2013-03-09 Klaipeda

kovO 9, 2013

Nr. 56 (19 659)

V.Če­pas: „Je­dinst­vo“ na­riai ta­po ar­šiais krikš­čio­ni­mis, kai ku­rie – Lie­tu­vos pa­trio­tais.“ Šeštadienio interviu 5p.

www.kl.lt

Kovo 11 d., pirmadienį, laikraštis neišeis.

Kitas dienraščio numeris – kovo 12 d. – antradienį.

Kaina 1,60 Lt

Me­tų klai­pė­die­tė – D.Kanc­le­ry­tė Se­kun­dei tar­si su­ sto­jęs lai­kas, mir­ti­ na ty­la ir ją su­sprog­ di­nu­sios aud­rin­gos ova­ci­jos, nu­skam­ bė­jus vos dviem žo­ džiams: Da­lia Kanc­ le­ry­tė. Vie­nuo­lik­ tų­jų Me­tų klai­pė­ die­tės rin­ki­mų kul­mi­na­ci­ja ta­pu­si aki­mir­ka jau įė­jo ne tik į šio ren­gi­nio, bet ir į uos­ta­mies­čio is­ to­ri­ją.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Tu­ri gau­sy­bę re­zer­vų

Ener­gin­gas, ža­vias, ta­len­tin­gas, darbš­čias, sa­va­jam mies­tui ir jo žmo­nėms nu­si­pel­niu­sias mo­te­ris siū­lę bei jas pa­lai­kę klai­pė­die­čiai pa­ga­liau pa­skel­bė sa­vo ver­dik­tą.

Dau­gu­mos bal­sa­vu­sių­jų nuo­mo­ ne, šie­met gar­baus Me­tų klai­pė­ die­tės ti­tu­lo ver­čiau­sia bu­vo re­ži­ sie­rė, do­ku­men­ti­nių fil­mų au­to­rė D.Kanc­le­ry­tė.

Dar ne­spė­jus nu­kris­ti di­džia­jam pa­slap­ties šy­dui, šven­ti­nio ti­tu­ la­vi­mo ofi­cia­lią pra­džią pa­skel­bęs bend­ro­vės „Die­na Me­dia News“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Lai­mu­tis Ge­nys pa­ste­bė­jo, kad uos­ta­mies­tis ir dien­raš­tis „Klai­pė­da“ dar tu­ri la­bai daug re­zer­vų, nes čia gy­ve­na gau­sy­bė pui­kių šį mies­tą gar­si­nan­ čių mo­te­rų. „Nors šį­kart ne vi­sos lai­mė­jo ir ne vi­sos ga­li lai­mė­ti, ta­čiau la­bai sma­ gu, kad klai­pė­die­čiai me­tų mo­te­rį ren­ka ne iš tų he­ro­jų, ku­rios nuo­lat šmė­žuo­ja žur­na­lų vir­še­liuo­se, pa­ si­ro­do pra­mo­gi­nė­se te­le­vi­zi­jos lai­ do­se, bet ren­ka tas, ku­rios yra lyg ir ne­ma­to­mos, ta­čiau at­lie­ka la­bai di­ de­lį bei svar­bų dar­bą“, – kal­bė­jo L.Ge­nys.

4

Nuo­pel­nai: dien­raš­čio „Klai­pė­da“ skai­ty­to­jai D.Kanc­le­ry­tę gar­biu ti­tu­lu įver­ti­no ne tik už jos kū­ry­bą, bet ir sa­va­no­riš­ką veik­lą. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

šeštADIENIS, kovo 9, 2013

miestas

Tik­rin­to­jų tai­kik­ly­je – tris­pal­vės Ko­vo 11-ąją, Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­ kū­ri­mo die­ną, klai­pė­die­čiai ra­gi­na­mi ne­pa­ mirš­ti iš­kel­ti vė­lia­vų, o va­žiuo­jant iš vie­no mies­to ga­lo į ki­tą veng­ti cent­ro, mat čia dėl ren­gi­nių bus ribojamas eis­mas. Til­tų gat­ ve ne­va­žiuos ir vie­ša­sis trans­por­tas.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­ to­jas Ma­rius Poi­mans­kis tvir­ti­no, kad ko­vo 11-ąją ofi­cia­lūs pa­tik­ri­ ni­mai dėl vė­lia­vų ne­bus ren­gia­mi, ta­čiau kont­ro­lie­riai at­si­pa­lai­duo­ti ne­ke­ti­na. „Elg­si­mės kaip per va­sa­rio 16-ąją.

Sky­riaus dar­buo­to­jai, tie­siog vaikš­ ti­nė­da­mi mies­te ir pa­ma­tę, kad nė­ra iš­kel­ta vė­lia­va, fik­suos pa­žei­di­mą.

Vė­liau bus ra­šo­mi pra­ne­ši­mai. Pa­ gal juos bus su­ra­šo­mi pro­to­ko­lai“, – pa­sa­ko­jo M.Poi­mans­kis.

Per­nai va­sa­rio 16-ąją, kai bu­vo pra­dė­ta griež­čiau kont­ro­liuo­ti, ar klai­pė­die­čiai iš­ke­lia vė­lia­vas, bu­vo nu­sta­ty­ta daug pa­žei­di­mų.

Pa­sak M.Poi­mans­kio, da­bar si­ tua­ci­ja yra ge­res­nė. „La­bai gra­žu yra gy­ve­na­muo­ siuo­se ra­jo­nuo­se. Prie dau­gia­bu­čių na­mų vė­lia­vos vi­sur iš­kel­tos. Na­ mų val­dos ir bend­ri­jų pir­mi­nin­kai į tai žiū­ri la­bai at­sa­kin­gai“, – pa­ brė­žė pa­va­duo­to­jas.

Vė­lia­vas pri­va­lo­ma iš­kel­ti tri­mis pro­go­mis – Va­sa­rio 16-ąją, Ko­ vo 11-ąją ir Lie­pos 6-ąją. To ne­pa­ da­riu­siems gre­sia bau­dos. Pir­mą

Ma­rius Poi­mans­kis:

La­bai gra­žu yra gy­ ve­na­muo­siuo­se ra­ jo­nuo­se. Prie dau­gia­ bu­čių na­mų vė­lia­vos vi­sur iš­kel­tos.

kar­tą nu­sta­čius pa­žei­di­mą įstai­gų, įmo­nių ir or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vams, gy­ve­na­mų­jų na­mų sa­vi­nin­kams ar­ba as­me­nims, at­sa­kin­giems už gy­ve­na­mų­jų na­mų eksp­loa­ta­vi­mą, gre­sia bau­da nuo 10 iki 30 li­tų. Di­ des­nės bau­dos už šį pa­žei­di­mą gre­ sia vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­ tu­ci­jų bei įstai­gų ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vams. Pir­mą kar­tą jos sie­kia nuo 30 iki 60 li­tų, už pa­kar­to­ti­nį

Pri­me­na: klai­pė­die­čiai ra­gi­na­mi ne­pa­mirš­ti ko­vo 11-ąją iš­kel­ti vė­lia­vų.

pa­žei­di­mą – nuo 60 iki 120 li­tų.

Ko­vo 11-ąją uos­ta­mies­ty­je šiek tiek kei­sis eis­mas. Dėl šven­ti­nių ren­gi­nių vie­ša­sis trans­por­tas tu­ rės ap­lenk­ti Til­tų gat­vę. Au­to­bu­ sai ir marš­ru­ti­niai tak­si nuo 10.30 iki 16.30 val. va­žiuos Pi­lies gat­ve. „Pra­šy­si­me po­li­ci­jos pa­gal­bos, kad pa­dė­tų re­gu­liuo­ti eis­mą ir au­ to­bu­sai neįst­rig­tų. Ke­lei­viai tu­rė­ tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad vie­šo­jo trans­por­to mi­nė­to­mis va­lan­do­mis rei­kės lauk­ti ne Til­tų, o Pi­lies gat­ vė­je“, – tvir­ti­no vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis.

Re­konst­ruos Dar­žų gat­vę Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ko­vo 11-ajai skir­tų ren­gi­nių pro­gra­ma: 11 val. – bus pa­de­da­mos gė­lės ant Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­

bės ak­to sig­na­ta­ro, Klai­pė­dos gar­bės pi­lie­čio Al­fon­so Ža­ lio ka­po Lė­bar­tų ka­pi­nė­se.

12–16 val. – jau­ni­mo ak­ci­ja „Lais­vės til­tas“ ant Bir­žos

til­to.

14 val. – jau­ni­mo ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­ja Klai­pė­dos

pi­lia­vie­tės Kar­lo po­ter­no­je.

17 val. – šven­ti­nis kon­cer­tas „Lie­tu­va, ky­lan­ti iš nau­jo“

„Švy­tu­rio“ are­no­je.

Iš įka­li­ni­mo vie­tos gra­sin­o teis­mui Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Dar šie­met pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti se­ na­mies­ty­je esan­čios Dar­žų gat­vės da­lies nuo Aukš­to­sios iki Til­tų gat­ vės re­konst­ruk­ci­ją. Šį ruo­žą nu­ma­ to­ma at­nau­jin­ti iš pa­grin­dų.

Dar­žų gat­vės da­lies re­konst­ruk­ ci­ja tu­rė­tų pra­si­dė­ti dar šie­met.

Ar­ti­miau­siu me­tu bus pra­dė­tos reng­ti dar­bų pir­ki­mo kon­kur­so są­ly­gos. „Kai bus iš­rink­tas nu­ga­lė­to­jas, ga­lė­si­me tiks­liau pa­sa­ky­ti, ka­da bus pra­dė­ti dar­bai. Apie tai kal­ bė­t i da­bar dar anks­t i. Pla­n uo­ ja­ma, kad re­konst­ruk­ci­ja pra­si­ dės šie­met“, – sa­kė sa­vi­val­dy­bės Pro­jek­tų val­dy­mo po­sky­rio vy­ riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Si­mo­na Plai­ pai­tė.

Nu­ma­to­ma Dar­žų gat­vės ruo­ žą nuo Aukš­to­sios iki Til­tų gat­vės su­re­mon­tuo­ti iš pa­grin­dų.

Bus at­nau­jin­ta su­si­dė­vė­ju­si va­ žiuo­ja­mo­ji da­lis, ša­li­gat­viai, ap­ švie­ti­mas.

Pa­sak S.Plai­pai­tės, va­žiuo­ja­mo­ sios gat­vės da­lies grin­di­nys iš­liks ak­me­ni­nis, nes tai kul­tū­ros pa­vel­ do ob­jek­tas.

Pla­nuo­ja­ma, kad ša­li­gat­viai bus to­kie kaip Til­tų gat­vė­je – iš plokš­ čių, o ne trin­ke­lių.

Ta­ria­mai klai­pė­die­čio ra­šy­tas laiš­ kas su­kė­lė ne­ri­mo teis­me. Mat Aly­ taus pa­tai­sos na­muo­se ka­lin­tis as­ muo Klai­pė­dos ra­jo­no apy­li­nės teis­mui at­siun­tė laiš­ką, ku­ria­me rei­ka­lau­ja pi­ni­gų ir gra­si­na su­si­ do­to­ri.

Ver­ty­bė: ir po re­konst­ruk­ci­jos Dar­žų gat­vė­je iš­liks ak­me­ni­nis grin­di­nys.

Anks­čiau skai­čiuo­ta, kad Da­ržų gat­vės da­lies re­konst­ruk­ci­ja tu­rė­tų kai­nuo­ti apie 1,14 mln. li­tų.

Ta­čiau, anot S.Plai­pai­tės, dar­bų ver­tė skai­čiuo­ta se­niai ir ji ne­bea­ ti­tin­ka rea­lios si­tua­ci­jos. Kiek kai­ nuos dar­bai, paaiš­kės pa­si­bai­gus kon­kur­sui.

Fi­nan­sa­vi­mą gat­vės re­konst­ ruk­ci­jai bus ban­do­ma gau­ti iš ES fon­dų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

1,14 – skaičiuota, jog tiek mln. gali kainuoti Daržų gatvės rekonstrukcija.

Nu­teis­tas klai­pė­die­tis ran­ka ra­šy­ tą laiš­ką at­siun­tė pa­štu. Ant vo­ko – Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus ant­ spau­das.

Laiš­ke – vos ke­li sa­ki­niai. Su ra­ šy­bos klai­do­mis pa­ra­šy­ta­me laiš­ ke nu­ro­do­ma šio as­mens ban­ko są­ skai­ta bei rei­ka­lau­ja­ma į ją per­ves­ti 10 tūkst. li­tų. Prie­šin­gu at­ve­ju laiš­ ko au­to­rius pa­ža­dė­jo su­sprog­din­ti teis­mo pa­sta­tą ir iš­su­ki­nė­ti teis­mo dar­buo­to­jų vai­kams ran­kas.

Teis­mo raš­ti­nės ve­dė­ja Džiul­je­ta Čiul­čins­kie­nė ne­slė­pė, kad laiš­kas pri­ver­tė dar­buo­to­jus su­ne­rim­ti, nes ne­ži­nia, kas ir ko­kių tiks­lų tu­ ri. Mo­te­ris bai­mi­no­si, ar kas iš laiš­ ko au­to­riaus drau­gų ne­no­rės įvyk­ dy­ti jo pa­lie­pi­mo.

Laiš­ką pa­si­ra­šė Aly­taus pa­tai­sos na­muo­se ka­lin­tis 19-me­tis klai­pė­ die­tis. Daug kar­tų teis­tas vai­ki­nas be­ne prieš pen­ke­rius me­tus Klai­

Iš­puo­liai: į Gargž­dų cent­re esan­

tį teis­mą gra­si­nan­tis laiš­kas at­ ke­lia­vo ne pir­mą kar­tą.

pė­dos ra­jo­no apy­lin­kės teis­me liu­ di­jo vie­no­je by­lo­je. Ta­čiau čia jis nie­ka­da ne­bu­vo tei­sia­mas, to­dėl lyg ir ne­tu­rė­tų pa­grin­do ker­šy­ti šio teis­mo dar­buo­to­jams.

Neat­me­ta­ma ga­li­my­bė, kad kaž­ kas ki­tas šio vai­ki­no var­du pa­ra­šė laiš­ką, siek­da­mas jam pa­kenk­ti.

Tai ne pir­mas at­ve­jis, kai šis teis­ mas su­si­lau­kia gra­si­nan­čio po­bū­ džio laiš­kų. Pa­na­šus at­ve­jis bu­vo prieš po­rą me­tų. Tuo­met paaiš­kė­ jo, kad jį ne­va pa­si­ra­šęs as­muo ir tik­ra­sis laiš­ko au­to­rius bu­vo skir­ tin­gi as­me­nys.

3

šeštADIENIS, kovo 9, 2013

miestas Pra­dė­jo va­ly­ti kelk­raš­čius

Su­ga­vo ter­lio­to­jus

Gi­mė ruo­niu­kas

Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė gat­ vių pri­žiū­rė­to­jams nu­ro­dė pra­ dė­ti va­ly­ti kelk­raš­čiuo­se su­si­ kau­pu­sį pur­vą. To­kiam spren­ di­mui įta­kos tu­rė­jo ir pa­di­dė­ jęs oro už­terš­tu­mas kie­to­sio­mis da­le­lė­mis. Per žie­mą kelk­raš­ čiuo­se, ant ša­li­gat­vių pri­si­kau­ pė daug pur­vo. Iš­džiū­vus dėl jo mies­te pa­di­dė­jo dul­kė­tu­mas.

Po­li­ci­jos bu­dė­to­jams gy­ven­to­jai pa­va­ka­re pra­ne­šė, kad Her­kaus Man­to gat­vė­je kaž­ko­kie vai­kai api­pai­šė na­mų sie­nas. Pat­ru­liai Man­to g. 10 esan­čia­me ba­re ra­ do ke­tu­ris klai­pė­die­čius: 1999 m. gi­mu­sius Ar­tio­mą, Li­ja­ną, Anas­ ta­si­ją bei 1998 m. gi­mu­sį Iva­ną.

Su­lai­ky­ti vai­kai ap­klaus­ti ir per­ duo­ti tė­vams.

Į Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jų pa­va­sa­ ris at­ne­šė nau­ją gy­vy­bę – ap­si­ vai­ka­vo mu­zie­jaus sen­bu­vė Bal­ ti­jos jū­ros pil­ko­ji ruo­nė Zun­da.

Ruo­niu­kas dar nė­ra pa­sver­tas ir ap­žiū­rė­tas bio­lo­gų. Pa­gal iš­vaiz­ dą mu­zie­ji­nin­kai spė­ja, kad tai – pa­ti­nė­lis. Jau nuo šio sa­vait­ga­lio vi­si mu­zie­jaus lan­ky­to­jai ga­li su­ si­pa­žin­ti su ma­žuo­ju ruo­niu­ku.

Vietoj baudos – tul­pės iš patrulių Tarp­tau­ti­nę mo­te­rų so­li­da­ru­mo die­ną uos­ta­mies­ty­je vy­ rai gėles pir­ko glė­ biais, o kai ku­rias da­mas svei­ki­no net po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Tul­pes pir­ko glė­biais

Ko­vo 8-ąją nė vie­na Klai­pė­dos mo­ te­ris ne­tu­rė­tų lik­ti be tul­pės. Bent jau taip tei­gė Se­no­jo tur­gaus gė­lių par­da­vė­jos. Pa­sak pre­kei­vės Al­ do­nos, šie­met vy­rai gė­les graibs­ tė ypač di­de­liais kie­kiais. Mo­ters tei­gi­mu, 2 ir 3 li­tus kai­nuo­jan­čias tul­pes, skir­tin­gai nei per­nai, vy­rai per­ka ne po vie­ną, o glė­biais.

Ak­ci­jos me­tu vie­ nas eki­pa­žas iš­da­li­ jo dau­giau nei 400 tul­pių.

Kaip tei­gė jau ne pir­mus me­tus tur­gu­je gė­lė­mis pre­kiau­jan­ti mo­ te­ris, iki pie­tų jai pa­vy­ko par­duo­ ti be­veik pu­sę vi­sų pre­ky­bai skir­ tų tul­pių. Be­je, va­kar gė­lių bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti ne tik įpras­to­se viė­to­se – tur­gu­je ir par­duo­tu­vė­se – bet ir tie­siog ant ša­li­gat­vio iš­dy­ gu­siuo­se pre­ky­bos taš­kuo­se.

Vie­toj pa­tik­ri­ni­mo – gė­lės

Uos­ta­mies­čio mo­te­ris Ko­vo 8-osios ry­tą ste­bi­no ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Dai­lio­sios ly­ties at­sto­vių vei­duo­se iš­kart at­si­ras­da­vo šyp­se­na, kai jas

Po­li­ci­ja: uni­for­muo­tų vy­rų dė­me­sys ne vie­ną mo­te­rį pri­ver­tė nu­si­šyp­so­ti.

su­stab­dę Ke­lių po­li­ci­jos pa­tru­liai, užuo­t pa­pra­šę do­ku­men­tų, įteik­ da­vo gel­to­nų tul­pių puokš­tę Tarp­tau­ti­nės mo­te­rų so­li­da­ru­mo die­nos pro­ga šią ak­ci­ją uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai ren­gia jau ne pir­mus me­ tus. Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis tei­gė, jog, ne­pai­sant to, kad to­kios ak­ci­ jos daug kam at­ro­do ba­na­lios, to­kia smulk­me­na, kaip gė­lės iš uni­for­ muo­to vy­ro, vi­suo­met pra­skaid­ri­ na kiek­vie­nos mo­ters die­ną. Tie­sa, šie­met gė­les pa­rei­gū­nai da­li­jo ne tik vai­ruo­to­joms, bet ir pės­čio­sioms.

Ak­ci­jos me­tu vie­nas eki­pa­žas iš­ da­li­jo dau­giau nei 400 tul­pių. Be gė­ lių, mo­te­rims pa­rei­gū­nai do­va­no­jo ir įvai­rių vie­no pre­ky­bos cent­ro įsteig­ tų ne­mo­ka­mų pa­slau­gų ku­po­nų.

Tal­ka prie mo­ters pa­mink­lo

Kiek ki­to­kią Mo­ters die­nos ak­ci­ją su­gal­vo­jo H.Zu­der­ma­no gim­na­zi­ jos pe­da­go­gė Ri­ta Va­lai­kie­nė. Kaip tei­gė mo­te­ris, dar praė­ju­sią sa­vai­ tę ji bu­vo šo­ki­ruo­ta, kai praei­da­ma pa­ste­bė­jo ne­tvar­ką aikš­tė­je prie

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dienos telegrafas Nep­r ik­l au­s o­my­b ė. Ry­toj, Lie­t u­vos ne­prik­lau­so­my­b ės at­k ū­r i­mo die­nos iš­va­ka­rė­se, 16 val. Žve­jų rū­mai kvie­ čia klai­p ė­d ie­č ius ir mies­to sve­č ius į kas­met ren­g ia­m ą šo­k io ir mu­z i­kos šven­tę-kon­cer­t ą „Gin­ta­ro la­še ma­no Lie­t u­va“. Šven­tės ren­gė­jai šie­met vėl siū­lo ma­lo­n ią ak­c i­ją – žiū­ro­vai, pa­ si­puo­š ę tau­t i­n iu kos­t iu­mu, kon­cer­ tą žiū­rės ne­mo­ka­mai. Bi­l ie­to kai­na – 5 li­tai.

San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­pė­dos sa­v i­ val­dy­b ės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­ riu­je tuok­sis 7 po­ros. Žie­dus su­mai­ nys Ol­ga Dra­gan ir Vla­d is­lav Po­ce­v i­ čius (13.10 val.), Ju­l i­ja Su­dei­k is ir Alek­ sandr Ko­no­nen­ko (13.20 val.), Edi­t a Jur­k u­tė ir Do­m i­ny­kas Vi­lo­vas (13.30 val.), Sand­ra Pau­laus­k ie­nė ir Min­dau­ gas Vaiš­vi­la (14 val.), Ok­sa­na Ro­di­na ir Rus­lan Gnez­d i­lov (14.10 val.), Aud­ro­ nė Gu­d žiū­n ie­nė ir Ed­var­das Oren­tas (14.20 val.), Edi­ta Kriš­čiū­nai­tė ir Kęs­ tu­t is Ur­bo­nas (14.40 val.).

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­ gist­ruo­tos 6 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė An­to­ni­na Pet­ro­čen­ko (g. 1923 m.), Bi­ru­ tė Šle­pa­vi­čie­nė (g. 1928 m.), Jo­nas Ru­ džio­nis (g. 1939 m.), Je­ka­te­ri­na Ko­mi­ sa­ro­va (g. 1941 m.), Si­gi­tas Liz­de­nis (g.

1955 m.), Ar­tū­ras Ku­bi­lius (g. 1967 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­mi Jo­nas Moc­k us, Ne­r in­ga Bu­k ie­nė, Juo­ zas Kuz­mars­k is, Ig­nas Baš­k ys, Ar­t ū­ ras Ku­bi­l ius.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Je­ka­te­r i­na Ko­m i­sa­ro­va, Jo­nas Ru­ džio­n is, ry­toj – Eduar­das Ke­r i­kas.

Šva­ri­no: H.Zu­der­ma­no gim­na­zi­jos moks­lei­viai su­ren­gė tal­ką prie mo­

te­rį sim­bo­li­zuo­jan­čio pa­mink­lo.

„Ne­rin­gos“ pa­mink­lo. Pa­sak mo­ ky­to­jos, mo­te­rį sim­bo­li­zuo­jan­tis pa­mink­las ne­ga­li bū­ti toks ap­leis­ tas, to­dėl ko­vo 8-ąją kar­tu su 6-os kla­sės gim­na­zi­jos mo­ki­niais ji or­ ga­ni­za­vo pa­mink­lo bei skve­ro tvar­ ky­mo tal­ką.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dau­giau nei va­lan­dą moks­lei­viai va­lė pa­mink­lo fun­da­men­tą bei šla­vė šiukš­lės iš skve­ro. Kaip tei­gė R.Va­lai­ kie­nė, mo­ki­niai la­bai no­riai pri­si­jun­gė prie šios ini­cia­ty­vos, taip pa­ro­dy­da­ mi ne tik pa­gar­bą mies­tui bei mo­ters sim­bo­liui, bet ir sa­vo pi­lie­tiš­ku­mą.

Nau­ja­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­r ys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 6 ber­n iu­kai.

Grei­to­j i. Va­kar iki 15 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 55 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­s i aukš­t u krau­j os­pū­d žiu, šir­d ies pro­ble­mo­m is.

Ru­si­jos kon­su­la­te – šven­tė mo­te­rims Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tarp­tau­ti­nės mo­ters die­nos iš­va­ ka­rė­se Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ ra­li­nis kon­su­las Vla­di­mi­ras Ma­ly­ gi­nas šios šven­tės pro­ga su­ren­gė priė­mi­mą.

Svei­ki­ni­mai: Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis kon­su­las V.Ma­ly­gi­nas ne­

gai­lė­jo nuo­šir­džių lin­kė­ji­mų į šven­tę su­si­rin­ku­sioms vieš­nioms.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ket­vir­ta­die­nį va­ka­re į kon­su­la­ tą rin­ko­si puoš­niai ap­si­ren­gu­sios gar­bios uos­ta­mies­čio mo­te­rys. „La­bai džiau­giuo­si ga­lė­da­mas pa­svei­kin­ti įvai­riau­sių or­ga­ni­za­ci­ jų at­sto­ves, mo­te­ris, ku­rios mums la­bai pa­de­da mū­sų dar­be puo­se­

lė­jant ru­sų kul­tū­rą, kal­bą čia Lie­ tu­vo­je. Vi­sų ge­ne­ra­li­nio kon­su­la­ to dar­buo­to­jų var­du svei­ki­nu, jus, mie­los mo­te­rys, su šven­te“, – kal­ bė­jo kon­su­las.

Svei­kin­da­mas mo­te­ris su švie­sia pa­va­sa­rio šven­te V.Ma­ly­gi­nas lin­ kė­jo joms svei­ka­tos, sėk­mės kū­ry­ bo­je bei tie­sio­gi­nia­me dar­be, mei­ lės ir ge­ro nu­si­tei­ki­mo.

Pa­va­sa­ri­nė­mis puokš­tė­mis iš­ puoš­to­je sa­lė­je vieš­nių lau­kė gau­ sios vai­šės.

Va­ka­ro me­tu skam­bė­jo mo­te­rims bei ma­moms skir­tos dai­nos. Ren­gi­ nio ve­dė­jai Ser­ge­jus Grif ­fi ts ir Ser­

ge­jus Bon­dar ne­gai­lė­jo gra­žių žo­ džių dai­lio­sios ly­ties at­sto­vėms. Jie pri­sta­tė jau­nuo­sius tau­ti­nių bend­ ri­jų cent­ro ru­sų vo­ka­li­nio an­samb­ lio „Lel“ at­li­kė­jus.

Sve­čius ža­vė­jo Via­čes­la­vo ir Ja­ nos Ta­ra­so­vų at­lie­ka­mos dai­nos, jau­nie­ji mies­to ta­len­tai Ni­ko­la­jus Gon­čia­ro­vas, Ma­ri­ja Li­chovs­ka­ ja, Va­le­ri­ja Gri­go­ren­ko, Ol­ga Sy­ ro­miat­ki­na, Klai­pė­dos ru­sų bend­ ri­jos „La­da“ pir­mi­nin­kė Svet­la­na Va­sič­ki­na ir Klai­pė­dos bal­ta­ru­ sių dai­nų an­samb­lio „Ku­pa­lin­ka“ va­do­vė Va­len­ti­na Sni­gur dai­na­vo due­tu.

4

šeštadienis, kovo 9, 2013

miestas

Septynetukas: svarbiausios Metų klaipėdietės titulavimo iškilmių dalyvės – A.Zinčiukaitė, R.Ševelkaitienė, I.O.Linkauskienė, L.Beržinskienė, D.Kanclerytė, V.Šleinienė ir S.Mažonytė

– šventės metu buvo pagerbtos išskirtiniu dėmesiu.

Vytauto Petriko nuotr.

Me­tų klai­pė­die­tė – D.Kanc­le­ry­tė 1

Įver­ti­no ne tik kū­ry­bą

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ skai­ty­to­jai šių me­tų lau­rea­tę pa­ ger­bė ne tik už jos kū­ry­bą, bet ir sa­va­no­riš­ką veik­lą. „Pa­kū­ta ma­no mei­lė“, „Mi­sio­ nie­rius“, „Ma­lo­nė“, „Ro­žių lie­ tus“, „Vai­ko šir­dis“ – tai tik da­lis per aš­tuo­ne­rius me­tus re­ži­sie­rės su­bran­din­tų fil­mų. Šian­dien Da­ lios fil­mog­ra­fi­jo­je pui­kuo­ja­si net de­šimt do­ku­men­ti­nių juos­tų, ku­ rias įver­ti­no ir Lie­tu­vos, ir už­sie­ nio pub­li­ka.

Kū­ry­bi­nių idė­jų ne­sto­ko­jan­ ti me­ni­nin­kė yra pa­ren­gu­si ir ra­ di­jo poe­zi­jos lai­dų cik­lą, kar­tu su mu­zi­kan­tais įvai­rių mies­tų pub­ li­ką kvie­tė į poe­ti­nių kom­po­zi­ci­ jų va­ka­rus.

Jau tre­jus me­tus D.Kanc­le­ry­tė re­ži­suo­ja „Vil­ties bė­gi­mo“ ren­gi­ nius, ku­rie į mies­to gat­ves su­kvie­ čia gau­sy­bę sve­ti­mo skaus­mui ir kan­čiai nea­be­jin­gų žmo­nių.

Ar­ti­mai pa­žįs­tan­tie­ji Da­lią ža­vi­si jos nuo­šir­du­mu, at­vi­ru­mu, stip­ry­ be bei op­ti­miz­mu, nors mo­te­riai li­ ki­mas ne­pa­gai­lė­jo žiau­rių smū­gių.

Praė­ju­siais me­tais dien­raš­čio „Klai­pė­da“ žur­na­lis­tų D.Kanc­le­ ry­tė bu­vo įver­tin­ta ir Me­tų to­le­ ran­ci­jos ti­tu­lu. „La­bai di­džiuo­juo­si, kad esu klai­pė­die­tė, man be ga­lo ge­ra, kad aš čia užau­gau, čia my­lė­jau, kad čia iš­gy­ve­nau vi­sas sa­vo bė­das ir kad Vieš­pats iš­ve­dė ma­ne iš tų bė­ dų, džiau­giuo­si, kad čia yra la­bai daug drau­gų. Esu dė­kin­ga dau­ge­ liui žmo­nių, ku­rie ma­ne ve­dė, bu­ vo kar­tu, kad jie bu­vo ma­no gy­ve­ ni­me. Dė­ko­ju vi­siems tiems, ku­rie už ma­ne bal­sa­vo“, – ne­slėp­da­ma jau­du­lio kal­bė­jo Me­tų klai­pė­die­tė D.Kanc­le­ry­tė. Įs­tei­gė spe­cia­lų pri­zą

Va­kar vy­ku­sio­je šven­ti­nė­je ce­ re­mo­ni­jo­je vie­nuo­lik­tą­ją Me­tų klai­pė­die­tę pa­skel­bęs dien­raš­čio

„Klai­pė­da“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­ rius Sau­lius Po­cius D.Kanc­le­ry­tei įtei­kė tra­di­ci­nes re­ga­li­jas – ju­ve­ly­ro Vi­do Bi­zaus­ko su­kur­tą Me­tų klai­ pė­die­tės se­gę bei skulp­to­rių Ser­ge­ jaus Plot­ni­ko­vo ir Sva­jū­no Jur­kaus sta­tu­lė­lę „Ni­ka“.

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Tai ne tik di­džiu­ lė gar­bė, bet ir at­ sa­ko­my­bė. Ta­čiau ti­kiu, kad tai jū­sų pe­ čiams. Klai­pė­da jus my­li, Klai­pė­da ju­mis ti­ki, jūs ne­tu­ri­te tei­ sės jos nu­vil­ti.

Nuo­šir­džių svei­ki­ni­mo žo­džių Me­tų klai­pė­die­tei ne­gai­lė­jo ren­gi­ nio me­ce­na­tės – bend­ro­vės „Mū­ sų lai­kas“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Ci­baus­kas.

O šiuo me­tu Jung­ti­nė­se Ame­ri­ kos Vals­ti­jo­se vie­šin­tis Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas pa­ si­tel­kė šiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­jas, vi­soms no­mi­nan­tėms bei lau­rea­tei sky­ręs vi­deos­vei­ki­ni­mą. „Tai ne tik di­džiu­lė gar­bė, bet ir at­sa­ko­my­bė. Ta­čiau ti­kiu, kad tai jū­sų pe­čiams. Klai­pė­da jus my­ li, Klai­pė­da ju­mis ti­ki, jūs ne­tu­ri­te tei­sės jos nu­vil­ti“, – pa­drą­si­ni­mo žo­džius lau­rea­tei sky­rė me­ras. Šie­me­čiu klai­pė­die­čių pa­si­rin­ki­ mu ypač džiau­gė­si bend­ro­vės „To­ po cent­ras“ at­sto­vai, įstei­gę spe­ cia­lų pri­zą sa­vo pa­si­rink­tai Me­tų klai­pė­die­tės no­mi­nan­tei – įmo­ nė D.Kanc­le­ry­tę įver­ti­no už žmo­ giš­kų­jų ver­ty­bių puo­se­lė­ji­mą bei sklai­dą vi­suo­me­nė­je plė­to­jant tra­ di­ci­nius „Vil­ties bė­gi­mo“ ren­gi­nius

ir sky­rė 2 tūkst. li­tų ver­tės do­va­nų če­kį ap­si­pirk­ti šio pre­ky­bos tink­lo par­duo­tu­vė­se.

Rin­ko iš 37 mo­te­rų

Nors Me­tų klai­pė­die­tės rin­ki­mai įžen­gė į ant­rą­jį de­šimt­me­tį, kon­ kur­so kan­di­da­čių są­ra­šas su me­ tais neiš­sen­ka.

Ir šie­met į gar­bų ti­tu­lą, skai­ty­ to­jų va­lia, pre­ten­da­vo net 37 mo­ te­rys. Į ant­rą­jį eta­pą tra­di­ciš­kai pa­te­ko dau­giau­siai klai­pė­die­čių sim­pa­ti­jų su­lau­ku­sios sep­ty­nios pre­ten­den­tės.

Fi­na­li­nio sep­ty­ne­tu­ko no­mi­nan­ čių są­ra­šą, be D.Kanc­le­ry­tės, taip pat pa­puo­šė Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­mies­čio są­jun­gos pir­mi­nin­kė, LIONS klu­bo „Smil­tė“ pre­zi­den­ tė Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė, vie­šo­sios įstai­gos „Tre­čia­sis am­žius“ įkū­rė­ja ir va­do­vė Ire­na Ona Lin­kaus­kie­nė, Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Neu­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Si­gu­tė Ma­žo­ny­tė, Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­ nės Kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos gy­ dy­to­ja of­tal­mo­lo­gė, In­for­ma­ci­jos ir pa­ra­mos gau­siai šei­mai cent­ro va­ do­vė Re­gi­na Še­vel­kai­tie­nė, cho­ reog­ra­fė, tau­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Vi­jur­kas“ įkū­rė­ja bei va­do­vė Vio­ le­ta Šlei­nie­nė, sce­ni­nių kos­tiu­mų di­zai­ne­rė Ai­na Zin­čiu­kai­tė.

Vi­sų jų tau­rūs dar­bai ren­gi­ny­ je bu­vo pri­sta­ty­ti trum­pais vaiz­do re­por­ta­žais.

Pir­mo­jo­je iš­kil­min­go va­ka­ro da­ ly­je tra­di­ciš­kai bu­vo pri­si­min­tos ir pa­gerb­tos anks­tes­nių me­tų lau­ rea­tės, ku­rios ne­pa­liau­ja gar­si­nu­ sios Klai­pė­dą sa­vo pra­smin­gais dar­bais. Šlo­vi­no vien vy­rai

Ko­vo 8-ąją, Tarp­tau­ti­nę mo­ters die­ną, vy­ku­siose Me­tų klai­pė­die­ tės ti­tu­la­vi­mo iš­kil­mė­se ypa­tin­gas dė­me­sys bu­vo skir­tas ne tik šio va­ ka­ro „kal­ti­nin­kėms“ – rin­ki­mų no­ mi­nan­tėms, bet ir vi­soms ža­vioms

vieš­nioms. Šven­ti­nio va­ka­ro me­ tu skam­biau­sius žo­džius, nuo­sta­ biau­sius šo­kius ir mu­zi­kos kū­ri­nius joms sky­rė iš­skir­ti­nai vy­rai.

Ren­gi­nių sa­lė­je „Va­ka­ris“ vy­ ku­sios šven­tės uver­tiū­ra svai­gi­no šam­pa­nu ir gy­va akor­deo­no mu­ zi­ka.

Pub­li­kai nė se­kun­dės nuo­bo­ džiau­ti ne­lei­do ne tik ži­no­mi at­li­ kė­jai, šo­kė­jai, bet ir va­ka­rui „di­ri­ ga­vęs“ te­le­vi­zi­jos lai­dų bei ren­gi­nių ve­dė­jas Ro­lan­das Vil­kon­čius. Šven­tės sve­čiai gro­žė­jo­si me­ni­ nin­kų tru­pės „Žu­vies akis“ šo­kė­ jų pro­gra­ma, mė­ga­vo­si vy­rų a cap­ pel­la an­samb­lio „Quo­rum“ su­bti­liu mu­zi­ka­vi­mu bei iš­skir­ti­niu so­lis­to Me­rū­no Vi­tuls­kio vo­ka­lu.

Vieš­bu­čio „Klai­pė­da Am­ber­ton“ ku­li­na­rai pa­si­rū­pi­no pra­šmat­nių vai­šių sta­lais.

Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­lą jau yra pel­niu­sios Spor­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Žu­vėd­

ra“ va­do­vė Skais­tu­tė Idze­le­vi­čie­nė.

Vai­kų li­go­ni­nės vy­riau­sio­ji gy­dy­to­

ja Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė.

Mo­ky­to­ja, pa­ro­lim­pi­nių var­žy­bų

lai­mė­to­ja Al­do­na Gri­ga­liū­nie­nė.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­rė

Ol­ga Ža­lie­nė.

Bu­vu­si Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­

pė­dos ap­skri­ty­je Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė.

Tri­jų mi­ru­sios drau­gės duk­rų glo­

bė­ja ta­pu­si Ža­ne­ta Nor­ku­vie­nė.

Pri­mins ir do­va­nos

Kaip jau ta­po įpras­ta, vi­sos Me­tų klai­pė­die­tės sep­ty­ne­tu­ko mo­te­rys bu­vo pa­ma­lo­nin­tos gau­sy­be ver­ tin­gų do­va­nų. Vi­sa tai ir ga­li­my­bė kas­met su­reng­ti įsi­min­ti­ną šven­tę bū­tų neį­si­vaiz­duo­ja­ma be ren­gi­nio bi­čiu­lių, par­tne­rių ir rė­mė­jų.

Tarp jų – vi­sus Me­tų klai­pė­ die­tės gy­va­vi­mo me­tus iš­ti­ki­mas me­ce­na­tas – bend­ro­vė „Mū­sų lai­ kas“, il­ga­me­tis pa­grin­di­nis rė­mė­ jas – bend­ro­vė „Teo LT“ bei rė­mė­ jas „Švy­tu­rys-Ute­nos alus“. Taip pat par­tne­riai: jū­rų kro­vi­nių kom­ pa­ni­ja „Be­ga“, me­di­ci­nos cent­ras „Lor­na“, maž­me­ni­nės pre­ky­bos na­mų tech­ni­ka tink­las Lie­tu­vo­je „To­po cent­ras“, gol­fo komp­lek­sas „Na­tio­nal Golf Re­sort“, pa­ro­dų, mu­gių or­ga­ni­za­to­riai „Ex­po Va­ ka­rai“, gė­lių sa­lo­nų tink­las „Fre­zi­ ja“, „Smil­ties SPA“ cent­ras, sa­lo­ nų tink­las „Se­na­mies­čio ma­gi­ja“, spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo klu­bas „Apel­si­nas“, na­tū­ra­laus svei­ka­ti­ ni­mo ir diag­nos­ti­kos cent­ras „Na­ tur­med“, „La­ser kli­ni­ka“, sau­

Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio

pre­zi­den­tė In­ga Grub­liaus­kie­nė.

Vers­li­nin­kė, So­cia­li­nių pro­ble­mų

spren­di­mo aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Ni­jo­lė Han­sen.

Vers­li­nin­kė ir me­di­kė Lo­re­ta Bo­

sie­nė.

Ju­ve­ly­rė Jur­ga Kar­čiaus­kai­tė-

La­go.

Ant­rą­kart tai pa­čiai mo­te­riai ti­tu­las ne­su­tei­k ia­mas.

gos tar­ny­ba „Ar­gus“, „Loc­ci­ta­ne“ ženk­lo at­sto­vai Klai­pė­do­je, kos­me­ to­lo­gė Auš­ra Holc­mann bei pro­fe­ sio­na­lios kos­me­ti­kos ga­min­to­jai „Darp­hin“.

Iš­sa­mų fo­to­re­por­ta­žą apie Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­la­vi­mo iš­kil­mes dien­raš­tis pri­sta­tys ki­tą šeš­ta­die­ nį, ko­vo 16 die­ną, sa­vait­ga­lio skai­ ti­nių prie­de „Va­ka­rė“.

5

šeštadienis, kovo 9, 2013

šeštadienio interviu

V.Če­pą la­biau­siai žei­džia ne­tei­sy­bė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

d.janauskaite@kl.lt

N

ep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos prie­šauš­riu bei san­tvar­ kų kai­tos me­tu prie Klai­ pė­dos vai­ro sto­vė­jęs Vy­ tau­tas Če­pas ir da­bar yra de­ši­nio­ji mies­to me­ro ran­ka. Pri­si­min­da­ mas su­dė­tin­gus me­tus jis kons­ta­ tuo­ja liūd­nus da­ly­kus ir ra­šo links­ mus ro­ma­nus.

Gi­mė 1948 m. spa­lio 17 d. Šiau­

Tarp sau­gu­mie­čių bu­vo sa­vų

lo­gi­ją.

– Mies­to va­do­vu bu­vo­te prieš pat ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­ bi­mą. Ar tu­rė­jo­te drau­gų prie­ šų fron­te?

– Bu­vau Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, o tai da­bar yra me­ras.

Są­jū­džio su­va­žia­vi­me gar­siai iš­sa­ ky­tas sie­kis kur­ti ne­prik­lau­so­my­bę Klai­pė­do­je su­lau­kė di­džiu­lio pa­si­ prie­ši­ni­mo iš ru­sų tau­ty­bės žmo­nių pu­sės. At­si­ra­do to­kia or­ga­ni­za­ci­ja „Je­dinst­vo“. Ji ka­te­go­riš­kai pa­si­sa­ kė, kad Lie­tu­va tu­ri lik­ti So­vie­tų Są­ jun­go­je. Tai bu­vo ko­mu­nis­tiš­kai nu­ si­tei­kę žmo­nės, ku­rie ma­nė, kad tas juo­du­lys, ma­raz­mas, skur­das tę­sis dar šim­tą me­tų. Jų pu­sė­je bu­vo so­ vie­ti­nė ka­riuo­me­nė, Vals­ty­bės sau­ gu­mas. Sau­gu­me bu­vo ke­li lie­tu­viai, ku­rie in­for­muo­da­vo mus apie ren­ gia­mas pro­vo­ka­ci­jas. Kiek pa­me­nu, vie­nas jų bu­vo toks Da­nie­lius Da­ nie­la. Ži­no­jo­me, kad vie­nu me­tu jie bu­vo su­si­ruo­šę kuo­liu­kais at­skir­ti Ma­žą­ją Lie­tu­vą nuo Di­džio­sios, tuo no­rė­da­mi pa­ro­dy­ti, kad, pa­skel­bus ne­prik­lau­so­my­bę, Klai­pė­dos kraš­tas pri­klau­sys So­vie­tų Są­jun­gai.

– To­ji jū­sų pa­mi­nė­ta or­ga­ni­ za­ci­ja bu­vo su­ren­gu­si ne vie­ną pro­vo­ka­ci­ją. Gal ga­li­te jas pri­ min­ti?

– „Je­dinst­vos“ va­dai or­ga­ni­zuo­da­ vo mi­tin­gus. Kar­tu su ta­ry­bi­niais ka­riš­kiais jie bu­vo už­puo­lę mū­sų būs­ti­nę Lie­pų gat­vės 11 na­me, šlais­ tė­si ko­ri­do­riais, spar­dė du­ris ieš­ko­ da­mi ma­nęs, bet aš ta­da bu­vau Vil­ niu­je. Tai bu­vo po Le­ni­no pa­mink­lo nu­ver­ti­mo. Prieš tai de­san­ti­nin­ kai bu­vo užė­mę par­ti­jos ko­mi­te­tą.

Ta­da ėjo­me gel­bė­ti sa­vų ko­mu­nis­ tų. Bu­vo ir smul­kes­nių pro­vo­ka­ci­ jų. Pa­vyz­džiui, iš­ter­lio­jo ne­ži­no­ mo ka­rei­vio ka­pą Skulp­tū­rų par­ke.

Tai bu­vo so­vie­ti­nio sau­gu­mo dar­ bas. Aš įsa­kiau pa­mink­lą nu­va­ly­ti, bet jie pa­sta­tė sar­gy­bą ir ne­lei­do to pa­da­ry­ti, fo­tog­ra­fa­vo, fil­ma­vo, ro­ dė per te­le­vi­zi­ją, ko­kie lie­tu­viai blo­ gi, kaip nie­ki­na ka­pus. Iki šiol na­ mie tu­riu krū­vą pa­smer­ki­mo laiš­kų bei te­leg­ra­mų iš įvai­riau­sių ta­ry­bų są­jun­gos vie­to­vių.

Vie­ni iš­va­žia­vo, ki­ti pri­si­tai­kė

– Ar pri­si­me­na­te, ko­kia bu­vo tų žmo­nių reak­ci­ja į mū­sų sie­kį tap­ti ne­prik­lau­so­miems?

– Bu­vo žmo­nių, ku­rie atei­da­vo klaus­ti: kai gau­si­te ne­prik­lau­so­ my­bę, ar mus šau­dy­si­te, ar kar­si­ te? Aiš­ki­nau, kad ne­rei­kia ver­tin­ti pa­gal 1940-uo­sius. Ta­čiau dau­ ge­lis ne­pak­lau­sė ir iš­va­žia­vo. Gal jie tu­rė­jo ko­kių nuo­dė­mių, gal juos tie­siog pa­trau­kė na­mo, o gal bai­mi­ no­si, kad ne­be­ga­lės bend­rau­ti ru­ sų kal­ba? Bet bu­vo ir to­kių jū­ri­nių įmo­nių va­do­vų, ku­rie pi­ni­gus per­

liuo­se.

1967 m. bai­gė 1-ąją Bir­žų vi­du­ri­nę

mo­kyk­lą.

1967–1970 m. tar­na­vo TSRS ka­ri­nia­

me Šiau­rės lai­vy­ne.

1971–1976 m. Vil­niaus vals­ty­bi­nia­

me uni­ver­si­te­te stu­di­ja­vo psi­cho­ 1976–1977 m. dir­bo Klai­pė­dos mi­li­

ci­jos val­dy­bos Vai­kų kam­ba­ry­je kri­ mi­na­li­nės paieš­kos ins­pek­to­riu­mi.

1977–1978 m. dir­bo Klai­pė­dos Rau­

do­no­jo Kry­žiaus li­go­ni­nė­je ir Klai­pė­ dos psi­cho­neu­ro­lo­gi­jos dis­pan­se­ry­ je psi­cho­lo­gu.

1978–1981 m. dės­tė Šiau­lių pe­da­go­

gi­nio ins­ti­tu­to Klai­pė­dos fa­kul­te­te.

1981–1984 m. stu­di­ja­vo VVU as­pi­

ran­tū­ro­je.

Nuos­ta­ta: V.Če­pas įsi­ti­ki­nęs, kad me­mua­rų tik­rai ne­ra­šys.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kad ir men­kas pa­rei­gas, už­tik­rin­tą gy­ve­ni­mą, pa­skui vi­so to ne­te­ko, o pri­si­tai­ky­ti ne­su­ge­bė­jo. To­dėl jiems be­li­ko vien tik pyk­tis.

al­ga yra 3,5 tūkst. li­tų, ar­ba tūks­ tan­tis eu­rų, „į ran­kas“. Tai yra tiek, kiek Da­ni­jo­je gau­na sa­vi­val­ dy­bės va­ly­to­ja.

Nu­vy­lė ar­šiau­sius pa­trio­tus

Ro­ma­nuo­se po­li­ti­kos nė­ra

– Kaip ma­no­te, ko­dėl jau­čia­mės ne­lai­min­gi?

– Kai pa­žiū­ri į vals­ty­bės kū­ri­mo me­tus, no­rė­tų­si ne tik ki­tos, bet ir ki­to­kios vals­ty­bės. Tvar­kin­ges­nės, jau­kes­nės, o svar­biau­sia – tei­sin­ ges­nės. Žmo­gus ga­li iš­kęs­ti ne­pri­ tek­lius, šal­tį, ku­rį lai­ką ga­li bū­ti ne­val­gęs, bet ne­ga­li pa­kęs­ti ne­tei­ sy­bės. XXI am­žiaus non­sen­sas Eu­ ro­po­je, kad vi­su pa­jė­gu­mu dir­ban­ tis žmo­gus ne­ga­li iš­mai­tin­ti šei­mos.

Dau­gy­bė vals­ty­bių į va­ka­rus ir į ry­ tus nuo mū­sų ši­tą pro­ble­mą yra se­ niai iš­spren­du­sios.

– Tu­ri­te di­de­lės dar­bo va­do­ vau­jan­čiuo­se po­stuo­se pa­tir­ ties, da­ly­va­vo­te spren­džiant ne­ma­žai ne tik mies­tui, bet ir vi­sai ša­liai svar­bių klau­si­mų.

Ta­čiau jū­sų pa­ra­šy­tuo­se ro­ma­ nuo­se do­mi­nuo­ja ero­ti­ka. Ko­ dėl taip yra?

– Ma­no kny­go­se vis­kas – kaip ir gy­ ve­ni­me. Mes ga­li­me ap­si­mes­ti, kad sek­so nė­ra, bet nuo to taip ne­bus.

Jis yra. Ga­lė­čiau ra­šy­ti apie tai, ką esu pa­ty­ręs. Bet kiek to­kių vei­ka­lų jau yra! Lūž­ta kny­gy­nų len­ty­nos. O kam jie įdo­mūs? Tik la­bai siau­ram žmo­nių ra­tui. Aš ra­šau, kad žmo­ gus pa­si­jus­tų esąs žmo­gu­mi. Ma­no kny­go­se nė­ra po­li­ti­kos, nors siu­že­ tas ap­rė­pia 10 me­tų iki ne­prik­lau­ so­my­bės ir tiek pat po jos pa­skel­bi­ mo. Lai­min­gą žmo­gų da­ro tik mei­lė.

O mei­lė be in­ty­maus bend­ra­vi­mo nė­ra vi­sa­ver­tė. Bet yra ir ki­tas da­ ly­kas – per­tek­li­nė mei­lė. Juk kar­tais my­lė­da­mas žmo­gus da­ro nuo­dė­mę, sle­pia tai, nes bi­jo bū­ti pa­smerk­tas.

Ma­nau, kad apie tai rei­kia ra­šy­ti, to­dėl tai ir da­rau. Aš esu ap­ra­šęs tik žmo­nes, ku­rie my­li. Jie ne­ken­ čia, klys­ta, klum­pa, ke­lia­si, su­vo­ kęs, kad ne­su­si­gau­do šia­me gy­ve­ ni­me. Vie­nas net su­pleš­ki­na sa­vo na­mus, nes ma­no, kad vi­sos ne­sėk­ mės pra­si­dė­jo iš ten.

ves­da­vo ne į Mask­vą, o į Klai­pė­dos biu­dže­tą. Aš ne­skirs­tau Klai­pė­dos gy­ven­to­jų į ru­sus, lie­tu­vius ar že­ mai­čius. Po Ko­vo 11-osios tau­ti­nis klau­si­mas Klai­pė­do­je iš­si­spren­dė.

Lai­min­gą žmo­gų da­ ro tik mei­lė. O mei­lė be in­ty­maus bend­ra­ vi­mo nė­ra vi­sa­ver­tė.

– Gal jums te­ko vė­liau su­tik­ti „Je­dinst­vos“ na­rių?

– Da­bar ma­tau ir su­tin­ku dau­ge­ lį tų je­dinst­ve­ni­kų, ne­tgi jų va­dų.

Dau­ge­lis jų daž­niau­siai yra ta­pę ar­ šiais krikš­čio­ni­mis, dir­ba Lie­tu­vai, ne­tgi kai ku­rie da­bar Lie­tu­vos pa­ trio­tai. Ne­no­riu sa­ky­ti pa­var­džių, gal­būt žmo­nės nuo­šir­džiai tai da­ro.

Tarp lie­tu­vių yra dar dau­giau to­kių at­si­ver­tu­sių­jų. Pa­žiū­rė­ki­te, nė vie­ nas iš ar­šių ko­mu­nis­tų ne­nus­kur­do, ne­li­ko be pa­rei­gų. Do­ram ti­kin­čia­ jam per juos ir prie al­to­riaus sun­ku pra­si­brau­ti.

– Ar esa­te kam nors pri­mi­nęs jų praei­tį?

– Prieš kiek lai­ko atė­jau dirb­ti į vie­ ną įmo­nę. Pa­si­ro­do, ma­no pa­val­di­ nys – vie­nas „Je­dinst­vos“ va­do­vų.

Jau­tė­si ne­sma­giai, bet aš ne­krei­ piau dė­me­sio. Vie­no ba­liu­ko me­tu aš jam sa­kau: „Nu, Mi­ša, ar blo­gai tau da­bar gy­ven­ti ne­prik­lau­so­mo­ je Lie­tu­vo­je? Va­ži­nė­ji nau­ja ma­ši­na, tu­ri dar­bą, bu­tą.“ At­sa­ky­da­mas jis ke­lis kar­tus pa­kar­to­jo tą pa­čią fra­ zę: „Oi, dur­nas bu­vau“. Aki­vaiz­du, žmo­gus pa­pras­čiau­siai kly­do, kaž­ kas jam bu­vo pa­ža­dė­jęs sal­dai­niu­ ką. Pas­kui jis pra­lai­mė­jo, pri­si­tai­ kė ir su­vo­kė sa­vo klai­dą.

– Bet da­lis ne­su­ge­bė­jo pri­si­ tai­ky­ti.

– Aš pa­žįs­tu to­kių žmo­nių, ku­rie, pa­si­kei­tus si­tua­ci­jai, be gai­les­čio to­kius, kaip aš, su­grio­vu­sius aną vals­ty­bę, sta­ty­tų prie sie­nos ir su­ šau­dy­tų. Yra ir lie­tu­vių, be­siil­gin­ čių anų lai­kų. Jie tu­rė­jo kaž­ko­kias,

– Ko­dėl dau­gy­bė pa­trio­tų ir ko­ vo­to­jų už ne­prik­lau­so­my­bę yra ja nu­si­vy­lę?

– Ma­no ge­ras bi­čiu­lis Pet­ras Ci­dzi­ kas, ku­ris pa­gar­sė­jo ba­do ak­ci­jo­mis, kaip gy­ve­no, taip ir da­bar gy­ve­na Ne­men­či­nės plen­te vė­jo ko­šia­ma­me so­do na­me­ly­je. Jei­gu vie­niems pa­ trio­tams skly­pus da­vė pres­ti­ži­nia­ me Žvė­ry­no ra­jo­ne, tai jam – tik­ rą­ja to žo­džio pra­sme – šiukš­ly­ne.

To­kia ne­pa­gar­ba di­si­den­tams la­bai nu­vy­lė. Jie tei­sin­gai sa­ko, kad ne už to­kią vals­ty­bę ko­vo­jo. To­kių ne­pag­ rįs­tai už­mirš­tų žmo­nių Lie­tu­vo­je – tūks­tan­čiai.

– Kas, jū­sų aki­mis, la­biau­siai pik­ti­na žmo­nes Lie­tu­vo­je?

– Vie­niems da­bar­ti­nė Lie­tu­va yra pik­ta pa­mo­tė, ki­tiems, ku­rių mė­ ne­sio al­ga – ne­su­vo­kia­mai di­de­lė ir sie­kia 45 tūkst. li­tų, mū­sų vals­ ty­bė yra že­mė mai­tin­to­ja. Tie, kas nuo­šir­džiai ir sun­kiai dir­ba už 600 li­tų per mė­ne­sį, vi­sai pa­grįs­tai pik­ ti­na­si ir ste­bi­si, ko­dėl to­kia ne­tei­ sy­bė vyks­ta vals­ty­bė­je, už ku­rią ko­vo­jo ir ri­zi­ka­vo sa­vo gy­vy­be. Ką aš ga­lė­čiau at­sa­ky­ti to­kiems žmo­ nėms? Ogi nie­ko, nes pa­ts ne ką dau­giau gau­nu. Nes­le­piu, ma­no, vie­no aukš­čiau­sias pa­rei­gas Klai­ pė­do­je ei­nan­čio žmo­gaus, mė­ne­sio

– Dau­giau­siai dė­me­sio sa­vo ro­ma­nuo­se ski­ria­te mo­te­rims.

Ko­dėl?

– Ma­ne vi­sa­da la­biau­siai do­mi­na mo­ters vaid­muo. Pa­sik­lau­sy­ki­me, kaip mes kal­ba­me: mes – ban­ki­ nin­kai, bet ne ban­ki­nin­kės, sa­ko­ me – pa­trio­tai, bet ne pa­trio­tės.

Po­žiū­ris į mo­te­rį gy­ve­ni­me ir li­te­ ra­tū­ro­je, kaip vien vai­kus gim­dan­ čią bei auk­lė­jan­čią, yra klai­din­gas.

Vy­rai tik­tai pa­tar­nau­ja mo­te­riai.

Mū­sų gy­ve­ni­mus be išim­ties tvar­ ko vi­su 100 pro­cen­tų tik mo­te­rys.

Kal­ba ne apie tai, kad jos skal­

1986 m. Uk­rai­nos moks­lų aka­de­

mi­jo­je ap­gy­nė psi­cho­lo­gi­jos moks­ lų kan­di­da­to di­ser­ta­ci­ją. Šis moks­lo laips­nis 1991 m. nost­ri­fi­kuo­tas kaip so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ro laips­nis.

1988 m. ak­ty­viai įsi­trau­kė į Są­jū­

džio veik­lą, bu­vo vie­nas iš Klai­pė­dos Są­jū­džio stei­gė­jų, Lie­tu­vos Per­sit­var­ ky­mo Są­jū­džio Sei­mo na­rys.

1989–1990 m. – TSRS liau­dies de­

pu­ta­tas.

1990–2004 m. – Klai­pė­dos mies­to

sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys, 1990– 1995 m. – šios ta­ry­bos pir­mi­nin­kas.

1995–1996 m. – „Li­tim­peks“ ban­ko

Klai­pė­dos fi­lia­lo va­do­vas.

1996–2000 m. – Sei­mo na­rys.

2000–2001 m. – bend­ro­vės „Ite­ra

Lie­tu­va“ at­sto­vas spau­dai, bend­ro­ vės „Pub­li­cum“ pro­jek­tų di­rek­to­rius.

2002–2004 m. – bend­ro­vės „Hon­

de­ra“ di­rek­to­rius.

2004–2008 Lie­tu­vos Res­pub­li­kos

Sei­mo na­rys.

2011 m. ta­po Klai­pė­dos vi­ce­me­ru.

bia, ly­gi­na rū­bus ar val­gy­ti ver­da.

Jos ren­ka­si ir lip­do vy­rus. Iš sa­vo pri­gim­ti­nio gai­va­liš­ku­mo, ge­bė­ji­ mo vi­siš­kai pa­ra­ly­žiuo­ti vy­ro va­ lią pri­ver­čia vy­rus pa­sielg­ti, kaip joms rei­kia. Tai yra mei­lė, iš ku­rios gims­ta vai­kai. Taip tę­sia­si gy­ve­ni­ mas. Apie tai ir ra­šau.

– Ar ka­da nors su­lauk­si­me jū­sų me­mua­rų?

– Apie tai, kas ko­kiu did­vy­riu bu­vo ar­ba ne­bu­vo, aš bi­jau ra­šy­ti. At­si­ ras to­kių, ku­rie ma­nys, kad yra la­ biau nu­si­pel­nę. Taip ne­truk­čiau įsi­gy­ti prie­šų. Ma­nau, kad tuo lai­ ko­tar­piu, kai bu­vau mies­to gal­va, sa­vo mi­si­ją at­li­kau. Dir­bau do­rai, taip, kaip at­ro­dė rei­ka­lin­ga. Kaip at­li­kau, te­gu ver­ti­na klai­pė­die­ čiai. Pats dėl tų me­tų ne­si­grau­žiu.

Klai­dų, be abe­jo, bu­vo, nes mo­ky­ tis ne­bu­vo iš ko. Rei­kė­jo da­ry­ti da­ bar ir čia. Tai da­bar pa­pras­tą dar­ že­lio už­da­ry­mo klau­si­mą svars­to­me me­tų me­tus.

6

šeštadienis, kovo 9, 2013

8p.

Europos prarastoji karta: jaunimo nedarbo statistika šokiruoja, prognozės nedžiugina.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ve­ne­sue­la po H.Cháve­zo: ar Bo­li­va Kai kas jį mė­go, kai kas ne­ken­tė, kai kas lai­kė pa­mi­šė­liu, o kai kas ko­vo­to­ju už tei­sin­gu­mą. Kad ir kas tei­sus, Hu­go Cháve­zas tik­rai ne­bu­vo ei­li­nė as­me­ny­bė.

Kas pe­rims va­de­les?

Ve­ne­sue­la lau­kė šios aki­mir­kos.

Vis­gi dau­ge­liui ži­nia apie pre­zi­den­ to mir­tį bu­vo lyg šal­tas du­šas. At­ro­ do, Ve­ne­sue­los gy­ven­to­jai bu­vo taip pri­pra­tę prie H.Cháve­zo, kad sun­ kiai įsi­vaiz­duo­ja sa­vo ša­lį be jo.

Ta­čiau nie­ko nė­ra am­ži­na. Taip sy­kį sa­kė ir pa­ts H.Cháve­zas. Re­ vo­liu­ci­ja, pa­sak jo, „ne­prik­lau­so nuo vie­no žmo­gaus“.

Ta­čiau ar po H.Cháve­zo mir­ties re­vo­liu­ci­ja Ve­ne­sue­lo­je tę­sis?

Vi­cep­re­zi­den­tas Ni­colá­sas Ma­ du­ro pa­reiš­kė, kad po 30 die­nų ša­ ly­je bus skel­bia­mi pir­ma­lai­kiai pre­ zi­den­to rin­ki­mai. Re­tas ku­ris ti­ki, kad N.Ma­du­ro rin­ki­muo­se ne­da­ly­ vaus. O iš­šū­kį jam vei­kiau­siai mes Hen­ri­que Cap­ri­le­sas – cha­riz­ma­ tiš­ka­sis opo­zi­ci­jos ly­de­ris iš Mi­ ran­dos pro­vin­ci­jos.

Va­das pa­si­trau­kė fi­ ziš­kai, ta­čiau jis te­ bė­ra mū­sų šir­dy­se, tad pri­va­lo­me to­liau kur­ti tė­vy­nę.

N.Ma­du­ro, bu­vęs au­to­bu­so vai­ ruo­to­jas iš Ka­ra­ka­so, lai­ky­tas la­bai ar­ti­mu H.Cháve­zo drau­gu. Ne­nuos­ ta­bu, kad šį au­ga­lo­tą vy­rą ve­lio­nis pre­zi­den­tas pa­si­rin­ko sa­vo įpė­di­niu.

H.Cháve­zo pa­lan­ku­mą pel­nė ir N.Ma­du­ro žmo­na, tei­si­nin­kė Ci­lia Flo­res. Bū­tent ji iš­trau­kė H.Cháve­ zą iš ka­lė­ji­mo po 1992 m. žlu­gu­sio ka­ri­nio per­vers­mo.

Da­bar C.Flo­res yra Ve­ne­sue­ los ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ro­rė. Juo­du su vy­ru val­džios sluoks­niuo­se lai­ko­mi la­bai įta­kin­ga po­ra.

Tie­sa, N.Ma­du­ro nė­ra toks cha­ riz­ma­tiš­kas kaip H.Cháve­zas. Ki­ ta ver­tus, kon­ku­ren­tų val­dan­čio­jo eli­to gre­to­se jis ne­tu­ri.

Bu­vęs ka­riš­kis Na­cio­na­li­nės Asamb­lė­jos (par­la­men­to) pir­mi­ nin­kas Dios­da­do Ca­bel­lo nė­ra my­ li­mas liau­dies, nes pa­lai­ko ry­šius tiek su ar­mi­jos va­do­vy­be, tiek su vers­lu.

D.Ca­bel­lo taip pat lai­ky­tas la­bai ar­ti­mu H.Cháve­zui. Kar­tu su juo jis da­ly­va­vo or­ga­ni­zuo­jant maiš­ tą 1992 m., pa­skui D.Ca­bel­lo ėjo įvai­rias pa­rei­gas: dir­bo Mi­ran­dos vals­ti­jos gu­ber­na­to­riu­mi, vė­liau mi­nist­ru, at­sa­kin­gu už vie­šuo­sius dar­bus ir būs­tus, kol ga­liau­siai bu­ vo pa­skir­tas par­la­men­to va­do­vu.

Daug kas ma­no, jog tarp N.Ma­ du­ro ir D.Ca­bel­lo ga­li kil­ti ne­su­ta­ ri­mų, juo­lab kad juo­du pri­klau­so skir­tin­goms eli­to frak­ci­joms – ci­ vi­lių ir ka­riš­kių.

Vis­gi, bent jau kol kas, abu vy­rai ro­do pa­vyz­di­nę vie­ny­bę, net va­di­ na vie­nas ki­tą bro­liais.

Opo­zi­ci­jos kan­di­da­tas H.Cap­ri­ le­sas D.Ca­bel­lo pri­ver­tė pa­si­trauk­ ti iš Mi­ran­dos vals­ti­jos gu­ber­na­ to­riaus po­sto. H.Cap­ri­le­sas bai­gė tei­sės stu­di­jas, o su­lau­kęs 26 me­ tų ta­po jau­niau­siu Ve­ne­sue­los is­ to­ri­jo­je įsta­ty­mų lei­dė­ju.

Nors cha­riz­mos jam ne­trūks­ ta, liau­dies mei­lės už­si­tar­nau­ti H.Cap­ri­le­sui, re­gis, taip ir ne­pa­ vy­ko. Daž­niau jis lai­ko­mas at­sto­ vau­jan­čiu ne skur­džiau gy­ve­nan­ čių, o tur­tin­gų­jų in­te­re­sams.

Skurs­tan­čių glo­bė­jas

O H.Cháve­zo ša­li­nin­kų Ve­ne­sue­ lo­je nors ve­ži­mu vežk. Ir, ti­kė­ti­ na, dau­ge­lis jų no­rė­tų ma­ty­ti tęs­ ti­nu­mą. „Mes vi­si esa­me Cháve­zas!“ ir „Cháve­zas gy­vas!“, – skan­da­vo prie li­go­ni­nės, ku­rio­je die­nas bai­ gė H.Cháve­zas, su­si­rin­ku­si mi­nia. „Jis bu­vo žmo­gus, ku­ris mus mo­kė my­lė­ti sa­vo tė­vy­nę, – sa­kė 40-me­tis sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ jas Fran­cis­co Iz­quier­do. – Va­das pa­si­trau­kė fi­ziš­kai, ta­čiau jis te­bė­ ra mū­sų šir­dy­se, tad pri­va­lo­me to­ liau kur­ti tė­vy­nę.“ „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad man la­bai

Tra­ge­di­ja: Ve­ne­sue­los gy­ven­to­jai ži­nią apie pre­zi­den­to H.Cháve­zo mir­tį su­ti­ko su aša­ro­mis aky­se.

liūd­na“, – pri­dū­rė Isa­bel Feb­res, žiū­rė­da­ma į H.Cháve­zo nuo­trau­ką. „Aš jį my­liu, – ap­gai­les­ta­vo 62-ų Iris Di­cu­ro, at­vy­ku­si iš šiaur­ry­ti­nio Puer­to la Kru­so mies­to. – No­riu su juo at­si­svei­kin­ti, nes jis bu­vo ge­ras žmo­gus, vis­ką ati­da­vęs ne­tur­tin­ gie­siems.“ Skur­džiau gy­ve­nan­tys žmo­ nės vi­suo­met bu­vo svar­biau­sia H.Cháve­zo at­ra­ma. Jis pa­di­di­no al­ gas bei pen­si­jas, dos­niai rė­mė so­ cia­li­nės ir svei­ka­tos ap­sau­gos bei švie­ti­mo sis­te­mas, pa­dė­jo var­guo­ liams iš­bris­ti iš skur­do.

H.Cháve­zui žmo­nių dė­kin­gu­mas ne­šė per­ga­les rin­ki­muo­se. Jį rė­mė ir di­de­lė da­lis vi­du­ri­nės kla­sės at­ sto­vų. Vis­gi ne vis­ką H.Cháve­zas su­ge­bė­jo pa­da­ry­ti.

Jam taip ir ne­pa­vy­ko su­ma­žin­ti nu­si­kals­ta­mu­mo, pa­ža­bo­ti inf­lia­ ci­jos ir ko­rup­ci­jos. Daž­nai ve­lio­nis Ve­ne­sue­los ly­de­ris bu­vo kal­ti­na­ mas švais­tan­tis ša­lies iš­tek­lius, jam pri­kai­šio­ta dėl na­cio­na­li­za­ci­jos.

Nau­ja­jam ša­lies ly­de­riui, ku­ris pa­keis H.Cháve­zą, nea­be­jo­ti­nai teks spręs­ti šias pro­ble­mas. Nes­ var­bu, ar žmo­nės pa­si­rinks da­bar­ ti­nio eli­to at­sto­vą, ar opo­zi­ci­ją.

Fi­lo­so­fi­ja ir po­li­ti­ka

H.Cháve­zas sa­ve lai­kė de­mok­ ra­ti­nės so­cia­lis­ti­nės re­vo­liu­ci­jos šauk­liu, ta­čiau nie­kuo­met ne­bu­vo mark­sis­ti­nio-le­ni­nis­ti­nio so­cia­liz­ mo ša­li­nin­kas.

Jis pa­brė­žė, kad Ta­ry­bų Są­jun­gos ir Ki­ni­jos so­cia­lis­ti­niai mo­de­liai sto­ko­ja de­mok­ra­ti­nio val­dy­mo.

Po­li­ti­kos ana­li­ti­kas Gre­go­ry Wil­ per­tas, api­bū­din­da­mas H.Cháve­ zo ideo­lo­gi­ją, sa­kė: „Pag­rin­di­niai H.Cháve­zo ideo­lo­gi­jos ele­men­tai – prio­ri­te­tas švie­ti­mui, ka­ri­nės ir ci­vi­li­nės val­džios vie­ny­bė, Lo­ty­ nų Ame­ri­kos in­teg­ra­ci­ja, so­cia­li­ nis tei­sin­gu­mas ir na­cio­na­li­nis su­ ve­re­ni­te­tas.“ H.Cháve­zas at­me­tė ne tik mark­ siz­mą bei le­ni­niz­mą, ta­čiau ir so­

cial­de­mok­ra­ti­ją, ar­ba va­di­na­mą­jį Tre­čią­jį ke­lią. Ta­čiau G.Wil­per­tas pri­dū­rė, kad jis taip nie­kuo­met ir ne­pa­tiks­li­no, ką tiks­liai reiš­ kia jo pro­pa­guo­ja­mas XXI a. so­cia­liz­mas. „H.Cháve­zas nea­pib­rė­žė, kas yra tas XXI a. so­cia­liz­mas, iš­sky­rus tai, kad jis api­brė­žia lais­vę, ly­gy­bę, so­ cia­li­nį tei­sin­gu­mą ir so­li­da­ru­mą“, – ko­men­ta­vo G.Wil­per­tas.

H.Cháve­zas ža­vė­jo­si įvai­rio­ mis so­cia­liz­mo at­mai­no­mis Lo­ty­ nų Ame­ri­ko­je. Jis pa­lai­kė glau­džius san­ty­kius su dau­ge­lio re­gio­no vals­ ty­bių ly­de­riais, ypač kai­riai­siais.

H.Cháve­zas sa­vo­sios fi­lo­so­fi­jos ry­šį su mark­siz­mu api­bū­di­no pa­ pras­tai: „Aš ne­su mark­sis­tas, ta­ čiau ne­su nu­si­sta­tęs prieš mark­ siz­mą. Ne­su ko­mu­nis­tas, bet ne­su nu­si­sta­tęs prieš ko­mu­niz­mą.“ „Jan­kiai im­pe­ria­lis­tai“

Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je H.Cháve­zas vei­kiau­siai bus pri­si­me­na­mas kaip

7

šeštadienis, kovo 9, 2013

pasaulis Di­dė­ja įtam­pa

Ap­kal­ti­no žen­tą

Su­de­gi­no at­vaiz­dą

Šiau­rės Ko­rė­ja į nau­jas Jung­ ti­nių Tau­tų san­kci­jas va­kar at­ sa­kė nau­jais gra­si­ni­mais dėl bran­duo­li­nio ka­ro, tai­kos pa­ktų su Pie­tų Ko­rė­ja anu­lia­ vi­mu ir tie­sio­gi­nės te­le­fo­no li­ ni­jos su Seu­lu nu­trau­ki­mu. Šios prie­mo­nės dar la­biau pa­ di­di­no įtam­pą Ko­rė­jos pu­sia­ sa­ly­je.

Tarp­tau­ti­nio dži­ha­dis­tų tink­ lo „Al Qae­da“ ve­lio­nio ly­de­rio Osa­mos bin La­de­no žen­tas, te­ro­riz­mo pro­pa­gan­di­nin­ku va­di­na­mas 47-me­tis ku­vei­tie­ tis Su­lai­ma­nas Abu Ghait­has va­kar sto­jo prieš teis­mą Niu­ jor­ke, kur jam pa­teik­ti kal­ti­ni­ mai dėl są­moks­lo vyk­dy­ti iš­ puo­lius prieš ame­ri­kie­čius.

Šim­tai ka­den­ci­ją bai­gu­sio Če­ ki­jos pre­zi­den­to Václa­vo Klau­ so opo­nen­tų Pra­ho­je ket­vir­ta­ die­nį, pa­sku­ti­nę jo dar­bo die­ ną, šven­tė vadovo pa­si­trau­ki­ mą ir su­de­gi­no jo at­vaiz­dą. Žy­ giuo­da­mi nuo Pra­hos pi­lies iki Ka­ro­lio til­to de­monst­ran­tai trau­kė pre­zi­den­tą iš­juo­kian­ čias dai­nas.

a­ro re­vo­liu­ci­ja tę­sis?

Pas­ku­ti­niai H.Cháve­zo me­tai Gy­dy­tis vė­ž io į Ku­bą H.Cháve­zas pir­mą­syk iš­v y­ko 2011 m. bir­že­l į.

Nors ir ser­gan­tis, per­nai spa­lį jis bu­ vo iš­rink­tas nau­jai še­še­rių me­tų ka­ den­ci­jai. Po dvie­jų mė­ne­sių Ku­bo­je, kur praė­ju­sių me­tų gruo­dį H.Cháve­ zui bu­vo at­lik­ta ket­vir­ta vė­žio ope­ ra­ci­ja, va­sa­rio 18 d. ša­lies va­do­vas bu­vo pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę dėl che­ mo­te­ra­pi­jos kur­so. Anks­čiau vi­ sur da­ly­vau­da­vęs ir ro­dy­da­vę­sis H.Cháve­zas po gruo­džio 10-osios, kai bu­vo nu­skrai­din­tas į Ku­bą, din­ go iš vie­šu­mos. Tai kė­lė įvai­riau­sių gan­dų. Vy­riau­sy­bė ke­lias sa­vai­tes siun­tė prieš­ta­r in­g us sig­na­lus dėl pre­zi­den­to svei­ka­tos – tai per­spė­ da­vo, kad jis gru­mia­si už sa­vo gy­ vy­bę, tai tvir­tin­da­vo, – dar praė­ju­ sį sa­vait­ga­lį, – kad jis te­be­va­do­vau­ ja ir duo­da nu­ro­dy­mus. O opo­zi­ci­ja kal­ti­no vy­riau­sy­bę me­luo­jant apie pre­zi­den­to būk­lę. Apie pa­sku­ti­nį ša­ lies va­do­vo su­grį­ži­mą iš Ku­bos į tė­ vy­nę bu­vo pra­neš­ta ne per mi­tin­gą ar iš­kil­min­gą su­ti­ki­mo ce­re­mo­ni­ją, o ži­nu­te so­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ ter“ va­sa­rio 18-osios nak­tį. Tai bu­vo blo­ga le­mian­tis ženk­las ša­ly­je. Ga­ liau­siai H.Cháve­zą įvei­kė vė­žys – jis mi­rė bū­da­mas 58-erių.

„Scan­pix“ nuo­tr.

vy­ru­kas, ku­riam rū­pė­jo ne tik Ve­ ne­sue­la, bet ir vi­sas re­gio­nas.

Dau­ge­lis Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­lių ly­de­rių va­di­no jį tie­siog ge­ru drau­gu.

Va­ka­ruo­se H.Cháve­zas gar­sė­ jo kaip ar­šus JAV kri­ti­kas, pra­var­ džia­vęs ame­ri­kie­čius jan­kiais im­ pe­ria­lis­tais.

Sy­kį jis ap­kal­ti­no ame­ri­kie­ čius, kad šie su­kė­lė že­mės dre­bė­ ji­mą Hai­ty­je, o bu­vu­sį JAV va­do­vą Geor­ge’ą W.Bus­hą Ve­ne­sue­los ly­ de­ris 2006 m. Jung­ti­nių Tau­tų tri­ bū­no­je iš­va­di­no vel­niu, smir­dan­ čiu sie­ra.

Nors JAV pre­zi­den­to po­stą pe­rė­ mus Ba­rac­kui Oba­mai H.Cháve­zas pri­pa­ži­no, kad „sie­ros tvai­kas iš­ si­sklai­dė“, jis to­liau vaiz­da­vo JAV kaip pik­ta­va­lę ko­lo­ni­ji­nę ga­ly­bę.

Sy­kį net pa­reiš­kė, kad jan­kiai iš­ ra­do bū­dą, kaip kai­rių­jų pa­žiū­rų Lo­ty­nų Ame­ri­kos ly­de­rius už­krės­ ti vė­žiu.

O bu­vu­sį Li­bi­jos ly­de­rį Mua­ mma­rą al Gad­da­fi, ne­nus­tygs­tan­tį

vie­to­je Ira­no pre­zi­den­tą Mah­mu­dą Ah­ma­di­ne­ja­dą, Si­ri­jos ly­de­rį Bas­ ha­rą al As­sa­dą ir Bal­ta­ru­si­jos pre­ zi­den­tą Aliak­sand­rą Lu­ka­šen­ką jis va­di­no tik­rais drau­gais, nors už tai su­lauk­da­vo pa­šai­pų.

Iš­šū­kis – ša­lies eko­no­mi­ka

Eko­no­mis­tai pa­brė­žia, kad H.Cháve­ zo spren­di­mai daž­nai bū­da­vo trum­ pa­lai­kiai. Pa­vyz­džiui, va­liu­tos de­val­va­ci­ja, pri­va­čių įmo­nių na­cio­ na­li­za­ci­ja ar at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mas.

O struk­tū­ri­nių pro­ble­mų H.Cháve­zas ne­spren­dė. „Ve­ne­sue­la yra penk­ta pa­gal eko­no­mi­kos dy­dį Lo­ty­ nų Ame­ri­kos ša­lis, ta­čiau per pa­sta­ rą­jį de­šimt­me­tį jos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas vie­nam as­me­niui au­go lė­ čiau­siai re­gio­ne“, – ko­men­ta­vo Ar­ tu­ro Fran­co iš Har­var­do uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nio vys­ty­mo­si cent­ro.

Be to, eks­per­tai pri­dū­rė, kad ne­ rei­kė­tų su­reikš­min­ti H.Cháve­zo so­cia­li­nės po­li­ti­kos pa­sie­ki­mų, nes pa­na­šios kaip Ve­ne­sue­lo­je au­gi­mo

ten­den­ci­jos bu­vo pa­ste­bi­mos vi­sa­ me Pie­tų Ame­ri­kos re­gio­ne. „Prik­lau­so, kaip ver­tin­si­me. Jei pa­ly­gin­tu­me su gy­ve­ni­mu Ve­ne­ sue­lo­je iki H.Cháve­zo, jo erą ver­ tin­čiau pa­lan­kiai. Bet jei ly­gin­tu­me Ve­ne­sue­los eko­no­mi­kos vys­ty­mą­si su pa­žan­ga Bra­zi­li­jo­je ar Ko­lum­bi­ jo­je tuo pat lai­ko­tar­piu, H.Cháve­zo val­dy­mas neat­ro­dy­tų toks jau ro­ži­ nis“, – ko­men­ta­vo A.Fran­co.

Naf­ta ir jos eks­por­tas – Ve­ne­sue­ los eko­no­mi­kos va­rik­lis. Eko­no­mi­ kos di­ver­si­fi­ka­ci­jos sto­ka – di­džiu­lė pro­ble­ma. Bent taip ma­no ana­li­ti­ kai. Šiuo me­tu, re­mian­tis sta­tis­ ti­ka, net 90 pro­c. Ve­ne­sue­los už­ sie­nio pre­ky­bos įplau­kų su­da­ro už naf­tos eks­por­tą gau­tos lė­šos.

Vals­ty­bės re­mia­mos so­cia­li­nės pro­gra­mos tie­sio­giai pri­klau­so nuo naf­tos sek­to­riaus. O iš­lai­dos au­ga.

Anot „Bank of Ame­ri­ca-Mer­rill Lynch“, vy­riau­sy­bės iš­lai­dos per pa­sta­ruo­sius 12 mė­ne­sių išau­go 30 pro­c., o fi­nan­si­nių ty­ri­mų įmo­nė „Ca­pi­tal Eco­no­mics“ pra­ne­šė, kad 2012 m. Ve­ne­sue­los biu­dže­to de­fi­ ci­tas per­ko­pė 9 pro­c. BVP. Nors praė­ju­siais me­tais, pa­sak Pa­sau­lio ban­ko, ša­lies eko­no­mi­ka au­go 5 pro­c., 2013 m. pro­gno­zuo­ja­ mas tik 1,8 pro­c. au­gi­mas ar­ba, re­ mian­tis pe­si­mis­ti­nė­mis pro­gno­zė­ mis, net re­ce­si­ja.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Ve­ne­sue­los ly­de­rio gy­ve­ni­mo aki­mir­kos 1954 m. gi­mė piet­va­ka­ri­nė­je Ba­

ri­na­so vals­ti­jo­je, Sa­ba­ne­tos mies­ te, mo­ky­to­jų šei­mo­je. Au­go kai­ mo mo­ky­to­jo Hu­go de los Reye­so Cháve­zo ir jo žmo­nos Ele­nos Frías de Chávez šei­mo­je. Jį taip pat glo­ bo­jo se­ne­lė iš tė­vo pu­sės. H.Cháve­ zas vai­kys­tė­je bu­vo ži­no­mas kaip Hu­gui­to.

1975 m. H.Cháve­zas bai­gė Ve­ne­

sue­los ka­ro aka­de­mi­ją Ka­ra­ka­se. Po stu­di­jų jau­na­sis H.Cháve­zas pra­dė­ jo tar­nau­ti ša­lies ka­ri­nių pa­jė­gų de­ san­ti­nin­kų pa­da­li­ny­je.

2002 m. H.Cháve­zui te­ko lai­ki­nai

pa­si­trauk­ti nuo val­džios vai­ro. Ba­ lan­dį jį nu­ša­li­no ka­riuo­me­nės va­ dai. Maiš­tas tru­ko 47 va­lan­das.

2004 m. bu­vo su­reng­tas re­fe­ren­

du­mas, per ku­rį Ve­ne­sue­los žmo­ nių klaus­ta, ar H.Cháve­zą jie ir to­ liau no­ri ma­ty­ti pre­zi­den­to po­ste.

Re­fe­ren­du­mas vy­ko rugp­jū­tį. Dau­ gu­ma ja­me da­ly­va­vu­sių žmo­nių nu­spren­dė leis­ti H.Cháve­zui baig­ ti pra­dė­tą ka­den­ci­ją.

1992 m. H.Cháve­zas kar­tu su

bend­ra­žy­giais ban­dė nuo val­džios nu­vers­ti tuo­me­tį ša­lies pre­zi­den­tą Car­lo­są André­są Pére­są. Per­vers­ mas žlu­go, ir H.Cháve­zas dve­jus me­tus pra­lei­do ka­lė­ji­me – vė­liau jam su­teik­ta ma­lo­nė. Net­ru­kus iš­ vy­ko į Ku­bą, ten stu­di­ja­vo Ha­va­ nos uni­ver­si­te­te ir kūrė so­cia­lis­ti­ nio val­dy­mo prin­ci­pus.

2006 m. H.Cháve­zas per­rink­

tas ša­lies va­do­vu. Po tre­jų me­tų jis sėk­min­gai pra­stū­mė re­fe­ren­du­mą, ku­ris pa­nai­ki­no su­var­žy­mus pre­zi­ den­tui siek­ti to­les­nių ka­den­ci­jų.

2011 m. pa­skelb­ta, kad H.Cháve­

zas gy­do­si vė­žį.

2012 m. per­rink­tas ša­lies va­do­

vu. Jam bu­vo at­lik­ta ket­vir­to­ji vė­žio ope­ra­ci­ja. Me­tų pa­bai­go­je H.Cháve­ zas ne­be­si­ro­dė vie­šu­moje.

2013 m. grį­žo į Ve­ne­sue­lą tęs­ti gy­ 1994 m. įkū­rė Penk­to­sios res­pub­

li­kos ju­dė­ji­mą (Mo­vi­mien­to Quin­ta Repúb­li­ca).

1998 m. gruo­džio 6 d. H.Cháve­zas

lai­mė­jo pre­zi­den­to rin­ki­mus. Jis su­ rin­ko 56,2 pro­c. rin­kė­jų bal­sų.

1999 m. pra­dė­jo ei­ti ša­lies va­do­vo

pa­rei­gas. Per­ra­šė Ve­ne­sue­los kons­ ti­tu­ci­ją – joje ša­lį per­va­di­no Bo­li­va­ ro Ve­ne­sue­los res­pub­li­ka. Vė­liau ša­lies va­do­vas daug dė­me­sio sky­ rė ban­dy­mams pe­rim­ti vals­ty­bi­nės naf­tos bend­ro­vės val­dy­mą, to­dėl su­lau­kė itin ak­ty­vaus pa­si­prie­ši­ni­ mo, ša­ly­je pra­si­dė­jo ma­si­niai pro­ tes­tai, su­pras­tė­jo san­ty­kiai su JAV ir ki­to­mis ša­li­mis.

dy­mo, ta­čiau ko­vo mė­ne­sį mi­rė.

8

šeštadienis, kovo 9, 2013

pasaulis

Eu­ro­pos pra­ras­to­ji kar­ta Ne­dar­bo ly­gis eu­ro zo­no­je, re­mian­tis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pro­gno­zė­mis, šie­met ga­li pa­siek­ti nau­ją re­kor­dą – 12,2 pro­c. Kol ES ly­ de­riai del­sia ieš­ko­da­mi spren­di­mų, pa­žei­džia­miau­siai be­dar­ bių gru­pei – jau­ni­mui – pie­šia­mos liūd­nos per­spek­ty­vos. Šan­sai ly­gūs nu­liui

Ita­li­jos jau­ni­mas ne­be­tu­ri iliu­zi­ jų. Ar ša­liai va­do­vaus Pie­ras Lui­ gi Ber­sa­ni, ar Sil­vio Ber­lus­co­ni, ar Bep­pe Gril­lo, ar Ma­rio Mon­ti – ne­ be­tu­ri reikš­mės. 24 me­tų Sa­ra ne­ de­da į nau­ją­ją vy­riau­sy­bę jo­kių vil­čių. Kon­ra­do Ade­naue­rio fon­do ata­skai­to­je tei­gia­ma, kad jau­ni ita­lai ne­ma­to pro­fe­si­nių per­spek­ty­vų. „Tai lie­čia vi­są jau­ni­mą, ypač mo­te­ris“, – Vo­kie­ti­jos laik­raš­čiui „Han­delsb­latt“ sa­kė Sa­ra. Ji ruo­ šia­si pa­sku­ti­niams eg­za­mi­nams ir siun­ti­nė­ja sa­vo gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­ mą, ieš­ko­da­ma dar­bo už­sie­ny­je.

23 me­tų Tha­nas­sis per­nai ko­vą ne­te­ko kur­je­rio dar­bo Atė­nuo­se.

De­vy­nis mė­ne­sius jis ga­vo pa­šal­pą, da­bar pi­ni­gai iš­se­ko. Pas­ta­ruo­sius du mė­ne­sius jis gy­ve­na su tė­vais, kaip ir me­tais vy­res­nė jo be­dar­bė se­suo Tas­sou­la.

Vis dau­giau jau­nų grai­kų su­lau­ kia pa­na­šaus li­ki­mo. Am­žiaus ka­ te­go­ri­jo­je iki 24 me­tų še­ši iš de­šim­ ties grai­kų sė­di be dar­bo. Kiek­vie­ną die­ną ša­lies be­dar­bių gre­tas pa­pil­ do maž­daug 900 žmo­nių.

26,4

proc.

siekė jau­ni­mo (15–24 me­tų) ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je 2012 m.

„Ma­no šan­sai ras­ti nau­ją dar­bą ly­gūs nu­liui“, – liūd­nai kons­ta­ta­ vo Tha­nas­sis.

Jau­nuo­liai iš­gy­ve­na nuo­la­ti­nę gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­pių kai­tą – švie­ti­mą, mo­ky­mus, lai­ki­nus dar­bus, ne­ dar­bą – ir jau­čia, kad gy­ve­ni­mas vis ne­ pra­si­de­da.

Prog­no­zės ne­džiu­gi­na

Kri­zės iš­tik­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se for­ muo­ja­si pra­ras­to­ji kar­ta. Eu­ro­pos sta­tis­ti­kos biu­ro „Eu­ros­tat“ duo­ me­ni­mis, Grai­ki­jo­je ir Is­pa­ni­jo­ je dau­giau nei kas ant­ras jau­nuo­ lis ne­tu­ri dar­bo (ati­tin­ka­mai 57,6 ir 55,6 pro­c.), Ita­li­jo­je šis ro­dik­lis sie­ kia 36,6 pro­c., o Vo­kie­ti­jo­je – vos 8 pro­c.

Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos eko­no­mis­tas Ek­ke­har­das Erns­tas, kal­bė­da­mas apie jau­ni­mo ne­dar­bą Eu­ro­po­je, pie­šė liūd­nas per­spek­ ty­vas. „Tie, kas šian­dien ne­tu­ri dar­bo, ir per ki­tus pen­ke­rius me­tus sun­ kiai jį su­si­ras“, – tei­gė eks­per­tas.

Tarp­tau­ti­nė dar­bo or­ga­ni­za­ci­ ja pro­gno­zuo­ja, kad 2017 m. jau­ ni­mo ne­dar­bo ly­gis Is­pa­ni­jo­je vir­ šys 50 pro­c., Ita­li­jo­je ir Grai­ki­jo­je – 30 pro­c.

Ta­čiau Kel­no eko­no­mi­kos ty­ri­

mų ins­ti­tu­to eks­per­tas Hol­ge­ris Schäfe­ris nė­ra toks pe­si­mis­tas. „Man ne­pa­tin­ka ter­mi­nas „pra­ ras­to­ji kar­ta“, nes iš tik­rų­jų ne vis­ kas pra­ras­ta, – sa­kė jis. – Aiš­ku, ne­ga­li gin­čy­ti fak­to, kad šios kar­ tos lau­kia ke­le­tas eko­no­miš­kai su­ dė­tin­gų me­tų. Bet kri­zės iš­tik­tos ša­lys ga­li iš­spręs­ti šią pro­ble­mą, tam yra daug pa­vyz­džių. Da­ni­ja ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja su­ge­bė­jo įveik­ ti kri­zę dar­bo rin­ko­je, o Vo­kie­ti­ja per pen­ke­rius me­tus iš es­mės pa­ kei­tė pa­dė­tį.“ Gy­ve­ni­mas vis ne­pra­si­de­da

Bet, anot eko­no­mis­to E.Erns­to, di­ džiau­sia pro­ble­ma ta, kad ne­tgi ne­ di­de­lis ne­dar­bo lai­ko­tar­pis kar­je­ros pra­džio­je nei­gia­mai vei­kia pro­fe­si­ nį au­gi­mą. „Kar­je­ros ga­li­my­bės ma­žė­ja, at­ ly­gi­ni­mas menks­ta, dar­bo są­ly­gos blo­gė­ja“, – pa­da­ri­nius var­di­jo jis.

At­si­ran­da ir psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­ mų. Re­mian­tis Vo­kie­ti­jos Fried­ri­cho Eber­to fon­do at­lik­tu ty­ri­mu, jau­ nuo­liai psi­cho­lo­giš­kai sun­kiau iš­ gy­ve­na nein­teg­ra­ci­ją dar­bo rin­ko­je nei bran­des­nio am­žiaus žmo­nės. „Jie iš­gy­ve­na nuo­la­ti­nę gy­ve­ni­ mo lai­ko­tar­pių kai­tą – švie­ti­mą, mo­ky­mus, lai­ki­nus dar­bus, ne­ dar­bą – ir jau­čia, kad gy­ve­ni­mas vis ne­pra­si­de­da“, – ra­šo­ma ty­ri­ mo iš­va­do­se.

Apie nu­si­vy­li­mą pro­fe­si­nio ke­lio pra­džio­je sa­vo tink­la­raš­ty­je ra­šo ir Ju­lia­ne Sar­nes, da­ly­vau­jan­ti pro­ jek­te „Fu­tu­re­Lab Eu­ro­pe“, ku­ris kvie­čia jau­nus ak­ty­vius eu­ro­pie­ čius da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­se dėl Eu­ ro­pos atei­ties.

pasaulis per savaitę Šeš­ta­die­nis Ja­po­ni­jos šiau­ri­nė­je Ho­kai­do sa­lo­je smar­ kus sny­gis nu­si­ne­šė aš­tuo­nių žmo­nių gy­ vy­bę, tarp jų – vie­na šei­ma, ku­rios au­to­mo­bi­lis bu­vo už­vers­ tas snie­gu. 40-me­tė Ka­zuyo Miyas­hi­ta, dvi jos duk­ros – 17-me­tė Mi­sa ir 14-me­ tė Sayo, – taip pat 11-me­tis sū­nus Dai­ki mi­rė ap­si­nuo­di­ję smal­kė­mis, kai jų au­to­ mo­bi­lis bu­vo už­vers­tas snie­gu. 23 me­tų Ha­ru­na Ki­ta­ga­wa mir­ti­nai su­ša­lo, išė­ju­si ieš­ko­ti pa­gal­bos, kai jos au­to­mo­bi­lis įstri­ go ap­snig­ta­me ke­ly­je. Be to, 53 me­tų vy­ ras, už­vers­tas snie­gu, mi­rė, ta­čiau kar­tu su juo ras­ta de­vyn­me­tė duk­ra iš­gy­ve­no.

Smar­ki pū­ga su­ne­šė iki 2 met­rų aukš­čio pus­nis. Dėl gau­saus sny­gio šeš­ta­die­nio po­pie­tę į pie­tus nuo Ho­kai­do esan­čio­ je Aki­tos pre­fek­tū­ro­je nuo bė­gių nu­lė­kė grei­ta­sis trau­ki­nys „Shin­kan­sen“.

Pers­pek­ty­vos: pro­fe­si­nio ke­lio pra­džio­je dar­bo ne­ran­dan­tiems jau­nuo­liam

pra­stes­nės dar­bo są­ly­gos.

„Dau­ge­liu at­ve­jų jau­ni­mo sun­ ku­mai su­si­ras­ti dar­bą ne­su­si­ję su per men­ka kva­li­fi­ka­ci­ja. Grai­ki­jos ir Is­pa­ni­jos jau­nuo­liams izo­lia­ci­ jos ir skur­do grės­mė ky­la ne dėl to, kad jie pra­stai mo­kė­si mo­kyk­lo­ je ar ga­vo ne­pa­kan­ka­mą iš­si­la­vi­ni­ mą. Jie lie­ka be dar­bo dėl di­džiu­lio dar­bo vie­tų de­fi­ci­to vi­so­je Eu­ro­po­ je“, – ra­šė J.Sar­nes.

Jos iš­va­da – jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­mą rei­kia pra­dė­ti spręs­ti ku­ riant nau­jas dar­bo vie­tas.

Siū­lo ra­di­ka­lius spren­di­mus

Po­li­ti­kų dis­ku­si­jos ro­do, kad jie su­ pran­ta šią pro­ble­mą ir su­ta­ria, jog rei­kia ką nors da­ry­ti. Ta­čiau konk­ re­čių pro­gra­mų nie­kas neį­var­di­ ja, skam­ba tik žo­džiai „au­gi­mas“, „nau­ja ini­cia­ty­va“ ir „vi­sos Eu­ro­ pos pro­gra­mos“.

„Dėl ne­dar­bo vis dau­giau žmo­ nių tie­siog nu­si­grę­žia nuo dar­bo rin­kos ir ren­ka­si so­cia­li­nę izo­lia­ ci­ją“, – ne­se­niai kal­bė­jo ES pre­zi­ den­tas Her­ma­nas van Rom­puy.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja skel­bia, kad jau­ni­mo ne­dar­bas kas­met ES kai­ nuo­ja 150 mlrd. eu­rų, ar­ba 1,2 pro­c.

Bend­ri­jos BVP. Kar­tu su Eu­ro­pos Par­la­men­tu ji svars­to ini­cia­ty­vą ga­ran­tuo­ti žmo­nėms iki 25 me­tų įdar­bi­ni­mą bent ke­tu­riems mė­ne­ siams. „Lai­ki­nų dar­bo vie­tų ir kel­ti kva­li­ fi­ka­ci­ją rei­kia tam, kad jau­ni žmo­nės ne­pra­ras­tų įgū­džių, ku­rių įgi­jo be­ si­mo­ky­da­mi“, – pri­ta­rė Tarp­tau­ti­ nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos eko­no­mis­ tas E.Erns­tas. Anot jo, ge­riau tu­rė­ti bent lai­ki­ną dar­bą ir plės­ti sa­vo ho­ ri­zon­tą, ne­gu ty­so­ti ant so­fos.

Dar vie­ną spren­di­mą pa­siū­lė

2013 03 02 2013 03 08

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Di­d žio­s ios Bri­t a­n i­ jos ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II bu­vo pa­gul­dy­ta į li­ go­ni­nę dėl gast­roen­ te­ri­to – skran­džio ir žar­ny­no in­fek­ci­jos – simp­to­mų. Tarp jų pa­pras­tai bū­na vė­mi­mas, vi­du­ria­vi­mas ir de­hid­ra­ta­ci­ja.

Ki­tą die­ną 86 me­tų mo­nar­chė šyp­ so­da­ma­si iš­vy­ko iš li­go­ni­nės, bet šią sa­vai­tę pla­nuo­tas jos vi­zi­tas į Ro­ mą, ku­ris bū­tų bu­vęs pir­m o­ ji ka­ra­lie­nės iš­ vy­ka į už­s ie­n į nuo 2011 m. spa­lio, bu­vo at­ šauk­ tas.

Če­ki­jos se­na­to­riai bal­ sa­vo už kal­ti­ni­mus tė­ vy­nės iš­da­vi­mu ka­ den­ci­ją bai­gian­čiam eu­ros­kep­tiš­kam pre­ zi­d en­t ui Václa­ vui Klau­sui dėl jo prieš­ta­rin­gai ver­ ti­na­mos am­nes­ ti­jos, pa­gal ku­rią bu­vo pa­leis­ta ko­ ne treč­da­lis vi­sų Če­ki­jos ka­li­nių.

Ta­čiau šie Se­na­to kal­ti­ni­mai pri­lygs­ta tik sim­bo­li­niam pa­ pei­ki­mui. V.Klau­sas ne­ga­li pa­tir­ti ga­li­ mos ap­kal­tos pa­ da­ri­nių, nes kovo 7 d. bai­gia ei­ti sa­vo pa­

rei­gas. Jį pa­keis kai­rių­jų ve­te­ra­nas Mi­lo­ šas Ze­ma­nas, ku­ris lai­mė­jo sau­sį vy­ku­ sius pir­muo­sius tie­sio­gi­nius pre­zi­den­to rin­ki­mus.

71-ų V.Klau­sas, į konf­lik­tus lin­kęs de­ši­ ny­sis, ir po­li­ti­kų, ir rin­kė­jų pa­ lan­ku­mo ne­te­ko dėl sau­sio 1 d. am­nes­ti­jos, pa­gal ku­rią į lais­vę išė­jo 6442 žmo­nės. Tarp jų yra ir re­zo­nan­si­nė­se su­kčia­vi­mo by­lo­se nu­teis­tų as­me­nų.

Se­na­tas, ku­ria­me do­mi­ nuo­ja kai­rie­ji, taip pat ap­kal­ti­no pre­zi­den­tą del­siant skir­ti tei­sė­jus ir pa­si­ra­šy­ti tarp­tau­ ti­nes su­tar­tis, tarp jų – ES Li­sa­bo­nos su­ tar­ties pa­tai­są dėl nau­jo eu­ro zo­nos gel­bė­ji­mo fon­do.

9

šeštadienis, kovo 9, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

Ko­dėl gru­zi­nai tebemyli J.Sta­li­ną?

Praė­jus ly­giai 60-iai me­tų nuo Jo­ si­fo Sta­li­no mir­ties, Gru­zi­jo­je te­ be­ver­da dis­ku­si­jos dėl jo is­to­ri­nio vaid­mens.

ms atei­ty­je gre­sia ma­žes­nės kar­je­ros ga­li­my­bės, men­kes­ni at­ly­gi­ni­mai ir AFP nuo­tr.

šim­to Vo­kie­ti­jos aka­de­mi­kų, pro­ fe­si­nių są­jun­gų vei­kė­jų ir po­li­ti­kų gru­pė. Jie siū­lo įves­ti 30 va­lan­dų dar­bo sa­vai­tę, iš­sau­gant tuos pa­ čius at­ly­gi­ni­mus. Bend­ra­me laiš­ ke „Al­ter­na­ty­vi eko­no­mi­kos po­ li­ti­ka“ jie ra­šė, kad ES iš­gy­ve­nant sun­kią eko­no­mi­nę ir so­cia­li­nę kri­zę bū­ti­na są­ži­nin­gai pa­skirs­ ty­ti dar­bą ir ko­lek­ty­viai trum­ pin­ti dar­bo lai­ką.

Bet Kel­no eko­no­mi­kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to eks­per­tas H.Schäfe­ris to­kį pa­siū­ly­mą va­di­na ne­vy­ku­ siu po­kštu. „Ma­si­nis dar­bo lai­ko ma­ži­ni­ mas mo­kant vi­są at­ly­gi­ni­mą – tai ab­sur­diš­ka min­tis, – tei­gė jis.

– Tai smar­kiai pa­di­dins dar­bo są­nau­das ir dau­ge­ly­je sri­čių ims trūk­ti spe­cia­lis­tų.“

Ne­dar­bas Lie­tu­vo­je 2012 m. jau­ni­mo (15–24 me­tų)

ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je sie­kė 26,4 pro­c. ir bu­vo dvi­gu­bai di­des­ nis už bend­rą ša­lies ne­dar­bo ly­ gį (13,2 pro­c.). Palyginti su 2011 m., jaunimo nedarbo lygis šalyje su­ mažėjo 5,8 proc.

15–24 me­tų am­žiaus gru­pės

vai­ki­nų ne­dar­bo ly­gis bu­vo 29,9 pro­c., mer­gi­nų – 21,9 pro­c.

Kai­me 15–24 me­tų gy­ven­to­

jų ne­dar­bo ly­gis bu­vo aukš­tes­ nis nei mies­te ir sie­kė 32,8 pro­c. (mies­te – 22,9 pro­c.).

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to inf.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Ant­ra­die­nis Ki­ni­jo­je pra­si­dė­jo kas­ me­tė dvie­jų sa­vai­čių par­la­men­to se­si­ja, už­ baig­sian­ti įpras­tą val­ džios per­da­vi­mo pro­ ce­są. Ka­den­ci­ją bai­gian­tis prem­je­ras Wen Jia­bao per­duos įga­lio­ji­mus įpė­di­niui Li Ke­ qian­gui, o Ko­mu­nis­tų par­ti­jos va­do­vas Xi Jin­pin­gas bus pa­skir­tas ša­lies pre­

zi­den­tu vie­toj Hu Jin­tao. Pra­dė­da­mas Na­ cio­na­li­nio liau­dies kong­re­so se­si­ją prem­ je­ras Wen Jia­bao iš­kė­lė tiks­lą, kad šiais me­tais ša­lies eko­no­mi­ka tu­rė­tų paaug­ti 7,5 pro­c., taip pat pa­ža­dė­jo ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja ir ge­rin­ti vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

Vy­riau­sy­bė at­ski­ra­me do­ku­men­te pa­skel­bė, kad ka­ro iš­lai­dos šie­met di­ dės 10,7 pro­c.

J.Sta­li­no val­dy­mo me­tais rep­re­si­ jų au­ko­mis ta­po mi­li­jo­nai žmo­nių, taip pat ir Gru­zi­jo­je.

Bet Go­rio mies­to, ku­ria­me gi­ mė J.Sta­li­nas, ta­ry­ba ne­se­niai nu­ spren­dė grą­žin­ti mil­ži­niš­ką jo pa­ mink­lą, ku­ris prieš tre­je­tą me­tų pre­zi­den­to Mi­chai­lo Saa­kaš­vi­lio įsa­ky­mu bu­vo pa­ša­lin­tas iš pa­grin­ di­nės mies­to gat­vės.

La­biau­siai tu­ris­tų pa­mėg­ta vie­ta Go­ry­je – J.Sta­li­no mu­zie­jus. Va­di­ na­mo­jo Sta­li­no am­py­ro sti­liaus pa­ sta­tas, kur sau­go­mos ti­ro­no nuo­ trau­kos ir po­mir­ti­nė kau­kė, at­ro­do lyg su­stin­gęs lai­ke. Ši so­vie­tų dik­ ta­to­riaus šven­to­vė be­veik ne­pa­si­ kei­tė nuo 1957-ųjų, kai bu­vo pa­ sta­ty­ta. „Gru­zi­jo­je vy­res­nio­ji kar­ta my­li J.Sta­li­ną, – sa­kė mu­zie­jaus eks­kur­ si­jų va­do­vė Ol­ga To­čiš­vi­li. – Se­no­ liai lai­ko jį di­džiu vals­ty­bės vei­kė­ ju, ku­ris pa­da­rė ne­di­de­lių klai­dų. O mū­sų jau­ni­mas ne­si­do­mi is­to­ri­ja ir ne­mėgs­ta J.Sta­li­no.“ Nau­jau­sios ap­klau­sos ro­do, kad be­veik pu­sė gru­zi­nų – 45 pro­c. – pa­lan­kiai ver­ti­na J.Sta­li­ną. Bet tai ne­reiš­kia nos­tal­gi­jos so­vie­ti­nei praei­čiai ar­ba grės­mės grįž­ti į au­

Sug­rįž­tu­vės: Go­rio val­džia nu­

spren­dė grą­žin­ti 2010 m. de­ mon­tuo­tą J.Sta­li­no pa­mink­lą.

AFP nuo­tr.

to­ri­ta­riz­mą. Gru­zi­ja yra ne­prik­lau­ so­ma vals­ty­bė, ir dau­gu­ma jos gy­ ven­to­jų pa­lai­ko in­teg­ra­ci­ją į ES bei NA­TO. Ta­čiau J.Sta­li­nas yra ži­no­ miau­sias gru­zi­nas pa­sau­ly­je. Ša­ly­ je, kur ver­ti­na­mos stip­rios as­me­ ny­bės, tai ta­po le­mia­mu veiks­niu. „Pa­žiū­rė­ki­te, – aiš­ki­no Gru­zi­jos

is­to­ri­kė ir žur­na­lis­tė Nes­tan Čark­ via­ni. – Gru­zi­ja yra ma­ža vals­ty­ bė, tu­rin­ti vos 6 mln. gy­ven­to­jų, bet bū­tent jos sū­nus, gru­zi­nas, il­ gą lai­ką va­do­va­vo mil­ži­niš­kai im­ pe­ri­jai.

Nors ofi­cia­li Gru­zi­jos va­do­vy­bė smer­kia J.Sta­li­no pa­mink­lų res­ tau­ra­vi­mą ir jo as­me­ny­bės kul­tą, ji ne­pa­jė­gi pa­si­prie­šin­ti šiam pa­si­di­ džia­vi­mui, nes šis as­me­ny­bės kul­ tas kar­tu yra ir tau­tos kul­tas, taip pat kurs­tan­tis vi­suo­me­nė­je an­ti­ru­ siš­kas nuo­tai­kas.“ Tbi­li­sio uni­ver­si­te­to is­to­ri­jos pro­fe­so­rius La­ša Bak­ra­dzė ma­no, kad Gru­zi­ja iki šiol neį­vei­kė sa­vo so­vie­ti­nės praei­ties. „Nie­ko ne­da­ro­ma tam, kad vi­ suo­me­nė su­pras­tų, kas iš tik­rų­jų bu­vo J.Sta­li­nas, – sa­kė jis. – Apie tai tie­siog ne­kal­ba­ma, o is­to­ri­jos va­do­vė­liuo­se nė­ra paaiš­ki­ni­mų, kas yra to­ta­li­ta­ri­nė sis­te­ma. To­dėl ga­li­ ma su­pras­ti, ko­dėl žmo­nės iki šiol J.Sta­li­ną lai­ko sa­vo žmo­gu­mi, stip­ riu ly­de­riu.“ „Gru­zi­jos vi­suo­me­nė su­skal­dy­ ta, – tę­sė is­to­ri­kas. – Vie­na ver­tus, gru­zi­nai sim­pa­ti­zuo­ja J.Sta­li­nui, ki­ta ver­tus, dau­gu­ma jų pa­lai­ko de­mok­ra­ti­ją, lais­vę ir taip to­liau.

Mes kal­ba­me apie la­bai pri­mi­ty­ vų pa­trio­ti­nį jaus­mą: kai kas bu­vo gar­sus, ir tai bu­vo gru­zi­nas.“ BBC inf.

10

šeštADIENIS, kovo 9, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Dau­giau miš­kų – pi­ges­nis bio­ku­ras Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja siū­lo kas­met miš­ku ap­so­din­ti po 1 tūkst. hek­ta­ rų vals­ty­bi­nės ne­nau­do­ja­mos že­ mės, ta­čiau Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ ja siū­lo kas­met ap­so­din­ti ma­žes­nį – 100 hek­ta­rų – plo­tą.

Tuo me­tu bio­ku­ro ener­ge­ti­kos at­ sto­vai tvir­ti­na, kad kas­met įvei­sus po 1 tūkst. hek­ta­rų miš­kų bū­tų ga­ li­ma su­stab­dy­ti bio­ku­ro kai­nos ki­ li­mą. Tai Vy­riau­sy­bė svars­tė penk­ ta­die­nį.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Miš­kų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Val­das Vai­čiū­nas tei­gė, kad kas­met ap­so­ din­ti 1 tūkst. hek­ta­rų miš­ku bū­tų ra­cio­na­lus spren­di­mas. „Mes lai­ko­mės nuo­mo­nės, kad tas kie­kis yra tin­ka­mas. Taip bū­tų ga­li­ma ra­cio­na­liai pa­nau­do­ti vals­ ty­bi­nę že­mę. Moks­li­nin­kai, įvai­ rios aso­cia­ci­jos siū­lo kiek­vie­nais me­tais ne­tgi daug di­des­nį miš­kų plo­tą įveis­ti“, – BNS tei­gė V.Vai­ čiū­nas.

Mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas sakė, kad to­kios vals­ty­bi­nės že­mės, ku­rio­ je bū­tų ga­li­ma įveis­ti miš­kus, yra apie 100 tūkst. hek­ta­rų.

Anot jo, jei bū­tų pri­tar­ta miš­kų įvei­si­mui, urė­di­joms bū­tų per­duo­ da­mi plo­tai, ku­riuos šios ap­so­din­ tų miš­ku.

„Koks miš­kas bū­tų so­di­na­mas, pri­klau­sy­tų nuo konk­re­taus at­ ve­jo. Jei že­mė ne­der­lin­ga, smė­lė­ ta, vei­kiau­siai bū­tų pu­šys. Jei der­ lin­ges­nė, – la­puo­čiai“, – vir­ti­no V.Vai­čiū­nas.

Lie­tu­vos bio­ma­sės ener­ge­ti­ kos aso­cia­ci­jos „Lit­bio­ma“ di­rek­ to­rius Alek­sas Jakš­tas BNS tei­gė, kad pri­ta­ria miš­kų įvei­si­mo idė­jai, nes tai pa­dė­tų iš­lai­ky­ti da­bar­ti­nes bio­ku­ro kai­nas. „Iš es­mės mes pri­ta­riame šiai ini­cia­ty­vai. Tūks­tan­tis hek­ta­rų per me­tus šiaip yra mi­ni­mu­mas, nes bio­k u­ro po­rei­k is iki 2020 me­tų di­dės. Pa­gal esa­mą po­ten­ cia­lą Lie­tu­vo­je bio­ku­ro pa­kan­ka, ta­čiau pa­pil­do­mi miš­kų hek­ta­ rai tu­rė­tų įta­ką, kad kai­na ne­di­ dė­tų. Kuo gi­liau į miš­kus rei­kia „lįs­ti“ paim­ti tą bio­ku­rą, tuo la­ biau au­ga jo kai­na“, – BNS sa­kė A.Jakš­tas.

Vy­riau­sy­bės 2012–2016 me­tų pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo prio­ri­ te­ti­nių prie­mo­nių pro­jek­te nu­ro­ do­ma, kad Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja ne­pri­ta­ria 1 tūkst. hek­ta­rų per me­ tus ap­so­di­ni­mui. Pa­sak mi­nis­te­ri­ jos, tai yra ne­rea­lus sie­kis ir jį rei­ kia su­ma­žin­ti iki 100 hek­ta­rų per me­tus.

BNS inf.

Idė­ja: tvir­ti­na­ma, kad kas­met įvei­sus po tūks­tan­tį hek­ta­rų miš­kų bū­

tų ga­li­ma su­stab­dy­ti bio­ku­ro kai­nos ki­li­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Informuojame, jog 2013 m. balandžio 11 d. (ketvirtadienį) 15 val.

Klaipėdoje, viešbučio „Amberton Klaipėda“ (Naujojo Sodo g. 1) K centro konferencijų salėje (I a.) rengiamas visuotinis Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių susirinkimas (generalinė asamblėja).

Darbotvarkė: 1. 2012 m. veiklos ataskaita; 2. 2012 m. finansinės veiklos audito ataskaita; 3. Rūmų prezidento rinkimai; 4. Rūmų viceprezidentų rinkimai; 5. Rūmų tarybos rinkimai; 6. Audito įmonės patvirtinimas; 7. Rūmų biudžeto 2013–2016 m. patvirtinimas; 8. Kiti klausimai.

Rūmų narių atstovų registracija dalyvauti generalinėje asamblėjoje būtina tel.: 390 861, 390 863 arba el. paštu klaipeda@chambers.lt.

Su darbotvarke susijusiais dokumentais galima susipažinti rūmuose Danės g. 17, I a., 101 kab., tel. 390 861 nuo balandžio 2 d.

Rūmų taryba

Penk­ta­die­nį, pa­ sku­ti­nę do­ku­men­ tų priė­mi­mo die­ną, į Lie­tu­vos na­cio­na­ li­nio ra­di­jo ir te­le­ vi­zi­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­ gas su­lauk­ta sep­ty­ nių pre­ten­den­tų pa­ raiš­kų.

Fi­na­las: ne­tru­kus baig­sis da­bar­ti­nio LRT ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus

A.Siau­ru­se­vi­čiaus ka­den­ci­ja.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Į LRT va­do­vo postą ga­li pre­ten­ duo­ti tik ne­prie­kaiš­tin­gos re­pu­ta­ ci­jos as­me­nys.

Kon­kur­so są­ly­go­se nu­ro­dy­ta, kad as­muo ne­lai­ko­mas ne­prie­ kaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos, jei­gu tu­ ri neiš­ny­ku­sį teis­tu­mą už bet ko­kį

di­mus, ir nuo šio fak­to yra praė­ ję ma­žiau ne­gu tre­ji me­tai, taip pat jei­gu bu­vo at­leis­tas už šiurkš­ tų dar­bo, tar­ny­bos tvar­kos ar ki­ to­kį šiurkš­tų pa­žei­di­mą, ir nuo šio fak­to yra praė­ję ma­žiau ne­gu tre­ ji me­tai.

Pra­na­šu­mu lai­ko­ma pre­ten­den­ to dar­bo pa­tir­tis Lie­tu­vos kul­tū­ ros, moks­lo, švie­ti­mo ir vi­suo­me­ nės in­for­ma­vi­mo sri­ty­se.

Ko­vo 26 die­ną ke­ti­na­ma pa­kvies­ ti rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čius kan­ di­da­tus į po­kal­bį.

Ba­lan­džio 1-ąją bai­gia­si da­bar­ti­nio LRT ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Aud­ riaus Siaurusevičiaus ka­den­ci­ja.

Pa­gal Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­ di­jo ir te­le­vi­zi­jos įsta­ty­mą ge­ne­ra­ li­nį di­rek­to­rių vie­šo kon­kur­so bū­ du pen­ke­riems me­tams ski­ria LRT ta­ry­ba dau­giau kaip pu­sės vi­sų ta­ ry­bos na­rių bal­sų dau­gu­ma. Ne­ ga­vus to­kio bal­sų skai­čiaus, ren­ gia­mas nau­jas kon­kur­sas.

LRT va­do­vo po­sto sieks sep­ty­ni pre­ten­den­tai Kaip BNS sa­kė LRT ta­ry­bos re­fe­ ren­tė Ire­na Či­vie­nė, do­ku­men­ tų lauk­ta iki dar­bo die­nos pa­bai­ gos penk­ta­die­nį. Be to, ki­tą sa­vai­tę jų dar ga­li atei­ti pa­štu. Laiš­kas tu­ri bū­ti iš­siųs­tas penk­ta­die­nį.

Ant­ra­die­nį LRT ta­ry­ba ke­ti­na at­plėš­ti vo­kus ir pa­tik­rin­ti, ar vi­ si pre­ten­den­tai ati­tin­ka kon­kur­so są­ly­gas.

Va­sa­rio pra­džio­je LRT ta­ry­ba pa­ skel­bė vie­šą­jį kon­kur­są ei­ti na­cio­ na­li­nio trans­liuo­to­jo LRT ge­ne­ra­li­ nio di­rek­to­riaus pa­rei­gas.

Pre­ten­d en­tai pri­va­l o tu­r ė­ ti aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį ar­ba jam pri­ly­gin­tą iš­si­la­vi­ni­mą (ma­gist­ro kva­li­fi­ka­ci­nį laips­nį), mo­kė­ti lie­ tu­vių kal­bą ir dar bent vie­ną Eu­ro­ pos Są­jun­gos ofi­cia­lių kal­bų, tu­rė­ ti ne ma­žes­nę kaip pen­ke­rių me­tų va­do­vau­ja­mo dar­bo pa­tir­tį, iš­ ma­ny­ti Kons­ti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus, Lie­tu­vos kul­tū­ros po­li­ti­ką ir stra­ te­gi­ją, LRT vals­ty­bi­nę pro­gra­mų stra­te­gi­ją.

Į LRT va­do­vo postą ga­li pre­ten­duo­ti tik ne­prie­kaiš­tin­gos re­ pu­ta­ci­jos as­me­nys.

nu­si­kal­ti­mą ar bau­džia­mą­jį nu­ si­žen­gi­mą, jei­gu bu­vo at­leis­tas iš dar­bo, ei­na­mų pa­rei­gų ar pra­ra­dęs tei­sę vers­tis ati­tin­ka­ma veik­la už tai, kad nea­ti­ti­ko įsta­ty­muo­se ke­ lia­mų ne­prie­kaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos rei­ka­la­vi­mų, ar už tei­sės ak­tuo­ se nu­sta­ty­tų eti­kos nor­mų pa­žei­

BNS inf.

Žū­ties prie­žas­tis – neaiš­ki Eks­per­tams dar ne­pa­vy­ko nu­sta­ ty­ti tiks­lios Vil­niu­je, dau­gia­bu­čio na­mo rū­sy­je Nau­ji­nin­kų ra­jo­ne ras­to nu­žu­dy­to bal­ta­ru­sių klu­bo „Siab­ry­na“ va­do­vo Ro­ma­no Voi­ nic­kio mir­ties prie­žas­ties.

Tai va­kar pa­tvir­ti­no Vil­niaus ap­ skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to vir­ši­nin­kas Kęs­tu­tis Lan­ čins­kas.

Jis taip pat tei­gė, kad ant kū­ no la­bai aki­vaiz­džių smur­to žy­ mių nė­ra. „Yra daug įdo­mios in­for­ma­ci­ jos, bet dar anks­ti kal­bė­ti. Ji la­bai prieš­ta­rin­ga. Nė vie­na ver­si­ja nė­ra

pa­neig­ta, bet mes ne­ran­da­me mo­ ty­vo“, – ti­ki­no K.Lan­čins­kas.

Anot jo, pa­rei­gū­nai taip pat tu­ ri la­bai daug kri­mi­na­lis­ti­nės in­for­ ma­ci­jos – pėd­sa­kų bei ki­ta, ir vi­sa tai dar rei­kia iš­tir­ti.

Tre­čia­die­nį 9.29 val. gau­tas mo­ ters pra­ne­ši­mas, kad Vil­niu­je, Kap­ sų gat­vė­je, ra­do ne­gy­vą sa­vo 53 me­tų vy­rą su smur­to žy­mė­mis.

Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl nu­žu­dy­mo. Įta­ria­mie­ji ieš­ko­mi.

Tą pa­čią die­ną R.Voi­nic­kio pa­ si­ge­do ar­ti­mie­ji ir bend­ra­dar­biai Vil­niaus P.Sko­ri­nos vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, kur vy­ras dir­bo pa­va­ duo­to­ju ūkio rei­ka­lams.

R.Voi­nic­kis taip pat bu­vo Tau­ti­ nių bend­ri­jų ta­ry­bos na­rys.

Tau­ti­nių bend­ri­jų na­mų di­rek­ to­rė Al­vy­da Ge­da­mins­kie­nė BNS sa­kė ant­ra­die­nį dar bend­ra­vu­si su R.Voi­nic­kiu. „Tai di­de­lė ne­tek­tis tau­ti­nėms bend­ri­joms, jis bu­vo iš­skir­ti­nė fi­ gū­ra tarp tau­ti­nių bend­ri­jų ly­de­rių.

My­lė­da­mas ir gerb­da­mas Lie­tu­vą, jis daug ką da­rė dėl sa­vo tau­tos ir jos kul­tū­ros. Tai bu­vo be ga­lo šil­tas žmo­gus, ku­ris rū­pi­no­si bal­ta­ru­sių klau­si­mais ir daug ką da­rė dėl vi­sų tau­ti­nių bend­ri­jų“, – tei­gė A.Ge­ da­mins­kie­nė.

BNS inf.

11

šeštADIENIS, kovo 9, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Aktorius ren­gia­si pi­lig­ri­mo ke­lio­nei Iš­gė­ręs, kaip pa­ts juo­kau­ja, cis­ter­ną deg­ti­ nės, da­bar ne­ge­rian­tis ir ne­rū­kan­tis, be­si­ lan­kan­tis baž­ny­čio­je ir grau­žian­tis sa­ve dėl re­tų skam­bu­čių ma­mai. Apie tai – po­ kal­bis su teat­ro ir ki­no ak­to­riu­mi klaipė­ diečiu Gied­riu­mi Sa­vic­ku.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

– Po to, kai nu­si­fil­ma­vo­te fil­me „Va­len­ti­nas vie­nas“, po sce­ nos su gu­mi­niu fa­lu... Ar jums svar­bus įvaiz­dis, ar rū­pi­na­tės, ką žmo­nės gal­vo­ja apie jus?

– Įvaiz­dis man nė­ra svar­bu. Yra žmo­nių, ku­rių nuo­mo­nė man svar­ bi, – tai ma­ma, drau­gai. Bet gy­ ve­ni­me ku­riu įvaiz­dį vi­du­je, kad bū­čiau są­ži­nin­gas prieš sa­ve. Sten­ giuo­si kiek­vie­ną sek­ma­die­nį ei­ti į baž­ny­čią.

Gy­ve­ni­mas yra kaip už­da­vi­nys. Vis­kas pri­klau­so nuo to, ar sprę­si ir kaip sprę­si tą už­da­vi­nį.

– Kaip pra­lei­do­te Va­len­ti­no die­ną?

– Ita­li­jo­je, su spek­tak­liu. Ke­lio­nė į Ita­li­ją yra ma­lo­nu. Tre­čią kar­tą vy­ ko­me į mies­te­lį ne­to­li Flo­ren­ci­jos su spek­tak­liu „Dug­nas“.

– Feis­bu­ku ne­si­nau­do­ja­te? Ne­ sa­te šiuo­lai­ki­nis?

– Ne­si­nau­do­ju. Bet esu šiuo­lai­ ki­nis vien to­dėl, kad gy­ve­nu šiais lai­kais.

– Ko­kia kny­ga da­bar gu­li ant jū­sų sta­lo?

– Kai bu­vau Ita­li­jo­je, skai­čiau „Kny­gą apie San Mi­ke­lę“, nes ten mi­ni­ma daug šven­tų vie­tų. Tarp jų – ir tos, ku­rias ap­lan­kiau, – Nea­ po­lis, Ro­ma. Va­kar „Ka­ta­li­kų pa­ sau­lio“ kny­gy­ne nu­si­pir­kau įdo­mią kny­gą „In­ter­viu su eg­zor­cis­tu“. Da­ bar gal­vo­ju, kaip at­pa­žin­ti žmo­nes, ku­riuo­se tū­no vel­nias. Kar­tais ma­ tai to­kių ap­link sa­ve. Ir su­ku gal­vą, kaip ty­liai iš­va­ry­ti iš jų vel­nią jiems ne­ži­nant (šyp­so­si).

– Esa­te ti­kin­tis žmo­gus?

– Aš ti­kiu. Tai la­bai as­me­niš­ ka erd­vė. Ga­liu tik pa­sa­ky­ti, kad rei­kia skir­ti ti­kė­ji­mą nuo re­li­gi­ jos. Man įdo­mios vi­sos re­li­gi­jos.

Ir is­la­mas, ku­rį ap­kal­ba, ne­va jis ska­ti­na žu­dy­ti. Kry­žiaus ka­rai ir­ gi bu­vo žu­dy­nės. Bet žu­do ne re­li­ gi­ja, žu­do žmo­gus, ku­ris ma­ni­pu­ liuo­ja re­li­gi­ja.

– Esa­te sa­kęs, kad žu­dy­tis iš mei­lės – kaž­kas ne­su­vo­kia­mo.

– Šiais lai­kais taip at­ro­do. Kvai­li­ na – jis ką, ki­tos ne­ga­lė­jo su­si­ras­ti?

Bet kai nu­si­žu­dė Ro­meo ir Džul­je­ ta, vi­si sa­kė: kaip gra­žu. Ne­pa­tei­si­ nu sa­vi­žu­dy­bės, bet gal tam žmo­gui nu­ti­ko tai, ko ki­tas vi­są gy­ve­ni­mą ne­pa­tirs?

– Ar nė­ra ap­mau­du, kad teat­re tu­ri­te daug rim­tų vaid­me­nų, o jus at­pa­žin­ti pra­dė­jo iš pa­vir­šu­ ti­niš­kų – se­ria­le „Mo­te­rys me­ luo­ja ge­riau“ ir ypač po sce­nos su gu­mi­niu fa­lu ko­mer­ci­nia­me fil­me „Va­len­ti­nas vie­nas“?

– Ne­pa­da­ry­siu per­vers­mo, ne­su kul­tū­ros Che Gue­va­ra. Tūks­tan­ čius me­tų tik­ro­ji kul­tū­ra – teat­ras, dai­lė – ne­bu­vo po­pu­lia­res­nė už ko­ mer­ci­nę. Bet rim­to­sios kul­tū­ros iš­ lie­ka­mo­ji ver­tė daug di­des­nė. Klau­ si­mas, tu no­ri da­bar ar po to?

– Kiek žmo­nių my­li­te?

– Nes­kai­čiuo­ju. Kar­tais ma­nai, kad my­li, bet kai imi gal­vo­ti, ką iš tie­ sų reiš­kia my­lė­ti, api­ma jaus­mas, kad iš tie­sų net ne­ži­nai, kas yra ta mei­lė. Daug žmo­nių ger­biu. My­liu mu­zi­ką, kny­gas. La­bai my­liu šei­ mą. Bet jei skai­čiuo­čiau, kiek žmo­ nių my­liu, kiek tu­riu drau­gų feis­bu­ ke, bū­tų bė­da.

– O jūs kaip no­ri­te: da­bar ar po to?

– Aš ne­no­riu ko nors da­ry­ti vien to­dėl, kad apie ma­ne kal­bė­tų.

Sten­giuo­si ne­truk­dy­ti žmo­nėms gy­ven­ti. La­biau­siai no­rė­čiau ty­ri­ nė­ti van­de­ny­no gi­lu­mas ar­ba bū­ti vai­kų dar­že­lio auk­lė­to­jas. Ne­dir­bu tam, kad ma­ne pa­žin­ tų. Na, taip, ki­nas...

– Dug­nas ir mei­lės die­na...

– Na, taip... Bet ten ir­gi yra mei­lės.

Svar­biau­sia mei­lė – žmo­gui. Mei­lė sau pa­čiam ir­gi ge­rai.

14

Po­zi­ci­ja: „Mū­sų val­džia yra aso­cia­li“, – sa­ko G.Sa­vic­kas, kal­bė­da­mas apie Lie­tu­vą pa­lie­kan­čius žmo­nes ir

tuos, ku­rie val­do ša­lį.

12

šeštADIENIS, kovo 9, 2013

vakarė

Klai­pė­die­tis nar­dy­to­jas Arū­nas Vai­no­ra me­tus ruo­ šė­si vie­nai eg­zo­tiš­kiau­sių ke­lio­nių sa­vo gy­ve­ni­me – nar­dy­mams su tig­ri­niais ryk­ liais prie Ko­ko­so sa­los Ra­ mia­ja­me van­de­ny­ne. Prieš ge­rą mė­ne­sį pa­tir­tus nuo­ty­ kius lig šiol pri­me­na ne tik šim­tai nuo­trau­kų, pa­ties su­ kur­tas fil­mas, bet ir lig šiol skau­dan­tis jū­rų žvaigž­dės su­gel­tas pirš­tas.

Port­re­tas: ne vi­sur ga­li­ma pa­ma­ty­ti ši­taip gro­bio ty­kan­tį ryk­lį.

Siau­bū­n ė: su­si­kib­ti su mu­re­na jos

Ašt­rių po­ty­rių paieš­kos nar­dy As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Nau­jų iš­šū­kių pa­vi­lio­ti

„Prieš dve­jus me­tus, kai nar­dė­me prie Ku­bos, gal­vo­jo­me, o kas to­ liau? Juk rei­kia nau­jų įspū­džių, rei­kia ad­re­na­li­no ir iš­šū­kių. Ir ta­da ap­ta­rė­me, gal bū­tų vi­sai ne­blo­gai nu­vyk­ti į Kos­ta Ri­ką ir nu­plauk­ti į Ko­ko­sų sa­lą, nes tai vie­na įspū­ din­ges­nių vie­tų že­mė­je“, – apie ke­lio­nės pla­nų gi­mi­mą pa­sa­ko­jo A.Vai­no­ra.

2011 m. lan­ky­da­mie­si nar­dy­to­jų pa­ro­do­je Vo­kie­ti­jo­je, Diu­sel­dor­fo mies­te, Arū­nas ir jo žmo­na Liu­da už­mez­gė kon­tak­tus su ame­ri­kie­ čių kom­pa­ni­ja, ku­ri į Ko­ko­sų sa­ lą or­ga­ni­zuo­ja ke­lio­nes, tu­ri sa­vo lai­vus. Ly­giai prieš me­tus Arū­nas pra­dė­jo rink­ti gru­pę šiai ke­lio­nei. „Kaip vė­liau su­ži­no­jo­me, mes bu­vo­me ant­ra lie­tu­vių gru­pė, iš­si­ lai­pi­nu­si Ko­ko­sų sa­lo­je tur­būt nuo jos at­ra­di­mo. Be nar­dy­to­jų, ten kol kas vyks­ta tik moks­li­nin­kai. Ten yra tik rein­dže­rių būs­ti­nė, o jo­je mums sa­kė, kad apie lie­tu­vius čia nė­ra gir­dė­ję“, – sa­kė Arū­nas.

Per ne­pil­nus du mė­ne­sius Arū­ nas su­rin­ko 22 žmo­nių gru­pę iš Lie­tu­vos ir iš­vy­ko į Ko­ko­sų sa­lą.

Tarp tig­ri­nių ryk­lių

Aist­rin­gi nar­dy­to­jai bu­vo sa­vo sti­ chi­jo­je: jū­ra pil­na žu­vų, jau ne­kal­ bant apie tig­ri­nius ryk­lius, ku­rių ne­bu­vo la­bai daug, ta­čiau vi­sa­da su­ki­nė­jo­si gre­ta, o ri­fi­nių ryk­lių bu­ vo pil­nas dug­nas. Ten jų šim­tai.

Pa­ra­dok­sa­lu, bet ši­tie esą pa­ vo­jaus ne­ke­lia, nes, pa­sak Arū­no, mė­sa nė­ra šių gro­buo­nių mais­tas, jie min­ta žu­vi­mis.

Tei­gia­ma, jog prie Aust­ra­li­jos, kur kart­kar­čiais nu­skam­ba is­to­ri­ jos apie ryk­lius-žmo­gėd­ras, gy­ve­ nan­tys ryk­liai mai­ti­na­si šil­tak­rau­ jais jū­rų gy­vū­nais, to­dėl ret­sy­kiais puo­la ir žmo­nes. „Ryk­liai prie Ko­ko­sų sa­los neė­da mė­sos, nes jie ne­ži­no, kas tai yra.

Mes net da­rė­me eks­pe­ri­men­tą. Ka­ dan­gi ke­lio­nė il­ga, kraš­tai šil­ti, su­ ge­do da­lis mū­sų mais­to at­sar­gų.

Sup­jaus­tė­me kum­pį grie­ži­nė­liais ir pa­mė­gi­no­me pa­mai­tin­ti ryk­lius bei žu­ve­les. Jie mū­sų vai­šių neė­dė, o ne­ty­čia pra­ri­ju­sios, spjau­dė lauk“, – tvir­ti­no A.Vai­no­ra.

Arū­nas pa­sa­ko­jo, kad pa­na­šų eks­pe­ri­men­tą nar­dy­to­jai ban­dė at­ lik­ti ir plau­kio­da­mi Egip­te, kur lai­ ve pa­si­ga­vę žiur­kę ban­dė su ja kaip ma­sa­lu su­si­gau­ti ryk­lį. Tą žiur­kę ant kab­lio tris die­nas tam­pė pa­skui

sa­vo lai­vą, kol vie­ti­niai pa­klau­sė, ką jie da­ro. „Pa­sa­kė­me, kad no­ri­me su­žve­ jo­ti ryk­lį. Jie tik nu­si­juo­kė, nu­pjo­ vė di­do­kos žu­vies gal­vą, ja pa­kei­tė mū­sų ma­sa­lą ir po 3 mi­nu­čių už­ki­ bo ryk­lys. Tai­gi yra vie­tų pa­sau­ly­je, kur plėš­rū­nai mė­sos neė­da, bet kar­ tais pa­si­tai­ko ne­paaiš­ki­na­mų da­ly­ kų“, – ti­ki­no nar­dy­to­jas.

Vis dėl­to nar­dy­mas su tig­ri­niais ryk­liais – ne ei­li­nė pa­tir­tis. Jei ti­kė­ ti tuo, ką sa­ko moks­li­nin­kai, tig­ri­nis ryk­lys yra ant­ras pa­gal pa­vo­jin­gu­mą po bal­to­jo ryk­lio. Ra­šo­ma, kad ten, kur jie plau­kio­ja, žmo­nės ne­tu­rė­ tų lip­ti į van­de­nį. Arū­nas pa­sa­ko­jo, kad tig­ri­niai ryk­liai ne­bu­vo ag­re­sy­ vūs, jie vi­si bi­jo­jo žmo­nių ir spru­ko ša­lin, vos pa­ma­tę. „Atp­lauk­da­vo­me prie ri­fų, pa­si­ slėp­da­vo­me ir lauk­da­vo­me, kol par­ plauks to­kia 4 m il­gio di­džiu­lė ma­ sė. Mes, juos pa­ma­tę, pul­da­vo­me fo­tog­ra­fuo­ti, o šie pa­spruk­da­vo“, – pri­si­mi­nė Liu­da Vai­no­rie­nė.

Su pei­liu prieš „Kris­taus vai­ni­ką“

Ta­čiau po van­de­niu nė­ra jau taip sau­gu. Arū­nas iki šiol jau­čia pa­mo­ ką, ku­rią pa­ty­rė prie Ko­ko­sų sa­los.

Ten la­bai pa­pli­tu­sios di­džio­sios jū­rų žvaigž­dės, ku­rių skers­muo sie­

Plėš­rū­nai: nar­dy­to­jams te­ko ste­bė­ti vi­sai ne­to­lie­se plau­kio­jan­čius tig­ri­nius ryk­lius.

kia iki pu­sės met­ro. Jos tu­ri 12 ko­ jų, yra la­bai dyg­liuo­tos, pri­me­na erš­kė­čių vai­ni­ką ir kai kas jas va­di­ na „Kris­taus vai­ni­ku“. Tai esą di­ de­li gro­buo­nys, ku­rie siau­bia ko­ ra­lus. To­dėl nar­dy­to­jų pra­šo­ma tas žvaigž­des nai­kin­ti, nes jos nu­griau­ žia di­džiu­lius ko­ra­lų plo­tus. „Per sa­vo neat­sar­gu­mą, tu­rė­da­ mas ne­di­de­lį pei­lį, nu­spren­džiau ir aš to­kią žvaigž­dę pri­smeig­ti. Po dū­rio ji šo­ko ant ran­kos, ka­dan­gi jos dyg­liai il­gi, vie­nas įdū­rė į ran­ kos pirš­to są­na­rį. Jau mė­ne­sį pū­ liuo­ja ir skau­da“, – žaiz­do­tą ran­ką ro­dė nar­dy­to­jas.

Arū­nas pa­brė­žė, kad tas in­ci­den­ tas dar kar­tą pa­tvir­ti­no, jog po van­ de­niu ne­rei­kia nie­ko lies­ti. Gam­ta pa­ti vis­ką su­si­tvar­kys.

Pa­vo­jin­gas pa­ke­lei­vis – mu­re­na

Dar di­des­nį pa­vo­jų nei žvaigž­dė ga­ li kel­ti gi­gan­tiš­ka mu­re­na. Mil­ži­niš­ kos, maž­daug 2 met­rų il­gio ma­sy­ vios žu­vies už­puo­li­mas liūd­nai ga­li baig­tis bet ku­riam nar­dy­to­jui.

Sklan­do le­gen­dos, kad pra­si­kal­tu­ sius ver­gus Se­no­vės Ro­mo­je įmes­ da­vo į ka­na­lą, pil­ną mu­re­nų.

Pa­sa­ko­ja­ma, kad mu­re­na pa­pras­ tai įkan­da gin­da­ma­si, ji yra la­bai sa­ vo­tiš­kas su­tvė­ri­mas, be­veik ak­la,

Arū­nas Vai­no­ra:

Jei mu­re­na įsi­kan­ da, vie­nin­te­lis bū­ das iš­si­lais­vin­ti – nu­pjau­ti jai gal­vą. re­gė­ji­mas silp­nas, bet iš­vys­ty­ti ki­ ti ju­ti­mai. „Kar­tą, pa­veiks­luo­da­mas mu­re­ ną, iš ran­kų pa­lei­dau fo­toa­pa­ra­tą, o mu­re­na jį ata­ka­vo. Tu­ri bū­ti tam tik­ros są­ly­gos, kad ji pul­tų, pa­vyz­ džiui, aš jai bu­vau neį­do­mus, jos prie­šas bu­vo – fo­to­ka­me­ra“, – ma­ no nar­dy­to­jas.

Pa­sak Arū­no, jos gal­va sa­vo dy­ džiu pri­lygs­ta vil­ki­nio šuns gal­vai.

Jei ji įsi­kib­tų į žmo­gų, bū­tų la­bai

A.Vai­no­ros ar­chy­vo nuo­tr.

13

šeštADIENIS, kovo 9, 2013

vakarė

sti­chi­jo­je – men­kas ma­lo­nu­mas.

Il­gaam­žis: po van­de­niu ties Ko­ko­sų sa­la nar­do ir mil­ži­niš­ki Ga­la­pa­gų vėž­liai.

­to­jus nu­bloš­kė į Ko­ko­sų sa­lą pra­stai. Mu­re­na tu­ri dve­jo­pus nas­ rus: vie­ni nas­rai už­si­ve­ria su tri­mis ei­lė­mis ašt­rių dan­tų. Vi­du­je yra ki­ti nas­rai, ku­rie kan­da ir plė­šia. „Pats to nie­ka­da ne­ma­čiau, bet pa­sa­ko­ja­ma, kad jei mu­re­na įsi­ kan­da, vie­nin­te­lis bū­das iš­si­lais­ vin­ti – nu­pjau­ti jai gal­vą. Nes gro­ bio ji ne­pa­lei­džia. Bet mes ne­sa­me jos mais­to ra­cio­no da­lis. Ta­čiau vi­ so­kių ne­lai­mių pa­si­tai­ko“, – įsi­ti­ki­ nęs nar­dy­to­jas.

Po mu­re­nos įkan­di­mo pa­sek­mės bū­tų liūd­nos, jos bur­no­je esą yra la­ bai daug tok­si­nų, ku­riuos ji su­lei­ džia į au­kos kū­ną.

Nak­ti­niai nar­dy­mai

Arū­nas pa­sa­ko­jo, kad Ko­ko­sų sa­lo­ je pir­mą kar­tą nar­dė nak­tį kar­tu su ryk­liais. Nar­dy­to­jo tei­gi­mu, ko ge­ ro, ta­da ko­ne vi­si ap­lin­ki­nių van­ de­nų ryk­liai su­plau­kia į pa­kran­čių van­de­nis. „Jų ten šim­tai, o gal net ir tūs­tan­ čiai, jie plau­kio­ja di­džiu­liais pul­kais, tarp jų – mil­ži­niš­ki tu­nai, la­bai pik­ti ir ag­re­sy­vūs, tuo­se nak­ties še­šė­liuo­ se ieš­ko mais­to. Ap­link daug vi­so­kių žu­vy­čių, bet jos kaž­ko­dėl plėš­rū­nų ne­do­mi­na. Bet vos tik ryk­liai pa­jun­ ta kaž­ko­kią vie­ną au­ką, vi­si puo­la jos link di­džiu­liu bū­riu ir ją su­dras­ko“, – pa­sa­ko­jo Arū­nas. Prie Ko­ko­sų sa­ los nar­dy­to­jai lai­ve gy­ve­no ir nar­dė 10 die­nų. Ke­lio­nė ne­nu­vy­lė. Po van­ de­niu, pa­sak Arū­no, ir ne­ga­li nu­vil­ti, nes nie­kur ki­tur taip nė­ra, kaip ten.

Lai­min­gai pa­si­bai­gu­si ne­lai­mė

Prie Ko­ko­sų sa­los la­bai karš­ta, van­ dens tem­pe­ra­tū­ra sau­sio mė­ne­sį sie­kė 28 laips­nius, oro – iki 35 laips­ nių karš­čio. Nar­dy­to­jai gy­ve­no lai­ve ir vis no­rė­da­vo nu­si­mau­dy­ti van­de­ ny­ne. Ta­čiau to­kioms mau­dy­nėms rei­kė­da­vo gau­ti sa­lą sau­gan­čių rein­ dže­rių lei­di­mą. „Rein­dže­riai vi­są lai­ką ste­bė­da­ vo lai­vą ir vis­ką, ką mes vei­kia­me.

Vien tam, kad nu­si­mau­dy­tu­me jū­ ro­je, tu­rė­jo­me gau­ti jų lei­di­mą. Ga­ vo­me tą lei­di­mą. Vie­nas nar­dy­to­jas šo­ko nuo lai­vo bor­to ir iš­si­na­ri­no są­na­rį iš pe­ties“, – ne­ma­lo­nią si­ tua­ci­ją pri­si­mi­nė Arū­nas. Pe­tys nu­ ka­ro, ran­ka nu­tį­so, ta­po ne­val­do­ma.

Vie­ti­nė lai­vo įgu­la su­tri­ko, tik te­le­ fo­nais fil­ma­vo, kas čia vyks­ta. „Mū­sų lai­ve bu­vo gy­dy­to­ja, ji, aiš­ku, ne tos sri­ties, bet nu­sta­tė diag­no­zę. Ta­čiau ji – smul­ki mo­ te­ris, tad tvir­ti­no, kad jai ne­pa­kaks jė­gų vi­sa tai įsta­ty­ti at­gal. Tai­gi tuo chi­rur­gu-trau­ma­to­lo­gu te­ko tap­ti man“, – pa­sa­ko­jo Arū­nas.

Po są­na­rio su­tvar­ky­mo su­žeis­ ta­sis pa­si­skam­bi­no į Lietuvą gy­ dy­to­jams, klaus­da­mas, ką jam da­bar da­ry­ti. Jie nea­be­jo­jo, kad nar­dy­mai bai­gė­si, bent jau ar­ti­ miau­siu me­tu. „Ta­čiau po dvie­jų die­nų jis jau nar­dė kar­tu su vi­sais. Tai bu­vo ste­ buk­las, tar­si pa­tvir­ti­nan­tis, kad rei­ kia ne­pa­si­mes­ti bet ko­kio­je si­tua­ci­ jo­je“, – džiau­gė­si Arū­nas.

Re­tai: A.Vai­no­ros su­rink­ta nar­dy­to­jų gru­pė ke­lio­nei į Ko­ko­sų sa­lą grei­čiau­siai bu­vo tik ant­ra mū­sų tė­vy­nai­

nių kom­pa­ni­ja, at­vy­ku­si į šią ato­kią vie­tą.

Ko­ko­sų sa­la Ko­ko­sų sa­la (isp. Is­la del Co­co) – ne­gy­ ve­na­ma sa­la Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne, 550 km nuo Kos­ta Ri­kos kran­tų. Prik­ lau­so Kos­ta Ri­kai, Pun­ta­re­na­so pro­ vin­ci­jai. Plo­tas – 24 kv. km. Šlai­tai la­ bai sta­tūs.

Taip pat ras­ta ~400 vabz­d žių, 50 ki­ tų na­riuo­ta­ko­jų, 2 drie­ž ų ir 90 paukš­ čių rū­šių. Yra 5 žin­duo­lių rū­šys, vi­sos įveis­tos žmo­n ių. Ap­l in­k i­n iuo­se van­ de­ny­se ir ri­fuo­se gy­ve­na įvai­rios ryk­ lių, žu­v ų, jū­ros vėž­lių rū­šys.

Sa­la yra vul­ka­n i­nės-tek­to­n i­nės kil­ Ko­ko­sų sa­la at­ras­ta XVI a., bet jos at­ra­ mės. Pa­v ir­šius kal­nuo­tas. Aukš­čiau­ dė­jas nė­ra ži­no­mas. 1832 m. sa­la ta­po sia vie­ta – Se­ro Ig­le­si­jas (575,5 m).

Kos­ta Ri­kos vals­ty­bės da­li­mi. Jo­je su­ sto­da­vo ban­gi­nių me­džio­to­jai, čia taip Vi­du­t i­nė me­t i­nė oro tem­p e­ra­t ū­ra pat lan­k y­da­vo­si pi­ra­tai (ti­k i­ma, kad 23,6 °C, o me­t i­n ių kri­tu­l ių kie­k is dėl čia pa­slėp­tas di­de­lis Li­mos lo­bis). in­ten­sy­v ių jū­ros sro­v ių – net dau­ giau nei 7 000 mm. Ko­ko­sų sa­lą den­ 1978 m. Ko­ko­s ų sa­la pa­skelb­t a na­ gia tan­k ūs drėg­nie­ji tro­pi­k ų miš­kai. cio­na­l i­n iu par­k u, o 1997 m. įtrauk­ta į UNES­CO pa­sau­l io pa­vel­do są­ra­š ą.

Dėl nuo­to­l io nuo že­my­no Ko­ko­sų sa­ Sa­lo­je nuo­lat gy­ve­na tik na­cio­na­li­nio lo­je su­si­da­rė uni­ka­li eko­sis­te­ma. Sa­lo­ par­ko rein­d že­r iai. Tu­r is­tai į sa­lą ga­l i je ži­no­mos 235 žie­di­nių au­ga­lų rū­šys. pa­tek­ti tik ga­vę par­ko lei­di­mą.

Ver­ty­bė: prieš 35 me­tus vul­ka­ni­nės kil­mės Ra­mio­jo van­de­ny­no Ko­ko­sų sa­la įtrauk­ta į UNES­CO pa­sau­lio

pa­vel­do są­ra­šą.

14

šeštADIENIS, kovo 9, 2013

vakarė

Aktorius ren­gia­si pi­lig­ri­mo ke­lio­nei – ... ku­ria po­pu­lia­ru­ 11 mą ir lei­džia už­dirb­ti.

– Taip, ki­nas yra pi­ni­gai. Bet ne­ga­ li sa­ky­ti, kad ko­mer­ci­nis ki­nas – tai pi­gie­na, o štai teat­ras... Teat­re ir­ gi bū­na daug š..., net kai kal­ba­ma apie rim­tus da­ly­kus. Kar­tais žmo­ gus sė­di sce­no­je ir mas­tur­buo­ja­si.

Rim­tai.

Aplinka: bare-restorane lankytojams kuriama jauki atmosfera.

Naujajame „Eldorado“ valgiaraštyje – pažįstamų skonių netradiciniai deriniai Klaipėdos baras-restoranas „Eldorado“ į pavasarį žengia atsinaujinęs: kokybės kartelę kelianti komanda akcentuoja sveikos mitybos svarbą ir nuo šiol konkuruos su kitais klaipėdiečių bei miesto svečių pamėgtais europietiškos virtuvės, interpretuotos patyrusių virtuvės šefų, taškais. Barorestorano naujajame valgiaraštyje favoritų ras ir maisto snobai, ir tiesiog dėmesingi valgytojai, kuriems nuoširdžiai rūpi jų lėkštės turinys, įvertintas adekvačia kaina.

„Eldorado“ naujojo valgiaraščio šūkis – sveikas maistas iš šviežių sezoniškų lietuviškų produktų.

Jokių mikrobangų krosnelėje perkaitintų „naminių“ pusfabrikačių su krakmolingais riebiais užpilais, nesuderinamų daržovių salotomis ir kitokių liūdnų pavyzdžių čia nėra, o apimtimi valgiaraštis yra toks pat glaustas, kiek ir įspūdingas. Išgirdę apie jį, žinomi Klaipėdos virtuvės šefai pasveikino „Eldorado“ įstojus į konkurentų gretas.

Keturiems metų laikams skirti keturi skirtingi valgiaraščiai, kuriuose dominuoja sezoniškos daržovės, vaisiai, žuvis bei atitinkami paruošimo būdai. Prieš akis – skonių ypač turtinga vasara. Tačiau ir aktualiajame pavasario valgiaraštyje įprasti lietuviški šakniavaisiai ir kruopos naujai suskamba kremų, tyrsriubių, kepto garnyro, išradingų užkandžių pavidalu akompanuodami rimtiesiems akordams – šernienos, jautienos, kalakutienos bei kitokios mėsos ir žuvies: vėgėlės, menkės, lašišos – patiekalams.

Kulinarinė kelionė pradedama salotomis. Burokėliai, kepti ant druskos, „draugauja“ su obuolių acto drebučiais, ožkos sūriu, džiovintais svogūnais ir naminiu majonezu. Rūkytų viščiukų šlaunelių salotos ant stalo atkeliauja ąžuolo dūmuose, kuriems išsisklaidžius galima ragauti mėsos derinio su marinuotomis perlinėmis kruopomis, kornišonais, paprika ir čiobrelių aliejaus padažu.

Jautienos liežuvio užkandį įsivaizduojate šaltą, su krienais arba majonezu? Verta paeksperimentuoti: „Eldorado“ gaminamas liežuvis yra rūkytas, tiekiamas su krienų kremu, mėlynųjų svogūnų ir juodųjų serbentų džemu.

Dar viena intriga – žirnienė: kremo konsistencijos, gardintos rūkytu Kuršių marių karšiu, pomidorais ir čili aliejumi jos tikriausiai dar nesate ragavę.

Norintiesiems pasistiprinti rimčiau patiks dvylika valandų troškinti kiaulienos šonkauliukai su bulvių ir fetos sūrio kroketais bei išradingais daržovių pagardais, šernienos nugarinė su perlinių kruopų rizotu bei karamelizuotais burokėliais.

Desertui – maskarponės sūrio pyragaitis su džiovintomis braškėmis, gilių kavos kremu, „creme brulee“ arba klasikinis „lava cake“ – deginančiai karštas šokoladinis pyragaitis.

Tai – tik keli skonio šventės potėpiai. Visa paletė laukia barerestorane „Eldorado“, Herkaus Manto g. 44/ Lietuvininkų a. 2, Klaipėda.

Užs.1081554

– Žmo­gus da­bar ne­no­ri gal­vo­ ti. Jam pa­to­giau pra­ry­ti jau su­ kram­ty­tą pro­duk­tą.

– Taip, da­bar už mus vi­si gal­vo­ja.

Iš­ma­nu­sis te­le­fo­nas, kom­piu­te­ris, au­to­mo­bi­lis. Bet mes ne­gau­na­me dau­giau lai­ko gy­ven­ti. Iš­ma­nu­sis te­le­fo­nas ati­ma dar dau­giau lai­ko, o pro­tin­ges­ni ne­tam­pa­me. Kny­ga jau ta­po at­gy­ve­na. Net­ru­kus to­kia taps ir te­le­vi­zi­ja, nes yra in­ter­ne­tas.

Keis­ta, kai žmo­gus sa­ko, kad te­le­ vi­zi­ja yra blo­gis, bet nau­do­ja­si in­ ter­ne­tu. Tai ga­li bū­ti ly­giai toks pat blo­gis – keis­ti vie­ną po ki­to ka­na­lus ar in­ter­ne­to pus­la­pius.

Aš, jei tu­riu lai­ko, žiū­riu te­le­vi­ zo­rių. Va­kar per MEZ­ZO ka­na­lą žiū­rė­jau nuo­sta­bią pran­cū­zų ope­ rą, taip pat do­ku­men­ti­nį fil­mą apie Gor­kį. La­bai įdo­mu. Mes pa­tys pa­ si­ren­ka­me.

niškų lietuviškų produktų.

du­je, o ne išo­rė­je.

– To­kios min­tys ky­la ar­tė­jant Kris­taus am­žiui? Ba­lan­džio 16 d. jums su­kaks 33-eji.

– Nie­ko keis­to. Ren­giuo­si pi­lig­ri­mo ke­lio­nei. Bir­že­lį no­riu praei­ti šven­ to­jo Jo­kū­bo ke­liu Is­pa­ni­jo­je. Ar vie­ nas? Ti­kiuo­si, ne.

– Tai bu­vo cis­ter­na, ne sta­ti­nė. Bet kuo to­liau, tuo la­biau su­pran­ti, kad ne tik to­kie da­ly­kai yra nuo­ puo­lis. Rei­kia kal­bė­ti apie vi­di­nius da­ly­kus. Sa­vęs ne­my­lė­ji­mas yra nuo­po­lis. Deg­ti­nės cis­ter­na nė­ra nuo­po­lis. Nuo­puo­lis esu aš, ma­no

– Pi­lig­ri­mo ke­lias – sa­vęs ar at­ sa­ky­mų į klau­si­mus paieš­kos?

– Jau at­ra­dau sa­ve ir ži­nau, ko no­ riu. Vis dėl­to gy­ve­ni­mas yra kaip už­da­vi­nys. Vis­kas pri­klau­so nuo to, ar sprę­si ir kaip sprę­si tą už­da­ vi­nį. Jei tei­sin­gai dau­gin­si, su­dė­ si, da­ly­si, pri­dė­si, su­lauk­si tei­sin­ go at­sa­ky­mo.

La­biau­siai no­rė­čiau ty­ri­nė­ti van­de­ny­ no gi­lu­mas ar­ba bū­ti vai­kų dar­že­lio auk­ lė­to­jas.

– No­rint mo­kė­ti tei­sin­gai at­lik­ ti veiks­mus, rei­kia mo­ky­to­jo.

– Gy­ve­ni­mas ir yra mo­ky­to­jas. Ge­ ras mo­ki­nys tu­ri mo­ky­tis iš klai­ dų. Kar­tais jau­niems lin­kiu pa­ tir­ti klai­dų. Aš džiau­giuo­si net nuo­puo­liais. Yra to­kių, ku­rie mo­ ko­si iš ki­tų nuo­puo­lių, bet vi­sa­da la­biau įver­tin­si, kai pa­ts tai bū­si pa­ty­ręs. Kai žmo­gus ne­ty­čia par­ kren­ta ir su­si­tren­kia, kai kam su­ ke­lia juo­ką. O tu ne­no­ri pa­ro­dy­ti, kad skau­da, to­dėl ir­gi juo­kie­si. Tai vai­dy­ba: vie­nas juo­kia­si, nors tu­ rė­tų už­jaus­ti, ki­tas juo­kia­si, nors tu­rė­tų pri­si­pa­žin­ti, kad jam skau­ da. O no­ri­si tik­ru­mo: jei skau­da – tai skau­da, jei juo­kie­si – juo­kis.

Tik ne­me­luok sau.

vi­dus. Tin­gi­nys­tė, ap­si­lei­di­mas.

Ne­pas­kam­bin­ti ma­mai – nuo­puo­ lis. Ran­di šim­tus pa­si­tei­si­ni­mų ir stai­ga su­vo­ki, kad pra­bė­go me­tai, ma­ma jau se­na, o tu vis ne­ras­da­ vai lai­ko net pa­skam­bin­ti. Ma­no tė­tis jau mi­ręs.

– Sa­ko­te, ži­no­te, ko no­rite. Ko? – Ži­nau, kad esu žmo­gus. Aš esu aš, bet kiek­vie­ną die­ną ga­liu bū­ti ki­ toks, nes bū­na skir­tin­gų si­tua­ci­jų.

Gy­ve­ni­me nė­ra griež­tų tai­syk­lių.

Valgiaraštis: klientams siūlomas tik sveikas maistas iš šviežių sezo­

Nuo­mo­nė: pa­sak G.Sa­vic­ko, ir per­ga­lė, ir nuo­puo­lis sly­pi žmo­gaus vi­

– Už­si­mi­nė­te, kad džiau­gia­tės ir nuo­puo­liais. Koks di­džiau­ sias jū­sų nuo­puo­lis? Sta­ti­nė deg­ti­nės ir su tuo su­si­ję da­ ly­kai?

– Mes daž­nai ne­pa­sa­ko­me ir ne­pa­da­ro­me kaž­ko ge­ro ir tai su­pran­ta­me tik sto­vė­da­mi prie ka­po.

– Tai – skau­džiau­sias da­ly­kas.

Da­bar gal­vo­ju, kad ma­mą rei­kia kur nors vež­ti, vis­ką dėl jos da­ry­ti.

Sek­ma­die­nį pa­da­ry­siu jai staig­me­ ną. Ji, de­ja, li­go­ni­nė­je.

Kar­tais šmėkš­te­lė­ja kaus­tan­ti min­tis, kad pra­sė­džiu prie te­le­vi­ zo­riaus, bet ne­pas­kam­bi­nu ar ne­ nu­va­žiuo­ju pas sa­vo bran­giau­sią žmo­gų. Ga­li ei­ti il­gą ir sun­kų šven­ to­jo Jo­kū­bo ke­lią, bet ne­nuei­ti pa­ sku­ti­nių met­rų.

– Ne­rū­ko­te, ne­var­to­ja­te al­ko­ ho­lio, spor­tuo­ja­te. Gy­ve­ni­mas su­ka­si ra­tu. Ne­bai­su, kad blo­gi įpro­čiai su­grįš?

– Bus tai bus. Jei bi­jo­siu, iš­ger­siu.

Daug blo­giau yra jė­gos, val­džios

troš­ki­mas. Lie­tu­vos val­džia. Vals­ ty­bė yra kaip šei­ma, val­džia – kaip tė­vai, ku­rie tu­ri pri­žiū­rė­ti sa­vo vai­ kus, kad jie bū­tų lai­min­gi, so­tūs, ap­ reng­ti. O kaip tie tė­vai rū­pi­na­si, jei 30 pro­c. vai­kų pa­bė­go ir dar bė­ga?

To­kiems tė­vams iš­kart rei­kia atim­ti tė­vys­tės tei­ses. O jie dar no­sį iš­kė­lę, kad to­kie yra – tė­vai, ku­riuos pa­lie­ka vai­kai. Mū­sų val­džia yra aso­cia­li.

– O ar nė­ra aso­cia­lu, kai žmo­ nės pui­kuo­ja­si sa­vo po­rtre­tais ant dan­go­rai­žių? Kad ir jū­sų nuo­trau­ka Pie­tų Ko­rė­jo­je?

– Tai – ne ma­no pro­ble­ma. Per­ga­ lė bu­vo spek­tak­lis. O po­rtre­tą ne aš ka­bi­nau. Net lif­tu man bu­vo ne­ma­ lo­nu kil­ti, kai ma­čiau tą pla­ka­tą.

– Ko­kia di­džiau­sia Gied­riaus Sa­vic­ko per­ga­lė? Koks di­džiau­ sias ma­lo­nu­mas?

– Ra­my­bė. Ba­sei­nas. Ma­ma. Drau­ gai. Pap­ras­ti da­ly­kai. Kar­tais lai­ min­gas pa­si­jun­tu ne­ti­kė­tai – kad ir va­žiuo­da­mas au­to­mo­bi­liu. Bū­ na, kad mes neį­ver­ti­na­me, ką ga­ li­me. Pa­da­ro­me kaž­ką, ko ne­su­vo­ kia­me, ir tik po to pa­jun­ta­me lai­mę.

Di­de­lė lai­mė yra tu­rė­ti vai­kų. De­ja, aš jų ne­tu­riu.

– Jau ra­do­te tą vie­nin­te­lę?

– Tai ga­lė­siu pa­sa­ky­ti po 60 me­tų.

Tik gy­ve­ni­mo ga­le. Jei dar gy­ven­siu aš, jūs, pa­skam­bin­ki­te ir pa­klaus­ ki­te, ar tai – vie­nin­te­lė.

– Jei ži­no­tu­mė­te, kad lau­kia pa­sku­ti­nis gy­ve­ni­me vaid­muo, ko­kį pa­si­rink­tu­mė­te?

– Bū­čiau su di­de­le ži­la kve­pian­čia se­ne­lio barz­da. Dar švie­žia gal­va.

Gre­ta ir ki­tuo­se kam­ba­riuo­se – 24 anū­kai, 12 vai­kų. O man tiek me­tų, kad jau nė­ra aša­rų. Vi­si ma­ne iš­ly­ di, o aš ta­riu: „Na štai, vis­kas, pa­ da­riau, o da­bar – at­sa­ky­mas.“

15

šeštadienis, kovo 9, 2013

sportas J.Anikina plaukia vis greičiau

Sporto telegrafas Futbolas. Dvi dienas Klaipėdos futbolo mokykloje (Paryžiaus Komunos g. 16A) vyks Lietuvos jaunučių salės futbolo finalinės varžybos. Jose varžysis Klaipėdos „FM-Baltų” (treneris Rimantas Skersys), Vilniaus, Vilkaviškio ir Gargždų

Česlovas Kavarza

13-mečių komandos. Šiandien žais: 12 val. Klaipėda–Gargždai, 13 val. Vilnius– Vilkaviškis, 17 val. Gargždai–Vilnius, 18 val. Vilkaviškis–Klaipėda. Rytoj kovos: 11 val. Vilkaviškis–Gargždai, 12 val. Klaipėda–Vilnius.

Jelena Anikina, dalyvavusi Airijos senjorų plaukimo pirmenybėse, džiugino ne tik čempionės titulais, bet ir Lietuvos rekordais.

Klaipėdos senjorų sporto klubo „Nendrė“ narė, 200 m nugara nuplaukusi per 2 min. 46,62 sek., iškovojo aukso medalį ir net daugiau nei 4 sek. (2 min. 51,03 sek.) pagerino pačiai priklausiusį šalies rekordą, kuris gyvavo nuo praėjusių metų pasaulio pirmenybių Italijoje.

Dar J.Anikina šventė pergalę plaukdama 50 m nugara. Iki naujo Lietuvos rekordo, kuris irgi priklauso jai pačiai, klaipėdietei pritrūko vos 0,05 sek.

Nugalėtojos: I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė praėjusiais metais mus

džiugino solidžiomis pergalėmis.

Pagerbti klaipėdiečiai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Apdovanoti geriausi 2012-ųjų moksleiviai sportininkai. Tarp pagerbtųjų – du klaipėdiečiai: „Viesulo“ sporto centro tinklininkė Ieva Dumbauskaitė ir jos treneris Valdemaras Piešinas.

Meistriškumas: klaipėdietė maloniai

stebina vis geresniais rezultatais.

Jaunuosius atletus pasveikinusi švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė pasidžiaugė moksleiviais, garsinusiais Lietuvą. „Geri rezultatai gali būti pasiekti tik kai darniai dirba treneris ir sportininkas“, – pabrėžė viceministrė. Garsiojo dviračių specialisto, buvusio miesto vicemero Narsučio Dumbausko anūkė, dėl įtempto mokslų grafiko negalėjusi atvykti į pagerbtuves, 2012-aisiais kartu su Monika Povilaityte iš Kelmės tapo pasaulio jaunimo paplūdimio tinklinio čempionato nugalėtoja, o vyresnių merginų Europos pirmenybėse

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Taurė: V.Piešiną pasveikino Lie-

tuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

iškovojo bronzos medalį. „Džiaugiuosi I.Dumbauskaitės pergalėmis ir trenerio V.Piešino darbu“, – su dienraščiu džiaugsmu pasidalijo „Viesulo“ sporto centro direktorius Edmundas Klimas.

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Savaitgalį orus ketina valdyti aukšto atmosferos slėgio juosta. Tad ir vėl be kritulių. Prognozuojami šaltesni orai.

Naktimis žnaibys stipresnis šaltis, šaltukas išsilaikys ir dienomis.

Šiandien, kovo 9 d.

-5

-2

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

-6

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

-5

Panevėžys

-7

Utena

-4

7.06 18.27 11.21

68-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 297 dienos.

Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

-4

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +3 Brazilija +27 Briuselis +11 Dublinas +9 Kairas +26 Keiptaunas +19 Kopenhaga +3

kokteilis Iš mo­te­rų gy­ve­ni­mo

Londonas +10 Madridas +15 Maskva –5 Minskas –6 Niujorkas +7 Oslas +1 Paryžius +17 Pekinas +13

Praha +7 Ryga –4 Roma +17 Sidnėjus +29 Talinas –7 Tel Avivas +23 Tokijas +22 Varšuva -3

Vėjas

6–8 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-6

-2

-6

-7

8

-8

-4

-6

-7

9

rytoj

pirmadienį

-4

Va­k ar praū­ž ė gra­ž iau­s ia pa­va­s a­r io šven­tė – Ko­vo 8-oji, Tarp­tau­ti­nė mo­ters die­na. Kol „Kok­tei­lis“ tei­kė gė­les klai­pė­ die­tėms, pri­si­klau­sė daug links­mų is­to­ ri­jų apie va­di­na­mą­ją silp­ną­ją ly­t į. *** Dvi švie­siap­lau­kės mer­g i­nos kal­ba­si: – Ži­nai, ma­no vai­ki­nas, su ku­riuo drau­ gau­ju jau tre­jus me­t us, pa­ga­l iau pra­ kal­bo apie šei­my­ni­n į gy­ve­ni­mą.

– Ir ką jis pa­sa­kė?

– Kad tu­r i žmo­ną ir tris vai­kus! *** Mo­te­r is prie­kaiš­tau­ja vy­rui: – Jums vien sek­sas ir tik sek­sas te­rū­pi, o mums, mo­te­r ims, dė­me­sio rei­k ia.

Vy­ras at­si­sto­jo: „Dė­me­sio, da­bar bus sek­sas!“ Drau­gė drau­gei: – Vi­si vy­rai – kiau­lės! Jiems rei­k ia tik vie­no! Bet ko­dėl ne iš ma­nęs? *** Aną­d ien po dar­bo na­mo grį­žęs vy­ ras pa­ma­tė sa­vo jau­ną švie­siap­lau­kę žmo­ną, sė­d in­č ią ap­sia­š a­ro­ju­sią vir­ tu­vė­je.

– Bran­g io­ji, kas nu­ti­ko?

Ji kūk­čio­da­ma: – Aš... Aš paė­miau iš šal­dy­tu­vo le­do ga­ ba­lė­l ių... Pras­ka­la­vau juos ver­dan­čiu van­de­niu. Ir ne­ga­l iu ras­ti! *** – Tu tik­rai ma­nai, kad be lie­me­nu­ko aš at­ro­dau ge­riau? – klau­sia ne pir­mos jau­nys­tės žmo­na sa­vo se­nio.

– Ži­no­ma, auk­se­l i, – at­sa­ko vy­ras, at­ plė­šęs akis nuo laik­raš­čio, – net ta­vo žan­duo­se ma­ž iau raukš­l ių bū­na... *** Vy­ras mo­te­r iai: – Gal nak­vo­si­te pas ma­ne?

Mo­te­r is: – Koks įžū­lu­mas, koks įžū­lu­mas!

– Na, jei jūs prieš...

– Aš ne prieš, bet vis dėl­to koks įžū­lu­mas!

Apie pra­si­dė­ju­sį pa­va­sa­rį kol kas skel­bia tik ka­len­do­rius. Si­nop­ti­kų tei­gi­mu, ar­ti­miau­siu me­tu Klai­pė­ do­je vy­raus šal­ti orai.

Čes­ka (397 719; vy­rai ne­sup­ran­ta mo­te­rų tik dviem at­ve­jais: prieš ve­dy­bas ir po jų)

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­ bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­ jo Lion­gi­no Pakš­čio tei­gi­mu, sa­vait­ ga­lį tem­pe­ra­tū­ra pa­laips­niui kris.

Ar­ti­miau­sią, taip pat pir­ma­die­ nio ir ant­ra­die­nio nak­ti­mis ter­ mo­met­ro stul­pe­lis kris iki 10–13 že­miau nu­lio, ant­ro­je sa­vai­tės pu­ sė­je lai­ky­sis maž­daug 7–10 laips­ nių šal­tis. Šian­dien lau­kia­ma nuo –1 iki –3 laips­nių, sek­ma­die­nį, pir­ma­die­ nį ir ant­ra­die­nį die­no­mis tem­pe­

Alytus

-6

Vardai Dominykas Domas Pranciška Žygintas Visgailė Pranė.

kovo 9-ąją

Rytas

-9

Vilnius

Marijampolė

orai klaipėdoje Šiandien

-8

-5

-6

-8

6

1454 m. gi­mė ita­lų ke­ liau­to­j as ir geog­ra­fas Ame­r i­go Ves­puc­ci. Jo var­du bu­vo pa­va­d in­ta Ame­ri­ka. Mi­rė 1512 m.

1796 m. Pran­cū­zi­jos im­ pe­ra­to­rius ir ka­ro va­das Na­po­leon Bo­na­par­te ve­ dė Jo­sep­h i­ne de Beau­ har­nais.

1831 m. Al­ž y­re įkur­tas Pran­cū­zi­jos už­sie­nio le­ gio­nas.

1934 m. gi­mė pir­ma­sis SSRS kos­mo­nau­tas Ju­ri­ jus Ga­ga­ri­nas.

1964 m. gi­mė pran­cū­ zų ak­to­rė Ju­liet­te Bi­no­ che, už vaid­me­nį fil­me „Ang­las li­go­nis“ lai­mė­ ju­si „Os­ka­rą“.

1965 m. Vil­niu­je mi­rė lie­ tu­vių kla­si­ki­nės li­te­ra­tū­ ros poe­tas, pro­zi­nin­kas, ver­tė­jas Ka­z ys Bo­r u­ta.

Gi­mė 1905 m.

1976 m. 42 sli­d i­n in­ kai žu­vo Ita­l i­jos Tren­to mies­te nu­k ri­t us kal­nų kel­tu­vui.

1989 m. po 40-ies me­ tų prieš­prie­š os NA­TO ir Var­šu­vos pa­k to vals­ ty­bės pra­dė­jo de­r y­bas Vie­no­je (Aust­ri­ja).

1990 m. abi Vo­k ie­t i­jos pra­dė­jo de­ry­bas dėl su­ vie­ni­ji­mo.

Val­di­nin­kėms – šmaikš­tūs svei­ki­ni­mai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Tarp­tau­ti­nę mo­te­rų so­li­da­ru­ mo die­ną uos­ta­mies­čio sa­vi­val­ dy­bė­je ne­trū­ko ne­ti­kė­tu­mų. Pa­ dė­kos raš­tai už ge­rą dar­bą įteik­ ti vy­rams, o svei­ki­ni­muo­se mo­ te­rims įpin­ta ir la­bai pi­kan­tiš­kų sa­ki­nių.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ jai jau ke­le­rius me­tus Ko­vo 8-osios šven­tei yra su­si­kū­rę sa­vo tra­di­ci­ ją – per pie­tų per­trau­ką ren­gia­ma val­di­nin­kų rank­dar­bių ir na­muo­se ga­min­tų pa­tie­ka­lų pa­ro­da bei ska­ na­vi­mas. Šie­met šven­tė pa­pil­dy­ta ir nau­ja pro­gra­ma – var­di­nė­mis do­va­no­mis ir pa­dė­kos raš­tais bu­vo ap­do­va­no­ ti ne­prie­kaiš­tin­gai dir­ban­tys vals­ ty­bės tar­nau­to­jai.

Kai Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­ mo­na­vi­čiū­tė ėmė kvies­ti val­di­ nin­kus at­siim­ti pa­dė­kos raš­tų, sa­lė­je ki­lo šur­mu­lys, nes dė­me­

Vai­šės: pa­svei­kin­tos sa­vi­val­dy­bės mo­te­rys sta­lą nu­klo­jo sa­vo kep­tais

py­ra­gais ir ki­tais ska­nu­my­nais.

sys bu­vo ro­do­mas ne mo­te­rims, o vy­rams.

Pa­dė­kos raš­tai įteik­ti Skir­man­ tui Ada­šiū­nui, Ma­ri­jui Moc­kui,

Orai pa­va­sa­rio ne­pri­mins Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

ra­tū­ra kris iki 3–6 laips­nių šal­čio, po to kiek at­šils, ta­čiau vis tiek vy­ raus nei­gia­ma tem­pe­ra­tū­ra – maž­ daug 1–3 laips­niai šal­čio.

L.Pakš­tys pro­gno­za­vo, jog sa­ vait­ga­lį bei di­džią­ją atei­nan­čios sa­ vai­tės da­lį lau­kia sau­si orai – bus ne­pas­to­viai de­be­suo­ta, tik tre­čia­ die­nį ti­kė­ti­nas ne­di­de­lis snie­gas.

Ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis vy­raus žvar­bus šiau­rės ry­tų, ry­tų kryp­čių 6–11 m/s vė­jas.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, ko­vo vi­ du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra nu­ma­to­ ma tru­pu­tį že­mes­nė už vi­du­ti­nę dau­gia­me­tę (vi­du­ti­nė dau­gia­me­ tė –0,6 laips­nio), mė­ne­sio kri­tu­lių kie­kis pro­gno­zuo­ja­mas šiek tiek ma­žes­nis ne­gu vi­du­ti­nis dau­gia­ me­tis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vi­liui Va­liui, Aud­riui Bras­laus­ kui. Jie skir­ti tik dviem mo­te­rims – Ele­nai Kund­ro­tie­nei ir Da­liai Ples­ko­vi­nei. Ta­čiau var­di­nė­mis

do­va­no­mis – Vy­to Ka­ra­cie­jaus fo­ toal­bu­mu „Klai­pė­da. Lai­ko ženk­ lai“ bu­vo ap­do­va­no­tos iš­skir­ti­ nai tik mo­te­ris. Įs­pū­din­go gro­žio kny­gas ga­vo Te­re­sė Žor­nia­kie­nė, Jo­lan­ta Lau­ži­kai­tė, Dan­guo­lė Ra­ mo­nie­nė, As­ta Drą­su­tie­nė, Ka­zi­ mie­ra Ri­mie­nė.

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas mo­te­ris gy­rė už pa­rei­gin­gu­mą, darbš­tu­mą ir ne­ si­dro­vė­jo pa­pa­sa­ko­ti su tuo su­ si­ju­sio anek­do­to. „Kai per die­ną dau­gy­bę dar­bų nu­dir­bu­si mo­te­ ris vi­dur­nak­tį at­si­gu­lė į lo­vą, jos gal­vo­je vis dar su­ko­si klau­si­mai, ar ji vis­ką pa­da­rė, o ra­my­bės ne­ da­vė min­tis, kad ji kaž­ką pa­mir­šo.

Ir ga­liau­siai mo­te­riai top­te­lė­jo, jog ji pa­mir­šo pa­my­lė­ti sa­vo vy­rą“, – nuo­tai­ką anek­do­tu mo­te­rims ban­ dė pa­kel­ti A.Šul­cas.

Tai pra­tę­sė ir J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. „Vi­soms mo­te­rims lin­kiu iš­lik­ti ža­vin­goms ir pa­my­lė­toms vy­rų“, – į svei­ki­ni­mo kal­bą prie­sko­nių įbė­rė sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos va­do­vė.