PIRMAS miesto dienraĹĄtis
treÄ?iadienis, KOVO 20, 2013
www.kl.lt
64 (19 667)
A?2š6.162;6 @ 8<C<
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVa Ă&#x203A;
RUBRIKA11
namai
Karaliaujan ti klasika dv elkia elega ncija
KanÂdiÂdaÂtas ÄŻ STT vaÂdus S.UrÂbaÂnaÂviÂÄ?ius noÂrÄ&#x2014;ÂtĹł suÂstabÂdyÂti diÂdeÂlÄ&#x2122; kadÂrĹł kaiÂtÄ&#x2026; tarÂnyÂboÂje.
PoÂpieÂĹžius PranÂciĹĄÂkus: po toÂkios tamÂsos mums reiÂkia maÂtyÂti vilÂties ĹĄvieÂsÄ&#x2026;.
KlaÂsiÂka, alÂsuoÂjanÂti KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos kraĹĄÂto dvaÂsia.
RaudonĹł ply tĹł mentai, antik fragva niai ir ne tokius rinus sovietme seÄ?io laikus menan tys baldai, subtilios de spalvos ir for talÄ&#x2014;s, mos â&#x20AC;&#x201C; visa ĹĄiame bĹŤs turi savo prie te ĹžastÄŻ, buvo tikslin gai ieĹĄkota, kruop ĹĄÄ?iai atrinkta bei de rinta.
Lina Bieliaus
l.bieliauska
kaitÄ&#x2014;
ite@kl.lt
StengÄ&#x2014;si ne
persaldinti
Individualaus terjerÄ&#x2026; kĹŤru namo KarklÄ&#x2014;je insi di ĹĄienÄ&#x2014; prisimi zainerÄ&#x2014; EglÄ&#x2014; RekanÄ&#x2014;, jog bene pir atspirties taĹĄ ku tapo paties muoju to stilistika. pastaNors ir nau jos statybos, donĹł vokiĹĄkĹł iĹĄ rautas dvelkia se plytĹł surÄ&#x2122;stas bĹŤsnÄ&#x2026; dvasia. Tad, ja KlaipÄ&#x2014;dos kraĹĄto pasak kĹŤrÄ&#x2014;jos, sitiktinai ĹĄi neattema atkelia vo ir ÄŻ interjerÄ&#x2026;.
EglÄ&#x2014; RekaĹĄie
nÄ&#x2014;:
â&#x20AC;&#x17E;Sutilptiâ&#x20AC;&#x153; ÄŻ tra nÄŻ klasikinÄŻ dicisti milijonai va liĹł yra riantĹł, o ĹĄiandienos in neapsieina terjeras be eklektiĹĄkĹł deta liĹł, vis tiek yra taÄ?iau iĹĄ mi pagrindi laikoniai principai. ď Ž Tiks
Lietuva 7p.
Pasaulis 10p.
las: OĂ` a\ RV Raudonomis ZV [V[ XNV ]N QR QN ZV V[ a koruota laip plytomis buvo deR_ WR _\ XĂ _Ă&#x203A; motyvas, tinÄ&#x2014;, Ĺžidinys. W\` _V[ X\ `V [R sprendimai cVR [N QVR [Vb` `]_R[ Ĺ ie sakovÄ&#x2014;. kurio pageidavo pati uĹžgy â&#x20AC;&#x17E;Sutilp QV Zb` â&#x20AC;&#x17E;SuriĹĄoâ&#x20AC;&#x153; tris ne tik sutei venamajai aplinkai lan kinÄŻ stiliĹł yra tiâ&#x20AC;&#x153; ÄŻ tradicinÄŻ klasikÄ&#x2014; monumen Beveik paÄ?ia gus milijonai va autentikos, me svetainÄ&#x2014;s riantĹł, o bet ir susiejo talumo, ĹĄiandienos in re stĹŤksantis ter bĹŤsto fasado vaizdÄ&#x2026; centeklektiĹĄkĹł de jeras neapsieina be Ĺžidinys tapo su in ryĹĄkiausiu ta ne tik E.RekaĹĄienÄ&#x2014; terjeru. pir yra iĹĄlaikomi liĹł, taÄ?iau vis tiek akcentu, bet mojo aukĹĄto erdviĹł pagrindiniai dĹŤs, jau vaikus pasakojo, jog branir tarnauja pai â&#x20AC;&#x201C; tai ir ÄŻvairioms tam tikro sti princi- funkcijoms. mininkai pa uĹžauginÄ&#x2122; namĹł ĹĄeiliaus baldai, ir spal sirinko ilgaam vos, raĹĄtaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Kadangi ka taigi â&#x20AC;&#x201C; klasi ĹžiĹĄkesnÄŻ, â&#x20AC;&#x201C; vardijo paĹĄnekovÄ&#x2014;. kinÄŻ in jektuotas vi minas buvo suproAnot kĹŤrÄ&#x2014;jos, terjerÄ&#x2026;. du Spalviniame neretai dinÄŻ ĹĄiek tiek ryje kambario, Ĺžidus stilius praplatinome, asocijuojasi ĹĄis soli- kĹŤs ne tik ru bĹŤsto kolorite ryĹĄdami su sunkudi, juodi, pil ÄŻrengmu, tamsumu, bet ir suĹĄvy ki tonai, skir iĹĄ abiejĹł pusiĹł niĹĄas â&#x20AC;&#x201C; viena ti iĹĄryĹĄkinti ĹĄvie o ĹĄiuo atveju siekta ta malkoms potÄ&#x2014;piai. Pas kreminiai, roĹžiniai siÄ&#x2026;jÄ&#x2026;, moteriĹĄ susidÄ&#x2014;ti, ki pusÄ&#x2014;je buvo ta jÄ&#x2026;. Taip pat toje ÄŻrengta len buvo pasirink kÄ&#x2026; lini- kingai, kad in rĹłjĹł naudota sai- gomsâ&#x20AC;&#x153;, terje tas gÄ&#x2014;liĹł ne â&#x20AC;&#x201C; apie pasirink tyna knylyg â&#x20AC;&#x17E;saldusâ&#x20AC;&#x153;. ras netaptĹł per- mo tÄ&#x2026; sprendivariantÄ&#x2026; pa sakojo dizainerÄ&#x2014;.
Ĺ iandien priedas
12
ď Ž FaktĹŤra:
2T YĂ&#x203A;` ?R XN VR [Ă&#x203A;` N` ZR [
V [V\ N_ PUf c \ [b\ a_
Kaina 1,30 Lt
YNV] aV [Ă&#x203A; WR ]bV XVNV ]_V TV W\ `R [\ cV X
Ăş ]Yf aĂş S_NT ZR[ aN`
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2026; skanÂdiÂna skoÂlos KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai vis la biau klimpsÂta ÄŻ sko las uĹž koÂmuÂnaÂliÂnes paÂslauÂgas. ÄŽsisÂkoÂli niÂmai paÂslauÂgĹł tei kÄ&#x2014;Âjams jau taÂpo re korÂdiÂniai. GrÄ&#x2014;sÂmin gai diÂdÄ&#x2014;ÂjanÂÄ?ios var toÂtoÂjĹł skoÂlos keÂlia vis diÂdesÂnÄŻ suÂsiÂrĹŤÂ piÂniÂmÄ&#x2026; ĹĄiÂluÂmos ir vanÂdens tieÂkÄ&#x2014;Âjams. Vis dÄ&#x2014;lÂto jie viÂliaÂsi, kad skoÂlos suÂmaÂĹžÄ&#x2014;s atÂĹĄiÂlus orams.
â&#x20AC;&#x17E;PaÂmaÂrio resÂtauÂraÂtoÂriausâ&#x20AC;&#x153; vaÂdoÂvas AlÂdas KliuÂkas ÄŻverÂtiÂno â&#x20AC;&#x17E;VikÂtoÂriÂjosâ&#x20AC;&#x153; vieĹĄÂbuÂÄ?io valÂdyÂtoÂjĹł paÂĹžaÂdus, jog paÂstaÂtas bus resÂtauÂruoÂtas jau ĹĄieÂmet.
PoÂliÂtiÂkai atÂsiÂsaÂkÄ&#x2014; doÂvaÂnos VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
ValsÂtyÂbÄ&#x2014;s valÂdoÂmai bendÂroÂvei neÂpaÂvyÂko suÂgunÂdyÂti uosÂtaÂmies Ä?io poÂliÂtiÂkĹł priimÂti net 13 mln. liÂtĹł verÂtÄ&#x2014;s doÂvaÂnÄ&#x2026;, nors ji siĹŤÂloÂma jau treÂjus meÂtus.
m.skiriute@kl.lt
IĹĄauÂgo net 40 proÂc.
4
â&#x20AC;&#x17E;NepÂraÂleiÂsiu proÂgos paÂtyÂlÄ&#x2014;Âti.â&#x20AC;&#x153;
5p.
MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014;
DauÂgiauÂsia klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai yra ÄŻsi skoÂliÂnÄ&#x2122; ĹĄiÂluÂmos tieÂkÄ&#x2014;Âjui â&#x20AC;&#x201C; ÄŻmoÂnei â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos enerÂgiÂjaâ&#x20AC;&#x153;. KoÂvo 1 dieÂnos duoÂmeÂniÂmis, Klai pÄ&#x2014;Âdos ir GargĹžÂdĹł varÂtoÂtoÂjai bend roÂvei neÂbuÂvo suÂmoÂkÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; net 25,29 mln. liÂtĹł. PaÂlyÂginÂti su praÄ&#x2014;ÂjuÂsiĹł meÂtĹł tuo paÂÄ?iu laiÂkoÂtarÂpiu, skoÂla ĹĄiÂluÂmos tieÂkÄ&#x2014;Âjui yra iĹĄauÂguÂsi 38,6 proÂc.
Â&#x201E;Â&#x201E;SkaiÂÄ?iai: klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai dauÂgiauÂsia yra ÄŻsiÂskoÂliÂnÄ&#x2122; uĹž ĹĄilÂdyÂmÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; per 25 mln. liÂtĹł. PaÂlyÂginÂti su praÄ&#x2014;ÂjuÂsiĹł meÂtĹł
tuo paÂÄ?iu laiÂkoÂtarÂpiu, skoÂla iĹĄauÂgo beÂveik 40 proÂc.
VyÂtauÂto PetÂriÂko foÂtoÂmonÂtaÂĹžas
MiesÂto taÂryÂbos SaÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s tur to koÂmiÂteÂto naÂriams paÂsiÂroÂdÄ&#x2014; per branÂg u ĹĄios doÂvaÂn os prieÂĹž iĹŤÂrai per meÂtus skirÂti apie 150 tĹŤkst. liÂtĹł. SiĹŤÂloÂma doÂvaÂna â&#x20AC;&#x201C; pÄ&#x2014;sÂÄ?iĹłÂjĹł tilÂtas per geÂleÂĹžinÂkeÂlÄŻ nuo Ĺ auÂliĹł iki Kre tinÂgos gatÂvÄ&#x2014;s. TilÂtas buÂvo paÂstaÂty tas 2010 meÂtais, jo praÂdiÂnÄ&#x2014; verÂtÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 13 mln. 114 tĹŤkst. liÂtĹł. Ĺ is tilÂtas priÂklauÂso valsÂtyÂbei, o jÄŻ paÂtiÂkÄ&#x2014;ÂjiÂmo teiÂse valÂdo bendÂroÂvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;LieÂtuÂvos geÂleÂĹžinÂkeÂliaiâ&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;BendÂroÂvÄ&#x2014; tÄ&#x2026; tilÂtÄ&#x2026; mums banÂdo ÄŻsiĹŤÂlyÂti nuo taÂda, kai jis buÂvo pa staÂtyÂtas. Jau treÂjus meÂtus sparÂdo mÄ&#x2014;s, atÂsiÂraÂĹĄiÂnÄ&#x2014;ÂjaÂme, kad jo neÂreiÂkia.
2
2
trečiadienis, kovo 20, 2013
miestas
Politikai atsisakė dovanos
80
Tačiau lemiamą žodį, 1 ar priimti tokią dovaną, turi tarti miesto taryba“, – aiškino
savivaldybės Turto skyriaus vedė ja Genovaitė Paulikienė. Jos teigimu, „Lietuvos geležin keliai“ padovanoti tiltą savivaldy bei nori, nes jis ir skirtas miestui, miestiečiams, o ne geležinkeli ninkų poreikiams. Jų skaičiavimu, prižiūrėti tiltą per metus kainuoja apie 80 tūkst. litų. Tačiau uostamiesčio savival dybės Miesto ūkio departamento specialistai paskaičiavo, kad tilto priežiūrai – kosmetiniam remon tui, valymui, apšvietimui – per metus reikėtų apie 153 tūkst. litų. „Ne visas dovanas, kurias mums siūlo, turime priimti. Pats kartais pereinu tuo tiltu ir matau, kad jis jau ne kartą kosmetiškai remon tuotas, nors ir visai neseniai pa statytas. Vadinasi, metams bė gant, remontui reikės skirti vis daugiau lėšų. Tokia dovana tikrai yra per brangi miesto biudžetui“, – į ateitį žvelgė Savivaldybės tur to komiteto, kurio posėdyje vakar ir svarstyta, ar priimti siūlomą dovaną, narys Vygantas Vareikis. Jam antrino komiteto pirmi ninkas Valerijonas Bernotas, ku ris teigė, jog tiltą būtų galima pe
– tiek tūkst. litų kainuoja prižiūrėti pėsčiųjų tiltą per metus. rimti savivaldybės nuosavybėn tik su sąlyga, jei „Lietuvos geležinke liai“ skirtų tam tikrą sumą pinigų jo priežiūrai. V.Vareikis pabrėžė ir tai, jog „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdo je turėtų investuoti dar daugiau, o ne tik džiaugtis pastatę tiltą – prie viaduko reikia įrengti atitvarus, triukšmo slopinimo sieneles. „Įmonė dirba pelningai, todėl tikrai gali pasirūpinti ir tiltu, ir ki tomis kompensacijomis miestui“, – įsitikinęs politikas. Savivaldybės turto komiteto na riai vienbalsiai nepritarė, kad pės čiųjų tilto savininke taptų savival dybė, tačiau paskutinį žodį turės tarti kovo pabaigoje posėdžiau sianti miesto taryba.
Patogumas: Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriai iki gegužės dirbs be pietų pertraukos ir valandą ilgiau
nei įprastai.
Vytauto Petriko nuotr.
Deklaracijose – naujovės Klaipėdiečiams, norintiems susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permokas ar sumokėti skolas valstybei, jau suformuo tos preliminarios gyventojų pajamų mo kesčio deklaracijos. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Suformuos vėliau
„Labai norime ir prašome, kad visi gyventojai metines pajamų deklara cijas pateiktų elektroniniu būdu, o tai patogiausia padaryti per inter netinę bankininkystę prisijungus prie elektroninės deklaravimo sis temos. Džiaugiamės, jog pernai apie 92 proc. visų Klaipėdos apskrityje pateiktų deklaracijų buvo elektro niniu būdu. Tai gerokai palengvina ir mūsų darbą, ir taupo žmonių lai ką“, – pabrėžė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamen to direktorė Edita Cibienė. Ji atkreipė dėmesį, jog prelimi narios gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos kol kas gali būti nesu formuotos tiems žmonėms, kurie dirba išsiėmę verslo liudijimą, tu ri individualios veiklos pažymą ar augina mokyklinio amžiaus vaikus. Tačiau ir jiems iki savaitgalio pre liminarios deklaracijos bus sufor muotos. Šiemet preliminarios deklaraci jos bei pažymos forma nesikeičia, tačiau jose bus pateikta kur kas daugiau informacijos, o tai paleng vins ir pajamų deklaravimą. Nebereikės atnešti pažymų
Dar viena naujovė – preliminario se deklaracijose pateikta informacija apie metinį papildomą neapmokes tinamųjų pajamų dydį tėvams, ku rių vaikai pernai buvo vyresni nei 18
Edita Cibienė:
Vieniems permo kas grąžinsime, o ki ti turės susimokėti pernai nesumokė tą gyventojų pajamų mokesčio dalį.
metų, bet mokėsi dieninėje bendro jo lavinimo įstaigoje, taip pat išsisky rusiems, nesusituokusiems ar vie nišiems asmenimis, auginantiems vaikus. „Anksčiau tokia informaci ja deklaracijose nebuvo pateikiama, tad tėvai Mokesčių inspekcijai priva lėdavo pristatyti pažymas iš mokyk lų, kad jų pilnamečiai vaikai mokes tiniu laikotarpiu buvo abiturientai. Dabar to daryti nebereikės“, – po kyčius paaiškino E.Cibienė. Pajamas deklaruoti privalo Gy ventojų turto deklaravimo įstatyme išvardytos asmenų grupės. Dekla racijas turi pateikti ir tie, kurie nori susigrąžinti dalį pernai patirtų išlai
dų. Pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata gali tie gyven tojai, kurie pernai mokėjo gyvybės draudimo, pensijų įmokas, taip pat už pirmas studijas ar pirmą profesi nį mokymą, už vieną iki 2008 metų pabaigos paimtą būsto kreditą. Skolininkai nepasislėps
Susigrąžinti permokas gali ir tie, kurie pernai mokėjo 15 proc. gyven tojų pajamų mokestį, ir tie, kurie pasinaudojo per mažu ar visai nesi naudojo neapmokestinamuoju pa jamų dydžiu. „Vieniems permokas grąžinsime, o kiti turės susimokė ti pernai nesumokėtą gyventojų pa jamų mokesčio dalį. Tie gyventojai, kurie pasinaudojo per dideliu neap mokestinamuoju pajamų dydžiu, tu rėtų pateikti deklaraciją bei mokestį sumokėti“, – pabrėžė E.Cibienė. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas patikino, kad tie gyventojai, kurie yra skolingi valstybei, tačiau deklaracijų nepa teiks, vis tiek bus išaiškinti ir gaus įspėjimus, tad nesumokėtą mokes čio dalį turės grąžinti. Dirbs ilgiau
Gyventojai pajamų deklaracijas ga lės teikti iki gegužės 2 dienos imti nai. Iki šios datos bus galima pateik ti ir prašymus pervesti kaip paramą dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. E.Cibienės teigimu, visą laikotarpį iki gegužės 2 dienos Vals tybinės mokesčių inspekcijos sky rius dirbs be pietų pertraukos ir il giau – ne iki 17, o iki 18 valandos. Prireikus bus svarstoma galimy bė klientus aptarnauti ir šeštadie niais. Tiems, kurie privalo dekla ruoti pajamas, tačiau tokią prievolę ignoruoja, gresia bauda nuo 200 iki 500 litų. Jei nusižengusysis sutin ka taikytis su valstybe ir nuobau dą sumokėti per 10 dienų, jam teks pakloti pusę minimalios baudos – 100 litų.
Skaičiai ir faktai Klaipėdiečiai pateikė deklaracijų už mokestinius metus
2010 m. – 15 mln. 544 tūkst. Lt
2011 m. – 62 400, iš jų 58 357 elektroniniu būdu
2009 m. – 18 mln. 297 tūkst. Lt
2010 m. – 66 423, iš jų 60 429 elektroniniu būdu
Klaipėdiečių paramai skirta gyventojų pajamų mokesčių dalis
2009 m. – 77 429, iš jų 69 821 elektroniniu būdu
Pinigai: pagrindinė priežastis, kodėl savivaldybė atsisako tapti pėsčių
jų tilto savininke, – išlaidos jo priežiūrai.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdiečiams grąž inta gyventojų pajamų mokesčio permokų
2011 m. – 2 mln. 542 tūkst. Lt (2 490 gavėjų)
2011 m. – 15 mln. 510 tūkst. Lt
2009 m. – 2 mln. 628 tūkst. Lt (2 366 gavėjai)
2010 m. – 2 mln. 355 tūkst. Lt (2 236 gavėjai)
3
trečiadienis, kovo 20, 2013
miestas Prisišvartavo gigantas
Paskirstė paramą
Mugėje – sveiki produktai
Prie „Klaipėdos naftos“ valdo mos terminalo krantinės vakar prisišvartavo vienas didžiausių įmonės istorijoje 158 tūkst. t tal pos tanklaivis „SPYROS K“. Pla nuojama, jog tanklaivio talpos bus užpildytos apie 94 tūkst. t mazuto – tiek, kiek leidžiama pagal uosto kapitono nustatytą maksimalią laivo grimzlę.
Socialinių projektų dalinio finan savimo iš Klaipėdos savivaldy bės biudžeto lėšų vertinimo ko misija įvertino pateiktas paraiš kas. Nevyriausybinės organiza cijos pateikė 31 paraišką gau ti dalinę paramą įvairiems so cialiniams projektams. Finansa vimas skirtas 20-čiai projektų – paskirstyta 80 tūkst. litų.
Klaipėdoje šurmuliuos didžiau sias šalyje sveikos gyvensenos renginys – konferencija „Į svei ką gyvenseną ir skaidrią būtį Vy dūno keliu“. Joje bus galima pa sisemti sveikos gyvensenos idė jų, apsilankyti sveikatos prekių ir paslaugų mugėje. Šiemet rengi nys vyks Klaipėdos arenoje, pra džia – penktadienį 9 val.
Bėgimo trasoje lydės palaiminimas Tradiciniu tampan tis brolių pranciško nų organizuojamas „Vilties bėgimas“ šie met pasipildys gau sesnėmis dalyvių gretomis. Prie star to linijos stos ne tik bėgikai, bet ir dvi ratininkai, prisidė ti rengiasi ir irkluo tojai.
Renginys. Šiandien 17 val. Klaipėdos apskrit ies viešosios I.Simonait ytės bibliotekos renginių salėje vyks Lie tuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus 40 metų jubiliejinis vakaras „Iš praeities į dabartį“.
Vytauto Petriko nuotr.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Tapo šventą paveikslą
Paroda. Šiandien 18 val. Klaipėdos sa vivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) atidaroma Klai pėdos fotografų bendruomenės paro da „Ecce homo“. Pristatymas. Penktadienį 16.30 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simo naitytės bibl iotekos reng in ių salėje vyks knygos „Žmogus laiko taikinyje. A.Brazauskas draugų ir oponentų aki mis“ pristatymas.
Gegužės 19 dieną šeštąjį kartą uostamiestyje rengiamo labdarin go bėgimo dalyviams dar daugiau vilties ir tikėjimo šia idėja turė tų suteikti renginyje ketinančio dalyvauti popiežiaus apaštalinio nuncijaus palaiminimas. Švento jo Sosto pasiuntinys uostamiety je turėtų pašventinti specialiai Šv. Pranciškaus onkologijos centrui kuriamą ikoną „Visų karalienė“. Tai bus garsaus Dievo motinos pa veikslo kopija.
Projektas. Šią savaitę Klaip ėdoje vyksta Baltijos jūros regiono stebėjimo bendradarbiavimo projekto koordina cinės grupės ir valdybos susitikimas, kuriame metus trunkantį pirmininka vimą projekto koordinacinei grupei pe rims Lietuva.
Brolis Benediktas:
XVII amžiuje nutapytas ikonos originalas yra Graikijoje, ant Šven tojo Atono kalno esančioje vienuo lių šventykloje. Šventas paveikslas visame pa saulyje išgarsėjo savo stebuklin gomis galiomis. Karštai besimel džiantys onkologinėmis ligomis sirgę tikintieji ėmė skleisti žinią, kad šis paveikslas padeda įveik ti ligą. Brolio Benedikto manymu, on kologinių ligonių viltimi turėtų tapti ir uostamiestyje šiuo metu
Šventė. Šiandien Klaipėdos universi tetas minės Žemės dieną. 11.30 val. visi laukiami prie skulptūros „Polėkis“. Bus iškelta Žemės dienos vėliava, visi bus vaišinami ekologiškomis arbatomis, gardumynais, bus gaminami inkilai, vyks diskusija apie Žemę. 12 val. Žemės dienos minėjimas vyks Klaipėdos uni versiteto Botanikos sode. Šventėje pa sirodys universiteto ansamblis „Auk sodis“, Humanitarinių mokslų fakulteto studentai. Renginyje taip pat dalyvaus Vitės pagrindinės mokyklos ir Taura laukio progimnazijos moksleiviai. Posėdis. Šiandien 15 val. savivaldybė je vyks Klaipėdos tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdis. Jo metu bus svarstomi 5 klausimai.
Tradicija: „Vilties bėgimas“ uostamiestyje rengiamas šeštą kartą.
Renginio šūkis – „Bė gu, kad padėčiau“. Vi same pasaulyje tokie centrai yra išlaikomi tik iš žmonių aukų.
Dienos telegrafas
Pasiruošimas: „Vilties bėgimo“ organizacinis komi
tetas rikiuoja idėjas naujo renginio įgyvendinimui.
tapoma minėto paveikslo kopi ja. „Vilties bėgimo“ dieną šią iko ną vešime visa bėgimo trasa. Ji bus pastatyta ant specialios pakylos Vasaros estradoje, tuo metu turė tų skambėti gospel choro balsai“, – atskleidė brolis Benediktas. Maratono gretos gausės
Ruošdamasis šeštajam renginiui, „Vilties bėgimo“ organizacinis ko mitetas kol kas brandina daugybę kitų idėjų ir pasiūlymų. Tikimasi, kad šiais metais prie bėgikų prisijungs ir dviratininkai, kurie visa dešimties kilometrų tra sa važiuos kaip starto šaukliai.
Ikona: Šv. Pranciškaus onkologijos centrui kuriama
garsaus Dievo motinos paveikslo kopija.
Tradiciškai 10 kilometrų bėgimo startas bus paskelbtas prie preky bos centro BIG. 6 kilometrų savotišku tarpstočiu tarps erdvė prie prekybos centro „Akropolis“, 3 km stotelė bus At gimimo aikštėje, o 600 m – prie „Studlendo“. Prie „Vilties bėgimo“ idėjos žada prisidėti ir irkluotojai. Bėgime tiki masi sulaukti dalyvių iš Latvijos ir Kaliningrado srities. Ragina aukoti centro statybai
Kasmetinis renginys yra skirtas onkologijos centro Klaipėdoje sta tybai.
„Renginio šūkis – „Bėgu, kad padėčiau“. Visame pasaulyje to kie centrai yra išl aikom i tik iš žmonių aukų. Tikimės, kad bir želio 21-ąją mums pavyks atida ryti pirmąjį korpusą. Tačiau jau prad ed am i kast i ir antrojo pa stato pamatai“, – pasakojo On kologijos centro direktorė Aldo na Kerpytė. Pasak jos, nors centras dar ne spėjo atverti durų, tačiau jo išlai kymui jau reikia lėšų. „Pirmojo pastato užbaigimui rei kėtų 150–200 tūkst. litų, o antra jam – 300 tūkst. litų“, – pasakojo centro direktorė.
Mirtys. Vakar Klaipėdos savivaldy bės Civilinės metrikacijos skyriuje už registruotos 8 klaipėdiečių mirtys. Mi rė Albina Ona Kaulienė (g. 1927 m.), Zi ta Eizanonienė (g. 1928 m.), Ana Gurova (g. 1929 m.), Brigita Venckutė (g. 1946 m.), Michail Kustov (g. 1952 m.), Edmundas Streckis (g. 1953 m.), Vincentas Valickas (g. 1957 m.), Fred Huber (g. 1959 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Ana Gurova, Michail Kustov (urna). Joniškės kapinės. Šiandien laidoja mas Vincentas Valickas. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 9 moterys. Gimė 5 mergaitės ir 4 ber niukai. Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 57 iškvietimų. Klaipėdiečiai kreipėsi dėl rimtų šir dies problemų, dusulio, buitinių trau mų, ūmių pilvo skausmų, aukšto krau jospūdžio.
4
trečiadienis, kovo 20, 2013
miestas
Klaipėdą skandina skolos
Komentaras Vytautas Stasiūnas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prez identas
L
iet uva yra vien intelė vals tybė ES, kur ioje gyventojai už šildymą moka tik sezo no met u. Kitose valst yb ė se mokėjimai yra išdalijami per visus metus. Kai kurie šilumos tiekėjai var totojams yra pateikę pasiūlymą mo kėti už paslaugą ištisus metus. Pavyz džiui, aš kiekvieną mėnesį už šildymą ir karštą vandenį moku po 314 litų. Yra apskaičiuotas vidurkis, kiek sunaudo ji šilumos ir karšto vandens per mėne sį. Tad žiemą jau galiu nebijoti, kad at eis didelė sąskaita. Metų gale šilumos tiekėjas ir vartotojas išlyg ina mokėji mus. Jei buvo sumokėta ne tiek, kiek reikėjo, tuomet reikia primokėti. Prie šingu atveju pinigai grąžinami. Tačiau toks atsiskaitymo būdas Lietuvoje nė ra populiarus. Manau, kad jis padėtų sumažinti įsiskolinimus.
Paradoksas: gyventojų skolos mažėja tik elektros tiekėjams, kurie skolininkus gali bet kada palikti tamsoje.
1
Daugiausia už šilumą yra įsiskolinę gyventojai. Įmonei „Klaipėdos energija“ klai pėdiečiai ir gargždiškiai nėra su mokėję 16,43 mln. litų. Iš jų uos tamiesčio gyventojų skola siekia 15,84 mln. litų. Tiek pinigų nėra sumokėję per 10 tūkst. vartotojų.
Dangeras Aleksandrovas:
Jei iki ekonominio sunkmečio pradžios skolos mažėjo, tai dabar stabiliai didėja. Didžiausi skolininkai – socialinių būstų nuomininkai. Biudžetinių įstaigų, pramonės įmonių ir kitų įstaigų skolos už ši lumą yra kur kas mažesnės nei gy ventojų. Biudžetinės įstaigos bendro vei „Klaipėdos energija“ skolin gos 4,99 mln., pramonės įmonės – 0,19 mln., kitos įmonės – 3,68 mln. litų. Neturi iš ko mokėti
Įmonės „Klaipėdos energija“ fi nansų direktorius Kęstutis Jonkus tvirtino, kad taip augantys vartoto jų įsiskolinimai kelia didelį nerimą. Dabar jie yra rekordiniai. Anksčiau buvo gerokai mažesni.
Skolų dydžiui įtakos turi ir išau gusi šilumos kaina. Dėl skolininkų įmonei trūksta pinigų. „Vartotojai to nepajaučia. Skolos šilumos kainai neturi įtakos. Pas kolų, kurios naudojamos apyvar tinėms lėšoms, palūkanos sumo kamos iš pelno. Bankai pinigus kol kas skolina noriai. Jei toliau didės vartotojų įsiskolinimas, manau, kad jie pradės žiūrėti atsargiau“, – aiškino direktorius. K.Jonkus tvirtino, jog dažniau sia įsiskolinimų priežastis ta, kad žmonės sunkiai verčiasi ir neturi iš ko susimokėti. Tačiau neslėpė, jog yra ir pikty biškų skolininkų. „Yra visokių žmonių. Vieni netu ri pakankamų pajamų. Dažniausiai tokie savo skolą išsimoka per vasa rą iki kito šildymo sezono. Tačiau yra ir tokių, kurie penkerius metus piktybiškai nemoka už šilumą. Me tų metus velkasi jų skolos. Atsiran da ir naujų skolininkų“, – neslėpė vadovas. Yra ir piktybiškų skolininkų
Pasak K.Jonkaus, su skolininkais nuolat bendrauja skolų išieškoji mo tarnyba. Vadovas pripažino, kad kovoti su piktybiškais gyventojais sudėtinga. Atjungti jiems šildymo negalima. „Kai kuriais atvejais galima nu traukti karšto vandens tiekimą, bet ir tai sudėtinga. Sumažinti šiek tiek įsiskolinimus mums padeda kom pensacijos už šildymą“, – tvirtino vadovas. Įmonė „Klaipėdos ener gija“ vartotojams sudaro galimybę už šildymą mokėti visus metus, ta čiau, K.Jonkaus teigimu, atsiskai tyti taip nėra populiaru. Be to, anot vadovo, sunku pasa kyti, ar tai padėtų sumažinti įsi skolinimus. Vartoja, bet neužmoka
Vartotojų skolos didėja ir įmonei „Klaipėdos vanduo“.
Pasak bendrovės Pardavimų de partamento direktoriaus Dangero Aleksandrovo, tokia tendencija vy rauja nuo ekonominės krizės pra džios. Bendra vartotojų skola įmo nei „Klaipėdos vanduo“, vasario 28 dienos duomenimis, siekia 4 mln. 465 tūkst. litų. Per pirmuosius du šių metų mėnesius ji išaugo 8 proc. – 335 tūkst. litų. Daugiausia vandens tiekėjams, kaip ir įmonei „Klaipėdos ener gija“, yra įsiskolinę gyventojai. Jų skola sudaro 75,6 proc. Būtent gyventojų skola labiau siai padidėjo ir per pirmuosius du šių metų mėnesius – 144 tūkst. li tų. Pramonės įmonių didėjo 103 tūkst., kitų įmonių ir įstaigų – 90 tūkst. litų. „Tai kelia tikrai didelį nerimą. Jei iki ekonominio sunkmečio pra džios skolos mažėjo, tai dabar sta biliai didėja. Ieškome įvairių būdų, kaip sumažinti vartotojų skolas“, – pabrėžė vadovas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Atjungti vandens tiekimo negali
D.Aleksandrovo teigimu, nuolat dirba skolų išieškojimo tarnyba, privačių namų ar įmonių gyven tojams nutraukiamas paslaugos teikimas. Sudėtingiau yra daugiabučiuose namuose. „Nutraukti vandens tiekimo ne galime, o už jį niekas nemoka. To kioje situacijoje yra ir šilumos tie kėjai. Elektros tiekėjams viskas yra paprasčiau. Jie ima ir atjun gia skolininkui elektrą“, – pabrė žė vadovas. Yra ir tokių vartotojų, kurie už vandenį įsiskolinę net 10 tūkst. litų. Dažniausiai tai butų, kuriuose nėra įrengti skaitikliai, gyvento jai. Jiems kaina skaičiuojama pa gal nustatytą normą. Neretai tokiuose butuose gy vena po 7–8 asmenys. Tad jie per mėnesį už vandenį turi mokėti po 200–300 litų.
„Didelės skolos tokiems asme nims greitai susidaro. Galvojame apie tai, kad tokiems vartotojams savo lėšomis reikėtų įrengti skai tiklius“, – tvirtino vadovas. Pasak D.Aleksandrovo, dėl sko lų pradeda trūkti apyvartinių lė šų. Todėl problemų gali pradėti kilti vykdant projektus. „Tada imame paskolą ir moka me palūkanas. Atsiranda papildo mos išlaidos ir nuostoliai. Ateityje jie gali atsispindėti vandens kai noje, tačiau nežymiai“, – progno zavo vadovas. Elektros – už 50 tūkst. litų
Už elektros energiją Klaipėdos miesto ir rajono gyventojai, vasa rio 1 dienos duomenimis, yra įsi skolinę 3,6 mln. litų. Gyventojų skola siekia 2,3 mln., verslo klientų – 1,3 mln. litų. Pasak bendrovės LESTO at stovo Ernesto Naprio, didžiau sia gyventojo skola siekia apie 50 tūkst. litų, verslo kliento – apie 300 tūkst. litų. Vartotojų įsiskolinimai už elekt rą, priešingai nei už šilumą ir van denį, mažėja. „Visų įmonės klientų skola nuo sekliai mažėja jau antrus metus iš eilės. Praėjusių metų pabaigoje ji buvo 56,4 mln. litų – 6 proc. ma žesnė nei prieš metus ir apie 24 proc. mažesnė nei prieš dvejus metus“, – tvirtino E.Naprys.
Faktai ir skaičiai Sausio 1 dienos duomenimis, įsisko linimai už šildymą šių metų Lietuvo je yra išaugę, palyg inti su praėjusių met ų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau skirt ingose šilumą tiek iančiose ša lies įmonėse situacija yra kitok ia. Vilniuje vartotojų įsiskolinimas išau go 22 proc. Daugiausiai skolingos yra biudžetinės įstaigos. Gyventojų sko la išaugo tik 4 proc. Kaune vartotojų skola išaugo 16 proc. Gyventojų įsiskolinimas padidėjo 11 proc. Šiame mieste taip pat gyvento jai nėra pag rindiniai skolininkai. Klaip ėdoje vartotojų įsiskol in imai už šilumą metų pradžioje buvo išau gę 25 proc. Būtent tiek ir padidėjo gy ventojų skola.
Priemonė: daugiabučių namų gyventojams tiekėjai negali atjungti van
dens, nors šie ir nemoka už paslaugą.
Vytauto Petriko nuotr.
5
trečiadienis, kovo 20, 2013
miestas
Restauraciją sukaustė letargas? Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Džiugias emocijas dėl atgimstan čio „Viktorijos“ pastato keičia ne itin optimistinės nuotaikos. Mies tiečiai nuogąstauja, jog buvusio viešbučio restauracija įstrigo – esą jau ilgą laiką čia nematyti plušan čių statybininkų. Apdovanojimas: „Padėkos kaukė“ – pagarbos ir dėkingumo ženklas
Klaipėdoje kuriantiems teatralams.
Redakcijos archyvo nuotr.
Į „Padėkos kaukes“ – 21 pretendentas Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro die ną, Klaipėdos miestas dviem „Padė kos kaukėmis“ apdovanos sėkmin giausiai 2012 m. uostamiestyje kū rusius teatralus. Ekspertų komisi ja, įvertinusi geriausius profesiona laus scenos meno darbus, paskel bė pretendentus aštuoniose nomi nacijose.
Geriausiu Klaipėdos „Metų spek takliu“ siekia tapti „Aikštelėje lais vų vietų nėra“ (choreografė Agnija Šeiko-Sarulienė, menininkų grupė „Žuvies akis“) ir „Mums viskas ge rai“ (rež. Jonas Vaitkus, Klaipėdos valstybinis dramos teatras). „Metų aktorės“ nominacijoje var žosi Jūratė Jankauskaitė – už Senu tės vaidmenį spektaklyje „Mums viskas gerai“ (rež. J.Vaitkus, Klaipė dos valstybinis dramos teatras) bei Karolina Jurkštaitė ir Renata Kutai tė – už vaidmenis spektaklyje „Rau donkepuraitė“ (rež. Gintarė Radvi lavičiūtė, Klaipėdos lėlių teatras). „Metų aktoriaus“ nominacijoje „Padėkos kaukei“ pristatyti Linas Lukošius – už Martino vaidmenį spektaklyje „Moteris be kūno“ (rež. Ramunė Kudzmanaitė, Klaipėdos valstybinis dramos teatras), Kęstu tis Nevulis – už Pinčiuko vaidme nį miuzikle „Velnio nuotaka“ (rež. Kęstutis S.Jakštas, Klaipėdos vals tybinis muzikinis teatras) bei Ma rius Pažereckas – už vaidmenis spektakliuose „Lūšies valanda“ (rež. Mara Kimelė, Klaipėdos valstybinis dramos teatras) ir „Lietuviai“ (rež. Donatas Savickis, menininkų grupė „Kolektyvinis sodas“). Nominacijoje „Metų atlikėjas / choreografas“ konkuruoja In ga Briazkolovaitė ir Ričardas Jan kevičius – už šokio ir muzikos šou „PILNA’tis“ (Klaipėdos valstybi nis muzikinis teatras), Aušra Kra sauskaitė – už solinius vaidmenis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliuose bei choreogra fiją spektakliui „Mums viskas gerai“ (rež. J.Vaitkus, Klaipėdos valstybinis dramos teatras) ir Petras Lisauskas – už vaidmenis šokio spektakliuose „Aikštelėje laisvų vietų nėra“ (cho reografė A.Šeiko-Sarulienė, me nininkų grupė „Žuvies akis“), „Ir viskas klojosi kuo puikiausiai“ (cho reografai ir atlikėjai Inga Kuzneco va ir P.Lisauskas, menininkų grupė „Žuvies akis“). „Metų dailininko scenografo“ nominacijoje „Padėkos kaukei“ pristatyti G.Radvilavičiūtė – už spektaklio „Šalia“ lėles ir sceno
grafiją (rež. G.Radvilavičiūtė, Klai pėdos lėlių teatras), Artūras Šimo nis – už spektaklio „Mums viskas gerai“ scenografiją (rež. J.Vaitkus, Klaipėdos valstybinis dramos te atras) ir Renata Valčik – už sce nografiją spektakliams „Verpalų pasakos“ (rež. Rūta Bunikytė, Klai pėdos valstybinis muzikinis teatras) ir „Paukštyno bendrabutis (rež. Va lentinas Masalskis, Klaipėdos jau nimo teatras). „Metų teatro kompozitoriumi“ pretenduoja tapti Nijolė Sinkevi čiūtė – už muziką Klaipėdos jau nimo teatro spektakliams ir Aušra Vaštakaitė – už muziką spektakliui „Šalia“. Naujoje nominacijoje „Jauno tea tro metų proveržis“ konkuruoja trys spektakliai: „Fliuchšteino moterys“ (rež. Greta Kazlauskaitė, Apeirono teatras), „Lietuviai“ (rež. Donatas Savickis, menininkų grupė „Kolek tyvinis sodas“) ir „Paukštyno ben drabutis“ (rež. V.Masalskis, Klaipė dos jaunimo teatras). „Padėkos kaukei“ nominacijoje „Už nuopelnus teatro menui“ pri statyta Klaipėdos valstybinio dra mos teatro aktorė Nijolė Sabulytė. Ekspertų komisija išrinko nomi nantus, o galutinis jos verdiktas nu skambės per iškilmingą apdovano jimų ceremoniją, kurios metu ir bus paskelbti laureatai. Klaipėdos „Padėkos kaukių“ ge riausiems 2012 metų teatro meni ninkams įteikimo ceremonija įvyks kovo 27-ąją – Tarptautinę teatro dieną 18 val. Klaipėdos koncertų salėje. Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu „Padėkos kaukės“ šiemet bus ne trys, o tik dvi, nes pabrango jų sukūrimas ir pagaminimas. Kaip paveikslas įrėminta „Padė kos kaukė“ – įspūdinga juvelyrikos meno miniatiūra, sukurta iš sidabro, papuošta auksu bei brangakmeniais ir kainuojanti jau 3 tūkst. litų – yra specialus apdovanojimas, kuriuo įvertinami Klaipėdoje kuriančių teatralų pasiekimai bei reikšmin giausi metų darbai, tapę teatrinio gyvenimo įvykiais. 2005-aisiais šį apdovanojimą įsteigė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos tea tro sąjungos Klaipėdos skyrius. Nuo pernai apdovanojimą skiria Klaipė dos miesto savivaldybės adminis tracija. Nuo 2006 m. uostamiestyje ku riantiems teatro menininkams jau įteikta 21 „Padėkos kaukė“. „Klaipėdos“ inf.
Tačiau šią situaciją paprašyta pa komentuoti bendrovės „Klaipė dos Viktorija“ direktorė Daiva Ma chentanz buvo itin nekalbi. Paprašiusi atsiųsti klausimus elektroniniu paštu, vadovė savo atsakymą rengė net dvi dienas. „Šiuo metu svarstomos įvai rios projekto vystymo galimybės. Konkrečiau informuosime vėliau“, – toks buvo visas D.Machentanz komentaras. Praėjusių metų lapkritį „Klaipė dos Viktorijos“ direktorė dienraš čiui „Klaipėda“ teigė, jog pastato restauracijos darbus planuojama užbaigti iki 2013 m. antros pusės. Į klausimą, ar tai realu, dalį res tauracijos darbų atlikusios bend rovės „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas tepasakė: „Nepraleisiu progos patylėti“.
Nežinia: pastaruoju metu nematyti jokių ženklų, kad restauravimo dar
bai buvusiame „Viktorijos“ viešbutyje tęstųsi. Vytauto Petriko nuotr.
„Mes atnaujinome fasadus, o kas bus toliau – nežinia, nuo mū sų niekas nepriklauso. Pagal sutar tį istorinėje salėje turėjome atkurti lipdinius, dekorą, tačiau šių darbų galime imtis tik tada, kai viduje bus
sutvarkytos komunikacijos – įreng ta elektros instaliacija, santechnika, vėdinimo sistema. Iš pradžių visa tai lyg ir planuota atlikti kartu su fasado tvarkymo darbais, bet taip neatsitiko“, – teigė pašnekovas.
6
trečiadienis, kovo 20, 2013
nuomonės
Laikas atsigręžti ir prisiminti
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Grietinė ant galvos
Vereta Rupeikaitė
A
tėjo beždžionė į restoraną. Sėdo prie baro, užsisakė dvi stikl ines degt inės ir vien ą stikl inę griet inės. Išgėrė abi stikl ines, o trečiąją – su griet ine išvertė sau ant galvos ir atsiduso: „Ak, kok ia aš kvaila, kai pasiger iu“. Kadaise išg irstas anekdotas kai kam neatrodys juokingas. Gal ima neabejot i, kad šis minčių raizg i nys internete apl ips internaut ų komen tarais: „Kok ias čia nesąmones rašo, gal žurnal istė pat i prisigėrė?“ Prieš badyda mi pirštais į kitus, sąž iningai panarstyki te atmint į. Gal kas nors išdrįs prisipaž in ti, kad teko būt i „beždžione su griet ine ant galvos“? Kit i sak ys, kad ne taip blo gai buvo – juk norisi nutrūkti nuo grandi nės, užsimiršti ir svaiginamai pakilti virš realybės. Tai nebuvo įžanga į blaivybės propagandą. Jeig u tik ji būt ų veiksm in ga, būt ų gal ima kartot i šimtus kart ų gir
Kai primygtinai bru kami blaivaus gyve nimo priesakai, norisi priešintis jiems. Teat leidžia blaivininkai už karčią tiesą, bet blaivy bė nemadinga. dėtą tiesą, kad alkoholis yra žudikas. Kai primygtinai brukami blaivaus gyvenimo priesakai, norisi priešintis jiems. Teatlei džia blaivininkai už karčią tiesą, bet blai vybė nemadinga. Pamėgink vakarėlyje iš tarti: „Dabar alkoholio nenoriu“. Jau po try likos sek und žių į ranką bus įduotas stik las su tuo skysčiu. Net mėginimai pasitei sint i, kad greitai teks vairuot i automobil į, užbombarduojami: „Nuo tiek nieko neatsi tiks, tuoj išgaruos“. Teg yvuoja tolerancija ir laisvas pasirinkimas! Tik kur staiga išga ruoja ta tolerancija ir kodėl imami niekinti tie, kurie, būdami neblaivūs, sėda prie vai ro ir parbloškia per pėsčiųjų perėją einan čius moksleivius, kodėl smerkiami žmonas ir vaikus talžantys alkoholikai? Sakote, jie gėrė per daug, neturėjo atsakomybės jaus mo? Esate tikri, kad jums taip nenutiks? Na, tikėkimės, kad nesate iš tų dešimties pro centų, kurie ima ir suserga nepagydoma li ga, kuri vadinasi alkoholizmas. Sutiktas pa žįstamas prisipažino: „Aš alkoholikas. Ne pastebėjai?“ Ir pridūrė: „Dabar esu anoni minis, išmokau džiaugtis gyvenimu be al kohol io“. Pasirodo, diagnozės nepripaž įs tantys alkoholikai ilgą laiką moka puikiai maskuotis. O kokia prasmė slapstytis? Gal verčiau suskubti ieškoti pagalbos?
Rita Bočiulytė
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Pardavė senus vaistus
K
laipėdos dailininkų kūriniai puošia ne tik pajūrio miestų aikštes, galerijas, muziejus ir bažnyčias. Jų esama visoje Lietuvoje, taip pat ir daug kur užsie nyje. Šiemet savo įkūrimo 40-metį minėdamas Lietuvos dailininkų są jungos (LDS) Klaipėdos skyrius pasi šovė apžvelgti ir apibendrinti, kas per tą laiką nuveikta. Yra į ką atsigręž ti ir ką prisiminti, teigė LDS Klaipė dos skyriaus pirmininkas skulptorius Arūnas Sakalauskas. Todėl sukakties proga sumanyti trys dideli renginiai – prisiminimų vakaras, jungtinė paroda ir naujos knygos sutiktuvės. – Nuo ko pradėsite švęsti? – Žinoma, nuo prisiminimų vaka ro. Jau šiandien 17 val. kviečiame vi sus, neabejingus mūsų dailei, į Klaipė dos apskrities I.Simonaitytės viešosios bibliotekos konferencijų salę. Pasikal bėsime apie pačią pradžią. Menotyri ninkas Petras Šmitas papasakos, kaip Klaipėdoje kūrėsi dailininkų organi zacija, prisiminimais pasidalys pir moji jos pirmininkė skulptorė Violeta Skirgailaitė. Tapytojas Edvardas Ma linauskas kalbės apie pirmąją uosta miestyje vaikų dailės mokyklą, kurią jis įkūrė ir daugiau nei dešimtmetį pa ts jai vadovavo. Algirdas Bosas visiems primins pajūryje vykusius šalies skulp torių simpoziumus, davusius pradžią Klaipėdos skulptūrų parkui. Renginy je rodysime nuotraukas, skaidres, Vyto Karaciejaus nufilmuotą videomedžia gą su simpoziumų ir anuomet garsaus „Dailės“ kombinato vaizdais. Grafi kė Gražina Oškinytė papasakos, kaip dailininkai būrėsi Palangoje, Petras Gintalas – apie jų veiklą Telšiuose. Nes mūsų skyrius apima ir visą Žemaitiją. Turime narių iš Tauragės, Telšių, Šilu tės, Neringos, Palangos, Skuodo. – Ar jūsų daug? Įdomu, koks amžiaus vidurkis? – Dabar mūsų skyrius jungia 105 pro fesionalius dailininkus. Aktyviai ku riančiųjų – maždaug šešios dešimtys, tarp kitų – nemažai garbaus amžiaus žmonių, kurie nebegali tuo nuolat už siimti. Mūsų narių amžiaus vidurkis jau perkopė 40 metų. Jaunimu orga nizacija kasmet pasipildo, tačiau ne gausiai. Nežinau, nuo ko priklau so, bet tai vyksta bangomis – vienais metais turime stojančiųjų ir priima me daugiau, kitais – mažiau. – Į bendrą parodą subursite vi sus? Kur ir kada ji vyks? – Paroda numatyta vasarą – per Jūros šventę. Joje bus patys naujau si mūsų dailininkų darbai ir tik vie nas kitas iš senesnių. Planuojame, kad dalyvaus bent 60 autorių, kaip „Vakarų vėjų“ parodose. Džiaugsi mės, jei bus daugiau, nes kviečiame visus savo skyriaus narius. Bet yra išvažiavusių į užsienį, persikėlusių į
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Specifika: skulptorius A.Sakalauskas įsitikinęs, kad Klaipėdos dailę
veikia ne tik jūra ir dangus, bet ir visur jaučiama laisva čia gyvenančių žmonių dvasia. Nerijaus Jankausko nuotr.
kitus Lietuvos miestus, ne visi šiame krašte nuolat gyvena ir kuria. Toji LDS Klaipėdos skyriaus 40mečio paroda turėtų užimti visus uostamiesčio Parodų rūmus. Bus pristatyta tapyba, skulptūra, grafi ka ir taikomoji dailė. Esame sutarę su „Arkos“ galerija, kad šios paro dos rinktinę spalį ar lapkritį parody sime Vilniuje.
Arūnas Sakalauskas:
Gal kad mes prie jū ros, arčiau Vakarų, ir mūsų menas yra kitoks nei kur kitur Lietuvoje.
– O kokią knygą ir kada ketina te išleisti? – Knyga, dokumentuojanti Lietuvos uostamiesčio profesionaliosios dai lės žingsnius, pasirodys ir visuome nei bus pristatyta rudenį. Sumanėme ją kaip metraštį – norime suregist ruoti visas mūsų parodas, svar biausius įvykius per tuos 40 metų, atsigręžti ir užfiksuoti, kol dar vi sai nepasimiršo, kas buvo sukur ta. Juk Klaipėdoje dalis dailės kūri nių interjeruose, ant pastatų fasadų jau išnyko, gyvenimas ir patys žmo nės keičiasi. Siekiant kiek įmanoma objektyvesnio žvilgsnio į istoriją, tai bus lakoniškas sąvadas, gryni fak tai, iš kurių išvadas galės padaryti skaitytojai. Keturis Klaipėdos dai lės dešimtmečius knygoje pristatys uostamiesčio dailėtyrininkai P.Šmi tas, Kristina Jokubavičienė ir Goda Giedraitytė. Kiekvienas akcentuos po keliolikos metų laikotarpį, jo išskir tinius bruožus, esminius reiškinius. Tikimės, kad tai bus metraštis, ku rį vartant atsispindės ir laikmetis, jo pokyčiai, ir kontekstas. Kitaip tariant, tai bus mūsų orga nizacijos savitas susiskaičiavimas
ir visų tų metų įvertinimas – kokie buvome, kokie esame, ir kartu pro ga pagalvoti, kokiems būti ateityje, kaip tas laikmetis mus pakeičia. – Į vieną knygą turbūt visko ne surašysite, popieriaus neužteks? – Tikrai tokios nepakeltume. Juk ku riame ne tik Klaipėdai. Visoje šaly je, kituose jos miestuose stovi ne tik mūsų skulptūros, yra ir kitų dailinin kų darbų bažnyčiose, muziejuose. Jie pasklidę po visą pasaulį. Daug mū sų menininkų nuolat dalyvauja tarp tautinėse parodose, laimi jose apdo vanojimus. Mes esame ir mokytojai – dėstome vaikų dailės mokyklose, Vilniaus dailės akademijoje, Klai pėdos universitete. O kur dar mūsų dailės galerijos parodinė ir edukacinė veikla?! Visko ir nesuminėsi. – Pats šio krašto dailininkams vadovaujate jau bene trečiąją kadenciją? – Lietuvos dailininkų sąjungos na rys esu nuo 1984-ųjų. Pirmąsyk jos Klaipėdos skyriaus pirmininku bu vau 1988–1992 metais ir dabar nuo 2008-ųjų. Šiemet baigiasi antro ji kadencija, artėja nauji rinkimai, laikas pokyčiams. – Gal pasakytumėte, kuo šio krašto dailė skiriasi nuo Vil niaus ar Kauno? – Daug kuo – savitu charakteriu, braižu, specifika, koloritais. – Kas tam turi įtakos? – Jūra mus veikia. Ir dangus visai kitoks nei Vilniuje. Be to, čia visur jaučiama laisva žmonių dvasia. Pas mus nėra intrigų, ryškaus pavydo, didesnė pagarba vienas kitam. Susi tikę labai džiaugiamės, esame nuo širdūs ir laisvai bendraujame. Gal kad ši erdvė ne taip perpildyta me nininkų kaip Vilniuje, kur santykiai labiau įtempti. Gal kad mes prie jū ros, arčiau Vakarų, ir mūsų menas specifiškesnis, yra kitoks nei kur ki tur Lietuvoje.
Vyras pagal kompensuojamųjų vais tų receptą pirko medikamentų vie noje vaistinėje prie turgaus. Kai parnešė jis vaistus namo, pamatė me, jog jų galiojimo laikas – iki šių metų kovo mėnesio. Pirkome ketu rias dėžutes. Vaistus ruošėsi vartoti tris–keturis mėnesius. O jau po sa vaitės būtų pasibaigęs jų galiojimo laikas. Kai nunešėme atgal, vaisti ninkė sakė, jog kitokių neturi. Noriu perspėti žmones, kad jie būtų aky lūs, pasižiūrėtų, ką perka. Atidavęs vaistus, vyras nuėjo į kitą vaistinę. Ten dirbusios moterys sakė, jog to kių vaistų, kuriuos jam įkišo, nega lima pardavinėti. Irena
Nurėžė eglaitę
„Klaipėdos“ dienraščio „Kokteilis“ išsamiai aprašė buvusio Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus „nuodėmes“, o aš noriu jį užtarti keletu gražių žo džių. Šv. Brunono Kverfurtiečio pa rapijos parkelyje pernai pasodino me keliasdešimt lapuočių medelių, tris dešimtis puikių eglaičių, deko ratyvių krūmų. Visus tuos medelius iš savo lėšų pirko, juos padovanojo ir pats sodinti padėjo E.Jurkevičius, jais rūpinosi parapijos klebonas Stanis lovas, visi gyventojai. Gaila, tačiau kažkoks nevidonas prieš pat Pasau linę Žemės dieną ėmė ir nupjovė pa čią gražiausią, pačią žaliausią eglaitę. Nurėžė taip, kad nė kelmo neliko. Vytautas
Pamiršo Rumpiškės gatvę
Skaičiau „Klaipėdoje“ ir pasidžiau giau, jog mieste genimi medžiai. Ta čiau gaila, kad darbininkai niekaip neužsuka, vis aplenkia Rumpiškės gatvę. Joje auga tokie seni medžiai nukarusiomis šakomis, kad jau tik rai kelia pavojų. Gatvė yra netoli se namiesčio, tad ja dažnai praeina ir turistai. Truputį gėda, kai pama tau, kad jie fotografuoja tokius bai sius, neprižiūrėtus medžius. Birutė
Išveža per retai
Prie Liepojos g. 10 esančio preky bos centro, iš kiemo pusės priešais stomatologinį kabinetą yra pastatyti atliekų konteineriai, kurie labai retai ištuštinami, tad kyla nemažai pro blemų dėl šiukšlių. Kaip man pavy ko išsiaiškinti, šitą teritoriją prižiūri namų valdos. Susisiekiau su jų atsto vais, išsiunčiau nuotraukas, kuriose akivaizdžiai užfiksuota, kaip terito rijoje prišiukšlinta iš tų nuolat pilnų atliekų konteinerių, tačiau niekas jo kių veiksmų nesiėmė. Išsiaiškinau ir tai, kad atliekų vežėjai tuos kontei nerius ištuština ir šiukšles išveža tik du kartus per savaitę. Kreipiausi ir į Klaipėdos savivaldybę, kad jos spe cialistai spręstų susidariusią proble mą, tačiau reakcijos taip pat – nulis. Jūratė Parengė Virginija Spurytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
397 728
telefonas@kl.lt
r.bociulyte@kl.lt
Informacija: 397
karštas telefonas
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
TrečiADIENIS, kovo 20, 2013
lietuva 4 kandidatai į vedlius
Daugiausia žūvančių ES
Diplomatinis konfliktas
Dėl didžiausios opozicinės partijos Tėvynės sąjungos-Lie tuvos krikščionių demokratų vadovo pareigų nutarė kovo ti dabartinis partijos pirminin kas Andrius Kubilius, europar lamentarai Vytautas Lands bergis (nuotr.) bei Laima And rikienė ir Seimo narys Valenti nas Stundys.
Lietuva yra pirma ES pagal žūvančių keliuose skaičių, kaip rodo antradienį Europos Komi sijos paskelbta statistika. Mili jonui gyventojų Lietuvoje ten ka 100 nelaimių keliuose aukų – tai gerokai daugiau nei 55 žuvusių žmonių vidurkis visoje ES. Per metus žuvusių skaičius Lietuvos keliuose išaugo 2 proc.
Lietuvos ambasadorius Baku Artūras Žurauskas buvo iškviestas į Azerbaidžano užsie nio reikalų ministeriją pasiaiš kinti dėl Seime įkurtos o drau gystės su Kalnų Karabachu grupės. Azerbaidžanas neprik lausomybę paskelbusią Kalnų Karabacho Respubliką laiko integralia savo dalimi.
Leido susijungti Darbo partija galės jungtis su Tvar kos ir teisingumo partija, kaip nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Politikai tikina, kad po litinės jėgos susijungs jau greitai.
Lietuvos apeliacinis teismas vakar atmetė Generalinės prokuratū ros prokuroro Sauliaus Versecko skundą, kuriuo šis prašė neleisti Darbo partijai reorganizuotis.
Pasirengimas: prieš šiandien vyksiantį N.Venckienės (nuotraukoje) neliečiamybės klausimą sprendžiančios
laikinosios Seimo komisijos posėdį spaudos konferenciją surengę „Drąsos kelio“ frakcijos nariai įspėjo apie tariamą pavojų L.Stankūnaitei ir dar kartą iškoneveikė žiniasklaidą bei pareigūnus. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
N.Venckienė nerimauja dėl L.Stankūnaitės Naujos intrigos ar dar vienas viešųjų ryšių šou? „Drąsos kelio“ vedlė Neringa Venckienė pareiškė, kad buvusią jos brolio sugyventinę Laimutę Stankūnaitę atsisakyti apsaugos įkalbinėjantys asmenys iš tiesų neva nori ją nužudyti. Jonas Varnas
j.varnas@diena.lt
Pradėjo nuo saviguodos
Vakar Seime surengtoje spaudos konferencijoje N.Venckienė pra dėjo nuo saviguodos, kad su duk terėčia, L.Stankūnaitės dukra, ne gali nei susitikti, nei bendrauti internetu. „Mergaitės globėja bu vau trejus metus, tačiau jau dešimt mėnesių negaliu su ja nei susitikti, nei bendrauti per „Skype“, – aiš kino Seimo narė. Praėjusį penktadienį Policijos departamente Vilniaus vaiko tei sių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė pareiškė, kad mer gaitė žvali ir guvi. Tačiau N.Venckienė tikino, kad žino tikrą teisybę. Esą vaikas liūd nas ir prislėgtas dėl tokių gyveni mo sąlygų ir buvimo su motina. Įžvelgia sąmokslą
Komentuodama praėjusią savaitę paviešintą vaizdo įrašą, kuriame L.Stankūnaitė kalba apie norą atsi sakyti apsaugos, N.Venckienė teigė, kad prašymas nebesaugoti pavo
jingas. „Prisiminkime, kas atsitiko Ūsui (buvusiam kaltinamajam pe dofilija Andriui Ūsui – red. past.), kai jis atsisakė apsaugos“, – savo įžvalgomis dalijosi Seimo narė. N.Venckienė teigė, kad tie, kas įkalbinėja L.Stankūnaitę atsisa kyti apsaugos, iš tiesų, neva no ri jos mirties ir taip kelia pavojų L.Stankūnaitės dukrai.
N.Venckienė tikina, kad žino tikrą teisybę. Kiti, be N.Venckienės, spaudos konferencijoje dalyvavę „Drą sos kelio“ frakcijos nariai taip pat suabejojo lėšų, kurios pasiekia L.Stankūnaitę, kilme. Anksčiau ši yra teigusi, kad nori samdyti in dividualią apsaugą iš jai suaukotų pinigų. Kalta žiniasklaida?
Be to, „Drąsos kelio“ frakcijos nariai piktinosi publikacijomis
žiniasklaidoje, esą keletas žur nalistų suinteresuoti skleisti de zinformaciją. „Gyvename melo industrijoje – tarp melo ir tiesos. Tiesa pralaimi, o melas triumfuo ja“, – aiškino vienas frakcijos na rių Valdas Vasiliauskas. Neliko nepaminėta ir N.Venc kienės neliečiamybės klausimą sprendžiančios laikinosios Seimo komisijos veikla. Dar kartą pasi piktinta, kad ši nesulaukia vaizdo įrašo iš Garliavos šturmo. „Tai kelia didelę baimę – įra šo slėpimas tik įrodo, kad piliečiai ir Seimas ignoruojami“, – teigė „Drąsos kelio“ frakcijos narys Jo nas Varkala. „Generalinio prokuroro Dariaus Valio svaičiojimai, esą per šturmą aš ką nors spardžiau ir kandžiojau, yra nepagrįsti kaltinimai ir šmeiž tas“, – tvirtino N.Venckienė. Ji viešai pažadėjo, kad dėl melo ir šmeižto kreipsis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Žurnalistų paklausta, kodėl ne siekia savo brolio D.Kedžio reabi litacijos, N.Venckienė teigė, kad visos teisinės galimybės jau iš naudotos ir nebėra į ką daugiau kreiptis. „Ikiteisminis tyrimas bu vo nutrauktas konstatavus jo kal tę, tačiau apskundę tokį sprendimą gavome paaiškinimą, kad kaltina mojo kaltę įrodo tik teismas“, – aiškino buvusi teisėja. Anot N.Venckienės, net ir per ikiteisminį tyrimą nebuvo surink ta jokių jos brolio kaltę pagrindžiančių įrodymų, o prokuratūra negali nei nuteisti, nei reabilituo ti žmogaus.
Draudimas gali kel ti pagrįstų abejonių dėl tokio suvaržy mo atitikties Kons titucijai ir Politinių partijų įstatymui. „Prokuroro skunde paminėtas draudimas galėtų kelti pagrįstų abejonių dėl tokio suvaržymo ati tikties Konstitucijai ir Politinių partijų įstatymui. Galima sutik ti, kad prievolių perėmimas abe jotinas, bent jau toje dalyje, ku rioje sakoma, kad naujas darinys perimtų reorganizuojamos parti jos baudžiamąją atsakomybę. Ta čiau darytina išvada, kad naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrin
do“, – posėdyje motyvus aiškino teisėjas Valdimaras Bavėjanas. Apeliacinio teismo nutartis ga lutinė ir neskundžiama. Darbo partijos pirmininko pa vaduotojas Vytautas Gapšys po nuosprendžio teigė, kad Darbo bei Tvarkos ir teisingumo parti jos gali susijungti gana greitai. „Tai labai priklauso nuo derybų. <...> Turi būti baigti parengia mieji darbai. Tai gana sudėtingas dviejų didelių partijų susijungi mas. Tai natūraliai užtruks. Jeigu derybos seksis gerai, tai bus gana greitai“, – sakė V.Gapšys. Konk retaus termino jis nenurodė. Anksčiau buvo skelbta, kad jungiamasis suvažiavimas gali įvykti balandžio pabaigoje. „Klaipėdos“, BNS inf.
Kandidatas į STT vadus išdėstė savo planus Kandidatas į Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus (STT), šiuo me tu laikinai tarnybai vadovaujan tis Saulius Urbanavičius, teigė, kad būtina analizuoti, kodėl ne visuomet pavyksta įrodyti kal tinamųjų kaltę, ir stiprinti tarny bos analitinę veiklą.
„Tai, ką nedelsdami turime pra dėti daryti, – nuolatinė siste miška išteisinamųjų nuosprendžių analizė, kad ateityje būtų išvengta klaidų dėl įrodymų pa grįstum o, jų pakankam um o. Nors norėčiau pabrėžti, kad STT nėra vienintelė atsakinga už vi są baudžiamąjį persekiojimą, ji atsakinga tik už tam tikrą sek torių – už kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminį tyrimą“, – antra dienį prisistatydamas Seime sa kė S.Urbanavičius. Jis taip pat tvirtino, kad šiuo metu STT nepakankamai dirba mas analitinis darbas. „Analitinė veikla tarnyboje šiuo metu vyk doma nepakankamai, ją reikėtų pertvarkyti iš esmės, tiek formu luojant naujus uždavinius, tiek stiprinant personalą“, – teigė kandidatas į STT vadovus.
Tarp prioritetinių darbų jis taip pat paminėjo finansinių nusikal timų, neteisėto praturtėjimo by las, nes šios veikos susijusios su korupciniais nusikaltimais. S.Urbanavičius tvirtino, kad jam nerimą kelia ir didelė dar buotojų kaita. „Taip pat, jei bū čiau patvirtintas, bandyčiau su stabdyti nuo 2008 m. gerokai mažėjantį tarnybos finansavimą ir pagrįstai siekti jo didėjimo“, – kalbėjo kandidatas. Parlamentarų klausiamas, kaip jis elgsis dėl vadinamųjų parodomųjų akcijų, kai įtariamieji surakinti ve dami į teismus, o vėliau paleidžia mi ir tyrimai kartais net nutrau kiami, S.Urbanavičius tvirtino sieksiąs, kad „poveikio priemonės būtų taikomos tik neabejotinai per tyrimą nustačius nusikaltimą pa dariusį asmenį ir esant tam būti noms aplinkybėms“. Kandidatas kritiškai įvertino anksčiau premjero Algirdo But kevičiaus išsakytą idėją dėl gali mo STT ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) sujungi mo. S.Urbanavičiaus nuomone, tai būtų žingsnis atgal. „Klaipėdos“, BNS inf.
8
trečiadienis, kovo 20, 2013
užribis
Girtas pasiūlė kyšį Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Smarkiai apgirtęs vairuotojas pa reigūnams įkliuvo dėl kelių eis mo taisyklių pažeidimo ir pasiūlė jiems pinigų, kad šie „nepastebėtų“ jo nuodėmių.
Pirmadienį apie 19 val. Taikos pro spekte prie 101 namo Kelių polici jos biuro pareigūnai pastebėjo kelių eismo taisykles pažeidusį automo bilį „Audi“. Sustabdę šią mašiną policininkai netrukus sulaukė pa
siūlymo už 200 litų nefiksuoti nu sižengimo. Tada pareigūnams kilo įtarimas dėl 36 metų vairuotojo blaivumo. Alkoholio matuoklis parodė, kad vairuotojas yra sunkaus apgirtimo laipsnio – 2,65 prom. Pažeidėjas nugabentas į 2-ąjį policijos komisariatą, čia įformin tas jo nusižengimas kelių eismo taisyklėms bei bandymas papirk ti pareigūnus. Automobilis nugabentas į aikš telę. Pažeidėjas į savo namus Nau jakiemio gatvėje grįžo pėsčias.
Išmonė: Klaipėdos policijos pareigūnai tikru galvos skausmu vadino parduotuvėse išgėrinėti ir užkandžiau
ti įpratusį vyriškį.
Pagavo: pareigūnai pastebėjo vairuotojo įvykdytą eismo taisyklių pa
žeidimą, o vėliau paaiškėjo, kad jis dar ir girtas.
Artūro Morozovo nuotr.
Nusiaubė svetimą butą Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Neblaivus vyras Klaipėdos cent re sukėlė muštynes, apgadino svetimą automobilį ir nusiaubė butą, kuriame gyvena niekuo dė ti žmonės.
Pirmadienį vakare, prieš vidur naktį, prie Herkaus Manto gatvės 4-ojo namo automobilyje sėdėjo keli vaikinai. Prie mašinos priėjo nepažįstamas vyras ir pradėjo ro dyti jiems nepadorius gestus. Viduje sėdėję vaikinai bandė ig noruoti keistuolį. Šis spyrė į maši ną. Tada keleivio sėdynėje sėdėjęs 28 metų klaipėdietis išlipo aiškin tis ir sulaukė smūgio į veidą. Ma tydamas, kad situacija tampa ne valdoma, iš automobilio išlipo ir vairuotojas, tačiau ir jis sulaukė smūgio. Mušeika pagriebė jo tele foną, trenkė į žemę. „Samsung Ga laxy“ sudužo.
Chuliganas pabėgo. Kai atvyko nukentėjusiųjų iškviesta policija, radijo ryšiu pareigūnai gavo pra nešimą, kad netoliese – Herkaus Manto gatvės 8 namo kieme taip pat įvyko incidentas. Žmonės skundėsi, kad nepažįs tamas vyras įsiveržė į butą ir dau žė daiktus. Drauge su pirmojo incidento da lyviais nuskubėję į įvykio vietą po licijos patruliai pamatė išbėgantį iš laiptinės vyrą. Tai buvo tas pats as muo, kuris užsipuolė automobilyje sėdėjusius vaikinus. Vyras pasipriešino policinin kams, todėl prieš jį teko panaudoti specialiąsias priemones. Paaiškėjo, kad įsiveržęs į svetimą butą 38 metų Kęstutis nusiaubė jį, sudaužė mikrobangų krosnelę, su laužė baldus. Pareigūnai sulaikė neblaivų vyrą ir uždarė į areštinę. Į al koholio matuoklį Kęstutis įpūtė 1,16 promilės.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Išgerti – į prekybos centrą Uostamiesčio policija aiškinasi pusamžio vyro, kuris gyvenimą baigė areštinėje, mirties priežastį. Kaip spėjama, jis mirė nuo per didelės alkoholio dozės. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Išgertuvės – už dyką
Gerai pareigūnams žinomas pen kiasdešimtmetis Valentinas Ston kus pirmadienio vakarą net du kartus buvo pakliuvęs į pareigū nų rankas. Vakarop vieno prekybos cent ro apsaugos darbuotojai į Baltijos prospekte įsikūrusią parduotu vę išvietė patrulius, nes V.Ston kus buvo sučiuptas joje begerian tis degtinę. Vyras ne pirmą kartą taip links minosi alkoholinių prekių sky riuje. Radailių kaime gyvenamą ją vietą deklaravęs V.Stonkus ne vienoje uostamiesčio parduotu vėje yra buvęs sulaikytas už alko holio gėrimą. Užėjęs į prekybos centrą, vyras dažniausiai patraukdavo alkoholio lentynų link. Kartais jis pasiten kindavo suvenyriniais alkoholinių gėrimų butelaičiais, kartais grieb davo didesnius alkoholio butelius. Pirmadienį vyriškis prekybos
centre susigundė puslitriniu deg tinės buteliu. Delnuose trakštelė jęs butelio dangtelį, vyras tuoj pat ėmė godžiai gerti degtinę.
Užėjęs į prekybos centrą, vyras daž niausiai patraukda vo alkoholio lenty nų link. Apsaugos darbuotojai, išvydę apsaugos kamerų monitoriuje taip pramogaujantį vyrą, jį sulaikė. Romą užkando dešra
Nuvežtas į 2-ąjį policijos komisa riatą, vyras pateko į laikino sulai kymo kamerą. Policijos pareigūnai nuspren dė ištroškusį vyriškį palaikyti iki vakaro, kol darbą baigs prekybos centrai. Iš komisariato išleistas apie 23.30 val. V.Stonkus iš karto pa traukė į Taikos prospekte veikiantį
prekybos ir pramogų centrą. Nors tokiu laiku alkoholiu parduotuvė je nebeprekiaujama, tačiau vyras nužingsniavo į alkoholinių gėri mų skyrių. Pakeliui pasičiupęs rūkytos deš ros gabalą, V.Stonkus nuo lenty nos pagriebė romo butelį, kaina vusį 27 litus. Užsivertęs 0,7 litro talpos bute lį, vyras spėjo nemažai išgerti, kol prie jo prišoko apsaugininkai. Antrą kartą nuvežtas į tą patį komisariatą Klaipėdos rajono gy ventojas vėl pateko į laikino sulai kymo kamerą. Mirė kameroje
Tačiau naktį policijos pareigūnai išvydo, kad vyras susmukęs be gy vybės ženklų. Netrukus paaiškėjo, kad 50-metis yra miręs. Policija pradėjo ikiteisminį ty rimą mirties priežasčiai nustatyti, nors ant vyro kūno smurto žymių nepastebėta. Įtariama, kad mirtį galėjo pri šaukti didžiulis alkoholio kiekis organizme. Pasak Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato viršininko, vyras bu vo teistas šešis kartus. Už smulkius nusižengimus poli cijai rajono gyventojas buvo įkliu vęs keliolika kartų, vien šiemet vie name prekybos ir pramogų centre vyras buvo sučiuptas tris kartus.
Sukčiai pavogė 139 tūkst. litų Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Doviluose įsikūrusiai bendrovei šimtatūkstantinių nuostolių pri darė tarptautiniai sukčiai, įsiterpę į šios įmonės bei prekes teikiančios pusės bendravimą. Siautulys: užteko vos kelių akimirkų, kad neblaivus žmogus taip nu
niokotų kambarį.
Policijos nuotr.
Klaipėdos rajono policininkai ban dys išsiaiškinti, kur dingo dar
bo rūbais bei higienos priemonė mis prekiaujančios įmonės pinigai. Bendrovės vadovas pranešė, kad dėl sukčių patyrė 139 tūkst. litų nuostolį. Netrumpą laiką bendravę su Ki nijoje esančiais tiekėjais, pastarąjį kartą pervedę nemenką sumą, do viliškiai negavo užsakytų prekių. Esama įtarimų, kad į pirkėjų ir tiekėjų bendravimą gali būti įsiter
pę sukčiai. Tarptautinėje prakti koje žinomi atvejai, kai į partnerių elektroninį susirašinėjimą įsibrau na nusikaltėliai ir klastoja abiejų pusių siunčiamus duomenis taip, kad patys galėtų iš to pelnytis. Klaipėdos apskrities vyriausio jo policijos komisariato Ekonomi nių nusikaltimų tyrimų biuro pa reigūnai panašių nusikaltimų kol kas nėra tyrę.
9
TrečiADIENIS, kovo 20, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,12 %
80 mln. litų
savivaldybių šilumos ūkių pertvarkai šiemet žada skirti Vyriausybė.
+0,30 %
+0,94 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
Pardavimas smuko
€
Naujų automobilių pardavimas Lietuvoje ir Latvijoje šių metų sausį bei vasarį smu ko, Estijoje sparčiai augo, kaip skelbia Eu ropos automobilių gamintojų asociacija. Lietuvoje pardavimas sumažėjo 5,1 proc., iki 1779, Latvijoje – 3,7 proc., iki 1549, o Es tijoje išaugo 24,6 proc., iki 3066 automo bilių ir tai buvo didžiausias augimas Euro poje po Islandijos. Islandijoje pardavimas šoktelėjo 30,6 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,0949 DB svaras sterlingų 1 4,0290 JAV doleris 1 2,6678 Kanados doleris 1 2,6090 Latvijos latas 1 4,9230 Lenkijos zlotas 10 8,3167 Norvegijos krona 10 4,6010 Rusijos rublis 100 8,6526 Šveicarijos frankas 1 2,6717
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,0647 % –0,0967 % –0,1647 % +0,0077 % –0,0284 % –0,0301 % –0,2082 % –0,0427 % +0,6821 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,82
4,64
2,44
„Apoil“
4,77
4,59
2,42
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
93,97 dol. už 1 brl. 109,09 dol. už 1 brl.
Protestuotojų neįtikina net mokslininkai Lietuvos mokslinin kai pritaria skalūnų dujų žvalgybai, ta čiau tai neatgraso šių energetikos išteklių gavybos priešininkų nuo protestų, kuriuose netrūksta net įžei dimų politikams.
gaunant skalūnų dujas, o didžiau sia jų – kad tam naudojama labai daug vandens. Mokslininkai nu rodė, kad Lietuvoje esama skalūnų dujų išteklių, tačiau jų vertinimai labai skiriasi nuo amerikiečių. „Kad skalūnų dujų yra, tai taip. Bet nuomonės nelabai sutampa. Reikėtų sukurti realią metodiką, kaip tas dujų atsargas įvertinti, nes amerikiečių vertinimai gerokai di desni, nei mano mūsų Geologi jos tarnybos specialistai“, – sakė V.Razumas.
Žvalgyti, be jokios abejonės, reikia, nes turime žinoti, kokių turtų turime savo valstybėje.
Margarita Vorobjovaitė m.vorobjovaite@diena.lt
Lygino su Hitleriu ir Stalinu
Neblėstančio entuziazmo vedami skalūnų dujų priešininkai vakar vėl susirinko sostinėje. Tiesa, jų gretos buvo gerokai praretėjusios. Tačiau agresyvumo netrūko. Plakatuose aplinkos ministras Valentinas Ma zuronis buvo vadinamas beždžione ir kartu su Andriumi Kubiliumi bei Gediminu Kirkilu prilygintas Stali nui ir Hitleriui. Dar didesnes aistras bandė kurs tyti Seimo narė Aurelija Stanci kienė ir jau buvęs jos kolega Al gimantas Matulevičius. Liaudies instrumentais muzikuojančius pi ketuotojus noriai palaikė būgnais
„Kultūra“: plakatuose aplinkos ministras V.Mazuronis buvo vadinamas beždžione ir kartu su A.Kubiliumi
bei G.Kirkilu prilygintas Stalinui ir Hitleriui.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
čiai tikisi rasti kur kas daugiau du jų nei lietuviai. „Žvalgyti, be jokios abejonės, reikia, nes turime žinoti, kokių turtų turime savo valstybė je. Dėl gavybos – kadangi žvalgyba užima gana ilgą periodą, valstybė turi pasirengti ir atlikti vadina muosius namų darbus. Teisės ak tai yra tobulintini“, – citavo BNS Lietuvos mokslų akademijos prezi dentą Valdemarą Razumą. Jis pridūrė, kad Vyriausybė turė tų keisti teisės aktus, susijusius su
geologija, sveikatos apsauga, gam tos ištekliais. „Viena tokių išvadų ir siūlymas yra, kad valstybė tu ri rūpintis, jog gavyba duotų rimtų pajamų. Jeigu atsitiktų ekologinė nelaimė ar būtų pakenkta žmo nių sveikatai, visa tai reikėtų kom pensuoti ir ištaisyti padarytas klai das“, – kalbėjo V.Razumas.
apsiginklavusi saujelė neva nefor malaus jaunimo. Žvalgybai pritaria
Tą pačią dieną Mokslų akademi jos prezidiumas pritarė moksli ninkų išvadoms dėl galimybės Va karų Lietuvoje žvalgyti skalūnų dujų išteklius. Pasak BNS, specia li komisija konstatavo, kad skalūnų dujų gavyba Lietuvoje galima, bet su tam tikromis sąlygomis. Be to, mokslininkai mano, kad amerikie
Spręs politikai
Mokslininkų išvadose taip pat įvardijamos galimos grėsmės iš
Parlamentiniai Aplinkos apsau gos ir Ekonomikos komitetai, ga vę mokslininkų analizę, pateiks Vyriausybei savo išvadą – jie į po sėdį dėl skalūnų dujų rinksis šian dien. Po to Vyriausybė apsispręs, ar leisti JAV energetikos bendrovei „Chevron“ žvalgyti skalūnų dujas Vakarų Lietuvoje. Lietuvos geologi jos tarnyboje ketinama įkurti spe cialų poskyrį, kuris kontroliuotų būsimus skalūnų dujų gręžinius. Skalūnų dujų žvalgybos ir gavy bos rėmėjai tikina, kad tai gali pa dėti Lietuvai užsitikrinti energe tinį savarankiškumą ir paskatinti investicijas šalyje.
Atominių ambicijų Vyriausybė dar neatsisako Vyriausybė nesirengia atsisaky ti naujos atominės elektrinės sta tybų, tačiau neskubės su šiuo pro jektu, kaip interviu Rusijos verslo žurnalui RBK sakė premjeras Al girdas Butkevičius.
„Naujos atominės elektrinės sta tybos – pernelyg skubotas projek tas. Konservatoriai, matyt, tikė josi prastumti jį būdami valdžioje, bet nespėjo. Be to, viskas vyko slaptai. Pavyzdžiui, iki šiol nėra tikslios informacijos apie statybų išlaidas. Yra tik preliminarūs ir apytikriai skaičiavimai. Deja, šiuo svarbiu klausimu mums kol kas nepavyko rasti bendros kalbos su latviais ir estais, o lenkai išvis at sisakė dalyvauti projekte. Be to, ir dauguma Lietuvos gyventojų per referendumą pareiškė nuomonę, kad atominė elektrinė šaliai ne reikalinga. Tai ar verta stebėtis, kad mes nusprendėme pristab dyti smagratį ir sužinoti, kaip yra
iš tiesų?“ – atsakydamas į Rusi jos žurnalo RBK klausimus teigė A.Butkevičius. Paklaustas, ar nesvarstoma gali mybė jungtis prie atominės elekt rinės projektų Rusijoje arba Bal tarusijoje, premjeras teigė, kad nesvarstoma „galutinai atsisaky ti“ naujos atominės elektrinės sta tybų Lietuvoje. „Mes nesirengiame galutinai at sisakyti atominės elektrinės sta tybų. Bet ir neskubėsime. Sąži ningai pasakysiu, jungtis prie rusų ar baltarusių ir tapti jų partneriais atominėje energetikoje mes nepla nuojame. Kol kas pratęsime bend radarbiavimą su Lenkija ir Skandi navijos šalimis, siekdami sujungti mūsų energetikos sistemas. Lie tuva neturi priežasčių atsiriboti nuo rusų energetikos sistemos, ta čiau diversifikacija būtina. Ją mes turėsime pastatę jungtis su Lenki ja ir Skandinavija, pastatę suskys tintųjų dujų terminalą Klaipėdoje.
Jungtis prie rusų ar baltarusių ir tapti jų partneriais atominėje energetikoje mes neplanuo jame.
Be to, mes ketiname padidinti al ternatyvių šaltinių dalį mūsų ša lies energetikos balanse“, – kalbė jo premjeras.
Anot jo, be santykių su Rusi ja „perkrovimo jau neapsieisime“. „Esu įsitikinęs, kad lietuviai ir ru sai neturi šalintis vieni kitų. Mums
būtina kalbėtis, ieškoti sąlyčio taš kų ir ramiai bendradarbiauti. Lie tuva turi viską, kad išnaudotų savo geopolitinę padėtį ir padėtų toles niam ES suartėjimui su Rytų kai mynėmis, pirmiausia su Rusija. Mums reikia prekiauti, ne kariau ti“, – sakė premjeras. Interviu Rusijos žurnalui premje ras taip pat pareiškė, kad bus siekia ma glaudesnių santykių ir su pačia Rusija, ir su atskirais jos regionais. A.Butkevičius taip pat teigė manan tis, kad ateityje Karaliaučiaus krašto gyventojams galėtų būti įvestas be vizis režimas su Lietuva. Jis teigė, kad bus siekiama „įgy vendinti anksčiau pasiektus susi tarimus su ES ir sukurti Karaliau čiaus srities gyventojams bevizę zoną 150 km atstumu“. „Ateityje galbūt mes visai pa naikinsime vizas šios Rusijos sri ties gyventojams“, – sakė A.But kevičius. „Klaipėdos“, BNS inf.
10
TrečiADIENIS, kovo 20, 2013
pasaulis
37
žmonės vakar žuvo Indijoje auto busui nuo tilto nuvirtus į beveik išdžiūvusią upę.
Smurto banga
Nutraukė tyrimą
Irako vyriausybė vakar nusprendė dėl prastos saugumo padėties iki pusmečio atidėti provincijų valdžios rinkimus, kurie buvo numatyti balandžio 20 d. Vakar, 10ųjų JAV vadovautos invazijos į Iraką me tinių išvakarėse, Bagdadą sukrėtė naujas smurto proveržis: per užminuotų automo bilių sprogimų ir savižudžių išpuolių seriją turguose, restoranuose ir autobusų sto telėse žuvo mažiausiai 48 žmonės.
Rusijos tyrėjai vakar nutraukė tyrimą dėl advokato Sergejaus Magnickio mir ties kalėjime 2009 m., kuri sukėlė Rusi jos ir JAV santykių krizę. Tyrėjai sakė ne radę įrodymų, kad S.Magnickis, kuriam buvo 37-eri, mirė sumuštas pareigūnų, kaip tvirtina jo šeima ir buvęs darbdavys. S.Magnickis dabar po mirties yra teisia mas dėl įtariamo vengimo mokėti mokes čius – tai pirmas toks atvejis Rusijoje.
Pranciškus bandė įžiebti vilties šviesą Popiežius Pranciš kus vakar per savo inauguracines mišias Šv. Petro aikštėje pažadėjo apglėbti pažeidžia miausius pasaulio gyventojus.
tai daręs daug metų. Vienu metu, priartėjęs prie žmonių, sėdinčių invalido vežimėliuose, grupės, jis liepė visureigiui sustoti, iššoko ir nuėjo palaiminti neįgalaus vyro, kurį prie užtvaros buvo pakėlęs padėjėjas. Per mišias popiežius vilkėjo pa prastus baltus drabužius, apvedžiotus auksine ir ruda spalvomis, avėjo juodus batus, o ne praban gius raudonus nevarstomus bate lius, kurie traukdavo akį valdant Benediktui XVI. Ceremonija prie altoriaus ant ba zilikos laiptų truko dvi, o ne tris va landas, kaip 2005-aisiais, kai po piežiauti pradėjo Benediktas XVI.
„Neleiskime destrukcijos!“
Istorinis vizitas
Popiežius privalo „ištiesti rankas, kad apsaugotų visus Dievo žmones ir su meile apglėbti visą žmoniją, ypač – neturtingiausius, silpniau sius, nesvarbiausius“, – kalbėjo Pranciškus. „Jį turi įkvėpti kukli, konkreti ir ištikima tarnyba“, – sakė Pranciškus, pirmasis popie žius jėzuitas ir pirmasis pontifikas iš Lotynų Amerikos. Itališkai pasakytoje kalboje, ku rioje buvo juntama didelė šv. Pran ciškaus Asyžiečio, kurio garbei jis pasirinko popiežiaus vardą, moky mo įtaka, pontifikas paragino pa saulio lyderius: „Norėčiau papra šyti visų tų, kurie užima atsakingus ekonomikos, politikos, socialinius postus... Neleiskime destrukcijos ir mirties ženklams lydėti šio pa saulio pažangos!“ Reikia vilties šviesos
Jo žinią atitiko ir tai, kad mišios ant didžiulės Šv. Petro bazilikos laiptų buvo paprastesnės nei barokinė jo
Inauguracija: Pranciškus mojavo žmonėms, šaukė „Ciao!“ ir pabučiuodavo jam paduodamus kūdikius, tar-
si jau būtų tai daręs daug metų.
pirmtako Benedikto XVI inaugura cijos 2005 m. didybė. „Bažnyčios misija yra gerbti kiekvieną Dievo kūrinį ir aplinką, kurioje gyvena me. Tai reiškia ginti žmones, rody ti mylinčiojo rūpinimąsi kiekvienu žmogumi, ypač – vaikais, pagyve nusiais žmonėmis, tais, kurie gyve na nepritekliuje, tais, apie kuriuos dažnai pagalvojame vėliausiai“, – sakė jis savo homilijoje. „Po tokios tamsos mums reikia matyti vilties šviesą“, – sakė po piežius, atviru automobiliu perva žiavęs saulės nutviekstą Šv. Petro aikštę, kur buvo sveikinamas šūks niais „Tegyvuoja popiežius!“.
AFP nuotr.
„Jis paprastas žmogus“
Buvęs Buenos Airių kardinolas Jor ge Mario Bergoglio griežtai kriti kuodavo Tarptautinį valiutos fondą bei nereguliuojamą rinkos kapita lizmą ir dėl tokios pozicijos jo bal sas gali turėti didelį svorį taupymo priemonių prislėgtoje Europoje. Pranciškaus – pirmojo popie žiaus jėzuito – skiriamuoju ženklu tapęs paprastumas pakurstė per mainų ir atsinaujinimo viltį krizės ištiktoje Bažnyčioje. „Jis yra paprastas, nusižeminęs žmogus, ne toks kaip nepasiekiami popiežiai, jis atrodo kaip žmogus, į kurį gali kreiptis normalūs žmo
nės“, – sakė minioje buvęs 51-ų elektrikas iš Argentinos Cirigliano Valentinas, dirbantis Pietų Italijoje. Prieš mišias popiežius atvi ru baltu visureigiu pervažiavo Šv. Petro aikštę. Jis atsisakė neperšau namo papamobilio, kuriuo dažnai naudodavosi Benediktas XVI. Iššoko palaiminti neįgaliojo
Aikštėje pirmąjį popiežių iš Lo tynų Amerikos sveikino beveik 200 tūkst. maldininkų, joje ple vėsavo viso pasaulio šalių vėliavos. Popiežius mojavo žmonėms, šaukė „Ciao!“ ir pabučiuodavo jam pa duodamus kūdikius, tarsi jau būtų
130-yje delegacijų, kurios buvo su sodintos netoli altoriaus, buvo še ši monarchai, JAV viceprezidentas Joe Bidenas, Argentinos prezidentė Cristina Fernández de Kirchner, kiti lyderiai. Altoriaus kairėje sėdėjo maž daug 250 vyskupų ir arkivyskupų, taip pat – dvasininkai iš kitų krikš čionių Bažnyčių. Tarp šių buvo ekumeninis pa triarchas Baltramiejus I iš Stam bulo. Jo atvykimas žymi pirmą kar tą per beveik tūkstantį metų, – nuo didžiosios abiejų Bažnyčių schiz mos 1054-aisiais, – kai ekumeni nis patriarchas dalyvavo popie žiaus intronizacijoje. Rodydamas bendrystės gestą krikščionims Rytuose popiežius prieš mišias prie šv. Petro kapo pasimeldė su Rytų apeigų katalikų patriarchais ir arkivyskupais, be to, Evangelija buvo skaitoma graikų, o ne tradicine lotynų kalba. BNS inf.
Popiežius ir Argentinos prezidentė – pagaliau draugai? Viena pirmųjų naująjį popiežių Pranciškų pasveikino jo tautietė, Argentinos prezidentė Cristina Fernández de Kirchner. Ar tai reiš kia jų ilgamečių ginčų pabaigą?
Popiežiaus Pranciškaus ir C.Fer nández de Kirchner pirmadienio susitikimo atmosfera buvo šilta. Prieš privačius priešpiečius jie, fil muojant kameroms, apsikeitė do vanomis. Bet šypsenos negalėjo nuslėpti fakto, kad jųdviejų santy kiai iki šiol buvo labai sudėtingi. Kai ėjo Buenos Airių arkivysku po pareigas, kardinolas Jorge Mario Bergoglio 14 kartų prašė susitik ti su C.Fernández de Kirchner nuo 2007 m., kai ji užėmė preziden to postą. Bet visus 14 kartų šalies vadovė atsisakė. Kasmet, liepos 9-ąją, Argentinos nepriklauso mybės dieną, ji stengdavosi išvyk
ti į užsienį ir nedalyvaudavo tra dicinėse mišiose, kurias laikydavo J.M.Bergoglio ir kurių ankstesni prezidentai niekada nepraleisdavo. Katalikybė yra oficiali Argentinos religija, šalyje draudžiami abortai, tačiau C.Fernández de Kirchner 2010 m. pasirašė homoseksualų santuokas įteisinantį įstatymą. Kartą prezidentė pajuokavo, kad moterims irgi turėtų būti suteikta teisė tapti Romos popieže, tuomet ji galėtų pasivaržyti su J.M.Bergog lio dėl šio posto. O J.M.Bergoglio priešinosi konstitucijos pataisoms, kurios būtų leidusios C.Fernández de Kirchner trečią kartą kandida tuoti į Argentinos prezidentus. Jo susikirtimai su prezidente ro dė konservatyvias pažiūras, būdin gas ir ankstesniems popiežiams. Kai C.Fernández de Kirchner gynė kontracepciją, J.M.Bergoglio
garsiai skelbė Bažnyčios nulinės tolerancijos politiką šiuo klausi mu. „Nėščia moteris pilve nešioja ne dantų šepetėlį ar naviką, – dės tė J.M.Bergoglio. – Mokslas mums rodo, kad nuo apvaisinimo akimir kos jau yra visas genetinis kodas. Todėl tai net ne religijos, o mokslu grįstos moralės klausimas.“ Kardinolas sakė, kad daugelį moterų, pasidariusių abortą, vė liau kamuoja sąžinė. „Turėtumėte pasėdėti klausykloje ir pasiklau syti tų didžiųjų dramų, nes jos su pranta, kad nužudė savo vaiką“, – kalbėjo jis. Priešindamasis homoseksualų santuokų legalizavimui, J.M.Ber goglio laiške kunigams rašė: „Nebū kime naivūs. Tai ne tiesiog politinė kova. Tai prieš Dievo planą nu kreiptos destruktyvios pastangos.“ „Time“ inf.
Susitikimas: popiežius Pranciškus išbandė savo diplomatinius su
gebėjimus pirmadienį pietaudamas su Argentinos prezidente C.Fer nández de Kirchner, kurios vyriausybę jis anksčiau kaltino demago giškumu. AFP nuotr.
11
TREČIADIENIS, kovO 20, 2013
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Karaliaujanti klasika dvelkia elegancija Raudonų plytų frag mentai, antikvari niai ir ne tokius se nus sovietmečio lai kus menantys bal dai, subtilios detalės, spalvos ir formos – visa šiame būste turi savo priežastį, buvo tikslingai ieš kota, kruopščiai at rinkta bei derinta.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Stengėsi nepersaldinti
Individualaus namo Karklėje in terjerą kūrusi dizainerė Eglė Reka šienė prisiminė, jog bene pirmuoju atspirties tašku tapo paties pasta to stilistika. Nors ir naujos statybos, iš rau donų vokiškų plytų suręstas būs tas dvelkia senąja Klaipėdos krašto dvasia. Tad, pasak kūrėjos, neat sitiktinai ši tema atkeliavo ir į in terjerą.
Eglė Rekašienė:
„Sutilpti“ į tradici nį klasikinį stilių yra milijonai variantų, o šiandienos interjeras neapsieina be eklek tiškų detalių, tačiau vis tiek yra išlaiko mi pagrindiniai prin cipai. Tikslas: būsto šeimininkai, padedami interjero kūrėjos, rinkosi nevienadienius sprendimus.
Raudonomis plytomis buvo de koruota laiptinė, židinys. Šie sprendimai gyvenamajai aplinkai ne tik suteikė monumentalumo, autentikos, bet ir susiejo būsto fa sado vaizdą su interjeru. E.Rekašienė pasakojo, jog bran dūs, jau vaikus užauginę namų šei mininkai pasirinko ilgaamžiškesnį, taigi – klasikinį interjerą. Anot kūrėjos, neretai šis soli dus stilius asocijuojasi su sunku mu, tamsumu, o šiuo atveju siekta išryškinti šviesiąją, moterišką lini ją. Taip pat buvo pasirinktas gėlių
motyvas, kurio pageidavo pati už sakovė. „Sutilpti“ į tradicinį klasi kinį stilių yra milijonai variantų, o šiandienos interjeras neapsieina be eklektiškų detalių, tačiau vis tiek yra išlaikomi pagrindiniai princi pai – tai ir tam tikro stiliaus bal dai, ir spalvos, raštai“, – vardijo pašnekovė. Spalviniame būsto kolorite ryš kūs ne tik rudi, juodi, pilki tonai, bet ir sušvyti kreminiai, rožiniai potėpiai. Pastarųjų naudota sai kingai, kad interjeras netaptų per nelyg „saldus“.
Eglės Rekašienės asmeninio archyvo nuotr.
„Surišo“ tris langus
Beveik pačiame svetainės cent re stūksantis židinys tapo ne tik ryškiausiu pirmojo aukšto erdvių akcentu, bet ir tarnauja įvairioms funkcijoms. „Kadangi kaminas buvo supro jektuotas viduryje kambario, ži dinį šiek tiek praplatinome, įreng dami iš abiejų pusių nišas – viena skirta malkoms susidėti, kitoje pusėje buvo įrengta lentyna kny goms“, – apie pasirinktą sprendi mo variantą pasakojo dizainerė.
12
Faktūra: laiptinėje puikiai prigijo senoviškų plytų fragmentas.
12
TREČIADIENIS, kovO 20, 2013
rubrika namai
Karaliaujanti klasika dvelkia elegancija Dėl skolų – rūpesčiai
Vientisa: nedidukė virtuvės zona beveik susilieja su valgomojo ir svetainės erdve.
Svetainėje į akis krinta 11 ir dar vienas išskirti nis elementas – per visą kambario
sienos ilgį plytinti plati ir aukšta palangė. Pašnekovė pripažino, jog gali mybė įgyvendinti tokį sprendimą įmanoma ne kiekviename inter jere. „Vienoje svetainės sienoje buvo suprojektuoti trys siauri langai. Kadangi nesinorėjo trijų atskirų pal ang ių, vis us juos suj ung ėm e viena plačia palange. Išėjo ne tik talp i lentyn a knygoms, kit iems mažm ož iams, bet ir suol as, ant kurio galima užmesti pagalvėlę, prisėsti ir pasigrožėti nuostabiu gamtos vaizdu už lango“, – įver tino pašnekovė. Pasak dizainerės, sykiu buvo iš spręsti ir kiti klausimai – kur ga lėtų atsirasti televizijos zona bei pastatyta vaizdo ir garso apara tūra.
Įkvėpė gyvybės
Pasak Eglės, šiam projektui įgy vendinti neprireikė įspūdingų in vesticijų, nors kūrėja neneigė, jog stengtasi pasitelkti kokybiškas, natūralias medžiagas, tiek kalbant apie apdailą, tiek apie baldus. Tad vieni elementai pareikalavo daugiau išlaidų, kitur ieškota gali mybių pataupyti. „Kaip bebūtų, klasikinio stiliaus interjere negali sau leisti kažkokio plastiko, laminuotų plokščių. Ta čiau buvo daiktų, kurie atkeliavo ir iš „Ikea“ – pavyzdžiui, kabliu kai virtuvėje, baldai vaikų kam bariams. Jie yra jaunatviškesnės stilistikos, tačiau stengėmės, kad neiškristų iš bendro konteksto“, – pripažino kūrėja. Deramą vietą būsto interjere su rado ir neatpažįstamai pasikeitę seni baldai. Naujam gyvenimui buvo pri keltas sovietmečiu pagamintas
minkštasuolis bei valgomojo kė dės, taip pat antikvariniai svetai nės baldai – indauja ir stalas. „Juos restauruoti atsiėjo pana šiai, kiek būtų kainavę nauji bal dai, tačiau šiuo atveju svarbu sen timentai seniems daiktams. Be to, senieji baldai turi visai kitą vertę“, – pripažino pašnekovė. Faktiškai visi baldai, net ir minkštieji, buvo gaminami pa gal specialų užsakymą. Netipinius sprendimus diktavo pats būsto projektas. „Svetainė pakankamai suspaus ta, čia reikėjo skaičiuoti visus cen timetrus, todėl sprendimas gamin ti baldus pirmiausia buvo priimtas dėl ergonomiškumo“, – paaiškino kūrėja. Parad oksal u, tač iau, kaip pa tik in o interj ero dizain er ė, pa gaminti svetainės baldus atsiėjo net pig iau, nei įsig yt i pan aš ius gatavus.
Viena auginu nepilname tį vaiką, esu registruota Dar bo biržoje. Įsiskolinau bend rovei „Klaipėdos energija“, su kuria pasirašiau skolos grąžinimo grafiką. Bet skolų išieškojimo tar nyba „Gelvora“ siun čia laiškus, kuriuose pateikiamos sumos, didesnės, nei esu sko linga. Paskambinus išsiaiškinti šį nesu sipratimą, man pra dėjo grasinti neva dabar ir su vaikais iš buto išmeta. O skola nė ra milžiniška, net šilumos tinkluo se sakė, kad, pa lyginti su kitais vart ot ojais, tai gana menka suma. Greta Laura Medikaitė
Bendrovės „Gelvora“ Fizinių asmenų skolų išieškojimo skyriaus vadovė
J
ei esate vieniša mama, esate re gistruota Darbo biržoje ir suda rėte grafiką su kreditoriumi, šiuo atveju – „Klaipėdos energija“, bū tų gerai, kad laikytumėtės savo pasira šyto mokėjimo grafiko. Priminimo laiš kus iš mūsų įmonės gavote tikriausiai dėl to, kad nesilaikote šio grafiko. Taip, mūsų laiškuose yra nurodyta dides nė skolos suma, nes kiekvieną mėne sį jums priskaičiuojami einamieji mo kėjimai už šildymą ir karštą vandenį, o gaudama mūsų laiškus, matote tiksliai apskaičiuotas sumas pranešime nuro
Darna: bendros stilistikos paisoma ir vonios kambaryje.
dytai datai. Pavyzdžiui, jei skolos mo kėjimo grafiką esate pasirašiusi lapkri čio mėnesį, kai skola sudarė 800 litus, vasario mėnesio laiškas jau bus su ei namaisiais priskaitymais ir jame nuro dyta suma gali sudaryti ir 1 200 litų. Dėl skolos sumos dydžio – kiekvienas šilu mos tinklų klientas yra įspėjamas, kad neatsiskaitęs laiku per tam tikrą termi ną gali patekti į sąrašus, perduodamus skolos išieškojimo kompanijoms. Kiek vienas toks asmuo turi teisę atvykti pas kreditorių ir sumokėti įsiskolinimą arba susitarti daryti tai dalimis. Jei įsiskolini mas padengiamas arba susitariama mo kėti dalimis ir klientas šio grafiko laikosi – tokie skolininkai pas mus nepatenka.
Eglės Rekašienės asmeninio archyvo nuotr.
Įsipareigojimai: laiku nesumokėjus mokesčių gresia nemalonumai.
Vytauto Petriko fotomontažas
13
trečiadienis, kovo 20, 2013
sportas Prasideda ketvirtfinalis
12-asis futbolo turnyras
Klaipėdietė – vicečempionė
Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai pradės Lietuvos rankinio lygos čempionato antrąjį etapą. Šiandien 19 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) uostamiesčio ekipa žais pirmąsias ketvirtfinalio rungtynes su Varėnos „Ūla“. Atsakomoji kova – kovo 23 d. Jei reikės trečiųjų rungtynių, jos vyks kovo 27 d. Klaipėdoje.
Prasideda Aleksandro Fokino taurės futbolo turnyras, kuriame varžysis šešios miesto komandos. A grupėje kovos „Vakarų Baltija“, „Baltai“ ir „Klaipėdos futbolo mokykla“ (KFM), B – „Sarema“, „Klarksonas-Plikiai“ ir „Sendvaris. Šiandien 19 val. Futbolo mokyklos aikštėje žais KFM ir „Vakarų Baltija“.
Ispanijoje vykstančiose Europos senjorų lengvosios atletikos uždarų patalpų pirmenybėse pirmoji iš penkiolikos lietuvių pasirodžiusi klaipėdietė Jadvyga Putinienė (65–69 metų grupė) rutulio stūmimo rungtyje iškovojo sidabro medalį (9 m 62 c m). Auksą pelnė latvė Maija Jakobsonė (10 m 9 cm).
Pergalės sostinėje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Vilniuje vykusiame „Sensei“ karatė kiokušin klubo turnyre pergales iškovojo du klaipėdiečiai – Kęstutis Staponas ir Ričardas Myka.
Tarp 10-mečių berniukų kovojęs K.Staponas buvo stipriausias svorio iki 35 kg grupėje. Tai jo devintoji sėkmė turnyruose. R.Myka (iki 75 kg) buvo nenugalimas 12-mečių B grupėje. Keturi Klaipėdos „Tensho“ klubo jaunieji sportininkai užėmė antrąsias vietas: Titas Gomas (12-mečiai, iki 45 kg), Viktorija Jocytė (13-mečiai; iki 45 kg), Lukas Gilvonauskas (12-mečiai; iki 50 kg), Dovydas Vaitkus (13-mečiai; iki 60 kg). Dar keturi Dariaus Glodenio auklėtiniai buvo treti: Edgaras Ber-
Nugalėtojas: K.Staponas laimi
beveik visas varžybas.
žanskas (11-mečiai; iki 35 kg), Ugnius Mikalauskis (11-mečiai; iki 35 kg), Erikas Tilvikas (16-mečiai; per 75 kg) ir Mantas Varanavičius (12-mečiai; per 50 kg). Sostinėje kovojo apie 550 karatė atletų iš 10 Lietuvos klubų. Uostamiesčio „Tensho“ komandos garbę gynė 19 sportininkų.
Iš Čekijos – tuščiomis Česlovas Kavarza Gytis Vaitkus ir Mantas Balčiauskas išmėgino jėgas prestižiniame Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) „Grand Prix“ turnyre Čekijoje.
Svorio iki 60 kg grupėje rungtyniavęs G.Vaitkus pirmoje kovoje 16:9
Uostamiesčio „Neptūno“ krepšinio komandą papildė auksinės Lietuvos jaunimo rinktinės narys klaipėdietis Arnas Butkevičius.
nugalėjo Čekijos čempioną Miroslavą Serbaną. Tačiau kitą dieną klaipėdietis suklupo, turėjęs pripažinti varžovo iš Airijos Seano McCombo pranašumą – 5:10. M.Balčiauskas (iki 75 kg) iš turnyro pasitraukė po pirmojo susitikimo, kurį 10:13 pralaimėjo čekui Patrikui Heilui.
Sugrįžtuvės: į gimtąjį miestą grįžusiam A.Butkevičiui išsipildė vienas noras.
„Lietkabelio“ nuotr.
A.Butkevičius žais „Neptūne“ 20-metis 199 cm gynėjas, atsisveikinęs su Panevėžio „Lietkabeliu“, gimtajame mieste žais iki sezono pabaigos. A.Butkevičius priklauso Kauno „Žalgirio“ ekipai, tačiau kauniečiai sutiko jį paskolinti „Neptūnui“. „Džiugu, kad klubų vadovai sutarė dėl mano persikėlimo į Klaipėdą. Jau prieš kelerius metus norėjau atstovauti „Neptūno“ komandai, tačiau atsirasdavo visokių trukdžių. Pagaliau žaisiu namuose. „Neptūnas“ – puiki komanda, galinti kovoti dėl aukščiausių vietų“, – sakė pas pirmąjį trenerį Liną Ka-
zilionį krepšinio treniruotes lankęs vaikinas. Profesionalo karjerą A. Butkevičius pradėjo 2009 m. Neringos „Neringos kuršių“ komandoje, kuri rungtyniavo Regionų krepšinio lygoje. 2010-2012 metais jaunasis Lietuvos krepšinio talentas vilkėjo Vilniaus „Sakalų“ komandos marškinėlius. Pernai šią ekipą treniravo dabartinis „Neptūno“ treneris Kazys Maksvytis. Būtent šio specialisto treniruojama Lietuvos jaunuolių rinktinė laimėjo visus Europos ir pasaulio titulus.
Šiame sezone A.Butkevičius Lietuvos krepšinio lygos pirmenybėse, vilkėdamas „Lietkabelio“ ekipos marškinėlius, aikštėje praleisdavo beveik po 29 min., pelnydavo vidutiniškai po 11,1 taško, atlikdavo po 2,5 rezultatyvaus perdavimo, atkovodavo po 3,5 kamuolio, suklysdavo 2,2 karto. Baltijos krepšinio lygos čempionate klaipėdietis aikštėje vidutiniškai rungtyniaudavo po 24,1 min., po krepšiais atkovodavo po 4,4 kamuolio. „Klaipėdos“ inf.
Turnyrą laimėjo „Kuršių“ ekipa Uostamiestyje surengtą turnyrą, kuriame varžėsi trys komandos, laimėjo Klaipėdos „Kuršiai“, aplenkę sostinės „Geležinio vilko“ ir Klaipėdos „Viesulo“ ekipas.
Geriausiu žaidėju tarp nugalėtojų buvo pripažintas Aurimas Gedminas. „Viesulo“ sporto centro ekipoje geriausiu išrinktas Dovydas Kazlauskas. Artimiausios rungtynės uostamiestyje – balandžio 6
Sėkmė: Klaipėdos „Kuršiai“ buvo pajėgiausi tarp trijų komandų.
dieną. Tądien Klaipėdoje vyks prasidėsiančio Lietuvos atviro moterų regbio čempionato, kuriame žais keturios Lietuvos ir trys Latvijos ekipos, rungtynės. „Klaipėdos“ inf.
19
trečiadienis, kovo 20, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės knygą „Lotoso žiedas“.
Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 26 d.
Avinas (03 21–04 20). Šiandien būsite impulsyvūs, aistringi ir gana agresyvūs. Tik gerokai po pietų jums pavyks susikaupti ir daugiau nuveikti. Jautis (04 21–05 21). Objektyviems, nešališkiems išlikti šiandien bus nelengva. Už savo kalbas, pažadus, prisiimtus įsipareigojimus teks atsakyti, tad galvokite, ką darote. Dvyniai (05 22–06 21). Gims originalių idėjų, spontaniškų užmojų. Nepulkite jų vykdyti neapsvarstę, ar tai įmanoma praktiškai realizuoti. Bus progų netikėtai pabendrauti su senais bičiuliais ir naujais pažįstamais. Vėžys (06 22–07 22). Nauji planai didins stimulą aktyviai veikti, kurti, agituoti, įrodinėti, tad galite viršyti savo įprastines ribas. Vis dėlto tikėtini priekaištai dėl per didelės arogancijos ar familiarumo santykiuose. Liūtas (07 23–08 23). Svarbiuose reikaluose nesivadovaukite emocijomis ar išgalvotomis fantazijomis. Paisykite įstatymų, taisyklių bei instrukcijų. Mergelė (08 24–09 23). Labiausiai jus domins pinigai ir meilė. Imkitės finansinių reikalų, laiku sutvarkykite dokumentus, sumokėkite mokesčius. Tiesa, ir dėl pinigų, ir dėl meilės gali nukentėti draugystės ryšys. Svarstyklės (09 24–10 23). Nemažai emocijų šiandien patirsite darbe. Turbūt paaiškės, kaip esate vertinami kolegų, vadovo. Bus sunku, jei patys turėsite dėl kažko apsispręsti. Skorpionas (10 24–11 22). Diena turėtų būti įdomi, nuotaikinga. Susitikimai, susitarimai turėtų nenuvilti. Galimas mokslinis, sportinis, kūrybinis ar kitoks laimėjimas, pripažinimas. Labai pravers geras humoro jausmas. Šaulys (11 23–12 22). Įsimylėjimas ar kažkoks vidinis nerimas trukdys susikaupti konkrečiam darbui. Tačiau smagu bus susitikti, pasikalbėti su pažįstamais, gerbėjais. Ožiaragis (12 23–01 20). Diena nebloga, bet nuotaiką gadins didėjančios išlaidos ir nepadaryti darbai. Galite tikėtis šiokių tokių permainų savo artimuose santykiuose arba profesiniuose planuose. Vandenis (01 21–02 19). Gana vikriai suksitės įvairių darbų verpete. Seksis dirbti protinį darbą, manipuliuoti informacija, skleisti žinias. Tikėtina intriguojama naujiena arba susitikimas su bendraminčiais, buvusiu kolega, giminaičiu. Itin saugokite sveikatą. Žuvys (02 20–03 20). Naujai pažvelgsite į verslo arba kūrybinės raiškos galimybes. Tačiau nelabai aiškiai suvoksite, koks galėtų būti kitų suinteresuotų asmenų indėlis ir vaidmuo. Neskubėkite – jau rytoj viskas savaime gali stoti į savo vietas.
Orai
Šiandien sniegas numatomas visoje šalyje, naktį bus iki 8 laipsnių šalčio, dieną laikysis 2–4 laipsniai šalčio. Pasnigs ir ketvirtadienį, naktį bus iki 10 laipsnių šalčio, dieną bus apie du laipsnius šalčio, pamaryje – vienas laipsnis šilumos.
Šiandien, kovo 20 d.
–5
–1
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
–4
Šiauliai
Klaipėda
–2
Panevėžys
–3
Utena
–2
6.38 18.49 12.11
79-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 286 dienos. Saulė Žuvų ženkle.
Tauragė
–2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +1 Brazilija +23 Briuselis +8 Dublinas +7 Kairas +26 Keiptaunas +20 Kopenhaga +1
kokteilis Parduoda nepagamintą mašiną Keist i žmonės gyvena Ner ingoje. Kuo arčiau Nidos, tuo daug iau tas bruožas akivaizdesnis. Gal dėl to vietos gyvento jai ir skiriasi nuo kitų Lietuvos piliečių, nes alsuoja pernelyg grynu oru ar val go pernelyg anksti iš rūkyklų ištrauktus ungurius. Keistų elgesio pavyzdžių ga lima pateikti ilgą sąrašą. Naujausią hu moro dozę suteikė Ner ingos vald in in kai, į vieną laikrašt į „įmetę“ skelbimą, kad aukcione parduos automobil į, ku rio pradinė kaina – 7,5 tūkst. litų. Kaina – „padori“, aukcionas – realus, ta čiau varg u ar vienas iš pirkėjų, atv y kęs baland žio 5 dieną į unikalų Lie tuvos kampel į, nupirks siūlomą maši ną. Jos paprasčiausiai dar nėra. „Ratai“ nuo konvejerio nuriedės tik 2013-ųjų gruod žio 19 dieną.
Londonas +9 Madridas +15 Maskva –5 Minskas –7 Niujorkas +6 Oslas –3 Paryžius +11 Pekinas +8
Praha +9 Ryga +1 Roma +15 Sidnėjus +23 Talinas –5 Tel Avivas +24 Tokijas +19 Varšuva +4
Vėjas
5–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-4
-1
-2
-4
5
-4
-1
-3
-5
5
-7
-4
-7
-10
8
rytoj
penktadienį
Pirmoji taisyklė vairuotojams: negerki te prie vairo, galite netyčia išpilti alų.
Moterims trukdo... vyrai
Česka (397 719; o jei neringiškiai valgytų ne rūkytus ungurius, o rūkytus karšius, gal keistenybės liautųsi?)
Alytus
–3
Filomenas, Irmgarda, Irmantas, Tautvilė, Žygimantas.
1336 m. gindamiesi nuo kryž iuočių ir nenorėda mi pasiduoti gyvi suside gino Pilėnų gynėjai. 1727 m. mirė britų moks lin ink as ser as Isaac Newton. 1933 m. naciai Dachau vietovėje įkūrė pirmąją koncentracijos stovyklą. 1969 m. Gibraltare susi tuokė John Lennon ir Yo ko Ono. 1974 m. Londone nesėk mingai mėg inta pag rob ti princesę Ann.
1980 m. gimė krepšni ninkas Robertas Jav tokas.
1995 m. sektantai Tok ijo (Japonija) metro paskleidė nuodingas dujas, nuo kurių žuvo 12 ir apsinuodijo dau giau nei 5 500 žmonių. 2010 m. Pekiną užklupo smėlio pūga: tūkstančiai tonų smėlio nuklojo Pe kino gatves, kurios tapo geltonai oranžinėmis. 2011 m. Ital ija pager i no anksčiau Rumunijai priklausiusį pasaulio re kordą, kai mėsininkų ko manda pagamino ilges nę nei pusės kilometro kiaulienos dešrą.
Gelb ėt i pusnyse įstrig usių automobi lių Vengr ijos vald žia pasiuntė kar inę techn iką. Gelbėtojai sov iet inės gamy bos tankais „T-72“ patruliuoja sniego už klot us greitkel ius ir padeda vair uoto jams. Ypač sudėt inga padėt is susik los tė greitkelyje M1, jung iančiame Buda peštą ir Vieną. Čia vairuotojai savaitga lį buvo įstrigę automobiliuose net parą. Vengrijos vidaus reikalų ministerija gy ventojams išsiuntinėjo SMS žinutes, pa tardama sudėtingoje padėtyje atsidūru siems vairuotojams likti savo automobi liuose, kol baigsis degalai, o po to kraus tyt is pas kaimynus. Nepaisant meteo rolog ų įspėjimų, Vengrijos ir kitų Vidu rio bei Rytų Europos šalių vyriausybės nebuvo pasirengusios gausiam snygiui, kokiu nustebino pavasario pradžia.
Iš kelių eismo taisyklių
Grįžta senukas iš sost inės į kaimą ir pasakoja: „Buvau tokioje įdomioje par duotuvėje. Na ir vietelė! Pripučiamos moterys parduodamos!“ – O pripučiamų vyr ų ar yra? – klausia kaimynė. – Nemeluos iu, vyr ų nemač iau. Gal neužvežė? Bet jų ats arg in ių dal ių – nors vež iman krauk!
Marijampolė
Vardai
Prieš sniegą – tankais
cione nusipirkęs tautietis privalės pinigus sumokėti per tris dienas.
Linksmieji tirščiai
Vilnius
kovo 20-ąją
Įsakymas: nebūtą automobilį auk
„Kokteil io“ žin iom is, automobil ių re monto specialistai nesutinka su ta nuo mone, kad jie naudojasi tuo, jog moterys nelabai išmano apie techniką. „Dabar visi brangina gerą vardą. Jei tik kils kok ių nors neaišk umų, tuoj apie tai bus paskelbta internete ir gudravi mai pasibaigs visiems laikams“, – „Kok teil į“ tik ino serviso darbuotojas. Anot jo, moter ys paprastai yra draus mingos klientės, noriai sutinka, kad rei kia remontuoti, ir nesukelia rūpesčių, jei tik joms... netrukdo vyrai. Su viena kliente meistrai viską išsiaiš kindavo ir rasdavo sprend imus, kol neįsik išdavo jos vyras. Jam visos pa slaugos būdavo per brang ios, detales žadėdavo pirkt i kit ur, tačiau tuo vis kas ir pasibaigdavo. Klientei vėl iau tekdavo viską spręsti pačiai.
–3
–2
BBC inf., „Reuters“ nuotr.
Gaidys žadina tiksliausiai Japonijos tyrėjai teigia, kad gai džiai – tiksliausias gamtos žadin tuvas, rašo dailymail.co.uk.
Laukimas: penktą mėnesį nėščia Kate mano, kad gims sūnus, o prin
cas Williamas labiau norėtų dukters.
Kate tikisi berniuko Kembridžo kunigaikštienė Kate sakė, jog nežino savo būsimo pir mojo vaiko lyties, bet viliasi, kad tai bus berniukas.
Tačiau jos vyras princas Williamas labiau norėtų mergaitės. Buvusi Kate Middleton, kuri yra penki mėnesiai nėščia, tai sakė vie nam kareiviui, per Šv. Patriko die nos ceremoniją, skirtą Airių gvar dijai pagerbti.
„Paklausiau jos: „Ar žinote, kas bus, mergaitė ar berniukas?“ Ji at sakė: „Dar ne“, – papasakojo gvar dietis Lee Wheeleris. – Ji sakė: „Aš norėčiau berniuko, o Williamas norėtų mergaitės“. Pasak L.Wheelerio, kunigaikš tienė jam pasakiusi, kad su vyru dar neapsisprendė dėl vardų bū simam kūdikiui, kuris bus trečias žmogus eilėje į britų sostą. „Klaipėdos“, BNS inf.
Mokslininkai siekė nustatyti, ar gaidžiai kiekvieną rytą gieda rea guodami į savo biologinį laikro dį, ar – į pirmuosius saulės spin dulius. Pasirodo, jų tikrai neveikia išoriniai veiksniai. „Tyr im ą atl ikom e, nes norėjome nusta tyti, kas kontroliuo ja gaidžių giedo jimą“, – kalbėjo gyv ūn ų psi c h o l o g i j o s ekspertas dr. Takashi Yos himura. Moks lininkai gaidžius išskyrė į dvi grupes – pir moji 12 val. per parą buvo ryš kioje šviesoje ir 12 val. – tamsoje, o antroji visą laiką praleido tamsoje. „Gaidžiai, kuriuos laikėme tamso je, kiekvieną rytą tuo pačiu metu, visai prieš aušrą, imdavo giedoti.
Vadinasi, jie vadovaujasi savo vi diniu laikrodžiu“, – tęsė dr. T.Yos himura. T.Yoshimura ateityje žada tyrinėti, kodėl katės sako „miau“, o šunys – „auau“. LRT.lt inf.