2013-01-28 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, SAUSIO 28, 2013

www.kl.lt

22 (19 625)

=6?:.162;6@ @.B@6< %

9

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

KlaipÄ—doje areĹĄtuotas vokieÄ?iĹł laivas

Ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras S.Skver­ne­lis: Klai­pÄ—­dos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to sta­ty­ba strin­ga.

Miestas 3p.

Nau­ja­sis ÄŒe­ki­jos va­do­vas M.Ze­ma­nas ga­li „per­krau­ti“ san­ty­kius su ES.

Pasaulis 8p.

Ka­pi­to­nas sto­jo ÄŻ ko­vÄ… dÄ—l uŞ­dirb­tĹł pi­ni­gĹł.

ď Ž Situacija: YNV c\ `N cV [V[ X\ V C\

XVR aV W\` Z\ [\` TN_ ORV ]N cN QV[ aN` YNV cN`  :N _V\[ 8• N_R ab\ a

Nuo praÄ—jusiĹł metĹł pabaigos jĹŤ rĹł kapitono Stanislavo RomaniĹĄino pra ĹĄymu KlaipÄ—dos uoste areĹĄtuotas laivas „Ma rion K“. Vidmantas Matutis

v.matutis@kl.lt

Ĺ eimos laivas

Nedidelis (1 663 tonĹł dedveito) birius ir generalinius krovinius gabenantis 69 metrĹł ilgio laivas priklauso Hamburge esanÄ?iai Vokietijos kompanijai „Konig Reederei“. Neoficialiais duomenimis, ĹĄios kompanijos savininkas yra Vokietijos pilietis Wiliams Konig. Laivas plaukioja su Antigua ir Barbudos vÄ—liava. Be „Marion K“, Vokietijos kompanija valdo laivÄ… „Solveiga K“. Pirmasis laivas neva pavadintas kompanijos savininko Ĺžmonos, antrasis – jo dukters garbei. „Man pasisekÄ—, kad „Marion K“ atvyko remontuotis ÄŻ KlaipÄ—dÄ…. Kreipiausi ÄŻ teisÄ—saugÄ…, ir laivas buvo areĹĄtuotas. Jo savininkai man skolingi 14 tĹŤkst. eurĹłâ€œ, – ti-

N` 8YNV ]Ă› Q\` b\` aR

Nuolat rasdavo paĹžeidimĹł

buvo kos me tiĹĄ kai re mon tuo jaKlaipÄ—doje laivas „Marion K“ jau mas. Remontas kainavo brangiai. Ĺžinomas. 2011 metĹł vasarÄŻ jis plauĹ iek tiek apkaiĹĄius laivÄ…, buvo nukÄ— ÄŻ Liepojos uostÄ…, o ties BĹŤtin ge sprÄ™sta toliau jÄŻ remontuo ti Klaisugedo variklis. Laivas kurÄŻ lai kÄ… pÄ—dos uoste. dreifavo Baltijos jĹŤroje ties BĹŤtin„Kiek Ĺžinau, laivo savininkas gÄ—s naftos terminalo plĹŤduru. JĹŤkino laivo kapitonas S.RomaniĹĄijau svarstÄ— galimybÄ™ jÄŻ parduorĹł gelbÄ—jimo koordinacinis centras nas, kuris pakliuvo ÄŻ ligoninÄ™. ti. TaÄ?iau kai laivui per 30 metĹł, jam gelbÄ—ti siuntÄ— „Towmar Smit Vyro teigimu, laivo savininkas jo niekas nebenori pirkti. RemonBaltic“ vilkikÄ… „TAK-9“. apie 4 tĹŤkst. eurĹł skolingas ir butui bandyta gauti pinigĹł Vokietijos Laivas „Marion K“ statytas Vovusiam jo padÄ—jÄ—jui. bankuose. Niekas jĹł nebenori skokietijoje 1981 metais. S.RomaniĹĄi„GalbĹŤt skolĹł yra ir daugiau. Ne linti, nes laivybos fraktai yra smarno teigimu, senÄ… laivÄ… nuolat tikvisi jĹŤrininkai drÄŻsta kreiptis ÄŻ teiskiai nukritę“, – aiĹĄkino S.Romanirindavo uostĹł kontrolÄ—s tarnybos. mus. Dalis jĹŤrininkĹł nenori kelĹĄinas. Jo nuomone, reali laivo ver tÄ— Pernai rugsÄ—jÄŻ jis buvo areĹĄtuotas ti triukĹĄmo, nes yra menko jĹŤrinio yra apie 100 tĹŤkst. eurĹł. Roterdamo uoste. Ĺ io uosto insiĹĄsilavinimo“, – svarstÄ— S.RomaniS.RomaniĹĄinas tikisi atgauti uĹžpektoriai laive rado daugybÄ™ paĹĄinas. Jis pats teigÄ— baigÄ™s jĹŤrĹł akadirbtus pinigus. Laivui stovint prie ĹžeidimĹł. Buvo pateikta net 19 pademijÄ… Sankt Peterburge. Patarus krantinÄ—s KlaipÄ—dos uoste, jo savistabĹł. Po to laivÄ… dar kartÄ… tikrino TarptautinÄ—s transporto darbuotoninko ÄŻsiskolinimai augo ir KlaipÄ—Antigua ir Barbudos vÄ—liavos ĹĄajĹł federacijos inspektoriui Andrejui dos uostui. lies inspektoriai. Pateikta dar 10 ÄŒernovui, susirado advokatÄ…, kuris pastabĹł. ir tvarko su neiĹĄmokamu atlyginiUŞťalo balastinÄ— sistema „Dirbti kapitonu tokiame semu susijusius reikalus. Prie 138 krantinÄ—s stovintis „Maname laive kaip „Marion K“ yra rion K“ KlaipÄ—dos valstybinio jĹŤSkola laivo kapitonui susidarÄ— po be galo sunkus darbas. SavininkeliĹł reisĹł, kurie tÄ™sÄ—si po 2–3 mÄ—rĹł uosto tarnyboms problemĹł nekui neuĹžteko pinigĹł laivui tinnesius. kelia. kamai priĹžiĹŤrÄ—ti. Jis nuolat praLaivas nuolat plaukiojo tarp Bal„Ten yra ÄŻgula, kapitonas. NeseĹĄÄ— laive mas kuo ti pa Ĺžei di mus, tijos ir Ĺ iaurÄ—s jĹŤros ĹĄaliĹł uostĹł. niai kalbÄ—jausi su juo, teiravosi, Jis kad jĹł nepastebÄ—tĹł inspek iĹĄ toriai. kur laivas galÄ—tĹł gauti ga plukdÄ— metalÄ…, statybines medĹžiaro, nes yra Tai padaryti nÄ—ra lengva“, – tigas, grĹŤdus, kitus birius ir generauŞťalusi balastinÄ— sistema. PadÄ—sikino S.RomaniĹĄinas. Jo teigimu, linius krovinius. me iĹĄsprÄ™sti ĹĄiÄ… problemą“, – tikilaivas po tikrinimo Roterdame no KlaipÄ—dos valstybinio jĹŤrĹł uos-

Ĺ iandien priedas

Karť­tis – per prie­var­tÄ… Se­na­mies­ty­je bu­tus tu­rin­tys gy­ven­to­jai alps­ta nuo karť­Ä?io ir mo­ka di­de­les sÄ…­ skai­tas uĹž ĹĄil­dy­mÄ…. Ta­Ä?iau ĹĄil­dy­mo sis­ te­mos pri­Şiō­rÄ—­to­jai ne­pai­so pra­ťy­mĹł su­ma­Şin­ti tem­pe­ ra­tō­rÄ… bu­tuo­se, nes ne­va ĹĄÄ…­la vie­na­me na­mĹł ÄŻsi­kō­rÄ™s gro­ Ĺžio sa­lo­nas.

 @RN` cR` `RY` P\Z• [b\ a_

to kapitono pavaduotojas Arvydas Narmontas.

Jis nemano, kad laivas galÄ—tĹł ilgiau uĹžsilaikyti KlaipÄ—dos uoste. Jo nuomone, pinigai, kuriuos savininkas skolingas buvusiam kapitonui, nÄ—ra dideli. IĹĄ pirmo Ĺžvilgsnio A.Narmontui susidarÄ™s ÄŻspĹŤdis, kad laivas esantis tvarkingas. Pasak jo, laikas, kiek „Marion K“ teismo sprendimu gali stovÄ—ti uoste areĹĄtuotas, nÄ—ra apibrÄ—Ĺžtas. Terminas priklauso nuo to, kaip greitai ÄŻvykdomi teismo iĹĄkelti reikalavimai.

14

– tiek tĹŤkst. eurĹł Vokietijos kompanija skolinga jĹŤrĹł kapitonui iĹĄ KlaipÄ—dos, kurio praĹĄymu ir areĹĄtuotas laivas „Marion K“.

Kaina 1,30 Lt

„Ko­kÄŻ tu­riu su­pra­ti­mÄ…, to­kÄŻ ir rea­li­zuo­ju.“ Bu­vÄ™s Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­bos na­rys KÄ™s­tu­tis Gab­ťys aiť­ki­no, ko­dÄ—l ap­skun­dÄ— kon­kur­so, ku­rio ne­lai­mÄ—­jo, re­zul­ta­tus.

3p.

Ins­pek­to­riai vÄ—l vai­kÄ—­si Ĺžve­jus As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

ÄŽ pa­jō­rÄŻ – iĹĄ vi­sos Lie­tu­vos

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

UĹž kom­for­tÄ… mo­ka gy­ven­to­jai?

Ke­pÄ—­jĹł gatvÄ—s 9 ir 5 na­mĹł gy­ven­to­ jai ÄŻsiu­to ga­vÄ™ sÄ…­skai­tas uĹž ĹĄil­dy­mÄ… – bu­tuo­se jie nuo­lat lai­ko pra­vi­rus lan­gus, net ir uĹž lan­go spau­dĹžiant ĹĄal­tu­kui. „UĹž 56 kvad­ra­ti­niĹł met­rĹł bu­ to ĹĄil­dy­mÄ… rei­kÄ—­jo pa­klo­ti 550 li­tĹł. Mō­sĹł bu­te vy­rau­ja 26 laips­niĹł tem­ pe­ra­tō­ra, o ir pas kai­my­nus ne kÄ… maĹžiau – 25–27 laips­niai“, – pa­sa­ ko­jo vie­no bu­to gy­ven­ to­ja Ra­sa Pet­raus­kie­nÄ—.

4

„„Karť­tis: dÄ—l bu­tuo­se tvy­ran­Ä?ios 25 ar net 27 laips­niĹł tem­pe­ra­tō­ros se­na­mies­Ä?io gy­ven­to­jai gry­nÄ… orÄ… gau­

do pro nuo­lat pa­lie­ka­mus at­vi­rus lan­gus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dau­giau­siai stin­tau­to­jĹł ĹĄeť­ta­die­nÄŻ bu­vo ties Kai­riĹł po­li­go­nu. Tad juos tik­ri­no net 11 ins­pek­to­riĹł. „SpÄ—­ja­me, kad ant le­do Ĺžve­jo­jo apie 2 tĹŤks­tan­Ä?ius vy­rĹł. Mes pa­ tik­ri­no­me be­veik pu­sÄ™ – 925 Ĺžve­ jus“, – pa­sa­ko­jo Klai­pÄ—­dos gy­vo­ sios gam­tos ap­sau­gos ins­pek­ci­jos vir­ťi­nin­kas Vi­ta­lis Ma­ro­zas. Be­veik vi­si Ĺžve­jai iĹĄ anks­to Ĺži­no­jo apie su­pla­nuo­tÄ… ins­pek­to­riĹł rei­dÄ…. „Su­ra­ťÄ—­me 15 pro­to­ko­lĹł uĹž tai, kad vy­rai ne­tu­rÄ—­jo lei­di­mĹł Ĺžve­jo­ ti. Ta­Ä?iau pa­ste­bÄ—­jo­me, kad treÄ?­ da­lis bu­vo ÄŻsi­gi­jÄ™ lei­di­mus, ku­rie ga­lio­ja tik dvi die­nas“, – ti­ki­no ins­pek­ci­jos vir­ťi­nin­kas. Nuo Ĺže­ my­n o pu­s Ä—s ma­r iĹł le­d Ä… ĹĄeť­ta­ die­nÄŻ mÄ—­gi­nÄ™ Ĺžve­jai su­si­rin­ko iĹĄ ÄŻvai­riau­siĹł ĹĄa­lies vie­tĹł – Kau­no, Vil­niaus, Rad­vi­liť­kio ir dau­gy­bÄ—s ki­tĹł.

2

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMĹł pirmas etapas

Rinkite finalo dalyves Daugiau informacijos 5 p.

2

PIRMADIENIS, SAUSIO 28, 2013

miestas žvejų savaitgalis

Verslo pulsas Se­m i­n a­ras. Sau­s io 29 d. 10 val. Fi­ nan­s ų mi­n is­te­r i­j os mo­k y­m o cent­ re, Tai­kos pr. 62, Klai­p ė­d o­j e, vyks se­m i­n a­r as „In­d i­v i­dua­l i veik­l a pa­g al pa­ž y­m ą pra­d e­d an­t ie­s iems“. Ren­g i­ nio tiks­l as – su­p a­ž in­d in­t i da­ly­v ius, pla­nuo­j an­č ius vyk­dy­t i in­d i­v i­dua­l ią veik­l ą pa­g al pa­ž y­m ą, su veik­los įre­ gist­r a­v i­m o, iš­re­g ist­r a­v i­m o, ap­s kai­ tos do­k u­m en­t ų, žur­n a­l ų pil­dy­m o, pa­j a­mų ap­m o­kes­t i­n i­m o ir dek­l a­r a­ vi­mo ypa­t u­m ais. Pa­s i­t a­r i­m as. Sau­s io 31 d. 10 val. Vals­t y­bi­nės Klai­p ė­dos jū­r ų uos­to di­ rek­c i­j os ad­m i­n ist­r a­c i­j o­j e vyks uos­ to že­m ės nau­do­to­j ų at­s to­v ų pa­s i­t a­ ri­m as dėl nau­j os pa­te­k i­mo į Klai­p ė­ dos vals­t y­b i­n io jū­r ų uos­to te­r i­to­r i­j ą tvar­kos. Pa­ra­m a. Sie­k iant ska­t in­t i jau­n i­m o užim­t u­m ą, pra­d e­d a­m a įgy­ven­d in­ ti nau­j a ES fon­dų lė­š o­m is fi­n an­s uo­ ja­m a prie­m o­n ė „Pa­r a­m a pir­m a­j am dar­b ui“. Darb­d a­v iai, ku­r ie įdar­b i­n o ar pla­nuo­j a įdar­bin­t i dar­b o pa­t ir­t ies ne­t u­r in­č ius jau­nus as­me­n is, jau ga­ li kreip­t is dėl da­l ies dar­b o už­mo­kes­ čio kom­p en­s a­v i­mo. Prie­mo­n ės val­ dy­to­j a pa­s kir­t a bend­ro­vė „In­ves­t i­c i­ jų ir vers­lo ga­r an­t i­j os“. Pa­di­dė­jo. Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­par­ ta­men­to duo­me­n i­m is, 2012 m. gruo­ džio mėn., pa­ly­g in­t i su tuo pa­čiu 2011 m. lai­ko­t ar­piu, že­mės ūkio pro­duk­t ų su­pir­k i­mo kai­nos pa­d i­dė­jo 9,5 pro­c . Įta­kos tam tu­rė­jo pa­d i­dė­ju­s ios au­ga­ li­n in­k ys­tės bei gy­v u­l ių ir gy­v u­l i­n in­ kys­tės pro­duk­t ų su­pir­k i­mo kai­nos – ati­t in­k a­mai 18,4 ir 4,7 pro­c . Drau­d i­m as. Drau­d i­m o bend­ro­vės duo­m e­n i­m is, vie­n as Lie­t u­vos gy­ ven­to­j as 2012-ai­s iais sa­vo ne­k il­n o­ ja­mo­jo tur­to drau­d i­mui vi­du­t i­n iš­k ai iš­lei­do apie 217 li­t ų, o nu­t i­k us ne­l ai­ mei at­g a­vo net 2 tūkst. 491 li­t ą. Drau­ di­k ų skai­č ia­v i­m ais, na­muo­s e esan­ čiam tur­t ui ap­d raus­t i vie­n as ša­l ies gy­ven­to­j as sky­rė 123 li­t us, o už na­ mų tur­to nuo­s to­l ius jam bu­vo at­ly­ gin­t a 1 tūkst. 960 li­t ų. Ma­ž iau­s iai te­ ko mo­kė­t i už bu­to sa­v i­n in­ko ci­v i­l i­ nės at­s a­ko­my­b ės drau­d i­m ą – 36 li­ tus. Tuo me­t u vi­du­t i­n ė iš­m o­k a už kai­my­n ams pa­d a­r y­t ą ža­l ą su­d a­rė net 1 tūkst. 522 li­t us. Su­t ar­t is. Tarp Uos­to di­rek­c i­j os ir kom­p a­n i­jos „Van Oord Dred­g ing and Ma­r i­n e Cont­r ac­tors BV“ pa­s i­r a­š y­t a su­t ar­t is dėl „Smel­t ės lai­v ų ap­s i­s u­ ki­mo ra­to to­bu­l i­n i­mo, pri­t ai­k ant di­ die­s iems (kon­tei­ne­r i­n iams ir kt.) lai­ vams, gi­l i­n i­m o dar­b ų“ pir­k i­m o. Šių gi­l i­n i­m o dar­b ų, ku­r ie taip pat sie­ ja­m i ir su pla­nuo­j a­mo su­s kys­t in­t ų­ jų gam­t i­n ių du­j ų ter­m i­n a­lo sta­t y­b a, ver­tė – 72,6 mln. li­t ų. Dar­b ų truk­mė pa­g al pa­s i­r a­š y­t ą su­t ar­t į – 135 ka­len­ do­r i­n ės die­n os nuo pir­mos tech­n i­ nės už­duo­t ies įtei­k i­mo.

Stin­tos: Kur­šių ma­rių le­das sa­vait­ga­lį at­vi­lio­jo tūks­tan­čius žve­jų mė­gė­jų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ins­pek­to­riai vėl vai­kė­si žve­jus „Sus­kai­čia­vo­me apie 1 800 au­to­mo­bi­lių. Ta­ čiau lai­mi­kiu žve­jai ne­ga­lė­jo pa­si­

gir­ti. Tik vie­no­je vie­to­je su­ti­ko­me ge­ru ki­bi­mu be­si­džiau­gu­sius žve­ jus. Pū­tė stip­ro­kas vė­jas, tad po pie­tų jie ėmė su­kti na­mų link“, – pa­sa­ko­jo V.Ma­ro­zas.

Ša­lo ran­kos ir ra­šik­liai

Žve­jai bu­vo tik­rin­ti ir ties Prei­la, Juodk­ran­te, Per­val­ka, Ni­da. „Ties Ni­da ki­lo pū­ga. Ko­le­gos mi­nė­jo, kad ma­to­mu­mas bu­vo pra­ stas. Mums pa­tiems ša­lo ran­kos ir ra­šik­liai“, – tvir­ti­no V.Ma­ro­zas. Ins­pek­to­riai tik­ri­no, ar žve­jai tu­ri spe­cia­lius smai­gus. Jų ne­tu­rė­jo tik vie­nas de­šim­ta­da­lis vy­rų. „Ki­ti bu­vo pa­tys pa­si­ga­mi­nę juos iš at­suk­tu­vų. Žmo­nės skun­dė­

si, kad smai­gus nu­si­pirk­tų, bet jų sun­ku su­ras­ti par­duo­tu­vė­se. Ne­ bau­dė­me, tik pa­si­kal­bė­jo­me“, – aiš­ki­no V.Ma­ro­zas. Ši­lu­tės gy­vo­sios gam­tos ap­sau­ gos ins­pek­ci­jos pa­rei­gū­nai tik­ri­no žve­jus ties Ven­te, Min­gės kai­me ir vi­so­je Ne­mu­no del­tos re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je. „Dau­giau­siai bu­vo ant Mi­ni­jos upės le­do. Čia pa­tik­ri­no­me 153 žve­jus. Du ar­šes­ni, ku­rie ne­tu­rė­ jo lei­di­mo, tu­rės su­mo­kė­ti bau­ das. Jiems su­ra­šė­me pro­to­ko­lus“, – tei­gė Ši­lu­tės gy­vo­sios gam­tos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Sta­nis­lo­ vas Su­dei­kis. Ties Ven­te ant Kur­šių ma­rių le­ do lai­mi­kio ti­kė­jo­si 91 žve­jys. „Ta­ čiau dau­gu­ma žve­jo­ja Ni­dos pu­ sė­je, pas mus kol kas nė­ra stin­tų“,

– pa­sa­ko­jo S.Su­dei­kis. Ši­lu­tiš­ kiai pa­tik­ri­no 291 žve­ją, dau­gu­ ma jų tu­rė­jo įsi­gi­ję ar su­si­meist­ ra­vę smai­gus, tik ne­di­de­lė da­lis jų ne­tu­rė­jo.

Be­veik vi­si žve­jai iš anks­to ži­no­jo apie su­ pla­nuo­tą ins­pek­to­rių rei­dą.

Bau­dų su­si­lau­kė 23 žve­jai

Žve­jai bu­vo tik­rin­ti ne tik po­pu­lia­ riau­sio­se žve­jy­bos vie­to­se. Lei­di­mus tu­rė­jo pa­ro­dy­ti ir tie, ku­rie šeš­ta­die­nį žve­jo­jo Šven­to­jo­je, Klai­pė­dos ra­jo­ne ar net ir Skuo­de.

„Klai­pė­dos re­gio­ne bu­vo pa­tik­ rin­ti 1 tūkst. 752 žve­jai. Dir­bo 41 eta­ti­nis pa­rei­gū­nas ir de­šimt nee­ ta­ti­nių ins­pek­to­rių, ku­rie pa­si­da­ li­jo į 17 eki­pa­žų“, – pa­sa­ko­jo Klai­ pė­dos re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius And­rius Kai­rys. Lei­di­mus žve­jo­ti bu­vo įsi­gi­ję 1 tūkst. 516 žve­jų. „Be­veik vi­si tu­rė­jo spe­cia­lius smai­g us. Iš vi­s ų pa­t ik­r in­t ų tik 50 jų ne­t u­r ė­jo. Dau­ge­l iu at­ve­ jų ne­bau­dė­me, ta­čiau ag­re­sy­vūs ar pik­ty­biš­kai be­siel­gę žve­jai su­ si­lau­kė nuo­bau­dų. Iš vi­so su­ra­ šė­me 23 pro­to­ko­lus“, – aiš­ki­no A.Kai­rys. Už žve­jy­bos tai­syk­lių ne­si­lai­ ky­mą gre­sia įspė­ji­mas ar­ba bau­da nuo 25 iki 200 li­tų.

Sa­vi­val­dy­bės sko­la – 63 li­tai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Iš pu­sės mi­li­jo­no li­tų, ku­riuos Vy­ riau­sy­bė per­nai sky­rė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei bend­ruo­me­niš­ku­ mui ska­tin­ti, į vals­ty­bės biu­dže­ tą uos­ta­mies­čio val­džia tu­rės grą­ žin­ti 63 li­tus, nes tiek ne­su­ge­bė­jo iš­nau­do­ti.

„Neį­ma­no­ma su­skai­čiuo­ti vis­ko cen­tas į cen­tą, nes juk rei­kė­jo or­ga­ ni­zuo­ti vie­šuo­sius pir­ki­mus. Ta­čiau ta grą­ži­na­ma su­ma yra to­kia men­ka, kad net ne­pa­ju­si­me, jog ją rei­kia grą­ žin­ti“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės So­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Aud­ra Dau­jo­tie­nė. Pi­ni­gus bend­ruo­me­niš­ku­mui ska­tin­ti skirs­tė spe­cia­liai su­da­ry­

tos ke­tu­rios vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­bos, ku­rių gre­to­se bu­vo se­niū­ nai­čiai, sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai. Apie 90 pro­c. su­mos pa­nau­do­ta mies­te įreng­ti kuo dau­giau vai­kų žai­di­mų ir spor­to aikš­te­lių. Pi­ni­ gų taip pat už­te­ko kai kur pa­sta­ty­ti suo­liu­kus, šiukš­lia­dė­žes, suor­ga­ni­ zuo­ti ren­gi­nių, vie­ni­jan­čių bend­ ruo­me­nę. „Vi­si dar­bai jau be­veik pa­da­ry­ ti. Tik­rai bū­tu­me pa­bai­gę ir anks­ čiau, bet snie­gai užė­jo. To­dėl kai kur įren­gia­mo­se vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė­se yra tik įce­men­tuo­ti pa­ grin­dai, o sū­py­nės neuž­dė­tos. Lau­ kia­me, kol nu­tirps snie­gas“, – aiš­ ki­no A.Dau­jo­tie­nė. Šią sa­vai­tę tu­rė­tų paaiš­kė­ti, ar ir šie­met So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja skirs Klai­pė­dai pi­ni­gų

bend­ruo­me­niš­ku­mui ska­tin­ti. „Lyg ir ži­no­me, kad pi­ni­gų tu­ ri bū­ti. Ma­no­ma, jog su­ma bus pa­na­ši, kaip ir per­nai, ta­čiau pa­ tvir­ti­ni­mo dar ne­tu­ri­me“, – tei­ gė So­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­ to di­rek­to­rė. Ji tvir­ti­no, kad ir šie­met vie­ tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos spręs, kaip iš­leis­ti skir­tus pi­ni­gus, jei to­ kių bus. Ta­čiau, anot A.Dau­jo­tie­ nės, no­rė­tų­si, kad pi­ni­gai bū­tų in­ ves­tuo­ja­mi ne­be į inf­rast­ruk­tū­rą, o ski­ria­mi ren­gi­niams, ku­rie bū­tent ir vie­ny­tų žmo­nes, or­ga­ni­zuo­ti. „Šie me­tai yra pa­skelb­ti Svei­ka­tos me­tais. Gal­būt bū­tų ga­li­ma nu­pirk­ti pa­slau­gų, ku­rios ska­tin­tų gy­ven­to­jų svei­ką gy­ven­se­ną. Pa­vyz­džiui, ko­ kius nors šiau­rie­tiš­ko ėji­mo mo­ky­ mus“, – svars­tė pa­šne­ko­vė.

Inf­rast­ruk­tū­ra: sku­bant kuo grei­

čiau iš­leis­ti pi­ni­gus, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės kie­muo­se bu­vo pa­sta­ty­ tos ne­lau­kiant pa­va­sa­rio.

3

PIRMADIENIS, SAUSIO 28, 2013

miestas

žvejų savaitgalis

K.Gab­šio ko­va – dėl pa­rei­gų Bu­vęs Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys Kęs­tu­tis Gab­šys šok­di­na Ši­lu­tės ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bę, nes ne­lai­mė­jęs kon­kur­ so jau­ni­mo ir spor­to koor­di­na­to­riaus pa­ rei­goms ei­ti jis pa­si­ju­to pa­že­min­tas. To­dėl K.Gabšys su­rai­tė pre­ten­zi­ją ir neat­me­ta ga­li­my­bės by­li­nė­tis teis­me. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Da­ly­va­vo tri­se

„To­kios disk­ri­mi­na­ci­jos, ne­tei­sy­ bės ir pa­že­mi­ni­mo gy­ve­ni­me ne­su pa­ty­ręs“, – sa­vo emo­ci­jas lie­jo bu­ vęs uos­ta­mies­čio po­li­ti­kas, jau pu­ sę me­tų gy­ve­nan­tis Ši­lu­tė­je. Jis nu­spren­dė da­ly­vau­ti Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pa­skelb­ta­me kon­kur­se jau­ni­mo ir spor­to koor­ di­na­to­riaus pa­rei­goms ei­ti. Kon­kur­se da­ly­va­vo ir vie­na mer­ gi­na iš Klai­pė­dos bei ši­lu­tiš­kė, ku­ri šias pa­rei­gas lai­ki­nai ei­na jau maž­ daug pu­sę me­tų. Kon­kur­san­tėms te­ko lai­ky­ti eg­ za­mi­ną raš­tu – spręs­ti tes­tą, ku­ rio 70 klau­si­mų pa­ren­gė Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­tas, o 30 su­ gal­vo­jo Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai. Anot K.Gab­šio, į Vals­ty­bės tar­ ny­bos de­par­ta­men­to klau­si­mus jie­du su ši­lu­tiš­ke pre­ten­den­te at­ sa­kė apy­ly­giai. „Ta­čiau kai at­si­ver­čiau klau­si­ mus, ku­riuos pa­ren­gė Ši­lu­tės ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bė, pa­šiur­pau. Į juos at­sa­ky­ti neį­ma­no­ma, jei ne­ži­nai

da­bar­ti­nių Ši­lu­tės ak­tua­li­jų. Pa­ vyz­džiui, bu­vo klau­sia­ma, ka­da įvyks kaž­koks se­mi­na­ras, kiek ra­ jo­ne yra jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų. Va­ di­na­si, jei ne­ži­nau skai­čiaus, tai jau ne­be­ga­liu ei­ti ati­tin­ka­mų pa­ rei­gų. Da­lis klau­si­mų net bu­vo to­ kie, į ku­riuos at­sa­ky­ti rei­kė­jo ope­

No­riu, kad kon­kur­są lai­mė­tų žmo­gus pa­ gal kva­li­fik ­ a­ci­ją, o ne pa­gal gy­ve­na­mą­ją vie­tą.

ra­ty­vi­nių ži­nių, įgy­tų jau dir­bant šį dar­bą“, – aiš­ki­no K.Gab­šys.

Sie­kis: bu­vęs uos­ta­mies­čio po­li­ti­kas K.Gab­šys no­rė­jo tap­ti Ši­lu­tės ra­

jo­no sa­vi­val­dy­bės jau­ni­mo ir spor­to koor­di­na­to­riu­mi.

riu, kad kon­kur­są lai­mė­tų žmo­gus pa­gal kva­li­fi­ka­ci­ją, o ne pa­gal gy­ ve­na­mą­ją vie­tą“, – tvir­ti­no pa­šne­ ko­vas. Jis pa­si­nau­do­jo tei­se kon­kur­so re­zul­ta­tus ap­skųs­ti – pa­ra­šė skun­ dą Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui Rai­mon­ dui Amb­ro­zai­čiui. „Ma­no sie­kis, kad kon­kur­so re­ zul­ta­tai bū­tų anu­liuo­ti ir vi­siems su­da­ry­tos ly­gios są­ly­gos ja­me da­ ly­vau­ti“, – skun­do tiks­lus įvar­di­ jo K.Gab­šys.

Pa­si­ve­dė į ša­lį

Jis tvir­ti­no, kad po kon­kur­so vie­ nas ko­mi­si­jos na­rių jį pa­si­ve­dė į ša­ lį, pa­gy­rė, kad ge­rai pa­si­ro­dė, ir pa­ pra­šė su­pra­tin­gu­mo. „Ko­kį tu­riu su­pra­tin­gu­mą, to­kį ir rea­li­zuo­ju. Sie­kiu tei­sy­bės. No­

Mi­nė­ji­mas. Šian­dien 13 val. Klai­pė­dos ka­rių ka­pi­nė­se S.Dau­kan­to g. Ant­ro­jo pa­sau­l i­n io ka­ro da­ly­v iai, jų ar­t i­m ie­ ji, mies­to vi­suo­me­nė kvie­čia­m i da­ ly­vau­t i vai­n i­k ų, gė­l ių pa­dė­ji­mo žu­ vu­siems ka­riams ce­re­mo­ni­jo­je. 13.30 val. Klai­p ė­dos Kon­cer­t ų sa­lė­je Šau­ lių g. 36 vyks kon­cer­tas, skir­tas Klai­ pė­dos iš­va­da­v i­mo 68-osioms me­t i­ nėms pa­mi­nė­ti. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 9 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ele­na Or­bi­ kie­nė (g. 1931 m.), Va­si­lij Zo­tov (g. 1931 m.), Ja­tos­la­va Do­mi­ce­lė Pli­kai­tie­nė (g. 1932 m.), Ivan Ba­ju­kov (g. 1934 m.), Pet­ ro­nė­lė Ga­ba­lie­nė (g. 1936 m.), An­ta­nas Mi­nei­kis (g. 1939 m.), Ser­gej Se­mio­nov (g. 1939 m.), Va­le­rij Zag­zin (g. 1951 m.), Edi­ta Ka­ku­ri­na (g. 1970 m.).

Kęs­tu­tis Gab­šys:

Dienos telegrafas

Re­zul­ta­tas – lo­giš­kas

Ta­čiau vy­riš­kis jau da­bar ga­li su­si­ tai­ky­ti su tuo, kad kon­kur­so re­zul­ ta­tų bent jau Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­ val­dy­bė pa­ti tik­rai nea­nu­liuos. „Skun­do dar ne­ma­čiau, bet ma­

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Vla­di­mir Frid­k in.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nau, kad at­sa­ky­si­me, jog jis ne­pag­ rįs­tas. Kon­kur­sas vy­ko ob­jek­ty­viai ir skaid­riai, lai­mė­jo ge­riau­sia kan­ di­da­tė“, – tei­gė Ši­lu­tės ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas, ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Al­vi­das Ši­me­lio­nis. Jis pa­brė­žė, kad jei K.Gab­šys bū­ tų da­ly­va­vęs kon­kur­se Klai­pė­dos jau­ni­mo ir spor­to koor­di­na­to­riaus pa­rei­goms ei­ti, gal­būt jį ir bū­tų lai­ mė­jęs. „Ta­čiau mes rin­ko­me žmo­gų dirb­ti ne Klai­pė­do­je, o Ši­lu­tė­je, to­ dėl jo at­sa­ky­mai ir ne­ti­ko. Kon­kur­ so nu­ga­lė­to­ja yra la­bai kom­pe­ten­ tin­ga, ne­se­niai ga­vo res­pub­li­ki­nį ap­do­va­no­ji­mą už dar­bą su jau­ni­ mu. La­bai lo­giš­ka, kad ji lai­mė­jo. Bū­tų bu­vę keis­ta, jei bū­tų ki­toks re­zul­ta­tas“, – tei­gė A.Ši­me­lio­nis.

Nau­j a­g i­m iai. Per sa­v ait­g a­l į gim­dė 12 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 6 ber­ niu­k ai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 71 iš­kvie­ti­mo. Klai­p ė­d ie­č iai daž­n iau­s iai skun­dė­s i karš­čia­vi­mu, aukš­tu krau­jos­pū­d žiu.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

Ko­mi­sa­ria­to sta­ty­bos strin­ga Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­nin­kai vis dar ti­ki­si, kad 2016 me­tais Vy­ riau­sia­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas įsi­kels į nau­jas pa­tal­pas.

Į ap­skri­ties po­li­ci­jos ata­skai­ti­nį su­ si­rin­ki­mą at­vy­kęs po­li­ci­jos ge­ne­ra­ li­nis ko­mi­sa­ras Sau­lius Skver­ne­lis ti­ki­no ne­ga­lįs pa­sa­ky­ti, kiek lai­ko uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai, dir­ban­ tys Vy­riau­sia­ja­me po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­te (VPK) Jū­ros gat­vė­je, dar tu­ rės kęs­ti pra­stas dar­bo są­ly­gas. „Ta­po­me tam tik­rų ins­ti­tu­ci­ jų nee­fek­ty­vaus vei­ki­mo įkai­tais. Nau­jo pa­sta­to sta­ty­ba yra vyk­do­ ma per tur­to at­nau­ji­ni­mo pro­gra­ mą. Mes įkei­tė­me tur­to dau­giau

nei už 63 mln. li­tų, kad Tur­to ban­ kas paim­tų pa­sko­lą ir pa­sta­ty­tų ko­ mi­sa­ria­tą. Jis tu­ri skelb­ti kon­kur­są, at­rink­ti ran­go­vą, pa­sta­ty­ti ir per­ duo­ti mums pa­sta­tą, – pa­sa­ko­jo S.Skver­ne­lis. – Ši veik­la už­si­tę­sė ne­pa­tei­si­na­mai il­gą lai­ką. Jau įvy­ ko ant­ra­sis kon­kur­sas, bet lai­mė­ to­jo skelb­ti ne­ga­li­ma, nes tu­ri bū­ti pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis, su­da­ry­tas pa­ sko­lų ko­mi­te­tas, o jis vis dar ne­su­ da­ry­tas. Tad rei­ka­lai su­sto­jo.“ Ti­ki­ma­si, kad pa­va­sa­rį pra­si­dės sta­ty­bos, o pa­rei­gū­nai nau­ja­ja­me VPK pa­sta­te pra­dė­tų dirb­ti 2016 me­tais. Ta­čiau jei­gu pra­si­dės teis­mai dėl vie­šų­jų pir­ki­mų už­gin­či­ji­mo, sta­ ty­bos ga­li dar la­biau už­si­tęs­ti. Pa­na­ši si­tua­ci­ja yra ir Pa­lan­go­je. Pi­ni­gai po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­

sta­to re­konst­ruk­ci­jai bu­vo skir­ti, ta­čiau dėl pa­na­šių prie­žas­čių sau­ sio 1-ąją tu­rė­ję bū­ti baig­ti dar­bai vis dar ne­pra­dė­ti. „Jei­gu mes ga­lė­tu­me tu­ri­mą tur­tą pa­tys rea­li­zuo­ti, tie­sio­giai par­da­vi­nė­ti, o pi­ni­gus nu­kreip­ti dar­buo­to­jų są­ly­goms ge­rin­ti, Klai­ pė­dos pa­rei­gū­nai tą pro­ble­mą bū­tų se­niai pa­mir­šę“, – ti­ki­no po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras. – Yra tar­ pi­nin­kas, ku­ris tą tur­tą nė­ra suin­ te­re­suo­tas par­duo­ti ar­ba ne­no­ri par­duo­ti už tin­ka­mą su­mą. To­dėl su­ka­mės už­da­ra­me ra­te.“ Ki­to­se Lie­tu­vos vie­to­se nu­triu­ šę po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tai mai­no­mi į „Sod­ros“, vai­kų glo­bos na­mų ar mo­kyk­lų pa­sta­tus. O tai yra kur kas pi­giau, nei sta­ty­ti nau­jus po­li­ci­jai pri­tai­ky­tus sta­ti­nius.

Pla­nai: S.Skver­ne­lis vis dar tu­ri vil­čių, kad po tre­jų me­tų du­ris at­vers

nau­ja­sis uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

pirmadienis, sausio 28, 2013

miestas

Karš­tis – per prie­var­tą

Komentaras

1

Į pra­šy­mus su­ma­žin­ti tem­pe­ra­tū­rą di­džią­ją da­ lį se­na­mies­čio gy­ve­na­mų­jų na­mų šil­dy­mo sis­te­mų ap­tar­nau­jan­čios įmo­nės „So­bo sis­te­mos“ at­sto­vai at­sa­kė, kad pai­so Ke­pė­jų gat­vė­je įsi­kū­ru­sio gro­žio sa­lo­no dar­buo­ to­jų nu­si­skun­di­mų. „Jie mat šą­la! Ma­to­me pro lan­ gus, kad ten trum­po­mis ran­ko­vė­ mis vaikš­to. Ko­dėl pri­va­taus vers­lo są­skai­ta tu­ri­me mes nu­ken­tė­ti? Juk ten­ka mo­kė­ti žvė­riš­kas są­skai­tas už šil­dy­mą“, – kal­bė­jo gy­ven­to­ja.

Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės So­cia­l i­nės inf­rast­r uk­t ū­ros prie­ž iū­ros sky­r iaus ve­dė­ja

S

Sąs­kai­ta – 800 li­tų

Šil­dy­mo sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jai, ap­si­gink­la­vę met­ro­lo­gi­jos tar­ny­ bo­je pa­tik­rin­tu ter­mo­met­ru, pa­si­ bel­dė į kait­ro­je gy­ve­nan­čių žmo­ nių bu­tus. „Šil­dy­mo sis­te­mos pri­žiū­rė­to­ jų ser­ti­fi­kuo­tas ter­mo­met­ras pa­ ro­dė 23 laips­nių tem­pe­ra­tū­rą bu­ te, o gro­žio sa­lo­ne bu­vo fik­suo­ta 22 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra. Sky­rė­ si tik vie­nu laips­niu, ta­čiau mums aiš­ki­na­ma, kad jie vis tiek šą­la. Sa­ lo­no dar­buo­to­jai yra skun­dę­si, jog pas juos – 17 laips­nių tem­pe­ra­tū­ ra. O juk ma­ta­vi­mai ką ki­ta pa­ro­ dė. Va­di­na­si, tai bu­vo me­la­gys­tė“, – ti­ki­no gy­ven­to­ja. Gy­ven­to­jai pik­ ti­no­si, kad gro­žio meist­rai va­ka­rais už­ve­ria įstai­gos du­ris, sa­lo­nas ne­ dir­ba sa­vait­ga­liais, o karš­tis tvos­kia gre­ti­muo­se Ke­pė­jų gat­vės na­muo­ se. „Ta­čiau šil­dy­mo sis­te­mos pri­ žiū­rė­to­jai ga­lė­tų su­ma­žin­ti tem­pe­ ra­tū­rą iki 19–20 laips­nių. Mes juk tu­ri­me gy­ven­ti pra­vi­rais lan­gais, o per­nai pa­sku­ti­nį mė­ne­sį už šil­dy­ mą mo­kė­jo­me net 800 li­tų“, – pik­ ti­no­si R.Pet­raus­kie­nė. Vė­di­na­si ir gro­žio meist­rai

Vie­na­me Ke­pė­jų gat­vė­je esan­čia­ me pen­kia­bu­ty­je dvie­juo­se bu­tuo­ se gy­ve­na pen­si­nin­kai. „Pen­si­nin­kams šil­dy­mo iš­lai­dos kom­pen­suo­ja­mos, jie gal­vos dėl to ne­su­ka, to­dėl nuo­lat lai­ko pra­vi­rus lan­gus. Ant­ra­ja­me aukš­te esan­čia­ me bu­te lan­gas bu­vo pra­vi­ras ko­ ne pu­sę die­nos“, – pa­sa­ko­jo gy­ven­ to­ja. R.Pet­raus­kie­nė ste­bė­jo­si, kad penk­ta­die­nį gro­žio sa­lo­no dar­buo­ to­jai taip pat pus­die­nį lai­kė pra­vi­ rus lan­gus. „Tai pa­ste­bė­jau išei­da­ma į par­ duo­tu­vę. Po ku­rio lai­ko su­grį­žu­ si į na­mus iš­vy­dau tą pa­tį vaiz­dą. Tai jau pik­ti­na. Net nu­fo­tog­ra­fa­vau nuo­lat šal­čio ka­muo­ja­mų vers­li­nin­ kų lan­gus“, – pik­ti­no­si gy­ven­to­ja.

Re­no­va­ci­ja: spe­cia­lis­tai įsi­ti­ki­nę, kad dau­gy­bė­je uos­ta­mies­čio se­na­mies­čio na­mų ši­lu­mos tie­ki­mo sis­te­

mos yra ap­verk­ti­nos būk­lės.

Hi­gie­nos nor­ma – vie­no­da

Gy­ven­to­jai kas mė­ne­sį mo­ka po 50 li­tų už 2,5 tūkst. li­tų ver­tės na­me įtai­sy­tą ši­lu­mos sis­te­mos re­gu­lia­ to­rių. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad nau­ja­ sis įtai­sas ne­ga­li su­re­gu­liuo­ti šil­dy­ mo sis­te­mos. „Įdo­mu, ko­dėl mū­sų na­me ne­ ga­li­ma su­mon­tuo­ti tem­pe­ra­tū­ros ju­tik­lių, juk bū­tų ga­li­ma re­gu­liuo­ ti ši­lu­mos sis­te­mą pa­gal tem­pe­ra­ tū­rą bu­tuo­se?“ – re­to­riš­kai klau­ sė mo­te­ris. Gy­ven­to­jai į sa­vo skun­dus dėl per aukš­tos tem­pe­ra­tū­ros nuo­lat su­lau­kia ši­lu­mos sis­te­mų pri­žiū­rė­ to­jų at­sa­ky­mo, kad jie pri­va­lo už­ tik­rin­ti sa­lo­ne hi­gie­nos nor­mų nu­ ma­ty­tą tem­pe­ra­tū­rą. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­ gos sky­riaus spe­cia­lis­tas Ri­man­tas Gied­rai­tis aiš­ki­no, kad gy­ve­na­mo­ sioms pa­tal­poms ir kir­pyk­loms ar gro­žio sa­lo­nams ga­lio­ja ta pa­ti hi­ gie­nos nor­ma. „Šal­tuo­ju me­tų lai­ku tu­ri bū­ti ne ma­žiau nei 18–22 laips­niai ši­lu­mos pa­tal­po­se. Nė­ra svar­bu, ar gy­ven­ to­jų bu­tuo­se, ar to­kio­se įstai­go­se“, – aiš­ki­no R.Gied­rai­tis. Gra­si­na teis­mais

Gro­žio sa­lo­no įkū­rė­ja Vik­to­ri­ ja Ma­žei­kie­nė aiš­ki­no, kad vie­nos tem­pe­ra­tū­ros pa­tik­ros me­tu ter­ mo­met­ras sa­lo­ne ro­dė vos 16 laips­ nių. „Da­bar jau tem­pe­ra­tū­ra – kom­ for­ta­bi­li, bet sis­te­ma ne­su­re­gu­ liuo­ta. Kai­my­nai skun­džia­si, kad pas juos karš­ta, o pas mus – kur kas

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

šal­čiau. Bu­tuo­se bu­vo 25 laips­niai, o mū­sų pa­tal­po­se – vos 16 laips­ nių“, – ti­ki­no sa­lo­no va­do­vė. V.Ma­žei­kie­nė tei­gė, jog nie­ka­da skun­dų ne­ra­šė ir mė­gi­no pa­tal­pas šil­dy­tis elekt­ri­niais šil­dy­tu­vais.

Zig­mas Šle­pe­tis:

Mes tie­siog ne­ga­li­ me pa­lai­ky­ti 18–19 laips­nių, tai – fi­ziš­kai neį­ma­no­ma.

„Man ne­ma­lo­nu, kad kai­my­nai teis­mais gra­si­na. Ne­no­riu aš pyk­ tis. Už šil­dy­mą su­mo­kė­jau 500 li­ tų, dar 200 teks mo­kė­ti už elekt­ rą“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė. Mo­te­ris ste­bė­jo­si, kad iš kai­my­ nų ga­vo raš­tą, ku­ria­me rei­ka­lau­ja­ ma iki ko­vo mė­ne­sio su­si­mon­tuo­ti pa­pil­do­mus ra­dia­to­rius. „Bet sis­te­ma juk yra bend­ra. O ši­lu­mos pri­žiū­rė­to­jai aiš­ki­na, kad ją sun­ku su­re­gu­liuo­ti“, – ti­ki­no gro­žio sa­lo­no va­do­vė.

Gai­li šą­lan­čių

Įmo­nės „So­bo sis­te­mos“ va­do­vas Zig­mas Šle­pe­tis, pa­klaus­tas, ko­dėl dvie­jų na­mų gy­ven­to­jai yra lai­ko­ mi vie­nos vers­lo įmo­nės įkai­tais, iš pra­džių at­sai­niai tars­te­lė­jo, kad šil­ dy­mo sis­te­ma nu­re­gu­liuo­ta pa­gal hi­gie­nos nor­mas, o gy­ven­to­jai esą skun­džia­si iš ne­tu­rė­ji­mo ką veik­ti. „Jei vie­na ap­si­šil­ti­no pa­tal­pas, pa­kei­tė lan­gus ir pas ją karš­ta, aš ne­ga­liu ma­žin­ti tem­pe­ra­tū­ros, jei ki­ti šą­la. Juk čia se­na­mies­tis, čia to­kia šil­dy­mo sis­te­ma“, – tvir­ti­no Z.Šle­pe­tis. Įmo­nės va­do­vas aiš­ki­no, jog hi­ gie­nos nor­mos nu­ro­do, kad bu­tuo­ se pri­va­lo­ma pa­lai­ky­ti 18–22 laips­ nių tem­pe­ra­tū­rą. „Ta­čiau ką mums da­ry­ti, kai ki­ ti ima skųs­tis, kad neuž­tik­ri­na­ma hi­gie­nos nor­ma ir jiems per šal­ ta? Ins­pek­to­riai tuo­met ne­tik­ri­ na, ar nė­ra kiau­ri gy­ven­to­jų bu­ tų lan­gai. Mes juk neap­šil­tin­si­me žmo­nėms na­mo sie­nų“, – aiš­ki­no Z.Šle­pe­tis. Di­rek­to­rius ti­ki­no, kad jo įmo­nė už šil­dy­mą pi­ni­gų ne­gau­na. „Kiek žmo­nės mo­ka? Pus­šeš­to šim­to? Mes už ši­lu­mą pi­ni­gų ne­gau­ na­me nė cen­to. Čia juk se­na­mies­tis, prie vie­no ši­lu­mos maz­go pri­jun­gi ke­li na­mai“, – rė­žė R.Šle­pe­tis. Siū­lo keis­ti sis­te­mą

„Aš ne­ga­liu ki­taip su­re­gu­liuo­ti šil­ dy­mo. Ten yra ele­va­to­ri­nė šil­dy­mo sis­te­ma. Tai yra ele­va­to­rius, ku­ riuo ga­li­ma tem­pe­ra­tū­rą ma­žin­ ti iki tam tik­ro ly­gio. Jei žmo­nės įsi­reng­tų nau­ją šil­dy­mo punk­tą su

e­na­m ies­t y­je yra la­bai daug pro­ble­mų. Rei­kė­t ų re­konst­ ruo­ti vi­sas šil­dy­mo sis­te­mas, nes jos ne­pa­si­duo­da re­gu­lia­ vi­mui. Aš ne­ma­nau, jog taip tu­rė­t ų bū­ti, kad šil­ta bū­tų tik gro­žio sa­lo­ne, o bu­tuo­se – karš­ta. Jei jau per karš­ta, hi­ gie­nos nor­mų tai taip pat nea­ti­tin­ka. Ne­tu­rė­tų bū­ti šil­čiau nei 22 laips­niai. Jei vie­na­me sis­te­mos ga­le žmo­nės kais­ta, o ki­ta­me – šą­la, si­tua­ci­ją ga­lė­tų iš­gel­bė­ti sis­te­mos ba­lan­sa­vi­mas. Rei­ kė­tų mon­tuo­t i ba­lan­si­n ius ven­t i­l ius, bet tai yra pa­pil­do­mi pi­ni­gai. Jei žmo­ nės ne­prii­ma vie­nin­go spren­di­mo, ar im­tis per­tvar­kų, si­tua­ci­ja ne­si­keis. Ma­ ny­čiau, kad sis­te­mos su­ba­lan­sa­vi­mas ne­di­de­liam na­mui ga­li kai­nuo­ti apie 3 tūkst. li­tų. Bet rei­kia klaus­ti spe­cia­lis­ tų, kad jie ap­skai­čiuo­tų tiks­liai. O šiaip sis­te­mos pri­ž iū­rė­to­jai la­biau tu­rė­t ų pai­sy­t i gy­ven­to­jų pa­gei­da­v i­mų nei vers­lo in­te­re­sų. Ma­nau, rei­kia pa­klus­ ti dau­gu­mai. Vers­li­nin­kai ga­lė­tų įsi­gy­ ti pa­pil­do­mus elekt­ri­nius šil­dy­tu­vus. O ši­lu­mos sis­te­mos pri­ž iū­rė­to­jai ne­ ga­li nu­mo­ti ran­ka į žmo­nių skun­dus. Čia net jo­kių ko­mi­si­jų su­da­ri­nė­ti ne­rei­ kia, tai jų dar­bas – pri­žiū­rė­ti ir re­gu­liuo­ ti sis­te­mą.

nau­ja ne­prik­lau­so­ma sis­te­ma, bū­tų ga­li­ma re­gu­liuo­ti tem­pe­ra­tū­rą pa­ gal lau­ko tem­pe­ra­tū­rą“, – aiš­ki­no Z.Šle­pe­tis. Gy­ven­to­jų prie­kaiš­tus, jog jie ką tik kei­tė ši­lu­mos sis­te­mos re­gu­lia­ to­rių, Z.Šle­pe­tis at­rė­mė sa­ky­da­ mas, kad bu­vo bū­ti­na keis­ti se­ną so­vie­ti­nių lai­kų re­gu­lia­to­rių. „Toks re­gu­lia­to­rius – jau re­lik­tas, jis bu­vo su­ge­dęs. Įren­gi­nys val­do­ mas ran­ki­niu bū­du, tik bė­da, kad per daug su­ma­ži­nus tem­pe­ra­tū­rą ki­ta­me ga­le ra­dia­to­riai ga­li iš vi­so ne­šil­ti. Mes tie­siog ne­ga­li­me pa­lai­ ky­ti 18–19 laips­nių, tai fi­ziš­kai neį­ ma­no­ma“, – aiš­ki­no įmo­nės „So­bo sis­te­mos“ va­do­vas. Z.Šle­pe­tis pa­ste­bė­jo, kad gy­ ven­to­jų ne­su­ta­ri­mai baig­tų­si, jei jie su­si­tar­tų rim­tai in­ves­tuo­ti į šil­ dy­mo sis­te­mos per­tvar­ką. „Gal pa­dė­tų nau­ja įran­ga, ku­ ri su­ba­lan­suo­tų šil­dy­mo sis­te­mą. Bet tai kai­nuo­ja. Ir žmo­nės pa­pras­ tai ne­no­ri in­ves­tuo­ti“, – skun­dė­si Z.Šle­pe­tis.

Vers­li­nin­kams – skir­tin­gi nuo­spren­džiai Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Dvi pa­na­šios Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo nag­ri­nė­tos by­los bai­gė­si skir­tin­gai: vie­nas kal­ti­na­ma­sis nu­ teis­tas ka­lė­ti, ki­tas – iš­tei­sin­tas.

Ver­dik­tas: K.Na­ru­šis pri­pa­žin­tas

kal­tu ir nu­teis­tas ka­lė­ti.

Teis­mas nu­spren­dė, kad 38 me­tų klai­pė­die­tis Kęs­tu­tis Na­ru­šis tu­ ri sės­ti už gro­tų pen­ke­riems me­ tams ir at­ly­gin­ti 87 tūkst. li­tų ci­ vi­li­nį ieš­ki­nį. Šis vy­ras prieš ke­le­tą me­tų va­do­ va­vo bend­ro­vei, ku­ri iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du įsi­gi­jo bran­gų vikš­

ri­nį trak­to­rių. Tą pa­tį trak­to­rių jis par­da­vė ki­tai bend­ro­vei Šir­vin­to­ se, o gau­tus pi­ni­gus pa­nau­do­jo sa­ vo reik­mėms. Šiam san­do­riui įtei­sin­ti, kaip tei­gia­ma nuo­spren­dy­je, K.Na­ru­šis su­klas­to­jo do­ku­men­tus. Nors klai­ pė­die­tis su­ko­si iš keb­lios pa­dė­ties ti­kin­da­mas, kad tai pa­da­rė ne jis, pa­tik­ri­nę jo va­do­vau­ja­mos įmo­nės kom­piu­te­rius bei as­me­ni­nes ban­ko są­skai­tas, pa­rei­gū­nai nu­sta­tė, kad me­luo­ta sie­kiant ap­si­gin­ti. Ne­su­lau­kęs mo­kė­ji­mų už iš­per­ ka­mą­ją nuo­mą, ban­kas at­siė­mė trak­to­rių iš Šir­vin­to­se vei­kian­čios

bend­ro­vės. To­dėl nu­ken­tė­ju­sia pu­ se pri­pa­žin­ti šir­vin­tiš­kiai. Bank­ru­ta­vęs vers­li­nin­kas tu­rės at­ly­gin­ti nuo­sto­lius. Pa­na­šūs kal­ti­ni­mai bu­vo pa­teik­ti ir vers­li­nin­kui Kęs­tu­čiui Kač­kaus­ kui. Kal­ti­ni­me teig­ta, kad jis iš­ švais­tė jam pa­ti­kė­tą sve­ti­mą tur­tą. Šio vers­li­nin­ko va­do­vau­ja­ma bend­ ro­vė iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du iš Vo­kie­ti­jos pirk­da­vo nau­do­tus au­to­ bu­sus ir per­par­duo­da­vo juos Lie­tu­ vo­je, Lat­vi­jo­je bei Ru­si­jo­je. To­kie san­do­riai bu­vo vyk­do­mi daug kar­tų. Ta­čiau sy­kį ne­su­lau­kęs pi­ni­gų už vie­ną au­to­bu­są ban­kas

pra­dė­jo by­li­nė­tis su K.Kač­kaus­ku ci­vi­li­nio pro­ce­so tvar­ka Vil­niu­je. Šį au­to­bu­są K.Kač­kaus­kas da­li­ mis par­da­vė lat­viams ir ru­sams, o su ban­ku neat­sis­kai­tė. Vers­li­nin­kas bu­vo iš­tei­sin­tas, nors par­duo­ti jam ne­prik­lau­san­ čio tur­to ne­tu­rė­jo tei­sės. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo įsi­ti­ki­ni­mu, to­kie san­ty­kiai tarp ban­ko ir iš­per­ka­mo­ sios nuo­mos bū­du jam pri­klau­san­tį au­to­bu­są įgi­ju­sio K.Kač­kaus­ko yra ci­vi­li­niai. Juo la­biau kad dėl ne­ su­mo­kė­tų ban­kui pi­ni­gų iki bau­ džia­mo­sios by­los pra­džios by­li­nė­ ta­si ci­vi­li­ne tvar­ka.

5

pirmadienis, GRUODŽIO 17, 2012

miestas

P R I S TATO

Svarbiausią metų įvykį –

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUS 1-asis balsavimo etapas JAU PRASIDĖJO! 1. Loreta Beržinskienė, Senamiesčio verslininkų asociacijos pirmininkė, aktyviai kovojanti už senamiesčio atgaivinimą, padėjusi surengti senamiesčio vaikų susitikimą. 2. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, Aplinkos apsaugos komiteto narė, Seimo Antikorupcijos komiteto narė, pilietinių iniciatyvų puoselėtoja. 3. Elena Blažienė, Simono Dacho progimnazijos direktorė, individualizuoto ir diferencijuoto mokymo sistemos, teatrinio ugdymo iniciatorė ir diegėja, pedagoginių naujovių skleidėja, prisidedanti prie gerų mokyklos mokinių akademinių pasiekimų. 4. Rita Bočiulytė, „Klaipėdos“ laikraščio meno leidinio „Durys“ įkūrėja ir redaktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė ir žurnalo „Lietuvos scena“ redakcijos kolegijos narė, Klaipėdos kultūros magistrė.

13. Valė Kučikienė, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubo „Klaipėda“ pirmininkė. Jos dėka garbaus amžiaus klaipėdiečiai yra buriami leisti laiką kartu, keliauti, užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti renginiuose ir kuo aktyviau gyventi. 14. Irena Linkauskienė, VšĮ „Trečiasis amžius“ ilgametė direktorė. Su kolegomis inicijavo pensininkams skirtas sveikatos žinių studijas, kurias lankė daugiau nei 600 studentų. 15. Sigutė Mažonytė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja. Buvę jos pacientai dėkoja už nuoširdumą, rūpestingumą ir nuoširdų gydymą. 16. Jovita Mikalauskienė, Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ rankinio trenerė, įvairių sporto renginių organizatorė, aktyviai prisidedanti prie vaikų fizinio bei kultūrinio lavinimo.

nistracijos direktorė. Aukštos kvalifikacijos specialistė, pasižyminti aktyvia veikla, pasak skaitytojų, turinti savo nuomonę ir aiškų požiūrį į spręstinas miesto problemas. 27. Laima Sireikienė, Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Atsidavusi savo darbui mokytoja. 28. Diana Stankaitienė, Socialinės paramos centro direktorė. Iniciatyvi, pilietiška, tolerantiška, ginanti darbuotojų teises. 29. Regina Ševelkaitienė, Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytoja oftalmologė. Aktyvi visuomenininkė, nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro“ direktorė.

5. Valentina Bronštein, Maksimo Gorkio mokyklos matematikos mokytoja. Atsidavusi savo darbui specialistė, tolerantiškumo pavyzdys, išugdžiusi mokyklos mokiniams meilę matematikos mokslui.

17. Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką“ įkūrėja, Poilsio parko atkūrimo iniciatorė.

30. Violeta Šleinienė, vaikų tautinių šokių ansamblio „Vijurkas“ meno vadovė. Tautinių, liaudies tradicijų puoselėtoja, drauge su kolektyvu reprezentuojanti liaudies šokius užsienyje. Aktyvi miesto renginių, Lietuvos dainų šventės dalyvė.

18. Rasa Norkutė, rašytoja, žurnalistė, knygų autorė, aktyvi visuomenės veikėja, altruistė, padedanti neįgaliesiems, psichologinių problemų turintiems žmonėms.

31. Renata Tankevičienė, sporto centro „Viesulas“ meninės gimnastikos trenerė. Aktyvi meninės gimnastikos puoselėtoja, kurios auklėtiniai siekia pergalių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

6. Liudmila Danišurko, Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja. Atsidavusi, mylima pacientų savo srities specialistė, visada skubanti į pagalbą.

19. Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, aktyviai ginanti viešąjį interesą, atstovaujanti klaipėdiečių interesam.

32. Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė, fotomenininkė, tarptautinių fotokonkursų laureatė.

7. Ieva Dumbauskaitė, Lietuvos vardą garsinanti tinklininkė, 2011 m. iškovojusi aukso medalį Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate, 2012 m. – aukso medalį pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate.

20. Aušra Pilaitienė, „Lietuvos ryto“ žurnalistė. Daugiau kaip 20 metų garsina Klaipėdos miesto vardą Lietuvos spaudoje.

8. Olga Filatova-Kontrimienė, įvaizdžio kūrėja, pagrindinė muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A.“ dalyvių stilistė.

21. Aista Plieskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Aukštųjų energijų skyriaus vedėja. Atsidavusi pacientams specialistė ir ,pasak skaitytojų, labai nuoširdi ir atjaučianti gydytoja. 22. Janina Priluckienė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja. Gydytoja savo profesionalumu daugelį metų garsina Klaipėdos miestą, yra mylima ir vertinama pacientų.

33. Janina Valančiūtė, istorikė, knygų autorė, dirbanti paveldosaugos srityje. Jos dėka Žemaitijos regione paruošta daug architektūrinių paminklų istorinių aprašymų. Remiantis jais, atliekami restauraciniai darbai, reikšmingi Klaipėdos krašto praeities pažinimui. 34. Aldutė Vakarė, rašytoja, poetė, fotomenininkė, sveikos gyvensenos ir grožio meno mokyklos ,,Natūralumo galia“ įkūrėja ir seminarų vadovė, kilnių darbų likimo nuskriaustiesiems iniciatorė.

9. Lina Grinčikaitė, lengvaatletė, Lietuvos moterų 100 m. bėgimo rekordininkė, Londono bei Pekino vasaros olimpinių žaidynių dalyvė (17-a ir 14-a vietos), 2009 m. universiados čempionė, 2009 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato nugalėtoja, estafečių rungties 4 x 100 metrų vicečempionė, 2005 m. Europos jaunių čempionato vicečempionė, daugkartinė Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionė.

23. Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktikos skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

35. Svetlana Vasičkina, Klaipėdos rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė. Aktyvi tautinių mažumų kultūros puoselėtoja, švenčių vaikams, jaunimui ir senjorams iniciatorė, skiria daug dėmesio vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis.

10. Dalia Kanclerytė, filmų „Pakūta mano meilė“, „Misionierius“, „Malonė“, „Rožių lietus“, „Dienos, nepanašios į kitas“, „Vaiko širdis“ kūrėja ir režisierė. „Vilties bėgimo“ renginių režisierė.

24. Jolanta Sąlygienė, klinikos „Jolsana“ vadovė. Specialistė padėjo susilaukti mažylių daugumai Lietuvos šeimų, kurios jau buvo netekusios vilties.

36. Alina Velykienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Veikli moteris yra prisidėjusi prie daugelio investicijų pritraukimo į Klaipėdą projektų.

11. Teresė Karpavičiūtė, Klaipėdos gimdymo namų ginekologė– akušerė, padėjusi ateiti į šį pasaulį gausiam būriui mažylių.

25. Rita Seniūnaitė, šeimos gydytoja, Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centro direktoriaus pavaduotoja. Atidi, visada patarianti ir išklausanti savo pacientus gydytoja.

37. Aina Zinčiukaitė, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ kostiumų dizainerė. Jos kūriniai puošia kolektyvą ir džiugina šokių pasirodymus stebinčius žiūrovus.

12. Birutė Krikčiukienė, v. lopšelio-darželio „Volungėlė“ auklėtoja, – už meilę, kantrybę, rūpinimąsi vaikais, jų tobulėjimo skatinimą.

26. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės admi-

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei didžiuosiuose „Iki“ prekybos centruose. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Vieną pretendentę į finalinį septynetuką deleguos dešimties ankstesnių metų rinkimų nugalėtojos 2002 – 2012-ųjų m. Metų klaipėdietės. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo lapelius. Nuo sausio 21 iki vasario 5 d. balsuodami drauge su komisija išrinksite septynias labiausiai šio titulo vertas pretendentes. Vasario 7 d. jos bus paskelbtos dienraštyje. Nuo vasario 8 iki 18 d. bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 19 iki kovo 6 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę. Daugiau informacijos kasdien dienraštyje ir portale www.KL.lt.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

6

pirmadienis, sausio 28, 2013

nuomonės

Atas­kai­ta rin­kė­jams – tik prie­vo­lė?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ar yra slie­kų as­fal­te?

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

K

lai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­riai kas­met iki ba­lan­džio 1-osios tu­ri pa­teik­ti sa­vo praė­ju­sių me­tų veik­los ata­skai­tas, ku­rios tu­ri bū­ti pub­li­kuo­ja­mos uos­ta­mies­čio in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. To­kią tvar­ką pa­si­tvir­ti­no pa­tys po­li­ti­kai, ta­čiau kai ku­rie iš­rink­tie­ji ją kri­ti­kuo­ja, esą ra­šy­ti ata­skai­tas yra ne­tiks­lin­ga, nes rin­kė­ jai jų ne­skai­to. Ar rei­ka­lin­ga tvar­ka, kad kas­met iki ba­lan­džio 1-osios po­li­ti­kai tu­ri pa­teik­ti sa­vo veik­ los ata­skai­tas, su ku­rio­mis mies­tie­čiai ga­li su­si­pa­žin­ti sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je?

L

Jei po­nai ne­ži­no, kas yra šei­ma, ga­lė­tų pa­si­ tei­rau­ti bet ku­rio trak­to­ ri­nin­ko. Jis iš­kart at­sa­ ky­tų, kad šei­ma yra vy­ ras, mo­te­ris ir jų vai­kai. čiu men­ta­li­te­tu, ku­riam bū­din­gas ori­gi­ na­lus prie­ka­bu­mas ir ne­ti­kė­ti pa­gei­da­ vi­mai, o jų ne­vyk­dy­mas iš­kart pri­ski­ria­ mas žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mui. Štai jums ir ES ly­gio pro­ble­ma, bran­g ūs tau­t ie­č iai. Aki­m ir­kai net ga­lė­t um įsi­ vaiz­duo­t i, kad Lie­tu­vo­je mi­ni­ma­l i al­ga jau yra tūks­tan­tis eu­r ų, „Sod­ra“ nie­kam ne­sko­lin­ga 10 mlrd. li­tų, o gim­dy­mo na­ mie tei­sė iš ne­tu­rė­ji­mo ką veik­ti įra­šy­ta į Kons­ti­tu­ci­ją. Taip mąs­tant ne­truk­tum pa­si­jus­ti pa­sau­lio virkš­te­le ar net to­bu­la di­džio­jo kos­mo­so da­li­mi. Juk su­si­reikš­ mi­ni­mui ri­bų ap­skri­tai ne­ga­li bū­ti. Vis dėl­to gal jau atė­jo lai­kas ant per­kai­tu­ sių sme­ge­nų už­pil­ti šal­to van­dens? Jei po­ nai ne­ži­no, kas yra šei­ma, ga­lė­tų to ne­mo­ ka­mai pa­si­tei­rau­ti bet ku­rio trak­to­ri­nin­ko. Jis iš­kart at­sa­ky­tų, kad šei­ma yra vy­ras ir mo­te­ris. Tik ne du se­ni pe­de­ras­tai. Pap­ras­ti žmo­nės pui­kiai pa­tar­tų ir gim­ dy­mo na­mie klau­si­mu. Paa­kin­tų vis tiek vyk­t i į li­go­n i­nę, kad gim­dy­vė, ne­duok Die­ve, ne­nu­m ir­t ų. Ir dar pa­siū­ly­t ų ne­ kaps­ty­ti as­fal­to ieš­kant slie­k ų.

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rė: – Esu šven­tai įsi­ti­ki­nu­si, kad to­kia tvar­ka rei­ka­lin­ga. Jei no­ri tap­ti mies­to ta­ry­bos na­riu, jau kan­di­da­tuo­da­ mas į šias pa­rei­gas tu­ri ži­no­ti, jog kas­met rei­kės at­ si­skai­ty­ti rin­kė­jams pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką. Ji po­li­ti­ kus ir su­draus­mi­na, pri­ver­čia dirb­ti, su­si­ste­min­ti sa­vo dar­bus. Tie, ku­rie ne­no­ri ra­šy­ti ata­skai­tų, yra ar­ba ne­ raš­tin­gi, ar­ba mies­to ta­ry­bos, ko­mi­te­tų po­sė­džiuo­se tik kil­no­ja ran­kas. Jei nuo­šir­džiai at­sto­vau­ji bend­ruo­ me­nės in­te­re­sams, kas­met tik­rai tu­rė­si ką ata­skai­to­je įra­šy­ti. Be to, jos juk pri­va­lo­mos kiek­vie­na­me dar­be. Rin­kė­jai mies­to ta­ry­bos na­rius iš­rin­ko ir tu­ri ži­no­ti, ką jie nu­vei­kia kas­met. O tie, ku­rie ne­no­ri at­si­skai­ty­ ti, pa­kar­to­siu, ar­ba nie­ko ne­vei­kia, tik pa­de­da par­ti­ jai „pra­stum­ti“ rei­kia­mus spren­di­mus, ar­ba at­sto­vau­ ja sa­vo in­te­re­sams.

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Via­čes­la­vas Ti­to­vas, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys: – To­kia tvar­ka, ko­kia ga­lio­ja da­bar, kad kas­met po­li­ti­ kai iki ba­lan­džio 1-osios tu­ri pa­teik­ti ata­skai­tas, tik­rai yra nie­kam ne­rei­ka­lin­ga ir ją rei­kia keis­ti. Pa­tys mies­ to ta­ry­bos na­riai tu­ri tu­rė­ti tei­sę ap­si­spręs­ti, ka­da ir kaip jiems at­si­skai­ty­ti rin­kė­jams. Prieš rin­ki­mus juk vis tiek at­si­skai­ty­si­me. O to­kia for­ma, kad ra­šy­tu­me, ką pa­da­rei, o ko ne­pa­da­rei, yra nie­kam ne­rei­ka­lin­ga – for­ma­lu­mas ir po­pie­riaus ga­di­ni­mas. Aš ne­tei­kiau ir ne­teik­siu to­kios ata­skai­tos. Ra­šau va­di­na­mą­jį blo­gą, to­dėl rin­kė­jai ga­li su­si­ži­no­ti, ką vei­kiu mies­to ta­ry­ bo­je. Be to, juk ir po­sė­džiai vie­ši, trans­liuo­ja­mi in­ter­ ne­tu. Žo­džiu, klai­pė­die­čiai tu­ri vi­sas ga­li­my­bes ste­ bė­ti, kaip dir­ba jų iš­rink­ti po­li­ti­kai, to­dėl ir ne­rei­kė­tų jų vers­ti ra­šy­ti kaž­ko­kių ra­ši­nė­lių, ku­rie rin­kė­jams ne­ su­tei­kia jo­kios in­for­ma­ci­jos.

Atgarsiai

Už straips­nį dien­raš­ty­je – pa­dė­ka

L

a­bai no­ri­me pa­dė­ko­ti dien­ raš­čiui „Klai­pė­da“ ir žur­ na­lis­tei Mil­dai Ski­riu­tei už ra­ši­nį „Sie­kis tau­py­ti – be efek­to“ („Klai­pė­da“, 2013 01 22). Straips­nis – la­bai tiks­lus, ja­ me pa­ra­šy­ta ab­so­liu­ti tie­sa ir to­kių pub­li­ka­ci­jų tu­rė­tų bū­ti tik dau­giau, kad žmo­nės tap­tų la­biau iš­pru­sę. Mū­sų na­me – to­kia pa­ti si­tua­ ci­ja, ko­kia ir ap­ra­šy­ta straips­ny­

je. Mus įkal­bė­jo pa­keis­ti ši­lu­mos maz­gą, nes esą tuo­met už šil­dy­mą mo­kė­si­me 30 pro­c. ma­žiau. Ši­lu­mos maz­gą pa­sta­tė, ta­čiau efek­to jo­kio. Mums nie­kas ne­paaiš­ki­no, kad pir­miau­sia rei­kė­jo ban­dy­ti su­re­gu­ liuo­ti sis­te­mą, tie­siog įkal­bė­jo pa­ si­sta­ty­ti nau­ją ši­lu­mos maz­gą. Na­me yra tik pen­ki bu­tai, už tą nau­ją įren­gi­nį tu­ri­me su­mo­kė­ti 23

P

as­kai­čius V.Ru­pei­kai­tės ra­ ši­nį „Vie­to­je ver­go­vės bui­ čiai – tar­nai­tė“ („Klai­pė­ da“, 2013 01 23), juo­kas ima iš tų tar­nai­čių ieš­kan­čių po­nių. Aš dir­bu, ga­liu pa­sa­ky­ti, pa­pras­ta tar­ nai­te. Ir dir­bu jau 10 me­tų, nes ki­ta­ me dar­be su­si­rgau ir ma­ne at­lei­do – juk li­go­nių darb­da­viams ne­rei­kia... Tad te­ko už­siim­ti tar­nai­tės dar­bu. O dar kol su­si­ra­dau nor­ma­lius „po­ nus“ – juk jie sa­ve taip va­di­na. Ma­ ne re­ko­men­da­vo kir­pė­ja, nes vi­sas šis vers­las tvar­ko­mas dau­giau­sia per jas. Kir­pė­jos – tar­si ko­kios agen­tės:

jau pa­žįs­ta sa­vo po­nias ir iš­kart ga­ li pa­sa­ky­ti, ko­kios jos yra. Kir­pė­jų api­bū­di­ni­mai pa­tai­ko 70 pro­c. Pir­ mą kar­tą pa­te­kau į – bai­su – ko­kius na­mus. Šei­mi­nin­kė sa­ve lai­kė po­nia, bet, kaip sa­ko­ma, į š... įkri­tu­si po­nia ne­bū­si. Taip ir čia: šei­ma ap­skri­tai ne­tvar­kin­ga – nei vai­kai, nei suau­ gu­sie­ji ne­mo­ka net ele­men­ta­riau­sių da­ly­kų, tik ne­be­ži­no, ko be­no­ri. Gė­da apie juos ir kal­bė­ti. Pa­dir­bau, su­pra­tau, kad tu­riu rink­tis, ir pra­dė­jau ieš­ko­ti. Kiek ži­ nau, tie žmo­nės jau 10 tar­nai­čių tu­ rė­jo ir nė vie­na neį­ti­ko.

Kai nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jo nau­ja elekt­ros kai­na, iš­ties pra­si­dė­jo ne­ su­sip­ra­ti­mai. Kas per ne­są­mo­nė nu­ sta­ty­ti ta­ri­fą 50,1 cen­to už ki­lo­vat­ va­lan­dę? Juk to­kio pi­ni­go Lie­tu­vo­je nė­ra. Ma­nau, rei­kė­tų nau­jų pi­ni­gų – įves­ti de­šim­tą­ją, tūks­tan­tą­ją da­ lį, ko­kias nors gri­ve­nas, ska­ti­kus ar uba­gė­lius. Tuo­met ir ne­bū­tų var­go žmo­nėms su­si­skai­čiuo­ti, kiek rei­kia su­mo­kė­ti už elekt­rą. O da­bar tik­ rai vi­siš­kos ne­są­mo­nės išei­na. Kiek pri­si­me­nu, pa­gal ma­te­ma­ti­kos rei­ ka­la­vi­mus, jei yra 4,5, tai ap­va­li­na­ ma iki 4. Tai ko­dėl elekt­ri­kai rei­ka­ lau­ja, kad jei yra 2,5, ap­va­lin­ti iki 3? Va­di­na­si, žmo­nės yra ap­mul­ki­na­mi ir per­mo­ka už elekt­rą. To­dėl ir sa­ kau, kad rei­kia įves­ti de­šim­tą­ją cen­ to dal, tuo­met ir ne­su­sip­ra­ti­mų ne­ be­kil­tų. Ka­ro­li­na

Kal­ne­liai – nee­fek­ty­vūs

Ma­ne iš kant­ry­bės ve­da ne­kul­tū­ rin­gi vai­ruo­to­jai, ku­riems nė mo­ tais per pės­čių­jų pe­rė­ją ei­nan­tys žmo­nės. Le­kia, lyg be­gal­viai ko­kie bū­tų, tik ir spėk per­bėg­ti per pe­rė­ ją, kad ne­pak­liū­tu­mei po ra­tais. Kur kas ge­res­nė si­tua­ci­ja bu­vo, kai prieš pe­rė­jas bu­vo su­mon­tuo­ti me­ta­li­ niai grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­liai. Ta­ čiau kai juos pa­kei­tė to­kiais, ku­rie yra iš as­fal­to iš­ki­lę ne­di­de­li kau­bu­ rė­liai, tai ne­be­duo­da jo­kios nau­dos, nes vai­ruo­to­jų ne­pri­ver­čia pri­stab­ dy­ti. Sup­ran­tu, kad val­džia, keis­da­ ma tuos kal­ne­lius, no­rė­jo su­tau­py­ ti. Ta­čiau kaip vi­sa­da – pa­da­rė taip, kad žmo­nėms bū­tų tik blo­giau.

But­kų Ju­zės g. 5-ojo na­mo gy­ven­to­jai

Aš per me­tus pa­kei­čiau dvi vie­tas ir tre­čio­je dir­bu jau de­vy­ne­ri me­tai. Tai nuo­sta­bi šei­ma. Aš ten (net ne­ ži­nau, kaip tai pa­sa­ky­ti) jau esu kaip ir šei­mos na­rys. O ta šei­mi­nin­kė – ne­ži­nau, ar dar yra dau­giau to­kių ge­rų žmo­nių. Aš tuo­se na­muo­se esu vis­kas. Dir­bu juo­dai, nes na­mas di­de­lis, bet ne­ jau­čiu jo­kio stre­so, ko­kį jaus­da­vau anks­čiau. Žo­džiu, po­nios, prieš tai, kai ren­ka­tės tar­nai­tes, pir­ma ge­riau į sa­ve pa­si­žiū­rė­ki­te, o pa­skui ko nors rei­ka­lau­ki­te iš ki­tų.

„Mik­riu­kas“ su­kė­lė nuo­sta­bą

Iki šiol ne­ga­liu at­si­gau­ti nuo šo­ko, ku­rį pa­ty­riau va­žiuo­da­ma marš­ru­ ti­niu tak­si. Mies­to cent­re su­si­stab­ džiau 8-ojo marš­ru­to „mik­riu­ką“. Įli­pau į jį ir pa­ma­čiau, kad esu vie­ nin­te­lis ke­lei­vis. Ta­čiau bu­vo ne pi­ ko me­tas, tad tai nuo­sta­bos ne­su­kė­ lė. Vai­ruo­to­jui pa­da­viau 2,5 li­to už bi­lie­tą ir ra­miai at­si­sė­dau va­žiuo­ti iki rei­kia­mos sto­te­lės. Ta­čiau po ke­ lių aki­mir­kų vai­ruo­to­jas man grą­ži­ no pi­ni­gus, pri­si­vi­jo 9-ojo marš­ru­to „mik­riu­ką“, pa­mirk­sė­jo, kad su­sto­ tų, o man lie­pė iš­lip­ti ir per­sės­ti į jį. Li­kau iš­si­žio­jęs ir net ne­su­ge­bė­jau pa­klaus­ti, ko­dėl ma­no ke­lio­nė­je iš­ ki­lo to­kių ne­sklan­du­mų ir ne­pa­to­ gu­mų. Ma­nau, kad tai ele­men­ta­ri ne­pa­gar­ba ke­lei­viams. Kam ap­skri­ tai su­sto­ti, jei pa­skui lie­pia iš­lip­ti? Po­vi­las

Kodėl ataskaitų nėra laikraštyje?

Skaičiau, kad miesto tarybos nariai atsiskaito rinkėjams už savo darbus. Norėčiau jų paklausti: o kur rasti tas jų ataskaitas? Kodėl jos nespausdi­ namos miesto laikraštyje?

K.

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Rei­kia nau­jų pi­ni­gų

Pau­li­na

tūkst. li­tų. To­dėl mo­ka­me ne tik to­kias, ko­kios ir bu­vo są­skai­tos už šil­dy­mą, bet dar tu­ri­me iš­si­mo­kė­ ti ir už tą ši­lu­mos maz­gą. Sąs­kai­tos sie­kia po 700–800 li­ tų, o per­spek­ty­vos jo­kios. Lin­kiu, kad to­kių straips­nių bū­ tų dau­giau, gal tuo­met vers­li­nin­ kai ne­bed­rįs mul­kin­ti žmo­nių. Juk, šiaip ar taip, ne avi­nai mes esa­me.

Po­nios, pir­ma į sa­ve pa­si­žiū­rė­ki­te

Informacija: 397

397 728

telefonas@kl.lt

v.spuryte@kl.lt

Saulius Pocius ie­tu­viai – iš­ra­dė­jų tau­ta. Ypač kai rei­kia su­ras­ti pro­ble­mą ly­ gio­je vie­to­je. Ką mo­ka­me, tai mo­k a­me. Ne­s e­n iai er­z e­l ia­ vo Don Ki­cho­to žy­gių ver­tos ba­ta­li­jos – žmo­nės, ku­riems dėl leng­vo gy­ve­ni­mo rei­kia ta­ria­mų sun­ku­mų, rim­tais vei­dais aiš­ki­no­si, kas gi yra šei­ma. Da­bar vi­sas ši­tas ma­raz­mas pa­vir­to nau­ja sme­ge­nų sun­ke­ny­be – kaž­kam kaž­kas ne­lei­d žia gim­dy­t i na­muo­se. Ga­l i­ma bu­vo įtar­t i, kad ši­tą so­pan­čios šir­d ies siurp­r i­zą iš­ ra­do ko­kia nors nuo pa­lai­do gy­ve­ni­mo su­kvai­lė­ju­si ba­ra­ku­da. Ta­čiau, paaiš­kė­ jo – nė vel­nio! Net ke­tu­rios pi­lie­tės pa­si­ skun­dė, esą Lie­tu­vo­je neuž­t ik­r i­na­mos su gim­dy­mu su­si­ju­sios žmo­gaus tei­sės. Pa­s i­ro­do, skun­d as yra ne kur nors Švėkš­no­je, o Stras­bū­re, Eu­ro­pos Žmo­ gaus Tei­sių Teis­me, ku­r io tei­sė­jai jau grie­bė­si nag­r i­nė­t i šį rei­ka­lą. Sup­ran­ta­ ma, Va­ka­r uo­se, kur pro­ble­mų taip ma­ žai, kad to­ta­l i­ne tra­ge­d i­ja tam­pa uo­do zvim­bi­mas, to­k ios by­los nė­ra nau­jie­ na, pa­sta­r ų­jų ten ga­li­ma ras­ti ir dar eg­ zo­t iš­kes­n ių. Ta­čiau lie­t u­vai­tės čia pa­ si­ro­dė taip pat ne­pės­čios – tik­ros Va­ka­ rų gy­ven­to­jos, su šį re­g io­ną at­l ie­pian­

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Pranciškus Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, sausio 28, 2013

lietuva Pa­si­kei­tus Vy­riau­ sy­bei gruo­dį dar­bą bai­gę Svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­jos (SAM) po­li­ti­nio pa­ si­ti­kė­ji­mo tar­nau­to­ jai dar ne­ga­vo jiems pri­klau­san­čių išei­ti­ nių iš­mo­kų.

Vėluoja: vie­nin­te­lė Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­ja vė­luo­ja su­mo­kė­ti išei­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

SAM viršūnėlės – be išeitinių Ki­ti jau at­si­skai­tė

Vi­sos ki­tos mi­nis­te­ri­jos tei­gia su bu­vu­siais sa­vo pa­rei­gū­nais jau at­ si­skai­čiu­sios. Bet SAM išei­ti­nę kom­pen­sa­ci­ją iš­mo­kė­jo tik bu­vu­ siam mi­nist­rui Rai­mon­dui Šu­kiui. Jam at­sei­kė­ta 19,9 tūkst. li­tų. Šiuo me­tu R.Šu­kys jau pra­dė­jo dirb­ti tei­sin­gu­mo mi­nist­ro Juo­zo Ber­na­ to­nio pa­ta­rė­ju. Bu­vę R.Šu­kio po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ ji­mo pa­rei­gū­nai, ku­rie per mė­ne­sį nuo Vy­riau­sy­bės pa­si­kei­ti­mo neį­ si­dar­bi­no vals­ty­bės tar­ny­bo­je, iš­ mo­kų dar ne­ga­vo. SAM šiuo me­ tu tei­gia lau­kian­ti in­for­ma­ci­jos iš „Sod­ros“. „Išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos mo­ ka­mos tuo at­ve­ju, jei­gu mi­nė­ ti as­me­nys neį­si­dar­bi­na vals­ty­bės tar­ny­bo­je. Mi­nis­te­ri­ja dėl šios in­ for­ma­ci­jos „Sod­rai“ iš­siun­tė už­ klau­są. Kai gau­si­me in­for­ma­ci­ją apie mi­nė­tų pa­rei­gū­nų dar­bo­vie­tę iš „Sod­ros“, ga­lė­si­me spręs­ti, mo­ kė­ti ar ne“, – tei­gia­ma BNS at­siųs­ ta­me SAM at­sa­ky­me. Vi­sos ki­tos mi­nis­te­ri­jos BNS nu­ ro­dė jau iš­mo­kė­ju­sios kom­pen­sa­ ci­jas bu­vu­siems mi­nist­rams ir po­ li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­nams, ku­riems jos pri­klau­so. Bend­ ra kom­pen­sa­ci­jų su­ma dau­gu­mo­ je mi­nis­te­ri­jų sie­kia de­šim­tis tūks­ tan­čių li­tų. A.Me­lia­nui – 19 tūkst. li­tų

Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja iš­mo­kas sky­rė di­džiau­siam skai­čiui as­me­nų – de­vy­niems. Bu­vu­siam mi­nist­rui Ar­tū­rui Me­lia­nui ir aš­tuo­niems neį­si­dar­bi­nu­siems pa­rei­gū­nams iš­mo­kė­ta 58,5 tūkst. li­tų neats­kai­ čius mo­kes­čių.

19,2 tūkst. li­tų te­ko mi­nist­rui, 39,3 tūkst. li­tų – trims vi­ce­mi­nist­ rams, ke­tu­riems mi­nist­ro pa­ta­rė­ jams bei mi­nist­ro pa­dė­jė­jai. Ūkio mi­nis­te­ri­ja aš­tuo­niems bu­ vu­siems sa­vo pa­rei­gū­nams nu­ro­dė at­sei­kė­ju­si 56,5 tūkst. li­tų. Iš­mo­kas ga­vo bu­vęs ūkio mi­nist­ras Ri­man­ tas Žy­lius, trys vi­ce­mi­nist­rai, dvi mi­nist­ro pa­ta­rė­jos ir dvi mi­nist­ro pa­dė­jė­jos. Bu­vu­siam ener­ge­ti­kos mi­nist­ rui Ar­vy­dui Sek­mo­kui ir pen­kiems po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo tar­nau­to­ jams Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja sky­rė 47,3 tūkst. li­tų su mo­kes­čiais: 17,4 tūkst. li­tų mi­nist­rui, 21,8 tūkst. li­tų trims vi­ce­mi­nist­rams ir 8,1 tūkst. li­tų mi­nist­ro pa­ta­rė­jui bei pa­dė­jė­jui. G.Kaz­laus­kui – 13 tūkst. li­tų

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja taip pat tei­ gia iš­mo­kė­ju­si išei­ti­nes vi­siems, ku­riems jos pri­klau­sė, – mi­nist­rui Ge­di­mi­nui Kaz­laus­kui ir trims po­ li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo tar­nau­to­jams. Jie vi­si ke­tu­ri ga­vo 39 tūkst. li­tų neats­kai­čius mo­kes­čių, ar­ba 29,6 tūkst. li­tų į ran­kas: mi­nist­rui iš­mo­ kė­ta 13 tūkst. li­tų, dviem vi­ce­mi­ nist­rams – 11,2 tūkst. li­tų, mi­nist­ro pa­ta­rė­jui – 5,4 tūkst. li­tų. Mi­nis­te­ ri­ja nu­ro­dė, kad, skai­čiuo­jant ir so­ cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­tį, ji pa­ty­ rė iš vi­so 51 tūkst. li­tų iš­lai­dų. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja 34 tūkst. li­tų iš­mo­kė­jo še­šiems dar­bą bai­ gu­siems pa­rei­gū­nams: dviem bu­ vu­siems vi­ce­mi­nist­rams, dviem mi­nist­ro pa­ta­rė­jams ir dviem pa­ dė­jė­jams. Še­šiems bu­vu­siems po­li­ti­nio pa­ si­ti­kė­ji­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jams –

dviem vi­ce­mi­nist­rams ir ke­tu­riems mi­nist­ro pa­ta­rė­jams – kom­pen­sa­ci­ jas at­sei­kė­jo ir Kraš­to ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­ja. Jiems iš­mo­kė­ta 31,5 tūkst. li­tų išei­ti­nių neats­kai­čius mo­kes­čių, ar­ba 24 tūkst. li­tų į ran­kas.

Bend­ra kom­pen­sa­ ci­jų su­ma dau­gu­mo­ je mi­nis­te­ri­jų sie­kia de­šim­tis tūks­tan­čių li­tų. Dar­bo taip ir ne­ra­do

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­ja (SADM) bei Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja (ŠMM) kom­ pen­sa­ci­jas sky­rė sep­ty­niems bu­ vu­siems tar­nau­to­jams. SADM iš­mo­kė­jo 29,9 tūkst. li­tų neats­kai­čius mo­kes­čių trims vi­ce­ mi­nist­rams, dviem mi­nist­ro pa­ta­ rė­jams ir dviem mi­nist­ro pa­dė­jė­ jams. Du bu­vę švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­rai, ke­tu­ri mi­nist­ro pa­ ta­rė­jai ir vie­nas mi­nist­ro pa­dė­jė­jas iš ŠMM ga­vo 26,6 tūkst. li­tų. Pen­kiems bu­vu­siems tar­nau­to­ jams, neį­si­dar­bi­nu­siems per mė­ne­ sį, kom­pen­sa­ci­jas išmo­kė­jo Su­si­sie­ ki­mo ir Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos. Iš Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos 24,4 tūkst. li­tų iš­mo­kų ga­vo du bu­vę vi­ ce­mi­nist­rai ir trys mi­nist­ro pa­ta­rė­ jai, o Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja pen­ kiems pa­rei­gū­nams at­sei­kė­jo 23,2 tūkst. li­tų. A.Ge­lū­nas pi­ni­gų ne­ga­vo

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja kom­pen­sa­ci­ jas sky­rė dviem vi­ce­mi­nist­rams ir

dviem mi­nist­ro pa­ta­rė­jams. Jiems ati­te­ko 22,2 tūkst. li­tų iš­mo­kų, dar 6,9 tūkst. li­tų mi­nis­te­ri­ja su­mo­kė­jo „Sod­rai“. Bu­vęs kul­tū­ros mi­nist­ras Arū­nas Ge­lū­nas, at­si­sta­ty­di­nęs iš šių pa­rei­gų prieš pa­si­bai­giant Vy­ riau­sy­bės ka­den­ci­jai, išei­ti­nės ne­ ga­vo. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja į ran­kas trims bu­vu­sios sa­vo va­do­vy­bės at­sto­vams su­mo­kė­jo 21 tūkst. li­tų. Dviem bu­ vu­sios fi­nan­sų mi­nist­rės Ing­ri­dos Ši­mo­ny­tės po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­nams at­sei­kė­ta 8,3 tūkst. li­tų. Mi­nist­rės pa­ta­rė­ja neats­kai­ čius mo­kes­čių ga­vo 6,2 tūkst. li­tų, ar­ba 4,8 tūkst. li­tų į ran­kas. Vi­ce­ mi­nist­rui iš­mo­kė­ta tris­kart kuk­les­ nė su­ma – 2,1 tūkst. li­tų neats­kai­ čius mo­kes­čių, ar­ba 1,6 tūkst. li­tų į ran­kas. Pa­ti I.Ši­mo­ny­tė į ran­kas ga­ vo 14,6 tūkst. li­tų. URM – kuk­liau­sia

Kuk­liau­sią su­mą nu­ro­dė Už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja (URM). Bu­vu­sio už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ro Aud­ro­niaus Ažu­ba­lio at­sto­vui spau­dai ir pa­ta­rė­jui iš vi­so skir­ ta 6,3 tūkst. li­tų. Kom­pen­sa­ci­jos ne­prik­lau­so bu­vu­siems mi­nist­ rams, ku­rie bu­vo iš­rink­ti į nau­ją Sei­mą. Tad kom­pen­sa­ci­jų ne­ga­ vo bu­vę tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­ mi­gi­jus Ši­ma­šius, kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė, švie­ ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius, su­si­sie­ki­mo mi­ nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ ba­lis, že­mės ūkio mi­nist­ras Ka­zys Star­ke­vi­čius, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras Do­na­tas Jan­ kaus­kas.

Gau­na vie­no mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mą

Išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos mo­ka­ mos bu­vu­siems mi­nist­rams, vi­ce­ mi­nist­rams, pa­ta­rė­jams ir ki­tiems po­li­ti­nio as­me­ni­nio pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jams. Pa­gal įsta­ty­mus pa­si­bai­gus po­ li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­bės tar­ nau­to­ją į pa­rei­gas priė­mu­sio vals­ ty­bės po­li­ti­ko įga­lio­ji­mams, jei tar­nau­to­jas per mė­ne­sį neį­si­dar­ bi­na vals­ty­bės tar­ny­bo­je ar vals­ ty­bės val­do­mo­je dar­bo­vie­tė­je, jam po mė­ne­sio nuo at­lei­di­mo die­nos iš­mo­ka­ma vie­no mė­ne­sio vi­du­ti­ nio dar­bo už­mo­kes­čio dy­džio išei­ ti­nė iš­mo­ka. Kai po Sei­mo rin­ki­mų su­da­ro­ma nau­ja Vy­riau­sy­bė, dar­bą bai­gu­ siems mi­nist­rams iš­mo­ka­ma dvie­jų mė­ne­sių vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­ čio dy­džio kom­pen­sa­ci­ja. Bet ji ne­ mo­ka­ma, kai bu­vę mi­nist­rai nau­ jo­je Vy­riau­sy­bė­je vėl pa­ski­ria­mi prem­je­ru ar mi­nist­rais ar­ba iš­ren­ ka­mi Sei­mo na­riais. BNS inf.

58,5 tūkst. li­tų

išeitinėms išmokoms išleido Vidaus reikalų ministerija.

8

pirmADIENIS, sausio 28, 2013

pasaulis Gais­ras ­ klu­be

Re­fe­ren­du­mas dėl ato­mi­nės

Nuo­gas ­ pro­tes­tas

Dau­giau nei 200 žmo­nių žu­ vo per gais­rą nak­ti­nia­me klu­ be „Kiss“ San­ta Ma­ri­jo­je Bra­ zi­li­jos pie­tuo­se. Pa­sak ug­nia­ ge­sių, klu­be kon­cer­ta­vo vie­ na ro­ko gru­pė, ku­ri per šou nau­do­jo pi­ro­tech­ni­kos prie­ mo­nes. Po­li­ci­ja nu­ro­dė, kad gais­ro prie­žas­tis kol kas ne­ ži­no­ma.

Bul­ga­ri­jo­je va­kar vy­ko bal­sa­ vi­mas re­fe­ren­du­me dėl ant­ ro­sios ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos. 1987 m. pa­reng­tas elekt­ri­nės pro­jek­tas bu­vo ke­ lis kar­tus įšal­dy­tas ir vėl at­ gai­vin­tas. Apk­lau­sų re­zul­ta­tai ro­dė, kad 60–62 pro­c. pa­lai­ kys Be­le­nės elekt­ri­nę, o 38– 40 pro­c. bal­suos prieš.

Trys Uk­rai­nos fe­mi­nis­čių ju­dė­ ji­mo „Fe­men“ ak­ty­vis­tės iš­si­ ren­gė iki pu­sės, už­de­gė raus­ vus dū­mus sklei­džian­čius pi­ ro­tech­ni­nius už­tai­sus ir su­ren­ gė triukš­min­gą pro­tes­tą snie­ guo­ta­me Švei­ca­ri­jos Da­vo­so sli­di­nė­ji­mo ku­ror­te, kur vyks­ta kas­me­tis pa­sau­lio po­li­ti­kos ir vers­lo eli­to su­si­ti­ki­mas.

Rin­ki­mai Če­ki­jo­je: kai­ry­sis nu­run­gė de­ši­nį­jį Eu­ros­kep­ti­ką Václa­ vą Klau­są Pra­hos pi­ ly­je pa­keis kai­rių­jų pa­žiū­rų po­li­ti­kos ve­ te­ra­nas Mi­lo­šas Ze­ ma­nas. Ko­kių per­ mai­nų skam­biais pa­si­sa­ky­mais gar­ sė­jan­tis po­li­ti­kas ža­ da Če­ki­jos vi­daus ir už­sie­nio po­li­ti­ko­je?

Fak­tai Pir­ma­sis rin­ki­mų ra­tas. Per pir­

mą­jį rin­ki­mų ra­tą sau­sio 11–12 d. M.Ze­ma­nas su­rin­ko 24,2 pro­c. bal­ sų ir ne­daug ap­len­kė sa­vo var­žo­vą K.Schwar­zen­ber­gą, ku­ris ta­da ne­ ti­kė­tai iš­ki­lo į ant­rą­jį tu­rą, su­rin­kęs 23,4 pro­c. bal­sų. Nu­ga­lė­to­jas. Ant­rą­jį tu­rą, su­rin­

kęs 54,82 pro­c. bal­sų, lai­mė­jo M.Ze­ ma­nas. Už jį bal­sa­vo 10,5 mln. rin­kė­ jų. Jo var­žo­vas K.Schwar­zen­ber­gas ga­vo 45,17 pro­c. Rin­ki­mai. Rin­kė­jų ak­ty­vu­mas

ant­ra­ja­me ra­te – 59,1 pro­c. Pir­mą­ syk Če­ki­jos is­to­ri­jo­je ša­lies va­do­ vas rink­tas tie­sio­giai. Anks­čiau pre­ zi­den­tus rink­da­vo par­la­men­tas. Ši pra­kti­ka pa­si­kei­tė per­nai va­sa­rį, kai par­la­men­ta­rai, siek­da­mi su­stip­rin­ ti pre­zi­den­to po­sto le­gi­ti­mu­mą, pa­ tvir­ti­no pe­rė­ji­mą prie vi­suo­ti­nio bal­sa­vi­mo. Pre­zi­den­to ga­lios. Če­ki­jos pre­zi­

Nau­jo­vė: M.Ze­ma­nas pa­ža­dė­jo, kad jo pir­mo­ji po­nia bus jo duk­tė Ka­te­ři­na.

Žars­tė­si kri­ti­ka

Pir­mą­syk Če­ki­jo­je vy­kę tie­sio­gi­niai ša­lies va­do­vo rin­ki­mai bai­gė­si. 68 me­tų stam­baus su­dė­ji­mo ži­lap­lau­ kis M.Ze­ma­nas ma­žiau­siai pen­ke­ rius me­tus ka­ra­liaus Pra­hos pi­ly­je. Prieš rin­ki­mus jis pra­na­ša­vo, kad bal­sa­vi­mas – tai ko­va tarp de­ši­ nės, ku­riai at­sto­va­vo mė­ly­nak­rau­ ju aris­tok­ra­tu pra­var­džiuo­ja­mas da­bar­ti­nis ša­lies dip­lo­ma­ti­jos va­ do­vas Ka­re­las Schwar­zen­ber­gas, ir kai­rės, ku­rios gar­bę gi­na jis pa­ts. Abu kan­di­da­tai prieš ant­rą­jį tu­ rą ža­dė­jo, kad ne­si­drabs­tys pur­ vais. Vis­gi jie ne­ven­gė ašt­rios kri­ ti­kos vie­nas ki­tam. M.Ze­ma­nas K.Schwar­zen­ber­ gui ne­gai­lė­jo kri­ti­kos dėl de­ši­nių­ jų vy­riau­sy­bės pla­nuo­ja­mo mo­kes­ čių di­di­ni­mo ir pen­si­jų re­for­mos. O K.Schwar­zen­ber­gas pri­mi­nė rin­kė­ jams 1998 m. M.Ze­ma­no va­do­vau­ ja­mos So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos (ČSSD) ir V.Klau­so Pi­lie­ti­nės de­ mok­ra­ti­jos par­ti­jos (ODS) už­ku­li­ si­nius su­si­ta­ri­mus. Pa­sak K.Schwar­zen­ber­go, ODS, ar­šiau­sia so­cial­de­mok­ra­tų po­li­ti­nė prie­ši­nin­kė, ta­da pa­rė­mė M.Ze­ma­ no ma­žu­mos vy­riau­sy­bę mai­nais į ČSSD pa­ža­dė­tus aukš­tus po­stus vals­ty­bi­nė­se įmo­nė­se. K.Schwar­ zen­ber­gas kal­ti­no M.Ze­ma­ną ir V.Klau­są ap­gau­di­nė­jus rin­kė­jus, esą abu po­li­ti­kai, nors at­sto­vau­ ja skir­tin­goms po­li­ti­nėms jė­goms, daž­niau­siai žen­gė ko­ja ko­jon. Po­li­ti­niai žai­di­mai

Vla­dimí­ra Dvořá­ková, Pra­hos eko­ no­mi­kos uni­ver­si­te­to po­li­ti­kos moks­lų pro­fe­so­rė, ko­men­tuo­da­ ma K.Schwar­zen­ber­go kri­ti­ką pa­

brė­žė, kad tie­sos K.Schwar­zen­ber­ go žo­džiuo­se yra. „M.Ze­ma­nas steng­sis bū­ti stip­ rus ša­lies va­do­vas, kon­cent­ruo­ da­mas kuo dau­giau val­džios sa­vo ran­ko­se. Šiuo po­žiū­riu jis va­do­ vau­sis V.Klau­so val­dy­mo lo­gi­ka. Ti­kė­ti­na, kad į sa­vo ko­man­dą jis ga­li ban­dy­ti pri­si­vi­lio­ti įta­kin­gus V.Klau­so ap­lin­kos žmo­nes. M.Ze­ ma­nas – la­bai pra­gma­tiš­kas po­li­ ti­kas, to­dėl jo po­zi­ci­ja ga­li leng­vai pa­si­keis­ti, jei jam to rei­kia“, – ko­ men­ta­vo eks­per­tė.

M.Ze­ma­nas steng­ sis bū­ti stip­rus ša­lies va­do­vas, kon­cent­ ruo­da­mas kuo dau­ giau val­džios sa­vo ran­ko­se. Eks­per­tai M.Ze­ma­ną ver­ti­na kaip ta­len­tin­gą ora­to­rių, ku­ris su­ge­bė­jo ČSSD pa­vers­ti vie­na įta­kin­giau­sių ša­lies po­li­ti­nių jė­gų. O 75 me­tų K.Schwar­zen­ber­gas, kon­ser­va­ty­vios par­ti­jos TOP 09 kan­di­da­tas, pa­sak V.Dvořá­ko­vos, var­gu ar bū­tų no­rė­jęs vel­tis į vi­daus po­li­ti­nes rie­te­nas, vei­kiau šis po­li­ ti­kas bū­tų bu­vęs ge­ro­kai ak­ty­ves­ nis už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais. Po­li­ti­kos ana­li­ti­kas Bo­hu­mi­ las Do­le­ža­las pri­dū­rė: „K.Schwar­ zen­ber­gas, jei bū­tų bu­vęs iš­rink­tas ša­lies va­do­vu, bū­tų la­biau pa­ty­ręs. Var­gu ar jis būtų vėlęsis į po­li­ti­nes rie­te­nas – jis nie­kuo­met į jas ne­ si­vė­lė.“

2007 m. M.Ze­ma­nas pa­li­ko so­ cial­de­mok­ra­tų gre­tas dėl ne­su­ta­ ri­mų su tuo­me­čiu par­ti­jos va­do­vu Jiří Pa­rou­be­ku. Jis ne­tru­kus įkū­rė nau­ją po­li­ti­nę jė­gą – Pi­lie­ti­nių tei­ sių par­ti­ją (SPOZ). Pa­sak eks­per­tų, nau­ja­sis ša­lies ly­de­ris ne­bus šil­ki­nis nė vie­nai iš di­džių­jų ša­lies par­ti­jų, ypač ČS­ SD, nes iki šiol grie­žia dan­tį ant šios par­ti­jos va­do­vų. Be to, da­ bar­ti­nė ša­lies val­dan­čio­ji dau­gu­ ma su­da­ry­ta iš opo­zi­ci­nių kai­rie­ siems par­ti­jų – ODS, TOP 09 ir Vie­šų­jų rei­ka­lų (VV) par­ti­jos, tad ne­nuos­ta­bu, jog prieš rin­ki­mus Če­ki­jos ra­di­jui M.Ze­ma­nas ža­dė­ jo, kad re­gu­lia­riai lan­ky­sis mi­nist­ rų ka­bi­ne­to po­sė­džiuo­se ir ban­dys pa­veik­ti kai ku­rių įsta­ty­mų priė­ mi­mą. Už­tat K.Schwar­zen­ber­gas prieš ant­rą­jį rin­ki­mų tu­rą sa­kė, kad jam no­rė­tų­si tik la­biau koor­di­nuo­tos už­sie­nio po­li­ti­kos tarp vy­riau­sy­ bės ir ša­lies va­do­vo. Skir­t in­gai nei M.Ze­m a­n as, K.Schwar­zen­ber­gas pri­dū­rė, kad no­rė­tų bū­ti ne­prik­lau­san­čiu nuo po­li­ti­nių ša­lies jė­gų pre­zi­den­tu. Švel­nins san­ty­kius su ES?

Pag­rin­di­nės rin­ki­mų kam­pa­ni­jos te­mos bu­vo ko­rup­ci­ja, re­ce­si­jos apim­ta eko­no­mi­ka ir skaus­min­gi vy­riau­sy­bės iš­lai­dų kar­py­mai. Če­ki­ja, pri­klau­san­ti nuo au­to­ mo­bi­lių eks­por­to į Va­ka­rų Eu­ro­pą, pir­miau­sia – Vo­kie­ti­ją, per eu­ro zo­nos kri­zę prieš me­tus nu­grimz­ do į re­ce­si­ją. 2011 m. jos eko­no­mi­ kos au­gi­mas bu­vo 1,9 pro­c. 2012 m. pla­nuo­ja­mas eko­no­mi­kos su­ si­trau­ki­mas 0,9 pro­c., o šiais me­

„Reu­ters“ nuo­tr.

tais – 0,2 pro­c. au­gi­mas. Ne­dar­bas šio­je 10,5 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čio­je ša­ly­je gruo­dį bu­vo 9,4 pro­c. Ki­ta svar­bi te­ma – už­sie­nio po­ li­ti­ka. M.Ze­ma­nas, re­gis, ne­ke­ti­ na sek­ti sa­vo pirm­ta­ko V.Klau­so pė­do­mis, nors jis ir lai­ko­mas ge­ ro­kai at­sar­ges­niu ES at­žvil­giu nei K.Schwar­zen­ber­gas. M.Ze­ma­nas sa­kė, kad Eu­ro­pa tu­rė­tų tu­rė­ti bend­rą už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­ką, ta­čiau per­spė­ jo, kad per­ne­lyg daug ga­lių Briu­ se­liui jis nė­ra lin­kęs su­teik­ti. Vis­gi po­li­ti­kas iš­reiš­kė sa­vo pa­ra­mą in­ teg­ra­ci­jai. „Aš pa­lai­kau ES in­teg­ra­ci­jos pro­ ce­są, ta­čiau esu prieš Eu­ro­pos su­ per­vals­ty­bę, nes ma­nau, kad tik

den­to įga­lio­ji­mai api­ma cent­ri­nio ban­ko va­do­vų, ar­mi­jos ge­ne­ro­lų ir tei­sė­jų sky­ri­mą.

na­cio­na­li­niai par­la­men­tai ir vy­ riau­sy­bės tu­ri spręs­ti sa­vo ša­lių li­ ki­mą“, – kal­bė­jo M.Ze­ma­nas. Kal­bant apie Če­ki­jos san­ty­kius su Ru­si­ja ir JAV, M.Ze­ma­nas ir jo par­ti­ja SPOZ la­biau orien­tuo­ja­si į san­ty­kius su Mask­va, o K.Schwar­ zen­ber­gas ak­cen­ta­vo Pra­hos ry­šius su Va­šing­to­nu. „Ofi­cia­liai abu jie vi­saip sten­gia­si ne­bū­ti prieš ES. Tie­sa, ma­ny­čiau, M.Ze­ma­nas bus la­biau kri­tiš­kas ES, nei bū­tų bu­vęs K.Schwar­zen­ber­ gas. K.Schwar­zen­ber­gas orien­tuo­ ja­si į JAV, taip pat jis lai­ko­si proiz­ rae­liš­kos po­zi­ci­jos, o M.Ze­ma­nas dau­giau bend­ra­dar­biaus su Ru­si­ ja“, – ko­men­ta­vo V.Dvořá­ková. „The Pra­gue Post“ inf.

M.Ze­ma­no po­li­ti­nė biog­ra­fi­ja M.Ze­ma­nas Če­ki­jos prem­je­ro po­ste

rės Af­ri­kos iki In­do­ne­zi­jos. Ten gy­ve­na 2 mlrd. žmo­nių, ku­rie fi­nan­suo­ja­mi iš naf­ tos ir nar­ko­ti­kų pre­ky­bos“, – tvir­ti­no po­li­ ti­kas. Dar jis pa­ly­gi­no tuos, ku­rie ti­ki Ko­ ra­ną, su na­cis­tais. 2012 m. lapk­ri­tį, sa­ky­ da­mas kal­bą Pra­hos eko­no­mi­kos uni­ 2003 m. jis bu­vo pa­skelb­tas kan­di­da­ ver­si­te­te, jis pa­reiš­kė, kad ne­mėgs­ta bu­ tu pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, ta­čiau dėl vu­sios JAV vals­ty­bės sek­re­to­rės Ma­de­ ne­su­ta­ri­mų ČSSD gre­to­se jo kam­pa­ni­ lei­ne Alb­right. Esą ji pa­ža­dė­jo, kad 1999 ja žlu­go. Rin­ki­mus lai­mė­jo V.Klau­sas. m. Ju­gos­la­vi­jo­je ne­bus bom­bar­da­vi­mų, Vė­liau M.Ze­ma­nas ta­po vie­nu ar­šiau­ ta­čiau šio pa­ža­do ne­te­sė­jo. M.Ze­ma­nas sių ČSSD par­ti­jos va­do­vų kri­ti­kų. yra pa­ža­dė­jęs, kad Če­ki­ja nie­kuo­met ne­ M.Ze­ma­nas iš­sto­jo iš ČSSD par­ti­jos siųs jo­kio am­ba­sa­do­riaus į Ko­so­vą. Jo 2007 m. ko­vą po konf­lik­to su tuo­me­ nuo­mo­ne, Ko­so­ve val­do te­ro­ris­tų re­ži­ čiu par­ti­jos va­do­vu J.Pa­rou­be­ku. 2009 mas, fi­nan­suo­ja­mas nar­ko­ti­kų ma­fi­jos. m. spa­lį jis įkū­rė nau­ją par­ti­ją SPOZ. M.Ze­ma­no kan­di­da­tū­ra į ša­lies va­ dir­bo nuo 1998 iki 2002 m. 2001 m. ba­ lan­dį ČSSD par­ti­jos ly­de­rio po­ste M.Ze­ ma­ną pa­kei­tė Vla­dimí­ras Špid­la. Ki­tais me­tais M.Ze­ma­nas lai­ki­nai pa­si­trau­kė iš po­li­ti­kos.

M.Ze­ma­nas gar­sė­ja kaip ties­mu­kų

pa­si­sa­ky­mų au­to­rius. 2011 m. per kon­ fe­ren­ci­ją apie Eu­ro­pos ver­ty­bes jis itin kri­tiš­kai kal­bė­jo apie is­la­mą. „Mū­sų prie­ šas – an­ti­ci­vi­li­za­ci­jos pli­ti­mas nuo Šiau­

do­vo po­stą bu­vo ver­ti­na­ma prie­ka­ biai dėl įta­ria­mos ko­rup­ci­jos ir ry­šių su bu­vu­siu ko­mu­nis­ti­nės no­menk­ la­tū­ros na­riu Mi­ros­la­vu Šlou­fu, ku­ris, kaip ma­no­ma, yra ar­ti­mas ma­fij­ ai.

9

pirmADIENIS, SAUSIO 28, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Klai­pė­do­je areš­tuo­tas vo­kie­čių lai­vas

Si­tua­ci­ja: lai­vo sa­vi­nin­ko iš Vo­kie­ti­jos žmo­nos gar­bei pa­va­din­tas lai­vas „Ma­rion K“ areš­tuo­tas Klai­pė­dos uos­te.

Nuo praė­ju­sių me­tų pa­bai­gos jū­rų ka­pi­to­ no Sta­nis­la­vo Ro­ma­ni­ši­no pra­šy­mu Klai­ pė­dos uos­te areš­tuo­tas lai­vas „Ma­rion K“. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Šei­mos lai­vas

Ne­di­de­lis (1 663 to­nų ded­vei­ to) bi­rius ir ge­ne­ra­li­nius kro­vi­nius ga­be­nan­tis 69 met­rų il­gio lai­vas pri­klau­so Ham­bur­ge esan­čiai Vo­ kie­ti­jos kom­pa­ni­jai „Ko­nig Ree­ de­rei“. Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, šios kom­pa­ni­jos sa­vi­nin­kas yra Vo­kie­ ti­jos pi­lie­tis Wi­liams Ko­nig. Lai­ vas plau­kio­ja su An­ti­gua ir Bar­bu­ dos vė­lia­va. Be „Ma­rion K“, Vo­kie­ti­jos kom­ pa­ni­ja val­do lai­vą „Sol­vei­ga K“. Pir­ma­sis lai­vas ne­va pa­va­din­tas kom­pa­ni­jos sa­vi­nin­ko žmo­nos, ant­ra­sis – jo duk­ters gar­bei. „Man pa­si­se­kė, kad „Ma­rion K“ at­vy­ko re­mon­tuo­tis į Klai­pė­ dą. Krei­piau­si į tei­sė­sau­gą, ir lai­ vas bu­vo areš­tuo­tas. Jo sa­vi­nin­kai man sko­lin­gi 14 tūkst. eu­rų“, – ti­

ki­no lai­vo ka­pi­to­nas S.Ro­ma­ni­ši­ nas, ku­ris pa­kliu­vo į li­go­ni­nę. Vy­ro tei­gi­mu, lai­vo sa­vi­nin­kas apie 4 tūkst. eu­rų sko­lin­gas ir bu­ vu­siam jo pa­dė­jė­jui. „Gal­būt sko­lų yra ir dau­giau. Ne vi­si jū­ri­nin­kai drįs­ta kreip­tis į teis­ mus. Da­lis jū­ri­nin­kų ne­no­ri kel­ ti triukš­mo, nes yra men­ko jū­ri­nio iš­si­la­vi­ni­mo“, – svars­tė S.Ro­ma­ni­ ši­nas. Jis pa­ts tei­gė bai­gęs jū­rų aka­ de­mi­ją Sankt Pe­ter­bur­ge. Pa­ta­rus Tarp­tau­ti­nės trans­por­to dar­buo­to­ jų fe­de­ra­ci­jos ins­pek­to­riui And­re­jui Čer­no­vui, su­si­ra­do ad­vo­ka­tą, ku­ris ir tvar­ko su neiš­mo­ka­mu at­ly­gi­ni­ mu su­si­ju­sius rei­ka­lus. Sko­la lai­vo ka­pi­to­nui su­si­da­rė po ke­lių rei­sų, ku­rie tę­sė­si po 2–3 mė­ ne­sius. Lai­vas nuo­lat plau­kio­jo tarp Bal­ ti­jos ir Šiau­rės jū­ros ša­lių uos­tų. Jis pluk­dė me­ta­lą, sta­ty­bi­nes me­džia­ gas, grū­dus, ki­tus bi­rius ir ge­ne­ra­ li­nius kro­vi­nius.

Nuo­lat ras­da­vo pa­žei­di­mų

Klai­pė­do­je lai­vas „Ma­rion K“ jau ži­no­mas. 2011 me­tų va­sa­rį jis plau­ kė į Lie­po­jos uos­tą, o ties Bū­tin­ge su­ge­do va­rik­lis. Lai­vas ku­rį lai­ką drei­fa­vo Bal­ti­jos jū­ro­je ties Bū­tin­ gės naf­tos ter­mi­na­lo plū­du­ru. Jū­ rų gel­bė­ji­mo koor­di­na­ci­nis cent­ras jam gel­bė­ti siun­tė „Tow­mar Smit Bal­tic“ vil­ki­ką „TAK-9“. Lai­vas „Ma­rion K“ sta­ty­tas Vo­ kie­ti­jo­je 1981 me­tais. S.Ro­ma­ni­ši­ no tei­gi­mu, se­ną lai­vą nuo­lat tik­ rin­da­vo uos­tų kont­ro­lės tar­ny­bos. Per­nai rug­sė­jį jis bu­vo areš­tuo­tas Ro­ter­da­mo uos­te. Šio uos­to ins­ pek­to­riai lai­ve ra­do dau­gy­bę pa­ žei­di­mų. Bu­vo pa­teik­ta net 19 pa­ sta­bų. Po to lai­vą dar kar­tą tik­ri­no An­ti­gua ir Bar­bu­dos vė­lia­vos ša­ lies ins­pek­to­riai. Pa­teik­ta dar 10 pa­sta­bų. „Dirb­ti ka­pi­to­nu to­kia­me se­ na­me lai­ve kaip „Ma­rion K“ yra be ga­lo sun­kus dar­bas. Sa­vi­nin­ kui neuž­te­ko pi­ni­gų lai­vui tin­ ka­mai pri­žiū­rė­ti. Jis nuo­lat pra­ šė lai­ve mas­k uo­t i pa­ž ei­d i­m us, kad jų ne­pas­te­bė­tų ins­pek­to­riai. Tai pa­da­ryti nė­ra leng­va“, – ti­ ki­no S.Ro­ma­ni­ši­nas. Jo tei­gi­mu, lai­vas po tik­ri­ni­mo Ro­ter­da­me

bu­vo kos­m e­t iš­kai re­m on­t uo­ja­ mas. Re­mon­tas kai­na­vo bran­giai. Šiek tiek ap­kai­šius lai­vą, bu­vo nu­ spręs­ta to­liau jį re­mon­tuo­ti Klai­ pė­dos uos­te. „Kiek ži­nau, lai­vo sa­vi­nin­kas jau svars­tė ga­li­my­bę jį par­duo­ ti. Ta­čiau kai lai­vui per 30 me­tų, jo nie­kas ne­be­no­ri pirk­ti. Re­mon­ tui ban­dy­ta gau­ti pi­ni­gų Vo­kie­ti­jos ban­kuo­se. Nie­kas jų ne­be­no­ri sko­ lin­ti, nes lai­vy­bos frak­tai yra smar­ kiai nu­kri­tę“, – aiš­ki­no S.Ro­ma­ni­ ši­nas. Jo nuo­mo­ne, rea­li lai­vo ver­tė yra apie 100 tūkst. eu­rų. S.Ro­ma­ni­ši­nas ti­ki­si at­gau­ti už­ dirb­tus pi­ni­gus. Lai­vui sto­vint prie kran­ti­nės Klai­pė­dos uos­te, jo sa­vi­ nin­ko įsi­sko­li­ni­mai augo ir Klai­pė­ dos uos­tui. Už­ša­lo ba­las­ti­nė sis­te­ma

Prie 138 kran­ti­nės sto­vin­tis „Ma­ rion K“ Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to tar­ny­boms pro­ble­mų ne­ ke­lia. „Ten yra įgu­la, ka­pi­to­nas. Ne­se­ niai kal­bė­jau­si su juo, tei­ra­vo­si, iš kur lai­vas ga­lė­tų gau­ti ga­ro, nes yra už­ša­lu­si ba­las­ti­nė sis­te­ma. Pa­dė­si­ me iš­spręs­ti šią pro­ble­mą“, – ti­ki­ no Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­

„Seas­ves­sels.com“ nuo­tr.

to ka­pi­to­no pa­va­duo­to­jas Ar­vy­das Nar­mon­tas. Jis ne­ma­no, kad lai­vas ga­lė­tų il­ giau už­si­lai­ky­ti Klai­pė­dos uos­te. Jo nuo­mo­ne, pi­ni­gai, ku­riuos sa­vi­ nin­kas sko­lin­gas bu­vu­siam ka­pi­to­ nui, nė­ra di­de­li. Iš pir­mo žvilgs­nio A.Nar­mon­tui su­si­da­ręs įspū­dis, kad lai­vas esan­tis tvar­kin­gas. Pa­sak jo, lai­kas, kiek „Ma­rion K“ teis­mo spren­di­mu ga­li sto­vė­ti uos­ te areš­tuo­tas, nė­ra api­brėž­tas. Ter­mi­nas pri­klau­so nuo to, kaip grei­tai įvyk­do­mi teis­mo iš­kel­ti rei­ ka­la­vi­mai.

14

– tiek tūkst. eu­rų Vo­kie­ti­ jos kom­pa­ni­ja sko­lin­ga jū­rų ka­pi­to­nui iš Klai­pė­dos, ku­rio pra­šy­mu ir areš­tuo­tas lai­vas „Ma­rion K“.

10

pirmADIENIS, SausiO 28, 2013

rubrika JŪRA Užp­lau­kė ant sek­lu­mos

Ati­da­rys punk­tą

Pak­rikš­ti­jo lai­vą

Praė­ju­sią sa­vai­tę prie Šve­di­jos kran­tų ant sek­lu­mos už­plau­ kė lai­vas „Tha­mes­teel 1“. Kor­ pu­se bu­vo pra­muš­ta sky­lė. Lai­ vas plau­kio­ja su Mar­ša­lo sa­ lų vė­lia­va, ta­čiau jo ope­ra­to­rius yra Klai­pė­dos kom­pa­ni­ja „Afa­li­ ta Ship­ping“. 3 217 to­nų ded­vei­ to lai­vo įgu­lą su­da­rė jū­ri­nin­kai iš Ru­si­jos, Uk­rai­nos ir Lie­tu­vos.

Ru­si­jos fe­de­ra­li­nės sau­gu­mo tar­ ny­bos Pa­sie­nio val­dy­bos Ka­li­ ning­ra­do sri­ties vir­ši­nin­kas Ole­ gas Luc­kich pra­ne­šė, kad šių me­ tų ba­lan­džio 2 die­ną Ry­ba­čij gy­ ven­vie­tė­je bus ati­da­ry­tas pa­sie­ nio punk­tas. Šio punk­to ati­da­ry­ mas bu­vo de­ri­na­mas net 4 me­ tus. Se­zo­no me­tu punk­te nuo­lat bu­dės Ru­si­jos pa­sie­nie­čiai.

Sa­re­mo sa­lo­se esan­čio­je kom­pa­ ni­jo­je „Bal­tic Work­boats“ pa­krikš­ ty­tas Uos­to di­rek­ci­jos už­sa­ky­mu bai­gia­mas sta­ty­ti hid­rog­ra­fi­nis lai­vas „Lo­tas“. Jis pa­keis se­ną­ ją „Rus­nę“, iš ku­rios bus per­kel­ta ir nau­jos kar­tos gy­lio ma­ta­vi­mo įran­ga. „Lo­tas“ iš Es­ti­jos į Klai­pė­ dą bus par­pluk­dy­tas, kai tik leis są­ly­gos. Da­bar ten yra le­das.

Per­kė­los pa­sta­tas – kliu­vi­nys žve­jy­bos k Klaipėdos jū­ri­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­jams šian­dien ky­la klau­si­ mas: kas yra žve­jų tur­ge­lis prie Pi­lies til­to – pa­pras­čiau­sia vers­ lo vie­ta ar jū­ri­nės ir žve­jy­bos kul­tū­ros vys­ty­mo ob­jek­tas?

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Re­mia­si se­no­vės tra­di­ci­jo­mis

Vie­na­reikš­mio at­sa­ky­mo kol kas nė­ra. Vis­kas pri­klau­so nuo po­žiū­ rio. Žve­jų lai­ve­liais at­ga­ben­tos ir iš au­to­mo­bi­lių par­da­vi­nė­ja­mos švie­ žios žu­vys yra ne kas ki­ta, o vers­ lo da­lis. Ta­čiau čia pat esan­čio­je mo­bi­ lio­je žu­vų rū­kyk­lo­je pa­gal Kur­šių tra­di­ci­jas rū­ko­mos žu­vys jau yra ir žve­jy­bos kul­tū­ros pa­vel­do da­lis. Tai su­grą­ži­na mus iš praei­ties pa­ tir­ties į šias die­nas. Pre­ky­bos švie­žio­mis žu­vi­mis koor­di­na­to­rius Min­dau­gas Ri­mei­ kis už­si­mi­nė apie tai, kad ant kran­ ti­nės tu­rė­tų at­si­ras­ti ir se­no­vi­nė kur­šiš­ka žu­vų ke­pi­mo kros­nis. Tai taip pat bū­tų žve­jy­bos kul­tū­ros pa­ vel­do da­lis. Tai, kas da­ro­ma Klai­pė­do­je prie Pi­lies til­to, jau se­niai yra ži­no­ma ki­tuo­se Eu­ro­pos uos­ta­mies­čiuo­se. Vo­kie­ti­jos Stral­zun­do, Ros­to­ko mies­tuo­se te­ko ste­bė­ti, kaip vei­kia se­no­vi­nės rū­kyk­los, įreng­tos lai­ve­ liuo­se. Iš tuo­se pa­čiuo­se lai­ve­liuo­ se įreng­tos vit­ri­nos ir pre­kiau­ja­ma žu­vi­mis. Ti­kė­ti­na, kad tos žu­vys pa­ruoš­ tos ir iš­rū­ky­tos pa­gal se­no­vi­nius Vo­kie­ti­jos pa­kran­čių gy­ven­to­jų re­cep­tus. To­kia pre­ky­ba Vo­kie­ti­ jo­je yra jū­ri­nės ir žve­jy­bos kul­tū­ ros da­lis. Šve­dų pa­vyz­džio pa­na­šu­mai

Šve­di­jos Ge­te­bor­go mies­te te­ko ste­bė­ti ir ki­to­kį jū­ri­nės žve­jy­bos kul­tū­ros ob­jek­tą. Ša­lia ka­na­lo sto­ vi pail­gas se­no­vi­nis pa­sta­tas. Žve­ jų lai­ve­liai at­plau­kia ka­na­lu prie to pa­sta­to, kur iš­krau­na­mos tik ką su­ gau­tos žu­vys. Pas­ta­te įreng­tos pre­ky­bos žu­vi­ mis vit­ri­nos ir du aukš­čiau­sio ly­ gio res­to­ra­nai-žu­vi­nės. Prie pa­sta­ to pa­sta­ty­ti suo­lai, sta­lai. Ge­te­bor­go gy­ven­to­jai ir sve­ čiai ga­li nu­si­pirk­ti po­rci­ją pa­ruoš­ tų kre­ve­čių, bu­te­lį alaus, sės­ti prie sta­lo ir už­kan­džiau­da­mi ža­vė­tis ka­na­lo ap­lin­ka. Ge­te­bor­ge tai lai­ko­ma jū­ri­nės žve­jy­bos kul­tū­ros da­li­mi. To­kia pre­ky­ba švie­žio­mis žu­vi­mis ir at­ rak­ci­ja ša­lia pa­sta­to vyks­ta jau ne vie­ną de­šimt­me­tį. Tra­di­ci­jos per­ žen­gia prieš­ka­rio lai­kus, kai iš žve­ jy­bos grį­žę vy­rai sės­da­vo ir ap­tar­ da­vo sėk­mę.

Klai­pė­do­je vy­ku­sios Jū­ri­nės kul­ tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ry­bos po­sė­ dy­je to­kia pre­ky­ba kaip Ge­te­bor­ge jū­ri­nės kul­tū­ros po­žiū­riu at­ro­dė ne­priim­ti­na. Tai ne­va mies­te bū­ sią ne kas ki­ta, kaip tre­čias pre­ky­ bos žu­vi­mis tur­gus. Žu­vų kai­nos ne­va aug­sian­čios ir to pa­trauk­lu­mo, kai mies­tie­čiai per trum­pą lai­ką iš­grobs­to iš žve­jų pi­ ges­nes žu­vis, ne­be­lik­sią. Ma­no­ma, kad jū­ri­nės žve­jy­bos kul­tū­ros da­li­mi ga­lė­tų bū­ti tik to­ kia pre­ky­ba žu­vi­mis ir jų rū­ky­mas, kaip Stral­zun­de ar Ros­to­ke. Ta­čiau rea­liai įver­ti­nus, Klai­pė­ do­je pre­ky­bai švie­žio­mis žu­vi­mis yra near­ti dir­vo­nai. Da­bar di­de­lė da­lis Lie­tu­vos žve­jų Bal­ti­jos jū­ro­ je su­gau­tų žu­vų par­duo­da­ma Da­ ni­jo­je, Lat­vi­jo­je. Di­džiau­sia da­lis jų tam­pa žu­vų mil­tais, da­lis – lat­ viš­kais kon­ser­vais, ku­riuos pa­skui bran­giai per­ka­me iš „bro­liu­kų“.

Rea­liai įver­ti­nus, Klai­pė­do­je pre­ky­ba švie­žio­mis žu­vi­mis – tar­si near­ti dir­vo­nai.

Jei Klai­pė­do­je bū­tų tin­ka­mai or­ga­ni­zuo­tas žu­vų priė­mi­mas iš žve­jų, švie­žio­mis ir pi­ges­nė­mis žu­vi­mis ga­li­ma ap­rū­pin­ti ne tik klai­pė­die­čius, bet ir vež­ti lai­mi­kį į ki­tus Lie­tu­vos mies­tus. Pa­vyz­dys – Es­ti­ja, ku­rio­je pri­va­ čiu pa­grin­du vi­so­je ša­ly­je pra­dė­tas plė­to­ti pre­ky­bos švie­žio­mis ir pi­ gio­mis žu­vi­mis tink­las. Ne­te­si pa­ža­dų

Kai Da­nės upės kran­ti­nė ša­lia Pi­lies til­to bu­vo pa­va­din­ta žve­jų kran­ti­ne ir ša­lia jos pra­dė­ta pre­kiau­ti švie­ žio­mis žu­vi­mis, su­si­da­rė ap­lin­ky­ bės ir Klai­pė­do­je tu­rė­ti žve­jy­bos kul­tū­ros cent­rą. Nes­var­bu, kas tai bū­tų – pre­ ky­bos žu­vi­mis au­to­mo­bi­liai, kaip

da­bar, ar pre­ky­bos žu­vi­mis ha­lė. Svar­bu, kad pre­kiau­ja­ma bū­tų iš­ mo­nin­gai ir kul­tū­rin­gai, lai­kan­tis šiam kraš­tui bū­din­gų tra­di­ci­jų. O tra­di­ci­jas Klai­pė­da tu­ri. Nuo se­no at­vi­ro­se mies­to vie­to­se ne­to­ li Da­nės šur­mu­lia­vo pre­ky­bos žu­ vi­mis tur­gūs. At­gai­vin­ti se­no­sioms tra­di­ci­joms trūks­ta, at­ro­dy­tų, ne­ daug – su­pra­ti­mo ir ge­ra­no­riš­ku­ mo. Ta­čiau jo kaip tik ir nė­ra. Dar per­nai bir­že­lį Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės ta­ry­bos Jū­ri­nių ir vi­ daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ja ėmė­si spręs­ti pre­ky­bos švie­žio­ mis žu­vi­mis rei­ka­lus. Jie iš­spręs­ ti tik iš da­lies. Pa­rink­ta vie­ta to­kiai pre­ky­bai – prie Pi­lies til­to. Ta­čiau įstri­go rei­ka­lai dėl pre­ky­bos pa­vil­ jo­nų įren­gi­mo. Pa­gal kon­ce­si­jos su­tar­tį, ku­ri 2009 me­tais bu­vo pa­si­ra­šy­ta tarp Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ir bend­ro­ vės „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“, iki 2011 me­tų ge­gu­žės 31 die­nos tu­rė­ jo bū­ti įreng­tas pa­vil­jo­nas pre­kiau­ ti švie­žio­mis žu­vi­mis. Iki šiol toks pa­vil­jo­nas vis dar neį­reng­tas. Per­nai va­sa­rą iš­kel­tas klau­si­ mas, kad pre­ky­bos vie­ta ga­lė­tų tap­ti Smil­ty­nės per­kė­los se­na­sis pa­sta­tas ša­lia Da­nės upės. Šia­me pa­sta­te tre­jus me­tus ne­vyks­ta jo­ kia veik­la. Ta­čiau rea­liai nie­kas neat­si­me­na, kad ir prieš tai čia bū­tų vy­ku­si ko­ kia nors veik­la. Smil­ty­nės per­kė­lai pri­klau­san­tis pa­sta­tas per Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ ri­ją, kaip Smil­ty­nės per­kė­los tur­ to val­dy­to­ją, ga­lė­tų bū­ti per­duo­ da­mas sa­vi­val­dy­bei, o ši pa­nau­dos su­tar­ti­mi jį ati­duo­tų nau­do­tis žve­ jams. Tuo­met šie ga­lė­tų ieš­ko­ti ga­li­ my­bių už ES lė­šas tą pa­sta­tą su­ tvar­ky­ti ir pri­tai­ky­ti pre­kiau­ti švie­ žio­mis žu­vi­mis. Tap­tų žu­vi­nin­kys­tės cent­ru

Pre­ky­bos švie­žia žu­vi­mi koor­di­na­ to­rius M.Ri­mei­kis pa­siū­lė, kad ta­ me pa­sta­te bū­tų įreng­ta žu­vi­nin­ kys­tės vers­lo vys­ty­mo­si Lie­tu­vo­je eks­po­zi­ci­ja, su­da­ry­tos są­ly­gos at­ si­ras­ti žu­vų pro­duk­tų res­to­ra­nui, vyk­tų pre­ky­ba švie­žio­mis žu­vi­mis, žu­vų pro­duk­tais, žve­jy­bos įran­ga ir ap­ran­ga, veik­tų žu­vi­nin­kys­tės pra­ mo­gų ir tu­riz­mo cent­ras, bū­tų ren­ gia­mos šven­tės, su­si­ju­sios su žu­vi­ nin­kys­te, žve­jais, jū­ra. Vi­sai pa­na­šu į tai, kas yra Ge­te­ bor­ge.

Vie­ta: Da­nė­je prie žve­jų kran­ti­nės sa­vai­me for­muo­ja­si pui­ki vie­ta žve­jy­bos kul­tū­ro

Ta­čiau pa­sta­tas, kaip pri­pa­žįs­ta jo sa­vi­nin­kai iš Smil­ty­nės per­kė­los, nors ir ge­ro­kai ap­leis­tas, įver­tin­tas maž­daug ke­tu­riais mi­li­jo­nais li­tų, ir Smil­ty­nės per­kė­los bendrovė jį ga­lin­ti tik par­duo­ti. Už to­kią su­mą pirk­ti pa­sta­tą Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bė ne­si­ren­gia. Jį nu­pir­kus rei­kė­tų įreng­ti ne tik žu­vų pre­ky­bos pa­vil­jo­nus, ki­tas pa­tal­pas, bet ir iš­kel­ti po pa­sta­tu esan­čius įvai­rius tink­lus. Tai vėl­ gi virs­tų mi­li­jo­nais li­tų. Smil­ty­nės per­kė­los tech­ni­kos ir sau­gios lai­vy­bos di­rek­to­rius Ro­ lan­das Buč­mys siū­lė, kad ku­rį lai­ką žve­jai ga­lė­tų nuo­mo­ti jų pa­sta­tą. Toks va­rian­tas nė­ra pa­lan­kus žve­jams, nes jie ne­ga­lė­tų nuo­mo­ ja­mam sta­ti­niui gau­ti ES pa­ra­mos. Pre­ky­ba švie­žio­mis žu­vi­mis įro­ dė, kad idė­ja, nors ir ne mū­sų pa­ čių su­gal­vo­ta, bet par­si­vež­ta iš ki­ tur, yra la­bai ge­ra. Ta­čiau, kaip pas mus daž­nai bū­na, Lie­tu­vo­je strin­ga ge­rų idė­jų įgy­ven­di­ni­mas. Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nė ta­ ry­ba pri­ta­rė, kad pre­ky­ba švie­žio­ mis žu­vi­mis ir jos rū­ky­mas Klai­ pė­do­je prie Pi­lies til­to yra jū­ri­nės kul­tū­ros reiš­ki­nys ir jis tu­rė­tų bū­ti to­liau puo­se­lė­ja­mas.

Tęs­ti­nu­mas: pre­ky­bos švie­žio­mis žu

di­ja žu­vų rū­kyk­lą, ku­ri ati­tin­ka se­no­v

11

pirmADIENIS, SAUSIO 28, 2013

JŪRA Mir­tys jū­ro­se

Dvi­gu­bi mo­kes­čiai

kel­tų laivyba

Tarp­tau­ti­nė jū­rų or­ga­ni­za­ci­ ja (IMO) su­si­rū­pi­no dėl žmo­ nių žū­čių jū­ro­se. Per 2012 m. žu­ vo daugiau nei tūks­tan­tis žmo­ nių. Pas­ta­rų­jų pen­ke­rių me­tų ro­ dik­liai yra pa­na­šūs. IMO iš­si­kė­lė tiks­lą iki 2015 m. per­pus su­ma­ žin­ti mir­tin­gu­mą jū­ro­je. Įdė­miau ke­ti­na­ma ana­li­zuo­ti ir kiek­vie­ną mir­tin­gu­mo jū­ro­je at­ve­jį.

Ieš­ko­da­ma, iš kur gau­ti pa­pil­do­ mų pa­ja­mų, Grai­ki­ja nu­spren­dė pa­pil­do­mai ap­mo­kes­tin­ti šios ša­lies kom­pa­ni­jų lai­vus, ku­rie plau­kio­ja su ki­to­mis vė­lia­vo­mis. Ti­ki­ma­si pa­pil­do­mai gau­ti apie 80 mln. eu­rų. Grai­ki­ja pa­sau­ly­ je tu­ri vie­ną di­džiau­sių na­cio­na­ li­nių lai­vy­nų su 3 850 lai­vų. Jo BRT su­da­ro apie 150 mln. to­nų.

Bal­ti­jos jū­ro­je plau­kio­ja 189 jū­rų kel­tai. Jie vie­nu me­tu ga­li priim­ti apie 20 tūkst. kro­vi­ni­nių au­to­mo­ bi­lių. Sus­ta­ty­ti vie­nas pa­skui ki­tą jie su­da­ry­tų 330 km ei­lę. Bal­ti­jos jū­ra yra lai­ko­ma jud­riau­sia kel­tų lai­vy­bos zo­na pa­sau­ly­je. Len­ki­jo­ je su­kur­ta in­ter­ne­to sve­tai­nė (bal­ tict­rans­port­maps.com), ku­ri ap­ rė­pia vi­sas li­ni­jas.

kul­tū­rai vys­ty­ti?

os cent­ro veik­lai, tik tam truk­do ap­leis­tas Smil­ty­nės per­kė­los bendrovės pa­sta­tas.

u­vi­mis koor­di­na­to­rius Min­dau­gas Ri­mei­kis la­biau­siai kul­tū­ri­niu ob­jek­tu įvar­ v ­ i­nes kur­šių tra­di­ci­jas. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Ka­da beuž­suk­tum į Ven­tės ra­gą – karš­ tą va­sa­ros die­ną ar spei­guo­tą žie­ mą, vi­sa­da iš­vy­si čia be­si­lan­kan­čių žmo­nių.

Rea­ly­bė: Kur­šių ma­rių že­mė­la­pis 2010 me­tų ba­lan­dį.

Kur­šių ma­rių že­mė­la­pis vir­to „kūrėjų“ pa­ro­di­ja Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Per me­tus į Ven­tės ra­gą at­vyks­ta 80–100 tūkst. žmo­nių. Iš jų apie 15–20 tūkst. už­su­ka į or­ni­to­lo­gi­jos sto­ties mu­zie­jų. Žmo­nės at­va­žiuo­ja iš vi­so pa­sau­ lio, itin daug čia apsilanko vo­kie­ čių. Įp­ras­tas Ven­tės ra­go lan­ky­to­jo marš­ru­tas – au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo aikš­te­lė, Kur­šių ma­rių ap­žval­ gos bokš­te­lis, pa­si­vaikš­čio­ji­mas pės­tu­te iki or­ni­to­lo­gi­jos sto­ties, se­no­vi­nio švy­tu­rio ap­žiū­ra, pa­si­ vaikš­čio­ji­mas mo­lu. Kur­šių ma­rių ap­žval­gos aikš­te­lė Ven­tė­je įreng­ta 2008 me­tais. Ne­ mu­no del­tos re­gio­ni­nia­me par­ke pa­na­šios aikš­te­lės įreng­tos Rus­nės sa­lo­je, prie Kro­kų Lan­kos ežero ir Nai­ku­pės upe­lio. Bokš­te­liai ir ap­žval­gos aikš­te­ lės yra ci­vi­li­zuo­to po­žiū­rio į gam­ tą liu­di­nin­kai. Spe­cia­lio­se vie­to­se ga­li­ma ža­ vė­tis iš­skir­ti­nė­mis kraš­to gam­tos įžy­my­bė­mis. Ven­tė­je pa­sta­ty­ta­me bokš­te­ly­je bu­vo pri­sta­to­mos Kur­ šių ma­rios. Di­džiu­lia­me že­mė­la­py­je pa­ro­ dy­ta, ko­kias vie­to­ves ana­pus Kur­ šių ma­rių ga­li­ma iš­vys­ti nuo Ven­ tės ra­go. Prieš ke­le­rius me­tus Ne­mu­no del­tos re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos at­sto­vai nuo­gąs­ta­vo, kad van­da­ lai ga­li nu­nio­ko­ti Ven­tės ap­žval­ gos aikš­te­lę. Rus­nė­je bu­vo ban­dy­ ta pa­na­šų bokš­te­lį pa­deg­ti. Tuo­met įtar­ta, kad tai da­rė bra­ko­nie­riai, nes iš bokš­te­lio ins­pek­to­riai ga­li ste­bė­ ti, kas ir kur bra­ko­nie­riau­ja Kur­šių ma­rio­se.

Kū­ri­nys: taip at­ro­dė Kur­šių ma­rių že­mė­la­pis 2013-ųjų sausį. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Ne­mu­no del­tos re­ gio­ni­nio par­ko di­ rek­ci­jos at­sto­vų nuo­ gąs­ta­vi­mai dėl van­ da­liz­mo Ven­tė­je iš da­lies pa­si­tvir­ti­no. Ne­mu­no del­tos re­gio­ni­nio par­ ko di­rek­ci­jos at­sto­vų nuo­gąs­ta­vi­ mai dėl van­da­liz­mo Ven­tė­je iš da­ lies pa­si­tvir­ti­no. Pats ap­žval­gos bokš­te­lis dar ne­ nu­nio­ko­tas, ta­čiau su­dar­ky­tas ja­ me įreng­tas Kur­šių ma­rių že­ mė­la­pis. Kaž­kie­no iš­mo­nin­gos ke­ver­zo­nės Kur­šių ma­rias pri­sta­to ne kaip už­da­rą įlan­ką, o kaip Bal­ ti­jos jū­rą.

Van­da­lai Ven­tės ap­žval­gos bokš­ te­ly­je tik­riau­siai pa­si­dar­ba­vo 2012ųjų va­sa­rą ar ru­de­nį, nes tų me­ tų pra­džio­je bokš­te­ly­je dar bu­vo Kur­šių ma­rių že­mė­la­pis, o sausio pradžio­je jau at­si­ra­do ke­ver­zo­nės. Tarp Kin­tų ir Ven­tės pa­lei Kur­ šių ma­rias Ši­lu­tės miš­kų urė­di­ja yra įren­gu­si pa­žin­ti­nį ta­ką, ku­riam pri­ski­ria­mos ir au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mo aikš­te­lės. Bokš­tų jo­se nė­ra, o poil­sio zo­nos dar tvar­kin­gos – ne­ nu­nio­ko­tos. Lan­kan­tis jo­se 2013 me­tų pradžio­je nu­ste­bi­no abie­jo­ se aikš­te­lė­se iš­mė­ty­ti ne­ma­ži „gu­ me­lių“ kie­kiai. Tai tik įro­do, kad ir žie­mą Ven­tės ra­ge tu­rė­tų veik­ti „Štur­mų“, „Ven­tai­nės“ poil­si­nės, kad Ven­tės lan­ky­to­jams ne­rei­kė­tų glaus­ty­tis pu­čiant šal­tiems ma­rių vė­jams ar ne­pa­to­giai ran­gy­tis au­ to­mo­bi­liuo­se.

12

pirmADIENIS, sausio 28, 2013

JŪRA

Ato­mi­nėms at­lie­koms – spe­cia­lus lai­vas Ru­mu­ni­jos lai­vų sta­tyk­lo­je „Galati“ į van­ de­nį nu­leis­tas itin re­tos pa­skir­ties lai­vas „M/S Sigrid“. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pas­kir­tis: šve­dų už­sa­ky­mu pa­sta­ty­tas spe­cia­lus bran­duo­li­nio ku­ro at­lie­kų ga­be­ni­mo lai­vas pri­me­na šar­

vuo­tį ant van­dens.

„Skb.se“ nuo­tr.

Jį pa­sta­ty­ti už­sa­kė Šve­di­jos bran­duo­ li­nio ku­ro kom­pa­ni­ja „Svensk Karnb­ rans­le­han­te­ring AB“. Lai­vas skir­ tas ati­dirb­tam bran­duo­li­niam ku­rui iš Šve­di­jos ato­mi­nių elekt­ri­nių su­ rink­ti. Ka­se­tės su ku­ru Šve­di­jo­je lai­ ko­mos lai­ki­no­je sau­gyk­lo­je Os­kars­ hamno mies­te. Iš čia esan­čio uos­to bran­duo­li­nis ku­ras lai­vu ga­be­na­mas į Fors­marko mies­te­lį per­dirb­ti. Iki šiol bran­duo­li­nio ku­ro ga­be­ ni­mo ope­ra­ci­jos bū­da­vo at­lie­ka­mos lai­vu „M/S Si­gyn“. Ta­čiau su­lau­ kęs tris­de­šimt­me­čio šis jau pa­se­no. Nau­ja­sis bran­duo­li­nio ku­ro ga­be­ ni­mo lai­vas bus ir tal­pes­nis. Ja­ me bus pluk­do­ma 12 spe­cia­li­zuo­ tų kon­tei­ne­rių. Pla­nuo­ja­ma, kad pir­mą­jį rei­są ga­be­ndamas kro­vi­nį „M/S Sigrid“ at­liks šių me­tų va­sa­rą.

Bran­duo­li­nio ku­ro at­lie­kų tvar­ ky­mas yra ne­pi­gus. „M/S Sigrid“ bus ne šiaip sau koks nors lai­viūkš­ tis. Tai bus pa­ly­gin­ti ne­ma­žas 99,5 met­ro il­gio ir 18,6 met­ro plo­čio lai­vas. Jo įgu­lą su­da­rys net 21 ge­ rai ap­mo­ka­mas na­rys. Lai­vas ati­tin­ka ypa­tin­gus rei­ka­la­ vi­mus. Jis yra dvi­gu­bo kor­pu­so. Tai ap­sau­go nuo ra­dia­ci­jos pa­te­ki­mo iš lai­vo į ap­lin­ką. Taip pat lai­ve įreng­ ti net ke­tu­ri va­rik­liai, kad plau­kiant lai­vas, iš­si­jun­gus ku­riam nors jų, ne­pra­dė­tų drei­fuo­ti. Yra ir dar ke­ le­tas su bran­duo­li­nio ku­ro ga­be­ni­ mu su­si­ju­sių ap­sau­gos sis­te­mų. „M/S Sigrid” įreng­ti ir spe­cia­lūs kel­tu­vai, kad lai­vas pa­ts ga­lė­tų pa­ si­krau­ti ir iš­krau­ti kon­tei­ne­rius su ra­dioak­ty­viu ku­ru. Iki šiol ana­lo­gų ne­tu­rė­ju­sį lai­vą su­pro­jek­ta­vo Olan­ di­jos lai­vų sta­ty­bos gru­pė „Da­men“, ku­riai pri­klau­so ir mi­nė­ta Ru­mu­ni­ jos lai­vų sta­tyk­la „Galati“.

Keis­tas jū­rų ke­liau­to­jas Ve­nan­tas But­kus Jū­r i­n in­k as, pi­r a­t as, ra­š y­t o­j as, moks­li­nin­kas, pir­ma­sis žmo­gus, tris­syk api­plau­kęs pa­sau­lį. Vi­sa tai apie ang­lą Wil­lia­mą Dam­pie­ rą, ku­rio gy­ve­ni­mas bu­vo ku­pi­nas nuo­ty­kių. Moks­li­nin­kas su pi­ra­to še­šė­liu

Port­re­te, ku­ris eks­po­nuo­ja­mas Na­cio­na­li­nė­je ga­le­ri­jo­je Lon­do­ne, W.Dam­pie­ras (1651–1715) vaiz­duo­ ja­mas lai­kan­tis ran­ko­se pra­ban­giai iš­leis­tą sa­vo gar­sią­ją kny­gą „A New Voya­ge Round the World“ („Nau­ ja ke­lio­nė ap­link pa­sau­lį“). Iš pa­ veiks­lo į ga­le­ri­jos lan­ky­to­jus žvel­ gia ryž­tin­gos iš­vaiz­dos, jū­ros vė­jų nu­gai­rin­tas vy­ras. Bai­gian­tis XVII a., vien jo var­do pa­mi­nė­ji­mas kel­ da­vo siau­bą is­pa­nų val­doms Pie­tų Ame­ri­ko­je.

Vi­sas jo tur­tas bu­vo die­no­raš­tis, pa­slėp­ tas bam­bu­ko stie­be, ir „spal­vo­tas prin­ cas“ – nuo gal­vos iki ko­jų ta­tui­ruo­tas čia­ bu­vių ber­niu­kas.

Net da­bar, kai pri­pa­žin­ti W.Dam­ pie­ro nuo­pel­nai moks­lui, už­ra­šas po po­rtre­tu te­bes­kel­bia, kad čia įam­ žin­tas pi­ra­tas. Ša­lia nu­ro­dy­ta ir jo tai­kes­nė pro­fe­si­ja – hid­rog­ra­fas. W.Dam­pie­ras iš­gar­sė­jo sa­vo geog­ ra­fi­niais at­ra­di­mais, Nau­jo­sios Gvi­ nė­jos ir Nau­jo­sios Olan­di­jos (Aust­ ra­li­jos) su­da­ry­tais že­mė­la­piais. Jis pir­ma­sis ap­ra­šė įvai­rius Aust­ra­li­jos gy­vū­nus, jo gam­tos ste­bė­ji­mo dar­ bais vė­liau nau­do­jo­si Char­les Dar­ wi­nas bei Ale­xan­de­ris von Hum­bol­ tas, o gar­sie­ji ang­lų jū­ri­nin­kai Ja­mes

Coo­kas ir Ho­ra­tio Nel­so­nas pe­rė­mė bu­vu­sio pi­ra­to pa­to­bu­li­ni­mus na­ vi­ga­ci­jos tech­no­lo­gi­jo­je. Ir šių die­ nų moks­li­nin­kai, ypač me­teo­ro­lo­ gai, bo­ta­ni­kai, zoo­lo­gai, is­to­ri­kai ir et­nog­ra­fai, W.Dam­pie­ro ra­ši­niuo­ se ran­da daug juos do­mi­nan­čių da­ ly­kų. Kai ku­rie is­to­ri­kai net jo pi­ ra­ta­vi­me ma­to nuo­pel­nus ku­riant Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos im­pe­ri­ją, ku­ rio­je, kaip anks­čiau sa­ky­da­vo, „nie­ ka­da ne­nu­si­leis­da­vo sau­lė“.

Am­ži­nin­kai: XVII a. ang­lų lai­vai, ku­riais plau­kio­jo ir W.Dam­pie­ras.

Mo­kyk­lą iš­kei­tė į lai­vo de­nį

Var­gu ar to­kios šlo­vės ga­lė­jo ti­kė­tis anks­ti tė­vų ne­te­kęs vai­kas, ki­lęs iš ne­di­de­lio So­mer­se­to gra­fys­tės kai­ me­lio. Pa­sak W.Dam­pie­ro, pra­mo­ kus ra­šy­ti ir skai­čiuo­ti, šiek tiek lo­ ty­nų kal­bos, ne­nu­mal­do­ma aist­ra pa­ma­ty­ti pa­sau­lį pa­stū­mė­jo jį mo­ kyk­lą iš­keis­ti į lai­vo de­nį. Jū­ri­nin­ko kar­je­rą jis pra­dė­jo lai­vuo­se, žve­jo­ jan­čiuo­se Šiau­rės At­lan­te. Ne­pa­ ti­ko, nes „žnai­bė šal­tis“. Su­si­ra­do lai­vą, plau­kian­tį į Ja­vą. Nuo ta­da, tik ret­kar­čiais grįž­da­mas į Ang­li­ją, W.Dam­pie­ras plau­kio­jo tro­pi­niuo­ se ra­jo­nuo­se. Ta­pęs Ja­mai­kos cuk­raš­vend­rių plan­ta­ci­jos agen­tu, pre­ky­bos lai­ vais jis plau­kio­jo šios sa­los pa­kran­ tė­mis, lan­kė­si ki­to­se An­ti­lų sa­lo­se ir Hon­dū­re. Kas nau­ja pa­si­tai­ky­da­ vo keliautojo ke­ly­je, už­si­ra­šy­da­vo sa­vo die­no­raš­ty­je. Po dau­ge­lio me­ tų šiuos už­ra­šus W.Dam­pie­ras pa­ nau­do­jo kny­go­se. Iš die­no­raš­čių aiš­kė­ja, kad tai­fū­ nui su­nai­ki­nus vi­są Ja­mai­ko­je už­ gy­ven­tą tur­tą, W.Dam­pie­rui ne­li­ko ki­tos išei­ties, kaip pri­si­dė­ti prie pi­ ra­tų. Tais lai­kais Ja­mai­kos sa­la bu­ vo ta­pu­si jau­kiu „lai­mės džen­tel­ me­nų“ prie­globs­čiu. Per pa­sau­lį – su pi­ra­tais

W.Dam­pie­ro plau­kio­ji­mas su gar­ saus pi­ra­to H.Mor­ga­no bend­ra­ žy­giais tru­ko net 12 me­tų ir bu­vo vaini­kuo­tas ke­lio­ne ap­link pa­sau­lį.

Iš­li­ko: 1698 me­tais nu­ta­py­tas

W.Dam­pie­ro po­rtre­tas.

Ta­py­to­jas Tho­mas Mur­ray

Jis su bi­čiu­liais pės­čio­mis pe­rė­jo Pa­na­mos są­siaurį ir Ra­mio­jo van­ de­ny­no pa­kran­tė­je už­gro­bė ke­le­tą is­pa­nų lai­vų. Jais ir siau­bė da­bar­ ti­nės Pe­ru pa­kran­tes. XVII a. bai­gian­tis, plau­kio­ti Ra­ mia­ja­me van­de­ny­ne vis dar bu­vo su­dė­tin­ga. Ne­tu­rė­ta tiks­lių jūr­la­ pių, net ne­ži­no­ta van­de­ny­no pla­ tu­mo, per kiek die­nų jį ga­li­ma per­plauk­ti. Bu­ka­nie­rių bur­lai­vis „Cyg­net“, pra­dė­jęs ke­lio­nę Mek­si­ kos pa­kran­tė­je, Gua­mo sa­lą Ra­mio­ jo van­de­ny­no va­ka­ruo­se pa­sie­kė tik po 51 die­nos. Lai­vą ly­dė­jo blo­gi orai. Bai­gian­tis ke­lio­nei ėmė stig­ti mais­ to. Jei grei­tai ne­pa­si­ro­dys že­mė, jū­ rei­viai gra­si­no už­muš­ti ka­ri­nin­ kus ir juos su­val­gy­ti. Die­no­raš­ty­je W.Dam­pie­ras ra­šė: „Bu­vau la­bai lie­sas, o ka­pi­to­nas Char­les Swa­nas – stam­bus ir nu­tu­kęs“. W.Dam­pie­rą trik­dė bu­ka­nie­rių va­dei­vų des­po­tiš­ku­mas, be­sai­kis gir­ta­vi­mas. Pro­ga pa­lik­ti juos pa­si­ tai­kė Ni­ko­ba­rų sa­ly­ne In­di­jos van­ de­ny­ne. Ma­la­jie­čių ka­no­ja, iš­mai­ ny­ta į kir­vį, jis su ke­liais drau­gais 1690 m. nu­si­ga­vo iki Su­mat­ros. Vi­sas keliautojo tur­tas bu­vo die­ no­raš­tis, pa­slėp­tas bam­bu­ko stie­ be, ir „spal­vo­tas prin­cas“ – nuo

gal­vos iki ko­jų ta­tui­ruo­tas čia­bu­ vių ber­niu­kas. De­monst­ruo­da­mas pub­li­kai iš­da­žy­tą ver­gą, W.Dam­ pie­ras ti­kė­jo­si Lon­do­ne už­dirb­ ti pi­ni­gų. Tačiau drėg­nas ir šal­tas ūka­no­to­jo Al­bio­no kli­ma­tas po ke­ lių mė­ne­sių pri­bai­gė ber­niu­ką. 1697 m. pa­s i­ro­d ė pir­m o­ ji W.Dam­pie­ro kny­ga – „Nau­ja ke­ lio­nė ap­link pa­sau­lį“. Be pa­sta­bų apie tro­pi­niuo­se ra­jo­nuo­se vy­rau­ jan­čius vė­jus ir sro­ves, po­tvy­nius ir ato­slū­gius, te­nykš­tę gam­tą, kny­go­ je ne­sti­go ir pa­trauk­lių pa­sa­ko­ji­mų apie pa­tir­tus nuo­ty­kius kla­jo­jant su gar­siau­siais pi­ra­tais. Ji ta­po XVI­ II a. be­stse­le­riu – kny­ga iš­vers­ta į olan­dų, pran­cū­zų ir vo­kie­čių kal­ bas, o Ang­li­jo­je išė­jo pa­kar­to­ti­niai lei­di­mai. Po ki­tų ke­lio­nių rašytojas iš­lei­do dar ke­le­tą sa­vo die­no­raš­ čių, ku­rie taip pat su­lau­kė ne­ma­ žo skai­ty­to­jų dė­me­sio. Mi­rė vie­ni­šas ir sko­lin­gas

Kny­gos sėk­mė at­vė­rė W.Dam­pie­ rui Lon­do­no aukš­tuo­me­nės du­ ris. Bri­ta­ni­jos ad­mi­ra­li­te­tas nu­ta­rė siųs­ti eks­pe­di­ci­ją ty­ri­nė­ti Pran­cū­zi­ jos ir Olan­di­jos dar ne­ko­lo­ni­zuo­tas že­mes Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne. Jos va­do­vu pa­sky­rė į moks­li­nę Ka­ra­liš­ ką­ją drau­gi­ją priim­tą W.Dam­pie­ rą. 1699 m. sau­sio 14 d. jis iš­plau­ kė 29 m il­gio bur­lai­viu „Roe­buck“. Lai­vo būk­lė bu­vo pra­sta, įgu­la – pa­

Ta­py­to­jas Tho­mas Mur­ray

si­lei­du­si. Ke­lio­nė W.Dam­pie­rui bu­ vo vie­nas var­gas. Tik po pus­me­čio jis pa­sie­kė tiks­lą. Išž­val­gęs Nau­jo­ sios Olan­di­jos ir Nau­jo­sios Gvi­nė­ jos pa­kran­tes, at­ra­dęs ke­le­tą nau­ jų sa­lų, po sa­vo ant­ro­sios ke­lio­nės ap­link pa­sau­lį mokslininkas grį­žo į Ang­li­ją. Už žiau­rų el­ge­sį su jū­rei­ viais ir pra­žu­dy­tą eks­pe­di­ci­jos lai­vą, nu­sken­du­sį At­lan­to van­de­ny­ne prie Dan­gun Žen­gi­mo sa­los, jis bu­vo tei­ sia­mas. Jam užd­rausta tar­nau­ti Ka­ ra­liš­ko­jo jū­rų lai­vy­no lai­vuo­se. W.Dam­p ie­ro lai­m ei, ne­t ru­ kus pra­si­dė­jo Is­pa­ni­jos įpė­di­nys­ tės ka­ras, ku­ria­me ak­ty­viai da­ly­ va­vo Ang­li­ja. Iš­si­rū­pi­nęs ka­pe­rio lei­di­mą plėš­ti is­pa­nų ir pran­cū­ zų lai­vus, jis vėl iš­plau­kė į Ra­mų­jį van­de­ny­ną. 1708–1711 m. da­ly­vau­ da­mas ka­ri­nė­je-pi­ra­ti­nė­je eks­pe­di­ ci­jo­je, W.Dam­pie­ras dar kar­tą api­ plau­kė pa­sau­lį. Iš šios ke­lio­nės jis par­si­ve­žė jū­rei­vį Alek­sand­rą Sel­ kir­ką (Ro­bin­zo­no Kru­zo, ap­ra­šy­to D.De­foe kny­go­je, pro­to­ti­pą), ku­rį prieš ke­le­tą me­tų pa­ts bu­vo iš­so­ di­nęs ne­gy­ve­na­mo­je sa­lo­je. Po pa­s ku­t i­n io­s ios ke­l io­n ės W.Dam­pie­ras iš­gy­ve­no dar tre­jus me­tus ir mi­rė vie­ni­šas, pa­lik­da­mas 2 tūkst. sva­rų ster­lin­gų sko­los. O jo kny­gos gy­vuo­ja iki šiol. Jas ga­li­ma ne tik nu­si­pirk­ti, bet ir ne­mo­ka­mai per­skai­ty­ti bent ke­lio­mis kal­bo­mis in­ter­ne­te.

19

pirmadienis, sausio 28, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Meilės mazgas“.

Emilie Richards. „Meilės mazgas“. Išvarginta atvėsusių santykių šeimoje Kendra Teilor išvyksta iš miesto ir apsigyvena Šenandoa slėnyje. Čia ji tikisi atgauti dvasios pusiausvyrą ir susivokti savo jausmuose. Nuošali trobelė, kurioje moteris įsikuria, – vienintelis jos vyro Aizeko ryšys su jo neauginusia motina. Kendra netrunka suartėti su vietos žmonėmis ir nejučia susidomi Aizeko šeimos istorija. Į paviršių ima kilti vis daugiau šiurpių ir jaudinančių paslapčių. Kaip jos paveiks Kendros ir Aizeko santykius? Ar praeitis nužymės jiems kelią į ateitį?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 5 d.

Avinas Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas. Jautis Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių bei artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su jaunais žmonėmis, todėl patirsite stresą. Dvyniai Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Vėžys Artėja kova dėl valdžios. Jūsų asmenybės tobulėjimui ir privatumui neigiamos įtakos gali turėti labai emocionalus žmogus arba pati situacija. Vienas iš aplinkinių gali tapti jums artimu draugu. Liūtas Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Svarstyklės Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Gal tiesiog taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Domėsitės šiuolaikinėmis ir futuristinėmis idėjomis. Skorpionas Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Todėl tylėjimas šiandien – aukščiausios prabos auksas, o jeigu pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, ši diena bus tikrai puiki. Šaulys Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Ožiaragis Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės bei gebėjimas reikšti savo mintis trauks ir žavės aplinkinius. Vandenis Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų. Žuvys Šiandien viskas seksis, ko tik imsitės. Tik nepasiduokite euforijai ir niekam nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti.

Orai

Artimiausiomis dienomis šaltis trauksis, žemo slėgio sūkuriai atneš nemažai ir įvairių kritulių. Šiandien vėjas bus nema­ loniausias, bet ir temperatūra, artėjant va­ karui, priartės prie 0 laipsnių. Sniegą keis šlapdriba ar net lietus, kils lijundrų pavo­ jus. Antradienį šiltesnė oro masė pama­ žu slinks toliau į rytus. Pirmoje nakties pusėje vyraus 4-9 laipsnių šaltis, pajūry­ je bus apie 0 laipsnių. Vėliau termometrų stulpelis kils vis aukščiau.

Šiandien, sausio 28 d.

–6

–2

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

kokteilis Lai­do­ji­mo pa­slau­gų rek­la­ma sle­gia „Nes­lėp­siu, kiek­vie­ną­kart, kai va­ž iuo­ ju au­to­bu­su į dar­bą ar iš jo, ma­ne pri­ bloš­k ia sa­lo­ne įreng­ta­me ek­ra­ne de­ monst­ruo­ja­ma lai­do­ji­mo pa­slau­gų fir­ mos rek­la­ma, – aną­dien py­ko Ire­na. – Ar tai mo­ra­l i rek­la­ma? Juo­das ek­ra­ nas ir žva­kės psi­cho­lo­g iš­kai sle­g ia. Ir taip kiek­v ie­ną ry­tą ir va­ka­rą. Ypač „ma­lo­nu“ ry­te – ry­ti­nis pa­svei­k i­ni­mas – vie­to­je ka­vos. Kaip jaus­tis, kai ta­ve į dar­bą su žva­ke ly­di?“ Anot skai­ty­to­jos, iš­li­pu­si iš au­to­bu­so, ji leng­viau at­si­dūs­ta. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kaip jau­nos pa­ne­lės ne­sė­do į tą vie­šą­jį trans­por­tą vien dėl tos rek­la­mos. „Ne­l ip­k i­me į tą au­to­bu­są, nes ja­me lai­ do­ji­mo vers­lą de­monst­ruo­ja, – mer­g i­ na pa­pra­šė sa­vo drau­gės. – Kai tuo au­ to­bu­su va­ž iuo­ju, mo­k yk­lo­je mo­k y­t is ne­si­no­r i.“ Ire­na su­skai­čia­vo, kad nuo „Vėt­r un­ gės“ iki „Vin­g io“ sto­te­lės, kol ji va­ž ia­vo, ke­t u­r is kar­t us ek­ra­nas pa­juo­da­vo ir pa­si­ro­dė žva­kės. Ke­lei­vė at­vi­ra­vo, jei yra ga­li­my­bė, ji, kad ne­ma­ty­tų vaiz­do, sten­g ia­si sės­ti nu­ga­ra į ek­ra­ną. Klai­p ė­d ie­tė su­pran­ta, kad vie­n iems rek­la­ma – pa­ja­mos, ki­tiems – pro­ga pa­ si­skelb­t i di­des­niam ra­tui žmo­nių. „Te­g ul to­ji fir­ma pa­ren­g ia ne to­k į šiur­ pų vaiz­dą, – kvie­tė mo­te­ris. – Taip ne­ slėg­tų, jei vi­sos pa­slau­gos bū­tų pa­teik­ tos ne juo­da­me, o bal­ta­me ar­ba ki­to­ kia­me – švie­sia­me fo­ne.“

–8

Tak­ti­ka: fir­mos sa­vo pa­slau­gas

rek­la­muo­ja įvai­riais bū­dais.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Vė­l iau ar anks­čiau pa­si­bel­si­me vi­si į tos fir­mos du­r is.

Per­ša­lęs vai­ruo­to­jas – pa­vo­jin­ga Vai­ruo­to­jo, jau­čian­čio sun­k ius per­ša­ li­mo simp­to­mus, reak­ci­jos truk­mė yra il­ges­nė nei as­mens, ku­r is iš­gė­rė ke­tu­ ris di­de­lius stik­lus vis­kio. Ty­ri­mas įro­ dė, kad sun­kiai per­ša­lę vai­ruo­to­jai yra lin­kę stai­giai stab­dy­ti ir tu­ri pro­ble­mų įveik­da­mi po­sū­kius – tai le­mia su­pras­ tė­ju­si orien­ta­ci­ja ap­l in­ko­je. Vie­nas iš pen­kių vai­ruo­to­jų pri­pa­žįs­ta vai­ra­vęs au­to­mo­bi­l į sirg­da­mas gri­pu ar­ba sun­k iai per­ša­lęs. Stip­r iai per­ša­ lu­sius vai­ruo­to­jus taip pat blaš­ko var­ van­t i no­sis, gal­vos ar akių skaus­mas.

Links­mie­ji tirš­čiai Nau­jos re­ko­men­duo­ja­mos šiuo­lai­k i­ nės pen­k ia­ko­vės rung­tys: val­g is, te­le­ vi­z i­ja, al­ko­ho­l is, ci­ga­re­tės ir sek­sas. Čes­ka (397 719; ju­bi­lie­jus – tai tuo­met, kai daug gė­lių, o mes dar gy­vi)

Londonas +12 Madridas +12 Maskva –12 Minskas –11 Niujorkas +1 Oslas +4 Paryžius +9 Pekinas 0

Praha +4 Ryga –5 Roma +9 Sidnėjus +23 Talinas –7 Tel Avivas +26 Tokijas +8 Varšuva –2

–10

–10

Vėjas

5–11 m/s

Marijampolė

Vilnius

–9

Alytus

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-8

-2

-1

-1

6

-1

+1

-1

-1

5

rytoj

trečiadienį

+2

0

7

1725 m. mi­rė Ru­si­jos ca­ ras nuo 1686 me­t ų Pet­ ras Di­dy­sis. 1788 m. Aust­r a­l i­j o­j e įkur­ta pir­mo­ji trem­ti­nių gy­ven­vie­tė. 1935 m. Is­pa­n i­ja ta­p o pir­mą­ja pa­sau­l io vals­ ty­be, ku­rio­je bu­vo le­ga­ li­zuo­ti abor­tai. 1945 m. Rau­do­no­ji ar­ mi­ja užė­mė Klai­p ė­dą – pa­sku­t i­n į vo­k ie­č ių kont­ro­l iuo­ja­mą Lie­t u­ vos mies­tą.

Ne­pa­bū­gu­sios šal­čio pus­nuo­gės mer­gi­nos šeš­ta­die­nį mė­gi­no pra­ si­verž­ti pro sau­gu­mo už­tva­ras, kol po­li­ci­ja, sau­gan­ti Pa­sau­lio eko­no­ mi­kos fo­ru­mą, jas nu­tem­pė ša­lin. Ši or­ga­ni­za­ci­ja jau ant­rus me­tus pro­tes­ta­vo Da­vo­se, kur po­li­ti­kos ir vers­lo ly­de­riai bei pa­rei­gū­nai iš vi­ so pa­sau­lio su­si­ren­ka da­ly­vau­ti se­ mi­na­ruo­se ir pra­ban­giuo­se kok­tei­ lių va­ka­rė­liuo­se. Dvi uk­rai­nie­tės ir vie­na pran­cū­ zė at­vy­ko prie įtvir­tin­to Kong­re­sų cent­ro Da­vo­se, vil­kė­da­mos cha­ ki spal­vos pal­tus, ku­riuos nu­si­me­ tė ir li­ko vien su džin­si­niais šor­tais ir tamp­rė­mis. „Fe­men“ ak­ty­vis­tės, ant krū­ti­nių už­si­ra­šiu­sios „SOS Da­vos“, o ant nu­ga­rų – „Skurs­ta­me, nes esa­me mo­te­rys“, skan­da­vo šū­kius, švil­pė ir mo­ja­vo dū­mi­niais už­tai­sais. Ga­liau­siai be­si­prie­ši­nan­čias ir vis dar ap­si­nuo­gi­nu­sias mo­te­ris iš­ve­žė po­li­ci­ja. „Fe­m en“ ak­ty­v is­t ės at­v y­ko šauk­ti SOS vi­so pa­sau­lio mo­te­rų var­du, nes mes pa­var­go­me žiū­rė­ ti į tuos žmo­nes, sau­go­mus ap­sau­ gi­nin­kų, val­gan­čių ik­rus ir ge­rian­ čius šam­pa­ną, ap­si­me­tan­čius, kad

Gedgaudas, Leonidas, Liaudginas, Mamertas, Nijolė, Tomas, Odas

1955 m. Pa­r y­ž iu­je gi­ mė Pran­cū­z i­jos pre­z i­ den­tas (2007–2012 m.) Ni­co­las Sar­ko­zy.

Prieš fo­ru­mą – nuo­gu kū­nu Trys Uk­rai­nos fe­mi­ nis­čių ju­dė­ji­mo „Fe­ men“ ak­ty­vis­tės iš­ si­ren­gė iki pu­sės, už­de­gė raus­vus dū­ mus sklei­džian­čius pi­ro­tech­ni­nius už­ tai­sus ir su­ren­gė triukš­min­gą pro­ tes­tą snie­guo­ta­me Švei­ca­ri­jos sli­di­nė­ji­ mo ku­ror­te Da­vo­se.

Vardai

sausio 28-ąją

Diena

+4

28-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 337 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

–8

Kaunas

Rytas

0

–9

Utena

8.17 16.48 8.36

Tauragė

orai klaipėdoje Šiandien

–9

Panevėžys

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +4 Brazilija +24 Briuselis +7 Dublinas +9 Kairas +19 Keiptaunas +25 Kopenhaga +4

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

–7

1986 m. vos pa­k i­lęs iš Ka­n a­ve­r a­lo iš­k y­š u­l io Flo­r i­do­j e spro­go JAV kos­m i­n is lai­vas „Chal­ len­ger“: žu­vo vi­si 7 įgu­ los na­riai. 1998 m. ita­lų dai­l i­n in­ ko ir skulp­to­r iaus Mi­ che­lan­ge­lo pa­veiks­las „Kris­tus ir Sa­ma­ri­jos mo­ te­ris“ bu­vo par­duo­tas už 7,4 mln. do­le­rių. 2002 m. su­lau­k u­si 94 me­t ų am­ž iaus mi­rė gar­s i ra­š y­to­j a Ast­r id Lindg­ren.

teleloto

Nr. 877

2012 01 27 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 68 220 (3 x 22 740) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 11 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 5 Lt §§ §§ 20 01 33 60 53 45 49 22 50 66 07 43 51 18 10 61 31 25 34 32 28 21 35 08 69 59 46 14 42 41 71 70 47 67 30 §§§ 12 58 05 73 23 §§ §§§ 24 48 57 19 17 §§§ §§§ §§§ 44 27 02 26 62

Pro­tes­tas: pus­nuo­gės mer­gi­nos tvir­ti­no, kad su­si­rin­ku­sie­ji fo­ru­me gal­

vo­ja tik apie tai, kaip dau­giau už­dirb­ti pi­ni­gų, iš­nau­do­jant mo­te­ris.

Ga­ze­ta­by.com nuo­tr.

jiems rū­pi mo­te­rų klau­si­mas“, – tvir­ti­no pro­tes­tuo­to­ja iš Uk­rai­nos Ina Šev­čen­ko. „Ta­čiau vi­sa­da, kai jie dis­ku­tuo­ja apie mo­te­ris eko­no­mi­ko­je, jie dis­ ku­tuo­ja apie vie­na – kaip už­dirb­ti dau­giau pi­ni­gų, iš­nau­do­jant mo­te­ ris, nes su mo­te­ri­mis vi­sa­da el­gia­ ma­si kaip su ver­gė­mis ir pi­gia dar­ bo jė­ga, ku­rią jie ga­li nau­do­ti.“

„Fe­men“ ak­ty­vis­tės nuo 2010 me­tų ne kar­tą bu­vo at­si­dū­ru­sios dė­me­sio cent­re, kai pro­tes­ta­vo pus­nuo­gės prieš mo­te­rų iš­nau­do­ji­ mą, ko­rup­ci­ją ir pa­lai­ky­da­mos de­ mok­ra­ti­ją Ru­si­jo­je, Uk­rai­no­je, Va­ ti­ka­ne ir Lon­do­ne. Praė­ju­sį rug­sė­jį jos įkū­rė sa­vo pir­mą­jį mo­ky­mo cent­rą Pa­ry­žiu­je. BNS inf.

Papildomi prizai: „Nissan Note“ (TV) – Jonas Vaitkevičius „VW Golf“ – 0518939 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) – Regimantas Skacevičius iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) – Julija Buivydienė iš Utenos 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) – Angelė Burbienė iš Lazdijų 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) – Pranas Balčiūnas iš Šiaulių raj. 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) – Adelė Danielienė iš Kėdainių raj. 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) – Sandra Steckienė iš Kretingos 5 000 Lt (tel. 1634, sausio 21 d.) – Vanda Stagniūnienė iš Kauno Kvietimai į TV: 015*647, 028*435, 032*653 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.