2013-03-04 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

=6?:.162;6@ 8<C< !

PIRMADIENIS, KOVO 4, 2013

www.kl.lt

51 (19 654)

9

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Lietuvos vandeny se kertasi intere

sai

PirmÄ… kartÄ… pabandĹžius suplanuoti veiklÄ… Baltijos jĹŤros Lietuvos van denyse, susiduriama su ryĹĄkiais skirtingĹł grupiĹł interesais.

Me­ras V.Grub­liaus­kas ma­no, kad dvie­jĹł par­ti­jĹł jun­gi­ma­sis Klai­pÄ—­dos val­dĹžiai ÄŻta­kos ne­tu­rÄ—s.

Miestas 2p.

B.Oba­mai ĹĄyp­so­tis teks vis re­Ä?iau – JAV tu­rÄ—s verŞ­tis dir­Şus.

Pasaulis 8p.

Estakada neiĹĄgelbÄ—tĹł pamario nuo potvyniĹł.

Vidmantas Matu

v.matutis@kl.lt

JĹŤros veiklos planas rengtas ĹĄiais metais turi bĹŤti paiki lapkriÄ?io 1 dienos.

Nerijus BlaĹžauskas:

ď Ž Reisai: .6@ ZR

aĂş Qb\ ZR [VZV` /NY aV W\` WĂ­ _\` a_N[ gV aV [VNV YNV cf O\` XR

YVNV V `V QĂ›` aĂ› aNV] BĹŤtina suderinti ir nuolat be- ins sikertanÄ?ius laivy tituto vyresnysis CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜ bos ir ĹžvejĹł inV\ S\ a\ Z\[ aN N` mokslo dar- marĹĄ buotojas Nerijus teresus, iĹĄsprÄ™sti rutai. Laivybai BlaĹžauskas bantylĹł uosto ir alyra ir didĹžiulÄ—s Bal netinkamos sijos Kaliningrado do rasti atsakymÄ…, ternatyvios energe srities komtijos jĹŤros zoar reikÄ—s naujĹł tikos vystytojĹł panijai priklausan nos prieĹĄais KurĹĄiĹł laivĹł plaukimo ke koniktÄ…. Jis pasi tis dokas dar liĹł. nerijÄ…, kur kareiĹĄ neiĹĄkeltas. ro metais buvo mi KlaipÄ—dos uosto lai kÄ— tuo, kad Remiantis Auto nĹł laukai. MinĹł matine laivĹł vybos tarnybos ten iĹĄlikÄ™ ir dabar. identiďŹ kavimo sis yra pateikusios siĹŤ tema (AIS) yra lymus, jog LieSu BĹŤtinge ar be Ĺžinoma, kokie lai Lietuvos saugios tuvos vandenyse jos? vybos keliai kerĹĄiaurinÄ—je dalyje laivybos ad- Bal ministracijos Hid ta Lietuvos vande tijos jĹŤros Lietuvos neturi bĹŤti vysto Kol nÄ—ra tokio pla rograďŹ jos ir nanis. Pagrindinis mos elektros jÄ—teritorijos no, Lietuvos gai formuotojai ĹĄian vigacijos ÄŻrenginiĹł Baltijos jĹŤros laivy vandenyse negali nÄ—s. Logika papras dien kol kas nebos kelias, kuris skyriaus va- ga bĹŤti statomos vÄ—ta – vyrau- jun dovas Viktoras Liu li tiksliai atsakyti, jant ĹĄiaurÄ—s kryp jo jÄ—gainÄ—s, vykdo gia Da ni jos sÄ… siau kaip ties lys pastebÄ—jo, ke ma naftos paieĹĄrius su Suo- kad laivybos liai ties Lietuvos gedÄ™ ir dreifuojan srovÄ—ms su- miĹł ir Botnijos ÄŻlan ka ir gavyba. didelÄ— dalis Lietu krantais atrokomis, driekiatys laivai bĹŤtĹł yra vien minĹł lau vos vandenĹł dys ateityje. Kol kas si Ĺ vedijos vande neĹĄami ÄŻ vÄ—jo jÄ—gai Formaliai Baltijos kai. Neatsitiknimis. Lietuvos pateikiamos niĹł parkus. jĹŤros Lietuvos dvi alternatyvos – tinai ĹĄiemet Lietu vandenis kerta ma teritoriniĹł vande Interesai aĹĄtrÄ—ja dar su BĹŤtingÄ—s givos van Ĺžiau in nĹł dalys lyg ir iĹĄir todÄ—l, kad van tinkamiausios ir dalintos. Yra atski dens keliai iĹĄ Latvi tensyvĹŤs planuojama rengti didĹžiu denyse liavandeniu uostu ir be naudingiausios jo. ros uostĹł, laivyjos. les minĹł paieĹĄkos pratybas. KlaipÄ—dos valstybi tiek vÄ—jo energeti Pagrindinis laivĹł bos keliĹł, kariĹĄkiĹł nio jĹŤrĹł uoskos, tiek naudinsrautas iĹĄ Klaipoligono, Ĺžveto direkcijos direk pÄ—dos uosto ÄŻ Vaka ÄŽ Ĺ iaurÄ—s pusÄ™ lai gĹł iĹĄkasenĹł gavy jĹł zonos. torÄ— Ĺ ventosios vai plaukia BĹŤrĹł EuropÄ… plaubos uostui Airida Čėsnie tingÄ—s naftos ter yra iki 50 metrĹł gy vietos jĹŤroje kia pradĹžioje Ĺ vedi InteresĹł ÄŻ Baltijos nÄ— aiĹĄkino, kad minalo plĹŤdujos link, po to lyje. vandenĹł dadÄ—l BĹŤtingÄ—s gilia ro link. Ĺ iuo metu suka Danijos link. lis turi pakrantÄ—se vandenio uosto bene didĹžiausia IĹĄ karto pakrante esanÄ?ios saviplÄ—tros sprendimĹł problema yra tai, kirsti Kaliningrado MinĹł laukai valdybÄ—s, alterna nÄ—ra, planai dÄ—l kad ĹĄis laivybos srities vandenis tyvios energetijo statybos pateik kelias kerta BĹŤtin yra draudĹžiama. Prie Baltijos jĹŤros Lie kos vystytojai, no ti svarstyti AplingÄ—s naf tuvos vandenyrintys statyti ne Kaliningrado na srities pakranÄ?iĹł se prioritetas yra lo inkaravietÄ™. Tai tos termi- kos ministerijai, kur ir tik vÄ—jo jÄ—gaines, bet yra Rusijos kariĹĄÄŻstrigo. skiriamas uosir bangĹł ener- tĹł BĹŤtingÄ—s naftos ter kelia pavojĹł BĹŤ tin gÄ—s gi liavan kiĹł interesĹł zonos. gijos elektrines. veiklai ir laivybai. minalo veiklai. ÄŒia Baltijos pa- ne uosto statyba gero de nio jĹŤ rĹł Neseniai uĹžďŹ ksuo jĹŤrio aplinkos tyri tgi per Lietuvos te nutrĹŤksta kai pa mĹł ir planavimo tas ÄŻvykis, kai tĹł ri Baltijos jĹŤros Lietu koreguodriekiantys tarptau torijÄ… besi- tempiant dokÄ… ĹĄis nuskendo netiniai laivybos panaudojimÄ… ĹĄiau vos vandenĹł toli ĹĄio termina rilo plĹŤduro. RunÄ—je dalyje.

Ĺ iandien priedas

Klai­pÄ—­die­tÄ— Ni­jo­lÄ— Han­sen jau be­veik 20 me­tĹł yra iť­te­kÄ—­ ju­si uĹž Da­ni­jos pi­ lie­Ä?io. Ji tu­rÄ—­jo ga­li­ my­bÄ™ vi­sam lai­kui iť­va­Şiuo­ti gy­ven­ ti ÄŻ dau­ge­lio Ĺžmo­ niĹł ÄŻsi­vaiz­duo­ja­mÄ… lai­mÄ—s ĹĄa­lÄŻ, ta­Ä?iau to ne­pa­da­rÄ—. Ma­Şa to, mo­te­ris pa­nei­ gia mi­tÄ…, kad emig­ ra­ci­ja – ge­riau­sias spren­di­mas.

Kaina 1,30 Lt

10

„Ga­liau­siai juk ir Kris­tus gi­mÄ— tvar­te­ly­je.“ Sei­mo na­rÄ— Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nÄ— ra­do dar vie­nÄ… ar­gu­men­tÄ…, ko­dÄ—l mo­te­rys ga­li gim­dy­ti ne li­go­ni­nÄ—­je.

6p.

DÄ—l nau­jos ei­lu­tÄ—s – gal­vo­sō­kis Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

SÄ…s­kai­to­se uĹž ĹĄil­dy­mÄ… at­si­ra­du­si nau­ja ei­lu­tÄ— su­pai­nio­jo kom­pen­sa­ ci­jas uĹž ĹĄi­lu­mÄ… gau­nan­Ä?ius gy­ven­ to­jus. Klai­pÄ—­die­Ä?iai ÄŻsi­ti­ki­nÄ™, kad jiems tai­ko­ma ne vi­sa pri­klau­san­ ti leng­va­ta, ta­Ä?iau spe­cia­lis­tai pa­ brÄ—­Şia, kad taip nÄ—­ra.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Bu­ria­si ÄŻ bend­ruo­me­nÄ™

4

las

Ď Lietuvos bend rą jį planą nesinorė tų dėlioti neįgyvendi namų projektų. Lie tuvos pajōryje ma tau realius du pramo ginius uostelius – Šventojoje ir Klaipėdo je prie Melnragės

Emig­ra­ci­ja: ne­pa­to­gi tie­sa

UĹž glo­bos ir lab­da­ros veik­lÄ… dar 2010-ai­siais Me­tĹł klai­pÄ—­die­te iť­ rink­ta N.Han­sen tei­gÄ—, jog ji nÄ—­ra tik­ro­ji Da­ni­jos lie­tu­viĹł bend­ruo­ me­nÄ—s na­rÄ—, nes Da­ni­jo­je nuo­lat ne­gy­ve­na. „Sup­ran­ta­ma, jei gy­ven­Ä?iau tik Da­ni­jo­je, be bend­ruo­me­nÄ—s tik­rai neap­siei­Ä?iau. Tai – sa­vo­tiť­kas gel­ bÄ—­ji­mo­si ra­tas emig­ran­ tams“, – ti­ki­no mo­te­ris.

tis

SudÄ—lios jĹŤros veik

Lietuvos iťskirti nės zonos plotas yra 6426 ekonominės kvadratiniai kilometrai. Aplinkos ministe rijos uŞsakymu Klaipėdos universi teto Baltijos pajōrio aplinkos tyri mų institutas rengia Lie ir planavimo tuvos bendrojo plano papildymą formuojant įvairias galimas veiklas jos Baltijos jōros vandenyse. Turėtų bōti supla nuota tai, kaip Lietuvos teritoriniai van naudojami artimiau denys bus sius 20–30 metų.

„„Neiť­kei­tÄ—: uĹž Da­ni­jos pi­lie­Ä?io iť­te­kÄ—­ju­si klai­pÄ—­die­tÄ— N.Han­sen nu­spren­dÄ—, kad jos na­mai vis tiek liks Lie­tu­vo­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Da­lies uos­ta­mies­Ä?io gy­ven­to­jĹł sÄ…­ skai­to­se uĹž ĹĄil­dy­mÄ… nau­ja ei­lu­tÄ— „Bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pĹł ĹĄil­dy­ mas“ at­si­ra­do nuo ĹĄio se­zo­no pra­ dĹžios. To­kiĹł sÄ…­skai­tĹł su­lau­kia klai­pÄ—­ die­Ä?iai, gy­ve­nan­tys dau­gia­bu­Ä?iuo­ se na­muo­se, ku­riuo­se yra bu­tĹł ar ki­tĹł pa­tal­pĹł, at­jung­tĹł nuo na­mo cent­ri­nio ĹĄil­dy­mo sis­te­mos. To­kiĹł pa­sta­tĹł uos­ta­mies­ty­je yra apie 40. Pab­rÄ—­Şia­ma, kad tai nÄ—­ra nau­jas mo­kes­tis.

METŲ KLAIPÄ–DIETÄ–S RINKIMai vyksta finalinis balsavimas SuĹžinokite daugiau 2 p.

3

2

PIRMADIENIS, KOVO 4, 2013

miestas Pavasarį skelbė Kaziuko mugė Uostamiesčio Teatro aikštę savaitgalį „okupa­ vusi“ Kaziuko mugė klaipėdiečius kvietė links­ mintis, bendrauti, ragauti ir plačiau atverti pini­ gines. Lankytojų akys raibo nuo gausybės gė­ rybių ir skanėstų. Ne tik aikštėje, bet ir Turgaus gatvėje prekystalius išsirikiavę prekeiviai viliojo spalvingomis verbomis, medžio drožiniais, kal­ vystės, keramikos darbais, mezginiais bei kito­ mis tradicinėmis prekėmis. Kaziuko mugė uos­ tamiestyje surengta jau 21 kartą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Val­džiai – plėt­ros ga­li­my­bė

VYKSTA FINALINIS BALSAVIMAS

Nors Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bo­je ga­ li at­si­ras­ti dar vie­ na di­de­lė frak­ci­ja, bū­si­mo­jo da­ri­nio at­ sto­vai bent kol kas ne­tu­ri am­bi­ci­jų į svar­bius po­stus. Skai­čiuo­tė: Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos val­dan­čio­ji dau­gu­ma ga­li pa­di­

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Metų klaipėdietės rinkimuose BALSUOJU UŽ:

Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jų su­si­jun­gi­mo pro­ce­sas at­si­ ri­to ir iki uos­ta­mies­čio. Šių dvie­jų par­ti­jų at­sto­vų yra mies­to ta­ry­bo­je. Į ją yra iš­rink­ti trys Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­jos na­riai, ku­rie ofi­cia­liai pri­klau­so val­dan­čia­jai dau­gu­mai. Dar­bo par­ti­ja taip pat bu­vo iš­ko­ vo­ju­si tris man­da­tus, ta­čiau Min­ dau­gui Ži­liui pe­rė­jus į Li­be­ra­lų ir cent­ro par­ti­ją bei jos frak­ci­ją mies­ to ta­ry­bo­je, „dar­bie­čių“ uos­ta­mies­ čio val­džio­je li­ko tik du. Jie val­dan­ čia­jai dau­gu­mai ne­prik­lau­so, ta­čiau nė­ra pa­si­skel­bę ir opo­zi­ci­ja. „Da­bar, kai vyks­ta Dar­bo ir Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jų ga­li­mas su­ si­jun­gi­mas, aiš­ku, kad kal­ba­mės, jog Dar­bo par­ti­jos iš­rink­ti po­li­ti­kai mies­ to ta­ry­bo­je ga­lė­tų pri­si­jung­ti prie mū­ sų frak­ci­jos ir ji pa­di­dė­tų“, – ne­slė­pė Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos ly­de­ris Klai­pė­do­je Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas. Jei šių par­ti­jų at­sto­vai pri­klau­sy­ tų vie­nai frak­ci­jai, ji mies­to ta­ry­bo­ je tu­rė­tų pen­kis na­rius ir bū­tų tre­ čia pa­gal jų skai­čių. „Ta­čiau jei ir pa­di­dė­tų val­dan­čio­ ji koa­li­ci­ja, ne­ma­nau, kad vyks koks

dė­ti iki 21 na­rio ar­ba su­ma­žė­ti iki 16, ar­ba lik­ti to­kia, ko­kia yra da­bar.

nors po­stų per­si­skirs­ty­mas, bent jau kol kas apie tai ne­dis­ku­tuo­ja­ma“, – tvir­ti­no A.Raz­ba­daus­kas. Dar­bo par­ti­jos Klai­pė­dos sky­ riaus pir­mi­nin­kas Rai­mun­das Pa­ liu­kas tei­gė, jog dar anks­ti kal­bė­ti, ar dvie­jų par­ti­jų su­si­jun­gi­mas ga­ li tu­rė­tų įta­kos po­stų pa­si­da­li­ji­mui uos­ta­mies­čio val­džio­je. „Vis­ko ga­li nu­tik­ti, par­ti­jos ga­li ir ne­su­si­jung­ ti“, – kal­bė­jo R.Pa­liu­kas. Klai­pė­dos me­ras, mies­to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ti­ki­no, jog tik­rai kol kas ne­gir­dė­jo apie jo­kias am­bi­ci­jas, ku­rių uos­ta­ mies­ty­je ga­li tu­rė­ti be­si­jun­gian­čių dvie­jų par­ti­jų at­sto­vai. „Rei­kės par­tne­rių pa­klaus­ti, ta­ čiau drįs­čiau švel­niai ti­kė­tis, kad na­cio­na­li­nės ban­gos ne­tu­rė­tų su­ drums­ti Klai­pė­do­je nu­si­sto­vė­ju­ sios po­li­ti­nių jė­gų pu­siaus­vy­ros ir pro­por­ci­jų koa­li­ci­jo­je“, – tei­gė V.Grub­liaus­kas. Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos val­ dan­čia­jai dau­gu­mai pri­klau­so 19 po­li­ti­kų iš 31: sep­ty­ni Li­be­ra­lų są­ jū­džio na­riai, še­ši li­be­ral­cent­ris­ tai, po tris Ru­sų al­jan­so ir Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vus.

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Drįs­čiau švel­niai ti­kė­ tis, kad na­cio­na­li­nės ban­gos ne­tu­rė­tų su­ drums­ti Klai­pė­do­je nu­si­sto­vė­ju­sios po­li­ti­ nių jė­gų pu­siaus­vy­ros.

„Jei val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja di­dė­tų, aiš­ku, rei­kė­tų at­si­klaus­ti par­tne­rių pri­ta­ri­mo, ypač jei tai bū­tų su­si­ję su po­stų per­skirs­ty­mu. Ta­čiau kol kas pa­grin­do ne­ri­mau­ti tik­rai ne­ma­ tau“, – ti­ki­no Klai­pė­dos me­ras.

Kovo 4-ąją minima Pasaulinė teniso diena Šiandien, Tarptautinė teniso fe­ deracija mini Pasaulinę teniso dieną.

MECENATAS

PAGRINDINIS RĖMĖJAS

RĖMĖJAS

PARTNERIAI

Klaipėdos teniso akademija, siek­ dama skatinti teniso sporto šakos populiarumą uostamiestyje ir di­ dinti bendruomenės užimtumą sportu, kviečia šią dieną paminė­ ti sportuojant „Carlsbergo“ are­ noje, adresu Šilutės pl. 48. Nuo 9 iki 19 val. vaikus ir jų tėve­ lius kviečiame išbandyti savo jėgas su rakete rankoje, smagiai praleisti laiką bei sužinoti daugiau apie te­ nisą iš akademijos trenerių. Tarptautinė teniso federaci­ ja skatina savo 210 nacionalinių federacijų prisidėti prie Pasauli­ nės teniso dienos savo klubų vei­ kla – pritraukiant naujus dalyvius sportuoti.

Jungtinių Amerikos Valstijų te­ niso asociacijos (USTA) jau suren­ gė sėkmingą akciją – Teniso mė­ nesį Amerikoje. Teniso klubai atvėrė savo duris bei suteikė galimybę vaikams pa­ simokyti žaisti tenisą. Dalyvavo daugiau kaip 2200 klubų Jungti­ nėse Valstijose. Šiuo metu skiriamas dėmesys vaikams, jiems pritaikoma pro­ grama, kurioje skatinama naudoti jiems patogesnius, mažiau šokinė­ jančius kamuoliukus, trumpesnes ir lengvesnes raketes, mažesnius kortus, kad būtų lengviau vaikams pradėti žaisti tenisą. Klaipėdos teniso akademija remia šią, į vaikus orientuotą programą savo kortuose, siekia skatinti teni­ so, kaip lengvos, smagios ir sveikos sporto šakos, populiarumą.

Akademijos veikla pagrįsta te­ niso sporto „prieinamumu“ pla­ čiajai visuomenei, nepriklausomai nuo socialinės padėties ar fizinių sugebėjimų. Akademijoje mokosi įvairaus amžiaus vaikai, nuo 4 iki 18 metų. Vienu metu grupėje tre­ niruojasi nuo 2 iki 8 vaikų. Jiems organizuojami įvairaus lygio te­ niso turnyrai. Diferencijuotos to­ bulinimo sistemos leidžia vaikų grupes skirstyti pagal amžių ir pa­ jėgumą. Mūsų sąlygos geriausios Klaipėdoje, todėl čia dirba kvali­ fikuoti treneriai. Tenisas lavina ne tik sportinius įgūdžius, bet ir formuoja vaiko in­ telektualinius ir protinius sugebė­ jimus. Iki susitikimo „Carlsberg“ teni­ so arenoje kovo 4 d. Užs. 1083332

3

PIRMADIENIS, KOVO 4, 2013

miestas Pavasarį skelbė Kaziuko mugė

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

Dėl nau­jos ei­lu­tės – gal­vo­sū­kis Anks­čiau gy­ven­to­jai 1 už bend­ro­jo nau­do­ji­ mo pa­tal­pų šil­dy­mą at­si­skai­ty­da­vo

mo­kė­da­mi už pri­va­čių pa­tal­pų šil­ dy­mą. Kiek rei­kia mo­kė­ti už bend­ro­ jo nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­mą vi­ siems gy­ven­to­jams, nu­ro­dy­ta, at­ si­žvel­gus į Vals­ty­bi­nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos išaiš­ki­ni­mą. To­kias są­skai­tas už šil­dy­mą gau­ na ir Tai­kos pro­spek­to 3 na­me gy­ ve­nan­ti 76 me­tų Al­do­na Ve­ro­ni­ ka Kap­len­ko. Mo­te­riai pri­klau­so ir kom­pen­sa­ci­ja už ši­lu­mą bei karš­ tą van­de­nį. Klai­pė­die­tė pa­ste­bė­jo, kad są­ skai­to­se nu­ro­do­ma, jog leng­va­ta tai­ko­ma tik ši­lu­mai, ku­ri su­nau­do­ ja­ma bu­tui šil­dy­ti. Bend­ro­jo nau­ do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­mui kom­pen­ sa­ci­jos nė­ra. „Tai yra ne­tei­sin­ga. Ko­dėl dėl na­me vei­kian­čio no­ta­rų biu­ro, ku­ris šil­do­si elekt­ra, tu­ri ken­tė­ti gy­ven­to­jai – ne­gau­ti kom­pen­sa­ ci­jos. Leng­va­ta ne­tai­ko­ma bend­ ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­poms ne tik man, bet ir kai­my­nams“, – guo­ dė­si mo­te­ris. A.V.Kap­len­ko tei­gė, kad lapk­ri­tį jai bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­ dy­mas at­siė­jo 32, gruo­dį – 47, sau­ sį – 54 li­tus. „Jei gau­ni di­de­les pa­ja­mas, tai gal šios su­mos yra ir men­kos. Ta­ čiau aš gau­nu 650 li­tų. Kaip rei­

Kom­pen­ sa­ci­ja tai­ ko­ma vi­ sai ši­lu­ mai, ku­rią su­var­to­jo leng­va­tą gau­nan­tis žmo­gus.

Dienos telegrafas Paš­ne­ke­s iai. Ra­d i­jo sto­t ies „Ra­d i­jo ga­ma“ ete­r y­je star­ta­v u­si nau­ja lai­da „Teat­ro aikš­tė“ vėl lau­kia klau­sy­to­jų. Ji bus trans­liuo­ja­ma pir­ma­die­n į 18 val., kar­to­ja­ma ry­toj 10, tre­čia­die­n į – 15.30, ket­vir­ta­die­n į – 22.30 val. Šios sa­vai­tės „Teat­ro aikš­tės“ he­ro­jė – klai­p ė­d ie­tė ak­to­rė Va­len­ti­na Leo­na­vi­čiū­tė. Diplomai. Šiandien 13 val. Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institu­ to aktų salėje vyks diplomų įteikimo šventė šios mokymo įstaigos absol­ ventams. Poe­z i­ja. Klai­pė­dos ap­skri­t ies vie­šo­ sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos Ger­la­ cho pa­lė­pė­je ry­toj 17 val. vyks Ire­nos Skir­ke­v i­čie­nės ei­lė­raš­čių kny­gos „Il­ ges­n is už il­ge­sį...“ pri­sta­t y­mas. Da­ly­ vaus lei­di­nio au­to­rė ir skai­ty­to­jų ker­ te­lės „Tarp ei­lu­čių“ na­riai.

Abe­jo­nė: A.V.Kap­len­ko ki­lo klau­si­mas, ko­dėl kom­pen­sa­ci­ja tai­ko­ma tik bu­to, o ne bend­

Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos pen­kių klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Eu­ge­ni­ja Mar­kū­ nie­nė (g. 1919 m.), Ana Gru­di­na (g. 1931 m.), Vy­tau­tas Sap­ro­nai­t is (g. 1931 m.), Adol­fi­na Ur­bo­nie­nė (g. 1963 m.), Manf­ ri­das Lab­ren­čius (g. 1965 m.).

ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­pų šil­dy­mui.

kia iš­gy­ven­ti?“ – klau­sė mo­te­ ris. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ Klien­tų ap­tar­na­vi­mo cent­ro va­ do­vas Vir­gi­ni­jus Zut­kis tvir­ti­no, jog var­to­to­jai kom­pen­sa­ci­ja su­ skai­čiuo­ta tei­sin­gai pa­gal nu­sta­ ty­tą tvar­ką. Kom­pen­sa­ci­ja tai­ko­ ma vi­sai ši­lu­mai, ku­rią su­var­to­jo

IRKO ÞVAIGÞDYNÀ

leng­va­tą gau­nan­tis žmo­gus. „Var­to­to­jų są­skai­to­se ga­li bū­ ti skir­tin­gas ei­lu­čių skai­čius, ta­ čiau nuo to kom­pen­sa­ci­jos dy­ dis ne­si­kei­čia. Pa­gal tei­sės ak­tus kom­pen­suo­ja­mos iš­lai­dos šil­dy­ mui ir iš­lai­dos karš­tam van­de­ niui. Kom­pen­sa­ci­ja tik nu­ro­do­

ma vie­no­je ei­lu­tė­je“, – pa­brė­žė V.Zut­kis. Pa­sak va­do­vo, kaip šiuo at­ve­ ju yra dėl šil­dy­mo, taip yra ir dėl van­dens pa­šil­dy­mo ir tem­pe­ra­ tū­ros pa­lai­ky­mo – gra­fos dvi, bet kom­pen­sa­ci­ja nu­ro­do­ma tik vie­no­ je ei­lu­tė­je.

Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­g im­dė 14 mo­te­r ų. Gi­mė 8 ber­niu­kai ir 6 mer­gai­tės. Grei­to­ji. Va­kar iki 15 val. grei­to­sios pa­ gal­bos per­so­na­las su­lau­kė 32 iš­kvie­ti­ mų. Į me­di­kus klai­pė­die­čiai dau­g iau­ sia krei­pė­si dėl krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mų, skran­d žio ne­ga­la­vi­mų.

Vai­kų dar­že­liui ieš­ko pa­tal­pų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kur bus per­kel­tas re­zer­vi­nė­je uos­ to te­ri­to­ri­jo­je esan­tis vai­kų lop­še­ lis-dar­že­lis „Auš­ri­nė“, paaiš­kės ki­ tų me­tų pra­džio­je. Svars­to­ma jį įkur­din­ti ar­ba vi­siš­kai nau­ja­me pa­ sta­te, ar­ba prie­sta­te prie ki­tos įstai­ gos pa­sta­to.

Šiam klau­si­mui spręs­ti yra su­kur­ ta spe­cia­li dar­bo gru­pė, ku­ri svars­ tė du va­rian­tus, kaip pa­sielg­ti su lop­še­liu-dar­že­liu. Vie­nas jų – va­di­na­ma­ja­me Žve­ jy­bos uos­to ra­jo­ne ieš­ko­ti skly­ po, ku­ria­me bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti nau­ją pa­sta­tą, tin­kan­tį įstai­gai. Ki­tas – pa­sta­ty­ti prie­sta­tą prie lop­še­lio-dar­že­lio „Pu­rie­na“ ir ten įkur­din­ti įstai­gą. Ana­li­zuo­ja­mos ga­li­my­bės prie­ sta­tą sta­ty­ti ir prie ki­tų ug­dy­mo įstai­gų. Ku­ris va­rian­tas bus pa­si­ rink­tas, paaiš­kės pa­ren­gus 71 hek­ ta­ro plo­to te­ri­to­ri­jos tarp Jū­rei­vių, Poil­sio, Strė­vos gat­vės tę­si­nio, Mi­ tu­vos, Žal­gi­rio, Kal­nu­pės, Ni­dos ir Ram­by­no gat­vių de­ta­lų­jį pla­ną.

Va­rian­tas: svars­to­ma, kad vai­kų lop­še­lį-dar­že­lį „Auš­ri­nė“ rei­kė­tų įkur­

din­ti vi­siš­kai nau­ja­me pa­sta­te.

Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Že­mėt­var­kos sky­riaus ve­dė­jos Rai­ mon­dos Gru­žie­nės, jis tu­rė­tų bū­ti baig­tas ki­tų me­tų pra­džio­je. „Kai bus pa­reng­tas de­ta­lu­sis pla­ nas, paaiš­kės, kaip elg­tis su dar­že­ liu“, – tvir­ti­no R.Gru­žie­nė. Iš­kel­t i vai­k ų lop­š e­l į-dar­ž e­ lį „Auš­ri­nė“ iš da­bar­ti­nės vie­tos rei­kia, nes jis yra uos­to re­zer­vi­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nė­je te­ri­to­ri­jo­je, ku­rio­je vyks uos­ to plėt­ra. Dar­bo gru­pė gal­vo­ja ir apie tai, kur iš­kel­ti ne­to­li lop­še­lio-dar­že­lio „Auš­ri­nė“ esan­tį Moks­lei­vių sa­vi­ raiš­kos cent­rą. Ma­no­ma, kad ši įstai­ga tu­rė­ tų įsi­kur­ti Pir­mo­sios spe­cia­lio­ sios mo­kyk­los pa­sta­te, esan­čia­me Smil­te­lės gat­vė­je.

Turnyras vyks kovo 7 d. 10:00 val. Klaipėdos VPK šaudykloje Jūros g. 1. Išankstinė registracija: tel. (8 46) 312 449, mob. tel. 8 686 41 997.

4

pirmadienis, kovo 4, 2013

miestas

Emig­ra­ci­ja: ne­pa­to­gi tie­sa 1

2013 m. sau­sio pra­džio­ je Da­ni­jo­je bu­vo ofi­cia­ liai įre­gist­ruo­ta dau­giau nei 7 tūkst. ten gy­ve­nan­čių lie­tu­vių. Dau­ge­lis jų įlei­do šak­nis dėl šei­mi­nių ap­lin­ky­ bių, su­si­tuo­kę su da­nu ar da­ne. „Te­ko bend­rau­ti su vi­so­kio plau­ko žmo­nė­mis. Kar­tais iš­girs­tu par­duo­ tu­vė­je lie­tu­viš­kai kal­bant ir pa­šne­ ki­nu“, – apie su­si­dū­ri­mą su emig­ ran­tais pa­sa­ko­jo N.Han­sen. Vi­si po­kal­biai – apie Lie­tu­vą

Daž­niau­sias emig­ran­tų rū­pes­tis – kal­bos pro­ble­mos. „Ten rei­kia mo­kė­ti da­nų kal­bą, jei no­ri, kad su ta­vi­mi bend­rau­tų. Da­ nai to­kie – jei jie gir­di, kad tu kal­bi ang­liš­kai ir dar su ak­cen­tu, jie ta­ve apei­na“, – tei­gė klai­pė­die­tė. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad emig­ran­tai, ku­rie bend­rau­ja tar­pu­sa­vy­je, sa­vait­ ga­lius daž­niau­siai pra­lei­džia kar­tu kal­bė­da­mie­si apie Lie­tu­vą, na­mus, vai­kus. „Ta­da man ky­la klau­si­mas: kam jūs va­žiuo­ja­te sa­vo no­ru į tą ka­lė­ji­ mą, jei iš tie­sų esa­te svei­ki, darbš­ tūs ir tu­ri­te no­ro triūs­ti? To­kiems ir Lie­tu­vo­je dar­bo yra. Bet dau­gu­ ma jų nė­ra la­bai di­de­li spe­cia­lis­tai ar darbš­tuo­liai, to­dėl ieš­ko lai­mės sve­tur“, – ma­no N.Han­sen. Jos įsi­ti­ki­ni­mu, kad to­kie žmo­ nės sve­tur lai­mės nie­ka­da ne­su­ras, jei jie sa­vo kraš­te ne­su­ge­ba tai pa­ da­ry­ti. Mo­te­ris ma­no, kad vis dėl­ to ge­rai, jog jie iš­va­žiuo­ja, pa­skui juk vis tiek grįž­ta ir ta­da dau­giau ver­ti­ na tai, kas yra čia.

Re­te­ny­bė: tik ne­dau­ge­lis emig­ran­tų ga­li nuo­šir­džiai džiaug­tis at­ra­dę lai­mę sve­tur.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ge­riau už juos, nes bū­si ne­sup­ras­tas. „Jei ap­si­vilk­si kai­li­nius, jie tuoj pa­ skai­čiuos, kiek čia žvė­re­lių kai­lių yra nu­lup­ta, nors, kiek jie pa­tys mė­sos su­val­go, tai ne­skai­čiuo­ja“, – kal­bė­jo N.Han­sen. Mo­te­ris tei­gia, kad kai­li­ nių į Da­ni­ją ne­si­ve­ža, nes ne­no­ri da­ nų er­zin­ti, nors kai­li­niai juk ir skir­ti, kad jaus­tu­meis šil­tai. Ta­čiau da­nai tai trak­tuo­ja sa­vaip. „Sup­ran­tu, kad rei­kia tai­ky­tis prie jų tra­di­ci­jų, juk nuo­lan­ku­mas nė­ra nu­si­že­mi­ni­mas“, – tvir­ti­no N.Han­sen.

Pir­miau­sia jie ir sa­viems žmo­nėms duo­da dar­bo“, – ti­ki­no mo­te­ris. Ni­jo­lė pri­si­mi­nė, kaip ji pa­ti su­ si­ra­do dar­bo vie­no­je žu­vi­nin­kys­tės kom­pa­ni­jo­je, stai­ga jos įga­lio­ji­mus su­stab­dė ir aiš­ki­no­si, ar nė­ra tą pa­tį su­ge­ban­čio dirb­ti da­no. Ta­čiau ne­ ra­do, Ni­jo­lė li­ko dirb­ti.

pi­ni­gai, ir jis iš­si­gan­do, kad de­por­ tuos, to­dėl ir bė­go. „Kaip jis ma­ne su­si­ra­do, net ne­ži­ nau. Mes su vy­ru tu­rė­jo­me va­žiuo­ ti į va­ka­rė­lį. Skam­bi­na iš po­li­ci­jos ir pra­ne­ša, kad su ma­ni­mi no­ri pa­kal­

Da­nai at­vy­kė­lių ša­li­na­si

„Su vie­nu to­kiu emig­ran­tu kal­bė­ jau, jis pa­sa­ko­jo, kad kai par­va­žiuo­ ja į Lie­tu­vą, šiukš­lę nuo že­mės pa­ ke­lia ir de­da į šiukš­lių dė­žę. Jam čia vis­kas ki­taip, ge­riau, nes čia – gim­ ti­nė“, – pa­ste­bė­jo Ni­jo­lė. Mo­te­ris tvir­ti­no, kad tai nė­ra per­ dė­tas sen­ti­men­ta­lu­mas, tą pa­tį jau­ čia ir ji pa­ti. N.Han­sen gy­ve­na ir Lie­tu­vo­je, ir Da­ni­jo­je, dar­bą tu­ri ir čia, ir ten. „Bet Lie­tu­va man ge­riau kve­pia, ir mais­tas čia ska­nes­nis, ir žmo­nės mie­les­ni, nes da­nai at­vy­kė­lių ša­li­ na­si“, – ne­slė­pė N.Han­sen. Mo­te­ris svars­to, kad toks po­žiū­ ris vei­kiau­siai su­si­klos­tė, nes Ry­tų eu­ro­pie­čiai ten yra blo­gai pa­si­žy­mė­ ję. Prie­šin­gai nei mes, Va­ka­rų eu­ro­ pie­čiai jiems la­biau priim­ti­ni. Len­ kus, ru­mu­nus, lie­tu­vius jie sten­gia­si „apei­ti“. „Ir tai nor­ma­lu, nes dėl 100 kro­nų, tai yra 50 li­tų, mū­siš­kiai su­mu­ša ir api­plė­šia se­ną žmo­gų. Da­nai ne­sup­ ran­ta, ko­kie čia žvė­rys pas juos ap­si­ gy­ve­no“, – pa­sa­ko­jo N.Han­sen. Pa­gal­bos šauks­mas iš ka­lė­ji­mo

N.Han­sen su emig­ran­tais iš Lie­tu­ vos su­si­du­ria pa­ly­gin­ti daž­nai. Mo­ te­ris pri­si­mi­nė maž­daug prieš 10 me­tų nu­ti­ku­sį pi­kan­tiš­ką nuo­ty­kį, kai jai iš Da­ni­jos ka­lė­ji­mo te­ko gel­ bė­ti jau­ną klai­pė­die­tį, tei­sės fa­kul­ te­to stu­den­tą. „Vai­ki­nas at­vy­ko pa­vie­šė­ti pas drau­gą. Pas­kui jis kaž­kur va­žia­ vo ma­ši­na ir bė­go nuo po­li­ci­jos. Jį su­ga­vo, su­lai­kant vai­ki­nas pa­rei­ gū­nams pa­si­prie­ši­no, o tai jau ne­ ma­žas nu­si­žen­gi­mas, ir jį už­da­rė į areš­ti­nę“, – pa­sa­ko­jo Ni­jo­lė. Mo­te­ris ti­ki­no, kad jis nie­ko blo­go ne­bu­vo pa­da­ręs. Tik jam pa­si­bai­gė

Ni­jo­lė Han­sen:

Ta­da man ky­la klau­si­mas, kam jūs va­žiuo­ja­te sa­vo no­ru į tą ka­lė­ji­mą?

bė­ti kaž­koks Gin­ta­ras (var­das pa­ keis­tas). O jis man sa­ko: po­nia Ni­jo­ le, gel­bė­ki­te ma­ne, aš esu ka­lė­ji­me“, – pri­si­mi­nė N.Han­sen. Paaiš­kė­jo, kad tai – bū­si­ma­sis tei­ si­nin­kas, tre­čio­jo kur­so stu­den­tas klai­pė­die­tis. „Jis ma­nęs pa­klau­sė, ar aš su­ tik­čiau jį iš tos areš­ti­nės iš­trauk­ti ir lai­duo­ti už jį po­li­ci­jai. Sa­kau vy­ rui: va­žiuo­jam gel­bė­ti lie­tu­vai­čio“, – pa­sa­ko­jo Ni­jo­lė. Mo­te­ris nu­vy­ko ir vi­sai ne­pa­žįs­ta­mą vai­ki­ną pa­siė­mė iš ka­lė­ji­mo. Su juo nu­ke­lia­vo ir į po­ bū­vį. „Jis bu­vo la­bai iš­si­gan­dęs, kaip pa­gau­tas paukš­tis, ma­no vy­ras jį se­ kė vie­na aki­mi, mes gi jo ne­pa­žįs­ta­ me, ir jis mū­sų – taip pat. Bet vis­kas ge­rai bai­gė­si“, – tei­gė N.Han­sen. Gin­ta­ras šian­dien – jau dip­lo­ muo­tas tei­si­nin­kas, ir jis tik­rai ne­ pa­mir­šo tos is­to­ri­jos, ku­ri ga­lė­jo baig­tis de­por­ta­ci­ja su ne­ma­lo­niais įra­šais pa­se.

Šven­ta­sis me­las

Da­ni­jo­je įsi­kū­ru­siems lie­tu­viams gal ir ne­daž­nai ten­ka ra­gau­ti ka­lė­ji­mo duo­nos, bet re­tas ku­ris drįs­ta pri­si­ pa­žin­ti, jog yra iš­nau­do­ja­mas tik­rą­ja to žo­džio pra­sme. Emig­ran­tai ne­gau­ na tų pi­ni­gų, ku­rie mo­ka­mi da­nams. Jiems mo­ka­ma tik pu­sė su­mos. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad at­vy­kė­liai ten ne­pra­tur­tės, ne­ži­nau, kaip ki­tur, ta­čiau tik ne Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se. Ne­sup­ran­tu tų, ku­rie pa­sa­ko­ja, kad iš­va­žia­vo iš Lie­tu­vos, ir vis­kas yra la­bai ge­rai. Iš tik­rų­jų taip nė­ra, žmo­ nės me­luo­ja“, – tvir­ti­no N.Han­sen. Ni­jo­lė tei­gė, kad jos so­cia­li­nė pa­dė­ tis ten ga­na ge­ra, ta­čiau jei­gu jai rei­ kė­tų nuo­la­tos gy­ven­ti Da­ni­jo­je, mo­ te­ris sa­kė, kad ne­ga­lė­tų. „Da­nams aš vis tiek ne­bū­čiau sa­ va. Jie tu­ri sa­vo žmo­nes, kul­tū­rą, pa­pro­čius, aš jiems esu sve­ti­ma. Jie bend­rau­ja ir šyp­so­si, ta­čiau yra šal­ ti ir sve­tim­ša­lius len­kia“, – įsi­ti­ki­ nu­si Ni­jo­lė. Kal­bos kur­suo­se – akib­rokš­tas

N.Han­sen ma­ža­me mies­te­ly­je, ku­ ria­me gy­ve­na, te­ko lan­ky­ti da­nų ir ang­lų kal­bų kur­sus, nes ji mo­ka tik ru­sų ir pran­cū­zų kal­bas. Da­ni­jo­je sve­tim­ša­liams da­nų kal­bos rei­kia mo­ky­tis ket­ve­rius me­tus, po to jie lai­ko eg­za­mi­nus ir gau­na dip­lo­ mą. „Pas­kui mo­kiau­si ang­lų kal­bos. Gru­pė­je bu­vo du da­nai vy­rai, li­ku­sios – mo­te­rys da­nės ir aš, vie­na lie­tu­ vė. Jaus­mas bu­vo toks, kad esu raup­ suo­to­ji. Dės­ty­to­ja, ku­ri tu­rė­jo kal­bė­ti ang­liš­kai, jiems pa­tai­kau­da­ma kal­bė­jo da­niš­kai“, – pa­sa­ko­jo Ni­jo­lė. N.Han­sen tą pa­tir­tį pri­si­me­na kaip la­bai ne­ma­lo­nų da­ly­ką. Kont­ro­liuo­ja vie­ni ki­tus

Klai­pė­die­tė pa­sa­ko­jo, kad Da­ni­jo­ je tu­ri pui­kius kai­my­nus, ta­čiau tai, kas nu­ti­ko Ni­jo­lei su vy­ru įsi­gi­jus nau­ją au­to­mo­bi­lį, ją pri­bloš­kė. „Kai nu­si­pir­ko­me kab­rio­le­tą, kai­ my­nai su­si­do­mė­jo: te­gul ins­pek­ to­riai atei­na pa­tik­rin­ti, kaip jie čia taip grei­tai pra­si­gy­ve­no. To­kie da­ ly­kai ten eg­zis­tuo­ja“, – vis dar ste­ bė­jo­si N.Han­sen. Ly­giai taip pat dėl ap­ran­gos. Esą ne­ban­dyk ap­si­reng­ti

Lie­tu­viai – to­le­ran­tiš­kes­ni

Pa­sak Ni­jo­lės, lie­tu­viai Va­ka­rų eu­ ro­pie­čius prii­ma la­bai drau­giš­kai, tai jau­čia ir jos vy­ras Nil­sas. Jis sun­kiai kal­ba lie­tu­viš­kai, tad žmo­nės, čia su juo bend­rau­da­mi, grei­tai ima kal­bė­ ti ang­liš­kai. „Da­ni­jo­je to ne­bū­tų. Aš kal­bu da­ niš­kai su ak­cen­tu, ma­no duk­ra, ku­ ri ten gy­ve­na nuo ke­tu­rio­li­kos me­tų, da­niš­kai mo­ka pui­kiai, bet jos var­ das Auk­sė ir jis jiems ke­lia įta­ri­mų, iš kur ji: var­das juk ne da­niš­kas“, – pa­ste­bė­jo N.Han­sen. Ni­jo­lė pa­sa­ko­jo, kad kai jos duk­rai pro­jek­to va­do­vas da­vė ke­lis kar­tus dau­giau už­duo­čių, jos ko­le­gos da­ nai pa­reiš­kė pre­ten­zi­jas, ko­dėl sve­ tim­ša­lei su­tei­kia­mos pri­vi­le­gi­jos. Klai­pė­die­tė tei­gė, kad nuo jos duk­ters tuo­met vi­si nu­si­su­ko, ne­ svar­bu, kad ji kom­pe­ten­tin­ga, bet ji – ne da­nė. „Jie jau­čia­si iš­rink­tie­ji sa­vo ša­ly­ je. Gal taip yra to­dėl, kad tai – ma­ ža ša­lis ir jie ją la­bai sau­go. Ma­ny­ čiau, kad gal tai ir nė­ra taip blo­gai.

Pa­jū­ris – tik da­nams

Ni­jo­lė ir Nil­sas Han­se­nai gy­ve­na ne­di­de­lia­me mies­te­ly­je, tu­ri na­mą ant jū­ros kran­to. Ten to­kių so­dy­bų daug. „Mes tu­ri­me na­mą prie jū­ros tik to­dėl, kad ma­no vy­ras yra da­nas. Jei mes abu bū­tu­me lie­tu­viai, toks pir­ ki­nys bū­tų neį­ma­no­mas, nes Da­ni­ jo­je prie jū­ros ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ga­li nu­si­pirk­ti tik da­nai“, – tvir­ti­ no N.Han­sen. Mo­te­ris ne­sup­ran­ta, ko ten va­ žiuo­ja mū­sų žmo­nės: kam bū­ti nie­ ku sve­tur, jau ge­riau sa­vo kraš­te bū­ ti kuo nors. „Aš vi­sus stab­dau, sa­kau: ko jūs ten va­žiuo­ja­te į tą Da­ni­ją? Bet dau­ gu­ma vis tiek grįž­ta, įsi­tvir­ti­na vos 2–3 pro­c. Čia, jei esi ge­ras, pa­ma­ tys, ten rei­kia tai at­kak­liai įro­di­nė­ ti, nes esi ki­ta­tau­tis“, – sa­vo pa­tir­ tį dės­tė Ni­jo­lė. „Man la­bai skau­du, kai į už­sie­nį ma­siš­kai iš­va­žiuo­ja mū­sų spe­cia­lis­ tai. Ko­dėl jie nė­ra stab­do­mi, aš ne­ sup­ran­tu“, – ste­bė­jo­si N.Han­sen. Pa­sak jos, aukš­čiau­sio­ji mū­sų ša­ lies val­džia tu­rė­tų jau ne­be­gal­vo­ti, o pa­ga­liau ką nors da­ry­ti. Mo­te­ris ma­no, kad jau­niems spe­cia­lis­tams ga­lė­tų skir­ti būs­tą, kad jiems ne­be­ kil­tų no­ro lai­mės ieš­ko­ti ki­tur.

Ko­pen­ha­gos gy­ven­to­jos 33 me­tų Auk­sės Han­sen laiš­kas „Jei jums rei­ka­lin­ga pa­gar­ba ir įver­ti­ni­mas, jį sun­k iai pa­siek­si­te Da­ni­jo­je. Ten sve­tim­ša­lis žmo­gus psi­cho­lo­giš­kai nu­ver­ti­na­mas, jie jo ne­ger­bia dėl tau­ty­bės, ir tai ga­li pa­kenk­ti pa­ties žmo­gaus po­ž iū­riui į sa­ve. Gau­ti ge­rą dar­bą – be ga­ lo sun­ku, o dirb­da­mi juo­da­dar­biais bū­si­te be gai­les­čio iš­nau­do­ja­mi. Kas lie­ ka po­zi­ty­vaus? Tei­g ia­ma yra tai, kad žmo­g ų tie iš­gy­ve­ni­mai ga­li pri­vers­ti su­ si­mąs­ty­ti, ko­kios ver­ty­bės jam yra svar­bios. Ar pi­ni­gai yra svar­biau už pa­gar­ bą, šei­mą, sa­vo kal­bą bei tra­di­ci­jas. Nors sun­k ūs nuo­ty­k iai, su­pran­ta­ma, ir­g i pra­tur­ti­na gy­ve­ni­mą. Tai – kiek­vie­no pa­si­rin­k i­mas.“

5

pirmADIENIS, kovo 4, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Rin­ki­mus trikdė tik pūga

Ne­par­la­men­tinė Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­ga (LiCS) iš­si­rin­ko naują ly­derį – bu­vusį vi­daus rei­kalų mi­nistrą Artūrą Me­lianą. Jis ti­ki­na siek­sian­tis dia­ lo­go su ki­tais li­ be­ra­lais, – ir po­li­ to­lo­gai ti­ki­na, kad par­ti­ja iš­lik­ti ga­li tik su­si­jun­gu­si su ak­ty­vesnė­mis po­ li­tinė­mis jėgo­mis.

Sei­mo na­rių rin­ki­mai tri­jo­se vien­ man­datė­se apy­gar­do­se va­kar vy­ ko skland­žiai, skundų dėl pa­žei­ dimų iki pa­va­karės ne­su­lauk­ta. Ta­čiau bal­suo­ti skland­žiai itin trukdė pra­stos oro sąly­gos.

Vil­tis: nau­juo­ju LiCS ly­de­riu tapęs A.Me­lia­nas, po­li­to­logų ma­ny­mu, par­

ti­jos neiš­gelbės, nes var­gu ar vald­žio­je esan­čios li­be­ra­lios par­ti­jos su­ tiks pri­si­jung­ti po­li­ti­kos aut­sai­de­rius. „Fo­to­die­nos“ / Dmitrijaus Radlinsko nuo­tr.

Par­tiją pri­kel­ti ban­dys nau­jas ved­lys Pra­bi­lo apie su­si­jun­gimą

Šeš­ta­dienį nau­juo­ju LiCS pir­mi­ nin­ku iš­rink­tas A.Me­lia­nas kaip pa­grin­dinį sa­vo tikslą įvar­di­jo dia­ logą „su ki­to­mis li­be­ra­lio­mis par­ ti­jo­mis dėl bend­ro dar­bo ar­ba su­ si­jun­gi­mo“. Li­be­ral­cent­ristų va­do­vas bu­ vo ren­ka­mas Vil­niu­je vykusia­me par­ti­jos su­va­žia­vi­me. Rin­ki­muo­se iš vi­so da­ly­va­vo ke­tu­ri kan­di­da­tai, ta­čiau pir­ma­ja­me tu­re nė vie­nas iš jų ne­ga­vo dau­giau nei pusės su­va­ žia­vi­mo da­ly­vių pa­lai­ky­mo. Ant­ra­ja­me tu­re A.Me­lia­nas su­ rin­ko 165 bal­sus ir nu­galė­jo LiCS Šeš­kinės sky­riaus pir­mi­ninkę As­ tą Paš­ke­vi­čienę, už ku­rią bal­sa­vo 123 su­va­žia­vi­mo da­ly­viai. Prieš tai par­ti­jai va­do­va­vu­sio Al­ gio Čap­li­ko kan­di­datū­ra rin­ki­muo­ se net ne­bu­vo iš­kel­ta. A.Čap­li­kas bu­vo pa­skir­tas par­ti­ jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju. A.Me­ lia­no pa­va­duo­to­jais taip pat ta­po Vi­sa­gi­no merė Da­lia Štrau­paitė, buvęs svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­ nist­ras Aud­rius Kli­šo­nis, Re­gi­man­ tas Čiu­pai­la, Jur­bar­ko sa­vi­val­dybės ta­ry­bos na­rys Sau­lius Lapė­nas.

Pak­laus­tas, ar, be Li­be­ralų sąjū­ džio, yra svars­to­mos su­si­jun­gi­mo ga­li­mybės su ki­to­mis par­ti­jo­mis, jis sakė, jog bus kal­ba­ma­si su vi­so­mis po­li­tinė­mis jėgo­mis, ku­rių ver­tybės pa­na­šios į LiCS. „Aš ma­nau, tai yra Li­be­ralų sąjūdis, judė­ji­mas „Taip“ ir vi­si ki­ti žmonės, ku­rie mąsto lais­ vai“, – var­di­jo A.Me­lia­nas.

Al­vi­das Lu­ko­šai­tis:

Ma­nau, vis­kas yra tiek pri­brendę, kad jie turėtų pa­baig­ti sa­vo imp­ro­vi­za­ciją vie­nu inst­ru­men­tu ty­lin­čia­ me li­be­ralų or­kest­re.

Vi­lio­ja Li­be­ralų sąjūdį

Li­be­ral­cent­ris­tai su­va­žia­vi­me taip pat pri­ėmė re­zo­liu­ciją, ku­ria krei­ pia­ma­si į at­stovų par­la­men­te tu­ rintį Li­be­ralų sąjūdį su ra­gi­ni­mu vie­ny­tis. „Įver­tin­da­mi, kad šiuo me­tu Li­be­ralų sąjūdžio po­zi­ci­jos Sei­me stip­riau­sios iš li­be­ra­lių Lie­ tu­vos par­tijų, ti­ki­me, kad jo va­do­ vai įver­tins sa­vo at­sa­ko­mybę už taip rei­ka­lingą li­be­ra­lių par­tijų vie­ ni­jimą­si ir žengs konk­re­čius žings­ nius“, – ra­šo­ma re­zo­liu­ci­jo­je. A.Me­lia­nas BNS sakė, jog būtent dia­lo­gas su ki­to­mis li­be­ra­lio­mis par­ ti­jo­mis yra pa­grin­di­nis jo kaip va­do­ vo tiks­las. „Vi­siš­kai aki­vaiz­du, kad to­kiu me­tu, kai Lie­tu­vo­je įsi­vy­rau­ja po­pu­lis­tinės par­ti­jos, tik­rai rei­ka­lin­ gas li­be­ra­lu­sis sparnas, ku­ris siū­lytų Lie­tu­vai mo­der­nius spren­di­mus“, – aiš­ki­no LiCS va­do­vas.

Pa­sak jo, ki­tas svar­bus par­ti­jos už­da­vi­nys yra „at­kreip­ti dėmesį į sa­vi­val­dos pro­ble­ma­tiką“. „Vals­ ty­binė vald­žia vis dau­giau ki­ša­si į sa­vi­valdą ir taip ma­ži­na sa­vi­val­dos ga­li­my­bes“, – sakė A.Me­lia­nas. Anks­tesnės ka­den­ci­jos Sei­me LiCS pri­klausė val­dan­čia­jai koa­li­ ci­jai. Per­nai spalį per par­la­men­to rin­ki­mus par­ti­ja ne­pa­te­ko į Seimą, ne­įvei­ku­si pri­va­lo­mo 5 pro­c. bar­je­ ro, – su­rin­ko 2,06 pro­c. balsų. Da­ bar­ti­nia­me par­la­men­te ji ne­tu­ri nė vie­no at­sto­vo. Ly­de­ris esmės ne­kei­čia

Po­li­to­lo­gai ma­no, kad A.Me­lia­ no iš­rin­ki­mas LiCS pir­mi­nin­ku šios par­ti­jos per­spek­tyvų ne­kei­ čia, o no­rint iš­lik­ti po­li­ti­ko­je li­be­

„Skundų ir pa­žei­dimų kol kas ne­ tu­ri­me“, – BNS va­kar pa­va­karę sakė Biržų-Ku­piš­kio apy­gar­dos rin­kimų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Aukš­ti­kal­nis. Tą pa­tį teigė ir Uk­mergės rin­ kimų ko­mi­si­jos va­do­vas Hu­ber­ tas Ži­žys. Za­rasų-Vi­sa­gi­no apy­gar­dos rin­ kimų ko­mi­si­jos pir­mi­ninkė Auš­ ra Šar­kienė BNS sakė, kad pra­ne­ šimų apie ko­kius nors in­ci­den­tus ne­su­lauk­ta ir jų apy­gar­do­je. „Tik va­žia­vimą sun­ki­na oro sąly­gos. La­bai snin­ga, yra ne­pra­ va­žiuo­jamų ke­lių“, – tvir­ti­no ji. Va­kar vy­ku­siuo­se Sei­mo rin­ ki­muo­se tri­jo­se vien­man­datė­ se apy­gar­do­se iki 14 val. (pa­sku­ ti­niai duo­me­nys bu­vo skel­bia­mi po 19 val.) bal­sa­vo 17,3 pro­c. rin­ kėjų. Ak­ty­viau­siai bal­sa­vo Biržų-

Ku­piš­kio apy­gar­dos rinkė­jai (iki 14 val. – 17,63 pro­c.). Iš vi­so per ke­tu­rias išanks­ti­ nio bal­sa­vi­mo die­nas sa­vo va­lią pa­reiškė 8075 as­me­nys, ar­ba 7,71 pro­c. šių apy­gardų rinkėjų. Bal­sa­vi­mo teisę minė­to­se apy­ gar­do­se turė­jo kiek dau­giau nei 104 tūkst. rinkėjų. Za­rasų-Vi­sa­gi­no, Biržų-Ku­ piš­kio ir Uk­mergės apy­gar­do­se dėl trijų par­la­men­tarų man­datų varžė­si 37 po­li­ti­kai. Juos iškėlė 17 par­tijų, taip pat trys kan­di­da­tai su­rin­ko ne ma­žiau kaip tūkstantį jų kan­di­da­ta­vimą re­mian­čių apy­ gar­dos rinkėjų pa­rašų ir iš­sikėlė sa­va­ran­kiš­kai. Dau­giau­sia – 14 – kan­di­datų re­gist­ruo­ta Uk­mergės apy­gar­do­je, 12 – Za­rasų- Vi­sa­gi­ no apy­gar­do­je, 11 – Biržų-Ku­piš­ kio apy­gar­do­je. Za­rasų-Vi­sa­gi­no ir Biržų-Ku­ piš­kio apy­gar­do­se rin­kimų re­zul­ta­ tai pa­nai­kin­ti dėl nu­sta­tytų šiurkš­ čių pa­žei­dimų, o Uk­mergė­je nau­jas Sei­mo na­rys bu­vo ren­ka­mas vie­toj mi­ru­sio Ju­liaus Ve­sel­kos. „Klaipėdos“, BNS inf.

ral­cent­ris­tams reikės jung­tis su ki­ to­mis par­ti­jo­mis. „Nau­ja­sis pir­mi­nin­kas nėra iš tų la­bai gar­sių ar ga­lin­čių keis­ti par­ ti­jos veidą po­li­tikų“, – BNS šeš­ ta­dienį sakė Vil­niaus uni­vers­ti­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos mokslų ins­ti­tu­to (TSPMI) do­cen­ tas To­mas Ja­ne­liū­nas. „Grei­čiau­siai par­ti­ja ieš­kos ga­li­my­bių įsi­lie­ti į di­ des­nes. <...> Sa­va­ran­kiš­kai ši­ta par­ ti­ja ne­tu­ri daug per­spek­tyvų“, – tei­ gė jis. Pa­sak jo, li­be­ral­cent­ris­tus ga­li būti ban­do­ma įtrauk­ti į „naują po­li­ tinį da­rinį“ jun­gian­tis Dar­bo par­ti­jai su Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja. Ki­tas TSPMI at­sto­vas Al­vi­das Lu­ko­šai­tis, kalbė­da­mas apie LiCS per­psek­ty­vas, sakė, kad „vis­kas ve­ da į ap­si­spren­dimą kur nors šlie­tis, glaus­tis“. Ne­pa­gei­dau­ja­ma „nuo­ta­ka“?

„Ma­nau, vis­kas yra tiek pri­brendę, kad jie turėtų pa­baig­ti sa­vo imp­ ro­vi­za­ciją vie­nu inst­ru­men­tu ty­ lin­čia­me li­be­ralų or­kest­re. Jei dar no­ri kokį dūžį lėkštėmis at­lik­ti ar­ba įsi­kal­ti pa­sku­tinę vinį į karstą, tai te­gu dar su­da­ly­vau­ja sa­vi­val­dy­bių rin­ki­muo­se, ir, ma­nau, tuo vis­kas pa­si­baigtų“, – teigė po­li­to­lo­gas. Pa­sak A.Lu­ko­šai­čio, li­be­ra­lios par­ti­jos turėtų „pa­baig­ti am­bi­cijų ka­rus ir su­si­jung­ti draugėn“. „Ma­nau, kad lai­kas to­kiam žings­niui, to­kiam ap­si­spren­di­mui yra pri­brendęs“, – sakė jis. Ta­čiau T.Ja­ne­liū­nas abe­jo­jo, ar Li­be­ralų sąjūdis ar­ti­miau­sio­je atei­ ty­je bus linkęs for­ma­liai jung­tis su li­be­ral­cent­ris­tais. „Li­be­ralų sąjūdis, ma­nau, ga­ na aiš­kiai pa­sakė, kad jie ne­ke­ti­na da­ry­ti for­ma­laus par­tijų su­si­vie­ ni­ji­mo, o ti­ki­si, kad at­ski­ri na­riai iš LiCS pe­reis į Li­be­ralų sąjūdį. Toks Li­be­ralų sąjūdžio pa­si­rin­ki­mas lo­ giš­kas, nes jie šiuo me­tu yra ge­ ro­kai po­pu­lia­resnė par­ti­ja ir ga­ li pri­trauk­ti tiek li­be­ra­lių pa­žiūrų po­li­tikų, tiek rinkėjų“, – teigė jis. „Klaipėdos“, BNS inf.

Žy­gis: va­kar bal­suo­jan­čių Sei­mo rin­ki­muo­se tri­jo­se apy­gar­do­se ne­

su­lauk­ta daug – ne­mažą dalį rinkėjų nuo ke­lionės at­baidė siau­čian­ ti pūga. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

o Domitės sezoniniu darbu? o Domitės darbo ir gyvenimo sąlygomis Europos šalyse?

ATEIKITE Į SEZONINIŲ DARBŲ MUGĘ Kovo 7 d., ketvirtadienį, nuo 11 iki 19 val. – viešbutyje „Amberton Klaipėda“ (Naujojo Sodo g. 1, Klaipėda). Sezoninių darbų mugėje dalyvaus Norvegijos darbdaviai, kurie teiks informaciją apie darbo galimybes statybų sektoriuje (betonuotojai, trinkelių klojėjai, staliai, stogdengiai, elektrikai). Mugėje bus skelbiami sezoninio darbo pasiūlymai Vokietijoje (žemės ūkyje, greitojo maitinimo sektoriuje), Švedijoje (braškių rinkėjai, kiti žemės ūkio darbininkai), Norvegijoje (viešbučių ir maitinimo sektoriuose), Nyderlanduose (suvirintojai, IT specialistai, kiti darbuotojai), Italijoje (padavėjai, pramogų organizatoriai/animatoriai, gelbėtojai). Renginyje dalyvaus EURES konsultantai iš:

n Jungtinės Karalystės; n Bulgarijos; n Slovėnijos;

n Nyderlandų; n Norvegijos; n Švedijos; n Graikijos;

n Latvijos; n Lenkijos; n Vokietijos; n Prancūzijos.

EURES konsultantai skaitys pranešimus apie darbo ir gyvenimo sąlygas jų atstovaujamose šalyse bei viso renginio metu teiks individualias konsultacijas apie darbo ir gyvenimo sąlygas, darbo paiešką bei, darbdavių pageidavimu, vykdys pirminę darbuotojų atranką. Lietuvos EURES konsultantai padės renginio lankytojams, kurių užsienio kalbų žinios nepakankamos. Renginio metu bus sudaryta galimybė užpildyti anketą sezoniniam darbui Danijoje ar Nyderlanduose.

KVIEČIAME ATVYKTI! Informacija apie renginį EURES Lietuva interneto svetainėje www.ldb.lt/eures, EURES biuruose, el. paštu eures@ldb.lt.

6

pirmadienis, kovo 4, 2013

nuomonės

Gim­dy­ti na­muo­se (ne)ga­li­ma?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pa­val­gė­me ark­lie­nos. Ačiū!

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

P

as­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis ne­ty­lan­ti dis­ku­si­ja dėl kai ku­rių mo­te­rų pa­si­rin­ki­mo gim­dy­ti na­muo­se su­prie­ ši­no vi­suo­me­nę. Vie­na be­si­gin­či­jan­čių­jų da­lis įsi­ti­ki­nu­si, jog tik ma­ma tu­ri tei­sę nu­spręs­ti ir pa­si­rink­ ti vie­tą, kur jos kū­di­kis ga­li atei­ti į pa­sau­lį, to­dėl mo­ti­nų ne­rei­kė­tų per­se­kio­ti. To­kio na­tū­ra­liz­mo prie­ ši­nin­kai tvir­ti­na, kad na­muo­se gim­dan­čios mo­te­rys el­gia­si itin neat­sa­kin­gai, nes į pa­vo­jų stu­mia ne tik nau­ja­gi­mio, bet ir sa­vo svei­ka­tą ir gy­vy­bę. Ar pri­ta­ria­te gim­dy­mui na­muo­se?

Prieš

Saulius Pocius

Y

ra da­ly­k ų, ku­r iais iš­t ies pri­ lygs­t a­me Va­k a­rams. Šį­s yk ga­l i­me pa­si­di­d žiuo­t i: ir mes, kaip Vo­kie­ti­jos biur­ge­riai, pa­ tys to ne­ž i­no­da­mi, žiau­mo­jo­me ark­lie­ ną. Praė­ju­sią sa­vai­tę paaiš­kė­jo, kad Va­ ka­ruo­se dėl mais­to afe­ros var­pais skam­ bin­ta ne be pa­grin­do. Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba pa­skel­bė: „DNR ty­r i­mai pa­ro­dė, kad Lat­v i­jos bend­ro­ vės „Kur­su ze­me“ kon­ser­v uo­se da­l is

jau­t ie­nos bu­vo pa­keis­ta ark­l ie­na, nors in­for­ma­ci­ja apie tai eti­ke­tė­se ne­pa­teik­ ta“. Paaiš­kė­jo, kad ark­l ie­nos yra tri­juo­ se kon­ser­vuo­se: „Troš­k in­tos jau­t ie­nos“, „Troš­kin­tos jau­tie­nos skar­di­nė­je“ ir „Tu­ ris­tų pus­ry­čiuo­se iš jau­tie­nos“. Tai­gi šių „de­li­ka­te­sų“ mė­gė­jai ga­li džiaug­tis: suar­ tė­jo­te su Va­ka­rais, po­nu­l iai, net jei pa­ tys to ir ne­no­rė­jo­te. Vi­sa ta is­to­ri­ja by­lo­ ja, kad ne tik Ne­mu­no ša­lies pi­lie­čiai, bet ir ty­kūs biur­ge­riai ne­ga­li bū­ti ra­mūs, kol Eu­ro­pos ry­tuo­se eg­zis­tuo­ja mais­to ma­ fi­ja, apie ku­rią da­bar ne­pails­da­ma tri­mi­ tuo­ja Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos, Olan­di­jos spau­da. Ji at­kaps­tė ir tai, kad ark­l ie­na ga­li bū­ti ne vi­sai ark­lie­na, nes ta­me, ką va­di­na­me jau­tie­na, ran­da­ma ir asi­lų, ir mu­lų DNR. Va­di­na­si, juodb­ru­va Ru­mu­ ni­jos ko­za nost­ra ne­si­le­pi­no sen­ti­men­ tais ir far­ši­ra­vo į va­di­na­mą­ją mė­sos ža­ lia­vą už­sie­n ie­čiams vis­ką, kas pa­k liu­ vo po ran­ka. Ga­li­ma net są­mo­jin­gai įtar­ ti, kad te­nykš­čiuo­se zoo­lo­g i­jos so­duo­ se din­go ka­no­pi­niai au­g in­ti­niai, – pa­te­ kę į pir­kė­jų skran­d žius jie su­tei­kė dau­ giau džiaugs­mo, nei gy­v ū­nė­l iai ga­lė­jo su­teik­ti jų paer­zin­ti at­vy­ku­sioms pra­di­ nu­k ų eks­kur­si­joms. Ta­čiau kai tik bai­gi juok­tis, į sme­ge­nis smin­ga ne to­kios jau sma­gios min­tys. Ką mes ap­skri­tai val­go­ me? Mau­mo­jo­me jau­tie­ną, bet rea­liai su­ do­ro­jo­me ark­lio šlau­n į. Ge­riau­siu at­ve­ ju. Vi­sa tai ga­mi­na­ma ne bet kaip, o pra­ mo­ni­niu bū­du. Ir su­biu­rok­ra­tė­ju­sių tik­ rin­to­jų gau­ja aky­lai kont­ro­liuo­ja mais­to ko­ky­bę. Va­di­na­si, pa­sa­ko­ji­mai apie če­ bu­re­kams nu­dai­go­tus sar­g ius ne to­k ia jau ir pa­sa­ka. Rea­ly­bė ta, kad val­gy­da­mi kiau­lie­nos šaš­ly­ką ga­li­me sušlamšti vi­ sai ki­tą gy­v į, ku­ris prieš ke­lias va­lan­das dar links­mai am­sė­jo prie šei­m i­n in­k ų būs­to. Su­dė­t in­gas tas ci­v i­l i­z uo­to žmo­ gaus gy­ve­ni­mas. Ir pil­nas ne­ti­kė­tu­mų.

Ar nu­ga­lės svei­kas pro­tas?

Tik­rai taip, ger­bia­mi so­di­nin­kai, už ša­kių ir pir­myn į ko­vą. Bet, ti­kė­ki­ mės, kad tų val­di­nin­kų, ku­rie šiuo me­tu ku­ria mo­kes­čius so­di­nin­kams už šiukš­les, svei­kas pro­tas nu­ga­lės. Ne­gi tie so­di­nin­kai, ku­rie so­de bū­na tik va­sa­rą, tu­rės mo­kė­ti ir už žie­mos mė­ne­sius? Blo­giau­siu at­ve­ju jiems pri­klau­sy­tų mo­kė­ti ne dau­giau kaip už še­šis mė­ne­sius. Ma­nau, ne­rei­kia aiš­kin­ti, kaip at­skir­ti, kas so­duo­se gy­ve­na vi­sus me­tus, o kas bū­na tik va­sa­ros se­zo­no me­tu. Tai ma­ty­ti iš Re­gist­rų cent­ro duo­me­nų ar tie­siog ap­žiū­rė­jus so­do skly­pą. Ge­no­vai­tė iš „Pak­ran­tės“ so­dų

Neat­gau­na pi­ni­gų

Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nė, Sei­mo na­rė: – Nors vi­sus sa­vo pen­kis vai­kus gim­džiau li­go­ni­ nė­je, ta­čiau pa­si­sa­kau už tai, kad mo­te­ris tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, kur gim­dy­ti, ir vie­na tų vie­tų – na­mai. Es­mė ta, jog li­go­ni­nė­se nė­ra už­tik­ri­na­mos są­ly­gos, kad mo­te­rys to­kiu svar­biu joms mo­men­tu jaus­tų­si pa­to­giai. Kai ma­no ma­ma ma­ne gim­dė li­go­ni­nė­je, ir ji, ir aš bu­vo­me už­krės­tos auk­si­niu sta­fi­lo­ko­ku. Praė­jo 30 me­tų, li­go­ni­nė­je gim­džiau pa­ti ir si­tua­ci­ ja pa­si­kar­to­jo – aš ir ma­no vai­kas bu­vo­me už­krės­ti auk­si­niu sta­fi­lo­ko­ku. Tai juk in­fek­ci­ja, ku­rią žmo­ gus ne­šios vi­są gy­ve­ni­mą ir ne­ži­nai, ka­da tai ga­li iš­ lįs­ti. Gal na­muo­se to bū­tų iš­veng­ta? Dar vie­nas ar­ gu­men­tas, ko­dėl pa­si­sa­kau už gim­dy­mą na­muo­se, jei mo­te­ris to no­ri, – vai­kui la­bai svar­bu atei­ti į pa­ sau­lį to­je ap­lin­ko­je, kur jis augs, pir­miau­sia įkvėp­ti jos oro, ne ope­ra­ci­nės kva­po. Ga­liau­siai juk ir Kris­ tus gi­mė tvar­te­ly­je, o tai tik įro­do, kad gim­dy­mui ne­rei­kia nei ste­ri­lių pa­la­tų, nei auk­so rū­mų. Svar­ biau­sia – gerb­ti mo­ters pa­si­rin­ki­mą.

Jo­vi­ta Gra­chols­ki, Šei­mos ge­ro­vės cent­ro įkū­rė­ ja ir va­do­vė: – Tik­rai ne­pri­ta­riu gim­dy­mui na­muo­se bent tol, kol Lie­tu­vo­je yra to­kia tai reg­la­men­tuo­jan­ti tei­si­nė ba­zė. Ne­ga­li­ma gim­dy­ti ten, kur gim­dy­vės ne­pri­žiū­ri pro­fe­ sio­na­lės, li­cen­ci­ją dirb­ti, pa­tir­ties tu­rin­čios aku­še­rės. Pa­sik­liau­ti neaiš­kio­mis pri­bu­vė­jo­mis tik­rai yra pa­vo­ jin­ga. Gim­dy­mo na­muo­se ša­li­nin­kai ti­ki­na, kad atei­ti vai­kui į šį pa­sau­lį, jei nėš­tu­mas yra be komp­li­ka­ci­jų, ne li­go­ni­nė­je ne­pa­vo­jin­ga, ta­čiau su tuo ne­su­tin­ku. Ri­zi­ ka vi­sa­da eg­zis­tuo­ja ir la­bai daž­nai gim­dy­mas ga­li pa­ si­suk­ti ne­pa­lan­kia link­me, kai sku­biai pri­reiks me­di­ci­ ni­nės pa­gal­bos. Pa­si­kar­to­siu, kad gim­dy­mą ga­li priim­ti tik pro­fe­sio­na­las, ku­ris mo­kė­tų ir tin­ka­mai virkš­te­lę nu­kirp­ti, ir įver­tin­ti nau­ja­gi­mio būk­lę. Tai, jog ri­zi­kin­ ga gim­dy­ti na­muo­se, įro­do ir pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas dėl še­šių nau­ja­gi­mių mir­čių bei aš­tuo­nių mo­te­ rų sun­kiai su­trik­dy­tos svei­ka­tos. Tu­ri­me pa­kan­ka­mai li­go­ni­nių, kli­ni­kų, kur ga­li­ma sau­giai gim­dy­ti, tad na­ muo­se ne­de­rė­tų to da­ry­ti.

Dėl po­ros die­nų – mo­kes­tis

N

ie­ka­da ne­bur­no­jau ant mū­sų vals­ty­bės, ta­čiau, kai pa­čiai te­ko su­si­dur­ ti su ap­gai­lė­ti­nais įsta­ ty­mais, no­ri­si iš­lie­ti su­si­kau­pu­sią nuo­skau­dą. Mū­sų šei­mo­je at­si­ti­ko ne­lai­mė – moks­lei­vis sū­nus su­si­ lau­žė ko­ją. Me­di­kai ją su­gip­sa­vo, o po ku­rio lai­ko gip­są rei­kė­jo nuim­ti ir ko­ją įsta­ty­ti į lan­ge­tę.

Vis­kas bū­tų kaip ir aiš­ku, ta­čiau li­ go­ni­nė­je iš ma­nęs pa­pra­šė pi­ni­gų už tai, kad sū­naus ko­ją su­tvir­tin­tų lan­ ge­te. Jis moks­lei­vis, ta­čiau prieš po­ rą die­nų iki ap­si­lan­kant pas me­di­kus, jam suė­jo 18 me­tų. Jei sū­nus bū­tų bu­ vęs ne­pil­na­me­tis, už lan­ge­tę mo­kė­ti ne­rei­kė­tų, o vos tik vai­kas ta­po pil­ na­me­tis, jau rei­kia su­si­mo­kė­ti. Dar ban­džiau gin­čy­tis, aiš­kin­ti, jog sū­

nus vis dar mo­ko­si mo­kyk­lo­je, to­ dėl yra so­cia­liai ap­draus­tas, ta­čiau gy­dy­to­jai pa­sa­kė, kad to­kia tvar­ka ir jie nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti. Te­ko su­si­mo­kė­ti, kad tik sū­naus ko­ja su­gy­tų, ta­čiau jau­čiuo­si lyg ap­gau­ta. Pa­si­ro­do, dar rei­kia ap­si­ skai­čiuo­ti, ka­da ga­li su­si­lau­žy­ti ko­ ją, kad tau ne­kai­nuo­tų gy­dy­mas. Ra­sa

Be­dar­biams dar­bo pas mus nė­ra?

K

as man ga­lė­tų paaiš­kin­ ti, ką vei­kia dar­bo bir­ža? Ar jos dar­buo­to­jai pri­va­lo bent kar­tą va­di­na­ma­jam įstai­gos klien­tui pa­siū­ly­ti dar­bą? Da­bar, pa­na­šu, kad val­di­nin­ kams svar­biau­sia tik už­re­gist­ruo­ti žmo­gų dar­bo bir­žo­je ir pa­lik­ti jį li­ ki­mo va­lio­je. Aš jau ant­rą mė­ne­sį esu ofi­cia­li be­dar­bė ir per tą lai­ką

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

v.spuryte@kl.lt

Už

Ką mes ap­skri­tai val­go­ me? Mau­mo­jo­me jau­tie­ ną, bet rea­liai su­do­ro­ jo­me ark­lio šlau­nį. Ge­ riau­siu at­ve­ju.

karštas telefonas

dar­bo bir­žo­je man nė kar­to ne­bu­ vo pa­siū­ly­tas joks dar­bas. Tik pa­kvie­čia atei­ti pa­si­žy­mė­ti, kad dar neiš­va­žia­vau iš Lie­tu­vos, ir vis­kas. Tai kam iš vi­so ta dar­bo bir­ža rei­ ka­lin­ga? Anks­čiau ji nors be­dar­bio pa­ šal­pas mo­kė­jo, bet da­bar tai da­ro „Sod­ra“.

Da­nu­tė

Pen­si­nin­kų gru­pė

Vai­ruo­to­jus – į už­sie­nį

Tiems po­rai val­di­nin­kų, ku­rie Klai­ pė­do­je rū­pi­na­si vie­šo­jo trans­por­ to sis­te­ma, tu­riu ke­lis pa­siū­ly­mus. Ma­nau, kad uos­ta­mies­ty­je rei­kė­tų vi­siš­kai pa­nai­kin­ti marš­ru­ti­nius tak­ si ir pa­lik­ti au­to­bu­sus, ku­rie va­žiuo­tų tik tri­mis marš­ru­tais: Ši­lu­tės plen­ tu, Tai­kos pro­spek­tu ir Mi­ni­jos gat­ve. Taip tik­rai bū­tų su­tau­po­ma pi­ni­gų, nes ne­rei­kė­tų pirk­ti nau­jų au­to­bu­sų, dirb­tų ma­žiau vai­ruo­to­jų. Jie, be­je, ga­lė­tų iš­va­žiuo­ti dirb­ti į Ai­ri­ją, Ang­ li­ją, juk laik­raš­čiuo­se pil­na skel­bi­ mų, kad šio­se ša­ly­se vai­ruo­to­jų rei­ kia. O mū­sų val­di­nin­kai už dėl to­kios per­tvar­kos su­tau­py­tus pi­ni­gus ga­lė­ tų nu­va­žiuo­ti ir pa­žiū­rė­ti, kaip mū­ sų žmo­nės ki­to­se ša­ly­se dir­ba. Aiš­ku, kad ma­no pa­siū­ly­mas yra sar­kas­tiš­ kas, ta­čiau val­džios spren­di­mai tik to­kius jaus­mus ir te­su­ke­lia. Vy­tau­tas

Ne­si­ren­giu val­gy­ti žo­lę

Da­bar vi­si lyg iš­pro­tė­ję agi­tuo­ja už svei­ką gy­ve­ni­mo bū­dą, at­seit ne­ga­ li­ma val­gy­ti mė­sos, rie­ba­lų. Ta­čiau anks­čiau nie­kas to­kių ne­są­mo­nių ne­kal­bė­jo, nea­gi­ta­vo val­gy­ti žo­lę, ir vi­si bu­vo svei­ki. Kaip tai paaiš­kin­si­ te, po­nai vi­sų rei­ka­lų iš­ma­ny­to­jai? Al­ber­tas Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

To­dėl esu įsi­ti­ki­nu­si, kad to­kios ar­mi­jos dar­bo bir­žos dar­buo­to­ jų, ku­rie tik­rai už­dir­ba dau­giau nei mi­ni­mu­mą, ne­rei­kia. Kol kas su­pra­tau tik tiek, kad vie­ nin­te­lė jų už­duo­tis – be­dar­biams pa­sa­ky­ti, kad jie laik­raš­čiuo­se, in­ ter­ne­te skai­ty­tų dar­bo skel­bi­mus ir gal­būt taip pa­vyks įsi­dar­bin­ti.

Mes, kaip ir dau­ge­lis, pen­si­jų pi­ ni­gė­lius gau­da­vo­me į Ūkio ban­ke esan­čią są­skai­tą. Ban­ko veik­lą stai­ ga, be jo­kio per­spė­ji­mo ir la­bai keis­ tai, jei ne įtar­ti­nai, su­stab­dė, ta­čiau kaž­ko­dėl nie­kas ne­si­rū­pi­na, kad ten pi­ni­gus lai­kę žmo­nės kuo grei­čiau at­gau­tų sa­vo lė­šas. Mums, pen­si­ nin­kams, iš­me­tė po 300 li­tų, ir vis­ kas. O kaip gy­ven­ti? Juk ir už bu­tą rei­kia mo­kė­ti, ir už te­le­fo­ną, ga­liau­ siai juk ir val­gy­ti no­ri­si. Ža­dė­jo, kad jau aną sa­vai­tę at­gau­si­me pi­ni­gus, ta­čiau pa­ža­dai ir li­ko tik pa­ža­dais. Ar kas nors ga­li aiš­kiai pa­sa­ky­ti, ka­da mums grą­žins pi­ni­gus? Nie­ kur apie tai ne­pra­ne­ša­ma. Vi­siš­ka tra­ge­di­ja. Vi­so­kias per­mai­nas po­li­ ti­ko­je da­ro, o žmo­nė­mis vi­sai ne­si­ rū­pi­na. Juk mes tik­rai il­gai neiš­bū­si­ me gy­vi tik duo­na ir van­de­niu.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, kovo 4, 2013

ekonomika Kainų sūpuoklės

Tu­riz­mas au­go

€

„Lu­koil“ de­ga­linės 95 markės ben­ziną penk­ta­dienį par­davė po 4,71 li­to už litrą – 2 cen­tais bran­giau nei pra­ėju­sią sa­vaitę. „Or­len“ ir „Sta­toil“ de­ga­linė­se ben­zi­nas at­pi­go 2 cen­tais – ati­tin­ka­mai iki 4,69 ir 4,72 li­to už litrą. Lit­ras dy­ze­li­no „Or­len“ ir „Sta­toil“ de­ga­linė­se at­pi­go taip pat po 2 cen­tus – iki 4,53 li­to ir 4,56 li­to. „Lu­koil“ de­ga­linė­se dy­ze­li­nas bran­go 2 cen­tais – iki 4,55 li­to už litrą.

Išanks­ti­niais Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­to duo­me­ni­mis, per 2012 m. kai­mo tu­riz­ mo so­dy­bo­se ap­si­lankė 260,7 tūkst. poil­siau­ tojų, iš jų – 22,6 tūkst., ar­ba 8,7 pro­c., – už­ sie­nie­čiai. 2012 m., pa­ly­gin­ti su 2011-ai­siais, ­ kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se ilsė­jo­si 3,1 pro­c. dau­giau poil­siau­tojų. 2012 m. vi­du­tinė ­ to­kio poil­sio trukmė bu­vo 1,82 nak­vynės ­ (2011 m. – 1,67). Dau­giau­sia už­sie­nie­čių at­ vy­ko iš Len­ki­jos, Ru­si­jos, Vo­kie­ti­jos ir Lat­vi­jos.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0695 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0038 JAV do­le­ris 1 2,6398 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5629 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9258 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3156 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5900 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6168 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8209

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,6459 % +0,4516 % +0,4719 % –0,3151 % –0,0467 % +0,0843 % –0,4533 % +0,1255 % –0,1875 %

Vie­toj ar­bat­pi­ni­gių – vil­nonės ko­jinės Res­to­ra­nuo­se ir ka­vinė­se be­si­su­kan­tiems pa­davė­jams gy­ven­to­jai ar­bat­pi­ni­gių ne­ be­gai­li. Ta­čiau daž­nam ky­la klau­si­mas – ar rei­kia pa­pil­do­mai at­si­dėko­ti pa­val­ gius die­nos pie­tus, o kaip pa­sielg­ti gro­žio, ma­sa­žo sa­lo­ne, kir­pyk­lo­je?

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

At­sidė­ko­ja re­tas

Šim­tai ar net tūkstan­čiai pa­pil­ domų litų per mėnesį – tuo gi­ria­si kai ku­riuo­se res­to­ra­nuo­se, ka­vinė­ se ar ba­ruo­se dir­ban­tys pa­davė­jai ir bar­me­nai. Ta­čiau ki­to­kias pa­slau­ gas tei­kian­čių įstaigų ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las tuo pa­si­gir­ti ne­ga­li – nors už­sie­ny­je įpras­ta, Lie­tu­vo­je tra­di­ci­ ja pa­lik­ti ar­bat­pi­ni­gių tak­si vai­ruo­to­ jams, kirpė­jams, kos­me­to­lo­gams ar ma­sa­žuo­to­jams dar ne­pap­li­tu­si. Tie­sa, kai ku­riuo­se gro­žio ar ma­ sa­žo sa­lo­nuo­se jau ga­li­ma pa­ma­ty­ti spe­cia­lių dėžu­čių su už­ra­šais, skel­ bian­čiais, kad klien­tai spe­cia­lis­ tams ga­li pa­lik­ti ar­bat­pi­ni­gių. To­ kių pat dėžu­čių ar­ba indų sto­vi ir ka­vinė­se ar ke­pyk­lo­se, alaus par­ duo­tuvė­se, kur klien­tai, norė­da­ mi įsi­gy­ti mais­to ar gėrimų, sto­vi bend­ro­je eilė­je, o ne ap­tar­nau­ja­mi prie sta­liukų. Nors gy­ven­to­jai po tru­putį pra­ ti­na­mi pa­lik­ti ar­bat­pi­ni­gių ne tik ka­vinė­se ar res­to­ra­nuo­se, di­de­lių turtų už pa­ro­dytą dėmesį įvai­rias pa­slau­gas tei­kian­tys spe­cia­lis­tai kol kas ne­si­krau­na. Sos­tinė­je esan­čia­me ma­sa­žo sa­ lo­ne „Khmer Mas­sa“ klien­tams apie ar­bat­pi­ni­gius pri­me­na spe­ cia­lios dėžutės. Jų pa­dėta ma­sa­žo kam­ba­riuo­se, todėl at­lik­tu dar­bu pa­ten­kin­ti klien­tai po sean­so ga­

li pa­pil­do­mai at­si­dėko­ti mes­da­mi į jas mo­netų ar bank­notų. Šio ma­sa­žo sa­lo­no ad­mi­nist­ra­ torė Vio­le­ta teigė, kad klientų pa­ lik­tais ar­bat­pi­ni­giais ma­sa­žuo­to­ jai la­bai džiau­gia­si, de­ja, jų pa­lie­ka to­li gra­žu ne kiek­vie­nas ap­si­lankęs. Vio­le­ta pri­dūrė, kad kar­tais klien­ tai ma­sa­žo meist­rams at­si­dėko­ja ir ki­taip. „Vie­nas klien­tas ma­sa­žuo­ to­jui žiemą at­si­dėko­jo pa­do­va­no­ da­mas vil­no­nes ko­ji­nes“, – pa­sa­ ko­jo Vio­le­ta.

Įpro­tis: res­to­ra­nuo­se ir ka­vinė­se gy­ven­to­jai ar­bat­pi­ni­gių pa­lie­ka, ta­čiau kitų įstaigų dar­buo­to­jus pa­mirš­ta.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Gro­žio sa­lo­no „Sar­ma Sty­le“ dar­ buo­to­ja taip pat pa­sa­ko­jo, kad įprotį pa­lik­ti ar­bat­pi­ni­gių tu­ri ne vi­si klien­tai. Tie, ku­rie ar­bat­pi­ni­ gių pa­lik­ti yra linkę, per daug ne­

krei­pia dėme­sio, koks spe­cia­lis­tas pro­cedūrą jiems at­lie­ka. „Vie­ni pa­lie­ka ar­bat­pi­ni­gių, ki­ti ne. Tai ne­prik­lau­so nuo to, pas kokį spe­ cia­listą jie lan­ko­si, pri­klau­so tik nuo žmo­gaus būdo“, – teigė sa­ lo­no dar­buo­to­ja. Ji sakė, kad ar­bat­pi­ni­gių kar­tais gau­na vi­si sa­lo­no dar­buo­to­jai – tiek kirpė­jai, tiek kos­me­to­lo­gai, ma­ni­ kiū­ri­nin­kai ir ki­ti spe­cia­lis­tai. „Po­ pie­ri­nių pi­nigų pa­pras­tai pa­lie­ka, ne mo­netų“, – apie ar­bat­pi­ni­gių dydį gro­žio sa­lo­ne kalbė­jo dar­buo­to­ja. Sąly­gos pa­lik­ti ar­bat­pi­ni­gių su­ da­ry­tos ir ke­pyk­lėlės „Pi­na­vi­ja“ klien­tams, nors jie prie sta­liukų čia ir neap­tar­nau­ja­mi – norė­da­mi už­si­sa­ky­ti mais­to ar gėrimų tu­ri stovė­ti eilė­je prie pre­kys­ta­lio. Ša­ lia ka­sos apa­ra­to ke­pyk­lėlė­je sto­vi tau­pyklė – į ją ir krin­ta klientų pa­ lie­ka­mi ar­bat­pi­ni­giai. „Daž­niau­siai klien­tai įme­ta li­ku­sią grąžą. Po­pie­ ri­nių pi­nigų į tau­pyklę ne­me­ta. Jais

Nors ar­bat­pi­ni­gių gau­nan­tys dar­ buo­to­jai džiau­gia­si pa­pil­do­mais pi­ni­gais, Vals­ty­binė mo­kes­čių ins­ pek­ci­ja (VMI) pri­me­na, kad šis iš klientų gau­na­mas at­ly­gis ap­mo­ kes­ti­na­mas pa­na­šiai kaip ir įpras­ tas dar­bo už­mo­kes­tis. Pa­sak VMI Teisės de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Ali­nos

Gau­du­tytės, ar­bat­pi­ni­giai Lie­tu­ vo­je ap­mo­kes­ti­na­mi dve­jo­pai. Pir­mas va­rian­tas – ap­mo­kes­ti­na­ mi ar­bat­pi­ni­giai, kai jie įskai­čiuo­ja­ mi į sąskaitą, ar­ba vi­si ar­bat­pi­ni­giai ati­ten­ka bend­ro­vei ir ši vėliau juos iš­mo­ka dar­buo­to­jams pa­gal sa­vo nu­sta­tytą tvarką. Ki­taip jie ap­mo­ kes­ti­na­mi, kai gau­tus ar­bat­pi­ni­gius dar­buo­to­jai pa­si­lie­ka pa­tys. Jei­gu res­to­ra­nas ar ka­vinė dar­ buo­tojų iš klientų gau­tus ar­bat­pi­ni­ gius pri­ski­ria bend­rovės pa­ja­moms, o vėliau iš šių lėšų dar­buo­to­jams iš­ mo­ka su­mas kar­tu su dar­bo už­mo­ kes­čiu, jų va­do­vai pri­va­lo su­mokė­ ti pa­jamų mo­kestį ir pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo bei vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas. A.Gau­du­tytė teigė, kad jei­gu ar­ bat­pi­ni­gius dar­buo­to­jai pa­si­lie­ka sau, dek­la­ravę šias pa­ja­mas iki kitų ka­len­do­ri­nių metų ge­gužės 1-osios vi­sus mo­kes­čius jie tu­ri su­mokė­ ti pa­tys.

sio skir­ti, nes pa­tie­kalų pa­si­rin­ki­mas ne­di­de­lis, įran­kiai tie pa­tys. Galbūt per die­nos pie­tus ar­bat­pi­ni­gių reikėtų pa­lik­ti ma­žiau, bet pa­davė­jas vis tiek ap­tar­na­vo, stengė­si, todėl to­ kiu at­ve­ju tei­sin­giau ar­bat­pi­ni­gių pa­ lik­ti. Natū­ra­liai nuo sąskai­tos Eu­ro­po­je orien­tuo­jamės pa­lik­ti apie 10 pro­c. ar­ bat­pi­ni­gių, Lie­tu­vo­je vi­dur­kis yra 7–8 pro­c., nes ar­bat­pi­ni­gių tra­di­ci­jos nė­ ra to­kios ga­jos, gy­ve­na­me var­gin­giau ne­gu tur­tin­ga Va­karų Eu­ro­pa. Val­gant die­nos pie­tus už­tektų pa­lik­ti ko­kius 5 pro­c. ar­bat­pi­ni­gių nuo vi­sos sąskai­tos su­mos – litą ar du. Ga­li­ma pa­lik­ti ir li­to ne­sie­kian­čių ar­bat­pi­ni­gių, pa­vyzd­žiui, jei­gu sąskai­to­je yra konk­re­ti litų su­ma ir cen­tai, mes pa­li­ko­me ku­piūrą, o grą­

ža yra tik­tai cen­tai, – tų centų ga­li­me neim­ti, į pi­ni­ginę ne­dėti, o kaip ar­bat­ pi­ni­gius pa­lik­ti. Pa­vyzd­ž iui, sąskai­ta yra 19,1 li­to, pa­dėjo­me 20 litų ku­piūrą, tad grąžą cen­tais pa­lie­ka­me kaip ar­ bat­pi­ni­gius. Ame­ri­ko­je ar­bat­pi­ni­gių žmonės pa­lie­ ka bet ko­kiam ap­tar­nau­jan­čiam per­so­ na­lui – kirpė­jams, tak­si vai­ruo­to­jams ar ma­sa­žuo­to­jams. Drįsčiau teig­ti, kad Lie­tu­vo­je šios pra­kti­kos dar nėra ar­ba ji ma­žai pa­pli­tu­si. Tie­sa, Ame­ri­kos ne­ galė­tu­me ver­tin­ti kaip po­zi­ty­vio­jo pa­ vyzd­ž io. Todėl, kad ten per ar­bat­pi­ ni­gius da­ro­mas vers­las – išk­rei­pia­ma ar­bat­pi­ni­gių idė­ja. Ten ga­na daug ka­ vi­n ių, res­to­ranų, kur ar­bat­pi­n i­g iai iš kar­to įtrau­kia­mi į sąskaitą. Iš res­to­ra­

no pusės tai itin ne­gar­bin­gas da­ly­kas, nes ar­bat­pi­ni­giai nepri­va­lo­mi, tai yra kaip pa­pil­do­ma pa­dėka ap­tar­nau­jan­ čiam per­so­na­lui už di­desnį dėmesį, šyp­seną, pa­stebėtą pro­blemėlę prie sta­lo – kad lai­ku pri­bėgo, pa­valė, pa­ tvarkė. Kai ar­bat­pi­n i­g iai įtrau­k ia­mi į sąskaitą, iš jų pa­da­ro­mas vers­las – lyg sa­vai­me su­pran­ta­mas da­ly­kas, kad klien­tas pri­va­lo pa­lik­ti pa­pil­domų pi­ nigų už ap­tar­na­vimą. Ame­ri­ko­je to­kia pra­kti­ka ga­na pla­čiai pa­pli­tu­si. Kirpė­jui, ma­sa­ž uo­to­jui ar tak­si vai­ ruo­to­jui ar­bat­pi­n i­g ių ga­l i­ma pa­l ik­t i tiek pat, kiek pa­lie­ka­ma res­to­ra­ne ar ka­vinė­je, – apie 10 pro­c. pa­slau­gos kai­ nos. Jei­gu ma­sa­žas kai­nuo­ja 100 ar 120 litų, ar­bat­pi­ni­gių pa­lie­ka­ma maž­daug

10 litų. Jei­gu kir­pi­mas kai­nuo­ja 50 litų, ga­li būti pa­lie­ka­ma 5 ar 10 litų. Jei­gu nėra spe­cia­laus in­do, į kurį ga­li­ ma įmes­ti ar­bat­pi­ni­gių, jų reikėtų pa­lik­ ti tie­siog ant sta­lo. Sis­te­ma pa­si­dėti indą ar­bat­pi­ni­giams yra at­ėju­si iš Rytų vals­ ty­bių, Arabų ša­lių. Egip­te, Tu­ni­se, Tur­ ki­jo­je to­kie in­dai po­pu­liarūs – ten bet kur ir bet ka­da tu­ri būti ga­li­mybė gau­ti pa­pil­domą mo­netą. Da­bar to­kios dėžu­ tės su už­ra­šu „Tips“ pa­pli­tu­sios vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ta­čiau to­kia pra­kti­ka taip pat nėra pa­ti ge­riau­sia, tai tar­si pri­myg­ ti­nis pri­mi­ni­mas žmo­gui: „Tik tu neuž­ miršk man pa­dėko­ti.“ O juk ar­bat­pi­ni­ giai ir yra pa­dėko­ji­mas, tik ne žo­di­nis, o ma­te­ria­lus – duo­dant mo­netą. Rei­ka­ lau­ti pa­dėko­ji­mo ne vi­sai gar­bin­ga.

Iš klientų gau­na­mas pa­pil­do­mas at­ly­gis ap­mo­kes­ti­na­mas pa­ na­šiai kaip ir įpras­tas dar­bo už­mo­kes­tis. Ma­sa­žuo­to­jais šia­me sa­lo­ne dir­ ba iš šiltų kraštų – Tai­lan­do ir Kam­bod­žos – at­vykę spe­cia­lis­tai. Vio­le­ta sakė, kad tik­riau­siai per ma­sažą dar­buo­to­jas pa­si­skundė, kad jam Lie­tu­vo­je šal­ta, o pro­cedū­ ra likęs pa­ten­kin­tas klien­tas ir at­si­ dėko­jo at­neš­da­mas šiltą apavą. Pa­lie­ka bank­notų

at­si­dėko­ja ne­bent dar­buo­to­jui tie­ sio­giai už tai, kad pa­darė ką nors tik­rai la­bai gra­žaus, pa­vyzd­žiui, la­bai gražų tortą iš­kepė“, – šyp­ so­jo­si ke­pyk­los pa­mai­nos va­dy­bi­ ninkė Vil­ma. Į tau­pyklę su­kri­tu­sius klientų pi­ ni­gus pa­mai­nos pa­bai­go­je iš­si­da­li­ja vi­si tuo me­tu dirbę ke­pyk­los dar­ buo­to­jai. Tie­sa, jiems ten­ka ne ka­ žin kas. Vil­ma at­skleidė, kad kar­ tais per vieną pa­mainą klien­tai į tau­pyklę pri­me­ta vos de­šimt litų pa­pil­domų pi­nigų. Dosnumas ap­mo­kes­ti­na­mas

Komentaras

Ar­mi­nas Ly­de­ka Pro­to­ko­lo eks­per­tas

A

p­tar­nau­jan­čiam per­so­na­ lui vi­sa­da ga­l i­ma pa­l ik­t i ar­bat­pi­ni­gių, bet tai ne­reiš­ kia, kad tai da­ry­ti pri­va­lo­ ma. Net ir per die­nos pie­tus yra gar­ bin­ga pa­lik­ti ar­bat­pi­ni­gių, juk žmo­gus at­nešė pa­tie­kalą, nors galbūt su klien­ tu reikė­jo ma­žiau dirb­ti, ma­žiau dėme­

8

pirmADIENIS, kovo 4, 2013

pasaulis

Pre­zi­den­tui Kong­re­sas pa­rodė špygą Ne tik eu­ro­pie­čiai ver­šis dir­žus. Tau­py­ mas gre­sia ir ame­ri­kie­čiams, nes JAV po­li­ti­kai bend­ros kal­bos ne­ra­do. Skau­dus spren­di­mas

Iš vi­so fe­de­ra­linės iš­lai­dos per šiuos me­tus turėtų su­mažė­ti 85 mlrd. do­le­rių. Tai nu­ma­to va­di­na­ ma­sis au­to­ma­ti­nis iš­laidų su­ma­ži­ ni­mo me­cha­niz­mas. Nors ša­lies pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma teigė, kad iš­laidų ma­ži­ni­mas turėtų būti kryp­tin­gas, res­pub­li­konų jam įti­kin­ti ne­pa­vy­ko. „Ne­su dik­ta­ to­rius. Esu pre­zi­den­tas, – per su­si­ ti­kimą su Kong­re­so va­do­vais sakė B.Oba­ma. – To­kie ap­kar­py­mai pa­ kenks mūsų eko­no­mi­kai, kai­nuos mums dar­bo vietų, o no­rint pa­suk­ ti tei­sin­gu ke­liu rei­kia, kad abi pusės su­gebėtų priim­ti komp­ro­mi­sus.“ Kri­ti­ka opo­nen­tams

Kar­tu B.Oba­ma pa­žėrė kri­ti­kos Kong­re­so na­riams, dau­giau­sia res­ pub­li­ko­nams, kad šie ban­do iš­laidų ma­ži­nimą per­kel­ti vi­du­ri­nei kla­ sei. „Ko aš ne­ga­liu da­ry­ti – pri­vers­ ti Kong­re­so elg­tis tei­sin­gai. Užuot už­kamšę vieną mo­kes­čių sis­te­mos spragą, pa­lan­kią pa­si­tu­rin­tiems ir

įta­kin­giems tur­tin­gie­siems, <res­ publikonai> pa­si­rin­ko va­riantą nu­ trauk­ti gy­vy­biš­kai svar­bias pa­ slau­gas vai­kams, sen­jo­rams, mūsų uni­for­muo­tiems vy­rams ir mo­te­rims bei jų šei­moms. Jie bal­sa­vo taip, kad vi­sa de­fic­ i­to ma­ži­ni­mo naš­ta tek­ tų vien vi­du­ri­nei kla­sei“, – kri­ti­kos opo­nen­tams ne­gailė­jo B.Oba­ma.

Ba­rac­kas Oba­ma:

Ne­su­ta­ria: B.Oba­mos (kairėje) ir Ats­tovų rūmų pir­mi­nin­ko J.Boeh­ne­rio nuo­monė dėl tau­py­mo ge­ro­kai ski­ria­si.

Ko aš ne­ga­liu da­ry­ti – pri­vers­ti Kong­re­so elg­tis tei­sin­gai. Ta­čiau res­pub­li­konų at­sto­vai at­ rėžė, kad B.Oba­mos rei­ka­la­vi­mas di­din­ti mo­kes­čius tur­tin­gie­siems ir stam­bia­jam vers­lui pro­blemų neišspręs. Ats­tovų rūmų pir­mi­nin­kas Joh­ nas Boeh­ne­ris tvir­ti­no, kad mo­ kes­čių di­di­ni­mu, ku­rio norėtų

B.Oba­ma, ne­bus išspręs­ta biud­že­ to de­fi­ci­to pro­ble­ma. „Aiš­kiai pa­ sa­ky­ki­me, kad pre­zi­den­tas mo­kes­ čius pa­di­di­no sau­sio 1 d. Dis­ku­si­ja apie įplau­kas baig­ta, – rėžė J.Boeh­ ne­ris. – Da­bar kal­ba­me apie iš­laidų pro­blemą Va­šing­to­ne.“ Nors res­pub­li­ko­nai sakė, kad B.Oba­ma su­tirš­ti­na spal­vas, Bal­ tųjų rūmų at­sto­vas Jay Car­ney pa­ brėžė, kad dau­ge­liui vie­šo­jo sek­to­ riaus dar­buo­tojų gre­sia pri­vers­tinės ne­mo­ka­mos ato­sto­gos, o kai ku­rios svar­bios so­cia­linės pa­slau­gos ga­

„Reu­ters“ nuo­tr.

li būti ap­skri­tai su­stab­dy­tos. „Neį­ ma­no­ma per sep­ty­nis mėne­sius at­sa­kin­gai nurėž­ti nuo biud­že­to 85 mlrd. do­le­rių, ne­su­ke­liant <...> dra­ ma­tiškų pa­da­ri­nių gy­ny­bos pra­mo­ nei ir vals­tybės tar­nau­to­jams, mūsų na­cio­na­li­nei sau­gu­mo pa­reng­čiai, mo­ky­to­jams“, – sakė J.Car­ney. „Su­ba­lan­suo­tas po­žiū­ris“

Šeš­ta­d ienį B.Oba­m a pa­ra­g i­n o Kong­resą au­to­ma­ti­nius biud­že­to iš­laidų kar­py­mus pa­keis­ti la­biau „su­ba­lan­suo­tu po­žiū­riu“, kai „iš­

ma­nus“ iš­laidų ma­ži­ni­mas būtų de­ri­na­mas su re­for­mo­mis. Pa­sak ša­lies va­do­vo, biud­že­to de­ fi­ci­tas ga­li būti su­ma­žin­tas taip, kad ne­reikėtų at­leis­ti da­lies dar­buo­tojų ir kad ne­nu­kentėtų tėvai bei moks­ lei­viai. „Dau­gu­ma Ame­ri­kos žmo­nių su­ tin­ka su ma­nim dėl šio po­žiū­rio – taip pat ir dau­gu­ma res­pub­li­konų, – sakė B.Oba­ma. – Tie­siog rei­kia, kad res­ pub­li­ko­nai Kong­re­se pri­si­vytų sa­vo pa­čių par­tiją ir li­ku­sią ša­lies dalį.“ CNN, AFP, BNS inf.

Kal­ti­ni­mai: Si­ri­jos va­do­vas B.al As­sa­das pa­reiškė, kad JAV ir Did­žio­ji

Bri­ta­ni­ja re­mia te­ro­ris­tus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Su te­ro­ris­tais ne­si­derės Si­ri­jos pre­zi­den­tas Bas­ha­ras al As­ sa­das ap­kal­ti­no JAV ir Did­žiąją Bri­ta­niją gink­luo­jant te­ro­ris­tus. Tie­sa, jis pri­dūrė, kad derėtų­si su opo­zi­ci­ja.

B.al As­sa­das in­ter­viu britų laik­raš­ čiui „The Sun­day Ti­mes“ sakė, kad yra pa­si­rengęs derė­tis su opo­zi­ci­ja, ta­čiau at­si­sa­ko svars­ty­ti sa­vo at­si­ sta­ty­di­ni­mo ga­li­mybę. Taip pat jis pa­reiškė, kad ke­ti­na derė­tis tik su po­li­tinė­mis jėgo­mis, o ne su te­ro­ ris­tais. „Esa­me pa­si­rengę derė­tis su vi­sais, tarp jų – su ko­vo­to­jais, ku­rie su­de­da sa­vo gink­lus, – tvir­ti­no B.al As­sa­das. – Ga­li­me da­ly­vau­ti dia­lo­ ge su opo­zi­ci­ja, bet ne­ga­li­me da­ly­ vau­ti dia­lo­ge su te­ro­ris­tais.“ Be to, jis ap­kal­ti­no Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos vy­riau­sybę no­rint ap­ gink­luo­ti „te­ro­ris­tus“ jo ša­ly­je. „Kaip ga­li­me tikė­tis, kad jie su­ ma­žins smurtą, kai jie no­ri siųs­ ti ka­ri­nius kro­vi­nius te­ro­ris­tams ir ne­ban­do pa­leng­vin­ti dia­lo­go tarp sirų?“ – re­to­riš­kai klausė Si­ri­jos va­do­vas. Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja ra­gi­no pa­nai­kin­ti Eu­ro­pos drau­dimą tiek­ti gink­lus Si­ri­jos su­kilė­liams. „Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja, kaip ži­nia, ne­ konst­ruk­tyvų vaid­menį įvai­riuo­se

rei­ka­luo­se vai­di­no de­šimt­me­čius, <o> kai kas sa­ko, <kad> šimt­me­ čius, – pa­sa­ko­ju jums įsi­vaiz­da­ vimą mūsų re­gio­ne. Ne­si­ti­ki­me, kad pa­degė­jas bus ug­nia­ge­sys. Kaip ga­li­me tikė­tis pra­šy­ti britų vai­din­ti vaid­menį, kai jie yra pa­si­ryžę mi­li­ ta­ri­zuo­ti šią pro­blemą?“ – in­ter­viu sakė B.al As­sa­das.

Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja ne­ konst­ruk­tyvų vaid­ menį įvai­riuo­se rei­ ka­luo­se vai­di­no de­šimt­me­čius. Ira­no dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas pri­ dūrė, kad, pa­sak Si­ri­jos vy­riau­ sybės pa­reigūnų, B.al As­sa­das ke­ti­ na da­ly­vau­ti 2014 m. vyk­sian­čiuo­se ša­lies va­do­vo rin­ki­muo­se. „B.al As­sa­das, kaip ir ki­ti, da­ly­ vaus, o Si­ri­jos žmonės iš­rinks, ką pa­norės“, – per spau­dos kon­fe­ren­ ciją su Irane vie­šin­čiu Si­ri­jos dip­ lo­ma­ti­jos va­do­vu Wa­li­du al Mual­ le­mu sakė Ira­no už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Ali Ak­ba­ras Sa­le­hi. BNS, BBC inf.

9

pirmADIENIS, kovo 4, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Lie­tu­vos van­de­ny­se ker­ta­si in­te­re­sai Pir­mą kar­tą pa­ban­ džius su­pla­nuo­ ti veik­lą Bal­ti­jos jū­ ros Lie­tu­vos van­de­ ny­se, su­si­du­ria­ma su ryš­kiais skirtingų gru­pių in­te­re­sais.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Su­dė­lios jū­ros veik­las

Lie­tu­vos iš­skir­ti­nės eko­no­mi­nės zo­nos plo­tas yra 6426 kvad­ra­ti­niai ki­lo­met­rai. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­mu Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos pa­ jū­rio ap­lin­kos ty­ri­mų ir pla­na­vi­mo ins­ti­tu­tas ren­gia Lie­tu­vos bend­ro­jo pla­no pa­pil­dy­mą for­muo­jant įvai­ rias ga­li­mas veik­las jos Bal­ti­jos jū­ ros van­de­ny­se. Tu­rė­tų bū­ti su­pla­nuo­ta tai, kaip Lie­tu­vos te­ri­to­ri­niai van­de­nys bus nau­do­ja­mi ar­ti­miau­sius 20–30 me­tų. Jū­ros veik­los pla­nas tu­ri bū­ti pa­ reng­tas šiais me­tais iki lapk­ri­čio 1 die­nos.

Ne­ri­jus Bla­žaus­kas:

Į Lie­tu­vos bend­rą­jį pla­ną ne­si­no­rė­tų dė­ lio­ti neį­gy­ven­di­na­ mų pro­jek­tų. Lie­tu­ vos pa­jū­ry­je ma­tau rea­lius du pra­mo­gi­ nius uos­te­lius – Šven­ to­jo­je ir Klai­pė­do­je prie Meln­ra­gės

Kol nė­ra to­kio pla­no, Lie­tu­vos van­de­ny­se ne­ga­li bū­ti sta­to­mos vė­ jo jė­gai­nės, vyk­do­ma naf­tos paieš­ ka ir ga­vy­ba. For­ma­liai Bal­ti­jos jū­ros Lie­tu­vos te­ri­to­ri­nių van­de­nų da­lys lyg ir iš­ da­lin­tos. Yra at­ski­ros uos­tų, lai­vy­ bos ke­lių, ka­riš­kių po­li­go­no, žve­ jų zo­nos. In­te­re­sų į Bal­ti­jos van­de­nų da­ lis tu­ri pa­kran­tė­se esan­čios sa­vi­ val­dy­bės, al­ter­na­ty­vios ener­ge­ti­ kos vys­ty­to­jai, no­rin­tys sta­ty­ti ne tik vė­jo jė­gai­nes, bet ir ban­gų ener­ gi­jos elekt­ri­nes.

Rei­sai: AIS 2011 me­tų duo­me­nimis Bal­ti­jos jū­ros tran­zi­ti­niai lai­vy­bos ke­liai iš­si­dės­tė taip.

Bū­ti­na su­de­rin­ti ir nuo­lat be­ si­ker­tan­čius lai­vy­bos ir žve­jų in­ te­re­sus, iš­spręs­ti ty­lų uos­to ir al­ ter­na­ty­vios ener­ge­ti­kos vys­ty­to­jų konf­lik­tą. Jis pa­si­reiš­kė tuo, kad Klai­pė­dos uos­to lai­vy­bos tar­ny­bos yra pa­tei­ku­sios siū­ly­mus, jog Lie­ tu­vos van­de­ny­se šiau­ri­nė­je da­ly­je ne­tu­ri bū­ti vys­to­mos elekt­ros jė­ gai­nės. Lo­gi­ka pa­pras­ta – vy­rau­ jant šiau­rės kryp­ties sro­vėms su­ ge­dę ir drei­fuo­jan­tys lai­vai bū­tų ne­ša­mi į vė­jo jė­gai­nių par­kus. In­te­re­sai ašt­rė­ja dar ir to­dėl, kad tin­ka­miau­sios ir nau­din­giau­sios tiek vė­jo ener­ge­ti­kos, tiek nau­din­ gų iš­ka­se­nų ga­vy­bos vie­tos jū­ro­je yra iki 50 met­rų gy­ly­je. Mi­nų lau­kai

Bal­ti­jos jū­ros Lie­tu­vos van­de­ny­ se prio­ri­te­tas yra ski­ria­mas uos­ tų veik­lai ir lai­vy­bai. Bal­ti­jos pa­ jū­rio ap­lin­kos ty­ri­mų ir pla­na­vi­mo

ins­ti­tu­to vy­res­ny­sis moks­lo dar­ buo­to­jas Ne­ri­jus Bla­žaus­kas ban­ do ras­ti at­sa­ky­mą, ar rei­kės nau­jų lai­vų plau­ki­mo ke­lių. Re­mian­tis Au­to­ma­ti­ne lai­vų iden­ti­fi­ka­vi­mo sis­te­ma (AIS) yra ži­no­ma, ko­kie lai­vy­bos ke­liai ker­ ta Lie­tu­vos van­de­nis. Pag­rin­di­nis Bal­ti­jos jū­ros lai­vy­bos ke­lias, ku­ris jun­gia Da­ni­jos są­siau­rius su Suo­ mių ir Bot­ni­jos įlan­ko­mis, drie­kia­ si Šve­di­jos van­de­ni­mis. Lie­tu­vos van­de­nis ker­ta ma­žiau in­ten­sy­vūs van­dens ke­liai iš Lat­vi­jos. Pag­rin­di­nis lai­vų srau­tas iš Klai­ pė­dos uos­to į Va­ka­rų Eu­ro­pą plau­ kia pra­džio­je Šve­di­jos link, po to su­ka Da­ni­jos link. Iš kar­to pa­kran­te kirs­ti Ka­li­ning­ra­do sri­ties van­de­nis yra drau­džia­ma. Prie Ka­li­ning­ra­do sri­ties pa­kran­čių yra Ru­si­jos ka­riš­ kių in­te­re­sų zo­nos. Čia nu­trūks­ta ne­tgi per Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją be­si­ drie­kian­tys tarp­tau­ti­niai lai­vy­bos

marš­ru­tai. Lai­vy­bai ne­tin­ka­mos yra ir di­džiu­lės Bal­ti­jos jū­ros zo­ nos prie­šais Kur­šių ne­ri­ją, kur ka­ ro me­tais bu­vo mi­nų lau­kai. Mi­nų ten iš­li­kę ir da­bar. Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­jos Hid­rog­ra­fi­jos ir na­ vi­ga­ci­jos įren­gi­nių sky­riaus va­ do­vas Vik­to­ras Liu­lys pa­ste­bė­jo, kad di­de­lė da­lis Lie­tu­vos van­de­nų yra vien mi­nų lau­kai. Neat­si­tik­ ti­nai šie­met Lie­tu­vos van­de­ny­se pla­nuo­ja­ma reng­ti di­džiu­les mi­nų paieš­kos pra­ty­bas. Į Šiau­rės pu­sę lai­vai plau­kia Bū­ tin­gės naf­tos ter­mi­na­lo plū­du­ ro link. Šiuo me­tu be­ne di­džiau­sia pro­ble­ma yra tai, kad šis lai­vy­bos ke­lias ker­ta Bū­tin­gės naf­tos ter­mi­ na­lo in­ka­ra­vie­tę. Tai ke­lia pa­vo­jų Bū­tin­gės naf­tos ter­mi­na­lo veik­lai. Ne­se­niai už­fik­suo­tas įvy­kis, kai tem­piant do­ką šis nu­sken­do ne­ to­li šio ter­mi­na­lo plū­du­ro. Ru­

Vid­man­to Ma­tu­čio fo­to­mon­ta­žas

si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ties kom­ pa­ni­jai pri­klau­san­tis do­kas dar neiš­kel­tas. Su Bū­tin­ge ar be jos?

Bal­ti­jos jū­ros Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos for­muo­to­jai šian­dien kol kas ne­ ga­li tiks­liai at­sa­ky­ti, kaip lai­vy­bos ke­liai ties Lie­tu­vos kran­tais at­ro­ dys atei­ty­je. Kol kas pa­tei­kia­mos dvi al­ter­na­ty­vos – su Bū­tin­gės gi­ lia­van­de­niu uos­tu ir be jo. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos di­rek­to­rė Šven­to­sios uos­tui Ai­ri­da Čės­nie­nė aiš­ki­no, kad dėl Bū­tin­gės gi­lia­van­de­nio uos­to plėt­ros spren­di­mų nė­ra, pla­nai dėl jo sta­ty­bos pa­teik­ti svars­ty­ti Ap­lin­ kos mi­nis­te­ri­jai, kur ir įstri­go. Bū­t in­g ės gi­l ia­van­d e­n io jū­r ų uos­to sta­ty­ba ge­ro­kai pa­ko­re­guo­ tų Bal­ti­jos jū­ros Lie­tu­vos van­de­nų pa­nau­do­ji­mą šiau­ri­ nė­je da­ly­je.

10

10

pirmADIENIS, kovo 4, 2013

rubrika JŪRA Is­to­ri­niai lai­vai

Par­duo­da „Uni­fee­der“

Pel­nas ma­žė­jo

Lie­tu­va pri­si­jun­gė prie is­to­ri­nius lai­vus, api­brėž­tus kaip tra­di­ci­ nius, glo­bo­jan­čio Lon­do­no me­ mo­ran­du­mo. Eu­ro­po­je iš vi­so yra apie 5 tūkst. to­kių lai­vų. Iki šių me­tų pa­bai­gos Lie­tu­vo­je tu­ri bū­ti su­tvar­ky­ta ba­zė, prie Lie­tu­ vos jū­rų mu­zie­jaus su­kur­ta ko­ mi­si­ja, ku­ri įver­tin­tų, koks lai­vas yra tra­di­ci­nis.

Pa­si­ro­dė ži­nių, kad kon­tei­ne­ri­ nės lai­vy­bos li­ni­ją „Uni­fee­der“ val­dan­tis Da­ni­jos fon­das „Mon­ ta­gu“ ją par­duo­da maž­daug už 400 mln. eu­rų. Tarp pir­kė­jų mi­ ni­ma di­džiau­sia pa­sau­ly­je kon­ tei­ne­ri­nės lai­vy­bos li­ni­ja „Ma­ ersk Li­ne“ ir jos pa­da­li­nys „Sea­ Go“. „Uni­fee­der“ kon­tei­ner­ve­žiai plau­kio­ja ir į Klai­pė­dos uos­tą.

Ta­li­no uos­to 2012 me­tų pel­nas su­ma­žė­jo net 10 pro­c. ir su­da­ rė 32,8 mln. eu­rų. Praė­ję me­ tai uos­to is­to­ri­jo­je bu­vo vie­ni ne­ sėk­min­giau­sių. Čia kro­va dėl Ru­si­jos įta­kos su­ma­žė­jo net 19 pro­c. Krau­ta tik 29,5 mln. to­nų. Ne­pai­sant to, Ta­li­no uos­tas per­ nai Es­ti­jos vals­ty­bei su­mo­kė­jo net 33,8 mln. eu­rų di­vi­den­dų.

Es­ta­ka­da pa­ma­rio ne­gel­bės nu Sku­bo­ta, moks­lo neį­ver­tin­ta bran­gios es­ta­ka­dos sta­ty­ba Šilutės–Rusnės ke­ly­je grės­mės gy­ven­to­jams ne­su­ma­žins. Es­ta­ka­da jiems ga­li bū­ti ne­tgi pra­gaiš­tin­ga. Ka­zys Gai­ga­las

Gam­tos moks­lų dak­ta­ras

Su van­de­niu ne­si­ga­ly­nė­jo

Krei­piau­si į Vy­riau­sy­bę su pa­siū­ ly­mais, ką rei­kia da­ry­ti, kad Ne­ mu­no po­tvy­niai Ši­lu­tės ir Pa­gė­ gių ra­jo­nuo­se ne­bū­tų to­kie daž­ni ir pra­gaiš­tin­gi. Jei ne­vyks Ne­mu­no del­tos komp­ lek­si­nis tvar­ky­mas – upių far­va­ te­rio ir žio­čių ­gi­li­ni­mas, kran­tų ero­zi­jos ma­ži­ni­mas, lai­vy­bos re­gu­ lia­vi­mas, pra­gaiš­tin­gi reiš­ki­niai tik spar­tės. To­kių at­ve­jų, kaip šie­met, kai žie­mą su­lau­kė­me net dvie­jų po­tvy­nių, tik dau­gės. Rem­da­masis ke­lių de­šimt­me­čių gy­ve­ni­mo Rus­nė­je, ki­tų vie­tos gy­ ven­to­jų pa­tir­ti­mi, ar­chy­vi­ne me­ džia­ga, iš­dės­čiau tai, kas aki­vaiz­ du vie­ti­niams gy­ven­to­jams, bet ne­sup­ran­ta­ma at­vy­kė­liams. Se­nie­ji Pa­ma­rio kraš­to gy­ven­ to­jai su po­tvy­niais ne­si­ga­ly­nė­jo. Jie kū­rė sa­vo so­dy­bas, ne­tgi iš­ti­sas gy­ven­vie­tės prie pat van­dens. Rus­ nės sa­lo­je Vo­rus­nė jau ži­no­ma nuo 1366 me­tų. Pot­vy­nių zo­no­je bu­vo ir Mi­ni­jos (Min­gės), Rū­ga­lių, Šy­ šos, Uos­tad­va­rio, Šyšk­ran­tės, Pa­ kal­nės, Rus­nės, Skir­vy­tės, Skir­vy­ tė­lės, Ak­min­gės, Kark­lės, Lū­jos, In­zės, To­vės, Gi­li­jos, Ne­mu­ny­no, Lab­gu­vos gy­ven­vie­tės. Ir gy­ven­to­jų po­tvy­nio zo­no­se bu­vo daug dau­giau nei da­bar. XX am­žiaus pra­džio­je po­tvy­nių se­ mia­ma­me Žal­gi­rių kai­me bu­vo už­ re­gist­ruo­tas 1691 gy­ven­to­jas. Po

ke­lis šim­tus žmo­nių gy­ve­no ir ki­ tuo­se po­tvy­nių „lan­ko­muo­se“ kai­ muo­se. Ga­li­ma teig­ti, jog prū­sai ir lie­tu­ vi­nin­kai ne­bu­vo iš­le­pė­liai. Jie su­ pra­to, kad po­tvy­niai pa­da­ro ir ge­ra. Jie dumb­lu trę­šia lau­kus, at­pluk­do me­die­nos, at­gai­vi­na gam­tą, pa­si­

Prū­sai ir lie­tu­vi­nin­ kai ne­bu­vo iš­le­pė­ liai, jie su­pra­to, kad po­tvy­niai pa­da­ro ir daug ge­ro.

trau­kę pa­lie­ka žu­vų. Žmo­nės ap­ dai­riai pa­si­tik­da­vo po­tvy­nius, jiems reng­da­vo­si. So­dy­bos, ka­pa­ vie­tės, mo­kyk­los bū­da­vo ant aukš­ tes­nių kau­bu­rių, kau­piant mėš­lą tvar­tuo­se gy­vu­liai bū­da­vo su­ke­lia­ mi aukš­čiau, so­dy­bo­se bu­vo val­čių. Net­gi ke­liai įreng­ti ap­dai­riai, neiš­ ke­liant jų, kad pa­va­sa­rį ne­su­si­da­ ry­tų pa­tvan­kų. Val­džios įta­ka po­tvy­niams

Pir­mą kar­tą reikš­min­giau Rytp­ rū­sių val­džia į pa­ma­rio pro­ce­sus įsi­ki­šo XVIII ir XIX šimt­me­čiais. Abi­pus Gi­li­jos su­pil­ti py­li­mai, ji iš­gi­lin­ta ir pri­tai­ky­ta lai­vy­bai, ka­ na­lu su­jung­ta su Ne­mu­ny­nu, Dei­ me­na ir Prieg­liu­mi. Vė­liau aukš­tas py­li­mas nuo Gi­li­jos iki Skir­vy­ tės įreng­tas ir Ne­mu­no kai­ria­ja­me

kran­te – da­bar­ti­nė­je Ka­li­ning­ra­ do sri­ties pu­sė­je. Bran­giai kai­na­vę dar­bai baig­ti 1870 me­tais. Jie su­re­ gu­lia­vo van­dens srau­tus. Upių ap­ sau­gai nuo ero­zi­jos bu­vo įreng­tos bu­nos (špig­da­miai). Toks val­džios įsi­ki­ši­mas tu­rė­jo žy­mios įta­kos. Atit­vė­rus da­lį Ne­ mu­no del­tos da­bar­ti­nės Lie­tu­vos da­lies gy­ven­to­jams po­tvy­niai ta­ po grės­min­ges­ni. Pra­dė­jo sek­lė­ ti Skir­vy­tės upės žio­tys, sek­lu­ mos for­ma­vo­si ir del­to­je Kur­šių ma­rio­se. 1888 me­tais ypač di­de­ lis pa­va­sa­rio po­tvy­nis, sto­ros le­do san­grū­dos daug ža­los pa­da­rė Rus­ nės, Šyšk­ran­tės, Šy­šos, Uos­tad­va­ rio, Pa­kal­nės ir Skir­vy­tės gy­ven­to­ jams. Da­lis na­mų bu­vo su­griau­ta, pie­vos už­neš­tos smė­lio sluoks­niu, žu­vo žmo­nės, jų gy­vu­liai. Tie­sio­gi­ nė ža­la dėl po­tvy­nio bu­vo 395 220 mar­kių. Iki 1889 me­tų žie­mos ste­ bė­ti­nai grei­tai kaip tais lai­kais bu­vo su­pil­tas Rus­nę sau­gan­tis py­li­mas, ku­ris iš­li­ko iki mū­sų die­nų. Iki 1931 me­tų Ne­mu­no del­tos kai­muo­se bu­vo įreng­tos še­šios va­ sa­ros ti­po po­lde­ri­nės sis­te­mos. Jie sau­go­jo der­lių va­sa­rą ir ru­de­nį. Prieš­ka­ri­niai py­li­mai bu­vo že­mi, su pla­čiais dvi­vė­riais var­tais, kad pa­va­sa­rio po­tvy­nių van­duo grei­ čiau pa­si­ša­lin­tų. Ta­ry­bi­niais me­tais Ne­mu­no del­ to­je įreng­ta 19 va­sa­ros po­lde­rių su met­ro aukš­čio py­li­mais ir 18 žie­ mos su 3–4 met­rų aukš­čio py­li­ mais. Taip pat pa­sta­ty­ta 47 van­ dens pum­pa­vi­mo sto­tys. Kartu

Reiš­ki­nys: ap­se­mia­mas Šilutės–Rusnės ke­lias tam­pa ir sa­vo­tiš­ka at­vy­kė

bu­vo aukš­ti­na­mi už­lie­ja­mų zo­nų vie­ti­niai ke­liai. Neap­dai­riai įren­gus py­li­mus, smar­kiai nu­ken­tė­jo žu­vi­nin­kys­tė – ly­de­kų nerš­ta­vie­čių plo­tas su­ ma­žė­jo pu­siai, kar­šių – treč­da­liu. Van­dens pum­pa­vi­mo sto­čių grei­ taei­giai sraig­tai ma­siš­kai nai­ki­no su­si­tel­ku­sias žu­vis. So­viet­me­čiu, kai Ne­mu­no že­mu­ py­je vy­ko žo­lės mil­tų ga­my­ba, apie ža­lą gam­tai nie­kas ne­no­rė­jo gir­dė­ ti. Po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­

bės at­kū­ri­mo nuo­lat tei­kiau siū­ly­ mus, ką da­ry­ti Ne­mu­no že­mu­py­je. Siū­liau nai­kin­ti py­li­mus ir siurb­ li­nes aukš­tes­nė­se Ne­mu­no ir Mi­ ni­jos vie­to­se, ma­žin­ti van­dens pa­ tven­ki­mą. Ne­mu­no del­to­je siū­liau įreng­ti žu­vų gau­dyk­les, kad jų ne­ nio­ko­tų siurb­li­nių sraig­tai, sta­ty­ ti lė­taei­gius sraig­tus, žu­vų per­kel­ tu­vus. Taip pat siū­liau leis­ti prie siurb­li­nių kur­tis ūki­nin­kams, ap­ leis­tas siurb­li­nes pa­nau­do­ti tu­riz­ mo reik­mėms.

Lie­tu­vos van­de­ny­se ker Į Bū­t in­g ę driek­t ų­s i 9 pla­tus ke­tu­rių jūr­my­ lių lai­vy­bos ka­na­las su ap­sau­gos

Ver­ti­ni­mas: Klai­pė­dos uos­to, sau­gios lai­vy­bos, uni­ver­si­te­to spe­cia­lis­tai

svars­tė, kaip ga­lė­tų vys­ty­tis jū­ros te­ri­to­ri­jos per ar­ti­miau­sius 20 me­tų.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

zo­no­mis, bū­tų įreng­ta išo­ri­nio rei­ do zo­na. Tai ri­bo­tų atei­ties veik­los per­spek­ty­vas nau­din­gų iš­ka­se­nų, vė­jo jė­gai­nių sta­ty­bos zo­no­je. Ties Pa­lan­ga, Šven­tą­ja ir Bū­tin­ ge 12–24 jūr­my­lių nuo kran­to zo­ no­je yra pla­nuo­ja­mi net trys vė­jo jė­gai­nių par­kai. Nuo vė­jo jė­gai­nių tu­rė­tų bū­ti su­pla­nuo­tos ir į kran­tą nu­tiestos ka­be­lių zo­nos su ap­sau­ gi­nė­mis li­ni­jo­mis. Da­bar in­ten­sy­ves­nės jū­ros te­ ri­to­ri­jos vys­ty­mo veik­los kaip tik pla­nuo­ja­mos pa­lei jū­ros sie­ną su Lat­vi­ja. Čia už 12 jūr­my­lių zo­nos yra ir smė­lio ka­si­mo ra­jo­nas.

V.Liu­lio ver­ti­ni­mu, pa­lan­kes­nis bū­tų da­bar­ti­nio Klai­pė­dos uos­to vys­ty­mas su vie­nu lai­vy­bos ke­liu. Į Klai­pė­dos uos­tą ve­dan­tys lai­vy­ bos ke­liai yra iš­žval­gy­ti, iki 24 jūr­ my­lės ar­ba maž­daug 40 met­rų gy­ lio pa­ma­tuo­ti jų gy­liai. Šie ke­liai yra pa­tvir­tin­ti Bal­ti­jos jū­ros tarp­ tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se. Sa­vi­val­dy­bės no­ri jū­ros

Dau­gy­bė pro­ble­mų yra ir dėl prie­ kran­tės zo­nos van­de­nų pa­nau­do­ ji­mo. Čia pir­miau­sia ker­ta­si Klai­ pė­dos uos­to ir žve­jų in­te­re­sai. Vi­sa prie­kran­tė yra iš­da­lin­ta į žve­jy­bos ba­rus. Nuo­lat ky­la konf­lik­tų dėl to, kad į žve­jy­bos zo­nas iš­pi­la­mas iš uos­to iš­pluk­dy­tas smė­lis.

Ki­tas niuan­sas, kad ko­jas Bal­ti­jos jū­ros prie­kran­tės van­de­nyse no­rė­ tų pa­mir­ky­ti ir sa­vi­val­dy­bės. Įvai­ raus ly­gio po­sė­džiuo­se me­rai ne kar­tą skun­dė­si, kad pa­jū­ry­je ne­ ga­li vys­ty­ti poil­sio, tu­riz­mo veik­ lų, nes sun­ku de­rin­ti sta­ty­bų pla­ na­vi­mo do­ku­men­tus. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos di­rek­to­rė Šven­to­sios uos­tui A.Čės­nie­nė pri­ta­rė, kad įvai­rius Šven­to­sios uos­te­lio sta­ty­ bos do­ku­men­tus leng­viau bū­tų bu­ vę de­rin­ti su Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­be nei su įvai­rio­mis mi­nis­te­ri­jo­mis. Dėl to, kad sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­ jos bai­gia­si ties jū­ros van­dens li­ni­ ja, ky­la ir tei­si­nių niuan­sų. Jei pa­ kran­tės van­de­nyse kas nors įvyks­ta,

11

pirmADIENIS, kovo 4, 2013

JŪRA Olim­pia­dos lai­vai

Žve­jy­bos tech­no­lo­gi­jos

Bal­ti­jos ter­ši­mas

Ru­si­jos vals­ty­bi­nė kom­pa­ni­ ja „Ros­mor­port“ pa­skel­bė, kad So­čio olim­pia­dai, ku­ri pra­si­dės 2014 me­tų pra­džio­je, žiū­ro­vams ir olim­pia­dos or­ga­ni­za­to­riams priim­ti nuo­mos pen­kis krui­zi­nius lai­vus. Juos pa­teiks trys skir­tin­ gos kom­pa­ni­jos. Vie­no lai­vo nuo­ mos kai­na svy­ruo­ja nuo 2,7 iki 3,3 mln. eu­rų.

ES žu­vi­nin­kys­tės ša­kos va­do­vė Ma­ri­ja Da­ma­na­ki pa­kvie­tė žve­ jy­bos vers­le įvyk­dy­ti tech­no­lo­gi­ nę re­vo­liu­ci­ją. Su­gau­tos ne­tin­ka­ mos žu­vys ne­tu­ri bū­ti me­ta­mos at­gal į jū­rą. Žu­vi­nin­kys­tės va­do­ vė siū­lo dieg­ti tink­luo­se spe­cia­ lius prie­tai­sus, ku­rie pri­si­pil­džius žu­vų juos ati­da­ry­tų ir da­lį lai­mi­ kio iš­leis­tų.

Ru­si­jos lai­vų sa­vi­nin­kai pro­tes­ tuo­ja prieš HEL­COM or­ga­ni­za­ ci­jos rei­ka­la­vi­mus įdieg­ti nau­jus stan­dar­tus lai­vų į at­mos­fe­rą iš­ me­ta­miems azo­to jun­gi­niams. Nuo 2016 m. vi­si nau­jai pa­sta­ty­ti lai­vai pri­va­lės tu­rė­ti nau­do­ti ma­ žiau ter­šian­čius dy­ze­li­nius va­rik­ lius. Ru­si­ja aiš­ki­na, kad tai skan­di­ na­vų lo­biz­mas.

uo po­tvy­nių

ė­lių iš ki­tur trau­kos vie­ta. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Nau­ji reiš­ki­niai

Išsamiai iša­na­li­za­vau po­tvy­nius pa­gal jų grės­mes. Ypač di­de­li po­ tvy­niai Ne­mu­no že­mu­py­je bu­ vo 1958, 1966, 1970, 1978, 1979, 1994, 1995, 2010 me­tais. Per tuos po­tvy­nius pie­vos bū­na ap­sem­tos apie du mė­ne­sius, van­dens ly­gis ant Šilutės–Rusnės ke­lio sie­kia nuo 1,3 iki 1,8 met­ro. To­kie po­tvy­ niai su­si­for­muo­ja po šal­tų žie­mų su gau­siu snie­gu ir vė­ly­vais pa­va­ sa­riais.

So­v iet­m e­t į ko­vo­t i su to­k iais po­tvy­niais bū­da­vo pa­si­tel­kia­mi led­l au­ž iai, ku­r ie žie­m o­jo Uos­ tad­va­ry­je. Jie At­ma­ta pra­si­brau­da­vo iki Rus­nės, ar­dė le­dų san­grū­das Ne­ mu­ne iki Ši­li­nin­kų kai­mo. Ant upių ir Kur­šių ma­rių iš lėk­tu­vų bu­vo bars­to­mos dur­pės. Ana­li­zuo­da­mas po­tvy­nius, su­ ra­dau ir še­šis ypač ma­žus, kai van­duo be­veik neiš­si­lie­da­vo iš sa­ vo va­gų. Vy­rau­ja vi­du­ti­niai po­tvy­niai, kai van­dens ly­gis ant Rus­nės ke­lio sie­ kia iki met­ro. To­k ių už­f ik­sa­vau 20. Dar 19 po­tvy­n ių bu­vo, kai van­d ens ly­ gis ant Rus­nės ke­lio sie­kė iki 1,2 met­ro. Ga­li­ma kons­ta­tuo­ti, kad po­tvy­ niai kin­ta, jų grės­mė di­dė­ja. Pro­fe­ so­rius Al­fon­sas Ba­sa­ly­kas (1920– 1986) sam­pro­ta­vo, kad di­džiu­lės įta­kos po­tvy­niams tu­ri upių va­ gų prie­žiū­ra, far­va­te­rių gy­lių pa­ lai­ky­mas, kran­tų ap­sau­ga nuo ar­ dy­mo. Su juo vi­siš­kai su­tin­ku. Kai ku­ rie po­žy­miai jau ro­do, kad ga­lin­gų po­tvy­nių me­tu ga­li su­si­for­muo­ ti nau­jos Ne­mu­no va­gos, ku­rios driek­sis per Pa­gė­gių, Sto­niš­kių, Usė­nų, Juk­nai­čių ir Ši­lu­tės se­niū­ ni­jų pie­vas. Tuo pat me­tu ne­va­lo­ma ir ap­ leis­ta Skir­vy­tė sek­lė­ja, dumb­lė­ja. Dėl Ne­mu­no že­mu­py­je su­si­da­ riu­sio van­dens per­tek­liaus dau­ giau jo, kaip pa­ro­dė šių me­tų žie­ mos po­tvy­nis, kau­pia­si Pa­gė­gių se­niū­ni­jo­je. Ant Šilutės–Rusnės ke­lio įreng­ ta es­ta­ka­da tap­tų dar vie­na po­tvy­ nio van­dens pa­tvan­kos vie­ta. Ap­ se­mia­muo­se kai­muo­se van­dens ly­gis dar šok­te­lė­tų.

r­ta­si in­te­re­sai si­tua­ci­ją nag­ri­nė­ja ne Klai­pė­dos, o Vil­niaus teis­mai. Lie­tu­vos bend­ro­jo pla­no pa­pil­ dy­muo­se ke­ti­na­ma siū­ly­ti sa­vi­val­ dy­bėms skir­ti da­lį jū­ros pa­kran­tės van­de­nų. Di­des­nė­je da­ly­je Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių ne vals­ty­bė, o sa­vi­val­ dy­bės val­do pa­kran­tės zo­nas. Ne at­ si­tik­ti­nai Šve­di­jos pa­kran­tės yra iš­ ti­sai nu­sė­tos ne­di­de­liais uos­te­liais. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to ka­pi­to­nas Ado­mas Alek­na pa­ ste­bė­jo, jog Šve­di­jo­je tiek uo­lė­tos pa­kran­tės, tiek vy­rau­jan­tys vė­ jai yra pa­lan­kes­ni kur­ti uos­te­lius. Ten ne­rei­kia to­kių di­de­lių in­ves­ti­ ci­jų, kaip Lie­tu­vos pa­kran­tė­je. Pas mus vy­rau­ja šiau­rės, šiau­rės va­ka­ rų vė­jai, ap­si­sau­go­ti nuo jų ten­ka

sta­ty­ti uos­tus su ga­lin­gais mo­lais. Jau da­bar sa­vi­val­dy­bės yra pa­tei­ ku­sios siū­ly­mų Bal­ti­jos pa­kran­tė­je kas 10–20 ki­lo­met­rų sta­ty­ti uos­ te­lius tu­riz­mo, žu­vų iš­kro­vi­mo reik­mėms. Rea­liai žve­jų po­rei­kius ati­tin­kan­tys uos­te­liai Bal­ti­jos pa­ kran­tė­je ga­lė­tų at­si­ras­ti ir ties Ni­ da, Kark­le. „Į Lie­tu­vos bend­rą­jį pla­ną ne­ si­no­rė­tų dė­lio­ti neį­gy­ven­di­na­mų pro­jek­tų. Lie­tu­vos pa­jū­ry­je ma­ tau rea­lius du pra­mo­gi­nius uos­te­ lius – Šven­to­jo­je ir Klai­pė­do­je prie Meln­ra­gės. Jei čia bū­tų sta­to­mas gi­lia­van­de­nis uos­tas, pra­mo­gi­nis uos­te­lis ga­lė­tų at­si­ras­ti užu­tė­ky­je tarp to uos­to ir da­bar­ti­nio kran­to“, – ti­ki­no N.Bla­žaus­kas.

Eu­ro­pos vals­ty­bių sa­vi­nin­kai jau „at­ si­kan­da“ Ki­ni­jo­je sta­ty­tų nau­jų lai­vų. To­kia­me lai­ve dir­bo ir klai­pė­die­čiai.

Lem­tis: iš lai­vų sta­tyk­los Ki­ni­jo­je į Eu­ro­pą iš­plau­kęs lai­vas „Bot­nia“ bu­

vo puo­la­mas pi­ra­tų.

„Fleet­moon.com“ nuo­tr.

Ki­ni­jo­je sta­ty­ti lai­vai tu­ri sa­vų ypa­ty­bių

pu­so de­ta­lės. Lai­ve nė­ra pa­vai­ra­vi­ mo me­cha­niz­mų, to­dėl švar­tuo­tis tek­da­vo padedant vil­ki­kams. Pen­ke­rių me­tų ki­niš­kas lai­vas at­ro­do ma­žiau­siai 2–3 kar­tus se­ nes­nis. Sau­gu­mo po­žiū­riu jis ne­ bu­vo pra­stas. R.Mi­chai­lo­vui juo plau­kiant at­lik­ti du ins­pek­ta­vi­mai. Pas­ta­bų ne­bu­vo pa­teik­ta. Anot jo, kar­tais ir nau­jes­niems lai­vams bū­ na po 10–13 pa­sta­bų.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pak­lau­sa pa­ste­bi­mai su­ma­žė­jo

Jū­rų ka­pi­to­nas Ri­mas Mi­chai­lo­vas grį­žo iš rei­so, kur dir­bo Vo­kie­ti­jos kom­pa­ni­jos lai­ve „Bot­nia“. Jis plau­kio­ja su An­tig­vos ir Bar­ bu­dos vė­lia­va. 122 met­rų il­gio lai­ vas, tu­rin­tis tris triu­mus, ga­li paim­ti iki 7,3 tūkst. to­nų kro­vi­nių. Jis nuo­lat plau­kio­ja tarp Vi­dur­že­ mio jū­ros ir Va­ka­rų Eu­ro­pos Šiau­ rės, Ai­ri­jos, Bal­ti­jos jū­rų. Anks­čiau lai­vas plau­kio­jo tik Vi­ dur­že­mio jū­ros re­gio­ne, tarp Tur­ ki­jos ir Šiau­rės Af­ri­kos uos­tų. Pe­rė­męs lai­vą „Bot­nia“, R.Mi­ chai­lo­vas juo at­li­ko rei­sus iš Tur­ ki­jos į Pran­c ū­z i­j ą, pluk­d ė trą­ šas. Po to iš Len­ki­jos į Ai­ri­ją, vė­ liau iš Da­ni­jos į Is­pa­ni­ją pluk­dė grū­dus. Iš Por­tu­ga­li­jos į Da­ni­ją – me­die­nos gra­nu­les, iš Lie­po­jos į Ko­pen­ha­gą, po to iš Šče­ci­no į Ai­ ri­ją – grū­dus. „Dėl lai­v y­b os kri­z ės su­m a­ž ė­ jo lai­vų ir jū­ri­nin­kų dar­bo vie­tų. Anks­č iau plau­k iant Da­n i­jos są­ siau­riuo­se lai­vų bu­vo la­bai daug. Da­bar jų yra pa­ste­bi­mai ma­žiau“, – pa­sa­ko­jo R.Mi­chai­lo­vas. Ska­ti­na tau­py­ti de­ga­lus

Ki­tas lai­vy­bos kri­zės niuan­sas – lai­vų frach­tuo­to­jai pra­šo paim­ti kiek ga­li­ma dau­giau kro­vi­nių, bet ne­perk­rau­nant lai­vo. Vi­sais įma­no­mais bū­dais tau­po ir lai­vų sa­vi­nin­kai. Vie­nu me­tu į lai­ vą pil­a­ma ne dau­giau kaip 100 to­ nų jū­ri­nio ma­zu­to. Kaip no­ri, taip

Par­duo­ti ar re­mon­tuo­ti?

Ri­mas Mi­chai­lo­vas:

Ki­ni­jo­je sta­ty­tuo­se lai­vuo­se mi­ni­ma­lu kom­for­to, in­ter­je­ras at­ro­do se­no­viš­kai, kai ku­rio­se pa­tal­po­se ma­ty­ti ne­tgi neap­ doroti špan­gau­tai. su­kis – taip lai­vo įgu­la ska­ti­na­ma tau­py­ti de­ga­lus. Lai­vas, ku­riuo plau­kio­jo R.Mi­ chai­lo­vas, lai­ko­mas eko­no­miš­ku. Jam per pa­rą už­ten­ka 7–10 to­nų ma­zu­to ir vie­nos to­nos dy­ze­li­no. Lai­vas 2008 me­tais sta­ty­tas Ki­ ni­jo­je. Jau pir­ma­ja­me rei­se plau­ kiant iš Ki­ni­jos jį puo­lė So­ma­lio pi­ra­tai. Ka­pi­to­no R.Mi­chai­lo­vo tei­gi­ mu, Ki­ni­jo­je sta­ty­ti lai­vai tu­ri sa­vų niuan­sų. Lai­vo vi­du­je yra ma­žiau kom­for­to, in­ter­je­ras at­ro­do se­no­ viš­kai, kai ku­rio­se pa­tal­po­se ma­ty­ti ne­tgi neap­doroti špan­gau­tai – kor­

„Bot­nia“ sa­vi­nin­kai su­si­dū­rė su klau­si­mais – „do­kuo­ti“ ir re­mon­ tuo­ti tą lai­vą ar tie­siog im­ti ir par­ duo­ti. Dėl kri­zės ne­ma­ža da­lis lai­ vų sto­vi be dar­bo. Re­mon­tuo­ti bran­gu, nė­ra ir ga­ran­ti­jų, kad po re­mon­to jis tu­rės dar­bo. Ir ne­re­ mon­tuo­ti ne­ga­li­ma, nes tai pri­va­ lo­ma da­ry­ti po pen­ke­rių me­tų nuo eksp­loa­ta­ci­jos pra­džios. Lai­vy­bos kri­zės įta­ka ir tai, kad Klai­pė­do­je ne­li­ko jū­ri­nin­kus iš Lie­ tu­vos mi­nė­ta­me Vo­kie­ti­jos lai­vy­ne įdar­bi­nan­čios kom­pa­ni­jos. Vi­si do­ ku­men­tų for­mi­ni­mai da­bar vyks­ ta per kriuin­go kom­pa­ni­ją Ham­bur­ ge. Į lai­vus prii­ma­mi ir jū­rų ka­de­tai iš Lie­tu­vos. Be klai­pė­die­čio ka­pi­to­no ir ke­lių įgu­los na­rių, ki­ti jū­ri­nin­kai bu­ vo iš Uk­rai­nos ir Mian­ma­ro Res­pub­ li­kos (bu­vu­si Bir­ma). Pas­ku­bo­mis su­rink­ta įgu­la ne vi­ sa­da bū­na drau­giš­ka. Jū­ri­nin­kas iš Mian­ma­ro pa­skam­bi­no lai­vo sa­vi­ nin­kui ir pra­ne­šė, kad lai­ve vie­nas me­cha­ni­kas lie­tu­vis bu­vo iš­gė­ręs. Nors vy­riau­sia­sis me­cha­ni­kas uk­rai­ nie­tis apie jį ir at­si­lie­pė ge­rai, ka­pi­to­ nui te­ko im­tis prie­mo­nių – su gir­ta­ vi­mu lai­vuo­se ko­vo­ja­ma griež­tai.

12

pirmADIENIS, kovo 4, 2013

JŪRA

Eu­ro­pa at­si­kra­to pasenusių lai­vų

Šio­mis die­no­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos dvi­ vei­diš­ku­mas aiškiausiai pa­si­reiš­kė lai­vų sta­ty­bos ir jų nai­ki­ni­mo sri­ty­je. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­skel­bė nau­ją lai­vų sta­ty­bos stra­te­gi­ją iki 2020 me­tų, pa­va­din­tą „Lea­der SHIP 2020“. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos duo­me­ ni­mis, ES ša­ly­se yra apie 300 lai­vų sta­tyk­lų. Dau­gu­ma jų – ne­di­de­lės ar­ba vi­du­ti­nės įmo­nės. Jū­rų įran­gos ir tech­no­lo­gi­jų sri­ ty­je ES dir­ba apie 7,5 tūkst. kom­ pa­ni­jų. Apie 70 pro­c. jų pro­duk­ci­ jos eks­por­tuo­ja­ma už ES ri­bų. 2014–2020 me­tais ES yra nu­ma­ čiu­si skir­ti lė­šų lai­vų sta­ty­bos ša­ kai stip­rin­ti. Eu­ro­pos Są­jun­ga be­ne pir­mo­ji pa­sau­ly­je ėmė­si ri­bo­ti iš lai­vų iš­me­ ta­mą su­de­gu­sio ku­ro tar­šą. Griež­ ti ap­ri­bo­ji­mai Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ ne įve­da­mi jau 2015 me­tais. Dėl to dau­gės du­jo­mis ir ki­tais al­ter­na­ty­ viais de­ga­lais va­ro­mų lai­vų. To­kios nuo­sta­tos įgy­ven­di­ni­mui ES taip pat nu­ma­to skir­ti da­lį pa­ra­mos. Ga­li­ma teig­ti, kad Eu­ro­pa yra pa­ sau­li­nės lai­vy­bos lop­šys. Iš čia ki­ lo nau­jo­vės, vys­tė­si lai­vų tech­no­ lo­gi­jos. Su Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis, to­kio­mis kaip Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Olan­di­ja, Grai­ki­ja, Is­pa­ni­ja, Por­tu­ ga­li­ja, sie­ja­ma pa­sau­li­nės lai­vy­bos is­to­ri­ja. Ta­čiau su Eu­ro­pa su­si­ję ir

šiuo me­tu lai­vy­bo­je vyks­tan­tys ne­ gra­žūs, ne­tgi gė­din­gi da­ly­kai. 2012 me­tais pa­siek­tas vi­sų lai­kų re­kor­ das, kai Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys at­si­kra­tė se­nais, „nuo­din­gais“ lai­ vais, iš­mes­da­mos juos Pie­tų Azi­jos pa­kran­tė­se, kad juos iš­ardytų vie­ ti­niai gy­ven­to­jai. Iš vi­so Eu­ro­pos ša­lys at­si­kra­tė 365 lai­vais, o 2011 me­tais jų bu­vo 2010.

365

– tiek ES lai­vų per­nai iš­ mes­ta Azi­jos ša­lių pa­plū­ di­miuo­se. Tarp ša­lių, ku­rių lai­vai „per­duo­ti“ azi­jie­čiams, mi­ni­ma ir Lie­tu­va. Pi­ giau­siu bū­du ji at­si­kra­tė dviem lai­ vais. Dau­giau­sia – net 167 lai­vus – į Azi­jos pa­kran­tes iš­me­tė grai­ kų kom­pa­ni­jos, 48 – vo­kie­čių, 30 – bri­tų, 23 – nor­ve­gų, 13 – Kip­ro, 8 – bul­ga­rų, 6 – da­nų, 5 – olan­dų, po 3 es­tų ir šve­dų, po du – Lie­tu­ vos, Bel­gi­jos ir Ru­mu­ni­jos lai­vų sa­ vi­nin­kai.

„Eu­news.it“ nuo­tr.

Re­kor­das: iš ES ša­lių į Azi­jos pa­plū­di­mius iš­mes­tas daugiausia se­nų, už­terš­tų lai­vų.

Net 240 ES vals­ty­bėse re­gist­ ruo­tų sa­vi­nin­kų lai­vai plau­kio­ jo su pi­gių ša­lių vė­lia­vo­mis – Pa­ na­mos, Li­be­ri­jos, Ba­ha­mų ir ki­tų. To­dėl lai­vų sa­vi­nin­kų veiks­mais pa­si­pik­ti­nu­siems ES vals­ty­bių val­ di­nin­kams sun­kiau su­gau­dy­ti, kas ne­šva­riai at­si­kra­tė lai­vų. Apie ES vals­ty­bių sa­vi­nin­kų pikt­ nau­džia­vi­mus at­si­kra­tant už­terš­ tų lai­vų pra­bi­lo tarp­tau­ti­nė or­ga­ ni­za­ci­ja „Shipb­rea­king Plat­form“. Ji rū­pi­na­si Pie­tų Azi­jos ša­lių žmo­ nių dar­bo ap­lin­ka, tei­sė­mis, ap­lin­ kos ap­sau­ga, su­sijusia su se­nų lai­ vų uti­li­za­vi­mu.

Se­ni lai­vai iš­me­ta­mi į In­di­jos, Bang­la­de­šo, Pa­kis­ta­no, Šri Lan­kos pa­plū­di­mius, kur vie­ti­niai gy­ven­ to­jai juos iš­ren­ka ir par­duo­da kaip me­ta­lo lau­žą. Taip ne­mo­ka­mai at­ si­kra­to­ma se­nie­nų su vi­sais ter­ša­ lais ir pa­vo­jin­gais kro­vi­niais. „Nors Eu­ro­pos ša­ly­se yra vi­sos ga­ li­my­bės uti­li­zuo­ti lai­vus pa­gal nu­ sta­ty­tas at­ski­rų ša­lių ap­lin­ko­sau­gos nor­mas, dau­gu­ma Eu­ro­pos lai­vų sa­ vi­nin­kų ir to­liau gau­na nau­dos iš pi­ gių sa­vo lai­vų „lai­do­tu­vių“ Azi­jos pa­plū­di­miuo­se. ES tu­ri pa­reng­ti me­ cha­niz­mą, ku­ris draus­tų eu­ro­pie­čių kom­pa­ni­joms „iš­mes­ti“ sa­vo lai­vus į

at­si­li­ku­sius re­gio­nus“, – svars­tė or­ ga­ni­za­ci­jos „Shipb­rea­king Plat­form“ va­do­vė Pat­ri­zia Hei­deg­ger. Pa­sak jos, šiuo me­tu kartu su Eu­ro­pos Par­la­men­tu ieš­ko­ma bū­ dų, kaip su­ma­žin­ti eu­ro­pie­čių gė­ dą, kai se­ni lai­vai iš­me­ta­mi ki­tų ša­lių pa­plū­di­miuo­se. Pla­nuo­ja­ma kur­ti vie­nin­gą ES fon­dą, į ku­rį bū­ tų per­ve­da­mos bau­dos ir drau­di­mo iš­lai­dos, gautos iš lai­vų sa­vi­nin­ kų. Toks fon­das jau tu­rė­jo pra­dė­ti veik­ti 2012 me­tais, bet jį su­žlug­dė ES pir­mi­nin­ka­vęs Kip­ras. Ši ša­lis yra vie­na tų, ku­ri taip pat at­si­kra­to se­nais lai­vais.

Baltijos jū­ro­je fik­suo­ja­mi nau­ji po­ky­čiai Egi­di­jus Ba­ce­vi­čius

Lie­tu­vos pa­ jū­ry­je ga­li­ ma ap­tik­ti re­tų dumb­ lių, pa­ma­ty­ ti kra­bą, su­ gau­ti erš­ ke­tų ir net durk­la­žu­vę.

Bal­ti­jos jū­ro­je gam­ti­nin­kai ste­bi re­čiau­sias aki­mir­kas, ji dos­ni at­ ra­di­mų. Ga­li­ma bū­tų pri­min­ti ke­ lis ryš­kes­nius praė­ju­sių me­tų pa­ jū­rio įvy­kius. Kli­ma­to po­ky­čiai

2012-ie­ji is­to­ri­jo­je ir gam­ti­nin­kų už­ ra­šuo­se liks kaip ma­žo pa­va­sa­rio po­ tvy­nio, drėg­ni me­tai su trum­pa­lai­ kiais tro­pi­nio karš­čio pro­trū­kiais. Įsi­mi­nė lie­pos pa­sku­ti­ny­sis sek­ma­ die­nis. Po tvan­kios die­nos stai­ga ki­lo iki 37 m/s vė­jo gū­siai. Ki­tas gam­tos gai­va­las pa­jū­rį iš­ti­ko rugp­jū­čio šeš­ to­sios pa­va­ka­rę. Vė­jo grei­tis stai­ga su­stip­rė­jo net iki 38 m/s. Per pus­va­ lan­dį iš­kri­to 48 mm kri­tu­lių. Užt­vin­ dy­tos Klai­pė­dos gat­vės, vir­to šim­ta­ me­tės pu­šys, iš­lau­žy­ti gluos­niai. Po aud­rų jū­ros šiukš­lė­se ras­ta įvai­raus dy­džio gin­ta­rų, ap­zu­lin­ tų me­džių ša­kų, ka­na­di­nių elo­dė­ jų ir švend­rių. Iš gy­vū­nų ap­tik­ta gė­la­van­de­nių dvi­gel­džių be­dan­ čių ir srai­gių tri­mi­ti­nin­kių kiau­tų, ma­tyt, at­pluk­dy­tų iš Da­nės žio­čių. Pak­ran­tė­je ras­ta pa­vie­nių šal­ta­van­ de­nių blyš­kių­jų jūr­vė­žių ir smė­li­ nių kre­ve­čių, gau­ruo­taž­nyp­lio kra­ bo kiau­to ir žnyp­lės lie­ka­na, gy­vas

tauk­žu­vės jau­nik­lis. Tink­lais su­gau­ti net aš­tuo­ni 30–40 mm il­gio bal­tad­ ry­žiai glei­vio jau­nik­liai ir aš­tuo­nios jū­rų ylos. Lie­pos 28 d. ties Kark­le iš­ plau­ta 150 cm il­gio, 3 kg svo­rio jau­na durk­la­žu­vė. Pas­ku­ti­nį kar­tą Lie­tu­vos pa­jū­ry­je vieš­nia iš ato­grą­žų bu­vo iš­ plau­ta 2002 m. rugp­jū­tį Smil­ty­nė­je. Spa­lį daug su­gau­ta pa­sta­rai­siais me­tais gau­sė­jan­čių jū­ri­nių sy­kų ir žiob­rių. Lapk­ri­čio pa­bai­go­je Kop­ ga­ly­je su­gau­ta 45 cm il­gio žu­vis pa­ puo­šė Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus upi­ nių plekš­nių ir grun­da­lų ru­bui­lių ak­va­riu­mą. Dar­ba­vo­si ruo­niai

Ra­di­nys: ties Kark­le poil­siau­to­jai ap­ti­ko durk­la­žu­vės jau­nik­lį. Al­fon­so Ma­žū­no nuo­tr.

žir­nio dy­džio dumb­li­nis kra­bas. Pas­ta­rai­siais me­tais kra­bų Kur­šių ma­rio­se ir prie­kran­tė­je ap­tin­ka­ma vos po vie­ną, du per me­tus – žve­jų tink­luo­se jų ma­žiau nei anks­čiau. Dumb­liai – iš Ry­gos įlan­kos

Praė­ju­sie­ji me­tai iš­si­sky­rė silp­nu ir per­mai­nin­gu Kur­šių ma­rių van­ dens žy­dė­ji­mu. Dėl aud­rin­gų, šil­tų ir drėg­nų vi­dur­va­sa­rio orų pa­jū­rio

PATIKSLINIMAS Šių me­tų va­sa­rio 11 die­nos dien­raš­čio „Klai­pė­da“ prie­de „Jū­ra“ V.Ma­tu­čio straips­ny­je „Ban­dys glais­ty­ti pikt­nau­džia­vi­mą?“ V.Pet­kaus pa­sa­ky­ta min­tis „Jei skun­dą bū­tų pa­ra­šęs šva­rios mo­ra­lės žmo­gus, ne Š.To­liu­šis, pri­pa­žin­čiau, kad esu kal­tas ir ne­si­by­li­nė­čiau“ yra klai­di­nan­ti.

smė­ly­je neį­sit­vir­ti­no šil­toms va­sa­ roms bū­din­gi gniu­žu­li­niai mau­ra­ rykš­čiai ir ža­lie­ji pūs­lia­dumb­liai. Kop­ga­lio pa­kran­tės bu­vo nu­klo­tos ša­ko­tų­jų ban­guo­lių, apau­gu­sių jū­rų gel­du­tė­mis, gniu­žu­lais. Jais apau­ gę prie­kran­tės rie­du­liai ir ties Pa­lan­ ga. Ti­kė­ti­na, kad iš čia jie at­pluk­dy­ti į Klai­pė­dą. Ap­tik­ta ir pūs­lė­tų­jų gu­ vei­nių. Tie­sio­gi­niams vė­jams at­vi­ ro­je Lie­tu­vos prie­kran­tė­je jie neau­ga. Pag­rįs­tai ga­li­ma teig­ti, kad šie dumb­ liai prieš­prie­ši­nio srau­to at­pluk­do­mi iš Ry­gos įlan­kos. Smil­ty­nės pa­plū­ di­my­je ap­tik­ta ir mū­sų pa­jū­riui ne­ bū­din­gų pus­met­ri­nių sty­ga­dumb­lių. Jie kar­tu su rau­don­dumb­liais ir jū­ ri­niais and­rais taip pat pluk­do­mi iš ato­kes­nių Bal­ti­jos užu­tė­kių.

Nau­ja­ku­rės ir už­kly­du­sios žu­vys

Lie­tu­vos van­de­ny­se įsi­tvir­ti­no nau­ ja­ku­riai grun­da­lai ru­bui­liai. Per­nai jų gau­su bu­vo prie mo­lo, pa­va­sa­rį meš­ke­rė­mis ir tink­lai­čiais gau­dy­ti ties Da­nės žio­ti­mis, Kur­šių ma­rio­ se ties Juodk­ran­te, Prei­la. Jū­rų bio­ lo­gams ver­tin­gų ži­nių apie su­gau­ tas re­tas žu­vis pa­tei­kia žve­jai. Šven­to­sios žve­jas An­ta­nas Va­liu­ kas pri­sta­tė 12 cm il­gio jū­rų la­pu­tės pa­ti­ną ir 6 cm il­gio cie­go­riaus jau­ nik­lį. Per­val­kos žve­jas Ro­mas Zo­ la­nas ma­rio­se su­ga­vo sprin­džio il­gio erš­ke­tu­ką. Žu­vų ste­bė­se­nos sto­ty­ je Kop­ga­ly­je va­li­niais tink­lai­čiais su­ gau­tas 37 cm il­gio dvi­me­tis At­lan­to erš­ke­to jau­nik­lis. Pir­mą kar­tą ty­ri­ mų lai­ko­tar­piu ap­tik­tas 37 mm il­gio

Praė­ju­sių me­tų iš­skir­ti­nu­mas – žve­jų tink­lus vis daž­niau „iš­va­lan­ tys“ ruo­niai. Jų kai­my­nys­tė ne­li­ko ne­pas­te­bė­ta. Ru­de­nį tink­luo­se ap­ tik­ta ap­grauž­tų stri­me­lių lie­ka­nų, o dids­tin­tės, upi­nės plekš­nės ir kuo­ jos pa­lik­tos ne­pa­žeis­tos. Pra­džio­je ma­ny­ta, kad stri­me­lių nu­ga­ras su­nio­ko­jo upi­nė nė­gė, ku­ ri bu­vo keis­tai įsi­pai­nio­ju­si. Sug­ re­ti­nus de­šim­ties žu­vų iš­kan­di­mų žy­mes, ap­tik­ta kap­li­nių ir il­ti­nių dan­tų žy­mės. At­sa­ky­mas bu­vo vie­ nas – pil­kų­jų il­gas­nu­kių ruo­nių dar­ bas. Vė­liau tink­luo­se ras­tos pa­na­šiai „ap­do­ro­tų“ pus­met­ri­nės men­kės, la­ši­šų ir si­dab­ri­nio ka­ro­so gal­vos. Žu­vų sma­gu­riau­to­jai dir­bo aky­lai – pa­tys į tink­lus neį­si­pai­nio­jo. Nus­te­ bi­no iš­ran­ku­mas. Išg­rauž­tos men­kių ke­pe­nys ir šo­nų rau­me­nys, pa­lik­ti ik­rai, skran­dis, žar­ny­nas. Pa­na­šiai „ap­do­ro­tos“ la­ši­šos, ta­čiau upi­nių plekš­nių ne­lie­tė.

19

pirmadienis, kovo 4, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Edwardo W. Knappmano knygą „Garsiausios pasaulio bylos“.

Edwardas W. Knappmanas. „Garsiausios pasaulio bylos“. Tapkite prisiekusiaisiais pačiuose įdomiausiuose teismo procesuose! „Garsiausios pasaulio bylos“ nukelia Jus tiesiai į teismo salę, kurioje vyksta viena iš šioje knygoje aprašomų garsiausių teisinių kovų. Vienas jų prisiminsite iš skambių laikraščių antraščių, kitos – atrastos archyvuose. Tačiau jos visos atskleidžia tikras konkrečių žmonių gyvenimo dramas. Knygoje apibūdinamos kiekvienos bylos aplinkybės, analizuojamos esminės smulkmenos, aprašomas nuosprendis ir atskleidžiamas jo poveikis. Daugiau nei 90 nuotraukų leidžia skaitytojams geriau pajusti konkrečios bylos, vykusios tam tikru istorijos momentu, dvasią.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 12 d.

Avinas (03.21 – 04.20). Apžvelkite savo veiklą – atrodo, kad dar turite laiko naujam projektui. Tad nesipriešinkite tam, jei kas nors pateiks pasiūlymą, imkitės jo. Jautis (04.21 – 05.21). Rutina gali būti geras dalykas, o įprotis elgtis taip, kaip norite – leidžia pajusti kontrolę. Tad nesijaudinkite, jei įstrigote kasdieniuose reikaluose. Netrukus vis tiek imsitės kažko naujo. Dvyniai (05.22 – 06.21). Ši diena iš tiesų bus sėkminga eiti į įvairias valstybines instancijas, spręsti reikalus, kur reikalinga diplomatija, dirbti įvairius darbus, susijusius su higiena, grožio puoselėjimu. Vėžys (06.22 – 07.22). Jūsų sunkus darbas atsiperka! Žinoma, tai gali trukti ilgiau nei norėtumėte, tačiau tikėkite, kad jums už vargus bus atlyginta. Jei pervargote – imkitės reabilitacijos priemonių. Liūtas (07.23 – 08.23). Šiandien jūsų veikloje puikiai derės lankstumas ir branda, tad tai leis pasiekti puikių rezultatų. Pavyks neįsivelti į nereikšmingus konfliktus, juk esate suaugęs ir vaikiški nesutarimai – ne jums. Mergelė (08.24 – 09.23). Šiandien jums ypač patiks partnerystės idėja, mat nors darbas su kitu žmogumi ir meta iššūkį, tačiau jums kaip tik to reikia. Komandoje sugebėsite parodyti savo stipriąsias puses. Svarstyklės (09.24 – 10.23). Diena bus aktyvi, būsite energingi, bet iki vakaro netiks nieko nauja pradėti. Geriausia užsiimti senais darbais, nebaigtais reikalais. Beje, bus palankus ir seniai planuotas reorganizavimas. Skorpionas (10.24 – 11.22). Diena klostysis sėkmingai, jei užsiimsite tik tuo, kas nuo jūsų priklauso. Nesiplėšykite, nepersistenkite – nei žadėdami, nei prašydami, nei duodami, nei imdami. Geriau neturėti jokių susitarimų su įtakingais asmenimis. Saugokite sveikatą. Šaulys (11.23 – 12.21). Diena bus aktyvi – užsiimsite tais dalykais, kuriuos mėgstate, atliksite darbus, kurie bus labai naudingi. Pasiseks išvengti įvairių nemalonumų. Jei turite galimybių – pasistenkite grąžinti skolas. Ožiaragis (12.22 – 01.20). Nesipainiokite į intrigas, nesivelkite į konfliktus – galite įgyti klastingų priešų. Ir nieko neteiskite, nesmerkite, nors patys irgi nesiteisinkite – dabar būsite linkę sau pripaišyti nesėkmes, dėl kurių nesate kalti. Vandenis (01.21 – 02.19). Derėtų vengti grandiozinių planų – ne viskas klostysis šiandien taip, kaip norite. Galimi apmaudūs nesusipratimai darbe. Žuvys (02.20 – 03.20). Šios dienos sėkmės paslaptis – pusiausvyra, saikas, elegancija. Išryškės polinkis į puošnumą. Bus ypač paaštrėjęs teisingumo siekis. Jei būsite diplomatiškas, daugiau pasieksite. Nenaudokite jėgos.

Orai

Šiandien naktį vietomis trumpai pasnigs. Daug kur pustys, bus plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 7–12 m/s, vietomis gūsiai 15–18 m/s. Žemiausia temperatūra 6–11, vietomis iki 16, pajūryje 3–5 laipsniai šalčio. Dieną kritulių nenumatoma. Vietomis plikledis. Aukščiausia temperatūra 0–5 laipsniai šalčio, pajūryje 1–3 šilumos. Antradienį be žymesnių kritulių. Temperatūra naktį 3–8 laipsniai šalčio, pajūryje 0–2 šilumos, dieną 2–7 laipsniai šilumos.

Šiandien, kovo 4 d.

–3

+1

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

kokteilis Me­ras pa­bū­go gand­ro Aną­d ien per mies­to ta­r y­bos po­sė­d į Send­va­r io pa­g rin­di­nės mo­kyk­los va­ do­vė Li­na Log­vi­no­vie­nė, įtei­ku­si vai­ kų nu­pieš­tą pa­veiks­lą, ku­ria­me bu­vo pa­vaiz­duo­tas gand­ras, su­trik­dė me­rą Vy­tau­tą Grub­l iaus­ką. Tik­r iau­siai lai­k i­nai di­rek­to­rės funk­ci­ jas vyk­dan­ti L.Log­vi­no­vie­nė, dė­ko­da­ ma val­d žiai, kad ji lai­kė­si duo­to pa­ža­ do ir pa­spau­dė ran­go­v us, jog šie grei­ čiau re­no­vuo­tų mo­ky­mo įstai­gą, ne­pa­ gal­vo­jo, kiek mies­to va­do­vas tu­ri vai­kų ir koks jo po­ž iū­ris į šį spar­nuo­t į. „Ačiū jums, kad nuo sau­sio moks­lei­ viai ga­lė­jo grįž­t i į sa­vo mo­k yk­lą, į sa­ vo kla­ses. Kaip pa­dė­ką no­r i­me įteik­ ti vai­k ų nu­ta­py­tą pa­veiks­lą“, – suo­kė prie Tri­ny­čių tven­k i­n io stūk­san­čios moks­lo kal­vės va­do­vė. Aki­vaiz­d žiai bu­vo ma­ty­ti, kad uos­ta­ mies­čio gal­va ne­ž i­no­jo, ką da­r y­t i su me­no kū­r i­niu, ku­r io pa­g rin­di­nė de­ta­ lė – Lie­t u­vos na­cio­na­l i­n is skra­jū­nas, ne­šan­t is vai­kus į na­mus. „Ačiū, ačiū, tik ne­ž i­nau, ar žmo­na In­ga la­bai džiaug­sis pa­ma­čiu­si gand­rą, dar vie­ną“, – pa­sa­kė V.Grub­l iaus­kas, lai­k y­ da­mas do­va­ną.

-2

Londonas +10 Madridas +13 Maskva –11 Minskas –8 Niujorkas +5 Oslas +7 Paryžius +15 Pekinas +5

Praha +7 Ryga –6 Roma +15 Sidnėjus +26 Talinas –8 Tel Avivas +19 Tokijas +10 Varšuva +3

Vėjas

2–7 m/s

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-4

+1

+1

+1

7

+2

+4

+2

0

6

rytoj

trečiadienį

+2

0

2

„Mis Ru­si­ja“ – stu­den­tė iš Si­bi­ro

Lauk­ti ar ne­lauk­ti? Ko­vo 25-ąją, per Gand­rų die­ną, rau­don­ ko­jai var­lių siau­bai tu­rė­tų grįž­ti į Lie­tu­vą. Anot po už­sie­n į be­si­tran­kan­čių tu­ris­tų, gand­rai kau­pia jė­gas skry­džiui į Ne­mu­no kraš­tą. Di­džio­ji jų da­lis su­si­kon­cent­ra­vu­ si Šiau­rės Af­ri­ko­je ir ara­bų ša­ly­se.

Nu­girs­tas pra­šy­mas Bran­g us Ka­lė­dų Se­ne­l i, pa­do­va­nok man nau­ją vai­k i­ną, o se­ną­jį pa­siimk sau – į el­nius.

Links­mie­ji tirš­čiai Va­ka­ras. Už lan­go il­ge­sin­gai lei­d žia­si rau­do­na sau­lė. Žmo­na sva­jin­gai krei­ pia­si į vy­rą: – Taip no­rė­čiau ko nors švie­saus, ge­ro. Vy­ras: – Alaus ger­si? Čes­ka (397 719; jau ga­li­te pra­dė­ti kal­ti in­ki­lus par­skri­sian­tiems paukš­čiams. Gand­rams rei­kia įkelti rėmą lizdui)

Daina, Daugvarda, Daugvardas, Daugvyda, Daugvydas, Kazė, Kazimiera, Kazimieras, Kazys, Vaclova.

–-8

Alytus

1386 m. Jogaila karūnuotas Lenkijos karaliumi. 1678 m. gimė italų kompozitorius Antonio Vivaldi. 1882 m. Londone pradėjo važinėti pirmieji elektriniai tramvajai. 1923 m. gimė gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas Kazys Bobelis. 1927 m. Kaziuko mugės proga Vilniuje įvyko pirmoji vieša radijo transliacija.

1946 m. sukurta mikrobangų krosnelė. Jos išradėjas – amerikiečių mokslininkas Percy Spenceris. 1951 m. gimė Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas Kazimieras Uoka. 1963 m. gimė Sigutis Jačėnas, „Keistuolių teatro“ aktorius, režisierius, „Vieno aktoriaus teatro" steigėjas ir vadovas, kultūros projektų iniciatorius, skaitovas, dainų autorius ir atlikėjas.

Pas­tan­gos: gra­žiau­sia Ru­si­jos mer­gi­na iš­rink­tai E.Abd­ra­za­ko­vai di­

džiau­siu iš­šū­kiu ta­po aukš­ta­kul­niai.

Gro­žio kon­kur­so fi­na­le ati­te­kęs 13 nu­me­ris 18-me­tei El­mi­rai Abd­ra­za­ ko­vai pel­nė sėk­mę – mer­gi­na pa­si­ puo­šė „Mis Ru­si­jos“ ka­rū­na.

Kaip pra­ne­šė ne­wsru.com, stu­ den­tė iš Mež­du­re­čens­ko ga­vo 100 tūkst. do­le­rių, au­to­mo­bi­lį ir ga­li­ my­bę at­sto­vau­ti Ru­si­jai kon­kur­ suo­se „Mis Vi­sa­ta“ bei „Mis Pa­ sau­lis“. Pa­sak E.Abd­ra­za­ko­vos, pi­ni­gi­nį pri­zą ji no­rė­tų skir­ti pa­gal­bai gim­

„Scan­pix“ nuo­tr.

ta­jam mies­tui, esan­čiam Piet­va­ka­ rių Si­bi­ro Ke­me­ro­vo sri­ty­je. Ji taip pat pa­žy­mė­jo, kad pa­ts sun­kiau­sias da­ly­kas kon­kur­se jai bu­vo vaikš­čio­ti aukš­ta­kul­niais ba­ tais, nes ji nė­ra pro­fe­sio­na­lus mo­ de­lis. Mer­gi­na stu­di­juo­ja Si­bi­ro su­si­ sie­ki­mo uni­ver­si­te­te. Kon­kur­so fi­na­las sa­vait­ga­lį įvy­ ko kon­cer­tų sa­lė­je „Bar­vi­cha Lu­ xu­ry Vil­la­ge“. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

1980 m. gimė Lietuvos krepšininkas, nacionalinės rinktinės narys Giedrius Gustas.

teleloto

Nr. 882 2013 03 03

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 1 000 000 (1 x 1 000 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 10 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 60 64 66 24 21 67 13 02 35 04 52 54 72 59 05 39 57 42 20 71 07 73 50 51 58 19 03 55 33 61 09 28 32 30 41 §§§ 25 68 48 46 11 §§ §§§ 53 34 65 56 29 §§§ §§§ 16 §§§

Me­ras su žmo­na In­ga Grub­liaus­k ie­ne au­g i­na Vy­tau­tą (g. 2009 m.), El­zę (g. 2004 m.), taip pat In­gos vai­k us iš jos pir­mo­sios san­tuo­kos – Sau­lę (g. 1998 m.) ir Žil­vi­ną (g. 2000 m.). Dar V.Grub­ liaus­kas tu­ri duk­te­r į Ag­nę (g. 1986 m.) iš pir­mo­sios san­tuo­kos.

na­mo skri­sian­tys gand­rai dar mė­gau­ ja­si šil­ta Af­ri­kos sau­le.

Vilnius

kovo 4-ąją

Biog­ra­fi­jos kny­gą pa­var­čius

Ma­lo­nu­m as: ne­t ru­k us

Marijampolė

Vardai

-6

–3

Diena

+4

63-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 302 dienos. Saulė Žuvų ženkle.

-3

Kaunas

Rytas

+2

–6

Utena

7.19 18.16 10.52

Tauragė

orai klaipėdoje Šiandien

–4

Panevėžys

Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +8 Brazilija +25 Briuselis +11 Dublinas +5 Kairas +25 Keiptaunas +27 Kopenhaga +5

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

–4

Papildomi prizai: „Nissan Qashqai“ (TV) – Reda Bartusevičienė „Nissan Qashqai“ (TV) – Sergejus Nikandrov „Nissan Qashqai“ (TV) – Vaidas Burba „Nissan Qashqai“ – 0475472 „Nissan Qashqai“ – 0135892 LED televizoriai „Orion“ (PIF-22-DLED) – 068*422, 040*737, 003*173 Muzikos centrai su DVD „Samsung“ – 091*102, 098*234, 040*106 Planšetiniai kompiuteriai „Lark“ – 065*509, 076*752, 082*637 Skalbimo mašinos „Beko“– 094*756, 032*143 Greitpuodžiai „Abert“ – 069*148, 101*807, 057*062 Kavos servizai „Astra“ – 031*297, 060*133, 057*759 Planšetiniai kompiuteriai „Goclever“ – 072*993, 035*552, 020*150 GPS navigatoriai „Manta“ – 056*203, 009*936, 070*911 LED televizoriai „Orion“ (TV22FBT981) – 047*338, 089*293, 026*632 Šaldytuvai „Beko“– 040*252, 054*296 Kavos aparatai „Delonghi“–

051*977, 056*194 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 10**238 Bulvių tarkavimo mašinos „Migiris“ – 07**527 Cikloninės krosnelės „LR“ – 00**978 Satino patalynės komplektai – 09**003 Fotokameros „Samsung“ – 05**671 Ėriuko vilnos antklodės „Verona“ – 01**400 Krištolo taurės „Longchamp“ – 01**784 Kvietimai į TV: 085*725, 073*292, 065*221. 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) – Dalia Veverskienė iš Jurbarko rajono 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) – Regina Aleksienė iš Telšių 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) – Vytautas Sakalauskas iš Raseinių 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) – Vida Petraitienė iš Akmenės 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) – Algis Jasiulionis iš Utenos 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) – Aldona Gaižauskienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) – Ona Tamaševičienė iš Kėdainių 5 000 Lt (tel. 1634, vasario 25 d.) – Ona Teresė Ancuta iš Kauno Prognozė: Aukso puode bus – 200 000 Lt

EUROJACKPOTAS

Nr. 5 2013 03 01

EUROJACKPOTAS – 61 693 473 Lt 19 28 29 34 44 Papildomi skaičiai 1 5 5 + 2 skaičiai 61 693 473 Lt (0 priz.) 5 + 1 skaičius 13 86 988 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 180 308 Lt (0 priz.) 4 + 2 skaičiai 10 402 Lt (0 priz.) 4 + 1 skaičius 841 Lt (2 priz.) 4 skaičiai 393 Lt (2 priz.)

3 + 2 skaičiai 206 Lt (8 priz.) 3 + 1 skaičius 81 Lt (127 priz.) 2 + 2 skaičiai 53 Lt (145 priz.) 3 skaičiai 51 Lt (152 priz.) 1 + 2 skaičiai 33 Lt (748 priz.) 2 + 1 skaičius 28 Lt (1728 priz.) Prognozė: Eurojackpotas – 72 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.