2013-03-29 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

PENKTADIENIS, KOVO 29, 2013

www.kl.lt

Sei­mas nu­spren­dė: nau­jų me­tų iš­va­ka­rės – ne šven­tė.

Lietuva 5p.

Ve­ly­kų sa­vait­ga­lį Kur­šių ma­rios su­lauks žve­jų ant­plū­džio.

72 (19 675)

Kip­ro ban­kams at­vė­rus du­ris, gy­ven­to­jus vis tiek ka­muo­ja ne­ži­nia.

Pasaulis 9p.

Užribis 7p.

Pa­tal­pos na­me – nie­kie­no Vie­na uos­ta­mies­ čio na­mų bend­ri­ja ke­lias­de­šimt me­tų nuo­mo­jo pa­tal­pas, ku­rios ga­li pri­klau­ sy­ti ne jai, o vals­ty­ bei. Pa­tal­pų, ku­rio­ se anks­čiau vei­kė mais­to par­duo­tu­vė, nuo­sa­vy­bė nė­ra įre­ gist­ruo­ta, o re­bu­są, kam iš tik­ro jos pri­ klau­so, ga­li iš­narp­ lio­ti tik teis­mas.

Kaina 1,30 Lt

„Šian­dien – Di­dy­sis ket­vir­ ta­die­nis, jei­gu ką.“ Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas va­kar po­li­ti­kus ra­gi­no ne­si­gin­čy­ti, o lai­ky­tis rim­ties.

2p.

Val­džiai – neį­ti­kė­ti­ni įta­ri­mai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ro Sau­liaus Gir­daus­ko vie­šai iš­tar­ti įta­ri­mai, jog kai ku­rie uos­ta­mies­čio val­di­ nin­kai dir­ba ne Lie­tu­vai, o ki­toms vals­ty­bėms, Klai­pė­do­je su­kė­lė pa­ si­pik­ti­ni­mo aud­rą.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Iš­gir­do per te­le­vi­zi­ją

Pa­di­di­no nuo­mos mo­kes­tį

Klai­pė­die­tis Da­rius Be­kė­ža Bal­ ti­jos pro­spek­to 29 na­me esan­čias pa­tal­pas iš pa­sta­to bend­ri­jos „Ju­ bi­lie­jus“ iš­si­nuo­mo­jo prieš 12 me­ tų. Vy­ras čia ati­da­rė mais­to pre­kių par­duo­tu­vę.

Pa­sak D.Be­kė­žos, jam ne­ki­lo jo­ kių įta­ri­mų, kad ga­li bū­ti kaž­kas ne taip. „Bu­vo pa­si­ra­šy­ta nuo­mos su­ tar­tis, iš­ra­šo­mos są­skai­tos. Vis­ kas at­ro­dė tei­sė­ta“, – tei­gė vy­ras.

4

Po­zi­ci­ja: D.Be­kė­žos nuo­mo­ne, bend­ri­ja ne­tu­rė­jo tei­sės nuo­mo­ti pa­tal­pų, nes šios jai ne­prik­lau­so.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

To­kius uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­ bės dar­buo­to­jams mes­tus kal­ti­ni­ mus Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas pa­va­di­no Lie­tu­vo­je pre­ce­den­to ne­tu­rin­čiu įvy­kiu. Įta­ri­mai apie ga­li­mai ki­toms vals­ty­bėms dir­ban­čius Klai­pė­dos val­di­nin­kus iš S.Gir­daus­ko lū­pų nu­skam­bė­jo na­cio­na­li­nės te­le­vi­zi­ jos ete­ry­je. Taip jis įver­ti­no Klai­pė­ dos val­džios ke­ti­ni­mus nuo bir­že­lio 1-osios nak­ti­mis draus­ti trau­ki­nių eis­mą geležinkeliu palei Ne­mu­no gat­vę.

2

20

2

PENKTADIENIS, kovo 29, 2013

miestas

Politikai reikalavo direktorės galvos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­čio po­li­ti­kams pri­sta­čiu­ si praė­ju­sių me­tų sa­vo veik­los ata­ skai­tą Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­ mo­na­vi­čiū­tė su­lau­kė ne­ti­kė­to pa­ siū­ly­mo – at­si­sta­ty­din­ti ar bū­ti at­ sta­ty­din­ta.

Pa­reiš­ki­mą dėl J.Si­mo­na­vi­čiū­tės at­sta­ty­di­ni­mo va­kar po­sė­dy­je iš­ pla­ti­no Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­ vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ ja mies­to ta­ry­bo­je.

Jos na­rių nuo­mo­ne, di­rek­to­rę rei­kė­tų at­sta­ty­din­ti, nes ji jau­čia­ si tu­rin­ti dau­giau ga­lių nei mies­to ta­ry­bos na­riai. „Ko­le­gi­jo­je bu­vo nu­spręs­ta, kad A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nė mo­kyk­ la bū­tų pri­jung­ta prie „San­tar­vės“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los. Ta­čiau pa­ reng­tas vi­sai ki­toks mies­to ta­ry­ bos spren­di­mas, J.Si­mo­na­vi­čiū­tė ig­no­ra­vo po­li­ti­kų nuo­mo­nę. To­ dėl ir ma­no­me, kad rei­kia ar­ba iš­ for­muo­ti mies­to ta­ry­bos ko­le­gi­ją, nes jos nuo­mo­nės ne­pai­so­ma, ar­ ba at­sta­ty­din­ti Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rę“, – tei­gė kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos se­ niū­nas Arū­nas Barb­šys.

J.Si­m o­n a­v i­č iū­t ė paaiš­k i­n o, kad ko­le­gi­jos spren­di­mai yra tik

pa­ta­r ia­m o­j o po­b ū­d žio. „Iš­g ir­ dę jos nuo­mo­nę, mes ir bu­vo­me pa­ren­g ę mies­to ta­ry­b os spren­ di­m o pro­j ek­t ą A.Rub­l io­vo pa­ grin­d i­n ę mo­k yk­l ą pri­j ung­t i prie „San­tar­v ės“. Ta­č iau ta­p o aki­ vaiz­du, kad mo­kyk­los bend­ruo­ me­n ė to­k į spren­d i­m ą ga­l i ap­ skųs­ti teis­mui. To­dėl tu­rė­jau du ke­l ius – ar­ba kreip­t is į švie­t i­ mo ir moks­lo mi­nist­rą dėl lei­di­ mo pri­j ung­t i mo­k yk­l ą, ar­ba pa­ reng­ti ki­tą spren­di­mo pro­jek­tą“, – dės­tė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė.

Dau­gu­ma mies­to ta­ry­bos na­rių Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos ir jos pa­val­di­nių praė­ju­sių me­tų veik­lą ver­ti­no tei­gia­mai. „Ačiū už dar­bą“, – to­kį įver­ti­ni­ mą sky­rė Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ jos se­niū­nas Al­gir­das Grub­lys.

Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos frak­ ci­jos se­niū­nas Ri­man­tas Ta­raš­ke­ vi­čius taip pat pa­lai­kė J.Si­mo­na­ vi­čiū­tę, ku­ri pri­klau­so tai pa­čiai par­ti­jai. „Ma­no­me, kad ad­mi­nist­ ra­ci­ja dir­ba tik­rai ge­rai ir ne J.Si­ mo­na­vi­čiū­tė kal­ta, kad kie­muo­ se yra šu­nų iš­ma­tų, nors kai ku­rie ko­le­gos ją kal­ti­na net tuo“, – pa­ brė­žė R.Ta­raš­ke­vi­čius.

Nors ir ne ab­so­liu­čia bal­sų dau­ gu­ma, ta­čiau J.Si­mo­na­vi­čiū­tės ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos praė­ju­sių me­tų veik­los ata­ skai­tai bu­vo pri­tar­ta.

Sta­žas: J.Si­mo­na­vi­čiū­tė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­

to­re dir­ba jau be­veik dve­jus me­tus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tvar­ka: Til­tų gat­ve lei­džia­ma va­žiuo­ti vos 30 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­tį ri­bos gė­lynais Til­tų gat­vės grin­di­niu le­kian­tys ir triukš­mą ke­lian­tys au­to­bu­sų vai­ruo­to­jai tu­rės pra­tin­tis va­ži­nė­ti lė­čiau – šioje gatvėje siū­lo­ ma pri­sta­ty­ti gė­lių klom­bų.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­ tė va­kar mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­ je iš tri­bū­nos vie­šai krei­pė­si į Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nus, vie­šo­ sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ va­do­vus. „No­rė­čiau pa­pra­šy­ti, kad vi­si jie pri­min­tų au­to­bu­sų ir marš­ru­ti­nių tak­si vai­ruo­to­jams, jog Til­tų gat­ ve ga­li­ma va­žiuo­ti tik 30 ki­lo­met­ rų per va­lan­dą grei­čiu. Ta­čiau vai­ ruo­to­jai to­kio drau­di­mo ne­pai­so ir va­žiuo­ja kur kas grei­čiau. Ir pa­ grin­di­nė pro­ble­ma yra ne eis­mo sau­gu­mas, o ke­lia­mas triukš­mas, nes kuo grei­čiau au­to­bu­sas va­žiuo­ ja per se­na­mies­čio bru­ką, tuo di­ des­nį gar­są jis sklei­džia“, – pa­brė­ žė R.Sta­še­vi­čiū­tė.

To­dėl, anot jos, se­na­mies­čio gy­ ven­to­jai itin ken­čia, nors ir tu­rė­ jo su­si­tai­ky­ti su tuo, kad vie­ša­jam

Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė:

Pa­ti ge­riau­sia prie­ mo­nė grei­čiui ri­bo­ti yra ne ke­lio ženk­lai, o va­žiuo­ja­mo­sios da­ lies su­siau­ri­ni­mas.

trans­por­tui Til­tų gat­ve lei­džia­ma va­žiuo­ti ir sa­vait­ga­liais. Ar­chi­ tek­tė pa­siū­lė išei­tį, kaip pri­vers­ ti vai­ruo­to­jus Til­tų gat­ve va­žiuo­

ti lė­čiau – to­kiu grei­čiu, koks yra lei­džia­mas. „Pa­ti ge­riau­sia prie­mo­nė grei­ čiui ri­bo­ti yra ne ke­lio ženk­lai, o va­žiuo­ja­mo­sios da­lies su­siau­ri­ ni­mas. Siū­lau nu­sta­ty­ti, kad Til­tų gat­vės va­žiuo­ja­mo­sios da­lies plo­ tis bū­tų še­ši met­rai – po tris kiek­ vie­nai juos­tai, ir dar nu­ma­ty­ti po pu­sant­ro met­ro kiek­vie­no­je gat­ vės pu­sė­je dvi­ra­ti­nin­kams. O tas da­lis rei­kia at­skir­ti fi­zi­nė­mis prie­ mo­nė­mis, pa­vyz­džiui, gė­lių klom­ bo­mis“, – vie­šai sa­vo siū­ly­mą iš­sa­ kė R.Sta­še­vi­čiū­tė.

Ji pa­brė­žė, kad toks siū­ly­mas ne­prieš­ta­rau­ja gat­vių nor­ma­ty­vi­ niams rei­ka­la­vi­mams.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Liud­vi­kas Dū­da jau anks­čiau yra sa­kęs, jog su­lauk­ta gy­ven­to­jų skun­dų, kad au­to­bu­sai Til­tų gat­ve va­žiuo­ja per grei­tai ir ke­lia di­de­ lį triukš­mą, to­dėl bus ieš­ko­ma bū­ dų, kaip spręs­ti pro­ble­mą.

Val­džiai – neį­ti­kė­ti­ni įta­ri­mai To­kių prie­mo­nių uos­ta­ 1 mies­čio val­džia ke­ti­na im­tis to­dėl, kad Klai­pė­dos vals­ty­

bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja iš Ne­mu­ no gat­vės neiš­kel­di­na gy­ven­to­jų.

Jie esą yra pri­vers­ti ken­tė­ti nuo triukš­mo, vib­ra­ci­jos. To­dėl uos­ta­ mies­čio val­džia ir su­gal­vo­jo, kad nuo 22 iki 6 val. trau­ki­nių eis­mas Ne­mu­no gat­vės ruo­že tu­rė­tų bū­ti už­draus­tas. Taip esą bent nak­ti­mis gy­ven­to­jai ga­lės pail­sė­ti.

An­ti­vals­ty­bi­nis veiks­mas

Ta­čiau to­kiam drau­di­mui dar tu­ri pri­tar­ti Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja.

S.Gir­daus­kas na­cio­na­li­nės te­le­ vi­zi­jos žur­na­lis­tams aiš­ki­no, kad mi­nis­te­ri­ja to­kio drau­di­mo tik­rai ne­pa­lai­mins. „Po tuo ga­li sly­pė­ti, sun­ku nu­ spė­ti, bet gal­būt kai­my­ni­nių ša­lių,

ki­tų uos­tų suin­te­re­suo­tu­mas. Tai an­ti­vals­ty­bi­nis veiks­mas“, – na­ cio­na­li­nės te­le­vi­zi­jos ete­ry­je lie­jo­ si S.Gir­daus­ko žo­džiai.

Jais jis ban­dė pa­grįs­ti nuo­gąs­ ta­vi­mus, kad už­drau­dus nak­ti­ mis trau­ki­nių eis­mą Ne­mu­no gat­ ve vers­li­nin­kai ga­li nu­kreip­ti sa­vo kro­vi­nius per kai­my­ni­nių ša­lių uos­tus. O tai bū­tų la­bai ne­nau­din­ ga Lie­tu­vai.

A.Šul­cas tvir­ti­no, kad iš­gir­dus to­kius įta­ri­mus ir gal­būt net kal­ti­ ni­mus ko­ne pa­kir­to ko­jas. „Tai reiš­k ia, kad su­s i­s ie­k i­m o vi­ce­mi­nist­ras įta­ria, jog kai ku­ rie Klai­pė­dos val­di­nin­kai, ku­rie pa­ren­gė spren­di­mą draus­ti nak­ ti­m is trau­k i­n ių eis­m ą Ne­m u­ no gat­vė­je, ga­li­mai tar­nau­ja ki­tų Bal­ti­jos ša­lių uos­tams. Nors ir yra žo­de­lis „ga­li­mai“, ta­čiau iš­sa­ky­

ti pa­mąs­ty­mai tik­rai ver­ti im­tis veiks­mų“, – at­si­to­kė­ti nuo vi­ce­ mi­nist­ro pa­reiš­ki­mo ne­ga­lė­jo vi­ ce­me­ras A.Šul­cas.

Ne­ga­li­ma ne­rea­guo­ti

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas va­ kar krei­pė­si į vi­sus mies­to ta­ry­ bos na­rius ir ra­gi­no pa­gal­vo­ti, kaip ga­li­ma rea­guo­ti į S.Gir­daus­ko pa­ svars­ty­mus. „Ma­nau, kad ir sa­vi­val­dy­bė, ir mies­to ta­ry­ba į vie­šai iš­sa­ky­tą pa­ reiš­ki­mą tu­ri rea­guo­ti san­tū­riai ir ra­miai, bet rea­guo­ti. Ne­mu­no gat­ vė­je žmo­nės gy­ve­na ne­žmo­niš­ko­ mis są­ly­go­mis, o mes esa­me kal­ti­ na­mi an­ti­vals­ty­biš­kais veiks­mais“, – pik­ti­no­si A.Šul­cas.

Jis gar­siai svars­tė, jog rei­kė­tų pa­ gal­vo­ti apie tai, kad mies­to ta­ry­ba gal­būt ga­lė­tų kreip­tis į ati­tin­ka­mas

Pa­ža­das: Ne­mu­no gat­vė­je ša­lia ge­le­žin­ke­lio bė­gių gy­ve­nan­tys klai­pė­

die­čiai jau ke­le­rius me­tus lau­kia, kol bus iš­kel­din­ ti.

ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios ir iš­siaiš­kin­tų, ar ku­rie nors uos­ta­mies­čio val­di­ nin­kai at­sto­vau­ja ki­tų ša­lių in­te­ re­sams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Gal­būt rei­kė­tų kreip­tis ir į vals­ ty­bės tar­nau­to­jų, po­li­ti­kų eti­ką ver­ti­nan­čias ins­ti­tu­ci­jas“, – tei­gė A.Šul­cas.

3

PENKTADIENIS, kovo 29, 2013

miestas Fi­na­le – trys klai­pė­die­čiai

Pel­nė ap­do­va­no­ji­mus

Įam­žins at­mi­ni­mą

Į Na­cio­na­li­nio dik­tan­to fi­na­lą pa­ te­ko trys klai­pė­die­čiai: Lai­mo­nas Bo­gu­šas, Li­na Hall ir Vi­li­ja Piš­či­ kie­nė. Fi­na­las vyks ba­lan­džio 20 die­ną Vil­niu­je. 6-ojo Na­cio­na­li­nio dik­tan­to fi­na­lo nu­ga­lė­to­jai bus ap­do­va­no­ti ge­gu­žės 7 die­ną Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tū­ro­ je. Pir­ma­ja­me eta­pe dik­tan­tą ra­ šė 81 klai­pė­die­tis.

Klai­pė­die­tėms cho­reog­ra­fei Ag­ ni­jai Šei­ko (nuo­tr.) ir re­ži­sie­ rei Ol­gai La­pi­nai įteik­ti svar­biau­ si ša­lies teat­ra­lų ap­do­va­no­ji­mai – Auk­si­niai sce­nos kry­žiai ir 7,15 tūkst. li­tų dy­džio pre­mi­jos. A.Šei­ ko įver­tin­ta už spek­tak­lį „Aikš­te­ lė­je lais­vų vie­tų nė­ra“, O.La­pi­na – už spek­tak­lį „Bran­gu­sis at­rak­ cio­nų par­ko dė­de“.

Uos­ta­mies­ty­je bus įam­žin­tas Ma­žo­sios Lie­tu­vos vi­suo­me­nės vei­kė­jo, lie­tu­vy­bės puo­se­lė­to­ jo, Til­žės ak­to sig­na­ta­ro, Klai­pė­ dos kraš­to pri­jun­gi­mo prie Lie­ tu­vos ini­cia­to­riaus Mar­ty­no Jan­ kaus (1858–1946) at­mi­ni­mas.

Spe­cia­li len­ta bus pa­ka­bin­ta ant Šau­lių g. 5 pa­sta­to, ku­ria­me ke­ le­rius me­tus M.Jan­kus gy­ve­no.

Rink­lia­va pri­va­lo­ma ne­be vi­siems Rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą Klai­ pė­do­je tvar­ka vėl su­lau­kė ko­rek­ci­jų. Ta­ čiau po­li­ti­kai ne­ke­ti­na su­sto­ti ir nu­ma­tė, kad tvar­ką dar ko­re­guos ki­ta­me mies­to ta­ ry­bos po­sė­dy­je.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Va­kar uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai pa­tvir­ ti­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­siū­ly­tas rink­lia­vos už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo tvar­kos pa­tai­sas.

To­dėl lei­di­mus ne­mo­ka­mai sta­ ty­ti au­to­mo­bi­lius ap­mo­kes­tin­to­se zo­no­se ga­lės įsi­gy­ti ne tik gy­ven­to­ jai, bet ir ju­ri­di­niai as­me­nys ar žmo­ nės, dir­ban­tys su vers­lo liu­di­ji­mais.

Jiems taip pat bus ga­li­ma įsi­gy­ti vie­ nam tur­ti­niam vie­ne­tui du lei­di­mus ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius 200 met­rų spin­du­liu ap­link pa­tal­ pas. Pir­ma­sis lei­di­mas kai­nuos 5 li­ tus me­tams, o ant­ra­sis – 250 li­tų.

Po­li­ti­kai va­kar taip pat nu­sta­tė, kad bus ga­li­ma įsi­gy­ti leng­va­ti­nius lei­di­mus sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius vi­so­ je ap­mo­kes­tin­to­je zo­no­je. Toks lei­ di­mas me­tams kai­nuos 100 li­tų ir jis bus tai­ko­mas val­diš­kų įstai­gų, esan­čių ap­mo­kes­tin­to­je te­ri­to­ri­jo­je, vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­ nių tar­ny­bi­niams au­to­mo­bi­liams.

Leng­va­ti­nius lei­di­mus ga­lės nu­

100

Kry­ž ius. Di­d į­jį penk­ta­die­n į ti­k in­t ie­ji Lie­tu­vos di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se Jė­ zų pa­gar­bi­na da­ly­vau­da­mi Kris­taus nuei­to Kry­ž iaus ke­l io ir kan­čios ap­ mąs­ty­me ei­se­no­je mies­t ų gat­vė­mis.

Prie šios pro­ce­si­jos kvie­čia­m i pri­si­ jung­ti ir klai­pė­die­čiai. Ji pra­si­dės šian­ dien 15 val. Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ny­ čio­je, o baig­sis Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­ nės baž­ny­čio­je. Dėl pro­ce­si­jos tarp 15 ir 16.30 val. nuo tvar­ka­raš­čių ga­li nu­ kryp­ti mies­to vie­ša­sis trans­por­tas.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­ gist­ruo­tos 10 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­ rė Ma­ri­ja Lo­chan­ki­na (g. 1920 m.), Ma­ ri­ja Li­novs­ka­ja (g. 1923 m.), Al­do­na Ma­ li­naus­kie­nė (g. 1930 m.), An­ta­nas Dei­ man­tas (g. 1932 m.), Ra­su­tė Na­ri­jaus­kai­ tė (g. 1950 m.), Ni­ko­laj Ru­da­kov (g. 1955 m.), Vy­tau­tas Mie­že­tis (g. 1962 m.), Vy­ gan­tas Tom­ke­vi­čius (g. 1969 m.), Igo­ris Bur­la­čen­ko (g. 1971 m.), Svet­la­na Mar­ ke­vi­čie­nė (g. 1972 m.).

– tiek li­tų kai­nuo­ja me­ti­ nis leng­va­ti­nis lei­di­mas ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį. si­pirk­ti ir Klai­pė­dos gar­bės pi­lie­ čiai, kul­tū­ros ma­gist­rai, as­me­nys, ap­do­va­no­ti už me­tų dar­bus.

Mies­to ta­ry­bos na­rė Zi­ta Šli­čy­tė siū­lė, kad tei­sė įsi­gy­ti leng­va­ti­nius lei­di­mus bū­tų su­teik­ta ir dau­gia­ vai­kėms šei­moms – tė­vo ar mo­ ti­nos var­du re­gist­ruo­tiems au­to­ mo­bi­liams. Lei­di­mą to­kios šei­mos ga­lė­tų gau­ti tol, kol vi­siems vai­ kams su­kaks 18 me­tų.

Ta­čiau mies­to po­li­ti­kai to­kiam siū­ ly­mui ne­pri­ta­rė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta

Dienos telegrafas

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ok­t iab­r i­na Is­to­mi­na, Pa­ve­las Ma­l i­n i­ nas, Svet­la­na Mar­ke­vi­čie­nė, Bro­nis­la­ va Skrins­kie­nė, Vy­tau­tas Mie­že­tis, Ra­ su­tė Na­ri­jaus­kai­tė, Ma­ri­ja Li­novs­ka­ja.

Kaina: statyti automobilius senamiestyje brangu bus ne visiems.

Si­mo­na­vi­čiū­tė pa­ti­ki­no, jog su­da­ry­ ta dar­bo gru­pė ana­li­zuo­ja, ko­kius lei­ di­mus bū­tų ga­li­ma su­teik­ti dau­gia­ vai­kėms šei­moms, kad joms pa­vyk­tų

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

iš­veng­ti iš­lai­dų už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą. „Ma­nau, kad ki­ta­me po­sė­ dy­je jums jau pa­teik­si­me spren­di­mo pro­jek­tą“, – tei­gė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Joa­na Šu­kie­nė, Al­do­na Ma­li­naus­ kie­nė, Igo­ris Bur­la­čen­ko.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­rų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 7 ber­niu­kai.

Klaipėdos mo­kyk­loms – ir po­ky­čiai, ir ra­my­bė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­die­čių iš­rink­ti po­li­ti­kai nu­ brė­žė gai­res, kaip ar­ti­miau­siu me­ tu tu­rė­tų bū­ti per­tvar­ky­tas uos­ta­ mies­čio mo­kyk­lų tink­las. Di­džiau­ si po­ky­čiai lau­kia kai ku­rių gim­na­ zi­jų ir spe­cia­lių­jų ug­dy­mo įstai­gų.

Dėl pa­sta­rų­jų tarp po­li­ti­kų ir ki­lo dau­giau­sia gin­čų. Kai ku­rie po­li­ti­ kai vi­sais įma­no­mais bū­dais prie­ši­ no­si siū­ly­mui „Gu­bo­jos“ mo­kyk­lą pri­jung­ti prie „Mei­dei­nės“. Abie­ jo­se šio­se įstai­go­se ug­do­mi neį­ga­ lūs vai­kai.

Mo­kyk­las su­jung­ti su­ma­ny­ta to­ dėl, kad kiek­vie­no­je jų mo­ko­si po maž­daug 80 moks­lei­vių, o jos įsi­ kū­ru­sios la­bai di­de­lė­se pa­tal­po­ se, ku­rių iš­lai­ky­mas bran­giai kai­ nuo­ja.

To­dėl ir siū­ly­ta „Gu­bo­jos“ mo­ kyk­lą pri­jung­ti prie „Me­dei­nės“ bei nu­sta­ty­ti, kad ji veiks da­bar­ti­ nė­se sa­vo pa­tal­po­se Pa­ne­vė­žio gat­ vė­je. Tai reiš­kia, jog moks­lei­viai iš reor­ga­ni­zuo­tos „Gu­bo­jos“ mo­kyk­

los, ku­ri yra Smil­te­lės gat­vė­je, tu­ rės bū­ti ve­ža­mi mo­ky­tis į Pa­ne­vė­ žio gat­vę.

Pa­vė­žė­ji­mo klau­si­mas ir su­kė­lė la­bai daug dis­ku­si­jų, nes esą taip to­ li kiek­vie­ną ry­tą vež­ti vai­kus, tu­rin­ čius sun­kią ne­ga­lią, yra ne tik ne­lo­ giš­ka, bet ir la­bai kenks­min­ga.

Ir po­li­ti­kų, ir spe­cia­lių­jų mo­kyk­ lų bend­ruo­me­nių aist­ras šiek tiek ap­ra­min­ti ban­dė Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Jis pa­siū­lė, pa­ties žo­džiais ta­ riant, komp­ro­mi­si­nį spren­di­mą – įpa­rei­go­ti sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­ją iki šių me­tų rug­sė­jo 1-osios pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je su­for­muo­ ti kla­ses ar sky­rius, ku­riuo­se ga­lė­ tų bū­ti ug­do­mi sun­kią ne­ga­lią tu­ rin­tys vai­kai, ku­rių dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių ne­ga­li­ma kiek­vie­ną ry­ tą vež­ti mo­ky­tis į šiau­ri­nę mies­ to da­lį.

To­kiam pro­to­ko­li­niam pa­ve­di­ mui dau­gu­ma po­li­ti­kų pri­ta­rė. Jie sy­kiu pa­lai­mi­no ir siū­ly­mą reor­ga­ ni­zuo­ti „Gu­bo­jos“ mo­kyk­lą, ją pri­ jun­giant prie „Me­dei­nės“.

Daug dis­ku­si­jų ki­lo ir dėl A.Rub­

lio­vo pa­grin­di­nės mo­kyk­los li­ki­mo.

Bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos pla­ne iki 2015 me­tų bu­ vo nu­ma­ty­ta, kad A.Rub­lio­vo pa­ grin­di­nė mo­kyk­la bent me­tus bus ne­lie­čia­ma – bus ste­bi­ma, kaip jos bend­ruo­me­nė lai­ko­si pa­tvir­tin­to tau­py­mo pla­no.

Ta­čiau kai ku­rie po­li­ti­kai la­ bai no­rė­jo, kad pla­ne bū­tų aiš­kiai įra­šy­ta, jog A.Rub­lio­vo pa­grin­di­ nė mo­kyk­la nuo ki­tų me­tų rug­sė­jo 1-osios bus pri­jung­ta prie „San­tar­ vės“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los.

To­kio kai ku­rių iš­rink­tų­jų bal­so val­dan­čio­ji dau­gu­ma neiš­gir­do ir pa­tvir­ti­no to­kį bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kos pla­ną, ko­kį pa­ren­gė sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­ja.

Baig­tos dis­ku­si­jos ir dėl priė­ mi­mo į pres­ti­ži­nė­mis lai­ko­mas Vy­tau­to Di­džio­jo ir „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jas. Į jas moks­lei­viai bus prii­ma­mi at­si­žvel­giant ne į gy­ve­ na­mą­ją vie­tą, o į ga­bu­mus. No­rin­ čių­jų čia pa­tek­ti pa­grin­di­nių ug­ dy­mo da­ly­kų vi­dur­kis tu­rės bū­ti aukš­tes­nis nei 8 ba­lai.

Nu­ma­to­mi po­ky­čiai: Klai­pė­dos „Ait­va­ro“, „Ža­lia­kal­nio“

Klai­pė­dos „Gu­bo­jos“ mo­kyk­lą reor­

gim­na­zi­jo­se, „San­tar­vės“ pa­grin­di­nė­ je mo­kyk­lo­je vyk­dy­ti nuo­to­li­nį mo­ ky­mą nuo 2014–2015 moks­lo me­tų;

ga­ni­zuo­ti pri­jun­giant prie Klai­pė­dos „Me­dei­nės“ mo­kyk­los nuo rug­sė­jo 1 d., vi­sų „Gu­bo­jos“ mo­kyk­los mo­ky­ to­jų dar­bo san­ty­kius tę­siant „Me­dei­ nės“ mo­kyk­lo­je;

Klai­pė­dos „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jo­je

for­muo­ti vi­sas I gim­na­zi­nes kla­ses, Klai­pė­dos Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ jo­je at­ski­ras I gim­na­zi­nes kla­ses aka­ de­mi­nių po­rei­kių tu­rin­tiems mo­ki­ niams nuo ki­tų moks­lo me­tų;

ne­pri­gir­din­čių­jų mo­kyk­los per­kė­li­ mo į at­si­lais­vi­nu­sias pa­tal­pas Bal­ti­ kal­nio g. 9A;

Klai­pė­dos Pra­no Ma­šio­to pro­gim­na­

Ne­nu­ma­ty­ti struk­tū­ri­nių po­ky­čių

zi­jo­je įgy­ven­din­ti Ka­ta­li­kiš­ko­jo ug­dy­ mo sis­te­mos sam­pra­tos ele­men­tus;

„Sau­lė­te­kio“, Send­va­rio, Vi­tės, A.Rub­ lio­vo pa­grin­di­nė­se mo­kyk­lo­se.

At­si­sa­ky­ti Klai­pė­dos kur­čių­jų ir

4

penktadienis, kovo 29, 2013

miestas

Pa­tal­pos na­me – nie­kie­no 1

Vers­li­nin­kui dėl pa­tal­pų rū­pes­čių ne­ki­lo iki praė­ ju­sių me­tų va­sa­rio, kai pa­si­bai­gė nuo­mos su­tar­tis. Anot D.Be­kė­žos, ta­da nau­jai iš­rink­tas bend­ri­jos pir­ mi­nin­kas nu­spren­dė vie­na­ša­liš­kai pa­di­din­ti nuo­mos kai­ną. „Anks­čiau mo­kė­jau 7–8 li­tus už kvad­ra­ti­nį met­rą, o pir­mi­nin­kas no­rė­jo, kad mo­kė­čiau po 12–15. Pa­ si­pik­ti­nau ir do­mė­jau­si, ko­dėl mo­ kes­tis taip išau­go. Ma­tyt, pa­tal­pos bu­vo pa­ža­dė­tos ki­tam žmo­gui, dar ne­ži­nant, ar aš dirb­siu“, – pa­sa­ko­ jo vy­ras.

Vers­li­nin­ko tei­gi­mu, jam te­ko už­da­ry­ti par­duo­tu­vę, nes ne­bu­vo pra­tęs­ta nuo­mos su­tar­tis, ir pa­ pra­šy­ta iš­tuš­tin­ti pa­tal­pas.

Ai­das Pet­ro­šius

Re­g ist­r ų cent­ro at­sto­vas

L

ie­tu­vo­je nė­ra prie­vo­lės įre­ gist­ruo­ti nuo­sa­vy­bės tei­sę į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą per api­ brėž­tą ter­mi­ną. Ma­no­me, kad tai nė­ra ge­ra pra­kti­ka. Dėl to ir gy­ven­ to­jams, ir vers­lui, ir vals­ty­bi­nėms ins­ti­ tu­ci­joms ky­la pro­ble­mų. O pa­sta­ro­sios ga­li bū­ti įvai­riau­sios. Pa­vyz­džiui, vals­ ty­bė ga­li ne­ž i­no­ti, kaip ap­mo­kes­tin­ti, jei kal­ba bū­tų apie re­no­va­ci­ją, ga­li bū­ ti neaiš­ku, su kuo tar­tis. Ga­li kil­ti ir ki­ tų sun­ku­mų.

Tarp dan­gaus ir že­mės

Už­da­ręs par­duo­tu­vę, klai­pė­die­tis ėmė do­mė­tis pa­tal­po­mis. Iš Re­ gist­rų cent­ro gau­ta pa­žy­ma nu­ste­ bi­no. Paaiš­kė­jo, kad pa­tal­pos nie­ kam ne­prik­lau­so – daik­ti­nės tei­sės į jas Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­re neį­re­gist­ruo­tos. „Tos pa­tal­pos ka­bo tarp dan­gaus ir že­mės. Jos bend­ri­jai ne­prik­lau­so.

Va­di­na­si, ši ap­skri­tai ne­tu­rė­jo tei­ sės nuo­mo­ti pa­tal­pų“, – ste­bė­jo­si vers­li­nin­kas.

D.Be­kė­ža raš­tu krei­pė­si ir į ki­tas ins­ti­tu­ci­jas. Tarp jų – ir Vals­ty­bi­ nę mo­kes­čių ins­pek­ci­ją, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bę. Pas­ta­ro­sios jis pra­šė leis­ti pri­va­ti­zuo­ti pa­tal­pas.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė at­sa­kė, kad mi­nė­tos pa­tal­pos jai nuo­sa­vy­ bės ar pa­si­ti­kė­ji­mo tei­se ne­prik­lau­ so. Me­ri­ja ne­tu­ri ir duo­me­nų, kas yra mi­nė­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kas.

Vers­li­nin­kui bu­vo nu­ro­dy­ta apie tur­tą, ku­ris ne­tu­ri sa­vi­nin­ kų, pra­neš­ti Vals­ty­bi­nei mo­kes­ čių ins­pek­ci­jai, ku­ri tu­rė­tų pra­dė­ti šio tur­to ap­skai­ty­mo ir priė­mi­mo pro­ce­dū­ras.

Komentaras

Skir­tu­mas: tei­gia­ma, kad prie Bal­ti­jos pro­spek­to 29 na­mo pri­jung­ta­me 27 na­me nuo­mo­ja­mos pa­tal­pos yra

įtei­sin­tos.

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ ja nu­ro­dė, jog da­ry­ti­na iš­va­da, kad pa­tal­pų sa­vi­nin­kas yra vals­ty­bė, o jų val­dy­to­ja – sa­vi­val­dy­bė. „Per 11 me­tų bend­ri­jai su­mo­kė­ jau per 97 tūkst. li­tų. Ar šiuo at­ve­ ju nė­ra pa­da­ry­tas nuo­sto­lis vals­ty­ bei?“ – svars­tė klai­pė­die­tis.

Spy­na du­ry­se – ki­ta

Anot D.Be­kė­žos, nors nuo pir­mo­ jo krei­pi­mo­si į sa­vi­val­dy­bę praė­jo dau­giau nei me­tai, nie­kas ne­pa­si­ kei­tė. Pa­tal­po­se, ku­rias jis nuo­mo­ jo, ir to­liau šei­mi­nin­kau­ja bend­ri­ja. „Su­si­da­ro įspū­dis, kad pa­tal­ pos sa­vi­val­dy­bei ne­rei­ka­lin­gos“, – tvir­ti­no vers­li­nin­kas.

To­dėl D.Be­kė­ža sa­vo daik­tų iš jų neišk­raus­tė. Ne­mo­kė­jo ir nuo­mos mo­kes­čio.

„Ne­ži­nau, kam tu­riu mo­kė­ti, nes neaiš­ku, kas yra sa­vi­nin­kas. Lau­ kiu, kol tai iš­si­spręs. Kai ateis šei­ mi­nin­kas su do­ku­men­tais, tuo­met iš­si­kraus­ty­siu“, – tei­gė vy­ras.

Ta­čiau, anot D.Be­kė­žos, bu­vo su­lauk­ta ne­ti­kė­tų veiks­mų. Prieš ke­lias sa­vai­tes bend­ri­jos pir­mi­ nin­kas esą iš­lau­žė pa­tal­pų spy­ną ir ją pa­kei­tė. Klai­pė­die­tis skun­dė­ si, kad da­bar ne­ga­li pa­siim­ti sa­ vo daik­tų.

Pa­sak vers­li­nin­ko, vi­du­je yra li­ ku­sios len­ty­nos, šal­dy­tu­vai. Bu­vo ir pi­ni­gų, do­ku­men­tų. „Krei­piau­si į po­li­ci­ją, bet ši man pa­siū­lė kreip­tis į teis­mą. Nors ma­ no daik­tai vi­du­je, ne­ga­liu įei­ti į pa­tal­pas, nes ne­su šių sa­vi­nin­kas.

Bend­ri­jos pir­mi­nin­kas ma­nęs į vi­ dų neį­lei­džia, jo te­le­fo­nas iš­jung­ tas“, – pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kas.

Daik­tų nei­ma pa­ts?

Dau­g ia­b u­č ių na­m ų sa­v i­n in­k ų bend­ri­jos „Ju­bi­lie­jus“ pir­mi­nin­kas Jo­nas Ra­kic­kas tvir­ti­no, jog bend­ ri­ja mi­nė­tas pa­tal­pas nuo­mo­ja 40 me­tų. Pa­sak va­do­vo, jos bu­vo nuo­ mo­ja­mos D.Be­kė­žos įmo­nei dau­ giau nei vie­nuo­li­ka me­tų. „Kai ta­pau pir­mi­nin­ku, su­tar­ties su juo ne­pra­tę­siau. Pats D.Be­kė­ža ne­no­rė­jo“, – tvir­ti­no jis.

J.Ra­kic­kas pa­sa­ko­jo, kad D.Be­ kė­žai vers­las ne­la­bai se­kė­si. Jis pra­dė­jo ne­be­mo­kė­ti nuo­mos.

Pa­sak pir­mi­nin­ko, vers­li­nin­ kas iš­nuo­mo­ti pa­tal­pas siū­lė ki­ tai įmo­nei. „Jis at­ve­dė ki­tus nuo­mi­nin­ kus. Ta­da at­si­ra­do dar vie­ni, no­ rin­tys iš­si­nuo­mo­ti. Kai pra­si­de­ da kon­ku­ren­ci­ja, ky­la kai­na. Man vi­si nuo­mi­nin­kai ge­ri, ypač mo­ kan­tys pi­ni­gus. Pir­me­ny­bė iš­si­ nuo­mo­ti pa­tal­pas bu­vo su­teik­ta D.Be­kė­žos įmo­nei, bet po pus­ me­čio ji bank­ru­ta­vo“, – ne­slė­pė pir­mi­nin­kas.

J.Ra­kic­kas ne­nei­gė, kad pa­kei­tė pa­tal­pų du­rų spy­ną. Pa­sak pir­mi­ nin­ko, to­kių veiks­mų pri­rei­kė im­ tis, nes šio­se pa­tal­po­se yra bend­ ri­jos van­dens skai­tik­liai, ku­rių duo­me­nis rei­kia dek­la­ruo­ti. „Rei­kė­jo pa­tek­ti į pa­tal­pas, o rak­tų D.Be­kė­ža mums ne­grą­ži­no.

Krei­pė­mės į bank­ro­to ad­mi­nist­ra­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

to­rių, pra­šy­da­mi pa­tvir­tin­ti, ar pa­ tal­po­se yra įmo­nės tur­to. Šis nu­ ro­dė, kad vi­sas pa­grin­di­nis tur­tas iš­si­vež­tas. Ma­tyt, li­ku­sio ne­lai­kė ver­tin­gu. Tad iš­si­kvie­čiau ant­sto­lį ir įė­jau į pa­tal­pas“, – pa­sa­ko­jo pir­ mi­nin­kas.

Bend­ri­jos va­do­vas pa­brė­žė, kad D.Be­kė­ža bet ka­da ga­li at­va­žiuo­ ti ir pa­siim­ti sa­vo daik­tus: „Jis pa­ ts nei­ma. Ži­no, kur gy­ve­nu, ma­no te­le­fo­ną. Aš ne­ži­nau, kur jis gy­ve­ na, kad ga­lė­čiau su­si­ras­ti“.

Jo­nas Ra­kic­kas:

Ga­liu jums ir Lie­tu­ vos vals­ty­bę iš­nuo­ mo­ti, jei žmo­nės man su­teik­tų įga­lio­ ji­mą, nors vals­ty­bė ir ne ma­no. Įre­gist­ruo­ti – per 100 me­tų

J.Ra­kic­kas tvir­ti­no, jog nė­ra prie­ vo­lės ne­del­siant re­gist­ruo­ti pa­ tal­pų nuo­sa­vy­bės, tai pa­da­ry­ ti pri­va­lo­ma per 100 me­tų nuo pa­sa­to pa­sta­ty­mo. Pa­sak pir­mi­ nin­ko, tai pa­tvir­ti­no ir Re­gist­rų cent­ras. „20 me­tų pra­gy­ve­no­me, taip nie­ kas į ka­lė­ji­mą ir ne­pa­so­di­no. To­liau 60 me­tų ga­li­me ne­re­gist­ruo­ti. To­ kios prie­vo­lės nė­ra“, – tvir­ti­no pir­ mi­nin­kas.

Anot J.Ra­kic­ko, nuo­mo­ja­mos pa­ tal­pos yra bend­ro nau­do­ji­mo, kaip ir ko­ri­do­rius, ku­ris taip pat yra ne­ re­gist­ruo­ta pa­tal­pa. „Jų do­ku­men­tų ne­ga­liu pa­ro­dy­ti. Šias pa­tal­pas tu­ri­me nuo na­mo pa­ sta­ty­mo. Aš esu ad­mi­nist­ra­to­rius. Įga­lio­tas as­muo tvar­ky­ti bend­ri­jos rei­ka­lus. Tą ir da­rau. Ga­liu jums ir Lie­tu­vos vals­ty­bę iš­nuo­mo­ti, jei žmo­nės man su­teik­tų įga­lio­ji­mą, nors vals­ty­bė ir ne ma­no“, – pa­ brė­žė pir­mi­nin­kas.

Pa­sak J.Ra­kic­ko, nė­ra drau­ džia­ma iš­nuo­mo­ti bend­ro nau­ do­ji­mo pa­tal­pų, nors tai bū­tų ir ko­ri­do­rius. „Gy­ve­ni­mas yra įvai­res­nis, nei api­brė­žia įsta­ty­mai. Ma­nau, kad

tu­rė­jau tei­sę nuo­mo­ti pa­tal­pas. Jei aš tu­rė­čiau ne­san­tuo­ki­nių, nie­kur ne­re­gist­ruo­tų vai­kų, ar jus tai do­ min­tų? D.Be­kė­žos tos pa­tal­pos ne­ lie­čia. Lai jis už­sii­ma vers­lu, o ne ima­si vyk­dy­ti tei­sin­gu­mą“, – dės­ tė pir­mi­nin­kas.

J.Ra­kic­kas tvir­ti­no, jog tu­ri sa­ vi­val­dy­bės raš­tą, ku­ria­me tei­gia­ ma, kad sa­vi­val­dy­bė mi­nė­tų pa­ tal­pų ne­val­do. Taip pat ji nu­ro­do, kad pa­tal­pos ga­li pri­klau­sy­ti vals­ ty­bei. „Sa­vi­val­dy­bė ne­pa­sa­kė, kad pa­ tal­pos yra vals­ty­bės. Ji tik nu­ro­dė, kad ga­li bū­ti. Ta­čiau ne­pa­ra­šė, ko­ kios vals­ty­bės. Gal Vo­kie­ti­jos?“ – svars­tė pir­mi­nin­kas.

Vis­ką iš­spręs­tų teis­mas

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­ riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Pau­li­kie­nė aiš­ki­no, kad Bal­ti­jos pro­spek­to 29 na­mas bu­vo sta­ty­tas koo­pe­ra­ty­ vo „Ju­bi­lie­jus“. Vals­ty­bi­nė ko­mi­ si­ja pa­sta­tą priė­mė su vi­so­mis pa­ tal­po­mis.

Pa­sak G.Pau­li­kie­nės, per­nai bend­ri­ja „Ju­bi­lie­jus“ krei­pė­si į Klai­pė­dos re­gist­rų cent­rą dėl pa­ tal­pų tei­si­nės re­gist­ra­ci­jos, ta­čiau pra­šy­mas bu­vo at­mes­tas.

G.Pau­li­kie­nės tei­gi­mu, spren­di­ mą bend­ri­ja ap­skun­dė Cent­ri­niam re­gist­ra­to­riui. Šis at­me­tė skun­dą ir pa­tal­pų neį­re­gist­ra­vo. „Ma­nau, kad šį klau­si­mą ga­lė­tų iš­spręs­ti tik teis­mas. Bend­ri­ja ža­ dė­jo į jį kreip­tis. Jei nu­spręs, kad pa­tal­pos yra sa­vi­val­dy­bės, mes jas įre­gist­ruo­si­me. To­kius re­bu­sus ga­ li iš­spręs­ti tik teis­mas“, – pa­brė­ žė ve­dė­ja.

J.Ra­kic­kas tei­gė, jog bend­ri­ja dar nė­ra ap­si­spren­du­si, ar skųs spren­ di­mą. „Nė­ra prie­vo­lės re­gist­ruo­ti pa­ tal­pų nuo­sa­vy­bės“, – tei­gė pir­mi­ nin­kas. Įtei­sin­ti nuo­sa­vy­bę su­dė­tin­ga

Prie Bal­ti­jos pro­spek­to 29 na­mo pri­jung­ta­me 27 na­me taip pat yra nuo­mo­ja­mos pa­tal­pos.

Pa­sak pa­sta­rą­jį pri­žiū­rin­čios bend­ri­jos „Sva­jo­nė“ bu­vu­sio pir­ mi­nin­ko Dmit­ri­jaus Par­fio­no­vo, jos yra įtei­sin­tos kaip bend­ri­jos nuo­sa­vy­bė. „Pas mus vis­kas su­tvar­ky­ta iki ga­lo. Yra vi­si do­ku­men­tai, kad pa­tal­pos pri­klau­so bend­ri­jai. Tą pa­da­rė­me nuo na­mo pa­sta­ty­ mo praė­jus ke­le­riems me­tams, kai at­si­ra­do no­rin­čių­jų iš­si­nuo­ mo­ti. Pa­tal­pos įre­gist­ruo­tos kaip skir­tos par­duo­tu­vei“, – pa­sa­ko­jo D.Par­fio­no­vas.

Bu­vęs bend­ri­jos pir­mi­nin­kas ne­ slė­pė, kad bu­vo daug var­go no­rint įre­gist­ruo­ti pa­tal­pas. „Vis­ką ži­nau, nes pa­ts tvar­kiau do­ku­men­tus“, – tvir­ti­no D.Par­ fio­no­vas.

5

penktadienis, kovo 29, 2013

lietuva

Per Kū­če­les teks dirb­ti Sei­mas ne­pri­ta­rė, kad Nau­jų­jų me­tų iš­ va­ka­rės – gruo­džio 31-oji – tap­tų ne dar­ bo die­na. Pa­tai­sas siū­lęs par­la­men­ta­ras Eduar­das Šab­lins­kas ti­ki­no, kad lais­va­ die­nis rei­ka­lin­gas mo­te­rims šven­ti­nei va­ka­rie­nei pa­ruoš­ti.

Ra­gi­no pa­gai­lė­ti šei­mi­nin­kių

Sei­mo So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­jos na­rys Eduar­das Šab­lins­ kas ne­su­ge­bė­jo įti­kin­ti Sei­mo, kad šis pri­tar­tų jo reng­toms Dar­bo ko­ dek­so pa­tai­soms, nu­ma­tan­čioms gruo­džio 31-ąją pa­skelb­ti ne dar­bo die­na. Už šį pa­siū­ly­mą va­kar bal­sa­ vo 34 Sei­mo na­riai, prieš bu­vo 19, 38 su­si­lai­kė. Par­la­men­ta­rai grą­ži­ no pro­jek­tą to­bu­lin­ti. „Gruo­džio 31 d. imi­tuo­ja­me, kad dir­ba­me dar­bą“, – pri­sta­ty­da­mas pro­jek­tą sa­kė E.Šab­lins­kas.

Kaip ar­gu­men­tą jis mi­nė­jo tai, kad Lie­tu­vos mo­te­rys ne­spė­ja tin­ ka­mai pa­si­ruoš­ti Nau­jų­jų me­tų šven­tei, to­dėl jos pri­vers­tos at­si­ pra­šy­ti iš dar­bo. „Dau­gu­ma žmo­nių, ypač mo­te­ rų, tie­siog ner­vi­na­si, vargs­ta, kad spė­tų pa­si­ruoš­ti va­ka­rie­nei, kad at­ro­dy­tų gra­žiai. Ge­ri darb­da­viai jas iš­lei­džia iš dar­bo, blo­gi, aiš­ ku, pa­lie­ka, ir jos ken­čia, su­si­ga­ di­na sau ner­vus, – ko­le­gas grau­di­ no po­li­ti­kas. – <...> Jos tą die­ną iš tik­rų­jų ne­spė­ja nei ap­si­dirb­ti na­

muo­se, nei pa­si­ruoš­ti pa­čios. Tad, vy­rai, svars­ty­ki­me, kaip joms pa­ dė­ti.“

Ja­ros­la­vas Nar­ke­vi­čius:

Krikš­čio­niš­kos tra­ di­ci­jos yra Ka­lė­dos, o čia prieš Nau­juo­sius me­tus dar Snie­guo­lės ir Se­ne­lio Šal­čio be­ trūk­tų.

Va­di­no Kū­če­lė­mis

Pa­sak jo, gruo­džio 31-ąją žmo­nės tie­siog ga­lė­tų pa­bū­ti kar­tu. „Nau­jų­jų me­tų va­ka­rą žmo­nės kai ku­rio­se Lie­tu­vos vie­to­vė­se va­din­ da­vę Kū­če­lė­mis ir ga­min­da­vę pa­ na­šius val­gius, kaip per prieš­ka­lė­ di­nes Kū­čias, tik val­giai ga­lė­jo bū­ti ne­pas­nin­ki­niai ir šie­no po stal­tie­se ne­dė­da­vo. Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se, bent iki vi­dur­nak­čio, žmo­nės nei­

Šven­čių – net 13 Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je pa­gal įsta­ty­mą yra 13 šven­čių, per ku­r ias ne­d ir­ba­ ma: sau­sio 1-oji – Nau­jų­jų me­tų die­na, va­sa­rio 16-oji – Lie­tu­vos vals­ty­bės at­ kū­ri­mo die­na, ko­vo 11-oji – Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­k ū­ri­mo die­na, krikš­čio­n ių Ve­ly­k ų die­nos (sek­ma­ die­n is ir pir­ma­d ie­n is), ge­g u­žės 1-oji – Tarp­tau­ti­nė dar­bo die­na, pir­ma­sis ge­gu­žės sek­ma­die­nis – Mo­ti­nos die­

na, pir­ma­sis bir­že­l io sek­ma­die­nis – Tė­vo die­na, bir­že­lio 24-oji – Ra­sos ir Jo­n i­n ių die­na, lie­pos 6-oji – Vals­ty­ bės (Lie­t u­vos ka­ra­l iaus Min­dau­go ka­r ū­na­vi­mo) die­na, rugp­jū­čio 15-oji – Žo­li­nė (Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ėmi­ mo į dan­gų die­na), lapk­ri­čio 1-oji – Vi­ sų Šven­tų­jų die­na, gruo­džio 24-oji – Kū­čių die­na, taip pat gruo­džio 25-oji ir 26-oji – Ka­lė­dų die­nos.

Su­ma­ny­mas: E.Šab­lins­kas ti­ki­na, kad Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se, ar­ba per Kū­če­les, na­mų šei­mi­nin­kėms nors

ir ne­rei­kia ga­min­ti 12-os pa­tie­ka­lų, vir­tu­vė­je veik­ti yra ką, tad į dar­bą ei­ti – ne­są­mo­nė.

da­vo gul­ti, kad su­lauk­tų ki­tų me­ tų atė­ji­mo. Pra­mie­go­jus to­kį svar­ bų mo­men­tą, vi­sus me­tus ne­si­seks: bū­si ap­snū­dęs, tin­gi­nys“, – to­kius ar­gu­men­tus par­la­men­ta­ras dės­to aiš­ki­na­ma­ja­me pro­jek­to raš­te. „Esu su­ža­vė­tas, kaip rim­tai jūs pri­sta­to­te tą klau­si­mą“, – ko­le­gos pro­jek­tą įver­ti­no li­be­ra­las Re­mi­gi­ jus Ši­ma­šius. Lie­tu­vos len­kų rin­ki­ mų ak­ci­jos at­sto­vas Ja­ros­la­vas Nar­ ke­vi­čius abe­jo­jo, ar Nau­jų­jų me­tų šven­ti­mas yra lie­tu­viš­ka tra­di­ci­ja.

Vers­lui kai­nuo­tų 50 mln. li­tų

„Ži­nau, kad lie­tu­viš­kos, krikš­čio­ niš­kos tra­di­ci­jos yra Ka­lė­dos, o čia prieš Nau­juo­sius me­tus dar Snie­

guo­lės ir Se­ne­lio Šal­čio be­trūk­tų.

Tai ne­la­bai mū­sų tra­di­ci­jos. Bet ar de­ri­no­te tai su vers­li­nin­kais, kaip jie į tai rea­guo­ja? Ar ne­ma­no­te, kad jei­gu rei­kė­tų švęs­ti ka­lė­di­nį lai­ko­ tar­pį, rei­kė­tų pa­rink­ti šven­ti­nį lai­ ko­tar­pį tarp Ka­lė­dų ir Nau­jų­jų me­ tų?“ – tei­ra­vo­si J.Nar­ke­vi­čius.

Pro­jek­to au­to­rius tvir­ti­no, jog „vers­li­nin­kai taip su­de­ri­na veiks­ mus, kad kai ei­na pi­ni­gas, nė­ra jo­ kių šven­čių“.

E.Šab­lins­kas tvir­ti­no, kad, Fi­ nan­sų mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, dėl nau­jos šven­čių die­nos vals­ty­ bės biu­dže­tas ne­tek­tų nuo 25 iki 50 mln. li­tų. Dar­bo par­ti­jos at­sto­ vė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė pa­brė­žė,

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

kad gruo­džio 31-oji yra la­bai svar­ bi die­na vals­ty­bi­niam sek­to­riui ir biu­dže­ti­nėms įmo­nėms. „Tą die­ną bū­na di­džiu­lis dar­bo krū­vis, kaip ži­no­te, rei­kia už­baig­ ti fi­nan­si­nius me­tus ir taip su­tvar­ ky­ti pi­ni­gus, kad jų ne­lik­tų ki­tiems me­tams, su­rink­ti vi­sus do­ku­men­ tus ir taip to­liau <...>. Jei­gu bū­tų išei­gi­nė die­na, tie žmo­nės pri­va­ lė­tų dirb­ti ir rei­kė­tų mo­kė­ti pa­pil­ do­mai už šven­ti­nę die­ną. Ki­ta pro­ ble­ma iš­kil­tų, jei­gu ban­kai ne­dirb­tų 31 d., sa­vo fi­nan­si­nių me­tų ne­ga­lė­ tu­me nor­ma­liai už­da­ry­ti, jei baig­ tų­si gruo­džio 30 d.“, – tei­gė Sei­ mo na­rė. „Klaipėdos“ inf.

Nau­ja­sis STT va­das įta­kų ne­jau­čia Sei­mas pri­ta­rė siū­ly­mui nau­juo­ju Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) va­do­vu pa­skir­ti šiuo me­tu lai­ki­nai įstai­gai va­do­vau­jan­tį Sau­lių Ur­ba­ na­vi­čių. Šis ža­dė­jo ak­ty­viau ko­vo­ti su ne­tei­sė­tu pra­tur­tė­ji­mu, o po­li­ti­ kų įta­kos sa­kė ne­jau­čian­tis.

Va­kar slap­ta­me bal­sa­vi­me už Pre­zi­ den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės teik­ tą S.Ur­ba­na­vi­čiaus kan­di­da­tū­rą į STT di­rek­to­riaus pa­rei­gas bal­sa­ vo 95 Sei­mo na­riai, prieš bu­vo še­ši, trys par­la­men­ta­rai su­si­lai­kė, aš­tuo­ ni biu­le­te­niai ras­ti ne­ga­lio­jan­tys.

Anks­čiau Sei­me pri­sta­tant kan­ di­da­tą į STT va­do­vus pa­ra­mą jam dek­la­ra­vo vi­sos par­la­men­ti­nės frak­ci­jos, Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­ gu­mo ir gy­ny­bos (NSGK) bei Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tai. „Mes iš tik­rų­jų pa­si­žiū­rė­jom jo kar­je­rą, ku­rią jis da­rė ne tik STT,

il­gus me­tus dir­bo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­te, dau­giau kaip de­šimt me­ tų mui­ti­nė­je, ir vi­sur at­si­lie­pi­mai apie jį tei­gia­mi, jis in­te­li­gen­tiš­ kas, kul­tū­rin­gas, bet bu­vo pa­kan­ ka­mai griež­tas ir prin­ci­pin­gas, kai rei­kė­da­vo spręs­ti jo kom­pe­ten­ci­jos klau­si­mus. Jo tar­ny­bos me­tu mui­ ti­nė­je bu­vo su­lai­ky­tos gau­jos, ku­ rios or­ga­ni­zuo­da­vo tarp­tau­ti­nius nu­si­kal­ti­mus, – ir tos sche­mos bu­vo išaiš­kin­tos, ir bu­vo ap­gin­ti Lie­tu­vos eko­no­mi­niai in­te­re­sai“, – apie kan­di­da­tą sa­kė NSGK va­ do­vas, Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Ar­ tū­ras Pau­laus­kas.

Jis taip pat tvir­ti­no, kad da­bar­ ti­nis lai­ki­na­sis STT va­do­vas at­ si­žvel­gė į kri­ti­ką dėl pa­ro­do­mų­jų ak­ci­jų, kai su­lai­ky­tie­ji de­monst­ ra­ty­viai ve­da­mi su ant­ran­kiais, fil­ muo­ja­mi. Pats S.Ur­ba­na­vi­čius sa­ko sa­vo dar­be po­li­ti­kų įta­kos ne­jau­

čian­tis, o ins­ti­tu­ci­jos dar­bą ver­ti­ na ge­rai. „STT aš ma­tau ge­rai dir­ban­čią, bet vi­są lai­ką yra min­čių ir nu­ma­ ty­tų dar­bų, ku­riuos at­li­kus ga­li­ma pa­siek­ti ge­res­nių re­zul­ta­tų“, – va­kar Sei­me žur­na­lis­tams sa­kė S.Ur­ba­na­ vi­čius po bal­sa­vi­mo, per ku­rį pri­tar­ ta jo kan­di­da­tū­rai va­do­vau­ti STT. Klau­sia­mas dėl po­li­ti­kų įta­kos tar­ny­bai S.Ur­ba­na­vi­čius at­sa­kė: „Aš kol kas ne­jau­čiau po­li­ti­kų įta­ kos, ti­kiuo­si, kad jos ir ne­jau­siu.“ Kal­bė­da­mas apie po­ky­čius STT šiuo me­tu lai­ki­nai jai va­do­vau­jan­ tis S.Ur­ba­na­vi­čius nu­ro­dė di­des­nį dė­me­sį išaiš­ki­nant di­džiau­sią ža­lą vals­ty­bei da­ran­čius nu­si­kal­ti­mus, ko­vai su ne­tei­sė­tu pra­tur­tė­ji­mu.

Ins­ti­tu­ci­jos di­rek­to­riu­mi ski­ria­ mas lai­ki­na­sis jos va­do­vas taip pat sa­kė siek­sian­tis di­des­nio fi­nan­sa­ vi­mo tar­ny­bai.

„Dėl su­pran­ta­mų prie­žas­čių fi­ nan­sa­vi­mas ke­le­rius me­tus ma­žė­jo, bet ar­gu­men­tuo­tai ir pa­grįs­tai siek­ siu jo di­dė­ji­mo“, – kal­bė­jo S.Ur­ba­ na­vi­čius. 40 me­tų S.Ur­ba­na­vi­čius STT pra­dė­jo dirb­ti prieš me­tus, jis pa­skir­tas STT pir­mo­jo di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­ju, o šiuo me­tu lai­ ki­nai va­do­vau­ja ins­ti­tu­ci­jai. Praė­ju­ sių me­tų spa­lį bai­gė­si STT va­do­vo Ži­man­to Pa­ce­vi­čiaus ka­den­ci­ja.

S.Ur­ba­na­vi­čius be­veik še­še­rius me­tus dir­bo Vil­niaus mies­to vy­ riau­sia­ja­me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ ri­mo tar­ny­bo­je ir dau­giau nei de­ šimt me­tų – Mui­ti­nės kri­mi­na­li­nė­ je tar­ny­bo­je.

STT di­rek­to­rius ski­ria­mas pen­ ke­rių me­tų ka­den­ci­jai, šias pa­rei­ gas jis ga­li ei­ti ne dau­giau kaip dvi ka­den­ci­jas iš ei­lės. „Klaipėdos“ inf.

Pa­si­ža­dė­jo: S.Ur­ba­na­vi­čius sa­

kė dau­giau­sia dė­me­sio skir­sian­ tis ko­vai su ne­tei­sė­tu pra­tur­tė­ ji­mu ir di­džiau­sią ža­lą vals­ty­bei da­ran­čiais nu­si­kal­ti­mais.

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

6

penktadienis, kovo 29, 2013

nuomonės

Mo­te­rys, pri­si­jau­ki­nu­sios mū­zą

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Skur­džių bė­dos

Ka­tė mai­ti­na­si le­syk­lė­lė­je

Gy­ve­nu Ket­ver­giuo­se. Na­mo kie­ me esa­me įren­gę le­syk­lė­lę, ku­rio­je mie­lai lan­ko­si smul­kie­ji spar­nuo­ čiai. Vie­ną ry­tą nu­ste­bau pa­ma­čiu­ si jo­je ka­tę. Ne paukš­čių gau­dy­ti ji ten už­si­ropš­tė. Pir­mą kar­tą ma­čiau ka­tę, ėdan­čią duo­ną. Gal ji ne­tu­ri šei­mi­nin­ko ir jos nie­kas ne­še­ria?

In­ga

Kip­ras – pa­vyz­dys

Ma­rius Bag­do­nas

T

i­ra­no­je įvy­kęs Lie­tu­vos ir Al­ ba­ni­jos rink­t i­nių su­si­t i­k i­mas, ko ge­ro, bu­vo is­to­ri­nis – akis į akį su­si­ti­ko pa­čios skur­džiau­ sios Eu­ro­pos fut­bo­lo ša­lys.

Mū­siš­kiai Al­ba­ni­jo­je ga­lė­jo pri­si­min­ti so­ vie­t i­n ius lai­k us. Be­veik pu­sam­ž į šią ša­l į val­dęs ko­mu­nis­ti­nis re­ži­mas pa­li­ko ryš­kų pėd­sa­ką. Ma­čas vy­ko ap­triu­šu­sia­me 1946ųjų „Qe­mal Sta­fa“ sta­dio­ne, ku­ris – it mū­sų skur­džios fut­bo­lo rea­ly­bės at­spin­dys. Že­my­no fut­bo­lo že­mė­la­py­je bū­tų sun­ku su­ras­ti to­kią po­pu­lia­riau­sios spor­to ša­kos inf­rast­ruk­tū­ros dy­ky­nę kaip Lie­tu­vo­je ir

La­biau­siai gai­la fut­bo­li­ nin­kų, ku­rie iš pa­sku­ti­ nių­jų sten­gia­si. Vis dėl­ to ir jų kant­ry­bė po tru­ pu­tį sen­ka.

Al­ba­ni­jo­je. Vis dėl­to net ko­rup­ci­jos, gink­ luo­tų maiš­tų ir bank­ro­tų nua­lin­tuo­se Bal­ ka­nuo­se op­t i­m iz­mo dau­g iau: kol LFF ir val­di­nin­kai žai­džia uto­pi­nė­mis vi­zi­jo­mis, al­ba­nai pa­tvir­ti­no 60 mln. eu­rų ver­tės pro­ jek­tą, pa­gal ku­rį iš­kils nau­jas sta­dio­nas.

Abe­jin­g u­mo aki­vaiz­do­je be­jė­g is net Die­ vas. Krep­ši­n is ka­ra­l iau­ja ne tik lie­t u­v ių šir­dy­se, bet ir vers­li­nin­kų min­ty­se, o mi­li­ jo­nus kas­met iš UE­FA pum­puo­jan­ti fut­bo­ lo val­džia ne­si­sten­gia pa­da­ry­ti nie­ko, kad si­tua­ci­ja pa­si­keis­tų.

Per pir­muo­sius dar­bo prie Bal­ti­jos kran­tų me­tus svar­biau­sias LFF sam­di­nys Csa­ba Lasz­lo per­pra­to mū­sų ša­l ies fut­bo­lo vir­ tu­vę ir net per­g ud­ra­vo sa­vo darb­da­vius.

Užuot rū­pi­nę­s is rink­t i­nės re­z ul­t a­t ais, veng­ras kur kas įti­k i­miau kū­rė dip­lo­ma­ tiš­ko dar­bo­ho­li­ko įvaiz­dį.

Pūs­ti bur­bu­lus jis iš­mo­ko, ta­čiau re­zul­ta­tai aikš­tė­se ne­guo­džia. C.Lasz­lo rink­ti­nė per pir­mą­sias dvy­li­ka ma­čų su­krapš­tė vos vie­ ną per­ga­lę, o ir ta pa­siek­ta prieš Eu­ro­pos fut­bo­lo pa­raš­tė­se esan­tį Lich­tenš­tei­ną.

Rai­mon­das Žu­tau­tas tarp sir­ga­lių per dve­ jus me­tus iš pa­gar­bos ver­to fut­bo­li­nin­ko ta­po vie­na ne­mėgs­ta­m iau­sių fi­g ū­r ų. Mi­ nios mei­lę ir nea­py­kan­tą ski­r ia vie­nas žings­n is, bet ko­dėl nuo­lat pra­lai­m in­t is veng­ras, skir­tin­gai nei jo pirm­ta­kas, iš­lie­ ka ra­mus? To­dėl, kad C.Lasz­lo prieš sa­vo darb­da­vius tūp­čio­ja nuo­lan­kiau nei kie­tu cha­rak­te­riu gar­sė­jan­tis že­mai­tis.

La­biau­siai šia­me kon­teks­te gai­la fut­bo­l i­ nin­kų, ku­rie iš pa­sku­ti­nių­jų sten­gia­si. Vis dėl­to ir jų kant­ry­bė po tru­pu­tį sen­ka. Nuo drau­giš­kų rung­ty­nių žai­dė­jai bu­vo taip at­ pra­tin­ti, kad į Al­ba­ni­ją C.Lasz­lo vos pa­vy­ ko su­rink­ti ko­man­dą.

At­kak­lu­mas: „Ne­rin­ga“ – vie­nas ge­riau­sių Lie­tu­vos vo­ka­li­nių an­samb­lių.

Auš­ra Mi­ke­lie­nė

Š

i is­to­ri­ja pra­si­dė­jo 2008 me­ tais, kai Juodk­ran­tė­je įkur­ta­ me L.Rė­zos kul­tū­ros cent­re il­gus me­tus dir­ban­čios me­no va­do­vės Ri­tos Ru­šins­kie­nės su­bur­ ta­me mo­te­rų vo­ka­li­nia­me an­samb­ ly­je įvy­ko na­tū­ra­li kar­tų kai­ta.

Su­s i­r in­ko pul­ke­l is ener­g in­ gų, no­rin­čių dai­nuo­ti ir to­bu­lė­ ti juodk­ran­tiš­kių, vė­liau – ir po­ ra ni­diš­kių. Dau­gu­ma jų ne­pa­ži­no mu­zi­ki­nio raš­to.

Ta­čiau va­do­vės už­deg­tos mo­te­ rys at­si­kra­tė sa­vo bai­mių, at­si­vė­rė, pra­dė­jo kon­cer­tuo­ti Ne­rin­go­je, bet tik ne­dau­ge­lis jų lei­do sau pa­sva­jo­ti apie žy­mes­nius pa­sie­ki­mus. At­kak­ lu­mas, mei­lė mu­zi­kai, no­ras siek­ti pro­fe­sio­na­lu­mo, dai­nuo­ti ir iš­dai­ nuo­ti sa­vo jaus­mus ska­ti­no jas dai­ ry­tis aukš­tu­mų ne tik sa­vo mies­te.

Vė­lai ge­so švie­sos kul­tū­ros cent­ re, krai­pė gal­vas vy­rai, at­va­žia­ vę pa­siim­ti žmo­nų, o jos dai­na­vo.

Sėk­mė ne­tru­ko atei­ti.

2009 m. šis kū­ry­bin­gas ir darbš­ tus an­samb­lis, ne­šda­mas „Ne­rin­ gos“ var­dą, nu­sky­nė pir­muo­sius lau­rus: Vei­ve­rių kul­tū­ros ir lais­ va­lai­kio cent­ro or­ga­ni­zuo­ta­me V res­pub­li­ki­nia­me vo­ka­li­nės mu­zi­ kos fes­ti­va­ly­je-kon­kur­se „Iš šir­ dies į šir­dį“, skir­ta­me Lie­tu­vos var­do pa­mi­nė­ji­mo tūks­tant­me­ čiui, „Ne­rin­ga“ lai­mė­jo I laips­nio dip­lo­mą kla­si­kos ka­te­go­ri­jo­je ir

Mei­lė mu­zi­kai, no­ ras siek­ti pro­fe­sio­ na­lu­mo, dai­nuo­ti ir iš­dai­nuo­ti sa­vo jaus­ mus ska­ti­no dai­ry­tis aukš­tu­mų ne tik sa­ vo mies­te. vo­ka­li­nių an­samb­lių kon­kur­so „Si­ dab­ri­niai bal­sai“ fi­na­li­nis tu­ras at­ sklei­dė, kad „Ne­rin­ga“ – vie­nas ge­riau­sių Lie­tu­vos vo­ka­li­nių an­ samb­lių! Ko­lek­ty­vas bu­vo pri­pa­žin­ tas ir įver­tin­tas aukš­čiau­siu ap­do­ va­no­ji­mu – kon­kur­so „Si­dab­ri­niai bal­sai“ pir­mo­jo laips­nio lau­rea­to dip­lo­mu. Įteik­tas ir lau­rea­to žy­muo – Ma­ža­sis fju­zin­gi­nis vit­ra­žas.

2012 m. pa­va­sa­rį Ši­la­lė­je vy­ku­sių vo­ka­li­nių an­samb­lių šven­tė­je-kon­

kur­se „Ši­lų ai­dai“ mies­tų ir ra­jo­nų cent­rų vo­ka­li­nių an­samb­lių ka­te­ go­ri­jo­je lai­mė­ta tre­čio­ji vie­ta.

2013 m. ko­vą an­samb­lį pa­sie­kė džiu­gi ži­nia: di­džiau­sias ap­do­va­no­ ji­mas Lie­tu­vo­je sa­vi­veik­li­niam ko­ lek­ty­vui – „Auk­so paukš­tė“ – no­ mi­na­ci­jo­je „Ge­riau­sias de­biu­tan­tas“ ati­te­ko... Taip – „Ne­rin­gai“: kuk­ liam, at­kak­liam mo­te­rų ko­lek­ty­vui.

Sa­vo va­lia, darbš­tu­mu ir va­do­ vės kū­ry­bin­gu­mu pa­vy­ko pri­si­ vi­lio­ti „Auk­so paukš­tę“ į Ne­rin­ gos mies­tą, į Juodk­ran­tę. L.Rė­zos kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Na­ta­li­ ja Li­sovs­kie­nė nuo­šir­džiai pa­svei­ ki­no an­samb­lį „Ne­rin­ga“ su ap­do­ va­no­ji­mu, ko­lek­ty­vo me­no va­do­vei R.Ru­šins­kie­nei ir kon­cert­meis­ te­riui Ai­dui Ma­ce­vi­čiui pa­dė­ko­ jo už il­ga­me­tį nuo­šir­dų dar­bą ak­ ty­vi­nant mies­to bend­ruo­me­nės mu­zi­ki­nį gy­ve­ni­mą ir aukš­tus pa­ sie­ki­mus ug­dant vo­ka­lis­tų meist­ riš­ku­mą, po­pu­lia­ri­nant ka­me­ri­nio mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­jas Ne­rin­go­je.

Juodk­ran­tiš­kiai ir vi­si an­samb­ lio ger­bė­jai džiau­gia­si „Ne­rin­gos“ sėk­me, dė­ko­ja už tai, kad mo­te­rys to­liau ruo­šia­si nau­jiems iš­šū­kiams.

Tai ga­li­ma pa­va­din­ti ir ne­rin­gie­tiš­ ku bū­du.

Ta­len­tin­gos va­do­vės R.Ru­šins­kie­ nės su­bur­tos dai­ni­nin­kės neį­si­vaiz­ duo­ja sa­vęs be dai­nų. Sie­lų bend­ rys­tė ir at­kak­lus pro­fe­sio­na­lu­mo sie­ki­mas – tai užau­gi­na dai­nai spar­ nus ir pa­lei­džia ją lėk­ti lyg paukš­tę.

Rei­kia baus­ti kaltus val­di­nin­kus

K

lau­siau­si per ra­di­ją dis­ku­ si­jos apie tai, kaip sa­vi­nin­ kas Ne­rin­go­je griau­na gra­ žų pa­sta­tą, ku­ris esą yra ne­le­ga­lus, ir kū­nas pa­gau­gais ėjo. Žmo­gus pa­sta­tė, tu­rė­jo vi­sus lei­ di­mus, su­ki­šo daug pi­ni­gų, o da­bar yra bau­džia­mas – pa­sta­tą tu­ri nu­ griau­ti.

Jei­gu jau taip la­bai no­ri­si ką nors nu­baus­ti, tai bau­džia­mi tu­rė­tų bū­ti

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

ta­po nu­ga­lė­to­ja, lai­mė­ju­sia fes­ti­ va­lio-kon­kur­so „Iš šir­dies į šir­dį“ „Grand Prix“. Šis lai­mė­ji­mas bu­vo di­džiu­lis pa­ drą­si­ni­mas bei pa­ska­ta da­ly­vau­ti ir ki­tuo­se kon­kur­suo­se. Ir mo­te­rys to­liau kon­cer­ta­vo, šil­tai pri­si­min­ da­mos sa­vo pir­mą­ją per­ga­lę.

Ant­ro­ji di­džio­ji sėk­mė ap­lan­kė po me­tų. 2010 m. ru­de­nį Vil­niu­je vy­ kęs Lie­tu­vos liau­dies kul­tū­ros cent­ ro kas pen­ke­rius me­tus or­ga­ni­zuo­ ja­mo VIII res­pub­li­ki­nio so­lis­tų ir

lo saus­gys­lių ply­ši­mų, gy­nė Lie­tu­vos gar­bę, kru­vi­nai už­dirb­tais pi­ni­gais pa­sta­tė ke­lis pa­sta­tus, o ta­da kaž­kas su­gal­vo­jo, kad su juo sie­ja­mi pa­sta­tai ne­le­ga­lūs ir tu­ri bū­ti nu­griau­ti.

Keis­ta, bet kaž­ko­dėl ne­te­ko gir­ dė­ti, kad bū­tų nu­baus­tas nors vie­ nas val­di­nin­kas, ku­ris iš­da­vė lei­ di­mus sta­ty­ti pa­sta­tus, vė­liau pri­pa­žin­tus ne­le­ga­liais.

Alek­sand­ras

Jus­ti­na

Dėl už­sta­ty­to ša­li­gat­vio ken­čia pal­tai

Prie sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai sta­to au­to­mo­bi­lis ant ša­li­gat­vio. Bet sta­ to taip, kad pės­tie­ji per pa­lik­tą tar­ pe­lį ei­da­mi šluos­to pal­tų skver­nais jų au­to­mo­bi­lius. Gal toks su­ma­ny­ mas ir yra, kad val­di­nin­kai vie­nu šū­viu du zui­kius nu­šau­tų: ir ma­ši­ nos prie pat dar­bo sto­vi, ir jų šo­nai ne­mo­ka­mai nu­va­lo­mi.

Ire­na

Nėra suo­le­lių žiū­ro­vams

To­kios neū­kiš­kos įstai­gos va­do­ vy­bės, ko­kia yra Klai­pė­dos fut­bo­ lo mo­kyk­los ad­mi­nist­ra­ci­ja, dar rei­kė­tų ge­rai su ži­bu­riu paieš­ko­ti.

Vi­są šį mė­ne­sį Klai­pė­do­je vyks­ta fut­bo­lo tur­ny­ras A.Fo­ki­no tau­rei lai­mė­ti. Ko­man­dos rung­ty­niau­ja Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos gat­vė­je esan­ čia­me dirb­ti­nės dan­gos sta­dio­ne, ku­ris ir pri­klau­so Fut­bo­lo mo­kyk­ lai. Te­ko gir­dė­ti, jog fut­bo­li­nin­kai kei­kia dan­gą ir Fut­bo­lo mo­kyk­lą, kad ši ne­pa­si­rū­pi­na sta­dio­nu. Na, gal­būt pi­ni­gų ne­tu­ri, o rei­kia daug in­ves­ti­ci­jų. Ta­čiau vie­nas da­ly­kas tik­rai ne­sup­ran­ta­mas. Ar Fut­bo­ lo mo­kyk­los va­do­vams gai­la sta­ dio­ne pa­sta­ty­ti bent du suo­le­lius, kad žiū­ro­vams bū­tų kur at­si­sės­ ti? Tur­ny­ras vyks­ta kas­met, ja­me da­ly­vau­jan­čios ko­man­dos su­mo­ ka nu­sta­ty­to dy­džio pi­ni­gų su­ mas. At­ro­dy­tų, kad su­ras­ti šim­tą li­tų suo­le­liui tik­rai ne­bū­tų su­ dė­tin­ga, ta­čiau Fut­bo­lo mo­kyk­ los va­do­vy­bei tai – neį­vei­kia­ma už­duo­tis.

Vir­gi­ni­ja Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

tie val­di­nin­kai, ku­rie da­vė lei­di­mus sta­ty­ti pa­sta­tus Kur­šių ne­ri­jo­je.

Kaž­koks ab­sur­das ir ne­są­mo­nė, juk tas pa­sta­tas dar ir la­bai gra­žus!

Pri­si­me­nu is­to­ri­ją apie ne­va ne­ le­ga­lius bo­te­lius Kur­šių ne­ri­jo­je.

To­je is­to­ri­jo­je fi­gū­ra­vo ir mū­sų pa­ si­di­džia­vi­mo – krep­ši­nin­ko Ar­vy­ do Sa­bo­nio pa­var­dė.

Kai pa­gal­vo­da­vau, kad žmo­gus tiek spor­ta­vo, ken­tė skaus­mus dėl Achi­

Nors ir esu už­si­tik­ri­nu­si atei­tį, nes jau esu pen­si­jo­je, ta­čiau apie ją gal­ vo­ju la­bai liūd­nai. Kaž­ko­dėl pas mus Lie­tu­vo­je val­džia to­kia, kad tik ir žiū­ri, kaip dar ką nors atim­ ti iš pa­pras­to žmo­gaus, kaip jį nu­ skriaus­ti. Rei­kė­tų val­džiai nu­rėž­ti pi­ni­gus, ma­tyt, per daug už­dir­ba, to­dėl ir ne­su­ge­ba su­pras­ti pa­pras­ tų žmo­nių. O juk Lie­tu­vo­je treč­da­ lis gy­ven­to­jų gy­ve­na že­miau skur­ do ri­bos. Nors Kip­ras ir yra pa­te­kęs į blo­gą si­tua­ci­ją, ta­čiau šios ša­lies val­džia ža­viuo­si. Ji, no­rė­da­ma iš­ spręs­ti pro­ble­mas, juk ne­skriau­ džia tų, ku­rie vos vos iš­gy­ve­na, o no­rė­jo ap­mo­kes­tin­ti tur­tin­guo­ sius. Ta­čiau pas mus val­džia el­gia­ si prie­šin­gai, to­dėl net ne­be­ži­nau, už ką rei­kės bal­suo­ti.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, kovo 29, 2013

užribis

Gel­bė­to­jams te­ko sku­ bė­ti į pa­gal­ bą še­šiems ant le­do ly­ ties sro­vės į ma­rias ne­ša­ miems žve­jams.

Ma­ma ieš­ko sū­naus

Su­ža­lo­jo pės­čiuo­sius

Va­gia bran­gias de­ta­les

Din­gu­sių žmo­nių ieš­kan­čius po­li­ci­nin­kus pa­sie­kė Ru­si­jo­je, Mur­mans­ke, gy­ve­nan­čios mo­ ters laiš­kas. Ji ieš­ko 36 m. sū­ naus Dmit­ri­jaus Ar­se­niu­ko. Jos ži­nio­mis, sū­nus yra jū­rei­vis ir gy­ve­na Klai­pė­do­je. Tė­vy­nė­je jis yra ga­vęs pa­li­ki­mą. Ką nors ži­ nan­čius apie D.Ar­se­niu­ką pra­ šo­ma pa­skam­bin­ti tel. 354 163.

Tre­čia­die­nį Smil­te­lės g. Klai­ pė­do­je blai­vus ne­rin­giš­kis ug­ nia­ge­sys par­tren­kė 55 m. vy­ rą ir su­lau­žė jam šei­vi­kau­lį. Tą pa­čią die­ną Ru­bu­lių k. su­ža­lo­jo 58 m. mo­te­rį, jai su­muš­ta gal­ va. Abu pės­tie­ji bu­vo su­ža­lo­ ti, kai ėjo pės­čių­jų pe­rė­ja. Vai­ ruo­to­jai da­vė krau­jo blai­vu­mui nu­sta­ty­ti.

Ket­vir­ta­die­nio ry­tą Sau­sio 15osios g. au­to­mo­bi­lio „Pors­che“ sa­vi­nin­kas ra­do su­nio­ko­tą ma­ ši­ną. Kaž­kas pa­vo­gė prie­ki­nius au­to­mo­bi­lio ži­bin­tus ir api­brai­ žė bufe­rį. Pa­tir­tus nuo­sto­lius klai­pė­die­tis įver­ti­no 5 tūkst. li­ tų. Pas­ta­ruo­ju me­tu to­kių nu­ si­kal­ti­mų uos­ta­mies­ty­je fik­ suo­ja­ma kas­dien.

Už gra­si­ni­mą nu­žu­dy­ti il­sė­sis areš­ti­nė­je Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Į al­ko­ho­liz­mo liū­ną pa­ni­ręs pen­si­ nin­kas, nu­teis­tas už gra­si­ni­mą nu­ žu­dy­ti žmo­ną, ne­pri­pa­ži­no kal­tės ir ti­ki­no pa­ts bu­vęs jos nu­skriaus­tas.

Ri­zi­ka: di­džiu­lė­mis pro­per­šo­mis nu­sė­tas Kur­šių ma­rių le­das at­ro­do sau­gus, ta­čiau

gel­bė­to­jai šiurps­ta ma­ty­da­mi to­kį žve­jų neat­sar­gu­ mą.

Al­do­nos Alek­sė­jū­nie­nės nuo­tr.

Gel­bė­jo ant le­do ly­ties at­si­dū­ru­sius žve­jus As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Va­kar bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu še­ši ne­lai­mė­liai pa­gal­bos pa­pra­šė nuo kran­to jau nu­to­lę ke­tu­ris ki­lo­ met­rus. Iš įvai­rių mies­tų į žve­jy­bą at­vy­kę vy­rai ant le­do ropš­tė­si ties Rus­nės sa­la.

Kur­šių ma­rių le­de ties Ven­ tės ra­gu jau yra di­džiu­lės pro­per­ šos, to­dėl žve­jai mė­gi­na sėk­mę le­ dą pa­siek­da­mi nuo Nai­ku­pės upės žio­čių.

Pa­sak Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų ka­ri­ nin­ko An­ta­no Bren­ciaus, pa­gal­bos žve­jai pa­pra­šė 11.46 val. Į ne­lai­mės vie­tą bu­vo iš­siųs­tas pa­sie­nie­čių lai­vas ant oro pa­gal­vės „Chris­ti­na“.

Nu­kel­ti nuo le­do ly­ties žve­ jai pa­pra­šė, kad pa­sie­nie­čiai juos nu­ga­ben­tų Nai­ku­pės žio­čių link, nes ten jie esą pa­li­ko sa­vo au­to­ mo­bi­lius.

Me­di­kų pa­gal­bos vy­rams ne­pri­ rei­kė. Įvy­kio vie­to­je bu­vęs Ši­lu­tės prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Ri­man­tas Ma­či­jaus­kas ti­ki­no, kad va­kar ties Rus­ne bu­vo ma­ty­ti ma­žiau­siai apie šim­tas žve­ jų ant le­do. „Pro­per­šos yra di­džiu­lės, aš ne­ži­nau, ką šie vy­rai gal­vo­ja. Ant kran­to sto­vi apie 20 žve­jų pa­lik­ tų au­to­mo­bi­lių. Spė­ju, kad žve­ jy­bos vie­tas jie mė­gi­na pa­siek­ti ir iš ki­tos pu­sės. Bet le­das yra tik­ rai pa­vo­jin­gas“, – tei­gė R.Ma­či­ jaus­kas.

Si­tua­ci­ją ste­bė­ję ug­nia­ge­siai bai­ mi­na­si, kad ar­tė­jant sa­vait­ga­liui to­kios gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­jos pri­ reiks ne vie­nos. „Jei vė­jas stip­rės, ga­li bū­ti, kad dar bus at­ski­lu­sių žve­jų. Be rei­ka­ lo ne­drįs­ta­ma įsta­ty­mu už­draus­ti to­kio­mis są­ly­go­mis ri­zi­kuo­ti sa­ vo ir gel­bė­to­jų gy­vy­bė­mis. Bū­tų bau­dos už to­kį el­ge­sį, nie­kas taip ne­ri­zi­kuo­tų“, – pik­ti­no­si Ši­lu­tės prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas.

Rus­niš­kių ma­ny­mu, il­ga­sis Ve­ly­ kų sa­vait­ga­lis dar vi­lios žve­jus iš­ mė­gin­ti pa­sku­ti­nį le­dą. „Sa­ko, kad ėmė kib­ti stin­tos, rau­dės, to­dėl, ma­nau, žve­jai ne­ nu­rims“, – pro­gno­za­vo rus­niš­kis Rai­mon­das.

Su­gy­ven­ti­nei – smū­giai kė­de

Įpa­rei­go­jo lan­ky­ti pa­skai­tas

Va­kar Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas 63 me­tų Teo­do­rui Damb­ raus­kui pa­skel­bė nuo­spren­dį, ku­ riuo už gra­si­ni­mą nu­žu­dy­ti su­tuok­ ti­nę jis nu­teis­tas 40 pa­rų areš­to.

Be to, pus­me­tį jam drau­džia­ma ar­tin­tis prie nu­ken­tė­ju­sio­sios.

Nu­teis­tas pen­si­nin­kas įpa­rei­go­ tas tris mė­ne­sius da­ly­vau­ti smur­ti­ nį el­ge­sį kei­čian­čio­se pro­gra­mo­se.

Su­py­ko dėl įjung­tos švie­sos

Šie­met sau­sio 6-osios va­ka­re grį­ žu­si iš dar­bo T.Damb­raus­ko žmo­ na ra­do vy­rą gu­lin­tį. Mo­te­ris įsi­ jun­gė švie­są ir tuo už­si­trau­kė gir­to su­tuok­ti­nio ne­ma­lo­nę.

Pra­dė­jęs bar­tis dėl ne­va ne­tau­ po­mos elekt­ros jis ga­liau­siai pra­ pliu­po keiks­ma­žo­džiais bei gra­si­ ni­mais pa­pjau­ti ir su pei­liu ran­ko­je puo­lė su­tuok­ti­nę.

Mo­te­ris trau­kė­si at­bu­la, kol at­si­ dū­rė ko­ri­do­riu­je. Po ran­ka pa­si­tai­ kė kas­tu­vas snie­gui kas­ti. Juo mo­ te­ris gy­nė­si nuo pei­lio ir api­brai­žė vy­rui vei­dą.

Nu­tai­kiu­si pro­gą smur­to au­ka spru­ko iš bu­to. To­je pa­čio­je laip­ti­ nė­je gy­ve­na po­ros duk­ra, pas ją nu­ ken­tė­ju­sio­ji ir pa­si­slė­pė.

Jei­gu ne­bū­tų spė­ju­si pa­bėg­ ti, mo­te­ris yra tik­ra, kad var­giai bū­tų iš­ven­gu­si su­ža­lo­ji­mo ar net mir­ties.

Li­go­ni­nė­je ne­pa­si­lik­da­vo

Dai­va Ja­naus­kai­tė Uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kai tram­dė du vy­rus, skriau­du­sius sa­vo kur kas jau­nes­nes su­gy­ven­ti­nes.

Pa­sek­mės: au­to­bu­so vai­ruo­to­jas ti­ki­no no­rė­jęs baig­ti pra­dė­tą ma­nev­

rą, to­dėl kliu­dė pės­čių­jų pe­rė­ja ei­nan­čią mer­gi­ną.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mer­gi­ną par­tren­kė pe­rė­jo­je Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­do­je, Her­kaus Man­to gat­ vės pra­džio­je, au­to­bu­sas nu­tren­ kė per pės­čių­jų pe­rė­ją ei­nan­čią mer­gi­ną.

Va­kar po pie­tų 18-me­tė mer­gi­na įžen­gė į gat­vę de­gant ža­liam švie­ so­fo­ro sig­na­lui. Tuo me­tu 6-ojo marš­ru­to au­to­bu­sas, va­žia­vęs iš

pie­ti­nės į šiau­ri­nę mies­to pu­sę, ban­dė baig­ti ma­nev­rą.

Mer­gi­na neį­si­ti­ki­no, kad ei­ti per gat­vę sau­gu.

Au­to­bu­so vai­ruo­to­jas ti­ki­no, jog nu­ken­tė­ju­sio­ji iš­bė­go į gat­vę.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ ni­nė­je nu­ken­tė­ju­sia­jai diag­no­zuo­ tas blauz­dos su­mu­ši­mas, ji gy­do­ ma am­bu­la­to­riš­kai.

Au­to­bu­sui įvy­kio me­tu su­dau­žy­ tas veid­ro­dė­lis.

Va­kar pu­sę de­šim­tos ry­to po­li­ci­jos pa­tru­liai sku­bė­jo į Rum­piš­kės gat­ vę, kur penk­ta­ja­me aukš­te 50-me­ tis Vir­gi­ni­jus mu­šė ir spar­dė sa­vo 26-erių gy­ve­ni­mo drau­gę.

Mo­te­ris po­li­ci­nin­kams pa­si­guo­ dė spė­jan­ti, kad su­gy­ven­ti­nis per lan­gą iš­me­tė ka­ti­ną.

Gir­tas vy­ras už­da­ry­tas į areš­ ti­nę.

Tą pa­čią die­ną per pie­tus Su­lu­ pės gat­vė­je 40-me­tis Alek­sand­ras kė­de mu­šė sa­vo 26-erių su­gy­ven­ ti­nę. Jai kliu­vo per ran­kas, ko­jas ir gal­vą. Šis vy­ras taip pat iš­ga­ben­tas į areš­ti­nę.

Abiem at­ve­jais pra­dė­tas iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas dėl smur­to ar­ti­mo­ je ap­lin­ko­je.

Teis­me nu­ken­tė­ju­sio­ji pa­sa­ko­jo, kad su­tuok­ti­nis jau apie de­šimt­ me­tį nuo­lat gir­tau­ja ir tam­pa vis la­biau ag­re­sy­vus.

Ra­gi­na­mas gy­dy­tis pri­klau­so­ my­bę nuo al­ko­ho­lio T.Damb­raus­ kas at­si­sa­ky­da­vo pa­si­lik­ti li­go­ni­nė­ je. Ne­su­tin­ka vy­ras ir nu­trauk­ti jai ap­kar­tu­sią san­tuo­ką.

Anks­čiau mo­te­ris du­kart kvie­tė po­li­ci­ją dėl smur­to šei­mo­je. Kar­tą pa­rei­gū­nai at­si­sa­kė pra­dė­ti iki­teis­ mi­nį ty­ri­mą, o kar­tą by­la bu­vo nu­ trauk­ta, nes pen­si­nin­kas la­bai gai­ lė­jo­si ne­tin­ka­mai pa­siel­gęs ir su žmo­na su­si­tai­kė.

Tai ver­kė, tai šū­ka­vo Teis­me T.Damb­raus­kas el­gė­ si keis­tai – tai ver­kė, tai šū­ka­vo.

Pir­mo­jo teis­mo po­sė­džio me­tu dėl

Pen­si­nin­kas aiš­ ki­no, kad žmo­na jį puo­lė, su­ža­lo­jo kas­ tu­vu ir mu­šė per gal­ vą lėkš­te.

to­kio nea­dek­va­taus el­ge­sio tei­sė­ja sua­be­jo­jo, ar kal­ti­na­ma­sis nė­ra iš­ gė­ręs. Į teis­mą iš­kvies­ti po­li­ci­nin­ kai lie­pė jam pūs­ti į al­ko­ho­lio ma­ tuok­lį ir nu­sta­tė, kad jis yra vi­siš­ kai blai­vus.

Vy­ras aiš­ki­no, kad kal­tas ne jis, o žmo­na. Tai ji pa­rė­ju­si įjun­gė vi­ sas švie­sas, o bar­nis ki­lo dėl žmo­ nos esą pa­vog­tų pi­ni­gų bei žie­dų.

T.Damb­raus­kas aiš­ki­no, kad žmo­ na jį puo­lė, grie­bė pei­lį ir jam dū­ rė, su­ža­lo­jo kas­tu­vu, mu­šė per gal­ vą lėkš­te.

Nors pen­si­nin­kas aiš­ki­no tą­dien iš­gė­ręs tik skar­di­nę alaus, smur­ tau­to­jo tram­dy­ti at­vy­kę pa­rei­gū­ nai nu­sta­tė, kad jo gir­tu­mas sie­kė 2 pro­mi­les.

T.Damb­raus­kas ne­pa­ten­kin­tas iš­klau­sė nuo­spren­dį ir tvir­tai pa­ reiš­kė, kad jį bū­ti­nai ap­skųs.

Po­zi­ci­ja: T.Damb­raus­kas teis­me aiš­ki­no, kad ne jis už­puo­lė žmo­ną, o

pa­ts bu­vo jos puo­la­mas ir su­ža­lo­tas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

8

penktADIENIS, kovo 29, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1160 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0906 JAV do­le­ris 1 2,6984 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6536 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9224 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2451 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6116 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6984 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8320

+0,0835 % +0,2770 % +0,1968 % +0,1926 % +0,0163 % –0,0897 % –0,0910 % –0,1721 % +0,0283 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,89

4,65

2,44

„Apoil“

4,78

4,59

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

–1,01 %

+0,42 %

Bank­ro­tai ­ vyks spar­čiau

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,03 %

96,74 dol. už 1 brl.

109,69 dol. už 1 brl.

Sei­mas su­pap­ras­ti­no gy­ven­tojų bank­ro­to ­ pro­cedūrą – lei­do fi­zi­nių as­menų bank­rotų by­las nag­rinė­ti ne apy­gardų, o apy­lin­kių teis­ mams. Ma­no­ma, kad pa­tai­sos pa­dės skland­žiau pra­dėti žmo­nių bank­ro­to pro­cedū­ras.

Da­bar pa­reiš­kimą iš­kel­ti bank­ro­to bylą ­ leid­žia­ma pa­teik­ti tik apy­gar­dos teis­mui. ­ Bend­rovės „Cre­di­tin­fo Lie­tu­va“ duo­me­nis, ­ šiuo me­tu for­ma­lius įsta­ty­mo kri­te­ri­jus bank­ru­tuo­ti ati­tin­ka apie 12 tūkst. gy­ven­tojų.

4,3 pro­c.

per me­tus Lie­tu­vo­je išau­go sta­tybų kai­nos.

Vers­las – vyrų rei­ka­las?

Bal­ti­jos ša­ly­se ir Šve­di­jo­je nau­jas įmo­nes ak­ty­viau stei­gia vy­rai – jų įku­ria­mas vers­las su­da­ro apie du treč­da­lius visų nau­jai su­ku­ riamų verslų. Šia­me kon­teks­te Lie­tu­va neiš­sis­ki­ria.

Per­nai Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­lik­tas ty­ri­mas pa­rodė, kad vers­li­ninkė­mis tam­pa 8 pro­c. visų ES gy­ve­nan­čių mo­terų, o tarp vyrų šis ro­dik­lis sie­ kia 16 pro­c.

Pa­sak „Swed­bank“ Smul­kaus vers­lo ap­tar­na­vi­mo de­par­ta­men­to di­rek­torės Jur­gi­tos Blaz­gienės, Lie­ tu­vo­je ten­den­ci­jos pa­na­šios.

Anot jos, ša­ly­je ski­ria­si sri­tys, ku­rio­se vy­rai ir mo­te­rys stei­gia vers­lus, taip pat stei­giamų įmo­nių dy­dis. Mo­te­rys daž­niau ku­ria ne­di­ de­les, iki pen­kių dar­buo­tojų, įmo­ nes. Jos daž­niau įku­ria siu­vi­mo, gro­žio ir svei­ka­tos prie­žiū­ros įmo­ nes, ne­di­de­lius res­to­ra­nus ir ka­

vi­nes, vieš­bu­čius, spor­to klu­bus, odon­to­lo­gi­jos ka­bi­ne­tus.

Lat­vi­jo­je po­pu­lia­riau­sios mo­terų ku­ria­mos įmonės vei­kia ap­skai­ tos, au­di­to, mo­kes­čių kon­sul­ta­vi­ mo sri­ty­se. Mo­te­rys taip pat ku­ria maž­me­ninės pre­ky­bos, mai­ti­ni­mo pa­slaugų, gro­žio prie­žiū­ros, ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to val­dy­mo įmo­nes.

Pa­sak J.Blaz­gienės, Es­ti­jo­je mo­ terų vers­lu­mo ten­den­ci­jos pa­na­šios į Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos, ta­čiau ša­lis iš­sis­ki­ria mo­terų va­do­vių skai­čiu­ mi tra­di­ciš­kai ne­mo­te­riš­kais lai­ko­ muo­se vers­luo­se. „Es­ti­jo­je nėra la­bai di­de­lio ato­ trūkio pa­gal vers­lus, ly­tis ir va­do­

vau­ja­mas po­zi­ci­jas. Tai iliust­ruo­ja vieš­bu­čių, trans­por­to, san­dėlia­vi­ mo, fi­nan­si­nio tar­pi­nin­ka­vi­mo bei ki­ti vers­lai ir bend­ras mo­terų bei vyrų va­dovų skai­čius juo­se ir vi­ so­se smul­kio­se bei nau­jai įkur­to­se pra­monės įmonė­se“, – pra­ne­ši­me teigė J.Blaz­gienė. Šve­di­jo­je mo­te­rys ak­ty­viau­siai stei­gia pa­slaugų sek­to­riaus įmo­ nes kultū­ros, pra­mogų, poil­sio ir svei­ka­tos prie­žiū­ros sri­ty­se. Šio­je ša­ly­je mo­te­rys įku­ria apie 33 pro­c. visų vers­lo įmo­nių, ta­čiau pa­sta­ rai­siais me­tais mo­terų stei­giamų bend­ro­vių skai­čius au­ga spar­čiau ne­gu vyrų įku­riamų įmo­nių.

Ba­lan­sas: ES vers­li­ninkė­mis tam­pa per­pus ma­žiau mo­terų nei vyrų.

Šiuo me­tu dau­giau­sia nuo­sa­vo vers­lo Lie­tu­vo­je įku­ria 30–40 me­ tų gy­ven­to­jai. Pas­te­bi­ma, kad po sunk­me­čio, nuo 2011-ųjų, mažė­ ja vy­res­nių nei 50 metų verslą ku­ rian­čių vyrų, o to­kio am­žiaus nuo­ savą verslą stei­gian­čių mo­terų

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

skai­čius iš­lie­ka be­veik ne­pa­kitęs.

Nuo 2010-ųjų ryškė­ja ten­den­ci­ja, kad vis dau­giau 20–40 metų mo­ terų ku­ria verslą ar ima jam va­do­ vau­ti, o vy­res­nių – 40–50 metų – mo­terų va­do­vių mažė­ja. „Klaipėdos“, BNS inf.

Gariūnai: nuo turgaus iki modernaus verslo parko Pirmiausia turgus turi būti pakan­ kamai didelis ir įvairus. Jame turėtų būti siūloma gana įvairios produkci­ jos. Kuo didesnis turgus, kuo dides­ ni piniginiai srautai jame cirkuliuoja, kuo didesni pirkėjų srautai iš įvairių teritorijų ir kuo daugiau pardavėjų, tuo didesnė tikimybė, kad toks tur­ gus nušluostys nosį net pačiam di­ džiausiam prekybos centrui.

Atrodo, kad Gariūnams tai pa­ vyko padaryti. 1989 m. įsikū­ ręs turgus ne tik sukūrė dešim­ tis tūkstančių vietų smulkiesiems prekiautojams, bet ir gerokai pa­ gyvino Lietuvos ekonomiką. Ga­ Įvaizdis: Ga riū nai jau se no kai vir to mo der nių pa vil jo nų ir ko ky biš kų, riūnams galime būti dėkingi už tai, bet ne bran gių pre kių par duo tu vių mies te liu.

Ge di mi no Bar tuš kos nuo tr. kad Lietuvą atrado ir čia investuoti ėmėsi verslininkai iš Latvijos, Esti­ Andrejus Žukovskis geidžia: nuo drabužių iki pramo­ jos, Baltarusijos, Kaliningrado sri­ gų įvairaus amžiaus lankytojams. ties ir net Lenkijos.

Knygynas, kavinės, firminių dra­ Svarbiausia, kad visa tai – žiemą bužių parduotuvės ir komfortiš­ šiltoje, o vasarą – maloniai gaivi­ Dirba tūkstančiai dizainerių ka aplinka. Pastaraisiais metais nančioje aplinkoje.

Vyrauja nuomonė, kad Gariūnai – Gariūnų verslo parke vykstančios 2010 m. turgavietės teritorijoje vienas turgus. Iš tikrųjų taip nė­ permainos malonios ne tik pirkė­ iškilo modernus prekybos paviljo­ ra. Verslo parkas jungia net penkias jams, bet ir pardavėjams. nas, kuriame sukurtos 1 174 preky­ turgavietes, kuriose prekiaujama bos vietos iki tol lauke dirbusiems tekstilės prekėmis, avalyne, buities, Atidarė modernų paviljoną prekybininkams. Pernai atidaryta­ garso ir vaizdo technika, veikia au­ Šiandien ne tik Vilniuje, bet ir vi­ me antrajame pastato korpuse įsi­ tomobilių ir ūkininkų turgavietės. soje Lietuvoje sunku rasti žmogų, kūrė antra tiek pardavėjų.

Net keli dienraščio žurnalistų kuris nėra buvęs Gariūnų turga­ kalbinti prekiautojai pakartojo tą vietėje. Nors, ko gero, žodis „tur­ Patraukė kaimynines valstybes pačią mintį: Gariūnuose gali rasti gavietė“ šiam moderniam vers­ Palapinių ir lauko prekybos nyki­ visko, ko nori, ir nė vienas, čia at­ lo parkui jau nelabai ir tinka. Dar mas bei pardavėjų kraustymasis į važiavęs, neliks nusivylęs. vieni kiti metai ir atvykę jau galite modernius paviljonus – visiškai „Jūs klausiate, kuo mūsų drabu­ neberasti tokių reiškinių kaip lauke natūralus dalykas bet kokiam di­ žių pardavėjai geresni už kokionors stovinti palapinė ar dantimis nuo deliam turgui, aprašytas ne vie­ prekybos centro pardavėjus? Žino­ na me eko no mi kos va dovė ly­ ma, kad mes geresni. Kas parduo­ šalčio kalenantys pardavėjai.

Jau šiandien Gariūnus galėtume je. Panašų virsmą jau išgyveno tuvei užsako drabužius? Koks nors lyginti ne su turgumi, o, pavyz­ daugelis didžiųjų Vakarų Euro­ vienas vadybininkas. O pas mus džiui, su Vokietijoje populiariais pos turgaviečių. Žinoma, kad tai – tūkstančiai pardavėjų, tačiau išparduotuvių miesteliais. Pasta­ vyktų, turi būti įvykdytos kelios ne šiaip pardavėjų. Kiekvienas iš ruosiuose gali rasti visko, ko širdis sąlygos. mūsų pats važiuoja į Turkiją, Ki­

Pasiruošimas: ant pa vil jo no sto gų kol kas – snie gas, ta čiau va sa rop

čia ims veik ti ne mo ka ma au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lė.

niją, pats renkasi, tariasi su vietos dizaineriais, tariasi su artimaisiais.

Aš pasakyčiau taip – mūsų čia dir­ ba tūkstančiai ir kiekvienas iš mū­ sų yra dizaineris. Tūkstančiai par­ duotuvėlių – tūkstančiams įvairių skonių“, – atviravo Edvardu prisi­ statęs prekiautojas.

turgavietę, gali tai padaryti nemo­ kamais autobusais. Kiekviename Vilniaus mikrorajone kursuoja au­ tobusai, vežantys pirkėjus į Gariū­ nus ir iš jų. Planuojama, kad ne­ tolimoje ateityje verslo parką bus patogu pasiekti ne tik automobi­ liais, bet ir dviračiais.

Aikštelė – jau pavasarį

Ūkininkai įsikurs ilgam

Atidarius modernų prekybos pa­ viljoną, turgavietės valdytojai nu­ sprendė pasirūpinti ir pirkėjais.

Dar 2010 m. šalia paviljono bu­ vo įrengta puiki asfaltuota ir, svar­ biausia, saugoma ir nemokama au­ tomobilių stovėjimo aikštelė.

Vasarop dar viena nemokama aikštelė turėtų pradėti veikti ant pa­ viljono stogo – šiuo metu ji baigia­ ma įrengti. Laikui bėgant nemoka­ ma automobilių stovėjimo aikštelė turėtų ūgtelėti iki 5 tūkst. vietų.

Neturintieji nuosavo automo­ bilio ar nenorintieji juo važiuoti į

Gariūnų verslo parko vadovai vis dėlto nelinkę visiškai atsisakyti kai kurių tikrojo turgaus elementų. Juk koks turgus be tikrų ūkininkų ir jų produkcijos? Tad netrukus Gariū­ nų verslo parke gerokai padaugės vietų žemdirbiams.

Jiems bus įkurta net 500 dar­ bo vietų. Todėl dabar ūkininkai čia įsikurs gerokai ilgesniam laikui nei mugių laikotarpiui. Ir savo pro­ dukcija džiugins ne tik lankytojus, bet ir pardavėjus, prekiaujančius ne maisto produktais.

Užs. 1089712

9

PenktADIENIS, kovo 29, 2013

pasaulis Kil­pa ­ ant kak­lo

Vėl at­si­dūrė ­ li­go­ninė­je

Did­žiulė ­ ata­ka

Ru­si­jos oli­gar­chas Bo­ri­sas Be­ re­zovs­kis (nuo­tr.) pra­ėjusį šeš­ta­dienį bu­vo ras­tas sa­vo pra­ban­giuo­se na­muo­se Lon­ do­ne gu­lin­tis ant vo­nios grin­ dų su kil­pa ant kak­lo. Tai de­ tek­ty­vas Mar­kas Bis­sel­las va­ kar nu­rodė Vind­so­ro ko­ro­ne­ rio teis­me pra­si­dėjus mir­ties ap­lin­ky­bių ty­ri­mui.

Buvęs Pietų Af­ri­kos Res­pub­ li­kos pre­zi­den­tas Nel­so­nas Man­de­la tre­čia­dienį prie­š vi­ dur­naktį bu­vo pa­gul­dy­tas į li­ go­ninę dėl at­si­nau­ji­nu­sios plau­čių in­fek­ci­jos. 94 metų No­ be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tui, ta­pu­siam ko­vos su apart­hei­du sim­bo­liu, gruodį bu­vo pa­ša­lin­ti tul­žies ak­me­nys.

Vie­na did­žiau­sių visų laikų ki­ ber­ne­ti­nių ata­kų lėti­na in­ ter­ne­to ryšį vi­sa­me pa­sau­ly­ je, kai kom­piu­te­ri­nių įsi­laužė­ lių tai­ki­niu ta­po or­ga­ni­za­ci­ ja „Spam­haus“, blo­kuo­jan­ ti elekt­ro­ni­nio pa­što šiukš­ les. Kai ku­rie eks­per­tai ma­ no, kad pa­dėtis ga­li dar la­biau pa­blogė­ti.

Nep­la­nuo­tos pra­ty­bos Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas (nuotr.) va­kar įsakė su­ reng­ti di­de­les ka­ri­nes pra­ty­bas Juo­do­sios jūros re­gio­ne. Šis žings­ nis ga­li pa­di­din­ti įtampą tarp jo ša­lies ir Uk­rai­nos bei Gru­zi­jos.

Su­maiš­tis: dau­ge­liui kip­rie­čių dar sun­ku tiks­liai su­pras­ti, ką jie ga­li ir ko ne­ga­li da­ry­ti pa­gal įves­tus su­var­žy­mus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Kip­rie­čius te­be­ka­muo­ja ne­ži­nia

Kip­ro ban­kams va­kar pirmą­kart per be­veik dvi sa­vai­tes at­vėrus du­ris, prie jų nu­tįso klientų eilės.

Budė­jo ap­sau­ga

Ban­kuo­se nu­sta­ty­tos griež­tos ka­ pi­ta­lo kont­rolės prie­monės sie­ kiant ap­si­sau­go­ti nuo sąskaitų iš­ tuš­ti­ni­mo sa­lo­je, ku­rios vy­riau­sybė bu­vo pri­vers­ta priim­ti prie­šta­rin­ gai ver­ti­namą ES fi­nan­sinės pa­gal­ bos pa­ketą, kad būtų iš­veng­ta vals­ tybės bank­ro­to.

Prie bankų, ypač – „Lai­ki“ (Liau­ dies ban­ko), ku­ris tu­ri būti rest­ ruktū­ri­zuo­tas, sky­rių prie­š juos ati­da­rant va­kar vi­dur­dienį nu­si­ driekė il­gos eilės. Kai ku­rie „Lai­ ki“ sky­riai Ni­ko­si­jos cent­re bu­vo ati­da­ry­ti ne vi­sai lai­ku, bet klien­ tai kant­riai laukė už durų.

Elekt­ro­ninės ban­ki­nin­kystės sis­ te­mos bu­vo įšal­dy­tos iki ofi­cia­laus bankų ati­da­ry­mo, o prie kai ku­rių ban­ko­matų bei sky­rių sos­tinė­je Ni­ko­si­jo­je drau­ge su po­li­ci­nin­kais budė­jo pri­va­čių ap­sau­gos firmų dar­buo­to­jai.

Ban­kai Kip­re dėl sun­kios fi­nansų krizės ne­dir­bo nuo ko­vo 16 d., kol po­li­ti­kai gin­či­jo­si, kaip ras­ti sumą, ku­ri bu­vo nu­sta­ty­ta kaip tarp­tau­ tinės fi­nan­sinės pa­gal­bos sąly­ga.

Tas su­si­ta­ri­mas anks­ti pir­ma­dienį Briu­se­ly­je bu­vo pa­ga­liau pa­siek­tas.

Gy­ven­to­jai pik­ti­na­si

Kip­rie­čiai va­kar ga­vo pirmą ga­li­ mybę per be­veik dvi sa­vai­tes priei­ti prie sa­vo san­taupų, ta­čiau vy­riau­ sybė nu­statė griež­tus fi­nan­si­nių ope­ra­cijų su­var­žy­mus.

Vie­nas 70 metų pen­si­nin­kas, ku­ris pri­si­statė Joa­nio var­du, prie vie­no ban­ko Ni­ko­si­jo­je jo ati­da­ry­ mo laukė maž­daug dvi va­lan­das. „Turė­jau atei­ti taip anks­ti, at­ va­žia­vau iš sa­vo kai­mo už 20 ki­ lo­metrų, ko jie no­ri iš manęs? Kad va­žinė­čiau pir­myn ir at­gal?“ – ne­ kant­ra­vo jis.

Prie vie­no Kip­ro ban­ko sky­riaus tarp pirmųjų eilė­je lau­kian­čių žmo­ nių bu­vo 52 metų graikų vers­li­nin­ kas, ku­ris sakė at­skridęs iš Grai­ki­ jos pa­siim­ti kiek ga­li­ma dau­giau pi­nigų iš sa­vo sąskai­tos, kad galėtų su­mokė­ti už pa­slau­gas ir iš­mokė­ ti at­ly­gi­ni­mus sa­vo dar­buo­to­jams.

Jis teigė, kad nu­kentės dėl vien­ kar­ti­nio mo­kes­čio, ku­ris bus tai­ ko­mas di­des­niems nei 100 tūkst.

litų indė­liams. „Tai – chao­sas, ne­ ži­no­me, ko tikė­tis, kai ban­kai bus ati­da­ry­ti, – sakė tas vers­li­nin­kas, ne­norėjęs skelb­ti sa­vo pa­vardės. – Jie ne­turė­jo leis­ti, kad vis­kas nuei­ tų taip to­li.“ Ka­pi­ta­lo kont­rolės prie­monės

Kip­ro fi­nansų mi­nist­ras Mi­cha­lis Sa­ris tre­čia­dienį įvedė lai­ki­nas ka­pi­ ta­lo kont­rolės prie­mo­nes, įskai­tant grynųjų pi­nigų išė­mi­mo ri­bo­jimą iki 300 eurų (1036 litų) per dieną.

Turė­jau atei­ti taip anks­ti, at­va­žia­vau iš sa­vo kai­mo už 20 ki­ lo­metrų, ko jie no­ri iš manęs? Kad va­žinė­ čiau pir­myn ir at­gal?

Su­var­žy­mai kas­dien bus svars­ to­mi iš nau­jo ir kol kas yra nu­sta­ ty­ti sep­ty­nioms ka­len­do­rinėms die­noms, iki ki­tos sa­vaitės tre­čia­ die­nio, kaip tei­gia­ma Fi­nansų mi­ nis­te­ri­jos spren­di­me.

Dau­ge­l iui kip­r ie­č ių dar sun­ ku tiks­liai su­pras­ti, ką jie ga­li ir ko ne­ga­li da­ry­ti pa­gal įves­tus su­ var­žy­mus. Te­le­vi­zijų ry­to lai­do­ se bu­vo kal­ba­ma­si su eks­per­tais, o žiū­ro­vai klau­sinė­jo, pa­vyzd­žiui, kur turės grąžin­t i sko­l as, jei­ gu jos bus išim­tos iš rest­ruktū­ ri­z uo­ja­m o „Lai­k i“, kaip ga­l i­m a su­m okė­t i už vaikų moks­l us už­ sie­ny­je ir kaip tvar­k y­t i mokė­j i­ mus če­kiais.

Vi­so­je sa­lo­je žmonės klau­sinė­ ja, ar galės gau­ti at­ly­gi­ni­mus, ku­ rių dau­ge­lis turė­jo būti iš­mokė­ti šią sa­vaitę.

Padė­ko­jo už san­tūrumą

Įsa­ky­mu, kurį pa­skelbė vals­ty­ binė ži­niask­lai­da, taip pat draud­žia­ma žmonėms iš­vež­ti iš sa­los dau­giau kaip 1000 eurų (3453 li­tus) gry­nai­siais pi­ni­gais. Mui­ti­nin­kams leis­ta tik­rin­ti žmo­nes, be to, užd­raus­ta gry­nin­ti če­kius.

Pa­gal įves­tos kont­rolės sąly­gas taip pat nu­sta­ty­tas 5000 eurų (17,3 tūkst. litų) per mėnesį li­mi­tas at­si­ skai­tant kre­di­to ar de­be­to kor­telė­ mis už­sie­ny­je.

Ne­pai­sant ilgų ei­lių, pir­mo­ji ban­ kų dar­bo die­na pra­ėjo ga­na ra­miai.

Kip­ro pre­zi­den­tas Ni­kas Anas­ta­ sia­dis va­kar pa­dėko­jo sa­vo ša­lies žmonėms už brandą. „Norė­čiau pa­dėko­ti Kip­ro žmo­ nėms už jų brandą ir san­tūrumą, pa­ro­dytą jų san­ty­kiuo­se su Kip­ro ban­kais“, – sa­ko­ma N.Anas­ta­siad­žio ži­nutė­je anglų kal­ba, pa­skelb­ to­je jo ofi­cia­lio­je pa­sky­ro­je so­cia­li­ nia­me tink­le „Twit­ter“.

BNS inf.

V.Pu­ti­nas šį įsaką iš­siuntė gy­ ny­bos mi­nist­rui Ser­ge­jui Šoi­gu 4 val. Mask­vos (6 val. Lie­tu­vos) lai­ku, skris­da­mas iš tarp­tau­ ti­nio su­si­ti­ki­mo Pietų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je. Apie tai pra­nešęs Ru­si­jos pre­zi­den­to at­sto­vas spau­dai Dmit­ri­jus Pes­ko­vas pa­ tiks­li­no, kad „kal­ba­ma apie ne­ tikėtą di­de­lio mas­to pa­tik­ri­nimą ir mo­ky­mus“.

Pre­zi­den­to at­sto­vas pa­brėžė, kad to­kie mo­ky­mai vi­siš­kai ati­ tin­ka tarp­tau­tinės teisės nor­mas ir kad pa­našūs ma­nev­rai bus ren­ gia­mi ir vėliau. „Ru­si­jos Fe­de­ra­ ci­ja vei­kia vi­siš­kai lai­ky­da­ma­ si tarp­tau­tinės teisės normų, o šiuo at­ve­ju bet ku­ri ša­lis tu­ri ab­ so­liu­čią su­ve­re­nią teisę reng­ti to­ kio po­būdžio ka­ri­nius mo­ky­mus – tiek pla­nuo­tus, tiek ne­pla­nuo­ tus“, – aiš­ki­no D.Pes­ko­vas.

Jis nu­rodė, kad šio­se pra­ty­bo­ se da­ly­vaus 36 Ru­si­jos Juo­do­ sios jūros lai­vy­no lai­vai, ku­rie ba­zuo­ja­si Uk­rai­nos Se­vas­to­po­ lio uos­te Kry­me ir Ru­si­jos No­ vo­ro­sijs­ko uos­te. Jo­se taip pat da­ly­vaus avia­ci­jos, oro de­san­ti­ ninkų ir spe­cia­liųjų pa­jėgų da­li­ niai. „Pa­gal tarp­tau­tinę pra­ktiką apie pra­ty­bas, ku­rio­se da­ly­vau­ja iki 7000 ka­rių, mums ne­būti­na iš anks­to in­for­muo­ti par­tne­rių“, – teigė D.Pes­ko­vas.

Tarp vals­ty­bių, ku­rių kran­tus ska­lau­ja Juo­do­ji jūra, yra Tur­ki­ja, Uk­rai­na ir Gru­zi­ja, su ku­ria Mask­ va trum­pai ka­ria­vo 2008 m.

Ru­si­ja ėmėsi es­mi­nių re­formų sa­vo gink­luo­to­sio­se pa­jėgo­se, kai ka­ras su Gru­zi­ja pa­rodė pra­stą ka­riuo­menės pa­rengtį, nors tą kam­pa­niją vai­ni­ka­vo Mask­vos ka­rinė per­galė. Šios pra­ty­bos taip pat taps svar­biu iš­ban­dy­mu S.Šoi­gu, lai­ ko­mam vie­nu ar­ti­miau­sių V.Pu­ ti­no sąjun­gi­ninkų. S.Šoi­gu gy­ny­ bos mi­nist­ru ta­po praeitų metų pa­bai­go­je, kai jo pirm­ta­kas Ana­ to­li­jus Ser­diu­ko­vas bu­vo at­sta­ty­ din­tas dėl ko­rup­ci­jos skan­da­lo.

BNS inf.

11

penktadienis, kovo 29, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas Į Gargždus – į muzikos festivalį Po Velykų į savo renginius Klaipėdos rajono ir viso pajūrio gyventojus pakvies VIII tarptautinis Gargždų muzikos festivalis. Šiemet jis turi daug naujienų. Ir visos – geros, kaip tvirtino festivalio meno vadovė Šarūnė Petruškevičienė.

neseniai sutarėme su Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktore, kad kitąmet festivalyje koncertuos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Tarkime, praėjusiais metais vienoje programoje kaip birbynininkas koncertavo Egidijus Ališauskas, pasijuokėme, kad būtų smagu dar sykelį į Gargždus sugrįžti, o po metų jis ir grįžta – tik su visu Lietuvos kariuomenės orkestru, dar ir solistę E.Sašenko kartu atsiveš. Lygiai taip šiais metais atkeliaus Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Jis ir ji“ – pernai sušnekome su tada atvykusia Biute Mar, kad bėda su rimtais teatrais Gargžduose, ir tai tikra tiesa, – tai štai ir yra festivalyje. Viskas dėliojasi lyg ir ne mano rankomis, o atsitiktinai – pašneki, kažkur užsifiksuoja ir vėl kažkas keičiasi. Taip gimė ir susitikimo su V.Noreika idėja. Birutė Asevičiūtė kaip koncertmeisterė dalyvavo festivalyje prieš

Rita Bočiulytė

Šarūnė Petruškevičienė:

r.bociulyte@kl.lt

Kai finansai maži, labiau dirba smegenys.

Plečia renginio ribas

– Matome – festivalis kasmet auga, ilgėja, turtėja... Ką naujo sugalvojote šiemet, renginį dedikuodami Gargždų miesto 760 metų jubiliejui?

– Gargžduose labai daug gerbėjų turi šokio menas, tad atsižvelgdami į jų norą pirmą kartą į festivalį pakvietėme Kauno šokio teatrą „Aura“. Spektaklis „Apie mus“, sukurtas lenkų choreografės A.M.Krysiak, manau, sudomins visus šiuolaikinio šokio gerbėjus. Šiais metais pirmą kartą vyks koncertas-susitikimas. Festivalio žiūrovai, atėję į susitikimą su maestro Virgilijumi Noreika, pamatys apie jį sukurtą filmą, turės galimybę paprasčiausiai pabendrauti su tikra legenda, užduoti klausimus ir dar pasiklausyti maestro atliekamų dainų.

Festivalyje svečiuosis ir naujojo Gargždų kultūros centro fortepijono skambesį atskleis pasaulinio lygio pianistė, ryškioji Lietuvos muzikinės kultūros žvaigždė Mūza Rubackytė, kuri koncertuos su Valstybiniu Vilniaus kvartetu.

Kasmetis festivalio svečias Čiurlionio kvartetas šįsyk pristatys visiškai naują, ką tik parengtą subtilią rusų romansų programą su baritonu Eugenijumi Chrebtovu.

Skambės gražiausi kompozitorių – S.Rachmaninovo, P.Čaikovskio opusai, priminsiantys vertingąją ir aukštąją Rusijos muzikinę kultūrą.

Festivalyje pasirodys ir Lietuvos kariuomenės orkestras, kuris kartu su charizmatiškąja soliste Eveli-

Galimybės: Š.Petruškevičienės teigimu, ir su mažu biudžetu Gargžduose įmanoma surengti paprastą, bet

tikrai ne prastą festivalį.

na Sašenko atliks nuotaikingą programą „Pasodoblis mecosopranui ir gitarai“ – taip vadinasi visiškai naujas ir dar niekur neskambėjęs solistės Ritos Novikaitės (mecosopranas) ir gitaristo Sergejaus Krinicino projektas. Aistringa Pietų Amerikos muzika, jausmingos melodijos ir paslaptingas, kerintis gitaros muzikos žavesys tikrai nepaliks abejingų.

Jau daug metų sau priekaištauju už menkai vystomą edukacinę sritį, ir tai iki šiol išlieka silpniausia mūsų festivalio programos grandis. Šiemet žengsime pirmuosius žingsnius ir šia linkme. Pirmą kartą vyks koncertai vaikų publikai. Multiinstrumentalistas Saulius Petreikis su belgu gitaristu Chrisu Ruebensu supažindins vaikus su įvairiausiais instrumentais ir įvairių šalių muzika. O Gargždų muzikos mokykloje džiazo pianistas Egidijus Buožis koncerte, skirtame visai šeimai, atskleis džiazo muzikos spalvingumą ir net kelis kūrinius muzikuos kartu su muzikos mokyklos auklėtiniais.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gražia tradicija tampa festivalį užbaigti orkestro koncertu. Pernai renginį vainikavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, o šiais metais Gargždų krašto žmonės išgirs Lietuvos kamerinio orkestro muzikinę dovaną. Orkestrui diriguos 2012 metų Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, darbštusis ir išradingasis dirigentas Modestas Pitrėnas.

Romantiškos muzikos koncerte dainuos dvi iškiliausios Lietuvos solistės – Nacionalinės premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas).

Plečiame festivalio socialinės veiklos ribas. Pirmą kartą su Lietuvos nacionaline filharmonija organizuojame labdaros koncertus senelių globos namų gyventojams, neįgaliesiems bei vaikams.

Atlikėjams padengs stalą

– Kaip pavyko prisikviesti Mūzą Rubackytę? Apskritai, ar sunku sudaryti tokią solidžią programą, ilgai tai trunka?

– Prieš dvejus metus būtų buvę neįmanoma, nes neturėjome instrumento. Tik 2011-ųjų pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybė nupirko naują koncertinį fortepijoną „Petroff“. Investicija milžiniška ir iki šiol vis dar girdėti pabambėjimų, kad tai pinigų švaistymas, kam to reikėjo... Gaila, kad ne visi supranta investavimo į kultūrą naudą. Iš mūsų reikalauja gerų paslaugų, kokybės. Tačiau tam gi būtinos investicijos – į patalpas, instrumentus, žmones. Ir jos su kaupu atsiperka.

Kad ir šiuo atveju – laukiamas nepaprastas kultūrinis įvykis Gargžduose, kur atvyks pasaulinio garso pianistė M.Rubackytė. Jos ir Valstybinio Vilniaus kvarteto bei dar penkių puikių programų įtraukimas į festivalį – Gargždų kultūros centro ir festivalio partnerio bei didžiausio draugo Lietuvos nacionalinės filharmonijos bendradarbiavimo rezultatas. Labai džiaugiuosi dėl to mūsų regioninio sąskambio.

Kiek laiko trunka parengti tokią programą? Metus. Pavyzdžiui, visai

dvejus metus. Feisbuke susirašėme, kaip kam sekasi, ir žodis po žodžio atsirado festivalyje jos prodiusuoto filmo pristatymas su V.Noreika priešakyje. Šiaip atsiranda tokia profesinė liga – stebi, kas kur koncertuoja, kokias naujas programas pristato, ir visada smegeninėje yra toks stalčiukas, kur viską fiksuoji. Štai Lietuvos kamerinis orkestras koncertavo pas mus turbūt 2010aisiais, ir tais metais visus festivalio atlikėjus vaišinome žemaitišku kastiniu su bulvėmis, taip jau nutiko, kad jie vieninteliai liko be kastinio... Žodžiu, man perdavė, kad jie visus metus prisiminė tokią „nuoskaudą“. Ir ką tu manai?! Šiais metais specialiai jiems ruošime ypatingą žemaitišką stalą su sūriu, pyragais ir, žinoma, kastiniu.

Ko žmonėms reikia

– Jūsų renginių metu salės kone lūžta nuo publikos. Iš kur žinote, ko žmonėms reikia?.. Ir kam jums pačiai šito „kalno” reikia?..

– Dažnai girdime tokias frazes kaip „regioninė politika“, „regionų gaivinimas“... Yra regionų plėtros programų, galima pasiskaityti. Gražiai ten viskas surašyta. Bet aš noriu kalbėti apie regioninę atsakomybę. Tarkime, Klaipėdoje kultūros poreikius tenkina teatrai, muziejai, galerijos, bibliotekos ir dar nemažai nevyriausybinių organizacijų.

12

12

penktadienis, kovo 29, 2013

pramogų gidas Koncertuos Šilutės folkloristai

Kitą savaitę Klaipėdos etnokultūros centre vyks Tarmių metams skirtas renginys, kuriame svečiuosis Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“, šiemet švęsiantis savo gyvavimo 10-metį. Jis savojo krašto kultūrą populiarina programomis „Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas – tautinio tapatumo ženklas“, „H.Šojus: trys portretai“, „Ieva Simonaitytė – Mažosios Lietuvos metraštininkė“. Edukacine programa „Kožns paukštis saviška gėd“ pristatomi lietuvininkų bei šiaurės žemaičių tarmių ypatumai, šių regionų dainos, šokiai, žaidimai.

KUR? Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).

KADA? Balandžio 4 d. 18 val.

KAINA? Nemokamai

Fotografijose – asmenybės portretas

Klaipėdos miesto bibliotekos Meno skyriuje pajūrio „Fotoklubas 50 mm“ surengė fotoportretų parodą „Ecce homo“. Joje 14 fotografijos mėgėjų eksponuoja 24 darbus. Portretuose – jauni ir seni, paprasti žmonės ir įžymybės, kaimiečiai ir miestiečiai.

Paroda aprėpia pačią įvairiausią fotografiją – nuo poetinės iki glamūrinės. „Bet visose nuotraukose bandoma parodyti asmenybės portretą“, – apibendrino parodos kuratorius ir fotoklubo vadovas fotografas Vytautas Petrikas. Tai jau trečioji šio prieš metus susikūrusio fotoklubo paroda ir antroji – jungtinė.

KUR? Klaipėdos meno bibliotekoje (J.Janonio g. 9).

KADA? Iki balandžio 20 d.

KAINA? Nemokamai.

„Dugne“ akistata su Klaipėdos publika Kitą sekmadienį Klaipėdoje viešėsiantis OKT / Vilniaus miesto teatras dramą „Dugne“ rodys net du kartus – sulaukus didelio žiūrovų susidomėjimo, numatytas papildomas spektaklis.

Pasitelkus specialią salės įrangą, netradicinėje erdvėje rodomas spektaklis „Dugne“ pagal Maksimo Gorkio pjesę įgyvendins režisieriaus Oskaro Koršunovo viziją – priartėti prie žiūrovo maksimaliai arti tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Iš Vilniaus bus atgabentas kompaktiškas amfiteatras, padėsiantis užtikrinti kamerinę renginio atmosferą. Vieną spektaklį gali stebėti vos 100 žiūrovų.

Intriguojantis spektaklis, Klaipėdoje rodytas tik 2011-aisiais, yra apkeliavęs ne tik visą Lietuvą, bet ir daugelį pasaulio šalių. Neseniai trupė grįžo iš Pontederos Italijoje,

Laboratorija: spektaklis „Dugne“ – O.Koršunovo ir jo komandos eksperimentas, kurio bandomieji „triušiai“ yra ir aktoriai, ir žiūrovai.

kur „Dugne“ pristatė tarptautinio teatrų festivalio „Era“ programoje. Žiūrovų reakcija po spektaklio leido suprasti, jog rusų klasika, įvilkta į lietuvišką rūbą, paveikė ir pietietišką publiką. Formulė, jog spektaklio tema – žmogus, yra universali visų kraštų žmonių atžvilgiu, ji suveikė ir šįsyk. Puikiais atsiliepimais trupę nudžiugino ne tik žiūrovai, bet ir italų teatro kritikai. „Dugne“ – O.Koršunovo ir jo komandos aktorių eksperimentas, arba, paties režisieriaus žodžiais tariant, „laboratorija, kurioje bandomieji esame mes patys“. Aktorius taip sudomino šis iššūkis, kad repeticijos vykdavo ir kitų spekta-

Oskaras Koršunovas:

Šiame susitikime nebeturi įtakos nei teatrinės širmos, nei apšvietimas, nei teatro magija. Viskas yra be galo atvira. klių gastrolių metu: viešbučiuose, autobusuose... „Tai buvo pirmasis mūsų teatro spektaklis, kai galvojome ne apie rezultatą, o siekėme išmėginti, suras-

ti save, prieiti tokį aktorinį organiškumą, kai aktorius kuria personažą, tačiau nepraranda tikroviškumo, lieka savimi, – spektaklio kūrybinį procesą prisiminė O.Koršunovas. – M.Gorkio tekstas tampa aktualus tik tuomet, kai aktorius sugeba personažą išauginti savo dirvoje, kai kurdamas jį remiasi savo patirtimi. Tai ir yra didžiausias laboratorijos tikslas. Būtent toji aktoriaus asmenybės ir kuriamo kito, jam svetimo personažo sankirta. Todėl atsisakėme pjesės siužeto ir istorijos, pasirinkome ir specialią erdvę – Vilniuje spektaklis rodomas OKT repeticijų salėje senamiestyje. Mes išdrįsome sėstis taip arti žiūrovo arba žiūrovą paso-

dinti taip arti aktoriaus, kad nebeliko jokios galimybės išvengti tos akistatos. Šiame susitikime nebeturi įtakos nei teatrinės širmos, nei apšvietimas, nei teatro magija. Viskas yra be galo atvira.“ „Dugne“, O.Koršunovo pastatytas 2010-aisiais, pelnė Auksinį scenos kryžių kaip geriausias metų spektaklis. Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausias pagrindinio vaidmens aktorius apdovanotas ir jame vaidinantis Darius Gumauskas.

Klaipėdos „Švyturio menų doke“ OKT / Vilniaus miesto teatras dramą „Dugne“ rodys balandžio 7 d.

17 ir 19 val. Bilietai – „Tiketoje“. „Klaipėdos“ inf.

Į Gargždus – į muzikos festivalį O regione už kultūrinio 11 gyvenimo kokybę, įvairovę atsakingi kultūros centrai. Ir jų

funkcijos tikrai plačios: mėgėjų meno vystymas, etnokultūrinė, edukacinė veikla, profesionalaus meno sklaidos užtikrinimas, renginių organizavimas ir t.t. Jei Klaipėdoje kiekvienai funkcijai yra po atskirą įstaigą, tai regione viską turi atlikti tie patys centre dirbantys žmonės. Natūralu, kad visko aprėpti neįmanoma, ir kiekvienas centras turi stiprių ir silpnų pusių. Viskas priklauso nuo to, kokie žmonės dirba, kokios jų kompetencijos ir požiūris į savo darbą. Aš labai džiaugiuosi Gargždų kultūros centre dirbančiais žmonėmis, jų profesionalumu ir atsidavimu darbui. Organizuojant festivalį tai labi svarbu.

Ko žmonėms reikia?.. Geras klausimas. Į jį gal ne taip lengva atsakyti. Dažnai tenka girdėti argumentus, kad kam čia jums reikia tokio festivalio, kam reikia nuvažiuoja kitur.

Netiesa. Į koncertus, teatrus mūsų žmonės nuvažiuoja retai. Deja, ekonominė situacija daugumai to tiesiog neleidžia. Taigi žmonėms, mano nuomone, visų pirma reikia kokybės ir profesionalumo, jie nori matyti ir girdėti tai, ką mato di-

dmiesčių publika. Tiesa, mūsų festivalį atranda vis daugiau aplinkinių rajonų bei Klaipėdos miesto gyventojai. Tai džiugina.

Kodėl tai darau? Irgi geras klausimas... Pamenu, prieš maždaug 9 metus lankėmės viename muziejuje, kur dirbo šeima, persikėlusi iš mieto. Iš viso pašnekesio man užsifiksavo vienas pasakymas: „Jei nori atlikti tikrai reikšmingus darbus, eik į regioną“. Tada man tai atrodė kvailoka, bet kuo toliau, tuo labiau pritariu. Kur kitur galima taip realizuoti kone visus kūrybinius sumanymus? Matyti, kaip iš mažos idėjos, nuojautos, kad toje konkrečioje vietoje žmonėms turėtų trūkti profesionalaus meno, išauga visai nemenkas festivalis su tokiais atlikėjais kaip M.Rubackytė, V.Noreika, Lietuvos kamerinis orkestras ir kone šešiatūkstantine publika.

Pradžioje buvo greičiausiai daugiau noro parodyti, kad tu gali, o dabar norisi parodyti, kad ir su mažu biudžetu Gargžduose įmanoma surengti paprastą, bet tikrai ne prastą festivalį. Jei rimtai, Gargždai per visus tuos metus man tapo tokie savi, kad noras garsinti pačius Gargždus tikrai didelis.

Programa VIII tarptautinis Gargždų muzikos festivalis Balandžio 3 – gegužės 15 d.

Balandžio 11 d. 18 val. – koncertas-susiti- Balandžio 30 d. 19 val. – koncertas „Grakimas su V.Noreika ir filmo apie jį premjera žiausi meilės duetai“ Dovilų etninės kultūGargždų kultūros centre. Bilietai – po 10, 5 Lt. ros centre. Bilietai – po 5 Lt.

Balandžio 3 d. 18 val. – Kauno šokio teatro Balandžio 15 d. 18 val. – Valstybinio jauni- Gegužės 2 d. 18 val. – Lietuvos kariuome„Aura“ spektaklis „Apie mus“ Gargždų kul- mo teatro spektaklis „Jis ir ji“ Gargždų kulnės orkestro koncertas Gargždų kultūros tūros centre. Bilietai – po 10, 5 Lt. tūros centre. Bilietai – po 10, 5 Lt. centre. Bilietai – po 10, 5 Lt. Balandžio 4 d. 18 val. – „Orphic Trio“ kon- Balandžio 18 d. 18 val. – edukacinis koncertas Gargždų kultūros centre. Bilietai – certas „Koks tas džiazas?“ Gargždų muzi- Gegužės 8 d. 10 val. – Lapių pagrindinėkos mokykloje. Bilietai – po 4, 2 Lt. je mokykloje, 13 val. – Gargždų kultūros po 10, 5 Lt. Balandžio 23 d. 18 val. – M.Rubackytės ir centre – koncertas visai šeimai „Pasaulio Balandžio 5 d. 13 val. – nemokamas konValstybinio Vilniaus kvarteto koncertas muzika iš kelionių dienoraščio“. Bilietai – certas senjorams Viliaus Gaigalaičio glo„Nuo solo preliudų iki kvinteto“ Gargždų po 4, 2 Lt. bos namuose, 19 val. – koncertas „Pasodokultūros centre. Bilietai – po 10, 5 Lt. blis mecosopranui ir gitarai“ Veiviržėnų Gegužės 10 d. 18 val. – poezijos ir muzikultūros centre, bilietai – po 5 Lt. Balandžio 24 d. 14 val. – bardo Jono Balto- kos vakaras su aktoriumi Vytautu Rumšu ko koncertas Jono Lankučio viešojoje biir trio „Claviola“ Gargždų kultūros centre.

Balandžio 10 d. 14 val. – nemokamas kon- bliotekoje. Nemokamai.

Bilietai – po 10, 5 Lt. certas neįgaliesiems Gargždų kultūros centre, 19 val. – klasikinių romansų vaka- Balandžio 28 d. 12 val. – valstybinio choro ras „Amžinai tavo“ Vėžaičių kultūros cen- „Vilnius“ koncertas Gargždų šv. arkangelo Gegužės 15 d. 18 val. – Lietuvos kamerinio tre, bilietai – po 5 Lt. Mykolo bažnyčioje. Nemokamai. orkestro koncertas. Bilietai – po 10, 5 Lt.

– Ar didelis jūsų festivalio biudžetas? Kiek reikėtų pinigų, kad išsipildytų visos jūsų svajonės, rengiant šį festivalį?

– Kai finansai maži, labiau dirba smegenys (juokiasi). Tada gelbsti atlikėjų geranoriškumas, festivalio partneris Lietuvos nacionalinė

filharmonija. Viso festivalio biudžetas – tik 26 tūkst. litų, kuriuos skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė. Tai lėšos atlikėjų honorarams, afišoms, skrajutėms. O kiek reikėtų?.. Čia kaip toje dainoje iš miuziklo „Smuikininkas ant stogo“ – jei turtingas būčiau... Pagalvokime: jei

turėtume 50 tūkst. litų (baisingai didelė suma dabar atrodo), greičiausiai galėtume daugiau koncertų skirti mažųjų miestelių publikai, dar galėtume atlikėjams sumokėti didesnius honorarus – šiuo metu jie tikrai neadekvatūs. Jeigu būtų... Bet yra kaip yra.

13

penktadienis, kovo 29, 2013

pramogų gidas E.Žvaigždino tapybos vernisažas

Šiandien I.Simonaitytės bibliotekos trečiojo aukšto hole vyks Ernesto Žvaigždino tapybos darbų parodos atidarymas. Šis klaipėdietis tapytojas paauglystėje turėjo du mokytojus – P.Gužą ir R.Zdanavičių, kurie jam įskiepijo meilę menui. Ernesto vaikystės žaidimai tapo gyvenimo būdu. Jo tapybai būdinga ekspresyvi maniera, sodrios spalvos, abstrakčios formos, lakios linijos, miesto ir gamtos peizažo motyvai. Tapytojas parodose dalyvauja nuo 1981 m. Surengė ne vieną autorinę parodą Lietuvoje ir užsienyje – Vokietijoje, Danijoje, Rusijoje, JAV. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25).

KADA? Vernisažas – kovo 29 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

„Kolektyvinio sodo“ „Lietuviai“

Balandį dusyk senojo Dramos teatro repeticijų salėje svečiuosis kūrybinis Klaipėdos jaunimas iš „Kolektyvinio sodo“. Žiūrovus jis pakvies į žavingą spektaklį pagal Gintaro Grajausko tekstus „Lietuviai“. Spektaklio režisierius – Donatas Savickis, scenografė – Angelina Furmaniuk, vaidina Marius Pažereckas, Donatas Žilinskas ir Milginta Palubinskaitė. Jų kelionė į lietuvybės esmę kupina netikėtų atradimų – net jei tai tėra dviejų kaimynų pasisėdėjimas iki išnaktų virtuvėje... Be kita ko, publiką intriguoja atpažįstamos gyvenimiškos situacijos.

KUR? Klaipėdos dramos teatre (Teatro g. 2).

KADA? Balandžio 4 ir 30 d. 18 val.

KAINA? 20 Lt.

Žvilgsnio galia, arba L.Šalčiūtės „Sekretai“ Šiandien Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose duris atvers Laisvydės Šalčiūtės kūrinių paroda „Sekretai“.

Parodą sudaro fotografijų ciklas, instaliacija ir videofilmas, kuriuose autorė tyrinėja žmogaus žvilgsnį, jo kuriamas įtampas ir santykių transformacijas. L.Šalčiūtė taip permąsto ir akcentuoja žvilgsnio galią subjektą paversti objektu, o objektą – subjektu.

Kaip pagrindinę meninę išraiškos priemonę naudodama vandenį, anot okeanografo Ž.Kusto – tobuliausią meilės simbolį, fotografijų cikle autorė transformuoja tradicinius žvilgsnio galios santykius.

Ji stebi, kaip vyro fotografo žvilgsnis pro fotoobjektyvą reprezentuoja moters kūną, jį savotiškai su(iš) konstruodamas ir paversdamas žaidimų aikštele savo fantazijoms.

Pati fotografuodama L.Šalčiūtė permąsto subjekto vietą dvigubame matymo ir žvilgsnio mechanizme, akcentuoja momentą, kai pats subjektas, disponuojantis fotoobjektyvo galia, tampa stebimas ir iš šalies, ir iš savo stebimo objekto pusės – iš išorės ir iš vidaus – ir taip tarsi praranda galios persvarą, pats tampa objektu.

Kaip teigė parodos kuratorė Laima Kreivytė, L.Šalčiūtės „Sekretai“ – tai vaikystės žaidimo transformacija į suaugusiųjų paslaptis.

„Sekretas“ – tai stiklo šuke prispausta gėlių kompozicija, užpilta žemėmis. Svarbus ne pats vaizdas, o tai, kad jis slaptas. Šia paslaptimi galima pasidalyti tik su geriausia drauge. Paslapties patikėjimas ir (ne)išsaugojimas kuria magišką „sekretų“ galią. Atidengdama svetimam žvilgsniui patikėtą paslaptį, apnuogini jos saugotoją ir save.

Sekreto struktūrą Laisvydė perkelia į savo instaliaciją. Ją sudaro fotografijos, veidrodžiai, žemių kvadratas ir videofilmas. Rastus fotografinius moterų atvaizdus menininkė fragmentuoja ir „slepia“ po vandeniu ir stiklu. Pažeidžiamiausios kūno dalys tampa tais mirusiais žiedais, kuriuos iš atminties tamsos ištraukia žiūrovų žvilgsniai. Įžengusius į salę žiūrovus perveria Medūzos žvilgsnis, ir jie suakmenė-

Niekas nėra apsaugotas nuo žudančio žvilgsnio. ja. Nors iš fotografijų žvelgiančios moterys negąsdina gyvačių plaukais, stingdo akistata su tuo, kas viešumoje slepiama. Nepridengtas intymumas kvestionuoja žvilgsnio galią – išviešinta paslaptis nebenaudojama šantažui. Sudaiktintas moters kūnas tampa ne malonumo, o neaiškios grėsmės šaltiniu. Pats tapęs stebėtoju, paverčia mus, žiūrovus, savo objektais. Atsuka vujaristiniam žvilgsniui veidrodį. Niekas nėra apsaugotas nuo žudančio žvilgsnio.

L.Šalčiūtės parodos „Sekretai“ atidarymas – 17 val. Paroda vyks iki balandžio 28 d.

Kartu: skirtingo braižo tapytojų D.Rusio, J.Pranevičiaus ir D.Alčauskio paveikslai bus eksponuojami vieno-

je parodoje.

Trijų tapytojų monologai Uostamiesčio Baroti galerijoje šiandien atidaroma jaunų menininkų iš Vilniaus – Danieliaus Rusio, Justo Pranevičiaus ir Dovydo Alčauskio – tapybos darbų paroda „Trys monologai“.

„Tapydamas daugiau naudojuosi intuicija, ir tai mane artina prie italų metafizikų, kurie ir yra mano kūrybos inspiratoriai. Man tapymas reiškia nesibaigiantį mąstymą ir abejones. Tai ir yra tikrasis tapybos turinys, kuris būna baigtas tik tam kartui iki kito mąstymo seanso, kad vėl būtų tęsiamas, pertapomas, „permąstomas“. Tai tarsi dienoraščio rašymas“, – teigė 1965 m. Klaipėdoje gimęs, o dabar Vilniuje gynenantis ir kuriantis D.Rusys.

1989 m. gimęs Telšiuose D.Alčauskis tapo peizažus: „Tapyboje laikausi klasikinės pozicijos: bandau įsižiūrėti į prieš mane besiskleidžiantį vaizdą ir jį apmąstyti ta-

pydamas. Todėl mane labai domina tokie klasikai kaip Polis Sezanas, Van Gogas, Morandis ir Vladas Eidukevičius. Tokia pozicija priverčia ne pasyviai stebėti vaizdą, o jį analizuoti drobėje. Tapyba man yra meditatyvus aktas. Parodoje Klaipėdoje pristatysiu 2012-ųjų vasarą nutapytus peizažus. Šiuose darbuose siekiau akcentuoti pačią tapybą, spręsti tapybos prigimtines problemas, taip pat išlaikyti atpažįstamą užuominą į tikrovę.

Objektai paveiksluose ne tik pasakoja kažkokią istoriją, bet ir atlieka labai svarbų struktūrinį vaidmenį. Šiuos objektus įvardyti būtų ydinga, nes jie čia nėra tai, kas yra tikrovėje. Stulpas paveiksle viso labo tik dažų brūžis, medis – irgi, kaip ir dangus, ir žemė. Taigi paveikslas turėtų būti suvoktas kaip savarankiškas darinys, nes neatkartoja tikrovės, o atskleidžia pats savo tikrovę. Šiuos paveikslus nutapiau

savo senelių vienkiemyje. Manau, jog priešais esantis vaizdas juos panardindavo į meditaciją ir švelnią melancholiją: kažkur į tolumą einantys stulpai, šieno ritiniai, akinantys savo baltumu, vis skirtinga šviesos kuriama nuotaika... Aš panorau užčiuopti tą nuotaiką drobėje ir pabandyti pajausti protėvių dvasią, plevenančią virš laukų“.

J.Pranevičius 1989 m. gimė Visagine. „Kūryboje stengiuosi gilintis į kasdienius dalykus, aplinkos įtakas ir asmeninius potyrius, perteikdamas tai nekonkretizuotomis užuominomis. Taip, kad kiekvienas žiūrovas galėtų susikurti savą paveikslo istoriją, susijusią su asmeninėmis patirtimis“, – sakė jis.

Trijų dabar sostinėje kuriančių tapytojų vernisažas Klaipėdoje – 18 val. Jų parodą Baroti galerijoje bus galima apžiūrėti iki balandžio 18 d. „Klaipėdos“ inf.

„Klaipėdos“ inf.

Linksmai: profesionalaus improvizacijų teatro „Kitas kampas“ aktoriai vadovaujasi šūkiu „Tu mirsi tea-

tre... iš juoko“.

Scenoje – „Kito kampo“ teatro sportas Kultiniu tapęs vienintelis Lietuvoje profesionalus improvizacijų teatras „Kitas kampas“ prieš pat Velykas atvyks į Klaipėdą.

Paslaptys: fotografinius moterų atvaizdus L.Šalčiūtė fragmentuoja ir

„slepia“ po vandeniu ir stiklu.

Nebe vienerius metus nė vienas „Kito Kampo“ pasirodymas Vilniuje neapsieina be žiūrovų antplūdžio. To aktoriai, besivadovaujantys šūkiu „Tu mirsi teatre... iš juoko“, tikisi ir pajūryje. „Esame be galo laimingi ir dėkingi savo gerbėjams, kad jau il-

gai turime progų pasirodyti prieš sausakimšą auditoriją ir visi smagiai pasijuokti“, – sakė vienas trupės aktorių Audrius Bružas.

Teatro sportu vadinamas improvizacijas „Kitas kampas“ plačiajai auditorijai pristato jau ketvirtus metus iš eilės ir vis dar sulaukia milžiniško lankytojų srauto, gerų emocijų spragėsių ir geros nuotaikos antplūdžio. „Šis žanras yra geras tuo, kad mūsų spektakliai kaskart kitokie.

Nei situacijos, nei juokai nesikartoja – jie gimsta priklausomai nuo begalės aplinkybių, kurias diktuoja žiūrovai. Menkiausi situacijų pustoniai ir niuansai sukuria vis kitokią gyvybę scenoje“, – apie „Kito kampo“ spektaklių ypatumus kalbėjo A.Bružas. „Kito kampo“ pasirodymas Klaipėdos koncertų salėje – kovo 30 d. 18 val. Bilietus platina „Bilietai.lt“. „Klaipėdos“ inf.

14

penktadienis, kovo 29, 2013

sportas

„Atlanto“ futbolininkai treniruosis „Klaipėda Gym“ Klaipėdos „Atlantas“ šiandien 19 val. Gargžduose žais pirmąsias Lietuvos futbolo A lygos čempionato namų rungtynes. Svarbaus susitikimo su „Šiaulių“ komanda išvakarėse puikiai pirmenybes pradėjusi uostamiesčio komanda praplėtė rėmėjų ratą.

Ataka: G.Ruzgys varžovus įveikdavo efektingais kojos smūgiais.

„Shodan“ atletų pergalės Vilniuje Česlovas Kavarza Sostinėje surengtame „Vichy“ kiokušin karatė turnyre, kuriame varžėsi daugiau nei 400 sportininkų iš 10 komandų, Klaipėdos „Shodan“ mokyklos auklėtiniai iškovojo net 23 aukso medalius.

Luko ir Viktorijos Kubilių, Arnoldo Staniaus, Tautvydo Šniauko ir Tomo Struopaus ugdomi sportininkai dar pelnė ir 16 sidabro bei 29 bronzos žetonus.

Anot L.Kubiliaus, efektingiausiai klaipėdiečiai kovojo tarp 16-18 metų jaunių. Merginų grupėje nesulaikoma buvo Skaistė Venckutė, nepalikusi jokių vilčių savo varžovėms ir įveikusi jas pirma laiko.

Tarp vaikinų panašiomis pergalėmis pasižymėjo Dovydas Kaubrys ir Dominykas Juškevičius. Jie taip pat efektingomis atakomis palaužė varžovus net nesibaigus varžybų laikui.

Geriausi klaipėdiečiai Nugalėtojai Saulė Minkevičiūtė, Skaistė Venckutė, Dovydas Miknevičius, Kornelija Jankantaitė, Viktorija Zibarova, Ugnė Pėlikytė, Dovydas Kaubrys, Dominykas Juškevičius, Monika Tydikaitė, Rokas Mačiulis, Ainaras Butkus, Ugnė Daukšaitė, Rima Barusaitė, Laurynas Vaičikauskas, Ugnius Knystautas, Mindaugas Žygaitis, Sergejus Zemlianskis, Gytis Ruzgys, Julius Urbonas, Ričardas Drugeika, Monika Ryžkovaitė, Maidas Tarvydas, Mantas Mauricas.

Finalininkai Marija Sekunda, Airidas Timinskas, Justas Šatkus, Agnė Bučytė, Beatričė Vilkaitė, Vita Urbelytė, Juozas Tutlys, Laimonas Šerpytis, Jonas Žilinskas, Dominykas Krisikaitis, Erika Vilkaitytė, Tomas Šėmys, Vilius Lipnickas, Eimantas Šarkauskas, Kristupas Petkus, Nojus Šeputis.

Draugystė: T.Vilkas ir V.Lekevičius trečią kartą pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Vytauto Petriko nuotr.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Šią savaitę „Atlantas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartis su „Klaipėdos“ dienraščiu, „Lalunos“ radijo stotimi. Vakar klubo direktorius Vacys Lekevičius apsikeitė iki gilaus rudens – futbolo sezono pabaigos – draugystę patvirtinančiais dokumentais su vienu šiuolaikiškiausių Klaipėdos sporto klubų „Klaipėda GYM“ vadovu Tadu Vilku. „Trečius metus paeiliui padėsime stipriausiai uostamiesčio futbolo komandai, – sakė T.Vilkas.

– „Klaipėda Gym“ tęsia gražią tradiciją padėti miesto sporto ekipoms. Pas mus pastaraisiais metais jėgas kaupia arba po sunkių varžybų relaksuoja „Atlantas“, „Neptūnas“ ir „Dragūnas“.

Patenkintas buvo ir V.Lekevičius. „Malonu, kad savininkai Tadas ir Rasa Vilkai priima futbolininkus, kurie su „Klaipėda Gym“ klube esančiais įvairiausiais treniruokliais gali stiprėti fiziškai, – džiaugėsi žinomas futbolo specialistas.

– Pratybos arba relaksacinės priemonės padės žaidėjams kuo geriau rungtyniauti šalies varžybose.“ Šią savaitę „Atlanto“ klubas sustiprėjo – sudarė dvejų metų sutartį su Žilvinu Kymantu. Klaipėdoje futbolininko karjerą pradėjęs ir anksčiau „Atlante“ žaidęs puolėjas pusę praėjusių metų sezono rungtyniavo Panevėžio „Ekrano“ ekipoje.

19

penktadienis, kovo 29, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Timothy Ferriso knygą „4 valandų darbo savaitė“ .

Timothy Ferris. „4 valandų darbo savaitė“ . ĮSPĖJAME! NESKAITYKITE ŠIOS KNYGOS, NEBENT NORITE MESTI SAVO DARBĄ. Jei vis dėlto atsivertėte šią knygą, vadinasi, nenorite sėdėti prie rašomojo stalo, kol sulauksite pensijos. Nėra nė vienos rimtos priežasties atidėlioti savo gyvenimo planų. Kad ir kokia būtų jūsų svajonė – ištrūkti iš 9–17 val. darbo rutinos, leistis į kvapą gniaužiančią tolimą kelionę, uždirbti penkiaženklę sumą per mėnesį, įdėjus kuo mažiau pastangų... ar tiesiog MAŽIAU DIRBTI IR DAUGIAU GYVENTI. Dirbti sau ar kad kiti dirbtų tau?

Nusipirkti viską, ko tik nori, ar veikti viską, ką tik nori, ir būti tuo, kuo nori? Ši knyga apie galimybę rinktis. Paradoksalu, bet dažnai nutinka, kad galima nuveikti ir uždirbti daugiau – gerokai daugiau – darant perpus mažiau nei dabar.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 2 d.

Avinas (03 21–04 20). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug iau dėmesio skirkite gebėjimams vadovauti tobulinti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis.

Jautis (04 21–05 20). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia daug veiklos. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis.

Dvyniai (05 21–06 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais žmonėmis, gali kilti naujų idėjų. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes.

Vėžys (06 22–07 22). Nepatartina įsigyti naujų daiktų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija.

Liūtas (07 23–08 23). Iškils nenumatytų sunkumų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai vargu ar atneš naudos.

Mergelė (08 24–09 23). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo vertybes, apmąstykite gyvenimą.

Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į kitų žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Bus sunku atsidėkoti kitiems žmonėms. Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų. Šis sudėtingas laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti, o dabar geriausia pabūti vieniems.

Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Šaulys (11 23–12 21). Apmąstykite praeities įvykius, padarykite išvadas ir pradėkite kurti planus ateičiai. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite sulaukti naudos iš pavaldinių, tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima.

Vandenis (01 21–02 19). Puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenusimato jokių nemalonių staigmenų. Žuvys (02 20–03 20). Sprendimai darbe, kuriuos teks priimti, gali prieštarauti jūsų jausmams ir norams.

Bus sunku pasirinkti, kas svarbiau – greita sėkmė ar asmeninis tobulėjimas. Bet šios paieškos gali tapti įdomiu procesu

Orai

Nors šios savaitės pabaigoje Lietuvoje dar laikysis šalčiai, sinoptikų duomenimis, nuo sekmadienio šiek tiek atšils. Šiandien temperatūra bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos. Šeštadienį snigs, šlapdriba. Naktį prognozuojama iki 7 laipsnių šalčio, dieną bus apie 0.

Šiandien, kovo 29 d.

+1

+3

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+2

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

–2

Utena

0

6.14 19.07 12.53

88-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 278 dienos.

Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +2 Brazilija +27 Briuselis +5 Dublinas +4 Kairas +28 Keiptaunas +20 Kopenhaga +2

kokteilis Trū­ko kant­ry­bė – per­spė­jo raš­tu Vie­no Kal­vos gat­vės na­mo gy­ven­to­jai ap­si­spren­dė: ge­riau juos te­gul bau­džia sa­vi­val­dy­bė, nei prie jų na­mo šla­pin­sis ar ki­taip derg­sis ne­ge­ri žmo­nės. Nes­pė­ da­mi ko­vo­ti su jais, gy­ven­to­jai sa­vo pra­ šy­mą da­žais už­ra­šė ant tin­kuo­tos laip­ tų į san­dė­liu­kus sie­nos. „Neš... ir nem... At­si­bo­dot“, – nuo ko­vo mė­ne­sio ga­li per­skai­ty­ti čia ra­dęs vie­ tą nu­si­leng­vin­ti tū­las miž­nius.

Anot „Kok­tei­lio“, per­spė­ji­mas raš­tu, tai ci­v i­l i­z uo­čiau­sias pro­ble­mos spren­d i­ mo bū­das. O jei prie šio na­mo krū­ve­lę pa­l ik­t i pa­no­r u­sį šik­n ių pa­ma­ty­t ų šio na­mo gy­ven­to­jai, tuo­met be po­li­ci­jos ir grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kų, ko ge­ro, si­ tua­ci­ja neap­siei­tų.

Londonas +5 Madridas +14 Maskva +2 Minskas –1 Niujorkas +10 Oslas +3 Paryžius +7 Pekinas +8

Praha +5 Ryga +2 Roma +17 Sidnėjus +24 Talinas +1 Tel Avivas +25 Tokijas +11 Varšuva +1

Vėjas

8–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+1

–1

Marijampolė

Vilnius

–2

Alytus

Vardai Almantas, Antonija, Bertoldas, Helmutas, Manvydas, Sandra.

kovo 29-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

+3

+1

-1

9

-1

+1

+1

0

2

-1

+2

+1

0

4

rytoj

sekmadienį

1629 m. res­t i­tu­ci­jos ak­ tu ka­ta­l i­kams Vo­k ie­t i­ jo­je su­g rą­ž in­ta nuo­s a­ vy­bė.

1801 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja užė­mė Da­ni­jos ir Šve­di­ jos ko­lo­ni­jas In­di­jo­je.

1848 m. pra­si­dė­jo tre­jus me­tus tru­kęs Da­ni­jos ka­ ras su Prū­si­ja.

1899 m. gi­mė so­v ie­t ų sau­g u­mo še­fas Lav­ren­ ti­jus Be­ri­ja.

1943 m. gi­mė Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mi­nist­ras pir­ mi­nin­kas John Ma­jor.

1957 m. gi­mė ak­to­r ius Chris­top­her Lam­bert.

VIKINGŲ LOTO

1967 m. Pran­cū­z i­ja pa­ ga­mi­no pir­mą­jį ato­mi­nį po­van­de­ni­nį lai­vą.

1973 m. pa­sku­ti­niai JAV ka­ rei­viai pa­li­ko Viet­na­mą.

1989 m. du če­kų paaug­ liai ne­sėk­m in­gai mė­g i­ no už­g rob­t i Veng­r i­jos lėk­tu­vą, skri­du­sį iš Pra­ hos į Frank­fur­tą, ir mė­ gi­no pa­bėg­ti į JAV. 1994 m. ser­bai ir kroa­tai pa­si­ra­šė ug­nies nu­trau­ ki­mo Kroa­ti­jo­je su­tar­tį.

2004 m. Lie­tu­va priim­ ta į NA­TO.

Nr. 1046 2013 03 27

AUKSO PUODAS – 38 436 788 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 786 332 Lt 02 25 24 15 22 08 Auksinis skaičius 06 Papildomi skaičiai 42 35 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 221 386 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 6 858 Lt (5 priz.)

Pra­šy­mas: už­ra­šas ant sie­nos

nie­ko ge­ro ne­ža­da čia nu­si­čiurkš­ ti pa­no­ru­siam pi­lie­čiui.

Ar­tė­jant Me­la­gių die­nai Skai­ty­to­jai, ži­no­k i­te, kad 0,2 pro­m i­lės al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­ja krau­jy­je vei­kia jaus­mus ir nuo­tai­ką. 0,5 pro­m. al­ko­ho­lio žmo­g ų at­pa­lai­duo­ja, jis ap­svaigs­ta, su­ ma­žė­ja jo vi­di­nė kont­ro­lė. Nuo šios al­ko­ ho­lio do­zės klai­pė­die­tis ga­li pra­ras­ti ge­ bė­ji­mą svei­kai pro­tau­ti, taip pat su­si­lpnė­ ja ir jo koor­di­nuo­ti ju­dė­ji­mo įgū­džiai. 0,8 pro­m. al­ko­ho­lio vei­kia rau­me­nų koor­di­ na­ci­ją ir reak­ci­ją į ap­lin­kos veiks­nius. Ga­ li im­ti vir­pė­ti, o vė­liau lyg su­sting­ti vei­ das, ran­kos ir ko­jos. 1,0 pro­m. al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­ja krau­jy­je vei­kia žmo­gaus ju­de­sius, jie tam­pa gre­mėz­d iš­k i ir ne­ koor­d i­nuo­ja­mi, spar­čiai silps­ta ge­bė­ji­ mas ra­cio­na­liai pro­tau­ti, įsi­min­ti.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ar­tė­ja šv. Ve­ly­kos. Nep­ro­šal bū­tų per­ spė­ti ir dėl per­si­val­gy­mo.

4 skaičiai 179 Lt (262 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (5101 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (7004 priz.)

Džokeris - bil. nr. 030 060 874 (170000 Lt) Prognozė: Aukso puode – 40 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt Džokeris – 170 000 Lt

Smegduobė pasiglemžė praeivį Kinijos Šendženo miesto gyventojas žuvo, kai po jo kojomis prasivėrė 5 m pločio ir 16 m gylio smegduobė. Atvy­ kę medikai padėti 25 metų vyrui jau nebegalėjo. Daugelis rajono gyven­ tojų išsigandę nusprendė palikti na­ mus ir nakvoti viešbučiuose. Valdžia ėmėsi tirti nelaimės priežastis. Gyven­ tojai dėl to kaltina bendrovę „Shenz­ hen Press Group“, kuri vykdo staty­ bas vos už kelių metrų nuo incidento vietos. Be to, vietos valdžia iš gyvento­ jų gaudavo daug skundų dėl požemi­ nių smūgių. „Shenzhen Press Group“, užsiimanti laikraščių leidyba, aiškina, kad dirvos slinkimą galėjo sukelti in­ tensyvios liūtys. newsru.com inf., AFP nuotr.

Ti­kė­ti ar ne­ti­kė­ti Tik 5,4 pro­c. ap­klaus­tų lie­tu­vių tei­gė, jog nie­ka­da gy­ve­ni­me nė­ra ju­tę pa­gi­rių. Be­ veik toks pat pro­cen­tas ap­klaus­tų­jų (5,1 pro­c.) su pa­gi­rio­mis su­si­du­ria 5–9 kar­ tus per mė­ne­sį, o dar 3,5 pro­c. – daž­niau nei 10 kar­tų per mė­ne­sį.

Links­mie­ji tirš­čiai Aną­dien į ka­vi­nę už­su­ko trys stu­den­tai.

Kai priė­jo pa­da­vė­ja, vie­nas jų pa­pra­šė: – Ka­vos... bal­tos...

Ant­ra­sis stu­den­tas: – Ka­vos, bet ne bal­tos...

Tre­čia­sis: – Bal­tos, bet ne ka­vos... Čes­ka (397 719; val­di­nin­kai, tai ka­da Klai­pė­ do­je bus daug vie­šų­jų tua­le­tų?)