2013-03-20 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, KOVO 20, 2013

www.kl.lt

64 (19 667)

A?2š6.162;6 @ 8<C<

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVa Ă&#x203A;

RUBRIKA11

namai

Karaliaujan ti klasika dv elkia elega ncija

Kan­di­da­tas ÄŻ STT va­dus S.Ur­ba­na­vi­Ä?ius no­rÄ&#x2014;­tĹł su­stab­dy­ti di­de­lÄ&#x2122; kad­rĹł kai­tÄ&#x2026; tar­ny­bo­je.

Po­pie­Şius Pran­ciť­kus: po to­kios tam­sos mums rei­kia ma­ty­ti vil­ties ĹĄvie­sÄ&#x2026;.

Kla­si­ka, al­suo­jan­ti Klai­pÄ&#x2014;­dos krať­to dva­sia.

RaudonĹł ply tĹł mentai, antik fragva niai ir ne tokius rinus sovietme seÄ?io laikus menan tys baldai, subtilios de spalvos ir for talÄ&#x2014;s, mos â&#x20AC;&#x201C; visa ĹĄiame bĹŤs turi savo prie te ĹžastÄŻ, buvo tikslin gai ieĹĄkota, kruop ĹĄÄ?iai atrinkta bei de rinta.

Lina Bieliaus

l.bieliauska

kaitÄ&#x2014;

ite@kl.lt

StengÄ&#x2014;si ne

persaldinti

Individualaus terjerÄ&#x2026; kĹŤru namo KarklÄ&#x2014;je insi di ĹĄienÄ&#x2014; prisimi zainerÄ&#x2014; EglÄ&#x2014; RekanÄ&#x2014;, jog bene pir atspirties taĹĄ ku tapo paties muoju to stilistika. pastaNors ir nau jos statybos, donĹł vokiĹĄkĹł iĹĄ rautas dvelkia se plytĹł surÄ&#x2122;stas bĹŤsnÄ&#x2026; dvasia. Tad, ja KlaipÄ&#x2014;dos kraĹĄto pasak kĹŤrÄ&#x2014;jos, sitiktinai ĹĄi neattema atkelia vo ir ÄŻ interjerÄ&#x2026;.

EglÄ&#x2014; RekaĹĄie

nÄ&#x2014;:

â&#x20AC;&#x17E;Sutilptiâ&#x20AC;&#x153; ÄŻ tra nÄŻ klasikinÄŻ dicisti milijonai va liĹł yra riantĹł, o ĹĄiandienos in neapsieina terjeras be eklektiĹĄkĹł deta liĹł, vis tiek yra taÄ?iau iĹĄ mi pagrindi laikoniai principai. ď Ž Tiks

Lietuva 7p.

Pasaulis 10p.

las: OĂ­` a\ RV Raudonomis ZV [V[ XNV ]N QR QN ZV V[ a koruota laip plytomis buvo deR_ WR _\ XĂ­ _Ă&#x203A; motyvas, tinÄ&#x2014;, Ĺžidinys.

W\` _V[ X\ `V [R sprendimai cVR [N QVR [Vb` `]_R[ Ĺ ie sakovÄ&#x2014;. kurio pageidavo pati uĹžgy â&#x20AC;&#x17E;Sutilp QV Zb` â&#x20AC;&#x17E;SuriĹĄoâ&#x20AC;&#x153; tris ne tik sutei venamajai aplinkai lan kinÄŻ stiliĹł yra tiâ&#x20AC;&#x153; ÄŻ tradicinÄŻ klasikÄ&#x2014; monumen Beveik paÄ?ia gus milijonai va autentikos, me svetainÄ&#x2014;s riantĹł, o bet ir susiejo talumo, ĹĄiandienos in re stĹŤksantis ter bĹŤsto fasado vaizdÄ&#x2026; centeklektiĹĄkĹł de jeras neapsieina be Ĺžidinys tapo su in ryĹĄkiausiu ta ne tik E.RekaĹĄienÄ&#x2014; terjeru. pir yra iĹĄlaikomi liĹł, taÄ?iau vis tiek akcentu, bet mojo aukĹĄto erdviĹł pagrindiniai dĹŤs, jau vaikus pasakojo, jog branir tarnauja pai â&#x20AC;&#x201C; tai ir ÄŻvairioms tam tikro sti princi- funkcijoms. mininkai pa uĹžauginÄ&#x2122; namĹł ĹĄeiliaus baldai, ir spal sirinko ilgaam vos, raĹĄtaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Kadangi ka taigi â&#x20AC;&#x201C; klasi ĹžiĹĄkesnÄŻ, â&#x20AC;&#x201C; vardijo paĹĄnekovÄ&#x2014;. kinÄŻ in jektuotas vi minas buvo suproAnot kĹŤrÄ&#x2014;jos, terjerÄ&#x2026;. du Spalviniame neretai dinÄŻ ĹĄiek tiek ryje kambario, Ĺžidus stilius praplatinome, asocijuojasi ĹĄis soli- kĹŤs ne tik ru bĹŤsto kolorite ryĹĄdami su sunkudi, juodi, pil ÄŻrengmu, tamsumu, bet ir suĹĄvy ki tonai, skir iĹĄ abiejĹł pusiĹł niĹĄas â&#x20AC;&#x201C; viena ti iĹĄryĹĄkinti ĹĄvie o ĹĄiuo atveju siekta ta malkoms potÄ&#x2014;piai. Pas kreminiai, roĹžiniai siÄ&#x2026;jÄ&#x2026;, moteriĹĄ susidÄ&#x2014;ti, ki pusÄ&#x2014;je buvo ta jÄ&#x2026;. Taip pat toje ÄŻrengta len buvo pasirink kÄ&#x2026; lini- kingai, kad in rĹłjĹł naudota sai- gomsâ&#x20AC;&#x153;, terje tas gÄ&#x2014;liĹł ne â&#x20AC;&#x201C; apie pasirink tyna knylyg â&#x20AC;&#x17E;saldusâ&#x20AC;&#x153;. ras netaptĹł per- mo tÄ&#x2026; sprendivariantÄ&#x2026; pa sakojo dizainerÄ&#x2014;.

Ĺ iandien priedas

12

ď Ž FaktĹŤra:

2T YĂ&#x203A;` ?R XN VR [Ă&#x203A;` N` ZR [

V [V\ N_ PUf c \ [b\ a_

Kaina 1,30 Lt

YNV] aV [Ă&#x203A; WR ]bV XVNV ]_V TV W\ `R [\ cV X

Ăş ]Yf aĂş S_NT ZR[ aN`

Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026; skan­di­na sko­los Klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai vis la­ biau klimps­ta ÄŻ sko­ las uĹž ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas. ÄŽsis­ko­li­ ni­mai pa­slau­gĹł tei­ kÄ&#x2014;­jams jau ta­po re­ kor­di­niai. GrÄ&#x2014;s­min­ gai di­dÄ&#x2014;­jan­Ä?ios var­ to­to­jĹł sko­los ke­lia vis di­des­nÄŻ su­si­rō­ pi­ni­mÄ&#x2026; ĹĄi­lu­mos ir van­dens tie­kÄ&#x2014;­jams.

Vis dÄ&#x2014;l­to jie vi­lia­si, kad sko­los su­ma­ŞÄ&#x2014;s at­ťi­lus orams.

â&#x20AC;&#x17E;Pa­ma­rio res­tau­ra­to­riausâ&#x20AC;&#x153; va­do­vas Al­das Kliu­kas ÄŻver­ti­no â&#x20AC;&#x17E;Vik­to­ri­josâ&#x20AC;&#x153; vieť­bu­Ä?io val­dy­to­jĹł pa­Şa­dus, jog pa­sta­tas bus res­tau­ruo­tas jau ĹĄie­met.

Po­li­ti­kai at­si­sa­kÄ&#x2014; do­va­nos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Vals­ty­bÄ&#x2014;s val­do­mai bend­ro­vei ne­pa­vy­ko su­gun­dy­ti uos­ta­mies­ Ä?io po­li­ti­kĹł priim­ti net 13 mln. li­tĹł ver­tÄ&#x2014;s do­va­nÄ&#x2026;, nors ji siō­lo­ma jau tre­jus me­tus.

m.skiriute@kl.lt

Iťau­go net 40 pro­c.

4

â&#x20AC;&#x17E;Nep­ra­lei­siu pro­gos pa­ty­lÄ&#x2014;­ti.â&#x20AC;&#x153;

5p.

Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014;

Dau­giau­sia klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai yra ÄŻsi­ sko­li­nÄ&#x2122; ĹĄi­lu­mos tie­kÄ&#x2014;­jui â&#x20AC;&#x201C; ÄŻmo­nei â&#x20AC;&#x17E;Klai­pÄ&#x2014;­dos ener­gi­jaâ&#x20AC;&#x153;.

Ko­vo 1 die­nos duo­me­ni­mis, Klai­ pÄ&#x2014;­dos ir GargŞ­dĹł var­to­to­jai bend­ ro­vei ne­bu­vo su­mo­kÄ&#x2014;­jÄ&#x2122; net 25,29 mln. li­tĹł.

Pa­ly­gin­ti su praÄ&#x2014;­ju­siĹł me­tĹł tuo pa­Ä?iu lai­ko­tar­piu, sko­la ĹĄi­lu­mos tie­kÄ&#x2014;­jui yra iĹĄau­gu­si 38,6 pro­c.

Â&#x201E;Â&#x201E;Skai­Ä?iai: klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai dau­giau­sia yra ÄŻsi­sko­li­nÄ&#x2122; uĹž ĹĄil­dy­mÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; per 25 mln. li­tĹł. Pa­ly­gin­ti su praÄ&#x2014;­ju­siĹł me­tĹł

tuo pa­Ä?iu lai­ko­tar­piu, sko­la iĹĄau­go be­veik 40 pro­c.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Mies­to ta­ry­bos Sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s tur­ to ko­mi­te­to na­riams pa­si­ro­dÄ&#x2014; per bran­g u ĹĄios do­va­n os prie­Ş iō­rai per me­tus skir­ti apie 150 tĹŤkst. li­tĹł.

Siō­lo­ma do­va­na â&#x20AC;&#x201C; pÄ&#x2014;s­Ä?ių­jĹł til­tas per ge­le­Şin­ke­lÄŻ nuo Ĺ au­liĹł iki Kre­ tin­gos gat­vÄ&#x2014;s. Til­tas bu­vo pa­sta­ty­ tas 2010 me­tais, jo pra­di­nÄ&#x2014; ver­tÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 13 mln. 114 tĹŤkst. li­tĹł. Ĺ is til­tas pri­klau­so vals­ty­bei, o jÄŻ pa­ti­kÄ&#x2014;­ji­mo tei­se val­do bend­ro­vÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos ge­le­Şin­ke­liaiâ&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x17E;Bend­ro­vÄ&#x2014; tÄ&#x2026; til­tÄ&#x2026; mums ban­do ÄŻsiō­ly­ti nuo ta­da, kai jis bu­vo pa­ sta­ty­tas. Jau tre­jus me­tus spar­do­ mÄ&#x2014;s, at­si­ra­ťi­nÄ&#x2014;­ja­me, kad jo ne­rei­kia.

2

2

trečiadienis, kovo 20, 2013

miestas

Po­li­ti­kai at­si­sa­kė do­va­nos

80

Ta­čiau le­mia­mą žo­dį, 1 ar priim­ti to­kią do­va­ną, tu­ri tar­ti mies­to ta­ry­ba“, – aiš­ki­no

sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus ve­dė­ ja Ge­no­vai­tė Pau­li­kie­nė.

Jos tei­gi­mu, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­liai“ pa­do­va­no­ti til­tą sa­vi­val­dy­ bei no­ri, nes jis ir skir­tas mies­tui, mies­tie­čiams, o ne ge­le­žin­ke­li­ nin­kų po­rei­kiams. Jų skai­čia­vi­mu, pri­žiū­rė­ti til­tą per me­tus kai­nuo­ja apie 80 tūkst. li­tų.

Ta­čiau uos­ta­mies­čio sa­vi­val­ dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai pa­skai­čia­vo, kad til­to prie­žiū­rai – kos­me­ti­niam re­mon­ tui, va­ly­mui, ap­švie­ti­mui – per me­tus rei­kė­tų apie 153 tūkst. li­tų. „Ne vi­sas do­va­nas, ku­rias mums siū­lo, tu­ri­me priim­ti. Pats kar­tais pe­rei­nu tuo til­tu ir ma­tau, kad jis jau ne kar­tą kos­me­tiš­kai re­mon­ tuo­tas, nors ir vi­sai ne­se­niai pa­ sta­ty­tas. Va­di­na­si, me­tams bė­ gant, re­mon­tui rei­kės skir­ti vis dau­giau lė­šų. To­kia do­va­na tik­rai yra per bran­gi mies­to biu­dže­tui“, – į atei­tį žvel­gė Sa­vi­val­dy­bės tur­ to ko­mi­te­to, ku­rio po­sė­dy­je va­kar ir svars­ty­ta, ar priim­ti siū­lo­mą do­va­ną, na­rys Vy­gan­tas Va­rei­kis.

Jam ant­ri­no ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kas Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas, ku­ ris tei­gė, jog til­tą bū­tų ga­li­ma pe­

– tiek tūkst. litų kainuoja prižiūrėti pės­čių­jų tiltą per metus. rim­ti sa­vi­val­dy­bės nuo­sa­vy­bėn tik su są­ly­ga, jei „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liai“ skir­tų tam tik­rą su­mą pi­ni­gų jo prie­žiū­rai.

V.Va­rei­kis pa­brė­žė ir tai, jog „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Klai­pė­do­ je tu­rė­tų in­ves­tuo­ti dar dau­giau, o ne tik džiaug­tis pa­sta­tę til­tą – prie via­du­ko rei­kia įreng­ti ati­tva­rus, triukš­mo slo­pi­ni­mo sie­ne­les. „Įmo­nė dir­ba pel­nin­gai, to­dėl tik­rai ga­li pa­si­rū­pin­ti ir til­tu, ir ki­ to­mis kom­pen­sa­ci­jo­mis mies­tui“, – įsi­ti­ki­nęs po­li­ti­kas.

Sa­vi­val­dy­bės tur­to ko­mi­te­to na­ riai vien­bal­siai ne­pri­ta­rė, kad pės­ čių­jų til­to sa­vi­nin­ke tap­tų sa­vi­val­ dy­bė, ta­čiau pa­sku­ti­nį žo­dį tu­rės tar­ti ko­vo pa­bai­go­je po­sė­džiau­ sian­ti mies­to ta­ry­ba.

Pa­to­gu­mas: Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos sky­riai iki ge­gu­žės dirbs be pie­tų per­trau­kos ir va­lan­dą il­giau

nei įpras­tai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dek­la­ra­ci­jo­se – nau­jo­vės Klai­pė­die­čiams, no­rin­tiems su­si­grą­žin­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio per­mo­kas ar su­mo­kė­ti sko­las vals­ty­bei, jau su­for­muo­ tos pre­li­mi­na­rios gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­ kes­čio dek­la­ra­ci­jos.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Su­for­muos vė­liau

„La­bai no­ri­me ir pra­šo­me, kad vi­si gy­ven­to­jai me­ti­nes pa­ja­mų dek­la­ra­ ci­jas pa­teik­tų elekt­ro­ni­niu bū­du, o tai pa­to­giau­sia pa­da­ry­ti per in­ter­ ne­ti­nę ban­ki­nin­kys­tę pri­si­jun­gus prie elekt­ro­ni­nės dek­la­ra­vi­mo sis­ te­mos. Džiau­gia­mės, jog per­nai apie 92 pro­c. vi­sų Klai­pė­dos ap­skri­ty­je pa­teik­tų dek­la­ra­ci­jų bu­vo elekt­ro­ ni­niu bū­du. Tai ge­ro­kai pa­leng­vi­na ir mū­sų dar­bą, ir tau­po žmo­nių lai­ ką“, – pa­brė­žė Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Mo­kes­ti­nių prie­vo­lių de­par­ta­men­ to di­rek­to­rė Edi­ta Ci­bie­nė.

Ji at­krei­pė dė­me­sį, jog pre­li­mi­ na­rios gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­jos kol kas ga­li bū­ti ne­su­ for­muo­tos tiems žmo­nėms, ku­rie dir­ba iš­siė­mę vers­lo liu­di­ji­mą, tu­ ri in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žy­mą ar au­gi­na mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kus.

Ta­čiau ir jiems iki sa­vait­ga­lio pre­ li­mi­na­rios dek­la­ra­ci­jos bus su­for­ muo­tos. Šie­met pre­li­mi­na­rios dek­la­ra­ci­ jos bei pa­žy­mos for­ma ne­si­kei­čia, ta­čiau jo­se bus pa­teik­ta kur kas dau­giau in­for­ma­ci­jos, o tai pa­leng­ vins ir pa­ja­mų dek­la­ra­vi­mą.

Ne­be­rei­kės at­neš­ti pa­žy­mų

Dar vie­na nau­jo­vė – pre­li­mi­na­rio­ se dek­la­ra­ci­jo­se pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja apie me­ti­nį pa­pil­do­mą neap­mo­kes­ ti­na­mų­jų pa­ja­mų dy­dį tė­vams, ku­ rių vai­kai per­nai bu­vo vy­res­ni nei 18

Edi­ta Ci­bie­nė:

Vie­niems per­mo­ kas grą­žin­si­me, o ki­ ti tu­rės su­si­mo­kė­ti per­nai ne­su­mo­kė­ tą gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio da­lį.

me­tų, bet mo­kė­si die­ni­nė­je bend­ro­ jo la­vi­ni­mo įstai­go­je, taip pat iš­si­sky­ ru­siems, ne­su­si­tuo­ku­siems ar vie­ ni­šiems as­me­ni­mis, au­gi­nan­tiems vai­kus. „Anks­čiau to­kia in­for­ma­ci­ ja dek­la­ra­ci­jo­se ne­bu­vo pa­tei­kia­ma, tad tė­vai Mo­kes­čių ins­pek­ci­jai pri­va­ lė­da­vo pri­sta­ty­ti pa­žy­mas iš mo­kyk­ lų, kad jų pil­na­me­čiai vai­kai mo­kes­ ti­niu lai­ko­tar­piu bu­vo abi­tu­rien­tai.

Da­bar to da­ry­ti ne­be­rei­kės“, – po­ ky­čius paaiš­ki­no E.Ci­bie­nė.

Pa­ja­mas dek­la­ruo­ti pri­va­lo Gy­ ven­to­jų tur­to dek­la­ra­vi­mo įsta­ty­me iš­var­dy­tos as­me­nų gru­pės. Dek­la­ ra­ci­jas tu­ri pa­teik­ti ir tie, ku­rie no­ri su­si­grą­žin­ti da­lį per­nai pa­tir­tų iš­lai­

dų. Pa­si­nau­do­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio leng­va­ta ga­li tie gy­ven­ to­jai, ku­rie per­nai mo­kė­jo gy­vy­bės drau­di­mo, pen­si­jų įmo­kas, taip pat už pir­mas stu­di­jas ar pir­mą pro­fe­si­ nį mo­ky­mą, už vie­ną iki 2008 me­tų pa­bai­gos paim­tą būs­to kre­di­tą.

Sko­li­nin­kai ne­pa­sis­lėps

Su­sig­rą­žin­ti per­mo­kas ga­li ir tie, ku­rie per­nai mo­kė­jo 15 pro­c. gy­ven­ to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį, ir tie, ku­rie pa­si­nau­do­jo per ma­žu ar vi­sai ne­si­ nau­do­jo neap­mo­kes­ti­na­muo­ju pa­ ja­mų dy­džiu. „Vie­niems per­mo­kas grą­žin­si­me, o ki­ti tu­rės su­si­mo­kė­ ti per­nai ne­su­mo­kė­tą gy­ven­to­jų pa­ ja­mų mo­kes­čio da­lį. Tie gy­ven­to­jai, ku­rie pa­si­nau­do­jo per di­de­liu neap­ mo­kes­ti­na­muo­ju pa­ja­mų dy­džiu, tu­ rė­tų pa­teik­ti dek­la­ra­ci­ją bei mo­kes­tį su­mo­kė­ti“, – pa­brė­žė E.Ci­bie­nė.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Aud­rius Mor­kū­nas pa­ti­ki­no, kad tie gy­ven­to­jai, ku­rie yra sko­lin­gi vals­ty­bei, ta­čiau dek­la­ra­ci­jų ne­pa­ teiks, vis tiek bus išaiš­kin­ti ir gaus įspė­ji­mus, tad ne­su­mo­kė­tą mo­kes­ čio da­lį tu­rės grą­žin­ti.

Dirbs il­giau

Gy­ven­to­jai pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jas ga­ lės teik­ti iki ge­gu­žės 2 die­nos im­ti­ nai. Iki šios da­tos bus ga­li­ma pa­teik­ ti ir pra­šy­mus per­ves­ti kaip pa­ra­mą da­lį su­mo­kė­to gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. E.Ci­bie­nės tei­gi­mu, vi­są lai­ko­tar­pį iki ge­gu­žės 2 die­nos Vals­ ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos sky­ rius dirbs be pie­tų per­trau­kos ir il­ giau – ne iki 17, o iki 18 va­lan­dos.

Pri­rei­kus bus svars­to­ma ga­li­my­ bė klien­tus ap­tar­nau­ti ir šeš­ta­die­ niais. Tiems, ku­rie pri­va­lo dek­la­ ruo­ti pa­ja­mas, ta­čiau to­kią prie­vo­lę ig­no­ruo­ja, gre­sia bau­da nuo 200 iki 500 li­tų. Jei nu­si­žen­gu­sy­sis su­tin­ ka tai­ky­tis su vals­ty­be ir nuo­bau­ dą su­mo­kė­ti per 10 die­nų, jam teks pa­klo­ti pu­sę mi­ni­ma­lios bau­dos – 100 li­tų.

Skai­čiai ir fak­tai Klai­pė­die­čiai pa­tei­kė dek­la­ra­ci­jų už mo­kes­ti­nius me­tus

2010 m. – 15 mln. 544 tūkst. Lt

2011 m. – 62 400, iš jų 58 357 elekt­ro­ni­niu bū­du

2009 m. – 18 mln. 297 tūkst. Lt

2010 m. – 66 423, iš jų 60 429 elekt­ro­ni­niu bū­du

Klai­pė­die­čių pa­ra­mai skir­ta gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čių da­lis

2009 m. – 77 429, iš jų 69 821 elekt­ro­ni­niu bū­du

Pi­ni­gai: pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl sa­vi­val­dy­bė at­si­sa­ko tap­ti pės­čių­

jų til­to sa­vi­nin­ke, – iš­lai­dos jo prie­žiū­rai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­die­čiams grą­ž in­ta gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio per­mo­kų

2011 m. – 2 mln. 542 tūkst. Lt (2 490 ga­vė­jų)

2011 m. – 15 mln. 510 tūkst. Lt

2009 m. – 2 mln. 628 tūkst. Lt (2 366 ga­vė­jai)

2010 m. – 2 mln. 355 tūkst. Lt (2 236 ga­vė­jai)

3

trečiadienis, kovo 20, 2013

miestas Pri­siš­var­ta­vo gi­gan­tas

Pas­kirs­tė pa­ra­mą

Mu­gė­je – svei­ki pro­duk­tai

Prie „Klai­pė­dos naf­tos“ val­do­ mos ter­mi­na­lo kran­ti­nės va­kar pri­si­švar­ta­vo vie­nas di­džiau­sių įmo­nės is­to­ri­jo­je 158 tūkst. t tal­ pos tank­lai­vis „SPY­ROS K“. Pla­ nuo­ja­ma, jog tank­lai­vio tal­pos bus už­pil­dy­tos apie 94 tūkst. t ma­zu­to – tiek, kiek lei­džia­ma pa­gal uos­to ka­pi­to­no nu­sta­ty­tą mak­si­ma­lią lai­vo grimz­lę.

So­cia­li­nių pro­jek­tų da­li­nio fi­nan­ sa­vi­mo iš Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės biu­dže­to lė­šų ver­ti­ni­mo ko­ mi­si­ja įver­ti­no pa­teik­tas pa­raiš­ kas. Ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ ci­jos pa­tei­kė 31 pa­raiš­ką gau­ ti da­li­nę pa­ra­mą įvai­riems so­ cia­li­niams pro­jek­tams. Fi­nan­sa­ vi­mas skir­tas 20-čiai pro­jek­tų – pa­skirs­ty­ta 80 tūkst. li­tų.

Klai­pė­do­je šur­mu­liuos di­džiau­ sias ša­ly­je svei­kos gy­ven­se­nos ren­gi­nys – kon­fe­ren­ci­ja „Į svei­ ką gy­ven­se­ną ir skaid­rią bū­tį Vy­ dū­no ke­liu“. Jo­je bus ga­li­ma pa­ si­sem­ti svei­kos gy­ven­se­nos idė­ jų, ap­si­lan­ky­ti svei­ka­tos pre­kių ir pa­slau­gų mu­gė­je. Šie­met ren­gi­ nys vyks Klai­pė­dos are­no­je, pra­ džia – penk­ta­die­nį 9 val.

Bė­gi­mo tra­soje lydės pa­lai­mi­ni­mas Tra­di­ci­niu tam­pan­ tis bro­lių pran­ciš­ko­ nų or­ga­ni­zuo­ja­mas „Vil­ties bė­gi­mas“ šie­ met pa­si­pil­dys gau­ ses­nė­mis da­ly­vių gre­to­mis. Prie star­ to li­ni­jos stos ne tik bė­gi­kai, bet ir dvi­ ra­ti­nin­kai, pri­si­dė­ ti ren­gia­si ir irk­luo­ to­jai.

Ren­gi­nys. Šian­dien 17 val. Klai­pė­dos ap­skri­t ies vie­šo­sios I.Si­mo­nai­t y­tės bib­lio­te­kos ren­gi­nių sa­lė­je vyks Lie­ tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus 40 me­tų ju­bi­lie­ji­nis va­ka­ras „Iš praei­ties į da­bar­tį“.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ta­po šven­tą pa­veiks­lą

Pa­ro­da. Šian­dien 18 val. Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Me­no sky­riu­je (J.Ja­no­nio g. 9) ati­da­ro­ma Klai­ pė­dos fo­tog­ra­fų bend­ruo­me­nės pa­ro­ da „Ec­ce ho­mo“.

Pris­ta­ty­mas. Penk­ta­die­nį 16.30 val.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­ nai­ty­tės bib­l io­te­kos ren­g i­n ių sa­lė­je vyks kny­gos „Žmo­gus lai­ko tai­ki­ny­je.

A.Bra­zaus­kas drau­gų ir opo­nen­tų aki­ mis“ pri­sta­ty­mas.

Ge­gu­žės 19 die­ną šeš­tą­jį kar­tą uos­ta­mies­ty­je ren­gia­mo lab­da­rin­ go bė­gi­mo da­ly­viams dar dau­giau vil­ties ir ti­kė­ji­mo šia idė­ja tu­rė­ tų su­teik­ti ren­gi­ny­je ke­ti­nan­čio da­ly­vau­ti po­pie­žiaus apaš­ta­li­nio nun­ci­jaus pa­lai­mi­ni­mas. Šven­to­ jo Sos­to pa­siun­ti­nys uos­ta­mie­ty­ je tu­rė­tų pa­šven­tin­ti spe­cia­liai Šv.

Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­rui ku­ria­mą iko­ną „Vi­sų ka­ra­lie­nė“.

Tai bus gar­saus Die­vo mo­ti­nos pa­ veiks­lo ko­pi­ja.

Pro­jek­tas. Šią sa­vai­tę Klai­p ė­do­je vyks­ta Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no ste­bė­ji­mo bend­ra­dar­bia­vi­mo pro­jek­to koor­di­na­ ci­nės gru­pės ir val­dy­bos su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me me­tus trun­kan­tį pir­mi­nin­ka­ vi­mą pro­jek­to koor­di­na­ci­nei gru­pei pe­ rims Lie­tu­va.

Brolis Benediktas:

XVII am­žiu­je nu­ta­py­tas iko­nos ori­gi­na­las yra Grai­ki­jo­je, ant Šven­ to­jo Ato­no kal­no esan­čio­je vie­nuo­ lių šven­tyk­lo­je. Šven­tas pa­veiks­las vi­sa­me pa­ sau­ly­je iš­gar­sė­jo sa­vo ste­buk­lin­ go­mis ga­lio­mis. Karš­tai be­si­mel­ džian­tys on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis sir­gę ti­kin­tie­ji ėmė skleis­ti ži­nią, kad šis pa­veiks­las pa­de­da įveik­ ti li­gą.

Bro­lio Be­ne­dik­to ma­ny­mu, on­ ko­lo­gi­nių li­go­nių vil­ti­mi tu­rė­tų tap­ti ir uos­ta­mies­ty­je šiuo me­tu

Šven­tė. Šian­dien Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­tas mi­nės Že­mės die­ną. 11.30 val. vi­si lau­kia­mi prie skulp­tū­ros „Po­lė­kis“. Bus iš­kel­ta Že­mės die­nos vė­lia­va, vi­si bus vai­ši­na­mi eko­lo­giš­ko­mis ar­ba­to­mis, gar­du­my­nais, bus ga­mi­na­mi in­ki­lai, vyks dis­ku­si­ja apie Že­mę. 12 val. Že­mės die­nos mi­nė­ji­mas vyks Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­de. Šven­tė­je pa­ si­ro­dys uni­ver­si­te­to an­samb­lis „Auk­ so­dis“, Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­to stu­den­tai. Ren­gi­ny­je taip pat da­ly­vaus Vi­tės pa­grin­di­nės mo­kyk­los ir Tau­ra­ lau­kio pro­gim­na­zi­jos moks­lei­viai.

Po­sė­dis. Šian­dien 15 val. sa­vi­val­dy­bė­ je vyks Klai­pė­dos ta­ry­bos Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to po­sė­dis. Jo me­tu bus svars­to­mi 5 klau­si­mai.

Tradicija: „Vilties bėgimas“ uostamiestyje rengiamas šeštą kartą.

Ren­gi­nio šū­kis – „Bė­ gu, kad pa­dė­čiau“. Vi­ sa­me pa­sau­ly­je to­kie cent­rai yra iš­lai­ko­mi tik iš žmo­nių au­kų.

Dienos telegrafas

Pa­si­ruo­ši­mas: „Vil­ties bė­gi­mo“ or­ga­ni­za­ci­nis ko­mi­

te­tas ri­kiuo­ja idė­jas nau­jo ren­gi­nio įgy­ven­di­ni­mui.

ta­po­ma mi­nė­to pa­veiks­lo ko­pi­ ja. „Vil­ties bė­gi­mo“ die­ną šią iko­ ną ve­ši­me vi­sa bė­gi­mo tra­sa. Ji bus pa­sta­ty­ta ant spe­cia­lios pa­ky­los­ Va­sa­ros est­ra­do­je, tuo me­tu tu­rė­ tų skam­bė­ti gos­pel cho­ro bal­sai“, – at­sklei­dė bro­lis Be­ne­dik­tas.

Ma­ra­to­no gre­tos gau­sės

Ruoš­da­ma­sis šeš­ta­jam ren­gi­niui, „Vil­ties bė­gi­mo“ or­ga­ni­za­ci­nis ko­ mi­te­tas kol kas bran­di­na dau­gy­bę ki­tų idė­jų ir pa­siū­ly­mų.

Ti­ki­ma­si, kad šiais me­tais prie bė­gi­kų pri­si­jungs ir dvi­ra­ti­nin­kai, ku­rie vi­sa de­šim­ties ki­lo­met­rų tra­ sa va­žiuos kaip star­to šauk­liai.

Ikona: Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­rui ku­ria­ma

garsaus Die­vo mo­ti­nos pa­veiks­lo ko­pi­ja.

Tra­di­ciš­kai 10 ki­lo­met­rų bė­gi­mo star­tas bus pa­skelb­tas prie pre­ky­ bos cent­ro BIG. 6 ki­lo­met­rų sa­vo­tiš­ku tarps­to­čiu tarps erd­vė prie pre­ky­bos cent­ro „Ak­ro­po­lis“, 3 km sto­te­lė bus At­ gi­mi­mo aikš­tė­je, o 600 m – prie „Stud­len­do“.

Prie „Vil­ties bė­gi­mo“ idė­jos ža­da pri­si­dė­ti ir irk­luo­to­jai. Bė­gi­me ti­ki­ ma­si su­lauk­ti da­ly­vių iš Lat­vi­jos ir Ka­li­ning­ra­do sri­ties.

Ra­gi­na au­ko­ti cent­ro sta­ty­bai

Kas­me­ti­nis ren­gi­nys yra skir­tas on­ko­lo­gi­jos cent­ro Klai­pė­do­je sta­ ty­bai.

„Ren­gi­nio šū­kis – „Bė­gu, kad pa­dė­čiau“. Vi­sa­me pa­sau­ly­je to­ kie cent­rai yra iš­l ai­ko­m i tik iš žmo­nių au­kų. Ti­ki­mės, kad bir­ že­lio 21-ąją mums pa­vyks ati­da­ ry­ti pir­mą­jį kor­pu­są. Ta­čiau jau pra­d e­d a­m i kas­t i ir ant­ro­jo pa­ sta­to pa­ma­tai“, – pa­sa­ko­jo On­ ko­lo­gi­jos cent­ro di­rek­to­rė Al­do­ na Ker­py­tė.

Pa­sak jos, nors cent­ras dar ne­ spė­jo at­ver­ti du­rų, ta­čiau jo iš­lai­ ky­mui jau rei­kia lė­šų. „Pir­mo­jo pa­sta­to už­bai­gi­mui rei­ kė­tų 150–200 tūkst. li­tų, o ant­ra­ jam – 300 tūkst. li­tų“, – pa­sa­ko­jo cent­ro di­rek­to­rė.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­ re­gist­ruo­tos 8 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­ rė Al­bi­na Ona Kau­lie­nė (g. 1927 m.), Zi­ ta Ei­za­no­nie­nė (g. 1928 m.), Ana Gu­ro­va (g. 1929 m.), Bri­gi­ta Venc­ku­tė (g. 1946 m.), Mi­chail Kus­tov (g. 1952 m.), Ed­mun­das Strec­kis (g. 1953 m.), Vin­cen­tas Va­lic­kas (g. 1957 m.), Fred Hu­ber (g. 1959 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ana Gu­ro­va, Mi­chail Kus­tov (ur­na).

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ mas Vin­cen­tas Va­lic­kas.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 4 ber­ niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 57 iš­kvie­ti­mų.

Klai­pė­die­čiai krei­pė­si dėl rim­tų šir­ dies pro­ble­mų, du­su­lio, bui­ti­nių trau­ mų, ūmių pil­vo skaus­mų, aukš­to krau­ jos­pū­džio.

4

trečiadienis, kovo 20, 2013

miestas

Klai­pė­dą skan­di­na sko­los

Komentaras Vy­tau­tas Sta­siū­nas

Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­jos pre­z i­den­tas

L

ie­t u­va yra vie­n in­te­lė vals­ ty­bė ES, ku­r io­je gy­ven­to­jai už šil­dy­mą mo­ka tik se­zo­ no me­t u. Ki­to­se vals­t y­b ė­ se mo­kė­ji­mai yra iš­da­li­ja­mi per vi­sus me­tus. Kai ku­rie ši­lu­mos tie­kė­jai var­ to­to­jams yra pa­tei­kę pa­siū­ly­mą mo­ kė­ti už pa­slau­gą iš­ti­sus me­tus. Pa­vyz­ džiui, aš kiek­vie­ną mė­ne­sį už šil­dy­mą ir karš­tą van­de­nį mo­ku po 314 li­tų. Yra ap­skai­čiuo­tas vi­dur­kis, kiek su­nau­do­ ji ši­lu­mos ir karš­to van­dens per mė­ne­ sį. Tad žie­mą jau ga­liu ne­bi­jo­ti, kad at­ eis di­de­lė są­skai­ta. Me­tų ga­le ši­lu­mos tie­kė­jas ir var­to­to­jas iš­ly­g i­na mo­kė­ji­ mus. Jei bu­vo su­mo­kė­ta ne tiek, kiek rei­kė­jo, tuo­met rei­kia pri­mo­kė­ti. Prie­ šin­gu at­ve­ju pi­ni­gai grą­ži­na­mi. Ta­čiau toks at­si­skai­ty­mo bū­das Lie­tu­vo­je nė­ ra po­pu­lia­rus. Ma­nau, kad jis pa­dė­tų su­ma­žin­ti įsi­sko­li­ni­mus.

Pa­ra­dok­sas: gy­ven­to­jų sko­los ma­žė­ja tik elekt­ros tie­kė­jams, ku­rie sko­li­nin­kus ga­li bet ka­da pa­lik­ti tam­so­je.

1

Dau­giau­sia už ši­lu­mą yra įsi­sko­li­nę gy­ven­to­jai. Įmo­nei „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ klai­ pė­die­čiai ir gargž­diš­kiai nė­ra su­ mo­kė­ję 16,43 mln. li­tų. Iš jų uos­ ta­mies­čio gy­ven­to­jų sko­la sie­kia 15,84 mln. li­tų. Tiek pi­ni­gų nė­ra su­mo­kė­ję per 10 tūkst. var­to­to­jų.

Dan­ge­ras Alek­sand­ro­vas:

Jei iki eko­no­mi­nio sunk­me­čio pra­džios sko­los ma­žė­jo, tai da­bar sta­bi­liai di­dė­ja.

Di­džiau­si sko­li­nin­kai – so­cia­li­nių būs­tų nuo­mi­nin­kai.

Biu­dže­ti­nių įstai­gų, pra­mo­nės įmo­nių ir ki­tų įstai­gų sko­los už ši­ lu­mą yra kur kas ma­žes­nės nei gy­ ven­to­jų.

Biu­dže­ti­nės įstai­gos bend­ro­ vei „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ sko­lin­ gos 4,99 mln., pra­mo­nės įmo­nės – 0,19 mln., ki­tos įmo­nės – 3,68 mln. li­tų.

Ne­tu­ri iš ko mo­kė­ti

Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ fi­ nan­sų di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Jon­kus tvir­ti­no, kad taip au­gan­tys var­to­to­ jų įsi­sko­li­ni­mai ke­lia di­de­lį ne­ri­mą.

Da­bar jie yra re­kor­di­niai. Anks­čiau bu­vo ge­ro­kai ma­žes­ni.

Sko­lų dy­džiui įta­kos tu­ri ir išau­ gu­si ši­lu­mos kai­na. Dėl sko­li­nin­kų įmo­nei trūks­ta pi­ni­gų. „Var­to­to­jai to ne­pa­jau­čia. Sko­los ši­lu­mos kai­nai ne­tu­ri įta­kos. Pas­ ko­lų, ku­rios nau­do­ja­mos apy­var­ ti­nėms lė­šoms, pa­lū­ka­nos su­mo­ ka­mos iš pel­no. Ban­kai pi­ni­gus kol kas sko­li­na no­riai. Jei to­liau di­dės var­to­to­jų įsi­sko­li­ni­mas, ma­nau, kad jie pra­dės žiū­rė­ti at­sar­giau“, – aiš­ki­no di­rek­to­rius.

K.Jon­kus tvir­ti­no, jog daž­niau­ sia įsi­sko­li­ni­mų prie­žas­tis ta, kad žmo­nės sun­kiai ver­čia­si ir ne­tu­ri iš ko su­si­mo­kė­ti.

Ta­čiau ne­slė­pė, jog yra ir pik­ty­ biš­kų sko­li­nin­kų. „Yra vi­so­kių žmo­nių. Vie­ni ne­tu­ ri pa­kan­ka­mų pa­ja­mų. Daž­niau­siai to­kie sa­vo sko­lą iš­si­mo­ka per va­sa­ rą iki ki­to šil­dy­mo se­zo­no. Ta­čiau yra ir to­kių, ku­rie pen­ke­rius me­tus pik­ty­biš­kai ne­mo­ka už ši­lu­mą. Me­ tų me­tus vel­ka­si jų sko­los. At­si­ran­ da ir nau­jų sko­li­nin­kų“, – ne­slė­pė va­do­vas.

Yra ir pik­ty­biš­kų sko­li­nin­kų

Pa­sak K.Jon­kaus, su sko­li­nin­kais nuo­lat bend­rau­ja sko­lų išieš­ko­ji­ mo tar­ny­ba.

Va­do­vas pri­pa­ži­no, kad ko­vo­ti su pik­ty­biš­kais gy­ven­to­jais su­dė­tin­ga.

At­jung­ti jiems šil­dy­mo ne­ga­li­ma. „Kai ku­riais at­ve­jais ga­li­ma nu­ trauk­ti karš­to van­dens tie­ki­mą, bet ir tai su­dė­tin­ga. Su­ma­žin­ti šiek tiek įsi­sko­li­ni­mus mums pa­de­da kom­ pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą“, – tvir­ti­no va­do­vas. Įmo­nė „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“ var­to­to­jams su­da­ro ga­li­my­bę už šil­dy­mą mo­kė­ti vi­sus me­tus, ta­ čiau, K.Jon­kaus tei­gi­mu, at­si­skai­ ty­ti taip nė­ra po­pu­lia­ru.

Be to, anot va­do­vo, sun­ku pa­sa­ ky­ti, ar tai pa­dė­tų su­ma­žin­ti įsi­ sko­li­ni­mus.

Var­to­ja, bet neuž­mo­ka

Var­to­to­jų sko­los di­dė­ja ir įmo­nei „Klai­pė­dos van­duo“.

Pa­sak bend­ro­vės Par­da­vi­mų de­ par­ta­men­to di­rek­to­riaus Dan­ge­ro Alek­sand­ro­vo, to­kia ten­den­ci­ja vy­ rau­ja nuo eko­no­mi­nės kri­zės pra­ džios. Bend­ra var­to­to­jų sko­la įmo­ nei „Klai­pė­dos van­duo“, va­sa­rio 28 die­nos duo­me­ni­mis, sie­kia 4 mln.

465 tūkst. li­tų. Per pir­muo­sius du šių me­tų mė­ne­sius ji išau­go 8 pro­c.

– 335 tūkst. li­tų.

Dau­giau­sia van­dens tie­kė­jams, kaip ir įmo­nei „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“, yra įsi­sko­li­nę gy­ven­to­jai. Jų sko­la su­da­ro 75,6 pro­c.

Bū­tent gy­ven­to­jų sko­la la­biau­ siai pa­di­dė­jo ir per pir­muo­sius du šių me­tų mė­ne­sius – 144 tūkst. li­ tų. Pra­mo­nės įmo­nių di­dė­jo 103 tūkst., ki­tų įmo­nių ir įstai­gų – 90 tūkst. li­tų. „Tai ke­lia tik­rai di­de­lį ne­ri­mą.

Jei iki eko­no­mi­nio sunk­me­čio pra­ džios sko­los ma­žė­jo, tai da­bar sta­ bi­liai di­dė­ja. Ieš­ko­me įvai­rių bū­dų, kaip su­ma­žin­ti var­to­to­jų sko­las“, – pa­brė­žė va­do­vas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Atjung­ti van­dens tiekimo ne­ga­li

D.Alek­sand­ro­vo tei­gi­mu, nuo­lat dir­ba sko­lų išieš­ko­ji­mo tar­ny­ba, pri­va­čių na­mų ar įmo­nių gy­ven­ to­jams nu­trau­kia­mas pa­slau­gos tei­ki­mas.

Su­dė­tin­giau yra dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se. „Nut­rauk­ti van­dens tie­ki­mo ne­ ga­li­me, o už jį nie­kas ne­mo­ka. To­ kio­je si­tua­ci­jo­je yra ir ši­lu­mos tie­ kė­jai. Elekt­ros tie­kė­jams vis­kas yra pa­pras­čiau. Jie ima ir at­jun­ gia sko­li­nin­kui elekt­rą“, – pa­brė­ žė va­do­vas.

Yra ir to­kių var­to­to­jų, ku­rie už van­de­nį įsi­sko­li­nę net 10 tūkst. li­tų.

Daž­niau­siai tai bu­tų, ku­riuo­se nė­ra įreng­ti skai­tik­liai, gy­ven­to­ jai. Jiems kai­na skai­čiuo­ja­ma pa­ gal nu­sta­ty­tą nor­mą.

Ne­re­tai to­kiuo­se bu­tuo­se gy­ ve­na po 7–8 as­me­nys. Tad jie per mė­ne­sį už van­de­nį tu­ri mo­kė­ti po 200–300 li­tų.

„Di­de­lės sko­los to­kiems as­me­ nims grei­tai su­si­da­ro. Gal­vo­ja­me apie tai, kad to­kiems var­to­to­jams sa­vo lė­šo­mis rei­kė­tų įreng­ti skai­ tik­lius“, – tvir­ti­no va­do­vas.

Pa­sak D.Alek­sand­ro­vo, dėl sko­ lų pra­de­da trūk­ti apy­var­ti­nių lė­ šų. To­dėl pro­ble­mų ga­li pra­dė­ti kil­ti vyk­dant pro­jek­tus. „Ta­da ima­me pa­sko­lą ir mo­ka­ me pa­lū­ka­nas. At­si­ran­da pa­pil­do­ mos iš­lai­dos ir nuo­sto­liai. Atei­ty­je jie ga­li at­si­spin­dė­ti van­dens kai­ no­je, ta­čiau ne­žy­miai“, – pro­gno­ za­vo va­do­vas.

Elekt­ros – už 50 tūkst. li­tų

Už elekt­ros ener­gi­ją Klai­pė­dos mies­to ir ra­jo­no gy­ven­to­jai, va­sa­ rio 1 die­nos duo­me­ni­mis, yra įsi­ sko­li­nę 3,6 mln. li­tų.

Gy­ven­to­jų sko­la sie­kia 2,3 mln., vers­lo klien­tų – 1,3 mln. li­tų.

Pa­sak bend­ro­vės LES­TO at­ sto­vo Er­nes­to Nap­rio, di­džiau­ sia gy­ven­to­jo sko­la sie­kia apie 50 tūkst. li­tų, vers­lo klien­to – apie 300 tūkst. li­tų.

Var­to­to­jų įsi­sko­li­ni­mai už elekt­ rą, prie­šin­gai nei už ši­lu­mą ir van­ de­nį, ma­žė­ja. „Vi­sų įmo­nės klien­tų sko­la nuo­ sek­liai ma­žė­ja jau ant­rus me­tus iš ei­lės. Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je ji bu­vo 56,4 mln. li­tų – 6 pro­c. ma­ žes­nė nei prieš me­tus ir apie 24 pro­c. ma­žes­nė nei prieš dve­jus me­tus“, – tvir­ti­no E.Nap­rys.

Fak­tai ir skai­čiai Sau­sio 1 die­nos duo­me­ni­mis, įsi­sko­ li­ni­mai už šil­dy­mą šių me­tų Lie­tu­vo­ je yra išau­gę, pa­ly­g in­ti su praė­ju­sių me­t ų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Ta­čiau skir­t in­go­se ši­lu­mą tie­k ian­čio­se ša­ lies įmo­nė­se si­tua­ci­ja yra ki­to­k ia.

Vil­niu­je var­to­to­jų įsi­sko­li­ni­mas išau­ go 22 pro­c. Dau­giau­siai sko­lin­gos yra biu­dže­ti­nės įstai­gos. Gy­ven­to­jų sko­ la išau­go tik 4 pro­c.

Kau­ne var­to­to­jų sko­la išau­go 16 pro­c.

Gy­ven­to­jų įsi­sko­li­ni­mas pa­di­dė­jo 11 pro­c. Šia­me mies­te taip pat gy­ven­to­ jai nė­ra pa­g rin­di­niai sko­li­nin­kai.

Klai­p ė­do­je var­to­to­jų įsi­sko­l i­n i­mai už ši­lu­mą me­tų pra­džio­je bu­vo išau­ gę 25 pro­c. Bū­tent tiek ir pa­di­dė­jo gy­ ven­to­jų sko­la.

Prie­mo­nė: dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jams tie­kė­jai ne­ga­li at­jung­ti van­

dens, nors šie ir ne­mo­ka už pa­slau­gą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

trečiadienis, kovo 20, 2013

miestas

Res­tau­ra­ci­ją su­kaus­tė le­tar­gas?

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Džiu­gias emo­ci­jas dėl at­gims­tan­ čio „Vik­to­ri­jos“ pa­sta­to kei­čia ne itin op­ti­mis­ti­nės nuo­tai­kos. Mies­ tie­čiai nuo­gąs­tau­ja, jog bu­vu­sio vieš­bu­čio res­tau­ra­ci­ja įstri­go – esą jau il­gą lai­ką čia ne­ma­ty­ti plu­šan­ čių sta­ty­bi­nin­kų.

Apdovanojimas: „Padėkos kaukė“ – pagarbos ir dėkingumo ženklas

Klaipėdoje kuriantiems teatralams.

Redakcijos archyvo nuotr.

Į „Padėkos kaukes“ – 21 pretendentas Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro die­ ną, Klaipėdos miestas dviem „Padė­ kos kaukėmis“ apdovanos sėkmin­ giausiai 2012 m. uostamiestyje kū­ rusius teatralus. Ekspertų komisi­ ja, įvertinusi geriausius profesiona­ laus scenos meno darbus, paskel­ bė pretendentus aštuoniose nomi­ nacijose.

Geriausiu Klaipėdos „Metų spek­ takliu“ siekia tapti „Aikštelėje lais­ vų vietų nėra“ (choreografė Agnija Šeiko-Sarulienė, menininkų grupė „Žuvies akis“) ir „Mums viskas ge­ rai“ (rež. Jonas Vaitkus, Klaipėdos valstybinis dramos teatras). „Metų aktorės“ nominacijoje var­ žosi Jūratė Jankauskaitė – už Senu­ tės vaidmenį spektaklyje „Mums viskas gerai“ (rež. J.Vaitkus, Klaipė­ dos valstybinis dramos teatras) bei Karolina Jurkštaitė ir Renata Kutai­ tė – už vaidmenis spektaklyje „Rau­ donkepuraitė“ (rež. Gintarė Radvi­ lavičiūtė, Klaipėdos lėlių teatras). „Metų aktoriaus“ nominacijoje „Padėkos kaukei“ pristatyti Linas Lukošius – už Martino vaidmenį spektaklyje „Moteris be kūno“ (rež.

Ramunė Kudzmanaitė, Klaipėdos valstybinis dramos teatras), Kęstu­ tis Nevulis – už Pinčiuko vaidme­ nį miuzikle „Velnio nuotaka“ (rež.

Kęstutis S.Jakštas, Klaipėdos vals­ tybinis muzikinis teatras) bei Ma­ rius Pažereckas – už vaidmenis spektakliuose „Lūšies valanda“ (rež.

Mara Kimelė, Klaipėdos valstybinis dramos teatras) ir „Lietuviai“ (rež.

Donatas Savickis, menininkų grupė „Kolektyvinis sodas“).

Nominacijoje „Metų atlikėjas / choreografas“ konkuruoja In­ ga Briazkolovaitė ir Ričardas Jan­ kevičius – už šokio ir muzikos šou „PILNA’tis“ (Klaipėdos valstybi­ nis muzikinis teatras), Aušra Kra­ sauskaitė – už solinius vaidmenis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliuose bei choreogra­ fiją spektakliui „Mums viskas gerai“ (rež. J.Vaitkus, Klaipėdos valstybinis dramos teatras) ir Petras Lisauskas – už vaidmenis šokio spektakliuose „Aikštelėje laisvų vietų nėra“ (cho­ reografė A.Šeiko-Sarulienė, me­ nininkų grupė „Žuvies akis“), „Ir viskas klojosi kuo puikiausiai“ (cho­ reografai ir atlikėjai Inga Kuzneco­ va ir P.Lisauskas, menininkų grupė „Žuvies akis“). „Metų dailininko scenografo“ nominacijoje „Padėkos kaukei“ pristatyti G.Radvilavičiūtė – už spektaklio „Šalia“ lėles ir sceno­

grafiją (rež. G.Radvilavičiūtė, Klai­ pėdos lėlių teatras), Artūras Šimo­ nis – už spektaklio „Mums viskas gerai“ scenografiją (rež. J.Vaitkus, Klaipėdos valstybinis dramos te­ atras) ir Renata Valčik – už sce­ nografiją spektakliams „Verpalų pasakos“ (rež. Rūta Bunikytė, Klai­ pėdos valstybinis muzikinis teatras) ir „Paukštyno bendrabutis (rež. Va­ lentinas Masalskis, Klaipėdos jau­ nimo teatras). „Metų teatro kompozitoriumi“ pretenduoja tapti Nijolė Sinkevi­ čiūtė – už muziką Klaipėdos jau­ nimo teatro spektakliams ir Aušra Vaštakaitė – už muziką spektakliui „Šalia“.

Naujoje nominacijoje „Jauno tea­ tro metų proveržis“ konkuruoja trys spektakliai: „Fliuchšteino moterys“ (rež. Greta Kazlauskaitė, Apeirono teatras), „Lietuviai“ (rež. Donatas Savickis, menininkų grupė „Kolek­ tyvinis sodas“) ir „Paukštyno ben­ drabutis“ (rež. V.Masalskis, Klaipė­ dos jaunimo teatras). „Padėkos kaukei“ nominacijoje „Už nuopelnus teatro menui“ pri­ statyta Klaipėdos valstybinio dra­ mos teatro aktorė Nijolė Sabulytė.

Ekspertų komisija išrinko nomi­ nantus, o galutinis jos verdiktas nu­ skambės per iškilmingą apdovano­ jimų ceremoniją, kurios metu ir bus paskelbti laureatai.

Klaipėdos „Padėkos kaukių“ ge­ riausiems 2012 metų teatro meni­ ninkams įteikimo ceremonija įvyks kovo 27-ąją – Tarptautinę teatro dieną 18 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu „Padėkos kaukės“ šiemet bus ne trys, o tik dvi, nes pabrango jų sukūrimas ir pagaminimas.

Kaip paveikslas įrėminta „Padė­ kos kaukė“ – įspūdinga juvelyrikos meno miniatiūra, sukurta iš sidabro, papuošta auksu bei brangakmeniais ir kainuojanti jau 3 tūkst. litų – yra specialus apdovanojimas, kuriuo įvertinami Klaipėdoje kuriančių teatralų pasiekimai bei reikšmin­ giausi metų darbai, tapę teatrinio gyvenimo įvykiais. 2005-aisiais šį apdovanojimą įsteigė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos tea­ tro sąjungos Klaipėdos skyrius. Nuo pernai apdovanojimą skiria Klaipė­ dos miesto savivaldybės adminis­ tracija.

Nuo 2006 m. uostamiestyje ku­ riantiems teatro menininkams jau įteikta 21 „Padėkos kaukė“. „Klaipėdos“ inf.

Ta­čiau šią si­tua­ci­ją pa­pra­šy­ta pa­ ko­men­tuo­ti bend­ro­vės „Klai­pė­ dos Vik­to­ri­ja“ di­rek­to­rė Dai­va Ma­ chen­tanz bu­vo itin ne­kal­bi.

Pap­ra­šiu­si at­siųs­ti klau­si­mus elekt­ro­ni­niu pa­štu, va­do­vė sa­vo at­sa­ky­mą ren­gė net dvi die­nas. „Šiuo me­tu svars­to­mos įvai­ rios pro­jek­to vys­ty­mo ga­li­my­bės.

Konk­re­čiau in­for­muo­si­me vė­liau“, – toks bu­vo vi­sas D.Ma­chen­tanz ko­men­ta­ras.

Praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį „Klai­pė­ dos Vik­to­ri­jos“ di­rek­to­rė dien­raš­ čiui „Klai­pė­da“ tei­gė, jog pa­sta­to res­tau­ra­ci­jos dar­bus pla­nuo­ja­ma už­baig­ti iki 2013 m. ant­ros pu­sės. Į klau­si­mą, ar tai rea­lu, da­lį res­ tau­ra­ci­jos dar­bų at­li­ku­sios bend­ ro­vės „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“ va­do­vas Al­das Kliu­kas te­pa­sa­kė: „Nep­ra­lei­siu pro­gos pa­ty­lė­ti“.

Ne­ži­nia: pa­sta­ruo­ju me­tu ne­ma­ty­ti jo­kių ženk­lų, kad res­tau­ra­vi­mo dar­

bai bu­vu­sia­me „Vik­to­ri­jos“ vieš­bu­ty­je tęs­tų­si. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Mes at­nau­ji­no­me fa­sa­dus, o kas bus to­liau – ne­ži­nia, nuo mū­ sų nie­kas ne­prik­lau­so. Pa­gal su­tar­ tį is­to­ri­nė­je sa­lė­je tu­rė­jo­me at­kur­ti lip­di­nius, de­ko­rą, ta­čiau šių dar­bų ga­li­me im­tis tik ta­da, kai vi­du­je bus

su­tvar­ky­tos ko­mu­ni­ka­ci­jos – įreng­ ta elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja, san­tech­ni­ka, vė­di­ni­mo sis­te­ma. Iš pra­džių vi­sa tai lyg ir pla­nuo­ta at­lik­ti kar­tu su fa­sa­do tvar­ky­mo dar­bais, bet taip neat­si­ti­ko“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

6

trečiadienis, kovo 20, 2013

nuomonės

Lai­kas at­si­gręž­ti ir pri­si­min­ti

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Grie­ti­nė ant gal­vos

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

A

tė­jo be­ždžio­nė į res­to­ra­ną.

Sė­do prie ba­ro, už­si­sa­kė dvi stik­l i­nes deg­t i­nės ir vie­n ą stik­l i­nę grie­t i­nės. Iš­gė­rė abi stik­l i­nes, o tre­čią­ją – su grie­t i­ne iš­ver­tė sau ant gal­vos ir at­si­du­so: „Ak, ko­k ia aš kvai­la, kai pa­si­ge­r iu“. Ka­dai­se iš­g irs­tas anek­do­tas kai kam neat­ro­dys juo­kin­gas.

Ga­l i­ma nea­be­jo­t i, kad šis min­čių raiz­g i­ nys in­ter­ne­te ap­l ips in­ter­nau­t ų ko­men­ ta­rais: „Ko­k ias čia ne­są­mo­nes ra­šo, gal žur­na­l is­tė pa­t i pri­si­gė­rė?“ Prieš ba­dy­da­ mi pirš­tais į ki­tus, są­ž i­nin­gai pa­nars­ty­ki­ te at­min­t į. Gal kas nors iš­drįs pri­si­pa­ž in­ ti, kad te­ko bū­t i „be­ždžio­ne su grie­t i­ne ant gal­vos“? Ki­t i sa­k ys, kad ne taip blo­ gai bu­vo – juk no­ri­si nu­trūk­ti nuo gran­di­ nės, už­si­mirš­ti ir svai­gi­na­mai pa­kil­ti virš rea­ly­bės. Tai ne­bu­vo įžan­ga į blai­vy­bės pro­pa­gan­dą. Jei­g u tik ji bū­t ų veiks­m in­ ga, bū­t ų ga­l i­ma kar­to­t i šim­tus kar­t ų gir­

Kai pri­myg­ti­nai bru­ ka­mi blai­vaus gy­ve­ ni­mo prie­sa­kai, no­ri­si prie­šin­tis jiems. Teat­ lei­džia blai­vi­nin­kai už kar­čią tie­są, bet blai­vy­ bė ne­ma­din­ga. dė­tą tie­są, kad al­ko­ho­lis yra žu­di­kas. Kai pri­myg­ti­nai bru­ka­mi blai­vaus gy­ve­ni­mo prie­sa­kai, no­ri­si prie­šin­tis jiems. Teat­lei­ džia blai­vi­nin­kai už kar­čią tie­są, bet blai­ vy­bė ne­ma­din­ga. Pa­mė­gink va­ka­rė­ly­je iš­ tar­ti: „Da­bar al­ko­ho­lio ne­no­riu“. Jau po try­ li­kos se­k un­d žių į ran­ką bus įduo­tas stik­ las su tuo skys­čiu. Net mė­gi­ni­mai pa­si­tei­ sin­t i, kad grei­tai teks vai­ruo­t i au­to­mo­bi­l į, už­bom­bar­duo­ja­mi: „Nuo tiek nie­ko neat­si­ tiks, tuoj iš­ga­ruos“. Te­g y­vuo­ja to­le­ran­ci­ja ir lais­vas pa­si­rin­ki­mas! Tik kur stai­ga iš­ga­ ruo­ja ta to­le­ran­ci­ja ir ko­dėl ima­mi nie­kin­ti tie, ku­rie, bū­da­mi ne­blai­vūs, sė­da prie vai­ ro ir par­bloš­kia per pės­čių­jų pe­rė­ją ei­nan­ čius moks­lei­vius, ko­dėl smer­kia­mi žmo­nas ir vai­kus tal­žan­tys al­ko­ho­li­kai? Sa­ko­te, jie gė­rė per daug, ne­tu­rė­jo at­sa­ko­my­bės jaus­ mo? Esa­te tik­ri, kad jums taip ne­nu­tiks? Na, ti­kė­ki­mės, kad ne­sa­te iš tų de­šim­ties pro­ cen­tų, ku­rie ima ir su­ser­ga ne­pa­gy­do­ma li­ ga, ku­ri va­di­na­si al­ko­ho­liz­mas. Su­tik­tas pa­ žįs­ta­mas pri­si­pa­ži­no: „Aš al­ko­ho­li­kas. Ne­ pas­te­bė­jai?“ Ir pri­dū­rė: „Da­bar esu ano­ni­ mi­nis, iš­mo­kau džiaug­tis gy­ve­ni­mu be al­ ko­ho­l io“. Pa­si­ro­do, diag­no­zės ne­pri­pa­ž įs­ tan­tys al­ko­ho­li­kai il­gą lai­ką mo­ka pui­kiai mas­kuo­tis. O ko­kia pra­smė slaps­ty­tis? Gal ver­čiau su­skub­ti ieš­ko­ti pa­gal­bos?

Ri­ta Bo­čiu­ly­tė

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Par­da­vė se­nus vais­tus

K

lai­pė­dos dai­li­nin­kų kū­ri­niai puo­šia ne tik pa­jū­rio mies­tų aikš­tes, ga­le­ri­jas, mu­zie­jus ir baž­ny­čias. Jų esa­ma vi­so­je Lie­tu­vo­je, taip pat ir daug kur už­sie­ ny­je. Šie­met sa­vo įkū­ri­mo 40-me­tį mi­nė­da­mas Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­ jun­gos (LDS) Klai­pė­dos sky­rius pa­si­ šo­vė ap­žvelg­ti ir api­bend­rin­ti, kas per tą lai­ką nu­veik­ta. Yra į ką at­si­gręž­ ti ir ką pri­si­min­ti, tei­gė LDS Klai­pė­ dos sky­riaus pir­mi­nin­kas skulp­to­rius Arū­nas Sa­ka­laus­kas. To­dėl su­kak­ties pro­ga su­ma­ny­ti trys di­de­li ren­gi­niai – pri­si­mi­ni­mų va­ka­ras, jung­ti­nė pa­ro­da ir nau­jos kny­gos su­tik­tu­vės.

– Nuo ko pra­dė­si­te švęs­ti?

– Ži­no­ma, nuo pri­si­mi­ni­mų va­ka­ ro. Jau šian­dien 17 val. kvie­čia­me vi­ sus, nea­be­jin­gus mū­sų dai­lei, į Klai­pė­ dos ap­skri­ties I.Si­mo­nai­ty­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lę. Pa­si­kal­ bė­si­me apie pa­čią pra­džią. Me­no­ty­ri­ nin­kas Pet­ras Šmi­tas pa­pa­sa­kos, kaip Klai­pė­do­je kū­rė­si dai­li­nin­kų or­ga­ni­ za­ci­ja, pri­si­mi­ni­mais pa­si­da­lys pir­ mo­ji jos pir­mi­nin­kė skulp­to­rė Vio­le­ta Skir­gai­lai­tė. Ta­py­to­jas Ed­var­das Ma­ li­naus­kas kal­bės apie pir­mą­ją uos­ta­ mies­ty­je vai­kų dai­lės mo­kyk­lą, ku­rią jis įkū­rė ir dau­giau nei de­šimt­me­tį pa­ ts jai va­do­va­vo. Al­gir­das Bo­sas vi­siems pri­mins pa­jū­ry­je vy­ku­sius ša­lies skulp­ to­rių sim­po­ziu­mus, da­vu­sius pra­džią Klai­pė­dos skulp­tū­rų par­kui. Ren­gi­ny­ je ro­dy­si­me nuo­trau­kas, skaid­res, Vy­to Ka­ra­cie­jaus nu­fil­muo­tą vi­deo­me­džia­ gą su sim­po­ziu­mų ir anuo­met gar­saus „Dai­lės“ kom­bi­na­to vaiz­dais. Gra­fi­ kė Gra­ži­na Oš­ki­ny­tė pa­pa­sa­kos, kaip dai­li­nin­kai bū­rė­si Pa­lan­go­je, Pet­ras Gin­ta­las – apie jų veik­lą Tel­šiuo­se. Nes mū­sų sky­rius api­ma ir vi­są Že­mai­ti­ją.

Tu­ri­me na­rių iš Tau­ra­gės, Tel­šių, Ši­lu­ tės, Ne­rin­gos, Pa­lan­gos, Skuo­do.

– Ar jū­sų daug? Įdo­mu, koks am­žiaus vi­dur­kis?

– Da­bar mū­sų sky­rius jun­gia 105 pro­ fe­sio­na­lius dai­li­nin­kus. Ak­ty­viai ku­ rian­čių­jų – maž­daug še­šios de­šim­tys, tarp ki­tų – ne­ma­žai gar­baus am­žiaus žmo­nių, ku­rie ne­be­ga­li tuo nuo­lat už­ siim­ti. Mū­sų na­rių am­žiaus vi­dur­kis jau per­ko­pė 40 me­tų. Jau­ni­mu or­ga­ ni­za­ci­ja kas­met pa­si­pil­do, ta­čiau ne­ gau­siai. Ne­ži­nau, nuo ko pri­klau­ so, bet tai vyks­ta ban­go­mis – vie­nais me­tais tu­ri­me sto­jan­čių­jų ir prii­ma­ me dau­giau, ki­tais – ma­žiau.

– Į bend­rą pa­ro­dą su­bur­si­te vi­ sus? Kur ir ka­da ji vyks?

– Pa­ro­da nu­ma­ty­ta va­sa­rą – per Jū­ros šven­tę. Jo­je bus pa­tys nau­jau­ si mū­sų dai­li­nin­kų dar­bai ir tik vie­ nas ki­tas iš se­nes­nių. Pla­nuo­ja­me, kad da­ly­vaus bent 60 au­to­rių, kaip „Va­ka­rų vė­jų“ pa­ro­do­se. Džiaug­si­ mės, jei bus dau­giau, nes kvie­čia­me vi­sus sa­vo sky­riaus na­rius. Bet yra iš­va­žia­vu­sių į už­sie­nį, per­si­kė­lu­sių į

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Spe­ci­fi­ka: skulp­to­rius A.Sa­ka­laus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad Klai­pė­dos dai­lę

vei­kia ne tik jū­ra ir dan­gus, bet ir vi­sur jau­čia­ma lais­va čia gy­ve­nan­čių žmo­nių dva­sia.

Ne­ri­jaus Jan­kaus­ko nuo­tr.

ki­tus Lie­tu­vos mies­tus, ne vi­si šia­me kraš­te nuo­lat gy­ve­na ir ku­ria.

To­ji LDS Klai­pė­dos sky­riaus 40me­čio pa­ro­da tu­rė­tų užim­ti vi­sus uos­ta­mies­čio Pa­ro­dų rū­mus. Bus pri­sta­ty­ta ta­py­ba, skulp­tū­ra, gra­fi­ ka ir tai­ko­mo­ji dai­lė. Esa­me su­ta­rę su „Ar­kos“ ga­le­ri­ja, kad šios pa­ro­ dos rink­ti­nę spa­lį ar lapk­ri­tį pa­ro­dy­ si­me Vil­niu­je.

Arū­nas Sa­ka­laus­kas:

Gal kad mes prie jū­ ros, ar­čiau Va­ka­rų, ir mū­sų me­nas yra ki­toks nei kur ki­tur Lie­tu­vo­je.

– O ko­kią kny­gą ir ka­da ke­ti­na­ te iš­leis­ti?

– Kny­ga, do­ku­men­tuo­jan­ti Lie­tu­vos uos­ta­mies­čio pro­fe­sio­na­lio­sios dai­ lės žings­nius, pa­si­ro­dys ir vi­suo­me­ nei bus pri­sta­ty­ta ru­de­nį. Su­ma­nė­me ją kaip met­raš­tį – no­ri­me su­re­gist­ ruo­ti vi­sas mū­sų pa­ro­das, svar­ biau­sius įvy­kius per tuos 40 me­tų, at­si­gręž­ti ir už­fik­suo­ti, kol dar vi­ sai ne­pa­si­mir­šo, kas bu­vo su­kur­ ta. Juk Klai­pė­do­je da­lis dai­lės kū­ri­ nių in­ter­je­ruo­se, ant pa­sta­tų fa­sa­dų jau iš­ny­ko, gy­ve­ni­mas ir pa­tys žmo­ nės kei­čia­si. Sie­kiant kiek įma­no­ma ob­jek­ty­ves­nio žvilgs­nio į is­to­ri­ją, tai bus la­ko­niš­kas są­va­das, gry­ni fak­ tai, iš ku­rių iš­va­das ga­lės pa­da­ry­ti skai­ty­to­jai. Ke­tu­ris Klai­pė­dos dai­ lės de­šimt­me­čius kny­go­je pri­sta­tys uos­ta­mies­čio dai­lė­ty­ri­nin­kai P.Šmi­ tas, Kris­ti­na Jo­ku­ba­vi­čie­nė ir Go­da Gied­rai­ty­tė. Kiek­vie­nas ak­cen­tuos po ke­lio­li­kos me­tų lai­ko­tar­pį, jo iš­skir­ ti­nius bruo­žus, es­mi­nius reiš­ki­nius.

Ti­ki­mės, kad tai bus met­raš­tis, ku­ rį var­tant at­si­spin­dės ir laik­me­tis, jo po­ky­čiai, ir kon­teks­tas.

Ki­taip ta­riant, tai bus mū­sų or­ga­ ni­za­ci­jos sa­vi­tas su­si­skai­čia­vi­mas

ir vi­sų tų me­tų įver­ti­ni­mas – ko­kie bu­vo­me, ko­kie esa­me, ir kar­tu pro­ ga pa­gal­vo­ti, ko­kiems bū­ti atei­ty­je, kaip tas laik­me­tis mus pa­kei­čia.

– Į vie­ną kny­gą tur­būt vis­ko ne­ su­ra­šy­si­te, po­pie­riaus neuž­teks?

– Tik­rai to­kios ne­pa­kel­tu­me. Juk ku­ ria­me ne tik Klai­pė­dai. Vi­so­je ša­ly­ je, ki­tuo­se jos mies­tuo­se sto­vi ne tik mū­sų skulp­tū­ros, yra ir ki­tų dai­li­nin­ kų dar­bų baž­ny­čio­se, mu­zie­juo­se. Jie pa­skli­dę po vi­są pa­sau­lį. Daug mū­ sų me­ni­nin­kų nuo­lat da­ly­vau­ja tarp­ tau­ti­nė­se pa­ro­do­se, lai­mi jo­se ap­do­ va­no­ji­mus. Mes esa­me ir mo­ky­to­jai – dės­to­me vai­kų dai­lės mo­kyk­lo­se, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je, Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­te. O kur dar mū­sų dai­lės ga­le­ri­jos pa­ro­di­nė ir edu­ka­ci­nė veik­la?! Vis­ko ir ne­su­mi­nė­si.

– Pats šio kraš­to dai­li­nin­kams va­do­vau­ja­te jau be­ne tre­čią­ją ka­den­ci­ją?

– Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos na­ rys esu nuo 1984-ųjų. Pir­mą­syk jos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­ku bu­ vau 1988–1992 me­tais ir da­bar nuo 2008-ųjų. Šie­met bai­gia­si ant­ro­ ji ka­den­ci­ja, ar­tė­ja nau­ji rin­ki­mai, lai­kas po­ky­čiams.

– Gal pa­sa­ky­tu­mė­te, kuo šio kraš­to dai­lė ski­ria­si nuo Vil­ niaus ar Kau­no?

– Daug kuo – sa­vi­tu cha­rak­te­riu, brai­žu, spe­ci­fi­ka, ko­lo­ri­tais.

– Kas tam tu­ri įta­kos?

– Jū­ra mus vei­kia. Ir dan­gus vi­sai ki­toks nei Vil­niu­je. Be to, čia vi­sur jau­čia­ma lais­va žmo­nių dva­sia. Pas mus nė­ra int­ri­gų, ryš­kaus pa­vy­do, di­des­nė pa­gar­ba vie­nas ki­tam. Su­si­ ti­kę la­bai džiau­gia­mės, esa­me nuo­ šir­dūs ir lais­vai bend­rau­ja­me. Gal kad ši erd­vė ne taip per­pil­dy­ta me­ ni­nin­kų kaip Vil­niu­je, kur san­ty­kiai la­biau įtemp­ti. Gal kad mes prie jū­ ros, ar­čiau Va­ka­rų, ir mū­sų me­nas spe­ci­fiš­kes­nis, yra ki­toks nei kur ki­ tur Lie­tu­vo­je.

Vy­ras pa­gal kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­ tų re­cep­tą pir­ko me­di­ka­men­tų vie­ no­je vais­ti­nė­je prie tur­gaus. Kai par­ne­šė jis vais­tus na­mo, pa­ma­tė­ me, jog jų ga­lio­ji­mo lai­kas – iki šių me­tų ko­vo mė­ne­sio. Pir­ko­me ke­tu­ rias dė­žu­tes. Vais­tus ruo­šė­si var­to­ti tris–keturis mė­ne­sius. O jau po sa­ vai­tės bū­tų pa­si­bai­gęs jų ga­lio­ji­mo lai­kas. Kai nu­ne­šė­me at­gal, vais­ti­ nin­kė sa­kė, jog ki­to­kių ne­tu­ri. No­riu per­spė­ti žmo­nes, kad jie bū­tų aky­ lūs, pa­si­žiū­rė­tų, ką per­ka. Ati­da­vęs vais­tus, vy­ras nuė­jo į ki­tą vais­ti­nę.

Ten dir­bu­sios mo­te­rys sa­kė, jog to­ kių vais­tų, ku­riuos jam įki­šo, ne­ga­ li­ma par­da­vi­nė­ti.

Ire­na

Nu­rė­žė eg­lai­tę

„Klai­pė­dos“ dien­raš­čio „Kok­tei­lis“ iš­sa­miai ap­ra­šė bu­vu­sio Sei­mo na­rio Eval­do Jur­ke­vi­čiaus „nuo­dė­mes“, o aš no­riu jį už­tar­ti ke­le­tu gra­žių žo­ džių. Šv. Bru­no­no Kver­fur­tie­čio pa­ ra­pi­jos par­ke­ly­je per­nai pa­so­di­no­ me ke­lias­de­šimt la­puo­čių me­de­lių, tris de­šim­tis pui­kių eg­lai­čių, de­ko­ ra­ty­vių krū­mų. Vi­sus tuos me­de­lius iš sa­vo lė­šų pir­ko, juos pa­do­va­no­jo ir pa­ts so­din­ti pa­dė­jo E.Jur­ke­vi­čius, jais rū­pi­no­si pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Sta­nis­ lo­vas, vi­si gy­ven­to­jai. Gai­la, ta­čiau kaž­koks ne­vi­do­nas prieš pat Pa­sau­ li­nę Že­mės die­ną ėmė ir nu­pjo­vė pa­ čią gra­žiau­sią, pa­čią ža­liau­sią eg­lai­tę.

Nu­rė­žė taip, kad nė kel­mo ne­li­ko.

Vy­tau­tas

Pa­mir­šo Rum­piš­kės gat­vę

Skai­čiau „Klai­pė­do­je“ ir pa­si­džiau­ giau, jog mies­te ge­ni­mi me­džiai. Ta­ čiau gai­la, kad dar­bi­nin­kai nie­kaip neuž­su­ka, vis ap­len­kia Rum­piš­kės gat­vę. Jo­je au­ga to­kie se­ni me­džiai nu­ka­ru­sio­mis ša­ko­mis, kad jau tik­ rai ke­lia pa­vo­jų. Gat­vė yra ne­to­li se­ na­mies­čio, tad ja daž­nai praei­na ir tu­ris­tai. Tru­pu­tį gė­da, kai pa­ma­ tau, kad jie fo­tog­ra­fuo­ja to­kius bai­ sius, ne­pri­žiū­rė­tus me­džius.

Bi­ru­tė

Iš­ve­ža per re­tai

Prie Lie­po­jos g. 10 esan­čio pre­ky­ bos cent­ro, iš kie­mo pu­sės prie­šais sto­ma­to­lo­gi­nį ka­bi­ne­tą yra pa­sta­ty­ti at­lie­kų kon­tei­ne­riai, ku­rie la­bai re­tai iš­tuš­ti­na­mi, tad ky­la ne­ma­žai pro­ ble­mų dėl šiukš­lių. Kaip man pa­vy­ ko iš­siaiš­kin­ti, ši­tą te­ri­to­ri­ją pri­žiū­ri na­mų val­dos. Su­si­sie­kiau su jų at­sto­ vais, iš­siun­čiau nuo­trau­kas, ku­rio­se aki­vaiz­džiai už­fik­suo­ta, kaip te­ri­to­ ri­jo­je pri­šiukš­lin­ta iš tų nuo­lat pil­nų at­lie­kų kon­tei­ne­rių, ta­čiau nie­kas jo­ kių veiks­mų ne­siė­mė. Iš­siaiš­ki­nau ir tai, kad at­lie­kų ve­žė­jai tuos kon­tei­ ne­rius iš­tuš­ti­na ir šiukš­les iš­ve­ža tik du kar­tus per sa­vai­tę. Krei­piau­si ir į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bę, kad jos spe­ cia­lis­tai spręs­tų su­si­da­riu­sią pro­ble­ mą, ta­čiau reak­ci­jos taip pat – nu­lis.

Jū­ra­tė Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

397 728

telefonas@kl.lt

r.bociulyte@kl.lt

Informacija: 397

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

TrečiADIENIS, kovo 20, 2013

lietuva 4 kan­di­da­tai į ved­lius

Dau­giau­sia žūvan­čių ES

Dip­lo­ma­ti­nis konf­lik­tas

Dėl did­žiau­sios opo­zi­cinės par­ti­jos Tėvynės sąjun­gos-Lie­ tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ratų va­do­vo pa­reigų nu­tarė ko­vo­ ti da­bar­ti­nis par­ti­jos pir­mi­nin­ kas And­rius Ku­bi­lius, eu­ro­par­ la­men­ta­rai Vy­tau­tas Lands­ ber­gis (nuo­tr.) bei Lai­ma And­ ri­kienė ir Sei­mo na­rys Va­len­ti­ nas Stun­dys.

Lie­tu­va yra pir­ma ES pa­gal žūvan­čių ke­liuo­se skai­čių, kaip ro­do ant­ra­dienį Eu­ro­pos Ko­mi­ si­jos pa­skelb­ta sta­tis­ti­ka. Mi­li­ jo­nui gy­ven­tojų Lie­tu­vo­je ten­ ka 100 ne­lai­mių ke­liuo­se aukų – tai ge­ro­kai dau­giau nei 55 žu­vu­sių žmo­nių vi­dur­kis vi­so­je ES. Per me­tus žu­vu­sių skai­čius Lie­tu­vos ke­liuo­se išau­go 2 pro­c.

Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ba­ku Artū­ras Žu­raus­kas bu­vo išk­vies­tas į Azer­baid­ža­no už­sie­ nio rei­kalų mi­nis­te­riją pa­siaiš­ kin­ti dėl Sei­me įkur­tos o drau­ gystės su Kalnų Ka­ra­ba­chu grupės. Azer­baid­ža­nas ne­prik­ lau­so­mybę pa­skel­bu­sią Kalnų Ka­ra­ba­cho Res­pub­liką lai­ko in­teg­ra­lia sa­vo da­li­mi.

Lei­do su­si­jung­ti Dar­bo par­ti­ja galės jung­tis su Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja, kaip nu­sprendė Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas. Po­li­ti­kai ti­ki­na, kad po­ li­tinės jėgos su­si­jungs jau grei­tai.

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas va­kar at­metė Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ ros pro­ku­ro­ro Sau­liaus Ver­sec­ko skundą, ku­riuo šis pra­šė ne­leis­ti Dar­bo par­ti­jai reor­ga­ni­zuo­tis.

Pa­si­ren­gi­mas: prie­š šian­dien vyk­siantį N.Venc­kienės (nuotraukoje) ne­lie­čia­mybės klau­simą sprend­žian­čios

lai­ki­no­sios Sei­mo ko­mi­si­jos po­sėdį spau­dos kon­fe­ren­ciją su­rengę „Drąsos ke­lio“ frak­ci­jos na­riai įspėjo apie ta­riamą pa­vojų L.Stankū­nai­tei ir dar kartą iš­ko­ne­veikė ži­niask­laidą bei pa­reigū­nus. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

N.Venc­kienė ne­ri­mau­ja dėl L.Stankū­naitės Nau­jos int­ri­gos ar dar vie­nas viešųjų ry­šių šou? „Drąsos ke­lio“ vedlė Ne­rin­ga Venc­kienė pa­reiškė, kad bu­vu­sią jos bro­lio su­gy­ven­tinę Lai­mutę Stankū­naitę at­si­sa­ky­ti ap­sau­gos įkal­binė­jan­tys as­me­nys iš tiesų ne­va no­ri ją nu­žu­dy­ti.

Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

Pradė­jo nuo sa­vi­guo­dos

Va­kar Sei­me su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je N.Venc­kienė pra­ dėjo nuo sa­vi­guo­dos, kad su duk­ terė­čia, L.Stankū­naitės duk­ra, ne­ ga­li nei su­si­tik­ti, nei bend­rau­ti in­ter­ne­tu. „Mer­gaitės globė­ja bu­ vau tre­jus me­tus, ta­čiau jau de­šimt mėne­sių ne­ga­liu su ja nei su­si­tik­ti, nei bend­rau­ti per „Sky­pe“, – aiš­ ki­no Sei­mo narė.

Praė­jusį penk­ta­dienį Po­li­ci­jos de­par­ta­men­te Vil­niaus vai­ko tei­ sių ap­sau­gos sky­riaus vedė­ja Li­na Juš­ke­vi­čienė pa­reiškė, kad mer­ gaitė žva­li ir gu­vi.

Ta­čiau N.Venc­kienė ti­ki­no, kad ži­no tikrą tei­sybę. Esą vai­kas liūd­ nas ir pri­slėgtas dėl to­kių gy­ve­ni­ mo sąlygų ir bu­vi­mo su mo­ti­na. Įžvel­gia sąmokslą

Ko­men­tuo­da­ma pra­ėju­sią sa­vaitę pa­vie­šintą vaiz­do įrašą, ku­ria­me L.Stankū­naitė kal­ba apie norą at­si­ sa­ky­ti ap­sau­gos, N.Venc­kienė teigė, kad pra­šy­mas ne­be­sau­go­ti pa­vo­

jin­gas. „Pri­si­min­ki­me, kas at­si­ti­ko Ūsui (buvusiam kal­ti­na­majam pe­ do­fi­li­ja And­riui Ūsui – red. pa­st.), kai jis at­si­sakė ap­sau­gos“, – sa­vo įžval­go­mis da­li­jo­si Sei­mo narė.

N.Venc­kienė teigė, kad tie, kas įkal­binė­ja L.Stankū­naitę at­si­sa­ ky­ti ap­sau­gos, iš tiesų, ne­va no­ ri jos mir­ties ir taip ke­lia pa­vojų L.Stankū­naitės duk­rai.

N.Venc­kienė ti­ki­na, kad ži­no tikrą tei­sybę.

Ki­ti, be N.Venc­kienės, spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­vavę „Drą­ sos ke­lio“ frak­ci­jos na­riai taip pat sua­be­jo­jo lėšų, ku­rios pa­sie­kia L.Stankū­naitę, kil­me. Anks­čiau ši yra tei­gu­si, kad no­ri sam­dy­ti in­ di­vi­dua­lią ap­saugą iš jai suau­kotų pi­nigų.

Kal­ta ži­niask­lai­da?

Be to, „Drąsos ke­lio“ frak­ci­jos na­riai pik­ti­no­si pub­li­ka­ci­jo­mis

ži­niask­lai­do­je, esą ke­le­tas žur­ na­listų suin­te­re­suo­ti skleis­ti de­ zin­for­ma­ciją. „Gy­ve­na­me me­lo in­dust­ri­jo­je – tarp me­lo ir tie­sos.

Tie­sa pra­lai­mi, o me­las trium­fuo­ ja“, – aiš­ki­no vie­nas frakcijos na­ rių Val­das Va­si­liaus­kas.

Ne­li­ko ne­pa­minė­ta ir N.Venc­ kienės ne­lie­čia­mybės klau­simą sprend­žian­čios lai­ki­no­sios Sei­mo ko­mi­si­jos veik­la. Dar kartą pa­si­ pik­tin­ta, kad ši ne­su­lau­kia vaiz­do įra­šo iš Gar­lia­vos štur­mo. „Tai ke­lia di­delę baimę – įra­ šo slėpi­mas tik įro­do, kad pi­lie­čiai ir Sei­mas ig­no­ruo­ja­mi“, – teigė „Drąsos ke­lio“ frak­ci­jos na­rys Jo­ nas Var­ka­la. „Ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro Da­riaus Va­lio svai­čio­ji­mai, esą per šturmą aš ką nors spard­žiau ir kand­žio­jau, yra ne­pagrįs­ti kal­ti­ni­mai ir šmeiž­ tas“, – tvir­ti­no N.Venc­kienė. Ji vie­šai pa­žadė­jo, kad dėl me­lo ir šmeiž­to kreip­sis į teismą pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka. Žur­na­listų pa­klaus­ta, kodėl ne­ sie­kia sa­vo bro­lio D.Ked­žio rea­bi­ li­ta­ci­jos, N.Venc­kienė teigė, kad vi­sos tei­sinės ga­li­mybės jau iš­ nau­do­tos ir ne­bėra į ką dau­giau kreip­tis. „Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas bu­ vo nu­trauk­tas kons­ta­ta­vus jo kal­ tę, ta­čiau ap­skundę tokį spren­dimą ga­vo­me paaiš­ki­nimą, kad kal­ti­na­ mo­jo kaltę įro­do tik teis­mas“, – aiš­ki­no bu­vu­si teisė­ja.

Anot N.Venc­kienės, net ir per iki­teis­minį ty­rimą ne­bu­vo su­rink­ ta jo­kių jos bro­lio kaltę pa­grind­žian­čių įro­dymų, o pro­ku­ratū­ra ne­ga­li nei nu­teis­ti, nei rea­bi­li­tuo­ ti žmo­gaus.

Drau­di­mas ga­li kel­ ti pa­grįstų abe­jo­nių dėl to­kio su­var­žy­ mo ati­tik­ties Kons­ ti­tu­ci­jai ir Po­li­ti­nių par­tijų įsta­ty­mui. „Pro­ku­ro­ro skun­de pa­minė­tas drau­di­mas galėtų kel­ti pa­grįstų abe­jo­nių dėl to­kio su­var­žy­mo ati­ tik­ties Kons­ti­tu­ci­jai ir Po­li­ti­nių par­tijų įsta­ty­mui. Ga­li­ma su­tik­ ti, kad prie­vo­lių per­ėmi­mas abe­ jo­ti­nas, bent jau to­je da­ly­je, ku­ rio­je sa­ko­ma, kad nau­jas da­ri­nys pe­rimtų reor­ga­ni­zuo­ja­mos par­ti­ jos baud­žiamąją at­sa­ko­mybę. Ta­ čiau da­ry­ti­na iš­va­da, kad nai­kin­ti skund­žiamą nu­tartį nėra pa­grin­

do“, – po­sėdy­je mo­ty­vus aiš­ki­no teisė­jas Val­di­ma­ras Bavė­ja­nas.

Ape­lia­ci­nio teis­mo nu­tar­tis ga­ lu­tinė ir ne­skund­žia­ma.

Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­jas Vy­tau­tas Gap­šys po nuo­sprend­žio teigė, kad Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ jos ga­li su­si­jung­ti ga­na grei­tai. „Tai la­bai pri­klau­so nuo de­rybų. <...> Tu­ri būti baig­ti pa­ren­gia­ mie­ji dar­bai. Tai ga­na su­dėtin­gas dviejų di­de­lių par­tijų su­si­jun­gi­ mas. Tai natū­ra­liai užt­ruks. Jei­gu de­ry­bos sek­sis ge­rai, tai bus ga­na grei­tai“, – sakė V.Gap­šys. Konk­ re­taus ter­mi­no jis ne­nu­rodė.

Anks­čiau bu­vo skelb­ta, kad jun­gia­ma­sis su­va­žia­vi­mas ga­li įvyk­ti ba­land­žio pa­bai­go­je. „Klaipėdos“, BNS inf.

Kan­di­da­tas į STT va­dus išdėstė sa­vo pla­nus Kan­di­da­tas į Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­bos va­do­vus (STT), šiuo me­ tu lai­ki­nai tar­ny­bai va­do­vau­jan­ tis Sau­lius Ur­ba­na­vi­čius, tei­gė, kad būti­na ana­li­zuo­ti, kodėl ne vi­suo­met pa­vyks­ta įro­dy­ti kal­ ti­namųjų kaltę, ir stip­rin­ti tar­ny­ bos ana­li­tinę veiklą.

„Tai, ką ne­dels­da­mi tu­ri­me pra­ dėti da­ry­ti, – nuo­la­tinė sis­te­ miš­ka iš­tei­si­namųjų nuo­sprend­žių ana­lizė, kad atei­ty­je būtų iš­veng­ta klaidų dėl įro­dymų pa­ grįstu­m o, jų pa­kan­ka­m u­m o.

Nors norė­čiau pa­brėžti, kad STT nėra vie­nin­telė at­sa­kin­ga už vi­ są baud­žiamąjį per­se­kio­jimą, ji at­sa­kin­ga tik už tam tikrą sek­ to­rių – už kri­mi­na­linę žval­gybą ir iki­teis­minį ty­rimą“, – ant­ra­ dienį pri­si­sta­ty­da­mas Sei­me sa­ kė S.Ur­ba­na­vi­čius.

Jis taip pat tvir­ti­no, kad šiuo me­tu STT ne­pa­kan­ka­mai dir­ba­ mas ana­li­ti­nis dar­bas. „Ana­li­tinė veik­la tar­ny­bo­je šiuo me­tu vyk­ do­ma ne­pa­kan­ka­mai, ją reikėtų per­tvar­ky­ti iš esmės, tiek for­mu­ luo­jant nau­jus už­da­vi­nius, tiek stip­ri­nant per­so­nalą“, – teigė kan­di­da­tas į STT va­do­vus.

Tarp prio­ri­te­ti­nių darbų jis taip pat pa­minė­jo fi­nan­si­nių nu­si­kal­ timų, ne­teisė­to pra­turtė­ji­mo by­ las, nes šios vei­kos su­si­ju­sios su ko­rup­ci­niais nu­si­kal­ti­mais.

S.Ur­ba­na­vi­čius tvir­ti­no, kad jam ne­rimą ke­lia ir di­delė dar­ buo­tojų kai­ta. „Taip pat, jei bū­ čiau pa­tvir­tin­tas, ban­dy­čiau su­ stab­dy­ti nuo 2008 m. ge­ro­kai mažė­jantį tar­ny­bos fi­nan­sa­vimą ir pa­grįstai siek­ti jo didė­ji­mo“, – kalbė­jo kan­di­da­tas.

Par­la­men­tarų klau­sia­mas, kaip jis elg­sis dėl va­di­namųjų pa­ro­domųjų ak­cijų, kai įta­ria­mie­ji su­ra­kin­ti ve­ da­mi į teis­mus, o vėliau pa­leid­žia­ mi ir ty­ri­mai kar­tais net nu­trau­ kia­mi, S.Ur­ba­na­vi­čius tvir­ti­no siek­siąs, kad „po­vei­kio prie­monės būtų tai­ko­mos tik nea­be­jo­ti­nai per ty­rimą nu­sta­čius nu­si­kal­timą pa­ da­riusį as­menį ir esant tam būti­ noms ap­lin­kybėms“.

Kan­di­da­tas kri­tiš­kai įver­ti­no anks­čiau prem­je­ro Al­gir­do But­ ke­vi­čiaus iš­sa­kytą idėją dėl ga­li­ mo STT ir Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­rimų tar­ny­bos (FNTT) su­jun­gi­ mo. S.Ur­ba­na­vi­čiaus nuo­mo­ne, tai būtų žings­nis at­gal. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

trečiadienis, kovo 20, 2013

užribis

Gir­tas pasiūlė kyšį Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Smar­kiai ap­gir­tęs vai­ruo­to­jas pa­ rei­gū­nams įkliu­vo dėl ke­lių eis­ mo tai­syk­lių pa­žei­di­mo ir pa­siū­lė jiems pi­ni­gų, kad šie „ne­pas­te­bė­tų“ jo nuo­dė­mių.

Pir­ma­die­nį apie 19 val. Tai­kos pro­ spek­te prie 101 na­mo Ke­lių po­li­ci­ jos biu­ro pa­rei­gū­nai pa­ste­bė­jo ke­lių eis­mo tai­syk­les pa­žei­du­sį au­to­mo­ bi­lį „Au­di“. Sus­tab­dę šią ma­ši­ną po­li­ci­nin­kai ne­tru­kus su­lau­kė pa­

siū­ly­mo už 200 li­tų ne­fik­suo­ti nu­ si­žen­gi­mo.

Ta­da pa­rei­gū­nams ki­lo įta­ri­mas dėl 36 me­tų vai­ruo­to­jo blai­vu­mo.

Al­ko­ho­lio ma­tuok­lis pa­ro­dė, kad vai­ruo­to­jas yra sun­kaus ap­gir­ti­mo laips­nio – 2,65 pro­m.

Pa­žei­dė­jas nu­ga­ben­tas į 2-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą, čia įfor­min­ tas jo nu­si­žen­gi­mas ke­lių eis­mo tai­syk­lėms bei ban­dy­mas pa­pirk­ ti pa­rei­gū­nus.

Au­to­mo­bi­lis nu­ga­ben­tas į aikš­ te­lę. Pa­žei­dė­jas į sa­vo na­mus Nau­ ja­kie­mio gat­vė­je grį­žo pės­čias.

Iš­mo­nė: Klai­pė­dos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai tik­ru gal­vos skaus­mu va­di­no par­duo­tu­vė­se iš­gė­ri­nė­ti ir už­kan­džiau­

ti įpra­tu­sį vy­riš­kį.

Pa­ga­vo: pa­rei­gū­nai pa­ste­bė­jo vai­ruo­to­jo įvyk­dy­tą eis­mo tai­syk­lių pa­

žei­di­mą, o vė­liau paaiš­kė­jo, kad jis dar ir gir­tas.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Nu­siau­bė sve­ti­mą bu­tą Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Neb­lai­vus vy­ras Klai­pė­dos cent­ re su­kė­lė muš­ty­nes, ap­ga­di­no sve­ti­mą au­to­mo­bi­lį ir nu­siau­bė bu­tą, ku­ria­me gy­ve­na nie­kuo dė­ ti žmo­nės.

Pir­ma­die­nį va­ka­re, prieš vi­dur­ nak­tį, prie Her­kaus Man­to gat­vės 4-ojo na­mo au­to­mo­bi­ly­je sė­dė­jo ke­li vai­ki­nai. Prie ma­ši­nos priė­jo ne­pa­žįs­ta­mas vy­ras ir pra­dė­jo ro­ dy­ti jiems ne­pa­do­rius ges­tus.

Vi­du­je sė­dė­ję vai­ki­nai ban­dė ig­ no­ruo­ti keis­tuo­lį. Šis spy­rė į ma­ši­ ną. Ta­da ke­lei­vio sė­dy­nė­je sė­dė­jęs 28 me­tų klai­pė­die­tis iš­li­po aiš­kin­ tis ir su­lau­kė smū­gio į vei­dą. Ma­ ty­da­mas, kad si­tua­ci­ja tam­pa ne­ val­do­ma, iš au­to­mo­bi­lio iš­li­po ir vai­ruo­to­jas, ta­čiau ir jis su­lau­kė smū­gio. Mu­šei­ka pa­grie­bė jo te­le­ fo­ną, tren­kė į že­mę. „Sam­sung Ga­ la­xy“ su­du­žo.

Chu­li­ga­nas pa­bė­go. Kai at­vy­ko nu­ken­tė­ju­sių­jų iš­kvies­ta po­li­ci­ja, ra­di­jo ry­šiu pa­rei­gū­nai ga­vo pra­ ne­ši­mą, kad ne­to­lie­se – Her­kaus Man­to gat­vės 8 na­mo kie­me taip pat įvy­ko in­ci­den­tas. Žmo­nės skun­dė­si, kad ne­pa­žįs­ ta­mas vy­ras įsi­ver­žė į bu­tą ir dau­ žė daik­tus.

Drau­ge su pir­mo­jo in­ci­den­to da­ ly­viais nu­sku­bė­ję į įvy­kio vie­tą po­ li­ci­jos pa­tru­liai pa­ma­tė iš­bė­gan­tį iš laip­ti­nės vy­rą. Tai bu­vo tas pa­ts as­ muo, ku­ris už­si­puo­lė au­to­mo­bi­ly­je sė­dė­ju­sius vai­ki­nus.

Vy­ras pa­si­prie­ši­no po­li­ci­nin­ kams, to­dėl prieš jį te­ko pa­nau­do­ti spe­cia­lią­sias prie­mo­nes.

Paaiš­kė­jo, kad įsi­ver­žęs į sve­ti­mą bu­tą 38 me­tų Kęs­tu­tis nu­siau­bė jį, su­dau­žė mik­ro­ban­gų kros­ne­lę, su­ lau­žė bal­dus.

Pa­rei­gū­nai su­lai­kė ne­blai­vų vy­rą ir už­da­rė į areš­ti­nę. Į al­ ko­ho­lio ma­tuok­lį Kęs­tu­tis įpū­tė 1,16 pro­mi­lės.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Iš­ger­ti – į pre­ky­bos cent­rą Uos­ta­mies­čio po­li­ci­ja aiš­ki­na­si pu­sam­žio vy­ro, ku­ris gy­ve­ni­mą bai­gė areš­ti­nė­je, mir­ties prie­žas­tį. Kaip spė­ja­ma, jis mi­rė nuo per di­de­lės al­ko­ho­lio do­zės.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Iš­ger­tu­vės – už dy­ką

Ge­rai pa­rei­gū­nams ži­no­mas pen­ kias­de­šimt­me­tis Va­len­ti­nas Ston­ kus pir­ma­die­nio va­ka­rą net du kar­tus bu­vo pa­kliu­vęs į pa­rei­gū­ nų ran­kas.

Va­ka­rop vie­no pre­ky­bos cent­ ro ap­sau­gos dar­buo­to­jai į Bal­ti­jos pro­spek­te įsi­kū­ru­sią par­duo­tu­ vę iš­vie­tė pa­tru­lius, nes V.Ston­ kus bu­vo su­čiup­tas jo­je be­ge­rian­ tis deg­ti­nę.

Vy­ras ne pir­mą kar­tą taip links­ mi­no­si al­ko­ho­li­nių pre­kių sky­ riu­je. Ra­dai­lių kai­me gy­ve­na­mą­ ją vie­tą dek­la­ra­vęs V.Ston­kus ne vie­no­je uos­ta­mies­čio par­duo­tu­ vė­je yra bu­vęs su­lai­ky­tas už al­ko­ ho­lio gė­ri­mą.

Užė­jęs į pre­ky­bos cent­rą, vy­ras daž­niau­siai pa­trauk­da­vo al­ko­ho­lio len­ty­nų link. Kar­tais jis pa­si­ten­ kin­da­vo su­ve­ny­ri­niais al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų bu­te­lai­čiais, kar­tais grieb­ da­vo di­des­nius al­ko­ho­lio bu­te­lius.

Pir­ma­die­nį vy­riš­kis pre­ky­bos

cent­re su­si­gun­dė pus­lit­ri­niu deg­ ti­nės bu­te­liu. Del­nuo­se trakš­te­lė­ jęs bu­te­lio dang­te­lį, vy­ras tuoj pat ėmė go­džiai ger­ti deg­ti­nę.

Užė­jęs į pre­ky­bos cent­rą, vy­ras daž­ niau­siai pa­trauk­da­ vo al­ko­ho­lio len­ty­ nų link.

Ap­sau­gos dar­buo­to­jai, iš­vy­dę ap­sau­gos ka­me­rų mo­ni­to­riu­je taip pra­mo­gau­jan­tį vy­rą, jį su­lai­kė.

Ro­mą už­kan­do deš­ra

Nu­vež­tas į 2-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­tą, vy­ras pa­te­ko į lai­ki­no su­lai­ ky­mo ka­me­rą.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai nu­spren­ dė iš­troš­ku­sį vy­riš­kį pa­lai­ky­ti iki va­ka­ro, kol dar­bą baigs pre­ky­bos cent­rai.

Iš ko­mi­sa­ria­to iš­leis­tas apie 23.30 val. V.Ston­kus iš kar­to pa­ trau­kė į Tai­kos pro­spek­te vei­kian­tį

pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­rą. Nors to­kiu lai­ku al­ko­ho­liu par­duo­tu­vė­ je ne­bep­re­kiau­ja­ma, ta­čiau vy­ras nu­žings­nia­vo į al­ko­ho­li­nių gė­ri­ mų sky­rių.

Pa­ke­liui pa­si­čiu­pęs rū­ky­tos deš­ ros ga­ba­lą, V.Ston­kus nuo len­ty­ nos pa­grie­bė ro­mo bu­te­lį, kai­na­ vu­sį 27 li­tus.

Už­si­ver­tęs 0,7 lit­ro tal­pos bu­te­ lį, vy­ras spė­jo ne­ma­žai iš­ger­ti, kol prie jo pri­šo­ko ap­sau­gi­nin­kai.

Ant­rą kar­tą nu­vež­tas į tą pa­tį ko­mi­sa­ria­tą Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ ven­to­jas vėl pa­te­ko į lai­ki­no su­lai­ ky­mo ka­me­rą.

Mi­rė ka­me­ro­je

Ta­čiau nak­tį po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai iš­vy­do, kad vy­ras su­smu­kęs be gy­ vy­bės ženk­lų.

Net­ru­kus paaiš­kė­jo, kad 50-me­tis yra mi­ręs.

Po­li­ci­ja pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti, nors ant vy­ro kū­no smur­to žy­mių ne­pas­te­bė­ta. Įta­ria­ma, kad mir­tį ga­lė­jo pri­ šauk­ti di­džiu­lis al­ko­ho­lio kie­kis or­ga­niz­me.

Pa­sak Klai­pė­dos 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ko, vy­ras bu­ vo teis­tas še­šis kar­tus.

Už smul­kius nu­si­žen­gi­mus po­li­ ci­jai ra­jo­no gy­ven­to­jas bu­vo įkliu­ vęs ke­lio­li­ka kar­tų, vien šie­met vie­ na­me pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­re vy­ras bu­vo su­čiup­tas tris kar­tus.

Suk­čiai pa­vo­gė 139 tūkst. li­tų Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Do­vi­luo­se įsi­kū­ru­siai bend­ro­vei šim­ta­tūks­tan­ti­nių nuo­sto­lių pri­ da­rė tarp­tau­ti­niai su­kčiai, įsi­ter­pę į šios įmo­nės bei pre­kes tei­kian­čios pu­sės bend­ra­vi­mą.

Siau­tu­lys: už­te­ko vos ke­lių aki­mir­kų, kad ne­blai­vus žmo­gus taip nu­

nio­ko­tų kam­ba­rį.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­nin­kai ban­ dys iš­siaiš­kin­ti, kur din­go dar­

bo rū­bais bei hi­gie­nos prie­mo­nė­ mis pre­kiau­jan­čios įmo­nės pi­ni­gai.

Bend­ro­vės va­do­vas pra­ne­šė, kad dėl su­kčių pa­ty­rė 139 tūkst. li­tų nuo­sto­lį.

Net­rum­pą lai­ką bend­ra­vę su Ki­ ni­jo­je esan­čiais tie­kė­jais, pa­sta­rą­jį kar­tą per­ve­dę ne­men­ką su­mą, do­ vi­liš­kiai ne­ga­vo už­sa­ky­tų pre­kių.

Esa­ma įta­ri­mų, kad į pir­kė­jų ir tie­kė­jų bend­ra­vi­mą ga­li bū­ti įsi­ter­

pę su­kčiai. Tarp­tau­ti­nė­je pra­kti­ ko­je ži­no­mi at­ve­jai, kai į par­tne­rių elekt­ro­ni­nį su­si­ra­ši­nė­ji­mą įsi­brau­ na nu­si­kal­tė­liai ir klas­to­ja abie­jų pu­sių siun­čia­mus duo­me­nis taip, kad pa­tys ga­lė­tų iš to pel­ny­tis.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Eko­no­mi­ nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mų biu­ro pa­ rei­gū­nai pa­na­šių nu­si­kal­ti­mų kol kas nė­ra ty­rę.

9

TrečiADIENIS, kovo 20, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,12 %

80 mln. litų

sa­vi­val­dy­bių ši­lu­mos ūkių per­tvar­kai šie­met ža­da skir­ti Vy­riau­sybė.

+0,30 %

+0,94 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Par­da­vi­mas ­ smu­ko

€

Naujų au­to­mo­bi­lių par­da­vi­mas Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je šių metų sausį bei va­sarį smu­ ko, Es­ti­jo­je spar­čiai au­go, kaip skel­bia Eu­ ro­pos au­to­mo­bi­lių ga­min­tojų aso­cia­ci­ja.

Lie­tu­vo­je par­da­vi­mas su­mažė­jo 5,1 pro­c., iki 1779, Lat­vi­jo­je – 3,7 pro­c., iki 1549, o Es­ ti­jo­je išau­go 24,6 pro­c., iki 3066 au­to­mo­ bi­lių ir tai buvo didžiausias augimas Euro­ poje po Islandijos. Islandijoje pardavimas šoktelėjo 30,6 proc.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0949 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0290 JAV do­le­ris 1 2,6678 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6090 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9230 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3167 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6010 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6526 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,6717

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,0647 % –0,0967 % –0,1647 % +0,0077 % –0,0284 % –0,0301 % –0,2082 % –0,0427 % +0,6821 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,82

4,64

2,44

„Apoil“

4,77

4,59

2,42

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,97 dol. už 1 brl.

109,09 dol. už 1 brl.

Pro­tes­tuo­tojų ne­įti­ki­na net moks­li­ninkai Lie­tu­vos moks­li­nin­ kai pri­ta­ria skalūnų dujų žval­gy­bai, ta­ čiau tai neatg­ra­so šių ener­ge­ti­kos iš­tek­lių ga­vy­bos prie­ši­ninkų nuo pro­testų, ku­riuo­se ne­trūksta net įžei­ dimų po­li­ti­kams.

gau­nant skalūnų du­jas, o did­žiau­ sia jų – kad tam nau­do­ja­ma la­bai daug van­dens. Moks­li­nin­kai nu­ rodė, kad Lie­tu­vo­je esa­ma skalūnų dujų iš­tek­lių, ta­čiau jų ver­ti­ni­mai la­bai ski­ria­si nuo ame­ri­kie­čių. „Kad skalūnų dujų yra, tai taip.

Bet nuo­monės ne­la­bai sutampa.

Reikėtų su­kur­ti rea­lią me­to­diką, kaip tas dujų at­sar­gas įver­tin­ti, nes ame­ri­kie­čių ver­ti­ni­mai ge­ro­kai di­ des­ni, nei ma­no mūsų Geo­lo­gi­ jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai“, – sakė V.Ra­zu­mas.

Žval­gy­ti, be jo­kios abe­jonės, rei­kia, nes tu­ri­me ži­no­ti, ko­kių turtų tu­ri­me sa­vo vals­tybė­je.

Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vaitė m.vorobjovaite@diena.lt

Ly­gi­no su Hit­le­riu ir Sta­li­nu

Neblės­tan­čio en­tu­ziaz­mo ve­da­mi skalūnų dujų prie­ši­nin­kai va­kar vėl su­si­rin­ko sos­tinė­je. Tie­sa, jų gre­tos bu­vo ge­ro­kai pra­retė­ju­sios. Ta­čiau ag­re­sy­vu­mo ne­trūko. Pla­ka­tuo­se ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­ zu­ro­nis bu­vo va­di­na­mas be­ždžio­ne ir kar­tu su And­riu­mi Ku­bi­liu­mi bei Ge­di­mi­nu Kir­ki­lu pri­ly­gin­tas Sta­li­ nui ir Hit­le­riui.

Dar di­des­nes aist­ras bandė kurs­ ty­ti Sei­mo narė Au­re­li­ja Stan­ci­ kienė ir jau buvęs jos ko­le­ga Al­ gi­man­tas Ma­tu­le­vi­čius. Liau­dies inst­ru­men­tais mu­zi­kuo­jan­čius pi­ ke­tuo­to­jus no­riai pa­laikė būgnais

„Kultū­ra“: pla­ka­tuo­se ap­lin­kos mi­nist­ras V.Ma­zu­ro­nis bu­vo va­di­na­mas be­ždžio­ne ir kar­tu su A.Ku­bi­liu­mi

bei G.Kir­ki­lu pri­ly­gin­tas Sta­li­nui ir Hit­le­riui.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

čiai ti­ki­si ras­ti kur kas dau­giau du­ jų nei lie­tu­viai. „Žval­gy­ti, be jo­kios abe­jonės, rei­kia, nes tu­ri­me ži­no­ti, ko­kių turtų tu­ri­me sa­vo vals­tybė­ je. Dėl ga­vy­bos – ka­dan­gi žval­gy­ba uži­ma ga­na ilgą pe­riodą, vals­tybė tu­ri pa­si­reng­ti ir at­lik­ti va­di­na­ muo­sius namų dar­bus. Teisės ak­ tai yra to­bu­lin­ti­ni“, – ci­ta­vo BNS Lie­tu­vos mokslų aka­de­mi­jos pre­zi­ dentą Val­de­marą Ra­zumą.

Jis pri­dūrė, kad Vy­riau­sybė turė­ tų keis­ti teisės ak­tus, su­si­ju­sius su

geo­lo­gi­ja, svei­ka­tos ap­sau­ga, gam­ tos iš­tek­liais. „Vie­na to­kių iš­vadų ir siū­ly­mas yra, kad vals­tybė tu­ ri rūpin­tis, jog ga­vy­ba duotų rimtų pa­jamų. Jei­gu at­si­tiktų eko­lo­ginė ne­laimė ar būtų pa­kenk­ta žmo­ nių svei­ka­tai, vi­sa tai reikėtų kom­ pen­suo­ti ir iš­tai­sy­ti pa­da­ry­tas klai­ das“, – kalbė­jo V.Ra­zu­mas.

ap­si­gink­la­vu­si sau­jelė ne­va ne­for­ ma­laus jau­ni­mo. Žval­gy­bai pri­ta­ria

Tą pa­čią dieną Mokslų aka­de­mi­ jos pre­zi­diu­mas pri­tarė moks­li­ ninkų iš­va­doms dėl ga­li­mybės Va­ karų Lie­tu­vo­je žval­gy­ti skalūnų dujų iš­tek­lius. Pa­sak BNS, spe­cia­ li ko­mi­si­ja kons­ta­ta­vo, kad skalūnų dujų ga­vy­ba Lie­tu­vo­je ga­li­ma, bet su tam tik­ro­mis sąly­go­mis. Be to, moks­li­nin­kai ma­no, kad ame­ri­kie­

Spręs po­li­ti­kai

Moks­li­ninkų iš­va­do­se taip pat įvar­di­ja­mos ga­li­mos grėsmės iš­

Par­la­men­ti­niai Ap­lin­kos ap­sau­ gos ir Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tai, ga­ vę moks­li­ninkų ana­lizę, pa­teiks Vy­riau­sy­bei sa­vo iš­vadą – jie į po­ sėdį dėl skalūnų dujų rink­sis šian­ dien. Po to Vy­riau­sybė ap­si­spręs, ar leis­ti JAV ener­ge­ti­kos bend­ro­vei „Chev­ron“ žval­gy­ti skalūnų du­jas Va­karų Lie­tu­vo­je. Lie­tu­vos geo­lo­gi­ jos tar­ny­bo­je ke­ti­na­ma įkur­ti spe­ cialų po­skyrį, ku­ris kont­ro­liuotų būsi­mus skalūnų dujų gręži­nius.

Skalūnų dujų žval­gy­bos ir ga­vy­ bos rėmėjai ti­ki­na, kad tai ga­li pa­ dėti Lie­tu­vai už­si­tik­rin­ti ener­ge­ tinį sa­va­ran­kiš­kumą ir pa­ska­tin­ti in­ves­ti­ci­jas ša­ly­je.

Ato­mi­nių am­bi­cijų Vy­riau­sybė dar neat­si­sa­ko Vy­riau­sybė ne­si­ren­gia at­si­sa­ky­ ti nau­jos ato­minės elekt­rinės sta­ ty­bų, ta­čiau ne­skubės su šiuo pro­ jek­tu, kaip in­ter­viu Ru­si­jos vers­lo žur­na­lui RBK sakė prem­je­ras Al­ gir­das But­ke­vi­čius.

„Nau­jos ato­minės elekt­rinės sta­ ty­bos – per­ne­lyg sku­bo­tas pro­jek­ tas. Kon­ser­va­to­riai, ma­tyt, tikė­ jo­si pra­stum­ti jį būda­mi vald­žio­je, bet ne­spėjo. Be to, vis­kas vy­ko slap­tai. Pa­vyzd­žiui, iki šiol nėra tiks­lios in­for­ma­ci­jos apie sta­tybų iš­lai­das. Yra tik pre­li­mi­narūs ir apy­tik­riai skai­čia­vi­mai. De­ja, šiuo svar­biu klau­si­mu mums kol kas ne­pa­vy­ko ras­ti bend­ros kal­bos su lat­viais ir es­tais, o len­kai iš­vis at­ si­sakė da­ly­vau­ti pro­jek­te. Be to, ir dau­gu­ma Lie­tu­vos gy­ven­tojų per re­fe­ren­dumą pa­reiškė nuo­monę, kad ato­minė elekt­rinė ša­liai ne­ rei­ka­lin­ga. Tai ar ver­ta stebė­tis, kad mes nu­sprendė­me pri­stab­ dy­ti smag­ratį ir su­ži­no­ti, kaip yra

iš tiesų?“ – at­sa­ky­da­mas į Ru­si­ jos žur­na­lo RBK klau­si­mus teigė A.But­ke­vi­čius.

Pak­laus­tas, ar ne­svars­to­ma ga­li­ mybė jung­tis prie ato­minės elekt­ rinės pro­jektų Ru­si­jo­je ar­ba Bal­ ta­ru­si­jo­je, prem­je­ras teigė, kad ne­svars­to­ma „ga­lu­ti­nai at­si­sa­ky­ ti“ nau­jos ato­minės elekt­rinės sta­ tybų Lie­tu­vo­je. „Mes ne­si­ren­gia­me ga­lu­ti­nai at­ si­sa­ky­ti ato­minės elekt­rinės sta­ tybų. Bet ir ne­skubė­si­me. Sąži­ nin­gai pa­sa­ky­siu, jung­tis prie rusų ar bal­ta­ru­sių ir tap­ti jų par­tne­riais ato­minė­je ener­ge­ti­ko­je mes ne­pla­ nuo­ja­me. Kol kas pra­tęsi­me bend­ ra­dar­bia­vimą su Len­ki­ja ir Skan­di­ na­vi­jos ša­li­mis, sie­kdami su­jung­ti mūsų ener­ge­ti­kos sis­te­mas. Lie­ tu­va ne­tu­ri prie­žas­čių at­si­ri­bo­ti nuo rusų ener­ge­ti­kos sis­te­mos, ta­ čiau di­ver­si­fi­ka­ci­ja būti­na. Ją mes turė­si­me pa­statę jung­tis su Len­ki­ ja ir Skan­di­na­vi­ja, pa­statę su­skys­ tintųjų dujų ter­mi­nalą Klaipė­do­je.

Jung­tis prie rusų ar bal­ta­ru­sių ir tap­ti jų par­tne­riais ato­minė­je ener­ge­ti­ko­je mes ne­pla­nuo­ ja­me.

Be to, mes ke­ti­na­me pa­di­din­ti al­ ter­na­ty­vių šal­ti­nių dalį mūsų ša­ lies ener­ge­ti­kos ba­lan­se“, – kalbė­ jo prem­je­ras.

Anot jo, be san­ty­kių su Ru­si­ ja „per­kro­vi­mo jau neap­siei­si­me“. „Esu įsi­ti­kinęs, kad lie­tu­viai ir ru­ sai ne­tu­ri ša­lin­tis vie­ni kitų. Mums

būti­na kalbė­tis, ieš­ko­ti sąly­čio taš­ kų ir ra­miai bend­ra­dar­biau­ti. Lie­ tu­va tu­ri viską, kad iš­nau­dotų sa­vo geo­po­li­tinę pa­dėtį ir pa­dėtų to­les­ niam ES suartė­ji­mui su Rytų kai­ my­nėmis, pir­miau­sia su Ru­si­ja.

Mums rei­kia pre­kiau­ti, ne ka­riau­ ti“, – sakė prem­je­ras.

In­ter­viu Ru­si­jos žur­na­lui prem­je­ ras taip pat pa­reiškė, kad bus sie­kia­ ma glau­des­nių san­ty­kių ir su pa­čia Ru­si­ja, ir su at­ski­rais jos re­gio­nais.

A.But­ke­vi­čius taip pat teigė ma­nan­ tis, kad atei­ty­je Ka­ra­liau­čiaus kraš­to gy­ven­to­jams galėtų būti įves­tas be­ vi­zis re­ži­mas su Lie­tu­va.

Jis teigė, kad bus sie­kia­ma „įgy­ ven­din­ti anks­čiau pa­siek­tus su­si­ ta­ri­mus su ES ir su­kur­ti Ka­ra­liau­ čiaus sri­ties gy­ven­to­jams be­vizę zoną 150 km at­stu­mu“. „Atei­ty­je galbūt mes vi­sai pa­ nai­kin­si­me vi­zas šios Ru­si­jos sri­ ties gy­ven­to­jams“, – sakė A.But­ ke­vi­čius. „Klaipė­dos“, BNS inf.

10

TrečiADIENIS, kovo 20, 2013

pasaulis

37

žmonės va­kar žu­vo In­di­jo­je au­to­ bu­sui nuo til­to nu­vir­tus į be­veik išd­žiū­vu­sią upę.

Smur­to ­ ban­ga

Nut­raukė ­ ty­rimą

Ira­ko vy­riau­sybė va­kar nu­sprendė dėl pra­stos sau­gu­mo pa­dėties iki pus­me­čio ati­dėti pro­vin­cijų vald­žios rin­ki­mus, ku­rie bu­vo nu­ma­ty­ti ba­land­žio 20 d. Va­kar, 10ųjų JAV va­do­vau­tos in­va­zi­jos į Iraką me­ ti­nių iš­va­karė­se, Bag­dadą su­krėtė nau­jas smur­to pro­ver­žis: per už­mi­nuotų au­to­mo­ bi­lių spro­gimų ir sa­vi­žud­žių iš­puo­lių se­riją tur­guo­se, res­to­ra­nuo­se ir au­to­busų sto­ telė­se žu­vo ma­žiau­siai 48 žmonės.

Ru­si­jos tyrė­jai va­kar nu­traukė ty­rimą dėl ad­vo­ka­to Ser­ge­jaus Mag­nic­kio mir­ ties kalė­ji­me 2009 m., ku­ri su­kėlė Ru­si­ jos ir JAV san­ty­kių krizę. Tyrė­jai sakė ne­ radę įro­dymų, kad S.Mag­nic­kis, ku­riam bu­vo 37-eri, mirė su­muš­tas pa­reigūnų, kaip tvir­ti­na jo šei­ma ir buvęs darb­da­vys.

S.Mag­nic­kis da­bar po mir­ties yra tei­sia­ mas dėl įta­ria­mo ven­gi­mo mokė­ti mo­kes­ čius – tai pir­mas toks at­ve­jis Ru­si­jo­je.

Pran­ciš­kus bandė įžieb­ti vil­ties šviesą Po­pie­žius Pran­ciš­ kus va­kar per sa­vo inau­gu­ra­ci­nes mi­šias Šv. Pet­ro aikštė­je pa­žadė­jo ap­glėbti pa­žeid­žia­ miau­sius pa­sau­lio gy­ven­to­jus.

tai daręs daug metų. Vie­nu me­tu, priartėjęs prie žmo­nių, sėdin­čių in­va­li­do ve­žimė­liuo­se, grupės, jis liepė vi­su­rei­giui su­sto­ti, iš­šo­ko ir nu­ėjo pa­lai­min­ti ne­įga­laus vy­ro, kurį prie užt­va­ros bu­vo pa­kėlęs pa­dėjėjas.

Per mi­šias po­pie­žius vilkė­jo pa­ pras­tus bal­tus dra­bu­žius, ap­ved­žio­tus auk­si­ne ir ru­da spal­vo­mis, avė­jo juo­dus ba­tus, o ne pra­ban­ gius rau­do­nus ne­vars­to­mus ba­te­ lius, ku­rie trauk­da­vo akį val­dant Be­ne­dik­tui XVI. Ce­re­mo­ni­ja prie al­to­riaus ant ba­ zi­li­kos laiptų tru­ko dvi, o ne tris va­ lan­das, kaip 2005-ai­siais, kai po­ pie­žiau­ti pra­dėjo Be­ne­dik­tas XVI.

„Ne­leis­ki­me dest­ruk­ci­jos!“

Is­to­ri­nis vi­zi­tas

Po­pie­žius pri­va­lo „iš­ties­ti ran­kas, kad ap­sau­gotų vi­sus Die­vo žmo­nes ir su mei­le ap­glėbti visą žmo­niją, ypač – ne­tur­tin­giau­sius, silp­niau­ sius, ne­svar­biau­sius“, – kalbė­jo Pran­ciš­kus. „Jį tu­ri įkvėpti kuk­li, konk­re­ti ir iš­ti­ki­ma tar­ny­ba“, – sakė Pran­ciš­kus, pir­ma­sis po­pie­ žius jėzui­tas ir pir­ma­sis po­nti­fi­kas iš Lo­tynų Ame­ri­kos.

Ita­liš­kai pa­sa­ky­to­je kal­bo­je, ku­ rio­je bu­vo jun­ta­ma di­delė šv. Pran­ ciš­kaus Asy­žie­čio, ku­rio gar­bei jis pa­si­rin­ko po­pie­žiaus vardą, mo­ky­ mo įta­ka, po­nti­fi­kas pa­ra­gi­no pa­ sau­lio ly­de­rius: „Norė­čiau pa­pra­ šy­ti visų tų, ku­rie uži­ma at­sa­kin­gus eko­no­mi­kos, po­li­ti­kos, so­cia­li­nius po­stus... Ne­leis­ki­me dest­ruk­ci­jos ir mir­ties ženk­lams lydė­ti šio pa­ sau­lio pa­žan­gos!“ Rei­kia vil­ties švie­sos

Jo ži­nią ati­ti­ko ir tai, kad mi­šios ant did­žiulės Šv. Pet­ro ba­zi­li­kos laiptų bu­vo pa­pras­tesnės nei ba­ro­kinė jo

Inauguracija: Pranciškus mojavo žmonėms, šaukė „Ciao!“ ir pabučiuodavo jam paduodamus kūdikius, tar-

si jau būtų tai daręs daug metų.

pirm­ta­ko Be­ne­dik­to XVI inau­gu­ra­ ci­jos 2005 m. di­dybė. „Baž­ny­čios mi­si­ja yra gerb­ti kiek­vieną Die­vo kūrinį ir ap­linką, ku­rio­je gy­ve­na­ me. Tai reiš­kia gin­ti žmo­nes, ro­dy­ ti my­lin­čio­jo rūpi­nimą­si kiek­vie­nu žmo­gu­mi, ypač – vai­kais, pa­gy­ve­ nu­siais žmonė­mis, tais, ku­rie gy­ve­ na ne­pri­tek­liu­je, tais, apie ku­riuos daž­nai pa­gal­vo­ja­me vėliau­siai“, – sakė jis sa­vo ho­mi­li­jo­je. „Po to­kios tam­sos mums rei­kia ma­ty­ti vil­ties šviesą“, – sakė po­ pie­žius, at­vi­ru au­to­mo­bi­liu per­va­ žiavęs saulės nu­tviekstą Šv. Pet­ro aikštę, kur bu­vo svei­ki­na­mas šūks­ niais „Te­gy­vuo­ja po­pie­žius!“.

AFP nuotr.

„Jis pa­pras­tas žmo­gus“

Buvęs Bue­nos Ai­rių kar­di­no­las Jor­ ge Ma­rio Ber­gog­lio griež­tai kri­ti­ kuo­da­vo Tarp­tau­tinį va­liu­tos fondą bei ne­re­gu­liuo­jamą rin­kos ka­pi­ta­ lizmą ir dėl to­kios po­zi­ci­jos jo bal­ sas ga­li turė­ti di­delį svorį tau­py­mo prie­mo­nių pri­slėgto­je Eu­ro­po­je.

Pran­ciš­kaus – pir­mo­jo po­pie­ žiaus jėzui­to – ski­ria­muo­ju ženk­lu tapęs pa­pras­tu­mas pa­kurstė per­ mainų ir at­si­nau­ji­ni­mo viltį krizės iš­tik­to­je Baž­ny­čio­je. „Jis yra pa­pras­tas, nu­si­že­minęs žmo­gus, ne toks kaip ne­pa­sie­kia­mi po­pie­žiai, jis at­ro­do kaip žmo­gus, į kurį ga­li kreip­tis nor­malūs žmo­

nės“, – sakė mi­nio­je buvęs 51-ų elekt­ri­kas iš Ar­gen­ti­nos Ci­rig­lia­no Va­len­ti­nas, dir­ban­tis Pietų Ita­li­jo­je.

Prieš mi­šias po­pie­žius at­vi­ ru bal­tu vi­su­rei­giu per­va­žia­vo Šv.

Pet­ro aikštę. Jis at­si­sakė ne­per­šau­ na­mo pa­pa­mo­bi­lio, ku­riuo daž­nai nau­do­da­vo­si Be­ne­dik­tas XVI. Iš­šo­ko pa­lai­min­ti ne­įga­lio­jo

Aikštė­je pirmąjį po­pie­žių iš Lo­ tynų Ame­ri­kos svei­ki­no be­veik 200 tūkst. mal­di­ninkų, joje ple­ vėsavo vi­so pa­sau­lio ša­lių vėlia­vo­s.

Po­pie­žius mo­ja­vo žmonėms, šaukė „Ciao!“ ir pa­bu­čiuo­da­vo jam pa­ duo­da­mus kūdi­kius, tar­si jau būtų

130-yje de­le­ga­cijų, ku­rios bu­vo su­ so­din­tos ne­to­li al­to­riaus, bu­vo še­ ši mo­nar­chai, JAV vi­cep­re­zi­den­tas Joe Bi­de­nas, Ar­gen­ti­nos pre­zi­dentė Cris­ti­na Fer­nán­dez de Kirch­ner, ki­ti ly­de­riai.

Al­to­riaus kairė­je sėdėjo maž­ daug 250 vys­kupų ir ar­ki­vys­kupų, taip pat – dva­si­nin­kai iš kitų krikš­ čio­nių Baž­ny­čių.

Tarp šių bu­vo eku­me­ni­nis pa­ triar­chas Balt­ra­mie­jus I iš Stam­ bu­lo. Jo at­vy­ki­mas žy­mi pirmą kar­ tą per be­veik tūkstantį metų, – nuo did­žio­sios abiejų Baž­ny­čių schiz­ mos 1054-ai­siais, – kai eku­me­ni­ nis pa­triar­chas da­ly­va­vo po­pie­ žiaus int­ro­ni­za­ci­jo­je.

Ro­dy­da­mas bend­rystės gestą krikš­čio­nims Ry­tuo­se po­pie­žius prie­š mi­šias prie šv. Pet­ro ka­po pa­si­meldė su Rytų apeigų ka­ta­likų pa­triar­chais ir ar­ki­vys­ku­pais, be to, Evan­ge­li­ja bu­vo skai­to­ma graikų, o ne tra­di­ci­ne lo­tynų kal­ba.

BNS inf.

Po­pie­žius ir Ar­gen­ti­nos pre­zi­dentė – pa­ga­liau drau­gai?

Vie­na pirmųjų naująjį po­pie­žių Pran­ciškų pa­svei­ki­no jo tau­tietė, Ar­gen­ti­nos pre­zi­dentė Cris­ti­na Fer­nán­dez de Kirch­ner. Ar tai reiš­ kia jų il­ga­me­čių ginčų pa­baigą?

Po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus ir C.Fer­ nán­dez de Kirch­ner pir­ma­die­nio su­si­ti­ki­mo at­mos­fe­ra bu­vo šil­ta.

Prieš pri­va­čius prie­špie­čius jie, fil­ muo­jant ka­me­roms, ap­si­keitė do­ va­no­mis. Bet šyp­se­nos ne­galė­jo nu­slėpti fak­to, kad jųdviejų san­ty­ kiai iki šiol bu­vo la­bai su­dėtin­gi.

Kai ėjo Bue­nos Ai­rių ar­ki­vys­ku­ po pa­rei­gas, kar­di­no­las Jor­ge Ma­rio Ber­gog­lio 14 kartų pra­šė su­si­tik­ ti su C.Fer­nán­dez de Kirch­ner nuo 2007 m., kai ji užėmė pre­zi­den­ to po­stą. Bet vi­sus 14 kartų ša­lies va­dovė at­si­sakė. Kas­met, lie­pos 9-ąją, Ar­gen­ti­nos ne­prik­lau­so­ mybės dieną, ji steng­da­vo­si iš­vyk­

ti į už­sienį ir ne­da­ly­vau­da­vo tra­ di­cinė­se mi­šio­se, ku­rias lai­ky­da­vo J.M.Ber­gog­lio ir ku­rių anks­tes­ni pre­zi­den­tai nie­ka­da ne­pra­leis­da­vo.

Ka­ta­li­kybė yra ofi­cia­li Ar­gen­ti­nos re­li­gi­ja, šalyje draud­žia­mi abor­tai, ta­čiau C.Fer­nán­dez de Kirch­ner 2010 m. pa­si­rašė ho­mo­sek­sualų san­tuo­kas įtei­si­nantį įsta­tymą.

Kartą pre­zi­dentė pa­juo­ka­vo, kad mo­te­rims ir­gi turėtų būti su­teik­ta teisė tap­ti Ro­mos po­pie­že, tuo­met ji galėtų pa­si­var­žy­ti su J.M.Ber­gog­ lio dėl šio po­sto. O J.M.Ber­gog­lio prie­ši­no­si kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­soms, ku­rios būtų lei­du­sios C.Fer­nán­dez de Kirch­ner tre­čią kartą kan­di­da­ tuo­ti į Ar­gen­ti­nos pre­zi­den­tus.

Jo su­si­kir­ti­mai su pre­zi­den­te ro­ dė kon­ser­va­ty­vias pa­žiū­ras, būdin­ gas ir anks­tes­niems po­pie­žiams.

Kai C.Fer­nán­dez de Kirch­ner gynė kont­ra­cep­ciją, J.M.Ber­gog­lio

gar­siai skelbė Baž­ny­čios nu­linės to­le­ran­ci­jos po­li­tiką šiuo klau­si­ mu. „Nėščia mo­te­ris pil­ve ne­šio­ja ne dantų še­petėlį ar na­viką, – dės­ tė J.M.Ber­gog­lio. – Moks­las mums ro­do, kad nuo ap­vai­si­ni­mo aki­mir­ kos jau yra vi­sas ge­ne­ti­nis ko­das.

Todėl tai net ne re­li­gi­jos, o moks­lu grįstos mo­ralės klau­si­mas.“ Kar­di­no­las sakė, kad dau­gelį mo­terų, pa­si­da­riu­sių abortą, vė­ liau ka­muo­ja sąžinė. „Turė­tumė­te pa­sėdėti klau­syk­lo­je ir pa­si­klau­ sy­ti tų did­žiųjų dramų, nes jos su­ pran­ta, kad nu­žudė sa­vo vaiką“, – kalbė­jo jis.

Prie­šin­da­ma­sis ho­mo­sek­sualų san­tuokų le­ga­li­za­vi­mui, J.M.Ber­ gog­lio laiš­ke ku­ni­gams rašė: „Nebū­ ki­me naivūs. Tai ne tie­siog po­li­tinė ko­va. Tai prie­š Die­vo planą nu­ kreip­tos dest­ruk­ty­vios pa­stan­gos.“ „Ti­me“ inf.

Su­si­ti­ki­mas: po­pie­žius Pran­ciš­kus iš­bandė sa­vo dip­lo­ma­ti­nius su­

gebė­ji­mus pir­ma­dienį pie­tau­da­mas su Ar­gen­ti­nos pre­zi­den­te C.Fer­ nán­dez de Kirch­ner, ku­rios vy­riau­sybę jis anks­čiau kal­ti­no de­ma­go­ giš­ku­mu.

AFP nuo­tr.

11

TREČIADIENIS, kovO 20, 2013

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Ka­ra­liau­jan­ti kla­si­ka dvel­kia ele­gan­ci­ja Rau­do­nų ply­tų frag­ men­tai, an­tik­va­ri­ niai ir ne to­kius se­ nus so­viet­me­čio lai­ kus me­nan­tys bal­ dai, su­bti­lios de­ta­lės, spal­vos ir for­mos – vi­sa šia­me būs­te tu­ri sa­vo prie­žas­tį, bu­vo tiks­lin­gai ieš­ ko­ta, kruopš­čiai at­ rink­ta bei de­rin­ta.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Sten­gė­si ne­per­sal­din­ti

In­di­vi­dua­laus na­mo Kark­lė­je in­ ter­je­rą kū­ru­si di­zai­ne­rė Eg­lė Re­ka­ šie­nė pri­si­mi­nė, jog be­ne pir­muo­ju at­spir­ties taš­ku ta­po pa­ties pa­sta­ to sti­lis­ti­ka.

Nors ir nau­jos sta­ty­bos, iš rau­ do­nų vo­kiš­kų ply­tų su­ręs­tas būs­ tas dvel­kia se­ną­ja Klai­pė­dos kraš­to dva­sia. Tad, pa­sak kū­rė­jos, neat­ si­tik­ti­nai ši te­ma at­ke­lia­vo ir į in­ ter­je­rą.

Eg­lė Re­ka­šie­nė:

„Su­tilp­ti“ į tra­di­ci­ nį kla­si­ki­nį sti­lių yra mi­li­jo­nai va­rian­tų, o šian­die­nos in­ter­je­ras neap­siei­na be ek­lek­ tiš­kų de­ta­lių, ta­čiau vis tiek yra iš­lai­ko­ mi pa­grin­di­niai prin­ ci­pai.

Tiks­las: būs­to šei­mi­nin­kai, pa­de­da­mi in­ter­je­ro kū­rė­jos, rin­ko­si ne­vie­na­die­nius spren­di­mus.

Rau­do­no­mis ply­to­mis bu­vo de­ ko­ruo­ta laip­ti­nė, ži­di­nys. Šie spren­di­mai gy­ve­na­ma­jai ap­lin­kai ne tik su­tei­kė mo­nu­men­ta­lu­mo, au­ten­ti­kos, bet ir su­sie­jo būs­to fa­ sa­do vaiz­dą su in­ter­je­ru.

E.Re­ka­šie­nė pa­sa­ko­jo, jog bran­ dūs, jau vai­kus užau­gi­nę na­mų šei­ mi­nin­kai pa­si­rin­ko il­gaam­žiš­kes­nį, tai­gi – kla­si­ki­nį in­ter­je­rą.

Anot kū­rė­jos, ne­re­tai šis so­li­ dus sti­lius aso­ci­juo­ja­si su sun­ku­ mu, tam­su­mu, o šiuo at­ve­ju siek­ta iš­ryš­kin­ti švie­sią­ją, mo­te­riš­ką li­ni­ ją. Taip pat bu­vo pa­si­rink­tas gė­lių

mo­ty­vas, ku­rio pa­gei­da­vo pa­ti už­ sa­ko­vė. „Su­tilp­ti“ į tra­di­ci­nį kla­si­ ki­nį sti­lių yra mi­li­jo­nai va­rian­tų, o šian­die­nos in­ter­je­ras neap­siei­na be ek­lek­tiš­kų de­ta­lių, ta­čiau vis tiek yra iš­lai­ko­mi pa­grin­di­niai prin­ci­ pai – tai ir tam tik­ro sti­liaus bal­ dai, ir spal­vos, raš­tai“, – var­di­jo pa­šne­ko­vė.

Spal­vi­nia­me būs­to ko­lo­ri­te ryš­ kūs ne tik ru­di, juo­di, pil­ki to­nai, bet ir su­švy­ti kre­mi­niai, ro­ži­niai po­tė­piai. Pas­ta­rų­jų nau­do­ta sai­ kin­gai, kad in­ter­je­ras ne­tap­tų per­ ne­lyg „sal­dus“.

Eg­lės Re­ka­šie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Su­ri­šo“ tris lan­gus

Be­veik pa­čia­me sve­tai­nės cent­ re stūk­san­tis ži­di­nys ta­po ne tik ryš­kiau­siu pir­mo­jo aukš­to erd­vių ak­cen­tu, bet ir tar­nau­ja įvai­rioms funk­ci­joms. „Ka­dan­gi ka­mi­nas bu­vo su­pro­ jek­tuo­tas vi­du­ry­je kam­ba­rio, ži­ di­nį šiek tiek pra­pla­ti­no­me, įreng­ da­mi iš abie­jų pu­sių ni­šas – vie­na skir­ta mal­koms su­si­dė­ti, ki­to­je pu­sė­je bu­vo įreng­ta len­ty­na kny­ goms“, – apie pa­si­rink­tą spren­di­ mo va­rian­tą pa­sa­ko­jo di­zai­ne­rė.

12

Fak­tū­ra: laip­ti­nė­je pui­kiai pri­gi­jo se­no­viš­kų ply­tų frag­men­tas.

12

TREČIADIENIS, kovO 20, 2013

rubrika namai

Ka­ra­liau­jan­ti kla­si­ka dvel­kia ele­gan­ci­ja Dėl sko­lų – rū­pes­čiai

Vien­ti­sa: ne­di­du­kė vir­tu­vės zo­na be­veik su­si­lie­ja su val­go­mo­jo ir sve­tai­nės erd­ve.

Sve­tai­nė­je į akis krin­ta 11 ir dar vie­nas išskirti­ nis ele­men­tas – per vi­są kambario

sie­nos il­gį ply­tin­ti pla­ti ir aukš­ta pa­lan­gė.

Paš­ne­ko­vė pri­pa­ži­no, jog ga­li­ my­bė įgy­ven­din­ti to­kį spren­di­mą įma­no­ma ne kiek­vie­na­me in­ter­ je­re. „Vie­no­je sve­tai­nės sie­no­je bu­vo su­pro­jek­tuo­ti trys siau­ri lan­gai.

Ka­dan­gi ne­si­no­rė­jo tri­jų at­ski­rų pa­l an­g ių, vi­s us juos su­j un­g ė­m e vie­na pla­čia pa­lan­ge. Išė­jo ne tik tal­p i len­ty­n a kny­goms, ki­t iems maž­m o­ž iams, bet ir suo­l as, ant ku­rio ga­li­ma už­mes­ti pa­gal­vė­lę, pri­sės­ti ir pa­si­gro­žė­ti nuo­sta­biu gam­tos vaiz­du už lan­go“, – įver­ ti­no pa­šne­ko­vė.

Pa­sak di­zai­ne­rės, sy­kiu bu­vo iš­ spręs­ti ir kiti klau­si­mai – kur ga­ lė­tų at­si­ras­ti te­le­vi­zi­jos zo­na bei pa­sta­ty­ta vaiz­do ir gar­so apa­ra­ tū­ra.

Įk­vė­pė gy­vy­bės

Pa­sak Eg­lės, šiam pro­jek­tui įgy­ ven­din­ti ne­pri­rei­kė įspū­din­gų in­ ves­ti­ci­jų, nors kū­rė­ja ne­nei­gė, jog steng­ta­si pa­si­telk­ti ko­ky­biš­kas, na­tū­ra­lias me­džia­gas, tiek kal­bant apie ap­dai­lą, tiek apie bal­dus.

Tad vie­ni ele­men­tai pa­rei­ka­la­vo dau­giau iš­lai­dų, ki­tur ieš­ko­ta ga­li­ my­bių pa­tau­py­ti. „Kaip be­bū­tų, kla­si­ki­nio sti­liaus in­ter­je­re ne­ga­li sau leis­ti kaž­ko­kio plas­ti­ko, la­mi­nuo­tų plokš­čių. Ta­ čiau bu­vo daik­tų, ku­rie at­ke­lia­vo ir iš „Ikea“ – pa­vyz­džiui, kab­liu­ kai vir­tu­vė­je, bal­dai vai­kų kam­ ba­riams. Jie yra jau­nat­viš­kes­nės sti­lis­ti­kos, ta­čiau sten­gė­mės, kad neišk­ris­tų iš bend­ro kon­teks­to“, – pri­pa­ži­no kū­rė­ja.

De­ra­mą vie­tą būs­to in­ter­je­re su­ ra­do ir neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tę se­ni bal­dai.

Nau­jam gy­ve­ni­mui bu­vo pri­ kel­tas so­viet­me­čiu pa­ga­min­tas

minkš­ta­suo­lis bei val­go­mo­jo kė­ dės, taip pat an­tik­va­ri­niai sve­tai­ nės bal­dai – in­dau­ja ir sta­las. „Juos res­tau­ruo­ti at­siė­jo pa­na­ šiai, kiek bū­tų kai­na­vę nau­ji bal­ dai, ta­čiau šiuo at­ve­ju svar­bu sen­ ti­men­tai se­niems daik­tams. Be to, se­nie­ji bal­dai tu­ri vi­sai ki­tą ver­tę“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vė.

Fak­tiš­kai vi­si bal­dai, net ir minkš­tie­ji, bu­vo ga­mi­na­mi pa­ gal spe­cia­lų už­sa­ky­mą. Ne­ti­pi­nius spren­di­mus dik­ta­vo pa­ts būs­to pro­jek­tas. „Sve­tai­nė pa­kan­ka­mai su­spaus­ ta, čia rei­kė­jo skai­čiuo­ti vi­sus cen­ ti­met­rus, to­dėl spren­di­mas ga­min­ ti bal­dus pir­miau­sia bu­vo priim­tas dėl er­go­no­miš­ku­mo“, – paaiš­ki­no kū­rė­ja.

Pa­ra­d ok­sa­l u, ta­č iau, kaip pa­ ti­k i­n o in­ter­j e­ro di­zai­n e­r ė, pa­ ga­min­ti sve­tai­nės bal­dus at­siė­jo net pi­g iau, nei įsi­g y­t i pa­n a­š ius ga­ta­vus.

Vie­na au­gi­nu ne­pil­na­me­ tį vai­ką, esu re­gist­ruo­ta Dar­ bo bir­žo­je. Įsis­ko­li­nau bend­ ro­vei „Klai­pė­dos ener­gi­ja“, su ku­ria pa­si­ra­šiau sko­los grą­ži­ni­mo gra­fi­ką. Bet sko­lų išieš­ko­ji­mo tar­ ny­ba „Gel­vo­ra“ siun­ čia laiš­kus, ku­riuo­se pa­tei­kia­mos su­mos, di­des­nės, nei esu sko­ lin­ga. Pas­kam­bi­nus iš­siaiš­kin­ti šį ne­su­ sip­ra­ti­mą, man pra­ dė­jo gra­sin­ti ne­va da­bar ir su vai­kais iš bu­to iš­me­ta. O sko­la nė­ ra mil­ži­niš­ka, net ši­lu­mos tink­luo­ se sa­kė, kad, pa­ ly­gin­ti su ki­tais var­t o­t o­jais, tai ga­na men­ka su­ma.

Gre­ta Lau­ra Me­di­kai­tė

Bend­ro­vės „Gel­vo­ra“ Fi­zi­nių as­me­nų sko­lų išieš­ko­ji­mo sky­riaus va­do­vė

J

ei esa­te vie­ni­ša ma­ma, esa­te re­ gist­ruo­ta Dar­bo bir­žo­je ir su­da­ rė­te gra­fi­ką su kre­di­to­riu­mi, šiuo at­ve­ju – „Klai­pė­dos ener­gi­ja“, bū­ tų ge­rai, kad lai­ky­tu­mė­tės sa­vo pa­si­ra­ šy­to mo­kė­ji­mo gra­fi­ko. Pri­mi­ni­mo laiš­ kus iš mū­sų įmo­nės ga­vo­te tik­riau­siai dėl to, kad ne­si­lai­ko­te šio gra­fi­ko. Taip, mū­sų laiš­kuo­se yra nu­ro­dy­ta di­des­ nė sko­los su­ma, nes kiek­vie­ną mė­ne­ sį jums pri­skai­čiuo­ja­mi ei­na­mie­ji mo­ kė­ji­mai už šil­dy­mą ir karš­tą van­de­nį, o gau­da­ma mū­sų laiš­kus, ma­to­te tiks­liai ap­skai­čiuo­tas su­mas pra­ne­ši­me nu­ro­

Dar­na: bend­ros sti­lis­ti­kos pai­so­ma ir vo­nios kam­ba­ry­je.

dy­tai da­tai. Pa­vyz­džiui, jei sko­los mo­ kė­ji­mo gra­fi­ką esa­te pa­si­ra­šiu­si lapk­ri­ čio mė­ne­sį, kai sko­la su­da­rė 800 li­tus, va­sa­rio mė­ne­sio laiš­kas jau bus su ei­ na­mai­siais pri­skai­ty­mais ir ja­me nu­ro­ dy­ta su­ma ga­li su­da­ry­ti ir 1 200 li­tų. Dėl sko­los su­mos dy­džio – kiek­vie­nas ši­lu­ mos tink­lų klien­tas yra įspė­ja­mas, kad neat­sis­kai­tęs lai­ku per tam tik­rą ter­mi­ ną ga­li pa­tek­ti į są­ra­šus, per­duo­da­mus sko­los išieš­ko­ji­mo kom­pa­ni­joms. Kiek­ vie­nas toks as­muo tu­ri tei­sę at­vyk­ti pas kre­di­to­rių ir su­mo­kė­ti įsi­sko­li­ni­mą ar­ba su­si­tar­ti da­ry­ti tai da­li­mis. Jei įsi­sko­li­ni­ mas pa­den­gia­mas ar­ba su­si­ta­ria­ma mo­ kė­ti da­li­mis ir klien­tas šio gra­fi­ko lai­ko­si – to­kie sko­li­nin­kai pas mus ne­pa­ten­ka.

Eg­lės Re­ka­šie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Įsipareigojimai: laiku nesumokėjus mokesčių gresia nemalonumai.

Vytauto Petriko fotomontažas

13

trečiadienis, kovo 20, 2013

sportas Prasideda ketvirtfinalis

12-asis futbolo turnyras

Klaipėdietė – vicečempionė

Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai pradės Lietuvos rankinio lygos čempionato antrąjį etapą. Šiandien 19 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) uostamiesčio ekipa žais pirmąsias ketvirtfinalio rungtynes su Varėnos „Ūla“.

Atsakomoji kova – kovo 23 d.

Jei reikės trečiųjų rungtynių, jos vyks kovo 27 d. Klaipėdoje.

Prasideda Aleksandro Fokino taurės futbolo turnyras, kuriame varžysis šešios miesto komandos. A grupėje kovos „Vakarų Baltija“, „Baltai“ ir „Klaipėdos futbolo mokykla“ (KFM), B – „Sarema“, „Klarksonas-Plikiai“ ir „Sendvaris. Šiandien 19 val. Futbolo mokyklos aikštėje žais KFM ir „Vakarų Baltija“.

Ispanijoje vykstančiose Europos senjorų lengvosios atletikos uždarų patalpų pirmenybėse pirmoji iš penkiolikos lietuvių pasirodžiusi klaipėdietė Jadvyga Putinienė (65–69 metų grupė) rutulio stūmimo rungtyje iškovojo sidabro medalį (9 m 62 c m). Auksą pelnė latvė Maija Jakobsonė (10 m 9 cm).

Pergalės sostinėje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vilniuje vykusiame „Sensei“ karatė kiokušin klubo turnyre pergales iškovojo du klaipėdiečiai – Kęstutis Staponas ir Ričardas Myka.

Tarp 10-mečių berniukų kovojęs K.Staponas buvo stipriausias svorio iki 35 kg grupėje. Tai jo devintoji sėkmė turnyruose.

R.Myka (iki 75 kg) buvo nenugalimas 12-mečių B grupėje.

Keturi Klaipėdos „Tensho“ klubo jaunieji sportininkai užėmė antrąsias vietas: Titas Gomas (12-mečiai, iki 45 kg), Viktorija Jocytė (13-mečiai; iki 45 kg), Lukas Gilvonauskas (12-mečiai; iki 50 kg), Dovydas Vaitkus (13-mečiai; iki 60 kg).

Dar keturi Dariaus Glodenio auklėtiniai buvo treti: Edgaras Ber-

Nugalėtojas: K.Staponas laimi

beveik visas varžybas.

žanskas (11-mečiai; iki 35 kg), Ugnius Mikalauskis (11-mečiai; iki 35 kg), Erikas Tilvikas (16-mečiai; per 75 kg) ir Mantas Varanavičius (12-mečiai; per 50 kg). Sostinėje kovojo apie 550 karatė atletų iš 10 Lietuvos klubų. Uostamiesčio „Tensho“ komandos garbę gynė 19 sportininkų.

Iš Čekijos – tuščiomis Česlovas Kavarza Gytis Vaitkus ir Mantas Balčiauskas išmėgino jėgas prestižiniame Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) „Grand Prix“ turnyre Čekijoje.

Svorio iki 60 kg grupėje rungtyniavęs G.Vaitkus pirmoje kovoje 16:9

Uostamiesčio „Neptūno“ krepšinio komandą papildė auksinės Lietuvos jaunimo rinktinės narys klaipėdietis Arnas Butkevičius.

nugalėjo Čekijos čempioną Miroslavą Serbaną.

Tačiau kitą dieną klaipėdietis suklupo, turėjęs pripažinti varžovo iš Airijos Seano McCombo pranašumą – 5:10. M.Balčiauskas (iki 75 kg) iš turnyro pasitraukė po pirmojo susitikimo, kurį 10:13 pralaimėjo čekui Patrikui Heilui.

Sugrįžtuvės: į gimtąjį miestą grįžusiam A.Butkevičiui išsipildė vienas noras.

„Lietkabelio“ nuotr.

A.Butkevičius žais „Neptūne“ 20-metis 199 cm gynėjas, atsisveikinęs su Panevėžio „Lietkabeliu“, gimtajame mieste žais iki sezono pabaigos.

A.Butkevičius priklauso Kauno „Žalgirio“ ekipai, tačiau kauniečiai sutiko jį paskolinti „Neptūnui“. „Džiugu, kad klubų vadovai sutarė dėl mano persikėlimo į Klaipėdą. Jau prieš kelerius metus norėjau atstovauti „Neptūno“ komandai, tačiau atsirasdavo visokių trukdžių. Pagaliau žaisiu namuose. „Neptūnas“ – puiki komanda, galinti kovoti dėl aukščiausių vietų“, – sakė pas pirmąjį trenerį Liną Ka-

zilionį krepšinio treniruotes lankęs vaikinas.

Profesionalo karjerą A. Butkevičius pradėjo 2009 m. Neringos „Neringos kuršių“ komandoje, kuri rungtyniavo Regionų krepšinio lygoje.

2010-2012 metais jaunasis Lietuvos krepšinio talentas vilkėjo Vilniaus „Sakalų“ komandos marškinėlius. Pernai šią ekipą treniravo dabartinis „Neptūno“ treneris Kazys Maksvytis.

Būtent šio specialisto treniruojama Lietuvos jaunuolių rinktinė laimėjo visus Europos ir pasaulio titulus.

Šiame sezone A.Butkevičius Lietuvos krepšinio lygos pirmenybėse, vilkėdamas „Lietkabelio“ ekipos marškinėlius, aikštėje praleisdavo beveik po 29 min., pelnydavo vidutiniškai po 11,1 taško, atlikdavo po 2,5 rezultatyvaus perdavimo, atkovodavo po 3,5 kamuolio, suklysdavo 2,2 karto.

Baltijos krepšinio lygos čempionate klaipėdietis aikštėje vidutiniškai rungtyniaudavo po 24,1 min., po krepšiais atkovodavo po 4,4 kamuolio. „Klaipėdos“ inf.

Turnyrą laimėjo „Kuršių“ ekipa Uostamiestyje surengtą turnyrą, kuriame varžėsi trys komandos, laimėjo Klaipėdos „Kuršiai“, aplenkę sostinės „Geležinio vilko“ ir Klaipėdos „Viesulo“ ekipas.

Geriausiu žaidėju tarp nugalėtojų buvo pripažintas Aurimas Gedminas. „Viesulo“ sporto centro ekipoje geriausiu išrinktas Dovydas Kazlauskas. Artimiausios rungtynės uostamiestyje – balandžio 6

Sėkmė: Klaipėdos „Kuršiai“ buvo pajėgiausi tarp trijų komandų.

dieną. Tądien Klaipėdoje vyks prasidėsiančio Lietuvos atviro moterų regbio čempionato, kuriame žais keturios Lietuvos ir trys Latvijos ekipos, rungtynės. „Klaipėdos“ inf.

19

trečiadienis, kovo 20, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės knygą „Lotoso žiedas“.

Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 26 d.

Avinas (03 21–04 20). Šiandien būsite impulsyvūs, aistringi ir gana agresyvūs. Tik gerokai po pietų jums pavyks susikaupti ir daugiau nuveikti.

Jautis (04 21–05 21). Objektyviems, nešališkiems išlikti šiandien bus nelengva. Už savo kalbas, pažadus, prisiimtus įsipareigojimus teks atsakyti, tad galvokite, ką darote.

Dvyniai (05 22–06 21). Gims originalių idėjų, spontaniškų užmojų. Nepulkite jų vykdyti neapsvarstę, ar tai įmanoma praktiškai realizuoti. Bus progų netikėtai pabendrauti su senais bičiuliais ir naujais pažįstamais.

Vėžys (06 22–07 22). Nauji planai didins stimulą aktyviai veikti, kurti, agituoti, įrodinėti, tad galite viršyti savo įprastines ribas. Vis dėlto tikėtini priekaištai dėl per didelės arogancijos ar familiarumo santykiuose.

Liūtas (07 23–08 23). Svarbiuose reikaluose nesivadovaukite emocijomis ar išgalvotomis fantazijomis. Paisykite įstatymų, taisyklių bei instrukcijų.

Mergelė (08 24–09 23). Labiausiai jus domins pinigai ir meilė.

Imkitės finansinių reikalų, laiku sutvarkykite dokumentus, sumokėkite mokesčius. Tiesa, ir dėl pinigų, ir dėl meilės gali nukentėti draugystės ryšys.

Svarstyklės (09 24–10 23). Nemažai emocijų šiandien patirsite darbe. Turbūt paaiškės, kaip esate vertinami kolegų, vadovo. Bus sunku, jei patys turėsite dėl kažko apsispręsti.

Skorpionas (10 24–11 22). Diena turėtų būti įdomi, nuotaikinga.

Susitikimai, susitarimai turėtų nenuvilti. Galimas mokslinis, sportinis, kūrybinis ar kitoks laimėjimas, pripažinimas.

Labai pravers geras humoro jausmas. Šaulys (11 23–12 22). Įsimylėjimas ar kažkoks vidinis nerimas trukdys susikaupti konkrečiam darbui.

Tačiau smagu bus susitikti, pasikalbėti su pažįstamais, gerbėjais.

Ožiaragis (12 23–01 20). Diena nebloga, bet nuotaiką gadins didėjančios išlaidos ir nepadaryti darbai.

Galite tikėtis šiokių tokių permainų savo artimuose santykiuose arba profesiniuose planuose.

Vandenis (01 21–02 19). Gana vikriai suksitės įvairių darbų verpete. Seksis dirbti protinį darbą, manipuliuoti informacija, skleisti žinias. Tikėtina intriguojama naujiena arba susitikimas su bendraminčiais, buvusiu kolega, giminaičiu. Itin saugokite sveikatą. Žuvys (02 20–03 20). Naujai pažvelgsite į verslo arba kūrybinės raiškos galimybes. Tačiau nelabai aiškiai suvoksite, koks galėtų būti kitų suinteresuotų asmenų indėlis ir vaidmuo.

Neskubėkite – jau rytoj viskas savaime gali stoti į savo vietas.

Orai

Šiandien sniegas numatomas visoje šalyje, naktį bus iki 8 laipsnių šalčio, dieną laikysis 2–4 laipsniai šalčio.

Pasnigs ir ketvirtadienį, naktį bus iki 10 laipsnių šalčio, dieną bus apie du laipsnius šalčio, pamaryje – vienas laipsnis šilumos.

Šiandien, kovo 20 d.

–5

–1

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–4

Šiauliai

Klaipėda

–2

Panevėžys

–3

Utena

–2

6.38 18.49 12.11

79-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 286 dienos.

Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

–2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +1 Brazilija +23 Briuselis +8 Dublinas +7 Kairas +26 Keiptaunas +20 Kopenhaga +1

kokteilis Par­duo­da ne­pa­ga­min­tą ma­ši­ną Keis­t i žmo­nės gy­ve­na Ne­r in­go­je. Kuo ar­čiau Ni­dos, tuo dau­g iau tas bruo­žas aki­vaiz­des­nis. Gal dėl to vie­tos gy­ven­to­ jai ir ski­ria­si nuo ki­tų Lie­tu­vos pi­lie­čių, nes al­suo­ja per­ne­lyg gry­nu oru ar val­ go per­ne­lyg anks­ti iš rū­kyk­lų iš­trauk­tus un­gu­rius. Keis­tų el­ge­sio pa­vyz­džių ga­ li­ma pa­teik­ti il­gą są­ra­šą. Nau­jau­sią hu­ mo­ro do­zę su­tei­kė Ne­r in­gos val­d i­n in­ kai, į vie­ną laik­raš­t į „įme­tę“ skel­bi­mą, kad auk­cio­ne par­duos au­to­mo­bi­l į, ku­ rio pra­di­nė kai­na – 7,5 tūkst. li­tų.

Kai­na – „pa­do­ri“, auk­cio­nas – rea­lus, ta­ čiau var­g u ar vie­nas iš pir­kė­jų, at­v y­ kęs ba­lan­d žio 5 die­ną į uni­ka­lų Lie­ tu­vos kam­pe­l į, nu­pirks siū­lo­mą ma­ši­ ną. Jos pa­pras­čiau­siai dar nė­ra. „Ra­tai“ nuo kon­ve­je­rio nu­rie­dės tik 2013-ųjų gruo­d žio 19 die­ną.

Londonas +9 Madridas +15 Maskva –5 Minskas –7 Niujorkas +6 Oslas –3 Paryžius +11 Pekinas +8

Praha +9 Ryga +1 Roma +15 Sidnėjus +23 Talinas –5 Tel Avivas +24 Tokijas +19 Varšuva +4

Vėjas

5–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-4

-1

-2

-4

5

-4

-1

-3

-5

5

-7

-4

-7

-10

8

rytoj

penktadienį

Pir­mo­ji tai­syk­lė vai­ruo­to­jams: ne­ger­ki­ te prie vai­ro, ga­li­te ne­ty­čia iš­pil­ti alų.

Mo­te­rims truk­do... vy­rai

Čes­ka (397 719; o jei ne­rin­giš­kiai val­gy­tų ne rū­ky­tus un­gu­rius, o rū­ky­tus kar­šius, gal keis­te­ny­bės liau­tų­si?)

Alytus

–3

Filomenas, Irmgarda, Irmantas, Tautvilė, Žygimantas.

1336 m. gin­da­mie­si nuo kry­ž iuo­čių ir ne­no­rė­da­ mi pa­si­duo­ti gy­vi su­si­de­ gi­no Pi­lė­nų gy­nė­jai.

1727 m. mi­rė bri­tų moks­ li­n in­k as se­r as Isaac New­ton.

1933 m. na­ciai Da­chau vie­to­vė­je įkū­rė pir­mą­ją kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lą.

1969 m. Gib­ral­ta­re su­si­ tuo­kė John Len­non ir Yo­ ko Ono. 1974 m. Lon­do­ne ne­sėk­ min­gai mė­g in­ta pa­g rob­ ti prin­ce­sę Ann.

1980 m. gi­mė krepš­ni­ nin­kas Ro­ber­tas Jav­ to­kas.

1995 m. sek­tan­tai To­k i­jo (Ja­po­ni­ja) met­ro pa­sklei­dė nuo­din­gas du­jas, nuo ku­rių žu­vo 12 ir ap­si­nuo­di­jo dau­ giau nei 5 500 žmo­nių.

2010 m. Pe­ki­ną už­klu­po smė­lio pū­ga: tūks­tan­čiai to­nų smė­lio nu­klo­jo Pe­ ki­no gat­ves, ku­rios ta­po gel­to­nai oran­ži­nė­mis.

2011 m. Ita­l i­ja pa­ge­r i­ no anks­čiau Ru­mu­ni­jai pri­klau­siu­sį pa­sau­lio re­ kor­dą, kai mė­si­nin­kų ko­ man­da pa­ga­mi­no il­ges­ nę nei pu­sės ki­lo­met­ro kiau­lie­nos deš­rą.

Gel­b ė­t i pus­ny­se įstri­g u­sių au­to­mo­bi­ lių Veng­r i­jos val­d žia pa­siun­tė ka­r i­nę tech­n i­ką. Gel­bė­to­jai so­v ie­t i­nės ga­my­ bos tan­kais „T-72“ pa­tru­liuo­ja snie­go už­ klo­t us greit­ke­l ius ir pa­de­da vai­r uo­to­ jams. Ypač su­dė­t in­ga pa­dė­t is su­si­k los­ tė greit­ke­ly­je M1, jun­g ian­čia­me Bu­da­ peš­tą ir Vie­ną. Čia vai­ruo­to­jai sa­vait­ga­ lį bu­vo įstri­gę au­to­mo­bi­liuo­se net pa­rą.

Veng­ri­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja gy­ ven­to­jams iš­siun­ti­nė­jo SMS ži­nu­tes, pa­ tar­da­ma su­dė­tin­go­je pa­dė­ty­je at­si­dū­ru­ siems vai­ruo­to­jams lik­ti sa­vo au­to­mo­bi­ liuo­se, kol baig­sis de­ga­lai, o po to kraus­ ty­t is pas kai­my­nus. Ne­pai­sant me­teo­ ro­lo­g ų įspė­ji­mų, Veng­ri­jos ir ki­tų Vi­du­ rio bei Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių vy­riau­sy­bės ne­bu­vo pa­si­ren­gu­sios gau­siam sny­giui, ko­kiu nu­ste­bi­no pa­va­sa­rio pra­džia.

Iš ke­lių eis­mo tai­syk­lių

Grįž­ta se­nu­kas iš sos­t i­nės į kai­mą ir pa­sa­ko­ja: „Bu­vau to­kio­je įdo­mio­je par­ duo­tu­vė­je. Na ir vie­te­lė! Pri­pu­čia­mos mo­te­rys par­duo­da­mos!“ – O pri­pu­čia­mų vy­r ų ar yra? – klau­sia kai­my­nė.

– Ne­me­luo­s iu, vy­r ų ne­ma­č iau. Gal neuž­ve­žė? Bet jų at­s ar­g i­n ių da­l ių – nors ve­ž i­man krauk!

Marijampolė

Vardai

Prieš snie­gą – tan­kais

cio­ne nu­si­pir­kęs tau­tie­tis pri­va­lės pi­ni­gus su­mo­kė­ti per tris die­nas.

Links­mie­ji tirš­čiai

Vilnius

kovo 20-ąją

Įsa­ky­mas: ne­bū­tą au­to­mo­bi­lį auk­

„Kok­tei­l io“ ži­n io­m is, au­to­mo­bi­l ių re­ mon­to spe­cia­lis­tai ne­su­tin­ka su ta nuo­ mo­ne, kad jie nau­do­ja­si tuo, jog mo­te­rys ne­la­bai iš­ma­no apie tech­ni­ką. „Da­bar vi­si bran­gi­na ge­rą var­dą. Jei tik kils ko­k ių nors neaiš­k u­mų, tuoj apie tai bus pa­skelb­ta in­ter­ne­te ir gud­ra­vi­ mai pa­si­baigs vi­siems lai­kams“, – „Kok­ tei­l į“ ti­k i­no ser­vi­so dar­buo­to­jas.

Anot jo, mo­te­r ys pa­pras­tai yra draus­ min­gos klien­tės, no­riai su­tin­ka, kad rei­ kia re­mon­tuo­ti, ir ne­su­ke­lia rū­pes­čių, jei tik joms... ne­truk­do vy­rai.

Su vie­na klien­te meist­rai vis­ką iš­siaiš­ kin­da­vo ir ras­da­vo spren­d i­mus, kol neį­si­k iš­da­vo jos vy­ras. Jam vi­sos pa­ slau­gos bū­da­vo per bran­g ios, de­ta­les ža­dė­da­vo pirk­t i ki­t ur, ta­čiau tuo vis­ kas ir pa­si­baig­da­vo. Klien­tei vė­l iau tek­da­vo vis­ką spręs­ti pa­čiai.

–3

–2

BBC inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

Gai­dys ža­dina tiksliausiai Ja­po­ni­jos ty­rė­jai tei­gia, kad gai­ džiai – tiks­liau­sias gam­tos ža­din­ tu­vas, ra­šo dai­ly­mail.co.uk.

Laukimas: penktą mėnesį nėščia Kate mano, kad gims sūnus, o prin­

cas Wil­lia­mas labiau norėtų dukters.

Kate ti­ki­si ber­niu­ko Kemb­ri­džo ku­ni­gaikš­tie­nė Kate sa­kė, jog ne­ži­no sa­vo bū­si­mo pir­ mo­jo vai­ko ly­ties, bet vi­lia­si, kad tai bus ber­niu­kas.

Ta­čiau jos vy­ras prin­cas Wil­lia­mas la­biau no­rė­tų mer­gai­tės.

Bu­vu­si Ka­te Midd­le­ton, ku­ri yra pen­ki mė­ne­siai nėš­čia, tai sa­kė vie­ nam ka­rei­viui, per Šv. Pat­ri­ko die­ nos ce­re­mo­ni­ją, skir­tą Ai­rių gvar­ di­jai pa­gerb­ti.

„Pak­lau­siau jos: „Ar ži­no­te, kas bus, mer­gai­tė ar ber­niu­kas?“ Ji at­ sa­kė: „Dar ne“, – pa­pa­sa­ko­jo gvar­ die­tis Lee Whee­le­ris. – Ji sa­kė: „Aš no­rė­čiau ber­niu­ko, o Wil­lia­mas no­rė­tų mer­gai­tės“.

Pa­sak L.Whee­le­rio, ku­ni­gaikš­ tie­nė jam pa­sa­kiu­si, kad su vy­ru dar neap­sisp­ren­dė dėl var­dų bū­ si­mam kū­di­kiui, ku­ris bus tre­čias žmo­gus ei­lė­je į bri­tų sos­tą. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Moks­li­nin­kai sie­kė nu­sta­ty­ti, ar gai­džiai kiek­vie­ną ry­tą gie­da rea­ guo­da­mi į sa­vo bio­lo­gi­nį laik­ro­ dį, ar – į pir­muo­sius sau­lės spin­ du­lius. Pa­si­ro­do, jų tik­rai ne­vei­kia išo­ri­niai veiks­niai. „Ty­r i­m ą at­l i­ko­m e, nes no­rė­jo­me nu­sta­ ty­ti, kas kont­ro­liuo­ ja gai­džių gie­do­ ji­mą“, – kal­bė­jo gy­v ū­n ų psi­ c h o ­l o ­g i ­j o s eks­per­tas dr.

Ta­kas­hi Yos­ hi­mu­ra. Moks­ li­nin­kai gai­džius iš­sky­rė į dvi gru­pes – pir­ mo­ji 12 val. per pa­rą bu­vo ryš­ kio­je švie­so­je ir 12 val. – tam­so­je, o ant­ro­ji vi­są lai­ką pra­lei­do tam­so­je. „Gai­džiai, ku­riuos lai­kė­me tam­so­ je, kiek­vie­ną ry­tą tuo pa­čiu me­tu, vi­sai prieš auš­rą, im­da­vo gie­do­ti.

Va­di­na­si, jie va­do­vau­ja­si sa­vo vi­ di­niu laik­ro­džiu“, – tę­sė dr. T.Yos­ hi­mu­ra. T.Yos­hi­mu­ra atei­ty­je ža­da ty­ri­nė­ti, ko­dėl ka­tės sa­ko „miau“, o šu­nys – „auau“.

LRT.lt inf.