2013-03-16 Klaipeda

Page 1

# 8<C< 162;6@ 2 A.

Nr. 61 (19 664)

12

8

10p. Sekvest

ravimas

JAV Lie

kio povei tuvai

QVR[N Ya ]N`NbYV`-_Vb` `XV` ?RQNXa\ 4NYV N[ 7bYVWN[N`

neturÄ—s.

IĹ SKIRTINIS R.CICINO INTERVIU IĹ ORO UOSTO

Ă˜VR[Ă›

2 A.1 62;6@ C .@.?6< #

kovo 16–22 d.

ietės ťv entė – d edikac

y Kas v

das! i! Pavy gansitarimaraĹĄo apie pti su ek“ Ä?ias stÄ—! Sla wswe , gaubian . IĹĄdavy nalas „Ne rijas kimÄ… JAV Ĺžur mokslo teo kaus iĹĄrin sÄ… nciĹĄ dus ir us Pra rybÄ™ Ĺžia nÄ—s stipsirenpopie ruome pa

Vienuo

liktuo

kĹł bend nas yra iĹĄ kikatali kad Vatika kÄ… nors Berti ir tai, bandy to, J.M. Va- gÄ™s bent iĹĄ kraĹĄto. Be imigrantas kiai? saviĹĄ dĹŤmai lio italas pakiĹĄo kai balti je paskelbuvo rÄ—jo nuraminto pasau KojÄ… tÄ— tai, eutÄ—vas iĹĄrinki- goglio noje, o tai tu popieĹžiaus ro aikĹĄ Dar prieĹĄ Ĺ v. Pet pieĹžiaus dai apie genti rie norÄ—jo tikano naujo po ti gan je per Ar ku ti tuos, arba italo. bÄ— apiemoje Ä—mÄ— skliskoplyÄ?io lio Ä?io to mÄ…, Ro vyko Siks vÄ…. Kol pasauno- ropie ietai, kas tÄ… konkla nÄ—jo kardi ďŹ jÄ… rjojo pop VXĂ– nagri biogra si refo i ypaÄ? slap IĹĄ nau _VR`N ma laida Bergoglio Vatikatiki tÄ…, Ĺžiniask Mario N]abZ\ ] iĹĄjÄŻ Sos Ĺžiaus ios gali bĹŤt ge cV`V X\ `Y lo Jor liÄ… ÄŻ Ĺ ventÄ… ĹždÄ—josi apie po ku_Ă›W\ aN_aV mĹł, kurnkios kai ir jo ke pertai ĹĄnab susitarimus toQV[\YN` ab prepy ` XN_ blokas, no eks ir slaptus komis iĹĄta nepalaVatikano jĹł tÄ™ dinolĹł XVRXcVR[N s lo fres davys cNV \ kos kar nai iĹĄ dviepalange riem . ]V[ab vie Ameri rijĹł, kaip Miche mis. V\ `Y\ laikÄ— priklauso Ä?iams esÄ… tas siĹł teo bo rinklatams cRVXĂ› _f rikie mis lu populiariau lio buvo iĹĄ tysutep nes jis XYNcĂ– kĹł. Ame jis nebuvo raisiais _ X\[ VienÄ… rio Bergog jos laikraĹĄ kos sta kad kar- Ameri kad Ameri Ma Itali YfĂ˜V\WR ]R paĹžinrie pa nyÄ?iÄ…, ir kÄ— abi pat kalbama,Bergoglio Jorge mÄ— \ X\] ko ir tai, dalĹł, ku kyĹžiumi, iĹĄdÄ—stÄ— pri como lai ti kil baĹž lai Pa pie ka @VX`a : vaJ.M. likĹł hu skan Gia voritu rikos vokiĹĄ tas po Stampa“ aptis TodÄ—l Romoje taiprie rÄ—mÄ— Josep jokiĹł krÄ—tÄ— Kata limybiĹł „iĹĄ tas fa pertas favoritu SukliudÄ— ď Ž Pasl ku ga Şėsi su do, pameÄ?ius. tas kad ki nĹł Ame tais je „La tikano eks jis var pirdinolai, rinkimĹł deĹĄimt no eksper silei grie- me turi daugiau bama, las iĹĄ Loty bendruomeďŹ joje lai- 2005 m., kai ir jam nu tas Va zi. Anot jo, ScolÄ… per Ä?iai. Kal truks ka dÄ—l biogra dÄ—lo kardino katalikĹł jantis brazi- siai ne kimÄ… Vati domuoju EsÄ… jie visus to namus“. riu goglio Galeaz italÄ… Ange davÄ— tautie si tas siai prisi seksavo. kiban zinge rin vau lyti XVI J.M.Ber tinamas jo karo – didĹžiau lyje vado – per rin Ä?iĹł jo iĹĄ co vadina rodys, kaipeuro- Ratliau pasiekÄ— nedikto mo melaikytÄ… savimÄ… iĹĄ kad aukĹĄÄ?iau Tiesa, jis kal vino Be vi ga bal kurijos nei pasau Schereris Jis, vokie si M.Fran kuris pa Ĺžiui ne tina, tÄŻ ant popieĹžia lavÄ… Şōt- yra ĹĄeĹĄÄ—liĹł, tinos Pur Ĺžiaus demÄ…jÄŻ zi tvir tar stai. jo am popie gen tarpiu, Şė dan iĹĄ Romos kano Odilo da G.Galeazkardinolai olos. Vati Ber- las pasirodÄ— pra bĹŤtĹł buvÄ™s vo- ko vadovauti tei- aĹĄtuonerius per kitÄ… konk sostÄ… sa- jÄ™s prie Ar praÄ—jusio das nieka ras var kÄ— Ĺžiaus taip pat tajame Italijos dantÄŻ ant A.Sc Tarcisio nas mus rantĹł sĹŤnus, pija. Ant bĹŤtĹł sis Ä?iui. aĹĄtun tyje, bet jo tiniai slaptas su- tus ir sie dinti ÄŻ popie arimig co ĹĄal XVI ko Ĺžiaus soste kiĹĄ- pie retoriuslegijos deka tas lui so grieŞė ĹĄimtme kad dikto ba, kad bĹŤt pa gĹł. M.Fran vo sudary jos kardino pie bÄ—s sek ko tivo ne kal tvirtai pavalsty KardinolĹł baiminosi, tuo- Bene iĹĄ eilÄ—s po , kuriĹł an metais kad bu – port- vo Ĺžmo ti Itali Vatika lio tone ir Sodano esÄ… jĹł ÄŻtakÄ…. Ci zi kietistikÄ™s italams staraisiais Euro- gia, rimas skir dos prizą“ retoriaĹ altiniai J.M.Bergog leaz tÄŻ kas pa kos krizÄ— gin- sita olai „paguo tybÄ—s sek bas reAngelo sumenkins tinÄŻ G.Ga se- nepa nie tai ti ly gen la ĹĄal dar A.Sc no vals kas nuotÄ— ekonomi Italija, pa leisiu A.Sco anoniminÄŻ kojÄ… pakiĹĄo tikra felÄŻ Vatika tektĹł sunkus jÄ…. nas pra neolai ri pakurs nomiĹĄkai ja, atrodo cija. damas savo die XVI jam Eko ÄŒia jam Romos ku lijos kuren kad A.Sc kieti tines sios tas ir kon tas iĹĄ Ita ra“ poje. teigÄ—, ria Vo ri, te. muojant „Pasku Benedik vo Ĺ vento vydas Se for – 76-e ti su stip rÄ—. bu Bet danas pa no eksper re Della kÄ— ji. de ciĹĄkui riauÄ?ia.“ perĹĄok bĹŤt tai , – sa Vatika „Corrie kitokios nuo- autsai Ĺžiui Pran vimas tik laiptĹł, todavai: leido. Gal pimas“ vienuolÄ— paiĹĄÄ?io yra Popie popieĹžia ÄŻkvÄ— ĹžiĹł ĹĄi goglio telÄ™ ant pas ir kar davai“, laikraĹĄ Franco gumi, sios Ber len jo tupie ko Dva mo bos J.M. jÄŻ po miu Ĺžmotu, bet sas, todÄ—l nenuils dvi pa Massi Anot jo, NaujÄ… tiĹĄku, ro promi pieĹžiu- vai po ri, ĹĄeĹĄi. Tu rikos tak bai tvir monÄ—s. tu taps po yra komtynĹł Ame tÄ— pra- vadino singu, la du, ke kojo ji. kad jis ti Lo dva vai kys rinkimas lio mu. ligiranka, noti, sa parody Bergogni- – pa Bergog lio jone, o re reso labai ir prieina Bergoglio ilgus lÄ—jÄ™s Ĺži rintis ve tapo kÄ… J.M. J.M. reso ra kukliu jos, J.M. sena, raĹĄo da juto Flo tai, kai er- mi!“ kĹł pÄ—dsa siniame gy moFlo vÄ—liau Pasak kia raĹĄy jis pa prieĹĄ je visa RyĹĄ ir dva baiminga se- bÄ—go ĹĄaukimÄ… likoje, kur baigo ne.“ meÄ?iai kumi, J.M.B dasmul je dapa tÄ— ĹĄimt vo bai zi pa vau ciĹĄ la ba do kuriĹł tÄ—s uĹž ma tis laKeli de mi Pran kas, ĹĄokinÄ— nu- vaikys liko jo die tokios kaip Jis nÄŻ zapo dĹžia- laiĹĄkus, tais va lski Ĺžiu se mels me pa vienuolÄ—s, ji mokytoja. jos ĹĄv. Juo nais me dedant Di popie buvo velniu to metĹł ria: „Merime uĹž jÄŻ kÄ— M.RaĹĄim pridu kiekvie tu s prasi tina ir sa, jo pirmo vo iki pat – sa nyÄ?iai, goglio tais savo nos AirÄ—se. „Dabar bet kada, 75-eriĹł, kyda tais, sulau- vo miĹĄiom BaĹž suo Ro vÄ™s laipkykloje Bue aplan tei. vana laukÄ™s atnei vÄ—rus kardi- daĹžnai jÄ… jusiais me jai savai dinolas, su diktui XVI at- biau – Jis yra donis, tarsi at mo mo praÄ— mo tinieÄ?iĹł sesers Ĺ is kar Ĺžiui Bene bet ĹĄis jÄŻ bino. oro gurkĹĄ argen Gailestingu ne- mirties Ĺł. pie sinÄ—ti ir seBNS inf. tÄ…, po Ĺžio no. sis klau kÄ— 101- davo ĹĄvie je, ÄŻtei mo raĹĄ nÄ— M.Rabi BĹŤsima popieĹžius damas devy ĹĄo- kus kystÄ— tydini gus.“ sielgÄ— ir „Jis mÄ—g buvo vai prisimi labai ĹĄvie- sista jis pa tino lan nolas loje, kur bĹŤ komunijÄ…, ke gar- Rosos, koks vo sena, bet „Tu buvai metÄ—, kaip damas jÄŻ jÄ… goglio mokyk mÄ— PirmÄ… kopomis kÄ—: ri bu sakydavo: dapa „Atmes J.M.Ber man pasa at telÄ™, kaip suo, ku O jis im riĹł priÄ—mas laiptĹł kai. bos len Rabino saus proto, sitaisei?“ M.Rabino. pranaĹĄiĹĄ resÄ…. Jis kinÄ—da kÄ—si daugy ÄŻ Flo Ar pa kojo kydavo: Martha grÄŻĹžti velnias. ti“, – pasa sa siai mo nÄ— sesuo to jam daugyĹžas vel- vo kva Rosa prisimi keisi kas, ma ir visi „Sesuo nu, kad mo (nuotr.). vo velniu kaip ĹĄi me „Jis bu bai iĹĄdykÄ™s, masi sakÄ— „Prisi la da ganiukas,kai, – ĹĄypso – Kas bĹŤtĹł berniu vienuolÄ—. tĹł 71 me

sius Me kimus tĹł klaipÄ— vai dietÄ—s rinje nesti nikavusioje ti go tu ĹĄmaikĹĄ ir pakiliĹł, jau lavimo ĹĄven tÄ—Ä?iĹł imp rovizaci triĹł akimirkĹł, jĹł. ir

l.bieliau

iukas“ „veln buvo kloje moky s u Ĺži Popie

liaus skaite@ kaitÄ— kl.lt

SkambÄ—

jo

netrukus stebino ir pati laurea tÄ— Ĺža skyrusi viu eksprom visus nutu, ne giesmÄ—s“ pakartojamus publikai „GiesmiĹł posmus.

TV NAUJIENA Ĺ nipĹł Ĺžaidimai seriale „DingÄ™ be Ĺžinios“

Ĺ iandien priedai

ď Ž Gar

ija viso ms mo terims

Ĺ ÄŻsyk gar „GiesmiĹł gies mo“ re bĹł titulÄ… „Vil mė“ Ĺži mĹł kĹŤrÄ— sierei, dokumenties bÄ—gijai Daliai tiniĹł ďŹ lmiestie ÄŽver Ä?iai nesuaKanclerytei sky kÄ—s dar rÄ™ Be tino visas nomi bejojo bĹł, prasmin jos savanoriĹĄ meninin- jÄ… D.KanclerytÄ—s, nantes kos veik gu jau ÄŻraĹĄy ÄŻ los ty tos ir ki renginio istoriDienraĹĄ mu. netuko tos ďŹ na Ä?io „Klai siajam linio sepmoterĹł pÄ—da“ re paskelbusdaktoriui Sau vyriau- zi Tai LIONS klu pavardÄ—s. bo dentÄ— Lo liui Po ĹĄiÄ… ĹžiniÄ… klaipÄ—dieÄ?iĹł ciui ĹĄo reta Ber „Smiltė“ pretais suti audringais ap verdiktÄ…, ÄŻkĹŤsios ÄŻstaigos „TreĹžinskienÄ—, vieko ir vi lo ro daly si ĹĄven dismen- kausrÄ—ja ir vadovÄ— Ä?iasis amĹžius“ viai. tinio va ka- nÄ—s kienÄ—, KlaipÄ— Irena Ona LinNuo emo dos Res ligo cijĹł ant kÄ—ti ne plĹŤ riaus veninÄ—s Neurolo publikidĹžio at spÄ— sitogi no esan jusi laureatÄ— dÄ—ja Si Klai ti gutÄ— Majos skybendruo nustebinta to prisipaĹži- ta pÄ—dos vaikĹł ĹžonytÄ—, ligo kio me cinÄ—s po „DÄ—koju nÄ—s palaikymo. miesto tal liklinikos ninÄ—s KonsulmologÄ—, visiems gydyto rie uĹž Infor ja-ofmos gau mane bal ĹžmonÄ—ms, siai ĹĄei macijos ir pa neÄŻtikÄ— kusavo. Tai ti tiesiog Regina Ĺ evel mai centro va rachajiĹĄkasna – man atro kaitie dovÄ— fÄ—, do toks ď Ž Tra Ä?io lape dalykas kirp ar- jur tautiniĹł ĹĄokiĹł nÄ—, choreogradicija: ti iĹĄ lius, juos kas“ ÄŻkĹŤ an X\ `R TĂ› ORVXYNV ]Ă› QVR Ă˜VĂş Ă&#x;cR_ ĹžmonÄ—s kaĹžkur laikraĹĄ- Ĺ lei rÄ—ja bei samblio „Vitai `XbY] a a slÄ—pÄ— lau darė“, – nuo neĹĄti. Bet zai nienÄ—, sceni vadovÄ— Viole \ _VĂş @R_ V [V ZĂ– 1 8N[P niĹł YR _f TR WNb` = ta stabos rea nerÄ— Ai nena ZinÄ?iu kostiumĹł diY\a [V X\ aRV ]_V ZV[` : DaugelÄŻ tÄ—. c\ V_ @c Visos organizuo metĹł kitiems nominan kaitÄ—. N WĂ­ [\ 7b_ R aĂş XYNV ]Ă› QVR bu aĂ›` _R TN XNb` ` esanti be janti moteris renginius re, vo ÄŻvertintos tÄ—s be iĹĄimties YV W aN ab YĂ› Y ĹĄventinia Ă›  ;V XN• \` “ Wbc pri R Yf _\ CV galo pa malonin sipaĹžino vi o jĹł darbai pri me vakaQ\ /V gNb` vakar ga statyti lÄ— deorepor specialiais kiu regi jo tiesiog mÄ— ta, nes tÄ…gautis puiniu, gÄ— MetĹł klaitaĹžais. dovano rÄ—tis pa pÄ—die kilmes jusiais moterims tÄ—s titulavimo atlikÄ—jais. sirodymus dova iĹĄpri TaÄ?iau jau nio nos, kuriĹł ne mins ir gausios pagailÄ— rÄ—mÄ—jai. jo rengi-

SVEIKESNIS TV3 POŽIŪRIS TiraŞas 34 590

Lina Bie

a_

Ve• [b\

 @PN[]

TAIKIKLYJE

MetĹł klaipÄ—dietÄ—s ĹĄventÄ—s ÄŻspĹŤdingiausios akimirkos. VakarÄ—

www.kl.lt

is urĹł? auĹž suĹžadaurĹł lkonklavos d MvetĹłakk arÄ— p laipÄ—d ko TV HEROJUS

cNXN_R-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b XRcV

TELEVIZIJOS PROGRAMOS

2013 m. Nr. 11

kovo 16, 2013

Kaina 1,60 Lt

bÄ—: cVR [b\ YVX a \ `V\` :R

aú XYNV ]Û QVR aÛ` cN_ QÖ ]N `XRY OÛ  8YNV ]Û Q\`• cf

Laivo paieť­kų de­tek­ty­vas

Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­ te­to Po­van­de­ni­niĹł ty­ri­mĹł cent­ro ty­ri­ nÄ—­to­jai jau dau­giau nei 10 me­tĹł ieť­ ko ne­to­li Lie­tu­vos kran­tĹł nu­sken­du­ sio I pa­sau­li­nio ka­ ro vo­kie­Ä?iĹł krei­se­ rio „Fried­rich Carl“. Sken­duo­lio paieť­ kos to­kios ÄŻspō­din­ gos, kad pri­lygs­ta de­tek­ty­vi­niam ty­ri­mui.

_VNb `VN `V` _R QNX a\ _Vb` @ = \ PVb`

ď Ž Kar

tu: cR_` YV [V[ Q_Nb TV WĂ– ]N YNV XbV _R[ TV [V\ ZR XĂ› Z\ [N ?R QN PR [N abV ?V ZN[ abV 0V ONb` XbV cR[ aĂ› WR

„Ap­si­pirk­da­mi var­to­to­jai tu­rÄ—­tĹł bō­ti bud­rĹŤs.“ Klai­pÄ—­dos vals­ty­bi­nÄ—s mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ťi­nin­kas An­ta­nas Bau­Şa ÄŻspÄ—­jo pir­kÄ—­jus, kad grÄ—s­mÄ—s jĹł ty­ko ir per­kant mais­tÄ….

3p.

Aikť­tÄ—­je – val­dĹžios rō­mai? Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Am­Şiaus ar­chi­tek­tō­ri­ne pro­ble­ma va­di­na­ma At­gi­mi­mo aikť­tÄ— su­lau­kÄ— iť­skir­ti­nio dÄ—­me­sio – val­di­nin­kai, po­ li­ti­kai, vi­suo­me­nÄ—s vei­kÄ—­jai pri­gal­ vo­jo gau­sy­bÄ™ va­rian­tĹł, kaip pa­keis­ ti ĹĄiÄ… vie­tÄ…. Vie­nas jĹł – aikť­tÄ—­je sta­ty­ti di­dĹžiu­lÄŻ sa­vi­val­dy­bÄ—s pa­sta­tÄ…. Kon­kur­sas – prieĹĄ 22 me­tus

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Pir­mo­ji in­for­ma­ci­ja – „Ka­ry­je“

Vo­kie­Ä?iams pri­klau­siu­sio ĹĄar­vuo­to krei­se­rio „Fried­rich Carl“ paieť­kĹł pra­dĹžia – 1938 m. Tais me­tais Ĺžur­na­le „Ka­rys“ pa­ si­ro­dÄ— straips­nis „Prie Klai­pÄ—­dos gu­li nu­sken­dÄ™s ĹĄar­vuo­ tas krei­se­ris“.

4

„„Ieť­ko­ji­mai: Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kas J.Lia­cho­vi­Ä?ius ne vie­nus me­tus at­kak­liai tiks­li­na krei­se­rio

tra­ge­di­jos koor­di­na­tes. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

IĹĄ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s val­di­nin­ kĹł ir po­li­ti­kĹł su­da­ry­ta dar­bo gru­ pÄ— ren­ka ÄŻvai­riau­sius pa­siō­ly­mus dÄ—l At­gi­mi­mo aikť­tÄ—s atei­ties. Svar­biau­sias dar­bo gru­pÄ—s tiks­ las – iť­ju­din­ti ÄŻstri­gu­sÄŻ pro­ce­sÄ…, su­kel­ti dis­ku­si­jÄ…. VÄ—­liau esÄ… ga­lÄ—­tĹł bō­ti su­bur­ta eks­per­tĹł gru­pÄ—, ku­ri iť­ty­ri­nÄ—­tĹł is­to­ri­jÄ… ir pa­siō­ly­tĹł nau­ jÄ… aikť­tÄ—s vi­zi­jÄ…. „Po to ga­lÄ—­tu­me uŞ­sa­ky­ti ga­li­my­ biĹł stu­di­jÄ…, pa­si­rink­ti ge­riau­siÄ… pro­ jek­tÄ… iĹĄ siō­lo­mĹł ir ieť­ko­ti pi­ni­gĹł pro­jek­ta­vi­mui.

Kovo 21 d.

specialus Ĺžurnalas su

2

2

šeštadienis, kovo 16, 2013

miestas

Gyventojai nori re­no­va­ci­jos Dau­giau­sia ši­lu­mos su­var­to­jan­čių uos­ ta­mies­čio dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai ak­ty­viai su­si­do­mė­jo nau­juo­ju re­no­va­ ci­jos mo­de­liu – bus re­no­vuo­ja­mi be­veik vi­si nu­sta­ty­ti „kiau­riau­si“ pa­sta­tai. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai pa­teik­ tą są­ra­šą bu­vo įtrauk­ti 29 Klai­pė­ dos dau­gia­bu­čiai na­mai, ku­riems la­biau­siai rei­kia re­no­va­ci­jos. Iš jų 24 pa­sta­tų gy­ven­to­jai su­ti­ko im­tis mo­der­ni­za­ci­jos. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, li­kę 5 na­ mai jau yra pra­dė­ję re­no­va­ci­jos pro­ce­są. „Su­si­do­mė­ji­mas tik­rai di­de­ lis, tik­rai to­kio ne­si­ti­kė­jau. Ma­ nė­me, kad re­no­vuo­tis su­tiks bent pu­sės na­mų gy­ven­to­jai. Tai yra la­ bai di­de­lis po­stū­mis re­no­va­ci­jo­je. Žmo­nes iš­ju­di­no nau­jo­jo mo­de­lio są­ly­gos, kad ga­lės im­tis re­no­va­ci­ jos, neužs­ta­ty­da­mi sa­vo būs­tų“, – tvir­ti­no L.Dū­da.

24

– tiek daugiabučių namų gyventojai pritarė modernizavimui.

Na­mų, ku­rių gy­ven­to­jai ap­si­ spren­dė at­si­nau­jin­ti, są­ra­šas per­ duo­tas Ap­l in­kos mi­n is­te­r i­jai. L.Dū­dos tei­gi­mu, da­bar sa­vi­val­dy­ bė or­ga­ni­zuos kon­kur­są dėl in­ves­ ti­ci­nių pro­jek­tų pa­ren­gi­mo kiek­ vie­nam pa­sta­tui. Pas­ta­rie­siems var­di­niu bal­sa­vi­mu dar tu­rės pri­ tar­ti gy­ven­to­jai. Ta­da mies­to ta­ry­ba re­no­va­ci­jos nu­spren­du­siems im­tis na­mams tu­rės pa­skir­ti ad­mi­nist­ra­to­rių. Tai nu­ma­ty­ta pa­da­ry­ti iki bir­že­lio 20 d. Tuo­met bus skel­bia­mi kon­kur­ sai tech­ni­nio pro­jek­to ren­gė­jui ir dar­bų vyk­dy­to­jui iš­rink­ti. Ap­sisp­ren­du­siems at­lik­ti re­ no­va­ci­ją „kiau­riau­sių“ na­mų gy­ ven­to­jams vals­ty­bė kom­pen­suos in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to pa­ren­gi­mą. Taip pat jie ga­li gau­ti iki 40 pro­c. dy­džio fi­nan­si­nę pa­ra­mą dar­bams. 15 pro­c. dar­bų ver­tės kom­pen­ suo­ja­ma iš kar­to. Ki­tos da­lies dy­dis pri­klau­sys nuo pa­siek­to ener­ge­ti­ nio efek­ty­vu­mo. Jei po re­no­va­ci­ jos dar­bų na­mas su­tau­pys 40 pro­c. ener­gi­jos, jis gaus dar 25 pro­c. pa­ ra­mą. Jei ener­ge­ti­nis efek­ty­vu­mas bus ma­žes­nis, ta­da – 15 pro­c. Tei­gia­ma, kad na­mų re­no­va­ci­jai pri­ta­ru­siems gy­ven­to­jams są­skai­ tos už šil­dy­mą ir mo­der­ni­za­vi­mo dar­bus ne­bus di­des­nės nei šie už šil­dy­mą mo­kė­jo iki at­nau­ji­ni­mo.

Pozicija: kai kurių politikų manymu, laikyti tokią dykrą yra neracionalu.

Aikš­tė­je – val­džios rū­mai? Ne­ži­nia, kas ir ko At­ 1 gi­mi­mo aikš­tė­je lau­ kia at­gims­tant, bet 20 me­tų mies­

to cent­re lai­ky­ti di­džiu­lę dyk­rą yra ma­žų ma­žiau­siai ne­pro­tin­ga“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­ jas Vy­tau­tas Če­pas. Jis pri­si­mi­nė, kad dar 1991 m., kai bu­vo mies­to ta­ry­bos pir­mi­ nin­kas, o iš At­gi­mi­mo aikš­tės bu­ vo iš­ga­ben­tas Le­ni­no pa­mink­las, val­džia pa­skel­bė kon­kur­są ir lau­kė ar­chi­tek­tų pa­siū­ly­mų, ką da­ry­ti su šia vie­ta mies­to cent­re.

Tarp pa­siū­ly­mų yra ir po aikš­te įreng­ti po­ že­mi­nę au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, at­ sta­ty­ti to­kius pa­sta­ tus, ko­kie bu­vo prieš ka­rą.

„Ma­tyt, Le­ni­no ma­gi­ja bu­vo to­ kia di­de­lė, kad vi­si ar­chi­tek­tai siū­ lė kaž­ko­kius pa­mink­lus sta­ty­ti. Praė­jo 22 me­tai ir nie­kas ne­si­kei­ čia – aikš­tė ta­po tik ta­ku iš se­na­ mies­čio į ka­zi­no. Ji yra ne­jau­ki, vė­jo per­pu­čia­ma, to­dėl aki­vaiz­du, kad čia rei­kia kaž­ką da­ry­ti“, – įsi­ ti­ki­nęs V.Če­pas. Siū­lo pa­sta­tą val­džiai

Re­zul­ta­tas: pra­dė­ti re­no­va­ci­ją su­ti­ko 24 iš 29 „kiau­riau­sių“ na­mų gy­

ven­to­jai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Da­bar­ti­nė dar­bo gru­pė jau iš­gir­do ne vie­ną pa­siū­ly­mą. Vie­ną va­rian­ tą siū­lė pa­ts V.Če­pas. „Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bės, jai pa­ val­džių įstai­gų dar­buo­to­jai yra iš­si­ bars­tę po ko­ne 20 pa­sta­tų. Jei juos par­duo­tu­me, už tuos pi­ni­gus ga­ lė­tu­me su­pro­jek­tuo­ti ir At­gi­mi­mo aikš­tė­je pa­gal vi­sus ar­chi­tek­tū­ri­ nius rei­ka­la­vi­mus pa­sta­ty­ti nau­ ją sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tą. Žmo­nėms bū­tų pa­to­giau, nes val­džia įsi­kur­tų vie­no­je vie­to­je, o ir vie­tos pi­ke­tuo­ ti, rė­kau­ti už­tek­tų“, – ir rim­tai kal­ bė­jo, ir juo­ka­vo vi­ce­me­ras. At­gi­mi­mo aikš­tė­je taip pat siū­lo­ ma sta­ty­ti pa­mink­lą Vy­dū­nui, ji esą ga­lė­tų tap­ti ir vie­ta nau­jam Klai­pė­

Vi­zua­li­za­ci­ja: de­ta­lia­ja­me pla­ne nu­ma­ty­ta, jog At­gi­mi­mo aikš­tė tu­ri

ge­ro­kai su­ma­žė­ti, o ties Da­nės ir Man­to gat­ve tu­rė­tų at­si­ras­ti įvai­rių pa­sta­tų.

dos mu­zi­ki­niam teat­rui. Tarp pa­ siū­ly­mų yra ir po aikš­te įreng­ti po­že­mi­nę au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, at­sta­ty­ti to­kius pa­sta­tus, ko­kie bu­vo prieš ka­rą, at­kur­ti gat­ vių tink­lą. „Svar­biau­sia yra pra­dė­ti dis­ku­ tuo­ti, o tik ta­da ga­li­ma ką nors nu­ spręs­ti“, – pa­brė­žė V.Če­pas. Ga­lio­ja de­ta­lu­sis pla­nas

Prieš de­šimt me­tų bu­vo pa­tvir­tin­ tas kvar­ta­lo tarp Man­to, Nau­jo­jo So­do, Pi­lies ir Da­nės gat­vių de­ta­ lu­sis pla­nas. Ja­me nu­ma­ty­ta ir tai, kaip tvar­ ky­ti At­gi­mi­mo aikš­tę, ku­ri ir yra šia­me kvar­ta­le. Do­ku­men­te aiš­kiai pa­sa­ky­ta, jog aikš­tė tu­ri iš­lik­ti, ta­čiau ji bū­tų ma­ žes­nė – ties Da­nės ir Man­to gat­vė­ mis bū­tų pa­sta­ty­ta ne­ma­žai sta­ti­ nių, at­kur­tas gat­ve­lių tink­las. De­ta­lia­ja­me pla­ne nu­ma­ty­ta, jog pa­sta­tai bū­tų vi­suo­me­ni­nės, ko­ mer­ci­nės pa­skir­ties. Juo­se ga­lė­tų veik­ti bend­ruo­me­ nės na­mai, ku­riuo­se pa­tal­pos bū­ tų skir­tos ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ ga­ni­za­ci­joms, taip pat – Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­ jos cent­ras, o po aikš­te bū­tų ga­li­ ma įreng­ti ir di­de­lę po­že­mi­nę au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę.

Aikš­tės is­to­ri­ja Klai­pė­dos is­to­ri­jos ži­no­vas Kęs­tu­

tis De­me­rec­kas tei­gė, kad aikš­tė, ku­ri po ka­ro įga­vo da­bar­ti­nį vaiz­dą, su­si­ for­ma­vo dar XVIII a. pa­bai­go­je. Ji bu­vo ge­ro­kai ma­žes­nė, nes per

da­bar­ti­nę jos te­ri­to­ri­ją drie­kė­si Bir­ žos gat­vė. Abie­jo­se jos pu­sė­se bu­vo gra­žūs pa­sta­tai, ku­riuo­se vei­kė ban­ kai, vais­ti­nės, par­duo­tu­vės, kad bū­tų ga­li­ma ap­si­pirk­ti pa­ke­liui į tur­gų. Vie­nas gra­žiau­sių pa­sta­tų sto­vė­jo

prie pat Bir­žos til­to. Ja­me bu­vo įsi­kū­ ru­si se­no­ji bir­ža – Klai­pė­dos pre­ky­ bos sim­bo­lis. Pas­ta­tai pra­dė­ti griau­ti 1956 m.,

kai į uos­ta­mies­tį at­vy­ko ar­chi­tek­tų iš Le­ning­ra­do, da­bar­ti­nio Sankt Pe­ ter­bur­go. Tie ar­chi­tek­tai bu­vo su­ma­nę su­

kur­ti ta­ry­bi­nę Klai­pė­dą su pla­čio­mis gat­vė­mis, Le­ning­ra­do ti­po pa­sta­tais ir su­for­muo­ti di­džiu­lį skve­rą ta­ry­bi­ nių žmo­nių džiaugs­mui. Aikš­tės sta­ty­ba bu­vo baig­ta maž­

daug 1960-ai­siais.

3

šeštadienis, kovo 16, 2013

miestas Pa­si­nau­do­jo ge­ru­mu

Vieš­bu­čiuo­se – dau­giau tu­ris­tų

po­ten­cia­lų va­gį Pa­lei­do

79 me­tų klai­pė­die­tis po­li­ci­jai pra­ne­šė, kad vi­dur­die­nį prie Tai­ kos pr. 61 pa­sta­to tam­saus gy­ mio vy­ras ir mo­te­ris pa­pra­šė duo­ti pi­ni­gų ben­zi­nui. Se­no­lis iš­ si­trau­kė pi­ni­gų, pa­da­vė 20 li­tų, o ne­pa­žįs­ta­mie­ji iš jo ran­kų iš­ trau­kė ir ki­tas ku­piū­ras – 300 li­ tų ir pa­bė­go. Pat­ru­liai su­lai­kė dvi tam­saus gy­mio Lat­vi­jos pi­lie­tes.

Klai­pė­dos ap­skri­ty­je ap­gy­ven­ din­tų tu­ris­tų skai­čius per­nai pa­ di­dė­jo 10 pro­c. Dau­giau­sia tu­ris­ tų per­nai priė­mė Vil­niaus (858,2 tūkst.), Klai­pė­dos (423,5 tūkst.), Aly­taus (275,7 tūkst.) ir Kau­no (232,5 tūkst.) ap­skri­čių ap­gy­ ven­di­ni­mo įstai­gos – jo­se ap­si­ sto­jo dau­giau nei 90 pro­c. vi­sų į Lie­tu­vą at­vy­ku­sių sve­čių.

Bud­rūs kai­my­nai pa­ste­bė­jo, kad vie­na­me uos­ta­mies­čio Tai­kos pr. kie­me va­gis nak­tį ban­do pa­ grob­ti au­to­mo­bi­lio ra­tus ir apie tai pra­ne­šė po­li­ci­jai. Pa­rei­gū­nai prie BMW su­lai­kė 1989 m. gi­mu­ sį Vy­tau­tą L. Au­to­mo­bi­lis bu­vo pa­kel­tas, o ra­tų varž­tai at­suk­ti. Po ap­klau­sos įta­ria­ma­sis pa­leis­ tas, nes nu­si­kal­ti­mo ne­pa­da­rė.

Miestie­čiams – ma­žes­nės są­skai­tos

Eg­za­mi­nas. Šian­dien Klai­pė­dos tra­di­ ci­nio ai­ki­do klu­be vyks se­mi­na­ras-eg­ za­mi­nas. Jį ves Lie­tu­vos tra­di­ci­nio ai­ ki­do fe­de­ra­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas tarp­ tau­ti­nio ly­gio III DAN meist­ras J.Ba­liu­ tis. Klu­bo auk­lė­ti­niai lai­kys pir­mą­jį ai­ ki­do eg­za­m i­ną tarp­tau­t i­n io ly­g io 10 KYU mo­k i­nio kva­li­fi ­ka­ci­jai gau­ti.

Šil­tes­nis va­sa­ris ap­ tirp­dė klai­pė­die­čių są­skai­tas už šil­dy­ mą. Vi­du­ti­niš­kai jos bus apie 13 pro­c. ma­žes­nės nei sau­sį.

Uni­ver­s i­te­tas. Šian­d ien nuo 10 val. Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­te vyks at­v i­r ų du­r ų die­na. Šie­met ji bus ki­to­k ia. Ren­ gi­nys „Ke­tu­rios kryp­tys“ bū­si­muo­sius stu­den­t us kvies įvai­r ia­pu­siš­kai pa­ žvelg­ti į stu­di­jas Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ te. Ren­gi­nys vyks Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to „Au­la Mag­na“ au­di­to­ri­jo­je.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Di­džiau­sią įta­ką ma­žes­nėms są­ skai­toms už šil­dy­mą tu­rė­jo tai, kad va­sa­rį vy­ra­vo šil­tes­ni orai. Pas­ku­ ti­nio žie­mos mė­ne­sio vi­du­ti­nė pa­ ros tem­pe­ra­tū­ra bu­vo 0,3 laips­nio šal­čio. Sau­sis bu­vo kur kas šal­tes­nis. Jo vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 4,6 laips­nio šal­čio. Šių me­tų va­sa­rį bu­vo su­var­to­ ta 24,29 pro­c. ši­lu­mos ma­žiau nei praė­ju­sių me­tų tą pa­tį mė­ne­sį. Vi­du­ti­niš­kai pa­sku­ti­nį šių me­tų žie­mos mė­ne­sį būs­to vie­no kvad­ ra­ti­nio met­ro plo­to šil­dy­mas kai­ na­vo 5,24 li­to. Bran­giau­siai už šil­dy­mą teks mo­ kė­ti se­nos sta­ty­bos ne­re­no­vuo­tų na­mų gy­ven­to­jams. Pa­ly­g in­t i su re­n o­v uo­tais na­ mais, du kar­tus bran­giau. Ma­ žiau­s ias ši­l u­m os su­var­to­j i­m as

Skir­tu­mas: va­sa­ris bu­vo šil­tes­nis, to­dėl ir ši­lu­mos pa­ga­min­ta ma­žiau, va­di­na­si, gy­ven­to­jus pa­sieks ma­žes­

nės są­skai­tos.

bu­vo nau­jos sta­ty­bos na­muo­se. Ši­lu­mos kai­na va­sa­rį bu­vo 27,52 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Nuo ko­

Gedimino Bartuškos nuo­tr.

vo ji bus ma­žes­nė ir sieks 27,26 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Sąs­kai­ tos už 60 kv. met­rų plo­to bu­to

šil­dy­mą ski­ria­si net sep­ty­nis kar­ tus. Jos už va­sa­rį svy­ra­vo nuo 82 iki 613 li­tų.

60 kv. m plo­to bu­to šil­dy­mas vi­du­ti­niš­kai kai­na­vo (Lt) Vi­siš­kai re­no­vuo­tuo­se na­muo­se:

Nau­jos sta­ty­bos na­muo­se:

Ne­re­no­vuo­tuo­se na­muo­se:

Kau­no g. 19 – 81,73

Tai­kos pr. 116 – 100,19

J.Ka­ro­so g. 20 – 565,42

Bal­ti­jos pr. 97 – 121,04

Mi­ni­jos g. 11 – 136,47

Da­nės g. 37 – 590,32

Lie­po­jos g. 20 – 156,93

Var­pų g. 4 – 194,52

Tur­gaus a. 2 – 613,14

Pir­kė­jų ne­ten­ki­na mais­to ko­ky­bė

Su­si­ti­ki­mas. Šian­d ien 12 val. Klai­pė­ dos vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je vyks su­si­t i­k i­ mas su Ko­vo 11-osios sig­na­ta­re Bi­ru­te Va­lio­ny­te. Jo te­ma – „Po­kal­bis apie Di­ džia­ją Lie­tu­vą“. Ren­gi­nio me­tu bus pri­ sta­to­mas tre­čia­sis B.Va­lio­ny­tės fo­tog­ ra­fi­jų al­bu­mas „Di­džio­ji Lie­tu­va“. Lei­di­ ny­je yra tūks­tan­čiai Lie­tu­vos Di­d žio­ sios Ku­n i­gaikš­t ys­tės pa­vel­do Uk­rai­ no­je nuo­trau­k ų. Se­m i­na­ras. Ant­ra­d ie­n į 14 val. Klai­ pė­dos sa­v i­val­dy­bės vie­šo­sios bib­l io­ te­kos Pem­pi­n in­k ų fi­l ia­le (Tai­kos pr. 79/81A) Klai­p ė­dos vals­t y­bi­nės mo­ kes­čių ins­pek­ci­jos at­sto­vai pri­sta­t ys ak­t ua­l ius Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­ čio įsta­t y­mo pa­kei­t i­mus, dek­la­r uo­ jant 2012 me­t ų pa­ja­mas. Se­m i­na­ras ne­mo­ka­mas. Da­ly­vau­ti kvie­čia­mi vi­ si no­rin­tys. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­c i­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ona And­ri­jaus­k ie­nė (g. 1927 m.), Sta­n is­la­va Sta­n ie­nė (g. 1928 m.), Da­ nu­tė Zi­ze­vi­čie­nė (g. 1929 m.), Ju­r ij Ki­ se­l iov (g. 1938 m.), Ar­tū­ras Ge­ruls­k is (g. 1963 m.).

Mil­da Ski­riu­tė Nu­sis­kun­di­mų dėl pra­stos mais­to pro­duk­tų ko­ky­bės uos­ta­mies­ty­je ma­žė­ja. To­kie re­zul­ta­tai pri­sta­ty­ti va­kar – Pa­sau­li­nę var­to­to­jų tei­sių ir Eu­ro­pos var­to­to­jų die­ną.

Šia pro­ga Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas An­ta­nas Bau­ža vi­siems var­to­to­jams lin­kė­jo pirk­ti sau­gius, ko­ky­biš­kus, ati­tin­kan­čius po­rei­ kius mais­to pro­duk­tus. „Ap­si­pirk­da­mi var­to­to­jai tu­rė­tų bū­ti bud­rūs. Svar­bu at­kreip­ti dė­ me­sį į pro­duk­to ženk­li­ni­mą, lai­ ky­mo są­ly­gas, tin­ka­mu­mo var­to­ti ter­mi­ną, ar nė­ra pa­žeis­ta pa­kuo­tė. Ne­rei­kia pirk­ti bet ko­kios pre­kės, neap­žiū­rė­jus pro­duk­to įsi­mes­ti jį į krep­šį“, – patarė vir­ši­nin­kas. A.Bau­žos tei­gi­mu, si­tua­ci­ja dėl mais­to pro­duk­tų ko­ky­bės Klai­pė­ dos mies­te, ra­jo­ne ir Ne­rin­go­je nė­ra blo­ga. Var­to­to­jų skun­dų dėl pra­stų mais­to pro­duk­tų ma­žė­ja. Už­per­nai jų bu­vo su­lauk­ta 281, iš jų pa­si­tvir­ ti­no 35 pro­c. Per­nai skun­dų bu­vo su­lauk­ta ma­žiau – 241, o pa­si­tvir­

Dienos telegrafas

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ka­z i­m ie­ras Bal­č i­ko­n is, Ar­t ū­ras Ge­ ruls­k is, Ro­man Či­ku­nov. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Sta­nis­lo­vas Pau­ža, Ne­ri­jus Kuz­ma. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

An­ta­nas Bau­ža:

Ne­rei­kia pirk­ti bet ko­kios pre­kės, neap­ žiū­rė­jus pro­duk­to įsi­ mes­ti jį į krep­šį.

ti­no 32 pro­c. Per pir­muo­sius du šių me­tų mė­ne­sius tar­ny­ba su­lau­kė 41 skun­do. Iš jų pa­si­tvir­ti­no 22 pro­c. Pa­sak A.Bau­ž os, daž­n iau­s iai klai­p ė­d ie­č iai skun­d žia­s i mais­ to pro­d uk­t ų, įsi­g y­t ų pre­k y­b os

Pro­duk­tas: klai­pė­die­čiai ga­na daž­nai skun­džia­si mė­sos ir jos ga­mi­nių

ko­ky­be.

cent­ruo­se, ko­ky­be. Per­nai to­kie skun­dai su­da­rė 63 pro­c. vi­sų pa­ grįs­t ų nu­s i­s kun­d i­m ų. Šiek tiek re­čiau var­to­to­jai krei­pė­si dėl vie­ šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se ra­gau­tų pa­tie­ka­lų. A.Bau­ža pa­sa­ko­jo, kad daž­niau­siai pa­si­tvir­ti­na var­to­to­ jų nu­si­skun­di­mai dėl mais­to pro­ duk­t ų ko­k y­b ės. Ant­ro­je vie­to­je pa­gal pa­grįs­tu­mą yra skun­dai dėl

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

hi­gie­nos, tre­čio­je – dėl pro­duk­tų ženk­li­ni­mo. „Jei pir­kė­jui ir par­da­vė­jui ne­ pa­vyks­ta su­si­tar­ti, ta­da var­to­to­jas ga­li kreip­tis į mū­sų tar­ny­bą“, – pa­ brė­žė vir­ši­nin­kas. Į Klai­pė­dos vals­ty­bi­nę mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bą ga­li­ma kreip­ tis ir ne­mo­ka­mu te­le­fo­nu, ku­ris vei­kia vi­są pa­rą – 8 800 40403.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

šeštadienis, kovo 16, 2013

miestas

Laivo paieš­kų de­tek­ty­vas

Komentaras

1

„Tai bu­vo pir­mo­sios ži­ nios lie­tu­viš­ko­je spau­ do­je, kad mes tu­ri­me to­kį ob­ jek­tą. Tuo lai­ku I pa­sau­li­nio ka­ro duo­me­nys dar te­be­bu­vo įslap­ tin­ti ir jų ne­bu­vo įma­no­ma ras­ti. Straips­nio au­to­rius – ano­ni­mas, pa­si­ra­šęs pul­ki­nin­ku lei­te­nan­tu B.“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Lau­ko pra­kti­kų ir eks­ pe­di­ci­jų sky­riaus ve­dė­jas Jū­ra­tis Lia­cho­vi­čius, jau ne vie­nus me­ tus tiks­li­nan­tis krei­se­rio sken­di­ mo vie­tos koor­di­na­tes. Bū­tent šia­me straips­ny­je pir­mą kar­tą pa­mi­nė­tos ga­li­mos „Fried­ rich Carl“ žū­ties vie­tos koor­di­ na­tės.

Dai­nius Eler­tas

Lie­tu­vos jū­r ų mu­z ie­jaus is­to­r i­kas

L

Lai­ve – hi­pod­ro­mas

Per I pa­sau­li­nį ka­rą vo­kie­čiai tu­ rė­jo du to­kius krei­se­rius – „Fried­ rich Carl“ ir „Prinz Adal­bert“. Abu jie nu­sken­do ry­ti­nė­se Bal­ti­jos pa­ kran­tė­se. „Fried­rich Carl“ – ne­to­li Klai­pė­ dos, o „Prinz Adal­bert“ ang­lų po­ van­de­ni­nis lai­vas nu­skan­di­no prie Lie­po­jos. Abie­jų lai­vų žū­ties ap­lin­ky­bės ir re­zul­ta­tai la­bai skir­tin­gi. Per „Fried­rich Carl“ ka­tast­ro­fą žu­ vo 7 jū­ri­nin­kai, iš­gel­bė­tas 591, o iš „Prinz Adal­bert“ iš­si­gel­bė­jo tik 3 žmo­nės iš 697. „Fried­rich Carl“ bu­vo 126 m il­ gio, be­veik 20 m plo­čio, grimz­lė – be­veik 8 m. Tuo me­tu tai bu­vo mil­ ži­niš­kas lai­vas. „Fried­rich Carl“ – šar­vuo­tas krei­se­ris, tu­rė­jęs ga­ na ga­lin­gą gink­luo­tę – ke­tu­ris 210 mm grei­ta­šau­džius pa­būk­lus, dar 22 ma­žes­nio ka­lib­ro pa­būk­lus, 4 mi­nų apa­ra­tus. Krei­se­ris ga­lė­jo iš­vys­ty­ti di­de­lį grei­tį, bor­tų šar­vai sie­kė 102 mm, de­nio – 51 mm. Pa­gal to me­to tech­ ni­nes ga­li­my­bes – ga­lin­gas lai­vas, ku­ris tu­rė­jo net hid­rop­la­ną. Pra­žu­vo mi­nų lau­ke

Lai­vas su­du­žo 1914-ųjų lapk­ri­čio 17 d. 1 val. 46 min. O tų pa­čių me­ tų lapk­ri­čio 5-ąją ru­sų lai­vai pa­ sta­tė vie­ną mi­nų už­tva­rų. Jų iš vi­ so bu­vo trys. „Fried­rich Carl“ už­plau­kė ant tų mi­nų. Krei­se­rio va­das pa­gal­vo­ jo, kad ata­ka­vo po­van­de­ni­nis lai­ vas, to­dėl da­vė ko­man­dą stai­ga pa­ suk­ti. Ka­dan­gi vi­sa tai vy­ko mi­nų lau­ ke, krei­se­ris po ku­rio lai­ko už­plau­ kė ant ant­ros mi­nos. Ta­da ėmė skęs­ti. Ant van­dens jis lai­kė­si maž­daug 5 val., jū­rei­viai su­re­mon­ta­vo ra­di­jo sto­tį ir iš­si­kvie­tė pa­gal­bą. Per dvi va­lan­das iš Lie­po­jos at­ plau­kė „Augs­burg“ ir spė­jo iš­gel­ bė­ti sken­duo­lio įgu­lą, iš­sky­rus 7 jū­ri­nin­kus, ku­rie žu­vo ga­li­nė­je tor­ pe­dų pa­tal­po­je.

Ne­ran­da: kur tiks­liai ne­to­li Lie­tu­vos kran­tų nu­sken­do vo­kie­čių šar­vuo­tas krei­se­ris „Fried­rich Carl“, kol kas

dar nie­kam ne­pa­vy­ko nu­sta­ty­ti.

Skęs­da­mas lai­vas pra­džio­je vir­ to ant šo­no, pa­skui pa­nė­rė ga­lu že­ myn, ne­tru­kus vėl iš­ki­lo į pa­vir­šių, po to vi­siš­kai pa­si­nė­rė. Aptiko dar du sken­duo­lius

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ty­ri­nė­to­ jai ieš­ko­ti lai­vo lei­do­si praė­jus 70 me­tų po to, kai Lie­tu­vos spau­do­ je pir­mą­kart pa­si­ro­dė in­for­ma­ci­ja apie „Fried­rich Carl“. Žur­n a­l e „Ka­rys“ nu­ro­dy­tos koor­di­na­tės: 55 laips­niai 41 mi­nu­ tė šiau­rės pla­tu­mos ir 20 laips­nių 11 mi­nu­čių ry­tų il­gu­mos. „Ten ne­nu­ro­dy­tos se­kun­dės. O vie­na mi­nu­tė šiuo at­ve­ju to­ly­gi vie­ nai jūr­my­lei. Vie­na jūr­my­lė – 1852 m. Kai tiks­lu­mo nė­ra, pa­klai­da – ma­žiau­siai 1 kvad­ra­ti­nė jūr­my­lė“, – paaiš­ki­no J.Lia­cho­vi­čius. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Po­van­ de­ni­nių ty­ri­mų cent­ro re­gist­re apie šį lai­vą pir­mie­ji duo­me­nys įra­šy­ti 2001 m. sau­sio 17 d. Tai pa­da­rė pro­f. Vla­das Žul­kus, ku­ riam šis nu­sken­dęs krei­se­ris rū­ pi jau se­no­kai. „Prieš pen­ke­rius me­tus rug­sė­ jo 10–11 die­no­mis mes nu­plau­kė­ me į vie­tą, nu­si­ga­be­no­me įran­gą. Pa­tik­ri­no­me tą kvad­ra­ti­nę jūr­my­ lę, nie­ko ne­ra­do­me. Dug­nas – šva­ rus, gy­lis – apie 65–70 m“, – pri­ si­mi­nė J.Lia­cho­vi­čius. Ta­čiau to rei­so me­tu pa­vy­ko ap­ tik­ti ki­tus du nu­sken­du­sius lai­vus, apie ku­riuos nie­ko iki tol ne­ži­no­jo. Bet iš to, kas iš jų li­ko, neį­ma­no­ma nu­sta­ty­ti ne tik lai­ko­tar­pio, bet ir lai­vų ti­po. Vie­no il­gis – apie 50 m, ki­to – 35 m. Aki­vaiz­du, nė vie­nas jų nė­ra „Fried­rich Carl“.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Sche­mą ra­do ru­siš­ko­je kny­go­je

Pa­sak J.Lia­cho­vi­čiaus, ty­ri­nė­to­jai at­si­dū­rė prie su­ski­lu­sios gel­dos, bet rei­kė­jo ieš­ko­ti to­liau. Vie­no­je ru­siš­ko­je kny­go­je bu­vo at­ras­ta sche­ma, ku­rio­je pa­teik­tas I pa­sau­li­nio ka­ro mi­nų lau­kų pla­nas Bal­ti­jos jū­ro­je. „Ja­me ma­ty­ti, kad prieš Me­me­ lį bu­vo įreng­ti trys mi­nų lau­kai, to­liau­sias nuo Klai­pė­dos – už 30 jūr­my­lių. Bė­da ta, kad to­je sche­ mo­je ne­bu­vo pa­žy­mė­tos geog­ra­

Jū­ra­tis Lia­cho­vi­čius:

Bet ku­ris lai­vas, ku­ ris se­nes­nis nei 100 me­tų, pa­ten­ka į sau­ go­mų ka­te­go­ri­ją.

fi­nės koor­di­na­tės. Tad nu­sta­ty­ti, kur bu­vo tie mi­nų lau­kai, fak­tiš­kai neį­ma­no­ma“, – ap­gai­les­ta­vo ty­ri­ nė­to­jas. Po ku­rio lai­ko J.Lia­cho­vi­čiui pa­vy­ko ras­ti ki­tą sche­mą „Mi­ nų už­tva­rų iš­dės­ty­mas vo­kie­ čių van­de­ny­se nuo ka­ro pra­džios iki 1915 m. bir­že­lio 1 d. ir tra­la­vi­ mo far­va­te­rių ko­ri­do­rius“. Šia­me do­ku­men­te jau bu­vo geog­ra­fi­nės koor­di­na­tės. „Ant šios sche­mos per­kė­lė­me anks­čiau ras­tus duo­me­nis apie mi­nų lau­kus. Ži­no­me, kad „Fried­ rich Carl“ sken­do maž­daug už 30 jūr­my­lių nuo Klai­pė­dos, va­di­na­si, mus do­mi­no tre­čias mi­nų ra­jo­nas“, – pa­sa­ko­jo J.Lia­cho­vi­čius. Pra­si­dė­jo il­gas dar­bas. Nors koor­di­na­tės jau bu­vo, bet tiks­lu­

mas – abe­jo­ti­nas. Ty­ri­nė­to­jams pa­vy­ko ras­ti in­for­ma­ci­jos apie ru­ sų mi­ni­nin­kus, ku­rie sta­tė tas už­ tva­ras. Vėl tiks­lin­ta ga­li­ma krei­se­ rio žū­ties vie­ta. „Tie duo­me­nys, pa­ly­gin­ti su „Ka­ry­je“ pa­teik­to­mis koor­di­na­tė­ mis, sky­rė­si stip­riai. Pak­lai­da ga­li bū­ti 3–5 jūr­my­lės“, – tei­gė J.Lia­ cho­vi­čius. Plau­kė vi­sai ki­to­je vie­to­je?

Pa­sak ty­ri­nė­to­jų, tik paieš­kos at­ ve­da prie nau­jų at­ra­di­mų. Pa­vy­ko ras­ti dar vie­ną (vo­kiš­ką) I pa­sau­ li­nio ka­ro lai­kų sche­mą, ku­rio­ je ma­ty­ti pa­kran­tė ne­to­li Klai­ pė­dos. „Ten pa­žy­mė­tas kur­sas, ku­riuo plau­kė krei­se­ris „Fried­rich Carl“ prieš pat žū­tį. Pa­žy­mė­ta pir­mo­jo spro­gi­mo vie­ta, po to jis pa­su­ko į va­ka­rus, kur spro­go dar kar­tą, po to jis drei­fa­vo į ry­tus, ma­ty­ti vie­ ta, ku­rio­je at­plau­kė „Augs­burg“ ir iš­gel­bė­jo įgu­lą“, – pa­sa­ko­jo J.Lia­ cho­vi­čius. Ta­čiau ši sche­ma ir­gi be koor­di­ na­čių. Ta­da ją, iš­lai­ky­da­mi pro­por­ ci­jas, ty­ri­nė­to­jai per­kė­lė ant jūr­la­ pio. Taip pat pa­žy­mė­jo mi­nų lau­kų sche­mą, ras­tą ru­siš­ko­je kny­go­je. Ir iš­vy­do įdo­mų vaiz­dą. Mi­nų lau­kai ne­su­ta­po su „Fried­ rich Carl“ plauk­tu kur­su. Jei ti­kė­ tu­me tais duo­me­ni­mis, krei­se­ris tu­rė­jo sprog­me­nis ap­lenk­ti. „Pa­gal ši­tą gau­tą sche­mą čia yra tas ra­jo­nas, kur gal­būt nu­sken­do „Fried­rich Carl“, bet mes jį iš­žval­ gė­me ir nie­ko ne­ra­do­me“, – tei­gė J.Lia­cho­vi­čius. Pa­gel­bė­jo žve­jai

Prieš ke­le­tą me­tų ty­ri­nė­to­jams ne­ ti­kė­tai pa­dė­jo žve­jai. J.Lia­cho­vi­ čius pa­sa­ko­jo, kad te­ko bend­rau­ ti su klai­pė­die­čiu žve­jy­bi­nio lai­vo ka­pi­to­nu Av­tan­di­lu Va­li­ko­vi­čiu­mi Dva­liš­vi­liu. „Jis mums lei­do nu­si­ko­pi­juo­ti sa­vo jūr­la­pį, ku­ria­me žy­mė­da­vo­ si, kur daž­niau­siai kliū­da­vo tra­lai. Nors konk­re­čiai vie­ta, kur da­bar me­na­mai gu­li „Fried­rich Carl“, ne­bu­vo pa­žy­mė­ta“, – ti­ki­no J.Lia­ cho­vi­čius.

ie­tu­vos pa­k ran­tė­je yra kur kas dau­g iau nu­sken­du­sių lai­vų, nei mes ži­no­me. Mū­ sų pa­kran­tė spe­ci­fi ­nė – pa­ ly­g in­t i ne­g i­l i ir dug­nas smė­l in­gas. Daž­nai pa­si­tai­ko, kad aud­ra tą smė­ lį nu­ne­ša, ir tuo­met at­si­ve­r ia koks nors lai­vas sken­duo­l is. Ki­t a aud­ ra ga­l i tą lai­vą už­pus­ty­t i. Mū­sų nu­ sken­dę lai­vai daž­nai nu­ken­čia net gu­lė­da­mi dug­ne, jie per aud­ras yra ir to­liau dau­žo­mi, nu­ken­čia nuo po­ van­de­ni­nių sro­vių, nes gy­lis pa­ly­gin­ ti ne­d i­de­l is. Ne­to­l i Lie­tu­vos kran­t ų yra ke­le­tas nu­sken­du­sių XVII a. lai­ vų lie­ka­nų, nu­sta­ty­tos tiks­lios koor­ di­na­tės, sken­duo­lius ar­cheo­lo­gai iš­ ma­ta­vo. Nus­pė­ja­mas tų lai­v ų ti­pas, bet tiks­liau pa­sa­ky­ti, ko­kie jie bu­vo, ką ga­be­no, ne­ga­l i­me. Su­dė­t in­ga ta­ pa­tin­ti lai­vą su kaž­ko­kia is­to­ri­ne in­ for­ma­ci­ja.

Ta­čiau, be ki­tų kliū­čių, nuo ta­ ria­mos krei­se­rio žū­ties vie­tos šiek tiek į ry­tus, ka­pi­to­nas pa­ro­dė ypa­ tin­gą te­ri­to­ri­ją, kur „ge­riau tra­lais neužk­liū­ti“. Esą ten gu­li kaž­koks ne­pap­ras­tai di­de­lis lai­vas ar ki­tas sken­duo­lis. Ty­ri­nė­to­jams vėl nu­švi­to akys. Kliū­tis – „Fried­rich Carl“?

Krei­se­ris „Fried­rich Carl“ nuo ki­lio iki bor­tų bu­vo apie 30 m aukš­čio. „Kad jis bū­tų pra­sme­gęs smė­ly­ je be pėd­sa­kų, neį­ti­kė­ti­na. Net jei dug­ne at­gu­lė ant šo­no, tu­rė­tų bū­ ti to­kio dy­džio kaip 5–6 aukš­tų na­ mas“, – tei­gė J.Lia­cho­vi­čius. Tai­gi ne­rea­lu, kad jis ne­bū­tų iš­ ki­lęs virš dug­no. Tos nau­jo­sios vie­tos, ku­rią nu­ ro­dė žve­jai, ty­ri­nė­to­jai dar ne­tik­ ri­no. Ti­ki­my­bė ją iš­žval­gy­ti at­si­ras tik šie­met. Šių me­tų rugp­jū­tį Bal­ti­jos jū­ro­je vyks NA­TO ša­lių iš­mi­na­vi­mo ope­ ra­ci­ja. Ty­ri­nė­to­jai ti­ki­si, kad jiems krei­se­rio paieš­ko­se tal­kins ka­ri­nės jū­rų pa­jė­gos. „Ka­riai po kiek­vie­nos „Open Spi­rit“ ope­ra­ci­jos ma­lo­niai su mu­ mis da­li­ja­si in­for­ma­ci­ja, kur jie už­ fik­sa­vo nu­sken­du­sius lai­vus“, – ti­ ki­no J.Lia­cho­vi­čius. Is­to­ri­nis po­van­de­ni­nis pa­vel­das

Ty­ri­nė­to­jų tei­gi­mu, nė­ra jo­kių duo­me­nų, kad pa­tys vo­kie­čiai ka­ da nors ieš­ko­jo, kur nu­sken­do I pa­ sau­li­nio ka­ro lai­kų krei­se­ris „Fried­ rich Carl“. Šis lai­vas bu­vo pa­sta­ty­tas prieš 112 me­tų Ham­bur­go lai­vų sta­ tyk­lo­je. „Bet ku­ris lai­vas, ku­ris se­nes­nis nei 100 me­tų, pa­ten­ka į sau­go­ mų ka­te­go­ri­ją. Jei mums pa­vyk­ tų nu­sta­ty­ti nu­sken­du­sio krei­se­ rio vie­tą, tai bū­tų pir­mas to ka­ro lai­ko­tar­piu nu­sken­dęs lai­vas mū­ sų eko­no­mi­nė­je zo­no­je“, – tvir­ti­ no J.Lia­cho­vi­čius. Ant to pa­ties mi­nų lau­ko, kur nu­sken­do „Fried­rich Carl“, tu­rė­tų bū­ti dar du pra­žu­vę to pa­ties laik­ me­čio ka­ro lai­vai, ma­no J.Lia­cho­ vi­čius.

5

šeštadienis, kovo 16, 2013

šeštadienio interviu

K.Sar­sa­ni­ja – Ru­si­jos fut­bo­lo am­ba­sa­do­rius – Ap­si­gy­ve­no­te Pa­lan­go­je. Ar to­dėl, kad tik ten bu­vo ras­tas jums bu­tas, ar pa­ts no­rė­jo­te gy­ ven­ti ku­ror­te? – Pa­lan­ga – va­sa­rą ten triukš­ min­ga. „At­lan­to“ at­sto­vams pa­ vy­ko ras­ti bu­tą nors ir ne­to­li nuo cent­ri­nės gat­vės, ta­čiau la­bai ra­ mio­je ir gra­žio­je vie­to­je. Džiau­ giuo­si, kad ga­liu pa­vaikš­čio­ti pa­ jū­riu, su­si­kaup­ti. Tai la­bai svar­bu tre­ne­riui.

Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

S

au­sio mė­ne­sį „At­lan­to“ fut­ bo­lo ko­man­dos tre­ni­ruo­ ti į Klai­pė­dą at­vy­kęs gar­ sus spe­cia­lis­tas iš Ru­si­jos Kons­tan­ti­nas Sar­sa­ni­ja yra ge­riau­ sios nuo­mo­nės apie Lie­tu­vą, uos­ta­ mies­tį, lie­tu­vius. Dau­ge­lį Eu­ro­pos ša­lių iš­mai­šęs 44-erių stra­te­gas dar prieš at­vyk­da­mas ži­no­jo, kad prie Bal­ti­jos jū­ros jo lau­kia ge­ro­kai ra­ mes­nė ša­lis nei Ru­si­ja.

– Ar at­va­žiuos į Lie­tu­vą jū­sų žmo­na? – At­vyks. Ta­čiau kai bus šil­ta. Šiaip jau mes esa­me įsi­kū­rę ge­ro­je Mask­vos vie­to­je, to­dėl Je­le­na dau­ giau lai­ko pra­leis Ru­si­jo­je.

Sen­ti­men­tai Lie­tu­vos žmo­nėms

– Lie­tu­va man pa­tin­ka. Ša­lis, žmo­ nės, kul­tū­ra, gam­ta – vi­sa tai yra pui­ku. Kur­šių ne­ri­ja – nuo­sta­ bi, Pa­lan­ga – ap­skri­tai gra­žiau­ sia vie­ta: jū­ra, ko­pos, smė­lis. Pui­ki ir Klai­pė­da. La­bai gra­žus mies­tas. Man pa­tin­ka. Jau be­veik vis­ką ap­ žiū­rė­jau. Ne­bū­čiau su­ti­kęs pas jus at­va­žiuo­ti, jei ne­bū­tų pa­ti­kęs gy­ ve­ni­mas čia, jo ly­gis. Jau esu to­kio am­žiaus, kad ne vien dar­bas rū­pi. No­riu, kad bū­tis teik­tų ma­lo­nu­mą. Prieš ap­si­spręs­da­mas, kur vyk­ti, tu­rė­jau ne­ma­žai pa­siū­ly­mų iš Ru­ si­jos, Ka­zachs­ta­no, ki­tų ša­lių. – Ko­kį įspū­dį pa­lie­ka lie­tu­viai? – Jū­sų žmo­nės, pa­ly­gin­ti su ru­sais, la­biau dis­cip­li­nuo­ti, ra­mes­ni. Lie­ tu­viai į vis­ką rea­guo­ja lė­čiau ir ra­ miau nei ma­no tau­tie­čiai. Ta­čiau to ne­pa­sa­ky­čiau apie lie­tu­vius fut­bo­ li­nin­kus. Jie pa­si­ry­žę kau­tis. Dau­ ge­lis šiuo­lai­ki­nių ru­sų ryž­to ne­be­ tu­ri. Anks­čiau tuo gar­sė­ju­si Ru­si­jos tau­ta sa­vo­tiš­kai iš­si­gi­mė. Tu­riu gy­ ve­ni­me tai­syk­lę: jei at­va­žiuo­ji į ki­ tą ša­lį, nie­ka­da ne­ban­dyk jos ly­gin­ ti su sa­vo vals­ty­be. Čia – taip, čia – ki­taip. At­vy­kai į tą ša­lį, tai, būk mie­las, ir gerbk to kraš­to įsta­ty­mus, tra­di­ci­jas. Po to, kai tre­jus su pu­ se me­tų pra­gy­ve­nau Pran­cū­zi­jo­je, man nė­ra sun­ku adap­tuo­tis. Nie­ ko ne­ga­liu pa­sa­ky­ti blo­go apie Va­ ka­rų Eu­ro­pą, ta­čiau čia, Lie­tu­vo­je, žmo­nės pa­pras­tes­ni, mums ru­sams ar­ti­mes­ni pa­gal kul­tū­rą. Čia gy­ve­ na daug tau­tie­čių, su ku­riais ga­ li­ma pa­kal­bė­ti. Pran­cū­zi­jo­je, pa­ vyz­džiui, vi­sai ki­to­kia kul­tū­ra. Kai su­by­rė­jo So­vie­tų Są­jun­ga, pran­cū­ zai į ru­sus žiū­rė­jo lyg į juo­dao­džius. Ne­pai­sant to, šian­dien pran­cū­zai yra ki­to­kie, nei, pa­ly­gin­ti, vo­kie­ čiai. Net pa­tys vo­kie­čiai pri­pa­žįs­ ta, kad pran­cū­zai dir­ba, jog gy­ven­ tų, o jie gy­ve­na, kad dirb­tų. – Ka­da anks­čiau esa­te ap­lan­kęs Lie­tu­vą? – Lie­tu­vo­je pir­mą kar­tą bu­vau 1996-ai­siais. Ne­ži­nau kaip, bet ma­no te­le­fo­no nu­me­rį su­ži­no­jo Šiau­lių fut­bo­lo klu­bo at­sto­vai, tą­ kart pa­kvie­tę ma­ne į jū­sų vals­ty­ bę. Po ke­lio­nės į Lie­tu­vą, Ir­man­tą Stumb­rį „įtai­siau“ į Sankt Pe­ter­ bur­go „Ze­ni­tą“, klai­pė­die­tį Ri­man­ tą Žvin­gi­lą – į Bel­gi­jos ko­man­dą, į ki­tas eki­pas – Ne­ri­jų Ba­ra­są, To­ mą Žiu­ką, Val­dą Tra­kį. Be­veik vi­ sus tuo­met Šiau­liuo­se žai­du­sius fut­bo­li­nin­kus pa­vy­ko įsiū­ly­ti už­ sie­nio klu­bams. – Kaip nu­ti­ko, kad ta­po­te „At­ lan­to“ ko­man­dos vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu? – Pas­ta­rai­siais me­tais bend­ra­vau su Klai­pė­dos klu­bo at­sto­vu Va­ciu Le­ke­vi­čiu­mi. Jis kal­bi­no ma­ne at­

No­rė­jo bū­ti im­ty­ni­nin­kas

– Nuo ka­da su­sie­jo­te sa­vo gy­ ve­ni­mą su spor­tu? – Mo­kiau­si vi­du­ri­nė­je mo­kyk­ lo­je, ku­rio­je jau so­viet­me­čiu bu­ vo su­stip­rin­ta ang­lų kal­ba. Kai ją bai­giau, įsto­jau į Mask­vos kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­tą. Ap­gy­niau pe­da­

Kons­tan­ti­nas Sar­sa­ni­ja:

Lie­tu­va man pa­tin­ ka. Ša­lis, žmo­nės, kul­ tū­ra, gam­ta – vi­sa tai yra pui­ku. Kur­šių ne­ ri­ja – nuo­sta­bi, Pa­lan­ ga – ap­skri­tai gra­žiau­ sia vie­ta. Jaus­mai: K.Sar­sa­ni­jai pa­tin­ka Lie­tu­va, to­dėl iš jos ne­ža­da grei­tai iš­

vyk­ti.

vyk­ti į Lie­tu­vą, dės­tė pla­nus. Vie­ną die­ną ap­si­spren­džiau, kad su vi­su tre­ne­rių šta­bu vyk­siu pa­jū­rį. Po Mask­vą vaikš­to sek­ma­die­niais

– Iš kur jūs ki­lo­te? – Gi­miau Mask­vo­je. Mū­sų šei­ma gy­ve­no ne cent­re, ta­čiau ir ne pa­ kraš­ty­je – piet­va­ka­ri­nė­je Mask­vos da­ly­je, ge­rai ži­no­ma­me Če­rio­muš­ kų ra­jo­ne. Ga­na ra­mio­je vie­to­je. Čia dau­giau­sia gy­ve­no in­te­li­gen­ tų. Mū­sų šei­ma bu­vo to­kia: 2008ai­siais mi­ru­si ma­ma Ma­ri­ja bu­vo gy­dy­to­ja, tė­vas Ser­ge­jus – spor­to me­di­ci­nos sri­ties pro­fe­so­rius, 40 me­tų iš­dir­bęs Ru­si­jos vals­ty­bi­nia­ me kū­no kul­tū­ros uni­ver­si­te­te. Tu­ riu pen­ke­riais me­tais jau­nes­nę se­ se­rį Tat­ja­ną. – Su spor­tu su­si­jęs tė­vas jau­ nys­tė­je ir­gi bu­vo at­le­tas? – Jis bu­vo leng­vaat­le­tis, ta­čiau spor­ti­nių aukš­tu­mų ne­sie­kė. La­ biau lin­ko prie moks­lo, bai­gė du – spor­to ir me­di­ci­nos spe­cia­li­za­ci­jos – ins­ti­tu­tus. Bū­da­mas moks­li­nin­kų gru­pė­je, dir­bo su Mask­vos „Di­na­ mo“ le­do ri­tu­li­nin­kais, bend­ra­dar­ bia­vo su tuo­me­tės So­vie­tų Są­jun­gos sun­kio­sios at­le­ti­kos ir žo­lės rie­du­lio rink­ti­nė­mis. Pri­žiū­rė­da­mas spor­ ti­nin­kus lan­kė­si Lie­tu­vo­je, bu­vo ir Klai­pė­do­je. – Ko­kios gim­to­jo mies­to vie­tos pa­tin­ka, kur daž­niau­siai lan­ ko­tės? – Mask­vo­je la­biau­siai pa­tin­ka tos vie­tos kur užau­gau – piet­va­ka­ri­nė da­lis ir cent­ras. De­ja, tik­rų­jų mask­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

vie­čių sos­ti­nė­je ma­žai li­kę. Ga­liu iš­ pro­tė­ti dėl mies­te su­si­da­ran­čių au­ to­mo­bi­lių spūs­čių. To­dėl la­biau­siai pa­tin­ka pa­vaikš­čio­ti sek­ma­die­niais, kai tuš­tes­nis mies­tas, nė­ra tų grūs­ čių. Cent­re yra vie­tų, ku­rios bran­ gios mums, mask­vie­čiams. Pa­tin­ka pa­bū­ti prie Kris­taus Gel­bė­to­jo baž­ ny­čios, pa­vaikš­čio­ti Ar­ba­to gat­ve. – Ar Mask­va – ne­pa­vo­jin­gas mies­tas? – Ne­pa­vo­jin­gas. Sau­gu tiek pat, kiek ir ki­to­se Eu­ro­pos sos­ti­nė­se. Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais dirb­ da­mas Vo­ro­ne­že, at­vė­riau ir šio mies­to ža­ve­sį. Nors jis – di­de­lis, mi­li­jo­ni­nis, ta­čiau ja­me nė­ra spūs­ čių. Ir žmo­nės pa­pras­tes­ni. Tė­vas ir duk­tė – po­lig­lo­tai

– Ko­kia jū­sų šei­mi­nė pa­dė­tis? – Esu ve­dęs ant­rą kar­tą. Iš pir­mo­ sios san­tuo­kos tu­riu 24 me­tų duk­ rą Na­dež­dą. Ji jau dir­ba Mask­vo­ je, Tarp­tau­ti­nės im­ty­nių fe­de­ra­ci­jos agen­tū­ro­je. Mo­ka pen­kias kal­bas. Vie­na iš jų – ki­nų. Pir­mo­ji san­tuo­ ka, kai ves­tu­ves at­šo­kau 19-me­tis, tru­ko neil­gai, o ant­rą kar­tą ve­džiau – Je­le­ną – prieš 20 me­tų. Šiais me­ tais sū­nui De­ni­sui su­kaks 18 me­tų. Sū­nus la­bai ge­rai su­pran­ta fut­bo­ lo pe­ri­pe­ti­jas. Ži­no, kaip tu­ri dirb­ti skau­tas. Pa­dės jis man rink­ti žai­dė­ jus į „At­lan­to“ ko­man­dą. – O pa­ts ke­lio­mis kal­bo­mis kal­ ba­te? – Leng­vai kal­bu ang­lų ir pran­cū­zų kal­bo­mis, ga­liu su­si­kal­bė­ti ita­liš­kai ir olan­diš­kai.

go­gi­kos moks­lų kan­di­da­to di­ser­ta­ ci­ją. Nuo 5 me­tų lan­kiau plau­ki­mo tre­ni­ruo­tes, nuo 8-erių – im­ty­ nes, vė­liau nuė­jau į „Di­na­mo“ le­ do ri­tu­lio mo­kyk­lą, po to pe­rė­jau į šio klu­bo fut­bo­lo gru­pę. Kai ma­ne de­vin­to­ką pra­dė­jo kvies­ti į „Di­na­ mo“ ko­man­dą, SSRS jau­nių rink­ti­ nę, tė­vai su­pra­to, kad tai jau rim­ ta. Žais­ti tarp vy­rų pra­dė­jau 1987 me­tais. Ir jau pir­mo­sio­se rung­ty­nė­ se įmu­šiau įvar­tį į ži­no­mo var­ti­nin­ ko Vik­to­ro Ča­no­vo var­tus. – Jū­sų kar­je­ra bai­gė­si ga­na anks­ti. Ko­dėl? – Bū­da­mas 25-erių pa­ty­riau ke­lio trau­mą. Ka­dan­gi ta­da jau bu­vau pa­kvies­tas į tuo­met Or­džo­ni­ki­dzės (šian­dien Vla­di­kau­ka­zo) „Spar­ta­ ko“ ko­man­dą va­dy­bi­nin­ku, ne­si­ry­ žau ope­ruo­ti ko­jos. Grei­tai fut­bo­ lo žai­dė­jų agen­tai iš Pran­cū­zi­jos ir pa­siū­lė nau­ją dar­bą. Jų dar­bo ka­bi­ ne­tas bu­vo Ant­ver­pe­no mies­te. Nuo ta­da dvi sa­vai­tes bū­da­vau Bel­gi­jo­ je, dvi – Ru­si­jo­je. Taip ir per­pra­tau fut­bo­li­nin­kų agen­to dar­bą. Net­ru­ kus su ma­ni­mi dirb­ti no­rė­jo be­veik vi­si ge­riau­si Ru­si­jos žai­dė­jai. Man pa­si­se­kė, kad nuo pir­mų die­nų pa­ te­kau į pa­ty­ru­sių ir nuo­šir­džių spe­ cia­lis­tų bū­rį. Po 2–3 me­tų pra­dė­jau dirb­ti sa­va­ran­kiš­kai. Šian­dien Eu­ ro­po­je vi­si fut­bo­lo pa­sau­lio žmo­nės ma­ne ge­rai pa­žįs­ta ir no­ri dirb­ti su ma­ni­mi. Ce­pe­li­nai ir šal­ti­barš­čiai – ska­nu

– Koks esa­te žmo­gus? – Links­mas, at­vi­ras, ko­mu­ni­ka­bi­ lus. Esu tos nuo­mo­nės, kad žmo­nė­ mis rei­kia pa­si­ti­kė­ti. Kiek­vie­na­me

mū­sų rei­kia įžvelg­ti ge­rus bruo­ žus. Ma­nau, kad žmo­gus tu­ri tei­sę klys­ti. Ta­čiau vie­ną kar­tą. Net pir­ mą kar­tą pra­si­žen­gu­siems fut­bo­li­ nin­kams at­lei­džiu. Bet neat­lei­džiu iš­da­vys­tės. – Ar tu­ri­te po­mė­gių? – Fut­bo­las ati­ma di­džiau­sią lai­ko da­lį. Pa­tin­ka žiū­rė­ti se­nus ru­siš­kus fil­mus, kaip an­tai „Pok­rovs­kio var­ tai“, ko­me­di­jas, to­kias kaip „Dvy­ li­ka kė­džių“, „Iva­nas Va­sil­je­vi­čius kei­čia pro­fe­si­ją“. Pa­tin­ka 80–90ųjų dis­ko­te­kų mu­zi­ka. – Ką mėgs­ta­te val­gy­ti? – Įp­ro­čiai kei­čia­si. Anks­čiau pa­ tik­da­vo ti­piš­ka ru­sų vir­tu­vė: bul­ vės su gry­bais, su mė­sa. Pas­ta­ruo­ ju me­tu val­gau ja­po­nų ir ko­rė­jie­čių pa­tie­ka­lus. Po to, kai lan­kiau­si Ko­ rė­jo­je, pa­mė­gau šios ša­lies val­gius. Jie ga­na ašt­rūs. Pas jus ga­li­ma ras­ ti ja­po­niš­kų pa­tie­ka­lų, ta­čiau ko­rė­ jie­čių – ne. – O ce­pe­li­nų ar spė­jo­te pa­ra­ gau­ti? – Ži­no­ma. Tie­sa, jie la­bai „sun­ kūs“, bet ska­nūs. Taip pat ska­nūs lie­tu­viš­ki šal­ti­barš­čiai. – Jūs jau mo­kė­tės lie­tu­vių kal­ bos Ma­ri­jam­po­lė­je, kai tu­rė­ jo­te šia­me mies­te tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą. – Kol kas ne­si­mo­kau, bet bū­ti­nai tę­siu pa­mo­kas. – Ko­kie pla­nai atei­čiai, ar il­gam mū­sų mies­te? – Svar­biau­sia ge­rai at­lik­ti dar­bą. Ti­kiuo­si, kad il­gam. No­riu ma­ty­ ti sa­vo ir sa­vo pa­gal­bi­nin­kų dar­bo vai­sius. Pa­tin­ka, kad pa­tys vai­ki­nai fut­bo­li­nin­kai pra­dė­jo ti­kė­ti sa­vi­mi. La­bai daž­nai skam­bi­na iš Ru­si­jos, klau­si­nė­ja apie jū­sų ša­lį, apie Lie­ tu­vos fut­bo­lo čem­pio­na­tą.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1968 m. bir­že­lio 11 d. gi­mė Mask­vo­je. 1985–1988 m. Mask­vos „Di­na­mo“, „Kras­na­ja Pres­n ia“ ko­man­dų žai­dė­jas. 1988 m. Vo­ro­ne­žo „Fa­ke­lo“ žai­dė­jas. 1989 m. Or­d žo­n i­k i­d zės „Spar­ta­ko“ žai­dė­jas. 1989–1990 m. Mask­vos „As­ma­ra­lo“ žai­dė­jas. 1991–1993 m. žai­dė Pran­cū­zi­jo­je. 2005 m. Mask­vos „Spor­ta­ka­demk­lu­ bo“ di­rek­to­rius. 2006, 2007–2008 m. Mask­vos „Spor­ ta­ka­demk­lu­bo“ vyr. tre­ne­ris. 2006–2009 m. Sankt Pe­ter­bur­go „Ze­ ni­to“ spor­to di­rek­to­rius. 2009 m. Mask­vos sr. „Chim­k i“ tre­ e­ris. n 2010 m. Mask­vos „Di­na­mo“, Ru­si­ jos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos spor­to di­rek­to­rius. 2010–2012 m. Vo­ro­ne­žo „Fa­ke­lo“ vyr. tre­ne­ris. 2013 m. Klai­pė­dos „At­lan­to“ vyr. tre­ ne­ris.

6

ĹĄeĹĄtadienis, kovo 16, 2013

lietuva

L.Stan­kō­nai­tei at­si­sa­ky­ti ap­sau­gos ne­leis­ta Penk­ta­die­nÄŻ in­ter­ne­te iť­pla­tin­tas vals­ty­bÄ—s sau­go­mos Lai­mu­tÄ—s Stan­kō­nai­tÄ—s pa­reiť­ki­ mas, kad ji ne­pa­si­ti­ki jÄ… sau­gan­Ä?iais Lie­ tu­vos kri­mi­na­li­nÄ—s po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­ gō­nais. Ji tei­gia no­rin­ti at­si­sa­ky­ti ap­sau­gos, o pa­rei­gō­nai su to­kiu siō­ly­mu ne­su­tin­ka. Jur­gi­ta Ĺ a­kie­nÄ—, Jo­nas Var­nas Bi­jo su­si­do­ro­ji­mo

Feis­bu­ke pa­skelb­ta­me vaiz­do ÄŻra­ťe mo­te­ris tei­gia ne kar­tÄ… ke­ti­nu­si at­ si­sa­ky­ti ap­sau­gos, ta­Ä?iau to pa­da­ry­ ti jai esÄ… ne­bu­vo leis­ta. Ji skun­dĹžia­ si pra­stÄ—­jan­Ä?ia svei­ka­ta, su­var­Şy­tu gy­ve­ni­mu ir kas­dien jÄ… ly­din­Ä?ia bai­ me dÄ—l ga­li­mo su­si­do­ro­ji­mo. „Su ap­sau­ga gy­ve­na­me tiek aĹĄ, tiek ma­no duk­ra. Esa­me iť­kan­kin­tos ir iť­var­gin­tos. Esa­me nu­ken­tÄ—­ju­sios ir ne­te­ku­sios sa­vo ar­ti­mų­jĹł. Ma­no svei­ka­ta kiek­vie­nÄ… die­nÄ… vis blo­gÄ—­ja. La­bai stip­riai pra­dÄ—­jo ĹŤmÄ—­ti aler­gi­ja. Kiek­vie­nÄ… die­nÄ… jau tris mÄ—­ne­sius vaikť­tau uŞ­ti­nu­siom akim. Kan­ki­ na bai­sus skaus­mas. Skau­da pil­vÄ…, ĹĄir­dÄŻ. Jau­Ä?iuo­si la­bai blo­gai, kan­ki­ na ne­mi­ga. Ma­tau, kaip ken­Ä?ia ma­ no duk­re­lÄ—. Jai skau­da gal­vÄ…, pil­vą“, – var­di­jo mo­te­ris. Ji skun­dÄ—­si, kad duk­ra kan­ki­na­si dÄ—l to, jog ne­ga­li nie­kur ei­ti, bend­ rau­ti su sa­vo ar­ti­mai­siais. „Esa­me la­bai smar­kiai ap­ri­bo­ tos. Gy­ve­na­me ne­pel­ny­tÄ… gy­ve­ni­ mÄ…, esa­me ÄŻka­lin­tos, mō­sĹł tei­sÄ—s ir in­te­re­sai, ma­nau, yra nie­ki­na­mi, mes esa­me ne­ver­ti­na­mos“, – sa­kÄ— L.Stan­kō­nai­tÄ—. Ĺ˝i­niask­lai­do­je ji uŞ­si­mi­nÄ— apie no­rÄ… iť­vyk­ti gy­ven­ti ÄŻ uŞ­sie­nÄŻ, nes Lie­tu­vo­je ji ne­tu­rÄ—­sian­ti ra­my­bÄ—s. ÄŽra­ťas nu­fil­muo­tas sau­sio 20 d., ta­Ä?iau pa­skelb­tas va­kar, praÄ—­jus be­veik dviem mÄ—­ne­siams. „Yra Ĺži­niĹł, kad Po­li­ci­jos de­par­ta­ men­to dar­buo­to­jai Ĺži­no­jo apie ren­ gia­mÄ… ma­no se­sers ir tei­sÄ—­jo Jo­no Fur­ma­na­vi­Ä?iaus nu­Şu­dy­mÄ…, ta­ Ä?iau nie­ko ne­pa­da­rÄ—, kad tam uŞ­ kirs­tĹł ke­liÄ…. La­bai bi­jau dÄ—l sa­vo gy­vy­bÄ—s ir gre­sian­Ä?io su­si­do­ro­ji­ mo, to­dÄ—l pra­ťau pa­gal­bos, pa­dÄ—­ kit mums“, – vaiz­do ÄŻra­ťe kal­bÄ—­ jo vals­ty­bÄ—s sau­go­ma liu­dy­to­ja. Ji tvir­ti­no, kad pa­ti su se­se­ri­mi bu­vo

„Paroc“ kvieèia ĂĄ seminarus „Paroc“ tÄ™sia kasmetinÄ™ tradicijÄ… ir ĹĄiemet Lietuvos didĹžiuosiuose miestuose kovo mÄ—nesÄŻ rengia mokomuosius-informacinius seminarus. Ĺ iemet seminare bus nagrinÄ—jamos tokios temos: r Kaip iĹĄvengti klaidĹł ĹĄiltinant atitvaras akmens vata. r Rekomendacijos energiĹĄkai efektyviĹł pastatĹł projektavimui. r PAROC Cortex ir PAROC Cortex One sprendimai energiĹĄkai efektyviems pastatams. r Naujos galimybÄ—s su www.paroc.lt tinklapiu. Seminaras KlaipĂŤdoje vyks ĹĄ. m. kovo 20 d. (treÄ?iadienÄŻ) 14 val. KlaipÄ—dos universiteto konferencijĹł salÄ—je „Aula Magna“ (H.Manto g. 84, KlaipÄ—da). Kitas seminaras vyks: r Vilniuje – kovo 21 d. (ketvirtadienÄŻ) 14 val. vieĹĄbuÄ?io

„Karolina“ didĹžiojoje konferencijĹł salÄ—je (Sausio 13 – osios g. 2, Vilnius).

Maloniai kvieÄ?iame dalyvauti.

www.paroc.lt 3FHJTUSBDJKB FM QBĂ?UV parocseminarai@gmail.com, (nurodykite miestĂ , kuriame dalyvausite, ĂĄmonĂŚ, WBSEÂŞ QBWBSE° FM QBĂœUP BESFTÂŞ JS LPOUBLUJOÂŤ UFM OVNFSÂŤ Telefonai pasiteirauti: +370 615 67154 arba +370 607 90830

in­for­ma­vu­si Ge­ne­ra­li­nÄ™ pro­ku­ra­ tō­rÄ… apie jos bu­vu­sio su­gy­ven­ti­nio DrÄ…­siaus Ke­dĹžio gal­bĹŤt pla­nuo­tas Ĺžmog­Şu­dys­tes. Po­li­ci­ja kal­ba apie grÄ—s­mes

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas, pa­pra­ ĹĄy­tas ko­men­ta­ro dÄ—l to­kiĹł L.Stan­ kō­nai­tÄ—s pa­reiť­ki­mĹł, pra­ne­ťÄ— ren­ gian­tis spau­dos kon­fe­ren­ci­jÄ…. „Tik­rai yra gau­tas pra­ťy­mas at­ si­sa­ky­ti ap­sau­gos, ku­ri bu­vo skir­ ta L.Stan­kō­nai­tei ir jos ma­Şa­me­tei duk­rai. ÄŽver­ti­nus vi­sÄ… me­dĹžia­gÄ…, jos pra­ťy­mas bu­vo at­mes­tas, su tuo su­tin­ka ir vai­ko ap­sau­gos tar­ ny­bos“, – per spau­dos kon­fe­ren­ci­ jÄ… sa­kÄ— Kri­mi­na­li­nÄ—s po­li­ci­jos biu­ro vir­ťi­nin­kas Al­gir­das Ma­to­nis. „Tu­ri­me ga­na daug in­for­ma­ci­ jos, kad kol kas yra grÄ—s­mÄ—s, nuo­la­ ti­niĹł gra­si­ni­mĹł su­si­do­ro­ti, taip pat – vie­ťo­jo­je erd­vÄ—­je, ban­dy­mĹł su­Şi­no­ti mer­gai­tÄ—s bu­vi­mo vie­tÄ… ir or­ga­ni­zuo­ti jos pa­gro­bi­mÄ…. Pra­ťy­mas bu­vo gau­tas va­sa­rio pir­mo­je pu­sÄ—­je. Ji sa­vo pra­ťy­ me bu­vo nu­ro­dĹžiu­si da­tÄ… ir lai­kÄ…, ta­ Ä?iau ka­dan­gi pra­ťy­mas at­mes­tas, ji to­liau sau­go­ma“, – mo­ty­va­vo jis. Ĺ˝ur­na­lis­tams rep­li­ka­vus, esÄ… L.Stan­kō­nai­tÄ— sa­kan­ti, kad jo­kiĹł pa­vo­jĹł nei jai, nei mer­gai­tei nÄ—­ ra, kad ji psi­cho­lo­giť­kai iť­var­gin­ ta tiek ap­sau­gos, tiek to­kio gy­ve­ ni­mo bō­do, taip pat kal­ti­na biu­ro pa­rei­gō­nus ne­pa­si­ti­kÄ—­ji­mu, A.Ma­ to­nis at­sa­kÄ—: „Kal­tin­ti ga­li­ma vis­ kuo, bet, ma­no po­Şiō­riu, kal­ti­ni­ mai ne­pag­rÄŻs­ti – da­ro­me vis­kÄ…, kas ÄŻma­no­ma, ir vei­kia­me pa­gal ÄŻsta­ ty­mus, su­da­ro­me nor­ma­lias gy­ ve­ni­mo sÄ…­ly­gas. Ĺ˝iō­rint Ĺžmo­giť­ kai, toks gy­ve­ni­mo bō­das tik­rai nÄ—­ra ge­riau­sias – yra su­var­Şy­mĹł, yra lais­vÄ—s ir tei­sÄ—s.“ DÄ—l ÄŻra­ťo po­li­ci­ja ne­pyks­ta

Jo Şo­dŞiais, rim­tų konf­lik­ti­nių si­ tua­ci­jų su L.Stan­kō­nai­te pa­rei­gō­

„„Ne­pa­ti­ko: kaip tei­gia L.Stan­kō­nai­tÄ—, jai su duk­ra pa­bo­do nuo­la­ti­nÄ— ap­sau­gos glo­ba, ta­Ä?iau po­li­ci­jos at­sto­

vai tvir­ti­na, kad grÄ—s­mÄ— nie­kur ne­din­go.

nams ne­ki­lo. „Ji tu­ri in­ter­ne­to ry­ ĹĄÄŻ, nÄ— kar­to jai nie­kas ne­drau­dÄ— su kuo nors su­si­tik­ti ar pra­leis­ti lais­ va­lai­kÄŻ, pa­bend­rau­ti. Jo­kiĹł ne­pag­ rÄŻs­tĹł su­var­Şy­mĹł ne­bu­vo“, – ti­ki­no A.Ma­to­nis.

Lai­mu­tÄ— Stan­kō­nai­tÄ—:

Jau­Ä?iuo­si la­bai blo­ gai, kan­ki­na ne­mi­ga. Ma­tau, kaip ken­Ä?ia ma­no duk­re­lÄ—. Jai skau­da gal­vÄ…, pil­vÄ…. Pas­kel­bus ĹĄÄŻ ÄŻra­ťÄ… po­li­ci­jos pa­rei­ gō­nai sa­kÄ— kal­bÄ—­sian­tys su L.Stan­ kō­nai­te, nes jos prie­kaiť­tai jiems esÄ… bu­vo nau­jie­na, bet dÄ—l jos Ĺžo­ dĹžiĹł jie per­ne­lyg ne­pyks­ta, nes Ĺžmo­gus ga­li iť­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­ nÄ™, jis nÄ—­ra var­Şo­mas. A.Ma­to­nis ti­ki­no, kad L.Stan­kō­ nai­tÄ— tu­ri vi­sas ga­li­my­bes kreip­tis ÄŻ me­di­kus, jai dÄ—l to nÄ— kar­to ne­bu­ vo at­sa­ky­ta. L.Stan­kō­nai­tÄ™ pra­dÄ—­ta sau­go­ ti po ÄŻvy­kiĹł 2009 m. ru­de­nÄŻ Kau­ ne, kai jos bu­vÄ™s su­gy­ven­ti­nis D.Ke­dys, ma­no­ma, nu­Şu­dÄ— tei­sÄ—­ jÄ… J.Fur­ma­na­vi­Ä?iĹł ir L.Stan­kō­nai­ tÄ—s se­se­rÄŻ Vio­le­tÄ… Na­ru­ťe­vi­Ä?ie­nÄ™, ku­riuos kal­ti­no sÄ…­sa­jo­mis su pe­ do­fi­li­ja. Sau­go­ti L.Stan­kō­nai­tÄ™ ir jos duk­rÄ… ta­da nu­spren­dÄ— tuo­me­

Ä?iai po­li­ci­jos bei ge­ne­ra­li­nÄ—s pro­ ku­ra­tō­ros va­do­vai. „Vai­kas nie­kuo ne­si­skun­dĹžia“

Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vu­si Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bÄ—s Vai­ko tei­siĹł ap­sau­gos sky­riaus ve­dÄ—­ja Li­ na Juť­ke­vi­Ä?ie­nÄ— sa­kÄ—, kad yra iť­li­ ku­si rea­li grÄ—s­mÄ— vai­ko sau­gu­mui, tad ji taip pat ne­su­tin­ka, kad bō­tĹł pa­nai­kin­ta ap­sau­ga. Ji ti­ki­no, kad tar­ny­ba ne­su­lau­kÄ— jo­kiĹł L.Stan­kō­nai­tÄ—s ar jos duk­ros skun­dĹł. „Mes ne­tu­ri­me duo­me­nĹł, kad vai­ko svei­ka­ta blo­gÄ—­ja. Me­di­kĹł pa­gal­ba jai vi­suo­met ga­li bō­ti su­ teik­ta, bet jos tie­siog ne­pri­rei­kia. Vai­kas bend­rau­ja su drau­gais, gi­mi­ nai­Ä?iais, tu­ri ga­li­my­bÄ™ su­si­tik­ti su tais, su ku­riais no­ri ir su ku­riais ga­ li­ma. Vai­kas tik­rai gy­ve­na nor­ma­ lĹł gy­ve­ni­mÄ…. Mer­gai­tÄ— mums tik­rai nie­kuo ne­si­skun­dÄ—, ji gu­vi ir links­ ma. Ji dĹžiau­gia­si, kad ga­li bend­rau­ ti su vai­kais ei­da­ma ÄŻ mo­kyk­lÄ…. Su mo­ti­na ir duk­ra nuo­lat bend­rau­ja psi­cho­lo­gai“, – pa­sa­ko­jo ji. Iť­vy­ki­mui ne­prieť­ta­rau­tĹł

Anks­Ä?iau mo­ti­nÄ… ir vai­kÄ… kon­sul­ ta­vo Kau­no psi­cho­lo­gai, vÄ—­liau tĹł kon­sul­ta­ci­jĹł nu­sprÄ™s­ta ne­tÄ™s­ ti. Da­bar psi­cho­lo­go kon­sul­ta­ci­jos vÄ—l rengiamos, nes ma­ma ir duk­ra gy­ve­na ga­na uŞ­da­rai ir atei­ty­je tu­ rÄ—s grįŞ­ti ÄŻ rea­lĹł gy­ve­ni­mÄ…. L.Juť­ke­vi­Ä?ie­nÄ— dar kar­tÄ… pri­mi­nÄ—, kad vai­ko tei­siĹł ap­sau­gos spe­cia­lis­ tai yra vai­ko at­sto­vai bau­dĹžia­mo­jo­je

„Fotodienos“ / Aliaus Koroliovo nuo­tr.

by­lo­je, to­dÄ—l ne­no­rÄ—­tĹł, kad mergaitÄ— iť­vyk­tĹł ÄŻ uŞ­sie­nÄŻ by­lai ne­pa­si­bai­gus. Kad L.Stan­kō­nai­tÄ— iť­vyk­tĹł, vai­ko tei­siĹł spe­cia­lis­tai ne­prieť­ta­rau­tĹł. Pa­sak po­li­ci­jos, gy­ve­ni­mas su ap­sau­ga trau­muo­ja dau­ge­lÄŻ. Vie­ni tai pa­ke­lia leng­viau, o ki­ti sun­kiau. L.Stan­kō­nai­tÄ— – ne pir­mo­ji, ku­ri trokť­ta gy­ven­ti be ap­sau­gos. PrieĹĄ nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio au­to­ri­te­ tÄ… Hen­ri­kÄ… Dak­ta­rÄ… liu­di­jÄ™ bro­liai ÄŒe­pai taip pat ka­te­go­riť­kai kra­tÄ—­si ap­sau­gos, ta­Ä?iau to­kiĹł pra­ťy­mĹł pa­ pras­tai ne­pai­so­ma ir as­me­nys sau­ go­mi, kol ne­be­lie­ka jo­kiĹł grÄ—s­miĹł. Neap­sau­go­tĹł as­me­nĹł at­ve­jai – mir­ti­nai skau­dĹŤs. At­si­sa­kÄ™s ap­sau­ gos bu­vo nu­Şu­dy­tas sa­va­no­ris Ju­ras Ab­ro­ma­vi­Ä?ius, ku­ris, kaip ma­no­ ma, tu­rÄ—­jo duo­me­nĹł apie til­to per Bra­Şuo­lÄ™ su­sprog­di­ni­mÄ…, taip pat vers­li­nin­kas Si­gi­tas ÄŒia­pas, bend­ ra­dar­bia­vÄ™s su pro­ku­ra­tō­ra Kau­no dak­ta­rĹł gru­puo­tÄ—s by­lo­je. Ĺ˝i­niĹł ne­be­su­lau­kia

L.Stan­kō­nai­tÄ—s duk­ros se­ne­lis Vy­ tau­tas Ke­dys vakar dien­rať­Ä?iui tei­ gÄ— iĹĄ anō­kÄ—s jo­kiĹł Ĺži­niĹł ne­be­gau­ nan­tis jau po­rÄ… mÄ—­ne­siĹł. „Jei­gu ji mums ir ra­ťo, laiť­kĹł mums nie­kas ne­per­duo­da. Ko­dÄ—l taip yra? La­bai gai­la“, – sa­kÄ— V.Ke­dys. Pa­sak jo, per­nai me­tĹł pa­bai­go­je per­duo­tuo­se mer­gai­tÄ—s laiť­kuo­se ji nie­kuo ne­si­skun­dÄ—. Mer­gai­tÄ—s se­ne­lÄ— Lai­mu­tÄ— Ke­die­nÄ— anks­Ä?iau yra sa­kiu­ si, kad anō­kÄ—s laiť­kus bō­da­vo sun­ku su­pras­ti, juos va­di­no ne­riť­liais.

Ko­mi­te­te – ty­li ro­ki­ruo­tÄ— Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Kal­ti­na­mo­ji Dar­bo par­ti­jos (DP) juo­ do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je par­la­men­ ta­rÄ— Vi­ta­li­ja Von­Şu­tai­tÄ— ty­liai ap­lei­ do Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lĹł (ERK) ko­ mi­te­tÄ…. Kal­ba­ma, kad Sei­mo na­rei ERK dirb­ti bu­vo nuo­bo­du.

Po ke­liĹł ERK po­sÄ—­dĹžiĹł DP at­sto­vÄ— V.Von­Şu­tai­tÄ—, re­gis, su­pra­to, kad eu­ro­pi­niai rei­ka­lai – ne jai, ir ko­ mi­te­tÄ… ap­lei­do. Ko­mi­te­te dir­ban­ tys par­la­men­ta­rai pa­ste­bÄ—­jo, kad V.Von­Şu­tai­tei po­sÄ—­dĹžiuo­se svars­ to­mos te­mos ne itin rō­pÄ—­jo, jo­kios ini­cia­ty­vos ji ne­ro­dÄ—, tad toks tei­ sia­mos par­la­men­ta­rÄ—s spren­di­mas jĹł ne­nus­te­bi­no. „AĹĄ tik­rai ko­mi­ te­to neap­lei­dau. Ap­sisp­ren­dÄ—­me

pa­si­keis­ti ir de­le­guo­ti Ä?ia Vir­gi­ ni­jÄ… Balt­rai­tie­nę“, – tiek dien­rať­ Ä?iui te­pa­sa­kÄ— V.Von­Şu­tai­tÄ—. Kas lÄ—­ mÄ— jos ap­si­spren­di­mÄ…, DP at­sto­vÄ— ne­paaiť­ki­no.

Ne vi­si nau­jai atÄ—­jÄ™ ÄŻ Sei­mÄ… Ĺži­no sa­vo dar­ bĹł kryp­tis. Na­tō­ra­lu, kad vi­sĹł pir­ma vie­ nur uŞ­si­ra­ťo, pa­skui per­si­gal­vo­ja. Kiek konk­re­tes­nÄ— bu­vo jos ko­le­gÄ— Lo­re­ta Grau­Şi­nie­nÄ—, taip pat dir­ban­ti ERK. „Ne vi­si nau­jai atÄ—­jÄ™ ÄŻ Sei­mÄ… Ĺži­ no sa­vo dar­bĹł kryp­tis. Na­tō­ra­lu, kad

vi­sĹł pir­ma vie­nur uŞ­si­ra­ťo, pa­skui per­si­gal­vo­ja. Kiek Ĺži­nau, ji (V.Von­Şu­ tai­tÄ— – red. pa­st.) pa­si­siō­lÄ— pa­si­keis­ ti. Bu­vo dvi vie­tos, tai mes su V.Balt­ rai­tie­ne pe­rÄ—­jo­me. Gal V.Von­Şu­tai­tÄ— no­ri gi­lin­tis ÄŻ ku­riÄ… nors ki­tÄ… sri­tÄŻ?“ – sa­kÄ— par­la­men­ta­rÄ—. ERK pir­mi­nin­kas so­cial­de­mok­ ra­tas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las pri­mi­nÄ—, kad V.Von­Şu­tai­tÄ— da­ly­va­vo tik ke­ liuo­se ERK po­sÄ—­dĹžiuo­se. „Ko­kios nors ypa­tin­gos ini­cia­ty­vos ne­ro­dÄ—. Gal DP frak­ci­ja su­pra­to, kad rei­kia de­le­guo­ti la­biau pa­ty­ru­siĹł. Ko­mi­ te­te dar­bo daug. Be to, mes po­sÄ—­ dĹžiau­ja­me ne tik tre­Ä?ia­die­niais, kaip ki­ti ko­mi­te­tai, bet ir penk­ta­ die­niais“, – aiť­ki­no G.Kir­ki­las. Ĺ iuo me­tu pir­mÄ…­syk ÄŻ Sei­mÄ… iť­ rink­ta V.Von­Şu­tai­tÄ— dir­ba tik Sei­mo Biu­dĹže­to ir fi­nan­sĹł ko­mi­te­te.

„„Pa­si­rin­ki­mas: vos po ke­liĹł ko­mi­

te­to po­sÄ—­dĹžiĹł Dar­bo par­ti­jos na­rÄ— V.Von­Şu­tai­tÄ—, re­gis, su­pra­to, kad eu­ro­pi­niai rei­ka­lai – ne jai.

„Fo­to­die­nos“ / Ie­vos Bu­dzei­kai­tÄ—s nuo­tr.

7

šeštadienis, kovo 16, 2013

ekonomika

Ter­mi­na­lo kon­kur­so li­ki­mas – ki­tą sa­vai­tę Įst­ri­gu­sio „Klai­pė­dos naf­tos“ su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lo sta­ty­bų kon­kur­so li­ki­mas tu­rė­tų paaiš­kė­ti iki ant­ra­ die­nio – tiek lai­ko teis­mas tu­rė­tų spręs­ti, ar kon­kur­są at­nau­jin­ti. Tel­kia pa­stip­ri­ni­mą

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo at­ sto­vė Eri­ka Ta­ma­šaus­kie­nė va­kar po pie­tų BNS pra­ne­šė, kad po­pie­ ri­nis „Klai­pė­dos naf­tos“ skun­do va­rian­tas jau gau­tas ir tei­sė­jų ko­ le­gi­ja per tris dar­bo die­nas iš­nag­ ri­nės, ar jį priim­ti. Pa­sak E.Ta­ma­šaus­kie­nės, ket­ vir­ta­die­nį su­da­ry­ta tei­sė­jų ko­le­gi­ ja, jos pir­mi­nin­ku pa­skir­tas tei­sė­jas Al­vy­das Žer­laus­kas – jo spren­di­mu stab­dy­ti kon­kur­są yra ne­pa­ten­kin­ ta „Klai­pė­dos naf­ta“. Be to, ko­le­gi­ jo­je yra tei­sė­jai Ir­ma Čuch­raj ir Al­ man­tas Pad­vels­kis. „Trims tei­sė­jams priim­ti spren­di­ mą ge­riau nei vie­nam. Ko­le­gi­ja nag­ ri­nės tą pa­tį klau­si­mą, ką bū­tų nag­ri­ nė­jęs vie­nas tei­sė­jas, – ar pa­nai­kin­ti lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes“, – penk­ta­die­nį po SGD ter­mi­na­lo ko­ mi­si­jos po­sė­džio žur­na­lis­tams pra­ ne­šė „Klai­pė­dos naf­tos“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­kas Ma­siu­lis.

Pa­sak E.Ta­ma­šaus­kie­nės, tei­sė­jų ko­le­gi­ja su­da­ry­ta ne „Klai­pė­dos naf­ tos“, o tei­sė­jo A.Žer­laus­ko pra­šy­mu.

Al­gir­das But­ke­vi­čius:

Esu 100 pro­c. įsi­ti­ki­ nęs, kad vis­kas vyks pa­gal pla­ną. Mo­ty­vuo­ja svar­bu­mu vals­ty­bei

„Klai­pė­dos naf­tos“ pra­šy­me teis­ mui dėl tei­sė­jų ko­le­gi­jos su­da­ry­mo (jį teis­mas ga­vo va­kar, o elekt­ro­ni­ nį va­rian­tą – ket­vir­ta­die­nį – red. pa­st.) nu­ro­do­ma, kad by­la su­dė­ tin­ga, nes jo­je su­jung­ti skir­tin­gi abie­jų kon­kur­so da­ly­vių – „Kau­ no du­jo­tie­kio sta­ty­bos“ ir Vo­kie­ ti­jos kon­cer­no „PPS Pi­pe­li­ne Sys­ tems“ – ieš­ki­niai, o spren­di­mas šia­me gin­če tu­ri bū­ti pa­skelb­tas

Teks bank­ru­tuo­ti? Vers­li­nin­ko Pran­ciš­kaus Jur­gu­ čio val­do­ma bend­ro­vė „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ ne­bus rest­ruk­tū­ri­ zuo­ja­ma. Teis­mas ga­lu­ti­nai ne­su­ ti­ko iš­kel­ti įmo­nei rest­ruk­tū­ri­za­ vi­mo by­los.

To­kią nu­tar­tį ko­vo 14 d. priė­mė Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas, ku­ris ne­pa­ten­ki­no P.Jur­gu­čio skun­do dėl jam ne­pa­lan­kios Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­mo sau­sio 7 d. nu­tar­ties. Teis­mas nu­ro­dė, kad įmo­nei ne­ga­li bū­ti ke­lia­ma rest­ruk­tū­ri­za­vi­mo by­ la, nes, re­mian­tis eko­no­mi­nės eks­ per­ti­zės iš­va­do­mis, at­kur­ti įmo­nės il­ga­lai­kio mo­ku­mo pa­gal pa­teik­tus rest­ruk­tū­ri­za­vi­mo pla­no met­me­nis nė­ra ga­li­my­bės. Eks­per­tai nu­sta­tė, kad „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ tur­ tas 2011 m. gruo­džio pa­bai­go­je sie­kė 18,972 mln. li­tų, o pra­dels­ti įsi­pa­rei­ go­ji­mai bu­vo 31,65 mln. li­tų.

Nu­tar­ty­je tei­gia­ma, jog P.Jur­ gu­tis teis­mui ne­pa­tei­kė duo­me­nų, ku­rie pa­neig­tų eks­per­tų iš­va­das, kad bend­ro­vė ne­mo­ki. Jis ne­su­ti­ ko su Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo iš­va­da, kad „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ ni­ka“ nu­trau­kė veik­lą, ta­čiau, anot Ape­lia­ci­nio teis­mo, P.Jur­gu­tis ne­ su­ge­bė­jo įro­dy­ti, kad įmo­nės veik­ la ne­nut­rauk­ta. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Sut­ri­ko „Swedbank“ ban­ko­ma­tų veik­la And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Penk­ta­die­nio po­pie­tę pradėjo strigti „Swed­bank“ elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ka­na­lų veik­la.

Dėl su­tri­ki­mų tūks­tan­čiai klien­ tų ne­ga­lė­jo iš­si­gry­nin­ti pi­ni­gų iš „Swed­bank“ ban­ko­ma­tų, ne­bu­ vo ga­li­ma ir at­si­skai­ty­ti šio ban­ko mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis. Be to, din­go ry­šys vi­suo­se ban­kų sky­riuo­se. „Dėl tink­lo įran­gos su­tri­ki­mo va­kar il­giau nei pus­va­lan­dį bu­vo su­tri­ku­si „Swed­bank“ elekt­ro­ni­ nės ban­ki­nin­kys­tės ka­na­lų veik­la. Da­bar ban­ko klien­tai jau ga­li nau­ do­tis vi­so­mis ban­ko pa­slau­go­mis, kaip įpras­tai. At­sip­ra­šo­me už ne­ pa­to­gu­mus“, – dien­raš­čiui va­kar

sa­kė „Swed­bank“ Kor­po­ra­ty­vi­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to ko­mu­ni­ka­ ci­jos pro­jek­tų va­do­vė Orin­ta Bar­ kaus­kai­tė. Tiesia, vėliau trikdžiai nesilio­ vė. Banko atstovai pranešė, jog de­ da visas pastangas, kad sutvarkytų sistemos veiklą.

jau iki ko­vo 29 d., t. y. per du mė­ ne­sius nuo „PPS Pi­pe­li­ne Sys­tems“ ieš­ki­nio ga­vi­mo. Klai­pė­dos bend­ ro­vei ky­la abe­jo­nių, kad spren­di­ mas bus pa­skelb­tas lai­ku. Be to, kaip ra­šo „Klai­pė­dos naf­ ta“, by­los re­zul­ta­tas svar­bus ir ak­ tua­lus vi­sai vals­ty­bei, nes ji su­si­ju­si su ša­liai reikš­min­go SGD ter­mi­na­lo sta­ty­ba. Dar vie­na svar­bi ap­lin­ky­ bė, anot bend­ro­vės, yra ta, kad ieš­ ki­nio su­ma itin di­de­lė – „Klai­pė­dos naf­tos“ in­ves­ti­ci­jos į SGD ter­mi­na­ lą sie­kia 453 mln. li­tų, o vien lai­ki­nai su­stab­dy­to du­jo­tie­kio ran­go­vo kon­ kur­so ver­tė – apie 100 mln. li­tų. Atei­ty­je draus skųs­ti teis­mams

Dėl teis­muo­se įstri­gu­sio kon­kur­so prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, ro­dos, per­ne­lyg ne­nuo­gąs­tau­ja – jis va­kar dar kar­tą pa­reiš­kė tvir­tai ma­nan­tis, kad, ne­pai­sant teis­mi­ nių gin­čų, SGD ter­mi­na­lo pro­jek­ tas bus įgy­ven­din­tas pa­gal pla­ną.

Nuos­to­liai: „Klai­pė­dos naf­tos“ va­do­vas R.Ma­siu­lis tei­gia ma­nan­tis,

kad teis­mai, stab­dy­da­mi pro­jek­tą, da­ro di­de­lę ža­lą vals­ty­bei.

Pa­sak A.But­ke­vi­čiaus, Ūkio mi­ nis­te­ri­ja ne­tru­kus tu­rė­tų pa­teik­ti Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­se bū­tų nu­ma­to­ma griež­tes­nė at­sa­ko­my­bė bend­ro­vėms, per teis­ mus stab­dan­čioms vals­ty­bės stra­ te­gi­nius pro­jek­tus. „Esu 100 pro­c. įsi­ti­ki­nęs, kad vis­ kas vyks pa­gal pla­ną“, – sa­kė prem­ je­ras penk­ta­die­nį po SGD ter­mi­na­ lo ko­mi­si­jos po­sė­džio Vy­riau­sy­bė­je. „Klai­pė­dos naf­tos“ va­do­vas R.Ma­ siu­lis tei­gia ma­nan­tis, kad teis­mai,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

stab­dy­da­mi pro­jek­tą, da­ro di­de­lę ža­lą vals­ty­bei. „Jei­gu teis­mai spren­ di­mus priims ope­ra­ty­viai, kaip da­ bar tu­ri – per tris die­nas nuo skun­ do ga­vi­mo, tik­rai su­spė­si­me. Jo­kių pro­ble­mų ne­tu­rė­tų bū­ti, ir aš ne­no­ rė­čiau spe­ku­liuo­ti ta te­ma, nes esu įsi­ti­ki­nęs, jog teis­mai su­pran­ta vals­ ty­bės in­te­re­są, kad stab­dy­mas da­ro daug di­des­nę ža­lą vals­ty­bei, ne­gu ją ga­lė­tų pa­tir­ti koks nors ran­go­vas“, – kal­bė­jo bend­ro­vės va­do­vas. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

šeštadienis, kovo 16, 2013

10p.

Sek­vest­ra­vi­mas JAV Lie­tu­vai po­vei­kio ne­tu­rės.

pasaulis Kas vy­ko už už­da­rų konk­la­v pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Iš­da­vys­tė! Slap­ti su­si­ta­ri­mai! Pa­vy­das! JAV žur­na­las „News­week“ ra­šo apie gan­ dus ir są­moks­lo teo­ri­jas, gau­bian­čias po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus iš­rin­ki­mą. Ko­ją pa­ki­šo sa­viš­kiai?

Dar prieš tai, kai bal­ti dū­mai Va­ ti­ka­no Šv. Pet­ro aikš­tė­je pa­skel­ bė apie nau­jo po­pie­žiaus iš­rin­ki­ mą, Ro­mo­je ėmė sklis­ti gan­dai apie tai, kas vy­ko Siks­to kop­ly­čio­je per ypač slap­tą konk­la­vą. Kol pa­sau­lio ži­niask­lai­da nag­ri­nė­jo kar­di­no­ lo Jor­ge Ma­rio Ber­gog­lio biog­ra­fi­ją ir jo ke­lią į Šven­tą­jį Sos­tą, Va­ti­ka­ no eks­per­tai šnabž­dė­jo­si apie iš­ da­vys­tę ir slap­tus su­si­ta­ri­mus po Mi­che­lan­ge­lo fres­ko­mis iš­ta­py­to­ mis lu­bo­mis. Vie­ną po­pu­lia­riau­sių teo­ri­jų, kaip Jor­ge Ma­rio Ber­gog­lio bu­vo iš­rink­ tas po­pie­žiu­mi, Ita­li­jos laik­raš­ty­ je „La Stam­pa“ iš­dės­tė pri­pa­žin­ tas Va­ti­ka­no eks­per­tas Gia­co­mo Ga­leaz­zi. Anot jo, rin­ki­mų fa­vo­ri­tu lai­ky­tą ita­lą An­ge­lo Sco­lą per pir­ mą­jį bal­sa­vi­mą iš­da­vė tau­tie­čiai. G.Ga­leaz­zi tvir­ti­na, kad aukš­čiau­si Ita­li­jos kar­di­no­lai iš Ro­mos ku­ri­jos grie­žė dan­tį ant A.Sco­los. Va­ti­ka­no vals­ty­bės sek­re­to­rius Tar­ci­sio Ber­ to­ne ir Kar­di­no­lų ko­le­gi­jos de­ka­nas An­ge­lo So­da­no esą bai­mi­no­si, kad A.Sco­la su­men­kins jų įta­ką. Ci­tuo­ da­mas ano­ni­mi­nį šal­ti­nį G.Ga­leaz­zi tei­gė, kad A.Sco­lai ko­ją pa­ki­šo se­ nas pa­vy­das ir kon­ku­ren­ci­ja. Va­ti­ka­no eks­per­tas iš Ita­li­jos laik­raš­čio „Cor­rie­re Del­la Se­ra“ Mas­si­mo Fran­co yra ki­to­kios nuo­ mo­nės. Anot jo, J.M.Ber­gog­lio iš­ rin­ki­mas yra komp­ro­mi­sas, tu­ rin­tis pa­ro­dy­ti Lo­ty­nų Ame­ri­kos

ka­ta­li­kų bend­ruo­me­nės stip­ry­bę ir tai, kad Va­ti­ka­nas yra pa­si­ren­ gęs bent iš­ban­dy­ti ką nors iš ki­ to pa­sau­lio kraš­to. Be to, J.M.Ber­ gog­lio tė­vas bu­vo ita­las imig­ran­tas Ar­gen­ti­no­je, o tai tu­rė­jo nu­ra­min­ ti tuos, ku­rie no­rė­jo po­pie­žiaus eu­ ro­pie­čio ar­ba ita­lo.

Iš naujojo popiežiaus tikimasi reformų, kurios gali būti nepalankios kai kuriems Vatikano prelatams. Suk­liu­dė vo­kiš­ka kil­mė

Kal­ba­ma, kad ki­tas fa­vo­ri­tu lai­ky­ tas kar­di­no­las iš Lo­ty­nų Ame­ri­kos – di­džiau­siai ka­ta­li­kų bend­ruo­me­ nei pa­sau­ly­je va­do­vau­jan­tis bra­zi­ las Odi­lo Sche­re­ris – per rin­ki­ mus pa­si­ro­dė pra­stai. Jis, vo­kie­čių imig­ran­tų sū­nus, bū­tų bu­vęs tar­si Be­ne­dik­to XVI ko­pi­ja. Ant­ras vo­ kie­tis iš ei­lės po­pie­žiaus sos­te bū­tų ne­pa­ti­kęs ita­lams, ku­rių an­ti­vo­kiš­ kas nuo­tai­kas pa­sta­rai­siais me­tais pa­kurs­tė eko­no­mi­kos kri­zė Eu­ro­ po­je. Eko­no­miš­kai Ita­li­ja, pa­ly­gin­ ti su stip­ria Vo­kie­ti­ja, at­ro­do tik­ra aut­sai­de­rė. Po­pie­žiui Pran­ciš­kui – 76-eri, to­dėl jo po­pie­žia­vi­mas tik­riau­

Paslaptis: Siksto koplyčioje per konklavą veikė ryšio slopintuvai, o kiekvienas kardinolas turėjo tarti visiško sla

siai ne­truks de­šimt­me­čius. To­dėl jo iš­rin­ki­mą Va­ti­ka­no eks­per­tas M.Fran­co va­di­na ban­do­muo­ju lai­ ko­tar­piu, ku­ris pa­ro­dys, kaip sek­ sis va­do­vau­ti po­pie­žiui ne eu­ro­ pie­čiui. M.Fran­co šal­ti­niai taip pat tei­ gia, kad bu­vo su­da­ry­tas slap­tas su­ si­ta­ri­mas skir­ti Ita­li­jos kar­di­no­lui A.Sco­lai „pa­guo­dos pri­zą“ – po­rtfe­lį Va­ti­ka­no vals­ty­bės sek­re­to­ria­ te. Čia jam tek­tų sun­kus dar­bas re­ for­muo­jant Ro­mos ku­ri­ją.

Pa­lai­kė abi Ame­ri­kos

Ro­mo­je taip pat kal­ba­ma, kad kar­ di­no­lai, ku­rie rė­mė J.M.Ber­gog­lio 2005 m., kai jis var­žė­si su Jo­sep­hu Rat­zin­ge­riu ir jam nu­si­lei­do, pa­ ga­liau pa­sie­kė sa­vo. Esą jie grie­ žė dan­tį ant Be­ne­dik­to XVI vi­sus aš­tuo­ne­rius jo po­pie­žia­vi­mo me­ tus ir sie­kė per ki­tą konk­la­vą žūt­ būt pa­so­din­ti į po­pie­žiaus sos­tą sa­ vo žmo­gų. Šal­ti­niai Va­ti­ka­ne kal­ba, kad ar­ gen­ti­nie­tį J.M.Ber­gog­lio tvir­tai pa­

lai­kė Ame­ri­kos kar­di­no­lų blo­kas, nes jis pri­klau­so vie­nai iš dvie­jų Ame­ri­kų. Ame­ri­kie­čiams esą pa­ ti­ko ir tai, kad jis ne­bu­vo su­tep­tas jo­kių skan­da­lų, ku­rie pa­sta­rai­siais me­tais krė­tė Ka­ta­li­kų baž­ny­čią, ir to­dėl tu­ri dau­giau ga­li­my­bių „iš­va­ ly­ti na­mus“. Tie­sa, J.M.Ber­gog­lio biog­ra­fij­ o­je yra še­šė­lių, jis kal­ti­na­mas pri­si­dė­ jęs prie Ar­gen­ti­nos Pur­vi­no­jo ka­ro aš­tun­ta­ja­me praė­ju­sio am­žiaus de­ šimt­me­ty­je, bet jo var­das nie­ka­da

Popiežius mo­kyk­loje buvo „vel­niu­kas“ Ke­li de­šimt­me­čiai prieš tai, kai ta­po po­pie­žiu­mi Pran­ciš­ku­mi, J.M.Ber­ gog­lio bu­vo vel­niu­kas, šo­ki­nė­da­ vęs laip­tais sa­vo šim­to me­tų se­nu­ mo mo­kyk­lo­je Bue­nos Ai­rė­se.

Bū­si­ma­sis ar­gen­ti­nie­čių kar­di­ no­las ir po­pie­žius Gai­les­tin­gu­mo mo­kyk­lo­je, kur bū­da­mas de­vy­ne­ rių priė­mė Pir­mą­ją ko­mu­ni­ją, šo­ ki­nė­da­mas laip­tų pa­ko­po­mis gar­ siai mo­kė­si dau­gy­bos len­te­lę, kaip pri­si­mi­nė se­suo Mart­ha Ra­bi­no (nuotr.). „Jis bu­vo vel­niu­kas, ma­žas vel­ niu­kas, la­bai iš­dy­kęs, kaip ir vi­si ber­niu­kai, – šyp­so­da­ma­si sa­kė ši 71 me­tų vie­nuo­lė. – Kas bū­tų ga­

lė­jęs ži­no­ti, kad jis taps po­pie­žiu­ mi!“ Ryš­kų pėd­sa­ką J.M.Ber­gog­lio vai­kys­tė­je ir dva­si­nia­me gy­ve­ni­ me pa­li­ko jo die­vo­bai­min­ga mo­ ti­na ir vie­nuo­lės, to­kios kaip se­ suo Ro­sa, jo pir­mo­ji mo­ky­to­ja. Jis daž­nai ją ap­lan­ky­da­vo iki pat jos mir­ties praė­ju­siais me­tais, su­lau­ kus 101-ų. „Jis mėg­da­vo klau­si­nė­ti se­sers Ro­sos, koks bu­vo vai­kys­tė­je, ir se­ suo, ku­ri bu­vo se­na, bet la­bai švie­ saus pro­to, at­sa­ky­da­vo: „Tu bu­vai vel­nias. Ar pa­si­tai­sei?“ O jis im­da­ vo kva­to­ti“, – pa­sa­ko­jo M.Ra­bi­no. „Se­suo Ro­sa jam sa­ky­da­vo: „Pri­si­me­nu, kad mo­kei­si dau­gy­

bos len­te­lę ant laip­tų, per­šok­da­ vai po dvi pa­ko­pas ir kar­to­da­vai: du, ke­tu­ri, še­ši. Tu ne­nuils­da­vai“, – pa­sa­ko­jo ji. J.M.Ber­gog­l io vai­k ys­t ė pra­ bė­go Flo­re­so ra­jo­ne, o re­li­gi­ nį pa­šau­ki­mą jis pa­ju­to Flo­re­so šv. Juo­za­po ba­zi­li­ko­je, kur vė­liau kiek­vie­nais me­tais va­do­vau­da­ vo mi­šioms pra­si­de­dant Di­džia­ jai sa­vai­tei. Šis kar­di­no­las, su­lau­kęs 75-erių, įtei­kė po­pie­žiui Be­ne­dik­tui XVI at­ si­sta­ty­di­ni­mo raš­tą, bet šis jį at­ me­tė, kaip pri­si­mi­nė M.Ra­bi­no. „At­mes­da­mas jį jis pa­siel­gė pra­na­šiš­kai. J.M.Ber­gog­lio ke­ti­no grįž­ti į Flo­re­są. Jis man pa­sa­kė:

„Pas­ku­ti­nes sa­vo die­nas pra­lei­siu čia.“ Bet Be­ne­dik­tas XVI jam ne­ lei­do. Gal­būt tai bu­vo Šven­to­sios Dva­sios įkvė­pi­mas“, – sa­kė ji. Nau­ją­jį po­pie­žių ši vie­nuo­lė pa­ va­di­no tak­tiš­ku, ro­miu žmo­gu­mi, la­bai dva­sin­gu, la­bai tvir­tu, bet kuk­liu ir priei­na­mu. Pa­sak jos, J.M.Ber­gog­lio ran­ka, la­bai smul­kia ra­šy­se­na, ra­šo il­gus laiš­kus, ku­rių pa­bai­go­je vi­sa­da pri­du­ria: „Mels­ki­tės už ma­ne.“ „Da­bar tu­ri­me už jį mels­tis la­ biau nei bet ka­da, – sa­kė M.Ra­ bi­no. – Jis yra do­va­na Baž­ny­čiai, švie­žio oro gurkš­nis, tar­si at­vė­rus lan­gus.“ BNS inf.

9

ĹĄeĹĄtadienis, kovo 16, 2013

pasaulis Kant­ry­bÄ— ­ sen­ka

Ka­ro ­ kai­na

Suk­liu­dÄ— ­ orai

Si­ri­jÄ… kre­Ä?ian­Ä?iam pra­Şō­tin­ gam konf­lik­tui va­kar ÄŻĹžen­ gus ÄŻ tre­Ä?ius me­tus, ES ly­de­ riai, nu­si­vy­lÄ™ dip­lo­ma­ti­jos ne­ su­ge­bÄ—­ji­mu nu­trauk­ti krau­jo lie­ji­mo, pa­ra­gi­no ap­gink­luo­ti su­ki­lÄ—­lius, nors tam prieť­ta­ rau­ja Ru­si­ja. Per pi­lie­ti­nÄŻ ka­ rÄ… jau Ĺžu­vo dau­giau nei 70 tĹŤkst. Ĺžmo­niĹł.

Ar­tÄ—­jant de­ťim­to­sioms Ira­ ko ka­ro pra­dĹžios me­ti­nÄ—ms JAV eks­per­tai pa­skel­bÄ— iť­va­ dÄ…, kad per konf­lik­tÄ… Ĺžu­vo 116 tĹŤkst. ci­vi­liĹł ira­kie­Ä?iĹł ir per 4800 koa­li­ci­jos ka­riĹł. Da­ly­ va­vi­mas ka­re Va­ťing­to­nui iki ĹĄiol at­siÄ—­jo 810 mlrd. do­le­riĹł, ta­Ä?iau ĹĄi su­ma ga­li il­gai­niui iĹĄaug­ti iki 3 trln. do­le­riĹł.

Di­de­li mi­tin­gai, ku­riuos ke­ tin­ta su­reng­ti va­kar mi­nint Veng­ri­jos na­cio­na­li­nÄ™ die­ nÄ… ir ku­rie lai­ko­mi iť­ban­dy­ mu vy­riau­sy­bei, bu­vo at­ťauk­ ti dÄ—l blo­go oro. Ĺ al­Ä?io ban­ ga uŞ­ver­tÄ— snie­gu di­de­lÄ™ da­ lÄŻ ĹĄa­lies, su­trik­dÄ— su­si­sie­ki­mÄ… ir pa­li­ko be elekt­ros de­ťim­tis tĹŤks­tan­Ä?iĹł Ĺžmo­niĹł.

a­vos du­rų?

Po­pie­Şiaus vai­kys­tÄ—s mei­lÄ— Po­pie­Ş iaus Pran­ciť­kaus gy­ve­ni­mas ma­sis po­pie­Şius pa­ra­ťÄ— jai laiť­kÄ… ir pri­ ga­lÄ—­jo pa­suk­ti vi­sai ki­ta kryp­ti­mi, jei jo si­pa­Şi­no no­rin­tis jÄ… ves­ti. vai­kys­tÄ—s mei­lÄ— ne­bō­tĹł jo at­stō­mu­si. „Mums bu­vo po 12 ar 13 me­tĹł, ne dau­ 76 me­tĹł Ama­lia Da­mon­te, uĹžau­gu­si giau, – pa­sa­ko­jo A.Da­mon­te. – Jis bu­vo ta­me pa­Ä?ia­me Bue­nos Ai­riĹł Flo­re­so nuo­sta­bus. Jis bu­vo ĹĄau­nus vai­ki­nas.“ ra­jo­ne, kaip ir J.M.Ber­gog­lio, pri­si­pa­Şi­ „Tai bu­vo tik vie­nas laiť­kas, bet jis man no pra­ra­du­si Ĺža­dÄ…, kai jis bu­vo iť­rink­ kai­na­vo an­tau­sÄŻ nuo tÄ—­vo, – tÄ™­sÄ— mo­te­ tas po­pie­Şiu­mi. ris. – Jis ra­ťÄ—, kad no­ri ma­ne ves­ti ir nu­

sĹł ra­jo­nas bu­vo ra­mus, la­bai gra­Şus“, – pa­sa­ko­jo A.Da­mon­te.

„Sus­tin­gau prieĹĄ te­le­vi­zo­riĹł. Ne­ga­lÄ—­jau pa­ti­kÄ—­ti, kad Jor­ge ta­po po­pie­Şiu­mi!“ – sa­kÄ— ÄŻ pen­si­jÄ… iĹĄÄ—­ju­si Ĺži­lap­lau­kÄ— mo­te­ ris, te­be­gy­ve­nan­ti uĹž ke­liĹł du­rĹł nuo J.M.Ber­gog­lio vai­kys­tÄ—s na­mĹł.

Ti­kÄ—­ti­na, kad A.Da­mon­te ne­bu­vo vie­ nin­te­lÄ— mer­gi­na, ku­ria jis bu­vo su­si­ Ĺža­vÄ—­jÄ™s. 2010 m. duo­da­mas in­ter­viu J.M.Ber­gog­lio pri­si­pa­Şi­no tu­rÄ—­jÄ™s drau­ gÄ™, su ku­ria ĹĄok­da­vo tan­go.

pirk­ti man bal­tÄ… na­mÄ…, ku­ria­me ga­lÄ—­tu­ me gy­ven­ti kar­tu. Jis sa­kÄ—, kad jei­gu ne­ pa­sa­ky­siu „taip“, jis tu­rÄ—s tap­ti ku­ni­gu. Jam pa­si­se­kÄ—, kad pa­sa­kiau „ne“.

„Jis bu­vo la­bai ma­ni­mi su­si­Şa­vÄ—­jÄ™s. Bu­vo 1948-ie­ji ar­ba 1949-ie­ji, kai bō­si­ Kar­tu Ĺžai­dÄ—­me gat­vÄ—­se. Tuo­met mō­

Anot mo­ters, J.M.Ber­gog­lio bu­vo ĹĄau­ nus ber­niu­kas, ki­lÄ™s iĹĄ dar­bi­nin­kĹł ĹĄei­ mos. „Ti­kiuo­si, jis pa­sieks vi­sa ko ge­ra, kÄ… tu­ ri sa­vo ĹĄir­dy­je“, – lin­kÄ—­jo po­pie­Şiaus vai­ kys­tÄ—s sim­pa­ti­ja.

„The Dai­ly Mail“ inf.

AĹĄtrus ĹĄokoladinis gardÄ—sis? KodÄ—l ne! Kol Lietuvos televizijos kanaluose ir knygynuose siauÄ?ia maisto gaminimo vajus, o visi receptai, regis, jau girdÄ—ti ir pabodÄ™, laikas eksperimentuoti. Pasigaminkime aĹĄtrĹł ĹĄokoladinÄŻ gardÄ—sÄŻ. Receptas: aĹĄtrus pyragas

aptumo priesaikÄ….

ne­bu­vo mi­ni­mas nei vai­kĹł ly­ti­ nio iť­nau­do­ji­mo, nei „Va­ti­Leaks“ skan­da­luo­se, ku­rie pa­kir­to pa­si­ ti­kÄ—­ji­mÄ… BaŞ­ny­Ä?ia. Pa­si­ry­ŞÄ™s keis­ti tai­syk­les

Vie­nu pir­mų­jĹł Pran­ciť­kaus rō­ pes­Ä?iĹł tu­rÄ—­tĹł tap­ti dvie­jĹł to­mĹł ata­skai­ta rau­do­nais vir­ťe­liais, su­da­ry­ta Be­ne­dik­to XVI lie­pi­mu. Tai ty­ri­mas dÄ—l slap­tĹł do­ku­men­ tĹł, ku­riuos po­pie­Şiaus lio­ka­jus praÄ—­ju­siais me­tais nu­te­ki­no Ita­ li­jos Ĺžur­na­lis­tui. Ki­taip nei da­lis ki­tĹł konk­la­vos kar­di­no­lĹł, Pran­ ciť­kus ĹĄio­je ata­skai­to­je ne­ras sa­vo var­do prie pa­da­ry­tĹł pa­Şei­di­mĹł. IĹĄ nau­jo­jo po­pie­Şiaus ti­ki­ma­ si re­for­mĹł, ku­rios ga­li bō­ti ne­pa­ lan­kios kai ku­riems Va­ti­ka­no pre­ la­tams. O pir­mo­sios Pran­ciť­kaus po­pie­Şia­vi­mo die­nos ro­do, kad jis nu­si­tei­kÄ™s keis­ti tai­syk­les. Po pa­ si­ro­dy­mo Ĺ v. Pet­ro ba­zi­li­kos bal­ ko­ne jis at­si­sa­kÄ— bō­ti lai­ko­mas aukť­tes­niu nei ki­ti kar­di­no­lai. Vie­toj spe­cia­laus po­pie­Şiui skir­to au­to­mo­bi­lio su Va­ti­ka­no nu­me­ riais jis va­Şia­vo au­to­bu­su kar­tu su ki­tais kar­di­no­lais. Kai priÄ—­mÄ— kar­ di­no­lus Siks­to kop­ly­Ä?io­je, po­nti­fi­kas ne­sÄ—­do ÄŻ sos­tÄ…, o sto­vÄ—­jo, kai vi­si jÄŻ svei­ki­no. Ket­vir­ta­die­nio ry­ tÄ… pa­si­mels­ti Pran­ciť­kus ir­gi va­ Ĺžia­vo pa­pras­tu au­to­mo­bi­liu, o ne po­pie­Şiaus li­mu­zi­nu. Po mi­

„Scanpix“ nuotr.

ĹĄiĹł jis stab­te­lÄ—­jo prie na­mo, kur bu­vo ap­si­sto­jÄ™ ÄŻ konk­la­vÄ… su­si­ rin­kÄ™ kar­di­no­lai, ir pa­ts pa­siÄ—­mÄ— sa­vo daik­tus bei su­mo­kÄ—­jo sÄ…­skai­ tÄ…. To­kias smulk­me­nas po­pie­Şius ga­lÄ—­jo pa­ti­kÄ—­ti ki­tiems, bet pa­da­ rÄ— pa­ts, kaip pa­ts pri­si­pa­Şi­no, kad pa­ro­dy­tĹł pa­vyz­dÄŻ. Bet vie­nas iť­kal­bin­giau­siĹł in­ ci­den­tĹł nu­ti­ko per va­ka­rie­nÄ™ po konk­la­vos vÄ—­lai tre­Ä?ia­die­nÄŻ. Kaip pa­sa­ko­jo Va­ti­ka­no at­sto­vas spau­ dai tÄ—­vas Fe­de­ri­co Lom­bar­di, kar­ di­no­lai kÄ—­lÄ— tos­tÄ… ir svei­ki­no nau­jÄ…­jÄŻ po­pie­ŞiĹł. Ĺ is pa­dÄ—­ko­jo ir kel­da­mas sa­vo tau­rÄ™ ta­rÄ—: „Te at­lei­dĹžia jums Die­vas uĹž tai, kÄ… pa­da­rÄ—t!“ TÄ… pa­tÄŻ tik­riau­siai pa­gal­vo­jo ir ke­le­tas kar­di­no­lĹł, ku­riems Pran­ ciť­kaus re­for­mos ga­li at­neť­ti ne­ ma­lo­niĹł ne­ti­kÄ—­tu­mĹł. Pa­ren­gÄ— Ju­li­ja­nas Ga­li­ťans­kis

3

balsavimĹł

pakako kardinolams popieĹžiui PranciĹĄkui iĹĄrinkti.

Ĺ is neÄŻprastĹł skoniĹł desertas tiks ypatingai progai ar savaitgalio pietums. Juolab kad gamindami neuĹžtruksite, o produktus rasite nesunkiai. Biskvitui reikÄ—s: stiklinÄ—s ĹĄokolado droĹžliĹł (galite naudoti ir ĹĄokolado plytelÄ™), stiklinÄ—s cukraus, 180 g sviesto, arbatinio ĹĄaukĹĄtelio vanilÄ—s ekstrakto, 3 dideliĹł kiauĹĄiniĹł, 2 stikliniĹł miltĹł, ĹĄaukĹĄto cinamono, arbatinio ĹĄaukĹĄtelio kepimo milteliĹł, Ĺžiupsnelio druskos, stiklinÄ—s pieno, pusantro ĹĄaukĹĄto aitriosios paprikos milteliĹł (galite dÄ—ti ir maĹžiau, pagal skonÄŻ). Kremui reikÄ—s: 3 stikliniĹł smulkaus cukraus, treÄ?dalio stiklinÄ—s pieno, 80 g sviesto, 60 g iĹĄtirpinto ĹĄokolado, 2 arbatiniĹł ĹĄaukĹĄteliĹł vanilÄ—s ekstrakto, Ĺžiupsnelio druskos. ÄŽkaitinkite orkaitÄ™ iki 180 laipsniĹł, iĹĄtepkite riebalais dvi nedideles (22-25 cm) kepimo skardas. Kol orkaitÄ— kais, paruoĹĄkite teĹĄlÄ…. IĹĄlydykite ĹĄokolado droĹžles arba ĹĄokoladÄ…. Dubenyje maiĹĄytuvu iĹĄplakite cukrĹł su kambario temperatĹŤroje suminkĹĄtÄ—jusiu sviestu ir vanilÄ—s ekstraktu. Plakite iki vientisos kreminÄ—s masÄ—s. ÄŽmuĹĄkite kiauĹĄinius ir maiĹĄytuvu padirbÄ—kite dar apie minutÄ™, tuomet sumaiĹĄykite su iĹĄtirpintu ĹĄokoladu. Kitame dubenyje sudÄ—kite miltus, cinamonÄ…, kepimo miltelius ir druskÄ…, iĹĄmaiĹĄykite. ÄŽ ĹĄokoladinÄ™ masÄ™ po truputÄŻ pilkite miltus, po to palengva maiĹĄydami supilkite pienÄ…, suberkite pipirus, gerai iĹĄmaiĹĄykite ir tolygiai padalykite ÄŻ dvi paruoĹĄtas skardas. PaĹĄaukite ÄŻ orkaitÄ™ ir kepkite 30-35 minutes. Kol kepiniai vÄ—sta, paruoĹĄkite kremÄ…. Nedideliame dubenyje sukrÄ—skite smulkĹłjÄŻ cukrĹł, pienÄ…, sviestÄ…, iĹĄtirpintÄ… ĹĄokoladÄ…, vanilÄ—s ekstrak-

ď Ž \X\YNQV[V` ]f_NTN` `b NVa_VĂ–WN ]N]_VXN “ aNV XN` [b`aROV[aĂş V_ [b\

ZVNb`Vb` XbYV[N_V[V\ \b aRV`ÛWb`

tÄ… ir ĹžiupsnelÄŻ druskos. ViskÄ… gerai iĹĄmaiĹĄykite iki vientisos masÄ—s. Vieno atvÄ—susio biskvito virĹĄĹł iĹĄtepkite maĹždaug puse kremo, uĹždÄ—kite antrÄ…jÄŻ biskvitÄ… ir tolygiai padenkite pavirĹĄiĹł likusiu kremu. Palikite trumpam, kad kremas ĹĄiek tiek ÄŻsigertĹł. O kad laukimas neprailgtĹł, ÄŻsijunkite kulinarinÄ™ laidÄ… „Mano virtuvÄ— geriausia“, kuriÄ… rodo skaitmeninÄ—s televizijos GALA televizijos kanalas „Sony Entertainment“. Daugiau skonio ĹĄedevrĹł

Laidoje „Mano virtuvÄ— geriausia“ grumiasi 12 komandĹł. Nors nÄ— vienoje jĹł nÄ—ra profesionalaus virÄ—jo, dalyviai sukuria tikrus skonio ĹĄedevrus. Gal todÄ—l jau ketvirtÄ… sezonÄ… transliuojamas kulinarijos ĹĄou karaliauja tarp ĹžiĹŤrimiausiĹł laidĹł. Ar esate ragavÄ™ kiaulienos cinamono padaĹže arba azotu ĹĄaldytĹł ledĹł? BĹŤtent tokiais neÄŻprastais skoniais, akÄŻ dĹžiuginanÄ?iais vaizdais ir ekstravagantiĹĄkomis spalvomis teisÄ—jĹł palankumÄ… bando pelnyti ĹĄou dalyviai. Stengtis verta, juk pagrindinis prizas – 250 tĹŤkst. Australijos doleriĹł (674 tĹŤkst. litĹł). Viskas bĹŤtĹł paprasta, jei ne suktos varĹžybĹł taisyklÄ—s. Pagamintus patiekalus vertina tikri virtuvÄ—s meistrai

Peteris Darylas ir Manu Feildelas, o kad bĹŤtĹł dar sĹŤriau, kritikos negaili ir konkurentai. Nuo teisÄ—jĹł ir konkurentĹł balsĹł priklauso, kuri komanda pateks ÄŻ kitÄ… etapÄ…, o kam teks grÄŻĹžti ÄŻ savo virtuvÄ™. Kulinarines varĹžybas „Mano virtuvÄ— geriausia“ ĹžiĹŤrÄ—kite ĹĄiokiadieniais 17.50 val. kanalu „Sony Entertainment“ per televizijÄ… GALA.

Televizija GALA KanalÄ… „Sony Entertainment“ rodo televizijos „Interaktyvioji GALA“ ir „SkaitmeninÄ— GALA“. „Interaktyvioji GALA“ namus pasiekia internetu. Ji laisvalaikÄŻ praturtina karaoke, videonuomos filmais, ĹžiĹŤrovai gali narĹĄyti internete televizoriaus ekrane, skaityti naujienĹł portalĹł Ĺžinutes, ÄŻraĹĄyti ir norimu laiku perĹžiĹŤrÄ—ti laidas. Televizijos „SkaitmeninÄ— GALA“ signalas transliuojamas oru, todÄ—l pasiekia ir atokiausius ĹĄalies kampelius. Ĺ iai televizijai ĹžiĹŤrÄ—ti reikia tik priedÄ—lio, kanalĹł atkodavimo kortelÄ—s ir antenos. Skaitmeninis signalas uĹžtikrina puikĹł vaizdÄ… ir garsÄ…, leidĹžia ĹžiĹŤrÄ—ti daug kanalĹł bei suteikia papildomĹł galimybiĹł.

10

šeštadienis, kovo 16, 2013

pasaulis

N.Ma­čiu­lis: „Sek­vest­ra­vi­mas JAV Lie­tu Kuo Eu­ro­pos ir Lie­tu­vos eko­no­mi­kai ak­tua­lios JAV ver­dan­čios dis­ku­si­jos dėl au­to­ma­ti­nio biu­dže­to iš­lai­dų ap­kar­py­mo? Apie tai po­kal­bis su „Swed­bank“ vy­riau­siuo­ju eko­no­mis­tu Ne­ri­ ju­mi Ma­čiu­liu.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

– JAV ne­ty­la dis­ku­si­jos dėl au­ to­ma­ti­nio biu­dže­to iš­lai­dų kar­ py­mo. Kal­bant pa­pras­tai, kas yra tas sek­vest­ra­vi­mas? Ko­dėl su­si­da­rė to­kia si­tua­ci­ja? – Si­tua­ci­ja su­si­da­rė 2011 m. Ki­lo konf­lik­tas tarp res­pub­li­ko­nų ir de­ mok­ra­tų. Jie ne­su­ta­rė, kaip su­ma­ žin­ti biu­dže­to de­fi­ci­tą ir ar rei­kė­tų bei ka­da rei­kė­tų padidin­ti va­di­na­ mą­sias sko­li­ni­mo­si ri­bas. Šiuo at­ ve­ju JAV įsta­ty­muo­se yra ap­ri­bo­ta, ko­kią su­mą vals­ty­bė ga­li sko­lin­tis. Tuo me­tu pa­di­di­nus sko­li­ni­mo­si ri­bas iki da­bar­ti­nio ly­gio bu­vo su­ tar­ta, kad atei­ty­je ma­žės iš­lai­dos, kad bū­tų su­ma­žin­tas ša­lies biu­ dže­to de­fi­ci­tas. Bu­vo priim­ti įvai­ rūs įsta­ty­mai, pa­vyz­džiui, dėl mo­ kes­čių di­dinimo ir įvai­rių iš­lai­dų ma­ži­ni­mo. Atė­jo mo­men­tas ma­žin­ ti iš­lai­das, ir JAV vie­šo­jo­je erd­vė­je ki­lo dis­ku­si­jų, ar ne­su­kels tai ša­ ly­je re­ce­si­jos. Di­le­ma čia to­kia pat, ko­kią spren­džia Eu­ro­pa šiuo me­tu. Nie­kam ne­ky­la abe­jo­nių, kad mil­ ži­niš­kas biu­dže­to de­fi­ci­tas, koks da­bar yra JAV, tu­ri bū­ti su­ma­žin­ tas, kad su­sto­tų aug­ti sko­la. Ta­čiau ne­ži­no­ma, ko­kiu tem­pu ir ko­kio­mis prie­mo­nė­mis šį de­fi­ci­tą su­ma­žin­ ti. Res­pub­li­ko­nai ma­no, kad de­fi­ ci­tą rei­kė­tų ma­žin­ti ga­na grei­tai, nes sko­la jau vir­ši­ja 100 pro­c. BVP, o de­mok­ra­tai la­biau lin­kę tai da­ry­ ti nuo­sai­kiau, pa­vyz­džiui, di­din­ti mo­kes­čius, per­skirs­ty­mą per biu­ dže­tą. Taip de­mok­ra­tai sie­kia ma­ žes­nio trum­pa­lai­kio nei­gia­mo po­ vei­kio ša­lies eko­no­mi­kai. – Ku­ri par­ti­ja šiuo at­ve­ju, jū­sų nuo­mo­ne, el­gia­si įžval­giau? – Res­pub­li­ko­nai no­ri, kad mo­kes­ čiai ne­di­dė­tų, o ma­žė­tų įvai­rios iš­ lai­dos. Ki­taip ta­riant, ideo­lo­giš­kai

res­pub­li­ko­nai pa­lai­ko po­zi­ci­ją, kad ge­riau vers­lui bei gy­ven­to­jams lik­ tų dau­giau pi­ni­gų ir jie pa­tys nu­ spręs­tų, kur tos lė­šos bus nau­do­ja­ mos. De­mok­ra­tai sa­ko, kad rei­kė­tų dau­giau pi­ni­gų per­skirs­ty­ti per biu­ dže­tą ir taip siek­ti ma­žes­nės so­cia­ li­nės at­skir­ties, ma­žes­nio skur­do ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bės. Sa­ky­čiau, tai skir­tin­gas ideo­lo­gi­nis po­žiū­ris. Ki­ta ver­tus, yra svar­bi ir lai­ko di­men­si­ ja. Res­pub­li­ko­nai no­ri kuo grei­čiau sta­bi­li­zuo­ti vals­ty­bės fi­nan­sus, o de­mok­ra­tai lai­ko­si nuo­sta­tos, kad da­bar ne­bū­tų nei­gia­mo po­vei­kio eko­no­mi­kai, o atei­ty­je bū­tų ga­li­ ma žiū­rė­ti, kaip su­ma­žin­ti sko­lą ir de­fi­ci­tą. Ki­taip sa­kant, de­mok­ra­ tai no­ri da­lį šios pro­ble­mos per­kel­ ti atei­ties kar­toms ir mo­kes­čių mo­ kė­to­jams.

Res­pub­li­ko­nai no­ ri ma­žes­nių mo­kes­ čių ir ma­žes­nių iš­ lai­dų, o de­mok­ra­tai – di­des­nių mo­kes­čių ir ne ma­žes­nių ar­ba net di­des­nių iš­lai­dų.

– Tai­gi, kas ge­riau – res­pub­li­ ko­nų, pa­va­din­ki­me, šo­kas ar, kaip sa­kė pre­zi­den­tas de­mok­ ra­tas Ba­rac­kas Oba­ma, la­biau „su­ba­lan­suo­tas po­žiū­ris“, kai „iš­ma­nus iš­lai­dų ma­ži­ni­mas bū­tų de­ri­na­mas su re­for­mo­ mis“? – Na, kaip sa­kiau, abi par­ti­jos tu­ ri sa­vo ar­gu­men­tų. Res­pub­li­ko­nai tei­sūs dėl to, kad JAV jau ket­ve­rius me­tus tu­ri biu­dže­to de­fic­ i­tą, ku­ris sie­kia be­veik de­šim­ta­da­lį BVP. Tai la­bai il­gas lai­ko­tar­pis la­bai ne­

sta­bi­lių vals­ty­bės fi­nan­sų. Jie no­ ri ma­ty­ti aiš­kius žings­nius, aiš­kias prie­mo­nes, kaip bus ma­ži­na­mas biu­dže­to de­fi­ci­tas. Kal­bant apie de­ mok­ra­tus, jie taip pat tu­ri ge­rų ar­ gu­men­tų. Pa­kan­ka pa­žiū­rė­ti į Eu­ro­ pą. Grei­tai ma­ži­nant iš­lai­das, kaip tai da­rė Grai­ki­ja, Por­tu­ga­li­ja ir Is­ pa­ni­ja, ky­la nei­gia­mas po­vei­kis, nes pra­si­de­da re­ce­si­ja, krin­ ta biu­dže­to pa­ja­mos, di­dė­ja ne­dar­bas, o tai reiš­kia, kad rei­kia mo­kė­ti dau­giau iš­ mo­kų be­dar­biams ir t. t. Tai­gi to­kios pa­stan­ gos sta­bi­li­zuo­ti vals­ty­ bės fi­nan­sus pa­čios sa­ ve pa­nei­gia. Jos su­ku­ria dar di­des­nį vals­ty­bės iš­ lai­dų po­rei­kį. Šiuo at­ve­ju rei­kia la­bai su­ba­lan­suo­to pla­no. Tu­riu gal­vo­je, rei­kė­ tų il­ga­lai­kio pla­no, kaip iš­lai­ dos ma­žės vi­są de­šimt­me­tį, ko­kios bus nai­ki­na­mos mo­kes­čių leng­va­ tos, ku­rios leis gau­ti pa­pil­do­mų pa­ja­mų į vals­ty­bės biu­dže­tą, ko­ kios bus įgy­ven­din­tos struk­tū­ri­nės re­for­mos, ku­rios ga­lė­tų pa­ska­tin­ti užim­tu­mą, in­ves­ti­ci­jas ir eko­no­mi­ kos au­gi­mą. Dėl il­ga­lai­kio pla­no bū­ti­ny­bės de­mok­ra­tai ir res­pub­li­ko­nai ne­ si­gin­či­ja. Jie, re­gis, dis­ku­tuo­ja dėl prie­mo­nių. Pap­ras­tai ta­riant, res­ pub­li­ko­nai no­ri ma­žes­nių mo­kes­čių ir ma­žes­nių iš­lai­dų, o de­mok­ra­tai – di­des­nių mo­kes­čių ir ne ma­žes­nių ar­ba net di­des­nių iš­lai­dų. Tai­gi tu­ ri­me to­kią ideo­lo­gi­nę, net sa­ky­čiau, mo­ra­li­nę di­le­mą. – Tar­ki­me, JAV po­li­ti­kai ne­ras spren­di­mo ir biu­dže­to iš­lai­dos bus su­ma­žin­tos au­to­ma­tiš­kai. Kaip tai ga­lė­tų pa­veik­ti Eu­ro­ pą? – Vi­sų pir­ma, ma­nau, JAV iš­ vengs ra­di­ka­laus biu­dže­to iš­lai­dų

pasaulis per savaitę Ket­vir­ta­die­nis Xi Jin­pin­gas bu­vo pa­ skir­tas Ki­ni­jos pre­ zi­den­tu po bal­sa­ vi­mo per ša­lies par­la­men­to se­ si­ją Pe­ki­ne, praė­jus ke­tu­riems mė­ ne­siams po to, kai jis pe­rė­mė val­dan­čio­sios Ko­mu­nis­ tų par­ti­jos vai­rą. Ai­dint gar­siems plo­ ji­mams, 59 me­tų Xi Jin­pin­gas, prieš pa­ spaus­da­mas ran­ kas ki­tiems pa­rei­gū­ nams ir išei­da­mas iš sce­nos, at­si­sto­jo ir nu­si­len­kė de­le­ga­tams, su­si­rin­ku­siems Di­džio­jo­je liau­dies sa­lė­je. Ši ži­nia bu­vo pa­skelb­ ta po to, kai par­la­men­to,

fak­tiš­kai vien tvir­ti­nan­čio Ko­mu­nis­ tų par­ti­jos spren­di­mus, de­le­ga­ tai su­me­tė rau­do­nus bal­sa­la­ pius per va­do­vy­bės rin­ki­mus, ku­rių baig­tis nie­ka­da ne­kė­lė abe­jo­nių. Ko­mu­nis­tų par­ti­jos Po­li­ti­ nio biu­ro na­rys Li Yuan­ chao, ku­ris nė­ra vie­ nas iš sep­ty­nių šio biu­ro Nuo­la­ti­nio ko­ mi­te­to na­rių ir yra lai­ko­mas pa­lan­kiu re­for­moms, bu­vo iš­rink­tas vi­cep­re­zi­ den­tu. Ki­ni­jos vi­cep­re­zi­den­ to pa­rei­gos la­biau sim­bo­ li­nės, nors jas ei­nan­tis as­muo at­lie­ka vaid­me­ nį dip­lo­ma­ti­jo­je.

Ne­su­ta­ri­mai: pa­sak N.Ma­čiu­lio, tiks­lą tiek de­mok­ra­tai, tiek res­pub­li­ko­na

ap­kar­py­mo. Jos ma­žės, ta­čiau, ti­ kė­ti­na, bus ras­ti tam tik­ri komp­ ro­mi­sai, kad dėl tau­py­mo ne­kil­tų re­ce­si­ja nei šiais, nei ki­tais me­ tais. Ma­nau, tiek res­pub­li­ko­nai, tiek de­mok­ra­tai su­vo­kia, kad per grei­tas iš­lai­dų su­ma­ži­ni­mas ar­ba mo­kes­čių pa­di­di­ni­mas ga­li su­kel­ ti nei­gia­mą šo­ką eko­no­mi­kai ir dėl to biu­dže­to de­fi­ci­tas ne­su­ma­žė­tų. Tie­sio­gi­nio po­vei­kio dėl to Eu­ro­ pai ne­bus ir JAV ne­pa­teks į re­ce­si­ ją, nors kai ku­rios iš­lai­dos vis dėl­ to tu­rės ma­žė­ti. Eu­ro­pai ga­li bū­ti di­des­nis ne­ tie­sio­gi­nis po­vei­kis. Ti­kė­ti­na, kad nuo to, kaip JAV po­li­ti­kai spręs sko­lų ir biu­dže­to de­fi­ci­to pro­ble­ mas, pri­klau­sys ir tai, kaip Eu­ ro­pos po­li­ti­kai im­sis do­ro­tis su šio­mis pro­ble­mo­mis. Iš es­mės ir vie­no­je, ir ki­to­je At­lan­to van­de­ ny­no pu­sė­je spren­džia­ma ta pa­

ti pro­ble­ma – vy­riau­sy­bės iš­lei­ džia per daug pi­ni­gų ir ne­su­ren­ka jų pa­kan­ka­mai, kad pa­deng­tų ei­ na­mą­sias iš­lai­das. Ki­tas po­vei­kis ga­lė­tų bū­ti tas, kad gal­būt JAV pa­vyz­dys pa­ro­dys Eu­ro­pos po­li­ti­kams, jog fis­ka­li­nės draus­mės po­li­ti­ka bu­vo įgy­ven­ din­ta per­ne­lyg grei­tai. Šiuo at­ve­ ju bū­tų ga­li­ma rem­tis ame­ri­kie­čių pa­vyz­džiu, tar­kim, nu­ma­tant il­ ga­lai­kius tiks­lus, kaip bū­tų su­ma­ ži­na­mos iš­lai­dos ir su­ba­lan­suo­ja­ mi vals­ty­bių fi­nan­sai. Sa­ky­čiau, tai bū­tų tei­gia­mas po­vei­kis. Jei, tar­ kim, tarp Eu­ro­pos vals­ty­bių bū­tų pa­siek­tas tam tik­ras kon­sen­su­sas, kad da­bar pa­te­ko­me į daug pre­ce­ den­tų ne­tu­rin­čią kri­zi­nę fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos si­tua­ci­ją, ga­lė­tu­me ir tu­rė­tu­me sau leis­ti il­ges­nį lai­ko­ tar­pį, per ku­rį sta­bi­li­zuotu­me vals­ ty­bių fi­nan­sus.

2013 03 16 2013 03 22

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Vo­kie­ti­jos piet­va­ka­ riuo­se per gais­rą dau­ gia­b u­č ia­m e na­m e žu­vo aš­tuo­ni tur­kų kil­mės šei­mos na­riai, tarp jų – sep­ty­ni vai­kai. Gais­ro prie­žas­tis neaiš­ki, bet po­li­ci­ja ti­ ria mal­ko­mis kū­re­na­mą kros­nį vie­na­me pir­mo­jo aukš­to bu­te. Anks­čiau ta­me na­ me ne­to­li Štut­gar­to esan­čia­me Bak­nan­ ge bu­vo odos fab­ri­kas. „Nė­ra pa­de­gi­mo ar kse­no­fo­bi­nių mo­ty­ vų po­žy­mių“, – nu­ro­dė po­li­ci­ja bei pri­dū­ rė, kad pir­ma­ja­me pa­sta­to aukš­te bu­vo įsi­kū­ru­si Vo­kie­ti­jos ir Tur­ki­jos kul­tū­ri­nių mai­nų aso­cia­ci­ja. Šim­tai ug­nia­ge­sių ge­si­no gais­rą, ku­ris ki­lo anks­ti sek­ma­die­nį. Te­le­vi­zi­jos re­por­ ta­žuo­se bu­vo ma­ty­ti pro lan­gus be­si­ver­ žian­čios lieps­nos ir į nak­ties dan­gų ky­lan­ tys tirš­ti dū­mai.

Ja­po­ni­ja ati­da­vė pa­ gar­bą di­džiau­sios ša­lį po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­ti­ku­sios ka­tast­ ro­fos au­koms: 2011 m. ko­vo 11-ąją ki­lęs ga­lin­gas že­mės dre­bė­ ji­mas, di­džiu­lis cu­na­mis ir bran­duo­li­ nė ava­ri­ja nu­si­ne­šė dau­giau nei 19 tūkst. žmo­nių gy­vy­bę, 315 tūkst. žmo­nių te­ko eva­kuo­ti – tarp šių yra ir pa­si­trau­ku­sių nuo ra­ dioak­ty­vių ter­ša­lų, pa­skli­du­sių iš nu­nio­ko­tos Fu­ku­ši­mos ato­ mi­nės elekt­ri­nės. Ši tri­gu­ba ne­lai­mė su­krė­tė ša­lį, ku­ri lai­kė sa­ve pa­si­ruo­ šu­sia rea­guo­ti į ka­tast­ro­fas ir ti­kė­jo, kad ato­mi­nės elekt­ri­nės, tuo me­tu tie­ku­sios be­veik 30 pro­c. su­nau­do­ja­mos elekt­ros, yra šva­ rios, sau­gios ir pi­gios. Par­la­men­

11

šeštadienis, kovo 16, 2013

pasaulis

u­vai po­vei­kio ne­tu­rės“

Komentaras

Dr. Mar­ga­ri­ta Še­šel­gy­tė VU TSPMI eks­per­tė

D

ai tu­ri vie­ną, ta­čiau prie­mo­nės jam pa­siek­ti ski­ria­si.

– Jei ne­bū­tų po­vei­kio Eu­ro­pai, Lie­tu­va, re­gis, ne­tu­rė­tų bai­ min­tis dėl si­tua­ci­jos Jungtinė­ se Valstijose? – Sek­vest­ra­vi­mas JAV Lie­tu­vai po­ vei­kio ne­tu­rės. Klau­si­mas, kaip Eu­ ro­pos ša­lys, pir­miau­sia Vo­kie­ti­ja ir Pran­cū­zi­ja, atei­ty­je ma­tys fis­ka­li­ nę draus­mę? Jei Eu­ro­pa nu­tar­tų šiek tiek lė­ čiau įgy­ven­din­ti de­fi­ci­to ma­ži­ni­mo prie­mo­nes, tai reikš­tų, kad grei­čiau su­grįž­tų pa­si­ti­kė­ji­mas ir grei­čiau aug­tų Eu­ro­pos eko­no­mi­ka, nors jos ir sko­la bū­tų kiek di­des­nė. Tai bū­tų ge­ras ženk­las mū­ sų eks­por­tuo­to­jams. Bet, kal­bant apie JAV iš­lai­dų ma­ži­ni­mo po­vei­ kį Eu­ro­pai ir Lie­tu­vai, kaip jau sa­ kiau, po­vei­kis bus mi­ni­ma­lus. Iš­ lai­dos ma­ži­na­mos to­kio­se sri­ty­se, ku­rios Eu­ro­pai ir Lie­tu­vai tu­ri ma­ žai įta­kos.

to pa­skir­ta eks­per­tų ko­mi­si­ja, ty­ru­ si bran­duo­li­nę kri­zę, api­bū­di­no ją kaip žmo­gaus su­kel­tą ka­tast­ro­fą, ki­lu­sią dėl „są­moks­lo“ tarp vy­riau­sy­ bės, re­gu­lia­vi­mo ins­ti­ tu­ci­jų ir elekt­ri­nės val­ dy­to­jų. Praė­jus dve­jiems me­tams, at­kū­ri­ mo pro­jek­tai šiau­ rės ry­tų re­gio­ne, jau anks­č iau j a u ­t u ­s i a ­m e nei­gia­mą po­ vei­kį dėl spar­ čiai sens­tan­čios bend­ruo­me­nės ir ve­ge­tuo­jan­čios vie­ tos eko­no­mi­kos, pa­ grįs­tos že­mės ūkiu, strin­ga.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ką pa­lies sek­vest­ra­vi­mas? Pagal 2011 m. pasirašytą deficito suma­ JAV Muitinė ir sienų apsauga: leis­ žinimo įstatymą numatoma 85 mlrd. ti darbuotojus nemokamų atostogų dolerių apkarpyti federalines išlaidas. nuo 12 iki 14 dienų, sumažinti muiti­ Gynybos departamentas: įšaldyti nės darbuotojų skaičių 2,7 tūkst., o sie­ civilių darbuotojų samdymą. Atleisti nos apsaugos darbuotojų – 5 tūkst. laikinai dirbančius darbuotojus, suma­ žinti išlaidas 10 mlrd. dolerių, atšauk­ ti dalį karinių laivų ir lėktuvų priežiū­ ros darbų. Sumažinti kariuomenės da­ linių išlaikymo išlaidas, nutraukti treč­ dalį karinio jūrų laivyno operacijų Ra­ miajame vandenyne. Sumažinti kari­ nių oro pajėgų pilotų skrydžių laiką, išlaidas kariškių sveikatos apsaugai ir naujų ginklų kūrimo programas.

Teisingumo departamentas: su­

mažinti išlaidas 1,6 mlrd. dolerių, leis­ ti darbuotojus nemokamų atostogų, sumažinti prokurorų, tiriančių krimi­ nalines ir civilines bylas, skaičių. Ligų kontrolės ir prevencijos cen-

tras: sumažinti išlaidas 350 mln. do­ lerių. Švietimas: sumažinti paramą ma­

žai uždirbančioms ugdymo įstai­ goms, pedagogų ir socialinių darbuo­ cija: išleisti darbuotojus nemokamų tojų skaičių 10 tūkst., apkarpyti speci­ atostogų iki 11 dienų. Įšaldyti naujų aliąsias ugdymo dotacijas valstijoms darbuotojų samdymą, sumažinti iš­ 600 mln. dolerių. laidas oro transporto kontrolei mo­ „Reuters“ inf. dernizuoti 136 mln. dolerių. Federalinė aviacijos administra-

is­ku­si­jos dėl gy­ny­bos biu­ dže­to ma­ž i­n i­mo vy­ko se­ niai. Bu­vo su­tar­ta, kad per atei­nan­t į de­šimt­me­t į JAV gy­ny­bos biu­d že­tas bus ap­kar­py­tas maž­daug 500 mlrd. do­le­rių. Yra to­kių, ku­rie ma­no, kad kar­py­mas bus dar di­des­nis. Gy­ny­bos sek­to­rius yra tas, ku­riam lė­šos ma­ži­na­mos daž­ niau­siai, nes tai priim­ti­na vi­suo­me­nei. Ge­ro­kai sun­kiau su­ma­žin­ti lė­šų sky­ri­ mą švie­ti­mui ar­ba svei­ka­tos ap­sau­gai, ki­tiems so­cia­li­niams rei­ka­lams, o gy­ ny­ba iš pir­mo žvilgs­nio vi­suo­met at­ ro­do ne­skaus­m in­gas da­ly­kas. Ki­ta ver­tus, nuo ko ma­ži­na­ma. Rei­kė­tų pri­ min­ti, kad nuo 2001 m. JAV biu­dže­tas smar­kiai pū­tė­si. Nuo 400 mlrd. do­le­rių jis išau­go iki 700 mlrd. do­le­rių. Net Šal­ to­jo ka­ro me­tais ne­bu­vo to­kio di­de­lio gy­ny­bos biu­dže­to. Tai­gi, ką reiš­kia šis su­ma­ži­ni­mas? Kal­ bant apie pa­sau­li­nį kon­teks­tą, rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į ke­le­tą da­ly­kų. Pir­ma, pa­sau­ly­je kei­čia­si gy­ny­bos iš­lai­dų ba­ lan­sas. JAV biu­dže­tas ma­žė­ja, ta­čiau be­si­vys­tan­čios ar­ba au­gan­čios ša­lys ski­ria gy­ny­bai vis dau­giau lė­šų. To­kių ša­lių, kaip Ki­ni­ja, In­di­ja ar Bra­zi­li­ja, svo­ ris nuo­lat au­ga ir augs. Dar svar­bu ir tai, kad ­ma­žė­ja ne tik JAV ga­lia, bet ir są­jun­ gi­nin­kių. Jei, tar­ki­me, su­menksta ku­ rios nors vie­nos al­jan­so na­rės biu­dže­ tas, tai gal­būt ne­skaus­min­ga, ta­čiau jei drau­ge ma­žė­ja vi­sų al­jan­so na­rių iš­lai­ dos, gy­ny­bos po­žiū­riu tai ne­pa­lan­kus da­ly­kas. Paž­vel­gus į skai­čius, 2010 m. JAV ir jų są­jun­gi­nin­kų iš­lai­dos gy­ny­bai pa­sau­li­niu mas­tu sie­kė apie 71 pro­c., o 2015 m. pro­gno­zuo­ja­ma, kad šis skai­ čius bus apie 64 pro­c. Aki­vaiz­du, kad ma­žė­ji­mas ne­men­kas. Su tuo su­s i­j ę ke­l i iš­š ū­k iai. Pir­mas iš­ šū­k is, kad iš­l ai­d as gy­ny­b ai di­d i­n a tos ša­lys, ku­r ias ga­l i­me įvar­dy­t i kaip ne­de­mok­ra­t i­nes. Ant­ras – eko­no­m i­ nis. Eu­ro­p os ir JAV gy­ny­b os pra­mo­ nė pa­m a­ž u pra­ran­d a kon­k u­ren­c in­ gu­m ą. Žiū­r int iš tarp­tau­t i­nės po­l i­t i­kos per­ spek­ty­vos, ga­l i­ma api­bend­r in­t i, kad

Ant­ra­die­nis

Trečia­die­nis

Šiau­rės Va­ka­rų Eu­ro­ pą už­klu­po už­si­tę­su­ sios žie­mos pū­gos, jos pa­ra­ly­žia­vo trans­por­tą, nu­trau­kė elekt­ros tie­ ki­mą tūks­tan­čiams gy­ven­to­jų ir šim­tus žmo­nių įka­li­no jų au­to­mo­bi­liuo­se. Pran­ cū­zi­ja nuo to­kio ne­se­zo­ni­nio oro ken­tė­jo la­biau­siai, ta­čiau apie di­de­lį su­trik­dy­mą taip pat pra­ne­šė Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Vo­kie­ ti­ja, Bel­gi­ja ir Ny­der­lan­dai. Be­veik treč­da­ly­je Pran­cū­zi­jos re­gio­nų bu­vo pa­skelb­ta pa­reng­tis, vy­riau­sy­bė nu­ ro­dė kri­zių val­dy­mo gru­pei im­ti lik­vi­duo­ ti pa­da­ri­nius. Dau­giau kaip 2 tūkst. žmo­nių nak­tį įstri­ go sa­vo au­to­mo­bi­liuo­se, nes gau­sus snie­ gas pa­ra­ly­žia­vo ke­lių eis­mą Nor­man­di­jo­ je ir Bre­ta­nė­je. Dau­ge­lis jų nak­tį pra­lei­do ne­pap­ras­tų­jų si­tua­ci­jų at­ve­jams įkur­tuo­ se cent­ruo­se.

Eu­ro­pos Par­la­men­tas pa­ra­gi­no su­reng­ti nau­ jas de­ry­bas dėl di­de­ lius gin­čus kurs­tan­čio ES il­ga­lai­kio biu­dže­to, dėl ku­rio Bend­ri­jos ly­de­riai su­si­ta­rė per vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą praei­tą mė­ne­sį. Eu­ro­ par­la­men­ta­rai 506 bal­sais prieš 161, o 23 na­riams su­si­lai­kius, priė­mė re­zo­liu­ci­ją, ra­ gi­nan­čią keis­ti 2014–2020 m. ES biu­dže­ to pro­jek­tą, be ki­ta ko, už­tik­ri­nant di­des­nį fi­nan­sa­vi­mo lanks­tu­mą at­ski­rais me­tais. Per va­sa­rį vy­ku­sį vir­šū­nių su­si­ti­ki­ mą ly­de­riai su­si­ta­rė ap­ri­bo­ti ES ša­lių į bend­rą iž­dą su­mo­ka­mą su­mą iki 908,4 mlrd. eu­rų (3,14 trln. li­tų), nu­sta­tant 960 mlrd. eu­rų (3,31 trln. li­tų) ab­so­liu­ čias iš­lai­dų įsi­pa­rei­go­ji­mams ri­bas. Šio biu­dže­to bend­ra su­ma pir­mą­kart bu­vo ma­žes­nė, ne­gu nu­sta­ty­ta anks­tes­niam fi­nan­sa­vi­mo lai­ko­tar­piui.

ma­žė­ja JAV ir jos są­jun­gi­nin­kių ga­lia. Il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je iš­lai­dų su­ ma­ži­ni­mas ga­li tu­rė­ti nei­gia­mų pa­da­ ri­nių ka­ri­nei Jung­ti­nių Vals­ti­jų ga­liai. Ta­čiau ky­la klau­si­mas, ar ka­ri­nė ga­lia vie­nin­te­lė le­mia ša­lies įta­ką tarp­tau­ ti­nė­je po­li­ti­ko­je. Juk yra eko­no­mi­nė, nor­ma­ty­vi­nė ga­lios... Ką reiš­kia Eu­ro­pai JAV iš­lai­dų gy­ny­ bai su­ma­ži­ni­mas? Rei­kė­tų pa­žvelg­ti į is­to­ri­ją. Prieš ko­kius 20 me­tų JAV da­ lis NA­TO su­da­rė apie 50 pro­c., o šian­ dien ame­ri­kie­čių da­lis sie­kia be­veik 70 pro­c. Nors JAV eks­per­tai ir po­li­ti­kai ar­ gu­men­tuo­ja, kad ne­ma­to sau­gu­mo iš­ šū­kių Eu­ro­pai, svar­bu pa­brėž­ti, jog ne­ ra­mu­mų taš­kų ap­lin­k Se­ną­jį že­my­ną dau­gė­ja. Tai ir Vi­du­rio Ry­tai, ir Af­ri­ka, ir ki­ti re­gio­nai pa­sie­ny­je. Tai­gi biu­dže­to su­ma­žė­ji­mas su­ku­ria po­ten­cia­lią ne­ sau­gu­mo si­tua­ci­ją Eu­ro­pai. Ant­ra, pa­ čių Eu­ro­pos valstybių iš­lai­dos gy­ny­ bai ma­žė­ja. Kal­bant apie ES vals­ty­bių iš­lai­das gy­ny­bai, nuo 2008 m. jos su­ ma­žė­jo nuo 200 mlrd. eu­rų per me­tus iki 170 mlrd. Kai ku­rios vals­ty­bės gy­ny­ bos biu­dže­tus su­si­ma­ži­no nuo 10 iki 15 pro­c. Tai iš tie­sų di­de­li skai­čiai. Ga­l iau­siai, kal­bant apie Lie­t u­vą, mū­ sų ša­l is yra vie­na Eu­ro­p os vals­t y­ bių ir grės­mės, ky­lan­čios joms, ži­no­ ma, yra grės­mės ir Lie­t u­vai. Ta­č iau mū­s ų ša­l is tu­r i ki­t ų iš­š ū­k ių, vie­nas jų – Ru­si­ja. Ru­si­ja nė­ra po­stmo­der­n i ša­l is, kaip dau­ge­l is Eu­ro­p os ša­l ių, o mo­der­n i, ir ten la­bai ga­jus pa­s au­l io ma­t y­mas pro rea­l iz­mo pri­z mę. Ru­ si­ja daž­nai ak­cen­t uo­ja ka­r i­nę ga­l ią ir ga­l ių ba­lan­są. Ką tai reiš­k ia? Tai reiš­ kia, kad pa­k i­t us prie­ši­n in­ko stra­te­g i­ niam pra­na­šu­mui tai ga­l i pa­ska­t in­t i Ru­si­jo­je opor­t u­n iz­mo nuo­tai­kas. Tu­ rint gal­vo­je vi­d i­nę si­t ua­ci­ją Ru­si­jo­je, – eko­no­m i­kos smu­k i­mą, – ga­l i­my­bės, kad opor­t u­n iz­mas išaugs, di­dė­ja. Ar rei­kė­t ų skam­bin­t i pa­vo­jaus var­pais? Ko ge­ra, ne. Vis dėl­to Mask­vo­je prie­ ši­n in­ko ga­l ios ma­žė­ji­mas ga­l i bū­t i su­ pras­tas kaip ža­l ia švie­sa. Ki­ta ver­t us, ne­bū­t i­nai gy­ny­bos biu­ dže­to kar­py­mas sa­vai­me reiš­k ia gy­ ny­bos efek­ty­v u­mo su­ma­žė­ji­mą. Pa­ vyz­džiui, biu­dže­tų ma­žė­ji­mas ga­lė­tų pa­ska­t in­t i glau­des­n į JAV ir Eu­ro­pos bend­ra­dar­bia­v i­mą. Iš gy­ny­bos vers­ lo jau ma­ty­ti sig­na­lų, kad bend­ra­dar­ biau­ti bū­ti­na. Kam mo­kė­ti at­ski­rai, jei ga­li­ma su­si­mes­ti ir kar­tu ką nors pirk­ti. Vie­na ver­tus, gy­ny­bos biu­dže­to ma­žė­ ji­mą ga­li­ma ver­tin­ti nei­gia­mai, ta­čiau jei tai pa­ska­tins in­teg­ra­ci­ją, mo­der­ni­ za­ci­ją ir da­li­ji­mą­si, il­guo­ju lai­ko­tar­piu tai galėtų bū­ti ge­ras ženk­las.

12

šeštADIENIS, vasario 16, 2013

vakarė vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Me­tų klai­pė­die­tės šven­tė – d Vie­nuo­lik­tuo­sius Me­tų klai­pė­die­tės rin­ ki­mus vai­ni­ka­vu­sio­je ti­tu­la­vi­mo šven­tė­ je ne­sti­go ir pa­ki­lių, jaut­rių aki­mir­kų, ir šmaikš­čių imp­ro­vi­za­ci­jų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Skam­bė­jo „Gies­mių gies­mė“

Tra­di­ci­ja: klai­pė­die­čių įver­ti­ni­mą D.Kanc­le­ry­tei pri­mins Me­tų klai­pė­die­tės re­ga­li­jos – ju­ve­ly­ro Vi­do Bi­zaus­

ko se­gė bei skulp­to­rių Ser­ge­jaus Plot­ni­ko­vo ir Sva­jū­no Jur­kaus sta­tu­lė­lė „Ni­ka“.

Gar­bė: vie­nuo­lik­to­sios Me­tų klai­pė­die­tės var­dą pa­skel­bė „Klai­pė­dos“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius S.Po­cius.

Šį­syk gar­bų ti­tu­lą „Vil­ties bė­gi­ mo“ re­ži­sie­rei, do­ku­men­ti­nių fil­ mų kū­rė­jai Da­liai Kanc­le­ry­tei sky­rę mies­tie­čiai ne­sua­be­jo­jo me­ni­nin­ kės dar­bų, jos sa­va­no­riš­kos veik­los pra­smin­gu­mu. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ vy­riau­ sia­jam re­dak­to­riui Sau­liui Po­ciui pa­skel­bus klai­pė­die­čių ver­dik­tą, šią ži­nią aud­rin­gais ap­lo­dis­men­ tais su­ti­ko ir vi­si šven­ti­nio va­ka­ ro da­ly­viai. Nuo emo­ci­jų ant­plū­džio at­si­to­ kė­ti ne­spė­ju­si lau­rea­tė pri­si­pa­ži­ no esan­ti nu­ste­bin­ta to­kio mies­to bend­ruo­me­nės pa­lai­ky­mo. „Dė­ko­ju vi­siems žmo­nėms, ku­ rie už ma­ne bal­sa­vo. Tai tie­siog neį­ti­kė­ti­na – man at­ro­do toks ar­ cha­jiš­kas da­ly­kas kirp­ti iš laik­raš­ čio la­pe­lius, juos kaž­kur ne­šti. Bet žmo­nės tai da­rė“, – nuo­sta­bos ne­ slė­pė lau­rea­tė. Dau­ge­lį me­tų ki­tiems ren­gi­nius or­ga­ni­zuo­jan­ti mo­te­ris pri­si­pa­ži­no esan­ti be ga­lo pa­ma­lo­nin­ta, nes tą­ va­kar ga­lė­jo tie­siog mė­gau­tis pui­ kiu re­gi­niu, gė­rė­tis pa­si­ro­dy­mus do­va­no­ju­siais at­li­kė­jais. Ta­čiau jau

ne­tru­kus ir pa­ti lau­rea­tė vi­sus nu­ ste­bi­no ža­viu eksp­rom­tu, pub­li­kai sky­ru­si ne­pa­kar­to­ja­mus „Gies­mių gies­mės“ po­smus. Įver­ti­no vi­sas no­mi­nan­tes

Be D.Kanc­le­ry­tės, į ren­gi­nio is­to­ri­ ją jau įra­šy­tos ir ki­tos fi­na­li­nio sep­ ty­ne­tu­ko mo­te­rų pa­var­dės. Tai LIONS klu­bo „Smil­tė“ pre­ zi­den­tė Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė, vie­ šo­sios įstai­gos „Tre­čia­sis am­žius“ įkū­rė­ja ir va­do­vė Ire­na Ona Lin­ kaus­kie­nė, Klai­pė­dos Res­pub­li­ki­ nės li­go­ni­nės Neu­ro­lo­gi­jos sky­ riaus ve­dė­ja Si­gu­tė Ma­žo­ny­tė, Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės Kon­sul­ ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos gy­dy­to­ja-of­ tal­mo­lo­gė, In­for­ma­ci­jos ir pa­ra­ mos gau­siai šei­mai cent­ro va­do­vė Re­gi­na Še­vel­kai­tie­nė, cho­reog­ra­ fė, tau­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Vi­ jur­kas“ įkū­rė­ja bei va­do­vė Vio­le­ta Šlei­nie­nė, sce­ni­nių kos­tiu­mų di­ zai­ne­rė Ai­na Zin­čiu­kai­tė. Vi­sos no­mi­nan­tės be išim­ties bu­vo įver­tin­tos šven­ti­nia­me va­ka­ re, o jų dar­bai pri­sta­ty­ti spe­cia­liais vi­deo­re­por­ta­žais. Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­la­vi­mo iš­ kil­mes mo­te­rims pri­mins ir gau­sios do­va­nos, ku­rių ne­pa­gai­lė­jo ren­gi­ nio rė­mė­jai.

Kar­tu: vers­li­nin­kui, ren­gi­nio me­ce­na­tui Ri­man­tui Ci­baus­kui šven­tė­je

drau­gi­ją pa­lai­kė žmo­na Re­da.

13

šeštADIENIS, kovo 16, 2013

vakarė

de­di­ka­ci­ja vi­soms mo­te­rims

Puokš­tė: Me­tų klai­pė­die­tės fi­na­li­nio sep­ty­ne­tu­ko no­mi­nan­tės – Ai­na Zin­čiu­kai­tė, Re­gi­na Še­vel­kai­tie­nė, Ire­na Ona Lin­kaus­kie­nė, Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė, D.Kanc­le­ry­tė, Vio­le­ta Šlei­nie­

nė ir Si­gu­tė Ma­žo­ny­tė.

Do­va­no­jo iš­skir­ti­nį re­gi­nį

Sim­bo­liš­kai Tarp­tau­ti­nę mo­ters die­ną su­reng­tas iš­kil­mių va­ka­ras ta­po pui­kia pro­ga pa­gerb­ti vi­sas nuo­sta­bią­sias dai­lio­sios ly­ties at­ sto­ves. Šil­čiau­si svei­ki­ni­mai, nuo­šir­dūs pa­dė­kos žo­džiai skam­bė­jo ne tik gar­bioms Me­tų klai­pė­die­tės sep­ ty­ne­tu­ko no­mi­nan­tėms, šven­tės vieš­nioms, bet ir vi­soms uos­ta­ mies­čio at­sto­vėms. Iš­kil­mių vai­rą tvir­tai sa­vo ran­ ko­se lai­kę vien vy­rai pub­li­ką pa­ ma­lo­ni­no iš­skir­ti­niu re­gi­niu. Šven­tės įžan­gą ro­man­tiš­ko­mis me­lo­di­jo­mis pa­skel­bęs akor­deo­no vir­tuo­zas Žy­gi­man­tas Lau­ri­na­ vi­čius vė­liau „es­ta­fe­tę“ per­da­vė a cap­pel­la an­samb­lio „Quo­rum“ vo­ka­lis­tams, ku­rie klau­sy­to­jų šir­ dis vir­pi­no nuo­sta­bia mu­zi­ka ir pre­ci­ziš­kai su­de­rin­ tais bal­sais.

14

16

Ju­de­sys: į ren­gi­nių sa­lę „Va­ka­ris“ su­si­rin­ku­si pub­li­ka ne­ga­lė­jo ati­trauk­ti akių nuo me­ni­nin­kų tru­pės „Žu­vies akis“ šo­kė­jų, ku­rių pa­si­ro­dy­mai pri­

ly­go mi­ni spek­tak­liams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko ir Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

14

šeštADIENIS, kovo 16, 2013

vakarė

Lau­rea­tės: Skais­tu­tė Idze­le­vi­čie­nė ir jau iš­rink­to­sios Me­tų klai­pė­die­tės taip

pat bu­vo pa­gerb­tos ren­gi­ny­je.

Do­va­na: įmo­nių gru­pės „To­po gru­pė“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Au­re­li­jus Rus­

tei­ka D.Kanc­le­ry­tei įtei­kė spe­cia­liai jai įsteig­tą pri­zą.

Dė­me­sys: prie Me­tų klai­pė­d

Me­tų klai­pė­die­tės šven­tė – d

Vers­li­nin­kė Ži­vi­lė Kris­tu­tie­nė ir Sei­

Vai­kų li­go­ni­nės vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė su drau­

gu Sergejumi Puzemskiu (kairėje) ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Vin­sas Ja­nu­šo­nis.

mo na­rys Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las.

„Die­na Me­dia News“ ge­ne­ra­li­nis

di­rek­to­rius Lai­mu­tis Ge­nys su žmo­na Ra­mu­ne.

Klai­pė­dos ke­lei­vi­nio trans­por­to

di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis su žmo­na Jur­gi­ta.

Nuo kė­džių pa­kil­ti pub­ 13 li­ką pri­ver­tė sce­no­je pa­ si­ro­dęs Me­rū­nas Vi­tuls­kis – va­ka­ro

sve­čiai ne tik pri­ta­rė po­pu­lia­riau­ sias sa­vo dai­nas at­li­ku­siam so­lis­tui, bet ir sku­bė­jo į šo­kių aikš­te­lę. Ir sie­lai, ir kū­nui

Vers­li­nin­kė Ni­jo­lė Han­sen su su­

tuok­ti­niu Niel­su.

Klai­pė­dos mies­to gar­bės pi­

lie­tis Va­len­ti­nas Grei­čiū­nas su žmo­na Ire­na.

Kos­me­to­lo­gė Auš­ra Holc­mann

džiau­gė­si M.Vi­tuls­kio dė­me­siu.

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“

ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­kas Ma­siu­lis su su­tuok­ti­ne Li­na.

Sei­mo na­rys Nag­lis Pu­tei­kis su

žmo­na Ni­ka.

„To­po gru­pės“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas

A.Rus­tei­ka su žmo­na Au­re­li­ja.

Ju­ve­ly­ras V.Bi­zaus­kas su žmo­

na Jū­ra­te.

Vers­li­nin­kai Dai­na ir An­ta­nas

Bo­sai.

Me­tų klai­pė­die­tės sce­no­je jau ne­be nau­jo­kas Ro­lan­das Vil­kon­čius ža­ vė­jo pub­li­ką in­te­li­gen­ci­ja ir su­bti­ liu hu­mo­ru. Ta­čiau ren­gi­nio ve­dė­jo klau­si­mai ir eksp­rom­tai jo pa­šne­ ko­vų neiš­mu­šė iš vė­žių, o pub­ li­ka juo­ku ir plo­ji­mais rea­ga­vo į šmaikš­čius dia­lo­gus ir pa­ste­bė­ji­ mus. Ryš­kiais ren­gi­nio ink­liu­zais

Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lės di­rek­

to­rė Da­nu­tė Žič­ku­vie­nė su vy­ru Al­gi­man­tu.

15

šeštADIENIS, kovo 16, 2013

vakarė

die­tės klu­po ir so­lis­tas M.Vi­tuls­kis.

Pro­fe­sio­na­lai: bu­vu­sią „Žu­vėd­ros“ šo­kė­ją

A.Zin­čiu­kai­tę šok­di­no Ro­mal­das Idze­le­vi­čius.

Ko­man­da: a cap­pel­la an­samb­lio „Quo­rum“ at­li­kė­jai pa­ren­gė ir bend­rą nu­me­rį

su M.Vi­tuls­kiu bei šo­kė­jais.

de­di­ka­ci­ja vi­soms mo­te­rims

Spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo klu­bo

„Apel­si­nas“ va­do­vas To­mas Kes­ mi­nas su žmo­na Kris­ti­na.

ta­po ir me­ni­nin­kų tru­pės „Žu­vies akis“ šo­kė­jų pa­si­ro­dy­mai, ku­rie pri­ly­go mi­ni spek­tak­liams. Į Čar­lio Čap­li­no per­so­na­žus per­ si­kū­ni­ję tru­pės ar­tis­tai asis­ta­vo ne tik šie­me­tėms no­mi­nan­tėms, bet ir anks­tes­nėms Me­tų klai­pė­die­tėms – dien­raš­tis „Klai­pė­da“ lie­ka iš­ti­ ki­mas tra­di­ci­jai šven­ti­nia­me va­ka­ re kas­met pa­gerb­ti vi­sas iki šiol iš­ rink­tą­sias lau­rea­tes. Iš­kil­mių da­ly­viai ga­lė­jo mė­gau­ tis ne tik „de­ser­tu“ sie­lai. Po ofi­ cia­lios da­lies sve­čių lau­kė tau­rie­ ji gė­ri­mai ir tur­tin­gas vai­šių sta­las, ku­riuo pa­si­rū­pi­no vieš­bu­čio „Am­ ber­ton Klai­pė­da“ ku­li­na­rai.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to ge­

ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­ kus su žmo­na Ilo­na.

Vers­li­nin­kė Bi­ru­tė Jo­ku­žie­nė

su duk­ra Vai­va.

Vers­li­nin­kė Lo­re­ta Bo­sie­nė su ko­

le­ge Lo­re­ta Ka­ra­liū­nai­te.

TEO Klai­pė­dos re­gio­no cent­ro

di­rek­to­rė Lo­re­ta Suo­dai­tie­nė su drau­gu Eval­du.

Dėkojame mūsų renginio rėmėjams ir partneriams MECENATUI:

PAGRINDINIAM RĖMĖJUI:

PARTNERIAMS:

RĖMĖJUI:

Jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis

gy­dy­to­jas Jo­nas Są­ly­ga su žmo­na Jo­lan­ta.

A.Holcmann kosmetikos salonui

16

šeštadienis, kovo 16, 2013

sportas

„Palangos Juzės“ turnyre Česlovas Kavarza Palangoje vykstančiame 51-ajame „Palangos Juzės“ futbolo turnyro B grupėje „Atlanto-2“ komanda 0:3 nusileido „Palangos“ vienuolikei, o A grupėje „Šilutė“ ir Klaipėdos „Granitas“ pasidalijo po tašką – 0:0.

Vakar „Atlantas-2“ ir „Granitas“ varžėsi dėl 5-osios vietos.

Šalies 1-ojoje lygoje žaisti besiruošianti „Granito“ komanda, vadovaujama buvusio nacionalinės rinktinės žaidėjo Roberto Poškaus, įveikė „Atlanto“ jaunius 5:0. Šiandien vyks pusfinalio kovos. „Šilutė“ susitiks su Lietuvos jaunimo iki 18 metų rinktine, o „Palangos“ komanda – su Liepojos „Metalurgs-2“ ekipa.

M.Volkovos rekordai Klaipėdietė Margarita Volkova Kaliningrade vykusiose „Vester Master-2013“ plaukimo varžybose pagerino du Lietuvos senjorų (75–79 metų) rekordus.

„Nendrės“ senjorų plaukimo sporto klubo narė buvo greičiausia plaukdama 100 m. krūtine – 2 min. 31,96 sek. ir 50 m nugara – 1 min.03,06 sek. Abu rekordai pagerinti daugiau nei 4 sek.

Neseniai Jelena Anikina, dalyvavusi Airijos senjorų plaukimo pirmenybėse, taip pat pagerino Lietuvos aukščiausią rezultatą. Klaipėdietė, 200 m nugara nuplaukusi per 2 min. 46,62 sek., iškovojo aukso medalį ir net daugiau nei 4 sek. (2 min. 51,03 sek.) pagerino pačiai priklausiusį šalies rekordą, kuris gyvavo nuo praėjusių metų pasaulio pirmenybių Italijoje. „Klaipėdos“ inf.

Klaipėdos „Fortūnos“ komanda, laukdama Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionato atkrintamųjų varžybų, pasirašė dvi sutartis – su „Utenoje“ žaidusia serbe Ana Radovič ir buvusia Kauno „Viči-Aisčių“ gynėja baltaruse Tatjana Lichtarovič. Legionierė: T.Lichtarovič debiutinėse rungtynėse buvo viena rezulta-

tyviausių tarp „Fortūnos“ žaidėjų.

c.kavarza@kl.lt

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vakar abi legionierės jau gynė uostamiesčio ekipos garbę rungtynėse su Kauno rajono „Hoptrans–Sirenų“ penketuku. Debiutas nepavyko – klaipėdietės turėjo pripažinti viešnių pranašumą 57:64. Kaunietės, pirmavusios nuo pirmųjų sekundžių, lemiamą persvarą įgijo pirmąjį kėlinį, kurį laimėjo 24:12. Vėliau Daliaus Ubarto auklėtinės vijosi varžoves, keletą kartų buvo priartėjusios iki 5 taškų, tačiau išlyginti rezultato nesugebėjo.

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Vytauto Petriko nuotr.

„Fortūnoje“ – baltarusė ir serbė Česlovas Kavarza

Greitis: M.Volkova Rusijoje buvo nepralenkiama.

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Kovo 29 dieną 25-ąjį gimtadienį švęsianti 176 cm gynėja T.Lichtarovič, praėjusių metų LMKL čempionė, per 37 min. pelnė 11 taškų. 22 metų 190 cm vidurio puolėja iš Serbijos A.Radovič per 31 min. surinko 6 taškus. Rezultatyviausiai tarp klaipėdiečių žaidusi Lina Aglinskaitė pelnė 12 taškų. „Fortūnos“ ekipoje nerungtyniavo lyderės Gabrielė Gutkauskaitė, Monika Grigalauskytė. Dėl mikrotraumų treneris joms neleido žaisti. Anot D.Ubarto, krepšininkėms nesisekė taikliai atakuoti

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

iš tritaškio zonos – įmetė 3 kartus iš 19. Amerikietė Garkeiva Council nė karto nepataikė iš 6 bandymų, L.Aglinskaitė – iš 3. Pralaimėjusios kaunietėms visus keturis kartus, uostamiesčio krepšininkės su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ tęsia kovą dėl 3-iosios vietos. Klaipėdietės, sužaidusios 26 rungtynes , iškovojo 17 pergalių, suvalkietės turi viena pergale mažiau po 25 rungtynių. Iki reguliaraus čempionato pabaigos uostamiesčio penketukui liko sužaisti dvejas rungtynes.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje orai bus permainingi. Šiandien vėjas rims, nustos snigti. Pūs 8–13 metrų per sekundę vėjas. Oro temperatūra laikysis minusinė – apie 2–4 laipsnius. Rytoj sniego tikimybė nedidelė. Vyraus malonūs, gražūs, tačiau šaltoki orai. Oro temperatūra naktį bus apie 13 laipsnių šalčio, tik Šiauliuose šalčiau – iki 16 laipsnių. Dieną daug kur numatoma 1–2 laipsniai šalčio.

Šiandien, kovo 16 d.

–1

–3

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–3

Šiauliai

Klaipėda

–1

Panevėžys

–4

Utena

0

6.48 18.41 11.53

75-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 290 dienų. Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

–1

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +3 Brazilija +31 Briuselis +10 Dublinas +4 Kairas +26 Keiptaunas +29 Kopenhaga +1

kokteilis Ge­ro­ji Pet­riu­ko ma­ma Aną­d ien „Kok­tei­l is“ su­lau­kė ži­no­mo Klai­pė­dos moks­lei­vio Pet­riu­ko laiš­ko, ku­ria­me jis pa­si­gy­rė, kad tu­ri la­bai gra­ žią ir pro­tin­gą ma­mą. „Ma­ma ma­ne mo­kė gerb­ti ki­to dar­bą. „Jei su­si­ruo­šė­te vie­nas ki­tą pri­baig­ti, tai ei­ki­te į lau­ką, aš ką tik grin­dis iš­plo­ viau!“ – mėgs­ta rik­te­lė­ti ji. Ma­ne mo­kė ti­kė­ti Die­vą. „Mels­kis, kad ta dė­mė iš­si­plau­t ų!“ – pa­g ra­sin­da­vo pirš­tu mo­ti­na.

Londonas +10 Madridas +11 Maskva +6 Minskas –6 Niujorkas +3 Oslas 0 Paryžius +13 Pekinas +10

Praha +2 Ryga –3 Roma +9 Sidnėjus +26 Talinas –3 Tel Avivas +18 Tokijas +19 Varšuva 0

Vėjas

6–13 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–1

–4

Vilnius

Marijampolė Alytus

–4

Vardai Henrikas, Herbertas, Julijonas, Norvilė, Vaidotas, Gunaras, Abanas

kovo 16-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-6

-3

-5

-7

8

-8

-3

-5

-8

2

-10

-4

-6

-7

4

rytoj

pirmadienį

1521 m. po­r tu­ga­lų ke­ liau­to­j as Fer­d i­n an­d as Ma­gel­la­nas pa­sie­kė Fi­li­ pi­nų sa­las. 1534 m. Ang­l i­ja nu­trau­ kė san­ty­k ius su Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čia. 1792 m. Stok­hol­mo Ka­ ra­liš­ko­sios ope­ros pa­sta­ te mas­ka­ra­do me­tu mir­ ti­nai su­žeis­tas Šve­di­jos ka­ra­lius Gus­ta­vus II. 1917 m. Ru­si­jos ca­ras Ni­ko­l a­j us II at­s i­s a­kė val­d žios; Alek­s and­ras Ke­rens­k is pra­dė­jo for­-

muo­ti nau­ją vy­riau­sy­bę. 1939 m. gi­mė poe­tas Jo­ nas Striel­kū­nas. 1940 m. gi­mė ki­no re­ži­ sie­rius Ber­nar­das Ber­to­ luc­ci. 1978 m. be­veik 220 tūkst. t naf­tos iš­si­l ie­jo iš „Amo­co Ca­d iz“ tank­ lai­v io, už­plau­k u­sio ant sek­lu­mos prie Di­d žio­ sios Bri­ta­ni­jos kran­tų. 1990 m. SSRS pre­zi­den­ tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­ vas pa­siū­lė so­vie­tų par­ la­men­t ui pa­skelb­t i ne­

ga­l io­j an­č iu Lie­t u­vos vals­t y­bės ne­prik­lau­so­ my­bės at­kū­ri­mo ak­tą. 1995 m. NA­SA ast­ro­nau­ tas Nor­ma­nas Tha­gar­ das 90-čiai mi­nu­čių išė­ jo į at­vi­rą kos­mo­są. 2011 m. iš­ki­liam ita­lų di­ ri­gen­t ui Ric­car­do Mu­t i pa­skir­ta mi­l i­jo­no do­le­ rių pre­m i­ja, įsteig­ta at­ min­t i le­gen­d i­n į šve­dų sop­ra­ną Bir­git Nils­son. 1978 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių mo­de­l is ir ak­to­rė Broo­ke Burns.

Si­nop­ti­kai ža­da snie­go Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ma­ma ma­ne mo­kė mąs­ty­ti lo­giš­kai: „O to­dėl, kad aš taip pa­sa­kiau! Va, ko­dėl!“ Ma­ma ma­ne mo­kė gal­vo­ti apie pa­sek­ mes. „Jei iš­drib­si da­bar pro lan­gą, tai į par­duo­tu­vę ne­si­ve­siu. Taip ir ži­nok!“ Ma­ma man aiš­ki­no apie prie­žas­ties ir pa­sek­mės san­ty­kį. „Jei ne­nus­to­si bliau­ ti, gau­si per už­pa­ka­lį!“ – sa­ky­da­vo. Ma­ma ma­ne mo­kė, kad nė­ra neį­ma­no­ mų da­ly­kų. „Už­si­čiaupk ir val­gyk sriu­bą!“ – ne­smar­ kiai su­rik­da­vo gim­dy­to­ja. Ma­ma grū­d i­no ma­no iš­tver­mę: „Kol ne­su­val­gy­si, nuo sta­lo ne­si­trauk­si!“ Ma­ma ma­ne mo­kė ne­pa­vy­du­liau­ti: „Pa­sau­ly­je mi­li­jo­nai vai­kų, ku­rie ne­tu­ri to­kių ge­rų tė­vų, kaip tu!“ – sa­ky­da­vo ji. Ma­ma ma­ne mo­kė drą­siai žiū­rė­ti į atei­ tį: „Na, pa­lauk, aš su ta­vi­mi dar na­mie pa­si­kal­bė­siu!“ Ma­ma ma­ne mo­kė skai­ty­ti ki­to min­tis: „Ap­si­v ilk megz­t i­n į, aš ži­nau, kad tau šal­ta!“ – liep­da­vo mo­tu­lė. Gim­dy­to­ja ma­ne ren­gė suau­g u­sių­ jų gy­ve­ni­mui. „Jei ne­val­gy­si, nie­ka­da neu­žaug­si“, – per­spė­da­vo ma­my­tė Ma­ma mo­kė ir ge­ne­ti­kos pa­grin­dų: „Į ką tu toks at­si­g i­mei?! Vi­sai kaip tė­ vas!“ – sa­ky­da­vo ji.“

Nors pa­sta­ruo­ju me­tu sau­lė­tų die­ nų ne­sti­go, įpu­sė­jęs ko­vas pa­va­sa­ riš­kais orais vis dar ne­džiu­gins.

Ver­ty­bė: V.Zu­baus­kas džiau­gė­si, kad mu­zie­ji­nin­kus su­do­mi­no po­li­ci­

jai ne­be­rei­ka­lin­gas Klai­pė­dos mies­to že­mė­la­pis. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mo­ky­to­ja klau­sė: – Pet­riuk, pa­sa­kyk, pe­lė­da – paukš­tis ar žu­vis? – Žu­vis. – Tai­gi ji me­dy­je tu­pi. – Va­di­na­si, tai kvai­la žu­vis, jei me­dy­ je tu­pi. Čes­ka (pa­si­ro­do, dėl sau­gu­mo tech­ni­kos ne­pai­sy­ mo žmo­nės ne tik mirš­ta, bet kar­tais ir gims­ta)

žiū­rė­jo eksponatą.

Iš po­li­ci­jos – į mu­zie­jų Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to bu­dė­to­jų pa­ tal­po­se nuo sie­nos nuim­ta gi­gan­ tiš­ka Klai­pė­dos sche­ma, čia ka­bo­ ju­si be­veik du de­šimt­me­čius. Klai­pė­dos mo­kyk­lo­je

In­te­re­sas: J.Ge­nys ati­džiai ap­

Įs­pū­din­go dy­džio mies­to pla­nas, nu­brai­žy­tas ant po­pie­riaus ir už­ kli­juo­tas ant skar­dos bei įrė­min­tas me­di­niais rė­mais, yra po­ros met­ rų aukš­čio ir apie pus­ket­vir­to met­ ro il­gio. Sche­mo­je, ku­ri bu­vo pa­tvir­tin­ta tuo­me­čio po­li­ci­jos vir­ši­nin­ko Vac­ lo­vo Nar­mon­to, at­spin­dė­ta 1994ųjų Klai­pė­da. Mies­tas su­skirs­ty­tas

į ke­tu­rias te­ri­to­ri­jas, mat tiek ta­da bu­vo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tų. Plas­ti­ki­nės gel­to­nos bei rau­do­ nos mag­ne­ti­nės ma­ši­nė­lės, ku­rių ke­lios iš­li­ko iki šiol, bū­da­vo nau­ do­ja­mos koor­di­nuo­jant pa­tru­lių dar­bą. Pert­var­kant bu­dė­to­jų kam­ba­ rį ke­ti­na­ma šiek tiek per­pla­nuo­ti pa­tal­pą, tad ne­tru­kus sie­ną pa­puoš nau­ja, kur kas ma­žes­nė ir mo­der­ nes­nė mies­to sche­ma. Se­ną­ją dar­bi­nin­kai lai­ki­nam sau­ go­ji­mui iš­ne­šė į ga­ra­žą. Nors ir ne­la­bai se­nas, ta­čiau įdo­ mus ir mies­to praei­tį at­spin­din­tis daik­tas su­do­mi­no Ma­žo­sios Lie­ tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus dar­buo­ to­jus. Po­li­ci­jos ba­lan­se šis daik­tas

nu­ro­do­mas kaip be­ver­tis, to­dėl pa­ rei­gū­nai mie­lai su­tik­tų jį ati­duo­ti. Penk­ta­die­nį mu­zie­jaus di­rek­to­ rius Jo­nas Ge­nys, mu­zie­ji­nin­kai Zi­ ta Ge­nie­nė bei Sau­lius Ka­ra­lius ap­ žiū­rė­jo sche­mą. Ka­dan­gi sche­mos ga­ba­ri­tai – įspū­din­gi, nu­spręs­ta ją su­pjaus­ty­ ti at­ski­ro­mis da­li­mis ir nu­ga­ben­ti į mu­zie­jaus fon­dus. „Mums, ko ge­ro, dau­ge­lis da­ly­ kų at­ro­do ne­beį­do­mūs ir pa­se­nę, o mu­zie­jaus dar­buo­to­jai juos ga­ li ver­tin­ti kaip praei­ties re­lik­tus“, – tei­gė mu­zie­ji­nin­kus pa­si­ti­kęs Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ope­ra­ty­vaus val­dy­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Vir­ gi­ni­jus Zu­baus­kas.

Si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja, jog ter­ mo­met­ro stul­pe­lis van­giai stieb­sis iki nu­lio, o atei­nan­čią sa­vai­tę žie­ mą pri­mins ir iš­kri­tęs snie­gas. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio tei­gi­mu, šį sa­vait­ga­lį ir pir­ma­die­nį iš­si­lai­kys pa­na­šūs orai – be kri­tu­lių, lau­kia­ mas ne­di­de­lis de­be­suo­tu­mas. Die­no­mis ter­mo­met­ro stul­pe­ lis kris iki 0–3, nak­ti­mis – iki 6–9 šal­čio. Pūs šiau­rės, vė­liau – piet­ ry­čių 4–9 m/s vė­jas. „Nuo ant­ra­die­nio orai tu­rė­tų pa­ si­keis­ti. Dan­gų už­trauks de­be­sys, pro­tar­piais pa­snigs, ženk­les­nio snie­go lau­kia­ma tre­čia­die­nį. Ry­tų, piet­ry­čių vė­jas su­stip­rės iki 10–15 m/s, tad pus­tys, su­si­da­rys plik­le­ dis“, – ko­men­ta­vo L.Pakš­tys. Kiek ge­res­nių orų, spe­cia­lis­to tei­gi­mu, bū­tų ga­li­ma ti­kė­tis ne­bent atei­nan­tį ket­vir­ta­die­nį bei penk­ta­ die­nį. Šio­mis die­no­mis kri­tu­lių ti­ ki­my­bė jau bus ma­žes­nė, su­si­lpnės ir vė­jas. Die­no­mis bus apie nu­lį, o nak­ ti­mis vy­raus nei­gia­ma oro tem­pe­ ra­tū­ra: lau­kia­ma 3–6, 4–7 laips­ nių šal­čio.

Balta: kitą savaitę iškritęs snie­

gas primins žiemą.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.