PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Valdovų rūmai vėl pakurstė aistras.
Lietuva 8p.
KETVIRTADIENIS, KOVO 28, 2013
V.Mazuronis apie Neringoje griaunamus namus: teismo sprendimas turi būti vykdomas iki galo.
Miestas 10p.
Rusija krečia „užsienio agentus“ ir nepaiso Vakarų.
Pasaulis 16p.
Vadovus gena į konkursus Dešimtmečius vy riausiojo gydytojo postuose išsilaikę li goninių vadovai tu rės pakovoti, kad liktų savo parei gose. Netrukus bus paskelbti konkur sai užimti penkių di džiausių uostamies čio gydymo įstaigų vyriausiųjų gydyto jų vietas, nes su da bartiniais vadovais sudarytas netermi nuotas darbo sutar tis privaloma nu traukti.
„Jeigu čia tik apkakota, tai turbūt mes turėtume nuplauti.“
2p.
Klaipėda kraustosi į rajoną Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Iš sąstingio bundančios nekilnoja mojo turto rinkos ženklus liudija ne tik augantys būstų pardavimai. Statistika byloja, jog užmiestyje po truputį aktyvėja ir namų statybos.
v.spuryte@kl.lt
Užsimojo prieš garsiausius
7
Kaina 1,30 Lt
Miesto ūkio tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė svarsto, kas turėtų nuvalyti paukščių apdergtas miesto skulptūras.
Virginija Spurytė
Sveikatos priežiūros įstaigų vado vai, kurie šias pareigas eina ilgiau nei 10 metų, nuo šių metų liepos 1 dienos turi būti atleisti. Tokia nuo stata įtvirtinta dar pernai įsigalio jusiame Sveikatos prie žiūros įstaigų įstatyme.
71 (19 674)
Pokytis: sveikatos priežiūros įstaigų vyriausieji gydytojai, dirbantys daugiau nei dešimt metų, šias pareigas
galės tęsti, jei laimės konkursą.
„Shutterstock“ nuotr.
Klaipėdos rajono savivaldybės Leidimų ir sąvadų skyriaus vedė ja Daiva Dilytė patvirtino, jog pa staraisiais metais sulaukiama vis daugiau prašymų išduoti statybos leidimus. Štai 2010-aisiais tokių buvo iš duota 715, 2011 m. – 870, o pernai jų skaičius šoktelėjo iki 1 065. Vien besibaigiantį pirmąjį šių metų ketvirtį išduota 250 statybos leidimų. „Augimas akivaizdus, ir šie ženk lai džiugina, nes tai taip pat liudija, kad ekonomika po trupu tį atsigauna.
2
2
KETVIRTADIENIS, kovo 28, 2013
miestas
Buriuotojams įsteigė mokyklą Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos kraštas pagaliau turės savo buriavimo sporto mokyklą. Trečiadienį buvo pasirašyta šios įstaigos steigimo sutartis ir įstatai. Tai antra buriavimo mokykla Lie tuvoje.
Nutupėjo: Teatro aikštės simbolį – Anikės skulptūrą negailestingai apderg ė paukščiai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Anikė laukia lietaus Apėmus prieššventiniam tvarkymuisi, Klaipėdoje akis bado paukščių išmatomis nutaškytos skulptūros. Miesto tvarkyto jai sako, kad nešvarių paminklų plovimui šiais metais pinigų ne numatyta. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Kalčiausi paukščiai?
Prieš gerą mėnesį uostamiesty je gausias sniego atsargas sutirp dęs lietus, deja, lig šiol daugiau neapsireiškė. Per „sausąjį sezoną“ miestas baigia paskęsti dulkėse, o skulptūros – paukščių išmatose. Miesto tvarkymo skyriaus vedė ja Irena Šakalienė tikino, kad anks čiau skulptūrų plauti netekdavo, už miesto tvarkytojus esą tai padary davo pati gamta. „Jeigu čia tik apkakota, tai tur būt mes turėtume nuplauti, bet neturime nupirkę tokios paslau gos. Mums dar neteko plauti, nes paprastai tai padarydavo lietus“, – išgirdusi apie apdergtą Anikės skulptūrą, sakė ji. Miesto tvarkymo skyriaus va dovė pajuokavo, kad reikėtų kirus įpareigoti taip negražiai nesielgti. Tiesa, vienais metais buvo su rengta visuomeninė skulptūrų valy mo akcija, bet ilgainiui ji neprigijo.
Paslaugos nenupirko
Kultūros skyriaus vyriausiasis spe cialistas Vidas Pakalniškis teigė, jog mieste yra 145 skulptūros, at minimo lentos, paminklai, įskai tant ir miesto riboženklius. „Jas valyti turėtų Miesto tvarky mo skyrius. Juk skulptūros yra vie šosiose miesto erdvėse ir turi bū ti prižiūrimos, kaip bet kurie kiti objektai, tačiau gal jie nesusipla navo išlaidų skulptūrų plovimui“, – svarstė V.Pakalniškis. Kultūros skyriaus darbuotojas ti kino tokio dulkėto miesto jau seniai nematęs. Jis teigė laukiąs pirmojo pavasarinio lietaus. Esą, jei jis ne nuplaus taršalų, teks kažką galvoti. „Skulptūros ir apdulka, ir paukš čiai jas apdergia. Kai ilgą laiką dul kių nenuplauna lietus, meno kūri niai apauga neatpažįstamai, kaip ir automobiliai, kuriais niekas nevaži nėja“, – konstatavo V.Pakalniškis. Reikės socialinių akcijų
Bene daugiausia – net 116 mies to skulptūrų yra Skulptūrų parke.
Parkas – Mažosios Lietuvos isto rijos muziejaus dalis. Mažosios Lietuvos istorijos mu ziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanai tienė pasakojo, kad pernai su Atvi ros erdvės jaunimo centru surengė skulptūrų valymo akciją. „Mes plovėme vandeniu, va lėme sausuoju būdu. Buitinėmis kempinėmis nuvalėme skulptū rą „Šeima“, nes ji buvo labiausiai apkerpėjusi“, – sakė akcijos suma nytoja. Prieš keletą metų savivaldybė esą samdė vieną įmonę, kuri va lė tas skulptūras, tačiau su jais su tartis nutrūko. Pasak S.Simanaitienės, vienos skulptūros nuvalymas kainuoja 300 litų. Tada esą teko organizuo ti socialinę akciją. „Yra daug niuansų. Prieš imantis valyti teko bendrauti ir su restau ratoriais, ir su skulptoriais, kurie pasakė, kaip valyti, kokiais chemi kalais galima skulptūras šveisti“, – pasakojo S.Simanaitienė.
Buriavimo sporto mokyklos „Žie mys“ administracija įsikurs Klai pėdoje, o buriavimo pamokos vyks Drevernoje. Mokyklos steigimo sutartį ir įstatus pasirašė Klaipėdos buriuo tojų klubo prezidentas Salvijus Paškauskas, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių administraci jų direktoriai Judita Simonavičiū tė ir Česlovas Banevičius. „Gyvename prie vandens. Buria vimo sportas tiek Klaipėdos mies to, tiek rajono savivaldybei yra vie na iš prioritetinių šakų. Sutelkę bendras jėgas įsteigėme buriavi mo mokyklą. Manau, kad kiekvie nas Klaipėdoje gimęs vaikas turi mokėti buriuoti, o kiekvienas klai pėdietis perplaukti Baltijos jūrą“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Klaipėdos buriuotojų klubo pre zidentas, įsteigtos mokyklos va dovas S.Paškauskas tvirtino, kad mokyklos „Žiemys“ įkūrimas yra didelis pasiekimas. Tai antra tokia įstaiga Lietuvo je. Buriavimo mokykla jau ilgą lai ką veikia Kaune. „Anksčiau buvome tik būrelis. Atsiradus mokyklai į mus bus pra dėta žiūrėti rimčiau. Pasiekimai
mūsų neblogi. Tikslų turime daug. Vienas jų – artimiausioje olimpia doje turėti vieną savo olimpietį“, – pabrėžė S.Paškauskas. Dabar buriavimo mokosi 30 vai kų. Tikimasi, kad po penkerių me tų jų skaičius išaugs iki 80. S.Paš kauskas atkreipė dėmesį, kad šis sportas yra brangus. Laivelis kai nuoja 15–20 tūkst. litų. Pasak vadovo, mokykloje bus sudaryta galimybė ne tik didinti meistriškumą sportininkams, bet ir išmokti buriuoti savo malonumui.
Nijolė Laužikienė:
Klaipėdoje gimęs vaikas turi mokėti buriuoti, o kiekvie nas klaipėdietis per plaukti Baltijos jūrą.
„Manome, kad mokykla ir pati turėtų užsidirbti. Galėtume orga nizuoti pamokas“, – tvirtino va dovas. Buriavimo mokyklos biudžetas, įskaitant savivaldybių, rėmėjų, vaikų tėvų skirtas lėšas, siekia apie 400 tūkst. litų per metus. Klaipė dos miesto savivaldybė jai skyrė 200 tūkst., rajono – 50 tūkst. litų. J.Simonavičiūtė džiaugėsi mies to ir rajono bendradarbiavimu. Di rektorė vylėsi, kad jis padidės ir kitose srityse. Č.Banevičius džiau gėsi rastu bendru kompromisu dėl mokyklos steigimo.
Procedūra: vakar Č.Banevičius, J.Simonavičiūtė ir S.Paškauskas pa
sirašė Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ steigi mo sutartį ir įstatus. Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėda kraustosi į rajoną Galbūt pareina ir in 1 vest ic ij ų iš užs ien io, – svarstė D.Dilytė. – Supranta
Tendencijos: norinčiųjų statytis nuosavą būstą Klaipėdos rajone dau
gėja.
Redakcijos archyvo nuotr.
ma, nebūtinai tai reiškia, kad visi ir statosi. Tačiau bet kokiu atve ju, didėjant leidimų skaičiui, ak tyvėja ir statybos – žmonės juos išs iim a ne tam, kad pas id ėt ų į stalčių.“ Leidimų ir sąvadų skyriaus ve dėjos pastebėjimu, tradiciškai dau giausia norinčiųjų statytis būstus sulaukiama metų pradžioje, pava sarį, kai orai tampa palankūs dar bams, bei rudeniop, nes neretai prieš žiemą norima išsilieti pasta to pamatus.
Pašnekovės teigimu, daugiau nei įprastai interesantų sulaukta praė jusių metų pabaigoje, nes žmonės
Registrų centras skelbia, jog žymes nių būstų kainų po kyčių kol kas nefik suoja. skubinosi pasinaudoti iki 2013-ųjų galiojusia lengvata įteisinti nelega lias statybas bei rekonstrukcijas. Naujausia Registrų centro sta
tistika skelbia, kad vasarį parduo tų individualių gyvenamųjų namų skaičius Lietuvoje auga trejus me tus iš eilės. Negalutiniais duomenimis, pa lyginti su pirmuoju šių metų mė nesiu, vasarį individualių gyve namųjų namų parduota 14 proc., butų daugiabučiuose namuose – 5,2, o žemės sklypų – 25,8 proc. daugiau. Tiesa, nors nekilnojamojo tur to rinka pastaraisiais metais ir di dina pardavimų apsukas, Regist rų centras skelbia, jog žymesnių būstų kainų pokyčių kol kas ne fiksuoja.
3
KETVIRTADIENIS, kovo 28, 2013
miestas Pristatys tris knygas
Pinigai – terminalui
Įteikė „Padėkos kaukes“
Šiandien 17 val. I.Simonaitytės viešosios bibliotekos Konfe rencijų salėje vyks poezijos ir muzikos vakaras, kuriame bus pristatomi B.Bartfeld eilėraš čių rinkinys „Ribos“, O.Gluš kin miniatiūrų rinkinys „Aidai“ ir V.Karpenko „Įsimintini susi tikimai“. Renginyje dalyvaus ir knygų autoriai.
Bendrovė „Lietuvos dujos“ su skystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektui už pirmą jį šių metų ketvirtį tikisi sukaup ti 46,9 mln. litų. Iš viso šiemet iš didžiųjų vartotojų planuojama surinkti 115,237 mln. litų vadina mojo terminalo priedo, nurodo ma „Lietuvos dujų“ skelbiamoje SGD lėšų įplaukų prognozėje.
Tarptautinę teatro dieną Klaipė dos teatralams įteiktos „Padė kos kaukės“. Šiemet „Padėkos kaukė“ komisijos sprendimu ati teko Klaipėdos dramos teatro spektakliui „Mums viskas gerai“, kurį režisavo Jonas Vaitkus, bei Klaipėdos dramos teatro aktorei Nijolei Sabulytei (nuotr.) už nuo pelnus teatro menui.
Pradėjo valyti kelkraščius
Krantinėms – 11 vardų
Pos ėd is. Šiand ien 9 val. sav iv aldy bėj e vyks miesto tar yb os pos ėd is. Jo darb otv arkėj e num at yt a svars tyt i 26 klaus imus.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdoje pagaliau pradėtas va lyti kelkraščiuose susikaupęs pur vas, kuriuo piktinosi gyventojai. Anksčiau imtis darbų neleido oro sąlygos.
„Šiandien pirma diena, kai galima valyti kelkraščius. Buvo teigiama oro temperatūra, tad iš karto pra dėjome darbus“, – tvirtino Klaipė dos savivaldybės Miesto ūkio de partamento direktorius Liudvikas Dūda. Kelkraščiai valomi vakuumi nėmis mašinomis. Kad nedulkė tų, naudojamas vanduo. Todėl vy raujant neigiamai oro temperatūrai technika užšaldavo. Pasak L.Dūdos, pagal sutartį rangovai kelkraščius turi nuvalyti iki kovo 31 dienos. Tačiau akivaiz du, kad iki nustatytos datos darbai nebus užbaigti. „Rangovai nespės, nes vėluoja pavasaris. Netinkamos oro sąlygos vėlino darbus, tad jiems atlikti ter minas pratęstas. Apvažiuoti ir iš valyti visą miestą reikia poros sa vaičių“, – teigė direktorius. Šiaurinę miesto dalį prižiūrin čios įmonės „Specialus autot ransportas“ generalinis direkto rius Laimonas Žemaitis tvirtino, kad kelkraščių valymo darbai pra dėti, tačiau, jei atšals, juos vėl rei kės stabdyti. „Dirbsime, kol galėsime. Vakare pradėjus šalti teks valymą nutrauk ti. Problemų kelia ir kelkraščiuose esančios ledų sankaupos. Tų vietų negalime išvalyti. Ten, kur įmano ma, išvalysime. Vietas, kur darbų atlikti neįmanoma, fotografuosi me, o nuotraukas siųsime savival dybei“, – pasakojo L.Žemaitis. Jau valomi ir šaligatviai. Kol kas purvas nuo jų daugiau šluojamas rankomis.
Darbai: oro sąlygos kelininkams
pagaliau leido pradėti valytis.
Dienos telegrafas
Sumanymas: siūlymo suteikti pavadinimus Danės krantinėms tikslas – mieste sukurti daugiau jūrinių ak
centų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jūrinės kultūros bendruomenė ir valdi Siūlomi krantinių ninkai pagaliau sutarė, kokius pavadini pavadinimai mus suteikti Danės krantinėms. Tikima si, kad tokiam sumanymui pritars ir lemia Dešiniajame krante Šiaur in is rag as – nuo upės žio mą žodį turintys Klaipėdos politikai. čių iki kranto lūž io taško prie pir mų laipt ų
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Diskusija dėl Danės krantinių pa vadinimų truko ne vienerius me tus. Ginčai kilo dėl to, ar kranti nėms reikalingi pavadinimai, o kai buvo sutarta, kad jie tikrai nepa maišys, tuomet prasidėjo disku sija dėl žodžių, kuriais galėtų būti pavadintos krantinės. Jūrinės kultūros koordinacinė taryba ir Žymių žmonių įamžinimo ir gatvių pavadinimo suteikimo ko misija rado kompromisą, kaip pa vadinti Danės krantines. Tarybos ir komisijos nariai suta rė ir dėl to, kokiems konkretiems krantinių ruožams kokius vardus suteikti. Todėl jau gimė ir miesto tary bos sprendimo projektas dėl Da nės krantinių pavadinimų, laukia ma architektų nuomonės. „Kol kas visos išsakytos nuomo nės yra tik rekomendacinio pobū džio, nes lemiamą žodį turės tar ti politikai. Tarybos sprendimo projektas parengtas, jis bus pra dėtas svarstyti komitetuose. Tiki mės, kad miesto taryba pritars siū lomiems pavadinimams“, – vylėsi Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis. Numatyta, kad Danės krantinių pavadinimai Registrų centre nebus
Keleivių krantinė – nuo Šiaur in io rago iki kranto lūž io taško priešais įplauką į Pil ies uostą Senosios muitinės krantinė – nuo Keleiv ių krant inės iki Pil ies tilto Karališkoj i krant inė – tarp Pil ies ir Biržos tilt ų
Vidas Pakalniškis:
Gal jau net per Jūros šventę galėtume pakrikštyti Danės krantines.
Laivad irb ių krant inė – nuo Bir žos tilto iki „Klaip ėdos energ ijos“ tvoros
Kairiajame krante
Piet in is ragas – nuo upės žioč ių iki kranto lūž io taško ties pastat ų Žvejų g. 24
įregistruojami, tačiau juos bus ga lima susieti su skaitmeniniais že mėlapiais. Kiekvieną krantinę turėtų žymė ti speciali lentelė su pavadinimu. „Pinigų šiųmečiame miesto biu džete tokioms lentelėms pagamin ti nenumatyta, tačiau juk galimos korekcijos. Gal jau net per Jūros šventę galėtume pakrikštyti Da nės krantines“, – svarstė V.Pakal niškis. Manoma, kad Danės krantinėms suteikus pavadinimus Klaipėda įgis daugiau jūrinio ir istorinio miesto bruožų.
Garlaivių krantinė – nuo Piet in io rago iki įplaukos į Pil ies uostą Žvejų krantinė – nuo įplaukos į Pi lies uostą iki Pil ies tilto Buriuotojų krant inė – tarp Pil ies ir Biržos tilt ų „Merid iano“ krant inė – nuo Bir
Miš ios. Švent in ių dienų pam aldos Klaip ėdos katal ik ų bažnyč iose vyks: Did įj į ketv irt ad ien į ir Did įj į penkt a dien į 19 val. – Mar ij os Taikos Kar a lien ės, 18 val. – Krist aus Kar al iaus, Šv. Kaz im iero, Šv. Brunono Kverf ur tieč io, Šv. Juoz ap o Darbin inko, Did į jį šešt ad ien į 21 val. – Mar ij os Taikos Karal ienės ir Šv. Brunono Kverf urt ie čio, 20 val. – Krist aus Kar al iaus, Šv. Kaz im iero, Šv. Juoz ap o Darbin inko. Pirm ąj ą Velyk ų dien ą Mar ij os Tai kos Karal ienės bažnyčioje pamaldos vyks 7.30, 10, 12, 18 val., Krist aus Ka ral iaus – 8.30, 10.30, 12, 18 val., Šv. Ka zim iero – 8, 10.30, 12, 18 val., Šv. Bru nono Kverf urt ieč io – 7, 9, 11 val., Šv. Juoz ap o Darbin inko – 7.30, 10, 12, 18 val. Antr ąj ą Velyk ų dien ą pam aldos Mar ij os Taikos Kar al ien ės bažny čioj e vyks 8, 12, 18 val., Krist aus Ka ral iaus – 10.30, 18 val., Šv. Kaz im ie ro – 9, 12, 18 val., Šv. Brunono Kver furt ieč io – 9, 11, 13, 18 val., Šv. Juoz a po Darbin inko – 10, 12, 18 val. Švent i nių dienų pam aldos evangel ik ų liu teronų bažnyč ioj e Did įj į penkt ad ie nį vyks 18.30, Pirm ąj ą Velyk ų dien ą – 7, 10 val. Parod a. Rytoj 17 val. Klaip ėdos ap skrit ies vieš os ios I.Simonait ytės bib liotekos III aukšto hole vyks Ernesto Žvaigžd ino tapyb os darbų parodos atid ar ym as. Įvert in im as. Kult ūros min ister ij a, įvert inus i šal ies kult ūros centr ų pa star ųj ų penker ių met ų veikl ą, skyrė prem ij as ket ur ioms įstaig oms, ku rios prip až intos ger iaus iom is praė jus iais met ais. Tarp jų ir Klaip ėdos raj ono sav ivaldyb ės Dov ilų etn inės kult ūros centr as. Įst aig ai prem ij a bus įteikt a geg už ės 2 dien ą 15 val. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il in ės metr ik ac ij os skyr iuj e užreg istr uotos 3 klaip ėd ieč ių mir tys. Mirė Pavel as Mal in in as (g. 1923 m.), Joan a Šuk ien ė (g. 1931 m.), Ok tiabr in a Istom in a (g. 1932 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Vand a Ona Šil in ienė, Stas ys Šim kus, Dang uolė Grubl iausk ienė, Anto nin a Lec hovsk aj a. Nauj ag im iai. Per stat ist inę par ą pa gimdė 7 moter ys. Gimė 2 merg aitės ir 5 bern iuk ai.
žos tilto iki įplaukos į Jono kalne lio akvator iją Pelenyno krantinė – nuo „Meridia no“ krant inės iki kranto lūž io taško ties Gluosn ių skg.
Greitoj i. Vak ar iki 16 val. greitos ios pag alb os med ik ai sul aukė 52 išk vie timų. Klaip ėd ieč iai daug iausia skun dės i aukšt u krauj osp ūd žiu, pilvo ir galvos skausm ais, krauj ot akos su trik im ais.
4
KETVIRTADIENIS, kovo 28, 2013
europa mano mieste
Istorinis Kretingos dvaras atgauna ta Renesansą išgyve nantis vienas įspū dingiausių Vaka rų Lietuvos dvarų pokyčiais maloniai stebina tiek specia listus, tiek papras tus lankytojus. Nau jam gyvenimui pri kelti istoriniai pa statai, gausėjančios ekspozicijos, gražė janti aplinka – tai tik ryškiausi pastarų jų metų Kretingos muziejaus nuveiktų darbų ženklai. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Iki šiandien būtų sugriuvęs
Daugiau nei tris dešimtmečius įstaigai vadovaujanti Vida Kanap kienė pripažino, jog puikūs lan kytojų įvertinimai paglosto savi meilę, tačiau tenka pripažinti, kad stulbinami rezultatai priklauso ne vien nuo komandos profesionalu mo bei atsidavimo savo darbui. Į Tiškevičių dvaro ansamblį pasta raisiais metais buvo investuotas ne vienas milijonas litų.
Vida Kanapkienė:
Darbuojamės, tik au sys iš popierių kyšo. Darbų begalė. Ir atei ties kartos turės ką veikti.
„Kaip tik šeštadienį iš Drus kininkų sulaukėme svečių, jie li ko sužavėti naujų ekspozicijų ir prisipažino, kad išvažiuoja namo su baltu pavydu. Tačiau būtų ne kuklu sau sakyti komplimentus. Jei ne ES struktūrinių fondų lėšos regioninei plėtrai, Tiškevičių dva ras šiandien tikrai jau būtų sugriu vęs. Pastatai nebuvo renovuoti nuo pokario metų. Tad beveik vi sos lėšos iš 5 mln. litų, skirtų dva ro sodybos paminkliniams pasta tams renovuoti bei pritaikyti juos turizmui, buvo mestos statybinei daliai, remontams, inžineriniams tinklams atgaivinti bei panašiems darbams. Ir tik labai nedidelė dalis investicijų teko interjerui, ekspo zicijoms“, – pasakojo muziejaus direktorė.
Širdis: lankytojai jau gali džiaugtis naujam gyvenimui prikeltais Kretingos dvaro rūmais.
Prireiks kelių etapų
Šiuo metu 2007–2013 m. ES struk tūrinių fondų lėšomis įgyvendina mas naujas projektas – „Kretingos dvaro sodybos paminklinio pasta to – ūkvedžio namo – renovacija ir pritaikymas turizmui“. Projektas suskirstytas į tris eta pus, pirmajam jų įgyvendinti skirta kiek daugiau nei 1,2 mln. litų. V.Kanapkienės teigimu, iki šian dien jau atlikti pastato fasado reno vacijos darbai, užklotas naujas sto gas, iš dalies restauruotos akmenų mūrų sienų perdangos, sutvarky tos palėpės, konservuota dalis sie ninės bei lubų tapybos. O šiuo me tu darbininkai pluša pastato vidaus patalpose. „Paminklinis ūkvedžio namo pastatas įdomus tuo, kad jo sie nos sumūrytos iš lauko akmenų, o tokia stilistika būdinga tik Vakarų Lietuvos dvarams. Taip pat vidaus patalpas pirmajame aukšte puošia XIX a. pradžios sieninė ir lubų ta pyba augaliniais ornamentais“, – pasakojo pašnekovė. Direktorės žodžiais, ilgainiui į šį pastatą ketina persikelti muziejaus administracija, tad dvaro rūmai at silaisvins ekspozicijoms. Rūsio pa talpose planuojama įrengti Kre tingos krašto istorijos ekspoziciją, o lauke – skulptūrinę ekspozici ją, skirtą žymiausiems šio krašto žmonėms. Praturtins ansamblį
Praėjusiais metais antrasis etapas įtrauktas į valstybės planuojamų projektų sąrašą ir jau užsitikrino 1,5 mln. litų finansavimą. „Už šias lėšas planuojame įreng ti lauko ir vidaus inžinerinius tink lus, atlikti apdailos darbus rūsio patalpose, taip pat vienoje salių bus konservuota sieninė tapyba, o rūsyje sumontuoti elektros ir san technikos įrenginiai. Tačiau kad būtų įgyvendintas visas projektas, reikės dar papildomo 2 mln. litų fi nansavimo. Už šias lėšas patalpose būtų įrengtos inžinerinės komuni
Pokyčiai: restauruojamo ūkvedžio namo pastato dar laukia gausybė darbų.
kacijos, atlikta visa pastato vidaus apdaila, rūsyje restauruota sieninė tapyba, įsigyta ekspozicinė įranga, įrengtos vidaus ir lauko ekspozici jos“, – laukiančius didelius darbus vardijo muziejaus vadovė. V.Kanapkienė neabejoja, jog įgy vendinus projektą ūkvedžio namas harmoningai įsilies į bendrą dvaro sodybos kompleksą – greta jau pui kuojasi renovuotas vandens malū nas, ratinė, grafų Tiškevičių cent riniai rūmai. Pašnekovė pasidžiaugė, kad praėjusiais metais taip pat buvo užbaigtas nors ir ne tokios įspū dingos apimties, tačiau svarbus projektas „Pėsčiųjų takų muzie jaus teritorijoje, liepto tarp tven kinių taisymas (remontas)“. Jo metu su parko kraštovaizdžiu nederėję aplinkos elementai – se nieji laiptai, cementinės šaligat
vio plytelės, lieptas – demontuoti ir pakeisti naujais. Šiam projek tui įgyvendinti iš Kelių priežiū ros ir plėtros programos skirta 150 tūkst. litų. Atsisakys „svetimkūnio“
V.Kanapkienė prisipažino, jog mu ziejus gyvena gausybe ambicin gų planų. Tad siekiant užsitikrinti finansinę paramą, be kurios įgy vendinti daugelį sumanymų būtų neįmanoma, nemažai laiko tenka skirti biurokratiniams darbams. Tačiau pašnekovė nepaneigtų, jog rezultatai verti pastangų. „Dar buojamės, tik ausys iš popierių ky šo. Darbų begalė. Ir ateities kartos turės ką veikti“, – juokavo muzie jaus direktorė. Vadovės žodžiais, tarp būsimų planų – užmojai atstatyti bravo rą, arklides, šiltnamius, kuriuose
Akcentas: tiltelis nuo šiol darniai įsilies į dvaro aplinką.
75 – maždaug tiek tūkst. lankytojų praėjusiais metais sulaukė Kretingos muziejus. anuomet buvo auginamos vynuo gės, daržovės, taip pat – atgaivinti krioklio grotą. „Vienas artimiausių darbų, ku riam jau bus skirti ne europiniai pinigai, nugriauti pastatą, kuris „pris iūtas“ prie Tiškev ič ių rū mų. Šio „svet imk ūn io“ istor ija tęsiasi nuo 1992 metų. Ir paga
Kretingos muziejaus archyvo nuotr.
KETVIRTADIENIS, kovo 28, 2013
apatybę Pripažintas vienu geriausių 2010–2012 m. muz iej uj e įgyven dint as proj ekt as „Kret ingos dva ro sodyb os pam inkl in ių pas ta tų renov ac ij a ir prit aik ym as tu rizmui“. Jį vieš oji įstaiga Liet uvos verslo paramos agent ūra vert in a kaip vien ą ger iaus ių iš 1 390 jau baigt ų proj ekt ų. Iš Europ os reg io ninės plėtros fondo jam skirt a be veik 5 mln. lit ų paramos, renov uo ti trys pam inkl in iai pas tat ai: van dens malūnas, rat inė ir graf ų Tiš kev ič ių rūm ai su Žiemos sodu. Taip pat įrengtos fondų saug yk los, naujos eksp oz ic ijos, eduk ac i jos klas ė, pad idėj o parod in ių sa lių plot as. Renov uotame vandens mal ūn e atid ar yt a etn ogr af ij os eksp oz ic ij a „Saulės rat u“, eduk a cin ių prog ramų lank ytoj ams du ris atvėrė nauja eduk ac ijos klas ė. Rat inėj e įrengt a etnograf ijos eks pon at ų saug ykl a. Renov uot uos e graf ų Tiškev ič ių rūmuos e nauj ai įrengtos arc heolog ijos „Kret ingos krašto proistorė“, num izm at ikos, dvaro istor ijos ir kult ūros eksp o zicijos, Žiemos sode atnaujinta bo tan ikos eksp oz ic ija „Nuo kakt us ų kolekc ijos iki bugenv il ijos žiedų“. Vis a tai atvėrė plač ias gal imyb es išeksp onuot i ypat ing ą vertę tu rinč ius rink in ius, kur ie deš imt meč ius nebuvo pris tat yt i vis uo menei. Šaltinis: Kretingos muziejus.
liau savivaldybė mums perdavė tą kol eg ijos pas tat ą. Vietoje jo pagal tur im ą ikon ograf in ę me džiagą planuojame atstatyti gra fų Tiškevičių laikais buvusį me dinį pastatą – rotondą“, – dėstė pašnekovė. O jau artimiausiu metu, gegu žės 10-ąją, Kretingos muziejuje planuojamas įspūdingas renginys, kurio metu bus atidarytas amatų centras. V.Kanapkienė pasidžiaugė, jog Kretingos muziejus mėgstamas tu ristų – vien pernai čia sulaukta per 75 tūkst. lankytojų. Vokiečiai, latviai, Kaliningrado srities gyventojai sudaro didžiąją užsienio svečių dalį, tačiau esą ne stinga ir tautiečių dėmesio. Puoš nią baltąją rūmų salę santuokos ceremonijai taip pat neretai ren kasi jaunavedžiai.
Vizitinė kortelė Projektas „Kretingos dvaro sody
bos paminklinio pastato – ūkvedžio namo – renovacija ir pritaikymas tu rizmui“. Veiksmų programa: Sanglaudos
skatinimo veiksmų programa. Bendra projekto vertė – 1 mln. 209
tūkst. 856 litai. Projektui skirtas finansavimas – 1
mln. 209 tūkst. 856 litai. Iš jo ES dalis – 1 mln. 209 tūkst. 856
litai. Projektui išmokėta lėšų – 476 tūkst.
449,28 lito. Iš jo ES dalis – 476 tūkst. 449,28 lito.
5
6
ketvirtadienis, kovo 28, 2013
nuomonės
Paminklas žmonių kvailumui
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
K
Ar užteks parako LRT vadui?
Ignas Jačauskas
V
ienam baltam dūmel iui ne seniai išr ūkus iš Siksto kop lyčios kamino Vatikane, dar viena, bet tik Lietuvai svarbi LRT tarybos konklava po ilgo ir kankinan čio antradienio taip pat išsirinko naująjį va dą. Liežuvis kažkaip nesiverčia sakyti „išsi rinko senąjį“, nors Audrius Siaurusevičius jau ir vadovavo LRT visą pastarąją 5-erių kadenciją. Kad ir kiek būtų kritikų, kad ir kaip visi ty čiotųsi iš kuklios nacionalinio transliuotojo
LRT biudžeto sumaži nimas trečdaliu nesun kiai paaiškina, kodėl ekranuose eterio lai ką vagia nameliai pre rijose. auditorijos, lygindami ją su komercinių tele vizijų, skųstųsi, kad nacionalinė televizija iš kraipo reklamos rinką, reikia pripažinti, jog A.Siaurusevičiui LRT vairas atiteko pačiu siaubingiausiu metu – prasidėjus krizei. Tad ir metinio televizijos biudžeto suma žinimas trečdaliu – nuo 95 iki 65 mln. litų – nesunkiai paaiškina, kodėl po keliskart per dieną ekranuose eterio laiką vagia prieš dešimtmečius pirkt i namel iai prer ijose, komisarai reksai ir kobros 11. Visai gali bū ti, kad kas nors juos dar žiūri. Kodėl nuobo duliu ir taip juokingai menką „Intelektua lų“ auditoriją bando negyvai užkankinti au torinės „Įžvalgos“ ir „Teisė žinoti“, daugeliui nėra visiškai aišku. Pretenzijų dėl tinklelio gali būti daug – bet juk tam ir yra iš spalvin gų asmenybių susidedanti LRT taryba, ku ri pasakytų, kas nuobodu, kas gerai, ką rei kia naikinti. Kita vertus, LRT vadovo rinkimai – ne „Mis pasaulis“, kad svarbiausias kriterijus būtų „patinka žmonėms“. A.Siaurusevičius po nutikimų per 2008-ųjų Seimo rinkimus vis dar prisimenamas ne itin mielai, jis nuolat kaltinamas stagnacija, nenoru keistis, tad ir dabar LRT vadovo reitingai – ne patys geriausi. Tačiau, kaip ir „krizės premjeras“ Andrius Kubilius, taip ir A.Siaurusevičius gali pelnyti gaisro gesintojo titulą. Beje, net ir pasibaigus pasaulinei krizei, dar viena, vietinė, gresia LRT – iš Seimo ir Vyriausy bės vis pasigirsta ketinimų uždrausti ko mercinę reklamą. Tad bent jau artimiausiu metu LRT likimą greičiausiai lems ne per tvarkų vėjai, o vis dar vadybos sugebėjimų demonstravimas ir kad ir kaip būtų keista įvardyti, – politinės pažintys.
asmet paskutinį kovo sa vaitgalį keli milijardai žmonių puola persukti laikrodžių rodykles viena valanda pirmyn. Paskutinį spalio savaitgalį procedūra kartosis at virkštine tvarka. Kadangi dabar kiekvienas turi po kelis laikrodžius, keliolika mi lijardų laikrodžių dukart per me tus vienaip ar kitaip koreguojami (elektroniniai). Žiūrint į mūsų planetą iš šalies, tai turėtų atrodyti kaip visuotinis pamišimas. Norinčiųjų pergudrauti laiką, pa vasarį ir rudenį sukiojant laikrodžių rodykles pirmyn ir atgal, Vakaruose atsirado per Pirmąjį pasaulinį karą – per energetines krizes, nors idė ją dar XIX a. pasiūlė B.Franklinas. Pradėjo vokiečiai ir anglai. Sako, tai labai patikę fabrikan tams: žiemos rytais jie tikrai elektros sutaupydavę. Tik, pasirodo, skriaus dami darbininkus, nes tie, grįžę iš darbo, vakarais tiek pat anksčiau turėdavo įsijungti šviesas. Kaip čia ta proga neprisiminsi pasakos apie dieną ilginusį poną, kad dar daugiau naudos iš kumečių išspaustų. Kadangi ponai, kaip kažkas pa sakė, yra valdžioje arba prie val džios, Vakaruose laiko kaitalioji mas greitai išplito. Buvusioje Sovietų Sąjungoje XX a. aštuntą dešimtmetį irgi bu vo susigundyta šiuo kapitalistų iš radimu. Lietuvoje po 2000–2003 m. pagyvenome ramiai, tačiau jau Briuselio ponų valia ši tradicija bu vo atgaivinta. Neva taupoma ener gija, net šviesus paros metas pail gėja. Tik per beveik 100 šio įpročio egzistavimo metų niekas rimtai taip ir neįrodė jokios naudos. Dar daugiau: JAV Kalifornijos universiteto ekonomikos profeso rius Matthew Kotchenas su savo studente Laura Grant nustatė, kad laiko kaitaliojimas ne tik nepadeda taupyti, bet priešingai – skatina su naudoti daugiau energijos. Jie trejus metus stebėjo daugiau negu 7 mln. elektros skaitiklių rodmenis prieš vasaros laiko įvedimą ir jį įvedus. Penkiolika vasaros laiką anksčiau įsivedusių apygardų buvo kontro linė grupė, kad būtų galima elimi nuoti oro sąlygų lemiamus elektros suvartojimo pokyčius. Tyrimo rezultatai apstulbino – apygardos, kurios vasaros laiką įsi vedė tik 2006 m., ėmė naudoti elektros net daugiau. Vietoj laukto sutaupymo – suvartota dar daugiau, nes žmonių įpročiai ir energijos var tojimo būdai nuo praėjusio amžiaus gerokai pasikeitė – atsirado daugy bė naujų buitinių prietaisų. Sugrįžus prie žiemos laiko, pra monė rytais kažkiek sutaupo, bet vakarais anksčiau temsta, todėl žmonės po darbo anksčiau turi įjungti šviesą. Mitas apie energi
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
jos taupymą moksliškai buvo nu vainikuotas. Kelerius metus trukęs tyrimas Ru sijoje irgi parodė, kad kalbos apie su taupomą elektros energiją tėra mitas. Perėjus prie vasaros laiko, elektros sutaupoma tik per pirmas tris savai tes ir tik 0,01 proc. Tos energijos Ru sijai užtektų dviem valandoms. Perėjus prie žiemos laiko, ener gijos sunaudojama 0,02 proc. dau giau. Iš viso dėl laiko kaitaliojimo Rusijoje elektros energijos sunau dojama 0,01 proc. daugiau. Gamtoje viskas vyksta cikliškai ir ji nemėgsta sukrėtimų. Žmonių bandymai ją pergudrauti dažnai bai giasi fiasko su liūdnais padariniais. Gyvoji gamta per milijonus metų prisitaikė prie ritmingos paros ir se zonų ciklų kaitos. Gyvuose organiz muose išsivystė savotiški biologiniai laikrodžiai. Sakysime, tamsoje už darytas gaidys užgiedos tuo pat me tu, nematydamas, aušta ar ne. Tyrimai Rusijoje parodė, kad laiko keitimas gyvuliams sukelia stresą, nes sutrinka jų maitinimo ciklas. Karvių fermose po laiko pakei timo 3–4 savaites karvės duodavo iki 20 proc. mažiau pieno. Pakei tus laiką, paukštynuose 3–4 savai tes vištos dėdavo iki 15 proc. mažiau kiaušinių. Dėl to kai kuriose Rusijos srityse jau anksčiau žemės ūkiuose buvo atsisakyta kaitalioti laiką. Žmogus – irgi gyvosios gamtos dalis. Jo vidinis laikrodis taip pat reguliuoja organizmo veiklą. Pavyzdžiui, daugelis darbo die nomis pabunda prieš suskambant žadintuvui arba iš viso juo nesi naudoja. Natūralu, kad dirbtinis laiko stumdymas sutrikdo mūsų biologinį laikrodį. Rusijoje po laiko pakeitimo per pir mas savaites išaugdavo: miego sutri kimų – 22 proc., psichikos susirgimų – 17 proc., infarktų – 12 proc. Paste bėta, kad sumažėjo darbo našumas ir išaugo avaringumas keliuose. Nauda valstybei dėl gyvento jų mokesčių už didesnį sunaudotos energijos kiekį – apie 1 JAV dolerį
750
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Vejos nėra, yra tik purvynas
Perskaičiau D.Janauskaitės straipsnį „Savivaldybė baus pati save?“ („Klai pėda“, 2013 03 26) ir pritariu jo au torei. Valdininkai patys nežino, kas už ką atsakingas. Yra toks Viešosios tvarkos skyrius, tai štai vienas toks specialistas iš to skyriaus atlėkė, kad šokinėja Danės gatvėje po purvyną, mašinas fotografuoja. Kai paklausiau, ką čia veikia, sako: automobiliai ant vejos pastatyti. Klausiu, kur tą veją jis mato. Juk čia vien purvynas. Stasys
Pragyventi vis sunkiau
Gyvenu dviejų kambarių bute Alksny nės gatvėje. Už šildymą vasario mėnesį turėsiu mokėti 40 litų daugiau nei už sausį. Gal kas nors man gali paaiškin ti, kodėl taip yra? Atrodo, niekas nepa sikeitė, šildė tiek pat, visi gavo mažes nes sąskaitas, o aš – didesnę. Juolab kad ir mėnuo buvo trumpesnis. Henrikas
Apleistas parkelis
Prie Danės upės yra parkelis su fon tanu, tačiau baisu ten net išeiti pasi vaikščioti. Fontanas išdraskytas. Ten, kur verslininkai įstaigas atsidarė, išsi klojo prieigas trinkelėmis, o toliau ša ligatviai išsiklaipę. Galėtų pasitvarkyti bent centrinę gatvę. Juk gėda. Klaipėdietis
Nugriaukime tą pa minklą žmogaus kvailumui – šį pava sarį pasukime laikro džių rodykles ir dau giau jų nelieskime. Tiesa, buvo šiokia tokia viltis – keletas praėjusios kadencijos Seimo narių siūlė atsisakyti šios nevyku sios tradicijos, tačiau vyriausybėms neužtenka politinės drąsos pasi priešinti ES primetamai tvarkai. Kaip neatsirado nė vieno drąsuolio pasakyti griežto „ne“ ES reikalavi mui pirma laiko uždaryti specialis tų viena saugiausių Europoje laikytą Ignalinos atominę elektrinę. Nepadėjo net suvokimas, kad tapsime kaip niekad priklausomi nuo Rusijos, o šalia Lietuvos vie toj vienos atsiras dvi dar galinges nės atominės. O taip norėtųsi, kad atsikratytu me dar iš praėjusio šimtmečio pra džios atklydusio absurdiško laikro džių terorizavimo įpročio. Parodykime nors kiek drąsos ir nugriaukime tą paminklą žmogaus kvailumui – šį pavasarį pasukime laikrodžių rodykles valandą į prie kį ir daugiau jų nelieskime. Vasa ros laikas Lietuvai būtų pats tinka miausias visus metus.
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 728
telefonas@kl.lt
Armūnas Bugenis
Trūksta supratimo
Viename prekybos centre atidarė kasą, kurioje prekiaujama tik rūkalais. Ten pat galima susimokėti ir mokesčius, o piko metu aptarnaujami ir visi likę pir kėjai. Prieš kelias dienas po darbo, kai pirkėjų užgriuvo visa parduotuvė, toje kasoje, kur galima susimokėti mokes čius, kažkodėl sėdėjo kasininkė, kuriai nelabai sekėsi pildyti tuos mokesčių lapelius, nes pas ją atėjo dar žioples nis klientas, neužsipildęs mokesčių knygelės. Eilėje stovėjo gal 15 žmonių, visi laukė, kol kasininkė blaškėsi, ieš kodama, kas jai padės. Nebeištvėriau, trūko kantrybė ir išėjau iš parduotu vės nieko nenusipirkusi. Keista, kodėl per patį darbymetį tam reikalui nega lima skirti bent dviejų kasininkių, mo kančių priimti mokesčius? Sigita
Nupjovė sveiką šermukšnį
Esu pašiurpusi nuo reginio, kurį aną dien išvydau. Prie Taikos prospekto 137 namo yra stotelė, o prie jos augo labai gražus šermukšnis. Jis užaugin davo dideles kekes uogų, o kai jos su nokdavo, vaizdas tikrai džiugindavo akį. Medelis buvo nedidelis ir nie kam jis netrukdė, tačiau kažkam vis tiek užkliuvo. Anądien net pakraupau pamačiusi, kad šermukšnis nupjau tas, supjaustytas. Ar galima nupjauti sveiką medį, kuris niekam netrukdo? Kas tokius leidimus išduoda? Matyt, tik beširdžiai. Negaliu atsigauti nuo pamatyto vaizdo, širdį spaudžia. Lina Parengė Virginija Spurytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Andriaus Deltuvos karikatūra
vienam gyventojui. Žala, kurią pa tiria valstybė dėl sumažėjančio dar bingumo, išaugusių išlaidų padaž nėjusiems susirgimams gydyti, dėl didėjančio avaringumo ir kt. – apie 126 JAV dolerių vienam gyventojui. Pagaliau sveikas protas Rusijo je nugalėjo – nuo 2011 m. rudens laikrodžių rodyklės nebesukioja mos. Tuo keliu pasuko ir Ukraina bei Baltarusija. Tiesa, atsirado pramonininkų lo bistų, kurie Rusijos Dūmoje bando viską grąžinti atgal. Ypač neigiamai veikia perėjimas į vasaros laiką, kai tenka keltis 1 val. anksčiau. Visi mano apklausti pažįs tami tvirtino, kad po rodyklių per sukimo pavasarį 1–2 savaites jaučiasi neišsimiegoję, blogos nuotaikos. Laiko kaitaliojimui ypač jautrūs vaikai ir nemaža dalis suaugusių jų. Apie tai seniai kalba specialistai ir daugybė žmonių, kenčiančių nuo laiko kaitaliojimo diskomforto. Vis dėlto verčiantieji mus tai da ryti jokių neigiamų laiko kaitalio jimo padarinių pripažinti nenori ir visaip bando įpiršti mitą, koks tai puikus ir naudingas dalykas. Vieno straipsnio autorius pastebėjo, kad tai yra vergvaldžio sindromas – valdžioje atsidūrusiųjų noras pri versti milijonus žmonių klusniai vykdyti valdžios nurodymus.
karštas telefonas
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtadienis, kovo 28, 2013
miestas
Vadovus gena į konkursus
Komentaras
Dangutė Mikutienė
Seimo Sveikatos reikalų kom iteto pirm in inkė
S
Laukimas: Klaipėdos jūrininkų ir Respublikinės Klaipėdos ligoninių vyriausieji gydytojai J.Sąlyga ir R.Sakalauskas sutartinai tvirtino, kad spręs,
ar siekti išlikti poste, tik tada, kai bus paskelbtas konkursas.
1
„Nuostata galioja visoms sveikatos priežiūros įstai goms – ir kurių steigėja Sveikatos apsaugos ministerija, ir savivaldy bių tarybos, ir ministerija sykiu su aukštojo mokslo įstaiga“, – paaiš kino Sveikatos apsaugos ministeri jos Personalo skyriaus vedėja Do nata Budrevičienė. Klaipėdoje yra penkios sveikatos priežiūros įstaigos, su kurių vy riausiaisiais gydytojais sudarytos neterminuotos sutartys turi būti nutrauktos birželio 30 dieną. Miesto taryba turės atleisti pui kiai mieste žinomus medikus: Klai pėdos universitetinės ligoninės vy riausiąjį gydytoją Vinsą Janušonį, Vaikų ligoninės vyriausiąją gydy toją Klaudiją Bobianskienę ir Klai pėdos sveikatos priežiūros centro vadovę Loretą Venckienę. Darbo bent jau laikinai neteks ir Sveika tos apsaugos ministerijai pavaldžių – Klaipėdos jūrininkų ir Respubli kinės Klaipėdos – ligoninių vy riausieji gydytojai Jonas Sąlyga ir Romaldas Sakalauskas. Išgelbėjo medikų skaičius
„Klaipėdos miesto taryba yra stei gėja kur kas daugiau sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau jų vado vams atleidimas negresia“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė. Kai kuriose uostamiesčio svei katos priežiūros įstaigose jau įvyko konkursai ir vyriausieji gydytojai išrinkti penkerių metų kadenci jai. Kitos gydymo įstaigos pateko į tą kategoriją, kurių vadovams ka dencija nėra nustatoma. Įstaigų, kuriose dirba dešimt ir mažiau medicinos praktikos li cenciją turinčių gydytojų, vadovai ir toliau dirbs pagal neterminuotas darbo sutartis. „Todėl nors ir Slaugos ligoni nės, ir Klaipėdos greitosios medi
cinos pagalbos stoties vyriausie ji gydytojai dirba jau ilgiau nei 10 metų, su jais sudarytos darbo su tartys nebus nutrauktos“, – tikino J.Asadauskienė. Sutartis – 5 metams
D.Budrevičienės teigimu, konkur so, skirto naujiems sveikatos prie žiūros įstaigų vadovams išrink ti, procedūros turi būti pradėtos likus trims mėnesiams iki liepos 1-osios, o tai reiškia, kad balan džio pradžioje.
Vytauto Petriko ir Vytauto Liaudanskio nuotr.
kursus, kuriuose bus ieškoma savi valdybei pavaldžių sveikatos prie žiūros įstaigų vyriausiųjų gydytojų, planuojama skelbti balandžio pra džioje. „Liepos 1 dieną jau turi būti iš rinkti nauji įstaigos vadovai, ku rie turi pradėti dirbti“, – tvirtino D.Budrevičienė. Viešuose konkursuose galės da lyvauti ir dabartiniai įstaigų vy riausieji gydytojai. Su konkursų nugalėtojais bus su darytos terminuotos penkerių me tų sutartys.
riausioji gydytoja L.Venckienė, kuri šias pareigas eina 16 metų. „Ko ge ro, konkurse dalyvausiu, nors dar ir nesu tvirtai apsisprendusi“, – tei gė pašnekovė. Klaipėdos vaikų ligoninės vy riausioji gydytoja K.Bobianskie nė tvirtino, kad apie dalyvavimą konkurse galvos tada, kai jis bus paskelbtas. „O kol kas sveikstu“, – teigė nedarbingumo pažymė jimą turinti K.Bobianskienė, kuri ligoninės vyriausiąja gydytoja dir ba 16 metų.
veik atos priež iūros įstai gų įstatymo pakeit imus, ku riais numatyta, kad gydymo įstaig ų vadovų kadencija tu ri trukt i penker ius met us, inicijavo Prez identė Dal ia Grybauskaitė. Sei mas siūlomus pakeit imus šiek tiek pakoregavo ir patvirtino. Manau, jog kadencijų trukmės vyr iausiesiems gydytojams nustat ymas yra geras sprend imas. Yra daug ybė sveikatos priežiūros įstaigų vadovų, kurie dirba nuo 1997, 1995 ar net 1991 metų. Dau gelio institucijų vadovams yra nusta tytas kadencijos term inas ir sveika tos priež iūros įstaigos neturėt ų būt i išimt is. Juk negal i taip būt i, kad vie nos srities įstaigose vadovai gali dirb ti iki gyvos galvos. Be to, dabartiniams vyriausiesiems gydytojams yra suda rytos sąlygos dalyvauti konkursuose, kadencijų skaičius nėra ribojamas, to dėl jie gali dirbti ir dar nors po dešimt met į, reik ia tik laimėti konkursą, įro dyt i savo kompetenciją. Akivaizdu, jog kai kurie vyriausieji gydytojai ne susitaiko su tuo, kad bus nutrauktos pasirašytos neterminuotos sutartys, tad kreipėsi į kai kuriuos parlamenta rus, kurie parengė kreipimąsi į Konsti tucinį Teismą. Jie kvestionuoja būtent kadencijas vyr iausiesiems gydyto jams, kad jos nebūtų nustatomos. Sei me kitą savaitę tas kreipimasis bus svarstomas Teisės ir teisėtvarkos ko mitete. O baland žio 9 ar 15 dieną jis turėtų būti svarstomas Seimo plena riniame posėdyje. Jei Seimas priims nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teis mą, įstatymo galiojimas bus sustabdy tas. Seime yra įvairių nuomonių – vie ni parlamentarai pasisako už tai, kad vyriausiesiems gydytojams būtų nu statomos kadencijos, kiti – ne.
Spręs po Velykų
Svarbiausia – pasveikti
Janina Asadauskienė:
Jei mūsų įstaigų vado vai neatleisti, vadina si, jie dirba gerai, tai kam kelti tas bangas? „Nenorėčiau sakyti, kad Lietu voje bus masiškai organizuojami konkursai išrinkti įstaigų vyriau siuosius gydytojus, nes tai skam ba lyg rengtume grožio konkursą. Tačiau faktas, kad dar iki Velykų bandysime paskelbti konkursus Sveikatos apsaugos ministerijai pa valdžių įstaigų vyriausiųjų gydyto jų pareigoms eiti“, – teigė D.Bud revičienė. Ministerijos pėdomis seka ir uostamiesčio savivaldybė. Kon
Uostamiestyje vyriausiuoju gydy toju rekordininku galima pavadin ti Klaipėdos universitetinės ligo ninės vadovą V.Janušonį. Įstaigos vyriausiuoju gydytoju profesorius dirba 30 metų. „Palaukite, juk konkursas dar nepaskelbtas, o norite iš anks to žinoti, kaip bus“, – V.Janušo nis į klausimą, ar ketina dalyvau ti konkurse ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti, konkre čiai neatsakė. Jis pabrėžė, jog dar net neaišku, ar konkursai bus skelbiami. Prie žastis – dalis parlamentarų inici juoja kreipimąsi į Konstitucinį Teis mą, kad šis išaiškintų, ar kadencijų trukmės nustatymas vyriausiesiems gydytojams neprieštarauja pagrin diniam šalies įstatymui. Seimas iki balandžio 15 dienos turi apsispręsti, ar priimti nuta rimą kreiptis į Konstitucinį Teis mą. Jei toks nutarimas bus priim tas, tuomet įstatymo galiojimas bus sustabdytas, kol teisėjai pa teiks išaiškinimą. „Dirbu pagal neterminuotą su tartį, ji dar nesibaigė, o kaip bus toliau, bus matyti“, – lakoniškai kalbėjo V.Janušonis. Konkretesnė buvo Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vy
Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių uostamiesčio ligoninių vyriausieji gydytojai taip pat dar nebuvo apsisprendę, ar dalyvaus konkurse. „Nieko negal iu kom ent uo ti, nes nežinau galutinių sprendi mų. Ar dalyvausiu konkurse? Tai mano asmeninis sprendimas. Kai bus paskelbtas konkursas, tada ir svarstysiu“, – teigė Klaipėdos jū rininkų ligoninės vyriausiasis gy dytojas J.Sąlyga. Šiemet sukako 21 metai, kai jis vadovauja sveikatos priežiūros įstaigai. Respublikinės Klaipėdos ligoni nės vyriausiasis gydytojas R.Saka lauskas siūlė neskubėti. „Sulauksiu Velykų, o po jų ir galvosiu. Būsiu atviras – tvir tai apsisprendęs tikrai nesu. Vy riausiojo gydytojo darbas nėra toks lengvas. Labai džiaugiuosi tuo, ką per tiek metų nuveikiau šiai ligoninei, jaučiu moralinį pa sitenkinimą. Titaniškas darbas ir tikrai reikia pagalvoti, ar verta to liau dirbti. O dabar yra geresnių dalykų – ateina pavasaris, saulė, šv. Velykos, gražios moterys“, – ir rimtai kalbėjo, ir juokavo R.Saka lauskas. Jis Respublikinės Klaipėdos ligo ninės vyriausiuoju gydytoju dirba nuo 2000-ųjų.
Nuostata – betikslė
J.Asadauskienė pabrėžė, jog uos tamiesčio valdžia laikysis Sveika tos priežiūros įstaigų įstatymo, su vyriausiaisiais gydytojais nutrauks neterminuotas sutartis ir paskelbs konkursus. Tačiau ji išsakė ir ne mažai abejonių. „Nežinau, ar teisinga be prie žasties nutraukti neterminuo tas sutartis. Bet įstatymas liepia, taip ir darysime. Ir nežinau, koks tokio įstatymo tikslas, kad rei kia konkursuose ieškoti vyriau siųjų gydytojų. Man tai tokia įsta tymo nuostata, kad reikia atleisti vyriausiuosius gydytojus ir skelb ti konkursus, kuriuose jie gali da lyvauti, yra betikslė“, – nuomonę reiškė J.Asadauskienė. Ji teigė, kad ir iki šiol sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai turėjo pakankamai galių atleisti vyriau siuosius gydytojus, jei jie blogai dirbo. „Jei mūsų įstaigų vadovai neat leisti, vadinasi, nėra tokio porei kio, jie dirba gerai, tai kam kel ti tas bangas?“ – garsiai svarstė Sveikatos apsaugos skyriaus ve dėja. Ji tik spėjo, kad konkursai svei katos priežiūros įstaigų vyriausių jų gydytojų pareigoms eiti gali pri vilioti nemažai pretendentų.
8
KetvirtADIENIS, kovo 28, 2013
lietuva
Seimo keliauninkai tęsia tradicijas Šios kadencijos Seimo nariai taip pat mėgsta keliauti – kai kurie jų vidutiniškai du kartus per mėnesį vyksta į komandiruotes užsienyje. Šis Seimas tęsia pirmtakų tradicijas. Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Keliauninkų pavardės nesikeičia
Iki šiol pagal kelionių skaičių pir mavę Seimo nariai daugiausia už sienio valstybių jau spėjo aplankyti ir šiemet. Sąrašo viršuje – Europos reikalų komiteto narys konservato rius Egidijus Vareikis. Jis jau vyko į šešias komandiruotes ir dvi kelio nes. Nedaug atsilieka ir konserva torius Emanuelis Zingeris bei libe ralas Petras Auštrevičius. Abu jie – Užsienio reikalų komiteto nariai. Per šią kadenciją jie jau vyko į šešias komandiruotes ir po vieną kelionę. Visas Seimo narių išvykas į užsie nį tvirtina Seimo valdyba. Koman diruotėms finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto, o už keliones parlamentarai susimoka patys arba sumoka organizatoriai. E.Vareikis po du kartus lankėsi Belgijoje ir Prancūzijoje, taip pat – Latvijoje ir Bulgarijoje. Ne už biu
džeto lėšas parlamentaras vyko į Ukrainą ir Turkiją. E.Zingeris per naująją kadenci ją darbo tikslais vyko į Čekiją, An dorą, Belgiją, Maroką ir dukart – į Prancūziją. Ne už biudžeto lėšas konservatorius lankėsi Vokietijoje. P.Auštrevičius pernai gruodį lankėsi JAV, Estijoje, Prancūzijoje, Airijoje ir dukart – Belgijoje. Praėjusią savaitę parlamentaras vyko į Japoniją. Iš viso nuo lapkričio 16 d., kai prasidėjo nauja kadencija, Seime re gistruota apie 100 komandiruočių ir kelionių. Tačiau didelė dalis Seimo narių dar niekur nebuvo išvykę. Dažniausia kryptis – į Briuselį
Seimo kanclerio pavaduotojo Ge dimino Aleksonio teigimu, šios kadencijos parlamentarų kelionės savo gausa niekuo nesiskiria nuo ankstesnių. Tačiau dėl artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Ta rybai padaugėjo išvykų į Briuselį. „Iš esmės kryptys tos pačios:
jeigu yra Europos Tarybos Par lamentinė Asamblėja Strasbūre, važiuoja į Strasbūrą delegacijos. Jeigu vyksta NATO Parlamenti nė Asamblėja, važiuoja tenai. Na, galbūt papildomai buvo kelionių, daugiau pažintinių, į ES institu cijas, nes nemažai komitetų orga nizuos tarptautines konferenci jas pirmininkaujant Lietuvai, tad į jas gal buvo daugiau išvykę. Bet čia savaime suprantama, nes nuo liepos perimame pirmininkavi mą“, – sakė G.Aleksonis. Taupyti nepavyks
Per ankstesnes kadencijas parla mentarų kelionės į užsienį ne kar tą sulaukė kritikos strėlių. Esą kai kurie tautos išrinktieji į jas vyks ta labiau iš noro, o ne iš būtinybės. Todėl per praeitą kadenciją buvo peržiūrėtas Seimo narių išvykoms skirtas finansavimas ir pernai Sei mo valdybos nariai pripažino, kad diskutuotinų parlamentarų išvykų
AKROPOLYJE
Margos velykos 03.30 d. šeštadienį
12.00 val.
LAIMĖS RATAS be pRALAIMĖjIMo! pirkite AKRopoLYje ne mažiau kaip už 100 Lt ir gaukite dovanų! (prie Centrinio įėjimo)
13.00–16.00 val.
pAvASARIo – vASARoS KoLeKcIjų pRISTATYMAS. „X fAKToRIuS“ LAIMĖTojoS gIedRĖS KoNceRTAS. (prie Naujojo išėjimo)
14.00–19.00 val.
NeMoKAMA veLYKINĖ foToSeSIjA IR NuoTRAuKoS dovANų.
03.30 d.
(prie Centrinio įėjimo)
16.15 val.
šeštadienį
vAIšINS dIdžIuLIu veLYKINIu ToRTu.
14.00–17.00 val.
(prie Centrinio įėjimo)
Komandiruotė: 2013 m. parlamentarų komandiruotėms skirta ket
virčiu milijono daugiau nei pernai, t. y. 1,4 mln. litų.
į užsienį sumažėjo. Paklaustas, gal būt taupyti sieks ir naujos kaden cijos tautos išrinktieji, G.Aleksonis buvo skeptiškas. „Pabaigoje, prieš rinkimus, visą laiką taip būna. Tada Seimo nariai daugiau dėmesio rodo vidaus poli tikai, nes žada toliau dalyvauti rin
Gedimino Bartuškos nuotr.
kimuose. Tuomet būna ir mažiau komandiruočių. Bet iš esmės yra sudarytas prioritetinis išvykų pla nas, tomis kryptimis parlamentarai ir vyksta. Štai ir kitą savaitę Len kijoje bus Nacionalinė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos asamblėja“, – dėstė G.Aleksonis.
Prokurorų elgesys papiktino auditorius Generalinės prokuratūros (GP) pra nešimas apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl Valdovų rūmų atstaty mo buvo neetiškas ir nekorektiš kas. Tai vakar pareiškė Valstybės kontrolės atstovai.
Tokią įstaigos poziciją išsakė vals tybės kontrolierės pavaduoja Ni jolė Mickuvienė. Ji pranešė, kad pirmą kartą GP valstybės kontrolieriams neat siuntė savo nutarimo, o tik pra nešė apie patį sprendimą – jo argumentai buvo pateikti tik pra nešime spaudai. „Visą tą laiką mus spauda atakuoja skambu čiais – kur jūsų nuomonė, ką jūs manote. Apie ką mes galime ma nyti? Apie spaudos pranešimą?“ – kalbėjo valstybės kontrolierės pa vaduotoja. Komiteto posėdyje dalyvavęs GP Organizuotų nusikaltimų ir korup cijos tyrimo departamento proku roras Gintaras Plioplys vakar pra nešė, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą „dar šiandien Valstybės kontrolei turėtų būti iš siųstas“.
Kovo 18 d. išplatintame praneši me prokuratūra tvirtino, kad Vals tybės kontrolė pateikė neteisingus duomenis apie Valdovų rūmų at kūrimo išlaidas, neatsižvelgė į sta tybinių medžiagų bei darbų kainų pokyčius ir pan. Nors buvusi Audito komite to pirmininkė Loreta Graužinienė priminė, kad Valstybės kontrolė ir Viešųjų pirkimų tarnyba buvo konstatavusios ne vieną rimtą pa žeidimą, G.Plioplys atkreipė dėme sį, kad „ne visi pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę“. Jis pri pažino, kad įstatymų pažeidimų, numatančių administracinę atsa komybę, nustatyta, tačiau jiems vi siems yra suėjęs senaties terminas. GP ikiteisminį tyrimą dėl Val dovų rūmų atstatymo nutraukė kovo 15 d., nes nepasitvirtino Vals tybės kontrolės išvados. Jos vyk dyto valstybinio audito ataskaitoje teigiama, kad Valdovų rūmų at kūrimo išlaidos padidėjo 3,63 kar to – nuo 114,67 mln. litų (numa tytos sumos) iki 367,669 mln. litų (galutinės kainos). „Klaipėdos“, BNS inf.
veLYKINIų KIAušINIų
18.30–20.30 val.
veLYKINĖ dISKoTeKA ANT Ledo.
Įgyvendinus oranžinės spalvos aprangos kodą pavaišinsime MAMbo pIZZA pienišku kokteiliu.
MARgINIMAS! (prie knygyno DIDYSIS PEGASAS)
KLAIPĖDA TEL. 1588 (2 Lt/min.), DAUGIAU INFORMACIJOS WWW.AKROPOLIS.LT
Priežastis: Generalinė prokuratūra užsitraukė Valstybės kontrolės ne
malonę.
Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.
9
ketvirtadienis, kovo 28, 2013
užribis Nesulaukia grįžtančios
Nuskriaudė draugės katiną
Prilupo benamį
Kovo 14-ąją 33 m. Kristina Dau gintienė išėjo tartis dėl darbo, bet namo negrįžo. Ji yra 168 cm, mėlynų akių, tiesių rudų plaukų. Ypatingi požymiai: no sies nugarėlė iškrypusi, ant kai rės čiurnos turi randą. Ką nors žinančius apie šios moters bu vimo vietą prašoma paskam binti tel. 354 163 arba 354 161.
34 m. klaipėdietis, kovo 21 d. lankydamasis pas savo buvu sią sugyventinę, pamatė, kad jos katinas gamtinius reika lus atliko ne savo dėžutėje. Vy ras stvėrė gyvūną ir išmetė per langą. Katino šeimininkė ap skundė draugą policijai. Pradė tas ikiteisminis tyrimas, vyrui gresia bauda arba areštas.
Antradienį vakare Taikos pr. prie 102 namo 22 m. vaikinas mušė 46 m. benamį. Panašu, kad jaunam klaipėdiečiui ne patiko dvokiantis valkata, todėl jam sulaužė nosį ir žandikau lį. Kiti benamiai iškvietė polici ją. Pareigūnai sulaikė ir į areš tinę uždarė mušeiką. Benamis gydomas ligoninėje.
Narkotikų prekeivis švaistėsi ginklais
Vieno daugiabu čio gyventojai tapo abejingų kaimynų įkaitais. Neprižiūri mas buto balkonas virto balandžių bu veine, o būsto šei mininkai į kaimy nų prašymus atrė žia neatsakantys už paukščius.
Daiva Janauskaitė Organizuoto nusikalstamumo tyri mų biuro pareigūnai toliau triuški na narkotikų prekeivių gaujas. Net rukus teismą pasieks byla, kurioje kaltinamieji – įžūlūs ir ginkluoti su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis siejami asmenys.
Palikimas: Taikos prospekto 57 namo gyventojai dieną naktį turi kęs
ti balandžių draugiją.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kova su balandžiais – bevaisė? Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Vietoj pagalbos – pašaipos
Taikos prospekto 57 namo gyven tojai jau ne pirmus metus mėgi na patys išspręsti bėdą, tačiau su drausminti nevalyvų gyventojų negali net ir policija. „Patys mėginome skambinti kai mynams ir prašyti, kad bent atva žiuotų, įleistų į savo balkoną. Mes už savo pinigus pasamdytumėme statybininkus, kurie galėtų užtai syti jų balkone esančias skyles, kur lizdus susisuko balandžiai. Tačiau išgirdome tik pašaipas“, – pasako jo šio namo gyventoja Pranutė. Moteris tikino, kad kaimyninio buto savininkai jai atrėžė neatsa kantys už paukščius ir nesileido į jokias kalbas, o vėliau nustojo at siliepinėti ir į skambučius. Nosį riečia smarvė
„Jų balkone per lietų susirenka net kelios dešimtys paukščių. Už at plyšusių apdailos lapų paukščiai peri jauniklius. Palijus visos išma tos plaukia žemyn, į mūsų balkoną. Vasarą langai aplipę musėmis“, – pasakojo gyventoja. Vasarą per karščius sklindantis tvaikas riečia nosį ne vieno buto gyventojams. „Jau pabodo plauti apdergtus langus. Juk šie paukščiai gali bū ti įvairių ligų nešiotojai. Kitą kar tą net kirminus išvystame, gal ten koks jauniklis negyvas lieka? Kam pasiskųsi, jei gyveni antisanitari nėmis sąlygomis? Niekam nerūpi“, – guodėsi pensininkė. Be priežiūros palikto buto savinin kų negali surasti ir namo bendrijos pirmininkas Akepsimas Antipovas. Buto savininkams naujuoju ad resu buvo išsiųstas registruotas
laiškas su raginimu susitvarkyti balkoną. Bet būsto šeimininkai jį ignoravo. „Gal reikėtų kaimynus į teismą paduoti? Mes jau nieko ne galime padaryti. Prieš savaitę krei pėmės raštu į miesto savivaldybę. Atsakymo negavome, bet žinote, kaip šiais laikais valdininkai dir ba“, – kalbėjo moteris. Gyventoja net ant palangės buvo įkurdinusi varnos statulėlę, parsi vežtą iš Vokietijos. „Balandžiams baidyti. Kurį laiką jie netūpė čia, tačiau vėliau apsipra to ir nebebijo“, – juokėsi moteris.
Buto savininkams buvo išsiųstas re gistruotas laiškas su raginimu susitvar kyti balkoną. Bet būsto šeimininkai jį ignoravo. Įsilaužti negali
Bendrijos „Šviesa“ pirmininkas A.Antipovas tikino, kad taip pat mėgino pagelbėti besiskundžian tiems gyventojams. „Ir pats ieškojau šio buto gyvento jų, net į policijos komisariato nuova dą buvau nuėjęs, kad man pagelbėtų. Žmonės telefono ragelio nebekelia, į laiškus neatsako, tad ką man daryti?“ – pasakojo bendrijos pirmininkas. Jis tikino, jog negali laužtis į pri vatų butą, kad patektų į balkoną. „Buvau nuėjęs net į savivaldybę, tačiau išgirdau, kad tai jūsų bė da, pats ir spręskite“, – piktinosi A.Antipovas. Neprižiūrimo buto šeimininkų bandė ieškoti ir kitas kaimynas, ku ris gyvena vienu aukštu aukščiau.
„Atskilo betonas su vielos ga balu ir kybo pavojingai, juk taip ir nelaimė gali nutikti. Reikėtų įeiti ir su meistrais nupjauti jį. Tačiau vis tiek negalime patekti į butą“, – pa sakojo bendrijos pirmininkas. Gresia bauda iki 2 tūkst. litų
Klaipėdos savivaldybės Sveika tos apsaugos skyriaus vyriausio ji specialistė Nina Gendvilienė tikino, kad balandžių problema iš sprendžiama lengvai, tik tam rei kia ryžto. „Bendrijos pirmininkas privalo tuo pasirūpinti. Negali į butą pa tekti? Tegul išsikviečia automobi lį su pakeliamu bokšteliu, sutvar ko balkoną, o sąskaitą tegul išrašo buto savininkams. O jei nemokės, skolos išieškojimas turi būti per duotas antstoliams. Viskas, tiek čia to darbo“, – rėžė specialistė. Sveikatos apsaugos skyriaus specialistai žada raštu atsaky ti skundą parašiusiems gyven tojams, o jei pirmininkas nesiims veiksmų, už sanitarijos ir higie nos taisyklių normų nesilaikymą žada jį bausti. „Bendrijos pirmininkas gali su sikviesti valdybą ir priimti spren dimą. O jei pirmininkas neveiklus, jam gresia įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų. Algos pirmininkai ne pamiršta pasiimti, o dirbti mat jau nenori“, – aiškino N.Gendvilienė. Ne viena bendrija iškilusias pro blemas sprendė panašiai – samdy ti meistrai sudėjo specialius tink lelius balkonuose, kad paukščiai nepatektų į vidų. „Teko išvalyti šiukšlynu virtu sį butą. Bendrijos pirmininkė iš kvietė darbininkus, o sąskaita buvo pateikta apleisto buto savininkui. Skola buvo mokama dalimis“, – pasakojo savivaldybės tarnautoja.
Pernai vasarą uostamiesčio parei gūnai atliko narkotikų platintojų sulaikymo operaciją. Surinkta įro dymų, leidžiančių teigti, kad kvai šalų platinimą organizavo 1985 me tais gimęs klaipėdietis Vitalijus K. Pareigūnams buvo žinoma, kad šis asmuo turi ne vieną šaunamąjį ginklą. Mat linksmindamasis vie name pietinėje miesto dalyje esan čiame bare šis vyras triukšmavo, o kai jį nuraminti atvyko apsauginin kai, šis išsitraukė du ginklus ir su žeidė vieną jų. Būtent todėl rengiantis Vitali jaus K. suėmimui pasitelkti Lietu vos policijos Antiteroristinių ope racijų rinktinės „Aras“ kovotojai. Be to, žinota, kad Klaipėdos rajo ne esančiame vasarnamyje įtaria masis laiko didelį šunį.
Nusikalstamo verslo organizato riumi vadinamas vyras prašė nenu šauti jo augintinio. Vitalijus K. drauge su dviem pa rankiniais įtariami dešimčia nusi kaltimų: narkotinių ir psichotropi nių medžiagų platinimu dideliais kiekiais, neteisėtu disponavimu šaudmenimis, svetimais doku mentais, viešosios tvarkos pažei dimu bei kitais. Pas įtariamuosius rasta ir paim ta apie 120 gramų psichotropi nio poveikio medžiagų MDMA bei amfetamino, apie 60 gramų haši šo, kanapių ir jų dalių, ginklų bei šovinių. Nustatyta, kad 1990 metais gi męs klaipėdietis Olegas J. narko tines ir psichotropines medžiagas slėpė ne tik savo bute, bet ir dau giabučio laiptinėje. Anksčiau neteisti ir nedirban tys narkotinių medžiagų platini mu įtariami vyrai suimti. Už neteisėtą disponavimą nar kotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis dideliais kiekiais, turint tikslą jas platinti, įtariamie siems gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų.
Operacija: žinodami, kad įtariamasis turi didelį šunį ir ne vieną gink
lą, pareigūnai jo suimti pasiuntė „Aro“ kovotojus.
Policijos nuotr.
Tarp šaldytų koldūnų – ausies gabaliukas Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Uostamiesčio medikai gelbėjo į keblią situaciją patekusią mote rį. Skubiai į ligoninę atgabenta su žeistoji su savimi atsivežė neaiš kiomis aplinkybėmis nuplėštą au sies gabaliuką, supakuotą į šaldy tų koldūnų maišelį.
Traumą patyrusi moteris buvo pa guldyta į ligoninę, jai susiūta ausis, tačiau esą atplyšusio audinio gaba lėlio nebuvo įmanoma prisiūti. Nelaimė nutiko viename Nerin gos miesto viešbutyje. Esą čia dir
banti iš Šilutės rajono kilusi mo teris antradienio vakarą leido su draugėmis. Neaišku, kaip mote ris patyrė traumą, tačiau žinoma, kad dėl plėštinės žaizdos jai prirei kė medikų pagalbos. Naktį sužeistoji skubiai greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nugabenta į uostamiestį. Vienoje Klaipėdos ligoninėje at vykėlę apžiūrėję medikai stebėjo si moterų išradingumu – nuplėš tą audinį gabenti kartu su šaldytais koldūnais. Moteriai diagnozuotas trauminis ausies kaušelio plyšimas. Pacientė sėkmingai sveiksta.
10
ketvirtadienis, kovo 28, 2013
Aktualijos
Neringos statiniams pasigailėjimo nežada Neringos savivaldybės taryba kreipėsi į šalies premjerą ir Vy riausybę prašydama dar kartą įvertinti situaciją dėl statinių griovimo Kuršių nerijoje bei ieškoti kitų problemos sprendi mo būdų ir priemonių.
Darius Jasaitis:
Neringos savivaldy bė nekvestionuoja teismų sprendimų – siekiame ieškoti kompromiso.
Kaina: trijų pastatų Juodkrantėje griovimas valstybei gali kainuoti 20 mln. litų.
Neringos savivaldybės nuotr.
Neringos savivaldybės taryba siekia dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad statybos vykdytos suderinus visus reikiamus dokumentus su visomis derinančiomis institucijomis, todėl neišspręstas padarinių šalinimo ir privačių asmenų patirtų išlaidų kompensavimo klausimas, tikėti na, sukels naują teisminių procesų bangą. Pirmieji ieškiniai nuostolių atlyginimui jau pateikti. Rašte taip pat atkreipiamas dė mesys į tai, kad šiuo metu negi nami interesai žmonių, kurie, ti kėdami šalyje galiojančia teisine sistema, įsigijo nekilnojamąjį tur tą, kuris vykdant pirkimo sandorį Valstybinių institucijų buvo pripa žintas teisėtu. „Siekiame, kad būtų sudaryta darbo grupė, kuri dar kartą įver tintų situaciją, būsimus didžiu lius materialinius nuostolius, at sižvelgtų į Neringos gyventojų, lankytojų nuomonę“, – sakė Ne ringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Miesto politikų nuomone, ne teisėtais pripažinti pastatai įsiliejo į Kuršių nerijos kraštovaizdį, tapo vietovės reprezentaciniais objek tais ar gyvenimo dalimi. Nerin gos savivaldybės taryba įsitikinu si, kad bandymas drastiškai taisyti galimai padarytą žalą vertingam kultūros paveldui ir gamtai sukels skaudžias ekonomines ir socialines pasekmes, privers šalies ir užsienio gyventojus, esamus ir būsimus in vestuotojus dar kartą suabejoti ku rorto ir šalies įvaizdžiu. „Neringos savivaldybė nekves tionuoja teismų sprendimų – sie kiame ieškoti kompromiso“, – raš om a sav ivaldyb ės taryb os kreipimesi. Nors Neringos savivaldybė pra šo Vyriausybės negriauti pastatų, aplinkos ministras Valentinas Ma zuronis atkerta, kad teismo spren dimus reikia vykdyti, o žalą už nu griautus pastatus Juodkrantėje turi atlyginti valdininkai, kurie išdavė leidimus statyti. „Neringos planas ne taip seniai padarytas, ir ten tų pastatų nė ra. Teismo sprendimas yra toks, aš manau, kad jis turi būti vykdo mas iki galo – iš pradžių savival dybės institucijos turėtų padengti nuostolius ir po to visus tuos nuo
Valentinas Mazuronis:
Teismo sprendimas yra toks, aš manau, kad jis turi būti vykdomas iki galo.
stolius išsireikalauti iš tų, kurie su dėjo antspaudus, suderino ir pada rė nusižengimus“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė V.Mazuronis. Pasak jo, negriauti pastatų gali ma tuo atveju, jei atlikus korekci jas jie atitiktų teritorijų planavimo dokumentus ir dėl jų nebūtų teis mo sprendimo. „Mūsų ministerijos pozicija pa prasta. Tose vietose, kur galima padaryti namų pataisymus taip, kad jie atitiktų teritorijų planavi mo dokumentus, (...) tai mes ra šomės tokiems statiniams taikos sutartį ir negriauname. Tie stati niai, kurie pagal teritorijų planavi mą negali būti ir yra teismo spren dimas, kad jie turi būti nugriauti, tai jie ir turi būti nugriauti“, – sakė V.Mazuronis, paklaustas, ką mano apie Neringos savivaldybės kreipi mąsi į Vyriausybę negriauti netei sėtų statinių. Neringos meras D.Jasaitis sakė, kad tam, kad pastatai liktų, ne prieštarauja ne tik Neringos savi valdybė, bet ir vietos gyventojai. Pasak jo, vien trijų pastatų Juodk rantėje griovimas valstybei gali kainuoti 20 mln. litų – tiek žalos ji turėtų kompensuoti. Praėjusią savaitę pastatų savi ninkas – Verslo investicijų projek tų centras – pats pradėjo griauti restoraną Juodrantėje. Pernai centras kreipėsi į teismą, reikalaudamas, kad valstybė pa dengtų daugiau kaip 9,5 mln. litų žalą dėl sprendimo nugriauti įmo nei priklausančius pastatus Juodk rantėje. Praėjusių metų birželį Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad nugriovus bendro vei priklausančius pastatus įmonė patirs žalos, tačiau kol pastatai ne nugriauti, nėra pagrindo jos atly ginti. Praėjusių metų birželio 6 dieną Vyriausybė patvirtino Kuršių ne rijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį iš galbūt neteisė tai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje numa tyta nugriauti šešis, dėl dar vieno objekto griovimo į teismą kol kas nesikreipta. Kitus statinius siūlo ma tobulinti. „Klaipėdos“, BNS inf.
11
ketvirtadienis, kovo 28, 2013
miestas
Tingi: gyventojai, užuot nunešę buitines atliekas į kontei
nerį, jas palieka Strėvos gatvės pievelėje.
Netvarka: gyvenamųjų namų pašonėje esančias laukymes žmonės paverčia šiukšlynais. Vytauto Petriko nuotr.
Nelegalūs sąvartynai miesto nepuošia Miesto valdžia pra dėjo kuopti terito rijas, kurias klaipė diečiai pavertė ne legaliais sąvarty nais. Pastarųjų skai čius uostamiestyje nemažėja.
Nesusirinko: užšalusi pelkė tarp Veterinarijos ir Panevėžio gatvių nu
Situacija: teritorijoje tarp Veterinarijos ir Panevėžio gatvių priversta
Išmetė: tarp krūmų Strėvos gatvėje mėtosi ir nereikalingi rūbai.
Atliekos: Gluosnių skersgatvyje pilna padangų.
Rangovams pranešta pradė ti tvarkyti tris nelegalius sąvar tynus. Pasak I.Šakalienės, nelegalių są vartynų sąrašas dar nėra patvir tintas, bet jis – ne mažesnis nei pernai. Praėjusiais metais jų re gistruota apie 20. Nelegalių sąvartynų tvarkymui šiemet skirta 94 tūkst. litų. „Daugiausia yra primesta padan gų ir statybinių atliekų. Pagal tai, kiek išvežama atliekų, klaipėdie
„Turime 90 valomų teritorijų. Dėl šiukšlių išvežimo yra sude rinta su Klaipėdos regiono atlie kų tvarkymo centru. Klaipėdiečiai gali kreiptis dėl talonų, pagal ku riuos bus išvežamos atliekos, su rinktos viešose erdvėse“, – pasa kojo vedėja. Pasak I.Šakalienės, klaipėdie čiai talkų metu labai priside da prie miesto tvarkymo. Jų me tu paprastai surenkama apie 200 tonų šiukšlių.
sėta buteliais.
daug statybinio laužo.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos valdžia kalną suvers tų padangų jau išvežė iš Šiaurės prospekto. Valymo darbai pradėti ir Tilžės gatvėje esančioje vieno je teritorijų.
Nelegalių sąvartynų tvarkymui šiemet skirta 94 tūkst. litų. Po poros savaičių – balandžio 10-ąją – bus pradėtas valyti plo tas tarp Veterinarijos ir Panevėžio gatvių, prie sodų bendrijos „Ne ringa“. Klaipėdos savivaldybės Mies to tvarkymo skyriaus vedėja Ire na Šakalienė tvirtino, kad čia gy ventojai nelegaliai įsirengė daržus, prikaupė statybinio laužo. „Gyventojus esame įspėję, kad iki balandžio 8 dienos susirinktų, jų nuomone, vertingus daiktus. Balandžio 10-ąją pradėsime dar bus, viską surinksime ir išvešime į sąvartyną“, – įspėjo vedėja.
čiai mažiau nešiukšlina, bet gal si tuacija po truputį susitvarkys. Ti kimės, kad tam įtakos turės rajone įvesta rinkliava“, – sakė vedėja. I.Šakalienė tvirtino, jog kai ku riose vietose nelegalūs sąvartynai klesti metai iš metų. Tačiau atsi randa ir naujų. Nuo balandžio 10 iki gegužės 31 dienos Klaipėdoje skelbiamas šva ros mėnuo. Gyventojai kviečiami organizuoti talkas ir prisidėti prie miesto tvarkymo.
200 – maždaug tiek tonų atliekų surenkama Klaipėdoje pavasarinių talkų metu.
12
KETVIRTADIENIS, kovo 28, 2013
klaipėdos verslas
Unikali konstrukcija iš Klaipėdos keliaus į Meksiką Vienoje Klaipėdos įmonių pagaminta unikali konstrukcija, skir ta aukštos įtampos kabeliui vynioti, keliaus į Meksiką. Uosta miesčio verslui tai žingsnis į naują metalo konstrukcijų rinkos segmentą. Vakarų laivų gamyklos dukteri nė įmonė „Vakarų konstrukci jos“ įgyvendino Norvegijos už sakovo „NLI Offshore & Marine Products AS“ naujausią projektą „Karuselė“. Daugiau nei 180 tonų svorio, 20 metrų skersmens ir 6,9 metro aukščio konstrukcija buvo pradė ta statyti 2012 metų rugpjūčio mė nesį ir užbaigta šių metų kovo pa baigoje. „Karuselė“ bus naudojama aukš tos įtampos kabeliui vynioti, laiky ti ir transportuoti. Ant šios konst rukcijos bus vyniojama daugiau nei
25 kilometrai kabelio, kurio bend ras svoris sieks apie 2 000 tonų. Šios konstrukcijos dėka kabelis bus tiesiamas Meksikos įlankoje, jūros dugne. „Džiugina tai, kad Vakarų lai vų gamyklos įmonių grupė atitiko griežtus užsakovų keliamus reika lavimus, be to, manau, jog tai ge ra pradžia tokių sudėtingų metalo konstrukcijų užsakymams ateity je“, – sakė bendrovės generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Įmonei „Vakarų konstrukcijos“ šis projektas tapo puikiu išban dymu, o bendrovės specialistams
puikia proga pasisemti patirties, kuri leis pritraukti daugiau užsa kovų ateityje. „Mes stengiamės tapti kabelių ričių gamybos lyde riais Rytų ir Šiaurės Europoje, tai mūsų strateginis tikslas“, – neslė pė „Vakarų konstrukcijų“ direkto rius Vygantas Bružas. Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė vienija 22 skirtingų specia lizacijų kompanijas. Kontrolinį 95,78 proc. bendrovės akcijų pake tą valdo Estijos koncernas „BLRT Grupp“. Įmonių grupėje dirba apie 1900 žmonių. „Klaipėdos“ inf.
Galinga: ant klaipėdiečių pagamintos konstrukcijos bus vyniojama
daugiau nei 25 kilometrai kabelio, kurio bendras svoris sieks apie 2 000 tonų.
Išaugo alaus apyvarta Lietuvos alaus rinkos lyderė bend rovė „Švyturys-Utenos alus“ šie met sausį–vasarį gavo 36,7 mln. li tų pajamų – 10 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.
Pasak „Švyturio-Utenos alaus“ vadovo Rolando Viršilo, pardavi mai augo dėl naujų alaus rūšių bei padidėjus eksportui į Baltarusiją ir Kaliningrado sritį. Bendrovės pajamos pernai siekė 428 mln. litų ir buvo 3 proc. ma žesnės. 76,35 proc. „Švyturio-Utenos alaus“ akcijų valdo „Carlsberg“ kontroliuojama bendrovė „Baltic Beverages Holding“, 22,64 proc. – įmonė „Švyturys-Utenos alus hol ding“, kuri pernai įsigijo Investici jų fondo Vidurio ir Rytų Europai bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko turėtus akcijų paketus. BNS inf.
36,7 – tiek mln. litų pajamų per pirmus du šių metų mėnesius gavo bendrovė „ŠvyturysUtenos alus“.
13
KETVIRTADIENIS, kovo 28, 2013
klaipėdos verslas Išaugo kainos
Interneto galimybės
Milijonai – projektams
Lietuvos statistikos departa mento duomenimis, 2013 m. vasario mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, že mės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 7 proc. Įtakos tam turėjo padidėjusios augali ninkystės bei gyvulių ir gyvuli ninkystės produktų supirkimo kainos – 17 ir 2,5 proc.
Klaipėdos mokslo ir technolo gijų parke surengtas semina ras „Reklamos kampanijos in ternetui kūrimo ABC“. Renginys skirtas verslo įmonių vadovams ir rinkodaros specialistams, jo metu pateikta informacija, kaip smulkiojo verslo atstovai gali panaudoti interneto galimybes, pasiekti vartotojus internete.
Lietuvoje veikiančios įmonės, kurios siekia įgyvendinti projek tus, skatinančius vidaus investi cijas į aukštos pridėtinės vertės gamybą regionuose, kviečiamos teikti paraiškas pagal priemo nę „Invest LT-2“. Šiuo antruo ju kvietimu planuojama paskirs tyti 60 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų.
Atsakingo verslo atstovams – dėmesys Klaipėdos pramonininkų asociacijos ata skaitiniame metiniame susirinkime apdo vanoti atsakingiausi uostamiesčio vers lo įmonių vadovai, kurių bendrovės di delį dėmesį skiria ne tik darbuotojams, bet ir miesto gerovei. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Veikla džiugina
Greitai bus metai, kai Klaipėdos pramonininkų asociacijai vadovauja miesto tarybos narys Rimantas Ta raškevičius. Jis mano, kad bendrų interesų turinčioms įmonėms susi burti vieningai veiklai labai svarbu. Asociacija vienija 75 uostamies čio bendroves, aktyviai veikian čios – 65. „Labai džiaugiamės, kad per tuos metus išleista „Klaipėdos pramo nės ir verslo istorija“. O M.Maž vydo alėjos suoliukų konkursu įrodėme, kad pramonininkai nori aktyviai dalyvauti miesto gyveni me“, – pabrėžė R.Taraškevičius. Esą jau ir 4–5 potencialūs me cenatai, kurie pasirengę finansuo ti šio projekto įgyvendinimą. Pramonininkai džiaugėsi, kad aktyviai bendradarbiauja su miesto savivaldybe ir uostamiesčio mokslo
Pramonininkai džiaugėsi, kad akty viai bendradarbiau ja su miesto savival dybe ir uostamiesčio mokslo įstaigomis.
įstaigomis, geriausiems Klaipėdos universiteto absolventams skirda mi stipendijas ir priimdami į pra ktiką studentus. Įvertinti geriausi
Klaipėdos pramonininkų asociacija šiais metais jau antrą kartą išdali jo atsakingo verslo apdovanojimus, kurių pagrindinis tikslas – įver tinti ir pripažinti įmones, kurios praėjusiais metais padarė didžiau sią pažangą įmonių socialinės at sakomybės srityse. Tuo siekiama skatinti ir socialinės atsakomybės principų taikymą verslo praktiko je, stiprinti Klaipėdos pramoninin kų asociacijos kaip atsakingos ir ak tyvios socialinės partnerės vardą. Šiemet konkurse dalyvavo 7 aso ciacijos įmonės, kurios pretendavo į 4 nominacijas. Apdovanojimu „Už atsakingą verslą“ įvertinta tik pernai
prie Klaipėdos pramonininkų asocia cijos prisijungusi bendrovė „Voltas“. „Tai, kad „Voltas“ laimėjo atsa kingo verslo nominaciją, byloja, jog ir maža bendrovė, padariusi dide lį šuolį versle, gali tikėtis įvertini mo“, – teigė Klaipėdos pramoni ninkų asociacijos administracijos direktorė Jolanta Braukylienė. Žmogui ir miestui
Nominacija „Už darbuotoją“ atite ko Jūrų krovos kompanijai „Bega“, kuri jau daugybę metų materialiai skatina nerūkančius darbuotojus, papildomos išmokos skiriamos ir tiems, kurie per metus neturėjo nė vieno nedarbingumo lapelio. „Už mūsų Klaipėdą“ apdovano jimas pelnytai įteiktas bendrovei
Įvertino: R.Taraškevičius (kairėje) apdovanojimus įteikė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovui Leonui Ma
kūnui, „Voltas“ direktoriui Dariui Levickiui, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ vadovui Aloyzui Kuz marskiui ir įmonės „Klaipėdos duona“ vadovui Kęstučiui Dulkiui. Jolantos Braukylienės nuotr.
„Klaipėdos duona“, įmonei, ku rios produkcija kasdien veltui da lijama miesto labdaros valgyklo se“, – teigė J.Braukylienė. O pagrindinis – „Atsakingiau sios asociacijos įmonės“ apdova nojimas atiteko daugiausiai balų bendroje vertinimo lentelėje su rinkusiai bendrovei.
„Mums ypač džiugu, kad pagrin dinę – „Atsakingiausios Klaipėdos pramonininkų asociacijos įmo nės“ apdovanojimą gavo savivaldy bės bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Šioje įmonėje augimas yra visapu siškas, taip pat ir aplinkosaugos sri tyje“, – pabrėžė J.Braukylienė. Pagal apdovanojimų nuostatus
nominantai buvo renkami atsižvel giant į 8 vertinimo kriterijus: apy vartos augimą, darbuotojų skaičiaus, vidutinio atlyginimo augimą. Buvo vertinamos ir darbuoto jų skatinimo, aplinkosaugos prie monės, dalyvavimas miesto gyve nime ir parama, taip pat studentų praktika įmonėje.
KLAIPĖDOJE DURIS ATVERIA RENOVUOTAS „ŠKODA“ CENTRAS Vienas iš šešių Lietuvoje veikiančių „Škoda Auto” atstovų – bendrovė „Hokla” švenčia įkurtuves iš pagrindų atnaujintame pastate. Klaipėdoje, Šilutės pl. 19, lankytojus pasitinka modernus, visus naujausius „Škoda Auto“ reikalavimus atitinkantis atnaujintas „Škoda“ centras. Jis įsikūrė beveik 1 000 kv.m ploto patalpose, kur sukurta jauki aplinka klientams bei puikios darbo sąlygos šios markės automobilius parduodantiems bei remontuojantiems įmonės darbuotojams. „Mūsų bendrovė įkurta 1994 m. rugsėjo mėnesį, – pasakoja UAB „Hokla“ direktorius Vytautas Kirklys. – Iš pradžių prekiavome tik automobilių padangomis, vėliau kilo mintis prekiauti ir automobiliais. 2001 m. gavome pasiūlymą prekiauti „Škoda“ automobiliais. Nedvejodami sutikome ir tai atnešė įmonei didžiausią sėkmę. Iš viso jau esame pardavę bemaž pusantro tūkstančio naujų „Škoda“ automobilių, esame vieni didžiausių automobilių verslo atstovų Klaipėdos regione.“ „Iki šiol dirbome gana kukliose, veiklos pradžioje statytose patalpose, todėl jau senokai brendo mintis plėstis ir atsinaujinti, – sako p. Kirklys. – Džiaugiuosi, kad naujajame, dvigubai padidėjusiame 440 kv.m salone galėsime eksponuoti gerokai daugiau ir įvairesnių automobilių.
Šalia esančiame 310 m2 ploto servise sumontuoti aštuoni keltuvai, naujausia diagnostikos bei automobilių remonto aparatūra. Kaip ir kituose „Škoda” servisuose, Klaipėdoje dirba tik aukščiausios kvalifikacijos meistrai, kurie nuolat tobulina savo įgūdžius gamintojo rengiamuose apmokymuose.“
Renovuoto „Škoda“ salono Klaipėdoje atidarymas sutampa su naujų „Škoda“ modelių pasirodymu rinkoje. Kovo pradžioje visi „Škoda“ atstovai pradėjo prekiauti visiškai nauju „Rapid“ modeliu, o šiomis dienomis prekybos salonuose pasirodė ir itin laukta naujiena – trečiosios kartos „Octavia“.
„Škoda“ atstovai Klaipėdoje maloniai kviečia visus klaipėdiečius ir miesto svečius apsilankyti atnaujintame salone. Jo šeimininkai norintiems įsigyti naujus „Škoda“ automobilius žada pateikti specialius, itin patrauklius pasiūlymus, taip pat visi norintieji galės išbandyti naujausius „Škoda“ modelius.
14
turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius
ketvirtADIENIS, kovo 28, 2013
turtas
Būsto pasirinkimą lemia ir m
2,54 karto
Vilniuje pernai išaugo naujų pastatytų butų skaičius.
Krizės metais be protišku greičiu že myn smigusi šalies nekilnojamojo tur to rinka pernai vėl ėmė rodyti atsiga vimo ženklus. Tie sa, ekspertai paste bi, kad skirtinguose miestuose gyven tojų poreikiai gana smarkiai skiriasi.
Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Kaunas išsiskiria
Pokyčiai: nekilnojamojo turto rinka jau rodo atsigavimo ženklus, tačiau kol kas tik didžiuosiuose miestuose, o ir juose nevienodai.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duome nimis, praėjusiais metais Vilniuje buvo pastatyti 36 nauji daugiabu čiai, juose įrengti 2003 butai – net 2,5 karto daugiau nei 2011-aisiais. Klaipėdoje pernai buvo pastatyti 4 nauji daugiabučiai, juose įreng ti 264 butai – penktadaliu daugiau nei užpernai. Kaunas, palyginti su kitais dviem didžiaisiais Lietuvos miestais, at rodo lyg balta varna. Laikinojo je sostinėje 2012 m. buvo užbaig tos tik 64 butų statybos – tai net 8 kartus mažiau nei 2011-aisiais.
Naujus butus labiausiai graibsto klaipėdiečiai 2012 m. didžiausia dalis naujų bu tų Vilniuje pastatyta gyvenamuo siuose rajonuose ir sudarė net 64 proc. visos pasiūlos.
Šiaurvakarinė miesto dalis – Ver kių, Pilaitės ir Pašilaičių seniūni jos – išlieka populiariausia tarp plėtotojų. Centrinėje miesto da lyje (Naujamiestis, Senamiestis ir Užupis) naujos statybos butų da lis praėjusiais metais sudarė 22 proc., (mažiausiai naujų projektų buvo plėtojama prestižiniuose ra jonuose (Antakalnyje ir Žvėryne) – 14 proc. Nauj ų daug iab uč ių statyb ų apimtis pernai augo tik Vilniuje ir Klaipėdoje. Kituose didesniuose Lietuvos miestuose dėl itin ribo
tos paklausos nesiryžtama imtis naujų daugiabučių plėtros. Bū tų galima išskirti Lietuvos pajūrio regioną, kuris po truputį atgaivi na gyvenamųjų bei poilsio patal pų plėtrą ir pasiūlo rinkai vis nau jų projektų. 2012-ieji metai buvo sėkmingi naujų butų plėtotojams. Penkiuo se didžiausiuose Lietuvos mies tuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota per 2060 naujos statybos butų jau pasta tytuose ir statomuose daugiabu čiuose namuose – tai yra 29 proc. daugiau, nei jų buvo realizuota 2011 m. Didžiausias pokytis fik suojamas Klaipėdoje, kur per me tus buvo parduota arba rezervuo ta beveik 340 naujų butų, ir tai yra
net 77 proc. daugiau, palyginti su 2011 m. Vilniuje realizacijos ro dikliai per tą patį laikotarpį išaugo 21 proc. (apie 1460 naujų butų), o Kaune augimas sudarė 13 proc. (per 230 naujų butų). Auganč ią pard av im o apim tį Lietuvos didmiesčiuose lemia ir tai, kad nauji projektai siūlo la bai įvairų butų pasirinkimą. Ple čiantis pasiūlai galimi pirkėjai jau gali atrasti juos dominančius va riantus ir rinktis iš geriausių siū lomų. Individualiųjų namų rinkoje tei giamų pasiūlos tendencijų 2012 m. neužfiksuota. 2011 m. visoje Lie tuvoje buvo pastatyta daugiau nei 3800 individualiųjų ir blokuo tųjų namų (27 proc. daugiau nei
2010 m.), o praėjusiais metais vėl buvo stebimas naujos pasiūlos su mažėjimas iki 3350 namų. Tačiau plėtotojai dar itin atsargūs inves tuodami į naujus gyvenamųjų na mų kvartalus. Dažniausiai apsi ribojama nedidelėmis atskiromis 6–12 individualiųjų ar blokuotų jų namų gyvenvietėmis. Bend ra jų dalis (statomų parduoti) su daro nedidelę Lietuvoje pastatytų namų dalį. Norintys apsigyventi nuosavame name dažniausiai ieš ko žemės sklypų ir rūpinasi staty bų procesu patys. 2012 m. namų kainos Lietuvos didmiesčiuose ir jų priemiesčiuo se smarkiai nesikeitė. Nedidelių teigiamų pokyčių pastebima Vil niaus gyvenamuosiuose ir prie
miesčio rajonuose, kur namų kai nos vidutiniškai ūgtelėjo 4 proc. Klaipėdoje ir Kaune kainos smuk telėjo atitinkamai 2 proc. ir 1 proc. Šiauliuose ir Panevėžyje kainų po kyčių per tą patį laikotarpį užfik suota nebuvo. Lietuvos didmiesčiuose butų kai nos dar šiek tiek mažėjo, o sando rių skaičius ir toliau augo. Registrų centro duomenimis, 2012 m. Lie tuvoje sudaryta 10 proc. daugiau namų ir 7 proc. daugiau butų pir kimo–pardavimo sandorių nei per 2011 m. 2011–2012 m. buvo paste bimas gerokai išaugęs individua liųjų namų sandorių skaičius Lie tuvoje, kuris lenkia butų sandorių skaičiaus augimo tempą. „Klaipėdos“ inf.
15
ketvirtADIENIS, kovo 28, 2013
turtas Padidino apyvartą
15,5
Pasaulinei alaus gamybos bend rovei „Carlsberg“ priklausanti Lie tuvos alaus rinkos lyderė įmo nė „Švyturys-Utenos alus“ šie met sausį–vasarį gavo 36,7 mln. litų pajamų – 10 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Pardavimas augo dėl naujų alaus rūšių ir pa didėjus eksportui į Baltarusiją bei Kaliningrado sritį.
proc.
pernai išaugo elektroninių pervedimų skaičius.
mentalitetas Visai kitas vaizdas individualių jų namų rinkoje. Nors nekilnoja mojo turto projektų plėtotojai kol kas labai atsargiai imasi naujų in dividualiųjų namų statybų, tačiau jau pastatytų namų skaičius pernai šoktelėjo aukštyn, ir čia vėl išsiski ria Kaunas, kuriame individualiųjų namų parduodama gerokai daugiau nei kituose miestuose. Kauno miesto ir rajono savival dybėse individualiųjų namų sando rių skaičiaus augimas pernai siekė 18 proc., o nupirktų namų skaičius smarkiai lenkia net Vilniaus mies to ir rajono savivaldybes. Kaune ir jo apylinkėse per metus sudarytų namų sandorių skaičius siekė beveik 930, Vilniaus – 690, o Klaipėdos – apie 285. Taigi, Kau no regionas išlieka stiprus lyderis individualiųjų ir blokuotųjų namų rinkoje, o tai neigiamai atsiliepė naujos statybos butų rinkai Kaune – statistika rodo, kad nauji namai čia statomi ir perkami daug akty viau nei naujos statybos butai. „Taip jau yra“
Vilniuje bei Kaune dirbantis ir daug laiko praleidžiantis žinomas archi tektas Algirdas Kaušpėdas savait raščiui sakė, kad skirtingos Kauno ir kitų didžiųjų šalies miestų nekil nojamojo turto rinkos tendencijos yra susiklosčiusios istoriškai. „Kaunietis tiesiog nenori gy venti bute ir niekada nenorėjo. Jei gu pasižiūrėsime, visais laikais bu tų Kaune buvo statoma mažiau nei Vilniuje ar netgi Klaipėdoje, nors šis miestas mažesnis už Kauną. O tai reiškia, kad vietoj daugiabučių statomi individualieji namai, nes gyvenamojo ploto vis tiek reikia“, – kalbėjo A.Kaušpėdas. Pasak jo, skirtingus būsto pasi rinkimus nulemia ir tai, kad skiria si miestų gyventojų mentalitetas. „Kaunietis mieliau rinksis ne di delio ploto butą, o mažesnį namą. Taip jau yra. Manau, tai prasideda ir nuo Žaliakalnio, kuris yra tipiš kas kaunietiškas individualių namų rajonas, mito. Ir individualiais na mais užstatyti Kauno priemiesčiai yra gana jaukūs bei mieli gyventi“, – svarstė architektas. Vilniečiai bijo spūsčių
Bendrovės „Ober-Haus“ Vertini mo ir rinkos tyrimų departamen to vadovas Saulius Vagonis svarstė, kad būsto pasirinkimą šiuo atveju lemia ne tik mentaliteto skirtumai, bet ir objektyvios geografinės ap linkybės. „Kauniečiui neatrodo baisu į darbą iš namų priemiestyje va žiuoti kelias dešimtis kilometrų. O vilnietis, žinant, kokios sosti
nėje būna transporto spūstys, prieš priimdamas sprendimą apsigyven ti užmiesčio name gerai pagalvos“, – aiškino nekilnojamojo turto eks pertas. Pasak S.Vagonio, praėjusių me tų tendencijos ne itin išsiskiria, nes pagal naujų butų statybų apimtį Kaunas ir anksčiau atsilikdavo nuo Vilniaus bei Klaipėdos, tačiau indi vidualiųjų namų rinka šiame mies te visuomet buvo aktyvesnė. Tiesa, jis pastebi, kad pastaruoju metu keičiasi ir kauniečių skonis – vis mažiau nuperkama namų, kurie veikau primena pilaites. „Didelio ploto, trijų aukštų ir ga na keistų architektūrinių sprendi mų namai, kurie Kaunui buvo bū dingi kokiais 2000-aisiais, nebėra populiarūs. Dabar žmonės ieško mažesnio, bet patogesnio, ekono miškesnio ir funkcionalesnio būs to“, – dienraščiui sakė S.Vagonis.
Saulius Vagonis:
Didelio ploto, trijų aukštų ir gana keis tų architektūrinių sprendimų namai nebėra populiarūs.
Tendencijas keis renovacija?
Anot S.Vagonio, Lietuvos būsto rinka vis dar sukaustyta kainų są stingio, tačiau sandorių skaičius kiekvienais metais stabiliai auga. Ne išimtis ir šių metų pradžia – naujausiais negalutiniais Regist rų centro duomenimis, per pirmus du 2013 m. mėnesius Lietuvoje bu tų sandorių skaičius išaugo 7 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Tikėtina, kad 2013 m. pirkėjai ir toliau aktyviai domėsis tiek se nos, tiek naujos statybos būstu, tačiau dalis gyventojų greičiausiai priims sprendimą investuoti į tu rimo būsto renovaciją pasinaudo jant naująja renovacijos programa. Kokią tai turės įtaką visai Lietuvos būsto rinkai ar atskiriems šalies re gionams, priklausys nuo renovaci jos apimčių“, – sakė S.Vagonis. Pasak jo, šiuo metu būsto plėto tojai investuoja į regionus, kuriuo se mato rinkos augimo potencialą arba yra patenkinti esama būsto paklausa, tai yra iš esmės tik į did miesčius. O pirkėjams itin svarbu stabi li situacija rinkoje ir platesnės pa sirinkimo galimybės – galima ne skubant priimti sprendimą ir dėl jo nesigailėti.
Kibirkštis tarp įmonių kelia erotiniai pokalbiai Lukas Miknevičius Teiki erotinių pokalbių telefo nu paslaugas, bet pinigų už jas negauni. Į tokią padėtį pakliu vo bendrovė „Juntos“. Šios įmo nės vadovai teigia, kad bendrovė „Tele2“ vengia atsiskaityti už ma lonius pokalbius, kuriais mėgavo si jos abonentai. Ginčijasi jau metus
Bendrovės „Juntos“ bėdos pra sidėjo prieš metus. Viena šios įmonės veiklos sričių – erotinių pokalbių telefonu paslaugos. Mo biliojo ryšio operatoriai „Juntos“ praneša apie abonentų prakalbė tas minutes paskambinus specia liais trumpaisiais numeriais. Pagal šiuos duomenis „Juntos“ operato riams išrašo sąskaitas už abonen tams suteiktas paslaugas. Tačiau praėjusių metų kovą „Te le2“, su kuria „Juntos“ turėjo tokią pačią sutartį, kaip ir su kitais šalies mobiliojo ryšio operatoriais, staiga nustojo teikti informaciją. Tai reiš kia, kad intymiems pokalbiams iš laidavusių abonentų pinigai galbūt nusėdo „Tele2“ sąskaitose ir nepa siekė paslaugos teikėjų. „Juntos“ atstovai teigia, kad po metus trukusių ginčų „Tele2“ pa galiau sutinka atsiskaityti, tačiau tik už tuos intymius pokalbius, kurie vyko pastarąjį pusmetį. „Te le2“ tokį pasiūlymą argumentuo ja tuo, kad šalies įstatymai opera torius įpareigoja saugoti tik šešių mėnesių duomenis apie pokalbius. Mobiliojo ryšio teikėjai teigia, kad nebeturi duomenų apie pokalbius, kurie vyko seniau nei prieš pus metį, todėl jų suteikti negali. Kaip kompensaciją už anksčiau nei prieš pusę metų vykusius po kalbius „Tele2“ bendrovei „Jun tos“ siūlo 20 tūkst. litų. Šios at stovai su tuo nesutinka, nes, jų skaičiavimais, suma turėtų būti kur kas didesnė. „Atsižvelgiant į tai, kiek už po kalbius per tą laikotarpį mokė jo kiti telekomunikacijų opera toriai, akivaizdu, kad siūloma 20 tūkst. litų suma yra kelis kartus mažesnė už tą, kurią „Tele2“ tu rėtų sumokėti pagal šalių pasira šytą sutartį“, – dienraščiui teigė „Juntos“ atstovaujantis teisinin kas Kęstutis Kvainauskas.
lą pripažįsta, tačiau tokio istorijos posūkio nesitikėjo. „Taip, tai yra mūsų kas mėnesį mokamas abonementinis mokes tis ir šią skolą mes pripažįstame. Tačiau turint galvoje, kad „Tele2“, mūsų skaičiavimais, mums sko linga apie 200 tūkst. litų, manė me, kad čia tik kapeikos“, – kal bėjo J.Valionienė. Pasak jos, „Tele2“ jau sutinka, kad už pastarojo pusmečio skam bučius bendrovei „Juntos“ turė tų sumokėti ne mažiau kaip 100 tūkst. litų, tačiau už anksčiau vykusius pokalbius tebesiūlo 20 tūkst. litų kompensaciją. „Pretenzijas jie pripažįsta, sa ko, kad įvyko klaida. Tačiau su to kia suma mes nesutinkame. Ma nome, kad tai turėtų būti apie 150 tūkst. litų“, – teigė J.Valionie nė ir pridūrė, kad ieškoti teisybės greičiausiai teks teisme. Ji nega lėjo pasakyti, ar prieš prasidedant teismams sumokės 3900 litų sko lą: „Tai spręs advokatai.“ Ne vienintelis verslas
„Juntos“ atstovaujantis advokatas K.Kvainauskas spėliojo, kad „Te le2“ informacijos apie pusmečio senumo pokalbius galbūt neiš saugojo sąmoningai, nes konflik tas tęsiasi jau metus. „Toks sąmoningas informacijos nesaugojimas arba turimos infor
macijos nepateikimas yra daugiau nei keistas. Juk „Tele2“ jau seniai žinojo, kad „Juntos“ iš jos reika laus sau priklausančių pinigų. To dėl sąžiningai vykdydama sutartį „Tele2“ privalėjo bent jau išsau goti visą savo turimą informaciją apie pokalbius ginčo laikotarpiu“, – aiškino teisininkas. J.Valionienė sakė, kad jei inty mių pokalbių paslaugos būtų pa grindinis „Juntos“ verslas, įmonė dėl istorijos su „Tele2“ greičiau siai jau būtų priversta užsidaryti. „Juntos“ taip pat valdo kelias sek so reikmenų parduotuves, stripti zo klubą. „Turint omenyje, kad „Tele2“ telekomunikacijos rinkoje yra viena didžiausių žaidėjų, tokie jos veiksmai būtų smogę labai skau džiai, jei intymūs pokalbiai būtų pagrindinis mūsų verslas. Gerai, kad taip nėra“, – teigė „Juntos“ vadovė. Bendrovė „Tele2“ ginčo su „Juntos“ plačiau nekomentuoja. „Sutartis su bendrove „Juntos“ buvo nutraukta remiantis toje pa čioje sutartyje numatyta tvarka. Šiuo metu vyksta ginčas su klien tu. Kol jis vyksta, mes, gerbdami klientą, ginčo detalių nekomen tuosime“, – teigiama „Tele2“ at stovo spaudai Andriaus Bara nausko dienraščiui atsiųstame atsakyme.
Irgi turi pretenzijų
Nepavykus susitarti „Juntos“ iš „Tele2“ sulaukė dar vieno smūgio. Skolų išieškotojams buvo perduo ta 3900 litų bendrovės skola šiam mobiliojo ryšio operatoriui. „Jun tos“ direktorė Jurgita Valionie nė dienraščiui teigė, kad šią sko
Konfliktas: bendrovei „Juntos“ dirbusios merginos apie erotines
fantazijas kalbėjosi ir su „Tele2“ abonentais, tačiau įmonė už šiuos pokalbius pinigų kol kas nesulaukia. „Shutterstock“ nuotr.
16
KetvirtADIENIS, kovo 28, 2013
pasaulis
62 proc.
Lenkijos gyventojų ne pritaria euro įvedimui, kaip rodo naujausios apklausos rezultatai.
Nušovė bėglį
B.Obamą saugos moteris
Belgijos policija antradienį po gaudynių automagistralėje, jungiančioje Briuselį su pietiniu Turnė miestu, nušovė iš Al žyro kilusį 30-metį vyrą, įtariamą ryšiais su teroristais. Policijos bandomas suimti bėglys atsisakė paklusti raginimams su stoti ir mėgino automobiliu rėžtis į poli cijos pareigūnus, taip pat juos apšaudė. Policija atsišaudė ir mirtinai sužeidė įta riamąjį.
JAV prezidentas Barackas Obama paskyrė Julią Pierson pirmąja moterimi, vadovau siančia Slaptajai tarnybai – elitinei apsau gos agentūrai, kurią pernai aptemdė pros- titucijos skandalas. J.Pierson, kuri iki šiol buvo Slaptosios tarnybos administracijos vadovė, jau 30 metų dirba agentūroje, ku riai patikėta prezidento bei jo šeimos ap sauga ir kuri taip pat tiria pinigų padirbinė jimo bei sukčiavimo atvejus.
Kipras ieškos bankų krizės kaltininkų Kipro prezidentas Nikas Anasta siadis, patiriantis didėjantį visuo menės spaudimą dėl skausmin gos finansinio gelbėjimo progra mos, inicijuoja baudžiamąjį ty rimą, siekdamas išsiaiškinti, kaip buvo parklupdyti šalies bankai. Kaltas buvęs prezidentas?
N.Anastasiadis, tapęs atakų tai kiniu politiniame fronte, nes esą pasidavė galingųjų ES šalių, va dovaujamų Vokietijos, spaudimui nurėžti dalį lėšų nuo Kipro ban kuose laikomų stambiųjų indėlių, pažadėjo inicijuoti baudžiamąjį tyrimą dėl šios krizės. „Artimiausiomis dienomis pa vesiu ministrų kabinetui paskirti baudžiamuosius tyrėjus, kuriems bus pateikta aiški užduotis – nu statyti ir priskirti atsakomybę visur, kur ji priklauso“, – pareiškė jis. Ministrų kabinetas turėtų pa skirti tyrėją arba komisiją, siekiant nustatyti bet kokią baudžiamąją, moralinę arba administracinę at sakomybę dėl šios skolų krizės, taip pat išaiškinti galimos nekom petencijos atvejus. „Tyrimas turi vykti, net jei gu galiausiai niekas nebus nu teistas“, – rašė dienraštis „Cyp rus Mail“. Kaip vieną pagrindinių galimų kaltininkų leidinys nurodė buvusį prezidentą komunistą De metrį Christofią. Mažės ir darbo vietų
Buvęs prezidentas ištisus mėne sius priešinosi griežtoms sąly goms, kurias tarptautiniai sko lintojai siūlė Kiprui mainais į finansinio gelbėjimo paketą itin dideliam salos bankų sektoriui, smarkiai nukentėjusiam nuo Grai
kijos skolų krizės ir priklausomam nuo didžiulių indėlių iš Rusijos. Pagal susitarimą, kurį prezi dentas N.Anastasiadis pirmadienį paryčiais sudarė su ES ir Tarptau tiniu valiutos fondu, didžiausios šalies kredito bendrovės – Kipro banko – investuotojai ir stambie ji indėlininkai patirs skaudų smū gį, o antrasis didžiausias bankas „Laiki“ galiausiai bus uždarytas. Pagal šį planą Kipro ekonomikos pagrindą sudarantis bankininkystės sektorius bus smarkiai apkarpytas, o dėl to taip pat bus prarasta daug santaupų ir darbo vietų. Laukia teismas
Kipras nebus pirma Europos vals tybė, kuri ieško krizės kaltininkų. Islandijos prokurorai jau paruošė kaltinimus buvusiam didžiausio Islandijos banko „Kaupthing“ vadovui dėl sukčiavimo ir mani puliacijų banko akcijų kainomis, kurie prisidėjo prie banko žlugi mo 2008 m. Ypatingasis prokuroras Olafu ras Thoras Haukssonas šią savaitę sakė, jog kaltinimai bus pateikti buvusiam banko valdybos vado vui Heidarui Marui Sigurdssonui ir aštuoniems kitiems buvusiems banko darbuotojams balandžio 24 d. Reikjaviko rajono teisme. Kaltinimai taip pat bus pateik ti šešiems buvusiems antro pagal dydį Islandijos banko „Lands banki“ vadovams, tarp kurių yra ir buvęs valdybos pirmininkas Si gurjonas Th.Arnasonas, dėl ma nipuliavimo banko akcijomis, tei kiant paskolas investuotojams su sąlyga, kad jie pirks to banko ak cijų. BNS inf.
Taikinys: Rusijos teisėsauga savo kampaniją pradėjo praėjusią savaitę nuo „Memorial“ – vienos labiausiai
gerbiamų šalyje teisių gynimo organizacijų.
Kova su „užsienio agentais“ Rusijos pareigūnai vakar atliko kratą dar vienos nevyriausy binės organizacijos biure. Reidai intensyvinami nepaisant didėjančio ES susirūpinimo. Neplanuota inspekcija
Niujorke įsikūrusios žmogaus tei sių organizacijos „Human Rights Watch“ Europos ir Centrinės Azi jos departamento vadovė Rachel Denber vakar pranešė, kad trys prokuratūros atstovai ir vienas mokesčių inspekcijos pareigūnas anksti ryte biure Maskvoje pradėjo kratą, kurią jie pavadino neplanuo ta inspekcija. Ji pridūrė, kad panašiai buvo apieškotos pabėgėlių centro „Ci vic Assistance“ ir korupciją ste binčios organizacijos „Transparen cy International“ būstinės Rusijos sostinėje. „Tai dalis didžiulės, precedento neturinčios nevyriausybinių or ganizacijų inspekcijų bangos Ru sijoje, kuri didina spaudimą pilie tinei visuomenei po to, kai pernai priimta virtinė suvaržančių įsta tymų, – elektroniniame laiške ra šė R.Denber. – Šių inspekcijų mas tas padeda stiprinant grėsmingą atmosferą <...>, kuri buvo sukurta pernai priėmus tuos įstatymus.“ Užsienio agentai
Atostogos: Kipro bankai, dėl kilusios krizės nedirbantys nuo kovo
16 d., šiandien turėtų atverti duris.
AFP nuotr.
AFP nuotr.
Kratos prasidėjo prezidentui Vladi mirui Putinui pasirašius įstatymą, kuriuo finansavimą iš Vakarų gau nančios Rusijos politinės organi zacijos apibrėžiamos kaip „užsie nio agentai“ ir kuriame numatyta griežtesnė jų kontrolė.
Rusijos pareigūnai šių kra tų konkrečiai nesiejo su „užsienio agentų“ įstatymu, tačiau jos atrodė kaip nevyriausybinių organizacijų, kurių veikla nepatinka valdžiai, nuodugnaus patikrinimo dalis.
„Memorial“ ir kitos organizaci jos atsisakė registruotis „užsienio agentais“, nes minimu įstatymu, kaip teigia, yra prilyginamos šni pams. Terminas „užsienio agentas“ įsitvirtino Rusijoje Josifo Stali no laikais, kai tokie asmenys buvo šaudomi arba siunčiami į priver čiamojo darbo stovyklas. Šaltojo karo metais užsienio agentais daž nai buvo vadinami disidentai. Europa susirūpino
Rachel Denber:
Tai dalis didžiulės, precedento neturin čios nevyriausybinių organizacijų inspek cijų bangos Rusijoje.
Pareigūnai savo kampaniją pra dėjo praėjusią savaitę nuo „Memo rial“ – vienos labiausiai gerbiamų šalyje teisių gynimo organizacijų, kurios didžiuliu Stalino laikų rep resijų katalogu naudojasi moksli ninkai visame pasaulyje.
Šios kratos nustebino Europą ir gali dar labiau komplikuoti Kremliaus santykius su Vakarais. ES užsienio politikos vadovė Catherine Ash ton antradienį tuos patikrinimus ir kratas pavadino keliančiomis susi rūpinimą, „nes jomis, regis, siekia ma dar labiau pakirsti pilietinės vi suomenės veiklą šalyje“. Vokietija antradienį taip pat iš reiškė susirūpinimą antrajam pa gal rangą Rusijos ambasados pa reigūnui dėl patikrinimo Konrado Adenauerio fondo – politinio ins tituto, susijusio su kanclerės An gelos Merkel Krikščionių demok ratų sąjunga – biure. Vokietijos užsienio reikalų minis terijos atstovas spaudai pareiškė: „Trukdymas Vokietijos fondų veik lai gali turėti ilgalaikių padarinių dvišaliams santykiams.“ BNS, „Der Spiegel“ inf.
17
ketvirtadienis, kovo 28, 2013
sportas
Merijoje – kamuolių bumbsėjimas „Atlanto“ futbolo klubo atstovus – direktorių Vacį Lekevičių, vyriausiąjį trenerį Konstantiną Sarsaniją ir trenerį Rimantą Žvingilą priėmė miesto meras Vytautas Grubliauskas. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Startas pakankamai įtikinamas. Net esame atpratę nuo tokios čempionato pradžios“, – gera sezono pradžia pasidžiaugė meras. Miesto vadovai buvo pakviesti į penktadienį Gargžduose vyksiančias rungtynes, kuriose „Atlantas“ žais su „Šiauliais“. V.Grubliauskas dievagojosi, kad miesto valdžia stengsis, jog uostamiesčio vienuolikė kuo greičiau namų rungtynes žaistų ne kaimyniniame miestelyje, o Klaipėdoje. K.Sarsanija sakė, kad padarys viską, jog klaipėdiečiai džiaugtųsi, didžiuotųsi „Atlanto“ futbolo komanda. „Mes atiduosime viską, kad uostamiesčio ekipa tobulėtų ir klestėtų“, – prižadėjo garsusis specialistas iš Rusijos.
Susitikimo baigtį nulėmė trys albanų įvarčiai per dešimt pirmojo kėlinio minučių. Antrajame kėlinyje lietuviai dar įsimušė įvartį į savo vartus, o paguodos įvartį mūsiškiams pelnė vienas iš trijų debiutavusių žaidėjų – Klaipėdos „Atlanto“ puolėjas Evaldas Razulis. Be septynių žaidėjų į Albaniją atvykusiai Lietuvos rinktinei užduo-
Krepšinis. Pirmosiose Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) pirmenybių ketvirtfinalio rungtynėse Marijampolėje staigmeną pateikė Kauno „AisčiųLSU“ komanda. Penktąją vietą reguliariajame čempionate užėmusios kaunietės išvykoje 75:74 (25:11, 11:20, 26:15, 13:28) įveikė „Sūduvos-Mantingos“ krepšininkes. 25 taškus nugalėtojoms pelnė Dovilė Saurazaitė. Šeimininkių gretose išsiskyrė Ela Briedytė (15 taškų). Atsakomosios rungtynės Kaune vyks penktadienį. Šios poros nugalėtojos pusfinalyje laukia reguliarųjį sezoną laimėjusi Vilniaus „Kibirkšties-Viči-Iki“ ekipa. Klaipėdoje „Fortūna“ po dramatiškos kovos ir dviejų pratęsimų 83:79 (10:9, 19:11, 16:14, 18:29, 12:12, 8:4) palaužė Šiaulių „Rūtą-Universitetą“. Rezultatyviausios „Fortūnos“ žaidėjos: Tatjana Lichtarovič – 28 taškai, Garkeiva Council – 22, Monika Grigalauskytė – 11 (atkovojo 11 kamuolių), „Rūtos-Universiteto“: Julita Bungaitė – 19, Santa Okockytė – 18, Sandra Baliutavičiūtė – 12 (atkovojo 11 kamuolių). Šios ekipos Šiauliuose dar kartą susitiks šeštadienį. Netektis. Namuose staiga mirė Lietuvos nusipelnęs plaukimo treneris, buvęs šalies plaukimo čempionas ir rekordininkas vilnietis Algirdas Jonas Štaras. Treneriui kitąmet balandžio 25 d. būtų sukakę 80 metų.
Menas: miesto galva V.Grubliauskas beregint pademonstravo, kad jam nesvetima kamuolio žongliravimo
technika.
Vytauto Petriko nuotr.
Garbės įvartį įmušė „Atlanto“ puolėjas Lietuvos futbolo rinktinei kontrolinės rungtynės Tiranoje baigėsi gėdingu rezultatu. Pažliugusioje aikštėje vykusiose varžybose lietuviai nusileido Albanijos komandai net 1:4.
Sporto telegrafas
tį prieš kontrolinę dvikovą dar labiau apsunkino virusinė infekcija, dėl kurios rungtynių dieną liko vos keliolika sveikų žaidėjų. Lietuvos ekipos startinėje sudėtyje liko vos du futbolininkai, kurie penktadienį žaidė atrankos rungtynes Slovakijoje – Edgaras Česnauskis ir Deivydas Matulevičius. Nacionalinės rinktinės gretose šį kartą debiutavo „Atlanto“ saugas Andrius Bartkus, kuris rungtyniavo nuo pradžių. Dar du debiutantai žaidė po pertraukos – E.Razulis ir jaunasis saugas Martynas Dapkus. Dar nuo pirmadienio „Qemal Stafa“ stadiono veją retkarčiais
merkęs lietus prapliupo ir prieš pat rungtynes. Dėl to aikštėje abiejų komandų žaidėjams teko taikytis ne tik prie varžovų žaidimo, bet ir prie pažliugusios vejos bei purvo. Įvartį pasiekęs klaipėdietis E.Razulis prisipažino, kad buvo sunku debiutuoti antrajame kėlinyje, tačiau malonu, kad pavyko pasižymėti. „Gavau gerą perdavimą, užkišau galvą ir pavyko įmušti. Galėjau pasižymėti dar kartą, buvo „pusprogių“, – dalijosi mintimis puolėjas. – Rezultatas nedaro mums garbės. Galbūt mus iš vėžių išmušė iš labai
Meistriškumas: E.Razulis (nr. 11) sugebėjo taikliai nukreipti kamuolį į albanų vartus.
V.Januškos/LFF.lt nuotr.
toli įmuštas varžovų įvartis. Po to mus užspaudė, pribrendo antrasis įvartis, paskui krito trečias. Aikštė abiem komandoms buvo vienoda, tačiau nepamenu, kada žaidžiau tokiomis sąlygomis. Koja į veją sulįsdavo iki pat čiurnos. Sąlygos buvo tikrai labai prastos.“ „Klaipėdos“ inf.
LKL. Dešimtąją pergalę septynioliktosiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato rungtynėse iškovojo šeštąją vietą užimantis „Šiaulių“ klubas. Šiauliečiai Kaune 97:75 (21:9, 29:27, 24:18, 23:21) nugalėjo dešimtojoje pozicijoje likusią Kauno „LSU-Baltų“ (5 pergalės ir 13 pralaimėjimų) ekipą. 23 taškais prie pergalės prisidėjo Laurynas Samėnas, 13 – Vytautas Šulskis, 12 – Saulius Kuzminskas. Laikinosios sostinės penketuke išsiskyrė Vidmantas Sragauskis (20 tšk.), Arūnas Vasiliauskas ir Taurantas Tamošiūnas (po 12 taškų). Dvylikos komandų turnyre pirmauja visus devynis mačus laimėjęs čempionas Kauno „Žalgiris“, lenkiantis Prienų „Prienų“ ir Klaipėdos „Neptūno“ (po 14 pergalių ir 3 pralaimėjimus) krepšininkus.
18
ketvirtadienis, kovo 28, 2013
sportas
Sporto telegrafas Tenisas. Baigėsi Lietuvos teniso klubų lygos pirmenybių pirmasis etapas, kuris nesėkmingas buvo Klaipėdos „Kogo“ komandai. Gerai pradėję čempionatą, laimėję pirmąsias dvejas rungtynes, uostamiesčio tenisininkai užėmė tik penktąją vietą tarp šešių ekipų ir pasitraukė iš kovos dėl medalių. Geriausiųjų ketverte vien Vilniaus komandos. Pusfinalyje „Tenisita” varžysis su „Briedžiais”, „Tennis&More” – su „Tennis Temptation”. Šaškės. Telšiuose vykusiame šaškių turnyre „Telšiai-2013“ pergalę šventė šiaulietis Andrius Kybartas, iškovojęs 7 taškus iš 9. Tiek pat taškų pelnė ir antrąją vietą užėmęs vilnietis Arūnas Norvaišas. Trečias buvo plungiškis Ričardas Valužis – 6,5 taško. Geriausiai tarp klaipėdiečių pasirodęs Saulius Gricius su 5,5 taško užėmė 9-ąją vietą tarp 43 dalyvių. Tiek pat taškų iškovojęs Aleksandras Daščiora liko 11-as. Elena Baltrimienė (3,5 taško) užėmė 37-ąją vietą, Arūnas Markauskas (3,5) – 38-ąją, Jonas Buivydas (3) – 41-ąją. Pergalė. Laurynas Grigelis pergalingai pradėjo Trentino teniso turnyro Italijoje vienetų varžybas. Pirmajame rate 480-ąją vietą ATP reitinge užimantis 21-erių klaipėdietis 6:2, 7:6 įveikė po kvalifikacinių varžybų į pagrindinį turnyrą patekusį italą Francesco Borgo (ATP-994). Pergalė lietuviui garantavo 1 ATP reitingo tašką ir 258 dolerių JAV čekį. Antrajame rate L.Grigelis žais su 24-erių italu Nicola Ghedinu (ATP-986).
Stovykla: klaipėdiečiai dviratininkai toli nuo namų treniravosi tris savaites.
Jaunimas prakaitavo Ukrainoje Klaipėdos jaunieji dviratininkai, intensyviai besiruošdami sezonui, surengė treniruočių stovyklą Ukrainoje.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Krymo pusiasalyje, Feodosijos miesto apylinkėse plušėjo šeši sportininkai. „Treniruočių sąlygos buvo geros, oras – puikus: 15-17 laipsnių šilumos“, – džiaugėsi treneris Artūras Šiugždinis. Anot specialisto, Kryme kartu su klaipėdiečiais Liudviku Žyle,
Emiliu Kareiva, Vladislavu Popovu, Mantu Kairiu, Martynu Pilipavičiumi, Laurynu Juciku treniravosi Baltarusijos, Ukrainos nacionalinės rinktinės bei lietuvaitės iš Utenos. Ukrainoje prakaitą liejusių uostamiesčio dviratininkų šiais metais laukia dvi pagrindinės varžybos – šalies jaunių žaidynės ir 10-ąjį kartą Vakarų Lie-
tuvoje rengiamos tarptautinės daugiadienės „Auksinių kopų“ lenktynės. Vienas lyderių L.Jucikas, geriausias praėjusių metų Lietuvos jaunučių amžiaus dviratininkas, dar dalyvaus atrankos etapuose, po kurių bus žinomi trys laimingieji, liepos mėnesį rungtyniausiantys olimpiniame jaunimo festivalyje Olandijoje.
Geriausi šachmatininkai – „Pajūrio“ mokykloje Česlovas Kavarza Miesto moksleivių žaidynių dėl Klaipėdos mero taurės šachmatų varžybose triumfavo „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos komanda.
Pirmajame etape prie lentų parimo 12 mokyklų šachmatininkai. Geriausiai sekėsi „Pajūrio“ (13 taškų) ir M.Gorkio (11) pagrindinių mokyklų, „Versmės“ (10) ir M.Mažvydo
(9) progimnazijų, „Santarvės“ (8) pagrindinės mokyklos ir „Aukuro“ (7) gimnazijos ekipoms, patekusioms į finalą. Kitas vietas užėmė „Ąžuolyno“ (6), L.Stulpino (5), „Vyturio“ (5), „Varpo“ (3), „Vėtrungės“ (2) ir „Saulėtekio“ (1) gimnazijų, progimnazijų ir mokyklų šachmatininkai. Pajėgiausios šešios ekipos tarpusavyje susirėmė dar kartą. Staigmenų nebuvo – pirmavo tos pa-
Pergalė: po kovos į viršų buvo iškelta R.K.Kumpio ranka.
Klaipėdietis nepaliko vilčių varžovui Česlovas Kavarza Vilniuje surengtame realių kovų turnyre, kuriame jėgas mėgino atletai iš Lietuvos ir Latvijos, pergale nudžiugino Klaipėdos „Muay Thai imperijos“ sportininkas Rojus Kristijonas Kumpys.
Vadimo Gridiajevo auklėtinis pagal K-1 taisykles susirėmė su vilniečiu Mantu Taujansku. Susitikimą sudarė trys raundai po dvi minutes. Antrajame raunde klaipėdietis pasiuntė varžovą į nok-
dauną. Nors vilnietis rado jėgų tęsti kovą, tačiau uostamiesčio atletas neišvaistė įgyto pranašumo. Po finalinio gongo arbitrai vienbalsiai pergalę skyrė R.K.Kumpiui. „Nors prieš varžybas žiūrovai akivaizdžiai savo simpatijas skyrė vilniečiui, tačiau po kovos jie plojo klaipėdiečiui, – įspūdžiais dalijosi V.Gridiajevas. – Tai trečioji atleto pergalė paeiliui. Jam viskas prieš akis. Rojus – jaunas, perspektyvus kovotojas, vėliau garsinsiantis Lietuvą.“
Gudročiai: dėl Mero taurės rungtyniavo per pusšimtį moksleivių.
čios mokyklos, kurios geriausiai žaidė ir pirmajame etape. Aukso medalius iškovoję „Pajūrio“ pagr. mokyklos šachmatininkai pelnė 17 taškų. Antri buvo M.Gorkio pagr. mokyklos moksleiviai surinks 13,5 taško. Jie vos pustaškiu aplenkė bronzos medalius laimėjusius „Versmės“ progimnazijos moksleivius. Kitos šešetuke buvusios komandos nuo prizininkų atsiliko akivaizdžiai.
23
Ketvirtadienis, kovo 28, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Timothy Ferriso knygą „4 valandų darbo savaitė“ .
Timothy Ferris. „4 valandų darbo savaitė“ . ĮSPĖJAME! NESKAITYKITE ŠIOS KNYGOS, NEBENT NORITE MESTI SAVO DARBĄ. Jei vis dėlto atsivertėte šią knygą, vadinasi, nenorite sėdėti prie rašomojo stalo, kol sulauksite pensijos. Nėra nė vienos rimtos priežasties atidėlioti savo gyvenimo planų. Kad ir kokia būtų jūsų svajonė – ištrūkti iš 9–17 val. darbo rutinos, leistis į kvapą gniaužiančią tolimą kelionę, uždirbti penkiaženklę sumą per mėnesį, įdėjus kuo mažiau pastangų... ar tiesiog MAŽIAU DIRBTI IR DAUGIAU GYVENTI. Dirbti sau ar kad kiti dirbtų tau? Nusipirkti viską, ko tik nori, ar veikti viską, ką tik nori, ir būti tuo, kuo nori? Ši knyga apie galimybę rinktis. Paradoksalu, bet dažnai nutinka, kad galima nuveikti ir uždirbti daugiau – gerokai daugiau – darant perpus mažiau nei dabar.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 2 d.
Avinas (03 21–04 20). Gerai grąžinti skolas, užbaigti pradėtus darbus. Neplanuokite naujų darbų ar susitikimų, geriau dieną praleisti ramiai. Atsikratykite visokių senų daiktų ir pasiruoškite pereiti į naują gyvenimo etapą. Jautis (04 21–05 20). Nepatartina aiškintis santykių ar kaip kitaip drumsti žmonėms ramybę. Net jeigu ant ko nors labai supykote, geriau barnius atidėkite vėlesniam laikui, nes šiandien galite leptelėti ką nors nemalonaus. Dvyniai (05 21–06 21). Mintys gali suktis apie nutrūkusius ryšius, kurie yra kaip antitezė dabar mezgamiems santykiams. Neleiskite praeičiai apkartinti esamą akimirą, nelyginkite žmonių ir negalvokite, kaip kas buvo. Vėžys (06 22–07 22). Gali būti, kad savyje atrasite verslininko gyslelę, nors anksčiau tik juokdavotės iš tokių minčių. Nors gyvenimas šiuo metu nėra labai stabilus, tačiau truputis rizikos nepakenks. Liūtas (07 23–08 23). Niekas, išskyrus jus patį, negali suteikti jums pasitikėjimo, todėl neieškokite ramsčio išorėje – jį rasite tik savyje. Puiki galimybė suvokti, kas kelia nerimą ir kokias pasekmes tai turi jūsų gyvenime. Mergelė (08 24–09 23). Ramybė, kurios taip laukėte, gali neateiti. Nerasite kampo, kuriame nieko nevyktų: visi kaip susitarę norės bendrauti, kamantinės įvairiausių dalykų, kurių pasakoti galbūt nenorėsite. Svarstyklės (09 24–10 23). Ši diena privers pažvelgti į tikrąjį savo veidą, bet tai bus ganėtinai sunku, nes reikės pripažinti savo trūkumus, kuriuos matyti nėra labai lengva. Skorpionas (10 24–11 22). Išmokite vieną kartą ir visiems laikams pasakyti „ne“. Jūs pernelyg atsakingas, todėl kiti žmonės linkę užkrauti jums savo darbus. Šaulys (11 23–12 21). Menkas pasigyrimas gali padėti pasiekti norimų tikslų, jei reikia, nebijokite truputį pablefuoti. Gera diena prašyti didesnio atlygio už darbą, bet įsitikinkite, ar tikrai padarėte viską, kad jo nusipelnytumėte. Ožiaragis (12 22–01 20). Reikėtų vadovautis logika „kaip šauksi, taip atsilieps“, nes kitų žmonių veiksmai jūsų atžvilgiu bus atsakas į jūsų elgseną. Net nemėginkite kam nors kenkti. Vandenis (01 21–02 19). Tai, kad labai gerbiate aplinkinių privatumą, yra labai žavu, bet tai neturėtų kenkti jūsų interesams. Jei jūsų kolega negrąžino svarbių užrašų ar kito reikalingo daikto, nebijokite skambinti. Žuvys (02 20–03 20). Diena turėtų būti linksma ir neįpareigojanti, tačiau vakarop gali subjurti nuotaika, nes ne visi žmonės bus linkę draugiškai bendrauti. Pasistenkite atsiriboti nuo pikčiurnų.
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis orai mažai keisis: kritulių nenumatoma, naktys bus labai šaltos, o dienomis sušils labiau. Šiandien dieną bus apie 3 laipsnius šilumos. Rytoj naktį šalčiai sieks 5–11 laipsnių, dieną temperatūra svyruos nuo 0 laipsnių iki 3 laipsnių šilumos. Savaitgalį šalčiai turėtų atslūgti, numatoma kritulių.
Šiandien, kovo 28 d.
+3
+3
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+3
Šiauliai
Klaipėda
+3
Panevėžys
+1
Utena
+4
6.17 19.05 12.48
87-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 279 dienos. Saulė Avino ženkle.
Tauragė
+2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +5 Brazilija +27 Briuselis +5 Dublinas +3 Kairas +23 Keiptaunas +24 Kopenhaga +2
kokteilis Grąža – šveicariška moneta Anądien mikroautobusu važ iavęs Vy tautas tik namie pastebėjo, kad tarp ki tų iš vairuotojo kaip grąžą gautų mone tų – visiškai nematyta valiuta. Vyr išk is nenust ygo norėdamas suž i not i, kok ios šal ies šis pin igas. Jis daž nai turėdavo eurocentų, latvišk ų san timų, rusiškų kapeikų, lenkiškų grašių, tačiau tokios kuklios monetos jam ne buvo tekę matyti. Po gana ilgokai užtrukusios paieškos, Vytautas galėjo džiaugt is savo darbo vaisiumi. Tai buvo šveicarų pinigas. „Ir kaip galėjo moneta atsidurti Klaipė doje? Kaip ją imdamas iš kurio nors ke leivio nepastebėjo vairuotojas?“ – nauji klausimai nedavė ramybės „Kokteilio“ skaitytojui. Tačiau vyriškis nesistengė gauti į juos atsakymų – jam užteko to, kad sužino jo, kieno tai valiuta.
Turtas: šveicariška moneta – re
tas pinigas mūsų miestiečių pi niginėse.
Susigaudyk, jei protingas Šveicar ijos frankas dal ijamas į šimtą mažesnių vienetų, kurie vadinami įvai riai: vokiškai – rapenai, prancūziškai – santimai, itališkai – čentezimai.
Kolegos bijo priliesti Ota pareiškė: „Visai nedėviu sintetinių drabužių, kailinių – taipogi, tačiau elekt ros turiu tiek, kad darbe jau vengia prie manęs prisil iesti kolegos, nes trenk iu. Pat i dėl to turiu irg i nepatog umų. Ma šinos durelės trenkia, todėl stengiuosi uždaryti jas liesdama stiklą, daiktai, ku riuos liečiu, pliekia man lyg šimtai ada tų į pirštų galus. Net du kompiuterius su gadinau. Daug kur kreipiausi, visi tik pe čiais trūkčioja.“
Ieškos metalinės grandinės Ašas dievagojosi, kad nors namuose sliūk inėja tik medv iln inėm is kelnai tėmis, vis tiek iškrovos jam kerta per pirštus. „Kodėl? Gal metal inę grand inę įžemi nimui prisikabinti?“ – prašo patarti vy riškis.
Pasaulio papročiai Anglas turi žmoną ir meilužę. Myli žmo ną. Prancūzas – turi žmoną ir meilužę. My li meilužę. Žydas – tur i žmoną ir meilužę. Myl i mamą. Slavas – turi žmoną ir meilužę. Mėgsta išgerti. Česka (397 719; nenorėčiau gyventi Šveicarijoje. O jūs?)
Londonas +6 Madridas +16 Maskva 0 Minskas 0 Niujorkas +11 Oslas +5 Paryžius +5 Pekinas +16
Praha +6 Ryga +2 Roma +15 Sidnėjus +32 Talinas 0 Tel Avivas +23 Tokijas +12 Varšuva +6
Vėjas
3–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+3
+2
Marijampolė
Vilnius
+1
Alytus
Filemonas, Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Virgailė.
kovo 28-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-2
+3
+1
-2
4
-2
+1
0
-2
9
-2
+1
+1
0
3
rytoj
šeštadienį
1482 m. gimė italų dai lin inkas ir architektas Raphael. 1868 m. gimė rusų rašy tojas Maksimas Gork is. Mirė 1936 m. 1930 m. du pag rind in iai Turkijos miestai – Konstan tinopolis ir Angora – pervar dyti Stambulu ir Ankara. 1941 m. nusiž udė brit ų rašytoja bei krit ikė Vir ginia Woolf . 1943 m. Kal iforn ij oj e (JAV) mirė rusų kompo zitorius ir pianistas Ser gejus Rachmaninovas.
1970 m. gimė amer i kiečių aktor ius Vince Vaughn.
Princui nebeleis išsirengti Šių metų gegužę lankydamasis Jungtinėse Valstijose princas Har ry turės būti apsirengęs, bent jau būdamas Naujajame Džersyje, sa ko šios valstijos gubernatorius.
Chrisas Christie, tvirto sudėji mo respublikonas, kuris nevynioja žodžių į vatą, sakė, kad užtikrins, jog pasilinksminti mėgstantis bri tų princas nebesidarkytų taip, kaip Las Vegase per praėjusį savo apsi lankymą Amerikoje. „Su princu Harry praleisiu vi są dieną. Patikėkite manim, nie kas nuogai neišsirengs“, – pirma dienį vakare valstijos radijo stočiai „101.5“ sakė Ch.Christie. Princas Harry sulaukė didžiulio bulvarinių leidinių dėmesio, kai viešai pasirodė nuotraukos, kurio se jis nuogas su kažkokia moterimi, žaidžiantis, kaip atrodo, biliardą iš nusirenginėjimo. Būsimo Harry apsilankymo JAV darbotvarkėje daug dėmesio ski riama labdarai ir sužeistiems ka ro veteranams. Naujajame Džer syje jis turi apžiūrėti uragano
Vardai
1985 m. sulaukęs 97-e rių mirė rusų kilmės dai lininkas Marc Chagall. 2012 m. Graikijos polici ja sulaikė du neįkainoja mą koros statulą parduo ti ket inusius vyr us. Ar chaiška 1,2 metro aukš čio marmur inė merge lės statula, siekianti 520 metus prieš Kristų, prieš mėnesį buvo pavogta iš Antikinių olimpinių žai dyn ių muz iejaus Olim pijoje.
Picasso – už 155 mln. Vieno JAV ribotos rizikos fon do vadybininkas Stevenas A.Co henas už rekordinę sumą nupir ko garsų Pablo Picasso paveikslą iš lošimų namų magnato Steve’o Wynno, pranešė dienraštis „New York Post“.
Atsipalaidavo: princas Harry pernai pagarsėjo savo nuogomis šėlio
nėmis Las Vegase.
Sandy nusiaubtus rajonus. Pa sak Ch.Christie, jis „nepapras tai džiaugiasi“, kad princas Harry apsilankys jo valstijoje, ir pabrėžė,
kad karalienė Elžbieta II gali „pa tikėti savo mylimą vaikaitį Naujojo Džersio valstijos gubernatoriui“. AFP-BNS inf.
Šalčių banga Europoje kelia sumaištį Smarkios pūgos ir dideli šalčiai pirmo siomis pavasario dienomis apėmė Eu ropą ir dalį Jungtinių Valstijų, sukelda mi transporto chaosą, gadindami elek tros tinklus, o kai kurie žmonės mirti nai sušalo. Lenkijoje nuo kovo 21-osios, astronominio pavasario pradžios, šal čiai nusinešė penkių žmonių gyvybę, kai naktį temperatūra nukrisdavo iki minus 24 laipsnių Celsijaus. Blogi orai taip pat nulėmė bent dviejų žmonių žūtį Didžiojoje Britanijoje, kurios ži niasklaida šį neįprastai žvarbų mėne sį praminė apgailėtinu kovu. Viename greitkelyje Austrijos rytuose dėl plikle džio susidūrė daugiau nei šimtas auto mobilių, žuvo vienas žmogus. BNS inf., AFP nuotr.
S.A.Cohenas, kuris vadovauja 15 mlrd. dolerių vertės fondui „SAC Capital Advisors“, 1932 metais ta pytą P.Picasso meilužės portretą „Sapnas“ (Le Reve) nupirko už 155 mln. dolerių (417,4 mln. litų), nu rodė laikraštis, remdamasis anoni miniu šaltiniu. Teigiama, kad tai didžiausia su ma, kokią JAV kolekcininkai yra sumokėję už meno kūrinį. S.A.Cohenui ir S.Wynnui, kurie abu yra milijardieriai ir žinomi me no kolekcininkai, su tuo konkrečiu P.Picasso paveikslu yra susijusi iš tisa istorija. 2006 metais S.Wynnas, rodydamas paveikslą keliems draugams, jį nety čia pradūrė alkūne. Dieną prieš tai jis buvo sutikęs parduoti jį S.A.Cohenui už 139 mln. dolerių, bet palaikė tą in cidentą ženklu, kad paveikslas turi likti pas jį, tada rašė spauda. BNS inf.