2013-02-28 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtadienis, VASARIO 28, 2013

www.kl.lt

48 (19 651) 82AC6?A.162;6@ C.@ .?6< %

1 MENO LEIDINYS Nr. 1 (211) ddd Qb_f` QNVYf Ya ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ› _ O\PVbYfaR-XY Y a

Su jaunaisiais kĹŤrÄ—jais Rytoj KlaipÄ—dos kultĹŤrĹł komunikacijĹł centro (KKKC) muose bus pristatyta ParodĹł rĹŤLietuvos menininkĹł, atrankinÄ— pretenduojanÄ?iĹł dalyvauti JaunĹłjĹł kĹŤrÄ—jĹł (JEK) 2013/2015 Europos m. bienalÄ—je, paroda.

Fi­nan­sĹł mi­nist­ras R.Ĺ a­dĹžius ma­no, kad eu­ro ki­tÄ…­met dar ne­bus.

Be­ne­dik­tas XVI: my­lÄ—­ti BaŞ­ny­Ä?iÄ… reiť­kia tu­rÄ—­ti drÄ…­sos priim­ti sun­kius, skaus­min­gus spren­di­mus.

Lietuva 10p.

Pasaulis 13p.

JEK – tai tarptautinė meno bienalė, kurioje ťiuolaikinio savo kōrybą pristato jaunoji menininkų karta iť deťimties ES ťalių. Joje ťiuo metu dalyvauja Austrija, Ispanija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, lija, Prancōzija, Slovakija, PortugaVengrija, Vokietija. Kiekviena jų leguos po ťeťis jaunusťiemet demenininkus, kurių darbai kartu bus eksponuojami visų ťalių ekspozicinėse erdvėse. Pirmasis JEK 2013/2015 m. bienalės pristatymas numatytas MontruŞe Prancōzijoje ťiemet spalį.

Kodėl Şadėjęs sensaciją „Adatos� pastatymas Klaipėdoje tokiu netapo.

2006-aisiais KlaipÄ—dos miestas tapo ĹĄio projekto partneriu. KKKC parodinÄ—se erdvÄ—se bus pristatyti 21 autoriaus kĹŤriniai, cialiai ĹĄiam konkursui kuriuos spe- ď Ž Keramika: 6`_\VYQ \[N` /. surinkta Ĺžiu?<A6 6 `R_VW\`  @bgN[V• ri atrinko iĹĄ jaunĹł Lietuvos autoriĹł Z NZ\aV[V` Z \YV` TYNgĂ­_\` NbX`\ S\YVWN " e bus iĹĄskleista Lietuvoje atsiĹłstĹł 76 paraiĹĄkĹł. Parodos atida PZ mo JAV nepriklausomo maĹžai Ĺžino- amandĹł mokyklos rymo dienÄ… bus paskelbti atstovĹł kino atstovo kiĹĄkai ĹĄeĹĄi auto- A.Meko riai, kurie atstovaus efektingos Peeterso baro- vios sidabro ĹžvakidÄ—s, kriĹĄtolo Lietuvai JEK pektyva.gyvenimo ir kĹŤrybos retros- venturos Bona- dai... Jie in- kio amato ir 2013/2015 m. bienalÄ—je. sukurti ÄŻvairiose ir Matthieu van meniĹĄkumo lygio Joje – gana plati, bunedemonstruota A.Meko Lietuvoje Montagne’s kompozicijos, Platte- PrancĹŤzijoje, Vokietijoje, ĹĄalyse – vo pasiekta. Vien ko verti Parodoje dalyvauja XVIII a. Rusijoje italĹł architekto Jonas Ani- veiklos kĹŤrybos ir Williamo anglo ir kitur. Ä?as, RĹŤta ButkutÄ—, skalÄ—. Tai fotoparoda Collinso „Audringa ir graďŹ ko GiovanAdomas DanujĹŤra“, apie jo Ĺžymiausio ni Battista Piranesi Pradedama nuo XVIII gyvenimÄ… ir kĹŤrybÄ… seviÄ?ius, Evelina rusĹł marinisto garsieji mistiDaugÄ—laitÄ—, Bar– a. puoĹĄnaus niai traukos, profesinio ĹĄeimos nuo- vazovskio „JĹŤros peizaĹžas“,Ivano Ai- baroko ir vÄ—lyvojo jo laikotarpio, Romos peizaĹžai, vaizduojantys bora GediminaitÄ—, gyvenimo akiMarta Ivanova, Alekse- rĹŤpestingojo nejaus Bogoliubovo mirkos, kadrai iĹĄ kino Joana KairienÄ—, AgnÄ— rokoko, toliau keliau- didingus, bet realybÄ—je tose vietodidĹžiulio ďŹ lmĹł, KiĹĄonaitÄ—, Jo- bus se niekad nestovÄ—jusius lanta KyzikaitÄ—, pristatyti 1996 –2003 atskirai to epinÄ— drobÄ— „KronĹĄtato forma- jama ÄŻ XIX a., kuriame didingÄ…jÄŻ Martynas Martistatinius reidas“, m. am- taip tikroviĹĄkai, Barpyro stiliĹł keitÄ— jo norvegĹł tapytojo do koledĹže skaitytĹł ĹĄius, Monika MiceviÄ?iĹŤtÄ—, kad supaprastintas ir Adelsteeno NorpaskaitĹł videoVladis- ÄŻraĹĄai. Taip tol matÄ™s RomÄ… tik J.V.GetÄ—, iki vidutinio miestelÄ—no manno atĹĄiauria gamtos lavas Novickis, Vilma pat bus demonstruojam iĹĄ G.B.Piranesi skoniui SamulionytÄ—, A.Meko didybe al- ĹĄenei i suojantys ďŹ ordĹł Raimonda SereikaitÄ—, pritaikytas bydermejeris.bei ki- darbĹł, atvykÄ™s ÄŻ miestÄ…, mokiniĹł ďŹ lmai. vaizdai, ĹĄiek tiek Vidmina StaAm- juo nusivylÄ—... nistinis Richardo Levicko impresio- Ĺžiaus viduryje visi iki siulytÄ—, Andrius Svilys, tol buvÄ™ stiliai paveikslas susimaiĹĄÄ— Tadas Ĺ arō„Venecija migloje“. nas, Vaida TamoĹĄeviÄ?iĹŤtÄ—, ne maĹžiau patraukliame GedvilÄ— istorizmo ir eklektikos Paroda veiks iki rugsÄ—jo TamoĹĄiĹŤnaitÄ—, Mantas laikotarpyTeleviÄ?ius ir 29 d. je, o pabaigoje visa Mindaugas Vegys. Europa pasidavÄ— banguojanÄ?iam Prano DomĹĄaiÄ?io Iki kovo 24 d. veiksianÄ?ios secesijos stiliui, galerijos Klaiparo- pÄ—doje kuriam retas lieka dos kuratorÄ— – Neringa abejingas ir ĹĄianBumblienÄ—. dĹžioje lankytojĹł pavasario pradien. laukia neeilinis Parodoje Paroda veiks iki birĹželio vo 7-Ä…jÄ… Ä?ia atidaromosÄŻvykis. Ko16 d., jos lekcija“ „Dionyzo Varkalio konet ketuapĹžiĹŤrÄ—jimo atidÄ—lioti rios parodos vienu P.DomĹĄaiÄ?io galerijoje neverta, o ge- bus metu. Viena jĹł riausia – ateiti ne Taip pavadinta – „Sveika, jĹŤra!“. eksponuojami porceliano, kartÄ…. paroda sukomfa-

Sveika, jĹŤra!

JEK laureatai ir kino grandas

D.Varkalio kolekcija

Nuo baroko iki secesijos

plektuota iĹĄ retai

rodomĹł Lietuvos

janso indai, bronzinÄ—s ir sidabri-

nÄ—s skulptĹŤrÄ—lÄ—s, dailÄ—s muziejaus Su jĹŤra klaipÄ—dieÄ?iai medaliai, Ĺžvakitaikomosios daisveikinasi lÄ—s rinkiniĹł, dÄ—s, vazos, stalo daĹžnai, nesvarbu, tarsi meno istorijos reikmenys ir paĹžiema ar vasapuoĹĄalai iĹĄ Lietuvos vadovÄ—lis atskleidĹžia ra. TaÄ?iau tokios dailÄ—s muzieparodos, kurioje XVIII–XIX a. jaus KlaipÄ—dos kraĹĄto Europos meno stiliĹł rodomi iĹĄ dviejĹł nacionaliniĹł taikomosios raidÄ…. mudailÄ—s rinkinio. ziejĹł – Lietuvos dailÄ—s Lietuvos dailÄ—s M.K.ÄŒiurlionio dailÄ—s Vilniuje ir TaÄ?iau vadovÄ—liai muziejaus rinkidaĹžnai pa- nyje Kaune fon- teikia Jo pagrindÄ… sudaro dĹł atrinkti JEK laureatĹł parodoje yra daugiau nei sausus faktus, o gausi KlaipÄ—8 tĹŤkst. XV– dos dalyvaus trys peizaĹžai, geriausi marinistiniai je kraĹĄte XIX–XX 2011/2013 m JEK P.DomĹĄaiÄ?io galerijojeparodo- XX a. Europos ir kitĹł dar nebuvo. a. pradĹžiobienalÄ—s kraĹĄtĹł – klaipÄ—dietis Rodionas dalyviai kuri jau sulaukÄ— didĹžiulioParodoje, tojĹł laukia tikra formĹł, lanky- kĹł kĹŤriniĹł, tad suprantama,grafi- je plitusiĹł dailiĹłjĹł metalo spalvĹł ir P.DomĹĄaiÄ?io ir susidoPetroffas mÄ—jimo kad ramikos (Lietuva), Serena dirbiniĹł kolekcija, keVilniuje, bus eksponuoja- medĹžiagĹł feerija. Parodai Zanardi (Italija) kuriÄ… atrinkti lio vidurio galerijoje iki birĹže- surinko vertingiausi ir efektingiausi mi XVII–XX a. paveikslai. ir Cesare Bignotti’s D.Varkalis ir 1988 veiksianÄ?ioje parodoje (Italija). OlandĹł, celiano, por- „XVI–XIX davÄ— muziejui. D.Varkalio m. peranglĹł, rusĹł, norvegĹł, Ĺ ie menininkai internete a. stiklo, VakarĹł sidabro, Europos vokieÄ?iĹł, lie- odos, kolekcibronzos, trĹł grafika“ meisvyku- tuviĹł sio balsavimo metu gintaro, tekstilÄ—s bus galima pamatyti ja buvo kelis kartus trumpai eksponatai: publikos buvo tizmo,dailininkĹł realizmo, roman- grakĹĄÄ?ios eksponuota P.DomĹĄaiÄ?io iĹĄrinkti geriausiais impresionizmo stiliaus porceliano skulptĹŤrÄ—lÄ—s, tik labai maŞą jĹł dalÄŻ. galerijoje. bienalÄ—s autodro- vaizduojanÄ?ios Pastaraisiais metais bÄ—s atskleidĹžia neiĹĄsenkanÄ?iÄ… riais. Parodoje jie plaÄ?iais augantis pristatys darbus, krinolisujĹŤros nais pasidabinusias sidomÄ—jimas MaĹžosios Bet ne kiekybÄ— svarbu. temos ÄŻvairovÄ™. kurie prieĹĄ tai dar damas, Juk ne kas- KlaipÄ—dos nebuvo ekspoLietuvos, tuojanÄ?ias su galantiĹĄkais koke- dien, niekur nekeliaujant, nuoti KKKC. Kaip tikino galerijos kraĹĄto Ä?ia pat tino surengti praeitimi paskanotyrininkÄ— Kristina vedÄ—ja me- lieriais, didĹžiulÄ—s rokokinÄ—s kava- KlaipÄ—doje galima pasiĹžiĹŤrÄ—ti, Parodoje „Visa ilgalaikÄ™ kolekcitai JokubaviÄ?ie- aplipusios vazos, kaip Adolfo Meko gyvenimasne sapnas: nÄ—, parodoje kiekvienas keraminiĹł gÄ—liĹł girlian- atrodo XVI–XIX aa. vario, plieno jos parodÄ…, veiksianÄ?iÄ… iki 2014 ras ir kĹŤryba“ timo m. gruodĹžio. raiĹžiniai, sukurti stiliaus peizaŞą. Joje sau ar- domis, trapĹŤs, besvoriai vokieÄ?iĹł, pranpuodeliai cĹŤzĹł, iĹĄsiskiria kavai D.Varkalio klaipÄ—dieÄ?iams italĹł, anglĹł, lenkĹł ir iĹĄtisi kavos servizai, graveriĹł, statinÄ—ti primasy- kas juose nereikia, ir kaip vaizduojama, ko- nai restauratorius, juk ir taip daĹžgintaro meistras, VÄ—lgi rytoj KKKC parodinÄ—se erdvÄ—se ÄŻsikurs „JEK laureatĹł 2012“ paroda ir Adolfo Meko (1925–2011) gyvenimo ir kĹŤrybos retrospektyva.

VakarĹł Europos meistrĹł grafika

Ĺ iandien priedas

Sen­jo­rai neuŞ­lei­dĹžia po­stĹł Jau­ni iť­si­la­vi­nÄ™ Ĺžmo­nÄ—s pri­va­lo re­ gist­ruo­tis Dar­bo bir­ Ĺžo­je, kad bent gau­ tĹł pa­ťal­pÄ… pragy­ve­ ni­mui, o pen­si­nin­ kai pa­to­giai ÄŻsi­tai­sÄ™ val­diť­kĹł ÄŻstai­gĹł di­ rek­to­riĹł kÄ—­dÄ—­se ir nÄ— ne­ke­ti­na jĹł uŞ­ leis­ti. To­kia uos­ta­ mies­Ä?io dar­bo rin­ kos rea­ly­bÄ—.

Kaina 1,30 Lt

„Se­kÄ—­si ge­rai – grį­Şau su ant­pe­Ä?iais.“ Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liau­skas iĹĄ ko­man­di­ruo­tÄ—s Len­ki­jo­je grį­Şo tu­rÄ—­da­mas ir nau­jas gar­bin­gas pa­rei­gas.

2p.

Iť­ban­dy­mas as­me­nĹł bank­ro­tu As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Ry­toj ÄŻsi­ga­lios Fi­zi­niĹł as­me­nĹł bank­ro­to ÄŻsta­ty­mas, ku­rio pa­grin­ di­nis tiks­las – at­kur­ti as­mens mo­ ku­mÄ…. Ta­Ä?iau bank­ro­tĹł ad­mi­nist­ ra­to­riai jau da­bar var­di­ja dau­gy­bÄ™ ĹĄio ÄŻsta­ty­mo spra­gĹł.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ned­rau­gau­ja su nau­jo­vÄ—­mis

Sta­tis­ti­ka jau­ni­mui ne­gai­les­tin­ga. Ĺ iuo me­tu Klai­pÄ—­dos te­ri­to­ri­nÄ—s dar­bo bir­Şos Klai­pÄ—­dos sky­riu­je ÄŻre­gist­ruo­ti 3 tĹŤkst. 114 be­dar­biĹł, ku­riĹł am­Şius yra iki 30 me­tĹł. Tai 24,7 pro­c. vi­sĹł dar­bo ne­tu­ rin­Ä?iĹł uos­ta­mies­Ä?io gy­ven­to­jĹł. IĹĄ 121 Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s biu­dĹže­ti­nÄ—s ÄŻstai­gos va­do­vĹł net 39 jau yra su­lau­kÄ™ pen­si­nio am­Şiaus, ta­Ä?iau vis dar dir­ba ir gau­na ne tik pen­si­jÄ…, bet ir at­ly­gi­ni­mÄ…. Dar 32 sa­vi­val­dy­bÄ—s biu­dĹže­ti­niĹł ÄŻstai­gĹł va­do­vai – prieť­pen­si­nio am­Şiaus, ku­ris mo­te­rims yra nuo 55 iki 60 me­tĹł, o vy­rams – nuo 57 iki 62 me­tĹł.

4

Tei­rau­ja­si apie ga­li­my­bes

„„Ďsi­ki­bo: pen­si­nin­kai di­rek­to­riai ne­no­ri trauk­tis iĹĄ pa­rei­gĹł, nors dar­bo lau­kia bō­rys jau­nĹł dar­buo­to­jĹł.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­tomon­ta­Şas

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMAI Vyksta finalinis balsavimas SuĹžinokite daugiau 7 p.

Bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rÄ— Vir­gi­ni­ ja Lu­ko­ťie­nÄ— pa­sa­ko­jo, kad ÄŻ jÄ… jau krei­pÄ—­si ke­le­tas as­me­nĹł ir tei­ra­vo­ si apie ga­li­my­bÄ™ pra­dÄ—­ti fi­zi­nio as­ mens bank­ro­to pro­ce­dō­rÄ…. V.Lu­ko­ťie­nÄ— tei­gia, kad pa­gal sta­ tis­ti­kÄ… Lie­tu­vo­je yra maŞ­daug 12 tĹŤkst. Ĺžmo­niĹł, ku­riems bō­tĹł ga­li­ma pra­dÄ—­ti to­kias pro­ce­dō­ras. Vi­du­ti­nÄ— jĹł sko­la sie­kia 199 tĹŤkst. li­tĹł. „Te­ko su­si­dur­ti su to­kiĹł ÄŻmo­ niĹł bank­ro­tais, ku­rie bu­vo tar­si ir as­me­ni­nis vers­li­nin­ko bank­ro­tas, nes Ĺžmo­gus bu­vo uŞ­sta­ tÄ™s sa­vo as­me­ni­nÄŻ tur­tÄ….

2

2

ketvirtadienis, VASARIO 28, 2013

miestas Ati­da­rė nau­ją fa­kul­te­tą

Su­lau­kė sve­čių iš Ka­lu­gos

Bal­suo­ti – ir Klai­pė­do­je

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Tęs­ti­nių stu­di­jų ins­ti­tu­te įkur­tas III am­ žiaus uni­ver­si­te­to And­ra­go­gi­kos fa­kul­te­tas. Jį įkū­rė pa­kan­ka­mai di­de­lis vy­res­nio am­žiaus žmo­ nių bū­rys, ku­rių tiks­las – sa­ve rea­li­zuo­ti ir įgy­ti ži­nių. Klai­pė­do­ je nuo 2010 me­tų spa­lio 1 die­ nos vei­kia ir III am­žiaus uni­ver­ si­te­to Svei­ka­tos fa­kul­te­tas.

Klai­pė­do­je va­kar vie­šė­jo Ru­si­ jos mies­to Ka­lu­gos sa­vi­val­dy­bės de­le­ga­ci­ja. Ji su­si­ti­ko su mies­to me­ru Vy­tau­tu Grub­liaus­ku. Su­si­ ti­ki­mo me­tu pa­si­da­ly­ta pa­tir­ti­mi, atei­ties pla­nais, ap­tar­tos mies­tų sa­vi­val­dos funk­ci­jos. Ka­lu­gos de­ le­ga­ci­jos at­sto­vai ap­lan­kė ir Klai­ pė­dos lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną, sve­čia­vo­si Pa­lan­go­je.

Rin­ki­mai į Sei­mą vien­man­da­tė­ se Biržų–Kupiškio, Zarasų–Vi­ sagino ir Uk­mer­gės apy­gar­do­ se vyks­ta ir uos­ta­mies­ty­je. Sa­ vo nuo­mo­nę bal­so tei­sę tu­rin­tys rin­kė­jai ga­li pa­reikš­ti Klai­pė­dos ap­skri­ties cent­ri­nia­me pa­šte Lie­pų g. Va­kar pra­si­dė­jęs išanks­ ti­nis bal­sa­vi­mas vyks ir šian­dien nuo 8 iki 19 val.

Dienos telegrafas

Me­rui skyrė nau­jas pa­rei­gas

Lai­vas. Pie­t ų Ko­rė­jo­j e esan­č io­j e lai­ vų sta­t yk­lo­j e „Hyun­d ai Hea­v y In­ dust­r ies Co., Ltd“, ku­r io­j e Lie­t u­v ai sta­to­m as lai­vas-sau­g yk­l a su du­j i­n i­ mo įren­g i­n iu, sta­t y­b os dar­b ai vyk­ do­m i tiks­l iai, kaip nu­m a­t y­t a veiks­ mų pla­ne. Jau iš su­pjau­t ų plie­no lakš­ tų ren­k a­m i lai­vo blo­k ai, ku­r ių dar­bų baig­t u­mas su­da­ro 93,3 pro­c. Taip pat vyk­do­mas blo­k ų da­ž y­mas, kor­pu­so su­r in­k i­m as. Net 80,3 pro­c . vamz­dy­ nų sis­te­mų yra su­mon­t uo­ta lai­vo blo­ kuo­s e. Iš įvai­r ios ir skir­t in­gos lai­v ui rei­k a­l in­gos vi­d aus įran­gos jau pa­ga­ min­t i 58 komp­lek­t ai. Iš vi­so jų tu­rės bū­t i – 103. Lai­vas-sau­g yk­l a į Klai­p ė­ dos uos­t ą tu­rė­t ų at­plauk­t i ki­t ų me­t ų ant­ro­je pu­s ė­je.

Klai­pė­dos me­ro Vy­tau­to Grub­liaus­ko ko­ man­di­ruo­tė į Len­ki­ją bu­vo itin tu­ri­nin­ ga – eu­ro­re­gio­no „Bal­ti­ja“ val­dy­bos po­sė­ dy­je jis iš­rink­tas šios or­ga­ni­za­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tu. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Po­s ė­d is. Šian­d ien 9 val. sa­v i­val­dy­ bė­je vyks mies­to ta­ry­bos po­sė­dis. Jo dar­bot­var­kė­je nu­ma­ty­ta svars­ty­t i 21 klau­si­mą. Nu­ma­to­ma tvir­tin­ti mies­to biu­d že­tą. Kon­sul­ta­ci­jos. Šian­dien nuo 10 iki 14 val. Ne­r in­gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos Ar­chi­tek­t ū­ros sky­r iu­je, 29 ka­ bi­ne­te (III aukš­tas), gy­ven­to­jus že­mės nuo­mos ir nau­do­ji­mo klau­si­mais kon­ sul­tuos Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos Klai­pė­dos mies­to ir Ne­rin­gos te­ri­to­ri­ nio sky­riaus spe­cia­lis­tai. Pa­tiks­li­ni­mas. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ straips­ny­je „Dėl du­jų kai­nos – gal­vo­sū­ kis“ (2013 m. va­sa­rio 27 d.) pub­li­kuo­ti Lai­mo­no Lu­ko­čiaus tei­g i­niai nė­ra su­ si­ję su bend­ro­vės „Or­len Lie­tu­va“ po­zi­ ci­ja, nes mi­nė­tas as­muo šio­je įmo­nė­je ne­be­d ir­ba. Ra­ši­ny­je pub­l i­k uo­t i L.Lu­ ko­čiaus pa­si­sa­k y­mai ir „Or­len Lie­t u­ va“ ne­tu­r i nie­ko bend­ra. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­c i­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 8 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Alek­sand­ra Li­sec­k ie­nė (g. 1922 m.), Ze­no­nas Kar­pis (g. 1927 m.), Zig­ man­tas Bri­kas (g. 1927 m.), Al­do­na Sa­ lo­mė­ja Zu­bie­nė (g. 1934 m.), Ka­zys Šar­ kaus­kas (g. 1945 m.), Si­gi­ta Gruš­pal­kie­ nė (g. 1956 m.), Alek­sand­ras Al­fi­mo­vas (g. 1975 m.), Ar­tū­ras Čes­nu­le­vi­čius (g. 1975 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Min­dau­gas Mar­t i­naus­kas, Va­len­ ti­na Ša­pa­l ie­nė, Ni­na Žov­no, Da­ly­tė Ka­za­ke­v i­čie­nė, Ser­gej Su­choj, Ze­no­ nas Kar­pis, Al­do­na Sa­lo­mė­ja Zu­bie­ nė, Alek­sand­ra Li­sec­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai (dvy­niai). Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 59 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si šir­dies rit­mo su­tri­k i­mais, aukš­tu krau­jos­pū­d žiu. Ke­le­tas žmo­n ių krei­ pė­si dėl karš­čia­vi­mo.

Pos­tas: neat­me­ta­ma ga­li­my­bė, jog ki­tą­met V.Grub­liaus­kas taps eu­ro­

re­gio­no „Bal­ti­ja“ pre­zi­den­tu.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Tai la­bai di­de­lis ne ma­no kuk­ laus as­mens, o Klai­pė­dos re­gio­no įver­ti­ni­mas tarp­tau­ti­niu mas­tu“, – nau­jų­jų pa­rei­gų svar­bą įvar­di­jo uos­ta­mies­čio va­do­vas. Jis Gdans­ke vy­ku­siuo­se eu­ro­ re­gio­no „Bal­ti­ja“ val­dy­bos po­sė­ džiuo­se da­ly­va­vo dvi die­nas. V.Grub­liaus­kas taip pat iš­rink­tas ir mi­nė­tos or­ga­ni­za­ci­jos vyk­do­mo­ sios val­dy­bos na­riu. Ši val­dy­ba tie­ sio­giai da­ly­vau­ja de­ry­bo­se tiek su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vais, tiek su ki­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis dėl fi­nan­ sa­vi­mo kryp­čių. „Tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ma­ no dvie­jų die­nų da­ly­va­vi­mas eu­ro­ re­gio­no „Bal­ti­ja“ val­dy­bos po­sė­ džiuo­se į Klai­pė­dos re­gio­ną at­neš mi­li­jar­dus li­tų, ta­čiau la­bai svar­

bu, kad tu­rė­siu ga­li­my­bę at­sto­vau­ ti Klai­pė­dos re­gio­nui, kai bus for­ muo­ja­mos fi­nan­sa­vi­mo kryp­tys 2014–2020 me­tų lai­ko­tar­piui“, – tei­gė V.Grub­liaus­kas. Jis neat­me­tė ti­ki­my­bės, jog ki­tais me­tais bus iš­rink­tas eu­ro­re­gio­no „Bal­ti­ja“ pre­zi­den­tu, nes nu­ma­ ty­ta, kad Klai­pė­dos re­gio­nas ki­tą­ met tu­rė­tų pir­mi­nin­kau­ti šiai or­ga­ ni­za­ci­jai. „Klai­pė­dos re­gio­nui ypač svar­ bu bū­ti eu­ro­re­gio­no „Bal­ti­ja“ da­ li­mi, nes tai su­si­ję su fi­nan­sa­vi­mu įvai­riems eko­lo­gi­niams – van­den­ va­los, van­dent­var­kos pro­jek­tams. Ti­kiuo­si, kad Klai­pė­dos re­gio­nas tu­rės bal­są, ga­ran­tuo­tus par­tne­rius teik­ti pa­raiš­kas fi­nan­sa­vi­mui gau­ti, to­dėl jos bus pa­ten­kin­tos, o įvai­rūs pla­nuo­ja­mi pro­jek­tai taps rea­ly­be“, – vy­lė­si Klai­pė­dos me­ras.

Iš­ban­dy­mas as­me­nų bank­ro­tu Bet pa­gal nau­ją­jį įsta­ty­ 1 mą in­di­vi­dua­lios įmo­ nės sa­vi­nin­kas ne­ga­li bank­ru­tuo­ti,

kol ne­bank­ru­tuo­ja pa­ti per­so­na­li­nė įmo­nė“, – tei­gė V.Lu­ko­šie­nė. Tam tik­ri sau­gik­liai kre­di­to­riams yra, taip pat ne­są­ži­nin­giems žmo­ nėms įsta­ty­mu už­kirs­tas ke­lias bank­ru­tuo­ti. Ants­to­lių duo­me­ni­ mis, vien Klai­pė­do­je nuo šių me­ tų va­sa­rio iki ba­lan­džio mė­ne­sio iš var­žy­ti­nių bus par­duo­da­mi 82 pri­ va­tiems as­me­nims pri­klau­san­tys bu­tai. Pa­sak ant­sto­lės As­tos Ri­mai­ tės-Žič­ku­vie­nės, jei tur­tas par­duo­ da­mas iš var­žy­ti­nių, dar ne­reiš­kia, kad žmo­gus bank­ru­tuo­ja. Bet tai daug ką pa­sa­ko. Ar ap­si­mo­kės bank­ru­tuo­ti?

Pa­sak bank­ro­tų ad­mi­nist­ra­to­rės, jei žmo­gus no­ri ir ga­li pra­dė­ti nau­ją gy­ ve­ni­mą be sko­lų, tai esą bank­ru­tuo­ti bus be­ne ge­riau­sias spren­di­mas. „Yra daug kas pa­puo­lę į bė­dą su di­de­liais būs­to kre­di­tais, kai vis­kas nu­ver­tė­jo. Kad ne­si­jaus­tų sle­gia­mi am­ži­nų sko­lų, žmo­nės ga­lė­tų ban­ dy­ti pa­si­nau­do­ti bank­ro­to įsta­ty­ mu“, – ma­no V.Lu­ko­šie­nė. Nors Fi­zi­nio as­mens bank­ro­to įsta­ty­mas Len­ki­jo­je vei­kia jau se­ no­kai, ten kol kas bank­ru­ta­vo tik 39 žmo­nės. Ten įsta­ty­mas toks, kad žmo­gui ne­nau­din­ga bank­ru­tuo­ti.

Ran­da įsta­ty­mo spra­gų

Anot V.Lu­ko­šie­nės, iš­ki­lo la­bai daug neaiš­ku­mų nau­ja­ja­me Fi­zi­ nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­me. „Pa­gal jį bank­ru­tuo­jan­tis fi­zi­nis as­ muo tu­ri nu­ma­ty­ti sa­vo veik­lą 5 me­ tams. Ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ju, kaip šiais lai­kais sa­vo veik­lą ga­li­ma su­si­pla­nuo­ ti net ir po­rai me­tų, kai vis­kas taip ne­ sta­bi­lu“, – ste­bė­jo­si ad­mi­nist­ra­to­rė.

Iki šiol įsta­ty­mai ne­ nu­ma­tė ne­mo­kaus as­mens bank­ro­to ga­ li­my­bės – tur­to išieš­ ko­ji­mas ga­lė­jo bū­ti at­lie­ka­mas ne­ri­bo­tą lai­ką.

Įs­ta­ty­me ra­šo­ma, kad bank­ru­ tuo­jan­čio as­mens tur­tas tu­ri bū­ti par­duo­da­mas įsta­ty­mo nu­ma­ty­ ta tvar­ka. Tvar­kos pa­reng­ta iki šiol dar nė­ra, nors tai tu­rė­jo bū­ti pa­ da­ry­ta iki va­sa­rio 28 die­nos. V.Lu­ ko­šie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad bus la­bai sun­ku dirb­ti ne tik teis­mams, bet ir bank­ro­tų ad­mi­nist­ra­to­riams. „Tai ir psi­cho­lo­gi­niai da­ly­kai, juk tarp bank­ru­tuo­jan­čių bus šei­mos

Ga­li­my­bė: jau ko­vo 1-ąją įsi­ga­lios Fi­zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mas, tad

pa­si­ry­žu­siems šiam žings­niui tai bus ga­li­ma pa­da­ry­ti jau ir Lie­tu­vo­je.

su vai­kais. Tu­rės bū­ti nu­ma­ty­tos su­mos pra­gy­ve­ni­mui, rei­kės sek­ti pa­ja­mas, iš­lai­das, tai yra la­bai su­ dė­tin­ga“, – tei­gė V.Lu­ko­šie­nė. Bank­ru­tuo­ti ke­lia­vo sve­tur

Iki šiol Lie­tu­vos įsta­ty­mai ne­nu­ ma­tė ne­mo­kaus as­mens bank­ro­ to ga­li­my­bės – tur­to išieš­ko­ji­mas ga­lė­jo bū­ti at­lie­ka­mas ne­ri­bo­tą lai­ką. To­dėl mū­sų vals­ty­bės pi­lie­čiai ieš­ko­jo ga­li­my­bės bank­ru­tuo­ti už­ sie­nio ša­ly­se, daž­niau­siai Lat­vi­jo­je ar Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je.

Fi­zi­nio as­mens bank­ro­to tei­si­ nio re­gu­lia­vi­mo ne­bu­vi­mas ne­su­ da­rė są­ly­gų as­me­nims kuo grei­čiau at­kur­ti mo­ku­mą ir vėl tap­ti ak­ty­ viais var­to­to­jais ar už­siim­ti ko­mer­ ci­ne veik­la. Nau­ja­sis įsta­ty­mas su­teiks ga­li­ my­bę bank­ru­tuo­ti tik są­ži­nin­giems fi­zi­niams as­me­nims. Nus­ta­čius, kad bank­ru­tuo­jan­tis as­muo vei­kė ne­są­ži­nin­gai, pra­dė­tas fi­zi­nio as­ mens bank­ro­to pro­ce­sas bus nu­ trauk­tas, o pa­si­nau­do­ti šia įsta­ ty­mo tei­kia­ma ga­li­my­be jam bus už­draus­ta 10 me­tų.

3

ketvirtadienis, VASARIO 28, 2013

miestas

Ne­baus ir ko­vą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vai­ruo­to­jai, ku­rie ne­su­mo­kės rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mą dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se, ne­bus bau­džia­mi ir ko­vą. Ka­dan­ gi sa­vi­val­dy­bė ne­spė­ja iš­duo­ti lei­ di­mų, pe­rei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį nu­ spręs­ta pra­tęs­ti.

Sie­kis: no­ri­ma, kad mer­din­tis Se­na­sis tur­gus tap­tų ne tik pre­kei­vių, ap­si­pirk­ti no­rin­čių klai­pė­die­čių, bet ir

tu­ris­tų trau­kos cent­ru.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tur­gaus laukia po­ky­čiai Mies­to cent­re esan­čio Se­no­jo tur­gaus lau­ kia rim­ti po­ky­čiai. Pre­ky­vie­tei ne tik ieš­ ko­ma nau­jo va­do­vo, bet ti­ki­ma­si ją pa­ vers­ti tu­ris­tų trau­kos cent­ru.

Šiuo me­tu Se­na­ja­me tur­gu­je yra 650 pre­ky­bos vie­tų. Iš jų tik 100 – po sto­gu. Bus sie­kia­ma, kad to­ kių vie­tų at­si­ras­tų dau­giau. Ma­no­ ma, jog dau­giau vie­tų tu­rė­tų bū­ti skir­ta pre­kei­viams žu­vi­mis. Da­bar jų yra 12. Par­duos ne­rei­ka­lin­gą tur­tą

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­sit­rau­kė abi­pu­siu su­ta­ri­mu

At­leis­ti il­ga­me­tę Se­no­jo tur­gaus di­ rek­to­rę Ra­mu­tę Ku­bi­lie­nę iš pa­rei­ gų nu­spręs­ta ant­ra­die­nį vy­ku­sia­me bend­ro­vės val­dy­bos po­sė­dy­je. Pas­ta­ro­sios na­rys Vy­tis Rad­vi­ la tvir­ti­no, kad toks spren­di­mas priim­tas abi­pu­siu su­si­ta­ri­mu. „Ke­lis kar­tus bu­vo­me su­si­ti­kę su R.Ku­bi­lie­ne. Išk­lau­sė­me nuo­mo­ nę, koks tur­gus tu­rė­tų bū­ti atei­ty­ je. Su­ta­rė­me, kad ji trauk­sis iš pa­ rei­gų. Juo la­biau kad įmo­nė vei­kia nuo­sto­lin­gai. Jai rei­kia jau­no verž­ laus va­do­vo“, – tvir­ti­no val­dy­bos na­rys. Dvi­de­šimt me­tų Se­na­jam tur­gui va­do­va­vu­si R.Ku­bi­lie­nė ket­vir­ta­ die­nį įmo­nė­je dirbs pa­sku­ti­nę die­ ną. Nuo ko­vo 1-osios šias pa­rei­gas pa­ves­ta ei­ti jos pa­va­duo­to­jai. Iš pa­rei­gų at­leis­tai R.Ku­bi­lie­nei bus su­mo­kė­ta dvie­jų mė­ne­sių at­ly­ gi­ni­mo dy­džio išei­ti­nė. Ji už­dir­bo 3 tūkst. 300 li­tų per mė­ne­sį, neats­ kai­čius mo­kes­čių. „Po­pie­žiai, mi­nist­rai at­si­sta­ty­ di­na, ne­ma­tau jo­kios sen­sa­ci­jos, kad aš trau­kiuo­si. Šio­je si­tua­ci­ jo­je nė­ra nei kaž­ko­kių nuo­skau­ dų, nei nu­skriaus­tų­jų. Gy­ve­ni­mas vie­to­je ne­sto­vi. Yra jau­ni po­li­ti­ kai, bus nau­jų gra­žių sie­kių, ku­ rie mies­tui – tik į nau­dą“, – tvir­ ti­no va­do­vė. R.Ku­bi­lie­nė kol kas ža­da pail­sė­ ti. To­li­mes­nių pla­nų, ji tvir­ti­no, dar ne­tu­rin­ti. Tur­gus at­gai­vins se­na­mies­tį?

Nau­ja­sis įmo­nės va­do­vas bus ren­ ka­mas kon­kur­so bū­du. V.Rad­vi­ la tvir­ti­no, jog da­bar yra ruo­šia­mi

kva­li­fik ­ a­ci­niai rei­ka­la­vi­mai nau­ja­ jam di­rek­to­riui. Ti­ki­ma­si, jie bus pa­tvir­tin­ti per šią sa­vai­tę. „No­ri­ma, kad įmo­nė nau­ją va­do­ vą tu­rė­tų jau ko­vo 22 die­ną, ta­čiau

Ra­mu­tė Ku­bi­lie­nė:

Po­pie­žiai, mi­nist­rai at­si­sta­ty­di­na, ne­ma­ tau jo­kios sen­sa­ci­jos, kad aš trau­kiuo­si.

grei­čiau­siai jis pa­rei­gas pra­dės ei­ti ba­lan­džio pra­džio­je“, – ko­men­ta­ vo V.Rad­vi­la. Nep­rik­lau­so­mo val­dy­bos na­rio tei­ gi­mu, tur­gus, ku­ris yra se­na­mies­čio šir­dy­je, šiuo me­tu nė­ra pa­trauk­lus nei pre­kei­viams, nei mies­tie­čiams, nei tu­ris­tams, o tai rei­kia keis­ti. „Tur­gus tu­ri bū­ti pa­grin­di­ne se­na­mies­čio at­gai­vi­ni­mo aši­mi. Pre­ky­vie­tės vi­zi­ją reng­si­me kal­ bė­da­mie­si su se­na­mies­čio vers­ li­nin­kais. Per ar­ti­miau­sius me­tus no­ri­me jį pa­vers­ti pa­trauk­lia vie­ ta tiek mies­tie­čiams, tiek pre­ky­bi­ nin­kams, tiek tu­ris­tams“, – tvir­ ti­no V.Rad­vi­la.

Praė­ju­sius me­tus įmo­nė Se­na­sis tur­gus bai­gė tu­rė­da­ma 40 tūkst. li­ tų nuo­sto­lį. Pab­rė­žia­ma, jog bus sie­ kia­ma, kad bend­ro­vė tap­tų pel­nin­ga, ta­čiau pre­ky­bi­nin­kams vie­tos nuo­ mos kai­nų ne­ža­da­ma di­din­ti. Pla­nuo­ja­ma par­duo­ti per­tek­li­ nį įmo­nės tur­tą, ku­ris ne­nau­do­ ja­mas jos veik­lo­je. Įmo­nės bend­ra tur­to ver­tė sie­kia 6 mln. li­tų. Per­ tek­li­nio tur­to, pre­li­mi­na­riais skai­ čia­vi­mais, yra apie 2 mln. li­tų. Prie to­kio tur­to pri­ski­ria­mi ir san­dė­liai Ši­lu­tės plen­te. V.Rad­vi­la tvir­ti­no, kad įmo­nės ne­nau­do­ja­mą tur­tą nu­ma­to­ma par­duo­ti, o gau­tas lė­šas in­ves­tuo­ti į tur­gaus re­konst­ ruk­ci­ją. „Vie­nas iš par­duo­da­mų ob­jek­ tų – Ši­lu­tės plen­to san­dė­liai. Koks ki­tas tur­tas ga­li bū­ti par­duo­da­mas, kol kas pa­sa­ky­ti ne­ga­liu. Aiš­kin­si­ mės, ar vi­si ob­jek­tai, esan­tys tur­ gaus te­ri­to­ri­jo­je, yra rei­ka­lin­gi“, – tei­gė V.Rad­vi­la. Sa­vi­val­dy­bės įmo­nė Se­na­sis tur­ gus į už­da­rą­ją ak­ci­nę bend­ro­vę per­tvar­ky­ta per­nai. Po per­tvar­kos bu­vo su­da­ry­ta nau­ja jos ste­bė­to­jų ta­ry­ba ir val­dy­ba. Į pa­sta­rą­ją įtrauk­tas ir ne­prik­lau­ so­mas na­rys – V.Rad­vi­la. Jis tvir­ti­ no, kad kol kas dir­ba be at­ly­gio.

Kont­ro­lie­riai baus­ti pa­žei­dė­jus, ku­rie ne­su­si­mo­kė­jo rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą dau­gia­bu­ čių na­mų kie­muo­se, tu­rė­jo pra­dė­ ti nuo ko­vo. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bė įstai­gai „Klai­ pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ nu­ ro­dė ati­dė­ti ter­mi­ną ir ko­vą tik ste­ bė­ti si­tua­ci­ją, bet dar ne­baus­ti. Tai su­si­ję su lei­di­mų iš­da­vi­mu. „Tvar­ka bus to­kia kaip va­sa­ rį. Kad su­mo­kė­ta rink­lia­va dau­ gia­bu­čio na­mo kie­me, pri­pa­žin­si­ me, jei bus pa­dė­tas se­nas lei­di­mas, pra­šy­mas iš­duo­ti nau­ją lei­di­mą ar kvi­tas, ku­ria­me už jį su­mo­kė­ta“, – tvir­ti­no vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­ dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­ to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ri­man­tas Ar­mo­nas tvir­ti­no, kad sa­vi­val­dy­bė jau yra iš­da­vu­si 1 tūkst. 800 leng­va­ti­nių me­ti­nių lei­di­mų. Sa­vo ei­lės lau­kia dar tiek pat žmo­nių. Pa­sak R.Ar­mo­no, spe­cia­lis­tai per die­ną iš­ra­šo apie 50–60 lei­di­mų. Da­bar lei­di­mai iš­duo­da­mi žmo­ nėms, ku­rie krei­pė­si prieš dau­giau nei mė­ne­sį. „Vė­luo­ja­me. Trūks­ta pa­jė­gų“, – tvir­ti­no vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas. Dar dau­giau leng­va­ti­nių lei­di­mų teks iš­duo­ti, jei mies­to ta­ry­ba pri­ tars rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą tvar­kos pa­tai­soms. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus tvir­ti­no, jog bus siū­lo­ma, kad leng­va­ti­nius me­ti­nius lei­di­ mus, ku­ris pir­mam au­to­mo­bi­liui

kai­nuo­ja 5, o ant­ram – 250 li­tų, ma­ši­nas sta­ty­ti kie­muo­se ir ap­link na­mą 200 met­rų spin­du­liu ga­lė­tų įsi­gy­ti ne tik gy­ven­to­jai, ju­ri­di­niai as­me­nys, bet ir ko­mer­ci­ne veik­la už­sii­man­tys fi­zi­niai as­me­nys. 100 li­tų kai­nuo­jan­tį leng­va­ti­ nį me­ti­nį lei­di­mą, su­tei­kian­tį tei­ sę ne­mo­ka­mai sta­ty­ti ma­ši­ną vi­ so­je zo­no­je, siū­lo­ma įsi­gy­ti re­gio­no Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos na­rėms, mies­to ta­ry­bos na­riams, svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­goms, mies­to gar­bės pi­lie­čiams, kul­tū­ros ma­gist­rams ir žmo­nėms, ap­do­va­no­tiems už me­ tų dar­bus. Taip pat nu­ma­to­ma 50 pro­c. nuo­lai­da re­zer­vuo­toms vie­toms įmo­nėms, ku­rios sa­vo lė­šo­mis įsi­ ren­gė aikš­te­les ir pa­tei­kė tai įro­ dan­čius do­ku­men­tus. Siū­lo­mi pa­ kei­ti­mai mies­to ta­ry­bos na­riams svars­ty­ti bus pa­teik­ti ko­vo 21 die­ ną vyk­sian­čio po­sė­džio me­tu. Jei siū­ly­mams bus pri­tar­ta, pro­ gno­zuo­ja­ma, kad leng­va­ti­nius lei­ di­mus tu­rės ga­li­my­bę gau­ti dar apie 1 tūkst. žmo­nių. Per­nai pa­gal anks­čiau ga­lio­ju­sią tvar­ką leng­va­ ti­nių me­ti­nių lei­di­mų bu­vo iš­duo­ ta 2 tūkst.

Pra­tę­sė: iki ba­lan­džio 1 die­nos

rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mą kie­muo­se ne­su­si­mo­kė­ję vai­ ruo­to­jai ne­bus bau­džia­mi.

40 – tiek tūkst. litų nuostolių pernai patyrė įmonė Senasis turgus.

Turnyras vyks kovo 7 d. 10:00 val. Klaipėdos VPK šaudykloje Jūros g. 1. Išankstinė registracija: tel. (8 46) 312 449, mob. tel. 8 686 41 997.

4

ketvirtadienis, VASARIO 28, 2013

miestas

Sen­jo­rai neuž­lei­džia po­stų „Ma­ny­čiau, jog tai, kad 1 biu­dže­ti­nėms įstai­goms va­do­vau­ja pen­si­nin­kai, tik­rai yra

pro­ble­ma. Jie juk ir taip tu­ri vi­sas so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, gau­na pa­ja­ mų, ta­čiau uži­ma vie­tą, jos neuž­ lei­džia jau­ni­mui. Aiš­ku, pen­si­ jos tik­rai nė­ra to­kios di­de­lės, kad bū­tų ga­li­ma ge­rai gy­ven­ti, ta­čiau išei­čių yra. Pen­si­nin­kai ga­lė­tų at­ si­sa­ky­ti di­rek­to­riaus pa­rei­gų, pa­ siim­ti ke­lias va­lan­das per sa­vai­tę pa­mo­kų ir taip pri­si­dur­tų pra­gy­ ve­ni­mui. Jau­ni žmo­nės, atė­ję va­ do­vau­ti įstai­goms, ti­kiu, ir nau­ jų idė­jų at­si­neš­tų, vi­siems nuo to bū­tų tik ge­riau“, – nuo­mo­nę reiš­

vų yra S.Da­cho pro­gim­na­zi­jos di­ rek­to­rė Ele­na Bla­žie­nė. Jai šie­met su­kaks 77 me­tai. Pen­si­nin­kė mo­ kyk­lai va­do­vau­ja nuo 1990 me­tų. „Kal­bin­ki­te jau­nes­nius va­do­vus, kuo čia aš dė­ta. Ko­dėl nei­nu il­sė­tis? Ne­no­riu at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą, tai ma­no as­me­ni­nis rei­ka­las. Dir­bu ir be­veik vis­kas ge­rai“, – į kal­bas ne­ si­lei­do E.Bla­žie­nė, pa­klaus­ta, ko­dėl vis dar nei­na už­tar­nau­to poil­sio. Ge­ro­kai at­vi­res­nis bu­vo Klai­pė­ dos spor­to cent­ro „Gin­ta­ras“ di­ rek­to­rius Va­len­ti­nas Vy­tau­tas Še­ pu­tis. Nors ir yra pen­si­nin­kas, jis iš val­diš­ko po­sto trauk­tis ne­ke­ti­ na, nes, pa­ties žo­džiais ta­riant, iš pen­si­jos tik­rai nepragy­ven­tų. „Ma­no pen­si­ja yra 900 li­tų. Su­ si­mo­kė­čiau už bu­tą ir nie­ko ne­be­ lik­tų, to­dėl tek­tų ei­ti „bom­žau­ti“. Gal ir su­tirš­ti­nau spal­vas, ta­čiau tik­rai pa­svars­ty­čiau apie pa­si­trau­ ki­mą tik tuo at­ve­ju, jei pen­si­ja bū­tų di­des­nė“, – tei­gė V.V.Še­pu­tis.

Ri­man­tas Jo­nas Da­gys

Sei­mo So­cia­l i­n ių rei­ka­lų ir dar­bo ko­m i­te­to pir­m i­n in­ko pa­va­duo­to­jas

T

Jau­čia­si pa­si­kaus­tęs

kė Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­buo­to­ jų pro­fe­si­nės są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus va­do­vė Lai­ma Juk­nie­nė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­ rė Al­do­na Špu­čie­nė tei­gė, jog pro­ ble­mų dėl pen­si­nio ar prieš­pen­si­nio am­žiaus biu­dže­ti­nių įstai­gų va­do­vų ky­la dėl to, kad jie ne­no­ri mo­ky­tis kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo, drau­ gau­ti su nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­ jo­mis, ku­rios yra bū­ti­nos dar­be. „Va­dy­bos ir ki­tų su­ge­bė­ji­mų tik­ rai ne­siim­siu ver­tin­ti. Ta­čiau aki­ vaiz­du, kad su jau­nes­niais va­do­ vais dirb­ti pa­pras­čiau“, – tvir­ti­no A.Špu­čie­nė.

Ta­čiau jis pa­brė­žė ir tai, jog dar tu­ ri pa­kan­ka­mai svei­ka­tos, ener­gi­jos ir kom­pe­ten­ci­jos dirb­ti. „Jau­čiuo­si pa­si­kaus­tęs, nes daug me­tų dir­bu ši­tą dar­bą. Jau se­niau­ siai iš­mo­kau dirb­ti kom­piu­te­riu, ir man tai nė­ra pro­ble­ma. Bend­ra­dar­ biau­ju su Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ ra­ci­ja, esu jos vyk­do­mo­jo ko­mi­te­ to na­rys. Vi­sur ak­ty­viai da­ly­vau­ju, tu­riu sa­vo nuo­mo­nę, ne­su pa­stum­ dė­lis“, – sa­vo pri­va­lu­mus, ko­dėl ir bū­da­mas pen­si­nin­kas ga­li dirb­ ti, var­di­jo Klai­pė­dos spor­to cent­ ro „Gin­ta­ras“ di­rek­to­rius. Jis at­me­tė prie­kaiš­tus, kad jau­ ni­mas ne­tu­ri dar­bo to­dėl, kad pen­ si­nin­kai uži­ma dau­gy­bę vie­tų. Esą jau­ni žmo­nės į val­diš­kas įstai­gas dirb­ti nei­na dėl to, kad juos at­gra­ so per ma­ži at­ly­gi­ni­mai. V.V.Še­pu­čio at­ly­gi­ni­mas per mė­ ne­sį „ant po­pie­riaus“ yra kiek dau­ giau nei 3 tūkst. li­tų. „Ma­no al­ga, aiš­ku, ne­blo­ga, ta­ čiau ir dirb­ti nė­ra leng­va, at­sa­ko­my­ bė di­džiu­lė. Be to, biu­dže­ti­nė įstai­ga nė­ra pri­va­ti bend­ro­vė. Čia ne­svar­ bu, kiek dirb­si, už­dirb­si tiek pat, to­ dėl jau­ni­mui tai ga­li bū­ti ir ne­pat­ rauk­lu“, – svars­tė pa­šne­ko­vas.

Di­rek­to­rei – be­veik 77-eri

Al­ga – kaip me­ro

Va­len­ti­nas Vy­tau­tas Še­pu­tis:

Ma­no pen­si­ja yra 900 li­tų. Su­si­mo­kė­ čiau už bu­tą ir nie­ko ne­be­lik­tų, to­dėl tek­ tų ei­ti „bom­žau­ti“.

Pa­ti vy­riau­sia tarp Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės biu­dže­ti­nių įstai­gų va­do­

L.Juk­nie­nė pa­brė­žė, jog Klai­pė­dos biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se ne­si­lai­ko­ma

Komentaras

Ly­de­rė: vy­riau­sia sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ti­nių įstai­gų va­do­vė yra S.Da­cho

pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rė E.Bla­žie­nė.

so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo, ir tai yra dar vie­na pro­ble­ma. „Mo­kyk­lo­se ma­žė­ja vai­kų, to­ dėl neiš­ven­gia­mai tu­ri ma­žė­ti ir mo­ky­to­jų. Ta­čiau kaž­ko­dėl iš dar­ bo va­ro­mi tie pe­da­go­gai, ku­rie yra pen­si­nio am­žiaus. O juos ve­ja lauk bū­tent pen­si­nin­kai va­do­vai. Ma­ ny­čiau, kad jei pen­si­nin­kai mo­ky­ to­jai ir dar­že­lių auk­lė­to­jai va­ro­mi už­tar­nau­to poil­sio, tai išei­ti tu­rė­ tų ir gar­baus am­žiaus di­rek­to­riai“, – įsi­ti­ki­nu­si L.Juk­nie­nė. Ją nu­ste­bi­no biu­dže­ti­nių įstai­gų va­do­vų pa­sa­ky­mas, kad toks dar­ bas jau­ni­mui ne­pat­rauk­lus dėl per ma­žų at­ly­gi­ni­mų. „Apie ką jie kal­ba – di­rek­to­riai už­dir­ba be­veik tiek, kiek Klai­pė­ dos me­ras, ar­ba net dau­giau“, – šo­ki­ruo­jan­čią in­for­ma­ci­ją at­sklei­ dė L.Juk­nie­nė. Su­ma­žė­tų prieš­prie­ša

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas And­ rius Ado­mai­tis pa­tei­kė Pran­cū­zi­ jos pa­vyz­dį. Ten ga­lio­ja to­kia tvar­ ka, kad žmo­gus, su­lau­kęs pen­si­nio

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

am­žiaus, tą pa­čią die­ną tu­ri išei­ ti iš dar­bo. Ta­čiau jei darb­da­vys jį ver­ti­na kaip la­bai ge­rą spe­cia­lis­tą, dar­bo su­tar­tį ga­li pra­tęs­ti me­tams ar il­ges­niam lai­kui. „Ne­no­riu nie­ko įžeis­ti, juo la­ biau kad ir pa­ts esu prieš­pen­si­nio am­žiaus, ta­čiau ma­nau, kad ir Lie­ tu­vo­je tu­ri bū­ti įves­ta aiš­ki tei­si­nė nor­ma, kad su­lau­kęs pen­si­nio am­ žiaus žmo­gus tu­ri išei­ti iš dar­bo. Tuo­met ir dar­buo­to­jams bū­tų pa­ pras­čiau psi­cho­lo­giš­kai pa­si­ruoš­ ti, nes jie tiks­liai ži­no­tų, nuo ka­da ne­be­dirbs. Be to, tai vie­nas bū­dų ne spręs­ti, o ma­žin­ti jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­mą, ku­ri vis di­dė­ja“, – ar­gu­ men­tus var­di­jo A.Ado­mai­tis. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad jei ga­lio­tų to­kia aiš­ki tvar­ka dėl pen­si­nio am­žiaus dar­buo­to­jų, tuo­met tarp jau­ni­mo ir sen­jo­rų iš­nyk­tų prieš­prie­ša. „Juk da­bar tik ir gir­di­me, kad jau­ni­mas pik­ti­na­si, jog se­no­liai uži­ma dar­bo vie­tas, o šie at­rė­žia, kad jau­nik­liai nie­ko ne­su­ge­bė­tų dirb­ti“, – tei­gė Klai­pė­dos te­ri­to­ri­ nės dar­bo bir­žos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas.

ik­rai ka­te­go­riš­kai ne­pa­si­sa­ky­ čiau už to­kią tvar­ką, kad pen­ si­nio am­žiaus su­lau­kę žmo­ nės tu­ri sa­va­no­riš­kai išei­ti iš dar­bo. Var­gu ar ga­lė­tu­me to siek­ti, nes Lie­tu­va sens­ta, vis skau­džiau su­si­dur­ si­me su pro­ble­ma, kad trūks­ta dar­bo ran­kų, ir tu­rė­si­me įvai­riau­siais bū­dais il­gin­ti pen­si­nį am­žių. Aiš­ku, bū­tų la­bai gra­žu, jei val­diš­ko­se įstai­go­se dirb­tų jau­ ni žmo­nės, joms va­do­vau­tų ne sen­jo­rai, bet tai su­dė­tin­gas pro­ce­sas. Di­de­lė pro­ ble­ma ta, kad jau­niems žmo­nėms, ku­rie atei­na dirb­ti į vals­ty­bės tar­ny­bą, biu­dže­ ti­nes įstai­gas, trūks­ta kva­li­fi­ka­ci­jos. Jie bai­gę moks­lus, ta­čiau ga­biau­sius, siū­ly­ da­mas di­des­nius at­ly­gi­ni­mus, „su­si­ren­ ka“ pri­va­tus vers­las, o vie­ša­jam sek­to­riui lie­ka ma­žiau kva­li­fi­kuo­ti dar­buo­to­jai. Tai­gi, jau­nas va­do­vas ne­bū­ti­nai yra ge­ res­nis už pen­si­nin­ką. Prob­le­ma dėl di­ rek­to­rių am­žiaus tik­rai eg­zis­tuo­ja ir ją ga­li­ma spręs­ti. Tie­siog bū­ti­na rea­liai ir re­gu­lia­riai kas ke­le­rius me­tus ver­tin­ti va­do­vų kva­li­fi­ka­ci­ją, ge­bė­ji­mą užim­ti pa­rei­gas. Jei ko­mi­si­jai dar­buo­to­jas įro­ dys, kad su­ge­ba dirb­ti, te­gul jis bū­na ir pen­si­nin­kas, o jei ne – teks pa­si­trauk­ti.

Jau­ni be­dar­biai Klai­pė­do­je* Am­ž ius

Skai­čius

16

2

17

11

18

26

19

105

20

160

21

201

22

266

23

362

24

302

25

271

26

305

27

274

28

266

29

275

30

288

*šių me­tų va­sa­rio 27 die­nos duo­me­nys

Nau­ja­jai kop­ly­čiai – uni­ka­lūs var­go­nai As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Į Klai­pė­dą at­ga­ben­ti ir pra­dė­ti mon­tuo­ti uni­ka­lūs 12 to­nų sve­rian­ tys spe­cia­liai On­ko­lo­gi­jos cent­ro kop­ly­čiai pa­ga­min­ti var­go­nai.

Pran­c iš­ko­n as bro­l is Be­n e­d ik­tas ne­nus­tygs­ta iš džiaugs­mo. Nau­ jo­ji On­ko­lo­gi­jos cent­ro kop­ly­čia tu­rės sa­vo dump­li­nius var­go­nus. Jų me­cha­ni­nę-mu­zi­ki­nę da­lį su­ kū­r ė gar­s us pa­sau­ly­je iš Klai­ pė­dos ki­lęs var­go­ni­nin­kas Ga­ris Grod­ber­gas. „Mies­tas be var­go­nų – tar­ si mies­tas be paukš­čių, be poe­zi­ jos. Var­go­nai sa­vo vir­pe­siais su­de­

ri­na ir žmo­gaus ląs­te­les. Tai ypač svar­bu ser­gan­tiems. Siek­siu, kad kop­ly­čio­je var­go­nų mu­zi­kos te­ra­ pi­ja vyk­tų kas­dien“, – ti­ki­no bro­ lis Be­ne­dik­tas. Prieš­ka­ry­je Klai­pė­do­je bu­vo 11 baž­ny­čių, jos vi­sos tu­rė­jo var­go­ nus, da­bar jų ne­be­li­ko. To­dėl nau­ jo­jo On­ko­lo­gi­jos cent­ro kop­ly­čios inst­ru­men­to at­si­ra­di­mas – di­de­lis džiaugs­mas ir mu­zi­kos ger­bė­jams. „Tai in­di­vi­dua­lus pro­jek­tas, to­kių dar vie­nų var­go­nų pa­sau­ly­je nė­ra ir ne­bus. Čia pra­tur­tė­jo vi­sa Lie­tu­ va“, – įsi­ti­ki­nęs kom­po­zi­to­rius ir mu­zi­kan­tas Al­vi­das Re­me­sa. Prieš ga­mi­nant var­go­nus, bu­vo at­vy­kę spe­cia­lis­tai iš Aust­ri­jos, ku­ rie su akus­ti­niais prie­tai­sais iš­ma­

ta­vo kop­ly­čios erd­vę, ko­kią gar­so amp­li­tu­dę ji at­lai­ky­tų. Jie nu­sta­ tė gar­so stip­ru­mą, re­gist­rų skai­ čių, ki­tus tech­ni­nius var­go­nų pa­ ra­met­rus ir cha­rak­te­ris­ti­kas. Maest­ro A.Re­me­sa sa­ko, kad „inst­ru­men­tų ka­ra­lius“ ne tik pra­ tur­ti­no Klai­pė­dą ir Lie­tu­vą. Jie esą bus skir­ti ne tik te­ra­pi­jai, bet ir kon­cer­ti­nei veik­lai. „Ma­nau, kad su­lauk­si­me at­li­ kė­jų iš vi­so pa­sau­lio, jau da­bar yra pa­raiš­kos no­rin­čių­jų kon­cer­tuo­ ti. Ma­nau, kad at­si­ra­do dar vie­na kon­cer­ti­nė sa­lė, ne­prik­lau­so­mai nuo to, kad čia On­ko­lo­gi­jos cent­ ras ir vis­kas ski­ria­ma li­go­niams, čia pui­kiai de­rės ir kul­tū­ra“, – tei­ gė A.Re­me­sa.

Su­lau­kė: į Klai­pė­dos on­ko­lo­gi­jos cent­ro kop­ly­čią at­ga­ben­ti uni­ka­lūs,

spe­cia­liai jai pa­ga­min­ti var­go­nai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

ketvirtadienis, vasario 28, 2013

miestas

Žiū­ro­vų laukia iš­ban­dy­mas daž­niais Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Te­le­vi­zi­jos siųs­tu­vų daž­nių po­ky­ čiai pa­lies ir klai­pė­die­čius, ta­čiau ža­da­ma, kad ne­pa­to­gu­mai bus mi­ ni­ma­lūs, o juos pa­jus ne­di­de­lė da­ lis var­to­to­jų.

Šią sa­vai­tę te­le­vi­zi­jos siųs­tu­vų daž­niai bu­vo kei­čia­mi Ma­ri­jam­ po­lė­je, to­dėl ir uos­ta­mies­čio gy­ ven­to­jai su­kru­to do­mė­tis, kas lau­ kia jų. Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos Ra­ di­jo ry­šio de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Min­dau­gas Ži­lins­kas in­for­ma­ vo, jog te­le­vi­zi­jos siųs­tu­vų daž­niai Klai­pė­do­je bus kei­čia­mi tik ko­vo 26 die­ną. „Be to, toks daž­nių kei­ti­mas vi­ siš­kai neak­tua­lus tiems žmo­nėms, ku­rie žiū­ri ka­be­li­nę ar­ba pa­ly­do­ vi­nę te­le­vi­zi­ją. Dėl daž­nių kei­ti­mo sa­vo te­le­vi­zo­rius tu­rės pa­re­gu­liuo­ti tik tie, ku­rie žiū­ri skait­me­ni­nę ant­

že­mi­nę te­le­vi­zi­ją, o to­kių mies­te tik­rai yra ma­žu­ma“, – tei­gė M.Ži­ lins­kas. Jis aiš­ki­no, kad tie klai­pė­die­čiai, ku­riems yra ak­tua­lus te­le­vi­zi­jos siųs­tu­vų daž­nių pa­si­kei­ti­mas, ko­vo 26 die­ną tu­rės pa­si­keis­ti prie­dė­lio ar te­le­vi­zo­riaus nu­sta­ty­mus – iš nau­jo at­lik­ti pro­gra­mų paieš­ką. Jei tai at­ li­kus kai ku­rių pro­gra­mų var­to­to­jai ne­be­ma­tys, tuo­met bū­ti­na at­kur­ti prie­dė­lio ga­myk­li­nius pa­ra­met­rus, pa­tik­rin­ti, ar įjung­tas an­te­nos stip­ rin­tu­vo mai­ti­ni­mas, ir iš nau­jo at­ lik­ti au­to­ma­ti­nę ka­na­lų paieš­ką. Var­to­to­jai dėl te­le­vi­zi­jos siųs­tu­vų daž­nių po­ky­čių bus kon­sul­tuo­ja­mi ne­mo­ka­mu te­le­fo­nu 8 800 200. „Juo pa­skam­bi­nus, kon­sul­tan­ tai tik­rai paaiš­kins, ko­kius dis­tan­ ci­nio val­dy­mo pul­te­lio ar te­le­vi­ zo­riaus myg­tu­kus pa­spaus­ti, kad vis­kas ge­rai veik­tų. Kri­ti­niu at­ve­ju, jei žmo­nės nie­kaip ne­su­ge­bės su­si­ tvar­ky­ti pa­tys, spe­cia­lis­tai at­vyks į na­mus“, – tvir­ti­no M.Ži­lins­kas.

Įta­ri­mai: šlo­vės spin­du­liuo­se be­si­mau­dan­ti ma­ne­ke­nė K.Tuč­ku­tė jai pačiai netikėtai atsidūrė mokesčių ins­

pektorių akiratyje.

Vytauto Petriko nuo­tr.

Modelį klup­do mo­kes­čiai Vie­na sėk­min­giau­sių ša­lies ma­ne­ke­nių ti­tu­luo­ja­ma klai­pė­die­tė Kris­ti­na Tuč­ku­ tė įta­ria­ma ne­su­mo­kė­ju­si mo­kes­čių už įspū­din­gus kont­rak­tų ho­no­ra­rus.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Slė­pė pa­ja­mas?

Rea­ly­bė: iš­ra­dė­jams ten­ka pa­tir­ti ne tik pa­ži­ni­mo džiaugs­mą, bet ir su­

si­dur­ti su tam tik­rais for­ma­lu­mais, sie­kiant už­pa­ten­tuo­ti sa­vo iš­ra­di­mą.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Iš­ra­dė­jams – nau­din­ga pa­slau­ga Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Lie­tu­vos tech­ni­kos bib­lio­te­kos Klai­pė­dos sky­riu­je pra­dė­ta teik­ti pa­slau­ga by­lo­ja, jog ir pa­jū­ry­je ne­ stin­ga žmo­nių, ge­ne­ruo­jan­čių no­ va­to­riš­kas idė­jas.

Nuo me­tų pra­džios šia­me uos­ta­ mies­čio fi­lia­le iš­ra­dė­jai ga­li už­si­sa­ ky­ti ne­mo­ka­mą kon­sul­ta­ci­ją, su­si­ ju­sią su jų iš­ra­di­mu. Šia ga­li­my­be jau su­sku­bo pa­si­nau­do­ti ke­li klai­ pė­die­čiai. „Iš­ra­dė­jų mū­sų kraš­te tik­rai yra, ta­čiau pro­ble­ma ta, jog Klai­pė­dos re­gio­nas ne­tu­ri pa­ten­ti­nio pa­ti­kė­ ti­nio, ar­ti­miau­si dir­ba Kau­ne“, – aiš­ki­no Tech­ni­kos bib­lio­te­kos Klai­ pė­dos sky­riaus ve­dė­jas Va­len­ti­nas Kau­nas. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, to­kie spe­ cia­lis­tai iš­ra­dė­jams su­tei­kia svar­ bios in­for­ma­ci­jos bei pa­de­da re­

gist­ruo­jant iš­ra­di­mą. „Pa­vie­niam as­me­niui gal ir ne­la­bai pa­vyk­tų už­pa­ten­tuo­ti iš­ra­di­mą, tai su­dė­ tin­gas pro­ce­sas. Be to, po­ten­cia­lų iš­ra­di­mą rei­kia ir įver­tin­ti, at­lik­ti pa­ten­ti­nę paieš­ką, iš­siaiš­kin­ti, ko­ kie yra to­kio iš­ra­di­mo ana­lo­gai ir pa­na­šiai“, – aiš­ki­no V.Kau­nas. Kon­sul­ta­ci­jas tei­kia Pa­ten­ti­nių pa­ti­kė­ti­nių aso­cia­ci­ja, tad šiuo at­ve­ju tech­ni­kos bib­lio­te­ka at­lie­ ka tar­pi­nin­ko vaid­me­nį, siū­ly­da­ ma nuo­to­li­nes vaiz­do kon­fe­ren­ ci­jas su kva­li­fik ­ uo­tu šios sri­ties spe­cia­lis­tu. „Ne­mo­ka­mos pa­slau­gos truk­ mė – 30 mi­nu­čių. Tai to­kia pir­ mi­nė kon­sul­ta­ci­ja, pa­dė­sian­ti iš­siaiš­kin­ti, ar ver­ta ženg­ti to­ li­mes­nius žings­nius“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. V.Kau­no tei­gi­mu, sun­ku pa­sa­ ky­ti, ko­kie klau­si­mai ak­tua­liau­si iš­ra­dė­jams, ka­dan­gi kon­sul­ta­ci­jos vyks­ta kon­fid ­ en­cia­liai.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pra­ne­šė, kad sėk­min­gą mo­de­lio kar­je­rą už­sie­ ny­je pa­da­riu­si K.Tuč­ku­tė nu­slė­ pė ga­vu­si per 0,5 mln. li­tų pa­ja­mų, jų ne­dek­la­ra­vo ir li­ko ne­su­mo­kė­ ju­si apie 300 tūkst. li­tų gy­ven­to­ jų pa­ja­mų mo­kes­čio, dels­pi­ni­gių ir bau­dos. Pa­tik­ri­ni­mo me­tu nu­sta­ty­ta, kad lie­tu­vai­tė, per dve­jus me­tus Ita­li­ jo­je už­dir­bu­si per 0,5 mln. li­tų, Lie­tu­vo­je pa­ja­mas dek­la­ra­vo tik vie­nais me­tais, o dek­la­ra­ci­jo­je nu­ ro­dė ga­vu­si tik kiek dau­giau nei 17 tūkst. li­tų pa­ja­mų, nuo ku­rių su­ mo­kė­jo vos 4,5 tūkst. li­tų pa­ja­mų mo­kes­čio. Tais me­tais dek­la­ruo­ta pa­ja­mų su­ma bu­vo ke­lio­li­ka kar­tų ma­žes­ nė už rea­liai gau­tą, o ki­tą­met lie­ tu­vai­tė dek­la­ra­ci­jos net ne­si­tei­kė pa­teik­ti. Su­si­sie­kus su Ita­li­jos mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riu­mi paaiš­kė­jo, kad jo­kių mo­kes­čių ji ne­mo­kė­jo ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Ita­li­jo­je. „Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad už­sie­nio vals­ty­bė­je, ku­ri yra Eu­ro­pos Są­ jun­gos vals­ty­bė na­rė ar­ba su ku­ria Lie­tu­va yra su­da­riu­si ir tai­ko dvi­ gu­bo ap­mo­kes­ti­ni­mo iš­ven­gi­mo su­tar­tį, gau­tos nuo­la­ti­nio Lie­tu­ vos gy­ven­to­jo pa­ja­mos yra neap­ mo­kes­ti­na­mos pa­ja­mų mo­kes­čiu Lie­tu­vo­je. Ta­čiau tik tuo­met, kai

pa­ja­mų mo­kes­tis su­mo­kė­tas to­je už­sie­nio vals­ty­bė­je“, – ko­men­ta­ vo Klai­pė­dos AV­MI Kont­ro­lės de­ par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­ja V.Oku­li­čie­nė.

Mer­gi­na svars­tė, kad į to­kią si­tua­ci­ ją ga­li pa­tek­ti dau­ gy­bė me­no ir gro­žio in­dust­ri­jos žmo­ nių, ku­rių už­dar­ biai įgy­ja­mi už­sie­ nio ša­ly­se.

Ra­gi­ni­mus ig­no­ra­vo

Pa­sak V.Oku­li­čie­nės, klai­pė­die­ tė ne­pa­tei­kė duo­me­nų, kad nuo gau­tų pa­ja­mų ji Ita­li­jo­je yra su­ mo­kė­ju­si pa­ja­mų mo­kes­tį, be to, ir iš Ita­li­jos mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­ to­riaus gau­to­je in­for­ma­ci­jo­je nu­ ro­dy­ta, kad ji ne­mo­kė­jo mo­kes­čių Ita­li­jo­je, to­dėl mi­nė­tas at­lei­di­mas nuo GPM su­mo­kė­ji­mo Lie­tu­vo­je šiuo at­ve­ju ne­tai­ko­mas, o mo­ kes­čiai tu­rė­jo bū­ti su­mo­kė­ti Lie­ tu­vo­je. Mo­kes­ti­nio pa­tik­ri­ni­mo me­ tu Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pa­pil­do­ mai pri­skai­čia­vo su­mo­kė­ti apie 165 tūkst. li­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, taip pat bau­dą ir ne­ma­ žą su­mą dels­pi­ni­gių, ku­rie kas­dien au­ga iki šiol, nes ma­ne­ke­nė ig­no­

ra­vo ra­gi­ni­mus mo­kes­čius su­mo­ kė­ti ge­ruo­ju. Šiuo me­tu gar­sios mo­ters sko­los išieš­ko­ji­mu rū­pi­na­si ant­sto­liai. Ma­ne­ke­nei – ne­ri­mo die­nos

Pa­ti K.Tuč­ku­tė aiš­ki­no nie­ko ne­ ži­nan­ti apie Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos at­lik­tą pa­tik­ri­ni­mą. „Čia la­bai se­nas at­ve­jis, aš tik da­bar su­ži­no­jau. Aš juk čia ne­gy­ ve­nau, to­dėl ne­ži­nau, kas ką ty­rė“, – aiš­ki­no po­diu­mo gra­žuo­lė. Klai­pė­die­tė ti­ki­no, jog daug ke­ liau­ja ir il­ges­nį lai­ką pra­lei­džia už­ sie­ny­je, to­dėl esą net ne­ži­no­jo, kad jos ieš­ko Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja. „Aš juk daug kur esu gy­ve­nu­si. Man pa­čiai rei­kia daug ką iš­siaiš­ kin­ti, kad ga­lė­čiau at­sa­ky­ti į klau­ si­mus sau pa­čiai“, – ti­ki­no K.Tuč­ ku­tė. Mer­gi­na svars­tė, kad į to­kią si­ tua­ci­ją ga­li pa­tek­ti dau­gy­bė me­no ir gro­žio in­dust­ri­jos žmo­nių, ku­rių už­dar­biai įgy­ja­mi už­sie­nio ša­ly­se. „Aš ne­ži­nau, kaip ten bu­vo su ma­no kont­rak­tais, bet man ne­bu­ vo pa­sa­ky­ta ar nu­ro­dy­ta, kaip tu­riu pa­sielg­ti“, – kal­bė­jo ma­ne­ke­nė. K.Tuč­ku­tė, iš­gir­du­si, kad jai gre­ sia 300 tūkst. li­tų dy­džio bau­da ir dels­pi­ni­giai bei jų ieš­ko­ji­mu už­sii­ ma ant­sto­liai, iš­si­gan­do. „Taip, tai yra la­bai bai­su. Aš daug ke­liau­ju ir kol kas ne­tu­riu sau nuo­ la­ti­nės vie­tos. Aš pa­ban­dy­siu iš­ siaiš­kin­ti ir kuo grei­čiau tai iš­ spręs­ti“, – tvir­ti­no K.Tuč­ku­tė.

300

– tiek tūkst. litų bau­dos ir dels­pi­ni­gių iš modelio bando atgauti Mokesčių inspekcija.

6

ketvirtadienis, vasario 28, 2013

nuomonės

Įkur­ki­me se­na­mies­čio LEZ

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Di­džiau­si nu­si­kal­tė­liai?

Mar­ga­ri­ta Nar­vy­dai­tė

A

ist­ros dėl gim­dy­mo na­ muo­se ir ke­lioms pri­bu­vė­ joms iš­kel­tos by­los įsi­siū­ ba­vo iki skan­da­lo, įtrau­ ku­sio net tuos, ku­r ie iki šiol abe­jin­gai nu­mo­da­vo ran­ka – esą tai tik ne­d i­de­ lės gru­pe­lės žmo­nių pro­ble­mos. Kra­tos ki­no re­ž i­sie­rės na­muo­se įžie­bė me­n i­n in­k ų pa­si­pik­t i­n i­mą – da­bar tai jau ne tik mo­ters tei­sės pa­si­rink­ti, kur ir kaip jai gim­dy­ti, bet ir žo­d žio lais­vės klau­si­mas. Kai ku­r ių įsi­t i­k i­n i­mu, dre­ ba de­mok­ra­t i­jos pa­ma­tai. Re­por­ta­ž ą

Dau­gu­mai prieš akis vėl iš­ki­lo So­vie­tų Są­jun­gos šmėk­la. apie tai pa­ro­dė ir ke­l ios Va­ka­r ų ša­l ių te­le­vi­zi­jos. Dau­gu­mai prieš akis vėl iš­ ki­lo So­vie­tų Są­jun­gos šmėk­la, kur dėl ab­sur­diš­kos cen­z ū­ros me­ni­nin­k ų kū­ ri­niai tap­da­vo įkal­čiais „nu­si­kal­ti­muo­ se“ prieš sis­te­mą. Vie­n in­te­l io tei­sin­go at­sa­k y­mo, kur ir kaip mo­te­r iai ge­r iau gim­dy­t i, nė­ra. Nėš­tu­mas – ne li­ga, tad ko­dėl kiek­vie­na svei­ka gim­dy­vė tu­rė­ tų bū­ti prie­var­ta tem­pia­ma į li­go­ni­nę? Ne­ž i­n ia, ku­r i mo­te­r is pa­s a­k y­t ų, jog ne­no­rė­t ų su­si­lauk­t i kū­d i­k io emo­ciš­ kai pa­lan­k io­je ap­lin­ko­je, – bė­da ta, kad Lie­tu­vo­je na­mų są­ly­go­mis tai per­ne­lyg ri­zi­k in­ga. Vis dėl­to nie­kas ne­ga­li nu­ro­ di­nė­ti, kur ir kaip pa­si­tik­ti sa­vo nau­ja­gi­ mį, kaip ir to, kaip ir kur jis tu­ri bū­ti pra­ dė­tas, – tai in­ty­mus šei­mos, ne biu­rok­ra­ tų, rei­ka­las. Nors pri­jau­čiu na­tū­ra­lų gy­ ve­n i­mo bū­dą iš­pa­ž įs­tan­t ie­siems, vi­ sa­da la­biau pa­si­k lio­v iau, kaip at­ro­dė, sa­vo dar­b ą iš­ma­nan­č iais me­d i­kais. Vis dėl­to net da­bar, praė­jus be­veik de­ šim­čiai me­t ų po pa­t ir­t ies, ku­r i skam­ biai va­d i­na­ma uni­ka­l ia ir lai­m in­g iau­ sia die­na šei­mos gy­ve­ni­me, va­ž iuo­da­ ma pro gim­dy­mo na­mus, su­stings­tu iš siau­bo. Sklan­d žiai pa­g im­d žiu­si svei­ką duk­ry­tę, jos vos ne­pra­ra­dau per me­di­ ci­nos per­so­na­lo ap­lai­du­mą. Taip, gal­būt mums ne­pa­si­se­kė, pa­si­tai­ kė kaž­ko­k ia blo­ga die­na... Lai­mė, dau­ gu­ma ten pat gim­d žiu­sių mo­te­r ų to­ kio koš­ma­ro neiš­gy­ve­no – nors itin šil­ tų pri­si­mi­ni­mų iš li­go­ni­nių neiš­si­ne­šė nė vie­na šei­ma. Ar su­si­da­ro klai­din­gas įspū­dis, ar tik­rai Lie­tu­vo­je ne­bė­ra di­des­nių nu­si­kal­tė­lių ir stam­bes­nių nu­si­kal­ti­mų už ke­lių nai­ vių pri­bu­vė­jų „klas­tą“? O gal to­kiais mo­ men­tais vi­suo­me­nei tu­rė­tų kil­ti klau­si­ mas, nuo ko­kių įvy­kių vals­ty­bė­je iš tie­ sų ban­do­ma ati­trauk­ti dė­me­sį?

E

i­da­mas nuo Se­no­jo tur­gaus iki Bir­žos til­to su­skai­čia­vau vie­nuo­li­ka pa­tal­pų, ku­rios iš­nuo­mo­ja­mos ar­ba par­duo­ da­mos. Ir tai tik trum­pu­čia­me cent­ ri­nės se­na­mies­čio gat­vės ruo­že. Dar liūd­nes­nį vaiz­dą iš­vy­si­me pa­su­kę į „šo­ni­nes“ gat­ve­les. Klai­pė­do­je li­ko tik 162 tūkst. gy­ ven­to­jų. Prieš rin­ki­mus į sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­bą par­ti­jos rim­tai dek­la­ra­vo di­de­lį no­rą at­gai­vin­ti se­na­mies­tį ir cent­ri­nę mies­to da­lį, ta­čiau ga­vu­ sie­ji dau­gu­mą mies­to ta­ry­bo­je tai už­mir­šo. Pli­ka aki­mi ma­ty­ti – se­na­mies­ tis mirš­ta. Net gū­džiais so­viet­me­ čio lai­kais se­na­mies­čio gat­vės bu­ vo pil­nos jau­ni­mo, žmo­nės dau­giau šyp­so­jo­si ir bu­vo links­mes­ni. Pe­rei­ ki­te per mies­tą po 19 va­lan­dos: se­ na­mies­tis – tuš­čias, at­ro­do, kaip oku­puo­tas prie­šų. Ko­mer­ci­nis ak­ty­vu­mas ma­ty­ti tik dė­vė­tų dra­bu­žių par­duo­tu­vė­se, ku­ rių se­na­mies­ty­je pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­ra­do la­bai daug. Va­sa­rio 1 die­ną mies­te re­gist­ruo­ ta 23 tūkst. be­dar­bių. Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba priė­mė dar vie­ną se­na­mies­čio „gai­vi­ni­mo“ spren­di­mą (ne­bal­sa­vo kon­ser­va­ to­riai ir soc­de­mai) dėl au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo ap­mo­kes­ti­ni­mo. Ci­tuo­ju šio spren­di­mo tiks­lą: „Sie­kiant pa­ge­rin­ti mies­to eko­lo­ gi­nę būk­lę, su­ma­žin­ti au­to­mo­bi­lių srau­tus rau­do­no­jo­je, gel­to­no­jo­je, mė­ly­no­jo­je ir ža­lio­jo­je zo­no­se, su­ rink­ti lė­šų, ku­rios bus pa­nau­do­ja­ mos vie­šo­jo trans­por­to nuo­sto­liams deng­ti ir vie­šo­jo trans­por­to inf­rast­ ruk­tū­rai vys­ty­ti bei pri­žiū­rė­ti“. Se­na­mies­čio gy­ven­to­jai su­da­ ro la­bai ne­di­de­lę mies­to gy­ven­to­jų da­lį. Ky­la klau­si­mas, ko­dėl tik se­ na­mies­čio ir cent­ri­nės mies­to da­ lies gy­ven­to­jai, mo­kė­da­mi už au­to­ mo­bi­lių sta­ty­mą, tu­ri deng­ti vie­šo­jo trans­por­to nuo­sto­lius ir ge­rin­ti inf­ rast­ruk­tū­rą? Už ma­no au­to­mo­bi­lį, ku­rį pa­si­ sta­tau kie­me, mo­kė­siu 5 li­tus per me­tus, ma­no žmo­na tu­rės mo­kė­ ti dar 250 li­tų, o duk­ra, ku­ri ret­kar­ čiais pas mus at­va­žiuo­ja iš Vil­niaus, tu­rės mo­kė­ti žy­miai dau­giau. Ne­ži­nau, ką rei­kės da­ry­ti sū­nui, ku­ris iš Ai­ri­jos ža­da grįž­ti į na­mus.

A

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Vė­lia­vas nu­ka­bi­no dar ne­su­te­mus

Va­sa­rio 16-ąją mies­to cent­re mū­ sų tris­pal­ves vy­rai sku­bė­jo nu­ka­bin­ ti dar ne­su­te­mus. Keis­ta to­kia sku­ ba. Lyg šven­tė tik iki po­pie­tės vyk­tų. Pa­na­šu, jog ji tė­ra ne­ma­lo­ni prie­vo­lė. Pa­žiū­rė­ju­si tiems vy­rams, ku­rie kė­ lė tris­pal­ves, į akis bū­tent to­kia nuo­ mo­nė ir su­si­da­rė. Jie ta­ry­tum sku­bė­ jo kaž­kur, lyg bi­jo­jo, kad par­duo­tu­vės neuž­da­ry­tų. Ne­be­tu­ri žmo­nės šven­ tės šir­dy­je. Al­do­na

Tris­pal­vė tu­rė­tų plaz­dė­ti šir­dy­je And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Įve­dus au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo mo­ kes­tį, dar la­biau su­ma­žės se­na­mies­ čio lan­ko­mu­mas. Kai pa­gal­vo­ji, ko žmo­gui va­žiuo­ ti į se­na­mies­tį? Juk dau­gu­ma pre­ky­ bos ir ap­tar­na­vi­mo įmo­nių už­si­da­rė ar­ba iš­si­kė­lė į „Ak­ro­po­lį“, už au­to­ mo­bi­lio pa­sta­ty­mą rei­kia su­si­mo­kė­ti net tiems, ku­rie dir­ba se­na­mies­ty­je ir į dar­bą at­va­žiuo­ja au­to­mo­bi­liu. Už ke­lių šim­tų met­rų yra įmo­nės ne se­ na­mies­čio zo­no­je, jos to­kių pro­ble­ mų ne­tu­ri, žmo­nėms pa­to­giau va­ žiuo­ti į jas. Se­na­mies­čio įmo­nių vers­lo są­ly­gos pa­blo­gė­jo ir jos bė­ga iš šios zo­nos. Nors pa­sta­rai­siais me­tais mies­te au­to­mo­bi­lių ir pa­dau­gė­jo, ne­bū­ti­na se­na­mies­ty­je ma­ši­nų sta­ty­mą ap­ mo­kes­tin­ti. Mies­te yra daug vie­tų, kur trans­por­to in­ten­sy­vu­mas ir oro tar­ša yra di­des­nė ne­gu se­na­mies­ ty­je, ta­čiau ten ne­tai­ko­mas ap­mo­ kes­ti­ni­mas. Au­to­mo­bi­lių sta­ty­mą ir ju­dė­ji­mą ga­li­ma su­tvar­ky­ti ke­lio ženk­lais. No­ri­si kreip­tis į ta­ry­bos na­rius, as­me­niš­kai į me­ro pa­va­duo­to­ją A.Šul­cą. Pe­rei­ki­te per se­na­mies­tį, pa­kal­bė­ki­te su gy­ven­to­jais, įsi­jaus­ ki­te į vers­li­nin­kų pro­ble­mas, su­gal­ vo­ki­te, ką da­ry­ti, kad mies­te gy­ven­ ti bū­tų ge­ra. Mes jus iš­rin­ko­me ne dėl to, kad ap­sun­kin­tu­mė­te mums gy­ve­ni­mą. Sa­vi­val­dy­bė­je val­di­nin­kų pa­dau­gė­ jo, ne­be­su­tel­pa į pa­tal­pas, ku­rio­se daug me­tų tilp­da­vo. Kam sa­vi­val­dy­ bės pa­sta­te, kur net so­vie­tų lai­kais ir per 22 ne­prik­lau­so­my­bės me­tus ne­bu­vo net to­kios min­ties už­ra­kin­

ti pir­mo­jo aukš­to du­rų, at­si­ri­bo­ja­te spy­na nuo sa­vo žmo­nių? Juk vi­si esa­me klai­pė­die­čiai ir tu­ ri­me su­pras­ti vie­ni ki­tus. Jei­gu ne­ su­ge­ba­te nie­ko su­gal­vo­ti, išei­ki­te, ateis ki­ti. Man sa­ko: jei ne­pa­tin­ka se­na­ mies­ty­je, kraus­ty­kis ki­tur. Iš­sik­ raus­ty­ti ga­li­ma, bet nie­kas ne­be­ no­ri pirk­ti iš ma­nęs įmo­nės pa­tal­pų se­na­mies­ty­je, ka­dan­gi čia vys­ty­ti vers­lą la­bai su­dė­tin­ga. Jau tre­čius me­tus, anot sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės, mies­to biu­dže­te ne­pa­vyks­ta ras­ti rei­kia­mos su­mos pi­ni­gų val­di­nin­kų dar­bo už­mo­kes­čio fon­dui. Man keis­ta, kad šios pro­ble­mos ne­ spren­džia­mos taip, kaip tai da­ro vers­ las – ma­ži­na dar­buo­to­jų skai­čių. Iš sa­vi­val­dy­bės kont­ro­liuo­ja­mų įmo­nių į 2013-ųjų mies­to biu­dže­tą pla­nuo­ja­ma su­rink­ti 3 mln. li­tų di­ vi­den­dų. To­kia su­ma yra ma­žiau­sia per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus. Tik bend­ro­vė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ per­nai dir­bo pel­nin­gai. Sa­ko­ma, leng­va kri­ ti­kuo­ti ir peik­ti, to­dėl no­riu ir pa­siū­ ly­ti. Su­kur­ki­me se­na­mies­čio lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną smul­kia­jam ir vi­du­ ti­niam vers­lui, pa­nai­kin­ki­me ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį, pa­nai­kin­ki­me au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo ap­mo­kes­ti­ni­mą, vi­sa­pu­siš­kai ska­tin­ki­me vers­lo atė­ji­ mą į se­na­mies­tį, su­ma­žin­ki­me biu­ rok­ra­tų ar­mi­ją sa­vi­val­dy­bė­je. Jei­gu ir to­liau bus to­le­ruo­ja­ma trum­pa­re­giš­ka sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ bos po­li­ti­ka – be­liks tik su­si­krau­ti daik­tus ir kraus­ty­tis į už­sie­nį. Pet­ras Var­nec­kis

nei, pa­vyz­džiui, kiau­lie­na, ku­rio­je daug rie­ba­lų. Be to, ark­lių mė­sa yra ge­ro­kai pi­ ges­nė už jau­tie­ną. Ark­lie­nos de­da­ma į la­bai ge­ras deš­ras, bet tam rei­ka­lui nau­do­ja­ mų ark­lių veis­lės yra ki­tos. Ir štai penk­ta­die­nį ne­ti­kė­tai Ka­ zachs­ta­no kraš­te ėmė kris­ti dan­ gaus kū­nai...

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Nors taip ga­li nu­tik­ti bet kur, bet tą­kart aš nu­si­juo­kiau: „O da­ bar ka­za­chams – šo­kas, o bri­tams – juo­kas“. Ir jei ark­lie­na – nie­ko blo­go bri­ tams ne­pa­da­rė (na, gal tik ko­kį sva­ rą ster­lin­gų ne­tei­sė­tai kaž­kas už­si­ dir­bo), tai ka­za­chai, kiek su­pra­tau, rim­čiau nu­ken­tė­jo. Ly­da

No­riu pa­sa­ky­ti apie vė­lia­vų ka­bi­ni­mą šven­čių me­tu. Ne­ži­nau, kaip yra ki­to­ se vals­ty­bė­se, ta­čiau ma­nau, kad tai yra ab­sur­das. Kam rei­kia per šven­ tes jas ka­bin­ti? At­ro­dy­tų, kad tik tą die­ną esa­me pa­trio­tai, o ki­to­mis jau ne­be. Kam ap­gau­di­nė­ti pa­čius sa­ve? Vė­lia­va tu­ri plaz­dė­ti šir­dy­je, o ne prie keiks­ma­žo­džiais ap­ra­ši­nė­to na­mo. Ri­čar­das

Su­si­kal­bė­ti ne­pa­vy­ko

Va­sa­r ą bu­vau va­d i­n a­m uo­s iuo­ se elekt­ros tink­luo­se, su­si­tiks­li­nau rod­me­nis, ta­da vis­kas bu­vo ge­rai. Va­sa­rį vėl nuė­jau tiks­lin­tis ir su­ ži­no­jau, kad esu sko­lin­gas 7 li­tus. Ne­sup­ra­tau ko­dėl. Man aiš­ki­no, kad esu ne­tei­sin­gai už­ra­šęs skai­tik­ lio rod­me­nis. Grį­žęs na­mo vėl vis­ką pa­tik­ri­nu ir ma­tau, kad per pus­me­tį nie­kur ne­suk­ly­dau. Vėl ėjau tiks­lin­ ti, bet su­si­kal­bė­ti su dar­buo­to­jo­mis ne­pa­vy­ko. At­ro­do, gir­di, ką joms sa­ kau, o ne­nu­si­kal­ba­me. Ma­tyt, teks ieš­ko­ti tar­pi­nin­kų, kad paaiš­kin­tų, kaip ga­li­ma ap­si­rik­ti ne­suk­lys­tant. Jo­nas

Ne­bars­to, kad ne­vaikš­čio­tų

Prie 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to sli­ du lyg čiuo­žyk­lo­je. Net ant laip­tų le­ do ga­ba­lai gu­li. Pa­ma­čiau ir pa­gal­vo­ jau, gal taip ban­do­ma ge­rin­ti po­li­ci­jos ro­dik­lius. Jei žmo­nės bi­jos nu­si­suk­ ti spran­dą, neis į po­li­ci­ją. Jei neis, tai ir tir­ti ne­bus ko. Jei ne­bus ko tir­ti, tai nu­si­kal­ti­mų išaiš­ki­na­mu­mas bus aukš­tes­nis. Va ir vi­sa lo­gi­ka – kiem­ sar­giai ge­ri­na po­li­ci­jos ro­dik­lius. Ona

Kvai­ša­lų pla­tin­to­jams – mir­ties baus­mė

Kont­ra­ban­da ir nar­ko­ti­kai bai­gia už­ ka­riau­ti ir vi­są Lie­tu­vą, ir mū­sų Klai­ pė­dą. Tuo rei­kė­tų pir­miau­siai vi­siems su­si­rū­pin­ti. Nar­ko­ti­kų pla­tin­to­ jus rei­kė­tų baus­ti ypač griež­tai. Ma­ nau, rei­kė­tų kreip­tis į Sei­mą, kad bū­ tų pa­keis­tas Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas ir nar­ko­ti­kų pla­tin­to­jams įves­ta mir­ties baus­mė, kaip yra dau­ge­ly­je ša­lių. Gal tai pa­dė­tų už­kirs­ti ke­lią šio ma­ro pli­ ti­mui į Lie­tu­vą. O už ci­ga­re­čių kont­ra­ ban­dą rei­kė­tų baus­ti ka­lė­ji­mu iki gy­ vos gal­vos. Kont­ra­ban­dos pir­kė­jai taip pat tu­rė­tų gau­ti bent 10 me­tų griež­ to re­ži­mo ko­lo­ni­jos. Tvar­ką Lie­tu­vo­je ga­li­ma grei­tai įves­ti, tik no­ro nė­ra. Sta­nis­lo­vas Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Kaip straips­nis pa­ge­ri­no nuo­tai­ką ną die­ną skai­tau laik­raš­ ty­je links­mą straips­nį apie ark­lie­ną „Bri­tams – šo­kas, ka­za­chams – juo­kas“. Kar­tu su ka­za­chais ska­niai pa­si­ juo­kiau ir aš. Per te­le­vi­zi­ją ma­čiau, kad net kai ku­rie bri­tai tei­sin­gai įver­ti­no ark­ lie­ną: tai me­di­ci­ni­niu po­žiū­riu tie­ siog svei­kes­nis mais­to pro­duk­tas

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, VASARIO 28, 2013

miestas

Laurai: gražiausios ir populiariausios metų knygos titulus šiemet susižėrusios Klaipėdos universiteto lei-

dyklos direktorei L.Zemlienei (dešinėje) konkurso prizus įteikė jo mecenatės bendrovės „Mūsų laikas“ atstovė R.Popova. Vytauto Petriko nuotr.

Išrinko Metų knygas Vakar konkursas „Klaipėdos knyga – 2012“ pasiekė kulminaciją. Paskelbtos skaitomiausia bei gražiausia metų knygos ir apdovanota jas išleidusi Klaipėdos universiteto leidykla.

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Mokslinė, bet populiari

Beveik du mėnesius trukę gražiausios bei populiariausios Klaipėdos 2012 metų knygos rinkimai baigėsi Klaipėdos universiteto leidyklos triumfu. Jos vadovei Lolitai Zemlienei konkurso mecenatės bendrovės „Mūsų laikas“ atstovė Regina Popova baigiamajame renginyje įteikė abu apdovanojimus – lakią knygos mintį simbolizuojančias klaipėdiečio menininko Svajūno Jurkaus sukurtas bronzines skulptūrėles. Konkurse dalyvavo 9 uostamiesčio leidėjai su 12 knygų. Pačią populiariausią skaitytojai išrinko balsuodami Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose ir jos internetinėje svetainėje. Šiemet balsų suskaičiuota kiek mažiau nei pernai – 1377. Daugiausia jų gavo knyga „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“, sudaryta istoriko Vasilijaus Safronovo. Leidinyje atskleidžiama buvusių kareivinių ansamblio Klaipėdoje istorija. Ši grupės uostamiesčio istorikų studija parašyta su didele meile Klaipėdos universitetui ir šiam miestui, kuris tai ir įvertino. Antroje vietoje pagal surinktus skaitytojų balsus liko Raimundo Urbono fotografijų albumas „Rytų Prūsija“, išleistas „Kito tako“ leidyklos, trečioje – Klaipėdos pramonininkų asociacijos leidinys „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija“.

Diskutavo dėl grožio

Pačią gražiausią knygą tradiciškai išrinko specialiai suburta vertinimo komisija, kuriai šiemet vadovavo Vilniaus dailės akademijos lektorius, šiuo metu einantis Kauno fakulteto Grafikos katedros vedėjo pareigas Aurimas Švedas. Šiemet komisija pretendentes svarstė ilgai ir ginčijosi karštai. Net buvo iškilęs klausimas, ar nebūtų galima pirmosios vietos neskirti, nes nėra aiškios lyderės. Galiausiai po nemažų diskusijų vis dėlto išrink-

Lolita Zemlienė:

Visada maniau, kad mūsų knygos neturi būti gražios. Jos turi būti teisingos.

ta knyga laimėtoja. Ja tapo Michele Bianchi (Alberto Vimina) „Lenkijos pilietinių karų istorija“, išleista Klaipėdos universiteto leidyklos. Kaip savo komentare teigė A.Švedas, „pagrindiniai teigiami leidinio bruožai – maketo saikingumas, nereikšmingų, nebūtinų detalių išvengimas, pagarba popieriaus erdvei. Šios knygos dizainas nepretenzingas, minimalus ir skoningas – puikiai atspindi leidinio dalykinį pobūdį, kultūrinę turinio vertę. Informacija nesugrūsta, nebijoma pauzių, tuščių plotų, suteikiančių maketui erdvės ir švaros įspūdį. Šriftai, teksto blokai suderinti

harmoningai, nekrenta į akis kokios nors visumą išbalansuojančios detalės. Knyga kokybiškai įrišta, kelia solidaus leidinio įspūdį. Diskutuota dėl knygos popieriaus, bet pasirinktasis nesumenkina bendro knygos įspūdžio“. Daugelyje ir kitų knygų atrasta teigiamų bruožų, tačiau vienoms pritrūko tiesiog savitumo, kitose gerąsias savybes pritemdė koks nors „šaukštelis deguto“. Taigi šiais metais daugelis leidinių pripažinti apylygės kokybės poligrafijos ir meninio dizaino atžvilgiu. Gražiausios 2012 m. knygos dailininkas – Vilhelmas Giedraitis, ją maketavo Danguolė Stepukonienė, spausdino „Petro ofsetas“ Vilniuje. „Visada maniau, kad mūsų knygos neturi būti gražios. Jos turi būti teisingos, priimtinos mūsų skaitytojams mokslininkams – labai įnoringiems ir griežtiems tų knygų vertintojams. Kad jiems patiktų“, – sakė apdovanotosios leidyklos direktorė L.Zemlienė. Ji neslėpė, kad dvigubai malonu, kai mokslines knygas leidžiančios leidyklos darbus įvertina ir plačioji visuomenė bei knygos meno ekspertai.

VYKSTA FINALINIS BALSAVIMAS

Metų klaipėdietės rinkimuose BALSUOJU UŽ:

Padėkojo mero vardu

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos jau septinti metai organizuojamo konkurso baigiamasis renginys vyko jos Meno skyriuje skambant pučiamųjų kvinteto muzikai ir liejantis pagiriamiesiems žodžiams visiems uostamiesčio knygų leidėjams, rašantiems šio miesto kultūros ir istorijos metraštį. Klaipėdos kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis grupei uostamiesčio leidėjų įteikė miesto mero padėkos raštus, kartu padėkodamas ir bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkui Rimantui Cibauskui už paramą klaipėdietiškos knygos konkursui. „Kaip matome, knyga gali būti ne tik informacijos talpykla, bet ir tam tikro miesto kultūros lygio indikatorius“, – kalbėjo Kultūros skyriaus vedėjas.

MECENATAS

PAGRINDINIS RĖMĖJAS

RĖMĖJAS

PARTNERIAI

8

ketvirtadienis, vasario 28, 2013

miestas

Au­to­bu­se – konf­lik­tas dėl 10 cen­tų Mies­to au­to­bu­sų vai­ruo­to­jai ne­pa­liau­ja ste­bin­ti vis nau­jais akib­rokš­tais. Žmo­nės vie­ša­ja­me trans­por­te pa­ti­ria nuo ku­rio­ zų iki ne­ma­lo­nių, nuo­tai­ką ne vie­nai die­ nai su­ga­di­nan­čių in­ci­den­tų. Vie­nas to­kių – vai­ruo­to­jas klai­pė­die­tei ne­par­da­vė bi­ lie­to, nes ši pa­da­vė de­šim­čia cen­tų dau­ giau, nei jis kai­nuo­ja.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vai­ruo­to­jas ne­da­vė bi­lie­tė­lio

Klai­pė­die­tė Vir­gi­ni­ja pa­sa­ko­jo mies­to au­to­bu­sais va­žiuo­jan­ti re­ tai. Ta­čiau pri­rei­kus pa­va­žiuo­ti po­ rą sto­te­lių, ji nu­ta­rė ke­liau­ti marš­ ru­ti­niu tak­si ir bu­vo pa­si­ruo­šu­si pi­ni­gus bi­lie­tui – 2,50 li­to. „Man rei­kė­jo pa­va­žiuo­ti po­rą sto­te­lių. Die­na bu­vo la­bai ne­gra­ ži – šla­pia, li­jo. Ta­čiau pir­miau nei marš­ru­ti­nis tak­si at­va­žia­vo au­to­ bu­sas. Tad įli­pau į jį“, – pri­si­mi­ nė mo­te­ris. Įli­pu­si į au­to­bu­są Vir­gi­ni­ja pa­da­ vė vai­ruo­to­jui pi­ni­gus. Anot mo­ ters, šis pa­si­žiū­rė­jo ir pa­sa­kė, kad ne­tu­ri 10 cen­tų grą­žos. „Pa­sa­kiau, kad man jos ne­rei­kia. Pap­ra­šiau, kad tik duo­tų bi­lie­tė­lį. Vai­ruo­to­jas jį at­plė­šė, bet ne­pa­da­ vė. Man­da­giai ma­nęs pa­pra­šė duo­ ti tiek, kiek jis kai­nuo­ja – 2,40 li­ to. Dar kar­tą pa­brė­žiau, kad grą­žos man ne­rei­kia, ir to­liau lau­kiau bi­ lie­tė­lio“, – dės­tė ke­lei­vė. Sus­tab­dė au­to­bu­są

Vir­gi­ni­ja tvir­ti­no ži­no­ju­si, jog pi­ ni­gi­nė­je ne­ras mo­ne­to­mis 2,40 li­ to. Be to, anot klai­pė­die­tės, jai bu­vo su­dė­tin­ga ieš­ko­ti ran­ki­nė­je pi­ni­gų – ran­ko­se mo­te­ris lai­kė daug daik­ tų: pirš­ti­nes, skė­tį, ran­ki­nę. Ji bai­mi­no­si ir dėl sa­vo sau­gu­ mo, kad va­žiuo­jant au­to­bu­sui ne­ nug­riū­tų.

No­ras: ve­žė­jai pa­gei­dau­tų, kad ke­lei­viai, pirk­da­mi bi­lie­tą, duo­tų tiek pi­ni­gų, kiek jis kai­nuo­ja.

„Mąs­čiau, kas čia da­bar bus. Pa­

„Bu­vau la­bai nu­ste­bu­si. Ar įsta­

bu­vo nu­sta­ty­ta, kad ga­li­ma pa­duo­ti

neš, ta­čiau vy­ras priė­jo prie ma­nęs ir grą­ži­no pi­ni­gus. Ta­da jis grį­žo į sa­vo vie­tą ir vėl pra­dė­jo va­žiuo­ti“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

pa­da­riau? Juk ka­vi­nė­je ar­bat­pi­ni­ gius dar ne to­kius pa­lie­ki, o čia vai­ ruo­to­jas 10 cen­tų ne­no­rė­jo paim­ti. Ant jo ne­pyks­tu, žmo­gus ma­lo­niai bend­ra­vo. Ne­no­riu, kad jis nu­ken­ tė­tų. Pa­ti si­tua­ci­ja man keis­ta“, – ste­bė­jo­si ke­lei­vė.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu konf­lik­tų dėl per di­de­lių ku­piū­rų ne­bu­vo. Tam įta­kos tu­ri ne tik rei­ka­la­vi­mas vai­ ruo­to­jui duo­ti ne di­des­nę nei 20 li­tų ku­piū­rą, bet ir tai, kad žmo­nės re­ čiau per­ka bi­lie­tus au­to­bu­se, dau­ giau nau­do­ja­si elekt­ro­ni­niais. Įta­ kos tu­ri ir tai, kad au­to­bu­se bi­lie­tas bran­ges­nis“, – dės­tė va­do­vė. J.Dau­gi­nin­kie­nė pri­si­mi­nė, kad anks­čiau pa­si­tai­ky­da­vo ir su­kčia­ vi­mo at­ve­jų. Ke­lei­viai pa­ber­da­vo vai­ruo­to­jui sau­ją po vie­ną, du ar pen­kis cen­tus. Vai­ruo­to­jui, pra­dė­jus skai­čiuo­ ti pi­ni­gus, jie rei­ka­lau­da­vo bi­lie­to. Ta­čiau ne­re­tai paaiš­kė­da­vo, kad trūks­ta pi­ni­gų. „Ge­riau­sia bū­tų, jei ke­lei­viai duo­tų tiek, kiek kai­nuo­ja bi­lie­tas, ar­ba bi­lie­tus įsi­gy­tų kios­ke. Ta­čiau žmo­nės keis­ti. Esu ne kar­tą pa­ ti ma­čiu­si – sto­vi prie kios­ko, bet bi­lie­to ne­per­ka, o įli­pę į au­to­bu­są jo pra­šo pas vai­ruo­to­ją“, – ste­bė­ jo­si J.Dau­gi­nin­kie­nė.

Je­li­za­ve­ta Dau­gi­nin­kie­nė: ma­niau, kad vai­ruo­to­jas bi­lie­tą at­ ty­mai pa­si­kei­tė, ar aš kaž­ką ne taip ne di­des­nę nei 20 li­tų ku­piū­rą.

La­biau ti­kė­ti­na, kad pro­ble­mų kil­tų dėl grą­žos ati­da­vi­mo iš stam­bios ku­piū­ros. Anks­čiau to­kių bū­da­ vo daug. „Dar kar­tą vai­ruo­to­jo pa­klau­ siau, ar jis man par­duos bi­lie­tė­lį. Ta­čiau šis vėl ma­nęs pa­pra­šė 2,40 li­to. Kol de­rė­jo­mės, au­to­bu­sas su­ sto­jo sto­te­lė­je. Ne­no­rė­jau pai­nio­ tis ki­tiems ke­lei­viams, tad pa­li­kau vai­ruo­to­jui pi­ni­gus ir nuė­jau at­si­ sės­ti be bi­lie­to“, – pa­sa­ko­jo klai­ pė­die­tė. Vir­gi­ni­ja tei­gė, kad au­to­bu­su va­ žia­vo daug žmo­nių. Mo­te­riai at­si­ sė­dus, vi­si su­žiu­ro į ją. Ta­čiau, anot klai­pė­die­tės, ta­da nu­ti­ko dar vie­ nas ją nu­ste­bi­nęs da­ly­kas. Vai­ruo­ to­jas su­stab­dė au­to­bu­są.

Ne­sup­ra­to, kas įvy­ko

Pa­sak klai­pė­die­tės, ta­da ki­ti ke­ lei­viai dar la­biau su­klu­so, kas čia vyks­ta. Mo­te­riai te­ko paaiš­kin­ti si­tua­ci­ją. Vi­si ste­bė­jo­si, ko­dėl vai­ ruo­to­jas ne­pa­si­li­ko 10 cen­tų. „Žmo­nės bu­vo ge­ra­no­riš­ki. Vie­ nas vy­ras pa­siū­lė iš­keis­ti pi­ni­gus, ta­čiau at­si­sa­kiau. Paaiš­ki­nau, kad ju­dan­čia­me au­to­bu­se nei­siu pirk­ ti bi­lie­to, jei anks­čiau jo ne­par­da­ vė. Ki­tas vai­ki­nas įspė­jo, jog ga­ li kont­ro­lė nu­baus­ti, kad va­žiuo­ju be ta­lo­nė­lio. Ta­čiau tuo me­tu bu­ vau pa­si­ry­žu­si ir bau­dą su­si­mo­kė­ti. Iš­lip­da­mas tas pa­ts vai­ki­nas pa­siū­ lė paim­ti sa­vo bi­lie­tė­lį, bet ir jo at­ si­sa­kiau“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Klai­pė­die­tė tvir­ti­no, kad iš au­to­ bu­so iš­li­po ne­sup­ra­tu­si, ko­dėl pa­ kliu­vo į to­kią si­tua­ci­ją.

Saugumo reikalavimų nepaiso Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Gy­ven­to­jai ne­ga­li bū­ti tik­ri, ar ki­ lus gais­rui dau­gia­bu­čia­me na­me ug­nia­ge­siai spės tin­ka­mai ir ope­ra­ ty­viai su­teik­ti pa­gal­bą – ne vi­si gy­ ve­na­mie­ji pa­sta­tai ati­tin­ka prieš­ gais­ri­nius rei­ka­la­vi­mus.

Anot Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­ gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos Vals­ ty­bi­nės prieš­gais­ri­nės prie­žiū­ros sky­riaus vy­res­nio­sios spe­cia­lis­tės Au­re­li­jos La­pai­tės, ne­ga­li­ma tvir­ tin­ti, kad vi­si uos­ta­mies­čio dau­ gia­bu­čiai na­mai ati­tin­ka ar­ba nea­ ti­tin­ka sau­gos rei­ka­la­vi­mus. Vie­no­kių ar ki­to­kių pa­žei­di­mų yra nu­sta­to­ma. Daž­niau­siai jie už­ fik­suo­ja­mi bend­ro nau­do­ji­mo pa­ tal­po­se. Pa­sak A.La­pai­tės, pa­žei­ di­mų bū­na įvai­rių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai dau­gia­ bu­čių na­mų gy­ven­to­jai už­ka­la ar įvai­riais daik­tais už­grioz­di­na bal­ ko­nus, lo­dži­jas, liu­kus, an­gas ir išė­ji­mus, skir­tus pa­tek­ti į ki­tus na­mo aukš­tus. Taip pat ap­tin­ka­mos už­ra­kin­tos aukš­tų ho­lų, bend­ro nau­do­ji­mo ko­ri­do­rių ir eva­kua­ci­nių laip­ti­nių du­rys. Prob­le­mų ky­la ir dėl už­tver­ tų ar už­krau­tų priė­ji­mų prie rū­sių, ant jų lan­gų įreng­tų gro­tų. „Taip ne­tu­ri bū­ti, bet to­kių pa­ žei­di­mų yra už­fik­suo­ja­ma“, – tvir­ ti­no A.La­pai­tė. Dau­gia­bu­tis na­mas ga­li bū­ti su­ pro­jek­tuo­tas ir pa­sta­ty­tas su įreng­ tu vi­daus gais­ri­niu van­den­tie­kiu. Jei pro­jek­te van­den­tie­kis nė­ ra nu­ma­ty­tas, jo ne­rei­ka­lau­ja­ma. A.La­pai­tės tei­gi­mu, ge­sin­tu­vai dau­gia­bu­čio na­mo bend­ro nau­do­ ji­mo pa­tal­po­se taip pat nė­ra pri­

va­lo­mi, iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai pa­sta­te yra įreng­ta au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė, vi­suo­me­ni­nės ar ki­tos pa­skir­ties pa­tal­pos. Kart­kar­čiais yra tik­ri­na­ma, kaip dau­gia­bu­čiai na­mai ati­tin­ka gais­ ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mus. Gy­ve­na­mie­ji na­mai, ku­rių aukš­ tis vir­ši­ja 56 met­rus, tik­ri­na­mi ne re­čiau kaip kar­tą per 2 me­tus. Pas­ ta­tai, ku­rių aukš­tis yra nuo 26,5 iki 56 met­rų, ne re­čiau kaip kar­tą per 3 me­tus. Ma­žes­nių nei 26,5 met­ro aukš­čio na­mų gais­ri­nė sau­gos būk­lė tik­ri­ na­ma pa­si­rink­ti­nai, at­si­žvel­giant į gais­rų sta­tis­ti­ką ir ki­tas ap­lin­ky­bes. Bend­ri­jos pir­mi­nin­kas ar ki­tas pri­žiū­rė­to­jas yra at­sa­kin­gas, kad na­mas ati­tik­tų prieš­gais­ri­nius rei­ ka­la­vi­mus. Už jų ne­pai­sy­mą gre­ sia bau­dos, ku­rios sie­kia nuo 25 iki 2000 li­tų.

Va­do­vę si­tua­ci­ja nu­ste­bi­no

Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­ko, ku­rio au­to­bu­su va­žia­vo klai­pė­die­tė, di­ rek­to­rę Je­li­za­ve­tą Dau­gi­nin­kie­nę si­tua­ci­ja taip pat nu­ste­bi­no. „Sun­ku kaž­ką ko­men­tuo­ti ir pa­ sa­ky­ti, ko­dėl taip įvy­ko, ne­ži­nant tiks­laus va­žia­vi­mo lai­ko. 10 cen­tų tik­rai ne­ga­lė­jo truk­dy­ti grą­žai“, – tei­gė va­do­vė. Pa­sak J.Dau­gi­nin­kie­nės, la­biau ti­ kė­ti­na, kad pro­ble­mų kil­tų dėl grą­ žos ati­da­vi­mo iš stam­bios ku­piū­ros. Anks­čiau to­kių bū­da­vo daug. Žmo­nės anks­tų ry­tą pa­duo­da­vo au­to­bu­so vai­ruo­to­jui 100 ar 200 li­ tų bank­no­tą ir rei­ka­lau­da­vo grą­žos. Sie­kiant iš­veng­ti to­kių si­tua­ci­jų,

Fak­tai 2012 m. Klai­pė­dos mies­te ki­lo 808 gais­rai. Iš jų 104 – dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se, 2 bend­ra­bu­čiuo­se. Daž­niau­siai gais­rai įsi­plieks­da­vo bu­ tuo­se, laip­t i­nė­se, bal­ko­nuo­se ir lo­ dži­jo­se, rū­siuo­se ir pus­r ū­siuo­se. Gais­r ų prie­ž as­t ys įvai­r ios, ta­č iau dau­g iau kaip pu­sė jų – 58 – ki­lo dėl neat­sar­gaus žmo­nių el­ge­sio. Kiek ma­ž iau – 26 – dėl elekt­ros įran­ gos ir jos eksp­loa­ta­v i­mo tai­syk­l ių pa­žei­d i­mų, elekt­ros ins­t a­l ia­c i­jos ge­di­mų. Dėl ty­či­nės žmo­nių veik­los ki­lo 12. Šie­met Klai­pė­do­je ki­lo 91 gais­ras, 10 iš jų – dau­g ia­bu­čiuo­se na­muo­se.

9

ketvirtadienis, VASARIO 28, 2013

aktualijos

Kur­hau­zui pra­šo žmo­nių pi­ni­gų

Atgimė: mies­to cent­re de­šimt me­tų po gais­ro stūk­so­ję ku­ror­to sim­bo­lio griu­vė­siai iš pe­le­nų pri­kel­ti pernai.

Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė su­gal­vo­jo bū­dą, kaip pa­leng­vin­ti jai ten­kan­čią naš­tą res­tau­ruo­jant ku­ror­to cent­re esan­tį Kur­hau­zą. Išp­la­tin­ta­me pra­ne­ši­me sa­vi­val­ dy­bė kvie­čia pri­si­dė­ti prie Pa­lan­ gos kur­hau­zo mū­ri­nės da­lies res­ tau­ra­ci­jos kiek­vie­ną ša­lies pi­lie­tį, ski­riant 2 pro­c. sa­vo su­mo­kė­to pa­ ja­mų mo­kes­čio. Kiek­vie­nas vals­ty­bei mo­kes­čius mo­kan­tis Lie­tu­vos gy­ven­to­jas tu­ ri tei­sę nu­spręs­ti, kaip bus pa­nau­

do­ta 2 pro­c. jo su­mo­ka­mo pa­ja­mų mo­kes­čio. Su pra­šy­mu šias lė­šas skir­ti Pa­lan­gos kur­hau­zo mū­ri­nės mies­tui pri­klau­san­čios da­lies vi­ daus pri­tai­ky­mo dar­bams ku­ror­to sa­vi­val­dy­bė krei­pė­si į vi­sus Pa­lan­ gą my­lin­čius pi­lie­čius. Pa­sak Pa­l an­gos me­ro Ša­r ū­ no Vait­kaus, ku­ror­to sa­vi­val­dy­bė

yra už­si­brė­žu­si tiks­lą šiais me­tais pa­baig­ti mies­tui pri­klau­san­čios mū­ri­nės Kur­hau­zo da­lies res­tau­ ra­ci­ją. „Pri­si­dė­ti prie šio tiks­lo, ski­riant 2 pro­c. sa­vo pa­ja­mų mo­ kes­čio, kvie­čia­me vi­sus gy­ven­to­ jus, my­lin­čius Pa­lan­gą bei nea­ be­jin­gus šiam pro­jek­tui“, – sa­kė Š.Vait­kus. Mies­to cent­re de­šimt me­tų po gais­ro stūk­so­ję ku­ror­to sim­bo­lio griu­vė­siai iš pe­le­nų pri­kel­ti 2012 m. – per pus­me­tį sa­vi­val­dy­bei pri­ klau­san­ti mū­ri­nė pa­sta­to da­lis bu­ vo at­sta­ty­ta. Šiam tiks­lui Vy­riau­sy­bė sky­rė 700 tūkst. li­tų, Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas – 300 tūkst. li­tų,

Ku­ror­te – spor­to komp­lek­sas Pa­lan­go­je in­ten­sy­viai vyks­ta uni­ ver­sa­laus spor­to komp­lek­so sta­ty­ bos – at­lie­ka­mi mū­ro dar­bai, mon­ tuo­ja­mos su­ren­ka­mos per­dan­gos plokš­tės, įren­gia­mos mo­no­li­ti­nės per­dan­gos ir ko­lo­nos. Kas­dien sta­ tyb­vie­tė­je triū­sia maž­daug 25 dar­ buo­to­jai.

Pa­sak sta­ty­bos dar­bų va­do­vo Ste­ po­no Mil­vy­do, ba­lan­dį į Pa­lan­ gą bus at­ga­ben­tos ir me­di­nės kli­ juo­tos den­gi­nio si­jos, lai­ky­sian­čios sto­gą. Sup­ro­jek­tuo­to komp­lek­so bend­ ras plo­tas sieks per 4 tūkst. kv. m. Spor­to sa­lę spe­cia­liu tink­lu bus ga­ li­ma trans­for­muo­ti į ke­le­tą skir­tin­ gų erd­vių – jo­se vie­nu me­tu ga­lės vyk­ti krep­ši­nio, tink­li­nio, ran­ki­nio tre­ni­ruo­tės ir var­žy­bos. Taip pat bus įreng­tos iš­stu­mia­mos tri­bū­nos su 800 sė­di­mų vie­tų, mo­der­ni tre­ ni­ruok­lių spor­to sa­lė, per­si­ren­gi­mo kam­ba­riai bei pa­gal­bi­nės pa­tal­pos. Pa­lan­gos me­ras Ša­rū­nas Vait­kus at­krei­pė dė­me­sį, kad tarp­tau­ti­ nius stan­dar­tus ati­tin­kan­tis spor­to komp­lek­sas ne tik pa­ge­rins ku­ror­ te ap­si­sto­ju­sių spor­ti­nin­kų tre­ni­ ruo­čių są­ly­gas, bet ir pa­dės plė­to­ ti spor­to ir ak­ty­vų tu­riz­mą re­gio­ne, iš­plės mies­to gy­ven­to­jų bei sve­čių svei­ko gy­ve­ni­mo bū­do ir ak­ty­vaus poil­sio pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bes.

Spar­ta: Pa­lan­go­je ryš­kė­ja sta­to­mo uni­ver­sa­laus spor­to komp­lek­so

kon­tū­rai.

„Pa­lan­go­je ne­bu­vo mo­der­nios sa­lės, ku­rio­je ga­lė­tų tre­ni­ruo­tis pa­sau­li­nio ly­gio Lie­tu­vos ir už­sie­ nio spor­ti­nin­kai, be­si­ren­gian­tys olim­pi­nėms žai­dy­nėms, Eu­ro­pos ar pa­sau­lio čem­pio­na­tams. Pas­ ta­čius nau­ją­jį komp­lek­są, spor­ti­ nin­kams, ku­rie dėl pui­kių gam­ti­ nių są­ly­gų tre­ni­ruo­čių sto­vyk­loms kas­met pa­si­ren­ka Pa­lan­gą, ne­be­ rei­kės ieš­ko­ti tre­ni­ruo­tėms tin­ka­ mos sa­lės kai­my­ni­niuo­se mies­tuo­

Pa­lan­gos sav. nuo­tr.

se. La­bai svar­bu ir tai, kad nau­ja­sis spor­to komp­lek­sas pa­dės plė­to­ ti ma­žų­jų pa­lan­giš­kių svei­ko gy­ ve­ni­mo bū­do ir ak­ty­vaus poil­sio pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bes“, – sa­kė Š.Vait­kus. Uni­ver­sa­lios spor­to sa­lės sta­ty­ bos dar­bų ver­tė pa­gal pa­si­ra­šy­tą su­tar­tį – 14,5 mln. li­tų. Vi­są pro­jek­tą nu­ma­to­ma įgy­ven­ din­ti per 2 me­tus. „Klai­pė­dos“ inf.

My­lin­tys Pa­lan­gą kvie­čia­mi 2 pro­c. sa­vo pa­ja­mų mo­kes­ čio skir­ti Kur­hau­zo res­tau­ra­ci­jai. Pa­lan­gos mies­to sa­vi­val­dy­bė pri­ si­dė­jo 400 tūkst. li­tų. „2013 m. Pa­lan­ga ta­po Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne ir iš­si­kė­lė tiks­ lą vi­siš­kai su­tvar­ky­ti sa­vi­val­dy­ bei pri­klau­san­čią Kur­hau­zo da­lį, pri­tai­ky­ti jo vi­dų nau­do­ti bei per­ duo­ti vi­suo­me­nei. Me­tų pa­bai­go­je čia pla­nuo­ja­ma su­reng­ti kla­si­ki­nės

Pa­lan­gos sav. nuo­tr.

mu­zi­kos kon­cer­tą. Į šį ren­gi­nį ke­ ti­na­ma su­kvies­ti ša­lies bei Pa­lan­ gos kul­tū­rai nu­si­pel­niu­sius as­me­ nis, jiems įteik­ti ap­do­va­no­ji­mus. Tą pa­čią die­ną res­tau­ruo­tą ku­ror­ to sim­bo­lį pla­nuo­ja­me per­duo­ti pa­lan­giš­kiams“, – sa­kė Š.Vait­kus. Po gais­ro at­sta­ty­ta­me Kur­hau­ze nu­ma­to­ma reng­ti kul­tū­ros ren­gi­ nius, kon­cer­tus, me­no ko­lek­ty­vų pa­si­ro­dy­mus. Kur­hau­zo res­tau­ra­ci­jos ant­ra­ jam eta­pui (vi­daus su­tvar­ky­mui bei pri­tai­ky­mui nau­do­ti) Vy­riau­ sy­bė per Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ją yra sky­ru­si 257 tūkst. li­tų. Iš vi­so nu­ ma­to­mi dar­bai at­sieis 2 mln. li­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

10

ketvirtadienis, vasario 28, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Po­li­ti­niams jau­na­ve­džiams – pro­ku­ro­rų staig­me­na Pla­nai su­jung­ti Vik­to­ro Us­pas­ki­ cho ir Ro­lan­do Pak­so par­ti­jas ga­li ir neiš­deg­ti, nes pro­ku­ro­rai Dar­bo par­ti­jai rei­ka­lau­ja pri­tai­ky­ti lai­ki­ ną­sias pro­ce­si­nes prie­var­tos prie­ mo­nes. Gin­čas ga­li pa­siek­ti net Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą.

Po­zi­ci­ja: fi­nan­sų mi­nist­ras R.Ša­džius ma­no, kad įsi­ves­ti eu­rą

2014-ai­siais – per anks­ti.

Roko Medonio nuo­tr.

Eu­ro ki­tą­met dar nežadama Fi­nan­sų mi­nist­ras Ri­man­tas Ša­ džius abe­jo­ja, ar Lie­tu­va spė­tų įsi­ ves­ti eu­rą 2014 m., ta­čiau jis įsi­ti­ ki­nęs, kad ša­lis ati­tiks Mast­rich­ to inf­lia­ci­jos kri­te­ri­jų ir bend­rą ES va­liu­tą Lie­tu­va tu­rės jau 2015-ai­ siais.

„Mū­sų in­te­re­sas yra įsi­ves­ti eu­ rą kuo grei­čiau, vos tik ma­to­me, kad ati­tin­ka­me kri­te­ri­jus. Ar tai pa­vyk­tų pa­da­ry­ti 2014 m., tu­riu tam tik­rų abe­jo­nių, turėdamas ome­ny­je, kad šian­dien dar nė­ra iki ga­lio su­skai­čiuo­ta, ar 2012 m. mes ne­vir­ši­jo­me lei­džia­mų kri­te­ ri­jų fis­ka­li­nio de­fic­ i­to sri­ty­je“, – tre­čia­die­nį in­ter­viu Ži­nių ra­di­jui tei­gė R.Ša­džius. Taip jis ko­men­ta­vo bu­vu­sios fi­ nan­sų mi­nist­rės Ing­ri­dos Ši­mo­ ny­tės tei­gi­nį, kad Lie­tu­va eu­rą ga­lė­tų įsi­ves­ti jau 2014 m. Ta­ čiau R.Ša­džius ma­no, kad Lie­tu­ va ati­tiks Mast­rich­to kri­te­ri­jus ir su­val­dys inf­lia­ci­ją. „Iš tik­rų­jų Lie­tu­vos inf­lia­ci­ jos ro­dik­lis pa­ma­žu ar­tė­ja (prie ES vi­dur­kio – BNS past.). Pa­gal tai mes ar­tė­ja­me prie eu­ro zo­nos

vi­dur­kio ir ne­ma­tau prie­žas­čių, ko­dėl ga­lė­tu­me nea­ti­tik­ti Mast­ rich­to kri­te­ri­jaus“, – tei­gė fi­nan­ sų mi­nist­ras. Pa­sak jo, va­sa­rio 22 d. pa­skelb­ to­se Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pro­gno­ zė­se nu­ro­do­ma, kad Lie­tu­vo­je inf­ lia­ci­ja ma­žės ar­ti­miau­sius ke­le­rius me­tus. Su­de­rin­ta vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­ lia­ci­ja Lie­tu­vo­je sau­sį sie­kė 3,1 pro­c., o Mast­rich­to inf­lia­ci­jos kri­ te­ri­jus – 2,8 pro­c. No­rint 2015 m. įsi­ves­ti eu­rą, rei­kia, kad ša­lis jau šių me­tų pa­bai­go­je ati­tik­tų Mast­ rich­to kai­nų sta­bi­lu­mo kri­te­ri­jų. Tam, kad ga­lė­tų įsto­ti į eu­ ro zo­ną, vals­ty­bė na­rė tu­ri ati­tik­ ti Mast­rich­to kri­te­ri­jus dėl vie­šų­jų fi­nan­sų de­fi­ci­to, inf­lia­ci­jos ir vals­ ty­bės sko­los. Lie­tu­va, ku­riai dėl per di­de­ lės inf­lia­ci­jos ne­pa­vy­ko įsi­ves­ ti eu­ro 2007 m. pra­džio­je, jį ke­ ti­na įsi­ves­ti 2015 m. Vy­riau­sy­bė pir­ma­die­nį iš es­mės pri­ta­rė eu­ro įve­di­mo pla­nui, ku­riuo nu­ma­ty­ ta su­da­ry­ti stra­te­gi­nę ko­mi­si­ją ir dar­bo gru­pes. BNS inf.

Pro­ku­ro­ras vadinamojoje Dar­ bo par­ti­jos juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je Sau­lius Ver­sec­kas Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo va­kar pa­pra­šė lai­ki­nai ap­ri­bo­ti par­ti­jos veik­lą ir iki įsi­tei­sė­jant nuo­spren­džiui už­ draus­ti keis­ti jos ju­ri­di­nį sta­tu­są, ją lik­vi­duo­ti ar per­tvar­ky­ti. To­kį pra­šy­mą pro­ku­ro­ras pa­tei­ kė ne­tru­kus po to, kai Dar­bo par­ti­ ja pra­dė­jo de­ry­bas dėl jun­gi­mo­si su Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja.

Nie­kur ne­nu­ma­ty­ta, jog nau­jai įsteig­tas ju­ri­di­nis as­muo ga­li bū­ti trau­kia­mas bau­ džia­mo­jon at­sa­ko­ my­bėn už nu­si­kals­ ta­mą vei­ką.

„Jei­gu par­ti­jos bū­tų su­jung­tos į vie­ną, šio­je bau­džia­mo­jo­je by­lo­ je Dar­bo par­ti­ja nu­sto­tų eg­zis­tuo­ti kaip ju­ri­di­nis vie­ne­tas, bū­tų iš­re­ gist­ruo­ta iš re­gist­ro. Nors ko­dek­ se nu­ma­ty­ta, kad tei­sės ir pa­rei­ gos pe­rei­na, nie­kur ne­nu­ma­ty­ta, jog nau­jai įsteig­tas ju­ri­di­nis as­muo ga­li bū­ti trau­kia­mas bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn už nu­si­kals­ta­mą vei­ ką“, – teis­mui paaiš­ki­no pro­ku­ro­ ras S.Ver­sec­kas. Pro­ku­ro­ro tei­gi­mu, toks žings­nis bū­ti­nas, kad par­ti­jos at­žvil­giu bū­tų įma­no­ma priim­ti nuo­spren­dį. „Mes šiuo pra­šy­mu sie­kia­me, kad ne­bū­tų su­kliu­dy­ta pro­ce­sui

Kliū­tys: V.Us­pas­ki­chas li­go­ni­nė­je, o pro­ku­ro­ras pra­šo jo par­ti­jai su­riš­

ti ran­kas.

šio­je by­lo­je ir bū­tų įma­no­ma kal­ti­ na­mo­jo ju­ri­di­nio as­mens at­žvil­giu priim­ti vie­no­kį ar ki­to­kį nuo­spren­ dį. Aš pri­va­lau siek­ti Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so pir­ma­me straips­ ny­je nu­ma­ty­tų tiks­lų, kad pro­ce­sas vyk­tų ne­kliu­do­mai ir bū­tų įma­no­ ma priim­ti nuo­spren­dį by­lo­je“, – po po­sė­džio žur­na­lis­tams sa­kė pro­ku­ro­ras. Dar­bo par­ti­jos juo­do­sios bu­hal­ te­ri­jos by­lo­je kal­ti­na­mų­jų ad­vo­ka­ tai pro­ku­ro­ro pra­šy­me tei­gė įžvel­ gian­tys „kons­ti­tu­ci­nį gin­čą“. Pro­ku­ro­ras sa­kė, kad tarp tei­ si­nin­kų vi­sa­da vyks­ta gin­čai ir jis bū­tų nu­ste­bęs, jei­gu ad­vo­ka­tai bū­tų su­ti­kę su jo pra­šy­mu ir ne­ si­gin­či­ję. Kal­ti­na­ma­sis šio­je by­lo­je Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Gap­šys pa­reiš­kė, kad dėl įsta­ty­mų nuo­sta­tų, ku­rio­mis re­ mia­si pro­ku­ro­ras, ga­li bū­ti kreip­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ta­si į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą. Pro­ku­ ro­ras sa­vo kal­bo­je ci­ta­vo Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mą, Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­są. O Dar­bo par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­ kė Vir­gi­ni­ja Balt­rai­tie­nė tei­gė, kad pro­ku­ro­ro pra­šy­mas ap­ri­bo­ti par­ ti­jos veik­lą ne­lei­džiant jai jung­ tis su Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ ja tik įro­do juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lą esant po­li­ti­nę. „Tai tik įro­do, kad ši by­la po­li­ ti­nė. Ir ne­ma­nau, kad pro­ku­ro­ras čia sa­va­ran­kiš­kai priė­mė spren­di­ mą. Kaip vi­sa­da ma­niau ir ma­nau, kad šio­je by­lo­je yra re­ži­sie­rius, ku­ ris vis­ką re­ži­suo­ja nuo pra­džių, ir la­bai bi­jo­ma, kad neat­si­ras­tų vie­ na stip­ri jė­ga, ku­ri bū­tų di­džiu­lis opo­nen­tas ki­toms par­ti­joms“, – ko­men­tuo­da­ma pro­ku­ro­ro S.Ver­ sec­ko pra­šy­mą teis­me sa­kė Dar­bo par­ti­jos at­sto­vė. BNS, „Klaipėdos“ inf.

Pro­tes­tų savaitė And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Va­kar pro­tes­tuo­to­jų prieš ska­lū­ nų du­jas li­ku­čiai su­si­rin­ko į, jų žo­ džiais ta­riant, af­ter­par­ty, ku­ris įvy­ ko V.Ku­dir­kos aikš­tė­je prie­šais Vy­ riau­sy­bės rū­mus.

Pen­ki pla­ka­tais ne­ši­ni žmo­nės ti­ ki­no su­si­rin­kę prie Vy­riau­sy­bės tam, kad val­dan­tie­ji ne­ma­ny­tų, jog pro­tes­tas prieš ska­lū­nų du­ jas pa­mirš­tas. Tarp mi­tin­guo­to­ jų ne­bu­vo po­li­ti­kų, ne­skam­bė­jo ir gar­sių šū­kių. Ka­dan­gi lei­di­mas pro­tes­tui ne­bu­vo iš­duo­tas, mi­tin­ guo­to­jai sa­vo ren­gi­nį pa­va­di­no pi­ lie­čių pa­si­vaikš­čio­ji­mu „Už Lie­tu­ vą – be koš­ma­rų!“. Be­ne ak­ty­viau­siai sa­vo po­zi­ci­ją reiš­kė Ri­man­tu Ge­niu pri­si­sta­tęs pro­tes­tuo­to­jas. Vė­lia­vos spal­vo­ mis iš­mar­gin­ta ke­pu­re ir už­ra­ šu ki­ri­li­ca ELB­RUS vy­riš­kis tei­gė, kad rei­kia ne da­ly­vius skai­čiuo­ ti, o žiū­rė­ti, ko­kia su­si­rin­ku­sių­ jų ga­lia.

11

ketvirtadienis, vasario 28, 2013

klaipėdos verslas Se­mi­na­ras sta­ty­to­jams

„Vi­kin­go“ ju­bi­lie­jus

Pa­raiš­kos kon­kur­sui

Šian­dien vieš­bu­ty­je „Am­ber­ ton“ vyks se­mi­na­ras „Ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to ir sta­ty­bų tei­sės klau­si­mai“. Ren­gi­ny­je bus ap­ ta­ria­mos sta­ty­bos dar­bų ga­ ran­ti­jos – ran­go­vo at­sa­ko­my­ bė ir už­sa­ko­vo ga­li­my­bės, nau­ jau­sia teis­mų pra­kti­ka sta­ty­bos ran­gos by­lo­se, su­tar­čių nu­trau­ ki­mas.

2003 m. va­sa­rį star­ta­vo pro­jek­ tas „Vi­kin­gas“, vyk­dan­tis kro­ vi­nių per­ve­ži­mą ge­le­žin­ke­liais tarp Lie­tu­vos, Bal­ta­ru­si­jos, Uk­ rai­nos. Jo apy­var­ta per 10 m. išau­go iki 60 tūkst. TEU. Da­bar pro­jek­tas jun­gia 4 ša­lių (pri­si­ jun­gė Bul­ga­ri­ja) ge­le­žin­ke­lių ad­ mi­nist­ra­ci­jas ir 5 trau­ki­nio ope­ ra­to­rius.

Šią sa­vai­tę bai­gia­mos prii­mi­ nė­ti pa­raiš­kos Klai­pė­dos pra­ mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos pa­skelb­ tam „At­sa­kin­gas vers­las 2012“ kon­kur­sui, ku­ris vyks jau ant­rą kar­tą. Dėl no­mi­na­ci­jų „Už at­sa­ kin­gą vers­lą“. „Už žmo­gų“, „Už mū­sų Klai­pė­dą“ ir „At­sa­kin­giau­ sia įmo­nė“ kvie­čia­mos var­žy­tis aso­cia­ci­jos įmo­nės.

Kelių tobulinimui pabaigos nėra Klaipėdos krašto vairuotojai džiaugiasi vis gerėjančiomis eismo sąlygomis, nors neišspręstų problemų dar labai daug. Artimiausiais metais čia esantys keliai taps dar patogesni. Planuojama rekonstruoti eilę magistralinių, krašto ir rajoninių kelių ruožų. Jolita Budrytė Spręs spūsčių problemą

Valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas pabrėžė, kad projektai, kurie bus įgyvendinti artimiausiais metais, pagerins sąlygas ne tik automobilių vairuotojams, bet ir dviratininkams. Pasak vadovo, šiuo metu baigiama derinti įvažos į Klaipėdą senuoju keliu nuo Jakų sankryžos rekonstrukcijos projektą. Pagal jį čia numatoma įrengti sankryžas su nuovažomis į besikuriančias įmones, dviračių taką. Pastarasis sujungs Jakų sankryžos ir Klaipėdos miesto dviračių takus. P.Kaučikas atkreipė dėmesį, kad, pastačius tris estakadas Jakų sankryžoje, joje liko vietų, kur piko valandomis susidaro nedidelės spūstys. Lietuvos automobilių kelių direkcija rengia studiją, kuri išanalizuos eismo srautus Palangos, Šilutės, Dovilų, įvažos į Klaipėdą senuoju keliu, nuo Baltijos prospekto kryptimis. Baigus studiją, bus pateikta išvada, ką dar reikia tobulinti Jakų sankryžoje, kad nekiltų tokių problemų. „Jakų sankryžos projekte yra numatytas trečias etapas, kurio metu turėtų būti pastatytos dar dvi estakados – Kauno–Šilutės ir Klaipėdos–Palangos kryptimis. Studija atsakys į klausimą, ar, atsižvelgiant į eismą, jau reikia pradėti vykdyti trečią rekonstrukcijos etapą“, – pasakojo direktorius. Sujungs dviračių takus

Pasak P.Kaučiko, labai svarbi rekonstrukcija nusimato kelyje Klaipėda–Triušiai–Kretinga. Bus remontuojamas jo ruožas nuo Radailių Kretingos link. Šio kelio danga yra visiškai susidėvėjusi. Prieš daugelį metų asfaltuotas kelias virto šunkeliu. Geresnėmis eismo sąlygomis galės džiaugtis Romų ir Zeigių gyventojai. Jau šiemet bus išasfaltuotas prievažos prie Kalotės vieno kilo-

metro ilgio ruožas. Tikimasi, kad likusi kelio dalis iki pat šios gyvenvietės bus suremontuota kitais metais. P.Kaučiko teigimu, daug kritikos sulaukia rajoninis kelias, einantis nuo Palangos plento per Tauralaukį. Jo danga yra visiškai susidėvėjusi, kraštai ir kelkraščiai išdaužyti. Klaipėdos savivaldybė organizuoja šio kelio rekonstrukcijos projektą. Pagal jį bus atnaujintos ne tik sankryžos, šaligatviai, bet ir įrengti dviračių takai. Rekonstruoti planuojama ir kelią per Karklę. Jo remonto darbams leidimas turėtų būti išduotas arti-

Petras Kaučikas:

Įrengiame naujas kelių dangas, geriname eismo sąlygas, kad žmonėms būtų patogiau, o iš paskos rengiame įvairias eismo saugumo priemones, kad sutramdytume kelių chuliganus.

miausiu metu. Minėtas kelias bus remontuojamas nuo gyvenvietės pradžios iki Olando kepurės. P.Kaučikas pabrėžė, kad šio projekto įgyvendinimas svarbus ne tik Karklės gyventojams, klaipėdiečiams, bet ir visiems poilsiautojams. „Įgyvendinus šį projektą bus ne tik suremontuotas kelias, bet įrengtas 3 kilometrų ilgio dviračių takas. Taip bus užbaigtas dviračių tako maršrutas Klaipėda–Palanga. Baigus rekonstrukciją, iš dalies bus išspręsta ir automobilių stovėjimo problema“, – pasakojo vadovas. Remontuos tiltą per Akmeną

Artimiausiais metais daug projektų bus įgyvendinama ir Kretingoje. Anot P.Kaučiko, toliau bus re-

Atnaujino: Slengiuose esanti sankryža rekonstruota prieš porą metų.

konstruojamas Klaipėdos gatvės tęsinys–Šventosios gatvė iki kelio Šiauliai–Palanga. Planuojama rekonstruoti ir pastarojo ruožą Kretingoje per Akmenos upės slėnį. Remonto darbai vyks ruože nuo Darbėnų sankryžos iki Kretingos ligoninės. P.Kaučikas tvirtino, kad šis kelias taps platesnis – bus įrengtos keturios eismo juostos, atnaujinta sankryža su Vilniaus gatve, rekonstruojamas tiltas per Akmeną. Projektavimo darbai baigti kelio Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas ruože tarp Pėžaičių ir Veiviržėnų. Leidimas darbams jau išduotas. Čia dar liks nerekonstruotas kelio ruožas per Veiviržėnų miestelį. Baigiamas derinti ir kelio Kaunas–Šilutė–Klaipėda 5 kilometrų ruožo rekonstrukcijos tęsinio iki Saugų gyvenvietės projektas. Jau parengtas kelio Pėžaičiai–Švėkšna ruožo tarp Pėžaičių ir Skomantų asfaltavimo projektas. Šiais metais bus užbaigtas Priekulės aplinkkelio ruožas nuo Dituvos iki Agluonėnų kelio. Saugumui – naujos priemonės

Pagaliau suderinti ir priimti kelio Smiltynė–Nida dešimties kilometrų ruožo tarp Pervalkos ir Nidos techniniai sprendiniai. P.Kaučikas pabrėžė, kad to visi labai laukė. Iki vasaros sezono pradžios bus užbaigti privažos prie Pervalkos apdailos darbai. Toliau bus tęsiama dviračio tako tarp Dauparų ir Gargždų rekonstrukcija, pertvarkoma sankryža Dauparuose.

Situacija: kelio, einančio pro Radailių gyvenvietę, būklė yra ypač prasta.

Vadovo teigimu, kaip ir kasmet, didelis dėmesys bus skiriamas eismo saugumą gerinančioms priemonėms. Planuojama įrengti iškilias pėsčiųjų perėjas, saugumo atitvarus. P.Kaučikas atkreipė dėmesį į tai, kad susidaro paradoksali situacija: „Įrengiame naujas kelių dangas, geriname eismo sąlygas, kad žmonėms būtų patogiau, o iš paskos rengiame įvairias eismo saugumo priemones, kad būtų sutramdyti kelių chuliganai. Pati didžiausia bėda – saugaus greičio nesilaikymas. Ypač tai patinka jauniems vairuotojams. Norėtųsi, kad visi saugiai, gerbdami kitus eismo dalyvius, važinėtų atnaujintais keliais, jog kiltų kuo mažiau eismo nelaimių“.

Vytauto Petriko nuotr.

Anot P.Kaučiko, yra rengiama daug reikalingų projektų, kurių įgyvendinimas kainuos daug. Kada tai bus padaryta, priklausys nuo to, kiek lėšų keliams skirs Vyriausybė, kokią paramą keliams teiks ES. „Mūsų žmonės dažnai be reikalo keiksnoja kelininkus ir reikalauja, kad vos ne visi keliai būtų asfaltuoti, kad prie kelių gyvenantiems žmonėms nebūtų triukšmo, kad būtų patogu ir saugu. Rekonstruojant kelius, iš tų pačių lėšų turi būti išperkamos žemės, įrengiami pėsčiųjų, dviračių takai, triukšmą slopinančios sienelės, rekonstruojami elektros, ryšių tinklai, išspręsti melioracijos sistemų ir vandens nuvedimo įrenginiai. Taip pat didelė lėšų dalis skiriama eismo saugumą gerinančioms priemonėms“, – tvirtino P.Kaučikas.

12

ketvirtadienis, vasario 28, 2013

užribis

Mo­ti­ną su­pū­dė gy­vą? Į tei­sia­mų­jų suo­ lą te­ko sės­ti 53-ejų klai­pė­die­tei Vi­dai Me­sec­kie­nei. Mo­ te­ris iš­klau­sė nuo­ spren­dį dėl sa­vo mo­ti­nos nu­ma­ri­ni­ mo iš neat­sar­gu­mo.

Ra­gi­ni­mas: nuo šio plė­ši­ko nu­ken­tė­ję ir jį pa­ži­nę žmo­nės tu­rė­tų kreip­

tis į po­li­ci­ją.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Be­na­mis nu­skriau­dė pen­si­nin­kę Ant­ra­die­nį po pie­tų 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to kri­mi­na­lis­tai Įgu­los gat­vė­je su­lai­kė prieš ke­lias mi­nu­ tes se­no­lę api­plė­šu­sį be­na­mį.

Tą­dien apie 16.30 val. prie Įgu­los g. 20 na­mo prie 79 me­tų mo­ters pri­ bė­go nu­si­kal­tė­lis, nu­plė­šė jai nuo pe­ties ran­ki­nę ir pa­bė­go. Pa­da­ry­tus nuo­sto­lius mo­te­ris įver­ti­no tūks­tan­čiu li­tų. Pa­rei­gū­nai tu­rė­jo ope­ra­ty­vi­nės in­for­ma­ci­jos apie tai, kad 1984 m. gi­męs Gied­rius Ku­le­vi­čius plė­ši­ kau­ja šiau­ri­nė­je uos­ta­mies­čio da­ ly­je, ta­čiau su­lai­ky­ti jo su įkal­čiais vis ne­pa­vyk­da­vo.

Įta­ria­ma­sis su­lai­ky­tas ne­to­li įvy­ kio vie­tos. Esa­ma įta­ri­mų, kad šis be­na­mis yra įvyk­dęs ir dau­giau pa­na­šių nu­ si­kal­ti­mų, kai ku­riuos iš jų – gra­ sin­da­mas nu­ken­tė­ju­siems mies­tie­ čiams pei­liu. Su­lai­ky­tą­jį at­pa­ži­no ant­ra­die­ nį api­plėš­ta pen­si­nin­kė ir dar vie­ nas ne­se­niai nuo plė­ši­ko nu­ken­tė­ jęs uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jas. Nu­ken­tė­ju­sius nuo šio vy­riš­ kio ar­ba tu­rin­čius bet ko­kios in­ for­ma­ci­jos apie nu­si­kals­ta­mą jo veik­lą po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pra­šo pa­skam­bin­ti tel. 354 353, 354 345 ar­ba 112.

Mer­gi­nos mir­tį te­be­gau­bia pa­slap­tis Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Jau­nos ne­gy­vos mer­gi­nos, ap­tik­ tos uos­ta­mies­čio pra­stos re­pu­ta­ ci­jos už­kam­py­je, žū­ties ap­lin­ky­ bės ir po pa­ros nuo jos ra­di­mo te­ be­bu­vo mig­lo­tos.

Ant­ra­die­nį prieš 11 val. ry­to uos­ ta­mies­čio po­li­ci­jai pra­neš­ta, kad Žar­du­pės gat­vė­je 6-ojo na­mo kie­ me ap­tik­tas ne­nus­ta­ty­tos ta­pa­ty­ bės apie 22 me­tų mo­ters la­vo­nas. Mer­gi­na bu­vo be šil­tų vir­šu­ti­ nių rū­bų. Kū­nas gu­lė­jo ant kai­rio­jo šo­no. Pa­rei­gū­nai ap­žiū­ros pro­to­ko­le pa­ žy­mė­jo, kad išo­ri­nių smur­to po­žy­ mių ne­pas­te­bė­jo. Apie 160 cen­ti­met­rų ūgio mer­gi­ nos plau­kai gal tik cen­ti­met­ro il­gu­ mo, ma­tyt, ne­se­niai bu­vę nu­skus­ ti pli­kai. Ji vil­kė­jo mar­gu bliu­zo­nu, džin­si­nė­mis kel­nė­mis, bu­vo su ba­ tais, ta­čiau nei pal­to, nei striu­kės ne­bu­vo ap­si­vil­ku­si. Nors nu­ro­dy­ta, kad ve­lio­nė ap­ tik­ta na­mo kie­me, iš tie­sų ne­to­lie­ se yra ap­leis­tas sta­ti­nys, o ap­lin­kui – krū­mai. Va­kar pa­rei­gū­nams ne­pa­vy­ko nu­sta­ty­ti mi­ru­sio­sios as­me­ny­bės.

Apy­lin­kės ins­pek­to­riui, ku­rio ku­ ruo­ja­mo­je te­ri­to­ri­jo­je ras­tas kū­nas, tą­dien bu­vo dau­giau nea­ti­dė­lio­ti­nų dar­bų – ves­ti į teis­mą na­mie smur­ ta­vu­sius vy­rus bei rū­pin­tis ki­tų neaiš­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis mi­ru­ sių­jų ty­ri­mo do­ku­men­tais. Kū­nas li­ko Jo­niš­kės gat­vės la­ vo­ni­nė­je. Teis­mo me­di­ci­nos eks­ per­tams va­kar jis ne­bu­vo pa­teik­ tas tir­ti, tad apie mer­gi­nos mir­ties prie­žas­tį te­li­ko spė­lio­ti. Spren­džiant iš mi­ru­sio­sios iš­ vaiz­dos bei vie­tos, kur ji bu­vo ap­ tik­ta, mer­gi­na ga­lė­jo bū­ti su­si­dė­ju­ si su val­ka­tau­jan­čiais as­me­ni­mis. Ga­li bū­ti, kad ten, kur ras­tas kū­ nas, bu­vo gir­tau­ta, gal­būt ne­to­lie­ se gy­ve­no be­na­miai. Ta­čiau apie vi­sa tai kol kas ga­li­ ma tik spė­lio­ti. Žar­du­pės gat­vę, ku­ri anks­čiau bu­vo va­di­na­ma kai­mu, pa­rei­gū­nai api­bū­di­na kaip pra­stos re­pu­ta­ci­ jos vie­tą. Čia ne­to­li se­no­jo Žar­dės dva­ro tarp tvar­kin­gų na­mų yra ba­ kū­žių, ap­leis­tų pa­sta­tų, kur daž­nai ren­ka­si val­ka­tos. Po­li­ci­ja ne­su­lau­kė pra­ne­ši­mų, kad kas nors bū­tų pa­si­ge­dęs pa­ na­šiai api­bū­di­na­mos ar­ti­mo­ sios. Į pa­rei­gū­nus ne­si­krei­pė ir jos drau­gai.

Kal­tė: V.Me­sec­kie­nė už tai, kad ne­pri­žiū­rė­jo sun­kiai ser­gan­čios mo­ti­

nos, nu­teis­ta dve­jų me­tų lyg­ti­ne baus­me.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Mir­ties pa­ta­le – be prie­žiū­ros

Krau­pi mir­tis 77 me­tų se­no­lę iš­ti­ko duk­ros na­muo­se per­nai lie­pą. Sun­ kiai sir­gu­si ir ne­vaikš­čio­ju­si mo­te­ ris mi­rė krau­jo kre­šu­liui pa­te­kus į plau­čius. Ta­čiau kal­ti­ni­mą bau­džia­mo­ jo­je by­lo­je pa­lai­kę pro­ku­ro­rai įsi­ ti­ki­nę, kad mo­te­ris mi­rė dėl ne­ prie­žiū­ros. „Rei­kė­jo iš­vys­ti, ko­kio­mis są­ly­ go­mis ta se­nu­tė mi­rė. Vi­sa jos lo­va bu­vo per­mir­ku­si nuo pū­lių ir iš­ma­ tų. Nep­ri­žiū­ri­mas žmo­gus tie­siog pu­vo. Vi­sas kū­nas bu­vo nu­sė­tas pra­gu­lų“, – su siau­bu kal­bė­jo Klai­ pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ ku­ro­rė Edi­ta Mi­ka­lai­nie­nė. Bi­jo­jo ne­tek­ti ko­jų

Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­mas už mo­ti­nos nu­ma­ri­ni­mą iš neat­sar­ gu­mo V.Me­sec­kie­nę nu­tei­sė dve­ jiems me­tams ne­lais­vės, baus­mę ati­de­dant me­tams. „Man taip ir rei­kė­jo“, – po teis­ mo po­sė­džio iš­ta­rė nuo­spren­dį iš­ gir­du­si V.Me­sec­kie­nė. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad mo­ti­na rū­pi­no­si taip, kaip su­ge­bė­jo ir su­ pra­to.

„Ma­ma pa­niš­kai bi­jo­jo gy­dy­to­ jų. Bro­lie­nės ma­mai bu­vo nu­pjau­tos ko­jos, to­dėl ji bi­jo­jo, kad jai taip ne­ nu­tik­tų“, – lauk­da­ma teis­mo spren­ di­mo pra­si­ta­rė V.Me­sec­kie­nė.

Mo­te­ris aiš­ki­no, kad nie­kaip ne­ga­lė­ jo įkal­bė­ti mo­ti­nos kreip­tis į gy­dy­to­jus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

jo, kad mo­ti­na rū­pi­no­si taip, kaip su­ge­bė­jo. Mo­te­ris aiš­ki­no, kad pa­blo­gė­jus mo­ti­nos svei­ka­tai ji mė­gi­no ma­mą nu­vež­ti pas šei­mos gy­dy­to­ją, ta­čiau pa­sta­ro­ji ato­sto­ga­vo. Mo­te­ris ne­va ne­sup­ra­to, kad mo­ ti­nai rei­ka­lin­ga sku­bi me­di­ci­nos pa­gal­ba. Se­no­lės kū­nas bu­vo nu­ sė­tas iki 4 cen­ti­met­rų at­si­vė­ru­sio­ mis žaiz­do­mis. Suk­rė­tė po­žiū­ris į li­go­nį

Mo­te­ris aiš­ki­no, kad nie­kaip ne­ ga­lė­jo įkal­bė­ti mo­ti­nos kreip­tis į gy­dy­to­jus. „Man ta mir­tis ir taip skau­di“, – dū­sa­vo klai­pė­die­tė. V.Me­sec­kie­nė aiš­ki­no, kad mo­ti­ na rū­pi­no­si, o kol ji gy­ve­no at­ski­ rai, ve­žė mais­tą į jos na­mus Klai­ pė­dos ra­jo­ne. Duk­rą grau­žia kal­tė

By­los duo­me­ni­mis, sun­kiai sir­gu­si se­no­lė į duk­ros na­mus at­si­kė­lė tik pa­sku­ti­niais gy­ve­ni­mo mė­ne­siais. „Rei­kė­jo anks­čiau kvies­ti me­di­ kus, bet jau bu­vo per vė­lu“, – kal­ bė­jo nu­teis­to­ji. By­los duo­me­ni­mis, klai­pė­die­tė kal­tę pri­pa­ži­no, o teis­mą įti­ki­nė­

Pro­ku­ro­rai šią bau­džia­mą­ją by­lą va­di­na re­ta. „Re­tas at­ve­jis, kad duk­ra ne­ tin­ka­mai pri­žiū­rė­tų sa­vo mo­ti­ną ir kad dėl ne­vei­ki­mo įvyk­tų mir­ tis“, – aiš­ki­no pro­ku­ro­rė E.Mi­ka­ lai­nie­nė Nors nu­teis­to­ji aiš­ki­no, kad mo­ ti­na pa­niš­kai bi­jo­jo gy­dy­to­jų, pro­ ku­ro­rai ste­bi­si duk­ros po­zi­ci­ja ne­ si­kreip­ti pa­gal­bos net ir tuo­met, kai se­no­lė pa­sku­ti­nė­mis gy­ve­ni­mo sa­ vai­tė­mis pra­ra­do svei­ką nuo­vo­ką. „Ji ne­pa­žin­da­vo žmo­nių, klie­ dė­jo, ne­be­kal­bė­jo. Aki­vaiz­du, jog kiek­vie­nas ki­tas žmo­gus su­vok­tų, kad ne­bė­ra ko lauk­ti ir rei­kia kvies­ ti me­di­kus. Ir to­kiu at­ve­ju rei­kė­ jo kreip­tis ne į šei­mos gy­dy­to­ją, o kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą“, – kal­bė­ jo pro­ku­ro­rė.

Bro­liui per gal­vą – vir­du­liu Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sa­vo vy­res­nį­jį bro­lį sun­kiai su­ža­lo­ jęs vy­ras prieš nuo­spren­dį pa­ban­ dė at­si­svei­kin­ti su šiuo pa­sau­liu ir pa­te­ko į li­go­ni­nę.

Plun­gės ra­jo­ne gy­ve­nan­tis 30-me­ tis Sta­nis­lo­vas L. tre­čia­die­nį Klai­ pė­dos apy­gar­dos teis­me ne­pa­si­ ro­dė, nes yra gy­do­mas. Praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je jis iš­gė­rė per­ne­

lyg daug vais­tų ir be są­mo­nės pa­te­ ko į li­go­ni­nę. Vy­ras nu­teis­tas už tai, kad sun­ kiai su­ža­lo­jo sa­vo še­še­riais me­tais vy­res­nį bro­lį. Per­nai sau­sio 16-ąją jis, bū­da­ mas gir­tas, me­ta­li­niu vir­du­liu dau­ žė jam per ran­kas, o kar­tą vo­žė ir per gal­vą. Nuo smū­gio vy­rui ski­lo kau­ ko­lė, nuo šio su­ža­lo­ji­mo jis ga­lė­ jo mir­ti. Jį iš­gel­bė­jo lai­ku pa­gal­ bą su­tei­kę me­di­kai. Kal­ti­nin­kas

anks­čiau bu­vo teis­tas už sek­sua­ li­nį nu­si­kal­ti­mą prieš vai­kus bei smur­tą prieš suau­gu­sį žmo­gų. Šį kar­tą teis­mas jam sky­rė pus­ ket­vir­tų me­tų ne­lais­vės. Nuo al­ko­ho­lio pri­klau­so­mas Sta­ nis­lo­vas var­to­jo vais­tus ir jų jo­kiu bū­du ne­ga­lė­jo mai­šy­ti su stip­riai­ siais gė­ri­mais. Tai ži­no­jo ir jo bro­lis, ta­čiau gir­ ta­vo drau­ge. Šią ap­lin­ky­bę ap­skųs­da­ma ke­ti­ na iš­nau­do­ti Sta­nis­lo­vo L. gy­nė­ja.

13

ketvirtadienis, vasario 28, 2013

pasaulis Šau­dy­nės ga­myk­lo­je

Se­niau­sia mo­te­ris

Trys žmo­nės žu­vo, dar sep­ty­ni bu­vo su­ žeis­ti, kai ku­rie – sun­kiai, per va­kar įvy­ku­ sias šau­dy­nes me­die­nos plokš­čių ga­myk­ lo­je „Kro­nos­pan“ cent­ri­nė­je Švei­ca­ri­jo­ je. Tarp žu­vu­siųjų yra ir už­puo­li­kas, ku­ris, kaip pa­sa­ko­jo liu­di­nin­kai, pra­dė­jo šau­dy­ti bend­ro­vės val­gyk­lo­je. Kol kas ne­ži­no­ma, kas bu­vo už­puo­li­kas, ko­kie bu­vo jo mo­ty­ vai ir ar jis dir­bo to­je bend­ro­vė­je. „Kro­nos­ pan“ tu­ri apie 450 dar­buo­to­jų.

114 me­tų ja­po­nė Osa­kos ki­mo­no pirk­lių pa­li­kuo­nė Mi­sao Oka­wa va­kar pa­skelb­ta se­niau­sia pa­sau­lio mo­te­ri­mi, tad šio­je Azi­ jos ša­ly­je da­bar gy­ve­na se­niau­si pa­sau­ ly­je vy­ras ir mo­te­ris. „Esu lai­min­ga. Šiaip ar taip, jau­čiuo­si ge­rai“, – sa­kė ve­ži­mė­ly­ je sė­din­ti ir gi­mi­nai­čių ap­sup­ta M.Oka­wa, at­siim­da­ma jos il­gaam­žiš­ku­mą įro­dan­ tį Guin­ne­sso pa­sau­lio re­kor­dų kny­gos ser­ ti­fi­ka­tą.

17

žmo­nių žu­vo va­kar per Ta­li­ba­no ko­vo­to­jų ata­ką prieš po­li­ci­jos pa­tik­ros po­stą Af­ga­nis­ta­no ry­tuo­se.

Kaip at­ro­dys po­pie­žiaus pen­si­ja Šian­dien 20 val. Ita­li­jos (21 val. Lie­tu­vos) lai­ku Be­ne­dik­tas XVI taps pir­muo­ju per 600 me­tų at­si­sta­ty­di­nu­siu Ro­mos po­ pie­žiu­mi. Kaip at­ro­dys jo gy­ve­ni­mas pen­ si­jo­je? Iš­sau­gos var­dą, pa­keis ba­tus

1,2 mlrd. ka­ta­li­kų ly­de­ris pa­liks puoš­nius Apaš­ta­liš­kuo­sius rū­mus, per­si­kels į bu­vu­sį so­di­nin­ko na­mą Va­ti­ka­ne ir gy­vens mal­di­nin­ko gy­ ve­ni­mą, tik­riau­siai vi­siš­kai at­si­ri­ bo­jęs nuo vie­šu­mos. Va­ti­ka­nas pra­ne­šė, kad jis ir at­ si­sta­ty­di­nęs bus va­di­na­mas Be­ne­ dik­tu XVI, į jį ir to­liau bus krei­pia­ ma­si „Jū­sų Šven­te­ny­be“. Ofi­cia­lus jo ti­tu­las bus po­pie­žius eme­ri­tas. At­sis­ta­ty­di­nęs Be­ne­dik­tas XVI dė­ vės pa­pras­tą bal­tą su­ta­ną, be pe­le­ ri­nos. Žve­jo žie­das ir ant­spau­das bus su­nai­kin­ti, kaip nu­sta­ty­ta apaš­ ta­liš­ko­jo­je kons­ti­tu­ci­jo­je „Uni­ver­ si do­mi­ni­ci gre­gis“. Sa­vo rau­do­ nus po­pie­žiaus ba­tus Be­ne­dik­tas XVI pa­keis ru­dais, ku­riuos per­nai per vi­zi­tą Mek­si­ko­je jam pa­siu­vo vie­tos ama­ti­nin­kai.

Be­ne­dik­tu XVI Apaš­ ta­liš­kuo­siuose rū­ muo­se rū­pi­no­si ke­le­tas vo­kie­čių vie­ nuo­lių ir jos tik­riau­ siai per­si­kraus­tys kar­tu su juo į vie­nuo­ ly­ną.

men­tai, Siks­to kop­ly­čia ir Šv. Pet­ro ba­zi­li­ka. Anot A.Ar­mi­jo, Baž­ny­čios Mo­ti­ nos vie­nuo­ly­nas la­bai ma­žas ir la­ bai šil­tas. „Jo neužs­to­ja jo­kie me­ džiai. Ma­nau, bū­tų nau­din­ga ja­me įreng­ti oro kon­di­cio­nie­rių. Taip pat rei­kė­tų per­tvar­ky­ti vir­tu­vę ir pa­na­ šius da­ly­kus, nes jie la­bai pa­pras­ ti“, – sa­kė vie­nuo­lė. Kie­me tvy­ro ro­žių, pa­so­din­ tų Be­ne­dik­to XVI pirm­ta­ko Jo­no Pau­liaus II gar­bei, aro­ma­tas. O ša­ lia vie­nuo­ly­no esan­čia­me so­de au­ ga cit­ri­nų ir apel­si­nų vais­me­džiai. Kai A.Ar­mi­jo gy­ve­no vie­nuo­ ly­ne nuo 2004 iki 2009 m., ja­me bu­vo ke­le­tas mie­ga­mų­jų, vir­tu­vė, bend­ro­ji erd­vė, bib­lio­te­ka ir kop­ly­ tė­lė. Sie­nos bu­vo viens­pal­vės, nu­ bal­tin­tos. Čia nė­ra jo­kių Va­ti­ka­nui bū­din­gų me­no ver­ty­bių. „Vie­nin­te­lis tik­ras me­no kū­ri­nys yra kop­ly­tė­lė. Jo­je yra gra­žus bron­ zi­nis na­tū­ra­laus dy­džio nu­kry­žiuo­ ta­sis“, – pa­sa­ko­jo A.Ar­mi­jo. Įp­ras­tas vie­nuo­lio gy­ve­ni­mas

Be­ne­dik­tas XVI sa­kė, kad li­ku­sį gy­ ve­ni­mą skirs mal­doms. Jo­kios at­ski­ ros mal­di­nin­ko gy­ve­ni­mo tvar­kos at­si­sta­ty­di­nu­siam po­pie­žiui nė­ra. „Tai tu­rė­tų bū­ti pa­na­šu į įpras­ tą vie­nuo­lio ar ku­ni­go gy­ve­ni­mą, – paaiš­ki­no JAV ka­ta­li­kų vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos mon­sin­jo­ras Ric­kas

Hil­gart­ne­ris. – Ry­ti­nė mal­da, va­ ka­ri­nė mal­da, li­tur­gi­nės va­lan­dos, mi­šios kiek­vie­ną die­ną.“ Ma­no­ma, kad Be­ne­dik­tas XVI tu­rės ne­di­de­lį per­so­na­lą. „Juo Apaš­ta­liš­kuo­siuose rū­muo­ se rū­pi­no­si ke­le­tas vo­kie­čių vie­ nuo­lių, jos tik­riau­siai per­si­kraus­ tys kar­tu su juo ir į vie­nuo­ly­ną“, – svars­tė R.Hil­gart­ne­ris. At­sis­ta­ty­di­nu­siam po­pie­žiui ga­ li bū­ti skir­tas at­ly­gi­ni­mas. Ita­li­jos laik­raš­čiai ra­šė, kad at­si­sta­ty­di­nu­

AFP nuo­tr.

siems dva­si­nin­kams pa­pras­tai mo­ ka­ma iki 2500 eu­rų (8600 li­tų) per mė­ne­sį. Bet R.Hil­gart­ne­ris spė­ jo, kad Be­ne­dik­tui XVI pi­ni­gų iš­vis ne­rei­kės, nes Va­ti­ka­nas pa­si­rū­pins ir jo būs­tu, ir svei­ka­ta. Ra­šo ket­vir­tą­ją en­cik­li­ką?

Nau­jo­je Be­ne­dik­to XVI die­not­var­ kė­je tu­rė­tų lik­ti lai­ko skai­tyti, o gal­būt ir ra­šy­ti. Bu­vo pa­skli­dę gan­ dų, kad jis pra­dė­jo ra­šy­ti sa­vo ket­ vir­tą­ją en­cik­li­ką.

„Jis pa­ra­šė en­cik­li­kas apie vil­ tį, mei­lę ir dar vie­ną apie so­cia­li­ nį tei­sin­gu­mą bei lab­da­rin­gu­mą“, – sa­kė mon­sin­jo­ras R.Hil­gart­ne­ris ir spė­jo, kad ket­vir­to­ji ga­lė­tų bū­ti apie ti­kė­ji­mą. Ta­č iau so­c ia­l i­n ia­m e tink­l e „Twit­ter“ Be­ne­dik­tas XVI ne­be­ra­ šys, jo pus­la­pis bus už­da­ry­tas. Ar iš­vyk­da­mas iš Apaš­ta­liš­kų­jų rū­mų jis pa­siims plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį „iPad“, te­bes­pė­lio­ja­ma. BBC, CNN inf.

Katalikai ta­rė „ačiū!“

Ro­žės ir vais­me­džių so­das

85 me­tų Be­ne­dik­tas XVI iš pra­džių sraig­tas­par­niu iš­vyks į po­pie­žiaus va­sa­ros re­zi­den­ci­ją Kas­tel Gan­dol­ fe, į pie­tus nuo Ro­mos, kol bus iš­ rink­tas jo įpė­di­nis. Tik tuo­met jis ap­si­gy­vens Baž­ny­čios Mo­ti­nos vie­nuo­ly­no pa­sta­te Va­ti­ka­no te­ ri­to­ri­jo­je. Iki šiol čia gy­ve­no at­si­ sky­ru­sios vie­nuo­lės, ku­rių už­duo­ tis bu­vo mels­tis už po­pie­žių. Nors šis pa­sta­tas ofi­cia­liai va­di­na­mas vie­nuo­ly­nu, čia nė­ra ar­ki­nių ko­ri­ do­rių ir pla­čių bend­rų erd­vių. „Tai bu­vo so­di­nin­ko na­mas, – pa­sta­to is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo ja­me gy­ ve­nu­si vie­nuo­lė An­cil­la Ar­mi­jo. – Tai tie­siog ma­žas pa­sta­tas. Bu­vo pri­dė­ta tik bib­lio­te­ka vie­nuo­lėms ir nau­ja kop­ly­tė­lė.“ Nors at­ro­do at­skir­tas nuo Va­ti­ ka­no, iš Baž­ny­čios Mo­ti­nos vie­ nuo­ly­no ma­ty­ti po­pie­žiaus apar­ta­

Na­mai: Be­ne­dik­tas XVI ap­si­gy­vens Baž­ny­čios Mo­ti­nos vie­nuo­ly­ne, kur iki šiol gy­ve­no at­si­sky­ru­sios vie­nuo­lės.

Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI va­kar per pa­sku­ti­nę bend­rąją au­dien­ci­ ją sa­kė su­pran­tan­tis, kad jo spren­ di­mas pa­si­trauk­ti yra rim­tas ir nau­jas, jis taip pat ža­dė­jo ly­dė­ti Baž­ny­čią mal­do­se ir po to, kai at­ si­sta­ty­dins.

At­s is­vei­k i­n i­m as: Be­ne­dik­tas

XVI ap­va­žia­vo aikš­tę pa­pa­mo­ bi­liu, stab­te­lė­jo pa­bu­čiuo­ti vai­ kų ir mo­ja­vo dau­giau nei 100 tūkst. mal­di­nin­kų. „Reu­ters“ nuo­tr.

„Žen­giau šį žings­nį vi­siš­kai su­ pras­da­mas jo rim­tu­mą ir nau­ju­ mą, bet su vi­siš­ka dva­sios ra­my­ be“, – sa­kė po­pie­žius pa­sku­ti­nė­je bend­ro­jo­je au­dien­ci­jo­je Šv. Pet­ro aikš­tė­je. Šven­ta­sis Tė­vas sa­vo is­to­ri­nio at­si­sta­ty­di­ni­mo iš­va­ka­rė­se kal­ bė­jo apie „aud­rin­gus van­de­nis ir prie­ši­nį vė­ją“ jam po­pie­žiau­jant, bet sa­kė, kad Die­vas ne­leis Baž­ ny­čiai pa­skęs­ti.

Be­ne­dik­tas XVI taip pat pri­si­mi­ nė sa­vo po­pie­žia­vi­mo „džiaugs­mo ir švie­sos“ aki­mir­kas. „Vieš­pats da­vė mums sau­lė­ tų die­nų su leng­vu vė­je­liu, die­nų, kai žve­jy­ba bu­vo ge­ra. Taip pat bu­ vo mo­men­tų, kai van­de­nys bu­vo aud­rin­gi ir pū­tė prie­ši­nis vė­jas“, – bib­li­niais pa­ly­gi­ni­mais kal­bė­jo po­pie­žius į jo pa­sku­ti­nę bend­rąją au­dien­ci­ją su­si­rin­ku­siai mi­niai Šv. Pet­ro aikš­tė­je. Be­ne­dik­tas XVI pa­dė­ko­jo kar­ di­no­lams, ko­le­goms bei pa­pras­ tiems ti­kin­tie­siems už jų pa­ra­ mą ir pa­gar­bą jo spren­di­mui tap­ti pir­muo­ju po 600 me­tų at­si­sta­ty­ di­nu­siu po­nti­fi­ku. „My­lė­ti Baž­ny­čią reiš­kia taip pat tu­rė­ti drą­sos priim­ti sun­kius,

skaus­min­gus spren­di­mus, vi­sa­ da tu­rint ome­ny­je Baž­ny­čios, o ne sa­vo ge­ro­vę“, – sa­kė po­nti­fi­ kas, jo žo­džius pa­ly­dė­jo kur­ti­na­ mi plo­ji­mai. Be­ne­dik­tas XVI pri­si­mi­nė, kad kai bu­vo iš­rink­tas Ka­ta­li­kų baž­ ny­čios va­do­vu 2005 m. ba­lan­džio 19-ąją, klau­sė Die­vo, ar jis tik­rai to no­ri. „Ant ma­no pe­čių už­dė­jai di­ de­lę naš­tą“, – jis at­pa­sa­ko­jo sa­vo po­kal­bį su Vieš­pa­čiu. Pon­ti­fi­kas ap­va­žia­vo aikš­tę sa­ vo gar­siuo­ju pa­pa­mo­bi­liu, stab­ te­lė­jo pa­bu­čiuo­ti vai­kų ir mo­ja­vo dau­giau nei 100 tūkst. mal­di­nin­ kų, su­si­rin­ku­sių sau­lė­tą die­ną į Šv. Pet­ro aikš­tę at­si­svei­kin­ti su Be­ne­ dik­tu XVI. BNS inf.

14

ketvirtADIENIS, vasario 28, 2013

turtas

Sen­kan­ti bal­ta­ru­sių auk­so Pre­ky­bos cent­re ar mies­te iš­vys­ti au­to­mo­ bi­lį su bal­ta­ru­siš­kais nu­me­riais ar­ba už­sie­ nie­tį, ap­si­kro­vu­sį mai­šais pir­ki­nių, – ne­be nau­jie­na. Ta­čiau spe­cia­lis­tai tei­gia, kad tur­ tin­gi pir­kė­jai iš ša­lies kai­my­nės į Lie­tu­ vą plūs ne­beil­gai, – po po­ros me­tų par­duo­ tu­vių skai­čius ir pa­siū­la Bal­ta­ru­si­jo­je ma­žai be­si­skirs nuo esan­čios pas mus.

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Turistų – daugėja

Vals­ty­bi­nio tu­riz­mo de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, per­nai Lie­tu­vos vieš­ bu­čiuo­se ir ki­to­se ap­gy­ven­di­ni­ mo įstai­go­je iš vi­so buvo ap­si­sto­ję 1,1 mln. už­sie­nie­čių, dau­giau­sia – sve­čių iš Ru­si­jos. 2012-ai­siais ofi­ cia­lio­se ša­lies nak­vy­nės įstai­go­se vie­šė­jo ir 117 tūkst. iš Bal­ta­ru­si­jos at­vy­ku­sių žmo­nių. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, į Lie­tu­vą at­vyks­tan­čių sve­čių iš Bal­ta­ru­si­jos srau­tai iš­lie­ka di­de­li, o į ša­lį at­vy­ kę kai­my­nai čia ne tik pra­mo­gau­ ja, bet ir no­riai lei­džia pi­ni­gus įvai­ riems pir­ki­niams. Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro vy­riau­sio­ji pro­jek­tų va­ do­vė Zi­ta Bu­ki­na skai­čia­vo, kad vien šį sau­sį pa­si­kon­sul­tuo­ti čia bu­vo už­su­kę 612 sve­čių iš Bal­ta­ ru­si­jos. Per­nai jų su­lauk­ta 6124, ir tai yra 62 pro­c. dau­giau nei 2011ai­siais. „Už­sie­nie­čiai į tu­riz­mo in­for­ma­ ci­jos cent­rus daž­niau­siai užei­na, nes jiems rei­kia mies­to že­mė­la­pių.

Ta­čiau bal­ta­ru­siai mū­sų dar­buo­to­jų la­bai daž­nai tei­rau­ja­si ir vie­tų, kur ga­lė­tų ap­si­pirk­ti. Juos dau­giau­sia do­mi­na bran­ges­nių pre­kės ženk­lų par­duo­tu­vės“, – sa­kė Z.Bu­ki­na. Dai­ro­si į nau­jas ko­lek­ci­jas

Da­lis į Lie­tu­vą at­vy­ku­sių tu­ris­ tų pra­mo­gau­ja tik di­džių­jų mies­ tų cent­ruo­se ar pa­jū­ry­je, ta­čiau sve­čių iš Bal­ta­ru­si­jos ke­liai daž­nai drie­kia­si ir į ato­kiau nuo se­na­mies­ čių esan­čius pre­ky­bos cent­rus. Čia jie šluo­ja dra­bu­žius, ava­ly­nę, elekt­ ro­ni­kos pre­kes, ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­ nius, kos­me­ti­ką. Sos­ti­nė­je vei­kian­tis pre­ky­bos cent­ras „Ozas“ jau ku­rį lai­ką ak­ ty­viai rek­la­muo­ja­mas Mink­se, Vi­ tebs­ke, ir šis žings­nis pa­si­tei­si­no. Kaip tei­gė pre­ky­bos cent­ro „Ozas“ rin­ko­da­ros va­dy­bi­nin­kė Dai­va Gai­ liu­šai­tė, praė­ju­siais me­tais pir­kė­ jų iš Bal­ta­ru­si­jos skai­čius išau­go dau­giau nei dvi­gu­bai, pa­ly­gin­ti su 2011-ai­siais. Klien­tai iš ša­lies kai­ my­nės su­da­ro 6–7 pro­c. vi­sų šio pre­ky­bos cent­ro pir­kė­jų. „Bal­ta­ru­siams yra svar­būs ži­no­ mi pre­kių ženk­lai, o pre­kės čia pi­

ges­nės ne­gu pas juos. Be to, bal­ta­ ru­siai ga­li su­si­grą­žin­ti da­lį PVM“, – sa­kė D.Gai­liu­šai­tė. Vie­nas bal­ta­ru­sis šia­me pre­ky­ bos cent­re iš­lei­džia vi­du­ti­niš­kai 500–600 li­tų, o dau­giau­sia klien­ tų iš šios ša­lies su­lau­kia­ma sa­vait­ ga­liais. „Dau­giau­sia bal­ta­ru­sių ap­si­lan­ko gruo­džio ir sau­sio mė­ne­siais, taip pat pa­va­sa­rį ir ru­de­nį, kai par­duo­ tu­vė­se pa­si­ro­do nau­jų ko­lek­ci­jų“, – kal­bė­jo D.Gai­liu­šai­tė. Per­ka ir mais­tą

Pre­ky­bos cent­ro „Ak­ro­po­lis“ val­ dy­to­jas Čes­lo­vas Ur­bo­na­vi­čius pa­ste­bė­jo, kad pa­sta­ruo­ju me­ tu klien­tai iš Bal­ta­ru­si­jos ren­ka­ si ne tik ži­no­mus pre­kės ženk­lus ir bran­ges­nes pre­kes, pra­de­da dai­ ry­tis ir į Lie­tu­vo­je par­duo­da­mus mais­to pro­duk­tus. „Pas­ta­rai­siais me­tais ma­to­me, kad sve­čiai vis daž­niau Lie­tu­vo­je per­ka ir mais­to pro­duk­tų. Ši ten­ den­ci­ja stip­rė­ja šie­met – nuo sau­ sio 1 d. bal­ta­ru­siai da­lį mo­kes­čių ga­li su­si­grą­žin­ti pirk­da­mi ir vi­sas mais­to pre­kes, iš­sky­rus al­ko­ho­lį bei

Ke­lei­vių srautų ma­žė­ji­mo ne­si Vie­nas po­pu­lia­riau­sių bal­ta­ru­sių ke­lia­vi­mo į Lie­tu­vą bū­dų – trau­ki­ niais. Daž­niau­siai bal­ta­ru­siai ke­ lio­nes trau­ki­niais ren­ka­si va­sa­rą ir nau­ja­me­čių šven­čių lai­ko­tar­piu. Iš Bal­ta­ru­si­jos į Lie­tu­vą at­vyks­ta ir pa­vie­nių vers­li­nin­kų vien su ne­ šio­ja­mai­siais kom­piu­te­riais, ir še­ šių as­me­nų šei­mų su pen­kiais la­ ga­mi­nais. Skai­čiai au­ga

Įmo­nės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas Da­li­jus Žeb­ raus­kas pa­tvir­ti­no, kad trau­ki­ niais vyks­tan­čių ke­lei­vių srau­tas iš Mins­ko į Vil­nių ir at­gal pa­sta­rai­ siais me­tais ypač išau­go. Praė­ju­siais me­tais tarp dvie­ jų sos­ti­nių ke­lia­vo 269 tūkst., ar­ ba net 65,6 pro­c., dau­giau ke­lei­vių nei 2011-ai­siais. Vien šį sau­sį tarp Vil­niaus ir Mins­ko trau­ki­niais va­ žia­vo dau­giau nei 26 tūkst. ke­lei­vių – tai 44 pro­c. dau­giau nei tą pa­tį mė­ne­sį 2012-ai­siais. Nors Vil­nius iš­lie­ka pa­grin­di­ nė sto­te­lė iš Bal­ta­ru­si­jos vyks­tan­ tiems ke­lei­viams, daž­nai šios ša­lies gy­ven­to­jai va­žiuo­ja ir į Kau­ną. Trau­ki­niai mo­der­nė­ja Su­ma: ty­ri­mas pa­ro­dė, kad vi­du­ti­niš­kai per vie­ną ke­lio­nę bal­ta­ru­siai

Lie­tu­vos par­duo­tu­vė­se iš­lei­džia 1170–1560 li­tų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ke­l io­n ės trau­k i­n iais Bal­ta­r u­s i­ jos gy­ven­to­jams pa­to­gios ne tik to­dėl, kad ši­taip jie ga­li va­ži­nė­ti

iš vie­nos sos­ti­nės į ki­tą. Ke­liau­ti trau­ki­niu ge­ro­kai pi­giau nei au­to­ mo­bi­liu. Bi­lie­tas iš Mins­ko į Vil­ nių ar­ba at­gal kai­nuo­ja 36 li­tus. Tie­sa, ke­l io­n ė trau­k i­n iu iš­l ie­ka il­ges­nė, ne­gu iš Mins­ko į Vil­nių va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu, – 3 va­ lan­dos. Ta­čiau, pa­sak D.Žeb­raus­ko, nuo 2011-ųjų kar­tu su Bal­ta­ru­si­jos ge­ le­žin­ke­lių bendrove vyk­do­mas pro­ jek­tas, ku­rio tiks­las – ke­lio­nes tarp dvie­jų vals­ty­bių pa­da­ry­ti trum­pes­ nes, pa­leis­ti mo­der­nes­nius trau­ki­ nius. „Ant­rą­jį pro­jek­to eta­pą pla­nuo­ ja­me įgy­ven­din­ti iki 2013-ųjų bir­ že­lio. Pla­nuo­ja­ma su­trum­pin­ti ke­ lei­vi­nių trau­ki­nių Vilnius–Minskas va­žia­vi­mo lai­ką dar 30 mi­nu­čių – iki dvie­jų su pu­se va­lan­dos“, – sa­ kė D.Žeb­raus­kas. Šiam tiks­lui įgy­ven­din­ti nu­ma­ ty­ta vie­toj šiuo me­tu esa­mų pra­dė­ti eksp­loa­tuo­ti nau­jus ir grei­čiau va­ žiuo­jan­čius dy­ze­li­nius trau­ki­nius, iš Vil­niaus iš­vyks­tan­čius ke­lei­vius tik­rin­ti dar ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, o at­vyks­tan­čius – trau­ki­ny­je. Ke­lio­nė truks 2 va­lan­das

Iki 2015-ųjų ke­lio­nės iš Vil­niaus į Mins­ką lai­kas tu­rė­tų su­trum­pė­ti dar la­biau. Elekt­ri­fi­ka­vus da­lį ke­ lio ruo­žo Bal­ta­ru­si­jo­je ir Lie­tu­vo­je, šiuo marš­ru­tu tu­rė­tų pra­dė­ti kur­

Au­gi­mas: ti­ki­ma­si, kad ar­ti­miau­siu m

sės mi­li­jo­no per me­tus.

suo­ti elekt­ri­niai trau­ki­niai – to­kie pat, ko­kie va­ži­nė­ja marš­ru­tu Vil­ nius–Kaunas, o ke­lio­nė iš Mins­ko į Vil­nių tuo­met truk­tų 2 va­lan­das. Ke­lei­vių srau­to tarp Bal­ta­ru­si­ jos ir Lie­tu­vos mies­tų su­ma­žė­ji­mo D.Žeb­raus­kas ar­ti­miau­siais me­ tais ne­si­ti­ki. Prie­šin­gai, spe­cia­lis­ tas ma­no, kad jų ga­lė­ti pa­dau­gė­ti be­ne dvi­gu­bai – iki pu­sės mi­li­jo­no

15

ketvirtADIENIS, vasario 28, 2013

turtas

27

Bal­ta­ru­siams – nuo­lai­dos Kai ku­rios Lie­tu­vo­je vei­kian­čios par­duo­ tu­vės siū­lo spe­cia­lias nuo­lai­dų kor­te­les, skir­tas klien­tams iš už­sie­nio ša­lių. Jas pre­ky­bos cent­rai ar par­duo­tu­vės sa­vo klien­tams už­sie­nie­čiams iš­duo­da ne­mo­ ka­mai ar­ba už sim­bo­li­nį mo­kes­tį. Klien­ tams iš už­sie­nio, tu­rin­tiems lo­ja­lu­mo kor­ te­les, Lie­tu­vos pre­ky­bos cent­ruo­se ga­li bū­ti su­tei­kia­mos ir vos ke­lių pro­cen­tų dy­ džio nuo­lai­dos, ir so­li­des­nės.

proc.

dau­giau bal­ta­ru­sių per­ nai ap­si­sto­jo Lie­tu­vos ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­go­se ne­gu 2011-ai­siais.

gys­la par­da­vė­jų ne­gąs­di­na ta­ba­ką“, – tei­gė Č.Ur­bo­na­vi­čius. Nors šia­me pre­ky­bos cent­re bal­ta­ ru­siai vi­du­ti­niš­kai iš­lei­džia 600– 800 li­tų, Č.Ur­bo­na­vi­čius skai­čiuo­ ja, kad pa­sta­ruo­ju me­tu kai­my­nai pi­ni­gi­nių čia ne­beat­ve­ria taip pla­ čiai, kaip prieš ke­le­rius me­tus.

Zi­ta Bu­ki­na:

Už­sie­nie­čiai užei­na že­mė­la­pių. Bal­ta­ru­ siai tei­rau­ja­si ir vie­tų, kur ga­lė­tų ap­si­pirk­ti. „Su­ma, ku­rią vi­du­ti­niš­kai iš­lei­ džia pir­kė­jai iš Bal­ta­ru­si­jos, pa­ sta­rai­siais me­tais kiek su­ma­žė­jo. Tai la­biau­siai su­si­ję su au­gan­čiais pir­kė­jų srau­tais – anks­čiau ap­si­ pirk­ti į Lie­tu­vą va­žiuo­da­vo ar­ba tur­tin­ges­ni Bal­ta­ru­si­jos gy­ven­ to­jai, ar­ba tie, kas pir­mie­ji at­ra­do to­kių ke­lio­nių nau­dą. Šie pre­kių daž­nai pirk­da­vo ne tik sau, bet ir ar­ti­mie­siems, drau­gams, kai­my­ nams. Tad ne­re­tai tek­da­vo ma­ty­

ti, kaip per­ka­mi iš kar­to du ar net trys te­le­vi­zo­riai ir pa­na­šiai. Da­ bar ap­si­pirk­ti į Lie­tu­vą tie drau­ gai, ar­ti­mie­ji ir kai­my­nai jau va­ žiuo­ja pa­tys. Su­lau­kia­me kur kas dau­giau vi­du­ri­nės kla­sės pir­kė­jų iš ša­lies kai­my­nės, o ir ap­si­pir­ki­ mo nau­dą pas mus įver­ti­nę bal­ta­ ru­siai at­va­žiuo­ja daž­niau – po ke­ lis kar­tus per me­tus“, – pa­sa­ko­jo Č.Ur­bo­na­vi­čius. Pa­tys sta­to pre­ky­bos cent­rus

Va­sa­rio pra­džio­je rek­la­mos agen­ tū­ra „AD Hun­ters Bal­tics“ at­li­ ko ty­ri­mą, per ku­rį ap­klau­sė 1032 Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čius, at­vy­ku­sius į Lie­tu­vą ap­si­pirk­ti. Paaiš­kė­jo, kad bal­ta­ru­sių pir­ki­niai su­da­ro ne­ma­ žą Vil­niaus par­duo­tu­vių apy­var­ tos da­lį – vi­du­ti­niš­kai 10–15 pro­c., o kai ku­rio­se bran­ges­nė­mis pre­kė­ mis pre­kiau­jan­čio­se par­duo­tu­vė­se – net iki 30 pro­c. Vi­du­ti­niš­kai per vie­ną ke­lio­nę bal­ta­ru­siai Lie­tu­vos par­duo­tu­vė­ se iš­lei­džia 450–600 JAV do­le­rių (1170–1560 li­tų). La­biau­siai kai­ my­nams Lie­tu­vo­je ap­si­mo­ka pirk­ti ava­ly­nę, dra­bu­žius, bui­ti­nę tech­ni­

i­bai­mi­na

me­tu ke­lei­vių, vyks­tan­čių iš Bal­ta­ru­si­jos į Lie­tu­vą ar at­gal, pa­dau­gės iki pu­

per me­tus. „Rin­ka nuo­lat kei­čia­si, vi­suo­met ieš­ko­me ir ran­da­me bū­ dų, kaip prie jos pri­si­tai­ky­ti. Trau­ ki­niais, kur­suo­jan­čiais tarp Vil­ niaus ir Mins­ko, nau­do­ja­si ne tik tie, ku­rie va­žiuo­ja vien ap­si­pirk­ ti, bet ir vers­li­nin­kai bei šei­mos, lėk­tu­vais ke­liau­jan­čios ato­sto­gau­ ti į to­li­mą­sias ša­lis ir be­si­ren­kan­ čios Tarp­tau­ti­nį Vil­niaus oro uos­

„Fo­to­die­nos“ nuo­tr.

tą kaip pra­di­nę sto­te­lę. Šiuo me­tu skry­džiai iš Vil­niaus ge­ro­kai pi­ ges­ni nei iš Mins­ko. Ti­ki­mės, kad pa­daž­nė­jus rei­sams Mins­kas taps pa­trauk­liu per­sė­di­mo punk­tu ir va­žiuo­jan­tiems trau­ki­niais to­lyn į įvai­rius Ry­tų ša­lių mies­tus, tai­gi for­muo­sis pa­pil­do­mi ke­lei­vių srau­ tai“, – įsi­ti­ki­nęs D.Žeb­raus­kas. „Klaipėdos“ inf.

ką, par­fu­me­ri­ją, ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­ nius, al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus iš Va­ka­ rų ša­lių, nes Bal­ta­ru­si­jo­je dėl mui­tų jie bran­ges­ni ko­ne dvi­gu­bai. 40 pro­c. ap­klaus­tų bal­ta­ru­sių nu­ro­dė, kad į Lie­tu­vą vyks­ta as­ me­ni­niu au­to­mo­bi­liu, 30 pro­c. ke­liau­ja marš­ru­ti­niais au­to­bu­sais ir trau­ki­niais, o li­ku­sie­ji nau­do­ja­ si ke­lio­nių agen­tū­rų or­ga­ni­zuo­ja­ mais tu­rais. Tie­sa, pa­sak agen­tū­ros „AD Hun­ters Bal­tics“ di­rek­to­riaus Kęs­ tu­čio Isa­ko, pir­kė­jų iš Bal­ta­ru­si­jos ant­plū­dis tę­sis dar ke­le­rius me­ tus – šiuo me­tu ša­ly­je kai­my­nė­je sta­to­ma apie 30 šiuo­lai­kiš­kų pre­ ky­bos ir pra­mo­gų cent­rų. Ke­lis jų sta­to lie­tu­viai. „Pre­ky­bos cent­rų pro­jek­tų vyk­ dy­to­jai pa­ste­bė­jo, kad Bal­ta­ru­si­jos, kur gy­ve­na 10 mi­li­jo­nų žmo­nių, rin­ka pa­trauk­li Va­ka­rų Eu­ro­pos maž­me­ni­nės pre­ky­bos tink­lams, pre­kiau­jan­tiems po­pu­lia­rių pre­ kės ženk­lų dra­bu­žiais, ak­se­sua­rais, ava­ly­ne, par­fu­me­ri­ja ir kos­me­ti­ ka, bui­ti­ne tech­ni­ka ir na­mų apy­ vo­kos pre­kė­mis. Dau­gu­ma jų jau dir­ba Ru­si­jos rin­ko­je. Bal­ta­ru­si­jai,

Ru­si­jai ir Ka­zachs­ta­nui su­kū­rus Mui­tų są­jun­gą, pa­si­da­rė leng­viau im­por­tuo­ti pre­kes, to­dėl Mins­ke ir ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se pa­si­ro­ do vis dau­giau gar­sių pre­kės ženk­lų par­duo­tu­vių. Tai­gi. tik lai­ko klau­ si­mas, ka­da bal­ta­ru­siai nu­stos va­ ži­nė­ti ap­si­pirk­ti į Lie­tu­vą“, – ma­ no K.Isa­kas. Va­žiuo­ja, nes no­ri į Eu­ro­pą

Ta­čiau Lie­tu­vos vers­li­nin­kai pir­kė­jų iš Bal­ta­ru­si­jos srau­to ma­žė­ji­mo ne­ si­bai­mi­na. D.Gai­liu­šai­tė tei­gė, kad pa­grin­di­nis Lie­tu­vos pre­ky­bos cent­ rų ko­zi­ris prieš to­kias pat Bal­ta­ru­si­ jos įstai­gas vis dėl­to yra kai­nos. „Ir da­bar prie Mins­ko yra mo­ der­nių pre­ky­bos cent­rų, bet bal­ ta­ru­siai vis tiek va­žiuo­ja pas mus. Pag­rin­di­nis da­ly­kas, dėl ku­rio jie va­žiuo­ja, – kai­nos ir ga­li­my­bė su­ tau­py­ti. Ne­ma­nau, kad atei­ty­je Bal­ta­ru­si­jo­je kai­nos bus ma­žes­ nės ne­gu pas mus“, – sa­kė D.Gai­ liu­šai­tė. Č.Ur­bo­na­vi­čius pri­dū­rė, kad bal­ta­ru­sius į Lie­tu­vą vi­lio­ja ne tik ga­li­my­bės ap­si­pirk­ti, bet ir pra­ mo­gos.

„Pas­te­bi­me, kad Lie­tu­va sve­ čius iš gre­ti­mų vals­ty­bių vis la­biau trau­kia ga­li­my­be ne tik ap­si­pirk­ti, bet ir tu­ri­nin­gai pra­leis­ti lais­va­ lai­kį, paa­tos­to­gau­ti, ga­lų ga­le iš­ va­žiuo­ti „į Eu­ro­pą“, „į už­sie­nį“. Kaip mi­nė­jau, pas mus iš Bal­ta­ ru­si­jos va­žiuo­ja vi­du­ti­nes ir aukš­ tes­nes pa­ja­mas gau­nan­tys žmo­nės, ku­riems ap­si­pir­ki­mas yra vie­na iš ke­le­to prie­žas­čių at­va­žiuo­ti į Vil­ nių. „Ap­si­mo­ka – neap­si­mo­ka“ šiuo at­ve­ju daž­nai nė­ra svar­biau­ sia pa­si­rin­ki­mo prie­žas­tis“, – įsi­ ti­ki­nęs Č.Ur­bo­na­vi­čius.

117

tūkst. sve­čių

iš Bal­ta­ru­si­jos per­nai ap­si­sto­jo Lie­tu­vos ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­go­se.

16

ketvirtadienis, vasario 28, 2013

sportas „Barcelona“ gavo antausį

A.Jaaberas atsidūrė Irane

Laimėjo pirmąjį etapą

Madrido „Real“ futbolininkai Ispanijos futbolo taurės turnyro pusfinalio atsakomajame mače Barselonoje įtikinamai 3:1 (1:0) pranoko „Barcelona“ klubą ir žengė į finalą. Du įvarčius nugalėtojams pelnė Cristiano Ronaldo, vieną – Raphaelis Varane. 89 min. rezultatą sušvelnino Jordi Alba.

Kauno „Žalgirį“ palikęs Ibrahimas Jaaberas puikiai debiutavo Irano krepšinio lygoje – 29-erių gynėjo atstovaujamas Mahšahro „Petrochimi“ klubas pergalingai pradėjo pusfinalio seriją, namuose 96:68 palauždamas Gorgano „Municipality“ ekipą. A.Jaaberas žaidė visas 40 min., per kurias pelnė 23 taškus.

„Dragūnas“ vakar namie sutriuškino Kauno „Granitą-Gają-Karį“ 33:22 (15:12). Lietuvos rankinio lygos pirmenybėse iškovoję 31 tašką, klaipėdiečiai užėmė pirmąją vietą reguliariajame čempionate. Atkrentamosiose varžybose uostamiesčio ekipa veikiausiai susitiks su aštuntoje vietoje esančia Varėnos „Ūla“.

Apmaudi nesėkmė Česlovas Kavarza Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionate svarbius taškus prarado Klaipėdos „Fortūnos“ žaidėjos, Kaune 55:66 pralaimėjusios ketvirtojo rato pirmąsias rungtynes „Aisčių-LSU“ penketukui.

Pirmąjį kėlinį vyko nerezultatyvus žaidimas. Aktyviau bandė žaisti šeimininkės, tačiau klaipėdietės spėdavo sustabdyti pabėgti norėjusias varžoves. Lemiamą persvarą kaunietės įgijo paskutiniajame kėlinyje, kai pagrindinės klaipėdiečių žaidėjos prisirinko pražangų, o tarp atsarginių krepšininkių nebuvo lygiaverčių žaidėjų.

Komandų rikiuotė Vieta Miestas Komanda

1.Vilniaus „Kibirkštis–Viči–Iki“ 2.Kauno r. „Hoptrans–Sirenos“ 3.Marijampolės „Sūduva–Mantinga“ 4.Klaipėdos „Fortūna“ 5.Kauno „Aistės–LSU“ 6.Šiaulių „Rūta–Universitetas“ 7.Utenos „Utena“ 8.Vilniaus „Jaunieji talentai“

Rungt.

Perg.

12 12 22 22 23 23 21 21

18 16 15 15 10 8 4 1

Šis kauniečių laimėjimas labiausiai nudžiugino artimiausias klaipėdiečių kaimynes, kovojančias dėl antrosios vietos – Kauno rajono. „Hoptrans-Sirenų“ ir Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ komandas.

Rungtynių statistika „Aistės-LSU“ – „Fortūna“ 65:55 (11:10, 15:14, 21:21, 18:10). J.Marmienė 19, L.Svarytė 13, L.Želnytė 10/M.Grigalauskytė 15, G.Gutkauskaitė 11.

Komanda: „Shodan“ klubo jaunučiai su treneriais.

Kovojo su šešėliais Klaipėdoje vykusiame šalies karatė kiokušin kata rungties čempionate, kuriame varžėsi beveik 140 įvairaus amžiaus sportininkų, komandinę pergalę iškovojo uostamiesčio „Okinavos“ atletai. Treti buvo mūsų miesto „Shodan“ kovotojai. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Ataka: G.Gutkauskaitė (su kamuoliu) pelnė 11 taškų, tačiau to buvo

maža, kad išgelbėtų komandą nuo nesėkmės.

Čempionės vardo moterų grupėje nepavyko apginti klaipėdietei Dianai Mačiūtei („Okinava“, trenerė Jurgita Činauskaitė-Četiner). Ją po dramatiškos kovos aplenkė vilnietė Rita Pivoriūnaitė. Po trijų pasirodymų R.Pivoriūnaitė surinko 26,4 taško, D.Mačiūtė – 26,3. „Kata rungtyje bene viską lemia teisėjai, – sakė vicečempionės trenerė Jurgita Činauskaitė-Četiner. – Vietą gali nulemti subjektyvi vieno ar kito arbitro nuomonė. Todėl varžytis itin sudėtinga. Po dviejų pasirodymų pirmavo Diana, tačiau trečiame rate teisėjai savo simpatijas skyrė varžovei.“ Iškovojusiai bronzos medalį klaipėdietei buvo įteiktas ir kvietimas į nacionalinę rinktinę, kuri rungtyniaus Europos čempionate, vyksiančiame Šveicarijoje, Liucernoje. „Šiame čempionate man svarbiau buvo ne asmeninis rezultatas, – atviravo D.Mačiūtė, – o auklėtinių. Todėl liūdėti ir nervintis dėl subjektyvaus teisėjavimo nebuvo kada.“ Jaunių grupėje triumfavo „Okinavos“ sportininkai. Tarp merginų čempione tapo Evelina Zasčiu-

rinskaitė, tarp vaikinų – Artūras Zavalnyj. Vicečempiono titulu galės didžiuotis Paulius Sasnauskas. Visi jie iškovojo kelialapius į Senojo žemyno pirmenybes. Ir jaunučių (14-16 metų) varžybose klaipėdiečiai kovojo gerai. Dailiosios lyties atstovių grupėje aukso medalį iškovojo „Shodan“ sportininkė Rima Barusaitė. Jai konkurenciją sudarė vicečempione tapusi klubo draugė Ugnė Daukšaitė. Taip pat į finalą pateko ir trečioji šios komandos narė Monika Tydikaitė, tačiau po trečiojo pasirodymo ji smuktelėjo į ketvirtą vietą. Tarp jaunučių, kurių susirinko devyni, puikia technika išsiskyrė čempionu tapęs Kasparas Karalis iš „Okinavos“. Iš viso „Shodan“ auklėtiniai iškovojo 9 medalius – po tris visų spalvų. „Okinavos“ atletų sąskaitoje žetonų mažiau – šeši, tačiau net keturi iš jų – aukso. Taip pat šio klubo sportininkai iškovojo po vieną sidabro ir bronzos medalį. Po šių varžybų visų karatė kiokušin kovotojų dėmesys bus nukreiptas į balandžio mėnesį Vilniuje vyksiantį pasaulio čempionatą, kuriame atletai medalius dalinsis kumitė rungtyje (kovodami).

Apmaudas: D.Mačiūtei nepavy-

ko tapti čempione – turėjo tenkintis antrosios vietos taure.

Klaipėdiečiai – prizininkai Vieta Sportininkas

1.Evelina Zasčiurinskaitė 1.Artūras Zavalnyj 1.Rima Barusaitė 1.Kasparas Karalis 1.Viktorija Kopninaitė 1.Saulė Minkevičiūtė 1.Jokūbas Skurdenis 2.Diana Mačiūtė 2.Sergejus Zemlianskij 2.Laura Žvaginytė 2. Rūta Vaicekauskaitė 3.Skaistė Venckutė 3.Julius Urbonas 3.Justina Vrašinskaitė 3.Gustas Kazlauskas

Klubas

Grupė

(„Okinava“; jaunės) („Okinava“; jauniai) („Shodan“; jaunučiai) („Okinava“; jaunučiai) („Shodan“; vaikai) („Shodan“; vaikai) („Okinava“; vaikai) („Okinava“; moterys) („Shodan“, jaunučiai) („Shodan“, vaikai) („Okinava“; vaikai) („Shodan“; jaunės) („Shodan“; jaunučiai) („Shodan“; jaunučiai) („Okinava“; vaikai)

17

ketvirtadienis, vasario 28, 2013

sportas

Povandenininkai – antri

Nugalėtojai: tarp komandų pirmąją vietą užėmusi varžybų šeiminin-

kų ekipa: G.Šličius, V.Šidulovskis, V.Vaičekauskas, I.Kaselis, P.Puidokas ir R.Vaičekauskas.

Ant ežero ledo – automobilių kova Česlovas Kavarza Kapstato ežeras dar nebuvo matęs tiek dalyvių, panorusių išmėginti jėgas lengvųjų automobilių slalomo varžybose, vykusiose ant šio Klaipėdos rajono vandens telkinio ledo.

Automobilininkus sukviečiantys endriejaviškiai per daugiau nei 20 metų neprisimena, kad būtų rungtyniavę 92 sportininkai, šįmet atvykę iš Klaipėdos, Šakių, Raseinių, Ukmergės, Jurbarko, Šilutės, Telšių, Tauragės, Upynos, Gargždų ir Endriejavo. FWD (priekiniai varomieji ratai) automobilių klasėje, kurioje varžėsi 23 dalyviai, pirmą vietą užėmė Vaidas Vaičekauskas, aplenkęs prizininkus Giedrių Plančiūną ir Irmantą Ditkų. RWD (galiniai varomieji ratai) klasėje kovojo 13 vairuotojų. Greičiausiais pripažinti Egidijus Visockis, V.Vaičekauskas ir Remigijus Osteika. „4x4“ (visi varomieji ratai) automobilių grupėje tarp 17 dalyvių geriausius rezultatus pademonstravo Darius Lapkauskas, Raimundas Vaičekauskas ir Dalius Urbonas. „Moto-2“ (motociklai su dygliuotomis padanagomis) grupėje (5 vyrai) prizines vietas užėmė Audrius Bagdanskis, Gediminas Jomantas ir Erikas Račiūnas. Jaunimo grupėje, kurioje varžėsi tiek pat motociklininkų, greičiausiai finišo liniją pasiekė praėjusių metų čempionas Ignas Kaselis, jauniausias varžybų

dalyvis (jam tik 10 metų). Nedaug nuo jo atsiliko Gabrielė Aleksynaitė ir Paulius Kiudys. Standartinėje dygliuotų padangų klasėje kovojo 14 sportininkų. Geriausiai pasirodė Karolis Gedgaudas. Tik jam pralaimėjo Tomas Geležinis. Trečiasis buvo Tomas Michailovas. Visą laiką pirmavusiam endriejaviškiui V.Vaičekauskui arti finišo koją pakišo techninis gedimas, kuris nuvylė ne tik patį sportininką, bet ir visą būrį jo gerbėjų. Grupėje, kurioje galima rungtyniauti bet kokiomis padangomis, nepralenkiami buvo Giedrius Plančiūnas, Vitalijus Vaitkus ir Vladas Norkus. Septynios komandos panoro varžytis dėl Endriejavo seniūnės Laimutės Šunokienės tradicinės taurės. Greičiausi buvo Endriejavo komandos nariai, surinkę 30 taškų. Kitas dvi prizines vietas užėmė raseiniškiai (18 taškų) ir šakiškiai (17 taškų). Varžybose netrūko ir šou programos. Deivydas Jocys neįtikėtinus triukus demonstravo su savo senu moskvičiumi, tapusiu savotiška varžybų legenda. „Dar nėra buvę tokių varžybų – tiek daug dalyvių ir žiūrovų, – džiaugėsi vienas iš varžybų organizatorių, Endriejavo sporto ir technikos klubo „Stumbras“ vadovas Petras Puidokas. – Ilgos automobilių eilės nusidriekė ant kelių ir keliukų, vedančių Kapstato ežero link. Daug žiūrovų paliko mašinas Žemaičių plento šalikelėje.“

Sėkmė: A.Saburovas buvo nepralenkiamas trijose

rungtyse.

Greituolis: E.Lunskis nuo šiol galės didžiuotis

rekordu.

Sostinėje surengtose Lietuvos plaukimo su plaukmenimis taurės varžybose sėkmingai rungtyniavę Klaipėdos pirmosios komandos nariai tarp ekipų užėmė aukštą antrąją vietą.

Komandos draugo pavyzdžiu sekė ir Aleksandras Saburovas, taip buvęs greičiausias trijose rungtyse. Dviejose iš jų – 200 m plaukimo su plaukmenimis (1 min. 39,40 sek.) ir 50 m nėrimo (18,07 sek.) – klaipėdietis įvykdė kandidato į Lietuvos povandeninio plaukimo sporto meistrus normatyvus.

Šauniai estafetėje 4 po 100 m pasirodė Klaipėdos merginos Jevgenija Pronkul, Alika Ščerbina, Agnė Aleksiūnaitė, Alina Venckutė, laimėjusios didžiąją taurę. Kiek prasčiau sekėsi vaikinams. Karolis Daugėla, A.Saburovas, E.Lunskis ir Darius Laureckis tenkinosi trečiąja vieta. Gerai miesto garbę gynė J.Pronkul ir Greta Lavrentjevaitė, laimėjusios po dvi rungtis, po kartą savo amžiaus grupėse nugalėję A.Aleksiūnaitė, A.Ščerbina, D.Laureckis ir K. Daugėla. Antrosios ir trečiosios vietos prizus dar iškovojo būrelis Felicitos Vaitkutės ir Aleksandro Cvetkovo auklėtinių – A.Venckutė, Martynas Laučka, Danielas Ščiukinas, Andrius Bitvinskis, Laura Vareikaitė, Saulė Rudytė ir Akvilė Kvasaitė.

Akimirkos: laukdamos starto šūvio susikaupė plaukikės.

Linos Vaitkutės nuotr.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Akivaizdžiu uostamiesčio sportininkų lyderiu buvo Egidijus Lunskis, laimėjęs trijų rungčių varžybas. Negana to, jis pasiekė šalies rekordą plaukdamas 100 m su plaukmenimis – 46,94 sek.

Pralaimėta „Volgai“ 0:2 „Atlanto“ futbolininkai sužaidė paskutiniąsias kontrolines rungtynes Turkijoje. Klaipėdiečiai, rungtyniavę su Nižnij Novgorodo „Volga“, nusileido Rusijos aukščiausiosios lygos klubui 0:2.

Varžovai išsiveržė į priekį gana greitai – 5-ąją min. 11 m baudinį realizavo dvigubą – Ukrainos ir Rusijos pilietybę turintis buvęs pastarosios šalies nacionalinės rinktinės žaidėjas Andrejus Kariaka. O prasižengti „Atlanto“ gynėjus privertė Armėnijos rinktinės puolėjas Arturas Sarkisovas, kai palikęs klaipėdiečių vartininką Michailą Komarovą užnugary ruošėsi smūgiuoti į tuščius vartus.

25-ąją min. lietuvių vartininkas vos nepraleido kuriozinio įvarčio, kai išmušdamas kamuolį jį pataikė į A.Sarkisovo nugarą. Artėjant pertraukai pavojai kilo vėl prie „Atlanto“ vartų. 43-iąją min. A.Sarkisovas neišnaudojo dar vienos galimybės pasižymėti, kai akis į akį susitiko su M.Komarovu. Paskutiniąją pirmosios pusės minutę aktyvusis puolėjas vis dėlto buvo taiklus, spyręs į Lietuvos komandos vartų kampą. Po pertraukos aikštėje vyko ramesnis futbolas, kurį trikdė dažni žaidėjų keitimai, o rezultatas taip ir liko nepakitęs – 0:2. „Klaipėdos“ inf.

23

ketvirtadienis, vasario 28, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Judith McNaught knygą „Tikras stebuklas“.

Judith McNaught. „Tikras stebuklas“. Paprastos merginos Aleksandros Lorens ir turtingo bei įtakingo didiko Džordano Taunsendo santuoka virsta didžiuliu meilės ir ištikimybės išbandymu. Susižavėjusi spindulingu Londono aukštuomenės pasauliu laisvos dvasios mergina pakliūva į pavydo, keršto, puikybės ir deginančių aistrų spąstus. Tačiau po šalta, arogantiška jos sutuoktinio kauke slypi švelnus, rūpestingas ir jausmingas vyras... Aleksandra ryžtasi kovoti už jųdviejų santuoką ir ypatingą juos siejantį jausmą. J.McNaught – viena populiariausių romantinės literatūros kūrėjų. Jos istoriniai jausmų romanai išsiskiria nepaprastai emocingais, spalvingais ir kartu tikroviškais veikėjų charakteriais, meistriškai supintais ir netikėtais siužeto vingiais. „Noriu rašyti džiaugsmingus romanus, kurie būtų pripildyti humoro ir švelnumo, kurie verstų skaitytojus garsiai juoktis ir verkti iš džiaugsmo. Noriu, kad mano kuriamos istorijos ilgam įstrigtų į širdį ir skatintų kuo daugiau šypsotis“, – sako J.McNaught.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 5 d.

Avinas (03.21 – 04.20). Dirbsite tiek daug, kad greičiausiai pamiršite draugus. Norėsite ne tik įgyvendinti jums keliamus uždavinius, bet ir padaryti gerą įspūdį kitiems, todėl socialinis gyvenimas liks nuošalėje. Jautis (04.21 – 05.21). Šiandien būsite praktiškas, o tai džiugins ne tik jus, bet ir artimuosius. Nors ir neatsisakysite savo svajonių, tačiau aiškiau žinosite, ką konkrečiai norite pasiekti ir kaip tai padaryti. Dvyniai (05.22 – 06.21). Galite pasijusti gan keistai, mat pajusite emocijas, kurios jums neįprastos. Pasistenkite atėjus vakarui išsiaiškinti, ką jaučiate ir kodėl. Atsipalaiduokite ir supraskite, kad esate žmogus, todėl jausti yra normalu. Vėžys (06.22 – 07.22). Dažniausiai esate tas emocingasis, tačiau šiandien teks susidurti su kitų jausmais. Galite net įsižeisti, jei jums kolega ar draugas pasakys aštresnį žodį. Kita vertus, žinodami kitų jausmus, galėsite adekvačiai į juos reaguoti. Liūtas (07.23 – 08.23). Būsite susikoncentravę į savo sveikatos klausimus – dietos laikymąsi, sporto programą. Visgi problema iškils, nes norėsite pasilepinti, tad tai niekaip nederės su jūsų griežtais planais. Mergelė (08.24 – 09.23). Ramiai tvarkykite reikalus, nepanikuokite. Jūsų planams įvykdyti reikia daugiau laiko. Naujasis pažįstamas gali pasirodyti esąs gimininga siela. Svarstyklės (09.24 – 10.23). Tai labai darbinga diena, būsite kantrus ir produktyvus. Puikiai seksis, jei dirbate valstybės struktūrose - esate viršininkas, valdininkas. Jei turite vaikų, su jais gali būti sudėtinga. Skorpionas (10.24 – 11.22). Esate linkęs kvestionuoti viršesnių už save sprendimus, tačiau šiandien pasitikėkite tais, kurie turi priimti sunkų sprendimą. Jei nuspręsite kariauti su jais, be reikalo švaistysite laiką. Šaulys (11.23 – 12.21). Šiandien jūsų draugui reikės pagalbos, tad pasistenkite būti kartu su tuo žmogumi. Išgirdęs jūsų požiūrį jis ar ji atgaus pusiausvyrą ir ramybę. Ožiaragis (12.22 – 01.20). Atrodo, kad pernelyg ilgai savyje laikote senas nuoskaudas. Pats laikas pagalvoti apie jų atsikratymą - taip jums bus lengviau. Atlaisvinkite širdį pozityvioms emocijoms, pamatysite, kaip pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Vandenis (01.21 – 02.19). Būsite užsisukę reikaluose lyg vilkelis, tačiau laimei – dar sugebėsite atskirti fantazijas nuo realaus gyvenimo. Žuvys (02.20 – 03.20). Nors šiandien bėdos ir neieškote, tačiau ji pati jus susiras. Įtampa išsisklaidys, jei aiškiai sau pasakysite, ko norite iš kitų bei vengsite dviprasmybių.

Orai

Šiandien sušils iki 4 laipsnių šilumos. Bus debesuota, numatomas nedide­ lis lietus. Penktadienio naktį numa­ toma šlapdriba visoje Lietuvoje, oro temperatūra nukris iki 2 laipsnių šalčio. Dieną sušils iki 2 laipsnių ši­ lumos, numatomi krituliai – pasnigs, vietomis šlapdriba.

Šiandien, vasario 28 d.

+5

+2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+4

Šiauliai

Klaipėda

+3

Panevėžys

+4

Utena

+4

7.29 18.08 10.41

59-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 306 dienos. Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

+3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +5 Brazilija +28 Briuselis +6 Dublinas +8 Kairas +23 Keiptaunas +21 Kopenhaga +6

kokteilis Val­gyk, ne­kreipk dė­me­sio Va­k ar Jo­g ai­lė tei­ra­vo­s i „Kok­tei­l io“ skai­t y­to­jų, ar nie­ko to­k io, jei ji su­val­ go net pa­sku­ti­nius pa­da­žo li­ku­čius, o lėkš­tė bū­na lyg iš­lai­ž y­ta, kai ba­re va­ di­na­m ie­ji ant­r ie­ji pa­t ie­ka­lai bū­na to­ kie ska­nūs. „Ar tie­sa, kad pa­da­vė­jai apie vis­ką su­ val­gan­čius ir ko­ne šva­rią lėkš­tę pa­lie­ kan­čius klien­tus tarp sa­vęs pa­si­juo­kia: net iš­lai­žė?“ – klau­sė klai­pė­die­tė. As­t a ties­mu­k ai nu­ra­m i­no mer­g i­n ą: „Nek­reipk dė­me­sio nei į pa­da­vė­jus, nei tuš­čią ir ko­ne iš­lai­ž y­tą lėkš­tę. Su­mo­kė­ jai pi­ni­gus, tai ir val­gyk į svei­ka­tą“.

Ne­pa­ti­ko mat ka­va 42 me­tus ko­mu­niz­mą sta­tęs Ai­nis ka­ te­go­r iš­kai pa­reiš­kė, kad jis nei­na į ba­ rus. Jam juo­se lan­k y­t is ne­lei­d žia są­ ži­nė. Mo­ty­vai? Te­gul pa­ts skai­ty­to­jas paaiš­k i­na. „Kaž­ka­da nu­si­pir­kau pa­čios pi­giau­sios, gal to­dėl ir blo­g iau­sios ka­vos. Iš ko­k ios vals­t y­bės, ne­sa­k y­siu, nes pa­skui ga­l i su­ges­t i Lie­t u­vos ir tos ša­l ies tarp­tau­ ti­n iai san­ty­k iai. Už­si­ra­šiau da­tą, ka­da pir­kau, nes bu­vo smal­su, per kiek die­ nų iš­ger­siu me­ta­li­nės dė­ž u­tės tu­ri­n į, – anų die­nų įvy­k ius pri­si­mi­nė Ai­nis. – Ir ką jūs ma­no­te? Ger­da­mas kas­dien po puo­de­l į ka­vos, už 7 li­tus pirk­tos dė­ž u­ tės už­te­kau vi­są mė­ne­sį. Aną­dien mąs­ tau: aš, kaip žmo­g us, 42 me­t us sta­tęs ko­mu­niz­mą, at­si­ger­siu ba­re ka­vos. Pa­ si­d žiaug­siu gy­ve­n i­mu, ma­lo­n iai pra­ lei­siu lai­ką. Bet kai iš ma­nęs gra­ž uo­lė pa­pra­šė tri­jų su pu­se li­to už kaž­ko­k ius 200 gra­mų pa­juo­d in­to van­dens, ant pli­kės net plau­kai pa­si­sto­jo. Po to vi­zi­ to už­mir­šau vi­sus ke­lius į ba­rus.“

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+8 +5 +4 +3 +7 +7 +5 +4

Praha +3 Ryga +4 Roma +13 Sidnėjus +21 Talinas +4 Tel Avivas +20 Tokijas +15 Varšuva +4

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+2

+2

+2

+3

8

+2

+3

+2

0

9

rytoj

šeštadienį

-1

Marijampolė

Vilnius

+5

Alytus

Vardai Ramonas, Roma, Romanas, Vilgardas

vasario 28-ąją

Rytas

-3

+3

+4

+2

+3

3

1273 m. žu­vo prū­sų su­ki­ li­mo va­das Her­kus Man­ tas. 1801 m. gi­mė ku­n i­gas, švie­tė­jas, is­to­ri­kas, blai­ vy­b ės są­jū­d žio pra­d i­ nin­kas Mo­t ie­jus Va­lan­ čius. Mi­rė 1875 m. 1917 m. įvy­ko II Va­sa­rio re­vo­liu­ci­ja Ru­si­jo­je – pa­ nai­kin­ta ca­ro val­džia. 1922 m. Di­d žio­ji Bri­ta­ ni­ja for­ma­liai pri­pa­ž i­no Egip­to ne­prik­lau­so­my­ bę, ta­čiau ir to­liau kont­ ro­lia­vo Sue­co ka­na­lą.

1966 m. Ma­ri­jam­po­lė­je gi­mė žur­na­lis­tė, te­le­vi­ zi­jos lai­dų ve­dė­ja Edi­ta Mil­da­žy­tė.

Ryk­lio ata­ka buvo mir­ti­na

1990 m. SSRS priim­t u įsta­t y­mu leis­t a įsi­g y­t i že­mės bei tes­ta­men­t u ją per­duo­ti vai­kams. 1996 m. prin­ce­sė Dia­na su­t i­ko skir­t is su prin­cu Char­le­su. 1996 m. Ru­si­ja ta­po 39-ąja Eu­ro­pos Ta­ry­bos na­re. 2010 m. bū­da­mas 73-ejų mi­rė žy­mus Lie­tu­vos ra­ šy­to­jas, ver­tė­jas, Vy­riau­ sy­bės me­no ir Na­cio­na­ li­nės kul­t ū­ros ir me­no pre­mi­jų lau­rea­tas Juo­zas Apu­tis. Gi­mė 1936 m.

Ats­lin­ko ga­lin­gas cik­lo­nas Smar­k us ato­g rą­ž ų cik­lo­nas va­kar at­ slin­ko į iš­tek­l ių tur­t in­gą Aust­ra­l i­jos šiau­rės va­ka­r ų pa­k ran­tę ties Par­du mies­te­liu, ne­šda­mas vė­jus, ku­rių grei­ tis sie­kė 165 km per va­lan­dą. Cik­lo­nas Rus­ty ke­l ias die­nas slin­ko virš jū­ros, pa­ma­ž u stip­rė­da­mas ir ar­tė­da­mas prie Pil­ba­ros re­g io­no kran­t ų, ne­šda­ mas smar­k ias liū­tis ir vė­jus į šį svar­bų ge­le­ž ies rū­dos ka­sy­bos ra­jo­ną. Va­kar aud­ra kiek su­si­lpnė­jo, jos „akis“ taip pat su­siau­rė­jo – ant­ra­die­n į ji bu­vo 80 km, o pa­sie­kus sau­su­mą – apie 50 km plo­čio. Pa­rei­g ū­nai per­spė­jo gy­ven­to­ jus pa­si­trauk­ti iš aud­ros ke­lio ar­ba ieš­ ko­tis sau­g ių vie­tų. BNS inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

Akis­ta­ta: kai ku­rie van­dens pra­mo­gų mė­gė­jai pa­tys ieš­ko dras­tiš­kų su­si­ti­ki­mų su ryk­liais.

Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je vie­nas vy­ras tre­čia­ die­nį ta­po di­džio­jo bal­to­jo ryk­lio au­ka per šio­je ša­ly­je re­tą in­ci­den­tą. Vaiz­das: ka­va ga­li bū­ti ne tik ska­

ni, bet ir gra­žiai at­ro­dy­ti.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Žmo­nės, kad ger­tu­mė­te ka­vą, o ne ru­ dą van­de­n į, neuž­m irš­k i­te į puo­du­ką įsi­dė­t i ka­vos.

Links­mie­ji tirš­čiai – Bran­g u­sis, tu įsi­vaiz­duo­ji, aš su­lie­sė­ jau net 5 ki­log­ra­mais! – O tu pa­ban­dyk pa­si­sver­ti, kai esi su ma­k ia­ž u... Čes­ka (397 719; šiuo te­le­fo­no nu­me­riu pa­skam­bi­nę ga­li­te ne tik nirš­ti, bet ir pa­si­džiaug­ti kuo nors)

Po­li­ci­ja nu­ro­dė šau­džiu­si į ryk­lį, kai vie­nas vy­ras bu­vo mir­ti­nai su­kan­ džio­tas prie Mu­ri­va­jaus pa­plū­di­mio, esan­čio už maž­daug 40 ki­lo­met­rų į šiau­rės va­ka­rus nuo Ok­lan­do. Tai vie­nas iš dau­ge­lio pa­plū­di­mių Šiau­ ri­nės sa­los va­ka­rų pa­kran­tė­je, gar­sė­ jan­čių di­de­lė­mis ban­go­mis. Vie­tos ži­niask­lai­da ci­ta­vo gel­bė­ to­jus, ku­rie sa­kė, kad vy­rą vei­kiau­ siai už­puo­lė apie ke­tu­rių met­rų il­gio di­dy­sis bal­ta­sis ryk­lys. In­ci­ den­to liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad į ryk­lį taip pat bu­vo šau­do­ma iš gel­ bė­to­jų sraig­tas­par­nio. „Pa­ma­tė­me ryk­lio pe­le­ką ir ki­tą mi­nu­tę... įvy­ko ata­ka. Van­de­ny­

je bu­vo daug krau­jo“, – in­ci­den­to liu­di­nin­kas Pio Mo­sie sa­kė nau­jie­ nų po­rta­lui Stuff.co.nz. „Jie šo­vė į ryk­lį še­šis ar sep­ty­ nis kar­tus – tris šū­vius iš po­li­ci­jos sraig­tas­par­nio ir ke­lis – iš gel­bė­to­ jų. Ne­ži­nau, ar jie nu­dė­jo ryk­lį, ar ne“, – pri­dū­rė jis. Vie­tos sa­va­no­rių gel­bė­ji­mo tar­ ny­bos va­do­vas tei­gė, kad bu­vo pa­ ste­bė­ti „vie­nas ar­ba du“ ryk­liai, ta­ čiau plėš­rū­nų ne­be­si­ma­tė, kai vy­ro kū­nas bu­vo iš­trauk­tas iš van­dens. Ryk­lių už­puo­li­mų Nau­jo­jo­je Ze­ lan­di­jo­je pa­si­tai­ko re­tai, nors va­ sa­rą dau­ge­lis žmo­nių už­sii­ma van­dens spor­tu ir ato­sto­gau­ja pa­

plū­di­miuo­se. Ša­lies van­de­ny­se pa­ pli­tę dau­giau nei 60 rū­šių ryk­liai. Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to duo­me­ ni­mis, nuo 1837 me­tų ša­ly­je už­fik­ suo­ta 14 at­ve­jų, kai ryk­liai mir­ti­nai su­dras­ky­da­vo žmo­nes, ta­čiau kas­ met įvyks­ta vi­du­ti­niš­kai po dvi ne­ mir­ti­nas ryk­lių ata­kas. Pas­ku­ti­nė mir­ti­na ata­ka įvy­ko 2009 me­tais, kai di­dy­sis bal­ta­sis ryk­lys su­dras­kė vie­ną bai­da­ri­nin­ką prie ne­to­li nuo Mu­ri­va­jaus esan­čio Ko­ro­man­de­lio pu­sia­sa­lio, nors ga­li bū­ti, kad au­ka nu­sken­do dar prieš šį už­puo­li­mą. Kaip nu­ro­do Tarp­tau­ti­nis ryk­lių už­puo­li­mų re­gist­ras, per­nai pa­sau­ ly­je per ryk­lių ata­kas žu­vo 11 žmo­ nių, įskai­tant tris Aust­ra­li­jo­je ir Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je. Ly­gi­ nant su 2001 me­tais, to­kių už­puo­ li­mų bu­vo be­veik tris­kart dau­giau. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.