2013-04-06 Klaipeda

Page 1

balandĹžio 6, 2013 Nr. 78 (19 681)

# ;1 6< /.9. 162;6@ 2 A.

10p. KÄ… reiĹĄk

ia nauj

i ĹžodĹž

iai seno

je dain

oje.

QVR[N Ya ]N`NbYV`-_Vb` `XV` ?RQNXa\ 4NYV N[ 7bYVWN[N`

l is pasau

rusija Balta

PREMJERA

www.kl.lt

cNXN_R -XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b X RcVĂ˜VR[Ă›

vakarÄ—

vakarÄ—13

jonÄ—s os sva o sen Tenora u n ÄŻ s balsÄ… n s grĹŤdino r Ĺžing ir laido tuvÄ— jau pe

palaiko piusi darSutau mĹłjĹł rusita rengia pe, Bal bĹł eta met tiki- ĹĄie ja jau galutinÄŻ lei ti si gau pradÄ—ti sta ir mÄ… galdi tuvos tyti Lie usmu tapu nÄ™ vos ska vo atomi tra siÄ… As nÄ™. elektri

2013 m. Nr. 14

8

2 A.162 ;6@ /.9. ;1 6< #

TELEVIZIJOS PIRMININKAVIMO PROGRAMOS „MES 2013“ – Ĺ ĹŞ KIAI PER LRT BALANDĹ˝IO 6–12 D. ES TARYBAI IĹ

se

a_

Ve• [b\

 @PN[]

va gaLietu kartu ja bei VXĂ– Q tarusi biauti ir kius? _ QN_OĂş ] – Ar Bal radar iĹĄĹĄĹŤ mas bend nevi \[VĂş \ ]R tinius Z darbia mai, ir vy- lÄ—tĹł sti energe klausi bendra cijoje buvo ]Yb N vimo tybiĹł bei lie- sprÄ™ jo, toks feren ato[QVR[ porta vals atsi WR VN – Be abeti. Ĺ tai kon Ignalinos uĹžir trans tarp ta ko, me Ăş NVX aRYĂ› liniam sutarimai kurie, be ki naudoja turi bĹŤ kad vienas kas dirbo geaNafO blo kiai Mes rÄ… [Ă›` ` biĹł, branduo ener bÄ—ta, rinÄ—s siam kÄ…, ir uĹžda sijos riausy getikai. esame smar di- kal Ă›` RYRXa_V liai mes kad nÄ—s elekt Baltaru lin silydĹžiu ir ener \ZV[ c\ Na dĹžia iĹĄ tekti ÄŻ ap Tai reiĹĄkia, cir- pia dujĹł, todÄ—l Rusijos. Kadvers- mi rindamas Taigi forma ti. pa pe. ap a: .`a_N biau tik nuo mÄ…. mÄ…. eta rui tÄŻ, daug duo ku bĹł radar van ir nesiste ď Ž Verd somi padÄ— saugu tome jĹł dar zes ir li- auĹĄinimo dojamas priklau tume ĹĄiÄ… jomis, sta nÄ™. tinÄŻ galime bend moje stati giamĹł kuo nori tai tikrai paren sas eksper sime pra- auĹĄinti naudaroje siste tyn ko nÄ™ elektri versiďŹ laiko vi uĹž taip pat NerÄŻ. nÄ—s sta- tume jÄ… aukĹĄjoje atomi galÄ— vÄ™ nÄ—s ÄŻ va nÄ™, ar ga ri mi liuos tu t met ri ato Lie ĹĄie Taigi ir ritori Ir ku iĹĄleidĹžiamas nÄ™ elek cija? dinius – Bet kis jas jau nÄ—s elekt tuviai savo te s: ren atomi cenci tyti pagrin ir ÄŻrenginius.ly- bus renciliĹĄans Atomi atstovo, lie getitytis pia konku konku Anot nas Ga ja) ener bÄ— Palagina dÄ—ti stanÄ—s pastatus same pasaucija. Julija (Baltarusi tingos vyriausy rekcijos duolinÄ™ elektrikve di ejus ne vi ypa ia ri kas bĹł ar sĹł ty te, MĹŤ ĹĄalia elekt Mins domas. nes Serg siai ÄŻ bran kite, kad kaip in bĹł a dab – Ĺ˝ino nematau. ba jis vyk pasibaltaru ja panaĹĄiai:jÄ… palaiko, vo gy- prisimin dalykas dienÄ… staty Ä?ia Lietuv kur sku ji gadimÄ…, Astra toks tÄ… nuo reaguo jonai cesai“, mos naukino, greiÄ?iau spren Jeigu reaguoja, pa- jos tyje prieniĹł pluĹĄa, mi je yravienÄ… pradels ciniai pro tikos kÄ… esantys ra apÄ?iuopia nÄ—s PaaiĹĄ priÄ—mÄ— mes visgi elektrinÄ™, spren da no sri nuomo Lieinia jos energe las nÄ—s realios ir Kiek savo Gardi tÄ—s 1200 ĹžmometĹł lenk ĹĄitaip vennuose Manau,me atominÄ™ ri klostosi veikia rusi ÄŻrentikisi tuose rajo 8 tĹŤkst. gy so ku Michai ipti ant statydavenvie mÄ—nesiĹł iki aikĹĄtelÄ—s tojo kainÄ… dĹŤrÄ— Balta ki tojas statysi iĹĄ padÄ—ties, je. li uĹžl nÄ—s dos, o kesnÄ—s. Ĺ tai rave jau stĹŤk t blio – pri ro pavaduo . keleto rusijo sijas, kurios taĹĄiuoelektri tarusijos aukĹĄ ta grÄ— tiĹĄ Ast dĹžian inÄ™ ir ĹĄeBal s nÄ—s Bal rinist kas. dÄ— skep rinÄ?iame ir tiĹĄki disku Ä?io dien jĹł atomi ďŹ kÄ…. Bal m. ÄŻve mam mi tuvoje nant visas atominÄ™ elektnediu o elektr vento ti vos komfor jĹł tu no, ĹĄian gra kuria to- Micha pareigĹŤ pasigamin ener- to jutÄ—laiÄ?iai buÄ?iai, o gy kelegimo ÄŻstaigos 2008 Verti tarusijos labiausiai ma sav lybes lo Pasak jÄ—gia pati kuro ir su- nau ki daugia iĹĄaugti bent moks jas specia getikos sek pa Bal kiausia ir kÄ— yra bĹŤtent go su pa kiĹĄ lin ja mietĹł dÄ—s lai rÄ— Rujos aiĹĄ prieĹĄinin yra tam tikkad ĹĄias nau linÄ—s ener baigs pir si, rusi c. jai reika rinÄ— pa biniĹł Ä?ius tu lus rodo, bÄ— nuokoma nÄ™, aldoma tikima 20 pro minÄ— elekt5 mlrd. ku dalÄŻ, skai tĹł. tama, ti pasibranduomet moks somy num lai klausos kuĹĄimos kar ta Supran Lietuva pa elektgu, kaip pagrindi- gijos. Ato daug priklau lyje irgi lios ap nijos Fu getikos ketvir jamĹł tÄ… riui, ĹĄie listai. Jei tuva. nÄ™ maĹž Bet cia tas Ar Lie mi riĹł ti po ĹĄa veik – OďŹ ke mĹł. gau py cia be ble vo ato naudo majo bĹŤti jos Ja minÄ—s ener Şėjo, jĹŤsĹł ji spe liepÄ… bus po penja pa- tau rĹł, arba vo prii jo- rĹł pro Ji turÄ—jo sa rodo, turÄ— rijoje, met su M.Mi- po avari suma pu- sijos ato si met at to ĹĄiemet tybĹł leidimas, ko. kaip bu rusi sijos kas to, anoto ĹĄiltna- elektrinÄ—je tarusijoje Baltaru nei grÄ—sme? kime, tyti Balta prii- rin kuri, man rusijos teri jama Bal siais, nÄŻ reaktoriĹł, Baltaru dujĹł. Be niĹł sta daugiau sta vo li me- ĹĄalininkĹł jektuo kia rinÄ™, ta Balta Prisimin niĹł elektra, 2018-ai to tiek yra ty - – sprendimasrinÄ™. O jis bu brango vo pro gamti ko, atpigs Ä?iĹł dujĹł iĹĄ metĹł, mÄ…jÄŻ branduoantrÄ…jÄŻ. pasta pa 7–10 bet jĹł vis c. se dien dĹžiĹł bu susiklostÄ— 15–20 mas lian vaitÄ™ diu iĹĄ pra luaruo uĹžminÄ™ elekt kai ir vÄ—l pro leis pir dvejĹł – ir vos ĹĄiÄ… sa vÄ—s cha efektÄ… suke rÄ… sumaŞės Mums jo Bet po sÄ— – 53 rencijos ku tarusijos dijĹł je ato tuomet, Ĺžaliavos. mikÄ…, nes tarusijai. jÄ… pastĹŤmÄ— mio ÄŻ atmosfe spekty jos bendro o dar fe Bal mas per no je. Bal mos stu tus. pasi kad no vo ma Kon eko bi mo toje tiekia timas nĹł per me cija, Tokios ĹĄiamos Ru patirLietu minÄ™ savo pakal saugu PalaginÄ…. cisureng to Rusijos aprĹŤpinti statytis ato ly- situa ji atsidĹŤrÄ— ja jau turi je. Mes pie ĹĄi raĹĄtis politikos ir jĹł da Minske ir konferen ros mln. buvo pana Serge stakm ir Baltarusi dÄ—me getiko reikÄ—jo kurse cija – tom“ rinÄ—s na- sienio direktoriĹł je ener nÄ™ elektrinÄ™ „Rosa „Atomekspo“getikos plÄ—t mis todÄ—l nuspren metu kon cĹŤzai – vijĹł reak Beje, nÄ— elekt li to ro nÄ— Ig ti cent ge Gyven atominÄ—s ba buvÄ™s rinÄ™ pran atomi jektas. branduo rodoje minÄ—s ener likoje perspek rurinÄ™. Tuo vo dir kieÄ?iai, statys elekt Ru- ties ome turÄ—ti stabus pro jamos Balta jas elekt mis ener darbuoAstra cijoje ameri joje „Atosijos Respub rinÄ—s vo kokio duria Tai nuo ti du kilno vavo jo eilÄ—je, kas kai iĹĄrinko si- galÄ—j – Su mis susi dais bando skuba, tybĹł direkminÄ—s elekt skelbti sa kur mir“. Baltaru. mÄ— bĹŤ ato dar si stovÄ— sijoje. Po to, satom“, pra si- „Pa m. buvo su tarusinorÄ—jÄ™s sija taip tyvos“ Baltaru sa duobes mi- linos Vyras, ne no, kad Bal savo grÄ—s ir kokiais taru sĹł ĹĄajÄ… „Ro rais. Klau 1989 ki su mĹŤ rime Bal korporaci KodÄ—l telÄ™ ir ka statyti ato vo tojas. tosi tik se- sija sti? Vaka susijÄ™ Tu dÄ—s, paaiĹĄ rinÄ™ sta aikĹĄ sijos go ti pa mos su sprÄ™ miausia gyvenimu. jos yra ruoĹĄia dama leidimoralinio ran jus pavar minÄ™ elekt tĹł pakeis proble litinis. nÄ™. pir jo ri dÄ— Tai rÄ— vo – miniu problemĹł, po po ĹĄaneturÄ— rinÄ™, gene rijus Pusto ato- ja ato s. Ji tu ĹĄiluminÄ™ elekt siĹĄki ekono mas ta lio reikmÄ—m kad ru vi- lies energetikos dingos visoms nÄ™ elektatstovas Ju vienas kainos, ka bĹŤ kino, P „Kiek mÄ—nuo at- nusiÄ… Lukom vas ti 00 atitin sa- daug dĹžios ir jos iĹĄtekliĹł NIAE no ĹĄitaip: ko bo ne gi vaiz po dar aki PaĹĄ ener VVER-12lavimus, paaiĹĄki elektrinÄ—s pelno.“ Tai ir bĹł ka kurios toriai mo rei gaudykles, nelei- lims. minÄ—s mln. doleriĹł giamĹłjĹł darbĹŤ- reak saugu o neĹĄa 1 mes parenanksÄ?iau, ties, sus turi lydalo nei avarijai ti gu te mi dÄ—jÄ™ „Jei Ä—s sutarsiais, vi tikus hipo me pra -ai atsi nebĹŤtu kÄ™ pagrindin ne 2018 mÄ—jome lau tume tume siog lai nÄ™ turÄ— elektri m. Mes tie o 2019 `a V_O` % aĂ­X

TV HEROJAI

ď Ž Etapai

: 8Nb[R

b NbTĂ? ` CVY[Vb

WR `abQVWN` ONV Nors ky TĂ?` A\Z lan N` ]N`a N_b\Wb tiki vis su Ä?iam operos so ZRab [ RZN NV lis dÄ— YNVX\ ] _NYRVQ V ro darbus, tingesnius vaid tui Tomui Pavi N b\`aN ZVR`afW lio R Xb_ X b_VN cNV atlikÄ—jas jÄŻ nuolat lydi gru menis, net ir pri niui reĹžisieriai QZR[V` :bgVXV statant pa- ĹĄiuo me neneigia pÄ—s „El Fue [VNZR a RNa_R „rim tu nuo palygin ju tri ti neilgo – jis nesibodi ÄŻvai go“ ĹĄleifas. Cha tojo“ Ĺžan- guose spekdai takliuose, juose skirtinlaukiau je jo biog mes vis tiek kurias so rios kĹŤry riz ne vieno ÄŻdo seniai suTV3 vÄ—lrafiliejosis nedai listas taip binÄ—s veik matiĹĄkas lymo. Tiedar je nestin siog turiu maus pasiĹŤ- vyzdĹžiui, grupÄ— nuojame kaip, pair negaliu vie tam tikrĹł los. Tad „Pi visai nau ĹĄai ros aĹĄa fo V.Ruf atskleidĹžia ga ir pikantiĹĄ tikslĹł dinga im kaso“. Kartais venime apsiriboti, kad tis mano gy- tai sritis, ku bus tik kĹł bene pir rioje ga kaĹžko kita, palaiduo li labiau Lina Bie mÄ… kartÄ…. detaliĹł, niaus teatras. KlaipÄ—dos ar Vil- la, ti. Ta at l.bieliaus liauskaitÄ— be abejo, Ä?iau visa mano sikaite@k yra sieBa

SUGRĎŽIMAS

RUTINOS VIRTUVÄ–JE GRIOVÄ–JAI Ĺ iandien priedai

ÄŽs­pō­din­gas klai­pÄ—­die­Ä?io A.Rup­kaus gy­ve­ni­mas: „Tri­ny­Ä?iai“, Ugan­da ir Ha­va­na. Ĺ eť­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

TiraĹžas 34 630

CfaNba\ =R

a_VX\ [b\a_

l.lt klasikoje. ritonas, tapÄ™s te gastrolÄ—s noru – Kaip SvajonÄ— sostinÄ™ solistÄ… daĹžnai rea – – Ar uos bei kitus ve kai su bendgavo jĹŤsĹł dÄ—s Pastarai Metropolitenas ta ĹĄalies mies ja ir ÄŻ riau tytojai, Paklaus siais me raĹžy Ä?iatÄ—s at miesÄ?io gatvÄ— ti ir le tais Tomas doje yra pa se jau- te ÄŻkurti „El Fue giais pasiĹĄovÄ—lÄ—tĹł lai tas, kurÄŻ jĹł ĹĄian tus. operos gendinÄ™ Metro vei – Ĺ˝inoma, Şįstamas? – IĹĄ kar teat poli o jau „ťiek kiau ne daĹžnas KlaipÄ—- vas pri kyti savo namais, dien gato pasa go“? – Manau, ro Niujorke sce teno Şįsta. YpaÄ? kai kurie Ĺžmo sveÄ?ias, sipaŞįsta, tiek“ klai paĹĄnekonÄ—s atpa- riui, kad ke kiau savo pro nÄ…. kiekvienas MaĹždaug nareikĹĄ pÄ— vyresni. fesotinu dai – tiek miĹĄkai jog atsakyti vie- turi turÄ—ti to daini prieĹĄ ket dietis. gru NÄ—ra Buratino neleng ĹĄyp verius me ar ÄŻmano kiĹł svajoniĹł. ninkas jos, tiekgrupÄ—s „El Fuego“ ko slÄ—pti ÄŻspÄ—pÄ—je. Jis tam ne nuoti tokioje tus gy teli, kad neretai va. Tomas Ne ma tobu jo – dainuok prieĹĄtaravo, tamiesÄ?io vaidmeniu kar ventĹł aukĹĄ lÄ—ti, jei Ĺžinau, amĹžius Muzikinio teat auditorijau je tik protingai. nesieksi ro pub dÄ—jÄ™s te Muzikiniame teatrÄ… uos- vos kraĹĄ tiesiog tarp dvieÄ?iasi tarsi Ä?ia Ä?iausio lygio. prasideda no O kiek metĹł. jau kaip maĹždaug likos – KÄ… tĹł – Klai jĹł sis koman ras ĹĄiandien yra re praDievas duos. pasieksi, reiĹĄ pÄ—dos ir Lietunuo 30 visa dos narys, Vilniaus. zapaiÄ?io kia bĹŤti Vytau taÄ?iau dar tei- – Viename to Juo– Tad Klai – Tai, kas – ReiĹĄkia mokiniu? bai, te, in susijÄ™ su pinÄ— sto pÄ—da jums yra jog kada terviu prisipa veikla, grieĹžtas, bĹŤti tvirtu Ĺžmo „El Fue ĹžinotelÄ—? tik nors sva yra targu labai reik go“ – Ne duonai, mi. Jis jojate uĹž teatre – lus dÄ—s o darbas Bet savo pa ka- dar galiu taip pasa sielai? kyti. – Tame bĹł, ir ne profesorius, siekia. Kaip tytojas. yra tik KlaipÄ— Turiu daug sako pa tai PrisipaĹžin teisybÄ—s, bet doje. Vil tik dalis. bet ir gyvenimo ne vien dainavi ts niuje siu, man mo, ir popkla sikos dai patinka atlikti dainininko keliasmokykla. Kadan nas, kita gi vertus, manau, tokia mo yra labai sunkus, kykla tik uĹž grĹŤdina.

Ita­li­jo­je dō­la mies­to praei­tis Ita­li­jos uos­te Nea­ po­ly­je rō­di­ja be­ veik prieĹĄ 100 me­ tĹł P.Lin­de­nau lai­ vĹł sta­tyk­lo­je Klai­ pÄ—­do­je sta­ty­tas lai­ vas, ku­ris, pa­sak is­ to­ri­kĹł, yra di­des­nÄ— ver­ty­bÄ— nei nau­jam gy­ve­ni­mui da­bar ban­do­mas pri­kel­ti „Me­ri­dia­nas“.

Kaina 1,60 Lt

17

„Tarp Ĺ iau­rÄ—s ir Pie­tĹł Ko­rÄ—­jos sie­na to­kia, kad ne­per­ťok­si.“ Bu­dis­tĹł vie­nuo­lio gy­ve­ni­mÄ… pa­si­rin­kÄ™s KÄ™s­tu­tis Mar­Ä?iu­ly­nas api­bō­di­no prieť­prie­ťÄ… dvie­jĹł ĹĄa­liĹł, apie ku­rias da­bar kal­ba vi­sas pa­sau­lis.

14p.

„At­lan­tą“ iť­vys iĹĄ sta­dio­no? Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ka­tast­ro­fiť­kos bĹŤk­lÄ—s VIP tri­bō­ nos cent­r i­n ia­m e mies­t o sta­d io­ ne ne tik gra­si­na uŞ­griō­ti ant sir­ ga­liĹł, bet ke­lia pro­ble­mĹł ir sÄ—k­ min­gai Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­gos Ä?em­pio­na­te star­ta­vu­siai „At­lan­ to“ ko­m an­d ai. Ji ga­l i bō­t i iť­v a­ ry­ta Ĺžais­ti ÄŻ GargŞ­dus, nes uos­ta­ mies­Ä?io sta­dio­nas nea­ti­tin­ka rei­ ka­la­vi­mĹł.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

PÄ—d­sa­kus ap­ti­ko en­tu­zias­tas

Klai­pÄ—­die­tis Ste­po­nas Da­buls­kis, ku­ris lais­va­lai­kiu pa­ny­ra ÄŻ uos­ta­ mies­Ä?io is­to­ri­niĹł re­lik­vi­jĹł ieť­ko­ ji­mus, dĹžiau­gia­si at­ra­dÄ™s vie­nÄ… se­niau­siĹł mō­sĹł uos­ta­mies­ty­je sta­ ty­tĹł ir lig ĹĄiol iť­li­ku­siĹł lai­vĹł. „Pers­kai­Ä?iau is­to­ri­kÄ—s Ni­jo­lÄ—s Stra­kaus­kai­tÄ—s kny­gÄ…, ku­rio­je pa­ mi­nÄ—­tas lai­vas lie­tu­viť­ku ir vo­kiť­ ku pa­va­di­ni­mu „Kur­ťiĹł ma­rÄ—s-Ku­ ris­ches Haff“. Pra­dÄ—­jau do­mÄ—­tis ir ieť­ko­ti, kur jis yra da­bar, tu­rÄ—­jau vil­ties, kad laivas dar ne­sup­jaus­ ty­tas ÄŻ me­ta­lo lau­ŞÄ…“, – pa­sa­ko­jo en­tu­zias­tas.

4

GrÄ—s­mÄ— – rea­li

„„Pa­vel­das: be­veik prieĹĄ 100 me­tĹł Klai­pÄ—­do­je sta­ty­tas ir Lie­tu­vos van­de­ny­se plau­kio­jÄ™s is­to­ri­nis lai­vas „Kur­

ĹĄiĹł ma­rÄ—s-Ku­ris­ches Haff“, per­var­dy­tas „Fa­rag­lio­ne“, rō­di­ja Ita­li­jos uos­te.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

„VIP tri­b ō­n os yra pri­va­l o­m os kiek­vie­na­me sta­dio­ne, ku­ria­me vyks­ta A ly­gos var­Şy­bos. Klai­pÄ—­ dos cent­ri­nia­me sta­dio­ne jos yra ava­ri­nÄ—s bĹŤk­lÄ—s ir jau se­niai tu­rÄ—­jo bō­ti nu­griau­tos. Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja mums cent­ri­nia­me sta­ dio­ne Ĺžais­ti A ly­gos var­Şy­bas lei­ do tik su sÄ…­ly­ga, kad bus ÄŻreng­tos nau­jos ir sau­gios VIP tri­bō­nos.

12

Ai­ma­nos dÄ—l gand­rĹł – per­dÄ—­tos Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

ÄŽ Lie­tu­vÄ… su­grį­Şu­siems gand­rams dÄ—l vy­rau­jan­Ä?iĹł at­ťiau­riĹł oro sÄ…­ ly­gĹł su­dÄ—­tin­ga ras­ti tin­ka­mo mais­ to: var­liĹł, kir­mi­nĹł. Ta­Ä?iau spe­cia­ lis­tai pa­ta­ria ne­sku­bÄ—­ti gel­bÄ—­ti ĹĄiĹł paukť­Ä?iĹł.

Beg­lo­biais gy­vō­nais uos­ta­mies­ty­je be­si­rō­pi­nan­Ä?ios tar­ny­bos di­rek­to­ rÄ— Ri­ta Il­gō­nÄ— tvir­ti­no kol kas ne­ su­lau­ku­si pra­ne­ťi­mĹł apie iť­se­ku­ sius gand­rus. Ta­Ä?iau neat­me­ta­ma, kad to­kiĹł ga­li bō­ti.

„Gand­rai ÄŻ Lie­tu­vÄ… par­skri­do prieĹĄ 2–3 die­nas. Gal ÄŻ Klai­pÄ—­dÄ… dar neatsk­ri­do. Ga­li bō­ti, kad Ĺžmo­nÄ—s pra­dÄ—s skam­bin­ti dÄ—l iť­se­ku­siĹł gand­ rĹł. Ta­Ä?iau ne­ma­nau, jog ĹĄie paukť­Ä?iai la­bai nu­si­lptĹł. Jei rei­kÄ—s ir bus ÄŻma­ no­ma, pa­dÄ—­si­me jiems“, – pa­sa­ko­ jo va­do­vÄ—. R.Il­gō­nÄ— at­krei­pÄ— dÄ—­me­ sÄŻ, kad Ĺžmo­nÄ—s dÄ—l gand­rĹł per daug pa­ni­kuo­ja. „Bu­vo toks Klai­pÄ—­do­ je Ĺžie­mo­ti lik­da­vÄ™s gand­ras. Jis, kaip ir gul­bÄ—s, pri­si­tai­ky­da­vo prie Ĺžie­mos sÄ…­ly­gĹł ir jam jo­kios pa­gal­bos ne­rei­ kÄ—­jo. Ĺ is paukť­tis Klai­pÄ—­do­je pra­lei­ do 2–3 Ĺžie­mas. Ĺ˝mo­nes tai ĹĄo­ki­ruo­ da­vo“, – pri­si­mi­nÄ— va­do­vÄ—.

R.Il­gō­nÄ—s ma­ny­mu, gy­ven­to­ jai per jaut­riai rea­guo­ja ir ta­da, kai gand­rai iť­me­ta iĹĄ liz­dĹł iť­pe­rÄ—­tus gand­riu­kus. „Gand­ras jau­Ä?ia, kad per daug pri­pe­rÄ—­jo ir ne­ga­lÄ—s iť­mai­tin­ti jau­ nik­liĹł, to­dÄ—l da­lÄŻ iť­me­ta. Jei gand­ riu­kus pra­dÄ—s au­gin­ti Ĺžmo­nÄ—s, jie iĹĄaugs ne­vi­sa­ver­Ä?iais paukť­Ä?iais. Gand­ras yra lau­ki­nis paukť­tis ir tu­ri gy­ven­ti gam­to­je pa­gal jos dik­tuo­ja­ mas sÄ…­ly­gas“, – pa­sa­ko­jo va­do­vÄ—. Gy­vō­nĹł glo­bos tar­ny­bai te­ko il­ gÄ… lai­kÄ… rō­pin­tis gand­ru. VÄ—­liau jis bu­vo ati­duo­tas ÄŻ Klai­pÄ—­dos pa­ťo­nÄ—­ je esan­tÄŻ zoo­lo­gi­jos so­dÄ….

„„Pa­gal­ba: gy­vō­nĹł glo­bos tar­ny­bai ne kar­tÄ… te­ko glo­bo­ti gand­rus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

šešTADIENIS, balandžio 6, 2013

miestas

Le­dai pa­ken­kė kel­tui Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ke­lei­viai į Smil­ty­nę jau ku­rį lai­ ką ke­lia­mi se­nu­čiu kel­tu „Kin­tai“, mat nau­jau­sias įmo­nės kel­tas „Ni­ da“ su­ge­do. Kiek už­truks pa­sta­ro­jo re­mon­tas, kol kas neaiš­ku.

Da­rius But­vy­das:

Iki va­sa­ros tik­rai su­ re­mon­tuo­si­me.

Smil­ty­nės per­kė­los ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Da­rius But­vy­das tvir­ti­no, jog po plau­kio­ji­mo le­duo­se pro­ble­ mų ki­lo dėl kel­to vai­ro ko­lo­nė­lių. Prieš tris sa­vai­tes su­ge­du­si „Ni­ da“ iki šiol re­mon­tuo­ja­ma. „Sun­ku pa­sa­ky­ti, kiek dar už­ truks kel­to re­mon­tas. Vis­kas pri­ klau­so nuo to, ka­da gau­si­me de­ ta­les iš ga­min­to­jo. Užk­lau­si­mai iš­siųs­ti, lau­kia­me“, – pa­sa­ko­jo D.But­vy­das.

Pa­sak va­do­vo, jei ga­min­to­jas de­ ta­les tu­rės san­dė­ly­je, kel­to re­mon­ tas neužt­ruks. Prie­šin­gu at­ve­ju ga­ li tek­ti pa­lauk­ti. „Iki va­sa­ros tik­rai su­re­mon­tuo­si­me“, – tvir­ti­no ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius. Kol kel­tas „Ni­da“ re­mon­tuo­ja­ mas, ke­lei­vius į Smil­ty­nę ir at­gal ke­lia se­nes­nis kel­tas „Kin­tai“. D.But­vy­das tvir­ti­no, jog pa­sta­ra­sis lai­vas yra ma­žes­nis, bet kol kas jo už­ ten­ka. Ne se­zo­no me­tu ke­lei­vių nė­ ra la­bai daug. „Kel­tas „Kin­tai“ nė­ra toks pa­to­gus kaip „Ni­da“. Jo sa­lo­nas ma­žes­nis. Be to, į jį rei­kia leis­tis že­ myn. Ne vi­siems ke­lei­viams pa­to­gu. Gal grei­tai at­šils“, – vy­lė­si va­do­vas. Kel­to „Ni­da“ re­mon­tas Smil­ ty­nės per­kė­los įmo­nei ne­kai­nuos. D.But­vy­do tei­gi­mu, tai drau­di­mi­ nis įvy­kis.

Fak­tai Prieš ke­le­tą me­tų įsi­gy­jant kel­tą „Ni­

Tai bu­vo tre­čias mo­der­nus grei­taei­

da“ bu­vo tei­gia­ma, kad jis ke­lei­vius iš Klai­pė­dos į Smil­ty­nę ga­lės pluk­dy­ ti bet ko­kio­mis oro są­ly­go­mis, esant stip­riam ban­ga­vi­mui ar le­dų san­grū­ doms. „Ni­da“ yra du kar­tus ga­lin­ges­ nis nei se­nas kel­tas, su­nau­do­ja dvi­gu­ bai ma­žiau ku­ro.

gis kel­tas, pa­ga­min­tas Bur­go (Bul­ga­ ri­ja) lai­vų sta­tyk­lo­je pa­gal Smil­ty­nės per­kė­los bend­ro­vės už­sa­ky­mą. Pir­mie­ji du bu­vo „Ne­rin­ga“ ir „Bal­ti­ja“. Ži­niask­lai­do­je bu­vo teig­ta, kad kel­ tas „Kin­tai“ sa­vo tar­ny­bą baigs 2015 me­tais.

Saugaus eismo dieną pasitinkant Balandžio 6-oji yra Saugaus eismo diena. Ta proga ir norėtųsi pasibelsti į visų eismo dalyvių pasąmonę, o ypač vairuotojų, nes tik nuo Jūsų pačių veiksmų ir elgesio keliuose priklauso, ar saugiai pasieksite Jūs ir kiti eismo dalyviai pasirinktą galutinį kelionės tašką.

Jau eilę metų šalyje viena iš opiausių problemų – didelis avaringumas. Eismo įvykių metu žūva, sužalojami žmonės, suniokojamos transporto priemonės. Turbūt kiekvienas supranta, ką išgyvena eismo įvykių aukų artimieji, o ir kaltininko dalia nelengva. O, regis, reikėtų tiek nedaug. Gerai pagalvoti apie atsakomybę už save ir kitus prieš sėdant prie vairo ar einant keliu. Sprendžiant šią problemą yra daroma daug. Kuriami įstatymai, reglamentuojantys saugų eismą, skiriamos didžiulės lėšos įvairių saugaus eismo priemonių įgyvendinimui, vykdoma švietėjiška veikla, kur raginama visus eismo dalyvius pasirūpinti priemonėmis, kurios juos apsaugos keliuose nuo nelaimės, stengiamasi kuo daugiau moksleivių aprūpinti atšvaitais. Tam panaudojamos didžiulės valstybės lėšos. Vien VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ per metus išdalija per 10 tūkstančių atšvaitų, liemenių ir kitų priemonių su šviesą atspindinčiais elementais. Respublikos mastu tai didžiuliai kiekiai ir tamsoje, atrodytų, turėtų būti matomi visi eismo dalyviai. Deja, kur jie nukeliauja ir kodėl nenešiojami,lieka neaišku. Didžiulis dėmesys ir prioritetai skiriami „juodųjų dėmių“ panaikinimui. Juodoji dėmė – tai 500 m kelio ruožas, kuriame per 4 metus įvyksta ne mažiau kaip 4 eismo įvykiai, kuriuose nukenčia žmonės. Įdiegus įvairias eismo saugumo priemones, 50 „juodųjų dėmių“ VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ prižiūrimuose valstybinės reikšmės keliuose per šešerius paskutinius metus pasinaikino. Žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo nuo 61 2006 m. iki 14 2012 metais. Sužeista 2006 m. buvo 513, o 2012 m. – 144 eismo dalyviai.

Nors pastarųjų metų eismo įvykių statistika rodo, kad avaringumas šalyje mažėja, tačiau Europos Sąjungos mastu mes esame viena iš aukštą avaringumo rodiklį turinčių šalių. Analizuojant avaringumo aplinkybes išryškėja keletas priežasčių. Tai vairuotojų sąmoningas neatsakingumas, kai dėl nelabai suprantamų priežasčių nepasirenkamas saugus greitis, o tada jau pradeda veikti kiti eismo įvykį nulemiantys faktoriai. Mūsų regione oro sąlygos yra tikrai išskirtinės, tad ir važiavimo sąlygos gali keistis kelių dešimčių kilometrų ruože net kelis kartus. Važiuojant esant tokioms sąlygoms labai svarbu geros padangos, automobilio techninė būklė ir vairuotojo suvokimas, kokią transporto priemonę vairuoja. Keičiantis oro bei vairavimo sąlygoms, priekiu ir galu varomi automobiliai į tuos pokyčius reaguoja visiškai skirtingai. Daugiausiai eismo įvykių dėl tų veiksnių ir įvyksta kelio vingiuose, kai nesuvaldomi automobiliai. Įtakos tam turi jaunų vairuotojų paruošimas. Jis tikrai galėtų būti aukštesnio lygio, ypač praktinių įgūdžių formavimas. Tam akivaizdžiai skiriama per mažai valandų. Pasišnekėjus su šios srities specialistais iš Šveicarijos, jiems nuostabą kelia, kad Lietuvoje mokoma vairuoti gatvėse ir keliuose, o ne kaip pas juos – mokymo poligonuose. Jaunas vairuotojas, ką tik įgijęs teisę vairuoti, jau po vieno kito mėnesio pasijaučia tikru asu. Įsivaizduoja, kad galima vairuoti viena ranka, kita laikyti mobilųjį telefoną, o gal dar ir merginą apkabinti. Tokį vairavimo stilių neretai lydi toks muzikos garsas, kad sunku normaliam žmogui įsivaizduoti, koks jausmas turi būti automobilio salone. Prie tokių vairavimo manierų netikėtai pasitaikius kliūčiai nespėjama nei laiku pamatyti, nei išgirsti, nei sureaguoti. Šiuo atveju pasekmės – neprognozuojamos. Dėl to jauniems vairuotojams nereikėtų įsižeisti, nes būtent jų sukelti eismo įvykiai būna labai skaudūs ir jų ganėtinai daug. Daug nelaimių keliuose įvyksta ir dėl pėsčiųjų bei dviratininkų kaltės. Didžioji dalis jų įvyksta tamsiu paros metu užmiesčio

keliuose, kur nėra apšvietimo. Ir vėlgi galima drąsiai kartoti sąvoką „sąmoningumas“. Žūties, sužalojimo galima išvengti panaudojus labai pigią, bet efektyvią priemonę–atšvaitą ar liemenę. Šiuo metu prekyboje pasiūla atšvaitų bei liemenių yra tikrai milžiniška. Jų yra visokiausių rūšių, formų ir dydžių. Tik reikėtų pagalvoti, kad apsirengęs tamsiais drabužiais, neprisisegęs atšvaito ar neužsidėjęs šviesą atspindinčios liemenės gali sukelti didžiulį skausmą tiek savo artimiesiems, tiek ir nekaltam vairuotojui. Pažvelgus į eismo įvykių statistiką Klaipėdos regiono valstybinės reikšmės keliuose, matyti, jog 2006 metais įvyko 346 eismo įvykiai, o 2012 m. – 116. Per tuos metus VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ savo prižiūrimuose keliuose atliko eilę mažinančių avaringumą saugaus eismo priemonių. Buvo įrengti įspėjamieji, greitį ribojantys kelio ženklai, padidinto atspindžio informaciniai skydai su kelio ženklų logotipais. Įrenginėjamos įvairių tipų greičio slopinimo priemonės, pavojingi posūkiai apstatomi posūkių segmentais bei įrengiami kelio atitvarai, greičio matuokliai, momentinio važiavimo greičio tablo. Rekonstruojami pavojingi kelių ruožai bei sankryžos, įrengiami apšvietimai. Šalinami pavojų saugiam eismui keliantys

medžiai ir įrenginėjami pėsčiųjų bei dviračių takai. Ir šiuo metu tai veiksmingiausias ginklas su ta kategorija vairuotojų, kuriems kelio ženklai, perspėjimai apie avaringas vietas „negalioja“ ir tik „represinėmis priemonėmis“, tokiomis kaip greičio matuokliai, greitį mažinantys kalneliai, žiedinės sankryžos, policija, baudos, galima juos sutramdyti. Tačiau tai tėra tik inžinerinės priemonės, padedančios, įspėjančios, o gal kai kuriais atvejais ir priverčiančios eismo dalyvius pasielgt kelyje taip, kad būtų išvengta skaudžios nelaimės. Galbūt tokių priemonių dėka ir avaringumas bei „juodųjų dėmių“ Klaipėdos regione sumažėjo.

Avaringumo priežastys – saugaus greičio nepasirinkimas, neblaivumas, neįvertinimas kelio būklės esant permainingoms meteorologinėms sąlygoms ir panašiai, tačiau pagrindinė, dėl ko įvyksta nelaimė, tai asmens, sėdinčio prie vairo veiksmai. Baigiant dar sykį norėtųsi pasikartoti ir kreiptis į eismo dalyvius, jog būdami kelyje apgalvotumėte kiekvieną savo veiksmą ir tuomet bendromis pastangomis grandinėje „vairuotojas–automobilis–kitas eismo dalyvis–kelias–aplinka“ sėkmingai ir saugiai pasieksime savo kelionių tikslą. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Ramanauskas Užs. 1092147

3

šešTADIENIS, balandžio 6, 2013

miestas Me­rui – nau­jos pa­rei­gos

Dėl aikš­tės – dis­ku­si­ja

Su­lai­kė gau­ją

Klai­pė­dos re­gio­no plėt­ros ta­ry­ bos po­sė­dy­je va­kar bu­vo ren­ka­ mas nau­jas pir­mi­nin­kas ir jo pa­ va­duo­to­jas. Ta­ry­bos pir­mi­nin­ ku vien­bal­siai iš­rink­tas Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas (nuo­tr.), o pir­mi­nin­ko pa­va­duo­ to­jo pa­rei­gos bal­sų dau­gu­ma ati­ te­ko Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bės me­rui Vac­lo­vui Dač­kaus­kui.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė mies­tie­ čius kvie­čia į dis­ku­si­ją „At­gi­mi­ mo aikš­tė: is­to­ri­ja, da­bar­tis ir atei­tis“. Ren­gi­nio me­tu is­to­ri­ kė Zi­ta Ge­nie­nė skai­tys pa­grin­ di­nį pra­ne­ši­mą apie At­gi­mi­mo aikš­tės is­to­ri­ją, bus dis­ku­tuo­ja­ ma apie aikš­tės per­spek­ty­vas. Dis­ku­si­ja vyks ba­lan­džio 16 d. 17.30 val. sa­vi­val­dy­bė­je.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai su­lai­kė še­šis 17–21 me­tų klai­pė­ die­čius. Jie įta­ria­mi vyk­dę plė­ši­ mus ir va­gys­tes Klai­pė­dos mies­ te bei Klai­pė­dos ra­jo­ne. Įta­ria­ ma, kad jie ap­vo­gė tris so­do na­ me­lius, du ga­ra­žus, mais­to pre­ kių par­duo­tu­vę, api­plė­šė du ne­ pil­na­me­čius.

Į se­na­mies­tį sugrįš blu­sų tur­gus Sen­daik­čių tur­gaus or­ga­ni­za­to­riai jau krei­pė­si į sa­vi­val­ dy­bę, kad ši ir šie­ met leis­tų Klai­pė­ dos se­na­mies­ty­ je su­kur­ti bent šio­kį to­kį šur­mu­lį.

v.spuryte@kl.lt

Pla­nuo­ja­ma, jog pir­ma­sis va­di­na­ ma­sis blu­sų tur­gus ir pre­kei­vius, ir pir­kė­jus su­kvies per Mo­ti­nos die­ną – pir­mą­jį ge­gu­žės sek­ma­die­nį. „Jau ta­po tra­di­ci­ja, kad pir­ma­sis blu­sų tur­gus vyks­ta pir­mą­jį ge­gu­ žės sek­ma­die­nį. Tra­di­ci­jų pri­va­lo­ me lai­ky­tis“, – tei­gė šio pro­jek­to ini­cia­to­rius ir or­ga­ni­za­to­rius Ma­ rius Tum­šys. Jis skai­čia­vo, kad sen­daik­čių tur­ gus Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je vyks jau tre­čią va­sa­rą. „Tie­są sa­kant, šis pro­jek­tas tik­rai ne­ša ne pel­ną, o tik nuo­sto­lius, ta­čiau ne­ga­li­ma pa­si­duo­ti, kai se­na­mies­tis griū­

va“, – ryž­tin­gai nu­si­tei­kęs bu­vo M.Tum­šys. Jis ne­slė­pė, kad per­nai blu­sų tur­ gus bu­vo ma­žiau po­pu­lia­rus nei pir­mai­siais me­tais. Ta­čiau pa­šne­ ko­vas vy­lė­si, kad šie­met si­tua­ci­ja pa­si­keis, nes yra nau­jų idė­jų, kaip ren­gi­niui su­teik­ti dau­giau gy­vy­ bin­gu­mo. „Blu­sų tur­gus – tai ne pre­ky­ba, o bend­ra­vi­mas. To­dėl ir no­ri­si, kad jis žmo­nes do­min­tų ne tik daik­ tais, bet ir mu­zi­ka, po­kal­biais, žai­ di­mais“, – tei­gė M.Tum­šys. Jis sa­vi­val­dy­bės pra­šė lei­di­ mo sen­daik­čių tur­gų or­ga­ni­zuo­ti kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­ nį nuo ge­gu­žės 5 die­nos iki spa­lio 20-osios.

Ta­čiau M.Tum­šys pri­pa­ži­no, kad taip daž­nai ir il­gai blu­sų tur­gus tik­ rai ne­vyks. „Lei­di­mo pa­pra­šiau la­ biau at­sar­gai, jei stai­ga at­si­ras­tų po­rei­kis sen­daik­čių tur­gų or­ga­ni­ zuo­ti ir šeš­ta­die­niais. Įp­ras­tai jis vyks­ta tik sek­ma­die­niais ir tol, kol orai yra pa­lan­kūs“, – tei­gė pa­šne­ ko­vas. Kaip ir anks­tes­niais me­tais, šie­ met blu­sų tur­gus taip pat bus or­ga­ ni­zuo­ja­mas Aukš­to­sios gat­vės ruo­ že nuo Pa­ro­dų rū­mų iki Klai­pė­dos 3-io­jo pa­što. To­mis die­no­mis, kai vyks ren­ gi­nys, nuo 9 iki 15 val. bus drau­ džia­mas eis­mas Aukš­tą­ja gat­ve nuo Di­džio­sios Van­dens iki Dar­ žų gat­vės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ma­rius Tum­šys:

Blu­sų tur­g us – tai ne pre­k y­ba, o bend­ra­ vi­m as.

Į dar­bą – sli­džiais ša­li­gat­viais Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į dar­bus penk­ta­die­nio ry­tą sku­ ban­tiems klai­pė­die­čiams te­ko pa­ sli­di­nė­ti. Ša­li­gat­viai vie­to­mis bu­vo pa­deng­ti snie­gu ir sli­dūs. Ypač sli­ du bu­vo to­liau nuo mies­to cent­ro esan­čio­se gat­vė­se.

Pa­vo­jus: va­kar, iš­kri­tus snie­gui, ša­li­gat­viai ta­po sli­dūs.

Svei­k a­t a. Sek­m a­d ie­n į mi­n i­m a Pa­ sau­l i­n ė svei­k a­t os die­n a. Ta pro­g a klai­p ė­d ie­č iai kvie­č ia­m i ne­m o­k a­ mai pa­s i­t ik­r in­t i svei­k a­t ą. Bus ma­ tuo­j a­m as krau­j os­p ū­d is, nu­s ta­t o­ mas cho­l es­t e­r o­l io kie­k is krau­j y­ je, kū­n o ma­s ės ana­l i­z ė. Pa­t ik­r i­n i­ mai vyks pir­m a­d ie­n į nuo 9 iki 13 val. Klai­p ė­d os mies­t o vi­s uo­m e­n ės svei­k a­t os biu­r e (Tai­k os pr. 76, III aukš­t as). Re­g ist­r a­c i­j a vyks te­l e­f o­ nu (8 46) 234 796. Žy­g is. Šeš­t a­d ie­n į Pa­l an­g o­j e bus mi­n i­m as 1921 me­t ais ko­vo 30 die­n ą įvy­kęs Pa­l an­gos kraš­to pri­j un­g i­m as prie Lie­t u­vos. Ta pro­g a or­g a­n i­z uo­ ja­m as žy­g is „Gin­t a­ro ke­l ias Palan­ ga–Šventoji 2013“. Žy­g ei­v iai iš Jū­ ra­tės ir Kas­t y­č io skve­ro išeis 11 val. Da­ly­v au­t i žy­g y­j e jau už­s i­re­g ist­r a­vo be­veik šim­t as sa­v a­n o­r ių. Jie įveiks 14 ki­l o­m et­r ų. Marš­r u­t as nu­s i­d rieks Bal­t i­j os jū­ros pa­k ran­te nuo Pa­l an­ gos til­t o iki Šven­t o­s ios gel­b ė­j i­m o sto­t ies. Žy­g is or­g a­n i­z uo­j a­m as ant­ rus me­t us.

Pa­siū­la: sen­daik­čių tur­gu­je kas­kart pre­kiau­ja apie 30 pre­kei­vių.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Dienos telegrafas

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ di­rek­ to­rius Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas tvir­ti­no, jog mies­to cent­re ša­li­gat­viai bu­vo va­lo­mi. Ato­kes­nė­se vie­to­se – ne. Pa­sak G.Va­la­ši­no, nak­tį bu­vo spren­džia­ma, ar va­ly­ti ša­li­gat­vius.

Abe­jo­nių ki­lo, nes oro tem­pe­ra­tū­ ra bu­vo apie nu­lį. „Da­bar pa­va­sa­ris, orai ne­pas­to­ vūs. Sun­ku pla­nuo­ti dar­bus. Nu­ va­ly­si­me, pa­bars­ty­si­me, o pa­skui sa­vi­val­dy­bė sa­kys, kad ne­rei­kė­jo, nes vy­ra­vo tei­gia­ma oro tem­pe­ ra­tū­ra, – tei­gė di­rek­to­rius. – Ša­ li­gat­viai bu­vo sli­dūs tam tik­rais ruo­žais. Kai kur pri­pus­tė, kai kur jie li­ko šva­rūs. Mies­to cent­re va­lė­ me tas vie­tas, kur bu­vo sli­du, bet ne­bars­tė­me, nes vy­ra­vo tei­gia­ma tem­pe­ra­tū­ra. Sli­du ga­lė­jo bū­ti ten, kur yra ak­me­ni­nis grin­di­nys, pa­ klo­tos klin­ke­rio trin­ke­lės.“

San­t uo­k os. Šian­d ien Klai­p ė­dos sa­ vi­v al­dy­b ės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os ir re­g ist­r a­c i­j os sky­r iu­j e tuok­s is 9 po­ ros. Žie­dus su­m ai­nys In­g a Ko­vė­r ai­ tė ir Kęs­t u­t is Čer­n ec­k is (12.20 val.), Snie­g uo­lė Va­l ai­t y­tė ir Dmit­r ij Šče­n i­ kov (12.30 val.), Je­l i­z a­ve­t a Su­c hi­n a ir To­m as Ga­d ei­k is (12.50 val.), Ine­ za Drūk­tei­ny­tė ir Do­n a­t as Venc­k us (14 val.), Evi­t a Api­n e ir Ju­l ius Vyš­ niaus­k as (14.10 val.), Kor­ne­l i­j a Ur­b o­ na­v i­č iū­tė ir Do­n a­t as Strec­k is (14.20 val.), Ana Vi­n og­r a­d o­v a ir Pa­vel Li­ toš (14.30 val.), Emi­l i­j a Ža­b ins­k ai­t ė ir Do­n a­t as Ze­n iaus­k as (14.40 val.), As­t a Pe­lu­t y­t ė ir Min­d au­g as Vir­š i­l a (15 val.). Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os sa­v i­v al­ dy­b ės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os ir re­ gist­r a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Emi­l i­j a Šiu­š ie­n ė (g. 1923 m.), Ni­ko­l aj Dem­j a­ nov (g. 1929 m.), An­t a­n as Ge­d i­m i­ nas Re­l iu­g a (g. 1946 m.), Oleg Tro­f i­ men­ko (g. 1955 m.), Ine­s a Bog­d a­n o­ va (g. 1955 m.), Ar­t ū­r as Kniukš­t a (g. 1958 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mi Ma­r i­j a Plot­n i­ko­va, Tat­j a­n a Jev­t u­ šen­ko, Ine­s a Bog­d a­n o­v a, Ma­r i­j a Po­ te­l ie­n ė, ry­toj – Da­n iil Sol­d at­č en­kov, An­t a­n as Ge­d i­m i­n as Re­l iu­g a, Ar­t ū­ ras Kniukš­t a. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­d ė 8 mo­te­r ys. Gi­m ė 2 mer­g ai­tės ir 6 ber­n iu­k ai. Grei­t o­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 45 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­s ia skun­dė­s i aukš­t u krau­j os­pū­d žiu, pil­ vo ir gal­vos skaus­m ais, šir­d ies pro­ ble­m o­m is.

4

šešTADIENIS, balandžio 6, 2013

miestas

Ita­li­jo­je dū­la mies­to praei­tis

Komentaras

Po il­gų ieš­ko­ji­mų Ste­ 1 po­nas su­si­sie­kė su ita­ lu Ste­fa­no iš tink­la­la­pio mys­hips.

org, ku­ris pa­dė­jo iš­siaiš­kin­ti, kad ieš­ko­mas lai­vas jau nuo 2009 m. sto­vi pri­švar­tuo­tas Nea­po­lio uos­ te ir tuo lai­vu jau ku­rį lai­ką nie­kas ne­bep­lau­kio­ja. Bu­vęs „Kur­šių ma­rės-Ku­ris­ches Haff“ da­bar va­di­na­mas „Fa­rag­lio­ ne“, jo sa­vi­nin­kas – „Ali­lau­ro Gru­ son SPA“, ope­ra­to­rius – „Mu­lyi­ ser­via Gruop SRL“. Tei­gia­ma, kad jei lai­vo ne­pa­vyks par­duo­ti, ki­tais me­tais jį tur­būt su­ pjaus­tys.

Kos­tas Fran­kas

Jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­tū­ros klu­bo „Bu­dys“ va­do­vas

K

Po ka­ro ga­be­no pa­bė­gė­lius

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos ka­ ted­ros do­cen­tė dr. N.Stra­kaus­kai­tė ke­lio­se sa­vo kny­go­se – „Kul­tū­ros kraš­to­vaiz­dis prie Kur­šių ma­rių“ ir „Kur­šių ne­ri­ja – Eu­ro­pos pa­što ke­lias“ už­si­mi­nė apie šį lai­vą. „Se­zo­no įkarš­ty­je tris­kart per die­n ą vei­k ė li­n i­ja Klaipėda– Juodkrantė, ku­ria nuo pat pra­ džių plau­kio­jo gar­lai­vis „Schwar­ zort“. Jau XX a. 4-ąjį de­šimt­me­tį šia li­ni­ja plau­kio­jo dar vie­nas mo­ der­nus gar­lai­vis – „Kur­šių ma­ rės-Ku­ris­ches Haff“, o už­ra­šas lie­tu­vių ir vo­kie­čių kal­bo­mis ro­ dė nau­jas po­li­ti­nes rea­li­jas“, – ra­ šo is­to­ri­kė. Šio lai­vo li­ki­mas įdo­mus: ka­ro pa­bai­go­je juo bu­vo ga­be­na­mi pa­ bė­gė­liai į Va­ka­rus. Po ka­ro šis lai­vas plau­kio­jo po Va­ka­rų Vo­kie­ti­jai pri­ klau­siu­sius Šiau­rės jū­ros uos­tus. Vė­liau jį įsi­gi­jo vie­na Ita­li­jos lai­ vy­bos bend­ro­vė. Kiek mo­der­ni­ zuo­tas, nau­ju pa­va­di­ni­mu – „Fa­ rag­lio­ne“ lai­vas dar ne taip se­niai pluk­dė tu­ris­tus iš Nea­po­lio į Kap­ rio sa­lą Vi­dur­že­mio jū­ro­je. Ži­nias ran­kio­jo po kruo­pe­lę

Apie lai­vą „Kur­šių ma­rės-Ku­ ris­ches Haff“ in­for­ma­ci­ją is­to­ri­ kė ran­kio­jo po kruo­pe­ly­tę. Da­lį jos ra­do tar­pu­ka­rio Klai­pė­dos spau­ do­je, ne­ma­žai ži­nių ga­vo iš Vo­kie­ ti­jos išei­vių laik­raš­čio „Me­me­ler Dampf­boot“, leis­to po ka­ro. Vie­na­me straips­ny­je „gar­lai­vių te­ma“, ku­rį pa­si­ra­šė He­go pseu­ do­ni­mu pa­si­va­di­nęs au­to­rius, N.Stra­kaus­kai­tė ap­ti­ko iš­raiš­kin­ gai ap­ra­šy­tas ke­lio­nes „di­de­liu, ele­gan­tiš­ku“ lai­vu „Kur­šių ma­rės-

Su­ra­do: klai­pė­die­tis S.Da­buls­kis, il­gai ieš­ko­jęs lai­vo „Kur­šių ma­rės-Ku­ris­ches Haff“, jo pėd­sa­kus ap­ti­ko Nea­po­ly­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ai ku­rie se­nų lai­vų sa­vi­nin­ kai pas mus ne­sup­ran­ta, ką jie tu­ri, ir tų lai­vų ne­ver­ti­na. Kad juos pa­re­mon­tuo­tų, net pirš­to ne­su­len­kia, šai­po­si, ty­čio­ja­si. Tai yra be­vil­tiš­kas da­ly­kas, nie­kam tie is­to­ ri­niai lai­vai ne­rū­pi. Čia to­kia be­vil­tiš­ka pri­skre­tu­si pel­kė, kur neaiš­ku, kas dėl ko gy­ve­na, dėl ko duo­ną val­go. Ir ne­si­ kei­čia nie­kas nė per mik­ro­ną. Jei­gu tas lai­vas „Kur­šių ma­rės“ su­grįž­tų į Klai­pė­ dą, bū­tų jam var­gas ir ne­lai­mė. Gė­da Lie­tu­vai, nes, esu tik­ras, nie­kas jo ne­ tvar­ky­tų.

jį uos­tą, kur bu­vo pa­sta­ty­tas be­veik prieš 100 me­tų. „Vis dėl­to mes ne­mėgs­ta­me ir bi­ jo­me vo­kiš­kos Klai­pė­dos praei­ties. Tai trak­tuo­ja­ma kaip sve­ti­mas pa­ vel­das. Čia ne tik lai­vo klau­si­mas, ap­skri­tai tas ste­reo­ti­pas – po­žiū­ ris „mū­sų-ne mū­sų is­to­ri­ja“ dar eg­zis­tuo­ja“, – įsi­ti­ki­nu­si is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­rė N.Stra­kaus­kai­tė.

Ro­mual­das Ado­ma­vi­čius:

Ar ver­tė­tų jį su­si­grą­ žin­ti į Klai­pė­dą? At­ sip­ra­šau, bet, pa­ly­ gin­ti su „Me­ri­dia­nu“, jis žy­miai la­biau klai­pė­die­tiš­kas.

Ku­ris­ches Haff“ pa­lei „su nie­kuo ne­pa­ly­gi­na­mo gro­žio Kur­šių ne­ ri­ją“. Tie­sa, tai jau bu­vo ne­be gar­lai­vis, o mo­tor­lai­vis, pra­dė­jęs plau­kio­ti 1929 me­tais iš Klai­pė­dos į ne­ri­ją. Tar­pu­ka­ry­je mo­tor­lai­vis „Kur­ šių ma­rės-Ku­ris­ches Haff“ taip pat gar­sė­jo pui­kiu res­to­ra­nu. Lai­ vas kar­tais bu­vo sam­do­mas iš­ky­ loms ma­rio­se. N.Stra­kaus­kai­tė nė­ra op­ti­mis­ tė, kad lai­vas „Kur­šių ma­rės-Ku­ ris­ches Haff“ vėl grįš į sa­vo gim­tą­

Is­to­riš­kai svar­bus lai­vas

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus is­to­ri­kas Ro­mual­das Ado­ma­vi­čius prieš ke­ lio­li­ka me­tų ir­gi ra­šė apie „Kur­šių ma­rės-Ku­ris­ches Haff“. „Jis is­to­riš­kai mums la­bai svar­ bus, nes sta­ty­tas Klai­pė­do­je, Pau­ liaus Lin­de­nau lai­vų sta­tyk­lo­je, ten, kur da­bar yra bend­ro­vė „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“. Tai bu­vo mo­tor­ lai­vis, pa­žan­gių to me­to tech­no­lo­ gi­jų lai­vas su ypa­tin­gais sraig­tais ir ki­tais da­ly­kais. Įs­pū­din­gas lai­vas“, – tvir­ti­no R.Ado­ma­vi­čius. Kai vy­ko va­di­na­ma­sis „Kur­šių ma­rės-Ku­ris­ches Haff“ krikš­to rei­sas, praė­ju­sio am­žiaus tre­čia­ja­ me de­šimt­me­ty­je, tik nu­lei­dus lai­ vą į van­de­nį, juo plau­kė ir kraš­to gu­ber­na­to­rius, ir Lie­tu­vos val­džios bei Klai­pė­dos mies­to at­sto­vai. Tai bu­vo di­de­lis įvy­kis kraš­te. „Ar ver­tė­tų jį su­si­grą­žin­ti į Klai­ pė­dą? At­sip­ra­šau, bet, pa­ly­gin­ti su „Me­ri­dia­nu“, jis žy­miai la­biau klai­ pė­die­tiš­kas. Kaž­ko­dėl suo­miš­kas so­vie­ti­nis „Me­ri­dia­nas“ mies­tie­ čiams ar­čiau šir­dies. Gal tai men­

In­ter­je­ras: taip šian­dien at­ro­do bu­vu­sio lai­vo „Kur­šių ma­rės-Ku­ris­

ches Haff“ ka­pi­to­no til­te­lis.

ta­li­te­to da­ly­kas?“ – svars­tė R.Ado­ ma­vi­čius. Jū­rų ka­pi­to­nas Ei­mu­tis As­ti­kas apie „Kur­šių ma­rės-Ku­ris­ches Haff“ nie­ko ne­bu­vo gir­dė­jęs, bet jis nea­be­ jo­ja, jog dar vie­nas is­to­ri­nis lai­vas mies­tą tik pa­puoš­tų, ir ap­gai­les­tau­

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

ja, kad Klai­pė­dos kran­ti­nė­se da­bar la­bai ma­žai lai­vų. „Yra to­kių mies­tų pa­sau­ly­je prie upių, kur lai­vų dau­giau nei pas mus jū­rų uos­te. Pas mus vis­ką le­mia pi­ni­gai. Re­gis, jų pri­trū­ko, kad Da­nė­je pa­sta­ty­tų net nu­ra­šy­tus ka­ro lai­vus“, – ap­gai­les­ta­vo E.As­ti­kas.

Me­rą va­da­vo iš su­mai­to­tos ma­ši­nos Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­do­je va­kar vy­ko Sau­gaus eis­mo die­nai skir­ti ren­gi­niai. Vi­ si ga­lė­jo pa­ma­ty­ti, kaip dir­ba tar­ ny­bos įvy­kus eis­mo įvy­kiui. Iš su­ mai­to­tos ma­ši­nos va­duo­tas mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Re­gi­nys: ren­gi­ny­je bu­vo pa­de­monst­ruo­ta, kaip dir­ba tar­ny­bos sun­kaus

eis­mo įvy­kio me­tu. Iš su­mai­to­tos ma­ši­nos va­duo­tas V.Grub­liaus­kas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tarp­tau­ti­nei sau­gaus eis­mo die­nai, ku­ri mi­ni­ma ba­lan­džio 6-ąją, skir­ ta­me ren­gi­ny­je vai­ruo­to­jai ne­mo­ ka­mai ga­lė­jo pa­si­tik­rin­ti au­to­mo­ bi­lių tech­ni­nę būk­lę. Atė­ju­sie­ji su­pa­žin­din­ti ir su Ke­ lių po­li­ci­jos tech­ni­ka: tar­ny­bi­ niais mo­to­cik­lais, grei­čio ma­ta­vi­ mo įran­ga. Ta­čiau di­džiau­sio dė­me­sio su­si­ lau­kė imi­tuo­tas eis­mo įvy­kis. Bu­vo

de­monst­ruo­ja­ma, kaip į jį rea­guo­ja vi­sos spe­cia­lio­sios tar­ny­bos: po­li­ ci­ja, ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai, me­di­ kai, ko­kius su­ža­lo­ji­mus ga­li­ma pa­ tir­ti jo me­tu. Nu­ken­tė­ju­siuo­ju pa­bū­ti su­ti­ ko ir su­mai­to­to­je ma­ši­no­je sė­dė­jo V.Grub­liaus­kas. „At­kur­ta rea­li si­tua­ci­ja. No­rė­jo­ me žmo­nėms pa­ro­dy­ti, kaip sun­ kiai dir­ba tar­ny­bos įvy­kus skau­ džiam eis­mo įvy­kiui. Lin­kiu nie­kad gy­ve­ni­me neat­si­dur­ti to­kio­je si­tua­ ci­jo­je. Taip bus ta­da, kai vi­si lai­ky­ sis eis­mo tai­syk­lių, gerbs vie­ni ki­ tus, bus to­le­ran­tiš­ki“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis. De­monst­ruo­ja­mo eis­mo įvy­kio me­tu iš su­mai­to­tos ma­ši­nos iš­ trauk­tas V.Grub­liaus­kas juo­ka­vo:

„Ar čia ro­jus?“ Ta­čiau, anot mies­ to va­do­vo, jaus­mas – ne­tra­di­ci­nis. „Nors ne­sa­ky­čiau, kad ne­pa­tir­tas. Prieš 27 me­tus pa­te­kau į eis­mo įvy­kį ir bu­vau pa­na­šiai va­duo­tas iš ma­ši­ nos. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tar­ny­bos da­ ro ste­buk­lus. Šiuo­lai­ki­nės tech­ni­nės ga­li­my­bės lei­džia at­lik­ti neį­ma­no­ mus dar­bus. No­riu pa­lin­kė­ti vi­siems, kad tų ste­buk­lų ne­rei­kė­tų pa­nau­do­ti. Ge­riau jau vai­ruo­ti, važ­ny­čio­ti ir ei­ti sau­giai“, – tei­gė me­ras. Pa­sak R.Ši­dei­kio, šie­met ava­ rin­gu­mas Klai­pė­do­je yra ma­žes­ nis, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais. Už­re­gist­ruo­ta 20 eis­mo įvy­kių ma­ žiau. Ma­žiau ir žu­vu­sių­jų. Šie­met per tris mė­ne­sius eis­mo įvy­kių me­ tu žu­vo vie­nas žmo­gus. Per­nai per tą pa­tį lai­ką – trys. Ma­žiau bu­vo ir su­žeis­tų žmo­nių.

5

šešTADIENIS, balandžio 6, 2013

šeštadienio interviu

Emig­ran­to da­lią iš­gy­ve­no so­viet­me­čiu Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

K

lai­pė­die­tis An­ta­nas Rup­ kus vi­są gy­ve­ni­mą dir­bo le­gen­di­nė­je uos­ta­mies­ čio įmo­nė­je – med­vil­nės ver­pi­mo fab­ri­ke „Tri­ny­čiai“. Ne­pai­ sant to, ta­ry­bi­niais me­tais jam te­ko pa­tir­ti tai, ką da­bar iš­gy­ve­na dau­ge­ lis emig­ran­tų – už­sie­nio ša­lių ža­ve­ sį, o sy­kiu ir be­ga­li­nį na­muo­se pa­ lik­tų vai­kų il­ge­sį. „Tri­ny­čiuo­se“ – vi­są gy­ve­ni­mą

– Ar Klai­pė­da – gim­ta­sis jū­sų mies­tas? – Ne, gi­miau kai­me, ku­ris vė­liau ta­po Ak­me­nės da­li­mi, vos už ke­lių de­šim­čių met­rų nuo Lat­vi­jos sie­nos. Kaip ir dau­ gy­bė žmo­nių, ta­da Klai­pė­do­je at­si­dū­rė­ me bėg­da­mi nuo trem­ties grės­mės. Pir­ ma iš­va­žia­vo tė­vas, o po ke­le­rių me­tų – ir mes su bro­liu. At­va­žia­vau į Klai­ pė­dą bū­da­mas paaug­lys ir iš­kart pa­ te­kau į „Tri­ny­čius“. Tuo­met už tvo­ros bu­vo tik dva­ras. Esu nu­si­kal­tęs, kar­tą per­šo­kau per tvo­rą ir pri­si­sky­niau po­ mi­do­rų. Ši įmo­nė ta­po ma­no mo­kyk­la ir ko­ne vie­nin­te­le dar­bo vie­ta. „Tri­ny­ čiai“ bu­vo dau­gy­bės Klai­pė­dos mo­te­rų dar­bo­vie­tė. Juk tra­di­ci­nė klai­pė­die­čių šei­ma bu­vo to­kia – žmo­na dir­bo šio­ je įmo­nė­je, o vy­rai plau­kė į jū­rą. Ban­ gų gat­vė, ve­dan­ti į di­džiau­sią teks­ti­lės fab­ri­ką Lie­tu­vo­je, va­ka­rais bū­da­vo la­ bai jud­ri. Maž­daug nuo 22 val. iki vi­ dur­nak­čio čia vaikš­ti­nė­da­vo dau­gy­bė jū­rei­vių. Vie­ni ly­dė­jo, ki­ti ėjo pa­si­tik­ti iš dar­bo sa­vo mo­te­rų. – Ką jums pa­čiam te­ko šio­je įmo­nė­je dirb­ti? – Kaip jau sa­kiau, pra­dė­jau mo­ki­ nu­ku. Pas­kui iš­mo­kau re­mon­tuo­ti įren­gi­nius. Bu­vau pa­šauk­tas į bū­ ti­ną­ją ka­ri­nę tar­ny­bą, o grį­žęs po ket­ve­rių me­tų bu­vau pa­si­ry­žęs tap­ti jū­rei­viu. Pa­me­nu, ėjau į fab­ri­ką pa­ siim­ti do­ku­men­tų ir su­ti­kau vir­ši­ nin­ką. Pak­lau­sė ma­nęs apie atei­ties pla­nus, o kai su­ži­no­jo, pa­grie­bė už pa­kar­pos ir nu­ve­dė at­gal. Pa­ža­dė­ jo, kad gau­siu 3 tūks­tan­čius rub­lių. Pri­si­min­ki­me, kad tai bu­vo iki pi­ni­ gų re­for­mos, vė­liau te­ko nu­brauk­ti vie­ną nu­lį, bet vis tiek tai bu­vo di­de­ lis at­ly­gi­ni­mas. Taip ir li­kau „Tri­ny­ čiuo­se“. Mo­kiau­si va­ka­ri­nė­je, ta­pau meist­ru, vė­liau – ce­cho vir­ši­nin­ku. Bu­vau vi­suo­me­ni­nin­kas, da­ly­va­vau dra­mos stu­di­jo­je, su­vai­di­nau dau­ gy­bę vaid­me­nų. Mū­sų pa­žiū­rė­ti su­ si­rink­da­vo ne ma­žiau žmo­nių nei į dra­mos teat­rą. Vie­nu me­tu net va­ do­va­vau klu­bui. Tai bu­vo ant­raei­lės ma­no pa­rei­gos. Aps­tul­bi­no kva­pai ir spal­vos

– Kaip tais lai­kais, kai iš­va­žiuo­ ti net į so­cia­lis­ti­nes ša­lis bu­vo su­dė­tin­ga, jūs bu­vo­te pa­siųs­tas į to­li­mą­ją Af­ri­ką? – 1977 me­tais bu­vau ko­man­di­ruo­tas į Ugan­dą. Ly­ros mies­te ju­gos­la­vai pa­sta­tė pa­na­šią į mū­sų ver­pi­mo ga­ myk­lą, o Ta­ry­bų Są­jun­ga pa­si­rū­pi­no įren­gi­niais ir siun­tė sa­vo spe­cia­lis­ tus mo­ky­ti vie­tos žmo­nes ten dirb­ti. Ka­dan­gi ša­lies leng­vo­sios pra­mo­nės vi­ce­mi­nist­ras tuo me­tu bu­vo lie­tu­ vis, ne­ma­žai to­kių ko­man­di­ruo­čių tek­da­vo tau­tie­čiams. Ta­da ne­mo­ kė­jau ang­lų kal­bos. Ne­bu­vo vis­kas pa­pras­ta, bet jau po pus­me­čio vi­sai ne­blo­gai su­si­kal­bė­jau.

Pri­si­mi­ni­mai: A.Rup­kus ga­li va­lan­dų va­lan­das pa­sa­ko­ti apie Ugan­do­je ir Ku­bo­je pa­tir­tus nuo­ty­kius.

– Ko­kie bu­vo pir­mie­ji jū­sų įspū­džiai? – La­bai ge­rai pa­me­nu, kad Nai­ro­bio oro uos­te mū­sų lėk­tu­vas nu­si­lei­do va­sa­rio 23-ią­ją. Pir­mas da­ly­kas, kas nu­ste­bi­no, bu­vo žy­din­čių gė­lių kva­ pas. Po mū­sų rūs­čios žie­mos ir pil­ku­ mos ta kva­pų ir spal­vų gau­sa tie­siog pri­bloš­kė. Ta­da, ko ge­ro, ir da­bar, mes la­bai ma­žai ži­no­jo­me apie af­ri­ kie­čius. Ma­nė­me, kad jie vi­si ne­raš­ tin­gi ir am­ži­nai al­ka­ni. Kai oro uos­te pa­ma­čiau juo­dao­dę po­nią il­gais la­ kuo­tais na­gais, gau­siai pa­si­puo­šu­ sią auk­so pa­puo­ša­lais, su­pra­tau, kad kly­dau. Ugan­do­je yra 22 gen­tys, ku­ rios ski­ria­si ne tik kal­ba, bet ir išo­riš­ kai. Mū­sų kai­my­nai bu­vo la­bai gra­ žūs, aukš­ti, be­veik dvie­jų met­rų ūgio,

ir san­ty­kiai šei­mo­je. Ne­pai­sant to, kad tai ka­ta­li­kiš­ka ša­lis, mo­te­ris šei­mo­je yra tik dar­bi­nis ark­lys. Jei­ gu ke­lių ki­bi­rų tal­pos in­dą, ku­pi­ną van­dens, su­tuok­ti­nis pa­de­da mo­te­ riai už­si­kel­ti ant gal­vos, tai yra di­ džiu­lė ma­lo­nė jai, nes daž­niau­siai mo­te­rys tai da­ro pa­čios. Dar da­bar pri­si­me­nu tą keis­tą vaiz­dą, kai nuo šal­ti­nio pa­lei vi­są gat­vę nu­si­drie­ kia ei­lė grakš­čių mo­te­rų su di­džiu­ liais ne­šu­liais ant gal­vų. Ne kar­tą esa­me sve­čia­vę­si pas vie­tos gy­ven­ to­jus. Pa­tie­ku­si mais­tą ant sta­lo šei­mi­nin­ko žmo­na lanks­ty­da­ma­si at­bu­la išei­da­vo iš kam­ba­rio.

An­ta­nas Rup­kus:

– Ar sun­kiai pri­pra­to­te prie šios ša­lies kli­ma­to? – Ugan­da va­di­na­ma Af­ri­kos per­lu pa­grįs­tai. Mat vals­ty­bė yra ties ek­ va­to­riu­mi, apie 150 met­rų aukš­čiau jū­ros ly­gio ant Abi­si­ni­jos plokš­čia­ kal­nio. Kli­ma­tas čia drėg­nas ir pa­ kan­ka­mai švel­nus. Sun­kiau bu­vo pri­pras­ti prie 12 va­lan­dų trun­kan­ čios die­nos ir tiek pat – nak­ties. Ry­ to bei va­ka­ro ten nė­ra. Ten yra ne vie­nas eže­ras, te­ka Ni­las.

Ugan­do­je mū­sų kai­ my­nai bu­vo gra­žūs, be­veik dvie­jų met­ rų ūgio, liek­ni, dai­lių vei­do bruo­žų ir la­bai drau­giš­ki.

liek­ni, dai­lių vei­do bruo­žų ir la­bai drau­giš­ki. Ki­tų gen­čių žmo­nės bu­vo kur kas že­mes­nio ūgio, pla­čio­mis no­ si­mis ir sto­ro­mis lū­po­mis. Ma­tė­me ir ma­žiu­kų pig­mė­jų. – Kas šio­je ša­ly­je jus la­biau­siai nu­ste­bi­no? – Ne­pai­sant to, kad žmo­nės ten la­ bai ge­ra­no­riš­ki ir ma­lo­nūs, tuo me­ tu te­be­bu­vo iš­li­ku­sios kas­tos. Da­lis žmo­nių gy­ve­no nie­ko ne­veik­da­ mi. Gam­ta ten lei­džia iš­gy­ven­ti net ne­dir­bant. Da­lis yra iš­rink­tie­ji. Jie tu­ri ap­sau­gi­nin­kus, ku­rie bet ka­ da ga­li pra­dė­ti muš­ti pra­si­kal­tu­sį žmo­gų. Pa­me­nu, kar­tą su vir­ši­nin­ ku ir jo pa­ly­do­vu nuė­jo­me į fab­ri­ko po­že­mį. Ra­do­me dar­buo­to­ją mie­ gan­tį. Pa­šiur­pau, kai vir­ši­nin­ko ap­sau­gi­nin­kas puo­lė tą varg­šą tal­ žy­ti, o jiems tai bu­vo nor­ma. Keis­ti

Džiau­gė­si pa­bė­gę nuo ka­ro

– Ka­da ir ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­ mis grį­žo­te na­mo? – Iš Ugan­dos tu­rė­jo­me pa­bėg­ti, nes ša­lis įsi­vė­lė į ka­rą su kai­my­ni­ne Tan­za­ni­ja. Vi­sos vals­ty­bės pa­si­rū­ pi­no iš­ga­ben­ti sa­vo pi­lie­čius iš ka­ro apim­tos ša­lies. Tik Ta­ry­bų Są­jun­ gos at­sto­vai aiš­ki­no, kad ka­ras grei­ tai baig­sis, ir lie­pė lauk­ti at­sto­vy­bė­ je. Žmo­ną su pu­sant­rų me­tų sū­ne­liu iš­siun­čiau na­mo, o po po­ros die­nų tą oro uos­tą su­sprog­di­no. Pats iš­va­ žia­vau ta­da, kai vos už ke­lių met­rų pra­dė­jo spro­gi­nė­ti bom­bos. Pa­bė­go­ me per Ke­ni­ją. Gai­lė­tis, kad te­ko iš­ vyk­ti, ne­te­ko, džiau­gė­mės li­kę gy­vi. Ku­ba – pa­sa­kų ša­lis

– Ugan­da bu­vo ne vie­nin­te­lė ša­ lis, ku­rio­je jums te­ko gy­ven­ti. Gal ga­li­te pa­ly­gin­ti šią pa­tir­tį?

– Du kar­tus po po­rą me­tų su to­ kia pa­čia mi­si­ja te­ko pa­bu­vo­ti Ku­ bo­je. Pir­mą kar­tą ten iš­va­žia­vo­me 1982-ai­siais, bet po dve­jų me­tų bu­ vo­me pri­vers­ti grįž­ti, mat vy­res­nie­ ji mū­sų vai­kai su­ma­nė tuok­tis, te­ko reng­ti ves­tu­ves. Ant­rą kar­tą iš­vy­ ko­me į Ku­bą 1988-ai­siais. Iki šiol ma­no at­min­ty­je Ku­ba yra ro­jus že­ mė­je. Be ga­lo gra­ži gam­ta, van­ de­ny­nas, nuo­sta­būs pa­plū­di­miai. Ku­bie­čiai – ne­pap­ras­tai ma­lo­nūs žmo­nės. Jei­gu Ugan­do­je eg­zis­tuo­ja kas­tos, tai Ku­bo­je – vi­si ly­gūs. Tie žmo­nės yra to­kie at­vi­ri, to­kie im­ lūs, to­kie pa­trio­tai, kad neį­ma­no­ ma jais ne­si­ža­vė­ti. „Tri­ny­čiuo­se“ ne vie­ną de­šimt­me­tį ka­bi­ne­tu da­li­ jau­si su ko­le­ga, ku­ris kiek­vie­ną ry­ tą su­mur­mė­da­vo: „Zdravst­vui­te“. Kai į Ha­va­ną grį­žau po pen­ke­rių me­tų, vėl dir­bau ta­me pat fab­ri­ke. Ei­nu per ce­chą ir gir­džiu šau­kiant pa­žįs­ta­mą bal­są: „An­to­nio! Ei­sim pie­tų?“ Įsi­vaiz­duo­ja­te, jis ne tik iš­ mo­ko, bet ir įsi­mi­nė ne vie­ną fra­ zę lie­tu­vių kal­ba. Ku­bie­čiai be ga­lo my­li sa­vo tė­vy­nę. Daž­nai kar­to­ja­ mas šū­kis „Tė­vy­nė ar­ba mir­tis!“ jiems vi­siš­kai rea­lus. Jei­gu ga­lė­čiau rink­tis, kur no­rė­čiau gy­ven­ti, tai, ko ge­ro, bū­tų Ku­ba. Iš­gy­ve­no vai­kų il­ge­sį

– Už­sie­nio ša­ly­se gy­ve­no­te su žmo­na. Ar ka­ma­vo na­mų il­ge­sys? – Ko ge­ro, mes ta­da iš­g y­ve­no­ me tai, ką da­bar pa­ti­ria emig­ran­ tai. Klai­pė­do­je pa­li­ko­me sa­vo vy­ res­niuo­sius vai­kus. Kai iš­vy­ko­me į Ugan­dą, duk­rai Vi­li­jai bu­vo 14, sū­ nui Ri­čar­dui – 15 me­tų. Jie jau bu­vo pa­kan­ka­mai di­de­li ir su­pra­to, kad ten ne­bus kur mo­ky­tis. Be to, ži­no­ jo, kad grį­ši­me ir tu­rė­si­me vol­gą. Pui­kūs vai­kai. Sū­nus ir duk­ra gy­ ve­no su žmo­nos tė­vais. Mes be ga­ lo jų il­gė­jo­mės. Ra­šy­da­vo­me il­gus laiš­kus. Ži­nau, kad vai­kai juos su­ siū­da­vo į kny­gą ir daug kar­tų skai­ ty­da­vo. Ir pa­tys mums ra­šy­da­vo. Žmo­na be ga­lo sun­kiai iš­gy­ve­no at­si­sky­ri­mą nuo vai­kų. Gal to­dėl

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ly­ro­je su­si­lau­kė­me ma­žė­lio Ed­ mun­do. – Kai grį­žo­te į Lie­tu­vą iš šil­ tų kraš­tų, ar te­ko vėl iš­gy­ven­ ti kul­tū­ri­nį šo­ką? – Be abe­jo. Mū­sų žmo­nės – niū­rūs, už­da­ri. Gal šal­to­je Lie­tu­vo­je ne­bū­ da­mi san­tū­rūs ir kant­rūs ne­ga­lė­tu­ me iš­gy­ven­ti. Il­gė­jau­si pa­si­svei­ki­ni­ mų gat­vė­je, tie­siog su­si­mo­ja­vi­mo, leng­vo bend­ra­vi­mo. Pa­me­nu, gy­ve­ no­me Alks­ny­nės gat­vė­je ir kiek­vie­ną die­ną tuo pa­čiu me­tu į au­to­bu­sų sto­ te­lę su­si­rink­da­vo tie pa­tys žmo­nės. Su­gal­vo­jau už­krės­ti juos ku­bie­tiš­ka dva­sia, atė­jęs gar­siai pa­si­svei­kin­ da­vau ir nu­si­šyp­so­da­vau. Žmo­nės ne tik neat­sa­ky­da­vo, pa­ste­bė­jau, kad pa­si­trauk­da­vo nuo ma­nęs. La­bai il­ giuo­si to­kių nuo­šir­džių, at­vi­rų san­ ty­kių, ko­kius pa­ty­riau Ku­bo­je. – Kaip trum­pai api­bū­din­tu­mė­te da­bar­ti­nį sa­vo gy­ve­ni­mą? – Da­bar esu tri­jų vai­kų tė­vas, pen­ kių anū­kų se­ne­lis, dvie­jų proa­nū­kių pro­se­ne­lis. Su žmo­na Re­gi­na nu­gy­ ve­nau 52 me­tus, ma­nau, jog esa­me lai­min­gi. Ap­mau­du, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės vargs­ta, sun­kiai pra­gy­ve­ na, kad trūks­ta pa­trio­tiz­mo, dė­me­ sio spor­tui, kul­tū­rai. Va­do­vau­juo­si prin­ci­pu – svar­bu ne­nu­si­min­ti.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1935 m. gi­mė Su­g in­čių kai­me. 1944 m. pra­dė­jo lan­ky­ti ir per me­tus bai­gė pra­di­nę Kly­ko­lių mo­kyk­lą. 1949 m. at­va­ž ia­vo į Klai­pė­dą ir pra­ dė­jo dirb­ti „Tri­ny­čiuo­se“, kur dar­ba­ vo­si iki 1997 m. 1954–1958 m. at­li­ko ka­ri­nę tar­ny­bą. 1967–1970 m. mo­kė­si Klai­pė­dos po­li­ tech­ni­ku­me. 1999 m. išė­jo į pen­si­ją.

6

šeštadienis, balandžio 6, 2013

lietuva

V.Us­pas­ki­cho per­ga­lė teis­me Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas žen­gė ne­ti­kė­tą žings­nį – Vik­to­rui Us­pas­ ki­chui ir jo gy­nė­jui pa­vy­ko įti­kin­ ti teis­mą, kad Dar­bo par­ti­jos juo­do­ sios bu­hal­te­ri­jos by­los iš­sky­ri­mas bu­vo ne­tei­sė­tas.

Spren­di­mas: Ape­lia­ci­nis teis­mas nu­spren­dė pa­nai­kin­ti Vil­niaus apy­

gar­dos teis­mo nu­tar­tį at­skir­ti V.Us­pas­ki­cho ir jo bend­ra­žy­gių by­lų nag­ ri­nė­ji­mus. And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nu­ spren­dė pa­nai­kin­ti Vil­niaus apy­gar­ dos teis­mo nu­tar­tį at­skir­ti V.Us­ pas­ki­cho ir jo bend­ra­žy­gių by­lų nag­ri­nė­ji­mus. Tei­sė­jas Li­nas Šiukš­ta tei­gė, kad ko­le­gi­ja pa­da­rė iš­va­dą, jog že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­ di­mas iš­skir­ti by­las yra ne­tei­sė­tas ir ne­pag­rįs­tas. Jis pri­pa­ži­no, jog Bau­ džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­sas nu­ma­ to, kad yra ga­li­my­bė vie­ną by­lą iš­ skir­ti į ke­lias ar ke­lias by­las at­skir­ti, bet šiuo at­ve­ju bu­vo pa­žeis­tas ly­gia­ tei­siš­ku­mo prin­ci­pas. „Teis­mas pa­

sku­bė­jo bei neį­ver­ti­no vi­sų mo­ty­vų ir pa­ten­ki­no pro­ku­ro­rų pra­šy­mą“, – tę­sė L.Šiukš­ta. Tei­sė­jas taip pat paaiš­ki­no, jog by­los iš­sky­ri­mas, prie­šin­gai, nei nu­ro­dė že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­ mas ir pro­ku­ro­rai, ga­li pa­kenk­ti by­los išaiš­ki­na­mu­mui dėl to, kad V.Us­pas­ki­chas yra pa­grin­di­nis kal­ ti­na­ma­sis Dar­bo par­ti­jos juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je. Be ki­ta ko, šio­ je by­lo­je kaip ju­ri­di­nis as­muo kal­ ti­na­ma pa­ti Dar­bo par­ti­ja, ku­riai kai ku­riais at­ve­jais ink­ri­mi­nuo­ja­ mi nu­si­kal­ti­mai bu­vo pa­da­ry­ti per par­ti­jos at­sto­vus, o vie­nas jų – par­ ti­jos va­do­vas V.Us­pas­ki­chas. Pa­sak V.Us­pas­ki­cho ad­vo­ka­to Al­gir­do Miš­ki­nio, jo gi­na­ma­sis jau pir­ma­die­nį pa­si­ro­dys Dar­bo par­ ti­jos juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­los po­sė­dy­je. Anot jo, ky­la tei­si­nis ka­ zu­sas V.Us­pas­ki­chui su­grį­žus į by­ los nag­ri­nė­ji­mą.

„Ka­dan­gi by­lų iš­sky­ri­mas bu­ vo ne­tei­sė­tas, po to vy­kęs teis­mo pro­ce­sas taip pat ne­tu­ri ga­lios. By­lo­je jau baig­tas įro­dy­mų ty­ri­ mas ir li­ko tik bai­gia­mo­sios kal­ bos – ki­ti kal­ti­na­mie­ji tu­rės duo­ti pa­ro­dy­mus iš nau­jo“, – tei­gė tei­ si­nin­kas. Per įro­dy­mų ty­ri­mą duo­ti pa­ ro­dy­mai ne­ten­ka ga­lios. Vy­tau­tas Gap­šys pa­ro­dy­mus duo­ti at­si­sa­kė, tik skai­tė sa­vo pra­ne­ši­mą. Pa­ro­ dy­mų ne­da­vė ir Vi­ta­li­ja Von­žu­tai­ tė – ji tik at­sa­kė į teis­mo ir pro­ku­ ro­rų klau­si­mus. Vie­nin­te­lė bu­vu­si Dar­bo par­ti­jos fi­nan­si­nin­kė Ma­ri­ na Liut­ke­vi­čie­nė da­vė teis­mui iš­ sa­mius pa­ro­dy­mus. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas su­kčia­vi­mu kal­ti­na­mo V.Us­pas­ki­cho bau­džia­mą­ją by­lą į at­ski­rą iš­sky­ rė ko­vo vi­du­ry­je po­li­ti­kui dėl li­ gos tre­čią kar­tą iš ei­lės neat­vy­kus į Dar­bo par­ti­jos by­los po­sė­dį.

Naujame SOYA restorane – net keturios Azijos virtuvės po vienu stogu Dažnai girdime sąvoką „Tolimų­ jų Rytų virtuvė“, tačiau ką ji reiš­ kia? Tolimųjų Rytų virtuvė api­ ma kultūrinį ir geografinį maisto gaminimo tradicijų regioną, į ku­ rį įeina didelė dalis Kinijos, Korė­ jos, Japonijos ir Tailando. Nors kiekvienos šalies virtuvė savita ir unikali, Pietų Azijos regionas da­ lijasi bendromis kultūros tradici­ jomis, maisto produktais, kulina­ rine filosofija bei maisto gamybos principais.

Atskleisti unikalias regiono tra­ dicijas ir suteikti valgymo malo­ numą žada naujai duris atvėręs pirmasis Asian Fusion tinklo res­ toranas SOYA. Naujos koncepcijos restoranas kviečia net į keturias skirtingas Tolimųjų Rytų – Kini­ jos, Japonijos, Korėjos ir Tailando – virtuves po vienu stogu. „Ry­ tų filosofija visada akcentuoja pa­ garbą svečiui ir šiltą jo priėmimą, – pabrėžė tinklo direktorė Laura Vizgaitė. – Vadovaudamiesi šia nuostata savo restorane po vie­ nu stogu siūlome paragauti ketu­ rių Tolimųjų Rytų virtuvių ir ne­ tradicinių Asian fusion patiekalų, sukurtų naudojant keleto virtu­ vių elementus. Kiekviena virtuvė vilioja savo savitumu, o jas sieja valgymo įrankiai – lazdelės.“ Ta­ čiau kokie šių virtuvių pagrindi­ niai bruožai? Kinų. Senoji kinų filosofija skaičiui 5 teikė ypatingą reikšmę. Tai atsiskleidžia ir kinų virtuvė­ je – išskiriamos penkios grūdi­ nės kultūros, penkių rūšių mėsa, penki kvapai, penki skoniai, pen­ kios spalvos. Derindami šiuos elementus SOYA virtuvės meis­ trai gamina salotas pavadinimu „Kinijos siena“, kurios yra ne tik restorano, bet ir visos kinų virtu­ vės pasididžiavimas. Šio patie­ kalo sėkmės paslaptis – idealiai tarpusavyje derančios sudeda­ mosios dalys. Tai gardus vištienos ir krevečių kokteilis su smulkin­ tais agurkais ir morkomis, klasi­

kiniais sojų makaronais bei seza­ mų sėklomis, o visa tai vainikuoja maloniai liežuvį kutenantis aitrus saldžiarūgštis padažas. Kinų vir­ tuvė gali didžiuotis ir nepamirš­ tamo skonio vištienos patieka­ lais – tai „Gua Bao“ arba „Gong Bao“ vištienos pjausnelių traške­ sys saldžiarūgščiame padaže ar­ ba gardūs vištienos gabaliukai su daržovėmis sojų ir sezamų alie­ jaus padaže. Japonų. Japonai teigia, kad valgyti reikia akimis, o maisto ruošimą prilygina meninei išraiš­ kai. Jų virtuvėje gausu jūros gėry­ bių ir šviežios žuvies, tradiciniai patiekalai yra „Miso shiru“ sriu­ ba ir sušiai. Visame regione popu­ liarus sojų padažas ir sojų pupelių tyrė, ryžių actas, vasabiai, saldu­ sis mirino padažas ir tradicinė ry­ žių degtinė sakė. SOYA restorane galite pasimėgauti ypatingaisiais Asian Fusion „Tartar“ patieka­ lais. O kas tai yra? Jūsų pasirin­ kimu smulkiai pjaustyta lašiša, tunas arba jautienos filė. Visa tai patiekiama su kvapniais Azijos ryžiais, nepriekaištingai deran­ čiomis šviežiomis daržovėmis ir puikaus skonio „Ponzu“ padažu. Dar vienas šedevras, gimęs iš Azi­ jos ir kitų pasaulio šalių virtuvių sintezės, – tai burnoje tirpstan­ tys šilti sušių ritinėliai. Paraga­ vęs šių patiekalų jau niekada ne­ bebūsite abejingas Rytų virtuvės įmantrybėms. Korėjos. Pagal korėjiečių pa­ pročius valgoma ir geriama iš vie­ no indo. Tai vadinama meilės ir draugystės išraiška, korėjietiškai – ČON. Šios šalies valgiams bū­ dingas aštrumas, kurio suteikia aitrieji raudonieji pipirai, dažnai naudojami korėjiečių virtuvėje. Vienas populiariausių tradicinių patiekalų – „Kimči“. Mėgstan­ tiems aštresnius pojūčius ir adre­ naliną rekomenduojame paragau­ ti gardžių „Kimči“ salotų, kurios gaminamos iš ypatingai raugintų kininių kopūstų, apibarstytų ai­

triųjų paprikų prieskoniais. Šias salotas galima pagardinti kepta vištiena, kepta kiauliena arba so­ jų varške. Tailando. Šioje šalyje, valgant ir ragaujant ant stalo patiektus kvapnius patiekalus, maistu tra­ diciškai dalijamasi tarpusavy­ je. Virtuvei būdingi aitrūs, saviti skoniai, prieskonių ir kokosų pie­ no gausa. Nepaisant to, ar patie­ kalas išties aštrus, ar gana švel­ nus, Tailando virtuvė visuomet išlaiko sudedamųjų dalių har­ moniją. Norite pajusti šiek tiek tailandietiškos egzotikos? Tuo­ met restorano SOYA šefas reko­ menduoja ypatingą kokosų pieno sriubą „Tom Kha Kai“ su sultin­ ga vištiena, pievagrybiais, švie­ žiausiais vynuoginiais pomido­ ras ir brokoliais. Restorano SOYA svečiams, no­ rintiems vos per vieną apsilan­ kymą pajusti visų šių Rytų kul­ tūrų skonį, siūlome degustacinį valgiaraštį, į kurį įeina tradiciniai Japonijos, Kinijos, Tailando ir Ko­ rėjos patiekalai, atspindintys šių šalių filosofiją bei restorano puo­ selėjamas vertybes. Patiekalų kokybę užtikrins pa­ tyręs virtuvės šefas Yu Chenas: „Mums svarbu, kad nuo stalo pa­ kiltumėte laimingi, sotūs ir pa­ žinę dalelę Rytų kultūros skonio. Patiekdami šviežią Rytų mais­ tą visada tikimės, kad suteiksime valgymo džiaugsmą.“ Naujas SOYA restoranas Klaipėdo­ je Taikos pr. 61 (PLC „Akropolis“). Tel. 8 611 43 295; 8 46 236 629 PR

Virtuvė: SOYA restoranų tinklo šefas Yu Chenas.

Gardu: SOYA patiekalas „Gyuuniku Tartar“.

Monikos Penkutės nuotr.

Roberto Daškevičiaus nuotr.

7

ĹĄeĹĄtadienis, balandĹžio 6, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Kaip ko­vo­ti su ne­ dar­bu? Rei­kia ska­ tin­ti kur­ti dar­bo vie­ tas, ypaÄ? ten – kur di­ de­lis ne­dar­bas. To­ kius ba­na­lius ir abst­ rak­Ä?ius pa­siō­ly­mus var­di­ja mi­nis­te­ri­jĹł val­di­nin­kai, triō­sian­ tys prem­je­ro su­bur­ to­je dar­bo gru­pÄ—­je.

Li­go­ni­niĹł bank­ro­to ti­ki­si iť­veng­ti Gel­bÄ—­da­mas li­go­ni­nes nuo bank­ ro­to svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras so­cial­de­mok­ra­tas Vy­te­nis And­riu­ kai­tis no­ri pa­nau­do­ti Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­de (PSDF) su­kaup­tas re­zer­vo lÄ—­ťas. Ar tai pa­ vyks, paaiť­kÄ—s ba­lan­dÄŻ. „„Pa­si­dar­ba­vo: pa­siō­ly­mus dÄ—l ko­vos su ne­dar­bu tu­rÄ—­ju­si pa­reng­ti prem­je­ro su­bur­ta dar­bo gru­pÄ— per pu­sant­

ro mÄ—­ne­sio ne­nu­vei­kÄ— be­veik nie­ko.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­Ä?iaus nuo­tr.

Vie­toj pa­siō­ly­mĹł – vÄ—­jai Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ba­do pirť­tais į pirm­ta­kus

Ne­dar­bo ma­Şi­ni­mas – pa­ts svar­ biau­sias Vy­riau­sy­bÄ—s prio­ri­te­tas. Taip ne kar­tÄ… kar­to­jo prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­Ä?ius. Bō­tent dÄ—l to dar va­sa­rio vi­du­ry­je jis su­bō­rÄ— spe­cia­liÄ… dar­bo gru­pÄ™, ku­ri tu­rÄ—­ jo pa­teik­ti Vy­riau­sy­bei pa­siō­ly­mĹł, kaip ma­Şin­ti ne­dar­bÄ…. Ĺ io mÄ—­ne­sio pra­dĹžio­je Vy­riau­ sy­bÄ™ pa­sie­kÄ— ĹĄios di­dĹžiu­lÄ—s dar­bo gru­pÄ—s, ku­rio­je triō­sÄ— net 29 as­ me­nys, o pir­mi­nin­ka­vo pa­ti so­ cia­li­nÄ—s ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nist­rÄ— Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nÄ—, pir­mie­ji pa­siō­ly­mai. Kal­bant biu­ rok­ra­ti­ne kal­ba, Mi­nist­ro pir­mi­ nin­ko tar­ny­bai pa­teik­tos „gy­ven­ to­jĹł uĹžim­tu­mo di­di­ni­mo kryp­tys ir prio­ri­te­tai“. So­cia­li­nÄ—s ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja (SADM) pa­teik­tĹł pa­ siō­ly­mĹł neatsk­lei­dÄ—, ta­Ä?iau do­ ku­men­tais ir pre­zen­ta­ci­jo­mis su dien­rať­Ä?iu pa­si­da­li­jo ke­li mi­nÄ—­tos dar­bo gru­pÄ—s na­riai. SADM val­di­nin­kai apie ko­vÄ… su ne­dar­bu pra­de­da iĹĄ la­bai to­ li: „Skaus­min­giau­sias Lie­tu­vos eko­no­mi­kai iĹĄei­nan­Ä?ios Vy­riau­

sy­bÄ—s pa­li­ki­mas – re­kor­di­niai pa­ gal sa­vo mas­tÄ… ne­dar­bas, emig­ra­ ci­ja ir ĹĄe­ťÄ—­li­nÄ— eko­no­mi­ka. To­dÄ—l spren­dĹžiant pro­ble­mas bō­ti­nas sis­te­mi­nis po­Şiō­ris – na­cio­na­li­ nÄ— uĹžim­tu­mo pro­gra­ma su aiť­kia eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo, au­gi­mo ir nau­jĹł dar­bo vie­tĹł kō­ri­mo stra­te­ gi­ja.“

Kol kas jie nie­ko ypa­tin­ga ne­nu­vei­ kÄ—, nes mi­nis­te­ri­jos tar­pu­sa­vy gin­Ä?i­ja­si, kas kÄ… tu­ri pa­da­ry­ti ir pa­reng­ti.

Do­ku­men­tuo­se – mig­la

SADM, at­ro­do, per­ra­ťÄ— tai, kas ir taip su­ra­ťy­ta Vy­riau­sy­bÄ—s pro­gra­ mo­je ar anks­tes­niuo­se pla­na­vi­mo do­ku­men­tuo­se. SADM biu­rok­ra­ tai tie­siog iť­var­di­jo pen­kis prio­ ri­te­tus. Tai – uĹžim­tu­mo po­li­ti­kos in­teg­ra­lu­mas, vers­lo ir dar­bo vie­tĹł kō­ri­mo ska­ti­ni­mas, dar­bo iť­tek­liĹł po­ten­cia­lo pa­nau­do­ji­mas, kva­li­fi­ ka­ci­jos ati­tik­tis rin­kos reik­mÄ—ms,

dar­bo rin­kos lanks­tu­mas ir ÄŻtrau­ ki­mas. Kaip, pa­vyz­dĹžiui, pa­ska­tin­ ti dar­bo vie­tĹł kō­ri­mÄ…, ne­de­ta­ li­zuo­ja­ma. Tik aiť­ki­na­ma, kad „įgy­ven­din­ti prio­ri­te­tą“ pa­dÄ—­tĹł „pa­lan­kios au­gi­mui ir dar­bo vie­ tĹł kō­ri­mui ap­lin­kos for­ma­vi­mas, in­ves­ti­ci­jĹł ska­ti­ni­mas“. KÄ… da­ry­ ti to­liau? SADM dÄ—s­to, kad rei­kia kur­ti dar­bo vie­tas „aukť­to ne­dar­ bo te­ri­to­ri­jo­se“. Kaip? Ne­de­ta­li­ zuo­ja­ma. SADM val­di­nin­kai svars­to ir tai, kaip ÄŻ dar­bo rin­kÄ… ÄŻtrauk­ti jau­ni­ mÄ…, neį­ga­liuo­sius, emig­ran­tus ir pan. „Sug­rį­Şu­siĹł emig­ran­tĹł pa­tir­ ties ir ÄŻgō­dĹžiĹł pa­nau­do­ji­mas dar­ bo rin­ko­je“, – skel­bia val­di­nin­kai do­ku­men­te. Aiť­ku, daug kal­ba­ma ir apie tai, kad rei­kia ste­bÄ—­ti dar­bo rin­kÄ…, su­ for­muo­ti pro­gno­za­vi­mo sis­te­mÄ… ir pan. Vis­kÄ… rei­kia ge­rin­ti

Po ke­liĹł mÄ—­ne­siĹł dar­bo gru­pÄ— tu­ ri pa­teik­ti ir uĹžim­tu­mo di­di­ni­ mo 2014–2020 m. stra­te­gi­jÄ…. Jos juod­rať­ty­je kol kas taip pat ra­ťo­ mi vÄ—­jai. Val­di­nin­kai sam­pro­tau­ ja, kad rei­kia ska­tin­ti in­ves­ti­ci­jas ÄŻ di­de­lio ne­dar­bo ra­jo­nus, im­ti pa­

vyz­dÄŻ iĹĄ ki­tĹł vals­ty­biĹł ir pan. Ta­ Ä?iau tai tik abst­rak­tĹŤs tei­gi­niai. „Di­din­ti re­gio­nĹł sa­vi­val­dy­biĹł bei at­ski­rĹł vie­to­viĹł ĹŤkio plÄ—t­ros ga­li­my­bes su­jun­gus esa­mus vie­ tos val­dĹžios, eko­no­mi­niĹł, so­cia­ li­niĹł par­tne­riĹł ir bend­ruo­me­nÄ—s iť­tek­lius, ska­tin­ti vie­tos par­tne­ riĹł bend­ra­dar­bia­vi­mÄ… ir vie­tos ĹŤkio plÄ—t­rÄ…, kar­tu di­din­ti gy­ven­ to­jĹł uĹžim­tu­mÄ… ir sprÄ™s­ti ne­dar­bo, skur­do, ki­tas so­cia­liai pa­Şei­dĹžia­ mĹł gy­ven­to­jĹł pro­ble­mas“, – kÄ… rei­kia da­ry­ti, aiť­ki­na val­di­nin­kai. To­liau dÄ—s­to­ma dar ne­konk­re­ Ä?iau. Vie­nas pa­siō­ly­mĹł, tar­ki­me, „di­din­ti aukť­to ne­dar­bo te­ri­to­ri­jĹł ir di­des­nÄŻ uĹžim­tu­mo au­gi­mo po­ ten­cia­lÄ… tu­rin­Ä?iĹł te­ri­to­ri­jĹł (mies­ te­liĹł ir mies­tĹł) in­teg­ra­ci­ją“. Tie­ sa, val­di­nin­kai sam­pro­tau­ja, kad ko­vo­ti su ne­dar­bu ga­li­ma ir „di­ di­nant pa­sie­kia­mu­mÄ… vie­ťuo­ju trans­por­tu, kom­pen­suo­jant at­ vy­ki­mo ÄŻ dar­bÄ… iť­lai­das“. Nei Vy­riau­sy­bÄ—s, nei SADM at­ sto­vai pa­teik­tĹł pa­siō­ly­mĹł ne­ko­ men­tuo­ja. Su dien­rať­Ä?iu kal­bÄ—­jÄ™ kai ku­rie dar­bo gru­pÄ—s na­riai pri­ pa­Şi­no, kad kol kas jie nie­ko ypa­ tin­ga ne­nu­vei­kÄ—, nes mi­nis­te­ri­jos tar­pu­sa­vy gin­Ä?i­ja­si, kas kÄ… tu­ri pa­ da­ry­ti ir pa­reng­ti.

Pa­sak V.And­riu­kai­Ä?io, ba­lan­dĹžio pa­bai­go­je tu­rÄ—­tĹł paaiť­kÄ—­ti, ar Vals­ ty­bi­nÄ— li­go­niĹł ka­sa ga­lÄ—s pa­nau­do­ ti PSDF su­kaup­tas re­zer­vo lÄ—­ťas ir bus iť­sau­go­tas da­bar­ti­nis gy­dy­mo ÄŻstai­gĹł fi­nan­sa­vi­mo ly­gis. „Rei­kÄ—s luk­te­lÄ—­ti ba­lan­dĹžio pa­ bai­gos. Kaip Ĺži­no­te, da­bar Lie­tu­ vos fi­nan­si­niai ro­dik­liai nag­ri­nÄ—­ ja­mi Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je, tu­ri­me su­lauk­ti spren­di­mĹł, – va­kar Sei­me Ĺžur­na­lis­tams sa­kÄ— mi­nist­ras. – Pui­ kiai vi­si su­pran­ta­me, kad nu­sta­ty­tos tai­syk­lÄ—s ne­pa­di­din­ti biu­dĹže­to de­fi­ ci­to dau­giau nei 3 pro­c., jos ĹĄian­dien skai­Ä?iuo­ja­mos ir ana­li­zuo­ja­mos. Fi­ nan­sĹł mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, ri­ ba ga­na ÄŻtemp­ta. Ma­ny­ta, kad bus 3,0 pro­c., bet da­bar dis­ku­tuo­ja­ma, kad ga­li bō­ti po kab­le­lio vie­nu ar ki­ tu skai­Ä?iu­mi dau­giau.“ Pa­sak V.And­riu­kai­Ä?io, pa­si­bai­ gus Fi­nan­sĹł mi­nis­te­ri­jos po­kal­ biams su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ba­lan­ dĹžio pa­bai­go­je bus aiť­ku, ar ge­gu­ŞÄ™ ir bir­Şe­lÄŻ bus ga­li­ma dis­ku­tuo­ti dÄ—l svei­ka­tos prie­Şiō­ros pa­slau­gĹł ba­zi­ niĹł kai­nĹł ba­lo ver­tÄ—s – 0,89 li­to – iť­lai­ky­mo ir ki­tÄ… pus­me­tÄŻ. Li­go­ni­niĹł va­do­vai tvir­ti­na, kad jei­gu fi­nan­sa­vi­mas ant­rÄ… me­tĹł pus­me­tÄŻ ma­ŞÄ—s, li­go­ni­nÄ—s pra­dÄ—s reng­tis bank­ro­tui. Pas­va­lio li­go­ni­nÄ—s va­do­vas Ro­ lan­das Ras­taus­kas sa­kÄ—, kad, ant­rÄ… ĹĄiĹł me­tĹł pus­me­tÄŻ su­ma­Şi­nus mi­ nÄ—­tÄ… ba­lÄ…, gy­dy­mo ÄŻstai­gĹł pa­dÄ—­ tis tap­tĹł tra­giť­ka, rei­kÄ—­tĹł reng­tis bank­ro­tui. „Klai­pÄ—­dos“, BNS inf.

Ĺ iauliĹł bankas ÄŻteikÄ— didÄŻjÄŻ indÄ—liĹł akcijos prizÄ… Rodos, PranciĹĄkaus vardas ĹĄiemet neĹĄa sÄ—kmÄ™ – Romos katalikĹł baĹžnyÄ?ia iĹĄsirinko popieĹžiĹł PranciĹĄkĹł, o Ĺ iauliĹł bankas burtais iĹĄaiĹĄkino terminuotĹłjĹł indÄ—liĹł akcijos „LaimÄ—kite auksiniĹł skrynią“ didĹžiojo, 10 tĹŤkst. litĹł, prizo laimÄ—tojÄ… – juo tapo 72-ejĹł PranciĹĄkus Demenis iĹĄ Kauno.

„Po banko atstovo skambuÄ?io visÄ… savaitgalÄŻ galvoje sukosi ÄŻvairiausios mintys, ar ĹĄi naujiena ne pokĹĄtas, ar ne sukÄ?iĹł gudrybÄ—. IĹĄ pradĹžiĹł net nedrÄ…su buvo planuoti, kur laimÄ—tÄ… prizÄ… panaudoti, kol jo neturÄ—jau rankose. Na, o dabar jau nuoĹĄirdĹžiai dĹžiaugiuosi tokia netikÄ—ta sÄ—kme, – sakÄ— didĹžiojo indÄ—liĹł akcijos prizo laimÄ—tojas P.Demenis. – LaimÄ—tus pinigus su Ĺžmona planuojame skirti namo remontui.“ Gyvenime FortĹŤna PranciĹĄkui buvo palanki – jis sakÄ—, kad ÄŻvairiose loterijose yra laimÄ—jÄ™s telefonÄ…, televizoriĹł, kitĹł buities daiktĹł, smulkesniĹł piniginiĹł prizĹł. P.Demenis pasakojo, kad visÄ…

gyvenimÄ… buvo taupus Ĺžmogus. Nors ir teko ankstesniais metais ďŹ nansiĹĄkai nukentÄ—ti dÄ—l bankĹł griĹŤties, jis ÄŻsitikinÄ™s, kad saugiausias bĹŤdas taupyti – pasidÄ—ti indÄ—lÄŻ banke. Ĺ iauliĹł bankas per penkis mÄ—nesius vykusiÄ… akcijÄ… prizinÄŻ fondÄ… kaupÄ— iĹĄ savo lÄ—ĹĄĹł – akcijos laikotarpiu didÄ—jant klientĹł, pasidÄ—jusiĹł terminuotuosius indÄ—lius ar prasitÄ™susiĹł indÄ—liĹł sutartis litais arba eurais ilgesniam kaip 6 mÄ—nesiĹł laikotarpiui, skaiÄ?iui, sparÄ?iai augo ir prizinis fondas. 50 tĹŤkst. litĹł prizinis fondas buvo sukauptas akcijai dar tik ÄŻpusÄ—jus. Papildomais akcijos prizais po 200 litĹł Ĺ iauliĹł bankas nudĹžiugino 200 Ĺ iauliĹł banko indÄ—lininkĹł iĹĄ ÄŻvairiausiĹł Lietuvos miestĹł: po 14 iĹĄ Kauno, KlaipÄ—dos, Ĺ iauliĹł, Vilniaus, po 10 iĹĄ Alytaus, Palangos, PanevÄ—Ĺžio, RadviliĹĄkio ir Utenos, po 6 iĹĄ BirŞų, DruskininkĹł, MaĹžeikiĹł, TelĹĄiĹł ir VilkaviĹĄkio, po 5 iĹĄ AnykĹĄÄ?iĹł, BirĹĄtono, KelmÄ—s, KurĹĄÄ—nĹł, MarijampolÄ—s, PlungÄ—s, TauragÄ—s ir Visagino, po 4 iĹĄ Jonavos,

ď Ž Prizas: QVQ V\W\ V[QĂ›YVĂş NXPVW\` ]_Vg\ YNVZĂ›a\WĂ– = 1RZR[Ă&#x; cVQb_fWR `cRVXV[\ VNbYVĂş ON[X\ 8Nb[\ _RTV\[\

]_VcNĂ˜VĂş XYVR[aĂş QV_RXa\_Ă› .Q_VWN =NX[VR[Ă› V_ 8Nb[\ _RTV\[\ cNQ\cN` :V[QNbTN` =YRĂ˜XNVaV`

KÄ—dainiĹł, KupiĹĄkio, RokiĹĄkio, Ĺ ilutÄ—s ir UkmergÄ—s. PirmÄ… kartÄ… 2011 m. Ĺ iauliĹł banko organizuotos ak-

cijos „LaimÄ—kite auksiniĹł skrynią“ didysis prizas atiteko Ĺ iauliĹł rajono gyventojai ilgametei Ĺ iauliĹł ban-

ko indÄ—lininkei. 2012-aisiais didÄŻjÄŻ 10 tĹŤkst. litĹł prizÄ… laimÄ—jo senjorĹł PR pora iĹĄ RokiĹĄkio rajono.

8

šeštadienis, BALANDŽIO 6, 2013

10p.

Ką reiškia nauji žodžiai senoje dainoje.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Baltarusija jau per žingsnį nuo Su­tau­piu­si lai­ko pa­ ren­gia­mų­jų dar­ bų eta­pe, Bal­ta­ru­si­ ja jau šie­met ti­ki­ si gau­ti ga­lu­ti­nį lei­ di­mą ir pra­dė­ti sta­ ty­ti Lie­tu­vos gal­ vos skaus­mu ta­pu­ sią Ast­ra­vo ato­mi­nę elekt­ri­nę.

Verda: Astravo atominės elektrinės statybų aikštelėje šiandien pluša 1200 žmonių, o per darbų piką dirbs 8 tūkst.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Mins­kas (Bal­ta­r u­si­ja)

Paaiš­ki­no, kur sku­ba

Gar­di­no sri­ty­je prie Ast­ra­vo gy­ ven­vie­tės 1200 žmo­nių plu­ša, nuo ke­le­to mė­ne­sių iki me­tų lenk­da­mi ato­mi­nės elekt­ri­nės aikš­te­lės įren­ gimo gra­fi­ką. Bal­ta­ru­si­jos aukš­to­jo moks­lo įstai­gos 2008 m. įve­dė še­ šias nau­jas spe­cia­ly­bes ku­ria­mam bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos sek­to­ riui, šie­met moks­lus baigs pir­mie­ ji spe­cia­lis­tai. Jei­gu, kaip ti­ki­ma­si, šie­met lie­pą bus gau­tas pa­grin­di­ nių sta­ty­bų lei­di­mas, po pen­ke­rių me­tų, 2018-ai­siais, Bal­ta­ru­si­ja pa­ leis pir­mą­jį bran­duo­li­nį reak­to­rių, o dar po dve­jų – ir ant­rą­jį. To­kios per­spek­ty­vos šią sa­vai­tę bu­vo pie­šia­mos Ru­si­jos bend­ro­vės „Ro­sa­tom“ Mins­ke su­reng­to­je pa­ ro­do­je „Ato­meks­po“ ir kon­fe­ren­ci­ jo­je „Ato­mi­nės ener­ge­ti­kos plėt­ros Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­ko­je per­spek­ ty­vos“. Ko­dėl Bal­ta­ru­si­ja taip sku­ba, ruo­šia aikš­te­lę ir ka­sa duo­bes dar ne­tu­rė­da­ma lei­di­mo sta­ty­ti ato­mi­ nę elekt­ri­nę, ge­ne­ra­li­nio ran­go­vo NIAEP at­sto­vas Ju­ri­jus Pus­to­vo­jus paaiš­ki­no ši­taip: „Kiek­vie­nas ato­ mi­nės elekt­ri­nės dar­bo mė­nuo at­ ne­ša 1 mln. do­le­rių pel­no.“ „Jei­gu mes pa­ren­gia­mų­jų dar­bų ne­bū­tu­me pra­dė­ję anks­čiau, o bū­ tu­me lau­kę pagrindinės sutarties, elekt­ri­nę tu­rė­tu­me ne 2018-ai­siais, o 2019 m. Mes tie­siog lai­mė­jo­me

lai­ko pa­ren­gia­mų­jų dar­bų eta­pe. Tai­gi ga­vę vi­sas eks­per­ti­zes ir li­ cen­ci­jas jau šie­met ga­lė­si­me pra­ dė­ti sta­ty­ti pa­grin­di­nius ato­mi­nės elekt­ri­nės pa­sta­tus ir įren­gi­nius. Ir pri­si­min­ki­te, kad vi­sa­me pa­sau­ly­ je yra toks da­ly­kas kaip inf­lia­ci­ja. Kiek­vie­ną pra­dels­tą die­ną sta­ty­bų kai­ną vei­kia inf­lia­ci­niai pro­ce­sai“, – pri­dū­rė Bal­ta­ru­si­jos ener­ge­ti­kos mi­nist­ro pa­va­duo­to­jas Mi­chai­las Mi­cha­diu­kas. Pa­sak pa­rei­gū­no, šian­dien Bal­ta­ ru­si­ja pa­jė­gia pa­ti pa­si­ga­min­ti vos 20 pro­c. jai rei­ka­lin­go ku­ro ir ener­ gi­jos. Ato­mi­nė elekt­ri­nė pa­dės su­ tau­py­ti maž­daug 5 mlrd. ku­bi­nių met­rų, ar­ba be­veik ket­vir­ta­da­lį, Bal­ta­ru­si­jos kas­met su­nau­do­ja­mų gam­ti­nių du­jų. Be to, anot M.Mi­ cha­diu­ko, at­pigs elekt­ra, o šilt­na­ mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų iš­me­ ti­mas į at­mos­fe­rą su­ma­žės 7–10 mln. to­nų per me­tus. Gy­ven­to­jų reak­ci­ja – pa­na­ši

Ast­ra­vo ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ ty­bų di­rek­ci­jo­je dir­ba bu­vęs Ig­na­ li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės dar­buo­ to­jas. Vy­ras, ne­no­rė­jęs skelb­ti sa­vo pa­var­dės, paaiš­ki­no, kad Bal­ta­ru­si­ ja ato­mi­nę elekt­ri­nę sta­to­si tik sa­vo reik­mėms. Ji tu­rė­tų pa­keis­ti pa­se­ nu­sią Lu­kom­lio ši­lu­mi­nę elekt­ri­nę. Paš­ne­ko­vas ti­ki­no, kad ru­siš­ki reak­to­riai VVER-1200 ati­tin­ka vi­ sus sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus, po sa­ vi­mi tu­ri ly­da­lo gau­dyk­les, ku­rios at­si­ti­kus hi­po­te­ti­nei ava­ri­jai ne­lei­

džia iš­si­ly­džiu­siam bran­duo­li­niam ku­rui pa­tek­ti į ap­lin­ką, ir už­da­rą au­ši­ni­mo sis­te­mą. Tai reiš­kia, kad au­šin­ti nau­do­ja­mas van­duo cir­ ku­liuos už­da­ro­je sis­te­mo­je ir ne­ bus iš­lei­džia­mas į Ne­rį. Anot Ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ ty­bų di­rek­ci­jos at­sto­vo, lie­tu­viai ir bal­ta­ru­siai į bran­duo­li­nę ener­ge­ti­ ką rea­guo­ja pa­na­šiai: ša­lia elekt­ri­ nės esan­tys ra­jo­nai ją pa­lai­ko, nes ti­ki­si rea­lios ir ap­čiuo­pia­mos nau­ dos, o ki­tuo­se ra­jo­nuo­se nuo­mo­nės skep­tiš­kes­nės. Štai 8 tūkst. gy­ven­ to­jų tu­rin­čia­me Ast­ra­ve jau stūk­so nau­ju­tė­lai­čiai kom­for­tiš­ki ir šiuo­ lai­kiš­ki dau­gia­bu­čiai, o gy­ven­to­jų skai­čius tu­rė­tų išaug­ti bent ke­le­ tą kar­tų. Ofi­cia­lios ap­klau­sos ro­do, kad po ava­ri­jos Ja­po­ni­jos Fu­ku­ši­mos elekt­ri­nė­je ato­mi­nės ener­ge­ti­kos ša­li­nin­kų Bal­ta­ru­si­jo­je su­ma­žė­jo, bet jų vis tiek yra dau­giau nei pu­ sė – 53 pro­c. Kon­fe­ren­ci­jos ku­lua­ruo­se dien­ raš­tis pa­kal­bi­no Bal­ta­ru­si­jos už­ sie­nio po­li­ti­kos ir sau­gu­mo stu­di­jų cent­ro di­rek­to­rių Ser­ge­jų Pa­la­gi­ną. – Su ko­kio­mis ener­ge­ti­nė­mis grės­mė­mis su­si­du­ria Bal­ta­ru­ si­ja ir ko­kiais bū­dais ban­do jas spręs­ti? – Tai pir­miau­sia su­si­ję su mū­sų ša­ lies eko­no­mi­niu gy­ve­ni­mu. Tu­ri­me daug ener­ge­ti­kos pro­ble­mų, jos yra aki­vaiz­džios ir bū­din­gos vi­soms ša­ lims. Tai ir ener­gi­jos iš­tek­lių kai­nos,

ir trans­por­ta­vi­mo klau­si­mai, ir ne­ su­ta­ri­mai tarp vals­ty­bių bei vy­ riau­sy­bių, ku­rie, be ki­ta ko, at­si­lie­ pia ir ener­ge­ti­kai. Mes nau­do­ja­me daug du­jų, to­dėl esa­me smar­kiai pri­klau­so­mi nuo Ru­si­jos. Kad di­ ver­si­fi­kuo­tu­me šią pa­dė­tį, ap­vers­ tu­me ją aukš­tyn ko­jo­mis, sta­to­me sa­vo te­ri­to­ri­jo­je ato­mi­nę elekt­ri­nę.

Sergejus Palaginas:

Jeigu Lietuva dabar šitaip reaguoja, ji gali užlipti ant savo pačios grėblio statydama savo elektrinę.

– Ar pri­klau­so­my­bė nuo Ru­ si­jos jū­sų ša­ly­je ir­gi lai­ko­ma grės­me? – Pri­si­min­ki­me, kaip bu­vo prii­ma­ mas spren­di­mas sta­ty­ti Bal­ta­ru­si­jo­ je ato­mi­nę elekt­ri­nę. O jis bu­vo prii­ ma­mas tuo­met, kai ir vėl pa­bran­go Ru­si­jos tie­kia­mos ža­lia­vos. Mums rei­kė­jo ap­rū­pin­ti sa­vo eko­no­mi­ką, to­dėl nu­spren­dė­me sta­ty­tis ato­mi­nę elekt­ri­nę. Tuo me­tu kon­kur­se da­ly­ va­vo ame­ri­kie­čiai, pran­cū­zai – vi­ si sto­vė­jo ei­lė­je, kas sta­tys elekt­ri­nę Bal­ta­ru­si­jo­je. Po to, kai iš­rin­ko Ru­ si­jos kor­po­ra­ci­ją „Ro­sa­tom“, pra­si­ dė­jo pro­ble­mos su Vakarais. Klau­si­ mas ta­po po­li­ti­nis.

– Ar Bal­ta­ru­si­ja bei Lie­tu­va ga­ lė­tų bend­ra­dar­biau­ti ir kar­tu spręs­ti ener­ge­ti­nius iš­šū­kius? – Be abe­jo, toks bend­ra­dar­bia­vi­mas tu­ri bū­ti. Štai kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo kal­bė­ta, kad vie­nas Ig­na­li­nos ato­ mi­nės elekt­ri­nės blo­kas dir­bo už­ tik­rin­da­mas Bal­ta­ru­si­jos ener­ge­ ti­nį sau­gu­mą. Tai­gi for­ma­liai mes tik­rai ga­li­me bend­ra­dar­biau­ti. – Bet Lie­tu­va taip pat no­ri sta­ ty­tis ato­mi­nę elekt­ri­nę, ar tai ne­kve­pia kon­ku­ren­ci­ja? – Ži­no­te, ypa­tin­gos kon­ku­ren­ci­ jos čia ne­ma­tau. Mū­sų vy­riau­sy­bė priė­mė spren­di­mą, jis vyk­do­mas. Ma­nau, mes vis­gi grei­čiau pa­si­ sta­ty­si­me ato­mi­nę elekt­ri­nę, spren­ džiant iš pa­dė­ties, ku­ri klos­to­si Lie­ tu­vo­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je. Ver­ti­nant vi­sas dis­ku­si­jas, ku­rios su­pa Bal­ta­ru­si­jos ato­mi­nę elekt­ri­ nę, jos aiš­kiau­sia ir labiausiai ne­ numaldoma prie­ši­nin­kė yra bū­tent Lie­tu­va. Sup­ran­ta­ma, yra tam tik­ rų pro­ble­mų. Bet Lie­tu­va pa­ti pa­si­ rin­ko. Ji tu­rė­jo sa­vo ato­mi­nę elekt­ ri­nę, ku­ri, man at­ro­do, tu­rė­jo bū­ti pa­sta­ty­ta Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je, nes iš pra­džių bu­vo pro­jek­tuo­ja­ma Bal­ta­ru­si­jai. Bet su­si­klos­tė to­kia si­tua­ci­ja, kad ją pa­stū­mė­jo 15–20 km ir ji at­si­dū­rė Lie­tu­vo­je. Be­je, Bal­ta­ru­si­ja jau tu­ri pa­tir­ ties bran­duo­li­nė­je ener­ge­ti­ko­je. Mes galėjome tu­rė­ti ato­mi­nę elekt­ri­nę „Pa­mir“. Tai nuo­sta­bus pro­jek­tas. 1989 m. bu­vo su­kur­ti du kil­no­ja­mos

9

šeštadienis, BALANDŽIO 6, 2013

pasaulis Sug­riu­vo ­ pa­sta­tas

Šeš­ta ­ vi­ru­so au­ka

Rau­do­na­vo ­ iš gė­dos

Ma­žiau­siai 38 žmo­nės žu­vo In­di­jo­je, kai Mum­ba­jaus pa­ kraš­ty­je va­kar su­griu­vo be lei­di­mų sta­ty­tas dau­gia­bu­ tis. Dau­gu­ma au­kų, kaip ma­ no­ma, bu­vo dar­bi­nin­kai, ku­ rie ten ir gy­ve­no. Gel­bė­to­ jai ir vie­tos gy­ven­to­jai ieš­ko­jo žmo­nių 8 m aukš­čio be­to­no ir plie­no nuo­lau­žų krū­vo­je.

Ki­ni­jo­je nuo paukš­čių gri­po vi­ ru­so H7N9 mi­rė šeš­tas žmo­ gus – ša­lies ry­tuo­se gy­ve­nan­ tis 64 me­tų ūki­nin­kas. Pra­ ne­ši­mas pa­si­ro­dė po to, kai Šan­cha­jaus pa­rei­gū­nai vie­na­ me tur­gu­je pra­dė­jo ma­siš­kai skers­ti na­mi­nius paukš­čius, nes ten bu­vo ap­tik­tas paukš­ čių gri­po vi­ru­sas H7N9.

Urug­va­jaus pre­zi­den­tas José Mu­ji­ca ket­vir­ta­die­nį rau­do­ na­vo iš gė­dos, su­pra­tęs, kad per įjung­tą mik­ro­fo­ną bu­vo iš­girs­tas jo sta­čio­kiš­kas ko­ men­ta­ras, nu­kreip­tas prieš Ar­gen­ti­nos va­do­vę Cris­ti­ną Fernán­dez de Kirch­ner ir jos ve­lio­nį vy­rą: „Ši se­na ra­ga­na blo­ges­nė ne­gu tas žvai­rys.“

senos svajonės

5

mlrd. ku­b. m

du­jų ti­ki­si su­tau­py­ti Bal­ta­ru­si­ja, pa­sta­čiu­si ato­mi­nę elekt­ri­nę.

„Scanpix“ nuotr.

ato­mi­nės elekt­ri­nės ban­do­mie­ji pa­ vyz­džiai. Į dy­ku­mą ant ra­tų ar­ba vikš­rų at­vyks­ta ato­mi­nė elekt­ri­nė, ir ap­link ją išau­ga mies­tas. Tai bū­ tų ge­ro­kai rim­tes­nis da­ly­kas, nei, sa­ky­ki­me, naf­tos bokš­tai. Ir Bal­ ta­ru­si­ja bū­tų tu­rė­ju­si šią tech­no­ lo­gi­ją, aiš­ku, da­ly­da­ma­si ją su Ru­ si­ja ir So­vie­tų Są­jun­ga. Bet So­vie­tų Są­jun­ga žlu­go, o kar­tu su ja – ir šis pro­jek­tas. Is­to­riš­kai Bal­ta­ru­si­ja ne kar­ tą bu­vo priar­tė­ju­si prie sa­vo ato­ mi­nės elekt­ri­nės. Po avarijos Čer­ nobylio elektrinėje mes negalėjome pabaigti atominės jėgainės statybų prie Minsko, kur dabar veikia šilu­ minė elektrinė. – Tu­rė­da­mi to­kios pa­tir­ties, Mins­ko gy­ven­to­jai tur­būt su­ pras­tų vil­nie­čius, ku­rie bi­jo tu­rė­ti sa­vo pa­šo­nė­je ato­mi­nę elekt­ri­nę? – Ži­no­te, ap­link Bal­ta­ru­si­ją yra tiek ato­mi­nių elekt­ri­nių, kad jas net sun­ku su­skai­čiuo­ti. Mes jo­kios nau­dos iš to ne­tu­ri­me, o jei­gu kas nors nu­tiks, Bal­ta­ru­si­ja vis tiek nuo to ken­tės. Pri­si­min­ki­me Čer­no­by­lio ava­ri­ją ir jos pa­da­ri­nius, kiek žmo­ nių bu­vo per­kel­ta iš ra­dia­ci­jos pa­ veik­tų te­ri­to­ri­jų. To­dėl Bal­ta­ru­si­ jos vy­riau­sy­bės spren­di­mas sta­ty­tis ato­mi­nę elekt­ri­nę bu­vo la­bai su­dė­ tin­gas. – Bal­ta­ru­si­jo­je tik­riau­siai yra ato­mi­nės elekt­ri­nės prie­ši­

nin­kų? Ką šiuo klau­si­mu kal­ba opo­zi­ci­ja? – Opo­zi­ci­ja la­bai ak­ty­viai ke­lia šį klau­si­mą, bet aš ti­kė­jau­si konst­ ruk­ty­vaus dia­lo­go, o ji va­do­vau­ ja­si vien emo­ci­jo­mis. Nie­ko ra­cio­ na­laus. – Ko­kių ar­gu­men­tų prieš ato­ mi­nę elekt­ri­nę pa­tei­kia opo­zi­ ci­ja? – Jie va­do­vau­ja­si po­li­ti­niais ar­gu­ men­tais. Jie sa­ko, kad Bal­ta­ru­si­ja pra­ras su­ve­re­nu­mą, kad ji pa­žei­ džia kons­ti­tu­ci­ją. Pa­gal kons­ti­tu­ ci­jos 18-ą straips­nį mes at­si­sa­kė­ me bran­duo­li­nės vals­ty­bės sta­tu­so ir iš­ve­žėm iš sa­vo te­ri­to­ri­jos vi­ sus bran­duo­li­nius gink­lus. Bet jei­ gu mes no­ri­me vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti bran­duo­li­nių tech­no­lo­gi­jų, tu­rė­tu­ me at­si­sa­ky­ti ir fluo­rog­ra­fi­jos. To­ kia ar­gu­men­ta­ci­ja ve­da prie ab­ sur­do. Rei­kia ge­res­nių ar­gu­men­tų, va­do­vau­tis tiks­lia in­for­ma­ci­ja. – Ar ne­pa­na­šus toks dvie­jų kur­čių­jų dia­lo­gas į Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos dis­ku­si­jas dėl Ast­ ra­vo ato­mi­nės elekt­ri­nės? At­ ro­do, kad abi pu­sės tik kal­ti­na vie­na ki­tą ir ne­no­ri nie­ko klau­ sy­tis. – Kiek aš ži­nau, Bal­ta­ru­si­ja ga­na są­ži­nin­gai tei­kia Lie­tu­vai in­for­ma­ ci­ją apie sta­ty­bas. Man at­ro­do, lie­ tu­viai ne­tgi ži­no apie tai dau­giau, nei pa­tys bal­ta­ru­siai. Lie­tu­vos su­ si­rū­pi­ni­mas su­pran­ta­mas emo­ciš­

kai. Bet ra­cio­na­laus aš nie­ko ne­ ma­tau. Lie­tu­va sta­to bran­duo­li­nių at­lie­ kų sau­gyk­lą, mes ir­gi apie tai kal­bė­ si­me. Kas bus su Vi­sa­gi­no ato­mi­ne elekt­ri­ne? Jei­gu Lie­tu­va da­bar ši­ taip rea­guo­ja, ji ga­li už­lip­ti ant sa­ vo pa­čios grėb­lio sta­ty­da­ma sa­vo elekt­ri­nę. Juk bran­duo­li­nių at­lie­kų sau­gyk­la, ma­no ži­nio­mis, sta­to­ma vi­sai ša­lia Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jos, be­veik prie pat sie­nos. Ko­dėl Bal­ ta­ru­si­ja ne­pa­tei­kia ši­tų ar­gu­men­ tų, man ne­sup­ran­ta­ma. – Bu­vęs Bal­ta­ru­si­jos ly­de­ris Sta­nis­la­vas Šuš­ke­vi­čius anks­ čiau yra ­sa­kęs, kad Ast­ra­vo ato­mi­nė elekt­ri­nė ga­lė­tų nu­ šluo­ti Lie­tu­vą nuo že­mės pa­ vir­šiaus... – Aš tu­riu maž­daug pa­na­šaus ly­ gio ar­gu­men­tą. Pa­žiū­rė­ki­me ši­taip. Kaip Ast­ra­vo ato­mi­nė elekt­ri­nė ga­ li pa­kenk­ti Lie­tu­vai, jei­gu nor­ma­liai funk­cio­nuos? Ma­nau, nie­kaip, jei­gu ne­bus po­vei­kio iš išo­rės. Bal­ta­ru­si­ja nė­ra NA­TO na­rė, mes ne­ka­riau­ja­me Af­ga­nis­ta­ne ir ne­su­sip­rie­ši­na­me su „Al Qae­da“. O Lie­tu­va vi­sa tai da­ ro. Mes ma­tė­me, kas vy­ko 2001 m. rug­sė­jo 11-ąją Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­ se, kaip aiš­kiai ir su­pran­ta­mai su­ rea­ga­vo „Al Qae­da“. Bal­ta­ru­si­jo­je to neį­vyks, nes mes ne­sa­me po­ten­ cia­lūs „Al Qae­dos“ prie­ši­nin­kai. O Lie­tu­va, bū­da­ma NA­TO na­rė ir at­ lik­da­ma ko­kius nors ma­nev­rus Af­ ga­nis­ta­ne, po­ten­cia­liai ga­li tap­ti te­ro­ris­tų tai­ki­niu. O jei­gu pa­si­ro­dy­tų in­for­ma­ci­ jos, kad Bal­ta­ru­si­ją kas nors puls ir jos te­ri­to­ri­jo­je bus at­lie­ka­mi ko­ vi­niai veiks­mai, kaip tik rei­kia kuo sku­biau sta­ty­ti ato­mi­nę elekt­ri­nę. Nes tai bus mū­sų vals­ty­bės sau­gu­ mo ar­gu­men­tas, to­kiu at­ve­ju mū­ sų tik­riau­siai ne­bom­bar­duos. O pats bran­giau­sias būs­tas bus ap­ link ato­mi­nę elekt­ri­nę. Rei­kia sku­ biau pirk­ti ten skly­pą, nes jis smar­ kiai pa­brangs. Tai­gi vi­si to­kie ar­gu­men­tai, ku­ riuos mums emo­cin­gai pa­sa­ko­ja, yra ne­rim­ti. Aš ne­sup­ran­tu, kaip S.Šuš­ke­vi­čius, ku­ris yra fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos moks­lų dak­ta­ras, pro­fe­so­rius, bran­duo­li­nės ener­ge­ ti­kos spe­cia­lis­tas, ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kad ato­mi­nė elekt­ri­nė ke­lia pa­vo­ jų Lie­tu­vai. Beje, buvęs Baltarusijos valstybi­ nio universiteto branduolinės fizi­ kos katedros vedėjas S.Šuškevičius viename interviu sakė, kad Balta­ rusijai reikia branduolinio reakto­ riaus ekonominėms problemoms spręsti. Kolegos iš opozicijos iš­ vadino jį išdaviku, bet jis atkakliai aiškino, kad būtent atominė elek­ trinė yra reikiamas sprendimas.

Lie­tu­va rei­ka­lau­ja at­sa­ky­mų Bal­ta­ru­si­ja vis dar neat­sa­ko į dau­ge­ lį Lie­tu­vos iš­kel­tų klau­si­mų dėl Ast­ ra­vo ato­mi­nės elekt­ri­nės sau­gu­mo. Tai tei­gė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Tar­ šos pre­ven­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Vi­ta­li­jus Aug­lys (nuotr.), ko­men­ tuo­da­mas Bal­ta­ru­si­jos nau­jie­nų agen­ tū­ros „Bel­ta“ pra­ne­ši­mą, esą ar­ti­miau­ siais mė­ne­siais ti­ki­ma­si baig­ti kon­sul­ ta­ci­jas su Lie­tu­va dėl nau­jos ša­lies kai­ my­nės ato­mi­nės elekt­ri­nės. „Mes esa­me Bal­ta­ru­si­ją ap­skun­dę dėl ne­tin­ka­mo ES­PO kon­ven­ci­jos (Jung­ ti­nių Tau­tų Po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­ mo tarp­vals­ty­bi­nia­me kon­teks­te kon­ ven­ci­ja – red. pa­st.) tai­ky­mo, nes ne­bu­ vo tin­ka­mai kon­sul­tuo­ja­ma­si su Lie­ tu­va. ES­PO ko­mi­te­tas svars­tė šią by­ lą. Ar­ti­miau­siu me­tu tu­ri pa­si­ro­dy­ ti re­ko­men­da­ci­jos. Kiek mes su­pran­ ta­me, pir­mi­nės re­ko­men­da­ci­jos bus ne­pa­lan­kios. Bal­ta­ru­si­ja, nu­jaus­da­ ma re­ko­men­da­ci­jų tu­ri­nį, tur­būt ban­ do vie­naip ar ki­taip megz­ti kon­tak­tą ar iš da­lies ble­fuo­ti. Kol kas mes ne­ma­to­ me jo­kių rea­lių Bal­ta­ru­si­jos žings­nių. Kol kas ne­ma­to­me, jog jie tvar­ky­tų do­ku­men­ta­ci­ją taip, kad mus ji ten­ kin­tų. Be to, kol kas ne­tu­ri­me jo­kių ofi­ cia­lių kvie­ti­mų į kon­sul­ta­ci­jas“, – sa­kė V.Aug­lys. Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bi­nės ap­lin­kos ap­ sau­gos eks­per­ti­zės de­par­ta­men­to va­ do­vo Aliak­sand­ro And­re­je­vo žo­džius, kad per du mė­ne­sius ti­ki­ma­si baig­ti kon­sul­ta­ci­jas su Lie­tu­va, V.Aug­lys pa­ va­di­no la­bai op­ti­mis­ti­niu sce­na­ri­ju­mi. „Ži­nant, kad Bal­ta­ru­si­ja dau­gy­bę me­ tų ne­bu­vo taip op­ti­mis­tiš­kai nu­si­teik­usi sa­vo kai­my­nės at­žvil­giu, o da­bar per du mė­ne­sius vis­ką no­ri pa­baig­ti,

tai la­bai keis­tai at­ro­do“, – sa­kė Lie­tu­vos pa­rei­gū­nas. „Tę­sia­me kon­sul­ta­ci­jas ir ti­ki­mės jas pa­baig­ti per du mė­ne­sius. Lie­tu­va at­ siun­tė klau­si­mų, mū­sų eks­per­tai ren­ gia at­sa­ky­mus. Ar­ti­mo­je atei­ty­je jie bus nu­siųs­ti Lie­tu­vai. Vė­liau ti­ki­mės su­reng­ti dvie­jų ša­lių eks­per­tų su­si­ ti­ki­mą ir pa­baig­ti pro­ce­dū­rą“, – Bal­ta­ ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ra ci­ta­vo šios ša­lies Vals­ty­bi­nės ap­lin­kos ap­sau­ gos eks­per­ti­zės de­par­ta­men­to va­do­ vą A.And­re­je­vą. Lie­tu­va ne kar­tą kri­ ti­ka­vo Bal­ta­ru­si­ją, kad ši neuž­tik­ri­na sau­gu­mo plė­to­da­ma Ast­ra­vo ato­mi­ nės elekt­ri­nės pro­jek­tą, ku­ris pla­nuo­ ja­mas vos 50 km nuo Vil­niaus. ES­PO kon­ven­ci­ja nu­ma­to, kad prio­ri­ te­ti­nė pro­jek­to sta­ty­bos vie­ta ga­li bū­ti nu­sta­ty­ta tik bai­gus po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pro­ce­są, tai yra at­sa­kius į vi­ sus po­vei­kį gal­būt pa­tir­sian­čių vals­ty­ bių klau­si­mus, su­pa­žin­di­nus jų vi­suo­ me­nę su pro­jek­tu ir su­ren­gus dvi­ša­les kon­sul­ta­ci­jas.

Elekt­ri­nės pro­jek­tas Reak­to­rių skai­čius

2

Reak­to­rių ga­lin­gu­mas

2 × 1170 me­ga­va­tų

Eksp­loa­ta­ci­jos lai­kas

60 me­tų

Elekt­ros ener­g i­jos ga­my­ba per me­tus

17,7 mlrd. ki­lo­vat­va­lan­d žių

Ga­mi­na­mos ener­g i­jos sa­vi­kai­na

4,21 JAV cen­to (11,26 Lie­tu­vos cen­to)

Pro­jek­to at­si­per­ka­mu­mo lai­kas

18,5 me­tų

Bend­ra pro­jek­to kai­na iki 2020 m.

9770 mln. JAV do­le­rių

Į bend­rą kai­ną įtrauk­ta bran­duo­li­nio ku­ro pir­mam kar­tui įkrau­t i ir vie­nam per­krau­ti kai­na

590 mln. JAV do­le­rių

10

šeštadienis, balandžio 6, 2013

pasaulis

Ką reiš­kia nau­ji žo­džiai se­no Ka­rin­ga re­to­ri­ka, gra­si­ni­mai, pro­vo­ka­ci­jos. Nau­ja­sis Šiau­rės Ko­ rė­jos ly­de­ris tę­sia pirm­ta­kų el­ge­sio tra­di­ci­jas, bet ar jis ry­šis ženg­ti dar to­liau? Ap­gau­lin­gas įspū­dis

Kai Kim Jong-unas 2011 m. pa­bai­ go­je po tė­vo mir­ties pe­rė­mė Šiau­ rės Ko­rė­jos va­do­vo po­stą, dau­ge­liui at­ro­dė, kad jis vis­ką da­rys ki­taip. Kim Jong-unas mė­ga­vo­si ame­ ri­kie­tiš­ko Mi­kės Pū­kuo­tu­ko šou, at­sta­ty­di­no ke­le­tą se­nų par­ti­nių no­menk­la­tū­ri­nin­kų ir į svar­bius po­stus pa­sky­rė jau­nų eko­no­mis­tų, ku­rie, be ki­ta ko, tu­rė­jo vi­lio­ti in­ ves­tuo­to­jus. Šie­met į Pchen­ja­ną su „krep­ši­ nio dip­lo­ma­ti­jos“ mi­si­ja nu­vy­ko JAV krep­ši­nio žvaigž­dė Den­ni­sas Rod­ma­nas. Bet pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis vis­kas ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis ir iš Ko­rė­jos pu­sia­sa­lio ėmė sklis­ti vie­na už ki­tą pra­stes­nės nau­jie­nos. Pchen­ja­nas nu­trau­kė pa­sku­ti­nį ka­ ri­nį ry­šio ka­na­lą su Pie­tų kai­my­nais ir pa­reiš­kė, kad bran­duo­li­nis ka­ ras ga­li pra­si­dė­ti bet ku­rią aki­mir­ ką. Nau­ja­sis ša­lies ly­de­ris pa­skel­bė ra­ke­ti­nių pa­jė­gų ko­vi­nę pa­reng­tį, pa­gra­si­no su­ves­ti są­skai­tas su Va­ šing­to­nu ir po­za­vo prie pla­ka­to, ku­ ria­me, kaip at­ro­dė, bu­vo JAV mies­ tų bom­bar­da­vi­mo že­mė­la­pis. Kas nu­ti­ko Kim Jong-unui – ar jis pa­šė­lo, ar pra­dė­jo gud­rų žai­di­mą? Re­gio­ne – nau­ji va­do­vai

Kim Jong-uno tė­vas bei se­ne­lis ir­gi mėg­da­vo pil­ti ži­ba­lo į ug­nį, nau­do­ da­mi ble­fą ir gra­si­ni­mus kaip ap­ sau­gos prie­mo­nę, kad iš­lai­ky­tų po­ ten­cia­lius prie­šus to­liau nuo sa­vęs ir su­stip­rin­tų vi­daus kont­ro­lę. Bet to­kios griež­tos re­to­ri­kos Pchen­ja­ nas ne­var­to­jo se­no­kai, ką jau kal­ bė­ti apie tie­sio­gi­nius gra­si­ni­mus Va­šing­to­nui nu­šluo­ti jo ka­ri­nes ba­ zes ir smog­ti bran­duo­li­niu gink­lu. Be Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bos su­griež­tin­tų san­kci­jų ir JAV bei Pie­tų Ko­rė­jos bend­rų ka­ro pra­ty­bų, eks­per­tai, ap­žval­gi­nin­kai įžvel­gia ir ki­to­kių prie­žas­čių, ko­ dėl jau­na­sis Šiau­rės Ko­rė­jos ly­de­ris

bū­tent da­bar, praė­jus vos me­tams nuo jo atė­ji­mo į val­džią, ėmė­si to­ kios ka­rin­gos re­to­ri­kos. „Iš da­lies tai vyks­ta dėl nau­jos va­do­vy­bės, – aiš­ki­no Ko­rė­jos eks­ per­tė, Pran­cū­zi­jos žur­na­lo „La Re­ vue“ ap­žval­gi­nin­kė Ju­liet­te Mo­ril­ lot. – Šia­me re­gio­ne vi­si va­do­vai nau­ji: pa­si­kei­tė val­džia Ki­ni­jo­je, Pie­tų Ko­rė­jo­je iš­rink­ta nau­ja pre­zi­ den­tė, Ja­po­ni­jo­je – nau­jas mi­nist­ ras pir­mi­nin­kas. To­dėl Kim Jongunui svar­bu aiš­kiai api­brėž­ti sa­vo po­zi­ci­jas.“

Šiau­rės Ko­rė­ja jau 20 me­tų sėk­min­gai žai­džia šį žai­di­mą – bran­duo­li­nę dip­lo­ ma­ti­ją ir net šan­ta­žą.

J.Mo­ril­lot taip pat at­krei­pė dė­ me­sį, kad pro­vo­ka­ci­joms pa­rink­ tas la­bai tin­ka­mas me­tas – pa­va­ sa­ris, kai mi­ni­mos Šiau­rės Ko­rė­jos gy­ven­to­jams svar­biau­sios da­tos. Vos me­tus prie vals­ty­bės vai­ro sto­ vin­čiam ly­de­riui tai pa­lan­kus mo­ men­tas mo­bi­li­zuo­ti vi­suo­me­nę ir su­stip­rin­ti tau­tos pa­lai­ky­mą. Mėg­džio­ja se­ne­lį?

JAV už­sie­nio ry­šių ta­ry­bos eks­ per­tas Scot­tas Sny­de­ris ma­no, kad Kim Jong-unas ban­do mėg­džio­ti sa­vo se­ne­lį Kim Il-sun­gą, ku­ris yra la­biau gar­bi­na­mas Šiau­rės Ko­rė­jo­ je, nei prieš kiek dau­giau nei me­tus šį pa­sau­lį pa­li­kęs Kim Jong-ilas. „Bet ne­pa­mirš­ki­me, kad nors Kim Il-sun­gas ir­gi atė­jo į val­džią ga­na jau­nas, jo pir­mas veiks­mas bu­vo ka­ras su Pie­tų Ko­rė­ja“, – kal­bė­da­mas JAV te­le­vi­zi­jai „NBC News“ pri­mi­nė eks­per­tas. Nors vi­suo­met eg­zis­tuo­ja ti­ki­ my­bė, kad kas nors ap­si­skai­čiuos ir

pa­dė­tis taps ne­val­do­ma, Taft­so uni­ ver­si­te­to pro­fe­so­rius Sung Younlee įsi­ti­ki­nęs, kad Kim Jong-unas to­liau lai­ko­si žai­di­mo tai­syk­lių, ku­ rias api­brė­žė jo tė­vas ir se­ne­lis. „Šiau­rės Ko­rė­ja ge­rai iš­ma­no, kaip ka­riau­ti psi­cho­lo­gi­nį ka­rą. Ji di­di­na įtam­pą, spaus­da­ma Seu­lą ir Va­šing­to­ną, o kai gau­na hu­ma­ni­ ta­ri­nę pa­gal­bą ir nuo­lai­dų, švel­ni­ ną to­ną, – dės­tė pro­fe­so­rius. – Nė vie­nas ly­de­ris ne­no­ri tvar­ky­tis su už­sie­nio po­li­ti­kos kri­ze, ku­rią su­ kel­tų Šiau­rės Ko­rė­ja. To­dėl yra im­ pul­sas ma­žin­ti įtam­pą. Šiau­rės Ko­ rė­ja jau 20 me­tų sėk­min­gai žai­džia šį žai­di­mą – bran­duo­li­nę dip­lo­ma­ ti­ją ir net šan­ta­žą.“ Vie­nos Ko­rė­jos nie­kas ne­no­ri?

2013-ie­ji tu­ri sim­bo­li­nę reikš­mę, nes šie­met su­kan­ka 60 me­tų pa­ liau­bų su­si­ta­ri­mui, ku­ris už­bai­gė gink­luo­tą Ko­rė­jos konf­lik­tą. Ir šia pro­ga nu­trau­kęs karš­tą­ją li­ni­ją su Seu­lu, Kim Jong-unas, anot Ko­ rė­jos eks­per­tės J.Mo­ril­lot, sie­kia pro­tin­gai iš­nau­do­ti re­gio­ne su­si­ klos­čiu­sį sta­tus quo. „Kai kal­bu apie sta­tus quo, tu­riu gal­vo­je, jog iš tik­rų­jų nie­kas ne­ suin­te­re­suo­tas tuo, kad dvi Ko­rė­jos su­si­vie­ny­tų, – aiš­ki­no ap­žval­gi­nin­ kė. – Pie­tų Ko­rė­ja ma­to Vo­kie­ti­jos pa­vyz­dį ir ne­no­ri, kad jos gy­ve­ni­mo ly­gis kris­tų. Ki­ni­ja ne­no­ri ma­ty­ti prie sa­vo du­rų su­vie­ny­tos, de­mok­ ra­tiš­kos ir bran­duo­li­nį gink­lą tu­rin­ čios vals­ty­bės. To­ki­jui ir­gi ne­rei­kia an­ti­ja­po­niš­kų nuo­tai­kų pa­grin­du su­si­vie­ni­ju­sios Ko­rė­jos. Kal­bė­da­mi apie Jung­ti­nes Vals­ti­ jas ne­pa­mirš­ki­me, kad Ki­ni­jos ka­ ri­nė ga­lia au­ga, to­dėl jos ne­no­ri at­ si­sa­ky­ti sa­vo avan­pos­tų Oki­na­vo­je, Gua­me ir Pie­tų Ko­rė­jo­je. Tai­gi Kim Jong-unas kurs­to vi­sas šias nuo­ tai­kas ir iš­nau­do­ja sta­tus quo sa­ vo­tiš­ka­me tarp­tau­ti­nia­me kor­tų lo­ši­me.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

pasaulis per savaitę

Tęs­ti­nu­mas: Kim Jong-unas to­liau ban­do lai­ky­tis žai­di­mo tai­syk­lių, ku­ria

gas (nuotr. viršuje).

2013 03 30 2013 04 05

Šeš­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Ita­li­jos pre­zi­den­tas Gior­gio Na­po­li­ta­ no pa­nei­gė gan­dus, kad jis at­si­sta­ty­din­ siąs ir taip at­ver­siąs ke­lią nau­jiems par­ la­men­to rin­ki­mams. Anks­čiau šeš­ta­die­nį ži­niask­lai­do­je bu­ vo pa­skli­dę gan­dai, kad G.Na­po­li­ta­no svars­to ga­li­my­bę ne­del­sdamas at­si­sta­ ty­din­ti ir taip at­ver­ti ke­lią nau­jiems par­ la­men­to rin­ki­mams, kai žlu­go pa­stan­gos su­for­muo­ti vy­riau­sy­bę. 87 me­tų vals­ty­bės va­do­vas, penk­ta­die­ nį su­si­ti­kęs su pa­grin­di­nių par­ti­jų ly­de­ riais, mė­gi­no ras­ti išei­tį iš po­li­ti­nės ak­ la­vie­tės, su­si­da­riu­sios po va­sa­rį vy­ku­sių rin­ki­mų, per ku­riuos neat­si­ra­do aiš­kaus nu­ga­lė­to­jo. Vi­si trys pa­grin­di­niai į par­la­men­tą pa­te­ ku­sių par­ti­jų al­jan­sai lai­kė­si įsi­ki­bę sa­vo po­zi­ci­jų. Jos ne­lei­do su­for­muo­ti dau­gu­ mos, to­dėl vil­tys ras­ti spren­di­mą be pir­ ma­lai­kių rin­ki­mų penk­ta­die­nį iš­blė­so.

Po­pie­žius Pran­ciš­ kus, Šv.Pet­ro aikš­tė­je sa­ ky­d a ­m a s sa­vo pir­ mą­jį Ve­ly­kų pa­lai­mi­ni­mą „Mies­t ui ir pa­sau­l iui“, mel­dė po­li­ti­nio spren­di­ mo Si­ri­jo­je ir su­si­tai­ky­ mo Ko­rė­jos pu­sia­sa­ly­je. Pir­ma­sis po­nti­fi­kas iš Lo­ ty­nų Ame­ri­kos taip pat pa­ ra­gi­no ko­vo­to­jus Ni­ge­ri­jo­je pa­ leis­ti lai­ko­mus įkai­tus, pa­smer­kė kont­ra­ban­dą žmo­nė­mis – ją pa­va­di­no „di­džiau­sia ver­gi­jos for­ma šia­me XXI a.“ – ir mel­dė tai­kos pa­sau­liui, „žei­ džia­mam nie­kin­go že­mės iš­tek­lių eik­ vo­ji­mo“. Kal­bė­da­mas Va­ti­ka­ne su­si­rin­ku­siems maž­daug 250 tūkst. žmo­nių iš vi­so

Antradienis pa­sau­lio, Pran­ciš­kus mel­dė­si už „my­ li­mą Si­ri­ją, už jos ken­č ian­ čius žmo­nes ir už dau­ gy­bę pa­bė­ gė­lių, ku­rie lau­k ia pa­ gal­b os bei pa ­g u o ­d os“ . „Kiek daug krau­jo pra­lie­ta! Ir kiek dar rei­kia ken­tė­ ti, kol bus ras­tas po­li­ti­nis šios kri­zės spren­di­mas?“ – kal­bė­jo jis. Pon­ti­fi­kas per­va­žia­vo Šv. Pet­ro aikš­tę sa­vo at­vi­ru pa­pa­mo­bi­liu, bu­čia­vo kū­di­ kius ir mo­jo džiū­gau­jan­čiai mi­niai, ku­rio­ je bu­vo ma­ty­ti vė­lia­vos iš vi­so pa­sau­lio, tarp jų – ir iš jo gim­to­sios Ar­gen­ti­nos.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­d i­m i­ras Pu­t i­n as ant­ra­d ie­n į pa­s i­ra­š ė įsta­t y­m ą, pa­gal ku­ rį gu­ber­na­to­rius ga­lės rink­ ti ne rin­kė­jai, o vie­tos par­la­men­tas pre­ zi­den­to tei­ki­mu. Pa­gal nau­j ą­j į įsta­ty­mą vi­si 83 ša­lies re­gio­nai ga­lės at­šauk­ti tie­sio­gi­nius gu­ ber­na­to­rių rin­ ki­mus, ku­rie bu­ vo įves­ti per­nai. Pa­s ak Ru­s i­j os va­do­vo, nau­ja­sis įsta­ty­mas rei­ka­lin­ gas, sie­kiant ap­gin­

11

šeštadienis, balandžio 6, 2013

pasaulis

o­je dai­no­je?

Konf­lik­tas Ko­rė­jos pu­sia­sa­ly­je pat anu­lia­vo 1953 m. lie­pos 27 d. pa­ liau­bų su­tar­tį, ku­ri už­bai­gė tre­jus me­ tus Ko­rė­jos pu­sia­sa­ly­je vy­ku­sį gink­ luo­tą konf­l ik­tą, nors tai­kos su­tar­t is nie­ka­da ne­bu­vo pa­si­ra­šy­ta.

Ban­dy­mai

Pa­dė­t is Ko­rė­jos pu­sia­sa­ly­je paašt­ rė­jo po to, kai praė­ju­sių me­tų gruo­ dį Pchen­ja­nas pa­lei­do pa­ly­do­vą į Že­ mės or­bi­tą ir šie­met va­sa­rio 12-ąją at­li­ ko tre­čią­jį po­že­mi­nį bran­duo­li­nį ban­ dy­mą. Bran­duo­li­nės bom­bos ban­dy­ mus ko­mu­nis­ti­nė vals­ty­bė bu­vo at­li­ ku­si ir anks­čiau – 2006 ir 2009 m.

Šiau­rės Ko­rė­j os re­ž i­m as praė­ju­ sią sa­vai­tę įsa­kė pa­si­reng­t i smog­ ti že­my­n i­nei JAV da­l iai, Ha­va­jams ir Gua­mui. Tie­sa, eks­per­tai abe­jo­jo, kad Pchen­ja­nas tu­r i tarp­že­my­n i­nę ba­l is­t i­nę ra­ke­tą, ku­r i ga­lė­t ų smog­ ti JAV že­my­n i­nei da­l iai. Ha­va­jai ir Gua­mas taip pat bū­t ų ne­pa­sie­k ia­ mi Šiau­rės Ko­rė­jos vi­du­ti­nio nuo­to­ lio ra­ke­toms, ta­čiau jos ga­lė­tų smog­ ti JAV ka­ri­nėms ba­zėms Pie­tų Ko­rė­ jo­je ir Ja­po­ni­jo­je.

Ofi­cia­lus pa­va­di­ni­mas: Ko­rė­jos Liau­dies De­mok­ra­ti­nė Res­pub­li­ka. Sos­ti­nė: Pchen­ja­nas. Va­do­vai: pir­ma­sis va­do­vas Kim Il-sun­gas. 1980 m. val­džią pe­rė­mė jo sū­nus Kim Jong-ilas. 2011 m. po tė­vo mir­t ies val­d žią pe­rė­mė Kim Jong-unas. Po­li­ti­nė sis­te­ma: to­ta­l i­ta­r i­n is re­ ži­mas. Gy­ven­to­jų skai­čius: 24,5 mln. Eko­no­mi­ka Dy­dis: apie 40 mlrd. JAV do­le­rių. BVP vie­nam gy­ven­to­jui: 1,8 tūkst.

do­le­rių. Že­mės ūkis – 23,2 pro­c., pra­mo­nė –

43,2 pro­c., pa­slau­gos – 33,6 pro­c. Dar­bo jė­ga: 10 mln. Že­mės ūky­je dir­ba 35 pro­c., pra­

mo­nės ir pa­slau­gų sek­to­riu­je – 65 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų. Ne­dar­bo ly­gis: nė­ra duo­me­nų. Eks­por­tas: dau­giau­sia eks­por­tuo­ja

į Ki­ni­ją, Pie­tų Ko­rė­ją ir Bang­la­de­šą. Im­por­tas: dau­giau­sia im­por­tuo­ja

Jung­ti­nių Tau­tų san­kci­jos

iš Ki­ni­jos, Pie­tų Ko­rė­jos ir Ru­si­jos.

Ko­vo pra­d žio­je Jung­t i­n ių Tau­t ų Sau­g u­mo Ta­r y­ba priė­mė dvi re­zo­ liu­ci­jas, ku­rios su­griež­ti­no san­kci­jas Šiau­rės Ko­rė­jai. Nuo to lai­ko Pchen­ja­ nas ko­ne kas­dien svai­do­si griež­tais pa­reiš­ki­mas Pie­tų Ko­rė­jos ir JAV at­ žvil­giu. Pchen­ja­nas įsi­ti­ki­nęs, kad šie „nu­si­kals­ta­mi do­ku­men­tai“, ati­man­ tys iš jo tei­sę tai­kiai ty­ri­nė­ti kos­mo­są ir gin­tis, Sau­gu­mo Ta­ry­bai bu­vo pri­ mes­ti Va­šing­to­no ir Seu­lo.

Sko­la: 12,5 mlrd. do­le­rių (2001 m.

Ka­ri­nės pra­ty­bos

as api­brė­žė jo tė­vas Kim Jong-ilas (nuotr. apačioje) ir se­ne­lis Kim Il-sun­

Gra­si­ni­mai Ame­ri­kai

Svar­biau­si fak­tai apie Šiau­rės Ko­rė­ją

Pa­dė­t į taip pat ap­sun­ki­no stam­bios ka­ri­nės pra­ty­bos Pie­tų Ko­rė­jos te­ri­to­ ri­jo­je, ku­rios pra­si­dė­jo ko­vo 1 d. ir tę­ sis iki ba­lan­džio pa­bai­gos. Šio­se pra­ ty­bo­se da­ly­vau­ja stra­te­g i­n iai bom­ bo­ne­šiai B-52 ir B-2, ga­lin­tys ga­ben­ti bran­duo­li­nį gink­lą. Pchen­ja­nas at­si­ sa­kė vi­sų su­si­ta­ri­mų su Seu­lu dėl ne­ puo­li­mo ir ne­bran­duo­li­nių zo­nų, taip

duo­me­ni­mis). Ka­riuo­me­nė Struk­tū­ra: Šiau­rės Ko­rė­jos liau­

dies ar­mi­ja; sau­su­mos pa­jė­gos; lai­ vy­nas, oro pa­jė­gos, vie­šo­sios tvar­ kos pa­jė­gos. Ka­rių skai­čius: vy­rų – 207 tūkst.; Bran­duo­li­nis reak­to­rius

Ant­ra­d ie­n į Pchen­ja­nas pa­skel­bė iš nau­jo pa­lei­džian­tis Jongb­jo­no bran­ duo­li­n į reak­to­rių, ku­ris bu­vo iš­jung­ tas 2007 m. Šiau­rės Ko­rė­ja Jongb­ jo­no reak­to­r ių iš­jun­gė pa­gal še­šių vals­t y­bių su­si­ta­r i­mą dėl pa­gal­bos mai­nais į nu­si­g ink­la­v i­mą. Ki­t ų me­ tų va­sa­rą ko­rė­jie­čiai su­nai­ki­no reak­ to­riaus au­ši­ni­mo bokš­tą. Reak­to­rius bu­vo vie­n in­te­l is plu­to­n io šal­t i­n is Šiau­rės Ko­rė­jos bran­duo­l i­n ių gink­ lų pro­g ra­mai. Ša­ly­je li­k u­sių plu­to­ nio at­sar­g ų, kaip ma­no­ma, už­tek­t ų 4–8 bom­boms. 2010 m. Šiau­rės Ko­ rė­ja at­sklei­dė, kad Jongb­jo­ne sod­r i­ na ura­ną, ir lei­do už­sie­n io eks­per­ tams ap­si­lan­ky­ti ten esan­čia­me ob­ jek­te su cent­r i­f u­go­m is. Pchen­ja­nas tuo me­tu tvir­ti­no, kad ura­nas sod­ri­ na­mas tik ma­ž u laips­niu, vien ener­ ge­ti­kos tiks­lais.

mo­te­rų: – 204 tūkst. Gy­ven­to­jų, ga­lin­čių tar­nau­ti ka­

riuo­me­nė­je, skai­čius: vy­rų nuo 16 iki 49 me­tų – 6,5 mln.; mo­te­rų nuo 16 iki 49 me­tų – 6,4 mln. Iš­lai­dos gy­ny­bai: ne­ži­no­ma.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Trečiadienis ti ma­žu­mų tei­ses skir­tin­gų et­ni­nių gru­ pių gy­ve­na­muo­se re­gio­nuo­se, to­kiuo­se kaip dau­giau­sia mu­sul­mo­nų gy­ve­na­ mos Šiau­rės Kau­ka­zo res­pub­li­kos. V.Pu­ ti­nas at­si­sa­kė tie­sio­gi­nio gu­ber­na­to­rių rin­ki­mo mo­de­lio 2004 m., siek­da­mas su­griež­tin­ti po­li­ti­nės sis­te­mos kont­ro­ lę iš Krem­liaus. Bet praė­ju­siais me­tais tie­sio­gi­niai rin­ki­mai bu­vo at­gai­vin­ti dėl įnir­tin­gų opo­zi­ci­jos pro­tes­tų prieš V.Pu­ ti­no val­dy­mą. V.Putinas sulaukė kritikos ir iš Vaka­ rų vyriausybių, ir iš Rusijos aktyvistų dėl apribojimų rinkimų procese, spaudimo nevyriausybinėms grupėms, disiden­ tų persekiojimo. Dabar V.Putino kritikai būgštauja, kad Kremlius ir „Vieningo­ ji Rusija“ pasinaudos šiuo įstatymu no­ rėdami nušalinti opozicijos kandidatus ir užtikrinti vietas valdžiai ištikimiems gu­ bernatoriams.

Ber­ly­ne ne­to­li cent­ri­ nės trau­ki­nių sto­ties tre­č ia­d ie­n į at­ka­s us ne­spro­gu­sią Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro lai­kų bom­bą mies­te su­tri­ko trau­ki­nių ir au­to­ mo­bi­lių eis­mas. 100 kg bom­ba per ka­ rą bu­vo nu­mes­ta iš są­jun­gi­nin­kų lėk­tu­ vo, nors ži­niask­lai­da pra­ne­šė, kad tai – so­vie­ti­nė bom­ba. Ji bu­vo ras­ta maž­

Trečiadienis daug 1,5 km į šiau­rę nuo cent­ri­nės trau­ ki­nių sto­ties. Pa­rei­gū­nai ma­no, kad Ber­ ly­ne po že­me ga­li bū­ti dar maž­daug 3 tūkst. bom­bų. Nesp­ro­gu­sių sprog­me­nų nuo­lat ran­da­ma per sos­ti­nė­je vyk­do­ mas sta­ty­bas. 2010 m. bir­že­lį Ge­tin­ge­ ne, ša­lies cent­ri­nia­me re­gio­ne, spro­gus 500 kg są­jun­gi­nin­kų, vei­kiau­siai – bri­tų, bom­bai žu­vo trys vo­kie­čių iš­mi­nuo­to­jai, dar du bu­vo sun­kiai su­žeis­ti.

Vie­na­me iš Če­čė­ni­jos sos­ti­nės aukš­tu­mi­nių pa­sta­t ų komp­l ek­so „Groz­ny Ci­ty“ dan­go­ rai­žių ki­lo di­de­lis gais­ ras. Lieps­nos apė­mė aukš­čiau­sią „Groz­ ny Ci­ty“ pa­sta­tą – 40 aukš­tų dan­go­rai­žį, ku­ria­me taip pat bu­vo įsi­kū­ręs pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­tis. Ug­nis iš­pli­to vi­ suo­se aukš­tuo­se, iš­sky­rus pir­mą. Ru­si­ jos ne­pap­ras­tų­jų si­tua­ci­jų mi­nis­te­ri­jos dar­buo­to­jai su­tram­dė lieps­nas nak­tį į ket­vir­ta­die­nį. Ši mi­nis­te­ri­ja pra­ne­šė, kad gais­ras ki­lo dėl trum­po­jo jun­gi­mo kon­di­cio­nie­riaus blo­ke, pri­tvir­tin­ta­me prie pa­sta­to išo­ri­ nės sie­nos tre­čia­me aukš­te. Prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mas eks­cent­riš­ ko bū­do Če­čė­ni­jos pre­zi­den­tas Ram­za­ nas Ka­dy­ro­vas sa­vo sve­tai­nė­je so­cia­li­ nia­me tink­le „Ins­tag­ram“ pa­ra­šė, kad

gais­ras ki­lo Die­vo va­lia. „Šlo­vė Vi­sa­ga­ liui Die­vui, ap­siei­ta be žmo­nių au­kų. Kad nė vie­nam Če­čė­ni­jos res­pub­li­kos gy­ven­ to­jui nė plau­kas nuo gal­vos ne­nuk­ris­tų, paau­ko­siu bet ku­rį pa­sta­tą ir dėl to pa­ da­ry­siu vis­ką – kas įma­no­ma ir kas neį­ ma­no­ma!“ – pri­dū­rė jis.

12

šeštadienis, balandžio 6, 2013

sportas Sporto telegrafas

Pergalė. Vakar Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato pirmąsias rungtynes Garliavoje žaidė Kauno „Hoptrans-Sirenų“ ir Klaipėdos „Fortūnos“ komandos. Pajėgesnės buvo klaipėdietės 69:68. Antrosios rungtynės – balandžio 9 d. 17 val. uostamiestyje. Jei reikės trečiųjų varžybų, jos vyks balandžio 12 d. Garliavoje. Regbis. Šiandien 10 val. „Viesulo“ stadione (Naikupės g. 25A) – Lietuvos atviro moterų regbio čempionato 1-ojo turo kovos. Varžysis Klaipėdos „Kovas“, Marijampolės „Sūduvis“, Kauno „Ąžuolas“, Vilniaus VRA, „Jelgava“ ir Rygos „Selena“. Nugalėtojoms atiteks „Viesu-

lo“ taurė. Po moterų varžybų jėgas išmėgins Lietuvos ir Latvijos merginų iki 18 metų rinktinės. Krepšinis. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g.10) šiandien vyks Klaipėdos senjorų krepšinio pirmenybių lemiamos varžybos. 11 val. dėl bronzos medalių rungtyniaus „VPK-Argus“ ir „Svajonių kranto-Rangos“ komandos, 13 val. dėl čempionų vardo kovos „Memelio miesto-G4S“ ir „Gintaro baldų“ penketukai. Lengvoji atletika. Šiandien 12 val. lengvosios atletikos manieže (Taikos pr. 54) – Žemaitijos taurės jaunučių ir jaunių finalinės varžybos.

Reformos kontūrai Česlovas Kavarza Visuomeninės sporto tarybos (VST) nariai, atlikę sporto šakų, esančių biudžetinėse įstaigose, analizę, pateikė savo nuomonę reformą rengiančiam miesto Sporto ir kūno kultūros skyriui.

Reforma siekiama sumažinti iš savivaldybės lėšų išlaikomas sporto šakas. Pagal preliminarų reformatorių planą jų turėtų sumažėti nuo 27-ių iki 16-os. Po gana gilios analizės VST nariai pritarė pasiūlymui pereiti į klubinę sistemą 11 sporto šakų atstovams.

Sutikta ir su reorganizacija, po kurios Klaipėdos sporto centras (KSC) ir „Viesulo“ sporto centras (VSC) būtų vienas juridinis vienetas. Jau anksčiau buvo žengti žingsniai, kad irklavimas, baidarių bei kanojų irklavimas, buriavimas bus plėtojami viešosiose įstaigose. Pagal reformos projektą rengiamasi įkurti biudžetinę įstaigą Lengvosios atletikos mokyklą, kurioje patys sau vadovaus šios sporto šakos atstovai. VST nariai pritarė, kad reforma aplenktų biudžetines įstaigas – „Gintaro“ sporto centrą, Futbolo mokyklą ir Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą.

VST projektas Sporto šakos, turinčios vystytis klubuose: šaškės šachmatai regbis sambo taekvondo stalo tenisas sportiniai šokiai aerobinė gimnastika meninė gimnastika gimnastika orientavimosi sportas

Sporto šakos, būsiančios naujame centre: rankinis tinklinis dviračiai laisvosios imtynės graikų ir romėnų imtynės boksas dziudo sunkioji atletika badmintonas

Prob­le­ma: pa­grin­di­nio Klai­pė­dos sta­dio­no VIP tri­bū­nos jau se­niai pri­pa­žin­tos esančios ava­ri­nės būk­lės, ta­

čiau jų tvar­ky­ti ne­sku­ba­ma.

„At­lan­tą“ iš­vys iš sta­dio­no? 1

Ta­čiau ne­pa­na­šu, jog tai bus pa­da­ry­ta, to­dėl tik­ rai yra iš­ki­lu­si grės­mė, kad mums bus ne­lei­džia­ma žais­ti sa­vo sta­dio­ ne“, – nuo­gąs­ta­vo „At­lan­to“ fut­ bo­lo klu­bo ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Va­cys Le­ke­vi­čius. Ti­k i­m a­s i, kad uos­ta­m ies­č io cent­ri­nia­me sta­dio­ne į kiek­vie­nas „At­lan­to“ var­žy­bas su­si­rink­tų 2–3 tūkst. sir­ga­lių. Jei ko­man­dai tek­tų žais­ti Gargž­duo­se, ją pa­lai­ky­ti iš Klai­pė­dos at­vyk­tų tik ke­li šim­tai aist­ruo­lių. „Mes tiek var­go­me, kol į Klai­ pė­dą iš Ru­si­jos pri­si­vi­lio­jo­me fut­ bo­lo spe­cia­lis­tus, ku­rie „At­lan­tui“ pa­dė­tų siek­ti kuo ge­res­nių re­zul­ ta­tų. Kaip jiems at­ro­dys, jei na­mų var­žy­bas rei­kės žais­ti Gargž­duo­se? Dėl to­kios ne­pa­gar­bos fut­bo­lui tre­ ne­riai ga­li pa­lik­ti uos­ta­mies­tį“, – bai­mi­no­si klu­bo va­do­vas. Jei „At­lan­tas“ lai­mė­tų Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos tau­rę, o to­kį tiks­lą ko­man­da yra už­si­brė­žu­si, jau bir­že­lį jai ga­li tek­ti gar­bė žais­ti Eu­ ro­pos tau­rės tur­ny­ro var­žy­bas. „Jei ne­bus VIP tri­bū­nų, to­kių var­žy­bų Klai­pė­dos sta­dio­ne tik­rai nie­kas ne­leis or­ga­ni­zuo­ti. Tu­rė­tu­ me tin­ka­mo sta­dio­no ieš­ko­ti ki­ tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se“, – ne­ slė­pė pa­šne­ko­vas. Pre­zi­den­tę – į ka­bi­ne­tą

Baimė: orientavimosi sporto šakos mėgėjams reforma gali būti pra­

žūtinga.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

V.Le­ke­vi­čius tei­gė, jog dar di­des­nė pro­ble­ma yra mir­ti­na grės­mė fut­ bo­lo aist­ruo­liams. Jau prieš ke­le­ rius me­tus pri­pa­žin­ta, kad VIP tri­ bū­nos yra ava­ri­nės būk­lės, to­dėl į jas žmo­nės neį­lei­džia­mi. „Ta­čiau tos tri­bū­nos tik ati­tver­ tos „stop“ juos­ta. Jei per var­žy­ bas pra­si­dės lie­tus, ke­lio­li­ka sir­ ga­lių per tas juos­tas pa­lįs po VIP tri­bū­nų sto­gu, ku­ris bet ka­da ga­li nu­griū­ti, o grin­dys įlūž­ti. Ar rei­kia

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Sta­dio­nui at­nau­jin­ ti šie­met ne­skir­ta nė li­to – per 3,5 mln. li­ tų bus iš­leis­ta dirb­ ti­nės dan­gos aikš­tei ša­lia jo įreng­ti. Ta­čiau cent­ri­niam sta­dio­nui at­ nau­jin­ti šie­met ne­skir­ta nė li­to – dau­giau nei 3,5 mln. li­tų bus iš­leis­ ta dirb­ti­nės dan­gos aikš­tei ša­lia jo įreng­ti. „Apie VIP tri­bū­nų at­nau­ji­ni­mą ga­li­ma kal­bė­ti tik po po­ros me­tų, nes dar net re­konst­ruk­ci­jos pro­ jek­tas nė­ra pa­reng­tas. Kur rei­kė­ tų sė­dė­ti Pre­zi­den­tei, jei ji at­vyk­tų į pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­dy­ nes? Pas ma­ne ka­bi­ne­te, o kur jai dau­giau sė­dė­ti?“ – iro­ni­za­vo Klai­ pė­dos cent­ri­nio sta­dio­no va­do­vas Ro­mual­das Par­ga­liaus­kas. Jis tei­gė, jog sta­dio­ne rei­kia ne tik nau­ją VIP tri­bū­ną pa­sta­ty­ti, bet ir at­nau­jin­ti bė­gi­mo ta­kų dan­ gą, pa­keis­ti kė­des. Pi­ni­gai – į šo­ną

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

lauk­ti, kad įvyk­tų ne­lai­mė, tik ta­ da at­sa­kin­gi as­me­nys im­sis spręs­ ti pro­ble­mą?“ – re­to­riš­kai klau­sė V.Le­ke­vi­čius. Tai, kad Klai­pė­dos cent­ri­nio sta­ dio­no VIP tri­bū­nos bus at­nau­jin­ tos, Klai­pė­dos val­džia ža­da jau ne vie­nus me­tus. Šie­met taip pat ti­kė­ta­si in­ves­ti­ci­jų į cent­ri­nį sta­dio­ną, nes ja­me bir­že­lį vyks kai ku­rios pir­mą kar­tą Klai­pė­ do­je or­ga­ni­zuo­ja­mos pa­sau­lio lie­tu­ vių spor­to žai­dy­nių var­žy­bos.

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Man­tas Ba­go­čius pa­tvir­ti­no, jog šie­met cent­ri­nio sta­dio­no at­nau­ji­ ni­mui ne­bus skir­ta nė li­to, nes vi­ sus pi­ni­gus su­ri­jo dirb­ti­nės dan­gos aikš­tės įren­gi­mas. „Tik­rai ži­no­me vi­sas cent­ri­nio sta­dio­no pro­ble­mas – ir dėl VIP tri­bū­nų, ir dėl kė­džių, ir dėl bė­ gi­mo ta­kų dan­gų. Tu­ri­me tiks­lą vis­ką su­tvar­ky­ti. Bet gal tik ki­tais me­tais. Ta­čiau ne­rei­kia pa­mirš­ ti ir to, kad il­ga­lai­kis tiks­las yra nau­jo sta­dio­no sta­ty­bos, to­dėl fi­nan­si­niai srau­tai tu­ri bū­ti ati­ tin­ka­mai pa­skirs­to­mi“, – aiš­ki­no M.Ba­go­čius. Pak­laus­tas, kaip jis ver­ti­na grės­mę, kad Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­ de­ra­ci­ja „At­lan­tui“ ga­li ne­leis­ti žais­ti uos­ta­mies­čio cent­ri­nia­me sta­dio­ne, kur nė­ra VIP tri­bū­nų, Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas vy­lė­si, jog Klai­pė­dos eki­ pai ne­teks na­mų var­žy­bų žais­ti Gargž­duo­se. „Vi­so­je Lie­tu­vo­je yra ne pa­ti ge­ riau­sia si­tua­ci­ja dėl sta­dio­nų. Dė­ si­me vi­sas pa­stan­gas, kad cent­ri­ nis uos­ta­mies­čio sta­dio­nas bū­tų taip „ap­tam­py­tas“, kad „At­lan­ tui“ ne­rei­kė­tų žais­ti Gargž­duo­se. La­bai ti­kiuo­si, kad fe­de­ra­ci­ja mū­ sų ko­man­dos iš Klai­pė­dos neiš­va­ rys“, – vy­lė­si M.Ba­go­čius. Jis pa­brė­žė, jog kal­bė­ti apie tai, ar Klai­pė­do­je bus leis­ta žais­ti Eu­ ro­pos tau­rės tur­ny­ro var­žy­bas, dar la­bai anks­ti. „Ži­no­ma, bū­tų tik­rai sma­gu, jei „At­lan­tas“ iš­ko­vo­tų tei­sę žais­ti to­kia­me tur­ny­re. Ta­čiau ne­si­no­ri kal­bė­ti, kas bū­tų, jei­gu bū­tų. Vie­na aiš­ku, jog bū­tų la­bai gai­la, jei Eu­ ro­pos tur­ny­ro var­žy­bas „At­lan­tui“ tek­tų žais­ti ne Klai­pė­do­je. Steng­ si­mės, kad taip neat­si­tik­tų. Vis­kas mums ži­no­ma ir vis­kas bus pa­da­ ry­ta“, – ža­dė­jo M.Ba­go­čius.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

13

šeštADIENIS, balandžio 6, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Te­no­ras bal­są grū­dino ir lai­do­tu­vė­se

Etapai: Kaune užaugęs, Vilniuje studijas baigęs Tomas pastaruoju metu nemažai laiko praleidžia uostamiestyje, kur kuria vaidmenis Muzikiniame teatre.

Nors ky­lan­čiam ope­ros so­lis­tui To­mui Pa­vi­lio­niui re­ži­sie­riai pa­ ti­ki vis su­dė­tin­ges­nius vaid­me­nis, net ir pri­sta­tant „rim­to­jo“ žan­ ro dar­bus jį nuo­lat ly­di gru­pės „El Fue­go“ šlei­fas. Cha­riz­ma­tiš­kas at­li­kė­jas ne­nei­gia – jis ne­si­bo­di įvai­rios kū­ry­bi­nės veik­los. Tad pa­ly­gin­ti neil­go­je jo biog­ra­fi­jo­je ne­stin­ga ir pi­kan­tiš­kų de­ta­lių, ku­rias so­lis­tas taip vie­šai at­sklei­džia be­ne pir­mą kar­tą. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Sva­jo­nė – Met­ro­po­li­te­nas

Pas­ta­rai­siais me­tais To­mas Klai­pė­ do­je yra vei­kiau ne daž­nas sve­čias, o jau „šiek tiek“ klai­pė­die­tis. Maž­daug prieš ket­ve­rius me­tus Bu­ra­ti­no vaid­me­niu kar­je­rą uos­ ta­mies­čio Mu­zi­ki­nia­me teat­re pra­ dė­jęs te­no­ras šian­dien yra vi­sa­tei­ sis ko­man­dos na­rys, ta­čiau dar­bai,

gast­ro­lės so­lis­tą daž­nai ve­ja ir į sos­ti­nę bei ki­tus ša­lies mies­tus. Pak­laus­tas, ku­rį jų šian­dien ga­ lė­tų lai­ky­ti sa­vo na­mais, pa­šne­ko­ vas pri­si­pa­žįs­ta, jog at­sa­ky­ti vie­ na­reikš­miš­kai ne­leng­va. To­mas šyp­te­li, kad ne­re­tai jau­čia­si tar­si gy­ven­tų tie­siog tarp dvie­jų Lie­tu­ vos kraš­tų – Klai­pė­dos ir Vil­niaus. – Vie­na­me in­ter­viu pri­si­pa­ži­no­ te, jog ka­da nors sva­jo­ja­te už­ka­

riau­ti ir le­gen­di­nę Met­ro­po­li­te­no ope­ros teat­ro Niu­jor­ke sce­ną. – Ma­nau, kiek­vie­nas dai­ni­nin­kas tu­ri tu­rė­ti to­kių sva­jo­nių. Ne­ži­nau, ar įma­no­ma to­bu­lė­ti, jei ne­siek­si aukš­čiau­sio ly­gio. O kiek pa­siek­si, čia jau kaip Die­vas duos. – Tad Klai­pė­da jums yra tik tar­ pi­nė sto­te­lė? – Ne­ga­liu taip pa­sa­ky­ti. Tu­riu daug dar­bų, ir ne tik Klai­pė­do­je. Vil­niu­je

šiuo me­tu dai­nuo­ju tri­juo­se skir­tin­ guo­se spek­tak­liuo­se, ne­se­niai su­ lau­kiau dar vie­no įdo­maus pa­siū­ ly­mo. Tie­siog tu­riu tam tik­rų tiks­lų ir ne­ga­liu ap­si­ri­bo­ti, kad ma­no gy­ ve­ni­me bus tik Klai­pė­dos ar Vil­ niaus teat­ras. Ba­ri­to­nas, ta­pęs te­no­ru

– Ar uos­ta­mies­čio gat­vė­se jau­ čia­tės at­pa­žįs­ta­mas? – Ži­no­ma, kai ku­rie žmo­nės at­pa­ žįs­ta. Ypač vy­res­ni. Nė­ra ko slėp­ti – tiek gru­pės „El Fue­go“ au­di­to­ri­ jos, tiek Mu­zi­ki­nio teat­ro pub­li­kos am­žius pra­si­de­da maž­daug nuo 30 me­tų. – Tai, kas su­si­ję su „El Fue­go“ veik­la, yra duo­nai, o dar­bas teat­re – sie­lai? – Ta­me yra tei­sy­bės, bet tik da­lis. Pri­si­pa­žin­siu, man pa­tin­ka at­lik­ti ir po­pkla­si­kos dai­nas, ki­ta ver­tus,

Vytauto Petriko nuotr.

mes vis tiek ne­dai­nuo­ja­me kaip, pa­ vyz­džiui, gru­pė „Pi­ka­so“. Kar­tais vi­sai nau­din­ga im­tis kaž­ko ki­ta, tai sri­tis, ku­rio­je ga­li la­biau at­si­ pa­lai­duo­ti. Ta­čiau vi­sa ma­no sie­ la, be abe­jo, yra kla­si­ko­je. – Kaip rea­ga­vo jū­sų dės­ty­to­jai, kai su bend­ra­žy­giais pa­si­šo­vė­ te įkur­ti „El Fue­go“? – Iš kar­to pa­sa­kiau sa­vo pro­fe­so­ riui, kad ke­ti­nu dai­nuo­ti to­kio­je gru­pė­je. Jis tam ne­prieš­ta­ra­vo, tik įspė­jo – dai­nuok pro­tin­gai. – Ką reiš­kia bū­ti Vy­tau­to Juo­ za­pai­čio mo­ki­niu? – Reiš­kia bū­ti tvir­tu žmo­gu­mi. Jis griež­tas, la­bai reik­lus dės­ty­to­jas. Bet sa­vo pa­sie­kia. Kaip sa­ko pa­ts pro­fe­so­rius, tai ne vien dai­na­vi­mo, bet ir gy­ve­ni­mo mo­kyk­la. Ka­dan­gi dai­ni­nin­ko ke­lias yra la­bai sun­kus, ma­nau, to­kia mo­kyk­ la tik už­grū­di­na.

17

14

šeštADIENIS, balandžio 6, 2013

vakarė

Lie­tu­vis ak­to­rius ir re­ži­sie­rius Kęs­tu­tis Mar­čiu­ly­nas, ar­ba Bo Haeng Su­ni­mas, toks jo dva­si­nis var­ das, jau 15 me­tų yra dzen bu­diz­mo or­ di­no Cho­gye vie­ nuo­lis ir gy­ve­na Pie­tų Ko­rė­jo­je. Pa­ si­tei­ra­vus, kaip jam at­ro­do, ar bus ka­ras tarp Šiau­rės ir Pie­ tų Ko­rė­jos, lie­tu­vis iš­min­tin­gai iš­si­su­ ka: „Aš esu vie­nuo­ lis, man ne­ga­li at­ro­ dy­ti. Aš ti­kiu, kad to ne­bus“.

At­sis­ky­rė­lis: K.Mar­čiu­ly­nas žie­mos at­si­sky­ri­mo me­tu Pie­tų Ko­rė­jo­je.

Me­di­ta­ci­ja: na­me­lis Pie­tų Ko­rė­jo­je, kur šią žie­mą pra­lei­do Bo Huen.

Ak­to­rius gy­ve­ni­mo pra­smę As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pra­džia – Vy­dū­no idė­jos

„Su­si­do­mė­jau dzen bu­diz­mu, me­ di­ta­ci­ja bū­da­mas pan­to­mi­mos ak­ to­riu­mi, dar 1984 me­tais. O kai Lie­tu­va ta­po ne­prik­lau­so­ma ir į mū­sų ša­lį jau ga­lė­jo lais­vai at­vyk­ti dzen bu­diz­mo meist­ras Do Am Su­ ni­mas, su­si­do­mė­jau dze­nu“, – sa­ vo pa­sa­ko­ji­mą apie dva­si­nę ke­lio­ nę pra­dė­jo Kęs­tu­tis. Tie­sa, pra­džio­je jį dau­giau do­mi­ no jo­ga ir Vy­dū­no idė­jos. To­kia bu­ vo pra­džia. Pas­kui gy­ve­ni­mas pa­si­su­ko taip, kad Kęs­tu­tis at­si­dū­rė Pie­tų Ko­rė­ jo­je, į ku­rią, kaip ir į gąs­di­nan­čią jos kai­my­nę Šiau­rės Ko­rė­ją, pa­ sta­ruo­ju me­tu smin­ga vi­so pa­sau­ lio akys. Vie­nuo­liai pri­pa­žįs­ta re­ži­mą

Tarp Šiau­rės ir Pie­tų Ko­rė­jos sie­na to­kia, kad jos ne­per­šok­si, juo­ka­vo Kęs­tu­tis. Kai tik san­ty­kiai tarp ša­ lių at­šy­la, ga­li­mi su­si­ti­ki­mai su ar­ ti­mai­siais, dau­gy­bę me­tų at­skir­tais prie­šy­bės sie­na. Ta­da lei­džia­ma ir ki­tos ša­lies vie­nuo­liams ap­lan­ky­ti šven­tuo­ sius Šiau­rės Ko­rė­jos kal­nus, ku­ riuo­se gau­su gar­sių šven­tyk­lų. „Bu­vo ati­da­rę sie­nas, pa­ts va­žia­ vau į tuos kal­nus Šiau­rės Ko­rė­jo­je, bend­ra­vo­me su vie­ti­niais vie­nuo­ liais. Re­ži­mas ten pa­lie­tė ir dva­si­nę sri­tį. Šiau­rės Ko­rė­jo­je net vie­nuo­ liai tu­ri pri­pa­žin­ti re­ži­mą ir ly­de­ rius. Pir­miau­sia lo­ja­lu­mas val­džiai, tik ta­da ga­li im­tis dze­no pra­kti­ kos“, – tei­gė Kęs­tu­tis. Ap­sisp­ren­di­mas pri­klau­sy­ti re­ li­gi­niam or­di­nui ten už­da­ro ke­

lius ka­ri­nei ir vals­ty­bės tar­nau­to­ jo kar­je­rai. „Ta­čiau kad ir ko­kie ar­šūs bū­tų vie­tos ko­mu­nis­tai, bu­diz­mas Ko­ rė­jo­je yra jų is­to­ri­ja, et­nog­ra­fi­ja, gy­ve­ni­mo bū­das, ir val­džia tai ger­ bia“, – pa­sa­ko­jo K.Mar­čiu­ly­nas. Pa­sak Kęs­tu­čio, Šiau­rės Ko­rė­ jos ko­mu­niz­mas tamp­riai su­si­jęs su ša­lies is­to­ri­ja, ku­ri per­si­py­nu­ si su kon­fu­cio­niz­mo tra­di­ci­jo­mis ir bu­diz­mu. „Tai la­bai ko­rė­jie­tiš­kas ko­mu­ nis­ti­nės san­tvar­kos va­rian­tas. Na­ cio­na­li­niai rū­bai vals­ty­bi­niuo­se ri­ tua­luo­se la­bai daž­ni, tau­tiš­ku­mas ne­si­pjau­na su ko­mu­nis­ti­ne ideo­lo­ gi­ja“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas. Pro­pa­gan­dos ga­lia

Ži­niask­lai­do­je bu­vo in­for­ma­ci­jos, kad Šiau­rės Ko­rė­ja ba­dau­ja, o kai kur bu­vo priei­ta iki ka­ni­ba­liz­mo. „At­vy­kė­liams vi­so to nie­kas ne­ ro­do. Tie­sa, kai va­žia­vo­me per zo­ ną, ku­rio­je ne­bu­vo lei­džia­ma nei fil­muo­ti, nei fo­tog­ra­fuo­ti, ma­čiau ka­rei­vių na­mus su lan­gais be stik­lų. Maž­daug 20 ki­lo­met­rų nuo sie­nos kal­nuo­se nė­ra me­džių, nes vis­kas iš­kirs­ta, kad jie ma­ty­tų, kaip atei­ na prie­šas“, – pa­sa­ko­jo Kęs­tu­tis. Esą vaiz­das ny­kus, pli­ki kal­nai ir balkš­vi ap­šiu­rę pa­sta­tai. Ap­lin­kui – vie­ni ka­riš­kiai. „Re­ži­mas yra re­ži­mas. Bet pa­sa­ ky­siu ki­tą pa­vyz­dį. Kai aš su­ti­kau vie­ną ame­ri­kie­tį, da­bar jis vie­nuo­ lis, su­ži­no­jęs, jog esu iš bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos, la­bai nu­ste­bo, kad Ru­si­jo­je bu­vo ir ki­tų tau­ty­bių žmo­nių. Be ki­ta ko, jis ma­nęs pa­ klau­sė, ar mes mo­kyk­lo­je vie­nas ki­tą val­gy­da­vo­me. To­kia bu­vo pro­ pa­gan­da“, – juo­kė­si Kęs­tu­tis.

K.Mar­čiu­ly­nas ma­no, kad Šiau­ rės Ko­rė­jos at­ve­ju ir­gi vyks­ta kaž­ kas pa­na­šaus. „Pir­miau­sia – pro­pa­gan­da, pa­ skui – ideo­lo­gi­ja ir bom­bos, o tie­ sa – la­bai to­li“, – fi­lo­so­fa­vo vie­ nuo­lis. Gin­tų Šiau­rės Ko­rė­ją?

Nors ir gy­vuo­ja le­gen­da, kad tarp abie­jų Ko­rė­jų žmo­nių kles­ti prieš­ prie­ša, ta­čiau, anot Kęs­tu­čio, bu­vo at­lik­ta ap­klau­sa, kaip elg­tų­si Pie­tų

Kęs­tu­tis Mar­čiu­ly­nas:

Pats fak­tas, kad aš ga­liu bū­ti tarp jų, man yra do­va­na, nes ga­lė­jau ir ne­bū­ti. Juk gy­ve­ni­mas pa­si­ su­ka vi­saip.

ko­rė­jie­čiai, jei JAV už­pul­tų Šiau­rės Ko­rė­ją. At­sa­ky­mas bu­vo neį­ti­kė­ti­ nas – 70 pro­c. pie­tuo­se gy­ve­nan­čių ko­rė­jie­čių yra pa­si­ren­gę sto­ti šiau­ rės kai­my­nų pu­sėn. „Pa­si­tai­ky­da­vo in­ci­den­tų Pie­tų Ko­rė­jo­je, kai JAV ar­mi­jos ka­riš­kiai eis­mo įvy­ky­je mir­ti­nai su­ža­lo­da­vo vai­kus. Ta­da bal­tie­siems bent sa­ vai­tę siū­ly­da­vo ne­si­ro­dy­ti gat­vė­se, nes vie­ti­niai juos ap­mė­ty­da­vo ak­ me­ni­mis“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas. Ti­ki svei­ku pro­tu

Da­bar san­ty­kiai tarp ša­lių ypač įtemp­ti. Kęs­tu­tis, gy­ve­nan­tis Pie­ tų Ko­rė­jo­je, ste­bi ir po­li­ti­nį gy­ve­

ni­mą, tad ma­no, kad paašt­rė­ji­mą lė­mė bu­vu­sio Pie­tų, bet ne Šiau­ rės Ko­rė­jos pre­zi­den­to as­me­ni­nės am­bi­ci­jos. Pri­si­mi­nęs sa­vo ke­lio­nę į Šiau­rės Ko­rė­ją, Kęs­tu­tis pa­sa­ko­jo, kad ten jie vie­nas ki­tą ste­bi ir pra­ne­ši­nė­ja tar­ny­boms. Ten dir­ba­ma tik po­ro­ mis, esą net kal­nų tua­le­tuo­se dir­ba po dvi mer­gi­nas. Su vie­ti­niais at­ vy­kė­liams ten ne­va­lia kal­bė­tis. Pa­si­tei­ra­vus, ar vis dėl­to ga­li kil­ti ka­ras tarp Pie­tų ir Šiau­rės Ko­rė­jos, Kęs­tu­tis sa­kė: „Aš esu vie­nuo­lis, man ne­ga­li at­ro­dy­ti, aš ti­kiu, kad to ne­bus. Aš ne­ga­liu ki­taip kal­bė­ti. Esu priė­męs 250 įvai­rių įža­dų ir jų pa­žei­di­mas pra­si­de­da min­ti­mis“. Imig­ran­tų Ko­rė­jo­je dau­gė­ja

Jei Šiau­rės Ko­rė­ja yra už­da­ra ir pa­ slap­tin­ga vals­ty­bė, tai jos pie­tų kai­my­nė vi­siš­kai ki­to­kia. Prieš 15 me­tų, kai Kęs­tu­tis at­vy­ko į Pie­tų Ko­rė­ją, ten gy­ve­no maž­daug 800 tūkst. at­vy­kė­lių iš ki­tų ša­lių, da­bar jų skai­čius vir­ši­ja mi­li­jo­ną. Vie­ni dir­ba, ki­ti mo­ko­si, tre­ti at­va­žiuo­ ja į vie­nuo­ly­nus. „Tų at­vy­ku­sių vie­nuo­lių per daug ir nė­ra. Yra vie­nuo­liai iš Šri Lan­kos, iš Bang­la­de­šo, ku­rie at­va­žia­vo ne į vie­nuo­ly­nus, bet į jų tė­vy­nai­nių juo­da­dar­bių imig­ran­tų bend­ruo­ me­nes, ku­rių at­sto­vai yra bu­dis­tai. Jiems rei­kia, kad kas nors at­lik­tų apei­gas“, – pa­sa­ko­jo Kęs­tu­tis. Pie­tų Ko­rė­jo­je dau­gė­ja ir miš­rių san­tuo­kų. Tai ir­gi di­di­na imig­ran­ tų skai­čių. Ta­čiau tai ne­to­le­ruo­ ja­ma, nes Ko­rė­jos na­ci­ja tu­ri bū­ti gry­nak­rau­jė. „To­kių miš­rių san­tuo­kų vi­suo­ me­nė ne­pa­lai­ko. Tau­ta 40 me­tų iš­gy­ve­no ja­po­nų oku­pa­ci­ją, bu­vo

žiau­riai žu­do­mi, pa­ty­rė daug kan­ čių. Iš­si­lais­vi­nę jie la­bai už­si­sklen­ dė sa­vy­je“, – pa­sa­ko­jo Kęs­tu­tis. Tau­tos dva­sios stip­ry­bę pa­lai­kė ir le­gen­dos apie kal­ną Ko­rė­jo­je, iš kur ki­lo žmo­ni­ja, apie tai, kad iš ko­rė­jie­ čių kal­bos ki­lo vi­sos ki­tos kal­bos. Pa­nie­ka tau­tai ją suar­ti­no

At­vy­kė­liai Ko­rė­jo­je tu­ri sve­čių sta­tu­ są. Pa­tys ko­rė­jie­čiai pui­kiai ži­no, kad ki­tuo­se že­my­nuo­se žmo­nės iš Azi­jos yra pa­juo­kia­mi, jiems tai for­muo­ja ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mo komp­lek­są. To­dėl mer­gi­nos esą ir da­ro plas­ ti­nes akių ope­ra­ci­jas, kad jas pa­di­ din­tų. Ta­čiau tas ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mo po­jū­tis la­bai su­tel­kia tau­tą. Kai 2002 m. Pie­tų Ko­rė­jo­je ir Ja­po­ni­jo­je vy­ko pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tas, ku­ria­me Ko­rė­jos ko­ man­da pa­siek­da­vo vie­ną ki­tą per­ ga­lę, ten esą net šu­nys gat­vė­je bū­ da­vo ap­reng­ti rau­do­nai. „Gat­vė­se bu­vo mi­li­jo­nai žmo­nių ir vie­nin­gai skan­da­vo. Jų šauks­ mas gir­dė­da­vo­si už 20 ki­lo­met­rų, aš ta­da me­di­ta­vau Seu­lo pa­kraš­ty­ je, o kai įmuš­da­vo įvar­tį, ma­no lan­ gai vib­ruo­da­vo nuo mies­to cent­re šur­mu­liuo­jan­čių fut­bo­lo sir­ga­lių emo­ci­jų. Tai jau bu­vo ne­be fut­bo­ las, bet – stul­bi­nan­ti tau­tos vie­ny­ bė. Aš ir­gi sir­gau už Ko­rė­ją, nes ten gy­ve­nu“, – sa­kė lie­tu­vis. De­monst­ra­ci­jos – gy­ve­ni­mo bū­das

Pa­sak Kęs­tu­čio, Pie­tų Ko­rė­jo­je vie­ šos ei­ty­nės ir de­monst­ra­ci­jos yra gy­ve­ni­mo bū­das bei ga­li­my­bė iš­ reikš­ti sa­ve. Ir jų grie­bia­ma­si įvai­ riais gy­ve­ni­mo at­ve­jais. „Kai Pie­tų Ko­rė­jo­je bu­vo vie­nas bu­dis­tų or­di­no ly­de­ris, įta­ria­mas ko­rup­ci­ja ir blo­gai el­gė­si net ne­

15

šeštADIENIS, balandžio 6, 2013

vakarė

Bu­dis­tai: vie­nuo­liai Pie­tų Ko­rė­jos šven­tyk­lo­je poil­sio va­lan­dė­lę.

Kęs­tu­čio Mar­čiu­ly­no as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ra­do Ko­rė­jos šven­tyk­lo­se be­sis­lėp­da­mas. Blo­gas el­ge­sys net to­kiems žmo­nėms lei­džia­mas, nes ten vis dėl­to – Azi­ja. Ta­da vie­nuo­ liai, re­gis, praei­to am­žiaus aš­tun­ ta­me de­šimt­me­ty­je, ėjo su laz­do­ mis ran­ko­se per vi­są Seu­lą, fi­ziš­kai iš­me­tė iš po­sto ne­do­rė­lį ir pa­so­di­ no tei­sin­ges­nį žmo­gų“, – pa­sa­ko­jo K.Mar­čiu­ly­nas. Esą to­kia sa­vo­tiš­ka „liau­dies kont­ro­lė“ tarp ly­de­rių pa­de­da iš­ si­lai­ky­ti gar­sioms „Sam­sung“ ar LG kom­pa­ni­joms.

„Pa­ban­dy­tų ne­veik­ti jų ga­min­ tas iš­ma­nu­sis te­le­fo­nas, ko­rė­jie­ tis tuč­tuo­jau ei­tų į tą kom­pa­ni­ją ir dras­ky­tų akis, ką jam čia par­da­vė“, – tvir­ti­no Kęs­tu­tis. Ko­rė­ja – li­ki­mo do­va­na

Pie­tų Ko­rė­jo­je yra 25 dzen­bu­dis­tų or­di­nai. Di­džiau­sias jų – Cho­gye, ku­riam ir pri­klau­so Kęs­tu­tis. Šis or­di­nas vie­ni­ja 25 tūkst. vie­nuo­ lių. Ša­ly­je yra 7 tūkst. vei­kian­čių šven­tyk­lų, ku­rio­se bū­na ir vie­nas

vie­nuo­lis, ir ke­li šim­tai. Kęs­tu­tis ga­vo tei­sę ke­liau­ti po šven­tyk­las ir me­di­tuo­ti kar­tu su ko­rė­jie­čiais. Lie­tu­vis pa­pra­šė sa­vo mo­ky­to­jo, kad šis leis­tų me­di­tuo­ti su vy­res­ niais ko­rė­jie­čių vie­nuo­liais, kad mo­ky­tų­si iš jų el­ge­sio ir pra­kti­kos be žo­džių. „Pats fak­tas, kad aš ga­liu bū­ti tarp jų, man yra do­va­na, nes ga­lė­ jau ir ne­bū­ti. Juk gy­ve­ni­mas pa­si­ su­ka vi­saip“, – sa­kė bu­dis­tų vie­ nuo­lio ke­lią pa­si­rin­kęs lie­tu­vis.

Kraš­to­vaiz­dis: vie­na iš ke­lių tūks­tan­čių bu­dis­tų šven­tyk­lų Pie­tų Ko­rė­jo­je.

Meist­ras: ko­rė­jie­čio dzen bu­diz­mo mo­ky­to­jo Col Chong Kun­su­ni­mo

ka­lig­ra­fi­jos pa­ro­da dar šį mė­ne­sį at­ke­liaus ir į Klai­pė­dą.

16

šeštADIENIS, balandžio 6, 2013

vakarė kl.lt/naujienos/pramogos

R.Ru­do­kui gė­da, kai jį pa­gau­na me­luo­jant Da­rius Sė­le­nis Gy­ve­ni­me ne vis­kas sal­du, ne vis­ kas pa­tin­ka ir ne vis­kas ro­žė­mis klo­ta. Šį kar­tą apie tai, kas ne­pa­ tin­ka, ne­ma­lo­nu ar bai­su, – su ak­ to­riu­mi Ra­mū­nu Ru­do­ku.

– La­biau­siai ne­pa­tin­kan­tis Lie­ tu­vos ir už­sie­nio po­li­ti­kas? – Lands­ber­gis. Ko­dėl? To­dėl. Ma­ nau, kad Lie­tu­vo­je pri­da­rė daug bė­dų. Iš už­sie­nio? Ne itin do­miuo­ si po­li­ti­ka, bet tur­būt Šiau­rės Ko­ rė­jos ly­de­ris (Kim Jong-unas – red. pa­st.). – Nes­ka­niau­sias gė­ri­mas ir val­gis? – Ko­ka­ko­la. Ne­daug yra pa­ tie­ka­lų, ku­rie man la­bai pa­tin­ ka. Bet la­biau­siai ne­pa­tin­kan­tis tra­di­ci­nis Ko­rė­jos pa­tie­ka­las – kim­či. – La­biau­siai nu­vy­lu­si ke­lio­nė? – Vie­n as nu­s i­v y­l i­m as bu­v o bran­gus Aust­ri­jos kal­nų sli­di­nė­ ji­mo ku­ror­tas. Per vi­są sa­vai­tę, ku­r i bu­vo la­bai ne­p i­g i, dėl oro są­ly­gų sli­di­nė­jau tik vie­ną kar­ tą. Li­ku­sį lai­ką smar­kiai sni­go, to­d ėl sė­d ė­jau vieš­b u­t y­j e ir gė­ riau alų. – Bai­siau­sias vai­kys­tės pri­si­ mi­ni­mas? – Vie­nas la­bai bai­sus sap­nas, kai bu­vau, at­ro­do, sep­ty­ne­rių me­tų. La­bai iš­kreip­ta tik­ro­vė, bet vis­kas at­ro­dė tar­si rea­ly­bė, ko­kią tik sap­ ne ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti. Bu­vau su­ krės­tas. Po to sap­no ko­kią sa­vai­ tę bi­jo­jau bū­ti vie­nas.

– La­biau­siai įskau­di­nęs mo­ ters ar­ba vy­ro poel­gis? – Iš­da­vys­tė. – Koks pa­sta­rų­jų me­tų pa­sau­ li­nis įvy­kis šo­ki­ra­vo? – Tur­būt kaip ir dau­ge­lį – ka­tast­ro­ fos, ne­lai­mės, ka­tak­liz­mai. La­biau­ siai – že­mės dre­bė­ji­mas ir ato­mi­nės elekt­ri­nės ava­ri­ja Ja­po­ni­jo­je. – Pats blo­giau­sias Ra­mū­no Ru­do­ko įpro­tis? – Rū­ky­mas. Rū­kau jau la­bai se­ niai, la­bai no­riu mes­ti, bet...

Bu­vau su­krės­tas. Po to sap­no ko­kią sa­vai­tę bi­jo­jau bū­ti vie­nas. – La­biau­siai skau­di­nan­tis reiš­ki­nys Lie­tu­vo­je? – Abe­jin­gu­mas vie­no ki­tam. Ypač val­džios – žmo­nėms. – Fil­mas, ku­rio ne­re­ko­men­ duo­tum drau­gams? – Vie­nas pastarųjų – lie­tu­vių fil­ mas „Au­ro­ra“ su Ma­riu­mi Jam­ pols­kiu. Su vi­sa pa­gar­ba ak­to­ riams, ne­ga­li­ma taip ty­čio­tis iš ki­ne­ma­tog­ra­fo ir žiū­ro­vų. – Di­džiau­sia pa­tir­ta gė­da? – O, net sun­ku pa­sa­ky­ti, ka­da jau­čiau di­džiau­sią gė­dą. Bet bu­ vo. Vi­sa­da gė­da pri­si­pa­žin­ti, kai ma­ne pa­gau­na me­luo­jant. Nors tai pa­si­tai­ko gal tik ke­lis kar­tus per me­tus ir tas me­las toks, kad juo no­riu tik ge­ro.

Vir­tuo­zai: „Lu­ca Ciar­la Quar­tet“ pa­si­ruo­šę įe­lekt­rin­ti Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio pub­li­ką. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių ar­chy­vo nuo­tr.

L.Ciar­la ti­ki­si pri­blokš­ti Klai­pė­dą Jau bir­že­lį uos­ta­mies­tį su­dre­bin­sian­tis Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis pateiks uni­ka­lią do­va­ną – pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je kon­cer­tuos „Lu­ca Ciar­la Quar­tet“.

Sen­sa­cin­guo­ju smui­ko vir­tuo­zu ti­tu­luo­ja­mo Lu­ca Ciar­la iš­skir­ti­nis ta­len­tas ir mei­lė džia­zui iš­ski­ria jį kaip vie­ną kū­ry­biš­kiau­sių ir la­ biau­siai ste­bi­nan­čių at­li­kė­jų. Tad ori­gi­na­lios me­lo­di­jos ir aran­žuo­tės bei ža­vus Vi­dur­že­mio džia­zo gar­ sas su či­go­niš­ku prie­sko­niu nea­be­ jo­ti­nai įe­lekt­rins fes­ti­va­lio pub­li­ką ir su­teiks nau­jo at­spal­vio ren­gi­nio pro­gra­mai. – Jū­sų kar­je­ra pra­si­dė­jo la­bai anks­ti – bū­da­mas vos aš­tuo­ne­ rių pra­dė­jo­te skam­bin­ti pia­ni­ nu ir gro­ti smui­ku, o bū­da­mas dvy­li­kos jau mo­kė­tės kon­ser­ va­to­ri­jo­je. Koks bu­vo jū­sų ke­ lias į mu­zi­kos pa­sau­lį? – Ma­no se­ne­lis sa­vo na­muo­se tu­rė­ jo smui­ką ir pia­ni­ną, nors pa­ts bu­ vo vi­zua­lio­jo me­no at­sto­vas. Kas­ kart, kai reng­da­vo­mės su šei­ma jį ap­lan­ky­ti, pra­šy­da­vau sa­vo tė­ vų, kad leis­tų pra­dė­ti mo­ky­tis gro­ ti smui­ku, ir vie­ną die­ną pra­dė­jau. Ma­no tė­vas mė­gė­jiš­kai gro­ja gi­ ta­ra ir, ma­nau, jis taip pat pa­da­ rė man di­de­lę įta­ką. Jo dė­ka klau­ sy­da­vau­si kla­si­ki­nės mu­zi­kos ar džia­zo, bit­lų ar tau­ti­nės mu­zi­kos. To­dėl užau­gau ge­bė­da­mas ver­tin­ ti įvai­rią mu­zi­ką.

Ne­pa­vyks­ta: R.Ru­do­kui trūks­ta va­lios mes­ti rū­ky­ti.

Mindaugo Vaičiulio (BFL) nuo­tr.

– Su ju­mis į Klai­pė­dą at­vyks dar trys pui­kūs mu­zi­kan­tai. Kaip jūs su­si­ti­ko­te ir kaip nu­spren­ dė­te kar­tu gro­ti? – Kvar­te­tą su­bū­riau 2001 m. Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se. Po ke­lių mė­ ne­sių per­si­kė­liau į Hon­kon­gą, kur pra­dė­jau dirb­ti su ke­liais ten gy­ ve­nan­čiais ame­ri­kie­čiais ir in­dais mu­zi­kan­tais. Tuo me­tu kvar­te­te vie­to­je da­bar esan­čio akor­deo­nis­

to bu­vo gi­ta­ris­tas. Po ke­lių me­tų nu­spren­džiau grįž­ti gy­ven­ti at­ gal į Ita­li­ją, kur ra­dau gru­pei tin­ ka­mą akor­deo­nis­tą. Ka­dan­gi ma­ no mu­zi­ka yra la­bai imp­ro­vi­zuo­ta, ne­pap­ras­tai svar­bu pa­si­rink­ti tin­ ka­mą mu­zi­kan­tą. Šiuo me­tu gru­ pė­je esan­tys at­li­kė­jai Vince‘as Abbracciante‘as (akor­deo­nas), Ni­co­la di Ca­mil­lo (bo­sas) ir Fran­ ces­co Sa­vo­ret­ti (mu­ša­mie­ji) yra ge­riau­si mu­zi­kan­tai, apie ko­kius tik bū­čiau ga­lė­jęs pa­sva­jo­ti.

Daž­nai sa­kau, kad džia­zas yra mū­sų na­mas, o mu­zi­ka yra mū­sų Die­vas.

– Jau skai­čiuo­ja­te dvy­lik­tus bend­ros veik­los me­tus. Kai žvel­gia­te at­gal į kvar­te­to veik­ lą, koks yra ge­riau­sias jū­sų pri­ si­mi­ni­mas? – Mes kar­tu pa­si­ro­dė­me dau­ge­ly­je tur­nė ir kar­tu pa­ty­rė­me daug nuo­ ty­kių. Ko­ne vi­są mė­ne­sį kon­cer­ta­vo­me JAV ir Ka­na­do­je – kar­tu nu­va­žia­ vo­me per 10 tūkst. ki­lo­met­rų! Taip pat at­min­tin įstri­go tu­rai Aust­ra­li­ jo­je ir Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je, Azi­jo­je ir Pie­tų Ame­ri­ko­je. Iš dau­ge­lio pa­si­ro­dy­mų ge­rai pri­si­me­nu kon­cer­tą „Ja­va Jazz“ fes­ti­va­ly­je In­do­ne­zi­jo­je, ku­rio me­ tu be­veik lio­vė­mės gro­ję „Night in Tu­ni­sia“, nes pub­li­kos reak­ci­ja bu­ vo neį­ti­kė­ti­na. Taip pat ge­rai pri­ si­me­nu kon­cer­tą Du­ba­ju­je, ku­

ris vy­ko neį­ti­kė­ti­no­je, „Tūks­tan­tį ir vie­ną nak­tį“ pri­me­nan­čio­je ap­ lin­ko­je, bei 2012 me­tų Mon­rea­lio džia­zo fes­ti­va­lį. – Ar jū­sų veik­la ir mu­zi­ka su­ lau­kė įver­ti­ni­mo? – Lai­mė­jau ke­lis ap­do­va­no­ji­mus Ita­li­jo­je, ta­čiau la­biau­siai di­džiuo­ juo­si Niu­jor­ke esan­čios or­ga­ni­za­ci­ jos „Cham­ber Mu­sic Ame­ri­ca“ skir­ tu ap­do­va­no­ji­mu. – Klau­sy­to­jai ir kri­ti­kai jū­sų mu­zi­ką liaup­si­na už tai, kad ji yra uni­ka­li, int­ri­guo­jan­ti ir vir­tuo­ziš­ka, ta­čiau tuo pat me­ tu la­bai sun­ku tiks­liai ją kla­si­ fi­kuo­ti. Tai nei džia­zas, nei kla­ si­ki­nė, nei šiuo­lai­ki­nė mu­zi­ka. Kaip jūs pa­ts api­bū­din­tu­mė­te sa­vo mu­zi­ką? – Daž­nai sa­kau, kad džia­zas yra mū­sų na­mas, o mu­zi­ka yra mū­sų Die­vas. Ma­no mu­zi­ka grįs­ta imp­ro­ vi­za­ci­ja, nau­jų aran­žuo­čių kū­ri­mu ar nau­jos mu­zi­kos ra­šy­mu, ky­lan­čiu iš bet ko­kios ma­no mėgs­ta­mos mu­ zi­kos – nuo bit­lų iki J.S.Ba­cho. Kai tik at­si­ra­do džia­zas, jis bu­vo ter­pė, ku­rio­je su­si­ti­ko skir­tin­gos kul­tū­ros, tra­di­ci­jos ir idė­jos. Bū­tent tai aš ir ban­dau tęs­ti. – Ko ti­ki­tės iš pa­si­ro­dy­mo Lie­ tu­vo­je ir su­si­ti­ki­mo su mū­sų pub­li­ka? Ar tu­ri­te pla­nų pa­si­ ro­dy­ti ne tik Klai­pė­dos džia­zo fes­ti­va­ly­je? – Nie­ka­da ne­su gro­jęs Lie­tu­vo­je, to­dėl la­bai lau­kiu pa­si­ro­dy­mo. Mes taip pat gro­si­me Ita­li­jos kul­tū­ros ins­ti­tu­te Vil­niu­je, kur su­lau­kia­me la­bai daug pa­lai­ky­mo. – Ko iš jū­sų pa­si­ro­dy­mo ga­li ti­ kė­tis mū­sų pub­li­ka? – Ti­kiuo­si pri­blokš­ti klau­sy­to­ jus sa­vo mu­zi­ka ir au­ten­tiš­ku bei ori­gi­na­liu po­žiū­riu į džia­zą. No­ riu per­duo­ti jiems, kad džia­zas yra nuo­sta­bus kun­ku­liuo­jan­tis puo­das, ku­ris ga­li ne­pap­ras­tai nu­ste­bin­ti ir bū­ti vi­siš­kai ne­nus­pė­ja­mas. Bū­tent to­dėl jis mums taip pa­tin­ka! Renginio organizatorių inf.

17

šeštADIENIS, balandžio 6, 2013

vakarė

Te­no­ras bal­są grū­dino ir lai­do­tu­vė­se O jei stu­di­juo­ji šilt­ 13 na­mio są­ly­go­mis, išė­ jus į pla­tes­nius van­de­nis bus la­

bai sun­ku. Apsk­ri­tai ma­no ke­lias į ope­ri­nį dai­na­vi­mą bu­vo vin­giuo­tas. Daug me­tų vo­ka­lo mo­kiau­si kaip ba­ri­to­ nas. Ir kai įsto­jau į aka­de­mi­ją, daug kas man pra­na­ša­vo pui­kią ba­ri­to­no kar­je­rą. Ta­čiau V.Juo­za­pai­tis iš pat pra­džių sua­be­jo­jo, ar aš tik­rai ei­nu tei­sin­gu ke­liu. Ir vie­ną die­ną pa­ sa­kė, kad reng­si­me te­no­ro pro­gra­ mą. Iš pra­džių vis­kas lyg ir ne­pras­ tai se­kė­si, o pa­skui – bai­si duo­bė. Juk tai vi­siš­kai ki­ta tech­ni­ka, ki­ tas pa­sau­lis. Jau­čiau­si tar­si pra­ dė­jęs nuo nu­lio ir net blo­giau, nes ki­ti bend­ra­moks­liai jau bu­vo pa­ sie­kę vi­sai ki­tą ly­gį. Ta­da kan­ki­no sun­kios dve­jo­nės – gal man iš vi­so ne­be­dai­nuo­ti, o gal grįž­ti prie ba­ ri­to­no? Bet kaž­kaip at­ra­dau sa­vy­je stip­ry­bės, su­lau­kiau pa­lai­ky­mo, la­ bai daug dir­bau, mo­kiau­si. Ir šian­ dien var­gu ar kas sua­be­jo­tų, jog esu te­no­ras. Koš­ma­rai rea­ly­bė­je

– Ar kri­ti­ka jus žei­džia? – Kri­ti­ka bū­na pro­tin­ga ir ne­pro­ tin­ga. Tu­riu ke­lis žmo­nes, ku­riais pa­si­ti­kiu ir man jų nuo­mo­nė svar­bi – tai ma­no dės­ty­to­jas, ko­le­gos, bi­ čiu­liai iš „El Fue­go“. Ope­ros so­lis­ tų duo­na la­bai ne­leng­va, be to, ne­ stin­ga ir int­ri­gų, ap­kal­bų. Ta­čiau mi­nu­tė ar dvi plo­ji­mų at­per­ka ke­ lių mė­ne­sių ar net me­tų dar­bą. Tai tar­si koks nar­ko­ti­kas. – Koks bū­tų di­džiau­sias jū­sų koš­ma­ras? – Tą koš­ma­rą esu iš­gy­ve­nęs rea­ liai. Gal net du kar­tus. Ta­da tu­rė­ jau dai­nuo­ti taip už­ki­męs, kad net ne­praš­ne­kė­jau. Kar­tą tai bu­vo per ope­ros „Di­do­nė ir Enė­jas“ prem­je­ rą Klai­pė­do­je, o pa­si­ro­dy­ti vis tiek rei­kė­jo, ki­tos išei­ties ne­bu­vo. – Kai ne­praš­ne­ki, ar įma­no­ma dai­nuo­ti? – Yra tam tik­rų gud­ry­bių. Ta­da pri­si­lei­di, pri­si­ge­ri vi­so­kių vais­ tų – kal­cio gliu­ko­na­tas, prie­ša­ler­ gi­niai pre­pa­ra­tai, ku­rie at­lei­džia už­ti­ni­mus, prie­mo­nės krau­jo­ta­kai pa­ge­rin­ti. Tik po vi­so to tris sa­vai­

tes iš­vis ne­be­ga­li pa­dai­nuo­ti, o lie­ ka­muo­sius reiš­ki­nius jau­ti be­veik pus­me­tį. Dai­ni­nin­kui tai di­džiau­ sia ka­tast­ro­fa. Tai daug bai­siau, nei už­mirš­ti teks­tą. Nie­kam ne­pa­ tar­čiau dai­nuo­ti, jei esi ne­svei­kas. Ge­riau tuo me­tu pra­ras­ti tūks­tan­tį dėl mi­li­jo­no atei­ty­je.

Mi­nu­tė ar dvi plo­ji­mų at­per­ka ke­ lių mė­ne­sių ar net me­ tų dar­bą. Tai tar­si koks nar­ko­ti­kas.

Ne­ti­kė­ti „vers­lai“ – praei­ty­je

– Ar įsi­vaiz­duo­ja­te, ko­kia veik­ la ga­lė­tu­mė­te už­pil­dy­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, jei ne­tek­tu­mė­te ga­ li­my­bės dai­nuo­ti? – Ne­la­bai ta te­ma ir gal­vo­ju. Bet nie­ka­da ne­sa­kyk nie­ka­da. Kaž­kaip mo­kyk­lo­je ma­ne la­bai trau­kė gam­ tos moks­lai, bio­lo­gi­ja. Dar bū­da­ mas moks­lei­vis pro­fe­sio­na­liai veis­ da­vau ak­va­riu­mo žu­vy­tes. Ir net jas par­da­vi­nė­da­vau tur­gu­je. Be­je, vai­ kys­tė­je tu­rė­jau ir dar vie­ną ama­ tą – iš vy­te­lių pin­da­vau krep­šius. Ir vi­sai ne­blo­gai se­kė­si. Tai­gi šeš­ ta­die­niais tur­gu­je par­da­vi­nė­da­vau krep­šius, o sek­ma­die­niais – žu­vy­ tes. Gal­būt tu­riu sa­vy­je to­kį ne­di­ de­lį vers­lu­mo kris­lą? Kaž­kaip ne­ si­no­rė­da­vo iš tė­vų pra­šy­ti pi­ni­gų, to­dėl jų sa­vo reik­mėms tu­rė­da­vau jau nuo ko­kių 16 me­tų. O kai iš­va­žia­vau stu­di­juo­ti į Vil­ nių, pa­si­bai­gė vi­sos ma­no žu­vys ir krep­šiai, te­ko gy­ven­ti me­tus iš­lai­ ko­mam tė­vų. Kar­tą už­kliu­vo skel­ bi­mas, kad ieš­ko­mas žmo­gus, ku­ris tu­rė­tų sin­te­za­to­rių, ne­blo­gą bal­są ir ga­lė­tų gie­do­ti lai­do­tu­vė­se. Pa­ ma­niau – man vi­sai tin­ka. Ką gi, pa­ban­džiau. Ir tais lai­kais tur­būt ne ką ma­žiau už­dirb­da­vau nei da­ bar. Bu­vau vie­nas po­pu­lia­riau­sių ir ge­riau­siai ap­mo­ka­mų gie­do­to­jų. Stu­den­tui tai bu­vo neį­ti­kė­ti­nai ge­ri pi­ni­gai. Ži­no­ma, bal­sas la­bai ken­ tė­jo. Lau­ke spau­džia –20, o tu tu­ri dai­nuo­ti prie ka­po. Tuo­met ant­ra­ me pa­ren­gia­ma­ja­me kur­se mo­kiau­si vo­ka­lo ir, ži­no­ma, šį sa­vo už­siė­mi­ mą slė­piau nuo dės­ty­to­jų. Jie ma­ nęs tik­rai ne­bū­tų pa­gy­rę už tai, kad taip ne­tau­so­ju bal­so. Ta­čiau, ki­ta ver­tus, tais me­tais la­biau­siai jį ir už­grū­di­nau. Lai­do­tu­vė­se tur­būt dir­bau iki pat ba­ka­lau­ro ket­vir­to kur­so. Pas­kui at­ si­ra­do „El Fue­go“, ėmė kirs­tis gra­ fi­kai. Be to, il­gai­niui pa­ju­tau, kad at­si­ra­do kaž­ko­kia dep­re­si­ja, ne­

ma­lo­nūs sap­nai, pra­dė­jo lįs­ti įky­ rios min­tys apie gy­ve­ni­mo pra­smę. Sup­ra­tau, kad kaž­ką rei­kia keis­ ti. Juo la­biau kad tam at­si­ra­do ge­ ra pro­ga. Pra­virks­ta sce­no­je

– Šian­dien vi­sa gal­va esa­te pa­ ni­ręs į ope­ri­nį dai­na­vi­mą. Ne­ se­niai į sa­vo biog­ra­fi­ją įra­šė­te reikš­min­gą vaid­me­nį ope­ro­je „Faus­tas“, ku­ris, kaip pa­ts tei­ gia­te, pro­fe­si­nio to­bu­lė­ji­mo, pa­ tir­ties po­žiū­riu jums da­vė be ga­lo daug. O kaip ga­lė­tu­mė­te įver­tin­ti sa­vo dar­bą Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­me teat­re ne­se­niai pa­ sta­ty­ta­me miu­zik­le „Ada­ta“?

Amplua: tenoro karjera uostamiesčio Muzikiniame teatre prasidėjo nuo spek-

taklio vaikams, kur solistas atliko Buratino vaidmenį. Asmeninio archyvo nuotr.

– Taip, „Faus­tas“ – di­džiu­lis ir su­dė­tin­gas dar­bas. Kal­bant apie „Ada­tą“ – gal­būt tech­ni­niu po­žiū­ riu kaip ope­ros so­lis­tui šis vaid­muo man ne­da­vė kaž­ko ypa­tin­ga, ta­čiau bet ko­kiu at­ve­ju pa­si­sė­miau pa­tir­ ties ki­to­se sri­ty­se, čia ir dau­giau vai­dy­bos, emo­ci­jos. Tur­būt tai yra vie­nin­te­lis spek­ tak­lis, ku­ria­me dai­nuo­da­mas aš pra­virks­tu sce­no­je. Ma­nau, šis kū­ ri­nys su­kre­čia ir ar­tis­tus, ir žiū­ro­ vus, vis dėl­to tai iš­skir­ti­nis spek­ tak­lis. – Pas­ta­ruo­ju me­tu la­bai po­ pu­lia­rūs te­le­vi­zi­jos pro­jek­tai, ku­riuo­se ir dai­nuo­ja­ma, ir šo­ ka­ma. Ar jus su­gun­dy­tų pa­siū­

ly­mas ko­kia­me nors jų da­ly­ vau­ti? – Sa­vo te­le­vi­zi­nę kar­je­rą ir pra­dė­jau nuo vie­no to­kių pro­jek­tų, dai­na­vau due­te. Dėl šo­kių – ne­ži­nau. Gal­būt ne da­bar, kai tu­riu tiek daug veik­los. Ma­nau, kad ge­ras pus­me­tis tre­na­žo šo­kių pro­jek­te išei­tų tik į nau­dą, at­ me­tus po­pu­lia­ru­mą, nes jis ga­li bū­ti la­bai trum­pas ir lai­ki­nas. – Ta­čiau ne­pa­neig­si­te, kad po­ pu­lia­ru­mas sce­nos žmo­gui la­ bai svar­bu. – Ne pa­slap­tis, kad te­le­vi­zi­ja apie ta­ve pri­me­na, po­pu­lia­ru­mas at­ne­ ša dau­giau kon­cer­tų, pa­siū­ly­mų. Bet ne­su­reikš­mi­nu to­kių da­ly­kų, ar ta­ve kas at­pa­žįs­ta gat­vė­je, ar ne.

Komanda: grupės „El Fuego“ atlikėjai – T.Pavilionis, Eugenijus Chrebtovas ir Jonas Sakalauskas

– geidžiami įvairių televizijos projektų, koncertinių programų dalyviai.

Andriaus Ubarto (BFL) nuotr.

18

šeštADIENIS, balandžio 6, 2013

vakarė

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė ba­lan­džio 6–12 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Pe­rio­do pra­džio­je ga­ li išaiš­kė­ti kai ku­rios pa­ slap­tys, iš­si­narp­lio­ti pai­naus rei­ka­lo gi­jos. Jū­sų jaus­mai ar au­ to­ri­te­tas ga­li nu­ken­tė­ti, jei tu­ri­ te per daug iliu­zi­jų ar­ba žai­džia­ te slap­tą žai­di­mą. Pra­var­tu ge­rai pail­sė­ti. Ki­tą sa­vai­tę jums sek­ sis už­siė­mi­mai, su­si­ję su me­nu, lab­da­ra, so­cia­li­niu dar­bu. Bū­si­ te emo­cio­na­lūs, pri­klau­so­mi nuo nuo­tai­kų. Leng­vai ga­li kil­ti šei­ mi­niai ir ki­to­kie skan­da­lai, gre­ sia mei­lės eks­ce­sai. Nuo ket­vir­ ta­die­nio iš darb­da­vio ar vers­lo par­tne­rio ga­li­te gau­ti lauk­tą pa­ siū­ly­mą. Tur­būt pa­si­ju­si­te tur­ tin­ges­ni, nors ap­čiuo­pia­mas re­ zul­ta­tas dar ne­bū­ti­nai bus jū­sų ran­ko­se. JAU­TIS (04 21–05 20)

Pe­rio­do pra­džio­je jū­sų dė­me­sio rei­ka­laus įvai­ rūs žmo­nės, to­dėl jo ga­li pri­trūk­ ti jums pa­tiems ir tiems, ku­riems ža­dė­jo­te jo skir­ti. Ki­ta sa­vai­tė ža­ da ne­su­sip­ra­ti­mų. Ga­li pa­kenk­ti me­las, int­ri­gos, in­for­ma­ci­jos nu­ te­ki­ni­mas. Itin sau­go­ki­te svei­ka­ tą – bū­si­te neats­pa­rūs in­fek­ci­ joms, ner­vi­niams su­tri­ki­mams. Ga­li išryškėti jū­sų me­ni­nis ta­len­ tas. Į pe­rio­do pa­bai­gą tu­rė­tu­mė­te pa­si­jus­ti tvir­čiau, ti­kė­ti­nas slap­ tas pa­lai­ky­mas, nors už­ku­li­si­nės ap­kal­bos vis dar žeis.

Gy­vū­nų tei­sių gy­nė­jai pa­rei­ka­la­ vo, kad ka­na­die­čių at­li­kė­jui Jus­ ti­nui Bie­be­riui ne­bū­tų leis­ta at­ siim­ti jo be­ždžio­nės iš vo­kie­čių mui­ti­nės.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Per sa­vait­ga­lį ga­li­te įgris­ ti ar­ti­mie­siems sa­vo keis­tu ne­ri­ma­vi­mu, ieš­ko­ji­mu, ko ne­pa­ me­tę. At­si­pa­lai­duo­ki­te ir pa­si­ džiau­ki­te lais­va­lai­kiu. Ki­tą sa­vai­ tę ap­lin­ki­nius tur­būt nu­ste­bin­si­te jums ki­lu­siu no­ru keis­tis ir daug ką ryž­tin­gai keis­ti sa­vo gy­ve­ni­ me. O jei­gu jus sle­gia sko­los, ne­ su­mo­kė­ti mo­kes­čiai, ga­li įsi­žieb­ ti vil­tis, kad kas nors pa­leng­vins jū­sų si­tua­ci­ją. Nuo ket­vir­ta­die­nio ge­rai seksis pro­ti­nis dar­bas. Ga­li­ te su­lauk­ti ži­nios ar do­ku­men­to iš ofi­cia­lios ins­ti­tu­ci­jos.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Pe­rio­do pra­džia tu­rė­tų bū­ti ga­na ge­ra. Sten­ki­tės kaup­ ti tik ge­ras emo­ci­jas, ne­pa­vy­dė­ki­ te tiems, ku­rie kaž­ko tu­ri dau­giau. Ki­tą sa­vai­tę jus la­bai do­mins psi­ cho­lo­gi­niai žmo­nių iš­gy­ve­ni­mai, bū­ties, gy­ve­ni­mo pra­smės, sek­so te­mos. Jei jums svar­bi jū­sų re­pu­ ta­ci­ja, la­biau kont­ro­liuo­ki­te sa­vo ero­ti­nius po­lė­kius ir go­du­mą. Ga­li­ te kiek per­si­dirb­ti ar­ba pa­pikt­nau­ džiau­ti tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi. Re­gis, kils no­ras im­tis di­de­lių dar­bų, uo­ liau mo­ky­tis. Ver­ta steng­tis – ga­li at­si­ver­ti ge­rų per­spek­ty­vų.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį ge­riau­siai jau­ si­tės įpras­to­je ap­lin­ko­je. Ne­peik­si­te ir vieš­na­gės pas ar­ti­ mus gi­mi­nes. Vis dėl­to bū­si­te lin­ kę grei­tai nu­varg­ti ir nuo fi­zi­nės veik­los, ir nuo bend­ra­vi­mo. Ki­tą sa­vai­tę pa­si­žy­mė­si­te ro­man­tiš­ku po­lė­kiu, azar­tu, kū­ry­bi­niu įkvė­ pi­mu. Pa­lan­ku or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­ nius, vie­šus pri­sta­ty­mus, pa­ro­das, kon­cer­tus, megz­ti as­me­ni­nius ir da­ly­ki­nius ry­šius. De­rė­tų nuo­ šir­džiau pa­si­do­mė­ti vai­kų in­te­ re­sais. Nuo ket­vir­ta­die­nio dar­be teks plu­šė­ti iš­si­juo­sus. OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį jums rū­pės ne tiek pra­mo­gos, kiek prak­ ti­niai rei­ka­lai, ne­nu­dirb­ti dar­bai ir po­li­ti­ka. Su­bū­rę šei­mos na­rius, kai ką pa­da­ry­tu­mė­te grei­čiau ir lik­ tu­mė­te ge­res­nės nuo­tai­kos ir sa­ vi­jau­tos nei plu­šė­da­mi pa­vie­niui. Pa­si­sau­go­ki­te va­gių, su­kčių. Ki­tą sa­vai­tę bū­si­te nu­si­tei­kę vik­riai su­ ktis dar­bų ver­pe­te. Pa­lan­ku kreip­ tis į įta­kin­gus as­me­nis, po­li­ti­kus, ju­ris­tus, vyk­ti į ke­lio­nę, bend­rau­ ti su už­sie­nie­čiais, im­tis ko­lek­ty­ vi­nių pro­jek­tų. Nuo ket­vir­ta­die­nio ma­žiau at­vi­rau­ki­te. Sa­vait­ga­lį ne­sė­dė­ki­te ran­ kų su­dė­ję, jei­gu trokš­ta­ te pa­si­dai­ry­ti to­liau nuo na­mų, su­bliz­gė­ti ži­nio­mis, in­te­lek­tu ar tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti eg­za­mi­nui, su­ža­vė­ti ne­pa­žįs­ta­mą as­me­nį ar su­si­pa­žin­ti su už­sie­nie­čiais. Ki­tą sa­vai­tę jums bus ak­tua­lu mo­ky­tis, kaup­ti ir skleis­ti in­for­ma­ci­ją, pla­ nuo­ti pro­jek­tus ar rei­ka­lus su už­ sie­nie­čiais. Ga­li­te gau­ti pa­ta­ri­mų dėl įsi­dar­bi­ni­mo ar vers­lo kū­ri­mo. Nuo ket­vir­ta­die­nio jums itin sek­ sis dar­buo­tis su ko­man­da, telk­ti, įkvėp­ti ki­tus.

Ne­ma­lo­nu­mai dėl be­ždžio­nės

Pe­rio­do pra­džia ne­blo­ ga trum­poms ke­lio­nėms, vieš­na­gėms. Su­si­ti­ki­mai su ge­ rais drau­gais, gi­mi­nai­čiais, my­li­ mu žmo­gu­mi, jų dė­me­sys leis pa­ si­jus­ti lai­min­giems. Tik ne­pirš­ki­te ki­tiems sa­vo nuo­mo­nės. Ki­tą sa­ vai­tę la­biau­siai siek­si­te emo­ci­nio kom­for­to, sta­bi­lu­mo. Ga­li strei­ kuo­ti svei­ka­ta – jū­sų ar­ba šei­mos na­rio. Nuo ket­vir­ta­die­nio ga­li­te ti­kė­tis ro­man­tiš­kų aki­mir­kų ar­ba ge­rų vil­čių, su­si­ju­sių su šei­ma. Ti­ kė­ti­na, kad su­bran­din­si­te ne­blo­gą su­ma­ny­mą. SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Pe­rio­do pra­džio­je tu­rė­si­ te pa­kan­ka­mai jė­gų ir no­ ro tvar­ky­ti sa­vo ūky­je. Ki­tą sa­vai­tę at­kreip­ki­te dė­me­sį į dar­bų sau­gą ir tvar­ką dar­bo vie­to­je. Ir vie­ša­ja­me, ir as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me iš­li­ki­te ko­rek­tiš­ki. Pa­vo­jų kels už­siė­mi­ mai, su­si­ję su elekt­ra, ne­tvar­kin­ ga tech­ni­ka. Ga­li­te su­si­žeis­ti ar­ba su­ža­lo­ti ki­tus. Re­gis, jums itin rei­ kės drau­gi­jos. Tik­riau­siai iš­siaiš­ kin­si­te san­ty­kius, ku­rie jau ėmė kel­ti ne­ri­mo. Ga­li­te gau­ti pa­siū­ ly­mą, ku­ris pa­veiks jū­sų fi­nan­si­ nę pa­dė­tį. SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Pe­rio­do pra­džia ga­li pa­do­ va­no­ti kū­ry­bi­nį įkvė­pi­mą, įsi­my­lė­ji­mą ar­ba iš­mo­ky­ti šau­ niau bend­rau­ti su vai­kais. Pra­ var­tu nuei­ti į kul­tū­ri­nį ar pra­mo­ gi­nį ren­gi­nį, pa­skir­ti pa­si­ma­ty­mą. Ga­li­te su­tik­ti as­me­nį, ku­riuo kaž­ ka­da ža­vė­jo­tės. Ki­tą sa­vai­tę rim­ čiau pa­dir­bė­ki­te, kad at­lik­tu­mė­te svar­biau­sias už­duo­tis, ku­rių ne­ ver­ta ati­dė­lio­ti. Tik­riau­siai do­ mė­si­tės tech­ni­nė­mis ir ūki­nė­mis pre­kė­mis. Į pe­rio­do pa­bai­gą bū­si­te veik­lūs, jei jums ak­tua­lu ap­si­gin­ti ar pa­rei­ka­lau­ti sa­vo tei­sių.

Vo­kie­ti­jos gy­vū­nų ap­sau­ gos drau­gi­ja sa­ko, kad J.Bie­be­ris tu­ri kreip­tis į ži­niask­lai­dą ir at­si­ pra­šy­ti už tai, kad įsi­ ve­žė 14 sa­vai­čių be­ ždžio­nė­lę ka­pu­ci­ną į ša­lį be rei­kia­mų do­ku­men­tų, ir pa­ lik­tų juo pa­si­rū­pin­ti pro­fe­ sio­na­lams. „Dėl gy­vū­no ge­ro­vės vi­sai ne­ rei­kė­tų jam leis­ti lai­ky­ti ne­le­ga­liai įvež­tos be­ždžio­nė­lės“, – sa­ko­ ma gru­pės pre­zi­den­to Tho­mo Schroe­de­rio pa­reiš­ki­me. „Jis tu­rė­tų pa­si­nau­do­ti sa­vo įta­ka feis­bu­ke ir tvi­te­ry­je bei pa­ sa­ky­ti, kad gai­li­si ir atei­ty­je daž­ niau pa­si­sa­kys už gy­vū­nų ap­sau­ gą“, – nu­ro­dė jis. Bež­džio­nė Ma­lis bu­vo kon­fis­ kuo­ta ket­vir­ta­die­nį Miun­che­no oro uos­te, nes J.Bie­be­ris ne­tu­rė­jo rei­ kia­mų do­ku­men­tų žvė­re­liui į ša­ lį įvež­ti. Pra­ne­ša­ma, kad Ma­lis, ku­rį J.Bie­be­ris ga­vo iš įra­šų pro­diu­se­

rio gim­ta­die­nio pro­ga, ly­di pri­va­ čiu lėk­tu­vu ke­liau­jan­tį 19-me­tį jo kon­cer­ti­niuo­se tu­ruo­se Vo­kie­ti­jo­ je ir Aust­ri­jo­je. Val­džios pa­rei­gū­nai pra­ne­šė, kad dai­ni­nin­kas per ke­tu­rias sa­vai­ tes pa­tei­kęs rei­kia­mus do­ku­men­ tus ga­lės at­siim­ti be­ždžio­nę ar­ba Ma­lis ap­skri­tai liks gy­ven­ti gy­vū­ nų prie­glau­do­je. BNS inf.

Įkliu­vo be ap­sau­gų

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Jei dir­ba­te ar su­ka­tės sa­vo vers­le, sa­vait­ga­lis ža­da ne­ blo­gų įplau­kų. Jei ne, tuo­met ti­kė­ ti­ni ge­ri, su­mo­kė­tos kai­nos ver­ti pir­ki­niai. Tik ne­si­ne­šio­ki­te su sa­ vi­mi di­de­lės pi­ni­gų su­mos, nes su­ kčiai ne­snau­džia. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­ te gau­ti ži­nią, su­si­ju­sią su pi­ni­gais, nuo­sa­vy­be, ap­skai­ta. Se­ksis bend­ rau­ti su ži­niask­lai­da, ra­šy­ti moks­ li­nius dar­bus, pub­li­kuo­ti, rek­la­ muo­tis, skleis­ti in­for­ma­ci­ją. Nuo ket­vir­ta­die­nio teks dau­giau dė­me­ sio skir­ti šei­mai ir rim­čiau rū­pin­tis įpras­tais pra­kti­niais da­ly­kais. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te spon­ta­ niš­ki, emo­cio­na­lūs ir kū­ ry­bin­gi. Ga­li­mas svar­bus su­si­ ti­ki­mas, ne­ti­kė­ta nau­jie­na. Bus ro­man­ti­kos, ap­lo­dis­men­tų komp­ li­men­tų. Tik pa­si­sten­ki­te ne­veid­ mai­niau­ti ir ne­klai­din­ti su­si­ža­vė­ ju­sio as­mens. Ki­tą sa­vai­tę jums ypač no­rė­sis bend­rau­ti, bū­ti rei­ka­ lin­giems. Ga­li­te iš­leis­ti daug pi­ni­ gų, no­rė­da­mi pa­da­ry­ti įspū­dį. Vi­ są sa­vai­tę la­bai do­mė­si­tės ar­ti­mų žmo­nių, drau­gų rei­ka­lais, ži­niask­ lai­dos in­for­ma­ci­ja. Si­do­ni­ja

Ak­to­rius Ale­cas Bald­wi­nas įkliu­vo kaip as­muo, ne­pai­san­tis sau­gu­mo rei­ka­la­vi­ mų. Ka­me­ra jį už­fi k­sa­vo Niu­jor­ke va­ž iuo­jan­t į dvi­ra­čiu be šal­mo ir dar kal­ban­t į mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu. „Ro­ko 30“ žvaigž­dė bu­vo už­fi k­suo­tas Man­ha­ta­no ra­jo­ne, jis tuo me­tu va­ž ia­vo po tre­ni­ruo­tės vie­tos spor­to klu­be.

vaikų alėja

4–7 m.

Skai­ty­ki­te drau­ge su sa­vo ma­žai­siais! Nuo šiol šeš­ta­die­niais dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ ieš­ko­ki­te vai­kams skir­to pus­la­pio „Vai­ kų alė­ja“, ku­rį ren­gia lei­dyk­la „Jū­sų Flin­tas“. Šį kar­tą pus­la­pis skir­tas 4–7 me­tų vai­kams. Jiems skir­tas ir pa­va­sa­ri­nis kon­kur­sas. Ka­dan­gi dar ne vi­si to­kio am­žiaus vai­kai mo­ka skai­ ty­ti, pa­siū­ly­ki­te ma­žie­siems da­ly­vau­ti kon­kur­se. Tad grieb­ki­te pieš­tu­kus, krei­de­les ar van­ de­ni­nius da­žus ir nu­pieš­ki­te pa­va­sa­rį, kad jis grei­čiau at­ke­liau­tų.

TUPI

Dar­be­lį at­siųs­ki­te ar­ba at­neš­ki­te ad­re­su „Vai­kų alė­jai“, „Klai­pė­dos“ re­dak­ci­ja, Nau­jo­jo So­do g. 1A, „K cent­ ras“, Klai­pė­da. Spal­vin­giau­sių dar­be­lių au­to­rius gaus 2 kvie­ti­mus į Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro spek­tak­lį „Ver­pa­lų pa­sa­kos“, ku­ris vyks ba­lan­džio 28 d.

Užduočių labirintas

ANT ŽEMĖS, MATO –

GULI. OP IR UŽŠOKO. TUPI ANT

, MATO –

TUPI

ANT

ŠALIA. OP IR UŽŠOKO.

, MATO –

OP IR UŽŠOKO. TUPI UŽŠOKO. TUPI

STOVI. ANT

ANT

,, MATO –

, MATO –

OP IR UŽŠOKO. TUPI ŠALIA. OP IR UŽŠOKO. TUPI

PASTATYTA.

ANT

MATO –

, MATO –

MEDYJE, MATO –

GRAŽUS. OP IR UŽŠOKO. TUPI MATO –

ŠALIA. OP IR

ANT STOGO,

YRA. OP IR UŽŠOKO. TUPI

ANT KAMINO,

PLAUKIA. OP IR UŽŠOKO. TUPI

ANT DEBESIES, MATO – OP IR UŽŠOKO. TUPI MATO –

IŠLINDO.

ANT MĖNULIO.

LINGUOJASI. OP IR UŽŠOKO.

LINGUOJASI

1. SURASK 5 SKIRTUMUS TARP MERGYČIŲ DVYNUKIŲ IR 8 SKIRTUMUS TARP BERNIUKŲ DVYNUKŲ. 2. PIEŠTUKU VESK LABIRINTO TAKAIS IR SUŽINOK, KAS, KĄ ĮSIMYLĖJO. TEISINGUS KELIUS NUSPALVINK RAUDONAI.

ANT ŽVAIGŽDELĖS

IR GALVOJA:

AŠ DANGAUS KATĖ. ŠKAC, PAMAIVA!

KATĖ,

STALAS,

KAMINAS,

AKMUO,

TVORA,

DEBESĖLIS,

KELMAS,

MEDIS,

MĖNULIS,

KĖDĖ,

STOGAS,

ŽVAIGŽDELĖ.

SUSIPAŽINKIME, MES – RAIDĖS! JO, JO, JO. TEISINGAI SUPRATAI, AŠ – J RAIDĖ. KU KŪ, PAŽINAI MANE? NAGI, IŠTARKIM KARTU – K! LA LAI, LA LAI – DAINUOJA VAIKAI, O MANO VARDAS PAPRASTAS – L.

Piešti paprasta

SAPNAVAU ŽYDINČIĄ PIEVĄ. PADĖKITE IŠSIPILDYTI SAPNUI – NUPIEŠKITE ŽIEDELIUS. DĖKOJU.

Orai

Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, žymesnių kritulių nežadama. Temperatūra kils iki 2–6 laipsnių šilumos. Sekmadienio dieną daug kur nedideli krituliai. Naktį šals iki 2–9 laipsnių, dieną prognozuojama 2–5 laipsnių šiluma.

Šiandien, balandžio 6 d.

+2

+3

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+3

Šiauliai

Klaipėda

+2

Panevėžys

+2

Utena

+2

5.54 19.23 13.29

96-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 269 dienos. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+2

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +5 Brazilija +27 Briuselis +7 Dublinas +8 Kairas +30 Keiptaunas +22 Kopenhaga +6

kokteilis

Londonas +9 Madridas +12 Maskva +5 Minskas +2 Niujorkas +10 Oslas +6 Paryžius +7 Pekinas +13

Praha +4 Ryga +2 Roma +18 Sidnėjus +24 Talinas +2 Tel Avivas +23 Tokijas +18 Varšuva +3

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

+3

+1

-1

5

0

+3

+1

+1

7

Dvi­ra­čiai vai­duok­liai

„Pas­ta­ty­da­mi pa­mink­lą, mes ti­ki­mės, kad tai pri­vers su­si­mąs­ty­ti va­žiuo­jan­ čiuo­sius – dvi­ra­ti­nin­kus ir vai­ruo­to­jus, kad ke­liuo­se rei­kia gerb­ti vie­ni ki­tus, bū­t i at­sar­g iems“, – sa­kė su­ma­ny­to­jas Pat­ric­kas van der Tui­nas.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Šal­tas pa­va­sa­ris itin er­zi­na dvi­ra­ti­nin­ kus, ku­rie vis dar tu­ri tū­no­ti na­mie. Čes­ka (praė­ju­siais me­tais Lie­tu­vo­je žu­vo per 30 dvi­ra­ti­nin­kų. Bū­ki­te at­sar­gūs)

pirmadienį

+1

+2

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

Vardai Celestinas, Dangira, Dagnė, Daugirutis, Gerardas, Izolda, Sikstas, Vilimas, Žintautė.

balandžio 6-ąją

rytoj

Įvai­riau­siuo­se pa­sau­lio mies­tuo­se – nuo Mek­si­kos iki Aust­ra­li­jos, nuo Hel­sin­kio iki Keip­tau­no – ga­li­ma pa­ma­ty­ti bal­tus dvi­ra­čius, sto­vin­čius ne­ti­kė­to­se vie­to­se. Tai va­di­na­mie­ji dvi­ra­čiai vai­duok­liai, sta­to­mi dvi­ra­ti­nin­kų ke­liau­to­jų žū­čių vie­to­se tam, kad per­spė­tų tu­ris­tus bū­ ti at­sar­gius. Pir­m ie­ji me­ta­l i­n iai žir­ge­l iai, nu­da­ž y­ ti bal­tai, bu­vo 2003-iai­siais Sent Lui­ se (JAV). Tei­gia­ma, kad šiuo me­tu sa­ vo­tiš­k i pa­mink­lai sta­to­mi 150 pa­sau­ lio mies­tų. Va­kar dvi­ra­čiai bu­vo pri­tvir­tin­ti ir Klai­ pė­do­je. Vie­no šal­ti­nio duo­me­ni­mis, jų uos­ta­mies­ty­je bu­vo aš­tuo­ni, pa­gal ki­to – de­šimt, pa­gal tre­čio – ke­tu­rio­li­ka. Sau­ gaus eis­mo die­nos, ku­ri bus šian­dien, pro­ga bal­tos trans­por­to prie­mo­nės bu­ vo pa­sta­ty­tos ir Vil­niu­je bei Kau­ne. Idė­jos au­to­riai tvir­ti­na, kad dvi­ra­ti­nin­ kams ir tu­r is­tams daž­nai ten­ka va­ žiuo­ti ne­sau­gio­mis gat­vė­mis, ri­zi­kuo­ jant sa­vo gy­vy­be, to­dėl bet ku­rią aki­ mir­ką ga­li nu­ken­tė­ti.

+2

+2

0

0

6

1483 m. gi­mė ita­lų dai­ li­nin­kas bei ar­chi­tek­tas Ra­fael­lo San­z io (Ra­fae­ lis). Mi­rė 1520 m. 1580 m. že­mės dre­bė­ji­ mas smar­k iai nu­n io­ko­ jo Šv. Pau­l iaus ka­ted­rą Lon­do­ne. 1789 m. pir­muo­ju JAV pre­z i­d en­t u iš­r ink­t as Geor­ge Was­hing­ton. 1814 m. Pran­cū­zi­jos im­ pe­ra­to­r ius Na­po­leo­nas bu­vo pri­vers­tas at­si­sa­ ky­ti sos­to.

1944 m. gi­mė fi­lo­lo­gė, po­l i­t i­kė, vi­s uo­me­nės vei­kė­ja Ma­ri­ja Auš­ri­nė Pa­vi­lio­nie­nė.

1962 m. ru­sų laik­raš­t is „Prav­da“ įspė­jo jau­nuo­ lius apie tvis­to ža­lą. 1971 m. Niu­jor­ke (JAV) mi­rė ru­s ų kom­p o­z i­to­ rius Igo­ris Stra­vins­kis. 2011 m. Gru­z i­jos po­l i­ci­ ja suė­mė 75-erių mo­te­r į, ku­r i vie­na pa­t i nu­t rau­kė in­ter­ne­to ry­šį ne tik vi­so­ je Gru­zi­jo­je, bet ir kai­my­ ni­nė­je Ar­mė­ni­jo­je. Ieš­ko­ da­ma me­ta­lo lau­žo pen­si­ nin­kė rau­sė­si že­mė­je ir pa­ žei­dė ten gu­lė­ju­sį per Gru­ zi­ją į Ar­mė­ni­ją ei­nan­tį op­ ti­nį ka­be­lį.

Pa­va­sa­ris į pajūrį at­ke­liau­ja ne­no­riai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į pa­jū­rį pa­ga­liau pra­dės bels­tis il­ gai lauk­tas pa­va­sa­ris. Šil­tes­ni orai nu­ma­to­mi ki­tos sa­vai­tės pa­bai­go­ je, ta­čiau kri­tu­lių ir vė­jo ne­pa­vyks iš­veng­ti.

Sa­vait­ga­lį bus ma­žai de­be­suo­ta. Kri­tu­lių ne­nu­ma­to­ma. Pūs šiau­rės va­ka­rų, piet­ry­čių vė­jai. Jų grei­tis sieks 4–9 met­rus per se­kun­dę. Die­no­mis oro tem­pe­ra­tū­ra sieks 0–3 laips­nius ši­lu­mos, nak­ti­mis – 1–4 laips­nius šal­čio. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je iš­liks pa­ na­šūs orai. Pir­ma­die­nį, ant­ra­die­nį ir tre­čia­die­nį bus ne­pas­to­viai de­ be­suo­ta. Kri­tu­lių ne­nu­ma­to­ma. Pūs va­ka­rų, šiau­rės va­ka­rų vė­jai. Jų grei­tis sieks 4–9 met­rus per se­ kun­dę. Prog­no­zuo­ja­ma, jog bus laips­niu šil­čiau. Oro tem­pe­ra­tū­ra die­no­mis sieks 1–4 laips­nius ši­lu­mos, nak­ti­ mis ter­mo­met­ro stul­pe­lis nu­kris iki 0–3 laips­nių šal­čio. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­ riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio tei­ gi­mu, di­des­nės ši­lu­mos su­lauk­ si­me sa­vai­tės pa­bai­go­je, ta­čiau neiš­veng­si­me kri­tu­lių.

Ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį bus de­be­suo­ti orai. Penk­ta­die­nį nu­ma­ to­ma šlapd­ri­ba, pe­rei­nan­ti į lie­tų. Sus­tip­rės pie­tų, piet­ry­čių vė­jai. Jų grei­tis sieks 7–12 met­rų per se­ kun­dę. Ket­vir­ta­die­nio ir penk­ta­die­nio nak­ti­mis jau vy­raus tei­gia­ma oro tem­pe­ra­tū­ra – 0–3 laips­niai ši­lu­ mos. Die­no­mis ter­mo­met­ro stul­pe­ lis pa­kils iki 5–8 laips­nių ši­lu­mos.

At­ši­li­mas: ki­tos sa­vai­tės pa­bai­go­je nu­ma­to­mi šil­tes­ni orai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.