2013-03-23 Klaipeda

Page 1

11

Nr. 67 (19 670)

vaka

rÄ—

Ä— vakar

8<C< 162;6@ 2 A.

_R-XY Ya cNXN _Ă› VR[Ă› ?RQNXa\ 7b XRcVĂ˜ 7\YN[aN

ir lgÄ—si

va voje Ĺž Lietu

6

8p.

JAI TV3 LAIDŲ KĹŞRÄ– ENYBES UĹ˝RĹŞSTINO GARS

UĹ˝ KADRaOs gin ÄŻ mer

po laikinas Ĺ is vai „EurovizitimÄ—jimo tarptau po joje“ ta kos ĹžvaigĹž zi ne mu u iki ĹĄiol ne Ä?ia de, ta prabanja simÄ—gau nimu. Ta ve giu gy smuikinin go klentin likÄ—jo Ale at ko bei Rybako sandro sias podidĹžiau– kompiutemÄ—gis mai, o Ĺžaidi rÄ—tĹł riniai no nÄ… jis gi r voje. me ti Lietu susiras

Cho­reog­ra­fÄ— A.Ĺ ei­ko: ĹĄiÄ… vasarÄ… KlaipÄ—da ne tik dĹžiazuos, bet ir ĹĄoks. Ĺ eť­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

lis Rup

TAIKIKLYJE

a_

XV\ [b\ QN[`

a\ 9VNb Cf aNb

V XĂş Zb

\ `N c\` cN

kus

kl.lt

kovo 23–29 d.

2 A.1 62;6@ 8 <C<

Irakas tebegy vena

IĹ JUNK Ĺ VIESÄ„

[b\ `R [b

N X\ ]YN . ?f O

www.kl.lt

meka.

]N`NbYV`?RQNXa\_V QVR[N Ya 7bYVWN[N` b` 4NYV N[`X V`

Nuo ka ro Irake metĹł. pradĹži Ka Ä?iĹł ira ro, kuris pa os praÄ—jo de reikala kieÄ?iĹł ĹĄimt meÄ?io gy vo tĹŤk chaoso vybÄ—s. Ar stanpo atsisto ti ant kojIrako ĹžmonÄ— deĹĄimts ras jÄ—gĹł Ĺł?

gus? tÄ— gas Ĺžmo moÄ?iu religin tu esi buvau maĹžas,vienÄ… vaWR – Ar ĹĄÄŻ R ab c\ kiek Kai pana- – Taip. melstisĹĄiol. TaÄ?iau ti V TV ZN` 9V rijos mane YVN Y\ Ă&#x;`aR sĹł isto ninkas, ta- iĹĄmokÄ— darau iki pavadinvui ki O lÄ—Ä?iau ku. MĹŤ tai \ XfX Y\` SV karÄ…, labiau ga padÄ—ka Dieman gV X\` Z daininin aĹĄ esu smuidainininkas. bĹŤnu ĹĄios. Juk ja daug procesÄ… kaip tiesiog kus, kurie jame tu gro sÄ—jau da, o tĹł sunly taÄ?iau sÄŻ. GalbĹŤt Ä?iau iĹĄgar tuve ĹĄiuo me jusiĹł me ne mal tikrus da tais labai rane te bute, dyPraÄ— Kar Ĺžiame tĹł per mÄ— pinigus ki- mano gromelodijĹł. lÄ—Ä?iau ÄŻvar to uĹž tam tÄ… dienÄ…. labai gera Ĺžmokus@ vyko pa-s k.rup ga tu gra rÄ… kar leisti asme- ÄŻvairiĹł nutiko rasti. Tai kÄ—jÄ… pa vienas kĹł, mojis: siais dythat I used su tai mÄ—gssi- tik po biau linkÄ™s kurie man ď Ž UĹž je atli s valandom neliariau bo jog kiek ti daly tyle“. ku jĹł Apskri pa uosEuropo esu la lykams, gsmÄ…. Man kad popu tye – „Some namS Manau, dien atras ti Dievui. naĹžas. kuriĹł galiu me iĹĄ tarĹ˝ymĹł likus keliom ja. so da „Gag na s pi per vie tam, dĹžiau ti ti Go ir Psy – iĹĄ dĹžiau rÄ—tĹł kaslÄ—tĹł padÄ—ko gyvenimo Ar kalbin sirodymo klubĹł. Be tis rialo serialus, giĹĄko. O di Pa- tiemkai teikia daiktĹł vien Pavyz“ nas. gus tu ga vo know pa niĹĄ giĹł rodyti. sau daitapti tik- uĹž kuriuos vienoje sa tĹł daugiau iki jo Ä?io naktiniĹł pasiĹžyminapie tokiusti kaĹžko Ĺžmo – kelionÄ—s. saulio reikia bran kam pasi pinigĹł ÄŻvaigis kiek stebÄ— ts raĹĄai gali kaĹž pa met pa liu jĹł tamies bendravimupapasakojo jÄ… ir mokymano pomÄ— riuose pa Taip ri nÄ—s Tuo ďŹ galÄ—Ä?iau kada negai technikai. ty- – TupojĹŤtÄŻ, ku je Ĺžmo sias tis ÄŻvai Nors piĹĄku kas noriai mo ďŹ loso nie lanky turiu. tui dieno . ni dĹžiui , do ir garso jĹł ir pasima Ä?iÄ… turi tu? tinka nsmÄ—s A.Ryba lus, gyve vo plajĹŤÄ?io ne jo hi ti gius. usi ta numariai vaizkia pasilik dÄ™s patinkan ne- ru hi rai tokio po niam radi ma- pra kia bra , pomÄ— savo idea timia ri dieni kad visos – Tik nerei tam ninius kai tu pat rei Juk nusive restoranÄ… kie ar tyje tu riuos ta, Ä?iau lÄ™ ĹĄian asme Man ktĹł vien gĹł kartas, KokÄŻ ku formu Jei norÄ—Ä?iau liarios, kur rio. – Ko Gal atei jau mams. ÄŻ praban ti uĹž save. mas je? apie pu be kÄ— noti nÄ… giĹł dai lÄ—Ä?iau kaĹž Ĺžinau. tai pir KlaipÄ—do vos uosbĹŤtĹł po ÄŻ Justino Bie likÄ—- nai?projektĹł,turÄ—tĹł Ĺži mergi jos susimo – Ar at KaĹžsi dainos jiesi tÄ™s jai Lietu praĹĄy viai ginas. bai no zikÄ…, panaĹĄiÄ…kau kitokiu si bĹŤkad ga sirodyti. gerbÄ— sveÄ?iuotau paliko tu akty nas giuo kad vo dien? mu pa apie mer tau la kartas ve lai dai ĹĄiuo me ÄŻspĹŤdÄŻ tis? kalbai nÄ—jÄ™s, jog O kokia TaÄ?iau sa Ä?iausiai sten kam mano laiko Manau, . ĹĄian koncertĹł, ba. RaĹĄau atlikė– Pra tamies , tai pirmas ĹĄiek tiek Man esi mi gamta.mĹŤsĹł ĹĄa- ju ir papras pat sau. patikti man – Be ir kĹŤry kitiems kada tuvos ĹĄirdus projekturi – Taipdoje. TurÄ—jau miestyje. uĹžsiimusau, bet ir ti. Ir graĹži Lie monÄ— apie ti nuo sĹł pirma skvesena Ä?iausias certuo vi tai KlaipÄ— Ä?ioti YpaÄ? vienas toravegijo- ne tik Ä?iau rim atiduodu daug kĹł papras ir daina ten kon rikos did- tavo nuoginas? Nor vaikĹĄ Ta ne res si sini . bei ko. bar pa taru da vati vai jams pati gyve niĹł bei prituose tai Amevos miestas. lies mer je merginosdaug ĹĄaliĹł metu kilÄ™s iĹĄ Bal uĹžsuk- tas, kuriam jos, yra pri metu pajis labai daug kavi KlaipÄ—da ÄŒia mies bu, ar vo Lietu ka reikÄ—tĹł – Lietu Aplankiau merginĹł. Ta- – Ĺ iuo esi energi kykla. Ĺ iuo zikos ir nesvar ar maĹžas ras, kur ritai man miestus. . Tad je, taÄ?iau nai tau ten savo ĹžmonÄ—ms Ĺžios. graĹžiĹł tis, mo jos tis mu ziklÄ…. daug Apsk vi gra kad ky daĹž kos mies Ä?iau stana bai gai zi mo nĹł. sia, la ma kÄ… miu los Skandi namie. jos. Ar tÄ…jÄ… ĹĄalÄŻ? ti, taÄ?iau palabai mu vaikams tikrai sĹł ĹĄalyje jĹł tĹł visai neblo Svarbiau kos. kyk vaikiĹĄ mena tau jĹŤ bĹŤ ti ÄŻ gim prisipaĹžin sukdavau arti- dedu statome kaip mano muzi tau kaip ĹĄios mo saulio pinigĹł tu Ä?iau vojau, kad iĹĄ Lietuvos. uĹž pasiju Şįsta gal – GÄ—da metais ten yra mano pa- netgityje norÄ—Ä?iau tose paju apie ginÄ… ti, kad TaÄ?iau ve pa kÄ… atlikÄ—pa ki ta mer spÄ— ir ja ti ri gti siais ir kometu tiĹĄ Atei gelis lima tarusi galvo apie reikia. ga, netu susiras idealĹł niau- raitai. Bet Bal nuose. Ĺ iuo vei „Eu- ďŹ lialus ÄŻstei rimtai – Dau ir charizmakas Ĺžino bei – GaÄ?iuoti ne bai sto re zikos pla tuvoje. praban negyvedaĹž garsĹł maĹžai pomÄ—gius ti skai mÄ—gauji siuose ĹĄios ĹĄalies at mÄ… kartÄ… ĹĄalyse. La gimÄ… Lie turi muĹĄiuo metu ve? bilio, o ÄŻ kitas miau Ar pir mo Ä?iau si veik vo – tis to ta ÄŻstei patu kad ne ta ti au jÄ…, ruoĹĄ me, muriniai gro se. sus ďŹ lialo gaus mÄ—gs ninius me na mine kla kie kĹŤ kasi tavo yra ne delis dedu joje“. Manau, lius ĹĄan kĹł. asme terÄŻ. KÄ… ti bran taiginga no su idealĹł di rovizi sija turi rea so ďŹ nalinin ta. pavadinla- ni iĹĄ keliauji ekorodo keis ban- siai nas mano jas. AĹĄ esu ĹĄokÄ—charaklaikiu? Baltaru ĹĄio konkur save at pra ĹĄokÄ— buvo – Vie laisva galÄ—Ä?iau laisvalaikiu te- ĹĄalisg kam tai turÄ—ti mobilÄŻ. tas, o bÄ—jas. Jis siÄ…jÄ… dai- tekti tarp zikan gar Dau auto ly ger norÄ—Ä?iau kompiu mu – AĹĄ liuku“, nes Ĺžaisti bai daug – AĹĄ labai ÄŻspĹŤdingÄ… sakyti, kad Gene Kel sudainavÄ™s tapo Ĺžino la ir „moks mÄ—gstu Tad Turiu negaliu bĹŤs. AĹĄ tik- jas, taÄ?iau gintherain“ namÄ… biausiaiĹžaidimus. technikos. riu ÄŻ gĹł virai, tai gin tuo svar tos sine Jei at man nÄ—ra nÄ™ laisvÄ™ ir gan nÄ… „Sin rinius s skir ko, pa mÄ—gstu pinigai ekonomi tu gyvenu Ĺžaidimam laisvo lai pat ka Taip turiu miauĹ iuo me kai lie pasaulÄŻ. MÄ—gsta lifor- rai giuosi. lĹł virtua TV serialus. goji Ka se- dĹžiau min ĹžiĹŤrÄ—ti – „NuodÄ— pagrindinis jĹł ka tin sias Man pa nija“.

Karo

ÄŒekija virto narko manĹł

DeĹĄim pasa ulis tmetis

TELEVIZIJOS PROGRAMOS

12 2013 m. Nr.

kovo 23, 2013

karo: je

baimÄ—

kieÄ?iai mums ĹĄios ga teikÄ—. At limybÄ— ÄŻmano rodo, jie padarÄ— s nesuma, pajÄ—go viskÄ…, Arbatos kad Irakas ĹžlugtĹł se, kas je. Mes sunitĹł nÄ—ra pardavÄ— dilas ÄŻ .“ jauÄ?iamÄ— vy jas Ab tÄ… s nerei riausybÄ—niĹĄkai: patÄŻ klausimÄ… dullah Fakalingi.“ „AĹĄ net Fronte Bepras atsakÄ— metĹł. ne nie Kasdien pamenu kiek iro- Karas mis karas? Kovo 20 ko naujo jamas nusineĹĄÄ— man atsike gau metĹł nuo d. sukako turÄ—Ä?iau sybÄ—s pro liu kamuo- ir per 4,8 tĹŤkst. 116 tĹŤkst ly Irake blemĹł . civiliĹł Ä?iĹł ir jĹł tos dienos, giai deĹĄimt pri koali . KodÄ—l kariĹł gyvybÄ™. kas kai TaÄ?iau siminti me dÄ—jo ka sÄ…jungininkĹł amerikie- nuo 4 iki 5 met Şōsta tines?“ Irako nau kieÄ?iĹł Dar 31 ciniĹł pajÄ—gĹł tĹŤkst. maĹždaug vadovas rinÄ™ kam kariĹł bu tĹŤkst. pa – jienĹł agent jÄ—gos be ci ka“ (angl. Nasee veik ame trau viliĹł vo panijÄ… pra„Tvirta vo tarp tiek, kiek ĹĄio gyventojĹł lestavo, kad ras Awamas ĹŤros ka muoti. Jung suĹžeisti ar ki riKampa – „Enduring tautinÄ—s taitinÄ—ms ras kai taip kolegos je ĹĄa muoti apgaiValstijoms Ĺžmo neno ti tuometÄŻnijos tikslas Freedom“). visus deĹĄimt koalicijos lyje ĹžuBritai ne navo 810 mlrd. „NÄ— vie niĹł apie svar ri inforkariĹł per metĹł. te – nuversIrakÄ… val ko Kruvini do Hussei 179 biÄ… nas ne leriĹł. BritÄ— kariĹł. mo ĹĄia iĹĄpuo no reĹžimÄ…, dantÄŻ Sad rodÄ— su datÄ…. tema. naikini re prara Ca rol Jo nes damo dienybe. GalbĹŤ liai jau ta si suras mo gink po kas- turÄ—tĹł infor Manau, Ĺži domÄ—jido sĹŤnĹł Ira ko t tero vo lus ir juos ti masinio maĹžiau nei niasklai Tada prieĹĄ ke ro aktĹł dabar karÄ…. Akivaizmuoti visuo da te pietiniame IraJohnÄ…. Vyras kataÄ?iau likviduo operacijÄ…niekas apie menÄ™ lerius ramybe 2005 Ĺžudu, ko ti. din Ĺžino, ko deĹĄimt to tikrai metus, si. kiĹł pa kad irakieÄ?iai apie taÄ?iau m. „Johnas Basros miesPrieĹĄin nekalbÄ—jo, dariniĹł o ir ne meÄ?io gai, jau nepava- jo Irakui jis bu yra did negalvojo. tuome menta ir visam regio karas turÄ—- norÄ—jau, kad vo mano sĹŤnus vyris, tis JAV po dviejĹł mÄ—ne NÄ—ra ko vo jis W.Bus nui“, N.Aw – va . ŞōtĹł apgai dovas siĹł ĹĄvÄ™sti – koamas. has Politikos toks jau NeLincoln“ lÄ—ktuvneĹĄio George’as Hasimas al ? ta, kÄ… Ĺži lestavo mote nas“, mokslĹł Bagdado ris. no apie „Abraham ventojas, Shimaris, pro ja baig denyje paskelbÄ— IrakÄ…, PaklausBag Shmm universiteto fesorius iĹĄ „Nieko neĹži akylai ta“ ji prasi ary pri sekÄ— gaiddado gy: „Misi- tynes vie nau Ahs complis (angl. – nau, tarÄ—: apie sa ar nas al „Mission ĹžiĹł peĹĄ- laisvinimas dĹŤrÄ—, kad hed“). Ä?iĹł turgĹł name Bag vizijÄ… maten jau yra tai IrakÄ…. NeĹžiMisija da Ira Acka. Per ĹžurnalistĹł. „The New do paukĹĄ- lĹŤkesÄ?iĹł, todÄ—lnepateisino ko iĹĄ- tai tau visus ĹĄiol. Tie Irake, regis, teleYork Ĺžmo skau minÄ— tuos vi pa – paÄ?iĹł sa, dabar ĹĄaliesnebaigta iki artÄ—ja karo klaustas, ar Times“ ira ti. „ŽmonÄ—s suomenei nÄ—raniĹł Johnas dina. Kartais Ĺžudymus, Ĺžino, kad me kieÄ?iams Ĺžuvo vel sva atrodo, ko „Mato proble riuomenÄ—irakieÄ?iĹł rei te ĹĄiuos tinÄ—s, vyras mos Carol sĹŤnĹł . TaÄ?iau jojo apie IrakÄ… tui.“ kad to ka ĹĄis sap Ä?iau sun iĹĄ Irako pa las. JAV ka- nori parduo Ĺžmones. Jie atsakÄ—: – koĹĄmaru, – ÄŻ IrakÄ… nas vir- vÄ™s britĹł sakÄ— pasiuntÄ™ Ĺ tai ti sitrauk ku Ä?ia, premje duoda Ä—, ta- tĹł sukrapĹĄty paukĹĄÄ?ius, kad nes tines kodÄ—l Ĺžmon mokslinin s buUĹžuot mai niekur ras To mas kas. Ĺ˝monÄ—ms ti pinigĹł Ä—s apie ny nekal galÄ—Irako Ĺžur raĹĄÄ™ apie ka nedingo. ĹĄias me- kad ĹĄiandie interviu BBC, Blairas, ir iĹĄgy nerĹŤpi Tiesa, ba.“ venti. pabrėŞė jo ÄŻ tero nalistai ĹĄiÄ… sa ro metines, Jie nusivylÄ™, jokios ra tokia, nos situa slÄ—pÄ—, ĹĄiitas A.al Shmm , me cija Ira ko kad d. spro ro iĹĄpuoliĹł vie vaitÄ™ skubÄ—- pokyÄ?ius.“ jie nori maty tinÄ—s. po ary ne- Ä?iau Ä?ia pat kios jis tikÄ— ke nÄ—gi ti tikrus invazi jam paÄ?iam Vyras jo tĹł rajo mai griaudÄ—jo tas. Kovo 19 pridĹŤrÄ—: gyvenau jos pagerÄ—jo. gyvenimas dant S.Hus jis pridĹŤrÄ—, si. Tane, kad sei „Iki 2003 „Jei pa tĹł gyve prieĹĄ tai – pieBagdado ĹĄii- tĹł geresnÄ—, dar blo dÄ—tis bĹŤ- mane nie kaip vergas, nei na gesnÄ—. nui situacija valanksÄ?iau me Basros tiniame ĹĄii- galbĹŤt tikrai ĹĄiuo metu niekas m. ko neĹži buvo Ar Ä?iu, ka mies apie yra, ras no prisi Bagdado kad gy mes te, o dar kai atÄ—jo venu. jo. Dabar jau- mas? Var galÄ—jo iĹĄsprÄ™ Ĺžaliojo ir Ĺži ameri mintume dienÄ… Tapau IrakÄ… sti pro je zono ras tik gu. DaugelÄŻ , dĹžiaunomu politi je. kur ir suteikÄ— kieÄ?iai, iĹĄlais paaĹĄtri problemĹł blekos eks gerbiamu gÄ—si vino ti geresnÄ™ mums no nokon galimybÄ™ fesinius – pavyzdĹžiui, kaO suni mokslininkas. pertu“, – ateitÄŻ. tas Irake ir TaÄ?iau etdygsta koniktus. ameri- sunitĹł bend A.Fadilas pa GalbĹŤt taÄ?iau demok brėŞė, ruojama: ruomenÄ— vi ra kad vo ir bentsuomenÄ—s vie tijos daigas, „SunitĹł jauÄ?iasi ig nonybÄ—s nÄ—ra sau jau gumo voje, regis, ne artimoje per nebuspektybus.

IrakieÄ?i ai neno ri grÄŻĹžti

Julija

j.galisa

nas

Ga nskis@ liĹĄanskis diena.l t

TV ŽMOGUS Vilniaus tikos cent universite to

Orien re dÄ—sta malas talisntis JumĂĄvadovo LRT (nuotr.) irakietis Jakai ku riĹł ana nesutin li baigiantis Irako ka su kadencijai vertini karas tikĹł mais, buvo je ne

ParengÄ— Va

lentinas Ber

ĹžiĹŤnas

atgal

pinigų kirtęs Sirijos darbino sieną, kankamaiŞurnale ir jis sukaupę įsi- kas lėťų dėl gyventi s į Daniją.1984 m. iťke pa- – Sau to kaltas. „Mōs do liavo Vyrui ri maty Arabija ir Ira ų kaimynai 2000 kilo kōry

ti savo nas – binÄ— m. kad klaida. turi bĹŤti nenopaĹĄonÄ— raĹĄÄ?io. jis neparaĹĄÄ— krizÄ— ir nuo tiĹĄkos vals „Pasau ronui vietos nÄ— TaÄ?iau lyvojumi. tybÄ—s. Jie je demokrair dikta nÄ— vie prieĹĄ vieno eilÄ—lai toriui,“ nam ti- lankydama TodÄ—l jie daro ko tai pa– sakÄ— to ÄŻkvÄ—p sis Vilniuje keletÄ… metĹł sutrukdytĹł jis. ÄŽkvÄ—p viskÄ… de imÄ… ir imÄ… tinÄ™ dÄ—sty grÄŻĹžo ÄŻ poetas paju- cesams, siun mokratiniams , kad Jau tris rado Lietu Lie Ä?ia tero voje prodeĹĄimt ratĹŤros. ti arabĹł kal tuvos sos- to religinÄŻ ris se

Ĺ˝monÄ—m s nerĹŤpi jokios metinÄ— s. Jie nu sivylÄ™, jie nori matyti tik rus pokyÄ?ius .

tus, koniktÄ… me gyvenan bos ÄŒia tis J.Ju Ä?ius Vakaruo- eiliĹł, o ne jis paraĹĄÄ— Vil bei lite- ko: „PaĹžiĹŤrÄ— ir tuometkurskaras. kite, mĂĄ demok toli niui Jis kilusÄŻ ginksavo akimis Ĺžino, kas yra kai turÄ—tĹł pa moje ateityje skirtĹł Hus ratinÄ— sis kokia prasta saď Ž Aukos: matÄ— 1980 lietuviĹĄtema.“ sirodyti yra Ĺžmon seino kalbas ko ir Ira luotÄ… kon 6_N X\ XN Ä—s uĹždirb iktÄ… tarp m. „Book iĹĄversta jo jau ÄŻ septynias viskÄ…, kad ĹĄalininkai taip Saddamo no. Bas _N` [b eilÄ— bĹł lite Uni su of the `V [R Ă› aĂ­ davo la ratĹŤros ros universite IraBook“ raĹĄÄ?iĹł knyga tytis“, – aiĹĄ trukdytĹł Ira pat daro gau versiteto dÄ—sty bai ma X`aN[ Ă˜ jaunuo te . kui vysĹžai. davo VĂş V_N XVR tojai liui bĹŤtĹłstudijas baigu ara- KiĹĄa Bet gim kino irakie Ă˜VĂş V_ NZR tis. menÄ™, pa kursÄ… – 3 dolerius (pa per mÄ—nesÄŻ tinÄ— gai ir bet ne tekÄ™ stoti ÄŻ ka siam Nors galius ÄŻ ratus _V XVR Ă˜VĂş XN artimie je gyvenantys duoti nimai 8 litus), o da gal dabartinÄŻ senokai riuoji pasa _VĂş Tf c pastebimÄ… savÄ™s galÄ—damas bar jĹł nÄ—ra buvÄ™s koja jamdrau- litĹł). siekia 1500 fOĂ? ÄŻsivaiz- J.JumĂĄ iĹĄ jis nuspren ĹžudanÄ?io atlygidole Ma tÄ—vyn „S.Hu paĹžangÄ…. apie kojimĹł draugĹł ir ar dÄ— pabÄ—gti. kitÄ… Ĺžmog vaikai no giminÄ—s riĹł (4 tĹŤkst. timĹłjĹł Ä—je, du laik sseino laikais Ĺži tu , draugai Be paso Ĺł karÄ… iĹĄgy no, kaip atro pasaraĹĄÄ?ius, turÄ—jome gali nau ri mobiliuosius ir jĹł do pastarÄ…j venÄ™s niai. ir ly abu dotis in tik S.Hus Ira je tebÄ— ÄŻ Ĺžur Dabar turime buvo valsty ternetu telefonus, ra sun kas. PadÄ—tis sei nalĹł, bino 120 ki, ir J.Ju – vi ĹĄalai laik ku ta“, – mĂĄ Ĺžino, ti vyriau rie gali laisvai raĹĄÄ?iĹł ir vardijo kais buvo uĹžd sa tai J.JumĂĄ. rauskritikuoJis pri naftos sybÄ™. Nors Ira iĹĄtekliĹł, kas visa tai paŞįsta, kad S.Hussei turi daug ira su kie mokÄ— Ä?iai no laikais niekada nenorÄ—t jo krauju, bet uĹž seino epoch Ĺł grÄŻĹžti jie ÄŻ S.Hus Ä…. -

Ĺ iandien priedai .`ZR[V[

V\ N_PUfc \ [b\a_

TiraĹžas 34 720

Vie­toj Şōk­lÄ—s – gÄ—­liĹł lys­vÄ—

Kaina 1,60 Lt  @PN[ ]Ve• [b\

a_

„Pavasaris, mere, uĹžtat moterys ir aktyvios.“ Seimo narÄ— DangutÄ— MikutienÄ— uostamiesÄ?io vadovui V.Grubliauskui paaiĹĄkino, kodÄ—l posÄ—dyje dominavo dailiosios lyties atstovÄ—s.

Jie va­lan­dĹł va­lan­ das ga­lÄ—­tĹł kal­bÄ—­ti ne apie Şōk­lÄ™ ar me­ dĹžiok­lÄ™, o dĹžiaug­tis tuo, ko­kiais Ĺžie­dais ap­si­py­lÄ— jĹł au­gi­na­ mos gÄ—­lÄ—s. Ĺ˝i­no­mi klai­pÄ—­die­Ä?iai lau­Şo ste­reo­ti­pus, jog to­ kiĹł po­mÄ—­giĹł te­ri­to­ ri­jo­je ÄŻpras­tai ka­ra­ liau­ja mo­te­rys.

2p.

Val­di­nin­kÄ… pa­siun­tÄ— uĹž gro­tĹł Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Klai­pÄ—­do­je ky­ťį paÄ—­mÄ™s val­di­nin­ kas pir­mÄ…­kart nu­teis­tas rea­lia lais­ vÄ—s atÄ—­mi­mo baus­me. Bu­vu­sÄŻ sa­vi­ val­dy­bÄ—s Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­ to di­rek­to­riĹł Al­fon­sÄ… Ĺ im­kĹł Klai­ pÄ—­dos apy­gar­dos teis­mas pa­siun­ tÄ— uĹž gro­tĹł ket­ve­riems me­tams.

Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

YpaÄ? nau­din­ga vy­rams

Spe­cia­lių­jĹł ty­ri­mĹł tar­ny­bos (STT) Klai­p Ä—­d os val­dy­b os Ko­r up­c i­ jos pre­ven­ci­jos po­sky­rio vir­ťi­nin­ kas Leo­nas Ba­ri­ťaus­kas po dar­bo sten­gia­si kuo grei­Ä?iau par­sku­bÄ—­ ti na­mo. Ne­to­li GargŞ­dĹł esan­Ä?io­je so­dy­ bo­je jis ne tik pa­bÄ—­ga nuo mies­to ĹĄur­mu­lio bei ÄŻkve­pia gry­no oro. Vy­ ras su en­tu­ziaz­mu puo­se­lÄ—­ja ir sa­vo na­mĹł ap­lin­kÄ… – au­gi­na ÄŻvai­rias gÄ—­ les, me­dĹžius, vai­sius. So­di­nin­kys­ tÄ—s ir dar­Şi­nin­kys­tÄ—s pa­sie­ki­mais L.Ba­ri­ťaus­kas ne­re­tai pa­si­da­li­ja ir sa­vo so­cia­li­nio tink­lo pro­fi­ly­je.

10

„„Aist­ra: su ÄŻkvÄ—­pi­mu sa­vo ap­lin­kÄ… puo­se­lÄ—­jan­tis L.Ba­ri­ťaus­kas kas­met ne­kant­riai lau­kia pa­va­sa­rio.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

By­lo­je mi­ni­mi 2006 me­tĹł ÄŻvy­ kiai, kai vals­ty­bÄ—s tar­nau­to­jas pa­ Ĺža­dÄ—­jo, kad atei­ty­je pa­dÄ—s ke­lioms ÄŻmo­nÄ—ms lai­mÄ—­ti sa­vi­val­dy­bÄ—s or­ ga­ni­zuo­ja­mus vie­ťų­jĹł pir­ki­mĹł kon­kur­sus. UĹž ĹĄias pa­slau­gas val­ di­nin­kas paÄ—­mÄ— ky­ťį nau­ju au­to­ mo­bi­liu „Vol­vo S60“, kai­na­vu­siu 117 tĹŤkst. li­tĹł. A.Ĺ im­kus nau­jÄ…­ja ma­ťi­na ne­si­ bo­dÄ—­jo va­Şi­nÄ—­ti ÄŻ dar­bÄ…. Jo po­kal­bius su val­di­nin­ko pa­ lan­ku­mo bran­gio­mis do­va­no­mis sie­ku­siu vers­li­nin­ku Pran­ciť­ku­mi Jur­gu­Ä?iu fik­sa­vo se­ki­mo apa­ra­tō­ra.

3

2

ŠEŠTADIENIS, kovo 23, 2013

miestas

Ligoninėms pinigų nežadėjo

Ra­gi­ni­mas: šva­rin­ti Klai­pė­dą kvie­čia­mos ir įvai­rios or­ga­ni­za­ci­jos, ir pa­vie­niai mies­tiečiai.

Vi­zi­tas: į Klai­pė­dą at­vy­kę Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­riai iš pir­

mų lū­pų no­rė­jo iš­girs­ti apie uos­ta­mies­čio džiaugs­mus ir rū­pes­čius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

mo“, – ko­mi­te­to žings­nius įvar­di­ jo D.Mi­ku­tie­nė.

Klai­pė­do­je va­kar po­sė­džia­vę Sei­ mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­ riai ge­rų nau­jie­nų neat­ve­žė. Par­la­ men­ta­rai ne­pri­ža­dė­jo, kad fi­nan­ sa­vi­mas gy­dy­mo įstai­goms bus pa­di­din­tas. Tai reiš­kia, kad jo­se bus ap­tar­nau­ta ma­žiau pa­cien­tų, o žmo­nės bus pri­vers­ti mo­kė­ti už me­di­ci­nos pa­slau­gas pri­va­čio­se įstai­go­se.

Svar­biau – eu­ras?

v.spuryte@kl.lt

Po­sė­dy­je da­ly­va­vu­si svei­ka­tos ap­ sau­gos vi­ce­mi­nist­rė Jad­vy­ga Zin­ ke­vi­čiū­tė lyg ir lei­do su­pras­ti, kad di­des­nis fi­nan­sa­vi­mas svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mai ne­bus skir­tas. „Prem­je­ras lie­pė lai­ky­tis fis­ka­li­nės draus­mės, nes 2015 me­tais no­ri­me įsi­ves­ti eu­_rą“, – pa­brė­žė J.Zin­ke­ vi­čiū­tė.

Kė­lė ak­tua­lias pro­ble­mas

Nors sve­čiai iš par­la­men­to la­biau no­rė­jo do­mė­tis, kaip Klai­pė­do­je se­ka­si už­siim­ti vi­suo­me­nės svei­ka­ ti­ni­mu, nes 2013-ie­ji yra pa­skelb­ti Svei­ka­tin­gu­mo me­tais, uos­ta­mies­ čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ne­pra­lei­do ga­li­my­bės iš­kel­ti kur kas ak­tua­les­nių pro­ble­mų. Vie­na jų – jau ke­le­rius me­tus vis ma­ži­na­mas fi­nan­sa­vi­mas gy­dy­mo įstai­goms. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Vin­ sas Ja­nu­šo­nis skai­čia­vo, jog šie­met fi­nan­sa­vi­mas, pa­ly­gin­ti su praė­ju­ siais me­tais, iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­ tos drau­di­mo fon­do gy­dy­mo įstai­ goms bus su­ma­žin­tas 11 pro­c. Ne­gaus 11 mln. li­tų

„Mū­sų li­go­ni­nei tai reiš­kia, kad gau­si­me 11 mln. li­tų ma­žiau nei per­nai. To­kia si­tua­ci­ja ne­be­ga­ li tęs­tis, rei­kia kaž­ką keis­ti – ar­ ba kel­ti klau­si­mą dėl pri­va­lo­mų prie­mo­kų už gy­dy­mą, nors po­li­ ti­kai ven­gia šios ne­po­pu­lia­rios te­ mos, ar­ba ne­kal­bė­ti, kad li­go­ni­nė­se bus tei­kia­mos to­kios pat pa­slau­gos, kaip iki šiol. Lo­giš­ka, kad neį­ma­ no­ma da­ry­ti to pa­ties, jei tu­ri ma­ žiau pi­ni­gų“, – kal­bė­jo V.Ja­nu­šo­ nis. Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­ mi­nin­kė Dan­gu­tė Mi­ku­tie­nė pik­ ti­no­si, kad Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­de yra nu­ma­ty­tas re­ zer­vas, ku­ria­me yra apie 300 mln. li­tų, ir jų nau­do­ti, skir­ti di­des­nį fi­ nan­sa­vi­mą svei­ka­tos prie­žiū­rai ne­ lei­džia­ma. „Tai yra nu­si­kals­ta­ma. Jau iš­ siun­tė­me raš­tus į Vy­riau­sy­bę, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją, kad re­zer­vo pi­ni­gus bū­tų lei­džia­ ma nau­do­ti, ir lauk­si­me at­sa­ky­

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Keis­ta, kai me­di­kai ne­ga­li lai­ky­tis duo­ tos Hi­pok­ra­to prie­ sai­kos, o ją kei­čia prie­sai­ka prem­je­rui ar fi­nan­sų mi­nist­rui.

Toks pa­reiš­k i­m as pa­p ik­t i­n o D.Mi­ku­tie­nę: „Kas ge­riau ir mums svar­biau – eu­ras ar gy­vi pa­cien­ tai?“ Jai ant­ri­no ir Klai­pė­dos me­ras V.Grub­liaus­kas, ku­ris taip pat ne­ vy­nio­jo žo­džių į va­tą. „Dangs­ty­ ma­sis Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ ty­m u ga­l i baig­t is tuo, jog teks už­si­vož­ti dar­be. Keis­ta, kai me­ di­kai ne­ga­li lai­ky­tis duo­tos Hi­ pok­ra­to prie­sai­kos, o ją kei­č ia prie­sai­ka prem­je­r ui ar fi­n an­s ų mi­nist­rui“, – pik­ti­no­si V.Grub­ liaus­kas. D.Mi­ku­tie­nė pa­ti­ki­no, jog svei­ ka­tos prie­žiū­ros fi­nan­sa­vi­mo klau­ si­mo jos va­do­vau­ja­mas ko­mi­te­tas tik­rai ne­pa­leis iš aki­ra­čio ir sieks, kad įstai­gos gau­tų tiek pi­ni­gų, jog ga­lė­tų tin­ka­mai dirb­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Iš kabinetų – į talką Klai­pė­die­čiai ir šie­met bus pa­kvies­ti sa­va­ no­riš­kai iš­kuop­ti mies­tą nuo at­lie­kų – pu­ s-ant­ro mė­ne­sio bus or­ga­ni­zuo­ja­mos pa­ va­sa­ri­nės tal­kos, o ba­lan­džio pa­bai­go­je vyks vi­suo­ti­nė šva­ri­ni­mo­si ak­ci­ja „Da­rom“. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Tra­di­ci­jos ne­si­kei­čia me­tai iš me­ tų – iš pra­džių ap­si­šiukš­li­na­me, o pa­skui ap­si­šva­ri­na­me“, – kal­bė­da­ mas apie pa­va­sa­ri­nes tal­kas juo­ka­ vo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da. Nu­ma­ty­ta, kad šie­met va­di­na­ ma­sis šva­ros mė­nuo Klai­pė­do­ je pra­si­dės ba­lan­džio 10 die­ną, o baig­sis ge­gu­žės 31-ąją. Vi­są šį lai­ko­tar­pį tal­ki­nin­kai, no­ rin­tys pa­dė­ti mies­tui iš­si­va­duo­ti iš šiukš­lių, uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­ bė­je ga­lės gau­ti ta­lo­nus, už ku­riuos bus ne­mo­ka­mai iš­ve­ža­mos su­rink­ tos at­lie­kos. Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai taip pat pa­rengs są­ra­šą vie­tų – ne­le­ ga­lių są­var­ty­nų, ku­riuos rei­kia su­ tvar­ky­ti. „Tos or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios no­rės da­ly­vau­ti pa­va­sa­ri­nė­se tal­ko­se, tu­

rės kreip­tis į mus, o mes pa­si­rū­pin­ si­me joms nu­ro­dy­ti tvar­ky­ti­nas vie­tas“, – tvar­ką trum­pai nu­pa­sa­ ko­jo L.Dū­da.

Liudvikas Dūda:

Tradicijos nesikeičia metai iš metų – iš pra­ džių apsišiukšlina­ me, o paskui apsišva­ riname.

Jis pa­ti­ki­no, jog pa­va­sa­ri­nė­je tal­ ko­je da­ly­vaus ir val­di­nin­kai. Kol kas tik nė­ra pa­si­rink­ta vie­ta, ku­rią jie tvar­kys. „Pa­si­rink­si­me pa­čią pro­ ble­miš­kiau­sią vie­tą, ku­rios tvar­ky­ti nie­kas ne­no­rės“, – pa­brė­žė Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius. Ba­lan­džio 27-ąją klai­pė­die­čiai tra­di­ciš­kai bus kvie­čia­mi pri­si­

jung­ti prie vi­suo­ti­nės ak­ci­jos „Da­ rom“. Uos­ta­mies­čio me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas ir ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą, jog to­kia ak­ci­ja vyks ir Klai­pė­do­je, o sa­vi­val­dy­bė jos or­ga­ni­za­to­riams pa­dės, kuo ga­lės. „Kol kas jo­kių pa­gal­bos pra­šy­mų ne­su­lau­kė­me“, – tei­gė L.Dū­da. Dėl šios prie­žas­ties net bu­vo ki­lę gan­dų, kad „Da­rom“ ak­ci­ja šie­met Klai­pė­do­je ne­vyks – esą iš­si­skirs­tė pen­ke­rius me­tus sa­va­no­riš­kai dir­ bęs or­ga­ni­za­ci­nis ko­mi­te­tas. „Ak­ci­ja uos­ta­mies­ty­je tik­rai vyks, koor­di­na­to­rius pa­si­kei­tė, bet tai jo­kios įta­kos ne­tu­ri“, – pa­brė­žė vie­šo­sios įstai­gos „Mes da­rom“ di­ rek­to­rius Ka­ro­lis Sar­gū­nas. Jis pa­tvir­ti­no, jog ar­ti­miau­siu me­tu su sa­vi­val­dy­be bus de­ri­na­ mos vie­tos, ku­rias „Da­rom“ sa­va­ no­riai ba­lan­džio pa­bai­go­je tu­rė­tų iš­kuop­ti. „Vi­sus pen­ke­rius me­tus, kiek vy­ko ak­ci­ja, daug dė­me­sio sky­rė­ me mies­tams, gy­ven­vie­tėms tvar­ ky­ti. Šie­met mū­sų tiks­lai pla­tes­ ni – no­ri­me, kad bū­tų su­tvar­ky­tos už­mies­čių te­ri­to­ri­jos, to­dėl joms ir skir­si­me di­des­nes pa­jė­gas“, – apie po­ky­čius kal­bė­jo K.Sar­gū­nas. Pa­va­sa­ri­nėms tal­koms or­ga­ni­ zuo­ti iš Klai­pė­dos biu­dže­to kas­ met ski­ria­ma ke­lias­de­šimt tūks­ tan­čių li­tų.

Teis­mas lie­pė at­ver­ti pi­ni­gi­nę Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės ne­no­ ras mo­kė­ti ve­žė­jams už tai, kad jie pi­giau moks­lei­vius iš ki­tų sa­vi­val­ dy­bių at­ve­ža į Klai­pė­dos pro­fe­si­ nio mo­ky­mo įstai­gas, yra ne­tei­ sin­gas.

Tai kons­ta­ta­vo Klai­pė­dos apy­gar­ dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas. Į jį krei­pė­si Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Klai­pė­dos ap­skri­ty­je tar­ny­ba, ku­ri nu­sta­tė, jog Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ bos pa­tvir­tin­ta mo­ki­nių ve­žio­ji­mo or­ga­ni­za­vi­mo ir va­žia­vi­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mo tvar­ka yra tai­sy­ti­ na, nes pa­žei­džia Trans­por­to leng­ va­tų įsta­ty­mų nuo­sta­tas. Prie­žas­

tis – pa­tvir­tin­to­je tvar­ko­je nė­ra nu­ma­ty­ta, kad kom­pen­suo­ja­mos pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gų mo­ki­ nių va­žia­vi­mo iš­lai­dos. Jas kom­pen­suo­ti sa­vi­val­dy­bė at­ si­sa­kė, nes tai esą per di­de­lė naš­ta mies­to biu­dže­tui – per me­tus rei­ kia ke­lių mi­li­jo­nų li­tų. Teis­mas kons­ta­ta­vo, jog uos­ta­ mies­čio sa­vi­val­dy­bės nu­ro­dy­tos ap­lin­ky­bės, kad ji nė­ra fi­nan­siš­ kai pa­jė­gi įvyk­dy­ti sa­vi­val­dy­bėms pri­skir­tą sa­va­ran­kiš­ką trans­por­to kom­pen­sa­ci­jų skai­čia­vi­mo ir mo­ kė­ji­mo funk­ci­ją, ne­su­da­ro pa­grin­ do ig­no­ruo­ti Trans­por­to leng­va­tų įsta­ty­mo nuo­sta­tas. To­d ėl teis­m as įpa­rei­go­jo uos­ ta­m ies­č io sa­v i­val­dy­b ę per pus­ me­t į nuo teis­m o spren­d i­m o

įsi­ga­l io­j i­m o pa­k eis­t i tvar­k ą ir nu­m a­t y­t i, kad kom­p en­s a­c i­j os ve­ž ė­j ams bus mo­k a­m os ir už pro­fe­s i­n io mo­k y­m o įstai­g ų mo­ ki­n ių pa­v ė­ž ė­j i­m ą. Kom­pen­sa­ci­jas rei­kės mo­kė­ti prie­mies­ti­nių marš­ru­tų ve­žė­jams, ku­rie moks­lei­vius į Klai­pė­dos pro­ fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gas at­ve­ža ne per dau­giau nei dvie­jų gre­ti­mų sa­ vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jas. Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė Klai­ pė­dos apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo spren­di­mą dar ga­li ap­skųs­ ti Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ ra­ci­niam teis­mui. „Nė­ra jo­kių abe­jo­nių, kad spren­ di­mą skų­si­me“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas.

3

ŠEŠTADIENIS, kovo 23, 2013

miestas Pa­siū­lė klai­pė­die­tę

Iš­jungs ap­švie­ti­mą

Ap­ga­vo su­kčius

Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­ja, su­si­ti­ku­si su 6 kan­di­ da­tais, nu­spren­dė Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei tin­ka­miau­ siais Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­ mo tei­sė­jo po­zi­ci­jai įvar­dy­ti tris pre­ten­den­tus. Tarp jų ge­riau­siai įver­tin­ta Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­ sė­ja Dan­guo­lė Mar­ti­na­vi­čie­nė.

Že­mės va­lan­da šian­dien bus mi­ ni­ma ir Klai­pė­do­je. 20.30 val. vi­si pa­sau­lio žmo­nės, vers­lo or­ga­ni­ za­ci­jos ir vy­riau­sy­bės kvie­čia­mos va­lan­dai iš­jung­ti švie­sas ir leis­ti Že­mei at­si­kvėp­ti. Klai­pė­die­čiai tą va­lan­dą tu­rė­tų rink­tis Teat­ro aikš­ tė­je for­muo­ti Že­mės va­lan­dos sim­bo­lį „60“, bus iš­jung­tas se­na­ mies­čio ap­švie­ti­mas.

Dar vie­na pa­tik­li klai­pė­die­tė nu­ ken­tė­jo nuo te­le­fo­ni­nių su­kčių. 46-erių mo­te­ris po­li­ci­jai pra­ne­šė, kad šią sa­vai­tę ne­pa­žįs­ta­mas vy­ ras jai pa­skam­bi­no te­le­fo­nu ir iš­ vi­lio­jo in­ter­ne­ti­nės ban­ki­nin­kys­ tės ko­dus. Vė­liau ji pa­ste­bė­jo, kad iš są­skai­tos din­go 3 tūkst. li­tų. Suk­čius mo­ters var­du paė­mė ir 5 tūkst. li­tų grei­tų­jų kre­di­tų.

Pas­kui Vy­dū­ną – svei­ka­tos ke­liu Jei žmo­nės lai­ky­tų­ si dar Vy­dū­no pro­ pa­guo­tų gy­ven­se­ nos prin­ci­pų, jaus­ tų­si svei­kes­ni, lai­ min­ges­ni, o me­di­ kai tu­rė­tų ma­žiau dar­bo. Tuo įsi­ti­ki­ nę Vy­dū­no idė­jų se­ kė­jai va­kar su­ren­gė pen­kio­lik­tą­ją svei­ kos gy­ven­se­nos kon­fe­ren­ci­ją.

m.skiriute@kl.lt

Ren­gi­nys „Į svei­ką gy­ven­se­ną ir skaid­rią bū­tį Vy­dū­no ke­liu“ pir­ mą kar­tą vy­ko pa­čio­je di­džiau­sio­ je uos­ta­mies­čio erd­vė­je po sto­gu – are­no­je. Ren­gi­nio me­tu vei­kė ir svei­kuo­liš­kų pro­duk­tų mu­gė. Kas­met or­ga­ni­zuo­ja­ma kon­fe­ ren­ci­ja ta­po neat­sie­ja­ma Klai­pė­ dos da­li­mi. Šiais me­tais ji su­bū­rė la­bai pla­ tų pra­ne­šė­jų ra­tą ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir JAV, In­di­jos, Ru­si­jos, Uk­rai­ nos, ki­tų ša­lių. Pag­rin­di­nė ren­gi­nio te­ma – psi­choe­mo­ci­nė svei­ka­ta ir stre­so val­dy­mas.

„Per­nai kon­fe­ren­ci­ja vy­ko Žve­jų rū­muo­se. Šie­met ji išau­go iki are­ nos. Net nea­be­jo­ju, kad ki­tą­met čia ateis dar dau­giau žmo­nių. Svei­kas žmo­gus – pa­ts di­džiau­sias tur­tas“, – kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to rek­to­rius Vai­du­tis Lau­rė­nas džiau­gė­si, kad ne­di­de­lis Vy­dū­no klu­bas išau­go į to­kią idė­ją, išė­jo už uni­ver­si­te­to sie­ nų ir ta­po na­cio­na­li­niu ren­gi­niu. „Sma­gu, kad moks­li­nė dis­ku­si­ja yra pri­tai­ko­ma pra­kti­ko­je“, – sa­kė rek­to­rius. Pa­sak Vy­dū­no drau­gi­jos įkū­rė­jo Va­cio Bag­do­na­vi­čiaus, jei žmo­nės

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Jei žmo­nės va­do­ vau­tų­si Vy­dū­no idė­ jo­mis, me­di­kai tu­rė­ tų ma­žiau dar­bo. va­do­vau­tų­si Vy­dū­no idė­jo­mis, me­ di­kai tu­rė­tų ma­žiau dar­bo. „Žmo­nės ge­riau jaus­tų­si. Dėl to ir no­ri­me, kad Vy­dū­no idė­jos pa­ sklis­tų kuo pla­čiau“, – tei­gė drau­ gi­jos įkū­rė­jas. Jis tvir­ti­no, kad drau­gi­ja jau gy­ ve­na 150-osio­mis Vy­dū­no me­ti­nė­ mis, ku­rios bus po pen­ke­rių me­tų.

Kon­fe­ren­ci­jo­je va­kar ap­si­lan­kiu­ sių svei­ka­tos mi­nist­ro, Sei­mo na­ rių, mies­to val­džios at­sto­vų V.Bag­ do­na­vi­čius pra­šė, kad tei­gia­mai bū­tų žiū­ri­ma į jų idė­jas. Šie­met pir­mą kar­tą kon­fe­ren­ci­ jos me­tu vei­kė svei­ka­tos pa­slau­ gų ir pre­kių mu­gė. Jo­je bu­vo ga­li­ ma įsi­gy­ti svei­kuo­liš­kų pro­duk­tų, iš­ban­dy­ti nau­jas svei­ka­tos pa­slau­ gas, pa­ra­gau­ti pa­gal svei­kos mi­ty­ bos prin­ci­pus pa­ga­min­tų ska­nu­ my­nų. Lan­ky­to­jai ga­lė­jo iš­ban­dy­ti ir me­di­ci­nos nau­jo­vių – pa­ma­ty­ti, kaip vei­kia jė­gos ma­tuok­liai, at­lie­ ka­ma aku­punk­tū­ra.

Val­di­nin­ką pa­siun­tė už gro­tų

1

Apie juos pa­sa­ko­jo ir at­sa­ko­my­bės iš­ven­gęs įmo­nės „Klai­pė­dos ke­liai“ va­do­ vas Juo­zas Ruk­šė­nas. Jis at­vi­rai pa­pa­sa­ko­jo apie šią įmo­nę bei bend­ro­vę „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ val­džiu­sio P.Jur­ gu­čio duo­tą nu­ro­dy­mą nu­pirk­ti au­to­mo­bi­lių sa­lo­ne nau­ją ma­ši­ną ir ją per­duo­ti A.Šim­kui. Ma­ši­nos įtei­si­ni­mas val­di­nin­ko var­du vy­ko pai­niai, kad pa­rei­gū­nai ne­sup­ras­tų, jog tai ky­šis. A.Šim­kaus iš­si­rink­ta ma­ši­na bu­vo nu­pirk­ta ir įtrauk­ta į „Klai­ pė­dos ke­lių“ ba­lan­są, ta­čiau šiuo au­to­mo­bi­liu įmo­nės dar­buo­to­ jai ne­va­ži­nė­jo. Iš pra­džių ji lai­ky­ ta P.Jur­gu­čio val­do­se. Net­ru­kus bu­vo už­fik­suo­ta, kad au­to­mo­bi­lis bu­vo ap­ga­din­tas ir api­brai­žy­tas, o jo ver­tė su­ma­žė­jo per­pus. Ta­čiau kas­ko drau­di­mu ap­draus­to „Vol­ vo“ de­fek­tai ne­bu­vo ofi­cia­liai fik­

Kny­g a. Ant­ra­d ie­n į 17 val. Klai­p ė­dos ap­s kri­t ies vie­š o­s ios I.Si­mo­n ai­t y­tės bib­l io­te­kos Kon­fe­ren­c i­jų sa­lė­je vyks Joa­nos Uli­n aus­k ai­tės-Mu­rei­k ie­n ės kny­gos „Li­k i­mo iš­b an­dy­m ai“ pri­s ta­ ty­mas. Pa­t ik­r i­n i­m ai. Nuo ant­ra­d ie­n io bus vyk­do­m i pa­t ik­r i­n i­mai, ar klai­p ė­d ie­ čiai ne­de­g i­n a žo­lės. Už pa­ž ei­d i­mus gre­s ia nuo­b au­dos. Pa­t ik­r i­n i­m ai bus vyk­do­m i du mė­ne­s ius – iki ge­g u­ž ės 30 die­nos.

Svei­ka­ta: kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai do­mė­jo­si mu­gė­je par­duo­da­mais svei­kuo­liš­kais pro­duk­tais.

Mil­da Ski­riu­tė

Dienos telegrafas

suo­ti, o au­to­mo­bi­lį areš­ta­vę pa­rei­ gū­nai neap­ti­ko jo­kių de­fek­tų. Už pu­sę kai­nos mo­kė­da­mas per tris kar­tus šį au­to­mo­bi­lį fik­ty­ viai nu­pir­ko to­kių pi­ni­gų ne­tu­rė­ jęs Vik­to­ras Ria­bo­vas. Šis vy­ras teis­me at­si­kvė­pė leng­viau, nes dėl da­lies kal­ti­ni­mų bu­vo iš­tei­sin­tas, o kal­ti­ni­mui dėl do­ku­men­tų klas­to­ji­ mo suė­jo se­na­ties ter­mi­nas. 54 me­tų P.Jur­gu­tis, su­lau­kęs ne vie­no nuo­spren­džio ki­to­se by­lo­se, už ky­ši­nin­ka­vi­mą, va­kar nu­teis­tas lais­vės atė­mi­mu 3,5 me­tų. Tie­sa, iš­klau­sy­ti nuo­spren­džio jis į teis­ mą neat­vy­ko. 66-erių A.Šim­kus iš­klau­sė teis­ mo spren­di­mo pik­tas, o po po­sė­ džio ti­ki­no, kad po pus­me­čio vis­ kas su­bliūkš. Nuosp­ren­dis per 20 die­nų ga­li bū­ti skun­džia­mas Lie­tu­vos ape­lia­ ci­niam teis­mui, nea­be­jo­ja­ma, kad nu­teis­tie­ji pa­si­nau­dos šia tei­se.

Žve­jai. Va­kar 12.10 val. Ka­r i­n ių jū­r ų pa­jė­g ų Jū­r ų gel­bė­ji­mo koor­di­na­vi­mo cent­ras iš Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro ga­vo in­for­ma­ci­ją, kad Kur­š ių ma­r io­ se ties Ven­tės ra­gu apie ki­lo­met­rą nuo kran­to ant at­ski­lu­sios le­do ly­ties yra 2 as­me­nys, ku­rie ne­ga­li pa­siek­ti kran­to. Rea­g uo­jant į pra­ne­š i­mą pa­s i­telk­t as VSAT Pak­ran­čių ap­sau­gos rink­t i­nės lai­vas ant oro pa­gal­vės „Cris­t i­na“, su­ teik­t i pa­gal­bą į ne­lai­mę pa­te­k u­siems as­me­n ims bu­vo pa­r uoš­t as Ka­r i­n ių oro pa­j ė­g ų sraig­t as­par­n is Ne­m ir­se­ to­je. 13.05 val. „Cris­t i­na“ už dvie­jų ki­ lo­met­r ų nuo Ven­tės ra­go į pie­t ų pu­sę nu­kė­lė nuo le­do du į ne­lai­mę pa­k liu­ vu­sius žve­jus, taip pat nuo tos pa­čios le­do ly­t ies bu­vo nu­kel­t i dar trys vy­ rai. Iš­gel­bė­ti žve­jai bu­vo iš­leis­ti į kran­ tą ties Nai­k u­pės upės žio­t i­m is. Me­d i­ ci­nos pa­gal­bos jiems ne­pri­rei­kė. San­t uo­kos. Šian­d ien Klai­p ė­dos sa­ vi­v al­dy­b ės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e tuok­s is 6 po­ros. Žie­dus su­ mai­nys Dia­n a Ja­k u­b ovs­k a­ja ir Mak­ sim Sa­moi­len­ko (11.50 val.), Ele­n a Shmidt ir Vi­t a­l ij Ši­pi­lov (12.10 val.), Ži­v i­lė Žem­g u­ly­tė ir Pau­l ius Dik­š ai­t is (12.50 val.), Ra­mu­nė Ab­r u­t ai­t y­tė ir Au­r i­mas Kau­nas (13 val.), Iri­na Areš­ čen­ko ir Eduard Lo­p u­c hov (13.10 val.), Rū­t a Emil­j a­no­vai­tė ir Ed­g a­ras Mik­n iū­nas (13.20 val.). Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė So­f i­ja Žu­l ie­nė (g. 1928 m.), Lyu­ bov Boi­chuk (g. 1931 m.), Jus­t i­nas Jon­ kus (g. 1932 m.), An­t a­n as Raš­č ius (g. 1945 m.), Jo­n as Mie­ž ans­k as (g. 1946 m.), Va­le­r ij Šva­j ev (g. 1962 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Ma­r i­jo­na Sla­v ic­k ie­nė, An­ge­lė Krikš­ čiū­n ie­nė, Va­le­r ij Šva­jev, So­f i­ja Žu­l ie­ nė, ry­toj – Lyu­b ov Boi­c huk, An­t a­nas Raš­č ius, Jus­t i­nas Jon­k us. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­r ys. Gi­mė 1 mer­gai­tė ir 7 ber­n iu­k ai.

Nuo­tai­ka: iš­gir­dęs ap­kal­ti­na­mą­jį nuo­spren­dį A.Šim­kus bu­vo ne­pa­ten­

kin­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­k ar iki 17.30 val. grei­to­ sios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­kė 60 iš­k vie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­d ė­ si krau­j o­t a­kos su­t ri­k i­m ais, pil­vo ir gal­vos skaus­m ais, aukš­t u krau­j os­ pū­d žiu.

4

ĹĄeĹĄtadienis, kovo 23, 2013

lietuva

Ener­ge­ti­kos tiks­las – be ato­mi­nÄ—s Prem­je­ras ir ener­ge­ti­kos mi­nist­ras, par­la­ men­ti­nÄ—ms par­ti­joms pa­siō­lÄ™ pa­si­ra­ťy­ ti na­cio­na­li­nÄŻ su­si­ta­ri­mÄ… dÄ—l stra­te­gi­niĹł ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos tiks­lĹł, apie ato­mi­nÄ™ elekt­ri­nÄ™ ja­me nÄ— neuŞ­si­me­na. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Krei­pÄ—­si mi­nist­ras

„Spren­di­mas dÄ—l ener­ge­ti­kos stra­ te­gi­jos pa­ga­liau pa­siek­tas“, – mi­ nÄ—­da­mas Vy­riau­sy­bÄ—s ĹĄim­ta­die­nÄŻ skel­bÄ— prem­je­ras Al­gir­das But­ke­ vi­Ä?ius ir pra­ne­ťÄ—, kad na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas ener­ge­ti­kos klau­si­mais jau pa­reng­tas. UŞ­va­kar ener­ge­ti­kos mi­nist­ro Ja­ros­la­vo Ne­ve­ro­vi­Ä?iaus laiť­kÄ… bei na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­ mo pro­jek­tÄ… pa­ga­liau ga­vo ir par­ la­men­ti­niĹł par­ti­jĹł pir­mi­nin­kai. Vos vie­no pus­la­pio na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo pro­jek­te dÄ—s­to­mi ener­ ge­ti­kos po­li­ti­kos tiks­lai per­ne­lyg api­bend­rin­ti. Vi­soms par­la­men­ti­ nÄ—ms par­ti­joms siō­lo­mas su­si­ta­ri­ mo teks­tas pra­de­da­mas iť­kil­min­gai pa­brÄ—­Şiant, kad „ener­ge­ti­nis sau­ gu­mas – pir­maei­lis na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sas“. To­liau dÄ—s­to­ma, kad rei­kia at­ si­Şvelg­ti ÄŻ „Bal­ti­jos ĹĄa­liĹł ener­ge­ ti­nÄ™ izo­lia­ci­jÄ… ir lig­ťio­li­nÄŻ „ener­ gi­jos sa­los“ sta­tu­są“, taip pat kad rei­kia ÄŻver­tin­ti po to, kai bu­vo su­ stab­dy­ta Ig­na­li­nos ato­mi­nÄ— elekt­ ri­nÄ—, smar­kiai pa­di­dÄ—­ju­siÄ… Lie­tu­vos pri­klau­so­my­bÄ™ nuo ener­ge­ti­kos iť­ tek­liĹł, ypaÄ? elekt­ros ener­gi­jos im­ por­to ir pan.

Su­tar­tĹł dÄ—l ter­mi­na­lo

Su­si­ta­ri­mo pro­jek­te ra­ťo­ma, kad par­la­men­ti­nÄ—s par­ti­jos su­ta­ria dÄ—l ke­tu­riĹł da­ly­kĹł. Pir­miau­sia dÄ—l to, kad rei­kia „siek­ti nea­ti­dÄ—­lio­ti­no Lie­tu­vos (kar­tu su Es­ti­ja ir Lat­vi­ ja) elekt­ros ener­ge­ti­kos sis­te­mos pri­si­jun­gi­mo sinch­ro­ni­niam vei­ ki­mui prie kon­ti­nen­ti­niĹł Eu­ro­pos tink­lĹłâ€œ.

Tik ĹĄtai klau­si­mas, kas bus tas ba­zi­nis ener­gi­jos ge­ne­ra­vi­ mo ĹĄal­ti­nis – ato­mi­ nÄ—, ĹĄi­lu­mos elekt­ ri­nÄ—s, o gal Ĺža­lio­ji ener­ge­ti­ka?

Taip pat ÄŻgy­ven­din­ti su­skys­tin­tų­ jĹł gam­ti­niĹł du­jĹł ter­mi­na­lo pro­jek­ tÄ… Klai­pÄ—­do­je iki 2014 m. pa­bai­gos ir su­da­ry­ti vi­sas rei­ka­lin­gas sÄ…­ly­ gas, kad bō­tĹł uŞ­tik­rin­tas jo funk­ cio­na­vi­mas. Be ki­ta ko, ÄŻgy­ven­din­ ti Len­ki­jos bei Lie­tu­vos du­jo­tie­kio pro­jek­tÄ… ir taip su­kur­ti al­ter­na­ty­vĹł gam­ti­niĹł du­jĹł tie­ki­mÄ… bei kon­ku­ ren­cin­gÄ… gam­ti­niĹł du­jĹł rin­kÄ….

„„Ju­de­siai: A.But­ke­vi­Ä?ius (deĹĄinÄ—je) ir J.Ne­ve­ro­vi­Ä?ius par­la­men­ti­niĹł par­ti­jĹł pir­mi­nin­kams iť­siun­tÄ— na­cio­na­li­

nio su­si­ta­ri­mo pro­jek­tÄ…, ta­Ä?iau ĹĄis daug kam pa­si­ro­dÄ— ne­konk­re­tus.

Ga­liau­siai „siek­ti vi­sa­ver­tÄ—s (inf­rast­ruk­tō­ri­nÄ—s, tei­si­nÄ—s ir sis­ te­mi­nÄ—s) in­teg­ra­ci­jos ÄŻ ES ener­gi­ jos rin­kÄ… Bal­ti­jos ĹĄa­liĹł ener­ge­ti­nei izo­lia­ci­jai pa­nai­kin­ti“. „Lie­tu­vos par­la­men­ti­nÄ—s par­ti­ jos yra ÄŻsi­ti­ki­nu­sios, kad Lie­tu­vos ener­ge­ti­nÄ— izo­lia­ci­ja ga­li bō­ti pa­ nai­kin­ta ĹĄa­lies ener­ge­ti­kos sis­te­mÄ… in­teg­ruo­jant ÄŻ ES ener­gi­jos rin­ką“, – to­kiu sa­ki­niu bai­gia­mas na­cio­ na­li­nis su­si­ta­ri­mo pro­jek­tas. TrĹŤks­ta konk­re­tu­mo

Apie to­kÄŻ na­cio­na­li­nÄŻ vi­sĹł par­la­ men­ti­niĹł par­ti­jĹł su­si­ta­ri­mÄ… dar per­nai gruo­dÄŻ yra kal­bÄ—­ju­si Pre­zi­ den­tÄ— Da­lia Gry­baus­kai­tÄ—. Par­la­ men­ti­nÄ—s par­ti­jos to­kÄŻ su­si­ta­ri­mÄ… yra pa­si­ren­gu­sios pa­si­ra­ťy­ti. Tie­sa, opo­zi­ci­jos at­sto­vams kliō­va per­ne­ lyg abst­rak­tĹŤs na­cio­na­li­nio su­si­ta­

ri­mo tei­gi­niai ir tai, kad ja­me ne­ kal­ba­ma apie ato­mi­nÄ™ ener­ge­ti­kÄ…. „AĹĄ pro­jek­tÄ… jau ga­vau. Ma­nau, tik­rai ga­li­me jÄŻ svars­ty­ti ir ver­ti­ nu tai po­zi­ty­viai. To­kio su­si­ta­ri­mo rei­kia. To­kÄŻ pa­tÄŻ spren­di­mÄ… mes siō­lÄ—­me pa­si­ra­ťy­ti, kai bu­vo­me val­dĹžio­je, ta­Ä?iau so­cial­de­mok­ra­ tai at­si­sa­kė“, – va­kar kal­bÄ—­jo opo­ zi­ci­jos ly­de­ris, kon­ser­va­to­riĹł ved­ lys And­rius Ku­bi­lius. Su­si­ta­ri­mo pro­jek­tÄ… ga­vÄ™s Li­be­ra­ lĹł sÄ…­jō­dĹžio va­do­vas Eli­gi­jus Ma­siu­ lis bu­vo kiek kri­tiť­kes­nis. „Vis­kas, kas ten su­ra­ťy­ta, ge­rai. Vi­si su­pran­ ta­me, kad rei­kia in­teg­ruo­tis ÄŻ eu­ro­ pi­nius tink­lus, tik ĹĄtai klau­si­mas, kas bus tas ba­zi­nis ener­gi­jos ge­ne­ ra­vi­mo ĹĄal­ti­nis – ato­mi­nÄ—, ĹĄi­lu­mos elekt­ri­nÄ—s, o gal Ĺža­lio­ji ener­ge­ti­ka. ÄŒia rei­kia ap­si­sprÄ™s­ti konk­re­Ä?iau?“, – at­krei­pÄ— dÄ—­me­sÄŻ E.Ma­siu­lis.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tÄ—s nuo­tr.

Ne pir­mas kar­tas Di­d Ĺžiau­sios ĹĄa­l ies par­la­men­t i­nÄ—s par­ti­jos yra pa­si­ra­ťiu­sios ne vie­nÄ… na­cio­na­l i­n ÄŻ su­si­ta­r i­mÄ…. An­tai per­ nai su­si­tar­ta siek­ti, kad ĹĄa­lies gy­ny­ bos fi­nan­sa­vi­mas tik aug­tĹł, kol ga­ liau­siai krať­to ap­sau­gos sis­te­mos plÄ—t­rai bō­t Ĺł nu­ma­t y­t i 2 pro­c. ĹĄa­ lies BVP, nes taip Lie­tu­va ÄŻsi­pa­rei­ go­jo sto­da­ma ÄŻ NA­TO. 2009 m. na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo „UĹž ne­pras­ko­lin­tÄ… vals­ty­bÄ™, uĹž sau­ giÄ… Lie­tu­vos atei­tÄŻâ€œ sie­kÄ— tuo­me­tis prem­je­ras A.Ku­bi­lius. Ta­Ä?iau tuo­ me­tÄ— opo­zi­ci­ja to­kio su­si­ta­ri­mo ne­ pa­lai­kÄ—. Vis dÄ—l­to jis bu­vo pa­si­ra­ťy­ tas. JÄŻ pa­lai­kÄ— ne­ma­Şai pro­fe­si­niĹł sÄ…­ jun­gĹł su­si­vie­ni­ji­mĹł, vers­lo aso­cia­ci­ jĹł at­sto­vĹł.

Ĺ vieĹžumÄ… garantuoja populiariausio alaus vardas Donatas Jankus LietuviĹĄko alaus karaliumi iĹĄlieka „Švyturio Ekstra“. Lietuvos prekybos ÄŻmoniĹł asociacija paskelbÄ—, kad ĹĄio KlaipÄ—doje verdamo alaus mĹŤsĹł ĹĄalyje pernai buvo parduota daugiausia, ir antrus metus iĹĄ eilÄ—s „Švyturio Ekstrai“ ÄŻteikÄ— „Populiariausios prekÄ—s“ apdovanojimÄ….

DĹžuljeta ArmonienÄ—, „Švyturio“ vyriausioji aludarÄ—, neabejoja, kad „Švyturio Ekstros“ sÄ—kmÄ™ lemia galiojanti grieĹžta ĹĄvieĹžumo taisyklÄ— – Lietuvos baruose, kavinÄ—se ir restoranuose statinaitÄ— ĹĄio alaus turi bĹŤti suvartota ne ilgiau kaip per 7 dienas nuo statinÄ—s atidarymo ir ne vÄ—liau kaip per 25 dienas nuo pripylimo darykloje. „Švyturio Ekstros“ gamybos receptas nesikeitÄ— nuo sukĹŤrimo. Ĺ is alus verdamas tik iĹĄ vandens, lietuviĹĄko mieĹžiĹł salyklo, trupuÄ?io ryĹžiĹł, pridedant karÄ?iĹłjĹł ir aromatiniĹł „Spalter Select“ apyniĹł bei alaus mieliĹł. „Ekstros“ gamyboje nenaudojamos jokios fermentavimo pagreitinimo technologijos, o alus brandinamas ne tik vertikaliose, bet ir senovinÄ—se horizontaliose talpyklose, kokiĹł iĹĄ didĹžiĹłjĹł alaus daryklĹł turi tik mĹŤsiĹĄkÄ—. Ĺ is alus statinÄ—se – pats tikriausias gyvas alus, todÄ—l jis visada privalo bĹŤti ĹĄvieĹžias“, – sako aludarÄ—.

Pirkėjų dėmesys – ťvieŞiems vietos gamintojų produktams

Anot Lietuvos prekybos ÄŻmoniĹł asociacijos vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo, „Populiariausios prekÄ—s“ apdovanojimai vieninteliai objektyviai atspindi ĹĄalies pirkÄ—jĹł simpatijas ir pasirinkimÄ…. Nors gamybos ir prekybos profesionalai formuoja pasiĹŤlÄ…, galutinÄŻ ĹžodÄŻ visada taria pirkÄ—jai – juk jie iĹĄsirenka, kÄ… pirkti. „MĹŤsĹł konkursas parodÄ—, kad pirkÄ—jai nedaro nuolaidĹł kokybei ir rinkdamiesi maistÄ… bei gÄ—rimus, pirmenybÄ™ atiduoda vietos gamintojams, siĹŤlantiems ĹĄvieĹžumu iĹĄsiskirianÄ?iĹł produktĹł, taip pat tiems, kurie per ilgus metus nusipelnÄ— vartotojĹł pasitikÄ—jimo. ď Ž NuomonÄ—:  =\]bYVN_VNb`VN` NYb` a_bZ]VNb`VNV `a\cV ]N_Qb\abcVĂş YR[af „Švyturio Ekstra“ yra vienas il[\`R ANV YRZVN XNQ  cfab_V\ 2X`a_N• f_N cVR VNb`VN` V_ ]N_Qb\QNZN` gametÄ—s sÄ—kmÄ—s fenomenĹł LietuObaRYVb\`R• “ `NX\ cf_VNb`V\WV  cfab_V\• NYbQN_Ă› 1 ._Z\[VR[Ă› vos maisto ir gÄ—rimĹł pramonÄ—je“, – teigia L.Vilimas. Trumpesnis kelias iki vartotojo trumpiausiai stovi lentynoje. Tai Anot alaus ekspertĹł, parduotu- lemia, kad „Švyturio Ekstra“ yra Pelnu dalijasi su klaipÄ—dieÄ?iais viĹł lentynose iĹĄstatytas alus yra ĹĄvieĹžiausias ir parduodamas bu- Ĺ iemet Lietuvos prekybos ÄŻmoniĹł veikiamas aplinkos – nors dirbti- teliuose“, – kalba DĹž.ArmonienÄ—. asociacijos „Populiariausios prekÄ—s“ nis prekybos centrĹł apĹĄvietimas Pasak jos, ÄŻmonÄ— per pastaruosius konkurso dalyviai buvo suskirstykenkia kiek maĹžiau nei tiesiogi- ketverius metus pertvarkÄ— visÄ… lo- ti ÄŻ 66 kategorijas, kuriĹł nugalÄ—tonÄ— saulÄ—s ĹĄviesa, ilgas stovÄ—jimas gistikos grandinÄ™, kad sutrumpintĹł jai iĹĄrinkti pagal vartojimÄ… atspinlentynoje blogina gÄ—rimo koky- alaus keliÄ… iki vartotojo. „IĹĄ daryklos dinÄ?ius duomenis – pagrindiniĹł bÄ™. TodÄ—l alaus populiarumas ga- ÄŻ centrinius sandÄ—lius atveĹžtas alus ĹĄalies maĹžmeninÄ—s prekybos tinrantuoja jo ĹĄvieĹžumÄ… – toks alus jau tÄ… paÄ?iÄ… dienÄ… paskirstomas po klĹł 2012 m. pardavimo rezultatus. DalÄŻ gaunamo pelno uĹž „ŠvytuparduotuviĹł lentynose uĹžsibĹŤna parduotuves. Taip dar trimis ketutrumpiausiai. riomis dienomis greiÄ?iau alus atke- rio Ekstrą“ bendrovÄ— grÄ…Ĺžina vi„Populiariausio alaus nuper- liauja pas pirkÄ—jus“, – sako vyriau- suomenei – be to, kad yra vienas didĹžiausiĹł ĹĄalies sporto ir meno kama daugiausia, todÄ—l toks alus sioji „Švyturio“ aludarÄ—.

rÄ—mÄ—jĹł, „Švyturys“ ÄŻsteigÄ— KlaipÄ—dos kilmÄ—s fondÄ…, pagal kurio nuostatus 3 centai nuo kiekvieno parduodamo alaus butelio skiriami uostamiesÄ?io sportui, kultĹŤrai, bendruomenei. Pernai ĹĄis fondas surinko ir klaipÄ—dieÄ?iams pervedÄ— 672 tĹŤkst. litĹł. Suteikti aukĹĄÄ?iausi ÄŻvertinimai

2012-ieji „Švyturio Ekstrai“ buvo iĹĄskirtiniai ir tarptautiniu mastu. Ĺ is alus ÄŻkopÄ— ÄŻ pasaulinÄŻ aludariĹł OlimpÄ… ir gali vadintis geriausiu pasaulyje alumi savo klasÄ—je – „Ekstrai“ suteiktas garbingiausias 2012 m. Pasaulio alaus taurÄ—s (angl. – World Beer Cup) aukso medalis „Dortmunder / European Export“ stiliaus lagero kategorijoje. Pasauliniai ekspertai lietuviĹĄkÄ… pilno, sodraus skonio ĹĄviesĹł alĹł ÄŻvertino geriau nei konkurentus net iĹĄ ĹĄio stiliaus alaus gimtinÄ—s – Vokietijos. „Vis dÄ—lto lyderystÄ— savo namĹł rinkoje ir akivaizdus vartotojĹł ÄŻvertinimas „Ekstrai“ yra ne maĹžiau svarbu nei tarptautiniai apdovanojimai. Malonu, kad mĹŤsĹł vartotojams ir prieĹĄ kelis deĹĄimtmeÄ?ius, ir dabar svarbu aukĹĄÄ?iausia kokybÄ—, geras skonis ir natĹŤralumas. Tuo ir aiĹĄkiname nuolatinÄ™, stabiliÄ… „Švyturio Ekstros“ sÄ—kmę“, – komentuoja „Švyturio“ rinkodaros vadovas Laimis BalÄ?iĹŤnas. PR

5

šeštadienis, kovo 23, 2013

šeštadienio interviu

Pa­to­gio­je gy­ve­ni­mo zo­no­je – neį­do­mu ka­lau­rus ne­la­bai kas le­pi­na. Te­ko pa­gy­ven­ti ir kam­ba­ry­je, ku­ria­me pe­lės šmė­žuo­da­vo. Nie­kas minkš­ to ki­li­mo ne­klo­jo, kad bū­tų sma­ gu nu­kris­ti. Vi­sa ta pa­tir­tis la­bai bran­di­na.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

A

uk­si­nio sce­nos kry­žiaus no­mi­na­ci­ją sa­vo pa­sie­ ki­mų ko­lek­ci­jo­je tu­rin­ ti klai­pė­die­tė Ag­ni­ja Šei­ ko gal­būt jau šie­met ir pa­si­da­bins šiuo gar­biu ženk­lu. Tarp­tau­ti­nės teat­ro die­nos iš­va­ka­rė­se me­ni­nin­ kę pa­sie­kė džiu­gi ži­nia: šį­kart aukš­ čiau­siam ša­lies teat­ra­lų įver­ti­ni­mui pri­sta­ty­tas Ag­ni­jos dar­bas – spek­ tak­lio „Aikš­te­lė­je lais­vų vie­tų nė­ra“ cho­reog­ra­fi­ja. Uni­ka­liais ren­gi­niais kul­tū­ri­nį gim­to­jo mies­to gy­ve­ni­mą ža­di­nan­ti ta­len­tin­ga šo­kė­ja, cho­ reog­ra­fė ne tik nuo­lat alks­ta nau­ jų kū­ry­bi­nių iš­šū­kių. Me­ni­nin­kės idė­jos, min­tys tam­pa įkvė­pi­mu ir ją su­pan­tiems žmo­nėms.

„Bū­siu ba­re­li­na“

– Vis dėl­to kaip pa­vy­ko su­de­ rin­ti šei­mos rei­ka­lus ir kar­je­ ros am­bi­ci­jas? – Kaž­kas yra pa­sa­kęs – ge­rai, kad ga­vai to­kį vy­rą, ku­ris tau vis­ką lei­ džia. Ta­čiau mes nie­ka­da ne­ke­lia­me sau to­kio klau­si­mo: lei­džia-ne­lei­ džia. Aiš­ku, de­ri­na­mės vie­nas prie ki­to. Bet jei tai bū­tų bu­vęs žmo­gus, ku­ris bū­tų tren­kęs kumš­čiu ir pa­ sa­kęs, kad tu to ir to ne­da­ry­si, tik­ riau­siai su to­kiu ne­bū­čiau bu­vu­si.

Mies­tas ne tik džia­zuos

– Ko­kiais šiuo me­tu dar­bais, pro­jek­tais gy­ve­na­te? – Tur­būt vie­nas svar­biau­sių šių me­tų įvy­kių – šo­kio teat­ro „Pa­di Da­pi Fish“ gi­mi­mas. Kaip tik ge­ gu­žės pra­džio­je ren­gia­mės pri­sta­ ty­ti jį Klai­pė­dos vi­suo­me­nei. Me­ni­ nin­kų gru­pė „Žu­vies akis“ gy­vuo­ja jau 10 me­tų, o sa­vo veik­lą pra­dė­jo­ me la­biau nuo vi­zua­li­nių pro­jek­tų. Ta­čiau per tuos me­tus la­bai su­stip­ rė­jo šo­kio sri­tis, į mū­sų veik­lą įsi­ lie­jo daug pro­fe­sio­na­lų. To­dėl su­ bren­do­me po­rei­kiui tu­rė­ti vi­siš­kai at­ski­rą, vien šiai sri­čiai skir­tą ša­ką. Teat­ras apims spek­tak­lių vai­kams bei suau­gu­sie­siems kū­ri­mą, bend­ ra­dar­bia­vi­mą su ki­tais šo­kio at­ sto­vais iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio. Šo­ kio po­zi­ci­jos Klai­pė­do­je vi­sa­da bu­vo stip­rios – tai ir Cho­reog­ra­fi­jos ka­ ted­ra, ir spor­ti­nių šo­kių an­samb­lis „Žu­vėd­ra“, Mu­zi­ki­nis teat­ras. Ta­ čiau ne­prik­lau­so­mo šo­kio teat­ro ne­tu­ri­me. Ir čia kal­bu bū­tent apie šiuo­lai­ki­nio šo­kio žan­rą. – Nors iki šiuo­lai­ki­nių me­nų fes­ti­va­lio „Plart­for­ma“ dar ke­ le­tas mė­ne­sių, tur­būt jau gy­ve­ na­te bū­si­mo ren­gi­nio nuo­tai­ ko­mis? – Iš tie­sų prieš šį fes­ti­va­lį lau­kia dar vie­nas la­bai di­de­lis dar­bas. Bir­že­lio 13–16 die­no­mis Klai­pė­do­je vyks Šiau­rės Eu­ro­pos ir Bal­ti­jos ša­ lių šo­kio spe­cia­lis­tų – pro­diu­se­rių, va­dy­bi­nin­kų, šo­kė­jų, cho­reog­ra­fų, kri­ti­kų – su­va­žia­vi­mas. Tai di­de­lio biu­dže­to, la­bai so­li­dus ir reikš­min­ gas ren­gi­nys. Be to, kad vyks kon­ fe­ren­ci­ja pro­fe­sio­na­lams, vi­si šo­ kio spek­tak­liai, ku­rių di­džio­ji da­lis bus ro­do­ma lau­ke, ne­tra­di­ci­nė­se

Ag­ni­ja Šei­ko:

Nie­ka­da neab­so­liu­ti­ nau šo­kio ir ne­si­gu­ liau prieš jį kry­žiu­mi.

Po­zi­ci­ja: A.Šei­ko svar­bu, kad jos gim­ta­sis mies­tas ne­bū­tų kul­tū­ri­nis

už­kam­pis.

erd­vė­se, bus at­vi­ri mies­tie­čiams ir ne­mo­ka­mi. Tai­gi pa­si­bai­gus džia­ zo fes­ti­va­liui tu­rė­si­me to­kį tu­ri­nin­ gą „šo­ki­nį“ sa­vait­ga­lį. Ir, aiš­ku, pa­ra­le­liai dir­ba­me prie ki­to mū­sų „kū­di­kio“ – „Plart­for­ mos“. Kam­ba­ry­je su pe­lė­mis

– Sa­vo pa­vyz­džiu ga­lė­tu­mė­ te pa­neig­ti mi­tą, kad ta­len­tin­ giems ir am­bi­cin­giems me­ni­ nin­kams to­kia­me są­ly­giš­kai ne­di­de­lia­me mies­te kaip Klai­ pė­da stin­ga ga­li­my­bių sa­vi­ raiš­kai. – Iš da­lies tai yra ir va­ro­mo­ji jė­ga. Kai esi ne­di­de­lė­je erd­vė­je, ne­pa­si­ ten­ki­ni ra­mia bū­ti­mi. Bū­tų ga­li­ma gy­ven­ti ir taip – pa­sta­tai vie­ną ki­tą dar­bą, ra­miai dės­ty­to­jau­ji. Bet, kaip kaž­kur skai­čiau, gy­ve­ni­mas ta­da ir pra­si­de­da, kai išei­ni iš tos pa­to­gios zo­nos. Man neį­do­mu bū­ti to­je pa­to­ gio­je zo­no­je. Kar­tais net ima at­ro­dy­ ti, kad gy­ve­nu per pa­to­giai.

Re­di­jaus Ani­ka­no­vo nuo­tr.

Šiuo­lai­ki­nio me­no kū­rė­jams, ma­ nau, bū­ti­na tarp­tau­ti­nė erd­vė, juo la­biau kad ir ga­li­my­bių šian­dien tam – gau­sy­bė. Kad ir kaip my­lė­ tu­me sa­vo Klai­pė­dą, tai yra pe­ri­fe­ ri­ja. Ži­no­ma, ta­me yra ir sa­vų pliu­ sų – ga­li iš­veng­ti daug ne­rei­ka­lin­gų da­ly­kų, ku­rie, pa­vyz­džiui, bū­din­ gi sos­ti­nei. Tu­riu gal­vo­je vi­so­kias žmo­giš­kas int­ri­gas int­ri­gė­les, ne­ svei­ką kon­ku­ren­ci­ją. – Po­rą me­tų stu­di­ja­vo­te Ro­ter­ da­me. Ką jums da­vė šis lai­kas sve­tur? – Tur­būt tie dve­ji me­tai man da­vė daug dau­giau nei vi­si stu­di­jų me­tai Lie­tu­vo­je. Be to, kad at­svė­rė daug ke­lių, at­si­ra­do ver­tin­gų pa­žin­čių, ge­ros mo­kyk­los bai­gi­mo dip­lo­mas la­bai daug ką reiš­kia. Man at­ro­do, jog per tą lai­ką aš su­bren­dau kaip žmo­gus ir kaip me­ni­nin­kė. Rei­kė­jo iš­spręs­ti be­ga­lę pro­ble­mų. At­si­du­ri vie­nui vie­nas di­de­lia­me mies­te Eu­ ro­pos vi­du­ry­je, o kur dar fi­nan­si­ niai da­ly­kai – sti­pen­di­jo­mis ba­

– Jū­sų vy­ras dir­ba ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to sri­ty­je, tad bent jau pa­gal veik­los po­bū­dį yra to­lo­ kai nuo šo­kio me­no. Kaip ju­du su­si­pa­ži­no­te? – Mū­sų drau­gai juo­kau­ja, kad Arū­ nas yra dar di­des­nis me­ni­nin­kas už ma­ne. Jo spe­ci­fi­nis mąs­ty­mo bū­ das, pa­sau­lio ma­ty­mas ir su­vo­ki­ mas la­bai ski­ria­si nuo ki­tų šio­je sri­ ty­je esan­čių žmo­nių. Mes su­si­pa­ži­no­me dar bū­da­mi paaug­liai, per sa­va­no­riš­kas krikš­ čio­niš­kas veik­las. Pa­ma­žu jau­nat­ viš­ka drau­gys­tė pe­rau­go į rim­tes­ nius san­ty­kius. Šie­met bū­si­me ve­dę jau 16 me­tų. Kar­tais pa­juo­kau­ja­me, o Die­ve, kam mes to­kie jau­ni tuo­ kė­mės. Pir­mo­jo vai­ko su­si­lau­kė­me po ne­ma­žo tar­po, 10 me­tų. No­rė­jau mo­ky­tis, kur­ti, įsi­bė­gė­ti. Ma­tyt, tas vai­kiu­kas pa­si­bel­dė ta­da, ir kai aš su­bren­dau, ir kai jam pa­čiam jau rei­kė­jo atei­ti. – Ar esa­te iš tų žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų pa­sa­ky­ti: kiek sa­ve pri­ si­me­nu, vi­sa­da šo­kau? – Ma­ma pa­sa­ko­jo, kad dar ne­mo­ kė­jau kal­bė­ti, bet ati­trauk­ti ma­nęs nuo te­le­vi­zo­riaus, kai ro­dy­da­vo ko­kį nors šo­kio spek­tak­lį, bū­da­vo neį­ma­no­ma. Tik pra­dė­ju­si kal­bė­ti pa­sa­kiau – „bū­siu ba­re­li­na“. Ži­ no­ma, nie­ko čia to­kio ypa­tin­go, nes la­bai daug mer­gai­čių no­ri bū­ti ba­ le­ri­no­mis.

Ug­nies sti­chi­jos žmo­gus

– Kaip pa­baig­tu­mė­te sa­ki­nį: jei ne šo­kis, bū­čiau... – Oi, ne­ži­nau... Nie­ka­da neab­so­liu­ ti­nau šo­kio ir ne­si­gu­liau prieš jį kry­ žiu­mi. Yra daug įdo­mių da­ly­kų, ku­ riais ga­li­ma už­siim­ti. Ma­nau, jog bet ko­kiu at­ve­ju ne­bū­čiau nu­to­lu­si nuo kū­ry­bi­nės veik­los. Nors mo­kyk­ lo­je, pa­me­nu, ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja pra­na­ša­vo, kad ma­ne ma­ty­tų stu­di­ juo­jan­čią ma­te­ma­ti­ką ar me­di­ci­ną. Tur­būt šian­dien tu­rė­čiau bū­ti dė­ kin­ga ma­mai, kad jos įžval­gos, ne­ są­mo­nin­gi, bet at­min­ty­je li­kę įvaiz­ džiai pa­krei­pė ma­ne to­kia gy­ve­ni­mo link­me. Pa­me­nu, kai bu­vau pen­ke­rių, ją vi­si kvai­li­no, kam ji ma­ne ve­ža­si į Maurice‘o Béjar­to spek­tak­lį Vil­niu­je. Tuo me­tu mū­sų abie­jų bi­lie­tai kai­ na­vo pu­sę ma­mos mė­ne­sio al­gos. Ir šį spek­tak­lį aš pri­si­me­nu iki šiol. Kai prieš mė­ne­sį Vil­niu­je bu­vo ro­do­ma Sla­vos Po­lu­ni­no ir Gi­do­no Kre­me­rio „Snie­go sim­fo­ni­ja“, ne­ pa­gai­lė­jau pi­ni­gų ir į šį spek­tak­lį nu­si­ve­džiau sa­vo Jo­kū­bą. Ma­nau, kad bū­tent to­kie kū­ri­niai tu­ri for­ muo­ti jo pa­sau­lė­žiū­rą, ko­ky­bės su­ pra­ti­mą. – Ag­ni­ja – jū­sų sce­ni­nis ar tik­ ras var­das? – Ir var­dą, ir pa­var­dę „ga­vau“ iš ma­mos ir tė­čio. Dėl var­do ma­ma ne­tgi su­si­gin­či­jo su ku­ni­gu, ku­ ris ne­no­rė­jo ma­nęs krikš­ty­ti. Ag­ ni­ja reiš­kia ug­nį, dar lyg yra reikš­ mė „skais­ti“. Ma­no ir vi­si Zo­dia­ko ženk­lai su­si­ję su ug­ni­mi. Nors šiaip į ho­ros­ko­pus žiū­riu su hu­mo­ru. – Kiek ap­skri­tai šo­kio žmo­gui svar­bu įvaiz­dis? – Fak­tas, kad svar­bu. Nes tai bet ko­kiu at­ve­ju su­si­ję su sce­na. Ir ma­ no var­das, pa­var­dė šiuo at­žvil­giu la­bai dė­kin­gi. Nes jie leng­vai įsi­me­ na­mi, skam­būs. Te ne­pyks­ta vy­ras, kad aš ne­si­nau­do­ju jo pa­var­de. – Ko­kių lais­va­lai­kio ri­tua­lų tu­ri­te? – Mėgs­tu ke­lio­nes. Daž­niau­siai jos šiaip ar taip su­si­ju­sios su ma­ no veik­la. Pir­miau­sia, ką pa­da­ rau, pa­si­žiū­riu, kas tuo me­tu vyks­ ta, kur ga­li­ma nuei­ti, ką pa­ma­ty­ti. Bet man tai nė­ra pro­fe­si­nė prie­vo­ lė, tie­siog la­bai įdo­mu. Aiš­ku, dar skai­ty­mas. Tur­būt to­bu­liau­sias ry­ tas man bū­tų su kny­ga – ko­kią va­ lan­dą skir­ti skai­ty­mui. Vie­nu me­tu taip ir ban­džiau da­ry­ti – at­si­kel­ti už vi­sus anks­čiau, kad tu­rė­čiau to­ kį sa­vo lai­ką. Bet ta­da jau rei­kia la­ bai anks­ti kel­tis.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1977 m. gruo­džio 20 d. Klai­pė­do­je.

vų na­mai“. Dės­to KU, Suo­mi­jos Tur­ku me­no aka­de­m i­jo­je, va­do­vau­ja me­n i­ Bai­gė Ged­m i­nų vi­du­r i­nę mo­k yk­l ą. nin­kų gru­pei „Žu­vies akis“, or­ga­ni­zuo­ Mo­kė­si Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­te (KU) ja fes­ti­va­l į „Plart­for­ma“. 2013 m. įkū­rė ir Ro­ter­da­mo šo­k io aka­de­m i­jo­je Co­ šo­k io teat­rą „Pa­di Da­pi Fish“. darts (Olan­di­ja). 2010 m. už šo­k io spek­tak­l io „Pai­kos Su­k ū­rė 15 šo­k io spek­tak­lių ir kom­po­ mer­gai­tės mal­dos“ cho­reog­ra­fi­ją no­ zi­ci­jų Lie­t u­vo­je bei už­sie­ny­je. Ku­r ia mi­nuo­ta Auk­si­n iam sce­nos kry­ž iui. cho­reog­ra­fi­ją ope­roms, dra­mos spek­ 2012 m. kaip Me­tų cho­reog­ra­fė ap­do­ tak­liams, miu­zik­lams, dir­bo su re­ži­sie­ va­no­ta „Pa­dė­kos kau­ke“. riais Jo­nu Vait­ku­mi, Gy­čiu Pa­de­g i­mu, Ag­n iu­m i Jan­ke­v i­čiu­m i ir ki­tais. Su­ Iš­te­kė­ju­si. Su vy­ru Arū­nu au­gi­na še­še­ kū­rė vaid­me­nis spek­tak­liuo­se „Ve­ro­ rių Jo­kū­bą, o prieš sep­ty­nis mė­ne­sius ni­ka“, „Pai­kos mer­gai­tės mal­dos“, „Die­ po­ra su­si­lau­kė duk­ters Unės. Po­ra: anot Ag­ni­jos, su­tuok­ti­nis Arū­nas yra tas žmo­gus, ku­ris ją be­są­ly­giš­kai pa­lai­ko.

As­me­ni­nio ar­chy­vo ir Dmitrijaus Matvejevo nuo­tr.

6

Šeštadienis, kovo 23, 2013

8p.

Čekija virto narkomanų meka.

pasaulis De­šimt­me­tis ka­ro: pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Ira­kas te­be­gy­ve­na baimė­je Nuo ka­ro Ira­ke pra­džios pra­ėjo de­šimt metų. Ka­ro, ku­ris pa­rei­ka­la­vo tūkstan­ čių ira­kie­čių gy­vybės. Ar po de­šimt­ me­čio chao­so Ira­ko žmonės ras jėgų at­si­sto­ti ant kojų? Fron­te nie­ko nau­jo

Ko­vo 20 d. su­ka­ko ly­giai de­šimt metų nuo tos die­nos, kai ame­ri­kie­ čių ir jų sąjun­gi­ninkų pa­jėgos pra­ dėjo ka­rinę kam­pa­niją „Tvir­ta tai­ ka“ (angl. – „En­du­ring Free­dom“). Kam­pa­ni­jos tiks­las – nu­vers­ ti tuo­metį Iraką val­dantį Sad­da­mo Hus­sei­no re­žimą, su­ras­ti ma­si­nio nai­ki­ni­mo gink­lus ir juos lik­vi­duo­ti. Ta­da nie­kas apie de­šimt­me­čio ope­ra­ciją ne­kalbė­jo, o ir ne­gal­vo­jo. Prie­šin­gai, jau po dviejų mėne­sių tuo­me­tis JAV va­do­vas Geor­ge’as W.Bus­has lėktuv­ne­šio „Ab­ra­ham Lin­coln“ de­ny­je pa­skelbė: „Mi­si­ ja baig­ta“ (angl. – „Mis­sion Ac­ comp­lis­hed“). Mi­si­ja Ira­ke, re­gis, ne­baig­ta iki šiol. Tie­sa, da­bar ša­lies pro­ble­mos – pa­čių ira­kie­čių rei­ka­las. JAV ka­ riuo­menė iš Ira­ko pa­si­traukė, ta­ čiau sun­ku­mai nie­kur ne­din­go. Užuot rašę apie ka­ro me­ti­nes, Ira­ko žur­na­lis­tai šią sa­vaitę skubė­ jo į te­ro­ro iš­puo­lių vie­tas. Ko­vo 19 d. spro­gi­mai griaudė­jo Bag­da­do šii­ tų ra­jo­ne, prie­š tai – pie­ti­nia­me šii­ tų gy­ve­na­me Bas­ros mies­te, o dar anks­čiau Bag­da­do ža­lio­jo­je zo­no­je.

Ira­ke kas­met žūsta maž­daug nuo 4 iki 5 tūkst. ci­vi­lių gy­ven­tojų – be­veik tiek, kiek šio­je ša­ly­je žu­ vo tarp­tau­tinės koa­li­ci­jos ka­rių per vi­sus de­šimt metų. Kru­vi­ni iš­puo­liai jau ta­po kas­ die­ny­be. Galbūt te­ro­ro aktų da­bar ma­žiau nei prie­š ke­le­rius me­tus, ta­čiau ra­my­be to tik­rai ne­pa­va­ din­si. Nėra ko švęsti?

Ha­si­mas al Shi­ma­ris, Bag­da­do gy­ ven­to­jas, aky­lai sekė gaid­žių peš­ ty­nes vie­na­me Bag­da­do paukš­ čių turgų. „The New York Ti­mes“ žur­na­listų pa­klaus­tas, ar ži­no, kad artė­ja ka­ro me­tinės, vy­ras at­sakė: „Ma­to­te šiuos žmo­nes. Jie čia, nes no­ri par­duo­ti paukš­čius, kad galė­ tų su­krapš­ty­ti pi­nigų ir iš­gy­ven­ti. Žmonėms nerū­pi jo­kios me­tinės. Jie nu­si­vylę, jie no­ri ma­ty­ti tik­rus po­ky­čius.“ Vy­ras pri­dūrė: „Jei pa­dėtis bū­ tų ge­resnė, nei šiuo me­tu yra, mes galbūt tik­rai pri­si­min­tu­me dieną, kai at­ėjo ame­ri­kie­čiai, iš­lais­vi­no Iraką ir su­teikė mums ga­li­mybę kur­ti ge­resnę ateitį. Ta­čiau ame­ri­

kie­čiai mums šios ga­li­mybės ne­su­ teikė. At­ro­do, jie pa­darė viską, kas įma­no­ma, kad Ira­kas žlugtų.“ Ar­ba­tos par­davė­jas Ab­dul­lah Fa­ di­las į tą pa­tį klau­simą at­sakė iro­ niš­kai: „Aš net ne­pa­me­nu kiek man metų. Kas­dien at­si­ke­liu ka­muo­ ja­mas gau­sybės pro­blemų. Kodėl turė­čiau pri­si­min­ti me­ti­nes?“ Ta­čiau Ira­ko nau­jienų agentū­ros va­do­vas Na­see­ras Awa­mas ap­gai­ les­ta­vo, kad ko­le­gos ne­no­ri in­for­ muo­ti žmo­nių apie svar­bią datą. „Nė vie­nas ne­rodė su­si­domė­ji­ mo šia te­ma. Ma­nau, ži­niask­lai­da turėtų in­for­muo­ti vi­suo­menę apie karą. Aki­vaiz­du, kad ira­kie­čiai ne­ ži­no, ko­kių pa­da­ri­nių ka­ras turė­ jo Ira­kui ir vi­sam re­gio­nui“, – ko­ men­ta­vo N.Awa­mas. Po­li­ti­kos mokslų pro­fe­so­rius iš Bag­da­do uni­ver­si­te­to Ahs­sa­nas al Shmma­ry pri­dūrė, kad Ira­ko iš­ lais­vi­ni­mas ne­pa­tei­si­no žmo­nių lūkes­čių, todėl vi­suo­me­nei nėra ko minė­ti. „Žmonės sva­jo­jo apie Iraką ira­kie­čiams. Ta­čiau šis sap­nas vir­ to koš­ma­ru, – sakė moks­li­nin­kas. – Štai kodėl žmonės apie šias me­ ti­nes ne­kal­ba.“ Tie­sa, šii­tas A.al Shmma­ry ne­ slėpė, kad jam pa­čiam gy­ve­ni­mas po in­va­zi­jos pa­gerė­jo. „Iki 2003 m. gy­ve­nau kaip ver­gas, nie­kas apie ma­ne nie­ko ne­ži­no­jo. Da­bar jau­ čiu, kad gy­ve­nu. Ta­pau ger­bia­mu ir ži­no­mu po­li­ti­kos eks­per­tu“, – džiaugė­si moks­li­nin­kas. O su­ni­tas A.Fa­di­las pa­brėžė, kad su­nitų bend­ruo­menė jau­čia­si ig­no­ ruo­ja­ma: „Su­nitų nėra sau­gu­mo

pa­jėgo­se, su­nitų nėra vy­riau­sybė­ je. Mes jau­čiamės ne­rei­ka­lin­gi.“ Bep­ras­mis ka­ras?

Ka­ras nu­si­nešė 116 tūkst. ci­vi­lių ir per 4,8 tūkst. koa­li­ci­nių pa­jėgų ka­rių gy­vybę. Dar 31 tūkst. ame­ri­ kie­čių ka­rių bu­vo su­žeis­ti ar ki­taip trau­muo­ti. Jung­tinėms Vals­ti­joms ka­ras kai­na­vo 810 mlrd. do­le­rių. Bri­tai ne­te­ko 179 ka­rių. Britė Ca­rol Jo­n es Ira­ko ka­ re pra­ra­do sūnų Johną. Vy­ras žu­ vo pie­ti­nia­me Ira­ko Bas­ros mies­ te 2005 m. „Joh­nas yra did­vy­ris, ta­čiau jis bu­vo ma­no sūnus. Ne­ norė­jau, kad jis žūtų toks jau­nas“, – ap­gai­les­ta­vo mo­te­ris. Pak­laus­ ta, ką ži­no apie Iraką, ji pra­si­tarė: „Nie­ko ne­ži­nau apie Iraką. Ne­ži­ nau, ar ten jau yra tai­ka. Per te­le­ vi­ziją ma­tau vi­sus tuos žu­dy­mus, tai skau­di­na. Kar­tais at­ro­do, kad Joh­nas žu­vo vel­tui.“ Ca­rol sūnų į Iraką pa­siuntęs bu­ vęs britų prem­je­ras To­ny Blai­ras, duo­da­mas in­ter­viu BBC, pa­brėžė, kad šian­die­nos si­tua­ci­ja Ira­ke nė­ ra to­kia, ko­kios jis tikė­jo­si. Ta­ čiau čia pat jis pri­dūrė, kad val­ dant S.Hus­sei­nui si­tua­ci­ja bu­vo dar blo­gesnė. Ar ka­ras galė­jo išspręs­ti pro­ble­ mas? Var­gu. Dau­gelį pro­blemų ka­ ras tik paašt­ri­no – pa­vyzd­žiui, et­ no­kon­fe­si­nius konf­lik­tus. Galbūt Ira­ke ir dygs­ta de­mok­ra­ti­jos dai­gas, ta­čiau vi­suo­menės vie­nybės ne­bu­ vo ir bent jau ar­ti­mo­je per­spek­ty­ vo­je, re­gis, ne­bus. Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Ira­kie­čiai ne­no­ri grįžti at­gal Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Orien­ta­lis­ ti­kos cent­re dėstan­tis ira­kie­tis Ja­ ma­las Ju­má (nuotr.) ne­su­tin­ka su kai ku­rių ana­li­tikų ver­ti­ni­mais, kad Ira­ko ka­ras bu­vo klai­da. „Pa­sau­ly­ je ne­tu­ri būti vie­tos nė vie­nam ti­ro­nui ir dik­ta­to­riui,“ – sakė jis. Įkvėpimą ra­do Lie­tu­vo­je

Asmeninio archyvo nuotr.

Jau tris de­šimt­me­čius Va­ka­ruo­ se gy­ve­nan­tis J.Ju­má ži­no, kas yra ka­ras. Jis sa­vo aki­mis matė 1980 m. ki­lusį gink­luotą konf­liktą tarp Ira­ ko ir Ira­no. Bas­ros uni­ver­si­te­te ara­ bų li­te­ratū­ros stu­di­jas bai­gu­siam jau­nuo­liui būtų tekę sto­ti į ka­riuo­ menę, bet ne­galė­da­mas įsi­vaiz­ duo­ti savęs žu­dan­čio kitą žmogų jis nu­sprendė pa­bėgti. Be pa­so ir

pi­nigų kirtęs Si­ri­jos sieną, jis įsi­ dar­bi­no žur­na­le ir su­kaupęs pa­ kan­ka­mai lėšų 1984 m. iš­ke­lia­vo gy­ven­ti į Da­niją. Vy­rui ki­lo kūry­binė krizė ir nuo 2000 m. jis ne­pa­rašė nė vie­no eilė­ raš­čio. Ta­čiau prie­š ke­letą metų lan­ky­da­ma­sis Vil­niu­je poe­tas pa­ju­ to įkvėpimą ir grįžo į Lie­tu­vos sos­ tinę dėsty­ti arabų kal­bos bei li­te­ ratū­ros. Čia jis pa­rašė Vil­niui skirtų ei­lių, o ne­to­li­mo­je atei­ty­je lie­tu­viš­ kai turėtų pa­si­ro­dy­ti jau į sep­ty­nias kal­bas iš­vers­ta jo eilė­raš­čių kny­ga „Book of the Book“. Ki­ša pa­ga­lius į ra­tus

Nors se­no­kai nėra buvęs tėvynė­je, J.Ju­má iš draugų ir ar­timųjų pa­sa­ ko­jimų ži­no, kaip at­ro­do pa­starąjį karą iš­gy­venęs Ira­kas. Padė­tis ša­ ly­je tebė­ra sun­ki, ir J.Ju­má ži­no,

kas dėl to kal­tas. „Mūsų kai­my­nai – Sau­do Ara­bi­ja ir Ira­nas – ne­no­ ri ma­ty­ti sa­vo pa­šonė­je de­mok­ra­ tiš­kos vals­tybės. Jie lai­ko tai pa­ vo­ju­mi. Todėl jie da­ro viską, kad su­truk­dytų de­mok­ra­ti­niams pro­ ce­sams, siun­čia te­ro­ris­tus, kurs­ to re­li­ginį konf­liktą ir tuo­met sa­ ko: „Pa­žiūrė­ki­te, ko­kia pra­sta yra de­mok­ra­tinė sis­te­ma.“ Sad­da­mo Hus­sei­no ša­li­nin­kai taip pat da­ro viską, kad su­truk­dytų Ira­kui vys­ ty­tis“, – aiš­ki­no ira­kie­tis. Bet gim­tinė­je gy­ve­nan­tys drau­ gai ir ar­ti­mie­ji pa­sa­ko­ja jam apie pa­ste­bimą pa­žangą. „S.Hus­sei­no lai­kais turė­jo­me tik du laik­raš­čius, abu bu­vo vals­ty­bi­ niai. Da­bar tu­ri­me 120 laik­raš­čių ir žur­nalų, ku­rie ga­li lais­vai kri­ti­kuo­ ti vy­riau­sybę. Nors Ira­kas tu­ri daug naf­tos iš­tek­lių, S.Hus­sei­no lai­kais

Žmonėms nerū­pi jo­kios me­tinės. Jie nu­si­ vylę, jie no­ri ma­ ty­ti tik­rus po­ky­čius.

Au­kos: Ira­ko ka­r

žmonės už­dirb­da­vo la­bai ma­žai. Uni­ver­si­te­to dėsty­to­jai per mėnesį gau­da­vo 3 do­le­rius (pa­gal da­bar­tinį kursą – 8 li­tus), o da­bar jų at­ly­gi­ ni­mai sie­kia 1500 do­le­rių (4 tūkst. litų). Ma­no gi­minės, drau­gai ir jų vai­kai tu­ri mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus, ga­li nau­do­tis in­ter­ne­tu – vi­sa tai S.Hus­sei­no lai­kais bu­vo užd­raus­ ta“, – var­di­jo J.Ju­má. Jis pri­pažįs­ta, kad ira­kie­čiai už vi­sa tai su­mokė­jo krau­ju, bet jie nie­ka­da ne­norėtų grįžti į S.Hus­ sei­no epochą.

7

Šeštadienis, kovo 23, 2013

pasaulis Lei­do teis­ti ­ ka­riš­kius

Šau­dynės ­ ka­ro bazė­je

Mirė gar­sus ­ ro­ma­nis­tas

Ita­li­ja su­ti­ko iš­siųs­ti at­gal į In­ diją teis­ti dėl žmog­žu­dystės du jūrų pėsti­nin­kus, nors anks­čiau Ro­ma bu­vo su­kėlu­si dip­lo­ma­tinį triukšmą pa­reiš­ki­ mu, kad ka­riai į In­diją ne­grįš. Mas­si­mi­lia­no La­tor­re (dešinė­ je) ir Sal­va­to­re Gi­ro­ne kal­ti­na­ mi dėl dviejų indų žvejų žūties per­nai va­sarį.

Vie­nas JAV jūrų pėsti­nin­kas naktį į penk­ta­dienį nu­šovė du gink­lo drau­gus – vyrą ir mo­ terį – Kvan­ti­ko ka­rinė­je bazė­je Vird­ži­ni­jo­je, o vėliau nu­si­žudė. Nei įta­ria­mo už­puo­li­ko, nei jo aukų var­dai ne­bu­vo at­skleis­ ti, ta­čiau pra­ne­ša­ma, kad vi­si trys žu­vu­sie­ji bu­vo jūrų pėsti­ nin­kai.

Pa­garbą pelnęs Ni­ge­ri­jos ro­ ma­nis­tas Chi­nua Ache­be, va­ di­na­mas šiuo­lai­kinės Af­ri­kos li­te­ratū­ros tėvu, mirė būda­ mas 82-ų. Jis pa­sau­ly­je la­ biau­siai ži­no­mas dėl 1958 m. iš­leis­to ro­ma­no „Griū­tis“, vaiz­ duo­jan­čio britų ko­lo­ni­jinės vald­žios ir tra­di­cinės igbų kultū­ros su­si­dūri­mus.

Lau­kia ne­leng­vas ke­lias į taiką Ko­kia si­tua­ci­ja Ira­ke ir ko­kie iššū­ kiai lau­kia šios ša­lies? Apie tai po­ kal­bis su Kau­no Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riu­mi Egdū­ nu Ra­čiu­mi.

– Ira­kas pa­sta­ruo­ju me­tu tar­si din­go iš pa­sau­lio aki­ra­čio. Su kuo tai su­si­ję? – Tie­sa, dėme­sys su­men­ko. Taip nu­ti­ko natū­ra­liai, pir­miau­sia dėl to, kad JAV ir sąjun­gi­nin­kai fi­ziš­ kai iš­vedė did­žiąją dalį sa­vo pa­ jėgų ir šiuo at­ve­ju de fac­to oku­ pa­ci­ja pa­si­baigė. Ka­dan­gi tiek JAV, tiek Jung­tinė Ka­ra­lystė ski­ria ma­žiau dėme­sio ir iš­tek­lių Ira­kui, natū­ra­lu, kad pa­sau­lio ži­nia-sk­ lai­dai, ypač Va­karų, tai ne­bėra to­ kia ak­tua­li vie­ta. Juo­lab kad Ira­kas ne­ke­lia to­kių iššū­kių kaip ki­tos vie­tos. Tar­ki­me, paaštrėjęs konf­lik­tas tarp Pietų ir Šiaurės Korė­jos, ku­ris ga­li turė­ ti pa­da­ri­nių tiek re­gio­nui, tiek JAV. Si­ri­jo­je žmo­nių žūčių skai­čius jau artė­ja prie 100 tūkst. Tai­gi šiuo at­ ve­ju Ira­kas li­ko pe­ri­fe­ri­jo­je, tie­sa, spe­cia­lis­tai nea­be­jo­ti­nai se­ka įvy­ kius.

ras nu­si­nešė tūkstan­čių ira­kie­čių ir ame­ri­kie­čių ka­rių gy­vybę. Kiek­vie­nas ko­vo­ja sa­vaip

Anot J.Ju­má, Ira­ko žmonės trokš­ ta tai­kos ir kiek­vie­nas sa­vaip už ją ko­vo­ja. „Per­nai vie­na­me uni­ver­si­ te­te įvy­ko di­de­lis spro­gi­mas, o kitą dieną stu­den­tai su­rengė de­monst­ ra­ciją ir ne­tgi ves­tu­ves to­je pa­čio­ je vie­to­je, kur spro­go bom­ba. Pa­ na­ši tra­ge­di­ja įvy­ko gatvė­je, kur kiek­vieną penk­ta­dienį pre­kiau­ja­ ma kny­go­mis. Žu­vo daug žmo­nių. Bet kitą dieną to­je vie­to­je su­reng­ ti poe­zi­jos skai­ty­mai“, – pa­sa­ko­jo ira­kie­tis.

„Scan­pix“ nuo­tr.

J.Ju­má tei­gia, kad tai­kai ir de­mok­ ra­ti­jai Ira­ke įsit­vir­tin­ti rei­kia lai­ko. Jis taip pat neat­me­ta ga­li­mybės, kad Iraką ga­li iš­tik­ti Ju­gos­la­vi­jos li­ki­mas – ski­li­mas į ke­lias vals­ty­bes. „Man as­me­niš­kai ne­svar­bu, ko­kio dyd­žio yra tėvynė. Ką da­ry­ti su di­de­le, bet dau­gybę pro­blemų tu­rin­čia vals­ty­ be? Daug svar­biau, kad žmonės ga­ lėtų gy­ven­ti tai­ko­je. Ir jei­gu jie ne­ ga­li tai­kiai su­gy­ven­ti tar­pu­sa­vy­je, ga­li­ma tie­siog at­si­svei­kin­ti ir gy­ ven­ti sa­va­ran­kišką gy­ve­nimą“, – svarstė J.Ju­má.

– Ko­kia si­tua­ci­ja da­bar yra Ira­ke? – Kal­bant apie Iraką, tie iššū­kiai, ku­rie bu­vo prie­š ko­kius pen­ke­rius ar juo­lab de­šimt metų, li­ko. Pir­ miau­sia – Ira­ko su­si­skal­dy­mas et­no­kon­fe­si­niu pa­grin­du. Pir­mas as­pek­tas, šiurkš­čiai ta­ riant, – kurdų ir cent­rinės vald­ žios san­ty­kiai. Kur­dai, ku­rie sie­kia sa­va­ran­kiš­ku­mo, jau dau­giau nei de­šimt­metį tu­ri au­to­no­miją Ira­ko su­dėty­je. Kurdų se­pa­ra­tiz­mas ne­ būti­nai pa­si­reiš­kia gink­luo­tu pa­ si­prie­ši­ni­mu cent­ri­nei vald­žiai, bet jie sie­kia su­ve­re­nu­mo, galbūt ne de ju­re, o de fac­to. Ki­taip ta­riant, Ira­ko kaip vals­ tybės, net fe­de­ra­linės, be­veik nėra. Pa­vyzd­žiui, Kur­dis­ta­nas yra la­bai sa­va­ran­kiš­kas re­gio­nas, nors ne­ pri­pa­žin­tas pa­sau­lio kaip de ju­ re at­ski­ra vals­tybė, rea­liai jis vei­ kia kaip at­ski­ras vie­ne­tas, iš esmės kaip eko­no­mi­nis, ad­mi­nist­ra­ci­nis ir net po­li­ti­nis su­bjek­tas. Dėl to daž­nai ky­la konf­liktų tarp Kur­dis­ta­no ir cent­rinės vald­žios Bag­da­de. Pir­miau­sia dėl naf­tos su­tar­čių, ku­rias Kur­dis­ta­no vald­ žia pa­ski­ria vers­lovėms, neat­ siž­velg­da­ma į Bag­da­do vald­žios lūkes­čius. Ki­tas as­pek­tas – pa­čia­me Bag­ da­de vy­rau­ja su­si­skal­dy­mas tarp su­nitų ir šiitų. Do­mi­nuo­jant šiitų po­li­tinėms jėgoms su­ni­tai te­be­si­ jau­čia mar­gi­na­li­zuo­ti. Ypač su­ni­ tai ara­bai. Šiuo at­ve­ju, jei kal­ba­me apie visą Ira­ko vi­suo­menę, at­ro­do, kad pu­siaus­vy­ra tarp su­nitų ir šii­ tų nėra pra­gaiš­tin­ga su­nitų at­žvil­ giu – šių yra apie 40 pro­c., o šiitų – 60 pro­c. Ta­čiau su­ni­tai su­da­ro

Nuo­monė: pa­sak pro­fe­so­riaus E.Ra­čiaus, si­tua­ci­ja Ira­ke net pra­ėjus

de­šimt­me­čiui po ka­ro to­li gra­žu nėra sta­bi­li. Kęstučio Vanago (BFL) nuo­tr.

did­žiąją dalį Kur­dis­ta­no gy­ven­ tojų, tai­gi pa­li­kus nuo­ša­ly­je kur­ dus arabų su­nitų san­ty­kis su šii­ tais yra la­bai ne­pa­lan­kus su­nitų at­žvil­giu. Cent­rinė­je vald­žio­je do­mi­nuo­ja šii­tai, ku­rie, kaip ma­to­me, yra iš da­lies pri­klau­so­mi nuo Ira­no re­ ži­mo, – su­si­ję drau­giš­kais ry­šiais, galbūt, net pa­tro­no ir klien­to ry­ šiais. Tai ke­lia tiek arabų su­nitų, tiek jų globėjų, pir­miau­sia Sau­do Ara­bi­jos ir kitų su­ni­tiškų vals­ty­ bių, ne­pa­si­ten­ki­nimą.

Tie iššū­kiai, ku­rie bu­vo prie­š ko­kius pen­ke­rius ar juo­lab de­šimt metų, li­ko. Et­no­kon­fe­si­nis su­si­prie­ši­ni­mas nei­gia­mai vei­kia Ira­ko vy­riau­sybę. Iš esmės vald­žia yra pa­ra­ly­žiuo­ta. Ne­se­niai aukš­ti vald­žios pa­reigū­ nai su­ni­tai bu­vo ap­kal­tin­ti te­ro­riz­ mu, jiems bu­vo liep­ta pa­si­trauk­ti iš vy­riau­sybės. Pra­sidė­jo teis­mai, da­ lis su­nitų pa­bėgo per Kur­dis­taną į Tur­kiją. Aki­vaiz­du, kad vals­tybė nėra funk­cio­na­li. Be to, reikėtų pa­ sa­ky­ti, kad nuo­lat gir­di­me pra­ne­ šimų apie įvai­rius iš­puo­lius prie­š šii­tus tiek sos­tinė­je, tiek pie­tinė­je ša­lies da­ly­je, tiek Kur­dis­ta­ne. Tai­gi, ver­ti­nant visą de­šim­ties metų lai­ko­tarpį sun­ku būtų sa­ky­

ti, kad si­tua­ci­ja Ira­ke sta­bi­li­za­vo­ si. Ga­li­ma pa­minė­ti la­bai ne­daug as­pektų, dėl ku­rių būtų ga­li­ma pa­ si­džiaug­ti žvel­giant į Iraką tiek iš vi­daus, tiek iš išorės. – Ar ne­kils Ira­ke ma­žumų konf­lik­tas? – Na, sun­ku pro­gno­zuo­ti. Ga­ li­ma bend­rai pa­sa­ky­ti, kad to­ kio­se vi­suo­menė­se ar vals­tybė­se, ku­rio­se gy­ve­na ganė­ti­nai skir­ tin­gos et­n o­k on­fe­s inės grupės, ne­su­ge­ban­čios su­si­tar­ti tar­pu­ sa­vy­je dėl tau­tos pri­gim­ties, teo­ riš­kai kal­bant, vi­suo­met konf­lik­ tas ga­li at­si­nau­jin­ti. Tai ga­lio­ja ne tik Vi­du­ri­niams Ry­tams, mu­ sul­monų kraš­tams ar konk­re­čiai Ira­k ui. Tai ga­l io­ja ir gau­s y­b ei Af­ri­kos bei Azi­jos vals­ty­bių, net matė­me šį pro­cesą Eu­ro­po­je, jei kalbė­tu­me apie va­di­na­muo­sius Bal­kanų ka­rus. Prog­no­zuo­ti, kad Ira­ko vy­riau­ sybė už­tik­rins sau­gumą ir sta­bi­ lumą ar­ba tos ma­žu­mos ne­de­mok­ ra­ti­niu būdu bus vie­naip ar ki­taip mar­gi­na­li­zuo­tos, ar­ba, prie­šin­ gai, la­bai de­mok­ra­tiš­kai įtrauk­tos į val­dymą, būtų sun­ku. Dau­ge­lis, ži­no­ma, norėtų, kad konf­lik­tai pa­ sau­ly­je spręstųsi, ta­čiau la­bai op­ ti­mis­tiš­kai kalbė­ti nėra pa­grin­do. Ki­ta ver­tus, sa­ky­ti, kad Ira­kas kaip vals­tybė žlugs ar­ba pa­nirs į pi­lie­tinį karą, tokį kaip Si­ri­jo­je, būtų ast­ro­ lo­gi­nis klau­si­mas. Kalbino Valentinas Beržiūnas

8

Šeštadienis, kovo 23, 2013

pasaulis

Kvai­šalų mėgėjų me­ka Če­ki­jos spren­di­mas pa­leng­vin­ti baus­mes už nar­ko­tikų turė­ jimą pa­vertė šalį kvai­šalų mėgėjų me­ka. Iš­si­vystė pel­nin­ga šešė­linė eko­no­mi­kos ša­ka, bet nuo­sto­lių pa­ti­ria vi­suo­menė.

Kai­nos kren­ta

Prob­le­mos šak­nys glūdi sta­čia­ kampė­je pa­la­pinė­je, pa­ga­min­to­je iš juo­do plas­ti­ko ir iš­vaiz­da pri­me­ nan­čio­je dra­bu­žių spintą. Pa­la­ pinės aukš­tis – žmo­gaus ūgio, ji ne­pra­leid­žia kva­po ir jo­je yra vie­ tos ke­tu­riems ka­napės au­ga­lams. Pra­hos Žiž­ko­vo ra­jo­ne esan­čio­ je par­duo­tuvė­je „Grows­hop“ to­kią pa­la­pinę ga­limą įsi­gy­ti už 400 eu­ rų (1400 litų), prie jos pri­de­da­mas ven­ti­lia­to­rius, vėdi­ni­mo vamz­de­ liai, 400 vatų švies­tu­vas, trąšų ir mai­šas dir­vo­že­mio. Visą šitą įren­ ginį pa­pras­ta įsi­tai­sy­ti na­muo­se ir pra­dėti au­gin­ti sa­vo ma­ri­huaną. Tai ga­li pa­da­ry­ti kiek­vie­nas 14-me­tis. Todėl rin­ka tie­siog per­pil­dy­ta ma­ ri­hua­nos. „Kai­nos kren­ta“ – dėl mažė­jan­ čio pel­no Vo­kie­ti­jos žur­na­lui „Der Spie­gel“ skundė­si nar­ko­tikų pre­ kei­vis Ma­re­kas, ne­to­li Kar­lo til­ to esan­čia­me res­to­ra­ne kirs­da­mas gu­liašą su bul­vių ko­še. Par­davęs 10 gramų ma­ri­hua­nos jis už­dir­ba 1500 kronų (200 litų). Nuo­la­ti­niai klien­ tai, ku­riuos Ma­re­kas va­di­na drau­ gais, daž­nai per­ka sko­lon. Kad „drau­gams“ ne­taptų nuo­ bo­du, jis pe­rio­diš­kai pa­si­ūlo jiems naujų rūšių ma­ri­hua­nos. Šio­mis die­no­mis vie­na po­pu­lia­riau­sių – „Bal­to­ji našlė“. Ma­re­kas ti­ki­no, kad jo pro­duk­ ci­ja ge­resnė nei kon­ku­rentų: „Ma­

20 tonų

ka­na­pių kas­met surū­ko­ma Če­ki­jo­je.

no med­žia­ga užau­gin­ta su mei­le, ki­taip nei viet­na­mie­čių ga­mi­na­ mas šlamš­tas. Jie ma­ri­huaną au­gi­ na san­dėliuo­se.“ Viet­na­mie­čiai yra dar vie­na pro­ ble­ma. Ma­re­kas sakė, kad jiems rūpi tik pi­ni­gai, bet ne ko­kybė, o so­di­nin­kystės me­no jie iš­vis neiš­ ma­no. Ma­re­kas ir jo tiekė­jai džiau­gia­ si tuo, kad ma­ri­hua­nos su­kti­nu­ kas ta­po čekų kultū­ros da­li­mi, kaip pil­ze­no alus ir vir­ti­nu­kai su pa­da­ žu. Maž­daug pusė čekų nuo 15 iki 34 metų bent kartą gy­ve­ni­me rū­ kė ma­ri­hua­nos. Eu­ro­pos nar­ko­tikų ir nar­ko­ma­ni­jos stebė­se­nos cent­ro (EMCD­DA) duo­me­ni­mis, Če­ki­ja yra vie­na la­biau­siai ma­ri­huaną rūkan­ čių ša­lių, kar­tu su Ita­li­ja ir Is­pa­ni­ja. Vald­žia nu­lei­do ran­kas

Če­ki­jos po­li­ci­ja jau se­niai liovė­si da­ly­ti įspėji­mus ma­ri­hua­nos mė­ gėjams. Ne­pajė­gu­si jų pe­rauklė­ti, vy­riau­sybė nu­sprendė bent kont­ ro­liuo­ti juos. Nuo 2010 m. nar­ko­ tikų ir psi­chot­ro­pi­nių med­žiagų lai­ky­mas ne­di­de­liais kie­kiais Če­ ki­jo­je nėra baud­žia­ma­sis nu­si­kal­ ti­mas, o vei­kiau nu­si­žen­gi­mas, už kurį gre­sia mak­si­ma­li 600 eurų (2 tūkst. litų) bau­da. Su­pa­ma Vo­kie­ ti­jos, Len­ki­jos, Slo­va­ki­jos ir Aust­ ri­jos, ši ša­lis da­bar at­ro­do lyg ža­ lio­ji oazė tarp griežtų nar­ko­tikų kont­rolės įsta­tymų. As­me­ni­niam nau­do­ji­mui vie­nas žmo­gus Če­ki­jo­je ga­li turė­ti 15 g ma­ri­hua­nos, ke­tu­rias eks­ta­zio tab­ le­tes, gramą ko­kai­no ir pu­sant­ro gra­mo he­roi­no. Pre­ky­ba nar­ko­ti­ kais tebė­ra nu­si­kal­ti­mas, bet ne­le­ ga­lus vers­las to­liau kles­ti. Pra­hos Vac­lo­vo aikštės dis­ko­te­ ko­se ir Žiž­ko­vo me­ni­ninkų ra­jo­ no ba­ruo­se ga­li­ma ras­ti vis­ko, kas svai­gi­na, sti­mu­liuo­ja sme­ge­nis, su­tei­kia ener­gi­jos, ska­ti­na li­bi­do,

slo­pi­na po­jūčius ir tem­do sąmonę: ko­kai­no, eks­ta­zio, LSD, he­roi­no, ke­ta­mi­no, ha­liu­ci­no­ge­ni­nių grybų, am­fe­ta­mi­no ir ki­to­kių svai­galų. EMCD­DA duo­me­ni­mis, Če­ki­jo­ je kas­met surū­ko­ma 20 tonų ka­ na­pių, su­var­to­ja­ma 5 mln. eks­ta­zio tab­le­čių, maž­daug 1 mln. kartų leid­žia­ma­si į LSD „ke­lionę“. Ba­ruo­se daž­nai ne­praei­na ir pen­kių mi­nu­ čių, kol koks nors žmo­gus pa­klau­ sia: „Ei, gal norė­tum ko nors nu­ si­pirk­ti?“ Če­ki­jos nar­ko­tikų rin­ka taip iš­ garsė­jo vi­sa­me pa­sau­ly­je, kad at­ kreipė ir po­pu­lia­raus JAV te­le­vi­ zi­jos se­ria­lo „Bręstan­tis blo­gis“ kūrėjų dėmesį. Nau­ja­me se­zo­ ne pa­grin­di­nis veikė­jas Wal­te­ris White’as nu­sprend­žia nu­si­ųsti sa­ vo mėlynųjų kris­talų į Če­kiją ir už­ si­dir­ba tiek daug pi­nigų, kad pa­ts ne­ga­li tuo pa­tikė­ti.

Ma­re­kas ir jo tiekė-­ jai džiau­gia­si tuo, kad ma­ri­hua­nos su­kti­nu­kas ta­po čekų kultū­ros da­li­mi, kaip pil­ze­no alus ir vir­ti­ nu­kai su pa­da­žu.

Gi­das su­ras po­rą gramų

Pra­hos nar­ko­tikų pre­kei­vis Ma­re­ kas ma­no, kad įsta­tymų li­be­ra­li­za­ vi­mas bu­vo žings­nis tei­sin­ga kryp­ ti­mi. „Aš esu tik ma­ža žu­velė“, – teigė jis. Iš tiesų, jis yra vie­nas iš šimtų žmo­nių mies­te, ku­rie par­da­ vinė­ja kvai­ša­lus „drau­gams“. 29-erių Ma­re­kas gimė ir užau­go Pra­ho­je. Jis pre­kiau­ja nar­ko­ti­kais nuo aš­tuo­nio­li­kos, anks­čiau par­ da­vinė­jo ir stip­res­nius kvai­ša­lus

pasaulis per savaitę Sek­ma­die­nis Ki­ni­jo­je pa­si­bai­gus kartą per de­šimt­metį vyks­tan­čiam vald­ žios per­da­vi­ mui, nau­ja­sis pre­zi­den­tas Xi Jin­pin­gas sakė, kad ko­vos už didį kinų tau­tos at­ gi­mimą. Sa­vo, kaip vals­tybės va­do­vo, pir­mo­jo­je kal­bo­je Xi Jin­pin­gas pa­ra­gi­no „to­liau rea­li­ zuo­ti didį kinų tau­ tos bei kinų sva­ jonės at­gi­mimą“, ir išdėstė ka­ri­ niu po­žiū­riu stip­ resnės ša­lies su ge­res­niais nei bet ka­da gy­ve­ ni­mo stan­dar­ tais vi­ziją.

Jo 25 mi­nu­čių kal­ba baigė­si par­la­men­ to su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me Xi Jin­pin­gas bu­vo pa­skir­tas vals­tybės va­do­vu, o Li Ke­qian­ gas – prem­je­ru. Šias pa­rei­gas jie ga­vo pra­ėjus ke­tu­riems mėne­ siams po to, kai bu­vo pa­skir­ti į aukš­čiau­sius po­stus val­dan­čio­ jo­je Ko­mu­nistų par­ti­jo­je, ku­rie ir yra tik­ra­sis jų ga­lios šal­ti­nis. Ir Xi Jin­pin­gas, ir Li Ke­qian­gas laikė­si se­niai priim­to par­ti­ jos kon­sen­su­so, kad rei­kia eko­no­mi­nių re­formų au­gi­mui už­tik­rin­ti, kar­tu di­ di­nant ka­rinę ga­lią bei ven­giant po­ li­ti­nių per­mainų, ku­rios galėtų kel­ ti grėsmę par­ti­ jos vald­žiai.

Siau­tu­lys: Pra­hos Vac­lo­vo aikštės dis­ko­te­ko­se ga­li­ma ras­ti vis­ko, kas svai­gi­na,

ir tem­do sąmonę.

– ko­kainą bei eks­tazį. Šian­dien jis ved­žio­ja po miestą tu­ristų gru­pes ir su­tin­ka daug jau­nuo­lių, ku­riems ke­lia jau­dulį li­be­ralūs Če­ki­jos nar­ ko­tikų kont­rolės įsta­ty­mai. Ki­taip nei Ams­ter­da­me, Pra­ho­je nėra cof­fes­hopų, kur la­mi­nuo­tuo­ se me­niu iš­var­dy­ta de­šim­tys ma­ri­ hua­nos ir ha­ši­šo rūšių. Todėl tu­ris­ tams rei­kia kon­taktų, ku­rie pa­dėtų gau­ti kvai­šalų. Ma­re­kas ti­ki­no nie­ka­da ne­si­ūlan­tis nar­ko­tikų, bet jei­gu yra man­da­giai pa­pra­šo­mas, vi­sa­da ži­ no, kur gau­ti žolės. Ši­taip vie­na­me

as­me­ny­je su­gy­ve­na du ti­pai – gi­ das ir nar­ko­tikų pre­kei­vis. Ma­re­kas tu­ri bendrą biurą su dve­ jais me­tais vy­res­niu bro­liu Mi­cha­lu, ku­ris va­do­vau­ja nak­vynės na­mams. Jis ir­gi var­to­ja ma­ri­huaną, nors tu­ri žmoną ir pu­santrų metų dukrą. Vy­ ras il­gam su­si­mąsto pa­klaus­tas, ko­ kių nar­ko­tikų dar nėra var­tojęs. Teisė­sau­gos ne­bi­jo

Ne­se­niai per reidą po­li­ci­ja su­ėmė du Ma­re­ko drau­gus, ku­rie pre­kia­vo eks­ta­ziu ir me­tam­fe­ta­mi­nu. Jie lau­ kia teis­mo, bet Ma­re­kas teisė­sau­gos

2013 03 16 2013 03 22

Pir­ma­die­nis

Antradienis

In­di­jo­je še­ši vy­rai sto­jo prie­š teismą dėl švei­ carų tu­ristės, kar­tu su su­tuok­ti­niu dvi­ra­čiais ke­lia­vu­sios per ša­lies cent­ri­nia­me re­gio­ne esan­čią vals­tiją, gru­ pi­nio iš­ža­gi­ni­mo ir api­plėši­mo. Gru­pi­niu iš­ža­gi­ni­mu bus ap­kal­tin­ti ke­ tu­ri iš še­šių areš­tuotų vyrų, ta­čiau vi­ siems še­šiems gre­sia kal­ti­ni­mai api­plėši­ mu, nes jie iš tu­ristės ir jos vy­ro pa­vogė ne­šio­jamąjį kom­piu­terį, mo­bilųjį te­le­foną ir 10 tūkst. ru­pijų (185 do­le­rių). Tu­ristų po­ra bu­vo už­pul­ta, kai penk­ta­die­nio va­ karą pa­si­statė pa­la­pinę ato­kia­me miš­kin­ ga­me Mad­ja Pra­de­šo vals­ti­jos ra­jo­ne. Sek­ma­dienį va­ka­re po­li­ci­ja pa­rodė įta­ ria­muo­sius vie­no­je po­li­ci­jos nuo­va­do­je Da­ti­jos ra­jo­ne. Tie vy­rai, kaip pra­ne­ša­ma, 20–25 me­ tų ūki­nin­kai, mūvėjo džin­sus ir vilkė­jo

Po­p ie­ž ius Pran­c iš­ kus per di­dingą inau­ gu­ra­ci­jos ce­re­mo­niją, prie­š ku­rią jį svei­ki­no de­šim­tys tūkstan­čių ti­kin­čiųjų, klūpėjo prie šv. Pet­ro ka­po ir už­si­movė po­pie­žiškąją vald­žią sim­bo­li­ zuo­jantį žiedą. Pran­ciš­kus stovė­da­mas au­to­mo­bi­ly­je be sto­go va­žia­vo per saulės nu­tviekstą Šv. Pet­ro aikštę ir svei­ki­no mi­nias, o pa­ skui, pre­la­tams lo­ty­niš­kai gie­dant Visų šventųjų li­ta­niją, ėjo pro­ce­si­jo­je per vi­ są Šv. Pet­ro ba­zi­liką, kad pa­si­melstų šv. Pet­ro ka­po krip­to­je po pa­grin­di­niu šven­ tovės al­to­riu­mi. 265-asis Pet­ro, ku­ris lai­ko­mas pir­muo­ ju po­pie­žiu­mi, įpėdi­nis iš sa­vo kar­di­nolų ga­vo žve­jo žiedą ir pa­lijų – ėriu­ko vil­nos juostą, ku­ri sim­bo­li­zuo­ja po­nti­fi­ko, kaip ga­ny­to­jo, vaid­menį.

marš­ki­nius, jų vei­dus dengė juo­das au­ dek­las. Jie yra iš kai­mo ne­to­li nu­si­kal­ti­mo vie­ tos, esan­čios už 70 km nuo Gva­li­ja­ro mies­to.

9

Šeštadienis, kovo 23, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/pasaulis

Ru­si­jos oli­garchų pi­ni­gai – pa­vo­ju­je Vien pa­žvel­gus į Li­ma­so­lio uostą ga­li­ma su­pras­ti Kip­ro ir Ru­si­jos eko­no­mi­nių san­ty­kių po­būdį. Plevė­suo­ja Ru­si­jos vėlia­vos

Čia ne­ra­si nu­si­lu­pu­sių dažų. Tai aukštųjų tech­no­lo­gijų ka­ra­lystė, įvai­rias­pal­vių dar­bi­ninkų išš­veis­ta iki bliz­ge­sio, kur plau­kio­ja dviejų bei trijų stiebų jach­tos ir plevė­ suo­ja Ru­si­jos vėlia­vos. Kiek aukš­čiau virš uos­to įsi­ kūręs res­to­ra­nas „Au­ro­ra“, pa­ va­din­tas pa­gal krei­serį, iš ku­rio 1917 m. bu­vo pa­leis­ta pir­mo­ji sal­ vė per Sankt Pe­ter­bur­go žie­mos rūmų šturmą. Tie, ku­rie nau­do­ ja­si ki­ri­li­ca su­ra­šy­tais val­gia­raš­ čiais, ne­jau­čia nos­tal­gi­jos So­vietų Sąjun­gai. Bet nau­ji ko­lo­ni­za­to­riai pa­si­ruošę paim­ti iš Va­karų viską, kas ge­riau­sia, ir su­nai­kin­ti pri­si­ mi­ni­mus apie anks­tesnę sa­los šei­ mi­ninkę – Britų im­pe­riją. Todėl, užuot pie­tavę res­to­ra­ne „Tas­te of Bri­tain“, Li­ma­so­lio ru­sai ren­ ka­si „Ta­rasą Bulbą“ ar­ba „Ha­rem Rus­sian Res­tau­rant“, ar­ba nak­ti­ nius klu­bus pa­krantė­je. Vi­si kal­ba ru­siš­kai

, sti­mu­liuo­ja sme­ge­nis, su­tei­kia ener­gi­jos, ska­ti­na li­bi­do, slo­pi­na po­jūčius­ „Scan­pix“ nuo­tr.

ne­bi­jo: „Jei jie suims ma­ne, jie turės suim­ti dar pusę mi­li­jo­no žmo­nių Pra­ho­je, ku­rie už­sii­ma tuo pa­čiu.“ Ta­čiau atei­ty­je vy­ras norėtų turė­ti nor­malų verslą, kaip jo bro­lis. Pats Ma­re­kas su­pran­ta, kad ši nar­ko­tikų ka­ra­lystė ir sa­vi­dest­ ruk­ci­ja ka­da nors baig­sis. Tai auk­ sinė nak­ti­nio gy­ve­ni­mo tai­syklė: kuo stip­res­nis šėlsmas, tuo ža­lin­ ges­nis nar­ko­ti­kas. Dau­ge­lis Ma­re­ ko ir Mi­cha­lo „draugų“ klaid­žio­ ja po Prahą lyg zom­biai ieš­ko­da­mi nar­ko­tikų. Kai ku­rie mirė nuo pikt­ naud­žia­vi­mo kvai­ša­lais.

Če­ki­jos prem­je­ras Pet­ras Ne­ čas ne­se­niai pa­žadė­jo su­ma­žin­ ti leid­žia­mo turė­ti me­tam­fe­ta­mi­ no, ku­ris, anot teisė­sau­gos, da­bar yra pa­vo­jin­giau­sia med­žia­ga nar­ ko­tikų rin­ko­je, kiekį. Jo var­to­tojų skai­čius nuo 2008 iki 2011 m. pa­ didė­jo treč­da­liu. Če­ki­jo­je pa­ga­mi­na­ma dau­giau me­tam­fe­ta­mi­no nei bet ku­rio­je ki­ to­je Eu­ro­pos ša­ly­je. 2010 m. po­li­ci­ja su­rengė 307 rei­dus šio nar­ko­ti­ko ga­ my­bos vie­to­se. Dau­gu­ma jų – mė­ gėjų įreng­tos namų la­bo­ra­to­ri­jos. Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Kip­rie­čiai šnabž­da­si, kad ru­ sų bend­ruo­menė, sie­kian­ti iki 40 tūkst. žmo­nių, net ne­si­ruo­šia in­ teg­ruo­tis. Rusų kal­ba Kip­re leid­žia­ mo lei­di­nio „Russ­kij Vest­nik“ vy­ riau­sio­ji re­dak­torė Na­tal­ja Kar­daš tai va­di­na pra­na­šu­mu: „Vi­si kal­ba ru­siš­kai, todėl Kip­ras la­bai pa­to­ gus tiems, kas no­ri da­ry­ti verslą.“ Vai­kai lan­ko mo­kyk­las, kur dėsto­ma anglų kal­ba, šei­mos ap­ si­per­ka pre­ky­bos cent­re „Sla­ vian­ka“, te­le­vi­zo­riai ro­do ka­nalą „Ros­si­ja 24“, ik­rai, deš­ra ir sil­ kė im­por­tuo­ja­ma iš Vo­kie­ti­jos, o deg­tinė „Pu­tin­ka“ ar­ba alus „Bal­ ti­ka“ lie­ja­si upė­mis per va­karė­lius pri­va­čiuo­se na­muo­se. Ant kal­vos virš Li­ma­so­lio, iš kur at­si­ve­ria vaiz­das į jūrą, drie­kia­si vi­los. Kip­rie­čiai čia dir­ba ap­sau­ gi­nin­kais ar­ba so­di­nin­kais. Daž­ni skryd­žiai

Pri­va­čių skryd­žių srau­tas tarp Kip­ro ir Ru­si­jos la­bai in­ten­sy­vus. Nuo 2012 m. sau­sio iki 2013 m. va­sa­rio iš sa­los at­gal į Ru­siją išsk­ ri­do 375 lėktu­vai – vos sep­ty­niais

Tre­čia­die­nis

Po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus inau­gu­ra­ci­jos iš­kilmė­se Va­ti­ka­ne su ki­tais už­sie­nio va­ do­vais da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė. Ša­lies va­dovė Lie­ tu­vos žmo­nių var­du pa­svei­ki­no Šventąjį Tėvą ir pa­do­va­no­jo jam uni­ka­lią tris­palvę Vil­niaus kraš­to verbą. Nau­ja­jam ka­ta­likų dva­si­niam ly­de­riui Pre­zi­dentė pa­linkė­jo ieš­ko­ti ke­lių ne tik į ti­kin­čiųjų, bet ir į ne­ ti­kin­čiųjų šir­dis, stip­rybės, iš­min­ties bei va­lios jo kil­nia­me ga­ny­to­jiš­ka­me dar­be.

Bul­ga­ri­jo­je, kur didė­ ja ne­vil­tis dėl au­gan­ čio skur­do, su­si­de­gi­ no dar du žmonės, tad to­kią dras­tišką pro­ tes­to formą pa­si­rin­ku­sių žmo­nių skai­ čius pa­didė­jo iki sep­ty­nių. 41-ų be­dar­bis tėvas ap­si­lie­jo de­ga­lais ir pa­si­degė Si­to­vo kai­me ša­lies šiaurės ry­ tuo­se. 90 pro­c. kū­ no ap­degęs vy­ras bu­vo pa­gul­dy­tas į li­go­ninę. Jis ne­bu­vo pra­radęs sąmonės ir sakė gy­dy­to­jams, kad taip pa­sielgė iš ne­vil­ties. Vy­ras li­ go­ninė­je mirė. O 59-erių kal­na­ ka­sys, ku­ris pa­si­ degė ša­lies ry­tuo­se­

Pa­si­pik­ti­ni­mas: Kip­ro ban­kai nuo pra­ėju­sio šeš­ta­die­nio už­da­ry­ti, o

gy­ven­to­jai, ku­riems leid­žia­ma ban­ko­ma­tuo­se iš­sig­ry­nin­ti tik 260 eu­ rų (900 litų) per dieną, ren­gia pro­tes­tus. AFP nuo­tr.

ma­žiau nei į kai­mynę Grai­kiją. Ši sta­tis­ti­ka ro­do glaud­žius eko­no­ mi­nius ry­šius. Pap­ras­tai pri­va­čiais skryd­žiais ke­liau­ja va­dy­bi­nin­kai ir vers­li­nin­ kai, su­da­ran­tys pre­ky­bos su­tar­tis. Ta­čiau in­ten­sy­vius skryd­žius tarp Atėnų ir Ni­ko­si­jos ga­li­ma paaiš­ kin­ti tuo, kad Grai­ki­jai ten­ka 20 pro­c. Kip­ro im­por­to ir eks­por­to, o Ru­si­jos at­ve­ju kal­ba­ma apie pi­ nigų srau­tus. JAV ty­rimų cent­ro „Glo­bal Fi­ nan­cial In­teg­ri­ty“ duo­me­ni­mis, 2011 m. ru­sai į Kiprą at­vežė 90 mlrd. JAV do­le­rių, o iš­vežė – 100 mlrd. dolerių Vo­kie­ti­jos žur­na­ las „Der Spie­gel“ rašė, kad Ru­si­ jos tur­tuo­liai Kip­ro ban­kuo­se lai­ ko 26 mlrd. eurų indė­lių.

pa­pil­do­mos pa­gal­bos pra­šan­čiam Kip­rui, ta­čiau pa­brėžė, jog Ru­si­ja pir­miau no­ri su­lauk­ti Ni­ko­si­jos ir Briu­se­lio su­si­ta­ri­mo. Kip­ro par­la­men­tas pra­ėjusį ant­ ra­dienį at­metė Briu­se­lio rei­ka­la­ vimą ap­mo­kes­tin­ti bankų indė­lius ir iki pir­ma­die­nio pri­va­lo pa­teik­ti naują planą. Prie­šin­gu at­ve­ju Eu­ ro­pos cent­ri­nis ban­kas nu­stos fi­ nan­suo­ti Kip­ro ban­kus.

Kip­rie­čiai šnabž­da­si, kad rusų bend­ruo­menė, sie­ kian­ti iki 40 tūkst. žmo­nių, net ne­si­ ruo­šia in­teg­ruo­tis.

Mask­va nu­sprendė pa­lauk­ti

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis skryd­žių iš Ru­si­jos į Kiprą pa­ste­bi­mai pa­ gausė­jo. Apž­val­gi­nin­kai tei­gia, kad tur­tin­gi ru­sai iš­si­gan­do ga­li­ mo indė­lių ap­mo­kes­ti­ni­mo ir at­ skubė­jo slaptų de­rybų su Kip­ ro ban­kais. Šis klau­si­mas bu­vo svars­to­mas ir per va­ka­rykštį Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko vi­zitą Mask­vo­je. Va­ka­rykštės de­ry­bos re­zul­tatų ne­davė. Ru­si­jos prem­ je­ras Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas pa­ reiškė, kad Mask­va neužvėrė durų

Va­kar Kip­ro par­la­men­tas bal­sa­ vo dėl va­di­na­mo­jo pla­no B, ku­ria­ me nu­ma­to­ma bankų rest­ruktū­ri­ za­ci­ja, ka­pi­ta­lo judė­ji­mo į už­sienį ap­ri­bo­ji­mai ir so­li­da­ru­mo fon­ do, į kurį būtų nu­kreip­tos lėšos iš ap­kar­pytų pen­sijų bei so­cia­li­ nių pro­gramų, pri­va­čių as­menų ir Sta­čia­ti­kių baž­ny­čios au­kos, stei­ gi­mas. „La Re­pubb­li­cos“, „Der Spie­gel“, „Eu­ro­news“ inf.

Ket­vir­ta­die­nis esan­čia­me Bo­bo­vo mies­te­ly­je ir ap­degė 30 pro­c. kūno, te­be­ko­vo­ja dėl sa­vo­ gy­vybės. Kaip pra­ne­ša­ma, šis ne­se­niai iš dar­ bo at­leis­tas vy­ras prie­š su­si­de­gin­da­ mas pa­skam­bi­no žmo­nai ir pa­sakė, kad jau­čia­si nie­kam ne­rei­ka­lin­gas. Tuo­ met kal­na­ka­sys pa­si­degė ma­tant sū­ nui, šis su­gebė­jo už­ge­sin­ti lieps­nas sa­ vo striu­ke. Pas­tarąjį mėne­ sį Bul­ga­ri­jo­je, ki­lus pro­testų prie­š di­de­ les elekt­ros sąskai­ tas, ma­žas pa­ja­mas ir ko­rup­ciją ban­gai, pa­si­degė dar pen­ki ki­ti žmonės. Ke­tu­ri iš jų – trys vy­rai ir mo­ te­ris – nuo pa­tirtų nu­de­gimų mirė.

JAV pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma viešė­ da­m as Je­r u­z alė­ je per­spėjo, kad Iz­rae­lis at­si­dūrė kryž­kelė­je ir pri­va­lo pa­si­rink­ti taiką su pa­les­ti­nie­čiais, nes to ga­liau­siai rei­kia jo pa­ties sau­gu­mui ir tai mo­ ra­liš­kai tei­sin­ga. B.Oba­m a sakė, kad nors, iz­rae­lie­čiams pa­ si­ju­tus sau­giau sa­vo na­ muo­se, pa­l es­t i­ nie­čių klau­si­mas kiek at­slūgo, rei­ kia išspręs­ti šį de­š imt­m e­č ius trun­kantį ne­su­ ta­rimą. „Šian­ dien Iz­rae­l is yra kryž­kelė­

je“, – sakė B.Oba­ma ir pri­dūrė, kad nors iz­rae­lie­čiai jau­čia­si sau­ges­ni dėl prie­šra­ ke­tinės sis­te­mos „Iran Do­me“ ir sa­ vi­žud­žius su­lai­kan­čių užt­varų, vie­ nin­te­lis ke­lias į tikrą sau­gumą yra tai­ka. Je­ru­zalės kon­fe­ren­cijų cent­re sa­ky­to­je B.Oba­mos kal­bo­je, ta­pu­sio­je vi­sos jo trijų dienų ke­lionės Iz­rae­ ly­je ak­cen­tu, šis ra­gi­ ni­mas iz­rae­lie­čiams at­n au­j in­t i tai­ kos de­ry­bas, ž l u ­g u ­s i a s prie­š pust­re­ čių metų, bu­ vo pa­reikš­tas a i š ­k i a u ­s i a i iš visų anks­ tes­nių.

10

šeštadienis, kovo 23, 2013

miestas

Vie­toj žūk­lės – gė­lių lys­vė 1

„Ma­no žmo­na ne­ki­ša ran­kų, čia ma­no te­ri­to­ri­ ja“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vas, pa­juo­ ka­vęs, kad iš ki­še­nių ky­šan­čių žag­ rės ran­ke­nų ne­pas­lėp­si. L.Ba­ri­šaus­kas pri­si­pa­ži­no, jog iš vi­sų ūkiš­kų dar­bų mie­liau­siai ren­ ka­si bū­tent kaps­ty­mą­si že­mė­je. „Tai žai­di­mas, ho­bis. Aš taip pail­siu, pa­bend­rau­ju su gam­ta. Ir ne­su­lau­kiu, ka­da ateis pa­va­sa­ris, kai ga­lė­siu at­si­klaup­ti į va­gą. Kaž­ kur skai­čiau, kad vy­rams la­bai nau­ din­ga kaps­ty­tis že­mė­je, per­si­duo­da kaž­ko­kia ge­ra ener­gi­ja“, – šmaikš­ ta­vo pa­šne­ko­vas.

Sa­vo kie­me vy­ras sva­jo­ja išau­ gin­ti še­šių sep­ty­nių aza­li­jų krū­mų alė­ją. Jo pa­ste­bė­ji­mu, Tur­ki­jo­je tie­ siog gat­vė­se džiu­gi­nan­tys au­ga­lai ir pas mus ga­li pui­kiai pri­si­tai­ky­ti, be var­go per­žie­mo­ti. Ma­ni­kiū­ras neat­lai­ko

Pe­tu­ni­jos – iš Ame­ri­kos

STT pa­rei­gū­nas pa­sa­ko­jo au­gi­nan­ tis ne­ma­žai gė­lių – ypač pa­va­sa­ rį dar­že­ly­je džiu­gi­na įvai­rių rū­šių tul­pės, taip pat pa­si­so­di­na vie­ną ki­tą lys­vę braš­kių. Ta­čiau la­biau­ siai šir­dį glos­tan­tis so­di­nin­ko mė­ gė­jo pa­sie­ki­mas ir pa­si­di­džia­vi­mas – jo užau­gin­ti ar­bū­zai. „Vie­nais me­tais užau­go trys, ir vi­si val­go­mi, ska­nūs“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vas. L.Ba­ri­šaus­kas pa­sa­ko­jo, jog že­ mės ap­link so­dy­bą ne­daug, bet skly­pe ran­da­si vie­tos ne tik aug­ me­ni­jai.

Rū­pes­tis: gau­sy­bė gė­lių iki šiol ve­ši ir bu­vu­sia­me I.Za­lec­kio dar­bo ka­bi­ne­te.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Si­gi­tas Ka­mins­kas:

M.Ben­džius – ag­ro­no­mas

Dau­ge­liui at­ro­do, kad gė­lės žie­das yra tra­pus, to­dėl vy­ras sa­vo gru­bio­mis ran­ ko­mis tą gė­lę ga­li la­ bai grei­tai su­lau­žy­ti.

„Ža­du už­si­veis­ti put­pe­lių, šiaip, dėl gro­žio. Au­gi­nau ir triu­šius, bet tuo ne­beuž­siim­siu, nes pa­skui per­ ne­lyg sun­ku iš­si­skir­ti, ma­tyt, esu sen­ti­men­ta­lus“, – aiš­ki­no pa­šne­ ko­vas. L.Ba­ri­šaus­kas ne­nei­gė, jog jo po­ mė­gis nė­ra iš pi­gių­jų. „Bet tam ir ci­ga­re­tėms pi­ni­gų ne­gai­la – pa­skui jau žiū­ri, kas lie­ka pa­val­gy­mui“, – links­mai kal­bė­jo STT at­sto­vas. Vi­sai ne­se­niai iš Ame­ri­kos vy­ras už­si­sa­kė eg­zo­tiš­ką siun­ti­nį – juo­ dų­jų pe­tu­ni­jų sėk­lų. Šių gė­lių iš­ skir­ti­nu­mas – bū­tent žie­dų spal­ va. Štai juo­dų tul­pių, L.Ba­ri­šaus­ko ži­nio­mis, kol kas nie­kam nė­ra pa­ vy­kę iš­ves­ti. „Lie­tu­vo­je juo­dų­jų pe­tu­ni­jų ne­ te­ko ma­ty­ti, jos iš­ves­tos tik 2011 m. Kai pra­dė­jau do­mė­tis in­ter­ne­te, ėmė mes­ti ad­re­sus Ame­ri­ko­je. Pa­ ma­niau, ko­dėl jos ir pas ma­ne ne­ ga­lė­tų aug­ti? Da­bar lau­kiu, kol pa­ reis sėk­los, iš­si­pirk­siu tur­gu­je vie­tą ir par­da­vi­nė­siu“, – juo­kė­si pa­šne­ ko­vas. Pri­ke­lia iš mi­ru­sių­jų

Ko ge­ro, daug kam bū­tų staig­me­ na, kad gė­lėms nea­be­jin­gas ir uos­ ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Ire­ni­jus Za­lec­kis. Ka­dai­se klai­pė­die­tis ne­tgi už­siė­ mė ro­žių au­gi­ni­mu – esą so­viet­ me­čiu tai bu­vo ne tik ma­lo­nu­mas,

Klai­pė­die­tis flo­ris­tas Si­gi­tas Ka­ mins­kas svars­tė, jog ir sa­vo sri­ty­ je tarp pa­sau­li­nio gar­so spe­cia­lis­tų, mo­ky­to­jų, ko ge­ro, dau­giau su­skai­ čiuo­tų vy­rų nei mo­te­rų. „Ne­rei­kė­tų taip už­si­cik­lin­ti, tai nė­ra iš­skir­ti­nai mo­te­riš­ka po­zi­ci­ ja, jo­je kuo pui­kiau­siai reiš­kia­si ir vy­rai. Įp­ras­tai dau­ge­liui at­ro­do, kad gė­lės žie­das yra tra­pus, to­ dėl vy­ras su sa­vo gru­bio­mis ran­ ko­mis tą gė­lę ga­li la­bai grei­tai su­ lau­žy­ti. Bet­gi vis­ko iš­moks­ti, prie vis­ko pri­pran­ti“, – šyp­te­lė­jo pa­ šne­ko­vas. S.Ka­mins­kas pri­pa­ži­no, jog dau­ ge­lis flo­ris­ti­ko­je ma­to tik ga­lu­ti­nį re­zul­ta­tą – pui­kią gė­lių puokš­tę, de­ko­ra­ci­ją ar kom­po­zi­ci­ją. „Vi­sų pir­ma tai yra sun­kus fi­zi­nis dar­bas. Rei­kia ir pjau­ti, ir kirp­ti, ir van­dens ki­bi­rus pa­ne­šio­ti. Pa­žiū­ rė­ki­te, ko­kios yra mo­te­rų flo­ris­čių ran­kos – jos net ma­ni­kiū­ro ne­ga­ li pa­si­da­ry­ti“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ ko­vas.

Derlius: STT pareigūnas laisvalaikiu puoselėja ne tik gėles, vienas didžiausių L.Barišausko pasididžiavimų

– savame darže išauginti arbūzai.

bet ir ga­li­my­bė už­si­dirb­ti vie­ną ki­ tą ka­pei­ką. Pa­si­ro­do, tvir­to sto­to vy­ras „bend­rą kal­bą“ su­ran­da su vi­sais au­ga­lais, ku­rie pa­puo­la į jo ran­kas. „Dau­giau­siai au­gi­nu kam­ba­ri­nes gė­les. Ir ma­no bu­vu­sia­me ka­bi­ne­ te jų ne­ma­žai li­ko. Pre­ky­bos cent­re pa­ma­tau ko­kią nors ap­vy­tu­sią, nu­ kai­no­tą ro­že­lę už ke­lis li­tus, nu­si­

per­ku, o po ku­rio lai­ko ji man ir at­kun­ta. Ta­da jau ir lau­ke ga­liu pa­ so­din­ti“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Pa­sak I.Za­lec­kio, gė­lė – kaip žmo­gus, tai gy­vas ir jaut­rus or­ga­ niz­mas. „Ga­li auk­si­nę gė­lę lais­ty­ti auk­ si­niu van­de­niu, bet ne pas vi­sus žmo­nes ji augs. O pas ma­ne gė­lės kaž­ko­dėl au­ga. Kaž­ka­da nuo vie­

Asmeninio archyvo nuotr.

no au­ga­lo nu­si­trau­kiau la­pą, o da­ bar iš to ūg­lio išau­go to­kia gė­lė, kad ka­bi­ne­te ne­be­tel­pa“, – pa­si­džiau­ gė val­di­nin­kas. Itin bran­giems, eg­zo­tiš­kiems au­ ga­lams vy­ras ti­ki­no neiš­lai­dau­jąs, ta­čiau tu­rįs ir kuo pa­si­gir­ti. I.Za­lec­ kis skai­čia­vo, kad vie­na jo gė­lė, liau­ dy­je va­di­na­ma dramb­lio ko­ja, šian­ dien kai­nuo­tų apie 1 tūkst. li­tų.

O štai ži­no­mas uos­ta­mies­čio pro­ diu­se­ris Min­dau­gas Ben­džius pri­ si­pa­ži­no esąs ab­so­liu­čiai abe­jin­gas bet ko­kiems aug­me­ni­jos puo­se­lė­ ji­mo dar­bams, nors pa­ts yra kva­li­ fi­kuo­tas so­di­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­ kys­tės ag­ro­no­mas. Klai­pė­die­tis pri­si­pa­ži­no, jog šis jo gy­ve­ni­mo fak­tas be­veik nuė­jo į už­marš­tį, tad kai jis ne­ti­kė­tai iš­ky­la į vie­šu­mą, pra­links­mi­na ne vie­ną. Šian­dien ir pa­ts Min­dau­gas var­ giai pri­si­min­tų, ko­kia­me už­ka­bo­ ry­je da­bar dul­ka ka­dai­se sū­riu pra­ kai­tu už­tar­nau­tas dip­lo­mas. „Bu­vau ap­si­spren­dęs, kad šiaip ar taip tu­riu tą dip­lo­mą gau­ti. Tais lai­kais tai bu­vo la­bai svar­bu. Kre­ tin­gos že­mės ūkio tech­ni­ku­me bai­giau vi­sus ke­tu­ris kur­sus. Jei bū­čiau tu­rė­jęs ga­li­my­bę rink­tis, bū­čiau rin­kę­sis ką nors ki­ta. Tie­ siog taip su­si­klos­tė ap­lin­ky­bės. Ka­dan­gi ma­ma ne­ga­lė­jo abie­jų vai­kų iš­leis­ti į aukš­tą­jį moks­lą, o aš ne­no­rė­jau mo­ky­tis pro­ftech­ni­ nė­je mo­kyk­lo­je, te­ko rink­tis tech­ ni­ku­mą – pa­ts ar­ti­miau­sias nuo Plun­gės ir bu­vo Kre­tin­go­je“, – pa­sa­ko­jo M.Ben­džius. Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, jog jam dėl to šir­dies ne­skau­da – esą tai tie­siog ta­po jo gy­ve­ni­mo nuo­ty­kiu. „Vi­siems bu­vo aiš­ku, kad aš ten pa­kly­dė­lis. Iš es­mės že­mės ne­bu­ vau ma­tęs – nors gy­ve­nau pro­ vin­ci­jo­je, užau­gau ant as­fal­to. Kai pra­dė­jo­me mo­ky­tis apie au­ga­lų ap­sau­gą, rei­kė­jo iš­mok­ti du šim­ tus ken­kė­jų pa­va­di­ni­mų, o aš ži­ no­jau vie­nin­te­lį ko­lo­ra­do va­ba­lą“, – juo­kė­si Min­dau­gas. Paš­ne­ko­vas vy­lė­si, jog, kaip ir iki šiol, jam pa­vyks iš­si­vers­ti be ag­ro­ no­mo dip­lo­mo. „Tai yra vi­siš­kai ne ma­no pa­ šau­ki­mas. Ats­ki­riu ro­žę, ats­ki­riu tul­pę, o to­liau ma­no ži­nios ir bai­ gia­si“, – šmaikš­ta­vo klaipėdietis pro­diu­se­ris.

11

šeštADIENIS, kovo 23, 2013

vakarė vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Lietuvoje žvalgėsi ir į merginas Šis vai­ki­nas po lai­ mė­ji­mo „Eu­ro­vi­zi­jo­ je“ ta­po tarp­tau­ti­ne mu­zi­kos žvaigž­de, ta­čiau iki šiol ne­si­ mė­gau­ja pra­ban­giu gy­ve­ni­mu. Ta­len­tin­go smui­ki­ nin­ko bei at­li­kė­jo Alek­sand­ro Ry­ba­ko di­džiau­sias po­ mė­gis – kom­piu­te­ ri­niai žai­di­mai, o mer­gi­ną jis no­rė­tų su­si­ras­ti Lie­tu­vo­je.

Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Žy­mų Eu­ro­po­je at­li­kė­ją pa­vy­ko pa­ kal­bin­ti li­kus ke­lioms va­lan­doms iki jo pa­si­ro­dy­mo vie­na­me iš uos­ ta­mies­čio nak­ti­nių klu­bų. Be­tar­ piš­ku bend­ra­vi­mu pa­si­žy­min­tis A.Ry­ba­kas no­riai pa­pa­sa­ko­jo apie sa­vo idea­lus, gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fi­ją ir as­me­ni­nius po­mė­gius. – Ar tai pir­mas kar­tas, kai tu sve­čiuo­jie­si Klai­pė­do­je? Ko­kį įspū­dį tau pa­li­ko Lie­tu­vos uos­ ta­mies­tis? – Taip, tai pir­mas ma­no kar­tas Klai­pė­do­je. Tu­rė­jau šiek tiek lai­ko pa­si­vaikš­čio­ti se­na­mies­ty­je. Man jis la­bai pa­ti­ko. Ypač vie­nas skve­ ras, kur daug ka­vi­nių bei res­to­ra­ nų. Apsk­ri­tai man Klai­pė­da pri­ me­na Skan­di­na­vi­jos mies­tus. Čia pa­si­ju­tau kaip na­mie. – Dau­ge­lis ta­ve pa­žįs­ta kaip gar­sų ir cha­riz­ma­tiš­ką at­li­kė­ ją, ta­čiau ma­žai kas ži­no apie as­me­ni­nius ta­vo po­mė­gius bei cha­rak­te­rį. Ką mėgs­ti veik­ti lais­va­lai­kiu? – Aš ga­lė­čiau sa­ve pa­va­din­ti „moks­liu­ku“, nes lais­va­lai­kiu la­ biau­siai mėgs­tu žais­ti kom­piu­te­ ri­nius žai­di­mus. Tu­riu la­bai daug žai­di­mams skir­tos tech­ni­kos. Tad kai lie­ka lais­vo lai­ko, pa­si­ne­riu į vir­tua­lų pa­sau­lį. Taip pat mėgs­tu žiū­rė­ti TV se­ria­lus. Mėgs­ta­miau­ sias jų – „Nuo­dė­min­go­ji Ka­li­for­ ni­ja“. Man pa­tin­ka pa­grin­di­nis se­

Už­mo­jis: A.Ry­ba­ko pla­nuo­se nuo­sa­vos vai­kų mu­zi­kos mo­kyk­los fi­lia­lo įstei­gi­mas Lie­tu­vo­je.

ria­lo per­so­na­žas. Apsk­ri­tai mėgs­tu to­kius se­ria­lus, iš ku­rių ga­liu pa­si­ mo­ky­ti kaž­ko žmo­giš­ko. O di­džiau­ sias ma­no po­mė­gis – ke­lio­nės. Pa­ tin­ka lan­ky­tis įvai­riuo­se pa­sau­lio

Man ne­rei­kia bran­ gių daik­tų vien tam, kad ga­lė­čiau kaž­ kam pa­si­ro­dy­ti.

mies­tuo­se bei ten kon­cer­tuo­ti. Ir ne­svar­bu, ar tai Ame­ri­kos did­ mies­tis, ar ma­žas Lie­tu­vos mies­tas. Svar­biau­sia, kad žmo­nėms rei­kė­tų ma­no mu­zi­kos. – Ga­li­ma spė­ti, kad pi­ni­gų tau skai­čiuo­ti ne­rei­kia. Ta­čiau tu ne­si­mė­gau­ji pra­ban­ga, ne­tu­ri bran­gaus au­to­mo­bi­lio, ne­gy­ve­ ni iš­tai­gin­ga­me na­me, o į ki­tas ša­lis ke­liau­ji eko­no­mi­ne kla­se. Daug kam tai at­ro­do keis­ta. – Aš la­bai no­rė­čiau tu­rė­ti pra­ban­ gų na­mą ir įspū­din­gą au­to­mo­bi­lį. Jei at­vi­rai, tai ne­ga­liu sa­ky­ti, kad pi­ni­gai man nė­ra svar­būs. Aš tik­ rai tu­riu eko­no­mi­nę lais­vę ir tuo džiau­giuo­si. Šiuo me­tu gy­ve­nu gan

gra­žia­me bu­te, ta­čiau ja­me bū­nu tik po­rą kar­tų per mė­ne­sį. Gal­būt esu la­biau lin­kęs leis­ti pi­ni­gus ki­ tiems da­ly­kams, ku­rie man as­me­ niš­kai tei­kia džiaugs­mą. Man ne­ rei­kia bran­gių daik­tų vien tam, kad ga­lė­čiau kaž­kam pa­si­ro­dy­ti. Pa­vyz­ džiui, nie­ka­da ne­gai­liu pi­ni­gų įvai­ riai vaiz­do ir gar­so tech­ni­kai. Taip pat rei­kia pa­si­lik­ti jų ir pa­si­ma­ty­ mams. Juk nu­si­ve­dęs pa­tin­kan­čią mer­gi­ną į pra­ban­gų res­to­ra­ną ne­ pra­šy­si jos su­si­mo­kė­ti už sa­ve. – Pra­kal­bai apie mer­gi­nas. Kaž­ ka­da esi mi­nė­jęs, jog tau la­bai gra­ži Lie­tu­vos gam­ta. O ko­kia ta­vo nuo­mo­nė apie mū­sų ša­ lies mer­gi­nas? – Lie­tu­vo­je mer­gi­nos ne­pap­ras­tai gra­žios. Ap­lan­kiau daug ša­lių ir tik­rai ma­čiau gra­žių mer­gi­nų. Ta­ čiau jū­sų ša­ly­je jų la­bai daug. Tad pa­gal­vo­jau, kad bū­tų vi­sai ne­blo­gai su­si­ras­ti mer­gi­ną iš Lie­tu­vos. – Ar tu­ri mu­zi­kos idea­lų ir ko­ kie kū­ri­niai šiuo me­tu daž­niau­ siai su­ka­si ta­vo gro­tu­ve? – Vie­nas ma­no idea­lų yra ne mu­ zi­kan­tas, o šo­kė­jas. Aš esu di­de­lis Ge­ne Kel­ly ger­bė­jas. Jis bu­vo šo­kė­ jas, ta­čiau su­dai­na­vęs gar­sią­ją dai­ ną „Sin­gin­gint­he­rain“ ta­po ži­no­mu

dai­ni­nin­ku. Mū­sų is­to­ri­jos pa­na­ šios. Juk aš esu smui­ki­nin­kas, ta­ čiau iš­gar­sė­jau kaip dai­ni­nin­kas. O ma­no gro­tu­ve šiuo me­tu gro­ja daug įvai­rių me­lo­di­jų. Praė­ju­sių me­tų po­pu­lia­riau­siais ga­lė­čiau įvar­dy­ ti Go­tye – „So­me­bo­dyt­hat I used to know“ ir Psy – „Gag­namS­ty­le“. – Tu pa­ts ra­šai sau dai­nas. Ar tu­ri po­jū­tį, ku­ri jų ga­li tap­ti tik­ ru hi­tu? – Tik­rai to­kio po­jū­čio ne­tu­riu. Nors for­mu­lę šian­die­ni­niam ra­di­jo hi­tui ži­nau. Jei no­rė­čiau, kad vi­sos ma­ no dai­nos bū­tų po­pu­lia­rios, kur­čiau mu­zi­ką, pa­na­šią į Jus­ti­no Bie­be­rio. Ta­čiau sa­ve lai­kau ki­to­kiu at­li­kė­ ju ir pa­pras­čiau­siai sten­giuo­si bū­ ti nuo­šir­dus pat sau. Ma­nau, kad dai­na vi­sų pir­ma tu­ri pa­tik­ti man. – Šiuo me­tu gy­ve­ni Nor­ve­gi­jo­ je, ta­čiau esi ki­lęs iš Bal­ta­ru­si­ jos. Ar daž­nai tau ten­ka už­suk­ ti į gim­tą­ją ša­lį? – Gė­da pri­si­pa­žin­ti, ta­čiau pa­sta­ rai­siais me­tais ten už­suk­da­vau la­bai re­tai. Bet Bal­ta­ru­si­ja yra ma­no ar­ti­ miau­siuo­se pla­nuo­se. Šiuo me­tu pa­ de­du ruoš­tis šios ša­lies at­sto­vei „Eu­ ro­vi­zi­jo­je“. Ma­nau, kad pir­mą kar­tą Bal­ta­ru­si­ja tu­ri rea­lius šan­sus pa­ tek­ti tarp šio kon­kur­so fi­na­li­nin­kų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

– Ar tu esi re­li­gin­gas žmo­gus? – Taip. Kai bu­vau ma­žas, mo­čiu­tė iš­mo­kė ma­ne mels­tis kiek­vie­ną va­ ka­rą, tai da­rau iki šiol. Ta­čiau šį pro­ce­są la­biau ga­lė­čiau pa­va­din­ti ne mal­da, o tie­siog pa­dė­ka Die­vui už tam tik­rus da­ly­kus, ku­rie man nu­ti­ko tą die­ną. Kar­tais la­bai sun­ ku jų su­ras­ti. Tai la­bai ge­ra te­ra­ pi­ja. Ma­nau, jog kiek­vie­nas žmo­ gus tu­rė­tų kas­dien at­ras­ti da­ly­kų, už ku­riuos ga­lė­tų pa­dė­ko­ti Die­vui. Tuo­met kiek­vie­no­je sa­vo gy­ve­ni­mo die­no­je žmo­nės pa­ste­bė­tų dau­giau pra­smės. – Ko­kie ar­ti­miau­si ta­vo pla­ nai? Gal atei­ty­je tu­ri nu­ma­ tęs pro­jek­tų, apie ku­riuos ta­ vo ger­bė­jai tu­rė­tų ži­no­ti jau šian­dien? – Be kon­cer­tų, šiuo me­tu ak­ty­viai už­sii­mu ir kū­ry­ba. Ra­šau dai­nas ne tik sau, bet ir ki­tiems at­li­kė­ jams. Ta­čiau rim­čiau­sias pro­jek­ tas, ku­riam da­bar ati­duo­du daug sa­vo ener­gi­jos, yra pri­va­ti vai­kų mu­zi­kos mo­kyk­la. Šiuo me­tu pa­ de­du vai­kams mo­ky­tis mu­zi­kos ir ne­tgi sta­to­me vai­kiš­ką miu­zik­lą. Atei­ty­je no­rė­čiau šios mo­kyk­los fi­lia­lus įsteig­ti ir ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se. La­bai rim­tai gal­vo­ju apie fi­lia­lo įstei­gi­mą Lie­tu­vo­je.

12

šeštADIENIS, kovo 23, 2013

vakarė

L. ir I.Ado­mai­čiai: prie ma­jų pi

„Ka­vos pu­pe­lės ten pri­ly­go pi­ni­gams. Dvi pu­pe­lės – lit­ ras gė­lo van­dens“, – skru­din­da­mas ka­ ka­vos pu­pe­les šyp­ te­lė­jo ne­se­niai Cent­ ri­nė­je Ame­ri­ko­je su žmo­na Ir­ma ke­lia­ vęs ir pas ma­jų pro­ tė­vius Be­li­ze ap­si­ sto­jęs dai­ni­nin­kas Li­nas Ado­mai­tis.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

„Ma­ja“ reiš­kia „ne­ži­nau“

„Ma­ja“ – prieš šimt­me­čius, ne­sup­ ras­da­mi, ko iš jų no­ri, at­sa­ky­da­ vo in­dė­nai jų šak­nis pa­kir­tu­siems kon­kis­ta­do­rams – už­ka­riau­to­jams iš Is­pa­ni­jos. Se­no­vės kek­či kal­ba „ma­ja“ reiš­kė „ne­ži­nau“. Taip jie ta­po ma­jais. Tai Li­nui ir Ir­mai nuo­sta­bio­ je vie­to­je prie upės įsi­kū­ru­sia­me Blue Creek mies­te­ly­je paaiš­ki­no Eu­se­bio, dau­giau nei 200 gy­ven­ to­jų tu­rin­čio kai­mo bend­ruo­me­ nės gal­va. Kaip vi­sa­da netu­ris­ti­niais marš­ ru­tais ke­liau­jan­tys, nak­vy­nės na­ muo­se ir pas vie­ti­nius mėgs­tan­tys ap­si­sto­ti Adomaičiai pir­ma­ja­me kai­mo na­mu­ke pa­pra­šė nak­vy­nės. Su­tik­tas vy­ras (vė­liau paaiš­kė­ jo, kad tai – kai­mo bend­ruo­me­nės va­das Eu­se­bio), krapš­ty­da­mas gal­ vą, pa­dve­jo­jęs su­ti­ko priim­ti sve­ tim­ša­lius. Nak­vy­nė ha­ma­kuo­se

Ir­ma ir Li­nas už pa­rą gy­ve­ni­mo in­dė­nų iš len­tų su­kal­ta­me, pal­ mių la­pais ap­deng­ta­me na­me­ly­je ir kas­die­nį mais­tą – viš­tie­ną, žu­vis, dar­žo­ves, bul­ves, ku­ku­rū­zų mil­ tų pa­plo­tė­lius, ka­ka­vą – mo­kė­da­ vo apie 10–12 do­le­rių.

Ra­my­bė: I. ir L.Ado­mai­čiai mė­ga­vo­si tik­ros pa­lai­mos aki­mir­ko­mis.

Lie­tu­viai ap­si­gy­ve­no pa­grin­di­ nia­me plūk­tos mo­lio as­los kam­ba­ ry­je. De­ši­nė­je gy­ve­no 43 me­tų Eu­ se­bio ir „Apo­ka­lip­to“ fil­mo he­ro­ję pri­me­nan­čios jo 37 me­tų žmo­nos Ofe­lios de­šimt vai­kų. Kai­rė­je – vir­tu­vės zo­na, ku­rio­je nak­čiai bū­da­vo ka­bi­na­mi ha­ma­kai, kur mie­go­da­vo šei­mi­nin­kai. „La­bai drau­giš­ki, dva­sin­gi, pa­ pras­ti, bet kar­tu neį­ky­rūs ir iš­di­ dūs žmo­nės“, – in­dė­nus gy­rė Li­ nas su Ir­ma ir nu­si­juo­kė pri­si­mi­nę, kad gre­ta jų ta­me kam­ba­ry­je gy­ve­ no ir pe­rin­čios bei nak­ti­mis kar­tais ku­da­kuo­jan­čios viš­tos.

„Jie vis dar gu­la­si su be­si­lei­ džian­čia sau­le po va­ka­rie­nės, o ke­lia­si su sau­lė­te­kiu“, – stebė­ josi L. ir I.Ado­mai­čiai ma­jų įpro­ čiais. Daug barz­do­tų me­no­ni­tų

„In­dė­nai jau ne­pro­pa­guo­ja se­no­ sios ma­jų kul­tū­ros“, – pa­sa­ko­jo L. ir I.Ado­mai­čiai. 200 gy­ven­to­ jų tu­rin­čia­me Blue Creek kai­me yra net pen­kios baž­ny­tė­lės – ka­ta­li­kų, me­to­dis­tų, bap­tis­tų, evan­ge­li­kų ir me­no­ni­tų, o se­nų­jų ma­jų pa­li­kuo­ nių rei­kia ieš­ko­ti gi­liai džiung­lė­se ar­ba Gva­te­ma­lo­je.

Įspūdis: „Drau­giš­ki, dva­sin­gi, pa­pras­ti, bet kar­tu neį­ky­rūs ir iš­di­dūs žmo­nės“, – in­dė­nus gy­rė Li­nas su Ir­ma.

Ma­jai mie­lai ge­ria ka­dai­se tik val­do­vams priei­na­mą ka­ka­vą, o vie­tos juo­dao­džiai dan­tis puo­šia­si ma­jų val­do­vų sti­liu­mi – ka­rū­nė­lė­ mis iš auk­so ar ne­fri­to. Be­li­ze iš­si­nuo­mo­ję že­mių gy­ve­ na la­bai daug me­no­ni­tų – barz­do­tų vy­rų su skry­bė­lė­mis, bal­tais marš­ ki­niais ir pet­ne­šo­mis. Tai – išei­viai iš Ny­der­lan­dų. Me­no­ni­tai lai­ko­mi pa­ci­fiz­mo ir ne­gink­luo­to pa­si­prie­ ši­ni­mo pra­di­nin­kais. Ka­ka­vos pu­pe­lės gy­do

Eu­se­bio lan­ko ka­ta­li­kų, jo bro­lis – bap­tis­tų baž­ny­čią. Li­nas ir Eu­se­ bio su­ren­gė bend­ruo­me­nę su­ža­vė­ ju­sį kon­cer­tą: Eu­se­bio gro­jo ma­jų inst­ru­men­tu ma­rim­ba, o L.Ado­ mai­tis – smui­ku. Vė­liau Eu­se­bio pa­ro­dė ir sa­vo rin­ki­mų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ ko sta­tu­sui gau­ti rek­la­mą: už­ra­šą su žo­džiu „bal­suo­ti“ ir var­du. Eu­se­bio bro­lis Ir­mai ir Li­nui pa­ ro­dė ka­ka­vos plan­ta­ci­jas, iš­si­sklei­ du­sius žie­dus, jų vi­du­je – pu­pe­ les. Kau­nie­čiai iš­vy­do ir au­ga­lus it ada­tas, iš ku­rių in­dė­nai ga­min­da­vo strė­lių ant­ga­lius. „Nu­lau­žė vie­no me­džio ša­ke­lę, nu­plė­šė žie­vę ir pa­siū­lė pa­ra­gau­ ti, – pa­sa­ko­jo Li­nas apie neįp­ras­ tą po­ty­rį. – Ša­ke­lė nuo­sta­biai pa­ kvi­po, ji pa­si­ro­dė sal­daus sko­nio. Jie ją nau­do­ja ar­ba­tai. Be­je, ka­ka­ va, anot in­dė­nų, su­tei­kia tei­gia­mos ener­gi­jos. Smil­ko­mos ka­ka­vos pu­ pe­lės nau­do­ja­mos gy­dy­mui.“

Re­lik­vi­jos – kie­muo­se

Ar vie­no­je pa­vo­jin­giau­sių pa­sau­ lio ša­lių, gar­sė­jan­čio­je nu­si­kals­ ta­mu­mu, lie­tu­viai pa­ty­rė pa­vo­jų? Ne. Tie­sa, kar­tais jau­tė ag­re­sy­vius juo­dao­džių gy­ven­to­jų žvilgs­nius, šie įžū­liai siū­ly­da­vo pirk­ti ma­ri­ hua­nos: „Bro­li, pi­giai, ge­rai, tai – vais­tai.“

Nu­lau­žė me­džio ša­ ke­lę, nu­plė­šė žie­vę ir pa­siū­lė pa­ra­gau­ ti. Ša­ke­lė nuo­sta­biai pa­kvi­po.

Did­mies­čiuo­se Li­nas su Ir­ ma neuž­si­bū­da­vo ir ke­liau­da­vo į džiung­les ar kal­nus pas in­dė­nus. „Ša­lis dar be­veik ne­pa­lies­ta tu­ riz­mo, daug ka­si­nė­ji­mų, ma­no­ma, kad at­ras­ta vos vie­nas pro­cen­tas se­nų­jų ma­jų pi­ra­mi­džių, – su­ tuok­ti­niai Ado­mai­čiai ne­kart ma­ tė vie­ti­nių gy­ven­to­jų na­mu­kus ir čia pat dar­ži­nė­se ar kie­muo­se su­ vers­tas sta­tu­las. – Va­žiuo­ja­me ir ma­to­me – dar­bi­nin­kai ne­se­niai at­ka­sė 1 000 me­tų se­nu­mo ka­pa­ vie­tes, re­lik­vi­jas ga­lė­jo­me pa­lies­ ti sa­vo ran­ko­mis. Nuo pi­ra­mi­džių vir­šū­nių at­si­ver­da­vo fan­tas­tiš­ ki vaiz­dai, dau­gu­ma šven­tyk­ lų apau­gę ža­lu­my­nais, pa­si­slė­pę džiung­lė­se.“

13

šeštADIENIS, kovo 23, 2013

vakarė

i­ra­mi­džių – ir pe­rin­čios viš­tos Nuo pi­ra­ mi­džių vir­ šū­nių at­ si­ver­da­vo fan­tas­tiš­ ki vaiz­dai, dau­gu­ma šven­tyk­lų apau­gę ža­ lu­my­nais, pa­si­slė­pę džiung­lė­se.

Xu­nan­tu­nichas: lai­kas me­di­tuo­jant prie vie­nos įspū­din­giau­sių at­ras­tų pi­ra­mi­džių Be­li­ze pra­lė­kė aki­mirks­niu.

Juo­kė­si iš pa­sau­lio pa­bai­gos

Nuos­ta­b ios Ado­m ai­č iams pa­s i­ ro­dė Be­li­zo sa­los, il­giau­sias Va­ ka­r ų pus­r u­t u­ly­je, apie 290 km, Be­li­zo bar­je­ri­nis ri­fas. Ja­me – gi­ liau­s ia pa­sau­ly­je ver­t i­ka­l ė van­ de­ny­je Blue Ho­l e, jos gy­l is sie­ kia 202 m. „Gė­rė­jo­mės vaiz­dais iš ne­di­de­ lio lėk­tu­vo, ku­ris nu­si­leis­da­vo ir paim­da­vo nau­jus ke­lei­vius. Be­je, Be­li­ze be­ne la­biau­siai ži­no­mas lie­ tu­vis Ma­rius Jo­vai­ša, ku­ris iš­lei­do nuo­sta­bią fo­tog­ra­fi­jų kny­gą apie šią ša­lį“, – pa­sa­ko­jo Li­nas. Kau­nie­čiai ma­tė ne tik M.Jo­ vai­šos įam­žin­tas nuo­sta­bias Be­li­ zo vie­tas, bet ir nar­dė tarp ryk­lių ir ra­jų. Li­nas šyp­so­jo­si: „Nors jie so­tūs, žmo­nių ne­puo­la, bet ad­re­ na­li­no, kai ap­link ta­ve plau­kio­ja ir kar­tais net lie­čia­si ke­lio­li­ka ryk­lių, už­te­ko.“ Ar su ma­jais Ir­ma ir Li­nas kal­bė­ jo apie neį­vy­ku­sią pa­sau­lio pa­bai­gą ir ma­jų ka­len­do­rių? Ži­no­ma! In­dė­ nai tik juo­kė­si iš pa­ti­kė­ju­sių­jų pa­ sau­lio pa­bai­ga. „Tai tik ko­mer­ci­ja. Ma­jų ka­len­ do­rius bu­vo tik cik­lo pra­džia ir pa­ bai­ga. Na, kaip mes pa­ka­bin­tu­ me ant sie­nos ka­len­do­rių, o po to nuim­tu­me ir už­ka­bin­tu­me ki­tų me­tų“, – sa­kė L.Ado­mai­tis. Jis pri­si­mi­nė in­dė­nų žo­džius: „Nes­var­bu, ko­kiais skai­čiais ir ka­ len­do­riais mes žy­mi­me lai­ką. Svar­ bu, kaip ir su ko­kiais žmo­nė­mis jį nu­gy­ve­na­me.“

Kas­die­ny­bė: viš­tos na­muo­se ne­ste­bi­no.

At­mi­ni­mui: su Eu­se­bio ir Ofe­lios šei­ma.

Vai­kai: ma­jų ma­žy­liai – nuo­šir­dūs ir drau­giš­ki.

Li­no ir Ir­mos Ado­mai­čių as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

14

šeštADIENIS, kovo 23, 2013

vakarė

Kuo bū­ti: Jė­zu­mi Kris­tu­mi ar A.Jo­lie? Jei ga­lė­tų rink­tis, ku­rio gar­saus žmo­gaus ar is­to­ri­nės as­ me­ny­bės kai­ ly­je 24 va­lan­ das no­rė­tų pa­ bū­ti ži­no­mi Lie­tu­ vos žmo­nės ir gal­ būt iš­gy­ven­ti ko­kį nors įvy­kį ar gy­ve­ ni­mo aki­mir­ką? Drą­sa: E.Mil­da­žy­tė rink­tų­si gar­siau­sią krikš­čio­niš­ko­jo pa­sau­lio as­me­ny­bę – Kris­tų.

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Mė­nu­lis ir kos­mo­sas

Olim­pi­nių žai­dy­nių si­dab­ro ir pa­ sau­lio čem­pio­na­to auk­so me­da­lių lai­mė­to­jas pen­kia­ko­vi­nin­kas Ed­ vi­nas Krun­gol­cas pa­si­rink­tų pa­ bū­ti ame­ri­kie­čių ast­ro­nau­tu Nei­lu Armst­ron­gu. Jis 1969 m. lie­pą erd­ vė­lai­viu „Apol­lo 11“ su ast­ro­nau­tu Buz­zu Ald­ri­nu nu­skri­do į Mė­nu­lį ir iš­si­lai­pi­nę iš­bu­vo ten 21 va­lan­dą 36 mi­nu­tes. „Smal­su­mas, no­ras ką nors at­ ras­ti, įveik­ti bai­mę, – sa­vo pa­si­ rin­ki­mą mo­ty­va­vo E.Krun­gol­cas. – Bū­tų įspū­din­ga pa­jus­ti skry­dį kos­mo­se, pa­ma­ty­ti be­ri­bę erd­vę ir iš­si­lai­pin­ti Mė­nu­ly­je.“ Ap­si­lan­ky­ti kos­mo­se no­rė­tų ir fo­tog­ra­fas Prip­sas. Tie­sa, jo pa­si­ rin­ki­mas – ne ame­ri­kie­čių ast­ro­ nau­tas N.Armst­ron­gas, bet 1961 m. pir­ma­sis į kos­mo­są pa­ki­lęs ir Že­mę kos­mi­niu lai­vu „Vos­tok“ ap­skrie­ jęs ru­sų kos­mo­nau­tas Ju­ri­jus Ga­ ga­ri­nas. „La­bai sma­gu bū­tų pa­jus­ti tas aki­mir­kas, pir­mą­jį skry­dį į kos­mo­ są. Vi­sų ki­tų gar­se­ny­bių gy­ve­ni­mas

ga­na įpras­tas, nor­ma­lus. Ri­zi­kuo­ti, pa­tir­ti J.Ga­ga­ri­no emo­ci­jas ir bū­ti pir­muo­ju žmo­gu­mi kos­mo­se – la­ bai įspū­din­ga“, – sa­vo ap­si­spren­ di­mą ko­men­ta­vo Prip­sas.

si klau­si­mą ir iš­kart pa­si­tei­ra­vo: „O ga­li­ma pa­bū­ti vy­ru? Ar tai nor­ma­lu? Esu mo­te­ris, ži­nau kas ir kaip, to­dėl no­rė­čiau tą pa­rą pa­bū­ti vy­ru. Rink­ čiau­si ta­len­tin­gus, cha­riz­ma­tiš­kus vy­rus – dai­ni­nin­ką Mi­chae­lą Jack­

K.Na­vic­kai­tė bū­tų vy­ru

Mer­gi­nų mu­zi­kos gru­pės na­rė Ok­ sa­na Pi­kul no­rė­tų pa­bū­ti ko­kiu nors la­bai įta­kin­gu po­li­ti­ku. „No­rė­čiau per die­ną pa­keis­ti mo­kes­čius, kad pa­ge­rė­tų žmo­nių gy­ve­ni­mo są­ly­gas.Mie­lai pa­bū­čiau ir ko­kiu nors gar­siu mamos mėgs­ ta­mu Ru­si­jos dai­ni­nin­ku. Nu­džiu­ gin­čiau ją gra­žia dai­na“, – juo­kė­si Ok­sa­na. Vers­li­nin­kė In­ga Bud­rie­nė 24 va­lan­das mie­lai pa­bū­tų jai la­bai pa­tin­kan­čio­mis ak­to­rė­mis An­ge­li­ na Jo­lie ar­ba Pené­lo­pe Cruz. „No­rė­čiau pa­bū­ti gra­žios mo­ters kai­ly­je, – juo­kė­si In­ga. – Ne, ne fil­ ma­vi­mo aikš­te­lė­je, o kas­die­nia­me gy­ve­ni­me. Įdo­mu, kaip An­ge­li­na su­si­tvar­ko su tiek daug vai­kų. Na, taip, pa­tin­ka ir Bra­das Pit­tas. Man im­po­nuo­ja ir P.Cruz. Taip, man pa­ tin­ka ir jos vy­ras Ja­vie­ras Bar­de­mas – gra­žus kaip ma­no vy­ras Da­rius.“ Šo­kių gru­pės va­do­vė Kris­ti­na Na­ vic­kai­tė-Ti­na šyp­te­lė­jo iš­gir­du­

Kos­mo­sas: E.Krun­gol­cas no­rė­tų ap­si­lan­ky­ti Mė­nu­ly­je kaip

pir­ma­sis ast­ro­nau­tas N.Armst­ron­gas.

No­rė­čiau pa­bū­ti žmo­gu­mi, ku­ris pa­li­ ko po sa­vęs pa­slap­ tį, ir mes ne­ži­no­me, kas iš tie­sų nu­ti­ko. so­ną ir ak­to­rių John­ny Dep­pą. Esu šo­kė­ja, tu­riu šo­kių gru­pę, to­dėl la­bai no­rė­čiau pa­jus­ti tai, kaip M.Jack­so­ nas šo­ka, jo cha­riz­mą. O J.Dep­pu no­ rė­čiau pa­bū­ti fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je.“ R.Gri­ne­vi­čiū­tė – din­gu­si mer­gai­tė

24 va­lan­das pa­bū­ti ak­to­riu­mi rink­ tų­si ir dai­ni­nin­kas Vai­das Bau­mi­ la. 25-erių vy­ras no­rė­tų trumpam tapti gar­siu Aust­ra­li­jos ak­to­riu­mi Hugh Jack­ma­nu. „Šis žmo­gus man im­po­nuo­ja ir kaip ak­to­rius, ir kaip šei­mos žmo­ gus bei kar­je­ros pa­vyz­dys. Pra­dė­

Pir­ma­sis: Prip­sas no­rė­tų pa­kil­ti į kos­mo­są kaip J.Ga­ga­ri­nas.

jęs gy­ve­ni­mą bū­da­mas varg­šas, ta­po tur­tuo­liu, nors da­bar ir nu­ si­fil­ma­vo „Varg­die­niuo­se“. Mie­ lai at­si­dur­čiau jo kai­ly­je, kad pa­ jus­čiau, ką reiš­kia bū­ti ak­to­riu­mi, mie­lai nu­si­fil­muo­čiau kad ir fil­mo „Varg­die­niai“ ku­rio­je nors sce­no­ je“, – kal­bė­jo V.Bau­mi­la. Žur­na­lis­tė Rū­ta Gri­ne­vi­čiū­ tė ti­ki­no nie­ka­da ne­puo­se­lė­ju­ si fan­ta­zi­jų pa­bū­ti ki­tu žmo­gu­mi. Klau­si­mas, kuo ji no­rė­tų tap­ti 24 va­lan­doms, ją pri­ver­tė pa­gal­vo­ti. „Pa­bū­čiau žmo­gu­mi, ku­ris pa­li­ ko po sa­vęs pa­slap­tį, ir mes ne­ži­ no­me, kas iš tie­sų nu­ti­ko. Kaž­ka­da bu­vo pla­čiai nu­skam­bė­ju­si ma­žos mer­gai­tės Ma­de­lein is­to­ri­ja – jos šei­ma nu­vy­ko il­sė­tis į Por­tu­ga­li­ją ir Ma­de­lein din­go Praia da Luz ku­ ror­te. No­rė­čiau pa­bū­ti tas va­lan­das jos kai­ly­je ir su­ži­no­ti jos pa­slap­tį“, – pri­si­pa­ži­no R.Gri­ne­vi­čiū­tė. „No­rė­čiau pa­bū­ti ir Na­po­leo­nu Va­ter­lo mū­šy­je, – ta­rė ji. – No­rė­čiau su­ži­no­ti, kas de­da­si die­do, ku­ris ka­ riau­ja ir da­ro ne­są­mo­nes, gal­vo­je.“ Im­po­nuo­ja dva­si­niai ly­de­riai

Dai­ni­nin­kas Vy­tau­tas Ma­tu­zas sa­kė, kad ga­lė­tų iš­var­dy­ti la­

No­ras: Ti­na mie­lai įlįs­tų į gar­saus ak­to­riaus J.Dep­

po kai­lį.

bai daug žmo­nių, ku­rių kai­ly­je no­rė­tų at­si­dur­ti. „Prieš 15 me­ tų tik­rai bū­čiau pa­si­rin­kęs bū­ti krep­ši­nin­ku. Pas­kui – Mi­chae­lu Jor­da­nu. Da­bar ren­kuo­si dva­si­nę ra­my­bę – pa­rą pa­bū­ti Da­lai La­ ma, – sa­kė Vy­tau­tas. – Šis žmo­ gus yra tai, ko mums trūks­ta. Vi­si atė­jo­me į šį pa­sau­lį ko nors iš­mok­ti, iš­va­ly­ti gal­vas ir nu­ra­ min­ti min­tis. Ir vien to­dėl ver­ta pa­bū­ti Da­lai La­ma.“ „Dar pa­si­rink­čiau pa­bū­ti Fred­ die Mer­cu­ry. La­bai no­rė­čiau to­kio bal­so. Bet tik bal­so. To­dėl ta pa­ra bū­tų pra­leis­ta dai­nuo­jant ko­kia­me gar­sia­me Fred­die kon­cer­te“, – sa­ kė V.Ma­tu­zas. Žur­na­lis­tė Edi­ta Mil­da­žy­tė pa­si­ rin­ko il­gai ne­gal­vo­ju­si. „Ži­no­ma, no­rė­čiau pa­rą pa­bū­ ti Jė­zu­mi Kris­tu­mi. Vi­sų lai­kų gar­ siau­sia krikš­čio­niš­ko­jo pa­sau­lio as­me­ny­be. Jo iš­gy­ve­ni­mai ypa­tin­ gi. Gal tas lai­kas – Pas­ku­ti­nė va­ ka­rie­nė? Bend­ra­vi­mas su Pet­ru, Ju­do iš­da­vys­tė, – kal­bė­jo Edi­ta. – Ne, ne­no­rė­čiau iš­gy­ven­ti pa­ros, kai Jė­zus bu­vo nu­kry­žiuo­tas, tai tu­rė­ tų bū­ti jo gy­ve­ni­mo epi­zo­das dar prieš šį įvy­kį.“

Min­tis: I.Bud­rie­nė no­rė­tų įsi­kū­ny­ti į is­pa­nų ak­to­rę P.Cruz.

Gedimino Bartuškos, „Fotodienos“, „Shutterstock“ nuotr.

15

šeštadienis, kovo 23, 2013

sportas Sporto telegrafas Pergalė. Kauno „Žalgirio“ krepšininkai, jau ketvirtą kartą šiame Eurolygos sezone egzaminavę Stambulo „Anadolu Efes“ komandą, įveikė ją 79:71 (25:27, 19:15, 19:14, 16:15). Kitą penktadienį, kovo 29 dieną, žalgiriečiai Berlyne žais su vietos ALBA (2 pergalės/10 pralaimėjimų), o Eurolygos TOP-16 etapą užbaigs maču namuose balandžio 4 d. su kitu Vokietijos klubu – Bambergo „Brose Baskets“ (0/11). Tenisas. Šiauliuose vykusiuose dviejuose vaikų turnyruose, kuriuose varžėsi berniukai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Liepojos (Latvija), puikiai rungtyniavo Benediktas Trilikauskis (nuotr.). Uostamiesčio H.Zudermano gimnazijos moksleivis pirmajame turnyre užėmė antrąją vietą, finale nusileidęs bendraamžiui iš Latvijos. Geriau pirmokui sekėsi antrosiose varžybose, kuriose klaipėdietis nepatyrė pralaimėjimo kartėlio.

Pergalės Šiauliuose ir Vilniuje Klaipėdos „Fortūnos“ krepšininkės, Šiauliuose 72:66 įveikusios „Rūtą“ ir Vilniuje 70:61 palaužusios „Jaunųjų talentų“ ekipą, dviem pergalėmis baigė Lietuvos moterų krepšinio lygos reguliarųjį čempionatą.

Lyderė: per abejas rungtynes klaipėdiečių komandoje nesulaikoma buvo amerikietė G.Council.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Futbolas. Rytoj 13 val. Klaipėdos „Atlantas“ Gargžduose žais kontrolines rungtynes su „Šilutės“ komanda. 1-osios lygos čempionatui besirengianti uostamiesčio „Granito“ ekipa Liepojoje išmėgins jėgas su „Liepajas Metalurgs“ klubu. Kontrolines rungtynes Latvijoje žais ir Gargždų „Bangos“ ekipa. Gargždiškiai Ventspilyje varžysis su „Ventspils“ vienuolike.

Po 28 rungtynių 19 kartų laimėjusios klaipėdietės tapo nepavejamos ketvirtoje pozicijoje esančioms Marijampolės „Sūduvos–Mantingos“ žaidėjoms. Rungtynės su „Rūta“ vyko permainingai – po keletą kartų priekyje buvo tai viena, tai kita komanda. 13-ąją min. klaipėdietėms pavyko įgyti 5 taškų persvarą – 17:12, tačiau, laimėjusios tarpsnį 8:1, po trijų minučių jau priekyje buvo šeimininkės.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Nuo 24-osios iki 34-osios min. pirmavo „Rūta“. Likus iki susitikimo pabaigos penkioms minutėms, Daliaus Ubarto auklėtinės dar kartą palikusios šiaulietes užnugary – 55:52, nebeišleido pergalės iš rankų. Būtent su šeštąją vietą užėmusiomis šiaulietėmis uostamiesčio krepšininkės žais ketvirtfinalyje. „Fortūnos“ penketukas turės galimybę pasiekti revanšą už praėjusiais metais šiame etape patirtą skaudų pralaimėjimą „Rūtos“ žaidėjoms. Susitikimą su sostinės „Jaunaisiais talentais“ uostamiesčio mer-

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

ginos pradėjo tarsi miegodamos. Ambicingosios jaunuolės, savo sąskaitoje turėjusios vos pergalę po 27 rungtynių, drąsiai atakavo klaipėdiečių krepšį iš įvairių pozicijų. Negano to, jos uoliai gynėsi, neleido viešnioms laisvai mesti. Lemiamas „Fortūnos“ merginų šturmas prasidėjo baigiantis trečiajam kėliniui, kai pelniusios „sausus“ aštuonis taškus jos persvėrė rezultatą 50:47, o netrukus dar pridėjusios keturis įgijo 7 taškų pranašumą 54:47. Vėliau labiau patyrusios klaipėdietės neleido vilnietėms iškrėsti nemalonų pokštą.

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Rungtynių statistika „Rūta“ – „Fortūna“ 66:72 (9:12, 21:14, 20:18, 16:28). S.Okockytė 23, J.Bungaitė 13, L.Panasiuk 12/G.Council 28, L.Aglinskaitė 13, E.Šikšniūtė 11, G.Gutkauskaitė 10. „Jaunieji talentai“ – „Fortūna“ 61:70 (26:18, 9:8, 12:24, 14:20). L.Juškaitė 15, J.Kraujūnaitė, D.Belickaitė po 14, E.Mauraitė 12/G.Council 21, L.Aglinskaitė 13, A.Radovič 12, E.Šikšniūtė 10.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Vytauto Petriko nuotr.

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Šiandien bus mažai debesuota. Temperatūra 1–5 laipsniai šalčio. Sekmadienį vietomis galimas nedidelis sniegas. Temperatūra naktį 9–13, dieną 0–5 laipsniai šalčio.

Šiandien, kovo 23 d.

–3

–4

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–3

Šiauliai

Klaipėda

–3

Panevėžys

–4

Utena

–3

6.30 18.55 12.25

82-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 283 dienos. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

–3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas –4 Brazilija +24 Briuselis +2 Dublinas +3 Kairas +24 Keiptaunas +22 Kopenhaga 0

kokteilis Penk­ta­die­nio is­to­ri­jos Va­kar mik­čio­jan­tis žmo­ge­lis sa­vy­je pa­ ju­to, kad rei­kia at­lik­ti ką nors ge­ro. Pro­ga ne­tru­kus pa­si­tai­kė, kai ei­da­mas gat­ve jis pa­ma­tė ant že­mės gu­lin­t į ark­l į. Nie­ko ne­lauk­da­mas iš­si­t rau­kė mo­ bi­lų­jį te­le­fo­ną ir su­r in­ko po­l i­ci­jos nu­ me­r į: – A-a-a-ark­lys ne­g y­vas gu­l i. – Ir jums la­ba die­na. Ko­k io­je gat­vė­je? – P-p-p-plee... – Plen­to? – Ne! P-p-p... – Pa­ne­mu­nės? – Nu n-ne! P-p-p... – Ai, ne­tu­ri­me mes lai­ko ša­ra­das žais­ ti. Pas­kam­bin­k i­te, kai ži­no­si­te tiks­lų ad­re­są. Su­si­ner­v i­nęs žmo­g us pa­skam­bi­no po 20 mi­nu­čių.

Londonas +2 Madridas +13 Maskva –7 Minskas –8 Niujorkas +7 Oslas +3 Paryžius +11 Pekinas +12

Praha –2 Ryga –3 Roma +17 Sidnėjus +31 Talinas –2 Tel Avivas +19 Tokijas +18 Varšuva –5

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-10

-4

-3

-5

3

-6

-2

-3

-6

4

rytoj

Pirmadienį

-1

Vilnius

–4

Alytus

Vardai Akvilė, Alfonsas, Galigantas, Jovita, Vismantė

kovo 23-iąją

Rytas

-6

Marijampolė

1–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–4

–3

-3

-5

3

1848 m. pir­mie­ji nau­ja­ ku­riai iš­si­lai­pi­no Nau­jo­ jo­je Ze­lan­di­jo­je. 1910 m. gi­mė ja­po­nų ki­ no re­ž i­sie­rius Aki­ra Ku­ ro­sa­wa. 1918 m. Vo­kie­ti­ja pir­mo­ ji pri­pa­ž i­no at­kur­tą Lie­ tu­vos vals­ty­bę, bet pri­ klau­so­mą nuo Vo­k ie­t i­ jos (pa­gal 1917 12 11 Lie­tu­ vos Ta­ry­bos ak­tą). 1933 m. Vo­k ie­t i­j os reichs­ta­gas iki 1937 me­ tų ba­lan­džio Adol­fui Hit­ le­riui su­tei­kė dik­ta­to­riš­ kas tei­ses.

1939 m. Vo­kie­ti­ja už­gro­ bė Klai­pė­dą ir Klai­pė­ dos kraš­tą. 1956 m. Pa­k is­ta­nas ta­ po ne­prik­lau­so­ma vals­ ty­be. 1966 m. pir­mą kar­tą per ke­tu­ris am­ž ius Ro­mo­je (Ita­l i­ja) su­si­t i­ko Ka­ta­l i­ kų ir Ang­l i­ko­nų baž­ny­ čių hie­rar­chai – Ken­ter­ be­r io ar­k i­v ys­k u­pas ir Ro­mos po­pie­žius. 1998 m. pre­zi­den­to Bo­ ri­so Jel­ci­no dek­re­tu at­ leis­ta vi­sa Ru­si­jos vy­ riau­sy­bė.

2011 m. mi­rė vie­na gar­ siau­sių ir pa­trauk­liau­sių XX am­žiaus ki­no žvaigž­ džių, Ho­li­vu­do le­gen­da Eli­za­beth Tay­lor.

Pavasario ši­lu­mos dar teks pa­lauk­ti Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

– A-a-a-a-ark­lys neg-g-gy­vas gu­l i! – Ko­k io­je gat­vė­je, vel­niai rau­tų? – P-p-p-plee.... – Plen­to? – Ne! P-p-p... – Pa­ne­mu­nės? – Nu n-ne! P-p-p... – Kar­to­ju, kad ne­t u­r i­me mes lai­ko spė­l io­n ių žais­t i. Kai ži­no­si­te tiks­l iau – pa­skam­bin­k i­te. Su­si­ner­v i­no žmo­ge­l is iki dre­bu­l io. Po 5 va­lan­dų vėl su­r in­ko po­l i­ci­jos nu­me­r į.

– A-a-a-ark­lys neg-yvas gu­l i, p-p-pl...! – Ko­k io­je gat­vė­je? – P-p-p-plee... – Plen­to? – Jo! – Tai­gi prieš tai, kai klau­siau, sa­kei: „ne“. – A-a-aš a-a-a-ark­l į p-p-per­ne­šiau. Va­kar užė­jęs į Gi­r u­l ių par­duo­t u­vę ežiu­kas pa­pra­šė par­da­vė­jos: – Aš no­rė­čiau nors la­še­l io pie­no. – Pie­no jau ne­bė­ra. Ežiu­kas ir taip, ir ki­taip smai­l i­no lie­ žu­v į, kad tai gy­vy­bės ir mir­t ies klau­ si­mas. Par­da­vė­ja pa­gai­lė­jo gy­v ū­no ir par­da­vė sa­vo pie­no pa­ke­l į, ku­r į ruo­ šė­si ne­štis na­mo. Ežiu­kas pra­plė­šė pa­ke­l į ir me­tė į že­mę – pie­nas iš­si­taš­ kė. Par­da­vė­ja pa­stė­ro. – Kaip čia taip? – Va to­k ie mes pa­slap­t in­g i gy­v ū­nai... Čes­ka (o ežiai jau at­si­bu­do iš po žie­mos snau­du­lio ar tik gi­ru­liš­kiai pa­juo­ka­vo?)

Ki­tą sa­vai­tę orai ma­žai kei­sis, o šil­tes­nių pa­va­sa­riš­kų orų pa­jū­ry­ je dar teks pa­lū­kė­ti. Nu­ma­to­ma, kad tei­gia­mos oro tem­pe­ra­tū­ros su­lauk­si­me ne­bent ki­tos sa­vai­tės pa­bai­go­je.

Uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jų lau­kia šal­ to­kas ir vė­juo­tas sa­vait­ga­lis. Nak­ ti­mis vy­raus 7–10, die­no­mis – 1–3 laips­niai šal­čio. Pūs šiau­rės ry­tų, šiau­rės vė­jai. Jų grei­tis sieks 5–10 met­rų per se­kun­dę. Vė­jas pa­ma­žu rims ir ki­tos sa­vai­ tės pra­džio­je ne­be­bus toks stip­rus. Die­no­mis vy­riaus 0–3, nak­ti­mis – 3–6 laips­niai šal­čio. Tei­gia­mos oro tem­pe­ra­tū­ros klai­pė­die­čiai ga­li su­lauk­ti ket­vir­ ta­die­nį ir penk­ta­die­nį. Prog­no­zuo­ ja­ma, kad šio­mis die­no­mis įšils iki 2 laips­nių. Ta­čiau sa­vait­ga­lį vėl pra­dės stip­ rė­ti vė­jas. Jo grei­tis sieks 6–11 met­ rų per se­kun­dę. Pa­va­sa­riš­kų orų nie­kaip ne­su­ lau­kian­tys klai­pė­die­čiai jau svars­ to, ar šis ko­vas ne­bus vie­nas šal­ čiau­sių is­to­ri­jo­je. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­ riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys tvir­ti­no, jog mė­nuo dar ne­si­bai­gė. Tad vi­du­ti­nė jo tem­pe­ra­tū­ra dar ne­skai­čiuo­ja­ma. Pa­sak ve­dė­jo, šis šal­tas ko­vas nė­ra iš­skir­ti­nis. Šal­tu­ kas pir­mą­jį pa­va­sa­rio mė­ne­sį spau­ dė ir prieš 6–7 me­tus. „Ta­da bu­vo pa­si­slin­ku­si žie­ma. Gruo­dį vy­ra­vo tei­gia­ma tem­pe­ra­ tū­ra, o sau­sį, va­sa­rį, ko­vą spau­dė šal­tu­kas. Šie­met at­ša­lo iš­kart pra­ si­dė­jus ka­len­do­ri­nei žie­mai, ta­čiau šal­ti orai tę­sia­si vi­sus ke­tu­ris mė­ ne­sius. Bū­na įvai­rių si­tua­ci­jų. Pa­ si­tai­ko, jog Klai­pė­do­je ap­skri­tai ne­bū­na žie­mos – jos mė­ne­siais vy­ rau­ja tei­gia­ma tem­pe­ra­tū­ra“, – pa­ sa­ko­jo L.Pakš­tys.

Prog­no­zė: sa­vait­ga­lį iš­liks vė­juo­ta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.