2013-03-18 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

pirmadienis, KOVO 18, 2013

=6?:.162;6@ 8<C< %

9

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb`

CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Ministerija ĹžvejĹł

Ar iť­drÄŻs I.De­gu­tie­nÄ— mes­ti iť­ťō­kÄŻ A.Ku­bi­liui?

Va­ťing­to­nas at­si­sa­ko ra­ke­ti­nÄ—s gy­ny­bos pla­no, ku­riam prieť­ta­ra­vo Mask­va.

Lietuva 5p.

Pasaulis 8p.

Žemės ōkio ministerija toliau konfliktuoja su Şvejais.

Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio minis terijos valdymÄ… pe rÄ—musi Darbo parti ja ketina laikytis konservatoriĹł politikos ir klimpsta ÄŻ konfrontacijÄ… su Balti jos jĹŤroje ĹžvejojanÄ?iĹł ĹžvejĹł dauguma.

Vidmantas Matu

v.matutis@kl.lt

ValdininkĹł komi

cija: X\Y cNY QV [V[ XNV NV QĂ› QR

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

12

„Da­bar mies­to biu­dĹže­tas yra taip su­tam­py­tas, kad vis­kam trĹŤks­ta pi­ni­gĹł.“ Klai­pÄ—­dos ta­ry­bos na­rÄ— Li­li­ja Pet­rai­tie­nÄ— uŞ­fik­sa­vo pa­grin­di­nÄŻ uos­ta­mies­Ä?io iŞ­do po­Şy­mÄŻ.

6p.

Val­diť­koms ma­ťi­noms li­tĹł ne­gai­la Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Nors ĹĄių­me­tis Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­ bÄ—s biu­dĹže­tas sky­lÄ—­tas – iť­lai­dĹł su­ pla­nuo­ta dau­giau nei pa­ja­mĹł, val­ di­nin­kai ÄŻsi­gei­dÄ— nau­jĹł tar­ny­bi­niĹł au­to­mo­bi­liĹł. Dviem ma­ťi­noms ÄŻsi­ gy­ti pla­nuo­ja­ma iť­leis­ti be­veik 200 tĹŤkst. li­tĹł.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Tarybos narys pasipiktino

4

tis

Z\X _N aV [Vb` NV QV Ĺ˝vejĹł netenkino Zb` QN YV` cR WĂş [R jau pati kvotĹł ab _Ă› QN ZV Xc\ aĂş [R skirstymo taisykliĹł TN YĂ› W\ ]YNbX aV cR rengimo tvarW\ aV ka. Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio mi CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜ nistro ÄŻsakymu V\ [b\ a_ kaip galima greiÄ?iau, Ĺžvejybos kvotĹł Bal nes kol svars- dau tijos jĹŤroje skytoma nauja kvotĹł gumos ĹžvejĹł inte rimo taisykliĹł pro tvarka, senosios resams turÄ—jektui parengtĹł bĹŤti skirstomos galiojimas yra su ti buvo sudaryta stabdytas. LaikiBaltijos jĹŤros darbo grupÄ— iĹĄ 13 ĹžuvĹł sugavimo kvo nas kvotas iĹĄnau asmenĹł. ÄŽ ĹĄiÄ… gru dojÄ™ Ĺžvejai nautos. pÄ™ ÄŻtraukti net 9 jĹł negali gauti ir SiĹŤlyta visoms valdininkai iĹĄ Ĺ˝emÄ—s priversti stovÄ—ti. Baltijos jĹŤroĹŤkio ministeje ĹžvejojanÄ?ioms TokiĹł ÄŻmoniĹł buvo rijos, Ĺ˝uvininkystÄ—s ÄŻmonÄ—ms turÄ—ti maĹžiausiai kede vienodas teises iĹĄ turios. ir Ĺ˝uvininkystÄ—s tar partamento vals nybos. Ĺžvejybos kvotas. Skirs tybÄ—s gauti Ĺ ie ĹžvejĹł praĹĄymai Tarp jĹł ir tie val tant Ĺžvejybos buvo atmes- kvo di ti be jokiĹł argumen tas siĹŤlyta ÄŻvertin riems dalis Baltijos ninkai, kutĹł. ti ankstesniĹł jĹŤros ĹžvejĹł ne nÄŻ ĹžvejĹł pageidavimÄ…, ÄŽ pagrindi- metĹł ĹžvejĹł indÄ—lÄŻ iĹĄ kartÄ… reiĹĄkÄ— nepa gau dant Lietusiti kad vienai vai Ĺžvejybos ÄŻmonei skirtas kvotas. Taip plakatus, kad jie bĹŤ kÄ—jimÄ…, kÄ—lÄ— Rytis negali bĹŤti skipat siĹŤlytĹł at Ĺ atkauskas: ta, jog turi bĹŤti nu riama daugiau nei Ĺ˝vejai nuo pat pra statydinti. Alfonsas Bargaila: matyta galimybÄ— 50 proc. vienos dĹžiĹł nesuptiems Ĺžvejams, ku rĹŤĹĄies ĹžuvĹł kvo rato, kam darbo 70 proc. ĹĄprotĹł rie dabar neĹžvetĹł, neÄŻsiklausygrupÄ— ir stri- Ministe joja, ateityje pasi ta. Nors Ĺžvejai pa gi net trys Ĺžuvinin je reikalinkeitus aplinkyteikÄ— ir KlaipÄ—dos rija nedaro kystÄ—s depar- meliĹł kvota bÄ—ms gauti kvotas. apygardos prokura tamento darbuoto „BangitĹŤros vieĹĄojo inTokiÄ… tvarkÄ… iĹĄvadĹł, toliau ku jai, kai uĹžtektĹł nio“ dauguma ĹžvejĹł bĹŤ tereso gynimo sky ir vieno. bendrovei bus ria tĹł pritarÄ™ taikyriaus raĹĄtÄ…, kad A.AuĹĄrai palan ti nors ir 10 metĹł, prokurorai kreipÄ— Tuo pat metu dalis si ÄŻ Konkurencijos kaip siĹŤlÄ— ĹžuviĹžvejĹł siĹŤlomĹł skiriama pagal isto ninkystÄ—s valdinin tarnybÄ…, kuri iĹĄaiĹĄ ri- teisÄ—s aktus kius atstovĹł ÄŻ grupÄ™ bu kai. kino, kad vienos vo ir nori do- ÄŻmonÄ—s mo Tai atrodo logiĹĄka, atsarginiai. Ĺ˝vejams ÄŻtraukti kaip nÄ™ pagavimo teisÄ™. nopolio negali bĹŤ jÄ… siĹŤliusiĹł tai vanoti ĹĄprotĹł kvo ti. ĹžvejĹł asociacijĹł at nesuprantama – spren vÄ—lgi tapo tas. stovai tikino, kad dĹžiami jĹł iĹĄvisus tenkinanÄ?iai Dauguma nenori gyvenimo reikalai, mono tvarkai parengo dalis ĹžvejĹł net ti ir formulei sukur V.Juknai, V.GruĹĄaus polio nepageidaujami. ti samdÄ™ mokskui ir D.Nie- lo niui kovo pradĹžio Ĺžmones. Tokia tvar ÄŻmoniĹł asociacijos je A.Bargaila bei ka turÄ—jo tikti „JĹŤros Ĺžvejys“ ir ĹžuvininkystÄ—s val Ĺ˝uvininkystÄ—s ir lai pirmininkas ArtĹŤ PraĹĄyta netaikyti PraĹĄymÄ… atmetÄ— dininkams, nes vybos tarpĹĄakiras MaĹželis ĹžeĹžvejams ir daji bĹŤtĹł nuÄ—musi ÄŻtam nÄ—s or bar privalomos 80 mÄ—s ĹŤkio minist Daugumai ĹžvejĹł pa Baltijos jĹŤrui Vi keis proc. menkiĹł ras ganizacijos pirmininkas Pet- ros Ĺžvejybos sistemo Cirtautas iĹĄsiuntÄ— ir pati kvotĹł taisyk tokai atrodÄ— nai, Ĺ˝uvininkystÄ—s gilijui Juk- pardavimo per KlaipÄ— je. tvarkÄ…, kaip dos Ĺžuvinin- Ĺžve tarnybos di- kys liĹł svarstymo Tie rektoriui Vytautui jĹł supratimu turÄ— tvarka. Dar prieĹĄ tÄ—s produktĹł auk tĹł bĹŤti skirs- nos sa, ji netenkintĹł tos viesvarstymÄ… ĹžvejĹł cionÄ… prievo- to GruĹĄauskui ir lÄ—s. Ĺ˝vejai siĹŤlÄ— ne mos ĹžuvĹł kvotos Ĺ˝uvininkystÄ—s de ÄŻmonÄ—s, kuri iki ĹĄiol asociacijĹł – Lietu Balti skubinti naujĹł partamento divos ĹžuvininkysnaudojoĹžvejybos kvotĹł Bal TokiÄ… tvarkÄ… remian jos jĹŤroje. si iĹĄskirtinÄ—mis teisÄ— rektoriui Dariui tÄ—s produktĹł ga mis – ji gaudÄ— tijos jĹŤroje taiNieniui pateikÄ— mintojĹł asociaÄ?ios organi- apie zacijos deklaravo sykliĹł ÄŻvedimo – praĹĄymÄ…, kad at 80 proc. Lietuvai cijos pirmininkas atstovaujanÄ?ios skirĹł ĹžuvĹł rĹŤĹĄiĹł jas taikyti nuo skirtĹł ĹĄproAl tĹł ir strimeliĹł kvo net 90 proc. Balti 2014 metĹł, o iki gaila ir KlaipÄ—dos fonsas Bar- kvotos vienam nau tĹł. Pagal naujÄ…jÄ… jos jĹŤroje Ĺžvejotol pa dotojui nevirĹžuvininkystÄ—s tvarkÄ… nÄ— vienai ÄŻmo ti 2011 metais priim likti galio- janÄ?iĹł ĹžvejĹł. ĹĄytĹł 50 proc. nei su numatytÄ… ĹžuvĹł kvotĹł tu 10 proc. rezervu skirstymo tvarkÄ…. Naujajame pasiĹŤ netektĹł daugiau TÄ… praĹĄyta daryti lyme buvo panei 50 proc. ĹĄpro teikta formulÄ—, tĹł ir kaip nekenkiant strimeliĹł kvotĹł.

Klai­pÄ—­dos sim­bo­liu pri­pa­Şin­tas bur­lai­ vis „Me­ri­dia­nas“, ku­ ris ĹĄiuo me­tu iť­kel­ tas ÄŻ sau­su­mÄ… ir re­ mon­tuo­ja­mas, su­ kÄ—­lÄ— di­dĹžiu­les aist­ rĹł ban­gas. Net pa­ si­gir­do kal­bĹł, kad bar­ken­ti­nÄ… pe­rÄ—­mÄ™ vers­li­nin­kai re­mon­ tui no­ri ir mo­kes­Ä?iĹł mo­kÄ—­to­jĹł pi­ni­gĹł. Dis­ku­si­jĹł ki­lo ir dÄ—l to, ar „Me­ri­dia­ną“ iť­vis bus ga­li­ma va­din­ti uos­ta­mies­ Ä?io sim­bo­liu, nes iĹĄ jo esÄ… liks tik mu­lia­Şas.

Itin skep­tiť­kai nau­jų­jĹł „Me­ri­dia­ no“ sa­vi­nin­kĹł – vers­li­nin­kĹł Aloy­ zo Kuz­mars­kio ir Ai­do Ka­vec­kio at­Şvil­giu yra nu­si­tei­kÄ™s mies­to ta­ ry­bos na­rys Al­gir­das Grub­lys.

nesutaikÄ—

sija

Iki kovo 27 dienos, ĹžemÄ—s nistras turÄ—tĹł pasiraĹĄyti ĹŤkio miÄŻsakymÄ…, kuriuo patvirtintĹł Ĺ˝vejybos Baltijos jĹŤroje kvotĹł skyrimo Nors naujosios taisyklÄ—s taisykles. ĹžvejĹł daugumos netenkina, taisykles ministras pasiraĹĄÄ— kovo 14 dienÄ…. Tai tapo nesusipratimu , nes diskutuoti dÄ—l taisykliĹł kovo 18 d. ketino su Seimo Kaimo Ĺžvejai dar miteto nariais. Ĺ˝vejamsreikalĹł kokyla klausimas, kodÄ—l ĹžemÄ—s ĹŤkio ministras ď Ž Situa paskubÄ—jo?

Lai­vas – aist­rĹł ver­pe­tuo­se

62 (19 665)

„„Pa­lai­ky­mas: „Me­ri­dia­ną“ ÄŻ re­mon­tÄ… per­nai lapk­ri­tÄŻ iť­ly­dÄ—­jo dau­gy­bÄ— klai­pÄ—­die­Ä?iĹł.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ne­r in­gos sa­v i­val­dy­b Ä—s po­l i­t i­ kĹł pra­ťo­ma leis­ti nu­si­pirk­ti vie­nÄ… leng­vÄ…­jÄŻ au­to­mo­bi­lÄŻ ir vie­nÄ… mik­ roau­to­bu­sÄ…, ku­ria­me bō­tĹł iki de­ vy­niĹł sÄ—­di­mĹł vie­tĹł. Jis esÄ… itin bō­ti­nas, kai ÄŻ sa­vi­val­dy­bÄ™ at­vyks­ ta sve­Ä?iai, ku­riuos rei­kia pa­vÄ—­ŞÄ—­ti, ap­ro­dy­ti Ne­rin­gÄ…. Au­to­mo­bi­liui ÄŻsi­gy­ti Ne­rin­gos biu­dĹže­te su­pla­nuo­ta 72,6 tĹŤkst. li­t Ĺł, o au­to­b u­s iu­k ui – 108,9 tĹŤkst. li­tĹł. „Nes nu­m a­t Ä—­m e mak­s i­m a­l iÄ… kai­nÄ…, ko­kiÄ… lei­dĹžia tai­ syk­lÄ—s.

2

2

PIRMADIENIS, kovo 18, 2013

miestas savaitgalis pajūryje

Myli gamtą? Naudokis elektronine sąskaita AB „Klaipėdos vanduo“ elektroninės sąskaitos paslauga naudojasi beveik 10000 bendrovės klientų, kurie informaciją apie mokėjimus gauna į kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Tačiau kiekvieną mėnesį AB „Klaipėdos vanduo“ vis dar atspausdina 74800 popierinių sąskaitų. Jei jas pasvertume, susidarytų 620 kilogramų. O per metus sąskaitoms sunaudojama net 7 tonos 440 kilogramai popieriaus. Didžiulė žala gamtai

Norint pagaminti vieną toną balto biuro popieriaus, reikia nupjauti 24 medžius, sunaudoti apie 2600 ki­ lovatvalandžių energijos. O kur dar oro užteršimas. Nes gaminant po­ pierių tenka naudotis transporto paslaugomis – kirsti mišką, vež­ ti žaliavas į fabriką, popierių į pa­ skirstymo sandėlius, parduotuves. O būtent transporto sektorius yra vienas didžiausių oro teršė­ jų pasaulyje – jam tenka maždaug ketvirtadalis planetos anglies dvi­ deginio išmetimų. Reikia nepamiršti ir to, kad ga­ minant biuro popierių jį tenka iš­ balinti. Tai daug vandens reikalaujantis procesas – tonai popieriaus reikia 50 kubinių metrų vandens. O balinimui dažniausiai nau­ dojami chloro junginiai, kurie šio proceso metu išskiria pavojingus teršalus – dioksinus. Pastarieji sukelia vėžinius susir­ gimus, išsigimimus, naikina imu­ ninę sistemą. Liūdna matematika

Taigi, nesunku suskaičiuoti, kad AB „Klaipėdos vanduo“ sąskaitų spausdinimui kas mėnesį turi pa­ aukoti po 15 brandžių medžių. Ar­ ba iškirsti 180 medžių mišką per metus. O tie bendrovės klientai, ku­ rie naudojasi elektroninės sąs­ kaitos paslauga ir negauna po­ pierinių sąskaitų, kas mėnesį sutaupo apie 79 kilogramus po­ pieriaus, arba išsaugo pasauliui du medžius. Kviečiame visus AB „Klaipėdos vanduo“ klientus naudotis elek­

tronine sąskaita ir kartu su mumis tausoti gamtą. AB „Klaipėdos vanduo“ yra įstei­ gusi prizą – rankšluostį su įmonės logotipu, kurį įteikia kas šimtajam klientui, užsisakiusiam elektroni­ nės sąskaitos paslaugą.

Atitvarai rei­kia re­mon­to

Elektroninės sąskaitos privalumai

Naudodamasis elektroninės sąs­ kaitos paslauga AB „Klaipėdos vanduo“ klientas gauna sąskaitą maždaug savaite anksčiau nei po­ pierinę. Elektroninės paslaugos varto­ tojas gali matyti ne tik naujausią, bet ir anksčiau jam siųstas sąs­ kaitas. Svetainėje yra nuorodos, kurios nukreipia klientą į internetinės bankininkystės puslapius ir lei­ džia mokėjimus vykdyti iš bet ku­ rios pasaulio vietos, kur tik yra in­ terneto ryšys. Elektroninės sąskaitos vartoto­ jai taip pat paprastai ir patogiai ga­ li deklaruoti vandens skaitiklių ro­ dmenis. Kaip tapti paslaugos vartotoju? Norint naudotis elektroninės sąskaitos paslauga, AB „Klaipė­ dos vanduo“ klientas turi užsire­ gistruoti internetinėje svetainė­ je www.vanduo.lt, „Elektroninės sąskaitos ir rodmenų deklaravi­ mas“ dalyje. Po registracijos patvirtinimo, gyventojui pradedamos siųsti elek­ troninės sąskaitos. Juridinis asmuo, užsiregistravęs kaip elektroninės sąskaitos pas­ laugų vartotojas, dar turi pasira­ šyti elektroninių paslaugų teiki­ mo sutartį. Ši sutartis po registracijos www. vanduo.lt puslapyje bus išsiųsta paštu pasirašyti. Visa informacija, kaip tapti elek­ troninės paslaugos vartotoju yra www.vanduo.lt puslapio „Elek­ troninės sąskaitos ir rodmenų de­ klaravimas“ dalyje. Dangeras Aleksandrovas AB „Klaipėdos vanduo“ Pardavimų departamento direktorius

Yra: prie sie­nos akis ba­do nu­kri­tu­sios ply­tų nuo­lau­žos.

Man­to gat­vė­je, prie via­du­ko esan­ti rau­do­ nų ply­tų ati­tva­ra vėl pra­dė­jo ir­ti, – jai rei­ kia re­mon­to. Ta­čiau kol kas at­nau­jin­ti sie­ nos, ski­rian­čios va­žiuo­ja­mą­ją da­lį ir ša­li­ gat­vį, ne­nu­ma­ty­ta. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kad tvo­ra yra, iš­duo­da ša­lia jos kelk­raš­ty­je be­si­mė­tan­čios rau­do­ nų ply­tų nuo­lau­žos. Ati­džiau pa­žvel­gus į tvo­rą ma­ty­ ti, kad da­lis jos ply­tų yra nu­tru­pė­ ju­sios. To­kia pat si­tua­ci­ja abie­jo­se Man­to gat­vės pu­sė­se. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­m en­to di­rek­to­r ius Liud­v i­kas Dū­d a tvir­t i­n o padė­

tį ži­nan­tis. Jis pa­brė­žė, kad pa­vo­ jaus žmo­nėms dėl to nė­ra. „Tru­pa se­nos ply­tos. Ta­čiau ne­rei­kia bai­ min­tis, kad tvo­ra nu­grius. Ply­tos – de­ko­ra­ty­vi­nės, pa­ti tvo­ra – be­to­ ni­nė. Ply­tos tik pa­sle­pia pa­sta­rą­ją, kad gra­žiau at­ro­dy­tų. Jo­kio pa­vo­ jaus nė­ra“, – tvir­ti­no va­do­vas. Pa­sak L.Dū­dos, kol kas nė­ra nu­ ma­ty­ta lė­šų tvo­rai re­mon­tuo­ti. Ar pi­ni­gų dar­bams bus skir­ta, paaiš­ kės po mies­to pa­va­sa­ri­nės ap­žiū­ros. „Ply­tų yra nu­kri­tę ne­daug. Skai­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

čiuo­si­me, kiek kai­nuo­tų dar­bai. Jei biu­dže­te bus pi­ni­gų, ta­da im­si­mės re­mon­to“, – tei­gė di­rek­to­rius. Rau­do­nų ply­tų tvo­ra jau ne kar­ tą bu­vo re­mon­tuo­ta. Ta­čiau L.Dū­ da aiš­ki­no, jog bu­vo kei­čia­mos ne vi­sos ply­tos, o tik iš­tru­pė­ju­sios, esą nie­ko nuo­sta­baus, kad se­nos ply­tos yra to­liau. „Bu­vo pa­si­rink­ta to­kia stra­te­gi­ja. Dar­bai vyk­do­mi eta­pais. Pir­ma­sis vy­ko prieš pen­ke­rius me­tus, ant­ ra­sis – prieš tre­jus. Jų me­tu se­nos ply­tos bu­vo pa­keis­tos nau­jo­mis“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius. Pa­sak va­do­vo, prieš pra­de­dant dar­bus bu­vo svars­ty­ta ga­li­my­bė nuim­ti vi­sas ply­tas ir ati­tva­rą ap­ mū­ry­ti iš nau­jo, ta­čiau ap­skai­čiuo­ ta, kad dar­bai kai­nuos pi­giau juos vyk­dant eta­pais ir kei­čiant tik nu­ si­dė­vė­ju­sias ply­tas.

Val­diš­koms ma­ši­noms li­tų ne­gai­la Tiks­li kai­na, už kiek 1 pirk­s i­m e trans­p or­ to prie­mo­nes, paaiš­kės tik per

vie­šuo­sius pir­ki­mus“, – pa­brė­ žė Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Vyš­niaus­kas. Šiuo me­tu Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė tu­ri sep­ty­nis tar­ny­bi­nius au­to­mo­ bi­lius. Nors jie yra 7–11 me­tų, anot A.Vyš­niaus­ko, trans­por­to prie­mo­ nių būk­lė – la­bai pra­sta, jas rei­kia nuo­lat re­mon­tuo­ti. „Su­pu­vu­sios tos ma­ši­nos. Vie­ną vai­ruo­to­jas plo­vė še­pe­čiu, tai du­ ris pra­dū­rė, to­kios jos su­rū­di­ju­ sios ir kiau­ros“, – tvir­ti­no A.Vyš­ niaus­kas. Ti­ki­ma­si, jog įsi­gi­jus nau­jų au­ to­mo­bi­lių, su­ma­žė­tų iš­lai­dos tar­ ny­bi­nių trans­por­to prie­mo­nių re­ mon­tui. Pak­laus­tas, ar nau­jas au­to­mo­bi­lis per­ka­mas nau­jai iš­

rink­tam Ne­rin­gos me­rui Da­riui Ja­ sai­čiui, A.Vyš­niaus­kas tei­gė, jog kol nė­ra ap­si­spręs­ta, kas juo va­ži­nės. „Gal ir me­ras, bet tiks­liai bus aiš­ ku, kai au­to­mo­bi­lį ir au­to­bu­siu­ką nu­si­pirk­si­me“, – dės­tė Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­rius. Du se­ni au­to­mo­bi­liai, kai trans­por­to prie­mo­nių ūkį pa­pil­dys nau­ji, bus par­duo­ti auk­cio­ne. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė taip pat neat­sis­py­rė pa­gun­dai įsi­gy­ti nau­ jų au­to­mo­bi­lių. Per­nai val­di­nin­kai pra­dė­jo va­ži­ nė­ti dviem nau­jo­mis „Hon­da Ac­ cord“ ma­ši­no­mis. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė nau­jus au­to­mo­bi­lius įsi­gi­jo iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du. Už juos iš mies­to biu­dže­to per pen­ke­rius me­tus rei­ kės su­mo­kė­ti 224 tūkst. li­tų. Uos­ ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bei pri­klau­so aš­tuo­ni tar­ny­bi­niai au­to­mo­bi­liai.

Al­gi­man­tas Vyš­niaus­kas:

Su­pu­vu­sios tos ma­ ši­nos. Vie­ną vai­ruo­ to­jas plo­vė še­pe­čiu, tai du­ris pra­dū­rė.

3

PIRMADIENIS, kovo 18, 2013

miestas savaitgalis pajūryje

Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­te šeš­ta­die­nį vy­ku­si at­vi­rų du­ rų die­na at­sklei­dė nau­ją jau­nų žmo­ nių po­žiū­rį į aukš­ tą­jį moks­lą. Moks­lei­ viai šiais me­tais do­ mė­jo­si ne tik stu­di­jų pro­gra­mo­mis, bet ir ga­li­my­bė­mis po stu­ di­jų su­si­ras­ti dar­bą.

Dienos telegrafas Pris­t a­t y­m as. Šian­d ien 17 val. vie­š o­ sios I.Si­mo­n ai­t y­tės bib­l io­te­kos Ger­ la­c ho pa­l ė­p ė­j e vyks kny­g os „Al­g i­ man­t as Ma­s iu­l is: sie­l a po teu­to­nų ri­ te­r io šar­v ais“ pri­s ta­t y­m as. Ren­g i­ny­ je da­ly­v aus kny­g os au­to­rė, teat­ro­lo­ gė El­v y­ra Mar­ke­v i­č iū­tė; moks­lų dak­ ta­rė, do­cen­tė, teat­ro­lo­g ė Jū­r a­tė Gri­ gai­t ie­n ė; ak­to­rė Vir­g i­n i­j a Ko­c hans­ ky­t ė. Va­k a­r ą ves re­ž i­s ie­r ius Gy­t is Pa­de­g i­m as.

Stu­di­jos: at­vi­rų du­rų die­ną Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas su­lau­kė di­de­lio jau­nų žmo­nių su­si­do­mė­ji­mo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Uni­ver­si­te­te – at­vi­rų du­rų die­na As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

To­kio moks­lei­vių su­si­do­mė­ji­mo net ne­si­ti­kė­jo­me, sa­lė tie­siog bu­ vo sau­sa­kim­ša. Prit­rū­ko­me lanks­ ti­nu­kų, nes jie bu­vo iš­graibs­ty­ti“, – pa­sa­ko­jo uni­ver­si­te­to at­sto­vė ži­ niask­lai­dai Edi­ta Va­lin­čie­nė. Di­džiu­lio su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kė Tęs­ti­nių stu­di­jų ins­ti­tu­tas. „Nors ofi­cia­liai ren­gi­ny­je už­si­re­ gist­ra­vo 200 da­ly­vių, ta­čiau ma­no­ me, kad jų bu­vo dvi­gu­bai dau­giau. Nes vien Tęs­ti­nių stu­di­jų ins­ti­tu­ tas iš­da­li­jo tūks­tan­tį lanks­ti­nu­kų su ins­ti­tu­to in­for­ma­ci­ja“, – ste­ bė­jo­si E.Va­lin­čie­nė.

Jau­ni­mas vis dar ak­ty­viai do­mi­ si Svei­ka­tos ir So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­tuo­se dės­to­mo­mis pro­gra­ mo­mis, ta­čiau šiais me­tais pa­ste­ bė­ta po­ky­čių. „So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­ te po­pu­lia­ru­mą pra­ra­do po­li­ti­kos moks­lų ir vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo pro­gra­ma. Moks­lei­viai do­mė­jo­si va­dy­ba, eko­no­mi­ka ir žur­na­lis­ti­ kos stu­di­jo­mis“, – ti­ki­no uni­ver­ si­te­to at­sto­vė. At­vi­rų du­rų die­na uni­ver­si­te­te by­lo­ja, kad pa­ma­žu kei­čia­si anks­ čiau įpras­ti at­ro­dę ste­reo­ti­pai. „Anks­čiau in­for­ma­ti­kos stu­di­ jo­mis do­mė­da­vo­si vien vai­ki­nai, o šie­met su­lau­kė­me ir mer­gi­nų dė­

At­vi­rų du­rų die­na uni­ver­si­te­te by­lo­ja, kad pa­ma­žu kei­čia­ si anks­čiau įpras­ti at­ro­dę ste­reo­ti­pai. me­sio“, – aiš­ki­no at­sto­vė. Jū­rei­ vys­tės ins­ti­tu­to sten­das šie­met taip pat bu­vo ap­sup­tas mer­gi­nų. „Mums bu­vo ne­ti­kė­ta, kad lai­ va­ve­dy­bos spe­cia­ly­bė­mis do­mi­si daug mer­gi­nų. Neį­ti­kė­ti­na, ta­čiau net ir me­cha­ni­kos stu­di­jo­mis do­ mė­jo­si daug mer­gi­nų“, – ste­bė­jo­si E.Va­lin­čie­nė.

Šeš­ta­die­nį uni­ver­si­te­to at­vi­rų du­rų die­nos ren­gi­niuo­se bu­vo ak­ ty­vūs ki­tų ko­le­gi­jų stu­den­tai, ku­ riems rū­pė­jo ga­li­my­bė įgy­ti uni­ ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą po stu­di­jų ko­le­gi­jo­se. „Vis dar po­pu­lia­rios iš­lie­ka to­ kios spe­cia­ly­bės, kaip psi­cho­lo­gi­ ja, kal­bos, is­to­ri­ja, fi­lo­lo­gi­ja ir re­ži­ sū­ra“, – ti­ki­no E.Va­lin­čie­nė. Po rim­tų kal­bų ren­gi­nio da­ly­ vius pa­kvie­tė šėl­ti tau­ti­nio me­no an­samb­lis „Vy­ti­nė“, šo­kių gru­pė „Lea­der dan­ce“, Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to miš­ru­sis cho­ras, o bu­ riuo­to­j ų klu­b as „Hal­zas“ pa­ mo­k ė jau­n uo­l ius riš­t i jū­r i­n ius maz­gus.

Klai­pė­dos ap­skri­ty­je siau­tė lieps­nos As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­ nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos eki­pa­žai sa­vait­ga­lį vos spė­jo sku­bė­ti ge­sin­ ti ki­lu­sių lieps­nų – uos­ta­mies­ty­ je de­gė au­to­mo­bi­liai, o dau­gy­bė­je ap­skri­ties pie­vų ki­lo ke­lios de­šim­ tys gais­rų.

Sek­ma­die­nį Pa­lan­go­je už­si­de­gė „Re­nault“ au­to­mo­bi­lis, ku­rį ge­ sin­da­mas nu­ken­tė­jo ma­ši­nos sa­ vi­nin­kas. Gais­ras ki­lo apie 11 val. J.Simp­so­no gat­vė­je. Pri­va­taus na­ mo kie­me įsi­plies­ku­sias lieps­nas ban­dęs su­tram­dy­ti au­to­mo­bi­lio sa­ vi­nin­kas ap­de­gė ran­ką. At­vy­kę ug­nia­ge­siai už­ge­si­no gais­rą, žmo­gus per­duo­tas at­sku­bė­ ju­siems grei­to­sios pa­gal­bos me­di­ kams. Ki­tas au­to­mo­bi­lis už­si­de­gė Klai­pė­do­je. „Au­di“ mar­kės au­to­mo­bi­lis už­ si­lieps­no­jo be­va­žiuo­jant Tai­kos ir Bal­ti­jos pro­spek­tų žie­di­ne san­kry­ ža. Apie 8.29 val. ki­lęs gais­ras už­ ge­sin­tas ug­nia­ge­sių.

Dar vie­nas in­ci­den­tas ki­lo šeš­ ta­die­nį, kai ke­ly­je Klaipėda–Ni­ da, li­kus 2–3 km iki Juodk­ran­tės, už­si­de­gė leng­va­sis au­to­mo­bi­lis. Į įvy­kio vie­tą bu­vo iš­siųs­tos Klai­pė­ dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­ bė­ji­mo val­dy­bos Ne­rin­gos prieš­ gais­ri­nės gel­bė­ji­mo pa­jė­gos. Iš vi­so ug­nia­ge­siai šeš­ta­die­nį vy­ ko iš­kvies­ti 43 kar­tus. Sek­ma­die­nį ge­sin­ta dar ke­lios de­šim­tys gais­rų. Įsis­mar­ka­vu­sių lieps­nų sku­bė­ta mal­šin­ti Klai­pė­dos ra­jo­ne, Kre­tin­gos apy­lin­kė­se, Ši­lu­tė­je ir Klai­pė­do­je. „Vos spė­ja­me su­ktis. Ką tik eki­ pa­žas iš­vy­ko į Dau­pa­rus, kur pa­ ste­bė­ta de­gan­ti žo­lė“, – tei­gė Klai­ pė­dos prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos ope­ra­ci­jų va­do­vas Vy­ tau­tas Kas­pa­rai­tis. Ug­nia­ge­siai per­spė­ja, kad žo­ lės de­gi­ni­mas ne tik ga­li už­trauk­ti bau­dą, bet ir su­kel­ti rim­tų pa­da­ri­ nių. Už žo­lės de­gi­ni­mą gre­sia bau­ da nuo 25 iki 1 tūkst. li­tų. Pa­rei­gū­nams už žo­lės de­gi­ni­mą ga­li bū­ti skir­ta bau­da nuo 100 iki 2 tūkst. li­tų. Be to, mi­nė­to Ad­mi­

Se­mi­na­ras. Ry­toj 14 val. Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Pem­ pi­nin­kų fi­lia­le (Tai­kos pr. 79/81A) Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ ci­jos at­sto­vai pri­sta­t ys ak­t ua­l ius Gy­ ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­t y­mo pa­kei­ti­mus, dek­la­ruo­jant 2012 m. pa­ ja­mas. Se­mi­na­ras ne­mo­ka­mas. Da­ly­ vau­ti kvie­čia­mi vi­si no­rin­tys. Ren­g i­nys. Tre­č ia­d ie­n į, ko­vo 20 d., Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas kvie­čia į Že­ mės die­nos pa­m i­nė­ji­mo ren­g i­n ius. Gam­tos ir ma­te­ma­ti­kos moks­lų fa­kul­ te­to kie­me­ly­je 11.30 val. bus iš­kel­ta Že­ mės die­nos vė­lia­va, da­ly­vių lauks eko­ lo­g iš­ka ar­ba­ta ir vai­šės, vyks dis­ku­si­ jos. Bo­ta­ni­kos so­de 12 val. ren­g ia­mas mi­nė­ji­mas-šven­tė, ku­rio­je kon­cer­tuos folk­lo­ro an­samb­lis „Auk­so­dis“. Ža­la. Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­tas ga­vo pra­ne­ši­mą dėl va­gys­tės. 47-erių Zei­g ių kai­mo gy­ven­to­jas pra­ ne­šė, kad va­gys jam pa­da­rė 143 tūkst. li­t ų ža­lą. Pra­ne­ša­ma, kad din­go „Nis­ san“ au­to­mo­bi­l is, ap­vog­tas gy­ve­na­ ma­sis na­mas. Mir­t ys. Klai­p ė­dos mies­to ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je šeš­ta­d ie­n į už­ re­g ist­ruo­tos tri­jų klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ja­n i­na Ba­ra­naus­k ie­nė (g. 1926 m.), Chri­t i­n i­ja Tro­fi ­mo­va (g. 1926 m.), Li­li­ja Kob­ze­va (g. 1951 m.). Nau­ja­g i­miai. Šeš­ta­d ie­n į pa­g im­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­ kai. Sek­ma­d ie­n į pa­g im­dė 5 mo­te­r ys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 50 iš­k vie­t i­mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­ si paū­mė­ju­sio­m is lė­t i­nė­m is li­go­m is, pa­k i­lu­s ia tem­p e­ra­t ū­ra, krau­jo­t a­kos su­t ri­k i­mais.

Pa­sek­mės: Pa­lan­go­je už­si­de­gu­sį au­to­mo­bi­lį ban­dęs ge­sin­ti vy­ras ap­

de­gė ran­ką ir pa­te­ko į li­go­ni­nę.

Si­gi­tos Lu­si­fo­to nuo­tr.

nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­ dek­se nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė že­ mės sa­vi­nin­kams, nau­do­to­jams ir val­dy­to­jams už ne­siė­mi­mą prieš­ gais­ri­nės ap­sau­gos prie­mo­nių pa­ ste­bė­jus sa­vo že­mė­je žo­lės gais­ rą – bau­da nuo 100 iki 600 li­tų. Prieš­gais­r i­n ės ap­sau­gos ir gel­

bė­ji­mo de­par­ta­men­tas per­spė­ja, kad lieps­ną ga­li­ma už­ge­sin­ti už­ pla­kant ša­ko­mis bei už­try­piant ko­jo­mis. Taip pat ga­li­ma ge­sin­ti van­de­niu ar smė­liu. Ap­link ug­ nies apim­t us plo­t us re­ko­m en­ duo­ja­ma iš­kas­ti grio­ve­lius, kad lieps­na neišp­lis­tų.

Ankstyva odos vėžio diagnostika ir gydymas Nagų grybelio gydymas lazeriu Kūno korekcija smūginės bangos metodu Minijos g. 91, Klaipėda, tel. 8 659 57 976 www.lazeriniscentras.lt

4

pirmadienis, kovo 18, 2013

miestas

Lai­vas – aist­rų ver­pe­tuo­se

Komentaras

1

A.Kuz­mars­kis ir A.Ka­ vec­kis per­nai spa­lį iš Ar­ tū­ro Žič­kaus pe­rė­mė „Me­ri­dia­no“ pa­ra­mos fon­dą su vi­so­mis jo tei­sė­ mis ir pa­rei­go­mis ir taip ta­po nau­ jai­siais bur­lai­vio sa­vi­nin­kais. Pe­rė­mi­mas įvy­ko po to, kai A.Žič­kus iš­reiš­kė pa­gei­da­vi­mą „Me­ri­dia­ną“ nu­skan­din­ti, nes esą uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė ne­ski­ ria dė­me­sio, ir pa­pra­šė Vy­riau­sy­ bės skir­ti vie­tą Bal­ti­jos prie­kran­tė­ je, kur lai­vą bū­tų ga­li­ma pa­lai­do­ti. „Kai vy­ko bur­lai­vio pe­rė­mi­mo pro­ce­sas, tai at­ro­dė gra­ži dvie­ jų klai­pė­die­čių šei­mų ini­cia­ty­va iš­sau­go­ti mies­to sim­bo­lį. Ta­čiau da­bar ma­no nuo­mo­nė pa­si­kei­tė, nes fon­do val­dy­to­jai ėmė dik­tuo­ ti są­ly­gas sa­vi­val­dy­bei – esą ši tu­ ri su­tvar­ky­ti aikš­tę prie kran­ti­nės, kur bus par­pluk­dy­tas „Me­ri­dia­ nas“, mau­me­džiu iš­kal­ti ir ją pa­ čią. Pas­kai­čia­vau, kad vers­li­nin­kų rei­ka­la­vi­mai mies­to biu­dže­tui ga­li kai­nuo­ti ma­žiau­siai pu­sę mi­li­jo­no li­tų“, – tei­gė A.Grub­lys. Jį itin šo­ki­ra­vo tai, kad „Me­ri­ dia­no“ pa­ra­mos fon­do val­dy­bos pir­mi­nin­kas A.Kuz­mars­kis vie­ šai iš­sa­kė pa­gei­da­vi­mą, jog mies­ to biu­dže­te kas­met bū­tų nu­ma­ty­ta pi­ni­gų bur­lai­viui iš­lai­ky­ti.

Aloy­zas Kuz­mars­kis:

Aš tik­rai nea­be­jo­ju, kad „Me­ri­dia­nas“, kaip ir bu­vo, taip ir liks mies­to sim­bo­liu.

„Ma­nau, kad vers­li­nin­kai pa­ pras­čiau­siai no­rė­jo da­ry­ti vers­lą, juk „Me­ri­dia­ne“ nu­ma­ty­ta įreng­ti res­to­ra­ną. Ta­čiau kai pa­ma­tė, kad bur­lai­vio re­mon­tas kai­nuos ge­ro­ kai bran­giau, nei bu­vo skai­čiuo­ ja­ma, tuo­met ko­mer­ci­nį pro­jek­tą stai­ga no­ri­ma pa­vers­ti vi­suo­me­ ni­niu. Man pik­ta, kad sa­vi­val­dy­bei dik­tuo­ja­mos są­ly­gos ir taip sie­kia­ ma rea­li­zuo­ti pri­va­tų pro­jek­tą“, – nuo­mo­nę reiš­kė A.Grub­lys. Paaukotų ir pats

Jis pa­brė­žė, jog kar­tą ir vi­siems lai­ kams rei­kia pa­ro­dy­ti, kad ne­ga­li­ma pri­si­den­giant vi­suo­me­ni­ne ini­cia­ ty­va kė­sin­tis į mo­kes­čių mo­kė­to­ jų pi­ni­gus. „Jei „Me­ri­dia­no“ re­mon­tui vers­ li­nin­kai ne­tu­ri pi­ni­gų, te­gul žmo­ nių pra­šo au­kų. Aš ir pa­ts paau­ ko­čiau ke­lias de­šim­tis li­tų. Mies­to biu­dže­tas yra ri­bo­tas. Jau pri­ge­ si­no­me Klai­pė­do­je švie­sas, re­čiau va­lo­me kie­mus, o iš biu­dže­to vis no­ri­ma ir no­ri­ma gau­ti pi­ni­gų. Vers­li­nin­kams tik­rai ga­li­me pa­

Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas Pa­vel­do­sau­g i­n in­kas

E

Spar­ta: bur­lai­vis re­mon­tuo­ja­mas ko­ne vi­są pa­rą – dviem pa­mai­no­mis, to­dėl ti­ki­ma­si, kad jis į sa­vo vie­tą su­

grįš iki Jū­ros šven­tės.

dė­ko­ti už tai, kad jie sten­gia­si, jog prie Da­nės kran­ti­nės sto­vė­tų „Me­ ri­dia­nas“, jis bū­tų iš­sau­go­tas, bet tai rei­kia da­ry­ti ne to­kio­mis prie­ mo­nė­mis“, – kal­bė­jo mies­to ta­ry­ bos na­rys. Iš pra­džių bu­vo skai­čiuo­ta, jog „Me­ri­dia­no“ re­mon­tas ir at­sta­ ty­mas ga­li kai­nuo­ti apie 2 mln. li­tų, ta­čiau da­bar jau mi­ni­mi 7 mln. li­tų. Tei­gia­ma, jog kol kas bar­ken­ti­na re­mon­tuo­ja­ma as­ me­ni­nė­mis jos sa­vi­nin­kų ir rė­ mė­jų lė­šo­mis. „Ne­rei­kia ra­šy­ti skai­čių, kiek lai­ vas kai­nuos, nes bus aiš­ku ta­da, kai pa­baig­si­me dar­bus“, – apie iš­lai­ das kol kas kal­bė­ti ne­bu­vo lin­kęs „Me­ri­dia­no“ pa­ra­mos fon­do val­ dy­bos pir­mi­nin­kas A.Kuz­mars­kis. Vi­sų mies­tie­čių tur­tas

„Ma­no ir, ma­tyt, dau­ge­lio mies­ to ta­ry­bos na­rių po­zi­ci­ja yra to­kia, kad sa­vi­val­dy­bė tu­ri pri­si­dė­ti prie „Me­ri­dia­no“ iš­sau­go­ji­mo. Bū­tų idea­lu, jei vers­las ga­lė­tų pri­siim­ti vi­sas iš­lai­das, bet taip nė­ra. Bur­lai­ vis pri­klau­so vie­ša­jai įstai­gai, o tai jau reiš­kia, jog kal­ba­ma yra ne apie pri­va­čius, o vie­šuo­sius in­te­re­sus. „Me­ri­dia­nas“ se­niai bent jau dva­ siš­kai yra vi­sų mies­tie­čių tur­tas, to­dėl jie tik­rai ne­sup­ras­tų, jei sa­vi­ val­dy­bė sa­ky­tų, kad bur­lai­vis yra ne jos rei­ka­las“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. Jis at­sklei­dė, jog uos­ta­mies­čio val­džia da­ly­va­vo „Me­ri­dia­no“ pe­ rė­mi­mo pro­ce­se. Esą tik at­ro­dė, kad pe­rė­mi­mas įvy­ko stai­ga, ta­ čiau jam rū­pes­tin­gai bu­vo ruo­šia­ ma­si, su A.Kuz­mars­kiu ir A.Ka­vec­ kiu įvy­ko ne vie­nas su­si­ti­ki­mas. „Vers­li­nin­kai mū­sų klau­sė, kas bus, jei jie pe­rims „Me­ri­dia­ną“. Pir­mi­nė­se kal­bo­se bu­vo lyg ir su­ tar­ta, jog sa­vi­val­dy­bė taps bur­lai­vio pa­ra­mos fon­do da­li­nin­ke, bet kai san­do­ris įvy­ko, su­si­dū­rė­me su fak­ tu, kad mums tos da­lies taip ir ne­ bu­vo pa­siū­ly­ta. Ta­čiau ne­nu­si­mi­ nė­me, nes ži­no­me, kad bar­ken­ti­na pa­te­ko į ge­ras ran­kas ir sa­vi­nin­kai nie­ko ne­sle­pia, vis­kas da­ro­ma vie­ šai“, – tvir­ti­no A.Šul­cas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pri­si­dė­ti – gar­bės rei­ka­las

A.Kuz­mars­kis tei­gė, jog uos­ta­ mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas yra pa­kvies­tas į fon­do val­dy­bą, o sa­vi­val­dy­bei pa­teik­tas siū­ly­mas tap­ti da­li­nin­ke. „Mes no­ri­me, kad sa­vi­val­dy­ bė bū­tų fon­do da­li­nin­kė, ma­ty­ tų, kaip eik­vo­ja­mi pi­ni­gai, ku­riuos pa­tys ir ski­ria­me. Taip pat pa­pra­ šė­me, kad sa­vi­val­dy­bė, pa­gal ga­li­ my­bes, skir­tų pi­ni­gų „Me­ri­dia­no“ eksp­loa­ta­ci­jai. Kiek­vie­nas ge­ra­no­ riš­kai skir­tas 10 li­tų yra pliu­sas, o ne mi­nu­sas. Jei „Me­ri­dia­nas“ yra mies­to sim­bo­lis, ma­nau, bū­tų gar­ bin­ga, jei sa­vi­val­dy­bė prie jo pri­si­ dė­tų“, – dės­tė A.Kuz­mars­kis. Ta­čiau jis pa­brė­žė, jog tik­rai ne­ vaikš­čios iš­tie­sęs ran­kos, nes svar­ biau­sia yra dar­bai – su­re­mon­tuo­ tas ir at­sta­ty­tas „Me­ri­dia­nas“. A.Šul­cas įsi­ti­ki­nęs, kad tarp sa­ vi­val­dy­bės ir „Me­ri­dia­no“ pa­ra­mos fon­do tik­rai bus pa­si­ra­šy­ta bend­

ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis – tai yra tik lai­ko klau­si­mas. „Mū­sų du­rys yra at­vi­ros, ga­li­me pri­siim­ti ir fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­ mų, ta­čiau rei­kia nu­si­sta­ty­ti, ko­ kios jie bus for­mos. Gal iš fon­do pirk­si­me pa­slau­gas – „Me­ri­dia­ną“ nau­do­ti rep­re­zen­ta­ci­jai, edu­ka­ci­jai, tu­riz­mui. O kai bus pra­šy­mas skir­ ti pi­ni­gų re­mon­tui, ta­da ir krikš­ ty­si­me. Da­bar apie tai kal­bė­ti dar anks­ti“, – tei­gė A.Šul­cas. Bet jis pa­brė­žė, jog sa­vi­val­dy­ bė lai­ky­sis sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mo su­ tvar­ky­ti skve­rą prie Da­nės kran­ti­ nės iki „Me­ri­dia­nui“ su­grįž­tant į sa­vo vie­tą. Lai­vą ke­ti­na­ma par­pluk­dy­ti šie­ met iki Jū­ros šven­tės ir ta­da tęs­ ti vi­daus re­mon­to dar­bus, ku­riuos pla­nuo­ja­ma baig­ti ki­tą­met. Sta­to mu­lia­žą?

„Me­ri­dia­no“ re­mon­tas ke­lia ne ką ma­žes­nių aist­rų.

i­nant Bir­žos til­tu ir pa­ž vel­ gus į tą tuš­čią vie­tą, kur sto­ vė­jo „Me­r i­d ia­nas“, tik­rai jo trūks­ta – kaip mies­to sim­bo­ lio, prie ku­rio per dau­gy­bę me­tų pri­ pra­to­me. Ir net ne­la­bai svar­bu, kad jis bus at­sta­ty­tas, o ne res­tau­ruo­tas. Kiek ži­nau, vaiz­das bus toks, koks bu­vo, o to vi­siš­kai už­ten­ka, kad „Me­ri­dia­ną“ ir to­ liau ga­lė­tu­me va­din­ti mies­to sim­bo­liu. Aiš­ku, pre­ten­duo­ti į kul­tū­ros ver­ty­bių są­ra­šą jis ne­be­ga­lės, nes tuo­met bū­tų rei­kė­ję sta­ty­t i rep­l i­ką, o tai kai­nuo­tų dau­gy­bę mi­li­jo­nų li­tų. Bet juk mies­tie­ čiams svar­biau­sia, kad Da­nės kran­ti­ nę „Me­r i­d ia­nas“ puoš­t ų ir ne­svar­bu, iš ko­kios me­die­nos jis bus at­sta­ty­tas. Kaž­k iek is­to­r i­n io lai­vo ja­me vis tiek iš­liks, juk ke­ti­na­ma įreng­ti ir eks­po­zi­ ci­nę sa­lę. Ma­nau, kad pa­si­rink­tas va­ rian­tas su­re­mon­tuo­ti ir at­sta­ty­ti lai­vą yra komp­ro­m i­si­n is. Tai daug ge­r iau nei ieš­ko­ti mil­ži­niš­kų pi­ni­gų „Me­ri­dia­ nui“ res­tau­ruo­ti.

A.Grub­lys įsi­ti­ki­nęs, jog bur­lai­ vio ne­be­bus ga­li­ma va­din­ti mies­to sim­bo­liu, nes jis bus pa­sta­ty­tas iš nau­jo, tad bus tik mu­lia­žas. „Kai A.Kuz­mars­kis Jū­ri­nių ir vi­ daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jo­je pri­ sta­tė bar­ken­ti­nos re­mon­to ei­gą, ta­ po aki­vaiz­du, kad ji sta­to­ma iš nau­jo. To­dėl tik­rai skep­tiš­kai ver­ti­nu ga­li­ my­bę „Me­ri­dia­ną“ ir to­liau va­din­ti mies­to sim­bo­liu. Tai bus mu­lia­žas, ku­rio pa­va­di­ni­mas „Me­ri­dia­nas“, – nuo­mo­nę reiš­kė A.Grub­lys. To­kius pa­svars­ty­mus A.Kuz­ mars­kis pa­va­di­no tik vie­no žmo­ gaus nuo­mo­ne. „Lai­vas yra re­mon­tuo­ja­mas ir at­sta­to­mas. Na­tū­ra­lu, kad su­pu­vu­ si me­die­na kei­čia­ma. O tai, ką ga­ li­ma iš­sau­go­ti, bus iš­sau­go­ma. Aš tik­rai nea­be­jo­ju, kad „Me­ri­dia­nas“, kaip ir bu­vo, taip ir liks mies­to sim­ bo­liu. Keis­ta, kad apie lai­vą su­ju­ do kal­bė­ti tie, ku­rie ne­ži­no si­tua­ci­ jos“, – ste­bė­jo­si A.Kuz­mars­kis.

„Me­ri­dia­no“ is­to­ri­ja 1947 m. va­sa­r io 22 d. lai­v ų sta­tyk­lo­je „Oy Lai­va­teol­li­suus Ab“ Tur­ku mies­te Suo­mi­jo­je pra­dė­ta me­di­nės bar­ken­ti­ nos „Me­ri­dia­nas“ sta­ty­ba.

2000 m. va­sa­rio 29 d. Klai­pė­dos me­ ro su­da­ry­ta ko­mi­si­ja kons­ta­tuo­ja, kad lai­vas yra ava­ri­nės būk­lės ir įpa­rei­go­ ja UAB „Me­r i­dia­nas“ pa­ša­l in­t i lai­vą iš Da­nės upės.

1948 m. rugp­jū­čio 30 d. bur­lai­vio sta­ty­ ba baig­ta. 2000 m. rugp­jū­čio 1 d. me­ras krei­pia­si į Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mą dėl 1948 m. spa­lio 1 d. bur­lai­vis per­duo­da­ vi­suo­me­nei grės­mę ke­lian­čios bar­ken­ mas TSRS. ti­nos pa­ša­li­ni­mo iš Da­nės. 1949 m. ge­g u­žės 3 d. bur­lai­v į pe­r i­ma 2000 m. rug­sė­jo 24 d. nu­si­kals­ta­ma Klai­pė­dos jū­rei­vys­tės mo­kyk­la. gru­puo­tė sprog­di­no bar­ken­ti­ną. 1968 m. ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo me­tu žu­ vus 6 kur­san­tams, „Me­ri­dia­nas“ iš­brau­ 2001 m. sau­sio 9 d. Klai­pė­dos mies­to kia­mas iš plau­kio­jan­čių mo­ko­mų­jų lai­ apy­lin­kės teis­mas pa­ten­ki­no ieš­ki­nį ir vų są­ra­šo. Vil­ki­kas „Ka­gul“ bar­ken­ti­ną įpa­rei­go­jo sa­vi­nin­ką nu­pluk­dy­ti „Me­ ri­dia­ną“ nuo sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­ at­pluk­do į Klai­pė­dą. čios Da­nės upės kran­ti­nės. 1970 m. lai­vas per­duo­da­mas Klai­pė­dos val­gyk­lų, res­to­ra­nų ir ka­vi­nių tres­tui. 2001 m. sau­sį lai­vą už sim­bo­li­n į 1 li­tą iš UAB „Me­r i­d ia­nas“ nu­pir­ko Ar­t ū­ras 1971 m. bur­lai­vy­je pra­de­da veik­ti tuo­ Žič­kus. met pres­ti­ži­nis res­to­ra­nas. 2001 m. sau­sio 18 d. įkur­tas Klai­pė­dos 1994 m. gruo­džio 22 d. bar­ken­ti­na per­ jū­ri­nio mies­to sim­bo­lio bur­lai­vio „Me­ri­ duo­da­ma (pri­va­ti­zuo­ja­ma) UAB „Me­ri­ dia­nas“ pa­ra­mos fon­das, ku­riam neat­ dia­nas“ nuo­sa­vy­bėn. ly­gin­ti­nai per­duo­da­mas bur­lai­vis.

2001 m. bir­že­l io 7 d. Klai­pė­dos apy­ gar­dos teis­mas pa­nai­k i­na anks­tes­n į spren­d i­mą ir pa­tvir­t i­na mies­to sa­v i­ val­dy­bės ir „Me­ri­dia­no“ pa­ra­mos fon­ do tai­kos su­tar­tį. 2005 m. ba­lan­džio 20 d. „Me­ri­dia­nas“ įra­šo­mas į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kul­tū­ ros ver­ty­bių re­gist­rą. 2009 m. lapk­ri­čio 26 d. mies­to ta­ry­ba vien­bal­s iai pri­t a­rė bend­ra­dar­bia­v i­ mui su Klai­pė­dos jū­ri­nio mies­to sim­ bo­lio bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ pa­ra­mos fon­du, sie­kiant jū­ri­nio mies­to sim­bo­lio iš­sau­go­ji­mo atei­ties kar­toms. 2012 m. spa­lio 19 d. pa­si­kei­čia „Me­ri­dia­ no“ pa­ra­mos fon­do da­li­nin­kai. Jį su vi­ so­mis tei­sė­mis ir pa­rei­go­mis pe­r i­ma vers­l i­n in­kai A.Kuz­mars­k is ir A.Ka­ vec­kis. 2012 m. lapk­ri­čio 10 d. „Me­ri­dia­nas“ iš­ temp­tas re­mon­tuo­ti į „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­to“ do­ką.

5

pirmADIENIS, kovo 18, 2013

lietuva Rin­ko Sei­mo ­ na­rius

Gy­ve­na­me trum­piau­siai ES

APNUOGINO POLICIJOS BÄ–DAS

Sek­ma­die­nÄŻ Za­ra­sĹł-Vi­sa­gi­no, Bir­Şų-Ku­piť­kio bei Uk­mer­gÄ—s apy­gar­do­se vy­ko rin­ki­mĹł ÄŻ Sei­ mÄ… ant­ra­sis tu­ras. ZarasĹł-Vi­ sagino bei BirŞų-KupiĹĄkio apy­ gardose rinkimĹł rezultatai pa­ naikinti dÄ—l ĹĄiurkĹĄÄ?iĹł paĹžeidi­ mĹł, o UkmergÄ—je naujas Sei­ mo narys buvo renkamas vie­ toj mirusio Juliaus Veselkos.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jĹł ti­kÄ—­ti­ na gy­ve­ni­mo truk­mÄ— yra vie­ na trum­piau­siĹł ES, bet il­ges­ nÄ— nei kai­my­nÄ—­se Ru­si­jo­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je. Eu­ro­pos re­ gio­no Ĺžmo­niĹł vi­du­ti­nÄ— ti­kÄ—­ti­ na gy­ve­ni­mo truk­mÄ— yra 76– 77 me­tai. O Lie­tu­vo­je ji ĹĄio vi­dur­kio ne­sie­kÄ— – svy­ra­vo maŞ­daug apie 73–74 me­tus.

Dvi­gu­ba Ĺžmog­Şu­dys­tÄ— Ku­dir­ kos Nau­mies­ty­je dar kar­tÄ… pri­mi­nÄ— po­li­ci­jos pro­ble­mas. Pa­sak Po­li­ci­jos de­par­ta­men­ to, pa­rei­gō­nĹł sto­ka pra­de­da kel­ti grÄ—s­mÄ™ Ĺžmo­niĹł sau­gu­ mui, trĹŤks­tant pa­tru­liĹł ne vi­ suo­met su­ge­ba­ma ope­ra­ty­ viai rea­guo­ti ÄŻ vi­sus gau­na­ mus iť­kvie­ti­mus.

Ser­gan­ti I.De­gu­tie­nÄ— vis dar dve­jo­ja VÄ—l mes­ti iť­ťō­kÄŻ be­veik de­ťimt­me­tÄŻ par­ ti­jai va­do­vau­jan­Ä?iam And­riui Ku­bi­liui ir da­ly­vau­ti pir­mi­nin­ko rin­ki­muo­se ar at­ si­trauk­ti? DÄ—l to nie­kaip neap­sisp­ren­dĹžia be­si­gy­dan­ti kon­ser­va­to­riĹł vi­ce­pir­mi­nin­ kÄ— Ire­na De­gu­tie­nÄ—.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Skai­Ä?iuo­ja ga­li­my­bes

Kas mes pirť­ti­nÄ™ TÄ—­vy­nÄ—s sÄ…­jun­ gos-Lie­tu­vos krikť­Ä?io­niĹł de­mok­ ra­tĹł (TS-LKD) par­ti­jos pir­mi­nin­ kui A.Ku­bi­liui ir su juo var­Şy­sis dÄ—l par­ti­jos va­do­vo kÄ—­dÄ—s? Tai ga­lu­ti­ nai tu­rÄ—­tĹł paaiť­kÄ—­ti jau ĹĄios sa­vai­ tÄ—s pra­dĹžio­je. ÄŽ ĹĄÄŻ po­stÄ… pa­siō­ly­ta jau net 13 kan­di­da­tĹł. Per ke­lias ar­ti­miau­sias die­nas ÄŻ TS-LKD pir­mi­nin­kus pa­siō­ly­ti kan­di­da­tai tu­ri rať­tu pa­teik­ti su­ti­ ki­mÄ… da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se. Ta­Ä?iau rim­Ä?iau­si A.Ku­bi­liaus kon­ku­ren­tai vis dar dve­jo­ja ir at­sa­ky­mus pa­teiks tik pa­sku­ti­nÄ™ mi­nu­tÄ™. Ar par­ti­jos vi­ce­pir­mi­nin­kÄ—, da­ ly­va­vu­si ir praei­tuo­se par­ti­jos pir­ mi­nin­ko rin­ki­muo­se, I.De­gu­tie­nÄ— ry­ťis kan­di­da­tuo­ti ĹĄie­met – ne­Şi­ nia. „Kol kas nie­ko apie tai ne­gal­ vo­ju, nes se­gu. Vi­ru­si­nÄ— in­fek­ci­ja su tem­pe­ra­tō­ra. Net ne­la­bai Ĺži­nau, kas vyks­ta“, – va­kar iť­si­su­ki­nÄ—­jo I.De­gu­tie­nÄ—. „Ji skai­Ä?iuo­ja, kiek par­ti­jos sky­ riĹł iť­kÄ—­lÄ— jos kan­di­da­tō­rÄ…, ir ver­ti­ na sa­vo ga­li­my­bes. Sus­kai­Ä?ia­vu­si ir sprÄ™s, ar ver­ta kan­di­da­tuo­ti“, – dien­rať­Ä?iui paaiť­ki­no vie­nas I.De­ gu­tie­nÄ—s bend­ra­Şy­giĹł.

Pub­li­ka itin mar­ga

Va­len­ti­nas Stun­dys, Ar­vy­das Anu­ ĹĄaus­kas, KÄ™s­tu­tis Ma­siu­lis, Man­ tas Ado­mÄ—­nas, Pau­lius Sau­dar­gas, Aud­ro­nius AĹžu­ba­lis, Dai­nius Krei­ vys, Nag­lis Pu­tei­kis ir net Vy­tau­tas Lands­ber­gis. IĹĄ to­kios mar­gos pub­ li­kos rink­ti par­ti­jos ved­lÄŻ jau pa­siō­ lÄ— TS-LKD sky­riai.

Ji skai­Ä?iuo­ja, kiek par­ti­jos sky­riĹł iť­kÄ—­ lÄ— jos kan­di­da­tō­rÄ…, ir ver­ti­na sa­vo ga­li­my­ bes. Sus­kai­Ä?ia­vu­si ir sprÄ™s, ar ver­ta kan­ di­da­tuo­ti. Jau Ĺži­no­ma, kad dau­gu­ma ĹĄiĹł vei­ kÄ—­jĹł kau­tis su A.Ku­bi­liu­mi at­si­sa­ kys. Klaus­tu­kĹł yra tik dÄ—l krikť­Ä?io­ niĹł de­mok­ra­tĹł ved­lio V.Stun­dĹžio ir N.Pu­tei­kio. Ĺ al­ti­niĹł par­ti­jo­je tei­gi­ mu, V.Stun­dys kan­di­da­tuos tuo at­ ve­ju, jei sa­vo kan­di­da­tō­ros ne­kels I.De­gu­tie­nÄ—. O N.Pu­tei­kiui bō­ti kan­di­da­tu dÄ—l draus­mÄ—s pa­Şei­di­ mĹł ga­li neleisti par­ti­jos pre­zi­diu­ mas.

„„Dve­jo­nÄ—: rim­Ä?iau­sia kon­ku­ren­te A.Ku­bi­liui par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­muo­se lai­ko­ma I.De­gu­tie­nÄ— lig ĹĄiol neat­

sa­ko, ar no­ri bō­ti kon­ser­va­to­riĹł ved­lÄ—.

Ga­liau­siai jau su­ti­ku­sius kan­di­da­ tuo­ti par­ti­jos na­rius ver­tins ir par­ ti­jos Prie­Şiō­ros ko­mi­te­tas. Kai ku­rie vei­kÄ—­jai ĹĄio filt­ro ga­li ir ne­pe­rei­ti. „Kol kas at­si­sa­kiu­siĹł kan­di­da­ tuo­ti dar ne­tu­ri­me. Tai kan­di­da­ tai tu­ri pa­da­ry­ti rať­tiť­kai. Nuo ĹĄian­dien mes ÄŻpa­rei­go­ti kiek­vie­ no kan­di­da­to pa­klaus­ti, ar jis su­ tin­ka kan­di­da­tuo­ti. Sek­re­to­ria­tas tu­ri su­rink­ti su­ti­ki­mus. Ĺ ian­dien tÄ… pro­ce­dō­rÄ… ir pra­dÄ—­si­me“, – taip va­kar tei­gÄ— par­ti­jos vyk­do­ma­sis sek­re­to­rius Rai­mun­das Alek­na. Lan­ko par­ti­jos ko­le­gas

Nors par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­ mai tik po ke­liĹł mÄ—­ne­siĹł, A.Ku­bi­

lius rin­ki­mĹł kam­pa­ni­jÄ…, re­gis, jau pra­dÄ—­jo. Jau ke­lis mÄ—­ne­sius jis su iť­ti­ki­ mais bend­ra­Şy­giais lan­ko par­ti­jos sky­rius vi­so­je Lie­tu­vo­je. A.Ku­bi­ liui tal­ki­na ir vie­na ÄŻta­kin­giau­siĹł par­ti­jos na­riĹł Ra­sa Juk­ne­vi­Ä?ie­nÄ—. Ji jau ku­ris lai­kas skel­bia, kad ge­ res­nio kan­di­da­to uĹž A.Ku­bi­liĹł par­ ti­jo­je nÄ—­ra. Nuo jos neat­si­lie­ka ir ki­ti iť­ti­ki­ mi A.Ku­bi­liaus sÄ…­jun­gi­nin­kai. YpaÄ? – at­si­sta­ty­di­nÄ™s ĹŤkio mi­nist­ras D.Krei­vys. ÄŽ lig­ťio­li­nio par­ti­jos pir­ mi­nin­ko pu­sÄ™ sto­jo ir Jau­nų­jĹł kon­ ser­va­to­riĹł ly­ga, ku­ri ko­vo pra­dĹžio­je pa­skel­bÄ—, kad par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­muo­se rems A.Ku­bi­liĹł.

I.Ma­ti­jo­ťai­tie­nÄ— pa­lai­do­ta Pet­ra­ťiō­nĹł ka­pi­nÄ—­se Ta­das Ĺ ir­vins­kas t.sirvinskas@diena.lt

Ĺ ia­me pa­sau­ly­je ryť­kĹł pÄ—d­sa­kÄ… pa­li­ku­siÄ… Kau­no mies­to ta­ry­bos na­rÄ™, vers­li­nin­kÄ™ Ire­nÄ… Ma­ti­jo­ťai­ tie­nÄ™ va­kar ÄŻ pa­sku­ti­nÄ™ ke­lio­nÄ™ pa­ly­dÄ—­jo ĹĄim­tai Ĺžmo­niĹł.

„Die­vui ir­gi rei­kia ge­rĹł Ĺžmo­niĹłâ€œ, – po I.Ma­ti­jo­ťai­tie­nÄ—s mir­ties to­ kius Ĺžo­dĹžius iť­ta­rÄ— ve­lio­nÄ—s na­ mĹł kai­my­nys­tÄ—­je gy­ve­nan­ti ma­ Ĺža mer­gai­tÄ—. Ir jau­ni, ir se­ni I.Ma­ti­jo­ťai­tie­nÄ™ pa­Şi­no­jÄ™ Ĺžmo­nÄ—s tei­gÄ—, kad ge­ru­ mas, nuo­ťir­du­mas ir darbť­tu­mas bu­vo mo­ters vi­zi­ti­nÄ— kor­te­lÄ—. „To­kiÄ… aki­mir­kÄ… ky­la klau­si­mas ko­dÄ—l? Ko­dÄ—l mus pa­lie­ka ge­riau­si,

tie, ku­rie la­biau­siai my­lÄ—­jo gy­ve­ni­ mÄ…? Kai Ire­na bō­da­vo ĹĄa­lia, vis­kas vi­sa­da bō­da­vo ge­rai“, – va­kar prie I.Ma­ti­jo­ťai­tie­nÄ—s pe­le­nus pri­glau­ du­sios ka­po duo­bÄ—s kal­bÄ—­jo ar­chi­ tek­tas Al­gir­das Kauť­pÄ—­das. ÄŽ Pet­ra­ťiō­nĹł ka­pi­nes pa­skui ur­ nÄ… Ä—jo ĹĄim­tai Ĺžmo­niĹł. Nuo ĹĄar­vo­ji­ mo sa­lÄ—s iki ka­pi­niĹł pro­ce­si­jÄ… ly­dÄ—­jo po­li­ci­jos eki­pa­Şai, su­si­da­rÄ— spĹŤs­tys. Ve­lio­nÄ— bu­vo la­bai ak­ty­vi ÄŻvai­rio­se sri­ty­se, to­dÄ—l ĹĄer­me­ny­se ir lai­do­ tu­vÄ—­se bu­vo ap­stu Ĺži­no­mĹł me­no, vers­lo bei po­li­ti­kos at­sto­vĹł. „Ji bu­vo tai­kos an­ge­las – sa­vi­ val­dy­bÄ—s ta­ry­bos na­rius vi­sa­da kvie­tÄ— va­do­vau­tis ne po­li­ti­niais, o Ĺžmo­giť­ku­mo prin­ci­pais“, – grau­ di­no­si po­li­ti­kÄ— Edi­ta Gu­di­ťaus­ kie­nÄ—.

I.Ma­ti­jo­ťai­tie­nÄ— bu­vo vie­na ak­ ty­viau­siĹł prieĹĄ praÄ—­ju­sius rin­ki­mus ÄŻ sa­vi­val­dy­biĹł ta­ry­bas su­si­kō­ru­sio su­si­vie­ni­ji­mo „Vie­nin­gas Kau­nas“ na­riĹł. Ta­Ä?iau ne­pas­te­bÄ—­ta, kad ap­ suk­rios po­li­ti­kÄ—s vaid­me­nÄŻ mo­te­ris bō­tĹł nau­do­ju­si as­me­ni­nei ar ar­ti­ mų­jĹł ge­ro­vei kur­ti. ÄŽ ÄŻvai­rias veik­las pa­si­nÄ—­ru­si I.Ma­ti­jo­ťai­tie­nÄ— gul­da­ vo­si vÄ—­lai, o kel­da­vo­si la­bai anks­ ti. Anks­ti ji kÄ—­lÄ—­si ir tra­giť­kÄ… ant­ ra­die­nio ry­tÄ…, kai na­muo­se nu­kri­to nuo laip­tĹł. Me­di­kai ir I.Ma­ti­jo­ťai­ tie­nÄ— su mir­ti­mi ko­vo­jo po­rÄ… die­nĹł, ta­Ä?iau ket­vir­ta­die­nÄŻ mo­te­riai kons­ ta­tuo­ta sme­ge­nĹł mir­tis. Jos or­ga­ nai paau­ko­ti Na­cio­na­li­niam or­ga­nĹł transp­lan­ta­ci­jos biu­rui, penk­ta­die­ nÄŻ I.Ma­ti­jo­ťai­tie­nÄ— kre­muo­ta. Jai bu­vo 55-eri.

Eval­do But­ke­vi­Ä?iaus nuo­tr.

Re­gi kaip pre­zi­den­tÄ™

O iki pat pa­sku­ti­nÄ—s aki­mir­kos ap­si­sprÄ™s­ti del­sian­Ä?iÄ… I.De­gu­tie­ nÄ™ pa­lai­ko krikť­Ä?io­niĹł de­mok­ra­ tĹł spar­nas ir idÄ—­ji­niai jĹł ly­de­riai – V.Stun­dys bei Pau­lius Sau­dar­ gas. Ĺ ÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ ĹĄis par­la­men­ta­ras taip ÄŻsi­jau­tÄ—, kad ne­tgi pa­reiť­kÄ—, jog I.De­gu­tie­nÄ— ga­lÄ—­tĹł bō­ti kon­ ser­va­to­riĹł kan­di­da­tÄ— ÄŻ pre­zi­den­ tus. „Kaip bus – nu­sprÄ™s par­ti­ja“, – dip­lo­ma­tiť­kai at­sa­kÄ— I.De­gu­tie­nÄ—. PrieĹĄ po­rÄ… me­tĹł vy­ku­siuo­se TS-LKD pir­mi­nin­ko rin­ki­muo­se uĹž A.Ku­bi­liĹł bal­sa­vo 5546 TS-LKD na­riai, uĹž I.De­gu­tie­nÄ™ – 4628.

„Paroc“ kvieèia ĂĄ seminarus „Paroc“ tÄ™sia kasmetinÄ™ tradicijÄ… ir ĹĄiemet Lietuvos didĹžiuosiuose miestuose kovo mÄ—nesÄŻ rengia mokomuosius-informacinius seminarus. Ĺ iemet seminare bus nagrinÄ—jamos tokios temos: r Kaip iĹĄvengti klaidĹł ĹĄiltinant atitvaras akmens vata. r Rekomendacijos energiĹĄkai efektyviĹł pastatĹł projektavimui. r PAROC Cortex ir PAROC Cortex One sprendimai energiĹĄkai efektyviems pastatams. r Naujos galimybÄ—s su www.paroc.lt tinklapiu. Seminaras KlaipĂŤdoje vyks ĹĄ. m. kovo 20 d. (treÄ?iadienÄŻ) 14 val. KlaipÄ—dos universiteto konferencijĹł salÄ—je „Aula Magna“ (H.Manto g. 84, KlaipÄ—da). Kitas seminaras vyks: r Vilniuje – kovo 21 d. (ketvirtadienÄŻ) 14 val. vieĹĄbuÄ?io

„Karolina“ didĹžiojoje konferencijĹł salÄ—je (Sausio 13 – osios g. 2, Vilnius).

Maloniai kvieÄ?iame dalyvauti.

www.paroc.lt

„„At­sis­vei­ki­no: I.Ma­ti­jo­ťai­tie­nÄ—s

lai­do­tu­vÄ—­se do­mi­na­vo bal­tos gÄ—­lÄ—s. Ar­tō­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

3FHJTUSBDJKB FM QBĂ?UV parocseminarai@gmail.com, (nurodykite miestĂ , kuriame dalyvausite, ĂĄmonĂŚ, WBSEÂŞ QBWBSE° FM QBĂœUP BESFTÂŞ JS LPOUBLUJOÂŤ UFM OVNFSÂŤ Telefonai pasiteirauti: +370 615 67154 arba +370 607 90830

6

pirmadienis, kovo 18, 2013

nuomonės

Pa­ra­ma spor­tui – pra­ban­ga?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ma­kab­riš­ka tie­sa liks už­ra­kin­ta

v.spuryte@kl.lt

Ge­nė­to­jai su­dar­kė me­džius

K

lai­pė­dos „Nep­tū­no“ krep­ši­nio klu­bas su­si­dū­rė su fi­nan­si­nė­mis pro­ble­mo­mis, žai­dė­jai jau ke­lis mė­ne­ sius ne­gau­na at­ly­gi­ni­mų, – esą uos­ta­mies­čio val­džia, nors ir ža­dė­jo pa­ra­mą, ne­sky­rė pa­kan­ka­mai pi­ ni­gų. Jų iš mies­to biu­dže­to jau rei­ka­lau­ja ir Klai­pė­dos „At­lan­to“ fut­bo­lo klu­bo aist­ruo­liai, nes ko­man­da pa­sta­ruo­ju me­tu tei­kia vil­čių, jog ga­li pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų. Šie­met mies­to biu­dže­te rep­re­zen­ta­ci­nių Klai­pė­dos spor­to ko­man­dų rė­mi­mui nu­ma­ty­ta dau­giau nei mi­li­jo­nas li­tų. Vi­si klu­bai, ku­riems bus skir­ta pa­ ra­ma, yra pri­va­tūs – sa­vi­val­dy­bė nė­ra jų da­li­nin­kė. To­dėl nuo­lat ir ky­la dis­ku­si­jų, ar iš mies­to biu­dže­to rei­kė­tų rem­ti uos­ta­mies­čio ko­man­das, ku­rios pri­klau­so pri­va­tiems klu­bams?

Prieš

Saulius Pocius

I

Šian­dien jau vi­siš­kai aiš­ku: tik­ro­sios tie­sos nie­kas nie­ka­da taip ir ne­su­ži­nos. gra­fi­ką nu­me­ta­mos abe­jo­ti­nos ar kaž­kie­ no ty­liai ap­mo­kė­tos nau­jie­nos. Tai­gi klau­si­mus vėl ga­li­ma kar­to­ti iš nau­jo: jei mer­gai­tę no­ri­ma pa­grob­ti, tu­ri bū­ti aiš­ kiai įvar­dy­ta, kas tai kė­si­na­si da­ry­ti. Žmo­ gaus pa­gro­bi­mo or­ga­ni­za­vi­mas yra kri­mi­ na­li­nis nu­si­kal­ti­mas ir jį pla­nuo­jan­tie­ji tu­ri sė­dė­ti su­lai­ky­mo izo­lia­to­riu­je. Taip pat tu­rė­tų bū­ti pa­ga­liau aiš­kiai at­sa­ky­ ta, nuo ko sau­go­ma mer­gai­tės ma­ma, ku­rią, la­bai pa­na­šu, vi­siš­kai iš­var­gi­no die­ną nak­ tį ne­to­lie­se dryb­san­tys, be­si­mai­ti­nan­tys ir vi­saip ki­taip sa­vo eg­zis­ta­vi­mą šau­niai pa­ lai­kan­tys ap­sau­gi­nin­kai. Bū­tis to­kio­je bio­ lo­gi­nė­je ta­pa­ty­bė­je įky­rė­tų ne tik gy­va­vi­ mo džiu­ge­siams su­no­ku­siai mo­te­riai, bet ir bet ku­riam veiks­niam žmo­gui. Dar klai­k iau šia­me kon­teks­te at­ro­do tai, kad teis­mų ar dirb­ti­nai pri­veis­tų ko­mi­si­jų po­sė­džiai, ku­riuo­se nag­ri­nė­ja­mi su šia is­to­ ri­ja su­si­ję rei­ka­lai, yra už­da­ri nuo žmo­nių. Tas fak­tas tik dar kar­tą by­lo­ja, jog yra as­ me­nų, la­bai jau ne­no­rin­čių, kad iš­ryš­kė­tų kai ku­r ios ne­ma­lo­n ios šios ma­kab­r iš­kos by­los de­ta­lės. Kai kam ak­tua­lu, kad tei­sin­ gu­mo iš­troš­ku­si vi­suo­me­nė bū­tų lyg dre­ suo­ja­mas šu­niu­kas pe­ni­ma tik tuo, ką jai nu­me­ta ano­ni­mi­nis šei­mi­nin­kas. To­dėl šian­dien jau vi­siš­kai aiš­ku: tik­ro­sios tie­sos nie­kas nie­ka­da taip ir ne­su­ž i­nos. Užuot pa­ga­l iau vis­ką iš­siaiš­k i­nus, teks ten­k in­t is in­for­ma­ci­ja, kad abu pa­g rin­d i­ niai šios is­to­ri­jos per­so­na­žai vie­nas po ki­ to mi­rė pa­sprin­gę žo­ly­tė­mis.

Gy­ve­nu Žar­di­nin­kų gat­vė­je. La­ bai lau­kė­me pa­va­sa­rio, iš­sprogs­ tan­čių me­džių. Bet šio­mis die­no­ mis mū­sų gat­vė­je siau­tė­jo me­džių ge­nė­to­jai, nors čia neau­ga tuo­pų, o tik lie­pos ir ke­li kle­vai. Po jų dar­bo abi­pus gat­vės li­ko tik stul­pai ža­lio­ mis vir­šū­nė­mis. Pa­lik­ta tik treč­da­ lis ša­kų. Gai­la žiū­rė­ti į to­kius su­ dar­ky­tus me­džius. Esa­me la­bai pa­si­pik­ti­nę. Pa­na­šu, kad taip ty­čia api­pjaus­to me­džius, kad kuo ma­ žiau la­pų bū­tų ir gat­vės tap­tų šva­ res­nės. Al­ber­tas

Skriau­džia neį­ga­liuo­sius

Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius, Klai­pė­dos mies­to ta­ ry­bos Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kas: – Šian­dien yra nevi­siš­kai tei­sin­ga įvar­dy­ti, jog Klai­pė­dą rep­re­zen­tuo­jan­tys klu­bai yra pri­va­tūs. Jų stei­gė­jai yra fi­zi­niai as­me­nys, sta­tu­sas – vie­šo­sios įstai­gos, ku­rios ne­sie­kia pel­no. Ver­ti­nant tai, ar duo­ti toms ko­man­ doms, ku­rios žai­džia aukš­čiau­sio­se ša­lies ly­go­se, pi­ni­ gų iš mies­to biu­dže­to, ar ne­duo­ti, pa­si­sa­kau už tai, kad bū­tų duo­da­ma. Ki­tas klau­si­mas – su­ma. Ma­nau, kad rei­kia ver­tin­ti tai, kaip dir­ba klu­bų va­dy­bi­nin­kai, kiek jie su­ge­ba pri­trauk­ti rė­mė­jų lė­šų, nu­sta­ty­ti pro­cen­tą, kiek ša­lia su­ras­tų rė­mė­jų pi­ni­gų tu­rė­tų bū­ti ski­ria­ma iš mies­to biu­dže­to. Be to, yra ir ki­tų niuan­sų. Pa­vyz­džiui, prie „At­lan­to“ tre­ni­ruo­ja­si dar apie 100 vai­kų, ku­rių tre­ni­ruo­tėms pi­ni­gų iš mies­to biu­dže­to nė­ra ski­ria­ma, o Fut­bo­lo mo­kyk­lo­je vai­ko iš­lai­ky­mas per me­tus kai­ nuo­ja ke­lis tūks­tan­čius li­tų. „Nep­tū­nas“ taip pat rei­ka­ lin­gas, nes uos­ta­mies­tis tu­ri stip­rią krep­ši­nio mo­kyk­ lą ir rei­kia ko­man­dos, kur jau­ni žai­dė­jai ga­lė­tų to­bu­lė­ti. Aš pa­si­sa­kau už tai, kad rep­re­zen­ta­ci­nes Klai­pė­dos ko­ man­das rei­kia rem­ti, bet pro­tin­gai – su­glaus­ti pe­čius tu­ri ir vers­las, ir sa­vi­val­dy­bė, nes mies­to biu­dže­tas nė­ra mel­žia­ma kar­vė. Be to, jei val­džia re­mia spor­to klu­bą, jis ei­na iš­kė­lęs sa­vi­val­dy­bės vė­lia­vą, tai ir vers­lo įmo­ nėms yra sig­na­las, kad rei­kia pri­si­dė­ti.

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos Fi­ nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­rė: – Jei bū­tų ma­no tei­sė, pri­va­tiems spor­to klu­bams iš mies­to biu­dže­to tik­rai ne­skir­čiau pi­ni­gų. Vai­kus rei­kia rem­ti, o ne pro­fe­sio­na­lų spor­tą, ku­ris yra vers­las ir ja­me da­ro­mi pi­ni­gai. Vi­sa­me pa­sau­ly­je pro­fe­sio­na­lų spor­to klu­bai yra iš­lai­ko­mi pri­va­čių rė­mė­jų ir į mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus ne­pre­ten­ duo­ja­ma. Aiš­ku, jei mies­to biu­dže­te tu­rė­tu­me tiek pi­ni­gų, kad ne­be­ži­no­tu­me, kur juos dė­ti, tuo­met už ati­tin­ka­mus pa­sie­ki­mus ko­man­doms ir bū­tų ga­ li­ma skir­ti vien­kar­ti­nes pre­mi­jas, bet ne dau­giau. Da­bar mies­to biu­dže­tas yra taip su­tam­py­tas, kad vis­kam trūks­ta pi­ni­gų. Ug­dy­mo įstai­gos neapš­vies­ tos, gat­vių kelk­raš­čiai ne­va­ly­ti, to­dėl oro už­terš­tu­ mas kie­to­sio­mis da­le­lė­mis pa­di­dė­jęs, tai ken­kia gy­ ven­to­jams. Ga­liau­siai ne­ran­da­me 35 tūkst. li­tų, jog Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­se bū­tų pa­ka­bin­ta Mė­ly­no­ji vė­lia­va. Yra tiek spręs­ti­nų pro­ble­mų, tad pri­va­tūs spor­to klu­bai tik­rai ne­ga­li bū­ti prio­ri­te­tas. Ma­nau, kad ir da­bar jų pa­ra­mai nu­ma­ty­tas tas dau­giau nei mi­li­jo­nas li­tų mies­to biu­dže­tui tik­rai yra per di­de­ lė naš­ta. Sa­vi­val­dy­bė tik­rai nė­ra tiek tur­tin­ga, kad rem­tų pra­ban­gių vy­rų pra­ban­gų vers­lą. Tik tur­tin­ gi tu­ri rem­ti to­kius da­ly­kus ir bend­ruo­me­nė ne­tu­ ri nu­ken­tė­ti.

Pas­kai­čiau straips­ne­lį apie tai, kad neį­ga­lie­ji su­si­pai­nio­jo tvar­ko­je. Tei­gia­ma, kad yra ne­ma­žai su­kčia­ vi­mo at­ve­jų. Aš no­riu pa­pa­sa­ko­ti prie­šin­gą nuo­ty­kį. Praė­ju­sią sa­vai­ tę išei­nu iš na­mų, žiū­riu, už ma­no au­to­mo­bi­lio va­ly­tu­vų už­kiš­tas Ke­ lių po­li­ci­jos įspė­ji­mas – esą ma­ši­na pa­sta­ty­ta už ke­lio ženk­lo „Sto­vė­ti drau­džia­ma“. Nors per au­to­mo­bi­ lio stik­lą ge­rai ma­ty­ti in­va­li­do kor­ te­lė. Pa­rė­jęs pa­si­tiks­li­nau tai­syk­les ir dar kar­tą įsi­ti­ki­nau, kad man čia lei­džia­ma sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį. Va­ žia­vau pro ša­lį ir už­su­kau į Ke­lių po­li­ci­ją, bet su ma­ni­mi ten į kal­bas ne­si­lei­do. Nė­ra pa­ra­šo, to­dėl neaiš­ ku, kas pa­ra­šė šį įspė­ji­mą. Čia jau ma­žų ma­žiau­siai keis­ta – įspė­ti, kai el­giuo­si pa­gal tai­syk­les. Pet­ras

Ger­ma­nas – pui­kus laiš­ka­ne­šys

Gy­ve­nu Lie­pų gat­vė­je. Kar­tą per sa­vai­tę su­lau­kiu pre­nu­me­ruo­ja­mo laik­raš­čio. Anks­čiau jį man įmes­ da­vo į pa­što dė­žu­tę, to­dėl daž­nai jo ne­tek­da­vau. Da­bar džiau­giuo­si, kai man į du­ris pa­skam­bi­na mie­las jau­nuo­lis Ger­ma­nas. Vi­sa­da pa­si­ svei­ki­na, nu­si­šyp­so, pa­duo­da laik­ raš­tį į ran­kas ir at­si­svei­ki­na. To­kio ma­lo­naus ir man­da­gaus laiš­ka­ne­šio dar ne­te­ko su­tik­ti. La­bai jam dė­ko­ ju ne tik už tai, kad pui­kiai at­lie­ka sa­vo dar­bą, bet ir dėl to, kad sklei­ džia ge­rą nuo­tai­ką. Bi­ru­tė

Pa­pik­ti­no ne­pa­ten­kin­tas žmo­gus

Rim­kai – tar­si tik raup­suo­tie­siems

K

ai rei­kė­jo sta­ty­ti ga­myk­las šiau­ri­nė­je Rim­kų pu­sė­ je, val­džia ža­dė­jo, kad čia gy­ve­nan­tys žmo­nės tu­rės su­si­sie­ki­mą ir dar­bo vie­tas. De­ja, vis­kas at­si­su­ko prieš mus. Iš šiau­ri­nės pu­sės ma­to­me vai­ vo­rykš­tes, o iš pie­tų mus pa­sie­kia gai­žus fe­ka­li­jų tvai­kas. „Ma­lo­nu ir svei­ka“. Vie­ti­nė te­le­vi­zi­ja su mu­mis nu­ trau­kė su­tar­tis, ne­be­ma­to­me Klai­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Už

ki aša­rų pil­ką kas­die­ny­bę kar­tais vis pra­skaid­ri­na ne­t i­kė­tu­mai ar­ba žvė­ riš­ki pa­ra­dok­sai. Štai po­li­ci­ja pa­reiš­ kia, jog kaž­kas ke­ti­na pa­grob­ti D.Ke­ džio duk­te­rį, ta­čiau jos ma­ma no­ri, kad bū­ tų pa­nai­kin­ta ap­sau­ga. Ga­li kė­sin­tis nu­si­pjau­ti sau au­sį, bet to­kio­ je veiks­mų ka­ko­fo­n i­jo­je vis tiek sun­k u įžvelg­ti įpras­tą lo­gi­ką. Vi­sa ši is­to­ri­ja jau tam­pa net ne­be tra­g iš­ ka, o iro­niš­kai per­ver­siš­ka, nes lo­gi­ka čia jau nie­ko ne­be­paaiš­kin­si. Tie­sa čia šven­ čia suei­t į su me­lu ir gim­do tau­t i­n į tei­sin­ gu­mo nau­ja­da­rą, ku­r io at­pa­ž in­t i ne­pa­ jėg­tų nė tre­jo­mis de­vy­ne­rio­mis pri­gir­dy­ ta Te­mi­dė. Ir vėl­gi ten­ka pa­kar­to­ti jau ke­lin­tą kar­tą: vi­ są šią ab­sur­do dra­mą mai­ti­na ne kas ki­ta, o ab­so­liu­ti ne­ži­nia ar­ba vi­suo­me­nei pa­gal

karštas telefonas

pė­dos ži­nių. Už te­le­vi­zi­jos pul­ te­lius, ku­rie kai­na­vo po 100 li­tų, pi­ni­gų nie­kas ne­grą­žins. Tai va, kaip mu­mis rū­pi­na­si val­ džios vy­rai. Rin­ko­me ir pa­ra­šus, kad bū­tų pra­tęs­ti 6 ar 15 au­to­bu­sų marš­ru­ tai bent iki Rim­kų per­va­žos. Su­lau­ kė­me at­sa­ky­mo, kad val­džiai rū­pi gy­ven­to­jų sau­gu­mas. Va­ži­nė­da­vo 11 mik­roau­to­bu­sas, ga­lė­da­vo­me bent juo pa­si­nau­do­ti.

Vy­tau­tas Sa­la­se­vi­čius Rim­kų gy­ven­to­jas

Ge­no­vai­tė Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Bet kaž­kam pa­si­ro­dė, kad tai ne­ pel­nin­ga ir jį pa­nai­ki­no. Ar rei­kės atei­ti su ša­kė­mis ir dal­ giais prie sa­vi­val­dy­bės? Bet ir ten ne­be­pa­tek­si, juk val­di­nin­kai pa­si­ da­rė už­ra­ki­na­mas du­ris. Be­lie­ka ste­bė­tis, kad „Aras“ val­ džios dar ne­sau­go. No­rė­tu­me, kad val­džia at­kreip­tų dė­me­sį bent į vie­ną mū­sų nu­si­skun­di­mą.

La­bai su­py­kau pa­skai­čiu­si na­cio­ na­li­nį dik­tan­tą su­nie­ki­nu­sio žmo­ gaus nuo­mo­nę. Jį pa­pik­ti­no prie V.Lands­ber­gio pa­var­dės pri­dė­ ta ant­ro­ji V., ne­va jam tai pri­me­na ta­ry­bi­nius lai­kus, kai lie­tu­viai tu­ rė­jo tė­va­var­džius. Bet juk mes – ne mė­gin­tu­vė­ly­je išau­gin­ti ar iš šven­ tos dva­sios gi­mę, tu­ri­me ma­mą ir tė­vą. Ki­tas jam už­kliu­vęs da­ly­kas žo­dis „naš­čiai“. Te­gu jau­no­ji kar­ ta su­pran­ta, kaip anks­čiau žmo­nės gy­ve­no. Se­no­vi­nius lie­tu­viš­kus žo­ džius rei­kia pri­si­min­ti ir iš­sau­go­ ti. Juk mū­sų bib­lio­te­kos kie­me juos ke­ti­na­ma net įam­žin­ti.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, kovo 18, 2013

sportas

Auksą iškovojo FM ir „VF-Futera“

Sėkmė: aukso medalius ir kelialapį į 1-ąją lygą pelnė FM auklėtiniai.

Staigmena: „VF-Futeros“ žaidėjai čempionų vardus iškovojo netikėtai.

Baigėsi Klaipėdos 2-osios ir 3-iosios lygų salės futbolo čempionatai, kuriuose pergales šventė „Futbolo mokyklos“ (FM) ir „Vakarų fronto-Futeros“ penketukai.

Finalas tarp FM ir „Klaipėda city“ ekipų prasidėjo atsargiu abiejų komandų žaidimu. Vėliau vyko permaininga kova – pirmavo tai vieni, tai kiti žaidėjai. Likus žaisti šešias minutes Aidas Capas dar kartą išvedė FM į priekį 4:3. Tai buvo pergalingas įvartis, per likusį laiką 18-mečiai išsaugojo pergalę ir iškovojo kelialapį į 1-ąją lygą. Rungtynėse dėl bronzos medalių „Bočių“ komanda jau per pirmąsias dešimt minučių įmušė du įvarčius. Dar įspūdingiau ši ekipa pradėjo antrąjį kėlinį. Po Edvaldo Skyriaus ir Germano Vaniuchino taiklių smūgių rezultatas šoktelėjo iki 5:1. Įpusėjus kėliniui „Saremos“ žaidėjai įmušė įvartį, tačiau tai buvo viskas. „Bočiai“ šventė pergalę 5:2.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

2-osios lygos pirmenybėse varžėsi 12 komandų. Po pirmojo etapo, kai visos ekipos išmėgino jėgas tarp savęs, į ketvirtfinalį pateko „Bočiai“ (27 taškai), „Klaipėda city“ (25), „Sarema“ (24), FM (22), „Klaipėdos universitetas-2“ (22), „Kuršiai“ (19), „Irenita“ (18) ir „Krantas“ (14).

Antrajame etape staigmenų neužfiksuota, pergales ir bilietus į pusfinalį iškovojo aukštesnes vietas užėmę penketukai. Pusfinalyje suklupo reguliariojo čempionato nugalėtojai – „Bočiai“. Juos 3:2 įveikė ambicingieji FM auklėtiniai. Teisę žaisti finale iškovojo ir „Klaipėda city“, 8:5 palaužusi „Saremos“ futbolininkus.

Pirmą kartą suburtoje 3-iojoje lygoje varžėsi taip pat 12 penketukų. Šioje lygoje varžybų sistema buvo kiek kitokia nei kitose. Po pirmojo etapo dėl medalių kovoti liko šešios ekipos, kurios tarp savęs sužaidė dar po kartą. Pirmąsias dvi vietas užėmusios komandos susitiko finale, o 3-ioje ir 4-oje pozicijose buvę penketukai susirėmė dėl bronzos žetonų. Į finalą pateko visą čempionatą pirmavusi „Elvitransos-Klaipėdos valstybinės kolegijos“ komanda, po 16 varžybų surinkusi 36 taškus, ir kone stebuklingai į antrąją vietą pakilusi „VF-Futera“ (32 taškai). Kova dėl aukso buvo nuožmi nuo pirmųjų minučių. Pirmieji įvartį pasiekė „Elvitransos-KVK“ futbolininkai, tačiau vėliau iniciaty-

Alytuje – prizininkai Česlovas Kavarza Alytuje vykusiame 15-ajame tarptautiniame jaunių dziudo turnyre, skirtame Lietuvos karininkui Antanui Juozapavičiui atminti, antrąją vietą užėmė Akvilė Titorenko, trečiąją – Aistis Mačerauskas.

Klaipėdos sporto centro atstovė A.Titorenko varžėsi svorio per 57 kg grupėje. Jaunoji uostamiesčio kovotoja pakeliui į finalą įveikė visas varžoves. Jono Tilviko auklėtinė pusfinalyje nugalėjo šių metų Lietuvos čempionę Miglę Kibickaitę iš Panevėžio, kuriai buvo pralaimėjusi šalies pirmenybių finale. Dzūkijos sostinėje klaipėdietė dėl nugalėtojos vardo susitiko su Baltarusijos sportininke. Kova buvo įtempta ir įdomi. Tačiau A.Titorenko turėjo pripažinti baltarusės pranašumą. „Akvilei pritrūko tokio lygio varžybų patirties, – sakė J.Tilvikas. – Sportininkė su kiekvienomis

varžybomis įgauna vis geresnę sportinę formą. Prieš tai ji iškovojo bronzos medalį Lietuvos jaunimo čempionate, sidabro medalį šalies jaunučių pirmenybėse, o dabar buvo antra tarptautiniame turnyre.“ A.Mačerauskas kovojo svorio iki 55 kg grupėje. Pakeliui į pusfinalį Klaipėdos atletas nugalėjo pajėgius varžovus iš Latvijos ir Vilniaus. Pusfinalyje teko stoti į kovą su šių metų šalies čempionu Edgaru Lizūnu. Kaip ir prieš porą savaičių, pranašesnis buvo varžovas, vėliau laimėjęs turnyrą. A.Mačerauskas dėl 3-iosios vietos rungtyniavo su panevėžiečiu Robertu Mingaila, anksčiau nugalėjusiu pajėgius kovotojus iš Rumunijos, Latvijos ir Estijos. Uostamiesčio imtynininkas, pademonstravęs kovingumą, šventė pergalę. Alytuje dalyvavo komandos iš Japonijos, Rumunijos, Baltarusijos, Moldovos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Lietuvos.

vą perėmę „VF-Futeros“ žaidėjai įmušė keturis įvarčius. Aistrų kupiname mače jos dar labiau įkaito, kai komandas skyrė vos vienas įvartis – 4:3. Tačiau baigiantis susitikimui į „Elvitransos-KVK“ vartus taikliai spyręs „VF-Futeros“ žaidėjas Tomas Girdziuška nuramino emocijas. Dėl 3-iosios vietos „Klaipėdos policija-2“ 5:2 (4:0) įveikė „Sendvario“ futbolininkus, kurie beveik viso čempionato metu buvo antroje vietoje. Nesėkmingas finišas iš jų atėmė ne tik sidabro, bet ir bronzos medalius. 1-osios lygos pirmenybių, kurios baigėsi gerokai anksčiau, pirmą sykį čempionais tapo „Klaipėdos universiteto“ futbolininkai. Antri buvo „Baltų“, treti – „Klaipėdos policijos“ žaidėjai.

Snaiperis – M.Runkauskas Šiaulių arenoje vykusios Lietuvos krepšinio lygos „Žvaigždžių dienos“ metu surengtą tritaškių metimų konkursą antrą kartą per savo karjerą laimėjo Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjas Marius Runkauskas, finale 19:15 įveikęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ gynėją latvį Janį Blūmą.

Trofėjai: A.Mačerauskas ir A.Titorenko iš Dzūkijos grįžo ne tuš-

čiomis.

Abu finalo dalyviai pusfinalyje surinko po 18 taškų bei iš tolesnės kovos eliminavo Eimantą Bendžių (16; „Lietuvos rytas“) ir Klymą Artamonovą (11; „Šiauliai“). Tradiciniame ir visuomet intriguojančiame konkurse varžėsi 13 krepšininkų – po vieną kiekvienos LKL ekipos atstovą ir taikliausias šiuo metu lygos tritaškių metikas pagal statistiką. Pirmajame etape absoliučiai geriausias buvo E.Bendžiaus rezultatas – 24 taškai. Kartu su konkurso nugalėtojo prizu M.Runkauskui, kuris analogiškame konkurse pirmą kartą triumfavo 2008 metais, atiteko 4 tūkst. litų čekis. „Klaipėdos“ inf.

8

pirmADIENIS, kovo 18, 2013

pasaulis Su­si­rė­mi­mų ­ iš­veng­ta

Iš­ža­gi­no ­ tu­ris­tę

Pir­mo­ji ­ mal­da

Šim­tai žmo­nių Ry­go­je šeš­ ta­die­nį pa­ger­bė Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro ve­te­ra­nus, ku­ rie ko­vė­si na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­ jos „Waf­fen SS“ di­vi­zi­jo­je, per kas­me­tes ei­ty­nes, kurs­tan­ čias su­si­prie­ši­ni­mą tarp lat­ vių ir ša­ly­je gy­ve­nan­čių ru­sų. Su­si­rė­mi­mų iš­veng­ta, pen­ki žmo­nės at­si­dū­rė areš­ti­nė­je.

Švei­ca­rų tu­ris­tę kai­me vi­du­ rio In­di­jo­je iš­prie­var­ta­vo gru­ pė vy­rų. Mo­te­ris su sa­vo su­ tuoktiniu ke­lia­vo dvi­ra­čiais, kai juos už­puo­lė sep­ty­ni ar aš­tuo­ni vy­rai. Jie iš­ža­gi­no mo­te­rį ma­tant jos vy­rui, atė­ mė 10 tūkst. ru­pi­jų (489 li­ tus) ir mo­ters mo­bi­lų­jį te­le­ fo­ną.

Po­pie­žius Pran­ciš­kus va­kar pa­si­ro­dė bal­ko­ne, išei­nan­čia­ me į Šv. Pet­ro aikš­tę, ir su­kal­ bė­jo pir­mą­ją „Vieš­pa­ties an­ ge­lo“ mal­dą bei pa­sa­kė kal­ bą, o jį svei­ki­no de­šim­tys tūks­tan­čių aikš­tė­je su­si­rin­ku­ sių žmo­nių. Mi­nio­je ple­vė­sa­ vo de­šim­tys gim­to­sios po­pie­ žiaus Ar­gen­ti­nos vė­lia­vų.

Kip­ro gy­ven­to­jai tuš­ti­na są­skai­tas Tūks­tan­čiai kip­rie­čių sa­vait­ga­ lį iš­si­ri­kia­vo prie ban­ko­ma­tų, kai eu­ro zo­nos ly­de­riai mai­nais į fi­nan­si­nę pa­gal­bą pa­rei­ka­la­vo, kad ban­kų in­dė­li­nin­kai paau­ko­ tų da­lį sa­vo pi­ni­gų.

Eu­ro zo­nos ly­de­riai šeš­ta­die­nį su­ si­ta­rė skir­ti Kip­rui 10 mlrd. eu­rų (34,5 mlrd. li­tų) fi­nan­si­nio gel­bė­ ji­mo pa­ke­tą. Bet jo są­ly­gos ra­di­ ka­liai ski­ria­si nuo vi­sų anks­tes­ nių: eu­ro zo­nos mi­nist­rai pri­ver­tė Kip­ro ban­kų in­dė­li­nin­kus, ku­rių be­veik pu­sę, ma­no­ma, su­da­ro to­ je ša­ly­je ne­gy­ve­nan­tys Ru­si­jos pi­ lie­čiai, su­mo­kė­ti iki 10 pro­c. sa­vo in­dė­lių, sie­kiant su­rink­ti be­veik 6 mlrd. eu­rų (apie 20 mlrd. li­tų). Kip­ras ta­po penk­tą­ja ša­li­mi po Grai­ki­jos, Ai­ri­jos, Por­tu­ga­li­jos ir Is­pa­ni­jos, ku­ri krei­pė­si fi­nan­si­nės pa­gal­bos po šį re­gio­ną iš­ti­ku­sios sko­lų kri­zės. „No­rė­čiau ne­bū­ti mi­nist­ru, ku­riam ten­ka tai da­ry­ti“, – Kip­ro fi­nan­sų mi­nist­ras Mi­cha­lis Sa­ris sa­kė po 10 va­lan­dų tru­ku­sių nak­ ti­nių de­ry­bų, per ku­rias eu­ro zo­ nos fi­nan­sų mi­nist­rai su­si­ta­rė dėl šio pa­ke­to. „Bank­ru­tuo­jant ban­kų sis­te­ mai, ar­ba, iš tie­sų, vi­sai ša­liai, bū­tų pra­ras­ta daug dau­giau pi­ ni­gų“, – pri­dū­rė jis ir iš­reiš­kė vil­tį, kad šis mo­kes­tis bei gel­bė­ ji­mo pa­ke­tas už­tik­rins nau­ją pra­ džią Kip­rui. Be šio pa­ke­to Kip­ras tap­tų ne­mo­kus, dėl to smuk­tų in­ ves­tuo­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mas eu­ro zo­ na, ku­ris bu­vo su­tvir­tin­tas per­nai išsaky­tu Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ ko pa­ža­du pa­da­ry­ti vis­ką, ko rei­ kės, kad Eu­ro­pos bend­ro­sios va­ liu­tos blo­kas su­stip­rė­tų.

Gel­bė­ji­mo pa­ke­to su­ma ma­žes­ nė, nei ti­kė­ta­si, ir šios lė­šos tu­ rė­tų bū­ti dau­giau­sia nau­do­ja­mos šios Vi­dur­že­mio jū­ros sa­los ban­ kams, nu­ken­tė­ju­siems dėl Grai­ ki­jos vals­ty­bės sko­los rest­ruk­tū­ ri­za­ci­jos, re­ka­pi­ta­li­zuo­ti. Ban­kų in­dė­lių ap­mo­kes­ti­ni­mas įsi­ga­lios rytoj – po ban­kų išei­gi­ nės die­nos šiandien. Nors vy­ riau­sy­bė pa­ža­dė­jo gy­ven­to­jams už pra­ras­tus pi­ni­gus at­ly­gin­ ti ban­kų, ku­riuo­se jie lai­ko in­dė­ lius, ak­ci­jo­mis, kip­rie­čių tai ne­ nu­ra­mi­no. „Mes per­si­kė­lė­me čia gy­ven­ ti iš pen­si­jos, pa­dė­jo­me į Kip­ro ban­ką vi­sas san­tau­pas, o da­bar iš mū­sų ati­ma pi­ni­gus be jo­kio lei­ di­mo ir mai­nais ža­da bank­ru­ta­ vu­sio ban­ko ak­ci­jų“ – pik­ti­no­si bri­tas emig­ran­tas Al­la­nas. Tūks­tan­čiai žmo­nių šeš­ta­die­nį ri­kia­vo­si prie ban­ko­ma­tų no­rė­ da­mi iki ant­ra­die­nio iš­si­gry­nin­ti pi­ni­gus. Bet dau­ge­ly­je ban­ko­ma­ tų grei­tai bai­gė­si pi­ni­gai, o da­lis ban­kų ap­ri­bo­jo gry­ni­ni­mo ir per­ ve­di­mo su­mas. Ki­tos ES vals­ty­bės ne kar­tą prie­kaiš­ta­vo Kip­rui, kad per jo ban­kus plau­na­mi ru­sų pi­ni­gai. Vo­kie­ti­jos lei­di­nys „Der Spie­gel“ ra­šė, kad Ru­si­jos vers­li­nin­kai Kip­ ro ban­kuo­se lai­ko 26 mlrd. eu­rų. To­dėl kai ku­rie ana­li­ti­kai tei­gia, kad Eu­ro­pos mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais iš es­mės gel­bė­ja­mi Ru­si­ jos in­ves­tuo­to­jų in­dė­liai. Mai­nais į fi­nan­si­nę pa­gal­bą Kip­ras taip pat įsi­pa­rei­go­jo su­ ma­žin­ti biu­dže­to de­fi­ci­tą, pa­di­ din­ti mo­kes­čius ir pa­keis­ti ban­ kų veik­los re­gu­lia­vi­mą. BNS, BBC inf.

Pa­ža­das: JAV gy­ny­bos sek­re­to­rius Ch.Ha­ge­lis pa­ti­ki­no, kad trys Eu­ro­pos prieš­ra­ke­ti­nio sky­do fa­zės iš ke­

tu­rių to­liau bus įgy­ven­di­na­mos.

Tau­py­mas su­ri­šo ran­kas

JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­ja pra­ne­šė, kad at­si­sa­ko svar­bios sa­vo Eu­ro­pos prieš­ra­ke­ti­nio gy­ny­bos pla­no da­ lies – ra­ke­tų gau­dyk­lių, ku­rioms ka­te­go­riš­kai prieš­ta­ra­vo Ru­si­ja. Rest­ruk­tū­ri­za­vi­mo pla­nai

Spren­di­mas at­si­sa­ky­ti gau­dyk­lių, ku­rios tu­rė­jo bū­ti dis­lo­kuo­tos Len­ ki­jo­je ir gal­būt Ru­mu­ni­jo­je iki ki­to de­šimt­me­čio pra­džios, kaip nu­ro­ do­ma, bu­vo priim­tas dėl plė­to­ji­mo pro­ble­mų ir lė­šų sto­kos. Ru­si­jos pa­rei­gū­nai ne­slė­pė sa­vo nuo­gąs­ta­vi­mų, esą gau­dyk­lės dis­ lo­kuo­ja­mos kaip at­sva­ra jų ra­ke­ toms, ir sa­kė, kad jei­gu Va­šing­to­nas neat­siž­velgs į Mask­vos su­si­rū­pi­ni­ mą, ne­bus ga­li­ma tęs­ti de­ry­bų dėl to­les­nės bran­duo­li­nės gink­luo­tės ma­ži­ni­mo. JAV gy­ny­bos sek­re­to­rius Chuckas Ha­ge­lis apie tai, kad at­si­sa­ko­ma ket­vir­tos prieš­ra­ke­ti­nio sky­do fa­ zės, pra­ne­šė penk­ta­die­nį, kai pri­ sta­tė bend­rus prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­ bos, ku­ria bū­tų sie­kia­ma su­stab­dy­ti ra­ke­tas iš Šiau­rės Ko­rė­jos ir Ira­no, rest­ruk­tū­ri­za­vi­mo pla­nus. Pen­ta­go­no va­do­vas neuž­si­mi­nė apie tai, jog Ru­si­ja prieš­ta­ra­vo, kad ra­ke­tų gau­dyk­lės bū­tų dis­lo­kuo­tos. Ta­čiau jis nu­ro­dė, kad pla­nai dėl ki­tų prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos Eu­ro­ po­je da­lių bus to­liau įgy­ven­di­na­mi ir kad JAV įsi­pa­rei­go­ji­mai dėl Eu­ ro­pos prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos „lie­ ka tvir­ti kaip ge­le­žis“. Šiau­rės Ko­rė­jos grės­mė

Pa­ni­ka: kip­rie­čiams puo­lus prie ban­ko­ma­tų, dau­ge­ly­je jų grei­tai

bai­gė­si pi­ni­gai, o da­lis ban­kų ap­ri­bo­jo gry­ni­ni­mo bei per­ve­di­mo su­ mas. AFP nuo­tr.

AFP nuo­tr.

Rest­ruk­tū­ri­za­ci­jai skir­ta 1 mlrd. do­le­rių, jie bus pa­nau­do­ti 14-ai nau­jų gau­dyk­lių pa­pil­do­mai dis­

lo­kuo­ti Alias­ko­je, kur šiuo me­tu jau įreng­ti 26 gau­dyk­lių komp­lek­ sai ra­ke­tų iš Šiau­rės Ko­rė­jos grės­ mei at­rem­ti. JAV Gy­ny­b os de­par­ta­m en­to spren­di­mas bu­vo priim­tas po to, kai Pchen­ja­nas pa­gra­si­no smog­ ti Va­šing­to­nui. Griež­tos re­to­ri­kos Šiau­rės Ko­rė­ja ėmė­si at­sa­ky­da­ma į nau­ją san­kci­jų pa­ke­tą, ku­rį praė­ ju­sį mė­ne­sį priė­mė Jung­ti­nių Tau­ tų Sau­gu­mo Ta­ry­ba. Są­jun­gi­nin­kių ne­ri­mas

JAV prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos pla­nų pa­si­kei­ti­mas (jau ant­ras svar­bus po­ky­tis šio­je pro­gra­mo­je nuo to lai­ko, kai B.Oba­ma ta­po JAV ly­de­ riu) ga­li su­kel­ti ne­ri­mą kai ku­rioms JAV są­jun­gi­nin­kėms, tarp jų – Len­ ki­jai ir Ru­mu­ni­jai, ku­rios prieš­ra­ ke­ti­nį sky­dą lai­ko JAV įsi­pa­rei­go­ji­ mu re­gio­nui ir at­sva­ra Ru­si­jai. Prieš­ra­ke­ti­nė gy­ny­ba bu­vo gin­ či­ja­mas klau­si­mas nuo pat to lai­ ko, kai pre­zi­den­tas Geor­ge’as W.Bushas pra­ne­šė apie pla­nus dis­ lo­kuo­ti to­li­mo­jo nuo­to­lio ra­ke­tų gau­dyk­les Eu­ro­po­je, kad Ira­no ra­ ke­tos ne­ga­lė­tų pa­siek­ti JAV. Ru­si­ja tuo­met ma­nė, kad šia Bal­tų­jų rū­ mų pro­gra­ma iš tik­rų­jų sie­kia­ma pa­kirs­ti jos bran­duo­li­nio at­gra­sy­ mo pa­jė­gu­mus. B.Oba­ma per­žiū­rė­jo G.W.Bus­ho ad­mi­nist­ra­ci­jos pla­nus ne­tru­kus po to, kai 2009 m. įžen­gė į Bal­tuo­

sius rū­mus, – jis at­si­sa­kė anks­ tes­nės gau­dyk­lės, ku­ri tu­rė­jo bū­ ti dis­lo­kuo­ta Len­ki­jo­je, bei ra­da­ro Če­ki­jo­je ir nu­spren­dė pa­keis­ti di­ de­lio grei­čio ra­ke­tų gau­dyk­les lė­ tes­nė­mis, ku­rios ga­lė­tų su­stab­dy­ti vi­du­ti­nio nuo­to­lio Ira­no ra­ke­tas. Ru­s i­ja iš pra­d žių svei­k i­n o G.W.Bus­ho pla­no pa­kei­ti­mus, ir ša­lių san­ty­kiai pa­ge­rė­jo. Bet pa­ skui Mask­va ėmė griež­tai kri­ti­kuo­ti B.Oba­mos priim­tus po­ky­čius, ku­ riuos rė­mė NA­TO, ir tei­gė, kad įgy­ ven­di­nę pa­sku­ti­nę – ket­vir­tą – šio pla­no fa­zę ame­ri­kie­čiai ga­lės nu­ muš­ti jos ba­lis­ti­nes ra­ke­tas, pa­leis­ tas į JAV, ir taip pa­kirs­ti jos bran­ duo­li­nio at­gra­sy­mo pa­jė­gu­mus. BNS, „Lais­vės“ ra­di­jo inf.

14

ra­ke­tų gau­dyk­lių pa­pil­do­mai ke­ti­na dis­lo­kuo­ti Va­šing­to­nas Alias­ko­je iki 2017 m.

9

pirmADIENIS, kovo 18, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Mi­nis­te­ri­ja žve­jų ne­su­tai­kė Že­mės ūkio mi­nis­te­ ri­jos val­dy­mą pe­rė­ mu­si Dar­bo par­ti­ja ke­ti­na lai­ky­tis kon­ ser­va­to­rių po­li­ti­kos ir klimps­ta į konf­ ron­ta­ci­ją su Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­jan­čių žve­jų dau­gu­ma.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Val­di­nin­kų ko­mi­si­ja

Iki kovo 27 dienos, žemės ūkio mi­ nistras turėtų pasirašyti įsakymą, kuriuo patvirtintų Žvejybos Balti­ jos jūroje kvotų skyrimo taisykles. Nors naujosios taisyklės žvejų dau­ gumos netenkina, taisykles minis­ tras pasirašė kovo 14 dieną. Tai ta­ po nesusipratimu, nes kovo 18 d. diskutuoti dėl taisyklių žvejai dar ketino su Seimo Kaimo reikalų ko­ miteto nariais. Žvejams kyla klau­ simas, kodėl žemės ūkio ministras paskubėjo? Žve­jų ne­ten­ki­no jau pa­ti kvo­tų skirs­ty­mo tai­syk­lių ren­gi­mo tvar­ ka. Že­mės ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mu žve­jy­bos kvo­tų Bal­ti­jos jū­ro­je sky­ ri­mo tai­syk­lių pro­jek­tui pa­reng­ ti bu­vo su­da­ry­ta dar­bo gru­pė iš 13 as­me­nų. Į šią gru­pę įtrauk­ti net 9 val­di­nin­kai iš Že­mės ūkio mi­nis­te­ ri­jos, Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to ir Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos. Tarp jų ir tie val­di­nin­kai, ku­ riems da­lis Bal­ti­jos jū­ros žve­jų ne kar­tą reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą, kė­lė pla­ka­tus, kad jie bū­tų at­sta­ty­din­ti. Žve­jai nuo pat pra­džių ne­sup­ ra­to, kam dar­bo gru­pė­je rei­ka­lin­ gi net trys žu­vi­nin­kys­tės de­par­ ta­men­to dar­buo­to­jai, kai už­tek­tų ir vie­no. Tuo pat me­tu da­lis žve­jų siū­lo­mų at­sto­vų į gru­pę bu­vo įtrauk­ti kaip at­sar­gi­niai. Žve­jams tai vėl­gi ta­po ne­sup­ran­ta­ma – spren­džia­mi jų iš­ gy­ve­ni­mo rei­ka­lai, o da­lis žve­jų net ne­pa­gei­dau­ja­mi. Pra­šy­mą at­me­tė

Dau­gu­mai žve­jų keis­to­kai at­ro­dė ir pa­ti kvo­tų tai­syk­lių svars­ty­mo tvar­ka. Dar prieš svars­ty­mą žve­jų aso­cia­ci­jų – Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­ tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ ci­jos pir­mi­nin­kas Al­fon­sas Bar­ gai­la ir Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės

Si­tua­ci­ja: kol val­di­nin­kai žai­dė de­mok­ra­ti­nius žai­di­mus, da­lis žve­jų, ne­tu­rė­da­mi kvo­tų, ne­ga­lė­jo plauk­ti žve­jo­ti.

Ry­tis Šat­kaus­kas:

Al­fon­sas Bar­gai­la:

70 pro­c. špro­tų ir stri­ me­lių kvo­ta „Ban­gi­ nio“ bend­ro­vei bus ski­ria­ma pa­gal is­to­ri­ nę pa­ga­vi­mo tei­sę.

Mi­nis­te­ri­ja ne­da­ro iš­va­dų, to­liau ku­ria A.Auš­rai pa­lan­kius tei­sės ak­tus ir no­ri do­ va­no­ti špro­tų kvo­tas.

įmo­nių aso­cia­ci­jos „Jū­ros žve­jys“ pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Ma­že­lis že­ mės ūkio mi­nist­rui Vi­gi­li­jui Juk­ nai, Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos di­ rek­to­riui Vy­tau­tui Gru­šaus­kui ir Žu­vi­nin­kys­tės de­par­ta­men­to di­ rek­to­riui Da­riui Nie­niui pa­tei­kė pra­šy­mą, kad at­ski­rų žu­vų rū­šių kvo­tos vie­nam nau­do­to­jui ne­vir­ šy­tų 50 pro­c.

Pra­šy­ta ne­tai­ky­ti žve­jams ir da­ bar pri­va­lo­mos 80 pro­c. men­kių par­da­vi­mo per Klai­pė­dos žu­vi­nin­ kys­tės pro­duk­tų auk­cio­ną prie­vo­ lės. Žve­jai siū­lė ne­sku­bin­ti nau­jų žve­jy­bos kvo­tų Bal­ti­jos jū­ro­je tai­ syk­lių įve­di­mo – jas tai­ky­ti nuo 2014 me­tų, o iki tol pa­lik­ti ga­lio­ ti 2011 me­tais priim­tą žu­vų kvo­tų skirs­ty­mo tvar­ką. Tą pra­šy­ta da­ry­ti

kaip ga­li­ma grei­čiau, nes kol svars­ to­ma nau­ja kvo­tų tvar­ka, se­no­sios ga­lio­ji­mas yra su­stab­dy­tas. Lai­ki­ nas kvo­tas iš­nau­do­ję žve­jai nau­ jų ne­ga­li gau­ti ir pri­vers­ti sto­vė­ti. To­kių įmo­nių bu­vo ma­žiau­siai ke­ tu­rios. Šie žve­jų pra­šy­mai bu­vo at­mes­ ti be jo­kių ar­gu­men­tų. Į pa­grin­di­ nį žve­jų pageidavimą, kad vie­nai žve­jy­bos įmo­nei ne­ga­li bū­ti ski­ ria­ma dau­giau nei 50 pro­c. vie­nos rū­šies žu­vų kvo­tų, neį­sik­lau­sy­ ta. Nors žve­jai pa­tei­kė ir Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros vie­šo­jo in­ te­re­so gy­ni­mo sky­riaus raš­tą, kad pro­ku­ro­rai krei­pė­si į Kon­ku­ren­ci­jos tar­ny­bą, ku­ri išaiš­ki­no, kad vie­nos įmo­nės mo­no­po­lio ne­ga­li bū­ti. Dau­gu­ma ne­no­ri mo­no­po­lio

V.Juk­nai, V.Gru­šaus­kui ir D.Nie­ niui ko­vo pra­džio­je A.Bar­gai­la bei Žu­vi­nin­kys­tės ir lai­vy­bos tarp­ša­ki­ nės or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kas Pet­ ras Cir­tau­tas iš­siun­tė tvar­ką, kaip žve­jų su­pra­ti­mu tu­rė­tų bū­ti skirs­ to­mos žu­vų kvo­tos Bal­ti­jos jū­ro­je. To­kią tvar­ką re­mian­čios or­ga­ni­ za­ci­jos dek­la­ra­vo at­sto­vau­jan­čios net 90 pro­c. Bal­ti­jos jū­ro­je žve­jo­ jan­čių žve­jų. Nau­ja­ja­me pa­siū­ly­me bu­vo pa­ teik­ta for­mu­lė, kaip ne­ken­kiant

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

dau­gu­mos žve­jų in­te­re­sams tu­rė­ tų bū­ti skirs­to­mos Bal­ti­jos jū­ros žu­vų su­ga­vi­mo kvo­tos. Siū­ly­ta vi­soms Bal­ti­jos jū­ro­ je žve­jo­jan­čioms įmo­nėms tu­rė­ti vie­no­das tei­ses iš vals­ty­bės gau­ti žve­jy­bos kvo­tas. Skirs­tant žve­jy­bos kvo­tas siū­ly­ta įver­tin­ti anks­tes­nių me­tų žve­jų in­dė­lį iš­gau­dant Lie­tu­ vai skir­tas kvo­tas. Taip pat siū­ly­ ta, jog tu­ri bū­ti nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė tiems žve­jams, ku­rie da­bar ne­žve­ jo­ja, atei­ty­je pa­si­kei­tus ap­lin­ky­ bėms gau­ti kvo­tas. To­kią tvar­ką dau­gu­ma žve­jų bū­tų pri­ta­rę tai­ky­ ti nors ir 10 me­tų, kaip siū­lė žu­vi­ nin­kys­tės val­di­nin­kai. Tai at­ro­do lo­giš­ka, ją siū­liu­sių žve­jų aso­cia­ci­jų at­sto­vai ti­ki­no, kad vi­sus ten­ki­nan­čiai tvar­kai pa­reng­ ti ir for­mu­lei su­kur­ti sam­dę moks­ lo žmo­nes. To­kia tvar­ka tu­rė­jo tik­ti ir žu­vi­nin­kys­tės val­di­nin­kams, nes ji bū­tų nuė­mu­si įtam­pa Bal­ti­jos jū­ ros žve­jy­bos sis­te­mo­je. Tie­sa, ji ne­ten­kin­tų tos vie­ nos įmo­nės, ku­ri iki šiol nau­do­jo­ si iš­skir­ti­nė­mis tei­sė­mis – ji gau­dė apie 80 pro­c. Lie­tu­vai skir­tų špro­ tų ir stri­me­lių kvo­tų. Pa­gal nau­ją­ją tvar­ką nė vie­nai įmo­nei su nu­ma­ty­ tu 10 pro­c. re­zer­vu ne­tek­tų dau­giau nei 50 pro­c. špro­tų ir stri­me­lių kvo­tų.

12

10

pirmADIENIS, kovo 18, 2013

rubrika JŪRA Įmo­nių ates­ta­vi­mas

Kei­čia­si ly­de­ris

„Ti­ta­ni­ko“ ko­pi­ja

Įsi­ga­lio­jo nau­ja įmo­nių, ku­rių veik­la su­si­ju­si su sau­gia lai­vy­ba, ates­ta­vi­mo tvar­ka. Iki 20 d. su­ trum­pin­tas įmo­nių ates­ta­vi­mo ter­mi­nas. Įtei­sin­ta tei­sė ne­tai­ky­ ti griež­čiau­sių san­kci­jų, jei pa­žei­ di­mas yra ma­ža­reikš­mis. Ates­ tuo­ja­mų įmo­nių yra ke­li šim­tai, vien agen­ta­vi­mo pa­slau­gas tei­ kia per 60.

Dėl 16 pro­c. su­ma­žė­ju­sios naf­ tos pro­duk­tų ir 15 pro­c. kri­tu­sios ang­lių kro­vos iki šiol tarp ry­ti­nės Bal­ti­jos ša­lių ly­de­ria­vęs Ry­gos uos­tas už­lei­do po­zi­ci­jas Klai­pė­ dai. Ry­gos uos­tas per du mė­ne­ sius kro­vė 5,5 mln. to­nų kro­vi­ nių, kai Klai­pė­da – 6,1 mln. to­nų. Klai­pė­dos uos­te kro­va ki­lo 15,1 pro­c., Ry­gos kri­to 11,6 pro­c.

Aust­ra­li­jos mi­li­jar­die­rius C.Pal­ me­ris pa­skel­bė „Ti­ta­ni­ko“ ko­ pi­jos „Ti­ta­nic II“ brė­ži­nius. Lai­ vą sta­tys Ki­ni­jos lai­vų sta­tyk­la „CSC Jin­ling Shi­pyard“. Ne vi­si „Ti­ta­ni­ko“ lai­ve žu­vu­sių žmo­nių ar­ti­mie­ji ma­no, kad idė­ja pa­sta­ ty­ti nau­ją lai­vą yra ge­ra. Prieš ją pa­si­sa­kė nu­sken­du­sio „Ti­ta­ni­ko“ ka­pi­to­no E.Smit­ho gi­mi­nai­tė.

Klai­pė­da ren­gia­si priim­ti su­skys­tin­tas du­jas Lie­tu­va ir Klai­pė­dos uos­tas pir­ma­sis Bal­ ti­jos jū­ros re­gio­ne įsi­rengs su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų priė­mi­mo ter­mi­na­lą. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lai­vo sta­ty­ba – pa­gal gra­fik ­ ą

Pie­tų Ko­rė­jo­je esan­čio­je lai­vų sta­ tyk­lo­je „Hyun­dai Hea­vy In­dust­ ries Co., Ltd“ Lie­tu­vai sta­to­mas lai­vas-sau­gyk­la su du­ji­ni­mo įren­ gi­niu. Lai­vas-sau­gyk­la į Klai­pė­dos uos­tą tu­rė­tų at­plauk­ti 2014 me­tų ant­ro­je pu­sė­je. Šio lai­vo il­gis bus 294 met­rai, plo­tis – 46 met­rai. Jis vie­nu me­tu ga­lės priim­ti ir sau­go­ti 170 tūkst. ku­bi­nių met­rų du­jų. „Džiau­gia­mės, jog yra aki­vaiz­ dus lai­vo sta­ty­bos dar­bų pro­gre­ sas. Dar­bai, už ku­riuos at­sa­kin­gi mū­sų par­tne­riai nor­ve­gai „Hoegh LNG“, at­lie­ka­mi tiks­liai pa­gal nu­ ma­ty­tą gra­fi­ką, o kai ku­riais at­ve­ jais ir pirma lai­ko. Ti­kiu, kad dar­bai to­liau vyks ne ma­žes­niu tem­pu“, – aiš­ki­no bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ ta“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­kas Ma­siu­lis. Su­tar­tis dėl su­skys­tin­tų­jų gam­ ti­nių du­jų plau­kio­jan­čio lai­vosau­gyk­los su du­ji­ni­mo įren­gi­niu pa­ga­mi­ni­mo bu­vo su­da­ry­ta tarp bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ ir Nor­ve­g i­jos bend­ro­v ės „Höegh LNG“. Tie­kė­jas pa­teiks lai­vą, teiks prie­žiū­ros ir ope­ra­vi­mo pa­ slau­gas, parinks kom­pe­ten­tin­gą lai­vo įgu­lą. Lai­vų sta­tyk­lo­je iš su­pjau­tų plie­ no lakš­tų jau ren­ka­mi lai­vo blo­kai. At­lik­ta per 95 pro­c. šių dar­bų. Pa­ ra­le­liai da­žo­mi lai­vo blo­kai, su­rin­ ki­nė­ja­mas kor­pu­sas. Blo­kuo­se su­ mon­tuo­ta per 80 pro­c. vamz­dy­nų sis­te­mų.

Pa­ga­min­tos aukš­to slė­gio ap­sau­ gos, va­ry­tu­vo dis­tan­ci­nio val­dy­mo, pro­gra­mi­nės įrangos/krovos ava­ri­ nio iš­jun­gi­mo sis­te­mos. Iš vi­so tu­ rės bū­ti pa­ga­min­ta 103 komp­lek­tai vi­daus įran­gos. Ge­ro­kai pa­si­stū­mė­jo ir įvai­rios lai­vui rei­ka­lin­gos vi­daus įran­gos ga­my­bos ir tes­ta­vi­mo dar­bai. Net­ru­kus bus tik­ri­na­mas vie­nas svar­biau­sių lai­vo-sau­gyk­los tech­ no­lo­gi­nių įren­gi­nių – du­ji­ni­mo įren­gi­nys. Pas­ta­ro­jo įren­gi­nio svo­ ris – apie 400 to­nų. Lai­ve iš vi­so bus ke­tu­ri to­kie įren­gi­niai.

Uosto direkcijos ir „Klaipėdos naftos“ vadovai užtikrino, kad suskystintųjų gamtinių dujų terminalas bus pastatytas laiku.

Ter­mi­na­lą pa­sta­tys lai­ku

Kol lai­vas-sau­gyk­la sta­to­mas Pie­ tų Ko­rė­jo­je, su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų priė­mi­mui pa­gal gra­fi­ką ren­gia­ma­si ir Klai­pė­do­je. Nuo va­sa­rio 8 die­nos Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ jos sam­do­mas ran­go­vas „Van Oord Dred­ging and Ma­ri­ne Cont­rac­tors BV“ vyk­do gi­li­ni­mo dar­bus, ku­rie rei­ka­lin­gi bū­si­ma­jam su­skys­tin­tų­ jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lui. Iš viso numatoma iškasti 1,56 mln. kubi­

Vaiz­das: Pie­tų Ko­rė­jo­je sta­to­mas Klai­pė­dos uos­tui skir­tas lai­vas-sau­gyk­la jau nu­da­žy­tas mė­ly­na spal­va.

nių metrų grunto. Šiuo metu, kaip patikslino Uosto direkcijos atstovė ryšiams su visuomene Geda Mika­ ločienė, vykdomas dumblo nusiur­ bimas. Jis vyksta lėčiau nei kasimo darbai. Nusiurbimas jau eina į pa­ baigą ir iš karto bus pradėti kasimo darbai. Kompanijos „Van Oord“ vienas technikos vienetas per pa­ rą pajėgus kasti apie 30 tūkst. kub. m. grunto. Šiuo metu objekte darbuojasi 5 technikos vienetai – 1 žemsiurbė, 1 žemkasė ir 3 žemvežės. Artimiau­ siomis dienomis bus pasitelktas dar vienas technikos vienetas. Visi darbai vykdomi pagal planą, atsili­ kimo nuo terminų nėra ir dedamos visos pastangos, kad jo nebūtų. Tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direk­

Tech­no­lo­gi­ja: su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų priė­mi­mo lai­vo-sau­gyk­los sta­ty­bos dar­bų

zo­na.

torius Arvydas Vaitkus, tiek ben­ drovės „Klaipėdos nafta“ gene­ ralinis direktorius Rokas Masiulis užtikrino, kad suskystintųjų gam­ tinių dujų terminalas bus pastaty­ tas laiku. Iš viso 2013 m. suskystintų­ jų gamtinių dujų terminalo infras­ truktūrai įrengti ir akvatorijai gi­ linti Uosto direkcija yra numačiusi skirti 72,56 mln. litų, o 2013–2015 m. laikotarpiu – 170 mln. litų. Iš­lai­dos – per pu­sę

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ jau įvyk­dė su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­ jų ter­mi­na­lo uos­to inf­rast­ruk­tū­ ros (kran­ti­nės) su su­prast­ruk­tū­ra (įran­gos) pro­jek­ta­vi­mo ir sta­ty­bos dar­bų pir­ki­mo kon­kur­są. Tarp­tau­ ti­nio pir­ki­mo lai­mė­to­ja pri­pa­žin­ta

Lat­vi­jos kom­pa­ni­ja AS „BMGS“. Įver­ti­nus pa­siū­ly­mą pa­gal ma­žiau­ sią kai­ną, jos siū­lo­ma su­da­rė 93,88 mln. li­tų. Pa­gal dvi­ša­lę su­tar­tį tarp „Klai­ pė­dos naf­tos“ ir Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos vi­sas inf­rast­ruk­tū­ros ir da­lį bend­rų­jų sta­ty­bos iš­lai­dų kom­pen­suos Uos­to di­rek­ci­ja. Jos kom­pen­suo­ja­ma da­ lis su­da­rys 49,02 mln. li­tų, „Klai­ pė­dos naf­tos“ da­lis – 44,86 mln. li­tų. Ša­lia Kiau­lės Nu­ga­ros pla­nuo­ ja­ma pa­sta­ty­ti maž­daug 450 met­ rų il­gio pir­są su lai­vų švar­ta­vi­mo aikš­te­lė­mis. Prie pir­so bū­tų 14,5 met­ro gy­ lis. Prie jo vie­nu me­tu tu­rė­tų švar­ tuo­tis du­jų ga­be­ni­mo lai­vas ir du­jų priė­mi­mo FSRU lai­vas-sau­gyk­la.

Įran­ga: lai­vas-sau­gyk­la sta­to­mas nau­do­jan­tis ga­lin­ga „Hyun­dai Hea­vy In­dust­ries Co., Ltd“

įran­ga.

„Klai­pė­dos naf­tos“ nuo­tr.

11

pirmADIENIS, kovo 18, 2013

JŪRA Bal­ta­ru­si­jos lai­vy­nas

Du­jos Es­ti­jo­je

Ka­ro lai­vai

Bal­ta­ru­si­ja taip ir neį­gy­ven­di­ no sva­jo­nės Klai­pė­dos ar Ka­li­ ning­ra­do uos­tuo­se įre­gist­ruo­ ti sa­vo jū­ri­nius lai­vus. Jų Bal­ta­ ru­si­ja ne­tu­ri. Šio­je ša­ly­je yra apie 300 upi­nių lai­vų, lai­vy­bai nau­do­ ja­mos 8 upės ir ka­na­lai, yra 10 uos­tų. Bal­ta­ru­si­ja ke­ti­na ge­rin­ ti vi­daus van­dens ke­lius lai­vy­bai į Juo­do­sios jū­ros uos­tus.

Kom­pa­ni­ja „Sill­gas“ pla­nuo­ ja Es­ti­jos Si­la­me­jos uos­te sta­ ty­ti du­jų ter­mi­na­lą. Jis tu­rės 32 tūkst. kub. met­rų tal­pos pro­pa­ no ir bu­ta­no re­zer­vua­rus ir 500 tūkst. to­nų su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų sau­go­ji­mo re­zer­vua­rus. Iš jų du­jos bū­tų tie­kia­mos į du­jo­ tie­kį. Du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­ba kai­ nuo­tų apie 400 mln. eu­rų.

Ru­si­ja pa­skel­bė, kad iki 2020 me­tų jos ka­ri­nį jū­rų lai­vy­ną pa­ pil­dys apie 80 nau­jų ka­ri­nių lai­vų: 54 van­dens paviršiumi plau­kio­jan­tys ka­ri­niai lai­vai, 8 ra­ke­ti­niai po­van­de­ni­niai krei­ se­riai, 16 dau­gia­funk­cių po­van­ de­ni­nių lai­vų. Dau­gu­mą ka­ri­nių lai­vų Ru­si­ja pla­nuo­ja sta­ty­ti sa­ vo sta­tyk­lo­se.

Kasmet kovą vykstant Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) darbo veteranų apdovanojimo ceremonijoms nenustoji stebėtis, kiek šioje kompanijoje yra jai atsidavusių žmonių.

Pagarba: viename būryje – KLASCO 35, 40 ir 45 metus dirbę žmonės su kompanijos ir „Achemos grupės“ vadovais.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žmonės – KLASCO stabilumo garantas Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Viena geriausių kompanijų

Kai kompanija žmogui skiria dėmesį, ir darbuotojas stengiasi atsilyginti tuo pačiu. Klaipėdoje apie KLASCO kaip darbdavį palankiai kalbama ne tik dėl kasmet rengiamo veteranų vakaro. Ji daug dėmesio skiria ir darbuotojų poilsiui, laisvalaikiui, sveikatai, kviesdama geriausius gydytojus ir skirdama pinigų nemokamai gydytis. Mieste jau sklando legendos apie KLASCO kasmet prieš Kalėdas darbuotojams skiriamą dovanų gausybę. „Dažnai prisimename Bronislovą Lubį. Jis akcentavo pagarbą žmogui, tai įskiepijo mums, vadovams. Turime stiprias socialines garantijas. Tai vienas iš pagrindų, kad galime siekti rezultatų ir būti nugalėtojais“, – džiaugėsi KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža. Jis pabrėžė, kad jau dvejus metus KLASCO išlaiko stabilią ir aukštą per 13 mln. tonų metinę krovą. Pernai krauta vienu laivu krovinių daugiau nei užpernai. „Vienas laivas reiškia pergalę. Tuo džiaugiamės. Šie metai bus labai sudėtingi. Įsisavinami nauji pajėgumai. Vyksta trąšų terminalo plėtros darbai, rekonstruojamos krantinės. Po to bus dar vienas šuolis į priekį“, – tikino A.Pauža. KLASCO veikla nelieka nepastebėta ir koncerno „Achemos grupė“ mastu. „2012 metai „Achemos grupei“ buvo sėkmingi. Gavome 15 proc. daugiau pajamų nei 2011 metais ir beveik pasiekėme rekordinių 2008 metų lygį. Nors didžiąją dalį uždirba „Achema“, bet ir KLASCO kiekvienais metais didina indėlį, tapo

viena efektyviausių įmonių grupėje. Ji yra viena iš geriausių Klaipėdos uoste ir rytinės Baltijos regione“, – pastebėjo koncernui „Achemos grupė“ laikinai vadovaujantis Audrius Bendaravičius. KLASCO 2012 metais iš pagrindinės veiklos gavo 171 mln. litų pajamų, uždirbo 33,7 mln. litų pelno. Šiemet numatoma investicijoms skirti apie 50 milijonų litų. Anot A.Paužos, bus stengiamasi išsaugoti socialines garantijas darbuotojams. Įmonės vidutinis darbuotojų atlyginimas viršija 4000 litų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Iš viso KLASCO šiuo metu dirba 700 žmonių.

„Darbo laikotarpis pradžioje Prekybos uoste, po to KLASCO buvo sunkus, bet įdomus. Pradedant nuo Mariaus Eidukevičiaus jau dirbu su septintuoju kompanijos vadovu. Lengva buvo dirbti su Bronislovu Lubiu. Daug ko iš jo išmokau“, – prisiminė A.Kačinskienė, kurį laiką buvusi ir vyriausiąja KLASCO buhaltere. Išdirbę 25 metus KLASCO apdovanoti Medicinos punkto slaugytoja Angelija Simonaitienė, filialo „KLASCO servisas“ valytoja Lilija Aičienė, Jūrų perkėlos terminalo pamainos viršininkas Anatolijus Jegorovas, viršininko pavaduotojas Robertas Muckus, darbų apskaitos duomenų operatorė Jelena Belova, Personalo ir ūkio

Palankūs atsiliepimai

Birutė Gapšienė:

Šiemet sveikinti ir apdovanoti 46 KLASCO veteranai. 25 metus išdirbo Komercijos skyriaus Apskaitos grupės vadovė Alma Kačinskienė, Krovos terminalo dokininkai mechanizatoriai Rimas Bubliauskas, Zigmas Rimkevičius, Gražūnas Šakys, Romas Žebrauskas, Algimantas Balčiūnas, Romualdas Janulionis, Energetikos tarnybos inžinierius Eduardas Majeris, elektros montuotojas Petras Žernius, santechnikas Romas Alaburda, Ekonomikos skyriaus vyresnioji ekonomistė Violeta Sipavičiutė, Finansų biuro viršininkė Vilma Radavičienė, filialo „KLASCO servisas“ dokininkas mechanizatorius Ričardas Janavičius, santechnikas suvirintojas Bronius Jomantas, filialo „KLASCO Towage Assistance“ vilkiko „Klasco-2“ jūreivis Laimonas Kasnauskas, Informacinių technologijų skyriaus kompiuterinių tinklų inžinierius Olegas Ognevas, Jūrų perkėlos terminalo tiltų komplekso operatorius Vadimas Charčenka.

KLASCO yra emociškai stipri, jos darbuotojai bendrauja ir po darbo – sportinėje veikloje.

administravimo skyriaus vairuotojas Aloyzas Zandovas, Energetikos tarnybos elektros montuotojas Ričardas Andriejauskas. 30 metų KLASCO bendrovėje dirbę apdovanoti Krovos terminalo pamainos viršininkas Anatolijus Vorovskis, krovinių apskaitininkė Rimutė Jonauskienė, dokininkai mechanizatoriai Vytautas Užandžius, Alfredas Urbonavičius, Valerijus Gaponiukas, Sergejus Kaniukovas, Rolandas Rimdeika, Vladas Milius, Erdvilas Gapšys, sporto klubo „Audra“ prezidentė Birutė Gapšienė, filialo „KLASCO Towage Assistance“ vilkiko „KLASCO -1“

jūreivis Remigijus Bičkaitis, vilkiko „KLASCO -2“ vyriausiasis mechanikas Saulius Valatka, Buhalterijos padalinio pirkimų ir turto apskaitos grupės vyriausioji buhalterė Irina Kačanovskaja, Jūrų perkėlos terminalo dokininkas mechanizatorius Sidijus Kasperavičius. „Į KLASCO atėjau iš karto po instituto. Tai šauni kompanija, turi labai geras tradicijas, vyksta daug renginių. Džiaugiuosi, kad KLASCO vadovai palaiko žmones, sportą. Pati kompanija dėl to turi daug naudos. Įmonė yra emociškai stipri, darbuotojai bendrauja ir po darbo – sportinėje veikloje. KLASCO yra ir pagrindinis uoste vykstančių sporto renginių rėmėjas“, – gražiai apie kompaniją atsiliepė B.Gapšienė. Žavėjosi „bendraamžiais“

Už ilgą ir nepriekaištingą darbą, išdirbus 35 metus bendrovėje, apdovanoti KLASCO Jūrų perkėlos terminalo operatorė Marija Bubnytė, Administracijos padalinio valdymo organizavimo inžinierė Nina Šapkina, Krovos terminalo dokininkas mechanizatorius Stanislovas Barčas. „Iš karto po tarnybos kariuomenėje atėjau į KLASCO. Nežinojau, kas tas dokininkas, suviliojo didesnis nei kitur atlyginimas“, – prisipažino S.Barčas. Jis teigė nesitikintis, kad jau tiek metų prabėgo. 32 metus ne tik pats dirbo dokininku mechanizatoriumi su įvairiais kranais ir mechanizmais, bet ir vadovavo dokininkų brigadai. Kažkada pradėjęs dirbti pačiame Prekybos uoste tik baigęs dokininkų kursus, dabar jis turi aukščiausią I klasę, vadovauja 24 žmonių brigadai. Nuolat reikėjo tobulinti žinias, nes keitėsi krovos technika – vietoje tarybinių kranų jau seniai dirba vakarietiški.

Uoste būti dokininku yra garbingas ir atsakingas darbas. Tarp tų žmonių, kurie KLASCO dirbo 40 metų yra du Krovos terminalo dokininkai mechnizatoriai – Juozas Tekorius ir Jonas Lidė. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus ypač žavėjosi tais klaskiečiais, kurie kompanijoje dirbo net 45 metus. Tai Energetikos tarnybos elektros montuotojas Vidmantas Eduardas Iržikevičius, Krovos terminalo operatorė Svetlana Volkova, Saugos darbe skyriaus darbų saugos ir priešgaisrinės saugos inžinierius Stasys Miliukas. „Jie vienoje kompanijoje dirba tiek, kiek man metų. Tai ypatingos pagarbos verti žmponės“, – teigė A.Vaitkus kiekvienam KLASCO 45 metus dirbusiam žmogui įteikdamas po atskirą Uosto direkcijos dovaną. KLASCO veteranus taip pat pasveikino ir miesto meras Vytautas Grubliauskas, akcentavęs, kad KLASCO yra vienas ryškiausių deimantų uostamiesčio karūnoje ir kompanijoje dirbantys žmonės gali didžiuotis savo darbdaviu. Klaipėdos universiteto rektorius Vaidutis Laurėnas pastebėjo, kad daug KLASCO darbuotojų baigė ar netgi mokosi Klaipėdos universitete, ryšiai tarp uosto verslo ir universiteto esantys labai glaudūs. Prisiminti ir pagerbti įvairiu laiku KLASCO vadovavę žmonės – Salamonas Kvaša, Marius Eidukevičius, Sigitas Šileris, Benediktas Petrauskas, Bronislovas Lubys, Eduardas Plauška, Valentinas Greičiūnas. Pagerbtas ir KLASCO veteranų renginyje dalyvavęs ilgametis „Achemos“ vadovas, 48 metus joje dirbantis Jonas Sirvydis. Iš „Achemos“ į KLASCO atėjo tradicija rengti veteranų vakarus.

12

pirmADIENIS, kovo 18, 2013

JŪRA

Ieš­ko­ma nau­jos L.Stul­pi­no na­mo pa­skir­ties Pir­mo­jo Klai­pė­dos uos­to ka­pi­to­no val­dy­ bos pa­sta­to, esan­čio Sank­ry­žos gat­vė­je, to­ les­nis li­ki­mas vis dar te­bė­ra ne­ži­no­mas. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Is­to­ri­nės ver­tės na­mą sten­gia­ma­ si iš­sau­go­ti jū­ri­nės kul­tū­ros reik­ mėms. Ta­čiau is­to­ri­kai ma­no, kad ne­ bū­tų nie­ko blo­go, jei na­me įsi­kur­ tų ir ko­kios nors lai­vy­bos kom­pa­ ni­jos kon­to­ra. Svar­bu, kad pa­sta­tas iš­lik­tų „su jū­ri­niu kva­pu“ ir ge­rai pri­žiū­ri­mas.

Ol­ga Ža­lie­nė:

Įreng­ti in­te­rak­ty­vią uos­to eks­po­zi­ci­ją kai­nuo­tų ke­le­tą mi­li­ jo­nų li­tų. Tai įma­no­ ma pa­da­ry­ti, jei uos­ tas, mies­tas ir uos­to kom­pa­ni­jos su­ras­tų bend­rą kal­bą.

Pas­ta­te Sank­ry­žos g. 7 bu­vo ne tik Uos­to ka­pi­to­no val­dy­ba. So­viet­ me­čiu ja­me vei­kė jū­ri­nin­kų cent­ ras, va­di­na­ma­sis in­terk­lu­bas. Jū­ri­ nin­kų ap­tar­na­vi­mo veik­la vyk­dy­ta

ir po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Kai Jū­ri­nin­kų cent­ras tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų pa­ra­mos lė­šomis pa­sta­tė pa­sta­tą Ag­luo­nos gat­vė­je, Sank­ry­žos gat­vės na­mas ku­rį lai­ką bu­vo tuš­čias. Vė­liau ja­ me įsi­kū­rė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to ka­pi­to­no tar­ny­ba. Da­bar pa­sta­tas vėl tuš­čias. Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­ rek­ci­ja jį per­da­vė mies­to sa­vi­val­ dy­bei. Ką da­ry­ti šia­me is­to­ri­nia­me pa­ sta­te? Įvai­rias idė­jas ėmė­si svars­ ty­ti Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­ nė ta­ry­ba. Pir­mo­ji min­tis bu­vo tai, kad ja­ me ga­lė­tų at­si­ras­ti in­te­rak­ty­vus Klai­pė­dos uos­to veik­lą pri­sta­tan­ tis mu­zie­jus. To­kie mu­zie­jai yra dau­ge­ly­je di­džių­jų Eu­ro­pos uos­ta­ mies­čių. Ro­ter­da­me ne­tgi yra spe­ cia­lus uos­to rep­re­zen­ta­ci­jos pa­sta­ tas, ku­ria­me lan­ky­to­jai vaikš­to po di­džiu­lį šio uos­to že­mė­la­pį iš­dė­lio­ tą ant grin­dų. „Įreng­ti in­te­rak­ty­vią uos­to eks­ po­zi­ci­ją kai­nuo­tų ke­le­tą mi­li­jo­ nų li­tų. Tai įma­no­ma pa­da­ry­ti, jei uos­tas, mies­tas ir ne­tgi uos­to kom­pa­ni­jos su­ras­tų bend­rą kal­bą. Eks­p o­z i­c i­ja bū­t ų nau­d in­ga tiek uos­tui, tiek mies­tui. Įsi­vaiz­duo­ ju, kad eks­po­zi­ci­jo­se bū­tų at­kur­ti uos­te vyks­tan­tys kro­vos pro­ce­sai.

Pas­kir­tis: šį is­to­ri­nės ver­tės na­mą sie­kia­ma iš­sau­go­ti jū­ri­nės kul­tū­ros reik­mėms.

Šei­mos su vai­kais atei­tų su­si­pa­ žin­ti, ko­kia veik­la vyks­ta uos­te. Ir tai bū­tų pa­trauk­lu, nes tiek suau­ gusieji, tiek vai­kai ga­lė­tų pa­si­jus­ti uos­to veik­los pro­ce­so dalyviais“, – svars­tė Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ol­ga Ža­lie­nė. Yra ir ki­tų idė­jų, kaip pa­nau­do­ ti pa­sta­tą Sank­ry­žos g. 7. Jis ga­lė­ tų tap­ti ir jū­ri­nės kul­tū­ros kū­ry­bos na­mais. Di­d žiau­s ia pro­b le­m a tai, kad kū­rė­jai nė­ra tur­tin­gi, pa­sta­tui iš­ lai­ky­ti bū­ti­nų ke­lių šim­tų tūks­

tan­čių li­tų per me­tus jie ne­ga­lė­ tų skir­ti. Dar vie­na idė­ja – pa­sta­tas ga­lė­tų tap­ti vien tik jū­ri­niams ren­gi­niams reng­ti pla­nuo­ja­mos per­tvar­ky­ ti vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos šventės“ biu­ru. Gal­būt tuo pat me­tu pa­sta­te ga­lė­tų glaus­tis ir vie­na ki­ta jū­ri­nės kū­ry­bos vie­šo­ ji įstai­ga. „Mes neat­si­sa­ko­me idė­jų nau­ jų na­r ių priė­m i­m o ar ki­t ų iš­k il­ min­gų ren­gi­nių pro­go­mis reng­ti su­si­rin­ki­mus bu­vu­sia­me ka­pi­to­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

no Liud­v i­ko Stul­p i­n o name“, – ti­ki­no jū­rų ka­pi­to­nas Si­gi­tas Ši­ le­ris. Prieš ku­rį lai­ką šis pa­sta­tas bu­ vo pa­grin­di­nė Jū­rų ka­pi­to­nų klu­bo rep­re­zen­ta­ci­jos vie­ta. Na­me bu­vo ap­skritas sta­las, ku­ ris iš­li­ko tar­si ka­pi­to­nų su­si­ti­ki­mų sim­bo­lis. Kol kas tik pra­de­da­ma svars­ty­ti is­to­ri­nio na­mo Sank­ry­žos g. 7 pa­ skir­tis. Gal­būt at­si­ras ir ki­to­kių šio jū­ri­nės kul­tū­ros reik­mėms tai­ko­mo na­mo pa­skir­čių?

Mi­nis­te­ri­ja žve­jų ne­su­tai­kė 9 Kad ir keis­ta, ir į šį dau­giau nei 90 pro­c. žve­jų siū­ly­ Buvusios po­li­ti­kos tą­sa

Ne­ver­ta: gau­dy­ti men­kių žve­jams ne­beap­si­mo­ka, nes jų su­ma­žė­jo, be

to, 80 pro­c. lai­mi­kio ten­ka pluk­dy­ti į auk­cio­ną Klai­pė­do­je.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

mą ne­bu­vo at­si­žvelg­ta. Ko­vo pra­džio­je bu­vo pa­reng­tas že­mės ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mo pro­ jek­tas dėl Bal­ti­jos jū­ros žve­jy­bos kvo­tų skirs­ty­mo. Žve­jai ko­men­ta­vo, kad nau­jų­ jų tai­syk­lių pro­jek­tas be­veik ne­ si­ski­ria nuo to, ką pa­sku­ti­nė­mis die­no­mis pa­lik­da­mas po­stą pa­si­ ra­šė žve­jus su­kir­ši­nęs bu­vęs že­ mės ūkio mi­nist­ras kon­ser­va­to­rius Ka­zys Star­ke­vi­čius. Dau­gu­mos žve­jų tei­gi­mu, pa­ gal nau­ją­ją tvar­ką vėl apie 80 pro­c. kvo­tų už­val­dys vie­na bend­ro­vė – „Ban­gi­nis“, ku­rios sa­vi­nin­kas Al­ gir­das Auš­ra. Že­mės ūkio vi­ce­mi­nist­ras Ry­tis Šat­kaus­kas vie­šai ko­men­ta­vo, kad dar­bo gru­pė pa­grin­du ėmė bu­vu­ sio že­mės ūkio mi­nist­ro K.Star­ke­ vi­čiaus įsa­ky­mu pa­tvir­tin­tą tvar­ką, ku­rios ga­lio­ji­mas bu­vo su­stab­ dytas. Nau­jo­ji tvar­ka ne­va su­tei­kian­ ti dau­giau ga­li­my­bių mo­der­ni­zuo­ ti lai­vus, efek­ty­viau žve­jo­ti. Pa­gal nau­ją­ją tvar­ką „Ban­gi­niui“ ati­tek­ sią ne 80, o 70 pro­c. špro­tų ir stri­ me­lių kvo­tų. To­kios kvo­tos šiai bend­ro­vei ski­ ria­mos pa­gal is­to­ri­nę pa­ga­vi­mo tei­sę, nes tiek špro­tų ir stri­me­lių ji gau­džiu­si ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­tus. A.Auš­ra ne kar­tą ti­ki­no, kad jis ėmęs kre­di­tus, pir­kęs lai­vus, špro­

tus ir stri­me­les gau­dęs anks­čiau, kai šios žuvys bu­vo pi­gios. Da­bar špro­tai ir stri­me­lės pa­ bran­go, gau­dy­ti ta­po pel­nin­giau, to­dėl dau­giau šių žu­vų kvo­tų no­ rin­tys ir ki­ti žve­jai. Da­bar esan­tys ne so­cia­liz­mo lai­ kai, kai iš vie­no rei­kia atim­ti ir po ly­giai pa­da­lin­ti vi­siems. Dau­gu­ma ki­tų žve­jų ti­ki­na, kad gau­dy­ti men­kes ta­po ne­ren­ta­bi­lu, to­dėl jie no­rin­tys dau­giau špro­tų ir stri­me­lių kvo­tų. Tam, kad žve­jy­bos gran­dis ga­lė­tų nor­ma­liai iš­gy­ven­ti, vie­nam lai­vui per me­tus rei­kia ne ma­žiau kaip 300 to­nų špro­tų ir stri­me­lių kvo­tos. Ko­kia nau­da Lie­tu­vai?

Žve­jai jau krei­pė­si į Sei­mo kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką Sau­ lių Bu­ce­vi­čių, klaus­da­mi, kam rei­ kė­jo žais­ti žai­di­mą, var­gin­ti žve­ jų bend­ruo­me­nę, jei į dau­gu­mos nuo­mo­nę neat­siž­vel­gia­ma, o nu­ spren­džia­ma taip, kaip rei­kia val­ di­nin­kams. Pri­kiš­ta, kad že­mės ūkio mi­nis­ te­ri­ją val­dan­ti Dar­bo par­ti­ja, pa­na­ šiai kaip ir kon­ser­va­to­riai, žve­jy­bos pro­ble­mas spren­džian­ti „bul­do­ze­ ri­niu“ prin­ci­pu. „Pra­šo­me at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ko­dėl Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja tar­ nau­ja vie­nai žve­jy­bos įmo­nei. Ji su­žve­jo­tus špro­tus par­duo­da tik už­sie­ny­je per­dirb­ti į mil­tus. Dėl šios žve­jy­bos Lie­tu­vos biu­dže­tas kas­met pra­ran­da apie vie­ną mi­li­ jo­ną li­tų pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­

čių. Tuo tar­pu dau­gu­ma ki­tų žve­jų su­gau­tas žu­vis par­duo­da Lie­tu­vo­ je ir są­ži­nin­gai mo­ka vi­sus mo­kes­ čius“, – ko­vo 12-osios raš­te Sei­mui dės­tė A.Bar­gai­la. Raš­te Sei­mo Kai­mo rei­ka­lų ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kui iš­dės­ty­ta ir tai, kad Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­ mas šie­met va­sa­rio 14 die­ną priė­mė ne­skun­džia­mą nu­tar­tį dėl Va­ka­rų Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­ jų kon­fe­de­ra­ci­jos, ku­rios va­do­vas yra A.Auš­ra. Ši kon­fe­de­ra­ci­ja bu­vo už­val­džiu­ si už Eu­ro­pos Bend­ri­jos pi­ni­gus įreng­tą vi­sų žve­jų in­te­re­sams ten­ kin­ti skir­tą le­do ga­my­bos ce­chą. Ji pri­va­lės grą­žin­ti da­lį pi­ni­gų. „Ko­dėl Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja ne­da­ro iš­va­dų dėl teis­mo pri­pa­žin­ tos ne­tei­sė­tos veik­los, o to­liau ku­ ria A.Auš­rai pa­lan­kius tei­sės ak­tus ir no­ri do­va­no­ti „Ban­gi­niui“ apie 80 pro­c. špro­tų kvo­tų?“ – Sei­mo kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ kui S.Bu­ce­vi­čiui pa­tei­kė klau­si­mą žve­jų at­sto­vas.

300

– tiek to­nų šprotų per metus reikia žvejybos laivo įgulai, kad ji išgyventų.

19

pirmadienis, kovo 18, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės knygą „Lotoso žiedas“.

Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 26 d.

Avinas (03 21–04 20). Elkitės maloniai ir mandagiai. Galbūt turite savo priežasčių taip daryti, tačiau tikslo siekimas tokiais būdais nėra nusikalstamas. Tik atminkite, kad konstruktyvi kritika ir paprasčiausias šaipymasis – toli gražu ne tas pat. Jautis (04 21–05 21). Greičiausiai šiandien į jus kreipsis patarimo. Pasijusite pamalonintas bei reikalingas. Tik stenkitės pernelyg nemoralizuoti ir neauklėti. Rūpinkitės savo sveikata. Dvyniai (05 22–06 21). Jūsų gyvybingumas ir energija grįš pačiu laiku. Galite būti neįprastai emocingas, tačiau apie savo jausmus nepasakokite bet kam, mat iš jūsų gali pasityčioti. Vėžys (06 22–07 22). Skirkite laiko tokiam dalykui, kuris artimas jūsų širdžiai. Taip pat gali tekti susidurti su savo baimėmis – nebijokite. Vakarop atsipalaiduokite. Liūtas (07 23–08 23). Pasistenkite atskirti faktus nuo fantazijų. Ne viskas yra taip, kaip atrodo. Nederėtų šiandien pasitikėti nepažįstamais žmonėmis. Sėkmė jus vedžioja už nosies, bet galų gale turėtų jums nusišypsoti. Mergelė (08 24–09 23). Praėjusią savaitę jums greičiausiai sekėsi loterijoje, šiandien tai gali nutikti ir vėl. Saugokitės kai kurių žmonių. Būkite atidesnis savo mitybai – derėtų valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Svarstyklės (09 24–10 23). Turėsite finansinių problemų, tačiau jos išsispręs. Dėl to greičiausiai mažiau kreipsite dėmesio į savo išvaizdą. Asmeniniai santykiai gali šlubuoti, mat pernelyg pasitikite mylimu žmogumi. Skorpionas (10 24–11 22). Finansų srityje jūsų laukia staigmena. Atidžiau kontroliuokite savo emocijas, adekvačiai reaguokite į situaciją, ypač mažai pažįstamųjų draugijoje. Būsite linkęs tikėti tuo, kas jums sakoma. Šaulys (11 23–12 22). Metas palankus finansinėms investicijoms. Dėl viso pikto pasitarkite šiuo klausimu su kompetentingu draugu. Vakare geriau likti namie, kad ir kiek įdomių kvietimų sulauktumėte. Ožiaragis (12 23–01 20). Metas netinkamas dideliems pirkiniams, juos geriau atidėti. Kadangi turite problemų santykiuose su partneriu – pabandykite pakeisti aplinką. Gal tai atgaivintų jausmus? Vandenis (01 21–02 19). Diena ne pati geriausia išsiskirti su pinigais, todėl neskolinkite. Kadangi jausite sielos ramybę, tai darys labai teigiamą poveikį aplinkiniams. Lengviau nei tikėjotės sutvarkysite seniai atidėliotą reikalą. Žuvys (02 20–03 20). Laikas visai neblogas pasivaikščioti po parduotuves. Vienišiai gali sutikti sau skirtąjį asmenį. Antroje dienos pusėje venkite siurprizų.

Orai

Sinoptikų duomenimis, šiandien nesnigs, temperatūra bus nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio. Antradienį daug kur snigs, kai kur kils pūga. Pūs rytų, pietryčių 7–12 metrų per sekundę vėjas, dieną kai kur jo gūsiai sieks 15–18 metrų per sekundę. Temperatūra naktį laikysis 12–17, pajūryje – 8–10 laipsnių šalčio. Dieną prognozuojama 1–6 laipsnių šalčio temperatūra.

Šiandien, kovo 18 d.

–3

–2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

–3

Šiauliai

Klaipėda

–3

Panevėžys

–4

Utena

–1

6.43 18.45 12.02

77-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 288 dienos. Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

–2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +4 Brazilija +28 Briuselis +10 Dublinas +4 Kairas +22 Keiptaunas +21 Kopenhaga 0

kokteilis Pa­si­ti­ki­me paukš­čius su in­ki­lais Ar lau­kia­te su­grįž­tan­čių paukš­te­lių ir paukš­čių? Ar no­ri­te, kad jie jums čiul­ bė­tų nuo tre­čios va­lan­dos nak­ties? Ži­ no­ma, kad lau­kia­te, kad trokš­ta­te klau­ sy­tis jų nuo­sta­bių me­lo­di­jų. Na, ta­da sku­b ė­k i­te ga­m in­t i in­k i­lus jiems, kad tu­rė­tų ne tik nuo lie­taus ar ka­čių kur pa­si­slėp­ti, bet ir kiau­ši­nius pe­rė­ti. In­ki­lų ga­my­bai ge­riau­siai tin­ka 1,5–2,5 cm sto­r io sau­sos neob­l iuo­tos len­tos. Sto­ge­liui pa­ren­ka­ma tru­pu­tį sto­res­nė len­ta, nes jis grei­čiau­siai pū­va. In­ki­lo dug­ną kal­ki­te ne iš apa­čios, kaip daž­nas esa­te įpra­tę, bet da­ry­ki­te įlei­ džia­mą į in­ki­lo vi­dų, kad grei­tai ne­su­ pū­tų ir neišk­ris­tų. Be­ne po­pu­lia­riau­si yra uok­si­niai ir len­ ti­niai in­ki­lai. Jie pui­kiai de­ra prie kraš­ to­vaiz­džio. Juo­se mie­lai įsi­ku­ria uok­ suo­se pe­r in­tys paukš­čiai. In­k i­lų sto­ ros ir vien­t i­sos sie­ne­lės ge­rai su­lai­ ko ši­lu­mą. Tai la­bai svar­bu anks­ti pe­ rin­čioms pe­lė­doms, kly­k uo­lėms, zy­ lėms. Uok­si­n iai in­k i­lai ypač mėgs­ta­ mi baikš­tes­n ių ir re­tes­n ių spar­nuo­ čių: pe­lė­dų, žal­var­nių, ku­ku­čių, me­le­ tų, dan­čias­na­pių.

Londonas +8 Madridas +10 Maskva –4 Minskas –9 Niujorkas +4 Oslas +1 Paryžius +8 Pekinas +11

Praha +4 Ryga –2 Roma +13 Sidnėjus +21 Talinas –8 Tel Avivas +18 Tokijas +21 Varšuva +3

Vėjas

3–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–4

–3

Vilnius

Marijampolė Alytus

–4

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-9

-2

-4

-7

6

-7

-2

-3

-4

11

rytoj

trečiadienį

-1

-2

-5

5

1844 m. gimė rusų kompozitorius Nikolajus Rimskis-Korsakovas Mirė 1908 m.

1858 m. gimė vokiečių inžinierius ir variklio išradėjas Rudolfas Dieselis. 1918 m. gimė dainininkas, kompozitorius ir dirigentas Juozas Indra. Mirė 1968 m. 1922 m. už pilietinį nepaklusnumą šešeriems metams Indijoje įkalintas Mahatma Ghandis. 1959 m. Paryžiuje gimė prancūzų režisierius Lucas Bessonas. 2003 m. mirė amerikiečių verslininkas, ži-

Ma­rių le­dą dras­kys cik­lo­nas

Ven­ki­te sap­nų apie avėd­ras Sap­nuo­t i avis ėdan­čius paukš­čius – avėd­ras reiš­k ia, kad sap­nuo­to­jo šei­ mai gre­sia li­ga. Sap­nuo­ti, jog už­mu­ša­ te avėd­rą, reiš­kia lai­mę ir sėk­mę. Apsk­ri­tai plėš­rie­ji paukš­čiai – ženk­las, kad jūs pa­kliū­si­te (ar jau pa­kliu­vo­te) į lu­pi­kau­to­jo ran­kas.

Links­mie­ji tirš­čiai – Pir­ma­die­niais vi­sa­da jau­čiuo­si kaip Ro­bin­zo­nas Kru­zas. – Ko­dėl? – La­bai pa­siilgs­tu Penk­ta­die­nio! Čes­ka (397 719; o kur jis dings, tas pa­va­sa­ris? Vė­liau ar anks­čiau ateis)

teleloto

Nr. 884

2013 03 17

Papildomi prizai: „Citroen C3“ – 0148353 „Suzuki Alto“ – 0411202 Antivirusinės programos „Kaspersky“ 001*195 5 000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) – Audronė Ežerskienė iš Šilutės 5 000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) – Ramutė Ruzgytė iš Plungės raj. 5 000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) – Vitalius Čiūras iš Panevėžio raj. 5 000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) – Girėnas Bagdzevičius iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) – Biurtė Raguotienė iš Utenos 5 000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) – Virginijus Šiušė iš Alytaus 5 000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) – Kristina Skočik iš Vilniaus raj. 5 000 Lt (tel. 1634, kovo 11 d.) – Augenija Valinčienė iš Šiaulių Kvietimai į TV: 052*238, 038*919, 028*550 Prognozė: Aukso puode bus – 600 000 Lt

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Anks­ty­vas gand­ras Sa­ko­ma, kad pa­va­sa­r is pra­si­de­da su pir­muo­ju par­skri­du­siu gand­ru. Vie­nas na­cio­na­li­nis paukš­tis žie­mos pa­bai­gą pa­skel­bė ke­le­tą va­lan­dų anks­čiau nei bu­vo nu­plėš­tas pa­sku­ti­nis va­sa­rio mė­ ne­sio ka­len­do­riaus la­pe­lis. Bal­ta­sis gand­ras bu­vo pa­ste­bė­tas va­ sa­r io 28 d. 14 val. Vil­n iuje. Jis su­k io­ jo ra­tus se­na­mies­ty­je virš Ge­di­mi­no pi­lies. Or­ni­to­lo­gai tvir­ti­na, kad į dan­gų žval­ gy­tis rei­kia nuo ko­vo vi­du­rio.

nomas pirmojo nešiojamojo kompiuterio kūrėjas, Adam Osborne (Adamas Osburnas). 2008 m. mirė britų kino režisierius Anthony Minghella (Entonis Mingela), kurio filmas „Anglas ligonis“ 1996 m. pelnė net devynis oskarus. Rašytojas ir režisierius, pagarsėjęs dar ir tokiais populiariais filmais kaip „Talentingasis ponas Riplis“ ir „Šaltasis kalnas“, mirė eidamas 55-uosius metus.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 63 784 (28 x 2 278) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 18 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 5 Lt §§ §§ 03 44 30 06 34 26 55 11 13 56 64 73 59 54 68 05 19 25 69 37 38 60 35 49 10 63 50 57 43 58 52 40 53 36 47 §§§ 66 21 04 48 45 §§ §§§ 70 62 61 29 42 §§§ §§§ §§§ 18 32 72 75 07 01 08 71 02 22

Fan­ta­zi­ja: tik ne­per­len­ki­te laz­

dos ga­min­da­mi paukš­te­liams na­me­lius.

Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Kirilas, Sibilė, Einė, Einora, Einartas.

kovo 18-ąją

Rytas

-4

Vardai

Ry­toj į pa­jū­rį įsi­ver­šian­tis cik­lo­ nas kė­sin­sis var­ty­ti le­dus Kur­šių ma­rio­se, pa­jū­rį taip pat tu­rė­tų pa­ siek­ti smar­ki pū­ga. Ta­čiau su­dė­tin­ giau­sia pa­dė­tis tu­rė­tų bū­ti Ni­do­je, nes čia pro­gno­zuo­ja­mas le­do­ne­šis, o le­do ly­tys net ga­li pa­lies­ti ar­čiau­ siai ma­rių sto­vin­čius na­mus.

Hid­ro­m e­teo­ro­l o­gai pra­n a­š au­ ja, kad šian­dien po pie­tų pa­jū­ry­je ims stip­rė­ti vė­jas, o ry­toj su­stip­rė­ jęs cik­lo­nas ga­li iš­ju­din­ti le­do­ne­šį Ku­rių ma­rio­se. „Nak­tį į pir­ma­die­nį kils ry­tų vė­ jas. Jis iš­ju­dins nuo pa­kran­tės jau at­šo­ku­sius le­dus ir stums juos į Ni­dos pu­sę. Ga­li at­si­ver­ti di­de­ lės van­dens pro­per­šos“, – aiš­ki­no Hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ ri­nių pro­gno­zių cent­ro hid­rop­rog­ no­zis­tė Ju­di­ta Na­va­šins­kie­nė. Iš pie­tų pa­ma­rį pir­miau­sia pa­ sie­kian­tis cik­lo­nas įsi­suks Ne­mu­ no žio­ty­se. Čia jau sa­vait­ga­lį le­de at­si­vė­rė di­džiu­lės pro­per­šos. „Ties Ven­te jau pra­si­dė­jo le­do grūs­tis. Nak­ti­mis spau­džiant šal­ tu­kui nau­jai su­si­da­ręs le­das nė­ra

Le­do­ne­šis: pro­gno­zuo­ja­ma, kad įsi­su­kęs cik­lo­nas su­lau­žys Kur­šių ma­

rių le­dą, o ly­tys pa­ju­dės Ni­dos link.

la­bai tvir­tas. Jis – ne­sta­bi­lus, nes yra nu­kri­tęs van­dens ly­gis. Sės­da­ mas le­das trū­ki­nė­ja, at­si­ran­da ply­ šiai“, – tei­gė J.Na­va­šins­kie­nė. Ties Ni­da vie­to­mis le­do sto­ris maž­daug 30 cm, o kai kur net 37 cm, ties Ven­te – 24 cm. „Ta­čiau sau­lės šil­do­mas le­das yra jau po­rė­tas, jis nė­ra tvir­tas. To­dėl, ki­lus vė­jui, jis ga­li sluoks­niuo­tis ir ga­li bū­ti, kad pa­sieks kran­tą ar net lips ant kran­ti­nių. Ti­kė­si­mės, kad ni­diš­kių tvo­rų ne­nu­neš“, – vy­lė­si Jū­ri­nių pro­gno­zių cent­ro hid­ro­lo­gė.

Vy­tau­to Ju­sio nuo­tr.

Ko­vo 19–20 die­no­mis Kur­šių ma­rio­se lau­kia­mas prie­ša­lo su­lau­ žy­mas ga­li pa­skelb­ti ir pa­va­sa­ri­nį po­tvy­nį. Tiks­les­nes cik­lo­no ju­dė­ji­mo pro­ gno­zes si­nop­ti­kai nu­ma­tys šian­ dien, ta­čiau spė­ja­ma, kad pie­ti­nė­je Kur­šių ma­rių da­ly­je jis bus stip­res­ nis nei ties Klai­pė­da, kur pūs 12–17 met­rų per se­kun­dę vė­jas. „Oras bus la­bai pra­stas, ar­tė­ ja snie­gas, pū­ga, pūs stip­rus vė­jas. Tad pa­ju­si­me tik­rą žie­mą“, – per­ spė­jo spe­cia­lis­tė.

EUROJACKPOTAS 2013 03 15 EUROJACKPOTAS – 87 755 099 Lt 4 30 32 41 50 Papildomi skaičiai 5 7 5 + 2 skaičiai 87 755 099 Lt (0 priz.) 5 + 1 skaičius 1 562 530 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 406 257 Lt (0 priz.) 4 + 2 skaičiai 12 931 Lt (0 priz.) 4 + 1 skaičius 1 115 Lt (0 priz.) 4 skaičiai 547 Lt (1 priz.) 3 + 2 skaičiai 211 Lt (8 priz.) 3 + 1 skaičius 91 Lt (103 priz.) 2 + 2 skaičiai 61 Lt (124 priz.) 3 skaičiai 61 Lt (138 priz.) 1 + 2 skaičiai 33 Lt (849 priz.) 2 + 1 skaičius 31 Lt (1553 priz.) Prognozė: „Eurojackpotas“ – 100 mln. Lt

Nr. 7

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.