2013-03-08 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktADIENIS, KOVO 8, 2013

www.kl.lt

55 (19 658) =2;8A.162; 6@ 8<C< %

?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

pramogĹł

Pavasariu ne

ĹĄinas kova

E.Ku­sai­tÄ—s ad­vo­ka­tas: ji ne te­ro­ris­tÄ—, ji – did­vy­rÄ—.

Lietuva 7p.

Tarp­tau­ti­nÄ™ mo­ters die­nÄ… Ĺžmo­gaus tei­siĹł gy­nÄ—­jai ra­gi­na nu­sto­ti Ĺža­lo­ti mo­te­ris.

Pasaulis 10p.

Ko­vo mÄ—­ne­sÄŻ Klai­pÄ—­dos mu­zi­ki­nis teat­ras pa­Şers ren­gi­niĹł.

Pasitikdama s kaliniĹł kĹŤriniĹł vo 27-Ä…jÄ… tradickoD.KuĹžmarskytÄ—. rinkinys, – pasakojo iť– PradÄ—jusi ti, nustebau, kai minimÄ… jÄŻ vartykokios Tarpfesionalios dainos nuostabios, protautinÄ™ teatro autorÄ—s – skirtingujame sudÄ—tos. Visos dienÄ…, sios moterys, laikotarpiu KlaipÄ—dos apie kurias mes kĹŤruiĹĄ valstybi- nieko neĹžinome. Ĺ tai tuo metu esmÄ—s ir sukilo feministin manyje nis muzikinis terys kompozito is pyktis: juk moteatras ypatingais dĹžia vyrams. rÄ—s niekuo nenusileiTodÄ—l neparodyt pa- blikai bĹŤtĹł tikras i to siĹŤlymais nusikaltimas.“ puKoncerte „MoterĹł publikÄ… miausius dainos“ Ĺžylepins visÄ… ÄŻvairiĹł laikmeÄ?iĹł moterĹł mÄ—nesÄŻ. kompozitoriĹł sukurtus kĹŤrinius vokalinius

11

gidas

s – teatro mė

nuo

D.KuĹžmarskytÄ— sopranas) atliks (mecotmeistere Inga drauge su koncerKovÄ… Muzikinio bÄ—s C.SchumaMaknaviÄ?iene. Skamteatro ĹžiĹŤrovĹł ne tik nauji nn, F.Mendel laukia ir jau ssohn, renginiai, bet paŞįstami sceniniai N.Boulan ger, ir akcija, lydima I.Colbran, L.LehmanC.Chami nade, „Kovas – teatro ĹĄĹŤkio n, A.Schindl ergalimybÄ™ bilietusmÄ—nuo“. Ji sudarys Mahler, L.Reichardt, P.Viardot ir B.Strozzi, ÄŻ visus kovo nius ÄŻsigyti kitĹł moterĹł gerokai pigiau. rengidainos. Kovo mÄ—nesÄŻ Dainuos R.Juzuko Muzikinio teatro pertuare – renginiai re- Kovo 9 d., ĹĄeĹĄtadienÄŻnytÄ— ir skonio publikai: ÄŻvairaus amĹžiaus , 18.30 koncertas „MoterĹłvokalinÄ—s muzikos pÄ—dos muzikinis teatras val. Klaioperos gerdainos“, KlaipÄ—- bÄ—jus kvieÄ?ia ÄŻ ÄŻtalĹł dos „PadÄ—kos kompozitoriaus kaukę“ pelniusios G.Puccini vienaveiksmes como Puccini operas „SevienaveiksmÄ—s Gia- suo AndĹželika „Sesuo AndĹželika“ “ ir „DĹžanis operos legendinio latviĹł ir „DĹžanis Skikis“, Geriausiu 2011 m. spektakliu Skikis“. doje tituluotam kompozitoriaus KlaipÄ—mondo Paulo miuziklas „Sesuo Rai- dienio vakarÄ… e operĹł diptike ĹĄeĹĄtapremjerinÄ— skambÄ—s kerintis Kerė“, Zigmaro operos nÄ— drama „Adata“, Liepinio muziki- solistÄ—s Rasos Juzukonyt Ä—s sopranas. Lietuvos kariuomenÄ—s orkestro programa „Kino mĹł muzika“ PavasarinÄ—s ďŹ lbei muzikinÄ—s ir „Bulvinė“ „VerpalĹłâ€œ dos muzik KlaipÄ—pasakos vaikams. inio

VÄ—l kils ir

leisis uĹždanga

tro akcijos

tea„Kovas

– KovÄ… ÄŻ KlaipÄ—dos teatro mÄ—nuo sugrÄŻĹĄ ir vienas muzikinÄŻ teatrÄ… bilietus ĹžiĹŤrov“ metu svarbiausiĹł atributĹł – teatro ai tuscenos ri galimybÄ™ ĹĄio teatro vadovo uĹždanga. Pasak ÄŻsigyti RamĹŤno Kaubrio, ĹžiĹŤrovai kurÄŻ su didele nuolai scenos uĹždangoslaikÄ… spektakliuose da. nematÄ— dÄ—l niĹł kliĹŤÄ?iĹł techni– nebepatai somai sugedo daugiau kaip G.Puccini navÄ™s jos valdymopusÄ™ amĹžiaus taroperoje dĹželika“ pagrindin „Sesuo Anmechanizmas. „Visais laikais ÄŻ vaidmenÄŻ attino ĹžiĹŤrovĹł scenos uĹždanga ska- liksianti R.JuzukonytÄ— yra sukĹŤrusi smalsumÄ…, vaidmenĹł nerti ÄŻ scenoje Lietuvos nacionalin norÄ… pasiiame mÄ…. SimboliĹĄk vaizduojamÄ… gyveni- operos ir baleto teatre. kaip pusmeÄ?iuia, jog praÄ—jus daugiau nes programas ji atlieka Savo soliir uĹžsienyje , jÄ… vÄ—l pakelsime Lietuvoje – teatro mÄ—nesÄŻ, kovÄ… su sopranĹł , taip pat koncertuo – sakÄ— R.Kaubrys ja – TikimÄ—s, trio „Panteros . jog „Sesuo AndĹželika “. scenÄ… aptarnaujatai ne tik palengvins “ – tai vienintebÄ…, bet ir Ĺžadins nÄ?io personalo dar- lÄ— kompozitoriaus G.Puccini opera, jas, kurios gali tas publikos emoci- kurioje pasirodo vien moterys. KĹŤgos“ – mĹŤsĹł gimti tik „uĹž uĹždan- rinyje apdainuojama jaunos vaizduotÄ—je“. tÄ—s iĹĄ aristokrat mergaiĹł ĹĄeimos, kuri, laukusi nesantuok susiSkambÄ—s „MoterĹł priversta tapti inio kĹŤdikio, buvo dainos“ TarptautinÄ—s vienuole, klaipÄ—dieÄ?iamsmoters dienos proga drama. „DĹžanis Skikis“ gyvenimo provokuojanÄ?iÄ…,siĹŤloma pasinerti ÄŻ „DieviĹĄkosios komedijos – DantÄ—s istorija, kurios “ veikÄ—jo stimuliuo visapusiĹĄkai centre tragikomi praturtinanÄ?iÄ…janÄ?iÄ… ir mirusio turtingo kinÄ™ kelionÄ™ italĹł ĹžemvaldŞťka laiku. Jau ĹĄÄŻvakarmuzi- turto dalybĹł io val. savo solinÄ™ situacija. 18.30 programÄ…, Geriausiu metĹł tÄ… „MoterĹł spektakliu KlaipÄ—dainos“, teatropavadin- doje pripaĹžinto salÄ—je pristatys kolonĹł vienaveiks KuĹžmarskytÄ—. teatro solistÄ— Dalia diptiko kĹŤrÄ—jĹł komanda miĹł operĹł Yana Ross (JAV), – reĹžisierÄ— „PrieĹĄ keletÄ… dirigentas Dainius Pavilionis, metĹł ÄŻ mano atsitiktinai scenografas ď Ž ÄŽvairovÄ—: rankas pateko JAV cR[aV[V\ X\c\ _R]R iĹĄleistas vo- covskis, kostiumĹł daili-Marijus Ja]bOYVXNV A _abN_R 8YN ninkÄ— Jolanta NV “ V_ c\X RimkutÄ—.

Ĺ iandien priedas 12

Kaina 1,30 Lt

NYV[Û` ORV XV[\ Zbg V]ÛQ\` ZbgVXV[V` aRN gVXYN`  @R `b\ 8R_ە ]_RZWR_V[Û G 9VR]VX\` X\[PR_aNV 4 =b a_N` ]N R_` _R[TV[Vú PPV[V cVR[NcRVX`ZVú `XV_aV[T\ NZ VNb` V[V\ ZbgVX V[Û Q_NZN V_ `X\[V\ \]R_ú QV]  .QNaN• O aVXN` ? =N RV QcV Zbg bY\ ZVb VXV[Û` ]N` NX\` cNVXNZ` 8YNV]ÛQ\` Zbg VXV[V\ aRNa_\ [b

\a_

Bal­tos dÄ—­mÄ—s orĹł ar­chy­ve OrĹł ste­bÄ—­ji­mo Klai­ pÄ—­do­je is­to­ri­jÄ… gau­ bia pa­slap­tys. Nuo 1947 m. iki 1961-ĹłjĹł rugp­jō­Ä?io me­teo­ ro­lo­gĹł ar­chy­vuo­se apie uos­ta­mies­Ä?io orus – bal­ta dÄ—­mÄ—. NÄ—­ra ir prieť­ka­rio, ir ka­ro me­tĹł duo­me­ nĹł. Ko­dÄ—l ne­bu­vo at­lie­ka­mi orĹł ste­ bÄ—­ji­mai, kur din­go tĹł lai­kĹł ar­chy­vas, ĹĄian­dien nie­kas at­ sa­ky­ti ne­ga­li.

„Svar­biau­sias dar­bas – ju­dÄ—­ti.“ Jō­ri­niĹł ir vi­daus van­de­nĹł rei­ka­lĹł ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas pa­si­dĹžiau­gÄ—, jog po ĹĄe­ťe­riĹł me­tĹł Klai­pÄ—­do­je at­si­ra­do rea­liĹł Ĺžu­vĹł tur­gaus uĹžuo­maz­gĹł.

3p.

Mies­te ­bi­ro tul­pių Şie­dai

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Nors daug kas Tarp­tau­ti­nÄ™ mo­te­rĹł so­li­da­ru­mo die­nÄ… sie­ja su so­viet­ me­Ä?iu, ĹĄi ĹĄven­tÄ— ne­pra­ran­da po­ pu­lia­ru­mo. Jau va­kar, ĹĄven­tÄ—s iť­ va­ka­rÄ—­se, mies­tas nuo ry­to pra­Şy­ do tul­pÄ—­mis. Ta­Ä?iau vy­rai mo­te­ris sten­gia­si nu­ste­bin­ti ir ki­to­kio­mis – ÄŻmant­res­nÄ—­mis gÄ—­lÄ—­mis.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Kur din­go duo­me­nys?

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tink­ la­la­py­je yra in­for­ma­ci­ja apie dau­ giau nei 100 me­tĹł vei­kian­Ä?ias ĹĄa­ lies me­teo­ro­lo­gi­nes sto­tis. Vie­na jĹł – Klai­pÄ—­do­je. Nuo 1939 m. iki 1946 m. duo­me­nĹł apie orĹł ste­bÄ—­ ji­mus Ä?ia nÄ—­ra. To­liau ra­ťo­ma, kad vie­nus me­ tus, tai yra 1946 m., Klai­pÄ—­do­je bu­vo ste­bi­ma oro tem­ pe­ra­tō­ra ir kri­tu­liai.

4

„„Ste­bÄ—­ji­mai: Kop­ga­ly­je sto­vÄ—­jo vÄ—­jo se­ma­fo­ras. Jo rod­me­nys bu­vo kei­Ä?ia­mi ga­vus Ĺži­niĹł te­leg­ra­fu ar te­le­fo­

nu apie vÄ—­jo stip­ru­mÄ… ir kryp­tÄŻ ties Lie­po­ja ir Brus­te­ror­tu.

Dai­niaus Eler­to ar­chy­vo nuo­tr.

Va­kar, Mo­ters die­nos iť­va­ka­rÄ—­ se, uos­ta­mies­Ä?io gat­vÄ—­se po­zi­ci­jas uŞė­mÄ— ÄŻvai­rias­pal­viĹł tul­piĹł pre­kei­ viai. Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ— iť­da­vÄ— apie 50 lei­di­mĹł pre­kiau­ti gÄ—­lÄ—­mis. Par­da­vi­nÄ—­ti tul­pes ĹĄven­tÄ—s me­tu no­rin­Ä?ių­jĹł bu­vo dau­giau nei ÄŻpras­tai.

3

2

penktADIENIS, kovo 8, 2013

miestas

Li­go­ni­nėje – vadovų kaita Neat­sie­ja­mu di­džiau­sios uos­ta­mies­čio li­ go­ni­nės sim­bo­liu lai­ky­ta il­ga­me­tė slau­gos va­do­vė pa­si­trau­kė iš pa­rei­gų. Tai ne vie­ nin­te­lis po­ky­tis šios gy­dy­mo įstai­gos va­ do­vų po­stuo­se. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

vų li­gų de­par­ta­men­to vy­riau­sią­ja slau­gos ad­mi­nist­ra­to­re.

Pa­sit­rau­kė sa­vo no­ru

Pa­si­kei­tė sky­rių ve­dė­jai

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės (KUL) va­do­vy­bė­je – po­ky­čiai. Sa­vo­t iš­k u li­go­n i­n ės sim­b o­l iu lai­k y­ta Ona Mi­ta­l ie­n ė ne­b e­d ir­ ba vy­r iau­s io­j o gy­dy­to­j o pa­va­ duo­to­ja slau­gai. Ji šias pa­rei­gas ėjo nuo pat li­go­ni­nės ati­da­ry­mo 1975-ai­siais. KUL vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo Vin­so Ja­nu­šo­nio tei­gi­mu, il­ga­me­tė dar­ buo­to­ja iš pa­rei­gų pa­si­trau­kė sa­ vo no­ru, ta­čiau ir to­liau dir­ba li­ go­ni­nė­je.

Va­do­vų po­stuo­se dir­ban­tiems žmo­ nėms tai­ko­mas am­ žiaus cen­zas. Tad per­ko­pu­sie­ji per 70 me­tų pa­si­trau­kia iš pa­rei­gų. O.Mi­ta­lie­nė ta­po vy­res­nią­ja slau­gos ad­mi­nist­ra­to­re Ad­mi­nist­ ra­ci­jos de­par­ta­men­te. Vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­ jo slau­gai pa­rei­gos pa­ti­kė­tos Jur­gi­ tai Vai­tie­kie­nei. Kaip paaiš­ki­no V.Ja­nu­šo­nis, ji vie­nin­te­lė iš įstai­gos slau­gy­to­jų tu­ ri rei­kia­mą iš­si­la­vi­ni­mą, kad ga­lė­tų užim­ti šias pa­rei­gas. J.Vai­tie­kie­nė yra bai­gu­si vi­suo­ me­nės ir slau­gos moks­lų ba­ka­lau­ ro stu­di­jas, taip pat įgi­ju­si svei­ka­ tos prie­žiū­ros va­dy­bos ma­gist­ro laips­nį. Prieš pa­kil­da­ma kar­je­ros laip­tais J.Vai­tie­kie­nė dir­bo li­go­ni­nės Ad­mi­ nist­ra­ci­jos de­par­ta­men­to vy­riau­ sią­ja slau­gos ad­mi­nist­ra­to­re, Ner­

Po­ky­čiai pa­lie­tė ir tris li­go­ni­nės sky­rius – pa­si­kei­tė jų va­do­vai. Nuo šiol abiem in­fek­ci­nių li­ gų sky­riams va­do­vau­ja mo­te­rys: suau­gu­sių­jų pa­da­li­niui – Ra­sa Gir­ džiū­nie­nė, o vai­kų – Da­lia Brač­kie­ nė, anks­čiau dir­bu­si Rea­ni­ma­ci­jos Dar­bai: šiuo me­tu „Me­ri­dia­nas“ yra vi­siš­kai iš­mon­tuo­tas ir iš nau­jo sta­to­mas jo kor­pu­sas. sky­riu­je. Iki tol il­gą lai­ką šių sky­rių ve­dė­ jų pa­rei­gas ėjo Sta­nis­lo­vas Stro­pus ir An­ta­nas Nar­vi­las. Ne­se­niai į bu­vu­sio Kar­dio­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jo Ta­do Pe­kars­ko vie­ Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė tą taip pat pa­skir­tas nau­jas va­do­vas v.spuryte@kl.lt – Vol­de­ma­ras Vir­ke­tis.

Stato naują „Me­ri­dia­ną“

Su­lau­kė pa­pil­dy­mo

V.Ja­nu­šo­nis at­krei­pė dė­me­sį, kad jų li­go­ni­nė tai­ko kiek ki­to­kią pra­kti­ką nei ki­tos – sky­rių ve­dė­jais tam­pa jų pa­čių dar­buo­to­jai, o ne atei­nan­tie­ ji iš ki­tų gy­dy­mo įstai­gų. „Li­go­ni­nė­je gei­džia­miau­sios pa­ rei­gos yra ne va­do­vo ar pa­va­duo­ to­jų, o sky­riaus ve­dė­jo. Gy­dy­to­ jui įdo­miau­sia, kai ad­mi­nist­ra­ci­nį dar­bą ga­li­ma de­rin­ti su pra­kti­niu“, – pa­ste­bi jis. Pa­sak vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo, li­ go­ni­nė­je yra nu­si­sto­vė­ju­si tvar­ka, kad va­do­vų po­stuo­se dir­ban­tiems žmo­nėms tai­ko­mas am­žiaus cen­ zas. Tad per­ko­pu­sie­ji per 70 me­tų pa­si­trau­kia iš pa­rei­gų. V.Ja­nu­šo­nis pa­si­džiau­gė, kad šie­met į li­go­ni­nę tu­rė­tų at­vyk­ti ne­ ma­žai jau­nų spe­cia­lis­tų. Jau priim­ ta 15 nau­jų slau­gy­to­jų, tiek pat jau­ nų gy­dy­to­jų pa­reiš­kė no­rą dirb­ti li­go­ni­nė­je bai­gus re­zi­den­tū­rą. Tad gy­dy­to­jų gre­tas šie­met ga­ li pa­pil­dy­ti ra­dio­lo­gai, in­fek­to­lo­ gai, che­mo­te­ra­peu­tai, pul­mo­nol­ gai, aku­še­riai-gi­ne­ko­lo­gai, vi­daus li­gų spe­cia­lis­tai.

Ka­tast­ro­fiš­kos būk­lės Klai­pė­dos sim­bo­liu va­di­na­mo bur­lai­vio „Me­ ri­dia­nas“ re­mon­tas kai­nuos ke­lis kar­tus bran­giau nei ma­ny­ta. Ši su­ ma ga­li siek­ti apie 7 mln. li­tų. Galėjo perlūžti

„Da­bar jau aiš­ku, kad jei bar­ken­ ti­na per žie­mą bū­tų li­ku­si sto­vė­ti prie Da­nės kran­ti­nės, ji tik­rai ga­ lė­jo lūž­ti pu­siau ir nu­skęs­ti. To­kiai ka­tast­ro­fai įvyk­ti bū­tų už­te­kę 24 met­rų per se­kun­dę stip­ru­mo vė­ jo su­kel­tų ban­gų“, – aiš­ki­no „Me­ ri­dia­no“ pa­ra­mos fon­do val­dy­bos pir­mi­nin­kas Aloy­zas Kuz­mars­kis. Jis va­kar Jū­ri­nių ir vi­daus van­ de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jai pa­tei­kė ata­ skai­tą, kaip vyks­ta „Me­ri­dia­no“ re­mon­tas. Bur­lai­vis į „Klai­pė­dos lai­vų re­ mon­to“ do­k ą bu­vo iš­temp­tas praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį. Suma išaugo

Iš pra­džių pla­nuo­ta, kad jo re­mon­ tas ga­li kai­nuo­ti apie 2 mln. li­tų, ta­čiau da­bar jau įvar­di­ja­ma ge­ro­ kai di­des­nė su­ma. Skai­čiuo­ja­ma, jog lai­vo kor­pu­ so at­sta­ty­mui rei­kės 4,5 mln. li­tų, o vi­daus įran­gos dar­bams – dar 2,5 mln. li­tų. Šiuo me­tu už dar­bus jau su­mo­ kė­ta 800 tūkst. li­tų, o iki bir­že­lio „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tui“ pla­ nuo­ja­ma per­ves­ti dar apie 1,5 mln. li­tų. Dirba ir šeštadieniais

Sta­žas: O.Mi­ta­lie­nė vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­ja dir­bo be­veik ke­

tu­ris de­šimt­me­čius.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Liaudanskio nuo­tr.

„Dar­bi­nin­kai prie „Me­ri­dia­no“ dir­ba dviem pa­mai­no­mis ir dar šeš­ta­die­niais. De­da­mos tik­rai di­ de­lės pa­stan­gos, kad iki Jū­ros šven­ tės bur­lai­vis grįž­tų į sa­vo vie­tą ir vėl bū­tų pri­švar­tuo­tas prie Da­nės kran­ti­nės. Vi­dus bus re­mon­tuo­ja­ mas ir įren­gi­nė­ja­mas jau tuo­met, kai bar­ken­ti­na bus sa­vo vie­to­je. Vi­sus dar­bus ti­ki­mės baig­ti iki ki­ tų me­tų va­sa­ros“, – dės­tė A.Kuz­ mars­kis. Jis ne­slė­pė, kad „Me­ri­dia­no“ re­ mon­to kai­na taip smar­kiai išau­

Gelbėja: A.Ka­vec­kis ir A.Kuzmarskis bur­lai­vį ir jį val­dan­tį fon­dą pe­rė­

mė su vi­so­mis sko­lo­mis ir kol kas jį remontuoja savo lėšomis.

Aloy­zas Kuz­mars­kis:

Da­bar jau aiš­ku, kad jei bar­ken­ti­na per žie­mą bū­tų li­ku­si sto­vė­ti prie Da­nės kran­ti­nės, ji tik­rai ga­lė­jo lūž­ti pu­siau ir nu­skęs­ti. go to­dėl, kad pra­dė­jus jį re­mon­ tuo­ti paaiš­kė­jo, jog bur­lai­vio būk­lė yra ge­ro­kai blo­ges­nė nei bu­vo ma­ ny­ta. „Me­die­na taip su­pu­vu­si, kad ją ga­li­ma ran­ko­mis lau­žy­ti tar­si duo­ ną. Ant to­kios me­die­nos ne­ga­li­ma už­dė­ti jo­kio ant­sta­to, to­dėl ją rei­ kės pa­keis­ti nau­ja. „Me­ri­dia­nas“ bus ne res­tau­ruo­tas, o be­veik pa­ sta­ty­tas iš nau­jo, ta­čiau iš­lai­ky­ta jo au­ten­ti­ka“, – ti­ki­no vie­nas iš bur­ lai­vio sa­vi­nin­kų. Veiks jūrinis restoranas

A.Kuz­mars­kis ir klai­pė­die­tis vers­ li­nin­kas Ai­das Ka­vec­kis „Me­ri­dia­

no“ pa­ra­mos fon­do val­dy­to­jais ta­po per­nai spa­lį. Jie bur­lai­vį ir jį val­dan­tį fon­dą pe­rė­mė su vi­so­mis sko­lo­mis. Anot A.Kuz­mars­kio, „Me­ri­dia­ no“ re­mon­tas at­lie­ka­mas už jo ir A.Ka­vec­kio as­me­ni­nes lė­šas, da­lį pi­ni­gų sky­rė nuo­la­ti­niai rė­mė­jai. „In­ten­sy­viai ieš­ko­me nau­jų rė­ mė­jų ir džiau­gia­mės, kad daug bend­ro­vių tik­rai nė­ra abe­jin­gos. Be to, teik­si­me pa­raiš­ką gau­ti ES pa­ra­ mą, tik lai­kas toks, kad di­de­lių su­ mų ti­kė­tis ne­be­ga­li­me. Su sun­kiu op­ti­miz­mu, bet ei­na­me į prie­kį“, – ryž­tin­gas bu­vo A.Kuz­mars­kis. Ats­ta­ty­ta­me „Me­ri­dia­ne“ pla­ nuo­ja­ma įreng­ti eks­po­zi­ci­jų sa­lę, kur bū­tų eks­po­nuo­ja­mi su bur­lai­ vio is­to­ri­ja su­si­ję daik­tai, bei jū­ri­ nės te­ma­ti­kos res­to­ra­ną.

5 – tiek mln. litų išaugo „Meridiano“ remonto kaina.

3

penktADIENIS, kovo 8, 2013

miestas Pa­di­dė­jo oro tar­ša

Pri­sis­ta­tys Ma­ja­my­je

Klai­pė­do­je oro už­terš­tu­mas kie­to­sio­mis da­le­lė­mis vėl vir­ ši­ja leis­ti­ną nor­mą. Va­kar ir mies­to cent­re, ir ry­ti­nė­je da­ ly­je oro tar­ša bu­vo 1,5 kar­to di­des­nė nei leis­ti­na. Jei ne­pa­ si­keis oro są­ly­gos, kie­tų­jų da­ le­lių kon­cent­ra­ci­ja ga­li dar pa­ di­dė­ti. To­dėl žmo­nės ra­gi­na­ mi kuo trum­piau bū­ti lau­ke.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­ja ir ke­lios ki­tos or­ ga­ni­za­ci­jos jau de­šim­tą kar­tą da­ly­vaus Ma­ja­my­je (JAV) ren­ gia­mo­je kas­me­tė­je di­džiau­ sio­je pa­sau­lio krui­zi­nės lai­vy­ bos pa­ro­do­je ir kon­fe­ren­ci­ jo­je „Crui­se Ship­ping Mia­mi 2013“. Tiks­las – ska­tin­ti krui­zi­ nę lai­vy­bą į Klai­pė­dos uos­tą.

Žu­vi­mis pre­kiaus iš kon­tei­ne­rių Žve­jai, vers­li­nin­kai ir po­li­ti­kai pa­ga­liau su­ta­rė, kur ir ko­kį švie­žių žu­vų tur­gų įreng­ti Klai­pė­do­je. Nusp­ręs­ta, kad žve­ jai sa­vo lai­mi­kiu ga­ lės pre­kiau­ti iš jū­ri­ nių kon­tei­ne­rių.

v.spuryte@kl.lt

Juos nu­ma­to­ma pa­sta­ty­ti prie Da­ nės kran­ti­nės, gre­ta Pi­lies til­to – to­je vie­to­je, kur ir da­bar žve­jai žu­ vis par­da­vi­nė­ja iš lai­ki­no kios­ko. Žu­vų tur­gų tu­ri įreng­ti bend­ro­vė „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“, ku­riai pa­gal kon­ce­si­jos su­tar­tį ati­duo­tos val­dy­ti Da­nės kran­ti­nės. Vie­na iš su­tar­ties są­ly­gų – bend­ ro­vė už 300 tūkst. li­tų tu­ri įreng­ti žu­vų tur­gų. „Ta­čiau nei jo vie­ta, nei vi­zua­li­niai spren­di­mai kon­ce­si­jos su­tar­ty­je ne­ bu­vo nu­ma­ty­ti, o tai ir truk­dė mums įgy­ven­din­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus“, – tei­gė „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­to“ di­ rek­to­rius Al­vy­das But­kus. Jis su žve­jus vie­ni­jan­čių aso­cia­ci­ jų at­sto­vais su­ta­rė, jog ge­riau­sia vie­ ta žu­vų tur­gui yra prie Da­nės kran­ ti­nės gre­ta Pi­lies til­to – bu­vu­sio­je se­no­sios per­kė­los te­ri­to­ri­jo­je.

Kom­for­tas: žve­jams par­da­vi­nė­ti su­gau­tas švie­žias žu­vis bus su­da­ry­tos ga­na pa­to­gios są­ly­gos ir ne­rei­kės

kęs­ti pra­stų orų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

žu­vų tur­gaus vie­tai, ir pro­jek­ti­niam pa­siū­ly­mui, kaip jis tu­ri at­ro­dy­ti. Svar­b iau­s ias ko­m i­s i­jos na­r ių klau­si­mas bu­vo, ka­da to­kį tur­ gų bū­tų ga­li­ma įreng­ti, kad jis pra­dė­tų veik­ti. „Aiš­ku, ge­riau­ sia bū­tų su­spė­ti iki ge­gu­žės, ta­ čiau rea­liau­sias ter­mi­nas – lie­pos pra­džia“, – tei­gė žve­jų aso­cia­ci­ jų koor­di­na­to­riu­mi dėl žu­vų tur­ gaus įren­gi­mo iš­rink­tas Min­dau­ gas Ri­mei­kis.

žu­vi­mis, spręs­ti ad­mi­nist­ra­ci­nius klau­si­mus. „Ma­n au, jog tik­rai ge­r iau­ sia min­tis yra ta, jog žu­vų tur­ gaus ope­ra­to­re tu­rė­tų bū­ti bend­ ro­vė „Se­na­sis tur­gus“. Kaž­ka­da tai jau svars­tė­me, ta­čiau tuo­me­ tė jo di­rek­to­rė en­tu­ziaz­mu ne­de­ gė. Da­bar va­do­vas bus nau­jas, tad gal ir po­žiū­ris bus ki­toks“, – vy­lė­ si A.But­kus. Ko­mi­si­jos na­riai taip pat iš­sa­ kė ne­ma­žus rei­ka­la­vi­mus jū­ri­nių kon­tei­ne­rių, iš ku­rių bus pre­kiau­ ja­ma žu­vi­mis, iš­vaiz­dai. Esą juo­se tu­rė­tų bū­ti Klai­pė­ dai bū­din­gos ar­chi­tek­tū­ros de­ta­ lių, jie vi­zua­liai gra­žiai pri­va­lo at­ ro­dy­ti ir žiū­rint nuo Pi­lies til­to, ir Šiau­rės ra­go.

Veiks nuo lie­pos?

Bend­ro­vė pa­sam­dė ir pro­jek­tuo­to­ jus, ku­rie pa­siū­lė va­rian­tą, kaip žu­vų tur­gus tu­rė­tų at­ro­dy­ti. Jie nu­ma­tė, jog ge­riau­sia išei­tis pa­ga­min­ti ke­lis jū­ri­nius kon­tei­ne­rius ir juos pa­sta­

Bend­ro­vė už 300 tūkst. li­tų tu­ri įreng­ ti žu­vų tur­gų. ty­ti gre­ta vie­nas ki­to taip, kad už jų su­si­da­ry­tų ir vi­di­nis kie­mas, ku­ria­ me dar bū­tų ga­li­ma su­mon­tuo­ti ir le­do ga­mi­ni­mo ge­ne­ra­to­rių. Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ja va­kar pri­ta­rė ir pa­si­rink­tai

Rei­ka­la­vi­mai iš­vaiz­dai

Ir po­sė­dy­je da­ly­va­vę žve­jų at­sto­ vai, ir po­li­ti­kai su­si­rū­pi­no ir tuo, kas val­dys žu­vų tur­gų. Šei­mi­nin­ kas esą rei­ka­lin­gas, nes jis ir tu­ rė­tų už­tik­rin­ti, iš žve­jų rei­ka­lau­ ti, kad nuo­lat bū­tų pre­kiau­ja­ma

Mies­te ­bi­ro tul­pių žie­dai Sup­la­nuo­tų vie­tų neuž­ 1 te­ko. Te­ko nu­ma­ty­ti ir ke­lias nau­jas.

Vy­rai va­kar la­biau­siai pir­ko tul­ pes. Dau­gu­ma – po vie­ną ar ke­ lis žie­de­lius. Ta­čiau bu­vo ir to­kių, ku­rie pir­ko ir de­šim­ti­mis. Šių gė­lių kai­nos svy­ra­vo nuo 2 iki 3 li­tų. Įmo­nės „Fre­zi­jų puokš­tė“ va­ do­vė Ži­vi­lė Kris­tu­tie­nė pa­ste­bė­ jo, kad Mo­ters die­na po­pu­lia­rė­ ja – vis dau­giau vy­rų per­ka gė­les šia pro­ga. „Tul­pė – tra­di­ci­nė Mo­ters die­ nos gė­lė. Dau­gu­ma vy­rų bū­tent jų ir per­ka. Ta­čiau yra klien­tų, ku­rie ieš­ko kaž­ko įdo­mes­nio. Per­ka aly­ vas, fre­zi­jas, ger­be­ras. Ieš­ko­ma ir įvai­rias­pal­vių gė­lių. Puokš­tė­se vy­

Šven­tė. Šian­dien 12 val. Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Au­lo­je vyks Ko­vo 11-osios, Lie­t u­vos ne­prik­lau­so­my­b ės at­k ū­r i­ mo die­nos šven­tė. Jos me­tu pa­si­ro­dys Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to miš­rus cho­ras, tau­ti­nio me­no an­samb­lis „Vy­ti­nė“. Kon­fe­ren­ci­ja. Šian­dien 13 val. Gargž­ dų kraš­to mu­zie­ju­je vyks kon­fe­ren­ci­ ja „Są­jū­d žio pul­sas Klai­pė­dos ra­jo­ne“. Jos me­tu bus ga­li­ma ap­žiū­rė­ti is­to­ri­nę pa­ro­dą „Ko­va dėl Klai­pė­dos – įvy­kiai ir žmo­nės“, skir­tą Klai­pė­dos kraš­to pri­ jun­gi­mo prie Lie­tu­vos 90-osioms me­ ti­nėms pa­mi­nė­ti.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

In­ves­tuos 300 tūkst. li­tų

Dienos telegrafas

rau­ja pa­va­sa­ri­nės spal­vos“, – tvir­ ti­no Ž.Kris­tu­tie­nė. Aly­vos ša­ka, ku­rios il­gis – 80 cm, va­kar kai­na­vo 12, ger­be­ros žie­das – 5, fre­zi­jos – 3 li­tai. Pa­sak va­do­vės, ko­vo 8-ąją par­ da­vė­jai pa­pras­tai ne­di­di­na gė­lių kai­nų. Ta­čiau at­krei­pė dė­me­sį, kad kai­nas ke­lia jų au­gin­to­jai. „Mo­ters die­na – šven­tė vi­so­je Eu­ro­po­je. Au­gin­to­jai tai ži­no ir pa­ di­di­na gė­lių kai­nas. Nors mo­ka­me bran­giau, bet pa­lie­ka­me įpras­tas po­pu­lia­riau­sių gė­lių – tul­pių kai­ nas. Jei pa­kel­tu­me, ne­par­duo­tu­me. Tru­pu­tį yra di­des­nės re­čiau per­ka­ mų gė­lių kai­nos. Šiek tiek pa­bran­ gu­sios ir ro­žės“, – tvir­ti­no Ž.Kris­ tu­tie­nė.

Pa­ro­da. Šian­dien 17 val. Klai­pė­dos ap­ skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­ te­kos tre­čio aukš­to ho­le vyks skulp­to­ riaus Al­gir­do Bo­so me­da­lių pa­ro­dos ati­da­ry­mas. Jo dar­bai puo­šia ne tik Klai­pė­dos vie­šą­sias erd­ves, bet ir yra pa­skli­dę po Lie­tu­vos mies­tus ir mies­te­ lius, pa­sie­kę Nor­ve­gi­ją ir Pie­tų Ko­rė­ją. Krikš­tas. Šian­d ien 17 val. Et­no­k ul­t ū­ ros cent­re vyks tra­d i­ci­n ių gie­do­ji­mų va­ka­ras „Krikš­tu nu­plau­ti“. Ren­g i­ny­je da­ly­vaus Vy­tau­to Di­d žio­jo uni­ver­si­ te­to do­cen­tė dr. Ra­sa Ra­čiū­nai­tė-Pau­ žuo­lie­nė, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to dok­ to­ran­tas ku­n i­gas Sau­l ius Stumb­ra ir Klai­pė­dos Ma­r i­jos Tai­kos Ka­ra­l ie­nės pa­ra­pi­jos liau­d iš­ko­jo gie­do­ji­mo gies­ mi­nin­kai. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas. Kon­cer­tas. Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­ bės at­kū­ri­mo die­nos iš­va­ka­rė­se – sek­ ma­d ie­n į 16 val. Žve­jų rū­mai kvie­čia klai­pė­die­čius ir mies­to sve­čius į kas­ met ren­gia­mą šo­kio ir mu­zi­kos šven­tękon­cer­tą „Gin­ta­ro la­še ma­no Lie­tu­va“. Šven­tės ren­gė­jai šie­met vėl siū­lo ma­ lo­nią ak­ci­ją – žiū­ro­vai, pa­si­puo­šę tau­ ti­niu kos­tiu­mu, į kon­cer­tą bus įlei­džia­ mi ne­mo­ka­mai. Bi­lie­to kai­na – 5 li­tai. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­ re­gist­ruo­tos 8 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­ rė Zu­za­na Mi­lie­nė (g. 1919 m.), Juo­zas Kuz­mars­kis (g. 1924 m.), Ig­nas Baš­kys (g. 1926 m.), Eduar­das Ke­ri­kas (g. 1927 m.), Eu­ge­ni­jus Sto­nys (g. 1948 m.), Vy­ tau­tas Pet­rai­tis (g. 1954 m.), Ro­mual­das Mi­siū­nas (g. 1955 m.), Ne­rin­ga Bu­kie­nė (g. 1968 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Alek­sandr Gri­gor­jev, Kęs­tu­tis Bra­žiū­ nas, Zu­za­na Mi­lie­nė, Ni­jo­lė Ma­sio­kai­tė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Al­bi­na Bač­kaus­k ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 14 mo­te­r ų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai.

Gė­lės: ma­siš­kai tul­pė­mis pra­dė­ta pre­kiau­ti dar Mo­ters die­nos iš­va­ka­rė­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 71 iš­kvie­ti­mo. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­s ia skun­dė­s i aukš­tu krau­jos­pū­džiu, krau­jo­ta­kos su­ tri­ki­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­mais.

4

penktadienis, kovo 8, 2013

miestas

Bal­tos dė­mės orų ar­chy­ve 1

Nuo 1947-ųjų sau­sio duo­me­nų jau ne­bė­ra, ir stan­dar­ti­niai orų ste­bė­ji­mai uos­ ta­mies­ty­je at­nau­jin­ti tik 1961 m. rugp­jū­tį. Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad orų ste­ bė­ji­mai Klai­pė­do­je bū­tų bu­vę nu­ trauk­ti ka­ro me­tais, nes čia bu­vo su­telk­tas lai­vy­nas, taip pat ir po­ van­de­ni­nis, ku­ris sun­kiai ga­lė­jo iš­ si­vers­ti be si­nop­ti­kų pro­gno­zių. Net nea­be­jo­ja­ma, kad vo­kie­čiai orų ste­bė­ji­mą vyk­dė, ta­čiau jo­kių duo­me­nų nuo 1939 m. iki 1946 m. neiš­li­ko. „Mes per­žiū­rė­jo­me vi­sus ar­chy­ vi­nius duo­me­nis. Be to, kad nu­ trauk­ti ste­bė­ji­mai, dau­giau nie­ko ne­ra­do­me“, – tei­gė Lie­tu­vos hid­ ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos di­rek­ to­rė Vi­da Au­gu­lie­nė. Ka­dan­gi di­de­lė da­lis kraš­to ar­ chy­vų po ka­ro din­go, ga­li bū­ti, kad orų žur­na­lai ar­ba bu­vo su­nai­kin­ti, ar­ba gu­li kur nors Vo­kie­ti­jos sau­ gyk­lo­se ir lau­kia sa­vo ty­ri­nė­to­jų.

Aukš­čiau­sia oro tem­pe­ra­t ū­ra 34,0 °C, 1954 m. lie­pos 10 d. Že­miau­sia oro tem­pe­ra­tū­ra -33,4 °C, 1956 m. va­sa­rio 1 d. Di­d žiau­sias pa­ros kri­t u­l ių kie­k is – 73,9 mm, 1988 m. lie­pos 28 d. Di­džiau­sias vė­jo gū­sio grei­tis – 40 m/s 1967 m. spa­lio 18 d. ir 1970 m. spa­lio 31 d. Di­džiau­sias snie­go dan­gos sto­ris – 59 cm, 1956 m. va­sa­rio 20 d. 1999 m. gruo­džio 4 d. Bal­ti­jos pa­jū­riu praū­žė ura­ga­nas Ana­to­li­jus, o 2005 m. sau­sio 8–9 d. – Er­vi­nas.

Iš kur ga­vo in­for­ma­ci­jos?

Po ka­ro pra­dė­ta­me leis­ti mies­to dien­raš­ty­je „Ta­ry­bi­nė Klai­pė­da“ orų skil­ties ap­skri­tai ne­bu­vo. „Pir­mo­ji ži­nu­tė apie orus laik­ raš­ty­je iš­spaus­din­ta 1959 m. gruo­ džio 2 d. nu­me­rio pa­sku­ti­nia­me pus­la­py­je. Ten pa­teik­ta vi­so gruo­ džio mė­ne­sio oro pro­gno­zių len­te­ lė. Ki­to­mis die­no­mis ži­nu­tės apie orus pa­si­ro­dy­da­vo kas ant­rą ar tre­ čią die­ną“, – pa­tvir­ti­no Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios bib­lio­te­kos Pe­rio­di­kos sky­riaus ve­dė­ja Vil­ma Plauš­kie­nė. Pag­rin­di­nis ak­cen­tas – oro tem­ pe­ra­tū­ra. Rai­dės la­bai ma­žos, bet už­ra­šas „Orai“ – ka­lig­ra­fiš­kas. In­ for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma pa­sku­ti­nia­ja­ me laik­raš­čio pus­la­py­je. Iš kur spau­dos dar­buo­to­jai gau­ da­vo me­teo­ro­lo­gi­nę in­for­ma­ci­ ją, nes ar­chy­vuo­se fik­suo­ja­mas to lai­ko­tar­pio „duo­me­nų trū­ku­mas“? Orai Klai­pė­do­je pra­dė­ti fik­suo­ti tik 1961 m. rugp­jū­tį. Kur­šių ne­ri­jo­je ste­bė­ji­mai ne­nut­rū­ko

Ni­dos me­teo­ro­lo­gi­nė sto­tis šiais me­tais mi­nės 115 me­tų veik­los su­ kak­tį. Ni­do­je orų ste­bė­ji­mai bu­vo nu­trū­kę tik Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro me­tais, po to jie bu­vo at­kur­ti, ir orai ste­bi­mi iki šiol. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Lau­ko pra­kti­kų ir eks­pe­di­ci­jų sky­riaus va­ do­vas Jū­ra­tis Lia­cho­vi­čius, bai­gęs vi­du­ri­nę mo­kyk­lą 1965 m., įsi­dar­

Klai­pė­dos me­teo­ro­lo­gi­nių ste­bė­ji­mų re­kor­dai

Ve­te­ra­nė: Klai­pė­dos me­teo­ro­lo­gi­nė­je sto­ty­je nuo 1958 m. te­be­dir­ba vie­na se­niau­sių tar­ny­bos dar­buo­to­jų

– ste­bė­to­ja V.An­ku­di­no­va.

bi­no Ni­dos me­teo­ro­lo­gi­nė­je sto­ty­ je tech­ni­ku okea­no­lo­gu. Ta­da sto­ties vir­ši­nin­kas bu­vo Al­fon­sas Kai­rys. Jis pri­si­me­na­mas kaip vi­sų ga­lų meist­ras, ku­ris su­ gal­vo­jo, kaip in­for­ma­ci­ją apie orą per­duo­ti į že­my­ną. „A.Kai­rys su­si­konst­ra­vo elekt­ros ga­mi­ni­mo prie­tai­są, pri­si­jun­gė prie ra­ci­jos ir Mor­zės abė­cė­le per­duo­ da­vo in­for­ma­ci­ją apie orą“, – pri­ si­mi­nė J.Lia­cho­vi­čius. In­for­ma­ci­ja spau­do­je

Me­teo­ro­lo­gi­nių ste­bė­ji­mų pra­džios da­ta Klai­pė­do­je nė­ra ži­no­ma. Ma­ no­ma, kad se­niau­si ste­bė­ji­mai uos­ te bu­vo at­lie­ka­mi Loc­ma­no įlan­ko­ je tris kar­tus per pa­rą. 1830 m. Klai­pė­do­je pra­dė­ ti vė­jo ste­bė­ji­mai bu­vo pir­mie­ji da­bar­ti­nės Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je. Nuo 1834 m. orų būk­lės duo­me­ nys pra­dė­ti skelb­ti sa­vait­raš­ty­ je „Me­mels­ches Wo­chenb­latt“, o nu­sto­jus leis­ti šį sa­vait­raš­tį me­teo­ro­lo­gi­niai duo­me­nys nuo 1879 m. lie­pos 3 d. bu­vo spaus­ di­na­mi dien­raš­ty­je „Me­me­ler Dampf­boot“. Ži­nios apie orus pa­tei­kia­mos prieš­pas­ku­ti­nia­me pus­la­py­je, prie ak­ci­jų bir­žų ir va­liu­tų kur­sų in­for­ ma­ci­jos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vė­liau bu­vo pra­dė­tas leis­ti dien­ raš­tis „Va­ka­rai“. 1936 m. ko­vo 7 d. nu­me­ry­je pra­ne­ša­ma, kad ko­vo 8 d. bus „ūka­no­ta, pro­tar­piais lie­ tin­ga. Ne­pas­to­vūs vė­jai, tem­pe­ra­ tū­ra apie 0.“ In­for­ma­ci­ja la­bai la­ko­niš­ka. Apie orus bu­vo ga­li­ma pa­skai­ty­ti ant­ra­ ja­me laik­raš­čio pus­la­py­je. „Orams spau­do­je bu­vo ski­ria­ma dė­me­sio. Jei vėt­ra ar dėl aud­ros nu­ skęs­da­vo lai­vas, in­for­ma­ci­ja at­si­dur­ da­vo pir­muo­siuo­se laik­raš­čių pus­la­ piuo­se, kaip ir da­bar. Spaus­din­da­vo ir liau­diš­kus orų spė­ji­mus“, – pa­ sa­ko­jo Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus is­to­ri­kė Zi­ta Ge­nie­nė. Net ir Lie­tu­vai su­si­grą­ži­nus Klai­pė­dos kraš­tą, il­gą lai­ką Klai­ pė­dos me­teo­ro­lo­gi­jos sto­tis vis dar pri­klau­sė Vo­kie­ti­jai ir siųs­da­ vo duo­me­nis Vo­kie­ti­jos jū­rų ob­ ser­va­to­ri­jai Ham­bur­ge, nors tei­kė duo­me­nis ir Kau­ne esan­čiam Me­ teo­ro­lo­gi­jos biu­rui. Tik 1928 m., Klai­pė­dos uos­to di­ rek­ci­jai nu­ta­rus, kad me­teo­ro­lo­gi­ jos sto­tis pir­miau­sia pri­va­lo tar­ nau­ti Lie­tu­vos rei­ka­lams, Vo­kie­ti­ja iš­brau­kė „Me­mel“ sto­tį iš na­cio­na­ li­nių sto­čių są­ra­šo. Vai­kų sto­vyk­los ne­bom­bar­da­vo?

Tiks­li orų pro­gno­zė pa­dė­jo at­ skleis­ti iš­krai­py­tą is­to­ri­nį fak­tą so­ viet­me­čiu po­pu­lia­rio­je Sa­lo­mė­jos Nė­ries poe­mo­je „Ma­ma, kur tu?“ Kū­ri­ny­je dra­ma­tiš­kai pa­teik­ ta Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pra­džia Lie­tu­vo­je, ra­šo­ma apie na­cių su­ bom­bar­duo­tą vai­kų pio­nie­rių sto­ vyk­lą Pa­lan­go­je. „Krei­piau­si į Hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­ jos tar­ny­bą Vil­niu­je. Pap­ra­šiau, kad su­ras­tų duo­me­nis, koks oras Pa­lan­ go­je bu­vo 1941 m. bir­že­lio 22 d. ry­ tą, kai vo­kie­čiai įsi­ver­žė į Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją. Ga­vau ofi­cia­lų at­sa­ky­mą, kad tą ry­tą bu­vo di­de­lis rū­kas, tai­ gi lėk­tu­vai bom­bar­duo­ti Pa­lan­gos ne­ga­lė­jo“, – pa­sa­ko­jo kraš­to­ty­ri­ nin­kas Vy­tau­tas Rim­gai­la. Pa­sak jo, rū­kas iš­si­sklai­dė apie 11 val. ry­to. Tuo me­tu vo­kie­čiai jau bu­vo užė­mę Pa­lan­gą, oro ata­kos ne­bu­vo.

„Ant­ras ar­gu­men­tas, kad bom­ bar­da­vi­mo iš oro ne­bu­vo – vi­si Pa­ lan­gos pa­sta­tai ta­da bu­vo me­di­niai, jei bū­tų bent vie­na ki­birkš­tis, iš ku­ ror­to bū­tų li­kę pe­le­nai. Tre­čia, tais me­tais vals­ty­bi­nė Vo­kie­ti­jos sie­ na su Lie­tu­va bu­vo ties Ne­mir­se­ta, tai­gi na­cis­tų oro ata­ka bū­tų ne­lo­ giš­ka, nes ga­lė­jo pa­tai­ky­ti į sa­vus“, – pa­brė­žė kraš­to­ty­ri­nin­kas.

Bri­tas at­ra­do, kad Tif­li­so me­teo­ ro­lo­gi­jos sto­ty­je tris mė­ne­sius jau­ nys­tė­je ste­bė­to­ju-sta­žuo­to­ju dir­bo J.Sta­li­nas. Jis bu­dė­da­vo tris kar­tus per sa­vai­tę nuo 6.30 iki 22 val. Kas va­lan­dą tu­rė­da­vo tik­rin­ti tem­pe­ra­ tū­rą ir slė­gį, už dar­bą gau­da­vo 20 rub­lių per mė­ne­sį. Ta sto­tis, ku­rio­je me­teo­ro­lo­ gu dir­bo dik­ta­to­rius, te­bė­ra iki šiol. Tei­gia­ma, kad iš­li­ko ir J.Sta­ li­no kam­ba­rys su ke­liais jo daik­ tais ir se­na len­te­le, ku­rio­je pa­ra­ šy­ta: „Di­dy­sis Sta­li­nas – VKP(b) ir pa­sau­li­nio pro­le­ta­ria­to va­das – gy­ve­no ir dir­bo čia, Tif­li­so me­teo­ ro­lo­gi­jos sto­ty­je 1899 me­tais nuo gruo­džio 28 d. iki ko­vo 21 d. Jis va­ do­va­vo ne­le­ga­liems dar­bi­nin­kų so­ cial­de­mok­ra­tų bū­re­liams“. Sto­tis Meln­ra­gė­je

Zi­ta Ge­nie­nė:

Orams spau­do­je bu­vo ski­ria­ma dė­me­sio. Jei vėt­ra ar dėl aud­ros nu­skęs­da­vo lai­vas, in­for­ma­ci­ja at­si­dur­ da­vo pir­muo­siuo­se laik­raš­čių pus­la­piuo­ se, kaip ir da­bar.

Re­mian­tis ir orų ar­chy­vais įro­ dy­ta, kad va­sa­ro­jan­čių vai­kų na­ ciai bom­bo­mis neap­mė­tė. S.Nė­ries poe­mos siu­že­tas – is­to­ri­nė fik­ci­ja. J.Sta­li­nas – me­teo­ro­lo­gų ko­le­ga

Net pa­tys me­teo­ro­lo­gai tur­būt ne­ ži­no, kad jų ko­le­ga ka­dai­se bu­vo liūd­nai pa­gar­sė­jęs dik­ta­to­rius Jo­ si­fas Sta­li­nas. Šį fak­tą stu­di­jo­je apie J.Sta­li­ ną iš­sa­miai ap­ra­šė bri­tas Si­mo­nas Se­ba­gas Mon­ter­fio­re.

Klai­pė­dos uos­to me­teo­ro­lo­gi­jos sto­tis bu­vo įsteig­ta 1881 m. sau­ sio 1 d. uos­to val­dy­bos te­ri­to­ri­jo­je ir vei­kė ten iki 1918 m. gruo­džio 31 d. Kur tiks­liai bu­vo me­teo­ro­lo­gi­nė aikš­te­lė, ži­nių nė­ra. Nuo 1923 m. rugp­jū­čio iki 1939 m. va­sa­rio sto­tis bu­vo va­ka­ri­nė­je mies­to da­ly­je, 250 m į va­ka­rus nuo aikš­te­lės bu­vo Kur­šių ma­rios, 100 m į šiau­rę te­kė­jo Da­nės upė. Da­bar Klai­pė­dos me­teo­ro­lo­gi­ jos sto­ties aikš­te­lė yra apie 700 m į ry­tus nuo Bal­ti­jos jū­ros, va­ka­ri­nė­ je Meln­ra­gės da­ly­je. Sto­ty­je vi­si orų duo­me­nys fik­ suo­ja­mi tech­ni­ka, rod­me­nys pa­ ten­ka tie­siai į kom­piu­te­rį. „Žmo­nes kei­čia kom­piu­te­riai, mū­sų grei­tai ne­be­rei­kės“, – liūd­ nai juo­ka­vo Klai­pė­dos me­teo­ro­lo­ gi­jos sto­ties vir­ši­nin­kė Al­ma Svi­ ru­šy­tė. Sto­ty­je nuo 1958-ųjų te­be­dir­ba vie­na se­niau­sių tar­ny­bos dar­buo­ to­jų – ste­bė­to­ja Va­len­ti­na An­ku­di­ no­va. Mo­te­riai da­bar 76 m. Ji bai­gė Cher­so­no hid­ro­me­teo­ ro­lo­gi­nį tech­ni­ku­mą Uk­rai­no­je, pa­ti yra uk­rai­nie­tė, po stu­di­jų ga­ vo pa­sky­ri­mą į Kre­tin­gą. Ten dir­ bo 7 me­tus. Pas­kui per­si­kė­lė į Klai­ pė­dą. „Meln­ra­gė­je prie jū­ros bu­vo me­ ta­li­nis di­de­lis ka­riš­kiams pri­klau­ sęs bokš­tas. Per ura­ga­ną „Ana­to­ li­jus“ jį su­lau­žė per pu­sę. Pas mus pa­čius aikš­te­lė­je bu­vo ban­gų il­gį ir aukš­tį ma­tuo­jan­tis prie­tai­sas, jį per aud­rą nu­ne­šė į jū­rą“, – apie sti­chi­ ją, su ku­ria per pro­fe­si­nę veik­lą te­ ko ne kar­tą su­si­dur­ti, pa­sa­ko­jo se­ niau­siai me­teo­ro­lo­gi­nė­je sto­ty­je dir­ban­ti V.An­ku­di­no­va.

5

penktadienis, kovo 8, 2013

užribis Su­žei­dė pa­rei­gū­ną

Va­gis nu­tai­kė mo­men­tą

Pag­ro­bė auk­są bei pi­ni­gus

Tre­čia­die­nį 16.40 val. Mi­ni­jos ir Ag­luo­nos g. san­kry­žo­je au­to­mo­ bi­lis „VW Golf“, vai­ruo­ja­mas 30me­čio, įva­žia­vo į san­kry­žą de­ gant rau­do­nam švie­so­fo­ro sig­ na­lui. Jis su­si­dū­rė su BMW 530, ku­rį ne tar­ny­bos me­tu vai­ra­vo blai­vus Pat­ru­lių rink­ti­nės vy­riau­ sia­sis pa­tru­lis. Jis gy­do­mas am­ bu­la­to­riš­kai.

Ko­vo 6-ąją prieš­piet prie Sau­sio 15-osios g. 5-ojo na­mo eks­pe­di­ to­rius trum­pam pa­li­ko be prie­ žiū­ros sa­vo au­to­mo­bi­lį. Rum­piš­ kės g. bend­ra­bu­ty­je gy­ve­nan­tis 50-me­tis Vir­gi­ni­jus J. pa­si­nau­ do­jo pro­ga ir pa­gro­bė su­pa­kuo­ tą, nau­ją kom­piu­te­rį. Kri­mi­na­lis­ tai su­lai­kė ir už­da­rė į areš­ti­nę ne kar­tą teis­tą įta­ria­mą­jį.

Tre­čia­die­nį prieš­piet grį­žu­si į sa­ vo bu­tą Tai­kos pr. 19 B na­me klai­pė­die­tė pen­si­nin­kė at­ra­ki­no du­ris ir ra­do ap­vog­tą sa­vo bu­ tą. Vi­si daik­tai bu­te bu­vo iš­mė­ ty­ti. Va­gys ra­do ir iš­si­ne­šė auk­ si­nius pa­puo­ša­lus bei šei­mi­nin­ kės san­tau­pas. Kiek ir ko pa­vog­ ta, dar tiks­li­na­ma, to­dėl ža­la dar ne­ži­no­ma.

Kal­tų dėl mo­ters žū­ties ieš­kos tarp sa­vų Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ te tre­čia­die­nį pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas, sie­kiant iš­siaiš­kin­ti, kas iš pa­rei­gū­nų ne­tin­ka­mai at­li­ko pa­rei­gą.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­rei­gū­nams rengs akis­ta­tas

Va­sa­rio 11-osios va­ka­re bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu po­li­ci­jos pa­gal­ bos pra­šiu­si 33 me­tų mo­te­ris pa­rei­ gū­nų ne­su­lau­kė. Ne vie­nus me­tus prieš ją smur­ta­vęs 37 me­tų su­tuok­ ti­nis tą va­ka­rą ją nu­žu­dė. Paaiš­kė­jus, kad mo­te­ris kvie­tė­ si pa­gal­bos, ta­čiau pa­rei­gū­nai į jos na­mus Di­tu­vos so­dų ma­sy­ve neat­ vy­ko, po­li­ci­jo­je bu­vo pra­dė­tas tar­ ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­mas. Jį at­li­kę Vi­daus ty­ri­mų tar­ny­ bos dar­buo­to­jai at­krei­pė dė­me­sį, jog tarp Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to Ope­ra­ty­vaus val­dy­mo sky­riaus pa­rei­gū­nų bei Klai­pė­dos ra­jo­no pa­tru­lių liu­di­ji­mo esa­ma prieš­ta­ra­vi­mų. To­dėl nu­spręs­ta pra­dė­ti iki­teis­ mi­nį ty­ri­mą dėl tar­ny­bi­nių pa­rei­ gų neat­li­ki­mo. Kol kas įta­ria­mie­ji neį­var­di­ja­mi. Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­lie­ka po­li­ci­jos Vi­daus ty­ri­mo tar­ ny­bos dar­buo­to­jai, o ku­ruo­ ja Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ra. Pa­rei­gū­nai ke­ti­na su­reng­ti ko­le­ gų akis­ta­tas, o jei­gu rei­kės, pa­tik­ rins juos ir me­lo de­tek­to­riu­mi. „Mū­sų tiks­las yra iš­siaiš­kin­ti, ar pa­rei­gū­nai tin­ka­mai at­li­ko tar­ny­ bi­nę pa­rei­gą – tvir­ti­no Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Be­no­nas Iva­ naus­kas. – No­riu pa­reikš­ti po­li­ci­ jos bend­ruo­me­nės ap­gai­les­ta­vi­mą dėl to, kas įvy­ko. Reiš­kia­me nuo­ šir­džią užuo­jau­tą žu­vu­sio­sios ar­ ti­mie­siems.“ Skam­bi­no neeg­zis­tuo­jan­čiu nu­me­riu

Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to vir­ši­nin­ką pa­va­duo­jan­tis kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Rai­mon­das Vait­ke­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad teis­mo įpa­rei­go­tas ne­bend­rau­ ti su šei­ma vy­ras va­sa­rio 11 d. pa­ rė­jo na­mo. Pas­kam­bi­nu­si bend­ruo­ju pa­gal­ bos te­le­fo­nu jo su­tuok­ti­nė ne­sa­ kė, kad prieš ją smur­tau­ja­ma, to­ dėl cent­ro dar­buo­to­jos pri­sky­rė šį kvie­ti­mą C ka­te­go­ri­jai, o tai reiš­ kia, kad pa­rei­gū­nai į jos na­mus tu­ rė­jo at­vyk­ti per va­lan­dą.

Tą pa­tį va­ka­rą po­li­ci­nin­kai tris kar­tus ban­dė su­ži­no­ti tiks­lų pa­gal­ bos pra­šiu­sios mo­ters gy­ve­na­mo­ sios vie­tos ad­re­są, ta­čiau te­le­fo­nas bu­vo ar­ba už ry­šio zo­nos ri­bų, ar­ ba iš­jung­tas. Tie­sa, vė­liau bend­ruo­ju pa­gal­ bos te­le­fo­nu iš to pa­ties te­le­fo­ no apa­ra­to skam­bi­no nu­žu­dy­to­ sios vy­ras. Ta­čiau jis ne­pra­šė pa­gal­bos ir apie nu­si­kal­ti­mą ne­pra­ne­šė, o tik klau­sė po­li­ci­jos Gargž­duo­se te­le­ fo­no nu­me­rio. Gel­bė­jo ki­tą mo­te­rį

Esa­ma duo­me­nų, kad iš mo­ters te­ le­fo­no be­ne tris kar­tus skam­bin­ta klai­din­gu Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to te­le­fo­nu. Be to, šia­me ko­mi­sa­ria­te nė­ ra po­kal­bių te­le­fo­nu įra­šy­mo

Tai­ki­nys: Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to bu­dė­to­jai bus ap­klau­sia­mi ti­riant įta­ri­mus, ar po­li­ci­nin­kai tin­ka­

mai at­li­ko pa­rei­gas.

Vė­liau po­li­ci­nin­kai va­žia­vo į eis­ mo įvy­kio, per ku­rį bu­vo su­ža­lo­tas žmo­gus, vie­tą. Be to, po­li­ci­jos šau­kė­si Der­cek­ liuo­se gy­ve­nan­ti mo­te­ris, ku­riai rei­kė­jo pa­gel­bė­ti ap­si­gin­ti nuo ag­re­sy­vaus, du­ris lau­žu­sio su­ tuok­ti­nio. Šis vy­ras bu­vo su­lai­ky­tas ir nu­ ga­ben­tas į Gargž­dus. Ko ge­ro, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­ rei­gū­nams kils klau­si­mas, ar va­ži­ nė­da­mi pa­gal ki­tus iš­kvie­ti­mus po­ li­ci­nin­kai tik­rai ne­ga­lė­jo už­suk­ti ir pas pa­gal­bos ne­su­lau­ku­sią mo­te­rį. Juo la­biau kad vi­sais at­ve­jais pa­rei­ gū­nai bu­vo vi­sai ne­to­li jos na­mų.

ty­vų ieš­kos ir psi­chiat­rai Rai­mon­das Si­mo­na­vi­čius: Mo­ Ko­dėl pen­kis kar­tus už smur­

Ma­no ma­ny­mu, lai­ kas pa­gal­vo­ti apie ra­jo­no po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to va­do­vų kom­pe­ten­ci­ją. tech­ni­kos, to­dėl nė­ra ir ga­li­my­ bės pa­tik­rin­ti, ar nu­ken­tė­ju­sio­ ji bend­ra­vo su ko­kiu nors vie­tos pa­rei­gū­nu. Tik­rin­to­jai jau iš­siaiš­ki­no, kad tą va­ka­rą Klai­pė­dos ra­jo­ne dir­bo tik vie­nas po­li­ci­jos pa­tru­lių eki­pa­žas. Jie sku­bė­jo į Dre­ver­ną, kur pra­ne­ ši­mas apie smur­tą šei­mo­je ne­pa­ sit­vir­ti­no.

tą prieš žmo­ną teis­tas vy­ras ir po teis­mo nuo­spren­džių vis kar­to­da­vo tą pa­čią nuo­dė­mę, ban­dys nu­sta­ ty­ti psi­chiat­rai. Įta­ria­mam žu­di­kui pa­skir­ta psi­chiat­ri­nė eks­per­ti­zė. Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl mo­ters nu­žu­dy­mo ku­ruo­jan­tis Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Pir­mo­ jo bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo sky­ riaus pro­ku­ro­ras Au­re­li­jus Sta­nis­ lo­vai­tis tei­gė, jog kal­ti­nin­ko el­ge­sio mo­ty­vų kol kas iš jo pa­ties iš­girs­ti ne­pa­vy­ko. Ne­sup­ran­ta­ma iki šiol, ko­dėl daug kar­tų nu­ken­tė­ju­si nuo su­ tuok­ti­nio mo­te­ris pa­ti pra­šy­da­vo teis­mą švel­nin­ti vy­rui skir­tą baus­ mę ir leis­ti jam gy­ven­ti po­ros nuo­ mo­ja­ma­me būs­te.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­ras nu­žu­dė žmo­ną die­nos, kai jam tu­rė­jo įsi­tei­sė­ti lais­vės atė­mi­ mo baus­mės nuo­spren­dis, iš­va­ka­ rė­se. Au­kos kal­ba su tar­pi­nin­kais

Vie­na prie­žas­čių, ko­dėl po­li­ci­ją kvie­tu­sios mo­ters kal­ba apie bai­ mę dėl su­grį­žu­sio vy­ro ne­su­lau­kė at­gar­sio, ga­li bū­ti tai, kad eg­zis­ta­vo ne­tie­sio­gi­nis pa­gal­bos pra­šan­čio­jo žmo­gaus ir po­li­ci­nin­kų ry­šys. Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro dar­ buo­to­jai raš­tu su­for­mu­luo­ja už­ duo­tį po­li­ci­jai. Ar skam­bi­nęs žmo­gus jau­di­no­si, ko­kia bu­vo jo emo­ci­nė būk­lė bei ki­ti psi­cho­lo­gi­niai niuan­sai, raš­tu ne­per­tei­kia­ma. Va­sa­rio 11-ąją Vy­riau­sia­ja­me po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te bu­dė­ję vy­rai tei­ gė, kad to­kių pra­ne­ši­mų, koks bu­vo su­for­mu­luo­tas pa­gal tą va­ka­rą nu­ žu­dy­tos mo­ters skam­bu­tį, su­lau­ kia­ma kas­dien. Jie tei­gė, kad iš to, ką pa­ra­šė Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro dar­buo­ to­jos, ne­bu­vo įma­no­ma su­pras­ti, ar mo­te­riai bu­vo ki­lu­si rea­li grės­mė. Ki­ta ver­tus, po­li­ci­jos bu­dė­to­jai tu­ri ga­li­my­bę pa­si­tiks­lin­ti, ar pra­ ne­ši­me mi­ni­mas smur­tau­to­jas jau bu­vo už to­kius veiks­mus baus­tas. Prie­kaiš­tau­ja­ma ne pir­mą kar­tą

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ ry­bos na­rys, Nu­si­kals­ta­mu­mo pre­ ven­ci­jos ko­mi­si­jos na­rys Rai­mon­ das Si­mo­na­vi­čius prieš pus­me­tį

kė­lė triukš­mą dėl su­men­ku­sių ra­ jo­no po­li­ci­jos pa­jė­gų. Tą­kart pik­tin­ta­si, kad, nak­tį į gy­ ve­na­mą­jį na­mą įsi­bro­vus va­giui, žmo­nės po­li­ci­nin­kų su­lau­kė tik po ke­lių va­lan­dų, tik ta­da, kai išau­šo. Į Send­va­rio se­niū­ni­ją vie­tos bend­ruo­me­nės na­riai kvie­tė ap­ skri­ties bei ra­jo­no po­li­ci­jos va­do­ vus, tar­ta­si, ką da­ry­ti, kad žmo­nės ga­lė­tų jaus­tis sau­ges­ni. Aukš­ti pa­rei­gū­nai ža­dė­jo, kad gy­ven­to­jai sa­vo kai­liu ne­pa­jus po­ li­ci­jos ne­pri­tek­lių pa­da­ri­nių. „Pa­na­šu, kad po­li­ci­ja vi­suo­me­ nės bal­so ne­gir­di. Va­gys­tės te­bė­ ra mū­sų kas­die­ny­bė. Žmo­nės bi­jo, kad po­li­ci­ja ne­be­su­ge­ba su­teik­ti net ope­ra­ty­vios pa­gal­bos, – pik­ti­ no­si R.Si­mo­na­vi­čius. – Nors ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba, tvir­tin­da­ ma šių me­tų biu­dže­tą, nu­spren­dė pa­pil­do­mai skir­ti po­li­ci­jai ke­lias de­šim­tis tūks­tan­čių li­tų po­li­ci­ jos au­to­mo­bi­lių de­ga­lams, pa­dė­tis ne tik ne­pa­si­tai­sė, bet te­bė­ra to­kia pat ka­tast­ro­fiš­ka. Neap­sau­go­mas tur­tas, dar blo­giau, kad dėl po­li­ ci­jos neį­ga­lu­mo jau žūs­ta žmo­nės. Kaip aną kar­tą ne­bu­vo ras­ti kal­tie­ji, spė­ju, jų ne­bus ras­ta ir šį­kart. Ma­ no ma­ny­mu, lai­kas pa­gal­vo­ti apie ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­do­ vų kom­pe­ten­ci­ją.“ B.Iva­naus­kas ar­gu­men­ta­vo skai­ čiais. Dėl ma­žes­nio po­li­ci­nin­ kų dar­bo už­mo­kes­čio fi­nan­sa­vi­ mo Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jo­je trūks­ta apie 15 pro­c. pa­rei­gū­nų.

6

penktadienis, kovo 8, 2013

nuomonės

Vie­nos mo­kyk­los pa­mo­kos

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ša­lies (an­ti)rek­la­ma

Ma­rius Bag­do­nas

P

a­si­šai­py­mai apie ap­gai­lė­t i­nas mū­sų fut­bo­lo are­nas nu­v il­n i­ ja per pa­sau­l į kas­met, kai tik pra­si­de­da at­ran­kos var­žy­bos į pla­ne­tos ar Eu­ro­pos čem­pio­na­tus. Šį­syk bus dar skam­biau – že­my­no de­vy­nio­lik­ me­čių pir­me­ny­bes or­ga­ni­zuo­ti pa­si­šo­vę lie­tu­viai pa­tys ki­ša gal­vą į kil­pą. Kai 2010-ųjų spa­l į Mins­ke bu­vo pra­neš­ ta, kad lenk­ty­nė­se dėl čem­pio­na­to or­ga­ ni­za­v i­mo ap­len­kė­me vo­k ie­čius, veng­ rus ir slo­vė­nus, LFF funk­cio­n ie­r iai len­ kė­si UE­FA va­do­vams ir džiau­gė­si, kad pa­ga­l iau šan­sas su­teik­tas ir ma­žo­sioms vals­ty­bėms. Leng­vai su­si­g un­d žiu­si UE­FA nu­mes­t u kau­lu, LFF ne­ven­g ia po­mpas­t i­kos pri­ sta­t y­da­ma ar­tė­jan­čias pir­me­ny­bes, ta­ čiau rei­kė­tų pa­ste­bė­ti, kad ne­bū­si­me pio­ nie­riai net tarp Bal­ti­jos ša­lių. Jau per­nai tą pa­tį da­rė es­tai. Tik, skir­tin­gai nei per di­de­ lį kąs­nį pra­ry­ti ban­dan­tys lie­tu­viai, šiau­ ri­niai kai­my­nai tu­ri 10 tūkst. žiū­ro­vų Ta­li­ no „A. Le Coq“ sta­dio­ną, ku­ria­me yra priė­ mę pa­sau­lio gran­dus. Ką tu­ri lie­tu­viai? Tris ap­spu­ru­sias aikš­tes Aly­tu­je, Ma­ri­jam­po­lė­je ir Kau­ne.

Že­my­no de­vy­nio­lik­me­ čių pir­me­ny­bes or­ga­ni­ zuo­ti pa­si­šo­vę lie­tu­viai pa­tys ki­ša gal­vą į kil­pą. Nors iki čem­pio­na­to pra­d žios ma­ž iau nei pus­me­tis, kol kas dar neaiš­ku, ar lai­ ki­no­jo­je sos­ti­nė­je ir Su­val­k i­jo­je bus leis­ ta rung­ty­niau­ti. Kas­kart at­vy­kę UE­FA at­ sto­vai pa­g rū­mo­ja pirš­t u dėl ap­d ris­k u­ sios inf­rast­ruk­tū­ros, ta­čiau iš­gir­dę pa­ža­ dus vis ki­tu pa­vi­da­lu, ap­si­su­ka ir grįž­ta į Ni­jo­ną. Prieš de­vy­ne­rius me­tus ram­pų švie­so­je pir­muo­sius sa­vo žings­nius žen­gę da­bar ryš­k iau­sios pa­sau­l io fut­bo­lo žvaigž­dės Ike­ras Ca­sil­la­sas, Fer­nan­do Tor­re­sas, Car­ le­sas Puyo­lis ir Xa­vi mur­dė­si an­ti­fut­bo­lo are­na ir ry­žių lau­ku pra­min­ta­me api­by­rė­ ju­sia­me Vil­niaus „Žal­gi­rio“ sta­dio­ne. 2011ai­siais is­pa­nai at­vy­ko dar kar­tą. Jau kaip pla­ne­tos čem­pio­nai. Nors tą kar­tą rung­ ty­nės vy­ko Kau­ne, „Rau­do­no­sios fu­r i­ jos“ na­riai vėl ver­tė nau­jus kar­je­ros pus­ la­pius: to­k io­je šiur­pio­je aikš­tė­je ofi­cia­lų ma­čą žai­dė pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me. Lie­pą į Lie­tu­vą vei­k iau­siai at­vyks nau­ja is­pa­nų fut­bo­li­nin­kų kar­ta, ku­ri gins prieš me­tus iš­ko­vo­tą de­vy­nio­lik­me­čių čem­pio­ nų var­dą. Int­ri­ga bus ir šį­syk – per­spek­ty­ viau­si že­my­no ta­len­tai spin­dės api­pu­vu­ sių ap­švie­ti­mo stul­pų fo­ne.

T

ai, kad mo­kyk­los tar­pu­sa­vy­ je kon­ku­ruo­ja dėl mo­ki­nio krep­še­lio, ži­no­ma vi­siems, ir di­džio­ji vi­suo­me­nės da­lis į tai žiū­ri ne­ga­ty­viai, nors dau­gu­mai švie­ti­mo ins­ti­tu­ci­jų tai tam­pa sti­mu­ lu to­bu­lė­ti. Ne­džiu­gi­na tik­tai tai, kad mo­kyk­ los, pa­ti­rian­čios mo­ki­nių trū­ku­mą, pra­ran­da so­li­da­ru­mo jaus­mą su sa­ vo ko­le­go­mis iš ki­tų mo­ky­mo ins­ti­ tu­ci­jų, ku­rios kart­kar­tė­mis pa­ten­ka į reor­ga­ni­za­ci­jos mės­ma­lę. To­dėl as­ me­niš­kai aš ne­pa­ken­čiu to pla­čiai nu­ skam­bė­ju­sio krep­še­lio, ku­ris pri­ver­ čia ap­skri­tai ge­rus žmo­nes nu­si­ženg­ti sa­vo žmo­giš­ko­sioms ver­ty­bėms, to­ kioms kaip drau­go pe­ties jaus­mas, bi­čiu­lys­tė ir sa­vi­tar­pio pa­gal­ba. Tai ypač su­si­ję su ru­sų mo­kyk­lo­ mis, nes ir vie­nos mo­kyk­los už­da­ry­ mas pa­ver­čia ru­sų bend­ruo­me­nę la­ biau pa­žei­džia­ma. Praė­ju­sį mė­ne­sį Klai­pė­dos laik­raš­ čiai bu­vo pri­pil­dy­ti in­for­ma­ci­jos apie tai, kad iš­ki­lo grės­mė to­les­niam vie­ nos mo­kyk­los dar­bui. Nors si­tua­ci­ją, ku­ri 2012 m. su­si­klos­tė A.Rub­lio­vo mo­kyk­lo­je, kai ku­rie po­li­ti­kai ban­do pa­teik­ti kaip dar vie­ną iš­puo­lį prieš ru­sų mo­kyk­las, aš ne­no­riu imi­tuo­ ti ko­vos už ru­sų mo­kyk­lų tei­ses ten, kur nė­ra tam pa­grin­do. Be abe­jo­nės, kva­li­fi­kuo­ti pe­da­go­ gai, kom­for­tiš­ka mo­ky­mo ap­lin­ka, pe­da­go­gi­nės nau­jo­vės, har­mo­nin­ gi vai­kų, jų tė­vų bei pe­da­go­gų tar­pu­ sa­vio san­ty­kiai – vi­sa tai la­bai reikš­ min­ga. Bet per pa­sta­ruo­sius 10 me­tų švie­ti­mo sis­te­mo­je iš­ki­lo nau­jas reiš­ ki­nys – ren­ta­bi­lu­mas, ku­ris tie­sio­giai su­si­jęs su fi­nan­si­niu sta­bi­lu­mu. Ir su šia ap­lin­ky­be pri­va­lu skai­ty­tis. A.Rub­lio­vo mo­kyk­los pro­ble­ma, ma­no ma­ny­mu, yra ne po­li­ti­nio, o eko­no­mi­nio lyg­mens. Rei­ka­las tas, kad 2011–2012 moks­lo me­tais mo­kyk­ la gy­ve­no ne pa­gal sa­vo rea­lias iš­ga­les, ku­rio­mis dis­po­na­vo. Bu­vo ga­li­ma su­ tau­py­ti, su­ma­ži­nus ta­ri­fi­ka­ci­nius koe­ fi­cien­tus pe­da­go­gams, su­trum­pi­nus už­kla­si­nio dar­bo va­lan­das ir t.t. Žmo­giš­kai man su­pran­ta­ma, ko­dėl taip ne­bu­vo da­ro­ma: bet ku­rios tau­ py­mo for­mos skau­džiai pa­lie­čia ir taip ma­žas pa­ja­mas gau­nan­čius mo­ ky­to­jus. Ta­čiau atei­na lai­kas, kai sa­ vi­val­dy­bė ne­be­ga­li me­tų me­tus do­ tuo­ti tų pa­čių mo­kyk­lų.

Iki sau­sio vi­du­rio A.Rub­lio­vo mo­ kyk­la pri­va­lė­jo Švie­ti­mo sky­riui pa­ teik­ti iš­sa­mią ata­skai­tą apie fi­nan­si­nę pa­dė­tį mo­kyk­lo­je bei pla­ną, kaip išei­ti iš kri­zės. La­bai gai­la, ta­čiau mo­kyk­ los ad­mi­nist­ra­ci­ja to ne­pa­da­rė. To­dėl nė­ra nie­ko ste­bi­na­mo, kad bū­tent ši mo­kyk­la pa­te­ko į „Juo­dą­jį są­ra­šą“. Sup­ran­ta­ma, bau­gi­nant po­li­ti­ kus mil­ži­niš­ko­mis do­ta­ci­jų su­mo­ mis, ne­va su­mo­kė­to­mis A.Rub­lio­vo mo­kyk­lai, val­di­nin­kai, švel­niai ta­ riant, ma­ni­pu­lia­vo skai­čiais. Pa­vyz­ džiui, Švie­ti­mo sky­rius nu­ty­lė­jo apie tai, kad iš 472 tūkst. li­tų do­ta­ci­jos 214 tūkst. bu­vo iš­mo­kė­ta kaip kom­

A.Rub­lio­vo mo­kyk­ los pro­ble­ma yra ne po­li­ti­nio, o eko­no­mi­ nio lyg­mens.

pen­sa­ci­ja mo­ky­to­jams, at­leis­tiems iš dar­bo per mo­kyk­los reor­ga­ni­za­ci­ ją, ku­ri vy­ko 2011 m., kai A.Rub­lio­ vo mo­kyk­la bu­vo su­jung­ta su „Pa­ma­ rio“ mo­kyk­la. Paaiš­kin­ti su­si­klos­čiu­sią si­tua­ ci­ją bei pa­nai­kin­ti mo­kyk­lai iš­kel­ tus kal­ti­ni­mus pri­va­lė­jo mo­kyk­los di­rek­to­rius, ku­ris ge­riau­siai iš­ma­ nė mo­kyk­los rei­ka­lus. Gai­la, ta­ čiau tai bu­vo pa­da­ry­ta ge­ro­kai pa­ vė­la­vus, kai po­li­ti­kų nuo­mo­nė apie mo­kyk­lą jau bu­vo su­si­for­ma­vu­si. Taip pat pa­vė­la­vus bu­vo pa­teik­tas ir tau­py­mo pla­nas. Ta­čiau, ne­pai­ sant to, Ru­sų al­jan­so frak­ci­jos pra­ šy­mu val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­sė­ dy­je bu­vo iša­na­li­zuo­ti vi­si pa­teik­ti do­ku­men­tai. Į mo­kyk­los pa­reng­tus ar­gu­men­tus bu­vo at­kreip­tas dė­me­ sys, tau­py­mo pla­nas įver­tin­tas kaip „am­bi­cin­gas, ta­čiau rea­lus“. At­si­ra­ do vil­tis, kad mo­kyk­los reor­ga­ni­za­ ci­ja bus su­stab­dy­ta. Di­rek­to­riui bu­

397 728

telefonas@kl.lt

Į Sei­mą – su au­to­ma­tais?

Pers­kai­čius straips­nį „Na­mai – Sei­ mo vieš­bu­tis“ (V.Spu­ry­tė, „Klai­ pė­da“, 2013 03 06), la­bai pa­pik­ti­no bu­vu­sios Sei­mo pir­mi­nin­kės Ire­ nos De­gu­tie­nės ko­men­ta­ras. Ji tei­ gia, kad par­la­men­ta­ro ne­rei­kė­tų ly­ gin­ti su ki­tais žmo­nė­mis, ku­rie dirb­ti į Vil­nių iš ki­tų mies­tų at­vyks­ta sa­ vo no­ru, tad pa­tys ir tu­ri pa­si­rū­pin­ti, kur gy­ven­ti. O štai Sei­mo na­riai yra tau­tos iš­rink­tie­ji. Ži­no­te, toks jaus­ mas, kad už kiek­vie­no po­li­ti­ko, kai jie kan­di­da­ta­vo į par­la­men­tą, nu­ga­ ros sto­vė­jo žmo­gus su au­to­ma­tu ir sa­kė: „Eik į Sei­mą ar­ba ta­ve nu­šau­ siu“. Juos, ma­tyt, per prie­var­tą čia va­ru vi­sus va­rė. Pa­tys no­rė­jo pa­tek­ ti į Sei­mą, o po to aiš­ki­na­ma, kad jie tai da­rė ne sa­vo no­ru. Jie yra aukš­to­ ji ra­sė, o mes – pa­dug­nės. Va­le­ri­jus

Ner­vi­na įky­rios či­go­nės

Lau­kiu, kad grei­čiau atei­tų Ve­ly­ kos. Ne to­dėl, kad la­bai mėgs­tu ši­tą šven­tę, o dėl ra­my­bės prie bu­vu­sios „Juodk­ran­tės“ par­duo­tu­vės Nai­ku­ pės gat­vė­je. Tuo lai­ku nors trum­pam ten ne­be­lie­ka nuo­lat sto­vin­čių či­go­ nių. Į par­duo­tu­vę ei­nan­tiems žmo­ nėms jos su­da­ro kaip ko­kį gy­vą tu­ ne­lį. Pro jas tu­ri tie­siog pra­si­brau­ti. Ki­tiems či­go­nės dar įkrau­na po ke­lis blo­kus ci­ga­re­čių. Tiek kar­tų spau­do­je ra­šy­ta apie šią pro­ble­mą, bet si­tua­ci­ ja ne­si­kei­čia. Juk ir pa­čiai par­duo­tu­ vei nė­ra pres­ti­žas, kai to­kia ap­lin­ka. Vac­la­va

Vie­toj are­nos – fab­ri­ką

Man pa­ti­ko A.Dy­ko­vie­nės straips­ nis „Emig­ra­ci­ja – ne­pa­to­gi tie­sa“ („Klai­pė­da“, 2013 03 04). Ar dėl to­ kios Lie­tu­vos mes ko­vo­jo­me, skan­ da­vo­me mi­tin­guo­se ir sto­vė­jo­me Bal­ti­jos ke­ly­je, kad da­bar tiek žmo­ nių sve­tur va­žiuo­tų ieš­ko­ti dar­bo ir ten gy­ven­tų? Juk iš ten, kur ge­rai, žmo­nės ne­sku­ba iš­va­žiuo­ti. Val­džia kaž­kaip ne taip gal­vo­ja. Ji da­bar sta­ to vi­so­kius kul­tū­ros na­mus, are­nas vie­toj di­džiu­lių fab­ri­kų, ga­lin­čių su­ kur­ti daug nau­jų dar­bo vie­tų. Val­ džia ne­pai­so žmo­nių ge­ro­vės. Ire­na

Sąs­kai­ta už nie­ką

Teks sau­go­tis dvi­ra­čių?

A

r­tė­jant pa­va­sa­riui, pra­ bun­da ir ne­ri­mas šir­ dy­je: ar ir šie­met dvi­ ra­ti­nin­kai vėl „va­ri­nės“ Til­tų ir Her­kaus Man­to gat­vių ša­ li­gat­viais? Ne­gi vėl rei­kės ei­ti at­bu­lam, kad stai­ga pa­ma­ty­tu­mei at­le­kian­ čią dvi­ra­tę trans­por­to prie­mo­nę ir spė­tu­mei at­šok­ti į gat­vę ar­ba „už­ lip­ti“ ant gre­ti­mų na­mų sie­nos, nes gau­si smū­gį į nu­ga­rą?

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ta­ma­ra Lo­chan­ki­na

vo re­ko­men­duo­ta at­sa­kin­gai žiū­rė­ti į fi­nan­sų val­dy­mą. Ta­čiau tau­py­mo pla­nas – tai tik pir­mas žings­nis. Die­not­var­kė­je yra ant­ras klau­si­mas: ką rei­kia da­ry­ti, kad dėl tau­py­mo ne­nu­ken­tė­tų la­biau­siai pa­žei­džia­mi mo­kyk­los dar­buo­to­jai. Ma­nau, kad tau­py­mo pro­gra­ma tu­ri pa­lies­ti ne tik mo­ky­to­jus bei tech­ni­ nį per­so­na­lą, bet ir mo­kyk­los ad­mi­ nist­ra­ci­ją. Mo­kyk­los pro­fe­si­nei są­ jun­gai svar­bu kuo grei­čiau su­da­ry­ti ir ko­lek­ty­vui pri­sta­ty­ti „So­li­da­ru­mo“ pro­gra­mą. Šios pro­gra­mos tiks­las – pa­leng­vin­ti tau­py­mo pro­ce­so pa­da­ ri­nius mo­kyk­los ko­lek­ty­vui, taip pat pa­si­rū­pin­ti kad ne­nu­ken­tė­tų mo­ky­ mo pro­ce­sas bei ko­ky­bė. Džiu­gi­na tai, kad mo­kyk­lo­je yra po­ten­cia­las bei ly­ de­rių gru­pė, su­ge­ban­ti su­si­do­ro­ti su šia už­duo­ti­mi. Si­tua­ci­jos, ku­rio­je at­si­dū­rė A.Rub­ lio­vo mo­kyk­la, ana­li­zė by­lo­ja, kad ne­ tgi ne­di­de­lė sa­vo mo­ki­nių skai­čiu­mi mo­ky­mo įstai­ga, ra­cio­na­liai nau­do­ da­ma sa­vo fi­nan­sus, te­gul ir ne idea­ lio­mis są­ly­go­mis, ta­čiau ga­li dirb­ti. Nuos­ta­ta: ma­žai mo­ki­nių – ma­ žai pi­ni­gų, ir tai neiš­ven­gia­mai ve­da prie mo­kyk­los už­da­ry­mo, – ne dau­ giau nei mi­tas. Pi­ni­gų yra tiek, kiek mo­ki­nių, va­di­na­si, tu­ri už­tek­ti. Sup­ ran­ta­ma, jei mo­ki­nių skai­čius mo­ky­ mo ins­ti­tu­ci­jo­je near­tė­ja prie nu­lio. Tuo me­tu Švie­ti­mo sky­riaus biu­ dže­tas gau­na 5 pro­c. nuo mo­ki­nio krep­še­lio, ku­rį mo­kyk­los ati­duo­da mies­tui ki­tam per­skirs­ty­mui. Ki­tuo­ se mies­tuo­se šis pro­cen­tas ga­li bū­ti ir di­des­nis. Iš šių lė­šų mo­ky­mo įstai­ goms yra ski­ria­mos do­ta­ci­jos, ku­ rios nė­ra blo­gy­bė sa­vai­me. Klau­si­ mas tik­tai iš­ky­la dėl do­ta­ci­jų dy­džio ir jų pa­sto­vu­mo. Mū­sų mies­te do­ta­ ci­jos su­ma svy­ruo­ja nuo 60 iki 200 tūkst. li­tų. Tarp kit­ko, Klai­pė­do­je be do­ta­ ci­jų dir­ba tik trys mo­kyk­los. Rei­kia su­pras­ti, kad mies­to do­ta­ci­jos – tai tik gel­bė­ji­mo ra­tas, o ne ga­ran­tuo­tas pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad, esant di­de­ liam no­rui, mo­kyk­las ga­li­ma iš­gel­ bė­ti. Svar­biau­sia są­ly­ga – vie­nin­gas sa­vo sie­kiais ko­lek­ty­vas, taip pat iš­ pru­su­si bei at­sa­kin­ga ad­mi­nist­ra­ci­ja, ge­ban­ti gin­ti mo­kyk­los in­te­re­sus. Na ir, ži­no­ma, pa­si­ti­kė­ji­mas tė­vų, ku­rie ve­da į tą mo­kyk­lą sa­vo vai­kus.

karštas telefonas

O kur dė­tis ma­mai ar­ba tė­ve­liui, be­stu­mian­tiems kū­di­kio ve­ži­mė­lį? Ne­gi nė vie­na mies­to val­džia ne­pa­ jė­gi iš­spręs­ti šio klau­si­mo? Gal ir dėl to tuš­tė­ja Klai­pė­dos se­ na­mies­tis, nes ne­be­sau­gu čia vaikš­ čio­ti. O gal dvi­ra­ti­nin­kams ap­skri­tai vi­sai ne­bū­ti­na va­ži­nė­ti šio­mis gat­ vė­mis, gal jiems ge­ro­kai pa­to­ges­ nės bū­tų pa­ra­le­liai be­si­drie­kian­čios S.Šim­kaus ar­ba S.Nė­ries gat­vės? D.D.

kos trans­por­to prie­mo­nė.

Liu­ci­ja Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Rea­ly­bė: dvi­ra­tis – di­desnės ri­zi­

Pa­pik­ti­no, kad at­siun­tė są­skai­tą už šiukš­lių iš­ve­ži­mą ko­lek­ty­vi­nia­me so­de už praė­ju­sią žie­mą. Sup­ran­tu, kad rei­ kė­tų mo­kė­ti, jei­gu žie­mą ten lan­ky­čiau­ si ar­ba iš­ra­šy­tų są­skai­tą už va­sa­ros lai­ ko­tar­pį. Bet da­bar... Aš net va­sa­rą ten ne taip daž­nai nu­va­žiuo­ju, o žie­mą bū­ na net ke­liai už­snig­ti. Sė­dė­da­mi ka­ bi­ne­tuo­se val­di­nin­kai ne­ma­to rea­lios si­tua­ci­jos. Ne­ga­na to, kad jau ne­ga­li ra­miai at­plėš­ti są­skai­tos už šil­dy­mą – rei­kia va­le­ri­jo­nų bu­te­liu­ko, o da­bar su­ gal­vo­jo dar vie­ną mo­kes­tį. Pen­si­nin­kui su­mo­kė­ti tuos 25 li­tus už ne­gau­tą pa­ slau­gą yra ga­na daug. Tuoj bus taip, kad net pa­što dė­žu­tę bi­jo­si­me at­si­da­ry­ti.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, kovo 8, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Kliū­va per ma­ža sa­lė Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­ko Vik­ to­ro Us­pas­ki­cho pa­va­duo­to­jai krei­pė­si į Tei­sė­jų eti­kos ir draus­ mės ko­mi­si­ją dėl po­sė­džiui te­ku­ sios per ma­žos sa­lės, iš ku­rios bu­ vo iš­pra­šy­ti by­lą ste­bė­ti no­rin­tys žmo­nės.

Dar­bo par­ti­ja pra­šo iš­kel­ti tei­sė­ jų ko­le­gi­jai, ku­rią su­da­ro tei­sė­jai Dai­va Pra­ny­tė-Za­liec­kie­nė, Dai­ va Kaz­laus­kie­nė ir Arū­nas Ki­sie­ lius, draus­mės by­lą dėl va­sa­rio 25 d. po­sė­džio ei­gos. „Tuo­met Dar­bo par­ti­jos by­ lai nag­ri­nė­ti pa­si­rink­ta ki­ta, la­bai ma­ža, teis­mo po­sė­džių sa­lė, to­dėl vi­si no­rin­tys ste­bė­ti pro­ce­są jo­je ne­til­po. At­vy­ku­sie­ji tei­gė ne­trik­ dy­sią teis­mo po­sė­džio tvar­kos, to­dėl pra­šė leis­ti pa­si­lik­ti teis­ mo sa­lė­je ir sto­vė­ti, ta­čiau tei­sė­jų ko­le­gi­ja at­me­tė to­kį at­vy­ku­sių­jų pra­šy­mą. D.Pra­ny­tė-Za­liec­kie­nė vi­siems griež­tai lie­pė išei­ti iš sa­ lės ir teig­ė, jog va­do­vau­ja­si teis­ mo vi­daus tai­syk­lė­mis, su ku­rio­ mis ne­bu­vo leis­ta su­si­pa­žin­ti“, – ra­šo­ma par­ti­jos pra­ne­ši­me. „Dar dau­giau, ko­le­gi­jos pir­ mi­nin­kė D.Pra­ny­tė-Za­liec­kie­ nė at­vy­ku­sius pa­va­di­no „tur­gaus aikš­te“, kal­bė­jo pa­kel­tu bal­su, at­ si­sa­kė iš­klau­sy­ti at­vy­ku­sių­jų pra­ šy­mų, ne­paaiš­kin­da­ma ko­dėl, gąs­di­no, kad jai ne­pak­lu­sę da­ly­ viai bus iš­ves­din­ti, jiems bus tai­ ko­mos ad­mi­nist­ra­ci­nės bau­dos“, – tei­gia­ma par­ti­jos at­sto­vų raš­te. Taip pat Dar­bo par­ti­ja skun­džia tei­sė­jus dėl vė­la­vi­mo, skun­de mi­ ni ir pro­ku­ro­ro Sau­liaus Ver­sec­ko

prieš ant­rą­jį Sei­mo rin­ki­mų tu­ rą pa­teik­tą pra­šy­mą pa­keis­ti kal­ ti­ni­me nu­ro­dy­tų vei­kų kva­li­fi­ka­ vi­mą. „Pa­gal įsta­ty­mą pro­ku­ro­ro pra­ šy­mo pa­keis­ti kal­ti­ni­me nu­ro­dy­tų vei­kų kva­li­fi­ka­vi­mą nuo­ra­šai tu­ri bū­ti įteik­ti kal­ti­na­ma­jam, jo gy­ nė­jui ir ki­tiems nag­ri­nė­ji­mo teis­ me da­ly­viams. Vis dėlto, teis­mui pir­mi­nin­ka­vu­si tei­sė­ja neuž­tik­ri­ no, kad pro­ku­ro­ro pra­šy­mo nuo­ ra­šai bū­tų įteik­ti ne tik kal­ti­na­ mie­siems, bet ir jų gy­nė­jams“, – tvir­ti­na tei­sia­mos par­ti­jos at­ sto­vai. BNS, „Klaipėdos“ inf.

j.argustas@diena.lt

Apie al­ter­na­ty­vą Al­gir­do But­ke­vi­ čiaus Vy­riau­sy­bei daug šne­kė­ję de­ ši­nie­ji skel­bia tu­rį še­šė­li­nį mi­nist­rų ka­bi­ne­tą, ku­ris ir po­sė­džiau­ja. Ta­ čiau še­šė­li­nių mi­nist­rų kaip nė­ra, taip nė­ra, – tik prem­je­ras.

Opo­zi­ci­jo­je at­si­dū­rę kon­ser­va­to­ riai il­gai ir daug šne­kė­jo apie še­ šė­li­nį, ar­ba al­ter­na­ty­vų, mi­nist­ rų ka­bi­ne­tą, ta­čiau lig šiol jo kur­ti ne­bai­gė. Opo­zi­ci­jos ly­de­ris, kon­ ser­va­to­rių par­ti­jos pir­mi­nin­kas And­rius Ku­bi­lius, sau­sį skel­bė, kad še­šė­li­nis mi­nist­rų ka­bi­ne­tas ga­lė­tų bū­ti su­for­muo­tas per šim­ tą A.But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bės dar­bo die­nų. Ta­čiau de­ši­nie­ji lig šiol ne­pa­ ren­gė al­ter­na­ty­vios vy­riau­sy­bės pro­gra­mos, ka­bi­ne­to taip pat ne­ su­komp­lek­ta­vo. Kol kas ga­li­ma kal­bė­ti tik apie še­šė­li­nės vy­riau­ sy­bės kon­tū­rus. „Še­šė­li­nė vy­riau­sy­bė dir­ba, tik kol kas tų tik­rų­jų mi­nist­rų neį­ var­di­ja. O ka­da jie bus pa­skelb­ti, spręs par­ti­jos pir­mi­nin­kas, pre­ zi­diu­mas. Ste­bi­me žmo­nės, ku­rie ryš­kė­ja, ir po to priim­si­me spren­ di­mus“, – in­for­ma­vo kon­ser­va­to­ rių frak­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­ jas Va­len­ti­nas Stun­dys. Po­li­ti­kas nu­ro­dė, kad A.Ku­bi­ liaus va­do­vau­ja­ma še­šė­li­nė vy­ riau­sy­bė po­sė­džiau­ja kiek­vie­ną pir­ma­die­nį. „Po­sė­džiai mū­sų at­

Eg­lė Ku­sai­tė – ne te­ro­ris­tė, o vi­są šią is­to­ri­ją su­kū­rė Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD). Tai teis­mui ban­dė įro­dy­ti kal­ ti­na­mo­sios ad­vo­ka­tas. By­la – iš­skir­ti­nė

Dėl ren­gi­mo­si Če­čė­ni­jo­je susi­ sprogdinti tei­sia­mos 23 me­tų klai­ pė­die­tės Eg­lės Ku­sai­tės ad­vo­ka­tas Kęs­tu­tis Stun­gys va­kar teis­mui pa­ reiš­kė, kad ši by­la esan­ti iš­skir­ti­nė per vi­są ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­ tar­pį, o mer­gi­nos veiks­mai ne­tei­ sin­gai sie­ja­mi su te­ro­riz­mu. Jis pri­mi­nė Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės žo­džius apie su­pu­ vu­sią vals­ty­bės tei­sė­sau­gos sis­te­ mą. „Aš ne­no­riu čia po­li­ti­kuo­ti, bet no­riu pa­sa­ky­ti, kad yra tos sis­te­mos veik­los re­zul­ta­tai. Iš ne­tie­sos tie­sa ne­gims­ta“, – sa­kė gy­nė­jas. Ad­vo­ka­tas sa­vo kal­bo­je tei­gė, kad E.Ku­sai­tės veiks­mai pa­gal pa­teik­tus kal­ti­ni­mus ga­lė­tų bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ mi kaip kom­ba­tan­tės – ka­ro veiks­ mų da­ly­vės – Ru­si­jos ir Če­čė­ni­jos konf­lik­te. „Te­ro­riz­mas at­skir­tas nuo ka­ri­nių veiks­mų, sprog­di­ni­mų, ta­ kos­ky­ra vai­di­na ypa­tin­gą vaid­me­nį. <Ji> sie­kė da­ly­vau­ti Ru­si­jos ir Če­čė­ ni­jos konf­lik­te, ki­to spren­di­mo čia bū­ti ne­ga­li“, – tei­gė gy­nė­jas.

Gy­ny­ba: ad­vo­ka­tas K.Stun­gys sa­vo kal­bo­je tei­gė, kad E.Ku­sai­tės veiks­

mai pa­gal pa­teik­tus kal­ti­ni­mus ga­lė­tų bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mi kaip kom­ba­ tan­tės. „Fo­to­die­nos“ / Ka­ro­lio Ka­vo­lė­lio nuo­tr.

į ku­rio pa­dė­tį pre­ten­da­vo ir E.Ku­ sai­tė. Ko­dėl du skir­tin­gi ver­ti­ni­ mai?“ – kal­bė­jo ad­vo­ka­tas. K.Stun­gio nuo­mo­ne, ne­bu­vo jo­ kio tei­si­nio pa­grin­do E.Ku­sai­tės at­ žvil­giu pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą. Jis sa­kė, kad VSD pa­žy­mos įro­do, jog nuo 13 me­tų ji bu­vo sau­gu­mo aki­ra­ty­je. Be to, jai ne­bu­vo tai­ko­ mas įspė­ji­mas.

Pri­si­mi­nė Če­čė­ni­ją

Mos­tas: juo­do­sios bu­hal­te­ri­

jos by­lo­je tei­sia­mi Dar­bo par­ti­ jos at­sto­vai su­ki­lo prieš tei­sė­ jus – juos ap­skun­dė.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Še­šė­li­nė vy­riau­sy­bė – be mi­nist­rų Jus­ti­nas Ar­gus­tas

Ne te­ro­ris­tė, o ka­ro did­vy­rė?

vi­ri: atei­na pa­ta­rė­jų ko­man­dos, vyks­ta dis­ku­si­jos. Tu­ri­me dar­ bo gru­pes, at­sa­kin­gas už įvai­rias sri­tis, su­si­ren­ka­me vi­są in­for­ma­ ci­ją iš Sei­mo, Vy­riau­sy­bės, mi­nis­ te­ri­jų, ži­niask­lai­dos, pa­ren­gia­me me­džia­gą, pri­sta­to­me ir vy­riau­ sy­bė spren­džia, ką to­liau tu­ri­me da­ry­ti“, – aiš­ki­no V.Stun­dys. Jur­gis Raz­ma, kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos na­rys, iro­ni­za­vo, esą tu­ rė­ti vi­są še­šė­li­nę vy­riau­sy­bę po­ rei­kio nė­ra, nes A.But­ke­vi­čiaus Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas daug nau­jų idė­jų ir spren­di­mų ne­siū­lo.

Šne­kos: opo­z i­c i­j os

ly­d e­r is A.Ku­bi­lius skel­bia su­da­ręs še­ šė­li­nę vy­riau­sy­bę, bet jos mi­ nist­rų neį­var­di­ja. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

K.Stun­gys pri­mi­nė, kad už Če­čė­ ni­jos ne­prik­lau­so­my­bę ko­vo­jęs ir 1995 m. žu­vęs lie­tu­vis Li­nas Vė­ la­vi­čius „bu­vo pri­pa­žin­tas did­vy­ riu, jis per­vež­tas į Lie­tu­vą ir pa­lai­ do­tas“. „Jis toks pat kom­ba­tan­tas,

Gre­sia 10 me­tų ka­lė­ji­mo

Pro­ku­ro­rai siū­lo teis­mui klai­pė­die­tę E.Ku­sai­tę pri­pa­žin­ti kal­ta dėl ren­ gi­mo­si įvyk­dy­ti te­ro­ro ak­tą ir skir­ti jai 10 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­ mę. Pa­gal pro­ku­ro­ro kal­ti­ni­mus tai

mi­ni­ma­li baus­mė, nes mo­te­ris kal­ ti­na­ma ren­gu­si te­ro­ro ak­tą prieš stra­te­gi­nės reikš­mės ob­jek­tą. Pa­sak pro­ku­ro­ro Min­dau­go Dū­ dos, E.Ku­sai­tė iš pra­džių in­ter­ne­tu at­si­siun­tė kny­gą apie sprog­me­nų ga­mi­ni­mą, pa­skui su Ru­si­jo­je gy­ ve­nan­čiais če­čė­nais Mag­ma­do­ vais ap­ta­rė vy­ki­mo pla­ną. Pa­gal jį į Mask­vą nu­vy­ku­sią E.Ku­sai­ tę Ap­ti Mag­ma­do­vas bū­tų per­ga­ be­nęs į Če­čė­ni­ją, ten ji bū­tų ap­si­ lan­kiu­si te­ro­ris­tų or­ga­ni­za­ci­jo­je „Kav­kaz Imi­rat“ ir jos na­riai klai­ pė­die­tę bū­tų pa­ruo­šę mir­ti­nin­kės vaid­me­niui. BNS, „Klaipėdos“ inf.

10

penktadienis, kovo 8, 2013

pasaulis Nu­teis­tas ­ bu­vęs prem­je­ras

Trū­ko ­ kant­ry­bė

Ne­nuils­tan­tis lie­žu­vis

Bu­vęs Ita­li­jos prem­je­ras Sil­ vio Ber­lus­co­ni va­kar nu­teis­ tas ka­lė­ti vie­nus me­tus dėl vie­na­me jo ži­niask­lai­dos im­ pe­ri­jos laik­raš­ty­je iš­spaus­ din­tų nu­te­kin­tų po­li­ci­jos slap­to klau­sy­mo­si ste­nog­ra­ mų. Po­li­ti­kas dar ga­li pa­teik­ti ape­lia­ci­ją ir lik­ti lais­vė­je, kol ji bus nag­ri­nė­ja­ma.

Is­pa­ni­jos ka­ra­liš­kų­jų rū­mų so­di­nin­kai, pa­da­vė­jai, vi­rė­ jai ir ki­ti dar­buo­to­jai per Ve­ ly­kas pir­mą kar­tą strei­kuos pro­tes­tuo­da­mi dėl at­ly­gi­ni­ mų su­ma­ži­ni­mo 15 pro­c. ir il­ ges­nių dar­bo va­lan­dų. Is­to­ ri­niai ob­jek­tai dėl strei­ko ga­ li ne­tek­ti maž­daug 100 tūkst. lan­ky­to­jų.

JAV se­na­to­rius res­pub­li­ko­ nas Ran­das Pau­las (nuo­tr.), sie­kian­tis su­kliu­dy­ti pa­skir­ti pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos pa­si­rink­tą kan­di­da­tą Joh­ną Bren­na­ną į Cent­ri­nės žval­gy­ bos val­dy­bos va­do­vo po­stą, Se­na­te kal­bė­jo 13 va­lan­dų, lie­ da­mas pa­si­pik­ti­ni­mą dėl JAV tiks­li­nio žu­dy­mo po­li­ti­kos.

Tarp­tau­ti­nę mo­ters die­ną žmo­gaus tei­ sių gy­nė­jai vėl ban­ do at­kreip­ti dė­me­ sį į daž­nai ig­no­ruo­ja­ mą pro­ble­mą – mo­ te­rų api­pjaus­ty­mą.

Bal­sas: ko­vo 8-ąją įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se šur­mu­liuo­ja de­monst­ra­ci­jos už mo­te­rų tei­ses.

AFP nuo­tr.

Tei­sių gy­nė­jai: liau­ki­tės ža­lo­ję mo­te­ris! Skaus­min­gi pri­si­mi­ni­mai

Kiek­vie­nais me­tais trys mi­li­jo­ nai mer­gai­čių ir mer­gi­nų pa­sau­ly­ je iš­gy­ve­na kaž­ką pa­na­šaus: „Dvi mo­te­rys grie­bė ma­ne ir nu­si­ve­dė į kam­ba­rį. Vie­na at­si­sto­jo už ma­nęs, ran­ko­mis lai­kė ma­n gal­vą, o ke­liais pri­spau­dė pe­čius taip, kad ne­ga­lė­ jau pa­ju­dė­ti. Iki šiol gir­džiu sa­vo rė­ki­mą tuo­met. Ne­ga­liu pa­mirš­ti, kaip ver­kiau ir ste­nė­jau.“ Tai iš­trau­ka iš kny­gos, ku­rią pa­ ra­šė se­ne­ga­lie­tė ra­šy­to­ja Kha­ dy Koï­ta, iš­gy­ve­nu­si api­pjaus­ty­ mą bū­da­ma sep­ty­ne­rių. Mo­te­rų api­pjaus­ty­mas yra ža­lo­jan­ti ope­ ra­ci­ja, tra­di­ciš­kai pra­kti­kuo­ja­ma kai ku­riuo­se pa­sau­lio re­gio­nuo­se: mer­gai­tėms pa­ša­li­na­mi išo­ri­niai ly­ti­niai or­ga­nai, kad jos atei­ty­je ne­ ga­lė­tų pa­tir­ti sek­sua­li­nio ma­lo­nu­ mo ir bū­tų iš­ti­ki­mos sa­vo vy­rams. „Iki šiol pyks­tu ir ne­sup­ran­tu: kaip žmo­ni­ja, pa­da­riu­si to­kią pa­ žan­gą vi­so­se sri­ty­se, iki šiol ne­ pa­dė­jo taš­ko ši­to­kiai bar­ba­rys­tei. Ko­dėl ne­si­kei­čia po­žiū­ris į šią pro­ ble­mą? Štai kas ke­lia man pyk­tį“, – sa­kė Kh.Koï­ta.

Gre­sia ka­lė­ji­mas

Mo­te­rų api­pjaus­ty­mas dau­giau­sia pra­kti­kuo­ja­mas Af­ri­ko­je, taip pat kai ku­riuo­se Azi­jos ir Lo­ty­nų Ame­ ri­kos re­gio­nuo­se. Išei­viai iš šių re­ gio­nų at­ne­ša tra­di­ci­ją į Eu­ro­pą ir Jung­ti­nes Vals­ti­jas. Pran­cū­zi­jo­je mo­te­rų api­pjaus­ ty­mas už­draus­tas įsta­ty­mu. Ša­lies teis­mai yra iš­nag­ri­nė­ję šim­tus by­ lų šiuo klau­si­mu. Pran­cū­zi­jos įsta­ty­mai per­se­kio­ ja ir tuos tė­vus, ku­rie siun­čia duk­ ras į tė­vy­nę api­pjaus­ty­ti. Tai­gi jei prie­var­tos fak­tą pa­vyks­ta įro­dy­ ti, ne­prik­lau­so­mai nuo ope­ra­ci­jos at­li­ki­mo vie­tos, už ją at­sa­kin­giems as­me­nims gre­sia ka­lė­ji­mas. Ra­šy­to­ja Kh.Koï­ta šian­dien gy­ ve­na Eu­ro­po­je, au­gi­na ke­tu­ris vai­ kus ir dirba vi­suo­me­ni­nį dar­bą. Jos tiks­las – paaiš­kin­ti žmo­nėms, kaip api­pjaus­ty­mas ža­lo­ja vai­ko kū­ną ir sie­lą. „Tai yra smur­tas prieš vai­ko kū­ ną. Aš tuo­met to ne­sup­ra­tau, nie­kas ma­nęs neįs­pė­jo, ką man ke­ti­no da­ry­ ti, – nei vy­res­nės se­se­rys, nei drau­ gės. Nie­kas, – pa­sa­ko­jo Kh.Koï­ta.

– Už ką ma­ne tuo­met taip nu­bau­ dė? Psi­cho­lo­gi­nė trau­ma lie­ka vi­ sam gy­ve­ni­mui, kar­tais pri­ve­da prie dep­re­si­jos. Mū­sų vi­suo­me­nė­je dep­ re­si­jos ne­pri­pa­žįs­ta ar bent anks­čiau ne­pri­pa­ži­no. Tie­siog sa­kė, kad iš­gy­ ve­nu sun­kų gy­ve­ni­mo tarps­nį. Bet aš su­pra­tau, kad tai api­pjaus­ty­mo pa­ da­ri­nys. Šios prie­var­tos pa­da­ri­nius jau­čiu iki šiol ir sek­sua­li­nia­me gy­ve­ ni­me, ir su­vok­da­ma sa­ve kaip mo­te­ rį. Tai li­ko man vi­sam gy­ve­ni­mui.“ Tu­ri pra­bil­ti vy­rai

Apie tik­rą­jį mo­te­rų api­pjaus­ty­ mo mas­tą Va­ka­ruo­se gy­ve­nan­čio­ se et­ni­nė­se bend­ruo­me­nė­se tiks­liai ne­ži­no nie­kas. Aki­vaiz­du, kad api­ pjaus­ty­mas vyks­ta už už­da­rų du­ rų. Pran­cū­zi­jo­je įsta­ty­mas įpa­rei­ go­ja pro­fe­sio­na­lus, ku­rie dir­ba su vai­kais, pra­neš­ti val­džiai, jei­gu ant vai­ko kū­no ras­tų eg­ze­ku­ci­jos pėd­ sa­kų ar­ba jei­gu vai­kai pa­tys apie tai pa­pa­sa­ko­tų. Ma­ly­je gi­męs mu­ zi­kan­tas Ba­fin­gas Ku­las pa­li­ko tė­ vy­nę ir emig­ra­vo į Pran­cū­zi­ją dėl sa­vo po­žiū­rio į mo­te­rų api­pjaus­ty­ mą. Ga­na re­tas at­ve­jis, kai af­ri­kie­

Vie­ni šven­čia, ki­ti ge­di Šie­met Tarp­tau­ti­nę mo­ters die­ną pir­mą kar­tą švęs Šiau­rės Ko­rė­ja. O Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas iš­brau­ kė iš dar­bot­var­kės šven­ti­nius ren­ gi­nius dėl ge­du­lo.

Šiau­rės Ko­rė­jo­je šie­met ko­vo 8-oji ka­len­do­riu­je pir­mą kar­tą pa­žy­mė­ta rau­do­na spal­va. Ši die­ na pa­skelb­ta išei­gi­ne, vi­so­je ša­ly­

je vyks šven­ti­niai ren­gi­niai: iš­kil­ min­gi su­si­rin­ki­mai, kon­cer­tai ir spor­to var­žy­bos. Vals­ty­bi­nė nau­ jie­nų agen­tū­ra šia pro­ga iš­pla­ti­ no pra­ne­ši­mą, kad Šiau­rės Ko­ rė­jos mo­te­rys yra lai­min­giau­sios pa­sau­ly­je. O Bal­ta­r u­s i­jos pre­z i­d en­tas Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka at­šau­kė iš­kil­min­gą priė­mi­mą Tarp­tau­ti­

„Mū­sų mer­gai­tė to ne­pa­tirs!“ – to­kį šū­kį Kh.Koï­ta sva­jo­ja už­ ka­bin­ti ant kiek­vie­ nos af­ri­kie­čių šei­ mos, gy­ve­nan­čios Eu­ro­po­je, du­rų. tis vy­ras at­vi­rai sto­ja prieš smur­tą mer­gai­čių at­žvil­giu. „Man ne­la­bai pa­tin­ka toks ter­ mi­nas, bet pa­triar­cha­li­nė­je vi­suo­ me­nė­je vy­ras yra šei­mos gal­va ir šei­mi­nin­kas, – aiš­ki­no mu­zi­kan­tas. – Ma­lis – tai pa­triar­cha­li­nės vi­suo­ me­nės pa­vyz­dys. To­dėl, sie­kiant iš­spręs­ti api­pjaus­ty­mo pro­ble­mą, apie ją pri­va­lo pra­dė­ti kal­bė­ti vy­rai. Ki­taip šios ko­vos ne­lai­mė­si: kaip pa­sa­kys vy­ras, taip ir bus. Ir dar – kai mes ža­lo­ja­me mo­te­ris, tai lie­čia ir mus, vy­rus. Vi­si esa­me žmo­nės, to­dėl kal­ba­me apie žmo­gaus tei­ses. Vy­rams de­rė­tų su­si­mąs­ty­ti ir pri­si­ jung­ti prie ko­vos.“ Vien švie­ti­mo ne­pa­kan­ka

nės mo­ters die­nos pro­ga dėl ar­ti­ mo są­jun­gi­nin­ko Ve­ne­sue­los pre­ zi­den­to Hu­go Cháve­zo mir­ties. Bal­ta­ru­si­jo­je pa­skelb­tas tri­jų die­ nų ge­du­las bai­gia­si šian­dien. A.Lu­ka­šen­ka nu­spren­dė nu­ vyk­ti į Ka­ra­ka­są ir as­me­niš­kai at­ si­svei­kin­ti su H.Cháve­zu, ku­ris šian­dien bus lai­do­ja­mas. „Charter97“, ga­ze­ta.ru. inf.

Skai­čiuo­ja­ma, kad api­pjaus­ty­mą pa­ti­ria kas tre­čia mer­gai­tė Af­ri­ko­ je. Eu­ro­po­je tiks­lių duo­me­nų nė­ra, bet spė­ja­ma, kad vien Pran­cū­zi­jo­je maž­daug 65 tūkst. mer­gai­čių iš­gy­ ve­no šią ža­lo­jan­čią tra­di­ci­ją. Pran­cū­zi­jos tei­si­nin­kai įsi­ti­ki­nę, kad ko­vo­ti su api­pjaus­ty­mu Eu­ro­po­ je rei­kia nau­do­jan­tis bai­mės sver­tais ir kar­tu švie­čiant vi­suo­me­nę. „Jūs ga­li­te de­šimt­me­čiais aiš­kin­ti išei­

viams iš Af­ri­kos, kad api­pjaus­ty­ mas yra kenks­min­gas ir pa­vo­jin­gas. Jie link­čios gal­va, bet to­liau da­rys tą pa­tį. Iki tol, kol su­voks, kad yra įsta­ty­mas ir už jo pa­žei­di­mą ga­li­ma at­si­dur­ti ka­lė­ji­me. Tai­gi nuo to lai­ ko, kai pas mus įsi­ga­lio­jo toks įsta­ ty­mas, dau­ge­lis šei­mų ėmė ge­riau ir rū­pes­tin­giau elg­tis su duk­te­ri­ mis“, – tei­gė mo­te­rų tei­ses gi­nan­ ti Pa­ry­žiaus ad­vo­ka­tė Lin­da WeilCu­riel. Ra­šy­to­ja Kh.Koï­ta su­tin­ka, kad rei­kia švies­ti vi­suo­me­nę: „Paž­ vel­gę į Af­ri­kos ša­lis, kur au­ga skai­ty­ti ir ra­šy­ti mo­kan­čių žmo­ nių skai­čius, pa­ma­ty­si­me, kad jau­ nos mo­ti­nos re­čiau ati­duo­da vai­ kus api­pjaus­ty­ti, nei jų mo­ti­nos ir mo­čiu­tės.“ Dek­la­ra­ci­ja neį­pa­rei­go­ja

„Mū­sų mer­gai­tė to ne­pa­tirs!“ – to­ kį šū­kį Kh.Koï­ta sva­jo­ja už­ka­bin­ti ant kiek­vie­nos af­ri­kie­čių šei­mos, gy­ve­nan­čios Eu­ro­po­je, du­rų. Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je Jung­ ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­ja pa­skel­bė dek­la­ra­ci­ją, kad mo­te­rų api­pjaus­ ty­mas ne­tei­sė­tas. Ta­čiau šis do­ku­ men­tas nė­ra įpa­rei­go­jan­tis, to­dėl pa­sku­ti­nį žo­dį pri­va­lo tar­ti vals­ty­ bių po­li­ti­kai. Ar­tė­jant Tarp­tau­ti­nei mo­ters die­nai Briu­se­ly­je bu­vo su­reng­ta ap­skri­to­jo sta­lo dis­ku­si­ja. Jos da­ly­ viai ieš­ko­jo bū­dų šiai ydin­gai pra­kti­kai iš­nai­kin­ti. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­skel­bė, kad skirs 11,4 mln. eu­ rų pa­gal­bai api­pjaus­ty­mo au­koms ir dar 3,7 mln. eu­rų švie­čia­ma­jam dar­bui ES vals­ty­bė­se. „Eu­ro­news“ inf.

11

penktadienis, kovo 8, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Pavasariu nešinas kovas – teatro mėnuo Pasitikdamas kovo 27-ąją tradiciškai minimą Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ypatingais pasiūlymais publiką lepins visą mėnesį. Kovą Muzikinio teatro žiūrovų laukia ne tik nauji ir jau pažįstami sceniniai renginiai, bet ir akcija, lydima šūkio „Kovas – teatro mėnuo“. Ji sudarys galimybę bilietus į visus kovo renginius įsigyti gerokai pigiau. Kovo mėnesį Muzikinio teatro repertuare – renginiai įvairaus amžiaus ir skonio publikai: vokalinės muzikos koncertas „Moterų dainos“, Klaipėdos „Padėkos kaukę“ pelniusios Giacomo Puccini vienaveiksmės operos „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“, legendinio latvių kompozitoriaus Raimondo Paulo miuziklas „Sesuo Kerė“, premjerinė Zigmaro Liepinio muzikinė drama „Adata“, Lietuvos kariuomenės orkestro programa „Kino filmų muzika“ bei muzikinės „Verpalų“ ir „Bulvinė“ pasakos vaikams. Vėl kils ir leisis uždanga

Kovą į Klaipėdos muzikinį teatrą sugrįš ir vienas svarbiausių teatro atributų – scenos uždanga. Pasak šio teatro vadovo Ramūno Kaubrio, žiūrovai kurį laiką spektakliuose scenos uždangos nematė dėl techninių kliūčių – nebepataisomai sugedo daugiau kaip pusę amžiaus atlaikęs jos valdymo mechanizmas. „Visais laikais scenos uždanga skatino žiūrovų smalsumą, norą pasinerti į scenoje vaizduojamą gyvenimą. Simboliška, jog praėjus daugiau kaip pusmečiui, ją vėl pakelsime kovą – teatro mėnesį, – sakė R.Kaubrys. – Tikimės, jog tai ne tik palengvins sceną aptarnaujančio personalo darbą, bet ir žadins tas publikos emocijas, kurios gali gimti tik „už uždangos“ – mūsų vaizduotėje“. Skambės „Moterų dainos“

Tarptautinės moters dienos proga klaipėdiečiams siūloma pasinerti į provokuojančią, stimuliuojančią ir visapusiškai praturtinančią muzikinę kelionę laiku. Jau šįvakar 18.30 val. savo solinę programą, pavadintą „Moterų dainos“, teatro kolonų salėje pristatys teatro solistė Dalia Kužmarskytė. „Prieš keletą metų į mano rankas atsitiktinai pateko JAV išleistas vo-

kalinių kūrinių rinkinys, – pasakojo D.Kužmarskytė. – Pradėjusi jį vartyti, nustebau, kokios nuostabios, profesionalios dainos jame sudėtos. Visos autorės – skirtingu laikotarpiu kūrusios moterys, apie kurias mes iš esmės nieko nežinome. Štai tuo metu manyje ir sukilo feministinis pyktis: juk moterys kompozitorės niekuo nenusileidžia vyrams. Todėl neparodyti to publikai būtų tikras nusikaltimas.“ Koncerte „Moterų dainos“ žymiausius įvairių laikmečių moterų kompozitorių sukurtus vokalinius kūrinius D.Kužmarskytė (mecosopranas) atliks drauge su koncertmeistere Inga Maknavičiene. Skambės C.Schumann, F.Mendelssohn, N.Boulanger, C.Chaminade, I.Colbran, L.Lehmann, A.SchindlerMahler, L.Reichardt, B.Strozzi, P.Viardot ir kitų moterų dainos. Dainuos R.Juzukonytė

Kovo 9 d., šeštadienį, 18.30 val. Klaipėdos muzikinis teatras operos gerbėjus kviečia į įtalų kompozitoriaus G.Puccini vienaveiksmes operas „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“. Geriausiu 2011 m. spektakliu Klaipėdoje tituluotame operų diptike šeštadienio vakarą skambės kerintis operos solistės Rasos Juzukonytės sopranas.

Pavasarinės Klaipėdos muzikinio teatro akcijos „Kovas – teatro mėnuo“ metu bilietus žiūrovai turi galimybę įsigyti su didele nuolaida. G.Puccini operoje „Sesuo Andželika“ pagrindinį vaidmenį atliksianti R.Juzukonytė yra sukūrusi vaidmenų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Savo solines programas ji atlieka Lietuvoje ir užsienyje, taip pat koncertuoja su sopranų trio „Panteros“. „Sesuo Andželika“ – tai vienintelė kompozitoriaus G.Puccini opera, kurioje pasirodo vien moterys. Kūrinyje apdainuojama jaunos mergaitės iš aristokratų šeimos, kuri, susilaukusi nesantuokinio kūdikio, buvo priversta tapti vienuole, gyvenimo drama. „Džanis Skikis“ – Dantės „Dieviškosios komedijos“ veikėjo istorija, kurios centre tragikomiška mirusio turtingo italų žemvaldžio turto dalybų situacija. Geriausiu metų spektakliu Klaipėdoje pripažinto vienaveiksmių operų diptiko kūrėjų komanda – režisierė Yana Ross (JAV), dirigentas Dainius Pavilionis, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė.

12

Įvairovė: šventinio kovo repertuare Klaipėdos muzikinis teatras pažers renginių skirtingo amžiaus ir skonio

publikai. Tai – ir vokalinės bei kino muzikos koncertai, G.Puccini vienaveiksmių operų diptikas, R.Paulo miuziklas „Sesuo Kerė“, premjerinė Z.Liepinio muzikinė drama „Adata“ bei dvi muzikinės pasakos vaikams. Klaipėdos muzikinio teatro nuotr.

12

penktadienis, kovo 8, 2013

pramogų gidas Šiauliečių sezono „vinis“ – Klaipėdoje

Rytoj uostamiesčio publika galės įvertinti Šiaulių dramos teatro sezono „vinį“ – klaipėdiečio Tomo Jašinsko režisuotą šiuolaikinę vienos dalies egzistencinę rokenrolinę komitragediją pagal A.Rappo pjesę „Inertiškos dujos“. „Nesitikėkite tamsaus ir niūraus reginio. Priešingai, pjesė kupina subtilaus juodojo humoro, šmaikščių, nenuspėjamų dialogų bei mejerholdiško teatrališkumo“, – sakė režisierius. Į spektaklio vyksmą įsitrauks, o galiausiai trankiu koncertu vakarą užbaigs roko grupė „Colours of Bubbles“, šiam pastatymui sukūrusi muziką. KUR? Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Kovo 9 d. 18 val. KAINA? 28–43 Lt. Bilietus platina „Bilietai.lt“.

„Be durų“ švenčia su publika

Kovo savaitgaliais dažniau nei įprasta uostamiesčio teatras „Be durų“ rodo savo turtingo repertuaro spektaklius. Tarp jų – ir dvi premjeros. Taip teatras švenčia savo 50-metį. Šį savaitgalį jubiliatai parodys „Raganiukę“ (šeštadienį) ir „Mikę Pūkuotuką“ (sekmadienį). „Raganiukė“ – nuotaikingas muzikinis vaidinimas mažiesiems pagal Otfrydo Proislerio apysaką. Pernai pastatytas spektaklis „Mikė Pūkuotukas“ – smagios istorijos vaikams ir suaugusiesiems. Šiame linksmame ir spalvingame spektaklyje irgi daug muzikos, šokių bei dainų. KUR? Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). KADA? Kovo 9, 10 d. 12 val. KAINA? 12 Lt. Bilietus platina „Tiketa“.

Lietuva, kylanti iš naujo Klaipėdos koncertų salė ir miesto savivaldybė klaipėdiečiams ruošia Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtą koncertą „Lietuva, kylanti iš naujo“.

Viešnia: anksčiau ne kartą pasirodžiusi su Klaipėdos kameriniu orkes-

tru vilnietė N.Malūnavičiūtė klaipėdiečiams vėl dainuos ir fleita gros Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Darijos Vasiliauskienės nuotr.

Prieš 23 metus išaušusi ir laisvę atnešusi Kovo 11-oji yra viena pačių reikšmingiausių Lietuvos valstybės istorijos datų. Ji atvertė naują šalies istorijos puslapį: Lietuva su viltimi pakilo naujam gyvenimui. Šis procesas tęsiasi iki šiol. Įvykdę dainuojančią revoliuciją, iki šiol dvasią stipriname dainomis, kurias sukūrė mūsų protėviai ir mūsų amžininkai. Tarsi viena didelė muzikuojanti šeima „Švyturio“ arenos scenoje pasirodys profesionalių muzikų, aktorių bei moksleivių būrys. Koncertuos Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus), uostamiesčio choras „Aukuras“ (meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas). Beje, abu Klaipėdos koncertų salės kolektyvai susikūrė nepriklausomoje Lietuvoje. Su klaipėdiečiais muzikuos vilniečiai: Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita), Olegas Ditkovskis, Saulius Bareikis (vokalas, gitara), Andrius Kulikauskas (klavišiniai, akordeonas). Pasirodys ir jaunoji teatralų karta – savitu balsu miesto kultūrinėje erdvėje vis daž-

niau prabylantys Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai (vadovai Valentinas Masalskis, Nijolė Sinkevičiūtė). Simboliška, jog koncerte dalyvaus nepriklausomoje Lietuvoje gimusios Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleivės (mokytoja Ingrida Bertulienė). „Taip šven-

Šventinio koncerto sumanytojai tikisi, kad jis publiką skatins pajusti tautos vienybę, muzikoje pasisemti stiprybės ir įkvėpimo.

tinėje programoje, kuri bus įdomi ir patraukli visai šeimai, susijungs skirtingos atlikėjų kartos“ – pasakojo jos sudarytoja Klaipėdos koncertų salės direktoriaus pavaduotoja Loreta Narvilaitė. Koncertui diriguos Mindaugas Piečaitis, jau keletą metų re-

ziduojantis Vokietijoje, bet nuolat palaikantis ryšius su Lietuva, kūrybingai ir aktyviai dalyvaujantis Klaipėdos koncertų salės rengiamuose projektuose. Koncerte „Lietuva, kylanti iš naujo“ skambės geriausi Klaipėdos koncertų salės edukacinių projektų „Žaismingos muzikos orkestras IX“, „Choras: smagiai ir spalvingai“ numeriai, žinomiausios aktorių dainos, lietuvių autorių Broniaus Kutavičiaus, Juozo Gudavičiaus, Vaclovo Augustino, N.Sinkevičiūtės kūriniai. Programos sumanytojai tikisi, kad tai publiką skatins pajusti tautos vienybę, muzikoje pasisemti stiprybės ir įkvėpimo. Kovo 11-osios šventė suteiks džiaugsmingą progą visiems pabūti kartu. Gera žinia, jog jai skirtas renginys „Lietuva, kylanti iš naujo“ yra nemokamas. Įėjimas – su kvietimais, kurie dalijami Klaipėdos koncertų salės kasoje; renginio dieną (2 val. iki renginio) – „Švyturio“ arenos kasoje. Koncerto pradžia – 17 val. „Klaipėdos“ inf.

Pavasariu nešinas kovas – teatro mėnuo Pagrindinius vaidme11 nis spektaklyje taip pat atlieka solistai Rita Petrauskaitė, Loreta Ramelienė, Tomas Pavilionis, Mindaugas Rojus ir kiti. Sugrįš „Sesuo Kerė“

Po vienerių metų pertraukos, kovo 16 ir 17 d., į uostamiesčio Muzikinio teatro repertuarą sugrįš legendinio latvių pianisto ir kompozitoriaus R.Paulo miuziklas „Sesuo Kerė“. T.Dreizerio to paties pavadinimo romano motyvais sukurtame miuzikle pasakojama apie jaunos aktorės sunkų kelią į šlovę. Kūrinyje rutuliojama menininko likimo tema nuo svaiginančios šlovės iki vienatvės gyvenimo saulėlydyje, gvildenamos meilės ar sėkmingos karjeros pasirinkimo peripetijos. Praėjusio amžiaus 5-ojo dešimtmečio stiliaus estetika dvelkiantis spektaklis savo scenografija ir kostiumais žiūrovus nukelia į praėjusio šimtmečio vidurį, kai gimė jauna ir novatoriška menininkų karta. Spektaklio režisierė Galina Poliščiuk šiuo pastatymu atveria naują, neįprastą požiūrį į miuziklą. „Sesuo Kerė“ – tai bandymas teatro scenoje statyti dokumentinį filmą. Scenoje veiks filmavimo komanda, o pats spektaklis alsuos šilumos, meilės, nuoširdumo ilgesiu.

Prieš 30 metų R.Paulo sukurtas miuziklas „Sesuo Kerė“ per tą laiką buvo pastatytas keturiose Latvijos scenose ir vienąkart Lietuvoje – Klaipėdoje. Uostamiesčio Muzikiniame teatre miuziklo premjera įvyko 2009 m. Emocijas užaštrins „Adata“

Kovo 22 ir 23 d. Muzikinio teatro scenoje žiūrovų lauks naujausias ir bene kontroversiškiausias šio sezono teatro pastatymas – latvių kompozitoriaus Z.Liepinio muzikinė drama „Adata“. Joje publika dar neregėtame amplua išvys teatro solistus Juditą BukytęKomovienę, Virginijų Pupšį, M.Rojų bei kviestinius atlikėjus – Beatą Ignatavičiūtę ir Jeronimą Milių. A.Manfeldės autobiografinio romano motyvais sukurtos muzikinės dramos centre – jauna mergina Krista, kuri dėl įvairių aplinkybių patekusi į gyvenimo purvą, skęsta jame iki pat dugno. Vasarį Klaipėdos muzikiniame teatre įvykusi „Adatos“ premjera sukėlė karštas žiūrovų diskusijas. Smurto, narkomanijos ir asmenybės degradacijos fone vaizduojama jaunos merginos gyvenimo drama daugeliui buvo nelauktas įprasto Muzikinio teatro repertuaro „posūkis“. „Adata“ – tai vienos jaunos mergaitės sielos kelionė šioje amžinybės provincijoje. Galbūt ši istorija daug

kam buvo netikėtas atradimas, – sakė spektaklio režisierius R.Kaubrys. – Supažindindami su ja, mes nesiekiame šokiruoti, moralizuoti ar auklėti. Tai tiesiog priminimas, jog žmogui reikia žmogaus, jog vieni kitus turėtumėme labiau vertinti ir tausoti.“ Muzikinės dramos kūrybinė komanda atskleidė, jog spektaklį statyti paskatino siekis profesionaliu teatro menu sudominti jaunimo auditoriją. Tačiau teatro artistams „Adata“ tapo nemenku iššūkiu, ne kartą privertusiu „perlipti per save“. „Kuriant vaidmenis „Adatoje“ daugeliui teko padaryti tai, ko gyvenime niekad nedarytumėme, išgyventi tas emocijas, kurias reikia išgyventi. Kai kurios spektaklio scenos mane iki šiol jaudina. Manau, jog kažką artimo sau jame ras kiekvienas“, – sakė Artūro vaidmenį spektaklyje sukūręs J.Milius. Muzika – visai šeimai

Kovo 24-osios popietę visai šeimai skirtą muzikinę programą Klaipėdos muzikiniame teatre pristatys Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento majoro Egidijaus Ališausko. Koncerte „Kino filmų muzika“ liesis legendinio Ch.Chaplino, W.Disney‘aus, nepamirštamo „Liūto karaliaus“ ir kitų filmų bei gra-

Intriga: Z.Liepinio muzikinė drama „Adata“ – naujausias ir bene kontrover-

siškiausias šio sezono teatro pastatymas.

žiausių pasaulio melodijų srautas. Pasak Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestro vyriausiojo dirigento, mintis sukurti programą, kuri sudomintų ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir vaikus, jau seniai „tvyrojo ore“. „Orkestras buvo parengęs instrumentines ištraukas iš kino filmų „Žiedų valdovas“, „Karibų piratai“, tačiau su tokia spalvinga ir įvairia kino filmų muzikos programa iki šiol dar nekoncertavome“, – sakė E.Ališauskas. Lietuvos kariuomenės orkestrui koncerte Klaipėdoje talkins Vytauto Labučio džiazo kvartetas ir Vilniaus

Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunieji solistai. Mažųjų teatro lankytojų kovo mėnesį lauks ir Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota Antano Kučinsko opera vaikams „Bulvinė pasaka“, ir iš keturių kilometrų virvės nupintos minkštosios „Verpalų pasakos“, skirtos mažyliams iki ketverių metų. Pavasarinės Klaipėdos muzikinio teatro akcijos „Kovas – teatro mėnuo“ metu bilietus į visus šio mėnesio renginius žiūrovai turi galimybę įsigyti su 33 proc. nuolaida. Juos platina „Bilietai.lt“ bei teatro kasa. „Klaipėdos“ inf.

13

penktadienis, kovo 8, 2013

pramogų gidas Didysis rusų humoristo benefisas

Gastroliuos O.Koršunovo teatras

Tik du koncertus Lietuvoje – Klaipėdoje ir Vilniuje – kitą savaitgalį surengs vienas garsiausių mūsų laikmečio humoro meistrų Rusijos liaudies artistas Jevgenijus Petrosianas, švenčiantis įspūdingą 50 metų scenoje jubiliejų. Jis žinomas ne tik kaip charizmatiškas humoristas, bet ir kaip talentingas rašytojas, režisierius, televizijos laidų vedėjas bei kūrėjas, Estrados miniatiūrų teatro pradininkas. Didžiajame J.Petrosiano benefise „50 metų scenoje“ bus galima išgirsti ir išvysti tai, ką maestro sukūrė geriausio savo įspūdingame gyvenimo kelyje. KUR? „Švyturio“ arenoje (Dubysos g. 10). KADA? Kovo 15 d. 19 val. KAINA? 75–135 Lt. Bilietus platina „Bilietai.lt“.

Balandžio pradžioje Klaipėdoje viešės OKT / Vilniaus miesto teatras. Pasitelkus specialią salės įrangą, netradicinėje erdvėje bus rodomas Oskaro Koršunovo spektaklis „Dugne“ pagal M.Gorkio pjesę. Jam iš Vilniaus bus atgabentas 100 vietų amfiteatras. Taip ketinama įgyvendinti režisieriaus viziją – priartėti prie publikos maksimaliai tiek fiziškai, tiek dvasiškai. „Dugne“ 2010-aisiais pelnė Auksinį scenos kryžių kaip geriausias šalies metų spektaklis, o jame vaidinantis Darius Gumauskas juo apdovanotas kaip geriausias pagrindinio vaidmens aktorius. KUR? „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3). KADA? Balandžio 7 d. 19 val. KAINA? 48 Lt. Bilietus platina „Tiketa“.

Švilps „Kulkos virš Brodvėjaus“ Į Klaipėdą gastrolių ruošiasi Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. Į uostamiestį kitą savaitę jis atveš vieną naujausių savo spektaklių – kriminalinę komediją „Kulkos virš Brodvėjaus“ (N.14). Proga: A.Boso medalių paroda paženklins autoriaus

70-ąjį gimtadienį.

Kūrinys: A.Boso medalis „Stasys Vaitekūnas“.

Bibliotekoje – A.Boso medaliai Šiandien 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos trečiojo aukšto hole vyks klaipėdiečio skulptoriaus Algirdo Boso medalių parodos atidarymas.

Skulptoriaus A.Boso kūryba šiandien yra ne tik Klaipėdos, Lietuvos, bet ir šiuolaikinės pasaulio kultūros dalis. Menininko, nuo 1974-ųjų gyvenančio ir kuriančio Klaipėdoje, darbai pasklidę ne tik šiame mieste, kitur Lietuvoje, jie pasiekė Norvegiją ir Pietų Korėją. Įspūdingos, meniškos ir modernios A.Boso skulptūros puošia Klaipėdos viešąsias erdves. Senamiestis nebeįsivaizduojamas be paminklo senosios Klaipėdos gyventojams „Bokštas” (1982–1990). Miestą puošia ir kiti kūriniai: „Bundanti mūza” Klaipėdos universiteto Menų fakul-

teto kiemelyje, dekoratyvinis fontanas Debreceno mikrorajone, Maksimo Gorkio skulptūra Klaipėdos M.Gorkio gimnazijoje, skulptūrinė kompozicija „Šeima“ Santuokų rūmuose, skulptūros „Augimas“, „Prabudimas“, „Martynas Mažvydas“, „Torsas“ ir „Dvyniai“ Skulptūrų parke. Autorių visada dominanti ir jaudinanti tautos istorija išradingai atspindima ir proginiuose medaliuose, pats jis nuolat dalyvauja Lietuvos banko kolekcinių monetų ir naujų paminklų konkursuose. Žinomi A.Boso sukurti medaliai Klaipėdos universiteto 10-mečiui (2001), „Stasys Vaitekūnas” (2006), „Alfonsas Žalys – Klaipėdos garbės pilietis“ (2000). Taip pat jo autoriniai kūriniai – Klaipėdos universiteto rektoriaus medalis ir grandinė (1997–

2002), Klaipėdos universiteto senato narių regalijos (1997). A.Bosas – kūrybingas skulptorius, atviras naujovėms ir permainoms. Jo darbai lyg jautrus barometras atspindi Lietuvos skulptūros raidos posūkius, vykusius XX–XXI a. sandūroje. Dailininko kūriniuose atsiskleidžia savita modernistinė ir postmodernistinė plastinė raiška. Jo skulptūrų idėjos gimsta grakščių linijų piešiniuose, o užbaigti darbai žavi nūnai retais amato įgūdžiais. Aktyviai kuriantis ir garsinantis Klaipėdą Lietuvoje ir užsienyje, galintis pasigirti įsimintinais ir reikšmingais meno darbais A.Bosas šiuosyk pristatys bene pačią subtiliausią savo kūrybos dalį – medalius. Parodą bus galima apžiūrėti iki kovo 25 d. „Klaipėdos inf.

Spalvotos tekstilės akimirkos „Klaipėdos galerijos” filiale Herkaus Manto gatvėje šiandien 17 val. duris atvers vilnietės dailininkės Danguolės Brogienės tekstilės darbų paroda „Spalvotos akimirkos“.

Parodą pristatanti autorė – Vilniaus dailės akademijos Architektūros ir dizaino fakulteto Kostiumo dizaino ir Interjero dizaino katedrų profesorė. Jos mėgstamos kūrybos sritys – tekstilė, juvelyrika ir kostiumo dizainas. Į Klaipėdą menininkė atgabeno stulbinančius tekstilės paveikslus, kuriuose, lakoniškas geometrines formas įgyjantis įvairiaspalvis šilkas yra kaip siūlas, jungiantis realybę su abstrakcija, nūdieną su praeities tradicija, menininką su žiūrovu. „Įsivaizduojamą savo gyvenimą talpinu į apibrėžtą plokštumą, kuri tarsi atsidaro, kinta, vėl užsidaro... O iš įvairių taškų įleidusi apšvietimą, plokštumoje vėl sukuriu naujas gyvenimo spalvas su savo akimir-

Pašaipi istorija

Šį spektaklį pagal Piotro RozenfeldoOlevo pjesę 2012-ųjų gruodžio pabaigoje Panevėžyje pastatė vilnietis aktorius ir režisierius Dainius Kazlauskas. Spektaklis pasakoja apie tai, kaip dramaturgu inteligentu save laikantis grafomanas Deividas Šainas sužino, kad jo pjesę prodiusuos mafijos vadeiva. Bet su viena sąlyga: mafijozo meilužė – striptizo šokėja turi tapti scenos „žvaigžde“. Sceninė būsimosios primadonos patirtis – šokti aplink stulpą bare ir rinkti uždarbį nuo stalų itin „talentingai“ – pasturgaliu. Šios aktorės „kūnsargiu“ skiriamas prasčiokas vagis ir gangsteris Čičis. Jis turi gatvės išsilavinimą, tačiau girdi gyvą kalbą ir netikėtai talentingai perrašo Deivido pjesę, suteikdamas manieringoms frazėms gyvumo ir tikroviškumo. Dramaturgo talentą savyje aptikęs gangsteris bet kokia kaina ima siekti, kad „jo pjesėje“ viskas būtų aukščiausio lygio. Tvarką jis daro savaip: nusprendęs, kad spektaklį gadina vulgari boso sugulovė, Čičis šaltakraujiškai ją nudeda... Kita pagyvenusi aktorė vis dar manosi esanti Brodvėjaus scenos deivė. Įsijautusi į žvaigždės vaidmenį, ji kiekvieną stresiuką malšina fraze „reikia išgert“. Tokių „deivių“ pilnos scenos. Senu kaip pasaulis būdu atsimokėjusios savo prodiuseriams, jos įtiki esančios nerealiai talentingos, ironizuoja pjesės autorius. Kur glūdi vyriškumas

Siužetinės linijos spektaklyje papildo viena kitą, sukasi ir kryžiuojasi, ryš-

kėjant esminiams klausimams: ar gali blogas žmogus būti kūrėjas, kur glūdi tikrasis vyriškumas – ar kūrėjo talentą atskleidusio Čičio nuožmiame ryžtingume, ar padoraus Deivido, radusio savyje jėgų pripažinti, kad jis nėra menininkas, charakteryje? Spektaklyje daug humoro, ironijos, šaipomasi iš susireikšminusių vidutinybių, parodomos žmogiškosios silpnybės ir ydos. Garsiam kino grandui Woody Alenui 1994-aisiais pastačius filmą „Kulkos virš Brodvėjaus“, šis buvo nominuotas net septyniems „Oskarams“. Tai jau antroji aktoriaus ir režisieriaus D.Kazlausko Juozo Miltinio dramos teatre režisuota brodvėjiška istorija. Pernai balandį jis pastatė Leonardo Gershe pjesę „Laisvi drugeliai“, kuri tapo sezono sensacija ir pelnė ne tik panevėžiečių žiūrovų simpatijas. Su vudialeniška ironija

Kaip 20-ies aktorių trupė kriminalinėje komedijoje „Kulkos virš Brodvėjaus“ atskleis vudialeniškąja ironiją, kaip aktoriai apeis aštrius pjesės, kurioje skamba ne visada delikatūs žodeliai, kampus? Kaip žiūrovai priims pasišaipymą iš „didingo scenos meno altoriaus“?.. Intriga išliks iki paskutinės minutės, uostamiesčio publiką užtikrino spektaklio kūrėjai. Savo spektaklį panevėžiečiai parodys kovo 17 d. 18 val. Klaipėdos žvejų rūmuose. Bilietai – po 23–43 litus, jie parduodami Žvejų rūmų ir „Bilietai.lt“ kasose. „Klaipėdos“ inf.

Interpretacijos: įsivaizduojamą gyvenimą talpindama į apibrėžtą plokš-

tumą, D.Brogienė džiaugėsi galinti sukurti naujas būties spalvas.

kų atspalviais“, – apie savo kūrybą sakė menininkė, sąmoningai vengianti literatūriškumo ir nerianti į abstrakciją, spalvotą šviesos šokio šilko veidrodžiuose mistiką. Raminanti paprasčiausių geometrinių figūrų ritmika, faktūrų ir tekstūrų žaismė, nuobodžiauti neleidžiantis neaprėpiamas spalvų diapazonas, šilkinio spindesio dėka

įgaunantis subtiliausių spalvinių perėjimų ir paslaptingo švytėjimo, kūrybiškai mąstančiam parodos lankytojui turėtų suteikti tikrą malonumą. „Šioji paroda – subtiliam žiūrovui, estetui, vertinančiam meną“, – būsima paroda džiaugėsi „Klaipėdos galerijos“ direktorė Violeta Jusionienė. Paroda vyks iki balandžio 12 d.

Linksmai: spektaklis „Kulkos virš Brodvėjaus“ – kriminalinė komedi-

„Klaipėdos“ inf.

Juozo Miltinio dramos teatro nuotr.

ja, pastatyta su vudialeniška ironija.

14

penktadienis, kovo 8, 2013

sportas

„Atlanto“ komandos tikslas – taurė Šeštadienį futbolo sezoną pradėsiančiam Klaipėdos „Atlantui“ šių metų Lietuvos futbolo čempionatas bus žvalgybinis.

Įtampa: klubo prezidentas R.Jonaitis spaudos konferencijoje buvo su-

sikaupęs.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Anot klubo prezidento Romualdo Jonaičio, 2013-aisiais uostamiesčio ekipai nebus iškeltas uždavinys užimti konkrečią vietą. „Komanda – jauna, todėl šis sezonas bus skirtas jai subręsti, – klubo surengtoje spaudos konferencijoje sakė R.Jonaitis, praėjusiais metais ištraukęs „Atlanto“ komandą iš bankroto liūno. – Tačiau sieksime laimėti Lietuvos futbolo taurę ir gauti bilietą į Europos klubų varžybas.“ Prezidentas, konstatavęs, kad klubas kardinaliai pasikeitė, palyginti su praėjusiais metais, pasidžiaugė, jog į „Atlanto“ komandą

grįžo gražus būrelis anksčiau joje žaidusių futbolininkų – Andrius Bartkus, Donatas Navikas, Kazimieras Gnedojus, Marius Kazlauskas, Valdas Trakys. R.Jonaitis atviravo, kad šįmet komandos biudžetas bus apie 2 milijonus litų. „Su tokiais pinigais mes būtume tarp pirmųjų penkių komandų“, – pastebėjo vadovas. Nuo sausio mėnesio naujuoju klubo vyriausiuoju treneriu dirbantis Konstantinas Sarsanija pabrėžė, kad jam buvo pasiūlyti žinomi ir patyrę Lietuvos žaidėjai, tačiau jų atsisakė dėl komandos formavimo interesų. „Pirmenybę teiksiu komandoje esantiems klaipėdiečiams ar-

ba klube esantiems jauniems futbolininkams, – sakė specialistas iš Rusijos. – Sezono išvakarėse į mus kreipėsi ir vienas, ir kitas žinomas Lietuvos futbolininkas, tačiau jų paslaugų atsisakiau. Treniruočių stovyklose pamačiau, kad mes patys turime gerų jaunų žaidėjų, todėl nenoriu jų marškinėlių atiduoti kitiems.“ K.Sarsanija neatmetė galimybės vienuolikę sustiprinti legionieriais. „Jei kviesiu į klubą tris ar keturis legionierius, tai jie bus akivaizdžiai geresni nei šiuo metu Lietuvos komandose esantys užsieniečiai“, – pabrėžė strategas. Sezoną Klaipėdos „Atlantas“ pradės šeštadienį Marijampolėje,

Strategas: vyriausiojo trenerio K.Sarsanijos nuotaika prieš artėjančias

kovas buvo gera.

Vytauto Petriko nuotr.

rungtynėmis su „Sūduvos“ vienuolike. Į Suvalkijos sostinę klaipėdiečiai išvyksiantys šiandien, varžovų manieže rytoj rytą surengs lengvą treniruotę. Čempionato išvakarėse išsiskyrė klubo ir Justo Vilavičiaus keliai.

Saugas nusprendė tęsti karjerą kitoje komandoje. Po registracijos tapo aišku, kad uostamiesčio ekipoje bus vos trys legionieriai – vartininkas Michailas Komarovas ir jauni futbolininkai Antonas Alajevas ir Maksimas Maksimovas.

„Atlantas-2013“ Vartininkai: Michailas Komarovas, Mantas Galdikas, Osvaldas Kniukšta. Žaidėjai: Markas Beneta, Artiomas Jerošenko, Gediminas Kruša, Karolis Laukžemis, Evaldas Razulis, Edgaras Žarskis, Gerardas Žukauskas, Antonas Alajevas, Maksimas Maksimovas, Andrius Bartkus, Rolandas Baravykas, Ta-

das Eliošius, Tomas Galdikas, Kazimieras Gnedojus, Zigmantas Jesipovas, Andrius Jokšas, Simonas Juška, Donatas Kazlauskas, Marius Kazlauskas, Gediminas Kruša, Donatas Navikas, Marius Papšys, Skirmantas Rakauskas, Aurelijus Staponka, Valdas Trakys, Andrius Urbšys, Edgaras Ditmontas.

„Argus“ taurė – GDR trijulei Česlovas Kavarza 15-ajame „Argus“ šaudymo turnyre, skirtame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, pergalę šventė komanda GDR, kurią sudarė trys draugai – Gedas Sakalauskas, Darius Lukošius ir Remigijus Matijošaitis.

Praėjusiais metais skirtingose komandose rungtyniavę vyrai pelnė 115 taškų. Vos trimis taškais atsiliko nugalėtojų vardo neapgynę daugkartiniai laimėtojai – medžiotojų ir žvejų klubo „Jūra“ šauliai – Jurijus Kiriuščenka, Antanas Sabalys ir Gytis Budzinauskas. Gal medžiotojai ir šįmet būtų džiaugęsi taure, jei ekipoje būtų likęs taikliausias naujosios GDR komandos lyderis R.Matijošaitis. Trečiąją vietą, surinkę 110 taškų, užėmė „Makintoš“ komandos nariai – Aleksandras Golovanovas, Dainius Šliauderis ir Ruslanas Jusupovas. Šįmet išmėginti akies taiklumą jubiliejinėse varžybose susirinko simbolinis komandų skaičius – 15. Vienuolika geriausių pirmojo etapo šaulių kovojo dėl taikliausio dalyvio titulo. Jį pelnė

Kova: keletą valandų šauliai varžėsi dėl taikliausiųjų vardo. Vytauto Petriko nuotr.

D.Matijošaitis, surinkęs 24 taškus. Net trys vyrai surinko po 23 taškus – Darius Volkovas („Kopa“), Nerijus Petrašiūnas („Argus“) ir G.Budzinauskas („Jūra“). Jų vietas lėmė laikas. Greičiausiai užduotį įvykdęs D.Volkovas buvo antras, N.Petrašiūnas – trečias.

„Argus“ vadovas Romualdas Jonaitis pasidžiaugė, kad šaulių varžybos tampa vis populiaresnės. „Malonu, kad kuo toliau, tuo daugiau į Vyriausiojo policijos komisariato šaudyklą susirenka komandų, – sakė R.Jonaitis. – Vadinasi, šaudymo varžybos reikalingos.“

19

penktadienis, kovo 8, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Edwardo W. Knappmano knygą „Garsiausios pasaulio bylos“.

Edwardas W.Knappmanas. „Garsiausios pasaulio bylos“. Tapkite prisiekusiaisiais pačiuose įdomiausiuose teismo procesuose! „Garsiausios pasaulio bylos“ nukelia Jus tiesiai į teismo salę, kurioje vyksta viena iš šioje knygoje aprašomų garsiausių teisinių kovų. Vienas jų prisiminsite iš skambių laikraščių antraščių, kitos – atrastos archyvuose. Tačiau jos visos atskleidžia tikras konkrečių žmonių gyvenimo dramas. Knygoje apibūdinamos kiekvienos bylos aplinkybės, analizuojamos esminės smulkmenos, aprašomas nuosprendis ir atskleidžiamas jo poveikis. Daugiau nei 90 nuotraukų leidžia skaitytojams geriau pajusti konkrečios bylos, vykusios tam tikru istorijos momentu, dvasią.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 12 d.

Avinas (03.21 – 04.20). Šiandien ypatingai norėsis laisvės. Gali aplankyti neblogos idėjos, susijusios su naujomis investicijomis. Išmintinga būtų energiją nukreipti neužbaigtų darbų baigimui. Jautis (04.21 – 05.21). Šiuo metu prasidėjęs meilės romanas įsisiūbuoja labai iš lėto. Tačiau jeigu jausmai nuoširdūs ir pavyko pramušti nepasitikėjimo, atsargumo, šalčio sieną, ši diena gali nustebinti iš lėto bundančios aistros „gaisru“. Dvyniai (05.22 – 06.21). Ši diena tarsi atspindys to, ką mes norėjome apie save sužinoti, pamatyti. Svarbu per daug nepakliūti į kitų žmonių įtakas. Reikalinga išmintis, vidinis susikaupimas, kad tokią dieną nepasuktume neteisingu keliu. Vėžys (06.22 – 07.22). Šiandiena turinti ir gerų, ir prastesnių aspektų. Jausitės gan ramiai, jausite norą darbuotis, pažvelgti į gyvenimą išmintingai, taupyti. Visgi galite jausti ir nuovargį, liūdesį, depresyvią nuotaiką. Liūtas (07.23 – 08.23). Tai labai darbinga diena. Būsite kantrus, ramus, produktyvus. Šiuo metu lengva strategiškai planuoti verslą, gamybą, kurti tolesnes vadovavimo gaires, numatyti tikslus. Mergelė (08.24 – 09.23). Galite greitai susigraudinti, tad venkite bendrauti su pamokslauti mėgstančiais asmenimis. Nevertėtų prisiimti naujų įsipareigojimų. Stenkitės išlaikyti pozityvų požiūrį. Saugokitės nesąžiningų žmonių, nebūkite patiklūs. Jei norėsis ką nors žadėti, skolinti – geriau pagalvokite, ar nesigailėsite ateityje. Geriausia savaitei atidėti svarbius reikalus. Skorpionas (10.24 – 11.22). Turėtų būti lengva bendrauti su artimais ir mylimais žmonėmis. Norėsite sakyti švelnius žodžius, to paties galite tikėtis ir iš aplinkinių. Niekuomet nevėlu pasakyti „myliu tave“. Šaulys (11.23 – 12.21). Apsidairykite aplinkui – atrodo, kad esate apsuptas vertingų daiktų. Galbūt laikas išvalyti namus nuo nereikalingų šiukšlių? Nesiimkite svarbių dalykinių reikalų, nesiaiškinkite santykių. Ožiaragis (12.22 – 01.20). Spinduliuosite beribiu žavesiu, todėl pats laikas imtis romantiškų santykių. Jei jums patinka koks nors asmuo, greičiausiai jis atsilieps į jūsų kvietimą. Vandenis (01.21 – 02.19). Geriausia šiandien būtų praleisti ramiai, apmąstyti praėjusio mėnesio įvykius, taip pat sudaryti planus kitai savaitei. Sielai įkvėpimo semkitės iš jums priimtinų šaltinių. Žuvys (02.20 – 03.20). Ne laikas svarbiems pokalbiams su vadovybe. Šiandienos finansiniai, profesiniai pasiūlymai nebus naudingi. Būkite atidesni tėvų sveikatai.

Orai

Šiandien bus saulėta, šaltis sumažės iki 1–2 laipsnių, o pajūryje bus teigiama temperatūra. Šeštadienio naktį prognozuojama 9–15 laipsnių šalčio, dieną bus 1–4 laipsniai šalčio, vėlgi bus saulėta. Panašūs orai išsilaikys ir sekmadienį bei kitos savaitės pradžioje.

Šiandien, kovo 8 d.

–1

0

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

–3

Šiauliai

Klaipėda

–2

Panevėžys

–2

Utena

–2

7.09 18.25 11.16

67-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 298 dienos. Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

–1

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +3 Brazilija +27 Briuselis +16 Dublinas +9 Kairas +29 Keiptaunas +19 Kopenhaga +4

kokteilis Ačiū už mo­kes­tį Že­mai­te pri­si­sta­čiu­si skai­ty­to­ja dė­ko­ja mies­to val­džiai, nu­spren­du­siai ap­mo­ kes­tin­ti dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jus, ku­rie kie­muo­se no­ri lai­ky­ti dau­giau nei vie­ ną au­to­mo­bi­lį. „Nors da­bar ga­liu į mies­tą išei­ti iš na­mų neįt­rau­ku­si pil­vo, – juo­kė­si mo­te­ris. – Iki sau­sio mė­ne­sio, kol ne­bu­vo mo­kes­čio, bu­vo neį­ma­no­ma išė­jus iš laip­t i­nės pra­l įs­t i pro su­sta­t y­t us au­to­mo­bi­l ius. O jei pra­len­di, tai ne­no­rė­da­ma nu­va­lai nuo jų šo­nų dul­kes ar pur­vus.“

Pa­vyz­dys: ki­tų mies­tų val­di­nin­kai,

Londonas +12 Madridas +11 Maskva –3 Minskas –3 Niujorkas +3 Oslas +2 Paryžius +14 Pekinas +20

Praha +10 Ryga –1 Roma +16 Sidnėjus +27 Talinas –2 Tel Avivas +25 Tokijas +22 Varšuva 0

Vėjas

3–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–2

–1

Vilnius

Marijampolė Alytus

–2

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-5

0

-2

-5

5

-5

-2

-5

-7

8

rytoj

sekmadienį

-4

Beata, Gaudvilė, Laima, Vydminas.

kovo 8-ąją

Rytas

-8

Vardai

-7

-9

8

1877 m. gi­mė Ma­ri­ja Peč­ kaus­kai­tė-Šat­r i­jos Ra­ga­ na, pro­z i­n in­kė, ver­tė­ja, ka­ta­li­kiš­kos lab­da­ros or­ ga­ni­za­to­rė. Mi­rė 1930 m.

1869 m. mi­rė pran­cū­zų kom­po­zi­to­rius Hec­to­ras Ber­lio­zas, pa­ra­šęs „Fan­ tas­ti­nę sim­fo­ni­ją“. Gi­mė 1803 m. 1920 m. Da­ni­ja ta­po Tau­ tų Ly­gos na­re. 1950 m. SSRS pra­ne­ šė su­k ū­r u­s i ato­m i­nę bom­bą. 1952 m. Ame­ri­kos pre­zi­ den­tas Ro­nal­das Rea­ga­ nas ve­dė Nan­cy Da­vis. 1965 m. 3 500 JAV jū­rų pės­t i­n in­k ų iš­s i­l ai­pi­no Viet­na­me.

1966 m. Ai­ri­jos res­pub­ li­ko­nų ar­m i­ja su­sprog­ di­no Nel­so­no pa­mink­lą Dub­li­ne. 1974 m. Pa­ry­ž iu­je bu­vo ati­da­r y­tas Char­les’o de Gaul­le’o oro uos­tas. 1989 m. Ki­ni­jos da­li­niai Ti­be­to sos­t i­nė­je Lha­so­ je pra­dė­jo įve­d i­nė­t i ka­ ro pa­dė­tį. 1991 m. 40 už­sie­nio žur­ na­l is­t ų ir du JAV ka­r iš­ kius Ira­kas Bag­da­de per­ da­vė Rau­do­no­j o Kry­ žiaus or­ga­n i­z a­c i­jos at­ sto­vams.

Žiema dar šiepia dantis

jei pri­tai­ky­tų klai­pė­die­čių tak­ti­ką, įves­tų tvar­ką ir pas sa­ve.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja De­mok­ra­ti­ja – tai ga­li­my­bė pa­tiems iš­ si­rink­ti verg­val­džius.

Šian­dien – Ko­vo 8-oji Mo­te­r ys, šne­k u­čiuo­da­mosi tarp sa­ vęs, vis pa­brė­žia, kad joms ge­riau nei vy­rams. „Mes ne­plin­ka­me, – sa­ko jos. – Taip pat tu­ri­me tik mums skir­tą Tarp­ tau­ti­nę die­ną.“ Ki­ti dai­lio­sios ly­ties at­sto­vių pa­mi­nė­ ti pliu­sai: „Ga­li­me reng­tis ne tik ro­ži­ne, bet ir žyd­ra spal­va, mes vi­sa­da ži­no­ me, kad mū­sų vai­kai – tai mū­sų vai­kai, skęs­tant lai­vui, mus gelbs­ti pir­mą­sias, mums ne­rei­kia mo­kė­ti res­to­ra­ne, ga­li­ me vie­no­je lo­vo­je mie­go­ti su ki­ta mer­ gi­na ir dėl to mū­sų ne­va­dins ho­mo­sek­ sua­lio­mis, vie­nu me­tu ga­li­me su­si­kon­ cent­ruo­ti dviem da­ly­kams, ir, pa­ga­liau, mes da­ro­me vis­ką, ką da­ro vy­rai, avė­ da­mos aukš­ta­kul­niais ba­te­liais!“

Sa­vo­tiš­kas įsta­ty­mas Toumb­so­no mies­te, Jung­ti­nė­se Ame­ri­ kos Vals­ti­jo­se, vy­rams ir mo­te­rims, vy­ res­niems nei 18 me­tų, už­draus­ta šyp­ so­tis, jei jiems trūks­ta dau­giau nei vie­ no prie­ki­nio dan­ties.

Skir­ta vy­rams Šian­dien tul­pės kai­nuos ne­bran­giai – iki 3 li­tų. Ga­li­te kai kur ras­ti ir pi­ges­nių – po 1,5 li­to. Ta­čiau ne­bū­ki­te na­gai – ne­gai­lė­ ki­te da­moms gė­lių. Jos tai įver­tins.

Nu­girs­tas po­kal­bis Mes su žmo­na jau se­n iai gal­vo­ja­me, ką ge­riau įsi­gy­ti: šu­nį ar vai­ką. Tie­siog nie­kaip ne­nusp­ren­džia­me, ką ge­riau su­ga­din­ti: bal­dus ar gy­ve­ni­mą.

Links­mie­ji tirš­čiai Jau­nas vai­ki­nas klau­sia mer­gi­nos: – Ar tu te­kė­tum už tur­tin­go kvai­lio? – Sun­ku pa­sa­ky­ti... O kiek tu­ri pi­ni­gų? Čes­ka (397 719; ga­lė­tų Ko­vo 8-oji bū­ti va­sa­rą, tuo­met gė­lės – pi­ges­nės)

Smarkus snygis trečiadienį paralyžia­ vo JAV rytinę dalį, nutraukęs oro susi­ siekimą ir palikęs be elektros šimtus tūkstančių namų. Virdžinijos valstijo­ je, kur per eismo įvykius žuvo keturi žmonės ir be elektros liko 123 tūkst. gy­ ventojų, paskelbta nepaprastoji padė­ tis. Sniego audra neaplenkė ir Vašing­ tono, kur trečiadienį nedirbo daugu­ ma federalinių įstaigų. Sostinės gy­ ventojams buvo rekomenduota su­ silaikyti nuo kelionių automobiliais, dėl to gatvės pastebimai ištuštėjo. Si­ noptikai prognozavo, kad snygis tęsis iki savaitės pabaigos ir gali būti smar­ kiausias JAV sostinėje per pastaruo­ sius dvejus metus. „Euronews“ inf., „Reuters“ nuotr.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1043

2013 03 06 AUKSO PUODAS – 31 594 116 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 705 268 Lt 09 20 10 40 41 42 Auksinis skaičius 43 Papildomi skaičiai 43 26 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 127 154 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 34 674 Lt (1 priz.) 4 skaičiai 180 Lt (264 priz.) 3 skaičiai 13 Lt (4959 priz.) 2 + papildomas sk. 7 Lt (6709 priz.) Džokeris – bil. nr. 090 002 260 (170 033 Lt) Prognozė: Aukso puode – 33 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt Džokeris – 170 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.