2013-02-26 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

.;A?.162;6@ C.@.?6< #

ANTRADIENIS, VASARIO 26, 2013

www.kl.lt

RUBRIKA11

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[ Ă›

sveikata

Pinigai uĹž da

ntis – ir po m

PinigĹł uĹž dan tĹł tezavimÄ… klai propÄ—dieÄ?iai sulaukia net po mirties. Nors ĹĄi tvarka ne kartÄ… keista ir koreguo ta, taÄ?iau eilÄ—s – lyg uĹž keiktos – iki ĹĄiol tik ilgÄ—ja.

Prem­je­ras A.But­ke­vi­Ä?ius: „Ne­bi­jo­ki­te ska­lō­nĹłâ€œ.

Nau­juo­ju Kip­ro pre­zi­den­tu ta­pu­siam N.Anas­ta­sia­dĹžiui ne­bus lai­ko ĹĄvÄ™s­ti.

Lietuva 7p.

Pasaulis 10p.

Dau­gu­mai gy­ven­to­jų ne­pa­kan­ka vi­ta­mi­no D.

Sandra Lu

s.lukosiute@

koĹĄiĹŤtÄ—

kl.lt

LaukianÄ?iĹł

jų – per 8 tōkst.

Ĺ iuo metu norinÄ?iam susitvarky ti dantis klaipÄ—die Ä?iui sa-

ď Ž Situaci

ja: [R`bYNbXQ

NZV RVYĂ›` XNV Xb_VR ` R[W\_NV QN[

kimo. Ne vie aV` ]_\ aR gb\WN b `N vo eilÄ—s ten nas ka c\ ]V[VTb` taip ir numirs, jĹł skundĹžiasi, kad kvieÄ?ianti gy ketverius me laukti ventojus pro tĹł, nei kom nesulaukÄ™s nei dan tus. pensa dantĹł, renka tezuotis pro si kartÄ… per tezuoti dantĹł Pastaroji ski cijos.  @UbaaR_`a\PX ketvirtÄŻ. • [b\a_ gali vaĹžiuoti riama, jeigu vyzdĹžiui, ÄŻ Pa nelaukdamas Ĺžmo Komentaras langÄ… ar GargĹž ir, pasavo eilÄ—s, dan gus, ValstybinÄ—s – 2009 m. spa dus. SpecialistÄ— paklausesnÄ—s sitvarko uĹž pastebi, kad savo pinigus. tis su- Pasak A.Sla jai dantĹł pro lÄŻ ÄŻsigaliojus nautojai naudo vinskienÄ—s, gyvenEilei atÄ—jus, valstybÄ— te jasi sudary supaprastinus dantĹł kompensuo vo prognozuo zavimo tvarkai buta galimybe ir renkasi protezavimo ja ĹĄias iĹĄlaidas. Uosta ta, ÄŻvai paslaugĹł teikimo tvar miestyje ĹĄia ĹžmonÄ—s galÄ—s kad dabar jau tikrai ÄŻstaigas. TaÄ?iau rias odontologines kÄ…, galimybe pasinaudoja greiÄ?iau susi norinÄ?iĹłjĹł tai atsirado ir daugiau nemaĹžai gy dantis ir Lie tvarkyti jĹł – valstybi paklausiausios tarp ventojĹł. daryti odon tuvo A.Slavinskie nÄ—s. Manoma, kabinetĹł ir tologijos bedanÄ?iĹł. Tuo je gerokai sumaŞės klinikĹł. Ĺžmones vilio kad ten kompensaci nÄ— paaiĹĄkino, kad met savo ei ja maĹžesni ja uĹž Tad Ĺžmogus per 8900 klai lÄ—s laukÄ— paslaugĹł ÄŻkainiai nei gali pasirink yra paveldima. dantĹł protezavimÄ… pÄ—dieÄ?iĹł, o da pri biau patinkan ti sau la- nÄ— vaÄ?iose odon bar dantĹł protezavimo to Ä?iÄ… ar esanÄ?iÄ… se ÄŻstaigose. tys notaro pa Tad artimieji, turintikisi namĹł odonto Per metus dau logitvirtintus do arÄ?iau sia KlaipÄ—dos te 8315 gyventojĹł. ku lo ir po mirties GraĹžina Mac gali atgauti pi mentus, netÄ…, sudariu ginÄ™ klinikÄ… ar kabi- Klaiprotezavimo paslaugĹł giausos Gyvento ritorinÄ—s ligoniĹł kanorienÄ— suteikia sÄŻ sutartÄŻ su nigus, sumokÄ—tus uĹž jĹł aptarnavi pÄ— dos Klai sto pÄ— Klai dos ma teritorine ligo dantĹł proteza mo skyriaus vyriau vy riausioji stomatologijos polik niĹł kasa. Klai pÄ—dos nika ir KlaipÄ—dos tologijos poliklivimÄ…. sio SpecialistÄ— li ni kos gydy toja pÄ—dietis ros lika Slavins ji specialistÄ— AndĹžesveikatos prie patikino, kad atvejai nÄ—ra kienÄ— patvir centras. ĹžiĹŤtokie tino, kad, pa palyginti su i lÄ— pa rodo, Faktai: pasinaudoja vieniai – artimieji per kokia yra mĹŤĹĄia lÄ— pailgÄ—jo be nai, laukianÄ?iĹłjĹł eisĹł bendruo biau kad tarp galimybe. Juo laveik menÄ—s bur nos Pernai dantĹł tĹŤkstanÄ?iu. bĹŤk lÄ—. Bedan yra ir gana so laukianÄ?iĹłjĹł eilÄ—je ď Ž Proteza Ä?iĹł yra ga na li kÄ— 7401 klai protezavimo lauvimui Klai daug. Antra pÄ—doje skir niĹł. Kai kurie daus amĹžiaus ĹžmopÄ— pinigai vertus, visi cientai, stovin ti ď Ž Dan tÄ— paaiĹĄkino, dietis. SpecialisjĹł jau yra per patĹł protezavi tys eilÄ—je, tu 90 metĹł. kopÄ™ ir kad laukian ri galimybÄ™ mo paslau 2010 m. – 1 dantis susitvar Ä?iĹł daugÄ—jo, nes kompensuo gos mln. 620 8 kyti uĹž savo jamos atsiranda vis jĹł pa47 Lt pinigus ir vÄ—liau juos uĹž ĹĄiuos pi ÄŻ eilÄ™ stojan daugiau At gyventojams, atgauti. Nema ni gus dantys Ä?iĹł sisako, nes kuriems su Ĺžai ĹžmoniĹł tuo ir pasinau sutvarky ti vÄ—s pen 1548 klaipÄ— neturi batĹł miesto savival ĹžmoniĹł, KlaipÄ—dos kako senatdieÄ?iams, iĹĄ doja. Mes iĹĄ sijos amĹžius: TaÄ?iau kai ku dybei skiria jĹł 636 – grÄ…- me pacientĹł dabar sulau Ĺžinta kompen moterims – rie pensininkai, mĹł pinigĹł suma kas tĹł, vyrams kiame maĹžiau 60 sacija, o 912 laukÄ™ savo ei met iĹĄlieka net su– 62 metai ir nusiskun– susitvarkÄ—, sulaukÄ™ dimĹł, nebe lÄ—s, panaĹĄi. 6 mÄ—n. savo eilÄ—s liko anksÄ?iau nedarbin giems ti pasiĹŤlyta ga neskuba pasinaudotvyrojusios ÄŻtampos dÄ—l limybe. Tad Pinigus pa 2011 m. – 1 mln. bin giems Ĺžmo arba iĹĄ da lies dardideliĹł eiliĹł. siima specialistams tenka 685 620 Lt Ne visiems nÄ—ms NeÄŻ ga pacientams iĹĄklausyti ir Ĺ iuo metu no artimieji cialinÄ—s integ dantys sutvar liĹł jĹł souĹžtenka dan gana keistĹł pasi rinÄ?iam susi racijos ÄŻstaty ky ti 1575 klai tĹł protezavimui skiria dantis klaipÄ— tvarkyti nin teisinimĹł. PavyzdĹžiui, mo nustaÄ?iams, iĹĄ jĹł pÄ— die- tyta tvarka mos sumos dieÄ?iui savo pen kai 289 siatsisako pro – 1157 litĹł. Ĺ i suma nÄ—ra ei ka laukti ket sacija, o 1286 – grÄ… Ĺžinta kompen- vaikams tezuotis dan didelÄ—. Jei da verius metus. lÄ—s ten- nes... neturi – su sitvarkÄ—, tis, pagal Vai ko rome plokĹĄteli nius, va ĹžieminiĹł ba savo ei lÄ—s KlaipÄ—dos su lau kÄ™ apsau teisiĹł di na muosius tĹł arba ĹĄie bĹŤna slidĹžiu te gos iĹĄi ma mus protezus, tai pa kasos atstovÄ— ritorinÄ—s ligoniĹł 2012 m. – 1 burnÄ… galime pagrindĹł vaikĹĄÄ?ioti dÄ—l du, tad baiminamasi neslÄ—pÄ— kas mln. 650 284 suprotezuoti uĹž ĹĄiuos gali laukianti pa dien suLt pinigus. Bet ÄŻstatymÄ… uĹž ĹĄiuos pi sipiktinusiĹł KlaipÄ—dos te mĹł traumĹł. jei Ĺžmogus ni gus dantys nori graĹžes skambuÄ?iĹł ri niĹł dantĹł ar sutvarky ti 1588 klaipÄ— dÄ—l pernelyg ĹžmoniĹł sos direktoriaus torinÄ—s ligoniĹł kageresniĹł medieÄ?iams, iĹĄ dĹžiagĹł, tada ilgo laupavaduoto jĹł 547 – grÄ…Ĺžinta kompen tenka primo tÄ— Galdikie kÄ—ti. Kitose sacija, o 1041 ÄŻstaigose ĹĄiĹł nÄ— sakÄ—, kad ja SigukÄ—, sulaukÄ™s – susitvarpaslaugĹł ÄŻkai komisija, savo eilÄ—s niai gal yra didesni.

E

Ĺ iandien priedas

Klai­pÄ—­die­Ä?iĹł no­ ras tu­rÄ—­ti tvar­kin­gÄ… dau­gia­bu­Ä?io na­mo kie­mÄ… at­si­rō­go bau­ do­mis ir gre­sia dar di­des­niais ne­ma­lo­ nu­mais. Trin­ke­lÄ—­ mis bu­vu­sÄŻ pur­vy­ nÄ… uŞ­klo­jÄ™ gy­ven­ to­jai ne tik bu­vo nu­ baus­ti uĹž tai, kad au­ to­mo­bi­lius sta­to ant ĹĄa­li­gat­vio, bet vei­ kiau­siai tu­rÄ—s at­ly­ gin­ti ir gam­tai pa­da­ ry­tÄ… Ĺža­lÄ….

Kiek domÄ— jausi, ligoniĹł sos iĹĄnaudo kaja visus dan tĹł protezavimui skirtus pinigus, o per nai net ĹĄiek tiek virĹĄijo ĹĄiÄ… sumÄ….

Kaina 1,30 Lt

„Kur lie­tu­viai su­si­bu­ria, ne­bus vie­ny­bÄ—s.“ Taip kons­ta­ta­vo Klai­pÄ—­dos vi­ce­me­ras Vy­tau­tas ÄŒe­pas, api­bō­din­da­mas Ä?er­no­by­lie­Ä?iĹł ju­dÄ—­ji­mo ne­su­ta­ri­mus dÄ—l pa­tal­pĹł nuo­mos.

5p.

IĹĄ ra­jo­no ÄŻ mo­kyk­lÄ… – per kliō­tis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Sie­kiant per me­tus su­tau­py­ti apie 100 tĹŤkst. li­tĹł, svars­to­ma ga­li­my­bÄ— ÄŻ uos­ta­mies­Ä?io bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­las ne­bep­riim­ti moks­lei­viĹł iĹĄ Klai­pÄ—­dos ra­jo­no ir ki­tĹł mies­tĹł bei kai­mĹł.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Su­ra­ťÄ— pro­to­ko­lus

4

irties

Ne vienus me tus dantĹł pro mo paslaugas tezavivienintelÄ— ÄŻstaiuostamiestyje teikÄ— ga – Stoma jos poliklini tologika. Ä?iĹł keliĹł tĹŤks DÄ—l eilÄ—je laukiantanÄ?iĹł gyven dalies buvo tojĹł iĹĄ kal daugelis odon tinama ir tvarka, nes to ĹĄios paslaugos. logĹł tiesiog kratÄ—si Ĺ iuo metu dan tĹł protezavi slaugas Klai pÄ—doje teikia mo pa18 TaÄ?iau per praÄ—jusius me ÄŻstaigĹł. kianÄ?iĹł Ĺžmo tus launiĹł eilÄ— tik pail gÄ—jo.

UĹž tvar­kÄ… kie­me – bau­dos

J.Zauer­vei­no g. 22 dau­gia­bu­Ä?ia­me na­me gy­ve­nan­tys klai­pÄ—­die­Ä?iai jau net ne­pri­si­me­na, prieĹĄ kiek me­tĹł kie­mas bu­vo iť­klo­tas trin­ke­lÄ—­mis. Kai ku­rie gy­ven­to­jai skai­Ä?ia­vo, kad pir­mo­sios trin­ke­lÄ—s at­si­ra­do prieĹĄ ke­lis de­ťimt­me­Ä?ius. „Pa­tys jĹł juk ne­ga­mi­na­me, to­dÄ—l jei tik pa­vyk­da­vo iĹĄ kur nors jĹł gau­ti, temp­da­vo­me ÄŻ sa­vo kie­mÄ… ir ja­me pa­klo­da­vo­me.

46 (19 649)

„„Si­tua­ci­ja: J.Zauer­vei­no g. 22 na­mo gy­ven­to­jai tu­ri mo­kÄ—­ti bau­das uĹž tai, kad au­to­mo­bi­lius sta­to ant ĹĄa­li­gat­

vio, ku­riuo ta­po kie­mas, pa­Ä?iĹł iť­klo­tas trin­ke­lÄ—­mis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Spe­cia­liai su­da­ry­ta dar­bo gru­ pÄ— ĹĄiuo me­tu per­Şiō­ri PriÄ—­mi­mo ÄŻ bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­las tvar­ kÄ…. Net­ru­kus val­di­nin­kai tu­ri pa­ teik­ti iť­va­das, kaip jÄ… rei­kÄ—­tĹł ko­ re­guo­ti. Vie­nas ga­li­mĹł po­ky­Ä?iĹł – ÄŻ uos­ta­ mies­Ä?io mo­kyk­las priim­ti mo­ky­tis tik tuos moks­lei­vius, ku­riĹł tÄ—­vai ir jie pa­tys sa­vo gy­ve­na­mÄ…­jÄ… vie­tÄ… yra dek­la­ra­vÄ™ Klai­pÄ—­do­je. „Ana­li­zuo­ja­me ki­tĹł sa­vi­val­dy­ biĹł pa­tir­tÄŻ. To­kia tvar­ka ga­lio­ja Ĺ iau­liuo­se.

JAU PRASIDÄ–JO METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI!

SiĹŤlykite savo kandidatÄ™! Daugiau informacijos 5 p.

2

2

ANTRADIENIS, VASARIO 26, 2013

miestas

„Klai­pė­dos kra­nai“ at­leis dar­buo­to­jus As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, šią sa­vai­tę pla­nuo­ja­ mas pir­mas ma­si­nis dar­buo­to­jų at­ lei­di­mas šiais me­tais. Bank­ru­ta­vus bend­ro­vei „Klai­pė­dos kra­nai“, ke­ ti­na­ma at­leis­ti per 70 žmo­nių.

Apy­gar­dos teis­mo nu­tar­ti­mi per­nai spa­lio 26 d. bend­ro­vei „Klai­pė­dos kra­nai“ iš­kel­ta bank­ro­to by­la. Spe­cia­li­zuo­ta sta­ty­bos veik­ la už­siė­mu­sio­je įmo­nė­je dir­bo 73 dar­buo­to­jai. Vi­si jie yra įspė­ti, kad va­sa­rio 27 d. su jais bus nu­trauk­tos dar­bo su­tar­tys. Pa­sak Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­ bo bir­žos Dar­bo iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­jo Egi­di­jaus Pa­le­vi­čiaus, tai pir­mas ma­si­nis dar­buo­to­jų at­lei­ di­mas šiais me­tais. Dau­giau­sia pra­ne­ši­mų apie at­ lei­džia­mus bank­ru­tuo­jan­čių įmo­ nių dar­buo­to­jus Te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Klai­pė­dos sky­rius ga­vo 2011 m. Ta­da apie at­lei­di­mą bu­vo įspė­ta

318 žmo­nių, 2012 m. įspė­ti 69 as­ me­nys. „Ma­si­nis at­lei­di­mas yra, kai vie­ nu me­tu ke­ti­na­ma at­leis­ti iš dar­ bo dau­giau nei 20 dar­buo­to­jų. 2011 ir 2012 m. to­kių at­ve­jų Klai­pė­do­je bu­vo po ke­tu­ris“, – sa­kė E.Pa­le­vi­ čius. 2011 m. bank­ru­ta­vus „Sno­ ro“ ban­kui at­leis­ti 96 žmo­nės, bank­ru­ta­vus įmo­nei „Lo­kys“ dar­ bo ne­te­ko 82 dar­buo­to­jai, po tak­si kom­pa­ni­jos „Klai­pė­dos tak­so­ma“ bank­ro­to – 52 žmo­nės, dar 44 as­ me­nys at­leis­ti bank­ru­ta­vus bend­ ro­vei „In­ži­ne­ri­nės sis­te­mos“. Įmo­nių bank­ro­to val­dy­mo de­ par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2012 m. Klai­pė­dos mies­te iš­kel­tos 128 bank­ro­to by­los. Šie­met jau – 57. Pa­raiš­kų dėl iš­mo­kų dar­buo­to­ jams į ga­ran­ti­nį fon­dą per­nai Lie­ tu­vo­je kreip­ta­si 922 kar­tus, šie­met jau gau­tos 79 pa­raiš­kos. Per pa­sta­ruo­sius vie­nuo­li­ka me­ tų bank­ru­ta­vu­sių įmo­nių dar­buo­ to­jams ša­ly­je iš­mo­kė­ta 350, 6 mln. li­tų.

Iš ra­jo­no į mo­kyk­lą – per kliū­tis Į šio mies­to mo­kyk­las 1 prii­ma­mi tik tie moks­ lei­v iai, ku­r ių gy­ve­n a­m o­j i vie­ta

yra dek­la­ruo­ta Šiau­liuo­se, ar­ba ku­rių tė­vai le­ga­liai šia­me mies­te nuo­mo­ja­si būs­tą“, – tei­gė Švie­ ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­ gin­tie­nė. Idė­ja to­kia tvar­ką tai­ky­ti ir Klai­ pė­do­je ki­lo to­dėl, kad iš mies­to biu­dže­to kas­met rei­kia „iš­grieb­ti“ apie 100 tūkst. li­tų, ku­rie ski­ria­ mi kom­pen­suo­ti ve­žė­jams, moks­ lei­vius iš ra­jo­no su nuo­lai­da at­ve­ žan­čius į Klai­pė­dą. „Tvar­ka yra to­kia, kad ve­žė­jams kom­pen­sa­ci­jas tu­ri mo­kė­ti ta sa­vi­ val­dy­bė, į ku­rios mo­kyk­las moks­ lei­viai at­ve­ža­mi. Tai nė­ra tei­sin­ga, nes tų moks­lei­vių tė­vai ne­gy­ve­na Klai­pė­do­je, į uos­ta­mies­čio biu­dže­ tą ne­mo­ka mo­kes­čių, o mes tu­ri­me rū­pin­tis ne sa­vo vai­kais“, – nuo­ mo­nę reiš­kė Klai­pė­dos me­ro pa­ va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas.

Jis pa­brė­žė, jog gre­ti­mų sa­vi­val­ dy­bių te­ri­to­ri­jo­se yra mo­kyk­lų, tad jo­se moks­lei­viai ir ga­li mo­ky­tis – ne­bū­ti­na va­žiuo­ti į Klai­pė­dą. „Jei pa­tvir­tin­tu­me tvar­ką, jog į uos­ta­mies­čio mo­kyk­las prii­ma­ me tik tuos moks­lei­vius, ku­rių bent vie­nas tė­vų gy­ve­na­mą­ją vie­ tą, nors ir fik­ty­viai, yra dek­la­ra­vęs Klai­pė­do­je, tai jau bū­tų nau­da, nes į mies­to biu­dže­tą su­rink­tu­me dau­ giau gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio“, – aiš­ki­no vi­ce­me­ras. Skai­čiuo­ja­ma, jog šiuo me­tu Klai­ pė­dos bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­ se mo­ko­si apie 400 moks­lei­vių, ku­ rių gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra dek­la­ruo­ta ne uos­ta­mies­ty­je, o Klai­pė­dos ra­jo­ ne, Vil­niu­je ar net Ig­na­li­no­je. Pa­reng­tą nau­ją Priė­mi­mo į Klai­ pė­dos bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­las tvar­ką vei­kiau­siai svars­tys mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­ja. Po­ky­čiai ga­lė­ tų įsi­ga­lio­ti nuo ki­tų moks­lo me­ tų pra­džios.

At­ran­ka: ga­li bū­ti, jog vie­na są­ly­gų pa­tek­ti mo­ky­tis į uos­ta­mies­čio mo­

kyk­las bus gy­ve­na­mo­ji vie­ta Klai­pė­do­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Skai­čius: at­nau­jin­ti uos­ta­mies­ty­je siū­lo­ma 26 na­mus, ku­rie su­nau­do­ja dau­giau­sia ener­gi­jos, ta­čiau kiek jų

bus re­no­vuo­ta, pri­klau­sys nuo pa­čių gy­ven­to­jų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Agituos už re­no­vaciją

Ar­ti­miau­siu me­tu dau­giau­sia ši­lu­mos išeik­vo­jan­čiuo­se uos­ta­ mies­čio dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se bus or­ga­ni­zuo­ja­mi gy­ven­ to­jų su­si­rin­ki­mai dėl re­no­va­ci­jos. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­sak Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, no­ri­ma at­si­klaus­ti žmo­nių, ar jie su­tik­tų re­no­vuo­ti sa­vo na­mus siū­lo­mo­mis pa­lan­kes­nė­mis są­ly­go­mis. Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė Ap­ lin­kos mi­nis­te­ri­jai yra pa­tei­ku­si 26 dau­gia­bu­čių, ku­rie šil­dy­mui su­ nau­do­ja dau­giau­sia ener­gi­jos, są­ ra­šą. Kiek jų bus at­nau­jin­ta, pri­ klau­sys nuo gy­ven­to­jų. L.Dū­da pa­brė­žė, kad „kiau­riau­ sius“ Klai­pė­dos na­mus gy­ven­to­jai ga­lės at­nau­jin­ti la­bai pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis. Jiems bus kom­pen­suo­ tas ne tik in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to pa­ ren­gi­mas. Vals­ty­bė skirs ir iki 40 pro­c. pa­ra­mą dar­bams. 15 pro­c. dar­bų ver­tės bus kom­ pen­suo­ja­ma iš kar­to. Ki­ta da­lis pri­ klau­sys nuo pa­siek­to ener­ge­ti­nio efek­ty­vu­mo. Jei po re­no­va­ci­jos dar­bų na­mas su­tau­pys 40 pro­c. ener­gi­jos, jis gaus dar 25 pro­c. pa­ra­mą. Jei ener­ ge­ti­nis efek­ty­vu­mas bus ma­žes­nis nei 40 pro­c., ta­da – 15 pro­c. „Jei bus tei­sin­gai pa­reng­tas in­ ves­ti­ci­nis pro­jek­tas ir ko­ky­biš­kai at­lik­ti dar­bai, tai 40 pro­c. ener­ ge­ti­nį efek­ty­vu­mą mi­nė­tuo­se na­ muo­se bus ga­li­ma pa­siek­ti“, – pa­ brė­žė di­rek­to­rius. Pa­sak L.Dū­dos, mi­nė­tų na­mų gy­ven­to­jams ne­rei­kės už­sta­ty­ti sa­ vo būs­tų. Pas­ko­lą dar­bams iš ban­ko ims pa­skir­tas ad­mi­nist­ra­to­rius. At­ nau­ji­nus na­mą gy­ven­to­jams ne­ rei­kės mo­kė­ti už šil­dy­mą ir at­lik­ tus dar­bus dau­giau, nei už šil­dy­mą mo­kė­da­vo prieš re­no­va­ci­ją. „Gal­vo­ja­ma, kad skir­tu­mo tarp są­skai­tų už šil­dy­mą prieš re­no­

va­ci­ją ir po tu­rė­tų už­tek­ti pa­sko­ lai pa­deng­ti. Be to, ad­mi­nist­ra­to­ riui bus per­ve­da­mos lė­šos už kai ku­rių gy­ven­to­jų gau­na­mas šil­dy­ mo kom­pen­sa­ci­jas“, – aiš­ki­no di­ rek­to­rius. „Vis­ką rei­kia pra­dė­ti įgy­ven­din­ ti kuo grei­čiau, nes bū­tent šio pro­ jek­to įgy­ven­di­ni­mo ter­mi­nas yra trum­pas“, – tvir­ti­no L.Dū­da.

bės at­sto­vai su­si­tiks su Būs­to ir ur­ba­n is­t i­n ės plėt­ros spe­c ia­l is­ tais ir ap­tars to­les­nius veiks­mus. Po su­si­ti­ki­mo paaiš­kės, nuo ka­da bus pra­dė­ta lan­ky­tis re­no­va­ci­jos rei­ka­lau­jan­čiuo­se na­muo­se.

Ne­san­da­riau­sių na­mų Klai­pė­do­je są­ra­šas Vy­tu­rio g. 7 Smil­te­lės g. 9 Lie­po­jos g. 8 Su­lu­pės g. 13 Nai­ku­pės g. 10 Sau­sio 15-osios g. 3 Nai­ku­pės g. 8

Liud­vi­kas Dū­da:

Spor­ti­nin­kų g. 28 L.Gi­ros g. 1

Iš vi­so tu­ri­me 84 na­mus, ku­rie ši­lu­ mos su­nau­do­ja itin daug.

Tai­kos pr. 35B Mi­ni­jos g. 131 Tai­kos pr. 35C Pu­šy­no g. 29 Švy­tu­rio g. 8 Mi­ni­jos g. 149

Va­do­vo tei­gi­mu, ga­vus mi­nė­ tų na­mų gy­ven­to­jų su­ti­ki­mą re­no­ vuo­ti na­mą, bus ren­gia­mi in­ves­ti­ ci­niai pro­jek­tai. „Yra 26 na­mai, ku­rie tu­ri pir­ mu­mo tei­sę re­no­va­ci­jai. Jie su­ nau­d o­ja dau­g iau­s ia ener­g i­j os. Ta­č iau iš vi­so tu­r i­m e 84 na­ mus, ku­r ie ši­l u­m os su­n au­d o­ja itin daug. Jei są­ra­še esan­čių na­ mų gy­ven­to­jai at­si­sa­kys re­no­va­ ci­jos, ta­da tai da­ry­ti pa­siū­ly­si­me tiems, ku­rie ener­gi­jos su­var­to­ ja kiek ma­žiau“, – tei­gė va­do­ vas. Dar šią sa­vai­t ę sa­v i­val­dy­

Tai­kos pr. 41 Tai­kos pr. 33 Tai­kos pr. 9 Tai­kos pr. 23 Tai­kos pr. 27 Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos g. 2 Pu­šy­no g. 29A Sau­sio 15-osios g. 24 Su­lu­pės g. 7 Rum­piš­kės g. 28 Kre­tin­gos g. 7

3

ANTRADIENIS, VASARIO 26, 2013

miestas Gy­ven­se­nos ty­ri­mas

Pa­ger­bė lau­rea­tus

Kro­va di­dė­ja

Treč­da­lis klai­pė­die­čių rū­ko, ne­ ma­lo­nūs kva­pai ir triukš­mas nak­ ti­mis ka­muo­ja ne­ma­žai gy­ven­ to­jų. Vi­siš­kai ne­si­mankš­ti­na apie 50 pro­c. mies­to gy­ven­to­jų, net treč­da­lis jų nu­ro­dė spor­tui ne­ran­ dan­tys lai­ko. To­kius duo­me­nis at­ sklei­dė Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro at­lik­tas klai­pė­die­ čių gy­ven­se­nos ty­ri­mas.

Pre­zi­den­tū­ro­je va­kar pa­gerb­ ti tarp­tau­ti­nių kon­kur­sų lau­rea­tai bei jų pe­da­go­gai. Iš KU pa­kvies­ti Me­nų fa­kul­te­to de­ka­nas Vy­tau­tas Te­tens­kas, pro­fe­so­rė Tat­ja­na Ro­ maš­ki­na, pia­nis­tės Kris­ti­na Bud­vy­ ty­tė, Ade­lė Dau­no­ra­vi­čiū­tė, Ne­rin­ ga Na­vai­kai­tė, bir­by­ni­nin­kai Ged­ vy­das Puš­ko­rius, Ir­man­tas Mi­ka­lo­ nis bei Ro­kas Alek­sand­ra­vi­čius.

Pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, per 24 va­sa­rio die­nas Klai­pė­dos uos­ te jau per­krau­ta 2,65 mln. t kro­ vi­nių, o tai yra 11 pro­c. dau­giau nei per vi­są 2012 m. va­sa­rį. Uos­ te ypač in­ten­sy­vi trą­šų ir naf­ tos pro­duk­tų kro­va – ly­gi­na­muo­ ju 24 die­nų lai­ko­tar­piu trą­šų dau­ giau krau­ta net 47,5 pro­c., o naf­ tos pro­duk­tų – 23,3 pro­c.

Var­guo­liai at­si­sa­ko pa­šal­pų So­cia­li­nę pa­ra­mą gau­nan­tys kai ku­rie bė­džiai pa­si­ro­dė esą iš­ran­kūs – jie nu­ spren­dė iš­mo­kų at­si­sa­ky­ti, kad tik ne­ rei­kė­tų už jas ati­dirb­ti. Ta­čiau no­rin­čių­ jų dirb­ti už pa­šal­pas yra tiek daug, jog kol kas trūks­ta vie­tų, kur žmo­nes bū­tų ga­li­ma siųs­ti. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­do­je jau be­veik mė­ne­sį ga­ lio­ja tvar­ka, jog so­cia­li­nes iš­mo­kas ir vien­kar­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas įsi­ sko­li­ni­mams už ko­mu­na­li­nius pa­ tar­na­vi­mus pa­deng­ti gau­nan­tys var­guo­liai pri­va­lo ati­dirb­ti už su­ teik­tą pa­ra­mą. Uos­ta­mies­ty­je 23 or­ga­ni­za­ci­jos pa­reiš­kė no­rą gau­ti ne­mo­ka­mos dar­bo jė­gos – dar­buo­to­jų pa­gei­ da­vo švie­ti­mo, so­cia­li­nės įstai­gos bei dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ ra­to­riai. Ta­čiau kol kas spe­cia­liai su­kur­ to­je in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je tik trys na­mų val­dos už­re­gist­ra­vo dar­ buo­to­jų po­rei­kį. „Kol kas at­lik­ti vi­suo­me­nei nau­ din­gą veik­lą nu­krei­pė­me tik 20 as­ me­nų. No­rin­čių­jų yra dau­giau, nes jie su­pran­ta prie­vo­lę dirb­ti už gau­ na­mą pa­šal­pą, ta­čiau žmo­nių nė­ ra kur siųs­ti. Ma­tyt, dar­buo­to­jų po­rei­kis pa­di­dės, kai pra­si­dės pa­ va­sa­ris, įstai­gos no­rės, kad jų ap­ lin­ka bū­tų su­tvar­ky­ta“, – svars­tė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės

pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Lie­sy­tė. Per tris sa­vai­tes, kai ga­lio­ja tvar­ ka, jog so­cia­li­nių iš­mo­kų ga­vė­jai tu­ri ne­mo­ka­mai pa­si­tar­nau­ti vi­ suo­me­nei, ėmė aiš­kė­ti, jog ne vi­ siems bė­džiams rei­kia pa­ra­mos. Trys žmo­nės at­si­sa­kė dirb­ti ir dėl to pa­šal­pos jiems ne­be­bus mo­ ka­mos. „Ma­tyt, jie tu­ri ki­tų už­siė­mi­mų, jei ne­ga­li už­siim­ti vi­suo­me­nei nau­ din­ga veik­la“, – A.Lie­sy­tė spė­jo, jog to­kie pa­ra­mos ga­vė­jai ga­li tu­ rė­ti ne­le­ga­lius dar­bus. Ke­li so­cia­li­nių iš­mo­kų ga­vė­jai pas darb­da­vius atė­jo ne­blai­vūs, to­dėl jiems bu­vo ki­lu­si grės­mė ne­ tek­ti pa­šal­pų. Ta­čiau jie die­va­go­jo­ si, kad tai ne­pa­si­kar­tos ir ki­tą die­ną pa­skir­ta­me dar­be pa­si­ro­dė blai­vūs, to­dėl iš­mo­kų mo­kė­ji­mas jiems ne­ bus nu­trauk­tas. Vi­suo­me­nei nau­din­gai veik­lai at­lik­ti pa­si­tel­kia­mi dar­bin­go am­ žiaus ne­dir­ban­tys as­me­nys, ku­rie šiek tiek di­des­nę nei 300 li­tų so­ cia­li­nę iš­mo­ką gau­na il­giau nei 6 mė­ne­sius ar­ba tie klai­pė­die­čiai, ku­riems ski­ria­ma vien­kar­ti­nė pa­

Dienos telegrafas Mankš­t a. Ry­toj 11 val. vi­s i uos­t a­ mies­č io sen­j o­rai kvie­č ia­m i į ry­t i­nę mankš­t ą. Ji vyks Klai­p ė­dos mies­to vi­s uo­me­nės svei­k a­tos biu­ro pa­t al­ po­s e, 3 aukš­te. At­v yks­t ant į mankš­ tą rei­kė­t ų vil­kė­t i spor­t i­nę ap­ran­g ą. Re­g ist­ra­c i­j a tel. 8 46 234 796, mob. 8 612 30 179, el. pa­š tas marius@ sveikatosbiuras.lt. Kon­cer­tas. Penk­ta­d ie­n į 16 val. Klai­ pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ ty­tės bib­l io­te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je vyks kla­si­k i­nės mu­z i­kos kon­cer­tas. Pa­si­ro­dys at­l i­kė­jai: Vi­ta­l ij Mu­rav­jov (te­no­ras), Vy­tau­tas By­tau­tas (ba­r i­to­ nas), To­mas Vi­la­n iš­k is (bo­sas), Au­re­ li­ja Krža­na­v i­čie­nė (for­te­pi­jo­nas). Va­ ka­ro me­t u skam­bės žy­m ių ope­r ų ir ope­re­čių ari­jos. Kon­cer­to pro­g ra­mo­ je – S.Rach­ma­n i­no­vo, V.A.Mo­z ar­to, Dž. Ver­d žio, I.Kal­ma­no kū­ri­niai. Kon­ cer­tas ne­mo­ka­mas.

Pa­gal­ba: pa­šal­pų ga­vė­jai bent kol kas pa­si­tel­kia­mi ap­lin­kos tvar­ky­mo

dar­bams.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

šal­pa sko­loms už ko­mu­na­li­nius pa­ tar­na­vi­mus su­mo­kė­ti. Žmo­gus, ku­riam pri­va­lu ati­dirb­ti už pa­šal­pas, tu­ri kreip­tis į sa­vi­val­ dy­bę ir jis bus siun­čia­mas pa­si­dar­ buo­ti. Nu­ma­to­ma, kad per mė­ne­sį vi­suo­me­nei nau­din­ga veik­la ne­ga­ li vir­šy­ti 40 va­lan­dų. Nors Klai­pė­do­je so­cia­li­nes iš­ mo­kas per mė­ne­sį gau­na apie 6 tūkst. as­m e­n ų, skai­č iuo­ja­m a,

kad vi­suo­me­nei nau­din­gas dar­ bas ga­li bū­ti pri­va­lo­mas maž­daug 300 bė­džių. Ki­tiems ati­dirb­ti už pa­šal­pas ne­rei­kės, nes jie yra ar­ba pen­si­ nin­kai, ar­ba nėš­čios mo­te­rys, ar­ ba neį­ga­lie­ji, ar­ba au­gi­na iki­mo­ kyk­li­nio am­žiaus vai­kus, ar­ba dėl ki­tų pa­tei­si­na­mų prie­žas­čių ne­ga­ li da­ly­vau­ti vi­suo­me­nei nau­din­go­ je veik­lo­je.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­r e­g ist­r uo­ tos 7 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­r ė Je­ le­n a Čmu­t o­v a (g. 1912 m.), Na­d ež­ da Isa­ko­v a (g. 1918 m.), Ka­z i­m ie­r as Gird­v ai­n is (g. 1925 m.), Juo­z as Ged­ ri­m as (g. 1926 m.), Liu­s ia Sy­s o­j e­v a (g. 1940 m.), Vi­d a Ve­ro­n i­k a Žiau­č y­ nie­n ė (g. 1944 m.), Iri­n a Du­b i­n i­n a (g. 1954 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Na­dež­da Isa­ko­va, Al­g i­man­tas Lau­r i­ na­vi­čius, Iri­na Du­bi­ni­na. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Ka­zi­mie­ras Gird­vai­nis. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Gri­pas iš Klaipėdos trau­kia­si tik po­pie­riuo­se Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Nors Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai jau ra­gi­ na uos­ta­mies­ty­je skelb­ti gri­po epi­ de­mi­jos pa­bai­gą, val­di­nin­kai to­kį raš­tą pa­dės į stal­čių, nes rea­li ser­ ga­mu­mo si­tua­ci­ja ne­su­tam­pa su pa­teik­tais skai­čiais.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, praė­ju­sią sa­ vai­tę uos­ta­mies­ty­je gri­pu ir ūmi­ nė­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis su­si­rgo 1375 žmo­nės, iš ku­rių – 875 vai­kai. Ser­ga­mu­mo per­ša­li­mo li­go­mis ro­dik­lis Klai­pė­do­je sie­kė 84,6 at­ ve­jo 10 tūkst. gy­ven­to­jų. Sa­vai­tę prieš tai šis ro­dik­lis bu­vo 116,7 at­ ve­jo 10 tūkst. gy­ven­to­jų. Gri­po epi­de­mi­ja skel­bia­ma, kai ser­ga­mu­mo per­ša­li­mo li­go­mis ro­

dik­lis sie­kia dau­giau nei 100 at­ve­jų 10 tūkst. gy­ven­to­jų, to­dėl Klai­pė­ do­je jau siū­lo­ma skelb­ti gri­po epi­ de­mi­jos pa­bai­gą. Ta­čiau Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ja­ni­na Asa­daus­kie­nė tvir­ti­no, kad į to­kią re­ko­men­da­ci­ją kol kas ne­ bus krei­pia­mas dė­me­sys ir įsa­ky­ mas dėl gri­po epi­de­mi­jos pa­bai­gos ruo­šia­mas ne­bus. „Skai­čiai yra vie­na, o rea­li si­ tua­ci­ja – vi­sai kas ki­ta. Kaip ga­li­ me skelb­ti gri­po epi­de­mi­jos pa­bai­ gą, jei vi­sos uos­ta­mies­čio li­go­ni­nės per­pil­dy­tos ser­gan­čių­jų, nes pra­ si­dė­jo įvai­rios komp­li­ka­ci­jos. Vien per sa­vait­ga­lį į Klai­pė­dos vai­kų li­ go­ni­nę dėl per­ša­li­mo li­gų pa­gul­dy­ ta apie 60 li­go­niu­kų“, – tei­gė sa­vi­ val­dy­bės vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja. Ji aiš­ki­no, kad jei bū­tų at­šauk­ta gri­po epi­de­mi­ja, li­go­ni­nės ne­be­

ga­lė­tų pa­gul­dy­ti vi­sų ser­gan­čių­ jų per­ša­li­mo li­go­mis, nes tu­rė­tų dirb­ti įpras­tu re­ži­mu – ati­tin­ ka­m uo­se sky­r iuo­se gy­dy­t i tik

Ja­ni­na Asa­daus­kie­nė:

Kaip ga­li­me skelb­ti gri­po epi­de­mi­jos pa­ bai­gą, jei vi­sos uos­ ta­mies­čio li­go­ni­nės per­pil­dy­tos.

tam tik­ro­mis li­go­mis ser­gan­čius žmo­nes. „Kai li­go­ni­nės vėl ga­lės dirb­ ti nor­ma­liai, ta­da ir pa­skelb­si­me gri­po epi­de­mi­jos pa­bai­gą“, – tvir­ ti­no J.Asa­daus­kie­nė.

Ten­den­ci­ja: ir praė­ju­sią sa­vai­tę per­ša­li­mo li­gos kur kas daž­niau į lo­vą

gul­dė vai­kus nei suau­gu­siuo­sius.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

antradienis, vasario 26, 2013

miestas

Už tvar­ką kie­me – bau­dos

Komentaras

1

Jei trin­ke­lių ne­bū­tų, tai da­bar brai­dy­tu­me po pur­vy­ną“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vai. To­dėl žmo­nės ir bu­vo ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­ti, kai vi­siš­kai ne­se­niai ant kie­me pa­sta­ty­tų au­to­mo­bi­lių ra­do pri­kli­juo­tus la­pe­lius. Juo­se – ra­gi­ ni­mas at­vyk­ti į uos­ta­mies­čio sa­vi­ val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rių, ku­rio spe­cia­lis­tai gy­ven­to­jams su­ ra­šė ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­ di­mų pro­to­ko­lus. Žmo­nės nu­si­kal­to tuo, kad au­to­ mo­bi­lius pa­sta­tė ne­leis­ti­no­je vie­ to­je – ant ša­li­gat­vio. „Tai kur mums sta­ty­ti, jei mū­ sų kie­mą, tik to­dėl, kad jis iš­klo­tas trin­ke­lė­mis, val­di­nin­kai trak­tuo­ja ša­li­gat­viu?“ – at­si­gau­ti nuo šo­ko ne­ga­lė­jo gy­ven­to­jai. Ro­dė kaip pa­vyz­dį

Dau­gu­ma žmo­nių su­ti­ko su­mo­kė­ ti bau­dą. Ji už au­to­mo­bi­lio pa­sta­ ty­mą ant ša­li­gat­vio ar ve­jos sie­kia nuo 100 iki 300 li­tų. Ka­dan­gi dau­ge­lis žmo­nių pa­žei­ di­mą pa­da­rė pir­mą­jį kar­tą, tai jie ga­li su­si­tai­ky­ti su vals­ty­be ir per 10 die­nų su­mo­kė­ti pu­sę mi­ni­ma­ lios bau­dos – 50 li­tų. Ta­čiau J.Zauer­vei­no g. 22 na­me gy­ve­nan­tis Juo­zas nu­si­leis­ti ne­ke­ ti­na. Jis lauks, kol bus iš­kvies­tas į Ad­mi­nist­ra­ci­nę ko­mi­si­ją, ku­ri ir tu­rės ga­lu­ti­nai kons­ta­tuo­ti, ar klai­ pė­die­tis pa­da­rė pa­žei­di­mą ir ko­kią bau­dą tu­ri su­mo­kė­ti. „Man gal ir ne­bū­tų gai­la to 50 li­tų, ta­čiau no­riu tei­sy­bės, nes da­bar de­ da­si kaž­ko­kios ne­są­mo­nės. Man kaž­ kas ban­do įro­dy­ti, kad esu kup­ra­nu­ ga­ris. Prieš ke­lias­de­šimt me­tų mū­sų kie­mas už tai, kad jį su­si­tvar­kė­me, iš­si­klo­jo­me trin­ke­lė­mis, bu­vo pri­ pa­žin­tas kaip vie­nas pa­vyz­din­giau­ siai pri­žiū­ri­mų Klai­pė­do­je. O da­bar tas no­ras tvar­kin­gai gy­ven­ti, ne­brai­ džio­ti po pur­vy­nus smo­gė ant­ru ga­ lu“, – pik­ti­no­si pa­šne­ko­vas. Su­nai­ki­no ve­ją?

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ jas Ma­rius Poi­mans­kis tik pa­tvir­ti­ no, kad J.Zauer­vei­no g. 22 na­mo gy­ven­to­jai pa­da­rė pa­žei­di­mą – au­ to­mo­bi­lius sta­tė ant ša­li­gat­vio. „Kai pra­dė­jo­me tir­ti si­tua­ci­ją, paaiš­kė­jo, jog pa­da­ry­ta dar dau­giau

Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­r iaus pa­va­duo­to­jas

P Bė­da: au­to­mo­bi­lių sta­ty­mas dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se – di­de­lė pro­ble­ma, nes trūks­ta vie­tų.

pa­žei­di­mų. Pa­gal GIS (geog­ra­fi­nės in­ for­ma­ci­nės sis­te­mos – V.S.) duo­me­ nis, to­je vie­to­je, kur gy­ven­to­jai pa­ klo­jo trin­ke­les ir įsi­ren­gė kie­mą, tu­ri bū­ti ve­ja. Žmo­nėms ne­duo­tas joks lei­di­mas jos su­nai­kin­ti. To­dėl tik­ riau­siai pa­da­ry­tas ne­men­kas pa­žei­ di­mas ir ža­la gam­tai. To­liau tir­si­me šį at­ve­jį“, – ža­dė­jo M.Poi­mans­kis. Jis žmo­nių ne­va pa­da­ry­tą pa­žei­ di­mą pa­ly­gi­no su At­gi­mi­mo aikš­ tės iš­nie­ki­ni­mu. „Tai tas pa­ts, jei aš su­gal­vo­ čiau, kad At­gi­mi­mo aikš­tė yra ne­ tvar­kin­ga, ir vie­ną gė­ly­ną iš­klo­ čiau trin­ke­lė­mis. Tas skly­pas prie J.Zauer­vei­no g. 22 na­mo yra vals­ ty­bi­nė že­mė ir jo­je ne­ga­li­ma sa­va­ va­liš­kai šei­mi­nin­kau­ti“, – pa­brė­žė val­di­nin­kas. Idė­ja sklan­do ore

M.Poi­mans­kis pa­tvir­ti­no, jog au­to­ mo­bi­lių sta­ty­mas dau­gia­bu­čių na­ mų kie­muo­se yra la­bai opi ir sun­ kiai iš­spren­džia­ma pro­ble­ma. To­dėl vai­ruo­to­jus, ku­rie sa­vo ma­ši­nas pa­lie­ka ant ša­li­gat­vių ar ža­lių­jų kie­mo plo­tų, ten­ka baus­ti ko­ne kas­dien ir ne po vie­ną. Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė šią pro­ble­mą kol kas spren­džia tik kal­ bo­mis ir pa­ža­dais. Vie­ną ne­ti­kė­čiau­sių pa­siū­ly­mų prieš dve­jus me­tus bu­vo pa­tei­kęs tuo­me­tis mies­to ta­ry­bos Stra­te­gi­ nės plėt­ros ko­mi­te­to na­rys Ro­lan­ das Bra­žins­kas.

Jis vie­šai iš­sa­kė ana­lo­gų Lie­tu­ vo­je ne­tu­rin­tį siū­ly­mą sa­vi­val­dy­bei vers­li­nin­kams iš­nuo­mo­ti prie dau­ gia­bu­čių na­mų esan­čius skly­pus. Juo­se esą bū­tų ga­li­ma įreng­ ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­les

Ma­rius Poi­mans­kis:

Tai tas pa­ts, jei aš su­ gal­vo­čiau, kad At­ gi­mi­mo aikš­tė yra ne­tvar­kin­ga, ir vie­ ną gė­ly­ną iš­klo­čiau trin­ke­lė­mis.

ir da­ly­je skly­po pa­sta­ty­ti, pa­vyz­ džiui, de­ga­li­nę, au­to­mo­bi­lių re­ mon­to dirb­tu­ves, plo­vyk­lą. Vers­li­nin­kai to­kias aikš­te­les esą bū­tų suin­te­re­suo­ti įreng­ti, nes jos bū­tų mo­ka­mos – prie na­mų au­

to­mo­bi­lius pa­li­kę vai­ruo­to­jai už jo sto­vė­ji­mą tu­rė­tų su­si­mo­kė­ti nu­ sta­ty­tą mo­kes­tį. R.Bra­žins­kas da­rė prie­lai­dą, jog vers­li­nin­kai Klai­pė­do­je tik­rai no­rė­ tų įreng­ti 5–6 to­kias aikš­te­les. Jos bū­tų dau­giaaukš­tės, tad tilp­tų ne­ ma­žai au­to­mo­bi­lių. Ši idė­ja li­ko tik ore, nes rei­kia nu­ma­ty­ti pi­ni­gų pa­reng­ti ga­li­my­ bių stu­di­ją, ku­ri ir at­sa­ky­tų į klau­ si­mą, ku­rio­se vie­to­se aikš­te­les rei­ kia įreng­ti, ko­kio jos tu­rė­tų bū­ti dy­džio, per kiek lai­ko to­kia in­ves­ ti­ci­ja at­si­pirk­tų. Pi­ni­gų ga­li­my­bių stu­di­jai ne­bu­ vo nu­ma­ty­ta nei praė­ju­sių me­tų, nei šių­me­čia­me mies­to biu­dže­te. Jau ri­bo­ja ma­ši­nų skai­čių

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo dau­gia­bu­čių na­mų kie­ muo­se pro­ble­mą taip pat ke­ti­na spręs­ti dras­tiš­kais bū­dais. Kol kas vis dar dis­ku­tuo­ja­mas su­ma­ny­mas, kad už ant­rą tu­ri­mą au­to­mo­bi­lį šei­ma tu­rė­tų su­si­mo­ kė­ti nu­sta­ty­tą mo­kes­tį, o taip esą bū­tų su­rink­ta pi­ni­gų, už ku­riuos bū­tų ga­li­ma prie dau­gia­bu­čių na­ mų pa­sta­ty­ti dau­giaaukš­tes au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­les. „Toks siū­ly­mas yra ele­men­ta­rus sie­kis ri­bo­ti au­to­mo­bi­lių skai­čių mies­te. Va­ka­rų Eu­ro­pa jau se­niai yra tuo ke­liu nuė­ju­si, ma­nau, jog ka­da nors ir mes to­kiems mo­kes­ čiams pri­brę­si­me“, – tei­gė Klai­

rieš ke­le­rius me­tus bu­vo­me pa­ren­gę Su­pap­ras­t in­tą au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo dau­gia­ bu­čių na­mų kie­muo­se vie­tų pra­plė­ti­mo tvar­ką. Jo­je bu­vo aiš­kiai iš­ dės­ty­ta, kaip gy­ven­to­jai ga­li įsi­reng­ti pa­pil­do­mų sto­vė­ji­mo vie­tų – ma­ž in­ti ža­liuo­sius plo­tus, vai­kų žai­di­mų aikš­ te­les. Ta­čiau to­k ia tvar­ka taip ir ne­ bu­vo pa­tvir­tin­ta, nes Vy­riau­sy­bės at­ sto­vo Klai­pė­dos ap­skri­ty­je tar­ny­bos tei­si­nin­kai išaiš­ki­no, kad ji prieš­ta­rau­ tų ga­l io­jan­t iems įsta­t y­mams. Au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se pro­ble­ma Klai­pė­do­je yra spren­džia­ma. Šiuo me­tu apie 90 pro­c. uos­ta­m ies­čio te­r i­to­r i­jos jau yra „už­ klo­ta“ de­ta­liai­siais pla­nais. Gy­ven­to­jai ga­l i kreip­t is į sa­vi­val­dy­bę, juos gau­t i ir pa­gal šiuos pla­nus pa­si­reng­ti tech­ ni­nius pro­jek­tus, ku­riuo­se ir bū­tų nu­ ma­ty­tos pa­pil­do­mos vie­tos kie­muo­se sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius. Aiš­ku, ir tech­ni­ niam pro­jek­tui, ir sto­vė­ji­mo vie­tų įren­ gi­mui gy­ven­to­jai jau tu­rė­tų pa­tys skir­ti pi­ni­gų. Dar vie­nas sun­ku­mas – tech­ni­ nio pro­jek­to pa­ren­gi­mas už­trun­ka. Ta­ čiau, šiaip ar taip, jei tik gy­ven­to­jai no­ ri, tai tik­rai yra ga­li­my­bė dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se įsi­reng­ti dau­giau vie­ tų sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius.

pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. Jis tvir­ti­no, jog uos­ta­mies­čio po­ li­ti­kai ir val­di­nin­kai jau įgy­ven­di­ na pi­lo­ti­nį pro­jek­tą dėl au­to­mo­bi­ lių skai­čiaus mies­te ri­bo­ji­mo. „Spren­di­mo ap­mo­kes­tin­ti mies­ to cent­re esan­čiuo­se kie­muo­se au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą, o gy­ven­to­ jams iš­duo­ti tik du lei­di­mus, ku­rių ant­ra­sis per me­tus kai­nuo­ja 250 li­ tų, vie­nas tiks­lų ir yra ri­bo­ti ma­ši­ nų skai­čių. Ki­taip ta­riant, žmo­nės tu­ri ap­si­skai­čiuo­ti, ar jiems rei­kia ant­ro au­to­mo­bi­lio, ar ne per bran­ gu jį iš­lai­ky­ti. To­kio pro­jek­to re­ zul­ta­tus skai­čiuo­si­me po pen­ke­rių me­tų ir ta­da jau bus ga­li­ma ma­ty­ ti, kaip elg­tis to­liau“, – A.Šul­cas neat­me­tė ti­ki­my­bės, kad au­to­mo­ bi­lių sa­vi­nin­kams už jų trans­por­to prie­mo­nes gre­sia nau­ji mo­kes­čiai.

Pa­dė­ti drau­gui truk­do įsta­ty­mai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Au­to­bu­sų ke­lei­viai, ku­rie nau­do­ ja­si elekt­ro­ni­niu bi­lie­tu, ne­ga­li iš­ nau­do­ti vi­sų jo ga­li­my­bių. Vie­ na to­kių – nu­skai­čiuo­ti nuo kor­te­ lės bi­lie­tą ne tik už sa­ve, bet ir už drau­gą. Tą da­ry­ti drau­džia Lie­tu­ vos įsta­ty­mai.

Tvar­ka: nu­skai­čiuo­ti bi­lie­tą nuo kor­te­lės ne tik už sa­ve, bet ir už drau­

gą drau­džia įsta­ty­mas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nuo­lat mies­to au­to­bu­sais va­ži­nė­jan­ ti klai­pė­die­tė pa­sa­ko­jo, kad elekt­ro­ ni­niu bi­lie­tu nau­do­ja­si jau se­niai. Mo­te­ris per­ka ne ter­mi­nuo­tą bi­lie­tą, o kor­te­lę pil­do kar­ti­niais bi­lie­tais. „Kar­tą va­žia­vau au­to­bu­su su drau­ge. Ji ne­tu­rė­jo bi­lie­to. Ma­no kor­te­lė­je jų bu­vo 10. Pa­gal­vo­jau, kad ga­lė­čiau su­mo­kė­ti ir už drau­

gę – nu­skai­čiuo­ti dar vie­ną, kad ne­rei­kė­tų bran­giau pirk­ti au­to­bu­ se. Ta­čiau su­si­mąs­čiau, ar taip ga­ li­ma“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Pa­sak klai­pė­die­tės, kai bu­vo po­ pie­ri­niai bi­lie­tė­liai, to­kio­se si­tua­ci­ jo­se vis­kas bu­vo pa­pras­čiau – už­ tek­da­vo pa­žy­mė­ti du. „Neaiš­ku, ar ga­li­ma nu­skai­čiuo­ti nuo kor­te­lės du bi­lie­tus: ir už sa­ve, ir už drau­gą. Nus­kai­čiuo­si, o paaiš­kės, kad taip elg­tis ne­ga­li­ma, ir dar kont­ ro­lie­riai nu­baus“, – dės­tė ke­lei­vė. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis paaiš­ki­no, jog tech­niš­kai įma­no­ma pa­da­ry­ti, kad nuo kor­te­lės bū­tų ga­li­ma nu­ skai­čiuo­ti ir bi­lie­tą už jos sa­vi­nin­ ką, ir drau­gą.

„To­kia funk­ci­ja sis­te­mo­je bu­vo su­prog­ra­muo­ta. Prig­lau­di kor­te­ lę prie kom­pos­te­rio ir nu­skai­čiuo­ ji bi­lie­tą už sa­ve. Ta­da pa­spau­di: „Pirk­ti bi­lie­tą drau­gui“ ir vėl pri­ glau­di kor­te­lę prie kom­pos­te­rio“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas. Ta­čiau, anot di­rek­to­riaus, nu­ skai­čiuo­ti bi­lie­tą nuo kor­te­lės už drau­gą drau­džia įsta­ty­mai. Pa­gal Lie­tu­vos tei­sės ak­tus kiek­ vie­nas ke­lei­vis pri­va­lo tu­rė­ti bi­lie­tą. Pas­ta­ra­sis su­pran­ta­mas kaip kor­te­lė. „Įs­ta­ty­mų ba­zė yra pa­se­nu­si. Da­ bar rea­liai bi­lie­tas yra ne kor­te­lė, o kre­di­tai. Ta­čiau, žiū­rint tei­siš­kai, yra at­virkš­čiai. Kol tei­sės ak­tai ne­bus pa­ keis­ti, tol funk­ci­jos, kad bū­tų ga­li­ma nu­pirk­ti bi­lie­tą drau­gui, ne­ga­li­ma ak­ ty­vuo­ti“, – tvir­ti­no G.Ne­niš­kis.

5

ANTRADIENIS, VASARIO 26, 2013

miestas

Čer­no­by­lie­čius ge­na iš pa­tal­pų

Ap­leis­ta: kaž­ka­da tai bu­vo ka­ri­nis ob­jek­tas su už­da­ra te­ri­to­ri­ja, čia

prieš 20 me­tų įsi­kū­rė ju­dė­ji­mo „Čer­no­by­lis“ na­riai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Lie­tu­vos ju­dė­ji­mo „Čer­no­by­lis“ Klai­pė­ dos mies­to ko­mi­te­tas by­li­nė­ja­si su uos­ ta­mies­čio sa­vi­val­dy­be dėl jiems su­teik­tų pa­tal­pų Ma­lū­ni­nin­kų gat­vė­je. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė sie­kia iš­kel­din­ti nuo­mi­nin­ kus ir pri­si­teis­ti be­veik treč­da­lį mi­li­jo­no li­ tų nuo­mpi­ni­gių už 20 me­tų. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ūki­nė veik­la bai­gė­si teis­mais

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas šį mies­to at­sto­vų ieš­ki­nį ten­ki­no, ta­ čiau Lie­tu­vos ju­dė­ji­mo „Čer­no­by­ lis“ Klai­pė­dos mies­to ko­mi­te­tas dar prieš pu­sant­rų me­tų krei­pė­si į Lie­ tu­vos ape­lia­ci­nį teis­mą su skun­du, ku­riuo pra­šo­ma pa­keis­ti Klai­pė­ dos apy­gar­dos teis­mo spren­di­mą kaip ne­pag­rįs­tą ir ne­tei­sė­tą. Ta­ čiau spren­di­mo iki šiol nė­ra. Ma­lū­ni­nin­kų g. 13 – už­da­ra te­ri­ to­ri­ja. Čia yra ke­li pa­sta­tai. Prieš 20 me­tų Klai­pė­dos m. ta­ry­bos spren­ di­mu pa­sta­tai per­leis­ti čer­no­by­lie­ čiams. Tuo­met pa­nau­dos su­tar­čių dar ne­bu­vo.

Ge­di­mi­nas Ta­rei­la:

Sa­vi­val­dy­bė ne­tei­kė mums jo­kių są­skai­tų už nuo­mą.

Čer­no­by­lie­čiai Vy­riau­sy­bei ra­šė raš­tus, pra­šė pa­tal­pų, už ku­rias ne­ rei­kė­tų mo­kė­ti nuo­mos mo­kes­čio, kad ga­lė­tų už­siim­ti ko­kia nors ūki­ ne veik­la ar nuo­ma ir už­dirb­ti pi­ ni­gų ju­dė­ji­mo „Čer­no­by­lis“ ren­ gi­niams. Ne­sie­kė tap­ti sa­vi­nin­kais

„Prieš 20 me­tų Klai­pė­dos ta­ry­ba tą Ma­lū­ni­nin­kų gat­vės kam­pą ati­da­ vė čer­no­by­lie­čiams, kad jie ga­lė­tų steig­tis, kur­tis, bur­tis, bet pa­skui šie žmo­nės su­si­rie­jo tar­pu­sa­vy­ je. Ma­nau, kur lie­tu­viai su­si­bu­ria, ne­bus vie­ny­bės“, – pa­sa­ko­jo tuo­ me­tis Klai­pė­dos va­do­vas Vy­tau­tas Če­pas.

Ga­liau­siai mies­to sa­vi­val­dy­bė ėmė by­li­nė­tis su ju­dė­ji­mo „Čer­ no­by­lis“ Klai­pė­dos ko­mi­te­tu. Dar pir­ma­me teis­me čer­no­by­lie­čiams bu­vo pa­teik­ti skai­čia­vi­mai už ne­ su­mo­kė­tą nuo­mą. Esą vi­suo­me­ni­ nin­kai nuo­mo­jo­si iš sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­ją ir pa­tal­pas Ma­lū­ni­nin­ kų g.13, bet ne­mo­kė­jo nuo­mpi­ni­ gių 20 me­tų. „Sa­vi­val­dy­bė ne­tei­kė mums jo­ kių są­skai­tų už nuo­mą, nes Klai­ pė­dos m. ta­ry­bos spren­di­mu šios pa­tal­pos mums bu­vo ati­duo­tos į mū­sų ba­lan­są, o prieš 20 me­tų ši­ tas sta­tu­sas bu­vo ly­gus nuo­sa­vy­ bei“, – ti­ki­no Lie­tu­vos ju­dė­ji­mo „Čer­no­by­lis“ Klai­pė­dos ko­mi­te­ to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­ nas Ta­rei­la. G.Ta­rei­los tei­gi­mu, ju­dė­ji­mas „Čer­no­by­lis“ nie­ka­da ne­sie­kė pri­ va­ti­zuo­ti šių pa­tal­pų, pa­grin­di­nis jų sie­kis da­bar – įro­dy­ti, kad vi­sus tuos 20 me­tų čia jie bu­vo tei­sė­tai. Sva­jo­ja apie mu­zie­jų

Kaž­ka­da tai bu­vo ka­ri­nis ob­jek­tas su tri­mis už­da­ro­mis te­ri­to­ri­jo­mis ša­lia uos­to, o bend­ras te­ri­to­ri­jos plo­tas sie­kė apie 80 arų. Pa­sak V.Če­po, ten esą rei­kė­ tų vis­ką griau­ti, nes yra tik lūš­ny­ nas ir ga­ra­žai, ta­čiau su­tvar­ky­ti ši­ tą te­ri­to­ri­ją esą ne čer­no­by­lie­čių jė­goms. G.Ta­rei­la ma­no, kad to­se ga­ my­bi­nė­se pa­tal­po­se bū­tų ga­li­ma įsteig­ti mu­zie­jų, nes yra su­kaup­ ta dau­gy­bė įrė­min­tų nuo­trau­kų iš Čer­no­by­lio ava­ri­jos zo­nos, ta­čiau tam rei­kia bent mi­ni­ma­lių lė­šų. Nau­jau­siais duo­me­ni­mis, Klai­ pė­do­je yra apie 200 vy­rų, ku­rie lik­ vi­da­vo Čer­no­by­lio ato­mi­nės elekt­ ri­nės ava­ri­jos pa­da­ri­nius. Lie­tu­vo­je ava­ri­jos lik­vi­da­to­rių bu­vo dau­giau nei 7 tūkst.

VYKSTA FINALINIS BALSAVIMAS

Metų klaipėdietės rinkimuose BALSUOJU UŽ:

6

antradienis, vasario 26, 2013

nuomonės

Ant ke­lių prieš glo­ba­lią ES

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ky­šio bet kaip ne­be­nu­me­si

Ta­das Šir­vins­kas

P

er šiuos me­t us nu­sta­t y­ta 114 ban­dy­mų pa­pirk­ti po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nus. Per­nai per du pir­muo­ sius mė­ne­sius to­kių įvy­kių už­ fik­suo­ta 69. Už­per­nai – dar ma­žiau. Lie­tu­ viai pra­dė­jo daž­niau siū­ly­ti ky­šius? Ne. Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus ak­ty­viai pra­dė­ta gau­dy­t i ky­ši­n in­k us: ir duo­dan­ čius, ir iman­čius. To­dėl vie­ni vis la­biau bi­ jo duo­ti, ki­ti – im­ti. Duo­ti ar ne – ne­bė­ra vien tik fi­nan­si­nės nau­dos ar mo­ra­lės klau­si­mas. Štai po­rą kar­tų pa­rei­gū­nus pa­pirk­ti mė­gi­nu­sį Žil­vi­ ną Nor­vi­lį teis­mas pa­siun­tė už gro­tų. Vai­ ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo ne­tu­rin­tis vy­ras du

Siū­lan­čių­jų ky­šius vis dar ne­trūks­ta, o kai yra pa­siū­la, at­si­ras ir iman­ čių­jų. Vis dėl­to dau­gė­ja anks­čiau eg­zo­ti­niais eg­ zemp­lio­riais lai­ky­tų ne­ pa­per­ka­mų pa­rei­gū­nų. kar­tus bu­vo su­lai­ky­tas prie vai­ro ne­blai­ vus. Abu kar­tus jis pa­tru­liams siū­lė ky­šius (150 eu­rų ir 500 li­tų), ta­čiau abu sy­kius at­ si­dū­rė areš­ti­nė­je. Teis­mas jį už gro­tų pa­siun­tė net dve­jiems me­tams. Ar to­kiais da­ly­kais bū­tu­me pa­ti­kė­ję prieš ke­le­rius me­tus? Taip pat ma­žai kas ti­kė­jo, kad bus taip uo­ liai per­se­kio­ja­mi ky­ši­nin­kai po­li­ci­nin­kai. Kaž­ka­da ži­nia apie teis­mą pa­siek­sian­čią po­li­ci­nin­ko ky­ši­nin­ka­vi­mo by­lą skam­bė­ jo lyg di­džiu­lė sen­sa­ci­ja. Da­bar tai ne­bes­te­bi­na. Teis­muo­se nuo­lat nag­ri­nė­ja­mos ky­ši­nin­ka­vi­mu ir pikt­nau­ džia­vi­mu kal­ti­na­mų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų by­los. Prieš teis­mus sto­ja ar­ba sa­vo ei­lės lau­k ia ne tik ky­ši­nin­kai pa­t ru­l iai, bet ir apy­lin­kių ins­pek­to­riai, ty­rė­jai. Ne­są­ži­nin­gų pa­rei­gū­nų bau­bu ta­po prieš pu­sant­rų me­tų įkur­ta Imu­ni­te­to val­dy­ba. Per vi­sus ša­lies po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tus iš lū­pų į lū­pas ke­liau­ja pa­sa­ko­ji­mai apie be jo­kių komp­ro­mi­sų sa­vo tiks­lo sie­kian­čius Imu­ni­te­to sky­rių dar­buo­to­jus. Kal­ba­ma, jog jie įžū­lūs, šiurkš­tūs, mėgs­ta per­lenk­ti laz­dą, ta­čiau ka­žin ar kas nors ga­li gin­čy­ tis, kad jų me­to­dai vei­kia. Siū­lan­čių­jų ky­šius vis dar ne­trūks­ta, o kai yra pa­siū­la, at­si­ras ir iman­čių­jų. Vis dėl­to dau­gė­ja anks­čiau eg­zo­ti­niais eg­zemp­lio­ riais lai­ky­tų ne­pa­per­ka­mų pa­rei­gū­nų. Po kiek­vie­no ky­šį siū­liu­sio vai­ruo­to­jo su­ lai­ky­mo pa­si­pi­la ko­men­ta­rai: per ma­žai da­vė, ne­mo­kė­jo duo­ti. Gal­būt, ta­čiau fak­tas, kad jau rei­k ia mo­ ky­tis duo­ti ky­šį – ir­gi šioks toks re­zul­ta­tas.

N

e, ark­liai čia ši­to­je ne­gra­ žio­je is­to­ri­jo­je yra nie­kuo dė­ti. Ap­suk­rūs vers­li­nin­ kai jais tie­siog pa­si­nau­ do­jo, o pa­tik­lūs var­to­to­jai pir­ko, kaip ir, be­je, ki­tus vi­sa­da gra­žiai įpa­kuo­tus ir gi­liai šal­dik­liuo­se lai­ ko­mus jau pa­ga­min­tus mais­to pro­ duk­tus, ku­riuos na­muo­se te­rei­kia pa­šil­dy­ti. Tie pro­duk­tai ne­bu­vo bran­gūs. Pa­ga­liau ir aukš­ta kai­na ka­žin ar vi­sa­da yra ko­ky­bės ro­dik­lis. Ne­se­niai pa­tik­ri­nę mais­to pro­ duk­tų ko­ky­bę, Vo­kie­ti­jos spe­cia­ lis­tai jau pa­ruoš­tuo­se mais­to pro­ duk­tuo­se, pa­vyz­džiui, la­za­ni­jo­je, gu­lia­še ap­ti­ko ark­lie­nos pėd­sa­kų. Vie­šo­je erd­vė­je bu­vo pa­gar­sin­ta, jog to­kie pro­duk­tai paim­ti iš pre­ ky­bos cent­rų „Re­we“, „Al­di“, „Li­ dl“ ir „Ede­ka“. Spe­cia­lis­tai sa­kė, jog var­to­to­jai, pir­kę mais­to pro­ duk­tus, ku­rių eti­ke­tė­se bu­vo nu­ ro­dy­ta klai­din­ga ga­mi­nio su­dė­tis, bu­vo tie­siog ap­gau­ti, mat ark­lie­na yra pi­ges­nė už jau­tie­ną. Tie­sa, Pa­ry­žiu­je yra vie­na par­ duo­tu­vė, ku­rio­je pre­kiau­ja­ma ark­ lie­na. Kai ku­riems pran­cū­zams tai – de­li­ka­te­sas. Kaip sa­ko­ma, dėl sko­nio nie­kas ne­si­gin­či­ja. Ta­čiau da­bar Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių gy­ven­to­jus la­biau­ siai er­zi­na tai, kad jie dar kar­tą bu­ vo ap­gau­ti. Pa­me­na­te, bu­vo ki­lę skan­da­lų dėl viš­tie­nos, ver­šie­nos, kiau­ši­nių, jau­tie­nos ir braš­kių. Da­bar­ti­nis skan­da­las by­lo­ja, jog pre­ky­bos cent­rų len­ty­no­se at­si­ra­ do ne­dek­la­ruo­tos, gal­būt ža­lin­gos svei­ka­tai ark­lių mė­sos. Ark­lie­nos skan­da­las ap­rė­pė ne vie­ną vals­ty­bę ir par­klup­dė da­lį ES ša­lių. Mat vie­ni ap­gau­lin­gai ga­mi­no pi­gius ir mėgs­ta­mus mais­to pro­ duk­tus, ki­ti – fal­si­fi­kuo­tus mais­to pro­duk­tus su klai­di­nan­čio­mis eti­ ke­tė­mis par­da­vi­nė­jo ki­toms vals­ ty­bėms, tre­ti, net neį­tar­da­mi, jog juos ap­gau­na, mo­kė­jo ne­ma­žus pi­ ni­gus už pre­kę, ku­rios jiems šiaip ir vel­tui neį­siū­ly­tum. d i e n ­r a š ­t i s Tiub ­ i n ­g e ­n o „Schwäbis­ches Tagb­latt“ pa­vie­ši­ no ke­lius, kaip šis fal­si­fi­ka­tas bu­vo iš­pla­tin­tas Eu­ro­po­je. Pa­si­ro­do, pran­cū­zų fir­ma „Co­mi­ gel“ ap­do­ro­ja mė­są fir­mai „Spang­ he­ro“ per Liuk­sem­bur­ge re­gist­ ruo­tą ant­ri­nę fir­mą „Ta­vol­ta“, ku­ri ga­mi­na pa­ruoš­tus pro­duk­tus. „Co­mi­gel“ pre­kes pa­teik­da­vo vir­ti­nei pre­ky­bos cent­rų dau­ge­ly­ je Eu­ro­pos ša­lių. Mė­s os ap­d o­ro­j i­m ą įmo­n ė „Spang­he­ro“ tvar­kė per vie­ną Kip­ ro jau­tie­nos pre­kiau­to­ją. Tai­gi, pir­miau­sia jau­čiai ke­liau­ da­vo iš Pran­cū­zi­jos į Kip­rą. Iš Kip­ ro bel­gų pre­kiau­to­jai „vy­nio­da­vo“ vers­lą per olan­dų pre­kiau­to­jus. Iš Kip­ro mė­sa pa­tek­da­vo į Olan­di­ją,

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

o iš Olan­di­jos – į Ru­mu­ni­ją, o jau iš šios ša­lies ark­lie­na bu­vo ve­ža­ma į Pran­cū­zi­ją. Tie­są sa­kant, vi­sa ši is­to­ri­ja ne­ bū­tų iš­ki­lu­si, jei Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je ir Ai­ri­jo­je prieš mė­ne­sį ne­ bū­tų pa­ste­bė­ta ark­lie­nos pėd­sa­kų vie­na­me ga­mi­ny­je. Taip ke­liai at­ve­dė į Pran­cū­zi­ją. Ma­no­ma, jog yra trys ap­gau­lės šal­ti­niai. Pir­miau­sia tai Ru­mu­ni­ jos sker­dyk­los, iš ku­rių ga­lė­jo pa­ sklis­ti ark­lių mė­sa. Ten ap­draus­ti vi­si mais­to pro­duk­tai, ga­lė­ję pa­ tek­ti pir­kė­jams skir­tin­go­se ša­ly­se. Ru­mu­ni­jo­je jau prieš ge­rus dve­ jus me­tus bu­vo ži­no­ma apie ark­lie­ nos ma­fi­ją. Tos ša­lies sos­ti­nė­je Bu­ ka­reš­te ji pre­ky­bos cent­ruo­se bu­vo par­duo­da­ma ir dek­la­ruo­ta kaip jau­tie­na. Dar vie­na gru­pė šia­me „vers­le“ yra tar­pi­nin­kai. Vers­li­nin­kai (vie­ šu­mo­je jau įvar­dy­tos jų pa­var­dės) ga­lė­jo taip pat ir Ru­mu­ni­jo­je pirk­

Žmo­nės daug ką da­ ro iš bai­mės, gim­ dan­čios nea­py­kan­tą. Ši yra blo­gas pa­ta­ rė­jas, ypač jei at­sa­ ko­my­bę už­den­gia bank­no­tai. tą ark­lie­ną par­da­vi­nė­ti kaip jau­tie­ ną ki­tų vals­ty­bių pir­kė­jams. Mais­to pra­mo­nei tai yra auk­so gys­la. 2012 m. tas pa­ts bel­gų vers­ li­nin­kas bu­vo nu­teis­tas vie­ne­riems me­tams ka­lė­ti, nes ark­lių mė­są iš Pie­tų Ame­ri­kos par­da­vi­nė­jo kaip olan­diš­ką jau­tie­ną. Pa­ry­žiaus laik­raš­tis „Le Pa­ri­sien“ skel­bė, jog tarp sau­sio 4 ir 12 die­ nos bu­vo par­duo­ta 40 to­nų ru­mu­ niš­kos kil­mės ark­lie­nos. Ir vėl mi­ni­ ma ta pa­ti vers­li­nin­ko pa­var­dė. Da­bar pran­cū­zų fir­ma „Spang­ he­ro“ ti­ki­na, jog nie­ka­da tam vers­ li­nin­kui nė­ra ap­mo­kė­ju­si są­skai­tos už ark­lių mė­są. ES da­bar svars­to, ar rei­kė­tų pa­ reng­ti DNA tes­to inst­ruk­ci­jų. Kol tai bus pa­da­ry­ta, kiek­vie­nos ša­lies vi­ daus rei­ka­las yra stro­piai ir są­ži­nin­ gai ste­bė­ti vals­ty­bės vi­daus rin­ką. Ro­dos, tai yra ele­men­ta­ru. Ta­ čiau pi­lie­čiai sa­ko tie­siai: pir­kė­jai yra są­mo­nin­gai ap­gau­di­nė­ja­mi, ir tai da­ro mė­sos ma­fi­ja. Pa­ga­liau kas pa­ti­kės, jog vers­li­ nin­kai, ku­rie pel­no­si duo­ną iš mė­

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Grą­žin­ki­te pen­si­jas

No­rė­čiau pri­min­ti val­džiai su­ma­žin­ tas pen­si­jas. Gal jau bū­tų pa­ts lai­kas jas su­grą­žin­ti? Ga­lė­tų val­džios vy­ rai ne­be­var­gin­ti sen­jo­rų. Kai pa­si­ klau­sai, vi­si verkš­le­na. Juk taip vi­ siems rei­ka­lin­gi tie pi­ni­gai. Ki­tiems at­ro­do, kad tai nė­ra di­de­lės su­mos, o kaž­kam jie ga­li daug ką pa­keis­ti. Vis­ kas juk stip­riai pa­bran­go. ES vis ski­ ria Lie­tu­vai di­džiu­les lė­šas. Gal lik­tų jų ka­da nors ir pen­si­nin­kams? Eu­ge­ni­ja

Draus­ki­te rū­ky­ti bal­ko­nuo­se

Pri­si­jun­giu prie dis­ku­si­jos apie drau­di­mą rū­ky­ti bal­ko­nuo­se. Lin­ kė­čiau, kad to­kie pa­si­sa­ky­mai tap­ tų kū­nu. Se­niai rei­kė­jo tuo rei­ka­lu už­siim­ti. Pri­ta­riu, jog rei­kė­tų už­ draus­ti rū­ky­ti bal­ko­nuo­se, nes dū­ mai at­si­ri­ta iki kai­my­nų. Smar­vė to­ kia, kad neį­ma­no­ma bū­ti sa­vo bu­te. Tai yra ma­no pri­va­tu­mo pa­žei­di­ mas. Bal­ko­nas nė­ra įskai­čiuo­ja­mas į bu­to kvad­ra­tū­rą. Va­di­na­si, tai nė­ra bu­tas. To­dėl bal­ko­nuo­se ne­tu­ri bū­ti rū­ko­ma. Rū­ka­liai jau ir taip ne­duo­ da ra­my­bės. Vie­ną die­ną nuė­jau ap­ lan­ky­ti šir­dies ope­ra­ci­ją pa­ty­ru­sios mo­te­riš­kės. Pak­vie­tė drau­gė į vir­tu­ vę, o ten jos vai­kai pri­rū­kę. Na, ar­gi tai yra pro­tin­ga? Tai – ne­gai­les­tin­ gu­mas ir pro­to ne­tu­rė­ji­mas. Re­gi­na

Ieš­ko so­fos-lo­vos

Esu Klai­pė­dos mies­to so­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro vyr. so­cia­li­nis dar­ buo­to­jas Vi­gan­tas Nor­vi­das. No­riu pa­pra­šy­ti už skur­džiai gy­ve­nan­čius žmo­nes. Gal kas nors ga­lė­tų pa­do­ va­no­ti ne­be­rei­ka­lin­gą ku­še­tę ar­ba so­fą-lo­vą? Ga­lin­tys pa­dė­ti tu­rė­tų skam­bin­ti tel. 8 46 300 706. Vi­gan­tas Nor­vi­das

Kiek dar lai­ko kę­si­me gė­dą?

Ka­da pa­ga­liau bus bent tru­pu­tį ap­ tvar­ky­tas ke­lias į Tarp­tau­ti­nę per­kė­ lą? Gal lau­kia­ma, kol at­vy­ku­sių už­ sie­nie­čių ma­ši­nų ra­tai nu­kris ar­ba ku­rio nors sve­čio au­to­mo­bi­lio va­ rik­lio kar­te­ris liks ant ke­lio? Ir ko­dėl ga­be­ni­mo įmo­nių va­do­vai ne­sau­ go sa­vo tur­to ir ne­tren­kia ga­lų ga­ le kumš­čiu jau ne į sta­lą, o kai kam į no­sį? Ka­da mes pa­ga­liau baig­si­me gy­ven­ti it mo­zam­bi­kuo­se ir zim­ bab­vė­se? Ką ga­li apie mus pa­gal­vo­ti nor­ma­lūs žmo­nės, at­vy­kę kel­tu? Web­Rep

Pra­džiu­gi­na blo­gos nau­jie­nos

Kai pa­skai­tai „Karš­tą te­le­fo­ną“, at­ ro­do, kad vi­si lie­tu­viai yra ne­lai­min­ gi, kaž­kas jiems vis blo­gai ir blo­gai. Nie­ko ge­ro ne­pa­sa­ko, ne­pra­ne­ša, o pa­skui pa­tys skun­džia­si, kad ži­niask­ lai­do­je nė­ra ge­rų nau­jie­nų. Pri­pa­žin­ ki­me, juk mums tų nau­jie­nų ne­rei­kia, mums rei­kia tik iš­lie­ti sa­vo tul­žį ant sa­vo tau­tie­čių. Toks jau tas mū­sų vi­ sų nuo­la­ti­nio bam­bė­ji­mo tiks­las. Sta­nis­lo­vas Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

sos ap­dir­bi­mo, ne­ži­no, ką jie iš­ties par­duo­da? Kas, jei ne vers­li­nin­ kai, tu­ri ži­no­ti, koks yra ark­lie­nos ir jau­tie­nos kai­nų skir­tu­mas? Ar kam nors rū­pi ES tei­sės ak­tas, ku­ ria­me nu­ma­ty­ta, jog pa­ga­min­tuo­ se mais­to pro­duk­tuo­se ne­tu­ri bū­ti pa­vo­jin­gų skaus­mo ir karš­čia­vi­mo mal­ši­ni­mo me­di­ka­men­tų. Kas šian­dien ga­li bū­ti tik­ras, kad pre­ky­bos cent­ruo­se pirk­tuo­se ga­ mi­niuo­se to­kių me­di­ka­men­tų pėd­ sa­kų tik­rai nė­ra? Be­je, „Schwäbis­ches Tagb­latt“ pa­tei­kia ofi­cia­lius 2011-ųjų duo­ me­nis, ku­rios ES vals­ty­bės kas­met eks­por­tuo­ja dau­giau­sia ark­lie­nos į ki­tas ES ša­lis. Tai Bel­gi­ja (20 750 t), Len­ki­ja (12 245 t), Olan­di­ja (6315 t), Ru­mu­ni­ ja (6161 t), Pran­cū­zi­ja (5638 t), Is­ pa­ni­ja (4031 t), Ita­li­ja (2816 t), Ai­ ri­ja (2657 t), Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja (2192 t), Liuk­sem­bur­gas (1690 t), Vo­kie­ ti­ja (621 t). Be­je, mi­ni­ma, jog kai ku­riuo­se ga­mi­niuo­se ga­li bū­ti asi­lų ir mu­ lų mė­sos. Pi­lie­čių tei­sė yra rei­ka­lau­ti ne­ bran­gių, bet ko­ky­biš­kų mais­to pro­ duk­tų, tarp jų ir mė­sos. Šiuo me­tu Vo­kie­ti­jo­je iš pre­ky­ bos cent­rų jau paim­ta apie 40 pa­ va­di­ni­mų abe­jo­ti­nos ko­ky­bės mė­ sos ga­mi­nių. Ka­žin ar il­gam bus to­ji pa­mo­ka? Pri­si­mi­nu­si šil­dy­mo kai­nas Lie­ tu­vo­je (o ir Vo­kie­ti­jo­je šil­dy­mas nė­ra pi­gus, nors čia gy­ven­to­jai ga­ li rink­tis, kaip pi­giau jiems šil­dy­ tis), no­riu pa­pa­sa­ko­ti, kaip ga­li­ma nau­do­tis Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių ge­ ra­šir­diš­ku­mu. Ru­si­jos šiau­rė­je, to­liau, nei yra Mur­mans­kas, drie­kia­si liūd­nai pa­ gar­sė­ju­sių ato­mi­nių po­van­de­ni­nių lai­vų, tarp jų – ir „Kursk“, nu­sken­ du­sio su 118 žmo­nių įgu­la, lie­ka­nos. Kad po­van­de­ni­niai ato­mi­niai lai­ vai ne­kel­tų pa­sau­liui grės­mės, Vo­ kie­ti­jos vy­riau­sy­bė sky­rė 600 mln. eu­rų šiai pro­ble­mai iš­spręs­ti. Į tą vie­tą re­gu­lia­riai at­va­žiuo­ja spe­cia­ lis­tai iš Vo­kie­ti­jos ir tik­ri­na, kaip pa­nau­do­ja­mos lė­šos. „Tai – di­de­ li pi­ni­gai pa­dė­ti ša­liai, ku­ri iš du­jų ir naf­tos pa­ti už­dir­ba mi­li­jar­dus“, – pa­ste­bi sa­vait­raš­tis „Die Zeit“. Vo­kie­ti­ja šiam rei­ka­lui jau at­sei­ kė­jo 483 mlrd. eu­rų. Pri­si­de­da ir Pran­cū­zi­ja, Ita­li­ja, Nor­ve­gi­ja, Di­ džio­ji Bri­ta­ni­ja, JAV. Kie­no, jei ne pi­lie­čių va­lio­je yra taukš­te­lė­ti per na­gus švais­tū­nams bei niek­dir­biams ir pa­sa­ky­ti, jog vi­sa­ver­čiam gy­ve­ni­mui tu­ri­me už­si­dirb­ti pa­tys. Nie­kie­no ma­lo­ nės ne­rei­kia. Ir iš kur at­si­ra­do tas įpro­tis gy­ ven­ti iš sve­ti­mos ki­še­nės? Iš to lai­ ko, kai de­fi­ci­tas bu­vo vi­sa­ga­lis? Žmo­nės daug ką da­ro iš bai­mės, gim­dan­čios nea­py­kan­tą. Ši yra blo­ gas pa­ta­rė­jas, ypač jei at­sa­ko­my­bę už­den­gia bank­no­tai.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, vasario 26, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pro­ku­ro­rai pra­bi­lo Ma­siš­kai kra­tas pa­sta­ro­sio­mis sa­ vai­tė­mis pas na­muo­se gim­džiu­ sias ma­mas at­li­kę pro­ku­ro­rai va­ kar pa­ga­liau pra­ne­šė, kad ti­ria­mi še­ši kū­di­kių mir­ties per gim­dy­mą na­mie at­ve­jai, įta­ria­mos ke­tu­rios mo­te­rys.

Ne­konk­re­tu­mas: nei A.Žiugž­da (kai­rė­je), nei A.Au­dic­kas aiš­kiai ne­ga­li at­sa­ky­ti, ka­da ŪB klien­tams ga­li bū­

ti at­nau­jin­tos pi­ni­gi­nės ope­ra­ci­jos.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ūkio banko mi­li­jar­dų per­da­vi­mas pra­si­dė­jo Šiau­lių ban­kui (ŠB) – 1,9 mlrd. ver­tės tur­tas ir 2,7 mlrd. li­tų sie­ kian­tys in­dė­liai. To­kia ge­ro­ji žlu­gu­sio Ūkio ban­ko (ŪB) tur­to da­ lis ŠB tu­rė­tų bū­ti per­duo­ta jau šian­dien. Ta­čiau ka­da ŪB in­dė­li­ nin­kai vėl ga­lės nau­do­tis pi­ni­gais – dar klaus­tu­kas. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Kor­te­lės – jau be­ver­tės

Ats­kir­ti ge­rą­ją ŪB da­lį nuo blo­go­ sios ir per­duo­ti ją ŠB. Ši pro­ce­dū­ra tu­rė­tų bū­ti baig­ta jau šian­dien. Tai reikš­tų, kad gy­ven­to­jai, ku­rių in­ dė­liai bu­vo ap­draus­ti, jau šią sa­vai­ tę ga­lė­tų nau­do­tis ŪB lai­ky­tais pi­ ni­gais. Bent taip va­kar tvir­ti­no ŪB lai­ki­na­sis ad­mi­nist­ra­to­rius ir ŠB ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas. Kol kas aiš­ku vie­na: bu­vę ŪB klien­tai sa­vo de­be­to ir kre­di­to kor­ te­les ga­li mes­ti į šiukš­lių dė­žę – jo­ mis atei­ty­je pa­si­nau­do­ti jie ne­be­ ga­lės. „Jau šian­dien ži­no­me, kad ne­pa­vyks grei­tu me­tu at­nau­jin­ti ŪB kor­te­lių, tai už­truk­tų la­bai il­ gai. Nusp­ren­dė­me, kad jos ne­bus at­nau­jin­tos, ŪB klien­tai tu­rė­tų jau šian­dien kreip­tis į ŠB ir pa­siim­ ti nau­jas kor­te­les“, – va­kar kal­bė­ jo Aud­rius Žiugž­da, ŠB ad­mi­nist­ ra­ci­jos va­do­vas. Ka­da ga­li bū­ti at­nau­jin­tos ban­ki­ nės ope­ra­ci­jos? „Kai bus at­skir­tas ge­ra­sis ban­kas nuo blo­go­jo ir kai

mes gau­si­me ge­ro­jo ban­ko duo­me­ nis, įra­šus, klien­tų są­ra­šus, tuo­met esa­me pa­si­ruo­šę at­nau­jin­ti ope­ra­ ci­jas per vie­ną dvi die­nas“, – aiš­ ki­no A.Žiugž­da. Ned­raus­tų in­dė­lių – 800 mln. li­tų

ŠB iš žlu­gu­sio ŪB pe­ri­ma tur­tą, ku­ rio ver­tė 1,9 mlrd. li­tų, ir ban­ke lai­ ky­tus in­dė­lius, ku­rių su­ma – apie 2,7 mlrd. li­tų. Ado­mo Au­dic­ko, ŪB lai­ki­no­ jo ad­mi­nist­ra­to­riaus tei­gi­mu, ne­ draus­ti in­dė­liai ŪB su­da­ro 800 mln. li­tų. Tai reiš­kia, kad vals­ty­bės įmo­nė In­dė­lių ir in­ves­ti­ci­jų drau­di­ mo fon­das stos į kre­di­to­rių ei­lę. Blo­ga­ja­me ban­ke, kaip tei­gė A.Au­dic­kas, lie­ka 400 mln. li­tų tur­to – jo yra Ser­bi­jo­je, Ru­si­jo­je, Ško­ti­jo­je, taip pat šiek tiek ak­ci­ nin­kų įsi­pa­rei­go­ji­mų Lie­tu­vo­je. Ned­raus­tų in­dė­li­nin­kų pi­ni­ gų skai­čiuo­ja­ma apie 600 mln. li­ tų. Dau­giau­sia tai – už­sie­nio įmo­ nių lė­šos, o dar apie 80 mln. li­tų ten lai­kė vals­ty­bi­nės įmo­nės ir sa­ vi­val­dy­bės. „Tai – ban­ko pa­slap­ tis“, – taip A.Au­dic­kas at­sa­kė, pa­

klaus­tas, ku­rios vals­ty­bės įmo­nės ŪB lai­kė lė­šų.

Ką be­lie­ka da­ry­ti, kai teis­mo spren­ di­mas – ne toks, ko­kio ti­kė­jai­si? Ži­ no­ma, pyk­ti. Tei­sia­ma­sis DP by­lo­je V.Us­pas­ki­chas taip ir pa­siel­gė. Tik sa­vo pyk­tį ne­cen­zū­ri­niais žo­džiais jis iš­lie­jo ant su­si­rin­ku­sių į teis­mo po­sė­dį re­por­te­rių. DP ved­lį suer­zi­no teis­mo spren­ di­mas, net jis ne­pa­ten­ki­no po­li­ti­ko pra­šy­mo pa­ro­dy­mų da­vi­mą nu­kel­

ti ki­tam teis­mo po­sė­džiui. „Džiau­ ki­tės to­kia de­mok­ra­ti­ja. Pa­ra­šy­kit, kaip pui­kiai dir­ba teis­mas, šū­dai jūs!“ – iš­rė­žė V.Us­pas­ki­chas žur­ na­lis­tams, kai tei­sė­jų ko­le­gi­ja išė­ jo pa­si­tar­ti. Net ir po teis­mo po­sė­džio DP ly­ de­ris bu­vo suir­zęs. Jo lau­kian­čius žur­na­lis­tus jis įvar­di­jo kaip „už­ duo­ties vyk­dy­to­jus“, o teis­mą – kaip „pa­skir­tą nu­teis­ti“. „Atė­jo Sta­li­no lai­kai ir dik­ta­tū­ ra. Vi­siš­kas tei­si­nis ni­hi­liz­mas. Se­ na­ties ter­mi­nas bai­gia­si 2018 m. ir dėl po­ros die­nų ke­lia kaž­ko­kią pro­ ble­mą, – žur­na­lis­tams sa­vo tie­ są dės­tė tei­sia­mas po­li­ti­kas. – At­

„Klaipėdos“, BNS inf.

Ati­da­rys pa­da­li­nius

Ar­ti­miau­siu me­tu tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti ir ŪB pa­da­li­niai, ta­čiau ka­ da konk­re­čiai – vėl­gi neaiš­ku. ŠB skel­bia, kad pla­nuo­ja at­ver­ti 25 ŪB sky­rius, ta­čiau jie bus ati­da­ro­mi pa­laips­niui. Pir­miau­siai nu­ma­to­ma ati­da­ry­ti še­šis. „Tai ne­reiš­kia, kad tai ga­lu­ti­nis skai­čius, mes svars­ty­ si­me, nuo­lat žiū­rė­si­me, gal­būt ati­ da­ro­mų sky­rių bus ir dau­giau“, – va­kar aiš­ki­no A.Žiugž­da. ŠB skel­bia, kad klien­tai, fi­nan­si­ nius rei­ka­lus tvar­ky­da­vę bu­vu­siuo­ se ŪB sky­riuo­se, ku­rių ŠB nea­ti­da­ rys, kvie­čia­mi kreip­tis į ar­ti­miau­sius eta­pais ati­da­ro­mus ŪB sky­rius ar­ ba į ar­ti­miau­sius ŠB sky­rius. Bu­ vu­siems ŪB klien­tams at­ski­rais eta­pais bus pra­dė­tos teik­ti ir bū­ti­ niau­sios fi­nan­si­nės pa­slau­gos. Be­je, šiuo me­tu bu­vę ŪB klien­tai elekt­ro­ni­nė­je ban­ki­nin­kys­tės sis­ te­mo­je „Eta ban­kas“ ga­li pa­si­tik­ rin­ti sa­vo pi­ni­gų ju­dė­ji­mą ir li­ku­ čius są­skai­to­se.

Tei­sia­ma­sis pra­trū­ko Suer­zin­tas teis­mo spren­di­mo, Dar­ bo par­ti­jos (DP) ved­lys va­kar plū­ do žur­na­lis­tus ne­cen­zū­ri­niais žo­ džiais. Vik­to­ras Us­pas­ki­chas va­ kar pra­šne­ko ir apie į Lie­tu­vą su­ grįž­tan­tį „sta­li­niz­mą“.

„Aiš­ki­na­ma­si, ar tos kū­di­kių mir­ tys su­si­ju­sios su gim­dy­mu na­ mie ir ar tie gim­dy­vių su­ža­lo­ ji­mai tu­ri tie­sio­gi­nį prie­žas­ti­nį ry­šį su ne­kva­li­fi­kuo­tu gim­dy­mo priė­mi­mu“, – žur­na­lis­tams sa­kė Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ ros Pir­mo­jo bau­džia­mo­jo per­se­ kio­ji­mo sky­riaus pro­ku­ro­rė La­ri­ sa Fe­do­to­va. Ty­ri­mas at­lie­ka­mas dėl do­ ku­men­tų su­klas­to­ji­mo, spau­do su­klas­to­ji­mo ir nau­do­ji­mo, dėl sun­kaus svei­ka­tos su­trik­dy­mo, ne­sun­kaus svei­ka­tos su­trik­dy­mo ir ne­tei­sė­to ver­ti­mo­si me­di­ci­ni­ ne veik­la. Anot pro­ku­ro­rų, įta­ri­mai šiuo me­tu pa­reikš­ti ke­tu­rioms mo­te­ rims, me­di­ci­ni­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­ri dvi iš jų. Gim­dy­vių ar tė­vų at­žvil­ giu ty­ri­mas neat­lie­ka­mas. „Vie­na įta­ria­mų­jų tu­ri me­di­ ci­ni­nį iš­si­la­vi­ni­mą, ta­čiau ne­tu­ri lei­di­mo vers­tis me­di­ci­ni­ne pra­kti­ka. Ki­ta įta­ria­mo­ji iš­vis ne­tu­ri me­di­ci­ni­nio iš­si­la­vi­ni­mo – apie ver­ti­mą­si to­kia pra­kti­ka tur­būt aki­vaiz­du, kad ne­ga­li bū­ti nė kal­ bos. Vie­na yra me­di­kė, o ket­vir­ to­ji taip pat ne­tu­ri me­di­ci­ni­nio iš­si­la­vi­ni­mo“, – nu­ro­dė Vil­niaus

apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros Šeš­to­jo sky­riaus pro­ku­ro­rė Aud­ro­nė Pu­ pei­kie­nė. Įta­ri­mai ne­pa­teik­ti ir re­ži­sie­rei, fil­mo apie gim­dy­mą „Leng­vas ra­ ga­na­vi­mas“ au­to­rei Ine­sai Kurk­ lie­ty­tei, ku­rios na­muo­se at­lik­ta kra­ta su­lau­kė daug kri­ti­kos vie­ šo­jo­je erd­vė­je. „Kra­ta ga­li bū­ti da­ro­ma ir prieš ap­klau­są, ir po ap­klau­sos – taip, kaip rei­kia ty­ri­mui. Šiuo at­ve­ ju ty­ri­mo ob­jek­tas nė­ra nei pa­ts me­ni­nin­kas, nei au­to­riaus tei­ sės, nei me­no kū­ri­nys“, – kal­bė­ jo A.Pu­pei­kie­nė. Anot pro­ku­ra­tū­ros, at­lie­ka­mo ty­ri­mo pa­grin­das yra „są­mo­nin­ gai ir nuolat be­si­kar­to­jan­ti veik­la, ku­ria bu­vo sie­kia­ma pa­si­pel­ny­ti ir ku­ri tei­siš­kai Lie­tu­vos vals­ty­bė­je drau­džia­ma“. „Pab­rėž­ti­na, kad as­me­nys, ne­ tu­rė­da­mi tam lei­di­mo, tei­kė aku­ še­ri­nes ir gi­ne­ko­lo­gi­nes pa­slau­ gas ne gy­dy­mo įstai­go­se, iš­da­vė pa­žy­mas, pa­tvir­ti­nan­čias vai­kų gi­mi­mo fak­tą. Dvi iš ke­tu­rių įta­ ria­mų­jų, ne­tu­rė­da­mos li­cen­ci­jos vers­tis me­di­ci­ni­ne pra­kti­ka, ne­ tei­sė­ta veik­la Lie­tu­vo­je už­siė­mė nuo 1992-ųjų“, – tei­gia­ma pro­ ku­ra­tū­ros pra­ne­ši­me. Anot pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vių, ti­ ria­ma dau­giau kaip 400 to­kių at­ ve­jų. Šiuo me­tu aiš­ki­na­ma­si še­ši kū­di­kių mir­ties at­ve­jai ir aš­tuo­ ni gim­dy­vių svei­ka­tos su­trik­dy­ mo at­ve­jai.

mes­ta tiek pra­šy­mų, ku­riuos tu­riu įtrauk­ti į sa­vo pa­ro­dy­mus. Ir man ne­lei­do vie­ną die­ną pa­si­ruoš­ti po at­mes­tų pra­šy­mų.“ Po teis­mo po­sė­džio pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas tei­gė, kad kal­ ti­na­mų­jų ir gi­na­mų­jų pra­šy­mai jau bu­vo iš­spręs­ti anks­čiau. „Kal­ ti­na­mų­jų pra­šy­mai bu­vo pa­si­kar­ to­jan­tys. Iden­tiš­ki tiems, ku­riuos spren­dė­me prieš mė­ne­sį. Jie bu­vo iš­spręs­ti, dėl to pra­šė­me juos at­ mes­ti“, – sa­kė jis. S.Ver­sec­ko ma­ ny­mu, V.Us­pas­ki­cho ar­gu­men­tai, kad pri­trū­ko lai­ko pa­ro­dy­mams pa­ruoš­ti, – tie­siog ne­rim­ti. BNS, „Klaipėdos“ inf.

Darbas: pa­sak pro­ku­ro­rių L.Fe­do­to­vos ir A.Pu­pei­kie­nės, Ge­ne­ra­li­

nės pro­ku­ra­tū­ros su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kė 400 gim­dy­mo na­mie at­ ve­jų, pas da­lį gim­dy­vių at­lik­tos kra­tos. „Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

Nebijokite ska­lū­nų Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius kri­ti­ką dėl ska­lū­nų du­jų žval­gy­ bos Lie­tu­vo­je su­sie­jo su „ydin­ga tra­di­ci­ja“ bea­to­dai­riš­kai prie­šin­ tis nau­jo­vėms.

„Lie­tu­vo­je, de­ja, su­si­for­ma­vo ydin­ga tra­di­ci­ja – bea­to­dai­riš­kai prie­šin­tis vis­kam, kas nau­ja: at­ lie­kų de­gi­ni­mui, są­var­ty­nų sta­ ty­bai ar ska­lū­nų du­jų žval­gy­bai“, – va­kar pa­reiš­kė mi­nist­ras pir­mi­ nin­kas. Vie­šai iš­pla­tin­ta­me pa­reiš­ki­ me so­cial­de­mok­ra­tų va­do­vas sa­ kė, kad dėl to­kios ten­den­ci­jos „bet koks di­des­nis bei svar­bes­nis pro­ jek­tas tam­pa neį­ma­no­mas, o kar­tu stab­do­mos ir ga­li­mos in­ves­ti­ci­jos, ku­rios yra šiuo­lai­ki­nės vals­ty­bės

ge­ro­vės ga­ran­tas“. Anot A.But­ ke­vi­čiaus, ska­lū­nų du­jos leis­tų su­ ma­žin­ti du­jų kai­nas. Šiuo me­tu vi­ sas du­jas Lie­tu­va gau­na iš Ru­si­jos kon­cer­no „Gazp­rom“. „Jei­gu mes no­ri­me tu­rė­ti al­ ter­na­ty­vą ap­si­rū­pi­nant du­jo­ mis, dik­tuo­ti kai­nas mo­no­po­lis­ tui „Gazp­rom“, rei­kia ap­svars­ty­ti ir įver­tin­ti vi­sas ga­li­my­bes. Jei­gu Lie­tu­vo­je bū­tų ras­ta ska­lū­nų du­ jų, tu­rė­tu­me tvir­tą pa­grin­dą vyk­ dy­ti vi­sai ki­to­kią du­jų kai­nų po­li­ ti­ką“, – tei­gė prem­je­ras. Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė šį pa­va­sa­ rį tu­rė­tų ap­si­spręs­ti, ar leis­ti ska­ lū­nų du­jų žval­gy­ba už­siim­ti JAV ener­ge­ti­kos bend­ro­vei „Chev­ ron“. BNS inf.

8

antradienis, vasario 26, 2013

užribis Vai­ką api­plė­šė paaug­liai

Vai­ra­vo ma­ši­ną gir­tas

Ve­žė na­mi­nę deg­ti­nę

Sek­ma­die­nį po pie­tų Sta­ty­bi­ nin­kų pr. prie 28 na­mo de­šimt­ me­tį ber­niu­ką už­puo­lė du vy­res­ ni paaug­liai. Jie pa­gra­si­no smur­ tu ir atė­mė iš vai­ko te­le­fo­ną, kai­ nuo­jan­tį 700 li­tų. Jau­nie­ji plė­ ši­kai ga­li bū­ti 15–17 me­tų, apie 165 cm ūgio, vil­kė­jo tam­siais rū­ bais su gob­tu­vais, vie­no striu­kė – juo­da, ki­to – pil­ka.

Sek­ma­die­nį vė­lai va­ka­re Ne­mu­ no g. Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­ gū­nai su­stab­dė „Nis­san“. Vai­ ruo­to­jas jiems pa­tei­kė su­klas­to­ tą vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą ir pa­ siū­lė 400 li­tų. 1,89 pro­mi­lės įpū­ tęs 20-me­tis vai­ruo­to­jas už­si­ trau­kė po­li­ci­nin­kų ne­ma­lo­nę, pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ban­dy­mo pa­pirk­ti.

Va­sa­rio 24-ąją Gargž­duo­se po­li­ci­jos pa­tru­liai su­stab­dė „Fiat Mul­tip­la“. Au­to­mo­bi­ly­ je ap­tik­ti indai su 75 lit­rais na­ mi­nės deg­ti­nės. Šį gė­ra­lą ve­ žė Pa­lan­go­je gy­ve­nan­tis 63 m. vy­ras. Jis bu­vo ap­klaus­tas Klai­pė­dos raj. po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­te, na­mi­nė deg­ti­nė li­ko po­li­ci­jo­je.

Stin­tau­to­jai už­si­dir­bo bau­dų Po­le­di­nės žūk­lės mė­gė­jai, va­ži­nė­ da­mi Kur­šių ma­rių le­du, ri­zi­kuo­ja bū­ti nu­baus­ti už ne­tei­sė­tą vals­ty­ bės sie­nos pe­rė­ji­mą.

Pak­ran­čių ap­sau­gos rink­ti­nės pa­ rei­gū­nai, nau­do­da­mie­si te­ri­to­ri­ nės jū­ros ir Kur­šių ma­rių ste­bė­ ji­mo sis­te­ma, penk­ta­die­nį va­ka­re ant Kur­šių ma­rių le­do už­fik­sa­vo įtar­ti­ną ob­jek­tą. Pa­rei­gū­nai pa­ste­ bė­jo, kad jis ma­rių le­du kir­to sie­ną į Ru­si­jos te­ri­to­ri­ją. Į šią vie­tą ne­del­siant nu­vy­ku­ si lai­vo su oro pa­gal­ve „Chris­ti­na“ įgu­la su­lai­kė pen­kis at­gal į Lie­tu­vą grį­žu­sius sie­nos pa­žei­dė­jus. Jie va­ žia­vo ke­tur­ra­čiu mo­to­cik­lu „Hon­da 650“ su pri­ka­bin­to­mis ro­gė­mis. Pa­sie­nie­čiai nu­sta­tė, kad pa­žei­ dė­jai yra Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jai. Vy­rai pa­sie­nie­čiams aiš­ki­no, kad tvy­rant rū­kui jie pa­si­kly­do ir ne­ty­ čia pa­te­ko į kai­my­ni­nės ša­lies te­ ri­to­ri­ją. Pa­na­šus vals­ty­bės sie­nos pa­ žei­di­mas nu­sta­ty­tas ir šeš­ta­die­ nį. Kont­ro­liuo­da­mi tech­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis ma­rias pa­sie­nie­

čiai vėl už­fik­sa­vo Kur­šių ma­rių le­du sie­nos su Ru­si­ja link ju­dan­ tį ob­jek­tą. Kai lai­vu „Chris­ti­na“ pa­rei­gū­ nai sku­bė­jo į šią vie­tą, ob­jek­tas ne­tei­sė­tai kir­to sie­ną į Ru­si­ją ir į šios ša­lies te­ri­to­ri­ją įva­žia­vo apie 30 met­rų. Su­lai­ky­ti ke­tur­ra­čiu mo­to­cik­lu „Ya­ma­ha Grizz­ly 700FI“ su pri­ka­ bin­to­mis ro­gė­mis grįž­tan­tys ke­tu­ri Ši­lu­tės mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jai. Apk­lau­sia­mi Ne­rin­gos už­kar­do­je jie taip pat aiš­ki­no sie­ną kir­tę ne­ ty­čia. Dėl ne­tei­sė­to vals­ty­bės sie­nos pe­rė­ji­mo gre­sia bau­džia­mo­ji at­ sa­ko­my­bė ir bau­da ar­ba areš­tas, ar­ba lais­vės atė­mi­mas iki dve­ jų me­tų. Pak­ran­čių ap­sau­gos pa­sie­nie­čiai at­si­žvel­gė, kad šiais at­ve­jais šiau­ lie­čiai ir ši­lu­tiš­kiai sie­ną kir­to dėl neat­sar­gu­mo. To­dėl nu­spręs­ta juos baus­ti tik ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka ir už ne­tei­ sė­tą vals­ty­bės sie­nos pe­rė­ji­mą dėl neat­sar­gu­mo skir­ti bau­das po 125 li­tus. „Klai­pė­dos“ inf.

Ne­ri­jos miš­kuo­se pa­si­ro­dė rein­dže­riai As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke šią sa­vai­tę pra­dė­jo dirb­ti še­ši rein­dže­riai. Tai kol kas pir­ mie­ji ir vie­nin­te­liai to­kias sau­ go­mų te­ri­to­ri­jų pa­rei­gū­nų funk­ ci­jas at­lik­sian­tys dar­buo­to­jai pa­ jū­ry­je.

Rein­dže­riais ta­po še­ši par­ko di­rek­ ci­jos dar­buo­to­jai, nau­jų eta­tų ne­ bu­vo skir­ta. „Vi­so­se sau­go­mo­se te­ri­to­ri­ jo­se pa­laips­niui pe­rei­na­ma prie rein­dže­rys­tės. Kas tu­ri ga­li­my­ bę, stei­gia spe­cia­lius eta­tus. Kiek pa­me­nu, Kur­tu­vė­nų re­gio­ ni­nis par­kas, Že­mai­ti­jos na­cio­na­ li­nis par­kas jau tu­ri rein­dže­rius“, – aiš­ki­no lai­ki­nai Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko (KNNP) di­ rek­ci­jos va­do­vo pa­rei­gas ei­nan­ti Li­na Dik­šai­tė. Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke kol kas rein­dže­rių eta­tų nė­ra, ta­čiau Par­ko di­rek­ci­jos dar­buo­to­jai ti­ki­ no se­no­kai dar­be tai­kę rein­dže­rys­ tės prin­ci­pus.

„Juk mū­sų tiks­las išaiš­kin­ti žmo­ gui ir pa­dė­ti, o ne nu­baus­ti jį už ko­ kį nors pa­žei­di­mą“, – pa­ste­bė­jo Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­gas Er­lan­das Pap­laus­kis. KNNP di­rek­ci­jos va­do­vė L.Dik­ šai­tė sa­kė, kad at­si­ra­dus rein­dže­ riams ti­ki­ma­si pa­ma­žu pe­rei­ti prie švel­nes­nės veik­los – žmo­ nių in­for­ma­vi­mo, švie­ti­mo, o ne bau­di­mo. „Baus­ti rei­kia tik kraš­tu­ti­ niais at­ve­jais. Ki­tas svar­bus da­ ly­kas yra uni­for­ma, ku­rios anks­ čiau mes ne­tu­rė­jo­me“, – kal­bė­jo L.Dik­šai­tė. Ne­ri­jos miš­kuo­se dirb­sian­tys rein­dže­riai už­tik­rins įsta­ty­mų bei par­ko rei­ka­la­vi­mų lai­ky­mą­si lan­ kan­tis par­ko te­ri­to­ri­jo­je. Rein­ dže­riai teiks vi­są in­for­ma­ci­ją apie par­ką ir tu­rės su­ge­bė­ti pa­si­rū­pin­ti pir­mą­ja pa­gal­ba, o pri­rei­kus net ir da­ly­vau­ti ge­si­nant gais­rus. „Jei tek­tų į dar­bą priim­ti rein­ dže­rį, ma­nau, ieš­ko­tu­me to­kio, ku­ris tu­rė­tų ne tik mo­kė­ti už­sie­ nio kal­bas, bet ir su­ge­bė­tų su­lau­ žy­tą suo­liu­ką par­ke su­tai­sy­ti“, – tvir­ti­no L.Dik­šai­tė.

Pa­tir­tis: vie­nuo­lik­tą­jį nuo­spren­dį E.Jan­kaus­kas iš­klau­sė ra­miai, ne­ro­dy­da­mas jo­kių emo­ci­jų. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Po nuo­ty­kių – teis­mas Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pa­siun­tė už gro­tų Pa­lan­go­je žmo­gų api­plė­šu­sį kau­nie­ tį. Atė­męs iš gargž­diš­kio gink­lą jis vaikš­ti­ nė­jo ku­ror­to gat­vė­mis ir šau­dė, kol įkliu­ vo po­li­ci­nin­kams. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Išg­raibs­tė vi­sas ver­ty­bes

Per­nai vie­ną rugp­jū­čio va­ka­rą įkau­šęs 39 me­tų kau­nie­tis Eri­kas Jan­kaus­kas pri­si­ka­bi­no prie ka­vi­ nė­je va­ka­ro­ju­sio 55 me­tų gargž­diš­ kio. Tarp vy­rų ki­lo konf­lik­tas. Kur kas jau­nes­nis ir ne­men­ kos kri­mi­na­li­nės pa­tir­ties tu­rin­ tis kau­nie­tis tren­kė po­rą smū­gių gargž­diš­kiui į smil­ki­nį ir pa­tie­sė jį ant že­mės. Įgu­du­siais ju­de­siais E.Jan­kaus­ kas pa­tik­ri­no par­griau­to vy­ro ki­ še­nes ir iš­graibs­tė ver­tin­giau­sius daik­tus. Gro­biu ta­po po­rą tūks­tan­ čių li­tų kai­na­vu­si auk­si­nė gran­di­ nė­lė, 80 li­tų, mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­ fo­nas, pi­ni­gi­nė. Ieš­ko­da­mas ver­tin­ges­nių daik­ tų plė­ši­kas už­čiuo­pė gink­lo dėk­ lą, o ja­me – pis­to­le­tą su pil­na dė­ tu­ve šo­vi­nių. Rei­ka­la­vo rū­ka­lų šau­dy­da­mas

Vė­liau E.Jan­kaus­kas aiš­ki­no paė­ męs gink­lą, nes bi­jo­jo, kad ne­blai­ vus gargž­diš­kis ga­li juo švais­ty­tis.

Ta­čiau iš tie­sų kau­nie­tis pa­ts su­ kė­lė ap­lin­ki­niams pa­vo­jų. Jis vaikš­ti­nė­jo po Pa­lan­gą ir pyš­ ki­no, bau­gin­da­mas žmo­nes. Au­to­bu­sų sto­ty­je E.Jan­kaus­ kas priė­jo prie bū­re­lio vai­ki­nų ir pa­rei­ka­la­vo duo­ti rū­ka­lų. Jau­

Už tai, kad bū­da­mas gir­tas ne­šio­jo­si gink­ lą ir jį pra­ra­do, iš nu­ ken­tė­ju­sio gargž­diš­ kio atim­ta tei­sė bū­ti gink­luo­tam. nuo­liai ne­pak­lu­so, ta­da kau­nie­ tis iš­si­trau­kė gink­lą ir ke­lis kar­tus iš­šo­vė. Ten pat jį su­lai­kė po­li­ci­ nin­kai. E.Jan­kaus­kas ne­nei­gė api­plė­ šęs žmo­gų, ta­čiau ti­ki­no ne­ke­ti­nęs kaip nors nau­do­ti atim­tą gink­lą, pa­sa­ko­jo ty­čia iš­šau­dęs vi­sus šo­vi­ nius į vir­šų ir ne­kė­lęs nie­kam grės­ mės. Aiš­ki­no, kad pis­to­le­tą no­rė­jo iš­mes­ti į upę.

Kos­tiu­mą su­ga­di­no ne­ty­čia

Sus­kai­čia­vu­si vi­sus E.Jan­kaus­kui ink­ri­mi­nuo­tus nu­si­kal­ti­mus, tei­ sė­ja sky­rė jam sep­ty­ne­rius me­tus ne­lais­vės. Nu­ken­tė­ju­sio­jo nau­dai iš kal­ ti­nin­ko pri­teis­ta per 2 tūkst. li­tų tur­ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti, pa­ten­kin­ tas 10 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nės ža­los ieš­ki­nys. Per 200 li­tų kal­ti­nin­kas tu­rės su­ mo­kė­ti li­go­nių ka­soms už nu­ken­ tė­ju­sio­jo gy­dy­mą bei apie 500 li­tų pro­ce­so iš­lai­dų, mat tiek kai­na­vo liu­dy­to­jų ke­lio­nė į Klai­pė­dą. Gargž­diš­kis no­rė­jo, kad jam bū­ tų at­ly­gin­ta 400 li­tų ir už kos­tiu­ mo su­ga­di­ni­mą, nes in­ci­den­to me­ tu krau­ju bu­vo su­tep­tas švar­kas, o griū­da­mas jis su­si­plė­šė kel­nes. Ta­čiau, teis­mo ma­ny­mu, muš­ da­mas žmo­gų plė­ši­kas ne­no­rė­ jo su­ga­din­ti kos­tiu­mo, to­dėl dėl nu­ken­tė­ju­sio­jo tur­to su­ga­di­ni­mo kau­nie­tis bu­vo iš­tei­sin­tas. Ne­te­ko tei­sės tu­rė­ti gink­lą

E.Jan­kaus­kas anks­čiau bu­vo 10 kar­tų teis­tas, ne kar­tą už plė­ši­ mus. Ta­čiau nuo pa­sku­ti­nio­jo ver­ dik­to praė­jo pa­kan­ka­mai lai­ko, tad teis­tu­mai ofi­cia­liai yra iš­ny­kę. Kau­nie­tis gai­lė­jo­si dėl sa­vo veiks­mų ir ti­ki­no, kad ap­gir­tęs vi­ siš­kai ne­mąs­tė, ką da­ro. Už tai, kad bū­da­mas gir­tas ne­ šio­jo­si gink­lą ir jį pra­ra­do, iš nu­ ken­tė­ju­sio gargž­diš­kio atim­ta tei­sė bū­ti gink­luo­tam. Jo apie tūks­tan­ tį li­tų kai­na­vęs pis­to­le­tas bus per­ duo­tas gink­lų fon­dui.

9

antradienis, vasario 26, 2013

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

2

At­si­ra­do ­ dar­bo vie­tų

€

Lais­vų dar­bo vie­tų 2012 m. pa­bai­go­je Lie­tu­ vo­je bu­vo 8,6 tūkst. – 20,2 pro­c. dau­giau nei 2011-ųjų pa­bai­go­je. Dau­giau­sia lais­vų dar­bo vie­tų bu­vo fi­nan­si­nė­je ir drau­di­mo veik­lo­je – 1,4 pro­c., vie­šo­jo val­dy­mo ir gy­ny­bos, pri­va­lo­ mo­jo so­cia­li­nio drau­di­mo sri­ty­je – 1,3 pro­c., pra­mo­nė­je ir in­for­ma­ci­jos bei ry­šių veik­lo­ je – po 1,1 pro­c. Ma­žiau­siai lais­vų dar­bo vie­tų bu­vo švie­ti­mo, že­mės ūkio, miš­ki­nin­kys­tės ir žu­vi­nin­kys­tės sek­to­riuo­se – po 0,2 pro­c.

proc. dau­giau elekt­ros per­nai su­nau­do­ta Lie­tu­vo­je negu užpernai.

5

proc.

šie­met ga­li siek­ti at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas.

Už­mo­kes­tis: per­nai at­ly­gi­ni­mai ne­di­dė­jo taip spar­čiai kaip kai­nos, ta­čiau šie­met dir­ban­tys as­me­nys tu­

rė­tų su­lauk­ti ge­rų ži­nių.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Prog­no­zuo­ja­mas at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas

Gry­na­sis dar­bo už­mo­kes­tis ša­ly­je per me­tus pa­di­dė­jo, ta­ čiau ne taip, kad bū­tų jus­ti rea­lus au­gi­mas, – pri­dė­tus pi­ni­gus „su­val­gė“ ki­lu­sios pre­kių ir pa­slau­gų kai­nos. Tie­sa, eko­no­mis­tai ma­no, kad šie­met at­ly­gi­ni­mai į vir­šų šaus spar­čiau. Mo­kė­jo pre­mi­jas ir prie­dus

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas neats­kai­čius mo­kes­čių per me­tus pa­di­dė­jo 2,6 pro­c., per pa­sku­ti­nį praė­ju­sių me­tų ket­vir­tį – 2,8 pro­c. Vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis Lie­tu­vo­je neats­kai­čius mo­kes­čių praė­ju­sių me­tų pa­sku­ti­nį ket­vir­ tį bu­vo 2232 li­tai – 2,8 pro­c. dau­ giau nei tre­čią ket­vir­tį ir 2,6 pro­c. dau­giau ne­gu 2011-ųjų pa­sku­ti­nį ket­vir­tį. Vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas į ran­kas ša­ly­je per ket­vir­tį pa­di­dė­jo 2,6 pro­c., o per me­tus – 2,5 pro­c. ir pa­sku­ti­nį 2012 m. ket­vir­tį sie­kė 1730,4 li­to. Dar­bo už­mo­kes­čio pa­di­dė­ji­ mą ket­vir­tą 2012 m. ket­vir­tį lė­mė di­des­nės ne­re­gu­lia­rios pre­mi­jos, prie­dai, prie­mo­kos ir vien­kar­ti­ nės pi­ni­gi­nės iš­mo­kos. Kai­nos au­go spar­čiau

Ta­čiau, pa­sak sta­tis­ti­kų, nors gry­ na­sis dar­bo už­mo­kes­tis per me­tus pa­di­dė­jo, rea­lu­sis dar­bo už­mo­kes­ tis smu­ko. Ša­lies ūky­je jis su­ma­žė­ jo 0,4 pro­c., vals­ty­bės sek­to­riu­je – 0,5 pro­c., pri­va­čia­ja­me – 0,1 pro­c. Rea­lu­sis dar­bo už­mo­kes­tis ma­žė­ jo, nes var­to­ji­mo pre­kių ir pa­slau­ gų kai­nos au­go spar­čiau. Tie­sa, ša­lies eko­no­mis­tai įžvel­ gia tei­gia­mų dar­bo už­mo­kes­čio po­ky­čių ten­den­ci­jų šiais me­tais. Pa­sak jų, at­ly­gi­ni­mai šie­met tu­rė­ tų aug­ti ir rea­liai. Pa­sak SEB ban­ ko vy­riau­sio­sios ana­li­ti­kės Vi­li­jos

Tau­rai­tės, me­tų pra­džio­je pa­di­ din­tas mi­ni­ma­lus mė­ne­si­nis at­ly­ gi­ni­mas (MMA) aukš­tyn timp­te­lės ir dau­giau už­dir­ban­čių dar­buo­to­ jų al­gas, nes bus sie­kia­ma at­kur­ti pro­tin­gas pro­por­ci­jas tarp skir­tin­ gos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­bo jė­gos at­ ly­gi­ni­mo. „Ki­tas svar­bus veiks­nys, pa­dė­ sian­tis sam­do­miems dar­buo­to­ jams iš­si­rei­ka­lau­ti dar­bo už­mo­ kes­čio kils­te­lė­ji­mo, yra ašt­rė­jan­ti dar­bo jė­gos trū­ku­mo pro­ble­ma. Nors ne­dar­bo ly­gis dar su­da­ ro maž­daug 13 pro­c., vis dau­giau sek­to­rių – in­for­ma­ci­nių tech­no­ lo­gi­jų, trans­por­to, lai­vų sta­ty­bos ir ki­tų – skun­džia­si sun­ku­mais ieš­kant tin­ka­mų dar­buo­to­jų. Tai ne­ke­lia nuo­sta­bos, nes po­ten­cia­ lių dar­buo­to­jų gre­tas to­liau re­ti­na emig­ra­ci­ja“, – sa­kė V.Tau­rai­tė. At­ly­g i­n i­m ų ki­l i­m ui, pa­sak V.Tau­rai­tės, įta­ką da­rys ir Vy­riau­ sy­bės sie­kis ati­tik­ti Mast­rich­to kri­te­ri­jus, kad 2015-ai­siais ša­ly­je bū­tų įves­tas eu­ras. „Jei inf­lia­ci­ja bus su­val­dy­ta ir iš­ liks ma­žes­nė nei 2,5–3 pro­c., vi­ du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­ mas vei­kiau­siai ją pra­lenks. Tai­gi rea­lus dar­bo už­mo­kes­tis pra­dės ne­drą­siai di­dė­ti ir kom­pen­suos gy­ven­to­jų per­ka­mo­sios ga­lios pra­ ra­di­mus, pa­tir­tus sunk­me­čiu“, – sa­kė V.Tau­rai­tė. Au­gi­mas – di­des­nis

„Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­ mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis pro­gno­

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0382 DB sva­ras ster­lin­gų 1 3,9542 JAV do­le­ris 1 2,6113 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5533 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9340 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2857 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6238 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6040 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8118

pokytis

+0,2673 % –0,9593 % –0,0842 % –0,5879 % –0,0162 % –0,1133 % +0,2341 % –0,0012 % +0,0178 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,75

4,59

2,50

„Apoil“

4,68

4,53

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,66 dol. už 1 brl. 115,25 dol. už 1 brl.

Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė eu­ro įve­di­mo pla­nui Po­li­ti­kai, pa­reiš­kę siek­sian­tys nuo 2015-ųjų Lie­tu­vo­je įves­ti eu­rą, jau ėmė kur­ti pla­nus, kad kal­bos ne­ nuei­tų šu­niui ant uo­de­gos.

Vy­riau­sy­bė va­kar pri­ta­rė eu­ro įve­ di­mo pla­nui, ku­riuo nu­ma­ty­ta su­ kur­ti stra­te­gi­nes, koor­di­na­ci­nes ko­mi­si­jas ir dar­bo gru­pes. Fi­nan­ sų mi­nist­ras Ri­man­tas Ša­džius tei­ gė, kad dar­bai vyks ke­liais ly­giais – stra­te­gi­niu ir koor­di­na­ci­niu. Stra­te­gi­niu ly­giu bus įkur­ta eu­ ro įve­di­mo Lie­tu­vo­je ko­mi­si­ja, o koor­di­na­ci­niu – su­bur­ta di­de­lė dar­bo gru­pė, ku­riai ir va­do­vau­tų fi­nan­sų mi­nist­ras. Tre­čiuo­ju, eks­ per­ti­niu, ly­giu, pa­sak R.Ša­džiaus, bus su­da­ry­tos bent še­šios dar­bo gru­pės. R.Ša­džius tei­gė, kad ūkio mi­ nist­ras ga­lė­tų va­do­vau­ti vers­lo ap­lin­kos dar­bo gru­pei, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras – var­ to­to­jų tei­sių ap­sau­gos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų dar­bo gru­pei, tei­sin­gu­mo mi­nist­ras – tei­si­nių klau­si­mų dar­ bo gru­pei. Lie­tu­vos ban­kas su­da­ry­tų tris dar­bo gru­pes – gry­nų­jų pi­ni­gų dar­bo gru­pę, Lie­tu­vos ati­tik­ties kon­ver­gen­ci­jos kri­te­ri­jams ste­bė­ se­nos dar­bo gru­pę ir vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo dar­bo gru­pę. Mi­nist­ras tei­gė, kad taip pat bus pa­da­ry­ta pa­kei­ti­mų 2005 m. pa­ tvir­tin­ta­me Na­cio­na­li­nia­me eu­ro įve­di­mo pla­ne. „Rei­kė­tų pa­žiū­rė­ti tam tik­ras de­ ta­les, sa­ky­ki­me, dėl ter­mi­nų. Kiek

lai­ko, kaip mes skelb­si­me kai­nas ir li­tais, ir eu­rais iki įve­dant va­liu­tą ir po to. Rei­kė­tų ap­si­spręs­ti, kaip mes kei­si­me tuos pi­ni­gus, kiek lai­ ko, ka­da, kur, dėl pa­na­šių tech­ni­nių da­ly­kų. Bet svar­biau­sia tur­būt yra vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo stra­te­gi­ ja. Prie ši­to pla­no teks la­bai stip­ riai pa­dir­bė­ti, nes šiuo me­tu vi­suo­ me­nės nuo­sta­tos bend­ros va­liu­tos at­žvil­giu yra pa­si­kei­tu­sios nuo 2006 m.“, – tvir­ti­no R.Ša­džius.

Ri­man­tas Ša­džius:

Rei­kė­tų ap­si­spręs­ti, kaip mes kei­si­me tuos pi­ni­gus, dėl pa­na­šių tech­ni­nių da­ly­kų. Po­li­ti­kas tei­gė, jog sie­kiant iš­ veng­ti nei­gia­mo eu­ro įve­di­mo reiš­ ki­nio – kai­nų ki­li­mo – svars­to­ma siū­ly­ti vers­lui pa­si­ra­šy­ti ge­ro el­ge­ sio tai­syk­lių su­si­ta­ri­mą tarp vals­ ty­bės ir vers­lo, kad įmo­nės, pa­čios tvar­ky­da­mos sa­vo kai­no­da­rą, ne­ pro­vo­kuo­tų vi­suo­me­nės ne­pa­si­ ten­ki­ni­mo. „Tie­siog at­sar­giau bū­tų žiū­ri­ma į pre­kių kai­no­da­rą. Jei­gu mes ne­ siim­si­me dirb­ti­nių inf­lia­ci­jos ma­ ži­ni­mo ar­ba kai­nų au­gi­mo su­lai­ky­ mo prie­mo­nių, ga­lė­tu­me to kai­nų au­gi­mo pa­pras­čiau­siai iš­veng­ti“, – sa­kė R.Ša­džius.

zuo­ja, kad šie­met dėl sta­bi­les­nės pa­sau­li­nės eko­no­mi­kos, ma­žė­jan­ čio ne­dar­bo ir spe­cia­lis­tų trū­ku­mo dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas tu­rė­tų siek­ti 5 pro­c. „Prie spar­tes­n io vi­d u­t i­n io dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mo per­ nai pri­s i­d ė­jo ir va­sa­ros pa­bai­ go­je 50 li­t ų pa­d i­d in­tas MMA. Šis veiks­nys tu­r ės reikš­m in­gos įta­kos ir šie­met – vien dėl MMA pa­di­di­ni­mo vi­du­ti­nio dar­bo už­ mo­kes­č io au­g i­m as pa­d i­d ės 1,7 pro­c en­t i­n io punk­to“, – tei­g ė N.Ma­čiu­lis. N.Ma­čiu­lis ma­no, kad skir­tin­ guo­se eko­no­mi­kos sek­to­riuo­se šie­met iš­liks ne­vie­no­dos ten­den­ ci­jos. Pa­vyz­džiui, per­nai sta­ty­bos sek­to­riu­je dar­bo už­mo­kes­tis ma­ žė­jo ar­ba iš­li­ko ne­pa­ki­tęs. O in­for­ ma­ci­jos ir ry­šių sek­to­riu­je dar­bo už­mo­kes­tis au­go spar­čiau nei ša­ lies vi­dur­kis. Pa­sak N.Ma­čiu­lio, ma­te­ria­li­ nių in­ves­ti­ci­jų ma­žė­ji­mas praė­ ju­sių me­tų pa­bai­go­je pa­spar­tė­jo – pa­sku­ti­nį ket­vir­tį jos bu­vo net 9,5 pro­c. ma­žes­nės nei prieš me­tus. „Tai ne­ri­mą ke­lian­ti ten­den­ci­ ja, ta­čiau pro­gno­zuo­ja­me, kad po „in­ves­ti­ci­jų abs­ti­nen­ci­jos“, ku­ri tę­sia­si jau maž­daug ket­ve­rius me­ tus, įmo­nės šie­met ir atei­nan­čias me­tais in­ves­tuos daug ak­ty­viau, o tai su­kurs tva­res­nį il­ga­lai­kio pro­ duk­ty­vu­mo ir dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mo pa­ma­tą“, – tei­gė N.Ma­ čiu­lis.

Spren­di­mas: įves­ti Lie­tu­vo­je eu­rą po­li­ti­kai ban­dys pa­ruoš­tu pla­nu ir

„Klaipėdos“, BNS inf.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

dau­gy­bėje dar­bo gru­pių.

„Klaipėdos“, BNS inf.

10

antradienis, vasario 26, 2013

pasaulis Kal­ti­ni­mai kar­di­no­lui

Pris­ta­tė įpė­di­nį

Švel­nins san­kci­jas?

Kar­di­no­las Keit­has O’Brie­nas, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos aukš­ čiau­sio ran­go ka­ta­li­kų dva­si­ nin­kas, at­si­sta­ty­di­no ži­niask­ lai­do­je pa­si­gir­dus įta­ri­mų dėl jo ne­de­ra­mo el­ge­sio su ku­ni­ gais. Tei­gia­ma, kad vie­nas ku­ ni­gas kar­tą su­lau­kė iš kar­di­ no­lo ne­pa­gei­dau­ja­mo dė­me­ sio po iš­ger­tu­vių.

Ku­bos pre­zi­den­tas Raú­lis Cast­ro, sek­ma­die­nį per­rink­ tas, anot jo, pa­sku­ti­nei ša­lies va­do­vo ka­den­ci­jai, at­sklei­dė, kad Ku­bos re­ži­mo atei­tį no­rė­ tų pa­ti­kė­ti 52 me­tų sa­vo po­li­ ti­niam įpė­di­niui Mi­gue­liui Día­ zui-Ca­ne­lui, bu­vu­siam ka­riš­ kiui ir pro­fe­so­riui iš Vil­ja Kla­ ros pro­vin­ci­jos.

Ka­zachs­ta­no sos­ti­nė­je šią sa­ vai­tę vyk­sian­čio­se de­ry­bo­se eko­no­miš­kai stip­riau­sios ša­ lys siū­lys pa­nai­kin­ti kai ku­rias san­kci­jas Te­he­ra­nui, jei­gu šis su­tiks su­stab­dy­ti sa­vo bran­ duo­li­nę pro­gra­mą. Vis­gi, jei su­si­ta­ri­mo ne­bus, Ira­nui gre­ sia dar skau­des­nės eko­no­mi­ nės san­kci­jos.

Ita­lų nu­si­vy­li­mas ir pyk­tis Rin­ki­mus Ita­li­jo­je eks­per­tai pra­ var­džiuo­ja pro­tes­tu. Ita­lams po­ li­ti­ka įgri­so juo­dai.

Va­kar po pie­tų Ita­li­jo­je du­ris už­ vė­rė vi­sos bal­sa­vi­mo apy­lin­kės. Žmo­nių šiais me­tais į rin­ki­mus atė­jo ge­ro­kai ma­žiau – apie 55 pro­c., tai­gi 7 pro­c. ma­žiau nei per praė­ju­sius rin­ki­mus 2008 m. „Ita­li­ja at­su­ka nu­ga­rą po­li­ti­kai, pa­lie­ka bal­sa­dė­žes ir štai taip re­ gist­ruo­ja sa­vo pro­tes­tą“, – tri­mi­ ta­vo kai­rio­sios pa­krai­pos dien­raš­ tis „Il Fat­to Quo­ti­dia­no“.

Bal­sa­vau už de­ mok­ra­tus, nes jie vie­nin­te­liai ga­li su­ for­muo­ti sta­bi­lią vy­riau­sy­bę.

„Cor­rie­re del­la Se­ra“ pri­dū­rė, jog ma­žas ak­ty­vu­mas ro­do, kad rin­kė­jams įgri­so griež­tos tau­py­ mo prie­mo­nės ir „kri­zė, ku­rios ga­lo ne­ma­ty­ti“. 47 me­tų tak­sis­tas Da­nie­le skun­dė­si: „Vi­sa po­li­ti­nė sis­te­ ma su­pu­vu­si. Tai bus ža­din­tu­vo skam­bu­tis.“ 49 me­tų tei­si­nin­kas Pao­lo Gen­ ti­le pri­dū­rė: „Man jau blo­ga nuo skan­da­lų ir va­gys­čių. Mums rei­ kia jau­nų ir nau­jų žmo­nių par­la­ men­te, o ne tų pa­čių se­nų­jų par­ ti­jų, ku­rios su­si­mo­vė.“ „Aš nu­si­tei­kęs pe­si­mis­tiš­kai, – pik­ti­no­si 43 me­tų žve­jas iš Pa­ler­ mo Cris­tia­no Rea­le. – Ne­ma­nau,

kad kas nors, kas lai­mės šiuos rin­ ki­mus, su­ge­bės iš­spręs­ti šios ša­ lies pro­ble­mas.“ Eko­no­mis­tas Ric­car­do Bar­bie­ri pa­brė­žė, kad jam rin­ki­mai Ita­li­jo­je pa­na­šūs į bal­sa­vi­mą Grai­ki­jo­je. „Iš tie­sų ne­ma­žai pa­na­šu­mų. Proeu­ro­pie­tiš­kos par­ti­jos pra­ ran­da po­pu­lia­ru­mą po­pu­lis­tams, – ko­men­ta­vo eko­no­mis­tas. – Vi­ suo­me­nės nuo­tai­kos blo­gos, nes žmo­nės ne­ma­to nau­dos iš tau­py­ mo ir ne­pa­si­ti­ki po­li­ti­nė­mis par­ ti­jo­mis.“ Dau­ge­lis ana­li­ti­kų sa­ko, kad ne­ svar­bu, kas lai­mės rin­ki­mus, ki­ta Ita­li­jos vy­riau­sy­bė vis tiek pri­va­ lės tęs­ti re­for­mas, nes ki­to ke­lio nė­ra. Ta­čiau ne­ma­žai bal­sų pro­gno­zuo­ja­ma į Ita­li­jos po­li­ti­nę are­ ną ryž­tin­gai įsi­ver­žu­siam „Pen­kių žvaigž­du­čių ju­dė­ji­mui“, va­do­vau­ ja­mam ko­mi­ko Bep­pe Gril­lo. O šis žo­džių į va­tą ne­vy­nio­ja – jis kri­ti­ kuo­ja vi­sus ir vi­sur. Ta­čiau 80-me­tė pen­si­nin­kė Vio­la Ros­si sa­kė, kad bal­suos už Pie­rą Lui­gi Ber­sa­ni, nes Ita­li­jai rei­kia sta­bi­lu­mo. „Bal­sa­vau už de­mok­ra­tus, nes jie vie­nin­te­liai ga­li su­for­muo­ ti sta­bi­lią vy­riau­sy­bę, kad Ita­li­jai ne­si­baig­tų taip kaip Grai­ki­jai“, – sa­kė mo­te­ris. „Aš ir­gi ne­no­riu, kad baig­tu­me kaip Grai­ki­ja“, – pri­dū­rė 63 me­tų Ales­sand­ro, taip pat bal­sa­vęs už De­mok­ra­tų par­ti­ją. Dau­ge­lis ana­li­ti­kų sa­ko, kad P.L.Ber­sa­ni vei­kiau­siai burs jė­gas su bu­vu­siu Ita­li­jos prem­je­ru Ma­ rio Mon­ti, ne­pai­sy­da­mas kal­bų, kad koa­li­ci­ja ne­bus tvir­ta. „Reu­ters“, BBC, BNS inf.

Rū­pes­čiai: N.Anas­ta­sia­dis lai­ko švęs­ti ne­tu­ri, jam rei­kia gal­vo­ti, kaip sku­biai gau­ti Kip­rui pi­ni­gų.

Džiaug­tis per­ga­le nė­ra lai­ko Kip­ro pre­zi­den­to rin­ki­mus lai­mė­jęs Ni­cas Anas­ta­sia­dis tu­ri kuo sku­biau pra­ma­ny­ ti ša­liai pi­ni­gų. Ant­raip gre­sia bank­ro­tas. Bet vo­kie­čiai prieš rin­ki­mus pi­ni­gų kap­šo pra­ver­ti, re­gis, ne­sku­ba. Sku­bės de­rė­tis

Eko­no­mi­ka, fi­nan­sai – ki­tų te­ mų per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ne­bu­ vo. Kip­ras duo­bė­je, tad bū­ti­na kuo sku­biau ša­lį gel­bė­ti nuo bank­ro­to. Tam rei­kia pa­ra­mos iš Eu­ro­pos, o ar jos bus? 66 me­tų N.Anas­ta­sia­dis pa­reiš­ kė, kad Kip­ras steng­sis kuo sku­biau už­baig­ti de­ry­bas dėl fi­nan­si­nės pa­ ra­mos ir jis yra pa­si­ren­gęs re­for­ moms, ne­svar­bu, kad ir ko­kios jos skaus­min­gos bū­tų. „Ke­ti­na­me dis­ku­tuo­ti ir bend­ra­ dar­biau­ti su mū­sų par­tne­riais Eu­ ro­po­je, kad kiek įma­no­ma anks­čiau už­baig­tu­me de­ry­bas dėl fi­nan­si­ nio gel­bė­ji­mo su­tar­ties, – ža­dė­jo N.Anas­ta­sia­dis. – Įgy­ven­din­si­me am­bi­cin­gą struk­tū­ri­nių po­ky­čių ir re­for­mų pro­gra­mą tiek vals­ty­bė­ je, tiek mū­sų eko­no­mi­ko­je. Kip­ras pri­klau­so Eu­ro­pai. At­kur­si­me pa­ si­ti­kė­ji­mą mu­mis Eu­ro­pos ir tarp­ tau­ti­nė­je are­no­se.“

N.Anas­ta­sia­dis per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ža­dė­jo pri­tar­ti griež­ toms prie­mo­nėms, ku­rios bus rei­ ka­lin­gos sie­kiant fi­nan­si­nės pa­gal­ bos iš eu­ro zo­nos ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do. Tvir­tą pa­ra­mą nau­ ja­jam Kip­ro va­do­vui iš­reiš­kė Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) va­do­vas José Ma­nue­lis Bar­ro­so.

Kip­ras pri­klau­so Eu­ ro­pai. At­kur­si­me pa­ si­ti­kė­ji­mą mu­mis Eu­ro­pos ir tarp­tau­ti­ nė­je are­no­se. „Kip­ro žmo­nės su­tei­kė N.Anas­ ta­sia­džiui tvir­tus įga­lio­ji­mus įgy­ ven­din­ti jo re­for­mų pro­gra­mą ir da­ry­ti vis­ką, ko rei­kės fis­ka­li­niam bei fi­nan­si­niam tva­ru­mui už­tik­rin­ ti“, – bu­vo sa­ko­ma EK va­do­vo pa­ reiš­ki­me.

Kai­rio­jo ir de­ši­nio­jo dvi­ko­va

Kri­ti­kas: vi­sus vi­sur kri­ti­kuo­jan­tis ko­mi­kas B.Gril­lo bal­suo­ti atė­jo

kar­tu su žmo­na Par­vin.

„Reu­ters“ nuo­tr.

AFP nuo­tr.

Rin­ki­muo­se da­ly­va­vo 81,5 pro­c. Kip­ ro rin­kė­jų. Pag­rin­di­nis N.Anas­ta­sia­ džio kon­ku­ren­tas kai­rių­jų at­sto­vas Stav­ras Ma­las su­rin­ko 42,5 pro­c., o N.Anas­ta­sia­dis – 57,5 pro­c. bal­sų. Pir­ma­ja­me tu­re nė vie­nas iš kan­ di­da­tų ne­su­rin­ko 50 pro­c. bal­sų, to­ dėl bu­vo ren­gia­mas ant­ra­sis tu­ras.

Ar vo­kie­čiai bus dos­nūs?

N.Anas­ta­sia­dis pa­lai­ko ge­rus san­ ty­kius ir su Vo­kie­ti­jos kanc­le­re An­ ge­la Mer­kel. Eks­per­tas Chris­to­fe­ris Chris­to­fo­ras pro­gno­za­vo, kad „Ni­ ko­si­jos ir Briu­se­lio tar­pu­sa­vio kli­ ma­tas ir su­pra­ti­mas pa­ge­rės“. Tie­sa, vo­kie­čiai lei­do su­pras­ti,

kad ne­ke­ti­na lauk­ti, kol nau­ja­sis ša­lies va­do­vas ap­šils ko­jas. Ber­ly­ nas pa­reiš­kė, kad re­for­mos tu­ri bū­ ti vyk­do­mos ir kuo grei­čiau. Vo­kie­ti­jos fi­nan­sų mi­nist­ras Wolf­ gan­gas Schäub­le su Pran­cū­zi­jos ko­ le­ga Pier­re’u Mos­co­vi­ci pa­brė­žė, kad Kip­ras ga­li ti­kė­tis gau­ti fi­nan­si­ nę pa­ra­mą iki ko­vo mė­ne­sio pa­bai­ gos, jei vis­kas vyks pa­gal pla­ną. „Dis­ku­si­jos tu­ri bū­ti kuo sku­ biau at­nau­jin­tos, kad iki ko­vo pa­ bai­gos bū­tų ga­li­ma pa­siek­ti su­si­ ta­ri­mą“, – bu­vo sa­ko­ma bend­ra­me W.Schäuble’s ir P.Mos­co­vi­ci pa­ reiš­ki­me. Abu mi­nist­rai pa­ra­gi­no kuo sku­ biau įvyk­dy­ti vi­sas re­for­mas, ku­rių rei­ka­lau­ja kre­di­to­riai. Ta­čiau Vo­kie­ ti­jos gy­ven­to­jai ne­lin­kę su­teik­ti fi­ nan­si­nės pa­ra­mos Kip­rui, o vo­kie­ čių po­li­ti­kams rin­ki­mai ant no­sies. Nau­ja ap­klau­sa Vo­kie­ti­jo­je pa­ro­dė, kad 63 pro­c. vo­kie­čių yra prieš pa­ gal­bos pa­ke­to su­tei­ki­mą Kip­rui ir tik 16 pro­c. pa­lai­ko to­kį spren­di­mą. Be to, dau­ge­lis ap­klaus­tų vo­kie­čių pa­ reiš­kė, kad Kip­ro klau­si­mas jiems „la­bai svar­bus“ prieš rin­ki­mus. O Kip­ras ne­tu­ri lai­ko lauk­ti. Ša­ liai iš kre­di­to­rių rei­kia gau­ti 17,5 mlrd. eu­rų pa­sko­lą, ant­raip ša­lis ga­li bank­ru­tuo­ti. Vis­gi eks­per­tai abe­jo­ja, kad Kip­ ras pra­šys pa­gal­bos iš Ru­si­jos, ku­ ri anks­čiau pa­dė­jo sun­ku­mų pri­ spaus­tai vals­ty­bei. Ma­žy­tė ES na­rė smar­kiai nu­ken­ tė­jo nuo kri­zės Grai­ki­jo­je. EK pro­gno­zuo­ja, kad Kip­ro eko­no­mi­ka šiais me­tais su­si­trauks 3,5 pro­c. po 2,3 pro­c. sie­ku­sios re­ce­si­jos praei­tais me­tais. EK nu­ma­to, kad šios ša­lies eko­no­mi­ka smuks iki 2016 m. Ne­ dar­bas Kip­re sau­sį sie­kė 14,7 pro­c. „Der Spie­gel“, BNS inf.

11

ANTRADIENIS, VASARIO 26, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Pi­ni­gai už dan­tis – ir po mir­ties

Pi­ni­gų už dan­tų pro­ te­za­vi­mą klai­pė­die­ čiai su­lau­kia net po mir­ties. Nors ši tvar­ ka ne kar­tą keis­ta ir ko­re­guo­ta, ta­čiau ei­lės – lyg už­keik­tos – iki šiol tik il­gė­ja. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Lau­kian­čių­jų – per 8 tūkst.

Ne vie­nus me­tus dan­tų pro­te­za­vi­ mo pa­slau­gas uos­ta­mies­ty­je tei­kė vie­nin­te­lė įstai­ga – Sto­ma­to­lo­gi­ jos po­lik­li­ni­ka. Dėl ei­lė­je lau­kian­ čių ke­lių tūks­tan­čių gy­ven­to­jų iš da­lies bu­vo kal­ti­na­ma ir tvar­ka, nes dau­ge­lis odon­to­lo­gų tie­siog kra­tė­si šios pa­slau­gos. Šiuo me­tu dan­tų pro­te­za­vi­mo pa­ slau­gas Klai­pė­do­je tei­kia 18 įstai­gų. Ta­čiau per praė­ju­sius me­tus lau­ kian­čių žmo­nių ei­lė tik pail­gė­jo.

Šiuo me­tu no­rin­čiam su­si­tvar­ky­ti dan­ tis klai­pė­die­čiui sa­ vo ei­lės ten­ka lauk­ti ket­ve­rius me­tus. 2009 m. spa­lį įsi­ga­lio­jus nau­ jai dan­tų pro­te­za­vi­mo tvar­kai bu­ vo pro­gno­zuo­ta, kad da­bar jau tik­rai žmo­nės ga­lės grei­čiau su­si­tvar­ky­ti dan­tis ir Lie­tu­vo­je ge­ro­kai su­ma­žės be­dan­čių. Tuo­met sa­vo ei­lės lau­kė per 8900 klai­pė­die­čių, o da­bar dan­tų pro­te­za­vi­mo ti­ki­si 8315 gy­ven­to­jų. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­ sos Gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mo sky­ riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė An­dže­ li­ka Sla­vins­kie­nė pa­tvir­ti­no, kad, pa­ly­gin­ti su per­nai, lau­kian­čių­jų ei­ lė pail­gė­jo be­veik tūks­tan­čiu. Per­nai dan­tų pro­te­za­vi­mo lau­ kė 7401 klai­pė­die­tis. Spe­cia­lis­ tė paaiš­ki­no, kad lau­kian­čių­jų pa­ dau­gė­jo, nes at­si­ran­da vis dau­giau į ei­lę sto­jan­čių žmo­nių, Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bei ski­ria­mų pi­ni­ gų su­ma kas­met iš­lie­ka pa­na­ši. Pi­ni­gus pa­sii­ma ar­ti­mie­ji

Šiuo me­tu no­rin­čiam su­si­tvar­ky­ti dan­tis klai­pė­die­čiui sa­vo ei­lės ten­ ka lauk­ti ket­ve­rius me­tus. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos at­sto­vė ne­slė­pė kas­dien su­ lau­kian­ti pa­si­pik­ti­nu­sių žmo­nių skam­bu­čių dėl per­ne­lyg il­go lau­

Si­tua­ci­ja: nesulaukdami eilės kai kurie senjorai dan­tis pro­te­zuoja už savo pinigus.

ki­mo. Ne vie­nas jų skun­džia­si, kad taip ir nu­mirs, ne­su­lau­kęs nei dan­ tų, nei kom­pen­sa­ci­jos. Pas­ta­ro­ji ski­ria­ma, jei­gu žmo­gus, ne­lauk­da­mas sa­vo ei­lės, dan­tis su­ si­tvar­ko už sa­vo pi­ni­gus. Ei­lei atė­ jus, vals­ty­bė kom­pen­suo­ja šias iš­ lai­das. Uos­ta­mies­ty­je šia ga­li­my­be pa­si­nau­do­ja ne­ma­žai gy­ven­to­jų. A.Sla­vins­kie­nė paaiš­ki­no, kad kom­pen­sa­ci­ja už dan­tų pro­te­za­vi­mą yra pa­vel­di­ma. Tad ar­ti­mie­ji, tu­rin­ tys no­ta­ro pa­tvir­tin­tus do­ku­men­tus, ir po mir­ties ga­li at­gau­ti pi­ni­gus, su­ mo­kė­tus už dan­tų pro­te­za­vi­mą. Spe­cia­lis­tė pa­ti­ki­no, kad to­kie at­ve­jai nė­ra pa­vie­niai – ar­ti­mie­ji pa­si­nau­do­ja šia ga­li­my­be. Juo la­ biau kad tarp lau­kian­čių­jų ei­lė­je yra ir ga­na so­li­daus am­žiaus žmo­ nių. Kai ku­rie jų jau yra per­ko­pę ir 90 me­tų. At­si­sa­ko, nes ne­tu­ri ba­tų

Ta­čiau kai ku­rie pen­si­nin­kai, net su­ lau­kę sa­vo ei­lės, ne­sku­ba pa­si­nau­do­ ti pa­siū­ly­ta ga­li­my­be. Tad spe­cia­lis­ tams ten­ka iš­klau­sy­ti ir ga­na keis­tų pa­si­tei­si­ni­mų. Pa­vyz­džiui, pen­si­ nin­kai at­si­sa­ko pro­te­zuo­tis dan­tis, nes... ne­tu­ri žie­mi­nių ba­tų ar­ba šie bū­na sli­džiu pa­du, tad bai­mi­na­ma­si vaikš­čio­ti dėl ga­li­mų trau­mų. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­ sos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Si­gu­ tė Gal­di­kie­nė sa­kė, kad ko­mi­si­ja,

kvie­čian­ti gy­ven­to­jus pro­te­zuo­tis dan­tų, ren­ka­si kar­tą per ket­vir­tį. Vals­ty­bi­nės – pa­klau­ses­nės

Pa­sak A.Sla­vins­kie­nės, su­pap­ras­ ti­nus dan­tų pro­te­za­vi­mo pa­slau­gų tei­ki­mo tvar­ką, at­si­ra­do ir dau­giau no­rin­čių­jų tai da­ry­ti odon­to­lo­gi­jos ka­bi­ne­tų ir kli­ni­kų. Tad žmo­gus ga­li pa­si­rink­ti sau la­ biau pa­tin­kan­čią ar esan­čią ar­čiau na­mų odon­to­lo­gi­nę kli­ni­ką ar ka­bi­ ne­tą, su­da­riu­sį su­tar­tį su Klai­pė­dos te­ri­to­ri­ne li­go­nių ka­sa. Klai­pė­die­tis

pro­te­zuo­ti dan­tų ga­li va­žiuo­ti ir, pa­ vyz­džiui, į Pa­lan­gą ar Gargž­dus. Spe­cia­lis­tė pa­ste­bi, kad gy­ven­ to­jai nau­do­ja­si su­da­ry­ta ga­li­my­ be ir ren­ka­si įvai­rias odon­to­lo­gi­nes įstai­gas. Ta­čiau pa­klau­siau­sios tarp jų – vals­ty­bi­nės. Ma­no­ma, kad ten žmo­nes vi­lio­ja ma­žes­ni pa­slau­gų įkai­niai nei pri­va­čio­se odon­to­lo­gi­ nė­se įstai­go­se. Per me­tus dau­giau­ sia pro­te­za­vi­mo pa­slau­gų su­tei­kia Klai­pė­dos sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ ni­ka ir Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ ros cent­ras.

Faktai: Pro­te­za­vi­mui Klai­pė­do­je skir­ti

Dan­tų pro­te­za­vi­mo pa­slau­gos

pi­ni­gai

kom­pen­suo­ja­mos

2010 m. – 1 mln. 620 8 47 Lt

gy­ven­to­jams, ku­riems su­ka­ko se­nat­ vės pen­si­jos am­ž ius: mo­te­rims – 60 me­tų, vy­rams – 62 me­tai ir 6 mėn.

už šiuos pi­n i­g us dan­t ys su­t var­k y­t i 1548 klai­pė­die­čiams, iš jų 636 – grą­ žin­ta kom­pen­sa­ci­ja, o 912 – su­si­tvar­ kė, su­lau­kę sa­vo ei­lės 2011 m. – 1 mln. 685 620 Lt dan­t ys su­t var­k y­t i 1575 klai­p ė­d ie­ čiams, iš jų 289 – grą­ž in­ta kom­pen­ sa­ci­ja, o 1286 – su­si­t var­kė, su­lau­kę sa­vo ei­lės 2012 m. – 1 mln. 650 284 Lt už šiuos pi­n i­g us dan­t ys su­t var­k y­t i 1588 klai­pė­die­čiams, iš jų 547 – grą­ žin­ta kom­pen­sa­ci­ja, o 1041 – su­si­tvar­ kė, su­lau­kęs sa­vo ei­lės

ne­dar­bin­g iems ar­ba iš da­l ies dar­ bin­g iems žmo­nėms Neį­ga­l ių­jų so­ cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo nu­sta­ ty­ta tvar­ka vai­kams pa­gal Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­g rin­dų įsta­ty­mą

„Shutterstock“ nuotr.

Komentaras

Gra­ž i­na Mac­no­rie­nė

Klai­pė­dos sto­ma­to­lo­g i­jos po­l ik­l i­n i­kos vy­r iau­sio­ji gy­dy­to­ja

E

i­lė pa­ro­do, ko­k ia yra mū­ sų bend­ruo­me­nės bur­nos būk­lė. Be­dan­čių yra ga­na daug. Ant­ra ver­tus, vi­si pa­ cien­tai, sto­vin­tys ei­lė­je, tu­ri ga­li­my­bę dan­tis su­si­tvar­ky­ti už sa­vo pi­ni­gus ir vė­liau juos at­gau­ti. Ne­ma­žai žmo­nių tuo ir pa­si­nau­do­ja. Mes iš pa­cien­tų da­bar su­lau­kia­me ma­žiau nu­si­skun­ di­mų, ne­be­li­ko anks­čiau tvy­ro­ju­sios įtam­pos dėl di­de­lių ei­lių. Ne vi­siems pa­cien­tams už­ten­ka dan­tų pro­te­za­ vi­mui ski­ria­mos su­mos – 1157 li­tų. Ši su­ma nė­ra di­de­lė. Jei da­ro­me plokš­ te­l i­n ius, va­d i­na­muo­sius iši­ma­mus pro­te­zus, tai bur­ną ga­li­me su­pro­te­ zuo­ti už šiuos pi­ni­gus. Bet jei žmo­gus no­ri gra­žes­nių dan­tų ar ge­res­nių me­ džia­gų, ta­da ten­ka pri­mo­kė­ti. Ki­to­se įstai­go­se šių pa­slau­gų įkai­niai gal yra di­des­ni. Kiek do­mė­jau­si, li­go­nių ka­ sos iš­nau­do­ja vi­sus dan­tų pro­te­za­vi­ mui skir­tus pi­ni­gus, o per­nai net šiek tiek vir­ši­jo šią su­mą.

12

ANTRADIENIS, VASARIO 26, 2013

rubrika sveikata

Po­ky­čiai: Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­rius pa­si­kei­tė neat­pa­žįs­ta­mai.

Ap­lin­ka: ES pro­jek­to lė­šo­mis at­nau­jin­tas ir Trau­ma­to­lo­gi­jos sky­rius.

Sku­biai pa­gal­bai – iš­skir­ti­nis dė­me­sys Trau­mas pa­ty­rę klai­pė­die­čiai ir vi­so re­gio­ no gy­ven­to­jai nuo šiol ga­li net nea­be­jo­ti – Res­pub­li­ki­nė­je Klai­pė­dos li­go­ni­nė­je jie su­ lauks aukš­čiau­sio ly­gio sku­bios pa­gal­bos. Tė­ja Jo­ki­mai­tė

Žy­miai pa­ge­rė­ju­sios są­ly­gos pa­ cien­tų sku­biam priė­mi­mui ir ap­ žiū­rai, grei­ta ir tiks­li diag­nos­ti­ ka, re­no­vuo­ta ope­ra­ci­nė, skir­ta tik ekst­ri­nėms trau­mų ope­ra­ci­joms, ap­rū­pin­ta nau­ja ir mo­der­nia me­di­ ci­ni­ne įran­ga bei inst­ru­men­tų rin­ki­ niais, už­tik­ri­na kva­li­fi­kuo­tas ir lai­ ku su­tei­kia­mas gy­dy­mo pa­slau­gas. To­kios ga­li­my­bės įstai­go­je at­si­ra­do po ke­lis mi­li­jo­nus li­tų kai­na­vu­sios Priė­mi­mo ir Trau­ma­to­lo­gi­jos sky­ rių re­konst­ruk­ci­jos ES lė­šo­mis. Ne­bea­ti­ti­ko po­rei­kių

Įs­tai­gos vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­ va­duo­to­jas Min­dau­gas Kund­ro­tas pa­sa­ko­jo, kad per­tvar­ky­ti li­go­ni­ nės Priė­mi­mo sky­rių pla­nuo­ta ne vie­nus me­tus, nes jis ne­bea­ti­ti­ko šian­die­nos po­rei­kių. „Priė­mi­mo sky­rius li­go­ni­nė­je įreng­tas ga­na se­niai. Šis prie­sta­ tas sta­ty­tas sep­tin­ta­ja­me praė­ju­ sio am­žiaus de­šimt­me­ty­je, kai bu­ vo vi­siš­kai ki­to­kie li­go­nių srau­tai ir rei­ka­la­vi­mai. Nors ne kar­tą sky­rių ban­dy­ ta mo­der­ni­zuo­ti ir pri­tai­ky­ti pa­si­ kei­tu­siems po­rei­kiams, bu­vo aiš­ku, kad rei­ka­lin­ga es­mi­nė per­tvar­ka“, – pa­sa­ko­jo M.Kund­ro­tas. Net ir pa­sta­čius es­ta­ka­dą grei­ to­sios au­to­mo­bi­liams, tai tik šiek tiek pa­leng­vi­no me­di­kų dar­bą, bet es­mi­nės pro­ble­mos – pa­tal­pų sty­ giaus neišsp­ren­dė. Trū­ko ka­bi­ne­tų pa­cien­tų ap­žiū­ rai, pa­gal­bi­nių pa­tal­pų, li­go­niams ap­žiū­ros tek­da­vo lauk­ti tie­siog ko­ ri­do­riu­je. Čia be­si­bū­riuo­jan­tys pa­ cien­tai trik­dė ir me­di­kų dar­bą, kai tek­da­vo pro bū­rį li­go­nių ke­lią skin­ tis ve­ži­mė­liu ar lo­va. Fi­nan­sa­vo ES

At­si­ra­dus ga­li­my­bei pa­gal pro­gra­ mą ap­li­kuo­ti į ES lė­šas, gy­dy­mo įstai­ga pa­tei­kė pa­raiš­ką ir su­lau­kė pa­lan­kaus at­sa­ky­mo. Pro­jek­to „Sku­bios pa­gal­bos trau­ mų at­ve­jais ko­ky­bės ge­ri­ni­mas VšĮ Res­pub­li­ki­nė­je Klai­pė­dos li­go­ni­nė­ je“ pa­gal 2007–2013 m. Sang­lau­ dos ska­ti­ni­mo veiks­mų pro­gra­mos 3.2 prio­ri­te­to „Vie­šų­jų pa­slau­gų ko­ky­bė ir priei­na­mu­mas: svei­ka­ tos, švie­ti­mo ir so­cia­li­nė inf­rast­ ruk­tū­ra“ prie­mo­nę Nr.VP3-2.1-

SAM-02-V „As­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų, tei­kian­čių sku­ bią me­di­ci­nos pa­gal­bą trau­mų ir ki­tais išo­ri­nių prie­žas­čių są­ly­go­tų būk­lių at­ve­jais, inf­rast­ruk­tū­ros at­ nau­ji­ni­mas“, įgy­ven­di­ni­mui įstai­ga ga­vo 4 mln. 300 tūkst. li­tų. Šio pro­jek­to tiks­las – pri­si­dė­ti prie gy­ven­to­jų mir­tin­gu­mo ir neį­ ga­lu­mo nuo trau­mų ir ki­tų išo­ri­nių mir­ties prie­žas­čių ma­ži­ni­mo Va­ka­ rų Lie­tu­vos re­gio­ne. Sie­kiant pa­ge­rin­ti sku­bios pa­gal­ bos trau­mų at­ve­jais inf­rast­ruk­tū­ rą, da­lis pro­jek­to lė­šų bu­vo skir­ta pa­tal­pų re­konst­ruk­ci­jai Trau­ma­to­ lo­gi­jos ir Priė­mi­mo sky­riuo­se, ki­ ta da­lis – me­di­ci­ni­nės įran­gos įsi­ gi­ji­mui.

Gy­dy­mo ko­ky­bė pa­ ge­rės maž­daug 5000 pa­cien­tų, ku­rie į Res­ pub­li­ki­nę Klai­pė­dos li­go­ni­nę pa­ten­ka iš vi­sos Lie­tu­vos.

Pra­sip­lė­tė sky­riaus pa­tal­pos

Pag­rin­di­niai re­konst­ruk­ci­jos dar­ bai li­go­ni­nė­je nu­dirb­ti per­nai. Di­d žiau­s ia pro­b le­m a, pa­sak M.Kund­ro­to, bu­vo tai, kad už­da­ ry­ti ar per­kel­ti re­konst­ruo­ja­mų pa­da­li­nių į ki­tas pa­tal­pas li­go­ni­nė ne­tu­rė­jo jo­kios ga­li­my­bės, tad vi­ sus per­tvar­ky­mus te­ko at­lik­ti vei­ kian­čiuo­se sky­riuo­se. Vy­ko grio­ vi­mo, vė­liau ap­dai­los dar­bai, bu­vo kei­čia­ma elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja, san­ tech­ni­ka, ven­ti­lia­ci­jos įran­ga, pa­ la­to­se ir san. maz­guo­se įreng­tos šiuo­lai­kiš­kos per­so­na­lo iš­kvie­ti­ mo sis­te­mos pa­cien­tams. Tad ir įstai­gos ad­mi­nist­ra­ci­jai, ir ran­go­ vams, ir pa­cien­tams, ir me­di­kams te­ko su­si­dur­ti su ne­men­kais iš­šū­ kiais ir ne­pa­to­gu­mais. Ta­čiau vi­sa tai li­ko tik pri­si­mi­ni­muo­se. Šian­dien re­no­vuo­ti Trau­ma­to­lo­ gi­jos ir Priė­mi­mo sky­riai ma­lo­niai nu­tei­kia ne tik šiuo­lai­kiš­ka iš­vaiz­ da, bet ir nau­jo­mis ko­ky­biš­ko gy­ dy­mo ga­li­my­bė­mis. Priė­mi­mo sky­ riu­je vi­siš­kai at­skir­ti pla­ni­ne tvar­ka į li­go­ni­nę gul­do­mi ir sku­bos tvar­ka at­vyks­tan­tys pa­cien­tai.

Mo­der­nu: Priė­mi­mo sky­riu­je įreng­ta pa­cien­tų ste­bė­ji­mo pa­la­ta ap­rū­pin­ta vi­sa svar­biau­sia gy­vy­bi­nes funk­

ci­jas ste­bė­ti ir pa­lai­ky­ti ga­lin­čia įran­ga.

Pas­ta­rie­siems įreng­tas at­ski­ ras lau­kia­ma­sis, nau­juo­se, bū­ti­na me­di­ci­ni­ne įran­ga ap­rū­pin­tuo­se ka­bi­ne­tuo­se tuo pa­čiu me­tu pa­gal po­rei­kį li­go­nius ga­li ap­žiū­rė­ti chi­ rur­gai, trau­ma­to­lo­gai, gi­ne­ko­lo­gai ir uro­lo­gai. Iki šiol pa­cien­tų ap­žiū­ rai trū­ko pa­tal­pų, dėl to žmo­nėms kar­tais tek­da­vo pa­lauk­ti ei­lė­je. Dėl po re­konst­ruk­ci­jos at­si­ra­du­ sių po­ky­čių Priė­mi­mo sky­riu­je me­ di­kai ga­li ap­tar­nau­ti grei­čiau ir kur kas dau­giau pa­cien­tų nei iki šiol. Priė­mi­mo sky­riu­je įreng­ta sku­ bios pa­gal­bos ope­ra­ci­nė su vi­sa bū­ ti­na įran­ga, ku­rio­je, tai­kant bend­rą­ją ne­jaut­rą ar tik vie­ti­nį nu­skaus­mi­ ni­mą, nea­ti­dė­lio­ti­nais at­ve­jais ga­li bū­ti at­lie­ka­mos vi­sos bū­ti­nos sku­ bios pa­gal­bos ope­ra­ci­jos ir ki­tos įvai­rios ma­ni­pu­lia­ci­jos bei pro­ce­ dū­ros: žaiz­dų re­vi­zi­jos ir chi­rur­gi­ nis su­tvar­ky­mas, krau­ja­vi­mo stab­ dy­mas, pleu­ros ert­mės punk­ci­jos ir dre­na­vi­mas, są­na­rių iš­ni­ri­mų at­sta­ ty­mas, kau­lų lūž­ga­lių at­sta­ty­mas ir fik­sa­ci­ja, gip­sa­vi­mas. Rea­ni­ma­ci­ja – vie­no­je pa­la­to­je

Gre­ta Priė­mi­mo sky­riaus su­telk­tos be­veik vi­sos li­go­ni­nės diag­nos­ti­nės apa­ra­tū­ros pa­jė­gos. Čia vei­kia kli­ni­ ki­nė la­bo­ra­to­ri­ja, kom­piu­te­ri­nis to­ mog­ra­fas, du rent­ge­no apa­ra­tai. To pa­ties pro­jek­to lė­šo­mis įsi­gy­ta mo­ der­ni skait­me­ni­nė rent­ge­no­diag­ nos­ti­kos sis­te­ma, taip pat nau­jai įreng­ta pa­cien­tų ste­bė­ji­mo pa­la­ta. Į ją pa­ten­ka tie pa­cien­tai, ku­rių li­ga ne­rei­ka­lau­ja sta­cio­na­ri­nio gy­dy­mo, ta­čiau tuo me­tu bū­na kri­tiš­kai paū­ mė­ju­si. Me­di­kams pri­žiū­rint daž­nai to­kią kri­zę ga­li­ma įveik­ti per ke­lias va­lan­das. Pa­cien­tas pa­gul­do­mas ste­bė­ji­mo pa­la­to­je, ku­ri pri­lygs­ ta ma­žam rea­ni­ma­ci­jos sky­riui. Čia

yra gy­vy­bi­nių funk­ci­jų ste­bė­ji­mo ir pa­lai­ky­mo įran­ga, per­so­na­las nuo­ la­tos ste­bi žmo­gaus būk­lę, at­lie­ ka gy­dy­to­jų pa­skir­tas pro­ce­dū­ras, pa­vyz­džiui, int­ra­ve­ni­nes in­fu­zi­jas. Būk­lei pa­ge­rė­jus, su­si­nor­ma­li­za­vus or­ga­niz­mo funk­ci­joms, žmo­gus ga­ li ke­liau­ti na­mo. O jei būk­lė ne­ge­rė­ ja, pa­cien­tas iš šios pa­la­tos ke­liau­ja į ku­rį nors li­go­ni­nės sky­rių. „Šio­je pa­la­to­je ga­li bū­ti ste­bi­mi ir pa­cien­tai po ne­di­de­lių am­bu­la­to­ri­ nių ope­ra­ci­jų ar ma­ni­pu­lia­ci­jų, ku­ rios at­lie­ka­mos Priė­mi­mo sky­riaus ope­ra­ci­nė­je. Pa­vyz­džiui, po są­na­rio iš­ni­ri­mo at­sta­ty­mo tai­kant bend­ rą­ją ne­jaut­rą, žmo­gus per­ke­lia­mas į šią pa­la­tą ir ste­bi­mas, kol vi­siš­ kai at­si­kurs jo gy­vy­bi­nės funk­ci­ jos. Tai bū­ti­na pa­cien­tų sau­gu­mui, pa­to­gu ir per­so­na­lui“, – ko­men­ta­ vo M.Kund­ro­tas. Sku­biai pa­gal­bai – nau­ja ope­ra­ci­nė

Rim­tes­nes trau­mas pa­ty­ru­sių pa­ cien­tų lau­kia ki­tos ope­ra­ci­nės ir ki­ ti sky­riai. Iš to pa­ties ES pro­jek­to lė­šų re­konst­ruo­ta sku­biai trau­ma­ to­lo­gi­nei pa­gal­bai skir­ta ope­ra­ci­nė. Ją ža­da­ma nau­do­ti tik sku­bioms ope­ra­ci­joms, mat kar­tais pa­si­tai­ ko at­ve­jų, kai, vyks­tant pla­ni­nėms ope­ra­ci­joms, vi­sos ope­ra­ci­nės bū­ na užim­tos. Ky­la pro­ble­ma, jei at­ vyks­ta pa­cien­tas, ku­riam ope­ra­ci­ja rei­ka­lin­ga nea­ti­dė­lio­ti­nai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pro­jek­to lė­šo­mis trau­ma­to­lo­gi­ nei ope­ra­ci­nei nu­pirk­tas mo­der­nus C-lan­ko rent­ge­no apa­ra­tas, ku­riuo me­di­kai ope­ra­ci­jos me­tu ste­bi kau­ lų pa­dė­tį įvai­rio­se pro­jek­ci­jo­se, taip pat ga­li kont­ro­liuo­ti įve­da­mų me­ di­ci­ni­nių imp­lan­tų pa­dė­tį. Tai pa­ grei­ti­na trau­ma­to­lo­gų dar­bą ir pa­ ge­ri­na ope­ra­ci­jos ko­ky­bę. Ope­ra­c i­n ė­se su­komp­l ek­t uo­ ti nau­ji trau­ma­to­lo­gi­nėms ir neu­ ro­chi­rur­gi­nėms ope­ra­ci­joms skir­ ti inst­ru­men­tų rin­ki­niai, įsi­gy­ti kau­lų išo­ri­nės fik­sa­ci­jos apa­ra­ tai, nau­do­ja­mi at­vi­rų lū­žių, su­dė­ tin­gų po­lit­rau­mų at­ve­jais. Ope­ra­ ci­nės ap­rū­pin­tos nau­jais sta­lais, švies­tu­vais. Trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je žy­miai pa­ge­rė­jo ir poo­pe­ra­ci­nio gy­dy­mo są­ly­gos. Sky­rius vi­siš­kai re­no­vuo­ tas, kiek­vie­no­je pa­la­to­je įreng­ti sa­ ni­ta­ri­niai maz­gai, su­kur­tos ge­res­ nės dar­bo są­ly­gos per­so­na­lui. Per me­tus Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­ dos li­go­ni­nės sta­cio­na­re gy­do­ma apie 1500 pa­cien­tų, pa­ty­ru­sių įvai­ rias trau­mas. Į Priė­mi­mo sky­rių dėl sku­bios pa­gal­bos po trau­mų krei­ pia­si vi­du­ti­niš­kai 5600 pa­cien­tų per me­tus. Tad skai­čiuo­ja­ma, kad įgy­ven­di­nus mi­nė­tą ES fi­nan­suo­ tą pro­jek­tą gy­dy­mo ko­ky­bė pa­ge­ rės maž­daug 5000 pa­cien­tų, ku­rie į Res­pub­li­ki­nę Klai­pė­dos li­go­ni­nę pa­ten­ka iš vi­sos Lie­tu­vos.

13

ANTRADIENIS, VASARIO 26, 2013

sveikata

Lie­tu­viams trĹŤks­ta vi­ta­mi­no D Gy­dy­to­jai per­spÄ—­ja, kad dau­gu­mai Lie­tu­vos gy­ven­to­jĹł ne­pa­kan­ ka vi­ta­mi­no D, to­dÄ—l tai ga­li lem­ti daŞ­nus kau­lĹł lō­Şius, dan­tĹł li­ gas, taip pat silp­nÄ… bend­rÄ… imu­ni­te­tÄ… ir po­lin­kÄŻ ÄŻ dep­re­si­jÄ…. Dau­gu­mai ak­tua­li pro­ble­ma

Kaip ro­do praÄ—­ju­siais me­tais ĹĄa­ lies la­bo­ra­to­ri­jo­se at­lik­tĹł bend­ro­jo vi­ta­mi­no D krau­jo ty­ri­mĹł ana­li­zÄ—, net 88,9 pro­c. at­ve­jĹł bu­vo nu­sta­ ty­ta, kad ti­ria­mi gy­ven­to­jai ken­Ä?ia dÄ—l or­ga­niz­mui svar­baus vi­ta­mi­no D sty­giaus. Pa­sak me­di­kĹł, vi­ta­mi­ no D ypaÄ? trĹŤks­ta paaug­liams ir vy­res­nio am­Şiaus Ĺžmo­nÄ—ms. Iť­ty­rÄ™ 1 010 krau­jo mÄ—­gi­niĹł me­ di­kai nu­sta­tÄ—, kad 23,2 pro­c. pa­ cien­tĹł uŞ­fik­suo­tas kri­ti­nis vi­ta­mi­ no D de­fi­ci­tas, 51,7 pro­c. – vi­du­ti­nis ne­pa­kan­ka­mu­mas ir tik 14 pro­c. – ne­di­de­lÄ— sto­ka. Li­ku­siĹł ti­ria­mų­jĹł krau­jy­je nu­sta­ ty­tas re­ko­men­duo­ja­mas vi­ta­mi­no D kie­kis, ta­Ä?iau jie su­da­rÄ— tik 10,3 pro­c. vi­sĹł mÄ—­gi­niĹł, ro­do me­di­ci­nos ÄŻstai­gĹł la­bo­ra­to­ri­jĹł, pri­klau­san­Ä?iĹł Me­di­ci­ nos diag­nos­ti­kos ir la­bo­ra­to­ri­niĹł ty­ ri­mĹł aso­cia­ci­jai, duo­me­nys. Ty­ri­me bu­vo ana­li­zuo­ja­mi 2012-ai­siais at­ lik­ti bend­ro­jo vi­ta­mi­no D krau­jo ty­ ri­mĹł re­zul­ta­tai. Ken­Ä?ia dan­tys, ĹĄir­dis, imu­ni­te­tas

„Vi­ta­mi­nas D svar­bus nor­ma­liai dan­tĹł ir kau­lĹł bĹŤk­lei, jis pa­de­da su­ma­Şin­ti kau­lĹł lō­ŞiĹł ri­zi­kÄ…. Be to vi­ta­mi­nas D rei­ka­lin­gas nor­ma­liai rau­me­nĹł funk­ci­jai, imu­ni­nÄ—s sis­te­ mos veik­lai pa­lai­ky­ti. Ĺ io vi­ta­mi­no trō­ku­mas sie­ja­mas su os­teo­po­ro­ze, ar­te­ri­ne hi­per­ten­zi­ja, ĹĄir­dies li­go­ mis, vÄ—­Şiu ir au­toi­mu­ni­niais su­si­ rgi­mais“, – sa­ko Me­di­ci­nos diag­ nos­ti­kos ir la­bo­ra­to­ri­niĹł ty­ri­mĹł aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kÄ— gy­dy­to­ja Eg­lÄ— Mar­ciuť­kie­nÄ—.

23,2

– tiek procentĹł tir­tĹł krau­ jo mÄ—­gi­niĹł uŞ­fik­suo­tas kri­ti­nis vi­ta­mi­no D de­fi­ci­tas.

Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, moks­li­nin­kai jau yra at­ra­dÄ™ ry­ťį tarp ma­Şo vi­ta­ mi­no D kie­kio ir dep­re­si­jos bei ÄŻvai­ riĹł kog­ni­ty­vi­niĹł (nuo­tai­kos, pa­Şi­ ni­mo ir kt.) su­tri­ki­mĹł. „Pas­ta­ruo­ju me­tu at­lie­ka­ma daug moks­li­niĹł ty­ri­mĹł dÄ—l vi­ta­mi­ no D ÄŻta­kos svei­ka­tai. Jie at­sklei­dÄ— ÄŻdo­miĹł sÄ…­sa­jĹł ir pa­ro­dÄ— di­dĹžiu­lÄ™ ĹĄio vi­ta­mi­no ÄŻta­kÄ… ge­rai Ĺžmo­gaus sa­vi­ jau­tai ir sun­kiĹł li­gĹł pre­ven­ci­jai“, – tei­gia gy­dy­to­ja.

„Klaipėdos“ inf.

„„Vi­ta­mi­no D dar ga­li­ma gau­ti ir su

„„SprÄ™s­da­mi ĹĄiÄ… pro­ble­mÄ… Ĺ iau­rÄ—s ĹĄa­liĹł

mais­tu. Pag­rin­di­niai jo ĹĄal­ti­niai – rie­ bios Ĺžu­vys, kiau­ťi­nio try­niai ir gal­vi­ jĹł ke­pe­nys. „Šie pro­duk­tai pa­pras­tai ne­var­to­ja­mi kas­dien – tai nÄ—­ra ÄŻpras­ ta mō­sĹł pla­tu­mĹł gy­ven­to­jĹł mi­ty­bos ra­cio­no da­lis, to­dÄ—l rea­liai su mais­tu gau­na­mas vi­ta­mi­no D kie­kis yra ge­ro­ kai ma­Şes­nis, nei rei­kia or­ga­niz­mui“, – pa­ste­bi gy­dy­to­ja.

gy­dy­to­jai pri­tai­kÄ— Ry­tĹł ĹĄa­ly­se jau pa­si­tei­ si­nu­siÄ… pra­kti­kÄ… – pra­tur­tin­ti vi­ta­mi­no D kas­dien var­to­ja­mus mais­to pro­duk­tus. Pa­na­ťiu ke­liu nuei­ta ir Ry­tĹł ĹĄa­ly­se, kur, no­rint kom­pen­suo­ti vi­ta­mi­no B de­fi­ci­tÄ…, vi­si par­duo­da­mi ry­Şiai yra pra­tur­tin­ti B gru­ pÄ—s vi­ta­mi­nĹł. „„Nepakanka: pa­sak me­di­kĹł, vi­ta­mi­no D ypaÄ? trĹŤks­ta paaug­liams ir vy­

res­nio am­Şiaus Ĺžmo­nÄ—ms.

!RąÜINAI ąKAIPąJĀąPANAUDOTIąSVEIKATAI ą ENERGIJAI ąSÞKMEI ąGROÜIUI

3USIPAĂśINKÄ…SUÄ…OZONUÄ…IĂ´Ä…ARTI Ä… !TEIKąĀąMEDICINOSÄ…KLINIKúą„-IRAMEDA“

'YDYTOJOÄ…OZONOTERAPEUTOÄ… KONSULTACIJAÄ…Ä„Ä… tik 20 Lt!

2EGISTRUOKITĂžSÄ… DABAR

VILNIUS Ä…3AVANORIÄ Ä…PR Ä… ! Ä… TEL Ä… Ä… Ä… Ä… Ä… Ä… Ä… VILNIUS MIRAMEDA LT Ä… KAUNAS Ä…6YTAUTOÄ…PR Ä… Ä… TEL Ä… Ä… Ä… Ä… Ä…Ä… Ä… Ä… KAUNAS MIRAMEDA LT Ä… + ç ,!)0Ă˝$! Ä…-INIJOSÄ…G Ä… Ä…)Ä…KORPUSAS Ä… TEL Ä… Ä… Ä… Ä… Ä…) 6Ä… Ä„

0ASIăLYMASąGALIOJAąIKIąKOVOą ąD

Na­tō­ra­liai or­ga­niz­mas vi­ta­mi­nÄ… D pa­si­ga­mi­na sau­lÄ—s spin­du­liams vei­kiant odÄ…, to­dÄ—l ne vel­tui ĹĄis svar­bus vi­ta­mi­nas dar yra va­di­na­ mas sau­lÄ—s vi­ta­mi­nu. „De­ja, bet Lie­tu­va yra vi­ta­mi­no D de­fi­ci­to ĹĄa­lis, nes gy­ve­na­me to­kio­ je geog­ra­fi­nÄ—­je zo­no­je, ku­rio­je sau­ lÄ™ ma­to­me re­tai. Di­de­lÄ—s ÄŻta­kos tu­ri ir be­si­kei­Ä?ian­tis gy­ve­ni­mo bō­das – vis ma­Şiau lai­ko pra­lei­dĹžia­me gry­ na­me ore, kur net ir tie men­ki sau­ lÄ—s spin­du­liai ga­lÄ—­tĹł pa­siek­ti mō­sĹł odą“, – pa­sa­ko­ja E.Mar­ciuť­kie­nÄ—. Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, at­lie­ka­mi la­ bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai ro­do, kad dÄ—l ĹĄiĹł prie­Şas­Ä?iĹł net ir va­sa­rÄ… or­ga­ niz­mas ne­pa­si­ga­mi­na pa­kan­ka­mo vi­ta­mi­no D kie­kio ir ne­kom­pen­ suo­ja jo sty­giaus. Tuo la­biau va­sa­ rÄ… ne­su­kau­pia­me sau­lÄ—s vi­ta­mi­no at­sar­gĹł Ĺžie­mai, kai dar la­biau su­ ma­ŞÄ—­ja ir sau­lÄ—s spin­du­liĹł kie­kis, ir lai­kas, ku­rÄŻ pra­lei­dĹžia­me lau­ke.

Pra­tur­ti­na ÄŻpras­tÄ… mais­tÄ…

/ZONASÄ…gamtos dovana Tau ?

Svar­bōs ťal­ti­niai

$AUGIAUÄ…INFORMACIJOSÄ…WWW MIRAMEDA LT

„Shutterstock“ nuotr.

Nau­ja­s vi­ru­sas sÄ—ja mirtÄŻ Jung­ti­nÄ—­je Ka­ra­lys­tÄ—­je uŞ­fik­suo­tas nau­jas ko­ro­na­vi­ru­sas, pa­na­ťus ÄŻ tÄ…, ku­ris su­ke­lia stai­gĹł ĹŤmĹł res­pi­ra­ci­ nÄŻ sind­ro­mÄ… (SĹŞRS), ga­li bō­ti per­ duo­da­mas Ĺžmo­gaus Ĺžmo­gui.

Pa­sau­ly­je jau yra 12 pa­tvir­tin­tĹł uŞ­si­ krÄ—­ti­mo nau­juo­ju vi­ru­su at­ve­jĹł. Pen­ki Ĺžmo­nÄ—s jau mi­rÄ—: trys Sau­do Ara­bi­jo­ je, o du – Jor­da­ni­jo­je. Nuo ar­ti­mo­jo uŞ­si­krÄ—­tÄ™s as­muo yra jau tre­Ä?ias uŞ­ si­krÄ—­tÄ™s nau­juo­ju vi­ru­su ir su­si­rgÄ™s Ĺžmo­gus Jung­ti­nÄ—­je Ka­ra­lys­tÄ—­je. Ko­ro­na­vi­ru­sai, ku­riems pri­ klau­so ir nau­ja­sis vi­ru­sas, yra di­ de­lÄ— ĹĄei­ma, ku­riai pri­klau­so tiek pa­pras­tÄ… per­ťa­li­mÄ… su­ke­lian­tys vi­ru­sai, tiek ir SĹŞRS su­kÄ—­lÄ—jas. Ĺ ie vi­ru­sai plin­ta oro la­ťe­li­niu bō­du kosint ar Ä?iau­dint. 2002 m. ki­lu­si SĹŞRS epi­de­mi­ja vi­ sa­me pa­sau­ly­je nu­si­ne­ťÄ— maŞ­daug 800 gy­vy­biĹł po to, kai vi­ru­sas iť­pli­to dau­giau nei tris­de­ťim­ty­je ĹĄa­liĹł. Pa­ sau­lio svei­ka­tos or­gan­zia­ci­ja pa­ra­gi­ no ĹĄa­lis na­res aky­lai ste­bÄ—­ti sun­kius ir ĹŤmius kvÄ—­pa­vi­mo ta­kĹł in­fek­ci­jos at­ve­jus. Pa­cien­tai, ku­riems diag­no­ zuo­tas dÄ—l ne­Şi­no­mĹł prie­Şas­Ä?iĹł ki­ lÄ™s plau­Ä?iĹł uŞ­de­gi­mas, ku­rio neį­vei­ kia ÄŻpras­ti me­di­ka­men­tai, tu­rÄ—­tĹł bō­ti ti­ria­mi ir dÄ—l nau­jo­jo ko­ro­na­vi­ru­so. „KlaipÄ—dos“ inf.

14

antradienis, vasario 26, 2013

sportas „Fortūnos“ ekipa – trečia

Nesąžininga legionierė

Liko toje pačioje vietoje

Klaipėdos „Fortūnos“ krepšininkės užėmė trečiąją vietą Lietuvos krepšinio federacijos moterų taurės turnyre. Pastaruosius dvejus metus klaipėdietės pralaimėjo mažuosius finalus, tačiau trečias kartas nemelavo – Daliaus Ubarto auklėtinės įveikė Vilniaus „Jaunųjų talentų“ komandą 81:68 (30:7, 25:13, 12:21, 14:27).

Uostamiesčio „Fortūnos“ klubas jaučiasi apgautas – Puerto Riko ir JAV pilietybę turinti Stephanie Rosado į Lietuvą atvyko nuslėpusi, kad yra patyrusi sudėtingas abiejų kelių operacijas. Klaipėdos medikai jai nustatė ir kairiojo kelio artrozę. Taigi krepšininkės karjera mūsų šalyje baigėsi beveik neprasidėjusi.

Paskelbtoje naujoje pasaulio tenisininkų ATP klasifikacijoje dvidešimt dvejų metų Ričardas Berankis su 584 taškais išsaugojo 87-ąją poziciją. Pajėgiausio Lietuvos žaidėjo įskaitinių taškų suma per savaitę nepakito. 21-erių Laurynas Grigelis su tais pačiais 82 taškais iš 447-osios vietos pakilo į 445-ąją.

Rusai – stipresni Česlovas Kavarza Klaipėdos „Atlantas“ Turkijoje išmėgino jėgas su Rusijos klubais – Rostovo „Rostovu“ ir Maskvos „Torpedo“.

Su aukščiausiojoje lygoje žaidžiančiu „Rostovo“ klubu, kuriame rungtyniauja lietuvis Edgaras Česnauskis, klaipėdiečiai rungtyniavo sekmadienio vakarą. Nugalėtoją rungtynėse, kurias teisėjavo lietuvių arbitrų brigada su Nerijumi Dunausku priešaky, lėmė vienintelis įvartis, įmuštas Prancūzijos futbolininko Florento Sinamos-Pongolle. Daugiau progų pasižymėti turėjo varžovai, tačiau ir klaipėdiečiai negalvojo vien gintis. Paskutiniąją pirmojo kėlinio minutę realią progą įmušti įvartį turėjo Marius Papšys, tačiau „Rostovo“ vartininkas kroatas Stipe Pletikosa neįtikėtinai atrėmė kamuolį. Prasidėjus antrajam kėliniui – 54-ąją min. F.Sinama-Pongolle iš arti taikliai spyrė į Lietuvos komandos vartus. 61-ąją min. po pakelto kampinio itin gerą progą išlyginti rezultatą turėjo Kazimieras Gnedojus. „Rostovo“ vartininkas Nikolajus Zabo-

lotnas, kojomis atmušęs kamuolį, išgelbėjo savo ekipą. Baigiantis rungtynėms „Atlantas“ siekė žūtbūt išlyginti rezultatą, tačiau rusai šaltakraujiškai gynėsi ir išsaugojo pergalę. Vakar „Atlanto“ futbolininkų varžovu buvo Rusijos 1-osios lygos čempionate žaidžianti „Torpedo“ vienuolikė. Susitikimą, kurio antrasis kėlinys komandų susitarimu truko 30 min., laimėjo rusai 2:1. Pirmieji įvartį įmušė klaipėdiečiai. Iki pertraukos 11 m baudinį realizavo Gediminas Kruša. Varžovai abu įvarčius įmušė po pertraukos. 69-ąją ir 74-ąją min. pasižymėjo Vadimas Manzonas. Per dvi treniruočių stovyklas Turkijoje klaipėdiečiai sužaidė devynerias varžybas. Beveik pusę jų pralaimėjo populiariu tapusiu rezultatu 0:1. Tokiu skirtumu lietuviai nusileido Novosibirsko „Sibir“, Minsko „Dinamo“, Vladivostoko „Luč-Energijos“ ir „Rostovo“ komandoms. Iki vasario 28-osios Turkijoje stovyklausiantys klaipėdiečiai žais dar vienerias rungtynes – 27 d. su Rusijos aukščiausiosios lygos čempionate kovojančia Nižnij Novgorodo „Volga“.

Gynyba: galingesni „Radnički“ rankininkai saugodami vartus, paralyžiuodavo klaipėdiečius įvairiais būdais. Vytauto Petriko nuotr.

Žygis per Europą nutrūko Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai, garbingai kovoję su Serbijos „Radnički“ ekipa, pasitraukė iš Europos Iššūkio taurės turnyro. Pirmajame susitikime įveikę varžovus 30:28, antrajame klaipėdiečiai pritrūko jėgų ir pralaimėjo didesniu skirtumu – 27:23. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Prieš pažintį su „Radnički“ komanda klaipėdiečių ekipos vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas neturėjo didelių iliuzijų, kad jo auklėtiniai pasipriešins senas rankinio tradicijas turintiems serbams. Ne dėl meistriškumo skirtumo, o dėl traumų, kurios privertė tapti žiūrovais vartininką Aistį Pažemecką, Karolį Stropų, rezultatyviausią žaidėją Beną Petreikį. Sukandę dantis kęsdami skausmą į aikštelę išbėgo Jonas Truchanovičius, Gediminas Vaitkus, Mindaugas Dumčius. Pirmosiose rungtynėse priekyje buvo tai viena, tai kita komanda. Įpusėjus pirmajam kėliniui „Dragūnas“ pirmavo 14:9. Prasidėjus antrajam kėliniui serbai persvėrė rezultatą 18:17. Po greitų atakų šeimininkams vėl pavyko įgyti keturių įvarčių pranašumą. Toks skirtumas žibėjo švieslentėje ir likus žaisti 5 minutes. Tačiau svečiai sugebėjo sumažinti rezultatą iki 28:30. Atsakomąsias aštunfinalio rungtynes serbai pradėjo nepalyginti drausmingiau nei žaidė per pirmąsias varžybas. Įpusėjus kėliniui

kieta varžovų gynyba pradėjo duoti vaisių – svečiai atitrūko 10:6. Po pertraukos vaizdas aikštelėje nesikeitė – priekyje visą laiką buvo „Radnički“ rankininkai, o klaipėdiečiai jiems alsavo į nugarą. Nors serbai buvo įgiję net 6 įvarčių persvarą – 18:12, tačiau A.Juškėno auklėtiniai nenuleido rankų – keletą kartų komandas skyrė vos 3 įvarčiai. Nuaidėjus finalinei sirenai žiūrovai plojo klaipėdiečiams, vos nesukūrusiems mažo stebuklo. „Nors serbams pralaimėjome, tačiau širdyje – džiugu. Dvi dienas sausakimša žiūrovų arena – man didžiausia laimė“, – džiaugėsi A.Juškėnas. Strategas neturėjo priekaištų auklėtiniams, atidavusiems visas jėgas. „Kovojome, stengėmės. Man varžybose nebuvo ką veikti, nes, neturėdamas tų traumuotų žaidėjų, negalėjau daryti įtakos rungtynių eigai, – tvirtino treneris. – Norint įveikti tą ar aną varžovą, reikia turėti žaidėjų. Mes tiesiog kovojome ir ant patriotiškumo bangos stengėmės išplaukti. Buvo vilčių? Buvo. Deja, tačiau pralaimėjome.“ A.Juškėnas pripažino, kad antrosiose rungtynėse jo auklėtiniai

pateko į serbų paspęstą gynybinę sistemą, o ginant savus vartus pritrūko jėgų. „Jei šiuolaikiniame rankinyje leisime mesti iš 9 ar 10 m – tai net pats Dievas neatmuš kamuolio, – ironizavo specialistas. – Pagarba žaidėjams, kad jie antrajame kėlinyje sugebėjo žiūrovams sugrąžinti viltį. Tiek tetrūko. Jei būtume ir antrą kartą įveikę serbus, pripažinčiau, jog aš nesuprantu rankinio.“ Rytoj 19 val. klaipėdiečiai namie žais Lietuvos rankinio lygos čempionato rungtynes su Kauno „Granitu-Gaja-Kariu“. Savaitgalį uostamiesčio ekipos laukia dvejos Baltijos rankinio lygos pirmenybių varžybos – su Minsko ASK ir tuo pačiu „Granitu-Gaja-Kariu“. „Rungtynių maratonas tęsiasi, o žaidėjų mažėja. Ką darysi – į mūšį stos, kas dar gyvas“, – sakė sąmojų nestokojantis A.Juškėnas.

Rungtynių statistika „ Dragūnas“ – „ Radnički“ 30:28 (16:15). J.Truchanovičius 8, T.Stankevičius 5, G.Juška, E.Vorobjovas po 4, D.Jasinskas, G.Vaitkus po 3, E.Griežė 2, M. Dumčius 1/A.Bosičius, D.Pralica ir I.Rajicevičius po 5, Z.Nikoličius, A.Simičius, B.Tomičius po 4. „Radnički“ – „Dragūnas“ 27:23 (14:11). D.Pralica, I.Rajicevičius po 8, A.Bosičius 5, M.Filičius 4/E.Griežė 5, J.Truchanovičius, E.Vorobjovas po 4, T.Stankevičius 3, M.Dumčius, D.Jasinskas, G.Juška po 2, G.Vaitkus 1.

19

antradienis, vasario 26, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaught knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaught. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. J.McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako J.McNaught. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Prokuroras antradienis – Puntukas trečiadienis – Automobilis ketvirtadienis – Pažinimas penktadienis – Džiaugsmas Praėjusios savaitės laimėtoja – Marytė Skorikienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 5 d.

Avinas (03 21–04 20). Vertinsite savo sugebėjimus, noriai ieškosite problemų sprendimo būdų. Vadovybė pagirs jūsų požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad už iniciatyvą baudžiama, jei elgiamasi neapgalvotai. Jautis (04 21–05 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų norai ir svajonės prieštaraus jūsų vertybėms. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Dvyniai (05 21–06 21). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su mylimu žmogumi, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite greitai susitaikyti, tai smarkiai jūsų santykiams nepakenks. Vėžys (06 22–07 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunimu ir vaikais. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei numosite ranka į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės visų apleistas ir vienišas. Gelbės darbas ir fizinis krūvis, venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Kas nors jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palankus laikas ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkia. Psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, nekils jokių nemalonių situacijų. Šaulys (11 23–12 21). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai ir kolegų nuotaikai. Pasistenkite būti kantrus. Pagalvokite, ar yra priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir darbštumas padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Vandenis (01 21–02 19). Būsite labai energingas, todėl nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprastai, juk bus ir ne tokių palankių dienų. Žuvys (02 20–03 20). Esate komunikabilus ir sumanus, lengvai atrandate naujų idėjų. Iš naujos pažinties ar susitikimo nieko daug nesitikėkite, greičiausiai tai bus tiesiog malonus pokalbis.

Brolių Grimmų pasakos – visai ne vaikams? Šiandien 17 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į susitikimą su Klaipėdos universiteto istorike dr. Nijole Strakauskaite. Vakaro tema – Brolių Grimmų pasakų istorinis fonas. Renginys skiriamas brolių Grimmų pasakų pirmojo leidimo 200 metų sukakčiai.

Brolių Jacobo ir Wilhelmo Grimmų „Vaikų ir namų pasakos“ – didžiulis įnašas į pasaulio kultūrą, o jų autoriai įvardijami kaip vienos iškiliausių asmenybių Vokietijos ir Europos kultūrų istorijoje.

Prieš 200 metų išleistos brolių Grimmų pasakos šiuo metu yra išverstos į daugiau kaip 160 kalbų, o 2005-aisiais buvo įtrauktos į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Vokietijoje 2013-ieji paskelbti brolių Grimmų metais. Šis pirmojo leidimo paminėjimas ir tapo impulsu giliau pažvelgti į brolių Grimmų įvairialypį palikimą, apimantį sisteminius kalbos tyrimus, folkloro klodus ir kita. Tuomet ir išryškėjo kontrastingi šių asmenybių veiklos aspektai – jie buvo prisie-

kę monarchistai ir revoliucionieriai, romantikai, modernaus mokslinio mąstymo atstovai. Tai reiškia, jog daugelio visame pasaulyje pamėgtos brolių Grimmų pasakos, turint mintyje jų rinkimo ir publikavimo motyvus, buvo skirtos visai ne vaikams... O brolių Grimmų gyvenimo istorija buvo net keistesnė nei jų pasakos... Apie tai Etnokultūros centre susirinksiantiems kalbės ir brolių Grimmų pasakų istorinį foną atskleis istorikė dr. N.Strakauskaitė. Įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.

Rašytojai: broliai Jacobas ir Wilhelmas Grimmai į kultūros istoriją įė-

jo kaip pasakų kūrėjai.

Orai

Artimiausiomis naktimis Lietuvoje paspaus šaltis, dienomis bus mažai debesuota, be kritulių. Šiandien tem­ peratūra svyruos nuo 0 iki 3 laips­ nių šilumos. Trečiadienio naktį bus 3–9 laipsniai šalčio, dieną nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos.

Šiandien, vasario 26 d.

+2

+3

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

0

Šiauliai

Klaipėda

0

Panevėžys

+2

Utena

+2

7.34 18.04 10.30

57-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 308 dienos. Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

0

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +3 Brazilija +28 Briuselis +3 Dublinas +5 Kairas +27 Keiptaunas +26 Kopenhaga +2

kokteilis Su ke­tur­ko­ju – į pa­ro­dą An­ge­lė ste­bi­si dėl keis­to įpro­čio, kai žmo­nės, daž­niau­siai mo­te­rys, tam­po šu­niu­kus net į ren­gi­nius. „Gal aš kaž­ko ne­sup­ran­tu? – re­to­r iš­ kai klau­sė skai­ty­to­ja. – O gal nie­ko to­ kio, jog šei­mi­nin­kai au­gin­ti­nius ne­ša­si į par­duo­tu­ves, ba­rus, pa­ro­das? Be­lie­ka dar, jog ke­tur­ko­jus sa­vi­nin­kai at­si­neš­ tų į kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­tus.“ Mo­te­ris ban­dė ieš­ko­ti prie­žas­ties, ko­ dėl taip el­gia­si kai ku­rie pi­lie­čiai. „Ar jie taip pa­da­ro pra­mo­g ų šu­n iu­ kams, o gal ne­ša­si au­g in­t i­n ius, kad jiems ne­bū­tų liūd­na na­mie?“ – svars­ tė An­ge­lė. Klai­pė­die­tė juo­ka­vo, kas bū­tų, jei ki­ti žmo­nės į vie­šus ren­gi­nius ne­štų­si ka­ tes, šeš­kus, vėž­lius ar žal­čius. Be to, skai­ty­to­ja ste­bė­jo­si tais šei­mi­ nin­kais, ku­rie šu­niu­kus tem­pia į di­de­ les šven­tes, kur yra daug žmo­nių. „Sa­v i­n in­kai tik­r iau­siai ne­pa­gal­vo­ja, kad mi­nia ga­li su­tryp­ti au­gin­ti­nius. Ko ge­ro, žmo­nės ne­mąs­to, kiek jų šu­niu­ kai užuo­džia kva­pų, kiek pa­ti­ria stre­ so dėl ap­lin­ko­je vyks­tan­čio veiks­mo“, – min­ti­mis da­li­jo­si „Kok­tei­lio“ ger­bė­ja.

Londonas +6 Madridas +9 Maskva 0 Minskas 0 Niujorkas +5 Oslas +3 Paryžius +5 Pekinas +13

Praha +3 Ryga 0 Roma +11 Sidnėjus +28 Talinas +1 Tel Avivas +27 Tokijas +9 Varšuva +2

Vėjas

0–3 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+2

+3

+1

+1

2

+2

+4

+2

+2

4

rytoj

ketvirtadienį

+4

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

Vardai Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

vasario 26-ąją

Rytas

+2

0

+2

+3

+4

8

1531 m. že­mės dre­bė­ji­ mo au­ko­m is Por­t u­ga­l i­ jo­je ta­po de­šim­tys tūks­ tan­čių žmo­nių, su­griau­ ta di­des­nė Li­s a­b o­nos mies­to da­lis. 1802 m. gi­mė pran­cū­z ų ra­šy­to­jas Vic­to­ras Hu­go. 1885 m. gi­mė Alek­sand­ ras Stul­g ins­k is, Lie­tu­vos vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės vei­kė­jas, 1918 m. Va­sa­rio 16-osios Lie­tu­vos vals­ty­ bės at­kū­ri­mo ak­to sig­na­ ta­ras, ant­ra­sis Lie­t u­vos pre­zi­den­tas. Mi­rė 1969 m.

1943 m. gi­mė po­l i­t i­kė, pir­mo­ji Lie­tu­vos mi­nist­ rė pir­mi­nin­kė po Nep­rik­ lau­s o­my­b ės at­k ū­r i­mo (1990– 1991 m.) Ka­zi­mi­ra Da­nu­tė Pruns­kie­nė.

1952 m. Wins­to­nas Chur­ chil­l is pa­skel­bė, jog Di­ džio­ji Bri­ta­ni­ja pa­si­ga­mi­ no ato­mi­nę bom­bą. 1990 m. SSRS su­ti­ko iš­ ves­t i sa­vo ka­r iuo­me­nę iš Če­kos­lo­va­ki­jos. 1997 m. Ru­si­jos UR mi­ nist­ras Jev­ge­ni­jus Pri­ma­ ko­vas pa­reiš­kė, jog Ru­si­ ja nie­ka­da ne­su­tiks, kad Lie­tu­va, Lat­v i­ja ir Es­t i­ja bū­tų priim­tos į NA­TO. 1998 m. įvy­ko Pre­z i­ den­to Val­do Adam­kaus inau­gu­ra­ci­jos iš­kil­mės.

Pa­va­sa­rio šauk­liai dar ne­sku­ba Pokytis: prancūzo gyvenamoji vie­

ta nuo šiol bus Rusijos mieste.

G.Depardieu adresas Saranske Prancūzas aktorius Gerard’as Depardieu penktadienį vėl atvyko į Rusiją, neseniai suteikusią jam savo pilietybę. G.Depardieu planai – susitikti su ortodoksų patriarchu, atidaryti kino teatrą ir apsilankyti savo naujoje gyvenamojoje vietoje – Demokratijos gatvėje. Tie­sa: gra­žūs šu­niu­kai pa­puo­šia

bet ku­rį vie­šą ren­gi­nį.

Jei ža­da­te tu­rė­ti šu­nį Pa­si­ruoš­ki­te kal­tės jaus­mui prieš šu­nį. Jis gi vi­są die­ną na­mie vie­nas ir vie­nas. Su juo nie­kas ne­žai­džia, ne­kal­ba, ne­ve­ da pa­si­vaikš­čio­ti. O va­ka­re, kai grįž­ta­te, jums no­ri­si vie­no – pri­gul­ti ar­ba ra­miai pa­sė­dė­t i. Ši­lu­mo­je. Ty­lu­mo­je. Ta­čiau sė­di kaž­kas, žiū­ri į jus, uo­de­ga mo­suo­ ja ir lau­kia il­go pa­si­vaikš­čio­ji­mo. Ir pa­ gei­dau­ti­na su pa­si­bė­gio­ji­mais, pa­ga­liu­ ko pa­mė­ty­mais bei slė­py­nė­mis. Ir bū­ti­ nai su pa­gi­ria­mai­siais žo­de­liais.

Links­mie­ji tirš­čiai Į dar­bą atė­jo nau­jas sky­riaus va­do­vas. Ap­žiū­rė­jo sa­vo nau­ją­jį ka­bi­ne­tą ir pa­si­ kvie­tė sa­vo pa­va­duo­to­jus kar­tu pa­rū­ ky­ti. Rū­ko­ma­ja­me va­do­vas skė­lė anek­ do­tą. Vi­si juo­kia­si, iš­sky­rus vie­ną. – Vi­siems juo­kin­ga, o ko­dėl tau ne? – Aš ne iš jū­sų sky­riaus. Čes­ka (397 719; aną­dien ba­re pa­da­vė­jo pa­pra­šiau dan­tų krapš­tu­ko. Ne­da­vė, nes bu­vo užim­tas)

At­ši­li­mas: pa­va­sa­rį pir­mų­jų par­skren­dan­čių vie­ver­sių kol kas pie­vo­se ne­ma­ty­ti, to­dėl spė­ja­ma, kad vė­luo­

jan­tys paukš­čiai pra­na­šau­ja anks­ty­vą pa­va­sa­rį.

Pir­mai­siais pa­va­sa­rio pra­na­šais va­di­na­mi vie­ver­siai vė­luo­ja su­grįž­ti į Lie­tu­vą. Per­ nai šie spar­nuo­čiai par­skri­do va­sa­rio 24-ąją, Vie­ver­sio die­ną.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Se­no­liai ma­nė, kad jei vie­ver­sys par­skren­da iki va­sa­rio 24 d., dar il­go­kai bus šal­ta, jei vė­liau nei mi­ nė­tą die­ną – pa­va­sa­ris bus anks­ ty­vas. „Per­nai vie­ver­siai par­skri­do lai­ ku, o už­per­nai pa­si­ro­dė tik ko­vo 1 d. Ma­tyt, dar šal­to­ka, rei­kia lauk­ ti at­ši­li­mo“, – aiš­ki­no Ven­tės ra­ go or­ni­to­lo­gi­nės sto­ties or­ni­to­lo­ gas Vy­tau­tas Ju­sys.

Eu­ro­po­je pir­muo­sius par­skri­du­ sius vie­ver­sius pa­ste­bė­jo tik Vo­kie­ ti­jos or­ni­to­lo­gai. „Ma­nau, kad šią sa­vai­tę vie­ver­ siai tu­rė­tų par­skris­ti ir pas mus. Kol kas jiems ne­bū­tų kuo mai­tin­ tis, rei­kė­tų kad nors snie­gas nu­ tirp­tų“, – sa­kė V.Ju­sys. Or­ni­to­lo­gai pa­ste­bė­jo, kad ne­ ma­žai į šil­tuo­sius kraš­tus iš­skren­ dan­čių paukš­čių šie­met bu­vo pa­si­ li­kę žie­mo­ti Lie­tu­vo­je. „Pil­kie­ji gar­niai pa­jū­ry­je bū­re­ liais bu­vo pa­ste­bė­ti įvai­rio­se vie­

Vy­tau­to Ju­sio nuo­tr.

to­se ir žie­mą, to­dėl, iš­vy­dus juos vėl, sun­ku pa­sa­ky­ti, ar tai jau par­ skri­dę, ar čia žie­mo­ję paukš­čiai“, – aiš­ki­no or­ni­to­lo­gas. Virš gal­vų pa­ma­čius var­nė­nus taip pat kol kas anks­ti džiū­gau­ti, nes šių paukš­čių ir žie­mą bu­vo ap­stu. „Ma­ny­čiau, kol kas dar paukš­ čiai ne­parsk­ri­do. Bet, oro tem­pe­ ra­tū­rai pa­sie­kus ke­lis laips­nius ši­ lu­mos, iš­vy­si­me ir pir­muo­sius grį­žu­sius spar­nuo­čius“, – kal­bė­ jo V.Ju­sys. Ta­čiau yra ir to­kių spar­nuo­čių, ku­rie jau da­ba su­ka liz­dus, o gal­ būt ne­tgi pe­ri. „Jū­ri­niai ere­liai jau krau­na liz­dus, o krank­liai, spė­ju, jau pe­ri kiau­ši­ nius. Paukš­čiai mo­ka pri­si­tai­ky­ti. Krank­liai ži­no, kad nu­tir­pus snie­ gui bus ga­li­ma ras­ti mais­to ir bus leng­viau iš­mai­tin­ti jau­nik­lius. Yra to­kių paukš­čių, ku­rie ke­lias dė­tis per me­tus iš­pe­ri“, – pri­dū­rė or­ni­ to­lo­gas.

G.Depardieu, kuriam Rusijos pasą asmeniškai įteikė prezidentas Vla­ dimiras Putinas, kai aktorius pa­ reiškė pasipiktinimą dėl Prancū­ zijoje planuotų įvesti drakoniškų mokesčių turtingiesiems, iš Mas­ kvos vyks į provincijos miestą Sa­ ranską, kur užsiregistruos kaip De­ mokratijos gatvės gyventojas. „Jo svarbiausiame dokumente (pase) bus uždėtas spaudas, sutei­ kiantis nuolatinę registraciją kon­ krečiu adresu... Butas, kuriame bus registruotas G.Depardieu, yra pas­ tatas Demokratijos gatvėje Sarans­ ko centre", – pranešė Rusijos vals­ tybinė televizija. Ši gatvė yra į rytus nuo Maskvos esančio 300 tūkst. gyventojų tu­ rinčio miesto Lenino rajone. Saranskas yra Mordovijos regiono, labiausiai žinomo dėl So­ vietų Sąjungos laikų lagerių, sos­ tinė. Vienoje iš jos laisvės atėmi­ mo įstaigų bausmę atlieka Rusijos merginų pankroko grupės „Pussy Riot“ narės. BNS, "Klaipėdos" inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.