2013-02-23 Klaipeda

Page 1

Nr. 44 (19 647)

ÄŒIAUS TV3 NELIKO M.PETRUĹ KEVI

?6< C.@. 162;6@ 2 A.

Ä— vakar

www.kl.lt

8

13

PERMAINOS IR A.VALENTAITÄ–S

10p.

TELEVIZIJOS PROGRAMOS

PietĹł Ura

]N`NbYV`-QVR ?RQNXa\_Vb` [N Ya 7bYVWN[

las – ano

malijĹł mag

netas.

N` 4NYV N[` vasario 23– XV` kovo1 d.

2 A.162 ;6@ C.@. ?6<

2013 m. Nr. 8

vasariO 23, 2013

pasaulis

Neprikla usomyb Ä— kle

Y Ya _R-X cNXN _Ă› VR[Ă› ?RQNXa\ 7b XRcVĂ˜ 7\YN[aN

Kosovas pra jo neprik ėjusį sekmadien lausomyb į pamin cijos vald Şia sako, ės metines. Pro ėsomybė kad Koso vin– si savo. nesugriaunama. vo nepriklauKo O kritikai met nebus sovas, pasak jų, nėra ir nie laikovalstybė kuo. DŞiaug

TAIKIKLYJE

stÄ—jimo

tis – anks ti

Kosovu i kol kas neatneĹĄ Ä—

PraÄ—jo pen nos, kai keri metai nuo Ko tos die- tais. Jis jungia lausomybÄ™. sovas paskelbÄ— albanĹł ir venamus serbĹł rajonus. sia, o kar Ĺ ÄŻ sekmadienÄŻ neprik- mies TaÄ?iau kai gyto gy jauniauvalstybÄ— tu skurdĹžiausia netrukdo ventojai sako, kad kurie Eu bendrau sienos mybÄ—s su paminÄ—jo neprik ropos ti. Vienas kaktÄŻ. lausoDeja, dĹžiaug albanai pavyzdĹžiĹł, kad ga serbai ir smo upÄ—s ja. 50 pro cos roko li sugyventi, c. ne darbo, 40 ĹĄalies gyventojĹł silie- susiren mokykla. ÄŒia – Mitrovimuzikuo ka tiek al proc. gy neturi Ĺžemiau ventojĹł ti banai, 23 metĹł skurdo gyvena serbas Alek tiek serbai. ri purto ko sandras rupcijos bos, vyriausybÄ™ licas Roko mo Sonomika, skandalai, kykloje nuo stu dirba lais jei ne ES dijĹł tai bĹŤtĹł pagalba, o ekovu „Kar tais metu. miru apskriTiesa, ak si. na me skir jau Ä?iuosi, kad kokie bus tualiausias klau Albanai tin guose pa sau gy vesi Ser mas ir serbai bijos ir nuo liuose. – no ri lusios pie tarsi jos pa Kosovas tinÄ—s provincijos, atski- bend ro dy ti, kad ne specialiai ra tu ri nie santykiai?vadinamas Ser – taip jaunuo vie ni su ki tais“, ko bijoje, – lis. – sakÄ— Ar pavyks sureguliuo albanĹł ti ir Albanai Tai, regis, vietos serbĹł konKosovo ir pa ser ik ts tus? svar bai klausimas tarsi spe biau tarp Koso sias dviĹĄalis cialiai Daugelis vo ir Ser nori pa rinÄ—je Ko serbĹł, gyvenan bijos. ro Ä?iĹł neturi niedyti, kad kai prieĹĄi sovo dalyje, ka ĹĄiautegoriĹĄnasi Belg suartÄ—ji vieni su ko bendra mui. Ser rado ir PriĹĄtinos kitais. Kosovas bi serbĹł ma ja norÄ—tĹł, kad autonomijÄ…, Ĺžumai o Kosovas suteiktĹł serbai pri no pa ĹžiÄ… ĹĄalies ĹžintĹł provinci ri, kad TaÄ?iau jos ĹĄiaurÄ—je. Serbijos Tiek Koso vald- nÄ…, kaip jis prasitarÄ—, kad ď Ž Ĺ ventÄ— na suvieny : 8\ `\ cN` ]\ kokiĹł kalbĹł cionalistai pur vo, tiek nes. ti abi bendturi plaA.So tosi bet Z]N` aV apie drau XNV ]N ZV[Ă› Şįstamais licas norÄ—tĹł kar ruomegystÄ™. Tiesa, vir tu su iĹĄ albanĹł W\ ]R[X NorÄ—tĹł tuali erdvÄ— ati aĂ– `VN` [R bendruo pa- dojama daryti nak su neretai nau]_VX YNb `\ kurs Mit rovi sidraugauti ras pripaŞįs tinÄŻ klubÄ…. Tie menÄ—s „DaĹž ZfOĂ›` Z cos mies nai galima tant nesutarimus. formaciniĹł sa, vyR aV [R` aN ta, me tarp pamaty Ă˜VNb ]_\ serbĹł ir te, pa da ly ta- jonÄ— – roĹžinÄ—, jog kol kas ĹĄi sva- publikacijĹł je. PraÄ—jo technologijĹł OYRZĂş WN Ä—jus penk sektoriu– tiek serbĹł,ti ÄŻĹžeidĹžiamĹł albanĹł, bet jis ti b [VNb `V\ atĹžvil net pra- jam pavyks. serbas dir penkeri metai, ki, kad WR 2b _\ ] siskyrimo meÄ?iui nuo Ko o 25-eriĹł ti bent po 8 pro tai rovi giu“, – pasakojo tiek albanĹł ba „Kol kas \` cNY` a sovo atcos da pietinÄ— c., kad Daugelis tÄ—vo parduotuvÄ— lÄ—tĹł iĹĄsprÄ™s fOĂ› WR [\_` tai tvarkos. tvyro ÄŻtampa. gyventojĹł, je. kos studenlyje gyvenantis ma je Mit- sovo cR V Zb cR X ti nedar valstybÄ— ga„Čia nÄ—ra daug baimÄ—s – neÄŻmanoma. ÄŽtampa TaÄ?iau pilie tapu bo , per daug te tas Rino labai var skundÄ—si Per tos. Pro ras Qollo mati- serbas Ä?iais, jauÄ?iasi taip siĹł Ko- cesi dabar ekonomi problemas. gi Alek peku. joje. staÄ?iusi vietos gyvento na“, – suartÄ— paganda neleid neapykan- NÄ—ra ka skendi Ĺžia ĹžmonÄ— ja, prisiHod gyventojĹł sandras. 1,8 mln.pat kaip ti“, – reKoso ms Ko darbo ir pinigĹł Tiltas per ĹžiÄ? vardu. Visgi, pa pasakojo jaunuo sovas jau PusÄ— jĹł yra jaunesni nei Kosovo 1998–1 vas taip ir neat sak Alek lis. vertas ak Ibaro upÄ™ ak – 25 ÄŻveik ga sand vo Eu linai ti pa ropos vals ro, skurdĹžiau blogÄ—ja. bedarbiai, ir situa metĹł. pietinÄ—s999 m. karo. Ma sigavo po menimis Kas tybÄ—s pra sios ra ir betono uĹžt- gelis ga deda komunika „sienas“ Ĺža ci Serbas li bend cija. DauvardÄ™. ĹĄo per 30 met ÄŻ darbo birŞą ja tik rastruktĹŤSerbijos provin to, ĹĄios lui- tink cijos inftĹŤkst. jau uĹž ra niekuo Mitrovico Aleksandras Jo lalapius rauti per socia Faktai apie nuoliĹł, si- plÄ—tojama sifoviÄ?ius ieĹĄko darbo, linius arba elekt je baigÄ— met ne ku o taip gra ran kom rie buvo ro mavimo da tik 8 ninÄŻ paĹĄtÄ…. sparÄ?iai, piute ĹĄalÄŻ se Jugos tĹŤkst. kaip kitolavi diplomas studijas. Jis tikÄ— riĹł pro- Silpna Nuo 1999 jos dalyse. josi, eko leis jam rasti darbÄ… kad Ekonomis nomika nis infrast m. vienintelis tai skaiÄ?iuo in- eko rim ruktĹŤ tesros mlrd. nomika ja, jog Ko ď Ž 2008 kasmet sovo greit doleriĹł vertÄ—s projektas – 1 m. vasa turÄ—tĹł paaugrio 17 d. keturiĹł skelbÄ— kelis, Ko juostĹł ne prik PriĹĄtinÄ… jungiantis Koso lau so mybÄ™.sovas pa- niĹł 1999 m. Kosovas vo su konflik TautĹł Sau 1998– tas tarp Ĺ iais me Albanijos sosti sostinÄ™ sovo se gu mo Ta Kinija ir Serbijos ne tais pa ry bos narÄ—s Rusija. ir Kokelio tarp ketinama pradÄ—tiTirana. bardavi ratistĹł baigÄ—si IĹĄ 27 ES pripaĹži NA mo kam ď Ž Serbi ĹĄaliĹł Ko no 22. greitpanija prie TO bom- ta ja ĹĄÄŻ regionÄ… Serbijos sostinÄ—s PriĹĄtinos ir Ma sovÄ… Ispanija, Provincijos ne ly ke SkopjÄ—s ĹĄ velionio tebelaiko pripaŞįs- tine provincija, Kipras, Ä?iaus pa derio Sloboda statybÄ…. donijos savo Planuoto nija Slovaki no Milo jÄ—gas. ja, Rumu- dÄ—tos ES vado bet 2011 m. kovÄ… pieĹĄevi- jÄ…jÄ… ir Graikija. IĹĄ 28 liĹł tiesimas jai sako, kad ma ď Ž Be veik NATO ĹĄa pravalstybÄ™ seniai nulÄ—mÄ— vaujamos 100 pa liĹł nauderybos pripaĹži taÄ?iau vie bus postĹŤmis gistratarp jĹł santykiĹł no 24. nemetĹł va ď Ž Did ĹžiÄ…jÄ… – JAV, pri sau lio vals ty pre atĹĄilimÄ…. sario 6 biĹł, su dalÄŻ Ko pa sovo iki gia, kad tos valdĹžios atsto kybai, d. Serbi prezi da so ĹĄiol ne pri Ĺžino KosovÄ…. stambĹŤs jos ir Ko Ĺ iĹł Ko- so ro albanai, taÄ?iau vo gy ven tojĹł pirmÄ…dentai Briuse projektai vai teipaŞįsta regionams sovo lyje surengÄ— vo da dvi Jung ĹĄiaurinÄ— ne sias dery ti- serbĹł. ly je gy ve na je Kobas. savo nes biud vystyti infrast leidĹžia apie 120 ď Ž Lietu ruktĹŤros, Ĺžete nelie va KosovÄ… tĹŤkst. ka Ko pinigĹł. sovo geguŞės pripaĹžino mÄ—nesÄŻ 2008 m. siliepÄ— ir ekonomikai skaud . Diplo kiai uĹžmegz ti tĹł paÄ?iĹł matiniai santylekso ne TrepÄ?os kasybos Ĺžiai atmetĹł liepÄ…. toli Mit kompnuosmu kis. KaĹž rovicos miesto ka los buvo didĹžiau da ĹĄios kasyksia ÄŻmonÄ— Jugos-

GIŠKI DRĄSŪS, AZARTIŠKI, ŽMO

„KRIMINALISTAI“

Gar­su­sis pro­fe­so­rius A.Bumb­laus­kas at­vi­ras vi­so­mis te­mo­mis, net jei kal­ba­ma apie jo svo­rį. Šeťtadienio interviu 5p.

ab `V `V ZR [\ N] Ve• [b\a_ f cR[ QV  @PN[]

W\ [Ă? WV Ă&#x;T c\ `cN _RN Yb @N `V\T [R b c\ aVR

pų mų lō iť pir mulė r fo s ė 14 Sėkm V aNV O b cÖ XN aV YÛX a Y\ ab\ b `V ]V

`V TRV Q a R _V` b

V[ TN Z\ Z OV P

aV [N “ N

]Ă› Z\ aV Ă&#x;XcĂ› cĂ? Ă&#x;Xb_ V [f` R[Q _\ R f Q VĂş O b\ WN[ aV` ]V [V[ XĂ– `X_ Z O\ YV g cR_` YV aNV `V pimas: ab c\ “ ď Ž ÄŽkvÄ— [a V\ YĂ›X cf _b .

mą kar 2 d., pir usių Şelio oje, bir nas garsia tiťkasis pradŞi vie rizma Vasaros voje vieťės rių – cha tu lijardie nsonas. tą Lie lio mi pasau chardas Bra Ri seras

“ DVD Team Dream lies krepĹĄiOther sĹł ĹĄa mo „The dinius mĹŤ kinÄ—lius. nus gen

bei le tinÄ—s marĹĄ jau ne vie stivyzdys („Forum nio rinkĹĄo kiĹĄenÄ—je kortelÄ— su dĹžio tas akies rumÄ… areV.La li vizitinÄ— akies vyz Stilizuo rystÄ—s fo „Žalgirio“ bitegu no

kor de tus so „Ď ly kuris vyks RichardÄ… kalvie- me ta R.Bran vizitines ri visi ), One“ vyksiantÄŻ silikti dar lio lizuo raďŹ ja. TokiasvyzdĹžiais tu Ĺže at pa fotog ti bir noje, vo akiĹł voje vadovai.nas ir Lietu pasiklausysianÄ?io ki- les su sa „Virgin“ skaitÄ… anso d.sele tuo noje pa dui nau parai ir no“, bendrovÄ—s rius R.Br koncer nai Clapto die rio“ are Richar ri „Žalgi 62 metĹł nui ran- 4 d. ten pat to – Erico Milijar ne tik ge – Kauno jo saus bri Branso tÄ™s, ĹĄas. sianÄ?iam V.LaĹĄas pasako skaity sui Nicholui ĹĄalÄŻ pakviesioje to gar telÄ—jo V.La tui daugďŹ lmÄ… „Ki- paŞįstami. Charle s jÄŻ ÄŻ mĹŤsĹł je brangiau loje – ĹĄyp nietis bri ĹĄinÄŻ, kÄ— ďŹ lsa Kau vos krep da“ ir ÄŻtei kÄ… spau klausanÄ?io Nekerio lis – Lietu je pri britui je privaÄ?io ras jo biÄ?iu jos apie joniĹł koman ly ta sva ĹĄÄ—jÄ™s ge taikos premi pasau tus vie lo du kar tinÄ—s vers Vladas LaĹĄas. Tarptau daktaras tas laurea

SÄ—lenist iena.l Darius nis@d

TiraĹžas 34 340

TV HEROJÄ–

„X faktoriaus“ laimėtoja – dainuojanti veterinarė

Ĺ iandien priedai

Pas­lap­tys – uĹž pi­ni­gus No­ri­te sek­ti ir kont­ ro­liuo­ti sa­vo pa­val­ di­nÄŻ, ĹĄei­mos na­rÄŻ ar ant­rÄ…­jÄ… pu­sÄ™? Te­ rei­kia tik pi­ni­gĹł, ir vi­sos Ĺžmo­gaus pa­ slap­tys bus lyg ant del­no.

 @PN[ ]Ve• [b\ a_

Kaina 1,60 Lt

„O kas aĹĄ jums – gu­zi­kas?“ ÄŽ klau­si­mÄ… apie vie­nat­vÄ™ pa­ťne­ko­vui at­kir­to mu­zi­ko­lo­gÄ— Zi­ta Kel­mic­kai­tÄ—.

15p.

Eu­ro­pa „Žu­vÄ—d­rai“ plos Vil­niu­je Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pÄ—­die­Ä?iai ir vÄ—l ne­tu­rÄ—s ga­li­my­ bÄ—s uos­ta­mies­ty­je pa­ma­ty­ti vie­no gra­Şiau­siĹł spor­to ren­gi­niĹł – Eu­ro­ pos Lo­ty­nĹł Ame­ri­kos spor­ti­niĹł ĹĄo­ kiĹł an­samb­liĹł Ä?em­pio­na­to. Nors ja­ me ĹĄa­lies gar­bÄ™ gi­na tik Klai­pÄ—­dos „Žu­vÄ—d­ros“ ko­man­dos, ren­gi­nys vyks Vil­niu­je, nes uos­ta­mies­Ä?io val­dĹžia ir Lie­tu­vos spor­ti­niĹł ĹĄo­kiĹł fe­de­ra­ci­ja yra per­ne­lyg iť­di­dĹžios, kad bend­rau­tĹł vie­na su ki­ta.

Klau­so­ma vi­sÄ… pa­rÄ…

Lie­tu­vo­je vei­kia ke­lios de­ťim­tys ÄŻmo­niĹł, ku­rios skel­bia­si uĹž pi­ni­ gus ga­lin­Ä?ios su­rink­ti vi­sÄ…, net ir in­ty­miÄ… in­for­ma­ci­jÄ… apie Ĺžmo­ gĹł. DaŞ­niau­siai pri­va­Ä?iĹł de­tek­ty­ vĹł kon­to­ro­mis pa­si­va­di­nÄ™ vei­kÄ—­jai uĹž ne­ma­Şus pi­ni­gus pa­si­ťaus ko­ ne ÄŻsi­ropť­ti ÄŻ neiť­ti­ki­mo su­tuok­ti­ nio guo­lÄŻ. Pas­kam­bi­nÄ™ vie­nos iĹĄ ÄŻmo­niĹł te­ le­fo­nu, ne­va neiť­ti­ki­mÄ… su­tuok­ti­ nÄŻ no­rin­tys su ÄŻkal­Ä?iais su­Ä?iup­ ti „Klai­pÄ—­dos“ Ĺžur­na­lis­tai iť­gir­do vi­sÄ… smul­kiÄ… inst­ruk­ci­jÄ…, kaip tap­ ti tik­ru sek­liu. „Ga­li­me ÄŻdieg­ti pro­gra­mÄ… ÄŻ vy­ro te­le­fo­nÄ…, ir vi­sus jo po­kal­bius bei trum­pÄ…­sias Ĺži­nu­tes ga­lÄ—­si­te skai­ ty­ti sa­vo elekt­ro­ni­nia­me pa­ťte“, – aiť­ki­no pa­slau­gus ÄŻmo­ nÄ—s va­dy­bi­nin­kas.

4

Ne­Şi­no­jo, kad vyks

„„Pa­siō­la: se­ki­mo ÄŻran­gos par­da­vÄ—­jai at­vi­rai siō­lo ÄŻvai­riau­siÄ… tech­ni­kÄ… neiť­ti­ki­mo su­tuok­ti­nio ar vers­lo par­tne­

rio kont­ro­lei.

Pristato:

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Nors ir esu at­sa­kin­gas uĹž spor­to sri­tÄŻ, ta­Ä?iau, at­vi­rai kal­bant, net ne­Şi­no­jau, kad toks Ä?em­pio­na­ tas ĹĄie­met vyks Lie­tu­vo­je. Tik­ rai ne­nor­ma­lu, kad uos­ta­mies­ Ä?io „Žu­vÄ—d­ros“ ĹĄo­kiĹł an­samb­lis gi­na Lie­tu­vos gar­bÄ™, o Ä?em­pio­ na­tas vyks­ta ne Klai­pÄ—­do­je“, – kal­tÄ™ pri­pa­Şi­no Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­d uo­to­jas Vy­tau­tas ÄŒe­pas.

3

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMUS Jau prasidÄ—jo finalinis balsavimo etapas! SuĹžinokite daugiau 2 p.

2

šešTADIENIS, VASARIO 23, 2013

miestas

Nep­rii­ma: Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas Da­nės kran­ti­nių priė­mi­mo ak­to ne­pa­si­ra­šo jau tre­čius me­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Neį­tin­ka Da­nės kran­ti­nės Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas vėl ne­ pa­si­ra­šė re­no­vuo­tų Da­nės kran­ti­nių priė­ mi­mo ak­to. Ne­te­kęs kant­ry­bės Klai­pė­ dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas neat­ me­ta by­li­nė­ji­mo­si ga­li­my­bės. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Metų klaipėdietės rinkimuose BALSUOJU UŽ:

V.Grub­liaus­kas ti­ki­na pa­si­ge­dęs pa­ vel­do­sau­gi­nin­kų ge­ra­no­riš­ku­mo, kai iš Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ to vėl su­lau­kė raš­to, kad re­no­vuo­tų Da­nės kran­ti­nių priė­mi­mo ak­to pa­ si­ra­šy­ti ne­ke­ti­na­ma. „Pa­vel­do­sau­gos de­par­ta­men­tas at­siun­tė di­rek­to­rės Dia­nos Var­nai­tės raš­tą, kur siū­lo­ma

skai­dy­ti pro­jek­tą ir de­rin­ti da­li­mis, o toms, ku­rios, jų ma­ny­mu, nea­ti­tin­ka rei­ka­la­vi­mų, rei­kė­tų vos ne iš nau­jo pra­dė­ti vi­sas pro­ce­dū­ras“, – ne­slė­pė ap­mau­do V.Grub­liaus­kas. Pa­ra­dok­sa­lu, kad prieš re­no­va­ ci­ją pa­vel­do­sau­gi­nin­kai su­de­ri­ no kran­ti­nių pro­jek­tą, ta­čiau kai dar­bai baig­ti, jie ne­pa­si­ra­šo priė­ mi­mo ak­to. V.Grub­liaus­kas tei­gė, kad neat­mes­tų ir by­li­nė­ji­mo­si ti­

ki­my­bės, jei ki­tų per­spek­ty­vų ne­ bė­ra. „La­bai ne­no­rė­čiau, kad bū­ tų taip: atė­jau, ra­dau ne­pri­pa­žin­tą tin­ka­ma nau­do­ti kran­ti­nę, išė­jau, ji to­kia ir li­ko. O iš tų gra­žių po­kal­bių ir ma­lo­naus bend­ra­vi­mo sos­ti­nė­ je li­ko tik gra­žus pri­si­mi­ni­mas“, – pik­ti­no­si me­ras. V.Grub­liaus­kas prieš mė­ne­sį su­ si­ti­kęs su D.Var­nai­te šiai pri­mi­nė, jog uos­ta­mies­tis vis dar lau­kia ga­ lu­ti­nio de­par­ta­men­to spren­di­ mo dėl re­konst­ruo­tų Da­nės upės kran­ti­nių pri­pa­ži­ni­mo tin­ka­mo­ mis nau­do­ti. Re­konst­ruo­ta Da­nės kran­ti­nių da­lis tin­ka­ma nau­do­ti ne­pri­pa­ žįs­ta­ma jau tre­čius me­tus. Pas­ ku­ti­nio­jo le­mia­mo pa­ra­šo nie­kaip ne­p a­d e­d a pa­vel­d o­s au­g i­n in­kai. Tuo­met bu­vo ža­dė­ta, kad šis klau­ si­mas tu­rė­tų iš­si­spręs­ti tei­gia­mai.

Mo­kyk­lą iš­gel­bė­jo bend­ruo­me­nė Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos And­re­jaus Rub­lio­vo pa­ grin­di­nė mo­kyk­la ma­žiau­siai me­ tus ne­bus per­tvar­ko­ma pri­jun­ giant prie „San­tar­vės“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los. Įs­tai­gą nuo po­ky­čių iš­ gel­bė­jo am­bi­cin­gas tau­py­mo pla­ nas, ku­rį pa­ren­gė mo­kyk­los bend­ ruo­me­nė.

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas tvir­ti­no, kad nors gel­ bė­ji­mo­si pla­nas ir bu­vo pa­teik­tas pa­vė­luo­tai, ta­čiau, iš­sa­miai jį iša­ na­li­za­vus, nuo­sta­tas dėl A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nės mo­kyk­los per­tvar­ky­ mo te­ko keis­ti. „Pa­reng­tas tau­py­ mo pla­nas am­bi­cin­gas. Ne­ga­li­me ne­ver­tin­ti mo­kyk­los bend­ruo­me­ nės pa­stan­gų“, – pa­brė­žė me­ras.

MECENATAS

PAGRINDINIS RĖMĖJAS

RĖMĖJAS

PARTNERIAI

Net įgy­ven­di­nus tau­ py­mo pla­ną A.Rub­ lio­vo pa­grin­di­nė mo­ kyk­la lik­tų kri­ti­nių įstaigų są­ra­še.

Pa­sak V.Grub­liaus­ko, bu­vo ver­ti­ na­mos tik tos tau­py­mo prie­mo­nės, ku­rios ne­prieš­ta­rau­ja tei­sės ak­tams ir ga­li bū­ti įgy­ven­din­tos rea­liai.

Si­tua­ci­ja: A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nė mo­kyk­la veiks kaip vei­ku­si.

Me­ro tei­gi­mu, įver­ti­nus A.Rub­ lio­vo mo­kyk­los bend­ruo­me­nės pa­ teik­tas tau­py­mo prie­mo­nes, mo­ki­ nio krep­še­lio eko­no­mi­ja siek­tų 145 tūkst. Lt. Tiek už­tek­tų, kad ne­bū­ tų at­lei­džia­mi dar­buo­to­jai. Mo­kyk­la ža­da at­si­sa­ky­ti pa­tal­pų Deb­re­ce­no gat­vė­je, ku­rių plo­tas 875 kvad­ra­ti­niai met­rai. To­kiu bū­ du bū­tų su­tau­po­mos iš­lai­dos elekt­ rai, šil­dy­mui, van­de­niui – 36 tūkst. Lt per me­tus. Įs­tai­ga nu­ro­do, kad at­si­sa­kius 1,5 va­ly­to­jo eta­to dar­bo už­mo­kes­čio fon­de bū­tų su­tau­py­ta apie 23,6 tūkst. Lt per me­tus. V.Grub­liaus­ko tei­gi­mu, bu­vo pa­ teik­ta prie­mo­nių, ku­rios prieš­ta­ra­ vo tei­sės ak­tams ar kė­lė abe­jo­nių dėl įgy­ven­di­ni­mo. Bu­vo siū­lo­ma, kad mo­ky­to­jai at­si­sa­ky­tų tam tik­rų prie­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

dų, bū­tų iš­lei­džia­mi po dvi sa­vai­tes ne­mo­ka­mų ato­sto­gų, bū­tų su­ma­ žin­tas va­lan­dų skai­čius ne­for­ma­liam ug­dy­mui ir kla­sės va­do­va­vi­mui. „Šis prie­mo­nių pla­nas tu­rės tap­ ti ta­ry­bos spren­di­mo ar pro­to­ko­li­ nio pa­ve­di­mo da­li­mi kaip mo­kyk­los įsi­pa­rei­go­ji­mas. Rei­kė­tų mo­kyk­lų va­do­vų pa­klaus­ti, ko­dėl to­kiu ke­ liu ne­bu­vo ei­na­ma anks­čiau, ma­ tant, kad si­tua­ci­ja su­dė­tin­ga“, – ko­men­ta­vo me­ras. V.Grub­liaus­kas pa­brė­žė, kad net įgy­ven­di­nus tau­py­mo pla­ną A.Rub­ lio­vo pa­grin­di­nė mo­kyk­la lik­tų kri­ ti­nių įstaigų są­ra­še. Ga­lu­ti­nį spren­ di­mą dėl A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nės mo­kyk­los li­ki­mo priims mies­to ta­ ry­ba. Šis klau­si­mas bus svars­to­mas ko­vo 21-ąją.

3

šešTADIENIS, VASARIO 23, 2013

miestas Iš at­lie­kų – kal­niu­kas

Pa­di­di­no grimz­lę

Au­ga­lams – draus­ti­nis

Prie vai­kų glo­bos na­mų „Ry­tas“ pra­dė­tas griau­ti ava­ri­nės būk­lės ne­nau­do­ja­mas san­dė­lis. Šie dar­ bai fi­nan­suo­ja­mi iš mies­to biu­ dže­to. Ša­lia iš at­li­ku­sių že­mių tu­ rė­tų bū­ti su­for­muo­tas kal­niu­kas žie­mos pra­mo­goms. Gre­ta bū­si­ mo trau­kos cent­ro jau įreng­tas dau­gia­funk­ci­nis tre­ni­ruok­lis, ku­ riuo ga­li nau­do­tis vi­si no­jin­tie­ji.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos uos­to ka­pi­to­no įsa­ ky­mu bu­vo nu­sta­ty­ta pa­di­din­ ta (mak­si­ma­li 13,4 m) grimz­lė prie šią sa­vai­tę per­duo­tų nau­do­ ti dvie­jų kran­ti­nių, ku­rių ope­ra­ to­rius – Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja KLAS­CO. Šios kran­ti­ nės re­konst­ruo­tos už 24 mln. li­ tų, jų bend­ras il­gis yra 255 m.

Vi­suo­me­nė kvie­čia­ma teik­ti pa­ sta­bas apie pa­reng­tą nau­ją Smel­ tės vals­ty­bi­nio bo­ta­ni­nio draus­ti­ nio ri­bų pla­ną. Do­ku­men­tą ga­li­ma pa­ma­ty­ti Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je (Lie­pų g. 11) ir in­ter­ne­to sve­tai­nė­ je www.vstt.lt. Draus­ti­nis įstei­gas prieš 25 me­tus, nes sie­kia­ma iš­ sau­go­ti ke­tu­rias į Rau­do­ną­ją kny­ gą įra­šy­tas au­ga­lų rū­šis.

Eu­ro­pa „Žu­vėd­rai“ plos Vil­niu­je 1

Ta­čiau jis iš­kart me­tė ak­me­nį į Lie­tu­vos spor­ ti­nių šo­kių fe­de­ra­ci­jos dar­žą – esą ši tu­rė­jo kreip­tis į Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bę ir pra­neš­ti, kad toks čem­ pio­na­tas vyks mū­sų ša­ly­je, de­rė­tis dėl są­ly­gų ir ga­li­my­bių jį su­reng­ti uos­ta­mies­ty­je. „Jei bū­tu­me ži­no­ję, kad reng­ ti to­kį čem­pio­na­tą šie­met pa­ti­kė­ ta Lie­tu­vai, gal­būt bū­tu­me at­si­sa­kę ki­tų ren­gi­nių, bet tik­rai pa­si­sten­gę, kad „Žu­vėd­ra“ šok­tų na­muo­se“, – ti­ki­no vi­ce­me­ras.

Vir­gi­ni­jus Vi­soc­kas:

Iš uos­ta­mies­čio val­ džios nie­ka­da ne­sa­ me su­lau­kę jo­kios pa­ ra­mos, pra­šy­mų, pa­ gei­da­vi­mų reng­ti to­kį čem­pio­na­tą.

Val­džia bu­vo pa­sy­vi

Lie­tu­vos spor­ti­nių šo­kių fe­de­ra­ci­ jos vi­cep­re­zi­den­tas Vir­gi­ni­jus Vi­ soc­kas bu­vo įsi­ti­ki­nęs at­virkš­čiai. Jo nuo­mo­ne, bū­tent uos­ta­mies­čio val­džia tu­rė­jo bū­ti ak­ty­ves­nė, kad čem­pio­na­tas vyk­tų ne Vil­niu­je, o Klai­pė­do­je. „Iš uos­ta­mies­čio val­džios nie­ ka­da ne­sa­me su­lau­kę jo­kios pa­ra­ mos, pra­šy­mų, pa­gei­da­vi­mų reng­ ti to­kį čem­pio­na­tą. Jūs pir­mo­ji taip ener­gin­gai at­sto­vau­ja­te Klai­pė­ dai“, – V.Vi­soc­kas die­va­go­jo­si, jog uos­ta­mies­čio val­džios el­ge­sys lei­ do su­pras­ti, kad Eu­ro­pos Lo­ty­nų Ame­ri­kos spor­ti­nių šo­kių an­samb­

Vie­ta: daug­kar­ti­niai Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­nai Klai­pė­dos „Žu­vėd­ros“ šo­kė­jai dar vie­no ti­tu­lo sieks ne

Klai­pė­do­je, o Vil­niu­je.

lių čem­pio­na­tas, ku­ria­me Lie­tu­vai at­sto­vaus tik Klai­pė­dos ko­man­dos, jai ne­rū­pi. „Klai­pė­die­čiai tik­rai ga­li ti­kė­tis, jog ka­da nors Eu­ro­pos ar pa­sau­lio čem­pio­na­tas, ku­ria­me šoks „Žu­ vėd­ra“, vyks ir Klai­pė­do­je. Ta­čiau tam pir­miau­sia rei­kia bent uos­ta­ mies­čio spor­to bend­ruo­me­nės ar val­džios no­ro. Tik ta­da ga­li­ma sės­ti prie de­ry­bų sta­lo“, – pa­brė­žė V.Vi­ soc­kas. Pa­lai­ky­mas bū­tų di­des­nis

Vie­nas iš šo­kių an­samb­lio „Žu­vėd­ ra“ va­do­vų Ro­mal­das Idze­le­vi­čius taip pat tvir­ti­no, jog Klai­pė­da tu­ri vi­sas są­ly­gas čem­pio­na­tui su­reng­ ti – pa­sta­ty­ta are­na, vieš­bu­čių tik­ rai už­ten­ka. „Aiš­ku, su­reng­ti čem­pio­na­ tą Klai­pė­do­je kai­nuo­tų kiek bran­ giau nei Vil­niu­je, nes pa­pil­do­mos

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Fak­tai apie čempionatą Eu­ro­pos Lo­ty­nų Ame­ri­kos spor­

Pir­mo­ji „Žu­vėd­ros“ ko­man­da yra aš­

ti­nių šo­kių an­samb­lių čem­pio­na­tas ge­gu­žės 18 die­ną vyks Vil­niu­je, „Sie­ mens“ are­no­je.

tuo­nis kar­tus Eu­ro­pos ir sep­ty­nis kar­tus pa­sau­lio čem­pio­nė, o ant­ro­ji „Žu­vėd­ros“ ko­man­da – čem­pio­na­tų fi­na­li­nin­kė.

Į jį tu­rė­tų at­vyk­ti 20 an­samb­lių iš

Skai­čiuo­ja­ma, jog čem­pio­na­tas į

15 ša­lių. Iš vi­so Lie­tu­vo­je vyk­sian­čia­ me čem­pio­na­te ti­ki­ma­si su­lauk­ti apie 400 šo­kė­jų.

Lie­tu­vą pri­vi­lios apie 2 tūkst. už­sie­ nie­čių. Eu­ro­pos Lo­ty­nų Ame­ri­kos spor­

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to spor­ti­nių šo­ kių ko­lek­ty­vo „Žu­vėd­ra“ ko­man­dos.

ti­nių šo­kių an­samb­lių čem­pio­na­tas Lie­tu­vo­je yra vy­kęs 2009 me­tais – ja­ me trium­fa­vo „Žu­vėd­ros“ šo­kė­jai.

iš­lai­dos bū­tų ko­man­dų at­ve­ži­mui iš Vil­niaus, kur jos at­skris­tų. Ta­ čiau mums tik­rai bū­tų ma­lo­niau da­ly­vau­ti Klai­pė­do­je vyks­tan­čia­ me čem­pio­na­te, nes ar­ti­miau­sių ger­bė­jų bū­tų dau­giau, di­des­nis pa­ lai­ky­mas, sie­nos dar la­biau sa­vos nei Vil­niu­je. Šo­kė­jai pa­to­giai iš­si­

mie­go­tų sa­vo lo­vo­se ir dar ge­riau pa­si­ro­dy­tų“, – pri­va­lu­mus var­di­ jo R.Idze­le­vi­čius. Skai­čiuo­ja­ma, jog Vil­niu­je su­ reng­ti Eu­ro­pos Lo­ty­nų Ame­ri­kos spor­ti­nių šo­kių an­samb­lių čem­ pio­na­tą ga­li kai­nuo­ti apie 200 tūkst. li­tų.

Lie­tu­vai čem­pio­na­te at­sto­vaus dvi

Dienos telegrafas San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­ riu­je tuok­sis 12 po­r ų. Žie­dus su­mai­ nys Jo­lan­ta Stir­by­tė ir Ri­čar­das Rup­ šas (12.30 val.), Džiul­je­ta Šim­k ie­nė ir And­rej Mi­cha­liov (12.40 val.), Re­da Ši­ me­ly­tė ir Do­na­tas Vaz­bys (12.50 val.), Gied­rė Sen­ku­tė ir Eval­das Ku­le­vi­čius (13 val.), Rai­mon­da Ka­niaus­ky­tė ir Vik­ tor Ša­ra­pa­jev (13.10 val.), Aud­ro­nė Ber­ no­tai­tė ir Em­ma­nuel Mar­k un (13.20 val.), Dei­man­tė Ga­li­ny­tė ir Lai­mo­nas Tau­ry­la (13.30 val.), Auš­ra Dau­jo­ty­tė ir Il­ja Pet­riuk (13.40 val.), Auš­ra Ta­ro­zai­ tė ir Vai­das Šer­py­tis (13.50 val.), Va­len­ ti­na Kuk­ši­no­va ir Va­le­rij Kuv­ši­nov (14 val.), Vil­ma Vit­kaus­k ie­nė ir Vy­tau­tas Vaš­ke­vi­čius (14.10 val.), Ine­ta Mi­nei­kie­ nė ir Aud­rius Bar­kaus­kas (14.30 val.). Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­c i­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­p ė­d ie­č ių mir­ tys. Mi­rė Sta­nis­lo­va Mi­le­rie­nė (g. 1931 m.), Jo­nas Šab­le­vi­čius (g. 1935 m.), Ge­ no­vai­tė Bag­do­nie­nė (g. 1938 m.), Ele­na Greb­ne­va (g. 1941 m.), Ge­no­vai­tė Tar­ vai­nie­nė (g. 1943 m.), Ni­na Vo­ron­k i­na (g. 1949 m.), Ivan Par­chom­čiuk (g. 1952 m.), Al­g i­man­tas Vy­dū­nas (g. 1952 m.), Ser­gej Za­char­ževs­k ij (g. 1953 m.), Lau­ ra Tu­mė­nai­tė (g. 1993 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Je­le­na Alek­se­je­va (ur­na), Al­g i­man­tas Vy­dū­nas, An­ta­nas Ja­nu­šas, Ele­na Kai­ rie­nė, Ele­na Pau­lie­nė, Da­nie­lius Gruz­ dys, Ele­na Greb­ne­va, Bo­ris Paš­kovs­kij, ry­toj – Rai­sa Och­ri­men­ko. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Ivan Par­chom­čiuk. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Saugoti Kuršių neriją ren­gia­si ne­rin­giš­kiai Neo­fi­c ia­liais duo­me­ni­mis, Ne­ rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­ rė Auš­ra Fe­ser ke­ti­na tap­ti rim­ ta pre­ten­den­te į lais­vą Kur­šių ne­ ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­ riaus po­stą.

ko va­do­vės vie­tą. Tai nė­ra di­de­lė staig­me­na. Mums la­bai svar­bu, kad į šį po­stą atei­tų žmo­gus, ge­rai ži­ nan­tis šio kraš­to spe­ci­fi­ką“, – sa­kė Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­ rys A.Burk­šas. Pa­ti A.Fe­ser šio fak­to nei pa­tvir­ tin­ti, nei pa­neig­ti ne­ga­lė­jo, nes yra iš­vy­ku­si į In­di­ją.

Pre­ten­duos ta­ry­bos na­rė?

Ieš­kos vals­ty­bės re­zer­ve

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Nuo šių me­tų pra­džios dėl as­me­ ni­nių prie­žas­čių Kur­šių ne­ri­jos na­ cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­riaus vie­tą pa­li­ko To­mas Tu­ka­čiaus­kas. Neo­ fi­cia­liais duo­me­ni­mis, at­si­lais­vi­ nus šiai pa­rei­gy­bei, į ją pre­ten­duo­ja Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­ rė A.Fe­ser. „Gir­dė­jau, kad ma­no par­ti­jos ko­le­gė A.Fe­ser ke­ti­na pre­ten­duo­ti į Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­

Va­kar Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­ba skel­bi­mą dėl kon­kur­so į šią tar­ny­bą ati­da­vė „Vals­ty­bės ži­nioms“, bet jis dar neats­paus­din­tas. Kai skel­bi­mas bus pa­vie­šin­tas, per tą lai­ką pre­ten­den­tai tu­ri dvi sa­vai­tes pa­teik­ti do­ku­men­tus. „Mes pa­t ik­r in­s i­m e, ar vals­ ty­b ės re­zer­ve nė­ra kan­d i­d a­t ū­ rų, ku­rios ga­lė­tų pre­ten­duo­ti į šį po­stą be kon­kur­so, jei ne­ra­si­me,

ta­da vie­šai pa­skelb­si­me kon­kur­ są“, – tei­g ė Vals­ty­b ės tar­ny­b os de­par­ta­m en­to at­s to­vas Tar­ny­ bos są­ly­gų sky­riaus ve­dė­jas Ais­ tis Rus­tei­ka. Per pa­sta­ruo­sius aš­tuo­ne­rius me­tus Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­ nia­me par­ke kei­čia­si jau penk­tas va­do­vas. Pap­ras­tai į šį po­stą kon­kur­se bū­ na 3–4 pre­ten­den­tai. Eg­za­mi­nas vyks­ta raš­tu ir žo­ džiu. Iš 100 klau­si­mų pu­sę pa­tei­ kia Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, pu­sę – Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­ba. „Mes pra­šo­me, kad pre­ten­den­ tas į va­do­vus pa­teik­tų bend­rą pro­ gra­mą, kaip jis įsi­vaiz­duo­ja sa­vo dar­bą, ko­kie prio­ri­te­tai, nuo ko jis pra­dė­tų“, – pa­sa­ko­jo Sau­go­mų te­ ri­to­ri­jų tar­ny­bos va­do­vė Rū­ta Baš­ ky­tė.

Ne­leng­vas po­stas

Dėl to, kad va­do­vai par­ke kei­čia­si pa­kan­ka­mai daž­nai, esą le­mia ke­ le­tas ap­lin­ky­bių. Pa­sak R.Baš­ky­tės, nė­ra leng­va gy­ven­ti šio­je te­ri­to­ri­ jo­je, Di­rek­ci­ja tu­ri tar­ny­bi­nį bu­tą Klai­pė­do­je, bet kas­dien ten­ka va­ ži­nė­ti 40 km. „Ir pa­čių žmo­nių spe­ci­fi­ka yra keis­ta. Va­do­vai per­se­kio­ja­mi, fo­ tog­ra­fuo­ja­mi, tvy­ro įtemp­ta si­tua­ ci­ja ko­lek­ty­vo vi­du­je, bet, ma­nau, ji ge­rė­ja. Teis­mų ma­ra­to­nas dėl sta­ty­bų dar ne­pa­si­bai­gęs, emo­ci­jų daug, aist­rų daug, di­džiu­lė er­ze­ly­ nė, to­dėl ne vi­si tai at­lai­ko“, – ma­ no R.Baš­ky­tė. Par­kui iki 2005 m. va­do­va­vo Vla­ das Por­ta­pas, po jo – Au­re­li­ja Stan­ ci­kie­nė, Jo­lan­ta Ber­no­tai­tė, To­mas Tu­ka­čiaus­kas. Vi­si pa­si­trau­kė dėl as­me­ni­nių ar ki­to­kių ap­lin­ky­bių.

Pre­ten­den­tė: A.Fe­ser ga­li tap­ti

nau­ją­ja Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­ nio par­ko di­rek­to­re.

4

šeštadienis, vasario 23, 2013

miestas

Pas­lap­tys – už pi­ni­gus 1

Vie­nos pri­va­čių de­tek­ty­vų įmo­ nės va­do­vas Arū­nas aiš­ki­no, kad tai, kuo jis ver­čia­si, nė­ra ne­le­ga­lu. „O kas įro­dys, kad aš da­rau ką nors ne­tei­sė­to? Ki­ta ver­tus, jei žmo­ gus ne­gau­na pa­gal­bos tei­sė­sau­gos or­ga­nuo­se, jis atei­na pas mus. Pa­ vyz­džiui, šei­ma įta­ria, kad jų sū­nus ėmė var­to­ti nar­ko­ti­kus. Pa­mė­gink nuei­ti į po­li­ci­ją, tik į įskai­tą sū­nų įra­šys ir nie­ko ne­pa­dės“, – aiš­ki­no Ar­tū­ras. Jo nuo­mo­ne, pa­gal­bos po­ li­ci­jo­je ne­su­lauk­tų ir įmo­nės va­do­ vas, įta­rian­tis, kad jo pa­val­di­nys va­ gia iš bend­ro­vės. „Pa­gal pri­va­čių de­tek­ty­vų įsta­ ty­mą vers­li­nin­kas tu­rė­tų įspė­ti dar­buo­to­ją apie tai, kad jis bus se­ ka­mas ar tik­ri­na­mas. Ką ga­li­ma iš­ siaiš­kin­ti, jei iš anks­to įspė­si­me va­ gį?“ – nuo­mo­nę dės­tė Arū­nas. Pri­va­čių de­tek­ty­vų veik­los įsta­ ty­mo pro­jek­tas bu­vo pa­ruoš­tas dar per­nai, ta­čiau taip ir li­ko gu­lė­ti Sei­ mo stal­čiuo­se. „Šis įsta­ty­mas tik su­riš­tų mums ran­kas“, – ne­slė­pė vy­ras.

Nu­siun­tus tam tik­rą ko­ dą į se­ka­mo­jo te­le­fo­ną ar pa­skam­bi­nus, ga­li­ma net klau­sy­tis, kas vyks­ta kam­ba­ry­je, ir gir­dė­ti vi­ sus po­kal­bius tri­jų met­rų spin­du­liu ap­link te­le­fo­ną. „Bus įma­no­ma pa­skam­bin­ti į vy­ ro te­le­fo­ną ir jūs gir­dė­si­te, su kuo ir ką jis kal­ba. Į sa­vo elekt­ro­ni­nį pa­ štą gau­si­te tiks­lias se­ka­mo te­le­fo­no bu­vi­mo koor­di­na­tes. Jei rei­kia, ga­ li­ma sek­ti ir jo au­to­mo­bi­lį“, – aiš­ ki­no įmo­nės at­sto­vas. Teks do­va­no­ti te­le­fo­ną

Kon­sul­tan­tas pa­ta­rė, kad įta­ri žmo­ na tu­rė­tų ryž­tis bran­giai do­va­nai – įteik­ti vy­rui nau­ją te­le­fo­ną. „Mes ne­ga­lė­si­me įdieg­ti pro­gra­ mų, jei fi­ziš­kai ne­tu­rė­si­me jo mo­bi­ lio­jo ry­šio te­le­fo­nų. Kad su­tvar­ky­tu­ me pro­gra­mas, rei­kia dvie­jų die­nų. Tad, užuo­t nu­gvel­bus tu­ri­mą te­le­fo­ ną, bū­tų pa­pras­čiau nu­pirk­ti nau­ją ir pa­do­va­no­ti jau su įdieg­ta pro­gra­ ma“, – aiš­ki­no vers­li­nin­kas. Įta­rio­ ji žmo­na už tūks­tan­tį li­tų ga­lės vy­ ro po­kal­bių klau­sy­tis vi­sus me­tus, o su­mo­kė­ju­si 1,4 tūkst. li­tų – ne­ri­bo­tą lai­ką, kad ir vi­są gy­ve­ni­mą. „Jei vy­ras pa­keis te­le­fo­no kor­te­lę, nie­ko ne­nu­tiks, bet blo­giau, jei pa­ mes te­le­fo­ną. Vis­ką rei­kės pra­dė­ti iš pra­džių“, – aiš­ki­no slap­to­sios įran­ gos par­da­vė­jas. Kad žmo­gus ne­suuos­tų, jog yra se­ka­mas, duo­me­nys iš mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­no daž­niau­siai iš­siun­ čia­mi nak­tį. Ta­čiau ga­li­ma nu­sta­ty­ ti, kad po­kal­bių įra­šai bū­tų iš­siun­ čia­mi kas va­lan­dą. „Svar­bu, kad te­le­fo­ne ran­ki­ niu bū­du ne­bū­tų iš­jung­ta priei­ga prie in­ter­ne­to. Kai duo­me­nys bus siun­čia­mi, te­le­fo­no ek­ra­nas neuž­ si­degs, o pri­si­jun­gi­mo prie in­ter­ ne­to ženk­liu­kas te­le­fo­ne už­si­degs trims se­kun­dėms. Žmo­gus nie­ko ne­tu­rė­tų įtar­ti“, – pa­slau­giai aiš­ ki­no vy­riš­kis. O siun­čia­mų duo­me­nų apim­tis esą to­kia ne­di­de­lė, kad net ana­li­ zuo­da­mas są­skai­tą už su­teik­tas mo­ bi­lio­jo ry­šio pa­slau­gas vy­ras ne­tu­ rė­tų iš­vys­ti po­ky­čių. Esą už 600 li­tų ga­li­ma įdieg­ti pi­ ges­nę se­ki­mo pro­gra­mą, ta­čiau kas ke­lias se­kun­des se­ka­ma­sis po­kal­bio me­tu gir­dės pyp­sė­ji­mą ra­ge­ly­je. Šni­pi­nė­ja ir kom­piu­te­ry­je

Pa­to­giau­sia įta­riai žmo­nai bū­tų įdieg­ti kom­piu­te­rio šni­pi­nė­ji­mo pro­gra­mą. „Jei sun­ku paim­ti iš vy­ro te­le­ fo­nus, ga­li­ma jo biu­re ar na­muo­

At­sa­ko­my­bė už bend­ri­nin­ka­vi­mą

Ri­bos: A.Anu­šaus­kas mė­gi­na įsta­ty­mu ap­ri­bo­ti pri­va­čios in­for­ma­ci­jos

rin­ki­mo va­jų.

se įdieg­ti pro­gra­mė­lę, ku­ri fik­suos vis­ką, kas bu­vo vei­kia­ma kom­ piu­te­ry­je – vi­si in­ter­ne­to pus­la­ piai, ku­riuos vy­ras nar­šė, ar pa­što ad­re­sai ir pri­si­jun­gi­mo ko­dai bus

Įta­rio­ji žmo­na už tūks­tan­tį li­tų ga­lės vy­ro po­kal­bių klau­ sy­tis vi­sus me­tus, o su­mo­kė­ju­si 1,4 tūkst. li­tų – ne­ri­bo­tą lai­ką, kad ir vi­są gy­ve­ni­mą.

per­siųs­ti į jū­sų elekt­ro­ni­nį pa­štą“, – aiš­ki­no pro­gra­mi­nės įran­gos par­ da­vė­jas. Žmo­nai esą be­liks išo­ri­nės duo­ me­nų laik­me­nos rak­tu pa­čiai įdieg­

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

ti se­ki­mo pro­gra­mė­lę, o po ke­lių die­nų tuo pa­čiu rak­tu nu­si­ko­pi­ juo­ti su­rink­tus duo­me­nis. „Už 450 li­tų gau­si­te pro­gra­ mą, ku­rią ga­li­ma nau­do­ti dau­gy­ bę kar­tų, vis­kas su­ra­šy­ta lie­tu­vių kal­ba ir pa­pras­ta nau­do­ti“, – aiš­ ki­no vy­ras. Šei­mos biu­dže­tą tau­pan­ti žmo­na ga­li už­si­sa­ky­ti tik trum­pų­jų ži­nu­čių per­siun­ti­mą iš vy­ro bu­vi­mo vie­tos – už 300–400 li­tų ga­li­ma ži­no­ti kiek­vie­ną su­tuok­ti­nio žings­nį. De­tek­ty­vai jau­čia­si le­ga­lūs

Ta­čiau smal­su­mą pa­ten­ki­nu­si įta­ri žmo­na, su­rin­ku­si pa­kan­ka­ mai komp­ro­mi­tuo­jan­čios in­for­ ma­ci­jos, ga­lės tik iš­kel­ti skan­da­ lą ir efek­tin­gai trink­tel­ti du­ri­mis ar su­tuok­ti­niui per no­sį. Teis­mo pro­ce­se dėl sky­ry­bų šiais duo­me­ ni­mis nu­skriaus­to­ji pu­sė pa­si­nau­ do­ti ne­ga­lės.

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ ros vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Gied­ rius Da­nė­lius pa­ste­bė­jo, jog pri­va­ čių de­tek­ty­vų mo­ty­vai, kad vers­lo kom­pa­ni­jų va­do­vai esą ne­tu­ri ki­ to ke­lio, o tik pul­ti klau­sy­ti ga­li­mai nu­si­žen­gu­sių pa­val­di­nių po­kal­bių, nė­ra tvir­ti. „Jei tai yra sve­ti­mo tur­to iš­švais­ ty­mas ar pa­si­sa­vi­ni­mas, už to­kį nu­ si­žen­gi­mą bau­džia­ma ir tai yra tei­ sė­sau­gos aki­ra­tin pa­puo­lan­ti sri­tis. Kons­ti­tu­ci­jo­je yra aiš­kiai pa­sa­ky­ ta, kad žmo­gaus pri­va­taus gy­ve­ni­ mo slap­tu­mas yra ne­gin­či­ja­ma ver­ ty­bė“, – sa­kė G.Da­nė­lius. Žmo­gaus po­kal­bių pa­si­klau­sy­mas ga­li vyk­ti tik su teis­mo lei­di­mu. „Įs­ta­ty­me nė­ra pa­sa­ky­ta, kad to­ kio lei­di­mo ga­li pra­šy­ti tik pro­ku­ ro­rai. Ne­ži­nau, gal­būt dėl to­kios san­kci­jos ga­li kreip­tis ir ki­ti, čia tu­rė­tų pa­si­sa­ky­ti įsta­ty­mų lei­dė­ jai. Ta­čiau šei­my­ni­nė neiš­ti­ki­my­ bė nė­ra iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ob­jek­ tas“, – sa­kė G.Da­nė­lius. Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ro­rai yra ty­rę vie­no pri­va­taus de­tek­ty­ vo veik­lą. „Ta­čiau ne dėl pa­si­klau­sy­mo, o dėl to, kad bu­vo vyk­do­ma veik­la ne­ tu­rint lei­di­mo“, – pri­si­mi­nė G.Da­ nė­lius. Sek­ti ga­lės tik su­tuok­ti­niai

Sei­mo na­rys, Na­cio­na­li­nio sau­ gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rys

Komentaras

Ži­man­tas Pa­ce­vi­čius

Vi­daus rei­ka­lų mi­n is­te­r i­jos vi­ce­m i­n ist­ras

N

ors pri­va­čių de­tek­ty­vų veik­ los įsta­ty­mas ir dul­ka Sei­mo stal­čiuo­se, ta­čiau šią sri­tį reg­ la­men­t uo­j a Kri­m i­n a­l i­nės žval­gy­bos įsta­ty­mas bei vi­si ki­ti tei­sės ak­tai. Pri­va­čios įmo­nės gal ir ga­l i par­ da­vi­nė­ti pa­si­klau­sy­mo įran­gą, ta­čiau ja nau­do­tis yra drau­džia­ma. Aš abe­jo­ju, ar už­sie­nio ša­ly­se ne­var­žo­mai ga­li­ma pa­ si­k lau­sy­t i žmo­gaus pri­va­čių po­kal­bių. Ta­čiau ne­ž i­nau, ar di­des­nių įga­lio­ji­mų tu­ri jų pri­va­čios įmo­nės. Nors ky­la ne­ pag­rįs­tų nuo­mo­nių, kad čia vi­si vie­nas ki­tą se­ka ir vyks­ta ma­si­nis pa­si­klau­sy­ mas, Lie­tu­vo­je kol kas taip tik­rai nė­ra. Ma­nau, kad dar per anks­ti kal­bė­ti apie pri­va­čių de­tek­ty­v ų lais­vę. Aš ne­ž i­nau to­kio at­ve­jo, kad į teis­mą dėl san­kci­jos klau­sy­tis po­kal­bių bū­tų krei­pę­sis koks nors pri­va­tus de­tek­ty­vas. Daž­n iau­siai pri­va­tūs de­tek­ty­vai ne­si­skel­bia, kad jie klau­so­si sve­ti­mų po­kal­bių, jie skel­bia­si tik par­duo­dan­tys pa­si­klau­sy­mo įran­gą.

Ar­vy­das Anu­šaus­kas ti­ki­no, kad prie pri­va­čių de­tek­ty­vų veik­los įsta­ty­mo pro­jek­to greit bus su­ grįž­ta. Jis ti­ki­si pa­va­sa­rio se­si­jo­ je re­gist­ruo­ti šį įsta­ty­mą Sei­mo svars­ty­mui. „Šiuo me­tu vi­si klau­so­si, kas tik no­ri, in­for­ma­ci­ja ren­ka­ma sti­chiš­ kai. Įs­ta­ty­me at­si­ras nuo­sta­ta, ku­ ri įpa­rei­gos gau­ti žmo­gaus su­ti­ki­ mą. Nes­var­bu, ar tai lies drau­gus, ar šei­mos na­rius, be jų su­ti­ki­mo po­kal­bių ne­bus ga­li­ma klau­sy­tis“, – aiš­ki­no A.Anu­šaus­kas. Įs­ta­ty­mu bus ap­ri­bo­ta ga­li­my­bė pri­va­čiais de­tek­ty­vais tap­ti teis­ tiems as­me­nims. „Bus nu­ma­ty­ta, ką ga­li da­ry­ ti de­tek­ty­vas, ko­kią in­for­ma­ci­ją jis ga­li rink­ti ir ko­kio­mis są­ly­go­mis tai ga­li da­ry­ti. Bus aiš­ku, kaip pri­va­lu elg­tis, jei už­fik­suo­ja­mas nu­si­kal­ti­ mas. Bus api­brėž­ta, ko­kiais at­ve­jais pri­va­lu in­for­muo­ti ob­jek­tą“, – aiš­ ki­no Sei­mo na­rys. A.Anu­šaus­ko ma­ny­mu, kol kas ša­ly­je nė­ra nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė už pri­va­čios in­for­ma­ci­jos rin­ki­mą. „Kai tai bus api­brėž­ta, at­si­ras ir at­sa­ko­my­bė. Kol jos nė­ra, vi­si ga­ li rink­ti in­for­ma­ci­ją, slap­ta fo­tog­ ra­fuo­ti, klau­sy­tis po­kal­bių. Dėl to mėgs­ta­ma kal­tin­ti vals­ty­bę, ta­čiau, kaip daž­niau­siai pa­si­tai­ko, ta in­ for­ma­ci­ja, ku­ri pa­skel­bia­ma, bū­na su­rink­ta pri­va­čių as­me­nų“, – sa­kė A.Anu­šaus­kas.

5

šeštadienis, vasario 23, 2013

šeštadienio interviu

Is­to­ri­kas ku­ria kvai­lių en­cik­lo­pe­di­ją Skal­byk­lė iš­va­da­vo nuo šan­ta­žo

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

– Esa­te ne tik lai­dų ve­dė­jas, moks­li­nin­kas bei pe­da­go­gas, bet ir dvie­jų suau­gu­sių vai­kų tė­vas. Ar vai­kai pe­rė­mė jū­sų aist­rą is­to­ri­jai? – Sū­nui Man­gir­dui 34-eri, jis nea­ be­jo­ti­nai pe­rė­mė tą aist­rą. Da­bar Man­gir­das bai­gia ra­šy­ti di­ser­ta­ci­ją, ku­rios te­ma – „Že­mai­ti­jos chris­tia­ ni­za­ci­ja XV–XVI am­žiuo­se“. Sa­vo pro­ble­ma­ti­ko­je jis ma­ne jau pra­len­ kė, nes su­gal­vo­jo sa­vo hi­po­te­zių ir jų spren­di­mo bū­dus ra­do.

P

o­pu­lia­riau­sias Lie­tu­vos is­ to­ri­kas Alf­re­das Bumb­ laus­kas ge­riau­siai api­bū­ di­na­mas ke­liais žo­džiais: že­mai­tis, te­le­vi­zi­jos žvaigž­dė, vie­ nas la­biau­siai stu­den­tų my­li­mų Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rių. Grei­tai bus mė­nuo, kai ši gar­se­ny­ bė tai­so pa­šli­ju­sią svei­ka­tą Klai­pė­ dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­je, ta­čiau ir įka­lin­tas pa­la­to­je jis su­ge­ba skai­ ty­ti pa­skai­tą sa­vo stu­den­tams. Li­gą pa­ma­tė per te­le­vi­zo­rių

– Ger­bia­mas pro­fe­so­riau, iš­ duo­ki­te pa­slap­tį, ko­dėl gy­do­ tės ne Vil­niu­je, o Klai­pė­do­je. – Kar­tą vie­nas kar­dio­lo­gas, pa­žiū­ rė­jęs lai­dą „Atei­ties ly­de­riai“, ku­rios ve­dė­jas esu, įžvel­gė, kad ma­no lū­pos pa­mė­lu­sios, o tai reiš­kia, kad tu­ riu bė­dų dėl šir­dies. To­dėl, su­si­žei­ dęs ko­ją, tu­rė­jau pa­si­rū­pin­ti ir šir­ di­mi. Ka­dan­gi rea­bi­li­tuo­tis ke­ti­nau Pa­lan­go­je, kar­dio­lo­gų paieš­kos na­ tū­ra­liai bai­gė­si Jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­je Klai­pė­do­je, kaip rim­čiau­sia­me šios sri­ties re­gio­no cent­re. Ga­liu pa­sa­ky­ ti, kad že­mai­čiai be rei­ka­lo ver­žia­si gy­dy­tis sos­ti­nė­je, čia pui­kiau­si šir­ dies li­gų spe­cia­lis­tai. Jau­čiuo­si kaip na­mie, se­se­lės kal­ba ma­no gim­tą­ja že­mai­čių šnek­ta, Klai­pė­do­je gy­ve­na se­suo, čia tu­riu vi­są bū­rį drau­gų. – Ar nė­ra liūd­na bū­ti tie­siog li­ go­niu? – Čia aš ne­si­jau­čiu tik be­si­gy­dan­ tis. Nors pro­ce­dū­rų gau­nu tik­rai la­bai daug, už­ten­ku lai­ko ir is­to­ ri­jai. Šią sa­vai­tę pir­mą kar­tą skai­ čiau pa­skai­tą per skai­pą. Pa­si­dė­jau kom­piu­te­rį taip, kad fo­ne bū­tų ma­ no po­rtfe­lis, ir pu­sant­ros va­lan­dos bend­ra­vau su stu­den­tais. Esu at­ si­ve­žęs teks­tų re­da­guo­ti, ra­šau. Po trau­mos po­rą mė­ne­sių bu­vau to­kios vi­di­nės bū­se­nos, kai vi­siš­kai ne­si­ no­rė­jo is­to­ri­jos. Po il­go lai­ko grie­ biau skai­ty­ti gro­ži­nę li­te­ra­tū­rą. Pers­kai­čiau Si­gi­to Pa­ruls­kio, Me­ čio Lau­rin­kaus kny­gas, da­bar gar­ siai kva­to­ju skai­ty­da­mas sa­vo jau­ nys­tės lai­kų bi­čiu­lio Vy­tau­to Če­po ro­ma­ną. Bū­da­mas li­go­ni­nė­je už­ si­ra­šiau sep­ty­nias di­džią­sias sa­vo gy­ve­ni­mo klai­das, sep­ty­nis gy­ve­ ni­mo dar­bus, teo­ri­jas, kon­cep­ci­jas. Vi­sa tai la­bai as­me­niš­ka. Dė­žės ke­fy­ro neiš­ger­tų

– Esa­te ta­pęs tik­ra te­le­vi­zi­ jos žvaigž­de. Ar te­ko pa­jus­ti aki­vaiz­džių po­pu­lia­ru­mo ap­ raiš­kų? – Jei pen­ke­rius me­tus nuo­lat ro­dy­tų per te­le­vi­zo­rių, tai ir kup­ra­nu­ga­ris tap­tų žvaigž­de, o aš ten jau 25 me­ tai. Nie­ko nuo­sta­baus, kad žmo­nės įsi­mi­nė ma­no vei­dą. „Bū­to­vės slė­ pi­niai“ bu­vo ro­do­mi 10 me­tų, pa­ da­rė­me 120 lai­dų, tiek pat „Am­žių še­šė­liuo­se“. Bet šią lai­dą ma­žai kas ma­tė, nes ją ro­dė tik per LTV 2 ka­ na­lą. Spė­ju, kad la­biau­siai ta­pau at­pa­žįs­ta­mas iš „Atei­ties ly­de­rių“. Čia, li­go­ni­nė­je, bu­vo juo­kin­gas nu­ ti­ki­mas: lif­to du­rys at­si­da­rė, žmo­ gus žiū­ri į ma­ne ir ne­li­pa iš jo, ža­ do ne­te­ko. O vie­na mo­te­ris taip pat lif­te pri­si­spy­ru­si klau­si­nė­jo, kur ji ga­lė­jo ma­ne ma­ty­ti.

Nuos­ta­tos: A.Bumb­laus­kas sa­ko­si esąs tik­ras že­mai­tis: ar Vil­niu­je, ar Gra­ce su sa­vais kal­ba­si tik že­mai­tiš­kai.

– Be­veik prie kiek­vie­no straips­ nio apie jus koks nors pai­kas ko­men­ta­to­rius lep­te­li apie jū­ sų ne­men­ką sto­tą. Ar jū­sų tai nežeidžia?

Jei pen­ke­rius me­ tus nuo­lat ro­dy­tų per te­le­vi­zo­rių, tai ir kup­ra­nu­ga­ris tap­tų žvaigž­de, o aš ten jau 25 me­tai. – Aš ne­vai­di­nu gra­žuo­lės ir te­le­vi­zi­ jo­je pa­si­ro­dau ne dėl ma­dų de­monst­ ra­vi­mo. Jei­gu bū­tų la­bai leng­va tap­ti liek­nam, pa­sau­ly­je ne­bū­tų sto­ru­lių. To­kiam nak­ties paukš­čiui, kaip aš, liek­nė­ti dar sun­kiau, nes pir­mo­je nak­ties pu­sė­je mie­go me­tu or­ga­niz­ mas su­de­gi­na dau­giau­sia ka­lo­ri­ jų, o aš gu­luo­si tik apie ant­rą nak­ ties. Bu­vau nu­me­tęs 25 ki­log­ra­mus, pa­skui iš­pui­kau, be to, pa­ju­tau, kad ne­ga­liu nie­ko ki­to gal­vo­ti. Ban­džiau skai­čiuo­ti ka­lo­ri­jas, bet tai ve­da į sa­vo­tiš­ką pa­mi­ši­mą. Nuo vai­kys­ tės ma­niau, jog esu per sto­ras, nors toks ne­bu­vau. Ar ži­no­te, kad stik­li­ nė ke­fy­ro tu­ri tiek pat ka­lo­ri­jų, kiek toks pat kie­kis alaus? Bet ar te­ko ka­ da su­tik­ti vy­rą, ku­ris per va­ka­rą iš­ ger­tų dė­žę ke­fy­ro? Aš ne­su ra­jū­nas ir, kaip sa­ko ma­no bi­čiu­lis, „prie alaus mais­tui neiš­lai­dau­ja­me“. Sa­viš­kiai pa­skel­bė iš­da­vi­ku

– Esa­te ta­pęs ne tik vi­sų is­to­ ri­kų, bet ir vi­sų že­mai­čių sim­ bo­liu. – Bet kai ku­rie tel­šiš­kiai yra ma­ne pa­smer­kę ir lai­ko že­mai­čių iš­da­vi­ ku. Man yra te­kę da­ly­vau­ti dvie­juo­ se teis­mo pro­ce­suo­se dėl že­mai­čių. Pir­ma­sis vy­ko dau­giau nei prieš 10 me­tų. Po gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo ke­ li vy­rai pa­ma­tė, kad že­mai­čių nė­ ra, nors jie tik­rai ži­no, kad už­si­ra­šė

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

to­kiais esą. Jie iš­kė­lė by­lą dėl su­ra­ šy­mo duo­me­nų klas­to­ji­mo. Ma­ne pa­kvie­tė kaip eks­per­tą. At­sa­kin­ gos ins­ti­tu­ci­jos at­sto­vas teis­me iš­ si­trau­kė pa­na­šaus į vi­nims vy­nio­ti skir­to po­pie­riaus bro­šiū­rė­lę, ku­rio­ je su­ra­šy­ta inst­ruk­ci­ja, ko­kių tau­tų bū­na. Že­mai­čiai pa­reiš­kė: „Žiū­rė­ ki­te, ka­ra­kal­pa­kai yra, o mū­sų nė­ ra!“ Ta­da bu­vau že­mai­čių pu­sė­je, nes ne sta­tis­tų rei­ka­las in­terp­re­ tuo­ti duo­me­nis. Ži­nau, kad Ru­si­jos gy­ven­to­jų su­ra­šy­me ties gra­fa „na­ rod­nost“ 200 žmo­nių pa­si­ra­šė esą ufo­nau­tai. Bū­tų vi­sai įdo­mu sta­ tis­ti­kos po­žiū­riu, kiek žmo­nių sa­ve lai­ko že­mai­čiais, o ne lie­tu­viais. – O ant­ro­jo­je by­lo­je sto­jo­te prieš sa­viš­kius? – Tel­šių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas nag­ri­nė­jo ieš­ki­nį prieš Lie­tu­vos vals­ty­bę. Mat vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­ je as­mens do­ku­men­tas, ku­ria­me te­ be­nu­ro­do­ma tau­ty­bė, yra gi­mi­mo met­ri­kai. Ke­liems tel­šiš­kiams ne­ bu­vo leis­ta pa­si­keis­ti, kad yra že­ mai­čiai. Tu­rė­jau liu­dy­ti, kad lie­ tu­viai ne­nu­žu­dė že­mai­čių tau­tos. Pusantros valandos kalbėjau pra­ dėdamas Adolfo Tautavičiaus ar­ cheologine koncepcija iki pat Po­ vilo Plechavičiaus žemaitiškumo vertinimo. Gyniau Vytauto idėją, kad žemaičiai yra lietuvių dalis tik gyvenanti žemiau. To­kią pat pa­skai­tą vė­liau skai­ čiau Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jo­je, ku­rią pa­ts esu bai­gęs. Ten jau bu­ vo dau­giau ra­di­ka­liai nu­si­tei­ku­sių že­mai­čių. Jie pa­reiš­kė, kad Vil­niu­je nu­tau­tė­jau, jų in­te­re­sų ne­gi­nu, ty­ čio­juo­si iš Že­mai­ti­jos. Ma­niau, kad muš, bet ma­ne už­sto­jo lo­ty­nų kal­ bos mo­ky­to­ja Ja­ni­na Ko­cha­naus­ kai­tė. Su pa­na­šiu reiš­ki­niu su­si­dū­ riau ir Vil­niu­je, kur esu lai­ko­mas lie­tu­vių iš­da­vi­ku len­kų nau­dai. – Pseu­do­moks­lo ap­raiš­kų ir nau­jų­jų is­to­ri­jos pra­na­šų da­ bar ne­trūks­ta. Ar ban­do­te su jais ko­vo­ti?

– Su stu­den­tais esa­me pa­ren­ gę kvai­lių en­cik­lo­pe­di­ją. Tie­sa, ji eg­zis­tuo­ja tik mū­sų int­ra­ne­ te, į in­ter­ne­tą jos ne­ke­lia­me. Įdo­ miau­sia, kad vi­si šios en­cik­lo­pe­ di­jos per­so­na­žai no­ri dis­ku­si­jos su moks­li­nin­kais. Bet ku­ris ma­ no stu­den­tas juos su­mal­tų į mil­ tus rim­tais ar­gu­men­tais. Bai­siau­ sia ne tai, kad pseu­do­moks­li­nin­kų yra, o tai, kad Lie­tu­vos aka­de­mi­ nis pa­sau­lis kai ku­riems jų su­tei­ kia ran­gus. Ma­no su­pra­ti­mu, tai yra moks­ li­nio mąs­ty­mo kri­zė. Šio­je vie­to­ je tu­riu pa­sa­ky­ti man la­bai pa­ tin­kan­čią Fren­ko Za­pos fra­zę: „Du la­biau­siai pa­pli­tę ele­men­tai vi­sa­ to­je yra van­de­ni­lis ir kvai­lu­mas“. Mėgs­tu pra­tęs­ti šią te­zę, ku­ri yra ab­so­liu­čiai ne­lo­giš­ka: „Kaž­ko­ dėl Lie­tu­vo­je da­bar aiš­kiai ma­žė­ ja van­de­ni­lio“.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1956 m. lapk­ri­čio 18 d. gi­mė Tel­

šiuo­se. 1974 m. bai­gė Tel­šių Že­mai­tės vi­du­

ri­nę mo­kyk­lą. 1974–1979 m. Vil­niaus uni­ver­si­te­te

stu­di­ja­vo is­to­ri­ją. Nuo 1979 me­tų pra­dė­jo dirb­ti Is­to­

ri­jos fa­kul­te­te. 1987 m. ap­gy­nė dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją

te­ma „Re­for­ma­ci­jos ge­ne­zė LDK“. 1998 m. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės kul­

tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tas. 2003 m. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­

tau­to Di­džio­jo or­di­no Ri­te­rio kry­ žiaus ka­va­lie­rius, be to, Olan­di­jos, Bel­ gi­jos, Len­ki­jos or­di­nų ka­va­lie­rius. 2005 m. iš­lei­do „Se­no­sios Lie­tu­vos

is­to­ri­ją“. 2007 m. ha­bi­li­ta­ci­nė pro­ce­dū­ra

„Lie­tu­vos is­to­ri­jos mo­de­liai XIX–XX am­žių is­to­riog­ra­fi­jo­je“.

– O kaip duk­ra šiuo po­žiū­riu? – 29-erių Jo­gai­lė yra aust­rų liau­dies kos­tiu­mų mo­de­lis. Lie­tu­vo­je ji bai­gė so­cia­li­nio dar­bo stu­di­jas. Aust­ri­jo­je, Gra­co uni­ver­si­te­te, ėmė­si ly­čių stu­di­jų. Su is­to­ri­ja be­veik jo­kio ry­šio. Pa­ti juo­ kau­ja, kad šei­mo­je vi­sas žin­gei­du­mas ir ga­bu­mai te­ko tė­tu­kui. Gra­ce Jo­gai­ lė ta­po tau­ti­nių rū­bų mo­de­lių agen­tū­ ros va­dy­bi­nin­ke. Bet tai dar ne vi­si jos po­kštai. Ji ta­po be­ne žy­miau­sia Gra­ce Ki­zom­bos spe­cia­lis­te. Tai yra af­ri­kie­ tiš­kas tan­go. Praė­ju­sią va­sa­rą su sū­ nu­mi va­žia­vo­me į Kons­tan­cą pa­ma­ty­ti vie­tos, kur 1416 me­tais bu­vo spren­ džia­mas že­mai­čių krikš­to klau­si­mas. Švei­ca­ri­jai ap­žiū­rė­ti sky­rė­me de­šimt die­nų. Jo­gai­lė at­va­žia­vo į Ciu­ri­chą su­ si­tik­ti. Bet po po­ros die­nų mus pa­li­ko ir iš­sku­bė­jo į Kroa­ti­ją, nes ten vy­ko ki­ zom­bo šo­kė­jų su­si­bu­vi­mas. – Gal ga­lė­tu­mė­te tru­pu­tį pra­ skleis­ti as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo skrais­tę? – Su žmo­na se­niai ne­be­sa­me kar­tu. Drau­gių tu­riu ne vie­ną. Gal­būt bū­ tų lai­kas ku­riai nors siū­ly­tis te­kė­ti, bet ar beims ma­ne? Ne­be­mo­ku gy­ ven­ti su vie­nu žmo­gu­mi. Gy­ve­na­me su Man­gir­du dvie­se. Tu­ri­me skal­ bi­mo ma­ši­ną ir džio­vyk­lę, to­dėl esu vi­siš­kai ne­prik­lau­so­mas nuo vie­no svar­biau­sių mo­te­riš­ko šan­ta­žo ele­ men­tų – skal­bi­mo. To pa­ties mo­kau ir sū­nų. Val­gy­ti pa­si­da­ro­me. Kar­ tais pa­si­ga­mi­na­me ga­lin­gus pie­tus su barš­čiais ir vir­ta kar­ka. Be to, ap­lin­kui yra vie­tų, kur ga­li­me pa­ pie­tau­ti. Kai tu­ri­me daug dar­bo, mais­to ga­mi­ni­mui lai­ko ne­gaiš­tu.

6

šešTADIENIS, VASARIO 23, 2013

sveikata

LOR pa­gal­ba: nuo an­gi­nos iki klas­tin­go aug­lio Oto­ri­no­la­rin­go­lo­gas – po šiuo su­dė­tin­gu pa­va­di­ni­mu sle­pia­si net trys me­di­ci­nos sri­tys. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės (KUL) Oto­ri­no­la­rin­go­lo­gi­jos sky­riaus ve­ dė­jas Bro­nius Praš­ke­vi­čius pa­ti­ki­na, kad su­dė­tin­gas ne tik pa­va­di­ni­mas, bet ir pa­ti spe­cia­ly­bė, jun­gian­ti tiek vai­kų, tiek suau­gu­sių­jų au­sų, no­sies ir gerk­lės li­gas, jų diag­nos­ti­ką bei gy­dy­mą.

Lai­ma Lau­kai­ty­tė An­gi­na ga­li bū­ti pa­vo­jin­ga

Au­sų, no­sies ir gerk­lės (su­trum­pin­ tai LOR) li­goms įta­kos tu­ri se­zo­niš­ ku­mas. Tad dau­giau­sia pa­cien­tų li­ go­ni­nė­je su­lau­kia­ma žie­mą, gri­po se­zo­no me­tu, ir va­sa­rą. Kai ku­rie su­si­rgu­sie­ji gri­pu vė­liau su­si­du­ria su komp­li­ka­ci­jo­mis: si­nu­si­tu, au­sų už­de­gi­mu, tad pri­rei­kia LOR gy­dy­ to­jo kon­sul­ta­ci­jų. Nep­rik­lau­so­mai nuo me­tų lai­ko ga­li paū­mė­ti an­gi­nos. Tik iš pra­ džių at­ro­do, jog ši in­fek­ci­nė li­ ga pa­lie­čia tik go­mu­ri­nes ton­zi­las. Iš tik­rų­jų li­ga api­ma vi­są žmo­gaus or­ga­niz­mą, o kar­tais, pe­rei­da­ma į sun­kią for­mą, net tam­pa pa­vo­jin­ ga, rei­ka­lau­jan­čia sku­baus ir il­go gy­dy­mo. Kai an­gi­na komp­li­kuo­ja­si, gerk­ lė­je su­si­da­ro pū­li­nys, ku­rį bū­ti­na kuo grei­čiau at­ver­ti bei pa­ša­lin­ti. Ne­gy­dant žmo­gaus gy­vy­bei iš­ky­ la pa­vo­jus, nes pū­li­nys ga­li iš­plis­ ti į krū­ti­nės ląs­tą bei ki­tas kū­no sri­tis. Gerk­lė­je be­si­for­muo­jant pū­li­nį ga­li­ma įtar­ti, jei prieš ke­lias die­nas var­gi­nu­si an­gi­na vėl su­grįž­ta. Nors sa­vi­jau­ta, iš­gė­rus an­ti­bio­ti­kų, ku­ riam lai­kui bu­vo pa­ge­rė­ju­si, ta­čiau vėl tam­pa sun­ku iš­si­žio­ti, nu­ry­ ti, ka­muo­ja skaus­mas. To­kiais at­ ve­jais bū­ti­na kuo sku­biau kreip­tis į LOR gy­dy­to­ją. Nors pa­cien­tai gy­do­mi ir kon­ser­ va­ty­viais me­to­dais, me­di­ka­men­ tais, ta­čiau di­džią­ją li­go­ni­nės Oto­ ri­no­la­rin­go­lo­gi­jos sky­riaus veik­los da­lį su­da­ro vai­kų ir suau­gu­sių­jų ope­ra­ci­jos: lė­ti­nio ton­zi­li­to, ade­ noi­dų pa­ša­li­ni­mo, no­sies per­tva­ ros ar po­ly­po, no­sies kriauk­lių pa­ ki­ti­mų, prie­no­si­nių an­čių, gerk­lų, klau­są ge­ri­nan­čios bei ki­tos. Klau­są pa­ge­ri­na ope­ra­ci­ja

Kai žmo­gus skun­džia­si su­pras­tė­ju­ sia klau­sa, KU­L O­to­ri­no­la­rin­go­lo­ gi­jos sky­rius – tin­ka­miau­sia vie­ta iš­si­tir­ti. Čia yra nau­jau­sia ir mo­ der­niau­sia įran­ga, pa­de­dan­ti nu­ sta­ty­ti klau­sos funk­ci­ją ir pa­ken­ ki­mo vie­tą, klau­sos at­si­sta­ty­mo po­ky­čius gy­dy­mo ei­go­je. Klau­sos pro­ble­mos daž­niau­siai var­gi­na vy­res­nio am­žius žmo­nes. Jie ne­krei­pia rei­kia­mo dė­me­sio į su­pras­tė­ju­sią klau­są, ma­ny­da­mi, jog taip nu­tin­ka dėl am­žiaus. Tad į LOR gy­dy­to­ją krei­pia­ma­si tuo­ met, kai pro­ble­ma bū­na įsi­se­nė­ ju­si ir su­grą­žin­ti klau­są į pir­mi­nę bū­se­ną tam­pa be­veik neį­ma­no­ma.

Daž­niau­siai to­kiais at­ve­jais pa­ren­ ka­mas ir pri­tai­ko­mas klau­sos apa­ ra­tas. Klau­sos funk­ci­jos pa­ken­ki­mas ga­li­mas dėl ūmaus klau­sos ner­ vo su­si­rgi­mo. To­kiais at­ve­jais pa­ cien­tui bū­ti­nas sku­bus anks­ty­vas gy­dy­mas, ku­ris sėk­min­gai su­grą­ ži­na klau­sos funk­ci­ją. Klau­sos ner­vas ga­li bū­ti pa­kenk­ tas dėl de­guo­nies trū­ku­mo klau­sos ner­vi­nė­se ląs­te­lė­se, ser­gant šir­dies, krau­ja­gys­lių li­go­mis ar esant ne­pa­ kan­ka­mai gal­vos sme­ge­nų krau­jo­ ta­kai, nes vi­di­nė au­sis la­bai jaut­ri de­guo­nies trū­ku­mui. Ūmių klau­sos pro­ble­mų ga­li iš­ kil­ti bet ko­kio am­žiaus žmo­gui. Kar­tais taip nu­tin­ka po va­di­na­ mų­jų gar­si­nių trau­mų, pa­vyz­džiui, šau­dant. Net vie­nas šū­vis ga­li bū­ti le­mia­ mas klau­sai. Ji ga­li su­trik­ti ir dėl il­gą lai­ką trun­kan­čio nuo­la­ti­nio triukš­mo po­vei­kio ar po vi­ru­si­nių su­si­rgi­mų.

600

– tiek ope­ra­ci­jų per me­ tus at­l ie­ka­m a Oto­r i­no­ la­r in­go­lo­g i­jos sky­r iu­je.

Vie­na iš re­čiau pa­si­tai­kan­čių au­ sų li­gų – otosk­le­ro­zė. Dėl jos po­ vei­kio su­trin­ka klau­sos per­da­vi­mo sis­te­ma, tad žmo­gus blo­gai gir­ di. At­lik­ti rei­kia­mi ty­ri­mai pa­ro­do, kad bū­tent šio­je sri­ty­je žmo­gui ky­ la pro­ble­mų. To­kiais at­ve­jais pa­cien­tui su­grą­ žin­ti klau­są pa­de­da sėk­min­ga ope­ ra­ci­ja. Kar­tais pui­kūs jos re­zul­ta­tai pa­jun­ta­mi dar gu­lint ant ope­ra­ci­ nio sta­lo – žmo­gus pa­ste­bi ge­riau gir­dįs. Ser­gant lė­ti­nė­mis už­de­gi­mi­nė­ mis au­sų li­go­mis, KUL Oto­ri­no­ la­rin­go­lo­gi­jos sky­riu­je at­lie­ka­mos re­konst­ruk­ci­nės au­sies ope­ra­ci­ jos. Jų pri­rei­kia dėl suar­dy­tų klau­ sos kau­liu­kų, per­da­vi­mo sis­te­mos, pa­ki­ti­mų kau­le, nes už­de­gi­mi­nis ar pū­lin­gas pro­ce­sas bū­na apė­męs vi­ są vi­du­ri­nę au­sį. Ope­ra­ci­jos me­tu sten­gia­ma­ si pa­ša­lin­ti lė­ti­nės in­fek­ci­jos ži­di­ nį ir pa­gal ga­li­my­bes at­kur­ti klau­ sos funk­ci­ją.

Su­si­du­ria: pa­sak B.Praš­ke­vi­čiaus, klau­sos pro­ble­mų ga­li kil­ti bet ko­kio am­žiaus žmo­nėms.

Pa­sak B.Praš­ke­vi­čiaus, šios ope­ ra­ci­jos va­di­na­mos sa­nuo­jan­čio­mis funk­ci­nė­mis re­konst­ruk­ci­nė­mis. Iš­gel­bė­jo dai­ni­nin­kės kar­je­rą

Daž­nais LOR gy­dy­to­jų pa­cien­ tais dėl iš­ky­lan­čių bal­so pro­ble­ mų tam­pa dai­ni­nin­kai, mo­ky­to­jai ar žmo­nės, tu­rin­tys daug kal­bė­ti prieš au­di­to­ri­ją. Kar­tais jų bal­sui bū­ti­na tik ra­my­bė, bet pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai rei­ka­lin­gas ir chi­rur­go įsi­ki­ši­mas. Bal­sas pri­kims­ta dėl tam tik­rų pa­ki­ti­mų: ant bal­so sty­gų užau­ gu­sių po­li­pų, maz­ge­lių ar fib­ro­mų. Juos pa­ša­li­nus, bal­sas vi­siš­kai at­ si­ku­ria. Gerk­lų en­do­la­rin­gi­nės ope­ra­ci­ jos at­lie­ka­mos pri­tai­kius nar­ko­zę, nau­do­jant la­rin­gos­ko­pą ir spe­cia­ lų LOR ope­ra­ci­nį mik­ros­ko­pą. Per šias ope­ra­ci­jas, ne­pa­ken­kiant bal­ so sty­goms, pa­ša­li­na­mi truk­dan­ tys da­ri­niai. B.Praš­ke­vi­čius pri­si­mi­nė at­ve­ jį, kai vie­nai ži­no­mai Lie­tu­vos dai­ ni­nin­kei vos ne­te­ko at­si­svei­kin­ti su kar­je­ra. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je nuo bal­so klos­tės jai bu­ vo pa­ša­lin­ta fib­ro­ma. Po šios ope­ ra­ci­jos dai­ni­nin­kė ga­lė­jo sėk­min­gai tęs­ti kar­je­rą. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės LOR sky­riu­je gy­dė­si ir dau­giau ži­no­mų Lie­tu­vos žmo­nių: mi­nist­ rų, Sei­mo na­rių. Pa­de­da po no­sies trau­mų

LOR gy­dy­to­jų įsi­ki­ši­mo pri­rei­kia ir pa­ty­rus įvai­rias no­sies trau­mas. B.Praš­ke­vi­čius paaiš­ki­no, kad efek­ ty­viau­sia pa­gal­ba bū­na vos pa­ty­rus trau­mą. Mat lū­žę kau­lai bū­na pa­ slan­kūs ir juos leng­viau su­tvar­ky­ ti, nei tuo­met, kai jie ne­tai­syk­lin­gai suau­ga. To­kiais at­ve­jais daž­niau­siai pa­vyks­ta grą­žin­ti anks­tes­nę no­sies for­mą. KUL vei­do trau­mos gy­do­ mos vai­kams ir suau­gu­sie­siems. Ta­čiau jei­gu kau­lai jau bū­na spė­ ję suaug­ti ar no­sis bu­vo trau­muo­ta net ke­lis kar­tus, pa­cien­tams siū­lo­ mos ir at­lie­ka­mos plas­ti­nės ope­ra­ ci­jos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ve­dė­jas pa­sa­ko­jo, jog su­lau­kia­ma pa­cien­tų, ku­rie skun­džia­si kart­kar­ tė­mis krau­juo­jan­čia no­si­mi. Taip ga­li nu­tik­ti dėl aukš­to krau­jos­pū­ džio, skle­ro­ti­nių pa­ki­ti­mų, per­si­ rgtos ūmios vi­ru­si­nės li­gos, o ne­ re­tai at­ro­do, kad no­sis krau­juo­ja be aiš­kios prie­žas­ties. To­kiais at­ve­jais li­go­ni­nės LOR gy­dy­to­jai tei­kia pa­ gal­bą pa­cien­tams vi­są pa­rą. Įvei­kia pik­ty­bi­nius na­vi­kus

Kar­tais pa­cien­tui iš gy­dy­to­jo ten­ ka iš­girs­ti liūd­ną ži­nią – pik­ty­bi­ nis gerk­lų aug­lys. Li­go­ni­nė­je yra vi­sos ga­li­my­bės on­ko­lo­gi­nė­mis LOR li­go­mis ser­gan­čių pa­cien­ tų iš­ty­ri­mui: su­dė­tin­gi kont­ras­ti­ niai ra­dio­lo­gi­niai ty­ri­mai, biop­si­ jos iš pa­kenk­tos vie­tos paė­mi­mas ir iš­ty­ri­mas li­go­ni­nės Pa­to­lo­gi­jos sky­riu­je.Vi­siems iš­tir­tiems on­ko­ lo­gi­niams pa­cien­tams tai­ko­mas komp­lek­si­nis gy­dy­mas: chi­rur­gi­ nis, spin­du­li­nis ir/ar che­mo­te­ra­ pi­nis. Gy­dy­mo tak­ti­ką ap­spren­džia įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai bend­rų ap­ta­ri­mų me­tų. Sku­bios LOR gy­dy­to­jų pa­gal­bos pri­rei­kia, kai ser­gan­tį­jį gerk­lų vė­ žiu kan­ki­na komp­li­ka­ci­jos, du­su­ lys – tuo­met į tra­chė­ją įsta­to­mas vamz­de­lis, pa­de­dan­tis iš­gel­bė­ti žmo­gaus gy­vy­bę. Ei­lių pas gy­dy­to­jus nė­ra

B.Praš­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, KUL Oto­ ri­no­la­rin­go­lo­gi­jos sky­rius tu­ri vi­ sas ga­li­my­bes nuo­dug­niai iš­tir­ti pa­cien­tą ir su­teik­ti rei­kia­mą bū­ti­ ną­ją bei pla­ni­nę LOR pa­gal­bą vai­ kams ir suau­gu­sie­siems. Oto­ri­no­la­rin­go­lo­gi­jos sky­riu­ je spe­cia­lis­tai nau­do­ja­si vi­so­mis rei­ka­lin­go­mis mo­der­nio­mis li­go­ ni­nė­je esan­čio­mis diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo tech­no­lo­gi­jo­mis: kom­ piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos ir mag­ ne­ti­nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fi­jos kont­ras­ti­niais ra­dio­lo­gi­niais ty­ ri­mais, LOR mik­ros­ko­pais bei en­ dos­ko­pais. Už­s ie­n io kli­n i­ko­se pa­b u­vo­ jęs ve­dė­jas įsi­ti­ki­no, kad li­go­ni­ nės Oto­ri­no­la­rin­go­lo­gi­jos sky­riu­

je tei­kia­ma spe­cia­li­zuo­ta pa­gal­ba, at­lie­ka­mos ope­ra­ci­jos ati­tin­ka tarp­tau­ti­nį ly­gį. LOR gy­dy­to­jai pa­cien­tus kas­dien dar­bo die­no­mis kon­sul­tuo­ja li­go­ ni­nės Am­bu­la­to­ri­nia­me-kon­sul­ta­ ci­nia­me sky­riu­je, esan­čia­me 3-ia­ ja­me kor­pu­se. Sten­gia­ma­si, kad žmo­nėms ne­ rei­kė­tų lauk­ti ei­lė­se. Tad jie pas spe­cia­lis­tą pa­kliū­va daž­niau­siai tą pa­čią die­ną. Di­de­lių ei­lių nė­ra ir pla­ni­nėms ope­ra­ci­joms. Pa­cien­tas daž­niau­ siai lau­kia vos ke­lias sa­vai­tes. Per me­tus sky­riu­je at­lie­ka­ma apie 600 ope­ra­ci­jų. Kas­met šis skai­čius iš­lie­ka sta­bi­lus. Per­nai di­ džią­ją da­lį su­da­rė lė­ti­nių ton­zi­li­tų ir no­sies per­tva­rų ope­ra­ci­jos. Iš vi­so li­go­ni­nės Oto­ri­no­la­rin­ go­lo­gi­jos sky­riu­je at­lie­ka­ma per 30 įvai­rių rū­šių ope­ra­ci­jų. Bend­ra­dar­biau­ja su pran­cū­zais

KUL dau­giau nei de­šimt me­tų bend­ra­dar­biau­ja ir yra su­da­riu­si su­tar­tį su gar­sia Pran­cū­zi­jos kli­ni­ ka, ku­rios LOR spe­cia­lis­tai gy­dė ne vie­ną ži­no­mą bei tur­tin­gą pa­sau­ lio įžy­my­bę. Kas ant­rus me­tus čia ap­si­lan­ko gy­dy­to­jų ko­man­da iš Pa­ry­žiaus. Vieš­n a­g ės me­t u ope­r uo­j a­ mi at­r ink­t i su­d ė­t in­g i pa­c ien­tai, ku­r iems rei­ka­l in­gos mik­ro­c hi­ rur­g i­n ės re­konst­r uk­c i­n ės funk­ ci­n ės sa­n uo­jan­č ios au­s ies ope­ ra­c i­jos. To­kio il­ga­lai­kio bend­ra­dar­bia­ vi­mo re­zul­ta­tas – at­lik­ta dau­giau nei 100 su­dė­tin­gų klau­sos at­kū­ri­ mo ope­ra­ci­jų pa­cien­tams iš įvai­rių Lie­tu­vos vie­to­vių. Šias ope­ra­ci­jas ki­ti Lie­tu­vos oto­ ri­no­la­rin­go­lo­gi­jos spe­cia­lis­tai ga­ lė­da­vo ste­bė­ti tie­sio­giai di­džiu­lia­ me ek­ra­ne li­go­ni­nės sa­lė­je per tuo me­tu vyks­tan­čias pra­kti­nes-teo­ ri­nes kon­fe­ren­ci­jas, skir­tas klau­ sos diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo pro­ ble­moms. Šie­met pran­cū­zų gy­dy­to­jų ko­ man­da vėl pla­nuo­ja ap­si­lan­ky­ti uos­ta­mies­ty­je.

7

šeštadienis, vasario 23, 2013

lietuva

P.Gy­lys: ban­kų ne­sėk­mės – vi­so eli­to ne­sėk­mės Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to na­rio pro­f. Po­vi­lo Gy­lio įsi­ti­ ki­ni­mu, Lie­tu­vos ban­kas (LB), prieš priim­da­mas spren­di­mą, tu­ri ge­rai pa­gal­vo­ti apie bū­si­mus pa­da­ri­nius. – Kaip ver­ti­na­te da­bar­ti­nę Lie­ tu­vos ban­ki­nin­kys­tės pa­dė­tį? – No­riu pa­brėž­ti ke­le­tą da­ly­kų. Pir­ ma, ban­ki­nin­kys­tė yra eko­no­mi­nės sis­te­mos da­lis. O mū­sų eko­no­mi­ka yra nors ir ne­džiu­gi­nan­čios, bet sta­ bi­lios būk­lės. Tai­gi ban­kų bank­ro­tų ne­ga­li­ma paaiš­kin­ti bend­ros eko­no­ mi­nės si­tua­ci­jos pa­blo­gė­ji­mu. Ant­ra, ma­nau, bu­vo pa­da­ry­ta klai­da LB va­do­vu skir­ti ne eko­no­ mis­tą. Žmo­gus, ne­tu­rin­tis bend­rų mak­roe­ko­no­mi­nių ži­nių, pla­taus po­žiū­rio į eko­no­mi­ką ir pa­tir­ties ban­ki­nin­kys­tė­je, ne­tu­rė­tų va­do­ vau­ti to­kiai svar­biai ir jaut­riai eko­ no­mi­kos ša­kai. Tre­čia, ap­skri­tai LB val­dy­ba el­gia­si, lyg ji bū­tų „ne prie ko“, lyg ne­bū­tų at­sa­kin­ga už pa­dė­ tį ban­ki­nin­kys­tė­je. – Nep­rik­lau­so­mos eko­no­mi­kos eks­per­tės Rū­tos Vai­nie­nės tei­ gi­mu, dėl Ūkio ban­ko veik­los ap­ri­bo­ji­mo LB tu­rė­tų pri­siim­ti di­džią da­lį at­sa­ko­my­bės. Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie Ūkio ban­ko už­da­ry­mą? – LB vei­kiant pa­gal va­liu­tų val­dy­ bos mo­de­lį, jo funk­ci­jos yra ri­bo­tos. Daugiausia jos su­si­ju­sios su ban­ kų prie­žiū­ra. Tu­rė­da­mas be­veik 700 dar­buo­to­jų, šią funk­ci­ją LB tu­rė­ jo at­lik­ti ge­riau. Man re­gis, per pa­s-

ta­ruo­sius ke­lio­li­ka me­tų po 1995-ųjų ban­kų kri­zės ne­sant rim­tes­nių su­krė­ ti­mų LB ap­snū­do. Ta­čiau yra ir kva­ li­fi­ka­ci­jos bė­da. Pa­sik­lau­sęs LB Prie­ žiū­ros tar­ny­bos di­rek­to­riaus Vy­tau­to Val­vo­nio, su­si­da­riau įspū­dį, kad jis ne­ži­no jo veik­lai es­mi­nių ban­ko lik­ vi­du­mo ir mo­ku­mo są­vo­kų. – Iš pra­džių bu­vo teig­ta, kad Ūkio ban­ko ka­pi­ta­lo trū­ku­mą su­da­ro 500 mln. li­tų, vė­liau ši su­ma pa­di­dė­jo dau­giau kaip dvi­gu­bai. Kaip tai ga­li­te pa­ko­ men­tuo­ti? – Skir­tu­mas tarp ban­ko tur­to ver­ tės ir ban­ko įsi­pa­rei­go­ji­mų dy­džio nė­ra me­cha­niš­kas dy­dis. Jis „pul­ suo­ja“, pa­vyz­džiui, dėl už­sta­to­ mo tur­to ver­tės svy­ra­vi­mo. Ta ver­ tė pri­klau­so ir nuo tur­to ver­tin­to­jų pa­tei­kia­mų ver­ti­ni­mų. Jie ga­li bū­ti su­bjek­ty­vūs ar­ba dar blo­giau – są­ mo­nin­gai iš­kreip­ti. Vis dėl­to cent­ ri­nis ban­kas per dau­ge­lį me­tų ga­ lė­jo su­for­muo­ti to­kią ko­man­dą, ku­ri su­ge­bė­tų kon­ser­va­ty­viai ne­ pūsdama jo ver­tės įver­tin­ti tur­tą. – Kaip ver­ti­na­te Ūkio ban­ko lai­k i­n o­jo ad­m i­n ist­ra­to­r iaus Ado­mo Au­dic­ko pa­si­rin­ki­mą pa­sam­dy­ti ad­vo­ka­tų kon­to­rą „Raid­la, Le­jins & Nor­cous“, su

ku­ria pa­ts ne­se­niai dir­bo? Gal tai tu­rė­tų įver­tin­ti Vy­riau­sio­ ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja? Ant­ra ver­tus, ar tik­rai, kaip sa­ kė pa­ts LB val­dy­to­jas, – mo­ra­lei ir eti­kai čia vie­tos nė­ra? – Si­tua­ci­ja su A.Au­dic­ku ke­lia daug klau­si­mų. Ta­čiau po Vi­to Va­si­liaus­ ko pa­reiš­ki­mo, kad eti­ka ir mo­ra­ lė nė­ra ban­kų tik­ro­vės di­men­si­ ja, sun­ku ko nors at­sa­kin­ga ti­kė­tis. Ma­nau, ne tik Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­ nės eti­kos ko­mi­si­ja, bet ir Sei­mas tu­rė­tų im­tis šio klau­si­mo. Ste­biuo­ si, kad Sei­mas be­veik nu­si­ša­li­no nuo sa­vo par­la­men­ti­nės prie­žiū­ros mi­si­ jos. Ma­nau, kad Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to po­sė­dis yra ne­pa­kan­ka­ma reak­ci­ja į su­si­da­riu­sią pa­dė­tį. – Ko­dėl, jū­sų nuo­mo­ne, Pre­ zi­d en­t ė Da­l ia Gry­baus­kai­ tė nie­kaip ne­su­rea­ga­vo į šiuos skan­da­lin­gus įvy­kius ir pa­reiš­ ki­mus? – Pre­zi­den­tės pa­sy­vu­mas ma­ne ste­bi­na. Jos pa­siū­ly­mu yra ski­ria­ mas LB val­dy­bos pir­mi­nin­kas, tai­gi jos at­sa­ko­my­bė ban­ki­nin­kys­tės sfe­ ro­je yra di­des­nė nei, tar­ki­me, vie­šų­ jų fi­nan­sų po­li­ti­ko­je, kur le­mia­mas vaid­muo ten­ka Vy­riau­sy­bei. „Sno­ro“ ir Ūkio ban­kų ne­sėk­mės – vi­so mū­sų eli­to ne­sėk­mės. Šio­se

Po­žiū­ris: P.Gy­lio ver­ti­ni­mu, Ūkio ban­ko in­dė­li­nin­kai ir klien­tai pa­ty­rė

dau­gy­bę pro­ble­mų dau­giau­sia dėl ne­ran­gios LB po­li­ti­kos.

is­to­ri­jo­se Pre­zi­den­tė tu­rė­jo užim­ti ak­ty­ves­nę, mo­bi­li­zuo­jan­čią po­zi­ci­ ją. Juk ji tu­ri eko­no­mis­to dip­lo­mą. – Mo­kes­čių mo­kė­to­jams Ūkio ban­ko veik­los su­stab­dy­mas bran­giai kai­nuos. Šiuo me­tu ban­ko in­dė­li­nin­kai ir­gi pa­ti­ria daug ne­pa­to­gu­mų. Ar jų bu­vo ga­li­ma iš­veng­ti? – Ma­nau, da­lies ne­pa­to­gu­mų bu­vo ga­li­ma iš­veng­ti, jei­gu LB bū­tų bu­vęs pa­ruo­šęs au­to­ma­tiš­kai vei­kian­čias tai­syk­les to­kiems at­ve­jams. Pa­ vyz­džiui, ga­li­my­bę at­siim­ti ri­bo­tą, tar­kim, 1 ar 2 tūkst. li­tų su­mą. De­ja, kaip ir brež­ne­vi­niais lai­kais, vals­

„Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

ty­bės ins­ti­tu­ci­jos su­krun­ta tik bė­ dai už­klu­pus. Ban­kų veik­los stab­dy­mas kai­nuo­ ja dve­jo­pai. Pir­ma, vals­ty­bei ten­ka sko­lin­tis, o sko­las grą­ži­na ir pa­lū­ ka­nas mo­ka mo­kes­čių mo­kė­to­jai. Va­di­na­si, vals­ty­bės sko­la di­dė­ja. Yra ir ki­ta pu­sė – sun­kiau ap­ skai­čiuo­ja­ma ža­la, ku­rią pa­ti­ria vi­ suo­me­nė dėl to, kad kin­ta gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mas ban­kais, ku­riam lai­ kui nu­trūks­ta at­si­skai­ty­mų gran­di­ nės. Žmo­nės tuš­čiai pra­ran­da lai­ką, pa­ti­ria stre­są, kai ne­ga­li at­siim­ti sa­vo pi­ni­gų, rei­ka­lin­gų bū­ti­niau­ siems po­rei­kiams ten­kin­ti. „Klaipėdos“ inf.

8

šeštadienis, vasario 23, 2013

10p.

Pie­tų Ura­las – ano­ma­li­jų mag­ne­tas.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Nep­rik­lau­so­mybė klestė­ji­mo Ko­so Ko­so­vas pra­ėjusį sek­ma­dienį pa­minė­ jo ne­prik­lau­so­mybės me­ti­nes. Pro­vin­ ci­jos vald­žia sa­ko, kad Ko­so­vo ne­prik­lau­ so­mybė – ne­sug­riau­na­ma. O kri­ti­kai lai­ko­ si sa­vo. Ko­so­vas, pa­sak jų, nėra ir nie­kuo­ met ne­bus vals­tybė.

Džiaug­tis – anks­ti

Praė­jo pen­ke­ri me­tai nuo tos die­ nos, kai Ko­so­vas pa­skelbė ne­prik­ lau­so­mybę. Šį sek­ma­dienį jau­niau­ sia, o kar­tu skurd­žiau­sia Eu­ro­pos vals­tybė pa­minė­jo ne­prik­lau­so­ mybės su­kaktį. De­ja, džiaugs­mo upės ne­si­lie­ ja. 50 pro­c. ša­lies gy­ven­tojų ne­tu­ri dar­bo, 40 pro­c. gy­ven­tojų gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos, vy­riau­sybę pur­to ko­rup­ci­jos skan­da­lai, o eko­ no­mi­ka, jei ne ES pa­gal­ba, ap­skri­ tai būtų mi­ru­si. Tie­sa, ak­tua­liau­sias klau­si­mas – ko­kie bus Ser­bi­jos ir nuo jos at­ski­ lu­sios pie­tinės pro­vin­ci­jos, – taip Ko­so­vas va­di­na­mas Ser­bi­jo­je, – san­ty­kiai? Ar pa­vyks su­re­gu­liuo­ti Ko­so­vo al­banų ir vie­tos serbų konf­lik­tus? Tai, re­gis, pa­ts svar­biau­sias dvi­ša­lis klau­si­mas tarp Ko­so­vo ir Ser­bi­jos. Dau­ge­lis serbų, gy­ve­nan­čių šiau­ rinė­je Ko­so­vo da­ly­je, ka­te­go­riš­ kai prie­ši­na­si Belg­ra­do ir Priš­ti­nos suartė­ji­mui. Ser­bi­ja norėtų, kad Ko­so­vas serbų ma­žu­mai su­teiktų au­to­no­miją, o Ko­so­vas no­ri, kad ser­bai pri­pa­žintų pro­vin­ci­jos vald­ žią ša­lies šiaurė­je. Tiek Ko­so­vo, tiek Ser­bi­jos na­cio­na­lis­tai pur­to­si bet ko­kių kalbų apie drau­gystę. Norėtų su­si­drau­gau­ti

Mit­ro­v i­cos mies­te, pa­d a­ly­ta­ me tarp serbų ir al­banų, net pra­ ėjus penk­me­čiui nuo Ko­so­vo at­ si­sky­ri­mo tvy­ro įtam­pa. „Čia nėra tvar­kos. Įtam­pa la­bai var­gi­na“, – skundė­si vie­tos gy­ven­to­ja, pri­si­ sta­čiu­si Hod­žič var­du. Til­tas per Iba­ro upę ak­li­nai užt­ ver­tas ak­me­ni­mis ir be­to­no lui­

tais. Jis jun­gia al­banų ir serbų gy­ ve­na­mus ra­jo­nus. Ta­čiau kai ku­rie mies­to gy­ven­to­jai sa­ko, kad sie­nos ne­truk­do bend­rau­ti. Vie­nas pa­vyzd­žių, kad ser­bai ir al­ba­nai ga­li su­gy­ven­ti, – Mit­ro­vi­ cos ro­ko mo­kyk­la. Čia mu­zi­kuo­ti su­si­ren­ka tiek al­ba­nai, tiek ser­bai. 23 metų ser­bas Alek­sand­ras So­ li­cas Ro­ko mo­kyk­lo­je dir­ba lais­vu nuo stu­dijų me­tu. „Kar­tais jau­č iuo­s i, kad gy­ve­ na­m e skir­t in­g uo­se pa­sau­l iuo­se. Al­ba­nai ir ser­bai tar­si spe­cia­liai no­r i pa­ro­dy­t i, kad ne­t u­r i nie­ko bend­ra vie­n i su ki­tais“, – sakė jau­nuo­lis.

Al­ba­nai ir ser­bai tar­si spe­cia­liai no­ri pa­ro­dy­ti, kad ne­tu­ri nie­ko bend­ra vie­ni su ki­tais.

Ta­čiau jis pra­si­tarė, kad tu­ri pla­ ną, kaip su­vie­ny­ti abi bend­ruo­me­ nes. A.So­li­cas norėtų kar­tu su pa­ žįsta­mais iš al­banų bend­ruo­menės ati­da­ry­ti nak­tinį klubą. Tie­sa, vy­ ras pri­pažįs­ta, jog kol kas ši sva­ jonė – ro­žinė, bet jis ti­ki, kad tai jam pa­vyks. „Kol kas tai – ne­įma­no­ma. Per daug baimės, per daug nea­py­kan­ tos. Pro­pa­gan­da ne­leid­žia žmonėms suartė­ti“, – pa­sa­ko­jo jau­nuo­lis. Vis­gi, pa­sak Alek­sand­ro, „sie­nas“ įveik­ti pa­de­da ko­mu­ni­ka­ci­ja. Dau­ ge­lis ga­li bend­rau­ti per so­cia­li­nius tink­la­la­pius ar­ba elekt­ro­ninį pa­štą.

Šventė: Ko­so­vas po­mpas­tiš­kai pa­minė­jo penktą­sias ne­prik­lau­so­mybės me­ti­nes, ta­čiau pro­blemų jau­niau­sio­je

Tie­sa, vir­tua­li erdvė ne­re­tai nau­ do­ja­ma kurs­tant ne­su­ta­ri­mus. „Daž­nai ga­li­ma pa­ma­ty­ti įžeid­žiamų pub­li­ka­cijų – tiek serbų, tiek al­banų at­žvil­giu“, – pa­sa­ko­jo pie­tinė­je Mit­ ro­vi­cos da­ly­je gy­ve­nan­tis ma­te­ma­ti­ kos stu­den­tas Ri­no­ras Qol­lo­pe­ku. Nėra dar­bo ir pi­nigų

Ko­so­vas jau ga­vo skurd­žiau­sios Eu­ro­pos vals­tybės pra­vardę. Ser­bas Alek­sand­ras Jo­si­fo­vi­čius Mit­ro­vi­co­je baigė kom­piu­te­rių pro­ gra­ma­vi­mo stu­di­jas. Jis tikė­jo­si, kad dip­lo­mas leis jam ras­ti darbą in­

for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų sek­to­riu­ je. Praė­jo pen­ke­ri me­tai, o 25-erių ser­bas dir­ba tėvo par­duo­tuvė­je. Dau­ge­lis gy­ven­tojų, ta­pu­sių Ko­ so­vo pi­lie­čiais, jau­čia­si taip pat kaip ser­bas Alek­sand­ras. 1,8 mln. Ko­so­vo gy­ven­tojų yra jau­nes­ni nei 25 metų. Pusė jų – be­dar­biai, ir si­tua­ci­ja tik blogė­ja. Kas­met į dar­bo biržą už­si­ ra­šo per 30 tūkst. jau­nuo­lių, ku­rie ieš­ko dar­bo, o ran­da tik 8 tūkst. Silp­na eko­no­mi­ka

Eko­no­mis­tai skai­čiuo­ja, jog Ko­so­vo eko­no­mi­ka kas­met turėtų paaug­

Fak­tai apie šalį 2008 m. va­sa­rio 17 d. Ko­so­vas pa­

Kosovas

skelbė ne­p rik­l au­s o­m ybę. 1998– 1999 m. konf­lik­tas tarp Ser­bi­jos ir Ko­ so­vo se­pa­ra­tistų baigė­si NA­TO bom­ bar­da­vi­mo kam­pa­ni­ja prie­š ve­lio­nio Ser­bi­jos ly­de­rio Slo­bo­da­no Mi­lo­še­vi­ čiaus pa­jėgas. Be­v eik 100 pa­s au­l io vals­t y­b ių,

nių Tautų Sau­g u­m o Ta­r y­b os narės Ki­ni­ja ir Ru­si­ja. Iš 27 ES ša­lių Ko­sovą pri­pa­ži­no 22. Pro­vin­ci­jos ne­pri­pažįs­ ta Is­pa­ni­ja, Kip­ras, Slo­va­ki­ja, Ru­mu­ ni­ja ir Grai­ki­ja. Iš 28 NA­TO ša­lių nau­ jąją vals­tybę pri­pa­ži­no 24. Did­ž iąją dalį Ko­s o­v o gy­v en­t ojų

su­da­ro al­ba­nai, ta­čiau šiau­rinė­je Ko­ tarp jų – JAV, pri­pa­ži­no Ko­sovą. Ko­ so­v o da­l y­j e gy­v e­n a apie 120 tūkst. so­vo iki šiol ne­pri­pažįs­ta dvi Jung­ti­ serbų.

Ser­bi­ja šį re­gioną te­be­lai­ko sa­vo pie­

ti­ne pro­vin­ci­ja, bet 2011 m. kovą pra­ dėtos ES va­do­vau­ja­mos de­ry­bos ne­ se­niai nulėmė san­ty­kių at­ši­limą. Šių metų va­sa­rio 6 d. Ser­bi­jos ir Ko­so­vo pre­zi­den­tai Briu­se­ly­je su­rengė sa­vo pirmą­sias de­ry­bas. Lie­tu­va Ko­sovą pri­pa­ži­no 2008 m.

ge­gužės mėnesį. Dip­lo­ma­ti­niai san­ty­ kiai už­megz­ti tų pa­čių metų liepą.

ti bent po 8 pro­c., kad vals­tybė ga­ lėtų išspręs­ti ne­dar­bo pro­ble­mas. Ta­čiau da­bar eko­no­mi­ka sken­di re­ ce­si­jo­je. Ko­so­vas taip ir neat­si­ga­vo po 1998–1999 m. ka­ro. Ma­ža to, šios pie­tinės Ser­bi­jos pro­vin­ci­jos inf­ rast­ruktū­ra nie­kuo­met ne­bu­vo plėto­ja­ma taip spar­čiai, kaip ki­to­ se Ju­gos­la­vi­jos da­ly­se. Nuo 1999 m. vie­nin­te­lis rim­tes­ nis inf­rast­ruktū­ros pro­jek­tas – 1 mlrd. do­le­rių vertės ke­tu­rių juostų greit­ke­lis, jun­gian­tis Ko­so­vo sos­tinę Priš­tiną su Al­ba­ni­jos sos­ti­ne Ti­ra­na. Šiais me­tais ke­ti­na­ma pra­dėti greit­ ke­lio tarp Priš­ti­nos ir Ma­ke­do­ni­jos sos­tinės Skopjės sta­tybą. Pla­nuo­to­jai sa­ko, kad ma­gist­ra­ lių tie­si­mas bus po­stūmis pre­ky­bai, ta­čiau vie­tos vald­žios at­sto­vai tei­ gia, kad stambūs pro­jek­tai ne­leid­žia re­gio­nams vys­ty­ti inf­rast­ruktū­ros, nes biud­že­te ne­lie­ka pi­nigų. Ko­so­vo eko­no­mi­kai skaud­žiai at­ si­liepė ir Trep­čos ka­sy­bos komp­ lek­so ne­to­li Mit­ro­vi­cos mies­to nuo­smu­kis. Kaž­ka­da šios ka­syk­ los bu­vo did­žiau­sia įmonė Ju­gos­

9

šeštadienis, vasario 23, 2013

pasaulis Pa­lei­do už ­ už­sta­tą

S.Ber­lus­co­ni grįž­ta

Per­rė­žė ­ gerk­les

Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos tei­ sė­jas va­kar pa­skel­bė, kad nu­ spręs­ta pa­leis­ti už už­sta­tą sprin­to žvaigž­dę Os­ca­rą Pis­ to­rių, ku­ris tei­sia­mas dėl sa­ vo drau­gės ma­ne­ke­nės Ree­ vos Steen­kamp nu­žu­dy­mo. Ma­gist­ra­to nu­ro­dy­tas už­sta­ tas – 1 mln. ran­dų (apie 295 tūkst. li­tų).

Nuo griež­to tau­py­mo prie­ mo­nių ken­čian­tys ita­lai ry­toj pra­dės bal­suo­ti vi­suo­ti­niuo­se rin­ki­muo­se, ku­riuo­se cent­ ro kai­rių­jų jė­gų ly­de­ris Pie­ras Lui­gi Ber­sa­ni su­si­grums su bu­vu­siu prem­je­ru Sil­vio Ber­ lus­co­ni (nuo­tr.). Rin­ki­mai ga­ li būti lem­tin­gi eu­ro zo­nos atei­čiai.

Sa­vo na­muo­se ne­to­li Pa­ry­ žiaus va­kar bu­vo ras­ti trys vai­kai per­rėž­to­mis gerk­lė­ mis, po­li­ci­ja pra­dė­jo jų din­ gu­sios mo­ti­nos paieš­ką. Vai­ kų, ku­rių am­žius – 9, 11 ir 17 me­tų, tė­vas gy­dy­to­jas su­kė­lė tei­sė­sau­gą ant ko­jų ry­te grį­ žęs na­mo iš dar­bo. Vy­ras iš­ tik­tas šo­ko.

­vui kol kas neat­nešė

Ko­so­vas – is­to­rinė serbų žemė? Ser­bai Ko­sovą va­di­na sa­vo vals­ tybės lop­šiu. Ko­so­vo gy­ven­tojų dau­gumą su­da­ran­tys al­ba­nai ser­ bų pre­ten­zijų ne­pri­pažįs­ta. Kas tei­sus, o kas ne?

Eu­ro­pos vals­tybė­je nors ve­ži­mu vežk.

la­vi­jo­je. Čia dir­bo 23 tūkst. žmo­ nių. Įmonė su­kur­da­vo apie 70 pro­c. Ko­so­vo bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. Po ka­ro 1999 m. did­žio­ji da­lis ka­ syklų buvo uždarytos. Oli­ve­r is Iva­n o­v i­č ius, buvęs Trep­čos ka­sy­bos komp­lek­so va­ dy­bi­nin­kas, o da­bar – serbų po­li­ ti­nis ly­de­ris Mit­ro­vi­co­je, sakė, kad komp­lek­sui pri­kel­ti reikėtų apie 650 mln. do­le­rių. Ta­čiau in­ves­tuo­ to­jams rei­kia sta­bi­lu­mo. „Šio­mis sąly­go­mis, – kal­bu apie po­li­tinę įtampą, – tie­siog ne­įma­ no­ma gal­vo­ti apie eko­no­mi­kos vys­tymą. Tu­ri­me ras­ti spren­dimą, ku­ris ten­kintų abi pu­ses“, – sakė O.Iva­no­vi­čius. Mais­to kai­nos au­ga, dau­ge­lis gy­ ven­tojų tam­pa pri­klau­so­mi nuo gi­ mi­nai­čių, ku­rie dir­ba už­sie­ny­je ir siun­čia pi­nigų. Ko­so­vo eko­no­mi­ko­je do­mi­nuo­ja ne stam­bu­sis vers­las, o įvairūs per­ par­da­vinė­to­jai. Ša­lis be­veik nie­ko ne­ga­mi­na, did­žio­ji da­lis pro­duk­ ci­jos im­por­tuo­ja­ma. Išim­tis – „Pes­to­vos“ bul­vių traš­ ku­čių fab­ri­kas. Jis vei­kia ne­to­li sos­

tinės Priš­ti­nos, ja­me yra 120 dar­ bi­ninkų. Fab­ri­kas bu­vo įkur­tas 1991 m. 1999 m. po ka­ro jis per­re­gist­ruo­ tas, o 2008 m. fab­riką fi­nan­siš­kai par­ėmė Eu­ro­pos re­konst­ruk­ci­jos ir plėtros ban­kas. Įmonė ne tik ap­rūpi­na traš­ku­ čiais Ko­so­vo rinką, bet ir eks­por­ tuo­ja sa­vo pro­duk­ciją į Al­ba­niją, Ma­ke­do­niją, Grai­kiją, Juod­kal­niją, Kroa­tiją ir Vo­kie­tiją. Vis­gi fab­ri­ko va­do­vas Be­di Ka­ su­mi sa­ko, kad Ko­so­ve la­bai sun­ ku iš­lai­ky­ti verslą. Pa­sak jo, žemės ūkio įmonėms la­bai sun­ku gau­ti pa­skolų. Vie­tos bankų nu­sta­to­mos palū­kanų nor­mos Ko­so­ve ge­ro­kai aukš­tesnės nei ša­ly­se kai­mynė­se. Vie­tos ban­kai tai­ko 18 pro­c. palū­ kanų nor­mas, o Ser­bi­jo­je jos sie­kia vos 5 pro­c., Al­ba­ni­jo­je – 7 pro­c. „Si­tua­ci­ja dėl ban­kų blo­ga. Palū­ kanų nor­mos la­bai aukš­tos – aukš­ čiau­sios re­gio­ne. Sąly­gos žemės ūkio įmonėms la­bai blo­gos. Ti­ kimės, kad padėtis pa­si­tai­sys“, – sakė vers­li­nin­kas. In­ves­tuo­to­jai taip pat ne­sku­ba ro­dy­ti dėme­sio

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ko­so­vui. Įvairūs ko­rup­ci­jos skan­ da­lai, vy­riau­sybės pa­reigūnų ry­šiai su vie­tos nu­si­kals­ta­mu pa­sau­liu to­ li gra­žu ne­vi­lio­ja in­ves­tuo­tojų. Priš­t i­n os cent­re stūksan­t is „Grand Ho­tel“ – tuš­čias. Vieš­bu­ tis bu­vo už­da­ry­tas nu­sta­čius, kad jį pri­va­ti­zuo­jant bu­vo pa­žeis­ti ša­ lies įsta­ty­mai. Ili­ras De­da, Ko­so­vo po­li­ti­kos ana­lizės ir plėtros ins­ti­tu­to va­do­ vas, pa­brėžė, kad kai ku­rie Ko­so­vo prem­je­ro Has­hi­mo Tha­çi vy­riau­ sybės na­riai ty­čia truk­do į Ko­ sovą įženg­ti in­ves­tuo­to­jams, nes taip ban­do ap­sau­go­ti sa­vo ir sa­vo sąjun­gi­ninkų in­te­re­sus. „Ši vy­riau­sybė sėkmin­gai iš­ siuntė iš ša­lies vi­sus in­ves­tuo­to­ jus, ku­rie norė­jo pra­dėti čia vers­ lą“, – pa­brėžė I.De­da. Jis pri­dūrė: „Bet ku­ris ty­ri­mas, ku­ris su­si­jęs su įta­kin­gais po­li­ti­ niais veikė­jais Ko­so­ve, su­stab­do­ mas ar­gu­men­tuo­jant, kad tai pa­ kenks po­li­ti­niam ša­lies sta­bi­lu­mui. Taip šio­je ša­ly­je įsi­vy­ra­vo po­li­ti­nis ne­baud­žia­mu­mas.“ Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Nuo 1455 iki 1912 m. Ko­so­vas pri­ klausė Os­manų im­pe­ri­jai. Da­bar­ tinė­je pro­vin­ci­jos te­ri­to­ri­jo­je al­ ba­nai gy­ve­no nuo se­no, ta­čiau, skir­tin­gai nei ser­bai, ne­sukūrė sa­vo vals­tybės. Kar­tu su bos­niais al­ba­nai bu­ vo svar­biau­sia Os­manų im­pe­ri­ jos at­ra­ma Bal­ka­nuo­se. 1913 m. pa­si­bai­gus Bal­kanų ka­rams Ser­ bi­jos mo­nar­chi­ja at­si­ėmė Ko­so­ vo te­ri­to­riją ir valdė ją iki 1941 m. Tuo me­tu į Ko­sovą at­si­kėlė ne­ ma­žai serbų ko­lo­nistų. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais su Ita­li­jos ir Vo­kie­ti­jos pri­ta­ri­ mu Ko­so­vas vėl ati­te­ko Al­ba­ni­jai. Ta­čiau 1945 m. įkūrus so­cia­lis­tinę Ju­gos­la­vi­jos Fe­de­ra­cinę Res­pub­ liką jos va­do­vas mar­ša­las Jo­si­pas Bro­zas-Ti­to pa­vertė Ko­sovą au­ to­no­mi­ne Ser­bi­jos pro­vin­ci­ja. Ju­gol­sa­vi­jos vald­žia ne­darė nie­ ko prie­š vie­tos al­ba­nus. Šie pa­ sku­ti­nio­jo pra­ėju­sio am­žiaus de­ šimt­me­čio pa­bai­go­je su­darė apie 80 pro­c. gy­ven­tojų. 1948 m. al­ banų Ko­so­ve gy­ve­no 498,2 tūkst., o serbų – 171,9 tūkst. (23,6 pro­c.). 2011 m. iš 1,7 mln. Ko­so­vo gy­ ven­tojų 112–120 tūkst. bu­vo ser­ bai. 60 pro­c. Ko­so­vo serbų gy­ve­ na šiau­rinė­je Ko­so­vo da­ly­je. Čia serbų et­ninė ma­žu­ma su­da­ro 95 pro­c. gy­ven­tojų. Buvęs Ju­gos­la­vi­jos va­do­vas Slo­bo­da­nas Mi­lo­še­vi­čius 1989 m. pa­nai­ki­no re­gio­no au­to­no­miją, ta­čiau toks spren­di­mas su­kėlė al­banų pa­si­pik­ti­nimą, ir jie ėmė ko­vo­ti už pro­vin­ci­jos ne­prik­ lau­so­mybę. Praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nia­ja­me de­šimt­me­ty­je

konf­lik­tai Kroa­ti­jo­je ir Bos­ni­jo­je at­kreipė tarp­tau­tinės vi­suo­menės dėmesį į Ko­sovą. Re­mia­mi Va­karų Ko­so­vo al­ba­nai 1990 m. įkūrė Ko­ so­vo iš­si­lais­vi­ni­mo ar­miją (KIA), ta­čiau rea­liai prie­šin­tis ser­bams KIA ėmėsi nuo 1996 m. Se­pa­ ra­tis­tai pa­bandė at­ko­vo­ti re­gio­ no pri­klau­so­mybę, ta­čiau jiems ne­pa­vy­ko. 1999 m. NA­TO or­ga­ ni­za­vo ka­rinę kam­pa­niją Ju­gos­ la­vi­jo­je. Po šio ant­puo­lio serbų ka­riuo­menė pa­li­ko re­gioną ir Ko­ so­vas ta­po de fac­to ne­prik­lau­so­ mu nuo Belg­ra­do re­gio­nu. Jį ad­ mi­nist­ra­vo Jung­tinės Tau­tos.

Eu­ro­po­je Ko­so­vo ne­prik­lau­so­mybės pri­pa­ži­ni­mas su­ kėlė se­pa­ra­tiz­mo bangą. 2008 m. va­sarį Ko­so­vas pa­ skelbė ne­prik­lau­so­mybę. Va­karų ša­lys, taip pat JAV, pri­pa­ži­no Ko­ sovą, o Ru­si­ja, Ki­ni­ja, In­di­ja, Bra­zi­li­ja ir net kai ku­rios ES ša­ lys pa­reiškė, kad Ko­so­vo ne­prik­ lau­so­mybės pri­pa­ži­ni­mas yra šiurkš­tus tarp­tau­tinės teisės pa­ žei­di­mas. Ta­čiau laz­da tu­ri du ga­lus. Eu­ ro­po­je Ko­so­vo ne­prik­lau­so­mybės pri­pa­ži­ni­mas su­kėlė se­pa­ra­tiz­mo bangą. Apie sa­va­ran­kiš­kumą pra­ kal­bo Is­pa­ni­jo­je gy­ve­nan­tys ka­ ta­lo­nai, taip pat ško­tai. Su­ju­do vengrų se­pa­ra­tis­tai Ru­mu­ni­jo­je, Slo­va­ki­jo­je ir Uk­rai­no­je. Ga­liau­ siai Ru­si­ja, rem­da­ma­si Ko­so­vo at­ve­ju, par­ėmė dviejų nuo Gru­ zi­jos at­si­sky­ru­sių re­gionų Pie­ tų Ose­ti­jos ir Ab­cha­zi­jos ne­prik­ lau­so­mybę. „Klaipėdos“ inf.

Pretenzijos: serbai visur pabrėžia, kad Kosovas – Serbijos teritori­

ja, kurios šalis niekuomet neatsisakys.

„Reu­ters“ nuo­tr.

10

šeštadienis, vasario 23, 2013

pasaulis

Pie­tų Ura­las – ano­ma­li­jų m Ru­si­jos Pie­tų Ura­lo sri­tis, kur praė­ju­sią sa­vai­tę nu­kri­to me­teo­ri­ tas, nuo se­no gar­sė­ja keis­tais reiš­ki­niais. Ši vie­ta tar­si mag­ne­tas trau­kia dan­gaus kū­nus, neat­pa­žin­tus skrai­dan­čius ob­jek­tus (NSO) ir pa­slap­tin­gas ne­lai­mes.

Pra­na­šiš­ki ženk­lai

Če­lia­bins­ko kraš­to­ty­ri­nin­kė Iri­na Je­gur­na­ja tram­va­ju­mi va­žiuo­da­ma į dar­bą daž­nai žvilg­te­li į dan­gų ry­ tų kryp­ti­mi. „Pas­te­bė­jau, kad nuo lapk­ri­čio iki ko­vo čia daž­nai ga­li­ma pa­ma­ty­ti ha­lą – nuo Sau­lės dis­ko nuei­nan­tį tie­sų švie­sos stul­pą, – Če­lia­bins­ko sa­vait­raš­čiui „Si­ne­gor­je“ pa­sa­ko­ jo mo­te­ris. – Tiems, kas ti­ki prie­ ta­rais, bus įdo­mu, kad ža­lios spal­ vos stul­pas pra­na­šau­ja lai­mę. Bet tai bū­din­ga ha­lui jū­ro­je. Če­lia­bins­ ke jis bū­na oran­ži­nės ar­ba raus­vos spal­vos.“ Ha­las – tai op­ti­nis reiš­ki­nys, su­ si­da­ran­tis lūž­tant ir at­si­spin­dint švie­sos spin­du­liams plunks­ni­nių ir plunks­ni­nių sluoks­ni­nių de­be­ sų še­šiab­riau­niuo­se pri­zmės for­ mos le­do kris­ta­luo­se. Šis reiš­ki­nys ga­li bū­ti įmant­rių for­mų. Pa­vyz­ džiui, 1941 m. Če­lia­bins­ko gy­ven­ to­jai dan­gu­je ma­tė du di­de­lius pa­ sie­nio stul­pus, o tarp jų – su­ply­šu­sį ka­rei­viš­ką ba­tą. Pra­na­šiš­kas ženk­ las tuo­met neap­ga­vo – po mė­ne­ sio Ru­si­ja bu­vo įtrauk­ta į Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą.

ri­tas, ku­ris vė­liau nu­kri­to už Mia­so upės. Vė­liau mo­te­ris ra­do šio fak­to pa­tvir­ti­ni­mą ar­chy­vuo­se. Laik­raš­tis „Go­los Priu­ral­ja“ 1909 m. rugp­jū­čio 9 d. nu­me­ry­je ra­šė: „Rugp­jū­čio sep­tin­tą­ją, apie 11 val. va­ka­ro, virš mies­to pra­skri­do di­de­ lis me­teo­ras su il­ga ug­nies uo­de­ga. Me­teo­ro švie­sa bu­vo to­kia stip­ri, kad ap­lin­kui vis­kas bu­vo ma­to­ma lyg prie elekt­ros švie­sos.“ I.Je­gur­na­jos duo­me­ni­mis, bo­ li­dai Če­lia­bins­ką lan­kė ne kar­tą. 1933 m. spa­lį virš Če­lia­bins­ko pra­ skrie­jęs me­teo­ras nu­kri­to šiuo­lai­ ki­nės Kur­ga­no sri­ties te­ri­to­ri­jo­je, o 1941 m. ba­lan­dį ki­tas nu­si­lei­do ne­ to­li Ka­tav Iva­novs­ko.

Zona M, arba Permės anomalinė zona, nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio traukia anomalijų tyrinėtojus. Bran­duo­li­nė ne­lai­mė

Bo­li­dai skrai­dė ne kar­tą

I.Je­gur­na­ja do­mi­si ne tik šiuo reiš­ ki­niu, ji ren­ka in­for­ma­ci­ją apie vi­ so­kias ano­ma­li­jas, vyks­tan­čias Če­lia­bins­ko sri­ty­je. Anot mo­ters, ko tik čia ne­bu­vo: ir me­teo­ri­tų, ir šiau­rės pa­švais­čių, ir NSO, ir ura­ ga­nų bei po­tvy­nių. Pir­mo­ji gam­ti­nė ano­ma­li­ja, apie ku­rią I.Je­gur­na­ja ra­do duo­me­nų ar­ chy­vuo­se, nu­ti­ko 1735 m., kai rug­ sė­jo vi­du­ry­je iš­kri­to gau­sus snie­gas ir atė­jo di­de­li šal­čiai. I.Je­gur­na­ja iš mo­ti­nos pa­sa­ko­ji­ mų gir­dė­jo, kad 1909 m. virš Če­lia­ bins­ko pra­skrie­jo di­džiu­lis me­teo­

1957 m. rug­sė­jį Če­lia­bins­ko laik­ raš­čiai ra­šė apie šiau­rės pa­švais­ tę: „In­ten­sy­viai rau­do­nas, kar­tais į raus­vą ir mels­vą pe­rei­nan­tis švy­tė­ ji­mas apė­mė šiau­rės ry­ti­nę pa­dan­ gės da­lį.“ Paž­vel­gu­si į da­tą, I.Je­gur­na­ ja sua­be­jo­jo, ar tai bu­vo gam­ti­nė šiau­rės pa­švais­tė. Bū­tent tuo me­tu, rug­sė­jo pa­bai­go­je, įvy­ko spro­gi­mas slap­ta­me Če­lia­bins­ko 65 (da­bar­ti­ nis Oziors­kas) mies­te­ly­je vei­ku­sio­je bran­duo­li­nė­je ga­myk­lo­je „Ma­jak“. Ka­dan­gi ob­jek­tas bu­vo įslap­tin­ tas, apie in­ci­den­tą nie­kas ne­ži­no­jo iki ki­tos bran­duo­li­nės ka­tast­ro­fos

Čer­no­by­ly­je 1986-ai­siais. Abie­jų ne­lai­mių pa­da­ri­niai bu­vo pa­na­šūs: į ap­lin­ką pa­te­ko mil­ži­niš­kas kie­kis ra­dia­ci­jos, bu­vo už­terš­ta di­džiu­lė te­ri­to­ri­ja, ra­dia­ci­jos po­vei­kį pa­ty­rė šim­tai tūks­tan­čių žmo­nių. Aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio pa­ bai­go­je ir de­vin­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je Če­lia­bins­ko laik­raš­čiuo­ se bu­vo daug liu­di­ji­mų apie NSO. Mies­to ši­le gy­ven­to­jai dan­gu­je pa­ ma­tė du ob­jek­tus, švie­čian­čius lyg pro­žek­to­riai. Prie po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­to liu­di­nin­kai ma­tė kaž­ką pa­na­šų į di­ri­žab­lį, Le­ni­no ra­jo­ne – švie­čian­tį de­be­sį. Če­lia­bins­ką daž­nai kre­čia že­mės dre­bė­ji­mai, nes po juo ei­na tek­to­ ni­nis lū­žis, lai­ko­mas santyki­ne ri­ba tarp Ura­lo ir Si­bi­ro. Anot I.Je­gur­ na­jos, gal­būt to­dėl čia gau­su ano­ ma­li­nių reiš­ki­nių. Tek­to­ni­nis lū­žis, gal­būt spin­du­ liuo­jan­tis ko­kią nors ener­gi­ją, ei­ na ir per Mo­leb­kos kai­mą, esan­tį už ke­le­to šim­tų ki­lo­met­rų į šiau­rę nuo Če­lia­bins­ko. Ši vie­ta, va­di­na­ ma Zo­na M, ar­ba Per­mės ano­ma­ li­ne zo­na, nuo praė­ju­sio am­žiaus de­vin­to­jo de­šimt­me­čio trau­kia ano­ma­li­jų ty­ri­nė­to­jus. Mo­leb­kos ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas ne­tgi pa­ kei­tė kai­me sto­vė­ju­sią Le­ni­no sta­ tu­lą į pa­mink­lą NSO. Šią vie­tą pla­čiai iš­gar­si­no Ry­gos laik­raš­čio „So­vets­ka­ja mo­lo­diož“ žur­na­lis­to Pa­ve­lo Mu­chor­to­vo pub­ li­ka­ci­jų cik­las apie kon­tak­tus su ne­ že­miš­ko­mis ci­vi­li­za­ci­jo­mis. Smal­ suo­liai ir ty­ri­nė­to­jai pa­sa­ko­jo čia ste­bė­ję švie­čian­čius ru­tu­lius, iš­si­ri­ kiuo­jan­čius į tai­syk­lin­gas geo­met­ ri­nes fi­gū­ras, gir­dė­ję gar­si­nius mi­ ra­žus ir ne­tgi ma­tę, kaip Syl­vos upė kei­čia sro­vės kryp­tį. Gal­būt dau­ge­

pasaulis per savaitę Šeš­ta­die­nis Per iš­puo­lį prieš Pa­kis­ ta­no šii­tus, kai ša­lies piet­va­ka­riuo­se bu­vo su­sprog­din­ta ga­lin­ga bom­ba, žu­vo 89 žmo­ nės, o bend­ruo­me­nė su­ren­gė pro­tes­tus ir rei­ka­la­vo nu­baus­ti žu­di­kus. Bom­ba, ku­rio­je bu­vo ko­ne to­na sprog­ me­nų ir ku­ri bu­vo pa­slėp­ta au­to­mo­bi­li­nė­ je van­dens cis­ter­no­je, šeš­ta­die­nį va­ka­re spro­go Ha­za­ros, esan­čios Be­lu­džis­ta­no

sos­ti­nės Kve­tos pa­kraš­ty­je, tur­gu­je, šii­tų do­mi­nuo­ja­ma­me ra­jo­ne. Per spro­gi­mą taip pat su­griu­vo dvie­jų aukš­tų pa­sta­tas, be­veik 200 žmo­nių bu­vo su­žeis­ta. Be­lu­džis­ta­ne vis daž­niau ima reikš­tis tarp­kon­fe­si­nis smur­tas tarp Pa­kis­ta­no gy­ven­to­jų dau­gu­mą su­da­ran­čių su­ni­tų ir šii­tų, ku­rie su­da­ro maž­daug penk­ta­da­lį iš 180 mln. ša­lies gy­ven­to­jų. Per vi­sus 2012uo­sius to­kie iš­puo­liai pa­rei­ka­la­vo dau­giau kaip 400 žmo­nių gy­vy­bės.

20

Ano­ma­li­nė zo­na

kilometrų per sekundę greičiu praskriejo meteoritas virš Čeliabinsko. Bo­li­das: Če­lia­bins­kas at­si­pir­ko iš­dauž­tais lan­gais ir leng­vo­mis gy­ven­to­jų

ku­ria­me su­kon­cent­ruo­ta daug bran­duo­li­nės, che­mi­jos ir ka­ro pra­mo­nės o

lis šių reiš­ki­nių yra iš­gal­vo­ti ar­ba tu­ri moks­li­nį paaiš­ki­ni­mą, bet pa­slap­tis te­be­gau­bia Če­lia­bins­ko oro bend­ro­ vei pri­klau­san­tį lėk­tu­vą „An-2“ su 13 ke­lei­vių, ku­ris 2010 m. din­go Ura­ lo kal­nuo­se ir iki šiol ne­su­ras­tas. Mįs­lin­ga mir­tis

Ypač gau­siai le­gen­do­mis apau­go de­vy­nių stu­den­tų sli­di­nin­kų mįs­

2013 02 16 2013 02 22

Pir­ma­die­nis

Tre­čia­die­nis

Ve­ne­sue­los pre­zi­den­ tas Hu­go Cháve­zas po vė­žio ope­ra­ci­jos Ku­bo­je grį­žo na­mo į Ve­ne­sue­lą. Iš oro uos­to jis bu­vo nu­ vež­tas į ka­riš­kių li­go­ni­nę Ka­ra­ka­se. 58 me­tų H.Cháve­zui vė­žys pir­mą kar­tą bu­vo diag­no­zuo­tas 2011 m. At­li­kus ope­ra­ci­ją ir bai­gus gy­ dy­mą jis pa­si­skel­bė pa­svei­kęs ir per­nai spa­lį lai­mė­jo dar vie­ną pre­zi­den­to ka­den­ci­ją. Ta­čiau li­ga at­si­nau­ji­no, ir po nau­jau­sios gruo­džio 11 d. Ha­ va­no­je at­lik­tos ope­ra­ci­jos jis bu­vo per­ne­lyg silp­nas, kad grįž­tų į Ve­ne­sue­lą sau­sio 10ąją pla­nuo­tos inau­gu­ra­ci­jos. Ji bu­vo ne­ri­bo­tam lai­kui ati­dė­ta, o Ve­ne­sue­lą iš es­mės val­dė vi­cep­ re­zi­den­tas Ni­colá­sas Ma­du­ro.

Bul­ga­ri­jos prem­je­ras Boi­ko Bo­ri­so­vas pa­ skel­bė apie vy­riau­sy­ bės at­si­sta­ty­di­ni­mą, šio­je ne­tur­tin­giau­sio­ je ES ša­ly­je įsi­plies­kus di­de­liems gat­vės pro­tes­tams dėl elekt­ros kai­nos. „Žmo­nės su­tei­kė mums val­džią, ir mes ją jiems grą­ži­na­me šian­dien, – B.Bo­ri­so­vas pa­reiš­kė par­la­men­tui ir pri­dū­rė, kad ne­dirbs lai­ki­no­jo­je vy­riau­ sy­bė­je. – Ne­da­ly­vau­siu vy­riau­ sy­bė­je, ku­riai va­do­vau­jant po­li­ ci­ja mu­ša žmo­nes.“ B.Bo­ri­so­vas mė­gi­no nu­ra­min­ti pro­tes­tuo­to­jus at­leis­da­mas fi­nan­sų mi­nist­rą, ža­dė­ da­mas su­ma­žin­ti elekt­ros ener­gi­jos kai­nas ir nu­baus­ti už­sie­nio bend­ro­ vėms pri­klau­san­čias ener­ge­ti­kos įmo­ nes, ta­čiau šios prie­mo­nės neišsk­lai­ dė ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ir pro­tes­tų.

lin­ga mir­tis Ura­lo kal­nuo­se 1959 m. žie­mą. Tai bu­vo at­kak­lūs ir pa­ty­rę spor­ti­nin­kai, įvei­kę ne vie­ną su­dė­ tin­gą marš­ru­tą. Bet kaž­kas pri­ver­ tė juos nak­tį ba­sus ir pus­nuo­gius bėg­ti iš pa­la­pi­nės ir mir­ti­nai su­ šal­ti. By­la bu­vo baig­ta su mis­ti­ne užuo­mi­na: „Stu­den­tų žū­ties prie­ žas­tis bu­vo sti­chi­nė jė­ga, ku­rios jie ne­ga­lė­jo įveik­ti.“

11

šeštadienis, vasario 23, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

mag­ne­tas Nuk­ri­to me­teo­ri­tas Stam­bus kos­mi­nis ak­muo va­

sa­rio 15 d. įspū­din­gai pra­lė­kė virš Ru­si­jos cent­ri­nia­me re­gio­ne esan­ čio Če­lia­bins­ko mies­to ir spro­go. Jis at­pa­lai­da­vo ener­gi­jos kie­kį, pa­ sak eks­per­tų, pri­lygs­tan­tį 30 kar­ tų ga­lin­ges­nei bom­bai nei ta, ku­ri bu­vo nu­mes­ta ant Hi­ro­ši­mos per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą. Nuo spro­gi­mo ban­gos nu­ken­tė­

jo 1147 žmo­nės, iš jų – 259 vai­kai. 51 žmo­gus pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę. Iš­ du­žo maž­daug 5 tūkst. Če­lia­bins­ ko pa­sta­tų lan­gai. Me­teo­ri­tas bu­vo ak­me­ni­nis,

grū­dė­tos struk­tū­ros, maž­daug 15 m skers­mens ir svė­rė maž­daug 10 tūkst. to­nų. Jis ju­dė­jo grei­čiau už gar­są – 20 km per se­kun­dę grei­ čiu. Iš­nar­šę Če­bar­ku­lio eže­rą, į ku­

rį pa­tai­kė bent ke­li dan­gaus kū­no frag­men­tai, Ru­si­jos moks­li­nin­kai ra­do 53 me­teo­ri­to nuo­lau­žas, ku­rių skers­muo svy­ruo­ja nuo 1 mm iki 1 cm. Spė­ja­ma, kad dau­giau ir stam­ bes­nių nuo­lau­žų ga­lė­jo iš­si­bars­ty­ti maž­daug 100 kv. km te­ri­to­ri­jo­je. Anot Ru­si­jos moks­li­nin­kų, tai

trau­mo­mis, nors pa­da­ri­niai re­gio­ne, ob­jek­tų, ga­lė­jo bū­ti ge­ro­kai sun­kes­ni. „Shutterstock“ ir „Scanpix“ nuotr.

Stu­den­tų kū­nai bu­vo ras­ti pu­ sant­ro ki­lo­met­ro spin­du­liu nuo pa­ la­pi­nės. Vie­ni pa­ty­rė mir­ti­nų trau­ mų – šon­kau­lių ir kau­ko­lių lū­žių, ki­ti mi­rė nuo šal­čio. Vie­na mer­gi­ na ras­ta be lie­žu­vio ir akių. Teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tai ne­su­ge­bė­jo paaiš­kin­ti su­ža­lo­ji­mų pri­gim­ties. Nei pa­la­pi­nė­je, nei ša­lia jos ty­ rė­jai ne­ra­do nei krau­jo, nei grum­

Gal­būt tarp dei­man­tų va­gys­čių 2003 ir 2013 m. nė­ra jo­kio ry­šio, bet keis­ti su­ta­pi­mai dau­ge­lį pri­ ver­tė nu­steb­ti. Pa­si­kar­to­jo po de­šim­ties me­tų

2003 m. Šv. Va­len­ti­no die­nos sa­ vait­ga­lį gru­pė ita­lų plė­ši­kų įsi­lau­ žė į di­džiu­lę sau­gyk­lą Ant­ver­pe­no cent­re ir iš­si­ne­šė 100 mln. do­le­rių ver­tės dei­man­tų bei ki­to­kių bran­ ge­ny­bių. Kol mies­tas bu­vo pa­si­nė­ ręs į mei­lę ir ro­man­ti­ką, plė­ši­kai tuš­ti­no vie­ną sei­fą po ki­to, o bran­ ge­ny­bes, ku­rių ne­pa­jė­gė iš­si­neš­ti, pa­li­ko ant grin­dų lyg šiukš­les. Kai ap­sau­gos dar­buo­to­jai pir­ma­ die­nį ati­da­rė sau­gyk­los du­ris, jie iš­vy­do ant grin­dų iš­mė­ty­tus mi­ li­jo­nų do­le­rių ver­tės dei­man­tus, auk­so lui­tus ir ki­to­kias bran­ge­ny­ bes, ku­rias pa­li­ko plė­ši­kai. Vi­si bu­ vo ap­stul­bę. Ne­pai­sant gau­sy­bės ap­sau­gos prie­mo­nių, įvy­ko tai, kas at­ro­dė neį­ma­no­ma. Praė­jus de­šim­čiai me­tų tai nu­ti­ ko vėl. Pir­ma­die­nio va­ka­rą aš­tuo­ni po­li­ci­jos uni­for­mas vil­kin­tys gink­ luo­ti vy­rai au­to­mo­bi­liais su mė­ly­ nais švy­tu­rė­liais įsi­ver­žė į Briu­se­lio oro uos­to te­ri­to­ri­ją ir pa­gro­bė 120 dė­žu­čių su dei­man­tais, ku­rie bu­vo krau­na­mi į lėk­tu­vą, tu­rin­tį skris­ ti į Švei­ca­ri­ją. Pag­rob­tų dei­man­tų ver­tė sie­kia 50 mln. do­le­rių.

Sug­rą­žin­tas už gro­tų

2003 m. dei­man­tų va­gys­tė bu­vo tik­rų pro­fe­sio­na­lų dar­bas. Jie pa­ da­rė tik vie­ną klai­dą ir bu­vo iden­ti­ fi­kuo­ti tuo­met, kai vie­nas ūki­nin­ kas ra­do įtar­ti­nų šiukš­lių ir krei­pė­si į po­li­ci­ją. Tarp šiukš­lių bu­vo ras­ti per api­plė­ši­mą nau­do­tų prie­tai­sų pir­ki­mo kvi­tai ir ne­baig­tas val­gy­ ti su­muš­ti­nis su gau­jos va­do DNR pėd­sa­kais.

Areš­tas su­tei­kė L.No­ tar­bar­to­lo pui­kų ali­ bi. Tar­si jis pa­ts bū­tų taip su­pla­na­vęs. 2005 m. gau­jos va­das Leo­nar­do No­tar­bar­to­lo bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ ti 10 me­tų, bet nei jis, nei jo bend­ ri­nin­kai neatsk­lei­dė, kur pa­dė­jo gro­bį. Sė­dė­da­mas už gro­tų L.No­ tar­bar­to­lo sva­jo­jo apie fil­mą, ku­ ris pa­pa­sa­ko­tų apie jo gy­ve­ni­mą ir leis­tų pa­si­pel­ny­ti. 2009 m. L.No­tar­bar­to­lo bu­ vo lyg­ti­nai pa­leis­tas į lais­vę pir­ma lai­ko. Pa­sak Bel­gi­jos ži­niask­lai­dos, ne­se­niai jis lan­kė­si JAV tar­tis su ki­no kū­rė­jais ir grį­žo į Eu­ro­pą šių me­tų sau­sio 29 d. Bet vy­ras bu­

vo su­lai­ky­tas Pa­ry­žiaus oro uos­te, iš kur ke­ti­no skris­ti į Tu­ri­ną. Per­ nai lapk­ri­tį bu­vo iš­duo­tas Eu­ro­pos areš­to or­de­ris jį suim­ti dėl to, kad jis pa­žei­dė lyg­ti­nio pa­lei­di­mo są­ly­ gas ir ne­pra­dė­jo mo­kė­ti kom­pen­ sa­ci­jų nu­ken­tė­ju­sie­siems. L.No­tar­bar­to­lo bu­vo per­duo­ tas Bel­gi­jai šį pir­ma­die­nį – tą pa­ čią die­ną, kai bu­vo įvyk­dy­tas api­ plė­ši­mas Briu­se­lio oro uos­te. Skir­tin­gas brai­žas

Tiek tei­sė­sau­gos, tiek dei­man­tų vers­lo at­sto­vai ne­lin­kę ti­kė­ti, kad yra koks nors ry­šys tarp L.No­tar­bar­to­lo ir api­plė­ši­mo Briu­se­lio oro uos­te. 2003 m. ita­lo su­reng­tas api­plė­ši­ mas bu­vo ty­lus ir ne­ma­to­mas, pa­ ste­bė­tas tik po Šv. Va­len­ti­no die­nos sa­vait­ga­lio. Nu­si­kal­ti­mas Briu­se­lio oro uos­te bu­vo, kaip mėgs­ta sa­ky­ ti ka­riš­kiai, ki­ne­ti­nis – ku­pi­nas veiks­mo, gink­lų, gra­si­ni­mų ir žmo­ nių bai­mės dėl sa­vo gy­vy­bės, nors ga­liau­siai nie­kas ne­nu­ken­tė­jo. Pa­sau­ly­je yra daug dei­man­tų plė­ši­kų, bet tik vie­ne­tai ga­lė­tų su­ reng­ti to­kį meist­riš­ką api­plė­ši­mą. Jei­gu L.No­tar­bar­to­lo pir­ma­die­ nį bū­tų bu­vęs lais­vė­je, įta­ri­mai iš kar­to bū­tų kri­tę ant jo. Da­bar areš­ tas su­tei­kė jam pui­kų ali­bi. Tar­si jis pa­ts bū­tų taip su­pla­na­vęs. CNN, „News­week“ inf.

bu­vo di­džiau­sias že­mę pa­sie­kęs dan­gaus kū­nas šiuo­lai­ki­nė­je is­ to­ri­jo­je po Tun­gus­kos me­teo­ri­ to, ku­ris 1908 m. Si­bi­re iš­gul­dė tai­g os me­ džius tūks­ t a n ­č i ų k v a d ­r a ­t i ­ nių ki­l o­ met­rų plo­ te. Per tą in­ ci­den­tą nie­kas ne­nu­ken­tė­jo.

ty­nių pėd­sa­kų. Vi­si ver­tin­gi daik­ tai ir pi­ni­gai bu­vo vie­to­je, čia pat – ir ne­baig­ta val­gy­ti va­ka­rie­nė. Ir štai di­džiau­sia mįs­lė – pa­la­pi­ nė bu­vo pra­pjau­ta iš vi­daus. Va­ di­na­si, va­ka­rie­niau­jant stai­ga įvy­ko kaž­kas, kas pri­ver­tė tu­ris­ tus žai­biš­kai pra­pjau­ti pa­la­pi­nę ir spruk­ti.

Su­ta­pi­mas: dei­man­tų plė­ši­kas L.No­tar­bar­to­lo bu­vo per­duo­tas Bel­gi­jai šį pir­ma­die­nį – tą pa­čią die­ną, kai

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

„Scan­pix“ nuo­tr.

bu­vo įvyk­dy­tas api­plė­ši­mas Briu­se­lio oro uos­te.

foto diena

Ket­vir­ta­die­nis Smar­ki žie­mos aud­ ra už­klu­po di­de­lę da­lį cent­ri­nio JAV re­gio­no. Ji ne­šė smar­kų sny­gį, šlapd­ri­bą ir li­jund­rą, o kai kur ne­tgi bu­vo pa­skelb­tas tor­na­dų pa­vo­jus, siau­čiant smar­kiems vė­jams. Na­cio­na­li­nė orų tar­ny­ba nu­ro­dė, kad ket­vir­ta­die­nio po­pie­tę kai kur Ko­lo­ra­ de ir Kan­za­se pri­sni­go 43 cen­ti­met­rus. Kai kur plen­tai ir ne­tgi di­džio­sios au­to­

Dei­man­tų plė­ši­kai – tie pa­tys?

ma­gist­ra­lės ta­po vi­siš­kai neiš­va­žiuo­ja­ mos, o ki­ti ke­liai pa­si­den­gė pa­vo­jin­gu plik­le­džiu. To­dėl pa­rei­gū­nai ra­gi­no žmo­nes lik­ti na­muo­se ar­ba pa­siim­ti bū­ti­niau­sių at­ sar­gų, jei­gu jiems bū­ti­nai rei­kia kur nors va­žiuo­ti. Per ava­ri­jas, įvy­ku­sias dėl pa­ vo­jin­gų są­ly­gų ke­liuo­se, žu­vo ma­žiau­ siai du žmo­nės. Aki­nan­čią pū­gą kai kur ly­dė­jo žai­bų blyks­niai – šis reiš­ki­nys ži­ no­mas kaip „snie­go per­kū­ni­ja“.

Me­tų nuo­trau­ka Šve­di­jos fo­tog­ra­fo Pau­lio Han­se­no nuo­trau­ka, ku­rio­je ma­to­mi Ga­zos Ruo­žo gy­ven­to­jai, ne­šan­tys lai­do­ ti dvie­jų vai­kų ir jų tė­vo, žu­vu­sių per Iz­rae­lio avia­ci­jos smū­gį, pa­lai­kus, pri­pa­žin­ta ge­riau­sia praė­ju­sių me­tų nuo­trau­ka pres­ti­ži­nia­me fo­tog­ra­fi­jos kon­kur­se „World Press Pho­to“. „Šios nuo­trau­kos ga­lia yra kont­ras­ tas tarp suau­gu­sių­jų pyk­čio bei siel­ var­to ir vai­kų ne­kal­tu­mo, – sa­kė ver­ ti­ni­mo ko­mi­si­jos na­rė iš Pe­ru Mayu Mo­han­na. – To­kios nuo­trau­kos nie­ ka­da neuž­mir­šiu.“

13

šeštADIENIS, vasario 23, 2013

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Įk­vė­pi­mas: vers­li­nin­ką skry­džių bend­ro­vę įkur­ti įkvė­pė mo­ti­na – am­bi­cin­ga mo­te­ris, už­si­gei­du­si pi­lo­tuo­ti lėk­tu­vą, kai tai bu­vo tie­siog ne­rea­lu. Sa­vo sva­jo­nę ji įgy­ven­di­no ap­si­me­tu­si

vy­ru. Ant šio lėk­tu­vo – tai sim­bo­li­zuo­jan­tis pie­ši­nys.

„Scanpix“ nuotr.

Sėk­mės for­mu­lė iš pir­mų lū­pų

Va­sa­ros pra­džio­je, bir­že­lio 2 d., pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je vie­šės vie­nas gar­siau­sių pa­sau­ lio mi­li­jar­die­rių – cha­riz­ma­tiš­ka­sis se­ras Ri­char­das Bran­so­nas.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je pa­skai­tą skai­ty­sian­čiam 62 me­tų Ri­char­dui Char­le­sui Ni­cho­lui Bran­so­nui ran­ ką spaus jį į mū­sų ša­lį pa­kvie­tęs, bri­tui pri­klau­san­čio­je bran­giau­sio­je pa­sau­ly­je pri­va­čio­je Ne­ke­rio sa­lo­je du kar­tus vie­šė­jęs ge­ras jo bi­čiu­lis – Tarp­tau­ti­nės vers­lo tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tas dak­ta­ras Vla­das La­šas. Sti­li­zuo­tas akies vyz­dys

„Į ly­de­rys­tės fo­ru­mą („Fo­rum One“), ku­ris vyks „Žal­gi­rio“ are­

no­je, at­vyk­sian­tį Ri­char­dą kal­bi­ nau Lie­tu­vo­je pa­si­lik­ti dar vie­ nai pa­rai ir pa­si­klau­sy­ti bir­že­lio 4 d. ten pat kon­cer­tuo­sian­čio ki­ to gar­saus bri­to – Eri­co Clap­to­no“, – šyp­te­lė­jo V.La­šas. Jis bri­tui daug pa­sa­ko­jo apie Lie­ tu­vos krep­ši­nį, fil­mą „Ki­ta sva­jo­nių ko­man­da“ ir įtei­kė fil­mo „The Ot­ her Dream Team“ DVD bei le­gen­ di­nius mū­sų ša­lies krep­ši­nio rink­ ti­nės marš­ki­nė­lius. V.La­šo ki­še­nė­je jau ne vie­nus me­tus gu­li vi­zi­ti­nė kor­te­lė su sti­ li­zuo­ta R.Bran­so­no akies vyz­džio fo­tog­ra­fi­ja. To­kias vi­zi­ti­nes kor­te­

les su sa­vo akių vyz­džiais tu­ri vi­si bend­ro­vės „Vir­gin“ va­do­vai. Mi­li­jar­die­rius R.Bran­so­nas ir V.La­ šas – ne tik ge­ri pa­žįs­ta­mi. „Vir­gin“ įkū­rė­jas R.Bran­so­nas, V.La­šas ir dar aš­tuo­ni žmo­nės, tarp ku­rių – ir bu­vęs Kos­ta Ri­kos pre­zi­den­tas José Mar­ía Fi­gue­re­ sas-Ol­se­nas, įstei­gė ne pel­no sie­ kian­čią or­ga­ni­za­ci­ją „Car­bon War Room“, ko­vo­jan­čią už gam­tos iš­ sau­go­ji­mą. Iš­kil­mė­se – vie­nin­te­lis lie­tu­vis

„Part­ne­rys­tė su Ri­char­du pra­si­dė­ jo maž­daug prieš pen­ke­rius me­tus

kon­fe­ren­ci­jo­je Ka­li­for­ni­jo­je, kur jam pa­do­va­no­jau kny­gą, – pro­fe­so­ rius V.La­šas ne­si­pui­ka­vo pa­žin­ti­mi su mi­li­jar­die­riu­mi. – Per pa­sta­ruo­ sius me­tus su Ri­char­du pra­dė­jo­me daug bend­rau­ti.“ Po to, kai 2010 m. spa­lį Nau­ jo­sios Mek­si­kos (JAV) kos­mod­ ro­mo „Spa­ce­port Ame­ri­ca“ ta­ku R.Bran­so­nas ėjo šne­ku­čiuo­da­ma­ sis su „UPS Lie­tu­vos“ ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi V.La­šu, lie­tu­vis iš ne vie­no žmo­gaus iš­gir­do klau­si­mą su pa­vy­do gai­de­le: „Ar jūs su „Vir­gin“ bend­ro­vės įkū­rė­ju – drau­gai?“

14

14

šeštADIENIS, vasario 23, 2013

vakarė

Sėk­mės for­mu­lė iš pir­mų Tuo­met vi­so pa­sau­ 13 lio dė­me­sį pri­kaus­ tė Nau­jo­sios Mek­si­kos vals­ti­jo­je,

65 km nuo Las Kru­se­so mies­te­lio, ply­tin­ti te­ri­to­ri­ja. Jo­je bu­vo ati­da­ ry­tas kos­mod­ro­mo, įreng­to kos­mo­ so tu­riz­mui, ki­li­mo ta­kas. Iš­kil­mė­se da­ly­va­vo ir vie­nin­te­lis lie­tu­vis – pro­fe­so­rius V.La­šas.

Jis ne tik mo­ko ki­tus. Vie­na jo sa­vy­bių – iš­klau­sy­ti žmo­nes ir mo­ky­tis iš jų.

Mo­ko­si iš žmo­nių

Koks jis, mi­li­jar­die­rius R.Bran­so­ nas, į kos­mod­ro­mo ki­li­mo ta­ko ati­ da­ry­mą pa­kvie­tęs vie­nin­te­lį lie­tu­ vį V.La­šą? „Šil­tas, drau­g iš­kas, leng­vai bend­rau­jan­tis, – R.Bran­so­ną api­ bū­di­no V.La­šas. – Jis ne tik mo­ko ki­tus. Vie­na jo sa­vy­bių – iš­klau­sy­ ti žmo­nes ir mo­ky­tis iš jų.“ Prieš mė­ne­sį iki to su­si­ti­ki­mo 2010 m. ru­de­nį Nau­jo­jo­je Mek­si­ ko­je Vla­das su Ri­char­du bend­ra­vo kon­fe­ren­ci­jo­je Man­ha­ta­ne. Vėl su­ ti­kęs pa­šne­ko­vą po ke­lių mė­ne­sių R.Bran­so­nas ga­li kaip nie­kur nie­ ko tęs­ti po­kal­bį. Bran­giau­sia pri­va­ti sa­la

V.La­šą pa­kvie­tė R.Bran­so­nas

Nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis ir moks­lo pa­sie­ki­mais be­si­do­min­tį V.La­šą į kos­mod­ro­mą „Spa­ce­port Ame­ri­ca“ pa­kvie­tė pa­ts R.Bran­so­ nas – bend­ro­vės „Vir­gin Ga­lac­tic“ bo­sas. Ji bu­vo įkur­ta nau­jau­siam mi­li­jar­die­riaus pro­jek­tui – kos­mo­ so tu­riz­mui. „Mes jus ne tik nu­skrai­din­si­me į kos­mo­są... Mes jus ir su­grą­žin­si­me!“ – sta­to­mo fu­tu­ris­ti­nio kos­mod­ro­ mo, su­kur­to gar­saus bri­tų ar­chi­tek­ to Nor­ma­no Fos­te­rio fir­mos, fo­ne sė­din­tiems apie 400–500 žmo­nių tuo­met pa­ža­dė­jo R.Bran­so­nas. Bū­rys kruopš­čiai at­rink­tų žmo­ nių – moks­li­nin­kų, ast­ro­nau­tų, vers­li­nin­kų, ži­niask­lai­dos at­sto­ vų – ir ke­lios de­šim­tys bū­si­mų­jų kos­mo­so tu­ris­tų lau­kė erd­vė­lai­vio „Spa­ce Ship Two“. Pra­di­nį įna­šą už tu­ris­ti­nį skry­dį į kos­mo­są yra su­si­mo­kė­ję apie 500 žmo­nių. Kai ku­rie nu­ta­rė iš­kart pa­ klo­ti vi­są tu­ris­ti­nio skry­džio į kos­ mo­są su­mą – 200 tūkst. do­le­rių. Du lėk­tu­vus ga­be­nan­tis erd­vė­ lai­vis „Spa­ce Ship Two“ pa­kils į 17 km aukš­tį, o at­si­sky­ręs ra­ke­ti­nis lėk­tu­vas su pi­lo­tais ir ke­lei­viais – į 120 km aukš­tį. Nes­va­ru­mo būk­lė­ je jie iš­bus apie 10 mi­nu­čių. Iš vi­ so skry­dis ir nu­si­lei­di­mas už­truks apie dvi ar pust­re­čios va­lan­dos. Pir­mo­jo­je tu­ris­ti­nė­je ke­lio­nė­je į kos­mo­są su dviem pi­lo­tais skris pa­ts R.Bran­so­nas, jo sū­nus, duk­ra ir abu tė­vai.

V.La­šas jau du kar­tus pra­lei­do fan­ tas­tiš­ko gro­žio R.Bran­so­nui pri­ klau­san­čio­je Ne­ke­rio sa­lo­je Ka­ri­ bų jū­ro­je, Britų Mergelių salose. Ne­ke­rio sa­lo­je, ku­rio­je ga­li il­sė­tis ir dirb­ti apie 30 žmo­nių, yra įspū­ din­ga 300 raus­vap­lunks­nių fla­ min­gų ko­lo­ni­ja. Ten ga­li­ma iš­vys­ ti ir sau­lė­je be­si­kai­ti­nan­čią met­ro il­gio igua­ną, sė­dint eko­lo­giš­ka­me au­to­mo­bi­ly­je ten­ka luk­te­lė­ti, kol ke­lią pe­rei­na vėž­lys. „Di­džiau­sia sa­los nau­jie­na – le­ mū­rai, mei­lios be­ždžio­nė­lės iš Ma­ da­gas­ka­ro, apie ku­rias Ri­char­das ga­li šne­kė­ti iš­ti­sas va­lan­das, – šyp­so­jo­ si V.La­šas. – Sa­vo gim­ti­nė­je, Ma­ da­gas­ka­re, le­mū­rai da­bar nė­ra la­bai sau­gūs ir nyks­ta, to­dėl Ne­ke­rio sa­lo­ je jie ra­do prie­globs­tį, ir tai vie­nin­ te­lė vie­ta Že­mė­je, be Ma­da­gas­ka­ro, kur gy­vuo­ja le­mū­rų ko­lo­ni­ja.“ Su­de­gu­si vi­la be­veik at­sta­ty­ta

„Na­me­liai sa­lo­je pa­na­šūs kaip In­ do­ne­zi­jo­je. Pap­lū­di­my­je – nar­dy­ mo įran­ga. Po ke­tu­ris plau­kio­jo­ me ka­ta­ma­ra­nu, – pa­sak V.La­šo, R.Bran­so­nas tu­ri vi­są ka­ta­ma­ra­nų ko­lek­ci­ją. – Ri­char­das mums pa­ ro­dė po­van­de­ni­nį lai­vą. Mos­ki­to sa­lą R.Bran­so­nas ža­da įreng­ti tu­ ris­tams ir pa­nau­do­ti tam eko­lo­ giš­kas, gam­tą tau­so­jan­čias prie­ mo­nes.“ Šio­je sa­lo­je ves­tu­ves šven­tė ir ša­ lia esan­čią sa­lą Bri­tų Mer­ge­lių sa­lose per­nai nu­si­pir­kęs vie­nas „Goog­le“ įkū­rė­jų bei va­do­vų Lar­ry Page’as. Pir­mą kar­tą V.La­šas Ne­ke­rio sa­lo­je

Drau­gys­tė: mi­li­jar­die­riaus bi­čiu­lis lie­tu­vis V.La­šas įgi­jo R.Bran­so­no pa­si­ti­kė­ji­mą – jis ne tik sve­čia­vo­si gar­sio­jo­je

vie­šė­jo tris die­nas su „Car­bon War Room“ rei­ka­lais dar prieš pla­čiai nu­skam­bė­ju­sį gais­rą. 2011 m. per tro­pi­kų aud­rą vė­jo grei­čiui sie­kiant 145 km/val. tren­kė žai­bas ir ki­lo di­ de­lis gais­ras. Per jį su­de­gė di­džio­ji R.Bran­so­no vi­la („Big Hou­se“). Lai­ mė, apie 20 tuo me­tu vi­lo­je vie­šė­ju­ sių sve­čių, tarp ku­rių bu­vo ir ak­to­rė Ka­te Wins­let su drau­gu bei vai­kais, ne­nu­ken­tė­jo. Tuo me­tu, kai ki­lo gais­ras, vi­los šei­mi­nin­kas R.Bran­so­nas su žmo­ na Joan ir sū­nu­mi Sa­mu bu­vo ap­

si­sto­ję už be­veik 100 m esan­čio­je ki­to­je vi­lo­je. Da­bar su­de­gu­si pra­ ban­gio­ji di­džio­ji vi­la jau be­veik at­ sta­ty­ta. Dis­ku­si­jos apie pla­ne­tos atei­tį

Ant­rą kar­tą V.La­šas pri­va­čio­je R.Bran­so­no sa­lo­je vie­šė­jo vos dau­ giau nei prieš sa­vai­tę. Pen­kias die­ nas lie­tu­vis pra­lei­do su R.Bran­so­nu ir pen­kiais Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riais bei ki­tais spe­cia­lis­tais. Vi­si jie da­ly­va­vo la­bai pri­va­čio­je ly­de­rys­tės kon­fe­ren­ci­jo­je apie žmo­

ni­jos atei­tį, pasaulines pro­ble­mas ir ga­li­my­bes. „Pro­fe­so­riai, dau­gu­ma Da­vo­so kon­fe­ren­ci­jos pra­ne­šė­jų, pa­sa­ko­jo ne tik apie sa­vo moks­li­ nių ty­ri­mų sri­tis, bet įžie­bė dis­ku­ si­jas ir dėl daug bend­rų da­ly­kų. Na­ no­tech­no­lo­gi­jos, bios­fe­ros įvai­ro­vė ir ga­li­my­bės ją ne tik iš­sau­go­ti, bet ir nau­din­gai plė­to­ti, bū­dai į moks­ li­nius ty­ri­mus įtrauk­ti dau­gy­bę en­ tu­zias­tų ir dau­ge­lis ki­tų da­ly­kų“, – pa­sa­ko­jo V.La­šas. Jis kon­fe­ren­ci­jo­je su­si­pa­ži­no ir su lakūnu, pi­lo­tuo­jan­ čiu as­me­ni­nį Ri­char­do reak­ty­vi­

R.Bran­so­no sėk­mės tai­syk­lės R.Bran­so­nas tei­gia, kad jo sėk­mė ne­ bu­vo su­pla­nuo­ta, tai – tie­siog lai­mės da­ly­kas. Jis įvar­di­jo 10 sa­vo sėk­mės tai­syk­lių. 1. Mesk iš­šū­kį di­die­siems. 2. Da­ryk tai nuo­lat. 3. De­rė­kis: vis­kas tu­ri bū­ti svars­

ty­ti­na. 4. Pa­versk sa­vo dar­bą pra­mo­ga. 5. Priimk tik tei­gia­mus spren­di­ mus. 6. Būk ma­lo­nus su ži­niask­lai­dos

at­sto­vais. 7. Ne­va­do­vauk avims, vyk ka­tes. 8. Ju­dėk kaip kul­ka. 9. Dy­dis ne­svar­bu. 10. Būk pa­pras­tas.

Be ri­bų: vi­sos R.Bran­so­no idė­jos anks­čiau ar vė­liau virs­ta rea­ly­be – taip nu­ti­ko ir su nuo­sa­va te­le­vi­zi­ja „Vir­gin TV“, ir min­ti­mi įkur­ti spor­to bei

pra­mo­gų cent­rą „Vir­gin Ac­ti­ve“.

15

šeštADIENIS, vasario 23, 2013

vakarė

lū­pų

Z.Kel­mic­kai­tė: „Ga­lė­čiau per­si­reng­ti kas 10 mi­nu­čių“ Mes jus ne tik nu­skrai­ din­si­me į kos­mo­są... Mes jus ir su­grą­ žin­si­me!

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Šmaikš­čio­ji mu­zi­ko­lo­gė Zi­ta Kel­ mic­kai­tė – kas­dien dar­bų sū­ku­ry­ je. Dėl to nu­ken­čia jos mie­gas, lais­ va­lai­kis ir po­mė­giai. Ta­čiau to ne­ pai­san­ti mo­te­ris čiuo­žia per gy­ve­ ni­mą lyg su nau­jo­mis pa­čiū­žo­mis, o jos lie­žu­vis taip pa­ga­ląs­tas, kad žo­džių mū­šy­je kon­ku­ren­tų po­niai Zi­tai nė­ra.

Po­kal­bis su iš Klaipėdos kilusia Z.Kel­ mic­kai­te – apie švie­sią­ją ir tam­sią­ją gy­ve­ni­mo pu­sę. – Ger­bia­ma Zi­ta, pa­sta­ruo­ju me­tu vėl pa­si­rai­to­jo­te ran­ko­ ves – esa­te LRT te­le­vi­zi­jos pro­ jek­to „Auk­si­nis bal­sas“ ver­ti­ni­ mo ko­mi­si­jo­je. Ar ne­nu­si­bo­do dar­bai te­le­vi­zi­jo­je? – Aš iš tų, ku­rie my­li te­le­vi­zi­ją. – Kas jums la­biau pa­tin­ka – ves­ti ra­di­jo ar te­le­vi­zi­jos lai­das? – Tai – du skir­tin­gi da­ly­kai. Ra­ di­ju­je tu pri­klau­sai tik nuo sa­vęs. Ką tu pa­kvie­ti į lai­dą, kaip su tuo žmo­gum šne­kie­si, – vis­kas pri­ klau­so nuo ta­vęs. Va­di­na­si, nieks kits čia ne­kalts – mer­gu­žė­le, tu pa­ ti. O jau te­le­vi­zi­jo­je tu ne­ži­nai, kaip pa­vyks nu­fil­muo­ti. Tu gal­vo­ji vie­ naip, o išei­na ki­taip. Čia – ko­man­ di­nis dar­bas.

Ne­ke­rio sa­lo­je, bet ir su­gun­dė žvaigž­dę at­vyk­ti į Lie­tu­vą. „Scanpix“, Gedimino Bartuškos nuotr.

nį vers­lo kla­sės lėk­tu­vą „Das­sault Fal­con 50EX, M-VGIN“. „Pag­rin­di­nė tai­syk­lė – tu pri­va­lai lai­mė­ti, ki­ta tai­syk­lė – šei­mi­nin­kas tu­ri bū­ti pa­ten­kin­tas. Sup­rask, jis ne­ga­li pra­lai­mė­ti“, – pri­si­mi­nęs žais­min­gus žai­di­mus kau­liu­kais sa­lo­je šyp­so­jo­si V.La­šas. Į kon­fe­ren­ci­ją – po bern­va­ka­rio

Bri­tų mi­li­jar­die­rius džiau­gė­si ar­ tė­jan­čio­mis sū­naus Sa­mo ves­tu­ vė­mis ir į su­si­ti­ki­mą sa­lo­je kaip tik grį­žo po sa­vait­ga­lį Mek­si­ko­je vy­

ku­sio sū­naus bern­va­ka­rio. Bū­tent sa­vo pri­va­čio­je Ne­ke­rio sa­lo­je jau prieš dau­ge­lį me­tų V.La­šo į Lie­ tu­vą kvies­tas R.Bran­so­nas ir da­vė ga­lu­ti­nį su­ti­ki­mą, kad bir­že­lio 2 d. vie­šės Kau­ne. Ar Ne­ke­rio sa­lo­je V.La­šas su­ lau­kė mi­li­jar­die­riaus pa­siū­ly­mo skris­ti į kos­mo­są? Dak­ta­ras šyp­ te­lė­jo: R.Bran­so­nas jam pa­do­va­ no­jo nau­jau­sią sa­vo kny­gą, ku­rio­je įra­šė pa­dė­ką už bend­ra­dar­bia­vi­mą ir pa­lin­kė­jo „su­si­tik­ti vir­šu­je“.

Po­pu­lia­rus, ori­gi­na­lus, drą­sus Se­ras Ri­char­das Char­le­sas Ni­cho­ las Bran­so­nas (kar­tais va­di­na­mas SRB, g. 1950 m. lie­pos 18 d.) – vie­nas žy­miau­sių šio me­to bri­tų vers­li­nin­ kų, mi­li­jar­die­rius, vie­nos gar­siau­sių pa­sau­lio vers­lo gru­pių „Vir­gin Group“ įkū­rė­jas, va­do­vas ir ekst­re­ma­lių po­jū­ čių bei nuo­ty­kių mė­gė­jas. Gy­ve­na Lon­do­ne ir Oks­ford­šy­re, ve­ dęs, tu­ri du vai­kus – sū­nų ir duk­rą. Bū­da­mas vos dvi­de­šim­ties įkū­rė įmo­ nę, ku­ri „Vir­gin“ pa­ver­tė vie­nu sėk­min­ giau­sių ir la­biau­siai ger­bia­mų pre­kės ženk­lų pa­sau­ly­je.

mo gru­pė, ku­ri po „Spa­ce Ship One“ sėk­mės ėmė plė­to­t i kos­mi­nį tu­riz­ mą. Gru­pės tiks­las – kos­mi­nius skry­ džius pa­da­r y­t i priei­na­mus vi­suo­ me­nei už 200 tūkst. do­le­rių. Šią idė­ją fi­nan­ sa­vo Pau­las Al­le­nas (vie­nas „Mic­ro­soft“ įkū­ rė­jų) ir Bur­tas Ru­ta­nas (JAV kos­mi­nių tech­no­lo­ gi­jų spe­cia­lis­tas).

Šiuo me­tu „Vir­gin Group“ pri­klau­so dau­giau nei 400 įmo­nių ir dir­ba per 50 000 dar­buo­to­jų tris­de­šim­ty­je pa­ sau­lio vals­ty­bių, o kas­me­tės įmo­nių R.Bran­so­nas pel­nė trans­ gru­pės pa­ja­mos vir­ši­ja 21 mlrd. JAV for­ma­ci­jų ly­de­r io var­dą do­le­rių. dėl sa­vo neįp­ras­tų stra­te­ 2004 m. rug­sė­jo 25 d. bu­vo ati­da­ry­ gi­jų ir reikš­mės „Vir­gin“ gru­ ta „Vir­gin Ga­lac­tic“ – kos­mi­nio tu­riz­ pė­je.

– Te­le­vi­zi­jo­je esi ma­to­mas, to­ dėl dra­bu­žius vis tu­ri keis­ti, puoš­tis. Ar tai ne­var­gi­na? – Aš ga­lė­čiau per­si­reng­ti kas 10 mi­nu­čių. Man sma­gu. Ne­sup­ran­ tu tų mo­te­rų, ku­rios sa­ko: „Ga­liu iš na­mų išei­ti bet kaip ap­si­ren­gu­ si.“ Aš net į krau­tu­vę nie­ka­da nei­ šei­siu ne­pa­si­da­žiu­si lū­pų. Ma­ža ką ke­ly­je su­tik­siu, o bū­siu kaip iš mi­ gio pa­ki­lu­si. – Gal jums ko­kį di­zai­ne­rį te­le­ vi­zi­ja pa­sam­dė? – Nes­va­jo­kit apie di­zai­ne­rius. Tvar­kau­si kaip išei­na. Pa­si­žiū­riu, pa­si­ta­riu. Ap­si­vel­ki, pa­vyz­džiui, ko­kį pil­ką dra­bu­žį, ir pa­ts su­pil­ kė­ji nuo tos spal­vos. Vei­das pa­var­ gęs, esi vi­sai gy­ve­ni­mo su­my­nio­tas. Nie­kam to­kie gy­ve­ni­mo su­my­nio­ti vei­dai ne­rei­ka­lin­gi, nie­kam neį­do­ mūs. Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri teig­ ti ge­ru­mą, po­zi­ty­vą. Bet mes esam to­kia de­juo­to­jų tau­ta. – Ar tu­ri­te te­le­vi­zi­jo­je kon­ ku­ren­čių? – Mes ten ne­kon­ku­ruo­jam. Dir­ bam ir dir­bam. Mes taip už­ siė­mu­sios, kad ne­tu­ri­me lai­ko kon­ku­ren­ci­jai. – Te­le­vi­zi­ja jū­sų po­pu­lia­ ru­mui už­dė­jo pa­pil­do­mų pliu­sų. Gal skam­bi­nė­ja, į pa­si­ ma­ty­mus kvie­čia vy­riš­kiai, pa­ no­rę su­si­pa­žin­ti su gar­siau­sia Lie­tu­vos vie­ni­še? – Tik ra­min­ki­tės. Kas tau no­rės po lie­žu­viu pa­kliūt? – Ne po lie­žu­viu pa­kliūt, o iš­ ger­ti puo­de­lį ka­vos ir už­megz­ ti pa­žin­tį. – Ne­tu­ri Kel­mic­kai­tė lai­ko puo­de­ liui ka­vos. Šian­dien bu­vau kny­gos

Pra­na­šu­mas: „Čia nie­kas ne­ži­no, kur ką pra­žiop­so­jai. Gal kaip tik rei­

kia džiaug­tis, kad pra­žiop­so­jai. Da­bar sė­dė­tų ir bam­bė­tų: „Kur bu­vai? Su kuo bu­vai? Dėl ko bu­vai? Ko­dėl bu­vai?“ – dės­tė šmaikš­čio­ji Z.Kel­ mic­kai­tė apie tai, ko­dėl li­ko ne­te­kė­ju­si. LRT nuotr.

pri­sta­ty­me, nuo 19 iki 21 val. skai­ ty­siu stu­den­tams pa­skai­tą. O kur dar dar­bai te­le­vi­zi­jo­je. Ko­kie vy­ riš­kiai? Koks nor­ma­lus vy­ras pa­ kęs to­kią už­siė­mu­sią mo­te­riš­kę? – Ar­gi ir jau­nys­tė­je bu­vo­te to­ kia už­siė­mu­si? Tur­būt per tai ir pra­žiop­so­jo­te sau skir­tą­jį? – Čia nie­kas ne­ži­no, kur ką pra­žiop­ so­jai. Gal kaip tik rei­kia džiaug­tis, kad pra­žiop­so­jai. Da­bar sė­dė­tų ir bam­bė­tų: „Kur bu­vai? Su kuo bu­ vai? Dėl ko bu­vai? Ko­dėl bu­vai?“ – Ži­nau, kad mėgs­ta­te ruoš­ti val­gį, kad iš­tai­sy­da­vo­te šau­nių pa­tie­ka­lų. Tai ir sa­vo po­mė­giui jau ne­tu­ri­te lai­ko? – Ši­tas po­mė­gis pa­si­bai­gė. Vi­sos mė­sos, žu­vys, miš­rai­nės man pa­ klus­da­vo. Ir da­bar ma­no įgū­džiai ne­din­go, bet ne­tu­riu tam lai­ko. – Vi­si lai­ko tu­ri lais­va­lai­kiu. Koks jū­sų lais­va­lai­kis? Ne už kal­nų šeš­ta­die­nis, var­ty­si­tės lo­vo­je iki pir­mos va­lan­dos? – Ne­si­var­ty­siu. 10 val. pa­si­žiū­ rė­siu, ar lai­doj ne­pra­lei­dau ko­kių klai­dų. Iki 5-os nuo kė­dės ne­pa­kil­ siu, kol ne­su­ra­siu fil­muo­to­jų, nes sek­ma­die­nį rei­kia fil­muot. Ir pir­ ma­die­nį. Skam­bin­siu ir skam­bin­ siu. Ma­no te­le­fo­nas bus įkai­tęs – mė­ly­nas, rau­do­nas, vio­le­ti­nis. – Tai jūs dir­ba­te sep­ty­nias die­ nas per sa­vai­tę? – Taip. O kam rei­kia to lais­va­lai­ kio? – Gal stve­ria­te į ran­kas ko­kį mez­gi­nį, gal ne­ria­te vą­še­liu? – Nie­ka­da gy­ve­ni­me! Die­vu­lis ne­ da­vė ga­bu­mų rank­dar­biams. Aš mėg­da­vau tik­tai val­gį ga­min­ti. – Po­nia Zi­ta, vis de­juo­ja­ma dėl Lie­tu­vos atei­ties. Kad vi­si emig­ruos, kad tau­ta iš­nyks. Ko­ kią Lie­tu­vos atei­tį ma­to­te jūs? – Aš vis­ką ma­tau po­zi­ty­viai. Nie­ ka­da ne­gal­vo­ju, kad Lie­tu­vos pa­ dė­tis yra be­vil­tiš­ka. Ma­tau to­kių gra­žių žmo­nių ir mel­džiu Die­vo, kad tu­rė­čiau svei­ka­tos tuos vi­sus žmo­nes pa­ro­dy­ti per te­le­vi­zi­ją. Pil­

na Lie­tu­va to­kių žmo­nių, bet kam nors nau­din­ga ro­dy­ti vi­so­kias ei­bes, tai, kad kai kas prie kai ko ne­tin­ ka­mai gu­lė­jo ar ne toj vie­toj sto­vė­ jo. Man tai neį­do­mu. Tie, ku­rie tu­ri daug pi­ni­gų, man vi­sai neį­do­mūs. Bet aš džiau­giuo­si, kad kai kas tu­ ri daug pi­ni­gų. La­bai ge­rai – te­gul tu­ri. Man įdo­mu, koks žmo­gus ką dėl Lie­tu­vos pa­da­rė, su­kū­rė. Įdo­ mu, kur gy­ve­na koks čiū­da­kas, ką jis rin­ko, kuo do­mė­jo­si. – Jei čia taip ge­rai bū­tų, žmo­nės ma­siš­kai nee­mig­ruo­tų, ne­pa­ lik­tų Lie­tu­vos? – Te­gul emig­ruo­ja. Sė­di ko­kia pu­ sam­žė mo­te­riš­kė, ne­tu­ri dar­bo. Jei de­juo­ji, kad iš ba­do mirš­ti, eik ieš­ ko­tis dar­bo. Kaip žmo­nėms rei­kia slau­gy­to­jų, vi­so­kių pa­dė­jė­jų. Ne, ji ne­no­ri. Ji no­ri bū­ti vir­ši­nin­kė. So­ vie­ti­niai lai­kai, kai bu­vo va­do­vau­ to­jos, ku­rios ne­no­rė­jo nie­ko dirb­ ti, o tik va­do­vau­ti, praė­jo. Pas mus kler­kų yra per daug. Sė­di ir va­do­ vau­ja, pri­stei­gę vi­so­kių ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios tik­ri­na. Na, ką tu, žmo­gau, tik­ri­ni? Bet atė­jo tik­rin­to­jas, pa­tik­ ri­no ir nu­bau­dė. Kuo la­biau pa­tys no­rė­si­me bū­ti są­ži­nin­ges­ni, tai ir Lie­tu­vo­je bus ki­ taip. O jei­gu tik Ony­tė sė­di ir min­ tį au­džia, kaip tą Lie­tu­vą ap­sukt, kaip tik už ką ne­mo­kėt, kaip pa­si­da­ ryt daug pi­ni­go, neį­dė­jus pro­to, jė­gų ir lai­ko, tai ko jūs no­ri­te? Jei­gu koks ta­len­tin­gas žmo­gus emig­ruo­ja, aš ir tai ne­pyks­tu. Gal­ vo­ju, gal­būt šian­dien jo ne­pa­ma­tė, neį­ver­ti­no. Gai­la. Bet jis, už­si­ka­ bi­nęs ko­kio­je nors di­de­lė­je pa­sau­ lio la­bo­ra­to­ri­jo­je, vis tiek bus lie­ tu­vis. O tų de­juo­jan­čių lie­tu­vio­kų man ne­gai­la vi­siš­kai. – Ar ži­no­te, kas yra vie­nat­vė? – Ne. Ko­kia ga­li bū­ti vie­nat­vė, jei­ gu gy­ve­ni tarp žmo­nių? Eik, pa­dėk žmo­gui. Būk su juo, būk sa­vo kraš­ to da­lis. – Ne, ne. Aš apie jus – apie jū­sų as­me­ni­nę vie­nat­vę. – Tai aš ir esu sa­vo kraš­to da­lis. O kas aš jums – gu­zi­kas? Net jei­ gu ga­li bū­ti gu­zi­kas ant ge­ros kam­ ziel­kos – tai yra su­per.

16

šeštadienis, vasario 23, 2013

sportas Rungtynės su serbų ekipa

„Fortūna“ į finalą nepateko

Apmaudus pralaimėjimas

Šiandien ir rytoj sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks dvejos Europos „Iššūkio“ taurės turnyro aštuntfinalio rungtynės tarp Klaipėdos „Dragūno“ ir Kragujevaco (Serbija) „Radnički“ rankininkų. Šeštadienį varžybų pradžia 18.30 val., sekmadienį – 17 val. Nugalėtojas bus nustatytas pagal dviejų varžybų sumą.

Klaipėdos „Fortūna“ suklupo Lietuvos krepšinio federacijos moterų taurės turnyro pusfinalyje, 64:75 nusileidusi Kauno r. „Hoptrans-Sirenų“ ekipai. Vakar dar žaidė Vilniaus „KibirkštisViči-Iki“ ir „Jaunieji talentai“. Šiandien 15 val. „Fortūna“ kovos dėl 3-iosios vietos su pralaimėjusia sostinės ekipa.

Kauno „Žalgiris“ pralaimėjo Eurolygos „Top 16” etapo antrojo rato pirmąsias rungtynes Atėnų „Panathinaikos“ klubui 73:78. Joano Plazos auklėtiniams nepavyko atsirevanšuoti už svečiuose patirtą nesėkmę minimaliu skirtumu. Beveik visas rungtynes pirmavę šeimininkai palūžo ketvirtojo kėlinio viduryje.

Klaipėda – rutulio stūmikų kalvė Šiauliuose vykusiose Lietuvos jaunimo lengvosios atletikos pirmenybėse keturi uostamiesčio sportininkai pasidabino aukso medaliais. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Ypač dosnus buvo rutulio stūmimo sektorius. Jame klaipėdiečiai iškovojo du aukso ir vieną sidabro medalį. Merginų grupėje vyresnėms varžovėms nosį nušluostė dar jaunių varžybose dalyvauti galinti 16-metė Aida Žalionytė (treneriai Raimonda ir Valerijus Murašovai, Kristina Kozlovienė). Čempionė, nustūmusi rutulį 11 m 52 cm, vos 4 cm aplenkė komandos draugę Robertą Adomaitytę (Algina Vilčinskienė ir Ramunė Adomaitienė). Vaikinų grupėje varžovus akivaizdžiai pranoko Paulius Žabinskas – 18 m 8 cm. Antrąją vietą užėmęs Marius Sadauskas iš Šakių, nuo klaipėdiečio atsiliko beveik 1,5 m. Daug taškų ir keturis medalius uostamiesčiui iškovojo vidutinių tolimų distancijų bėgikai, ugdomi Mindaugo Krakio. 3 000 m varžybose toli užnugaryje kitus dalyvius paliko Domi-

nykas Butkevičius – 8 min. 41,39 sek. Sidabro medalį nesunkiai iškovojo Andrius Šliapcevas – 9 min. 07,66 sek. Klaipėdiečiai siekė pakartoti triumfą perpus trumpesnėje distancijoje. Tačiau šioje rungtyje juos pranoko šiaulietis Rimgaudas Morkūnas, 1 500 m nubėgęs per 3 min. 57,72 sek. Sidabro medalį iškovojo D.Butkevičius – 4 min. 00,95 sek., bronzos – Andrus Šliapcevas – 4 min. 09,44 sek. „R.Morkūnas yra pajėgus trumpesnėse distancijose, o klaipėdiečiai – ištvermingesni, todėl jie savo pranašumą prieš varžovus įrodo rungtyniaudami ilgosiose dinastijose“, – pastebėjo čempionų treneris M.Krakys. 800 m distancijoje bronzos medalį iškovojo trečiasis M.Krakio auklėtinis – Lukas Jasinskas – 1 min. 59,28 sek. Du titulai buvo iškovoti šuolio su kartimi sektoriuje. Vaikinų grupėje lygių sau neturėjęs Osvaldas Gedrimas (treneris

Justinas Martinkus) peršoko kartelę, buvusią 4 m aukštyje. Merginų varžybose sidabro medalį pelnė Akvilė Gedminaitė (treneriai Alvydas Šilauskas, V.Murašovas) – 3 m. Greičiausia Lietuvos moteris Lina Grinčikaitė turi Klaipėdoje įpėdinę – Karoliną Deliautaitę (treneriai Jolanta ir Romas Beržinskai). Uostamiesčio greitakojė, 60 m nuskuodusi per 7,96 sek., vos 0,05 sek. atsiliko nuo čempione tapusios vilnietės Irmos Federavičiūtės. Uostamiesčio lengvaatletė savo medalių sąrašą papildė sidabro žetonu. Keista, tačiau uostamiestyje neugdomi šuolininkai į tolį. Jų nebuvo nei merginų, nei vaikinų grupėje. Panašios rungties – trišuolio – varžybose pasirodžiusi Ramunė Valantiejūtė buvo paskutinė – penktoji. Vaikinų grupėje tėvo ir sūnaus Donatų Senkų treniruojamas Edvinas Kocius, nušokęs 13 m 95 cm, užėmė 3-iąją vietą.

Tvirtybė: P.Žabinskas, nesunkiai iškovojęs jaunimo čempiono vardą,

artimiausiais metais mes iššūkį vyrams.

Pagaliau prabilo „Atlanto“ puolėjai Česlovas Kavarza Turkijoje stovyklaujantys Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai sulaukė rimto išbandymo – dvejų rungtynių per nepilną parą.

Varžovai: klaipėdiečiams Turkijoje tenka kautis su pajėgiais klubais, kuriems įmušti įvarčius nėra lengva.

V.Knyzelio (LFF) nuotr.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Ketvirtadienio vakarą klaipėdiečiai žaidė su Rusijos 2-ojoje lygoje rungtyniaujančia Vladivostoko „Luč-Energijos“ komanda, o vakar priešpiet stojo į kovą su Kazachstano aukščiausiosios lygos čempionate dalyvaujančia Taldykurgano „Žetisu“ vienuolike. Susitikime su Tolimųjų Rytų klubu

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

nugalėtoją lėmė vienintelis įvartis, kurį 44-ąją min. pasiekė rusai. Rungtynėse su „Žetisu“ komanda, pagaliau buvo pasiektas įvartis, kurio klaipėdiečiai negalėjo įmušti net šešerias rungtynes. Po 5-ąją min. Valdo Trakio ir 64-ąją Aurelijaus Staponkos taiklių smūgių Kazachstano vienuolikė buvo nugalėta 2:1. „Atlantas“ Turkijoje stovyklaus iki vasario 28 dienos. Dar suplanuotos dvejos rungtynės – su Rusijos aukščiausiosios lygos klubais Rostovo „Rostovu“ ir Nižnij Novgorodo „Volga“.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis naktimis paspaus iki 14 laipsnių šalčiai, o die­ nomis temperatūra gali pakilti iki 0 laipsnių ar dar aukščiau. Šiandien svyruos tarp 0 ir 4 laipsnių šalčio. Kri­ tulių nenumatoma, bus mažai debe­ suota. Sekmadienio naktį šals iki 10 laipsnių šalčio. Dieną kritulių nenu­ matoma, temperatūra svyruos tarp 2 laipsnių šalčio ir 1 laipsnio šilumos.

Šiandien, vasario 23 d.

0

0

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–3

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

–3

Panevėžys

–1

Utena

0

7.41 17.58 10.17

54-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 311 dienų. Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

–1

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas –1 Brazilija +28 Briuselis 0 Dublinas +4 Kairas +22 Keiptaunas +25 Kopenhaga 0

kokteilis Šeš­ta­die­nio is­to­ri­jos Vy­ras dir­ba ant­ro­je pa­mai­no­je. Pas jo žmo­ną į na­mus užė­jo bend­ra­dar­ bis Ko­l ia. – Ma­ša, tu vie­na na­m ie? Gal pa­si­bu­ čiuo­ja­me? 150 rub­l ių duo­siu. Mo­te­r is pa­gal­vo­ju­si su­ti­ko. – Ma­ša, jei lei­si į ta­ve nuo­gą pa­ž iū­rė­ti, duo­siu 250 rub­l ių. Mo­te­r is pa­si­muis­tė, bet su­ti­ko. – Tu tik­rai nuo­sta­bi. Jei su ma­ni­mi per­ mie­go­tum, ne­bū­tų gai­la net 700 rub­lių. Ma­ša su­mo­jo, kad tai ne­ma­ža su­ma, tiek jau to – pa­si­my­lė­si­me. Vė­l iau grį­žęs vy­ras pa­k lau­sė Ma­šos: – Gal Ko­lia bu­vo užė­jęs? Ma­ša su­tri­ku­si pri­si­pa­ž i­no, kad bu­vo užė­jęs vy­ro bend­ra­dar­bis. – Tai ge­rai. Jis tik­riau­siai per­da­vė tau ma­no at­ly­g i­ni­mą?

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+4 +7 –7 –2 +4 +2 +2 +3

Praha –2 Ryga –3 Roma +13 Sidnėjus +29 Talinas –3 Tel Avivas +17 Tokijas +8 Varšuva +2

Vėjas

6–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-5

0

0

-2

7

-2

+2

+1

-2

6

rytoj

pirmadienį

+1

Vilnius

Marijampolė

0

Alytus

Vardai Alvyra, Butvilė, Gantautas, Polikarpas, Romana (Roma), Severinas

vasario 23-iąją

Rytas

-4

–1

–2

0

-1

5

1526 m. įkur­tas Jo­niš­kio mies­tas. 1744 m. gi­mė Vo­k ie­t i­ jos ban­k i­nin­k ų di­nas­t i­ jos įkū­rė­jas Meyer Ams­ chel Roths­child. 1898 m. Pran­c ū­z i­j os val­džia įka­li­no ra­šy­to­ją Emi­le Zo­la, ku­ris ap­kal­ ti­no vy­riau­sy­bę an­ti­se­ mi­tiz­mu. 1905 m. Či­ka­go­je (JAV) įkur­tas pir­ma­sis Ro­ta­ry klu­bas.

1945 m., su­lau­kęs 62ejų am­ž iaus, mi­rė ru­ sų poe­tas ir ra­šy­to­jas Alek­se­jus Tols­to­jus.

1996 m. Ira­ke nu­ž u­dy­t i du dik­ta­to­riaus Sad­da­mo Hus­sei­no žen­tai, ku­rie bu­ vo pa­bė­gę iš ša­lies, bet po pus­me­čio su­grį­žo. 1997 m. Ško­t i­jos Edin­ bur­go mies­to Ros­l i­no ins­t i­t u­te moks­l i­n in­k ai sėk­min­gai klo­na­vo avį. 2008 m. Vil­niu­je po sun­ kios on­ko­lo­g i­nės li­gos mi­rė ta­py­to­jas Rai­mun­ das Sli­žys. 2010 m. mi­rė 49 me­t ų gru­p ės „Vai­ras“ ly­de­r is Ed­mon­das Či­vins­kas.

Pa­va­sa­ris pra­si­dės at­ši­li­mu Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­bun­da mo­te­r is nak­t į ir ma­to, kad jos vy­ro nė­ra ša­l ia. Ap­si­ren­g ia ir ei­ na ieš­ko­ti. Ran­da vy­rą vir­t u­vė­je – tie­siog sė­d i ir mąs­l iu žvilgs­n iu „ar­do sie­ną“ bei gurkš­no­ja ka­vą. Žmo­na pa­ste­bi, kaip vy­ras nu­brau­k ia aša­rą, ir klau­sia: – Kas nu­ti­ko, bran­gu­sis? – Pa­me­n i, prieš 20 me­t ų, kai mes tik pra­dė­jo­me su­si­t i­k i­nė­t i, mums bu­vo tik po še­šio­l i­ka. – Pa­me­nu. – O pa­me­ni, kai mus tė­vas už­klu­po ant ga­l i­nės sė­dy­nės? – Aiš­ku, kad pa­me­nu. – O tu pa­me­ni, kai jis, įrė­męs man į gal­ vą šau­tu­vą, ta­rė: ar­ba ve­si ma­no duk­ rą, ar­ba sė­si 20 me­tų į ka­lė­ji­mą. – Pa­me­nu... Vy­ras vėl nu­si­brau­k ia aša­rą: – Šian­dien bū­čiau išė­jęs...

Bai­gian­tis žie­mai, šal­ti orai trau­ kia­si iš pa­jū­rio, ta­čiau pa­sku­ti­nė­ mis va­sa­rio die­no­mis šal­tu­kas dar spus­te­lės. Ne­di­de­lis at­ši­li­mas nu­ ma­to­mas ki­tos sa­vai­tės vi­du­ry­je.

Šven­tė: per šim­ta­die­nį gim­na­zis­tai pri­si­mi­nė vai­kys­tę ir mėg­tus pa­sa­kų per­so­na­žus.

Užvaldė šim­ta­die­nio šėlsmas Olim­pi­nių žai­dy­nių ug­nis, mo­kyk­los ko­ri­do­riais vaikš­čio­jan­čios mis­ti­nės bū­ty­bės ir di­džė­jų lei­džia­ma mu­zi­ka per il­gą­ją per­trau­ ką – tai ne keis­to ki­no fil­mo sce­na­ri­jus. Tai šim­ta­die­nio šven­tė vie­no­je iš Klai­pė­dos gim­na­zi­jų. Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Žmo­nės šne­ka, kad šie­met ge­riau nei per­nai. Ki­ti gi tvir­ti­na, kad ki­tą­met bus dar ge­r iau nei šie­met. Pa­gal­vo­jau sau, kaip bus po šim­to. Pa­da­rau šim­tą. Ir tik­rai ge­riau. Čes­ka (su pa­sku­ti­niuo­ju šios žie­mos šeš­ta­die­ niu, ger­bia­mi „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jai!)

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Su kuo dvy­lik­tos kla­sės moks­lei­ viui aso­ci­juo­ja­si va­sa­rio mė­nuo? Ogi su di­de­le šven­te. Mat bū­tent šį mė­ne­sį lie­ka 100 die­nų iki abi­tū­ros eg­za­mi­nų. Šia pro­ga dau­ge­lis mo­kyk­lų kas­ met su­ren­gia sma­gią bei triukš­ min­gą šven­tę, ku­rios tra­di­ci­jos ne­si­kei­čia jau dau­ge­lį me­tų. Šim­ ta­die­nio ren­gi­nį dvy­lik­to­kams daž­ niau­siai or­ga­ni­zuo­ja vie­nuo­lik­tų kla­sių moks­lei­viai, o abi­tu­rien­tai į pa­mo­kas atei­na vai­kiš­kai ap­si­ren­

gę, taip bent trum­pam su­grįž­da­mi į vai­kys­tę. Šim­ta­die­nio šven­tė penk­ta­die­ nį pa­si­bel­dė ir į Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos du­ris. Jau nuo ry­to šio­je mo­ky­mo įstai­go­je ne­trū­ko mu­zi­kos ir šur­mu­lio. Mo­kyk­los ko­ri­do­riuo­ se bu­vo ga­li­ma pa­ste­bė­ti ne tik vai­ kiš­kai at­ro­dan­čių jau­nuo­lių, bet ir į mis­ti­nius pa­sa­kų per­so­na­žus įsi­ kū­ni­ju­sių moks­lei­vių. Va­ka­ri­nė­je šven­tės da­ly­je pa­sku­ ti­nės gim­na­zi­jos kla­sės moks­lei­viai bu­vo pa­kvies­ti į „Olim­pi­nes žai­dy­ nes“. Bū­tent to­kią te­mą pa­grin­di­ niam šven­tės ren­gi­niui su­gal­vo­jo

gim­na­zi­jos tre­čio­kai. Vy­tau­to Di­ džio­jo gim­na­zi­jos teat­ro mo­ky­to­ jos bei vie­nos iš šim­ta­die­nio or­ ga­ni­za­to­rių Vi­dos Pa­kal­niš­kie­nės tei­gi­mu, at­sek­ti, ka­da at­si­ra­do tra­ di­ci­ja mi­nė­ti šim­ta­die­nį, bū­tų itin su­dė­tin­ga. Pa­sak pe­da­go­gės, anks­čiau jis bū­da­vo šven­čia­mas daug san­tū­ riau, mat šim­ta­die­nis sim­bo­li­zuo­ da­vo dar­bin­go­jo pe­rio­do pra­džią. Ta­čiau jau ku­ris lai­kas jau­ni­mui rei­kia ryš­kes­nių pra­mo­gų ir ak­ty­ ves­nio ren­gi­nio, ne tik tra­di­ci­nio mi­nė­ji­mo su mo­kyk­los bend­ruo­ me­ne.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys tvir­ti­ no, kad sa­vait­ga­lį bus de­be­suo­ta su pra­gied­ru­liais. Ne­di­de­li kri­tu­liai nu­ma­to­mi sek­ ma­die­nį. Prog­no­zuo­ja­mas snie­gas, pe­rei­nan­tis į šlapd­ri­bą. Sa­vait­ga­lis bus vė­juo­tas. Pūs 5–10 met­rų per se­kun­dę ry­tų vė­ jas. Gū­siuo­se jo grei­tis ga­li siek­ti iki 12 met­rų per se­kun­dę. At­sar­gūs tu­rė­tų bū­ti vai­ruo­to­jai – vie­to­mis nu­ma­to­mas plik­le­dis. Pa­sak L.Pakš­čio, pa­na­šūs orai nu­ma­to­mi ir ki­tos sa­vai­tės pra­ džio­je. Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je pūs 4–9 met­rų per se­kun­dę ry­tų vė­jas. Ant­ ro­je sa­vai­tės pu­sė­je jis pa­keis kryp­ tį. Pūs šiau­rės, šiau­rės va­ka­rų, va­ ka­rų vė­jas, ku­ris pa­ma­žu stip­rės. Iš pra­džių jo grei­tis sieks 3–8 met­rus per se­kun­dę, vė­liau su­stip­rės iki 7–12 met­rų per se­kun­dę. Vie­to­mis, kaip ir sa­vait­ga­lį, su­si­ da­rys plik­le­dis. Oro tem­pe­ra­tū­ra sa­vai­tės pra­ džio­je die­no­mis bus 0–2 laips­niai šal­čio, nak­ti­mis 3–6 laips­niai šal­ čio. Tam­siuo­ju pa­ros me­tu vie­to­ mis ter­mo­met­ro stul­pe­lis ga­li nu­ kris­ti ir iki 8 laips­nių šal­čio. Ant­ro­je sa­vai­tės pu­sė­je nu­ma­to­ mas at­ši­li­mas. Die­no­mis bus 0–2 laips­niai ši­lu­mos, nak­ti­mis ter­mo­ met­ro stul­pe­lis tu­rė­tų su­sto­ti ties 0. Vie­to­mis ga­li at­šal­ti iki 2 laips­ nių šal­čio.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.