2013-03-15 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

penktadienis, KOVO 15, 2013

www.kl.lt

Me­di­kų pa­stan­gos iš­gel­bė­ti po­li­ti­kę I.Ma­ti­jo­šai­tie­nę bu­vo be­vai­sės.

Lietuva 5p.

Įtar­ta sa­vo sū­nų ba­du nu­ma­ri­nu­si I.Ro­jie­nė ka­lė­ji­mo iš­ven­gė.

Tėvas Pran­ciš­kus: kon­ser­va­to­rius, ži­nan­tis ke­lią į žmo­nių šir­dis.

Užribis 7p.

Pasaulis 9p.

Tur­tų pa­slap­tis – du li­tai

Suk­čiai to­liau sėk­ min­gai nau­do­ja­ si jau dau­giau nei šimt­me­tį gy­vuo­ jan­čiu triu­ku pi­ni­ gams iš leng­va­ti­ kių iš­vi­lio­ti. „In­ves­ tuok du li­tus ir už­ dirbk tūks­tan­čius be di­de­lio var­go“, – to­kių skel­bi­mų pil­ na in­ter­ne­to po­rta­ luo­se. Su­si­do­mė­ ju­siųjų leng­vu už­ dar­biu daug, ta­čiau spe­cia­lis­tai pa­brė­ žia, jog tai ele­men­ta­ rus su­kčia­vi­mas.

„Žmo­nės į pa­plū­di­mius kaip ėjo, taip ir eis.“ Mies­to ta­ry­bos na­rys Aud­rius Vaiš­vi­la įsi­ti­ki­nęs, jog Mė­ly­no­ji vė­lia­va uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miams tik­rai nė­ra rei­ka­lin­ga – tai tik pi­ni­gų švais­ty­mas.

Po­pie­žių pa­ger­bė var­pais As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Džiaugs­min­gą ži­nią apie iš­rink­tą nau­ją­po­pie­žių Klai­pė­do­je pa­skel­ bė baž­ny­čių var­pų skam­bė­ji­mas.

Ti­kin­tie­siems į pa­mal­das šia pro­ ga bu­vo rink­tis per vė­lu, tad už po­ pie­žių Pran­ciš­kų I bus mel­džia­ma­ si sek­ma­die­nį.

m.skiriute@kl.lt

60 tūks­tan­čių – per 80 die­nų?

4

Kaina 1,30 Lt

3p.

Mil­da Ski­riu­tė

Įvai­riuo­se in­ter­ne­ti­niuo­se po­rta­ luo­se vėl pra­dė­ti pla­tin­ti skel­bi­ mai, ku­riuo­se siū­lo­ma be di­de­lio var­go už­si­dirb­ti įspū­ din­gas pi­ni­gų su­mas.

60 (19 663)

Ap­ga­vys­tė: in­ter­ne­ti­niuo­se po­rta­luo­se siū­lo­mu leng­vu už­dar­biu su­si­ža­vė­ję ir po 2 li­tus į nu­ro­dy­tas są­skai­

tas per­ve­dę žmo­nės pil­do ki­tų pinigines, bet pa­tys grą­žos ne­su­lau­kia.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­žas

Vė­ly­vą tre­čia­die­nio va­ka­rą paaiš­ kė­jo, kad 266-uo­ju Ka­ta­li­kų baž­ ny­čios va­do­vu ta­po 76 me­tų ita­ lų kil­mės ar­gen­ti­nie­tis Jor­ge Ma­rio Ber­gog­lio. Dau­gy­bė ti­kin­čių­jų Klai­ pė­do­je nau­jo­jo po­pie­žiaus svei­ki­ni­ mą ir pa­lai­mi­ni­mą ste­bė­jo per te­le­ vi­zi­ją. Tel­šių vys­ku­pi­jos Klai­pė­dos de­ka­na­to de­ka­nas Vi­lius Vik­to­ra­ vi­čius tvir­ti­no, kad at­ski­rų ren­gi­ nių iš­rin­kus nau­ją­Ka­ta­li­kų baž­ny­ čios va­do­vą ne­bus. „Sek­ma­die­nį mel­si­mės už nau­ją­ jį po­pie­žių. Tą va­ka­rą, kai jį iš­rin­ko, skam­bi­no­me mies­to baž­ ny­čių var­pais.

3

2

penktADIENIS, kovo 15, 2013

miestas

Neį­ga­lie­ji su­si­pai­nio­jo tvar­ko­je

Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bė­je ne­tru­kus pa­ dau­gės val­di­nin­ kų su ant­pe­čiais – nuo ba­lan­džio įsi­ ga­lio­sian­čio­je ad­mi­ nist­ra­ci­jos per­tvar­ ko­je nu­ma­ty­ta su­ for­muo­ti nau­jus po­ sky­rius ir pa­skir­ti jų ve­dė­jus.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Neį­ga­lio­jo ženk­las ant au­to­mo­ bi­lio to­li gra­žu ne vi­sa­da at­sklei­ džia, kas prie jo vai­ro. Svei­kie­ji ne­re­tai pikt­nau­džiau­ja neį­ga­lu­ mą tu­rin­tiems žmo­nėms tei­kia­ mo­mis leng­va­to­mis ir įne­ša su­ maiš­ties.

Kas­die­ny­bė: uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė­je per­tvar­kos ta­po įpras­tu reiš­ki­niu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Sa­vi­val­dy­bė­je – dau­giau ve­dė­jų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

At­ly­gi­ni­mai ne­si­keis

Trys nau­ji po­sky­riai nuo ba­lan­ džio 2 die­nos pra­dės veik­ti Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riu­je. Ja­me bus su­ for­muo­ti Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los, Ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­žei­di­mų ty­ri­mo bei Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­ sky­riai.

Sky­riaus ve­dė­ja liks Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė, o po­sky­rių va­do­vų pa­ rei­gos ati­teks sky­riaus dar­buo­to­ jams, ku­rie tu­ri di­džiau­sias ka­te­ go­ri­jas. „Nors spe­cia­lis­tai ir taps po­sky­ rių ve­dė­jais, jų at­ly­gi­ni­mai ne­si­ keis“, – pa­ti­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Per­so­na­lo sky­riaus ve­dė­ja Jo­li­ta Gri­gai­tie­nė.

Pert­var­ko­je taip pat nu­ma­ty­ ta tris sky­rius – Vie­šų­jų ry­šių, In­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, Vie­no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų

– su­jung­ti į vie­ną In­for­ma­vi­mo ir e.pa­slau­gų sky­rių.

Jis bus vie­nas sky­rius su tri­mis po­sky­riais – taip sie­kia­ma, kad val­di­nin­kai efek­ty­viau dirb­tų ir val­dy­tų si­tua­ci­ją.

Gy­ve­na­mo­sios vie­tos dek­la­ra­vi­mo po­sky­ ry­je gy­ven­to­jai bus ap­tar­nau­ja­mi ne­be sa­vi­val­dy­bės pa­sta­te, o San­tuo­kų rū­muo­se.

Anot J.Gri­gai­tie­nės, In­for­ma­vi­ mo ir e.pa­slau­gų sky­riaus ve­dė­jo vei­kiau­siai bus ieš­ko­ma skel­biant kon­kur­są ei­ti šias pa­rei­gas. „Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad sa­ vi­val­dy­bė­je di­dės eta­tų skai­čius.

Tu­ri­me neu­žim­tų eta­tų, ku­riuos ir

iš­nau­do­si­me nau­jo sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­goms“, – tei­gė Per­so­na­lo sky­ riaus ve­dė­ja.

la­ra­vi­mo sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Bo­žie­nė.

At­lei­di­mų ne­pla­nuo­ja

Tu­rės per­si­kraus­ty­ti

Nuo ba­lan­džio sa­vi­val­dy­bė­je taip pat bus su­for­muo­tas Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­ rius su dviem po­sky­riais: Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir Gy­ve­na­mo­sios vie­ tos dek­la­ra­vi­mo. Šie du at­ski­ri sky­riai bus su­jung­ ti į vie­ną, nes abu yra iš­lai­ko­mi iš vals­ty­bės biu­dže­to.

Nu­ma­to­ma ir tai, jog Gy­ve­na­ mo­sios vie­tos dek­la­ra­vi­mo po­sky­ ry­je gy­ven­to­jai bus ap­tar­nau­ja­mi ne­be sa­vi­val­dy­bės pa­sta­te Lie­ pų g. 11, o va­di­na­muo­siuo­se san­ tuo­kos rū­muo­se, ku­rie yra S.Šim­ kaus g. 11. „Toks pla­nas, kad dirb­si­me ki­ta­ me pa­sta­te, yra, ta­čiau da­ta, ka­da per­si­kraus­ty­si­me, dar nė­ra aiš­ki“, – tei­gė Gy­ve­na­mo­sios vie­tos dek­

J.Gri­gai­tie­nės tei­gi­mu, vi­si dar­ buo­to­jai, ku­riuos pa­lies sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos struk­tū­ros per­tvar­ka, yra in­for­muo­ti, kad pa­ si­keis pa­rei­gy­bių ap­ra­šy­mas. „Kol kas ma­no­me, kad vi­si su­ tiks ei­ti nau­jas jiems siū­lo­mas pa­ rei­gas, to­dėl jo­kių at­lei­di­mų ir išei­ ti­nių kom­pen­sa­ci­jų ne­tu­rė­tų bū­ti.

Tik ko­vo pa­sku­ti­nią­ją sa­vai­tę bus aiš­ku, ku­rie vals­ty­bės tar­nau­to­jai eis nau­jų po­sky­rių ve­dė­jų pa­rei­ gas. Aiš­ku tik tai, kad at­ly­gi­ni­mai nie­kam ne­si­keis“, – pa­brė­žė J.Gri­ gai­tie­nė.

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ba yra pa­ tvir­ti­nu­si di­džiau­sią leis­ti­ną vals­ ty­bės tar­nau­to­jų ir pa­gal dar­bo su­ tar­tis dir­ban­čių dar­buo­to­jų skai­čių uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė­je. Jis yra 378,5 eta­to.

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ ra­šė, kad svei­kie­ji iš pre­ky­bos cent­rų ir spau­dos kios­kų iš­šla­vė neį­ga­lių­jų lip­du­kus, mat juos ma­si­no ga­li­my­ bė pa­si­nau­do­ti neį­ga­lių­jų vie­to­mis ir ne­mo­ka­mu au­to­mo­bi­lių sta­ty­mu mies­to cent­re.

Per­nai bu­vo nu­sta­ty­ta be­veik 16 tūkst. to­kių su­kčia­vi­mo at­ve­ jų, o pa­rei­gū­nai ža­dė­jo lai­ky­tis dar griež­tes­nės tvar­kos. Ši nu­s kam­b ė­j u­s i is­to­r i­ja ne tiek iš­g ąs­d i­n o su­k čiau­jan­č ius as­me­nis, kiek su­klai­di­no neį­ga­ liuo­sius.

Kai ku­rie jų tei­gė gir­dė­ję, kad nuo šiol neį­ga­lių­jų lip­du­kai iš­duo­da­mi tik Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­ sta­ty­mo tar­ny­bo­je dir­ban­čios me­ di­ci­nos ko­mi­si­jos.

Tad su­si­ruo­šęs šį lip­du­ką įsi­gy­ ti sep­ty­nias­de­šimt­me­tį per­ko­pęs klai­pė­die­tis šei­mos gy­dy­to­jos pa­ rei­ka­la­vo iš­duo­ti siun­ti­mą į me­di­ ci­nos ko­mi­si­ją dėl lip­du­ko.

Sun­kiai vaikš­čio­jan­tis vy­ras, dau­giau nei 20 me­tų tu­rin­tis neį­ ga­lu­mą, tei­gė be­si­bai­mi­nąs pa­tek­ ti į po­li­ci­jos ne­ma­lo­nę. „Nors ma­no ma­ši­na – tran­da­ lie­tas, bet kar­tais rei­kia kur nors nu­va­žiuo­ti“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­ die­tis.

Ta­čiau šei­mos gy­dy­to­ja vy­rui pra­šy­to siun­ti­mo ne­da­vė. Žmo­gus ge­ro­kai su­tri­ko, ne­su­mo­da­mas, kaip iš­siim­ti neį­ga­lių­jų au­to­mo­bi­ lio sta­ty­mo kor­te­lę.

Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ ty­mo tar­ny­bos Klai­pė­dos sky­riaus ve­dė­ja Ol­ga Ku­lik paaiš­ki­no, kad jo­kių po­ky­čių nė­ra ir ga­lio­ja se­no­ ji neį­ga­liems vai­ruo­to­jams nu­sta­ ty­ta tvar­ka.

Jiems iš­duo­da­ma tam tik­ros for­ mos kor­te­lė su nuo­trau­ka, be ku­ rios neį­ga­lio­jo lip­du­kas ant au­to­ mo­bi­lio ne­ga­lio­ja. Šios kor­te­lės pra­dė­tos iš­da­vi­nė­ti nuo praė­ju­sių me­tų pra­džios.

Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­ sta­ty­mo tar­ny­bos Klai­pė­dos do­ ku­men­tų re­gist­ra­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Min­dau­gas Gy­lys pa­tiks­ li­no, kad no­rint iš­siim­ti neį­ga­ laus vai­ruo­to­jo kor­te­lę nė­ra bū­ti­na me­di­ci­nos ko­mi­si­ja, jei­gu neį­ga­ lu­mas bu­vo nu­sta­ty­tas anks­čiau.

Tad ne­rei­ka­lin­gas ir šei­mos gy­dy­ to­jo siun­ti­mas.

Neį­ga­lu­sis tu­rė­tų kreip­tis į tar­ ny­bą, kur bū­tų per­žiū­rė­tas jo pra­ šy­mas iš­duo­ti šią kor­te­lę.

Jei­gu žmo­gus ati­tin­ka tam tik­rus ke­lia­mus kri­te­ri­jus, jam to­kia kor­ te­lė iš­duo­da­ma.

O neį­ga­lio­jo lip­du­ką, kaip ir anks­čiau, žmo­gus bet ku­ria­me kios­ke ar pre­ky­bos cent­re tu­ri nu­ si­pirk­ti pa­ts.

Per­nai uos­ta­mies­ty­je iš­duo­ta per 600 neį­ga­lių­jų au­to­mo­bi­lių sta­ty­ mo kor­te­lių.

3

penktADIENIS, kovo 15, 2013

miestas V.Če­pas va­do­va­vo vie­nas

At­pi­go bu­tai

Siū­lo nau­jas pro­gra­mas

Va­do­vau­ti Klai­pė­dos mies­tui šią sa­vai­tę bu­vo li­kęs vie­nas va­do­ vas – vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Če­pas (nuo­tr.). Jis lai­ki­nai ėjo ir Klai­pė­ dos me­ro, nes uos­ta­mies­čio va­ do­vas bu­vo iš­vy­kęs į ko­man­di­ ruo­tę Ame­ri­ko­je, ir ki­to uos­ta­ mies­čio vi­ce­me­ro Ar­tū­ro Šul­co, ku­ris tris die­nas ato­sto­ga­vo ir į dar­bą grįš šian­dien, pa­rei­gas.

Va­sa­rį, pa­ly­gin­ti su sau­siu, Klai­ pė­do­je pi­go bu­tai. Ana­li­ti­kų skai­ čia­vi­mu, vi­du­ti­nė kvad­ra­ti­nio met­ro kai­na su­ma­žė­jo 0,1 pro­c., ar­ba 3 Lt. Šiuo me­tu vi­du­ti­nė kvad­ra­ti­nio met­ro kai­na Klai­pė­ do­je sie­kia 3 307 Lt, Kau­ne – 3 258 Lt, Vil­niu­je – 4 101 Lt. Per me­tus Klai­pė­do­je bu­tai at­pi­go 0,8 pro­c.

Ki­tą­met sa­vo veik­los 40-me­tį mi­ nė­sian­tis Vil­niaus dai­lės aka­de­ mi­jos Klai­pė­dos sky­rius tam­pa fa­kul­te­tu, stu­den­tams pa­siū­ly­ sian­čiu 4 nau­jas stu­di­jų pro­gra­ mas: gra­fi­nį di­zai­ną, in­ter­je­ro di­ zai­ną, šiuo­lai­ki­nį me­ną ir me­di­jas, ur­ba­nis­ti­nį pro­jek­ta­vi­mą. Fa­kul­ te­tas įsi­kurs se­na­mies­ty­je, bu­vu­ sios Vy­dū­no mo­kyk­los pa­tal­po­se.

Klaipėda išsižada kokybės ženklo Kai­my­ni­nės pa­jū­rio sa­vi­val­dy­bės – Ne­ rin­gos ir Pa­lan­gos – ir šie­met sieks, kad kai ku­riuo­se joms pri­klau­san­čiuo­se pa­plū­di­miuo­se ple­ vė­suo­tų Mė­ly­no­ji vė­lia­va, o Klai­pė­dos val­džia to­kiam plia­ žų ko­ky­bės sim­ bo­liui įsi­gy­ti pi­ni­ gų ne­skirs, nes esą juos ga­li­ma pa­nau­ do­ti ir ra­cio­na­liau.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pi­ni­gų ne­nu­ma­ty­ta

Mė­ly­no­ji vė­lia­va, ku­ri nu­ro­do, jog pa­plū­di­miai ati­tin­ka 27 šva­ ros, van­dens ko­ky­bės, in­for­ma­ci­ jos pa­tei­ki­mo, inf­rast­ruk­tū­ros ir ki­tus rei­ka­la­vi­mus, ke­le­rius me­tus bu­vo iš­ke­lia­ma Smil­ty­nės, Pir­mo­ sios ir Ant­ro­sios Meln­ra­gės plia­žų ruo­žuo­se.

Ta­čiau nuo 2010 me­tų, tau­pant mies­to biu­dže­to lė­šas, Klai­pė­ da ne­be­da­ly­vau­ja Mė­ly­no­sios vė­ lia­vos pro­gra­mo­je, nes kas­met jos koor­di­na­to­riams ša­ly­je – Lie­tu­vos ža­lių­jų ju­dė­ji­mui rei­kė­jo mo­kė­ti po 35 tūkst. li­tų. „Pi­ni­gų šių­me­čia­me biu­dže­ te Mė­ly­na­jai vė­lia­vai ne­nu­ma­ty­ta, ta­čiau jei po­li­ti­kai nu­spręs­tų, kad jos mums rei­kia, lė­šų tik­rai at­ras­ tu­me, nes su­ma nė­ra to­kia di­de­lė“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­ to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas.

Spren­di­mas: uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė Mė­ly­no­sios vė­lia­vos pa­plū­di­miams ne­be­per­ka jau ket­vir­tus me­tus.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kas Aud­rius Vaiš­ vi­la įsi­ti­ki­nęs, jog Mė­ly­no­ji vė­lia­va uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miams tik­rai nė­ra rei­ka­lin­ga. „Jos at­si­sa­kė­me dėl pra­gma­tiš­ko po­li­ti­kų po­žiū­rio.

Ir da­bar ma­nau, kad tuos 35 tūkst. li­tų ga­li­ma pa­nau­do­ti ra­cio­na­liau – pa­vyz­džiui, su­tvar­ky­ti ko­kį nors jū­ros link ve­dan­tį ta­ką. Jei bū­tu­ me ku­ror­tas, Mė­ly­no­ji vė­lia­va bū­ tų pres­ti­žo rei­ka­las, bet esa­me ne ku­ror­tas, o uos­ta­mies­tis. Žmo­nės į pa­plū­di­mius kaip ėjo, taip ir eis.

Svar­biau­sia, kad pa­plū­di­miai bū­tų šva­rūs“, – aiš­ki­no A.Vaiš­vi­la.

Vė­lia­va – gar­bės rei­ka­las

Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė jau pa­tei­ kė pa­raiš­ką, kad Mė­ly­no­ji vė­lia­va ir šie­met bū­tų su­teik­ta pu­sės ki­lo­ met­ro pa­plū­di­mio ruo­žui ties Bi­ru­ tės par­ku.

Vė­lia­va pa­plū­di­mio ruo­že ties Bo­ta­ni­kos par­ku ple­vė­sa­vo jau de­ vy­ne­rius me­tus, kas­met už tai Pa­

La­bai džiu­gu, kad tu­ 1 ri­me nau­ją Ga­ny­to­ją ir po­pie­žiaus vie­ta ne­be tuš­čia. O

vi­čius ne­sle­pia džiaugs­mo, kad Ka­ta­li­kų baž­ny­čia tu­ri nau­ją po­ pie­žių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien 13 val. sa­vi­val­ dy­bė­je vyks mies­to ta­ry­bos Eti­kos ko­ mi­si­jos po­sė­dis. Jo me­tu bus svars­to­ mas se­n iū­nai­tės Li­g i­tos Girs­k ie­nės skun­das dėl ta­r y­bos na­r io Aud­r iaus Vaiš­vi­los el­ge­sio.

Uni­v er­s i­t e­t as. Ry­t oj nuo 10 val.

Klai­p ė­d os uni­ver­s i­t e­t e vyks at­v i­ rų du­r ų die­n a. Šie­met ji bus ki­to­k ia.

Ren­g i­nys „Ke­t u­r ios kryp­t ys“ šie­met bū­s i­muo­s ius stu­d en­t us kvies įvai­ ria­pu­s iš­k ai pa­ž velg­t i į stu­d i­j as Klai­ pė­dos uni­ver­s i­te­te. Ren­g i­nys vyks Klai­p ė­d os uni­ver­s i­te­to Au­l a Mag­ na sa­lė­j e.

35

– tiek tūkst. li­tų kas­met iš mies­to biu­dže­to rei­kė­jo mo­kė­ti už tai, kad tri­juo­ se Klai­pė­dos pa­plū­di­mių ruo­žuo­se ple­vė­suo­tų Mė­ ly­no­ji vė­lia­va.

lan­gos sa­vi­val­dy­bė tu­ri su­si­mo­kė­ ti 20 tūkst. li­tų. „Tu­rė­ti Mė­ly­no­sios vė­lia­vos pa­ plū­di­mį di­džiau­siam Lie­tu­vos ku­ ror­tui Pa­lan­gai yra gar­bės rei­ka­ las. In­for­ma­ci­ja apie Mė­ly­no­sios vė­lia­vos pa­plū­di­mius vie­ši­na­me spe­cia­liuo­se ka­ta­lo­guo­se ir Pa­lan­ ga jau be­veik de­šimt­me­tį pa­ten­ka tarp tų ku­ror­tų, ku­rie ga­li pa­si­gir­ ti aukš­čiau­sius ko­ky­bės rei­ka­la­vi­ mus ati­tin­kan­čiais pa­plū­di­miais“,

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

– tei­gė Pa­lan­gos me­ro pa­ta­rė­ja Jur­ gi­ta Va­na­gė.

Tu­ris­tams svar­bu

Ne­rin­ga šie­met vei­kiau­siai taip pat sieks, kad Mė­ly­no­ji vė­lia­va ple­vė­ suo­tų dvie­juo­se pa­plū­di­miuo­se – Juodk­ran­tės ir Ni­dos. Šio ku­ror­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos bus pra­šo­ma pri­tar­ti da­ly­va­vi­mui Mė­ly­no­sios vė­lia­vos pro­gra­mo­je ir skir­ti pi­ni­gų.

Koor­di­na­to­riai pra­šo 40 tūkst. li­tų. „Per­nai už Mė­ly­ną­ją vė­lia­ vą mo­kė­jo­me 25 tūkst. li­tų, to­dėl po­li­ti­kai ga­li ir ne­skir­ti 40 tūkst. li­tų, kiek pra­šo­ma. Jei pi­ni­gų bus ma­žiau, rei­kės de­rė­tis, nes mums la­bai svar­bu tu­rė­ti Mė­ly­ną­ją vė­ lia­vą. Tu­ris­tai tik­rai at­krei­pia dė­ me­sį, ar pa­plū­di­miai įver­tin­ti šiuo ko­ky­bės ženk­lu, apie jį tei­rau­ja­si ir agen­tū­ros, ku­rios or­ga­ni­zuo­ja ke­lio­nes į Kur­šių ne­ri­ją“, – tei­gė Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­c i­jos di­rek­to­r ius Al­g i­m an­tas Vyš­niaus­kas.

Po­pie­žių pa­ger­bė var­pais

Ga­ny­to­j as: ku­ni­gas V.Vik­to­ra­

Dienos telegrafas

juk ne taip se­niai va­žia­vo­me į pi­ lig­ri­mi­nę ke­lio­nę į Ro­mą ir ten ra­ do­me tuš­čią sos­tą“, – tei­gė V.Vik­ to­ra­vi­čius.

Klai­pė­dos šv.Juo­za­po Dar­bi­nin­ ko pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Vla­das Ged­ gau­das įžvel­gė nau­jo­jo po­pie­žiaus pa­na­šu­mą su Jo­nu Pau­liu­mi II. „Te­ko ma­ty­ti įra­šus, kai po­pie­ žiu­mi iš­rink­tas Jo­nas Pau­lius II svei­ki­no su­si­rin­ku­sią mi­nią, tad

įžvel­giu pa­na­šu­mų ir šiuo at­ve­ ju. Pran­ciš­kus la­bai at­vi­ras, cha­ riz­ma­tiš­kas ir la­bai šil­tas. Ita­lai jį tik­rai nuo­šir­džiai priė­mė ir mums vi­siems tai la­bai džiu­gus mo­men­ tas“, – ne­slė­pė V.Ged­gau­das.

Nau­ja­sis po­pie­žius pri­klau­sė Jė­ zui­tų or­di­nui. Jė­zui­tai yra daug nu­ vei­kę Pie­tų Ame­ri­ko­je. Tei­gia­ma, kad dar bū­da­mas kar­di­no­lu Jor­ge Ma­rio Ber­gog­lio su­ge­bė­jo įveik­ ti tą su­dė­tin­gą nau­jo­jo pa­sau­lio pro­ble­ma­ti­ką. „Kai ren­ka­mas po­ pie­žius, kan­di­da­to pri­klau­sy­mas

vie­nam ar ki­tam or­di­nui di­des­nės reikš­mės ne­tu­ri. Ma­ny­čiau, kad di­ džiau­sias dė­me­sys ski­ria­mas per­ so­na­li­jai, nu­veik­tiems dar­bams“, – ti­ki­no V.Ged­gau­das. „Po­pie­žius pa­si­rin­ko mū­sų or­ di­no įkū­rė­jo Pran­ciš­kaus Asy­žie­ čio var­dą. Tai, ži­no­ma, la­bai ma­ lo­nu, bet juk bū­tu­me priė­mę ir bet ką ki­tą. Ti­kiu, kad po­pie­žiu­mi iš­ rink­tas ge­riau­sias kar­di­no­las, ku­ rį šiuo me­tu ga­lė­jo iš­rink­ti“, – tei­ gė pran­ciš­ko­nas ku­ni­gas Eval­das Da­ru­lis.

Su­si­ti­ki­mas. Ry­toj 12 val. Klai­pė­dos vie­šo­sios I.Si­mo­nai­t y­tės bib­l io­te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je vyks su­si­t i­k i­mas su Ko­vo 11-osios sig­na­ta­re Bi­ru­te Va­lio­ ny­te. Jo te­ma – „Po­kal­bis apie Di­d žią­ ją Lie­tu­vą“. Ren­g i­nio me­tu bus pri­sta­ to­mas tre­čia­sis B.Va­l io­ny­tės fo­tog­ra­ fi­jų al­bu­mas „Di­d žio­ji Lie­t u­va“. Lei­d i­ ny­je yra tūks­tan­čiai Lie­tu­vos Di­d žio­ sios Ku­n i­gaikš­t ys­tės pa­vel­do Uk­rai­ no­je nuo­trau­k ų.

Pa­tik­ri­ni­mas. Klai­pė­dos ap­skri­t ies ir ki­tos ša­lies vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­ pek­ci­jos šie­met vyk­dys pro­jek­tą „Pre­ kių ir pa­slau­g ų su­var­to­ji­mas pri­va­ tiems po­rei­k iams“. Pag­r in­d i­n is pro­ jek­to tiks­las – už­k irs­t i ke­l ią pri­va­čių po­rei­k ių, su­si­ju­sių su poil­siu, pra­mo­ go­m is ar pra­ban­gos daik­tais, ten­k i­ ni­mui įmo­nės lė­šo­m is. Pir­mo­jo pro­ jek­to eta­po me­t u ak­t y­v ių kont­ro­lės veiks­mų su­lauks 4 Klai­pė­dos ap­skri­ ties, o iš vi­so ša­ly­je – apie 100 ri­zi­k in­ giau­sių įmo­nių.

Eg­za­mi­nas. Ry­toj Klai­pė­dos tra­d i­ci­ nio ai­k i­do klu­be vyks se­m i­na­ras-eg­ za­mi­nas. Jį ves Lie­tu­vos tra­di­ci­nio ai­ ki­do fe­de­ra­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas tarp­ tau­ti­nio ly­gio III DAN meist­ras J.Ba­liu­ tis. Klu­bo auk­lė­ti­niai lai­kys pir­mą­jį ai­ ki­do eg­za­m i­ną tarp­tau­t i­n io ly­g io 10 KYU mo­k i­nio kva­li­fi ­ka­ci­jai gau­ti.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­c i­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 4 klai­pė­die­čių mir­tys.

Mi­rė Ivan Ja­si­no­vič (g. 1943 m.), Ka­zi­ mie­ras Bal­či­ko­nis (g. 1944 m.), Ne­ri­jus Kuz­ma (g. 1965 m.), Ro­man Či­k u­nov (g. 1992 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ire­na Stul­g ie­nė, Ivan Ja­si­no­vič.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 67 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­s i aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, gal­vos svai­g i­mu. Me­d i­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir gat­vė­je gu­l in­t iems ne­blai­viems as­ me­nims.

4

penktADIENIS, kovo 15, 2013

miestas

Tur­tų pa­slap­tis – du li­tai Nu­ro­do­ma, kad už­ten­ka 1 in­ves­tuo­ti 2 li­tus ir ta­ vo są­skai­ta pa­si­pil­dys nuo 1 tūkst.

iki 60 tūkst. li­tų. Pab­rė­žia­ma, kad no­rint už­si­dirb­ti ne­rei­kia pa­stan­ gų. Už­ten­ka 2 li­tus per­ves­ti į nu­ro­ dy­tas še­šias są­skai­tas. Ta­da vie­to­je pa­sku­ti­nio­sios są­skai­tos rei­kia įra­ šy­ti sa­vo są­skai­tos nu­me­rį ir iš­pla­ tin­ti skel­bi­mą ne ma­žiau kaip 200 in­ter­ne­ti­nių po­rta­lų.

Nu­ro­do­ma, kad į šį žai­di­mą ga­li­ma įtrauk­ti ir sa­vo ar­ti­muo­sius. Skel­bi­ mą pla­ti­nan­tys žmo­nės tvir­ti­na, kad pi­ni­gai į są­skai­tas pra­de­da kap­sė­ti la­ bai grei­tai. Vie­nas to­kių lai­min­gų­jų tvir­ti­no, kad į jo są­skai­tą vos per po­ rą sa­vai­čių bu­vo per­ves­ta 2 tūkst. li­ tų. Ant­ra tiek – dar po tri­jų sa­vai­čių. „Po pu­sant­ro mė­ne­sio tu­rė­čiau bū­ti už­dir­bęs apie 16 tūkst. li­tų ir ši su­ma to­liau di­dės, o vis­kas pra­ si­dė­jo nuo 12 li­tų“, – tei­gė vie­nas skel­bi­mo pla­tin­to­jų.

Skel­bi­muo­se nu­ro­do­ma, kad 60 tūkst. li­tų ga­li­ma už­si­dirb­ti per 40–80 die­nų.

li­ma pa­da­ry­ti pa­ve­di­mą be ga­vė­jo var­do pa­var­dės. Šia­me lau­ke­ly­je pa­ta­ria­ma įra­šy­ti bet ko­kį žo­dį.

Pab­rė­žia­ma, kad ši sis­te­ma sėk­ min­gai vei­kia vi­sa­me pa­sau­ly­je dėl da­ly­vių są­ži­nin­gu­mo – vi­si esą tik pa­pras­čiau­siai da­ro pa­slau­gą vie­nas ki­tam. „Sup­ran­tu, jog šie pi­ni­gai ga­li dau­ge­liui pa­dė­ti per eko­no­mi­ nę kri­zę“, – ma­si­na­ma skel­bi­me.

Ja­me taip pat pla­čiai ir įti­ki­na­ mai iš­dės­to­ma, kaip ir ko­dėl pi­ni­ gai pra­de­da kaup­tis są­skai­to­je.

As­me­nų, ku­rie su­si­gun­dys leng­ vu už­dar­biu, ieš­ko­ma ir dar­bo skel­ bi­mų sve­tai­nė­se. Aki­vaiz­du, kad šia sis­te­ma yra su­si­ža­vė­ję daug žmo­ nių. Skel­bi­mai pla­ti­na­mi vis skir­ tin­gais var­dais, juo­se pa­tei­kia­mi skir­tin­gų są­skai­tų, te­le­fo­nų nu­ me­riai. Vis dėl­to su šiuos skel­bi­ mus pla­ti­nan­čiais žmo­nė­mis su­si­ siek­ti ne­pa­vy­ko. Pa­teik­ti te­le­fo­no nu­me­riai bu­vo iš­jung­ti ar­ba ne­be­ ga­lio­jan­tys.

Rai­mun­das Vai­tie­kū­nas Rin­ko­da­ros pa­ta­rė­jas

Š

Ma­si­na įkve­pian­ti is­to­ri­ja

In­ter­ne­ti­niuo­se po­rta­luo­se pla­ti­ na­muo­se skel­bi­muo­se pa­brė­žia­ma, kad tai nė­ra ap­gau­lė. Vi­sur pa­sa­ ko­ja­ma ta pa­ti at­vi­ra ir įkve­pian­ ti is­to­ri­ja. „Su­si­gun­džiau, pra­dė­ jau veik­ti ir žiū­rė­ti, kas iš to išeis.

Iki šiol ne­ti­kė­jo­me in­ter­ne­ti­nė­mis ne­są­mo­nė­mis, kai skel­bia­ma apie leng­vus pi­ni­gus. Ta­čiau vis ba­dy­ da­vo akis skel­bi­mai apie iš­leis­tus 12 li­tų. Pa­ma­niau, kad tiek to – lo­ te­ri­jos bi­lie­tams iš­lei­džiu dau­giau, nors nie­ko ne­lai­miu“, – tvir­ti­na­ma skel­bi­me.

Skel­bi­mo ra­šy­to­jas to­liau pa­sa­ ko­jo, kaip vie­ną va­ka­rą per­ve­dė po 2 li­tus į nu­ro­dy­tas są­skai­tas, ta­da vie­to­je pa­sku­ti­nio­sios įra­šė sa­vo ir iš­pla­ti­no įvai­riuo­se in­ter­ne­to fo­ ru­muo­se bei po­rta­luo­se. „Ti­kė­jau­ si, kad tuoj pra­dės by­rė­ti pi­ni­gai, ta­čiau taip ne­bu­vo. Sąs­kai­ta ke­lias die­nas po skel­bi­mo iš­pla­ti­ni­mo bu­ vo tuš­čia. Pa­ma­niau, jog li­kau ap­ gau­tas ir tik su­gai­šau lai­ką. Nu­mo­ jau ran­ka ir pa­mir­šau tuos 12 li­tų.

Po mė­ne­sio su­gal­vo­jau pri­si­jung­ ti prie są­skai­tos, o ji bu­vo pa­si­pil­ džiu­si tūks­tan­čiu li­tų“, – tei­gia­ma skel­bi­me. Toks pat teks­tas yra ir ki­ tuo­se pla­ti­na­muo­se skel­bi­muo­se.

Su­si­ža­vė­jo daug žmo­nių

Po įkve­pian­čios is­to­ri­jos skel­bi­ muo­se nu­ro­do­ma inst­ruk­ci­ja, ką da­ry­ti, bei še­šios są­skai­tos, į ku­ rias rei­kia per­ves­ti po 2 li­tus. Net at­sklei­džia­ma, kaip ap­gau­ti elekt­ ro­ni­nę ban­ko sis­te­mą, kad bū­tų ga­

Fak­tas: T.Bal­čius pa­brė­žė, kad šiuo at­ve­ju pi­ni­gai ga­li ne­bent leng­vai

iš­ke­liau­ti iš pi­ni­gi­nės, bet ne į ją su­grįž­ti.

Sta­sys Gir­dzi­jaus­kas:

Ka­dan­gi į šį žai­di­ mą rei­kia įtrauk­ti vis dau­giau žiop­lių, pi­ra­mi­dė grei­tai su­ griū­va.

Leng­vų pi­ni­gų ne­bū­na

Nors skel­bi­muo­se pa­teik­tas leng­vo už­dar­bio bū­das ir vi­lio­jan­tis, spe­ cia­lis­tai ir po­li­ci­jos at­sto­vai pa­brė­ žia, kad juo ne­rei­kė­tų su­si­gun­dy­ti.

Tai se­nas triu­kas – fi­nan­si­nė pi­ra­mi­ dė, ku­ri su­si­krau­ti tur­tus pa­de­da tik žai­di­mą pra­dė­ju­siems as­me­nims. „Leng­vų pi­ni­gų ne­bū­na. Tad to­ kiais triu­kais ne­rei­kė­tų pa­si­ti­kė­ti.

Pi­ni­gai ga­li ne­bent leng­vai iš­ke­liau­ ti iš pi­ni­gi­nės, bet ne su­grįž­ti į ją.

Fi­nan­si­nės pi­ra­mi­dės at­ve­jais už­ dir­ba tik tie, ku­rie ją pra­dė­jo. Kiek su­rinks pi­ni­gų, tiek su­rinks, bet grą­žos per­ve­du­siems ne­bus“, – pa­ brė­žė Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­

Komentaras

sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Eko­no­ mi­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas To­mas Bal­čius. Šiuo at­ve­ju žmo­gus ne­ten­ka ne­ di­de­lės su­mos – apie 20 li­tų, įskai­ tant pa­ve­di­mo mo­kes­čius. „Ki­tas tik ran­ka nu­mos, ne­te­kęs to­kios su­mos“, – pa­ste­bė­jo T.Bal­ čius.

Pa­sak vir­ši­nin­ko, se­niau, prieš de­šimt­me­tį, bu­vo at­ve­jų, kai kreip­ da­vo­si as­me­nys, nu­ken­tė­ję nuo fi­ nan­si­nės pi­ra­mi­dės or­ga­ni­za­to­rių.

Ta­da įmo­nė, ku­ri bu­vo re­gist­ruo­ ta ne Lie­tu­vo­je, kvies­da­vo žmo­nes į su­si­rin­ki­mus ir siū­ly­da­vo pa­si­ra­šy­ ti su­tar­tį dėl in­ves­ti­ci­jų po 5 tūkst. li­tų. Su­si­do­mė­ju­sie­siems bu­vo ža­ da­mas di­de­lis už­dar­bis. Ta­čiau jo taip nie­kas ir ne­su­lau­kė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nys ir at­sii­ma tuos pi­ni­gus. Ta­čiau rei­kia pa­brėž­ti, kad kuo dau­giau žmo­nių at­gau­na pi­ni­gus, tuo dau­ giau as­me­nų jie ne­sug­rįš“, – tvir­ ti­no S.Gir­dzi­jaus­kas.

Pa­sak pro­fe­so­riaus, šio­je si­tua­ ci­jo­je la­biau­siai iš­lo­šia tie žmo­nės, ku­rie pra­dė­jo šį žai­di­mą. Bū­tent pra­di­nin­kai ir ga­li su­si­rink­ti tuos 60 tūkst. li­tų, apie ku­riuos kal­ba­ ma skel­bi­me. „Ka­dan­gi į šį žai­di­mą rei­kia pri­trauk­ti vis dau­giau žiop­ lių, pi­ra­mi­dė grei­tai su­griū­va. Rei­ kia ži­no­ti tai, kad jei vie­nas žmo­gus šio žai­di­mo me­tu ga­vo tūks­tan­tį li­ tų, tai ki­tas, no­rin­tis už­dirb­ti tiek pat, tu­rės pri­trauk­ti tiek pat daug žmo­nių. Du li­tai nė­ra di­de­lis nuo­ sto­lis, bet pi­ni­gus or­ga­ni­za­to­riai su­rin­ko ne­są­ži­nin­gai“, – pa­brė­žė pro­fe­so­rius.

Pi­ra­mi­dė grei­tai su­griū­va

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Kau­no hu­ ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to In­for­ma­ti­kos ka­ted­ros pro­fe­so­rius Sta­sys Gir­dzi­ jaus­kas, il­gą lai­ką ty­ri­nė­jęs fi­nan­ si­nes pi­ra­mi­des, pa­tvir­ti­no, kad in­ter­ne­te siū­lo­mas bū­das leng­vai už­si­dirb­ti yra tik­ras su­kčia­vi­mas. Šis triu­kas yra se­nas – pa­pras­čiau­ sia fi­nan­si­nės pi­ra­mi­dės ver­si­ja. „Šiuo at­ve­ju nau­do­ja­mas kla­si­ ki­nis triu­kas. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad iš kiek­vie­no žmo­gaus yra pa­va­gia­ma po 2 li­tus. Ži­no­ma, kai ku­rie as­me­

Kri­zė – gi­gan­tiš­ka aferos versija

S.Gir­dzi­jaus­kas pa­sa­ko­jo, jog yra kur kas su­dė­tin­ges­nių fi­nan­si­nės pi­ra­mi­dės ver­si­jų. Vie­na to­kių, kai vers­li­nin­kai imi­tuo­da­vo in­ves­ta­vi­ mą. Žmo­nės bu­vo gun­do­mi in­ves­ tuo­ti di­de­les su­mas pi­ni­gų – pa­ vyz­džiui, 10 tūkst. li­tų. Jiems bu­vo ža­da­ma mo­kė­ti di­de­lius pro­cen­tus, ta­čiau joks in­ves­ta­vi­mas ne­vyk­da­ vo. Pro­cen­tai bū­da­vo mo­ka­mi iš ki­tų pa­siū­ly­mu su­si­gun­džiu­sių as­ me­nų at­neš­tų pi­ni­gų.

is triu­kas yra la­bai se­nas. Jis nau­do­ja­mas ne tik ban­dant už­ si­dirb­ti. A.Sme­to­nos lai­kais šis triu­kas bu­vo va­di­na­mas „vel­nio len­ciū­gė­liu“. Tai yra kla­si­ki­nė, pa­pras­ta mul­ti­mar­ke­tin­go sche­ma, ku­ri at­si­ra­do praė­ju­sio šimt­me­čio pra­džio­je. Ji nau­ do­ja­ma įvai­riems tiks­lams. Pri­si­me­ nu, mo­kyk­lo­je pa­na­šiu prin­ci­pu vie­ ni ki­tiems siun­ti­nė­da­vo­me at­vi­ru­kus, bu­vo žai­di­mas ir su va­di­na­mai­siais vag­no­riu­kais, kve­pa­lais, ženk­liu­kais, ka­len­do­riu­kais, deg­tu­kų dė­žu­čių eti­ ke­tė­mis. To­kiu prin­ci­pu kai ku­riuos daik­tus pla­ti­nan­čios įmo­nės ren­ka ir klien­tų duo­me­nų ba­zę, pa­vyz­džiui, pa­ kvie­čia į va­ka­rie­nę žmo­gų ir jo pa­pra­ šo at­si­ves­ti dar pen­kis drau­gus. Vė­liau pa­sta­rų­jų pa­pra­šo nu­ro­dy­ti dar pen­kių žmo­nių kon­tak­tus. Žmo­gui neužd­rau­ si da­ly­vau­ti įvai­rio­se žai­di­muo­se. Čia jo pa­si­rin­ki­mas. Ta­čiau nors ir kiek bu­ vo to­kių žai­di­mų, ne­pri­si­me­nu, kad kas bū­tų ta­pęs lai­min­gu ar tur­tin­gu. Pi­ni­gų rin­ki­mas to­kiu prin­ci­pu yra nee­tiš­kas.

Ta­čiau aki­vaiz­du, kad, nors šis triu­kas at­si­ra­do se­niai, jis ga­jus ir šiais lai­kais.

Tik konk­re­čiu laik­me­čiu jam pa­ren­ka­ mos skir­tin­gos prie­mo­nės.

„Taip sta­to­ma pi­ra­mi­dė, kol ga­ liau­siai ne­bė­ra žmo­nių, iš ku­rių bū­tų ga­li­ma pri­trauk­ti pi­ni­gų. Ta­da or­ga­ni­za­to­riai ne­be­tu­ri iš ko mo­kė­ ti pa­lū­ka­nų. Žmo­nės pra­de­da at­sii­ mi­nė­ti pi­ni­gus, ir pi­ra­mi­dė griū­va.

Lai­mi tik jos or­ga­ni­za­to­riai“, – pa­ brė­žė moks­li­nin­kas.

At­ve­jų, kai ban­do­ma už­si­dirb­ ti nau­do­jan­tis fi­nan­si­ne pi­ra­mi­de, pa­dau­gė­ja kri­zių me­tu, tai po­pu­ lia­riau­sia ša­ly­se, ku­rio­se žmo­nės pa­ti­ria skur­dą. „Žmo­nės iš­gy­ve­na ne­pri­tek­lių, sun­kiai ver­čia­si ir juos ne­sun­ku su­vi­lio­ti to­kiais triu­kais. Čia la­bai pa­na­šu į lo­te­ri­ją, bet ši yra ofi­cia­lus da­ly­kas, o fi­nan­si­nė pi­ra­ mi­dė ne­le­ga­lu“, – tvir­ti­no pro­fe­ so­rius.

S.Gir­dzi­jaus­ko nuo­mo­ne, pa­ sau­li­nė kri­zė – taip pat pi­ra­mi­di­ nio prin­ci­po, tik jos sche­ma kur kas su­dė­tin­ges­nė. „Prie jos pri­ve­dė per ak­ci­jų bir­žas, ver­ty­bi­nius po­ pie­rius. Žmo­nės dar ne­su­si­gau­do.

To­kie žai­di­mai yra se­ni, bet da­liai vi­suo­me­nės pa­trauk­lūs. Jų at­si­sa­ ky­ti neį­ma­no­ma, kaip ir al­ko­ho­lio, nors vi­si ži­no, kad jis ne­svei­ka“, – tvir­ti­no pro­fe­so­rius.

5

penktADIENIS, kovo 15, 2013

lietuva

Me­di­kams ne­pa­vy­ko iš­gelbė­ti vers­li­ninkės Praė­jus dau­giau kaip dviem pa­roms po to, kai 55-erių Kau­no vers­li­ninkė ir po­li­tikė Ire­na Ma­ti­jo­šai­tienė pa­tyrė la­bai sun­kią gal­vos traumą, jai kons­ta­tuo­ta sme­genų mir­tis.

Jur­gi­ta Ša­kienė j.sakiene@diena.lt

kad mūsų pa­cientė iš­gy­ventų“, – pa­brėžė gy­dy­to­jas.

Su­ti­ko paau­ko­ti or­ga­nus

Ne­padė­jo trys ope­ra­ci­jos

Pa­sak Kau­no kli­nikų at­stovų, I.Ma­ ti­jo­šai­tie­nei sme­genų mir­tis diag­ no­zuo­ta va­kar 14 val. Pa­čios vers­ li­ninkės va­lia ir su jos šei­mos na­rių su­ti­ki­mu duo­me­nys apie nu­sta­tytą sme­genų mir­ties faktą bei su­ti­kimą paau­ko­ti or­ga­nus per­duo­ti Na­cio­ na­li­niam or­ganų transp­lan­ta­ci­jos biu­rui.

Priim­ti spren­dimą ar­ti­mie­siems pa­dėjo I.Ma­ti­jo­šai­tienės anks­čiau iš­sa­ky­ti žod­žiai: „Jei­gu ir miręs ga­li pa­dėti žmo­gui, tai pa­dėk.“ „Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je gy­dy­tai pa­cien­tei I.Ma­ti­jo­šai­tie­nei kons­ta­ tuo­ta sme­genų mir­tis. Tai reiš­kia, kad kons­ta­tuo­tas ir mir­ties fak­tas.

Reiš­kia­me gi­liau­sią užuo­jautą šei­ mos na­riams ir vi­siems žmonėms, ku­rie ją pa­ži­no­jo“, – ket­vir­ta­dienį po pietų su­si­jau­dinęs kalbė­jo Kau­ no kli­nikų In­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos kli­ni­kos va­do­vas pro­fe­so­rius Vi­das Pil­vi­nis.

Jo tei­gi­mu, mo­ters šir­dies dar­ bas galė­jo būti nu­trauk­tas bet ku­ rią mi­nutę, kai tik būtų buvę su­ tvar­ky­ti do­no­rystės for­ma­lu­mai bei at­lik­ti rei­kia­mi ty­ri­mai. „At­li­ ko­me viską, ką galė­jo­me pa­da­ry­ti,

Kau­no kli­nikų me­di­kai ket­vir­ta­ die­nio rytą teigė, kad pa­cientės svei­ka­tos būklė bu­vo sta­bi­liai kri­ tinė, ta­čiau sta­bi­li­zuo­ti jos gy­ vy­bi­nių funk­cijų vis dar ne­bu­ vo pa­vykę. Mo­te­riai bu­vo su­kel­ta dirb­tinė ko­ma.

Jei­gu ir miręs ga­li pa­dėti žmo­gui, tai pa­dėk.

Dėl gal­vos sme­genų ti­ni­mo ant­ ra­dienį I.Ma­ti­jo­šai­tie­nei bu­vo at­ lik­tos trys neu­ro­chi­rur­ginės ope­ ra­ci­jos. „Neu­ro­chi­rur­gi­nio gy­dy­mo ga­ li­mybės iš­sem­tos, šiuo me­tu dau­ giau ope­ra­cijų ne­bus. Mes ren­ kamės kon­ser­va­ty­vios me­di­ci­nos ke­lią“, – dar tre­čia­dienį sakė Kau­ no kli­nikų Neu­ro­chi­rur­gi­jos in­ten­ sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riaus va­do­ vas To­mas Ta­mo­šui­tis „Svar­biau­sia, kad I.Ma­ti­jo­šai­ tienė iš­gy­ventų dar 24 va­lan­das“, – tre­čia­dienį pa­brėžė In­ten­sy­vio­

Pa­siau­ko­ji­mas: pa­čios I.Ma­ti­jo­šai­tienės va­lia ir su jos šei­mos na­rių su­ti­ki­mu duo­me­nys apie nu­sta­tytą sme­

genų mir­ties faktą ir su­ti­kimą paau­ko­ti or­ga­nus per­duo­ti Na­cio­na­li­niam or­ganų transp­lan­ta­ci­jos biu­rui.

sios te­ra­pi­jos kli­ni­kos va­do­vas pro­ fe­so­rius V.Pil­vi­nis. Tai me­di­kams pa­vy­ko pa­siek­ti, ta­čiau pro­gnozės vis dėlto ne­bu­vo op­ti­mis­tinės.

Nuk­ri­to nuo laiptų

Kau­no mies­to ta­ry­bos narė I.Ma­ ti­jo­šai­tienė sun­kią traumą pa­tyrė na­mie ankstų ant­ra­die­nio rytą. Jos

Artūro Morozovo nuo­tr.

vy­ras, „Vi­čiūnų“ įmo­nių grupės va­ do­vas, Kau­no mies­to ta­ry­bos ir vi­ suo­me­ni­nio judė­ji­mo „Vie­nin­gas Kau­nas“ na­rys Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­ tis, kalbė­da­mas apie ne­laimę, ant­ ra­dienį sun­kiai tvardė emo­ci­jas. „Žmo­na ry­te laip­tais lei­do­si į pir­ mą aukštą ir nu­kri­to. Aš tuo me­tu dar mie­go­jau. Iš­gir­dau, kaip kaž­kas

dunks­telė­jo. Sup­ra­tau, kad at­si­ti­ko kas nors ne­ge­ra“, – V.Ma­ti­jo­šai­tis pri­si­minė jų nuo­sa­va­me na­me Vi­ čiū­nuo­se įvy­ku­sią tra­ge­diją.

I.Ma­ti­jo­šai­tie­nei bu­vo nu­sta­ty­tas kau­kolės pa­ma­to lūži­mas, krau­ja­ vi­mas į gal­vos sme­ge­nis, stu­bu­ ro juos­me­ninės da­lies slanks­te­lio lūži­mas.

Kraus­ty­mo­si nuo­tai­kos And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

At­ro­do, vie­na se­niau­sių Lie­tu­vos įka­li­ni­mo įstai­gų skai­čiuo­ja pa­sku­ ti­nius sa­vo gy­va­vi­mo me­tus – dar šie­met tu­rė­tų paaiš­kė­ti, ku­ri įmo­ nė im­sis 100 mln. li­tų ver­tės Lu­kiš­ kių ka­lė­ji­mo komp­lek­so iš­kel­di­ni­ mo į Pra­vie­niš­kes dar­bų.

Pla­nai: nau­jo­jo ka­lė­ji­mo pa­sta­

to sta­ty­bas pla­nuo­ja­ma baig­ti tik 2016-ai­siais, ta­čiau ti­ki­ma­si, kad Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mo iš­kel­di­ni­ mo kon­kur­so nu­ga­lė­to­jas paaiš­ kės jau šie­met.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Iki 2013 m. pa­bai­gos tu­rė­tų baig­ tis nuo per­nai va­sa­ros už­tru­ku­sios vie­šo­jo pir­ki­mo pro­ce­dū­ros ir pa­ ga­liau paaiš­kė­ti, kas taps Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mo iš­kel­di­ni­mo kon­kur­so lai­ mė­to­ju.

Pa­raiš­kas da­ly­vau­ti kon­kur­se yra pa­tei­ku­sios pen­kios įmo­nės: Pa­ne­ vė­žio sta­ty­bos tres­tas (PST), „Han­ ner“, „Ci­ty ser­vi­ce“, „Bend­ras vers­las“ ir „Pi­lies pro­jek­tai“. Ka­ lė­ji­mų de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Kęs­tu­tis Šir­vai­tis pa­ sa­ko­jo, kad, paaiš­kė­jus nu­ga­lė­to­jui, šis tu­rės re­konst­ruo­ti ke­tu­ris ne­ nau­do­ja­mus Pra­vie­niš­kių ka­lė­ji­mo pa­sta­tus, ku­riuo­se bus įreng­tas 320 vie­tų ka­lė­ji­mas, o vė­liau 25 me­tus juos pri­žiū­rė­ti. „Ti­ki­mės, kad iki me­tų pa­bai­gos paaiš­kės nu­ga­lė­to­jas. Jis tu­rės pa­ to­bu­lin­ti esa­mą pro­jek­tą, pa­teik­ ti sa­vo siū­ly­mus ir pa­sta­ty­ti nau­ ją ka­lė­ji­mą Pra­vie­niš­kė­se. Pa­tal­pas įmo­nė tu­rės pri­žiū­rė­ti dar 25 me­ tus. Pla­nuo­ja­me, kad sta­ty­bos bus baig­tos ir ka­li­niai į nau­jas pa­tal­

pas bus iš­kel­din­ti iki 2016-ųjų“, – dien­raš­čiui tei­gė K.Šir­vai­tis.

Pa­gal esa­mą Vy­riau­sy­bės stra­ te­gi­nį pla­ną iki 2017 m. iš Lu­ kiš­kių ka­lė­ji­mo te­ri­to­ri­jos tu­rė­tų iš­si­kraus­ty­ti vi­sos su ka­lė­ji­mu su­ si­ju­sios įstai­gos. Ta­čiau, ži­nia, pla­ nai ga­li keis­tis ne į ge­ra. 2011 m.

Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­jo­je ka­lė­ji­ mą bu­vo ruo­šia­ma­si iš­kel­din­ti iki 2014 m., ta­čiau vė­liau šie pla­nai bu­vo pa­ko­re­guo­ti ir ter­mi­nas pra­ tęs­tas dar tre­jiems me­tams.

Vis dėl­to K.Šir­vai­tis tei­gė ti­ kįs, kad su ka­li­nių kraus­ty­musi bus pra­dė­ti ir li­go­ni­nės bei tar­dy­ mo izo­lia­to­riaus iš­kel­di­ni­mo dar­ bai. Ka­da ga­lė­tų pra­si­dė­ti 2,25 ha plo­to te­ri­to­ri­jos ir joje esan­čių ka­ lė­ji­mo sta­ti­nių pri­va­ti­za­ci­jos pro­ ce­sas, Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to at­ sto­vas pro­gno­zuo­ti ne­drį­so. „Kal­bė­ti apie pri­va­ti­za­ci­ją bus ga­li­ma tik ta­da, kai vi­sos įstai­gos iš čia iš­si­kels. Iki 2016 m. iš­kė­lus ka­ li­nius, at­si­lais­vins 20 pro­c. te­ri­to­ri­ jos, bet juk ne­ga­lė­si­me jos par­duo­ ti, kol neiš­si­kels li­go­ni­nė ir tar­dy­mo izo­lia­to­rius“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Pa­gal Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­ tą pla­ną Lie­tu­vo­je nu­ma­to­ma iš­ kraus­ty­ti dar tris įka­li­ni­mo įstai­gas ir še­šias re­konst­ruo­ti. Be Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mo Vil­niu­je, iš mies­tų cent­ ro bū­tų iš­kel­din­ti pa­tai­sos na­mai Ma­ri­jam­po­lė­je, tar­dy­mo izo­lia­to­ rius Šiau­liuo­se ir mo­te­rų pa­tai­sos na­mai Pa­ne­vė­žy­je.

Įvy­kis: V.Us­pas­ki­cho vai­kai ga­li jaus­tis tur­tuo­liais – tėvas jiems per­

lei­do vi­sų įmo­nių ak­ci­jas.

„Fo­to­die­nos“ nuo­tr.

At­si­kra­to vers­lo Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris par­la­men­ta­ ras Vik­to­ras Us­pas­ki­chas at­si­sa­ko vers­lo – sa­vo val­dy­tas įmo­nių ak­ci­ jas va­kar jis per­lei­do vai­kams.

Kon­cer­no „Vi­kon­da“ ir jo gru­pei pri­klau­san­čios bend­ro­vės „Kre­ ke­na­vos pa­ša­rai“ ak­ci­jas V.Us­ pas­ki­chas va­kar per­lei­do duk­rai Lau­rai Bla­žy­tei.

Dar­bo par­ti­jos ved­lys taip pat per­lei­do ir bend­ro­vės „Ed­ver­vi­ ta“, ku­ri yra vie­na „Vi­kon­dos“ ak­ci­nin­kių, ak­ci­jas – jas da­bar val­do Bal­ta­ru­si­jo­je re­gist­ruo­ti jo vai­kai iš pir­mos san­tuo­kos Ju­li­ja ir Eduar­das Us­pas­ki­chai.

Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­mis, „Vi­kon­dos“ ir „Kre­ke­na­vos pa­ša­rų“ ak­ci­jos per­leis­tos ko­vo 1 d. L.Bla­žy­ tė šiuo me­tu val­do 14,99 pro­c. „Vi­ kon­dos“ ir 11,17 pro­c. „Kre­ke­na­vos pa­ša­rų“ įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo, o V.Us­ pas­ki­chas šių įmo­nių ak­ci­jų ne­be­ tu­ri. Di­džiau­sia „Vi­kon­dos“ ak­ci­ nin­ke iš­lie­ka V.Us­pas­ki­cho žmo­na

Jo­lan­ta Bla­žy­tė, ko­vo 1 d. ji val­dė 50 pro­c. kon­cer­no ak­ci­jų. 27,23 pro­c. „Vi­kon­dos“ ak­ci­jų val­dė „Ed­ver­vi­ ta“, 5,7 pro­c. ak­ci­jų – „Vė­jo ga­lia“, 2,08 pro­c. ak­ci­jų – „Vi­koil“.

Vie­nin­te­lis „Ed­ver­vi­tos“ ak­ci­ nin­kas iki šių me­tų va­sa­rio 15 d. bu­vo V.Us­pas­ki­chas, da­bar po 50 pro­c. bend­ro­vės ak­ci­jų pri­klau­so vai­kams Ju­li­jai ir Eduar­dui.

Kon­cer­no „Vi­kon­da“ gru­pei pri­ klau­so 20 bend­ro­vių, tarp ku­rių – „Jos­vai­niai“, Kre­ke­na­vos ag­ro­ fir­ma, „Vi­ke­da“, „Kre­ke­na­va“, „Kre­ke­na­vos pa­ša­rai“, Kė­dai­nių kon­ser­vų fab­ri­kas, Kė­dai­nių kraš­to te­le­vi­zi­ja, „Kė­dai­nių NPA“, Kė­dai­ nių au­to­ser­vi­sas, „Vi­kon­dos“ pra­ mo­gų cent­rą val­dan­ti „Leg­ri­ta“.

Di­džiau­sia „Kre­ke­na­vos pa­ša­ rų“ ak­ci­nin­kė yra Kre­ke­na­vos ag­ ro­fir­ma, val­dan­ti 76,39 pro­c. įmo­ nės ak­ci­jų. J.Bla­žy­tė val­do 11,17 pro­c., o „Vi­kon­da“ – 1,26 pro­c. „Kre­ke­na­vos pa­ša­rų“ ak­ci­jų. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

penktadienis, kovo 15, 2013

nuomonės

Ko­dėl ne­kliū­va mū­sų pen­si­jos?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

N

Iš­šū­kiai nau­ja­jam po­pie­žiui

Sau­lius Tvir­bu­tas

I

š­r in­k us nau­ją po­pie­ž ių iš­kart pa­si­ py­lė įvai­rūs svars­ty­mai, ar jis at­vers lan­gus nau­jiems vė­jams Baž­ny­čio­je, ko­kioms per­mai­noms ry­šis ar­ba dėl ko ne­si­leis į dis­k u­si­jas. Di­d žiu­lė ka­ta­l i­k ų bend­ruo­me­nė gy­ve­na itin su­dė­tin­gu lai­ ko­tar­piu. Lie­tu­vo­je Baž­ny­čios kas­d ie­ny­ bė pa­ly­g in­t i ra­mi, ki­tuo­se pa­sau­l io kam­ pe­l iuo­se taip to­l i gra­ž u nė­ra. Štai Aust­r i­ jo­je apie pu­sę tūks­tan­čio su­si­v ie­n i­ju­sių dva­si­n in­k ų vie­šai pa­skel­bė, kad Va­t i­ka­ nas tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti ce­li­ba­to, leis­ti priim­ ti Ko­mu­ni­ją iš­si­sky­ru­siems ir ant­rą kar­tą su­si­tuo­ku­siems ka­ta­li­kams. Jiems pri­ta­ria Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ku­ni­gai, ku­rie

e­se­niai per vie­ną už­sie­ nio te­le­vi­zi­jos ka­na­lą ro­dė įta­kin­gų Eu­ro­pos Par­la­ men­to as­me­nų dis­ku­si­jas.

Ly­de­riai kal­bė­jo apie tai, jog ne­ nor­ma­lu, kad kai ku­rio­se ša­ly­se pen­si­jos te­sie­kia 800 eu­rų per mė­ne­sį. At­seit už tiek neį­ma­ no­ma pra­gy­ven­ti.

Ta­čiau kaž­ko­dėl po­nams neužk­l iu­vo lie­t u­v iš­kos pen­si­jos, ku­rių vi­dur­kis, re­gis, – 220 li­tų.

Kai pa­sa­kau drau­gams iš už­sie­nio, ko­kia mū­sų pen­si­ja, jie pa­pras­čiau­ siai ne­pa­ti­ki.

Gai­la, kad mū­sų pen­si­ nin­kai ša­ly­je ne­tu­ri ly­de­rių, ku­rie pri­min­tų, jog lai­kas pa­kel­ti ne tik mi­ni­ma­ lų at­ly­gi­ni­mą, bet pri­ mes­ti bent šiek tiek ir prie pen­si­jos.

Vie­nos ma­žiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­ go­je. Kai kas sa­ko, kad pen­si­nin­kai ban­kų są­skai­to­se lai­ko dau­gy­bę pi­ ni­gų. Ta­čiau ma­nau, jog rea­liai tos su­mos yra juo­kin­gai ma­žos. Ir to­li gra­žu ne vi­si pen­si­nin­kai tų pi­ni­gų

ir­gi rei­ka­lau­ja re­for­mų, nes Baž­ny­čia pra­ ran­da ti­k in­čiuo­sius, jai ky­la grės­mė pa­ virs­ti tik mu­zie­ju­mi. Tik­ras gal­vos skaus­ mas Va­t i­ka­nui yra va­d i­na­m ie­ji le­feb­r is­ tai – dva­si­nin­kai, ku­rie ka­te­go­riš­kai ne­pri­ pa­ž įs­ta 2-ojo Va­ti­ka­no su­si­rin­ki­mo priim­ tų nau­jo­vių, lai­ko Mi­šias tik lo­ty­niš­kai. Du de­šimt­me­čius jie ne­t gi bu­vo at­skir­t i nuo Ro­mos ka­ta­li­k ų baž­ny­čios, o Be­ne­dik­tas XVI maiš­t i­nin­kus vėl priė­mė. Ta­čiau ne­ su­ta­r i­mai li­ko. Lo­t y­nų Ame­r i­ko­je pa­pli­ tu­si va­d i­na­mo­ji iš­lais­v i­n i­mo teo­lo­g i­ja, ku­r ios pa­se­kė­jai ku­n i­gai kri­t i­k uo­ja ka­pi­ ta­lis­ti­nę sis­te­mą ir skel­bia­si at­sto­vau­jan­ tys tik varg­šams. Šių pa­si­duo­dan­čių po­ li­t i­ka­v i­mui ku­n i­g ų ne­pa­lai­kė nė vie­nas po­pie­ž ius. Pran­ciš­k us nuo jų at­si­r i­bo­jo jau prieš dau­ge­l į me­t ų, nors pa­ts vi­sa­da gy­ve­no itin as­ke­t iš­kai. Pir­m ie­ji Pran­ciš­ kaus žo­džiai pa­sau­lie­čiams ir ži­nios apie anks­tes­nį jo gy­ve­ni­mą lei­džia pro­gno­zuo­ ti, kad jis tie­sia til­tus į tar­pu­sa­vio su­pra­ti­ mą. Ti­kė­ti­na, kad tai bu­vo la­bai iš­min­tin­ gas kar­d i­no­lų pa­si­r in­k i­mas su­dė­t in­g u Baž­ny­čiai lai­ko­tar­piu. Su šiuo po­pie­ž iu­ mi su­si­ję daug pir­mų kar­tų: pir­ma­sis po­ nti­fi­kas iš Pie­tų Ame­ri­kos, pir­ma­sis jė­zui­ tas šia­me sos­te, pir­ma­sis pa­si­rin­kęs Pran­ ciš­kaus var­dą. Ga­li bū­ti, kad pir­mų kar­tų bus ir dau­g iau. O kol kas pa­si­d žiau­k i­me tuo ne­pap­ras­tu vie­ny­bės jaus­mu, kai Šv.

Pet­ro ba­zi­li­kos bal­ko­ne pa­si­ro­dė nau­ja­sis Tė­vas ir pa­ts pa­pra­šė pa­lai­mi­ni­mo prieš pa­lai­m in­da­mas mus. „Pra­dė­k i­me dirb­t i kar­tu, ei­t i kar­tu Ro­mos baž­ny­čio­je, ku­r i va­do­vau­ja vi­soms baž­ny­čioms“, – pa­kvie­ tė jis kiek­vie­ną mū­sų.

telefonas@kl.lt

Ko­dėl atė­mė ap­do­va­no­ji­mą?

Pers­kai­čiau pub­li­ka­ci­ją „Atims ap­ do­va­no­ji­mą?“ („Klai­pė­da“, 2013 03 07) ir la­bai pa­si­pik­ti­nau. Ko­dėl iš Al­gir­do Pa­lec­kio da­bar rei­kė­jo atim­ ti ap­do­va­no­ji­mą, jei šis jam bu­vo su­ teik­tas 2004 me­tais? Kaip ga­li­ma taip elg­tis? Jei ap­do­va­no­ji­mas bu­ vo su­teik­tas, va­di­na­si, ne šiaip sau – jis nu­si­pel­nė.

Ma­ri­ja

Rei­kia nu­dau­žy­ti na­gus

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

są­skai­to­se tu­ri. O jei­gu ir tu­ri, tai ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo juos ten lai­ko.

Pa­kan­ka mū­sų ša­ly­je su­si­rgti ir su­ži­no­si, kiek kai­nuo­ja ne­mo­ka­ma me­di­ci­na. Vais­tai be­pro­tiš­kai bran­

gūs, o ir „pa­kiš­tu­kai“, kaip ir so­ vie­tų lai­kais, – be­veik pri­va­lo­mi.

To­dėl ir nu­si­bai­gia žmo­ne­liai be lai­ko.

Ri­ma

Dik­tan­tas – pa­ty­čios ir ab­sur­das? un­ku net su­pras­ti, kaip na­ cio­na­li­nį dik­tan­tą bu­vo ga­ li­ma pa­vers­ti sa­vo­tiš­ka psi­ cho­ze? Su­si­ren­ka žmo­nės į vie­ną vie­tą ir, lyg mo­kyk­los lai­ kais, ra­šo, o kaž­kas per ra­di­ją dik­ tuo­ja. Kaip lie­tu­vių kal­bos abi­tū­ ros eg­za­mi­ne.

Bet kai pa­gal­vo­ji, su­pran­ti, jog tai yra ab­sur­das. Mo­ki­niai mo­kyk­ lo­se tu­ri ra­šy­ti ra­ši­nė­lius, at­pa­sa­ ko­ji­mus ir dik­tan­tus, o ne suau­gę žmo­nės. Gal tai yra bū­das pa­trauk­ti pi­lie­čių dė­me­sį nuo rim­tes­nių pro­ ble­mų, ku­rių ne­pa­jė­gia iš­spręs­ti mū­sų val­džia?

Ste­bi­na ir pa­ties teks­to bei jo au­ to­riaus pa­si­rin­ki­mas. Ko­dėl bū­ tent Vy­tau­to V.Lands­ber­gio teks­ tas? Kas tas „V.“ prie jo pa­var­dės, kam ta rai­dė rei­ka­lin­ga? Ar čia ma­ da to­kia, ar, kaip iš­si­gi­mė­liš­kais ta­ ry­bi­niais lai­kais, pa­brė­žia­mas tė­vo var­das?

O ir pa­ts kū­ri­nys, ku­ris dik­tuo­ tas, bu­vo spe­cia­liai pa­rink­tas pil­ nas keis­tų se­niai ne­var­to­ja­mų žo­ de­lių žo­de­ly­čių, ku­rie tik tam ir bu­vo skir­ti, kad dik­tan­tą ra­šan­tie­ji ga­lė­tų su­klys­ti. Pa­vyz­džiui, kas čia per žo­džiai: „niž­te nyž­ta“ ar­ba dar ge­riau – „te­liūš­kuo­jan­čiais“. Kam rei­kė­jo teks­te mi­nė­ti daik­tą, ku­ rio mū­sų bui­ty­je se­niai ne­bė­ra, – „naš­čius“?

Juk tai pri­mi­ty­vu ir kvai­la.

Be to, teks­te bu­vo ir ap­skri­tai ne­var­to­ti­nų žo­džių, pa­vyz­džiui, „kuo­met“. Ne­ži­nia, kaip da­bar, bet anks­čiau mo­ky­to­jai veng­da­vo

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

Gy­ve­nu dau­gia­bu­ty­je, mū­sų na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ti na­mų val­da vi­so­se na­mo laip­ti­nė­se iš­ka­bi­nė­jo spe­cia­ lius sten­dus, skir­tus ra­šy­ti­nei in­for­ ma­ci­jai gy­ven­to­jams. Gra­žios len­tos su stik­li­nė­mis du­re­lė­mis. Pa­ka­bi­no ir duo­me­nis, į ku­rią val­dų dar­buo­ to­ją ga­li­ma kreip­tis, iš­ki­lus įvai­ riems na­mų ūkio klau­si­mams. Vos ke­lias die­nas pa­ka­bo­jo. Štai grįž­tu va­kar po dar­bo, vis­kas nu­plė­šy­ta, nu­dras­ky­ta. Kam už­kliu­vo? Suau­ gę tik­riau­siai to ne­da­rė, tai nea­be­ jo­ti­nai – vai­kų dar­bas. Nors paimk ir nu­dau­žyk na­gus.

Gied­rius

S

Di­de­lė ka­ta­li­kų bend­ ruo­me­nė gy­ve­na itin su­dė­tin­gu lai­ko­tar­piu.

karštas telefonas

moks­lei­viams pa­tei­kia­muo­se pa­ vyz­džiuo­se var­to­ti žo­džius, ku­ riuo­se yra klai­dos, juo­lab ne­teik­ ti­ni anks­čiau bu­vo ir ne­var­to­ti­ni žo­džiai.

Vis dėl­to ky­la įta­ri­mas, jog da­ bar­ti­niai ra­šy­to­jai, ar kaip ten juos be­pa­va­din­si, pa­tys ne­ži­no, kad kai ku­rių abe­jo­ti­nų žo­džių vi­sai ne­rei­ kė­tų var­to­ti.

Ga­li­ma bū­tų dar su­pras­ti, kad kvai­li­na­mi ke­li žmo­nės. Ta­čiau na­ cio­na­li­nį dik­tan­tą ra­šė 3 tūkst. pi­ lie­čių. Tai di­de­lė gru­pė žmo­nių, iš ku­rios ty­čio­tis ne­de­rė­tų.

Sa­ky­si­te, nie­kas ne­si­ty­čio­ jo. Bet jei to­kį dik­tan­tą be klai­dų ne­pa­ra­šė nė vie­nas žmo­gus, o po vie­ną klai­dą įvė­lė be­rods pen­ki, tai kaip ki­taip ga­li­ma tai ver­tin­ti? Ma­ no nuo­mo­ne, tai pa­ts tik­riau­sias pa­si­ty­čio­ji­mas, su­pran­ta­ ma, pri­si­den­gus kil­ niu tiks­lu. Taip pas mus da­ro­ma itin daž­nai.

Skai­čiau V.Spu­ry­tės straips­nį „Į gat­vę – dėl sve­ti­mų sko­lų“ („Klai­ pė­da“, 2013 03 12). Pa­lai­kau Ele­nos ir Gin­ta­ro Pau­lių šei­mą. Ne­sup­ran­ tu, kaip čia ga­li bū­ti, kad no­ta­rė įra­ šė ne tą są­skai­tą ir dėl to nu­ken­tė­jo nie­kuo ne­kal­ti žmo­nės. Tuo tu­rė­tų rim­tai su­si­do­mė­ti po­li­ci­ja ir pro­ku­ ra­tū­ra. Ma­nau, no­ta­rės veiks­mai tu­ ri bū­ti iš­tir­ti ir įver­tin­ti.

Onu­tė

Gy­ven­si­me kaip Šiau­rės Ko­rė­jo­je

Iš­gir­dau per ra­di­ją, kad rei­kia ri­bo­ ti val­džiai ne­pa­to­gios in­for­ma­ci­jos vie­ši­ni­mą, ypač tos, ku­ri su­si­ju­si su smur­tu. Jei kas pa­ra­šys ar ki­taip at­ skleis nu­si­kals­ta­mus val­di­nin­kų ar vals­ty­bės tar­nau­to­jų veiks­mus, tu­rės at­sa­ky­ti pa­gal Bau­džia­mą­jį ko­dek­ są. Jei taip nu­tiks, tai bus mū­sų de­ mok­ra­ti­jos pa­bai­ga, grei­tai gy­ven­ si­me kaip Šiau­rės Ko­rė­jo­je. Be­lie­ka mus tik ap­tver­ti aukš­ta me­ta­li­ne tvo­ ra, pa­leis­ti elekt­ros sro­vę ir tu­rė­si­me tai, ko net so­viet­me­čiu ne­bu­vo.

Au­gus­ti­nas

Ko blaš­ky­tis po li­go­ni­nes?

Ri­man­tas Da­mu­šis

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Skai­č iau nuo­m o­n ių pus­l a­py­je („Klai­pė­da“, 2013 03 12), kaip vie­ na po­nia po ope­ra­ci­jos šven­ti­nė­mis die­no­mis laks­tė po li­go­ni­nes, ieš­ko­ da­ma, kas jai pa­ša­lins siū­lus. Ma­ nau, toks bė­gio­ji­mas vi­siš­kai be­ pras­mis. Pats esu ope­ruo­tas gal 8 kar­tus. Ma­ne ir­gi ir pjaus­tė, ir siu­ vo, tai­gi ži­nau, ką sa­kau. O ta mo­ te­ris ra­šo, kad vos ne nu­sta­ty­tą die­ ną ir vos ne konk­re­čią va­lan­dą tu­ri tuos siū­lus išim­ti. Tik­rai ne­su­tin­ku su tais iš­ve­džio­ji­mais. Ne­si­ka­bi­nė­ ki­me prie gy­dy­to­jų be rei­ka­lo.

Jo­nas Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

No­ta­rės veiks­mus tu­ri tir­ti

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, kovo 15, 2013

užribis

Nėš­čio­sios žu­di­kas su­lau­kė at­pil­do

Kal­tin­ta ty­čia ba­ du nu­ma­ri­nu­si sa­ vo vai­ką bei ki­tam sun­kiai su­trik­džiu­ si svei­ka­tą 41 me­ tų Pa­gė­gių se­niū­ni­ jos Nat­kiš­kių kai­mo gy­ven­to­ja Ilo­na Ro­jie­nė ne­lais­vės iš­ven­gė.

Baus­mė: lauk­da­mas teis­mo spren­di­mo V.Brit­ko­vas už gro­tų pra­lei­do

pu­sant­rų me­tų.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Už nėš­čios mo­ters iš­ža­gi­ni­mą bei nu­žu­dy­mą Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas 16 me­tų ne­lais­vės sky­ rė 25 me­tų klai­pė­die­čiui Va­di­mui Brit­ko­vui.

2011 me­tų spa­lio 27-osios nak­tį V.Brit­ko­vas gir­tau­da­mas su­si­pa­ži­ no su aš­tun­tą mė­ne­sį nėš­čia dvie­ jų vai­kų mo­ti­na. Bend­ro­je kom­pa­ ni­jo­je kar­tu gir­ta­vę vy­ras ir mo­te­ris tą­dien ma­tė­si pir­mą kar­tą. Kai su­ gė­ro­vai iš­si­skirs­tė, po­ra pa­trau­kė ša­lia Ši­lu­tės plen­to esan­čių ga­ra­ žų link.

Ki­tą die­ną po nu­si­kal­ti­mo su­lai­ ky­tas V.Brit­ko­vas ne­nei­gė kal­tės.

Jis pa­sa­ko­jo su­pra­tęs, kad mo­te­ris lau­kia­si kū­di­kio, be to, ji pa­ti apie tai pa­pa­sa­ko­jo.

Pri­pa­žin­ta, kad žmog­žu­dys­tė įvyk­dy­ta sle­piant prie­var­ti­nį ly­ti­ nį ak­tą. Pra­džio­je sa­vo no­ru ly­tiš­ kai san­ty­kia­vu­si su vai­ki­nu nu­ken­ tė­ju­sio­ji vė­liau pa­si­prie­ši­no, to­dėl ža­gin­to­jas jos gal­vą dau­žė į as­fal­ tą ir be­to­ni­nę sie­ne­lę. Tik­riau­siai iš­si­gan­dęs ga­li­mo at­pil­do už nu­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

si­kal­ti­mą, jis nėš­čią­ją pa­smau­gė.

V.Brit­ko­vas bu­vo kal­ti­na­mas dar ir la­vo­no iš­nie­ki­ni­mu, mat į nu­žu­ dy­to­sios ly­ties or­ga­nus bu­vo įkiš­tas bu­te­lis. Ta­čiau teis­mas dėl šio kal­ ti­ni­mo jį iš­tei­si­no. Įro­dy­mų, kad tai pa­da­rė bū­tent šis žmo­gus, su­rink­ta ne­pa­kan­ka­mai.

Nu­žu­dy­to­ji tu­rė­jo du ma­ža­me­ čius vai­kus, su­gy­ven­ti­nį ir pla­na­ vo įsi­kur­ti so­cia­li­nia­me būs­te. Nu­ si­kal­ti­mo va­ka­rą vaikš­ti­nė­da­ma su kom­pa­ni­ja mo­te­ris ne kar­tą te­le­fo­ nu kvie­tė sa­vo drau­gą pri­si­jung­ti, ta­čiau šis at­si­sa­kė.

By­la bu­vo nag­ri­nė­ja­ma už­da­ruo­ se teis­mo po­sė­džiuo­se. Vals­ty­bės kal­tin­to­jas pra­šė V.Brit­ko­vą įka­ lin­ti 19-ai me­tų.

Da­bar žu­vu­sio­sios vai­kai au­ga glo­bė­jų šei­mo­je. Jų nau­dai iš kal­ ti­nin­ko pri­teis­ta po 50 tūkst. li­tų.

Tiek pat teis­mas pri­tei­sė ir žu­vu­ sio­sios mo­ti­nai. Su­gy­ven­ti­nio bei bro­lio ci­vi­li­niai ieš­ki­niai ne­tur­ti­ nei ža­lai – at­mes­ti.

V.Brit­ko­vas iki nu­si­kal­ti­mo dir­bo ir gy­ve­no ne­nu­si­kals­da­mas įsta­ty­ mams. Jei­gu ne­bū­tų bu­vęs gir­tas, jau­nas vy­ras šio nu­si­kal­ti­mo vei­ kiau­siai ne­bū­tų įvyk­dęs.

Pag­rob­to auk­so ne­be­ra­do Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Su­lai­kius lom­bar­dą api­plė­šu­sius vai­ki­nus paaiš­kė­jo, kad jie pa­tys bu­ vo šios įstai­gos klien­tai ir nu­si­kal­ti­ mui ruo­šė­si iš anks­to.

Ant­ra­die­nį Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ ta­mu­mo ty­ri­mų biu­ro pa­rei­gū­nai su­lai­kė tris klai­pė­die­čius, įta­ria­ mus lom­bar­do Tai­kos pro­spek­te 101 api­plė­ši­mu. Nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas šių me­tų ko­vo pra­džio­je. Tą­kart trys kau­kė­ti vy­rai su­dau­žė lom­bar­do vit­ ri­nas ir pa­gro­bė ne­ma­žai auk­so dir­ bi­nių. Du iš tri­jų įta­ria­mų­jų pa­rei­ gū­nams bu­vo ži­no­mi kaip pre­kei­viai he­roi­nu. Paaiš­kė­jo, kad vi­si jie gy­ ve­na ne­to­li, o vie­nas lom­bar­dą ma­ to per sa­vo bu­to lan­gus.

32 me­tų Rai­mon­das K., 23-ejų Min­dau­gas Ž. ir 26-erių Ne­ri­jus K. nu­si­kal­ti­mą pla­na­vo iš anks­to: iš tri­ko­ta­ži­nio rū­bo ran­ko­vių pa­si­siu­ vo kau­kes, bu­vo nuė­ję ap­si­žiū­rė­ti, pa­si­skirs­tė vaid­me­ni­mis.

Tie­sa, nu­si­kal­ti­mo me­tu ne vis­ kas vy­ko sklan­džiai. Bėg­da­mi da­ lį ver­ty­bių jie iš­mė­tė. Sprun­kan­čius nu­si­kal­tė­lius pa­ste­bė­ję žmo­nės su­

rin­ko iš­mė­ty­tas auk­so gran­di­nė­les ir jas grą­ži­no. Pa­ke­liui plė­ši­kai su­plė­šė sa­vo kau­kes, iš­me­tė į šiukš­lių kon­ tei­ne­rį ir nu­bė­go į ar­čiau­siai gy­ve­ nan­čio­jo na­mus.

Ma­no­ma, kad nu­si­kal­tė­liai pa­si­ da­li­jo po maž­daug 100 gra­mų auk­so dir­bi­nių, ku­rių ver­tė juo­do­jo­je rin­ ko­je – apie 6 tūkst. li­tų. Kiek­vie­nas sa­vo da­lį gro­bio at­ski­rai rea­li­za­vo vos per ke­lias die­nas. Tik pas vie­ną įta­ria­mą­jį ras­ta 3 tūkst. li­tų. Ki­ti ne­ be­tu­rė­jo nei pa­puo­ša­lų, nei pi­ni­gų.

Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, kur ga­lė­jo nu­ ke­liau­ti pa­grob­tas auk­sas.

Lom­bar­do dar­buo­to­jai skai­čia­ vi­mais, pa­grob­tų ver­ty­bių kai­na – ge­ro­kai di­des­nė ir sie­kia 40 tūkst. li­tų. Du įta­ria­mie­ji lai­ko­mi areš­ti­ nė­je, vie­nas li­ko lais­vė­je. Tik vie­nas jų dir­bo, ki­ti, kaip ma­no­ma, gy­ve­no iš ne­tei­sė­tos veik­los.

Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, ar šie as­me­ nys ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti ki­tuo­se nu­ si­kal­ti­muo­se. Pa­na­šu, kad iš­vaiz­dos api­bū­di­ni­mas ati­tin­ka nu­si­kal­tė­lių, ku­rie va­sa­rio 27 die­ną Kun­cų gat­ vė­je ban­dė api­plėš­ti mais­to pre­kių par­duo­tu­vė­lę. Bū­ta ir ki­tų iki šiol nei­šaiš­kin­tų nu­si­kal­ti­mų, ku­riuos įvyk­dė kau­kė­ti vy­rai.

Po­zi­ci­ja: I.Ro­jie­nė nuo pat iš ba­do mi­ru­sio pen­kia­me­čio sū­naus mir­

ties tvir­ti­no dėl to ne­san­ti kal­ta.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Iš ba­do mi­ru­sio vai­ko mo­ti­na li­ko lais­vė­je Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ty­čios neįž­vel­gė

Po pen­ke­rių me­tų nuo by­los nag­ ri­nė­ji­mo pra­džios va­kar Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pa­skel­bė spren­ di­mą – pen­kia­me­tis šios mo­ters sū­nus nuo iš­se­ki­mo mi­rė ne dėl to, kad ma­ma to sie­kė, o dėl ne­ty­či­nių jos veiks­mų.

Dėl tos pa­čios prie­žas­ties sun­ kios būk­lės į li­go­ni­nę pa­te­ko ir ke­ tur­me­tė I.Ro­jie­nės duk­ra.

I.Ro­jie­nė nu­teis­ta pus­ket­vir­ tų me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­me, ta­čiau jos vyk­dy­mas ati­dė­tas tre­ jiems me­tams.

Nu­teis­to­ji tu­rės su­mo­kė­ti per 4 tūkst. li­tų už duk­ros gy­dy­mą. Dar tūks­tan­tis li­tų pri­teis­ta iš nu­teis­ to­sios nu­ken­tė­ju­sio­sios nau­dai, tai yra mo­ti­na šiais pi­ni­gais tu­rės at­ ly­gin­ti ne­tur­ti­nę sa­vo pa­čios duk­ ros pa­tir­tą ža­lą.

Da­bar I.Ro­jie­nė pa­ti au­gi­na sep­ ty­nis sa­vo vai­kus. Aš­tuo­nių vai­kų ji su­si­lau­kė su tri­mis vy­rais.

Na­mie su­šal­da­vo van­duo

Teis­mo pro­ce­sas vy­ko už už­da­ rų du­rų, to­dėl li­ko neaiš­ku, ko­dėl sun­kiai be­si­ver­čian­čios vie­ni­šos mo­ti­nos bei jos vai­kų bui­ti­mi ne­ pa­si­rū­pi­no so­cia­li­nės tar­ny­bos.

Pas­kel­bus nuo­spren­dį, kal­ti­na­ mą­ją gy­nęs ad­vo­ka­tas Alek­sand­ras Jo­kū­baus­kas tei­gė, kad spren­di­mas yra komp­ro­mi­si­nis. Pro­ku­ro­rė pra­ šė kal­ti­na­mą­ją įka­lin­ti 16-ai me­tų, o gy­nė­jas – mo­te­rį iš­tei­sin­ti.

Eks­per­tų tei­gi­mu, ber­niu­kas bu­vo ma­ ri­na­mas ba­du ne ma­žiau kaip tris mė­ ne­sius, bu­vo iš­se­ kęs ir ap­te­kęs pa­ra­ zi­tais.

„Ma­no gi­na­mo­ji 2008 me­tų žie­ mą bu­vo ne­pa­vy­dė­ti­no­je si­tua­ci­jo­ je. Po pa­sku­ti­nio­jo ma­žy­lio gi­mi­mo ji li­ko vie­na su bū­riu vai­kų. Tik du vy­res­nie­ji vai­kai iš pir­mo­sios san­ tuo­kos gy­ve­no su mo­čiu­te. Drau­gas ją pa­li­ko dar iki pa­sku­ti­nio gim­dy­ mo. Ant­ra­ja­me dau­gia­bu­čio na­mo aukš­te gy­ve­nu­si mo­te­ris tu­rė­jo ki­ bi­rais par­si­neš­ti van­dens, būs­tą šil­dė­si kros­ni­mi. Na­mie bu­vo taip šal­ta, kad van­duo už­šal­da­vo. Ji ti­ ki­no, jog vai­kus mai­ti­no. Ne­pa­ mirš­ki­me, kad mi­rė ne jau­niau­sias, o vie­nas vi­du­ri­nių­jų vai­kų. Kol kas

ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ar ne­skų­si­me šio spren­di­mo, rei­kia ati­džiai jį per­ skai­ty­ti“, – tei­gė ad­vo­ka­tas.

Vai­ko tei­sių sau­go­to­ja nu­džiu­go

Kal­ti­ni­mą pa­lai­kiu­si Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ro­rė Edi­ta Mi­ka­ lai­nie­nė taip pat ke­ti­na ap­si­spręs­ ti dėl skun­do tik ta­da, kai įsi­gi­lins į nuo­spren­džio ar­gu­men­tus. „Teis­mas per­kva­li­fi­ka­vo kal­ti­ni­ mą iš ty­či­nio nu­žu­dy­mo bei sun­ kaus svei­ka­tos su­trik­dy­mo į ne­ty­ či­nius veiks­mus. Ber­niu­kas mi­rė nuo il­ga­lai­kio ne­val­gy­mo, bu­vo iš­ se­kęs. Me­tais jau­nes­nė jo se­su­tė bu­vo gy­do­ma li­go­ni­nė­je“, – paaiš­ ki­no pro­ku­ro­rė.

Vai­ko tei­sių gy­nė­ja, da­ly­va­vu­si teis­me, spren­di­mu li­ko pa­ten­kin­ta, nes vai­kai ne­bus at­skir­ti nuo mo­ ti­nos. Ad­vo­ka­tas tvir­ti­no, kad ma­ žie­ji la­bai my­li ma­mą.

I.Ro­jie­nė ko­men­tuo­ti teis­mo spren­di­mą at­si­sa­kė. Kaip tei­gė jos gy­nė­jas, mo­te­ris iš­gy­ve­no la­bai sun­kų lai­ką ir per ste­buk­lą pa­ti li­ ko gy­va. Vi­so teis­mo pro­ce­so me­tu ji ne­pri­pa­ži­no kal­tės ir ti­ki­no kiek­ vie­nam vai­kui pa­dė­da­vu­si po lėkš­ tę mais­to.

Teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tų tei­ gi­mu, ber­niu­kas bu­vo ma­ri­na­mas ba­du ne ma­žiau kaip tris mė­ne­sius, bu­vo iš­se­kęs ir ap­te­kęs pa­ra­zi­tais.

Pa­si­nau­do­jo žmo­nių pa­tik­lu­mu Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Iš Lat­vi­jos at­vy­ku­sios či­go­nės pa­ gro­bė ge­ra­šir­džių pen­si­nin­kų, su­ si­ruo­šu­sių joms pa­dė­ti, pi­ni­gus, bet bu­vo su­čiup­tos.

Va­kar apie 12.30 val. prie di­džiau­ sio uos­ta­mies­čio pre­ky­bos cent­ ro dvi tam­saus gy­mio mo­te­rys už­ kal­bi­no pa­gy­ve­nu­sių klai­pė­die­čių

po­rą. Ne­pa­žįs­ta­mo­sios ban­dė su­ grau­din­ti pen­si­nin­kus ne­ga­lin­čios grįž­ti na­mo ir pa­pra­šė jas su­šelp­ ti pi­ni­gais.

1934 me­tais gi­męs vy­ras pa­da­vė mo­te­rims 20 li­tų, ta­čiau šios su­ ska­to dar la­biau grau­den­ti ir pra­ šy­ti dau­giau pi­ni­gų.

Ta­da klai­pė­die­čio žmo­na iš­si­ trau­kė pluoš­tą li­tų ir jau ke­ti­no duo­ti at­vy­kė­lėms dar vie­ną bank­ no­tą, ta­čiau šios stvė­rė vi­sus pi­ni­

gus ir pa­bė­go. Pen­si­nin­kai iš­kvie­ tė po­li­ci­ją.

Net­ru­kus po­li­ci­jos pa­tru­liai ne­ to­li pre­ky­bos cent­ro pa­ste­bė­jo ir su­lai­kė įta­ria­mą­sias.

43-ejų ir 38-erių Gi­ta ir Ilo­ na bu­vo su­lai­ky­tos ir nu­ga­ben­tos į 2-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą.

Pa­rei­gū­nai ke­ti­na pa­siaiš­kin­ti, ar šios mo­te­rys ne­bus anks­čiau Klai­ pė­do­je įvyk­džiu­sios dau­giau nu­si­ kal­ti­mų.

8

penktADIENIS, kovo 15, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0845 DB sva­ras ster­lin­gų 1 3,9809 JAV do­le­ris 1 2,6650 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5957 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9243 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3504 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6356 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0845 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7928

pokytis

–0,0162 % +0,6829 % +0,8248 % +0,7335 % –0,0223 % –0,0287 % –0,2196 % –0,0162 % –0,3105 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,80

4,65

2,48

„Apoil“

4,75

4,59

2,45

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

+0,59 %

+1,22 %

Sko­lin­sis ­ sko­loms

De­ga­lų kai­nos

Šiandien

–0,69 %

92,36 dol. už 1 brl.

108.52 dol. už 1 brl.

Di­de­lių sko­lų ka­muo­ja­ma Vil­niaus sa­vi­ val­dy­bė ban­dys pa­si­sko­lin­ti iki 51,679 mln. li­tų – lė­šas mies­tas nau­do­tų sko­ loms grą­žin­ti. Sa­vi­val­dy­bė tre­čia­die­nį cent­ri­nia­me vie­šų­jų pir­ki­mų po­rta­le pa­ skel­bė pen­ke­rių me­tų truk­mės pa­sko­ lų kon­kur­są. Sa­vi­val­dy­bė ke­ti­na im­ti tris pa­sko­las – 17,278 mln. li­tų, 18,844 mln. li­tų ir 15,558 mln. li­tų. Ats­ki­ros pa­sko­los da­lys ga­li bū­ti di­di­na­mos iki 30 pro­c.

484,1 mln. li­tų

sau­sį sie­kė Lie­tu­vos ei­na­mo­sios są­skai­tos de­fi­ci­tas.

Pen­si­jų skai­čiuok­lę va­di­no iliu­zi­ne Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­ nin­ko pa­va­duo­to­jas eko­no­mis­tas Rai­mon­das Kuo­dis So­cia­li­nės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos pri­sta­ ty­tą pen­si­jų skai­čiuok­lę api­bū­di­no kaip iliu­zi­nę ir nea­ti­tin­kan­čią tik­ ro­vės.

Įž­val­gos: R.Kuo­dis ti­ki­na, kad

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos pri­sta­ty­ta pen­si­jų skai­ čiuok­lė nea­ti­tin­ka tik­ro­vės.

„Fo­to­die­nos“ nuo­tr.

„Ar ga­li­me ti­kė­tis to­kių grą­žų, ko­ kios yra skai­čiuok­lė­je? Aš ma­nau, kad tai la­bai op­ti­mis­ti­niai ver­ti­ni­ mai, tu­rint ome­ny­je dar ir tą fak­tą, kad se­nes­ni žmo­nės pa­leng­va tu­ rės pe­rei­ti nuo ak­ci­jų prie ob­li­ga­ ci­jų. Ką ma­to­me pa­sta­ruo­ju me­ tu ir ko ga­li­me lauk­ti ar­ti­miau­sią de­šimt­me­tį? Pa­sau­li­nė stag­na­ci­ja, bent jau iš­si­vys­čiu­sia­me pa­sau­ly­ je, aki­vaiz­di. Ob­li­ga­ci­jų pa­ja­min­ gu­mas yra apie nu­lį, kai ku­riais at­ ve­jais net tam­pa nei­gia­mas. O čia mes ma­to­me 5,5 pro­c. grą­žą. Gal iš ak­ci­jų ko nors pa­na­šaus ir bū­tų ga­li­ma ti­kė­tis, bet la­bai abe­jo­ti­na da­ry­ti to­kias prie­lai­das“, – Ži­nių ra­di­jo lai­do­je „Ak­tua­lu­sis in­ter­ viu“ apie tre­čia­die­nį pa­leis­tą ir iš­

kart už­stri­gu­sią pen­si­jų skai­čiuok­ lę kal­bė­jo R.Kuo­dis.

O So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos So­cia­li­nio drau­di­mo ir pen­si­jų de­par­ta­men­to di­rek­to­ rė As­ta Ara­naus­kie­nė ti­ki­no, kad pen­si­jų skai­čiuok­lė vi­so la­bo yra orien­ta­ci­nė prie­mo­nė. „Mes žmo­nėms aiš­kiai pa­ra­šo­ me, kad ši­ta skai­čiuok­lė ne­ga­ran­ tuo­ja bū­si­mos pen­si­jos, ji re­mia­ si da­bar esan­čio­mis prie­lai­do­mis.

Mes tik­rai ne­ga­li­me 100 pro­c. ga­ ran­tuo­ti, bet bet ko­kiu at­ve­ju kaup­ ti pen­si­jas bū­ti­na“, – apie atei­ty­je au­gant pen­si­nio am­žiaus žmo­nių skai­čiui iš­kil­sian­čias pro­ble­mas kal­bė­jo A.Ara­naus­kie­nė.

Pats prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius Ži­nių ra­di­jui ti­ki­no, kad bū­si­ mą pen­si­ją jis nu­ta­rė kaup­ti tre­čios pa­ko­pos pen­si­jų fon­de. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad pen­si­jų kau­ pi­me da­ly­vau­ju, – va­kar pa­si­ra­šiau do­ku­men­tus, kad da­ly­vau­siu tre­ čio­je pa­ko­po­je“, – sa­kė prem­je­ras. „Klaipėdos“ inf.

Svars­tyk­lės: nors gy­ven­to­jų pa­ja­mos leis­tų įpirk­ti bent ne­di­de­lį vie­

no kam­ba­rio būs­tą, ga­li­my­bė im­ti pa­sko­lą gy­ven­to­jus praė­ju­sių me­ tų pa­bai­go­je vi­lio­jo ma­žai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

San­tau­pos au­go, pa­sko­los ne­vi­lio­jo Ban­kai pri­pa­žįs­ta, kad, Lie­tu­vai li­pant iš eko­no­mi­kos kri­zės ir pa­ leng­va au­gant dir­ban­čių žmo­nių pa­ja­moms, pa­tys lie­tu­viai vis dar at­sar­giai ver­ti­na ga­li­my­bes sko­ lin­tis, nors būs­tą įpirk­ti ga­li vis dau­giau tau­tie­čių.

Pas­ko­las sten­gė­si grą­žin­ti

Lie­tu­vo­je vei­kian­čių ko­mer­ci­ nių ban­kų duo­me­ni­mis, pa­sku­ti­nį praė­ju­sių me­tų ket­vir­tį na­mų ūkiai to­liau di­di­no sa­vo fi­nan­si­nį tur­tą, dau­giau­sia in­dė­liais, taip pat dau­ giau grą­ži­no se­nų pa­sko­lų, nei ėmė nau­jų.

Tie­sa, Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ ci­jos duo­me­ni­mis, 2013 m. sau­sį, pa­ly­gin­ti su anks­tes­nių me­tų tuo pa­čiu mė­ne­siu, na­mų ūkiai paė­ mė jau dau­giau nau­jų pa­sko­lų. „Jei ap­lin­kos są­ly­gos smar­kiai ne­ pab­lo­gės, 2013 m. ga­li­me ti­kė­tis šiek tiek drą­ses­nių fi­nan­sų val­dy­ mo spren­di­mų – in­ves­ti­ci­jų į fi­ nan­si­nį ar ki­to­kį tur­tą, drą­ses­nio sko­li­ni­mo­si“, – tvir­ti­no SEB ban­ ko šei­mos fi­nan­sų eks­per­tė Ju­li­ta Va­ra­naus­kie­nė.

Dau­gė­jo in­dė­lių

Nors iš­lai­dos me­tų pa­bai­go­je bu­ vo di­des­nės, pa­sku­ti­nį me­tų ket­ vir­tį na­mų ūkių in­dė­lių fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­jo­se ver­tė pa­di­dė­jo 1,2 mlrd. li­tų, ar­ba 4 pro­c., ir me­ tų pa­bai­go­je bu­vo 28,7 mlrd. li­ tų. Įsi­pa­rei­go­ji­mų fi­nan­sų ins­ti­ tu­ci­joms su­ma­žė­jo 260 mln. li­tų (1 pro­c.). Gry­no­ji fi­nan­si­nio tur­to ver­tė (ap­skai­čiuo­ja­ma iš fi­nan­si­ nio tur­to atė­mus įsi­pa­rei­go­ji­mus) sie­kė 12 mlrd. li­tų, ar­ba maž­daug 4 tūkst. li­tų vie­nam gy­ven­to­jui.

Dau­giau­sia (1,2 mlrd. li­tų) ket­ vir­tą praė­ju­sių me­tų ket­vir­tį pa­ di­dė­jo in­dė­lių (ter­mi­nuo­tų­jų ir ne­ter­mi­nuo­tų­jų) su­ma.

Tie­sa, šių me­tų pra­džios sko­li­ni­ mo­si sta­tis­ti­ka ro­do, kad nau­jų pa­

sko­lų su­teik­ta jau dau­giau. Pir­mą me­tų mė­ne­sį nau­jų var­to­ji­mo pa­ sko­lų ir nau­jų būs­to pa­sko­lų ver­ tė bu­vo maž­daug 40 pro­c. di­des­nė ne­gu pir­mą 2012 m. mė­ne­sį.

Būs­tas įper­ka­mes­nis

„Swed­bank“ at­lik­ta būs­to įper­ka­ mu­mo in­dek­so ana­li­zė ro­do, kad 2012 m. pa­bai­go­je būs­to įper­ka­ mu­mas Vil­niu­je au­go spar­čiau­ siai iš Bal­ti­jos ša­lių sos­ti­nių ir per pa­sku­ti­nį praė­ju­sių me­tų ket­vir­tį pa­di­dė­jo dvi­gu­bai. Nors gy­ven­to­ jai vis dar iš­lie­ka at­sar­gūs sko­lin­ da­mie­si, daug leng­viau įper­ka­mi būs­tai ir di­dė­jan­ti jų pa­siū­la lė­mė išau­gu­sį ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ kos ak­ty­vu­mą. „Krin­tant bu­tų kai­noms ir smar­kiai ma­žė­jant pa­lū­ka­noms būs­to įper­ka­mu­mo in­dek­sas Vil­ niu­je pa­sku­ti­nį 2012 m. ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niu ket­vir­ čiu, išau­go net 14,7 pro­cen­ti­nio punk­to – iki 127,8. Vil­nie­čių at­ ly­gi­ni­mai bu­vo 27,8 pro­c. di­des­ ni, nei pa­kan­ka­mi 55 kv. m bu­tui sos­ti­nė­je įpirk­ti“, – tei­gė „Swed­ bank“ vy­res­nio­ji eko­no­mis­tė Vai­ va Šeč­ku­tė.

Vis dėl­to, ver­ti­nant Bal­ti­jos ša­lių sos­ti­nių gy­ven­to­jų at­ly­gi­ ni­mus ir būs­tų kai­nas, Vil­nius vis dar at­ro­do pra­sčiau­siai. Pa­ vyz­džiui, Ta­li­ne mi­nė­to in­dek­ so reikš­mė paau­go 8,6 pro­cen­ti­ nio punk­to, iki 171,8, Ry­go­je ki­lo 5 pro­cen­ti­niais punk­tais – iki 156,7.

Tai reiš­kia, kad Ta­li­no gy­ven­to­jų at­ly­gi­ni­mai bu­vo 71,8 pro­c., o Ry­ gos – 56,7 pro­c. di­des­ni, nei pa­ kan­ka­mi pa­na­šiam bu­tui įsi­gy­ti.

Ket­vir­tą 2012 m. ket­vir­tį, pa­ ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­ piu prieš me­tus, bu­tų par­da­vi­mo san­do­rių skai­čius Vil­niu­je di­dė­jo spar­čiau­siai iš Bal­ti­jos ša­lių sos­ ti­nių ir išau­go 11,5 pro­c. „Klaipėdos“ inf.

9

penktADIENIS, kovo 15, 2013

pasaulis Nau­ja­sis Ka­ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vas šlo­vi­na­mas už pa­ ra­mą varg­šams ir nu­skriaus­tie­siems, bet kar­tu at­gi­jo ir pri­si­mi­ni­mai apie prieš­ta­rin­gą jo biog­ ra­fi­jos lai­ko­tar­pį.

Mal­da: po­pie­žius Pran­ciš­kus va­kar trum­pam už­su­ko į Ro­mos di­džią­ją Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ba­zi­li­ką, no­rė­da­mas as­me­niš­kai ten pa­si­mels­ti pir­

mą­ją sa­vo kaip Ka­ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vo die­ną.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Kon­ser­va­to­rius, ži­nan­tis ke­lią į žmo­nių šir­dis Konf­lik­tas su pre­zi­den­te

Kaip dau­ge­lis ar­gen­ti­nie­čių, jis yra fut­bo­lo ger­bė­jas, o jo mėgs­ta­miau­ sia ko­man­da – įspū­din­gais re­zul­ ta­tais ne­pa­si­žy­min­tis klu­bas „San Lo­ren­zo“. Jis gar­sė­ja pa­ra­ma varg­ šams, at­si­sa­kė rū­mų ir gy­ve­no ne­ di­de­lia­me bu­te, va­ži­nė­jo vie­šuo­ ju trans­por­tu vie­toj au­to­mo­bi­lio su vai­ruo­to­ju ir pa­ts ga­mi­no­si mais­tą.

Nau­juo­ju Ro­mos po­pie­žiu­mi iš­ rink­tas 76-erių Jor­ge Ma­rio Ber­ gog­lio įeis į is­to­ri­ją kaip pir­mas po­nti­fi­kas iš Lo­ty­nų Ame­ri­kos ir pir­mas iš Jė­zui­tų or­di­no. Jis yra tra­di­ci­nių pa­žiū­rų, pri­ta­ria Va­ti­ka­ no po­zi­ci­jai dėl abor­tų, ho­mo­sek­ sua­lų san­tuo­kų, mo­te­rų įšven­ti­ni­ mo į ku­ni­gus ir ki­tais klau­si­mais, ku­riais jam te­ko su­si­kirs­ti su kai­ riųjų pa­žiū­rų pre­zi­den­te Cris­ti­na Fernán­dez de Kirch­ner. „J.M.Ber­gog­lio po­zi­ci­ja vi­du­ ram­žiš­ka“, – kar­tą pa­reiš­kė ša­lies va­do­vė, kai kar­di­no­las vy­riau­sy­bės re­mia­mus įsta­ty­mus, lei­džian­čius tos pa­čios ly­ties as­me­nims tuok­ tis ir įsi­vai­kin­ti, pa­va­di­no „ka­ru su Die­vu“ ir „šė­to­no ma­nev­ru“.

Bet J.M.Ber­gog­lio ne­bu­vo toks ak­ty­vus aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ ty­je, Ar­gen­ti­nos ka­ri­nės dik­ta­tū­ros

me­tais, kai ša­lį bu­vo apė­męs va­di­ na­ma­sis Pur­vi­na­sis ka­ras. Dva­si­ nin­kas bu­vo kal­ti­na­mas tuo, jog ži­no­jo apie vyk­do­mą prie­var­tą ir ne­pa­da­rė pa­kan­ka­mai, kad jai su­ truk­dy­tų. Dik­ta­tū­ros me­tais maž­ daug 30 tūkst. žmo­nių din­go be ži­nios, bu­vo kan­ki­na­mi ar­ba nu­ žu­dy­ti.

ti šven­to­je san­tuo­ko­je, – J.M.Ber­ gog­lio sa­kė sa­vo ku­ni­gams. – Jie yra šian­die­nos veid­mai­niai. Tie, ku­rie kle­ri­ka­li­zuo­ja Baž­ny­čią. Tie, ku­rie at­ski­ria Die­vo žmo­nes nuo iš­ga­ny­ mo. Ta varg­šė mer­gi­na, ku­ri, užuo­t grą­ži­nu­si vai­ką Siun­tė­jui, tu­rė­jo drą­sos pa­leis­ti jį į pa­sau­lį, bu­vo pri­ vers­ta kla­jo­ti iš pa­ra­pi­jos į pa­ra­pi­ją, kad jis bū­tų pa­krikš­ty­tas!“

Prau­sė ir bu­čia­vo ko­jas

Ne­pai­sy­da­mi kri­ti­kos dau­ge­lis gi­ ria kar­di­no­lą J.M.Ber­gog­lio, ku­ ris mėgs­ta bū­ti va­di­na­mas tie­siog Tė­vu Jor­ge, už pa­gal­bą varg­šams ir nu­skriaus­tie­siems.

2001 m. jis ap­stul­bi­no Bue­nos Ai­rių li­go­ni­nės dar­buo­to­jus, kai pa­ pra­šė van­dens ir dvy­li­kai pa­cien­tų, pa­gul­dy­tų dėl AIDS su­ke­lian­čio vi­ ru­so komp­li­ka­ci­jų, nu­maz­go­jo ko­ jas. Pas­kui jis pa­bu­čia­vo pa­cien­ tams ko­jas ir pa­sa­kė žur­na­lis­tams, kad vi­suo­me­nė pa­mirš­ta ser­gan­ čius bei varg­šus.

Vi­sai ne­se­niai, 2012 m. rug­sė­ jį, jis iš­ba­rė Bue­nos Ai­rių ku­ni­gus, ku­rie at­si­sa­kė krikš­ty­ti ne­su­si­tuo­ ku­sių mo­ti­nų vai­kus. „Mū­sų baž­ny­ti­nia­me re­gio­ne esa­ ma ku­ni­gų, ku­rie ne­krikš­ti­ja vie­ni­šų mo­ti­nų vai­kų, nes jie ne­bu­vo pra­dė­

Spar­tus ki­li­mas

J.M.Ber­gog­lio gi­mė Bue­nos Ai­rė­ se 1936 m. gruo­džio 17 d. imig­ran­to iš Šiau­rės Ita­li­jos Ma­rio Ber­gog­lio ir na­mų šei­mi­nin­kės Re­gi­nos Ber­gog­ lio šei­mo­je. Lan­ky­ti se­mi­na­ri­ją jis pra­dė­jo ga­na vė­lai, bū­da­mas 21-ų, o prieš tai stu­di­ja­vo che­mi­ją.

Paaug­lys­tė­je J.M.Ber­gog­lio tu­rė­ jo svei­ka­tos pro­ble­mų, dėl in­fek­ci­ jos jam bu­vo pa­ša­lin­tas plau­tis.

Vi­si api­bū­din­da­vo jį kaip nuo­sta­ bų stu­den­tą, ku­ris su pa­si­gar­džia­ vi­mu stu­di­ja­vo ne tik teo­lo­gi­ją, bet ir pa­sau­lie­tiš­kus da­ly­kus, to­kius kaip psi­cho­lo­gi­ja ir li­te­ra­tū­ra.

Jis bu­vo įšven­tin­tas į ku­ni­gus li­ kus vos ke­lioms die­noms iki 33ojo gim­ta­die­nio ir nuo to lai­ko ėmė spar­čiai kil­ti. 1973 m. dva­si­nin­kas ta­po Ar­gen­ti­nos jė­zui­tų ar­ki­vys­

ku­pu ir pri­žiū­rėjo or­di­no veik­lą vi­ so­je ša­ly­je, šias pa­rei­gas jis ėjo iki 1979-ųjų.

J.M.Ber­gog­lio ap­ stul­bi­no Bue­nos Ai­rių li­go­ni­nės dar­buo­to­jus, kai nu­ maz­go­jo ir pa­bu­čia­ vo dvy­li­kai pa­cien­tų ko­jas.

Įta­ri­mų še­šė­lis

Šis biog­ra­fi­jos lai­ko­tar­pis ga­na prieš­ta­rin­gas. 2005 m. prieš Va­ti­ ka­no konk­la­vą, ku­ri po­pie­žiu­mi iš­ rin­ko kar­di­no­lą Jo­sep­hą Rat­zin­ge­ rį, vie­nas ar­gen­ti­nie­tis tei­si­nin­kas ap­kal­ti­no J.M.Ber­gog­lio pri­si­dė­jus prie dvie­jų jė­zui­tų ku­ni­gų pa­gro­bi­ mo Pur­vi­no­jo ka­ro me­tais.

Mi­nė­ti ku­ni­gai, ku­riuos J.M.Ber­ gog­lio pa­ša­li­no iš Jė­zui­tų or­di­ no li­kus sa­vai­tei iki jų pa­gro­bi­mo, po ke­lių mė­ne­sių bu­vo ras­ti Bue­ nos Ai­rių pa­kraš­ty­je ap­svai­gin­ti ir nu­reng­ti. Kar­di­no­lo at­sto­vas pa­

teik­tus kal­ti­ni­mus pa­va­di­no se­nu šmeiž­tu.

Ieš­ki­nys ga­liau­siai bu­vo at­mes­ tas, bet dis­ku­si­jos tę­sė­si, nes Ar­ gen­ti­nos žur­na­lis­tai, rem­da­mie­si tų lai­kų do­ku­men­tais ir liu­di­ji­mais, ėmė pub­li­kuo­ti straips­nius ir kny­ gas, ku­rios prieš­ta­ra­vo J.M.Ber­ gog­lio ver­si­jai.

Po il­go Baž­ny­čios nei­gi­mo tu­rė­ jus ry­šių su dik­ta­tū­ra J.M.Ber­gog­lio 2010 m. pa­liu­di­jo, kad bu­vo slap­ ta su­si­ti­kęs su ka­ri­nės chun­tos va­ do­vu ge­ne­ro­lu Jor­ge Vi­de­la bei jū­ rų lai­vy­no va­do­vu ad­mi­ro­lu Emi­lio Mas­se­ra ir pra­šė jų pa­leis­ti ku­ni­ gus. Po me­tų pro­ku­ro­rai pa­kvie­ tė kar­di­no­lą liu­dy­ti by­lo­je dėl sis­ te­mi­nio vai­kų gro­bi­mo, apie ku­rį, kaip tei­gė kal­tin­to­jai, jis ži­no­jo, bet nie­ko ne­da­rė.

Il­ga­me in­ter­viu, ku­rį 2010 m. pa­skel­bė Ar­gen­ti­nos laik­raš­čiai, J.M.Ber­gog­lio gy­nė sa­vo veik­ lą dik­ta­tū­ros me­tais. Jis pa­sa­ko­jo, kaip pa­dė­jo slėp­tis ka­riuo­me­nės už po­li­ti­nes pa­žiū­ras per­se­kio­ja­ miems žmo­nėms, ki­tiems – iš­vyk­ ti į už­sie­nį, taip pat ban­dė pa­veik­ti ka­riuo­me­nę, kad ji pa­leis­tų po­li­ti­ nius ka­li­nius. „The New York Ti­mes“ inf.

Su­ža­vė­jo mi­nias jau pir­mai­siais sa­vo žo­džiais

1,2 mlrd.

pasaulio katalikų tikisi, kad Pranciškus atneš įprastą bendravimo šilumą.

Dar prieš tai, kai žmo­nės pa­ma­tė jo vei­dą, po­pie­žius Pran­ciš­kus pa­ ver­gė ro­mie­čių šir­dis.

Vien pra­ne­ši­mas, kad jis va­din­sis tuo pa­čiu var­du kaip ir šv. Pran­ ciš­kus Asy­žie­tis, Ita­li­jos glo­bė­jas, su­kė­lė Va­ti­ka­no aikš­tė­je su­si­rin­ ku­sios mi­nios eks­ta­zę.

Dar la­biau žmo­nėms pa­ti­ ko pir­mie­ji jo žo­džiai, kad kar­di­ no­lai „nuė­jo į ki­tą pa­sau­lio kraš­ tą“ ieš­ko­ti nau­jo Ro­mos vys­ku­po, ku­rie pri­mi­nė my­li­mą len­kų tau­ ty­bės ve­lio­nį po­pie­žių Jo­ną Pau­ lių II, 1978-ai­siais pa­sa­kiu­sį, kad

kar­di­no­lai jį pa­šau­kė „iš to­li­mos ša­lies“.

Ta­čiau jis pa­len­kė ne tik ro­mie­ čių šir­dis.

Ka­ta­li­kų or­ga­ni­za­ci­jos „Cat­ho­lic Voi­ces USA“ di­rek­to­rei Kim Da­niels įspū­dį pa­da­rė po­pie­žiaus nu­si­že­mi­ni­mas, kai jis pa­si­ro­dė Šv. Pet­ro ba­zi­li­kos bal­ko­ne. „Jis pri­klau­pė. Jis pa­pra­šė mi­ nios pa­lai­mi­ni­mo. Ma­tė­me jį drau­ ge su vi­sais kal­ban­tį „Tė­ve mū­sų“, „Svei­ka, Ma­ri­ja“, pri­si­de­dan­tį prie mū­sų vi­sų to­mis mal­do­mis, ku­ rios to­kios ar­ti­mos ka­ta­li­kams, – sa­kė ji. – Tai bu­vo nu­si­že­mi­ni­mo

ženk­las. Tai bu­vo ženk­las, kad čia svar­biau­sia – šven­tu­mas. Tai taip nuo­sta­bu – ma­ty­ti, kad žmo­gus taip ak­cen­tuo­ja mal­dą.“ Ir be­veik kaip se­ne­lis nau­ja­sis po­pie­žius pa­lin­kė­jo mi­niai: „La­ ba­nakt, mie­go­ki­te ra­miai.“ Jo pa­si­rin­ki­mas dėl ap­ran­gos taip pat pa­siun­tė tam tik­rą ži­nią.

Pran­ciš­kus neapsisiautė mo­dze­ te – šer­muo­nė­lio kai­liu ap­siū­ta rau­do­na ak­so­mi­ne pe­le­ri­na, ku­rią po­pie­žiai daž­nai vil­ki iš­kil­min­ go­mis pro­go­mis, o stu­lą už­si­dė­ jo tik prieš pa­lai­min­da­mas mi­nią.

Tai ati­tin­ka jo as­me­ni­nį sti­lių, ku­

ris lai­ko­mas prie­šy­be Va­ti­ka­no di­ dy­bei. Nau­jai iš­rink­tas po­pie­žius Pran­ciš­kus po konk­la­vos at­si­sa­kė spe­cia­laus po­nti­fi­kui skir­to li­mu­ zi­no su vai­ruo­to­ju. „Jis pa­si­rin­ko va­žiuo­ti mik­roau­ to­bu­su su ki­tais kar­di­no­lais“, – va­kar pra­ne­šė Va­ti­ka­no at­sto­vas spau­dai Fe­de­ri­co Lom­bar­di.

Po konk­la­vos po­nti­fi­kas va­ka­ rie­nia­vo su kar­di­no­lais Va­ti­ka­no re­zi­den­ci­jo­je ir dė­ko­jo jiems jį iš­ rin­kus, ta­čiau vė­liau pa­šmaikš­ta­ vo: „Te at­lei­džia jums Die­vas už tai, ką pa­da­rėt!“ BNS inf.

10

penktadienis, kovo 15, 2013

sportas

Pergalės Aukštaitijoje Anykščiuose išdalyti Lietuvos jaunių graikų ir romėnų imtynių čempionato medaliai. Du aukso, tiek pat sidabro ir vienas bronzos žetonas parvežti į Klaipėdą. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Ambicijos: „Kirai“ (juodi marškiniai) nuolat stengiasi įveikti „Baltijos“

komandą, tačiau čempionai vis pranoksta varžovus.

Tado Krinicko nuotr.

Uostamiesčio ekipų kovą laimėjo „Baltija“ Česlovas Kavarza Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos čempionate susitiko dvi Klaipėdos komandos – „Baltija“ ir „Kirai“. Kaip ir tikėtasi, derbį laimėjo daugkartiniai čempionai –„Baltijos“ ledo ritulininkai – 8:5.

Tvirtai konferencijoje pirmaujančiai „Baltijai“ susitikimas buvo mažiau svarbus, nei žūtbūt iš paskutinės vietos pakilti siekiantiems varžovams.

Tai ir lėmė, kad „Kirai“ turėjo iniciatyvą iki antrojo kėlinio vidurio. Atsilikdami 2:4, „Baltijos“ ledo ritulininkai mobilizavosi ir iki antrosios pertraukos pabėgo į priekį 5:4. Paskutiniajame kėlinyje „Ki-

rai“ dar sugebėjo išlyginti rezultatą 5:5, tačiau čempionai trimis įvarčiais nulėmė susitikimo baigtį.

Rungtynių statistika „Baltija“ – „Kirai“ 8:5 (1:2, 4:2, 3:1). A.Konovalovas 3, V.Strazdas 2, M.Cvetkovas, A.Krasauskas, K.Nazarovas po 1/D.Matula 2, A.Koptelovas, J.Balachoncevas, E.Stonkus po 1.

Komandų rikiuotė Vieta Miestas Komanda

1. Klaipėdos „Baltija“ 2. Šiaulių „Ledo linija“ 3. Kaliningrado „Delovaja Rus-2“ 4. Kretingos „Grifai“ 5. Klaipėdos „Kirai“

Rungt. Taškai

13 14 12 13 14

34 28 18 10 9

Uostamiesčio Sporto centro imtynininkai, treniruojami Artūro Ševelkovo, kovojo keturių iš dešimties svorio grupių finaluose. Čempionais tapo Paulius Galkinas (svorio iki 69 kg grupė) ir Valentas Rudys (iki 85 kg).

Pergalingo žingsnio neįstengė žengti ir antri liko Justas Galkinas (iki 63 kg) bei Karolis Lukomskis (iki 76 kg).

Bronzos medaliu pasidabino Andrius Kirjanovas (iki 54 kg).

Nepasisekė čempionu žadėjusiam tapti Rokui Šarpnickui (iki 100 kg). Klaipėdietis į Aukštaitiją išvyko skaudančia ranka, todėl negalėjo rungtyniauti visa jėga. Pralaimėjęs kovą ketvirtfinalyje, uostamiesčio atletas kartu su komandos draugu Danieliumi Sidoruku pasidalijo penktąja–šeštąja vietomis.

Vienas finalas galėtų pretenduoti į rekordų knygą. Vilnietis Kristupas Šleiva (iki 50 kg) panevėžietį Rytį Indriševičių įveikė per 3 sek. Šio amžiaus jaunieji sportininkai rudenį dalyvaus Lietuvos jaunių žaidynėse. „Pirmenybėse nebuvo komandinės įskaitos. Jei žaidynėse būtų pakartoti šio čempionato rezultatai, Klaipėdos komanda taptų žaidynių nugalėtoja“, – pastebė-

Jėga: aukso medalį iškovojęs P.Galkinas (mėlynas triko) nesunkiai įvei-

kė visus varžovus.

jo A.Ševelkovas. Vasarą dalis uostamiesčio atletų dalyvaus Europos jaunių pirmenybėse.

Anykščiuose varžėsi 102 imtynininkai iš didžiausių Lietuvos miestų, taip pat Visagino, Joniškio, Kupiškio, Tauragės ir Anykščių. Čempionato metu dalyviai išskleidė plakatą su užrašu an-

glų kalba „Išsaugokime imtynes olimpiadose“ („Save olympic wrestling“). Šia akcija atletai, kaip ir tūkstančiai imtynių gerbėjų visame pasaulyje, parodė, kad yra susirūpinę dėl Tarptautinio olimpinio komiteto kėslų neįtraukti imtynių į 2020 metų olimpinių žaidynių programą.

Klaipėdos teniso arenoje – dvejetų kovos Česlovas Kavarza Teniso dvejetų varžybose, kuriose sportininkai kovojo dėl VDV ir „Pajūrio statybos“ taurių, varžėsi per 70 dalyvių iš Lietuvos ir Rusijos.

Tenisininkai kovojo mėgėjų ir profesionalų grupėse.

Tarp mėgėjų geriausiai pasirodė kauniečiai Ramūnas Būda ir Norbertas Lapinskas. Jie finale 7:6, 6:3 įveikė kitą kauniečių porą Vytautą Kapačiauską ir Mindaugą Gedminą. Treti taip pat buvo laikinosios sostinės atstovai – Aivaras Mezginas ir Vilius Helmas.

Profesionalų grupėje pirmąją vietą užėmė Lietuvos rinktinės narys Gvidas Sabeckis ir klaipėdietis Darius Gricius. Jie lemiamoje kovoje dukart 7:5 įveikė Rusijos tenisininkus Konstantiną Suškovą ir Sergejų Putkovą.

Trečios vietos prizai atiteko Tomui Butvilui iš Klaipėdos ir Vytautui Kibickui iš Telšių.

Prizininkai: geriausiai rungtyniavę tenisininkai išvyko ne tuščiomis.

11

penktadienis, kovo 15, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas Šiuolaikinės Lolitos išpažintis Deimantė Dementavičiūtė Rita Bočiulytė

N

ors Klaipėdos dramos teatro pastatas vis dar rekonstruojamas ir jame tebetriūsia statybininkai, publika turi galimybę apsilankyti teatre nelaukdama jo remonto pabaigos. Čia jau rodomi spektakliai. Tiesa, dar ne scenoje, o repeticijų salėje. Ten galima pamatyti viešnios iš Latvijos Maros Kimelės specialiai šiai vietai pernai rudenį pastatytą „Lūšies valandą“, rodomas ir režisieriaus Tomo Jašinsko spektaklis „Produktas“, o kitą savaitgalį naują erdvę „prisimatuos“ ir kol kas vienintelis Klaipėdos Laisvojo teatro kūrinys „Sudie, derintojau!“.

Pirmasis ir vienintelis

Trejus metus gyvuojantis aktorės Augustės Pociūtės monospektaklis pagal Vadimo Levanovo pjesę „Sudie, derintojau!“ jau parodytas daugiau kaip 30 kartų, spėjo apkeliauti pusę Lietuvos, nuvežtas Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems tautiečiams, sėkmės sulaukė tarptautiniame festivalyje Visagine. „Pagaliau persikelsime ten, kur savo kūrinius svajoja pristatyti kiekvienas Klaipėdos teatralas – į istorinį Dramos teatro pastatą“, – džiaugėsi spektaklio režisierius klaipėdietis Nerijus Gedminas.

Jo pastatytas monospektaklis 2010-ųjų pradžioje rampų šviesą išvydo Klaipėdoje, kartu pareikšdamas apie naujo, Laisvuoju pasivadinusio teatro gimimą uostamiestyje, jo aktorei A.Pociūtei dar tebesimokant gimnazijoje. Ten ją ir susirado „Sudie, derintojau!“ režisierius, vienas iš Laisvojo teatro įkūrėjų N.Gedminas.

Bėgant metams jų kūrinys keitėsi, augo, o kartu su juo – ir jaunoji aktorė. Pirmąsias profesinio meistriškumo pamokas gavusi nešildomose kultūros centrų salėse, palėpėse ir studijose, dabar jau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė A.Pociūtė grįžta į savo gimtąjį miestą.

Atveria savo širdį

Laisvojo teatro monospektaklis „Sudie, derintojau!“ – tai paauglės išpažintis, istorija apie bundantį moteriškumą, pirmąją meilę, aistrą. Spektaklio herojė Mergina pasakoja apie didžiausią savo dar neilgo gyvenimo nuotykį – meilę pianinų derintojui. Ji negaili kritiškų pastabų vyresniajai kartai dėl jos silpnumo, veidmai-

Poveikis: A.Pociūtė neslepia – po spektaklio jaučiasi lyg atlikusi išpažintį.

niškumo, bet pati iš suaugusiųjų pasiima ne pačias geriausias savybes. „Spektaklio pagrindinė idėja yra tai, kad negalima žaisti žmonių jausmais, nes tada gali pats labai stipriai nudegti. Spektaklio veikėja – vieniša jauna mergina, kuri negauna jokios šilumos ar meilės, tačiau bet kokiomis priemonėmis nori to“, – taip monospektaklį ir savo vaidmenį jame apibūdino A.Pociūtė.

– Kurdama savo herojės vaidmenį, labiau vaidinate ar būnate savimi?

– Labiau vaidinu ir labiau būnu savimi. Čia nepasversi ar taip, ar kitaip. Mano manymu, ši herojė yra visiška mano priešingybė, aš niekada gyvenime negalėčiau taip tyčiotis iš kito žmogaus, aš neturiu tiek drąsos kiek ji. Kitas dalykas, vis tiek tu esi scenoje, čia jau nori nenori nebūsi visas toks, koks iš tiesų esi. Tačiau tuo pačiu metu ir atveri savo širdį, jausmus, o žiūrovai galvoja, kad vaidini. Man pačiai šis spektaklis yra kaip išpažintis, ir jam pasibaigus atrodo, kad palengvėjo.

– Spektaklio premjera įvyko prieš trejus metus. Ar per tą laiką jūsų vaidmuo kito, įgijo naujų atspalvių?

– Žinoma, kito. Kai pastatėme spektaklį, aš buvau dvyliktoje klasėje, vėliau įstojau ir pradėjau jau studijuoti šią specialybę, studijuodama įgytas žinias taikiau spektaklyje. Juolab kad ir pati keičiuosi.

Dabar mąstau jau kitaip nei būdama mokykloje. Į daugelį dalykų žvelgiu kitaip. Kitaip pradedu suprasti ir savo vaidmenį. Per kiekvieną repeticiją apie savo veikėją suvokiu vis kažką naujo. Nors praėjo jau keleri metai, bet man dar vis įdomu į ją gilintis.

Kiekvieną kartą – kova

– Ar sunku buvo dirbti su režisieriumi N.Gedminu?

– Aišku, sunku. Visada sunku su kuo nors dirbti, kai turi būti visiškai atviras – kituose spektakliuose, kur vaidina daugiau žmonių, dar gali pasislėpti, nes tau vienai niekas tiek dėmesio neskirs, o kai vaidini viena, nepasislėpsi. Bet kai darbas padarytas ir kai jis sėkmingas, pamiršti visus sun-

kumus. Esu režisieriui dėkinga už tai, kad vaidinu.

– Ar sudėtinga vaidinant vienai išlaikyti žiūrovų dėmesį?

– Sudėtinga. Vis dėlto man, kaip būsimai aktorei, tai yra labai gerai – išmokstu daug geriau jausti publiką. Jei jau žiūrovams nebeįdomu, vadinasi, blogai dirbi. Tada pasitempi.

– Kokiai auditorijai skirtas spektaklis?

– Jo aprašyme sakoma, kad jaunimui, bet man atrodo, kad labiau suaugusiesiems. Trisdešimtmečiams, keturiasdešimtmečiams.

Dramaturgas ir mes, vaidinimo kūrėjai, tarsi iš šalies žvelgiame į viduriniąją kartą, kalbame apie tuos žmones, kurių gyvenimas „jau įvyko“ – jie įgijo išsilavinimą, susikūrė buitį, įsitvirtino, bet palengvėjimo visi šie pasiekimai jiems neatnešė. Net priešingai, jų egzistavimas atrodo pilkas ir nykus, o svajonės, kaip ir anksčiau, nepasiekiamos...

Antono Shuminsky’o nuotr.

Augustė Pociūtė:

Ši herojė yra visiška mano priešingybė, aš niekada gyvenime negalėčiau taip tyčiotis iš kito žmogaus, aš neturiu tiek drąsos kiek ji.

– Už šį spektaklį VI tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Atspindys“ esate apdovanota geriausio debiuto prizu, sulaukėte daug pagiriamųjų žodžių ir iš žiūrovų, ir iš kritikų. Kaip pati vertinate šią savo sėkmę?

– Malonu, kai tave pastebi ir pagiria. Bet praėjo kiek laiko, visi tai užmiršo ir niekam nebeįdomu. Teatre niekam neatneši savo laimėjimų ir diplomų krūvelės, kad būtum vertinamas kaip geras aktorius. Kiekvieną kartą kovoji. Vakar buvo gerai, stengiesi, kad ryt būtų dar geriau.

KUR? Klaipėdos dramos teatre (Teatro g. 2).

KADA? Kovo 23 d. 18 val.

KAINA? 10, 15 Lt. Bilietus platina abu teatrai.

12

penktadienis, kovo 15, 2013

pramogų gidas Rūtų galerijoje – A.Venslausko tapyba

Teatras 50-metį švenčia scenoje

Šiandien uostamiesčio Rūtų galerijoje atidaroma Alvydo Venslausko (g. 1954) personalinė tapybos paroda, veiksianti iki balandžio 19 d. Jos autorius mokėsi Klaipėdos meno mokykloje, vėliau studijavo Talino dailės institute. Jo paveikslai – modernūs, spalvingi, pulsuojantys šiluma ir harmonija. Nutapyti autorine technika, todėl kiekvienas – unikalus ir nepakartojamas.

A.Venslauskas parodose dalyvauja nuo 1985-ųjų, jo tapyba eksponuota Kaune, Vilniuje, Palangoje, taip pat privačiose meno galerijose Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Rusijoje.

KUR? Rūtų galerijoje (Danės g. 9).

KADA? Vernisažas – kovo 15 d. 17.30 val.

KAINA? Nemokamai.

Kovo savaitgaliais dažniau nei įprasta uostamiesčio teatras „Be durų“ rodo savo turtingo repertuaro spektaklius. Taip teatras švenčia savo 50-metį. Šį savaitgalį jubiliatai parodys muzikinius vaidinimus vaikams „Karalaitės nori žaisti“ pagal Astridos Lindgren apysaką (šeštadienį) ir „Gandras Kalifas“ pagal V.Haufo pasaką (sekmadienį). Abiem Angelės Juškevičienės režisuotiems spektakliams originalią muziką sukūrė Haroldas Šlikas, įspūdingą choreografiją – Arūnas Peštenis ir Jolanta Milčienė, spalvingą scenovaizdį – Olga Ronkaitienė.

KUR? Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70).

KADA? Kovo 16, 17 d. 12 val.

KAINA? 12 Lt. Bilietus platina „Tiketa“.

Koncertų salėje – skambantys garsų peizažai Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė kitą savaitę vyks smuikininkės Rusnės Mataitytės rečitalis „Skambantys peizažai“.

Ši puiki atlikėja klausytojus žavi idealia intonacija ir frazuotės elegancija. Tvirtus smuikavimo meno pagrindus ji gavo studijuodama Maskvos P.Čaikovskio konservatorijoje, dalyvaudama tarptautiniuose konkursuose įgijo sceninės patirties. Plačią koncertinę veiklą – solinius rečitalius, grojimą fortepijoniniame trio „Kaskados“ bei „Gaidos“ ansamblyje, pasirodymus su orkestrais – ji daug metų sėkmingai derina su pedagoginiu darbu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje. Lyg srauni, greitai tekanti upė bėga Rusnės dienos, dar skiriamos šeimai ir dailei. Įvairialypiais talentais apdovanotai menininkei koncerte talkins kolega Mindaugas Bačkus, tad vakaro metu skambės ne tik kūriniai

Kuriozas: amerikiečių kino drama

galima pastoti nuo muzikos.

Kino festivalis ieškoti moters

Vakaro metu skambės ne tik kūriniai smuikui solo, bet ir smuiko bei violončelės duetai.

smuikui solo, bet ir smuiko bei violončelės duetai. „Seniai noriu pagroti kartu su Mindaugu“, – teigė Rusnė, siūlydama koncerto programą. Taip joje atsirado George’o Friderico Handelio / Johano Halvorseno bei Bohuslavo Martinů opusai. Jie seks po solinio smuikininkės pasirodymo, kuriam ji pasirinko Johanno Sebastiano Bacho ir lietuvių autorių kūrinius.

Atlikėja pripažįsta, kad jai „įdomūs visi stilistiniai muzikos pokyčiai. Nuo istorinių, turinčių šimtmečių suformuotas atlikimo tradicijas, iki šiandienos, kurias kuriame mes patys“.

Rusnė jaučiasi laiminga, galėdama kurti tas tradicijas pati. Pernai rudenį festivalyje „Iš arti“ ji atliko net šešias naujas, jai dedikuotas lietuviškas kompozicijas. Tarp jų buvo Vidmanto Bartulio, Vytauto Germanavičiaus, klaipėdietės Loretos Narvilaitės opusai, kuriuos ji įtraukė ir į koncerto Klaipėdoje programą.

V.Bartulis savo kūrinio „Tas pats peizažas“ anotacijoje parašė: „pje-

Savaitgalį Vilniuje prasidėjęs moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ šiandien ir rytoj viešės uostamiestyje – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose ir muzikos klube „Kaštonas“.

Smuikininkė: R.Mataitytė klausytojus žavi idealia intonacija ir frazuo-

tės elegancija.

Asmeninio archyvo nuotr.

sė skirta Rusnei Mataitytei, nuostabiai interpretatorei. Nostalgiškas peizažas, kuriame atgyja seni kvapai, žvaigždžių padėtys danguje, lapų šlamėjimas ir ramybės ilgesys…“ Poetiškas V.Germanavičiaus kūrinys „Šiąnakt mano šešėlis išnyksta sienoj“ parašytas pagal senovės japonų poetų tekstus. Pasak autoriaus, „šešių haiku poetiniai tekstai, muzikiniai garsai ir spalvos jungiami į vientisą kūrinio struktūrą. Išbarstytos metaforos kuria aliuziją į šio pasaulio laikinumą, trapumą ir grožį“.

Virtuozinis L.Narvilaitės pjesės „Banga palydi paukščio skrydį“ charakteris, neramiai banguojanti muzikos tėkmė, netikėti jos posūkiai ir akcentai atspindi permainingą laikmečio pulsą. Ekspresyvi pominimalistinė kūrinio stilistika

šiek tiek susijusi ir su neoromantine tradicija. Į koncerto programą R.Mataitytė įtraukė ir Vytauto Barkausko „Partitą“ smuikui solo. Jau daugiau nei 30 metų ją griežia įvairūs pasaulio smuikininkai, įrašę net į septynias kompaktines plokšteles. Tai retas intensyvaus ir ilgo kūrinio gyvenimo scenoje pavyzdys. Penkių kontrastingų dalių V.Barkausko „Partitoje“ ne tik išlaikomos XVI–XVII a. siuitos tradicijos, bet ir jaučiamos aliuzijos į ryškiausius XX a. šokių ritmus bei charakterius. „Partitos“ muzika išraiškinga, kupina efektingo virtuoziškumo, mėgstama tiek atlikėjų, tiek klausytojų.

Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ rengiamas aštunti metai iš eilės. Moterų režisierių ir apie moteris sukurti filmai šiemet pristatomi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje. Festivalis pasitinka žiūrovus intriguojančiu šūkiu „Mes jas stebime!“. Kino renginys visą savo dėmesį dedikuos naujausiai moterų režisierių kūrybai. Festivalio pavadinimas kilo iš prancūziško posakio cherchez la femme (liet. – ieškok moters).

Festivalis iš Vilniaus atveža ir socialinių Vakarų iniciatyvą – jis ragina kalbėtis apie filmus bei moteris ir po seansų neskubėti namo, užsukti į festivalio klubą „Kaštone“, sutikti bendraminčių ir aptarti matytus filmus. Šįvakar klaipėdiečių festivalis klaus, ar galima pastoti nuo muzikos. Filmo „Elektriniai vaikai“ režisierė Rebecca Thomas pasakoja apie padūkusią paauglę Reičel, kuri auga mormonų fundamenta-

listų šeimoje. Per savo 15-ąjį gimtadienį mergina atsitiktinai randa uždraustą garsajuostę su roko muzika ir patiria tokių neįtikimų emocijų, kad po trijų mėnesių pasijunta besilaukianti. Reičelė tvirtina pastojusi visiškai nekaltai – klausydamasi muzikos. Už nedovanotiną nuodėmę tėvai pasmerkia dukrą, bandydami pataisyti situaciją jau ruošia vestuves, tačiau Reičelė pabėga į artimiausią miestą – Las Vegasą. Čia ji ketina ieškoti kadaise ant garsajuostės pasirašiusio vyro, nes tiki, kad jis kažkaip susijęs su jos nėštumu. 15-metės klajonės tampa kur kas daugiau nei vaiko tėvo paieška. 2012 m. šis filmas buvo pristatytas Berlyno kino festivalyje.

Pagrindinė filmo aktorė Julia Garner apdovanota kaip geriausia aktorė tarptautiniame Basterio vaikų filmų festivalyje. „Šeršėliafam“ retrospektyvos programa siūlo ir iš naujo atrasti nepamirštamąją Lietuvos kino žvaigždę Eugeniją Pleškytę. Fil-

„Klaipėdos“ inf.

KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36).

KADA? Kovo 21 d. 18 val.

KAINA? 20 Lt.

Asmenybė: dokumentinė juosta „Savi keliai“ pasakoja apie šviesaus

atminimo lietuvių aktorę E.Pleškytę.

19

penktadienis, kovo 15, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame knygą „Jūsų tikėjimo jėga“.

B. Newman, C.M. Bristol ir H. Sherman „Jūsų tikėjimo jėga“.

Trys knygos vienoje.

Bill Newman „Skrajokit su ereliais!“.

Ereliai dėl įgimtų savybių jau daugelį metų laikomi ryžto, jėgos ir laisvės simboliu. Kaip tvirtina šios knygos autorius Bilas Njumenas, garsus motyvacijos specialistas, Australijos nacionalinės premijos laureatas, gimdamas žmogus užprogramuotas siekti pačių aukščiausių tikslų, niekada nevengti kovos ir nepasiduoti. Galbūt bėgant metams šie jūsų bruožai išblėso? Jei taip, jums atėjo laikas atsisakyti smulkių ambicijų. Atėjo laikas kaip ereliui išskleisti sparnus, perskrosti ūkanas ir pakilti virš debesų!

Claude M. Bristol, Harold Sherman „Jėga, stipri kaip dinamitas“. Šioje knygoje jūs sužinosite: • Kaip tapti tuo, kuo norite būti.

• Kodėl vien tik sunkus darbas neatneš sėkmės.

• Kaip paversti mintis į pasiekimus.

• Kokia yra stipri tikėjimo ir vidinė kūrybinė galia.

Claude M.Bristol „Proto magija“. Ar jūs bijote atsakomybės, bijote nuspręsti, bijote vieni žengti pirmyn? Daugelis žmonų, deja, bijo. Štai kodėl tiek mažai yra lyderių ir tiek daug – sekėjų.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 19 d.

Avinas (03 21–04 20). Galite gauti žinią, susijusią su nuosavybės aktualijomis. Šiandieną sudarytas sandoris, padarytas sprendimas turėtų būti naudingas materialiniu atžvilgiu.

Jautis (04 21–05 21). Rytą seksis protinis darbas, problemų sprendimas raštu ir telefonu. Vėliau pristigsite emocinės pusiausvyros, todėl galite išprovokuoti konfliktus.

Dvyniai (05 22–06 21). Šiandieną kur kas labiau galėsite pasikliauti intuicija nei fizinėmis jėgomis ar racionalia logika. Tikėtinas meninis įkvėpimas.

Vėžys (06 22–07 22). Gali suaktyvėti ryšiai su senais pažįstamais, bendraminčiais. Jausdami kitų palaikymą aktyviau reikšite savo mintis, įsitikinimus.

Liūtas (07 23–08 23). Stropiai parengtas darbas šiandien gali būti iš dalies įgyvendintas. Nekreipkite dėmesio į vieną kitą trukdymą ar išprovokuotą permainą dienotvarkėje.

Mergelė (08 24–09 23). Dalyvavimas renginiuose atneš naudos, patyrimo, o gal ir reikšmingų pažinčių.

Galite sulaukti pastabų ir pasiūlymų iš nepažįstamų žmonių.

Svarstyklės (09 24–10 23). Gali būti, kad teks skubiai tvarkyti įmonės finansinius dokumentus, domėtis draudimo, paveldėjimo, paskolų, investicijų klausimais. Panašu, kad sugebėsite teisingai susiorientuoti keblioje situacijoje.

Skorpionas (10 24–11 22). Galite neabejoti – šiandien jums pakaks dėmesio, ypač iš priešingos lyties asmenų. Atrodo, kad sutiksite žmogų, su kuriuo užsimegs arba atsinaujins ilgalaikiai asmeniniai ar dalykiniai reikalai. Šaulys (11 23–12 22). Šiandien turėsite ką veikti, ypač jei ieškote darbo, ruošiatės keisti įrangą, aprangos stilių ar pan. Galbūt įsigysite buitį ar darbą palengvinančių daiktų, techninių prekių.

Ožiaragis (12 23–01 20). Šauni diena. Jausitės ne iš kelmo spirti.

Pasitikėjimą savimi stiprins aplinkinių palankumas, kūrybinė sėkmė, pasisekimas tarp priešingos lyties asmenų.

Vandenis (01 21–02 19). Šiandien derėtų daugiau dėmesio skirti šeimos reikalams, namams. Kuo nuoširdžiau bendraukite su artimaisiais.

Beje, iš jų galite sulaukti kažkokių prašymų. Žuvys (02 20–03 20). Ši diena gali būti naudinga, jei pasistengsite išnaudoti atsiradusias geras progas ir atlikti ar išmokti tai, ko labiausiai reikia šiuo metu. Palanku tartis dėl sutarčių, mokytis, tvarkyti korespondenciją, susirašinėti, bendrauti.

Orai

Šiandien naktį išsilaikys sausi ir mažai debesuoti orai. Šiaurės rytų vėjas pamažu stiprės ir rytą sieks 7–12 m/s. Numatomas 9–14 laipsnių šaltis. Šeštadienio naktį vietomis, daugiausia rytiniuose rajonuose, trumpai pasnigs. Pustys, kai kur kils pūga. Daugelyje rajonų išliks stiprus šiaurinių krypčių vėjas. Temperatūra nukris iki 6–11, vietomis iki 15 laipsnių šalčio.

Dieną žymesnio sniego nenumatoma.

Temperatūra 2–7 laipsniai šalčio.

Šiandien, kovo 15 d.

–8

–4

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

Di­rek­to­rius – ne­ko­rek­tiš­kas?

Tau­ta ne­nus­to­ja pik­t in­t is „an­t i­d žen­ tel­me­no“ eti­ke­tę už­si­d ir­bu­siu Va­le­r i­ ju­mi Kuz­ne­co­vu. Anek­do­tu vir­to ne­ se­na is­to­r i­ja, kai Klai­pė­dos vals­t y­bi­ nės ko­le­g i­jos (KVK) di­rek­to­rius Ko­vo 8-osios – Tarp­tau­ti­nės mo­ters die­nos pro­ga mo­k y­mo įstai­gos da­moms lyg do­va­nas iš­da­l i­jo per­spė­ji­mo apie at­ lei­di­mą iš dar­bo la­pe­l ius.

Anot Ig­no, V.Kuz­ne­co­vas pa­siel­gė itin ne­ko­rek­tiš­kai, įteik­da­mas to­kią die­ną la­pe­l ius apie at­lei­di­mą. „Mo­te­rys darbš­čiau­sios yra nuo 50 iki 65 me­t ų. To­k io am­ž iaus mo­te­r ų vai­ kai jau užau­gę, jos jau­čia­si lais­ves­nės nuo šei­mos rū­pes­čių ir jei­gu svei­ka­ta ge­ra – jos ge­riau­siai at­lie­ka sa­vo pa­rei­ gas“, – tvir­ti­no vy­riš­k is.

Šiandien

–5

Londonas +11 Madridas +12 Maskva +2 Minskas –7 Niujorkas +8 Oslas –2 Paryžius +8 Pekinas +10

Praha –2 Ryga –10 Roma +9 Sidnėjus +27 Talinas –8 Tel Avivas +36 Tokijas +19 Varšuva –4

–7

–5

Vėjas

Vilnius

Marijampolė Alytus

4–8 m/s

–7

Vardai Klemensas, Lionginas, Raigardas, Tautas, Tautgintė.

kovo 15-ąją

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-8

-4

-7

-8

8

-7

-3

-4

-7

7

rytoj

sekmadienį

-3

74-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 291 diena.

Saulė Žuvų ženkle.

–4

Kaunas

Rytas

-8

–7

Utena

6.51 18.39 11.49

Tauragė

orai klaipėdoje

kokteilis

–5

Panevėžys

Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +4 Brazilija +30 Briuselis +5 Dublinas +7 Kairas +37 Keiptaunas +30 Kopenhaga +2

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–7

-5

-6

4

1903 m. bri­tai už­ka­ria­vo Ni­ge­ri­ją.

1907 m. pir­m ą kar­t ą Suo­mi­jos is­to­ri­jo­je į par­ la­men­tą bu­vo iš­r ink­tos mo­te­rys.

1939 m. Vo­kie­ti­ja oku­pa­ vo Če­kos­lo­va­ki­ją.

1975 m. mi­rė Grai­k i­jos mi­l i­jar­d ie­r ius Aris­tot­le Onas­sis.

1975 m. gi­mė JAV te­le­vi­ zi­jos ir ki­no ak­to­rė Eva Lon­go­r ia, ge­r iau­siai ži­ no­ma kaip se­r ia­lo „Nu­ si­vy­lu­sios na­mų šei­mi­ nin­kės“ ak­to­rė.

1988 m. Iz­rae­lio val­džia už­d rau­d ė pa­les­t i­n ie­ čiams vyk­t i į oku­puo­ tas te­ri­to­ri­jas.

1990 m. Ira­kas įvyk­dė mir­ties nuo­spren­dį Lon­ do­ne lei­džia­mo laik­raš­ čio žur­na­l is­tui, ap­kal­t i­ nęs jį šni­pi­nė­ji­mu.

1999 m. re­for­muo­jant vy­r iau­sy­bę, pir­mą kar­ tą Nor­ve­g i­jos is­to­r i­jo­je gy­ny­bos mi­n ist­re ta­po mo­te­r is – 56-erių Eldb­ joerg Loe­wer.

2008 m. po sun­kios li­ gos mi­rė maest­ro, ak­to­ rius bei ren­gi­nių ve­dė­ jas Vy­tau­tas Ker­na­gis.

Nie­ko jūs ne­su­vo­kia­te Sa­vo trig­ra­šį pa­no­ro įkiš­t i ir skai­ty­to­ jas, pri­si­sta­tęs Pa­ž įs­tan­čiu: „Ger­bia­ mi po­nai ir po­nios, jei­g u Jūs kaip po­ nas Kuz­ne­co­vas, dirb­da­m i per­kė­lo­ je, bū­tu­mė­te į ki­tą ma­r ių kran­tą per­ kė­lę tiek il­ga­ko­jų su „strin­gais“ ar be jų, Jums ne­k il­tų net ele­men­ta­r iau­sio klau­si­mo, ko­dėl ko­vo 8-ąją bu­vo įteik­ ti tie la­pe­l iai.“

At­s is­k y­rė­l is: „Kol Li­be­ra­lų ir

cent­ro są­jun­gos Klai­pė­dos sky­ riaus na­riai mies­to cent­re mo­ te­rims da­li­jo tik­ras gel­to­nas tul­ pes, vie­nas jų ki­to­je vie­to­je da­li­ jo po­pie­ri­nes tul­pes“.

„Kok­tei­lio“ są­moks­lo teo­ri­ja Kuo ki­tą­met per Tarp­tau­t i­nę mo­ters die­n ą bū­t ų ga­l i­ma nu­s te­bin­t i KVK mo­te­r is? O jei­gu įteik­tu­me gra­ž ių tul­ pių? Tik­rai nu­steb­tų. Čes­ka (397 719; keis­ta, jog to­kiu „džen­tel­me­no“ poel­giu dau­giau pik­ti­na­si vy­rai. Ko ge­ro, jiems bran­gi vy­riš­ka gar­bė)

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1044

2013 03 13 AUKSO PUODAS – 33 609 970 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 572 255 Lt 34 02 20 16 39 33 Auksinis skaičius 11 Papildomi skaičiai 23 04 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 158 388 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 11 898 Lt (3 priz.)

4 skaičiai 167 Lt (293 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (5516 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (7225 priz.)

Džokeris - bil. nr. 010 065 036 (170 000 Lt) Prognozė: Aukso puode – 38 mln. Lt Didysis prizas – 5 mln. Lt Džokeris – 170 000 Lt

Ant Ve­ly­kų me­džio – žu­vų kiau­ši­niai Nors žie­ma dar spar­do­si, ne­no­rė­ da­ma pa­lik­ti mū­sų kie­mo, bet gam­ tos at­gi­mi­mas, šv. Ve­ly­kų die­na ne­ be už kal­nų. To­dėl Jū­rų mu­zie­jus kvie­čia kar­tu kur­ti jū­ri­nį ve­ly­ki­nį me­de­lį.

Vei­das: Jū­ros šven­tės uos­ta­mies­ty­je ne­beį­si­vaiz­duo­ja­mos be A.Kle­

men­co­vo kas­met su­ku­ria­mo vis nau­jo puo­šy­bos rū­bo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gerieji vėjai atpūtė apdovanojimą Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Klai­pė­dos mies­to ju­bi­lie­jaus šven­ tė ne­li­ko ne­pas­te­bė­ta ir tarp­tau­ti­ nė­je erd­vė­je. Klai­pė­dos 760-me­čio ju­bi­lie­jaus vi­zua­li­nis sti­lius „Būk svei­kas, ge­rų­jų vė­jų mies­te“ pel­ nė si­dab­ro ap­do­va­no­ji­mą pres­ti­ ži­nia­me vi­so pa­sau­lio me­ni­nin­kų ir di­zai­ne­rių kon­kur­se „A‘Desing Award&Competition“.

Iš 4 500 kon­kur­se da­ly­va­vu­sių au­ to­rių klai­pė­die­čių kū­rė­jų „Kle­ men­cov group“ pri­sta­ty­tas mies­to šven­tės vi­zua­li­nis sti­lius ga­vo ant­ rą­jį ap­do­va­no­ji­mą gra­fi­nio di­zai­no ir rek­la­mos ka­te­go­ri­jo­je.

Kaip tei­gė gru­pės va­do­vas Ana­ to­li­jus Kle­men­co­vas, šis lai­mė­ji­ mas la­biau­siai džiu­gi­na dėl to, kad

dar­bai, ku­rie bu­vo no­mi­nuo­ti, rep­ re­zen­tuo­ja pa­tį mies­tą. „Daug kas sa­ko, jog Klai­pė­da yra tie­siog pe­ri­fe­ri­ja, ku­rio­je ma­žai veiks­mo, ta­čiau tik mes pa­tys ga­ li­me įro­dy­ti, kad mū­sų mies­tas yra įdo­mus, kur­da­mi ja­me kaž­ką gra­ žaus“, – kal­bė­jo il­ga­me­tis Klai­pė­ dos mies­to šven­ti­nių de­ko­ra­ci­jų kū­rė­jas A.Kle­men­co­vas. Į fi­na­li­nį kon­kur­so eta­pą iš vi­so bu­vo at­rink­ta 1 750 dar­bų iš vi­so pa­sau­lio. Vi­zua­ li­nis sti­lius „Būk svei­kas, ge­rų­jų vė­ jų mies­te“ sa­vo ka­te­go­ri­jo­je iš vi­so su­rin­ko 75 taš­kus iš 80 ga­li­mų.

Ba­l an­d žio mė­n e­s į šven­t i­n io mies­to sti­liaus kū­rė­jų ko­man­da vyks į Mi­la­ną, kur jiems bus įteik­ tas spe­cia­lus ap­do­va­no­ji­mas. O klai­pė­die­čių dar­bai vė­liau bus eks­ po­nuo­ja­mi Mi­la­no iš­skir­ti­nio di­ zai­no mu­zie­ju­je.

Tris sa­vait­ga­lius iki pat šv. Ve­ly­ kų mu­zie­jaus lan­ky­to­jai ga­lės ant šil­ki­nių kas­pi­nė­lių už­ra­šy­ti sa­vo pa­lin­kė­ji­mus ar­ti­mie­siems, jū­rai, že­mei ir už­riš­ti juos kar­tu su imp­ ro­vi­zuo­tu ik­riu­ku – žu­vies kiau­ši­ nė­liu – ant ve­ly­ki­nio me­de­lio.

Taip pat Jū­rų mu­zie­jus ko­vo 16 ir 23 die­no­mis lau­kia no­rin­čių­jų įsi­trauk­ti į Mu­zie­jaus bi­čiu­lių klu­bo veik­lą.

Pa­sak edu­ka­to­rės Jur­gi­tos Va­sil­ je­vie­nės, Bi­čiu­lių klu­bas at­vi­ras vi­

siems, ku­riuos trau­kia jū­ros gam­ ta ir is­to­ri­ja.

– Smal­siau­si yra moks­lei­viai, – sa­ko edu­ka­to­rė. – Ta­čiau jei­gu at­ si­ras vy­res­nių žmo­nių, no­rin­čių ne tik dau­giau su­ži­no­ti apie mu­ zie­jaus veik­lą, bet ir pa­dė­ti mums – ve­dant eks­kur­si­jas ar ren­giant šven­tes – jie ir­gi ga­li tap­ti Mu­zie­ jaus bi­čiu­liais.

No­rin­tys pri­si­jung­ti prie Bi­čiu­ lių klu­bo lau­kia­mi 12 val. ak­va­riu­ me prie cent­ri­nio ba­sei­no.

Mu­zie­jaus lan­ky­to­jai kvie­čia­mi ke­liau­ti į Smil­ty­nę 10 ar­ba 11.30 val. iš­plau­kian­čiu kel­tu – per­si­kė­ lę ne­mo­ka­mai bus at­ve­ža­mi au­to­ bu­su iki mu­zie­jaus. „Klai­pė­dos“ inf.

Drau­gys­tė: smal­siau­si ir iš­ti­ki­miau­si Jū­rų mu­zie­jaus bi­čiu­liai yra moks­

lei­viai.

Al­fon­so Ma­žū­no nuo­tr.