2013-04-11 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, balandĹžio 11, 2013

www.kl.lt

82 (19 685)

10 82AC6?A.162;6@ /. 9.;1 6<

turtas

?RQNXa\_Vb`

9bXN` :VX[RcVĂ˜Vb` ab_aN`-QVR[N Ya

BalandĹžio sniego

Lukas Miknevi

Len­ki­ja su­si­skal­dĹžiu­si pa­mi­nÄ—­jo pre­zi­den­to L.Kac­zyĹ„s­kio Şō­ties tre­Ä?iÄ…­sias me­ti­nes.

Pa­ma­rio gy­ven­to­jai ti­ki­si ra­maus po­tvy­nio.

Aktualijos 5p.

Drau­di­kai pra­kei­kÄ— pa­va­sa­rio snie­gÄ….

Ä?ius

Ĺ iĹł metĹł balandis draudimo verslui tapo tikru iĹĄban dymu. TurbĹŤt dar nÄ—ra buvÄ™, kad ÄŻpusÄ—jus pavasariui tektĹł atly ginti ĹĄimtatĹŤkstantinius sniego padarytus nuostolius. Pavasario netikÄ— tu

kaina

DosnumÄ… parod ne visos ÄŻmonÄ—s Ä—

Ne visĹł ÄŻmoniĹł, ku riĹł valdybos pasta ruoju metu sprendÄ—, kaip panaudoti per nai uĹždirbtus pinigus, akcininkai bus pradĹžiuginti dividen dais. Vienos bend rovÄ—s pelnÄ… ketina skir ti investicijoms, ki tos, kaip pastebi anali tikai, apskritai ne linksta dalytis su smulkiai siais akcininkais.

mai

VisÄ… ĹžiemÄ… neturÄ—jÄ™ apie pastatĹł stogus, praneĹĄimĹł ÄŻgriuvusius dÄ—l sniego dangos svorio, ĹĄÄŻ mÄ—nesÄŻ draudikai tokius klientĹł skambuÄ?ius ďŹ ksuoja ĹĄim tais, o vieĹĄojoje erdvÄ—je sklan dantys juokeliai apie penktÄ…jÄŻ Ĺžiemos landÄŻ nelabai juokin mÄ—nesÄŻ bagi. „Šis balandis ypa tingas tuo, kad jis tapo penktuoju Ĺžiemos mÄ—neď Ž SkaiÄ?iai: cV Q siu. O ĹĄÄŻ, penktÄ…jÄŻ, b aV[Ă› `[VR T\ `YĂ›TV\ Ĺžie ]N `aN aNZ` ]N QN pirmÄ… kartÄ… ĹĄiÄ… ĹžiemÄ… mos mÄ—nesÄŻ # “ YVaĂş _\ ZN N YN `VR XVN me tokÄŻ reiĹĄkinÄŻ kaip registravo4V[ aN _\ 9b X\ R c V Ă˜VNb` /39 [b\ sniego slÄ—gio ku a_ Ĺžala“, – savaitraĹĄ riais atvejais snie go dangos pa- keis Ä?iui Lukas Miknevi ti Ĺžiemines padangas rovÄ—s „Lietuvos drau teigÄ— bend- daroma Ĺžala gali siek Ä?ius ti ir 4000 li- mis, vasarinÄ—dimas“ Gy- tĹł, l.miknevicius@d vestuoja. Pavyzd ventojĹł turto drau o balandÄŻ spustelÄ— o apgadinami daĹž iena.lt Ĺžiui, „GrigiĹĄkÄ—s“ jus ĹĄaltukui dimo skyriaus niausiai se- ir ke dividendams skiria nesniĹł ĹŤkiniĹł lius padengus ledui vadovas Andrius ne pastatĹł stogai, Gimbic vairuototai greiÄ?iau simbo didelÄ™ sumÄ…, jai su vasarinÄ—mis Planuoja investi dengti ĹĄiferio lakĹĄ Pasak jo, sniego slÄ—gio kas. cijas padangomis palinis veiksmas, tais. Ĺžala ďŹ ktaÄ?iau ĹĄios ÄŻmonÄ—s tyrÄ— apie penktadalÄŻ Pasak bendrovÄ—s „Raginame gyven suojama tada, kai investicijos la„Fi daugiau nuoper parÄ… iĹĄkrinta tojus valyti sto Management“ fondĹł nasta Asset bai didelÄ—s. PinigĹł stogus ir dauĹžyti liĹł nei ÄŻprastÄ… balandÄŻ. 20 mm krituliĹł ir plÄ—trai reikia ir per naktÄŻ besivaldytojo Vai- „Li sniego doto RĹŤko, vienos Vertiname ĹĄiÄ… ĹžiemÄ… nui Agro Group“, didÄ—ja 20 centimetrĹł. storis pa- formuojanÄ?ius varvek ÄŻmonÄ—s akcinin– vardijo ekskaip sunkiÄ… lius, nes BĹŤtent taip kelia pertas. kus ĹĄiemet maloniai atsitiko didĹžiojoje pavojĹł tiek ĹžmonÄ—ms, tai ir esame apskaiÄ?iavÄ™, kad nustebino, kiLietuvos dalydÄ—l totiek kiĹł sunkiĹł tos nuvylÄ—, bet ap ĹŤkiniuose pastatuo je praÄ—jusÄŻ savaitgalÄŻ. ĹžiemĹł nuostoliai skritai bendroviĹł, se esanÄ?iam ga „Šiuo metu tur iĹĄaukurios bent dalÄŻ maĹždaug 2–3 mln. esame registravÄ™ tui, transporto prie Vaidotas RĹŤkas: pelno apie litĹł, palymonÄ—ms bei gin paskirti dividendams, nusprendÄ— ti su tuo, kokios Ĺžie praneĹĄimĹł apie dÄ—l 100 klientĹł gyvuliams“, – sakÄ— mos A.Gim yra sniego ÄŻlĹŤĹžudaugiau. bĹŤda bickas. prieĹĄ ke Tiesa, ne visĹł ÄŻmo sius stogus, pastatĹł letÄ… metĹłâ€œ, – skai vo Dividendai labai niĹł, kurios nukonstrukcijas, Sun Ä?iavo A.Gimbickas. sprendÄ— dividendĹł klientams ĹĄiai Ĺžalai ku ir vairuotojams nemokÄ—ti arba atlyginti rezermaĹži ne todÄ—l, kad juos mokÄ—ti labai BalandĹžio pirmo Pasak jo, po praÄ—ju vavome beveik 150 ne mis di sio delius, akcitĹŤkst. litĹł. Progsnie savaitÄ—mis savait ninkai turÄ—tĹł labai keliuose, ypaÄ? rajo nozuojame, kad ĹĄis ÄŻmonÄ— neturi lÄ—ĹĄĹł, galio praneĹĄimĹł apie gingo iĹĄgyventi. Anot niniuo skai eismo rinkĹł analitikĹł, did iĹĄaugs“, – sakÄ— A.Gim Ä?ius dar kiek sÄ…lygos vis dar sudÄ—tin se, eismo ÄŻvykiuose apgadintas o todÄ—l, kad neno Ĺžioji tokiĹł ÄŻmotrans gos. Pasak prie bickas. niĹł dalis pelnÄ… pla draudikĹł, tai taip mones ir vairuotojĹł porto ri nuo pat didina gyja patirtus dalytis su smulkiainuosto rai ir investicijoms, skirti plÄ—tventojĹł nuostolius. Stogus reikia va lyti o tai reiĹĄkia, „ĎvykiĹł daĹž- daug lius skaiÄ?ius ĹŤgtelÄ—jo maĹžkad akcininkai di nio poĹžiĹŤriu pasta „Lietuvos draudi penktadaliu. Paste siais akcininkais. desnio uĹždarbio rieji treji metai mo“ skaiÄ?iavibima, kad pavasarÄŻ daugiau gali tikÄ—tis ateityje. tikrai pasiĹžymi sun mu, vidutinÄ— snie sia eismo ÄŻvykiĹł kio go slÄ—gio Ĺžala mis. PavyzdĹžiui, pra mis Ĺžiemo- nutinka rytais, nes „Nors sunkmetis po apĹžiĹŤrĹł, atnau dienomis saubaigÄ—si, o daÄ—jusiais metais jintais lÄ— tirpdo sniegÄ…, o lies ÄŻmoniĹł pelnas nimis, siekia 1600–2000 duome- jau kovo pabaigoje turÄ— naktimis spusiĹĄaugo, tai nejome sausÄ… telÄ— litĹł. Kai keliĹł dangÄ… reiĹĄkia, kad akcinin BendrovÄ— „GrigiĹĄkÄ—s“, jantis ĹĄaltukas ir vairuotojai skubÄ— kai naudÄ… pajus pernai uĹžjo dens suformuo iĹĄ tirpsmo vandirbusi 8,481 mln. iĹĄ karto. Netgi saky ja plikledÄŻ. litĹł grynojo audiÄ?iau,

metais buvo daugiau kad krizÄ—s tuoto pelno, akcinin kams siĹŤlys iĹĄdividendus. Be to, noro mokÄ—ti mokÄ—ti 1,2 mln. litĹł dividendĹł, arba ÄŻmonÄ—s, kurios 2 centus uĹž akcijÄ…. turÄ—jo skolĹł, uĹždirb 1,2 tus pinigus per videndĹł „GrigiĹĄkÄ—s“ mln. litĹł dikrizÄ™ skyrÄ— joms grÄ…Ĺžinti, o dabar iĹĄmokÄ—jo ir 2010–2012 m. visi Ĺžvalgosi ÄŻ inves tici ja plÄ—tros projektus“, jas, planuoÄ?iui aiĹĄkino V.RĹŤkas. – savaitraĹĄ- Pienininkai nenud Ĺžiugino Paklaustas, kuriĹł „Kai kurios ÄŻmonÄ—s ÄŻmoniĹł dividennieko neiĹĄ- dai moka akcininkams, investuotojus la taÄ?iau daug inbiausiai nudĹžiugino, o kuriĹł nuvylÄ—, V.RĹŤkas

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 12p.

' # " !" "" ! !$!- - & ! '! " - ,# ! - , + * # !$ +! ! " ' ', ' ' ! " ) * ! % ,

" " ! ! #* ( + ! * " ! " * - ! ! ! ! "

Klai­pÄ—­da – sÄ—k­mÄ—s mies­tas Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­bos na­riai jau nuÄ—­jo pu­sÄ™ ĹĄios ket­ ve­rius me­tus truk­ sian­Ä?ios ka­den­ci­ jos ke­lio. Ry­toj su­ kan­ka ir dve­ji me­ tai, kai me­ru bu­vo iť­rink­tas Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. In­ ter­viu dien­rať­Ä?iui „Klai­pÄ—­da“ jis ne­slÄ—­ pÄ— sa­vo ver­ti­ni­mĹł apie pa­sie­ki­mus ir ne­sÄ—k­mes, taip pat pra­si­ta­rÄ— apie gal­ bĹŤt bō­si­mus kar­je­ ros vin­gius.

PradÄ—jo ruoĹĄti dir vÄ… pluoĹĄtinÄ—ms ka napÄ—ms

Kaina 1,30 Lt

Seimo Kaimo rei kalĹł komitetas (KRK) vakar pri tarÄ— teisÄ—s aktĹł projektams, ku riais bĹŤtĹł ÄŻteisintas pluoĹĄtiniĹł ka napiĹł auginimas Lietuvoje.

Organizacija „TÄ—vai prieĹĄ narkotikus“, NacionalinÄ— tabako ir alkoholio kontrolÄ—s koalicija, dvasininkijos atstovai siĹŤlÄ— stabdyti projektĹł svarstymÄ…, ta teto nariai siĹŤlymus Ä?iau komiatmetÄ— argumentuodami, kad ÄŻteisinti pluoĹĄtines kanapes reika lauja ES teisÄ—.

„Lai­vĹł pa­sau­ly­je kaip bu­vo per daug pri­sta­ty­ta, taip ir iť­lie­ka.“ „Li­mar­ko“ kom­pa­ni­jos va­do­vas Vy­tau­tas Lyg­nu­ga­ris ÄŻvar­dijo dar vie­nÄ… kri­zÄ—s prie­Şas­tÄŻ lai­vy­bo­je.

9p.

Ĺ˝vy­ro kar­je­re – keis­ta mir­tis Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Ĺ˝y­maus or­ni­to­lo­go Vy­tau­to Pa­rei­ gio gy­vy­bÄ™ pra­Şu­dÄ— be­ri­bÄ— aist­ra mÄ—gs­ta­mam dar­bui. Nors ÄŻta­ria­ma, kad vy­ras Ĺžu­vo no­rÄ—­da­mas tra­piu le­du priei­ti ar­Ä?iau prie spar­nuo­Ä?iĹł, ta­Ä?iau tik­ro­ji mir­ties prie­Şas­tis lie­ ka neį­min­ta mÄŻs­lÄ—. Ne­su­lau­kÄ— grįŞ­tan­Ä?io

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Po­li­ti­kams – ať­tuo­ne­tas

– Kaip ver­ti­na­te ir sa­vo, ir mies­ to ta­ry­bos dve­jĹł me­tĹł dar­bÄ…? – Bō­Ä?iau ne­tei­sus, jei sa­ky­Ä?iau, kad tie me­tai bu­vo leng­vi. To­kio in­ten­ sy­vaus ir ku­pi­no pa­Ä?ios ÄŻvai­riau­sios veik­los lai­ko­tar­pio sa­vo gy­ve­ni­me ne­pa­me­nu.

4

„„Ďtam­pa: V.Grub­liaus­kas dve­jus sa­vo ka­den­ci­jos me­tus va­di­no ne­leng­vais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Paukť­Ä?iĹł ste­bÄ—­to­jo 57 me­tĹł V.Pa­ rei­gio kō­nas tre­Ä?ia­die­nio nak­tÄŻ bu­ vo ap­tik­tas Ket­ver­giuo­se esan­Ä?ia­ me Ĺžvy­ro kar­je­re. Pa­na­ťu, kad su­te­mus ne­su­lau­kÄ™ na­mo grįŞ­tan­Ä?io vy­ro na­miť­kiai su­si­ruo­ťÄ— jo ieť­ko­ti. Tik nak­tÄŻ pa­vy­ko ap­tik­ti jo au­to­ mo­bi­lÄŻ, o vÄ—­liau ir vie­tÄ…, kur po V.Pa­ rei­gio ko­jo­mis ÄŻlō­Şo le­das. Vei­kiau­ siai jo pa­gal­bos ĹĄauks­mo nie­kas neiť­gir­do.

8

Il­sÄ—­tis prie jō­ros bus bran­giau Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Klai­pÄ—­die­Ä?iĹł ir poil­siau­to­jĹł lau­kia ne vi­sai ma­lo­nios nau­jo­vÄ—s. Rei­kÄ—s mo­kÄ—­ti ne tik di­des­nÄ™ rink­lia­vÄ… uĹž au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… pa­jō­rio zo­ no­je, bet ir di­des­nÄ—­je te­ri­to­ri­jo­je – ap­mo­kes­tin­tos vi­sos gy­ven­vie­Ä?iĹł, esan­Ä?iĹł prie jō­ros, gat­vÄ—s. Vie­na va­lan­da – li­tas

Rink­lia­va uĹž au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… va­di­na­mo­jo­je Ĺža­lio­jo­je pa­jō­rio zo­ no­je Klai­pÄ—­do­je ren­ka­ma nuo ge­ gu­ŞÄ—s 1-osios iki rug­sÄ—­jo 15 die­nos.

Mo­kes­tis uĹž pa­lik­tÄ… ma­ťi­nÄ… jo­je va­ sa­ros se­zo­no me­tu ren­ka­mas kas­ dien nuo 8 iki 20 val. Nuo ĹĄio se­ zo­no ma­ťi­nĹł sto­vÄ—­ji­mas pa­jō­rio zo­no­je kai­nuos bran­giau. Su­mo­kÄ—­jus li­tÄ…, au­to­mo­bi­lÄŻ ga­li­ ma pa­lik­ti va­lan­dai. Anks­Ä?iau uĹž to­kÄŻ mo­kes­tÄŻ ma­ťi­ na ga­lÄ—­jo sto­vÄ—­ti il­giau – pu­sant­ ros va­lan­dos. „Žmo­nÄ—s pai­nio­da­vo­si dÄ—l to­ kio ÄŻkai­nio. TodÄ—l jÄŻ pa­kei­tÄ—­me. Au­gi­mas nÄ—­ra di­de­lis“, – tvir­ti­ no Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Trans­ por­to sky­riaus ve­dÄ—­jas Ri­man­tas Moc­kus.

Ap­mo­kes­ti­no ir gat­ves

ÄŽ pa­plō­di­mius at­vy­ku­siems Ĺžmo­ nÄ—ms, ku­rie anks­Ä?iau siek­da­mi su­ tau­py­ti ir ne­mo­kÄ—­ti rink­lia­vos uĹž ma­ťi­nĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… pa­lik­da­vo ma­ťi­ nas gat­vÄ—­se, miť­ko pa­ťo­nÄ—­je, teks keis­ti ÄŻpro­Ä?ius. Nuo ĹĄio se­zo­no uĹž au­to­mo­bi­ liĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… rei­kÄ—s mo­kÄ—­ti vi­so­ je va­di­na­mo­jo­je Ĺža­lio­jo­je zo­no­je: Pir­mo­sios ir Ant­ro­sios Meln­ra­ gÄ—s gat­vÄ—­se, vi­so­se pa­plō­di­miĹł priei­go­se esan­Ä?io­se maĹĄinĹł sto­ vÄ—jimo aikť­te­lÄ—­se, Pa­ma­rio gat­ vÄ—­je iki sto­vyk­la­vie­tÄ—s „Žu­vÄ—d­ra“.

2

„„Star­tas: rink­lia­va uĹž ma­ťi­nĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… KlaipÄ—dos pa­jō­ry­je bus pra­dÄ—­

ta rink­ti nuo ge­gu­ŞÄ—s 1 die­nos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

KETVIRTADIENIS, balandžio 11, 2013

miestas

Gy­dy­to­jai ga­lės var­žy­tis dėl po­stų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pre­ten­den­tai, no­rin­tys va­do­vau­ti trims di­džiau­sioms uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bei pa­val­džioms gy­dy­ mo įstai­goms, jau ga­li ruoš­ti do­ku­ men­tus – ki­tą sa­vai­tę pla­nuo­ja­ma pa­skelb­ti kon­kur­sus vy­riau­sių­jų gy­dy­to­jų pa­rei­goms užim­ti. Pri­va­lo at­leis­ti

Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų va­do­ vai, ku­rie šias pa­rei­gas ei­na il­giau nei 10 me­tų, nuo šių me­tų lie­pos 1 die­nos tu­ri bū­ti at­leis­ti. To­kia nuo­ sta­ta įtvir­tin­ta dar per­nai įsi­ga­lio­ ju­sia­me Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ gų įsta­ty­me. To­dėl nuo ba­lan­džio pra­džios svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų stei­gė­ jai pri­va­lė­jo pra­dė­ti kon­kur­sų or­ga­ ni­za­vi­mo pro­ce­dū­ras. „Įs­ta­ty­mo lai­ko­mės, pro­ce­dū­ros pra­dė­tos – tiks­li­na­me svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­tų, vy­riau­ sių­jų gy­dy­to­jų pa­rei­gy­bių ap­ra­šy­ mus. Ki­tą sa­vai­tę, ma­nau, tik­rai pa­skelb­si­me ir kon­kur­sus šioms

Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų va­do­vai, ku­rie šias pa­rei­gas ei­na il­ giau nei 10 me­tų, nuo šių me­tų lie­pos 1 die­ nos tu­ri bū­ti at­leis­ti.

pa­rei­goms užim­ti“, – tei­gė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Per­so­na­lo sky­ riaus ve­dė­ja Jo­li­ta Gri­gai­tie­nė. Kon­kur­suo­se bus ieš­ko­ma tri­jų uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bei pa­val­ džių gy­dy­mo įstai­gų va­do­vų, nes da­bar­ti­niai šias pa­rei­gas ei­na jau il­giau nei 10 me­tų. Tik­rins STT

Sa­vi­val­dy­bė pa­skelbs kon­kur­sus Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ ni­nės, Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės ir Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros

cent­ro vy­riau­sių­jų gy­dy­to­jų pa­ rei­goms užim­ti. Da­bar­ti­niai šių įstai­gų va­do­ vai – Vin­sas Ja­nu­šo­nis, Klau­di­ ja Bo­bians­kie­nė, Lo­re­ta Venc­kie­nė anks­čiau „Klai­pė­dai“ yra tei­gę, kad tik ta­da, kai bus pa­skelb­ti kon­kur­ sai, ap­si­spręs, ar juo­se da­ly­vau­ti ir siek­ti to­liau va­do­vau­ti įstai­goms. „Iš­rink­ti li­go­ni­nių ir svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro va­do­vus tik­rai su­spė­si­me, nes pre­ten­den­tų do­ ku­men­tus prii­mi­nė­si­me dvi sa­vai­ tes. Va­di­na­si, lai­ko tik­rai už­teks“, – pa­brė­žė J.Gri­gai­tie­nė. Kon­kur­sai vy­riau­sių­jų gy­dy­to­jų pa­rei­goms užim­ti tu­ri įvyk­ti bent jau iki bir­že­lio vi­du­rio, nes jų lai­ mė­to­jų re­pu­ta­ci­ją pri­va­lo­mai dar apie dvi sa­vai­tes tik­ri­na Spe­cia­ lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba. Kon­kur­sus lai­mė­ję vy­riau­sie­ji gy­dy­to­jai dar­bą tu­ri pra­dė­ti lie­pos 1 die­ną. Su jais bus su­da­ro­mos ter­ mi­nuo­tos pen­ke­rių me­tų su­tar­tys. Mi­nis­te­ri­ja – pir­mes­nė

Klai­pė­do­je yra ir dvi Svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­jai pa­val­džios gy­ dy­mo įstai­gos – Klai­pė­dos jū­ri­ nin­kų li­go­ni­nė ir Res­pub­li­ki­nė Klai­pė­dos li­go­ni­nė, ku­rios va­do­ vai Jo­nas Są­ly­ga ir Ro­mal­das Sa­ ka­laus­kas taip pat dir­ba il­giau nei 10 me­tų. Kon­kur­sai šių įstai­gų vy­riau­sių­jų gy­dy­to­jų pa­rei­goms užim­ti jau pa­ skelb­ti – pre­ten­den­tų do­ku­men­tai prii­ma­mi iki ba­lan­džio 29 die­nos. Per sa­vai­tę dar tu­ri paaiš­kė­ti ir tai, ar Sei­mas nu­spręs kreip­tis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą, kad jis išaiš­ kin­tų, ar ka­den­ci­jų truk­mės nu­sta­ ty­mas vy­riau­sie­siems gy­dy­to­jams ne­prieš­ta­rau­ja pa­grin­di­niam ša­lies įsta­ty­mui. Jei dau­gu­ma par­la­men­ta­rų nu­ tars, jog rei­kia kreip­tis į Kons­ti­tu­ ci­nį Teis­mą, įsta­ty­mo, dėl ku­rio il­ ga­me­čiai vy­riau­sie­ji gy­dy­to­jai tu­ri bū­ti at­leis­ti iš pa­rei­gų, ga­lio­ji­mas bus su­stab­dy­tas. „Jei taip nu­tiks, tuo­met mes ne­ bes­kelb­si­me kon­kur­sų. Ne­ma­tau jo­kios pro­ble­mos“, – tei­gė J.Gri­ gai­tie­nė.

Dar­bai: per­nai Lie­pų gat­vė­je bu­vo iš­kirs­tas 21 me­dis, šie­met jų bus pa­ša­lin­ ta dar 60.

Vėl riau­mos pjūk­lai Lie­pų gat­vė­je ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis bus pra­dė­ti kirs­ti se­ni me­džiai. Vie­to­je jų bus pa­so­din­tos jau­nos lie­pos. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lie­pų gat­vės me­džių kir­ti­mo ir at­ so­di­ni­mo pro­jek­to ant­ras eta­pas pra­si­dės jau šią sa­vai­tę. Jo me­tu bus pa­ša­lin­ta 60 la­puo­čių, o vie­ to­je jų at­so­din­tos 65 olan­diš­kos lie­pos. Pen­kios jų bus pa­so­din­tos to­se vie­to­se, kur se­ni, aud­rų neat­lai­kę me­džiai pa­ša­lin­ti kiek anks­čiau. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­jos Ire­nos Ša­ka­lie­nės, olan­diš­kos lie­ pos jau au­ga Lie­pų, Tur­gaus ir Til­ tų gat­vė­se. „Šios lie­pos pri­tai­ky­tos mies­tui. Jos neu­žau­ga aukš­tos, neiš­si­ke­ro­ja ša­kos, jų la­pi­ja ne­di­de­lė“, – pa­sa­ ko­jo I.Ša­ka­lie­nė.

rei­goms užim­ti ti­ki­ma­si su­lauk­ti ne­ma­žai pre­ten­den­tų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Vie­no to­kio me­de­lio kai­na sie­kia 737 li­tus. Iš vi­so ant­ro eta­po dar­bai kai­nuos 80 tūkst. li­tų. Įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ di­ rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas pa­ tvir­ti­no, jog au­ga­li­jos at­nau­ji­ni­mo dar­bai Lie­pų gat­vė­je pra­si­dės dar šią sa­vai­tę. Pir­miau­sia bus ker­ta­ mi se­ni me­džiai. „Ge­riau­sia mums šiuos dar­bus vyk­dy­ti sa­vait­ga­lį, kai ma­žiau ma­ ši­nų. Me­džius iš­kir­si­me grei­tai – per 2–3 die­nas. Dau­giau pro­ble­mų kils rau­nant kel­mus. Rei­kia su­lauk­ ti, kol iš že­mės pa­si­trauks pa­ša­las. Prob­le­mų ke­lia ir tai, kad po se­nų me­džių šak­ni­mis ei­na ka­be­liai“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas. Pa­sak G.Va­la­ši­no, ne­pai­sant truk­džių, dar­bus rei­kia at­lik­ti grei­tai, kol nė­ra iš­spro­gę me­džių

pum­pu­rai. Pla­nuo­ja­ma, kad dar­ bai truks 2–3 sa­vai­tes. Per­nai ru­de­nį vy­ko pir­ma­sis Lie­ pų gat­vės me­džių kir­ti­mo ir at­so­ di­ni­mo pro­jek­to eta­pas. Jo me­ tu bu­vo pa­ša­lin­tas ir at­so­din­tas 21 me­dis ruo­že nuo Ka­ro­so iki Her­ kaus Man­to gat­vių. Dar­bai kai­na­ vo 32 tūkst. li­tų. I.Ša­ka­lie­nė tvir­ti­no, jog nau­jai pa­so­din­ti me­de­liai po žie­mos bu­ vo ap­žiū­rė­ti. Vi­si jie pri­gi­jo. Se­nuo­sius Lie­pų gat­vės me­džius bu­vo nu­spręs­ta pa­ša­lin­ti eks­per­ tams nu­sta­čius, jog jie yra pa­veik­ti pu­vi­nio ir ke­lia grės­mę praei­viams bei žmo­nių tur­tui.

80

– tiek tūkst. li­tų kai­nuos ant­ro eta­po dar­bai.

Il­sė­tis prie jū­ros bus bran­giau Pa­s ak R.Moc­k aus, 1 neap­mo­kes­tin­tos tik tos vie­tos, ku­rios yra nuo­sa­vuo­se,

Įž­val­ga: kon­kur­suo­se uos­ta­mies­čio li­go­ni­nių vy­riau­sių­jų gy­dy­to­jų pa­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nuo­mo­ja­muo­se ar ki­tais pa­grin­dais val­do­muo­se že­mės skly­puo­se. Taip pat tuo­se, ku­r ie su­for­ muo­ti pa­gal pa­tvir­tin­tus te­ri­to­ ri­j ų pla­n a­v i­m o do­k u­m en­t us ir įre­gist­ruo­ti Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­re, bet ne­per­duo­ti nuo­sa­ vy­bėn, neiš­nuo­mo­ti ar ki­taip ne­ per­duo­ti nau­do­tis. Gy­ven­to­jai bei jų sve­čiai, ku­rie sta­to au­to­mo­bi­lius ar ža­da tai da­ ry­ti mo­ka­mo­se vie­to­se, ga­li įsi­gy­ ti lei­di­mus. Juos iš­duo­da mies­to sa­vi­val­dy­bė to­kia pat tvar­ka kaip ir gel­to­no­jo­je ar rau­do­no­jo­je zo­no­se. Lei­di­mas, ku­ris ga­lio­ja se­zo­ną, pir­mam au­to­mo­bi­liui kai­nuo­ja 5, ant­ram – 100 li­tų. „Dėl lei­di­mų pro­ble­mų ne­tu­ rė­tų kil­ti. Di­džio­ji da­lis pa­jū­rio zo­n os gy­ven­to­j ų tu­r i nuo­sa­v us skly­p us. Tiek sa­vo, tiek sve­č ių

au­to­mo­bi­lius jie lai­ko kie­muo­se. Yra ma­ž a da­l is gy­ven­to­j ų, prie ku­rių na­mų nė­ra pri­skir­ti ar iš­ nuo­mo­ti skly­pai. Ta da­lis gy­ven­ to­jų ga­li įsi­gy­ti lei­di­mus“, – tei­ gė R.Moc­kus. Abo­ne­men­tas – 50 li­tų

Šį se­zo­ną klai­pė­die­čiai bei mies­to sve­čiai ga­lės pa­si­nau­do­ti ir nau­jo­ ve – įsi­gy­ti mė­ne­si­nį abo­ne­men­tą. Jis at­sieis 50 li­tų. R.Moc­kaus tei­gi­mu, pa­sta­rie­ji la­biau tai­ko­mi vers­li­nin­kams, bet juos ga­lės įsi­gy­ti ir il­giau pa­jū­ry­je ža­dan­tys vie­šė­ti poil­siau­to­jai. „As­me­nys, ku­rie įsi­gis mė­ne­si­nį abo­ne­men­tą, ma­ši­nas ga­lės pa­lik­ ti vi­so­je ža­lio­jo­je zo­no­je. Vers­li­nin­ kams dar su­da­ry­ta ga­li­my­bė įsi­gy­ti lei­di­mą konk­re­čiai vie­tai ir ma­ši­ nai“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­jas. Pa­sak R.Moc­kaus, dėl lei­di­mų prieš mė­ne­sį bu­vo krei­pę­si du gy­ ven­to­jai. Juos rei­kia iš­siim­ti iki ge­ gu­žės 1 die­nos.

At­si­ras nau­jų sto­vos skai­tik­lių

Lei­di­mų sta­ty­ti ma­ši­nas neį­si­gi­ ję vai­ruo­to­jai rink­lia­vą tu­rės su­si­ mo­kė­ti sto­vos skai­tik­liuo­se. Kiek bus pa­sta­ty­ta pa­sta­rų­jų, kol kas neaiš­ku. „Dėl ga­lu­ti­nio skai­čiaus dar neap­sisp­ren­dė­me. Aiš­ku, kad sto­ vos skai­tik­liai kiek­vie­no­je gat­vė­ je įreng­ti ne­bus. Anks­čiau jie bu­vo tik aikš­te­lė­se“, – tvir­ti­no ve­dė­jas. Ta­čiau, pa­sak R.Moc­kaus, at­si­ skai­ty­ti už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą pa­jū­ rio zo­no­je bus ga­li­ma ir mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nu trum­pą­ja ži­nu­te. Šis bū­das vis la­biau po­pu­lia­rė­ja. As­me­nims, ku­rie ne­tu­rės lei­di­ mo sta­ty­ti ma­ši­nos pa­jū­rio zo­no­ je ir ku­rie ne­su­si­mo­kės rink­lia­vos, gre­sia nuo­bau­dos. Nuo ge­gu­žės 1 die­nos po­ky­čiai lau­kia pie­ti­nia­me bei šiau­ri­nia­me ra­ge. Rink­lia­va už ma­ši­nų sto­vė­ ji­mą čia bus ren­ka­ma il­ges­nį lai­ką kas­dien nuo 8 iki 22 val. Da­bar čia rink­lia­va ren­ka­ma nuo 8 iki 20 val.

3

KETVIRTADIENIS, balandžio 11, 2013

miestas Pro­jek­tuos ap­link­ke­lį

Bu­tų kai­nos ne­pa­ki­to

Teat­rui ieš­kos vie­tos

Va­kar tarp Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos ir „Kau­no til­tų“ pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis dėl Pa­lan­gos ap­link­ke­lio sta­ty­bų. Šie­met bus pra­dė­ti pro­jek­ta­vi­mo dar­bai, o sta­ty­bos star­tuos ki­tą­met. Pro­ jek­to ver­tė – 123,6 mln. li­tų. Vals­ ty­bė už at­lik­tus dar­bus bend­ro­ vei „Kau­nio til­tai“ tu­rės iš­si­mo­ kė­ti per 23 me­tus.

Klai­pė­do­je per mė­ne­sį bu­tų kai­ nos ne­pa­ki­to – ko­vą, kaip ir va­ sa­rį, kvad­ra­ti­nis met­ras bu­to plo­to vi­du­ti­niš­kai kai­na­vo 3 307 li­tus. Per me­tus – šių me­tų ko­ vą, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2012ųjų mė­ne­siu, bu­tų kai­nos Lie­tu­ vos did­mies­čiuo­se su­ma­žė­jo 1,6 pro­cen­to. Klai­pė­do­je per me­tus kai­nos su­men­ko 0,7 pro­c.

Klai­pė­dos mu­zi­ki­nis teat­ras tu­ rės iš­dyg­ti nau­jo­je vie­to­je. Taip kons­ta­ta­vo kul­tū­ros mi­nist­ras Ša­rū­nas Bi­ru­tis, priė­męs teat­ ro va­do­vus. Sut­var­ky­ti tik teat­ro išo­rę, pa­di­din­ti sa­lę ir už­ku­li­sius kai­nuo­tų apie 50 mln. li­tų. Š.Bi­ ru­tis ža­dė­jo su­si­tik­ti su Klai­pė­ dos val­džia ap­tar­ti ga­li­mas vie­ tas teat­ro sta­ty­boms.

Er­kės ruo­šia­si pa­va­sa­rio se­zo­nui Dėl už­si­tę­su­sios žie­ mos ir ne­pa­lan­kių oro są­ly­gų kol kas er­kės ne­ke­lia grės­ mės uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jams. Anot spe­cia­lis­tų, ak­ty­vios jos taps tuo­met, kai vi­du­ti­nė pa­ros oro tem­pe­ra­tū­ra su­šils iki 7 laips­nių.

Su­sir­gu­sių­jų nė­ra

Iš­tir­ti ne­spė­jo

Ar daug er­kių šie­met ir kiek iš jų yra pa­vo­jin­gos žmo­nėms, kol kas ne­ži­no­ma. Anot V.Peč­kaus­kie­nės, dėl ne­tin­ka­mų oro są­ly­gų – mi­ nu­si­nės tem­pe­ra­tū­ros nak­tį ir vis iš­kren­tan­čio snie­go – Klai­pė­dos

Mi­n ė­j i­m as. Šian­d ien Klai­p ė­do­j e ir Kre­t in­gos ra­jo­ne bus pa­m i­nė­ta Tarp­ tau­t i­nė kon­cent­ra­ci­jos sto­v yk­lų ka­l i­ nių iš­l ais­v i­n i­mo die­n a. Iš ry­to au­to­ bu­s u Ant­ro­j o pa­s au­l i­n io ka­ro ve­te­ ra­n ai bei Be­l ais­v ių drau­g i­j os na­r iai va­ž iuos pa­dė­t i gė­l ių prie Di­m it­ra­vo kon­cent­ra­c i­j os sto­v yk­los. 12 val. jie pa­dės vai­n i­k us prie am­ž i­no­s ios ug­ nies S.Dau­k an­to gat­vė­je. Po ce­re­mo­ ni­jos M.Gor­k io pa­g rin­d i­nė­je mo­k yk­ lo­je vyks kon­cer­t as. So­das. Šian­dien 16 val. ka­vi­nė­je, esan­ čio­je Deb­re­ce­no gat­vė­je 61, Klai­pė­dos jung­t i­nė pa­g y­ve­nu­sių žmo­nių bend­ ri­ja kvie­čia sen­jo­r us į so­d i­n in­k ys­tės kur­sus.

Eve­li­na Zen­ku­tė

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus vy­riau­ sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­li­ja Peč­kaus­kie­nė tei­gė, kad šiais me­tais dar ne­bu­vo už­re­gist­ruo­tas nė vie­nas er­ki­nio en­ce­fa­li­to ar Lai­mo li­gos at­ve­jis. „Ir pa­tys ste­bi­mės to­kia si­tua­ci­ja – ne­tru­kus įpu­sės ba­lan­dis, ta­čiau jo­kios įspė­jan­čios ar gąs­di­nan­čios in­for­ma­ci­jos apie krau­ja­siur­bes pa­teik­ti ne­ga­li­me. Tik sau­sį ir va­ sa­rį bu­vo už­fik­suo­ti ke­li Lai­mo li­ gos at­ve­jai, ta­čiau šie su­si­rgi­mai – dar praė­ju­sio se­zo­no er­kių dar­bas“, – kal­bė­jo V.Peč­kaus­kie­nė.

Dienos telegrafas

Sau­gu­mas: ve­te­ri­na­rai per­spė­ja, jog pa­vie­nės er­kės jau pra­de­da ata­kuo­ti ke­tur­ko­jus, to­dėl au­gin­ti­nių ap­

sau­ga nuo krau­ja­siur­bių bū­ti­na pa­si­rū­pin­ti kuo grei­čiau.

vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro dar­ buo­to­jai dar ne­tu­rė­jo ga­li­my­bių at­ lik­ti ty­ri­mų miš­kuo­se. No­rint iš­tir­ti er­kes, vi­du­ti­nė die­nos ir nak­ties tem­pe­ra­tū­ra tu­

Ar daug er­kių šie­ met ir kiek iš jų yra pa­vo­jin­gos žmo­nėms, kol kas ne­ži­no­ma. ri bū­ti pliu­si­nė, že­mės pa­vir­šius – be snie­go, o dir­vo­že­mis – ne toks drėg­nas. „Ta­čiau žmo­nės ne­tu­rė­tų pra­ras­ti bud­ru­mo – orų pro­gno­zė jau skel­ bia apie ki­tą sa­vai­tę pra­si­dė­sian­

tį oro at­ši­li­mą. Pra­bus ir er­kės“, – kal­bė­jo vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė. Grės­mė ir au­gin­ti­niams

Ve­te­ri­na­ras Ar­tū­ras Jok­nys in­for­ma­ vo, kad pa­vie­nės er­kės jau pra­de­da ata­kuo­ti ke­tur­ko­jus, o krau­ja­siur­ bių puo­li­mo bu­mas, anot jo, pra­si­ dės ar­ti­miau­sio­mis sa­vai­tė­mis. „Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis klien­tai pra­dė­jo skųs­tis šu­nų par­ne­ša­mo­mis er­kė­mis. Su rim­tais grės­min­gų pa­ ra­zi­tų pla­ti­na­mų li­gų at­ve­jais dar ne­su­si­dū­riau, ta­čiau šios pro­ble­ mos paū­mė­ji­mas – tik lai­ko klau­si­ mas“, – kal­bė­jo ve­te­ri­na­ras. Anot jo, ke­tur­ko­jų sa­vi­nin­kai jau da­bar pri­va­lo pa­si­rū­pin­ti sa­vo au­ gin­ti­niais. „Snie­gui vi­siš­kai nu­tir­pus ir pa­ ki­lus tem­pe­ra­tū­rai nak­tį, er­kės taps

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

itin ak­ty­vios. Kiek­vie­nas, tu­rin­tis į lau­ką ve­da­mą gy­vū­ną, tu­ri įsi­gy­ ti spe­cia­lius ant­kak­lius, sau­gan­čius nuo er­kių, ar­ba nau­do­ti tam skir­tus la­šiu­kus“, – pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tas. A.Jok­nys įspė­jo, kad au­gin­ti­nių sau­gu­mu ir svei­ka­ta rei­kė­tų rū­pin­ tis iš anks­to, o ne lauk­ti, kol klas­ tin­ga er­kių pla­ti­na­ma li­ga – ba­be­ zio­zė – pa­kirs ke­tur­ko­jo svei­ka­tą.

Sta­tis­ti­ka Per­nai Klai­pė­dos mies­te už­re­gist­

ruo­ti 32 Lai­mo li­gos ir 3 er­ki­nio en­ ce­fa­li­to at­ve­jai. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je 93 Lai­mo li­

gos ir 19 er­ki­nio en­ce­fa­li­to at­ve­jų.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­l i­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 9 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Bro­nius Vi­li­da (g. 1926 m.), Va­len­ti­na Triš­ki­na (g. 1932 m.), Auš­re­ lė Si­do­ro­vič (g. 1932 m.), Alek­sand­ras Jast­re­bo­vas (g. 1932 m.), Ele­na Žiu­kie­ nė (g. 1934 m.), Feo­do­si­ja Mu­ra­šo­va (g. 1935 m.), Ra­mu­tė Stul­pi­nie­nė (g. 1947 m.), Vy­tau­tas Pun­d zius (g. 1958 m.), Ani­ce­tas Mont­vy­das (g. 1965 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Liud­mi­la Fro­lo­va, Juo­zas Jo­nas Ur­bai­ tis, Pau­l i­na Kal­či­na, Da­r ius Gu­da­v i­ čius, Alek­sand­ras Jast­re­bo­vas, Auš­ re­lė Si­do­ro­vič. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mos Re­da Bi­ge­lie­nė, As­ta Kny­šie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 7 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 80 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, aukš­t u krau­jos­pū­d žiu.

Gat­vių re­mon­tui trūks­ta lė­šų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­t a­m ies­č io val­d žia pa­s kirs­ tė gau­tas lė­šas gat­vių prie­žiū­rai. La­biau­siai pi­ni­gų trūks­ta as­fal­to dan­gos tie­si­mui. Ta­čiau ti­ki­ma­si, kad lė­šų dar­bams bus gau­ta pa­pil­ do­mai.

Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ ja Klai­pė­dos gat­vių prie­žiū­rai sky­ rė 5,4 mln. li­tų. Toks pi­ni­gų kie­kis bu­vo skir­tas at­si­žvel­giant į mies­to gat­vių il­gį, gy­ven­to­jų ir au­to­mo­bi­ lių skai­čių. Šie­met uos­ta­mies­tis ga­vo 300 tūkst. li­tų dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu me­tu. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­

rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, kad vė­liau pi­ni­gų ga­li bū­ti skir­ta pa­pil­do­mai. „Da­bar mums sky­rė 85 pro­c. nu­ ma­ty­tų lė­šų. Li­kę 15 pro­c. bus skir­ ti, jei di­rek­ci­jai sėk­min­gai pa­vyks rink­ti pi­ni­gus. Per­nai taip pat iš pra­džių bu­vo skir­ta 85 pro­c. nu­ma­ ty­tų lė­šų. Li­ku­sios bu­vo per­ves­tos vė­liau“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius. Uos­ta­mies­čio val­džia jau pa­ skirs­tė gau­tas lė­šas. Dau­giau­sia pi­ni­gų – 1,5 mln. li­tų skir­ta mies­ to gat­vių duo­bėms lo­py­ti. Pa­sak L.Dū­dos, to­kia su­ma dan­gų re­ mon­tui bu­vo pa­nau­do­ta ir per­nai. Iš­ti­si­nei as­fal­to dan­gai klo­ti skir­ta 400 tūkst. li­tų. Šiems dar­bams pi­ ni­gų trūks­ta. L.Dū­dos tei­gi­mu, vien Tai­kos pro­spek­to ruo­žo nuo Jū­ri­

nin­kų pro­spek­to iki Kai­rių gat­vės as­fal­to dan­gai rei­kia 1,5 mln. li­tų. „Kol kas tu­ri­me tik 400 tūkst. li­tų. Jei gau­si­me dau­giau pi­ni­gų, šiems dar­bams skir­si­me pa­pil­do­ mų lė­šų. Prie­šin­gu at­ve­ju teks re­ mon­tuo­ti ne vi­są nu­ma­ty­tą ruo­ žą“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius. Žvy­ruo­tų dan­gų prie­žiū­rai at­ sei­kė­ta 100 tūkst., gat­vių ak­me­ ni­nio grin­di­nio prie­žiū­rai – 20 tūkst. li­tų. 300 tūkst. li­tų skir­ta ho­ri­zon­ta­laus gat­vių ženk­li­ni­mo at­nau­ji­ni­mui. Ša­li­gat­vių dan­gų re­mon­tui skir­ ta 220 tūkst. li­tų. Sau­gaus eis­mo prie­mo­nėms, ke­lio ženk­lams, ati­ tva­rų re­mon­tui – 415 tūkst. li­tų. Iš šių lė­šų pla­nuo­ja­ma at­nau­jin­ti P.Li­dei­kio gat­vę. Jos būk­lė pra­sta.

Darbai: dau­giau­sia lė­šų skir­ta gat­vių duo­bėms lo­py­ti.

Taip pat iš mi­nė­tų lė­šų 44 tūkst. li­ tų bus skir­ta pe­rė­jų ap­švie­ti­mui. Mies­to til­tų ir ke­lio sta­ti­nių prie­ žiū­rai skir­ta 231 tūkst. li­tų. Iš šių

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

lė­šų ke­ti­na­ma re­mon­tuo­ti til­tą Jū­ ri­nin­kų pro­spek­te, pa­keis­ti Bir­žos til­to pa­kė­li­mo ka­be­lį. Da­bar­ti­nis yra su­si­dė­vė­jęs.

4

ketvirtadienis, balandžio 11, 2013

miestas

Klai­pė­da – sėk­mės mies­tas 1

Net ir tuo­met, kai or­ga­ ni­z uo­d a­vau Klai­p ė­d os džia­zo fes­ti­va­lius, tuo pat me­tu dirb­da­vau aka­de­mi­nį dar­bą ir dar kon­cer­tuo­da­vau. Tai bu­vo tik da­ lis to, su kuo da­bar ten­ka su­si­dur­ ti kas­dien. Pir­mo­ji ka­den­ci­jos pu­sė bu­vo ga­nė­ti­nai dos­ni sis­te­mi­nių re­ for­mų, ku­rios ver­ti­na­mos ne­vie­na­ reikš­miai, tad ir įtam­pos bei sun­ ku­mų ne­sto­ko­jo­me. Tai iš­ties bu­vo itin rim­tų koa­li­ci­jos tvir­tu­mo iš­ ban­dy­mų lai­kas. Bet šian­dien ga­ li­ma pa­si­džiaug­ti, kad koa­li­ci­ja tuos iš­šū­kius ne tik pa­si­ti­ko de­ra­ mai, bet ir ra­do jė­gų priim­ti rei­kia­ mus spren­di­mus, nors tai bu­vo la­ bai ne­leng­va. – Jei rei­kė­tų sa­vo ir mies­to ta­ ry­bos dve­jų me­tų veik­lą ver­tin­ ti de­šimt­ba­lė­je sis­te­mo­je, ko­kį pa­žy­mį ra­šy­tu­mė­te? – Sa­vęs ver­tin­ti ne­si­no­ri, o mies­ to ta­ry­bai ra­šy­čiau stip­rų aš­tuo­ ne­tą ar­ba kiek silp­nes­nį de­vy­ne­tą, nes prin­ci­pi­niais at­ve­jais ji ge­bė­ da­vo mo­bi­li­zuo­tis ir ras­ti spren­di­ mus, nors jie ir ne vi­sa­da ati­tik­da­vo vie­nos ar ki­tos par­ti­jos ideo­lo­gi­ nes nuo­sta­tas. Be abe­jo, kai ku­rių mies­to ta­ry­bos „ins­ti­tu­tų“ veik­ la, švel­niai ta­riant, tik­rai ga­lė­jo bū­ti ge­ro­kai efek­ty­ves­nė, po­sė­džių lan­ko­mu­mas – ak­ty­ves­nis. Ta­čiau mums li­ko dar dve­ji me­tai, vi­siems dar yra ir kur to­bu­lė­ti. Tad to ir ti­ kiuo­si, ir lin­kiu. Ma­ži­no kai­nas

– Per dve­jus šios ka­den­ci­jos me­tus mies­to ta­ry­ba priė­mė dau­gy­bę spren­di­mų. Ku­rie jų, jū­sų nuo­mo­ne, bu­vo sėk­min­ giau­si, tu­rin­tys dau­giau­sia įta­ kos klai­pė­die­čių gy­ve­ni­mo ko­ ky­bei? – Gy­ven­to­jai po­li­ti­kų dar­bą daž­nai ver­ti­na kie­ky­bi­niais pa­ra­met­rais. Ma­ny­čiau, kad tu­ri­me kuo pa­si­gir­ ti. 7–30 pro­c. su­ge­bė­jo­me su­ma­žin­ ti vie­šo­jo trans­por­to kai­nas, 15 pro­c. – at­lie­kų tvar­ky­mo rink­lia­vą, esa­ me ant­ri Lie­tu­vo­je pa­gal van­dens ir nuo­te­kų tvar­ky­mo kai­nos pi­gu­ mą. Mū­sų ka­den­ci­jos mies­to ta­ry­ ba priė­mė uos­tui gy­vy­biš­kai svar­ bius de­ta­liuo­sius pla­nus, pri­ta­ri­mą ga­vo su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ ni­mo ata­skai­ta. Vyk­do­mos spor­to re­for­mos gai­res ir per­tvar­kos ei­gą pa­va­din­čiau pa­vyz­di­ne, nors esa­ ma prieš­ta­ra­vi­mų iš da­bar­ti­ne si­ tua­ci­ja pa­ten­kin­tų spor­to at­sto­vų. Į už­mies­čius iš­plės­tas vie­šo­jo trans­ por­to tink­las ir į bend­rą sis­te­mą in­teg­ruo­ti marš­ru­tai lei­džia uos­ ta­mies­čiui ly­gin­tis su ci­vi­li­zuo­to pa­sau­lio mies­tais. Kas­met į mies­ to inf­rast­ruk­tū­rą ir įvai­rius ob­jek­ tus in­ves­tuo­ja­ma per 100 mln. li­tų. Di­džiau­si vi­suo­me­ni­niai prio­ri­te­ tai iš­lie­ka Klai­pė­dos pi­lia­vie­tė ir 50 met­rų il­gio plau­ki­mo ba­sei­nas. – Sup­ran­ta­ma, kad per dve­jus me­tus ne­pa­vy­ko iš­veng­ti ir ne­ sėk­mių. Išd­rį­si­te jas įvar­dy­ti? – Vie­na ap­mau­džiau­sių ne­sėk­mių įvar­dy­čiau neiš­si­pil­džiu­sius lū­ kes­čius dėl ga­li­my­bės or­ga­ni­zuo­ti „Vol­vo Ocean Ra­ces“ re­ga­tos fi­ni­ šą Klai­pė­dos uos­te. Ten­ka ap­gai­ les­tau­ti, kad ne­pa­vy­ko pre­ci­ziš­kai su­dė­lio­ti su­si­ta­ri­mų su bu­vu­sia

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Kai ku­rių mies­to ta­ ry­bos „ins­ti­tu­tų“ veik­la, švel­niai ta­ riant, tik­rai ga­lė­jo bū­ti ge­ro­kai efek­ty­ ves­nė. Ta­čiau mums li­ko dar dve­ji me­tai.

Ter­mi­nas: 2011 me­tų ba­lan­džio 12 die­ną pri­sie­ku­si šios ka­den­ci­jos mies­to ta­ry­ba dirbs iki 2015 me­tų pra­džios. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­riau­sy­be įgy­ven­di­nant de­ry­bo­se pa­siek­tus su­si­ta­ri­mus ir pa­ver­čiant juos konk­re­čiais nu­ta­ri­mais. La­bai gai­la, kad ne­pa­vy­ko rea­li­zuo­ti idė­ jos dėl da­lies Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos su­ren­ka­ mų rink­lia­vų sky­ri­mo uos­ta­mies­čio so­cia­li­niams ir inf­rast­ruk­tū­ri­niams pro­jek­tams, nors įsta­ty­mų lei­dy­bos pro­ce­sas Sei­me jau bu­vo įsi­bė­gė­ jęs. Ma­ny­čiau, kad mies­to ug­dy­mo įstai­gų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo pla­nai ga­lė­jo ir tu­rė­jo bū­ti ge­ro­kai am­bi­ cin­ges­ni, la­biau ati­tin­kan­tys laik­ me­čio rea­li­jas. „Slys­te­lė­ji­mų pa­si­tai­ky­da­vo“

– Pa­si­gir­do nuo­mo­nių, jog koa­ li­ci­ja iš­si­lai­kė tik to­dėl, jog kai ku­rioms par­ti­joms nuo­lai­ džiau­ja­ma. Pa­vyz­džiui, ne­pri­ tar­ta A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nės mo­kyk­los pri­jun­gi­mui prie ki­ tos ug­dy­mo įstai­gos – taip esą koa­li­ci­jo­je iš­sau­go­ti Ru­sų al­ jan­so na­riai. – Ne­pai­sant vi­so­kių in­terp­re­ta­ci­ jų, Klai­pė­da – sėk­min­gas mies­tas. Ant­rus me­tus iš ei­lės, Lie­tu­vos lais­ vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to ver­ti­ni­mu, uos­ta­mies­tis ti­tu­luo­tas kaip sėk­ min­giau­siai vie­šą­sias pa­slau­gas tei­kian­ti sa­vi­val­dy­bė, kaip in­ves­ tuo­to­jams pa­lan­kiau­sią ap­lin­ką ku­ rian­ti sa­vi­val­da. Ma­nau, kad sta­bi­li ir pro­gno­zuo­ja­ma po­li­ti­nė si­tua­ci­ja – vie­nas pa­čių rim­čiau­sių fak­to­rių. Se­na tie­sa, jog po­li­ti­ka – komp­ro­ mi­sų me­nas. Ne išim­tis yra ir bu­ vi­mas koa­li­ci­jo­je, kur rea­li­zuo­ja­ma ne vie­nos ku­rios nors do­mi­nuo­jan­ čios frak­ci­jos, bet koa­li­ci­nė pro­gra­ ma. Slys­te­lė­ji­mų pa­si­tai­ky­da­vo, bet si­tua­ci­ja bent iki šiol bū­da­vo su­val­ do­ma bend­ro­mis pa­stan­go­mis. Kal­ bant apie A.Rub­lio­vo mo­kyk­los si­ tua­ci­ją, mo­kyk­los bend­ruo­me­nė per trum­pą lai­ką pa­tei­kė am­bi­cin­gą ir drą­sų gel­bė­ji­mo pla­ną, pui­kiai su­ vok­da­ma, kad jo neį­vyk­džius si­tua­ ci­ja bus ver­ti­na­ma ryž­tin­gai. To­dėl šio at­ve­jo ne­ver­tin­čiau kaip po­li­ti­ nes nuo­lai­das par­tne­riams. – Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos veik­la taip pat tu­ri įta­kos mies­ to ta­ry­bos dar­bui. Kaip ją ver­ ti­na­te?

– As­me­niš­kai aš, ko ge­ro, kaip ir dau­ge­lis klai­pė­die­čių, ne­ga­lė­čiau ver­tin­ti vien tik tei­gia­mai ar­ba vien tik nei­gia­mai. Yra dar­bų, už ku­ riuos rei­kia pa­gir­ti, bet ne­ga­li­ma už­merk­ti akių, kai yra ir už ką kri­ ti­kuo­ti. Nes­lėp­siu, gir­dė­jau skun­dų ir iš po­li­ti­kų, ir iš kai ku­rių mies­tie­ čių dėl tam tik­rų sa­vi­val­dy­bės dar­ buo­to­jų el­ge­sio. Į vi­sus tuos at­ve­jus rea­guo­ta, bu­vo at­lie­ka­mi tar­ny­bi­ niai pa­tik­ri­ni­mai, jų re­zul­ta­tai vi­ suo­me­nei ži­no­mi, bet gal ne vi­sus ten­ki­nan­tys. To­bu­lų žmo­nių nė­ ra ir ieš­ko­ti jų ne­ver­ta, bet siek­ti to pra­var­tu ir kri­ti­kuo­ja­miems, ir kri­ ti­kuo­jan­tiems. Bai­gė­si me­daus mė­nuo

– Kai at­si­ra­do nau­ja Vy­riau­sy­ bė, iš Vil­niaus Klai­pė­dos at­žvil­ giu tar­si pa­dvel­kė šal­tu­kas. Juk iš kai ku­rių mi­nist­rų lū­pų te­ ko gir­dė­ti, jog Klai­pė­da yra lyg Rad­vi­liš­kis, vėl ne­ti­kė­tai iš­ki­lo gi­lia­van­de­nio uos­to Meln­ra­gė­je idė­ja, Klai­pė­dai vos pa­vy­ko su­ čiup­ti pi­ni­gus, ku­rie bu­vo skir­ ti nau­jam ba­sei­nui pro­jek­tuo­ ti. Ar ne­su­sip­ra­ti­mai iš­spręs­ti ir su nau­ją­ja Vy­riau­sy­be jau pa­ vyks­ta ras­ti dia­lo­gą? – Taip, to­kius ver­ti­ni­mus pa­sta­ ruo­ju me­tu ten­ka gir­dė­ti ga­na daž­ nai, ta­čiau jų ne­no­rė­čiau per­ ver­tin­ti ar su­reikš­min­ti. Ži­no­ma, pa­si­kei­tu­si po­li­ti­nė si­tua­ci­ja neiš­ ven­gia­mai nau­jais at­spal­viais pa­ pil­dė ir tar­pu­sa­vio san­ty­kių spal­vų spekt­rą, bet ne­su­tik­čiau, kad įsi­ vy­ra­vo šal­tų spal­vų fo­nas. Dau­ ge­liu at­ve­jų pa­vyks­ta su­si­tar­ti ir su dau­ge­liu nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės mi­nist­rų, nors de­ri­nant konk­re­čius klau­si­mus pa­si­tai­ko vis­ko. Ka­dan­gi esa­me uos­ta­mies­tis, o uos­to veik­ la yra tie­sio­gi­nė­je Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­jos dis­po­zi­ci­jo­je, la­bai daug pri­klau­so nuo san­ty­kių su ja. Ne­ rei­kia bū­ti nai­viems – to­kio me­ daus mė­ne­sio, koks bu­vo Eu­ge­ni­ jui Gent­vi­lui va­do­vau­jant uos­tui, o Eli­gi­jui Ma­siu­liui dir­bant su­si­ sie­ki­mo mi­nist­ru, ti­kė­tis sun­ko­ka. Ta­čiau net ir dei­man­ti­nes ves­tu­ves šven­čian­tie­ji ne­tvir­ti­na, kad vi­sus me­tus ko­pi­nė­jo vien tik me­dų. Vi­ sa­da lai­kiau­si po­žiū­rio, kad ir la­

bai tra­pi tai­ka yra ne­pa­ly­gi­na­mai di­des­nė ver­ty­bė už bet ko­kį konf­ lik­tą. Jos ne­sant ken­čia ne kas ki­ tas, o mies­tie­čių, mies­to ir vals­ty­ bės in­te­re­sai. – Jū­sų nuo­mo­ne, kaip rei­kė­tų ge­rin­ti uos­to ir mies­to bend­ra­ dar­bia­vi­mą? – Ko ge­ro, ir šio­je si­tua­ci­jo­je tik­tų tas pa­ts re­cep­tas – kal­bė­ti, de­rin­ti po­zi­ci­jas. Tik­rai ne­ti­kiu, kad nau­ ja­sis uos­to va­do­vas nu­si­sta­tęs prieš mies­tą ar jo va­do­vus. Yra si­tua­ci­jų, ku­rio­se mū­sų po­žiū­riai ski­ria­si, ta­ čiau tai ne­reiš­kia, kad išei­ties ras­ ti neį­ma­no­ma. Mes esa­me pa­si­ruo­šę lanks­čiai dis­ku­tuo­ti. Sup­ran­ta­me, kad pa­siū­ly­tas trau­ki­nių eis­mo nak­ ti­mis ri­bo­ji­mas Ne­mu­no gat­vė­je la­ bai stip­rus eko­no­mi­nis veiks­nys, bet so­cia­li­niai, psi­choe­mo­ci­niai fak­to­ riai, ku­riuos pa­ti­ria gy­ven­to­jai, ne ką ma­žiau svar­bi ap­lin­ky­bė. Su­vo­kę, kad ne mies­tas yra uos­te, bet uos­ tas dir­ba mies­te, ga­lė­tu­mė­me dar­ niau spręs­ti ir mies­tui, ir uos­tui, ir vals­ty­bei svar­bius klau­si­mus. Dė­me­sį skirs kul­tū­rai

– Šios mies­to ta­ry­bos, kaip ir jū­sų, lau­kia dar dve­ji ka­den­ci­ jos me­tai. Ko­kius iš­skir­tu­mė­te prio­ri­te­ti­nius dar­bus, ku­riuos bū­ti­na nu­veik­ti per li­ku­sį lai­ką? – Pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį Klai­pė­do­je do­mi­na­vo „kie­to­ji“ eko­no­mi­ka, ku­ rios sėk­me tik­rai džiau­giuo­si. Ta­ čiau... Šian­dien pra­de­da­me jus­ti, jog uos­ta­mies­tis pa­ma­žu pra­ran­da sa­vo lais­vą ir me­niš­ką sie­lą. Atė­jo lai­kas keis­ti si­tua­ci­ją. Ma­nau, Klai­ pė­da 2022 me­tais tu­rė­tų pre­ten­duo­ ti tap­ti Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­ne. Ir tai ne tik dėl ti­tu­lo, o tam, jog 2022ai­siais ga­lė­tu­me pa­si­džiaug­ti, kaip pa­si­kei­tė mies­tas. Bū­tent dėl šio tiks­lo dve­jus me­tus ma­no dar­bot­ var­kė­je do­mi­nuos kul­tū­ros klau­si­ mai. Ne tik mies­tie­čio dva­sia bus svei­ka, bet ir kū­nas – daug dė­me­sio skir­siu spor­to per­tvar­kos įgy­ven­di­ ni­mui, mies­tie­čių fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ska­ti­ni­mui, spor­to ob­jek­tų re­ge­ne­ ra­ci­jos pro­jek­tams. Ti­kiu, jog 2015ai­siais mies­tie­čiai pa­jus, jog gy­ve­ ni­mas Klai­pė­do­je ta­po dva­siš­kai ir kul­tū­riš­kai tur­tin­ges­nis.

– Pa­bai­ki­te sa­ki­nį „Aš no­rė­čiau gy­ven­ti Klai­pė­do­je, ku­rio­je...“ – ...grį­žęs po kiek lai­ko tar­si pa­si­ klys­tum...“ O tai reiš­kia, kad mies­ tas au­ga, ple­čia­si ir gra­žė­ja itin spar­čiai bei ener­gin­gai. Tri­mi­tas „džiūs­ta“ ant vi­nies

– Gal jau pa­svars­to­te, ką veik­si­ te 2015 me­tų ba­lan­dį, kai baig­ sis jū­sų ka­den­ci­ja? Jei pa­lan­kiai su­si­klos­ty­tų ap­lin­ky­bės, ar su­ tik­tu­mė­te dar vie­ną ka­den­ci­ją bū­ti Klai­pė­dos me­ru? – Šian­dien tik­rai dar „ne­pro­jek­tuo­ ju“ sa­vo atei­ties pa­gal sėk­min­go ar ne­sėk­min­go sce­na­ri­jaus va­rian­tus. Vi­sas jė­gas mo­bi­li­zuo­ju nū­die­nos iš­šū­kiams su­val­dy­ti. Taip, bu­vau pa­tvir­ti­nęs, kad ga­li­mai ma­no pa­ var­dė bus ir Li­be­ra­lų są­jū­džio są­ra­ še į Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus. Ta­čiau bū­da­mas rea­lis­tas, nors ir su op­ti­miz­mo per­sva­ra, la­bai blai­ viai ver­ti­nu to­kias per­spek­ty­vas. Nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­bė­gau nuo iš­ šū­kių ir nie­ka­da neieš­ko­da­vau pa­ čių leng­viau­sių spren­di­mų, tad tik­ rai neiš­si­gąs­čiau ir to­kio po­li­ti­nės kar­je­ros vin­gio – dar­bo Briu­se­ly­ je. Be­je, prieš dve­jus me­tus kal­bė­ da­mas pir­ma­ja­me nau­jai iš­rink­tos mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je pa­sa­kiau, jog la­bai no­rė­čiau, kad bū­da­mas pir­muo­ju me­ru, ku­ris pra­dė­da­mas dirb­ti pri­sie­kia, bū­čiau pa­sku­ti­ niuo­ju me­ru, ku­ris iš­rink­tas ne­tie­ sio­gi­niuo­se rin­ki­muo­se. Gal įsta­ty­ mų lei­dė­jai su­teiks to­kią ga­li­my­bę pi­lie­čiams tie­sio­giai rink­ti mies­to me­rą. Jei taip įvyk­tų, ta­da bū­tų ki­ ta si­tua­ci­ja. – Jū­sų dar­bot­var­kė kas­dien – itin įtemp­ta. Ar dar tu­ri­te lai­ko paim­ti į ran­kas tri­mi­tą, ki­tiems po­mė­giams? – Dar­bų apim­tys, tem­pas, įtam­pa ir at­sa­ko­my­bė ati­ma pa­sku­ti­niuo­ sius lai­ko ir ener­gi­jos tru­pi­nius, tad tri­mi­tas „džiūs­ta“ ant vi­nies. Bet esant net ir men­kiau­siai pro­ gai sten­giuo­si su­grįž­ti prie jo nors ir trum­pam, nes jam ir mu­zi­kai ati­da­viau be­veik ke­tu­rias de­šim­tis me­tų. Ki­tam po­mė­giui – ke­liau­ti su vi­sa šei­ma – lai­ko lie­ka tiek, kiek tai su­tam­pa su vai­kų ato­sto­go­mis, bet ir jį ban­do­me iš­nau­do­ti mak­si­ma­ liai. Šei­ma man – pa­ti di­džiau­sia ver­ty­bė, ją ypač bran­gi­nu, my­liu ir sau­gau, pui­kiai su­vok­da­mas, kad ma­no šian­die­ni­nis dar­bas, po­li­ti­ko duo­na, sun­kiu iš­ban­dy­mu sle­gia ir ma­no ar­ti­mų­jų pe­čius.

5

ketvirtadienis, balandžio 11, 2013

aktualijos

Skry­džių į Lon­do­ną šiemet nebus Li­na Bie­liaus­kai­tė Nie­kuo pa­si­bai­gę už­mo­jai į Pa­lan­ gos oro uos­tą pri­vi­lio­ti pi­gių li­ni­jų avia­kom­pa­ni­ją su­dau­žė tūks­tan­ čių ke­liau­to­jų vil­tis Lon­do­ną pa­ siek­ti pa­to­giau ir grei­čiau.

Ar­ti­miau­siu me­tu iš pa­jū­rio ne­ nu­si­ma­to ir skry­džių į Ham­bur­gą, apie ku­riuos taip pat bu­vo pra­bil­ta praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je. Pa­lan­gos oro uos­to di­rek­to­rė Jo­ lan­ta Ju­ce­vi­čiū­tė pa­tvir­ti­no, jog ar­ tė­jant va­sa­rai nau­jų kryp­čių ne­nu­ si­ma­to, iš­sky­rus at­si­nau­jin­sian­čius skry­džius, ku­rie ku­ror­tą su­jungs su Mask­va. Pla­nuo­ja­ma, jog pir­ma­sis jų šie­me­tį tu­ris­ti­nį se­zo­ną ati­da­rys bir­že­lio 16 die­ną. Prieš ge­rą pus­me­tį vie­šu­mo­ je pa­skli­do ži­nia, kad dėl ke­lio­nių iš Pa­lan­gos į Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos sos­ti­nę bu­vo de­ra­ma­si su pi­ gių skry­džių bend­ro­ve „Wiz­zAir“. Šian­dien Pa­lan­gos oro uos­to di­rek­ to­rė įmo­nės pa­va­di­ni­mo jau ne­lin­ ku­si įvar­dy­ti. „Nors bu­vo il­gas lai­ko tar­pas, ta­čiau avia­kom­pa­ni­ja dėl šių me­ tų neap­sisp­ren­dė. To­dėl de­ry­bos per­ke­lia­mos dėl ki­tų me­tų, šį se­ zo­ną ži­nių ti­kė­tis su­dė­tin­ga. Ži­ no­ma, avia­kom­pa­ni­jos su­ge­ba grei­tai pa­keis­ti sa­vo pla­nus, kai tam tik­ros kryp­tys pa­si­da­ro ne­ be pel­nin­gos, ta­čiau tai nu­tin­ka ne taip daž­nai“, – pri­pa­ži­no oro uos­to va­do­vė. J.Ju­ce­vi­čiū­tė bent jau pa­si­džiau­ gė, kad esa­mi ope­ra­to­riai va­sa­rą nu­si­tei­kę daž­nin­ti ke­lio­nių tan­kį. Ak­ty­ves­nis ke­lio­nių se­zo­nas ne­ žy­miai pa­ko­re­ga­vo ir ki­tų ve­žė­jų dar­bą. Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­kas nuo ge­gu­žės 1-osios at­nau­ji­na rei­ sus į Ry­gą ir Ry­gos oro uos­tą: 5.30 val. – per Kryž­kal­nį, Šiau­lius, 10.50 val. – per Pa­lan­gą, Lie­po­ją. Nau­jas kryp­tis au­to­bu­su iš Klai­pė­dos į Bal­ti­jos ša­lių ir Ru­si­

jos mies­tus su per­sė­di­mu Ry­go­je va­sa­ros se­zo­nui pla­nuo­ja ir vie­ na tarp­tau­ti­nių li­ni­jų trans­por­to bend­ro­vė. Uos­ta­mies­čio Au­to­bu­sų sto­ties vir­ši­nin­kė Da­nu­tė Ku­bi­lie­nė taip pat at­krei­pė dė­me­sį į so­di­nin­kams ak­tua­lią in­for­ma­ci­ją. Nuo ba­lan­ džio iš sto­ties at­nau­jin­ti du rei­sai į Šer­nų so­dus, o iš Smil­te­lės gat­ Prog­no­zės: neat­me­ta­ma, jog pra­si­dė­jus pa­va­sa­rio po­tvy­niui ke­ly­je Šilutė–Rusnė ga­li pri­reik­ti spe­cia­lios au­

to­mo­bi­lių per­kė­li­mo tech­ni­kos.

Ti­ki­ma­si ra­maus po­tvy­nio Nors pa­ma­ry­je šią sa­vai­tę bu­vo at­šauk­ta ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja, si­nop­ti­kai įspė­ja apie ne­tru­kus pra­si­dė­sian­tį pa­va­sa­rio po­tvy­nį. Jo­lan­ta Ju­ce­vi­čiū­tė:

Nors bu­vo il­gas lai­ ko tar­pas, ta­čiau avia­ kom­pa­ni­ja dėl šių me­ tų neap­sisp­ren­dė. To­dėl de­ry­bos per­ke­ lia­mos dėl ki­tų me­tų, šį se­zo­ną ži­nių ti­kė­tis su­dė­tin­ga. vės į Di­tu­vą au­to­bu­sai kur­suos daž­niau. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ Klai­pė­ dos par­da­vi­mų agen­tū­ros vir­ši­ nin­kas To­mas Gul­bi­nas pa­ti­ki­no, jog nau­jų rei­sų ar ki­to­kių žy­mes­ nių po­ky­čių ne­nu­ma­ty­ta, iš­sky­rus ge­gu­žės pa­bai­go­je tvar­ka­raš­ty­je at­si­ra­sian­čias vos ke­lių mi­nu­čių ko­rek­ci­jas.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­ba pro­gno­zuo­ja, kad jo ga­li­ma ti­ kė­tis jau ba­lan­džio 14–17 die­no­mis. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, įpras­tai pa­va­ sa­rio po­tvy­nis ša­ly­je pra­si­de­da ko­ vo pa­bai­go­je, ta­čiau šie­met vė­ly­vą jo pra­džią nu­lė­mė vė­ses­ni orai. Šiuo me­tu Kur­šių ma­rių da­ly­je, ku­rio­je įte­ka Ne­mu­nas, van­dens ly­gis yra že­mes­nis už vi­du­ti­nį, o le­ do dan­ga sui­ru­si, tad pa­va­sa­rio po­ tvy­nis tu­rė­tų praei­ti ra­miai, be di­ de­lių san­grū­dų. Vis dėl­to dėl stai­ga at­ši­lu­sio oro bei lie­taus snie­gas in­ten­sy­viai

tirps, ir van­duo kils dau­gu­mo­je ša­lies upių. Tai esą ne­gre­sia Va­ka­ rų Lie­tu­vos upėms Bar­tu­vai, Jū­rai, Mi­ni­jai, Akmenai–Danei, Šy­šai, kur snie­go li­kę vi­sai ma­žai, ta­čiau ti­kė­ti­na, jog dėl pa­tvan­kos nuo Ne­ mu­no iš­si­lies Gė­gė ir Lei­tė. Di­džiau­sią po­tvy­nį si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja Dau­gu­vos ba­sei­no upė­se, o ap­sem­tos te­ri­to­ri­jos plo­ tas Ne­mu­no že­mu­py­je tu­rė­tų siek­ ti 20–22 tūkst. ha. Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ci­ vi­li­nės, prieš­gais­ri­nės ir gy­ven­to­jų sau­gos sky­riaus ve­dė­jas Ro­mual­ das Ren­če­liaus­kas taip pat tei­gė, jog pa­ma­ry­je šie­met lau­kia­ma ra­ maus pa­va­sa­rio po­tvy­nio.

„Svar­biau­sia, kad le­dai iš­plau­ kę į ma­rias, tad san­grū­dų ti­ki­my­ bės nė­ra. Upės, be abe­jo, pa­tvins, nors šiuo me­tu van­dens ly­gis jo­se la­bai ma­žas, – pri­pa­ži­no spe­cia­ lis­tas. – Ka­dan­gi pro­gno­zuo­ja­ma, kad iš­si­lies Lei­tės upė, tu­rė­tu­me su­lauk­ti ir van­dens ant ke­lio Ši­ lutė–Rusnė. Ga­li tek­ti kel­ti ir gy­ ven­to­jus, ir leng­vuo­sius au­to­mo­ bi­lius.“ Ta­čiau pa­šne­ko­vas vy­lė­si, jog šį­ syk pa­vyks su­si­tvar­ky­ti sa­vo pa­jė­ go­mis ir ne­pri­reiks ka­riuo­me­nės pa­gal­bos. Šį ant­ra­die­nį at­šauk­ta ekst­re­ ma­li si­tua­ci­ja dėl žie­mą už­klu­ pu­sio po­tvy­nio Usė­nų, Juk­nai­čių, Ši­lu­tės, Rus­nės, Sau­gų ir Kin­tų se­ niū­ni­jų te­ri­to­ri­jo­se tę­sė­si nuo sau­ sio 3-io­sios. Ši­lu­tės prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo tar­ny­bos pa­gal­bos gy­ ven­to­jams pri­rei­kė 25 kar­tus, o ka­ riuo­me­nės pa­jė­gų – kar­tą.

Klai­pė­dą gar­si­na cho­rai Eve­li­na Zen­ku­tė „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos miš­rus cho­ ras „At­ža­ly­nas“ ski­na per­ga­les ša­ lies kon­kur­suo­se.

Rea­ly­bė: skry­džių į Lon­do­ną se­niai lau­kian­tys Va­ka­rų Lie­tu­vos gy­ven­

to­jai ir to­liau ne­ga­lės nau­do­tis Pa­lan­gos oro uos­to pa­slau­go­mis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kau­ne vy­ku­sia­me res­pub­li­ki­nia­ me vi­du­ri­nių mo­kyk­lų ir gim­na­zi­ jų miš­rių cho­rų kon­kur­se „Dai­nuok ir ke­liauk“ uos­ta­mies­čio moks­lei­ viai lai­mė­jo pir­mą vie­tą. Nuo 2001 me­tų or­ga­ni­zuo­ja­ma­ me kon­kur­se „At­ža­ly­no“ cho­ras aukš­čiau­sią ap­do­va­no­ji­mą pel­nė jau ket­vir­tą kar­tą. Šį­kart uos­ta­mies­čio at­sto­vai pa­ si­žy­mė­jo net du kar­tus: „At­ža­ly­ no“ dai­no­rė­liams nu­si­lei­do tik ki­ ti klai­pė­die­čiai – Vy­dū­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los auk­lė­ti­niai, va­do­vau­ja­mi Ing­ri­dos Ber­tu­lie­nės. Tre­ti li­ko Bir­žų „Sau­lės“ gim­na­zi­jos moks­lei­viai. Šiais me­tais kon­kur­se da­ly­va­vo Kau­no, Šir­vin­tų, Bir­žų, Ru­da­mi­ nos, Jur­bar­ko, du Klai­pė­dos ir trys Vil­niaus cho­rai. „At­ža­ly­no“ cho­ro va­do­vė Da­lia Pi­li­pa­vi­čie­nė di­džiuo­ja­si iš­ko­vo­ ta per­ga­le ir kar­tu su auk­lė­ti­niais lau­kia die­nos, kai paaiš­kės, koks pi­ni­gi­nis pri­zas ati­teks jau­nie­siems cho­ris­tams. „Pag­rin­di­nė kon­kur­so do­va­ na – pi­ni­gai, skir­ti vi­so ko­lek­ty­vo ke­lio­nei į pa­si­rink­tą už­sie­nio ša­lį.

Pa­sie­ki­mai: „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos miš­rus cho­ras „At­ža­ly­nas“ – nuo­

la­ti­nis kon­kur­sų nu­ga­lė­to­jas.

„Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos nuo­tr.

Šian­dien dar nė­ra aiš­ki tiks­li su­ ma, ta­čiau 37 kon­kur­se da­ly­va­vę moks­lei­viai be ga­lo džiau­gia­si iš­ ko­vo­ta per­ga­le ir bū­si­ma iš­vy­ka“, – kal­bė­jo D.Pi­li­pa­vi­čie­nė. Anot jos, šis lai­mė­ji­mas – di­ džiu­lis sti­mu­las vai­kams ir to­liau at­kak­liai dirb­ti bei siek­ti už­si­brėž­ tų tiks­lų. „To­kie ren­gi­niai – ne­pap­ras­ ta pa­tir­tis moks­lei­viams. Jų me­tu su­si­pa­žįs­ta­me su bend­ra­min­čiais, įdo­miai pra­lei­džia­me lai­ką, pa­ti­ ria­me nuo­ty­kių ir įgy­ja­me dau­gy­bę

įspū­džių“, – sa­kė cho­ro va­do­vė. D.Pi­l i­pa­v i­č ie­n ei ant­r i­n o ir „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Vi­li­ja Priž­gin­tie­nė, sa­ky­da­ma, kad re­ta to­kių mo­kyk­lų, ku­rio­se vai­kai lie­ja aša­ras ne­pa­te­kę į cho­rą. „Mū­sų dai­no­rė­liai ir jų va­do­vė – mo­kyk­los bei vi­so mies­to pa­si­ di­džia­vi­mas. Ti­ki­mės, kad cho­ras „At­ža­ly­nas“ ir atei­ty­je liks toks pa­ ts pro­fe­sio­na­lus bei džiu­gins uos­ ta­mies­tį aukš­tais įver­ti­ni­mais mu­ zi­kos sri­ty­je“, – kal­bė­jo mo­kyk­los di­rek­to­rė.

6

ketvirtadienis, balandžio 11, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Dė­me­sio, te­ro­ris­tai su ka­va

Re­fe­ren­du­mo pa­gun­dos

V

Žvilgsnis

Justinas Argustas

R

e­fe­ren­du­mas dėl eu­ro įve­di­ mo – nuo­šir­dus rei­ka­las ar po­ li­t i­nė sa­v i­rek­la­ma? Vei­k iau­ siai abu da­ly­kai. Lie­tu­vos pa­ tir­t is liu­d i­ja, jog re­fe­ren­du­mų vi­so­k iais klau­si­mais ini­cia­to­riai sie­kia, kad jie ne­ pa­vyk­tų. Tad iš R.Pak­so ir V.Us­pas­ki­cho po­l i­t i­n ių sto­v yk­lų pa­si­g ir­dę ra­g i­n i­mai su­reng­ti re­fe­ren­du­mą ne­ste­bi­na. Aukš­čiau­si vals­ty­bės va­do­vai su­vo­k ia, kad re­fe­ren­du­mas ne­rei­ka­lin­gas. Ir Pre­ zi­den­tė, ir prem­je­ras svars­to, kad rei­kė­ tų ki­to­k io­m is, pa­pras­tes­nė­m is prie­mo­ nė­m is aiš­k in­t i žmo­nėms, su jais kal­bė­ tis, ruoš­ti vi­suo­me­nę. Ga­liau­siai Lie­tu­va jau pa­si­sa­kė ir dėl eu­ro in­teg­ra­ci­jos, kai bal­sa­vo už Sto­ji­mo su­tar­tį, ku­rio­je nu­ma­ ty­ta ir va­liu­tų są­jun­ga.

Re­fe­ren­du­mo jo­kiu bū­ du ne­ga­li­ma „ka­bin­ti“ prie ko­kių nors rin­ki­mų, nes tai iš­krei­pia abie­jų bal­sa­vi­mų re­zul­ta­tus. Re­fe­ren­du­mo ša­l i­n in­kai, pri­si­m in­da­m i bal­sa­vi­mą dėl sto­ji­mo į ES, kai bu­vo da­li­ ja­mas alus ir skal­bi­mo mil­te­liai už vie­ną cen­tą, tei­gia, kad ta­da pa­ga­din­ta de­mok­ ra­ti­jos ko­ky­bė. Bet ap­dai­riai nu­ty­li fak­tą, jog nie­kam ne­bu­vo svar­bu – už ar prieš tai bal­sa­vai, vis tiek tas pre­kes pi­giau ga­ lė­jai gau­ti. Alus ir mil­te­liai, su­pran­ta­ma, ne­skam­ba eu­ro­pie­t iš­kai, bet es­mės tai ne­kei­čia – di­džio­ji da­lis pi­lie­čių aki­vaiz­ džiai pa­si­sa­kė už na­rys­tę. Jau pa­si­gir­do svars­ty­mų, kad re­fe­ren­du­ mas dėl eu­ro ga­li tap­ti ki­tą­met vyk­sian­ čių pre­z i­den­to rin­k i­mų da­l i­m i. Ga­l i at­ si­t ik­t i taip, kad re­fe­ren­du­mas, kaip pas mus įpras­ta, bus pri­kerg­tas prie rin­ki­mų, taip sie­kiant vis­ką su­pai­nio­ti. Lig šiol Lie­tu­vo­je taip ir vyk­da­vo. Bet re­ fe­ren­du­mo ne­ga­l i­ma „ka­bin­t i“ prie rin­ ki­mų, nes tai iš­krei­pia abie­jų bal­sa­vi­mų re­zul­ta­tus. Po­li­ti­kai, ku­rie brau­na­si į val­ džią, daž­n iau­siai kal­ba po­pu­l is­t iš­kai ir rei­ka­lą pa­pras­ti­na, o pi­lie­čiai, sa­ky­da­mi „taip“ ar­ba „ne“, pa­lai­ko vie­ną ar ki­tą po­ li­t i­nę jė­gą ar­ba prieš ją pro­tes­tuo­ja. Ko­ vą dėl val­džios rei­kė­tų at­sie­ti nuo tau­tos nuo­mo­nės pa­reiš­ki­mo. Kol kas aki­vaiz­du, kad bend­ro su­ta­r i­mo dėl eu­ro nė­ra, o di­džiau­sia pro­ble­ma – da­ lies pi­lie­čių tam­su­mas. Kas šį­syk iš to krau­ sis po­li­ti­nius di­vi­den­dus, pa­žiū­rė­si­me. Pro­ tin­giau­sias spren­di­mas bū­tų ne reng­ti re­fe­ ren­du­mą, o ap­si­ri­bo­ti Vy­riau­sy­bės ga­lio­je esan­čio­mis prie­mo­nė­mis ir ne­gai­lint pi­ni­ gų su žmo­nė­mis bend­rau­ti bei aiš­kin­ti.

i­sur plin­ta, tiks­liau, jau pla­čiai įsi­ke­ro­jo, nau­ ja ma­da: ka­va iš­si­neš­ti. Stai­ga pu­sę mies­to (ir ab­ so­liu­čią dau­gu­mą jau­nuo­lių) apė­mė vel­niš­ka įtam­pa, kai per trum­pą lai­ ką rei­kia įveik­ti mil­ži­niš­kus at­stu­ mus iš na­mų į dar­bą, su­si­ti­ki­mus, – ne­be­lie­ka nė 10 mi­nu­čių pri­sės­ti ka­vi­nė­je ir iš­ger­ti puo­de­lį ka­vos. Te­rei­kia dar­bo die­ną dar­bo lai­ku pe­rei­ti per cent­rą – iš­vy­si dau­gy­bę zu­jan­čių jau­nuo­lių, ne­ši­nų po­pie­ ri­niais puo­de­liais su ka­va. Na, jei tiems jau­niems žmo­nėms ne­svar­bu, ką jie ge­ria, ba­la jų ne­ma­ tė. Jau­nys­tė­je juk nie­kas ne­si­rū­pi­na svei­ka­ta. Ta­čiau jau­nuo­me­nės įpro­čiai da­ ro­si ne­pa­ken­čia­mi. Aną­dien su sū­nu­mi užė­jo­me į ne­di­de­lę mies­to cent­re esan­čią par­duo­tu­vė­lę. Ap­žiū­ri­nė­jau įvai­rius nie­ku­čius, iš­gir­dau, kaip links­mai čiauš­ka pro ša­lį ei­nan­ti po­re­lė. Ir ūmai ma­no pen­kia­me­tis timp­te­lė­jo už ran­ko­ vės: „Ma­ma, nu­va­lyk.“ At­si­su­kau ir nu­stė­rau: sū­naus aki­niai bu­vo už­drėb­ti kaž­kuo, ką iš pra­džių su siau­bu pa­lai­kiau sei­ lė­mis. Pa­siš­lykš­tė­da­ma nu­va­liau, nu­ra­ mi­nau iš­si­gan­du­sį sū­nų, ku­ris nie­ kaip ne­ga­lė­jo paaiš­kin­ti, kaip tos

Ne­s i­t

aš­k ka­v y­ki­te a!

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

bal­tos pu­tos at­si­dū­rė ant jo aki­ nu­kų. Si­tua­ci­ja pri­mi­nė gar­sią­ją pa­sa­ ką „Dan­gus griū­va“ apie ant ka­ti­no uo­de­gos nu­kri­tu­sį ko­pūst­la­pį, ta­ čiau juo­kin­ga ne­bu­vo. Ra­min­da­ma sū­ne­lį pa­glos­čiau jo pe­tį – ir nu­stė­rau iš­vy­du­si ant jo striu­kės di­džiu­lę to­kių pat pu­ tų dė­mę. Tai bu­vo ge­ras ba­lin­tos ka­vos gurkš­nis. Aki­mis ėmiau ieš­ko­ti ka­vos iš­ si­neš­ti mė­gė­jų – iš tarp še­šių par­ duo­tu­vės lan­ky­to­jų ka­vą gė­rė net ke­tu­ri. Iš links­mo čiauš­kė­ji­mo su­

Ra­gin­čiau par­duo­ tu­vių šei­mi­nin­kus draus­ti lan­ky­to­jams įsi­neš­ti ka­vą. Juk daug kur prie įė­ji­mo pa­žy­mė­ta, kad lan­ ky­to­jai su le­dais neį­ lei­džia­mi. Ra­gin­čiau par­duo­tu­vių šei­mi­ nin­kus draus­ti lan­ky­to­jams įsi­neš­ti ka­vą ir ki­to­kius gė­ri­mus. Juk daug kur prie įė­ji­mo pa­žy­mė­ta, kad lan­ ky­to­jai su le­dais neį­lei­džia­mi. Ma­no at­ve­jis pa­ro­do, kad ka­va ly­ giai taip pat pa­vo­jin­ga ap­lin­ki­nių dra­ bu­žiams (o ir pre­kėms), kaip ir le­dai. Onu­tė Ra­mo­nie­nė

Paklausi, bet nieko negausi

V

iename didžiuliame pre­ kybos centre pilna salės darbuotojų, ant kurių nu­ garos parašyta: „Klauski­ te ir mes jums padėsime“. Ieškojau ožkos pieno. Niekaip negalėdama jo ras­ ti, pasiteiravau darbuotojos. Ši kartu su manimi apėjo visas pie­

no produktų lentynas, bet taip ir nesurado. Tada paklausiau kitos, kuri irgi nieko negalėjo padėti. Kai priėjau prie dar vienos, stu­ miančios prekių vežimėlius, ši tik papurtė galvą ir kaip lunatikė nu­ važiavo toliau. Kitą kartą ieškojau apsaugos nuo vaikų įrenginių bal­

dams, bet nė viena šnekinta dar­ buotoja net negalėjo nurodyti, ku­ rioje prekybos centro pusėje jų ieškoti. Tai kam jos iš viso reikalingos, jeigu niekuo negali padėti? Galė­ tų bent užrašą ant nugaros pasi­ keisti. Violeta

Atgarsiai

Mo­kes­tis ir siu­ti­na, ir juo­ki­na V.Spu­ry­tė. „5 li­tai mies­tui, 4 – ban­kui“, „Klai­pė­da“, 2013 04 10. La­bai ge­ras mo­kes­tis, – tu­ri au­to­ mo­bi­lį, mo­kėk. www

jas, prieš įsi­gy­da­mas bet ko­kį gy­ vu­lį, pa­si­sta­to tvar­tą, o lie­tu­vai­tis, prieš įsi­gy­da­mas trans­por­to prie­ mo­nę, ga­ra­žo ne­nu­si­per­ka.

***

Ne­ži­nia

Kur lo­gi­ka? Ne­mo­ka­mas lei­di­mas kai­nuo­ja 5 li­tus. Kaip jis ap­skri­tai ga­ li kai­nuo­ti, jei yra „ne­mo­ka­mas“? Je­le­na

***

Mies­tuo­se gy­ve­nan­tys lie­tu­vai­čiai pri­si­per­ka trans­por­to prie­mo­nių, ku­rių ne­tu­ri kur lai­ky­ti, ir lai­ko bet kur, tuo pa­žeis­da­mi ki­tų tau­tie­čių lais­ves. Juk net kai­mo gy­ven­to­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

pra­tau, ku­ri po­re­lė ką tik praė­jo pro ma­no sū­nų. Ne­su pik­tas žmo­gus, neiš­kė­liau sce­nos, ta­čiau pri­ve­džiau vai­ką ir pa­ro­džiau ka­vos mė­gė­jams, ką jie pa­da­rė. Jau­nuo­liai puo­lė at­si­pra­ ši­nė­ti, ta­čiau kas man iš jų at­si­ pra­šy­mo? Vai­kas iš­gąs­din­tas, striu­kė su­bjau­ ro­ta. Be­je, iš­skal­bus dė­mė li­ko, va­di­ na­si, teks ne­šti į va­lyk­lą, kur pa­klo­ siu ma­žiau­siai ke­lias­de­šimt li­tų.

Lei­di­mo sa­vi­kai­ną bū­ki­te ma­lo­nūs pa­deng­ti. Ar dar ir tai už jus su­ mo­kė­ti, tur­tuo­liai-varg­šai? Kiek­ vie­nas tur­to už mi­li­jo­ną tu­ri, bet 5 li­tų už lei­di­mą neišd­re­bi­na. Gė­dy­ tu­mė­tės. Je­le­na

***

Bet kas, tu­rin­tis ske­ne­rį ir spal­ vo­tą spaus­din­tu­vą, pa­si­ga­mins tą lei­di­mą už dy­ką, ir jo­kių pro­ ble­mų. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad da­bar iš­duo­da­mi lei­di­mai va­sa­ros pa­ bai­go­je dau­ge­ly­je au­to­mo­bi­lių, tie­sio­giai vei­kia­mi sau­lės, bus tie­siog neįs­kai­to­mi.

***

Ne­sup­ran­tu, kaip žmo­nės ga­li ne­ tu­rė­ti in­ter­ne­ti­nės ban­ki­nin­kys­ tės? Jūs ką, ak­mens am­žiu­je gy­ ve­na­te. Vi­sa­me pa­sau­ly­je 90 pro­c. ban­ki­nių ope­ra­ci­jų at­lie­ka­ma in­ ter­ne­tu ar­ba te­le­fo­nu.

Ms

Emig­rant Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

397 728

telefonas@kl.lt

Kur ža­dė­ta­sis pa­va­sa­ris?

Si­nop­ti­kai ža­dė­jo, kad jau šią sa­vai­tę at­ šils. Bet pa­žiū­rė­jus pro lan­gą pa­na­šu, jog pa­va­sa­rio teks ge­ro­kai pa­lauk­ti. At­ro­do, kad si­nop­ti­kai vėl mus ap­mo­vė. Gal jie ga­lė­tų sa­vo pro­gno­zes kaž­kaip at­sar­giau pa­teik­ti, nes da­bar pa­ža­da vie­na, o rea­ ly­bė­je ma­tai vi­sai ką ki­ta. Mil­da

Vai­ruo­to­jams rei­kė­tų uni­for­mų

No­rė­čiau pa­teik­ti pa­siū­ly­mą vie­šo­jo trans­por­to vai­ruo­to­jams. Juk jūs, kaip ir par­da­vė­jos, dir­ba­te su žmo­nė­mis, tad la­bai svar­bu iš­vaiz­da. Ma­ny­čiau, kad vie­no­da tvar­kin­ga vai­ruo­to­jų uni­ for­ma mies­te tik su­teik­tų so­li­du­mo. Bi­ru­tė

Iš snie­go se­nio li­ko tik mor­ka

Su 5 me­tų duk­ry­te ant­rą­ją Ve­ly­kų die­ną su­ren­tė­me dai­lų snie­go se­nį. Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį nuė­jo­me pa­si­žiū­rė­ti, kas iš jo be­li­ko. Ra­do­me prie žo­lės pri­ša­lu­sią no­sį-mor­ką, nu­kri­tu­sias akis-kaš­to­ nus ir ma­žą šluo­te­lę. Tiek te­li­ko iš se­ nio. Taip vai­kai pa­žįs­ta gam­tą. Tik šie­ met nie­kaip ne­ga­li su­pras­ti, kur ši­taip il­gai už­tru­ko pa­va­sa­ris. Be­je, tai ste­bi­na ne tik vai­kus, bet ir suau­gu­siuo­sius. In­ga

Pri­ta­riu klai­pė­die­čiams

Pers­kai­čiau „Karš­tą te­le­fo­ną“ („Klai­ pė­da“, 2013 04 09) ir pri­ta­riu Ade­lei, ku­riai pa­tin­ka laik­raš­ty­je skel­bia­mos gy­ven­to­jų nuo­mo­nės. La­bai ge­rai, kad žmo­nės ga­li iš­sa­ky­ti, kas gu­li ant šir­ dies. Pri­ta­riu ir Bi­ru­tei dėl tų iš­si­ta­ tui­ra­vu­sių vei­kė­jų, jiems tur­būt gal­ ve­lė­se kaž­kas ne­ge­rai. Ir aš ne­mėgs­tu rek­la­mų pa­što dė­žu­tė­se, ne­ži­nau, kas mus iš tos bjau­ras­ties ga­lė­tų iš­va­duo­ ti, juk ta rek­la­ma – tuš­ty­bių mu­gė. Mil­da

Šiur­pi­na abe­jin­gu­mas

Pa­si­bai­sė­jau is­to­ri­ja apie ba­du ma­ri­na­ mus že­mai­tu­kus. Ma­nau, kad taip at­ si­ti­ko to­dėl, kad vi­si trokš­ta tų Eu­ro­pos pi­ni­gų. Juk au­gin­to­jams už kiek­vie­ ną ark­lį mo­ka li­tus, bet nie­kas ne­žiū­ri, kaip jie tuos gy­vu­lius au­gi­na. Pi­ni­gus pa­si­da­li­jo, o ark­liams pa­ša­rui ne­be­li­ ko. Tai tik liu­di­ja mū­sų tau­tos men­ta­ li­te­tą. At­sa­ko­my­bės nė­ra, kol nie­kas už to­kius nu­si­kal­ti­mus ne­bau­džia. Au­gus­ti­nas

Kas su­tvar­kys ta­kus?

Ba­lan­dis – šva­ros mė­nuo, na, tie­sa, dar žie­ma. Bet no­riu pa­kal­bė­ti apie ta­ką į Til­žės tur­gų. Ten de­šimt­me­čius nie­kas nė­ra nei va­lęs, nei la­pų šla­vęs, ten pre­ kiau­jan­čios mo­te­rė­lės su­si­krau­na sa­ vo pre­kes į tą šiukš­ly­ną. O dar prie ta­ ke­lio sto­vi toks ap­griu­vęs tua­le­tas, ten bjau­ru. Bū­tų la­bai ge­rai, jei kas nors iš mies­to tvark­da­rių pa­si­žiū­rė­tų ir pa­ siųs­tų gvar­di­ją be­dar­bių su­tvar­ky­ti, juk to­kio dy­džio pa­šal­pas jiems mo­ka­ me, o jie nie­ko ne­vei­kia, tai bent pa­ dir­bė­tų mies­to la­bui, su­tvar­ky­tų ši­tą kam­pą, kai snie­gas nu­tirps. Ge­no­vai­tė Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

***

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, balandžio 11, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

At­min­ti­nų die­nų karšt­li­gė

Šian­dien, kai pa­sau­ lis mi­ni Tarp­tau­ti­ nę kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų ka­li­nių iš­ lais­vi­ni­mo die­ną, vil­nie­tis 82-ejų Ed­ mun­das Ze­lig­ma­ nas taip pat brau­ kia aša­rą, nes tu­ri ką pri­si­min­ti, – Lie­ tu­vos žy­dui nu­ga­lė­ ti mir­tį pa­vy­ko net še­šis kar­tus.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Kas sep­tin­ta die­na Lie­tu­vo­je – at­ min­ti­na. Ta­čiau tai ne pa­bai­ga, nes iš­min­tin­gi par­la­men­ta­rai no­ri jų įtei­sin­ti dar dau­giau. Net­ru­kus At­ min­ti­nų die­nų įsta­ty­mas ga­li pa­si­ pil­dy­ti dar tri­mis da­to­mis.

Li­ki­mas: Lie­tu­vo­je bu­vo iš­žu­dy­ta apie 90 pro­c. žy­dų. E.Ze­lig­ma­nui mir­ties pa­vy­ko iš­veng­ti. Jis, vie­nin­te­

lis ka­ro bai­su­mus iš­gy­ve­nęs Ši­la­lės žy­das, di­džią­ją sa­vo gy­ve­ni­mo da­lį pra­lei­do Vil­niu­je.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Šešiskart pa­si­šai­pęs iš mir­ties And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Su­si­ren­ka ne­daž­nai

Ši­la­lė­je gi­męs, Tel­šių ge­te ka­lė­jęs ir di­džią­ją sa­vo gy­ve­ni­mo da­lį Vil­ niu­je pra­lei­dęs E.Ze­lig­ma­nas bent ke­lis kar­tus per me­tus su­si­tin­ka su sa­vo li­ki­mo drau­gais: Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Tel­šių ge­to ka­ li­niais. Pro­gų su­si­tik­ti bū­na pa­čių įvai­riau­sių – Ge­to ka­li­nių ko­mi­ te­to ata­skai­tos, ho­lo­kaus­to, Kon­ cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų ka­li­nių iš­lais­ vi­ni­mo die­na. „Kar­tais vi­si kar­tu nuei­nam į res­to­ra­ną. Kar­tą per me­tus iš­klau­ som Ge­to ka­li­nių ko­mi­te­to ata­skai­ tą apie sa­vo veik­lą, ei­nam į ren­gi­ nius. O apie ką kal­bam? Apie vis­ką, apie sa­vo iš­gy­ve­ni­mus ir apie da­ bar­tį taip pat. Nė­ra taip, kad mes tik praei­ties pri­si­mi­ni­muo­se nu­ grimz­dę. Mėgs­ta­me ir apie gy­ve­ ni­mą pa­šne­kė­ti, ir pa­po­li­ti­kuo­ti. Nors pri­si­mi­ni­mai... Net­rūks­ta ir jų“, – prieš pra­dė­da­mas pa­sa­ko­ti sa­vo is­to­ri­ją E.Ze­lig­ma­nas kiek su­ si­mąs­to ir nu­ty­la. Ta­ry­tum ką nors skai­čiuo­tų min­ty­se. „Še­šis kar­tus iš mir­ties iš­trū­ kau“, – pa­ga­liau pra­by­la pa­šne­ ko­vas ir pra­de­da var­dy­ti. Li­ko vie­nin­te­lis gy­vas

Ka­ras E.Ze­lig­ma­ną už­klu­po gim­ tuo­siuo­se na­muo­se Ši­la­lė­je. Tuo­ met jis bu­vo vos de­šim­ties. Ta­čiau tai ne­suk­liu­dė mies­te­lį užė­mu­siems na­ciams jį kar­tu su vi­sais mies­te­lio vy­rais už­da­ry­ti si­na­go­go­je. „1941 m. lie­pos 6 d. bal­ta­raiš­čiai į si­na­go­gą pri­mė­tė gra­na­tų. Bu­ vo daug su­žeis­tų, žu­vu­sių. Tuo­

met vi­sus gy­vus su­rin­ko ir nu­va­rė į žy­dų ka­pi­nes, kur bu­vo iš­kas­tos dvi duo­bės. Vi­si bu­vo iš­ri­kiuo­ti ir bal­ta­raiš­čiai pra­dė­jo juos po vie­ ną šau­dy­ti. Ma­čiau, kaip šo­vė ir į duo­bę įkri­to ma­no tė­vas“, – pri­ si­mi­nė pa­šne­ko­vas. Tuo­met įvy­ko neį­ti­ki­mas da­ly­ kas. Vie­nas sa­vo ei­lės lau­kian­čių pa­smerk­tų­jų įsi­ka­bi­no dan­ti­mis pri­žiū­rė­to­jui į gerk­lę, ki­lo su­maiš­ tis. „Iš­kart su­rea­ga­vau, pa­si­slė­piau už me­džio, o pa­skui per upę pa­bė­ gau. Ši­taip iš­si­gel­bė­jau vie­nin­te­ lis“, – pa­sa­ko­jo E.Ze­lig­ma­nas. Dar­ba­vo­si pas ūki­nin­kus

Iš­si­gel­bė­jęs nuo mir­ties de­šimt­ me­tis ne­ži­no­jo, kur dė­tis, ir po ke­ lių die­nų grį­žo na­mo. Ten su­si­dū­rė su tur­tą plė­šian­čiais na­cių tal­ki­ nin­kais ir vėl pa­bė­go, jis pa­trau­kė pas mies­te­ly­je li­ku­sias gy­vas žy­dų mo­te­ris su ma­žais vai­kais. Po mė­ne­sio, kai bu­vo nu­spręs­ta su­šau­dy­ti ir jas, E.Ze­lig­ma­nas vėl pa­bė­go, vai­kas pa­trau­kė pės­čio­ mis per vi­są Že­mai­ti­ją į Var­nius, kur ži­no­jo gy­ve­nant gi­mi­nes. „Atė­jęs pas juos pa­gy­ve­nau tik sa­vai­tę. 1941 m. rugp­jū­tį vi­si žy­dai bu­vo su­va­ry­ti į Tel­šių ge­tą. Drau­ ge ir aš“, – to­liau kal­bė­jo pa­šne­ ko­vas. Tel­šių ge­te, ku­rį su­da­rė vie­na gat­vė, bu­vo už­da­ry­ta ke­li tūks­tan­ čiai žy­dų. Čia E.Ze­lig­ma­nas pra­ lei­do dau­giau nei tris mė­ne­sius, iki pat to lai­ko, kai ge­tas bu­vo lik­ vi­duo­tas. Bu­vęs ka­li­nys pri­pa­ži­ no, kad pro­vin­ci­jos ge­tai ne­bu­vo to­kie griež­ti ir žiau­rūs, kaip vei­kę di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se. Tel­šių ge­tas grei­čiau pri­mi­nė

ver­gų tur­gų, ku­ria­me vie­tos ūki­ nin­kai „pa­si­rink­da­vo“ sau ne­mo­ ka­mos dar­bo jė­gos. „Kiek pa­sa­ko­jo ki­ti ka­li­niai ir kiek esu pa­ts gir­dė­jęs, Vil­niaus ge­ te žmo­nės bu­vo šau­do­mi nuo pat ge­to įkū­ri­mo. Tel­šiuo­se taip ne­ bu­vo. Ži­no­ma, bu­vo bai­su, ankš­ ta, trū­ko mais­to. Ta­čiau tie, ku­rie dirb­da­vo die­ną, ga­lė­da­vo išei­ ti. Tiks­liau, atei­da­vo ūki­nin­kai iš apy­lin­kių ir iš­si­rink­da­vo žmo­ nių dar­bui sa­vo ūkiuo­se. Ry­te tie žmo­nės išei­da­vo, o va­ka­re grįž­ da­vo. Ūki­nin­kai bū­da­vo at­sa­kin­ gi, kad nė vie­nas dar­bi­nin­kas ne­ pa­bėg­tų“, – dės­tė pa­šne­ko­vas. E.Ze­lig­ma­nas taip pat įsi­dar­bi­ no pas ūki­nin­kus ir iki žie­mos iš­ ban­dė pa­čius įvai­riau­sius dar­bus. „Iš­mo­kau ir ar­ti, ir akė­ti, ir bul­ ves kas­ti. O pra­dė­jau nuo pie­mens. Kas dirb­da­vo pas ūki­nin­kus, tas bū­da­vo pa­val­gęs. Bet bu­vo ne­ma­ žai to­kių, ku­rie mi­rė iš ba­do. Dau­ giau­sia tie, ku­riems dar­bo ne­bu­vo. Be to, žmo­nės bu­vo la­bai re­li­gin­ gi, o ko­še­ri­nio mais­to bu­vo be­veik neį­ma­no­ma gau­ti“, – pa­sa­ko­jo bu­vęs ge­to ka­li­nys. Slaps­tė­si iki ga­lo

Ar­tė­jant žie­mai ir pa­si­bai­gus že­mės ūkio dar­bams, nu­spręs­ta ge­tą lik­ vi­duo­ti, o jo gy­ven­to­jus su­šau­dy­ ti. E.Ze­lig­ma­nas, nu­jaus­da­mas, kuo vi­sa tai ga­li baig­tis, vėl pa­spru­ko. Iš mir­ties gniauž­tų drau­ge su juo su­ge­ bė­jo iš­trūk­ti dar de­šimt žy­dų. Tuo­ met pra­si­dė­jo pa­bė­gė­lių kla­jo­nės, iš­ blaš­kiu­sios juos po vi­są Lie­tu­vą. „Grį­žau į Ši­la­lę, slaps­čiau­si pas lie­tu­vių ūki­nin­kus. Pir­miau­sia pas sa­vo pa­žįs­ta­mus La­šai­čius, vė­liau

Tarp­tau­ti­nė kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų ka­li­nių iš­lais­vi­ni­mo die­na Ba­lan­džio 11 d. mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė kon­cent­ra­ci­jos sto­v yk­lų ka­l i­n ių iš­ lais­vi­ni­mo die­na. Šią die­ną 1945 m. bu­vo iš­lais­v in­t i Bu­chen­val­do ka­l i­ niai. Ba­lan­džio 22 d. iš­lais­vin­ti Zak­ sen­h au­z e­no ka­l i­n iai, ba­l an­d žio 29 d. – Da­chau, ba­lan­džio 30 d. – Ra­ vensb­riu­ko. 1941 m., kai Lie­tu­vą už­gro­bė hit­le­ri­nė Vo­kie­ti­ja, žmo­nės, dau­giau­sia in­te­li­

gen­tai ir žy­dai, bu­vo tre­mia­mi į kon­ cent­ra­ci­jos sto­vyk­las, žy­dų tau­ty­bės as­me­nys taip pat bu­vo už­da­ro­mi į ge­ tus di­des­niuo­se mies­tuo­se ir mies­te­ liuo­se. Vie­na di­džiau­sių kon­cent­ra­ ci­jos sto­vyk­lų – Bu­chen­val­do. Pa­gė­ giuo­se (Že­mai­ti­jo­je) miš­ke bu­vo įkur­ tas šios sto­vyk­los fi­lia­las „Of­la­ger-53“. Kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų bu­vo įreng­ ta ne vie­no­je Eu­ro­pos ša­ly­je.

ma­ne per­kraus­tė į sau­ges­nę vie­tą – už ke­lių ki­lo­met­rų nuo Ši­la­lės esan­tį Jo­kū­bai­čių kai­mą“, – pri­ si­mi­nė pa­šne­ko­vas. Jo­kū­bai­čiuo­se ber­niu­kas ap­si­gy­ ve­no Onos Nor­bu­tie­nės šei­mo­je. O iš ten, bai­mi­nan­tis daž­nai be­si­ lan­kan­čių vo­kie­čių ir bal­ta­raiš­čių, iš­vež­tas pas O.Nor­bu­tie­nės se­se­rį Ma­ri­jo­ną į Žvin­gių mies­te­lį.

Vi­si bu­vo iš­ri­kiuo­ ti ir bal­ta­raiš­čiai juos pra­dė­jo po vie­ ną šau­dy­ti. Ma­čiau, kaip šo­vė ir į duo­bę įkri­to ma­no tė­vas. „Tie žmo­nės man tik­rai daug pa­dė­jo. Su­ži­no­ję, kad sle­pia žy­ dą, vo­kie­čiai ar bal­ta­raiš­čiai juos ga­lė­jo nu­žu­dy­ti drau­ge su ma­ni­ mi. Tik­rai pel­ny­tai O.Nor­bu­tie­ nė ir jos se­suo bu­vo ap­do­va­no­tos Žū­van­čių­jų gel­bė­ji­mo kry­žiais“, – dės­tė E.Ze­lig­ma­nas. Taip E.Ze­lig­ma­nas su­lau­kė die­ nos, kai na­ciai bu­vo iš­vy­ti iš Lie­ tu­vos. Pa­si­bai­gus ka­rui, 1947 m. iš vie­no pa­žįs­ta­mo ka­ri­nin­ko su­ži­ no­jo, kad Vil­niu­je gy­ve­na gi­mi­nai­tė Fri­da Šuch­man, ku­ri, kaip ir E.Ze­ lig­ma­nas, pa­bė­go iš Tel­šių ge­to. „Dar mo­kiau­si gim­na­zi­jo­je, ta­ čiau ke­lioms die­noms iš­si­ruo­šiau į sos­ti­nę“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas. Šiuo me­tu gar­bin­go 92 me­tų am­žiaus su­lau­ku­si F.Šuch­man gy­ ve­na Iz­rae­ly­je. „Kai at­vy­kau, gi­mi­nai­tė čia jau dir­bo par­da­vė­ja, pa­ži­no­jo ne­ma­žai ki­tų ge­to ka­li­nių. Ta­čiau aš ta­da tik trum­pai bu­vau, o į Vil­nių vi­siems lai­kams at­si­kraus­čiau 1952 m., kai įsto­jau į Vil­niaus uni­ver­si­te­tą. Ta­da su­ti­kau ir ki­tų ge­to ka­li­nių, ėmė­ me daž­niau bend­rau­ti, su­si­ti­ki­ nė­ti. Ma­no pir­mas pri­si­mi­ni­mas iš po­ka­ri­nio Vil­niaus – griu­vė­siai. Vo­kie­čių gat­vė vi­sa bu­vo su­griau­ta ir daug žmo­nių si­na­go­go­je Py­li­mo gat­vė­je. Nors aš pa­ts ne­la­bai pa­ mal­dus. Da­bar, kiek ži­nau, Vil­niu­ je gy­ve­na dar vie­na Tel­šių ge­to ka­ li­nė“, – api­bend­ri­no pa­šne­ko­vas.

Sau­sio 25-oji – Lie­tu­vos tau­ti­nių bend­ri­jų die­na, rug­sė­jo pir­ma­ sis šeš­ta­die­nis – kla­sės su­si­ti­ki­mo die­na, o lapk­ri­čio 16 d. – Tarp­tau­ ti­nė to­le­ran­ci­jos die­na. To­kios da­ tos ne­tru­kus ga­li pa­pil­dy­ti At­min­ ti­nų die­nų įsta­ty­mą. Kol kas ja­me – 55 die­nos. Sei­me šiuo me­tu svars­ty­mo lau­ kia net trys pa­siū­ly­mai dėl nau­jų at­min­ti­nų die­nų. An­tai Sei­mo vi­ ce­pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Gap­šys no­ri „kla­sės su­si­ti­ki­mo die­nos“. Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas sa­vo siū­ly­ mą aiš­ki­no taip: „Šios die­nos pa­ mi­nė­ji­mas ska­tins bend­ruo­me­niš­ ku­mą, ry­šių pa­lai­ky­mą su bu­vu­sia mo­kyk­la ir jos bend­ruo­me­ne, ap­ lan­ky­ti kla­sės auk­lė­to­ją, su­vok­ti mo­kyk­lą kaip ver­ty­bę.“ At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo pa­ kei­ti­mą siū­lo ir Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vas Leo­nar­ das Tal­mon­tas. „Nuo Lie­tu­vos Di­ džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės lai­kų Lie­ tu­vos sos­ti­nė Vil­nius bu­vo įvai­raus ti­kė­ji­mo ir skir­tin­gų kul­tū­rų at­sto­ vų trau­kos cent­ras. Įvai­rių tau­ti­nių bend­ri­jų at­sto­vai su­da­ro be­veik penk­ta­da­lį Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, jų gy­ve­ni­mo mū­sų ša­ly­je lai­kas svy­ ruo­ja nuo tūks­tan­čio iki šim­to me­ tų ar ke­lių de­šimt­me­čių“, – ko­dėl rei­kia įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų, dės­tė L.Tal­mon­tas. Įs­ta­ty­mo pa­kei­ti­mo ini­cia­to­riai ma­no, kad tau­ti­nių bend­ri­jų die­ ną kaip at­min­ti­ną ge­riau­siai ga­ lė­tų įpras­min­ti sau­sio 25-oji, nes 1323 m. tą die­ną ku­ni­gaikš­tis Ge­di­ mi­nas iš­siun­tė ži­nią Liu­be­ko, Zun­ do, Brė­me­no, Mag­de­bur­go, Kel­no ir ki­tų mies­tų pi­lie­čiams, įvai­rių pro­fe­si­jų bei ama­tų at­sto­vams ir pa­kvie­tė juos at­vyk­ti į Lie­tu­vą. Kas pa­si­keis­tų, jei to­kia at­min­ti­ na die­na at­si­ras­tų? Pro­jek­to aiš­ki­ na­ma­ja­me raš­te dės­to­ma, kad taip „bū­tų sie­kia­ma ug­dy­ti ki­to­kį po­ žiū­rį į Lie­tu­vos is­to­ri­ją bei jos kul­ tū­ri­nį pa­vel­dą“. Dar vie­nas Sei­mo na­rys kon­ ser­va­to­rius Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis pa­no­ro to­le­ran­ci­jos die­nos. „To­ le­ran­ci­ja nė­ra nei pri­vi­le­gi­ja, nei abe­jin­gu­mas“, – aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te dės­to par­la­men­ta­ras. Iš­min­tin­gas Sei­mo na­rys tei­gia, kad „ne­to­le­ran­ci­ja vi­sa­da eg­zis­ta­ vo žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je“. Įs­ta­ty­mo tiks­las, kaip nu­ro­do V.Juo­za­pai­tis, – ug­dy­ti to­le­ran­ci­ją Lie­tu­vo­je. „Tarp­tau­ti­nė to­le­ran­ci­jos die­ na ga­li bū­ti ver­ti­na­ma kaip kas­ me­tė ga­li­my­bė ug­dy­ti to­le­ran­ci­ją, reng­ti vi­suo­me­ni­nius ir po­li­ti­nius de­ba­tus pa­sau­li­nių ne­to­le­ran­ci­ jos pro­ble­mų te­ma­ti­ka. Tai die­na, skir­ta per me­tus pa­siek­tam pro­ gre­sui pa­žy­mė­ti ir nau­jiems efek­ ty­ves­niems pro­ble­mų spren­di­mo bū­dams pa­siū­ly­ti“, – sam­pro­ta­vo kon­ser­va­to­rius.

8

ketvirtadienis, balandžio 11, 2013

užribis Lieps­no­jo na­mas Smil­ty­nė­je

ilgapirščiai įsi­bro­vė į bu­tą

Va­gia ma­ši­nų veid­ro­dė­lius

Ant­ra­die­nį apie 22 val. Klai­pė­do­ je, Smil­ty­nė­je ties nau­ją­ja per­ kė­la, prie ko­pų už­si­de­gė ne­ nau­do­ja­mas pa­sta­tas. At­vy­kus ug­nia­ge­siams sto­gas ir vi­du­ je esan­čios šiukš­lės jau de­gė at­ vi­ra lieps­na. Gais­ro me­tu ap­de­ gė me­di­nės sto­go konst­ruk­ci­jos. Žmo­nės gais­ro me­tu ne­nu­ken­tė­ jo. Na­mas ga­lė­jo bū­ti pa­deg­tas.

Ant­ra­die­nį po pie­tų na­mo grį­žu­ si Deb­re­ce­no g. 13 na­mo gy­ven­ to­ja, ra­do iš­plėš­tą sa­vo bu­tą. Va­ gys su­lau­žė du­rų už­rak­tą ir pa­ vo­gė kom­piu­te­rį, mo­ters pa­puo­ ša­lus bei tris bu­te­lius bren­džio. Nu­si­kal­tė­liai va­gys­tę įvyk­dė per ke­lias ry­to va­lan­das. Nu­ken­tė­ju­ sio­ji pra­ne­šė, kad pa­grob­ti daik­ tai ver­ti 4,5 tūkst. li­tų.

Uos­ta­mies­ty­je vie­nas ar ke­li va­gys dir­ba pa­gal išanks­ti­nius už­sa­ky­mus ir gro­bia bran­gias nau­jų au­to­mo­bi­lių de­ta­les. Ant­ra­die­nį iš ry­to S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­vė­je „BMW X5“ sa­vi­nin­kas ap­ti­ko, kad nuo jo au­to­mo­bi­lio pa­vog­ti šo­ni­niai veid­ro­dė­liai. Sa­vi­nin­kas pa­ty­rė 7,8 tūkst. li­tų nuo­sto­lį.

Pa­vo­jin­gas vie­tas Žvy­ro kar­je­re – keis­ta mir­tis 1 žy­mi ori­gi­na­liai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio gat­vių kai ku­rio­ se vie­to­se įlū­žo lie­taus ka­na­li­ za­ci­jos gro­te­lės. Kol jos bus su­ re­mon­tuo­tos, klai­pė­die­čiai iš­ra­ din­gai pa­žy­mi pa­vo­jin­gas vie­tas. Tam pa­nau­do­ja­mas ir ce­lo­fa­nas, ir me­džia­ga.

Lie­taus ka­na­li­za­ci­jos gro­te­lės į že­ mę su­sme­go vie­no­je pa­grin­di­nių mies­to gat­vių – Pi­lies gat­vė­je ties vis dar re­mon­tuo­ja­mu Klai­pė­dos dra­mos teat­ru. Klai­pė­die­čiai pa­vo­jin­gą vie­tą pa­ žy­mė­jo stry­pu, kad ši bū­tų la­biau pa­ste­bi­mes­nė. Pa­na­ši si­tua­ci­ja yra ir Smil­te­ lės gat­vė­je. Čia taip pat yra į že­mę su­sme­gu­sios lie­taus ka­na­li­za­ci­jos gro­te­lės. Ši vie­ta, kad pa­ste­bė­tų vai­ruo­to­jai, pa­žy­mė­ta ori­gi­na­liau. Ant me­di­nio pa­ga­lio už­suk­tas ce­ lo­fa­nas ir me­džia­gos ga­ba­las. Pas­ta­ruo­ju me­tu iš įmo­nės „Klai­ pė­dos van­duo“ gau­tas ne vie­nas pra­ne­ši­mas apie įsmi­gu­sias gro­ te­les. „Liu­kai įsmi­go po žie­mos. Tam įta­kos tu­ri ir oro są­ly­gos, įša­las, ir in­ten­sy­vus eis­mas. Per­dan­

ga neat­lai­ko ir lūž­ta“, – pa­sa­ko­ jo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da. Apie pa­vo­jin­gas vie­tas pra­neš­ta ran­go­vams ir ar­ti­miau­siu me­tu jos bus su­re­mon­tuo­tos. Vie­tas nu­ro­ dy­ta pa­žy­mė­ti tin­ka­mai. „Gy­ven­to­jus apie pa­na­šias vie­ tas pra­šy­čiau in­for­muo­ti sa­vi­val­ dy­bę ar pa­skam­bin­ti ir pra­neš­ti pa­gal­bos te­le­fo­nu. Su šio­mis pro­ ble­mo­mis dir­ba vie­nas spe­cia­lis­ tas. Jis ne­ga­li su­ras­ti vi­sų mies­to duo­bių“, – tei­gė L.Dū­da. Me­ta­li­nės gro­te­lės, šu­li­nių dang­ čiai – daž­nas va­gių gro­bis. Ar­ti­ miau­siu me­tu bus skai­čiuo­ja­ma, kiek jų pa­vog­ta. Kai ku­rio­se vie­to­se me­ta­li­nės gro­te­lės ir šu­li­nių dang­ čiai yra pa­keis­ti plas­ti­ki­niais. Ta­ čiau va­gys jau va­gia ir šiuos. Ato­kiau esan­čio­je Strė­vos gat­ vė­je, kur me­ta­li­niai šu­li­nių dang­ čiai bu­vo nuo­lat va­gia­mi, ras­ta išei­tis. Ant jų už­dė­tas be­to­ni­nis lui­tas. L.Dū­dos tei­gi­mu, eis­mas šio­je gat­vė­je ne­di­de­lis, o lui­tai jam ne­truk­do. „Pra­va­žiuo­ti yra kur. Di­de­lių pro­ble­mų vai­ruo­to­jams ne­tu­rė­tų kil­ti. Žiū­rė­si­me, gal ga­li­ma bus ką nors pa­keis­ti“, – tei­gė L.Dū­da.

Tik 2 val. nak­ties bend­ ruo­ju pa­gal­bos nu­me­riu pra­neš­ta apie tai, kad nu­sken­dęs vy­ras ras­tas tven­ki­ny­je 15 met­ rų nuo kran­to. Gel­bė­to­jai kū­ną iš­ trau­kė 3.30 val. Smur­to žy­mių ant kū­no ne­pas­ te­bė­ta. Ma­no­ma, kad vy­ras mi­rė nu­sken­dęs. Kaip įpras­ta pa­na­šiais at­ve­jais, pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti.

Er­lan­das Pap­laus­kis:

Jis tur­būt no­rė­jo priei­ ti ar­čiau sa­los, kur bū­ riuo­ja­si par­skri­dę ru­ da­gal­viai ki­rai. Dar­bas – gy­ve­ni­mo bū­das

Ko­le­gos žū­ties su­krės­tas eko­lo­gas Er­lan­das Pap­laus­kis tei­gė ne­sup­ran­ tan­tis, kaip V.Pa­rei­gis ry­žo­si lip­ti ant to­kio ne­sta­bi­laus tven­ki­nio le­do. „Jis tur­būt no­rė­jo priei­ti ar­čiau sa­los, kur bū­riuo­ja­si par­skri­dę ru­da­gal­viai ki­ rai. Vy­tau­tas ke­ti­no ap­žiū­rė­ti įra­šus žie­duo­se, iš kur tie paukš­čiai su­grį­ žo. Jis bu­vo vi­siš­kai at­si­da­vęs sa­vo dar­bui, ku­ris ta­po gy­ve­ni­mo bū­du“, – pa­sa­ko­jo E.Pap­laus­kis. Kaip tei­gė Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­ gi­jos sto­ties di­rek­to­rius Vy­tau­tas

Aist­ra: V.Pa­rei­gis nuo jau­nys­tės mė­go ste­bė­ti paukš­čius, to­dėl steng­

da­vo­si prie jų priei­ti kaip ga­li­ma ar­čiau. Tai ir pra­žu­dė vy­rą.

Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko nuo­tr.

Ju­sys, V.Pa­rei­gis bu­vo paukš­čių žie­dų ste­bė­ji­mo per at­stu­mą pra­ di­nin­kas Lie­tu­vo­je. Žiū­ro­nais jis ste­bė­da­vo už­ra­šus ant paukš­čių žie­dų ir šiuos re­gist­ ruo­da­vo. Šir­dį pa­ver­gė spar­nuo­čiai

V.Pa­rei­gis dir­bo Juodk­ran­tės ap­ lin­kos ty­ri­mo la­bo­ra­to­ri­jo­je. 1984–1985 me­tais jis dir­bo Ven­ tės ra­go paukš­čių žie­da­vi­mo sto­ ty­je. Nors bu­vo bai­gęs in­ži­nie­riaus moks­lus, paukš­čiai jį nuo se­no la­ bai do­mi­no. Nuo 1986 me­tų V.Pa­ rei­gis dir­bo Juodk­ran­tė­je. „Pa­ži­ no­jau Vy­tau­tą apie 30 me­tų. Bu­vo

pui­kus žmo­gus, la­bai gra­žiai dir­ bo su jau­ni­mu. Net Ven­tės ra­ge tiek ne­bu­vo jau­nų en­tu­zias­tų, kiek pas jį tal­ki­nin­kų. Bu­vo be ga­lo ak­ty­vus, vos pa­ma­tęs ko­kį nors paukš­tį iš­ kart pa­skelb­da­vo in­ter­ne­to fo­ru­ me. Jis bu­vo per­skai­tęs tūks­tan­čius įvai­riau­sio­se ša­ly­se paukš­čiams už­ mau­tų žie­dų už­ra­šų. Ne­se­niai kal­ bė­jo­me apie Vy­tau­to ke­ti­ni­mą pa­ ra­šy­ti straips­nį apie il­gaam­žius paukš­čius, ku­riuos jam yra pa­vy­kę už­fik­suo­ti“, – pa­sa­ko­jo V.Ju­sys. V.Pa­rei­gis bu­vo nuo­la­ti­nis ir ak­ ty­vus Lie­tu­vos or­ni­to­lo­gų drau­gi­ jos in­ter­ne­to tink­la­la­pio bei žur­na­ lo „Paukš­čiai“ bend­ra­dar­bis.

Rū­ka­liai sprun­ka nuo tik­rin­to­jų Mil­da Ski­riu­tė Mo­kyk­lų te­ri­to­ri­jo­se įpra­tu­siems rū­ky­ti mo­ki­niams gre­sia bau­dos. Kiek­vie­ną sa­vai­tę rū­ka­liai ga­li bū­ ti už­klup­ti tik­rin­to­jų.

Ženk­las: Smil­te­lės gat­vė­je su­sme­gu­sias gro­te­les žmo­nės pa­žy­mė­jo

ant stry­po už­su­kę ce­lo­fa­no ir me­džia­gos.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tai kar­tu su po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais va­kar vėl tik­ri­no, ar rū­ko­ma mo­kyk­lų te­ri­ to­ri­jo­se ar­ba ša­lia jų. Pa­tik­ri­ni­mai vy­ko „Že­my­nos“, „Ąžuo­ly­no“, Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jo­se. Bu­vo su­lai­ky­ti pen­ki švie­ti­mo įstai­gų te­ri­to­ri­jo­se rū­kan­ tys mo­ki­niai. Tarp jų dvi mer­gi­nos

ir trys vai­ki­nai. „Mo­ki­niai jau mus at­pa­žįs­ta. Tik pa­ma­to ma­ši­ną ir sle­pia­si“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas Vi­lius Va­lys. Pa­tik­ri­ni­mus, ar rū­ko­ma mo­kyk­ lų te­ri­to­ri­jo­se, Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tai ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai vyk­dys vi­są ba­lan­dį kas sa­vai­tę. Jie bus or­ga­ni­zuo­ja­mi vis ki­to­je švie­ti­mo įstai­go­je. Pla­nuo­ja­ma, kad vė­liau pa­tik­ri­ni­mus tęs tik Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tai. Kont­ro­liuo­ti ža­da­ma ne tik mo­ ki­nius. Pa­tik­ri­ni­mus pla­nuo­ja­ma vyk­dy­ti dau­gia­bu­čių na­mų laip­ti­

nė­se, ki­to­se vie­to­se, kur tai da­ry­ti drau­džia­ma. V.Va­lio nuo­mo­ne, to­ kios ak­ci­jos nau­din­gos. Mo­ki­niams jos pa­de­da su­si­mąs­ty­ti apie rū­ky­ mo ža­lą. „Mo­ki­niai ži­no, kad yra ste­bi­mi. Kal­ba­ma su jais apie rū­ky­mo ža­lą“, – tvir­ti­no ve­dė­jas. Už rū­ky­mą ne­leis­ti­no­je vie­to­ je gre­sia įspė­ji­mas ar­ba bau­da nuo 20 iki 50 li­tų. Pir­mą kar­tą už šį pa­ žei­di­mą nu­baus­ti as­me­nys per de­ šimt die­nų ga­li su­si­mo­kė­ti pu­sę mi­ni­ma­lios bau­dos. Praė­ju­sio pa­tik­ri­ni­mo me­tu dėl rū­ky­mo mo­kyk­lų te­ri­to­ri­jo­se bu­vo nu­baus­ti 22 mo­ki­niai.

Po­li­ci­jos pareigūną teis už ky­šį Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai bai­gė tir­ ti ir ne­tru­kus per­duos teis­mui by­lą, ku­rio­je jų ko­le­ga kal­ti­na­mas ky­ši­ nin­ka­vi­mu. Pa­vo­jus: Pi­lies gat­vė­je lie­taus

ka­na­li­za­ci­jos gro­te­lės su­sme­go į že­mę. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Spren­d i­m as: Strė­vos gat­vė­je

ant šu­li­nių bu­vo už­vers­ti be­to­ni­ niai lui­tai.

Ke­lių po­li­ci­jo­je dir­bęs 38-erių Ai­ das J. bus tei­sia­mas už tai, kad per­

nai lapk­ri­čio 2 die­ną paė­mė iš ava­ ri­jos kal­ti­nin­ko 400 li­tų. Tą­dien vie­no au­to­mo­bi­lio sa­vi­ nin­kas ra­do nu­broz­din­tą sa­vo ma­ ši­ną ir su­pra­to, kad kal­ti­nin­kas nu­va­žia­vo iš įvy­kio vie­tos. Jis pa­si­ skun­dė po­li­ci­jai. Ai­das J., tuo me­ tu dir­bęs Ke­lių po­li­ci­jo­je, iš­siaiš­ki­ no kal­ti­nin­ko as­me­ny­bę. Šis tei­gė, kad ne­pa­ju­to kon­tak­to su ki­tu au­

to­mo­bi­liu, ir to­dėl nu­va­žia­vo. Ta­da pa­rei­gū­nas pa­ti­ki­no ne­bau­siąs jo už pa­si­ša­li­ni­mą iš įvy­kio vie­tos ir pa­ta­ rė už­pil­dy­ti dek­la­ra­ci­jas. Pi­ni­gai bu­vo su­mo­kė­ti už šį pa­ta­ ri­mą bei ge­ra­no­riš­ku­mą. Ar Ai­das J. pa­siel­gė tei­sin­gai ne­baus­da­mas vai­ ruo­to­jo, by­lą ty­rę pa­rei­gū­nai ne­ siaiš­ki­no, kur kas svar­biau, kad po­ li­ci­nin­kas paė­mė ne­tei­sė­tą at­ly­gį.

9

KETVIRTADIENIS, balandžio 11, 2013

klaipėdos verslas Spren­džia gin­čus

Moks­lei­vių vers­lu­mui

Au­ga pa­klau­sa

Per tris šių me­tų mė­ne­sius dar­ bo gin­čų ko­mi­si­jos ga­vo 1,3 tūkst. pra­šy­mų iš­spręs­ti dar­ buo­to­jų ir darb­da­vių ne­su­ta­ri­ mus. Iš­nag­ri­nė­ta be­veik 800 dar­bo by­lų, dau­ge­ly­je jų kel­ti rei­ka­la­vi­mai pa­ten­kin­ti vi­siš­kai ar­ba iš da­lies, da­lis bai­gė­si tai­ kos su­tar­ti­mis. Lie­tu­vo­je vei­kia 13 dar­bo gin­čų ko­mi­si­jų.

Re­gio­no įmo­nės kvie­čia­mos da­ ly­vau­ti pro­gra­mo­je „Jau­na­sis ko­le­ga“, ku­rios pa­grin­di­nis tiks­ las – su­teik­ti ga­li­my­bę aukš­tes­ nių­jų kla­sių moks­lei­viams su­si­ pa­žin­ti su įmo­nės veik­la „iš ar­ ti“. Tai pa­dė­tų mo­ki­niui ap­si­ spręs­ti ren­kan­tis pro­fe­si­ją, gal­ vo­jant apie kar­je­rą, ska­tin­ti moks­lei­vių vers­lu­mą.

Pra­si­de­dant pa­va­sa­rio se­zo­ nui, au­ga dar­bo jė­gos, ypač ter­ mi­nuo­tų dar­bų, pa­klau­sa. Dar­ bo rin­kos pa­gy­vė­ji­mas ste­bi­mas jau ko­vą ir tę­sia­si ba­lan­dį, ge­gu­žę. Dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, kai tik darb­da­viai pra­de­da skelb­ti lais­ vas se­zo­ni­nių dar­bų dar­bo vie­tas, tuo do­mi­si be­dar­biai, jau­ni­mas ir pen­si­nio am­žiaus žmo­nės.

Idea­lus vers­las ma­moms Dau­gia­vai­kė ma­ma Jur­ga Bar­bo­ra Jau­niš­ kie­nė, au­gi­nan­ti tris vai­kus, ra­do spren­di­mą, kaip gra­žiai ap­reng­ti sa­vo at­ža­las, neiš­lei­ džiant vi­sos už­dirb­tos mė­ne­sio al­gos. Mo­ ters su­ma­ny­mas vir­to sa­vo­tiš­ku vers­lu. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­ma­tė Ame­ri­ko­je

Vai­kiš­kų rū­bų mu­gės idė­ją 36 me­ tų Lie­tu­vos ka­ri­nin­ko žmo­na J.Jau­ niš­kie­nė par­si­ve­žė iš JAV, kur me­ tus gy­ve­no su vi­sa šei­ma. Ten mo­te­ris pa­ste­bė­jo, kad se­zo­ni­niai vai­kiš­kų dra­bu­žių ir daik­tų ko­mi­ sai la­bai po­pu­lia­rūs. Esą nors nau­ji rū­bai Ame­ri­ko­ je ne­bran­gūs, ame­ri­kie­tės ne­ven­ gia sa­vo vai­kams pirk­ti dė­vė­tų, nes taip – dar pi­giau. Be to, ma­mos su­pra­to, kad ap­si­ pirk­ti per ke­lias va­lan­das vie­no­je mil­ ži­niš­ko­je mu­gė­je – kur kas grei­čiau ir pa­pras­čiau, nei me­džio­ti nuo­lai­das skir­tin­go­se par­duo­tu­vė­se ar de­rė­tis dėl kiek­vie­nų marš­ki­nė­lių su in­ter­ ne­te pre­kiau­jan­čio­mis mo­te­ri­mis. Mu­gė – ir Klai­pė­do­je

Ap­reng­ti vai­kus „mi­ni­mu­mą“ už­ dir­ban­čiai ma­mai, pa­sak J.Jau­

niš­kie­nės, sun­kus už­da­vi­nys. Tad mo­te­ris ry­žo­si or­ga­ni­zuo­ti „Ma­ mų mu­ges“, kur atei­n a šim­tai ma­mų, jos at­ne­ša par­duo­ti ne­rei­ ka­lin­gus vai­kų daik­tus ir kai ku­ rios at­gau­na net po tūks­tan­tį li­ tų, ku­riuos kaž­ka­da su­mo­kė­jo už tuos rū­bus. O ki­tos ma­mos rei­kia­mus dra­bu­žė­ lius įsi­gy­ja ge­ro­kai pi­giau nei pre­ ky­bos cent­ruo­se ar in­ter­ne­tu. „Mu­gė tik­rai tau­po ir lai­ką, ir pi­ ni­gus. Šis ko­mi­sas pa­trauk­lus net ir toms, ku­rios sa­vo vai­kus ren­gia tik nau­jais dra­bu­žiais – ži­no­da­ mos, kad vė­liau „Ma­mų mu­gė­je“ ga­lės at­gau­ti 20–30 pro­c. daik­to ver­tės. Jos drą­siau per­ka pa­ti­ku­ sį nau­ją dra­bu­žė­lį iš par­duo­tu­vės, o su­si­grą­žin­tus li­tus vėl ga­li skir­ ti nau­jiems pir­ki­niams“, – įsi­ti­ki­ nu­si J.Jau­niš­kie­nė. Pa­ti J.Jau­niš­kie­nė or­ga­ni­zuo­ja tuos mai­nus. Ma­mos ne­be­rei­ka­ lin­gus rū­be­lius par­duo­da už sim­

Su­ma­ny­mas: tri­jų vai­kų ma­ma J.Jau­niš­kie­nė vai­kiš­kų dra­bu­žė­lių mu­gių or­ga­ni­za­vi­mą nu­si­žiū­rė­jo iš ame­

ri­kie­čių.

bo­li­nę su­mą, 20 pro­c. lie­ka or­ga­ ni­za­to­riams, per­so­na­lo iš­lai­ky­mui, pre­ky­bos įran­gai pirk­ti. Tai, ko ne­pa­vyks­ta par­duo­ti, au­ ko­ja­ma lab­da­rai. Tal­ki­na sa­ma­rie­ čių lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­ja, ir dra­bu­ žiai iš­ve­ža­mi so­cia­liai rem­ti­noms šei­moms. „Ka­dan­gi toks ažio­ta­žas bu­vo Vil­niu­je, no­ri­me šį pa­va­sa­rį ma­mų mu­gę or­ga­ni­zuo­ti ir Klai­pė­do­je. Ren­gi­nys vyks ge­gu­žės pra­džio­je Klai­pė­dos are­no­je, kur mums pa­ tal­pas su­teiks ne­mo­ka­mai“, – tei­ gė J.Jau­niš­kie­nė. Per­par­da­vi­nė­to­jų neį­si­lei­džia

„Mū­sų tiks­las, kad Klai­pė­do­je ma­ mos pir­miau­siai su­neš­tų tuos pa­ čių įkai­no­tus ne­be­rei­ka­lin­gus sa­vo vai­kų daik­tus į mu­gę, o pa­skui gal­

Jur­gos Jau­niš­kie­nės nuo­tr.

būt ras ką nors rei­kia­mo sau įsi­gy­ ti“, – tei­gė or­ga­ni­za­to­rė. Mu­gė­je esą bū­na par­duo­da­ma nuo ra­šo­mų­jų sta­lų iki mo­kyk­li­nių uni­for­mų. Tei­gia­ma, kad taip šei­ ma pa­de­da šei­mai. Re­ko­men­duo­ja­ma nau­jo daik­ to kai­na mu­gė­je – ne dau­giau kaip 20–30 pro­c. pra­di­nės ver­tės. Tei­gia­ma, kad į mu­gę neį­si­lei­ džia­ma per­par­da­vi­nė­to­jų, ne­prii­ ma­ma per­ne­lyg bran­gių pre­kių. „Tai sa­vo­tiš­kas vers­las, o mo­ty­va­ ci­ja bu­vo to­kia, kad ga­lė­čiau pa­ti sa­vo vai­kus ap­reng­ti pi­giau, nes su­pra­tau, jog dirb­siu tik jų ba­tams ir dra­bu­ žiams“, – tvir­ti­no J.Jau­niš­kie­nė. Ug­do var­to­ji­mo kul­tū­rą

Mo­te­ris tvir­ti­no, kad mu­gės or­ga­ ni­za­to­riai yra lyg tar­pi­nin­kai, ku­rie

pa­de­da dė­vė­tiems daik­tams su­ras­ti nau­jus šei­mi­nin­kus, taip pra­tę­siant jų gy­ve­ni­mą. Be to, mu­gės da­ly­viai – ir per­ kan­tys, ir pri­sta­tan­tys rū­be­lius į ko­mi­są, taip pri­si­de­da prie be­pras­ mio var­to­ji­mo ma­ži­ni­mo. Tei­gia­ma, kad at­si­ran­da tam tik­ ra var­to­ji­mo kul­tū­ra. Pirk­da­mi dra­ bu­žį, jį skalb­da­mi, pri­žiū­rė­da­mi, dau­ge­lis gal­vo­ja jau ne vien apie sa­ve, o ir apie ki­tas šei­mas. „Žmo­nės ne­bes­ku­ba kuo grei­ čiau su­dė­vė­ti ir iš­mes­ti, bet prie­ šin­gai – per­siu­va iš­trū­ku­sias sa­ gas, ati­džiau iš­skal­bia dė­mes, sau­go, kad vai­kai neiš­mė­ty­tų žai­ di­mų de­ta­lių: juk kai mums daik­ tas bus ne­be­rei­ka­lin­gas, jis ga­lės pra­džiu­gin­ti ki­tus“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si J.Jau­niš­kie­nė.

Tirps­ta gausus buvęs „Li­mar­ko“ lai­vy­nas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

„Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­pa­ni­ ja ke­ti­na par­duo­ti dar vie­ną bend­ ro­vei pri­klau­san­tį lai­vą. Per me­ tus kom­pa­ni­jos lai­vy­nas su­ma­žė­ jo ke­tu­riais lai­vais. Iš­par­duo­ti lai­ vus esą ver­čia sko­los ban­kams. Kom­pa­ni­ją spau­džia sko­los

Lai­vų-šal­dy­tu­vų lai­vy­ną val­dan­ ti „Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­ pa­ni­ja de­ra­si su ban­kais dėl sko­ lų grą­ži­ni­mo ati­dė­ji­mo. Bend­ro­vės va­do­vas Vy­tau­tas Lyg­nu­ga­ris pri­ pa­ži­no, jog siek­da­ma grą­žin­ti sko­ las šie­met kom­pa­ni­ja par­duos dar vie­ną lai­vą. „Prieš ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mą mes pa­tei­kė­me in­for­ma­ci­ją, ko­kie yra pla­nai. Lai­vy­ba to­liau iš­gy­ve­na su­dė­tin­gus lai­kus. Ta si­tua­ci­ja nė­ra la­bai ma­lo­ni, bet nė­ra nie­ko ir tra­ giš­ko“, – tei­gė V.Lyg­nu­ga­ris. „Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­ pa­ni­ją au­di­ta­vu­si įmo­nė nu­ro­dė,

jog 2012 me­tų pa­bai­go­je bend­ro­ vės trum­pa­lai­kiai įsi­pa­rei­go­ji­mai jos trum­pa­lai­kį tur­tą vir­ši­jo 125 mln. li­tų. Už­per­nai šis skir­tu­mas bu­vo 64 mln. li­tų. Pag­rin­di­nę trum­pa­lai­kių įsi­ pa­rei­go­ji­mų da­lį su­da­ro pa­sko­los ban­kams. Jų su­ma sie­kia 123,5 mln. li­tų, to­dėl ar­ti­miau­siu me­tu ti­ki­ ma­si pa­siek­ti su­si­ta­ri­mą su ban­ kais. Prieš me­tus kom­pa­ni­ja trims ban­kams įkei­tė jai pri­klau­san­čias ak­ci­jas, už­tik­ri­nant įmo­nės prie­ vo­lių vyk­dy­mą. „Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­ pa­ni­jos nuo­sto­liai per­nai sie­kė 33 mln. li­tų, ket­vir­ta­da­liu ma­žiau nei 2011 me­tais. Su­ma­žė­jo lai­vų ir dar­buo­to­jų

Šiuo me­tu „Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­ tės kom­pa­ni­ja iš vi­so val­do 7 lai­ vus: 4 lai­vus-ref­ri­že­ra­to­rius ir 3 kon­tei­ner­ve­žius. 2013 m. ko­vo 31 d. kom­pa­ni­jo­je dir­bo 244 dar­buo­to­jai, iš ku­rių 227 – lai­vy­ne, 17 – ad­mi­nist­ra­ci­jo­je.

Ly­giai prieš me­tus bend­ro­vė­ je dar bu­vo 11 lai­vų, dir­bo apie 350 žmo­nių, o ne taip se­niai „Li­mar­ ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­pa­ni­ja val­ dė 17 lai­vų.

Vy­tau­tas Lyg­nu­ga­ris:

Lai­vy­ba to­liau iš­gy­ ve­na su­dė­tin­gus lai­ kus. Ta si­tua­ci­ja nė­ra la­bai ma­lo­ni, bet nė­ra nie­ko ir tra­giš­ko.

Per me­tus bend­ro­vė par­da­vė net 4 lai­vus. „Juk lai­vai nė­ra am­ži­ni. Kaip ir au­to­mo­bi­liai. Vis­kas dy­la. Mes lai­ vus per­ka­me ir par­duo­da­me, tai yra na­tū­ra­lus pro­ce­sas. Šian­dien to­kia si­tua­ci­ja, kad rin­kos nė­ra pa­lan­ kios lai­vams-ref­ri­že­ra­to­riams“, – ly­giai prieš 12 mė­ne­sių dien­raš­čiui

„Klai­pė­da“ tvir­ti­no V.Lyg­nu­ga­ ris, kai bend­ro­vė par­da­vi­nė­jo lai­ vą „Mar­sas“. Si­tua­ci­ja ne­ge­rė­ja

Tei­gia­ma, kad si­tua­ci­ja lai­vy­bos rin­ko­je ėmė smuk­ti 2009 me­tais ir lig šiol tai tę­sia­si. Di­džiu­lis pa­blo­ gė­ji­mas įvy­ko 2011 m. ru­de­nį, kai už­plū­do ant­ro­ji pa­sau­li­nės eko­no­ mi­kos nuo­smu­kio ban­ga. Pa­sak V.Lyg­nu­ga­rio, ste­buk­lą pa­da­ry­ti ne­leng­va, tam rei­kia tu­ rė­ti mil­ži­niš­ką re­zer­vą, nuo 2008 me­tų iki da­bar tas re­zer­vas sen­ka. To­dėl esą ir par­duo­da po vie­ną ki­tą lai­vą, kad pa­si­deng­tų sko­las. „Vyk­dė­me lai­vy­no at­nau­ji­ni­mo pro­gra­mą, pirk­da­vo­me nau­jus lai­ vus, ti­kė­da­mie­si se­nes­nius par­duo­ ti, bet rin­ko­je la­bai nu­kri­to kai­na. Tur­būt per pa­sta­ruo­sius 30 me­tų nė­ra bu­vę to­kių da­ly­kų“, – lai­vy­no pa­dė­tį aiš­ki­no V.Lyg­nu­ga­ris. Pa­sau­ly­je nuo 2007 me­tų bank­ ru­ta­vo ne­ma­žai lai­vy­bos bend­ro­ vių, iš­ban­dy­mo neat­lai­kė ir vie­nas

di­džiau­sių lai­vų šal­dy­tu­vų ope­ ra­to­rių – ame­ri­kie­čių kom­pa­ni­ja „East­wind“, re­gist­ruo­ta Niu­jor­ke, ku­ri tu­rė­jo 60 lai­vų. Tų pa­vyz­džių yra ir dau­giau. „Kol kas ne­ma­tau di­de­lės sta­bi­ li­za­ci­jos, kaž­ko­kie seg­men­tai gal ir iš­gy­ve­na ge­res­nes die­nas, bet lai­vų pa­sau­ly­je kaip bu­vo per daug pri­ sta­ty­ta, taip ir iš­lie­ka. Jų sta­ty­ba dra­ma­tiš­kai su­ma­žė­jo, bet sta­tant di­de­lius lai­vus in­ves­tuo­ja­mi per­ tek­li­niai pi­ni­gai su ta vil­ti­mi, kad tas rei­ka­las ka­da nors pa­ju­dės“, – tei­gė V.Lyg­nu­ga­ris. Jū­ro­se su Lie­tu­vos vė­lia­va plau­ kio­jan­čių lai­vų taip pat ma­žiau. Lie­tu­viš­kas lai­vy­nas per 10 me­tų su­ma­žė­jo be­veik 50 pro­c. 2003 me­tų duo­me­ni­mis, Lie­tu­ vos jū­rų re­gist­re bu­vo 202 lai­vai. 2011 m. – jau tik 140. 2012 m. va­ sa­rio 1 die­ną li­ko 119 lai­vų su lie­tu­ viš­ka vė­lia­va. O 2013 ba­lan­džio 1 d. duo­me­ni­ mi, su tris­pal­ve plau­kio­jo vos 113 lai­vų.

10

KetvirtADIENIS, balandžio 11, 2013

turtas

Redaktorius Lukas Miknevičius turtas@diena.lt

Ba­land­žio snie­go kai­na Lu­kas Mik­ne­vi­čius Šių metų ba­lan­dis drau­di­mo vers­ lui ta­po tik­ru iš­ban­dy­mu. Turbūt dar nėra buvę, kad įpusė­jus pa­va­ sa­riui tektų at­ly­gin­ti šim­tatūks­ tan­ti­nius snie­go pa­da­ry­tus nuo­ sto­lius.

Ne visų įmo­nių, ku­rių val­dy­bos pa­sta­ruo­ ju me­tu sprendė, kaip pa­nau­do­ti per­nai už­dirb­tus pi­ni­gus, ak­ci­nin­kai bus pra­ džiu­gin­ti di­vi­den­dais. Vie­nos bend­rovės pelną ke­ti­na skir­ti in­ves­ti­ci­joms, ki­tos, kaip pa­ste­bi ana­li­ti­kai, ap­skri­tai ne­links­ta da­ly­tis su smul­kiai­siais ak­ci­nin­kais.

Pa­va­sa­rio ne­tikė­tu­mai

Visą žiemą ne­turėję pra­ne­šimų apie pa­statų sto­gus, įgriu­vu­sius dėl snie­go dan­gos svo­rio, šį mėne­ sį drau­di­kai to­kius klientų skam­ bu­čius fik­suo­ja šim­tais, o vie­šo­ jo­je erdvė­je sklan­dan­tys juo­ke­liai apie penktąjį žie­mos mėnesį ba­ landį ne­la­bai juo­kin­gi. „Šis ba­lan­dis ypa­tin­gas tuo, kad jis ta­po penk­tuo­ju žie­mos mėne­ siu. O šį, penktąjį, žie­mos mėnesį pirmą kartą šią žiemą re­gist­ra­vo­ me tokį reiš­kinį kaip snie­go slėgio ža­la“, – sa­vait­raš­čiui teigė bend­ rovės „Lie­tu­vos drau­di­mas“ Gy­ ven­tojų tur­to drau­di­mo sky­riaus va­do­vas And­rius Gim­bic­kas. Pa­sak jo, snie­go slėgio ža­la fik­ suo­ja­ma ta­da, kai per par­ą išk­rin­ta 20 mm kri­tu­lių ir snie­go sto­ris pa­ didė­ja 20 cen­ti­metrų. Būtent taip at­si­ti­ko did­žio­jo­je Lie­tu­vos da­ly­ je pra­ėjusį sa­vait­galį. „Šiuo me­tu esa­me re­gist­ravę apie 100 klientų pra­ne­šimų apie dėl snie­go įlūžu­ sius sto­gus, pa­statų konst­ruk­ci­jas, klien­tams šiai ža­lai at­ly­gin­ti re­zer­ va­vo­me be­veik 150 tūkst. litų. Prog­ no­zuo­ja­me, kad šis skai­čius dar kiek išaugs“, – sakė A.Gim­bic­kas. Sto­gus rei­kia va­ly­ti

„Lie­tu­vos drau­di­mo“ skai­čia­vi­ mu, vi­du­tinė snie­go slėgio ža­la po ap­žiūrų, at­nau­jin­tais duo­me­ ni­mis, sie­kia 1600–2000 litų. Kai

Dos­numą pa­ro ne vi­sos įmon

Skai­čiai: vi­du­tinė snie­go slėgio pa­sta­tams pa­da­ro­ma ža­la sie­kia

1600–2000 litų.

ku­riais at­ve­jais snie­go dan­gos pa­ da­ro­ma ža­la ga­li siek­ti ir 4000 li­ tų, o ap­ga­di­na­mi daž­niau­siai se­ nes­nių ūki­nių pa­statų sto­gai, deng­ti ši­fe­rio lakš­tais. „Ra­gi­na­me gy­ven­to­jus va­ly­ti sto­gus ir dau­žy­ti per naktį be­si­ for­muo­jan­čius var­vek­lius, nes tai ke­lia pa­vojų tiek žmonėms, tiek ūki­niuo­se pa­sta­tuo­se esan­čiam tur­tui, trans­por­to prie­monėms bei gy­vu­liams“, – sakė A.Gim­bic­kas. Sun­ku ir vai­ruo­to­jams

Ba­land­žio pir­mo­mis sa­vaitė­mis ke­liuo­se, ypač ra­jo­ni­niuo­se, eis­mo sąly­gos vis dar su­dėtin­gos. Pa­sak drau­dikų, tai taip pat di­di­na gy­ ven­tojų nuo­sto­lius. „Įvy­kių daž­ nio po­žiū­riu pa­sta­rie­ji tre­ji me­tai tik­rai pa­si­žy­mi sun­kio­mis žie­mo­ mis. Pa­vyzd­žiui, pra­ėju­siais me­tais jau ko­vo pa­bai­go­je turė­jo­me sausą ke­lių dangą ir vai­ruo­to­jai skubė­jo

Gin­ta­ro Lu­ko­še­vi­čiaus / BFL nuo­tr.

keis­ti žie­mi­nes pa­dan­gas va­sa­rinė­ mis, o ba­landį spus­telė­jus šal­tu­kui ir ke­lius pa­den­gus le­dui vai­ruo­to­ jai su va­sa­rinė­mis pa­dan­go­mis pa­ tyrė apie penk­ta­dalį dau­giau nuo­ sto­lių nei įprastą ba­landį. Ver­ti­na­me šią žiemą kaip sun­kią ir esa­me ap­skai­čiavę, kad dėl to­ kių sun­kių žiemų nuo­sto­liai išau­ ga maž­daug 2–3 mln. litų, pa­ly­ gin­ti su tuo, ko­kios žie­mos būda­vo prie­š ke­letą metų“, – skai­čia­vo A.Gim­bic­kas. Pa­sak jo, po pra­ėju­sio snie­gin­go sa­vait­ga­lio pra­ne­šimų apie eis­mo įvy­kiuo­se ap­ga­din­tas trans­por­to prie­mo­nes ir vai­ruo­tojų pa­tir­tus nuo­sto­lius skai­čius ūgtelė­jo maž­ daug penk­ta­da­liu. Pas­te­bi­ma, kad pa­va­sarį dau­giau­sia eis­mo įvy­kių nu­tin­ka ry­tais, nes die­no­mis sau­ lė tirp­do sniegą, o nak­ti­mis spus­ telė­jan­tis šal­tu­kas iš tirps­mo van­ dens su­for­muo­ja plik­ledį.

www.ruukkistogas.lt

RUUKKI STOGAS GYVENIMUI BE RŪPESČIŲ.

Finnera™ Plus

Naujiena!

Prieš dvejus metus Ruukki pristatytą, nedideliais lakštais parduodamą stogo dangą Finnera™ teigiamai įvertino ir ją įsigiję namų savininkai ir patyrę stogdengiai. Nuo šiol šį išraiškingo stiliaus, čerpių imitacijos profilį galima įsigyti ir nestandartiniais, specialiai Jūsų stogui pritaikyto ilgio lakštais teiraukitės Finnera™ Plus. Daugiau informacijos tel. 8(5) 2322315. Stogo ir namo spalvų derinimo programėlę, stogų nuotraukų galeriją ir kt. rasite internete, adresu www.ruukkistogas.lt

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Pla­nuo­ja in­ves­ti­ci­jas

Pa­sak bend­rovės „Fi­nas­ta As­set Ma­na­ge­ment“ fondų val­dy­to­jo Vai­ do­to Rūko, vie­nos įmonės ak­ci­nin­ kus šie­met ma­lo­niai nu­ste­bi­no, ki­ tos nu­vylė, bet ap­skri­tai bend­ro­vių, ku­rios bent dalį pel­no nu­sprendė pa­skir­ti di­vi­den­dams, yra dau­giau. Tie­sa, ne visų įmo­nių, ku­rios nu­ sprendė di­vi­dendų ne­mokė­ti ar­ba juos mokė­ti la­bai ne­di­de­lius, ak­ci­ nin­kai turėtų la­bai iš­gy­ven­ti. Anot rinkų ana­li­tikų, did­žio­ji to­kių įmo­ nių da­lis pelną pla­nuo­ja skir­ti plėtrai ir in­ves­ti­ci­joms, o tai reiš­kia, kad ak­ci­nin­kai di­des­nio už­dar­bio ga­li tikė­tis atei­ty­je. „Nors sunk­me­tis baigė­si, o da­ lies įmo­nių pel­nas išau­go, tai ne­ reiš­kia, kad ak­ci­nin­kai naudą pa­jus iš kar­to. Net­gi sa­ky­čiau, kad krizės me­tais bu­vo dau­giau no­ro mokė­ti di­vi­den­dus. Be to, įmonės, ku­rios turė­jo skolų, už­dirb­tus pi­ni­gus per krizę skyrė joms grąžin­ti, o da­bar vi­si žval­go­si į in­ves­ti­ci­jas, pla­nuo­ ja plėtros pro­jek­tus“, – sa­vait­raš­ čiui aiš­ki­no V.Rūkas. „Kai ku­rios įmonės nie­ko neiš­ mo­ka ak­ci­nin­kams, ta­čiau daug in­

ves­tuo­ja. Pa­vyzd­žiui, „Gri­giškės“ di­vi­den­dams ski­ria ne­di­delę sumą, tai grei­čiau sim­bo­li­nis veiks­mas, ta­čiau šios įmonės in­ves­ti­ci­jos la­ bai di­delės. Pi­nigų plėtrai rei­kia ir „Li­nui Ag­ro Group“, – var­di­jo eks­ per­tas.

Vai­do­tas Rūkas:

Di­vi­den­dai la­bai ma­ži ne todėl, kad įmonė ne­tu­ri lėšų, o todėl, kad ne­no­ri da­ly­tis su smul­kiai­ siais ak­ci­nin­kais. Bend­rovė „Gri­giškės“, per­nai už­ dir­bu­si 8,481 mln. litų gry­no­jo au­di­ tuo­to pel­no, ak­ci­nin­kams siū­lys iš­ mokė­ti 1,2 mln. litų di­vi­dendų, ar­ba 2 cen­tus už ak­ciją. 1,2 mln. litų di­ vi­dendų „Gri­giškės“ iš­mokė­jo ir 2010–2012 m. Pie­ni­nin­kai ne­nud­žiu­gi­no

Pak­laus­tas, ku­rių įmo­nių di­vi­den­ dai in­ves­tuo­to­jus la­biau­siai nu­ džiu­gi­no, o ku­rių nu­vylė, V.Rūkas

Pradėjo ruo­š Sei­mo Kai­mo rei­kalų ko­mi­te­tas (KRK) va­kar pri­tarė teisės aktų pro­jek­tams, ku­riais būtų įtei­sin­ tas pluoš­ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­mas Lie­tu­vo­je.

Or­ga­ni­za­ci­ja „Tėvai prie­š nar­ko­ ti­kus“, Na­cio­na­linė ta­ba­ko ir al­ ko­ho­lio kont­rolės koa­li­ci­ja, dva­ si­nin­ki­jos at­sto­vai siūlė stab­dy­ti pro­jektų svars­tymą, ta­čiau ko­mi­ te­to na­riai siū­ly­mus at­metė ar­gu­ men­tuo­da­mi, kad įtei­sin­ti pluoš­ti­ nes ka­na­pes rei­ka­lau­ja ES teisė.

11

KetvirtADIENIS, balandžio 11, 2013

turtas Bu­tai brangs­ta tik sos­tinė­je

Už pa­skolą pirks va­gonų

Par­duo­damų butų kai­nos pen­kiuo­se di-­ d­žiau­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se ko­vo mėnesį, pa­ly­gin­ti su va­sa­riu, ūgtelė­jo 0,1 pro­c. – tai lėmė butų bran­gi­mas sos­tinė­je. Vil­niu­je butų kai­nos per mėnesį pa­didė­ jo 0,3 pro­c., iki 4112 litų už kvad­ra­tinį metrą. Ko­vas yra ant­ras mėnuo iš eilės, kai sos­tinė­je fik­suo­ja­mas kainų au­gi­mas, kaip tei­gia­ma ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pa­slaugų bend­rovės „Ober-Haus“ pra­ne­ši­me.

Eu­ro­pos in­ves­ti­cijų ban­kas (EIB) svars­to ­ ga­li­mybę fi­nan­suo­ti vals­tybės val­domų „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ va­gonų par­ko at­ nau­ji­nimą. Ban­kas pa­sko­lintų pusę su­mos pro­jek­tui, ku­rio bend­ra vertė – 100 mln. eurų (345 mln. litų). EIB skel­bia, kad ko­ vo 4 d. pra­dėjo „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ pa­ raiš­kos ver­ti­nimą, – įmonė gautų maž­ daug 50 mln. eurų (apie 172,64 mln. litų) pa­skolą.

odė nės teigė, kad ma­lo­niau­sias ne­tikė­ tu­mas – „Ap­ran­gos“ spren­di­mas di­vi­den­dams pa­skir­ti be­veik visą pra­ėju­siais me­tais gautą pelną. O ma­žiau­siai pa­ten­kin­ti turėtų bū­ ti ga­na sėkmin­gai dir­bu­sių pie­ ni­n in­k ystės sek­to­r iaus įmo­n ių ak­ci­nin­kai. Išim­tis ga­li būti tik Vil­kyš­kių pie­ninė, ku­rios val­dy­ ba nu­sprendė di­vi­den­dams skir­ ti 2,508 mln. litų, ar­ba 0,21 li­to už vieną ak­ciją, iš per­nai gau­to 7,675 mln. litų pel­no. Jau tra­di­ciš­kai ne­pa­si­ten­ki­nimą la­biau­siai reiš­kia „Ro­kiš­kio sūrio“ ak­cijų tu­rin­tys in­ves­tuo­to­jai. 14,32 mln. litų gry­no­jo au­di­tuo­to pel­no per­nai už­dir­bu­si įmonė di­vi­den­ dams nu­sprendė skir­ti tik 3,507 mln. litų, ar­ba 0,1 li­to už vieną ak­ciją. To­ kius pat di­vi­den­dus įmonė mo­ka jau ket­ve­rius me­tus, nors už­dir­ba­mu pel­nu, ro­dos, skųstis ne­ga­li. „Sa­ky­čiau, „Ro­kiš­kio sūrio“ di­ vi­den­dai la­bai ma­ži ne todėl, kad įmonė ne­tu­ri lėšų, o todėl, kad ne­ no­ri da­ly­tis su smul­kiai­siais ak­ci­ nin­kais. Toks spren­di­mas nu­vi­lia“, – sakė V.Rūkas. Di­vi­dendų ap­skri­tai ne­mokė­ ti nu­sprendė „Že­mai­ti­jos pie­nas“, nors įmonė per­nai ga­vo 9,03 mln. litų gry­no­jo pel­no. Per­nai „Že­mai­ ti­jos pie­nas“ ak­ci­nin­kams iš­mokė­ jo 2,5 mln. litų, ar­ba po 5 cen­tus už vieną ak­ciją, di­vi­dendų. El­gia­si skir­tin­gai

In­ves­tuo­tojų aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Pluns­kis sa­ ko, kad dėl di­vi­dendų mokė­ji­mo šie me­tai ne­la­bai išs­ki­ria: „Ga­li­ma sa­ ky­ti, kad me­tai nėra la­bai iš­sis­ki­ rian­tys. Tos įmonės, ku­rios vyk­do aiš­kią ir skaid­rią di­vi­dendų po­li­ tiką, šie­met ak­ci­nin­kams iš­mokės pa­na­šias su­mas, kaip ir anks­čiau.“ „Kaip ma­l o­n iai nu­s te­b i­n u­ sias išim­tis ga­li­ma pa­minė­ti „Ap­

3,38 mln. litų

pa­ra­mos šie­met skir­ta in­di­vi­dua­liųjų namų re­no­va­ci­jai.

Gal­vos skausmą ke­lia ži­bin­tai Lu­kas Mik­ne­vi­čius Prieš gerą mėnesį įsi­ga­lioję nau­ji au­to­mo­bi­lių tech­ninės ap­žiū­ros rei­ka­la­vi­mai kai ku­riems vai­ruo­ to­jams ta­po tik­ru gal­vos skaus­ mu. Ta­čiau ap­žiū­ras at­lie­kan­tys spe­cia­lis­tai sa­ko, kad si­tua­ci­ja per­ne­lyg ne­pa­si­keitė.

Ne­mokės: nors pra­ėję me­tai pie­ni­nin­kams bu­vo ne­blo­gi, ne vi­sos šio

sek­to­riaus bend­rovės pel­nu no­ri pa­si­da­ly­ti su smul­kiai­siais ak­ci­nin­kais.­

rangą“, ku­ri di­vi­den­dams skyrė dau­giau, nei bu­vo ga­li­ma lauk­ti, ir „Lie­tu­vos du­jas“. Ši bend­rovė išs­kai­do­ma, ir ak­ci­nin­kai prie­š šiuos veiks­mus nu­sprendė pa­siim­ti pi­ nigų“, – kalbė­jo V.Plunks­nis. In­ves­tuo­tojų aso­cia­ci­jos va­do­ vas kaip la­biau­siai nu­vy­lusį taip pat pa­minė­jo pie­ni­nin­kystės sek­ to­rių. Bir­žo­je ko­ti­ruo­ja­mos ke­tu­ rios šio sek­to­riaus įmonės – Vil­ kyš­kių pie­ninė, „Pie­no žvaigždės“, „Ro­kiš­kio sūris“ ir „Že­mai­ti­jos pie­nas“. Pirmųjų dviejų mo­ka­mi di­vi­den­dai pa­tei­si­no smul­kiųjų ak­ci­ninkų lūkes­čius, ta­čiau ki­tos dvi lai­ko­si ki­to­kios di­vi­dendų po­ li­ti­kos, o spren­di­mai jo­se la­biau­

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

siai pri­klau­so nuo vie­no ar ke­lių as­menų. „Pas­te­bi­ma ten­den­ci­ja, kad kai ku­rių įmo­nių pa­grin­di­niai ak­ci­ nin­kai no­ri di­din­ti tu­ri­mus ak­cijų pa­ke­tus. Tie, ku­rie ši­taip el­gia­si, ne­no­ri priim­ti spren­dimų dėl di­ vi­dendų“, – sakė V.Plunks­nis. Jis teigė ne­ma­nan­tis, kad di­vi­ dendų kai ku­rios įmonės ne­mo­ ka, nes pla­nuo­ja in­ves­ti­ci­jas ir plė­ trą. „To­se įmonė­se, ku­rios tu­ri daug skolų, kalbų apie di­vi­den­dus ap­skri­ tai ne­ky­la. O bend­rovės, ku­rios di­ de­lių skolų ne­tu­ri ir ga­li mokė­ti di­vi­ den­dus, pi­nigų plėtrai ga­li sko­lin­tis iš bankų. Tad ne­ma­nau, kad tai prie­ žas­tis“, – svarstė in­ves­tuo­to­jas.

Į sa­vait­raš­čio re­dak­ciją kreipę­ sis vai­ruo­to­jas Ado­mas skundė­ si, kad grei­čiau­siai turės at­si­sa­ ky­ti sa­vo au­to­mo­bi­lio. Nors jo ma­ši­na jau 15 metų se­nu­mo, vi­ suo­met bu­vo pri­žiū­ri­ma ir tech­ niš­kai, išs­ky­rus ke­lias smulk­me­ nas, ga­na tvar­kin­ga. Vis dėlto at­lie­kant tech­ninę ap­ žiūrą bu­vo nu­sta­ty­tas vie­nas au­ to­mo­bi­lio trūku­mas, kurį pa­ša­lin­ ti Ado­mui var­gu ar ap­si­mokėtų. Į šį trūkumą iki ko­vo 1 d., kai įsi­ ga­lio­jo nau­ji tech­ninės ap­žiū­ros rei­ka­la­vi­mai, nie­kas ne­kreip­da­ vo dėme­sio. „Nuo ko­vo švie­sos srau­to po­ kry­pio re­gu­lia­vi­mo me­cha­niz­mas tu­ri veik­ti kiek­vie­na­me au­to­mo­ bi­ly­je, ku­ria­me jis yra su­mon­tuo­ tas ga­min­tojų. Ne­beuž­ten­ka, kad ži­bin­tai šviesą tie­siog kreiptų tin­ ka­ma kryp­ti­mi. Ta­čiau ma­no au­to­ mo­bi­liu, dar prie­š man jį įsi­gy­jant, bu­vo pa­da­ry­ta ava­ri­ja, po ku­rios vie­toj re­gu­liuo­jamų ži­bintų bu­vo įsta­ty­ti pi­ges­ni sta­ti­niai. Juos pa­ keis­ti man da­bar kai­nuotų apie po­ rą tūkstan­čių litų, ta­čiau vi­so au­ to­mo­bi­lio da­bar­tinė vertė – ko­kie 3 tūkst. litų. Tad grei­čiau­siai ma­ šiną par­duo­siu su­pirkė­jams ar­ba į me­ta­lo laužą ir dai­ry­siuos nau­jos“, – skundė­si Ado­mas. Jis sakė su­pran­tan­tis, kad šis rei­ka­la­vi­mas at­si­ra­do dėl sau­gu­ mo ke­liuo­se, bet ma­no, jog naujų tai­syk­lių tvir­tin­to­jai galė­jo nu­ma­ ty­ti pe­rei­namąjį lai­ko­tarpį ar­ba

rei­ka­la­vimą tai­ky­ti tik tam tik­ roms trans­por­to prie­monėms. „Švie­sos srau­to re­gu­lia­vi­mas rei­ka­lin­gas, jei au­to­mo­bilį pri­ krau­ni tiek, kad jis nu­sėda ir švie­ sos srau­to kryp­tis pa­si­kei­čia. Bet ma­no ma­ši­na ne­di­delė ir nie­ko į ją pri­krau­ti nei ga­liu, nei ke­ti­nu“, – sakė vai­ruo­to­jas. Lie­t u­vos tech­n inės ap­ž iū­ros įmo­nių aso­cia­ci­jos „Tran­seks­ ta“ di­rek­to­r iaus pa­va­d uo­to­jas Aud­rius Glėbus su­ti­ko, kad rei­ ka­la­vi­mas dėl vei­kian­čio švie­ sos srau­to po­kry­pio re­gu­lia­vi­ mo me­cha­niz­mo galbūt ir per griež­tas. „Galbūt ir galė­jo būti nu­sta­ty­ ta, kad šis rei­ka­la­vi­mas ga­liotų tik pirmą kartą Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ ja­moms trans­por­to prie­monėms. Kiek ži­nau, tam tik­ri po­kal­biai vyks­ta, gal šiuo klau­si­mu pa­kei­ timų ir bus. Bet pa­žadė­ti nie­ko ne­ga­liu – mes teisės aktų ne­prii­ ma­me, tie­siog vyk­do­me ap­žiū­ras pa­gal ga­lio­jan­čius teisės ak­tus“, – teigė A.Glėbus. „Tran­seks­tos“ duo­me­ni­mis, dėl ne­vei­kian­čio švie­sos srau­to po­ kry­pio re­gu­lia­vi­mo me­cha­niz­ mo tech­ninės ap­žiū­ros po ko­vo 1 d. ne­pe­rei­na apie 4,72 pro­c. vi­ sų ne­tin­ka­mais eksp­loa­tuo­ti pri­ pažįs­tamų au­to­mo­bi­lių. Apsk­ri­tai ne­tin­ka­mai su­re­gu­liuo­ti ži­bin­tai – pa­grin­dinė prie­žas­tis, kodėl trans­por­to prie­monės pri­pažįs­ta­ mos ne­tin­ka­mo­mis eksp­loa­tuo­ti. Šis trūku­mas būdin­gas net 17,89 pro­c. tech­ninės ap­žiū­ros ne­pe­rei­ nan­čių au­to­mo­bi­lių. Tie­sa, „Tran­seks­tos“ duo­me­ ni­mis, di­de­lio per­vers­mo nau­ji tech­ninės ap­žiū­ros rei­ka­la­vi­mai ne­sukėlė. Anks­čiau tech­ninę ap­ žiūrą iš pir­mo kar­to pe­rei­da­vo 55 pro­c. au­to­mo­bi­lių, o da­bar šis ro­ dik­lis su­mažė­jo iki 53 pro­c.

­šti dir­vą pluoš­tinėms ka­napėms Ko­mi­te­to na­rys, buvęs žemės ūkio mi­nist­ras kon­ser­va­to­rius Ka­ zys Star­ke­vi­čius ko­mi­te­to po­sėdy­ je tvir­ti­no, jog prie­ši­ni­ma­sis pluoš­ ti­nių ka­na­pių įtei­si­ni­mui ky­la dėl ne­ži­no­ji­mo. „Ne­pa­darė­me, kad su­pra­ti­mas būtų, kas yra pluoš­ tinės ka­napės, kodėl mes to ne­ski­ riam ir ne­no­rim skirt. Yra skir­tumų tarp šių ka­na­pių ir anų. Pluoš­tinės yra pra­mo­ninės, ir ty­rimais įro­dy­ ta, kad ten, kur au­ga pluoš­tinės ka­ napės, de­šimt ki­lo­metrų spin­du­liu neu­žau­gin­si nar­ko­ti­nių ka­na­pių,

tai bio­lo­gi­nis gink­las, ku­ris su­nai­ ki­na nar­ko­ti­nes ka­na­pes vi­so­je te­ ri­to­ri­jo­je“, – ko­mi­te­to po­sėdy­je kalbė­jo K.Star­ke­vi­čius. Už pluoš­ti­nes ka­na­pes įtei­si­nan­ čius teisės aktų pro­jek­tus bal­sa­vo vi­si ko­mi­te­to na­riai, išs­ky­rus su­si­ lai­kiusį Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ ci­jos at­stovą Vy­tautą Kamb­le­vi­čių. KRK, svars­tant pluoš­ti­nių ka­na­pių įsta­ty­mo pro­jektą ir ki­tus su­si­ju­ sius teisės aktų pro­jek­tus, bu­vo pa­skir­tas pa­grin­di­niu. Aps­vars­ ty­tas pa­grin­di­nia­me ko­mi­te­te pa­

taisų pa­ke­tas galės būti pa­teik­tas svars­ty­ti Sei­mui. Nors pluoš­tinės ka­napės Lie­tu­ vo­je ne­įtei­sin­tos, kai ku­rie ūki­nin­ kai jas jau au­gi­na, ta­čiau už šiuos žemės ūkio naud­me­nis ne­ga­li gau­ ti iš­mokų, o Lie­tu­vai įsta­ty­mais draud­žiant au­gin­ti šias ka­na­pes gre­sia ES san­kci­jos. Vy­riau­sybė siū­lymą dėl pluoš­ti­nių ka­na­pių įtei­si­ni­mo Sei­mui teikė nuo 2007 m., ta­čiau par­la­men­te pro­jek­ tai anks­čiau pri­ta­ri­mo ne­su­laukė. „Klaipėdos“, BNS inf.

Trūku­mas: jei au­to­mo­bi­ly­je yra su­mon­tuo­tas švie­sos srau­to kryp­

ties re­gu­lia­vi­mo me­cha­niz­mas, jis nuo šiol pri­va­lo veik­ti. Tad šiuo at­ve­ju pra­na­šumą įgy­ja se­nes­ni au­to­mo­bi­liai, ku­riuo­se to­kio me­ cha­niz­mo nėra. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

12

KetvirtADIENIS, balandžio 11, 2013

pasaulis Pri­siekė ­ „Al Qae­dai“

Aist­ros ­ kais­ta

Siautė­jo ­ ko­led­že

Si­ri­jos su­kilė­lių gru­puotės „Al Nus­ra“ fron­to va­do­vas Abu Mo­ham­med al Jaw­la­ni va­kar bal­so pra­ne­ši­me pri­siekė iš­ti­ ki­mybę tarp­tau­ti­nio te­ro­ristų tink­lo „Al Qae­da“ va­do­vui Ay­ ma­nui al Za­wa­hi­ri, ta­čiau at­si­ ri­bo­jo nuo pa­reiš­kimų, kad jo gru­puotė su­si­jungė su Ira­ko „Al Qae­da“.

Prancū­zi­jos Se­na­tas po 10 va­ landų tru­ku­sių de­batų pa­ tvir­ti­no svarbų pirmąjį gė­ jų san­tuokų įsta­ty­mo pro­jek­ to straipsnį, ku­riuo už­tik­ri­na­ ma gėjų teisė tuok­tis, ir taip su­darė sąly­gas priim­ti šį įsta­ tymą, išp­ro­vo­ka­vusį kon­ser­va­ to­rių bei re­li­gi­nių gru­pių pro­ tes­tus.

20-me­čiui stu­den­tui Dy­la­nui Quic­kui, ku­ris po­li­ci­jai pri­si­pa­ ži­no dau­gelį metų fan­ta­zavęs apie žmo­nių žu­dymą pei­liu, ant­ra­dienį bu­vo pa­teik­ti kal­ ti­ni­mai dėl siautė­ji­mo Tek­sa­ so ko­led­že, kai bu­vo su­ba­dy­ ta ma­žiau­siai 14 žmo­nių. Dau­ ge­liui jų bu­vo su­ža­lo­tas vei­das ir kak­las.

Kodėl Ru­si­ja nea­ti­duo­da nuo­laužų? Praė­jus tre­jiems me­tams nuo ka­tast­ ro­fos, per ku­rią žu­vo Len­ki­jos pre­ zi­den­tas Le­chas Kac­zyńs­kis, Var­šu­ va ne­ga­li iš­si­rei­ ka­lau­ti iš Mask­vos su­du­žu­sio lėktu­vo nuo­laužų.

Sąmoks­lo teo­ri­jos

Len­ki­ja sie­kia kuo grei­čiau gau­ti nuo­lau­žas ir juodą­sias dėžes, bet Mask­va tei­gia, kad jos tu­ri lik­ti Ru­si­jo­je iki ty­ri­mo pa­bai­gos, nes ga­li pri­reik­ti pa­pil­domų eks­per­ ti­zių. Pa­reigū­nai Var­šu­vo­je už­ si­me­na, kad vil­ki­ni­mas ga­li pa­ kenk­ti abiejų ša­lių san­ty­kiams, o Ru­si­jos vald­žia ti­ki­na da­ran­ti vis­ ką, kad nuo­lau­žos būtų per­duo­tos kuo grei­čiau. Len­ki­jos pre­zi­den­to lėktu­vas „Tu-154“ su­du­žo 2010 m. ba­land­žio 10 d., esant tirš­tam rūkui leis­ da­ma­sis Smo­lens­ko oro uos­te. Žu­ vo vi­si juo skridę žmonės, tarp jų – pir­mo­ji ša­lies po­ra ir ki­ti ša­lies va­do­vai, vykę į Ka­tynės tra­ge­di­jos 70-me­čio minė­ji­mo ren­gi­nius. 2011 m. Tarp­vals­ty­bi­nis avia­ ci­jos ko­mi­te­tas pa­skelbė ga­lu­tinę ka­tast­ro­fos ty­ri­mo ata­skaitą ir įvar­di­jo šias prie­žas­tis: įgu­los at­si­ sa­ky­mas skris­ti į at­sar­ginį oro uos­ tą, skryd­žio ap­rūpi­ni­mo ir pi­lotų pa­ren­gi­mo trūku­mai. Vėliau ko­mi­ te­tas pa­skelbė dar vieną ata­skaitą, jo­je kal­ti­no prie­š pat ne­laimę įgu­ los ka­bi­no­je bu­vusį ge­ne­rolą And-

Rei­ka­la­vi­mas: Len­ki­ja sie­kia kuo grei­čiau gau­ti pre­zi­den­to lėktu­vo nuo­lau­žas ir juodą­sias dėžes.

r­zejų Bła­siką da­rius spau­dimą pi­ lo­tams. Len­ki­jos pro­ku­ratū­ra su šia iš­va­da ne­su­ti­ko. Kai ku­rie Len­ki­jos po­li­ti­kai ne kartą reiškė abe­jo­nių dėl Ru­si­jos tyrėjų ver­si­jos ir sakė, kad ka­tast­ ro­fa galė­jo būti su­pla­nuo­ta. Šiuos spėji­mus ofi­cia­liai neigė tiek Ru­ si­jos, tiek Len­ki­jos vald­žia. Ta­čiau Len­ki­jo­je sąmoks­lo teo­ri­jos tebė­ ra ga­jos. Laik­raš­čio „Rzecz­pos­ po­li­ta“ už­sa­ky­mu ne­se­niai at­lik­ta ap­klau­sa pa­rodė, kad net 32 pro­c. lenkų ti­ki, jog jų pre­zi­den­tas ta­po sąmoks­lo au­ka. Kal­ti­ni­mai V.Pu­ti­nui

Prieš me­tus, mi­nint ant­rąsias ne­ laimės me­ti­nes, žu­vu­sio pre­zi­den­ to bro­lis Ja­ros­ła­was Kac­zyńs­kis, va­do­vau­jan­tis pa­grin­di­nei opo­zi­ ci­nei par­ti­jai „Įsta­ty­mas ir tei­sin­ gu­mas“, pa­reiškė, kad lėktu­vo ka­ tast­ro­fa bu­vo su­pla­nuo­ta.

Jis at­si­sakė da­ly­vau­ti ofi­cia­liuo­ se minė­ji­mo ren­gi­niuo­se ir su­rengė sa­vo ge­du­lingą ce­re­mo­niją, kar­tu su ša­li­nin­kais prie pre­zi­den­to rū­ mų Var­šu­vo­je pa­dėjo gėlių, pa­statė žva­kių ir kry­žių. Per­nai rugpjūtį grupė J.Kac­zyńs-­ kio par­ti­jos de­pu­tatų pa­skelbė ata­ skaitą, nei­gian­čią ofi­cia­lias ka­ tast­ro­fos ty­ri­mo iš­va­das. Anot ata­skai­tos au­to­rių, ne­laimės prie­ žas­ti­mi ta­po ne pra­stos oro sąly­gos, o spro­gi­mai lėktu­ve. 2012 m. spa­lio pa­bai­go­je laik­raš­tis „Rzecz­pos­po­li­ ta“ rašė apie sprog­menų pėdsa­kus, ne­va ras­tus ant lėktu­vo nuo­laužų. Bet ty­rimą vyk­dan­ti Len­ki­jos vy­ riau­sio­ji ka­rinė pro­ku­ratū­ra šią in­ for­ma­ciją pa­neigė. Pa­na­šius kal­ti­ni­mus Ru­si­jos vald­žiai ir as­me­niš­kai pre­zi­den­tui Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui skan­da­vo de­ monst­ran­tai, tre­čiųjų tra­ge­di­jos me­ti­nių iš­va­karė­se su­rengę de­

monst­ra­ciją prie Ru­si­jos am­ba­sa­ dos Var­šu­vo­je. Ap­sau­gos ap­lai­du­mas

Ko­vo pa­bai­go­je Len­ki­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Ra­dos­ła­was Si­ kors­kis pa­reiškė, kad Ru­si­ja lėktu­ vo nuo­laužų ne­grąži­na būtent dėl sąmoks­lo teo­rijų ša­li­ninkų veik­los. „Ru­sai sakė mums bi­jan­tys, kad kai ati­duos mums nuo­lau­žas, Ma­ cie­re­wic­zius ant jų ras ato­minės bom­bos pėdsakų. Ne­ra­cio­na­lu­ mas vie­no­je pusė­se kurs­to ne­ra­ cio­na­lumą ki­to­je pusė­je, ir todėl, be kitų prie­žas­čių, ši mums skau­ di pro­ble­ma iki šiol neišspręs­ta“, – sakė mi­nist­ras. Jo pa­minė­tas An­to­ni Ma­cie­re­ wic­zius va­do­vau­ja par­la­men­ti­nei ka­tast­ro­fos ty­ri­mo gru­pei. Jis da­ ly­va­vo ren­giant ata­skaitą, ku­ri pa­ neigė ofi­cia­lią ver­siją. Šią sa­vaitę bu­vo pra­neš­ta, kad Len­ki­jos pro­

„Reu­ters“ nuo­tr.

ku­ro­rai dar kartą pus­me­čiui pra­ tęsė ka­tast­ro­fos ty­rimą. Per­nai jie pa­teikė kal­ti­ni­mus bu­vu­siam Vy­ riau­sybės ap­sau­gos biu­ro di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jui Pa­we­łui Bie­ law­ny. Jis ap­kal­tin­tas ap­lai­du­mu or­ga­ni­zuo­jant prem­je­ro Do­nal­do Tus­ko bei pre­zi­den­to L.Kac­zyńs­kio vi­zi­tus į Ru­siją 2010 m. ba­landį ir dėl klai­dingų įrašų ofi­cia­liuo­se do­ ku­men­tuo­se. BBC inf.

32 pro­c.

lenkų ti­ki, kad L.Kac­zyńs­kis ta­po sąmoks­lo au­ka.

Minė­ji­mas su­skaldė len­kus

Len­ki­ja va­kar minė­jo pre­zi­den­to Le­cho Kac­zyńs­kio žūties trejų me­ tų su­kaktį at­ski­ro­se ce­re­mo­ni­jo­se, at­spin­din­čio­se emo­cingą su­si­prie­ ši­nimą ša­ly­je, smar­kiai pa­didė­jusį po tos ka­tast­ro­fos.

At­mi­ni­mas: opo­zi­ci­jos na­riai at­ski­ro­je ce­re­mo­ni­jo­je su­gie­do­jo na­cio­

na­linį himną prie pre­zi­dentū­ros Var­šu­vo­je, pa­gerb­da­mi 96 ka­tast­ro­fos au­kas. AFP nuo­tr.

Prem­je­ras Do­nal­das Tus­kas pa­reiškė pa­garbą L.Kac­zyńs­kiui ir ki­toms 95 ka­tast­ro­fos au­koms per ce­re­mo­ niją Var­šu­vos ka­rių ka­pinė­se ir sa­ kė ti­kin­tis, kad „ateis die­na, kai šios liūd­nos, tra­giš­kos Smo­lens­ko tra­ge­ di­jos me­tinės ne­beišs­kirs lenkų“.

O opo­zi­ci­jos su­reng­tiems at­ski­ riems at­mi­ni­mo ren­gi­niams va­ do­va­vo ve­lio­nio pre­zi­den­to bro­lis dvy­nys Ja­ros­ła­was. Jis ir jo kon­ ser­va­ty­vios par­ti­jos „Įsta­ty­mas ir tei­sin­gu­mas“ na­riai su­gie­do­jo na­ cio­na­linį himną kar­tu su ke­liais šim­tais žmo­nių prie pre­zi­dentū­ ros Var­šu­vo­je ir taip pa­gerbė 96 tos ava­ri­jos au­kas. „Pa­busk, Len­ki­ja! Ka­tynės ir Smo­lens­ko nu­si­kal­ti­mai – ata­kos prie­š ne­prik­lau­somą Len­kiją“, – skelbė mi­tin­go da­ly­vių pla­ka­tai.

„Įsta­ty­mas ir tei­sin­gu­mas“ pa­ lai­ko po­zi­ciją, kad pre­zi­den­tas bu­ vo nu­žu­dy­tas per Ru­si­jos sąmoks­ lą, ir dalį kaltės pri­ski­ria D.Tus­ko vy­riau­sy­bei. L.Kac­zyńs­kio duk­ra va­kar pa­dėjo gėlių Va­ve­lio pi­ly­je Kro­ku­vo­je, kur pa­lai­do­ti jos tėvas ir mo­ti­na Ma­ria, taip pat žu­vu­si su­du­žus pre­zi­den­ to lėktu­vui. „Ma­no skaus­mas toks pa­ts stip­rus, kaip prie­š tre­jus me­ tus“, – Mar­ta Kac­zyńs­ka sakė žur­ na­lis­tams. BNS inf.

13

ketvirtadienis, balandžio 11, 2013

sportas

E.Razulio įvarčių lietus Klaipėdos sporto mėgėjai suka galvas, kada pastarąjį kartą „Atlantas“ stipriausioje Lietuvos futbolo lygoje laimėjo 5 ir daugiau įvarčių skirtumu. Atsigręžti į istoriją juos privertė uostamiesčio vienuolikė, Gargžduose net 6:1 sutriuškinusi Alytaus „Dainavos“ komandą.

Nesustabdomasis: varžovų gynėjams buvo liepta itin akylai saugoti E.Razulį (geltoni marškinėliai), tačiau

puolėjas siautė aikštėje kiek norėjo.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Anot statistų, įspūdingomis pergalėmis „Atlantas“ sirgalius džiugino tik 2007-aisiais. Liepą tuomečio trenerio Vacio Lekevičiaus auklėtiniai Klaipėdoje net 5:0 sutriuškino ne bet ką, o pastaraisiais metais nenugalimus čempionus – Panevėžio „Ekrano“ futbolininkus, rudenį dukart – 6:0 ir 7:0 – vos alsavusį Visagino „Interą“. „Dainavos“ ekipa šį sezoną pradėjo be didesnio optimizmo – trūksta lėšų, aukštesnio lygio žaidėjų, žiemos metu nebuvo gerų sąlygų treniruotėms. Tai atsiliepė rezultatams. Į Gargždus dzūkai atvyko turėdami vos 3 taškus. Klaipėdiečiai buvo gerokai turtingesni – 9 taškai. Komandų meistriškumo skirtumas išryškėjo įpusėjus kėliniui, kai taikliu galvos smūgiu „Dainavos“ vartininką Aurimą Dubicką nu-

ginklavo „Atlanto“ žaidėjas Evaldas Razulis. Vėliau klaipėdiečių puolėjas surengė solo koncertą, mušęs įvarčius vieną po kito. Iki pertraukos pasižymėjęs keturis sykius, E.Razulis, prasidėjus antrajam kėliniui penktą sykį privertė varžovų vartų sargą traukti kamuolį iš tinklo. 55-ąją min. svečiams pavyko sušvelninti skirtumą – pirmą kartą oficialiose rungtynėse „Atlanto“ vartus gynusį Michailą Komarovą „išmaudė“ alytiškių saugas Martynas Biržinis. Tašką susitikime padėjo Marius Papšys, 81-ąją min. įkirtęs kamuolį į viršutinį vartų kampą – 6:1. „Lengviausios rungtynės šį sezoną, – tiesiai šviesiai pasakė varžybų didvyris E.Razulis. – Prieš varžybas treneris pabrėžė, kad kuo daugiau įmušime, tuo lengviau bus žaisti. Per pertrauką jis paragino, kad negalime atsipalaiduoti. Tačiau antrąjį kėlinį nebuvo atkaklios kovos – nesistengėme.

Malonu, kad negavome traumų ir įspėjimų.“ Paklaustas apie rezultatyvų žaidimą, E.Razulis prisipažino, kad tiek įvarčių A lygoje įmušė pirmą kartą. „Draugai taikliai perduodavo kamuolį, likdavo tik pakišti galvą“, – šypsojosi iš viso 6 įvarčius čempionate pasiekęs puolėjas. Vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija neslėpė, ką prieš rungtynes liepė auklėtiniams. „Vyrus prieš rungtynes perspėjau, kad su pakankamai gerai rungtyniaujančiais „Dainavos“ futbolininkais aikštės viduryje reikia žaisti kietai ir stengtis pranokti greičiu, nes juo mes varžovus lenkiame. Žaidėjai įgyvendino užduotį, rimtai nusiteikę rungtynėms. Nieko iš futbolininkų nenoriu išskirti, nes visa komanda žaidė gerai. Tačiau E.Razulį pasveikinsiu. Per savo gyvenimą neatsimenu daug varžybų, kuriose vienas žaidėjas įmuštų penkis įvarčius. Tai visos komandos dar-

Turo statistika „Atlantas“ – „Dainava“ 6:1 (4:0). E.Razulis (23, 30, 43, 45, 48), M.Papšys (81)/M.Biržinis (55). „Atlantas“: M.Komarovas, M.Kazlauskas, A.Jokšas, M.Papšys, K.Gnedojus (nuo 83 min. A.Alajevas), D.Navikas, A.Urbšys, M.Beneta, A.Bartkus, E.Razulis (nuo 74 min. V.Trakys), D.Kazlauskas (nuo 80 min. A.Jerošenka).

Šventė: po pasiektų įvarčių „Atlanto“ treneriai daug kartų džiaugėsi. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Šiauliai“ – „Tauras“ 4:2 (1:1). N.Tokičius (32), R.Gedminas (52), M.Lėkis (70; „Tauras“, į savo vartus), G.Alaverdašvilis (79 – iš 11 m)/M.Kižys (37), V.Dragūnevičius (77).

bo vaisius. Evaldas tiesiog užbaigdavo draugų atakas. Taip pat norėčiau pasveikinti ir kitus vaikinus – jie šiandien gerai dirbo, laimėjo. Taip pat sirgalius, kurių akivaizdoje pelnėme tris taškus.“ Kitas rungtynes „Atlantas“ žais šeštadienį Panevėžyje su „Ekranu“.

Sporto telegrafas Krepšinis. Dešimtąją pergalę vienuoliktosiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo čempionato rungtynėse iškovojo nugalėtojo titulą ginantis Kauno „Žalgiris“. Kauniečiai Prienuose 77:67 nugalėjo į trečiąją poziciją smuktelėjusį „Prienų“ klubą. Priminsime, kad Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ krepšininkai namuose 87:76 nugalėjo į ketvirtąją poziciją smuktelėjusią Klaipėdos „Neptūno“ komandą ir nutraukė uostamiesčio penketuko keturiolikos iš eilės pergalių seriją. 22 taškus nugalėtojams pelnė Trevonas Hughesas, 15 – Tyrellas Biggsas, po 14 – Samuelis Muldrowas ir Justinas Sinica. Uostamiesčio ekipoje sėkmingiausiai žaidė Vytautas Šarakauskas (29 taškai ir 10 atkovotų kamuolių), Deivydas Gailius (23 taškai) bei Evaldas Dainys (15 taškų). Ketvirtosios „Prienų“ bei „Neptūno“ nesėkmės leido į antrąją vietą pakilti Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkams. NBA. 44-ą pergalę NBA čempionate iškovojo ir pirmą kartą nuo 2008– 2009 metų sezono vietą atkrintamosiose varžybose užsitikrino Hjustono „Rockets“ klubas su Donatu Motiejūnu. Antradienį namuose Hjustono komanda 101:98 (29:21, 22:32, 27:21, 23:24) nugalėjo dešimtą nesėkmę iš eilės patyrusius Finikso „Suns“ krepšininkus. Vos 6 min. rungtyniavęs lietuvis taškų nepelnė – nepataikė tritaškio ir dvitaškio, gynyboje atkovojo kamuolį. Toronto „Raptors“ klubas su dviem lietuviais identišku rezultatu – 101:98 (31:22, 23:28, 27:18, 20:30) įveikė Čikagos „Bulls“ penketuką. Starto penkete rungtyniavęs Jonas Valančiūnas pelnė 8 taškus – pataikė 2 dvitaškius iš 3 ir realizavo visas 4 baudas. Po susidūrimo su komandos draugu Rudy’iu Gay’umi Lietuvos krepšininkas, susiėmęs už kaklo, buvo priverstas palikti aikštelę bei kreiptis pagalbos į medikus. Linas Kleiza buvo registruotas, tačiau nerungtyniavo.

14

ketvirtadienis, balandžio 11, 2013

sportas

Klaipėdiečių kovotojų sėkmės muai tai turnyre Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vilniuje vykusiame muai tai bokso turnyre puikiai pasirodė Klaipėdos „Muay Thai Imperijos“ kovotojai Dovydas Pilenis ir Rojus Kristijonas Kumpys.

D.Pilenis (svorio iki 63 kg grupė) surėmė pirštines su Baltarusijos atstovu. Po trijų raundų kovos į viršų buvo iškelta šeštą pergalę paeiliui pasiekusio klaipėdiečio ranka. Nugalėtojo treneris Vadimas Gridiajevas pastebėjo, kad baltarusiai seniai garsėja puikia technika, geru fiziniu pasiruošimu. „Malonu, kad D.Pilenis labiau patyrusį varžovą įveikė ryškia persvara. Tai patvirtino visi teisėjai, vienbalsiai skyrę pergalę lietuviui“, – pasidžiaugė treneris. Taip pat nesunkią pergalę iškovojo R.K.Kumpys (iki 78 kg), pra-

Nugalėtojai: D.Pilenis ir R.K.Kumpys šventė įtikinamas pergales.

nokęs varžovą iš Vilniaus. Arbitrai vienbalsiai pripažino klaipėdietį pajėgesniu. „R.K.Kumpys yra gerai įvaldęs Tailando bokso techniką, todėl jo veiksmai sulaukė aktyvaus žiūrovų palaikymo“, – sakė V.Gridiajevas. Klaipėdiečių kovos buvo paskutinės. Varžybų organizatoriai taip akcentuoja prestižines varžybas. Sostinėje kovojo 40 atletų iš Lietuvos ir Baltarusijos. Trys „Muay Thai Imperijos“ sportininkai balandžio 13 d. dalyvaus prestižiniame Lietuvos realių kovų turnyre. D.Pilenis, R.K.Kumpys ir Mindaugas Žemaitaitis su varžovais kausis narvo formos ringe. Marius Mitrikevičius (iki 100 kg) vyks į Kiprą varžytis kovų be taisyklių turnyre. Romualdas Šiaudinis (iki 65 kg) artimiausiu metu rungtyniaus Kanadoje, Monrealio mieste.

Jaunučių čempionate – uostamiesčio atletų pergalės Česlovas Kavarza Klaipėdoje surengtose Lietuvos jaunučių (12-16 metų) kiokušin karatė pirmenybėse, kuriose kovojo apie 350 jaunųjų atletų iš 30 šalies klubų, sėkmingiausiai pasirodė uostamiesčio „Shodan“ sportininkai.

Luko Kubiliaus vadovaujamo trenerių štabo ugdomi jaunieji kovotojai iškovojo net 35 medalius – 8 aukso, 7 sidabro ir 20 bronzos. Klaipėdiečiai penktus metus paeiliui yra nepralenkiami tarp klubų. Komandinėje įskaitoje antri buvo Vilniaus „Saulės ženklo“ kovotojai, treti – Jurbarko „Kumite“ sportininkai. Uostamiesčio „Okinavos“ atletai, kurių buvo dešimt, iškovojo 5 medalius – 1 aukso ir 4 bronzos. Trečiosios Klaipėdos komandos – „Tensho“ atstovai tenkinosi

vienu sidabro žetonu. Pirmenybių metu buvo suengta atranka į Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatą, todėl 14-16 metų dalyviams buvo papildomas akstinas kovoti.

Dvylika „Shodan“ mokyklos auklėtinių iškovojo kelialapius į Senojo žemyno varžybas. „Okinava“ ir „Tensho“ deleguos po vieną sportininką – Edviną Kolmogorovą ir Eriką Tilviką.

Klaipėdiečiai prizininkai Čempionai

Bronzos medalininkai

Gytis Ruzgys, Laurynas Vaičikauskas, Rima Barusaitė, Monika Ryžkovaitė, Ričardas Drugeika, Austėja Arlauskaitė, Jonas Žilinskas, Aistė Jankauskaitė („Shodan“), Edvinas Kolmogorovas („Okinava“).

Ugnė Daukšaitė, Aivaras Jurevičius, Oleg Zemlianksij, Tomas Šėmys, Julius Urbonas, Laura Platakytė, Ieva Krivickaitė, Benedikta Abaravičiūtė, Goda Jonuškevičiūtė, Vilhelmas Kačinskas, Marija Kubiliūtė, Rokas Mačiulis, Dovydas Martišius, Ieva Puplauskaitė, Paulius Stanišauskas, Eimantas Šarkauskas, Paulius Truikys, Matas Jonauskas, Arnas Karpuchinas, Gediminas Škerba („Shodan“), Kasparas Karalis, Eimantas Luncekas, Ričardas Bytautas, Vytautas Čepas („Okinava“).

Vicečempionai Monika Tydikaitė, Ieva Kriaučiūnaitė, Dominykas Muntrimas, Deividas Strakšys, Žygimantas Šniaukas, Viktorija Zibarova, Danielius Mizgiris („Shodan“), Erikas Tilvikas („Tensho“),

Lyderiai: „Shodan“ komandos sportininkai pastaraisiais metais akivaizdžiai lenkia varžovus.

Čempionas: „Okinavos“ klubui vienintelį aukso medalį iškovojo

E.Kolmogorovas (kairėje).

19

ketvirtadienis, balandžio 11, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 16 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanku laikyti egzaminus, pasitobulinti trumpalaikiuose kursuose. Po pietų galbūt gausite informacijos, kurios, dėka pavyks pasiekti esminių pokyčių trokštamoje srityje. Jautis (04 21–05 20). Nusiteikite ramiai veiklai. Šiandien pagaliau turėtų išnykti įtampa, baimės, pats metas išbristi iš chaoso – nudirbkite atidėtus darbus, skirkite dėmesio kūnui. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien jums pasiekiamos bet kokios aukštumos, jei tik įdėsite pakankamai pastangų. Imkitės išvynioti problemų kamuolį, ieškokite sprendimų. Poroje gali kilti ginčų, tačiau jie bus nereikšmingi. Vėžys (06 22–07 22). Šią dieną asmeniniame gyvenime greičiausiai ryšitės aukoms, kad sugrįžtų stabilumas. Su laiku partneris tikrai įvertins jūsų pastangas ir bus dėkingas. Patausokite sveikatą – nusipirkite vitaminų, pasimankštinkiteą. Liūtas (07 23–08 23). Plėskite pažinčių ratą, ieškokite naudingų kontaktų ar tarpininkų. Prireikus nepasidrovėkite kreiptis į giminaičius ar draugus. Šiandien palanku kaupti informaciją, mokytis, įsigilinti į dokumentus. Mergelė (08 24–09 23). Skirkite dėmesio būsto reikalams, karjerai. Labai padėtų draugų protekcijos. Vienišieji gali sutikti savo antrąja pusę, tik žinoma, nepradėkite romano, jei dar nesate nutraukę senų ryšių. Svarstyklės (09 24–10 23). Priimkite dėmesio vertą pasiūlymą, nesidairydamas į praeitį. Tačiau visus veiksmus deramai apgalvokite. Su žmonėmis bendrauti seksis lengvai, būtinai tuo pasinaudokite. Skorpionas (10 24–11 22). Tinkama diena imtis kultūrinių ar socialinių projektų, lengvai pavyks rasti rėmėjų. Seksis finansiniai reikalai – bus lengva įkalbėti partnerius pakeisti sprendimą, greitai pavyks sudaryti sandorį. Šaulys (11 23–12 21). Atitrūkite nuo rūpesčių ir nepabaigiamų darbų. Galvą gerai pravėdina filmai, knygos arba nuoširdūs pokalbiai, pasisėdėjimai su artimais draugias. Ožiaragis (12 22–01 20). Turite daug šansų užmegzti aistringą ryšį ar atnaujinti nutrūkusius ryšius su mylimu žmogumi. Drąsiai leiskitės į nuotykius, kuo prasmingiau išnaudokite laisvalaikį. Vandenis (01 21–02 19). Prieš akis veriasi galimybės, tereikia mokėti jomis pasinaudoti. Ilgai nesvarstykite – tokių progų gali greit nebepasitaikyti. Norėsis imtis iniciatyvos ir meilės srityje. Žuvys (02 20–03 20). Diena itin tinkama informacijai kaupti. Jei kas nors norėtų pasidalyti patirtimi, atidžiai išklausykite. Žodžiu, klokite tvirtus pamatus įvairiose srityse. Vakarop patartina išlįsti laukan, pasilinksminti ar nueiti į filmą.

Orai

Šiandien Lietuvoje oras vietomis sušils iki 8 laipsnių šilumos, rytinėje šalies dalyje numatomi krituliai. Ketvirtadienio dieną – apsiniaukę, šils iki 7, o Klaipėdoje – iki 10 laipsnių šilumos, šiek tiek palis.

Šiandien, balandžio 11 d.

+8

+6

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+7

Šiauliai

Klaipėda

+7

Panevėžys

+6

Utena

+8

6.41 20.34 13.53

101-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 264 dienos. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+8

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +11 Brazilija +25 Briuselis +15 Dublinas +7 Kairas +27 Keiptaunas +20 Kopenhaga +7

kokteilis Anar­chis­tų nie­kas ne­ger­bia? Kri­ti­kas pa­žė­rė kri­ti­kos va­žia­vi­mo dvi­ ra­čiais per mies­tą ak­ci­jos ini­cia­to­riams. „Vi­sa­tei­siu eis­mo da­ly­viu bū­ni tuo­met, kai va­žiuo­ji at­sa­kin­gai, – sa­kė vy­riš­kis. – „Kri­ti­nė ma­sė“ pa­si­žy­mi to­ta­liu ke­lių eis­mo tai­syk­lių ne­pai­sy­mu. Ir tai bū­na kiek­vie­na­me šios ak­ci­jos ren­gi­ny­je. Kol esa­te anar­chis­ti­nis ju­dė­ji­mas, sie­kian­tis dėl sa­vo įno­rių kenk­ti ki­tiems, nie­kas jū­ sų ne­gerbs.“

Ne­ma­lo­nus pa­va­di­ni­mas Ra­sa taip pat pa­no­ro pa­si­bar­ti: „Kas per ak­ci­jos pa­va­di­ni­mas „Kri­ti­nė ma­sė“? Tai apie svo­r į ar dvi­ra­ti­nin­k ų ma­ses, žūs­ tan­čias ke­l iuo­se? Ma­nau, kad ak­ci­jos ini­cia­to­riai ar­ba ne­tei­sin­gai iš­ver­tė, ar­ ba su­gal­vo­jo ne­tin­ka­mą pa­va­di­ni­mą“.

Iš ar­čiau „Kri­t i­nė ma­sė“ – tai vi­sa­me pa­sau­ly­je pa­sku­t i­n į mė­ne­sio penk­ta­die­n į vyks­ tan­ti ak­ci­ja, ku­rio­je žmo­nės dvi­ra­čiais ir sa­vaei­giu trans­por­tu va­ži­nė­ja mies­tų gat­vė­mis. Ak­ci­ja ne­tu­ri va­do­vų ir tiks­lų. Da­ly­viai no­ri su­si­tik­ti kar­tą per mė­ne­sį ir džiaug­tis va­žia­vi­mo sau­gu­mu. Kri­ti­ kai (dau­giau­sia au­to­mo­bi­li­nin­kai) sa­ko, jog tai yra eis­mo trik­dy­mas, ne­lei­džian­ tis eis­mui nor­ma­liai funk­cio­nuo­ti. Pir­ mą kar­tą dvi­ra­ti­nin­kai su­si­bū­rė 1992-ai­ siais San Fran­cis­ke (JAV).

„Kok­tei­lio“ spė­ji­mas Ko ge­ro, „Kri­ti­nės ma­sės“ pa­va­di­ni­mas iš­vers­tas iš ang­lų kal­bos „Cri­ti­cal mass“.

Kai­na: ge­ras dvi­ra­tis – ne ma­

žiau ver­tin­gas nei au­to­mo­bi­lis.

Mums trūks­ta vi­ta­mi­no D Gy­dy­to­jai per­spė­ja, kad dau­gu­mai Lie­ tu­vos gy­ven­to­jų, no­rin­čių va­ži­nė­ti dvi­ ra­čiais, ne­pa­kan­ka vi­ta­mi­no D, to­dėl tai ga­li lem­ti daž­nus kau­lų lū­žius, dan­tų li­ gas, silp­ną bend­rą imu­ni­te­tą ir net po­ lin­kį į dep­re­si­ją. Kaip by­lo­ja praė­ju­siais me­tais ša­lies la­ bo­ra­to­r i­jo­se at­l ik­t ų bend­ro­jo vi­ta­mi­no D krau­jo ty­ri­mų ana­li­zė, net 88,9 pro­c. at­ ve­jų bu­vo nu­sta­ty­ta, kad ti­ria­mi gy­ven­ to­jai ken­čia dėl or­ga­niz­mui svar­baus vi­ ta­mi­no sty­giaus. Pa­sak me­di­kų, vi­ta­mi­ no D ypač trūks­ta paaug­liams ir vy­res­ nio am­žiaus žmo­nėms.

Links­mie­ji tirš­čiai Kar­tu su tė­vu dvi­ra­čiais va­žia­vęs sū­nus: – Oi, tė­ti, tu toks nea­ti­dus! – Tai džiau­kis! Bū­čiau ati­des­nis, ta­vęs ap­skri­tai šiam pa­sau­ly­je ne­bū­tų! Čes­ka (397 719; nuo šeš­ta­die­nio pra­de­da­me dvi­ra­čių se­zo­ną. Neuž­mirš­ki­te su­tep­ti gran­di­nių)

Londonas +13 Madridas +15 Maskva +6 Minskas +8 Niujorkas +16 Oslas +4 Paryžius +15 Pekinas +17

Praha +12 Ryga +8 Roma +18 Sidnėjus +25 Talinas +2 Tel Avivas +22 Tokijas +14 Varšuva +15

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+7

+8

Marijampolė

Vilnius

+7

Alytus

Vardai Daugailė, Leonas, Liūtas, Liutauras, Vykintas.

balandžio 11-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+3

+6

+6

+5

1

+6

+11

+8

+4

7

+5

+8

+5

+4

6

rytoj

šeštadienį

1713 m. Is­pa­n i­ja at­si­sa­ kė Gib­ral­t a­ro Ang­l i­jos nau­dai. 1755 m. gi­mė bri­t ų gy­ dy­to­jas, ap­ra­šęs Par­kin­ so­no li­gą, Ja­mes Par­kin­ son. Mi­rė 1824 m. 1814 m. Na­po­leo­nas Bo­ na­par­tas iš­t rem­tas į El­ bos sa­lą. 1879 m. gi­mė ra­šy­to­jas, lie­t u­v ių li­te­ra­t ū­ros kla­ si­kas Jo­nas Bi­liū­nas. Mi­ rė 1907 m.

1973 m. gi­mė dai­ni­nin­ kas, Lie­tu­vos est­ra­dos prin­cas Ry­tis Ci­ci­nas.

1976 m. gi­mė dai­ni­nin­kė Sa­ti (Vio­le­ta Jur­ko­nie­nė). 2007 m. Pran­c ū­z i­j os piet­r y­č iuo­s e tre­n i­r uo­ da­ma­sis žu­vo ži­no­mas pran­cū­zų nar­dy­to­jas 36erių Loic Le­fer­me. 2004 me­tais L.Le­fer­me’as pa­ sie­kė pa­sau­l io re­kor­dą, su­ge­bė­jęs be ak­va­lan­go, tik su­lai­kęs kvė­pa­vi­mą, pa­nir­ti į 171 met­ro gy­lį. 2007 m. bū­da­mas 84 me­tų Man­he­te­ne mi­rė ame­ri­kie­ čių li­te­ra­tū­ros le­gen­da Kurt Von­ne­gut. Gi­mė 1922 m.

„Honolulu“ boulingas – pramogų sala Klaipėdoje Turiningų pramogų pageidaujantys klaipėdiečiai gerai žino, kad „Honolulu“ boulinge jų lūkesčiai bus pateisinti su kaupu. Tad jau ne vienerius metus žodis „Honolulu" daugeliui uostamiesčio gyventojų pirmiausia asocijuojasi ne su egzotiškųjų Havajų sostine, o su vienu populiariausių Klaipėdos laisvalaikio centrų. Vertina ir čempionai

„Honolulu“ boulingo vadovas Karolis Bertašius pripažino, jog šiandien boulingas – daugiau nei tiesiog azartiškas žaidimas, atraktyvi pramoga ar sportiškas pomėgis. „Galima sakyti, jog tai veikiau gyvenimo būdas. Žmonės buriasi į savotiškas bendruomenes, kartu smagiai leidžia laiką, bendrauja. Tad ir mūsų „Honolulu“ boulingas yra daugiau nei tiesiog vieta žaisti boulingą. Siekiame, kad čia apsilankiusieji ir puikiai jaustųsi, ir gautų kuo įvairesnį paslaugų paketą“, – teigė pašnekovas. „Honolulu“ boulingo lankytojai rankų miklumą gali išbandyti ir penkiose nemokamose smiginio lentose. Pasak K.Bertašiaus, šią pramogą ypač pamėgo kartu laiką leidžiančios draugų kompanijos. O antradieniais 19 val. čia vyksta smiginio varžybos, kuriose savo jėgas gali išbandyti visi norintieji. „Honolulu“ boulinge pramogautojų taip pat laukia 5 pulo bei 5 rusiško biliardo stalai. „Neatsitiktinai savo namų aikštele mus pasirinko klubas „Klaipėdos biliardas“, kuriam atstovauja daugkartinis Lietuvos čempionas bei tarptautinių varžybų prizininkas Arvydas Špogis. Tai, kad pas mus treniruojasi geriausieji ir kad po 20 metų pertraukos Lietuvos biliardo čempionatai vėl grįžo į Klaipėdą bei rengiami būtent „Honolulu“, atspindi mūsų pastangas ir tai, kuo mes tikime, siekdami sudaryti

Visuma: „Honolulu“ boulingo lankytojų laukia ne tik įvairiausios pramogos, bet ir jauki aplinka.

geriausias sąlygas mėgėjams bei profesionalams“, – kalbėjo pašnekovas. Vyksta svarbiausios varžybos

Be abejo, „Honolulu“ boulinge sudarytos išskirtinės sąlygos šio žaidimo aistruoliams, kuriems skirta net 16 boulingo takelių. Tad čia savo centrą įsteigė ir du boulingo profesionalų klubai: „Klaipėdos būrys“ bei „Klaipėdos boulingo klubas“. „Labai didžiuojamės, kad Lietuvos boulingo čempionatai bei reitinginės varžybos Klaipėdoje taip pat vyksta mūsų žaidimų klube. Tai, jog tokio masto rungtynės, kurios pritraukia apie 300 dalyvių iš visos šalies, organizuojamos būtent „Honolulu“, byloja apie itin aukšto techninio lygio boulingo takelius“, – aiškino vadovas. Pirmadieniais visi norintieji tradiciškai kviečiami pasisemti puikių įspūdžių bei dalyvauti boulingo mėgėjų asmeniniame, o ketvirtadieniais – komandiniame turnyruose.

Antradieniais 19 val. „Klaipėdos boulingo klubas“ taip pat rengia profesionalų varžybas, kuriose savo meistriškumą kviečiami pasitikrinti mėgėjai bei pradedantieji. K.Bertašius patikino, jog tiek vieni, tiek kiti tikrai gaus naudingų pamokų. O geriausių boulingo žaidėjų, surinkusių 300 taškų, nuotraukos puikuojasi „Honolulu“ garbės sienoje. Siūlo patrauklių akcijų

„Be abejo, lankytojus nuolatos stengiamės pamaloninti įvairiomis akcijomis, lojalumo programomis. Štai tiems, kurie švenčia gimtadienį, suteikiame net 30 proc. nuolaidą boulingo žaidimui bei 10 proc. – maistui ir gėrimams. Darbo dienomis iki 18 val. moksleiviams boulingo žaidimo valanda kainuoja tik 10 litų. Patrauklios sąlygos čia taip pat siūlomos norintiesiems surengti proginius ar savo įmonės vakarėlius. O kur dar gera muzika, labai gardžios picos ir visada draugiškai nusiteikęs personalas“, – šypsojosi pašnekovas.

Informacija „Honolulu“ boulingas įsikūręs viešbutyje „Amberton Klaipėda“, Naujojo Sodo gatvėje 1A. Darbo laikas: Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 12–1 val. Penktadieniais – šeštadieniais: 12–3 val. Sekmadieniais: 12–1 val. Tel. pasiteirauti (8 46) 22 99 99.

K.Bertašius neabejojo, jog lankytojus į „Honolulu“ vilioja ir kitos pramogos – stalo futbolas, bokso ir kitų žaidimų aparatai bei galimybė čia stebėti svarbiausias sporto rungtynes. Aistruolių patogumui boulinge įrengtas ne tik vienas didžiausių ekranų Klaipėdoje, bet ir daugybė plokščiaekranių televizorių, kurie išdėstyti patogiose vietose visame bare. Užs. 1096279

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.