2013-03-07 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtADIENIS, KOVO 7, 2013

www.kl.lt

54 (19 657)

10

turtas

82AC6?A.162 ;6@ 8<C< $

ab_aN`-QVR[N Ya

TrapĹŤs „Air Lituanicos“ sparnai

Du lÄ—ktuvai ir maĹžiausiai 75 Vilniaus oro linijĹł bendrovÄ— darbuotojai. Taip turÄ—tĹł atrodyti kad naujau „Air Lituanica“. sia nepasiekti. BentsostinÄ—s investicija dan TaÄ?iau faktai liudija, gaus gali taip jau kol kas. ir

Klai­pÄ—­die­Ä?iai kvie­Ä?ia­mi Ko­vo 11-Ä…jÄ… ĹĄvÄ™s­ti ĹĄei­mo­mis.

Miestas 2p.

H.ChĂĄve­zo pa­li­ki­mas: dau­giau ly­gy­bÄ—s, ma­Şiau eko­no­mi­nio sta­bi­lu­mo.

Pasaulis 12p.

Pla­nuo­ja­ma ÄŻkur­ti oro li­ni­jĹł bend­ro­vÄ™ „Air Li­tua­ni­ca“.

Andrejus Žu

a.zukovski@

kovskis

diena.lt

Komercijos sky tapo Simonas riaus vadovas. Juo Pirma privalo VeŞėjo paĹžymÄ— paÄ?ias parei Bartkus, iki ĹĄiol tas Nors minÄ—ti suburti komandÄ… gas Ä—jÄ™s Tarp Kol pasaulio jimo neturi rei tautiniame Vilniaus vals mi minimaliais,kalavimai ir vadinaoro uoste. niai veŞėjai svars tybiĹł nacionaliSavi to galimybes ti. Juos atitin iĹĄ tiesĹł jie grieĹžti rinkoje, Lie iĹĄlik- pro valdybÄ— planuoja valdy kanti tu c. akcijĹł, stra ti 34 li sa planai. Ams voje rezgami kitokie vo veiklÄ… vyk bendrovÄ— gateginis in tojas, apie ter dyti viso kurÄŻ kol kas vestuo- bendrovÄ—s nas, Berlynas, damas, Miuncheorlaiviais skrenje ES, o nie skelbiama ir neĹžinia, ar jis ko ne- ĹžmonÄ—s yra dantys terburgas, HamKijevas, Sankt Petikri, kad jiems – 49 proc. ÄŽmonÄ—s iĹĄvis yra, burgas, Tbi ĹĄiomis kryp niedisponuojamos ko negresia. „PrieĹĄ timis turÄ—tĹł lisis – lÄ—ĹĄos gan sun iĹĄduodant veŞėjo paĹžymÄ— kiai pasiekÄ— skraidyti sostinÄ—s me 5 mln. liro ArtĹŤro Zuo tĹł, daugiau jimÄ… viskas oro kruopĹĄÄ?iai nei ko sumanytos sostinÄ—s labai vertinama. litĹł – yra sky pusÄ™ jĹł – 2,75 mln. oro li nijĹł Pirmiausia turi bendrovÄ—s rusi savivaldybÄ—, „Air Lituani tik prieĹĄ mÄ—nesÄŻ ca“ beje, sona bĹŤti kompetentingas kuruoti ne tik lÄ—ktuvai bei konperlas, tinka ji ÄŻstatinÄŻ ÄŻmonÄ—s kapi su Vilniuje, kia parengti mi lÄ—ktuvai. Reikituose ĹĄalies bet ir su ankstalÄ… padidino 0,5 mln. tech litĹł oro uostuose ninÄ—s prieĹžiĹŤ Ä?iau nuo siekusiĹł 2,25 programÄ…, mais skrydĹžiais. vykdoros mln. skraidantÄŻ Keistai atro Ĺ iuo metu aiĹĄ personalÄ…, inĹžinieriĹł do ir naujosios litĹł. tik naujosios ď Ž Mistika: personalÄ…, skrydĹžiĹł bend kus rovÄ—s vadovĹł bend- uĹž `\` aV[Ă›` \_\ YV atsakingÄ… or tikinimas, rovÄ—s baland [VWĂş OR[Q _\cĂ›` ab cN Q\cĂş NV` kad iki var laiviĹł techninÄ™ prieĹžiĹŤrą“, Ĺžio pavyks YN`, _V N[`Ăş ]_N dijo paĹĄneko – QĂ›aV cRVXYĂ– jo paĹžymÄ—jimÄ…. gauti oro veŞėvas. aN Ă˜VNb N_ aNV [ Vienas sudÄ—tin CivilinÄ—s avia R aN]` aNX `V  CVY Spinduliuo administraci giau cijos bran ja olimpinÄ™ [Vb` cR N• QN[ jos giausiai atsiei siĹł ir vienas Tik ga ramybÄ™ TV Xb\ Wb ]_\ tis Auryla ÄŻsi direktorius KÄ™stuvusi oro veŞė nan dos priemonÄ—ms Ä?iĹł dalykĹł – pa ts lÄ—ktu a\ aV ]b \ TNY aNV ti jo paĹžymÄ— bend vas. PrieĹĄ bendrovÄ—s „AirkinÄ™s, kad oro linijĹł yra teigÄ™, kad aVX [Nb WN` CVY duodama ÄŻ pre ten- cijÄ… rovÄ— galÄ—s pretenduoti jimÄ… ti tokiĹł darbuo [VNb` tojĹł nebus sun rasoro ÄŻ licen- vi dimas jau ma Lituanica“ atsiravykdyti ko  @Uba aR_` a so planuoja jimÄ… bendrovÄ— veŞėjo paĹžymÄ—\PX• [b\ a_ Ĺžiau nei po mÄ—ne ma samdyti ku. IĹĄ Ä?iau iĹĄduodantmercinÄ™ veiklÄ…. TaĹĄakÄ—mis ant turi sio – arba buotojus, or 75 darvandens raĹĄy licencijÄ… kojÄ… jÄŻ iĹĄsinuomo orlaivÄŻ ÄŻsigyti pakiĹĄti laivio vadĹł tas. „Kol kas leidi gali ti iki ir ti. „Tai mi turÄ—tĹł bĹŤmalus reika deĹĄimties. ni- lumas. ďŹ nansinis ÄŻmonÄ—s sta lavi paraiĹĄka nenag mas neiĹĄduotas, net Planuojama, biPirmaisiais bendrovÄ— pre mas. Oro skrydĹžiĹł kad veiklos metais, bus bandoma prisivi kai ĹĄiuo metu sie iki paraiĹĄkos rinÄ—jama. BendrovÄ— ten pa jamĹł gali neuĹž duodama gau lioti uĹžsienyje dirbanÄ?ius oro veŞėjo pa kia ti doms pa tek ĹĄios profesi paĹžymÄ—jimÄ… nemaĹžus namĹł teikimo turi atlikti „Air Lituani dengti, ÄŻmonÄ— ti sÄ…nau- vius, nes jos lietutu ponuoti ma tÄ—vynÄ—je jĹł priva cos“ Ĺžiausiai vie ri dis- kompensuoti ĹžodĹžiais tariant,darbus, arba, kitais likÄ™ nedaug. nu orlaiiĹĄ savo turimĹł lo tai NatĹŤralu, kad viu, kurÄŻ tu disponuoja atitikti mini Tad ri pa ap lius ty lÄ—ĹĄĹł. vadui iĹĄduodant li ru tarnauti ma mos lÄ—ĹĄos. ma- siai ke skrydĹžio sau cen Ĺžiau- ar tĹł teks mokÄ—ti siam orlaivio gumo reika tu mus“, – dÄ—stÄ— lÄ—ĹĄĹł yra pakan cijÄ… tikrinama, tĹŤkst. ma lavi- Stiuar rios ÄŻgulos po du Ĺžmo K.Auryla. litĹł per mÄ—nesÄŻ. Ĺžiausiai 20 nes. kamai. desÄ—s taip Dar vienas su Pasak K.Au – pabrėŞė K.Au pat reikalingos“, dÄ—tingas klau ry – los, or simas laivio vadai. ryla. rasti ir pasamNaujosios bend- dyti orlaivio vadÄ… rovÄ—s atstovai prasta. Ĺ ie ĹžmonÄ—s ne taip jau pane kartÄ… Ĺžiniask lai- JĹł var – aukso vertÄ—s. Kauno meras dai bei pa Andrius Kup mi Lietuvoje, vardÄ—s gerai Ĺžinosveikina vil Ä?inskas jĹł ponavimo ÄŻsta nieÄ?iĹł spren ka europinius atlyginimai atitindimÄ… kurti skrydĹžiĹł tymÄ… pati vals ir bendrovÄ™, tybÄ— ĹžmonÄ—s be dar svarbiausia – tokie taÄ?iau nema- negali ÄŻsigyti ÄŻmonÄ—s no, kad pro akcijĹł. Tabo Ä?iau net jei jekte turÄ—tĹł „Kol Ĺžmogus tikrai nesÄ—di. tai dalyvauti Kaunas. ba jei bendrovÄ—sbĹŤtĹł ÄŻmanoma artam pa orlai vadu, turi vio akcijĹł nusprÄ™stĹł praeiti ne ÄŻsigyti viena vieni metai. Pirmiau iĹĄ SavaitraĹĄÄ?iui sia vyksta niĹł, vis vien savivaldybÄ—s ÄŻmolai pa mas, kursai. vadovas ÄŻvar kinosios sostinÄ—s VÄ—liau ne vie rengisvarstyti. Me reiktĹł ge rokai padi tus rengtas nus metinÄ—s veiklos jo savo prioriteras abejojo, pilotas iĹĄ pra Lituanica“ vizijÄ…. „Kau dĹžiĹł turi skraidyti ne aktuali Kau ar „Air no verslo taryboje ĹĄis di nui. „Vilnius yra sos klausimas bu Tada jis gali deliais lÄ—ktuvÄ—liais. tinÄ—, jiems vo svarstytas. Tokia pre galbĹŤt aktualiau turÄ— idÄ— piloto keleivi tenduoti ÄŻ antrojo ti savo oro bend reikia aiĹĄkin ja sveikintina, bet nia Kau tis, koks jos rovÄ™. O gas. KurÄŻ laikÄ… me lÄ—ktuve pareidas. Ĺ˝inoma, pagrin- Ĺžiui,nui yra kitĹł klausimĹł. Pa padirbÄ™s ant vyzdĹĄiuo metu „Žal pilotu Ĺžmo ruoju bolinÄ™ akcijÄ…, galima ÄŻsigyti simgirio“ komangus eina ÄŻ or dos likimas ta laivio vadĹł rengimo mums yra BendrovÄ— rei Ä?iau yra kita pusÄ—. kursus ir tik svarbiausias klausi ka tampa orlai tuo mas. Netgi met veiklos, srities laus lÄ—ĹĄĹł, reikalaus vio vadu. Nau sakyÄ?iau, kad „Žalgirio“ iĹĄmanymo. riamai bend jai kunÄ—ra ĹĄiaip – ro sumÄ…sÄ?iau ir Tad tai „Air Lituani klausimas nusveria ti maĹžiausiai vei reikia pasamdycos“ dalyvauju. ÄŒia viskas tris keturis nau, mes kreip aktualumÄ…. Matu – dÄ—stÄ— Civi vadus“, dÄ—stÄ— Kauno ri bĹŤti pasverta“, – simÄ—s su siĹŤ linÄ—s aviaci Vilniaus sa vado lymu jos administracijos vival A.KupÄ?inskas vas. vadovas. no „Žalgirio“ dybei tapti Kaudalininke ir kad pagal Tur atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ, prie koman prisidÄ—ti ď Ž to valdymo Vilios vers dos gelbÄ— AtmetÄ—: 8Nb ir dis- no lo klientus [\ ZR _N` . 8b] A.KupÄ?inskas. jimo“, – tikiJeigu ÄŻvyktĹł QfOĂ› Ă&#x;`V Tf a Ă˜V[` XN` acV_ stebuklas ir V `VZ O\ YV[Ă›` aV [\ XNQ W\ Z vei pavyktĹł bend NX PV W\` [R X ]R_ `]RX af c gauti oro veŞė roR aV [\ QĂ›Y [RNV VR` a\ `N cV cNY \` ĹžymÄ—jimÄ… XV\` OR[Q _\cĂ›` bei li cencijÄ… jo pakomercinÄ™ vykdyti ._aĂ­ _\ :\ _\ veiklÄ…, g\ c\ [b\ a_ sibaigtĹł. PrabÄ— kliĹŤtys tuo negus pirmie siems

5

mln. litĹł

Kaunui uĹž oro

Nať­lai­Ä?iams ar iĹĄ aso­cia­liĹł tÄ—­vĹł atim­ tiems vai­kams iť­ki­lo grÄ—s­mÄ— tap­ti pre­kÄ—­ mis. Nors val­di­nin­ kai ir ra­mi­na, jog taip neat­si­tiks, ta­Ä?iau sy­ kiu pri­pa­Şįs­ta, kad eg­zis­tuo­ja pa­vo­jus – be­glo­bius vai­kus sve­ti­mi im­sis glo­ bo­ti tik dÄ—l ma­te­ria­ li­nÄ—s nau­dos. Ĺ iuo me­tu svars­to­ma ne tik di­din­ti iť­mo­kÄ… uĹž glo­bo­ja­mÄ… vai­kÄ…, bet glo­bÄ—­jams mo­kÄ—­ti net ir at­ly­gi­ni­mÄ….

„Žalgiris“

Kaina 1,30 Lt

„Vai­kai – ma­no, o pi­ni­gai – A.Lie­sy­tÄ—s.“ Vai­ko tei­siĹł ap­sau­gos sky­riaus ve­dÄ—­ja Gra­Şi­na Au­ry­lie­nÄ— iĹĄaiť­ki­no uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­da­li­niĹł funk­ci­jas.

4p.

Gri­pÄ… pa­keis tu­ber­ku­lio­zÄ—? Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Po gri­po epi­de­mi­jos kai ku­rie gy­ dy­to­jai pro­gno­zuo­ja dar pa­vo­jin­ ges­nÄ—s li­gos – tu­ber­ku­lio­zÄ—s pro­ trō­kÄŻ. Uos­ta­mies­Ä?io spe­cia­lis­tai pa­tvir­ti­no jau su­lau­kÄ™ dau­giau pa­ cien­tĹł. Nus­ta­to­ma dau­giau at­ve­jĹł

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Vai­kui – iki 6 tĹŤkst. li­tĹł

4

rovÄ™ svarbiau

Ĺ iandien priedas

Nať­lai­Ä?iams – pre­kÄ—s da­lia?

Kuo grei­Ä?iau im­tis per­tvar­kos vai­ kĹł glo­bos sri­ty­je val­diť­kas ins­ti­ tu­ci­jas pa­ska­ti­no ne­se­niai Lie­tu­ vÄ… su­krÄ—­tu­si dra­ma, kai iĹĄ Ven­tos vai­kĹł glo­bos na­mĹł ÄŻ Kau­no kli­ni­ kas pa­te­ko sep­tyn­me­tÄ—, ku­ri, kaip iĹĄ pra­dĹžiĹł ÄŻtar­ta, esÄ… bu­ vo ma­ri­na­ma ba­du.

linijĹł bend

„„GrÄ—s­mÄ—: li­ki­mo nu­skriaus­tiems vai­kams, ku­rie dÄ—l ÄŻvai­riĹł prie­Şas­Ä?iĹł ne­te­ko tÄ—­vĹł, iť­ki­lo dar vie­nas pa­vo­jus

– jie ga­li tap­ti pa­si­pi­ni­ga­vi­mo ob­jek­tu.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Res­pub­li­ki­nÄ—s Klai­pÄ—­dos li­go­ni­nÄ—s vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­jos Tu­ber­ku­lio­zÄ—s fi­lia­lui pul­mo­no­lo­ gÄ—s Vir­gi­ni­jos Dauk­ťie­nÄ—s tei­gi­mu, pa­sta­ruo­ju me­tu iĹĄ tie­sĹł su­lau­kia­ ma dau­giau be­si­krei­pian­Ä?iĹł gy­ ven­to­jĹł dÄ—l ra­dio­lo­gi­nio iť­ty­ri­mo tu­ber­ku­lio­zei nu­sta­ty­ti. Ĺ ei­mos gy­dy­to­jai dau­giau pa­ cien­tĹł siun­Ä?ia ir konsultuotis su gydytojais pulmonologais. At­li­kus ty­ri­mus paaiť­kÄ—­ja, kad da­lis klai­ pÄ—­die­Ä?iĹł iť­ties ser­ga tu­ber­ku­lio­ze. V.Dauk­ťie­nÄ— patiksli­no, kad dau­ giau nau­jĹł at­ve­jĹł iĹĄaiť­ki­na­ma ne tiek dÄ—l pa­ties gri­po, kiek dÄ—l daŞ­ nes­niĹł pa­cien­tĹł ap­si­lan­ky­mĹł pas gy­dy­to­jÄ…, daŞ­niau at­lie­ ka­mĹł ty­ri­mĹł.

3

2

ketvirtADIENIS, kovo 7, 2013

miestas

Ko­vo 11-ąją – Lais­vės til­tas ir kon­cer­tas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ ri­mo die­ną klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi švęs­ti šei­mo­mis. Šven­ti­niuo­se ren­ gi­niuo­se lau­kia­mi vi­si – nuo ma­ žiau­sio iki di­džiau­sio. Ko­vo 11-ąją mies­tie­čiai ga­lės pe­rei­ti Lais­vės til­ tą, o are­no­je jie iš­vys įspū­din­gą ne­ mo­ka­mą kon­cer­tą. Ant til­to – lin­kė­ji­mai

Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ ri­mo die­na uos­ta­mies­ty­je pra­si­dės tra­di­ciš­kai – bus pa­gerb­tas Lie­tu­ vos ne­prik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ ta­ras, Klai­pė­dos gar­bės pi­lie­tis Al­ fon­sas Ža­lys. Vi­dur­die­nį švęs­ti ne­prik­lau­so­ my­bę pa­kvies jau­ni­mas. Vi­si mies­ tie­čiai lau­kia­mi ant Bir­žos til­to, ku­ ris ko­vo 11-ąją virs Lais­vės til­tu. „Ko­vo 11-oji – jau­ni­mo šven­tė. Kas­met jau­ni­mas ką nors su­gal­vo­ ja šiai pro­gai. Šie­met nu­tar­ta Bir­ žos til­tą, ku­riuo kas­met pe­rei­na daug žmo­nių, pa­vers­ti Lais­vės til­ tu. Ra­gin­si­me klai­pė­die­čius pe­rei­ ti juo ir tap­ti lais­vais žmo­nė­mis“, – pa­sa­ko­jo vie­nas iš idė­jos au­to­rių Ma­rius Tum­šys. Pa­sak M.Tum­šio, žen­giant til­tu klai­pė­die­čiams siū­lo­ma at­si­svei­ kin­ti su vi­sais pra­ma­ny­tais ri­bo­ ji­mais, truk­dan­čiais jaus­tis lais­ viems, lai­min­giems. Atė­ju­sie­ji bus kvie­čia­mi ant tris­ pal­vių kas­pi­nė­lių už­ra­šy­ti lin­kė­ji­ mus sau, sa­vo ar­ti­mie­siems, vi­sai Klai­pė­dai ir Lie­tu­vai. Šie kas­pi­nė­ liai tu­rė­tų pa­puoš­ti til­to tu­rėk­lus. Iki pa­va­ka­rių vyk­sian­čios ak­ci­jos da­ly­viai ga­lės da­ly­vau­ti lais­vės lai­ ve­lių, pa­skli­sian­čių po Da­nę, dirb­ tu­vė­se. Žmo­nės bus vai­ši­na­mi gel­ to­ną­ja, ža­lią­ja ir rau­do­ną­ja ar­ba­ta. Kon­cer­tas skir­tas šei­moms

Nep­rik­lau­so­my­bės die­ną vai­ni­kuos 17 val. „Švy­tu­rio“ are­no­je pra­si­dė­ sian­tis ne­mo­ka­mas šven­ti­nis kon­ cer­tas „Lie­tu­va, ky­lan­ti iš nau­jo“. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­ rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė tvir­ti­no, kad ren­gi­nys skir­tas šei­moms: „Kvie­ čia­me atei­ti vi­sus, ku­riems bran­gi Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bė“. Šie­ met Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo

die­nos šven­ti­nį kon­cer­tą or­ga­ni­ zuo­ja Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė. Jos va­do­vė Da­nu­tė Žič­ku­vie­nė tvir­ti­ no, kad šven­tė skir­ta jau­na­jai kar­ tai, jau­noms šei­moms. Sie­kia­ ma, kad vai­kams nuo ma­žens bū­tų skie­pi­ja­mas pa­trio­tiš­ku­mas. Anot D.Žič­ku­vie­nės, šven­ti­nis kon­cer­tas bus su­da­ry­tas iš dvie­ jų da­lių, ku­rios la­bai skir­tin­gos. Jo me­tu pa­si­ro­dys pro­fe­sio­na­lių mu­ zi­kų, ak­to­rių bei moks­lei­vių ko­lek­ ty­vai. Kon­cer­tuos Klai­pė­dos ka­me­ri­ nis or­kest­ras, cho­ras „Au­ku­ras“. Su klai­pė­die­čiais mu­zi­kuos Ne­da Ma­lū­na­vi­čiū­tė, Ole­gas Dit­kovs­ kis, Sau­lius Ba­rei­kis, And­rius Ku­ li­kaus­kas. Ren­gi­nio me­tu pa­si­ro­dys ir jau­ no­ji teat­ra­lų kar­ta – Klai­pė­dos jau­ ni­mo teat­ro ak­to­riai, Vy­dū­no mo­ kyk­los moks­lei­vės. Kon­cer­tui di­ri­guos Min­dau­gas Pie­čai­tis. Ke­le­tą me­tų re­zi­duo­jan­ tis Vo­kie­ti­jo­je jis nuo­lat pa­lai­ko ry­ šius su Lie­tu­va, ak­ty­viai da­ly­vau­ja Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lės ren­gia­ muo­se pro­jek­tuo­se. „Pa­jė­gos di­de­lės. Šven­ti­nė pro­ gra­ma bus įdo­mi ir pa­trauk­li vi­sai šei­mai. Į ren­gi­nius kvie­čia­mi atei­ ti ir vai­kai, ir tė­vai, ir se­ne­liai. Re­ per­tua­re bus vi­siems ži­no­mos dai­ nos – ir liau­diš­kos, ir po­pu­lia­rios. Kvie­si­me dai­nuo­ti vi­sus kar­tu“, – pa­sa­ko­jo D.Žič­ku­vie­nė. Kvie­ti­mų li­ko ne­daug

Šven­ti­nis kon­cer­tas yra ne­mo­ka­ mas. Kvie­ti­mai į jį pra­dė­ti da­ly­ ti pir­ma­die­nį. Di­džio­ji jų da­lis jau iš­da­ly­ti. Nes­pė­ju­sie­ji įsi­gy­ti kvie­ ti­mo dar tu­rės šan­są jį gau­ti are­nos ka­so­je, iki ren­gi­nio li­kus 2 val. „Vi­sus žmo­nes, ku­rie pa­siė­mė kvie­ti­mus, no­ri­me pa­ra­gin­ti atei­ ti į kon­cer­tą, o jei to pa­da­ry­ti ne­ pa­vyks, kvie­ti­mą ati­duo­ti drau­gui ar grą­žin­ti į are­nos, ar Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lės ka­są. Ne­no­ri­me, kad lik­tų tuš­čių vie­tų. Bū­ki­me at­ sa­kin­gi ki­tų at­žvil­giu“, – ra­gi­no D.Žič­ku­vie­nė. Šven­ti­nis kon­cer­tas kai­nuos 46 tūkst. li­tų. Di­džiau­sia pi­ni­gų da­lis skir­ta įgar­si­ni­mo apa­ra­tū­rai. Pi­ni­ gus kon­cer­tui sky­rė Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bė. Da­lis lė­šų gau­ta iš vals­ ty­bės biu­dže­to.

Šven­tė: kiek­vie­nais me­tais Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­ną

uos­ta­mies­ty­je sten­gia­ma­si švęs­ti kuo įdo­miau – per­nai šia pro­ga bu­vo pa­sta­ty­ti re­kor­di­nio dy­džio Ge­di­mi­no stul­pai. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Są­ly­ga: no­rin­tie­ji pa­tek­ti į Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ją tu­rės at­lai­ky­ti dvie­jų die­nų ži­nių pa­tik­ri­ni­mus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gim­na­zi­jos rengs priė­mi­mo eg­za­mi­nus No­rin­čių­jų pa­tek­ti į pres­ti­ži­nes uos­ta­ mies­čio gim­na­zi­jas šie­met lau­kia per­ mai­nos. Ta­čiau ko­kios jos, kol kas ne­ži­ no ir pa­čios mo­kyk­los, ku­rias jau ata­kuo­ja no­rin­čių­jų jo­se mo­ky­tis tė­vai.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Del­sė priim­ti pra­šy­mus

Nau­ją­ją priė­mi­mo tvar­ką į Klai­ pė­dos mo­kyk­las ruo­šu­sio­je dar­bo gru­pė­je ar­šiau­sios dis­ku­si­jos ki­lo dėl priė­mi­mo į gim­na­zi­jas. Siū­lo­mi po­ky­čiai la­biau­siai tu­rė­ tų pa­lies­ti dvi gim­na­zi­jas – „Ąžuo­ ly­no“ ir Vy­tau­to Di­džio­jo – kur su­ si­da­ro di­džiau­si no­rin­čių­jų pa­tek­ti srau­tai. Nors abie­jų gim­na­zi­jų va­do­vai kol kas ne­ži­no, ko­kio­mis są­ly­go­ mis šie­met vyks bū­si­mų mo­ki­ nių priė­mi­mas, ta­čiau jau pra­dė­jo prii­mi­nė­ti tė­vų pra­šy­mus. Kaip paaiš­ki­no „Ąžuo­ly­no“ gim­ na­zi­jos di­rek­to­rė Vi­li­ja Priž­gin­tie­ nė, prii­mi­nė­ti pra­šy­mus pra­dė­ta dėl ne­rims­tan­čių tė­vų. Jie mo­kyk­ lą esą ata­kuo­ja nuo me­tų pra­džios, ta­čiau pir­mie­ji pra­šy­mai priim­ti tik šią sa­vai­tę, nes bu­vo lauk­ta, kol bus pa­tvir­tin­ta nau­ja tvar­ka. Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ja pra­ šy­mus prii­ma nuo sau­sio. Kaip pa­ ste­bė­jo jos va­do­vas Sta­sys Rui­ba, kol kas ne­dau­ge­lis tė­vų ži­no, kad šie­met pra­šy­mai prii­ma­mi anks­ čiau. Tad di­de­lio ant­plū­džio dar nė­ra – su­lauk­ta per 100 pra­šy­mų. Įp­ras­tai tė­vai su pra­šy­mais į gim­ na­zi­jas ga­lė­da­vo pra­dė­ti kreip­tis nuo ba­lan­džio pra­džios. Tik kurs­to aist­ras

Di­džiau­sias aist­ras dėl priė­mi­mo į gim­na­zi­jas kurs­to per­nai rugp­jū­

Vilija Priž­gin­tie­nė:

Ne­tu­ri bū­ti pri­vi­le­gi­ jų vien dėl to, kad gy­ ve­na­ma tam tik­ro­je vie­to­je.

tį pa­tvir­tin­tas te­ri­to­ri­nis prin­ci­ pas, kai moks­lei­vis tu­ri bū­ti prii­ ma­mas į ar­čiau­siai na­mų esan­čią mo­kyk­lą. Bū­tent tai ne­re­tai už­kirs­da­vo ke­ lią ge­rai be­si­mo­kan­tie­siems pa­tek­ ti į va­di­na­mą­sias pres­ti­ži­nes gim­ na­zi­jas. Dar­bo gru­pė svars­tė ga­li­my­bę at­si­sa­ky­ti to­kios tvar­kos ar­ba su tam tik­ro­mis iš­ly­go­mis jos ne­tai­ ky­ti Vy­tau­to Di­džio­jo ir „Ąžuo­ly­ no“ gim­na­zi­joms. V.Priž­gin­tie­nės ma­ny­mu, te­ri­to­ ri­nis prin­ci­pas tik kurs­to aist­ras ir ver­čia me­la­gin­gai dek­la­ruo­ti gy­ve­ na­mą­ją vie­tą.

Per­nai „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ jos bend­ruo­me­nė krei­pė­si į mies­to sa­vi­val­dy­bę su pra­šy­mu tap­ti aka­ de­mi­nių ge­bė­ji­mų tu­rin­tiems mo­ ki­niams skir­ta mo­kyk­la, ku­ri ne­ tu­rė­tų nie­ko bend­ro su te­ri­to­ri­niu moks­lei­vių pa­skirs­ty­mu. Juo la­biau kad at­lik­ta mo­kyk­ lų duo­me­nų ba­zių ana­li­zė pa­ro­dė, kad rea­liai gim­na­zi­jo­se te­ri­to­ri­nis prin­ci­pas ne­vei­kia. V.Priž­gin­tie­nės įsi­ti­ki­ni­mu, jis kol kas ga­lio­jo tik „Ąžuo­ly­no“ gim­ na­zi­jai, o ki­tos mo­kyk­los į jį pa­žiū­ rė­da­vo pro pirš­tus. Di­rek­to­rės ma­ny­mu, mo­kyk­lų rei­tin­ga­vi­mas ir te­ri­to­ri­nio prin­ci­ po at­si­sa­ky­mas aš­tun­to­kus ska­ti­ na ge­riau mo­ky­tis, kad jie pa­tek­tų į ge­res­nę mo­kyk­lą. To­kiu at­ve­ju iš­lo­šia vi­sa švie­ti­ mo sis­te­ma. „Ne­tu­ri bū­ti pri­vi­le­gi­jų vien dėl to, kad gy­ve­na­ma tam tik­ro­je vie­ to­je“, – įsi­ti­ki­nu­si ji. Lauks po­li­ti­kų pri­ta­ri­mo

Po il­gų dis­ku­si­jų dar­bo gru­pė nu­ spren­dė, kad priė­mi­mo tvar­kos po­ ky­čiai la­biau­siai tu­rė­tų pa­lies­ti mi­ nė­tas dvi gim­na­zi­jas. Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos mies­ to švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ ma Priž­gin­tie­nė, Vy­tau­to Di­džio­ jo gim­na­zi­jo­je bus for­muo­ja­mos pa­pras­tos ir aka­de­mi­nės kla­sės, o „Ąžuo­ly­ne“ – skir­to­sios tu­rin­ tiems aka­de­mi­nių ge­bė­ji­mų. Ta­čiau šiems siū­ly­mams dar tu­ rė­tų pri­tar­ti po­li­ti­kai. Ne­pai­sant, koks bū­tų jų spren­di­ mas, gim­na­zi­jų va­do­vai įspė­jo, kad bū­si­mie­ji gim­na­zis­tai šie­met tu­rės lai­ky­ti ži­nių pa­tik­ri­ni­mo tes­tus. Bus at­si­žvel­gia­ma ir į pa­žy­mių vi­ dur­kį. Per­nai „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ ja su­lau­kė tiek pra­šy­mų, kad vie­ toj pen­kių kla­sių ga­lė­jo su­for­muo­ ti aš­tuo­nias. Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ja nei­ gia­mai at­sa­kė maž­daug 100 no­rin­ čių­jų.

3

ketvirtADIENIS, kovo 7, 2013

miestas Su­re­mon­ta­vo švies­tu­vą

Nu­ge­nės 400 me­džių

Rung­sis ora­to­riai

Ant Pi­lies til­to va­kar plu­šė­jo dar­bi­nin­kai. Čia bu­vo tai­so­mas gat­vės ži­bin­tas, ku­rį dar sau­sį su­nio­ko­jo ne­blai­vaus vy­ro vai­ ruo­ja­mas au­to­mo­bi­lis. Eis­mo įvy­kio me­tu bu­vo ne tik ap­ga­ din­tas švies­tu­vas, bet ir til­to ati­tva­rai. Pas­ta­rie­ji bu­vo su­re­ mon­tuo­ti praė­jus ke­lioms die­ noms po įvy­kio.

At­ši­lus orams tę­sia­mi me­džių ge­nė­ji­mo dar­bai. Jie pra­dė­ti va­ sa­rio vi­du­ry­je, ta­čiau at­ša­lus orams bu­vo pri­stab­dy­ti. Kiek truks šie dar­bai, pri­klau­sys nuo oro są­ly­gų. Šie­met pla­nuo­ta nu­ ge­nė­ti 400 me­džių, ta­čiau dėl nau­jų gy­ven­to­jų pra­šy­mų šis skai­čius ne­žy­miai išau­go. Šiuo me­tu nu­ge­nė­ta pu­sė jų.

Ry­toj LCC tarp­tau­ti­nia­me uni­ver­ si­te­te vyks res­pub­li­ki­nis jau­nų­jų ora­to­rių kon­kur­sas, ku­ria­me da­ly­ vaus 36 moks­lei­viai. Fi­na­li­nia­me eta­pe nu­ga­lė­jęs ora­to­rius at­sto­ vaus Lie­tu­vai tarp­tau­ti­nia­me kon­ kur­so fi­na­le Lon­do­ne. 16-ąjį kar­ tą or­ga­ni­zuo­ja­mas kon­kur­sas šie­ met LCC tarp­tau­ti­nia­me uni­ver­si­ te­te bus su­reng­tas de­šim­tą kar­tą.

Pus­šim­čiui val­di­nin­kų di­dės al­gos Ge­rai dir­ban­tiems uos­ta­mies­čio sa­vi­ val­dy­bės dar­buo­to­ jams šie­met ne tik bus pa­di­din­tos al­ gos, įteik­tos pa­dė­ kos, bet ir skir­tos var­di­nės do­va­nos. Po kas­me­ti­nio ge­bė­ ji­mų ver­ti­ni­mo to­ kių val­di­nin­kų yra pus­šim­tis.

m.skiriute@kl.lt

Vals­ty­bės tar­nau­to­jų ver­ti­ni­mai at­ lie­ka­mi kas­met. Tai nu­ma­to Vals­ ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mas. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Per­so­na­lo sky­riaus ve­dė­jos Jo­li­tos Gri­gai­tie­nės, iki sau­sio 20 d. kiek­ vie­nas vals­ty­bės tar­nau­to­jas įsi­ ver­ti­na, ar at­li­ko sau iš­kel­tus už­ da­vi­nius praė­ju­siais me­tais. Taip pat nu­si­sta­to už­da­vi­nius ki­tiems me­tams. Ta­da tie­sio­gi­nis vals­ty­bės tar­ nau­to­jo va­do­vas siū­lo sa­vo pa­val­

Po­s ė­d is. Šian­d ien 13 val. ro­t u­š ė­j e vyks Jū­r i­n ių ir vi­daus van­de­nų rei­ ka­lų ko­m i­si­jos po­sė­d is. Ja­me bus kal­ ba­ma apie pre­k y­bą švie­ž io­m is žu­v i­ mis, pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja apie bur­lai­ vio „Me­r i­d ia­nas“ re­mon­t ą. Teat­ras. Šian­d ien Klai­p ė­do­je pra­s i­ de­da „Jau­no teat­ro die­nos“ – ren­g i­n ių ir su­si­t i­k i­mų cik­las, ku­r ia­me ska­t i­na­ mas jau­nų­jų ne­vals­t y­bi­n ių pro­fe­sio­ na­l ių teat­r ų bend­ra­dar­bia­v i­mas, at­ ski­r ų teat­ro dis­cip­l i­nų gi­les­n is su­vo­ ki­mas, šiuo­lai­k i­n ių teat­ro me­to­d i­k ų ir mo­k yk­lų tai­k y­mas. Įvai­r ūs ren­g i­ niai vyks Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­to Me­ nų fa­k ul­te­te. Ren­g i­nys „Jau­no teat­ro die­nos“ vyks iki šeš­ta­d ie­n io.

Tvar­ka: vals­ty­bės tar­nau­to­jų dar­bas ver­ti­na­mas kiek­vie­nais me­tais.

Mil­da Ski­riu­tė

Dienos telegrafas

di­nį ver­tin­ti la­bai ge­rai, ge­rai, pa­ ten­ki­na­mai ar ne­pa­ten­ki­na­mai. Taip pat jis nu­ro­do, ko­kį pa­ska­ti­ ni­mą skir­ti. Tai ga­li bū­ti kla­sės su­tei­ ki­mas, ka­te­go­ri­jos pa­di­di­ni­mas, pa­ dė­ka ar var­di­nė do­va­na. Pas­ta­ro­sios šie­met bus tei­kia­mos pir­mą kar­tą. Šie­met tie­sio­gi­niai va­do­vai Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu su­da­ry­ tai ko­mi­si­jai pa­siū­lė įver­tin­ti 56 vals­ty­bės tar­nau­to­jus. Iš jų vie­nas pa­siū­ly­tas įver­tin­ti pa­ten­ki­na­mai. Li­kę ge­rai ar la­bai ge­rai. Dviem sa­ vi­val­dy­bės dar­buo­to­jams ver­ti­ni­ mas bu­vo su­ma­žin­tas nuo la­bai ge­ rai iki ge­rai.

Ko­mi­si­ja ver­ti­no 54 vals­ty­bės tar­nau­to­jus. Pa­sak J.Gri­gai­tie­nės, du sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai svars­ ty­me ne­da­ly­va­vo dėl li­gos. Jie bus svars­to­mi vė­liau. Ko­mi­si­ja nu­spren­dė, kad 2 vals­ ty­bės tar­nau­to­jams tu­ri bū­ti su­ teik­ta pir­ma, 5 – ant­ra, 6 – tre­čia kla­sė. Šiems as­me­nims at­ly­gi­ni­ mas pa­di­dės 10 pro­c. 28 vals­ty­bės tar­nau­to­jams bus pa­di­din­ta ka­te­go­ri­ja. J.Gri­gai­tie­nė pa­brė­žė, kad dau­giau­sia ka­te­go­ri­ ją siū­lo­ma di­din­ti tiems dar­buo­to­ jams, ku­rių ji kol kas yra ma­žiau­sia. Jie vi­du­ti­niš­kai už­dir­ba apie 1 500 li­tų, at­skai­čius mo­kes­čius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­di­di­nus ka­te­go­ri­ją, šių dar­ buo­to­j ų at­ly­g i­n i­m as pa­d i­d ės maž­daug 60 li­tų, at­skai­čius mo­ kes­čius. 5 val­d i­n in­kai už ge­r ą dar­b ą bus pa­ska­tin­ti var­di­nė­mis do­va­ no­mis. Pas­ta­ro­sios bus įteik­tos penk­ta­die­nį. Va­kar J.Gri­gai­tie­nė dar ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kas tai per do­va­nos. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je dir­ba apie 380 žmo­nių, ta­čiau jie daž­nai kei­čia­si. „Vals­ty­bės tar­nau­to­jai iš­moks­ta sa­vi­val­dy­bė­je dirb­ti ir, ra­dę ge­riau ap­mo­ka­mą dar­bo vie­tą, išei­na“, – ap­gai­les­ta­vo ve­dė­ja.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­p ė­d ie­č ių mir­ tys. Mi­rė Pra­nas Ši­mo­n is (g. 1929 m.), Kons­tan­t in Alek­se­jev (g. 1932 m.), Pet­ ro­ne­lė Ver­š i­l ie­nė (g. 1934 m.), Eu­ge­ ni­ja Pi­pi­r ie­nė (g. 1936 m.), Alek­s andr Gri­gor­jev (g. 1939 m.), Kęs­tu­t is Bra­ž iū­ nas (g. 1945 m.). Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 14 mo­te­r ų. Gi­mė 10 mer­gai­č ių (dvy­nės) ir 5 ber­n iu­kai. Grei­to­j i. Va­k ar iki 18 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 60 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­s ia skun­d ė­s i krau­j o­t a­kos su­t ri­k i­m ais, pa­t ir­t o­m is trau­m o­m is ir su­m u­š i­ mais. Me­d i­k ai į pa­g al­b ą sku­b ė­j o ir vie­š o­s e vie­to­s e gu­l in­t iems ne­b lai­ viems as­me­n ims.

Gri­pą pa­keis tu­ber­ku­lio­zė? Pas­te­bi­ma, kad siau­ 1 čiant vi­ru­si­nėms in­fek­ ci­joms at­lie­ka­ma dau­giau krū­ti­nės

ląs­tos ty­ri­mų. To­dėl dau­giau ap­ tin­ka­ma ir tu­ber­ku­lio­zės at­ve­jų. Da­lis žmo­nių, su­si­rgę gri­pu ar ki­ta vi­ru­si­ne in­fek­ci­ja, bū­na pri­ vers­ti ap­si­lan­ky­ti pas šei­mos gy­ dy­to­ją, nors jau iki tol skųs­da­vo­si tam tik­rais ne­ga­la­vi­mais. Kaip paaiš­kė­ja po po­kal­bių su pa­cien­tais, da­lis jų ir to­liau bū­tų ne­krei­pę dė­me­sio į tam tik­rus po­ žy­mius ir ne­si­krei­pę į gy­dy­to­ją, jei­ gu ne vi­ru­si­nė in­fek­ci­ja. Silp­ni­na imu­ni­te­tą

Rent­ge­nas: vi­ru­si­nių in­fek­ci­jų se­zo­no me­tu da­ro­ma dau­giau krū­ti­nės

ląs­tos ty­ri­mų, ku­riuos at­li­kus ap­tin­ka­ma ir tu­ber­ku­lio­zė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­sak gy­dy­to­jos pul­mo­no­lo­gės, už­si­krė­tęs tu­ber­ku­lio­ze žmo­gus iš pra­džių ne­jau­čia jo­kių po­žy­mių. Ta­čiau net jiems pa­si­reiš­kus nu­mo­ ja ran­ka. Tad li­gos pa­lik­ti pa­ki­ti­mai ap­tin­ka­mi tik at­li­kus ty­ri­mus. Tu­ber­ku­lio­zės diag­nos­ti­ką ap­ sun­ki­na ir tai, kad iš pra­džių var­ gi­na bend­ri svei­ka­tos ne­ga­la­vi­mai: silp­nu­mas, už­si­tę­sęs ko­su­lys, pa­ blo­gė­jęs ape­ti­tas, pa­ki­lu­si neaukš­ta

tem­pe­ra­tū­ra, šaltk­rė­tis. Ser­gan­čio tu­ber­ku­lio­ze žmo­gaus pa­si­tei­ra­ vus, kiek lai­ko jis kos­ti, daž­niau­siai nu­skam­ba at­sa­ky­mas: „Ke­li mė­ne­ siai“. Nek­reip­ti dė­me­sio į šį po­žy­ mį daž­niau lin­kę rū­ka­liai. Il­ga­me­tę pa­tir­tį tu­rin­ti gy­dy­to­ja pul­mo­no­lo­gė Zo­fi­ja Ti­kui­šie­nė at­

Da­lis pa­cien­tų ir to­ liau bū­tų ne­krei­pę dė­me­sio į tam tik­ rus po­žy­mius ir ne­ si­krei­pę į gy­dy­to­ją, jei­gu ne vi­ru­si­nė in­ fek­ci­ja. krei­pė dė­me­sį, kad gri­pas silp­ni­na imu­ni­te­tą. Tad neat­me­ta­ma ga­li­ my­bė, kad nau­jų tu­ber­ku­lio­zės at­ ve­jų ga­li pa­dau­gė­ti dėl pa­lan­kes­nių są­ly­gų jai pa­si­reikš­ti. „Jei gri­pu ar vi­ru­si­ne in­fek­ci­ja per­si­rgęs žmo­gus

ne­pa­si­rū­pins svei­kes­ne gy­ven­se­ na ir pa­klius į ap­lin­ką, kur yra ser­ gan­čių­jų tu­ber­ku­lio­ze, jis ga­li už­si­ krės­ti“, – įspė­jo Z.Ti­kui­šie­nė. Gy­dy­to­ja pa­ste­bi, kad žmo­nės ne­re­tai dėl tu­ber­ku­lio­zės krei­pia­ si pa­vė­luo­tai, tad nu­sta­to­ma ga­na ne­ma­žai už­dels­tų at­ve­jų.

Ser­ga­mu­mas išau­go

Pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus si­tua­ ci­ja dėl ser­ga­mu­mo tu­ber­ku­lio­ze uos­ta­mies­ty­je be­veik ne­si­kei­čia. Nors šie­met ser­ga­mu­mas yra di­ des­nis nei per­nai. Kaip paaiš­ki­no V.Dauk­šie­nė, taip nu­ti­ko dėl su­ma­žė­ju­sio gy­ven­to­jų skai­čiaus. Mat ser­ga­mu­mo tu­ber­ ku­lio­ze ro­dik­lis skai­čiuo­ja­mas pa­ gal li­gos at­ve­jus, ten­kan­čius 100 tūkst. gy­ven­to­jų. Prieš po­r ą me­t ų Klai­p ė­d o­ je tu­ber­ku­lio­zė bu­vo nu­sta­ty­ ta 91 gy­ven­to­jui, o per­nai – vie­ nu klai­pė­die­čiu dau­giau. Ne­ri­mą spe­cia­lis­tams ke­lia tai, kad tu­ ber­ku­lio­zė tam­pa vis at­spa­res­nė vais­tams.

4

ketvirtadienis, kovo 7, 2013

miestas

Naš­lai­čiams – pre­kės da­lia?

Komentaras

Ode­ta Tar­vy­die­nė

Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­k i­n i­mo tar­ny­bos di­rek­to­rė

M

At­ran­ka: Klai­pė­do­je per me­tus įvai­ki­na­ma vos ke­lio­li­ka vai­kų, nes įtė­viai pa­gei­dau­ja kū­di­kių ir ke­lia jiems di­de­lius rei­ka­la­vi­mus.

1

Mer­gai­t ė svė­r ė kiek dau­giau nei pen­kis ki­ log­ra­mus. Kol ji sveiks­ta ir at­gau­na jė­gas li­go­ni­nė­je, at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos aiš­ki­na­si, kas kal­tas dėl to­kios si­ tua­ci­jos. Ta­čiau vi­sos jos vie­nin­gai su­ta­ ria, jog vai­kui ge­riau­sia aug­ti šei­ mo­je, to­dėl rei­kia ska­tin­ti to­kią glo­bą, o ne iš­lai­ky­ti vai­kų glo­bos na­mus. Pir­muo­ju at­ve­ju esą vals­ty­bė ir su­tau­py­tų pi­ni­gų. Iš­mo­ka už glo­ bą bū­tų pa­di­din­ta nuo 520 iki 780 li­tų per mė­ne­sį. Ne­pil­na­me­čio iš­lai­ky­mas vai­kų glo­bos na­muo­se per mė­ne­sį kai­ nuo­ja nuo 2,5 iki 6 tūkst. li­tų. Klai­pė­do­je šei­mo­se šiuo me­ tu glo­bo­ja­mi 254 vai­kai, o glo­bos įstai­go­se au­ga 128 ne­pil­na­me­čiai. „Kai tik ten­ka ap­ri­bo­ti gim­dy­to­jų tei­ses ar vai­kas jų ne­ten­ka, vi­sa­da pir­miau­sia sten­gia­mės jam su­ras­ ti šei­mą, to­dėl ieš­ko­me gi­mi­nai­čių – se­ne­lių, mo­čiu­čių, dė­džių, te­ tų. Dras­tiš­kai pa­sa­ky­siu, bet į glo­ bos įstai­gas vai­kai pa­ten­ka tik per ma­no la­vo­ną, kai jau ne­bė­ra ki­tos išei­ties“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Gra­ži­na Au­ry­lie­nė. Atė­mė iš nar­ko­ma­nų

Ne­pai­sant vi­sų vai­ko tei­sių ser­ gė­to­jų pa­stan­gų, per­nai į Klai­pė­ dos glo­bos įstai­gas pa­te­ko ge­ro­kai dau­giau ne­pil­na­me­čių nei už­per­nai – ati­tin­ka­mai 38 ir 20. Anot G.Au­ry­lie­nės, į glo­bos įstai­gas vai­kų nu­siųs­ta dau­giau, nes ne­pa­vy­dė­ti­na si­tua­ci­ja su­si­ klos­tė dvie­jo­se dau­gia­vai­kė­se šei­ mo­se. „Vie­no­je si­tua­ci­ja bu­vo la­bai siau­ bin­ga, nes tė­vai gir­tuok­lia­vo, vai­kų ne­pri­žiū­rė­jo, to­dėl te­ko iš jų atim­ti tei­sę at­ža­lo­mis rū­pin­tis. Beg­lo­biai li­ko sep­ty­ni vai­kai. Ki­to­je šei­mo­je sun­kiai su­si­rgo ma­ma, ji me­tus tu­ rės gy­dy­tis li­go­ni­nė­je, o sep­ty­niais vai­kais nė­ra kam pa­si­rū­pin­ti, to­dėl juos lai­ki­nai ap­gy­ven­di­no vai­kų glo­bos na­muo­se“, – į glo­bos įstai­ gas nu­siųs­tų vai­kų skai­čiaus šuo­lį aiš­ki­no G.Au­ry­lie­nė.

Va­kar Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­ riu­je įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai taip pat spren­dė, kaip rei­kia elg­tis su dviem mer­gai­tė­mis, ku­rios ap­ gy­ven­din­tos Klai­pė­dos su­tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­muo­se. Abu šių mer­gai­čių tė­vai – nar­ ko­ma­nai. Vy­res­nio­ji duk­ra, ku­riai bu­vo vos me­tu­kai, iš į pa­vo­jin­gą liū­ną įklim­pu­sių gim­dy­to­jų bu­vo atim­ta praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­ je, o ki­ta – vos gi­mu­si prieš ke­lis mė­ne­sius paim­ta iš­kart iš li­go­ni­ nės ir ap­gy­ven­din­ta Kū­di­kių na­ muo­se.

Aud­ro­nė Lie­sy­tė:

Ga­li pa­si­tai­ky­ti at­ve­ jų, kai ma­ma at­si­sa­ ko glo­bo­ti sa­vo vai­ ką, kad jį pri­žiū­rė­tų mo­čiu­tė ir už tai gau­ tų iš­mo­ką. „Mer­gai­tės taip lai­ki­nai bus glo­ bo­ja­mos me­tus. Sy­kiu su tė­vais pa­ ren­gė­me pla­ną, ku­rio jie tu­ri lai­ ky­tis, kad duk­ras at­gau­tų. Re­gis, gim­dy­to­jai sten­gia­si – tė­vas pra­ dė­jo gy­dy­tis pri­klau­so­my­bę nuo nar­ko­ti­kų, ma­ma taip pat tvar­ko­ si. Žiū­rė­si­me, kaip bus to­liau“, – aiš­ki­no G.Au­ry­lie­nė.

„Tik­rai no­rė­čiau, jog Klai­pė­do­ je bū­tų ne ket­ve­ri, o tik vie­ni vai­kų glo­bos na­mai ir jie ne­bū­tų per­pil­ dy­ti. Ta­čiau jei no­ri­me to pa­siek­ti, tuo­met tik­rai rei­kia di­din­ti glo­bos iš­mo­kas šei­moms, ku­rios pri­glau­ džia sve­ti­mus vai­kus. 520 li­tų tik­ rai ne­bė­ra adek­va­ti su­ma“, – įsi­ti­ ki­nu­si G.Au­ry­lie­nė. Sei­me šiuo me­tu yra įre­gist­ruo­ta Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mo pa­tai­sa, ku­ria siū­lo­ma iki 780 li­tų per mė­ ne­sį pa­di­din­ti iš­mo­ką vai­kui, ku­ riam nu­sta­ty­ta glo­ba (rū­py­ba) šei­ mo­je. Ar pi­ni­gų iš­troš­kę pi­lie­čiai ne­ puls glo­bo­ti vai­kų, nors net ne­ma­ no jais tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti? „Glo­bė­jams yra ke­lia­mi di­de­ li rei­ka­la­vi­mai, bet kam vai­kai ne­duo­da­mi. Glo­bė­jai tu­ri tu­rė­ ti dar­bus, gy­ve­na­mą­jį plo­tą, bū­ ti ne­teis­ti, ne­baus­ti. O jei glo­bo­ ti vai­ką no­ri ne gi­mi­nai­tis, jam dar rei­kia ir spe­cia­lius kur­sus iš­klau­ sy­ti. Prieš ke­le­rius me­tus, kai bu­ vo pa­di­din­ta glo­bos už vai­ką iš­ mo­ka, žmo­nės bu­vo pra­dė­ję ei­ti į mū­sų sky­rių, pra­šy­ti skir­ti glo­bo­ ti vai­kų. Ta­čiau kai pa­ma­tė glo­bė­ jams ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus, iš­kart at­šo­ko“, – aiš­ki­no Vai­ko tei­sių ap­ sau­gos sky­riaus ve­dė­ja. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ ro­nė Lie­sy­tė tvir­ti­no, kad, pa­di­ di­nus glo­bos iš­mo­kas, gal­būt ir at­si­ras­tų dau­giau ne­pil­na­me­čius no­rin­čių glo­bo­ti šei­mų, o tuo­met ma­žė­tų vai­kų skai­čius glo­bos na­ muo­se ir jiems iš­lai­ky­ti rei­kė­tų skir­ti ma­žiau pi­ni­gų. „Ga­lė­tu­me nu­kreip­ti nau­jų dar­ buo­to­jų, ku­rie ir lan­ky­tų­si pas glo­ bė­jus, pri­žiū­rė­tų, ar jie ne­sie­kia tik ma­te­ria­li­nės nau­dos. Kont­ro­lė bū­tų, tad gal­būt pikt­nau­džia­vi­mo pa­vyk­tų iš­veng­ti“, – svars­tė A.Lie­sy­tė.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ar­ti­mų­jų ne­ska­tin­tų

Ke­lios ša­lies sa­vi­val­dy­bės ne­lau­kė, kol Sei­mas pa­tvir­tins Iš­mo­kų vai­ kams įsta­ty­mo pa­tai­są, pa­di­din­ sian­čią glo­bos iš­mo­ką ir pa­čios tai pa­da­rė sa­vo biu­dže­to są­skai­ta. Pa­vyz­džiui, Vil­niaus sa­vi­val­dy­ bė­je jau me­tus ga­lio­ja tvar­ka, jog už vie­ną glo­bo­ja­mą vai­ką per mė­ ne­sį pa­pil­do­mai mo­ka­mi 260 li­tų, už du – 390 li­tų. „Glo­bė­jų skai­čius, kai pa­di­di­ no­me iš­mo­kas, tik­rai nei­šau­go. Gal rei­kia lai­ko, kad žmo­nės su­ si­vok­tų. Be to, juk ne tik pi­ni­gai ska­ti­na glo­bo­ti vai­kus, ki­tiems nors ir tūks­tan­tį li­tų mo­kėk, bet jie neap­siims“, – tei­gė Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Glo­bos ir įvai­ki­ni­ mo po­sky­rio ve­dė­ja Gre­ta Zvo­ lins­kie­nė. A.Lie­sy­tės tei­gi­mu, Klai­pė­do­je taip pat jau dve­jus me­tus ieš­ko­ma ga­li­my­bių iš uos­ta­mies­čio biu­dže­ to lė­šų pa­di­din­ti iš­mo­kas už glo­bo­ ja­mus vai­kus, ta­čiau vis neat­si­ran­ da pi­ni­gų. „Jei da­lis iš­mo­kos bū­tų iš sa­vi­ val­dy­bės biu­dže­to, su glo­bė­jais ga­ lė­tu­me pa­si­ra­šy­ti su­tar­tis, ku­rio­se bū­tų nu­ma­ty­ti įsi­pa­rei­go­ji­mai, Ki­ taip ta­riant, tik­rai ne­leis­tu­me, kad be­dar­bis pa­siim­tų pu­sę me­tų glo­ bo­ti vai­ką, kad tu­rė­tų iš ko pra­gy­ ven­ti, o pa­skui jo at­si­sa­ky­tų“, – tvir­ti­no A.Lie­sy­tė. Ji įsi­ti­ki­nu­si, jog ma­te­ria­liai tik­ rai ne­rei­kė­tų ska­tin­ti tė­vų glo­bos ne­te­ku­sių vai­kų gi­mi­nai­čių. „Tik­rai yra to­kia ka­te­go­ri­ja žmo­ nių, ga­li pa­si­tai­ky­ti at­ve­jų, kai ma­ ma at­si­sa­ko glo­bo­ti sa­vo vai­ką, kad jį pri­žiū­rė­tų mo­čiu­tė ir už tai gau­tų iš­mo­ką“, – ne­slė­pė A.Lie­sy­tė. Klai­pė­dai iš vals­ty­bės biu­dže­to šie­met skir­ta 2 mln. 709 tūkst. li­ tų, ku­rie bus iš­mo­kė­ti vai­kus glo­ bo­jan­čioms šei­moms.

Vai­kų glo­bos na­mai Klai­pė­do­je

Iš­gąs­dins rei­ka­la­vi­mai?

Ne­pai­sant šios ne­pa­lan­kios sta­tis­ ti­kos, ji pa­si­džiau­gė, jog Klai­pė­do­ je kur kas dau­giau be glo­bos li­ku­sių vai­kų pa­ten­ka į šei­mas, o ne į val­ diš­kus na­mus.

a­no nuo­mo­ne, si­tua­ci­ ja dėl vai­kų glo­bo­ji­mo šei­mo­se yra keis­ti­na ir rei­k ia svars­t y­t i iš­mo­ kų di­d i­n i­mą. Pa­vo­jus, kad žmo­nes glo­bo­ti vai­kus ga­li pri­vi­lio­ti pi­ni­gai, vi­sa­da ga­l i bū­t i. Ta­čiau tuo­met tu­ri stip­r iai dirb­t i tie spe­cia­l is­tai, ku­r ie ver­ti­na šei­mų, pa­reiš­ku­sių no­rą glo­ bo­ti vai­ką, mo­ty­vus. Klai­pė­do­je yra pa­kan­ka­mai stip­r ūs ates­t uo­t i dar­ buo­to­jai, glo­bė­jų ir įtė­vių ver­tin­to­jai, jų kom­pe­ten­ci­ja tin­ka­ma, kad bū­ tų ga­l i­ma at­fi lt­r uo­t i tuos, ku­r ie vai­ kų glo­bos sie­k ia ve­da­mi ki­tų kės­lų, pa­v yz­d žiui, pi­n i­g i­n ių. Aiš­k u, ir pa­ di­di­nus iš­mo­kas už vai­ko glo­bą val­ diš­kos įstai­gos, ku­rio­se jie au­ga, neiš­ nyks. Ir ge­riau­sio­se vals­ty­bė­se, kur aukš­tas pra­gy­ve­ni­mo ly­gis, yra vai­ kų glo­bos na­mų. Ta­čiau mū­sų sie­kia­ my­bė ta, kad bū­tų per­žiū­rė­ta glo­bos šei­mo­je sis­te­ma. Ir rei­kė­tų kal­bė­ti ne tik apie glo­bos iš­mo­kų di­di­ni­mą, bet ir apie glo­bė­jų įdar­bi­ni­mą. Tai bū­tų pa­slau­ga, už ku­r ią bū­t ų mo­ka­ma. Kaip da­bar pi­n i­gai ski­r ia­mi iš­lai­k y­ ti vai­kų glo­bos na­mus, jie ga­lė­tų bū­ ti mo­ka­mi ir pro­fe­sio­na­liems glo­bė­ jams. Ta­da bū­t ų ga­l i­ma jiems kel­t i ir ati­t in­ka­mus rei­ka­la­v i­mus, ap­tar­ ti dar­bo są­ly­gas. Bet ko­kiu at­ve­ju tai bū­tų pi­giau, nei yra da­bar.

Sta­tis­ti­ka ir fak­tai Be tė­vų glo­bos Klai­pė­do­je li­ko

vai­kų 2010 m. – 87 2011 m. – 65 2012 m. – 81 Į šei­mas nu­kreip­ta glo­bo­ti klai­

pė­die­čių vai­kų 2010 m. – 45 2011 m. – 46 2012 m. – 45 Į glo­bos įstai­gas nu­kreip­ta klai­

pė­die­čių vai­kų 2010 m. – 10 2011 m. – 20 2012 m. – 38 Į bio­lo­gi­nes šei­mas grą­žin­ta klai­

pė­die­čių vai­kų 2010 m. – 42 2011 m. – 25 2012 m. – 24 Įvai­kin­ta klai­pė­die­čių vai­kų

2010 m. – 14, iš jų 4 už­sie­nie­čių Pa­va­di­ni­mas Sut­ri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­mai „Da­nė“ „Smil­te­lė“ „Ry­tas“

Vie­tų skai­čius 80 40 60 66

2013 m. biu­dže­tas 2 mln. 922 tūkst. Lt. 1 mln. 139 tūkst. Lt. 1 mln. 526 tūkst. Lt. 1 mln. 742 tūkst. Lt.

2011 m. – 13, iš jų vie­nas už­sie­nie­čių 2012 m. – 17, iš jų 7 už­sie­nie­čių

5

ketvirtadienis, kovo 7, 2013

miestas

Dama su kavalieriumi. Porcelianas, lipdyba, auksavimas, Tiuringija.

Girolamo Rossi, jaunesnysis. Šv. Lukas

tapo Dievo Motiną su Kūdikiu.

Iš D.Varkalio kolekcijos. Rašalinė, ampyras ir lėkštutė su Tilžės vaizdu.

Muziejus atvers savo meno lobius Prano Domšaičio galerijos lankytojų uostamiestyje šiandien laukia neeilinis įvykis: čia vienu metu duris atvers net keturios parodos iš Lietuvos dailės muziejaus ir ne tik jo rinkinių. Geriausi marinistiniai peizažai

P.Domšaičio galerijos vedėja dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė tikisi, kad klaipėdiečius tikrai sudomins marinistinių peizažų ekspozicija „Sveika, jūra!“. „Su jūra čionykščiai sveikinasi dažnai, nesvarbu, žiema ar vasara. Tačiau tokios parodos, kurioje rodomi iš dviejų nacionalinių muziejų – Lietuvos dailės muziejaus Vilniuje ir M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Kaune fondų atrinkti geriausi marinistiniai peizažai, dar nebuvo“, – tvirtino ji. Šioje parodoje, kuri jau sulaukė didžiulio susidomėjimo Vilniuje, bus eksponuojami XVII–XX a. paveikslai. Olandų, anglų, rusų, norvegų, vokiečių, lietuvių dailininkų realizmo, romantizmo, impresionizmo stiliaus drobės atskleidžia neišsenkančią jūros temos įvairovę. Dailėtyrininkė priminė, kad marinistinis peizažas, kaip savarankiška kūrybos sritis, susiformavo XVII a. Olandijoje. Tik marinas tapę dailininkai kūriniuose vaizdavo garsių laivų „portretus“, jūrų mūšius ir pergales, laivus, įplaukiančius į uostus, stovinčius nuleistais inkarais, plaukiančius ramioje ar audringoje jūroje. XIX a. romantizmo dailėje mėgstama audringos jūros, besileidžiančios saulės ar mėnesienos tema. Impresionistai atskleidė beveik neaprėpiamą, nuolat kintančią atspalvių ir emocijų įvairovę. Jūrą ir pajūrį savo kūriniuose dažnai vaizdavo ir XIX–XX a. lietuvių dailininkai – Kanutas Ruseckas, Petras Kalpokas, Adomas Galdikas ir kiti, o Česlovas Janušas marinistinį peizažą pasirinko pagrindine savo kūrybos sritimi. K.Jokubavičienė įsitikinusi, kad parodoje kiekvienas ras sau artimo stiliaus peizažą: „Joje išsiskiria flamandų mokyklos atstovų barokiškai efektingos Peeterso Bonaventuros ir Matthieu van Platte-Montagne‘s kompozicijos, anglo Williamo Collinso „Audringa jūra“, žymiausio rusų marinisto Ivano Aivazovskio „Jūros peizažas“, Aleksejaus Bogoliubovo didžiulio formato epinė drobė „Kronštato reidas“, norvegų

tapytojo Adelsteeno Normanno atšiauria gamtos didybe alsuojantys fiordų vaizdai, impresionistinis Richardo Levicko paveikslas „Venecija migloje“. Paroda veiks iki rugsėjo 29-osios, tad ne tik klaipėdiečiai spės patys ją pamatyti, bet lietingą vasaros dieną turės kur atvesti svečius.

Kristina Jokubavičienė:

Šie dailės kūriniai kelia ypatingas emocijas. Žvelgdami į juos, pasijuntame tarsi kelionės laiku dalyviais. Nuo baroko iki secesijos

Kita paroda, sukomplektuota iš retai rodomų Lietuvos dailės muziejaus taikomosios dailės rinkinių, tarsi meno istorijos vadovėlis atskleis XVIII– XIX a. Europos meno stilių raidą. Tačiau vadovėliai dažnai pateikia sausus faktus, o parodoje „Nuo baroko iki secesijos“ lankytojų laukia tikra formų, spalvų ir medžiagų fejerija, žadėjo P.Domšaičio galerijos vedėja. Jos teigimu, parodai atrinkti vertingiausi ir efektingiausi porceliano, stiklo, sidabro, bronzos, odos, gintaro, tekstilės eksponatai: grakščios porceliano skulptūrėlės, vaizduojančios plačiais krinolinais pasidabinusias damas, koketuojančias su galantiškais kavalieriais, didžiulės rokokinės vazos, aplipusios keraminių gėlių girliandomis, trapūs, besvoriai puodeliai kavai ir ištisi kavos servizai, masyvios sidabro žvakidės, krištolo indai... Jie sukurti įvairiose šalyse – Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir kitur.

„Pradėsime nuo XVIII a. puošnaus baroko ir vėlyvojo jo laikotarpio, nerūpestingojo rokoko, toliau keliausime į XIX a., kuriame didingąjį ampyro stilių keitė jo supaprastintas ir vidutinio miestelėno skoniui bei kišenei pritaikytas bydermejeris, – aiškino dailėtyrininkė. – Amžiaus viduryje visi iki tol buvę stiliai susimaišė ne mažiau patraukliame istorizmo ir eklektikos laikotarpyje, o pabaigoje visa Europa pasidavė banguojančiam secesijos stiliui, kuriam retas lieka abejingas ir šiandien.“ Paroda veiks iki birželio 16-osios, jos apžiūrėjimo atidėlioti neverta, o geriausia, anot muziejininkų, – ateiti ne kartą, neskubant viską įvertinti ir pasigrožėti. XVI–XIX a. grafikos meistrystė

Be viso to, K.Jokubavičienės teigimu, Lietuvos dailės muziejaus rinkinyje yra per 8 tūkst. XV–XX a. Europos ir kitų kraštų grafikų kūrinių, tad suprantama, kad Klaipėdoje rengiamoje parodoje „XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika“ bus galima pamatyti tik labai mažą jų dalį. „Bet ne kiekybė svarbu, – mano dailėtyrininkė. – Juk ne kasdien, niekur nekeliaujant, čia pat Klaipėdoje galima pasižiūrėti, kaip atrodo XVI–XIX a. vario, plieno raižiniai, sukurti vokiečių, prancūzų, italų, anglų, lenkų graverių, kas juose ir kaip vaizduojama, kokio amato ir meniškumo lygio buvo pasiekta. Vien ko verti XVIII a. italų architekto ir grafiko Giovanni Battista Piranesi garsieji mistiniai Romos peizažai, vaizduojantys didingus, bet realybėje tose vietose niekad nestovėjusius statinius taip tikroviškai, kad J.W.Goethe, iki tol matęs Romą tik iš G.B.Piranesi darbų, atvykęs į miestą, šiek tiek juo nusivylė...“ Paroda „XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika“ uostamiestyje veiks iki birželio 16-osios. Klaipėdiečio D.Varkalio kolekcija

Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija“ bus eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės ir sidabrinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, vazos, stalo reikmenys ir

Johnas Gleichas (1879 – po 1927). Raitelis Baltijos pajūryje.

papuošalai iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto taikomosios dailės rinkinio. Jo pagrindą sudaro gausi Klaipėdos krašte XIX–XX a. pradžioje plitusių dailiųjų metalo ir keramikos dirbinių kolekcija, kurią surinko klaipėdietis D.Varkalis ir 1988 m. perdavė muziejui. Klaipėdiečiams D.Varkalio pristatinėti lyg ir nereikia. Juk ir taip dažnai restauratorius, gintaro meistras, Kalvystės muziejaus įkūrėjas yra vadinamas gyva Klaipėdos legenda. Įvairiapusė D.Varkalio veikla susijusi su Klaipėdos krašto kultūros, dailės paveldo išsaugojimu. Restauruoti senoviniai laikrodžiai iš jo kolekcijos papildė Laikrodžių muziejaus ekspoziciją. Surinkti senųjų kalvių įrankiai ir dirbiniai, išgelbėtos nuo metalo laužo likimo naikinamų senųjų miestų kapinių kalinėtos tvorelės davė pradžią Kalvystės muziejui. Dailėtyrininkė pasakojo, kad jo surinkti dailieji keramikos, metalo dirbiniai mena Klaipėdos ir viso pamario krašto kasdienį gyvenimą, iškalbingai byloja apie laikus, kai kasdien ar tik per šventes naudojamas daiktas turėjo būti ir patvarus, ir gražus. Nemažai keramikos dirbinių – puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai papuošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Keli metalo indai, šakutės su įspaudu „Herm. Blode“ primena Nidos dailininkų kolonijos, kurios dalyviai apsistodavo garsiajame „tėtušio Blode’s“ viešbutyje, laikus.

Kolekcijoje yra medalių, ženklų, gausus ikikarinės Klaipėdos vaizdų atvirukuose rinkinys, uostamiesčio specifiką atskleidžia originalūs žvejų ir jūreivių amuletai. D.Varkalio kolekcija vertinga ir istoriniu, ir meniniu požiūriu. Keramikos dirbiniai pažymėti garsių Europos porceliano ir fajanso manufaktūrų ženklais, bronzinės skulptūrėlės, žvakidės, stalo reikmenys taip pat sukurti įvairių Europos kraštų dailininkų ir amatininkų. Anot dailėtyrininkės, D.Varkalio kolekcijos eksponatai ne tik pratęsia parodos „Nuo baroko iki secesijos“ temą, nes atspindi tuos pačius Europos XIX a. dailės stilius, papildydami juos iki XX a. vidurio populiariu art deco. Jie kelia ypatingas emocijas – tai mūsų miesto, krašto praeities liudininkai. Žvelgdami į juos, pasijuntame tarsi kelionės laiku dalyviais. Šioji paroda veiks pakankamai ilgai – iki 2014-ųjų gruodžio, tad Klaipėdos krašto istorija ir kultūra besidomintieji turės laiko rimtoms studijoms. Visų keturių parodų pristatymas – 17 val. Vernisažo vakarą jas bus galima apžiūrėti nemokamai. Kitomis dienomis bilietas suaugusiajam – 6 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams – 3 Lt, ikimokyklinio amžiaus vaikai, vaikų namų auklėtiniai ir neįgalieji įleidžiami nemokamai. Lietuvos dailės muziejaus P.Domšaičio galerija (Liepų g. 33) antradieniais– šeštadieniais dirba nuo 12 iki 18 val., sekmadieniais – iki 17 val. Parengė Rita Bočiulytė

6

ketvirtadienis, kovo 7, 2013

nuomonės

Ar ga­lė­jo­me gy­ven­ti ge­riau?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ar skai­tė­te sa­vo pro­gra­mą, po­nai?

And­re­jus Žu­kovs­kis

K

o­vo 11-oji Lie­tu­vo­je jau ke­lin­ti me­tai pri­me­na ne ne­prik­lau­ so­my­bės šven­t i­mą, o įvai­r ių gru­puo­čių tar­pu­sa­v io san­ty­ kių aiš­ki­ni­mą­si. Ar­tė­jant šiai iš­k i­l iai da­tai pa­ro­dy­t i sa­vo mei­lę tė­vy­nei sku­ba vi­si, kas ne­t in­g i, bet pa­ste­bi­miau­sias – tau­t i­niu sa­ve va­di­nan­ tis jau­ni­mas. Jie ne­si­bo­d i ro­dy­t i tos sa­vo mei­lės na­ cių sim­bo­li­ką pri­me­nan­čiais ženk­liu­kais, skus­to­m is gal­vo­m is ir ker­z i­n iais ba­tais.

Pas­kai­čius kai ku­rias šių pro­gra­mi­nių nuo­sta­tų, ky­la įta­ri­mų dėl jų kū­rė­ jų pro­to blai­vu­mo. Ki­ta ver­tus, šie žmo­nės vis la­biau pri­me­ na lai­ke pa­si­kly­du­sius XIX a. ant­ros pu­sės ro­man­ti­kus, ti­kin­čius, kad, no­rint iš­sau­go­ti lie­tu­vy­bę svar­biau­sia at­gai­vin­ti pa­go­ny­bę ir iš­siųs­ti juo­dao­džius už ša­lies ri­bų. Per ket­ve­rius me­tus nuo vie­nos or­ga­ni­za­ ci­jų – Lie­tu­vių tau­ti­nio cent­ro – su­si­kū­ri­mo 2008 m. rugp­jū­tį na­cio­na­lis­ti­nis ju­dė­ji­mas Lie­tu­vo­je ge­ro­kai kei­tė­si ir ta­po ne toks ag­ re­sy­vus. Da­ly­va­vu­sie­ji ju­dė­ji­me tur­būt pri­ si­min­tų, ko­kie pa­reiš­ki­mai skam­bė­jo anuo­ met. Jų at­min­tį at­gai­vin­tų ir pa­čių su­kur­tas fil­mu­kas apie cent­ro įkū­ri­mą. Po vi­so­mis fra­zė­mis slė­pė­si ir sle­pia­si pro­ gra­ma, ku­rią bū­tų ne­pro­šal pa­stu­di­juo­ti vi­ siems žy­giuo­jan­tie­siems. Pa­si­ro­do, kad Lie­tu­va bū­t ų lie­tu­v iams, o ne ko­kiems nors „Lie­tu­vos pi­lie­čiams“, kaip rei­ka­lau­ja įvai­rios žmo­gaus tei­sių gy­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos, te­rei­kia įgy­ven­din­ti ke­lis na­ cio­na­lis­tų su­gal­vo­tus punk­tus. Sus­tab­dy­ti imig­ra­ci­ją, o už­sie­nie­čius įdar­ bi­nan­čius darb­da­vius ap­mo­kes­tin­ti. At­si­ sa­ky­ti eu­ro ir iš­sau­go­ti li­tą. Taip pat pri­pa­ žin­ti se­no­vės bal­tų pa­sau­lė­žiū­rą ir ti­kė­ji­mo dva­si­nę, is­to­ri­nę ir kul­tū­ri­nę ver­tę, tau­tos iš­sau­go­ji­mą iš­kel­ti aukš­čiau už eko­no­mi­ ką, rem­ti gims­ta­mu­mą lie­tu­vių šei­mo­se ir iš­da­ly­ti lie­tu­vio pa­žy­mė­ji­mus lie­tu­viams. Pas­kai­čius kai ku­rias šių pro­gra­mi­nių nuo­ sta­tų, ky­la įta­ri­mų dėl jų kū­rė­jų pro­to blai­ vu­mo. Na, o per­skai­čius sky­re­lį apie ry­šių su pro­tė­viais iš­sau­go­ji­mą ir dva­si­nės bal­tų pa­sau­lė­žiū­ros pri­pa­ži­ni­mą su­si­da­ro įspū­ dis, kad pro­gra­mos au­to­rius di­de­lis „Įsi­kū­ ni­ji­mo“ ger­bė­jas. Ko ge­ro, vi­si šie punk­tai ne to­kie jau svar­ būs, pa­ly­g in­t i su rei­ka­la­v i­mu pa­nai­k in­t i Bau­d žia­mo­jo ko­dek­so 170 str. už ne­san­ tai­kos kurs­ty­mą. Pa­nai­kin­ki­me šį straips­ nį ir, na­cio­na­l is­to gar­bės žo­dis, Lie­tu­vo­je liks tik lie­tu­viai.

L

ie­tu­va dau­giau kaip 40 me­tų gy­ve­no ko­mu­nis­ti­ nės So­vie­tų Są­jun­gos prie­ spau­do­je. Per tą ne­men­ką lai­ko­tar­pį ša­lis pa­ty­rė mil­ži­niš­kų su­krė­ti­mų, ku­rių di­džiau­sias – žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių su­nai­ki­ni­mas, su­nai­kin­tas pa­ts tau­tos žie­das. Įša­lo že­mė­je dar ir da­bar gu­li tūks­tan­čiai kau­lų ne­ži­no­mų Lie­ tu­vos pi­lie­čių, o kiek tik­rų pa­trio­ tų bu­vo iš­žu­dy­ta miš­kuo­se? De­vin­to­jo de­šimt­me­čio pa­bai­ go­je Lie­tu­vo­je at­si­ra­do toks da­ri­ nys kaip Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­dis, ku­ris mo­bi­li­za­vo žmo­ nes, o 1990 m. pa­skelb­ta, kad Lie­tu­va yra ne­prik­lau­so­ma su­ve­ re­ni ša­lis. Įdo­miau­sia, kas tuo laik­me­čiu at­si­ti­ko su Lie­tu­vos kom­par­ti­jos vei­kė­jais? Dar Są­jū­džio veik­los me­tu dau­ge­lis jų, ma­ty­da­mi, jog Lie­tu­va vis tiek iš­trūks iš So­vie­ tų Są­jun­gos glė­bio, tie­siog pri­si­ tai­kė prie nau­jų są­ly­gų, ti­kė­da­mi ne lais­va Lie­tu­va, o tie­siog no­rė­ da­mi iš­lik­ti olim­pe. Da­lis ko­mu­ nis­tų, to­kių kaip M.Bu­ro­ke­vi­čius, J.Kuo­le­lis, li­ko iš­ti­ki­mi sa­vo idė­ joms, dėl ku­rių net te­ko pa­ra­gau­ ti ka­lė­ji­mo duo­nos. Tad štai Lie­tu­va tam­pa ne­prik­ lau­so­ma vals­ty­be, ku­rios vie­nas pir­mų­jų už­da­vi­nių tu­rė­jo bū­ ti ap­si­va­ly­mas nuo no­menk­la­ tū­ros, įvar­di­ji­mas, kas dar­ba­vo­si KGB gre­to­se, be ši­to Lie­tu­va ne­ ga­lė­jo nie­ko ge­ro ti­kė­tis. Be is­to­ ri­nio tei­sin­gu­mo tau­ta ne­ga­li eg­ zis­tuo­ti. Šių žings­nių ne­pa­da­riu­si tau­ta pra­ra­do ga­li­my­bę at­gim­ti iš nau­jo. At­kū­rus Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­ my­bę jau pir­mai­siais jos me­tais pa­čiais aukš­čiau­siais vals­ty­bės vei­kė­jais ta­po bu­vę kom­par­ti­jos vei­kė­jai, ku­rie ėmė­si dar­bo se­ną­ ja dva­sia, ki­taip jie ir ne­mo­kė­jo dirb­ti bai­gę par­ti­nes mo­kyk­las. Ir nors Lie­tu­va ta­po lyg ir ne­ prik­lau­so­ma vals­ty­bė, pa­ma­žu ji vėl at­si­dū­rė bu­vu­sių ko­mu­nis­tų ir KGB dar­buo­to­jų ran­ko­se ir aiš­ku tai, jog nie­ko ge­ro ne­ga­lė­jo pa­siū­ ly­ti. Bu­vu­sių kom­par­ti­jos vei­kė­jų tink­las plė­tė­si, jie užė­mė pa­čius svar­biau­sius po­stus, iš­stum­da­ mi pa­do­rius pi­lie­čius. Jie tai da­ rė se­nais kom­par­ti­jos me­to­dais, ves­da­mi pro­pa­gan­dą, juo­din­da­ mi žmo­nes. Bu­vo sten­gia­ma­si su­ kur­ti to­kią at­mos­fe­rą, esą So­vie­tų Są­jun­go­je bu­vo gy­ven­ti ge­riau. Jų dar­bas pa­vy­ko, net pli­ka aki­ mi ga­lė­jai pamaty­ti, jog ša­ly­je tik­ rai kaž­kas ne­ge­rai, tei­sy­bės nie­ kur ne­ra­si. Dau­ge­lis ir da­bar sa­ko: „Anks­čiau ga­lė­jai pa­si­skųs­ti, o da­bar nė­ra kam“. Bu­v u­s ių no­m enk­l a­t ū­r i­n in­ kų ve­da­ma ša­lis ta­po pro­tek­ci­jų, dve­jo­pų stan­dar­tų, ko­rum­puo­ tų val­di­nin­kų, pro­fa­nų vals­ty­be. Bu­vę kom­par­ti­jos vei­kė­jai, ir ta­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Vir­gi­ni­jus Sku­ma­nas

pę ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos vei­ kė­jais, sten­gė­si kiek įma­ny­da­mi ne­šva­riais me­to­dais im­ti ka­pi­ta­ lą į sa­vo ran­kas. Kiek nuo ne­prik­lau­so­my­bės pra­džios ne­šva­riai pri­va­ti­zuo­ta ob­jek­tų? Dar anuo­met vie­nas bu­ vęs ko­lū­kio pir­mi­nin­kas man sa­ kė: „Rei­kia su­pir­ki­nė­ti in­ves­ti­ci­ nius če­kius, už ku­riuos bus ga­li­ma pi­giai įsi­gy­ti įvai­riau­sio tur­to“. Nie­kas ki­tas to ne­ži­no­jo, tik bu­ vę ko­mu­nis­tai. Jie kryp­tin­gai dir­ bo, jog at­si­dur­tu­me to­kio­je pa­dė­ ty­je, ku­ri yra da­bar. Šiuo me­tu ša­ly­je vyks­ta ne emig­ra­ci­ja o eva­kua­ci­ja. Žmo­nių eva­kua­ci­jos pa­grin­di­ne prie­žas­ti­ mi ta­po ne ne­dar­bas, o su­kur­tos ne­žmo­niš­kos gy­ve­ni­mo są­ly­gos. Jau nuo pat ne­prik­lau­so­my­bės pra­džios bu­vę kom­par­ti­jos vei­kė­ jai sa­vo de­ma­go­gi­ja sten­gė­si ug­ dy­ti žmo­nių apa­ti­ją, ku­ri vi­są šį lai­ką tik di­dė­jo.

Bu­vu­sių no­menk­la­ tū­ri­nin­kų ve­da­ma ša­lis ta­po pro­tek­ci­ jų, dve­jo­pų stan­dar­ tų, ko­rum­puo­tų val­ di­nin­kų, pro­fa­nų vals­ty­be.

Pa­laips­niui bu­vę no­menk­la­tū­ ri­nin­kai taip su­pan­čio­jo mū­sų ša­ lį, kad jo­je gy­ven­ti, dirb­ti pa­do­ riam, lo­ja­liam Lie­tu­vai pi­lie­čiui jau ta­po ne­beį­ma­no­ma. Bu­vę ko­mu­nis­tai val­do vi­są ka­ pi­ta­lą, dau­ge­lis iš jų ta­po mi­li­jo­ nie­riais. Spe­cia­lio­sios tar­ny­bos – jų ran­ko­se, tei­sė­sau­ga – taip pat. Kiek val­di­nin­kų už ne­šva­rius dar­bus te­ko sto­ti prieš teis­mą? Jei ir te­ko, tai tik tiems, ku­rie ne­tu­ ri nie­ko bend­ro su bu­vu­siais vei­ kė­jais. Ša­ly­je ryš­kiai jau­čia­mas dve­jo­ pų stan­dar­tų tvai­kas. Jei pri­klau­ sai „sa­viems“, tai iš­veng­si at­sa­ ko­my­bės, o jei ne, tai tei­sė­sau­ga to­kį su­mals į mil­tus. Bu­vu­si to­kia stip­ri pa­trio­tiš­ku­ mo dva­sia kiek­vie­nais me­tais vis blė­so, to­lo, lyg nu­plau­kian­tis lai­ vas, o apie pi­lie­tiš­ku­mą da­bar ne­ bė­ra nė kal­bos. Apie jį nie­kas nei kal­bė­ti, nei ži­no­ti ne­no­ri. Ko­kį pa­li­ki­mą praė­jus 23 me­ tams tu­ri­me? Bu­vu­sios no­menk­

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Ei­lu­tė – pi­ni­gams nu­plėš­ti

Pers­kai­čiau M.Ski­riu­tės straips­nį „Dėl nau­jos ei­lu­tės – gal­vo­sū­kis“ („Klai­ pė­da“, 2013 03 04), o ša­lia jo bu­ vo pa­teik­ta są­skai­ta už ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­mus. Anks­čiau, kai bu­vo pa­ tei­kia­ma su­nau­do­ta bend­ra na­mo ši­ lu­ma, vis­kas bu­vo ge­rai. Da­bar įrašy­ta nau­ja ei­lu­tė. Ten vis­kas taip pa­slėp­ ta ir su­pai­nio­ta tam, kad žmo­nės ne­ pa­jėg­tų su­si­skai­čiuo­ti, kiek iš tik­rų­jų rei­kia mo­kė­ti. Toks ei­lu­tės įve­di­mas tu­rė­tų bū­ti ap­ta­ria­mas na­mo su­si­ rin­ki­me, ir spren­di­mą tu­rė­tų priim­ ti bu­tų šei­mi­nin­kai. Tam tu­ri pri­tar­ti dau­giau nei pu­sė bend­ra­tur­čių, o ne „nu­leis­ti“ spren­di­mą iš vir­šaus. Sta­sys

Vil­nie­tis tei­sus

„Karš­ta­me te­le­fo­ne“ skai­čiau vil­nie­ čio And­riaus pa­si­sa­ky­mą apie ne­man­ da­gius Klai­pė­dos vai­ruo­to­jus. Vi­siš­kai su juo su­tin­ku, nes mū­sų vai­ruo­to­jai dar ne­pri­me­na eu­ro­pie­čių, jų vai­ra­ vi­mo kul­tū­ra bai­si. Jie va­žiuo­ja taip, tar­si bū­tų lenk­ty­nių tra­so­je, tad pės­ tie­ji jiems vi­sai ne­rū­pi. Bet juk man­ da­gu­mas nie­ko ne­kai­nuo­ja. Skai­ty­to­ja

Nus­te­bi­no par­da­vė­jos ne­tak­tas

Mė­ne­sio pra­džio­je spau­dos kios­ke Lie­ pų gat­vė­je no­rė­jau su­mo­kė­ti ko­mu­na­ li­nius mo­kes­čius. Ge­ro­kai nu­ste­bi­no par­da­vė­jos klau­si­mas, ko­dėl taip vė­lai mo­ku mo­kes­čius. Koks jos rei­ka­las? Juk ga­li bū­ti dau­gy­bė prie­žas­čių, ne­jau­ gi tu­rė­čiau aiš­kin­tis par­da­vė­jai. Nors pa­ma­čiu­si ma­no vei­do iš­raiš­ką, ji tur­ būt pa­ti su­pra­to ne­tak­tiš­kai pa­klau­su­si ir su­švel­ni­no to­ną. Ma­nau, kad ap­tar­ na­vi­mo sri­ty­je dir­ban­tys žmo­nės ne­tu­ rė­tų už­da­vi­nė­ti to­kių klau­si­mų. Vė­jū­nė

Ne­ger­bia per­ka­mo mais­to

Par­duo­tu­vė­je ma­ne ste­bi­na kai ku­ rių pir­kė­jų el­ge­sys. Jie pri­si­kro­vę pil­ ną krep­šį pre­kių vė­liau jo ne­pa­tem­pia ir lauk­da­mi ei­lė­je nu­me­ta ant že­mės. Ei­lei pa­ju­dė­jus, krep­šį pa­spi­ria tie­siog ko­ja. Jei­gu tiek pri­si­krau­ni, tai ge­riau pa­siimk ve­ži­mą, ir ne­rei­kės spar­dy­ti to krep­šio. Bai­siai at­ro­do, kai žmo­nės taip el­gia­si. Jie taip ne­ger­bia nei sa­ vęs, nei mais­to pro­duk­tų, ku­riuos pa­ vo­lio­ję ant že­mės pa­skui val­go. Jad­vy­ga

Žur­na­las – lyg jo­gur­tas

Vė­lų va­ka­rą par­duo­tu­vė­je no­rė­ jau įsi­gy­ti vie­ną po­pu­lia­rų žur­na­lą. Bu­vo li­kęs vie­nin­te­lis eg­zemp­lio­ rius, ku­rį tuo me­tu skai­tė mo­te­riš­kė. Pra­min­dži­ka­vau ša­lia gal 10 mi­nu­ čių, lauk­da­ma, kol ji pa­dės žur­na­ lą į vie­tą. Trū­kus kant­ry­bei nuė­jau. Žur­na­las yra skir­tas tam, kad jį nu­ si­pirk­tu­mei, o ne skai­ty­tu­mei par­ duo­tu­vė­je. Tai tas pa­ts, kas par­duo­ tu­vė­je ati­da­ry­ti jo­gur­to in­de­lį, pu­sę nu­val­gy­ti ir pa­dė­ti at­gal į len­ty­ną. Ši si­tua­ci­ja man su­ga­di­no vi­są va­ka­rą. Gied­rė Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

la­tū­ros dė­ka įgi­jo­me spar­čiai nyks­tan­čios tau­tos sta­tu­są, esa­ me jau pra­ra­dę per 700 tūkst. gy­ ven­to­jų. Penk­ta­da­lio Lie­tu­vos jau ne­te­ ko­me per to­kį ga­na trum­pą lai­ką, o kiek dar yra su­luo­šin­tų žmo­ nių gy­ve­ni­mų, kas su­skai­čiuos ir įver­tins? Net žiau­riu sta­li­ni­nės So­vie­ tų Są­jun­gos lai­ko­tar­piu Lie­tu­va pra­ra­do sū­nų bei duk­rų kur kas ma­žiau ne­gu per pa­sta­ruo­sius 23 ne­prik­lau­so­my­bės me­tus. Tai ga­ li­ma įvar­dy­ti tik vie­nu žo­džiu – ge­no­ci­das prieš Lie­tu­vos gy­ven­ to­jus. Aukš­č iau­s io ran­go Lie­t u­ vos pa­rei­gū­nams nė mo­tais, jog dėl emig­ra­ci­jos nyks­ta tau­ta, jog gims­ta­mu­mas jau se­niai ge­ro­kai at­si­lie­ka nuo mirš­ta­mu­mo, kad už­dar­bio bei pra­gy­ve­ni­mo disp­ ro­por­ci­jos vie­nos pra­sčiau­sių Eu­ ro­po­je. Mes tuo­jau su­klūs­ta­me iš­gir­dę, kad kaž­kas tin­ka­mai ne­pri­žiū­rė­jo vai­ko, su­luo­ši­no ar ki­taip pa­vei­ kė psi­chi­nę, fi­zi­nę svei­ka­tą, tuo­ jau rei­ka­lau­ja­me at­sa­ko­my­bės už to­kį el­ge­sį. Iš tų, ku­rie at­sa­kin­gi už tau­tos nai­ki­ni­mą, at­sa­ko­my­bės pa­rei­ ka­lau­ti ne­su­ge­ba­me, net ne­ban­ do­me rei­ka­lau­ti. Taip ir to­liau grimz­ta­me į pra­ra­ją, ne­ma­ty­da­mi es­mi­nių da­ly­kų, o tik knai­sio­da­ mie­si ne­reikš­min­guo­se nie­ko ne­ le­mian­čiuo­se da­ly­kuo­se, dėl ku­ rių mū­sų mer­dė­ji­mas tę­sia­si. Ar to­kie tu­ri bū­ti mū­sų ša­lies va­do­vai, apa­tiš­kai ste­bin­tys Lie­ tu­vos ny­ki­mą? Aiš­ku, kad ne! Tai pri­lygs­ta aukš­čiau­sio laips­nio ci­ niz­mui. Ku­ris iš bu­vu­sių ar esa­mų ša­ lies va­do­vų pa­ren­gė ir pa­siū­ lė pla­ną, kaip ma­žin­ti dras­tiš­ką emig­ra­ci­ją, ma­žin­ti mir­tin­gu­mą ir di­din­ti gims­ta­mu­mą, ženk­liai pa­di­din­ti žmo­nių pa­ja­mas ir pa­ ge­rin­ti pra­gy­ve­ni­mo ly­gį? Ogi nė vie­nas! Tad pa­grįs­tai ky­la klau­si­mas, kam iki šiol ir šian­dien dir­bo ir dir­ba šie po­nai? Kaip nie­kam ki­tam aukš­čiau­sio ran­go pa­rei­gū­nui vi­sų pir­ma tu­ri rū­pė­ti kiek­vie­nas Lie­tu­vos žmo­ gus. Jis pri­va­lo da­ry­ti vis­ką, jog tau­ta ne mer­dė­tų o kles­tė­tų, ir to tu­rė­tų siek­ti ne žo­džiais, o konk­ re­čiais dar­bais. Dar Vy­tau­tas Di­dy­sis, esant itin ne­pa­lan­kioms is­to­ri­nėms ap­lin­ ky­bėms, sten­gė­si ne tik kad Lie­ tu­va neiš­nyk­tų, bet ir sie­kė di­din­ ti jos ga­ly­bę. Ne­jau­gi Lie­tu­vo­je ne­be­li­ko žmo­nių, ku­rie siek­tų Vin­co Ku­ dir­kos, Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus, Juo­ zo Luk­šos bei ki­tų did­vy­rių idea­ lų? Šian­dien Lie­tu­vai la­bai trūks­ta to­kį po­žiū­rį į vals­ty­bin­gu­mą iš­pa­ žįs­tan­čių va­do­vų.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, kovo 7, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Gink­lų ne­su­de­da Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas iš ko­vos ne­si­trau­kia – jis ap­skun­dė teis­mo nu­tar­tį, lei­džian­čią Dar­bo par­ti­jai jung­tis su ki­ta par­ti­ja.

Ne­su­si­kal­ba: so­cial­de­mok­ra­tas A.Sy­sas (nuotr. dešinėje) skel­bia, kad pen­si­jų re­for­ma bus stab­do­ma, o

A.But­ke­vi­čius tvir­ti­na prie­šin­gai.

„Fo­to­die­nos“ / Ka­ro­lio Ka­vo­lė­lio ir Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Blaš­ko­si dėl re­for­mos Ką da­ry­ti su pen­si­jų re­for­ma: ją tęs­ti, stab­dy­ti ar kaip rei­kiant ko­ re­guo­ti? Dėl to nie­kaip neap­sisp­ren­džia val­dan­tie­ji. Kai ku­rių jų at­sto­vų pa­reiš­ki­mai – itin prieš­ta­rin­gi. Ža­dė­jo stab­dy­ti

Cent­ro kai­rės koa­li­ci­jo­je nie­kaip ne­ran­da­ma su­ta­ri­mo dėl pen­si­jų re­for­mos. Dar kovo 5 d. kai­rių­jų at­sto­vas, Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Al­gir­das Sy­sas aiš­ki­no, kad ji bus stab­do­ma. Ta­čiau kovo 6 d. iš Vy­ riau­sy­bės at­sto­vų skrie­jo jau ki­to­ kie pa­reiš­ki­mai.

Al­gir­das But­ke­vi­čius:

Ne­gy­ven­kim są­ moks­lo teo­ri­jo­mis – nie­kas nie­ko stab­dy­ ti ne­si­ren­gia. Tie­siog tę­sia­si po­li­ti­kų dis­ ku­si­ja. Pa­vyz­džiui, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rė Al­gi­man­ta Pa­ be­dins­kie­nė trečiadienį net ne­ ko­men­ta­vo Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko A.Sy­so pa­reiš­ki­mo, kad so­cial­de­ mok­ra­tai stab­do pen­si­jų sis­te­ mos re­for­mą. Mi­nist­rė tei­gė, kad kol kas įsta­ty­mas vyk­do­mas pa­ gal pla­ną. O prem­je­ras Al­gir­das But­ke­ vi­čius už­si­mi­nė, kad Vy­riau­sy­bė dar aiš­kin­sis, kiek pen­si­jų re­for­ ma ga­lė­tų kai­nuo­ti. Jis neat­me­ tė ga­li­my­bės, jog re­for­ma ga­li bū­ ti ko­re­guo­ja­ma.

„Ne­gy­ven­kim są­moks­lo teo­ ri­jo­mis – nie­kas nie­ko stab­dy­ti ne­si­ren­gia. Va­do­vau­ja­mės ga­lio­ jan­čiais įsta­ty­mais. Tie­siog tę­ sia­si po­li­ti­kų dis­ku­si­ja. Fi­nan­ sų mi­nis­te­ri­ja tu­ri at­lik­ti tiks­lius skai­čia­vi­mus, kiek lė­šų iš vals­ty­ bės biu­dže­to pa­rei­ka­laus pa­pil­do­ mi ati­dė­ji­mai pa­gal nau­ją pen­si­jų kau­pi­mo for­mu­lę, ku­rią bus siū­lo­ ma pa­si­rink­ti žmo­nėms“, – va­kar ra­mi­no A.But­ke­vi­čius. Re­gi pa­vo­jų

Į cent­ro kai­rės koa­li­ci­jos at­sto­ vų pa­reiš­ki­mus apie ga­li­mą re­ for­m os stab­dy­m ą ar jos ko­rek­ ci­jas iš­syk su­rea­ga­vo opo­zi­ci­jos at­sto­vai. Val­dan­čio­sios dau­gu­mos par­ t-ne­rių so­cial­de­mok­ra­tų pra­ne­ ši­mai apie ga­li­mą pen­si­jų re­for­ mos stab­dy­mą ga­li tu­rė­ti liūd­nų pa­da­ri­nių, kaip įspė­jo kon­ser­va­ to­rius Ri­man­tas Da­gys. „Vi­si pui­kiai su­pran­ta, kad tai (so­cia­li­nė sri­tis – BNS past.) yra di­džiau­sias val­džios sek­to­rius , ku­ris dau­giau­sia kai­nuo­ja vi­sai vals­ty­bei, ir jo ne­sut­var­kius kal­ bė­ti apie fi­nan­si­nį tva­ru­mą ne­ga­ li­ma. Tai nea­be­jo­ti­nai tu­rės išo­ri­ nių pa­da­ri­nių – kas ga­li in­ves­tuo­ti į vals­ty­bę, ku­rio­je neaiš­ku, ko­kia so­cia­li­nė re­for­ma, gal mo­kes­ čiai bus di­di­na­mi“, – va­kar aiš­ki­ no R.Da­gys. Par­la­men­ta­ras ma­no, kad at­šau­kus su­pla­nuo­tą re­for­mą

„Sod­ros“ de­fi­ci­tas išaugs, o pen­ si­jos ne­di­dės. Išaugs ne­pa­si­ti­kė­ji­mas

Pa­na­šiais per­spė­ji­mais svai­dė­si ir ki­tas opo­zi­ci­jos at­sto­vas – Li­be­ ra­lų są­jū­džio ly­de­ris Eli­gi­jus Ma­ siu­lis. „Ga­li­ma sa­ky­ti, kad to­kiais žings­niais Vy­riau­sy­bė gy­ven­to­ jams pa­ti įtei­kia bi­lie­tą į lon­do­nus ir os­lus. Toks blaš­ky­ma­sis ska­ti­na dar di­des­nį žmo­nių ne­pa­si­ti­kė­ji­mą vals­ty­be. To­dėl ra­gi­na­me Vy­riau­sy­ bę ne­žlug­dy­ti Sei­me jau pa­tvir­tin­ tos pen­si­jų kau­pi­mo tvar­kos, ku­ ria bu­vo įtvir­tin­ta gy­ven­to­jų tei­sė sa­va­ran­kiš­kai rink­tis jiems pa­lan­ kiau­sią sis­te­mą – vals­ty­bi­nį ir pri­ va­tų kau­pi­mą se­nat­vei“, – pa­reiš­kė Li­be­ra­lų są­jū­džio ved­lys. E.Ma­ siu­lio nuo­mo­ne, keis­tai ir vi­siš­kai near­gu­men­tuo­tai skam­ba val­dan­ čių­jų tei­gi­niai, esą da­bar­ti­nė pen­ si­jų kau­pi­mo sis­te­ma pa­lan­ki tik­ tai tur­tin­gie­siems, di­de­les pa­ja­mas gau­nan­tiems žmo­nėms. „Siū­ly­čiau val­dan­tie­siems at­ si­pei­kė­ti ir iš­si­va­duo­ti iš mi­ra­žų, ku­riuo­se jie daž­niau­siai re­gi mis­ ti­nį vals­ty­bės lė­šų už­val­dy­mą ir tur­tin­gų­jų in­te­re­sus. Jei Vy­riau­ sy­bė ti­ki­si, kad vals­ty­bi­nė „Sod­ ros“ sis­te­ma yra vie­nin­te­lis gel­ bė­ji­mo ra­tas, tai la­bai siau­ras ir nai­vus po­žiū­ris į atei­tį“, – sa­kė E.Ma­siu­lis. „Klaipėdos“, BNS inf.

Įs­ta­ty­mas – jau priim­tas Per­nai lapk­r i­čio vi­du­ry­je Sei­mo pa­ tvir­t in­to­se Pen­si­jų sis­te­mos re­for­ mos įsta­t y­mo pa­t ai­so­s e nu­ma­t y­ ta, kad „Sod­ros“ per­ve­d i­mai į ant­ ros pa­ko­p os pen­s i­jų fon­dus nuo 2013 m. di­d i­na­m i iki 2,5 pro­c., nuo 2014-ųjų pra­d žios bus su­ma­ž in­ti iki 2 pro­c., bet nuo 2020 m. – pa­d i­d in­t i iki 3,5 pro­c. Taip pat nu­ma­ty­ta, kad

nuo 2014 m. sau­sio 1 d. į pen­si­jų fon­ dus as­muo ga­lės mo­kė­ti pa­pil­do­mą 1 pro­c. dy­d žio kau­pia­mą­ją įmo­ką, o iš vals­ty­bės biu­d že­to ga­lės gau­ti pa­ pil­do­mą ska­ti­na­mą­ją įmo­ką, ku­ri su­ da­ry­tų 1 pro­c. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­ kes­čio ša­ly­je. Nuo 2016-ųjų abi šios įmo­kos bū­t ų pa­d i­d in­tos iki 2 pro­c. Gy­ven­to­jams nuo 2014-ųjų ne­su­t i­

kus mo­kė­ti pa­pil­do­mos įmo­kos sa­vo lė­šo­m is, ne­bus su­stab­dy­tas jų įmo­ kų į pri­va­čius pen­si­jų fon­dus per­ ve­di­mas iš „Sod­ros“, jie pen­si­ją ir to­ liau ga­lės kaup­tis ir „Sod­ro­je“, ir ant­ ros pa­ko­pos fon­duo­se. Bet jei­gu gy­ ven­to­jai no­rės pa­pil­do­mai pri­mo­kė­ ti ir su­kaup­ti di­des­nę pen­si­ją, rei­kės ra­šy­ti pra­šy­mą.

„Pra­šo­ma pa­nai­kin­ti apy­gar­dos teis­mo nu­tar­tį, ku­ria at­mes­tas pra­ šy­mas, ir pa­ten­kin­ti mū­sų pra­šy­ mą – ap­ri­bo­ti par­ti­jos veik­lą, kad ji ne­bū­tų lik­vi­duo­ta ar reor­ga­ni­zuo­ta kaip ju­ri­di­nis as­muo. Ma­no­me, kad yra pa­grin­das tai­ky­ti to­kią pro­ce­si­ nę prie­var­tos prie­mo­nę“, – BNS sa­ kė S.Ver­sec­kas. Pro­ku­ro­ras apy­gar­dos teis­mo pra­šė ap­ri­bo­ti par­ti­jos veik­lą ir taip jai ne­leis­ti jung­tis su Tvar­kos ir tei­ sin­gu­mo par­ti­ja, nes, jo ma­ny­mu, to­kiu at­ve­ju Dar­bo par­ti­ja iš­nyk­ tų ir jos ne­be­bū­tų ga­li­ma pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas jo pra­šy­mą at­me­tė ir pa­reiš­kė ma­ nan­tis, kad kliū­čių reor­ga­ni­zuo­to ju­ri­di­nio as­mens bau­džia­ma­jai at­ sa­ko­my­bei nė­ra. Praė­ju­sį penk­ta­die­nį Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas taip pat pa­ skel­bė, kad pa­gal įsta­ty­mus nau­ jas ju­ri­di­nis as­muo tre­jus me­tus bus at­sa­kin­gas už Dar­bo par­ti­jos veiks­mus. Re­mian­tis tei­sė­jų ko­le­gi­jos prim­ ta nu­tar­ti­mi, jei­gu su­si­jun­gus Dar­ bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­joms bū­tų įkur­tas nau­jas ju­ri­di­nis as­muo, jam bū­tų ga­li­ma tai­ky­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę dar tre­ jus me­tus nuo jo įkū­ri­mo. Pro­ku­ro­ro ma­ny­mu, ke­lia­mas klau­si­mas, ar tos nor­mos tai­ky­ti­ nos bau­džia­ma­ja­me pro­ce­se, nes Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas rė­mė­si ci­vi­li­nio pro­ce­so nor­mo­mis ir tai­kė jas bau­džia­ma­jam pro­ce­sui. „Aukš­tes­ny­sis teis­mas pa­tik­rins tą nu­tar­tį ir pa­sa­kys ga­lu­ti­nį at­sa­ ky­mą“, – BNS sa­kė S.Ver­sec­kas. Skun­das tu­ri bū­ti iš­nag­ri­nė­ tas per sep­ty­nias die­nas. Skun­das pa­duo­tas per Vil­niaus apy­gar­dos teis­mą. Pra­šy­mą dėl par­ti­jos veik­ los ap­ri­bo­ji­mo pro­ku­ro­ras pa­tei­kė

Ko­va: nors pir­mą­jį raun­dą V.Us­

pas­ki­chas, ke­ti­nan­tis jung­tis su Ro­lan­do Pak­so va­do­vau­ja­ma par­ti­ja, lai­mė­jo, ko­va su pro­ku­ ro­rais dar ne­baig­ta.

„Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

ne­tru­kus po to, kai Dar­bo par­ti­ja pra­dė­jo de­ry­bas dėl jun­gi­mo­si su Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja. Skel­bia­ma, kad jun­gia­ma­sis su­ va­žia­vi­mas ga­li įvyk­ti ba­lan­džio pa­bai­go­je. Bau­džia­mo­ji by­la dėl ga­li­mos juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos to­liau tu­rė­ tų bū­ti nag­ri­nė­ja­ma ko­vo 12 d. Dar­bo par­ti­ja kal­ti­na­ma 2004– 2006 m. ga­lė­ju­si neįt­rauk­ti į ap­ skai­tą dau­giau nei 24 mln. li­tų pa­ ja­mų ir 23 mln. li­tų iš­lai­dų. Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­kas Vik­ to­ras Us­pas­ki­chas, Sei­mo pir­ma­sis vi­ce­pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Gap­šys, Sei­mo na­rė Vi­ta­li­ja Von­žu­tai­tė kal­ ti­na­mi or­ga­ni­za­vę ap­gau­lin­gą par­ ti­jos bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos tvar­ ky­mą. Šio­je by­lo­je, be mi­nė­tų tri­jų par­la­men­ta­rų, kal­ti­na­ma pa­ti Dar­ bo par­ti­ja ir bu­vu­si jos fi­nan­si­nin­kė Ma­ri­na Liut­ke­vi­čie­nė. Dar­bo par­ti­jos at­sto­vai ka­te­go­ riš­kai at­me­ta kal­ti­ni­mus ir by­lą sa­ko esant po­li­ti­nę. Ši by­la teis­mą pa­sie­kė dar 2008 m. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Atims apdovanojimą? Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ža­ da spręs­ti, ar iš ap­do­va­no­tų­jų są­ ra­šų iš­brauk­ti Al­gir­dą Pa­lec­kį, nu­ teis­tą už so­vie­tų ag­re­si­jos Sau­sio 13-ąją nei­gi­mą.

„Pre­zi­den­tė spren­di­mą priims ar­ ti­miau­siu me­tu“, – BNS in­for­ma­vo Pre­zi­den­tės spau­dos tar­ny­ba. Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų ta­ry­ ba nu­spren­dė siū­ly­ti ša­lies va­do­ vei A.Pa­lec­kį iš­brauk­ti iš ap­do­va­ no­tų­jų są­ra­šų. „Ta­ry­ba pa­siū­lė Pre­zi­den­tei, ku­ ri tik vie­na tu­ri ši­tą ga­lią, iš­brauk­ ti A.Pa­lec­kį iš ap­do­va­no­tų­jų są­ra­ šo“, – ži­niask­lai­dai sa­kė Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Zig­man­tas Kiau­pa. Or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­ vai“ Ri­te­rio kry­žiu­mi A.Pa­lec­kis bu­vo ap­do­va­no­tas 2004 m. ba­lan­ džio 21 d. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo iš­plės­ti­nė sep­ty­nių tei­sė­jų ko­le­gi­ ja sau­sio pa­bai­go­je at­me­tė už so­ vie­tų ag­re­si­jos nei­gi­mą Sau­sio 13ąją nu­teis­to A.Pa­lec­kio skun­dą ir pa­li­ko ga­lio­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo per­nai bir­že­lį jam skir­tą 10,4 tūkst. li­tų bau­dą. A.Pa­lec­kis

Sprendimas: valstybinį apdo­

vanojimą iš A.Paleckio siūloma atimti už Sausio 13-osios agre­ sijos neigimą.

Gedimino Bartuškos nuotr.

bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn pa­ trauk­tas, kai 2010 m. ži­niask­lai­dai pa­reiš­kė, jog 1991 m. sau­sio 13 d. „sa­viš­kiai šau­dė į sa­vus“. BNS inf.

8

ketvirtadienis, kovo 7, 2013

užribis

Vyrą sugun­dė ir nu­skriau­dė Dai­va Ja­naus­kai­tė Gir­tas 40-me­tis klai­pė­die­tis po pa­ žin­ties su mer­gi­na ne­te­ko auk­si­ nės gran­di­nė­lės, striu­kės, pi­ni­gų, te­le­fo­nų, bu­vo su­muš­tas ir iš­mes­ tas lauk.

1972 m. gi­męs Ser­ge­jus vė­lų pir­ ma­die­nio va­ka­rą prie di­džiau­sio uos­ta­mies­čio pre­ky­bos cent­ro pa­ ma­tė mer­gi­ną. Ši už­kal­bi­no vy­rą, pa­pra­šė jo ci­ga­re­tės, o ne­tru­kus jau drau­giš­kai ple­pė­jo. Vė­liau ne­pa­žįs­ta­mo­ji Ser­ge­jų pa­si­kvie­tė pra­tęs­ti pa­žin­ties į sa­ vo na­mus. Po­ra nuė­jo į Reik­ja­vi­ko gat­vės 9 na­mą. Su nau­ją­ja pa­žįs­ta­ma vy­ras čia bend­ra­vo ke­le­tą va­lan­dų. Tie­sa, vė­liau vy­ras ti­ki­no, kad su mer­gi­ na tik gė­rė al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus. Pa­ry­čiais Ser­ge­jus su­si­ruo­šė na­ mo, ta­čiau mer­gi­na nu­se­gė jam nuo kak­lo auk­si­nę gran­di­nė­lę ir pa­rei­ ka­la­vo 400 li­tų. Vy­ras pa­reiš­kė, kad pi­ni­gų ne­mo­kės. Ta­da iš to pa­ties bu­to ki­to kam­ ba­rio iš­bė­go du vy­rai, su­mu­šė Ser­ ge­jų, atė­mė jo striu­kę, ku­rio­je bu­vo

do­ku­men­tai, pi­ni­gų bei du mo­bi­ lio­jo ry­šio te­le­fo­nai ir iš­stū­mė vy­ rą lauk. La­bai gir­tas, aša­ro­jan­tis klai­pė­ die­tis iš Reik­ja­vi­ko gat­vės nu­žings­ nia­vo tie­siai į po­li­ci­ją. Ko­kia­me bu­ te jis lan­kė­si ir bu­vo nu­skriaus­tas, tą­kart vy­ras ne­su­ge­bė­jo pa­sa­ky­ti. Jis ti­ki­no, kad ne­te­ko daik­tų, ku­rių ver­tė – 3,7 tūkst. li­tų. Ta­čiau pa­rei­gū­nai ne­tru­kus ra­do mer­gi­ną ir jos pa­gal­bi­nin­kus. Tai se­niai po­li­ci­jai ži­no­ma links­ mo bū­do mer­gi­na, var­du In­ga. Reik­ja­vi­ko gat­vės 9-aja­me na­me ji nuo­mo­ja­si bu­tą. Jai pa­gel­bė­ję vy­ rai – taip pat ži­no­mi po­li­ci­jai as­ me­nys. Bu­te, ku­ria­me gy­ve­na ši mer­gi­ na ir vy­rai, pa­rei­gū­nai ra­do Ser­ge­ jaus daik­tus. In­ga su­lai­ky­ta, ta­čiau pro­ku­ro­rai įsi­ti­ki­nę, kad il­ges­nį lai­ką jos lai­ky­ ti už gro­tų nė­ra pa­grin­do. Abu vy­ rai po ap­klau­sos iš­leis­ti. Prab­lai­vė­jęs nu­ken­tė­ju­sy­sis kiek ki­taip pa­sa­ko­jo šią is­to­ri­ją. Jis tei­ gė, jog jo nie­kas ne­mu­šė, tad pa­na­ šu, kad įvy­kis ne­bus trak­tuo­ja­mas kaip api­plė­ši­mas.

Fut­bo­lo tre­ne­riui sky­rė bau­dą

Nuos­kau­da: S.Mi­ka­la­jū­nas įsi­ti­ki­nęs, kad bu­vo at­leis­tas ne­pag­rįs­tai, o

ki­vir­čą di­rek­to­rius pa­ver­tė jam mes­tais kal­ti­ni­mais.

Dai­va Ja­naus­kai­tė Va­kar 40-me­tis klai­pė­die­tis Sau­ lius Mi­ka­la­jū­nas bu­vo pri­pa­žin­tas kal­tu dėl smul­kaus chu­li­ga­niz­mo ir neiš­ven­gė nuo­bau­dos. Vy­ras įsi­ ti­ki­nęs, kad ne­nu­si­kal­to, bes to­liau by­li­nė­tis ne­ke­ti­na.

Bu­vęs na­cio­na­li­nės fut­bo­lo ko­man­ dos žai­dė­jas S.Mi­ka­la­jū­nas ket­ ve­rius me­tus tre­ni­ra­vo vai­kus šios spor­to ša­kos mo­kyk­lo­je. At­leis­tas iš dar­bo vy­ras šie­met sau­sio 17-o­ sios ry­tą atė­jo aiš­kin­tis pas mo­kyk­ los di­rek­to­rių An­ta­ną Ado­my­ną. Po šio su­si­ti­ki­mo di­rek­to­rius ap­ skun­dė bu­vu­sį tre­ne­rį po­li­ci­jai, ti­ kin­da­mas, kad šis spy­rė į ka­bi­ne­to du­ris, vie­šai jį iš­ko­ne­vei­kė, var­ to­da­mas ne­cen­zū­ri­nius žo­džius ir pa­gra­si­no jam duo­ti į gal­vą. Kai įvy­kio ėmė­si po­li­ci­ja, A.Ado­ my­nas pa­reiš­kė no­rįs nu­trauk­ti pro­ce­są, ta­čiau įsta­ty­mas to ne­nu­ ma­to, tad vy­riš­kas konf­lik­tas iš­vir­ to į by­lą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po­li­ci­nin­kai ap­klau­sė abi pu­ ses ir nu­spren­dė, kad S.Mi­ka­la­jū­ no veiks­mai tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­mi kaip smul­kus chu­li­ga­niz­mas ir pa­ trau­kė tre­ne­rį ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­ sa­ko­my­bėn. Teis­me liu­di­jo Fut­bo­lo mo­kyk­ los kiem­sar­gis. Jis pri­si­mi­nė, jog, pa­ma­tęs atei­nan­tį tre­ne­rį, su­pra­ to – bus konf­lik­tas. Nors mo­kyk­lo­ je vai­kų ne­bu­vo, tre­ne­rio su­kel­tas triukš­mas įver­tin­tas kaip vie­šo­sios tvar­kos su­trik­dy­mas ir ne­pa­gar­ba ap­lin­ki­niams. Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas ant­ra­die­nį pa­skel­bė, jog S.Mi­ ka­la­jū­nui ski­ria­ma 150 li­tų bau­da. Po po­sė­džio bu­vęs fut­bo­li­nin­kas tei­gė šio spren­di­mo vei­kiau­siai ne­ skų­siąs, nes to­les­nis by­li­nė­ji­ma­sis jam kai­nuo­tų dar dau­giau. Da­bar dar­bo ne­tu­rin­tis bu­vęs tre­ne­ris pa­sa­ko­jo su­py­kęs dėl ne­ pag­rįs­to at­lei­di­mo. Di­rek­to­riaus ne­ma­lo­nę jis už­si­trau­kęs, kai pra­ dė­jo ko­vą prieš Fut­bo­lo mo­kyk­los va­do­vą.

Uos­ta­mies­ty­je siau­ tė­ju­si ma­šin­va­gių gru­puo­tė pa­te­ko už gro­tų. Į bran­gius au­to­mo­bi­lius nu­si­ tai­kę nu­si­kal­tė­liai bu­vo ap­si­rū­pi­nę nau­jau­sio­mis tech­ ni­kos prie­mo­nė­mis, be to, tu­rė­jo gink­lų bei nar­ko­ti­kų. Ra­di­nys: pa­grob­tą Klai­pė­do­je ma­ši­ną va­gys lai­kė Ši­lu­tės ra­jo­ne, Sau­

gų kai­me.

Ma­ši­nų va­gys tu­rė­jo nar­ko­ti­kų ir gink­lų Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ras­tą VW pa­vo­gė vėl

Per­nai rugp­jū­čio 7 d. Klai­pė­do­je, Da­nės gat­vė­je bu­vo pa­vog­tas Vo­ kie­ti­jos pi­lie­čiui pri­klau­san­tis au­ to­mo­bi­lis „Volks­wa­gen Mul­ti­van“ su pusp­rie­ka­be. Jo pa­rei­gū­nams ras­ti ne­pa­vy­ko. Po sa­vai­tės, rugp­ jū­čio 14-osios ry­tą Jū­ros gat­vė­je prie 2 na­mo pa­si­ges­ta „Volks­wa­gen Trans­por­ter“. Tą pa­čią die­ną au­to­ mo­bi­lio šei­mi­nin­kui pa­skam­bi­nęs pa­žįs­ta­mas žmo­gus pra­ne­šė pa­ma­ tęs pa­grob­tą ma­ši­ną Švėkš­no­je. Į šį Ši­lu­tės ra­jo­no mies­te­lį nu­vy­ kęs vy­ras at­ga­vo au­to­mo­bi­lį, o pa­rei­ gū­nai su­tvar­kė for­ma­lu­mus. Tuoj po šių įvy­kių sa­vi­nin­kas nuė­jo į par­duo­ tu­vę, o kai ap­si­pir­kęs išė­jo, pa­ma­tė nu­va­žiuo­jan­tį sa­vo automobilį. Rug­sė­jo 9-ąją ši ma­ši­na bu­vo ras­ta Klai­pė­dos ra­jo­ne, miš­ke ne­ to­li Šal­pių kai­mo. Šie­met va­sa­rio 7-ąją Alks­ny­nės gat­vė­je iš 15 na­mo kie­mo din­go „Au­di A6“. Po ke­lių die­nų šis au­to­ mo­bi­lis at­krei­pė į sa­ve Sau­gų kai­ mo gy­ven­to­jų dė­me­sį. Mat ke­le­tą die­nų ši nė vie­nam iš vie­tos gy­ven­ to­jų ne­prik­lau­san­ti ma­ši­na sto­vė­jo ne­ju­di­na­ma ma­to­mo­je vie­to­je. Įkal­čiai – tech­ni­nės prie­mo­nės

Vi­sos šios va­gys­tės pa­rei­gū­nų pri­ ski­ria­mos or­ga­ni­zuo­tos ma­ši­nų va­

gių gru­pės veik­lai. 38 me­tų Alek­ sand­ras B., 28-erių ne­rin­giš­kis Ne­das Š. ir Klai­pė­dos ra­jo­ne gy­ve­ nan­tis Kęs­tas R. ir anks­čiau bu­vo sie­ja­mi su au­to­mo­bi­lių va­gys­tė­mis, ne kar­tą teis­ti. Vi­si jie teis­mo san­kci­ja suim­ti trims mė­ne­siams. Ma­ši­nų sa­vi­nin­kams pa­da­ry­ta tur­ti­nė ža­la sie­kia 100 tūkst. li­ tų. Jei­gu teis­mas pri­pa­žins, kad

Pas su­lai­ky­tuo­sius ap­tik­ta daug mo­bi­ lio­jo ry­šio te­le­fo­nų ir jų kor­te­lių, įran­ kių au­to­mo­bi­lių spy­ ne­lėms at­ra­kin­ti bei va­rik­liams įjung­ti, rak­te­lių ruo­ši­nių. šie vy­rai yra kal­ti, jiems gre­sia lais­vės atė­mi­mas iki aš­tuo­ne­rių me­tų. Juos su­lai­kant pa­si­telk­ti Lie­tu­vos po­li­ci­jos An­ti­te­ro­ris­ti­nių ope­ra­ci­jų rink­ti­nės „Aras“ ko­vo­to­jai. Ap­ti­kę gru­puo­tės slap­tą ga­ra­žą pa­rei­gū­nai ra­do ne­ma­žai šių vy­ rų kal­tę pa­tvir­ti­nan­čių įkal­čių. Be to, at­si­ra­do liu­dy­to­jų bei ki­tų įro­ dy­mų, ku­rie, kaip ti­ki­si po­li­ci­nin­

kai, pa­dės kal­tuo­sius pa­tup­dy­ti už gro­tų. Pas su­lai­ky­tuo­sius ap­tik­ta daug mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nų ir jų kor­ te­lių, įran­kių au­to­mo­bi­lių spy­ne­ lėms at­ra­kin­ti bei va­rik­liams įjung­ ti, rak­te­lių ruo­ši­nių. Tarp įkal­čių – au­to­mo­bi­lių ap­ sau­gos prie­mo­nių slo­pi­ni­mo bei at­jun­gi­mo įran­ga, pneu­ma­ti­nių, du­ji­nių gink­lų, iš pa­grob­tų au­to­ mo­bi­lių paim­tų daik­tų. Gre­sia il­gas įka­li­ni­mas

Įta­ria­mie­ji tu­rė­jo nar­ko­ti­nių me­ džia­gų ir ne­tei­sė­tai lai­kė ko­vi­nį re­ vol­ve­rį su pen­kiais šo­vi­niais. Slap­ta­ja­me ga­ra­že ras­ta ne­ma­ žai au­to­mo­bi­lių de­ta­lių, ra­tų, to­dėl ma­no­ma, kad tai ga­li bū­ti anks­čiau pa­vog­tų ma­ši­nų da­lys. Pa­rei­gū­nų ži­nio­mis, įta­ria­mie­ ji pa­si­žy­mė­jo ypa­tin­gu at­sar­gu­ mu. Tu­ri­ma ži­nių, kad šie įta­ria­ mie­ji, vyk­dy­da­mi nu­si­kal­ti­mus, bu­vo glau­džiai su­si­ję su ki­tu gruo­ džio mė­ne­sį suim­tu ma­ši­nų va­gi­ mi Ma­riu­mi R. Ma­ši­nų sa­vi­nin­kams pa­da­ry­ ta tur­ti­nė ža­la sie­kia 100 tūkst. li­tų. Ne­pai­sant to, kad su­lai­ky­ta stip­ri ma­šin­va­gių gru­puo­tė, au­to­mo­bi­lių va­gys­tės Klai­pė­do­je ne­si­liau­ja. Šią sa­vai­tę uos­ta­mies­ty­je pa­vog­tas 75 tūkst. li­tų ver­ti­na­mas au­to­mo­bi­lis „Volks­wa­gen Jet­ta“.

D.Ke­džio duk­ra per­duo­ta be pa­žei­di­mų Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas va­ kar at­me­tė Ne­rin­gos Venc­kie­nės skun­dą ir kons­ta­ta­vo, jog D.Ke­džio duk­rą per­duo­dant mo­ti­nai pa­rei­ gū­nai el­gė­si tei­sė­tai.

N.Venc­kie­nė ap­skun­dė Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo iki­teis­mi­ nio ty­ri­mo tei­sė­jo šių me­tų va­sa­ rio 7 d. nu­tar­tį, ku­ria kons­ta­tuo­ta, jog vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir pa­rei­ gū­nai, per­nai ge­gu­žės 17 d. vyk­dy­ da­mi pri­vers­ti­nį vai­ko per­da­vi­mą mo­ti­nai, įga­lio­ji­mų ne­vir­ši­jo. To­kią iš­va­dą anks­čiau bu­vo pa­ da­rę ir Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ ku­ro­rai, nu­trau­kę iki­teis­mi­nį ty­ri­ mą dėl ga­li­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jų pikt­nau­džia­vi­mo.

Apy­gar­dos teis­mas rė­mė­si vai­ko per­da­vi­mo mo­ti­nai pro­ce­dū­ro­je da­ly­va­vu­sių as­me­nų pa­ro­dy­mais, teis­mo priim­tais pro­ce­si­niais do­ ku­men­tais, ge­gu­žės 17-osios įvy­ kio vaiz­do įra­šais bei ki­tais by­lo­je esan­čiais do­ku­men­tais. Pri­tar­ta že­mes­nio­jo teis­mo pa­ da­ry­toms iš­va­doms, kad pri­vers­ ti­nė vai­ko per­da­vi­mo mo­ti­nai pro­ce­dū­ra bu­vo vyk­do­ma tiks­liai lai­kan­tis įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų, o jo­je da­ly­va­vę pa­rei­gū­nai vyk­dė tei­sė­tus ant­sto­lės nu­ro­dy­mus. Ša­ lin­da­mi kliū­tis teis­mo spren­di­mui įvyk­dy­ti jie ne­pa­žei­dė jo­kių įsta­ty­ mo rei­ka­la­vi­mų. Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo ver­ ti­ni­mu, pri­vers­ti­nai per­duo­dant

vai­ką mo­ti­nai, prieš mer­gai­tę ne­ bu­vo pa­var­to­ta nei fi­zi­nė, nei psi­ cho­lo­gi­nė prie­var­ta. Iš iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu su­ rink­tų duo­me­nų teis­mas nu­sta­tė, kad mi­ni­mų įvy­kių me­tu N.Venc­ kie­nė ne­pai­sė ant­sto­lės rei­ka­la­ vi­mų ne­truk­dy­ti vyk­dy­ti teis­mo spren­di­mą ir ak­ty­viai tam prie­ ši­no­si. To­dėl prieš ją bu­vo at­lik­ ti prie­var­ti­niai veiks­mai, ta­čiau jie bu­vo tik to­kie ir tik to­kios apim­ties, kiek tai bu­vo bū­ti­na, sie­kiant pa­ ša­lin­ti kliū­tis, truk­dan­čias vyk­dy­ti teis­mo spren­di­mą. Ši apy­gar­dos teis­mo nu­tar­tis įsi­ ga­lio­ja nuo jos priė­mi­mo die­nos ir yra ne­skun­džia­ma. „Klai­pė­dos“ inf.

9

ketvirtADIENIS, kovo 7, 2013

klaipėdos verslas

„For­tum Klai­pė­da“: kuo grįs­tos le­gen­dos? Ban­do­muo­sius at­ lie­kų de­gi­ni­mus pra­dė­ju­si ter­mo­fi­ ka­ci­nė jė­gai­nė „For­ tum Klai­pė­da“ pa­ tei­kia pir­muo­sius į at­mos­fe­rą iš­me­ta­ mų ter­ša­lų duo­me­ nis. Re­zul­ta­tai džiu­ gi­nan­tys, jie kur kas ma­žes­ni, nei lei­džia nu­sta­ty­tos nor­mos.

Lu­ka Leo­nai­ty­tė Psi­cho­lo­gi­niai da­ly­kai

At­lie­kų rū­šia­vi­mas, ži­no­ma, tu­ri tie­sio­gi­nę įta­ką tam, kas iš­rūks­ta pro bend­ro­vės ka­mi­ną. Bet pa­grin­ di­nis da­ly­kas yra dū­mų va­ly­mo ir į at­mos­fe­rą iš­me­ta­mų at­lie­kų filt­ra­ vi­mo sis­te­ma. „Kuo ji efek­ty­ves­nė, tuo į at­mos­ fe­rą iš­rūks­tan­tis dū­mas yra šva­res­ nis. Bet kai tik apie tai pra­by­la­me, mums prie­kaiš­tau­ja­ma, kad mes vien tik plas­ti­ką de­gin­si­me. Ši­to nie­ka­da ne­bus“, – tvir­ti­no bend­ ro­vės „For­tum Klai­pė­da“ at­sto­vas And­rius Kas­pa­ra­vi­čius.

And­rius Kas­pa­ra­vi­čius:

Mums svar­biau­sia yra už­tik­rin­ti, kad tai, kas iš­rūks­ta pro ka­ mi­ną, bū­tų kaip įma­ no­ma šva­riau.

Kont­ro­lė: at­lie­kų de­gi­ni­mą pra­dė­ju­si ter­mo­fi­ka­ci­nė jė­gai­nė „For­tum Klai­pė­da“ į at­mos­fe­rą iš­me­ta kur kas ma­žiau ter­ša­lų, nei lei­džia nu­sta­ty­tos nor­mos.

su­de­ga“, – tei­gė jė­gai­nės at­sto­vas. Gy­ven­to­jų ka­mi­nuo­se pa­pras­ tai ne­bū­na jo­kių filt­rų, kas su­de­ga – iš­le­kia į at­mos­fe­rą. Ta­čiau vi­so­ se jė­gai­nė­se, to­kio­se kaip „For­tum Klai­pė­da“, svar­biau­sia yra už­tik­ rin­ti rei­ka­la­vi­mus, ku­rie vi­so­je Eu­ ro­po­je yra vie­no­di. „Šiuo­lai­ki­nių ga­myk­lų iš­me­ti­mai – iki 100 kar­tų ma­žes­ni, nei lei­džia­ ma pa­gal nu­sta­ty­tas tar­šos nor­mas. Vie­nin­te­lis ne­ri­mas yra tai, kad žmo­nės pa­ma­tė, jog pro mū­sų bend­ ro­vės ka­mi­ną jau rūks­ta dū­mas. Gy­ ven­to­jams, ži­no­ma, ky­la klau­si­mas, o ką jie ten de­gi­na ir kas ten vyks­ta“, – sa­kė A.Kas­pa­ra­vi­čius. Per ban­do­muo­sius ban­dy­mus vis­kas vy­ko sklan­džiai, ti­ki­no ga­ myk­los at­sto­vai. Rūks­ta ne tik „For­tu­mo“ ka­mi­nai

Žmo­gaus psi­cho­lo­gi­ja esą to­kia, jei jis ma­to rūks­tan­tį ka­mi­ną, va­di­ na­si, ap­lin­ka yra nuo­di­ja­ma. „Tas, kas iš tie­sų yra bai­su ir nuo­din­ga, pli­ka aki­mi ne­ma­to­ma. Iš mū­sų įmo­nės rūks­tan­tis dū­mas di­džią­ją da­li­mi su­da­ry­tas iš ga­ro, jis ne­ke­lia jo­kio pa­vo­jaus. Mums svar­biau­sia yra už­tik­rin­ti, kad tai, kas iš­rūks­ta pro ka­mi­ną, bū­tų kaip įma­no­ma šva­riau“, – sa­kė A.Kas­ pa­ra­vi­čius. Tei­gia­ma, kad re­zul­ta­tai, ku­riuos pa­sie­kia vi­sos šiuo­lai­ki­nės at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­myk­los, yra daug ge­ res­ni, nei tai pa­vyks­ta bio­ku­ro de­ gi­ni­mo ga­myk­loms. Čia esą vėl su­vei­kia psi­cho­lo­gi­ ja, žmo­nėms at­ro­do, jei į kros­nį ki­ši mal­kas, tai jos – la­bai eko­lo­giš­kas ku­ras, o jei su­de­gin­si­me plas­ti­ki­nį bu­te­lį, jis už­terš ap­lin­ką. Kas ter­šia la­biau?

„Jei vi­sa tai yra de­gi­na­ma gy­ven­to­ jo na­mo kros­ny­je, jis, ži­no­ma, ter­ šia ap­lin­ką ir nuo­di­ja kai­my­nus, nes ten tem­pe­ra­tū­ra įkais­ta iki 200–300 laips­nių Cel­si­jaus, o tai pui­kiau­sia ter­pė su­si­da­ry­ti fu­ra­nams, diok­si­ nams ir ki­tiems ter­ša­lams, ta­čiau ga­ myk­lo­se de­gi­ni­mo tem­pe­ra­tū­ra 4–5 kar­tus aukš­tes­nė, tad vi­si tie ter­ša­lai

„Ap­link „For­tum Klai­pė­dą“ yra dar 5–6 ka­mi­nai, ku­rie nuo­la­tos rūks­ ta. Ir iš gy­ven­to­jų kvar­ta­lo at­ro­do, kad vis­kas vyks­ta pas mus. Pas mus ga­myk­lo­je tech­no­lo­giš­kai juo­das dū­mas neį­ma­no­mas“, – pa­brė­žė A.Kas­pa­ra­vi­čius. Ter­mo­fi­ka­ci­nės jė­gai­nės at­sto­vas tei­gė, kad jie ne­no­ri ba­dy­ti pirš­tais ir skųs­ti ki­tų, ap­lin­kui yra dau­gy­ bė tvar­kin­gų įmo­nių, ta­čiau yra to­ kių, kur ir per tvo­rą esą ma­ty­ti, ko­ kia ten tvar­ka. „Ką jie de­gi­na ir ar filt­ruo­ja – di­de­lis klau­si­mas. Mes jau ži­no­jo­ me, kad kai tik pra­dė­si­me veik­lą, už juos tu­rė­si­me at­sa­ky­ti mes“, – tei­ gė A.Kas­pa­ra­vi­čius. Ypa­tin­ga kont­ro­lė

Į at­mos­fe­rą iš­me­ta­mų ter­ša­lų mo­ ni­to­rin­gas vyk­do­mas pa­čia­me ga­ myk­los ka­mi­ne ir ša­lia jo. „Tai yra di­džiu­lė da­vik­lių sis­te­ma ir toms tech­no­lo­gi­joms ga­myk­lo­je skir­tas vi­sas aukš­tas. Yra ma­tuo­ja­ ma la­bai daug tar­šos pa­ra­met­rų. Pas mus jų yra žy­miai dau­giau ma­tuo­ja­ ma nei mies­to Vi­suo­me­nės svei­ka­ tos cent­ro tar­šos ma­ta­vi­mo sto­te­lė­ se“, – ti­ki­no A.Kas­pa­ra­vi­čius. Ga­myk­lo­je, su­de­gi­nus at­lie­kas, liks ne­pa­vo­jin­gas šla­kas ir pa­vo­ jin­gi su­de­gin­tų at­lie­kų pe­le­nai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ne­nuo­din­gas šla­kas bus ve­ža­mas at­gal į są­var­ty­ną. „Maž­daug apie 20 pro­c. to, kas bus at­vež­ta su­de­gin­ti, bus iš­ve­ža­ ma at­gal į są­var­ty­ną kie­to pa­vi­da­lo šla­ku, vi­siš­kai ne­nuo­din­ga me­džia­ ga, ku­rią šve­dai nau­do­ja ke­lių tie­ si­mui“, – sa­kė A.Kas­pa­ra­vi­čius. „For­tum Klai­pė­da“ esą ir­gi mie­ lai ši­tą me­džia­gą per­duo­tų, jei tik ją kas nors pa­siim­tų. Lie­tu­vo­je kol kas ši­tas šla­kas ne­nau­do­ja­mas. Pe­le­nai ke­liaus į Nor­ve­gi­ją

„Nuo­din­ga­sis šla­kas ar­ba ko­mu­na­ li­nių at­lie­kų de­gi­ni­mo pe­le­nai bus nu­so­di­na­mi ka­mi­no filt­ruo­se. Pla­ nuo­ja­ma, kad per me­tus šios me­ džia­gos su­si­da­rys apie 5 tūkst. t, tad du kar­tus per me­tus vi­sa tai bus iš­ga­be­na­ma į Nor­ve­gi­ją“, – pa­sa­ ko­jo A.Kas­pa­ra­vi­čius. Iš ga­myk­los san­da­riuo­se kon­tei­ ne­riuo­se ko­mu­na­li­nių at­lie­kų de­ gi­ni­mo pe­le­nus pa­siims kom­pa­ni­ ja „Va­ka­rų kro­va“. Iš čia kro­vi­nys bus pa­krau­tas į lai­vą ir iš­pluk­dy­

tas į Nor­ve­gi­ją. Ten vie­no­je sa­lo­ je, bu­vu­sio­je kal­kak­me­nio ka­syk­ lo­je įreng­ta to­kių pa­vo­jin­gų at­lie­kų sau­gyk­la. „Ka­mi­no filt­ruo­se bus nu­so­din­ ti me­ta­lai ir kie­to­sios da­le­lės, jei to­kius pe­le­nus pa­skleis­tu­me į ap­ lin­ką, bū­tų la­bai pra­stai. Ta­čiau jie bus sau­giai iš­ga­be­na­mi“, – tvir­ti­ no jė­gai­nės at­sto­vas. Pa­vo­jin­ga­sis šla­kas ne­tu­rė­tų bū­ti ra­dioak­ty­vus. Nes dar prie ga­myk­ los var­tų at­ve­ža­mų at­lie­kų ra­dioak­ ty­vu­mas bus tik­ri­na­mas au­to­ma­tiš­ kai. Jei pa­si­tai­ky­tų, kad į „For­tum“ te­ri­to­ri­ją at­vež­tų to­kį kro­vi­nį, ar ma­ši­na skleis­tų ra­dia­ci­ją, ji bū­tų pa­suk­ta į šo­ną ir kvie­čia­ma tar­ny­ ba, ku­ri ši­tais da­ly­kais už­sii­ma. Tei­ gia­ma, kad į kros­nį ne­tu­rė­tų pa­tek­ti nė vie­na ra­dioak­ty­vi at­lie­ka. „Be­je, tai yra tik „For­tum“ ini­ cia­ty­va, nes toks pa­tik­ri­ni­mas nė­ ra pri­va­lo­mas. Pa­gal rei­ka­la­vi­mus sau­gios at­lie­kos tu­rė­tų bū­ti at­ vež­tos jau iš są­var­ty­no“, – sa­kė A.Kas­pa­ra­vi­čius.

Tar­šos ste­bė­ji­mai – vie­ši

Ko­vo pa­bai­go­je tar­šos kont­ro­lė su vi­so­mis vals­ty­bi­nė­mis tar­ny­bo­mis tu­rė­tų bū­ti su­de­rin­ta. Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ ta­men­tas rea­liu lai­ku ga­lės ste­bė­ ti „For­tum Klai­pė­da“ ga­myk­los iš­ me­ti­mus į at­mos­fe­rą. „Žmo­nės klau­sė, o ko­dėl tik Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­ gos de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai ga­ lės ma­ty­ti tuos duo­me­nis tie­sio­ giai, ko­dėl kiek­vie­nas pi­lie­tis, ku­ris tu­ri in­ter­ne­to priei­gą, ne­ga­lė­tų to pa­da­ry­ti. Ma­nau, kad tai bus įma­ no­ma atei­ty­je, kai vi­sos duo­me­nų pa­tei­ki­mo sis­te­mos bus su­sty­guo­ tos“, – ti­ki­no A.Kas­pa­ra­vi­čius. Pra­džio­je vie­šai pla­nuo­ja­ma skelb­ti ga­myk­los iš­me­ta­mų ter­ša­lų pa­ros vi­dur­kį. Tei­gia­ma, kad ant­ra­ sis žings­nis bus ga­li­my­bė vi­siems ši­tą in­for­ma­ci­ją ste­bė­ti tie­sio­giai sa­vo kom­piu­te­riuo­se. Pa­ren­kant ne­prik­lau­so­mą la­bo­ra­to­ri­ją, „For­ tum Klai­pė­da“ at­sto­vai ti­ki­na, jog sieks įtrauk­ti ir vi­suo­me­nę.

10

turtas@diena.lt

KetvirtADIENIS, kovo 7, 2013

turtas

Trapūs „Air Li­tua­ni­cos“ spar­nai Du lėktu­vai ir ma­žiau­siai 75 dar­buo­to­jai. Taip turėtų at­ro­dy­ti Vil­niaus oro li­nijų bend­rovė „Air Li­tua­ni­ca“. Ta­čiau fak­tai liu­di­ja, kad nau­jau­sia sos­tinės in­ves­ti­ci­ja dan­gaus ga­li taip ir ne­pa­siek­ti. Bent jau kol kas.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Vežė­jo pa­žymė­ji­mo ne­tu­ri

Kol pa­sau­lio vals­ty­bių na­cio­na­li­ niai vežė­jai svars­to ga­li­my­bes iš­lik­ ti rin­ko­je, Lie­tu­vo­je rez­ga­mi ki­to­kie pla­nai. Ams­ter­da­mas, Miun­che­ nas, Ber­ly­nas, Ki­je­vas, Sankt Pe­ ter­bur­gas, Ham­bur­gas, Tbi­li­sis – šio­mis kryp­ti­mis turėtų skrai­dy­ti sos­tinės me­ro Artū­ro Zuo­ko su­ma­ ny­tos sos­tinės oro li­nijų bend­rovės „Air Li­tua­ni­ca“ lėktu­vai bei kon­ ku­ruo­ti ne tik su Vil­niu­je, bet ir su ki­tuo­se ša­lies oro uos­tuo­se vyk­do­ mais skryd­žiais. Šiuo me­tu aiš­kus tik nau­jo­sios skryd­žių bend­rovės

5

mln. litų šiuo me­tu sie­kia „Air Li­tua­ni­cos“ dis­po­nuo­ja­mos lėšos.

Ko­mer­ci­jos sky­riaus va­do­vas. Juo ta­po Si­mo­nas Bart­kus, iki šiol tas pa­čias pa­rei­gas ėjęs Tarp­tau­ti­nia­ me Vil­niaus oro uos­te. Sa­vi­val­dybė pla­nuo­ja val­dy­ti 34 pro­c. ak­cijų, stra­te­gi­nis in­ves­tuo­ to­jas, apie kurį kol kas nie­ko ne­ skel­bia­ma ir ne­ži­nia, ar jis iš­vis yra, – 49 pro­c. Įmonės dis­po­nuo­ja­mos lėšos gan sun­kiai pa­siekė 5 mln. li­ tų, dau­giau nei pusę jų – 2,75 mln. litų – yra sky­ru­si sa­vi­val­dybė, be­je, tik prie­š mėnesį ji įsta­tinį įmonės ka­pi­talą pa­di­di­no 0,5 mln. litų nuo anks­čiau sie­ku­sių 2,25 mln. litų. Keis­tai at­ro­do ir nau­jo­sios bend­ rovės va­dovų ti­ki­ni­mas, kad iki ba­land­žio pa­vyks gau­ti oro vežė­ jo pa­žymė­jimą. Ci­vi­linės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Kęstu­ tis Au­ry­la įsi­ti­kinęs, kad oro li­nijų bend­rovės „Air Li­tua­ni­ca“ at­si­ra­ di­mas jau ma­žiau nei po mėne­sio – šakė­mis ant van­dens ra­šy­tas. „Kol kas lei­di­mas neiš­duo­tas, net pa­raiš­ka ne­nag­rinė­ja­ma. Bend­rovė iki pa­raiš­kos pa­tei­ki­mo tu­ri at­lik­ti ne­ma­žus namų dar­bus, ar­ba, ki­tais žod­žiais ta­riant, ati­tik­ti mi­ni­ma­ lius skryd­žio sau­gu­mo rei­ka­la­vi­ mus“, – dėstė K.Au­ry­la.

Pir­ma privalo su­bur­ti ko­mandą

Nors minė­ti rei­ka­la­vi­mai ir va­di­na­ mi mi­ni­ma­liais, iš tiesų jie griež­ ti. Juos ati­tin­kan­ti bend­rovė ga­ li sa­vo veiklą vyk­dy­ti vi­so­je ES, o bend­rovės or­lai­viais skren­dan­tys žmonės yra tik­ri, kad jiems nie­ ko ne­gre­sia. „Prieš iš­duo­dant oro vežė­jo pa­žymė­jimą vis­kas la­bai kruopš­čiai ver­ti­na­ma. Pir­miau­ sia tu­ri būti kom­pe­ten­tin­gas per­ so­na­las, tin­ka­mi lėktu­vai. Rei­ kia pa­reng­ti tech­ninės prie­žiū­ros pro­gramą, skrai­dantį per­so­nalą, in­ži­nie­rių per­so­nalą, at­sa­kingą už or­lai­vių tech­ninę prie­žiūrą“, – var­di­jo pa­šne­ko­vas. Vie­nas su­dėtin­giau­sių ir vie­nas bran­giau­siai at­siei­nan­čių da­lykų – pa­ts lėktu­vas. Prieš pre­ten­ duo­da­ma į oro vežė­jo pa­žymė­ jimą bend­rovė tu­ri or­laivį įsi­gy­ti ar­ba jį iš­si­nuo­mo­ti. „Tai mi­ni­ ma­lus rei­ka­la­vi­mas. Oro skryd­žių bend­rovė pre­ten­duo­da­ma gau­ti oro vežė­jo pa­žymė­jimą tu­ri dis­ po­nuo­ti ma­žiau­siai vie­nu or­lai­ viu, kurį tu­ri ap­tar­nau­ti ma­žiau­ siai ke­tu­rios įgu­los po du žmo­nes. Stiuar­desės taip pat rei­ka­lin­gos“, – pa­brėžė K.Au­ry­la.

Mis­ti­ka: sos­tinės oro li­nijų bend­rovės tu­ri šansų pra­dėti veiklą, ta­čiau ar tai

va­dovų žais­las?

Spin­du­liuo­ja olim­pinę ra­mybę

Tik ga­vu­si oro vežė­jo pa­žymė­jimą bend­rovė galės pre­ten­duo­ti į li­cen­ ciją vyk­dy­ti ko­mer­cinę veiklą. Ta­ čiau iš­duo­dant li­cen­ciją koją ga­li pa­kiš­ti ir fi­nan­si­nis įmonės sta­bi­ lu­mas. Pir­mai­siais veik­los me­tais, kai pa­jamų ga­li neuž­tek­ti sąnau­ doms pa­deng­ti, įmonė pri­va­lo tai kom­pen­suo­ti iš sa­vo tu­rimų lėšų. Tad iš­duo­dant li­cen­ciją tik­ri­na­ma, ar tų lėšų yra pa­kan­ka­mai. Dar vie­nas su­dėtin­gas klau­si­mas – or­lai­vio va­dai. Nau­jo­sios bend­ rovės at­sto­vai ne kartą ži­niask­lai­

Kau­nui už oro li­nijų bend­rovę svar­biau „Žal­gi­ris“ Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­kas svei­ki­na vil­nie­čių spren­dimą kur­ ti skryd­žių bend­rovę, ta­čiau ne­ma­ no, kad pro­jek­te turėtų da­ly­vau­ti Kau­nas.

Sa­vait­raš­čiui lai­ki­no­sios sos­tinės va­do­vas įvar­di­jo sa­vo prio­ri­te­ tinės veik­los vi­ziją. „Kau­no vers­lo ta­ry­bo­je šis klau­si­mas bu­vo svars­ ty­tas. To­kia idė­ja svei­kin­ti­na, bet rei­kia aiš­kin­tis, koks jos pa­grin­ das. Ži­no­ma, ga­li­ma įsi­gy­ti sim­ bo­linę ak­ciją, ta­čiau yra ki­ta pusė. Bend­rovė rei­ka­laus lėšų, rei­ka­laus veik­los, sri­ties iš­ma­ny­mo. Tad tai nėra šiaip – sumąs­čiau ir da­ly­vau­ ju. Čia vis­kas tu­ri būti pa­sver­ta“, – dėstė Kau­no va­do­vas. A.Kup­čins­kas at­kreipė dėmesį, kad pa­gal Tur­to val­dy­mo ir dis­

po­na­vi­mo įsta­tymą pa­ti vals­tybė ne­ga­li įsi­gy­ti įmonės ak­cijų. Ta­ čiau net jei tai būtų įma­no­ma ar­ ba jei bend­rovės ak­cijų nu­spręstų įsi­gy­ti vie­na iš sa­vi­val­dybės įmo­ nių, vis vien reiktų ge­ro­kai pa­ svars­ty­ti. Me­ras abe­jo­jo, ar „Air Li­tua­ni­ca“ ak­tua­li Kau­nui. „Vil­ nius yra sos­tinė, jiems galbūt ak­ tua­liau turė­ti sa­vo oro bend­rovę. O Kau­nui yra kitų klau­simų. Pa­vyzd­ žiui, šiuo me­tu „Žal­gi­rio“ ko­man­ dos li­ki­mas mums yra svar­biau­ sias klau­si­mas. Net­gi sa­ky­čiau, kad „Žal­gi­rio“ klau­si­mas nu­sve­ria „Air Li­tua­ni­cos“ ak­tua­lumą. Ma­ nau, mes kreip­simės su siū­ly­mu Vil­niaus sa­vi­val­dy­bei tap­ti Kau­ no „Žal­gi­rio“ da­li­nin­ke ir pri­si­dėti prie ko­man­dos gelbė­ji­mo“, – ti­ki­ no A.Kup­čins­kas.

dos prie­monėms yra teigę, kad ras­ ti to­kių dar­buo­tojų ne­bus sun­ku. Iš vi­so pla­nuo­ja­ma sam­dy­ti 75 dar­ buo­to­jus, or­lai­vio vadų turėtų bū­ ti iki de­šim­ties. Pla­nuo­ja­ma, kad bus ban­do­ma pri­si­vi­lio­ti už­sie­ny­ je dir­ban­čius šios pro­fe­si­jos lie­tu­ vius, nes tėvynė­je jų likę ne­daug. Natū­ra­lu, kad pa­ty­ru­siam or­lai­vio va­dui teks mokė­ti ma­žiau­siai 20 tūkst. litų per mėnesį. Pa­sak K.Au­ry­los, ras­ti ir pa­sam­ dy­ti or­lai­vio vadą ne taip jau pa­ pras­ta. Šie žmonės – auk­so vertės. Jų var­dai bei pa­vardės ge­rai ži­no­ mi Lie­tu­vo­je, jų at­ly­gi­ni­mai ati­tin­ ka eu­ro­pi­nius ir svar­biau­sia – to­kie žmonės be dar­bo tik­rai ne­sėdi. „Kol žmo­g us tam­pa or­l ai­v io va­du, tu­ri praei­ti ne vie­ni me­ tai. Pir­miau­sia vyks­ta pa­ren­gi­ mas, kur­sai. Vėliau ne vie­nus me­ tus reng­tas pi­lo­tas iš pra­džių tu­ri skrai­dy­ti ne­di­de­liais lėktuvė­liais. Ta­da jis ga­li pre­ten­duo­ti į ant­ro­jo pi­lo­to ke­lei­vi­nia­me lėktu­ve pa­rei­ gas. Kurį laiką pa­dirbęs ant­ruo­ju pi­lo­tu žmo­gus ei­na į or­lai­vio va­ dų ren­gi­mo kur­sus ir tik tuo­met tam­pa or­lai­vio va­du. Nau­jai ku­ ria­mai bend­ro­vei rei­kia pa­sam­dy­ ti ma­žiau­siai tris ke­tu­ris va­dus“, – dėstė Ci­vi­linės avia­ci­jos ad­mi­ nist­ra­ci­jos va­do­vas. Vi­lios vers­lo klien­tus

At­metė: Kau­no me­ras A.Kup­čins­kas tvir­ti­no, kad jo mies­to sa­vi­val­

dybė įsi­gy­ti sim­bo­linės ak­ci­jos ne­ke­ti­no dėl neaiš­kios bend­rovės per­spek­ty­vos. Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Jei­gu įvyktų ste­buk­las ir bend­ro­ vei pa­vyktų gau­ti oro vežė­jo pa­ žymė­jimą bei li­cen­ciją vyk­dy­ti ko­mer­cinę veiklą, kliū­tys tuo ne­ si­baigtų. Prabė­gus pir­mie­siems

11

KetvirtADIENIS, kovo 7, 2013

turtas At­šauks ­ li­cen­ciją

Au­go ­ ne­dar­bas

Lie­tu­vos ban­kas ko­vo 7 d. ke­ti­na at­ šauk­ti ne gy­vybės drau­di­mo bend­rovės „Er­go Lie­tu­va“, ku­ri nuo šių metų pra­ džios pri­jung­ta prie Eu­ro­pos bend­rovės „Er­go In­su­ran­ce“, veik­los li­cen­ciją. Šis klau­si­mas yra įtrauk­tas į Lie­tu­vos ban­ ko val­dy­bos po­sėdžio dar­bot­varkę. „Er­ go In­su­ran­ce“ cent­rinė bu­veinė yra Es­ ti­jo­je, o Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos veik­la tęsia­ ma per fi­lia­lus.

Lie­tu­vo­je ne­dar­bas ko­vo pra­džio­je siekė 12,4 pro­c. – 0,1 punk­to dau­giau nei va­sa­rio pra­džio­je, kai jis bu­vo 12,3 pro­c. Dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, ko­vo 1 d. bu­vo re­gist­ruo­ta 229,9 tūkst. be­ dar­bių – 5,4 pro­c. ma­žiau nei per­nai tuo pat me­tu. Jau­nes­nių kaip 25 me­ tų be­dar­bių ko­vo pra­džio­je bu­vo re­ gist­ruo­ta 27,5 tūkst. – tai su­darė 12 pro­c. visų be­dar­bių.

0,7

pro­c.

išau­go Lie­tu­vos BVP pirmą 2013-ųjų ket­virtį.

Komentarai

Vi­das Ur­bo­na­vi­čius

Vil­n iaus mies­to ta­r y­bos na­r ys

M

ies­t ie­č ių pi­n i­gai švais­ to­m i pa­de­be­sių pro­jek­ tams. Ir dar at­s i­ž vel­k i­ me į tą švais­t ymą, kai tu­r i­me skolą, ku­r i artė­ja prie mi­l i­jar­

Artū­ras Šul­cas

Klaipė­dos vi­ce­me­ras

P ne­taps tak­si „Vil­nius ve­ža“ dan­giš­kuo­ju pro­to­ti­pu, o gal tai tik nau­jas Vil­niaus

rie „Air Li­t ua­n i­cos“ pro­jek­ to mes ne­p ri­s i­j ungė­m e grei­č iau­siai dėl tos pa­č ios prie­žas­ties kaip ir ki­tos sa­vi­ val­dybės: uto­pi­n ių pro­jektų nie­k uo­ met ne­ver­ti­no­me rim­tai. Be to, net pa­ti

do. Vie­š a­sis trans­por­tas – tie­sio­g inė sa­v i­val­dybės funk­ci­ja – pra­sko­l in­tas, o oro trans­por­tas – nė vie­na­me įsta­ ty­me ne­pa­ra­šy­ta, kad jį turėtų or­ga­ni­ zuo­t i mies­to sa­v i­val­dybė. Me­ras dar kartą len­da, kaip kad bu­vo su tak­si, į pri­vatųjį verslą. Pri­vatūs vers­l i­n in­ kai kaž­kodėl ne­ma­to čia ni­šos da­r y­ ti verslą, o me­ras ban­do įti­k in­t i, kad žemė yra la­ga­m i­no for­mos ir kad tą verslą įma­no­ma da­r y­t i. Na, jei ne­pa­ si­seks, jis ri­zi­kuo­ja ne sa­vo, o visų mū­ sų pi­n i­gais. Ar tu­ri pro­jek­tas ateitį? Kiek man te­ko stu­di­juo­ti šią temą, ką sa­ko avia­ci­jos

vers­lo kon­sul­tan­tai, bend­rovės, ku­rios vei­kia būtent „Stan­dard“ sek­to­riu­je, tu­ ri pa­čią ma­žiau­sią pel­no maržą. Ir joms iš­lik­ti sun­kiau­sia, nes jos pa­ti­ria di­delį spau­dimą tiek iš žemų sąnaudų bend­ ro­vių, tiek iš „Pre­mium“ klasės. Tai ro­ do ir pa­tir­tis: Lie­tu­vo­je bank­ru­ta­vo dvi „Stan­dard“ klasės oro bend­rovės. Kiek skai­čiau Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos stu­ dijų ir avia­ci­jos pra­monės ap­žvalgų, šis sek­to­rius lai­ko­mas ne­pers­pek­ty­viu. Galbūt pa­si­seks, jie bus ta­len­tin­gi ir iš­ lįs pro tą rak­to sky­lutę. Bet jei ne, ne­ sėkmės kai­na la­bai di­delė ir ją turės su­mokė­ti vi­si vil­nie­čiai.

uto­piš­kiau­sia idė­ja tu­ri turė­ti fi­nan­sinį pa­grin­dimą, o šios bend­rovės at­ve­ju, ma­nau, to pa­grin­di­mo trūksta. Sa­vi­val­da turėtų vyk­dy­ti sa­vo tie­sio­gi­ nes funk­ci­jas – rūpin­tis gy­ven­tojų so­ cia­li­ne rūpy­ba, mies­to trans­por­tu, teik­ ti ko­ky­biš­kas viešą­sias pa­slau­gas. Vi­sos pa­pil­do­mos veik­los tėra iš­tek­lių švais­ty­ mas. Mes­ti iš­tek­lius, visų mūsų, mo­kes­ čių mokė­tojų, pi­ni­gus į oro bend­ro­ves, kai neuž­ten­ka pi­nigų mies­tui ele­men­ta­ riai su­tvar­ky­ti, vie­ša­jam trans­por­tui išt­ rauk­ti iš skolų ba­los, – tai nu­si­kal­ti­mas. Nep­r i­s i­jun­g ia­me prie šio pro­j ek­to, nes ir anks­tes­n i bend­r i pro­jek­tai pa­ li­ko ne pa­t į ge­r iau­sią įspūdį. Pa­vyzd­

žiui, elekt­ro­n i­n is bi­l ie­tas. Ma­nau, jei Klaipė­da būtų die­gu­si šią sis­temą be Vil­niaus, vis­kas būtų klostę­si kur kas ge­r iau. Tie­sa, si­tua­ci­ja pas mus ir da­ bar ge­resnė nei Vil­niu­je, ta­čiau jei da­ ry­t u­me pa­t ys, pa­da­r y­t u­me tai grei­ čiau ir ko­ky­biš­k iau. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, dėl ku­rio mes pa­ lai­ko­me Vil­nių, – tai jo teis­mi­nis gin­čas su Vy­riau­sy­be dėl gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio sky­r i­mo di­d ie­siems mies­ tams. Ma­nau, vil­nie­čiai vi­siš­kai teisūs rei­ka­lau­da­mi, kad vi­sas mies­te su­ren­ ka­mas mo­kes­tis ja­me ir liktų, o ne bū­ tų per­skirs­to­mas. Kodėl tu­ri­me do­tuo­ ti ki­tas sa­vi­val­dy­bes?

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pa­nai­kins bank­rotų už­kei­kimą? „Air Li­tua­ni­cos“, sa­vo kūrėjų stu­mia­ nes“, bet ji ne­dir­bo nė pu­santrų me­ mos į na­cio­na­li­nio vežė­jo sostą, pirm­ tų. Bend­rovė vykdė už­sa­ko­muo­sius takė – na­cio­na­linė Lie­tu­vos oro li­ni­ skryd­ž ius, taip pat re­g u­l ia­riai skrai­ jų bendrovė „Fly­LAL-Lit­hua­nian air­ di­no į Bar­se­loną, Lon­doną, Dub­liną, li­nes“ – sa­vo veiklą baigė vi­siš­ku fias­ Edin­burgą, Mi­laną. Ant­rinė skryd­žių ko. Bend­rovė bu­vo įkur­ta 1991 m. ir bend­rovės įmonė už­siėmė ir tu­r iz­ val­do­ma vals­tybės iki 2005 m. Vė­ mo vers­lu. Ta­čiau jau ma­žiau nei po liau ją įsi­gi­jo vers­li­nin­kas Ge­di­mi­nas metų nuo veik­los pra­džios bend­rovė Žie­me­lis, o po ket­ve­rių metų 2009 m. su­si­dūrė su fi­nan­si­niais sun­ku­mais. bend­rovė bank­ru­ta­vo. Žlu­gu­sią „Fly­ Bend­rovės va­do­vas Mar­ty­nas Lai­vys LAL-Lit­hua­n ian air­l i­nes“ bandė pa­ karšt­li­giš­kai bandė su­ras­ti stra­te­ginį keis­t i 2009 m. įkur­ta lie­tu­v iš­ka pi­ in­ves­tuo­toją, bet jam ne­pa­vy­ko: „Star1 gių skryd­ž ių bend­rovė „Star1 Air­l i­ Air­li­nes“ iš­kel­ta bank­ro­to by­la.

veik­los me­tams įmonė turėtų su­ si­mąsty­ti apie pelną. O jo gau­ti ne­bus leng­va. Kol kas skel­bia­ma, kad bend­rovė orien­tuo­sis į vers­ lo klien­tus, ku­rie su­da­ro ma­žiau nei pusę visų lėktu­vais skrai­dan­ čių Lie­tu­vos ke­lei­vių. Iki 2015 m. „Air Li­tua­ni­ca“ skel­ bia­si tap­sian­ti pa­grin­di­niu vežė­ju, tai reiš­kia, kad bus pre­ten­duo­ja­ma vež­ti nuo 15 iki 20 pro­c. visų ša­lies ke­lei­vių. Įmonę įkūrė per­nai

UAB „Air Li­tua­ni­ca“ bu­vo įre­gist­ ruo­ta pra­ėju­sių metų ge­gužės 31 d. Vie­nin­te­le įmonės ak­ci­nin­ke ta­ po ta pa­čią dieną įkur­ta bend­rovė „Air Vil­nius Group“, ku­rią val­do UAB „Šiaurės mies­te­lis“, įre­gist­ ruo­ta dar de­šim­čia dienų anks­ čiau. Šios sa­vi­ninkė yra Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė. Įmo­nei va­ do­vau­ti pa­skir­tas ar­ti­mas A.Zuo­ ko bend­ra­žy­gis Ja­nas To­ma­še­vi­

čius. Tie­sa, ke­lias die­nas pra­šy­tas pa­si­da­ly­ti ar­ti­miau­siais pla­nais, jis su žur­na­lis­tais bend­rau­ti taip ir ne­pa­no­ro. Pla­nai kur­ti bend­rovę iš Vil­niaus me­ro lūpų pirmą kartą vie­šai nu­ skambė­jo dar 2011 m. Tuo­met bu­ vo pra­neš­ta, kad nau­jo­ji skryd­žių bend­rovė pra­dės veik­ti 2012 m. ko­ vą, ta­čiau kūri­mo pla­nai nu­si­kėlė vėles­niam lai­kui. Šiuo me­tu pla­ nuo­ja­ma, kad nau­ja bend­rovė pra­ dės sa­vo veiklą bir­želį, o pa­grin­di­ niu vežė­ju taps iki 2015 m. „Air Li­tua­ni­ca“, anot įkūrėjų, ne­ kon­ku­ruotų su šiuo me­tu dau­giau­ sia ke­lei­vių per­ve­žan­čio­mis pi­gių skryd­žių bend­rovė­mis „Rya­nair“ ir „Wiz­zair“, o pre­ten­duotų ap­tar­nau­ ti vers­lo klien­tus, tad stotų į kon­ku­ ren­cinę kovą su to­kio­mis ži­no­mo­mis įmonė­mis, kaip vo­kie­čių „Luft­han­ sa“, skan­di­navų SAS ar kai­mynų lat­vių val­do­ma „Air Bal­tic“.

Pir­mas skry­dis ne­pa­vy­ko A.Zuo­k as – ne pir­m as Lie­t u­vo­j e žmo­g us, pa­s i­r yžęs pa­verg­t i dan­ gų. Lie­t u­vos avia­c i­jos pra­d i­n in­k u mūsų ša­ly­j e lai­ko­m as sa­va­moks­ lis že­m ai­t is Alek­s and­r as Griš­ke­ vi­č ius. 1855 m. va­s arą pa­k aunė­ je jis su­rengė ban­domąjį skrydį sa­va­d ar­b e ga­ro ma­š i­n a. Pa­ž iūrė­ ti nuo­s ta­b aus veiks­m o at­v y­ko Kau­no gu­b er­n a­to­r ius, o gy­ven­to­ jai, lauk­d a­m i jo, pa­s tatė var­t us ir rengė­s i pra­mo­goms. Kai pa­s i­rodė gu­b er­n a­to­r iaus ka­r ie­t a, nuo Ža­ lia­k al­n io spe­c ia­l iais bėgiais Vi­l i­ jam­p olės link įsibėgėjęs A.Griš­ke­ vi­č ius su sa­vo ga­r u va­ro­mu skrai­ dy­mo apa­ra­t u pa­k i­lo į orą. Ki­lo ne­g irdė­t as triukš­mas, nes ga­ ro va­r ik­l is la­b ai ūžė ir kaukė. Iš­s i­ gan­do ne tik mies­te­l io gy­ven­to­ jai, bet ir į gu­b er­n a­to­r iaus ka­r ietą pa­k in­k y­t i ark­l iai. Jie pra­dėjo ne­ šti ka­r ietą taip, kad jos vos neap­ vertė. Įpykęs gu­b er­n a­to­r ius lie­ pė tuoj pat at­leis­t i A.Griš­ke­v i­č ių iš dar­b o. Prie šios bėdos pri­s i­dėjo dar ir ki­ tos, nes A.Griš­ke­v i­č ius leis­d a­m a­ sis garlė­k iu su­s i­l aužė koją. Dėl šių bėdų konst­r uk­to­r iaus šei­mo­ je ki­lo vai­dų. Iš­r adė­j ui gy­d an­t is su­l au­ž ytą koją, jo žmo­n a garlėkį su­de­g i­no. Dėl to vy­ras su žmo­n a iš­s is­k yrė, o ne­t ru­k us po to su­s i­ krimtęs lakū­n as nu­m irė.

Pa­ža­dai: iš paukš­čio skryd­žio Vil­nių bend­rovės „Air Li­tua­ni­ca“ lėktu­

vai turėtų ma­ty­ti jau bir­želį, ta­čiau pla­nai pra­dėti skryd­žius ati­dėlio­ja­ mi nuo per­nai va­sa­ros. „Fo­to­die­nos“ / Alf­re­do Pliad­žio nuo­tr.

12

KetvirtADIENIS, kovo 7, 2013

pasaulis Už­sa­ko­vas ­ pri­si­pa­ži­no

Ne­su­valdė ­ lie­žu­vio

Ra­do ­ au­kas

Vie­nas pa­grin­di­nių Mask­vos did­žio­jo teat­ro ba­le­to so­lis­tų Pa­ve­las Dmit­ri­čen­ka (nuotr.) pri­si­pa­ži­no už­sakęs šios vie­ nos gar­siau­sių pa­sau­ly­je tru­ pės me­no va­do­vo Ser­ge­jaus Fi­li­no už­puo­limą. Sausį 42 metų S.Fi­li­nui už­puo­li­kas į vei­ dą šliūkš­telė­jo rūgšties, jam nu­degė vei­das ir akys.

Kūdi­kio be­si­lau­kian­ti Kemb­ rid­žo ku­ni­gaikš­tienė Cat­he­ri­ne pa­teikė aki­vaizd­žią užuo­miną, kad jai tu­ri gim­ti duktė. Ant­ ra­dienį lan­ky­da­ma­si Grims­bio uos­ta­mies­ty­je ir iš vie­tos gy­ ven­to­jos ga­vu­si pliu­šinį meš­ kiuką ji pa­sakė: „Ačiū, paim­ siu jį sa­vo d...“ Ta­da su­si­grie­ bu­si ji nu­ti­lo.

Ru­si­jos gelbė­to­jai Pietų Si­bi­re va­kar su­ra­do pen­kių po snie­ go la­vi­na žu­vu­sių paaug­lių pa­ lai­kus. 14–18 metų vai­ki­nus la­ vi­na užk­lu­po sek­ma­dienį, be­ si­leid­žian­čius nuo kal­no dau­ giau­sia bu­distų gy­ve­na­me Tu­ vos re­gio­ne prie Mon­go­li­jos sie­nos. Vie­nas žmo­gus iš­gy­ ve­no.

Ko­kią Ve­ne­suelą pa­li­ko H.Chá­ve­zas

Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tas Hu­go Chá­ve­zas, ant­ra­dienį pra­laimėjęs kovą su vėžiu, pa­keitė be­veik kiek­vie­no sa­vo tau­tie­čio gy­ve­nimą. Vienų – į ge­ra, kitų – į blo­ga. Ga­vo na­mus ir darbą

Prie in­va­li­do ve­žimė­lio pri­kaus­ty­ ta Ce­lia Ra­mos vie­na rūpi­na­si pen­ kia­me­čiu anū­ku. Prieš ke­letą metų mo­te­ris ta­po be­na­me, kai žemės nuo­šliau­ža su­griovė jos lūšną Ka­ ra­ka­so pa­kraš­ty­je. Bet vy­riau­sybė iš­tiesė pa­gal­bos ranką ir su­teikė jai butą nau­ja­me sos­tinės prie­mies­čio ra­jo­ne. „Čia va­žiuo­ja au­to­bu­sai, yra met­ro sto­tis. Anks­čiau nie­ko pa­na­ šaus ne­turė­jau, – pa­sa­ko­jo mo­te­ ris. – Čia yra mo­kyk­los, yra vis­kas. Tai tie­siog nuo­sta­bu!“ Bet tai dar ne vis­kas. C.Ra­mos ga­ vo darbą vals­ty­binė­je ka­vinė­je, ku­ rio­je kas­die­nis mais­tas par­duo­da­ mas su­bsi­di­juo­ja­mo­mis kai­no­mis. So­cia­linės pro­gra­mos

Valdęs dau­giau nei 13 metų H.Chá­ ve­zas ini­ci­ja­vo dau­gybę pro­gramų, skirtų skurd­žiau­siems gy­ven­to­ jams pa­dėti. Jis at­vi­lio­jo iš Ku­bos šim­tus me­ dikų ir įdar­bi­no juos nau­juo­se me­ di­ci­nos cent­ruo­se skurd­žiau­siuo­ se ra­jo­nuo­se. De­šim­tys tūkstan­čių hek­tarų žemės bu­vo eksp­rop­ri­juo­ta iš tarp­tau­ti­nių bend­ro­vių ir per­duo­ ta ūki­nin­kams dirb­ti. Vy­riau­sybė Ka­ra­ka­se su­kūrė pa­žangų fu­ni­ku­ lie­rių tinklą, kad lūšnynų gy­ven­to­ jai galėtų pa­siek­ti sos­tinės centrą. Net­gi opo­zi­ci­jos ša­li­nin­kai, ne­

su­tin­kan­tys su H.Chá­ve­zo neo­so­ cia­lis­ti­ne ir po­pu­lis­ti­ne ideo­lo­gi­ja, pri­pažįs­ta jo nuo­pel­nus ma­ži­nant so­cia­linę ne­ly­gybę. „1999 m. pa­ dėtis bu­vo la­bai ne­sąži­nin­ga, ir mums reikė­jo H.Chá­ve­zo“, – sakė pa­si­tu­rin­ti tei­si­ninkė Ana. „Jo ad­mi­nist­ra­ci­ja su­teikė ga­li­ my­bių tiems žmonėms, ku­rie ki­to­ mis ap­lin­kybė­mis nie­ka­da ne­būtų jų gavę“, – teigė po­li­ti­kos ana­li­ti­ kas Car­lo­sas Ro­me­ro.

Net­gi opo­zi­ci­jos ša­li­nin­kai, ne­su­tin­ kan­tys su H.Chá­ve­zo ideo­lo­gi­ja, pri­pažįs­ ta jo nuo­pel­nus ma­ži­ nant so­cia­linę ne­ly­ gybę.

Nus­te­ke­no eko­no­miką

H.Chá­ve­zas bu­vo ak­ty­vus Lo­tynų Ame­ri­kos vals­ty­bių bend­ra­dar­bia­vi­ mo ša­li­nin­kas, mezgė ar­ti­mus san­ ty­kius su tų pa­čių pa­žiūrų re­gio­no pre­zi­den­tais, taip pat kūrė sąjun­gas su Jung­ti­nių Vals­tijų prie­ši­nin­kais – Ira­nu, Šiaurės Korė­ja, Li­bi­ja, kai ją valdė Muam­ma­ras al Gad­da­fi.

Šo­kas: dėl trum­pa­re­giškų eko­no­mi­nių spren­dimų Ve­ne­sue­lo­je va­sarį jau penktą kartą per de­šimt­metį bu­

vo de­val­vuo­ta va­liu­ta.

Jo val­do­ma Ve­ne­sue­la ta­po ma­ to­ma pa­sau­linė­je are­no­je. Bet H.Chá­ve­zo eko­no­minė po­li­ti­ ka su­laukė ne­ma­žai kri­ti­kos. Eksp­ rop­ria­ci­jos po­li­ti­ka, ku­ri daž­nai at­ rodė sa­va­va­liš­ka ir pik­ta­va­liš­ka, at­baidė dau­gelį už­sie­nio in­ves­tuo­ tojų. Ne­su­gebė­ju­si di­ver­si­fi­kuo­ ti eko­no­mi­kos, Ve­ne­sue­la li­ko pri­ klau­so­ma nuo naf­tos, ku­ri at­ne­ša 90 pro­c. už­sie­nio va­liu­tos įplaukų. Pro­duk­ty­vu­mas smu­ko, ir ne­ galė­da­ma užau­gin­ti pa­kan­ka­mai mais­to Ve­ne­sue­la turė­jo dau­giau jo im­por­tuo­ti. Ban­dy­mai su­val­dy­ti inf­lia­ciją už­šal­dant kai­nas pri­vedė prie būti­niau­sių pro­duktų de­fi­ci­to. Par­duo­tu­vių len­ty­no­se ne­būda­vo pie­no, alie­jaus ir cuk­raus.

AFP nuo­tr.

Užuot sprendęs struktū­ri­nes eko­no­mi­kos pro­ble­mas, H.Chá­ ve­zas daž­nai priim­da­vo spren­di­ mus ad hoc: ne­kreip­da­mas dėme­ sio į inf­lia­ciją di­din­da­vo vals­tybės tar­nau­tojų at­ly­gi­ni­mus, nu­sa­vin­ da­vo pri­va­čias įmo­nes, de­val­vuo­ da­vo va­liutą. Nau­jau­sia, jau penk­ta per de­šimt­metį, de­val­va­ci­ja įvy­ko šie­met va­sarį, kai bo­li­va­ras JAV do­ le­rio at­žvil­giu nu­vertė­jo 32 pro­c. Au­go lėčiau­siai

Rem­da­ma­si GI­NI in­dek­su, Ve­ ne­sue­la gi­ria­si ma­žiau­sia pa­jamų ne­ly­gy­be Lo­tynų Ame­ri­ko­je. Tai reiš­kia, kad šios ša­lies gy­ven­to­jai sąži­nin­giau­siai da­li­ja­si eko­no­mi­ kos py­ragą. Tik yra vie­na pro­ble­

ma – šis py­ra­gas be­veik ne­didė­ja. „Ve­ne­sue­los eko­no­mi­ka yra penk­ ta iš did­žiau­sių Lo­tynų Ame­ri­ko­je, bet per pa­starąjį de­šimt­metį ša­lies bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas vie­ nam gy­ven­to­jui didė­jo lėčiau­siai“, – aiš­ki­no Har­var­do uni­ver­si­te­to eks­per­tas Ar­tu­ro Fran­co. Anot jo, Ve­ne­sue­los pa­žangą ga­ li­ma ver­tin­ti dve­jo­pai. Pa­ly­gin­ti su dviem anks­tes­niais de­šimt­me­čiais, kai dvi­par­tinė sis­te­ma disk­re­di­ta­vo sa­ve ir pa­sken­do ko­rup­ci­jo­je, H.Chá­ ve­zo epo­cha at­ro­do švie­sesnė. Bet pa­žvel­gus, kaip įspūdin­gai H.Chá­ ve­zo val­dy­mo lai­kais au­go kai­mynės Bra­zi­li­ja ir Ko­lum­bi­ja, Ve­ne­sue­los pa­žan­ga at­ro­do la­bai kuk­liai. BBC, CNN inf.

Pre­zi­den­tas liks gy­vas tau­tie­čių šir­dy­se Ve­ne­sue­los vi­cep­re­zi­den­tas Ni­co­ lá­sas Ma­du­ro sun­kiai tram­dy­da­ mas aša­ras ant­ra­dienį pa­skelbė apie H.Chá­ve­zo mirtį ir sakė, kad vy­riau­sybė pa­siuntė į gat­ves gink­ luotą­sias pa­jėgas bei po­li­ciją tai­ kos už­tik­rin­ti.

Už­ge­so: H.Chá­ve­zas mirė pra­ėjus pen­kiems mėne­siams po to, kai bu­

vo per­rink­tas nau­jai ka­den­ci­jai, taip ir ne­su­laukęs inau­gu­ra­ci­jos.

AFP nuo­tr.

Ve­ne­sue­la, ku­ri tebė­ra su­si­skald­žiu­si po per­nai spalį vy­ku­sių įtemptų rin­kimų, pa­skelbė sa­vaitę truk­siantį na­cio­na­linį ge­dulą, o vie­nas įta­kin­gas mi­nist­ras sakė, kad nau­ji rin­ki­mai bus su­reng­ti per 30 dienų, ku­rias nea­be­jo­ti­nai lydės di­delės aist­ros. Už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras El­ía­sas Jaua nu­rodė, kad 58-erių H.Chá­ve­ zo as­me­niš­kai pa­si­rink­tas įpėdi­nis N.Ma­du­ro pe­rims vals­tybės va­do­ vo pa­rei­gas iki rin­kimų, ir sakė: „Tai man­da­tas, kurį mums su­teikė va­ das pre­zi­den­tas H.Chá­ve­zas.“ Šim­tai H.Chá­ve­zo ša­li­ninkų su­ si­rin­ko prie ka­ro li­go­ninės, kur mirė

pre­zi­den­tas, verk­da­mi ir skan­duo­ da­mi „Mes vi­si esa­me Chá­ve­zas!“ ir „Chá­ve­zas gy­vas!“. Li­go­ninės var­ tus sau­go­jo ka­riai. „Jis bu­vo žmo­ gus, ku­ris mus mokė mylė­ti sa­vo tėvynę, – sakė 40-me­tis sa­vi­val­dybės dar­buo­to­jas Fran­ci­s Iz­quier­do. – Va­das pa­si­traukė fi­ziš­kai, ta­čiau jis tebė­ra mūsų šir­dy­se, tad pri­va­lo­me to­liau kur­ti tėvynę.“ Tarp­tau­tinė reak­ci­ja bu­vo prie­šta­rin­ga: dau­ge­lis Lo­tynų Ame­ri­kos ir kitų ša­lių ly­de­rių gyrė H.Chá­ve­ zo kovą už ne­tur­tin­guo­sius, ta­čiau ki­ti reiškė viltį, kad mi­rus šiam įsi­ min­ti­nam veikė­jui Ve­ne­sue­la galės ženg­ti į at­vi­resnę po­li­tinę san­ tvarką. Ko­mu­nis­tinė Ku­ba, ku­ri yra Ve­ ne­sue­los ar­ti­miau­sia sąjun­gi­ninkė, ir­gi pa­skelbė ge­dulą mi­rus ly­de­ riui, ku­ris pa­dėjo stip­rin­ti šios sa­ los eko­no­miką pi­giais de­ga­lais ir fi­nan­sinė­mis in­jek­ci­jo­mis. Ha­va­ na va­di­no H.Chá­vezą Ku­bos re­vo­

liu­ci­jos ly­de­rio Fi­de­lio Cast­ro tik­ ruo­ju sūnu­mi. Ta­čiau JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, daž­nai tap­davęs H.Chá­ve­ zo an­tia­me­ri­kie­tiš­kos kri­ti­kos tai­ ki­niu, kalbė­jo at­sar­giai ir žadė­jo, kad Jung­tinės Vals­ti­jos pa­lai­kys Ve­ne­sue­los žmo­nes, taip pat jis sakė, jog H.Chá­ve­zo mir­tis at­ve­ria „su­dėtingą lai­ko­tarpį“. „Ve­ne­sue­lai pra­de­dant naują sa­vo is­to­ri­jos sky­rių, Jung­tinės Vals­ti­jos lie­ka iš­ti­ki­mos po­li­ti­kai, pa­lai­kan­čiai de­mok­ra­ti­jos prin­ ci­pus, įsta­ty­mo vir­še­nybę ir pa­ garbą žmo­gaus teisėms“, – sa­ko­ma trum­pa­me B.Oba­mos pra­ne­ši­me. Prieš pa­skelb­da­mas apie H.Chá­ ve­zo mirtį N.Ma­du­ro iš­siuntė iš ša­lies du JAV ka­ri­nius ata­šė ir ap­ kal­ti­no Ve­ne­sue­los prie­šus ko­kiu nors būdu su­kėlus ug­nin­go būdo kai­riųjų pa­žiūrų ly­de­riui vėžį, ku­ ris ga­liau­siai nu­si­nešė jo gy­vybę. BNS inf.

13

ketvirtadienis, kovo 7, 2013

sportas šaudykloje Varžysis šauliai

„Hearts“ sėkmė

Lietuvis – stipresnis

Šiandien 10 val. Klaipėdos VPK šaudykloje (Jūros g. 1) vyks jubiliejinės 15-osios „Argus“ taurės šaudymo varžybos, skirtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Iš pradžių rungsis komandos. Pernai pirmavo medžiotojų ir žvejų klubo „Jūra“ šauliai. Dešimt geriausių dalyvių kovos dėl asmeninių titulų.

Aštuntą pergalę Škotijos futbolo čempionate iškovojo Edinburgo „Hearts“ (33 taškai) ekipa. „Lietuviškasis“ klubas namuose 2:0 (1:0) įveikė „St. Johnstone“ (41) komandą. Marius Žaliūkas rungtynes praleido dėl traumos, o nuo mačo pradžios žaidusį Arvydą Novikovą 65-ąją min. pakeitė Jamie’is Walkeris.

Ričardas Berankis pergalingai pradėjo „BNP Paribas Open“ teniso turnyro kvalifikacines varžybas. 80-ąją vietą planetos žaidėjų reitinge užimantis bei šeštas pagal skirstymą atrankoje esantis lietuvis pirmajame rate 7:6 (7:2), 6:1 nugalėjo 133-iąją pasaulio raketę 21-erių amerikietį Rhyne’ą Williamsą.

Jaunųjų klaipėdiečių pergalės Latvijoje Mažiausieji Klaipėdos karatė kovotojai triumfavo atvirose Latvijos pirmenybėse, vykusiose Salaspilio mieste. „Karatė vaikai“ mokyklos 5–9 metų auklėtiniai iškovojo šešis aukso, penkis sidabro ir du bronzos medalius.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

5-mečių berniukų svorio iki 20 kg grupėje dėl aukso susitiko du klaipėdiečiai – Mantas Kutra ir Neilas Borisovas. Abu jie, kol pateko į finalą, įveikė po tris varžovus. Lemiamoje kovoje pranašesnis buvo M.Kutra, N.Borisovui atiteko vicečempiono vardas. Pergalingai žingsniavo ir 5-metis Timofejus Fiodorovas (iki 25 kg). Taiklūs smūgiai ir nugalėti trys varžovai uostamiesčio atletui lėmė pirmąją vietą. Latvijos čempiono titulu galės didžiuotis Eduardas Veršininas (iki 25 kg), rungtyniavęs tarp 6–7 metų vaikų. „Karatė vaikai“ mokyklos vadovė Ana Balaklijec pasidžiaugė, kad nugalėtojas visas varžybas laimėjo pirma laiko. Valią visuose susitikimuose demonstravo pagal karatė kiokušin stilių kovojantis Igoris Taraniukas

Čempionas: vienas iš jauniausių

laimėtojų tarp klaipėdiečių buvo 5-metis T.Fiodorovas.

(6–7 m.; iki 35 kg). Klaipėdietis, įveikęs visus varžovus, namo parvežė aukso medalį. Vyriausių dalyvių – 8–9 metų – pirmenybėse ant aukščiausios prizininkų pakylos kopė dvi mūsų karatė viltys – Mindaugas Viščiūnas

Sėkmė: „Karatė vaikų“ komandos nariai namo parvežė 13 medalių.

(iki 35 kg) ir Maksimas Kolesnikas (iki 40 kg). Vicečempionų vardus pelnė ir sidabro medaliais tarp 6–7 metų dalyvių pasidabino Elvinas Vaškys (iki 20 kg) ir Viačeslavas Ivanovas (iki 30 kg), tarp 8–9 metų berniukų

Timuras Grudinas (iki 30 kg) ir Lukas Medvedevas (per 40 kg). Du „Karatė vaikų“ auklėtiniai, rungtyniavę tarp 6–7 metų dalyvių, apdovanoti bronzos medaliais. Jie įteikti Jonui Ramanauskui ir Motiejui Būtai.

Sportininkų vadovė A.Balaklijec sakė, kad auklėtinių pergalės jos nestebina. Berniukai treniruotes pradeda lankyti būdami vos ketverių metų, todėl į varžybas vyksta jau turintys palyginti nemažai patirties.

19

ketvirtadienis, kovo 7, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Edwardo W. Knappmano knygą „Garsiausios pasaulio bylos“.

Edwardas W.Knappmanas. „Garsiausios pasaulio bylos“. Tapkite prisiekusiaisiais pačiuose įdomiausiuose teismo procesuose! „Garsiausios pasaulio bylos“ nukelia Jus tiesiai į teismo salę, kurioje vyksta viena iš šioje knygoje aprašomų garsiausių teisinių kovų. Vienas jų prisiminsite iš skambių laikraščių antraščių, kitos – atrastos archyvuose. Tačiau jos visos atskleidžia tikras konkrečių žmonių gyvenimo dramas. Knygoje apibūdinamos kiekvienos bylos aplinkybės, analizuojamos esminės smulkmenos, aprašomas nuosprendis ir atskleidžiamas jo poveikis. Daugiau nei 90 nuotraukų leidžia skaitytojams geriau pajusti konkrečios bylos, vykusios tam tikru istorijos momentu, dvasią.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 12 d.

Avinas (03.21 – 04.20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais,. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus. Jautis (04.21 – 05.21). Aplinkiniai gali neįvertinti Jūsų idealų ar tikslų, o blogiausiu atveju net mesti iššūkį. Būsite nepasiruošę kovoti, dėl to galbūt neigiamai vertinsite savo sugebėjimus. Dvyniai (05.22 – 06.21). Bendraudami su jaunesniu žmogumi, patirsite emocinį konfliktą bei būsite įžeisti. Ištvermės ir dar kartą ištvermės. O jei nesusivaldysite, tada nedelsdami atsiprašykite. Vėžys (06.22 – 07.22). Sprendimas darbe gali prieštarauti Jūsų jausmams. Tik nepaisydami savo emocijų sugebėsite patirti sėkmę. Būkite atsargūs, nes galimi kivirčai. Liūtas (07.23 – 08.23). Naujos galimybės bei sprendimai, susiję su darbu, gali nesutapti su Jūsų idėjomis bei tapti išbandymu Jūsų mąstymui. Su kitais žmonėmis bus sunku kalbėti apie savo darbą. Mergelė (08.24 – 09.23). Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Nesijaudinkite didelės žalos ši diena neatneš. Svarstyklės (09.24 – 10.23). Patirsite malonumą skaitydami gerą knygą ar žiūrėdami puikų filmą. Gal tiesiog tokiu būdu stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Teigiamai vertinate savo vaizduotę. Ir toliau nenuilsdami ieškokite visokių naujovių. Skorpionas (10.24 – 11.22). Pajusite emocinę įtampą. Jausmai nesiderins su Jūsų dvasinėmis vertybėmis. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti. Šaulys (11.23 – 12.21). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už Jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, Jums pakuždės intuicija. Ožiaragis (12.22 – 01.20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Vandenis (01.21 – 02.19). Esate sąmojingi ir kupini daugybės naujų idėjų. Palankus laikas betarpiškai bendrauti, plepėti telefonu, susirašinėti. Nors ir būsite pakankamai susikaupę, vis dėlto kalbėkite tik tai, kas Jums gerai žinoma. Žuvys (02.20 – 03.20). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planus arba rūpintis turimu verslu. Šiuo metu būsite fiziškai aktyvūs. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Nesižvalgykite atgal, niekuo neabejokite.

Apie krikštynų papročius – aidint senosioms giesmėms Švenčiant žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų, Klaipėdos etnokultūros centras kviečia apmąstyti krikšto svarbą, pasišnekučiuoti apie Krikšto sakramentą bei liaudiškus krikštynų papročius.

Rytoj 17 val. Etnokultūros centre vyks tradicinių giedojimų vakaras „Krikštu nuplauti“. Renginyje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė, Klaipėdos univer-

siteto doktorantas kunigas Saulius Stumbra ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos liaudiškojo giedojimo giesmininkai. Krikštynos – viena svarbiausių šeimos švenčių bei neatskiriama gimtuvių papročių dalis. Per krikštą įeidamas į krikščionių bendruomenę, žmogus priima moralinius įsipareigojimus, kurie liaudies papročiuose interpretuojami savitai. Įdomus liaudies krikšto – kaip ritualinio kūdikio

nuplovimo ir bažnytinio krikšto santykis. Svarbiausias elementas krikšto apeigose yra pats krikštas, t. y. ritualinis veiksmas, reiškiantis krikštijamojo apvalymą nuo gimtosios nuodėmės ir priėmimą į tikinčiųjų bendruomenę. Tradicinėje kultūroje krikštas supamas įvairių apeigų. Vienos jų jau nunyko, kitos gyvuoja iki šiol. Vakaro viešnia R.Račiūnaitė-Paužuolienė atskleis liaudies tradicijoje gyvavusius ir šiandien esamus krikšty-

nų papročius. Apie Krikšto sakramento svarbą kalbės bei renginį ves kunigas S.Stumbra. Vakaro metu ne tik kalbės pranešėjai, bet ir kartu bus galima pagiedoti senųjų gavėnios giesmių. Giedojimus ves Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos liaudiškojo giedojimo giesmininkai, vadovaujami Vidmanto Budreckio. Įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Artimiausiu metu Lietuvoje naktimis pašals. Šiandien oro temperatūra pakils iki 4 laipsnių šilumos. Kritulių nenumatoma, bus debesuota su pragiedruliais. Stiprės vėjas ir suksis iš šiaurės, šiaurės rytų. Rytoj naktį oro temperatūra nukris iki 12 laipsnių šalčio. Dieną svyruos tarp 4 laipsnių šalčio ir 1 laipsnio šilumos. Bus debesuota su pragiedruliais.

Šiandien, kovo 7 d.

+3

+2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+2

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+2

Utena

+3

7.11 18.23 11.12

66-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 299 dienos. Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

+3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +12 Berlynas +11 Brazilija +28 Briuselis +14 Dublinas +7 Kairas +24 Keiptaunas +21 Kopenhaga +5

kokteilis Nak­ti­niai juo­ke­liai Kai žmo­nėms liūd­na, nuo­bo­du, jie ieš­ ko, kaip pra­si­blaš­ky­ti. Vie­ni įnin­ka ką nors dirb­t i, ki­t i – pra­mo­gau­t i, tre­t i – krės­t i šu­ny­bes. Štai Lie­pų gat­vė­je gy­ ve­nan­tys jau­nuo­liai, kai su­tems­ta, vė­ lais va­ka­rais ar net nak­t i­mis stum­do šiukš­l ių dė­žes iš vie­nos vie­tos į ki­tą. Tai bū­na ne tik pra­mo­ga, bet ir sa­vo­tiš­ kos spor­ti­nės tre­ni­ruo­tės, per ku­rias tvir­ tė­ja ran­k ų, ko­jų ir nu­ga­ros rau­me­nys. Ta­čiau re­tai jau­ni­mė­lis dė­žes su­grą­ži­ na į se­ną­ją vie­tą. Pa­lie­ka ten, kur jiems tuo me­tu pa­bos­ta žai­di­mas. Ry­tą į dar­bą su­si­ruo­šian­tys vyk­ti gy­ ven­to­jai kart­kar­tė­mis pa­tys tu­ri stum­ dy­t i šiukš­l i­nes į vie­tą, nes ant­raip jie ne­ga­lė­tų iš­va­ž iuo­ti.

Londonas +12 Madridas +14 Maskva +1 Minskas +4 Niujorkas +7 Oslas +2 Paryžius +15 Pekinas +20

Vėjas

3–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

+2

-1

-3

6

-4

+1

-2

-5

6

rytoj

šeštadienį

-1

Vilnius

Marijampolė Alytus

+4

Vardai Felicija, Galmantė, Milbartas, Rimtautas, Tomas.

kovo 7-ąją

Rytas

-6

+4

+4

Praha +10 Ryga –1 Roma +13 Sidnėjus +28 Talinas –1 Tel Avivas +22 Tokijas +19 Varšuva +9

-5

-7

9

1861 m. gi­mė li­te­ra­tū­ros is­to­ri­kas, pub­li­cis­tas, kri­ ti­kas, gy­dy­to­jas, vi­suo­ me­nės vei­kė­jas Jo­nas Šliū­pas. Mi­rė 1944 m. 1875 m. gi­mė pran­cū­zų kom­p o­z i­to­r ius Mau­r i­ ce’as Ra­ve­lis. 1876 m. Ale­xan­de­ris Gra­ ha­mas Bel­las ga­vo pa­ten­ tą už te­le­fo­no iš­ra­di­mą. 1917 m. Niu­jor­ke (JAV) iš­ leis­ta pir­mo­ji pa­s au­ly­je džia­zo mu­zi­kos plokš­te­lė. 1968 m. JAV ir SSRS įsi­ pa­rei­go­jo gin­ti vi­sas silp­

nes­nes vals­t y­b es nuo bran­duo­l i­nės ag­re­si­jos ir šan­ta­žo. 1990 m. Lie­t u­vai rei­ ka­lau­jant ne­prik­lau­so­ my­bės, SSRS pre­z i­den­ tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­ vas sa­vo ruož­t u pa­rei­ ka­la­vo mi­li­jar­dų do­le­rių kom­pen­sa­ci­jos už so­vie­ tų in­ves­ti­ci­jas Lie­tu­vo­je. 1992 m. bu­vęs SSRS UR mi­n ist­ras Eduar­das Še­ vard­na­d zė grį­žo į Gru­ zi­j ą, pa­s i­r y­ž ęs įveik­t i chao­są ša­ly­je.

1999 m. mi­rė gar­sus JAV ki­no re­ž i­sie­r ius ir pro­ diu­se­ris Stan­ley’is Kub­ ric­kas. Gi­mė 1928 m.

Kai­my­nys­tė: va­kar šiukš­lių dė­

žės bu­vo ju­ve­ly­riš­kai pri­gre­tin­tos prie dvie­jų au­to­mo­bi­lių.

Kuk­lios A.Hit­le­rio se­sers ves­tu­vės

Gy­ven­ti Lie­tu­vo­je links­ma Ta­čiau Ne­mu­no kraš­te nė­ra gy­ven­t i taip nuo­bo­du, kaip jums at­ro­do. Štai, pa­vyz­džiui, tik pas mus te­ni­si­nin­kai – be­ran­kiai, o krep­ši­nin­kai – ma­ž u­čiai. Tik Lie­tu­vo­je per me­tus nu­per­ka­ma 2 tūkst. beis­bo­lo laz­dų ir tik dvi beis­bo­ lo pirš­t i­nės. Nie­kur ki­tur nė­ra tiek daug skus­ta­gal­ vių, ku­r iems rū­pė­t ų jū­sų pro­ble­mos. Ma­lo­nu, kai šau­nuo­liai pli­ka­gal­viai, tik pa­ma­tę mus, iš kar­to pa­si­tei­rau­ja: „Tu­ ri pro­ble­mų?!“ Ar­g i ne links­ma, kai ka­l i­niai Lie­tu­vo­ je mai­t i­na­m i ge­r iau nei moks­lei­v iai, o žie­mos Lie­tu­vos ke­li­nin­kus kas­met vis už­k lum­pa ne­ti­kė­tai.

Nu­te­kė­jo slap­ta in­for­ma­ci­ja Iš pa­ti­ki­mų šal­ti­nių „Kok­tei­lis“ su­ži­no­ jo, kad „Do­mes­tos“ nai­k i­na vi­sas ži­no­ mas bak­te­ri­jas. O ne­ž i­no­mas ima į ne­ lais­vę ban­dy­mams.

Dau­giau ju­dė­ki­te Anot sta­t is­t ų, fi­z iš­kai dau­g iau ak­t y­ vūs Lie­tu­vo­je yra vy­rai – pa­pras­tai ak­ ty­viam lais­va­lai­k iui jie ski­ria 60 min. per die­ną, mo­te­rys – po 45 min. Be­veik ke­t u­r is kar­tus dau­g iau stip­r io­sios ly­ ties at­sto­v ų (16 pro­c.) nei silp­no­sios (4,7 pro­c.) lais­va­lai­k iu už­sii­ma di­de­ lio in­ten­sy­vu­mo fi­z i­ne veik­la.

Links­mie­ji tirš­čiai Vai­k i­nas klau­sia mer­g i­nos: – An­ge­le, iš kur tu to­k ias gra­ž ias ko­jas ga­vai? – Chi chi... Par­duo­tu­vė­je pir­kau. – O vei­dą? Tik­r iau­siai vie­to­je grą­žos ati­da­vė. Čes­ka (397 719; gal ga­li­te pa­si­da­ly­ti ži­nio­mis apie ki­to­kias pra­mo­gas, ku­rio­mis sa­ve links­mi­na­te nak­ti­mis)

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Do­va­na: krep­ši­nio sir­ga­liai sek­ma­die­nį tu­rės ga­li­my­bę ne­mo­ka­mai pa­

si­žiū­rė­ti „Nep­tū­no“ var­žy­bas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Išgraibstė bilietus Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai per ke­lias die­nas iš­ graibs­tė ne­mo­ka­mus bi­lie­tus į Vie­nin­go­sios ly­gos krep­ši­nio var­ žy­bas tarp Klai­pė­dos „Nep­tū­no“ ir Ru­si­jos Liu­ber­cų „Triumf“ ko­man­ dų, vyk­sian­čias are­no­je. Jų be­li­ko ke­li šim­tai.

Už tai, kad ga­lės ne­mo­ka­mai ste­ bė­ti krep­ši­nio var­žy­bas, aist­ruo­liai tu­ri bū­ti dė­kin­gi mies­to sa­vi­val­dy­ bei, ku­ri tu­ri ga­li­my­bę per me­tus are­no­je ne­mo­ka­mai reng­ti ke­tu­ris ren­gi­nius. Vie­nas jų – bū­tent šios rung­ty­nės. Klai­pė­dos krep­ši­nio klu­bo „Nep­ tū­nas“ va­do­vas Os­val­das Ku­raus­ kas tvir­ti­no, jog kvie­ti­mai į sek­ ma­die­nį 18 val. pra­si­dė­sian­čias var­žy­bas bu­vo iš­graibs­ty­ti.

„Pra­dė­jus pla­tin­ti ne­mo­ka­mus bi­lie­tus ki­lo di­džiu­lis ažio­ta­žas. Jie bu­vo iš­da­ly­ti per ke­lias die­ nas. Krei­pė­mės į are­nos ad­mi­ nist­ra­ci­ją, kad įreng­tų pa­pil­do­ mų vie­tų žiū­ro­vams. Ji su­ti­ko tai pa­da­ry­ti. Prieš var­žy­bas iš­da­ly­ si­me dar ke­lis šim­tus bi­lie­tų“, – tvir­ti­no va­do­vas. Iš vi­so į Vie­nin­go­sios ly­gos krep­ ši­nio var­žy­bas bu­vo iš­da­ly­ta apie 5600 kvie­ti­mų. Vie­nas as­muo ga­ lė­jo gau­ti ne dau­giau nei du kvie­ ti­mus. „No­riu pa­pra­šy­ti, kad žmo­nės, ga­vę kvie­ti­mus, tik­rai atei­tų. Ne­ si­no­ri, kad nu­tik­tų taip, jog ažio­ ta­žas ki­lo di­de­lis, o are­na bus tuš­ čia“, – tei­gė O.Ku­raus­kas. Pa­gal Vie­nin­go­sios krep­ši­nio ly­gos skai­čia­vi­mus vi­du­ti­niš­kai „Nep­tū­no“ var­žy­bas žiū­rės apie 4 tūkst. žmo­nių.

Var­tant se­ną uos­ta­mies­čio spau­ dą, už­kliu­vo pi­kan­tiš­ka in­for­ma­ ci­ja. 1936 m. ko­vo 7 d. Klai­pė­do­je iš­leis­to dien­raš­čio „Va­ka­rai“ nu­ me­rio ant­ra­ja­me pus­la­py­je yra ži­ nu­tė, kad iš­te­kė­jo Adol­fo Hit­le­rio se­suo.

Ly­giai prieš 77 me­tus „Va­ka­rai“ ra­šė: „Dai­ly Exp­ress“ ko­res­pon­den­tas pra­ne­šė, kad Po­nas Hit­le­ris ne­te­ko sa­vo se­sers – po­nios An­ge­la Rau­ bal, ku­ri per me­tų ei­lę jį slau­gė, jam šei­mi­nin­ka­vo, vi­rė pie­tus ir lo­pė

ko­ji­nes Wa­chen­fel­de, jo Al­pių re­ zi­den­ci­jo­je. Ji iš­te­kė­jo už aukš­to, tam­saus Drez­d e­n o pro­fe­so­r iaus Ham­ mitzsh. Pro­fe­so­rius yra 58 m.; jo nuo­ta­ka 50 m. am­žiaus. Ves­tu­ vės bu­vu­sios be jo­kių ce­re­mo­ni­ jų. Bro­lis Adol­fas Hit­le­ris ne­lei­dęs jo­kios po­mpos ir net spau­dai ne­ leis­ta nie­ko ra­šy­ti. Po­nia Goe­rin­ gie­nė, prieš iš­va­žiuo­da­ma su vy­ ru į me­džiok­lę Len­ki­jo­je, už­lei­du­si jau­na­ve­džių ves­tu­vėms sa­vo rū­ mus. Hit­le­ris ves­tu­vė­se ne­da­ly­va­ vęs; svar­būs vals­ty­bi­niai rei­ka­lai su­truk­dę. Prieš Goe­rin­gams grįž­ tant, jau­na­ve­džiai iš­vy­ko į sa­vo na­ mus Wa­chen­fel­de.“

„Va­ka­rai“: Klai­pė­do­je leis­ta­me dien­raš­ty­je ly­giai prieš 77 me­tus iš­

spaus­din­ta pi­kan­tiš­ka ži­nu­tė apie Vo­kie­ti­jos fiu­re­rio se­sers ves­tu­ves.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.