2013-03-22 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

PENKTADIENIS, KOVO 22, 2013

www.kl.lt

A.But­ke­vi­čiui ir jo žmo­nai ato­sto­gos ap­kar­to vos pra­si­dė­ju­sios.

Lietuva 7p.

Du­ji­nių gink­lų sa­vi­nin­kų lau­kia ne­ma­ži rū­pes­čiai.

Užribis 8p.

66 (19 669)

Į bran­duo­li­nį smū­gį Šiau­rės Ko­rė­ja gra­si­na at­sa­ky­ti tuo pa­čiu.

Pasaulis 10p.

Kaina 1,30 Lt

V.Ma­jo­ro pa­li­ki­mas nyks­ta

„Ne­bū­ki­me li­go­ti es­te­tai.“ Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da pra­šė gy­ven­to­jų su­pra­tin­gu­mo dėl kelk­raš­čiuo­se pri­si­kau­pu­sio smė­lio.

2p.

Pagarbos sulauks tik po me­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jū­ri­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­jus ir sau­go­to­jus dar šiais me­tais pa­ gerb­ti nau­ju ap­do­va­no­ji­mu „Al­ bat­ro­sas“ truk­do ir lai­ko, ir pi­ni­gų sty­gius.

Užt­ruks pro­ce­dū­ros

Dė­me­sys: ka­dai­se skulp­to­riaus V.Ma­jo­ro so­dy­ba lūž­da­vo nuo ži­no­mų sve­čių, A.Bra­zaus­ko ap­si­lan­ky­mą iki šiol pri­si­me­na me­ni­nin­ko žmo­na Bi­

ru­tė. Nuot­rau­ko­je (iš kai­rės) – B.Pet­raus­kas, E.Gent­vi­las.

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus mi­ru­sio ži­no­mo Klai­pė­dos kraš­to tau­to­ dai­li­nin­ko Vy­tau­to Ma­jo­ro so­dy­bai gre­sia iš­ny­ki­mas. Dar so­viet­ me­čiu Ma­jo­rų sve­tin­gu­mu šil­dę­si po­li­ti­kai da­bar ta­po abe­jin­gi so­ dy­bos iš­sau­go­ji­mui, o pa­vel­do­sau­gi­nin­kai skulp­to­riaus dar­buo­ se neįž­vel­gia nie­ko ver­tin­go, ką rei­kė­tų iš­lai­ky­ti atei­ties kar­toms.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

So­dy­bo­je – kan­ki­nan­ti vie­nat­vė

„Prieš mir­tį jis man sa­ky­da­vo, kad aš tu­rė­siu rū­pin­tis so­dy­ba. Ta­čiau taip ir ne­spė­jo­me pa­si­kal­bė­ti, kaip tai teks man vie­nai pa­ da­ry­ti.

4

To­kį ap­do­va­no­ji­mą ini­ci­ja­vo Jū­ri­ nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nė ta­ry­ba.

Ki­tą sa­vai­tę mies­to ta­ry­ba tu­rė­ tų pa­tvir­tin­ti ap­do­va­no­ji­mo nuo­ sta­tus.

Ta­čiau Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­ na­ci­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Pet­ras Be­kė­ža pri­pa­ži­no, kad nors nuo­ sta­tai ir bus pa­tvir­tin­ti, šie­met šis ap­do­va­no­ji­mas vei­kiau­siai nie­kam ne­bus įteik­tas. „Rei­kia lai­ko ir ap­do­va­no­ji­mo skulp­tū­rė­lių pro­jek­tui parengti, jį su­de­rin­ti su skulp­tū­ros „Al­bat­ro­ sas“ au­to­riu­mi Klau­di­ju­ mi Pū­dy­mu.

2

2

PENKTADIENIS, kovo 22, 2013

miestas

Po­li­ti­kų aki­ra­ty­je – se­na­mies­tis Klai­pė­dos se­na­mies­tis vėl at­si­dū­rė uos­ta­ mies­čio po­li­ti­kų dė­me­sio cent­re. Sua­be­jo­ta, ar mies­to šir­dy­je dir­ban­tiems vers­li­nin­ kams rei­kia tai­ky­ti mo­kes­čių leng­va­tas.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos se­na­mies­tis – lais­vo­ji eko­no­mi­nė zo­na ar vie­ta, iš ku­rio­ je dir­ban­čių vers­li­nin­kų ga­li­ma su­ rink­ti kuo dau­giau mo­kes­čių. To­kią dis­ku­si­ją va­kar pra­dė­jo Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­riai.

Kas­kart kai šia­me ko­mi­te­te bū­ da­vo pri­sta­to­mas spren­di­mo pro­ jek­tas dėl se­na­mies­čio vers­li­nin­kų at­lei­di­mo nuo da­lies ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio mo­kė­ji­mo, kai ku­ rie po­li­ti­kai abe­jo­da­vo, ar leng­va­ tas tai­ky­ti yra tiks­lin­ga.

Ma­žes­nį mo­kes­tį rei­kia mo­kė­ ti tiems, ku­rie se­na­mies­ty­je už­ sii­ma me­nu ir dai­liai­siais ama­tais, komp­lek­siš­kai su­tvar­ko tu­ri­mo pa­ sta­to sto­gą ar fa­sa­dą, įren­gia ma­ žo­sios ar­chi­tek­tū­ros ele­men­tų, už­ sii­ma veik­la, ku­ri ska­ti­na tu­riz­mą. „Nors ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­ kes­čio leng­va­tos ir tai­ko­mos, ta­ čiau se­na­mies­tis vis tiek mer­ di. To­dėl gal­būt ir ver­ta per­žiū­rė­ti leng­va­tų tei­ki­mo tvar­ką“, – taip vie­nin­gai su­ta­rė Fi­nan­sų ir eko­no­ mi­kos ko­mi­te­to na­riai.

Skai­čiuo­ja­ma, jog per pen­ke­rius me­tus, kiek yra se­na­mies­čio vers­ li­nin­kams tai­ko­mos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio leng­va­tos, į mies­to biu­dže­tą dėl šios prie­žas­ties ne­su­ rink­ta 600 tūkst. li­tų. ­ is klau­si­mas – ar „Ky­la fi­lo­so­fin se­na­mies­čiui bū­tų ge­riau, jei vers­ li­nin­kams leng­va­tų ne­tai­ky­tu­me, o pi­ni­gų – to­kią su­mą, kiek gau­ tu­me ne­su­teik­da­mi leng­va­tų, jam gai­vin­ti skir­tu­me iš mies­to biu­ dže­to?“ – gar­siai svars­tė Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ ko pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas.

Jis įpa­rei­go­jo sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos spe­cia­lis­tus pa­teik­ti skai­čius, kiek mies­to biu­dže­tas ne­ tek­tų pi­ni­gų, jei se­na­mies­čio vers­ li­nin­kai bū­tų at­leis­ti nuo vi­sų įma­ no­mų mo­kes­čių. „Gal­būt iš­ties se­na­mies­tį rei­kė­ tų pa­vers­ti lais­vą­ja eko­no­mi­ne zo­ na, tai­ky­ti kuo dau­giau leng­va­tų ir tuo­met pa­siek­tu­me no­ri­mą re­zul­ ta­tą“, – sam­pro­ta­vo A.Šul­cas.

Komentaras

Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė

Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­mies­čio są­jun­gos pre­zi­den­tė

J

ei Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­ riai my­li sa­vo se­na­mies­tį, jie pui­ kiai ži­no, kaip sun­ku ja­me vers­ li­nin­kams iš­si­lai­ky­ti, to­dėl apie leng­va­tų nai­ki­ni­mą ne­ga­li bū­ti nė kal­ bos. Jos tu­ri bū­ti tik di­di­na­mos, o są­ra­šas ple­čia­mas. Leng­va­tas ga­lė­tų pa­nai­kin­ ti tik ta­da, kai eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja pa­ge­ rės tiek, jog pa­gal­bos se­na­mies­čio vers­ li­nin­kams ne­be­rei­kės. Mo­kes­ti­nė tur­to ver­tė, nuo ku­rios skai­čiuo­ja­mas ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis, se­na­mies­ty­ je yra ge­ro­kai di­des­nė nei ki­tuo­se uos­ ta­mies­čio ra­jo­nuo­se, to­dėl ir mo­kes­čiai di­des­ni. Bet są­ly­gos vers­lui blo­ges­nės, nes dėl rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą se­na­mies­tis yra tar­si izo­liuo­tas, ja­me be­veik nė­ra klien­tų. Vi­sos įmo­nės dir­ba nuo­sto­lin­gai, to­dėl bet ko­kia leng­ va­ta yra nors šio­kia to­kia pa­gal­ba. Kur ma­ty­ta, kad vers­li­nin­kai tu­ri par­duo­ti sa­vo au­to­mo­bi­lius, kad su­mo­kė­tų ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį. To­kių pa­ vyz­džių mes jau tu­ri­me. Mies­to ta­ry­ba se­na­mies­čio vers­li­nin­kams pa­blo­gi­no są­ly­gas už­siim­ti vers­lu, o no­ri, kad šok­ tu­me, dai­nuo­tu­me ir dar di­džiu­lius mo­ kes­čius mo­kė­tu­me.

Sta­tis­ti­ka Se­na­mies­čio vers­li­nin­kams su­teik­ta leng­va­tų 2010 m. – 175 tūkst. 126 Lt (26 vers­

li­nin­kams)

Vie­ta: jū­ri­nės kul­tū­ros ap­do­va­no­ji­mai kas­met bus tei­kia­mi prie „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lo su­reng­to­je ce­re­mo­

ni­jo­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pagarbos sulauks tik po me­tų Be to, sa­vi­val­dy­bė per 1 vie­šuo­sius pir­ki­mus tu­ri iš­rink­ti nu­ga­lė­to­ją, ku­ris pa­ga­min­tų

Ren­ka­mas Me­tų jū­ri­nin­kas

tas sta­tu­lė­les. Vi­siems šiems pro­ce­ sams rei­kia ga­na daug lai­ko, to­dėl bi­ jau ir ma­nau, kad „Al­bat­ro­so“ ap­do­ va­no­ji­mus pir­mą kar­tą teik­si­me tik ki­tais me­tais“, – tei­gė P.Be­kė­ža.

Už bet ką neap­do­va­nos

Nuos­ta­tuo­se nu­ma­ty­ta, jog pre­ ten­den­tus į ap­do­va­no­ji­mus ga­lės siū­ly­ti vi­si klai­pė­die­čiai, or­ga­ni­za­ ci­jos. Kan­di­da­tus ver­tins ir no­mi­ nan­tus už­da­ra­me po­sė­dy­je iš­rinks Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nė ta­ ry­ba. Jie bus pa­skelb­ti tik ap­do­va­ no­ji­mų die­ną.

Jū­ri­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­jai ap­ do­va­no­ji­mu už praė­ju­sių me­tų pa­ sie­ki­mus ir dar­bus bus ver­ti­na­mi še­ šio­se no­mi­na­ci­jo­se: ge­riau­sias jū­ri­nis so­cia­li­nis pro­jek­tas, ge­riau­sias jū­ri­ nis kul­tū­ri­nis pro­jek­tas, me­tų poel­ gis jū­ri­nė­je sri­ty­je, ge­riau­sias jū­ri­nės gro­ži­nės, moks­li­nės li­te­ra­tū­ros lei­di­ nys, ge­riau­sias ma­ri­nis­ti­nės žur­na­ lis­ti­kos dar­bas, ki­ti siū­ly­mai.

Nu­ma­to­ma, jog „Al­bat­ro­so“ ap­ do­va­no­ji­mai bus tei­kia­mi Eu­ro­pos jū­ros die­ną – ge­gu­žės 20-ąją. Kas­

Pet­ras Be­kė­ža:

No­ri­me, kad „Al­bat­ ro­so“ ap­do­va­no­ji­ mas bū­tų ver­tin­gas ir ver­ti­na­mas.

met skulp­tū­rė­lės bus įteik­tos ne dau­giau nei trims no­mi­nan­tams. „No­ri­me, kad „Al­bat­ro­so“ ap­do­ va­no­ji­mas bū­tų ver­tin­gas ir ver­ti­ na­mas, to­dėl neat­me­tu ti­ki­my­bės, kad jei ku­riais nors me­tais ne­bus pa­siū­ly­ta tin­ka­mų pre­ten­den­tų, no­ mi­nan­tai iš vi­so ne­bus iš­rink­ti. Ne­ no­ri­me bet kam už bet ką duo­ti ap­ do­va­no­ji­mo“, – pa­brė­žė P.Be­kė­ža.

Skai­čiuo­ja­ma, jog pa­ga­min­ti tris „Al­bat­ro­so“ ap­do­va­no­ji­mų sta­tu­ lė­les ga­li kai­nuo­ti iki 8 tūkst. li­tų. Šie­met pi­ni­gų to­kiam tiks­lui Klai­ pė­dos biu­dže­te nė­ra nu­ma­ty­ta, o sa­vi­val­dy­bė ir tu­rė­tų fi­nan­suo­ti sta­tu­lė­lių ga­my­bą.

Ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­ja kas­ met vyks prie pa­mink­lo „Al­bat­ ro­sas“ – taip sie­kia­ma, kad ši vie­ ta tap­tų tra­di­ci­ne jū­ri­nių ren­gi­nių vie­ta. Šiuo me­t u nu­s i­p el­n ę jū­r ų trans­por­to dar­buo­to­jai yra ap­ do­va­no­ja­mi Lie­tu­vos Res­pub­li­ kos jū­rų trans­por­to dar­buo­to­jo gar­bės ženk­lu, ku­rį įstei­gė Su­si­ sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja, o jū­ri­nin­kai už il­ga­me­tį ir są­ži­nin­gą dar­bą – ženk­lu „Jū­ros ve­te­ra­nas“, ku­rio stei­gė­jai yra Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­ga ir aso­cia­ci­ja „Jū­ros ve­ te­ra­nai“.

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ kas­met or­ga­ni­zuo­ja Me­tų jū­ri­nin­ko rin­ ki­mus.

Jų kul­mi­na­ci­ja – Jū­ros šven­tė, kai jos ati­da­ry­mo ren­gi­ny­je pa­ger­bia­ mas ir klai­pė­die­čių iš­rink­tas Me­tų jū­ri­nin­kas.

2011 m. – 84 tūkst. 338 Lt (27 vers­

li­nin­kams) 2012 m. – 75 tūkst. 533 Lt (34 vers­

li­nin­kams)

Kelk­raš­čius va­lys ki­tą sa­vai­tę Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai vis gar­siau pik­ti­na­si po žie­mos kelk­raš­čiuo­se su­si­kau­ pu­siu smė­liu ir pur­vu. Ta­čiau kol kas iš­va­ly­ti jų neį­ma­no­ma – ne­lei­ džia oro są­ly­gos.

Grės­mė: neat­me­ta­ma ti­ki­my­bė, jog spren­di­mas pa­nai­kin­ti ne­kil­no­ja­

mo­jo tur­to mo­kes­čio leng­va­tas se­na­mies­čio vers­li­nin­kams vi­siš­kai nu­ ma­rins mies­to šir­dį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Uos­ta­mies­čio val­džia mies­to gat­vių pri­žiū­rė­to­jams prieš ke­lias sa­vai­tes bu­vo da­vu­si lei­di­mą va­ly­ti kelk­raš­ čius, ta­čiau dėl at­ša­li­mo dar­bai taip ir ne­bu­vo pra­dė­ti.

Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, ran­go­vai tvir­ti­no, jog esant to­kioms oro są­ ly­goms, jie ne­tu­ri tech­ni­nių ga­li­ my­bių iš­va­ly­ti kelk­raš­čių.

„At­lie­kant šiuos dar­bus ma­ši­no­ mis nau­do­ja­mas van­duo, kad ne­ dul­kė­tų. Jei va­ly­tų esant nei­gia­mai oro tem­pe­ra­tū­rai, tech­ni­ka už­šal­ tų“, – ko­men­ta­vo di­rek­to­rius.

Vie­ni iš ran­go­vų šią sa­vai­tę Tai­ kos pro­spek­te ban­dė va­ly­ti kelk­raš­ čius be van­dens, ta­čiau tai tik su­ kė­lė klai­pė­die­čių pa­si­pik­ti­ni­mą.

Gy­ven­to­jai net krei­pė­si į ap­lin­ ko­sau­gi­nin­kus dėl ap­lin­kos ter­ši­ mo kie­to­sio­mis da­le­lė­mis.

Val­di­nin­kų ir mies­to va­ly­to­jų pa­ si­ta­ri­me nu­spręs­ta lauk­ti, kol at­ šils, tik ta­da pra­dė­ti va­ly­ti kelk­ raš­čius. Anot L.Dū­dos, ki­tą sa­vai­tę die­no­mis jau pro­gno­zuo­ja­ma tei­ gia­ma oro tem­pe­ra­tū­ra. „Tik at­šils ir ran­go­vai iš kar­to im­ sis dar­bų. Jie yra pa­si­ren­gę dirb­ti ir

nak­tį. Tech­ni­ka yra pa­ruoš­ta. Trys ran­go­vai į mies­tą va­ly­ti kelk­raš­čių iš­siųs po dvi ma­ši­nas“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius.

L.Dū­d a at­k rei­p ė dė­m e­s į, kad smė­lio pil­ni kelk­raš­čiai klai­pė­ die­čius la­biau pik­ti­na dėl to, kad ne­gra­žiai at­ro­do mies­tas. Su­si­ kau­pęs smė­lis svei­ka­tai pa­vo­jaus ne­ke­lia. „Ga­vo­m e duo­m e­n is, kad už­ terš­tu­mas kie­to­sio­mis da­le­lė­mis šiek tiek vir­ši­ja nor­mas, ta­čiau su­si­kau­pęs smė­lis kelk­raš­čiuo­se nė­ra pa­grin­di­nė prie­žas­tis. Už­ terš­tu­mas kie­to­sio­mis da­le­lė­mis la­biau­siai pa­di­dė­ja dėl iš ka­mi­ nų ky­lan­čių dū­mų ir au­to­mo­bi­lių iš­me­ta­mų­jų du­jų“, – tvir­ti­no di­ rek­to­rius.

3

PENKTADIENIS, kovo 22, 2013

miestas Siekia Auksinių scenos kryžių

Su­jungs mo­kyk­las

Ap­do­va­no­jo fon­dą

Teatro dieną geriausi šalies teatralai bus įvertinti Auksi­ niais scenos kryžiais. Tarp 35 nominantų – klaipėdiečių spektaklio „Aikštelėje laisvų vietų nėra“ choreografė Agnija Šeiko ir šokėjas Petras Lisaus­ kas bei lėlių teatro spektaklio „Šalia“ dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja pri­ ta­rė, jog Klai­pė­do­je bū­tų su­jung­ tos dvi spe­cia­lio­jo ug­dy­mo įstai­ gos – „Gu­bo­jos“ mo­kyk­la bus pri­ jung­ta prie „Me­dei­nės“. To­dėl nuo ki­tų moks­lo me­tų pra­džios vi­si šių įstai­gų moks­lei­viai mo­ky­sis Pa­ne­ vė­žio g. esan­čia­me pa­sta­te. „Gu­ bo­jos“ mo­kyk­lo­je mo­ko­si 87, „Me­ dei­nės“ – 81 moks­lei­vis.

At­mi­ni­mo me­da­liu „Tar­nau­ki­ te Lie­tu­vai“ ap­do­va­no­ti ir klai­pė­ die­čiai – Ju­liaus Liud­vi­ko Vy­ne­ rio lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das.

Sei­mo įsteig­tu ap­do­va­no­ji­mu jis įver­tin­tas už fi­lant­ro­pi­nę veik­lą, ypač jau­nų­jų kū­rė­jų ska­ti­ni­mą ir rė­mi­mą. Fon­das me­na gi­lias is­ to­ri­nes uos­ta­mies­čio fi­lant­ro­pi­ jos tra­di­ci­jas, sie­kian­čias XVIII a.

Tak­sis­tų gud­ry­bėms nė­ra pa­bai­gos

Kon­fe­ren­ci­ja. Šian­dien 9 val. Klai­pė­ dos are­no­je pra­si­dės svei­kos gy­ven­ se­nos ren­g i­nys – kon­fe­ren­ci­ja „Į svei­ ką gy­ven­se­ną ir skaid­r ią bū­t į Vy­dū­ no ke­l iu“. Jos pa­g rin­d i­nė te­ma – psi­ choe­mo­ci­nė svei­ka­ta ir stre­so val­ dy­mas. Ren­g i­nio me­tu vyks ir mu­gė, ku­r io­je bus ga­l i­ma įsi­g y­t i svei­kuo­l iš­ kų pro­duk­t ų, su­ž i­no­t i apie svei­ka­tos pa­slau­gas. Kon­fe­ren­ci­jo­je-mu­gė­je ti­ ki­ma­si su­lauk­t i apie 5 tūkst. žmo­n ių. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

Tak­si vers­lo sek­to­ riu­je to­liau vy­rau­ja ne­tvar­ka. Tuo be­si­ ver­čian­čių as­me­nų pa­da­ry­tų pa­žei­di­ mų skai­čius išau­ go be­veik pen­kis kar­tus. Nuo­gąs­tau­ ja­ma, kad, jei ne­bus pa­keis­ti tei­sės ak­tai, si­tua­ci­ja tik pra­stės.

Pris­ta­ty­mas. Šian­dien 16.30 val. Klai­ pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ ty­tės bib­lio­te­kos ren­g i­nių sa­lė­je vyks kny­gos „Žmo­gus lai­ko tai­ki­ny­je. A.Bra­ zaus­kas drau­g ų ir opo­nen­t ų aki­m is“ pri­sta­ty­mas.

Kon­cer­tas. Šian­d ien 17.30 val. Klai­ pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ ty­tės bib­l io­te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­ je vyks kon­cer­tas „Vy­dū­nui – 145“. Pa­ si­ro­dys kla­si­k i­nės mu­z i­kos ko­lek­t y­ vas „Ars can­t us“, ber­n iu­k ų ir jau­nuo­ lių cho­ras „Gin­ta­rė­lis“.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je tak­si pa­slau­gą tei­ kian­čias įmo­nes ir as­me­nis kont­ ro­liuo­ja ke­lios ins­ti­tu­ci­jos: Vals­ty­ bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja ir vie­šo­ji įstai­ga „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­ por­tas“. Pas­ta­ro­ji per­nai už­fik­sa­ vo 220 pa­žei­di­mų, ku­riuos pa­da­rė tak­si pa­slau­gų tei­kė­jai. Už­per­nai jų nu­sta­ty­ta 45. „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nio trans­por­ to“ di­rek­to­riaus Gin­ta­ro Ne­niš­kio tei­gi­mu, išau­gu­siam pa­žei­di­mų skai­čiui įta­kos tu­rė­jo pa­si­kei­tu­si tak­si pa­slau­gų tei­ki­mo tvar­ka.

No­rint teik­ti šią pa­slau­gą, ne­be­ rei­kia kur­ti įmo­nės, pa­kan­ka lei­di­ mo in­di­vi­dua­liai veik­lai. „Di­džiau­sia pro­ble­ma, kad sa­ vi­val­dy­bė ne­ga­li tai­ky­ti griež­tes­ nių rei­ka­la­vi­mų tak­si pa­slau­gos tei­kė­jams. Jei ne­bus pa­keis­ti tei­

Dienos telegrafas

Au­ga: kont­ro­lie­riai už­fik­suo­ja vis dau­giau pa­žei­di­mų, ku­riuos pa­da­ro tak­si pa­slau­gos tei­kė­jai.

Lei­di­mą in­di­vi­dua­ liai veik­lai jie iš­sii­ ma Klai­pė­dos ra­jo­ ne, kur šis pi­ges­nis, o dir­ba Klai­pė­dos mies­te. sės ak­tai, šios pa­slau­gos ly­gis tik­ rai ne­bus aukš­tes­nis“, – sa­kė di­ rek­to­rius.

Pa­sak G.Ne­niš­kio, nors už­fik­ suo­ja­mas pa­žei­di­mas, ne­re­tai sun­ ku su­ras­ti pa­žei­dė­ją. Ne­ma­žai tak­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

si pa­slau­gas tei­kian­čių as­me­nų yra re­gist­ruo­ti prie Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės.

Pa­si­tai­ko ir to­kių at­ve­jų, kai tak­ sis­tai su­kčiau­ja – lei­di­mą in­di­vi­ dua­liai veik­lai jie iš­sii­ma Klai­pė­ dos ra­jo­ne, kur šis pi­ges­nis, o dir­ba Klai­pė­dos mies­te. „Esa­me už­fik­sa­vę ke­le­tą to­kių at­ve­jų, ini­ci­ja­vę by­lų. To­kiais at­ ve­jais la­bai svar­bu nu­sta­ty­ti, kad tak­sis­tas pa­žei­di­mus da­ro nuo­la­ tos, kad vė­liau ne­ga­lė­tų sa­ky­ti, jog tik at­ve­žė žmo­gų iš ra­jo­no į mies­ tą“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja uos­ta­mies­ty­je

per­nai pa­tik­ri­no 58 ke­lei­vių per­ve­ ži­mo pa­slau­gas marš­ru­ti­niais tak­si ir tak­si tei­kian­čias įmo­nes bei apie 40 šia veik­la už­sii­man­čių gy­ven­ to­jų.

Pa­t ik­r i­n i­m ų me­t u nu­s ta­ty­ ta įvai­rių pa­žei­di­mų – nuo kvi­ tų neiš­da­vi­mo bei gry­nų­jų pi­ni­gų nea­ti­ti­ki­mo at­ve­jų, ka­sos apa­ra­tų eksp­loa­ta­vi­mo ar ka­sos ope­ra­ci­jų tvar­kos pa­žei­di­mų iki at­ly­gi­ni­mo mo­kė­ji­mo vo­ke­liuo­se.

Už nu­sta­ty­tus pa­žei­di­mus skir­ tos ad­mi­nist­ra­ci­nės nuo­bau­dos, po pa­tik­ri­ni­mų į biu­dže­tą pa­pil­do­mai su­mo­kė­ta apie 260 tūkst. li­tų mo­ kes­čių.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­ re­gist­ruo­tos 7 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­ rė Klav­di­ja Us­ti­no­va (g. 1922 m.), Jo­nas De­ru­kas (g. 1930 m.), Ma­ri­jo­na Sla­vic­ kie­nė (g. 1931 m.), Alek­sand­ra Ši­ria­je­va (g. 1933 m.), Pet­ras Kaz­laus­kas (g. 1945 m.), Skais­tu­tė Ona Bro­ko­rie­nė (g. 1946 m.), Žyd­r ū­nas Gav­ril­či­kas (g. 1971 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Aud­rius Čy­pas, Alek­sand­ra Ši­ria­je­va, Klav­di­ja Us­ti­no­va, Skais­tu­tė Ona Bro­ ko­r ie­nė, Jo­nas De­r u­k as, Žyd­r ū­nas Gav­ril­či­kas.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Pa­ra­mos fon­das iš­tuš­tė­jo Mil­da Ski­riu­tė Pa­ra­mos dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­ nin­kų bend­ri­joms fon­das li­ko tuš­ čias. Jau pa­skirs­ty­tos vi­sos ja­me bu­vu­sios lė­šos. Ka­da at­si­ras nau­ jas toks fon­das, neaiš­ku.

Pa­ra­mos dau­gia­bu­čių na­mų sa­ vi­nin­kų bend­ri­joms fon­das bu­vo įkur­tas praė­ju­sių me­tų pra­džio­ je. 475 tūkst. li­tų šiam tiks­lui bu­vo skir­ta iš vals­ty­bės biu­dže­to.

Dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­jos iš pra­džių van­giai nau­do­jo­si pa­ra­ma.

Per­nai iki pa­va­sa­ri­nio eta­po bu­vo su­lauk­ta tik tri­jų bend­ri­jų pra­šy­ mų skir­ti lė­šų.

Joms bu­vo iš­da­ly­ta 21 tūkst. li­tų.

Ta­čiau ru­de­ni­nio eta­po me­tu si­ tua­ci­ja pa­si­kei­tė kar­di­na­liai. Bend­

ri­jos su­sku­bo pra­šy­ti sa­vi­val­dy­bės pa­ra­mos. Ji su­teik­ta 30 pra­šiu­sių­ jų. Iš­da­ly­ti be­veik vi­si li­ku­sie­ji 454 tūkst. 500 li­tų.

Pa­sak Klai­pė­dos me­ro pa­ta­rė­ jo Si­mo­no Gent­vi­lo, di­džio­ji da­lis lė­šų – per 443 tūkst. bu­vo skir­ta bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tų at­ nau­ji­ni­mo ar mo­der­ni­za­vi­mo iš­ lai­dų da­liai pa­deng­ti. Šie pi­ni­gai bu­vo pa­skirs­ty­ti 19 pa­ra­mos pra­šiu­sių ir rei­ka­la­vi­mus ati­ti­ku­sių bend­ri­jų.

6 dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­joms kom­pen­suo­tos stei­ gi­mo­si lė­šos. Tam iš­leis­ta 3 tūkst.

860 li­tų.

5 dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­joms kom­pen­suo­tas bend­ro­jo nau­do­ ji­mo ob­jek­tų at­nau­ji­ni­mo ar mo­ der­ni­za­vi­mo ener­ge­ti­nių au­di­tų ir

in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų pa­ren­gi­mas.

Joms pa­skirs­ty­ta 6 tūkst. 655 li­tų.

Kom­pen­sa­ci­jos bu­vo tei­kia­mos už jau at­lik­tus dar­bus.

S.Gent­vi­lo tei­gi­mu, šia­me pa­ra­ mos fon­de lė­šų ne­be­li­ko. Jis at­si­ nau­jins, jei vals­ty­bė ar sa­vi­val­dy­ bė ir vėl tam skirs pi­ni­gų.

475 – tiek tūkst. li­tų buvo išdalyta daugiabučių namų savininkų bendrijoms.

Po­rei­kis: di­džio­ji da­lis lė­šų, bu­vu­sių pa­ra­mos fon­de, iš­da­ly­ta mo­der­ni­

za­vi­mo dar­bams kom­pen­suo­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

penktadienis, kovo 22, 2013

miestas

V.Ma­jo­ro pa­li­ki­mas nyks­ta

Komentaras

1

Gau­da­ma 500 li­tų pen­ si­jos ne­pri­sam­dy­siu tiek dar­bi­nin­kų, kad me­džius iš­ge­nė­ tų, žo­lę kas sa­vai­tę nu­pjau­tų. O ir skulp­tū­ro­mis rei­kia rū­pin­tis“, – pa­sa­ko­jo me­ni­nin­ko naš­lė B.Ma­ jo­rie­nė.

Ko­ne pen­kių hek­ta­rų plo­te šiuo me­tu sto­vi 7 pa­sta­tų so­dy­ba. „Kol bu­vau svei­ka, dras­kiau­si, o da­bar jau ne­be­tu­riu svei­ka­tos. O ir bai­mė ma­ne kaus­to. Kol Vy­tau­ tas bu­vo gy­vas, aš drą­siai per miš­ ką va­žiuo­da­vau. Da­bar jau man ne­mie­la vie­nai vi­du­ry miš­kų nak­tį bū­ti“, – pri­si­pa­ži­no naš­lė.

Va­sa­rą so­dy­bos iš­lai­ky­mui pa­ vyks­ta už­si­dirb­ti nuo­mo­jant pa­ sta­tus ves­tu­vi­nin­kams. Žie­mą miš­ko ke­liu­ku vis ma­žiau už­su­ka smal­suo­lių. „Bi­jau išaug­sian­čio že­mės mo­ kes­čio. Kas bus, jei teks po ke­lis tūks­tan­čius li­tų kas­met mo­kė­ ti? O dar ir šie­nau­ti pie­vas rei­ kia, juk bau­do­mis gra­si­na­ma, jei so­dy­bos il­giau ne­pri­žiū­rė­si, žo­ lės iki juos­mens tuo­jau bus. O tai vėl pi­ni­gai“, – nuo­gąs­ta­vo B.Ma­ jo­rie­nė.

Naš­lė su siau­bu pri­si­mi­nė, kaip per vie­ną aud­rą ant vie­no pa­sta­tų nu­vir­to dvi tuo­pos. „Drau­di­mas teiš­mo­kė­jo po­rą šim­tų li­tų. Dar la­biau nu­si­gan­dau, kai iš­vy­dau, kaip įgriu­vo nau­jai sta­ty­tos sa­lės sto­gas. Tą nak­tį šė­lo aud­ra ir la­bai smar­kiai sni­go. Va­ lė­me snie­gą nuo vi­sų se­nes­nių pa­ sta­tų, o įgriu­vo nau­ja­sis“, – skun­ dė­si mo­te­ris.

B.Ma­jo­rie­nė ki­tą ry­tą nu­stė­ro per­skai­čiu­si sa­vo drau­di­mo su­tar­ tį, ku­rio­je ne­bu­vo žy­mos, kad tek­tų at­ly­gin­ti snie­go pa­da­ry­tą ža­lą pa­ sta­tams.

Po­ky­lis – A.Bra­zaus­ko gar­bei

Ma­jo­rų so­dy­ba iš­ki­lo su­de­gu­sios so­dy­bos vie­to­je. Šei­mi­nin­kai jos puo­se­lė­ji­mui pa­sky­rė vi­sas sa­vo san­tau­pas. „Bu­vo lai­kai, kai du­rys neuž­si­ ver­da­vo nuo sve­čių. Kas tik nė­ra bu­vęs šiuo­se na­muo­se. Pats Al­ gir­das Bra­zaus­kas ir dau­gy­be ki­tų aukš­tų va­do­vų. Kar­tą te­ko priim­ ti net pro­ku­ro­rų de­le­ga­ci­ją iš Pe­ ki­no. Vy­rą my­lė­jo net ir so­vie­tų par­ti­niai funk­cio­nie­riai, o jis juk

Vac­lo­vas Dač­kaus­kas Klai­pė­dos ra­jo­no me­ras

J

ei ob­jek­tui yra ma­ž iau nei 40 me­tų, jis ne­ga­l i bū­t i įtrauk­tas į kul­tū­ros ver­ty­bių są­ra­šą. Bet naš­lės pra­šy­t ų be­veik 2 mln. li­tų sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri. Net jei šios so­ dy­bos kai­na bū­tų 1 li­tas, ka­žin ar sa­vi­ val­dy­bė ap­siim­tų ją eksp­loa­tuo­ti. Tai mums bū­t ų di­d žiu­lė naš­ta. Jau tu­r i­ me mu­zie­jų, į ku­riuos te­ko in­ves­tuo­ti ne­ma­žus pi­ni­gus – Dre­ver­no­je, Ag­luo­ nė­nuo­se, Prie­ku­lė­je, Gargž­duo­se. Mes siun­tė­me raš­tus į Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ją, kiek su­pran­tu, to­kių lė­šų neat­si­ra­do.

Vil­tys: B.Ma­jo­rie­nės no­ras iš­sau­go­ti vy­ro kū­ri­nius da­bar at­si­mu­ša į val­di­nin­kų abe­jin­gu­mą, ta­čiau mo­te­ris

vi­lia­si, kad jai pa­vyks pa­siek­ti sa­vo tiks­lą – iš­sau­go­ti uni­ka­lią so­dy­bą.

– bu­vęs trem­ti­nys“, – pri­si­mi­nė ve­lio­nio žmo­na.

Sto­ra, nu­triu­šu­siais vir­še­liais sve­čių at­si­lie­pi­mų kny­ga iki šiol sau­go­ma Ma­jo­rų so­dy­bo­je. „Kai te­ko va­žiuo­ti į Sankt Pe­ter­ bur­gą, ve­žė­mės šią kny­gą. Jo­je pa­ lik­ti kon­tak­tai mus ke­lio­nė­je dau­ gy­bę kar­tų iš­gel­bė­jo“, – pri­si­mi­nė praei­ties lai­kus B.Ma­jo­rie­nė.

O po vie­nos ka­riš­kių iš Ka­li­ning­ ra­do eks­kur­si­jos so­dy­bo­je ki­tą die­ ną šei­mi­nin­kai su­lau­kė sau­gu­mie­ čių vi­zi­to. „Čia to­kia pa­tran­ka prie du­ rų sto­vi. Vy­ras tu­rė­jo ir su­de­gu­sį šau­tu­vą. Ap­žiū­rė­jo sve­čiai so­dy­bą ir pa­ra­šė sau­gu­mui, kad V.Ma­jo­ras, ku­ris gy­ve­na vi­du­ry miš­kų, gink­ luo­ja­si“, – juo­kė­si mo­te­ris.

Da­bar B.Ma­jo­rie­nė ap­gai­les­tau­ ja, kad ne­si­krei­pė pa­gal­bos dėl vy­ro kū­ry­bos iš­sau­go­ji­mo į A.Bra­zaus­ ką, kai šis dar bu­vo gy­vas. „Šiuo­lai­ki­niams po­li­ti­kams tik pi­ni­gai te­rū­pi. Juk vy­ras ne kar­tą yra ėjęs val­džios pa­gal­bos pra­šy­ti.

Bet nė kar­to dėl sa­vęs, ėjo dėl ki­ tų,“ – pra­si­ta­rė mo­te­ris.

Pir­kė­ją pra­dan­gi­no kri­zė

Šei­ma bu­vo nu­spren­du­si par­duo­ti so­dy­bą. Prieš ke­le­rius me­tus pra­ šy­tos be­veik 2 mln. li­tų su­mos nie­ kas ne­pa­no­ro in­ves­tuo­ti.

Bi­ru­tė Ma­jo­rie­nė:

Šiuo­lai­ki­niams po­ li­ti­kams tik pi­ni­gai te­rū­pi. Juk vy­ras ne kar­tą yra ėjęs val­ džios pa­gal­bos pra­ šy­ti. Bet nė kar­to dėl sa­vęs, ėjo dėl ki­tų.

„Su­de­rė­jo­me su žmo­nė­mis iš Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų. Jau ran­ko­mis bu­vo­me su­kir­tę. Ta­čiau stai­ga pra­si­dė­jo kri­zė, ir san­do­ris neį­vy­ko. Po ku­rio lai­ko do­mė­jo­ si lie­tu­viai. Bet tuo me­tu ne­ra­mia šir­di­mi nu­spren­dė­me ne­par­duo­

Vil­kas: į kū­ry­bą pa­si­nė­ręs V.Ma­jo­ras ga­lė­da­vo va­lan­dų va­lan­das leis­ti kar­tu su sa­vo kū­ri­niais.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ti so­dy­bos. Da­bar vėl lau­kia­me“, – pa­sa­ko­jo B.Ma­jo­rie­nė.

Mo­te­ris pri­pa­ži­no, kad ne iš ge­ ro gy­ve­ni­mo ji ryž­tų­si vi­so gy­ve­ni­ mo sa­vo ir vy­ro ran­ko­mis kur­tą kū­ ri­nį par­duo­ti. „Aš juk ne­tu­riu ki­tų na­mų. Man rei­kė­tų bent ko­kį bu­tuką įsi­gy­ti. Iš 500 li­tų pen­si­jos dar ir iš­lai­ky­ti jį rei­kė­tų. Jei par­duo­čiau, tai dar bū­ tų man ga­li­my­bė oriai su­lauk­ti se­ nat­vės“, – at­vi­ra­vo mo­te­ris.

Val­di­nin­kai ne­ma­to ver­tės

Uni­ka­lios so­dy­bos iš­sau­go­ji­mui da­bar mo­te­ris ne­be­su­lau­kia jo­kios pa­gal­bos. „Sa­vi­val­dy­bei šios so­dy­bos ne­rei­ kia. Jie mums aiš­ki­no, kad nu­pirk­ti so­dy­bos val­džia ne­ga­li. O juk ga­li­ma bū­tų įkur­ti čia mu­zie­jų. Ga­li­ma bū­ti puo­se­lė­ti ku­li­na­ri­nį pa­vel­dą. Vien ši vie­ta tu­ri sa­vo is­to­ri­ją. Anks­čiau čia bū­ta ke­tu­rių so­dy­bų, o ki­ta­pus ke­lio gy­ve­no Mar­ty­nas Reiz­gys, ku­ris bu­ vo Klai­pė­dos kraš­to di­rek­to­ri­jos pir­ mi­nin­kas. Hit­le­ri­nin­kų suim­tas mi­rė kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lo­je“, – kraš­to is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo B.Ma­jo­rie­nė.

Me­ni­nin­ko naš­lė ste­bė­jo­si, kad iš­sau­go­ti so­dy­bą ir jo­je esan­čias skulp­tū­ras da­bar­ti­nė val­džia ne­ ro­do jo­kio no­ro. „Mė­gi­no­me aiš­kin­tis, ar ga­lė­tų skulp­tū­ros bū­ti įtrauk­tos į Kil­no­ja­ mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių są­ra­šą. At­ vy­ko eks­per­tai pa­vel­do­sau­gi­nin­kai iš Vil­niaus, iki šiol ne­ži­no­me, kas nu­spręs­ta“, – tei­gė mo­te­ris.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ to vy­riau­sio­ji vals­ty­bi­nė ins­pek­to­ rė Aud­ro­nė Vyš­niaus­kie­nė ti­ki­no, kad šios so­dy­bos skulp­tū­ros ne­ga­ li bū­ti įtrauk­tos į kil­no­ja­mų­jų me­ no ver­ty­bių są­ra­šą, nes ne­tu­ri am­ žiaus cen­zo. „Yra to­kie kri­te­ri­jai, ir nie­ko ne­ ga­li­me pa­da­ry­ti. Ta­čiau mu­zie­ji­ne pra­sme, ma­no ma­ny­mu, ši so­dy­ ba tu­ri sa­vo ver­tę. Gal da­bar mes jos ne­ver­ti­na­me, ta­čiau po 50 me­ tų to­kių so­dy­bų ne­be­bus“, – ti­ki­ no Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to vy­riau­sio­ji vals­ty­bi­nė ins­pek­to­rė.

A.Vyš­niaus­kie­nės nuo­mo­ne, jei to­kie pa­vyz­džiai ne­bus iš­sau­go­ti, atei­ties kar­tos ne­ži­nos, kaip so­vie­ ti­niais lai­kais žmo­nės su­ge­bė­da­vo su­kur­ti įsta­bius da­ly­kus. „Ste­bi­na, ko­kia bu­vo so­viet­me­ čio lai­kų žmo­nių fan­ta­zi­ja. O juk kal­ba­ma, kad tuo­met vi­si bu­vo­me pil­ki ir net bi­jo­jo­me pa­sva­jo­ti. O štai V.Ma­jo­ras yra pa­vyz­dys, ku­ris ne­pa­bi­jo­jo sva­jo­ti. Jei nie­kas nie­ko ne­da­rys, vi­sa tai bus iš­trin­ta iš mū­ sų is­to­ri­jos“, – ap­gai­les­ta­vo A.Vyš­ niaus­kie­nė.

Idi­lė: B.Ma­jo­rie­nė pri­si­mi­nė, kad į so­dy­bą ji iš­si­kraus­tė ge­ro­kai vė­liau nei jos

vy­ras.

5

PENKTADIENIS, kovo 22, 2013

miestas

Įs­tai­goms – lauk­ti na­mai Ši­lu­tės plen­te ky­la nau­jas pa­sta­tas, ku­ria­ me įsi­kurs Klai­pė­dos spor­to me­di­ci­nos cent­ras. Ge­res­nių pa­tal­pų įstai­gos dar­buo­ to­jai lau­kė dau­giau nei tris­de­šimt me­tų.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pas­ta­tas, ku­ria­me įsi­kurs Klai­pė­dos spor­to me­di­ci­nos cent­ras, pra­dė­tas sta­ty­ti gruo­dį. Jau iš­lie­ti jo pa­ma­ tai, mon­tuo­ja­mi po­liai.

Pa­sak Klai­pė­dos spor­to me­di­ci­ nos cent­ro di­rek­to­rės Si­gi­tos Ki­bil­ die­nės, kol kas dar­bai vyks­ta pa­gal pla­ną.

Pas­ta­tas bus dvie­jų aukš­tų, 935 kv. met­rų plo­to, stik­li­nio fa­sa­do.

Ja­me bus ne tik ka­bi­ne­tai gy­dy­ to­jams, fi­zio­te­ra­peu­tams, ki­ne­zi­ te­ra­peu­tams, ma­sa­žuo­to­jams, bet ir per­si­ren­gi­mo pa­tal­pos su du­šais pa­cien­tams ir per­so­na­lui.

Pla­nuo­ja­ma, kad sta­ty­bos truks me­tus ir bus baig­tos šių me­ tų gruo­dį. Dar­bai kai­nuos apie 4 mln. li­tų.

Iki šiol Klai­pė­dos spor­to me­di­ ci­nos cent­ras te­bė­ra įsi­kū­ręs Pie­

vų Ta­ko gat­vė­je. S.Ki­bil­die­nės tei­ gi­mu, da­bar­ti­nių pa­tal­pų būk­lė yra pra­sta, trūks­ta ir ka­bi­ne­tų dar­buo­ to­jams. „Vargs­ta­me il­gai. Nau­jo pa­sta­ to lau­kia­me dau­giau nei tris­de­

Si­gi­ta Ki­bil­die­nė:

Vargs­ta­me il­gai. Nau­ jo pa­sta­to lau­kia­me dau­giau nei tris­de­ šimt me­tų.

šimt me­tų. Mus vis bu­vo ža­da­ma iš­kel­ti į ki­tas pa­tal­pas, sta­ty­ti nau­ją pa­sta­tą ki­to­je vie­to­je, ta­čiau vis­kas kei­tė­si. Da­bar įsi­kur­si­me mo­der­ niai. Tu­rė­si­me pa­kan­ka­mai ka­bi­ ne­tų“, – tvir­ti­no S.Ki­bil­die­nė.

Gre­ta sta­to­ma­me pa­sta­te, ku­ria­ me įsi­kurs Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­ mo nu­sta­ty­mo tar­ny­ba ir Tech­ni­ nės pa­gal­bos neį­ga­lie­siems cent­ras, pa­grin­di­niai dar­bai jau baig­ti.

Pa­sak Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Vy­tau­tės Po­lu­jans­ kie­nės, li­ko at­lik­ti ap­dai­lą, įreng­ ti vi­dų.

Pla­nuo­ja­ma, kad šis sta­ti­nys tu­ rė­tų bū­ti baig­tas ge­gu­žę. Ta­čiau, anot V.Po­lu­jans­kie­nės, sun­ku pa­ sa­ky­ti, ar vis­ką bus spė­ta pa­da­ry­ti iki nu­ma­ty­tos da­tos. „Vis­kas pri­klau­sys nuo oro, kaip in­ten­sy­viai dirbs sta­ty­bi­nin­kai. Gal ir bus spė­ta pa­sta­ty­ti nu­ma­ty­tu lai­ ku“, – abe­jo­jo pa­va­duo­to­ja.

Pas­ta­to sta­ty­bos at­sieis apie 5 mln. li­tų. Už­bai­gus jį po vie­nu sto­ gu įsi­kurs vi­si Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­ gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bos Klai­pė­ dos sky­riai.

Da­bar du jos sky­riai yra įsi­kū­rę pa­sta­te, esan­čia­me K.Do­ne­lai­čio, tre­čia­sis – Ban­gų gat­vė­je.

Pas­ta­to da­lies, ku­rio­je įsi­kurs Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ ty­mo tar­ny­ba, plo­tas sieks 800 kv. met­rų. Tech­ni­nės pa­gal­bos neį­ ga­lie­siems cent­ras užims 450 kv. met­rų.

Sta­ty­bos: Ši­lu­tės plen­te ša­lia bai­gia­mo sta­ty­ti pa­sta­to, ku­ria­me įsi­kurs Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­

mo tar­ny­ba bei Tech­ni­nės pa­gal­bos neį­ga­lie­siems cent­ras, ky­la nau­jas Klai­pė­dos spor­to me­di­ci­nos cent­ro pa­sta­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Si­tua­ci­ja: kol kas Klai­pė­do­je yra įreng­ti sep­ty­ni po­že­mi­niai kon­tei­ne­riai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vi­sus kon­tei­ne­rius pa­slėps po že­me Mil­da Ski­riu­tė Po ke­le­rių me­tų vi­si mies­te esan­ tys šiukš­lių kon­tei­ne­riai at­si­durs po že­me. Ta­čiau kai ku­rie uos­ta­ mies­čio po­li­ti­kai pik­ti­na­si, kad da­ bar šie su­sta­ty­ti ne vie­to­je ir pra­šo įreng­ti aikš­te­les, nors tai bū­tų tik lai­ki­nas pro­ble­mos spren­di­mas ir pi­ni­gų švais­ty­mas.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Aud­ rius Vaiš­vi­la pik­ti­no­si, kad kai ku­ rie ant­ri­nių ža­lia­vų kon­tei­ne­riai yra iš­dės­ty­ti ant dvi­ra­čių ta­kų, ža­lių­ jų ve­jų. „Nes­lėp­siu, kad taip yra ir ne­ to­li ma­no na­mų, Kre­tin­gos gat­ vė­je. No­riu su­ži­no­ti, kur tu­ri bū­ti su­sta­ty­ti kon­tei­ne­riai pa­gal sche­ mą. Juk jie tik­rai tu­ri sto­vė­ti ne ant žo­ly­nų ar dvi­ra­čių ta­kų“, – dės­tė po­li­ti­kas.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da pa­tvir­ti­no, kad kon­tei­ne­riai pa­gal jų sche­mą ne­ tu­ri sto­vė­ti ant žo­ly­nų ar dvi­ra­ čių ta­kų.

Ta­čiau kai ku­rio­se vie­to­se jų nė­ ra kur pa­dė­ti. L.Dū­da pa­brė­žė, jog to­kių at­ve­jų nė­ra daug.

Vis dėl­to, anot di­rek­to­riaus, si­ tua­ci­ja grei­tai pa­si­keis. Pa­gal pa­ reng­t ą Klai­p ė­d os at­l ie­k ų tvar­

ky­m o 2013–2020 me­tais pla­n ą nu­m a­ty­ta, kad vi­s i bui­t i­n ių ir ant­ri­nių ža­lia­vų kon­tei­ne­riai at­ si­durs po že­me.

Da­bar mies­te yra įreng­ti 7 pa­ro­ do­mie­ji po­že­mi­niai kon­tei­ne­riai.

Ana­li­zuo­ja­ma, ko­kie bū­tų tin­ka­ miau­si Klai­pė­do­je. Šie­met po­že­mi­nių kon­tei­ne­ rių aikš­te­lėms įreng­ti sa­vi­val­dy­bė yra nu­ma­čiu­si skir­ti 350 tūkst. li­ tų. Pla­nuo­ja­ma įreng­ti 10 aikš­te­lių.

Jo­se bus ir bui­ti­nių, ir ant­ri­nių at­ lie­kų kon­tei­ne­rių.

Ki­tais me­tais yra nu­ma­ty­ta įreng­ti 20, po me­tų – dar 30 po­že­ mi­nių kon­tei­ne­rių aikš­te­lių. Vie­to­ se, kur jų dėl tam tik­rų prie­žas­čių įreng­ti ne­pa­vyks, bus pa­lie­ka­mos ant­že­mi­nės aikš­te­lės. „Jei vis­kas sek­sis ge­rai, aikš­te­lės bus ren­gia­mos spar­tes­niais tem­ pais“, – tei­gė L.Dū­da.

350

– tiek tūkst. li­t ų savivaldybė šiemet yra numačiusi požeminiams konteineriams įrengti.

Skulp­tū­ros pa­puoš du alė­jos suo­liu­kus Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

No­rin­čių­jų pa­puoš­ti M.Maž­vy­do alė­jos suo­liu­kus me­ni­niais ak­cen­ tais gre­tos – kol kas kuk­lios. Šią va­ sa­rą uos­ta­mies­čio brod­vė­ju­je tu­ rė­tų at­si­ras­ti po­ra ma­žo­sios plas­ ti­kos dar­bų.

Idė­jos de­ko­ruo­ti šal­tus, griež­tų li­ ni­jų ak­me­nų lui­tus au­to­rė – Klai­ pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­ja (KPA). Dar praė­ju­siais me­tais įstai­ ga pa­skel­bė idė­jų kon­kur­są, ku­ria­ me me­ni­nin­kus kvie­tė siū­ly­ti sa­ vo spren­di­mus, kaip bū­tų ga­li­ma pa­gy­vin­ti, pa­gra­žin­ti M.Maž­vy­do alė­jos suo­liu­kus.

Tuo­kart su­lauk­ta ke­lio­li­kos dar­ bų pro­jek­tų, iš ku­rių ver­ti­ni­mo

ko­mi­si­ja iš­rin­ko ge­riau­sių­jų de­ šim­tu­ką. Kad pa­siū­ly­to­sios me­ni­ nin­kų vi­zi­jos ne­nuei­tų į už­marš­tį, KPA pa­skel­bė ieš­kan­ti ge­ros va­lios me­ce­na­tų, ku­rie ga­lė­tų jas pa­vers­ ti kū­nu.

Dar­bų kai­nos vi­du­ti­niš­kai svy­ ruo­ja nuo ke­lių iki ke­lio­li­kos tūks­ tan­čių li­tų, ta­čiau kai ku­riems pro­ jek­tams įgy­ven­din­ti pri­reik­tų ir ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių li­tų.

Kaip tei­gė aso­cia­ci­jos ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rė Jo­lan­ta Brau­ky­ lie­nė, kol kas vi­siš­kai aiš­ku, kad šią va­sa­rą M.Maž­vy­do alė­ją pa­puoš du me­no kū­ri­niai.

Kaip ir bu­vo pla­nuo­ta, jau lie­pą mies­tie­čiai iš­vys R.Mar­tin­kaus di­zai­no cent­ro dar­bą „Gy­vas sau­ lė­tas suo­liu­kas“, ku­rį me­ce­nuo­ ja Ri­man­to Ule­vi­čiaus lab­da­ros ir

pa­ra­mos fon­das. Dar vie­nas pro­ jek­tas bus fi­nan­suo­ja­mas pa­čios KPA lė­šo­mis. Aso­cia­ci­ja pa­si­rin­ ko kon­kur­so nu­ga­lė­to­jo – skulp­ to­riaus Gin­tau­to Jon­kaus dar­bą „Sar­gas“. Sti­li­zuo­tas šuo alė­jo­je tu­rė­tų „ap­si­gy­ven­ti“ taip pat šią va­sa­rą.

Anot J.Brau­ky­lie­nės, ne­bū­tų ga­ li­ma sa­ky­ti, kad vers­lo at­sto­vai van­giai rea­ga­vo į KPA ini­cia­ty­vą.

Paš­ne­ko­vė įsi­ti­ki­nu­si, kad il­gai­ niui M.Maž­vy­do alė­jo­je at­si­ras ne vie­nas var­di­nis suo­liu­kas. „Iš es­mės šiam pro­jek­tui įgy­ ven­din­ti esa­me pa­sky­rę vi­sus šiuos me­tus, to­dėl ma­nau, kad dar tik­ rai at­si­ras no­rin­čių­jų prie jo pri­ si­dė­ti“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė, ne­ nei­gu­si, jog ne­re­tai tie­siog pri­rei­kia įkve­pian­čio pa­vyz­džio.

Grei­tai: G.Jon­kaus „Sar­gas“ bus vie­nas pir­mų­jų kū­ri­nių, ku­rie pa­puoš

M.Maž­vy­do alė­ją.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

6

penktadienis, kovo 22, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Rū­mai ne aikš­tė­je, o de­be­sy­se

Pa­si­ty­čio­jan­tis tei­sin­gu­mas

L

Žvilgsnis

i­kau ne­sup­ra­tęs, ar tai rim­ tai, ar tai po­kštas: ko­vo 16 d. laik­raš­ty­je „Klai­pė­da“ bu­vo iš­spaus­din­tas V.Spu­ ry­tės straips­nis „Aikš­tė­je – val­ džios rū­mai“.

Mums, vy­res­nės kar­ tos žmo­nėms, tai is­to­ri­ nė vie­ta, o ne dyk­ra, kaip tei­gia straips­ny­je ci­tuo­ja­ mi au­to­rės pa­šne­ko­vai. Čia juk vy­ko pir­mie­ji Są­jū­džio mi­tin­

Sau­lius Tvir­bu­tas

N

e­rin­go­je jau pra­dė­tas griau­ ti pir­ma­sis iš dau­ge­l io ne­ le­ga­l iu pri­pa­ž in­t ų pa­sta­t ų.

Tai po il­go by­li­nė­ji­mo­si nu­ spren­dė pa­da­ry­ti pa­ts vers­li­nin­kas.

Iš pra­džių api­ma eu­fo­ri­ja dėl to­kio tei­sin­ gu­mo trium­fo. Bet pa­skui la­bai nu­stem­bi su­ž i­no­jęs, kad vers­l i­n in­kas nie­ka­da ne­ bu­vo įdar­bi­nęs ste­buk­lin­go­jo sta­ty­bi­nin­ kų bū­rio, ku­ris pa­slap­čia nuo val­džios per vie­ną nak­t į žvit­r iai su­ren­tė tris pa­sta­tus – du gy­ve­na­muo­sius na­mus ir res­to­ra­ ną. Ti­kė­ti­na, kad vers­li­nin­kas ne­sam­dė ir gink­luo­tų ban­di­tų, kad šie pa­grob­tų val­di­ nin­kus ir pri­vers­tų juos pa­si­ra­šy­ti pa­sta­tų įtei­si­ni­mo do­ku­men­tus. Pa­si­ro­do, vi­si lei­ di­mai tvar­kin­gai pa­si­ra­šy­ti de­šim­čių įvai­ rių tar­nau­to­jų, kai tie sta­ti­niai bu­vo dar tik pro­jek­tuo­ja­mi. Pa­na­šiai at­si­t i­ko ir su de­ šim­ti­mis ki­tų pa­sta­tų Ne­rin­go­je.

Val­di­nin­kai, pa­si­ra­šiu­ sie­ji tuos ne­lem­tus lei­ di­mus, šiuo me­tu ra­ miai dar­buo­ja­si šil­to­se vie­te­lė­se.

Sa­k y­si­te, vis­kas aiš­k u, kaip to­k ie rei­ka­ lai tvar­ko­mi. Ta­čiau vals­ty­bė tu­ri pa­kan­ ka­mai ins­t i­tu­ci­jų ir gvar­d i­ją tei­sė­sau­g i­ nin­k ų, ku­rie ga­lė­jo bent jau iš­kel­ti klau­ si­mą, ar tik­rai vis­kas pa­da­r y­ta tei­sė­tai, ne­lau­k iant, kol tie pa­sta­tai bus pa­sta­ty­ ti, įreng­ti, o kai ku­rie ir par­duo­ti ki­tiems žmo­nėms. Pa­ga­l iau kuo kal­t i vers­l i­n in­ kai, jei vie­na ran­ka vals­ty­bė pa­lai­mi­no sta­ty­bas, o ki­ta, jau ge­ro­kai po lai­ko, iš­ trau­kė bi­z ū­ną?

Vi­si ra­miai žiū­rė­jo, kaip ren­čia­mi tie ne­ va ap­lin­ką dar­kan­tys sta­ti­niai, pa­si­ra­ši­ nė­jo dar­bų bai­gi­mo ak­tus. Tik vė­liau at­ si­to­kė­ta: o juk vis­kas ne­le­ga­lu! Taip, pa­ tvir­ti­no teis­mas, tik­rai ne­tei­sė­ti tie lei­di­ mai. Ir jau nie­kam neį­do­mu, kad gy­ve­ na­muo­sius na­mus bran­g iai įsi­g i­jo šei­ mos, juo­se įsi­k ū­rė, au­g i­na vai­k us ir da­ bar pri­vers­ti gy­ven­ti ne­ž i­nio­je. Ki­tuo­se pa­sta­tuo­se plė­to­ja­mas vers­las, įdar­bi­na­ mi žmo­nės. Ge­riau jau vis­ką nu­šluo­ti, o sa­v i­n in­k us pa­g uos­t i, kad jie ga­l i ti­kė­t is mi­li­jo­ni­nių kom­pen­sa­ci­jų.

Vi­sų blo­g iau­sia, kad tik­r ie­ji kal­t i­n in­kai, val­d i­n in­kai, pa­si­ra­šiu­sie­ji tuos ne­lem­ tus lei­d i­mus, šiuo me­tu ra­miai dar­buo­ ja­si šil­to­se vie­te­lė­se. Apie jų nu­bau­di­mą nie­kas nė ne­svars­to, nes tai per daug su­ dė­t in­gas pro­ce­sas. Pap­ras­čiau nu­skal­ puo­ti vers­li­nin­kus, o kom­pen­sa­ci­jas už val­d i­n in­k ų nu­si­kal­t i­mus ap­mo­kė­t i iš mū­sų ki­še­nių.

Aikš­tė tu­ri iš­lik­ti kaip is­to­ri­nės at­min­ ties vie­ta, pa­to­gi iš­ kil­min­giems su­si­bū­ ri­mams.

gai, čia pir­mą kar­tą po dau­ge­lio me­tų su­ple­vė­sa­vo tris­pal­ vės, čia pa­ju­to­me vie­ ny­bės jaus­mą ir lais­vės kvė­pa­vi­mą.

Iš čia iš­ke­lia­vo į Grū­ to par­ką „idė­ji­nio va­do“ skulp­tū­ra, pa­ly­di­ma tri­jų tan­kų ir džiaugs­min­gų ova­ci­jų.

Aikš­tė tu­ri iš­lik­ti kaip is­to­ri­nės at­min­ties vie­ta, pa­to­gi iš­kil­min­ giems su­si­bū­ri­mams.

Gi Klai­pė­do­je tu­ri­me tik tris išil­ gi­nes gat­ves ir tik vie­nin­te­lę to­kią pa­to­gią vie­tą. Kaip aikš­tė at­ro­dys, pri­klau­sys nuo ga­li­my­bių, o da­bar rei­kė­tų šiek tiek ati­des­nės prie­

žiū­ros. Ne­se­niai ati­trū­ku­sios ke­ lios gra­ni­to plokš­tės vo­lio­jo­si tol, kol kaž­kas jas su­dau­žė ar vi­sai pra­dan­gi­no. O rei­kė­jo tiek ne­daug – tik pri­kli­juo­ti. Val­džios vy­rai juk vaikš­to per aikš­tę kas­dien. Gra­žų gė­lių lai­ve­lį ga­lė­tų puoš­ti sig­na­li­ nės vė­lia­vė­lės.

Ri­čar­das Pa­da­gas

Pri­pa­žin­ki­me: esa­me idio­tų ša­lis

D

au­ge­lį nor­ma­lių žmo­ nių pri­bloš­kė ži­nia, kad griau­na­mas bu­vęs res­to­ ra­nas „So­ren­to“ Juodk­ ran­tė­je. Ne­nor­ma­lius žmo­nes tai, ma­tyt, tik pra­džiu­gi­no.

Nau­jos sta­ty­bos dai­lus pa­sta­tas, džiu­gi­nęs tūks­tan­čių poil­siau­to­ jų akį ir pa­puo­šęs ma­rių pa­kran­tę, bus nu­griau­tas, nors sta­ty­boms bu­ vo gau­ti vi­si bū­ti­ni lei­di­mai. Sta­ty­ ba vy­ko le­ga­liai, pa­sta­tas įtei­sin­tas.

Ta­čiau teis­mas nu­ta­rė: nu­griau­ti.

To­kią ne­tei­sy­bę sa­vi­nin­kams tu­rės at­ly­gin­ti vals­ty­bė.

No­ri­si pa­klaus­ti: ko­kių idio­tų ša­ly­je mes gy­ve­na­me? Juk tai aki­ vaiz­dus įro­dy­mas, kad esa­me idio­ tai. Mums vi­siems ma­siš­kai rei­kia gy­dy­tis, ki­taip mes esa­me pa­vo­jin­ gi vie­nas ki­tam, nes mū­sų so­cia­li­nė elg­se­na yra nea­dek­va­ti ir ne­prog­ no­zuo­ja­ma.

Dar ga­li­ma bū­tų su­pras­ti, kad toks „tei­sin­gu­mas“ bū­tų vyk­do­ mas to­kio­je tur­tin­go­je vals­ty­bė­ je, ko­kia yra JAV. Ta­čiau tai vyks­ ta nu­smur­gu­sio­je ša­ly­je, kur vai­kai mirš­ta iš ba­do ne tik vai­kų na­muo­ se, bet ir gy­ven­da­mi pas sa­vo ma­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Yra ir ki­ta bū­ti­ny­bė pa­lik­ti esa­ mą erd­vę. Bu­vu­sį „Že­mai­ti­jos“ ki­ no teat­rą ap­sta­čius stik­li­nė­mis dė­žu­tė­mis bus pa­nai­kin­tas jau­kus skve­re­lis, Her­kaus Man­to gat­vę jau pa­ver­tė už­da­ru tu­ne­liu, iš ku­ rio no­ri­si grei­čiau iš­trūk­ti. Priė­jus At­gi­mi­mo aikš­tę, re­gis, ga­li leng­ viau kvė­puo­ti.

O da­bar dėl val­džios rū­mų.

Siū­lau val­džios vy­rams ir mo­te­ rims pe­rei­ti Vy­tau­to ir Lie­pų gat­ vė­mis ir ar­ti­miau­siais kie­mais ties sa­vi­val­dy­be, kad pa­ma­ty­tų, kiek čia pri­kiš­ta ma­ši­nų dar­bo die­no­mis. Įdo­mu, kur vi­sas jas kler­kai ir in­ te­re­san­tai sta­ty­tų įsi­kū­rę At­gi­mi­ mo aikš­tė­je?

Ma­ži­nant trans­por­to srau­tus mies­to cent­re, sa­vi­val­dy­bei rei­ kia gal­vo­ti apie erd­vią ir pa­ to­giai pa­sie­kia­mą vie­tą.

Ge­ra vie­ta – už Jo­no kal­ ne­lio, bu­vu­sių Try­ny­čių dy­ky­nė, Kau­no gat­vė, o gal net pi­lia­vie­tė. Mies­te tap­tų leng­viau kvė­puo­ti.

Ir dar. Apsk­ri­tai, ar mo­ra­lu kal­bė­ti apie nau­ jus sa­vi­val­dy­bės rū­mus, kai Dra­ mos teat­ras – be pa­tal­pų, Mu­zi­ki­ nio teat­ro pa­sta­tas – nyks­tan­tis ir griū­van­tis, kai mies­te trūks­ta dar­ že­lių. Mies­tas be kul­tū­ros, be jau­ no­sios kar­tos – mies­tas be atei­ties.

Tad bran­gin­ki­me ir sau­go­ki­me tai, ką tu­ri­me, da­ry­ki­me tai, kas svar­ biau­sia.

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 728

telefonas@kl.lt

Klai­pė­do­je – Kos­mo­nau­tų gat­vė

Man daž­nai ten­ka va­žiuo­ti 5 marš­ ru­to au­to­bu­su Her­kaus Man­to gat­ve.

Jis vė­liau su­ka į de­ši­nę, link Kre­tin­gos gat­vės. Čia yra Miš­ko sto­te­lė. Prie­šais sto­vi mū­ri­nis pen­kiaaukš­tis. Ant jo sie­nos jau pen­ke­ri me­tai ka­bo už­ra­šas „Kos­mo­nau­tų gat­vė“. Tad ir neaiš­ku, kaip ši gat­vė va­di­na­si – ar čia Šiau­ rės pro­spek­tas, ar P.Li­dei­kio gat­vė, ar ga­lų ga­le Kos­mo­nau­tų gat­vė? Jau tiek me­tų pa­nai­kin­tas šis pa­va­di­ni­mas, bet len­te­lė su už­ra­šu ka­bo iki šiol.

Ka­zi­mie­ras

Kai ku­rie ty­čia ne­su­mo­ka

Ir gruo­dį už šil­dy­mą bu­vo ta pa­ti kai­na, ir sau­sį, ir va­sa­rį. Ski­ria­si tik vie­nu dviem li­tais. O gal va­sa­rį bu­vo daug šil­čiau ne­gu gruo­dį? Man at­ro­ do, kad taip mes su­mo­ka­me už tuos, ku­rie ty­čia ne­mo­ka.

Jo­nas

Smar­vė ve­ja iš na­mų

Skai­čiau As­tos Dy­ko­vie­nės pub­li­ka­ci­ją „Nak­ti­nė smar­vė Klai­pė­do­je sklei­džia­ ma tei­sė­tai“ („Klai­pė­da“, 2013 03 20).

Tei­sė­tai tai tei­sė­tai, bet mes čia vi­si nuo tos smar­vės jau ap­si­nuo­di­ję. Ten­ ka pa­lik­ti bu­tus ir su vai­kais ei­ti į lau­ ką. Reik­ja­vi­ko gat­vė­je esan­čia­me bu­ te gy­ve­no ma­no duk­tė su vai­kais. Abi anū­kės ap­si­nuo­di­jo. Pas­te­bė­jo­me, kai nak­tį išei­da­vo­me į bal­ko­ną. Kar­tą te­ ko džiaus­ty­ti skal­bi­nius bal­ko­ne vė­ly­ vą va­ka­rą. Re­gis, kad kas rūgš­ties bū­tų iš­py­lęs. Esu dir­bu­si su che­mi­ka­lais, tad kva­pus ge­rai at­pa­žįs­tu. Į bu­tą pa­ten­ka sals­vas kva­pas. O ry­te pa­bu­dę jaus­da­ vo­mės lyg ap­si­nuo­di­ję, svaig­da­vo gal­ va. Ne­ži­nau, ko­kia ga­myk­la taip ter­šia.

Net nu­spren­dė­me pa­lik­ti šį bu­tą.

Vik­to­ri­ja

Pa­sit­rau­kia pa­do­riau­si

Ab­sur­das: jau pra­dė­tas griau­ti pa­sta­tas, puo­šęs Kur­šių ma­rių pa­kran­tę.

Iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kė ži­no­mas vers­li­nin­kas. Pa­si­gir­do įvai­rių žmo­ nių ko­men­ta­rų. Skau­du klau­sy­tis įta­ ri­nė­ji­mų, kad vers­li­nin­kas gal­būt už­ sii­mi­nė­jo ne­le­ga­lia veik­la, gal­būt bu­vo ne­la­bai do­ras žmo­gus. O aš ma­nau at­ virkš­čiai. Daž­niau­siai žu­do­si jaut­rios sie­los, pa­do­riau­si vers­li­nin­kai, ban­ ki­nin­kai ar po­li­ti­kai. Tie, ku­rie el­gia­si vie­naip, o kal­ba ki­taip, vie­šu­mo­je de­ monst­ruo­ja „glian­ci­nes“ šyp­se­nas – to­kie nie­ka­da ne­si­žu­dys, lips per ki­tų gal­vas, kur­da­mi as­me­ni­nę ir šei­mos ge­ro­vę. To­kių la­biau­siai rei­kia sau­go­ tis, rei­kia bū­ti bud­riems.

Pas­ta­to sa­vi­nin­kų nuo­tr.

Vir­gis

mas. Tai vyks­ta ten, kur pen­si­nin­ kai gau­na 200 eu­rų pen­si­jos ir tiek pat tu­ri su­si­mo­kė­ti už bu­tą. Tai vyks­ta vals­ty­bė­je, ku­rio­je biu­dže­ tas yra de­fi­ci­ti­nis, ta­čiau vis tiek neat­si­sa­ko­ma po­mpas­tiš­kų pla­nų sta­ty­ti de­šim­tis mi­li­jar­dų kai­nuo­ sian­čią ato­mi­nę elekt­ri­nę.

Iš tie­sų atė­jo lai­kas pri­pa­žin­ti, kad esa­me idio­tų vals­ty­bė, ku­rio­ je kles­ti idio­tiz­mas. Nes pro­tin­gi

žmo­nės ne­da­ry­tų to­kių pa­vo­jin­gų ne­są­mo­nių, kaip ir ne­griau­tų tik ką pa­sta­ty­to ir mi­li­jo­nus kai­na­vu­ sio pa­sta­to.

Nor­ma­li vals­ty­bė, jei ky­la abe­ jo­nių dėl to­kių sta­ti­nių tei­sė­tu­mo, juos kon­fis­kuo­tų ar­ba na­cio­na­li­ zuo­tų, o val­di­nin­kus, ku­rie paė­ mė ky­šius, so­din­tų į ka­lė­ji­mą, kaip ken­kian­čius vi­suo­me­nei.

Re­gi­man­tas Alio­nis

Ko­dėl ne­lais­to gat­vių?

Au­gi­nu ma­žą duk­ry­tę ir daž­nai die­ nas lei­džia­me lau­ke. Pas­ta­ro­siomis sau­lė­tomis sa­vai­tėmis kai ką pa­ste­ bė­jau. Pa­ti pa­jau­čiau, kad sau­su oru lau­ke sun­ku kvė­puo­ti. Dul­kės net go­mu­rį grau­žia. Ma­ny­čiau, kad lai­ kas bū­tų nu­plau­ti mies­to gat­ves. Juk vi­sos iš po žie­mos li­ku­sios drus­kos nu­sė­do gat­vių kelk­raš­čiuo­se ir šias kie­tą­sias da­le­les ne­šio­ja vė­jas.

Kris­ti­na Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktADIENIS, kovo 22, 2013

lietuva Leng­vatų ­ ne­bus

Atos­to­gos – dar­bas

Dar ­ pa­posėd­žiaus

Sei­mas ant­rą kartą at­metė kon­ser­va­to­riaus Jur­gio Raz­mos pa­si­ūly­tas Dar­bo ko­dek­so pa­ tai­sas, leid­žian­čias kai ku­rioms įmonėms mokė­ti ma­žesnę ne­ gu 1 tūkst. litų mi­ni­ma­lią mėne­ sio algą (MMA). Par­la­men­ta­ ras siūlė su­ma­žintą MMA leis­ti mokė­ti fi­nan­siš­kai ne tokioms pa­jėgioms įmonėms.

Sei­mas spręs, ar į dar­bo stažą ­ įskai­ty­ti ne­mo­ka­mas ato­sto­ gas, ku­rios truktų ne il­giau kaip 30 ka­len­do­ri­nių dienų per me­ tus. Tokioms įsta­ty­mo pa­tai­ soms po pa­tei­ki­mo Sei­mas pri­ tarė va­kar. Ši pa­tai­sa esą bus nau­din­ga ne­mo­kamų ato­stogų ei­nan­tiems vals­tybės tar­nau­ to­jams.

Par­la­men­ta­rai pra­tęsė Ne­rin­ gos Venc­kienės ne­lie­čia­mybės klau­simą sprend­žian­čios ko­ mi­si­jos darbą dar sa­vai­tei – Sei­mas pri­tarė ko­mi­si­jos pra­ šy­mui, kad ji iki ba­land­žio 2 d. ­ galėtų pa­reng­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jektą, ar leis­ti N.Venc­kienę pa­trauk­ti baud­žia­mo­jon at­sa­ ko­mybėn.

Vie­toj poil­sio – koš­ma­ras

Mi­nint pirmą­sias šimtą Vy­riau­sybės dar­bo dienų, prem­ je­ras Al­gir­das But­ ke­vi­čius ti­ki­no, kad Vy­riau­sybė dar ke­ ti­na pa­da­ry­ti daug gerų darbų, ta­čiau vis­kam rei­kia lai­ko. Į ateitį jis žvelgė op­ti­mis­tiš­kai.

Prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus ir jo žmo­nos Ja­ni­nos pla­nus vyk­ ti ato­stogų į Gran Ka­na­riją su­ jaukė bend­rovės „Luf­han­sa“ pro­ ble­mos – lėktu­vo ge­di­mas ir dar­ buo­tojų strei­kas.

Mos­tai: šim­ta­dienį mi­nin­čios Vy­riau­sybės va­do­vas A.But­ke­vi­čius su

bend­ra­žy­giais va­kar skelbė, kad nuo šiol bus tik ge­riau.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Pa­žadė­jo švie­sią ateitį Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pa­sirū­pi­no ete­riu

Ry­te – prem­je­ro A.But­ke­vi­čiaus pro­ginė kal­ba Sei­me, per­piet – spe­ cia­li jo spau­dos kon­fe­ren­ci­ja, o vis­ ką tie­sio­giai trans­liuo­ja Na­cio­na­li­nis ra­di­jas ir te­le­vi­zi­ja. Po­li­ti­kai ir po­li­ ti­kos ap­žval­gi­nin­kai va­kar pri­pa­ ži­no: ši­to­kio po­mpas­tiš­ko Vy­riau­ sybės šim­ta­die­nio dar nėra buvę.

Mat to­kios ir pa­na­šios Mi­nistrų ka­bi­ne­to dar­bo su­kak­tys lig šiol ap­si­ri­bo­da­vo trum­po­mis Vy­riau­ sybės va­do­vo spau­dos kon­fe­ren­ ci­jo­mis. Be to, nė vie­nas prem­ je­ras ilgų kalbų Sei­mo ple­na­ri­nių po­sėdžių salė­je to­kio­mis pro­go­mis ne­sa­ky­da­vo. Tie­sio­gi­nio na­cio­na­li­ nio ete­rio Vy­riau­sybės šim­tas dar­ bo dienų taip pat ne­nu­si­pel­ny­da­vo.

Ta­čiau, re­gis, kai­rie­ji nu­sprendė, kad nuo šiol vis­kas bus ki­taip.

ka – ko­ky­biš­kos gy­dy­mo pa­slau­gos, pi­ges­ni vais­tai, dėme­sys pro­fi­lak­ ti­kai“; „Eu­ras 2015 m. – pa­ma­tas vals­tybės fi­nan­si­niam sta­bi­lu­mui, bend­ros va­liu­tos erdvės pri­va­lu­mai vers­lui ir žmonėms“; „Už­sie­nio po­ li­ti­ka – tęsti­nu­mas, ES pir­mi­nin­ka­ vi­mo iššū­kis“.

Nie­ko nau­jo

Iš esmės A.But­ke­vi­čius va­kar ne­ pa­sakė nie­ko nau­jo. Lig šiol neaiš­ kus ato­minės elekt­rinės pro­jek­to li­ki­mas. Taip pat – ko­kia bus mo­ kes­čių re­for­ma. Prem­je­ras tik kar­ to­jo, kad rei­kia pa­lauk­ti, ką nu­spręs jo su­bur­tos dar­bo grupės.

Paaiškė­jo tik tiek, kad Vy­riau­ sybė siū­lys par­ti­joms pa­si­ra­šy­ ti na­cio­na­linį su­si­ta­rimą dėl ša­lies ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos. Tik ko­kia ji bus, – su ato­mi­ne ener­ge­ti­ka ar ne, – dar neaiš­ku.

Ta­čiau prem­je­ras jau leng­va ran­ ka da­li­jo pa­ža­dus: „Ieš­ko­si­me re­ sursų pa­kel­ti at­ly­gi­ni­mus kultū­ ros dar­buo­to­jams, po­li­ci­nin­kams ir ki­tiems, gau­nan­tiems ma­žiau­sią dar­bo už­mo­kestį.“ Vis dėlto A.But­ke­vi­čius čia pat pri­pa­ži­no: „At­si­gau­nan­ti eko­no­ mi­ka ne­pradė­jo tirp­dy­ti mi­li­jar­di­ nių biud­že­to skolų ir la­bai šykš­čiai seikė­ja pa­pil­domų pa­jamų.“

Komentarai

Klišės ir už­kei­ki­mai

Va­kar ry­te į ple­na­ri­nių po­sėdžių sa­ lę at­vykęs prem­je­ras nu­sprendė pri­ sta­ty­ti per šimtą Vy­riau­sybės dar­bo dienų nu­veik­tus ir būsi­mus dar­bus.

Il­gos prem­je­ro kal­bos ak­cen­tas – kad nuo šiol bus tik ge­riau.

A.But­ke­vi­čiaus pra­ne­ši­mo Sei­me tu­rinį ge­riau­siai at­spin­di jo ant­ raštės: „Būti­nybė pa­leng­vin­ti sunk­ me­čio naštą“, „Prio­ri­te­tai – dar­bo vietų kūri­mas, dau­giau pa­jamų ir ma­žiau iš­laidų šei­mos biud­že­te“; „In­ves­ti­ci­joms – kuo pa­lan­kesnį kli­matą“; „Pa­li­ki­mas ener­ge­ti­ko­je – pro­blemų po­rtfe­lis, aukš­tos kai­ nos ir įklimpęs elekt­rinės ve­ži­mas“; „Lie­tu­vos atei­tis – miš­ri ener­ge­ti­ ka. Dar neat­sa­ky­tas klau­si­mas – su ato­mi­ne elekt­ri­ne ar be jos“, „Su­si­ sie­ki­mo pro­jek­tai – pi­giau ir efek­ty­ viau“; „Svei­ka­tos ap­sau­gos per­tvar­

And­rius Ku­bi­lius

Tėvynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­n ių de­mok­ratų va­do­vas, opo­z i­ci­jos ly­de­r is

P

er 23 Lie­t u­vos Nep­r ik­l au­ so­mybės ir 20 metų dar­b o įvai­r iuo­se Sei­muo­se, tai pir­ mas kar­t as, kai tu­r i­me to­ kią tie­sio­g iai trans­l iuo­jamą vi­sa­l iau­ dinę šventę. Gai­la, kad už durų nėra vi­s a­l iau­d i­n io mi­t in­go šven­č iant la­ bai svar­bią datą – Vy­r iau­s ybės pir­ mąjį šim­ta­d ienį, su­tam­pantį su Tarp­ tau­t i­ne mie­go die­na. Tai – sim­bo­l iš­ka.

Svei­k i­nu Vy­r iau­sybę su šim­to dienų iš­g y­ve­n i­mu. Kar­tais ir iš­g y­ve­n i­mas yra di­delė šventė. Be abe­jo, kai nėra daug darbų, rei­k ia daug kalbų apie ta­ ria­mus dar­bus. Šiuo at­ve­ju turbūt nie­ ko nau­jo mes ne­ma­tom.

Eli­gi­jus Ma­siu­lis

Li­be­ralų sąjūdžio ly­de­r is, opo­z i­ci­jos at­sto­vas

P

ir­mo­jo Mi­nistrų ka­bi­ne­to šim­ ta­die­nio įspūdis toks, kad Vy­ riau­sybė bi­jo išlįs­ti iš sa­vo pa­ čios šešė­lio ir at­skleis­ti, kaip ji iš tikrųjų at­ro­do ir ką ruo­šia­si da­ry­ti.

Vy­riau­sybė stri­go vie­na­dienė­se pro­ ble­mo­se, ku­rių pa­ti ir su­si­kur­da­vo. Pa­ vyzd­žiui, ras­da­vo lai­ko svars­ty­ti, kiek klaidų moks­lei­viai ga­li pa­da­ry­ti lie­tu­ vių kal­bos eg­za­mi­ne, bet taip ir ne­įvar­ di­jo ša­lies ener­ge­ti­kos, mo­kes­čių po­li­ti­ kos per­spek­ty­vos kryp­čių, ku­rių svar­ba ša­liai ne­pa­ly­gi­na­ma. Iki šiol pa­si­gen­da­ me pla­no, ko­kie bus nau­ji dar­bai, ko­kios bus konk­re­čios naujų dar­bo vietų ir in­ ves­ti­cijų ska­ti­ni­mo prie­monės.

Prem­je­rui A.But­ke­vi­čiui ir jo žmo­nai Ja­ni­nai ke­lionė į Gran Ka­ na­riją ta­po tik­ru kant­rybės iš­ban­ dy­mu. Prem­je­ro at­stovė spau­dai Eve­li­na But­kutė-Laz­daus­kienė BNS pra­nešė, kad pa­vy­ko gau­ti bi­lie­tus va­kar va­ka­rui iš Vil­niaus į Hel­sinkį, o iš ten – į Briu­selį, pa­ skui prem­je­ras au­to­mo­bi­liu vyks į Frank­furtą, o penk­ta­dienį 5 val. ry­to išsk­ris į Gran Ka­na­riją.

Vil­niaus oro uos­to ko­mu­ni­ka­ ci­jos va­dovė Gab­rielė Va­si­liaus­ kaitė BNS sakė, kad „Luft­han­ sos“ skry­dis va­kar po pietų esą bu­vo at­šauk­tas ne dėl oro li­nijų bend­rovės dar­buo­tojų strei­ko, o dėl lėktu­vo ge­di­mo. „Luft­han­sos“ skry­dis į Frank­ furtą at­šauk­tas dėl tech­ni­nių prie­žas­čių. Lėktu­vas oro uos­te bu­vo nuo tre­čia­die­nio, kurį laiką bu­vo ban­do­ma pa­ša­lin­ti tech­ni­ nes kliū­tis, bet, ma­tyt, ne­pa­vy­ko su­tvar­ky­ti, todėl skry­dis vi­siš­kai at­šauk­tas. O skry­dis iš Frank­fur­ to į Vil­nių ne­įvy­ko dėl bend­rovės dar­buo­tojų strei­ko“, – BNS teigė Vil­niaus oro uos­to at­stovė.

Ji sakė ne­ga­lin­ti pa­sa­ky­ti, kaip ke­lei­viams bus kom­pen­suo­ja­ mi nuo­sto­liai, – esą dėl to rei­ kėtų kreip­tis į „Luft­han­sos“ at­ stovę Vil­niaus oro uos­te bend­rovę „Lit­car­gus“. „Sėdžiu oro uos­te ir lau­kiu. Bu­vo­me su­sėdę į lėktu­ vą, o pa­skui iš­li­po­me. Mums pa­ sakė, kad dėl tech­ni­nių pro­blemų skry­dis ati­de­da­mas“, – BNS sakė A.But­ke­vi­čius po to, kai apie 15 val. bu­vo ati­dėtas bend­rovės skry­dis iš Vil­niaus į Frank­furtą prie Mai­no.

Prem­je­ras tada teigė ne­ži­nojęs, kad skry­dis ati­dėtas dėl „Luft­ han­sos“ dar­buo­tojų streiko. „Ma­nau, kad strei­kuo­to­jai tu­ rėtų gal­vo­ti apie vi­di­nius skryd­žius, o ne apie tarp­tau­ti­nius, – jie turėtų būti ap­rūpin­ti lėktu­ vais“, – BNS teigė A.But­ke­vi­čius, pa­pra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ti to­kius oro li­nijų bend­rovės dar­buo­tojų veiks­mus.

Is­pa­ni­jai pri­klau­san­čio­je Gran Ka­na­ri­jos sa­lo­je prem­je­ras su žmo­na ilsė­tis ža­da iki ko­vo 29 d.

Jį tuo me­tu pa­va­duos fi­nansų mi­ nist­ras Ri­man­tas Šad­žius. „Klaipėdos“, BNS inf.

Nesk­lan­du­mai: švęsti Vy­riau­

sybės šim­ta­dienį su žmo­na Gran Ka­na­ri­jo­je va­kar va­ka­re A.But­ke­vi­čiui su­trukdė skry-­ d­žių bend­rovės bėdos, tad ku­ ror­te jis at­si­dur­ti turė­jo tik šian­ dien ry­te. To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Mo­kyk­las sau­gos skriaus­da­mi moks­lei­vius Iš­sau­go­ti kai­mo mo­kyk­las so­ cial­de­mok­ratų at­sto­vai siū­lo ri­ bo­jant trans­por­to leng­va­tas jau­ nes­niems moks­lei­viams.

Sei­mas va­kar pri­tarė so­cial­de­ mok­ra­to Bro­niaus Pau­žos ini­ ci­juo­tam pro­jek­tui, pa­gal kurį kai­muo­se ir mies­te­liuo­se gy­ve­ nan­tiems 1–8 kla­sių moks­lei­viams būtų vi­siš­kai kom­pen­suo­ja­ma ke­ lionė iki ar­ti­miau­sios mo­kyk­los, o norė­da­mi pa­si­rink­ti kitą mo­kyklą sa­vi­val­dybė­je šie vai­kai iki jos ne­ mo­ka­mai va­žiuo­ti ne­be­galėtų.

Pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jantį Švie­ ti­mo įsta­tymą to­liau kaip 3 ki­lo­ met­rai nuo mo­kyk­los kai­muo­se ir

mies­te­liuo­se gy­ve­nan­tys moks­ lei­viai tu­ri būti ve­ža­mi į ar­ti­miau­ sią mo­kyklą, o pa­gal Trans­por­to leng­vatų įsta­tymą jie ga­li būti ve­ ža­mi į mo­kyklą iki 40 ki­lo­metrų ir at­gal mo­ki­nio pa­žymė­ji­me nu­ro­ dy­tu marš­ru­tu ne­mo­ka­mai.

Pa­tai­sa siū­lo­ma, kad trans­por­to leng­va­tos ke­lio­nei iki bet ku­rios mo­ky­mo įstai­gos būtų kom­pen­ suo­ja­mas tik kai­muo­se ir mies­te­ liuo­se gy­ve­nan­tiems 9–12 kla­sių (gim­na­zijų 1–4 kla­sių) moks­lei­ viams, o 1–8 kla­sių mo­ki­nių ve­ ži­mas būtų kom­pen­suo­ja­mas iki ar­ti­miau­sios ati­tin­kamą ug­dy­mo pro­gramą vyk­dan­čios mo­kyk­los. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

penktadienis, kovo 22, 2013

užribis

Už du­ji­nį pis­to­le­tą grės be­lan­gė Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

ES pa­ra­gi­nus su­griež­tin­ti du­ji­nių pis­to­le­tų ir ma­žo ka­lib­ro gink­lų kont­ro­lę, Lie­tu­vo­je jau bu­vo įtei­ sin­ta per 13 tūkst. to­kių sa­vi­gy­nos įran­kių. Ta­čiau gink­lų par­da­vė­jai tai va­di­na ne­rei­ka­lin­go­mis prie­ mo­nė­mis ir skun­džia­si smar­kiai su­pras­tė­ju­sia pre­ky­ba.

Prie­žas­tis – per­dir­bi­mas

„Lie­tu­vo­je iki 2011-ųjų bu­vo ne­ sun­ku įsi­gy­ti du­ji­nį pis­to­le­tą, ku­ rį vė­liau ga­li­ma per­dirb­ti į šau­dan­ tį tik­ro­mis kul­ko­mis, ir tuo bu­vo pikt­nau­džiau­ja­ma“, – kal­bė­jo Po­ li­ci­jos de­par­ta­men­to Li­cen­ci­ja­vi­ mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Aud­rius Čiu­pa­la.

Praė­ju­sį de­šimt­me­tį Va­ka­rų Eu­ ro­po­je Lie­tu­va bu­vo links­niuo­ja­ma kaip vie­na pa­grin­di­nių vals­ty­bių, ku­rio­je du­ji­niai pis­to­le­tai per­da­ ro­mi į ko­vi­nius. Už pu­sę tūks­tan­ čio li­tų Lie­tu­vo­je pirk­tas ir vie­tos auk­sa­ran­kių per­dirb­tas du­ji­nis pis­ to­le­tas už­sie­ny­je pa­brang­da­vo iki 10 tūkst. To­kie gink­lai pui­kiai ti­ko nu­si­kals­ta­mai veik­lai.

To­dėl prieš dve­jus me­tus, re­ mian­tis ES di­rek­ty­va, įves­ti pa­ kei­ti­mai įpa­rei­go­jo du­ji­nių ir ne­ di­de­lės ga­lios, taip pat se­no­vi­nių gink­lų sa­vi­nin­kus re­gist­ruo­ti tu­ri­ mas šau­na­mą­sias prie­mo­nes po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­te. Prieš tai bū­ti­na gau­ti rei­kia­mą me­di­ci­ni­nę pa­žy­ mą, be to, į po­li­ci­jos įstai­gą at­si­ neš­ti pa­čius gink­lus.

Tai at­lik­ti pri­va­lo­ma iki ki­tų me­ tų pra­džios – 2014 m. sau­sio 1 d. To ne­pa­da­riu­siems bus tai­ko­ma griež­ ta bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė – areš­ tas ar­ba lais­vės atė­mi­mas iki pen­ ke­rių me­tų. „Nu­ma­ty­ta, kad gink­lai, ku­rie ga­li bū­ti per­dirb­ti į tik­rus, to­kiais ir yra lai­ko­mi“, – tei­gė A.Čiu­pa­la.

Be to, vi­siš­kai už­draus­ti ru­siš­ki du­ji­niai pis­to­le­tai IZH-79, ku­rie, skir­tin­gai nei eu­ro­pie­tiš­ki, ga­mi­ na­mi iš tvir­to plie­no ir la­bai leng­ vai per­da­ro­mi į ko­vi­nius gink­lus.

Tūks­tan­čiai jau su­si­grie­bė

Pa­sak A.Čiu­pa­los, nuo 2011-ųjų ko­vo Lie­tu­vo­je į po­li­ci­ją krei­pė­si ir du­ji­nius pis­to­le­tus bei ma­žos ga­ lios gink­lus už­re­gist­ra­vo jau dau­ giau kaip 13 tūkst. as­me­nų. „Ti­ki­ma­si, kad iki me­tų pa­bai­ gos šis skai­čius smar­kiai pa­di­dės, ta­čiau ei­lių po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tuo­ se tik­rai nė­ra“, – apie du­ji­nių pis­ to­le­tų le­ga­li­za­vi­mo ei­gą pa­sa­ko­jo po­li­ci­jos at­sto­vas.

No­rin­tys šiuo me­tu įsi­gy­ti to­kį gink­lą taip pat tu­ri gau­ti lei­di­mą.

Klai­pė­do­je kol kas ei­lės no­rin­ čių­jų le­ga­li­zuo­ti gink­lus ne­si­ri­ kiuo­ja. Atė­ję į Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Li­cen­ci­ja­vi­mo po­sky­rį (Jū­ros gat­vė­je) žmo­nės už­trun­ka ne il­giau kaip 20 min.

Ma­no­ma, kad Klai­pė­dos ap­skri­ ties gy­ven­to­jai ga­li tu­rė­ti apie 20 tūkst. le­ga­li­zuo­ti­nų gink­lų, ta­čiau bū­ti­ną pro­ce­dū­rą yra at­li­kę tik apie 10 pro­c. gink­lus tu­rin­čių as­me­nų.

ES ne­rei­ka­la­vo?

To­kie gink­lų kont­ro­lės pa­kei­ti­ mai smar­kiai kir­to gink­lų par­da­ vė­jams. „Anks­čiau per mė­ne­sį par­duo­ da­vo­me apie 200 du­ji­nu­kų, o da­bar per vi­sus me­tus – vos 20“, – tei­ gė gink­lų par­duo­tu­vių tink­lo „Ok­ sa­lis“ di­rek­to­rius ir Gink­lų pirk­lių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Gy­tis Mi­ siu­ke­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, per vie­nus me­tus vals­ty­bė vien iš PVM ne­ga­vo apie 1 mln. li­tų.

G.Mi­siu­ke­vi­čiaus įsi­ti­ki­ni­mu, tei­sin­tis ES di­rek­ty­va ne­tei­sin­ga, nes iš es­mės Eu­ro­po­je nie­kas ne­ pa­si­kei­tė. Tie­sa, Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je du­ji­nio gink­lo įsi­gi­ji­mo am­ žiaus cen­zas su­griež­tin­tas nuo 15 iki 17 me­tų. „Ir net ne­bu­vo rei­ka­lo vis­ko griež­ tin­ti – pa­ts Po­li­ci­jos de­par­ta­men­ tas pa­tei­kė sta­tis­ti­ką, ku­rio­je ne­bu­ vo už­fik­suo­ta nė vie­no nu­žu­dy­mo ar sun­kaus kū­no su­ža­lo­ji­mo du­ji­niais gink­lais gal per de­šimt me­tų“, – ar­ gu­men­ta­vo G.Mi­siu­ke­vi­čius.

Pavojai: girtaujantys suaugusieji kelia grėsmę kūdikių sveikatai ar net gyvybei.

Gir­tuok­lių vai­ko pareigūnai ieš­ko­jo net dvi pa­ras Nea­be­jin­gi kai­my­ nai pa­dė­jo iš­va­duo­ ti tri­jų mė­ne­sių kū­ di­kį nuo gir­tau­jan­ čių tė­vų, ku­rie ma­ žy­lį ati­da­vė sve­ti­ miems aso­cia­liems žmo­nėms.

Ką da­ry­ti no­rint le­ga­li­zuo­ti gink­lą As­muo, pa­gei­dau­jan­tis už­re­gist­ruo­ti gink­lą ar gau­ti lei­di­mą jį įsi­gy­ti, te­ri­to­ ri­nės po­li­ci­jos įstai­gos li­cen­ci­ja­vi­mo pa­da­li­niui tu­ri pa­teik­ti 1. pra­šy­mą už­re­gist­ruo­ti gink­lą (pil­ do­mas vie­to­je); 2. svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos pa­žy­ mą, kad as­muo neį­ra­šy­tas į svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos įskai­tą dėl al­ko­ho­ liz­mo, nar­ko­ma­ni­jos; 3. svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos pa­žy­ mą, kad as­muo nė­ra svei­ka­tos prie­ žiū­ros įstai­gos prie­žiū­ro­je dėl psi­chi­ kos li­gos ar su­tri­ki­mo; 4. ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą; 5. gink­lą (-us), įsi­gy­tą (-us) iki 2011 m. ko­vo 1 d.

Prie­žas­tis: gink­lų kont­ro­lė su­griež­tin­ta, nes Va­ka­rų Eu­ro­po­je Lie­tu­va

bu­vo links­niuo­ja­ma kaip vie­na pa­grin­di­nių vals­ty­bių, ku­rio­je du­ji­niai pis­to­le­tai per­da­ro­mi į ko­vi­nius.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Tomo Raginos nuotr.

Ant­ra­die­nį vie­na­me Mi­ni­jos gat­ vės bend­ra­bu­ty­je gy­ve­nan­tys žmo­ nės pa­ma­tė šiur­pų vaiz­dą – bend­ro nau­do­ji­mo ko­ri­do­riu­je ant grin­dų su­sė­dę ke­li vy­rai gir­ta­vo, o ša­lia jų gu­lė­jo vie­no su­gė­ro­vo tri­jų mė­ne­ sių vai­kas.

Pa­šiur­pę nuo to­kio vaiz­do kai­ my­nai pra­ne­šė apie tai vai­kų tei­

sių sau­go­to­jams. Net­ru­kus at­vy­kę į šią vie­tą so­cia­li­niai dar­buo­to­jai jau neap­ti­ko nei vy­rų, nei kū­di­kio.

Vai­ke­lio mo­ti­ną pa­vy­ko ras­ti tik ki­tą die­ną. 27 me­tų gir­ta mo­te­ ris ne­ži­no­jo, kur jos ma­žy­lis. To­ dėl bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas dėl kū­di­kio din­gi­mo.

Ket­vir­ta­die­nį Šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­ro spe­cia­lis­tai, lan­ky­ da­mie­si vie­no­je so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­je, ra­do šiems žmo­nėms ne­ prik­lau­san­tį vai­ką.

Paaiš­kė­jo, kad tai ir yra ant­rą pa­ rą ieš­ko­mas ma­žy­lis.

Pa­si­ro­do, su­ži­no­jęs, kad yra ieš­ ko­mas po­li­ci­jos, 15 pa­rų areš­to nu­ baus­tas už smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ ko­je 40-me­tis vy­ras din­go kar­tu pa­siė­męs ir vai­ką. Šio žmo­gaus pa­rei­gū­nai ieš­ko­ jo jo tė­vų bu­te. Penk­ta­ja­me aukš­ te esan­tis bu­tas bu­vo už­ra­kin­tas, to­dėl pa­rei­gū­nai pa­si­rū­pi­no jį ati­ da­ry­ti.

Net­var­ka pa­šiur­pi­no ir daug ma­ čiu­sius po­li­ci­nin­kus. Ap­lin­ka bu­vo

to­kia, kad jo­je ne tik ma­žy­liui, bet ir suau­gu­siam bū­ti bu­vo ne­sau­gu dėl siau­bin­gos ne­šva­ros. Čia ne­ras­ ta jo­kio mais­to, tin­ka­mo vos tri­jų mė­ne­sių vai­kui. Šia­me bu­te vy­ras su kū­di­kiu ga­lė­jo pra­leis­ti vi­są pa­rą. Bėg­da­ mas nuo po­li­ci­jos jis vai­ką nu­ne­ šė sve­ti­miems žmo­nėms, o pa­ts pa­si­slė­pė.

Ma­žy­lio ieš­ko­ję so­cia­li­niai dar­ buo­to­jai bu­vo pa­si­ren­gę jį iš­kart pa­mai­tin­ti.

Kū­di­kį ap­žiū­rė­jo Vai­kų li­go­ni­nės me­di­kai, po to jis bu­vo ap­gy­ven­ din­tas Kū­di­kių na­muo­se.

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­ tū­ros Klai­pė­dos apy­lin­kės pro­ku­ ro­ro Sau­liaus Gal­mi­no tei­gi­mu, ar­ ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­ma kreip­tis į teis­mą dėl lai­ki­no ar­ba ne­ter­mi­ nuo­to tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mo.

Sie­kia­ma tri­jų mė­ne­sių kū­di­kį at­skir­ti nuo juo ne­si­rū­pi­nan­čių tė­ vų bei ap­gy­ven­din­ti jam aug­ti tin­ ka­mo­je, sau­gio­je ap­lin­ko­je. „Klai­pė­dos“ inf.

Ka­na­pes nusikaltėlis lai­kė ki­bi­re Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Teis­mo ma­lo­nės neį­ver­ti­nęs su nu­ si­kal­tė­lių gau­ja sie­tas klai­pė­die­tis ir slaps­ty­da­ma­sis vieš­bu­ty­je pla­ti­ no nar­ko­ti­kus.

Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­rei­gū­nai įsi­ver­ žė į vie­ną Lie­po­jos gat­vė­je esan­ tį vieš­bu­tį ir nuo­mo­ja­ma­me kam­ ba­ry­je su­lai­kė 41 me­tų vy­rą, ku­ris, teis­mo spren­di­mu, tu­rė­jo sės­ti už gro­tų 12-ai me­tų. Čia pa­rei­gū­ nų lau­kė ne­ti­kė­tu­mas – už di­de­lio kie­kio nar­ko­ti­kų lai­ky­mą nu­teis­tas vy­ras kam­ba­ry­je lai­kė pu­sant­ro ki­ log­ra­mo džio­vin­tų ka­na­pių.

Su Sto­ri­nių gau­ja sie­tas ir drau­ ge su jos na­riais anks­čiau už nar­ko­ ti­kus teis­tas Ro­lan­das Ž. 2009 m. pa­bai­go­je bu­vo įta­ria­mas he­roi­no pla­ti­ni­mu. Ta­da jis bu­vo su­lai­ky­ tas su 50 gra­mų šių kvai­ša­lų. Ta­

čiau tą­kart ne­pa­ka­ko sva­rių įro­dy­ mų jam ink­ri­mi­nuo­ti nu­si­kal­ti­mą, to­dėl by­la bu­vo nu­trauk­ta.

Ta­čiau po mė­ne­sio va­žiuo­da­ mas iš sos­ti­nės Ra­sei­nių ra­jo­ne šis klai­pė­die­tis bu­vo su­stab­dy­tas mui­ ti­nės kri­mi­na­lis­tų. Jo vai­ruo­ja­ma­ me „Chrys­ler Voya­ger“ pa­rei­gū­nai ap­ti­ko 826 gra­mus džio­vin­tų ka­ na­pių bei pu­sę ki­log­ra­mo stip­rios kon­cent­ra­ci­jos he­roi­no.

Taip Ro­lan­dui Ž. ant­rą kar­tą iš­ ki­lo grės­mė sės­ti už gro­tų nuo 10 iki 15 me­tų.

Kad ir keis­ta, Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­mas už šį nu­si­kal­ti­mą sky­rė jam pu­sant­rų me­tų ne­lais­vės baus­ mę. Pro­ku­ra­tū­ra švel­nų nuo­spren­ dį ap­skun­dė, o Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas nu­spren­dė, kad nu­teis­ta­sis ver­tas 12 me­tų už gro­tų.

Nors vy­riš­kis iš­kart po šio spren­ di­mo 2012 m. bir­že­lį tu­rė­jo bū­ti suim­tas, po skun­do Aukš­čiau­sia­jam

Teis­mui baus­mės vyk­dy­mas bu­vo su­stab­dy­tas. Pa­čio­je praė­ju­sių me­ tų pa­bai­go­je šis teis­mas nu­spren­ dė, kad 12 me­tų baus­mė Ro­lan­dui Ž. skir­ta pel­ny­tai, ta­čiau pa­rei­gū­ nai jo na­muo­se jau neap­ti­ko.

Ga­liau­siai paieš­kos po­li­ci­nin­kus nu­ve­dė į vieš­bu­tį Lie­po­jos gat­vė­je.

Ki­bi­re po tri­mis pa­kuo­tė­mis su ka­na­pė­mis, ku­rių vie­na bu­vo praar­dy­ta, ap­tik­ta ne­ma­žai tuš­čių to­kių pa­kuo­čių. Ten pat ras­tas la­ pas, ku­ria­me kaž­kas skai­čiuo­ta de­ šim­ti­mis tūks­tan­čių.

Pu­sant­ro ki­log­ra­mo ka­na­pių juo­ do­sios rin­kos ver­tė sie­kia 50 tūkst. li­tų. Nea­be­jo­ja­ma, kad iš čia ka­na­ pės pa­sklis­da­vo po Klai­pė­dą, o gal ir ge­ro­kai pla­čiau.

Nu­s i­kal­t ė­l io nuo­m o­ja­m a­m e kam­ba­ry­je bu­vo kny­gų apie ru­ sų ma­fi­ją bei Auš­ros Mal­dei­kie­nės vei­ka­las apie tai, kaip skai­čiuo­ti sa­ vo pi­ni­gus.

9

penktadienis, kovo 22, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,12 %

4

–0,08 %

–0,94 %

Bank­ro­tą val­dys ­ kom­piu­te­ris Ne­pai­sy­da­mas kai ku­rių par­la­men­ta­rų abe­jo­nių, Sei­mas va­kar po svars­ty­mo pri­ ta­rė Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės pa­ tai­soms, ku­rio­mis siū­lo­ma bank­ro­to ad­ mi­nist­ra­to­rių pa­rink­ti at­si­tik­ti­nai, nau­do­ jant kom­piu­te­ri­nę at­ran­kos pro­gra­mą. Ša­ lies va­do­vė siū­lo, kad kom­piu­te­ri­nė pro­ gra­ma už­tik­rin­tų bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ riaus pa­rin­ki­mą at­si­tik­ti­niu bū­du, at­si­žvel­ giant į įmo­nės dy­dį ir veik­los ypa­tu­mus.

proc. kils at­ly­gi­ni­mai šie­met Lie­tu­vo­je, kaip tvir­ti­na ana­li­ti­kai.

ti per trum­pes­nį lai­ką, o dir­ban­tys žmo­nės „Sod­ros“ pen­si­ja pa­si­ti­ki vis ma­žiau ir kau­pia se­nat­vei pri­va­čiuo­se fon­duo­se.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Pen­si­jų re­for­mą re­for­muos ru­de­nį

32 proc.

lie­tu­vių neap­sisp­ren­džia, ar ir to­liau kaups se­nat­vei pri­va­čiuo­se fon­duo­se.

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1020 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0397 JAV do­le­ris 1 2,6708 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6049 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9213 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2659 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5683 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6302 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8267

pokytis

+0,2780 % +0,6676 % –0,1869 % –0,0307 % +0,0264 % –0,4444 % –0,4598 % –0,2923 % +0,0142 %

Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos pa­ skelb­tais nau­jau­siais duo­me­ni­ mis, „Tele2“ uži­ma 38 pro­c., „Om­ ni­tel“ – 32 pro­c., „Bi­tė“ – 28 pro­c.

Lie­tu­vos mo­bi­lio­jo ry­šio rin­kos.

Pa­guo­da: sen­jo­rams ža­da­ma per kri­zę su­ma­žin­tas pen­si­jas grą­žin­

„Ru­dens se­si­jos pir­mie­ji pro­jek­ tai bus pa­teik­ti“, – apie And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bės pra­dė­tos pen­si­jų re­for­mos ko­re­ga­vi­mo pla­ nus kal­bė­jo mi­nist­rė, ket­vir­ta­die­ nį su­si­ti­ku­si su Sei­mo kon­ser­va­to­ rių frak­ci­ja.

Lai­ki­nai dėl fi­nan­sų kri­zės su­ ma­žin­tas pen­si­jas, pa­sak jos, bus sten­gia­ma­si kom­pen­suo­ti „per grei­tes­nį lai­ko­tar­pį“. A.Pa­be­dins­ kie­nė taip pat kal­bė­jo apie pa­šal­pų mo­kė­ji­mo per­da­vi­mą sa­vi­val­dy­ bėms ir tvir­ti­no, kad tai įvyks ki­ tą­met. „Pa­tir­tis ir re­zul­ta­tai ro­do, kad tai (pa­šal­pų mo­kė­ji­mo per­da­vi­ mas sa­vi­val­dy­bėms – BNS inf.) la­ bai veiks­min­ga. Ti­kė­ti­na ir pa­gei­ dau­ti­na, kad sa­vi­val­dy­bėms bū­tų per­duo­ta kuo dau­giau tų funk­ci­jų, nes sa­vi­val­dy­bės ar­čiau žmo­gaus“, – sa­kė A.Pa­be­dins­kie­nė.

€

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,83

4,65

2,44

„Apoil“

4,68

4,59

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,26 dol. už 1 brl.

108,72 dol. už 1 brl.

Rin­kos da­ly­bos

Įs­ta­ty­mai dėl pen­si­ jų re­for­mos Sei­mą pa­sieks ru­de­nį, kaip sa­ko so­cia­li­nės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­ nist­rė Al­gi­man­ta Pa­ be­dins­kie­nė. O ty­ri­ mai ro­do, kad kaup­ti pen­si­jas pri­va­čiuo­se fon­duo­se pla­nuo­ja at­si­sa­ky­ti de­šim­ta­ da­lis lie­tu­vių.

Įs­ta­ty­mai Sei­me – po pus­me­čio

kl.lt/naujienos/ekonomika

Mi­nist­rės tei­gi­mu, Dar­bo bir­žos funk­ci­jos nė­ra lanks­čios. „Pa­čių dar­buo­to­jų po­žiū­ris yra sta­tiš­kas. Kal­ba­ma tik apie tai, kaip už­re­gist­ruo­ti be­dar­bius, nors pa­ grin­di­nis Dar­bo bir­žos tiks­las tu­rė­ tų bū­ti in­teg­ruo­ti žmo­gų į dar­bi­nę veik­lą – vi­sais įma­no­mais bū­dais, ka­na­lais ir for­mo­mis bend­ra­dar­ biau­ti su vers­lu, gau­ti in­for­ma­ci­ jos ir pa­dėti žmo­nėms in­teg­ruo­tis į dar­bi­nę veik­lą“, – sa­kė A.Pa­be­ dins­kie­nė.

Pas­ka­ti­ni­mas – 1 pro­c.

Sei­mas per­nai lei­do nuo 2013-ųjų ba­lan­džio pra­dė­ti pen­si­jų re­for­mą.

Ji lei­džia žmo­nėms mo­kė­ti pa­pil­ do­mas įmo­kas į pen­si­jų fon­dus ar­ ba su­stab­dy­ti „Sod­ros“ įmo­kų per­ ve­di­mą į fon­dus.

Nu­ma­to­ma, kad nuo 2014 m. sau­ sio 1 d. į pen­si­jų fon­dus as­muo ga­ lės mo­kė­ti pa­pil­do­mą 1 pro­c. dy­džio kau­pia­mą­ją įmo­ką, o iš vals­ty­bės biu­dže­to ga­lės gau­ti pa­pil­do­mą ska­ ti­na­mą­ją įmo­ką, ku­ri ga­lė­tų siek­ti 1 pro­c. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio ša­ly­je. Nuo 2016 m. pa­pil­do­mos as­ mens lė­šo­mis mo­ka­mos įmo­kos dy­ dis bū­tų 2 pro­c. da­ly­vio drau­džia­ mų­jų pa­ja­mų, iš vals­ty­bės biu­dže­to mo­ka­mos įmo­kos dy­dis – 2 pro­c. vi­ du­ti­nio ša­lies dar­bo už­mo­kes­čio. „Sod­ros“ per­ve­di­mai į ant­ ros pa­ko­pos pen­si­jų fon­dus, ku­rie nuo 2012-ųjų bu­vo su­ma­žin­ti iki 1,5 pro­c., o 2013 m. pa­di­dė­jo iki 2,5

pro­c., nuo 2014-ųjų pra­džios su­ ma­žės iki 2 pro­c., bet nuo 2020 m. pa­di­dės iki 3,5 pro­c.

Neap­sisp­ren­dė treč­da­lis

Kaip ro­do rin­kos ty­ri­mų bend­ro­vės „Spin­ter ty­ri­mai“ ap­klau­sos duo­ me­nys, be­veik 60 pro­c. dir­ban­čių žmo­nių, tu­rin­čių su­tar­tį su ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų fon­dais, ir to­liau ke­ti­na da­ly­vau­ti fon­dų veik­lo­je, o 32 pro­c. iki šiol nė­ra ap­si­spren­dę, ku­rį kau­pi­mo bū­dą rink­sis.

23 pro­c. ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų fon­dų da­ly­vių pla­nuo­ja pa­si­nau­do­ ti ga­li­my­be nuo ki­tų me­tų se­nat­vės pen­si­jai skir­ti pa­pil­do­mą pro­cen­tą iš sa­vo al­gos ir gau­ti do­ta­ci­ją iš vals­ ty­bės – to­kį pa­tį pro­cen­tą nuo ša­ lies vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. 36 pro­c. res­pon­den­tų ža­da kaup­ti taip pat, kaip ir iki sis­te­mos at­nau­ji­ni­mo, kai į jų są­skai­tas pen­si­jų fon­duo­se vals­ty­bė per­ve­da tik vals­ty­bi­nio so­ cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos da­lį.

Konk­re­tų at­sa­ky­mą, kaip pla­nuos sa­vo atei­tį, daž­niau pa­tei­kė 26–55 me­tų as­me­nys ir šiuo me­tu dir­ban­ tys ap­klaus­tie­ji. Mi­ni­ma­liai kaup­ti, kai į as­me­ni­nę fon­do są­skai­tą per­ ve­da­ma tik vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos da­lis, la­biau lin­ kę vy­rai ir did­mies­čių gy­ven­to­jai.

9 pro­c. šiuo me­tu su­tar­tis su ant­ ros pa­ko­pos pen­si­jų fon­dais tu­rin­ čių gy­ven­to­jų pla­nuo­ja rink­tis pen­ si­ją atei­ty­je gau­ti tik iš „Sod­ros“. „Klaipėdos“ inf.

Mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­rė „Tele2“ ket­vir­tą 2012 m. ket­vir­tį pa­gal pa­ja­mas užė­mė di­džiau­sią – 38 pro­c. – Lie­tu­vos mo­bi­lio­jo ry­šio rin­kos da­lį, t. y. tiek pat, kiek tre­ čią ket­vir­tį, kaip skel­bia Ry­šių re­ gu­lia­vi­mo tar­ny­ba (RRT).

Ki­tiems ope­ra­to­riams – „Om­ni­ tel“ ir „Bi­tei“ – pa­gal pa­ja­mas te­ko ati­tin­ka­mai 32 pro­c. (tre­čią ket­vir­tį ne­pa­ki­to) ir 27 pro­c. rin­kos (tre­čią ket­vir­tį – 28 pro­c.), kaip skel­bia­ ma RRT 2012 m. ket­vir­to ket­vir­čio elekt­ro­ni­nių ry­šių ata­skai­to­je.

Bend­ros vi­sų ope­ra­to­rių pa­ja­ mos ket­vir­tą praė­ju­sių me­tų ket­ vir­tį bu­vo 221,27 mln. li­tų – per ket­vir­tį su­ma­žė­jo 5,7 pro­c. (tre­čią ket­vir­tį – 234,75 mln. li­tų).

Vien al­ter­na­ty­vių ope­ra­to­rių – „Eu­ro­com plius“, „Eu­ro­com“, „Te­le­de­mos“ bei „CSC Te­le­com“ – pa­ja­mos kar­tu su­da­rė 2,42 pro­c. rin­kos (2,28 pro­c.).

Dau­giau­sia – 71,9 pro­c. – rin­ kos pa­ja­mų ope­ra­to­riai ga­vo už bal­so skam­bu­čius (neįs­kai­tant tarp­tink­li­nio ry­šio), 11,3 pro­c. –

už abo­nen­tų, be­si­nau­do­jan­čių tarp­tink­li­nio ry­šio pa­slau­go­mis, po­kal­bius, 7,6 pro­c. – už nau­do­ ji­mą­si duo­me­nų per­da­vi­mo pa­ slau­go­mis, 7,2 pro­c. – už iš­siųs­ tas trum­pą­sias ži­nu­tes.

45,7 pro­c. mo­bi­lio­jo ry­šio pa­ slau­gų var­to­to­jų Lie­tu­vo­je bu­vo abo­nen­tai, li­kę 54,3 pro­c. nau­ do­jo­si išanks­ti­nio mo­kė­ji­mo pa­ slau­go­mis. „Klaipėdos“ inf.

Prieš­ta­ros dėl ska­lū­nų Prem­je­ras A.But­ke­vi­čius, ne­pai­ sy­da­mas Sei­mo ko­mi­te­tų siū­ly­mo stab­dy­ti ska­lū­nų du­jų žval­gy­bą, ti­ ki­si, kad su­tar­tis su JAV bend­ro­ve bus pa­si­ra­šy­ta iki ge­gu­žės.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius iš­reiš­kė vil­tį, kad su­tar­tis su JAV ener­ge­ti­kos mil­ži­ne „Chev­ron“ dėl ska­lū­nų du­jų ga­vy­bos Va­ka­rų Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti pa­si­ra­šy­ta iki ge­gu­žės, Sei­mui priė­mus bū­ti­nas įsta­ty­mų pa­tai­sas. „Ti­kiuo­si, kad jos ge­riau­siu at­ ve­ju bus priim­tos per tris sa­vai­ tes po šv. Ve­ly­kų. Ti­ki­mės, kad ge­gu­žės pra­džio­je ga­lė­si­me pra­ dė­ti kal­bė­ti apie žval­gy­bos dar­bų pra­džią“, – ket­vir­ta­die­nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Vy­riau­sy­bė­je sa­kė prem­je­ras. „Aš ma­nau, kad šiuo me­tu ati­ dė­tas tik pa­si­ra­šy­mas, kol ap­ rims emo­ci­jos, kol bus su­si­tar­ta su bend­ruo­me­nės na­riais ir bus priim­tos įsta­ty­mo pa­tai­sos“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius. „Chev­ron“ va­do­vas Lie­tu­vo­je Gil­ber­tas An­ken­baue­ris in­ter­viu BNS anks­čiau sa­kė, kad ty­ri­nė­ ji­mo dar­bus su par­tne­rėmis Rie­ ta­vo plo­te, kur li­cen­ci­ją žval­gy­ti ir iš­gau­ti iš­tek­lius tu­ri „Chev­ ron“ val­do­ma bend­ro­vė „LL in­ ves­ti­ci­jos“, pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti ne­tru­kus, o gręž­ti ti­ki­ma­si pra­

dė­ti dar šiais me­tais. Par­la­men­ ti­niai Ap­lin­kos ap­sau­gos ir Eko­ no­mi­kos ko­mi­te­tai tre­čia­die­nį nu­ta­rė siū­ly­ti stab­dy­ti ska­lū­nų du­jų žval­gy­bos Va­ka­rų Lie­tu­vo­je kon­kur­są, ku­ria­me da­ly­va­vo JAV ener­ge­ti­kos bend­ro­vė „Chev­ ron“, kol bus priim­ti įsta­ty­mai dėl šių gam­ti­nių iš­tek­lių paieš­ kos ir jų nau­do­ji­mo.

Ko­mi­te­tai iš­va­dą teiks Vy­riau­sy­ bei, ku­ri ap­si­spręs, ar leis­ti „Chev­ ron“ žval­gy­ti ska­lū­nų du­jas. „Klaipėdos“ inf.

10

penktADIENIS, kovo 22, 2013

pasaulis Ver­ti ­ vals­tybės

At­sakė ­ į kri­tiką

Sis­te­minė ­ krizė?

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, lan­ky­da­ma­sis Ra­ ma­lo­je, pa­brėžė, kad Pa­les­ti­ na ver­ta turė­ti vals­tybę. Kar­ tu JAV va­do­vas sakė, kad žy­ dų nau­ja­ku­rių gy­ven­vie­čių Va­ karų Kran­te sta­ty­bos yra ne­ konst­ruk­ty­vios ir ne­pa­de­ da sie­kiant tai­kos Šven­to­jo­ je žemė­je.

Veng­ri­jos vy­riau­sybė yra „pa­si­ pik­ti­nu­si“ dėl kri­ti­kos jos teis­ mų sis­te­mai, ku­rią ne­se­niai iš­ sakė ES tei­sin­gu­mo ko­mi­sarė Vi­via­ne Re­ding (nuo­tr.). Briu­ se­lis reiš­kia su­si­rūpi­nimą dėl Veng­ri­jos teismų, va­do­vau­jant prem­je­ro Vik­to­ro Or­bá­no vy­ riau­sy­bei, taip pat dėl kitų de­ mok­ra­ti­jos ins­ti­tu­cijų.

Eu­ro zo­nos va­do­vas Olan­di­jos fi­nansų mi­nist­ras Je­roe­nas Dijs­selb­loe­mas pa­reiškė, kad Kip­ro skolų krizė ke­lia „sis­te­ minį pa­vojų“, ga­lintį su­dre­bin­ ti visą bloką. Ant­ra­dienį Kip­ ro par­la­men­tas at­metė indė­ lių ap­mo­kes­ti­ni­mo planą. Šiuo me­tu ku­ria­mas nau­jas pla­nas, kaip su­val­dy­ti si­tua­ciją.

Bran­duo­li­nis, o gal ki­ber­ne­ti­nis ka­ras?

At­mos­fe­ra tarp Šiaurės Korė­jos ir Pietų Korė­jos to­liau kais­ta. JAV į dangų pa­kėlė bran­duo­linį ginklą ga­lin­čius ne­šti bom­bo­ne­šius B-52. Pchen­ja­nas gra­si­na, kad at­si­rūgs ir ja­po­nams, ku­rių žemė­je ba­zuo­ja­si ame­ri­kie­čiai.

Bran­duo­li­niai rau­me­nys

Pa­ni­kos Seu­le ar To­ki­ju­je dėl Šiau­ rės Korė­jos gra­si­nimų nėra, ta­čiau Pchen­ja­no per­spėji­mai ver­ti­na­mi rim­tai. Juk ši ša­lis, kad ir kaip bū­ tų, tu­ri bran­duo­linį ginklą.

Pchen­ja­no įsiūtį su­kėlė Jung­ti­nių Tautų pa­skelb­tos san­kci­jos po va­ sarį Šiaurės Korė­jo­je at­lik­to tre­čio bran­duo­li­nio ban­dy­mo.

Taip pat Šiaurės Korė­ja pu­to­ja, nes JAV ir Pietų Korė­ja ša­lies pa­ šonė­je su­rengė ka­ri­nes pra­ty­bas.

Bom­bo­ne­šiai B-52 dis­lo­kuo­ti Ja­ po­ni­jo­je, todėl Šiaurės Korė­ja įspė­ jo, kad ja­po­nai ga­li nu­kentė­ti, jei leis kil­ti ame­ri­kie­čių lėktu­vams.

Pen­ta­go­nas pa­tvir­ti­no, kad B-52, pa­kilę iš An­der­se­no oro pa­jėgų ba­ zės Gua­me, pra­skri­do virš Pietų Korė­jos.

Pa­sak JAV ka­riš­kių, skry­dis bu­vo nu­ma­ty­tas pra­tybų tvar­ka­raš­ty­je.

Ta­čiau Pchen­ja­no pyk­čio tai nė kiek ne­nu­mal­ši­no, prie­šin­gai, ko­

Pri­si­žaidė: ame­ri­kie­čių bom­bo­ne­šių pa­si­skrai­dy­mas virš Pietų Korė­jos kaip rei­kiant su­pykdė Šiaurės Ko­

rėją.

mu­nis­ti­nis re­ži­mas pa­reiškė, kad skryd­žiai ir ato­mi­nių po­van­de­ni­ nių laivų da­ly­va­vi­mas pra­ty­bo­se yra ka­rinės in­va­zi­jos re­pe­ti­ci­ja. „Ne­ga­li­me to­le­ruo­ti JAV vyk­ domų bran­duo­li­nio smūgio pra­ tybų, ku­rios da­ro mus tai­ki­niais ir ku­rios rek­la­muo­ja­mos kaip stiprūs per­spėjan­tys pra­ne­ši­mai, – rė­ žė vie­nas Šiaurės Korė­jos ar­mi­jos aukš­čiau­sio­sios va­do­vybės at­sto­ vas. – JAV turėtų neuž­mirš­ti, kad An­der­se­no bazė, taip pat ka­ri­nio jūrų lai­vy­no bazės Ja­po­ni­jos pa­ grin­dinė­je sa­lo­je ir Oki­na­vo­je yra pa­sie­kia­mos mūsų pre­ci­zi­niams smūgiams. Jei­gu prie­šas gra­si­na mums bran­duo­li­niais gink­lais, at­ sa­ky­si­me stip­resnė­mis bran­duo­ linė­mis ata­ko­mis.“

AFP nuo­tr.

B-52 ir anks­čiau bu­vo nau­do­ja­mi bend­ro­se pra­ty­bo­se su Pietų Korė­ ja, ta­čiau šį kartą Pen­ta­go­nas pla­ čiau nu­švietė stra­te­gi­nių bom­bo­ ne­šių da­ly­va­vimą.

Dis­lo­kuos ra­ke­tas Alias­ko­je

JAV gy­ny­bos sek­re­to­rius Chuc­kas Ha­ge­lis pa­reiškė, kad ka­rinės ša­ lies pa­jėgos yra pa­si­ren­gu­sios ap­ gin­ti Ame­ri­kos te­ri­to­riją, jei Šiau­ rės Korė­ja ban­dytų smog­ti JAV. Alias­ko­je Gy­ny­bos de­par­ta­men­ tas ke­ti­na pa­pil­do­mai dis­lo­kuo­ti 14 ra­ketų gau­dyk­lių – lig šiol pa­lei Ka­ li­for­ni­jos ir Alias­kos pa­kran­tes bu­ vo įreng­ta 30 gau­dy­klių. Naują­sias pla­nuo­ja­ma įreng­ti iki 2017 m.

Eks­per­tai sa­ko, kad Pchen­ja­no gra­si­ni­mai smog­ti JAV – de­ma­go­

gi­ja. Esą Šiaurės Korė­ja ne­tu­ri ra­ ketų, ga­lin­čių nu­neš­ti bran­duo­ linį ginklą taip to­li, nors Ja­po­ni­jo­je esan­čias ame­ri­kie­čių ka­ri­nes ba­zes korė­jie­čiai ga­li pa­siek­ti.

Ki­ti eks­per­tai sa­ko, kad ra­ketų gau­dyk­lių dis­lo­ka­vi­mas Alias­ko­ je su­si­jęs su JAV at­si­sa­ky­mu dis­ lo­kuo­ti ra­ke­tas Eu­ro­po­je. Esą JAV di­desnę grėsmę šiuo at­žvil­giu ke­lia Šiaurės Korė­ja, o ne Ira­nas, todėl gy­ny­ba stip­ri­na­ma šio­je sri­ty­je.

Be to, svar­bu tai, kad JAV ma­ži­ na­mas gy­ny­bos biud­že­tas, todėl kai ku­rių pro­gramų rei­kia at­si­sa­ky­ti.

Pas­lap­tin­gas vi­ru­sas

Paaštrė­jus įtam­pai Korė­jos pu­sia­ sa­ly­je Pietų Korė­jos bankų „Shin­ han Bank“ ir „Nong­Hyup“ bei te­

le­vi­zi­jos trans­liuo­tojų YTN, MBC ir KBS tink­lus užkrėtė pa­slap­tin­gas vi­ru­sas, kaip nu­sta­ty­ta, pa­leis­tas pa­si­nau­do­jant IP ad­re­su Ki­ni­jo­je.

Seu­las įta­ria, kad vi­rusą galė­jo su­kur­ti ir pa­leis­ti Pchen­ja­nas.

Pa­reigū­nai pa­brėžia, kad IP ad­ re­sas neatsk­leid­žia kal­ti­ninkų ta­ pa­tybės, nes pro­gra­mi­šiai ga­li pe­rad­re­suo­ti sa­vo iš­puo­lius per ad­ re­sus ki­to­se ša­ly­se ir taip už­mas­ kuo­ti sa­vo bu­vi­mo vietą. Vis dėlto, nu­sta­čius, kad iš­puo­liai įvyk­dy­ti iš kom­piu­te­rio, ku­rio IP ad­re­sas – Ki­ni­jo­je, su­stiprė­jo įta­ri­mai, kad jie bu­vo su­reng­ti Šiaurės Korė­jo­je. Šiaurės Korė­ja ne sykį or­ga­ni­za­ vo ki­ber­ne­ti­nes ata­kas prie­š Seu­ lą. Pas­tarąjį kartą iš­puo­liai įvyk­dy­ti 2009 ir 2011 m. Ta­da taip pat bu­vo pa­si­nau­do­ta IP ad­re­sais Ki­ni­jo­je.

Tie­sa, Pietų Korė­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja ne­pat­vir­ti­no, kad už iš­puolį at­sa­kin­ga ša­lis kai­mynė, nors žval­gy­ba pa­brėžė, jog Šiaurės Korė­jo­je ki­ber­ne­ti­niai gink­lai spar­ čiai plėto­ja­mi.

Pa­sak žval­gy­bos, Šiaurės Korė­jo­ je dir­ba apie 600 pro­gra­mi­šių, ku­ rian­čių vi­ru­sus, taip pat šio­se pa­ jėgo­se tar­nau­ja apie 3 tūkst. ka­rių.

Iš vi­so per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus Pietų Korė­jos pa­reigū­nai nu­statė net 70 tūkst. įvai­rių ki­ber­ ne­ti­nių ata­kų.

Eks­per­tai sa­ko, kad ki­ber­ne­tinės ata­kos Pchen­ja­nui pa­ran­kesnės, nes ša­lis ne­tu­ri ka­ri­nių pa­jėgumų smog­ti ki­toms ša­lims. „Šiaurės Korė­ja ne­ga­li in­ves­tuo­ti mi­li­jardų į ko­vi­nius lėktu­vus ar lai­ vus, todėl ne­ma­žai dėme­sio ski­ria ki­ber­ne­tinėms ata­koms. Tam ne­ rei­kia tech­no­lo­gijų, pa­kan­ka ta­ len­to“, – ko­men­ta­vo Lee Donghoo­nas, Seu­le esan­čio Korė­jos uni­ver­si­te­to eks­per­tas. „Reu­ters“, BBC, BNS inf.

Be­vi­zis re­ži­mas – rea­lybė Ke­liaus ru­sai į ES be vizų ar ne?

At­sa­ky­mo į šį klau­simą Briu­se­ lis ir Mask­va ne­ran­da jau ilgą lai­ ką. De­ry­bos dėl vizų pa­nai­ki­ni­mo, re­gis, stu­mia­si į prie­kį, bent taip tvir­ti­na vo­kie­čių spau­da. Pa­sak „Deuts­che Wel­le“, svarbūs spren­ di­mai ga­li būti priim­ti iki 2014 m.

So­čio žie­mos olim­pi­nių žai­dy­nių.

Be­vi­zis re­ži­mas tarp ES ir Ru­si­jos se­niai yra vie­nas svar­biau­sių Krem­ liaus tikslų. Ta­čiau kol kas pa­žan­ gos šiuo klau­si­mu ne­bu­vo. Vis dėlto vizų iš­da­vi­mo tvar­ka ne­tru­kus ga­ li būti su­švel­nin­ta tiek Ru­si­jos, tiek ES vals­ty­bių pi­lie­čiams.

Ru­si­jos pa­reigū­nams vizų re­ži­ mas ga­li ap­skri­tai ne­ga­lio­ti, o su­ švel­nin­tos sąly­gos būtų tai­ko­mos

vers­li­nin­kams, žur­na­lis­tams ir stu­ den­tams. „Šiuo me­tu dau­ge­lis ES vals­ty­bių su­tin­ka, kad būtų nu­ma­ ty­tos leng­va­tos. Jei vis­kas klos­ty­sis ge­rai, su­si­ta­ri­mas ga­li būti pa­siek­ tas šią va­sarą“, – sakė ne­įvar­dy­tas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­reigū­nas.

ES spren­di­mas smar­kiai ker­ta­si su Jung­ti­nių Vals­tijų pa­tvir­tin­tu va­di­ na­muo­ju Mag­nic­kio sąra­šu. Pa­tai­sa nu­ma­to, kad į JAV ne­ga­li pa­tek­ti vi­si prie tei­si­nin­ko Ser­ge­jaus Mag­nic­kio mir­ties pri­si­dėję val­di­nin­kai.

Kris­tii­na Oju­land, Eu­ro­pos Par­ la­men­to (EP) narė iš Es­ti­jos, pa­ brėžė, kad ES turėtų at­si­žvelg­ti į žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus Ru­ si­jo­je. „Vizų re­ži­mo su­švel­ni­ni­ mas ke­lia pa­vojų, kad žmo­gaus tei­ sių klau­si­mai bus nu­stum­ti į ant­rą

planą... Ma­nau, bet ko­kie spren­di­ mai šia link­me turėtų būti de­ri­na­mi su drau­di­mu į ES pa­tek­ti as­me­nims, su­si­ju­siems su Mag­nic­kio žūti­mi“, – kalbė­jo par­la­men­tarė.

Ta­čiau Han­ne­sas Swo­bo­da, EP na­rys iš Aust­ri­jos, pa­brėžė, kad Mag­nic­kio sąra­šo is­to­ri­ja tėra pro­ vo­ka­ci­ja.

Iš da­lies iš­sis­kyrė ir ES na­rių už­ sie­nio rei­kalų mi­nistrų nuo­monės.

Len­ki­jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas Ra­ de­kas Si­kors­kis tvir­ti­no, kad vi­si Ru­si­jos pi­lie­čiai tu­ri ne­kliu­do­mai ke­liau­ti po ES, taip pat Mol­davijos, Gru­zi­jos bei Uk­rai­nos gy­ven­to­jai.

Ta­čiau jo ko­le­ga iš Vo­kie­ti­jos Gui­do Wes­ter­wel­le bu­vo at­sar­ges­ nis: „Kai ku­rių jų (rusų – red. pa­st.) spren­dimų ne­ga­liu su­pras­ti. Ta­čiau

Su­si­ti­ki­mas: va­kar Mask­vo­je EK va­do­vas José Ma­nue­lis Bar­ro­so (kairėje)

su­si­ti­ko su Ru­si­jos prem­je­ru Dmit­ri­ju­mi Med­ve­de­vu.

tu­ri­me tęsti dis­ku­si­jas, pa­grįstas abi­pu­se pa­gar­ba. Ru­si­ja – mūsų stra­te­ginė par­tnerė.“ Vo­kie­ti­jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­ vas pri­dūrė: „Jei vizų re­ži­mas bus

AFP nuo­tr.

su­pap­ras­tin­tas, ma­nau, tai ge­ras ženk­las. Tai la­bai svar­bu Ru­si­jai.

Pu­ti­nas vi­suo­met kal­ba apie tai, tai­gi tai ir mums svar­bu.“ „Deuts­che Wel­le“, „Zee News“ inf.

11

penktadienis, kovo 22, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas Prieš Velykas – sakralinis teatras Artėjančių šv. Velykų proga Didįjį ketvirtadienį Klaipėdoje skambės kerinčio grožio kompozicija – Giovanni Battista Pergolesi „Stabat Mater“. Tai intriguojanti naujo sakralinio teatro paraiška ir žinomo šiuolaikinio šokio atlikėjo bei kūrėjo Petro Lisausko režisūrinis debiutas.

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Įkūnijo teatralizuotą viziją

vome susitikę kūrybinėje stovykloje Kražiuose, kur vedžiau jogos užsiėmimus, – pasakojo P.Lisauskas. – Ir pakvietė dalyvauti šiame projekte kaip šokėjui. Ne iš karto sutikau, nes neįsivaizdavau savęs šokančio ten. Bet vis klausiausi tos muzikos ir galvojau apie tą kūrinį. O tuo metu baiginėjau režisūros magistrantūros studijas Klaipėdos universitete, reikėjo gauti scenografijos įskaitą pas man dėsčiusią garsią scenografę Renatą Valčik. Taip iš pradžių eskizų pavidalu atsirado „Stabat Mater“ kostiumai ir dekoracijos. R.Valčik paragino vystyti šią idėją, ji ir padrąsino imtis režisūros. Pameditavau ir gimė spektaklio struktūra (juokia-

G.B.Pergolesi „Stabat Mater“ yra vienas gražiausių baroko epochos bažnytinio koncertinio žanro kūrinių. Jis buvo sukurtas XVIII a. pradžioje Neapolyje ir skambėdavo Didžiojo penktadienio meditacijų metu. Dabar jis atliekamas visame pasaulyje kaip abejingų nepaliekantis koncertinis kūrinys.

Pernai Lietuvoje pasirodė netradicinė interpretacija, G.B.Pergolesi „Stabat Mater“ pavertusi sakraliniu spektakliu. Šios užduoties ėmėsi dvi solistės, LRT projekto „Triumfo arka 2009“ dalyvės – sopranas Diana Tiškovaitė ir mecosopranas Renata Dubinskaitė bei styginių kvintetas „Soavita“, kuriame griežia Povilas Grigas (I smuikas), Vilija Pranskienė (II smuikas), Andrius Pleškūnas (altas), Tomas Grigas (violončelė) ir Gražina Zalatorienė (klavesinas).

Tarp kitko, sostinėje gyvenanti R.Dubinskaitė kilusi iš Klaipėdos, o D.Tiškovaitė Klaipėdos universitete studijavo dainavimą. Ne tik jiedvi labai norėjo, kad šis sakralinės muzikos spektaklis būtų parodytas uostamiestyje. Juolab kad jis buvo statomas ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje.

Vilnietei projekto iniciatorei ir vadovei muzikologei Laimai Vilimienei teatralizuotą šio kūrinio viziją įkūnyti padėjo prieš keletą metų Klaipėdoje apsigyvenęs P.Lisauskas, iki šiol labiau žinomas kaip šokėjas, vis dažniau pasireiškiantis kaip choreografas, o šiuokart debiutavęs kaip režisierius, taip pat „Stabat Mater“ atlikėjams sukūręs kostiumus, sumanęs ir minimalistinį scenovaizdį.

si). Dar pridėjau choreografinių gestų. Tada paskambinau D.Tiškovaitei – darom!.. Susitikome ir pradėjome dirbti. Kaip sakau, „tenisą pažaidėme“ su komandos nariais. Taip atsirado ir metaforų, realybės užuominų, istorijos ir būties ženklų...“ Projekto premjera įvyko 2012-ųjų vasarą. Nuo tol jis jau pristatytas Kražių festivalyje, Šiaulių Ch.Frenkelio viloje, Pakruojo ir Druskininkų bažnyčiose. Šiuo savo darbu P.Lisauskas šiemet sausį Klaipėdos universitete apsigynė dramos režisūros magistro laipsnį.

Tai yra debiutinis jo kaip režisieriaus darbas su profesionaliais muzikantais ir dviem dainininkėmis.

Apsigynė magistro laipsnį

Norėjo daugiau archajiškumo

„Stabat Mater“ atlikimui susibūrusi lietuvių menininkų grupė teigia kurianti naują sakralinio teatro žanrą, kuriame vizualioji išraiška dera su sakraline koncertine muzika.

L.Vilimienės įsitikinimu, vizualioji išraiška, nekonfliktuojant su muzikiniu ir bažnytiniu tekstu, padeda sustiprinti kūrinio meninį įtaigumą. „Praėjusią vasarą man paskambino D.Tiškovaitė, su kuria anksčiau bu-

Petras Lisauskas:

Norėjau akcentuoti ne kančią, o atleidimo šviesą, jo jėgą.

Realybė: P.Lisausko teigimu, jam kūrybinio darbo ir idėjų netrūksta, bet jas įgyvendinti nelengva, nes dau-

gelis projektų finansuojami labai menkai.

„Visa jo estetika paveikta Bobo Wilsono. Aš šokau jo „Šv.Jono pasijoje” Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 2007-aisiais, – prisiminė P.Lisauskas. – Tas kūrinys turėjo įtakos statant šitą.

Ypač paties B.Wilsono pastabos apie stovėjimą ir buvimą scenoje. Čia gi to judėjimo – minimaliai, jis labai santūrus. Atlikėjoms sunku, nes reikia, kad tas stovėjimas būtų prasmingas.

Bet veiksmo irgi yra. Paveikių teatrinių efektų – taip pat. Veiksmas vyksta žvakių šviesoje, bet ji pastiprinta elektra. Norėjosi daugiau archajiškumo, kad kiekvienas mūsų klausytojas ir žiūrovas turėtų po degančią žvakę ir šios šviesos visiems užtektų. Bet praktiškai to nepavyko įgyvendinti, nors tos minties dar nepaleidau – gal kada nors... Norėtųsi vaizdais sugrįžti į krikščionybės pradžią – geriausiai tai atrodytų skliautuotame rūsyje, kur pilna dulkių, arba sename apleistame dvare... Kur ta muzika ir degančios žvakės įneštų šviesos į tą savotišką stagnaciją...

Bet ir bažnyčiose šis kūrinys skamba puikiai. Jei jis ištvėrė lauko estrados scenoje Kražiuose išbandymą, po to visos erdvės jam yra geros.“ Anot P.Lisausko, „Stabat Mater“ žodžiai, kuriuos dainuoja abi solistės, yra labai skausmingi, bet muzikoje yra visko. „Šiuo savo darbu norėjau akcentuoti ne kančią, o atleidimo šviesą, jo jėgą, kai net didžiausiam priešui gali pasakyti – aš nepykstu, atleidžiu“, – aiškino režisierius.

Jo teigimu, svarbiausia, kad vizualizacija netrukdo muzikai. „Tas

Vytauto Petriko nuotr.

G.B.Pergolesi „Stabat Mater“ G.B.Pergolesi (1710–1736) – italų baroko epochos kompozitorius. Iš jo bažnytinės muzikos palikimo geriausiai žinoma kompozicija „Stabat Mater“ (1736), parašyta sopranui, altui, styginių orkestrui ir basso continuo grupei. Ją sudaro 13 Kristaus kelią atspindinčių dalių (trukmė – maždaug 45 min.). Šio kūrinio tekstas paimtas iš vėlyvaisiais viduramžiais nežinomo pranciškonų vienuolio sukurtos sekvencijos. Be to, kad ji paprastai būdavo giedama per Marijos Sopulingosios šventės Mišias (rugsėjo 15 d.), kone visuotinai išplito paprotys ją giedoti ir Didįjį penktadienį, einant ir apmąstant Kryžiaus kelią. Šiuo tikslu San Luigi di Palazzo riterių brolija užsakė G.B.Pergolesi parašyti kantatos tipo kompoziciją „Stabat Mater“, kurią buvo numatyta atlikti būtent per kasmetę Didįjį penktadienį vykstančią meditaciją.

kūrinys man pačiam patiko iš pirmo sykio – vidus reagavo į muziką. Man tai labai geras ženklas. Žinau, muzikantai įpratę groti iš natų, o norėtųsi, kad tai darytų iš atminties. Su solistėmis tai pavyko pasiekti – jos dainuodamos nežvilgčioja į natas. Dar norėtųsi, kad skambėtų tikras klavesinas, o ne pianinas ar fortepijonas, bet daug trokštamų dalykų nerealūs dėl itin kuklaus šio projekto biudžeto“, – dalijosi mintimis P.Lisauskas.

Pasak jo, visi „Stabat Mater“ atlikėjai yra tos nepaprastos istorijos pasakotojai. Jų aktorinė užduotis

– ateiti į naują vietą ir tarsi 101-ąjį kartą papasakoti žmonėms Kristaus prisikėlimo istoriją. Laikantis distancijos ir kartu emocionaliai...

G.B.Pergolesi „Stabat Mater“ kovo 28 d. 18 val. skambės Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė.

Kūrinį ir savo projekto sumanymą pristatys muzikologė L.Vilimienė.

Projekto dalyviai ir organizatoriai kviečia nepraleisti šios ypatingos progos – Didžiąją Velykų savaitę sielas pripildyti grožio ir jautrumo, klausantis įstabios muzikos ir stebint sakralinio teatro spektaklį.

Bilietai – po 30 Lt.

12

penktadienis, kovo 22, 2013

pramogų gidas Kiaušinių kolekcija – iš viso pasaulio

Ievos Simonaitytės bibliotekos trečiojo aukšto hole šiandien lankytojams bus pristatyta paroda „Subtilus kiaušinio grožis“. Ir padavimuose pasakojama, kad visata išsirito iš trūkusio kosminio kiaušinio... Tai patvirtins ir paroda, kurioje bus eksponuojami kolekcininkės Danguolės Dambrauskienės surinkti kiaušiniai iš viso pasaulio. Stebina autoriniai ir Lietuvos tautodailininkų darbai. Kolekcija renkama 12 metų, joje – jau maždaug 400 kiaušinių. Renginyje dalyvaus kolekcijos savininkė, jai talkins tytuvėniškė bibliotekininkė Dalia Galbuogienė.

KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25).

KADA? Pristatymas – kovo 22 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Jubiliejinį maratoną užbaigs premjera

Muzikinės pasakos „Nykštukas Nosis“ premjera rytoj užbaigs Klaipėdos jaunimo teatro „Be durų“ 50-mečio maratoną, vykusį kovo savaitgaliais. Tai bus septintasis šio teatro jubiliejinio ciklo spektaklis ir antrasis – premjerinis. Vaidinimą vaikams pagal Vilhelmo Haufo pasaką pastatė režisierė Angelė Juškevičienė, dailininkė Olga Ronkaitienė, kompozitorius Audronis Trakumas, choreografas Povilas Fokinas ir baletmeisteris Arūnas Peštenis.

Spektaklis alsuoja haufiška mistika, burtais. Jame dalyvauja per 20 artistų, daug sceninių efektų.

KUR? Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70).

KADA? Kovo 23 d. 12 val.

KAINA? 12 Lt. Bilietus platina „Tiketa“.

Teatras į dangų paleis 100 balionų Pirmosiomis kalendorinio pavasario dienomis akciją „Kovas – teatro mėnuo“ paskelbęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sekmadienio popietę pristatys paskutinį – garsiausią ir ryškiausią – šios iniciatyvos akcentą.

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse, kovo 24 d. 12.30 val. Muzikinio teatro prieigose nugriaudės teatrinė misija „Balionai“. Jos metu į dangų pakils 100 ryškiaspalvių balionų, nešančių staigmenas uostamiesčio gyventojams. „Misija „Balionai“ – tai dovana teatro žiūrovams. Juk be žiūrovų nėra ir teatro“, - įsitikinusi Muzikinio teatro Informacijos ir pardavimų skyriaus vedėja Vita Petrauskienė. – Tarptautinės teatro dienos proga klaipėdiečiams norime dar kartą priminti, jog uostamiestyje yra Muzikinis teatras, kuris visuomet laukia savo klausytojų ir žiūrovų.“ Pasak V.Petrauskienės, šiandien kultūrinių renginių pasiūla Klaipėdos mieste gausi, todėl ir teatro žiūrovas labai įvairus: „Pavadinčiau jį tam tikro žanro

žiūrovu. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre lankosi operos, miuziklų, šokio spektaklių gerbėjai, atskira lankytojų grupė yra šeima ir vaikai. Pagal tai formuojame teatro repertuarą, nes mūsų misija – pateisinti visų lūkesčius“.

Laimingieji, radę balioną, turėtų ieškoti prie jo pritvirtintos staigmenos.

100 helio dujų pripildytų balionų, kurie sekmadienio popietę bus paleisti į dangų, įvairiose Klaipėdos vietovėse nusileis maždaug po paros. Laimingieji, radę balioną,

Iniciatyva: Klaipėdos muzikinio teatro artistai akcijos „Kovas – teatro mėnuo“ metu publiką vilioja ne tik

geriausiais savo spektakliais ir koncertais, bet ir didelėmis bilietų nuolaidomis.

turėtų ieškoti prie jo pritvirtintos staigmenos. Kokia ji, organizatoriai neatskleidžia.

Tuoj po teatrinės misijos „Balionai“ – 13 val. visai šeimai skirtą muzikinę programą Klaipėdos muzikiniame teatre pristatys Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento majoro Egidijaus Ališausko.

Koncerte „Kino filmų muzika“ liesis legendinio Charlio Chapli-

no, Walto Disney‘aus, nepamirštamo „Liūto karaliaus“ ir kitų filmų bei gražiausių pasaulio melodijų srautas.

Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestro vyriausiojo dirigento teigimu, mintis sukurti programą, kuri sudomintų ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir vaikus, jau seniai „tvyrojo ore“. „Orkestras buvo parengęs instrumentines ištraukas iš kino filmų „Žiedų val-

dovas“, „Karibų piratai“, tačiau su tokia spalvinga ir įvairia kino filmų muzikos programa iki šiol dar nebuvome koncertavę“, – sakė E.Ališauskas.

Lietuvos kariuomenės orkestrui koncerte Klaipėdoje talkins Vytauto Labučio džiazo kvartetas ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunieji solistai.

Bilietai – po 14 Lt. „Klaipėdos“ inf.

Ateinančiųjų debiutas ir „Šalia“ metamorfozės Šiandien Klaipėdos lėlių teatre – debiutas, o kitą savaitę suaugusiųjų lėlininkai laukia atsinaujinusiame spektaklyje „Šalia“, pretenduojančiame į Auksinį scenos kryžių ir „Padėkos kaukę“.

Klaipėdos lėlių teatras ir Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto Režisūros katedra kviečia pažinti ateinančiuosius. Spektaklyje visai šeimai „Rimti žaidimėliai“ kurs, improvizuos, žais 2012aisiais surinkto naujo lėlių teatro kūrėjų kurso merginos – Aušra Bakanaitė, Gintarė Damanskytė, Rūta Jankevičiūtė, Monika Mikalauskaitė, Akvilė Muižaitė, Monika Treikauskaitė, Daina Ulmytė, vadovės – Karolina Jurkštaitė ir Justina Jukonytė.

KU Menų fakultete dirbančios jaunos dėstytojos ir Klaipėdos lėlių teatras puoselėja viltį, kad lėlininko studijas pasirinkusių menininkių spektakliai taps gražia tradicija: periodiškai pasirodydamos Klaipėdos žiūrovams lėli-

Studentės: spektaklyje visai šeimai „Rimti žaidimėliai“ kurs, improvi-

zuos, žais naujo lėlių teatro kūrėjų kurso merginos.

ninkės ne tik apibendrins studijose įgytą patirtį ir gebėjimus, bet ir suteiks publikai galimybę pažinti lėlių teatro laboratoriją, atskleis savo teatro vizijas, „augins“

savo auditoriją ir pačios augs kartu su ja. „Rimti žaidimėliai“ – pirmojo pusmečio spektaklis, susidedantis iš aktorinių trenažų. Tai

spektaklis-žaidimas, kuriame žaidžiama pagal vaikams ir suaugusiesiems suprantamas taisykles.

Visas veiksmas gimsta ir miršta čia pat, o intriguojančios aplinkybės veda žiūrovą klaidžiais vaizduotės labirintais, neleisdamos jam nuobodžiauti, „nuspėti“, kas tuojau pat įvyks ir kuo baigsis sceninė istorija. „Rimti žaidimėliai“ – tai netikėtas, energingas žaidimas, kuriame dera fantazija, improvizacija, santūrios „lėliškos“ išraiškos priemonės ir kūno plastika. Tai subtili nuoroda į paprastą išmintį: žaidimas yra stebuklas, tik svarbu tikėti (už)duotomis taisyklėmis.

Spektaklio trukmė – 30 min. Bilieto kaina – 8 Lt. Debiutinis spektaklis „Rimti žaidimėliai“ – kovo 22 d. ir balandžio 12 d. 18 val.

O kovo 28 d. 19 val. Klaipėdos lėlių teatras suaugusiuosius kviečia į atsinaujinusį spektaklį pagal klaipėdiečio Mindaugo Valiuko pjesę / apsakymą „Šalia“. Režisierė ir dailininkė – Gintarė Radvilavičiū-

tė, kompozitorė – Aušra Vaštakaitė; fantasmagorišką, groteskišką, erotišką Pono Q žmonos dingimo ir paieškų odisėją pasakoja aktoriai Erika Mažulienė ir M.Valiukas. „Šalia“ – tai elegantiškas filosofinis-egzistencinis detektyvas apie absurdišką, cinišką ir sykiu jautrią kasdienybę, kur meilę nuo neapykantos skiria vienas žingsnis, o fantazijos ir realybės ribas lemta nustatyti patiems žiūrovams, drauge su pagrindiniu veikėju Ponu Q pasileidusiems į paslaptingai dingusios jo žmonos paieškas.

Spektaklis „Šalia“ sukurtas naudojant tik vielą ir putplastį. O A.Vaštakaitės muzikos elektroniniai sąskambiai savitai išryškina šių objektų santykį, pabrėžia aktorių manipuliacijos niuansus. Žinomos menininkės G.Radvilavičiūtės spektaklis „Šalia“ – intelektualus, vizualiai išraiškingas, elegantiškas, estetiškas ir emociškai pagavus reginys. Bilietai – po 15 Lt, studentams ir moksleiviams – po 10 Lt. „Klaipėdos“ inf.

13

penktadienis, kovo 22, 2013

pramogų gidas „Sudie, derintojau!“ – Dramos teatre

J.Vosyliaus tapytų portretų paroda

Rytoj uostamiesčio Laisvasis teatras naujoje erdvėje parodys Nerijaus Gedmino režisuotą spektaklį „Sudie, derintojau!“ pagal Vadimo Levanovo pjesę. Jame vaidina klaipėdietė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Augustė Pociūtė. Jos herojė – paauglė iš turtingos šeimos, pasakojanti apie didžiausią savo dar neilgo gyvenimo nuotykį – meilę pianinų derintojui. Šiuolaikinė Lolitos istorija – nuoširdi, intymi ir tikra. Spektaklis gyvuoja trejus metus, apkeliavo Lietuvą, pabuvojo užsienyje, sėkmės sulaukė tarptautiniame festivalyje Visagine.

KUR? Klaipėdos dramos teatre (Teatro g. 2).

KADA? Kovo 23 d. 18 val.

KAINA? 10, 15 Lt. Bilietus platina „Bilietų pasaulis“.

Klaipėdos licėjaus bendruomenei ir svečiams šiandien atidaroma nauja paroda – „Portretas tapyboje“, kurioje savo darbus pristatys klaipėdietis tapytojas monumentalistas Juozas Vosylius.

Tai vienas iš nedaugelio dailininkų, pamėgusių šį žanrą ir tapančių portretus nuo pat kūrybinio kelio pradžios. Eksponuojami J.Vosyliaus kūriniai apima platų laikotarpį, per kurį keitėsi autoriaus pasaulėžiūra ir kūrybos stilius. Ankstesniuose darbuose dominuojančius liniją ir piešinį vėliau papildė poetinis, filosofinis turinys. Paroda veiks iki mokslo metų pabaigos.

KUR? Klaipėdos licėjuje (Kretingos g. 44).

KADA? Vernisažas – kovo 22 d. 11 val.

KAINA? Nemokamai.

Sujungs muzikinis tiltas Kitą savaitę Klaipėdos koncertų salės scenoje bus nutiestas „Muzikinis tiltas“, kuris sujungs trijų šalių atlikėjus ir net penkių šalių autorius, atstovaujančius skirtingoms epochoms ir stiliams.

Su Klaipėdos kameriniu orkestru pasirodys įžymūs solistai: smuikininkas Andresas Mustonenas (Estija), altininkas Zvi Carmeli (Izraelis) ir orkestro meno vadovas violončelininkas Mindaugas Bačkus. Vakaro programa bus itin koncertiška: joje derės techniškai sudėtingi kūriniai, atskleisiantys profesiona-

lų meistrystę, ir jausmingos bei atraktyvios muzikos opusai.

M.Bačkaus žodžiais, sudarydamas šią programą jis norėjo, kad orkestras pagrotų geros muzikos su išskirtinio meistriškumo solistais. Pats Mindaugas soluos net keturiuose kūriniuose. Violončelininkas su orkestru pagrieš Roberto Molinelli kūrinį „Twin Legends“ („Dvi legendos“). Jis taip pat pasirodys duetuose su smuiku ir altu bei styginių trio.

Jau trečią kartą su klaipėdiečiais muzikuos pasaulinį pripažinimą už originalias senosios muzikos interpretacijas pelnęs smuikininkas ir dirigentas A.Mustonenas. Jis yra garsaus estų ansamblio „Hortus Musicus“, pernai koncertavusio Klaipėdos koncertų salėje, įkūrėjas ir vadovas. Mindaugo nuomone, „tai labai charizmatiška asmenybė. Su juo bus labai įdomu pagroti barokinę muziką – Antonio Vivaldi Koncertą smuikui, violončelei ir styginių orkestrui B-dur“.

M.Bačkaus iniciatyva į Lietuvą atvyksta taip pat solisto ir dirigento karjerą sėkmingai derinantis altininkas Z.Carmeli. Kartu su juo

Mindaugas atliks naują Anatolijaus Šenderovo kūrinio „Dialogue“ versiją altui, violončelei ir styginių orkestrui.

Visi trys solistai drauge sieks įtaigios ir grakščios Wolfgango Amadeuso Mozarto „Sinfonia concertante“ smuikui, altui, violončelei ir orkestrui interpretacijos. Šis nebaigtas austrų genijaus kūrinys, pasak M.Bačkaus, yra labai retai atliekamas.

Koncertą pradės ir užbaigs efektingi orkestriniai kūriniai, atskleisiantys klaipėdiečių kolektyvo technines ir muzikines savybes.

Tai bus lenkų autoriaus Wojciecho Kilaro „Orawa“ ir gruzinų kūrėjo Vato Kakhidze‘s „Blitz fantasy“.

Pastarajame kūrinyje orkestras atsiskleis netipiškame amplua, kokiame – lieka intriga.

Klavesino ir fortepijono partijas šioje programoje atliks Vitalijus Neugasimovas. „Muzikinis tiltas“ Klaipėdos koncertų salėje bus nutiestas kovo 26 d. 18 val., o jau kitą dieną šis koncertas nuskambės Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. „Klaipėdos“ inf.

Drauge: smuikininkas A.Mustonenas ir violončelininkas M.Bačkus su Klaipėdos kameriniu orkestru pagrieš

geros muzikos.

Darijos Vasiliauskienės nuotr.

Paveikslas: Vytenio Bazaro „Antraktas“ nutapytas Užupyje.

Užupio tapyba – Klaipėdoje Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13L“ eksponuojama Užupio tapybos plenerų kolekcija.

Užupio meno inkubatorius – Užupio dailės galerija, pavadinta Galeros vardu, įsikūrė 1995-aisiais.

Vietos dvasia ir institucijos branduolį sudariusių menininkų pasaulėžiūra lėmė, kad pagrindinis šios parodinės erdvės bruožas yra neformalumas.

Galerijoje ne tik rodoma – čia kuriama, bendraujama ir net gyvenama. Savo pobūdžiu ir strategijomis „Galera“ yra artimesnė ne reprezentacinei menų eksponavimo patalpai, o hipiškais pagrindais susibūrusiai menininkų kolonijai.

Aplinkybės realizuoti idėjas „Galeroje“ yra ypač palankios. Tai rodo reguliariai rengiamos parodos, vienas kitą keičiantys projektai, festivaliai, simpoziumai ir visiškai lais-

vai, savaime pačioje „Galeroje“ ir jos prieigose atsiradę kūriniai, vietai suteikę specifinę, nežabotą ir spontanišką atmosferą...

Unikalios Užupio dvasios įkvėpti dailininkai susibūrė į meninę bendruomenę. Jų kūryba išsiskiria ypatingu poetiškumu, kuris dabartinėje dailėje tapo nebemadingas, todėl užupiečių romantika atrodo tarsi maištas prieš standartinį gyvenimo būdą ir kūrybą.

Atrodo, kad šie menininkai tiesiog džiaugiasi juos supančiu Užupio oru ir tiesiog būna, ramiai kuria, mažai dairydamiesi į „rimtų specialistų“ nuomones. Galima žavėtis menininkų drąsa būti savimi ir nepaisyti „prestižinėms“ parodoms ar menininkų grupėms priimtino „panašaus meninio lygio“ standarto.

Paroda eksponuojama iki balandžio 2 d. „Klaipėdos“ inf

Palangoje – tekstilininkės Dž.Jasiūnienės „Abrakadabra“ „Ramybės“ galerijoje Palangoje veikia žymios Lietuvos tekstilininkės Džinos Jasiūnienės tapybos darbų paroda „Abrakadabra“.

Savo darbuose Dž.Jasiūnienė siekia atkurti prarastą burtų ir stebuklų pasaulį, kai žmonės dar nebuvo praradę tikėjimo skraidančiais kilimais, stebuklingomis lempomis ir nekaltomis mergelėmis.

Pasak menininkės, ją visada domino ir traukė riba tarp paprasto ir stebuklingo, buitiško ir dieviško, nuolat „kankino“ klausimas: kas – žodis, veiksmas, ritualas – paver-

čia paprastus dalykus nepaprastais?

Tapydama šiuos paveikslus, parodos autorė sako supratusi, jog būtent pats kūrybos procesas ir gali tapti tuo magišku ritualu, suteikiančiu ypatingą reikšmę ir prasmę ne tik mus supančiam išoriniam pasauliui, bet ir padedančiu į tą pasaulį pažvelgti kitaip.

Dž.Jasiūnienės paroda „Abrakadabra“ veiks iki balandžio 12 d.

Ją Palangos „Ramybės“ galerijoje (Vytauto g. 35) galima apžiūrėti ketvirtadieniais – sekmadieniais nuo 12 iki 19 val. „Klaipėdos“ inf.

Intencija: Dž.Jasiūnienės „Aladinas“ ir „Skiautinys drambliui“ gimė iš siekio atkurti prarastą stebuklų pasaulį.

14

penktadienis, kovo 22, 2013

sportas

Sporto telegrafas Planai. „Atlanto“ stovykla Marijampolėje sutrumpėjo jai neprasidėjus. Vietoje trijų dienų, klaipėdiečiai Suvalkijos sostinėje bus dvi – kovo 22 ir 23 d. „Atlanto“ komanda tikėjosi trečiąją dieną sužaisti kontrolines rungtynes su kuria nors vienuolike, tačiau tokių neatsirado.

Klaipėdiečiai iš Marijampolės grįš šeštadienio vakarą, nes sekmadienį 13 val.

Gargžduose žada rungtyniauti su 1-ojoje lygoje kovosiančia „Šilute“. Su pamario klubu „Atlantas“ buvo susitikęs pradėjusį rudenį 2012–2013 metų Lietuvos taurės turnyro ketvirtfinalyje. Tąkart klaipėdiečiai po pratęsimo laimėjo 4:1.

Lengvas žingsnis į pusfinalį

Jaunimas. Į Lietuvos jaunimo iki 21 metų rinktinę, kuri kovo 23 d. Lenkijoje žais su šios šalies bendraamžiais, išvyko keturi „Atlanto“ futbolininkai – Markas Beneta, Tomas Galdikas, Donatas Kazlauskas ir Justas Vilavičius. Į rinktinę buvo kviečiamas ir Karolis Laukžemis, tačiau šiam futbolininkui išvykti sutrukdė liga.

Futbolas. Prasidėjo 12-asis Aleksandro Fokino taurės futbolo turnyras.

Pirmosiose rungtynėse užfiksuotas triuškinamas rezultatas. „Vakarų Baltija“ net 12:4 įveikė „Futbolo mokyklos“ auklėtinius. Vakar žaidė „KlarksonoPlikių“ ir „Saremos“ vienuolikės. A grupėje, be „Vakarų Baltijos“ ir „Futbolo mokyklos“, dar žais „Baltai“. B grupėje dėl dviejų vietų į pusfinalį kovos „Sarema“, „Klarksonas-Plikiai“ ir „Herkaus galerija-Sendvaris“.

Pagrasino. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Drausmės komitetas (DK) posėdyje svarstė Pakruojo „Kruojos“ komandos trenerio Sebastiano Roqueso pasisakymus žiniasklaidoje po pralaimėtų (2:6) rungtynių šalies čempionui Panevėžio „Ekranui“. „Kruojos“ komanda oficialiame rašte patikino, kad klubo oficiali pozicija nesutampa su trenerio S.Roqueso po rungtynių „Ekranas“ – „Kruoja“ vykusiame interviu išsakytais teiginiais. „Kruojos“ teigimu, treneris kalbėjo „stipriai pasikarščiavęs“ ir pateikė komentarus „grindžiamus tik savo asmenine nuomone“. Atsižvelgdamas į klubo atsiprašymą, LFF DK nusprendė įspėti klubą ir trenerį, kad pasikartojus panašiam atvejui klubui gali būti skiriamos piniginės baudos ar trenerio diskvalifikacija.

Akylumas: vienas iš pergalės kalvių buvo „Dragūno“ vartininkas

A.Mamkus.

Gynyba: klaipėdiečiai (mėlyna apranga) prie baudos aikštelės negai-

lėdavo globos varžovams.

Jau po pirmųjų minučių tapo aišku, kad Klaipėdos „Dragūno“ žaidėjai švęs pergalę Lietuvos rankinio lygos čempionato pirmosiose ketvirtfinalio rungtynėse. Laimėję pirmąjį kėlinį 17:7, klaipėdiečiai sutriuškino Varėnos „Ūlos“ septynetuką 35:14. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Tačiau dzūkams atsakomosiose varžybose namie pakanka daugkartinius čempionus įveikti vienu įvarčiu, jog komandos susitiktų trečiąjį kartą.

Po nesėkmių periodo uostamiesčio rankininkai neramiai laukė ketvirtfinalio, tačiau paskelbus susitikimo pradžią jaudulys beregint išgaravo – 5:0, 8:1.

Po pirmojo kėlinio galima buvo sustabdyti rungtynes, tačiau ran-

kinio pirmenybių nuostatuose nėra bokso taisyklės, kuri dėl akivaizdžios vieno iš dalyvių persvaros leidžia nutraukti kovą.

Po pertraukos Artūro Juškėno auklėtiniai ir toliau didino pranašumą prieš tolimą kelionę sukorusius varėniškius. „Ne tiek mes gerai žaidėme, kiek varžovai – prastai“, – atviravo „Dragūno“ trenerė Rasa Juškėnienė, pripažinusi, kad „Ūla“ nuo senų laikų buvo neparanki klaipėdiečiams komanda. Anot trenerės, prie lengvos pergalės prisidė-

jo ir vartininkai, daug kartų gelbėję komandos draugus.

Uostamiesčio klubo pergalė būtų buvusi dar įspūdingesnė, tačiau pranokdami varžovus, Klaipėdos žaidėjai atakų smaigalyje buvo akivaizdžiai nesusikaupę. „Dragūno“ ekipoje rezultatyviausiai žaidė 6 įvarčius pelnęs Darius Jasinskas. Po traumos aikštelėje pasirodė ir 5 kartus taikliai atakavo Karolis Stropus.

Antrosios „Ūlos“ ir „Dragūno“ rungtynės bei kiti ketvirtfinalio susitikimai vyks šeštadienį.

Vytauto Petriko nuotr.

Rungtynių statistika „Dragūnas“ – „Ūla“ 35:14 (17:7).

D.Jasinskas 6, K.Stropus, J.Truchanovičius po 5, G.Vaitkus, G.Juška, E.Griežė po 4, A.Bučius, M.Dumčius po 3, R.Dulinskas 1/K.Ikasala 4, Š.Krisiulevičius 3, E.Kalanta, G.Barysas, K.Krisiulevičius po 2, D.Cichockas 1.

Kauno „Granitas-Gaja-Karys“ – Kauno „LSU-Lūšis“ 16:29 (13:8).

V.Jarukas 5, R.Švedas 3/P.Orlovskis 8, S.Katkevičius, A.Urbonas po 6.

Vilniaus „Šviesa“ – Vilniaus „Vilnius“ 28:29 (14:12; po pratęsimo).

V.Drabavičius 7, D.Čiuplinskas 6, V.Trainavičius, T.Bernatavičius po 5/M. Panavas 14, M.Žala, J.Aganauskas po 5.

Alytaus „Almeida-Stronglasas” – Šiaulių „Universitetas-Gubernija“ 40:20 (20:7). G.Adamkevičius 9, I.Asakavičius 7, R.Paužuolis, Ž.Micevičius po 5/A.Budrys 6, M.Valuckas 4, A.Balčiūnas 3.

Gimnasčių pergalės Baltarusijoje „Baltija“ – vėl čempionė

Tai tapo žinoma po uostamiesčio ledo ritulininkų pergalės prieš Kretingos „Grifus“ 6:2. „Baltija“ jau 25 sek. įmušė įvartį, kurį pelnė 30-ąjį kartą pasižymėjęs rezultatyviausias konferencijos žaidėjas Vitas Strazdas.

Antrajame kėlinyje „Baltija“ tri-

mis įvarčiais padidino skirtumą iki 4:0.

Klaipėdiečiai konferencijos aukso medalius iškovojo trečiąjį kartą, laimėję visas trejas šalies pirmenybes, kurias organizuoja Nacionalinė ledo ritulio lyga. „Baltijai“ liko sužaisti dvejas rungtynes. Po jų bus žinoma, kurią poziciją tarp kitų konferencijos komandų atkrintamosiose varžybose užims uostamiesčio klubas.

Jei klaipėdiečiai iškovos abi pergales, bus antri ir dėl teisės žaisti finalo ketverte kovos su septintojoje pozicijoje esančia ekipa.

Rungtynių statistika

Komandų rikiuotė

Česlovas Kavarza

Česlovas Kavarza

„Viesulo“ sporto centro sportininkės garbingai pasirodė Vitebske vykusiame meninės gimnastikos turnyre, skirtame nusipelniusiai Baltarusijos trenerei Ninai Andrejevai atminti.

Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos čempionate Klaipėdos „Baltijos“ komanda pirma laiko iškovojo čempionų vardą.

2001 metais gimusių dalyvių grupėje visas varžoves akivaizdžiai aplenkė ir pirmąją vietą užėmė Danguolė Ūdraitė. Antra buvo komandos draugė 8-metė Žemyna Stočkutė.

Grupinių pratimų rungtyje 8-metės klaipėdietės Gabija Jonikaitė, Ž.Stočkutė, Kamila Bachmatavičiūtė ir Marta Simaitytė, nedideliu skirtumu atsilikusios nuo nugalėtojų, iškovojo antrosios vietos taurę.

Turnyre varžėsi gimnastės iš trijų šalių – Baltarusijos, Rusijos ir Lietuvos.

Sugrįžtuvės: Vitebske prizininkėmis tapusios jaunosios Klaipėdos gimnastės.

„Baltija“ – „Grifai“ 6:2 (1:0, 3:0, 2:2).

V.Strazdas, A.Konovalovas po 2, A.Krasauskas , J.Merkutovas po 1/I. Kuzminovas, L.Garbonis po 1.

Vieta Komanda

1. Klaipėdos „Baltija“ 2. Šiaulių „Ledo linija“ 3. Kaliningrado „Delovaja Rus-2“ 4. Kretingos „Grifai“ 5. Klaipėdos „Kirai“

Rungt. Taškai

14 14 14 15 15

37 28 24 10 9

19

penktadienis, kovo 22, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės knygą „Lotoso žiedas“.

Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, kovo 26 d.

Avinas (03 21–04 20). Būsite neįprastos nuotaikos. Galbūt sutiksite mielą žmogų ir įsimylėsite, tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo.

Jautis (04 21–05 20). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Neapgaudinėkite pats savęs.

Dvyniai (05 21–06 21). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų, klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai. Geriau pabūti vienumoje, atsipalaiduoti, pasiklausyti muzikos.

Vėžys (06 22–07 22). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos kolegų nuotaikai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui.

Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkmingas laikas. Apmąstykite savo gyvenimą, veiksmus. Slėpkite savo nuomonę ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus.

Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Palankus laikas gali greitai tapti ne toks sėkmingas. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kils idėjų, bet neskubėkite jomis dalytis su aplinkiniais. Kai kas nesupras jūsų, bet įvertins jūsų originalumą bei sugebėjimus.

Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų idėjomis. Norėsite jam prieštarauti. Apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas tikrai nepadės.

Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų.

Vandenis (01 21–02 19). Galbūt susižavėsite vyresniu žmogumi.

Tačiau ši romantiška būsena ilgai netruks. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Žuvys (02 20–03 20). Daugiau laiko praleiskite su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Apskritai ši diena sėkminga ir žadanti puikių rezultatų. Pasistenkite nepraleisti jos bergždžiai, įvertinkite praeitį ir numatykite uždavinius ateičiai.

Orai

Savaitės pabaigoje Lietuvoje numatomi sausi ir šalti orai. Šiandien ir šeštadienį žymesnio sniego nenumatoma. Temperatūra šiandien bus 3–8 laipsniai šalčio. Šeštadienio naktį šals iki 13–16, dieną bus 2–4 laipsniai šalčio.

Šiandien, kovo 22 d.

–6

–4

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–6

Šiauliai

Klaipėda

–7

Panevėžys

–6

Utena

–5

6.32 18.53 12.21

81-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 284 dienos.

Saulė Avino ženkle.

Tauragė

–6

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas 0 Brazilija +26 Briuselis +7 Dublinas +5 Kairas +25 Keiptaunas +25 Kopenhaga –1

kokteilis Plėš že­mėn ki­tą sa­vai­tę Į „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­jų rep­li­ką dėl vis dar ant pa­sta­to pri­tvir­t in­tos iš­ka­bos, in­for­muo­jan­čios apie gy­ven­to­jų priė­ mi­mą, rea­ga­vo pa­ts bu­vęs sei­mū­nas Eval­das Jur­ke­vi­čius. „Kai rek­la­mi­n į sten­dą ren­g iau­si tvir­ tin­t i prie sa­vo biu­ro, su­da­riau su­tar­t į su įmo­ne, ku­ri jį tu­rė­jo pa­ga­min­ti, pa­ ka­bin­ti, o vė­liau – nuim­ti. Per ket­ve­rius me­tus to­ji bend­ro­vė iš­ga­ra­vo ir aš li­ kau ant le­do, – guo­dė­si E.Jur­ke­vi­čius. – Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais esu ne­dar­bin­ gas – bu­vau su­si­žei­dęs, to­dėl ne­ga­lė­jau pa­ts nu­ka­bin­ti rek­la­mos. Be to, dar bu­ vo žie­ma, o vė­liau šal­ti orai.“ E.Jur­ke­vi­čius pri­ža­dė­jo, kad ki­tą sa­vai­ tę, pa­siė­męs ko­pė­čias, as­me­niš­kai nu­ ka­bins iš­ka­bą. „Pa­si­ža­du ki­tą sa­vai­tę in­for­muo­ti, kad va­žiuo­siu prie biu­ro. Kvie­čiu „Kok­tei­lį“ ir ki­tus pa­lai­ky­ti man ko­pė­čias. Ki­ti ga­ lės pa­sto­vė­ti apa­čio­je su pa­gal­vė­mis – jei­gu kris­čiau“, – dar­bų veiks­mus ir ga­ li­mas si­tua­ci­jas jau yra nu­ma­tęs bu­ vęs sei­mū­nas, pa­si­gy­ręs, kad ma­žą­ją len­te­lę, bu­vu­sią prie du­r ų, jis nuė­mė anks­čiau.

Klai­pė­die­čių už­ta­rė­jas rep­li­ka­vo, kad jis, ko ge­ro, vie­nin­te­lis iš Sei­mo na­rių ne­ven­gė su­si­tik­ti su mies­te­lė­nais. „Kur ki­ti Sei­mo na­riai prii­mi­nė­ja žmo­ nes? Kur jų in­for­ma­ci­nės len­te­lės ir rek­la­mi­niai sky­dai?“ – klau­sė E.Jur­ke­ vi­čius.

Londonas +5 Madridas +12 Maskva –8 Minskas –8 Niujorkas +7 Oslas –2 Paryžius +14 Pekinas +9

Praha 0 Ryga –6 Roma +16 Sidnėjus +29 Talinas –7 Tel Avivas +29 Tokijas +18 Varšuva –4

Vėjas

5–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–7

–6

Vilnius

Marijampolė

–6

Alytus

Vardai Benvenutas, Gedgaudas, Gedgaudė, Kotryna, Vydūnas.

kovo 22-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-8

-4

-8

-10

9

-9

-3

-3

-6

5

-7

-1

-3

-4

6

rytoj

sekmadienį

1765 m. Ang­l i­jos par­la­ men­t as priė­mė įsta­t y­ mą, ku­r iuo va­do­vau­ jan­tis pra­dė­ti rink­ti mo­ kes­čiai iš Ame­r i­kos ko­ lo­ni­jų.

1794 m. JAV kong­re­sas už­drau­dė lai­vais ga­ben­ ti ver­g us į ki­tas vals­ty­ bes.

1832 m. mi­rė vo­k ie­čių poe­tas Jo­han­nas Wolf­ gan­gas von Goet­he. Gi­ mė 1749 m.

1888 m. įkur­ta Ang­li­jos fut­bo­lo ly­ga.

1948 m. gi­mė JAV kom­ po­z i­to­r ius And­rew Lloy­das Web­be­ris.

1988 m. SSRS už­sie­n io rei­ka­lų mi­nist­ras Eduar­ das Še­vard­na­dzė at­si­sa­ kė pa­ža­do iš­ves­ti so­vie­ tų da­li­nius iš Af­ga­nis­ta­ no.

1997 m. Ru­si­jos pre­z i­ den­tas Bo­ri­sas Jel­ci­nas pa­reiš­kė, jog Ru­si­ja ga­ ran­t uo­ja Bal­t i­jos ša­l ių sau­gu­mą ir pa­ža­dė­jo, jog ne­be­pa­kar­tos jų oku­pa­ ci­jos bei anek­si­jos.

1998 m. Ko­so­vo pro­vin­ ci­jos al­ba­nai iš­si­rin­ko sa­ vo vy­riau­sy­bę.

Švie­sos tar­ša Ar ga­li eg­zis­tuo­ti švie­sos tar­ša? Pa­si­ro­ do – ga­li. Pa­sak Hon­kon­go uni­ver­si­te­to eks­per­tų, Ki­ni­jos did­mies­ty­je švie­sos tar­ša be­veik tūks­tan­tį kar­tų vir­ši­ja leis­ ti­nas tarp­tau­ti­nes nor­mas. Ja­so­nas Pu­ nas Chun-shin­gas, va­do­va­vęs moks­li­ nin­k ų gru­pei, pa­ž y­mė­jo, kad skir­t in­ gai nei ki­ti pa­sau­lio did­mies­čiai, pa­vyz­ džiui, Sid­nė­jus ar Lon­do­nas, Hon­kon­ge nė­ra jo­kių pa­sta­tų ir ki­tų vie­tų ap­švie­ti­ mą re­gu­liuo­jan­čių įsta­ty­mų. Be to, dan­ gus virš did­mies­čio daž­nai bū­na ap­niu­ kęs, to­dėl švie­sa at­si­spin­di nuo de­be­sų.

Pa­sak moks­li­nin­kų, švie­sos per­tek­lius tu­r i nei­g ia­mą įta­ką ne tik gy­v ū­nams ap­lin­kui mies­tą, ta­čiau ir žmo­nėms, gy­ ve­nan­tiems pa­čia­me mies­te.

CNN inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

Pa­ro­da: į mies­to sa­vi­val­dy­bę už­su­kę klai­pė­die­čiai ga­li pa­si­gro­žė­ti ka­lig­ra­fi­jos dar­bais.

Ati­da: at­lie­kant dar­bus teks pa­

si­rū­pin­ti sau­gos prie­mo­nė­mis.

Nu­girs­ta rep­li­ka

Pa­puo­šė ka­lig­ra­fi­jos dar­bai

Gal pa­duo­ti ko­pė­čias, kad iš­lip­tum iš ma­no rei­ka­lų?

Mil­da Ski­riu­tė

Tarp mū­sų, mer­gai­čių

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je tę­sia­ ma pa­ro­dų tra­di­ci­ja – jos ant­ra­me aukš­te ati­da­ry­ta dar vie­na.

Op­t iš­kai liek­n i­na ke­l iais sluoks­n iais vil­ki­mi dra­bu­ž iai. Svar­biau­sia tai­syk­ lė – sluoks­nių ne­ga­li bū­ti daug (iki tri­ jų). Dar svar­bu, kad tai bū­tų grakš­čiai krin­tan­čių, leng­vų au­di­nių dra­bu­žiai.

Liek­n iau at­ro­dy­si­te de­r in­da­ma įvai­ raus il­g io dra­bu­ž ius, pa­v yz­d žiui, trum­pą su­kne­lę ir neuž­seg­tą megz­ti­nį iki ke­lių.

Links­mie­ji tirš­čiai Ar­mė­nų ra­di­jo klau­sia: – Kaip va­d i­na­mas vy­ras, ku­r is ti­k i­si per­g u­lė­t i su mo­te­r i­mi po ant­ro pa­si­ ma­ty­mo?

Ar­mė­nų ra­di­jas at­sa­ko: – Mes ma­no­me, kad jis va­d i­na­mas stab­džiu. Čes­ka (397 719; ko ge­ro, rei­kės su­da­ry­ti or­ga­ni­za­ci­nį ko­mi­te­tą, ku­ris pa­si­rū­pin­tų iš­ka­bos nuė­mi­mo šven­te)

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

m.skiriute@kl.lt

Šį kar­tą sie­nas pa­puo­šė Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Klai­pė­dos vi­

zua­lio­jo di­zai­no ka­ted­ros stu­den­ tės San­tos Čip­ku­tės ka­lig­ra­fi­jos dar­bai. „Kur­da­ma ban­dau pa­bėg­ti nuo kas­die­ny­bės. Dar­buo­se iš­reiš­ kiu sa­vo bū­se­ną, jaus­mus, nuo­tai­ ką, min­tis. Tai lyg ma­no die­no­raš­ tis“, – tvir­ti­no au­to­rė.

Pa­sak S.Čip­ku­tės, žiū­ro­vai jos dar­buo­se ban­do įskai­ty­ti žo­džius,

teks­tą, ta­čiau to pa­da­ry­ti neį­ma­ no­ma. Šrif­tai yra sluoks­niuo­ja­mi, ko­duo­ja­mi. „Pa­ti tai, ką pa­ra­šiau, at­si­me­nu lai­ki­nai. Po me­tų jau ne­ pri­si­me­nu. Ka­lig­ra­fij­ a man pa­de­da to­bu­lė­ti“, – tei­gė au­to­rė.

Prieš šią pa­ro­dą sa­vi­val­dy­bės sie­nas puo­šė dvie­jų stu­den­tų fo­ tog­ra­fi­jos dar­bai.

Ki­še­nės sau­gos nuo spin­du­liuo­tės Pran­cū­zi­jos ma­dos na­mai „Smugg­ ler“ ket­vir­ta­die­nį pa­skel­bė su­kū­rę kos­tiu­mą, ku­ris ga­li su­lai­ky­ti elekt­ ro­mag­ne­ti­nes ban­gas – to­kias, ko­ kias, pa­vyz­džiui, sklei­džia mo­bi­lie­ ji te­le­fo­nai.

„Kas­die­nė­je vy­rų ap­ran­go­je pir­mą­ kart bu­vo pa­nau­do­tos tech­no­lo­gi­ nės me­džia­gos, ku­rios ne­su­ke­lia dis­kom­for­to“, – sa­kė šios bend­ro­

vės ty­ri­mų ir plėt­ros sky­riaus va­ do­vas Ben­ja­mi­nas Ani­nas. „Iki šiol la­bai spe­ci­fi­nė šio ti­ po me­džia­ga bu­vo pri­mi­ty­ves­nė ir nau­do­ja­ma tik tam tik­rų pro­fe­sio­ na­lų, pa­ti­rian­čių itin di­de­lį elekt­ ro­mag­ne­ti­nės spin­du­liuo­tės po­ vei­kį“, – pri­dū­rė jis.

Nau­jo­ji me­džia­ga bu­vo su­kur­ta per tre­jus me­tus, bend­ra­dar­biau­jant su piet­va­ka­ri­nia­me Li­mo­žo mies­te

įsi­kū­ru­siu XLIM ins­ti­tu­tu, ti­rian­čiu elekt­ro­mag­ne­ti­nes ban­gas.

Pa­gal šią tech­no­lo­gi­ją striu­kių ki­še­nėms nau­do­ja­ma me­džia­ga, į ku­rią įaus­ta plo­ny­tės vie­los iš aler­ gi­jos ne­su­ke­lian­čio ni­ke­lio, ne­rū­di­ jan­čio plie­no, aliu­mi­nio ir auk­so.

Pa­sak B.Ani­no, ši me­džia­ga su­ lai­ko iki 90 pro­c. elekt­ro­mag­ne­ti­ nių ban­gų. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1045

2013 03 20 AUKSO PUODAS – 38 629 608 Lt DIDYSIS PRIZAS – 5 308 425 Lt 17 25 28 29 38 42 Auksinis skaičius 46 Papildomi skaičiai 06 24 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 191 379 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 7 540 Lt (5 priz.)

4 skaičiai 166 Lt (312 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (5575 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (7485 priz.)

Džokeris - bil. nr. 020 191 453 (170 000 Lt) Prognozė: Aukso puode – 37 mln. Lt Didysis prizas – 2.5 mln. Lt Džokeris – 170 000 Lt