2013-02-11 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

=6?:.162; 6@ C.@.?6<

PIRMADIENIS, VASARIO 11, 2013

www.kl.lt

RUBRIKA9

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :Na aRY % #%# " baV` ddd Wb_N ! Ya

Žvejus Şlug do

D.Gry­baus­kai­tÄ—s lai­mÄ—­ji­mas Briu­se­ly­je ma­Şins ĹĄa­lies ato­trō­kÄŻ nuo ES vi­dur­kio.

Eu­ro­pa ne­ra­miai lau­kia rin­ki­mų Ita­li­jo­je.

Lietuva 7p.

Lie­tu­vos jō­rĹł ka­pi­to­nams – lie­tu­viť­ki ant­pe­Ä?iai.

Pasaulis 8p.

Baltijos jĹŤros Ĺžvejai ĹĄiandien su siduria su trimis pa grindinÄ—mis pro ble mis – netin mokamai bandytomis sudÄ—lioti ĹĄprotĹł ir strimeliĹł kvotomis, pasenusiu Ĺžvejy bos laivynu ir Ĺžve jus vartaujanÄ?iu prievalstybiniu aukcio nu.

Vidmantas

v.matutis@

34 (19 637)

JĹŞRA

ir valstybÄ—

s prievarta

Matutis

kl.lt

Per didelis

apetitas

DÄ—l ĹĄprotĹł ir strimeliĹł kvo tymo susida rÄ— situacija, tĹł skirsbendrovÄ— – „Banginis“ kai viena tarsi prieĹĄ atsidĹŤrÄ— kitas jybos ÄŻmones. Baltijos jĹŤros ĹžveBuvo pareng pagal kurias tos tokios taisyklÄ—s, „Banginiui“ turÄ—jo atitek 10 metĹł ti ir strimeliĹł apie 80 proc. ĹĄprotĹł ď Ž NuomonÄ—s: 8YNV ]Ă› Q\` b cV [V[ kvotĹł. Nau Xf` aĂ›` ]_\ ja ĹŤkio minist QbX aĂş NbX ras tokÄŻ sprensis ĹžemÄ—s ras MaĹže PV\ [N` aN ]\ cR lis, stabdÄ—. Per di WĂş  Qb `V [V Z du mÄ—nesius mÄ… su- ti jÄ—gas ir ÄŻkurta bandant vieny\• ]_VR Z\ parengtos ieĹĄko turi bĹŤti [R naujos priimtino sprenti visiems Ĺžvejams „Senosios tai taisyklÄ—s. syklÄ—s veikÄ— „Tyliai, pasi dimo. ÄŽ Baltijos jĹŤ tĹł ir staiga CVQ ZN[ a\ :N 20 metelkus Ĺ˝uvi ab Ă˜V\ [b\ a_ jos niuansus jau ros kvotĹł skirstymo ninkystÄ—s de tapo blogos. Ĺ˝uvi- departamentÄ…, buvo pa ninkystÄ—s partamento ruoĹĄta kvotĹł skirstymo niĹł ir Ĺžuvinin ÄŻsigilino Seimo JĹŤri- tartis Europos SÄ…jungos tai parengÄ— specialistvarka, kuri institucito sijos pirmi kystÄ—s reikalĹł komi- jose, kad bĹŤtĹł sudary kurios disk kias naujas taisykles, daugeliui ĹžvejĹł ir pro yra ydinga tos palankesninkas Rai rimi teguoja vie mondas Pa- nÄ—s ES lÄ—ĹĄĹł panaudo liukas. nÄ… jĹł. TaisyklÄ—s navo daugumÄ… Ĺžve- Ĺžvejybos ÄŻmonÄ™. Per jimo sÄ…lygos“, – svarstÄ— A.Bar nai „Jei abi pusÄ—s ĹžvejĹł bend turi tikti ne vienai dienÄ… Ĺžvejams buvo pri spalio 24 parodytĹł Jis teigÄ— krei gaila. ro statyti naujÄ…, tÄ… proble pÄ™sis ÄŻ prem jams“, – ti vei, o visiems Ĺžve- jos tvarkos „rÄ—mai“. mÄ… iĹĄsprÄ™stu toleranci- girdÄ… But jerÄ… AlPraĹĄy kino Lietuvos siĹŤlymus raĹĄ keviÄ?iĹł, kad nu A.AuĹĄra me. Su pokystÄ—s ÄŻmo Ĺžuvinintu, paaiĹĄkin ta teikti esu Ĺžvejams paniĹł kad jis preten diskutavÄ™s, sakiau, dÄ—tĹł. IĹĄeitis galÄ—tĹł ninkas Alfon asociacijos pirmi- to dar bus svarstymas. ta, kad po Ar bĹŤti su valsduo ty bÄ—s garantu ja ÄŻ perne tĹŤras MaĹže sas Bargaila. me, kai gavo NustebolÄ™ Baltijos Ĺžvejams BendrovÄ—s me galutinÄŻ lis: jĹŤros ĹĄprotĹł lyg dide- paskolos laivams atnau teikiamos ir strimeliĹł kvotĹł dalÄŻâ€œ, torius Algir „Banginis“ direk- pastabas ne tik nebuvo variantÄ…. ÄŽ Ĺ pro – tikino R.Pa jinti. „Mes esame das AuĹĄra tus ir strime at liukas. disk mano, kad bet ir ÄŻtraukti nauji punk siĹžvelgta, kvotos turÄ— ri mi nuoja nĹłjĹł Europos les tĹł tai, kuriĹł gaudanÄ?ios Silpniausias SÄ…jungos na mi segal istorinÄ™ bĹŤti skirstomos pa- nebuvo pirminiame laivynas ES su parama ÄŻmonÄ—s, riĹł. Jos va tei KlaipÄ—doje pa sugavimĹł skai sÄ™, Ĺžvejybos ÄŻdirbÄŻ, proc. kvotĹł pagal tÄ… va riante. 80 kurios krau lankantis bos laivus. sistatÄ— naujus ĹžvejyriantÄ… buvo numatyta vie Ä?ius. Ĺže nasi diministrui Ne vienas Lie „AnksÄ?iau Vigilijui Juk mÄ—s ĹŤkio nistras tuvos miminÄ— A.Ma nai ÄŻmonei“, – prisi- dĹžiausius pel vaĹžiavo ir Lietuva neiĹĄ nai, Ĺžvejai negailÄ—jo ĹĄprotĹł kvo Ĺželis. kalbÄ— nus, neÄŻ- de kritikos Ĺ˝u gaudÄ— tĹł. Niekas neĹĄa jokio vininkystÄ—s Bet Europoje kiekvie jo ta tema. Netinkamo partamentui tĹł kvotĹł nenorÄ—jo. AĹĄ kvotĹł skirs nas gi interesus. Ne indÄ—lio ÄŻ ir buvusiam rizi tymo re- auk ĹŤkio minist manau, kad na savo ĹžemÄ—s tus, pirkau kavau, Ä—miau kredi- zultatÄ… akivaizdĹžiai rui Kaziui ciono veik ateis stelai pristatÄ— ir StarkeviÄ?iui buklĹł Senelis Ĺ altis lÄ…, nors uĹž tai, kad nesirĹŤ lingai. Ĺ ian vus, dirbau nuosto- bendrovÄ—s „Starkis“ ir duos mai pinigĹł mums pino Baltijos dien sugavi direktorius niekam ne Einaras Gar ĹĄÄ… ros Ĺžvejais. susitvarky mo yra didĹžiau jĹŤ- – opo tu dĹžiu ti laivus“, sias. Dabar vidurkis navo A.AuĹĄ „MenkiĹł Ĺžve lis. suteikiamos ri bĹŤti „IĹĄ Lietuvos kad jiems kiti rÄ—kia, ra. jyba tapo BendrovÄ—s ma iĹĄskirtinuosto2014 metais Ĺžuvininkystei 2007– „Spika“ va Gerai visiems Ĺžiau klius tĹł kvotĹł. linga. PrieĹĄ 10 metĹł skirtĹł per 250 dovas Gintaras Gylys mĹŤsĹł laivas nÄ—s verslo sÄ…ly turÄ— bĹŤti negali“, tĹł jĹŤriniame mln. likino A.AuĹĄ gos. – aiĹĄ- iĹĄ jo 50 tonĹł menkiĹł sektoriuje ministro pra naujojo ĹžemÄ—s ĹŤkio ra. kvotÄ…, ir gyvendavo do nepanauta nieko lai ĹĄÄ— pabandy Jau daugelÄŻ me. Pernai prieplaukoms vams atnaujinti ir ti Europos komisarus, ti ÄŻtikinA.AuĹĄra Ĺžve metĹł A.Bargaila ir 100 tonĹł menkiĹł ir vos gaudÄ—me kad rytinÄ—s Baltijos Ĺžve statyti. Jei jy taip tÄ™sis, jĹł ir toliau je yra oponen bos bendruomenÄ—- galÄ… su galu. Ne visa sudĹŤrÄ—me taip bĹŤ Lietuva pra kaip 30–40 laivai nÄ—ra tokie pat, tĹł da metĹł ĹĄvedĹł ninkystÄ—s ÄŻmotai. KlaipÄ—dos Ĺžuvi- kiĹł, todÄ—l turi bĹŤti ski yra men- likti lai skirstoma 10 metĹł. Pa- laivynÄ…. Jau dabar ras Ĺžvejybos Anot ar danĹł. vÄ… vien su ria jo, Lietuvos treÄ?dalis lai dÄ—l techninÄ—s menkÄ—mis Ĺžvejys“, ku niĹł asociacija „JĹŤrĹł tĹł rĹŤĹĄiĹł ĹžuvĹł kvotos. mos ir ki- kia pasmerk vĹł kiais Ĺžvejai dirba bĹŤklÄ—s ne reiĹĄriai vadovau laivais, ko MĹŤsĹł ÄŻmonei skirta pen toti Ĺžvejybos kie VakarĹł ja ArtĹŤverslÄ…. Lai- Ĺ˝uvininkystÄ—s depar gali Ĺžvejoti. poje bu vui kios tu to rÄ— nos tĹł Eu ir 4 tonos bĹŤti skiriama tamento valvo po ka rostrimeliĹł ĹĄprotĹł. Tai maĹžiausiai dininkams ne kartÄ… sa „Baltijos jĹŤ ro. yra nulis. Ir 300 tonĹł ĹĄprotĹł ir kiau: jei atÄ—jote dirbti strime tĹłâ€œ, – svars ÄŻ situacija yra roje ĹžvejojanÄ?iĹł laivĹł tÄ— E.GardĹžiu liĹł kvo- siekti rezul ĹĄÄŻ sektoriĹł, privalo kritiĹĄka. Jei te lis. tatĹł. nÄ—ra galatviais, estais Kooperuojantis su limybiĹł gauti ES para mos, bĹŤtina ieĹĄkoti na buvo galima cionalinÄ—s bandyti paramos.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

10

Klai­pÄ—­da – ato­mo Ĺžie­de Lie­tu­vÄ… ne­tru­kus su­ps ato­mi­niĹł jÄ—­gai­niĹł Ĺžie­das. Bran­duo­li­nÄ—s ener­ge­ti­kos lo­bis­tai at­kak­liai ÄŻro­ di­nÄ—­ja, kad ĹĄios elekt­ri­nÄ—s sau­gios. Ta­Ä?iau fak­ tai by­lo­ja prie­ťin­gai. O moks­li­nin­kĹł mo­de­liuo­ ja­mos ava­ri­jos tik pa­tvir­ ti­na, jog ne­lai­mÄ—s at­ ve­ju Lie­tu­va tap­ tĹł ne­gy­ve­na­ma dyk­ra.

„Auk­cio­nas – ne bu­vu­si Ĺžmo­na, kad jÄŻ rei­kÄ—­tĹł iť­lai­ky­ti.“ Ĺ˝ve­jĹł bend­ro­vÄ—s „Spi­ka“ va­do­vas Gin­ta­ras Gy­lys ori­gi­na­liai ÄŻver­ti­no Klai­pÄ—­dos Ĺžu­vi­nin­kys­tÄ—s pro­duk­tĹł auk­cio­no rei­ka­lin­gu­mÄ….

10p.

DÄ—l maĹĄinĹł sto­vÄ—­ji­mo – ÄŻ teis­mÄ… Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Aist­ros dÄ—l nuo me­tĹł pra­dĹžios ren­ ka­mos rink­lia­vos uĹž au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… mies­to cent­re ir se­na­ mies­ty­je esan­Ä?iĹł dau­gia­bu­Ä?iĹł na­ mĹł kie­muo­se per­si­kels ÄŻ teis­mus. As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Per­kō­nas iť gied­ro dan­gaus

Tai bu­vo tar­si per­kō­nas iĹĄ gied­ro dan­gaus. Ra­miÄ… ne­vÄ—­juo­tÄ… die­nÄ… – 2011 m. lie­pos 17-Ä…jÄ…, sta­tant ant­ rÄ…­jÄ… Le­ning­ra­do ato­mi­nÄ™ elekt­ri­nÄ™ (LAE-2) ne­to­li Sankt Pe­ter­bur­ go esan­Ä?io Sos­no­vyj Bo­ro mies­ to, per pie­tĹł per­trau­kÄ… stai­ga nu­ vir­to be­veik 1,2 tĹŤkst. to­nĹł me­ta­lo konst­ruk­ci­ja. Ru­si­jos vals­ty­bi­nÄ—s tech­ni­nÄ—s prie­Şiō­ros spe­cia­lis­tai, ÄŻmo­nei SMK-JUG, ku­ri pa­ga­mi­ no ar­ma­tō­rÄ…, atÄ—­mÄ— li­ cen­ci­jÄ….

4

„„Iliu­zi­ja: kol sau­gios ir pi­gios ato­mi­nÄ—s ener­gi­jos mi­tas pa­sau­ly­je pa­ma­Şu bliĹŤkť­ta, mō­sĹł ĹĄa­lis at­si­durs ar­ti­ma­ja­

me uŞ­sie­ny­je vei­kian­Ä?iĹł jÄ—­gai­niĹł ap­sup­ty­je. Dvi elekt­ri­nÄ—s veiks prie Bal­ti­jos jō­ros, vi­sai ne­to­li nuo Klai­pÄ—­dos.

Mies­to ta­ry­bos na­rÄ— Li­li­ja Pet­rai­ tie­nÄ— tei­gÄ—, jog kuo sku­biau kreip­sis ÄŻ Klai­pÄ—­dos apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ ci­nÄŻ teis­mÄ…, kad bō­tĹł stab­do­mas po­li­ti­kĹł spren­di­mo dÄ—l rink­lia­vos ga­lio­ji­mas. „Ma­nau, kad toks spren­di­mas yra ne­pag­rÄŻs­tas, ir tai siek­siu ÄŻro­ dy­ti teis­me. Jei jau ap­mo­kes­ti­no­ me kie­mus, Ĺžmo­nÄ—s tu­ri tu­rÄ—­ti al­ ter­na­ty­vÄ…, kur ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius. Jos nÄ—­ra, nors val­ dan­tie­ji dar prieĹĄ rin­ki­mus Ĺža­dÄ—­jo, kad se­na­mies­Ä?io priei­go­se ÄŻrengs dvi ne­mo­ka­mas au­to­mo­bi­liĹł sto­ vÄ—­ji­mo aikť­te­les“, – aiť­ ki­no L.Pet­rai­tie­nÄ—.

2

2

PIRMADIENIS, VASARIO 11, 2013

miestas Klai­pė­die­čiai va­rė žie­mą iš kie­mo Klai­pė­dos se­na­mies­tis va­kar bu­vo gy­vas kaip nie­ka­da – dau­gy­bė žmo­nių su­si­rin­ko į Teat­ro aikš­tę va­ry­ti žie­mą iš kie­mo. Už­ga­vė­nės Klai­pė­do­je pra­si­dė­jo tra­di­ci­ne per­si­ ren­gė­lių ei­se­na nuo Se­no­jo tur­gaus. Teat­ro aikš­tė­je no­sį ku­te­no bly­nų ir šiu­pi­nio kva­pas, ta­čiau no­rin­tie­ji pa­ska­ nau­ti šių Už­ga­vė­nių val­gių tu­rė­jo pla­čiai at­ver­ti pi­ni­gi­nę. Atė­ju­sių­jų į šven­tę lau­kė ir La­ši­ni­nis bei Ka­na­pi­nis, ku­rie tra­di­ciš­kai su­si­ko­vė ir sto­ra­sis La­ši­ni­nis tu­rė­jo pri­pa­žin­ ti var­žo­vo pra­na­šu­mą. Aikš­tė­je bu­vo su­de­gin­ta ir Mo­rė, ku­rios mir­tis tu­ri pri­šauk­ti žie­mos, gy­ve­ni­mo ne­ge­ro­vių, ne­sklan­du­mų, niū­rios praei­ties pa­bai­gą. Vir­gi­ni­jos Spu­ry­tės ir Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­re­por­ta­žas

Verslo pulsas Po­sė­dis. Šian­dien 13 val. Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos po­sė­džių sa­lė­je (112 kab., Da­nės g. 17) ren­gia­mas Klai­pė­dos re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos po­ sė­dis. Po­sė­dy­je bus pri­sta­ty­ta ir esa­ma si­tua­ci­ja, pri­trau­kiant nau­jus skry­džius į Tarp­tau­ti­nį Pa­lan­gos oro uos­tą. Su­si­rin­ki­mas. Šian­dien 13 val. šau­kia­ mas bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ neei­li­ nis vi­suo­ti­nis ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mas. Pa­sie­ki­mai. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ to duo­me­ni­mis, 2012 m., pa­ly­gin­ti su 2011 m., Lie­tu­vos eks­por­tas pa­di­dė­jo 14,5 pro­c., o im­por­tas – 10 pro­c. Spar­ti eks­por­to plėt­ra lai­kė­si jau tre­čius me­ tus iš ei­lės, o jo apim­tis be­veik pu­sant­ ro kar­to vir­ši­jo prieš 2008 m. bu­vu­sias aukš­tu­mas. Smar­kiau­siai eks­por­tas di­ dė­jo į Bal­ti­jos ša­lis ir NVS vals­ty­bes: Es­ ti­ją (34,9 pro­c.), Lat­vi­ją (21,8 pro­c.), Ru­ si­ją (30,4 pro­c.), Uk­rai­ną (23,8 pro­c.). Įs­ pū­din­gas par­da­vi­mų šuo­lis (79,9 pro­c.) Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je įvy­ko dėl at­si­ra­ du­sios ni­šos naf­tos pro­duk­tų rin­ko­je, kai bank­ru­ta­vo Eu­ro­pos naf­tos mil­ži­ nė „Pet­rop­lus“. Mo­ky­mas. Sau­sį pro­fe­si­nį mo­ky­mą pa­ si­rin­ko per 1,1 tūkst. ša­lies be­dar­bių ir įspė­tų apie at­lei­di­mą dar­buo­to­jų, ku­rie pra­dė­jo mo­ky­tis pa­gal trans­por­to prie­ mo­nių vai­ruo­to­jo kro­vi­niams vež­ti, vi­ rė­jo, ap­dai­li­nin­ko, su­vi­rin­to­jo, me­die­ nos ap­dir­bi­mo, elekt­ro­mon­te­rio, de­ko­ ra­ty­vi­nės kos­me­ti­kos, ma­ni­kiū­ri­nin­ko ir pla­taus pro­fi­lio kir­pė­jo mo­ky­mo pro­ gra­mas. Šie žmo­nės bus įdar­bin­ti pa­gal darb­da­vių po­rei­kius konk­re­čio­se dar­ bo vie­to­se. Pa­siū­ly­mai. Ūkio mi­nis­te­ri­ja kvie­čia jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jas ir suin­te­re­suo­ tus as­me­nis teik­ti pa­siū­ly­mus dėl jau­ ni­mo dar­bo ir vers­lu­mo di­di­ni­mo. Pa­ siū­ly­mų ir nuo­mo­nių mi­nis­te­ri­ja lau­kia iki 2013 m. ko­vo 6 d. Taip pat pa­pra­šy­ta įver­tin­ti iki šiol tai­ky­tas jau­ni­mo vers­ lu­mo ska­ti­ni­mo prie­mo­nes, pa­teik­ti nuo­mo­nę dėl jų efek­ty­vu­mo ir ga­li­mo to­bu­li­ni­mo.

Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bė iš sa­vo kont­ro­ liuo­ja­mų bend­ro­vių į 2013-ųjų mies­to biu­dže­tą pla­nuo­ ja su­rink­ti 3 mln. li­ tų dividendų. To­kia su­ma yra ma­žiau­sia per pa­sta­ruo­sius ke­ le­rius me­tus.

Dos­nu­mas: „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ į mies­to biu­dže­tą kas­met per­ve­da po ke­lis mi­li­jo­nus li­tų di­vi­den­dų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pel­nu da­lin­sis tik ši­lu­mi­nin­kai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė val­do ke­ lio­li­ka įmo­nių, ku­rių tiks­las – dirb­ti pel­nin­gai. Ta­čiau pel­nu da­ly­tis jos ne­no­ri. Tik bend­ro­vė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ mies­to val­džią in­for­ma­ vo, jog per­nai dir­bo pel­nin­gai.

Ne vi­sos sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čios bend­ ro­vės dir­ba pel­nin­gai, o tos, ku­rios tu­ri pel­ no, jį nau­do­ja plėt­rai.

Pel­nas bus pa­skirs­ty­tas ak­ci­ nin­kams ir į uos­ta­mies­čio biu­ dže­tą šie­met tu­rė­tų bū­ti per­ves­ti 3 mln. li­tų. „Įmo­nės pa­tei­kia pro­ gno­zes, pa­gal jų duo­me­nis ir pla­ nuo­ja­me, kiek di­vi­den­dų gau­si­me į mies­to biu­dže­tą. Ne­se­niai vals­

ty­bė mė­gi­no griež­tai dirb­ti su sa­ vo įmo­nė­mis ir rei­ka­lau­ti, kad jos į ša­lies biu­dže­tą ati­duo­tų 50 pro­c. pel­no, bet va­do­vai tam la­bai prie­ši­ no­si. Sa­vi­val­dy­bė iš sa­vo bend­ro­vių ne­ga­li atim­ti vi­so pel­no, jei pi­ni­gai rei­ka­lin­gi pa­čiai įmo­nei“, – aiš­ki­ no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­ sų ir tur­to de­par­ta­men­to di­rek­to­ rė Al­do­na Špu­čie­nė. Jos žo­džiais, ne vi­sos sa­vi­val­dy­ bei pri­klau­san­čios bend­ro­vės dir­ ba pel­nin­gai, o tos, ku­rios tu­ri pel­ no, jį nau­do­ja plėt­rai. Pa­vyz­džiui, „Klai­pė­dos van­duo“ įgy­ven­di­na ne­ma­žai ES lė­šo­mis fi­ nan­suo­ja­mų pro­jek­tų, ku­rių koo­ fi­nan­sa­vi­mui ir nau­do­ja gau­tą pel­ ną. Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­kas, anot A.Špu­čie­nės, sten­gia­si įsi­gy­ ti nau­jų, pa­to­ges­nių ir eko­no­miš­ kes­nių trans­por­to prie­mo­nių, to­dėl pel­nu, jei to­kio ir tu­ri, su Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­be ne­si­da­li­ja. Kaip pa­nau­do­ti gau­tą pel­ną – ak­ci­nin­kams iš­mo­kė­ti di­vi­den­dus ar pi­ni­gus in­ves­tuo­ti, spren­džia

Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­liuo­ja­mos įmo­nės UAB Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­kas – 100 pro­c. ak­ci­jų. UAB „Vil­mi­na“ – 100 pro­c. ak­ci­jų. UAB „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ – 100 pro­c. ak­ci­jų. UAB Nau­ja­sis tur­gus – 100 pro­c. ak­ci­jų. AB „Klai­pė­dos van­duo“ – 94,3 pro­c. ak­ci­jų. UAB Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras – 85,02 pro­c. ak­ci­jų. AB „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ – 75,2 pro­c. ak­ci­jų. UAB „Klai­pė­dos bend­ra­bu­tis“ – 70,4 pro­c. ak­ci­jų. UAB „Bal­tic Car Ser­vi­ce Klai­pė­da“ – 49 pro­c. ak­ci­jų. UAB Klai­pė­dos lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos val­dy­mo bend­ro­vė –

0,02 pro­c. ak­ci­jų. AB „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“ – 0,002 pro­c. ak­ci­jų.

bend­ro­vių val­dy­bos, ku­rio­se yra ir sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų. Per­nai į mies­to biu­dže­tą bu­vo per­ves­ta 4 mln. 290 tūkst. li­tų di­ vi­den­dų – 90 tūkst. li­tų dau­giau, nei bu­vo pla­nuo­ta. To­kia su­ma mies­to iž­dą pa­pil­ dė tik „Klai­pė­dos ener­gi­ja“, o ki­ tos įmo­nės ar­ba pel­no neuž­dir­

bo, ar­ba nu­s pren­d ė di­v i­d en­d ų ak­ci­nin­kams ne­mo­kė­ti. 2011 me­ tais mies­to biu­dže­tą di­vi­den­dais pil­dė trys sa­vi­val­dy­bės kont­ro­ liuo­ja­m os bend­ro­v ės. „Klai­p ė­ dos ener­gi­ja“ per­ve­dė 5,8 mln. li­ tų, Nau­ja­sis tur­gus – 300 tūkst. li­t ų, „Gat­v ių ap­š vie­t i­m as“ – 7 tūkst. li­tų.

Dėl mašinų sto­vė­ji­mo – į teis­mą informuoja Nuo 2013 metų vasario 11 dienos Klaipėdos miesto atliekų turėtojams, kurių atliekas anksčiau surinkdavo UAB „SKT Environmental Services Klaipeda“, keičiasi atliekų surinkimo grafikai. Naujus atliekų surinkimo grafikus galite rasti internete www.kratc.lt ir www.specauto.lt arba sužinoti nemokamu telefonu 8 800 13344. KRATC administracija

Ji ti­ki­no, kad spren­ 1 di­mas dėl au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo ap­mo­kes­ti­ni­mo kie­

muo­se ne­pag­rįs­tas dar ir to­dėl, kad gy­ven­to­jams la­bai sun­ku prie dau­ gia­bu­čių na­mų pri­si­skir­ti te­ri­to­ri­ jas ir taip iš­veng­ti rink­lia­vos. Esą su­si­tvar­ky­ti do­ku­men­tus už­ trun­ka pus­me­tį ir to­kia pro­ce­dū­ra kai­nuo­ja 3–4 tūkst. li­tų. Be to, pri­ si­sky­rus kie­mą, gy­ven­to­jus ga­li už­ klup­ti ir ki­tos pro­ble­mos. „Pa­ti as­ me­niš­kai įsi­ti­ki­nau, kad jei kie­mas pri­skir­tas na­mui, tai gy­ven­to­jai tu­rės mo­kė­ti ne tik už te­ri­to­ri­jos va­ly­mą, bet ir už vamz­dy­nų, jei įvyk­tų ava­ri­ ja, kei­ti­mą“, – tvir­ti­no L.Pet­rai­tie­nė.

Su­si­dė­lio­ju­si to­kius ar­gu­men­tus ji ir nu­spren­dė kreip­tis į teis­mą, kad spren­di­mas dėl rink­lia­vos už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą kie­muo­se bent lai­ki­nai bū­tų su­stab­dy­tas. „Pra­pil­ siu by­lą, tai bent ži­no­siu, kad esu ne­tei­si, ir ne­be­ko­vo­siu“, – ir pra­lai­ mė­ji­mui nu­si­tei­ku­si bu­vo po­li­ti­kė. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas, ku­ris yra kie­mų ap­ mo­kes­ti­ni­mo ša­li­nin­kas, svei­ki­no L.Pet­rai­tie­nės ini­cia­ty­vą kreip­tis į teis­mą. „Jie ir yra tam, kad spręs­ tų gin­čus, jei to­kių ky­la. Tei­sin­gu­ mą vyk­do teis­mai ir jų spren­di­mais mes pa­si­ti­ki­me. Dar kar­tą pa­si­tik­ rin­si­me, ar mies­to ta­ry­bos spren­di­

mas dėl rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą yra tei­sė­tas ir tei­sin­gas“, – tei­gė vi­ce­me­ras. Ta­čiau jis be­veik nea­be­jo­jo, kad rink­lia­va ir to­liau bus ren­ka­ma – teis­mas šio pro­ce­so ne­stab­dys. Anot A.Šul­co, dėl mo­kes­čio už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą mies­to cent­ re esan­čių dau­gia­bu­čių na­mų kie­ muo­se bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma me­tus. „Jei bū­tu­me pra­si­len­kę su įsta­ty­ mais, pa­sta­bas tik­rai bū­tų pa­reiš­kę Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Klai­pė­dos ap­ skri­ty­je tar­ny­bos spe­cia­lis­tai. Ta­ čiau nei jie, nei sa­vi­val­dy­bės tei­ si­nin­kai jo­kių pa­sta­bų ir abe­jo­nių ne­tu­rė­jo“, – tvir­ti­no A.Šul­cas.

3

PIRMADIENIS, VASARIO 11, 2013

miestas Klai­pė­die­čiai va­rė žie­mą iš kie­mo

Dar­bo rin­ko­je netrūksta be­moks­lių Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė­je dar­bo bir­žo­je uos­ ta­mies­ty­je šiuo me­tu dar­bo ieš­ko 52 jau­ nuo­liai iki 25 me­tų, ku­rių iš­si­la­vi­ni­mas – vos pra­di­nis. Tai 7,5 pro­c. jau­nų­jų be­ dar­bių.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Bai­gu­siems pra­di­nes mo­kyk­las Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ža ga­li pa­siū­ly­ti lais­vas dar­bo vie­tas, ku­rio­se ne­pa­gei­dau­ja­ma pa­tir­tis ir iš­si­la­vi­ni­mas.

Gra­ži­na Au­ry­lie­nė:

Da­bar daž­niau­siai pra­di­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­ri tik spe­cia­lių­jų po­rei­kių žmo­nės.

Iki 25 me­tų dar­bo ieš­ko 688 as­ me­nys. Tarp jų jau­nuo­lių, įgi­ju­ sių tik pra­di­nį iš­si­la­vi­ni­mą, uos­

ta­mies­ty­je už­fik­suo­ta dau­giau nei pus­šim­tis. „Su pra­di­niu iš­si­la­vi­ni­mu, tai dar ne­reiš­kia, kad žmo­gus tik 4 kla­ses yra bai­gęs. Iš­si­la­vi­ni­mas re­ gist­ruo­ja­mas pa­gal tu­ri­mą do­ku­ men­tą. Jei nė­ra bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­los pa­žy­mė­ji­mo, tai for­ma­ liai jo iš­si­la­vi­ni­mas – tik pra­di­ nis“, – paaiš­ki­no Klai­pė­dos te­ri­ to­ri­nės dar­bo bir­žos Dar­bo iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Ri­ma Amb­ro­zai­tė. Jau­nuo­liai pri­va­lo mo­ky­tis iki 16 me­tų. Kad jau­ni žmo­nės ne­lan­ky­ tų mo­kyk­los, to­kių duo­me­nų Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba ne­tu­ri. „Da­bar daž­niau­siai pra­di­nį iš­ si­la­vi­ni­mą tu­ri tik spe­cia­lių­jų po­ rei­kių žmo­nės. Yra jau­nuo­lių, ku­ rie sun­kiai, bet vis dėl­to bai­gia 7–9 kla­ses. Kad bū­tų bai­gę tik 4 kla­ses, to­kių ne­ži­nau“, – ti­ki­no Klai­pė­dos vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos va­ do­vė Gra­ži­na Au­ry­lie­nė. Su vi­siš­kais be­moks­liais tei­gia ne­su­si­dū­ręs ir 32 me­tus Klai­pė­dos Nau­ja­kie­mio suau­gu­sių­jų vi­du­ri­ nei mo­kyk­lai va­do­vau­jan­tis Pra­ nas Surb­lys. „Ga­li bū­ti, kad da­lis tų žmo­nių yra ne­mo­ky­ti­ni, jie pa­pras­tai tu­

Fak­tas: uos­ta­mies­ty­je dar­bo ieš­ko ir vos pra­di­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys

klai­pė­die­čiai.

ri pra­di­nį iš­si­la­vi­ni­mą. Da­bar tie, ku­rie ne­pa­jė­gūs mo­ky­tis, mo­ko­si pa­gal adap­tuo­tas pro­gra­mas. Bai­ gę vi­du­ri­nes, jie gau­na ne bran­dos ates­ta­tą, o vi­du­ri­nio iš­si­la­vi­ni­mo pa­žy­mė­ji­mą“, – tei­gė P.Surb­lys. Daž­niau­siai į suau­gu­sių­jų mo­ kyk­lą tęs­ti moks­lų atei­na as­me­ nys, bai­gę 7 kla­ses. Šiuo me­tu Nau­ja­kie­mio suau­gu­ sių­jų mo­kyk­los 10 kla­sė­je mo­ko­si

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je sa­vait­ga­lį siau­tė va­ gys, ku­rie ap­šva­ri­no du au­to­mo­bi­ lius, jau­nuo­lio bu­tą, o pen­si­nin­kas nu­ken­tė­jo nuo jį ap­lan­kiu­sios ro­ mų tau­ty­bės mo­ters.

lių sa­vi­nin­kai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Su­si­ti­ki­mas. Šian­dien 11 val. me­ri­jo­je Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas su­si­tiks su nau­juo­ju Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Ar­vy­du Vait­ku­mi. Pir­mi­nin­kas. Li­be­ra­lų ir cent­ro par­ti­ jos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­ku vi­ suo­ti­nia­me su­si­rin­ki­me iš­rink­tas Sau­ lius Bu­di­nas. Jis vos tri­mis bal­sais įvei­ kė ki­tą kan­di­da­tę į šias pa­rei­gas – Vai­dą Žvi­kie­nę. Iki šiol sky­riui va­do­va­vęs bu­ vęs Klai­pė­dos me­ras, šiuo me­tu mies­to ta­ry­bos Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­ to pir­mi­nin­ko pa­rei­gas ei­nan­tis Ri­man­ tas Ta­raš­ke­vi­čius dar vie­ną ka­den­ci­ją pir­mi­nin­kau­ti sky­riui ne­be­pa­no­ro. Pir­ mi­nin­ko ka­den­ci­ja – dve­ji me­tai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

30 žmo­nių, yra 20 de­vin­to­kų nuo 18 iki 30 me­tų. Šiuo me­tu vy­riau­ sia mo­ki­nė – 12 kla­sė­je be­si­mo­kan­ ti 46 me­tų am­žiaus mo­te­ris. „Yra žmo­nių, ku­rių ne­ga­li­me pri­ vers­ti mo­ky­tis. Ir kol jie pa­tys ne­ pa­jun­ta, kad su tuo men­ku iš­si­la­vi­ ni­mu, net be vi­du­ri­nės mo­kyk­los, jie dar­bo rin­ko­je nie­kur ne­pri­tam­ pa, tik ta­da atei­na pas mus“, – pa­ sa­ko­jo P.Surb­lys.

Sa­vait­ga­lį Klaipėdoje – il­ga­pirš­čių šou

Nuos­to­liai: ma­te­ria­liai skau­džiau­siai nuo va­gių nu­ken­tė­jo au­to­mo­bi­

Dienos telegrafas

Iš ry­to klai­pė­die­tis pa­ste­bė­jo, kad il­ga­pirš­čiai ap­vo­gė prie Šiau­lių g. 9 na­mo sto­vė­ju­sią ma­ši­ną „Ško­da“. Iš jos din­go kom­piu­te­ris, mag­ne­to­la. Il­ga­pirš­čiams už­kliu­vo ir prie Tai­ kos pr. 118A na­mo sto­vė­jęs au­to­mo­ bi­lis „VW Pas­sat“. Iš jo pa­vog­ta na­ vi­ga­ci­jos įran­ga su mag­ne­to­la. Nuo va­gių nu­ken­tė­jo ir Bal­ti­jos pro­spek­te esan­čia­me dau­gia­bu­čia­ me gy­ve­nan­tis jau­nas klai­pė­die­tis. 1990 me­tais gi­męs vy­ras Klai­pė­ dos po­li­ci­jai pra­ne­šė, jog pra­bu­dęs penk­ta­die­nį apie 23 val. pa­ste­bė­jo, kad jo bu­tas ap­vog­tas.

Iš na­mų din­go du kom­piu­te­riai, du mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai, striu­kė, pi­ ni­gai ir do­ku­men­tai. Ma­te­ria­li­nis nuo­sto­lis – 9 tūkst. li­tų. Bu­to du­rys bu­vo neuž­ra­kin­tos, to­dėl da­bar aiš­ki­na­ma­si, ar už­si­ra­ kin­ti pa­mir­šo šei­mi­nin­kas, ar va­gys su­ge­bė­jo du­ris at­si­ra­kin­ti be įsi­lau­ ži­mo žy­mių. Į uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nus krei­ pė­si 77 me­tų klai­pė­die­tis, ku­ris pa­ si­skun­dė, jog fi­nan­siš­kai nu­ken­tė­jo nuo ro­mų tau­ty­bės mo­ters. Neb­lai­vus vy­ras aiš­ki­no, kad jo bu­te Ni­dos g. ap­si­lan­kė apie 30 me­tų či­go­nė, o jai išė­jus, pen­si­nin­ kas pa­si­ge­do 2 tūkst. li­tų. Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si įvy­kio ap­ lin­ky­bes. Ban­do­ma nu­sta­ty­ti, ar vy­ras ro­mų tau­ty­bės mo­te­rį par­ si­ve­dė pa­ts, ar ji atė­jo ne­kvies­ta. Dėl vi­sų va­gys­čių pra­dė­ti iki­ teis­mi­niai ty­ri­mai, ieš­ko­mi įta­ ria­mie­ji.

Ran­ki­nis. Klai­pė­dos „Dra­gū­no“ ran­ki­ nin­kai neuž­lei­do Lie­tu­vos ran­ki­nio ly­ gos ly­de­rių po­zi­ci­jos. Jie sa­vait­ga­lį iš­ vy­ko­je įvei­kė į nu­ga­rą al­suo­jan­čią Aly­ taus „Al­mei­dos-Strong­la­so“ ko­man­dą. Šios var­žy­bos abiem eki­poms bu­vo itin svar­bios, nes jų re­zul­ta­tas tu­rė­jo nu­lem­ti, kas bent kol kas užims pir­mą­ją Lie­tu­vos ran­ki­nio čem­pio­na­to tur­ny­ri­nės len­te­lės vie­tą. Iki šeš­ta­die­nio var­žy­bų ko­man­das sky­rė tik vie­nas taš­kas. Lie­tu­vos čem­pio­ nų ti­tu­lą gi­nan­tis „Dra­gū­nas“ rung­ty­nes lai­mė­jo re­zul­ta­tu 26:20 (13:10) ir nuo aly­ tiš­kių at­si­plė­šė tri­mis taš­kais. Fut­bo­las. Klai­pė­dos „At­lan­to“ fut­bo­li­ nin­kai žai­dė ket­vir­tą­sias – pa­sku­ti­nią­ sias – rung­ty­nes pir­mo­jo­je tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lo­je An­ta­li­jo­je (Tur­ki­ja). Lie­tu­vos eki­pos var­žo­vu bu­vo daug­kar­ti­nis Bal­ ta­ru­si­jos čem­pio­nas – Mins­ko „Di­na­mo“ klu­bas. Su­si­ti­ki­mo nu­ga­lė­to­ją lė­mė vie­ nin­te­lis įvar­tis, ku­rį 9-ąją mi­nu­tę įmu­ šė „Di­na­mo“ ko­man­dos sau­gas Vla­di­ mi­ras Chvaš­čins­kis. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­ gist­ruo­tos 4 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Zi­ nai­da Moc­kai­tie­nė (g. 1926 m.), Ni­na Koz­ lo­va (g. 1930 m.), Sta­sė Ke­pa­lie­nė (g. 1932 m.), Al­do­na End­riu­kai­tie­nė (g. 1932 m.). Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­rų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 14.30 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 40 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mais, gal­vos, pil­vo skaus­mais.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, vasario 11, 2013

miestas

Klai­pė­da – ato­mo žie­de 1

Išaiš­kin­ta, kad me­ta­lo konst­ruk­ci­jos bu­vo ne­ ser­ti­fi­kuo­tos. Bend­ro­vei „GMZ-Chim­maš“, ku­ri pa­rū­pi­no ar­ma­tū­rą, skir­ta 30 tūkst. rub­lių (apie 3 tūkst. li­tų) bau­da. Iš­ va­do­se ra­šo­ma, kad konst­ruk­ci­ja nu­griu­vo dėl ne­pa­kan­ka­mos sta­ty­ to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos, men­kų per­so­na­lo ži­nių, ko­kios vals­ty­bi­nės tech­no­lo­ gi­nės nor­mos, pri­va­lo­mos to­kioms konst­ruk­ci­joms. 2012 m. spa­lio 26 d. po­rta­las news2.ru pra­ne­šė, jog ne­prik­lau­so­ mi Vy­riau­sio­sios A.Vo­jen­ko­vo geo­fi­ zi­kos ob­ser­va­to­ri­jos eks­per­tai kons­ ta­ta­vo, kad sta­to­mos Le­ning­ra­do AE-2 pro­jek­tas – ne­sau­gus. Tie pa­tys pro­jek­tuo­to­jai ir ran­go­ vai, t.y. kon­cer­nas „Ro­sa­tom“, sta­to Ka­li­ning­ra­do, taip pat ir Ast­ra­vo AE.

Ti­ki­ma­si per 10 me­tų ją už­pil­dy­ ti bran­duo­li­nė­mis at­lie­ko­mis, po to už­pil­ti mo­liu ir pa­lik­ti. Ke­ti­na­ma įreng­ti 4 to­kias sau­gyk­las. „Ob­jek­to ope­ra­to­rė – bend­ro­ vė „Ros­rao“ yra kor­po­ra­ci­jos „Ro­ sa­tom“ ant­ri­nė įmo­nė – ofi­cia­liai pa­reiš­kė, kad ob­jek­tas ga­li bū­ti pa­ vo­jin­gas ki­toms Bal­ti­jos jū­ros vals­ ty­bėms“, – tvir­ti­no A.Oža­rovs­kis. „Ros­rao“ esą sa­va­no­riš­kai pa­si­ ren­gę pai­sy­ti ES kon­ven­ci­jų ir pa­ si­da­ly­ti in­for­ma­ci­ja dėl bū­si­mos sau­gyk­los. Ta­čiau kai­my­ni­nės ša­lys, tarp jų ir Lie­tu­va, tuo kol kas ne­si­do­mi. Kei­čia­si Ru­si­jos po­žiū­ris

Su­ge­do reak­to­rius

Ne­to­li nau­jai sta­to­mos Le­ning­ra­do AE-2 sto­vi pir­mo­ji jė­gai­nė, vei­kian­ti jau dau­giau nei 40 me­tų. Klai­pė­do­ je vie­šė­jęs bran­duo­li­nės fi­zi­kos eks­ per­tas And­re­jus Oža­rovs­kis pa­tvir­ ti­no, kad ten ir­gi yra ne­sklan­du­mų. „Pas mus Le­ning­ra­do ato­mi­nė­ je elekt­ri­nė­je yra 4 Čer­no­by­lio ti­po reak­to­riai, vie­nas jų su­ge­do. Per­nai iš­si­krei­pė 11 m aukš­čio gra­fi­to blo­ kai, jie ski­lo ir su­by­rė­jo“, – pa­sa­ko­ jo A.Oža­rovs­kis. Tei­gia­ma, kad dėl to reak­to­riaus neiš­jun­gė. Ofi­cia­liai ši­tas ener­ge­ ti­nis blo­kas eksp­loa­tuo­ja­mas, bet elekt­ros ener­gi­jos ne­ga­mi­na. Kad jis sprogs, grės­mės esą nė­ra. Be su­ ge­du­sio­jo, yra dar trys blo­kai. Bal­ta­ru­siai sku­ba sta­ty­ti

Kol Lie­tu­vo­je pi­lie­čiai re­fe­ren­du­mu pa­tvir­ti­no, jog yra prieš nau­jo­sios AE sta­ty­bą, o aukš­čiau­sio­ji ša­lies val­džia ban­do at­gai­vin­ti šį pro­jek­ tą, Bal­ta­ru­si­jo­je bran­duo­li­nei jė­gai­ nei jau iš­lie­ti pa­ma­tai. Apie tai, kad pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti Bal­ta­ru­si­jos AE Lie­tu­vos pa­sie­ny­je, pir­mą kar­tą pra­bil­ta 2006 m. Ta­da Alek­sand­ras Lu­ka­šen­ka esą pra­si­ta­ ręs, kad „be ato­mi­nės jė­gai­nės va­ka­ ruo­se ša­lis ne­pra­gy­vens“. Jo­kio re­fe­ren­du­mo, kaip Lie­tu­vo­ je, Bal­ta­ru­si­jo­je ne­bu­vo. Bet spe­cia­ li ko­mi­si­ja ska­ti­no per 10 m. ap­si­ spręs­ti, ar toks ob­jek­tas ša­liai tik­rai rei­ka­lin­gas ir ar jis ap­si­mo­kės. Ta­čiau, ne­lau­kęs 10 me­tų, pre­zi­ den­tas A.Lu­ka­šen­ka pa­reiš­kė, kad AE Bal­ta­ru­si­jai bū­ti­na ir ją rei­kia kuo sku­biau sta­ty­ti. Bal­ta­ru­si­jos AE nuo Vil­niaus bus ma­žiau nei 50 km, nuo Lie­tu­vos sie­ nos – maž­daug 15 km. Kas pa­žei­džia Or­hu­so kon­ven­ci­ją?

Sta­ty­bai pa­rink­ta že­mės ūkio te­ri­to­ ri­ja, kur ap­lin­kui nė­ra jo­kios pra­mo­ nės. Ak­ty­vis­tai ne kar­tą klau­sė, kas bus tos ga­mi­na­mos elekt­ros ener­gi­ jos var­to­to­jas. Pats ar­ti­miau­sias ener­gi­jos var­to­ to­jas – Vil­nius, nes Gar­di­nas yra už 300 km, Mins­kas – už 150 km nuo elekt­ri­nės. Vis dėl­to bu­vo nu­spręs­ta, kad, sta­ty­da­ma elekt­ri­nę, Bal­ta­ru­si­ja pa­žei­dė Or­hu­so kon­ven­ci­ją, pa­gal ku­rią pa­vo­jin­gi ob­jek­tai ne­tu­ri bū­ ti sta­to­mi ki­tos ša­lies pa­sie­ny­je, jei tai ne­sau­gu ki­tai vals­ty­bei. Ta­da Bal­ta­ru­si­ja pri­ki­šo dvi­gu­bus stan­dar­tus. Esą mes sta­to­me sa­vo elekt­ri­nę Lie­tu­vos pa­sie­ny­je, o Lie­

Fak­tas: gied­rą ir ra­mią die­ną sta­to­ma Le­ning­ra­do AE-2 stai­ga ėmė griū­ti.

bel­lo­na.ru nuo­tr.

Li­nas Bal­sys:

Ma­nau, Vy­riau­sy­bė tu­rės drą­sos gerb­ti žmo­nių va­lią, ir mes ga­lė­si­me iš­di­džiai kal­bė­ti, kad ato­mi­ nių elekt­ri­nių šia­me re­gio­ne iš vi­so ne­tu­ri bū­ti.

Tes­tas Lie­tu­vos val­džiai

tu­va sa­vą­ją ke­ti­na sta­ty­ti vos už 2 km nuo Bal­ta­ru­si­jos.

Mo­de­lis: moks­li­nin­kų skai­čia­vi­mais, jei Ka­li­ning­ra­do AE įvyks ava­ri­ja,

Pir­ma sta­ty­bos, pa­skui su­tar­tis

„Kaip jie nu­spren­dė, kur kas­ti tuos pa­ma­tus, ne­tu­rė­da­mi pro­jek­ ti­nės do­ku­men­ta­ci­jos, mums – mįs­ lė“, – ne­slė­pė T.No­vi­ko­va. Tei­gia­ma, kad so­viet­me­čiu bu­vo ke­ti­ni­mai Bal­ta­ru­si­jo­je sta­ty­ti AE. Ta­da moks­li­nin­kai iš­ty­rė tris ga­li­ mas vie­tas – ne­to­li Mins­ko ir dar dvi aikš­te­les ki­tur, ta­čiau Ast­ra­vo te­ri­ to­ri­jos, kur da­bar sta­to­ma AE, esą nie­kas nie­ka­da ne­ty­ri­nė­jo. Nea­be­jo­ja­ma, jog ši vie­ta pa­rink­ta re­mian­tis po­li­ti­niais mo­ty­vais. Ka­li­ning­ra­do ap­skri­ty­je taip pat ky­la jė­gai­nė, ta­čiau ki­taip nei Bal­ ta­ru­si­jo­je. Ten nė­ra stip­raus an­tia­ to­mi­nio vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo. In­for­ma­ci­ja, ver­čian­ti su­si­mąs­ty­ti: pa­gal ga­lin­gu­mą nau­jo­ji AE re­gio­nui ne­rei­ka­lin­ga.

Ža­lie­ji bal­ta­ru­sių ak­ty­vis­tai ti­ki­na, jog Bal­ta­ru­si­jos jė­gai­nė pa­vo­jin­ga jau vien dėl to, kad nė­ra vie­šu­mo. Vis­kas esą po sep­ty­niais už­rak­tais, gy­ven­to­jams ne­su­tei­kia­ma jo­kia in­ for­ma­ci­ja. Po to, kai Ru­si­ja tai sta­ty­bai sky­ rė pi­ni­gus, kre­di­ta­vi­mo su­tar­tį ša­lys pa­si­ra­šė 2011 m., o ge­ne­ra­li­nė su­tar­ tis pa­si­ra­šy­ta per­nai va­sa­rą. Ta­čiau dar prieš su­tar­ties pa­si­ra­šy­mą, ne­ pa­ren­gus pro­jek­ti­nių do­ku­men­tų, pra­si­dė­jo I ener­ge­ti­nio blo­ko reak­ to­riaus pa­sta­to sta­ty­bos. „Tai la­bai rim­ti da­ly­kai, jų ne­ga­li­ ma pra­dė­ti be tech­ni­nių do­ku­men­tų pa­tvir­ti­ni­mo. Ta­čiau pa­ma­tus pra­ dė­jo kas­ti, nes A.Lu­ka­šen­ka pa­sa­kė, kad rei­kia tai da­ry­ti kuo grei­čiau“, – pa­sa­ko­jo prieš ato­mi­nę ener­ge­ ti­ką pa­si­sa­kan­ti ak­ty­vis­tė Tat­ja­na No­vi­ko­va. 2012 m. rugp­jū­tį vie­tą, kur bus I ener­ge­ti­nio blo­ko reak­to­riaus pa­ma­ tai, ėmė be­to­nuo­ti. O pir­mą­ją elekt­ ri­nės pro­jek­ti­nę do­ku­men­ta­ci­ją pa­ ren­gė tik 2012 m. gruo­džio 17 d. Sta­ty­to­jai esą aiš­ki­na, jog tai ne pa­ma­tas, o dre­na­žo pa­grin­das, kad van­duo neužt­vin­dy­tų duo­bės.

Lie­tu­vos ža­lių­jų par­ti­jos pir­mi­nin­ kas Sei­mo na­rys Li­nas Bal­sys pa­ brė­žė, kad Ru­si­jo­je di­džiu­lė pro­ ble­ma yra ne tik mil­ži­niš­kas kie­kis at­lie­kų nuo bran­duo­li­nio ku­ro, bet ir nuo ura­no ka­sy­bos pra­mo­nės. Tei­gia­ma, kad Ru­si­ja šiuo me­tu ne­tu­ri jo­kių sau­gyk­lų, ku­rios ati­ tik­tų tarp­tau­ti­nius rei­ka­la­vi­mus. Vis­kas kol kas san­dė­liuo­ja­ma che­ mi­jos kom­bi­na­tuo­se ar­ba ato­mi­nė­ se elekt­ri­nė­se. Ta­čiau prieš ke­le­tą me­tų Ru­si­ja pa­si­ra­šė ke­le­tą tarp­tau­ti­nių kon­ ven­ci­jų, pa­gal ku­rias tu­ri ga­ran­tuo­ ti ra­dioak­ty­vių at­lie­kų sau­gu­mą. „Aiš­ku, kad tos sau­gyk­los ne iš kar­to bus ge­ros, ta­čiau bent tarp­ tau­ti­niu mas­tu Ru­si­ja šio­je sri­ty­je kont­ro­liuo­ja­ma, ir tai yra ge­rai“, – įsi­ti­ki­nęs par­la­men­ta­ras L.Bal­sys.

va­ka­ri­nė Lie­tu­vos da­lis ga­li tap­ti ne­be­gy­ve­na­ma.

Bran­duo­li­nis są­var­ty­nas prie Bal­ti­jos

Dar vie­na „pa­ra­ko sta­ti­nė“ tu­rė­tų at­si­ras­ti prie pat Bal­ti­jos jū­ros. Kom­pa­ni­ja „Ro­sa­tom“ pa­ren­gė pro­jek­tą, pa­gal ku­rį 1 km at­stu­mu nuo pa­kran­tės prie Le­ning­ra­do AE, ne­to­ li mies­to Sos­no­vyj Bor, tu­rė­tų bū­ti įreng­ta bran­duo­li­nių at­lie­kų sau­gyk­ la, tal­pin­sian­ti 240 tūkst. t vi­du­ti­nio ir že­mo ra­dioak­ty­vu­mo at­lie­kų.

bel­lo­na.ru sche­ma

Jos bus sau­go­mos sta­ti­nė­se ar­ ba kon­tei­ne­riuo­se. Sau­gyk­lą ke­ ti­na­ma sta­ty­ti met­ro prin­ci­pu. Pro­jek­tas dau­ge­liui moks­li­nin­kų at­ro­do pa­vo­jin­gas. Vi­sų pir­ma nė­ra jo­kių ga­ran­ti­jų, kad tas tu­ne­lis ne­sug­rius. Nes grun­ tą su­da­ro mo­lis su smė­lio prie­mai­ šo­mis. Tai reiš­kia, kad ki­lo­met­ri­nis po­že­mi­nis tu­ne­lis ga­li neat­lai­ky­ ti. Jis ga­li bū­ti pa­plau­tas. Sau­gyk­ lą ke­ti­na­ma įreng­ti vos už 1 km nuo Bal­ti­jos kran­to, 50 m gy­ly­je.

AE prie­ši­nin­kas L.Bal­sys, ma­no, kad Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne jė­gai­nių yra per daug. Lie­tu­vos va­do­vams esą la­bai trūks­ta vals­ty­bi­nio ir vy­riau­sy­bi­ nio po­žiū­rio dėl ato­mi­nės ener­ge­ ti­kos. L.Bal­sio tei­gi­mu, vi­sas pa­sau­lis pe­rei­na prie ža­lio­sios ener­ge­ti­kos ir ža­lio­sios eko­no­mi­kos. „Eks­per­tai ma­no, kad ža­lio­ji eko­no­mi­ka ga­li bū­ti ku­rian­ti ver­ tę, efek­ty­vi ir pel­nin­ga, tai ne vien tur­tin­gų ša­lių pra­ban­gos žais­liu­kas. Lie­tu­va tu­ri vi­sas ga­li­my­bes tuo ke­ liu ei­ti“, – įsi­ti­ki­nęs L.Bal­sys. Kai bu­vu­si Vy­riau­sy­bė ke­ti­no įgy­ven­din­ti sa­vo ato­mi­nį pro­jek­tą, mes esą ne­tu­rė­jo­me jo­kios mo­ra­li­ nės tei­sės spaus­ti kai­my­nus, kad jie sa­vų­jų ne­sta­ty­tų. „Bet da­bar, kai įvy­ko re­fe­ren­ du­mas, ma­nau, Vy­riau­sy­bė tu­rės drą­sos gerb­ti žmo­nių va­lią. Ta­ da mes ga­lė­si­me iš­di­džiai kal­bė­ti, kad ato­mi­nių elekt­ri­nių šia­me re­ gio­ne iš vi­so ne­tu­ri bū­ti“, – tvir­ti­ no L.Bal­sys.

Po­žiū­ris į AE pa­sau­ly­je po Fu­ku­ši­mos ka­tast­ro­fos Vo­kie­ti­ja stab­do 7 se­niau­sius reak­to­ Ita­li­jo­je re­fe­ren­du­mu pa­reikš­ta at­si­

rius. Vi­sas AE stab­dys iki 2022 m.

sa­ky­ti AE.

Švei­ca­ri­ja nu­spren­dė vi­sas AE su­ In­di­jo­je at­si­sa­ky­ta sta­ty­ti Cha­ri­pu­

stab­dy­ti iki 2034 m.

ro AE, ati­dė­tas Ku­dam­ku­la­mo AE pa­ ES nu­ma­tė „stre­so tes­tus“ vi­soms lei­di­mas. ato­mi­nėms jė­gai­nėms. Pran­cū­zi­jo­je iki 2025 m. 26 iš 58 reak­ Ki­ni­ja stab­do li­cen­ci­jų iš­da­vi­mą nau­ to­rių bus su­stab­dy­ti. jiems reak­to­riams. Ru­si­ja, Uk­rai­na, Bal­ta­ru­si­ja ir Lie­tu­ Tai­va­nis at­si­sa­kė sta­ty­ti 2 nau­jus va ig­no­ruo­ja pro­ble­mą ir ti­ki AE sau­

reak­to­rius Lun­me­nio AE.

gu­mu.

Šal­ti­nis: bel­lo­na.ru

5

pirmadienis, vasario 11, 2013

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI Mo­te­ris, ku­ri ne­lei­džia vie­ni­ šiems, pa­gy­ve­nu­siems klai­ pė­die­čiams pa­nir­ti į liū­de­sį ir sa­vi­gai­lą, žmo­gus, ku­ris ver­ čia juos džiaug­tis gy­ve­ni­mu. Taip ke­liais žo­džiais ga­li­ma api­bū­din­ti vie­šo­sios įstai­gos „Tre­čia­sis am­žius“ di­rek­to­rę Ire­ną Oną Lin­kaus­kie­nę.

Po­mė­gis: Hu­ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to na­rė I.O.Lin­kaus­kie­nė kar­tais bend­

ra­min­čiams pa­skai­to sa­vo pa­čios su­kur­tas ei­les.

miestas

Se­sė: Ire­na Ona su jau­nes­niuo­ju bro­liu Ri­man­tu ne vie­

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ne­rius me­tus gy­ve­no da­bar­ti­nės Vy­tau­to Di­džio­jo gim­ na­zi­jos kla­sė­je, ku­ri ta­da šei­mai at­sto­jo bu­tą.

I.O.Lin­kaus­kie­nė: „Gy­ve­ni­mas yra įdo­mus“ „Sup­ras­ki­me, Klai­pė­do­je yra apie 44 tūkst. pen­si­nin­kų, apie 10 tūkst. iš jų yra neį­ga­lūs. Di­de­lės jė­gos ir pi­ ni­gai ski­ria­mi jau­nų neį­ga­lių žmo­nių in­teg­ra­ci­jai, o neį­ga­liems pen­si­nin­ kams dė­me­sio lie­ka ma­žai. To­dėl ir sa­kau, kad dau­gy­bė žmo­nių su pen­ si­nin­kais, o ypač li­go­tais, ne­su­si­kal­ ba“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tė.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Apie dar­bą

I.O.Lin­kaus­kie­nė jau ne pir­mus me­tus yra pen­si­nin­kė. Vi­są gy­ ve­ni­mą dir­bu­si bu­hal­te­re mo­te­ ris pri­si­pa­žįs­ta bu­vu­si ty­li ir ma­žai bend­rau­jan­ti. Li­ki­mas lė­mė jai še­še­rius me­tus slau­gy­ti prie li­gos pa­ta­lo pri­kaus­ ty­tą ma­mą. Kai 1993-iai­siais mo­ te­ris li­ko vie­na, pa­ju­to, kad jos pa­ šau­ki­mas – pa­dė­ti neį­ga­lie­siems. Pa­ti nuo ma­žu­mės nuo­lat ser­ gan­ti plau­čių li­go­mis mo­te­ris įsto­ jo į In­va­li­dų drau­gi­ją. Vė­liau dir­bo jau­nus ju­dė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­čius žmo­nes vie­ni­jan­čio­je vie­šo­jo­je įstai­go­je „Li­ki­mo laip­tai“. Po sep­ty­ne­rių triū­so me­tų I.O.Lin­ kaus­kie­nė su­pra­to, kad la­biau no­rė­tų dirb­ti su bend­raam­žiais. Bai­gu­si kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­ mo kur­sus mo­te­ris pa­ti ėmė­si kur­ ti ir ra­šy­ti įsta­tus dar vie­nai vie­ša­ jai įstai­gai. 2002 me­tų lapk­ri­čio 21 die­ną ji įre­gist­ra­vo įstai­gą, pa­va­ din­tą „Tre­čia­sis am­žius“. „Kol kas man ten­ka bū­ti ir di­rek­ to­re, ir bu­hal­te­re. Ma­no na­mai yra vir­tę įstai­gos būs­ti­ne bei san­dė­liu. At­vi­rai pa­sa­ky­siu, jau pa­var­gau, nes nuo­lat jau­čiu įtam­pą ir at­sa­ko­my­ bę“, – ne­slė­pė I.O.Lin­kaus­kie­nė Iš 120-ies įstai­gos na­rių 32 yra neį­ga­lūs. Ka­dan­gi per me­tus įvai­ riems pro­jek­tams vyk­dy­ti sa­vi­ val­dy­bė ski­ria nuo tūks­tan­čio iki tri­jų tūks­tan­čių li­tų, dau­ge­lį dar­ bų neat­ly­gin­ti­nai at­lie­ka sa­va­no­ riai, tarp jų – ir įkū­rė­ja bei va­do­vė I.O.Lin­kaus­kie­nė. Nuo 2010 me­tų įstai­ga su­da­rė su­tar­tį su Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Svei­ka­tos moks­lų fa­kul­te­tu ir įstei­ gė dar tris ma­žus fa­kul­te­tus: hu­ ma­ni­ta­rų, so­cia­li­nį ir mu­zi­kos. Juos „Tre­čio­jo am­žiaus“ na­riai pa­si­ren­ ka pa­gal po­mė­gius. Kiek­vie­na­me yra nuo 30 iki 50 žmo­nių. Fa­kul­te­ tų už­siė­mi­mus pa­gy­ve­nę žmo­nės lan­ko kas sa­vai­tę, o kar­tą per mė­ ne­sį drau­gėn su­si­ren­ka vi­si. Bi­čiu­liais ta­pę sen­jo­rai ne tik rū­ pi­na­si sa­vo gy­ve­ni­mo ko­ky­be, bet ir da­ly­vau­ja tal­ko­se, va­lo pa­jū­rį,

Apie šei­mą

I.O.Lin­kaus­kie­nė užau­go gra­žio­je šei­mo­je ir bu­vo dvie­jų bro­lių se­suo. Jos pa­čios san­tuo­ka gy­va­vo neil­gai, tad il­gus me­tus mo­te­ris gy­ve­no su se­niai naš­le ta­pu­sia ma­ma. „Ne­be­tu­riu pa­čių ar­ti­miau­sių žmo­nių, mi­rė tė­vai ir abu bro­ liai, to­dėl da­bar šei­mą man at­ sto­ja bend­ra­min­čiai bend­raam­ žiai. Mes pa­siilgs­ta­me vie­ni ki­tų. Su­si­tik­da­mi šyp­so­mės, bend­ rau­ja­me šyp­so­da­mie­si, o at­si­ svei­kin­da­mi jau lau­kia­me nau­ jų su­si­ti­ki­mų“, – pa­sa­ko­jo nė kiek li­ki­mui ne­prie­kaiš­tau­jan­ti I.O.Lin­kaus­kie­nė. Prieš ke­le­tą me­tų ne­to­li Kar­te­nos į vie­ną vie­tą su­va­žia­vo pla­ti jos gi­ mi­nė. Ta­da vie­tos ku­ni­gas ste­bė­jo­ si, kiek daug gi­mi­nai­čių su­si­rin­ko, kar­tais net į at­lai­dus tiek žmo­nių ne­su­va­žiuo­ja. Tie­sa, ne vi­si vie­ni ki­tus pa­ži­no, bet bu­vo pui­ki pro­ga iš­siaiš­kin­ti, kas yra kas. Nuos­ta­ta: I.O.Lin­kaus­kie­nė ne­kei­kia li­ki­mo, lėmusio jai nuo vai­kys­tės

neap­lei­džian­čią li­gą bei iš­si­sky­ri­mą su ar­ti­miau­siais žmo­nė­mis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

par­ką, ren­gia iš­vy­kas, li­te­ra­tū­ri­ nius va­ka­rus. Mu­zi­kos fa­kul­te­te žmo­nės dai­ nuo­ja, mo­te­rys su­si­bū­rė į vo­ka­li­ nį an­samb­lį „Jū­rai­nė“. So­cia­li­nio fa­kul­te­to lan­ky­to­jai mankš­ti­na­ si svei­ka­tin­gu­mo gru­pė­je, klau­so pa­skai­tų svei­ka­tos te­mo­mis. Hu­ ma­ni­ta­rų fa­kul­te­te klai­pė­die­čiai do­mi­si lie­tu­vių ra­šy­to­jų bei poe­ tų as­me­ny­bė­mis ir kū­ry­ba, už­sii­ ma sa­vi­raiš­ka. Įs­tai­ga „Tre­čia­sis am­žius“ yra pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių aso­cia­ci­jos na­rė. „Mū­sų tiks­las – pa­dė­ti vie­ ni­šiems pa­gy­ve­nu­siems žmo­

rėmėjas

I.O.Lin­kaus­kie­nės tė­vai su­si­pa­ži­no ir su­si­tuo­kė Klai­pė­do­je. 1939 me­ tais jiems te­ko bėg­ti nuo fa­šis­ti­nio re­ži­mo į Kau­ną, ten Ire­na Ona ir gi­ mė. Ta­čiau vos bai­gė­si ka­ras, šei­ma grį­žo į Klai­pė­dą. Tuo­me­tis 1-osios vi­du­ri­nės mo­kyk­los (da­bar Vy­tau­ to Di­džio­jo gim­na­zi­ja) di­rek­to­rius Ka­zys Tru­ka­nas pa­kvie­tė šią šei­mą ir lei­do gy­ven­ti jos pa­tal­po­se. „Ma­no tė­tis prieš­ka­riu bu­vo mo­ kyk­los dar­bi­nin­kas, o ma­ma ją sta­ tė, to­dėl di­rek­to­rius juos pa­ži­no­jo ir la­bai ger­bė. Mo­kyk­lo­je gy­ve­no ne tik mū­sų, bet ir di­rek­to­riaus bei dar ke­lios šei­mos. Mū­sų bu­tas bu­ vo mo­kyk­los pus­rū­sy­je. Va­ka­re pa­ ra­di­nes du­ris iš vi­daus už­da­ry­da­ vo­me di­džiu­liu me­ta­li­niu skląs­čiu, o vie­ni nuo ki­tų kai­my­nai bu­tų ne­ ra­ki­no. Mo­kyk­la man – pa­ts mie­ liau­sias pa­sta­tas mies­te, o Klai­pė­ da – gra­žiau­sias mies­tas iš vi­sų, ko­kius esu ma­čiu­si“, – pri­si­pa­ži­ no I.O.Lin­kaus­kie­nė. Nors silp­nų plau­čių mo­te­riai kur kas svei­kiau bū­tų gy­ven­ti ato­kiau nuo drėg­no pa­jū­rio, mie­los šir­džiai Klai­pė­dos ji ne­pa­si­ry­žo iš­keis­ti į jo­kį ki­tą Lie­tu­vos mies­tą. Gy­ve­ni­mo cre­do

Že­mai­tė I.O.Lin­kaus­kie­nė tei­gė sa­ vo gy­ve­ni­me va­do­vau­ja­si trum­pa fra­ze: „Nie­ka­da ne­pa­si­duo­ti!“

Apie po­mė­gius

Ly­dė­da­ma neį­ga­liuo­sius į įvai­rias sto­vyk­las, I.O.Lin­kaus­kie­nė or­ ga­ni­zuo­da­vo jų lais­va­lai­kį. Vie­nas bū­dų įdo­miai leis­ti lai­ką bu­vo žo­ di­nė kū­ry­ba. Taip pa­ma­žu mo­te­ris ir pa­ti pa­ju­to kū­ry­bos džiaugs­mą. Da­bar ji džiau­gia­si iš­lei­du­si ne vie­ ną poe­zi­jos bei pro­zos kny­ge­lę. „Se­niau be ga­lo mė­gau rank­dar­ bius, mez­giau, siu­vi­nė­jau, bet akys nu­si­lpo. Tad da­bar mie­liau ką nors pa­ra­šau. Kuo il­giau gy­ve­nu, tuo la­ biau ver­ti­nu bend­ra­vi­mo ma­lo­nu­ mą. La­bai svar­bu ras­ti žmo­nes, ku­ rie ne tik klau­so­si, bet ir su­pran­ta, ką jiems sa­kai. To­dėl sa­kau, kad bu­vi­mas „Tre­čio­jo am­žiaus“ na­re man ta­po ne tik ne­leng­va pa­rei­ga, bet ir ma­lo­niu lai­ko pra­lei­di­mu“, – at­vi­ra­vo mo­te­ris. PARTNERIAI

mecenatas

Pagrindinis rėmėjas

nėms jaus­ti gy­ve­ni­mo pil­nat­vę, džiaug­tis, la­vin­tis, kur­ti ir mė­ gau­tis bend­ra­vi­mu su bend­ra­min­ čiais. Mū­siš­kiams nė­ra ka­da sirg­ti. Bend­rau­ja­me su įvai­riais klu­bais. Ban­do­me iš nie­ko su­si­kur­ti sau įdo­mų gy­ve­ni­mą. Sten­gia­mės ne­si­vel­ti į po­li­ti­ką, ne­ga­din­ti sau ner­vų dėl tų da­ly­kų, ku­rių ne­ga­ li­me pa­keis­ti“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ ko­vė. Šie­met va­sa­rio 26 die­ną bus įsteig­tas dar vie­nas įstai­gos pa­da­li­ nys – And­ra­go­gi­kos fa­kul­te­tas. Čia dau­giau­sia dė­me­sio ke­ti­na­ma skir­ ti bend­ra­vi­mui su neį­ga­liais pa­gy­ ve­nu­siais žmo­nė­mis.

Apie Klai­pė­dą

Apie Me­tų klai­pė­die­tę

„Man ži­nia, jog pa­te­kau į Me­tų klai­pė­die­tės kon­kur­so sep­ty­ne­tu­ ką, bu­vo di­de­lė staig­me­na. Kaip ir dau­ge­lis klai­pė­die­čių ži­no­jau, kad toks kon­kur­sas yra, bet nie­ka­da ne­ma­niau, jog kas nors ga­li pa­ste­ bė­ti to­kius žmo­nes, kaip mes. Esa­ me ne­be to am­žiaus, kad ga­lė­tu­me sa­vo da­ly­va­vi­mu pa­puoš­ti rim­tą kom­pa­ni­ją. Sup­ran­tu, jog bal­suo­ da­mi už ma­ne klai­pė­die­čiai iš­reiš­ kė pri­pa­ži­ni­mą vi­sai mū­sų vie­ša­jai įstai­gai „Tre­čia­sis am­žius“. Tai tik­ rai iš­skir­ti­nis da­ly­kas, kad neį­ga­lų žmo­gų, se­niai pen­si­nin­ką, kon­kur­ sas iš­trau­kė į die­nos švie­są. Vi­sa­da ma­niau, jog tai tu­rė­tų bū­ti jau­nes­ nių žmo­nių žai­di­mai“, – kuk­li­no­si I.O.Lin­kaus­kie­nė.

6

pirmadienis, vasario 11, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vals­ty­bė – vie­šo me­lo te­ri­to­ri­ja

Ar teisme bū­ti­ni ta­rė­jai? As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

397 728

telefonas@kl.lt

Pri­myg­ti­nai siū­lo pa­pil­dus

T

ei­sin­gu­mo mi­nist­ras siū­lo teis­muo­se įdar­bin­ti vi­suo­me­nės at­sto­vus. Teis­mų ta­rė­jais ga­lės tap­ti ne jau­nes­ni nei 21 me­tų ir ne vy­res­ni nei 65-erių pi­lie­čiai, tu­rin­tys vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą, ne­pa­ da­rę nu­si­kals­ta­mos vei­kos, gy­ve­nan­tys Lie­tu­vo­je ir ne­dir­ban­tys vals­ty­bės tar­nau­to­jais, ne ka­ riai ar po­li­ti­kai. Vi­suo­me­nės ta­rė­jų ins­ti­tu­to iš­lai­ky­mas per me­tus kai­nuo­tų apie 5,2 mln. li­tų. Be to, dar kas ket­ve­rius me­tus rei­kė­tų skir­ti apie 120 tūkst. ta­rė­jų at­ran­kai. Tei­sė­sau­gi­nin­kai įžvel­gia pliu­ sų ir mi­nu­sų siū­lo­mo­je per­tvar­ko­je.

Saulius Pocius

K

Jau ke­lin­tą die­ną su­lau­kiu skam­ bu­čių iš Nor­ve­gi­jos fir­mos at­sto­ vų, ku­rie pri­myg­ti­nai siū­lo įsi­gy­ti mais­to pa­pil­dų. Jie iš pra­džių siū­lo at­siųs­ti do­va­nų, rei­kė­tų su­si­mo­kė­ ti tik už at­siun­ti­mą. Vie­nam mė­ne­ siui mais­to pa­pil­dai bū­tų ne­mo­ka­ mi, o už ki­tą – jau di­des­nę siun­tą rei­kė­tų su­si­mo­kė­ti. Jie taip įky­riai prie ma­nęs pri­sto­jo, kad ne­be­ži­ nau, ką da­ry­ti. Gal čia ko­kia nors nau­ja afe­ra? Gal yra klai­pė­die­čių, su jais jau su­si­dū­ru­sių? Ilo­na

as­d ie­nė­je vie­šu­mo­je me­las ir ap­ga­vys­tė įgi­jo to­kį mas­tą, kad jau sun­ku su­si­vok­ti, kur gy­ve­ ni: lais­vo­je ar Lio­n ios Brež­ne­ vo vals­ty­bė­je, kur ne­t ie­sos sa­k y­mas bu­ vo ta­pęs šau­niai iš­kry­pu­sia eti­kos nor­ma. Re­gis, da­bar eti­niai mu­tan­tai ge­ro­kai pra­ no­ko anuos lai­kus – me­las sirps­ta pre­ky­ bo­je, vers­le, po­l i­t i­ko­je, vals­t y­bės val­dy­ me, pa­rei­gū­nų ar ki­tų val­džios gry­nuo­lių kal­bo­se. Die­vo įsa­ky­mas „Ne­sa­kyk ne­tie­ sos“ pa­leng­va įgy­ja anek­do­to for­mą, ku­ri taip su­var­tė eti­nes ver­ty­bes, kad šimt­me­ čiais su­si­for­ma­vę mo­ra­lės prie­sa­kai at­ro­ do pa­tam­sė­ju­sia vi­du­ram­ž ių at­g y­ve­na, truk­dan­čia įsi­ga­lė­t i ma­n i­pu­l ia­t y­v i­n iam mo­der­n iz­mui. Jei­g u ant pre­k y­bos cent­ ro du­r ų ka­bo rek­la­ma, ku­r io­je pa­ra­šy­ta, kad skel­bia­ma nuo­lai­da „iki 75 pro­c.“, tai to­je par­duo­tu­vė­je nė su ži­bu­riu ne­ra­si bū­ tent tiek nu­kai­no­tos pre­kės. Ge­riau­siu at­ ve­ju tai bus koks nors vė­jo ma­lū­nė­lis, iš po­ pie­riaus su­lanks­ty­tas Huai­bė­jaus pro­vin­ ci­jo­je. Prieš kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį į tūks­tan­

Re­fe­ren­du­mų bus tol, kol paaiš­kės, kad dau­ gu­ma lie­tu­vių vis dėl­to slap­ta no­rė­jo bū­ti ato­mi­niai. čius pri­va­čių mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų pre­ky­bi­ nin­kai pleš­ki­na SMS sal­ves apie sa­vait­ga­ lio nuo­lai­das iki 30 pro­c. Ta­čiau at­vy­kęs pir­kė­jas bus pri­vers­tas su­si­vok­ti, kad pre­ kių, ku­rioms tai­ko­ma to­kia nuo­lai­da, tė­ra gal ko­kia de­šim­tis, ki­tos kai­nuo­ja tiek, kiek ir anks­čiau. Net jei Gargž­dų koo­pe­ra­ty­vo par­duo­tu­vė­je nu­si­pirk­si „ak­ci­ji­n į“ sem­tu­ vą, ša­lia ku­rio ant kai­nos eti­ke­tės pa­ra­šy­ta „15 Lt“, tai ka­so­je bū­ti­nai su­mo­kė­si 20 li­tų. Vi­suo­ti­nio mul­ki­ni­mo mu­ta­ci­jos krenk­ši ir vals­ty­bės val­dy­mo lyg­me­n iu, kur taip pat žong­l i­r uo­ja­ma at­v i­ro me­lo ele­men­ tais. Jei­g u tau­ta re­fe­ren­du­me by­lo­jo, jog ato­mi­nės elekt­ri­nės ne­rei­kia, tai po­li­ti­kos biz­nie­riai vis tiek bū­ti­nai tu­ri ska­lam­bin­ ti var­pe­liais, esą de­ry­bos su „Hi­ta­chi“ dar ne­si­bai­gė ir elekt­r i­nė vis tiek bus sta­to­ ma. Tai­g i tą bran­duo­l i­n į sprog­me­n į lups iš po­li­ti­nių įsčių, net jei rin­kė­jai užuo­džia to­ta­li­nės afe­ros svi­lė­sius. Ir re­fe­ren­du­mų bus tol, kol paaiš­kės, kad dau­g u­ma lie­tu­ vių vis dėl­to slap­ta no­rė­jo bū­ti ato­mi­niai. Kai kles­ti me­las ir dvi­gu­bi stan­dar­tai, o ne­ teis­ti Sei­mo na­riai tam­pa eks­po­zi­ci­ne re­ te­ny­be, su­pran­ti, kad pas mus kaip Va­ka­ rų fron­te – nie­ko nau­jo.

Du­rys gra­si­na kur­tu­mu

Vy­tau­tas Jur­ke­vi­čius, Klai­pė­dos apy­gar­dos vy­ riau­sio­jo pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas: – Man dar te­ko dirb­ti so­vie­ti­niais lai­kais, kai to­kie ta­ rė­jai bū­da­vo. Ma­ny­čiau, kad ne vi­so­se by­lo­se jie tu­ rė­tų da­ly­vau­ti. Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je ta­rė­jai da­ly­ vau­ja tik tam tik­ro sun­ku­mo by­lo­se. Kiek­vie­ną no­rą rei­kia ver­tin­ti, ir aš žiū­riu į šią idė­ją op­ti­mis­tiš­kai. Tai ne­truk­dys tei­sin­gu­mui. Pa­me­nu, by­lo­se ša­lia tei­sė­ jo dir­bo du ta­rė­jai. Jie tu­rė­da­vo ly­gias tei­ses su tei­ sė­ju. Ta­rė­jai ga­lė­da­vo už­duo­ti klau­si­mus, pa­tiks­lin­ti ap­lin­ky­bes, o tei­sė­jas tar­da­vo­si su ta­rė­jais dėl nuo­ spren­džio. Sun­kius nu­si­kal­ti­mus šiuo me­tu nag­ri­nė­ja tri­jų tei­sė­jų ko­le­gi­ja. Jei ša­lia jų dirb­tų dar ir ta­rė­jai, de­mok­ra­ti­jos at­žvil­giu tai bū­tų nau­din­ga. Bet kiek­ vie­nam ta­rė­jui už dar­bą tu­rė­tų bū­ti mo­ka­ma. Kaip ir pri­sie­ku­sių­jų teis­mas, ta­rė­jų iš­lai­ky­mas yra bran­gus da­ly­kas vals­ty­bei. Yra žmo­nių, ku­rie no­ri da­ly­vau­ ti to­kiuo­se pro­ce­suo­se, – mo­ky­to­jai, pen­si­nin­kai. O ki­ti juk no­rės tik grei­čiau už­baig­ti pro­ce­są. Aš bū­ čiau už to­kią ini­cia­ty­vą, ta­čiau rei­kia at­si­žvelg­ti į fi­ nan­sus ir pa­pro­čius.

Juo­zas Surb­lys, ad­vo­ka­tas: – Aš esu prieš to­kią idė­ją, nors ir dir­bau su to­kiais ta­ rė­jais 18 me­tų. Ki­ta ver­tus, yra to­kių by­lų, kur ta­rė­jų da­ly­va­vi­mas gal ir bū­tų nau­din­gas. Ta­čiau aš abe­jo­ jau, kad pas mus ši nau­jo­vė bus tei­sin­gai įves­ta. Mū­ sų ša­ly­je nuo­lat kas nors ne­pa­da­ro­ma iki ga­lo ir taip, kaip rei­kia. Pir­ma, Lie­tu­va yra per ma­ža, kad mes ga­ lė­tu­mė­me ti­kė­ti skaid­ru­mu at­ren­kant ta­rė­jus. Ir abe­ jo­ju, ar jie pa­tei­sins tą lū­kes­tį. Ant­ras klau­si­mas, ku­ris man ke­lia abe­jo­nių, – lė­šų švais­ty­mas. Ma­ny­čiau, kad šias lė­šas ge­riau bū­tų pa­nau­do­ti teis­mų dar­bui ge­rin­ti. Taip pat ma­nau, jog ta­rė­jai ne­pas­par­tins teis­mų dar­bo. Ne­ma­ny­čiau, kad jie vil­kins, bet to­kią di­de­lę pi­ni­gų su­ mą iš biu­dže­to ver­tė­tų skir­ti teis­mų sis­te­mai to­bu­lin­ ti. Yra pa­mirš­ta to­kia są­vo­ka, kaip pro­ce­si­nė eko­no­mi­ ja. Ne­po­pu­lia­ru kal­bė­ti apie so­viet­me­čio pa­tir­tį, ta­čiau anuo­met bu­vo nuo­lat svars­to­ma, kaip su­tau­py­ti lai­ko nag­ri­nė­jant by­las. Ta­rė­jų at­si­ra­di­mo kon­cep­ci­ją ver­tė­ tų la­bai ge­rai ap­svars­ty­ti, nes kol kas apie to­kį ins­ti­tu­tą kal­ba­ma la­bai pa­vir­šu­ti­niš­kai. O idė­ją iš­kė­lę val­di­nin­ kai ne­sup­ran­ta, kaip vei­kia teis­mų sis­te­ma.

K

ad ir kaip bū­tų, ne­ga­li­me ne­su­tik­ti su dau­gu­ma po­ li­ti­kų ir vers­li­nin­kais: eu­ ras iš tik­rų­jų bū­tų nau­din­ gas Lie­tu­vai. Pa­me­na­te, at­ro­dė, kad ir sto­ti į ES mums ne­rei­kia – ir taip esa­me lais­vi ir gra­žūs.

Bet Va­ka­rų vers­li­nin­kams, tu­ris­ tams mū­sų ša­lies na­rys­tė bu­vo sa­ vo­tiš­kas krikš­tas – įro­dy­mas, kad ša­ly­je ga­li­ma ti­kė­tis eu­ro­pie­tiš­ kų stan­dar­tų, ga­li­ma rei­ka­lau­ti ES pi­lie­čiams ga­ran­tuo­ja­mų pa­slau­gų, svei­ka­tos drau­di­mo ir ki­tų da­ly­kų.

Juk no­ri­me mes to ar ne­no­ri­me, bet pa­na­šus po­vei­kis bus ir šį­kart – ki­tų ES ša­lių, jau tu­rin­čių eu­ rą, at­sto­vams at­ro­dy­si­me stip­rūs ir pa­ti­ki­mi. Gal net la­biau, nei iš tik­rų­jų esa­me. Vy­tau­tas

Nau­ja ga­li­my­bė pre­ky­bi­nin­kams

T

aip, taip, verž­ki­mės į eu­ro zo­ną, sku­bė­ki­me vi­so­mis ke­tu­rio­mis, ten mū­sų la­ bai la­bai lau­kia. O dar – eu­ro įve­di­mo lau­kia mū­ sų pre­ky­bi­nin­kai. Prieš ge­rus de­ šimt me­tų bu­vau liu­dy­to­jas tų per­ mai­nų, ku­rias į Vo­kie­ti­ją – tiks­liau, jos par­duo­tu­vių len­ty­nas, ka­vi­nių me­niu, at­ne­šė eu­ras. Pas­ku­ti­nė­mis Vo­kie­ti­jos mar­ kės gy­va­vi­mo die­no­mis Ber­ly­ne

la­bai pa­do­rios ka­vos ga­lė­jai iš­ger­ti už tris mar­kes, kai­na ne­pa­si­kei­tė ir vos įve­dus nau­ją­ją va­liu­tą. Ma­no pa­mėg­to­je ka­vi­nė­je Pots­ da­mo aikš­tė­je ka­va kai­na­vo 3 – tik ne mar­kes, o jau eu­rus. Va­liu­tos kei­ti­mu pa­si­nau­do­ jo net te­nykš­tės mais­to pra­mo­nės ga­min­to­jai – ėmė su­kčiau­ti ga­ min­da­mi ma­žes­nės tal­pos mar­ me­la­do in­de­lius, o kai­ną pa­lik­da­ vo to­kią, kad, ly­gi­nant su iš­raiš­ka

Alek­sand­ra

Kal­bą tu­rė­tų mo­kė­ti vi­si

Lie­tu­va tu­ri sa­vo kal­bą ir ją tu­rė­tų mo­kė­ti vi­si. Da­bar atei­na kai ku­rie vei­kė­jai į par­duo­tu­vę ir ka­si­nin­kės rei­ka­lau­ja, kad ap­tar­nau­tų jų kal­ba. Ar yra dar to­kia ša­lis, ku­ri tu­rė­tų sa­vo kal­bą, o kal­bė­tų sve­ti­ma? Gi­ mi­nai­čiai yra iš­va­žia­vę dirb­ti į Ai­ ri­ją. Ten net duo­nos par­duo­tu­vė­je ne­par­duo­tų, jei klien­tas ne­mo­kė­ tų jų kal­bos. Apie dar­bo su­si­ra­di­mą jau net ne­kal­bu. Pri­si­me­nu so­viet­ me­tį. Atė­jau įsi­dar­bin­ti ir pa­klau­ siau lie­tu­viš­kai, ar rei­kia dar­buo­ to­jų. Ma­nęs bu­vo pa­pra­šy­ta, kad kal­bė­čiau ru­siš­kai. Lie­tu­vo­je gy­ ve­na­me, o sa­vo kal­bos tar­si ne­tu­ ri­me. Ne­sup­ran­tu to. Onu­tė

Mū­sų mies­te da­ro­si ne­ge­ri da­ly­kai. Mies­to cent­ras, ku­ris tu­ri sa­vo is­ to­ri­ją, ar­do­mas į tai ne­si­gi­li­nant, sta­to­mi nau­ji pa­sta­tai. Pir­mo­jo­ je Meln­ra­gė­je no­ri­ma sta­ty­ti gi­lia­ van­de­nį uos­tą, nors jis ir su­bjau­ros pa­jū­rį, ku­rio ne tiek daug ir li­ko. Aš jau se­na. Man jau ne­rei­kės. Ta­čiau vai­kams, anū­kams, proa­nū­kiams rei­kės pa­jū­rio. Vi­si tu­ri­me ne­leis­ ti jo su­dar­ky­ti vi­so­kiais gi­lia­van­de­ niais uos­tais. Klai­pė­die­tė

Šu­nys gąs­di­na bė­gi­kus

mar­kė­mis, at­ro­dė, jog va­liu­ta kon­ ver­tuo­ta są­ži­nin­gai. Jau da­bar sun­ku ly­gin­ti vie­ną pre­kę su ki­ta, kai vie­nos ir ki­tos pa­kuo­tės kie­kis ty­čia pa­lik­tas toks, kad be kal­ku­lia­to­riaus neįs­teng­tu­ mei su­skai­čiuo­ti vie­ne­to kai­nos. Ne­sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kas bus, kai teks vis­ką vers­ti į eu­rus – nau­ja ga­ li­my­bė pre­ky­bi­nin­kams ir ga­min­to­ jams pa­si­di­din­ti sa­vo pel­nus. N.

Ry­tais bė­gio­ju po Skulp­tū­rų par­ką, kur žmo­nės mėgs­ta ve­džio­ti šu­nis. Nors ten už­draus­ta tai da­ry­ti. Tai, kad šei­mi­nin­kai ne­su­si­ren­ka iš­ ma­tų, tiek jau to. Bet kad po par­ką pa­lei­džia laks­ty­ti šu­nis – ne­lai­ko ner­vai. Nes­var­bu, jog šei­mi­nin­ kai ti­ki­na, kad jų šu­ne­lis yra ge­ras ir nie­ko ne­da­ro, bet nie­ka­da ne­ži­ nai, kas jam šaus į gal­vą. Ki­tą kar­ tą, bė­gant pro ša­lį, ga­li įsi­ka­bin­ti į ko­ją. Sun­ku bė­gio­ti, kai esi vei­kia­ ma bai­mės. Vir­ga Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Jei­gu ne­no­ri­te ap­kurs­ti, ge­riau nei­ ki­te į Cent­ri­nį pa­štą. Ten toks du­rų tran­ky­mas, kad tik­rai ga­li pa­lik­ti be klau­sos. Juk įma­no­ma tas du­ris su­ tvar­ky­ti, kad jos ne­kel­tų to­kio di­ džiu­lio triukš­mo.

Gi­lia­van­de­nis uos­tas dar­kys pa­jū­rį

Eu­ras mums bū­tų nau­din­gas

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, vasario 11, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Tau­ti­nėms ma­žu­moms – nuo­lai­dos Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras pra­ne­šė, kad, be ki­tų va­rian­tų, svars­to­ma ga­li­my­bė tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų moks­lei­viams pa­reng­ti ki­to­kias vals­ty­bi­nio lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­no už­duo­tis nei lie­tu­viš­kų mo­kyk­lų auk­lė­ti­niams. Pa­sak mi­nist­ro, šiuo me­tu svars­ to­ma dėl eg­za­mi­no tau­ti­nių ma­ žu­mų moks­lei­viams ver­ti­ni­mo, ra­ši­nio apim­ties ir to, ke­liais au­ to­riais jie ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti per eg­za­mi­ną. Šiais klau­si­mais ke­ti­ na­ma tar­tis šian­dien. „Mes, ko ge­ra, ei­si­me šian­dien į tą po­li­ti­nę ta­ry­bą su ko­kiais dviem trim, gal net ke­tu­riais va­rian­tais, ir te­gu nu­spren­džia at­sa­kin­gi už Lie­tu­vos po­li­ti­ką žmo­nės. <...> Dėl au­to­rių, žo­džių skai­čiaus eg­ za­mi­ne ir ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jų – tai trys pa­grin­di­niai da­ly­kai, dėl ku­ rių mes dis­ku­tuo­ja­me“, – BNS sa­ kė D.Pa­val­kis. Pak­laus­tas, ar ga­li bū­ti siū­lo­ ma, kad tau­ti­nių ma­žu­mų moks­ lei­viams eg­za­mi­no už­duo­tys bū­tų ki­to­kios nei lie­tu­vių, D.Pa­val­kis

at­sa­kė: „Dis­ku­tuo­ja­me ir dėl to­ kio va­rian­to.“ „Yra vi­so­kiau­sių siū­ly­mų, kaip ir ką da­ry­ti su tuo eg­za­mi­nu, bet mes, at­ro­do, dėl vie­no da­ly­ko tvir­ tai su­ta­ria­me, kad vals­ty­bi­nis lie­ tu­vių kal­bos eg­za­mi­nas ne­lie­tu­viš­ ko­se mo­kyk­lo­se bus, o dėl to, ko­kio jis sun­ku­mo, ko­kio leng­vu­mo, kaip mes jį ver­tin­si­me, ir vyks­ta ši­tas dar­bas“, – kal­bė­jo jis. 2011 m. pa­va­sa­rį Sei­mas priė­mė nau­jos re­dak­ci­jos Švie­ti­mo įsta­ ty­mą, ku­ris, be ki­tų da­ly­kų, nu­ sta­tė ir nau­ją lie­tu­vių kal­bos mo­ ky­mo tvar­ką tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lo­se. Nu­ma­ty­ta dau­giau pa­mo­kų lie­tu­vių kal­ba, taip pat nuo 2013 m. su­vie­no­din­ti lie­tu­ vių kal­bos bran­dos eg­za­mi­no už­ duo­tis.

ES va­do­vų priim­tas biu­dže­tas yra ge­ra ži­nia Lie­tu­vai, nes vals­ty­bei skir­ta su­ma pa­di­dė­ja de­šim­ta­da­ liu, iki 44,5 mlrd. li­tų.

Po­zi­ci­ja: „Vals­ty­bi­nis lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­nas ne­lie­tu­viš­ko­se mo­

kyk­lo­se bus, o ko­kio sun­ku­mo, ko­kio leng­vu­mo, – svars­ty­si­me“, – sa­ kė D.Pa­val­kis. Vytauto Liaudanskio nuo­tr.

Nau­jo­vės su­lau­kė da­lies tau­ti­nių ma­žu­mų pa­si­prie­ši­ni­mo. Lie­tu­ vos Vy­riau­sy­bė tei­gia, kad jos pa­ si­rink­tas mo­de­lis yra vie­nas nuo­ sai­kiau­sių Eu­ro­po­je, ir pa­brė­žia,

jog ki­to­se ša­ly­se, įskai­tant Len­ki­ ją, ga­lio­ja pa­na­šios nuo­sta­tos dėl vie­no­do eg­za­mi­no ir da­ly­kų dės­ ty­mo vals­ty­bi­ne kal­ba. BNS inf.

Sąs­kai­tos be­veik tuš­čios Ar­tė­jant Sei­mo rin­ki­mams, ku­ riuo­se da­ly­vau­ja sep­ty­nio­li­kos par­ti­jų ke­lia­mi 37 kan­di­da­tai, lė­ šų rin­ki­mų są­skai­to­se tu­ri vos vie­ nas ki­tas po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ ly­vis.

Dau­giau­sia lė­šų rin­ki­mams kol kas yra pa­sky­ru­si Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­ja, į jos rin­ki­mų są­skai­tą per­ves­ta 45 tūkst. li­tų par­ti­jos lė­ šų. Iš šios par­ti­jos Bir­žų-Ku­piš­kio apy­gar­do­je kan­di­da­tuo­ja fi­nan­ sų vi­ce­mi­nist­ras Vy­tau­tas Gal­vo­ nas, Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no apy­gar­do­je – bu­vęs par­la­men­ta­ras Al­gi­man­ tas Dumb­ra­va, Uk­mer­gės apy­gar­ do­je – vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Al­ Šti­l is: ar­tė­jan­tiems pa­kar­to­ti­ fon­sas Dai­lis Ba­ra­kaus­kas. niams Sei­mo rin­ki­mams par­ti­ Dviem sa­vo kan­di­da­tams po 10 jos ruo­šia­si van­giai. tūkst. li­tų yra per­ve­du­si Lie­tu­ Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr. vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja – Bir­

žų-Ku­piš­kio apy­gar­do­je ke­lia­mam Alek­sand­rui Zel­ti­niui ir Uk­mer­gės apy­gar­do­je kan­di­da­tuo­jan­čiam Ka­ ziui Gry­baus­kui, šis rin­ki­mams dar yra per­ve­dęs 10 tūkst. li­tų as­me­ni­ nių lė­šų. Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no apy­gar­ do­je so­cial­de­mok­ra­tai ke­lia Ni­ko­ la­jaus Gu­se­vo kan­di­da­tū­rą. Vals­tie­čių liau­di­nin­kų ir ža­lių­jų są­jun­gos kan­di­da­tė Bir­žų-Ku­piš­ kio apy­gar­do­je Ni­jo­lė Ša­tie­nė sa­vo rin­ki­mų są­skai­to­je tu­ri su­rin­ku­si 10,5 tūkst. li­tų, iš jų 5 tūkst. – pa­ čios po­li­ti­kės per­ves­tos lė­šos. Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tas Uk­ mer­gės apy­gar­do­je Ro­lan­das Ja­ nic­kas rin­ki­mams yra per­ve­dęs 3 tūkst. li­tų as­me­ni­nių lė­šų. „Drą­sos ke­lio“ par­ti­ja rin­ki­mų są­skai­to­je yra su­rin­ku­si 560 li­tų smul­kio­mis po ke­lias­de­šimt li­tų sie­kian­čio­mis au­ko­mis.

Ki­tos par­ti­jos ir kan­di­da­tai kol kas nė­ra per­ve­dę lė­šų į rin­ki­mų są­skai­tas. Iš vi­so dėl Sei­mo na­rio man­da­to tri­jo­se vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se ko­vo 3 d. var­žy­sis 37 po­li­ti­kai. Juos ke­lia 17 par­ti­jų, taip pat trys kan­di­ da­tai su­rin­ko ne ma­žiau kaip tūks­ tan­tį jų kan­di­da­ta­vi­mą re­mian­čių apy­gar­dos rin­kė­jų pa­ra­šų ir iš­si­kė­ lė sa­va­ran­kiš­kai. Dau­giau­sia – 14 – kan­di­da­tų re­gist­ruo­ta Uk­mer­ gės apy­gar­do­je, 12 – Za­ra­sų-Vi­sa­ gi­no apy­gar­do­je, 11 – Bir­žų-Ku­piš­ kio apy­gar­do­je. Za­ra­sų-Vi­sa­gi­no ir Bir­žų-Ku­ piš­kio apy­gar­do­se rin­ki­mų re­ zul­ta­tai pa­nai­kin­ti dėl nu­sta­ty­tų šiurkš­čių pa­žei­di­mų, o Uk­mer­gė­je nau­jas Sei­mo na­rys bus ren­ka­mas vie­toj mi­ru­sio Ju­liaus Ve­sel­kos. BNS inf.

Pa­p­ra­šė ren­tų

Taip tvir­ti­no „Swed­bank“ vy­riau­ sia­sis ana­li­ti­kas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis. Jis pri­mi­nė, kad bend­ras ES iž­das su­ma­žė­jo. „Vis dėl­to tai ne­ma­ žas lai­mė­ji­mas Lie­tu­vai, at­si­žvel­ giant į tai, kad bend­ras biu­dže­tas ma­žė­ja, be to, rei­kia pa­gal­bos to­ kioms ša­lims kaip Grai­ki­ja. Pa­di­ di­nus biu­dže­tą, ma­žės ir ato­trū­kis nuo ES vi­dur­kio. Juo­lab kai prie ki­ tos fi­nan­si­nės per­spek­ty­vos pri­si­ jungs to­kia eko­no­miš­kai silp­nes­nė vals­ty­bė kaip Kroa­ti­ja“, – BNS sa­ kė N.Ma­čiu­lis. Pa­sak jo, ne­rei­kė­tų nei­gia­mai ver­tin­ti ir ma­žes­nių, nei ti­kė­ta­si, iš­mo­kų žem­dir­biams. N.Ma­čiu­lis tei­gė, kad Lie­tu­vo­je ma­žes­nės kai­ nos, to­dėl ir iš­mo­kos skai­čiuo­ja­mos ma­žes­nės nei ki­to­se ES vals­ty­bė­se. „Dau­giau­sia dis­ku­si­jų ke­lia tai, kad žem­dir­biams ne­pa­vy­ko pa­ siek­ti iš­mo­kų vi­dur­kio. Ne­rei­kia ste­bė­tis, nes iš­mo­kos pri­klau­so ir nuo ša­lies kai­nų ly­gio, pra­gy­ve­ni­ mo, dar­bo už­mo­kes­čio. Lie­tu­vo­je kai­nos be­veik 40 pro­c. ma­žes­nės nei Pran­cū­zi­jo­je, tad maž­daug 70 pro­c. vi­dur­kio sie­kian­čios iš­mo­kos yra ge­rai“, – tvir­ti­no ana­li­ti­kas. Anot N.Ma­čiu­lio, da­bar svar­ biau­sia už­tik­rin­ti, kad ES lė­šos bū­ tų tin­ka­mai in­ves­tuo­tos, – jas pa­ nau­do­jęs vers­las kur­tų pri­dė­ti­nę ver­tę ir gau­tų grą­žą. „Šiuo eta­pu svar­biau­sia už­tik­rin­ti, kaip efek­ ty­viai pa­nau­do­ti lė­šas. Kad ne­ si­kar­to­tų 2006–2007 m. is­to­ri­ ja, kai bu­vo pa­nau­do­ja­mi pi­ni­gai tiek pri­va­čio­jo vers­lo, tiek vals­ty­ bi­nių ins­ti­tu­ci­jų, neat­siž­vel­giant į tai, ko­kią grą­žą tai su­kurs“, – tei­ gė eko­no­mis­tas. 2014–2020 m. iš ES biu­dže­to Lie­tu­va gaus 44,5 mlrd. li­tų – tai yra be­veik 10 pro­c. dau­giau nei da­bar­ti­ nė­je fi­nan­si­nė­je per­spek­ty­vo­je. Iš ES biu­dže­to Ig­na­li­nos ato­mi­ nei elekt­ri­nei už­da­ry­ti bus ski­ria­ ma 450 mln. eu­rų (1,5 mlrd. li­tų). Sang­lau­dos po­li­ti­ko­je Lie­tu­vai nu­ ma­ty­ta apie 25 mlrd. li­tų. ES va­do­ vai taip pat pa­tvir­ti­no, kad tie­sio­gi­ nės iš­mo­kos žem­dir­biams 2020 m. tu­rė­tų siek­ti bent 196 eu­rus už hek­ta­rą. ES vals­ty­bių ir vy­riau­sy­bių va­do­ vai dėl dau­giau nei 900 mlrd. eu­ rų biu­dže­to su­si­ta­rė po dau­giau nei pa­rą tru­ku­sių de­ry­bų bei be­mie­gės penk­ta­die­nio nak­ties. BNS inf.

Trims į nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mą neiš­rink­tiems Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­rams ir vie­no mi­ru­sio sig­na­ ta­ro naš­lei ke­ti­na­ma skir­ti ren­tas.

Pa­gal vie­ną So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SADM) pa­ reng­tą pro­jek­tą ren­tą siū­lo­ma mo­ kė­ti Egi­di­jui Klum­biui, Sau­liui Pe­ če­liū­nui ir Jo­nui Ši­mė­nui. Ren­tos bū­tų ski­ria­mos at­ga­li­ne da­ta – nuo praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio 17 d. Anot SADM, mi­nė­ti sig­na­ta­ rai nuo šios da­tos ati­tin­ka vi­sas įsta­ty­me nu­sta­ty­tas są­ly­gas ren­ tai skir­ti. Jie ne­tu­ri drau­džia­mų­ jų pa­ja­mų. Pa­gal įsta­ty­mą vals­ ty­bi­nė sig­na­ta­ro ren­ta su­da­ro 50 pro­c. Sei­mo na­rio pa­rei­gi­nės al­

ES biu­dže­tas – lai­mė­ji­mas Lie­tu­vai

Spren­di­mas: bu­vę par­la­men­ta­rai S.Pe­če­liū­nas, S.Klum­bys ir J.Ši­mė­nas ne­ra­do dar­bo, tad pa­pra­šė ren­tų.

gos per mė­ne­sį. Ta­čiau te­be­ga­ lio­ja per kri­zę nu­ma­ty­tas jos su­ ma­ži­ni­mas iki 40 pro­c. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos duo­me­ni­mis, 2013 m. nu­sta­ty­tas sig­na­ta­ro ren­tos dy­dis – 2764 li­tai. Ki­tu SADM tei­

„Fo­to­die­nos“ / Ro­ber­to Dač­kaus nuo­tr.

kia­mu pro­jek­tu siū­lo­ma skir­ti vals­ ty­bi­nę sig­na­ta­ro naš­lių ren­tą per­nai ru­de­nį mi­ru­sio sig­na­ta­ro Jo­no Ma­ čio naš­lei Ro­mai Onai Ma­čie­nei. Ren­tos dy­dis bū­tų 732 li­tai, ji taip pat bū­tų ski­ria­ma at­ga­li­ne da­

ta – nuo sig­na­ta­ro mir­ties die­nos per­nai spa­lio 10-ąją. Ren­ta iki šiol mo­kė­ta 67 Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­ my­bės Ak­to sig­na­ta­rams. Jos ski­ ria­mos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu. BNS inf.

8

pirmadienis, vasario 11, 2013

pasaulis Mau­dy­nės Gan­ge

Nau­jas va­das

Nau­jie­ji me­tai

De­šim­tys mi­li­jo­nų in­dų sek­ ma­die­nį su­si­rin­ko ri­tua­li­nio ap­si­plo­vi­mo šven­ta lai­ko­mo­ je Gan­go upė­je. Ti­ki­ma, kad per šias mau­dy­nes nu­plau­ na­mos mal­di­nin­kų nuo­dė­ mės. Skai­čiuo­ja­ma, kad šio­ je ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo nuo 20 iki 40 mln. ti­kin­čių­jų iš vi­ sos Indijos.

JAV ge­ne­ro­las Jo­sep­has Dun­ for­das (dešinėje) iš ge­ne­ro­lo Joh­no Al­le­no pe­rė­mė va­do­va­ vi­mą NA­TO pa­jė­goms Af­ga­nis­ ta­ne. J.Dun­for­das vei­kiau­siai taps pa­sku­ti­niu ge­ne­ro­lu, va­ do­va­vu­siu 11 me­tų tru­ku­siam ka­rui Af­ga­nis­ta­ne. Per Ira­ko ka­rą J.Dun­for­das yra pel­nęs Ko­vo­jan­čio Joe pra­var­dę.

Dau­giau kaip mi­li­jar­das Azi­ jos gy­ven­to­jų sek­ma­die­nį su­ ti­ko nau­juo­sius Gy­va­tės me­ tus. Ki­ni­jo­je gy­va­tė tra­di­ciš­ kai lai­ko­ma iš­min­ties, tur­to ir il­gaam­žiš­ku­mo sim­bo­liu, ta­ čiau ne to­kiu pa­lan­kiu kaip kai ku­rie ki­ti iš 12 ki­nų Zo­dia­ ko gy­vū­nų, pa­vyz­džiui, dra­ ko­nas.

Ita­lai po­li­ti­kų pa­ža­dais ne­ti­ki Ne­tu­ri dar­bo? Bent jau ne­sė­dėk vie­to­je, kaip pa­ta­ria sa­vo bend­raam­žiams ita­las 24-erių Si­mo­ne’as Lag­ras­ta. Jis ir ki­ti jau­ni ita­lai įsi­ti­ki­nę, kad po­li­ti­kai tik kal­ba. Iš dai­li­dės ta­po ak­to­riu­mi

S.Lag­ras­ta iš lė­to nu­si­me­ta kau­bo­ jaus skry­bė­lę, odi­nę lie­me­nę ir kel­nes. Tie­sa, jis vai­di­na strip­ti­zo šo­kė­ją. Vie­na­me Ro­mos teat­re vyks­ta re­pe­ti­ci­ja. Čia sta­to­mas miu­zik­las „The Full Mon­ty“, pa­sa­ko­jan­tis apie še­šis bri­tų dar­bi­nin­kus, ku­rie at­leis­ti iš dar­bo nu­ta­rė pra­gy­ve­ ni­mui už­si­dirb­ti šok­da­mi strip­ti­ zą. Šis vaid­muo S.Lag­ras­tai – pa­ts tas. Jis vos prieš ke­lis mė­ne­sius ne­ te­ko dai­li­dės dar­bo Tu­ri­ne. Ga­vęs pa­siū­ly­mą ­vai­din­ti teat­re, vy­ras nu­spren­dė, kad ne­pra­leis pro­gos, nors prieš žiū­ro­vus teks nu­si­mes­ ti dra­bu­žius. „Pa­me­nu, kai ga­vau pa­siū­ly­mą. Tėš­kiau te­le­fo­ną ir ėmiau šo­ki­nė­ti. Da­bar aš čia, ir tai nuo­sta­bu. Jei tai sap­nas, ti­kiuo­si, ne­pa­bu­siu. La­bai bi­jo­jau, kad vėl bū­siu be­dar­bis“, – džiau­gė­si ita­las. Treč­da­lis jau­nuo­lių – be­dar­biai

Jau­ni­mo ne­dar­bas – gal­vos skaus­ mas po­li­ti­kams. To­kių kaip S.Lag­ ras­ta ša­ly­je – tūks­tan­čiai. Tarp 18–24 me­tų jau­ni­mo ne­dar­bo ly­ gis sie­kia dau­giau nei 35 pro­c. Pa­ gal šį ro­dik­lį Ita­li­ja at­si­lie­ka tik nuo Grai­ki­jos ir Is­pa­ni­jos. Ita­li­jo­je da­bar­ti­nė jau­no­ji kar­ ta va­di­na­ma pra­ras­tą­ja. Juk be­veik treč­da­lis jau­nuo­lių ša­ly­je ne­tu­ri kuo vers­tis. 27-erių Gian­lu­ca Eu­sa­ni bai­gė ang­lų ir ki­nų kal­bų stu­di­jas, taip

pat tu­ri va­dy­bos bei ren­gi­nių or­ga­ ni­za­vi­mo ma­gist­ro dip­lo­mą. Ta­čiau jo pa­stan­gos ras­ti dar­bą be­vai­sės. „Blo­giau­sia, kad tai prii­mi as­me­ niš­kai. Ap­lan­ko jaus­mas, kad tai, ką da­rai, da­rai blo­gai, kad ta­vo pa­ stan­gų ne­pa­kan­ka“, – sa­kė G.Eu­ sa­ni. Tie­sa, jis pri­dū­rė, kad jam pa­ si­se­kė, nes jam ga­li pa­dė­ti šei­ma. „No­riu ras­ti dar­bą, ku­ris man pa­ dė­tų to­bu­lė­ti kaip as­me­ny­bei ir kaip dar­buo­to­jui“, – kal­bė­jo vy­ras. Dau­ge­lis jo ko­le­gų iš uni­ver­si­te­ tų taip pat ne­su­ge­ba ras­ti dar­bo. Ir nors po­li­ti­kai kal­ba, kad pra­ras­tą­ ją kar­tą rei­kia iš­va­duo­ti iš ne­dar­bo, nie­kas ne­si­kei­čia. Po­li­ti­kai tik kal­ba

Prem­je­ras Ma­rio Mon­ti ža­dė­jo, kad jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­mos spren­di­mas bus vie­nas svar­biau­ sių jo vy­riau­sy­bės prio­ri­te­tų. De­ ja, per pa­sta­ruo­sius me­tus be­dar­ bių jau­nuo­lių tik pa­dau­gė­jo. Ta­čiau M.Mon­ti tvir­ti­na, kad jo re­for­mos tu­ri bū­ti tę­sia­mos. Pa­sak jo, nors vy­riau­sy­bės po­li­ti­ka bu­vo skaus­min­ga, ji duos re­zul­ta­tų, jei vi­suo­me­nė bus kant­ri. G.Eu­sa­ni su­tin­ka, kad ser­gan­čiai Ita­li­jos eko­no­mi­kai rei­kia at­si­gau­ti, ta­čiau jam ne­duo­da ra­my­bės klau­ si­mas, kiek lai­ko tam rei­kės? Vy­ras sa­ko, kad švie­sa, ku­rią ma­ to M.Mon­ti, jam vei­kiau gęs­ta. To­kios pat nuo­mo­nės, re­gis, lai­ ko­si ir bu­vęs Ita­li­jos mi­nist­ras pir­

Pyk­tis: Ita­li­jos jau­ni­mas pik­ti­na­si, esą ša­lies po­li­ti­kai nie­ko ne­da­ro, kad jiems bū­tų leng­viau su­si­ras­ti dar­bą.

„Scan­pix“ nuo­tr.

mi­nin­kas Sil­vio Ber­lus­co­ni. Jis tei­ gia, kad M.Mon­ti re­for­mos pri­da­rė dau­giau ža­los, nei da­vė nau­dos. An­nag­ra­zia Ca­lab­ria, S.Ber­lus­ co­ni par­ti­jos na­rė, ma­no, kad ša­ ly­je bū­ti­na su­kur­ti to­kią so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mą, kad įmo­nės ga­ lė­tų leng­viau at­leis­ti žmo­nes ir į jų vietą priimti jaunų darbuotojų. „Toms įmo­nėms, ku­rios įdar­bin­ tų jau­nų dar­buo­to­jų, tu­rė­tu­me pa­ siū­ly­ti mo­kes­čių leng­va­tų“, – ža­ dė­jo jau­no­ji po­li­ti­kė. Ta­čiau G.Eu­sa­ni pa­brė­žė ne­ti­ kin­tis S.Ber­lus­co­ni pa­ža­dais. „Aš juo ne­pa­si­ti­kiu“, – rė­žė jis ir pri­dū­ rė, kad to­kie vei­kė­jai kaip S.Ber­lus­ co­ni ir su­kė­lė kri­zę ša­ly­je. G.Eu­sa­ ni sa­kė, kad ti­kė­tis grei­tų po­ky­čių,

– nai­vu. „Po­li­ti­kai prieš kiek­vie­ nus rin­ki­mus kal­ba tą pa­tį. Ta­čiau kai tik bal­sai su­skai­čiuo­ja­mi, vis­kas grįž­ta į se­nas vė­žes“, – sa­kė vy­ras. Eli­sa­bet­ta Ci­mo­li­ni iš Nea­po­lio pri­dū­rė: „Nė­ra dar­bo. Gal ir ga­li ras­ti dar­bą ko­kiems trims mė­ne­ siams, ta­čiau pa­skui ta­ve ga­li iš­ mes­ti.“ Tie­sa, ne tik jau­ni­mas sė­di be dar­bo. 49 me­tų Do­me­ni­co Ba­ta­lia dve­jų me­tų dar­bo su­tar­tis bai­gė­si. Vy­ras dir­bo pa­tar­nau­to­ju vie­na­me Nea­po­lio vieš­bu­čių. „Si­tua­ci­ja Ita­li­jo­je blo­ga. Man sun­ku ras­ti dar­bą dėl am­žiaus. Vieš­ bu­čiai dau­giau­sia sam­do jau­nus, nes jiems ga­li ma­žiau mo­kė­ti. Ne­tu­riu šan­sų“, – ap­gai­les­ta­vo vy­ras.

Kuo ypa­tin­ga Ita­li­jos rin­ki­mų sis­ te­ma?

to dau­gu­ma for­muo­ja­ma pa­gal re­gio­ nus – t. y. kiek­v ie­na­me iš 20-ies Ita­l i­ jos re­g io­nų lai­mė­ju­si koa­l i­ci­ja gau­na 55 pro­c. tam re­g io­nui pri­k lau­san­čių vie­t ų Se­na­te.

Tie­sa, yra Ita­li­jo­je to­kių, ku­rie su­ge­ba iš kri­zės pa­si­pel­ny­ti, – tai ma­fij­ a. An­tai Nea­po­ly­je siau­čian­ti „Ca­ mor­ra“ ta­po be­ne vie­nin­te­liu vie­ tos vers­lo kre­di­to­riu­mi. Ma­fij­ a, ki­ taip nei dau­ge­lis ban­kų, ne­bi­jo sko­lin­ti pi­ni­gų. Ni­no Da­nie­le, su ma­fi­ja ko­vo­jan­ tis ak­ty­vis­tas, pa­brė­žė: „Vis dau­ giau žmo­nių pra­šo ma­fi­jos pa­ gal­bos. Vers­li­nin­kai sko­li­na­si iš ma­fi­jos pi­ni­gų, kad iš­gy­ven­tų.“ Ta­čiau, pa­sak eko­no­mis­to Mar­ co Pa­ga­no iš Nea­po­lio uni­ver­si­ te­to, ma­fi­ja kar­tu ken­kia vers­lui, nes žmo­nės ne­be­pa­jė­gia su­mo­kė­ ti „Ca­mor­rai“ duok­lės. BBC inf.

Rin­ki­mai Ita­li­jo­je: klau­si­mai ir at­sa­ky­mai Ko­dėl pa­skelb­ti pir­ma­lai­kiai rin­ki­ mai? Rin­ki­mai vyks va­sa­rio 24 ir 25 d. Pir­ ma­lai­kiai rin­ki­mai pa­skelb­ti po to, kai S.Ber­lus­co­n i va­do­vau­ja­ma Lais­vės žmo­nių par­ti­ja at­si­sa­kė rem­ti M.Mon­ ti vy­riau­sy­bę.

Ar taps P.L.Ber­sa­ni prem­je­ru? Politikas gi­mė 1951 m. rug­sė­jo 29 d. Be­to­los mies­te­ly­je, Emi­li­jos-Ro­ma­ni­ jos re­gio­ne. Bai­gė fi­lo­so­fi­jos stu­di­jas ir

trum­pai dir­bo mo­ky­to­ju mo­kyk­lo­je, o pa­skui pra­dė­jo po­li­ti­ko kar­je­rą Ita­li­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jo­je, ku­ri 1991 m. bu­ vo iš­for­muo­ta. P.L.Ber­sa­ni 1993 m. bu­ vo iš­rink­tas sa­vo gim­to­jo re­gio­no gu­ ber­na­to­riu­mi, o 1996 m. pa­skir­tas pra­ mo­nės mi­n ist­r u pir­mo­jo­je bu­v u­sio prem­je­ro Ro­ma­no Pro­di vy­riau­sy­bė­ je. P.L.Ber­sa­ni taip pat dir­bo trans­por­ to mi­nist­ru ir eko­no­mi­nės plėt­ros mi­ nist­ru nuo 2006 iki 2008 m., kai va­do­ va­vo pri­va­ti­za­ci­jos pro­ce­sui.

Ita­l i­jos par­la­men­t ą su­da­ro dve­ji rū­ mai – aukš­t ie­ji (Se­na­t as) ir že­m ie­ji (De­pu­ta­t ų). Aukš­t ie­ji tu­r i 315 na­r ių, o že­m ie­ji rū­mai – 630. Par­la­men­ta­rai į abe­jus rū­mus ren­ka­m i, iš­sky­r us ke­ tu­r is se­na­to­r ius, ku­r iems šis ti­t u­las pa­skir­tas iki gy­vos gal­vos. Abe­jų par­ la­men­to rū­mų ka­den­ci­ja trun­ka pen­ ke­r ius me­tus. Neįp­ras­ta, ta­čiau aukš­ tų­jų ir že­mų­jų par­la­men­to rū­mų ga­ lios Ita­l i­jo­je be­veik ne­si­ski­r ia. Kiek­ vie­nas įsta­t y­mas, iš­sky­r us biu­d že­to, ga­l i bū­t i ini­ci­juo­ja­mas abe­juo­se rū­ muo­se ir tu­r i bū­t i juo­se pa­t vir­t in­tas. Abe­jų par­la­men­to rū­mų pri­t a­r i­mą tu­r i gau­t i ir vy­r iau­sy­bė. Že­muo­siuo­ se rū­muo­se dau­g u­mą tu­r i ta po­l i­t i­nė jė­ga ar­ba jė­gos, ku­r ios na­cio­na­l i­n iu mas­t u gau­na 340 vie­t ų iš 630. Se­na­

Ko­kie ti­kė­ti­ni re­zul­ta­tai? Nors P.L.Ber­s a­n i, re­m ian­t is ap­k lau­ so­m is, pir­mau­ja prieš sa­vo var­žo­ vus, Ita­l i­jo­je yra daug neap­sisp­ren­ du­sių rin­kė­jų. Jei lai­mė­tų rin­k i­mus į

že­muosius rū­mus, P.L.Ber­sa­n i ga­lė­ tų for­muo­t i koa­l i­ci­ją, ta­čiau jei po­l i­ ti­kas neį­g is Se­na­to kont­ro­lės, vy­riau­ sy­bės dar­bas bus pa­ra­ly­ž iuo­tas. Eks­ per­tai sa­ko, kad bū­tent ko­va dėl Se­na­ to bus pa­ti įnir­tin­giau­sia, ypač to­kiuo­ se svar­biuo­se re­g io­nuo­se kaip Lom­ bar­di­ja ir Si­ci­li­ja, kur nė­ra aiš­kaus ly­ de­r io. S.Ber­lus­co­n i ti­k i­si lai­mė­t i pa­ kan­ka­mai vie­t ų Se­na­te, kad ga­lė­t ų su­t ruk­dy­t i P.L.Ber­sa­n i for­muo­t i vy­ riau­sy­bę.

9

pirmADIENIS, vasario 11, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Žve­jus žlug­do ir vals­ty­bės prie­var­ta Bal­ti­jos jū­ros žve­jai šian­dien su­si­du­ria su tri­mis pa­grin­di­ nė­mis pro­ble­mo­ mis – ne­tin­ka­mai ban­dy­to­mis su­dė­ lio­ti špro­tų ir stri­me­ lių kvo­to­mis, pa­se­ nu­siu žve­jy­bos lai­ vy­nu ir žve­jus prie­ var­tau­jan­čiu vals­ty­ bi­niu auk­cio­nu.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Per di­de­lis ape­ti­tas

Dėl špro­tų ir stri­me­lių kvo­tų skirs­ ty­mo su­si­da­rė si­tua­ci­ja, kai vie­na bend­ro­vė – „Ban­gi­nis“ at­si­dū­rė tar­si prieš ki­tas Bal­ti­jos jū­ros žve­ jy­bos įmo­nes. Bu­vo pa­reng­tos to­kios tai­syk­lės, pa­gal ku­rias „Ban­gi­niui“ 10 me­tų tu­rė­jo ati­tek­ti apie 80 pro­c. špro­tų ir stri­me­lių kvo­tų. Nau­ja­sis že­mės ūkio mi­nist­ras to­kį spren­di­mą su­ stab­dė. Per du mė­ne­sius tu­ri bū­ti pa­reng­tos nau­jos tai­syk­lės. „Se­no­sios tai­syk­lės vei­kė 20 me­ tų ir stai­ga jos ta­po blo­gos. Žu­vi­ nin­kys­tės de­par­ta­men­to spe­cia­lis­ tai pa­ren­gė to­kias nau­jas tai­syk­les, ku­rios disk­ri­mi­na­vo dau­gu­mą žve­ jų. Tai­syk­lės tu­ri tik­ti ne vie­nai žve­jų bend­ro­vei, o vi­siems žve­ jams“, – ti­ki­no Lie­tu­vos žu­vi­nin­ kys­tės įmo­nių aso­cia­ci­jos pir­mi­ nin­kas Al­fon­sas Bar­gai­la. Bend­ro­vės „Ban­gi­nis“ di­rek­ to­rius Al­gir­das Auš­ra ma­no, kad kvo­tos tu­rė­tų bū­ti skirs­to­mos pa­ gal is­to­ri­nę tei­sę, žve­jy­bos įdir­bį, su­ga­vi­mų skai­čius. „Anks­čiau Lie­tu­va neiš­gau­dė špro­tų kvo­tų. Nie­kas tų kvo­tų ne­ no­rė­jo. Aš ri­zi­ka­vau, ėmiau kre­di­ tus, pir­kau lai­vus, dir­bau nuo­sto­ lin­gai. Šian­dien su­ga­vi­mo vi­dur­kis yra di­džiau­sias. Da­bar ki­ti rė­kia, kad jiems ma­žiau klius tų kvo­tų. Ge­rai vi­siems bū­ti ne­ga­li“, – aiš­ ki­no A.Auš­ra. Jau dau­ge­lį me­tų A.Bar­gai­la ir A.Auš­ra žve­jy­bos bend­ruo­me­nė­ je yra opo­nen­tai. Klai­pė­dos žu­vi­ nin­kys­tės įmo­nių aso­cia­ci­ja „Jū­rų žve­jys“, ku­riai va­do­vau­ja Ar­tū­

Nuo­mo­nės: Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­nas ta­po žve­jų „du­si­ni­mo“ prie­mo­ne.

ras Ma­že­lis, įkur­ta ban­dant vie­ny­ ti jė­gas ir ieš­ko­ti vi­siems žve­jams priim­ti­no spren­di­mo. „Ty­liai, pa­si­telkus Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­tą, bu­vo pa­ruoš­ta kvo­ tų skirs­ty­mo tvar­ka, ku­ri yra ydin­ga dau­ge­liui žve­jų ir pro­te­guo­ja vie­ną žve­jy­bos įmo­nę. Per­nai spa­lio 24 die­ną žve­jams bu­vo pri­sta­ty­ti nau­ jos tvar­kos „rė­mai“. Pra­šy­ta teik­ti siū­ly­mus raš­tu, paaiš­kin­ta, kad po to dar bus svars­ty­mas. Nus­te­bo­ me, kai ga­vo­me ga­lu­ti­nį va­rian­tą. Į pa­sta­bas ne tik ne­bu­vo at­si­žvelg­ta, bet ir įtrauk­ti nau­ji punk­tai, ku­rių ne­bu­vo pir­mi­nia­me va­rian­te. 80 pro­c. kvo­tų pa­gal tą va­rian­tą bu­vo nu­ma­ty­ta vie­nai įmo­nei“, – pri­si­ mi­nė A.Ma­že­lis. Ne­tin­ka­mo kvo­tų skirs­ty­mo re­ zul­ta­tą aki­vaiz­džiai pri­sta­tė ir bend­ro­vės „Star­kis“ di­rek­to­rius Ei­na­ras Gar­džiu­lis. „Men­kių žve­jy­ba ta­po nuo­sto­ lin­ga. Prieš 10 me­tų mū­sų lai­vas tu­rė­jo 50 to­nų men­kių kvo­tą, ir iš­gy­ven­da­vo­me. Per­nai gau­dė­me 100 to­nų men­kių ir vos su­dū­rė­me ga­lą su ga­lu. Ne vi­sa­da yra men­ kių, to­dėl tu­ri bū­ti ski­ria­mos ir ki­ tų rū­šių žu­vų kvo­tos. Mū­sų įmo­ nei skir­ta pen­kios to­nos stri­me­lių ir 4 to­nos špro­tų. Tai yra nu­lis. Ir

Ar­tū­ras Ma­že­lis:

Špro­tus ir stri­me­les gau­dan­čios įmo­nės, ku­rios krau­na­si di­ džiau­sius pel­nus, neį­ ne­ša jo­kio in­dė­lio į auk­cio­no veik­lą, nors nie­kam ne­tu­ri bū­ti su­tei­kia­mos iš­skir­ti­ nės vers­lo są­ly­gos.

taip bū­tų skirs­to­ma 10 me­tų. Pa­ lik­ti lai­vą vien su men­kė­mis reiš­ kia pa­smerk­ti žve­jy­bos vers­lą. Lai­ vui tu­rė­tų bū­ti ski­ria­ma ma­žiau­siai 300 to­nų špro­tų ir stri­me­lių kvo­ tų“, – svars­tė E.Gar­džiu­lis.

Į Bal­ti­jos jū­ros kvo­tų skirs­ty­mo niuan­sus jau įsi­gi­li­no Sei­mo Jū­ri­ nių ir žu­vi­nin­kys­tės rei­ka­lų ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kas Rai­mon­das Pa­ liu­kas. „Jei abi pu­sės pa­ro­dy­tų to­le­ran­ci­ ją, tą pro­ble­mą iš­spręs­tu­me. Su po­ nu A.Auš­ra esu dis­ku­ta­vęs, sa­kiau, kad jis pre­ten­duo­ja į per­ne­lyg di­de­ lę Bal­ti­jos jū­ros špro­tų ir stri­me­lių kvo­tų da­lį“, – ti­ki­no R.Pa­liu­kas. Silp­niau­sias lai­vy­nas ES

Klai­pė­do­je lan­kan­tis že­mės ūkio mi­nist­rui Vi­gi­li­jui Juk­nai, žve­jai ne­gai­lė­jo kri­ti­kos Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­tui ir bu­vu­siam že­mės ūkio mi­nist­rui Ka­ziui Star­ke­vi­čiui už tai, kad ne­si­rū­pi­no Bal­ti­jos jū­ ros žve­jais. „Iš Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tei 2007– 2014 me­tais skir­tų per 250 mln. li­ tų jū­ri­nia­me sek­to­riu­je ne­pa­nau­ do­ta nie­ko lai­vams at­nau­jin­ti ir prie­plau­koms sta­ty­ti. Jei ir to­liau taip tę­sis, Lie­tu­va pra­ras žve­jy­bos lai­vy­ną. Jau da­bar treč­da­lis lai­vų dėl tech­ni­nės būk­lės ne­ga­li žve­jo­ti. Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to val­ di­nin­kams ne kar­tą sa­kiau: jei atė­ jo­te dirb­ti į šį sek­to­rių, pri­va­lo­te siek­ti re­zul­ta­tų. Koo­pe­ruo­jan­tis su lat­viais, es­tais bu­vo ga­li­ma ban­dy­ti

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

tar­tis Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­ jo­se, kad bū­tų su­da­ry­tos pa­lan­kes­ nės ES lė­šų pa­nau­do­ji­mo są­ly­gos“, – svars­tė A.Bar­gai­la. Jis tei­gė krei­pę­sis į prem­je­rą Al­ gir­dą But­ke­vi­čių, kad žve­jams pa­ dė­tų. Išei­tis ga­lė­tų bū­ti su vals­ ty­bės ga­ran­tu žve­jams tei­kia­mos pa­sko­los lai­vams at­nau­jin­ti. „Mes esa­me disk­ri­mi­nuo­ja­mi se­ nų­jų Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rių. Jos su pa­ra­ma pa­si­sta­tė nau­jus žve­jy­ bos lai­vus. Ne vie­nas Lie­tu­vos mi­ nist­ras va­žia­vo ir kal­bė­jo ta te­ma. Bet Eu­ro­po­je kiek­vie­nas gi­na sa­vo in­te­re­sus. Ne­ma­nau, kad ateis ste­ buk­lų Se­ne­lis Šal­tis ir duos mai­šą pi­ni­gų mums su­si­tvar­ky­ti lai­vus“, – opo­na­vo A.Auš­ra. Bend­ro­vės „Spi­ka“ va­do­vas Gin­ ta­ras Gy­lys nau­jo­jo že­mės ūkio mi­nist­ro pra­šė pa­ban­dy­ti įti­kin­ ti Eu­ro­pos ko­mi­sa­rus, kad ry­ti­nės Bal­ti­jos žve­jų lai­vai nė­ra to­kie pat, kaip 30–40 me­tų šve­dų ar da­nų. Anot jo, Lie­tu­vos žve­jai dir­ba to­ kiais lai­vais, ko­kie Va­ka­rų Eu­ro­ po­je bu­vo po ka­ro. „Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­jan­čių lai­vų si­tua­ci­ja yra kri­tiš­ka. Jei nė­ra ga­ li­my­bių gau­ti ES pa­ra­mos, bū­ti­na ieš­ko­ti na­cio­na­li­nės pa­ra­mos.

10

10

pirmADIENIS, vasario 11, 2013

rubrika JŪRA Paš­to ženk­las

Uni­ver­si­te­to tre­ni­ruok­lis

Žu­vi­nin­kys­tės ku­ra­to­rius

Paš­to mo­kos ženk­lų lei­dy­bos ko­ mi­si­ja pri­ta­rė, kad bū­tų iš­leis­ tas pa­što ženk­las, skir­tas Klai­pė­ dos uos­to 90-ųjų me­ti­nių pro­gai. Pro­gi­nis pa­što ženk­las, vo­kas ir spau­das pa­si­ro­dys šie­met bir­že­ lio 29 die­ną. 2014 m. bus svars­ to­ma leis­ti pa­što ženk­lų se­ri­ ją „Lie­tu­va kaip jū­ri­nė vals­ty­bė“, įam­ži­nant ir ki­tus įvy­kius.

Re­miant ES Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to Jū­rų tech­ni­kos fa­kul­te­te pa­sta­ty­tas mo­der­nus 413 tūkst. li­tų kai­na­vęs na­vi­ga­ci­nis vi­zua­ li­nis tre­ni­ruok­lis. Juo stu­den­tai ga­lės pa­tys ban­dy­ti įves­ti lai­vą į uos­tą. Nau­jo­ji na­vi­ga­ci­nė įran­ga bus tai­ko­ma moks­li­niams uos­ tų plėt­ros ir lai­vy­bos sau­gu­mo ty­ri­mams.

Že­mės ūkio vi­ce­mi­nist­ru pa­skir­ tas Ry­tis Šat­kaus­kas taps Lie­tu­ vos žu­vi­nin­kys­tės sek­to­riaus ku­ ra­to­riu­mi. Jis pa­ža­dė­jo de­ta­liai įsi­gi­lin­ti į žu­vi­nin­kys­tės pro­ble­ mas. R.Šat­kaus­kas ki­lęs iš Klai­ pė­dos, gy­ve­na Kau­ne, yra šio mies­to ta­ry­bos na­rys, bu­vo siū­ lo­mas kan­di­da­tu į že­mės ūkio mi­nist­rus.

Žve­jus žlug­do ir vals­ty­bės prie­var­ta Jau po­rą me­tų de­da­me 9 į lai­vus se­niau su­kaup­ tus pi­ni­gus, jog jie ga­lė­tų žve­jo­ti.

Tu­rė­jo­me vil­tį, kad kaž­kas kei­sis. Be fi­nan­si­nės pa­gal­bos ne­beiš­gy­ ven­si­me. Da­lis žve­jy­bos įmo­nių sa­vi­nin­kų jau bi­jo lai­vus iš­leis­ti į jū­rą, kad jie ne­nus­kęs­tų“, – ti­ki­ no G.Gy­lys. „Balt­lan­tos“ di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jo Alek­se­jaus Sav­čen­kos nuo­mo­ne, Lie­tu­vos žve­jy­bos lai­ vai yra silp­niau­si Eu­ro­pos Są­jun­ go­je pa­gal va­rik­lių ga­lias. Jei ne­bus leis­ta di­din­ti va­rik­lių ga­lių, ka­žin ar ap­si­mo­kės at­nau­jin­ti da­bar­ti­ nius lai­vus? Auk­cio­nas – žve­jų bau­bas

Žve­jų pa­gal­bi­nin­ku ir eko­no­mi­ nio kles­tė­ji­mo da­li­mi tu­rė­jęs tap­ti Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­nas da­bar įvar­di­ja­mas žve­jų bau­bu, ne­tgi pa­ra­zi­tu. Auk­cio­nas ta­po vie­nu veiks­nių, ko­dėl Lie­tu­vos žve­jai Bal­ti­jos jū­ ro­je jau dve­jus me­tus ne­su­ge­bė­jo iš­gau­dy­ti men­kių kvo­tų. „Pri­va­lo­mas 80 pro­c. men­kių par­da­vi­mas auk­cio­ne yra ydin­gas. 2012 me­tais de­ga­lų ir at­ly­gi­ni­mų iš­lai­dos vie­nam ki­log­ra­mui su­gau­ tų men­kių sie­kė 3,61 li­to. Auk­cio­ne men­kių kai­na svy­ra­vo nuo 2,9 iki 4,5 li­to už ki­log­ra­mą. Nuo kai­nos žve­jai auk­cio­nui iš­lai­ky­ti pri­va­lo skir­ti 3 pro­c., žu­vų pir­kė­jas – 3,5 pro­c. Jei žve­jai tie­sio­giai, o ne per auk­cio­ną par­duo­tų žu­vis, gau­na­ma kai­na bū­tų ma­žiau­siai 6,5 pro­c. di­ des­nė“, – svars­tė A.Ma­že­lis. Iš žve­jų atim­ta ga­li­my­bė par­duo­ ti žu­vis ki­tuo­se ES auk­cio­nuo­se. „Du mū­sų bend­ro­vės lai­vai de­ vy­nias pa­ras gau­dė men­kes prie Born­hol­mo. Po to 9 pa­ras tu­rė­jo pluk­dy­ti žu­vis į auk­cio­ną Klai­pė­ do­je. Pra­ras­ta ne tik ga­li­my­bė žve­ jo­ti, bet ir kiek­vie­no lai­vo plau­ki­

mo į Klai­pė­dą iš­lai­dos sie­kė po 5 tūkst. li­tų. Auk­cio­nas – ne bu­vu­ si žmo­na, kad jį rei­kė­tų iš­lai­ky­ti“, – svars­tė bend­ro­vės „Spi­ka“ va­do­ vas G.Gy­lys. Šian­dien Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­ tės pro­duk­tų auk­cio­nas yra nau­jas pa­sta­tas, ku­ria­me įdieg­tos mo­der­ nio­s tech­no­lo­gi­jos. Ge­rų vers­li­nin­ kų ran­ko­se jis tu­rė­tų pel­nin­gai gy­ vuo­ti ir be prie­var­tos žve­jams. A.Sav­čen­kos nuo­mo­ne, auk­cio­ nas Klai­pė­do­je rei­ka­lin­gas, ta­čiau jis tu­rė­tų ne vien tik per­par­duo­ti men­kes, bet ir šal­dy­ti, ne­tgi ap­do­ ro­ti įvai­rių rū­šių žu­vis. Pre­ky­bos švie­žio­mis žu­vi­mis koor­di­na­to­rius Klai­pė­do­je Min­ dau­gas Ri­mei­kis pri­mi­nė, kad auk­cio­no sta­ty­bos pro­to­ko­le bu­vo nu­ro­dy­ta, jog kai pa­si­baigs už ES pi­ni­gus sta­ty­to auk­cio­no pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mas ir prie­žiū­ra, jis bus per­duo­tas žve­jų bend­ruo­me­nei. Praė­jo dve­ji me­tai, o auk­cio­nas li­ ko vals­ty­bi­nis, ir žve­jams ne­si­ren­ gia­ma jo per­duo­ti. „Žve­jų bend­ruo­me­nė ne­tu­ri jo­ kios įta­kos auk­cio­ne – nei jų bal­ so klau­so­ma, nei at­sto­vų ten yra. Auk­cio­ną sa­vo pa­ja­mų ir di­de­lių žu­vų pluk­dy­mo iš­lai­dų są­skai­ta iš­ lai­ko tik men­kes gau­dan­tys žve­jai. Tos įmo­nės, ku­rios di­džiau­sius pel­ nus krau­na­si gau­dy­da­mos špro­tus ir stri­me­les, neį­ne­ša jo­kio in­dė­lio į auk­cio­no veik­lą. Jei vi­si žve­jai tu­ri iš­lai­ky­ti auk­cio­ną, tai tu­ri bū­ti da­ ro­ma so­li­da­riai, ne­su­tei­kiant kam nors iš­skir­ti­nių vers­lo są­ly­gų“, – svars­tė A.Ma­že­lis. Sei­mo Jū­ri­nių ir žu­vi­nin­kys­ tės rei­ka­lų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas R.Pa­liu­kas ma­no, kad rei­kės de­ ta­liau įver­tin­ti auk­cio­no veik­los niuan­sus – per vi­są Bal­ti­ją men­ kių pluk­dy­mas į Klai­pė­dos auk­ cio­ną ne­tel­pa į jo­kius vers­lo lo­gi­ kos rė­mus.

Si­tua­ci­ja: su­da­ry­tos ne­vie­no­dos vers­lo są­ly­gos, nes net 80 pro­c. su­gau­tų

men­kių žve­jai pri­va­lo par­duo­ti Klai­pė­do­je, kai špro­tus ir stri­me­les gau­ dan­čios įmo­nės pa­na­šių įpa­rei­go­ji­mų ne­tu­ri. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Į Klai­pė­dą – elekt­ri­niai tra

Jau ku­rį lai­ką Klai­pė­do­je ne­be­si­gir­di kal­bų, kad į uos­tą ve­dan­tys g giš­kos būk­lės, dėl jų ga­li strig­ti kro­vi­nių ga­be­ni­mas. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Mi­li­jo­nai – ge­le­žin­ke­liams

Bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Sta­sys Dai­ lyd­ka pa­tei­kė duo­me­nis, kad 2012 me­tais uos­to ge­le­žin­ke­lių maz­go pa­jė­gu­mas bu­vo 35 mln. to­nų. Rea­l iai į uos­t ą ge­l e­ž in­ke­l iais pa­teik­ta apie 25 mln. to­nų kro­vi­ nių. Pie­ti­nė­je uos­to da­ly­je – apie 9 mln. to­nų, šiau­ri­nė­je – apie 16 mln. to­nų.

Sta­sys Dai­lyd­ka:

Klai­pė­dos ge­le­žin­ ke­lio maz­go pa­jė­ gu­mas nuo 35 mln. to­nų 2012 me­tais iš­ augs iki 85 mln. to­nų 2020 me­tais.

Pers­pek­ty­va: į uos­tą ga­be­na­mi kro­vi­niai kas­met rei­ka­lau­ja vis in­ten­sy­ve

2015 me­tais uos­to ge­le­žin­ke­lių pa­jė­gu­mą pla­nuo­ja­ma iš­plės­ti iki 60 mln. to­nų, o 2020 me­tais – iki 85 mln. to­nų. Pas­ta­rai­siais me­tais į uos­to ge­le­ žin­ke­lių plėt­rą de­da­mos di­džiu­lės lė­šos. Tvar­ko­mi ne tik at­ski­ri ge­ le­žin­ke­liai, bet ir re­konst­ruo­ja­mos „Drau­gys­tės“ (skir­ta 106 mln. li­ tų), Rim­kų (skir­ta 38 mln. li­tų) ge­ le­žin­ke­lio sto­tys. Dar­bus jo­se pla­ nuo­ja­ma baig­ti šiais me­tais. Po re­konst­ruk­ci­jos „Drau­gys­ tės“ ge­le­žin­ke­lio sto­ties pa­jė­gu­ mai išaugs nuo 10 iki 25 mln. to­nų per me­tus. Dar per 40 mln. li­tų bus skir­ ta per­kė­los ke­ly­nui Jū­rų per­kė­lo­ je ir Ne­mu­no ke­ly­nui, ku­ris ve­da į „Klai­pė­dos Smel­tę“, „Be­gą“ re­ konst­ruo­ti. Mi­li­jo­nus li­tų į uos­to ge­le­žin­ ke­lius kas­met in­ves­tuo­ja ir Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­ rek­ci­ja. Į ge­le­žin­ke­lius 2013–2015 me­tais ji pla­nuo­ja in­ves­tuo­ti per 38 mln. li­tų.

Pauos­čio re­konst­ruk­ci­ją ati­dė­jo

Nuo šių me­tų pla­nuo­ja­ma pra­dė­ ti re­konst­ruo­ti Klai­pė­dos ge­le­žin­ ke­lio sto­ties ge­le­žin­ke­lio maz­gą. Tai kai­nuos apie 120 mln. li­tų. Re­ konst­ruk­ci­ja truks dve­jus me­tus. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ Plėt­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Vir­gi­ li­jus Jest­rems­kas mi­nė­jo, kad pa­ ra­le­liai bu­vo pla­nuo­ja­ma re­konst­ ruo­ti ir Pauos­čio ge­le­žin­ke­lio sto­tį (nu­ma­ty­ta apie 119 mln. li­tų). Ta­ čiau jos re­konst­ruk­ci­ja ati­dė­ta ir bus vyk­do­ma pa­gal 2014–2020 me­tų ES pa­ra­mos pro­gra­mą. Vie­na prie­žas­čių – dėl už­si­tę­ su­sių pro­jek­tų de­ri­ni­mo ne­spė­ ta pa­si­reng­ti šios sto­ties re­konst­ ruk­ci­jai. Ki­ta prie­žas­tis – ne­ga­li­ma vie­nu me­tu re­konst­ruo­ti Klai­pė­dos ir Pauos­čio ge­le­žin­ke­lio sto­čių, nes ga­li strig­ti kro­vi­nių ga­be­ni­mas į uos­to šiau­ri­nę da­lį. Pauos­čio ge­le­žin­ke­lio sto­tį ti­ ki­ma­si pra­dė­ti re­konst­ruo­ti 2015 me­tais.

Elekt­ri­nės ma­gist­ra­lės

„Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Klai­pė­ dos kryp­ti­mi ga­be­na 53 pro­c. vi­sų per­ve­ža­mų kro­vi­nių. Šiai kryp­čiai vys­ty­ti ir atei­ty­je nu­ma­ty­tas prio­ ri­te­tas. Iki 2015 me­tų Lie­tu­vos ma­gist­ ra­li­niams ge­le­žin­ke­liams vys­ty­ ti nu­ma­to­ma pa­nau­do­ti 784 mln. li­tų. In­ten­sy­viai vyks­ta ir uos­to nau­ do­ja­mo al­ter­na­ty­vaus ge­le­žin­ke­ lio Radviliškis–Pagėgiai–Klaipė­ da re­konst­ruk­ci­ja. Pert­var­ko­mi til­tai, via­du­kai, kei­čia­mi ir bė­giai. 2020 me­tais šia at­ša­ka pla­nuo­ja­ma ga­ben­ti apie 25 mln. to­nų kro­vi­nių per me­tus. Pag­rin­di­nė­je ma­gist­ra­li­nė­je ge­ le­žin­ke­lio li­ni­jo­je, ku­ri drie­kia­si nuo Rad­vi­liš­kio per Tel­šių, Kre­ tin­gos ra­jo­nus, daug kur įren­gia­ ma ant­ro­ji ge­le­žin­ke­lio at­ša­ka. Iki šiol kai ku­riuo­se ruo­žuo­se bu­vo komp­li­kuo­ta vež­ti kro­vi­nius maž­daug vie­no ki­lo­met­ro il­gio są­

11

pirmADIENIS, vasario 11, 2013

JŪRA Suk­čia­vi­mas lai­vy­bo­je

Sue­co įkai­niai

Ap­link pa­sau­lį

Vo­kie­ti­jos Brė­me­no mies­to pro­ ku­ra­tū­ra bank­ru­ta­vu­sios kom­ pa­ni­jos „Be­lu­ga“ sa­vi­nin­ką Niel­ są Stol­ber­gą kal­ti­na su­kčia­vi­ mu. Vė­jo ait­va­rų va­ro­mais lai­vais gar­sė­ju­si ši kom­pa­ni­ja 2006– 2010 me­tais už­sa­kė pa­sta­ty­ ti 20 lai­vų. Iš ban­kų paim­ti kre­di­ tai, ku­rie in­ves­ti­ci­jų iš­lai­das vir­ši­ jo net 93 mln. eu­rų.

Sue­co ka­na­lo ad­mi­nist­ra­ci­ja nuo ge­gu­žės 1 die­nos di­di­na plau­ki­ mo rink­lia­vas. Kon­tei­ner­ve­žiams rink­lia­va di­dės 2 pro­c., bal­ke­ riams ir tank­lai­viams – 5 pro­c., ki­tiems lai­vams – 3 pro­c. Per me­tus iš ka­na­lo veik­los Egip­tas gau­na 5,13 mlrd. JAV do­le­rių pa­ ja­mų. Per­nai dėl kon­tei­ner­ve­žių pa­ja­mos su­ma­žė­jo.

Vie­nu­ti­nin­kų bu­riuo­to­jų lenk­ty­ nėse ap­link pa­sau­lį „Ven­dee Glo­ be 2012– 2013“ pran­cū­zas Fran­ sua Ga­ba­ras be su­sto­ji­mo jach­ ta „Ma­cif“ plau­kė 78 pa­ras, dvi va­lan­das ir 16 mi­nu­čių. Lenk­ty­ nes pa­puo­šė re­kor­das. Per 25 tūkst. jūr­my­lių ki­tas pran­cū­zas Ar­mel Le Cléac’h‘as nuo lai­mė­ to­jo at­si­li­ko vos 3 val. 15 min.

au­ki­niai

ge­le­žin­ke­liai yra tra­

Is­to­ri­ja dėl žu­vi­nin­ kys­tės val­di­nin­ko pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­ba vei­kiau­siai įgis tę­si­nį.

Tę­si­nys: dėl ga­li­mų buvusio viršininko V.Pet­kaus Priešp­rie­ša: V.Pet­kus su­tik­tų su Vy­riau­sio­sios tar­

pikt­nau­džia­vi­mų Š.To­liu­šis ke­ti­na kreip­tis į pro­ku­ ra­tū­rą.

ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos spren­di­mu, jei jis ne­bū­tų pa­reng­tas pa­gal Š.To­liu­šio skun­dą.

Ban­dys glais­ty­ti pikt­nau­džia­vi­mą? Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pikt­nau­džia­vi­mai tar­ny­ba

es­nės ge­le­žin­ke­lių plėt­ros. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

sta­tais, ku­rių bend­ras svo­ris 6–7 tūkst. to­nų. 2020 me­tais šia li­ni­ja bū­tų ga­be­na­ma apie 60 mln. to­ nų kro­vi­nių. Pa­gal 2014–2020 me­tų ES pa­ra­ mos pro­gra­mą „Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­lių“ po­rei­kiai su­skirs­ty­ti į tris prio­ri­te­tus. Pa­gal pir­mą­jį prio­ri­ te­tą lė­šų po­rei­kis yra 2,1 mlrd. li­ tų, pa­gal ant­rą­jį ir tre­čią­jį – po 1,2 mlrd. li­tų. Įgy­ven­di­nus šiuos prio­ri­te­tus, į Klai­pė­dą jau ju­dė­tų ir elekt­ri­niai trau­ki­niai. Tai to­li­mes­nė per­spek­ty­va – apie 2020 me­tus. Ar­ti­miau­sio­je per­spek­ty­vo­je, gal jau net šie­met, kai ku­riuo­se Lie­tu­ vos ge­le­žin­ke­lio ruo­žuo­se, taip pat ir Klai­pė­dos link, rea­lus ke­lei­vi­ nių trau­ki­nių grei­tis tu­rė­tų bū­ti iki 140 ki­lo­met­rų per va­lan­dą. To­kiu grei­čiu ga­lės va­žiuo­ti nau­ji dvi­va­ go­niai trau­ki­nu­kai, ku­riuos „Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ pla­nuo­ja įsi­ gy­ti šie­met.

Po to­kio spren­di­mo, ko­kį priė­mė Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­ mi­si­ja dėl Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­ bos prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos že­ mės ūkio mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Vac­lo­vo Pet­kaus, de­ mok­ra­ti­nė­se ša­ly­se val­di­nin­kai pa­ pras­tai at­si­sta­ty­di­na. Lie­tu­vo­je to grei­čiau­siai neį­vyks. Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­ mi­si­ja nu­spren­dė, jog žve­jy­bą Bal­ ti­jos jū­ro­je ku­ruo­jan­tis V.Pet­kus ne tar­ny­bos tiks­lams nau­do­jo tar­ny­ bi­nį au­to­mo­bi­lį ir moks­li­nių ty­ri­ mų lai­vą „Da­rius“. Kons­ta­tuo­ta, kad tar­ny­bi­niu au­ to­mo­bi­liu V.Pet­kus nuo­lat va­ži­nė­ jo į dar­bą iš Šven­to­sios į Klai­pė­dą. 2011 m. lie­pos 1 d. su sa­vo gi­mi­nai­ čiais ir drau­gais V.Pet­kus esą plau­ kęs į jū­rą žve­jo­ti men­kių tar­ny­bai pri­klau­san­čiu moks­li­nių ty­ri­mų lai­vu „Da­rius“. Nag­ri­nė­da­ma va­ži­nė­ji­mo į dar­ bą tar­ny­b i­n iu au­to­m o­b i­l iu epi­ zo­d ą, ko­m i­s i­ja rė­m ė­s i tuo, kad kiek­v ie­n ą dar­b o die­n ą V.Pet­ kaus šia ma­š i­n a nu­va­ž iuo­ta po 80–100 ki­lo­met­rų, o tai ati­tik­tų ke­l io­n ės iš Šven­to­s ios į Klai­p ė­ dą ir at­gal at­stu­mus. Be­veik vi­sus ke­lio­nės la­pų marš­ru­tus pa­si­ra­ šė pa­ts V.Pet­kus. Iš­sa­mių ke­lio­ nės marš­ru­tų, iš­vy­ki­mo bei grį­ ži­m o lai­ko jis ke­l io­n ės la­p uo­se ne­nu­ro­dė. Ko­mi­si­jos pa­pra­šytas pa­teik­ ti de­ta­lius marš­ru­tus, nu­va­žiuo­tus tar­ny­bi­niu au­to­mo­bi­liu, V.Pet­kus paaiš­ki­no ne­ga­lin­tis jų pri­si­min­ti.

Vi­suo­se tar­ny­bi­niuo­se au­to­mo­ bi­liuo­se bu­vo įdieg­ta įran­ga, ku­ ri fik­suo­ja, kur au­to­mo­bi­lis va­žia­ vo, iš­sky­rus tą au­to­mo­bi­lį, ku­riuo nau­do­jo­si V.Pet­kus ir Žu­vi­nin­ kys­tės tar­ny­bos va­do­vas Vy­tau­tas Gru­šaus­kas. Dėl plau­ki­mo į jū­rą lai­vu V.Pet­ kus lai­vo ka­pi­to­nui esą nu­ro­dęs da­ry­ti pra­si­žen­gi­mą ir iš­vy­kos ne­ fik­suo­ti lai­vo žur­na­le. Tai pa­tvir­ti­ no lai­vo ka­pi­to­nas Bro­nius Kie­sa ir jo pa­dė­jė­jas Re­mi­gi­jus Ba­ne­vi­čius. Ta­čiau šį iš­vy­ki­mą už­fik­sa­vo Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nės jū­rų uos­to di­rek­ ci­jos tar­ny­bos. B.Kie­sa taip pat nu­ro­dė, kad iš­ plau­ki­mo tiks­las bu­vo men­kių žve­ jy­ba meš­ke­rė­mis. Pa­sak lai­vo ka­ pi­to­no, rei­so me­tu da­ly­va­vę jam ne­ži­no­mi as­me­nys, ku­rie at­vy­ko kar­tu su V.Pet­ku­mi ir su juo bend­ ra­vo. Ke­ti­na by­li­nė­tis

V.Pet­kus „Jū­rai“ tvir­ti­no, kad iki va­sa­rio 15 die­nos tu­rin­tis lai­ko pa­ si­tar­ti su tei­si­nin­kais, ar skųs­ti Vy­ riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­ si­jos spren­di­mą. „Man bu­vo stre­sas. Ti­kė­jau­si, kad Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja įsi­klau­sys į ma­no ar­gu­ men­tus. Tei­si­nin­kai man aiš­ki­no, kad dėl lai­vo esu šim­tu pro­cen­tų tei­sus. Lai­vas į jū­rą plau­kė re­mon­ to įmo­nės pra­šy­mu. Tai pa­tvir­ti­ na Klai­pė­dos lai­vų re­mon­to bend­ ro­vės ga­my­bos sky­riaus vir­ši­nin­ko Bro­niaus Mi­ku­tos raš­tas“, – ti­ki­no V.Pet­kus. Į Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją bu­vo krei­pę­sis bu­vęs Žu­ vi­nin­kys­tės tar­ny­bos Žu­vi­nin­kys­

tės ty­ri­mų ir moks­lo sky­riaus ve­ dė­jas Ša­rū­nas To­liu­šis. „Tai yra kerš­tas už tai, kad at­ lei­dau Š.To­liu­šį iš dar­bo. Jei skun­ dą bū­tų pa­ra­šęs šva­rios mo­ra­lės žmo­gus, ne Š.To­liu­šis, pri­pa­žin­ čiau, kad esu kal­tas, ir ne­si­by­li­nė­ čiau. Da­bar to da­ry­ti ne­ga­liu“, – dės­tė V.Pet­kus. Jo tei­gi­mu, bu­vęs Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos Žu­vi­nin­kys­tės ty­ri­mų ir moks­lo sky­riaus ve­dė­jas taip pat bu­vęs pa­ste­bė­tas va­žia­vęs au­to­ mo­bi­liu ne tar­ny­bos rei­ka­lais.

De­mok­ra­ti­nė­se ša­ ly­se val­di­nin­kai pa­ pras­tai at­si­sta­ty­di­ na, kai Vy­riau­sio­ ji tar­ny­bi­nės eti­ kos ko­mi­si­ja prii­ma jiems ne­pa­lan­kius spren­di­mus. Že­mės ūkio mi­nist­ras Vi­gi­li­jus Juk­na ti­ki­no ne­to­le­ruo­sian­tis žu­ vi­nin­kys­tės sis­te­mos val­di­nin­ kų nau­do­ji­mo­si tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­ mi at­ve­jų. „Konk­re­čiai ne­ga­liu įvar­dyti, ko­ kių prie­mo­nių bus im­ta­si, bet tam tik­ri spren­di­mai bus priim­ti, kad si­tua­ci­ja ne­si­kar­to­tų“, – už­tik­ri­ no jis. Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos spren­di­me yra tei­gi­nys, kad ir Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos va­ do­vas V.Gru­šaus­kas tar­ny­bi­niu au­ to­mo­bi­liu ga­lė­jęs va­ži­nė­tis į dar­bą iš Uk­mer­gės į Vil­nių.

Lė­mė tie­sos sa­ky­mas

Š.To­liu­šis ma­no, kad po to­kio Vy­ riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­ mi­si­jos spren­di­mo val­di­nin­kai tu­ rė­tų bū­ti at­leis­ti iš dar­bo. Skun­dą Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai pa­tei­kęs Š.To­liu­šis ti­ki­no ke­ti­nan­tis kreip­tis į pro­ku­ ra­tū­rą, kad dėl V.Pet­kaus nuo­la­ ti­nio va­ži­nė­ji­mo tar­ny­bi­niu au­to­ mo­bi­liu į dar­bą bū­tų įver­tin­ta ža­la vals­ty­bei ir dėl pikt­nau­džia­vi­mo ke­lia­ma bau­džia­mo­ji by­la. Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jai re­ko­men­da­vo iš V.Pet­kaus as­me­ ni­nių lė­šų išieš­ko­ti vals­ty­bės iš­lai­ das, at­si­ra­du­sias dėl Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bai pri­klau­san­čio tur­to nau­ do­ji­mo ne tar­ny­bos reik­mėms. „Mums keis­ta ir ne­sup­ran­ta­ma bu­vo, kai Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas V.Pet­ kus pra­dė­jo ko­vą su žu­vi­nin­kys­tės moks­lų dak­ta­ru Š.To­liu­šiu. Šis bu­ vo vie­nin­te­lis Lie­tu­vos Bal­ti­jos jū­ ros žu­vi­nin­kys­tės moks­li­nin­kas, ap­si­gy­nęs dak­ta­ro laips­nį. Š.To­liu­ šis la­bai ge­rai su­pras­da­vo žve­jų po­ zi­ci­jas. Toks žmo­gus žu­vi­nin­kys­tės sek­to­riu­je bu­vo la­bai rei­ka­lin­gas“, – ti­ki­no Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Al­fon­sas Bar­gai­la. Jo nuo­mo­ne, gal­būt žu­vi­nin­kys­ tės val­di­nin­kams už­kliu­vo tai, kad Š.To­liu­šis at­vi­rai pa­sa­ky­da­vo tie­ są į akis, bu­vo ne­pa­ran­kus. Žu­vi­ nin­kys­tės sek­to­riaus dar­buo­to­jų su­si­rin­ki­me jis vie­šai bu­vo iš­kė­lęs klau­si­mą, ko­dėl va­do­vų au­to­mo­bi­ liuo­se nė­ra spe­cia­lios įran­gos, ku­ ri fik­suo­tų, kur jie va­ži­nė­ja tar­ny­ bi­niu au­to­mo­bi­liu.

12

pirmADIENIS, vasario 11, 2013

JŪRA

Ku­ria­mi ant­pe­čiai ir ženk­lai Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Iki šiol Lie­tu­vos jū­rų ka­pi­to­nai vaikš­to pa­si­da­bi­nę so­vie­ti­nių jū­ri­ nin­kų ant­pe­čiais. Šie ati­tin­ka tarp­ tau­ti­nius stan­dar­tus, to­dėl per 22 ne­prik­lau­so­my­bės me­tus neiš­ki­ lo bū­ti­ny­bės jų keis­ti.

Ini­cia­ty­vos kur­ti Lie­tu­vos jū­rų ka­pi­to­nų ant­ pe­čius ir ženk­ lą ėmė­si aso­ cia­ci­ja Lie­tu­vos jū­r ų ka­p i­to­n ų klu­bas. Įvai­r ius siū­ly­ mus, kaip tu­rė­tų at­ro­ dy­ti lie­ tu­viš­ki jū­rų ka­pi­to­nų ant­pe­čiai ir ženk­las, pa­tei­kė pa­tys jū­rų ka­pi­to­ nai – An­ta­nas Bu­ne­ vi­čius, Juo­zas L i e ­p u o n ­ i u s, Hen­ri­kas Ža­ l a n ­d a u s k ­ as, Ar­vy­das Pad­ rie­zas. „Idė­jai kur­ti jū­rų ka­pi­to­nų ant­pe­čius ir ženk­lą pri­ta­rė Lie­tu­vos sau­ gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ja. Da­ bar vyks­ta dis­ku­si­ja, koks ženk­lo ir ant­pe­čių va­rian­ tas bū­tų ge­ riau­sias. Pla­ nuo­ja­me, kad ant­p e­č iai ir ženk­l as bus įtei­sin­ti Jū­ri­nin­ kų dip­lo­ma­vi­mo tai­syk­lė­se. Ant­pe­ čiai ir ženk­las bū­tų tei­kia­mi nau­jiems ka­pi­to­nams Sau­ gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­jo­je ga­ vus jū­rų ka­pi­to­no dip­lo­mą“, – aiš­ ki­no Jū­rų ka­pi­to­nų klu­bo pir­mi­nin­kas J.Lie­puo­nius. Kas­met jū­rų ka­ pi­to­n o dip­l o­m us gau­na dau­giau kaip 10 nau­jų jū­rų ka­pi­to­nų. Neo­fic­ ia­ liais duo­me­ni­mis, per­n ai iš­d uo­tas re­kor­di­nis kie­kis – net 35 jū­rų ka­pi­to­ nų dip­lo­mai. Iš vi­so Lie­tu­vo­ je yra 483 ka­pi­ to­nai, įskai­tant ir pa­kran­čių lai­vy­ bą. Ne­ri­bo­to to­li­ mo­jo plau­kio­ji­mo jū­rų ka­pi­to­nų Lie­tu­vo­je yra 352. J.Lie­puo­nius ma­ no, kad nau­ji lie­ tu­v iš­k i ženk­l ai šven­ti­nė­mis pro­ go­mis ga­lė­tų bū­ ti tei­kia­mi ir jau vei­k ian­t iems, ne tik ne­se­niai pa­ skir­tiems jū­rų ka­ pi­to­nams. Šiuo me­tu svars­ty­mui pa­teik­ti to­kie jū­rų ka­pi­to­nų ant­pe­čių ir ženk­lo va­rian­tai.

Li­ki­mas: toks bu­vo 1914 me­tais sta­ty­tas 70 met­rų il­gio gar­lai­vis „Bay­chi­mo“.

Ne­su­gau­na­mas jū­ros klajoklis

Jū­rei­vys­tės is­to­ri­ja ži­no ne­ma­žai at­ve­jų, kai dėl įvai­rių prie­žas­čių įgu­lų ap­leis­ti lai­ vai dau­ge­lį mė­ne­sių drei­fuo­ja jū­ro­se ir van­de­ny­nuo­se.

nin­kų ir me­džio­to­jų pa­lik­tą lai­vą, nu­neš­tą dar to­liau. 1932 me­tų ko­ vą Les­lie Mel­vi­nas, jau­nas fo­tog­ra­ fas, ke­liau­da­mas šu­nų kin­ki­niu po Ark­ti­nį sa­ly­ną, pa­ste­bė­jo plū­du­ riuo­jan­tį lai­vą su už­ra­šu ant bor­to „Bay­chi­mo“. Jis la­bai nu­ste­bo ja­me ne­ra­dęs įgu­los, ta­čiau at­ra­do ja­me daug pa­lik­tų daik­tų ir ne­ma­žai kai­ lių. Bū­da­mas vie­nas ir to­li nuo sa­vo

Pa­ga­liau nu­sken­do

ba­zės Alias­ko­je, L.Mel­vi­nas ne­ga­ lė­jo juo kaip nors pa­si­rū­pin­ti ir tu­ rė­jo lai­vą pa­lik­ti. Dar po me­tų vė­jų, sro­vių ir le­dų ne­ša­mas lai­vas at­si­dū­rė to­je pa­čio­ je vie­to­je, ku­rio­je jį pir­mą kar­tą pa­ li­ko įgu­la. Šį kar­tą klai­džio­jan­tį lai­ vą ap­ti­ko di­de­lė es­ki­mų gru­pė. Jie su­li­po į ge­rai iš­si­lai­kiu­sį lai­vą ir, už­klu­pus aud­rai, įstri­go ja­me de­ šim­čiai die­nų be jo­kio mais­to. Vos tik at­si­ra­do ga­li­my­bė, me­džio­to­jai pa­li­ko lai­vą vai­duok­lį.

„Hud­son Bay Com­pa­ny“ ne kar­ tą gau­da­vo ži­nių, kad ne­su­gau­na­ mas bėg­lys vis dar kla­jo­ja Ark­ties van­de­ny­se, ta­čiau tai bu­vo per to­ li, kad bū­tų ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti jo gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją. „Bay­chi­mo“ kartkartėmis vis bū­da­vo pa­ste­ bi­mas es­ki­mų, žve­jy­bos lai­vų, iš pra­skren­dan­čių lėk­tu­vų. Pak­ly­ dė­lis ste­buk­lin­gai iš­veng­da­vo led­ kal­nių, iš­si­lai­ky­da­vo ne­nus­ken­ dęs per pa­čias stip­riau­sias aud­ras. 1962 me­tais žve­jai jį ap­ti­ko be­ plau­kio­jan­tį Bo­for­to jū­ros pa­ kran­tė­je. Įdo­miau­sia, kad ki­tiems lai­vams dėl ne­tin­ka­mų są­ly­gų vis ne­pa­vyk­da­vo priar­tė­ti prie ne­su­ gau­na­mo bėg­lio. Pas­ku­ti­nį kar­tą gru­pė moks­li­ nin­kų bėg­lį ap­ti­ko įša­lu­sį le­duo­se 1969-ai­siais. Lai­vo kor­pu­sas bu­vo ge­ro­kai ap­lam­dy­tas, ta­čiau skęs­ ti ne­si­ren­gė. Sun­ku bu­vo pa­ti­kė­ ti, kad tai tas pa­ts lai­vas, ku­ris 38 me­tus be prie­žiū­ros kla­jo­jo tarp le­ dų, ta­čiau moks­li­nin­kai pa­tei­kė fo­ tog­ra­fi­jų ir ki­tų pa­kan­ka­mai sva­rių įro­dy­mų, kad tai yra „Bay­chi­mo“. Lai­vo sa­vi­nin­kė, Hudson’o kom­pa­ ni­ja, pa­tvir­ti­no jo ta­pa­ty­bę. Nuo ta­da iki šiol gar­su­sis lai­vas kla­jok­lis ne­be­bu­vo pa­ste­bė­tas. Gal pa­ga­liau gam­ta įvei­kė ne­ke­ti­nu­ sį skęs­ti lai­vą? Alias­kos vals­ti­jos (JAV) val­džia 2006 me­tais pra­dė­ jo vyk­dy­ti pro­jek­tą „Ghost Ship of the Arc­tic“, skir­tą aiš­kin­tis Ark­ties van­de­ny­ne pra­puo­lu­sių lai­vų, tarp jų ir „Bay­chi­mo“, li­ki­mą.

Istorija: išplaukęs į ekspediciją papuoštas gar­lai­vis „Bay­chi­mo“ vėliau tapo ledyno auka.

„Sear­char­chi­ves.van­cou­ver.ca“ nuo­tr.

Ve­nan­tas But­kus Įka­li­no le­dai

Re­kor­das pri­klau­so gar­lai­viui „Bay­ chi­mo“. Jis ne­su­gau­na­mas kla­jo­ jo 38 me­tus. 1931 m. sau­sio 6 d. kro­vi­nių lai­ vas „Bay­chi­mo“ su 36 žmo­nių įgu­la, va­do­vau­ja­ma ka­pi­to­no John Corn­wall, iš­plau­kė iš Van­ku­ve­rio. Prap­lau­kęs Be­rin­go są­siau­rį ir šiau­rės-va­ka­rų jū­ros ke­lią, di­džiu­lę Vik­to­ri­jos sa­lą šiau­ri­nė­je Ka­na­dos pa­kran­tė­je jis pa­sie­kė jau pa­va­sa­ rį. Gar­lai­vis kas va­sa­rą čia at­ga­ ben­da­vo kai­li­nių žvė­re­lių me­džio­ to­jus, ku­rie ne tik pa­tys me­džio­jo, bet ir iš es­ki­mų su­pir­ki­nė­jo kai­lius, odą. Tais me­tais į šią šiau­ri­nę dyk­ vie­tę žie­ma atė­jo kur kas anks­čiau. Kai lai­vas su pil­nais triu­mais kai­lių jau bu­vo pa­si­ren­gęs pa­lik­ti Vik­to­ ri­jos sa­los pa­kran­tę, jį už­spau­dė le­ dų san­grū­dos. Nors lai­vo kor­pu­sas bu­vo ge­le­ži­ nis, įgu­la nu­ta­rė ne­ri­zi­kuo­ti ir per­ si­kraus­tė į kran­tą. Ka­pi­to­nas su­ pra­to, kad ne­pa­vyks grei­tai iš­trūk­ti iš le­dų ne­lais­vės, ta­čiau ne­no­rė­ jo pa­lik­ti lai­vo su ver­tin­gu kro­vi­ niu be ap­sau­gos. Di­džią­ją da­lį ko­

man­dos dviem lėk­tu­vais iš­ga­be­no „Hud­son Bay Com­pa­ny“, ku­riai pri­klau­sė lai­vas. Li­kę 15 vy­rų nu­ ta­rė čia per­žie­mo­ti ir lauk­ti pa­va­ sa­rio. Bi­jo­da­mi, kad lai­vą ga­li su­ traiš­ky­ti le­dai, jie įsi­kū­rė me­di­nė­je pa­šiū­rė­je ant kran­to. Šiau­rės vai­duok­lis

Kar­tą ki­lo smar­ki pū­ga, ke­lioms pa­roms įka­li­nu­si pa­šiū­rė­je pa­si­ slė­pu­sius žmo­nes. Kai pū­ga ap­ri­ mo, vy­rai iš­vy­ko ap­žiū­rė­ti lai­vo, bet jo ne­be­ra­do. Jiems net ne­ki­ lo abe­jo­nės, kad aud­ros me­tu lai­ vas bu­vo su­traiš­ky­tas led­kal­nių ir nu­sken­do. Bet po ke­lių die­nų ruo­ nių me­džio­to­jai es­ki­mai pra­ne­šė pa­ste­bė­ję tuš­čią lai­vą už ke­lias­de­ šim­ties ki­lo­met­rų. Vy­rai nu­ta­rė pa­tik­rin­ti šią in­for­ ma­ci­ją ir, at­vy­kę į nu­ro­dy­tą vie­tą, ra­do sa­vo lai­vą vėl įka­lin­tą le­duo­ se. Ka­pi­to­nas ir jo ko­man­da, ma­ ny­da­mi, kad lai­vas ma­žai tu­ri šan­ sų iš­si­lai­ky­ti ne­sut­raiš­ky­tas le­dų per vi­są žie­mą, pa­siė­mė ver­tin­ giau­sius kai­lius ir per di­de­lį var­gą su­grį­žo į Van­ku­ve­rį. Pra­bė­go dar ke­li mė­ne­siai ir es­ ki­mai vėl pra­ne­šė pa­ste­bė­ję jū­ri­

Alias­kos vals­ti­jos (JAV) val­džia vyk­ do pro­jek­tą „Ghost Ship of the Arc­tic“, skir­tą aiš­kin­tis Ark­ ties van­de­ny­ne pra­ puo­lu­sių lai­vų, tarp jų ir „Bay­chi­mo“, li­ ki­mą.

19

pirmadienis, vasario 11, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 19 d.

Avinas. Sudėtinga, nepalanki diena. Vis dėlto pasistenkite nekreipti dėmesio į nesėkmes. Saugokite savo ramybę ir sveikatą. Jautis. Nepervertinkite savo galimybių: neįsipareigokite, nežadėkite, taupykite pinigus. Itin apdairūs būkite su užsieniečiais, per užsienio partnerius galite patirti rimtų nemalonumų. Dvyniai. Neverta užsiimti svarbiais, atsakingais darbais – galimos rimtos nesėkmės, nuostoliai. Visus svarbius reikalus atidėkite pirmadieniui. Vėžys. Galima nemaloni staigmena, dėl kurios teks atidėti šios dienos reikalus, arba taps neįmanoma juos atlikti taip, kaip planavote. Kol kas susitaikykite su tuo, kas vyksta. Labai nepasikliaukite draugais: jie gali netyčia išduoti. Gali nutrūkti sena draugystė. Liūtas. Aplinkybės klostysis ne jūsų naudai, dar ir patys sau kenksite be reikalo nervindamiesi, kur nereikia skubėdami ar kuo nereikia pasitikėdami. Ši diena palankesnė tamsiaplaukiams Liūtams. Mergelė. Kritinė diena: venkite bet kokių konfliktų, nesiaiškinkite su niekuo santykių – mokėkite nereaguoti į provokacijas. Nepriimkite jokių svarbių sprendimų dėl karjeros. Svarstyklės. Apgaulingas laikas: galvosite, kad elgiatės teisingai, bet pasirodys, jog klystate iš esmės, aukositės kitų labui, bet paaiškės, kad niekam to nereikia. Likite ištikimi seniems principams ir mylimam žmogui. Skorpionas. Mažiau planuokite, venkite daryti išvadas – galite paviršutiniškai įvertinti esamą padėtį. Tikrinkite jus pasiekiančią informaciją, ypač jei ji susijusi su pinigais ar meile, – nesiduokite apgaunami. Šiandien reikėtų mažiau tikėti gerais pažadais ir komplimentais. Šaulys. Pamirškite visus rūpesčius – kad ir kiek stengtumėtės, nieko rimta neišeis arba teks labai brangiai sumokėti už šios dienos laimėjimus. Venkite daug bendrauti, nesiaiškinkite meilės santykių, taupykite pinigus. Ožiaragis. Pavojingas laikas, nes iš pažiūros neįtarsite nieko bloga ir pasiduosite įkalbinėjimams, įsivelsite į avantiūrą. Gali tekti sumokėti ir už ankstesnes avantiūras darbe ir jausmų srityje. Vandenis. Galite jaustis pavargę, persitempę. Itin atidžiai atlikite savo užduotis darbe: šios dienos klaidos gali rimtai pakenkti reputacijai. Saugokite savo darbo vietą. Žuvys. Gali kilti pagunda dėl savų problemų apkaltinti kitus, o dėl svetimų – save. Būtų geriau šiandien apskritai nesiimti teisėjo vaidmens: jums trūks objektyvumo.

Orai

Šiandien bus debesuota, be kritulių, nuo 3 laipsnių šalčio iki 0 laipsnių. Rytoj bus debesuota su nežymiais pragiedruliais. Daug kur protarpiais krituliai, daugiausia nedideli. Vieto­ mis plikledis. Vėjas pasisuks iš pie­ tvakarių, pietų ir kai kur sustiprės iki smarkaus. Vietomis, daugiausia va­ kariniuose rajonuose, jo gūsiai sieks 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 0–4 laipsniai šilumos.

Šiandien, vasario 11 d.

–2

0

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

kokteilis Gan­das apie žmo­gaus mir­tį

–2

„Sa­vait­ga­lį, ne­ga­lė­da­mi pa­ti­kė­ti, vie­nas ki­ to klau­si­nė­jo­me apie kaž­kie­no pa­skleis­tą ži­nią, ne­jau­gi An­ta­nas (dėl su­pran­ta­mos prie­žas­ties „Kok­tei­lis“ pa­kei­tė var­dą) mi­ rė. Nes vy­ras bu­vo svei­kas, žva­lus, ener­ gin­gas, ne­se­niai 50-me­t į at­šven­tęs. Ir tik kai vie­nas pa­ž įs­ta­mų pa­ts pa­skam­bi­no An­ta­nui ir iš­gir­do jo bal­są, bai­sus gan­das su­bliūš­ko. Vi­siems pa­leng­vė­jo „ant šir­ dies“, – nuo­ty­k į pa­sa­ko­jo Gin­ta­ras. Vy­riš­kis klau­sė „Kok­tei­lio“: ar to­kia ne­ma­ lo­ni ži­nia – ge­ras ar blo­gas ženk­las pir­ma lai­ko pa­lai­do­tam pa­čiam An­ta­nui?

Praha +4 Ryga +1 Roma +8 Sidnėjus +23 Talinas +1 Tel Avivas +17 Tokijas +7 Varšuva -3

–3

–3

Vėjas

4–5 m/s

Marijampolė

Vilnius

–2

Alytus

Vardai Algė, Apolonija, Erikas, Joviltas, Kirilas, Marijus

vasario 11-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-3

0

-2

-3

5

-3

-2

-1

-2

4

rytoj

trečiadienį

-1

42-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 323 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

–2

Kaunas Londonas +6 Madridas +8 Maskva +8 Minskas -4 Niujorkas +6 Oslas –5 Paryžius +10 Pekinas +1

–3

Utena

8.09 17.32 9.23

Tauragė

orai klaipėdoje Šiandien

–2

Panevėžys

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +2 Brazilija +25 Briuselis +3 Dublinas +7 Kairas +21 Keiptaunas +29 Kopenhaga +1

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–2

-1

-1

-2

4

1650 m. mi­rė pran­cū­zų ma­te­ma­t i­kas ir fi­z i­kas, mo­der­nio­sios fi­lo­so­fi­jos tė­vas Re­ne Des­car­tes. Gi­mė 1596 m. 1858 m. Ber­na­de­tai iš Lur­do (Pran­cū­z i­ja) pir­ mą kar­tą pa­si­ro­dė Ma­ ri­ja. Iš vi­so Ber­na­de­ta bend­ra­vo su šven­čiau­ sią­ja Mer­ge­le 18 kar­tų. 1926 m. gi­mė ak­to­r ius Les­lie Niel­son. 1929 m. įkur­tas ne­prik­ lau­s o­m as Va­t i­k a­n o mies­tas.

1968 m. ko­mu­n is­t ai įvyk­dė mir­t ies baus­mę 300 ci­v i­l ių Pie­t ų Viet­ na­me. 1969 m. gi­mė ak­to­rė Jen­ni­fer Anis­ton. 1970 m. Ja­po­n i­ja ta­po ket­vir­tą­ja pa­sau­lio vals­ ty­b e, į or­bi­t ą pa­lei­du­ sia dirb­ti­n į že­mės pa­ly­ do­vą. 1975 m. Mar­ga­ret Te­čer ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi – bri­tų kon­ser­va­to­rių par­ ti­jos ly­de­re.

2012 m. Be­ver­l i Hil­ so vieš­bu­ty­je mi­rė po­ pmu­zi­kos le­gen­da ir ak­ to­rė Whit­ney Hous­ton.

Nu­girs­tas pra­šy­mas Grei­čiau mie­gok, man pa­gal­vės rei­kia.

Mo­te­rų juo­ke­liai Ar­t i­miau­sias ke­l ias į vy­ro šir­d į – skal­ pe­l iu per krū­ti­nės ląs­tą.

Nu­girs­tas po­kal­bis – Ži­no­te nau­jie­ną? Pet­ras li­go­ni­nė­je. – Bet­g i va­kar aš jį ma­čiau šo­kan­t į su blon­di­ne. – Jo žmo­na taip pat ma­tė.

Sta­tis­ti­kos duo­me­nys Lie­tu­vos gy­ven­to­jų mir­ties prie­žas­čių struk­tū­ra jau dau­ge­l į me­tų iš­lie­ka ne­ pa­k i­tu­si. Trys pa­g rin­di­nės – krau­jo­ta­ kos sis­te­mos li­gos, pik­ty­bi­niai na­vi­kai ir išo­r i­nės mir­ties prie­žas­tys – su­da­rė apie 85 pro­c. vi­sų mir­čių. Nuo krau­jo­ ta­kos sis­te­mos li­gų mirš­ta dau­giau nei pu­sė – 56 pro­c., nuo pik­ty­bi­nių na­vi­kų – 20 pro­c., o nuo išo­r i­nių mir­ties prie­ žas­čių – 9 pro­c. vi­sų mi­ru­sių­jų.

Ver­ta pri­si­min­ti Leis­ti­nas leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių grei­tis Lie­tu­vo­je: gy­ven­vie­tė­se – 50 km/val., ke­l iuo­se su as­fal­to ar be­to­no dan­ga – 90 km/val., ki­tuo­se ke­l iuo­se – 70 km/ val., au­to­ma­g ist­ra­lė­se – 130 km/val. (žie­mos se­zo­nu – 110 km/val.).

Rei­kia re­cep­to „Ga­vau vi­du­t i­n io dy­d žio kar­šį. Pa­re­ ko­men­duo­k i­te re­cep­tą, pa­gal ku­r į ga­ lė­čiau or­kai­tė­je iš­kep­ti ska­nią žu­v į“, – pa­pra­šė Sil­vi­ja.

Čem­pio­nei – dar vie­nas ti­tu­las Dien­raš­čio „Klai­ pė­da“ jau 11 me­ tų ren­gia­mi Me­tų klai­pė­die­tės rin­ki­ mai įkvė­pė ir ki­tus mies­tus rink­ti iš­ki­ liau­sias mo­te­ris. Olim­pi­nės čem­pio­nės Rū­tos Mei­ lu­ty­tės tro­fė­jų ko­lek­ci­ją šeš­ta­die­nį pa­pil­dė dar vie­nas. Jai ati­te­ko dau­ giau­siai dien­raš­čio „Kau­no die­na“ skai­ty­to­jų sim­pa­ti­jų. Auk­si­ne žu­ ve­le iš Kau­no pra­min­ta plau­ki­kė ta­po kon­kur­so „Me­tų kau­nie­tė“ nu­ga­lė­to­ja. „Tai iš­skir­ti­nis ap­do­va­no­ji­mas. Jis man ypa­tin­gas. Ge­ra ži­no­ti, kad gim­ta­sis mies­tas ma­ne pa­lai­ko“, – tei­gė R.Mei­lu­ty­tė. Dar prieš ap­do­va­no­ji­mų šven­ tės pra­džią spor­ti­nin­kė pri­si­pa­ži­ no, kad pa­tek­ti į fi­na­li­nį kon­kur­so še­še­tu­ką jai bu­vo staig­me­na. Iš­kil­mė­se da­ly­va­vu­si kar­tu su tė­čiu, mo­čiu­te ir bro­liais olim­pi­

teleloto

Nr. 879

2013 02 10 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 73 295 (1 x 73 295) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 14 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 3 Lt §§ §§ 52 71 35 51 14 49 25 53 54 29 09 05 70 36 56 68 62 23 57 59 06 45 19 37 48 44 20 02 61 01 21 47 28 46 07 §§§ 40 43 60 33 67 §§ §§§ 69 26 34 38 74 §§§ §§§ §§§ 18 10 12 73 55 24 66

Įver­ti­ni­mas: gim­to­jo mies­to gy­ven­to­jai ne­pa­gai­lė­jo bal­sų R.Mei­lu­ty­tei.

nė čem­pio­nė at­sklei­dė, kad jau­di­ no­si la­biau nei prieš le­mia­mą star­ tą ba­sei­ne. „Var­žy­bo­se – kur kas ra­miau. Ap­do­va­no­ji­mai man nė­ra taip įpras­ta. Tai vi­sai ki­tas da­ly­kas“, – kal­bė­jo kau­nie­tė. Trum­pam grį­žu­si į gim­tą­jį mies­ tą ji ne­kei­tė sa­vo tre­ni­ruo­čių gra­fi­ ko. Net ir ap­do­va­no­ji­mų die­ną Rū­ta

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

plau­kio­jo Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­ te­to ba­sei­ne. „Ne­sit­re­ni­ruo­ju tik sek­ma­die­ niais“, – tei­gė R.Mei­lu­ty­tė. Iš vi­so rin­ki­mams kau­nie­čiai pa­ siū­lė dau­giau kaip 60 pre­ten­den­ čių. 10 pus­fi­na­lio da­ly­vių at­rin­ko 10 na­rių ko­mi­si­ja, o vė­liau nu­ga­lė­ to­ją – bal­sa­vę skai­ty­to­jai. „Klai­pė­dos“ inf.

Papildomi prizai: „Hyundai i20“ (TV) – Leonas Vitkus „Nissan Note“ – 0080509 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) – Birutė Liučvaikytė iš Gargždų 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) – Ričardas Strigūnas iš Šiaulių 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) – Vytenis Vaclovas Jonaitis iš Ukmergės 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) – Pranas Vaitkevičius iš Mažeikių raj. 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) – Arūnas Sasnauskas iš Kaišiadorių 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) – Anelė Paulikienė iš Tauragės raj. 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 4 d.) – Ivanas Andžejevskij iš Vilniaus Kvietimai į TV: 002*092, 012*664, 051*589 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

EUROJACKPOTAS 2013 02 08 EUROJACKPOTAS – 40 267 898 Lt 12 14 17 27 43 Papildomi skaičiai 1 7 Gė­r y­b ė: kar­tais pa­do­va­no­tas

žve­jy­bos lai­mi­kis ga­vu­sia­jam su­ ke­lia pa­pil­do­mų rū­pes­čių.

Links­mie­ji tirš­čiai Aną­dien nu­bė­go Pet­riu­kas pas kai­my­nę: – Te­t a, ma­no ma­ma su­s i­rgo, rei­k ia avie­čių uo­g ie­nės! – Ži­no­ma, ži­no­ma, vai­ke­li! O į ką įpil­ti? – Ne­rei­k ia pil­ti, su­val­gy­siu čia! Čes­ka (397 719; neap­sisp­ren­džiu, ku­ri uo­gie­ nė ska­nes­nė: avie­čių, že­muo­gių ar braš­kių?)

Lietuvoje laimėti prizai: 4 + 2 skaičiai 8 945 Lt (2 priz.) 4 + 1 skaičius 657 Lt (4 priz.) 4 skaičiai 315 Lt (7 priz.) 3 + 2 skaičiai 175 Lt (9 priz.) 3 + 1 skaičius 61 Lt (138 priz.) 2 + 2 skaičiai 47 Lt (155 priz.) 3 skaičiai 42 Lt (157 priz.) 1 + 2 skaičiai 34 Lt (780 priz.) 2 + 1 skaičius 24 Lt (1953 priz.) Prognozė: „Eurojackpotas“ – 45 mln. Lt

Nr. 2

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.