­ną ket­ve­r ių me­t ų eta­pą Bal­ tuo­siuo­se rū­muo­se.

sun­kių vi­di­nių konf­lik­tų.

Liūd­niau­sias pir­ma­die­nis

Mais­t as vi­s ai ne­bu­vo pra­šmat­nus – alus, pu­ to­jan­t is vy­nas plas­t i­ ki­n iuo­s e puo­de­ liuo­s e, že­mės rie­šu­tai ir sū­ rūs ries­tai­nė­ liai po­pie­ri­nė­ se lėkš­t u­tė­se. Ta­č iau jei­g u B.Oba­mos ša­ li­n in­kai ir nu­ si­vy­lė, jie apie tai ne­p ra­s i­ ta­rė. A n k s ­č i a u pi r ­m a­d ie­n į B.Oba­ma vie­ šai pa­kar­to­jo sa­ vo prie­sai­ką nuo Ka­pi­to­li­jaus laip­ tų, prie­šais šim­ ta­t ūks­t an­t i­nę mi­nią, virš ku­ rios ple­vė­sa­ vo vals­ty­ bi­nės vė­ lia­vos. BNS inf.

Šios teo­ri­jos au­to­rius yra psi­cho­ lo­gi­jos dak­ta­ras Clif­fas Ar­nal­las, su­kū­ręs lyg­tį liūd­niau­siai me­tų die­nai nu­sta­ty­ti. Lyg­ty­je at­si­žvel­ gia­ma į oro są­ly­gas, po Ka­lė­dų su­ si­kau­pu­sias sko­las, iki at­ly­gi­ni­mo li­ku­sį lai­ką, mo­ty­va­ci­jos ly­gį ir lai­ ką, per ku­rį žmo­gus su­lau­žo nau­ ja­me­čius pa­ža­dus. Lyg­tį ga­li­ma ras­ti psi­cho­lo­go tink­la­la­py­je, bet ja­me nė­ra jo­kių teo­ri­ją pa­grin­džian­čių duo­me­nų. O ir dau­ge­lis psi­cho­lo­gų tik­riau­ siai su­tik­tų, kad žmo­gaus emo­ci­jų ir el­ge­sio ne­ga­li­ma įspraus­ti į ma­ te­ma­ti­nę lyg­tį. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad moks­li­ nin­kai ne­tu­ri duo­me­nų apie se­zo­ ni­nę nuo­tai­kų kai­tą. Daž­niau žu­do­si pa­va­sa­rį

Se­zo­ni­nių svy­ra­vi­mų įta­ką at­sklei­ dė sa­vi­žu­dy­bių ty­ri­mai. Paaiš­kė­jo, kad sui­ci­di­nes nuo­tai­kas le­mia vi­ sai ne šal­tis ir niū­rūs žie­mos mė­ne­ siai. Dvi­de­šim­ty­je ša­lių at­lik­tas ty­ ri­mas ro­do, kad dau­giau­sia žmo­nių nu­si­žu­do pa­va­sa­rį ir anks­ty­vą va­ sa­rą. Moks­li­nin­kai, nag­ri­nė­ję sa­vi­ žu­dy­bes Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se nuo 1971 iki 2000 m., priė­jo prie pa­na­ šių iš­va­dų. Dau­ge­liui tai tu­rė­tų su­kel­ti nuo­ sta­bą. Juk žmo­gus tu­rė­tų la­biau džiaug­tis gy­ve­ni­mu, kai il­gė­ja die­ nos, šy­la oras, sprogs­ta pum­pu­rai ir čiul­ba paukš­čiai. Bet kai ką nau­jos pra­džios po­jū­tis ga­li dar la­biau su­ glu­min­ti, jei­gu ap­lin­kui vis­kas ge­ rė­ja, o žmo­gus vi­du­je jau­čia­si taip pat pra­stai. Kai kas spė­lio­ja, kad sau­lės švie­sa ska­ti­na im­pul­sy­vu­mą ir kad ge­rė­jan­tis oras su­tei­kia ener­ gi­jos tra­giš­kam pla­nui su­kur­ti. Pir­ma­die­nio mi­tas

Tai­gi sa­vi­žu­dy­bės sau­sį ne­daž­nos. Be to, dep­re­si­ją su­ke­lia tiek daug veiks­nių, kad ti­ki­my­bė, jog vi­si žmo­nės pa­jus juos vie­nu me­tu ar net tą pa­čią die­ną, men­ka. Be to, žo­džiu „dep­re­si­ja“ žmo­nės daž­ nai lin­kę api­bū­din­ti tie­siog pra­stą nuo­tai­ką, o ne kli­ni­ki­nę dep­re­si­ją

Tre­čia­die­nis sios nau­ją drau­gys­tės epo­chą tarp bu­vu­ sių prie­ši­nin­kių, ku­rios per 70 me­tų spė­jo su­si­kau­ti tri­juo­se kru­vi­nuo­se ka­ruo­se. Nors šian­dien yra tvir­ti par­tne­riai, Pa­ ry­žius ir Ber­ly­nas ne­su­ta­ria dėl bū­dų, kaip spręs­ti eu­ro kri­zę. A.Mer­ kel ra­gi­na vi­sus verž­tis dir­ žus ir ma­žin­ti de­fi­ci­tą, o F.Hol­lan­de’as siū­lo ska­ tin­ti au­gi­mą nau­jo­mis iš­ lai­do­mis. Dar vie­nu par­tne­rys­tės iš­ban­ dy­mu ta­po kri­zė Ma­ly­je. Pran­cū­ zi­ja pa­siun­tė sa­ vo pa­jė­gas ko­vo­ ti su is­la­mis­tais, bet Vo­kie­ti­ja tie­ sio­giai kiš­tis į konf­ lik­tą at­si­sa­kė.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­vi­das Ca­ me­ro­nas pa­reiš­kė, jog iki 2017-ųjų su­rengs re­ fe­ren­du­mą dėl to­les­ nės Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės na­rys­tės ES su są­ly­ga, kad jis lai­mės ki­tus rin­ki­mus. „Tai bus re­fe­ren­du­mas, ar pa­si­lik­ti, ar iš­sto­ti“, – prem­je­ras sa­kė kal­bė­ da­mas Lon­do­no fi­nan­sų ra­jo­ne. Se­niai lauk­to­je kal­bo­je D.Ca­me­ro­ nas sa­kė no­rin­tis iš nau­jo de­rė­ tis dėl Jung­ti­nės Ka­ra­lys­ tės na­rys­tės ES. „Kai bū­si­me su­si­de­rė­ję dėl tos nau­jos su­tar­ties, su­reng­si­me Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos žmo­nėms re­fe­ren­du­mą ir lei­si­me jiems pa­si­rink­ti – pa­si­ lik­ti ar­ba išei­ti“, – sa­kė

ar sui­ci­di­nes nuo­tai­kas. Nuo­tai­ kų ty­ri­mai ro­do, kad žmo­nės, pa­ klaus­ti, kaip jau­tė­si pa­sta­ruo­ ju me­tu, daž­nai at­sa­ko, jog pra­stai jau­čia­si pir­ma­die­niais. Bet in­di­vi­ dua­lūs pri­si­mi­ni­mai ga­li bū­ti ap­ gau­lin­gi. Tai at­sklei­dė Aust­ra­li­ jo­je 2008 m. at­lik­tas ty­ri­mas. Kai jo da­ly­viai pri­si­mi­nė, kaip jau­tė­si praei­ty­je, daž­nas pra­sčiau­sia die­ na vadino pir­ma­die­nį. Bet kai jie bu­vo klau­sia­mi apie kas­die­nę sa­ vi­jau­tą, ma­žiau­siai taš­kų su­rin­ko tre­čia­die­nis. Žur­na­le „Jour­nal of Po­si­ti­ve Psy­ cho­lo­gy“ per­nai pri­sta­ty­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad nie­ko blo­ga dėl pir­ma­ die­nių nė­ra. 340 tūkst. žmo­nių bu­ vo ap­klaus­ti te­le­fo­nu. Nors dau­giau ap­klaus­tų­jų tei­gė ge­riau be­si­jau­ čian­tys penk­ta­die­niais, ryš­kių skir­ tu­mų tarp sa­vai­tės die­nų ty­rė­jai ne­nus­ta­tė. Ki­taip ta­riant, sun­kus ket­vir­ta­die­nis ga­li bū­ti neką ge­res­ nis už liūd­ną­jį pir­ma­die­nį.

Dep­re­si­ją su­ke­lia tiek daug veiks­nių, kad ti­ki­my­bė, jog vi­ si žmo­nės pa­jus juos vie­nu me­tu ar net tą pa­čią die­ną, men­ka. Trys žings­niai į lai­mę

Tai­gi teo­ri­ja apie liūd­niau­sią pir­ ma­die­nį ir tei­gi­niai, kad pir­ma­die­ nis yra pra­sčiau­sia sa­vai­tės die­na, ne­tu­ri tvir­to moks­li­nio pa­grin­ do. Ir vis dėl­to C.Ar­nal­lo teo­ri­ ja po­pu­lia­ri Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, kur kas­met ban­do­ma ap­skai­čiuo­ti liūd­niau­sią me­tų die­ną, o ži­niask­ lai­da gau­siai da­li­ja pa­ta­ri­mus, kaip pra­links­mė­ti. Sa­vo pa­ta­ri­mą pa­tei­kė ir pa­ts for­mu­lės au­to­rius C.Ar­nal­las. Pir­ ma, pa­klaus­ki­te sa­vęs, ko­kių pen­ kių da­ly­kų šiuo me­tu no­ri­te gy­ve­ ni­me, ir juos už­si­ra­šy­ki­te. Ant­ra, nu­si­mes­ki­te bet ko­kias kau­kes, są­ ži­nin­gai ir kri­tiš­kai pa­žvel­ki­te į sa­ve ir nu­spręs­ki­te, kas iš tik­rų­jų esa­te. Tre­čia, pa­gal­vo­ki­te, ku­rie žmo­nės jus iš tik­rų­jų my­li, ir leis­ki­te dau­ giau lai­ko su jais. BBC, „To­ron­to Star“ inf.

Pa­ra­dok­sas: ty­ri­mai ro­do, kad

žmo­nės daž­niau žu­do­si pa­va­sa­ rį ir anks­ty­vą va­sa­rą, kai, at­ro­do, tu­rė­tų la­biau džiaug­tis gy­ve­ni­ mu. „Scan­pix“ nuo­tr.

Ketvirta­die­nis D.Ca­me­ro­nas. Jis taip pat per­spė­jo, kad jei­gu ES ne­su­ge­bės vyk­dy­ti jo pa­gei­dau­ ja­mų re­for­mų, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ga­li „iš­ slys­ti“ iš 27 ša­lių blo­ko. Nu­ro­dęs eu­ro zo­nos pro­ble­mas ir Eu­ ro­pos kon­ku­ren­cin­gu­mo kri­zę, D.Ca­me­ ro­nas pa­sa­kė: „Jei ne­sprę­si­me šių iš­šū­kių, yra pa­vo­jus, kad Eu­ro­pai ne­pa­si­seks ir bri­tų žmo­nės pra­ dės lė­tai ju­dė­ti lauk.“ Anot D.Ca­me­ro­no, re­fe­ren­du­ mas dėl Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­ rys­tės 27 vals­ty­bių Bend­ri­jo­ je bū­ti­nas, nes da­bar­ti­nė ES ki­ša­si į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ve­ni­mą.

Š i a u ­r ė s Ko­rė­ja pa­ skel­bė, kad p l a ­n u o ­ ja įvyk­dy­ti bran­duo­li­nį ban­dy­mą ir dau­ giau ra­ke­tų ban­dy­mų, ku­rie bus nu­kreip­ti prieš jos „di­ džiau­sias prie­šes“ Jung­ti­nes Vals­ti­jas ir ku­riais bus rea­ guo­ja­ma į Jung­ti­nių Tau­tų (JT) san­kci­jų su­griež­ti­ni­mą. Ta­čiau to­kių ban­dy­mų ter­mi­ nų ša­lis ne­nu­ro­dė. „Mes ne­sle­pia­me, kad įvai­rūs pa­ly­do­vai ir to­li­mo­jo nuo­to­lio ra­ke­tos, ku­rias lei­si­me to­liau, kaip ir aukš­to ly­gio bran­duo­ li­nis ban­dy­mas, ku­rį vyk­dy­si­ me, yra nu­kreip­ti prieš mū­sų di­džiau­sias prie­šes Jung­ti­nes

Vals­ti­jas“, – pa­reiš­kė Na­cio­ na­li­nė gy­ny­bos ko­mi­si­ja. Bran­duo­li­nis ban­dy­mas, ku­ ris Šiau­rės Ko­rė­jo­je bū­tų jau tre­čias, bu­vo pa­mi­nė­tas ko­mi­ si­jos pa­reiš­ki­mo, ku­rį per­da­ vė ofi­cia­lio­ji Ko­rė­jos cent­ri­nė nau­jie­nų agen­tū­ra, pa­bai­go­je. Pa­reiš­ki­mas bu­vo pa­va­din­tas „Pra­dė­ti vi­sa­pu­siš­ką konf­ ron­ta­ci­ją ša­lies su­ve­re­nu­mui ir liau­džiai ap­gin­ti“. Di­de­lė pa­reiš­ki­mo da­lis bu­ vo skir­ta JT Sau­gu­mo Ta­ ry­bos ant­ra­die­nio pra­ne­ši­ mui apie iš­plės­tas san­kci­jas Pchen­ja­nui. Sank­ci­jos bu­ vo su­griež­tin­tos rea­guo­jant į Šiau­rės Ko­rė­jos to­li­mo­jo nuo­ to­lio ra­ke­tos iš­ban­dy­mą praė­ ju­sį mė­ne­sį.

12

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

šeštADIENIS, sausio 26, 2013

vakarė

V.Vaiš­vi­lai­tė-Ski­ru­tie­nė: pa Iš fo­to­kon­kur­so Lon­do­ne vos prieš sa­vai­tę grį­žu­si Vik­to­ri­ja Vaiš­vi­lai­tėSki­ru­tie­nė sa­vo lai­mė­ji­mų ko­lek­ ci­ją pa­pil­dė net aš­ tuo­niais nau­jais „tro­fė­jais“. Be­ne vi­ sus svar­biau­sius ti­ tu­lus pel­niu­si klai­ pė­die­tė ne­nei­gia – maž­daug prieš še­še­ rius me­tus už­bū­ru­ sios fo­tog­ra­fij­ os ke­ rai neiš­sisk­lai­dė iki šiol, prie­šin­gai, jie vis la­biau svai­gi­na.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

At­ran­da sa­vo žiū­ro­vą

Ta­čiau nea­be­jo­ti­ną pri­pa­ži­ni­mą pel­niu­si mo­te­ris ne­ti­kė­tai pri­si­pa­ žįs­ta: „Aš vis dar ne­ži­nau, ar esu fo­tog­ra­fė“. Įvai­riuo­se kon­kur­suo­se Vik­to­ri­ja sa­ve eg­za­mi­nuo­ja ke­lis­kart per me­ tus. Kū­rė­jai tai ne tik sa­vo­tiš­ka ga­li­ my­bė pa­si­tik­rin­ti, bet ir pa­tir­ti, kaip pa­na­šius da­ly­kus re­gi skir­tin­gų ša­ lių, įvai­rių kul­tū­rų žmo­nės, ta­čiau svar­biau­sia – pa­si­da­ly­ti sa­vo įam­ žin­to­mis ypa­tin­go­mis aki­mir­ko­mis su ki­tais. „Esu pra­sta „rin­ko­da­ris­tė“ – iki šiol ne­tu­riu as­me­ni­nio tink­la­la­pio. Taip pasineriu į sa­vo dar­be­lius, kū­ ry­bą, kad vi­siš­kai neat­ran­du tam lai­ko. Ma­nęs Va­ka­ruo­se ir visai ne­ sup­ran­ta, at­ro­dau kaip keis­tuo­lė, ku­ri atei­na ir su­si­ren­ka vi­sus pri­zus, bet ne­tu­ri net vi­zi­ti­nės kor­te­lės, – juo­kė­si Vik­to­ri­ja. – Tu­rė­ti vir­tua­lią ga­le­ri­ją sa­vo dar­bams pri­sta­ty­ti la­ bai no­rė­čiau. Tad kol kas fo­tog­ra­fi­ jos kon­kur­sai tam yra la­bai ge­ra al­ ter­na­ty­va.“ Leng­viau at­ve­ria du­ris

Vik­to­ri­ja svars­tė, jog iš įvai­rių kon­ kur­sų par­si­vež­ti lai­mė­ji­mai jai pa­ de­da leng­viau at­ver­ti ir jos he­ro­ jų na­mų du­ris. Anot pa­šne­ko­vės, be be­są­ly­giš­ko jų pa­si­ti­kė­ji­mo var­gu ar gim­tų tai, kas pa­ky­lė­ja tiek pa­čią kū­rė­ją, tiek žmo­nes, žvel­gian­čius į jos dar­bus. Klai­pė­die­tės tei­gi­mu, bet ko­kiu at­ve­ju jai fo­tog­ra­fij­ o­je žmo­gus iš­lie­ ka įdo­miau­siu, svar­biau­siu vei­kė­ju. Ta­čiau po­rtre­ti­nė fo­tog­ra­fij­ a la­bai pla­ti, tad jau prieš ke­le­tą me­tų fo­ to­me­ni­nin­kė ėmė ieš­ko­ti sri­ties, ties ku­ria ga­lė­tų la­biau su­si­kon­cent­ruo­ti ir iš­si­gry­nin­ti. Tai, nuo ko šian­dien Vik­to­ri­ja „kai­fuo­ja“, jos žo­džiais, yra kas­die­ny­bės fo­tog­ra­fi­ja. „Stiprių emocijų troškulio veda­ mi fo­tog­ra­fai neretai įkvė­pi­mo ieš­ko karš­tuo­se, krau­juo­jan­čiuo­se pa­sau­ lio kam­pe­liuo­se. Ki­ta ver­tus, žmo­ nės, no­rin­tys jų gy­ve­ni­mo aki­mir­kas įam­ži­nan­čios fo­tog­ra­fi­jos, daž­niau­ siai ma­no, kad tai tu­rė­tų bū­ti šven­ ti­nė aki­mir­ka. Juk dau­ge­lis ieš­ko stu­di­jos ar krei­pia­si į pro­fe­sio­na­ lų fo­tog­ra­fą, kai šven­čia sa­vo gim­ ta­die­nį, iš­leis­tu­ves, ves­tu­ves. O aš „kai­fuo­ju“ nuo min­ties, kad nuo­ sta­bi yra kas­die­ny­bė“, – pri­si­pa­ži­ no Vik­to­ri­ja. Es­mės kon­den­sa­tas

Įvertinimas: Romoje sukurtas vestuvinis paveikslas „Matrica“ („Matrix“) Viktorijai konkurse Londone pelnė geriausios metų vestuvinės foto-

grafijos („Wedding Photographer of the year“) titulą.

Vik­to­ri­jos Vaiš­vi­lai­tės- Ski­ru­tie­nės nuo­tr.

Tad ne­ma­žai mo­te­riš­kų po­rtre­tų, ma­dos fo­tog­ra­fi­jos sri­ty­je nu­vei­ ku­si kū­rė­ja pri­si­pa­ži­no ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­nan­ti šios te­ma­ti­kos at­si­ sa­ky­ti ir ner­ti į vi­siš­ką kas­die­ny­bę,

13

šeštADIENIS, sausio 26, 2013

vakarė

­ke­rė­ta aki­mir­kos ste­buk­lo

Akimirka: blyksčių nušviestos nuotakos Džordžos portretas gimė dešimčių kamerų apsuptyje.

ku­rią dau­ge­lis su­vo­kia kaip neį­do­ mią, pil­ką ru­ti­ną. „Man at­ro­do, kad vis­kas ap­lin­ kui yra ste­buk­lin­ga, tik žmo­nės daž­niau­siai to neį­ver­ti­na. Jie lau­ kia ypa­tin­gų mo­men­tų, o iš tik­rų­jų vis­kas yra čia ir da­bar. Pa­sii­mu fo­ to­ka­me­rą, su­si­ta­riu su savo herojų šei­ma, kad jie man leis­tų su jais pa­ gy­ven­ti die­ną ar dvi, ir tarsi drauge gy­ve­nu kas­die­nį jų gy­ve­ni­mą. Tik la­bai aky­lai, jaut­riai ste­bė­da­ma, kas vyks­ta ap­lin­kui. Štai ta­da ir gims­ta pa­tys ypa­tin­giau­si kad­rai, tos fo­tog­ ra­fi­jos, į ku­rias, at­ro­do, žiū­ri ir jo­ se pa­sa­ky­ta daug daug, – pa­ty­rė fo­ to­me­ni­nin­kė. – Ži­no­ma, tenka bū­ti kant­riam ir pa­sta­biam, kartais „tos“ akimirkos laukimas užtrunka labai ilgai. Bet kai pagaliau ypatinga aki­ mir­ka pavyksta užčiuopti, ji bū­na to­kia kon­den­suo­ta, to­kia ku­pi­na, jo­ je tiek būna gy­ve­ni­mo! Ne­re­tai pa­ gal­vo­ju, gal čia tik man taip at­ro­do, todėl būna gera, kai kon­kur­sai pa­ tiki­na – pa­vei­ku ir kitiems.“ Erd­vę rei­kia už­bur­ti

Ne­re­tai iš įvai­rių žur­na­lų su­lau­kian­ti pa­siū­ly­mų įam­žin­ti jų he­ro­jus Vik­ to­ri­ja į šį pro­ce­są taip pat sten­gia­si pa­žvelg­ti sa­vaip. „Daž­niau­siai ma­to­mi, vie­šes­ ni žmo­nės fo­tog­ra­fuo­ja­mi gra­žiai „nu­pieš­ti“, ap­reng­ti, pa­so­din­ti. O aš pa­ma­žu kryps­tu į tai, kad būtų nuostabiau matyti juos savo realio­ je, bui­ti­nė­je ap­lin­ko­je. Ne­tu­riu nie­ ko prieš paradinius kadrus, bet man įdo­miau bū­ti už­ku­li­siuo­se“, – pri­si­ pa­ži­no klai­pė­die­tė. Vik­to­ri­ja tei­gė, jog jos fo­tog­ra­fi­ja yra labiau kū­ry­bi­nė nei re­por­ta­ži­nė, tad jo­je daug pa­si­ren­gi­mo. „Bet jį la­biau va­di­nu at­mos­fe­ros, nuo­tai­kos kū­ri­mu. Man at­ro­do, kad

rei­kia už­bur­ti tą erd­vę, ku­rio­je vis­kas nu­tiks. O ta­da jau lau­kiu, ka­da įvyks lū­žis tarsi į ki­tą daž­nį. Kar­tais nieko neį­vyks­ta. Kar­tais tai nu­tin­ka, ir su kau­pu“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė. Ste­buk­lai gims­ta ir chao­se

Sa­vi­tu sti­liu­mi dir­ban­ti kū­rė­ja pri­ si­pa­ži­no, jog gy­ve­ni­mas pa­mė­tė­ja ir ne­ti­kė­tų iš­šū­kių. „Kai man pa­siū­lė fo­tog­ra­fuo­ti Džor­da­nos But­ku­tės ves­tu­ves, ku­ rį lai­ką at­si­kal­bi­nė­jau, nes ži­no­jau, kad ten bus dar šim­tas ki­tų fo­tog­ra­ fų, mi­nia fil­muo­to­jų, re­por­te­rių. Ta­ čiau ga­lė­jau bū­ti vi­siš­kai lais­va nuo bet ko­kių „rei­ka­lin­gų“ kad­rų ir da­ ry­ti tai, ką ir mėgs­tu – ieš­ko­ti sa­ vo ypa­tin­gų mo­men­tų. Man patin­ ka su­si­kaup­ti, iš­lauk­ti, išjausti, o ten ne­bu­vo ko lauk­ti, vis­kas vy­ko kaip ko­kia­me tri­le­ry­je. Jau ma­tau – rez­ ga­si aki­mir­ka, tuoj nu­tiks, pa­lauk­siu ir už­fik­suo­siu. Ir stai­ga pra­le­kia mi­ nia fo­to­re­por­te­rių, fo­tog­ra­fuo­jan­čių spor­ti­niu re­ži­mu, – kva­to­jo pa­šne­ ko­vė. – Pa­gal­vo­jau, ką aš čia vei­kiu. Bet vis tiek nu­spau­džiau myg­tu­ką. Ir ką gi, džiau­giuo­si ta ves­tu­vių is­ to­ri­ja – pa­vy­ko įam­žin­ti la­bai jaut­ rių aki­mir­kų. Tai­gi pa­čiai bu­vo ne­ ti­kė­ta, kaip skir­tin­gai ga­li gim­ti tie uni­ka­lūs kad­rai.“ Vik­to­ri­ja pri­si­pa­ži­no iki šiol ne­ra­ du­si sau at­sa­ky­mo, ar jai tie­siog pa­ si­se­ka, tar­si iš dan­gaus nu­krin­ta šie ypa­tin­gi mo­men­tai, ar vis dėl­to yra kaž­koks bū­das juos pri­si­kvies­ti, pri­ šauk­ti. Ne grei­ta­sis mais­tas

Fo­to­me­ni­nin­kė ne kar­tą pa­ty­rė, koks mis­ti­nis ir pa­slap­tin­gas ga­li bū­ti kū­ ry­bi­nis pro­ce­sas. „Su vie­na po­ra Ro­mo­je kū­rė­me jų ves­tu­vi­nę is­to­ri­ją. Panteone gi­

Mozaika: gyvenimiškas paveikslas – it sudėtinga dėlionė, talpinanti savyje daugybę paralelių.

mė stiprus, įtaigus dviejų portretas. Bet, pasirodo, ste­buk­lin­goji buvo ki­ ta, gretima aki­mir­ka, kai netikėtai į tą patį paveikslą įsipynė dar kelios siužetinės linijos. Ir vi­so to nie­kaip ne­su­re­ži­suo­si, nie­kaip ne­su­kur­si pa­ts – tokios akimirkos man pačiai išlieka paslaptimi. Jose dera viskas – ir at­si­tik­ti­niai he­ro­jai, ir ne­ti­kė­tai at­si­ra­du­si ba­lan­džių po­re­lė, ir nuo­ tai­ka“, – žvelg­da­ma į vie­ną mėgs­ ta­miau­sių sa­vo dar­bų kal­bė­jo Vik­ to­ri­ja. Ir šis „Mat­rix“ pa­va­din­tas ves­tu­ vi­nis kad­ras kon­kur­se Lon­do­ne kū­ rė­jai pel­nė vi­sus įma­no­mus ti­tu­lus. Per me­tus Vik­to­ri­ja su­ku­ria, kaip ji pa­ti va­di­na, 10 ves­tu­vi­nių is­to­ri­ jų. Esą dau­giau tie­siog ne­bū­tų pa­ jė­gi. Fo­to­me­ni­nin­kė ne­nei­gė, jog tai nė­ra pi­gus ma­lo­nu­mas. „Ar bran­gu

ge­ra fo­tog­ra­fi­ja? Taip, tai vi­sai kas ki­ta nei „spragt spragt“ fo­tog­ra­fi­ja. Kaip ir kiek­vie­no­je sri­ty­je, ga­li­me kal­bė­ti apie grei­tą­jį mais­tą ir eksk­ liu­zy­vi­nį patiekalą“, – pa­ly­gi­no pa­ šne­ko­vė. Ku­ria re­lik­vi­nę kny­gą

„Yra skir­tin­gų bū­dų fo­tog­ra­fi­joms kur­ti. Jei kas skai­čiuo­ja va­lan­dos įkai­nius – ma­no va­lan­dos tęsiasi iki be­galy­bes. Kartais viena fotografi­ ne istorija gy­ve­nu vi­sus me­tus, – pa­sa­ko­jo Vik­to­ri­ja. – Man ves­ tu­vių pa­sa­ko­ji­mas yra ne tik puo­ tos aki­mir­kų fik­sa­vi­mas, tai re­lik­ vi­nė kny­ga apie nau­jai su­si­kū­ru­sią šei­mą. Ir kiek­vie­ną kar­tą gimsta it nauja knyga.“ Paš­ne­ko­vė ne­nei­gė, jog vei­kiau­ siai ji ir pri­si­kvie­čia mintimis bū­

tent tuos žmo­nes, ku­riems priim­ti­ na jos fi­lo­so­fi­ja, dar­bo sti­lius. „Nie­kur ne­si­rek­la­muo­ju, nepri­ statau bū­tent to­kių pa­slau­gų pa­ke­ to, to­dėl daž­niau­siai ma­ne susiranda tie, kurie išties man skirti. Ir vis dar ne­ži­nau, ar esu fo­tog­ra­fė. Gal net ne pa­ti fo­tog­ra­fi­ja yra es­mė, o tie jaut­ rūs pa­sa­ko­ji­mai, tie pa­veiks­lai, ku­ rie tiek vis­ko su­tel­kia sa­vy­je“, – pri­ si­pa­ži­no kū­rė­ja. Ar yra bu­vę at­ve­jų, kai Vik­to­ri­ja at­si­sa­kė fo­tog­ra­fuo­ti? „Ma­no di­džiau­sia bė­da – lai­ko sto­ka. Ir jei at­si­sa­kau fo­tog­ra­fuo­ ti, tai tik­rai ne­su­si­ję su kaž­ko­kio­mis konk­re­čio­mis prie­žas­ti­mis. Kar­tais dir­bu ir pa­ro­mis, ir nak­ti­mis, bet kar­tais pa­sa­kau, kad da­bar esu tik ma­ma, ir nie­kas dau­giau“, – šyp­te­ li dvie­jų at­ža­lų ma­ma.

Vis­kas ap­lin­kui yra ste­ buk­lin­ga, tik žmo­ nės daž­ niau­siai to neį­ver­ ti­na. Jie lau­kia ypa­tin­gų mo­men­tų, o iš tik­rų­ jų vis­kas yra čia ir da­bar. Šalia: neretai fotografija gimsta čia pat, vos žengus žingsnį pro duris. Klaipėda, J.Janonio gatvė.

14

šeštADIENIS, sausio 26, 2013

vakarė

Ma­dei­ra: pir­ma­sis ad­re­na­li­no

Jei nė­ra ga­li­my­bių ke­liau­ti po vi­są pa­sau­ lį, rei­kė­tų ap­lan­ky­ti Ma­dei­rą. Atsk­ri­dęs į šią am­ži­nos va­sa­ros sa­lą nu­si­lei­si vie­na­ me iš pa­vo­jin­giau­sių pa­sau­lio oro uos­tų, pa­si­sem­si ad­re­na­li­no ant aukš­čiau­sio Eu­ ro­po­je skar­džio, pa­si­vaikš­čio­si po kalnus de­be­sy­se, pa­plau­kio­si kar­tu su del­fin ­ ais, pa­ra­gau­si Ma­dei­ros vy­no ir skrie­si ro­gė­ mis gat­ve.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė l.galubauskiene@diena.lt

Pi­lo­tai ne­nu­vy­lė, uo­dai ne­kan­do

Po pu­sant­ros va­lan­dos skry­džio lėk­ tu­vu iš Li­sa­bo­nos į Ma­dei­rą virš At­ lan­to van­de­ny­no tam­so­je su­spin­dę sa­los ži­bu­riai at­ro­dė pa­sa­kiš­kai. Dar prieš lei­džian­tis ži­no­jo­me, kad tarp­tau­ti­nis Fun­ša­lio oro uos­ tas yra ki­toks nei vi­si: pa­sta­ty­tas ant po­lių van­de­ny­no pa­kran­tė­je šis or­ lai­vių ta­kas pa­ten­ka į pa­sau­lio pa­ vo­jin­giau­sių­jų de­šim­tu­ką ir yra ant­ ras pa­gal pa­vo­jin­gu­mą Eu­ro­po­je. Ne­rimo kėlė dar ir tai, kad ne­ se­niai pa­skelb­tas di­džiau­sias per šimt­me­tį Den­gės karš­ti­nės pro­trū­ kis sa­lo­je su­sarg­di­no be­veik 1 600 žmonių. Vis dėl­to ir pi­lo­tai, ir uo­dai šį­kart bu­vo dau­giau ži­niask­lai­dos nei tik­ro pa­vo­jaus šauk­liai. Lei­do­ mės ir iš­vyk­da­mi ki­lo­me sklan­džiai, o uo­dai sa­lo­je vi­siš­kai ne­kan­do. Ro­nal­do nu­run­gė Co­lum­bus

Ma­dei­ra – Por­tu­ga­li­jos au­to­no­mi­ nis re­gio­nas, tu­rin­tis sa­vo sos­ti­nę, vė­lia­vą, her­bą ir par­la­men­tą. Tai vul­ka­ni­nės kil­mės kal­nuo­ta sa­la, vos 56 km il­gio ir 23 km plo­ čio, 1 000 km nuo Eu­ro­pos ir 520 km nuo Af­ri­kos kran­tų. Ap­sis­to­jo­me Fun­ša­ly­je. Ma­dei­ ro­je gy­ve­na 267 tūkst. gy­ven­to­ jų, ko­ne treč­da­lis iš jų – sos­ti­nė­je. Šį­kart nu­si­žen­gė­me tra­di­ci­jai ke­ liau­ti nuo­mo­tu au­to­mo­bi­liu, nes

Šios bai­sios juo­dos žu­vys gy­ve­na van­ de­ny­ne 800 m gy­ly­ je ir tik nak­tį iš­ky­la į 500 m, kur jas gau­do žve­jai.

pa­ti­kė­jo­me pa­žįs­ta­mų bri­tų tu­ris­ tų re­ko­men­da­ci­jo­mis – su vie­ti­niu gi­du Bru­no ke­lias die­nas lei­do­mės į ke­lio­nes po sa­lą mik­roau­to­bu­ su. Še­šių žmo­nių gru­pe­le ke­liau­ ti iš­ties sma­gu, juo­lab kad Bru­no no­riai ro­dė vis­ką, o va­žiuo­da­mas kal­nais ve­dan­čiais ser­pan­ti­nais ir sa­los tu­ne­liais ne­nus­to­da­mas pa­ sa­ko­jo daug įdo­mių da­ly­kų, ne­ pa­mirš­da­mas įterp­ti ir pi­kan­tiš­kų de­ta­lių apie sa­vo uoš­vę. Ma­d ei­ro­je daž­n ai lan­k ė­s i Wins­to­nas Chur­chil­lis, o Chris­ top­he­ris Co­lum­bus po pa­sau­lio at­ra­di­mo sa­lo­je gy­ve­no net ke­le­ tą me­tų. Da­bar sa­los gy­ven­to­jai ne ma­žiau di­džiuo­ja­si ir iš Fun­ ša­lio ki­lu­siu fut­bo­li­nin­ku Cris­ tia­no Ro­nal­do. Bru­no net akys su­spin­dė­jo, kai kal­ba pa­kry­po apie fut­bo­lą. Por­ tu­ga­lai la­bai mėgs­ta šią spor­to ša­ ką. Kaip ir po­ncha – tra­di­ci­nį sa­los gė­ri­mą, ga­mi­na­mą iš me­daus, cit­ ri­nų sul­čių ir cuk­ra­nend­rių spi­ri­ to – ro­mo, kar­tais pi­lant ir švie­žių ma­ra­ku­jos sul­čių. Sus­to­jus pa­ke­lės užei­go­se tau­re­lę po­nchos ne­si­bo­di iš­lenk­ti net vai­ruo­to­jai gi­dai.

Funšalis: Atlanto skalaujamos Mad eiros sostinėje gyvena beveik trečdalis salos gyventojų.

Po ko­jo­mis – 580 m skar­dis

Ke­lia­vo­me po sa­lą, kas­dien ap­lan­ ky­da­mi vis ki­tą re­gio­ną. Taip su­tau­ pė­me lai­ko ir pa­ju­to­me kraš­to­vaiz­ džio kont­ras­tą. Nors sa­la ne­di­de­lė, bet la­bai kal­nuo­ta, to­dėl sker­sai išil­ gai jos grei­tai ne­per­va­žiuo­si. Ma­dei­ra iš­va­go­ta le­va­dų – drė­ki­ ni­mo ka­na­lų, ku­riais van­duo iš aukš­ ti­kal­nių tie­kia­mas že­myn au­ga­lams lais­ty­ti ir ki­toms reik­mėms. Pa­lei le­ va­das drie­kia­si ta­kai pa­si­vaikš­čio­ti, te­rei­kia iš­si­rink­ti marš­ru­tą. Ry­ti­nė­je sa­los da­ly­je su­sto­jo­me Ka­ma­šos kai­me­ly­je, gar­sė­jan­čia­ me rank­dar­bių fab­ri­kė­liu – pin­tais na­mų apy­vo­kos daik­tais ir net bal­ dais. San­ta­no­je tar­si mu­zie­ju­je dar ga­li­ma ras­ti et­ni­nių A for­mos na­ me­lių vos su ke­liais lan­gais, vir­tu­vė ir tua­le­tas – lau­ke. Sun­ku pa­ti­kė­ ti, bet ke­le­tas šei­mų juo­se gy­ve­ na iki šiol. Pa­sie­kus 1 818 m aukš­ čio Ariei­ro vir­šu­kal­nę neap­rė­pia­mą pa­no­ra­mą šiek tiek pri­den­gė de­be­ sys, ta­čiau tai ne­sut­ruk­dė pa­si­mė­ gau­ti įspū­din­gais vaiz­dais. Pie­tuo­se stūk­so aukš­čiau­sias Eu­ro­pos skar­dis – Ži­rao ky­šu­lys. 580 m virš At­lan­to iš­ki­lu­sio­je jo ap­žval­gos aikš­te­lė­je su per­ma­to­ mo­mis grin­di­mis vaikš­čio­ti tru­pu­tį ne­jau­ku. Apa­čio­je, tie­siai po ko­jo­ mis, ply­ti dir­ba­mos že­mės plo­tai. Šiau­r i­n ė­je sa­l os da­ly­je ypač daug kriok­lių. Ties Por­to Mo­niz van­de­ny­nas bau­gi­nan­čiai aud­

Gam­ta: au­ga­lai gro­žiu ste­bi­na ne tik Fun­ša­lio bo­ta­ni­kos so­de.

rin­gas. At­lan­to ban­gos nuo­lat už­ lie­ja la­vos su­for­muo­tus pa­kran­tės ba­sei­nus. Žie­mą jie už­da­ry­ti – gruo­dį po at­vi­ru dan­gu­mi ga­li­ma mau­dy­tis tik vieš­bu­čių ba­sei­nuo­ se. Ma­dei­ro­je smė­lė­tų pa­plū­di­mių be­veik nė­ra, kran­tai ak­me­nin­gi ar­ ba tam­saus vul­ka­ni­nio smė­lio, to­ dėl poil­siau­to­jai plau­kia į gre­ti­mą Por­to San­to sa­lą, ypač po­pu­lia­rią va­sa­rą. Apsk­ri­tai žo­džiai „va­sa­ra, žie­ ma“ ne­tiks­lūs: oro tem­pe­ra­tū­ ra čia vi­sus me­tus svy­ruo­ja nuo 19 iki 25 oC ši­lu­mos, to­dėl tu­ris­ tų su­lau­kia­ma vi­sais se­zo­nais, o krui­zi­niai lai­vai Fun­ša­lio prie­ plau­ko­je švar­tuo­ja­si kas­dien. Neat­sis­pi­ria­me pa­gun­dai pa­

plau­kio­ti ir mes. Per pen­kias ke­ lio­nės ka­ta­ma­ra­nu va­lan­das pa­si­ se­ka pa­ma­ty­ti ne vie­ną del­fin ­ ą. Pa­ma­ty­si, ko ne­bu­vai ma­tęs

Į Fun­ša­lio žu­vų tur­gų ver­ta vyk­ ti ne vien pirk­ti, bet ir pa­spok­so­ti. Mil­ži­niš­ki tu­nai, do­ra­dos, kal­ma­ rai, ta­čiau ypa­tin­giau­sios kar­džu­ vės es­pa­dos. Šios bai­sios juo­dos žu­vys su di­ de­lė­mis iš­spro­gu­sio­mis aki­mis gy­ ve­na van­de­ny­ne 800 m gy­ly­je ir tik nak­tį iš­ky­la į 500 m, kur jas gau­ do Ka­ma­ra de Lo­bo­so žve­jai. Kep­ tos svies­te su ba­na­nu ant vir­šaus ar­ba ma­ri­nuo­tos vy­ne su čes­na­ku ir iš­kep­tos aly­vuo­gių alie­ju­je – la­ bai ska­nios.

Sa­lo­je au­ga ma­žie­ji ba­na­nai, ano­nos, pa­pa­jos, ma­ra­ku­jos, man­gai, avo­ka­dai, net ba­na­na­ na­na­sai. Šis ypa­tin­gas ba­na­ no ir ana­na­so hib­ri­das tu­ri ba­ na­no for­mą, pa­na­šų į ana­na­są ža­lią pa­vir­šių ir abie­jų mai­šy­ tą sko­nį. Ma­dei­ra tur­tin­ga gė­lių – žy­di kin­ro­žės, aga­vos, pro­tė­jos, an­tu­ riai, o stre­li­ci­jos ir or­chi­dė­jos ta­ pu­sios sa­los sim­bo­liais. Vy­nas – skys­ta­sis auk­sas

Sa­la dau­giau­sia pa­ja­mų gau­na iš tu­riz­mo, že­mės ūkio ir vy­ni­nin­ kys­tės. Ma­dei­ros 19–20 laips­nių stip­ru­mo vy­nas ypa­tin­gas ne tik sa­vo sko­niu, bet ir is­to­ri­ja.

15

šeštADIENIS, sausio 26, 2013

vakarė

gurkš­nis – lėk­tu­vui lei­džian­tis

Is­to­ri­ja: to­kių na­me­lių ga­li­ma pa­maty­ti tik San­ta­no­je.

Lo­re­tos Ga­lu­baus­kie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

To­bo­ga­nas: lei­džian­tis ro­gė­mis at­si­pa­lai­duo­ja­ma tik pa­sie­kus fi­ni­šą.

Žem­dir­bys­tė: prie aukš­čiau­sio Eu­ro­pos skar­džio ply­ti au­ga­lų plan­ta­ci­jos.

At­lan­tas: la­vos su­for­muo­tuo­se ba­sei­nuo­se žie­mą ne­si­mau­do­ma.

Sa­ko­ma, kad ka­dai­se jū­rei­viai ke­ liau­to­jai vi­sai at­si­tik­ti­nai pa­ste­bė­ jo, kad šil­tai pa­lai­kius vy­no sko­nis tam­pa ki­toks. Da­bar vy­nas lai­ko­ mas aukš­to­je tem­pe­ra­tū­ro­je pus­ me­tį, vė­liau fer­men­ta­ci­jos pro­ce­ sas stab­do­mas įpi­lant bren­džio, o ta­da jau ne vie­nus me­tus to­liau bran­di­na­mas ąžuo­lo sta­ti­nė­se. Ma­dei­ro­je yra net 7 vy­ni­nės, be­ ne gar­siau­sia iš jų – bri­tų šei­mos prieš 200 me­tų įkur­ta „Blandy‘s“ – eks­kur­si­ja po ją ir de­gus­ta­ci­ja ne ma­žiau įdo­mi nei ke­lio­nės po sa­ lą. Rū­siuo­se tam­so­je lai­ko­mos mil­ ži­niš­kos ąžuo­lo sta­ti­nės vy­no: ke­ tu­rių vy­nuo­gių rū­šių – nuo sau­so iki sal­daus. Vi­sų nuo­sta­bai, vy­no ži­no­vė gi­dė pa­ta­rė pil­nus bu­te­lius

lai­ky­ti sto­vin­čius sta­čius ir ti­ki­no, kad to­kį ati­da­rius vy­ną ga­li­ma ger­ti net pu­sant­rų me­tų – tiek lai­ko ne­ si­kei­čia jo sko­nis. Fir­mi­nė­je par­duo­tu­vė­je yra net šim­ta­me­čio vy­no, tie­sa, už jį pa­ klo­tum ne vie­ną šim­tą eu­rų. Fun­ ša­lio res­to­ra­nuo­se, skam­bant fa­do mu­zi­kai, daž­niau­siai gurkš­no­ja­mas 5–10 me­tų vy­nas. Nuo kal­no – pin­to­mis ro­gė­mis

Ma­dei­ro­je svai­gi­na ne vien sau­ lė, gė­lės ar vy­nas. Ne­pa­kar­to­ja­mų įspū­džių pa­že­ria 150 me­tų se­nu­mo trans­por­to rū­šis – to­bo­ga­nas. Ka­dai­se to­kiu trans­por­tu nuo kal­no į Fun­ša­lį bu­vo ve­ža­mi tur­tin­ gie­ji po­nai ir ga­be­na­mi kro­vi­niai.

Iš Fun­ša­lio cent­ro kel­tu­vu per 20 min. pa­si­kė­lus į Mon­te, esan­tį 600 m virš jū­ros ly­gio, pa­si­tin­ka bū­rys bal­ta­kel­nių skry­bė­lė­tų to­bo­ga­no ve­žė­jų, kvie­čian­čių sės­ti į pin­tas, me­džiu kaus­ty­tas dvi­vie­tes ro­ges. Jie mik­liai nuo kal­no iš­stu­mia ro­ges, vė­liau už­šo­ka ant jų ir vi­si kar­tu skrie­ja­me be­veik 45 km/val. grei­čiu gat­ve že­myn. Pra­mo­ga links­ma, bet ne­la­bai sau­gi, nes pa­si­sker­sa­vu­sios ro­ gės daž­nai tam­pa pa­vo­jin­gai ne­ val­do­mos. Ker­tant san­kry­žas be­lie­ka ti­kė­ tis, kad ša­lu­ti­niu ke­liu va­žiuo­jan­tys au­to­mo­bi­liai ro­ges pa­ma­tys ir su­ spės su­sto­ti. Ki­tu at­ve­ju juos tek­tų stab­dy­ti sa­vais pe­čiais.

Aukš­tis: 1818 m Ariei­ro vir­šu­kal­nė sken­dė­jo de­be­sy­se.

P R I S TATO

Svarbiausią metų įvykį –

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS 1-asis balsavimo etapas JAU PRASIDĖJO! 1. Loreta Beržinskienė, Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkė, aktyviai kovojanti už senamiesčio atgaivinimą, padėjusi surengti senamiesčio vaikų susitikimą. 2. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto narė, Seimo Antikorupcijos komiteto narė, pilietinių iniciatyvų puoselėtoja. 3. Elena Blažienė, Simono Dacho progimnazijos direktorė, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos, teatrinio ugdymo iniciatorė ir diegėja, pedagoginių naujovių skleidėja, prisidedanti prie gerų mokyklos mokinių akademinių pasiekimų. 4. Rita Bočiulytė, „Klaipėdos“ laikraščio meno leidinio „Durys“ įkūrėja ir redaktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė ir žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos narė, Klaipėdos kultūros magistrė.

13. Valė Kučikienė, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Klaipėda“ pirmininkė. Jos dėka garbaus amžiaus klaipėdiečiai yra buriami leisti laiką kartu, keliauti, užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti renginiuose ir kuo aktyviau gyventi. 14. Irena Linkauskienė, VšĮ „Trečiasis amžius“ ilgametė direktorė. Su kolegomis inicijavo pensininkams skirtas sveikatos žinių studijas, kurias lankė daugiau nei 600 studentų. 15. Sigutė Mažonytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja. Buvę jos pacientai dėkoja už nuoširdumą, rūpestingumą ir nuoširdų gydymą. 16. Jovita Mikalauskienė, Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ rankinio trenerė, įvairių sporto renginių organizatorė, aktyviai prisidedanti prie vaikų fizinio bei kultūrinio lavinimo.

nistracijos direktorė. Aukštos kvalifikacijos specialistė, pasižyminti aktyvia veikla, pasak skaitytojų, turinti savo nuomonę ir aiškų požiūrį į spręstinas miesto problemas. 27. Laima Sireikienė, Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Atsidavusi savo darbui mokytoja. 28. Diana Stankaitienė, Socialinės paramos centro direktorė. Iniciatyvi, pilietiška, tolerantiška, ginanti darbuotojų teises. 29. Regina Ševelkaitienė, Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė. Aktyvi visuomenininkė, nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė.

5. Valentina Bronštein, Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Atsidavusi savo darbui specialistė, tolerantiškumo pavyzdys, išugdžiusi mokyklos mokiniams meilę matematikos mokslui.

17. Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ įkūrėja, Poilsio parko atkūrimo iniciatorė.

30. Violeta Šleinienė, vaikų tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė. Tautinių, liaudies tradicijų puoselėtoja, drauge su kolektyvu reprezentuojanti liaudies šokius užsienyje. Aktyvi miesto renginių, Lietuvos dainų šventės dalyvė.

18. Rasa Norkutė, rašytoja, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi visuomenės veikėja, altruistė, padedanti neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms.

31. Renata Tankevičienė, sporto centro „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė. Aktyvi meninės gimnastikos puoselėtoja, kurios auklėtiniai siekia pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

6. Liudmila Danišurko, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Atsidavusi, mylima pacientų savo srities specialistė, visada skubanti į pagalbą.

19. Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai ginanti viešąjį interesą, atstovaujanti klaipėdiečių interesam.

32. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, fotomenininkė, tarptautinių fotokonkursų laureatė.

7. Ieva Dumbauskaitė, Lietuvos vardą garsinanti tinklininkė, 2011 m. iškovojusi aukso medalį Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate, 2012 m. – aukso medalį pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate.

20. Aušra Pilaitienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Daugiau kaip 20 metų garsina Klaipėdos miesto vardą Lietuvos spaudoje.

8. Olga Filatova-Kontrimienė, įvaizdžio kūrėja, pagrindinė muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A.“ dalyvių stilistė.

21. Aista Plieskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Atsidavusi pacientams specialistė ir ,pasak skaitytojų, labai nuoširdi ir atjaučianti gydytoja. 22. Janina Priluckienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja. Gydytoja savo profesionalumu daugelį metų garsina Klaipėdos miestą, yra mylima ir vertinama pacientų.

33. Janina Valančiūtė, istorikė, knygų autorė, dirbanti paveldosaugos srityje. Jos dėka Žemaitijos regione paruošta daug architektūrinių paminklų istorinių aprašymų. Remiantis jais, atliekami restauraciniai darbai, reikšmingi Klaipėdos krašto praeities pažinimui. 34. Aldutė Vakarė, rašytoja, poetė, fotomenininkė, sveikos gyvensenos ir grožio meno mokyklos ,,Natūralumo galia“ įkūrėja ir seminarų vadovė, kilnių darbų likimo nuskriaustiesiems iniciatorė.

9. Lina Grinčikaitė, lengvaatletė, Lietuvos moterų 100 m. bėgimo rekordininkė, Londono bei Pekino vasaros olimpinių žaidynių dalyvė (17-a ir 14-a vietos), 2009 m. universiados čempionė, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato nugalėtoja, estafečių rungties 4 x 100 metrų vicečempionė, 2005 m. Europos jaunių čempionato vicečempionė, daugkartinė Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionė.

23. Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

35. Svetlana Vasičkina, Klaipėdos rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė. Aktyvi tautinių mažumų kultūros puoselėtoja, švenčių vaikams, jaunimui ir senjorams iniciatorė, skiria daug dėmesio vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

10. Dalia Kanclerytė, filmų „Pakūta mano meilė“, „Misionierius“, „Malonė“, „Rožių lietus“, „Dienos, nepanašios į kitas“, „Vaiko širdis“ kūrėja ir režisierė. „Vilties bėgimo“ renginių režisierė.

24. Jolanta Sąlygienė, klinikos „Jolsana“ vadovė. Specialistė padėjo susilaukti mažylių daugumai Lietuvos šeimų, kurios jau buvo netekusios vilties.

36. Alina Velykienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Veikli moteris yra prisidėjusi prie daugelio investicijų pritraukimo į Klaipėdą projektų.

11. Teresė Karpavičiūtė, Klaipėdos gimdymo namų ginekologė– akušerė, padėjusi ateiti į šį pasaulį gausiam būriui mažylių.

25. Rita Seniūnaitė, šeimos gydytoja, Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro direktoriaus pavaduotoja. Atidi, visada patarianti ir išklausanti savo pacientus gydytoja.

37. Aina Zinčiukaitė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ kostiumų dizainerė. Jos kūriniai puošia kolektyvą ir džiugina šokių pasirodymus stebinčius žiūrovus.

12. Birutė Krikčiukienė, v. lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtoja, – už meilę, kantrybę, rūpinimąsi vaikais, jų tobulėjimo skatinimą.

26. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės admi-

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei didžiuosiuose „Iki“ prekybos centruose. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Vieną pretendentę į finalinį septynetuką deleguos dešimties ankstesnių metų rinkimų nugalėtojos 2002 – 2012-ųjų m. Metų klaipėdietės. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo lapelius. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. balsuodami drauge su komisija išrinksite septynias labiausiai šio titulo vertas pretendentes. Vasario 7 d. jos bus paskelbtos dienraštyje. Nuo vasario 8 iki 18 d. bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę. Daugiau informacijos kasdien dienraštyje ir portale www.KL.lt.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

Orai

Savaitgalį Lietuvoje laikysis sausi ir šalti orai. Šiandien sniego tikimybė bus menka. Temperatūra bus 7–11 laipsnių šalčio. Sekmadienio naktį bus 14–19, dieną 6–8 laipsniai šalčio.

Šiandien, sausio 26 d.

–7

–6

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–8

Šiauliai

Klaipėda

–8

Panevėžys

–11

Utena

–7

8.20 16.44 8.28

26-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 339 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

–9

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas –6 Brazilija +24 Briuselis +2 Dublinas +9 Kairas +23 Keiptaunas +25 Kopenhaga –3

kokteilis Spor­tas be val­di­nin­kų Kre­tin­ga­liš­k iams ar plun­giš­kiams ne­ rei­k ia jo­k ių ra­jo­no, mies­to ar olim­pi­ nių spor­to ko­mi­te­tų. Sau­siui pa­bė­rus snie­go ir plūs­te­lė­jus šal­čiui, šių vie­to­ vių jau­nuo­l iai ir net ži­la­gal­viai įsi­spy­ rė į sli­des, į pa­čiū­žas ir ga­lė­jo mė­gau­ tis žie­mos spor­to ša­ko­mis ne­pri­va­lė­ da­mi dė­ko­ti dė­dėms ir te­toms iš mi­nė­ tų or­ga­ni­za­ci­jų.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+7 +8 –12 –11 –2 –3 +5 0

Praha –8 Ryga –5 Roma +10 Sidnėjus +26 Talinas –1 Tel Avivas +23 Tokijas +8 Varšuva –8

Vėjas

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

dio­ne vy­ko čiuo­žė­jų tre­ni­ruo­tė.

Įdo­miau­siai pa­siel­gė Kre­tin­ga­lės jau­ ni­mas. Jis nu­spren­dė kul­t i­vuo­t i grei­ tą­jį čiuo­ž i­mą trum­puo­ju ta­k u. Vai­k i­ nai, su­ra­dę duo­me­nų apie šią ga­na nau­ją žie­mos olim­pi­nę spor­to ša­ką, nuo van­dens tel­k i­n io nu­va­lė snie­gą ova­lo (ati­t in­kan­čio le­do ri­t u­l io aikš­ te­lę) for­mos ra­tu. Kre­t in­ga­l iš­k ius ga­l i­ma su­pras­ti – grei­ to­jo čiuo­ž i­mo trum­puo­ju ta­k u rung­ ty­je ma­ž iau­sio­mis są­nau­do­mis leng­ viau­siai lai­mi­mi olim­pi­niai me­da­liai. Na­m ie ne­no­r in­t ys kiurk­so­t i plun­g iš­ kiai, ne­k reip­da­mi dė­me­sio, jog lau­ke dau­giau nei 10 laips­nių šal­čio, pa­lė­pė­ se, san­dė­liu­kuo­se ra­do per­džiū­vu­sias sli­des, le­do ri­tu­lio laz­das ir pa­trau­kė į aikš­t y­ną. Vie­n i for­ma­vo ko­man­das mū­šiui, ki­ti te­pė sli­des lenk­ty­nėms. Aikš­te­lė­je su­si­rė­mė net ke­l ių kar­t ų spor­t i­n in­kai. Ta­čiau se­ne­l iai nie­k uo gy­v u ne­nu­s i­lei­do vai­k ai­č iams. Jie pra­nok­da­vo at­ža­las su­ma­nu­mu, žai­ di­mo mąs­ty­se­na. Sli­d i­n in­kai nė­rė į tra­s ą, lyg gy­ve­n i­ me ne­bū­tų tu­rė­ję pro­gos taip sma­g in­ tis. Šliuo­žė, vir­to, kė­lė­si, vėl šliuo­žė ir vėl vir­to. Ir grį­žo vi­si na­mo įrau­du­siais žan­dais, links­mi, pa­ten­k in­ti. Ir ne­rei­kė­jo jiems jo­kių spor­to funk­cio­nie­rių, bi­jan­čių iš­ kiš­t i no­sis į lau­ką. Nes šal­ta.

Jau­nat­viš­ku­mas: aikš­te­lė­je var­

žė­si net ži­la­barz­džiai se­ne­liai.

Čes­ka (ar tie­sa, kad fi­ni­šas pa­sie­kia­mas bė­gant, kal­no vir­šū­nė – ko­piant, kar­je­ra – šliau­žiant?)

Marijampolė

Vilnius

–11

Alytus

Vardai Dangis, Eigintė, Justas, Polikarpas, Rimantas, Titas

sausio 26-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-7

-6

-9

-11

6

-11

-7

-7

-6

9

-5

-1

+1

+1

7

rytoj

pirmadienį

Pra­ty­bos: Kre­tin­ga­lės le­do sta­

–10

–11

1323 m. Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Ge­di­mi­nas iš­siun­tė už­sie­nio ša­lims pir­mą­jį laiš­ką (iš še­šių iš­l i­k u­sių), ku­r ia­me pir­ mą kar­tą bu­vo pa­mi­nė­ tas Vil­nius kaip Lie­tu­vos sos­ti­nė. 1918 m. gi­mė Ru­mu­n i­ jos ko­mu­n is­t i­n io re­ž i­ mo dik­t a­to­r ius Ni­co­ lae Ceau­ses­cu, ku­r iam 1989 me­t ų pa­b ai­go­j e bu­vo įvyk­dy­ta mir­t ies baus­mė.

1925 m. gi­mė le­gen­di­ nis ame­r i­k ie­čių ak­to­ rius Paul New­man.

1928 m. gi­mė žy­mus pran­cū­z ų re­ž i­sie­rius Ro­ ger Va­dim, ­gar­sė­jęs ir ais­ tringais mei­lės ro­ma­nais. 1947 m. 40-me­tis Šve­di­ jos sos­to įpė­di­nis Gus­tav Adolf žu­vo avia­ka­tast­ro­ fo­je Da­ni­jo­je; naš­lai­čiais li­ko pen­k i vai­kai, įskai­ tant da­b ar­t i­n į ka­ra­l ių Kar­lą Gus­ta­vą XVI. 1998 m JAV pre­zi­den­tas Bill Clin­ton pa­reiš­kė „ne­ tu­rė­jęs jo­kių sek­sua­li­nių san­ty­kių“ su Mo­ni­ca Le­ wins­ky.

Šil­tes­ni orai at­neš ir lie­taus Pa­ky­rė­jęs šal­tis pa­ ma­žu iš­si­kve­pia. Si­ nop­ti­kai ža­da, kad jau atei­nan­čią sa­vai­ tę ter­mo­met­ro stul­ pe­lis per­si­ris į „rau­ do­ną­ją“ – tei­gia­mos tem­pe­ra­tū­ros pu­sę. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Po­mė­gis: aist­rin­giems žve­jams nė­ra pra­sto oro.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ta­čiau šį sa­vait­ga­lį teks dar pa­ ken­tė­ti. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­ lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­ tys pro­gno­za­vo, jog die­no­mis lai­ kys 7–10, o nak­ti­mis – 13–16 laips­ nių šal­čio. Šian­dien ir ry­toj tu­rė­tų bū­ti ma­žai de­be­suo­ta, kri­tu­lių ne­ lau­kia­ma. Šeš­ta­die­nį pūs 4–9 m/s piet­ry­čių vė­jas, sek­ma­die­nį su­stip­ rė­sian­tis iki 6–11 m/s. Atei­nan­ti sa­vai­tė jau tu­rė­tų pra­ džiu­gin­ti at­ši­li­mu. Oro tem­pe­ra­tū­ ra die­no­mis sieks nuo 0 iki 3 laips­ nių ši­lu­mos, o nak­ti­mis lai­ky­sis apie 0. Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, bus de­ be­suo­ta su pra­gied­ru­liais, pir­ma­ die­nį lau­kia­ma ne­di­de­lio snie­go, pe­rei­nan­čio į šlapd­ri­bą, o tre­čia­ die­nį, penk­ta­die­nį kris šlapd­ri­ba, pe­rei­nan­ti į lie­tų. Pir­ma­die­nį, ant­ra­die­nį pūs 8–13 m/s, tre­čia­die­nį, ket­vir­ta­die­nį – 15–20 m/s vė­jas, ta­čiau vė­liau vėl rims iki 8–13 m/s. L.Pakš­tys įspė­jo, kad įsi­vy­ra­vus to­kioms oro są­ly­goms atei­nan­čią sa­vai­tę, ypač ant­ro­je jos pu­sė­je, pra­dės ir­ti Kur­šių ma­rių le­das. Ja­ me dėl lie­taus, smar­kaus vė­jo, van­ dens ly­gio svy­ra­vi­mo ga­li at­si­ras­ti ply­šių ir pro­per­šų.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.