2013-04-13 Klaipeda

balandžio 13, 2013

Nr. 84 (19 687)

Krepšininkas K.Lav­ri­no­vi­čius apie gy­ve­ni­mą, bro­lį ir va­sa­rą gim­sian­čią duk­rą.

12p.

www.kl.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė ba­lan­džio 13–19 die­noms.

Vakarė 17p.

Pa­va­di­ni­mas – lyg iš­šū­kis

Kaina 1,60 Lt

„Čia jau ne­beuž­teks Mo­zės, kad mus pa­ve­džio­tų 40 me­tų ap­link jū­rą.“ Bur­lai­vio „Bra­ban­der“ ka­pi­to­nas Val­de­ma­ras Viz­ba­ras apie Lie­tu­vos – jū­ri­nės vals­ty­bės įvaiz­džio stip­ri­ni­mo ga­li­my­bes.

Bent kar­tą su­si­dū­ ru­sie­ji su to­kia už­ duo­ti­mi pa­tvir­tin­tų, kad su­gal­vo­ti įmo­ nės ar įstai­gos pa­va­ di­ni­mą – ne­leng­vas iš­šū­kis. Tad įdo­mių, taik­lių ir įsi­me­nan­ čių va­rian­tų paieš­ ko­se ne­sun­ku su­ klup­ti – tar­si „ne­kal­ tai“ skam­ban­tys žo­ džiai ga­li įžieb­ti ne­ pa­gei­dau­ja­mų aso­ cia­ci­jų.

5p.

Ka­pi­nė­se – ko­va dėl erd­vės Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mi­ru­siems ar­ti­mie­siems per di­de­lę ka­pa­vie­tę įren­gę žmo­nės din­go lyg į van­de­nį – jų ne­ga­li ras­ti nei ka­pi­ nių pri­žiū­rė­to­jai, nei po­li­ci­ja. Gre­ta esan­čius ka­pus pri­žiū­rin­tys klai­pė­ die­čiai skun­džia­si, kad prie jų ne­ga­li priei­ti, nes net ir ta­ke­lis už­grob­tas.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ne­ran­da ar­ti­mų­jų

Šam­pa­li­tos ne­pa­ti­ko

Ką bend­ra su žai­bo­sau­ga ga­li tu­ rė­ti mie­las lau­ki­nis gy­vū­nas ežys?

Nie­ko – pri­si­pa­ži­no šia veik­la už­ sii­man­čios uos­ta­mies­čio bend­ro­ vės „Ežiu­kai“ va­do­vas Ri­čar­das Rim­kus. Pa­sak jo, bent jau kai gi­ mė įmo­nės pa­va­di­ni­mas, apie jo­ kias tie­sio­gi­nes są­sa­jas min­čių ne­ bu­vo. „Ta­čiau il­gai­niui pa­tys žmo­nės jų su­ra­do. Pa­vyz­džiui, spyg­liai ant sto­go“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

10

Žo­dis: per­ne­lyg įmant­rūs įmo­nių pa­va­di­ni­mai ne­re­tai ke­lia šyp­se­ną ir ver­čia lau­žy­ti gal­vą, ką gi jie ga­lė­tų reikš­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fotomontažas

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ka­pi­nių prie­žiū­ros po­sky­rio už­sa­ky­mu spau­do­je pa­si­ro­dė skel­bi­mas, ku­ riuo ieš­ko­ma Jo­niš­kės ka­pi­nė­se pa­ lai­do­tų dvie­jų žmo­nių ar­ti­mų­jų. „Pra­šo­me sku­biai at­si­liep­ti Vla­di­ mi­ro Poz­nia­ko­vo, mi­ru­sio 1970 me­ tais, ir Mo­ri­so Poz­nia­ko­vo, mi­ru­sio 2000 me­tais, ir pa­lai­do­tų Klai­pė­ dos Jo­niš­kės ka­pi­nė­se, 51 kvar­ta­le, ar­ti­muo­sius dėl ka­pa­vie­tės sta­ti­ nių įren­gi­mo. Neat­si­lie­pus ga­li bū­ ti ima­ma­si tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tų veiks­mų“, – dės­to­ma vie­ ša­me skel­bi­me.

3

2

šešTADIENIS, balandžio 13, 2013

miestas Per­rin­ko pre­zi­den­tą

Pa­de­gė bu­to du­ris

Kvie­čia į už­siė­mi­mus

Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų na­rių ge­ne­ra­li­ nė­je asamb­lė­jo­je nau­jai ket­ve­ rių me­tų ka­den­ci­jai į pre­zi­den­ to po­stą per­rink­tas Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas, Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo va­do­vas. Šian­dien Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai vie­ ni­ja 239 re­gio­no įmo­nes.

Rim­kuo­se pa­de­gė­jas su­kė­ lė gais­rą gy­ve­na­ma­ja­me na­me.

Apie de­gan­čias bu­to du­ris Rim­ kų g. 31 na­me ug­nia­ge­siams pra­neš­ta va­kar apie 1.30 val. Kai jie at­vy­ko, ug­nis bu­vo per­si­me­ tu­si į bu­tą. Smal­kė­mis ap­si­nuo­ di­ju­si bu­to šei­mi­nin­kė pa­te­ko į li­ go­ni­nę. Iš 5 bu­tų dėl už­dū­mi­ni­ mo bu­vo eva­kuo­ta 10 gy­ven­to­jų.

Kiek­vie­ną ant­rą­jį mė­ne­sio šeš­ta­ die­nį Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jus kvie­čia į edu­ka­ci­nius už­siė­mi­mus. Juo­se bus mo­ko­ ma kur­ti at­vi­ru­kus, pa­veiks­lė­lius ar ki­tus gra­fi­kos dar­be­lius – pa­ si­ga­min­ti li­no­rai­ži­nio kli­šę bei sa­ vo kū­ri­nė­lius at­spaus­ti spau­dos stak­lė­mis. Šian­dien už­siė­mi­mai vyks nuo 12 iki 14 val.

Dienos telegrafas Žy­g is. Šian­d ien 12 val. klai­p ė­d ie­č iai kvie­č ia­m i į šiau­r ie­t iš­ko ėji­mo žy­g į.

Vi­s i lau­k ia­m i prie pre­k y­b os cent­ro Pir­mo­j o­j e Meln­r a­g ė­j e. Iš čia bus ei­ na­m a į Gi­r u­l ius ir at­g al. Pa­t a­r ia­m a avė­t i pa­to­g ia ava­ly­n e ir vil­kė­t i pa­ to­g ius rū­bus.

Dirb­t u­vės. Šian­d ien nuo 15 val. Me­ no kie­me vyks kū­r y­bi­n ių dirb­t u­v ių „Nau­j as Jū­ros šven­tės vei­d as“ dar­ bų per­ž iū­r a ir ap­t a­r i­m as. Dirb­t u­ vių tiks­l as – ras­t i nau­j ų vi­z ua­l ių Jū­ ros šven­tės įvaiz­d žio for­mų, su­k ur­ ti sa­v i­r aiš­kos erd­vę vi­s ų kar­t ų me­ ni­n in­k ams.

Ju­b i­l ie­j us. Šian­d ien 18 val. Klai­p ė­ dos uni­ver­s i­t e­t o Me­n ų fa­k ul­t e­t o kon­cer­t ų sa­l ė­j e (K.Do­n e­l ai­č io g. 4) vyks Je­ro­n i­m o Ka­č ins­ko mu­z i­kos mo­k yk­los ber­n iu­k ų cho­ro „Gin­t a­rė­ lis“ ju­b i­l ie­j i­n is kon­cer­t as. Kon­cer­te da­ly­v aus so­l is­t ai Aud­r ius Ru­b e­ž ius ir Vik­to­r as Ge­r a­s i­mo­v as.

Ke­l iai. Pra­s i­dė­jus pa­va­s a­r i­n iam po­ lai­d žiui ir iš­k i­lus grės­mei, kad su­s i­ lpnė­j ę ke­l iai ga­l i bū­t i su­g a­d in­t i, Lie­ tu­vos au­t o­m o­b i­l ių ke­l ių di­r ek­c i­ ja krei­p ė­s i į Vals­t y­b i­n ę trans­p or­ to ins­p ek­c i­j ą su pra­š y­mu lai­k i­n ai neiš­duo­t i lei­d i­mų va­ž iuo­t i vals­t y­ bi­n ės reikš­m ės ke­l iais trans­p or­to prie­m o­n ėms, ku­r ių bend­ro­j i ma­s ė ar ašių ap­k ro­v a vir­š i­j a leis­t i­nus dy­ džius, prieš tai ne­s u­de­r i­nus su Lie­ tu­vos au­to­mo­b i­l ių ke­l ių di­rek­c i­j a.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­v al­dy­ bės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os ir re­g ist­ ra­c i­j os sky­r iu­j e už­r e­g ist­r uo­t os 11 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ie­v a Ur­ bo­n ie­n ė (g. 1924 m.), Ste­p o­n as Jon­ kus (g. 1927 m.), Ste­p as La­p ė (g. 1927 m.), Ona Al­d o­n a Nor­k ie­n ė (g. 1933 m.), Il­de­fon­s as Ur­b o­n as (g. 1937 m.), Va­len­t i­n a So­ko­lo­v a (g. 1942 m.), Va­ le­r ij Mu­z y­čen­ko (g. 1944 m.), My­ko­ las Vai­ce­k aus­k as (g. 1948 m.), Je­k a­te­ ri­n a Chal­d i­n a (g. 1952 m.), Di­m it­r i­j us Ka­no­no­v as (g. 1953 m.), Dia­n a Man­ gia­v i­č iū­tė (g. 1986 m.).

Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­d o­ ja­m i Jev­g e­n i­j a Nev­r iu­j e­v a, Fio­d or Sviaš­čen­ko, Leon Cha­rec­k ij, Ste­p as La­p ė, My­ko­l as Vai­c e­k aus­k as, Va­ len­t i­n a So­ko­l o­v a, ry­toj – Ele­n a Žu­ kie­n ė, Ie­v a Ur­b o­n ie­n ė, Il­d e­fon­s as Ur­b o­n as, Va­le­r ij Mu­z y­čen­ko, Ste­p o­ nas Jon­k us.

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­d ė 6 mo­te­r ys. Gi­mė 4 mer­g ai­tės ir 2 ber­n iu­k ai.

Grei­to­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 68 iš­ kvie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­s ia skun­d ė­s i pil­vo skaus­m ais ir gal­vos svai­g i­mu. Me­d i­k ai ne­s pė­jo į pa­gal­b ą sku­b ė­t i vie­š o­s e vie­to­s e gu­l in­t iems ne­blai­v iems as­me­n ims.

Ne­ri­mą su­kė­lė įslap­tin­ta ke­lio­nė Tė­vų ne­ri­mas dėl iš už­sie­nio grįž­ti tu­rė­ ju­sio, bet be ry­šio li­ ku­sio vai­ko at­si­mu­ šė į ve­žė­jų abe­jin­ gu­mą. Šie at­si­sa­kė pa­sa­ky­ti, ar tam tik­ ru marš­ru­tu va­žiuo­ ja jų duk­ra.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Prie­žas­tis: normalu, kad žmonės jaudinasi dėl artimųjų, nes ne visos kelionės vyksta sklandžiai.

Su­ži­no­ti ne­pa­vy­ko

Klai­pė­die­čiai bu­vo pri­vers­ti be­veik vi­są die­ną pra­leis­ti įtam­po­je. Tą­ dien iš Lon­do­no tu­rė­jo su­grįž­ti už­ sie­ny­je dir­ban­ti jų 21 me­tų duk­tė.

Kai, nu­si­lei­dus lėk­tu­vui, tė­vai ban­dė su­si­siek­ti su sa­vo vai­ku, jos mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas bu­vo iš­jung­tas.

Tė­vai ži­no­jo, kad duk­ra iš Vil­ niaus oro uos­to tu­rė­jo grįž­ti su vie­ nos įmo­nės mik­roau­to­bu­su, ku­rio bi­lie­tą bu­vo įsi­gu­ju­si iš anks­to.

Ma­ny­da­mi, kad grei­čiau­siai mer­ ginai iš­si­kro­vė mo­bi­lio­jo te­le­fo­no ba­te­ri­ja, tė­vai ne­ga­lė­jo nu­vy­ti ir ne­ra­mių min­čių: o gal at­si­ti­ko ko­ kia ne­lai­mė, gal jų duk­ra iš vi­so ne­ grį­žo iš Lon­do­no.

No­rė­da­mi nu­si­ra­min­ti, kad vis­ kas vyks­ta kaip ir pla­nuo­ta, tė­vai su­ma­nė pa­skam­bin­ti į ve­žė­jų įmo­ nę ir pa­si­tei­rau­ti, ar to­kia ke­lei­ vė įsė­do į mik­roau­to­bu­są Vil­niu­je.

Klai­pė­die­tis iš­gir­do nei­gia­mą at­

Su­teik­ti in­for­ma­ci­ ją apie mik­roau­to­bu­ se va­žiuo­jan­čią ke­lei­ vę at­si­sa­ky­ta ne dėl slap­tu­mo, o dėl sau­ gu­mo.

sa­ky­mą. Jam bu­vo paaiš­kin­ta, kad to­kie duo­me­nys apie ke­lei­vius nė­ra tei­kia­mi – esą tai kon­fi­den­cia­lu.

Te­le­fo­no nu­me­rio ne­ga­vo

At­si­lie­pu­si įmo­nės at­sto­vė taip pat at­si­sa­kė duo­ti ir mik­roau­to­bu­so vai­ ruo­to­jo te­le­fo­no nu­me­rį. Šo­ki­ruo­tas tė­vas ste­bė­jo­si, koks ga­li bū­ti slap­ tu­mas, jei­gu no­ri­ma iš­girs­ti tik „taip

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ar­ba ne“. „Juk ne­klau­siau kaž­ko­kių slap­tų da­ly­kų. Sup­ran­tu, kai ne­tei­ kia­ma in­for­ma­ci­ja apie žmo­gaus svei­ka­tą. Bet čia vi­sai ki­ta si­tua­ci­ja.

Koks įsta­ty­mas drau­džia teik­ti to­kią in­for­ma­ci­ją?“ – ne­sup­ra­to vy­ras.

Tė­vas guo­dė­si, kad sep­ty­nias va­ lan­das bu­vo pri­vers­tas lauk­ti įtam­ po­je, nes ne­ži­nia, kas pa­ke­liui ga­lė­ jo at­si­tik­ti su duk­ra.

Tė­vų skam­bu­čiai – daž­ni

Kaip paaiš­ki­no mer­gi­ną ve­žu­sios įmo­nės „Ol­lex“ Klai­pė­dos sky­riaus at­sto­vė Ing­ri­da Ba­ce­vi­čie­nė, su­ teik­ti in­for­ma­ci­ją apie mik­roau­to­ bu­se va­žiuo­jan­čią ke­lei­vę at­si­sa­ky­ ta ne dėl slap­tu­mo, o dėl sau­gu­mo.

Mat ke­lei­vius ve­žan­tis vai­ruo­to­ jas at­sa­ko už jų sau­gu­mą ir vai­ruo­ da­mas ne­ga­li kal­bė­ti mo­bi­liuo­ju te­ le­fo­nu. Ši­tai drau­džia ir ke­lių eis­mo

tai­syk­lės. „Jei­gu vai­ruo­to­jas at­sa­ki­ nė­tų į vi­sus skam­bu­čius, jis tu­rė­tų bū­ti va­dy­bi­nin­kas, o ne ve­žio­ti ke­ lei­vius“, – pri­dū­rė įmo­nės at­sto­vė.

I.Ba­ce­vi­čie­nė paaiš­ki­no, kad šis tė­vas nė­ra vie­nin­te­lis, ku­ris krei­ pė­si į įmo­nę no­rė­da­mas su­ži­no­ ti apie va­žiuo­jan­čius vai­kus. Pa­ sak at­sto­vės, su­ne­ri­mę tė­vai ga­na daž­nai krei­pia­si į juos dėl tos pa­ čios prie­žas­ties.

Kar­tais ir pa­ti sė­dan­ti prie mik­ roau­to­bu­so vai­ro mo­te­ris ti­ki­no, kad to­kiais at­ve­jais tė­vai ban­do su­ grau­din­ti įvai­riais ar­gu­men­tais, ta­ čiau si­tua­ci­ja bū­na vi­sai ki­to­kia – va­žiuo­jan­tys na­mo vai­kai lyg nie­kur nie­ko mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu ple­pa su drau­gais. I.Ba­ce­vi­čie­nė pri­dū­rė, jog su­ži­no­ti apie įsė­du­sį ke­lei­vį ga­li­ma tik kol mik­roau­to­bu­sas dar nė­ra pa­ ju­dė­jęs iš pir­mi­nės sto­te­lės.

Bu­vu­si tur­gaus va­do­vė no­ri dar 10 tūkst. li­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ge­ra­no­riš­kai iš Se­no­jo tur­gaus bend­ro­vės di­rek­to­rės pa­rei­gų pa­ si­trau­ku­si ir kom­pen­sa­ci­ją už tai ga­vu­si Ra­mu­tė Ku­bi­lie­nė krei­pė­ si į teis­mą, nes no­ri gau­ti dau­giau pi­ni­gų.

R.Ku­bi­lie­nė Se­no­jo tur­gaus di­rek­ to­rės pa­rei­gas ap­lei­do nuo ko­vo 1 die­nos. Dar­bo su­tar­tis su dau­giau nei 20 me­tų šiai įmo­nei va­do­va­vu­ sia mo­te­ri­mi nu­trauk­ta ša­lių – jos ir bend­ro­vės val­dy­bos – su­si­ta­ri­mu.

To­dėl R.Ku­bi­lie­nei, anot Se­no­ jo tur­gaus ste­bė­to­jų ta­ry­bos pir­ mi­nin­ko Si­mo­no Gent­vi­lo, bu­ vo iš­mo­kė­ta dvie­jų mė­ne­sių dar­bo už­mo­kes­čio dy­džio išei­ti­nė kom­ pen­sa­ci­ja ir dar prie­das, ku­rio dy­ dis – mė­ne­sio al­ga, už tai, kad ji

taip ge­ra­no­riš­kai su­ti­ko pa­si­trauk­ ti. Iš vi­so R.Ku­bi­lie­nei bu­vo iš­mo­ kė­ta apie 10 tūkst. li­tų neats­kai­čius mo­kes­čių.

Ta­čiau ne­se­niai ji krei­pė­si į teis­ mą ir pra­šo, kad jis įpa­rei­go­tų Se­ no­jo tur­gaus val­dy­bą R.Ku­bi­lie­nei iš­mo­kė­ti dar 3 mė­ne­sių at­ly­gi­ni­ mo dy­džio išei­ti­nę kom­pen­sa­ci­ją – apie 10 tūkst. li­tų. „Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri to­ kią tei­sę kreip­tis į teis­mą ir pra­šy­ ti išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos. Ta­čiau vien toks pre­ten­da­vi­mas man ke­ lia nuo­sta­bą. Se­na­sis tur­gus dve­jus pa­sta­ruo­sius me­tus dir­bo nuo­sto­ lin­gai. Per­nai nuo­sto­liai sie­kė 320 tūkst. li­tų, už­per­nai – 60 tūkst. li­ tų. Ne­ži­nau, ar pri­va­čia­me vers­le, at­si­svei­ki­nant su va­do­vu, kai to­kia si­tua­ci­ja, jam bū­tų mo­ka­ma išei­ti­ nė kom­pen­sa­ci­ja“, – ir svars­tė, ir nuo­mo­nę reiš­kė S.Gent­vi­las.

R.Ku­bi­lie­nė sa­vo pra­šy­mo teis­mui ne­no­rė­jo ko­men­tuo­ti ir net ne­su­ti­ ko at­skleis­ti, ko­dėl į jį krei­pė­si. Ji tik pa­brė­žė, jog pre­ten­zi­jų dėl at­lei­di­ mo ne­tu­ri. „Tai – ma­no as­me­ni­nis rei­ka­las, aš ne­be­su vie­šas as­muo.

Kai pa­si­kaps­tai, at­si­ran­da mo­ty­vų, to­dėl ir krei­piau­si į teis­mą. Kiek­ vie­nas tu­ri tei­sę, vi­sas pa­sau­lis ant teis­mų lai­ko­si. Tai ne nu­si­kal­ti­mas, ne bau­džia­mo­ji by­la, o ele­men­ta­rus gy­ve­ni­miš­kas mo­men­tas“, – mig­ lo­tai kal­bė­jo R.Ku­bi­lie­nė.

Ji dar pa­ti­ki­no, jog tik­rai ne­pra­šo kom­pen­sa­ci­jų už dėl at­lei­di­mo pa­ tir­tą mo­ra­li­nę ža­lą, nes esą to­kios kom­pen­sa­ci­jos – tuš­čias rei­ka­las.

Se­no­jo tur­gaus val­dy­ba yra pa­ skel­bu­si kon­kur­są nau­jam bend­ ro­vės va­do­vui iš­rink­ti. Kon­kur­se pa­no­ro da­ly­vau­ti 11 pre­ten­den­tų.

Val­dy­ba ge­riau­sią iš jų iš­rinks pa­ si­kal­bė­ju­si su vi­sais kan­di­da­tais.

Po­zi­ci­ja: R.Ku­bi­lie­nė tvir­ti­no tik­

rai ne­tu­rin­ti pre­ten­zi­jų, kad bu­vo pa­pra­šy­ta pa­si­trauk­ti iš pa­rei­gų.

3

šešTADIENIS, balandžio 13, 2013

miestas

Spren­di­mas dėl šil­dy­mo – pir­ma­die­nį Klai­pė­dos val­džia pir­ma­die­nį svars­tys, ka­da ofi­cia­liai už­baig­ti šil­ dy­mo se­zo­ną. Jei sa­vait­ga­lį vy­raus to­kie orai kaip va­kar, gy­ven­to­jų bu­tuo­se ra­dia­to­riai ga­li ne­be­šil­ti jau nuo ki­tos sa­vai­tės vi­du­rio. per šal­ta. No­rint il­giau šil­dy­tis ne­ su­tin­kan­čių­jų in­te­re­sai ne­bū­tų pa­ žeis­ti“, – aiš­ki­no ve­dė­jas.

Pir­ma­die­nį taip pat bus spren­ džia­ma, ar už­baig­ti šil­dy­mo se­zo­ ną mo­kyk­lo­se ir dar­že­liuo­se.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ste­bės orus sa­vait­ga­lį

Mies­to sa­vi­val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ ti­kos po­sky­rio ve­dė­jas Al­gis Gai­žu­ tis tvir­ti­no, jog va­kar, kai vy­ra­vo šil­ti pa­va­sa­riš­ki orai, val­džios rū­muo­se ki­lo su­ju­di­mas dėl šil­dy­mo se­zo­no už­bai­gi­mo. „Ste­bė­si­me orus sa­vait­ ga­lį. Pir­ma­die­nį sprę­si­me, ką da­ry­ ti to­liau. Jei sa­vait­ga­lį vy­raus to­kie orai kaip penk­ta­die­nį, pra­dė­si­me ruoš­ti įsa­ky­mą dėl šil­dy­mo se­zo­no už­bai­gi­mo. To­kiu at­ve­ju tre­čia­die­ nį ar ket­vir­ta­die­nį jis bū­tų ofi­cia­liai baig­tas“, – tvir­ti­no ve­dė­jas.

Ta­čiau, anot A.Gai­žu­čio, nors sa­ vait­ga­lį ir vy­rau­tų to­kie orai kaip penk­ta­die­nį, vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­ tū­ra pa­siek­tų 7–8 laips­nius ši­lu­mos.

Fi­nan­si­nė nau­da ma­ža

Al­gis Gai­žu­tis:

Griež­tai ne­lauk­si­me nu­sta­ty­tos oro tem­pe­ ra­tū­ros. Yra ne tik tei­ sės ak­tai, bet ir žmo­ giš­ka­sis fak­to­rius.

Tei­sės ak­tų ne­si­lai­kys

Pa­gal tei­sės ak­tus ofi­cia­li šil­dy­mo se­ zo­no pa­bai­ga ga­li bū­ti skel­bia­ma, kai tris pa­ras vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra yra ne ma­žes­nė nei 10 laips­nių ši­lu­ mos. „Griež­tai ne­lauk­si­me nu­sta­ty­ tos oro tem­pe­ra­tū­ros. Yra ne tik tei­ sės ak­tai, bet ir žmo­giš­ka­sis fak­to­rius.

Gy­ven­to­jai iš­var­gin­ti šil­dy­mo se­zo­no.

Juo­lab kad ko­vas bu­vo la­bai šal­tas ir są­skai­tos bus ne­ma­žos. Jei tik orai bus sau­lė­ti, pro­ble­mų dėl ke­lių laips­ nių ne­tu­rė­tų kil­ti. Svar­bu, kad ne­pra­ dė­tų ly­ti“, – tei­gė ve­dė­jas.

A.Gai­žu­tis at­krei­pė dė­me­sį, jog anks­čiau ofi­cia­li šil­dy­mo se­zo­no pa­

bai­ga bu­vo skel­bia­ma, kai tris pa­ras vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra bū­da­vo ne ma­žes­nė nei 8 laips­niai ši­lu­mos. Šil­dy­tis ga­li ir il­giau

Pa­sak ve­dė­jo, gy­ven­to­jai, ku­rie dar no­rės šil­dy­tis, tu­ri ga­li­my­bę tai pa­ da­ry­ti. Te­rei­kia gau­ti dau­gu­mos (50 pro­c.+1) būs­tų sa­vi­nin­kų raš­tiš­ką su­ti­ki­mą. „No­rint anks­čiau iš­jung­ti šil­dy­mą dar ga­li kil­ti rū­pes­čių, nes pa­tal­po­je ga­li ne­vy­rau­ti rei­kia­ma tem­pe­ra­tū­ra – 18 laips­nių ši­lu­mos.

Da­lis gy­ven­to­jų ga­li pyk­ti, kad yra

Ka­pi­nė­se – ko­va dėl erd­vės 1

Ka­pi­nių prie­žiū­ros po­ sky­rio ve­dė­ja Zi­na Stan­ kie­nė aiš­ki­no, jog to­kį skel­bi­mą ins­pi­ra­vo tai, kad mi­nė­tų pa­lai­ do­tų žmo­nių ar­ti­mų­jų nie­kaip ne­ pa­vyks­ta ras­ti, nors ban­dy­ta įvai­ riais bū­dais. „Ka­pi­nių tvar­ky­mo žur­na­le yra pa­lik­ti už ka­pa­vie­tės prie­žiū­rą at­sa­kin­go žmo­gaus kon­ tak­tai. Ta­čiau į siun­čia­mus laiš­kus nie­kas neat­sa­ko, o te­le­fo­nu nie­kas neat­si­lie­pia. Krei­pė­mės ir į po­li­ci­ ją, bet pa­rei­gū­nams taip pat ne­pa­ vy­ko ras­ti ka­pa­vie­tės pri­žiū­rė­to­jų“, – tei­gė Z.Stan­kie­nė.

ko­si­me ki­tų tei­sė­tų ir ci­vi­li­zuo­tų bū­dų, kaip iš­spręs­ti šią ne­ma­lo­nią si­tua­ci­ją“, – ža­dė­jo Z.Stan­kie­nė.

Anot jos, pro­ble­ma ta, kad ka­ pi­nių tvar­ky­mo žur­na­le ka­pa­vie­ tes pri­žiū­rė­ti įsi­pa­rei­go­jan­tys ar­ti­ mie­ji tu­ri įra­šy­ti tik var­dą, pa­var­dę, gy­ve­na­mo­sios vie­tos ad­re­są ir te­ le­fo­no nu­me­rį. As­mens ko­do ne­ nu­ro­do­ma, nes Ka­pi­nių prie­žiū­ros po­sky­rio spe­cia­lis­tai net ne­ga­li jo rei­ka­lau­ti. „Jei ži­no­tu­me as­mens ko­dą, ar­ti­muo­sius ras­ti bū­tų ne­ sun­ku. Bet yra kaip yra“, – pe­čiais gūž­te­lė­jo Z.Stan­kie­nė.

Bė­da – as­mens ko­das

Už­lai­do­ti – tik po 25 me­tų

Jų ieš­ko­ti su­skub­ta to­dėl, kad iš gre­ta mi­ni­mos ka­pa­vie­tės esan­tį ka­pą pri­žiū­rin­čios gar­baus am­žiaus mo­ters gau­tas skun­das, jog ji ne­ga­ li tin­ka­mai priei­ti su­tvar­ky­ti sa­vo bro­lio am­ži­no­jo poil­sio vie­tos. „Iš­ties ta ka­pa­vie­tė, ku­rio­je pa­ lai­do­ti V. ir M.Poz­nia­ko­vai, uži­ma daug vie­tos, vi­sas pa­vir­šius už­be­ to­nuo­tas. Pa­na­šu, kad užim­tas ir ta­ke­lis. To­dėl se­ny­va mo­te­ris, ku­ ri no­ri priei­ti su­tvar­ky­ti ša­lia esan­ tį bro­lio ka­pą, tu­ri min­dy­ti sve­ti­mų žmo­nių am­ži­no­jo poil­sio vie­tą“, – pro­ble­mą nu­pa­sa­ko­jo Z.Stan­kie­nė.

Ji vy­lė­si, jog Poz­nia­ko­vų ka­pa­vie­ tės pri­žiū­rė­to­jai ga­liau­siai at­si­lieps ir pro­ble­ma bus iš­spręs­ta. „Jei ar­ ti­mų­jų ne­pa­vyks ras­ti, tuo­met ieš­

Anot jos, ir Jo­niš­kės, ir Lė­bar­tų ka­pi­ nė­se pa­si­tai­ko ne­ma­žai si­tua­ci­jų, kai ar­ti­mie­siems sun­ku pa­tek­ti prie sa­vo mi­ru­sio gi­mi­nai­čio ka­po. „Tai ypač ak­tua­lu Jo­niš­kės ka­pi­nė­se, nes jos – daug se­nes­nės, ka­pa­vie­tės įreng­tos ne pa­gal sche­mas. Bet gre­ta vie­nas ki­to esan­čių ka­pų pri­žiū­rė­to­jai kaž­ kaip tar­pu­sa­vy­je su­si­ta­ria, iki mū­sų to­kie konf­lik­tai ne­priei­na. Nors bū­na vis­ko“, – ne­slė­pė Z.Stan­kie­nė.

Ta­čiau at­ve­jai, kai su­ras­ti ar­ti­mų­ jų ka­pų pri­žiū­rė­to­jus pa­gal­bos rei­ kia kreip­tis į po­li­ci­ją ar juo la­biau – į spau­dą, yra itin re­ti. Ka­pi­nė­se už­lai­ do­ti lei­džia­ma tik tuos ka­pus, ku­ riuo­se žmo­nės am­ži­no­jo poil­sio at­ gu­lė ne anks­čiau nei prieš 25 me­tus ir ku­rie yra ne­pri­žiū­ri­mi.

Gy­ven­to­jai kol kas ne­si­do­mi ga­li­ my­bė­mis anks­čiau už­baig­ti šil­dy­mo se­zo­ną. To­kių pa­klau­si­mų ne­su­lau­ kė nei sa­vi­val­dy­bė, nei dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai. „Kol kas nė vie­nas gy­ven­to­jas ne­si­do­mė­jo ši­lu­mos iš­jun­gi­mu.

Net nea­be­jo­ju, jog ki­tą sa­vai­tę to­ kie pa­klau­si­mai pa­si­pils“, – tvir­ti­ no įmo­nės „Vi­tės val­dos“ di­rek­to­ rius Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kis.

Pa­sak va­do­vo, pa­pras­tai anks­ čiau nei pa­skel­bia­ma ofi­cia­li šil­dy­ mo se­zo­no pa­bai­ga šil­dy­mą iš­jun­gia 1–2 na­mai. „Šis pro­ce­sas už­trun­ka.

Kol gy­ven­to­jai su­ren­ka pa­ra­šus, už­ trun­ka ke­lias die­nas. Ofi­cia­liai se­zo­ nas mies­te bai­gia­si po ke­lių die­nų.

Tad gy­ven­to­jai ne­pa­jau­čia anks­tes­ nio šil­dy­mo nu­trau­ki­mo fi­nan­si­nės nau­dos“, – tei­gė J.Sa­kovs­kis. Įmo­nių „Lau­ki­nin­kų val­dos“ ir „Pas­lau­gos būs­tui“ di­rek­to­rė Re­ gi­na Uz­nie­nė tvir­ti­no, jog gy­ven­ to­jams ne­rei­kė­tų sku­bė­ti iš­jung­ ti šil­dy­mo. „Daž­niau­siai, iš­jun­gus šil­dy­mą, pra­si­de­da at­ša­li­mas. Taip bū­na vos ne kiek­vie­nais me­tais.

At­ša­lus gy­ven­to­jai vėl no­ri šil­dy­ tis“, – pri­si­mi­nė R.Uz­nie­nė.

Pla­nai: jei vy­raus šil­ti ir sau­lė­ti orai, ra­dia­to­riai klai­pė­die­čių bu­tuo­se

ga­li ne­be­šil­ti nuo tre­čia­die­nio ar ket­vir­ta­die­nio.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Atsiprašome, kad pasivijome ir aplenkëme.

Naujoji ÐKODA Octavia

ŠKODA Octavia modeliø kombinuotojo reþimo degalø sànaudos ir CO² emisija: 3,8 – 6,1 l/100 km; 99–141 g/km Naujoji ŠKODA Octavia pasikeitë neatpaþástamai. Tiek iðvaizda, tiek dydþiu, tiek kokybe.

Tad nieko keisto, kad ji pasivijo ir aplenkë savo konkurentus.

Naujas elegantiðkas dinamiðkø linijø dizainas. 102 kg sumaþintas svoris, padedantis taupyti degalus. Kol kas didþiausia savo klasëje bagaþinë ir erdvus salonas visiems keleiviams. Protingi sprendimai ir nematomos technologijos, dël kuriø vairuoti automobilá yra smagu, saugu ir malonu. Atvykite á atnaujintà ÐKODA salonà UAB „Hokla“ adresu Ðilutës pl. 19, Klaipëda ir susipaþinkite su ja ið naujo.

UAB „Hokla“ Šilutës pl. 19, Klaipëda Tel. (8 46) 312 835, e. paðtas klaipeda@skoda.lt www.hokla.lt

4

ŠeštADIENIS, balandžio 13, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pi­ges­nių dujų no­ri, o ką pa­si­ūly­ti, ne­ži­no Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Jo­kių rei­ka­la­vimų iš Ru­si­jos dėl pi­ges­nių dujų nėra. Tuo sa­ve ir ki­tus ban­do įti­kin­ti prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Ta­čiau jis pri­pažįs­ta, kad su Rytų kai­my­ne derė­sis.

Tai, kad Ru­si­ja ke­lia sąly­gas dėl pi­ges­nių dujų tie­ki­mo ir pa­teikė jas Vy­riau­sybės at­sto­vams, – ne­ tie­sa. Bent taip aiš­ki­na mi­nist­ ras pir­mi­nin­kas A.But­ke­vi­čius. „Ne­girdė­jau ir ne­ži­nau, kas apie tai kal­ba. Dar kartą su­si­ti­ki­me su eks­per­tais pa­klau­siau, iš kur atei­ na ži­nios, kad Lie­tu­vai esą pa­teik­ ti rei­ka­la­vi­mai. Ga­vau at­sa­kymą, kad tai ne­tie­sa“, – va­kar pa­reiškė A.But­ke­vi­čius.

Pak­laus­tas, ar nuo­laidų tam tik­ro­mis sąly­go­mis ga­li siū­ly­ ti ki­tos su „Gazp­rom“ su­si­ju­sios įmonės, prem­je­ras dar kartą pa­ brėžė, kad jo­kių pa­si­ūlymų nėra. „Kol kas mes esa­me su­si­tarę, kad ša­lys tu­ri kalbė­tis, tar­tis. Nie­kas ne­ži­no, koks bus re­zul­ta­tas. Gal iš vi­so ne­bus pa­siek­ta re­zul­ta­to dėl kainų nuo­lai­dos“, – sakė prem­ je­ras.

Jis taip pat pri­dūrė: „Nėra kal­ bos apie tre­čio­jo pa­ke­to įgy­ven­ di­ni­mo ati­dėjimą. Dar kartą ga­liu pa­kar­to­ti, kad prie­š sa­vaitę su­si­ ti­ki­muo­se su Ru­si­jos prem­je­ru ir „Gazp­rom“ va­do­vu iš­gir­dau, jog Ru­si­ja jau ne­be­ke­lia klau­si­mo, kad Lie­tu­va ne­turėtų įgy­ven­din­ti šios di­rek­ty­vos.“ Ta­čiau jis at­skleidė, jog Vy­riau­ sybė­je su­si­tar­ta, kad ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius va­do­vaus Lie­tu­vos eks­pertų dar­

bo gru­pei, ku­ri pra­dės de­ry­bas su „Gazp­rom“ dėl pi­ges­nių dujų tie­ ki­mo.

A.But­ke­vi­čius pri­minė, kad su­si­ti­ki­me su Ru­si­jos prem­je­ru Dmit­ri­ju­mi Med­ve­de­du pra­ėju­ sią sa­vaitę iš­gir­do, jog „Gazp­rom“ su­si­taikė su Lie­tu­vos įgy­ven­di­na­ mu ES tre­čiuo­ju ener­ge­ti­kos pa­ ke­tu ir jo­kių rei­ka­la­vimų ne­kels.

Kainą su­ma­žintų penk­ta­da­liu?

BNS tu­ri­mas „Gazp­rom“ siū­lo­ mo Vy­riau­sybės ir Ru­si­jos kon­ cer­no me­mo­ran­du­mo pro­jek­tas nu­ma­to, kad Lie­tu­va iki 2020 m. pra­tęstų il­ga­laikę dujų tie­ki­mo su­tartį bei įsi­pa­rei­gotų už­tik­rin­ ti pa­ti­kimą dujų tran­zitą į Ka­ra­ liau­čių.

Ne­pa­vy­kus de­ry­boms, bend­ ro-vės „Lie­tu­vos du­jos“ nuo­sa­ vybės at­sky­ri­mas būtų ati­dėtas vie­niems me­tams – iki 2015 m. spa­lio 31 d.

Kol vyks de­ry­bos, Lie­tu­va su „Gazp­rom“ taip pat turėtų įšal­ dy­ti Lie­tu­vos ir tarp­tau­ti­niuo­se teis­muo­se vyks­tan­čius tar­pu­sa­ vio tei­si­nius gin­čus bei pro­ce­sus, nu­kreip­tus prie­š „Lie­tu­vos du­ jų“ va­do­vus. Gin­čai būtų įšal­dy­ ti ne il­giau kaip iki 2014-ųjų spa­ lio ar­ba kol Lie­tu­va ir „Gazp­rom“ su­tars iš vi­so juos nu­trauk­ti.

Anot do­ku­men­to, pa­ten­ki­nus šias sąly­gas, „Gazp­rom“ jau nuo ba­lan-d­žio 1-osios su­tiktų dujų kainą su­ma­žin­ti 20 pro­c. Do­ku­ men­te nu­ma­ty­ta, kad dujų tran­ zi­to į Ka­ra­liau­čių kai­na ne­bus disk­ri­mi­na­cinė, pa­ly­gin­ti su ana­ lo­giškų pa­slaugų kai­no­mis ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se, Lie­tu­va taip pat turės ga­ran­tuo­ti, kad „Gazp­rom“ ne­bus disk­ri­mi­nuo­ja­mas kitų du­ jų tiekėjų at­žvil­giu.

Sun­ku: V.Ma­ti­jo­šai­tis ne­slėpė, kad po pa­vie­šin­tos in­for­ma­ci­jos apie pra­dėtą ty­rimą jau­čia­si kal­ti­na­mas žmo­

nos Ire­nos nu­žu­dy­mu.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ty­ri­mas dėl I.Ma­ti­jo­šai­tienės nu­žu­dy­mo pra­dėtas se­niai Ly­giai mėnuo, kai Ma­ti­jo­šai­čių na­muo­ se įvy­ko did­žiulė tra­ge­di­ja – Ire­na Ma­ti­jo­ šai­tienė nu­kri­to nuo laiptų ir vėliau mi­ rė. Prib­loš­kian­ti ži­nia, kad dėl šios tra­ge­di­ jos pra­dėtas ty­ri­mas dėl nu­žu­dy­mo, pa­si­ ro­do, ne nau­jie­na. Su­tuok­ti­nis apie tai ži­ no­jo nuo pat pra­džių.

Dia­na Kra­pa­vic­kaitė d.krapavickaite@diena.lt

Ne­tie­sio­gi­niai kal­ti­ni­mai

Vis­val­das Ma­ti­jo­šai­tis ne iš kar­ to at­si­liepė te­le­fo­nu. Po ke­lių šau­ kiamųjų sig­nalų vy­ras pa­prašė: „Ar galė­čiau jums pa­skam­bin­ti po 15 mi­nu­čių, kai išei­siu iš ka­pi­nių?“ Praė­jus ly­giai mėne­siui po na­muo­se įvy­ku­sios ne­laimės, V.Ma­ti­jo­šai­tis ap­lankė su­tuok­tinės am­ži­no­jo poil­ sio vietą Pet­ra­šiūnų ka­pinė­se.

Vie­nas įta­kin­giau­sių Lie­tu­vos vers­li­ninkų ir Kau­no ta­ry­bos na­rys V.Ma­ti­jo­šai­tis ne­slėpė, kad po pa­ vie­šin­tos in­for­ma­ci­jos apie pra­dėtą ty­rimą jau­čia­si kal­ti­na­mas žmo­nos Ire­nos nu­žu­dy­mu. Vy­ras ne­slėpė nuo­skau­dos, kad apie tai pra­bil­ ta, kai pra­ėjo ly­giai mėnuo nuo did­žiau­sios jo gy­ve­ni­me tra­ge­di­jos.

V.Ma­ti­jo­šai­tis at­si­du­so: „Nuo pat pra­džių ži­no­jau apie ty­rimą.

Kiek su­pran­tu, pro­ku­ro­rai ne­galė­jo pra­dėti ty­ri­mo pa­gal kokį nors kitą straipsnį, o tik dėl nu­žu­dy­mo. Pro­ ku­ro­ras pri­minė, jog net esu pa­si­ rašęs, kad ži­nau apie pra­de­damą iki­teis­minį ty­rimą dėl nu­žu­dy­mo.“ Kau­no po­li­ti­kas aiš­ki­no­si su iki­ teis­minį ty­rimą kont­ro­liuo­jan­čiu pro­ku­ro­ru Da­riu­mi Ja­ku­čiu dėl gal­ būt pa­si­kei­tu­sios si­tua­ci­jos. „Ma­ ne nu­ra­mi­no, kad nie­kas ne­pa­ si­keitė, kad vis­kas li­ko taip, kaip buvę. In­terp­re­ta­ci­jos dėl ty­ri­mo per­kva­li­fi­ka­vi­mo šlykš­čiau­sia, ką esu pa­tyręs“, – pa­gie­žos ne­slėpė V.Ma­ti­jo­šai­tis.

Bu­vo sąmo­nin­ga

V.Ma­ti­jo­šai­tis at­re­mia tar­si prie­ kaištą iš­sa­ko­mas abe­jo­nes, kad tik pa­ty­ru­si traumą I.Ma­ti­jo­šai­tienė

bu­vo sąmo­nin­ga ir kalbė­jo. „Taip, ji bu­vo sąmo­nin­ga. Ji pa­prašė, kad pa­gul­dy­čiau ją į lovą. Aš pa­so­di­ nau ją į fo­telį“, – kalbė­jo V.Ma­ti­ jo­šai­tis.

Vy­ras ti­ki­no, kad nors ir sąmo­ nin­ga, su­tuok­tinė jam ne­pa­sa­ko­ jo, kaip at­si­ti­ko ne­laimė. „Ji sakė, kad ne­ži­no. Kaip jūs ma­no­te – ma­no žmo­na gu­li krau­jo kla­ne, o aš jos klau­sinė­siu, kaip ji nu­sly­do nuo laiptų?“ – re­to­riš­kai klausė V.Ma­ ti­jo­šai­tis.

Vy­ras ti­ki­no, kad tuo me­tu ne ne­ laimės ap­lin­ky­bes jam bu­vo svar­ biau­sia su­ži­no­ti. Pa­sak V.Ma­ti­jo­ šai­čio, į Kau­no kli­ni­kas grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liu ve­žamą su­ tuok­tinę jis lydė­jo pa­skui va­žiuo­ da­mas sa­va ma­ši­na, todėl ne­ži­no, ką mo­te­ris kalbė­jo me­di­kams.

Ne­reikš­min­gos ap­lin­kybės?

Ta ap­lin­kybė, kad I.Ma­ti­jo­šai­tienė iš kar­to po ne­laimės ir visą ke­lią, kol bu­vo ve­ža­ma į Kau­no kli­ni­kas, bu­vo sąmo­nin­ga, neat­rodė svar­bi, kol ne­bu­vo ži­nios apie ty­rimą dėl nu­žu­dy­mo. Kai ko­vo 12 d. ži­niask­ laidą pa­siekė in­for­ma­ci­ja apie įvy­ ku­sią tra­ge­diją, mo­te­ris jau bu­vo nu­grimz­du­si į komą.

Pa­na­šiai bu­vo ir dėl Ma­ti­jo­šai­čių na­muo­se vy­ku­sio re­mon­to. Tai ne­ bu­vo pa­slap­tis. Apie re­montą bu­vo ži­no­ma. „Manęs nie­kas ir ne­klausė apie re­montą“, – at­kir­to V.Ma­ti­ jo­šai­tis. Tik įvy­kus tra­ge­di­jai bu­ vo aiš­ki­na­ma­si, ko­kie tie laip­tai jų na­muo­se. „Nei per statūs, nei per slidūs“, – tuo­met sakė ne­laimę iš­ gy­ve­nan­tis vy­ras. Ta­čiau jis ti­ki­no ne­laikęs svar­bia de­ta­le vi­siems pa­ sa­ko­ti, kad tuo me­tu na­muo­se vy­ ko re­mon­tas.

Ofi­cia­li pro­ku­ratū­ros ver­si­ja

Va­kar po pietų Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ro­rai pa­teikė ofi­cia­lią ty­ri­mo dėl I.Ma­ti­jo­šai­tienės mir­ties ver­ siją. Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ratū­ ros pro­ku­ro­ras Vi­tol­das Gu­lia­vi­čius pa­tvir­ti­no, kad ty­ri­mas dėl nu­žu­ dy­mo bu­vo pra­dėtas iš­kart po ne­ laimės. „Iš kar­to po ne­laimės bu­vo pra­ dėtas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl mir­ ties ap­lin­ky­bių. Po ke­lių dienų jis bu­vo per­kva­li­fi­kuo­tas į ty­rimą dėl nu­žu­dy­mo. Tai bu­vo pa­da­ry­ta sie­ kiant iš­siaiš­kin­ti ir pa­tik­rin­ti vi­sas ti­ria­mas ver­si­jas“, – aiš­ki­no pro­ ku­ro­ras.

Jis ne­ko­men­ta­vo, ko­kios ap­lin­ kybės tyrė­jus pri­vertė per­kva­li­fi­ kuo­ti ty­rimą į nu­žu­dymą. V.Gu­ lia­vi­čius pa­brėžė, kad šio­je ty­ri­mo sta­di­jo­je bet koks iki­teis­mi­nių duo­ menų pa­vie­ši­ni­mas pa­kenktų.

Pro­ku­ro­ro V.Gu­lia­vi­čiaus tei­gi­ mu, le­mia­mos šia­me ty­ri­me bus teis­mo me­di­ci­nos eks­pertų iš­ va­dos. „Šiam dar­bui pa­si­telk­ ti aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos spe­ cia­lis­tai“, – teigė V.Gu­lia­vi­čius.

Eks­pertų iš­vadų ti­ki­ma­si iki ba­ land­žio pa­bai­gos.

Chro­no­lo­gi­ja La­bai sun­kią gal­vos traumą na­muo­ se nu­kri­tu­si nuo laiptų I.Ma­ti­jo­šai­ tienė pa­tyrė ankstų ko­vo 12 d. rytą.

Kau­no kli­ni­ko­se bu­vo at­lik­tos trys ope­ra­ci­jos, ta­čiau mo­te­riai mirė sme­ ge­nys. Bu­vo įvyk­dy­ta ar­ti­mie­siems iš­sa­ky­ta ve­lionės va­lia jos or­ga­nus paau­ko­ti do­no­rys­tei. Paė­mus tin­ka­ mus per­so­din­ti or­ga­nus ko­vo 15 d.

I.Ma­ti­jo­šai­tienė bu­vo at­jung­ta nuo jos gy­vybę pa­lai­kiu­sios apa­ratū­ ros, kons­ta­tuo­ta bio­lo­ginė mir­tis.

V.Ma­ti­jo­šai­tis tuoj po ne­laimės pa­ sa­ko­jo, kad tą dieną I.Ma­ti­jo­šai­tienė nu­bu­do apie 5.30 val. Mo­ters akys bu­vu­sios jaut­rios švie­sai, todėl ne­ re­tai I.Ma­ti­jo­šai­tienė ry­tais ne­deg­da­ vu­si švie­sos, kol pri­pras­da­vo akys.

Spėja­ma, kad mo­te­ris su­klu­po ar ne­ pas­tebė­jo laiptų ir tai ta­po ne­laimės prie­žas­ti­mi. V.Ma­ti­jo­šai­tis išk­vietė me­di­kus ir apie ne­laimę pra­nešė ne­to­li gy­ve­nan­čiam sūnui Šarū­nui.

5

šešTADIENIS, balandžio 13, 2013

šeštadienio interviu

La­kū­ną V.Viz­ba­rą pa­vi­lio­jo jū­ra ga­liu ly­gin­ti lai­vy­bos ir avia­ci­jos, juk jū­ro­je vis­kas vyks­ta 400 kar­ tų lė­čiau nei dan­gu­je. Ta­čiau ri­zi­ ka ir­gi eg­zis­tuo­ja. Bet už vis­ką lai­ ve at­sa­ko ka­pi­to­nas, to­dėl jo žo­dis – pa­sku­ti­nis.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

K

lai­p ė­d os uni­ver­s i­te­ to bur­lai­vio „Bra­ban­ der“ ka­pi­to­nas Val­de­ ma­ras Viz­ba­ras – bu­vęs Pa­ne­vė­žio me­ras, bet apie po­li­ti­ ką kal­bė­ti ne­lin­kęs. Fi­zi­ko pro­fe­ si­ją įgi­jęs vy­ras 12 me­tų pi­lo­ta­vo lėk­tu­vus, ta­čiau li­ki­mas lė­mė, kad vė­liau avia­ci­ją iš­kei­tė į lai­vy­bą.

Ka­pi­to­nas da­li­jo­si min­ti­mis apie ri­zi­ką, pa­žin­tis su gar­siais kos­mo­ nau­tais ir jū­ri­nės vals­ty­bės įvaiz­dį.

– Daž­nai ten­ka plauk­ti su vai­ kais, jau­nuo­liais, ar jie ke­lia rū­ pes­čių?

– Keis­ta, bet su vai­kais jo­kių pro­ ble­mų ne­ky­la, su suau­gu­siai­siais – la­biau. Ypač džiau­giuo­si praė­ju­ sios va­sa­ros bend­ra­ke­lei­viais – Ku­ piš­kio gim­na­zis­tais. Tai vie­na įspū­ din­giau­sių mū­sų ke­lio­nių.

Iš lėk­tu­vo – į lai­vą

Apie emig­ra­ci­ją ir jū­ri­nę vals­ty­bę

– Tar­mė by­lo­ja, kad esa­te ne klai­pė­die­tis?

– Aiš­ku, ne. Esu ku­piš­kė­nas. Pa­gal tar­mę vi­si at­pa­žįs­ta.

– Po­pu­lia­ri te­ma – emig­ra­ci­ ja. Ką jūs šia­me pro­ce­se įžvel­ gia­te?

– Ma­tau ir švie­sią­ją pu­sę. Ne vi­ sa­da emig­ra­ci­ja yra blo­gai. Pa­si­ lie­kan­tiems čia ak­ty­viems žmo­ nėms ten­k a dau­g iau erd­v ės.

Pa­vyz­dys – ma­no vai­kai, jie stu­ di­ja­vo už­sie­ny­je ir su­grį­žo. Dvi­ de­šimt de­vy­ne­rių fi­zi­kos moks­ lų dak­ta­rai dvy­niai Au­gus­ti­nas ir Kris­ti­jo­nas pa­sie­kė iš­skir­ti­nių re­ zul­ta­tų pa­sau­lio mas­tu. Jie kar­tu su ket­ve­riais me­tais vy­res­niu bro­ liu Do­mi­ny­ku Vil­niu­je įkū­rė bend­ rą aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų įmo­nę „Bro­lis Se­mi­con­duc­tors“. La­bai jais džiau­giuo­si, jie – aukš­čiau­sio mas­to moks­li­nin­kai, ir ne­bi­jau tuo gir­tis. Sū­nūs ne­pa­si­li­ko už­sie­ny­ je, nors bai­gė vie­ną ge­riau­sių pa­ sau­ly­je uni­ver­si­te­tų. Šian­dien pas juos at­va­žiuo­ja vo­kie­čiai, ame­ri­ kie­čiai, už­sa­ko­vai iš Iz­rae­lio. Sū­ nūs neai­ma­nuo­ja Lie­tu­vo­je, nors ne­tu­ri su­si­kro­vę tur­to, ta­čiau tu­ri ga­li­my­bę to­bu­lė­ti ir kur­ti.

– Ar tu­ri­te su kuo Klai­pė­do­je pa­si­kal­bė­ti tar­miš­kai?

– Čia bai­giu iš­mok­ti že­mai­tiš­kai.

– Že­mai­čių jū­ri­nin­kų dau­giau nei aukš­tai­čių?

– Ma­ny­čiau, kad yra pu­siaus­vy­ra.

Juk kuo to­liau nuo jū­ros, tuo la­biau jos no­ri­si.

– Ka­da pir­mą sy­kį pa­vi­lio­jo van­de­nys?

– Be abe­jo, ne nuo jū­ros ši­tos bė­dos pra­si­de­da, o dar vai­kys­tė­je brai­ dant po ba­las pa­va­sa­rį. Šiaip bu­ riuo­ti pra­dė­jau be­veik prieš 30 me­ tų. Bet­gi aš – avia­to­rius. Tam 12 me­tų ati­da­viau. Dir­bau tuo­me­čia­ me DO­SAAF (Sa­va­no­riš­ka drau­gi­ja ar­mi­jai, avia­ci­jai ir lai­vy­nui rem­ti, su­ka­rin­ta ta­ry­bi­nė vi­suo­me­ni­nė or­ ga­ni­za­ci­ja, vei­ku­si nuo 1951 iki 1991 m. – A.D.). Bu­vau Pa­ne­vė­žio ae­rok­ lu­bo in­ži­nie­rius, skrai­džiau. Į jū­rą pa­bė­gau ne stai­ga. Tie­siog žie­mą la­kū­nai ne­tu­rė­da­vo ką veik­ti. Kaž­ ką kne­bi­nė­da­vo­me, drau­gas pa­si­ ga­mi­no lai­ve­lį. Taip ir pra­si­dė­jo, pa­plau­kio­jau ma­žiu­ku bu­ri­niu lai­ ve­liu, la­bai pa­ti­ko. Nuo avia­ci­jos per­šo­kau prie lai­vų. Taip skrai­dy­ mai ir pa­si­bai­gė.

– Ar nie­ka­da ne­si­gai­lė­jo­te, kad jū­ra nu­svė­rė avia­ci­ją?

– Ne, ma­nau, kad man čia la­biau skir­ta. Avia­ci­jo­je dau­giau dik­ta­to iš ša­lies, aš esu šiek tiek lais­va­ma­nis.

– Te­ko skrai­dy­ti su Ro­lan­du Pak­su?

– Tai be­veik po­li­ti­nis klau­si­mas.

Skrai­dy­ti te­ko, jis – ge­ras la­kū­nas.

Ma­tė skrai­dan­čias lėkš­tes

– Bū­da­mas avia­to­riu­mi su­si­ dū­rė­te ir su gar­siais ta­ry­bi­niais kos­mo­nau­tais. Kaip ma­no­te, ko­dėl so­vie­tų val­džia į kos­mo­ nau­ti­ką neį­si­lei­do lie­tu­vių?

– Yra 78 me­tų kos­mo­nau­tas Alek­ se­jus Je­li­se­je­vas, jo tė­vas bu­vo lie­ tu­vis – „liau­dies prie­šas“, tad jis pa­siė­mė ru­siš­ką mo­ti­nos pa­var­dę, slė­pė sa­vo šak­nis, nes į kos­mo­są taip leng­vai ne­bū­tų iš­skri­dęs. O Ri­ man­tą Stan­ke­vi­čių – kos­mo­nau­tą, la­kū­ną ban­dy­to­ją, ku­ris žu­vo prieš 23 me­tus, pa­ži­no­jau as­me­niš­kai.

Tai bu­vo la­bai švie­sus žmo­gus. Be­ je, vi­si kos­mo­nau­tai, su ku­riais te­ ko bend­rau­ti, – įspū­din­gos as­me­

V.Viz­ba­ras: džiau­giuo­si pa­ga­liau ga­lin­tis dirb­ti tai, kas man la­biau­siai pa­tin­ka.

ny­bės. Bend­ra­vau su Geor­gi­ju­mi Greč­ka, Alek­se­ju­mi Leo­no­vu, ku­ris bu­vo pir­ma­sis žmo­gus, išė­jęs į at­ vi­rą kos­mo­są. Tai – iš­skir­ti­nio in­ te­lek­to žmo­nės.

– Ar at­ren­kant skry­džiui į kos­ mo­są ką nors lė­mė par­ti­niai rei­ka­lai?

– Pa­ži­no­jau žmo­gų, ku­ris at­rink­ da­vo kos­mo­nau­tus. Į par­ti­nį bi­lie­tą žiū­rė­da­vo pa­sku­ti­nė­je vie­to­je. Rin­ ko vi­sai pa­gal ki­tus da­ly­kus.

Val­de­ma­ras Viz­ba­ras:

Nuo avia­ci­jos per­šo­ kau prie lai­vų, tuo skrai­dy­mai ir pa­si­ bai­gė.

– Ar so­vie­tų val­džia slė­pė tai, kas nu­tik­da­vo kos­mo­nau­tams or­bi­to­je?

– Tik da­bar aiš­kė­ja tie­sa, kas ten vy­ ko. A.Leo­no­vas pa­sa­ko­jo, kaip jam ne­si­se­kė su­grįž­ti iš at­vi­ros kos­mi­nės erd­vės at­gal į lai­vą. Kai per te­le­vi­zi­ją ro­dė jį mo­juo­jan­tį ran­ka iš kos­mo­so, tai to­li gra­žu bu­vo ne džiaugs­min­gas pa­si­svei­ki­ni­mas su tau­ta. Jis ne­ga­ lė­jo pa­siek­ti ven­ti­lio ir iš ska­fand­ro iš­leis­ti oro, nes ska­fand­ras bu­vo iš­ si­pū­tęs. A.Leo­no­vas iki pu­sės įlin­do į lai­vą ir įstri­go. Kos­mo­nau­tai daug ką pa­sa­ko­jo. Aiš­ku, klaus­da­vo­me, ar ma­tė ufo­nau­tus. Nė vie­nas tuo ne­si­gy­rė. G.Greč­ka už­si­mi­nė, kad jam vie­ną ry­tą pa­si­ro­dė skrai­dan­ čios lėkš­tės, bet bi­jo­jo pra­neš­ti į Že­ mę, nes to­kių pra­ne­šė­jų neiš­ven­gia­ mai lau­kė psi­chiat­rai. Pas­kui ga­lė­jo ne­be­leis­ti iš­skris­ti į kos­mo­są. Ta­čiau kos­mi­niuo­se lai­vuo­se bu­vo inst­ruk­ ci­jos, kaip elg­tis su­si­dū­rus su ki­tų pla­ne­tų bū­ty­bė­mis ar skrai­dan­čiais ob­jek­tais.

– Jo ri­zi­ka daug la­biau pa­ma­tuo­ ta, nei tų, ku­rie šo­ka nuo 20 aukš­ tų pa­sta­to ir ban­do pa­ra­šiu­tą iš­ skleis­ti. F.Baum­gart­ne­rio šuo­lis da­vė nau­dos daug kam – ir avia­ci­ nei me­di­ci­nai, ir ki­tiems moks­lams. Žmo­gaus šuo­liai iš stra­tos­fe­ros vy­ ko jau se­niai. Ta­ry­bi­niais lai­kais vis gir­da­vo­si apie ru­sų pa­sie­ki­mus šio­ je sri­ty­je, bet už­mirš­da­vo pa­sa­ky­ ti, kad vi­si jie nu­si­leis­da­vo ne­be­gy­ vi. Juk jie iš kos­mo­so šok­da­vo. Apie ne­lai­min­gus at­si­ti­ki­mus avia­ci­jo­je DOSAAF‘e daž­niau­siai su­ži­no­da­ vo­me, nors tai bu­vo sle­pia­ma nuo vi­sų ša­lies žmo­nių. Pa­vyz­džiui, ko­ kia­me nors če­kiš­ka­me žur­na­le pa­si­ ro­dy­da­vo straips­nis, kad Bai­ko­nu­re vėl spro­go ra­ke­ta, vi­sas 20 žmo­nių eki­pa­žas su­de­gė, pas mus apie tai – nė žo­džio.

– Tę­siant ka­tast­ro­fų te­mą, ko­ kia jū­sų ver­si­ja dėl avia­ka­tast­ ro­fos prie Smo­lens­ko, kur žu­vo Len­ki­jos val­džios eli­tas?

– Ne­su są­moks­lo teo­ri­jų ša­li­nin­kas ar eks­per­tas, bet in­ter­ne­te yra pa­ skelb­ti to lėk­tu­vo la­kū­nų po­kal­biai su jų ko­le­go­mis, ku­rie tuo me­tu jau bu­vo nu­tū­pę Smo­lens­ko oro uos­te.

Ma­nau, jog bu­vo spau­di­mas, ir to­ dėl jie ban­dė leis­tis, ri­zi­ka­vo. Nors ži­no­jo, kad ma­to­mu­mas yra nu­li­

nis, ži­no­jo, kad rū­kas daug že­miau.

Ga­li­ma nu­tup­dy­ti lėk­tu­vą ir to­kio­ mis są­ly­go­mis, bet yra ri­zi­kos ele­ men­tas. Ta­čiau pi­lo­tui už nu­ga­ros sto­vė­jo kaž­kas „su di­de­liais ant­ pe­čiais“ ir pri­myg­ti­nai rei­ka­la­vo da­ry­ti prie­šin­gai. Ga­liu pa­tvir­tin­ ti, kad pi­lo­tuo­jant lėk­tu­vą to­kio­mis są­ly­go­mis rei­ka­lin­gas vi­siš­kas su­si­ kau­pi­mas, dė­me­sys ne­ga­li ati­trūk­ti nė se­kun­dei. Ir mus, ži­no­ma, ne to­ kiais lėk­tu­vais, ku­riuo žu­vo len­kai, mo­kė skrai­dy­ti ak­lai, nie­ko ne­ma­ tant, iš­sky­rus prie­tai­sus. Tai­gi, nė aki­mir­kos ne­ga­li nu­kreip­ti dė­me­sio ki­tur, o kai ten to­kie aukš­čiai ir to­ kie grei­čiai, ta aki­mir­ka kai­nuo­ja la­bai bran­giai.

– Ar jums pa­čiam kas nors ka­ da nors sto­vė­jo už nu­ga­ros „su di­de­liais ant­pe­čiais“ ir da­rė spau­di­mą?

– Taip, to­kie „su ant­pe­čiais“ spau­ dė ir ant šio lai­vo ka­pi­to­no til­te­lio.

– Ką to­kiu at­ve­ju da­rė­te, juk ka­pi­to­no val­džia lai­ve di­des­nė, nei bet ku­rių ja­me vie­šin­čių ti­ tu­luo­tų per­so­nų?

– Kai man kas nors pra­de­da truk­ dy­ti dirb­ti, tam­pu itin šiurkš­tus.

Sa­kau vis­ką tie­siai švie­siai. Bet to­ kie at­ve­jai nė­ra daž­ni. Ži­no­ma, ne­

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1954 m. lie­pos 31 d. No­r iū­nų kai­me Ku­piš­k io raj.

Bai­gė Ku­piš­k io vi­du­ri­nę mo­kyk­lą.

Stu­di­ja­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­te, įgi­jo ra­di­jo fi­zi­ko spe­cia­ly­bę.

1983–1988 m. dir­bo Pa­ne­vė­žio ae­rok­ lu­bo in­ž i­nie­riu­mi.

1992–1995 m. – Pa­ne­vė­ž io mies­to me­ras.

Pa­vo­jai sly­pi žmo­gu­je

– Prieš pus­me­tį aust­ras Fe­li­ xas Baum­gart­ne­ris iš­šo­ko iš 39 km aukš­čio, kaip ver­ti­na­te jo ri­zi­ką?

– Ka­da, jū­sų ma­ny­mu, Lie­tu­va pa­ga­liau taps tik­rą­ją jū­rų vals­ ty­be?

– Da­bar jū­ri­nės vals­ty­bės yra tik pa­va­d i­n i­m as. Čia jau ne­b euž­ teks Mo­zės, kad mus pa­ve­džio­ tų 40 me­tų ap­link jū­rą. Kai Žu­vi­ nin­kys­tės de­par­ta­men­tas bus ne prie „ar­to­jų“ (Že­mės ūkio – A.D.) mi­nis­te­ri­jos, kai kas nors su­pras, kad lai­vas – vi­sai ne au­to­mo­bi­lis, kai tie su­pra­ti­mai kei­sis, kai nor­ mi­nius do­ku­men­tus pra­dės ruoš­ti žmo­nės, ku­rie su­pran­ta apie jū­rą, ta­da Lie­tu­va ir taps jū­ri­ne vals­ ty­be.

Nuo 2007 me­tų gy­ve­na ir dir­ba uos­ ta­mies­ty­je, yra Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to bur­lai­vio „Bra­ban­der“ ka­pi­to­nas.

Pri­mi­ni­mas: šmaikš­ti nuo­trau­ka iš šve­diš­ko žur­na­lo V.Viz­ba­ro ka­ju­tė­

je pri­me­na, kur sly­pi ir lie­tu­viš­kos lai­vy­bos šak­nys. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tu­ri tris sū­nus, duk­rą ir tris anū­kes.

6

Šeštadienis, balandžio 13, 2013

8p.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

M.Thatcher: realistė, kurią gerbė net priešininkai?

pasaulis

Kairė prie­š de­šinę, ar svar­biau­sia įvaiz­dis?

Kai­rie­ji ar de­ši­nie­ji? Galbūt Ve­ne­sue­los žmonėms ideo­lo­gi­ja nerū­pi, nes jiems svar­biau­sia, kad ša­lies va­do­vas būtų ar­ti jų?

H.Chá­ve­zo vie­nybės idė­ja

Žvel­giant į Lo­tynų Ame­riką, at­ro­ do, kad ten nuo pat Ku­bos re­vo­liu­ ci­jos laikų ver­da kai­riųjų ir de­ši­ niųjų ko­va.

Sek­ma­dienį paaiškės, ar Ve­ne­ sue­la to­liau neš kai­riųjų sto­vyk­ los vėliavą, ar pa­suks ki­tu ke­liu.

Val­dant Hu­go Chá­ve­zui Ka­ra­ka­se Lo­tynų Ame­ri­kos kai­rie­ji ras­da­vo užuovėją ir, ži­no­ma, pi­gios naf­tos.

H.Chá­ve­zas pa­laikė glaud­žius san­ty­kius su Bo­li­vi­jos, Ku­bos, Urug­va­jaus ir Ni­ka­rag­vos va­do­ vais Evo Mo­ra­le­su, bro­liais Kast­ro, skurd­žiau­siu pa­sau­lio pre­zi­den­tu va­di­na­mu José Pe­pe Mu­ji­ca bei Da­ nie­liu Or­te­ga, taip pat su ga­lin­giau­ sių Lo­tynų Ame­ri­kos vals­ty­bių – Bra­zi­li­jos ir Ar­gen­ti­nos – va­do­vais Nésto­ru bei Cris­ti­na Kirch­ne­riais ir cha­riz­ma­tiš­kuo­ju Lu­la da Sil­va bei jo įpėdi­ne Dil­ma Rous­seff.

Su H.Chá­ve­zu kai­riųjų sto­vyk­la at­rodė stip­ri. Ve­ne­sue­los ly­de­ris, iš tiesų, mokė­jo kon­so­li­duo­ti tiek ra­di­ka­lius, tiek nuo­sai­kes­nius Lo­

tynų Ame­ri­kos kai­riuo­sius. Tai jis darė pa­pras­tai: ak­cen­ta­vo Lo­tynų Ame­ri­kos vie­nybę ir nuo­lat įvar­ dy­da­vo prie­šą, ku­ris šiai vie­ny­bei prie­ši­na­si, – JAV.

Val­dant H.Chá­ve­zui Ka­ra­ka­se Lo­tynų Ame­ri­kos kai­rie­ji ras­da­vo užuovėją.

Kai­riųjų judė­ji­mas Lo­tynų Ame­ ri­ko­je ėmė pa­ma­žu stiprė­ti nuo 2006 m. Vie­nas po ki­to skir­tin­go­se re­gio­no ša­ly­se pre­zi­den­to rin­ki­mus laimė­jo kai­riųjų pa­žiūrų po­li­ti­kai. Čilės gy­ven­to­jai 2006 m. iš­rin­ko Mi­chel­le Ba­che­let, Bra­zi­li­jos gy­ ven­to­jai 2003 m. į po­li­ti­kos olim­ pą iškėlė Lulą da Silvą, bu­vusį pro­ fsąjungų narį, ga­liau­siai 2006 m. į po­li­tinę sceną įžengė Bo­li­vi­jos va­ do­vas E.Mo­ra­le­sas, o po metų Ni­

Artė­jan­tys rin­ki­mai Lo­tynų Ame­ri­ko­je Pa­r ag­v a­j u­j e rin­

ki­mai vyks bir­že­lio 21 d. Praė­j u­s ių me­ tų bir­ž elį bu­v o nu­ ša­l in­t as ša­l ies va­ do­v as buvęs Ro­m os ka­t a­l ikų baž­ ny­č ios vys­k u­p as Fer­n an­d o Lu­g o.

Jį pa­k eitė vi­c ep­r e­z i­d en­t as Fe­d e­r i­ co Fran­co. F.Lu­go ne­bu­vo mėgsta­ mas Pa­r ag­v a­j u­j e, ta­č iau turė­j o ne­ ma­ž ai draugų už­s ie­n y­j e. Po ap­k al­ tos jam dau­ge­lis Lo­tynų Ame­ri­kos ša­l ių įšaldė bend­r a­d ar­b ia­v imą su Pa­r ag­v a­j u­m i. Ta­č iau eks­p er­t ai sa­ ko, kad ba­l and­ž io 21 d. Pa­r ag­v a­j us ga­li pa­suk­ti de­šinėn. Apk­lausų duo­ me­ni­m is, šio­je ša­ly­je pir­mau­ja Ho­ ra­cio Car­te­sas, mi­li­jo­n ie­rius vers­li­ nin­kas ir po­li­ti­kos nau­jo­kas iš de­ši­ nio­s ios „Co­l o­r a­d o“ par­t i­j os, o jo ar­ ti­m iau­s ias kon­k u­r en­t as Ef­r aí­n as Aleg­r e yra iš cent­r o de­š inės sto­ vyk­l os.

m. Po­li­tikė gy­ve­no Niu­jor­ke ir dir­bo Jung­ti­nių Tautų Mo­terų tei­sių ap­ sau­gos agentū­ro­je, ta­čiau ko­vo mė­ nesį grįžo į Sant­jagą ir pa­skelbė, kad sieks ša­lies va­do­vo po­sto ant­rąsyk.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad M.Ba­che­let ga­li­ mybės laimė­ti – di­delės. Ją re­mia net 80 pro­c. či­lie­čių. Da­bar­ti­nis ša­lies va­ do­vas mi­li­jar­die­rius Se­bas­tiá­nas Pi­ ñe­ra ne­be­ga­li siek­ti ša­lies va­do­vo po­sto, nors var­gu ar jam pa­si­sektų.

Jį pa­lai­ko vos 38 pro­c. či­lie­čių. Pa­sak eks­pertų, to­kio men­ko po­pu­lia­ru­mo ne­turė­jo nė vie­nas po dik­ta­to­riaus Au­gus­to Pi­no­che­to nu­ver­ti­mo šalį valdęs pre­zi­den­tas. O M.Ba­che­let pa­ lai­ko dauguma. ša­lies gy­ven­tojų.

Hondū­ro gy­ven­

to­j ai naują pre­z i­ dentą rinks lapk­ri­ čio mėnesį. Iki šiol šalį valdė dvi kon­ ser­va­ty­vios par­ti­jos, ta­čiau joms iš­ Čilė­j e rin­k i­m ai šūkį ke­ti­na mes­ti tre­čią­ja jėga ap­si­ vyks šių metų bir­ skel­bu­si „Par­ti­do Lib­re“, ku­riai va­do­ želį. Juo­se da­bar ša­ vau­ja Xio­ma­ra Cast­ro, bu­vu­sio ša­ lį val­dan­tiems de­ši­ lies va­do­vo Ma­nue­lio Ze­layos žmo­ nie­siems iššūkį ke­ na. Tie­sa, kad ir kas bus nau­ja­sis ša­ ti­na mes­ti cent­ro kai­rei pri­klau­san­ lies va­do­vas, pir­miau­sia jam teks ti bu­vu­si ša­lies va­dovė M.Ba­che­let, spręsti pro­ble­mas vals­tybės vi­du­je, va­do­va­vu­si ša­liai nuo 2006 iki 2010 ku­rių ap­stu.

ka­rag­vo­je bu­vo iš­rink­tas José Da­ nie­lis Or­te­ga.

Dau­ge­lis pa­sau­lio lei­di­nių tuo me­tu rašė: „Lo­tynų Ame­ri­ka su­ ka kairėn.“ Posū­kis galbūt įvy­ko ir kai­riųjų po­li­tikų svar­ba išau­go. Iš esmės po 2010 m. tik Čilė­je ir Ko­lum­bi­jo­je de­ši­nie­ji turė­jo tvir­tas po­zi­ci­jas.

Tik kas yra de­ši­nie­ji, o kas yra kai­rie­ji Lo­tynų Ame­ri­ko­je?

Jei Ve­ne­sue­la pa­si­rinks opo­zi­ci­ jos kan­di­datą Hen­ri­que Cap­ri­lesą, ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad ša­lis su­ks de­šinėn? Juk jis pa­ts sa­ko, kad yra cent­ro kai­ry­sis. Ko­kius iš tiesų ry­ šius jis pa­lai­ko su ki­tais re­gio­no „de­ši­niai­siais“, ko­kius – su Jung­ tinė­mis Vals­ti­jo­mis?

N.Ma­du­ro – sa­vas žmo­gus?

Abu kan­di­da­tai – įdo­mios as­me­ nybės. H.Cap­ri­le­sas – ži­no­mas, o Ni­co­lásas Ma­du­ro ne­la­bai. Nors būtent jam pra­na­šau­ja­ma per­galė.

N.Ma­du­ro biog­ra­fi­ja to­li gra­žu ne to­kia spal­vin­ga kaip H.Chá­ve­ zo. Ta­čiau jis ne­bu­vo ir nėra pri­ si­taikė­lis. Prie­šin­gai, il­gus me­tus N.Ma­du­ro dir­bo au­to­bu­so vai­ruo­ to­ju, dar jis bu­vo vie­šo­jo trans­por­to pro­fsąjun­gos va­do­vu. Todėl dau­ge­ lis Ve­ne­sue­los gy­ven­tojų, ypač var­ gin­ges­nių, jį lai­ko sa­vu.

Sa­vu jį laikė ir H.Chá­ve­zas, ma­ tyt, ne vel­tui prie­š mirtį N.Ma­du­ro įvar­di­jo sa­vo įpėdi­niu. Į po­li­tinę areną N.Ma­du­ro įžengė 2000 m. Jis ta­po par­la­men­to va­do­ vu, vėliau per­lei­do šias pa­rei­gas sa­ vo žmo­nai Ci­liai Flo­res.

Tei­si­ninkė C.Flo­res 1994 m. po ne­pa­vy­ku­sio 1992 m. per­vers­mo iš kalė­ji­mo išt­raukė H.Chá­vezą. Da­ bar ji yra Ve­ne­sue­los ge­ne­ra­linė pro­ku­rorė.

N.Ma­du­ro nuo 2006 m. ėjo ša­lies už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ro pa­rei­gas.

Kar­tais dėl švel­naus būdo net bu­ vo va­di­na­mas sta­čio­ko H.Chá­ve­zo ad­vo­ka­tu.

2012 m. N.Ma­du­ro bu­vo pa­skir­ tas ša­lies vi­cep­re­zi­den­tu. Ga­liau­ siai, kai H.Chá­ve­zui bu­vo diag­no­ zuo­tas vėžys, juo­du su N.Ma­du­ro ta­po la­bai ar­ti­mais drau­gais.

Kai kas sa­ko, kad H.Chá­ve­zo pa­ lai­mi­ni­mas – N.Ma­du­ro rak­tas į sėkmę, ki­ti – kad žmonėms jis pa­ pras­čiau­siai pa­tin­ka. Bent jau la­ biau nei ki­tas įta­kin­gas val­dan­čio­jo

Dvi­ko­va: N.Ma­du­ro (kairėje) ar H.Cap­ri­le­sas – ku­ris pa­keis H.Chá­vezą?

eli­to na­rys iš ka­ri­nio spar­no Dios­ da­do Ca­bel­lo.

Ban­do mėgdžio­ti H.Chá­vezą?

H.Cap­ri­le­sas ki­toks nei jo var­žo­ vas. Jis va­do­vau­ja ant­rai did­žiau­ siai pa­gal gy­ven­tojų skai­čių Ve­ne­ sue­los Mi­ran­dos vals­ti­jai.

H.Cap­ri­le­sas ne sykį bu­vo ta­ pęs rakš­ti­mi H.Chá­ve­zo ša­li­nin­ kams. Būtent jis 2008 m. nu­galė­ jo rin­ki­muo­se H.Chá­ve­zo fa­vo­ritą D.Ca­bel­lo ir ta­po Mi­ran­dos vals­

ti­j os gu­b er­n a­to­r iu­m i. Ta­č iau H.Chá­ve­zo įveik­ti šiam po­li­ti­kui ne­pa­vy­ko. Šį kartą gu­b er­n a­to­r ius ėmėsi dar­bo iš pe­ties. Jis ap­lankė šim­tus ša­lies miestų ir mies­te­lių, ten da­ li­jo pa­ža­dus, siek­da­mas pa­lenk­ ti tra­di­ciš­kai H.Chá­ve­zui iš­ti­ki­ mus pro­vin­ci­jos gy­ven­to­jus sa­vo pusėn.

Tie­sa, kri­ti­kai sa­ko, kad opo­zi­ ci­jos ved­lys mėgdžio­ja H.Chá­vezą, nors nėra „liau­dies“ žmo­gus.

7

Šeštadienis, balandžio 13, 2013

pasaulis Pra­šys ­ dau­giau pi­nigų

Pri­tarė gėjų san­tuo­koms

Kal­ti­ni­mai ­ ekspre­zi­den­tui

Kip­ro pre­zi­den­tas Ni­kas Anas­ ta­sia­dis va­kar nu­rodė pra­šy­ sian­tis ES va­dovų pa­pil­do­mos pa­gal­bos jo sa­lai. Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos ir Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko pa­reng­tuo­se do­ku­men­ tuo­se tei­gia­ma, kad Kip­ro fi­ nan­si­nio gelbė­ji­mo pro­gra­mos kai­na išau­go nuo 17 mlrd. iki 23 mlrd. eurų.

Prancū­zi­jos aukš­tie­ji par­la­ men­to rūmai va­kar po ke­lių dienų in­ten­sy­vių de­batų bal­ sa­vo už įsta­tymą, ku­riuo tos pa­čios ly­ties as­menų po­roms su­tei­kia­ma teisė tuok­tis, nors šis įsta­ty­mo pro­jek­tas ša­ly­je išp­ro­vo­ka­vo di­de­lius kon­ser­ va­to­rių ir re­li­gi­nių gru­pių pro­ tes­tus.

Bu­vu­siam Vo­kie­ti­jos pre­zi­ den­tui Chris­tia­nui Wulf­fui, ku­ ris at­si­sta­ty­di­no per­nai ki­ lus skan­da­lui dėl nau­do­ji­mo­ si po­li­tinė­mis pri­vi­le­gi­jo­mis, va­kar bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl ko­rup­ci­jos. Jei­gu by­la pa­ sieks teismą, 53-ejų po­li­ti­kas taps pir­muo­ju tei­sia­mu bu­vu­ siu Vo­kie­ti­jos va­do­vu.

Pa­ra­ko ma­žiau, bet dar pa­kan­ka Nors ant­ro Hu­go Chá­ve­zo Ve­ne­ sue­la ne­turės, XXI a. so­cia­lizmą Lo­tynų Ame­ri­ko­je lai­do­ti dar anks­ti. To­kios nuo­monės lai­ko­ si Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to dok­to­rantė Gin­tarė Žu­kaitė.

– Kas lau­kia Ve­ne­sue­los po H.Chá­ve­zo mir­ties ir naujų pre­zi­den­to rin­kimų? – dien­raš­ tis pa­si­tei­ra­vo Lo­tynų Ame­ri­kos po­li­ti­ka be­si­do­min­čios eks­pertės.

– Būsi­mus po­ky­čius Ve­ne­sue­lo­je pro­gno­zuo­ti ga­na sun­ku. Ba­land­žio 14 d. įvyk­sian­čiuo­se pre­zi­ den­to rin­ki­muo­se su­si­tin­ka sep­ ty­ni kan­di­da­tai, ta­čiau rea­li ko­va vyks­ta tarp dviejų iš jų – H.Chá­ ve­zo vi­cep­re­zi­den­to, lai­ki­nai pre­zi­ den­to pa­rei­gas ei­nan­čio Ni­co­lá­so Ma­du­ro, ir opo­zi­ci­jos ly­de­rio, ku­ris bu­vo rim­čiau­sias H.Chá­ve­zo kon­ ku­ren­tas 2012 m. pre­zi­den­to rin­ki­ muo­se, Hen­ri­que Cap­ri­le­so.

Re­mian­tis įvai­rių ap­klausų duo­ me­nis, at­ro­do, di­desnė ti­ki­mybė, kad rin­ki­mus laimės H.Chá­ve­ zo de­ši­nio­ji ran­ka N.Ma­du­ro. Jis kar­tu su H.Chá­ve­zu dir­bo 20 metų ir dek­la­ruo­ja, kad tęstų ve­lio­ nio pre­zi­den­to įgy­ven­dintą Bo­ li­va­ro re­vo­liu­ciją, to­liau plėtotų XXI a. so­cia­liz­mo kryptį. Jis pa­ si­tel­kia to­kią pa­čią re­to­riką kaip ir H.Chá­ve­zas – pa­brėžia kovą su im­pe­ria­liz­mu ir ka­pi­ta­liz­mu.

Tai­gi, jam laimė­jus pre­zi­den­to rin­ki­mus, po­li­ti­kos kur­sas ne­ turėtų keis­tis. Ki­ta ver­tus, N.Ma­ du­ro nėra to­kia cha­riz­ma­tiš­ka ir stip­ri as­me­nybė kaip jo pirm­ta­ kas, todėl jam ga­li būti sun­ku iš­ sau­go­ti vi­suo­menės pa­lai­kymą ir at­si­spir­ti tarp­tau­tinės bend­ruo­ menės, ypač JAV, spau­di­mui keis­ ti po­li­ti­kos kursą. Taip pat tikė­

ti­na, kad jis neuž­si­tik­rins to­kių stip­rių vien­vald­žių po­zi­cijų kaip buvęs pre­zi­den­tas ir pra­si­dės vi­ dinės ko­vos dėl ly­de­rystės par­ti­ jo­je bei įta­kos vals­tybės po­li­ti­nia­ me gy­ve­ni­me. Tai­gi, jam laimė­jus pre­zi­den­to rin­ki­mus, vals­tybė­je ar­ti­miau­siu me­tu dras­tiškų po­ky­ čių ne­būtų, ta­čiau vėliau tikė­ti­na, kad pra­si­dės eli­to skal­dy­ma­sis, didės tarp­tau­tinės bend­ruo­menės spau­di­mas.

Re­m ian­t is ap­k lausų duo­m e­ ni­mis, yra ti­ki­mybė, tik jau ma­ žesnė, kad rin­ki­mus ga­li laimė­ti ir opo­zi­ci­jos ly­de­ris H.Cap­ri­le­sas.

To­kiu at­ve­ju ga­li­ma tikė­tis grei­ tes­nių per­mainų ša­ly­je. Jis ak­cen­ tuo­ja kovą su nu­si­kals­ta­mu­mu, ko­r up­c i­ja, Ve­n e­s ue­l os už­s ie­n io po­li­ti­kos per­žiūrė­jimą. Jis tei­gia, kad jei­gu laimėtų rin­ki­mus, siektų ge­res­nių san­ty­kių su JAV, ma­žiau dėme­sio skirtų bend­ra­dar­bia­vi­ mui su to­kio­mis vals­tybė­mis kaip Ira­n as, Bal­t a­r u­s i­ja, Ki­n i­ja bei Ku­ba, per­žiūrėtų vals­tybės eko­ no­mi­kos po­li­tiką ir su­grįžtų prie neo­li­be­ra­laus eko­no­mi­kos kur­so.

H.Cap­ri­le­so per­galė turėtų rimtų pa­da­ri­nių ir vi­sam Lo­tynų Ame­ ri­kos re­gio­nui. Tikė­ti­na, kad būtų nu­trauk­tas be­veik ne­mo­ka­mas naf­tos tie­ki­mas Ku­bai ir ki­toms ma­žesnėms Ka­ribų jūros sa­loms, taip pat ki­tos vals­tybės ne­tektų sva­rios sąjun­gi­ninkės ko­vo­je su JAV įta­ka re­gio­ne.

Ta­čiau H.Cap­ri­le­so per­galės ga­ li­mybės ne­di­delės. Jis per rin­kimų kam­pa­ni­ją pa­darė daug klaidų – sua­be­jo­jo H.Chá­ve­zo mir­ties da­ta (anot jo, H.Chá­ve­zas galė­jo mir­ ti ir anks­čiau), pa­si­šaipė iš N.Ma­ du­ro anks­tesnės pro­fe­si­jos (prie­š pra­dėda­mas po­li­ti­ko ke­lią N.Ma­

du­ro bu­vo au­to­bu­so vai­ruo­to­jas), iš­va­di­no jį ne­kom­pe­ten­tin­gu va­ do­vu, su­kri­ti­ka­vo H.Chá­ve­zo vyk­ dytą po­li­tiką. Tai bu­vo neap­gal­vo­ti H.Cap­ri­le­so žings­niai, nes taip jis pra­ra­do bet ko­kią ga­li­mybę per­vi­ lio­ti bu­vu­sius H.Chá­ve­zo rėmėjus į sa­vo pusę.

Gin­tarė Žu­kaitė:

N.Ma­du­ro sieks nu­ kreip­ti dėmesį nuo vi­ daus pro­blemų – inf­ lia­ci­jos, ku­ri sie­kia 20 pro­c., va­liu­tos de­val­ va­ci­jos, ko­rup­ci­jos ir nu­si­kals­ta­mu­mo.

– Ar nau­ja­jam pre­zi­den­tui pa­ kaks pa­ra­ko prie­šin­tis JAV? – Jei­gu rin­ki­mus laimės H.Cap­ri­ le­sas, ma­ty­si­me tik­rai be­si­kei­čiantį po­li­ti­kos kursą JAV at­žvil­giu.

H.Cap­ri­le­sas at­vi­rai dek­la­ruo­ja, kad siektų ge­rin­ti san­ty­kius su šia vals­ty­be, ku­rie bu­vo stip­riai pa­šliję pre­zi­den­tau­jant H.Chá­ve­zui.

Jei­gu rin­ki­mus laimės N.Ma­du­ro, tikė­ti­na, kad jis, kaip ir H.Chá­ve­ zas, tęs an­tia­me­ri­kie­tišką po­li­tiką, galbūt net dar la­biau iš­nau­dos to­

kią re­to­riką, siek­da­mas nu­kreip­ ti dėmesį nuo ša­lies vi­daus pro­ blemų, – inf­lia­ci­jos, ku­ri sie­kia 20 pro­c. ir šiuo me­tu yra did­žiau­sia Lo­tynų Ame­ri­ko­je, va­liu­tos de­val­ va­ci­jos, ko­rup­ci­jos ir nu­si­kals­ta­ mu­mo.

– Ko­kios yra so­cia­lis­ti­nio judė­ ji­mo Lo­tynų Ame­ri­ko­je per­ spek­ty­vos?

– XXI a. pir­ma­me de­šimt­me­ty­je Lo­tynų Ame­ri­ko­je įsi­vy­ra­vo kai­ riųjų pa­žiūrų vy­riau­sybės bei pre­ zi­den­tai. Vis­kas pra­si­dėjo 1999 m., kai Ve­ne­sue­lo­je bu­vo iš­rink­tas H.Chá­ve­zas, vėliau – Evo Mo­ra­le­ sas Bo­li­vi­jo­je, Da­nie­lis Or­te­ga Ni­ ka­rag­vo­je, Mi­chel­le Ba­che­let Čilė­ je, Nésto­ras Kirch­ne­ris, o vėliau jo žmo­na Cris­ti­na Fer­nán­dez de Kirch­ner Ar­gen­ti­no­je, Lui­zas Iná­ cio Lu­la da Sil­va Bra­zi­li­jo­je ir ki­ti.

Ta­da bu­vo gar­siai dis­ku­tuo­ja­ma ir bai­mi­na­ma­si, kad Lo­tynų Ame­ri­ ka „rau­do­nuo­ja“, kad re­gio­ne li­ ko vie­nin­telė de­šinės pa­krai­pos ir JAV po­li­tiką pa­lai­kan­ti vals­tybė – Ko­lum­bi­ja. Šiuo me­tu so­cia­lis­tinė ir an­ tia­me­ri­kie­tiš­ka re­to­ri­ka pa­ma­ žu silps­ta. 2010 m. Čilė­je iš­rink­ tas de­ši­niųjų pa­žiūrų pre­zi­den­tas Se­bas­tiá­nas Pi­ñe­ra, 2012 m. Mek­ si­kos pre­zi­den­tu ta­po En­ri­que Pe­ ña-Nie­to. Ta­čiau vie­na­reikš­miš­ kai kalbė­ti apie XXI a. so­cia­liz­mo pa­baigą re­gio­ne dar anks­ti. Pe­ ru, Bo­li­vi­jo­je, at­ro­do, ir Ve­ne­sue­ lo­je po ar­ti­miau­sių rin­kimų vei­kia stip­rios kai­riųjų pa­žiūrų vy­riau­ sybės, Ar­gen­ti­no­je, Bra­zi­li­jo­je vy­ rau­ja nuo­sai­kios kairės vy­riau­ sybės, todėl apie stai­gius po­ky­čius re­gio­ne kalbė­ti dar ne­reikėtų.

Kal­bi­no Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

„Scan­pix“ nuo­tr.

Vis dėlto laimėjęs rin­ki­mus H.Cap­ri­le­sas ža­da „mo­der­nią kai­ rę“ – pa­našų mo­delį į Bra­zi­li­jos.

Taip pat jis pa­žadė­jo daug dėme­ sio skir­ti H.Chá­ve­zo neišspręs­toms pro­ble­moms, tarp jų – elekt­ros tie­ki­mo su­tri­ki­mams, nu­si­kals­ ta­mu­mui, van­dens sty­giui. Nors dek­la­ruo­ja, kad yra cent­ro kairės po­li­ti­kas, jo at­sto­vau­ja­ma „Pri­ me­ro Jus­ti­cia“ eks­pertų ver­ti­na­ ma kaip kon­ser­va­ty­vi.

Trūku­mai: anot G.Žu­kaitės, N.Ma­du­ro nėra to­kia cha­riz­ma­tiš­ka ir stip­ri as­me­nybė kaip H.Chá­ve­zas, todėl jam ga­li būti sun­ku iš­sau­go­ti vi­suo­

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

„Reu­ters“ nuo­tr.

menės pa­lai­kymą bei at­si­spir­ti tarp­tau­tinės bend­ruo­menės, ypač JAV, spau­di­mui keis­ti po­li­ti­kos kursą.

8

ŠeštADIENIS, balandžio 13, 2013

pasaulis

Rea­lis­tė, ku net prie­ši­n Mar­ga­ret That­cher ne­bu­vo nu­si­sta­čiu­si prieš Ta­ry­bų Są­jun­gos ko­mu­nis­tus, ta­ čiau jų ne­pa­lai­kė. Vie­nin­te­lis jos už­sie­ nio po­li­ti­kos in­te­re­sas bu­vo Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja, ir tik ji.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

je­rės rea­lis­ti­nė lai­ky­se­na im­po­na­ vo bu­vu­siems Ta­ry­bų Są­jun­gos va­ do­vams.

Prie­šai ar są­jun­gi­nin­kai?

Prag­ma­ti­kė: vie­nin­te­lė ideo­lo­gi­ja ir in­te­re­sas M.That­cher bu­vo tik Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė.

pasaulis per savaitę Šeš­ta­die­nis Af­ga­nis­ta­ne per du at­ ski­rus su­ki­lė­lių iš­puo­ lius žu­vo še­ši NA­TO dar­buo­to­jai, tarp jų – JAV dip­lo­ma­tė. Šie­ met tai bu­vo dau­giau­sia au­kų pa­rei­ka­ la­vu­si die­na už­sie­nio pa­jė­goms. Ša­lies pie­tuo­se esan­čio­je Za­bu­lo pro­ vin­ci­jo­je ta­li­bų au­to­mo­bi­liui su bom­ba spro­gus prie NA­TO ko­lo­nos, žu­vo trys

ka­riai ir du ci­vi­liai dar­buo­to­jai. Kaip sa­ kė vie­nas JAV sau­gu­mo šal­ti­nis, tie trys ka­riai ir vie­nas iš ci­vi­lių dar­buo­to­jų bu­ vo ame­ri­kie­čiai.

Be to, vie­nas JAV pi­lie­tis žu­vo per su­ ki­lė­lių ata­ką Ry­tų Af­ga­nis­ta­ne.

JAV vals­ty­bės sek­re­to­rius Joh­nas Ker­ ry sa­kė, kad per iš­puo­lį Za­bu­le žu­vo dip­ lo­ma­tė, su ku­ria jis bu­vo su­si­ti­kęs per praė­ju­sio mė­ne­sio vi­zi­tą Ka­bu­le.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ma­tyt, dėl to net skir­tin­go­se ba­ ri­ka­dų pu­sė­se Šal­to­jo ka­ro me­tais bu­vę vei­kė­jai ver­ti­na bu­vu­sią bri­ tų prem­je­rę su pa­gar­ba.

Bu­vęs Ta­ry­bų Są­jun­gos Ko­mu­ nis­tų par­ti­jos po­li­ti­nio biu­ro na­rys ir Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos ly­ de­ris My­ko­las Bu­ro­ke­vi­čius dien­ raš­čiui sa­kė, kad M.That­cher rei­ kė­tų ver­tin­ti tei­gia­mai. „Ji bu­vo ge­ra or­ga­ni­za­to­rė, pui­ kiai su­vo­kė Ang­li­jos pa­dė­tį, to­ dėl priim­da­vo la­bai mo­ty­vuo­tus spren­di­mus. Ne­sa­kau, kad ge­rus, ta­čiau mo­ty­vuo­tus, – sa­kė M.Bu­ ro­ke­vi­čius. – Ji bu­vo ryš­ki as­me­ ny­bė tiek pa­čio­je Ang­li­jo­je, tiek tarp­tau­ti­nė­je sfe­ro­je. Ma­nau, ji su­vai­di­no Ang­li­jos rai­do­je ryš­kų vaid­me­nį. Nors at­sto­va­vo tur­tin­ gų­jų in­te­re­sams, jos vaid­muo tik­ rai bu­vo ryš­kus.“ Pak­laus­tas, kaip ver­ti­na Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos san­ty­kius su tuo­me­ te Ta­ry­bų Są­jun­ga, M.Bu­ro­ke­vi­čius pa­brė­žė: „Ji ieš­ko­jo ry­šių, ji su­pra­ to, ma­no gal­va, vys­ty­mo­si pro­ce­są Ta­ry­bų Są­jun­go­je, ne tik sa­vo ša­ ly­je, to­dėl sten­gė­si priim­ti spren­ di­mus, ku­rie tu­rė­jo tam tik­rą po­ zi­ty­vią reikš­mę.“ Is­to­ri­kas ir po­li­to­lo­gas, hu­ma­ ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Čes­lo­ vas Lau­ri­na­vi­čius dien­raš­čiui sa­kė, kad, jo gal­va, bu­vu­sios bri­tų prem­

Ci­niš­kas, kar­tais bru­ta­lus, griež­tas real­po­li­tik sti­lius Ta­ry­bų Są­jun­gos kon­ser­va­to­riams, ma­nau, ga­lė­jo im­po­ nuo­ti.

„M.That­cher iš es­mės pa­lai­ kė Ta­ry­bų Są­jun­gos in­teg­ra­lu­mą.

Tie gra­žūs žo­džiai, ku­rie sa­ko­mi apie jos tvir­tą pa­ra­mą mū­sų ne­ prik­lau­so­my­bei, vei­kiau bu­vo ti­ pi­niai dip­lo­ma­ti­niai ak­se­sua­rai. Be to, M.That­cher bu­vo prieš Vo­kie­ ti­jos su­si­vie­ni­ji­mą. Ji lai­kė­si se­nos ga­lių stra­te­gi­jos su griež­ta pa­si­da­ li­ji­mo li­ni­ja. Ji bu­vo rea­lis­tė, ji bi­jo­ jo Vo­kie­ti­jos re­van­šiz­mo ir pir­mo­ ji jos reak­ci­ja į su­si­vie­ni­ji­mą bu­vo prie­šiš­ka. At­ro­do, tai ob­jek­ty­viai pra­ver­tė toms Ta­ry­bų Są­jun­gos jė­ goms, ku­rios ir­gi prie­ši­no­si su­vie­ ni­ji­mui ar­ba jį įsi­vaiz­da­vo ki­to­kį, pa­vyz­džiui, kaip Vo­kie­ti­jos iš­sto­ji­ mą iš NA­TO ar jos pa­ver­ti­mą neut­ ra­lia vals­ty­be. Be abe­jo, M.That­cher su Vo­kie­ti­jos neut­ra­lu­mu ne­bū­tų su­ti­ku­si, bet po­zi­ci­jų su­ta­pi­mų bu­ vo“, – sa­kė Č.Lau­ri­na­vi­čius.

2013 04 06 2013 04 12

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Uk­rai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius su­tei­kė ma­lo­nę ar­ti­ mam ka­li­na­mos bu­vu­ sios prem­je­rės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko są­jun­gi­nin­kui, bu­vu­siam vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­rui Ju­ri­jui Lu­cen­kai.

Toks pre­zi­den­to įsa­ky­mas pa­si­ro­dė po to, kai Uk­rai­nos aukš­tes­ny­sis teis­mas anks­čiau šią sa­vai­tę at­me­tė J.Lu­cen­kos ape­lia­ci­ją dėl jam skir­tos ket­ve­rių me­tų ka­lė­ji­mo baus­mės už pikt­nau­džia­vi­mą įga­lio­ji­mais ir grobs­ty­mą.

J.Ty­mo­šen­ko bei J.Lu­cen­kos įka­li­ni­ mas nu­lė­mė Ki­je­vo ir ES san­ty­kių kri­zę.

Briu­se­lis skun­dė­si, kad Uk­rai­nos val­džia per­se­kio­ja pre­zi­den­to opo­nen­tus. J.Ty­ mo­šen­ko, ku­ri 2010 m. pra­lai­mė­jo V.Ja­ nu­ko­vy­čiui pre­zi­den­to rin­ki­mus, 2011-ai­ siais bu­vo sep­ty­ne­riems me­tams įka­lin­ta už įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mą prem­je­ro po­ste.

Krū­ti­nes ap­nuo­gi­nu­ sios de­monst­ran­tės skan­da­vo šū­kius prieš Ru­s i­j os pre­z i­d en­t ą Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną, kai jis lan­kė­si pra­mo­nės mu­gė­je Ha­no­ve­ry­ je su Vo­kie­ti­jos kanc­le­re An­ge­la Mer­kel.

Kai V.Pu­ti­nas ir A.Mer­kel ste­bė­jo nau­ jo au­to­mo­bi­lio „Volks­wa­gen“ pri­sta­ty­ mą, ke­tu­rios mo­te­rys ap­nuo­gi­no sa­vo krū­tis ir pra­dė­jo skan­duo­ti „Iš­dul­kin­kit dik­ta­to­rių!“.

Pro­tes­tuo­to­jas ga­liau­siai su­tram­dė ap­sau­gos dar­buo­to­jai.

Vė­liau vy­ku­sio­je spau­dos kon­fe­ren­ ci­jo­je abu ly­de­riai, ku­rių san­ty­kiai ga­na įtemp­ti, su­kry­žia­vo ka­la­vi­jus dėl ne­se­ niai Ru­si­jo­je pra­dė­tų ty­ri­mų, ku­rių tai­ ki­niais ta­po tarp­tau­ti­nės ne­vy­riau­sy­bi­ nės or­ga­ni­za­ci­jos, įskai­tant kai ku­riuos Vo­kie­ti­jos ana­li­ti­nius cent­rus.

9

ŠeštADIENIS, balandžio 13, 2013

pasaulis

u­rią ger­bė nin­kai?

Is­to­ri­kas pri­dū­rė: „Ci­niš­kas, kar­tais bru­ta­lus, griež­tas real­ po­li­tik sti­lius Ta­ry­bų Są­jun­gos kon­ser­va­to­riams, ma­nau, ga­lė­jo im­po­nuo­ti. Ar­ba bent jau da­bar im­po­nuo­ja. Žiū­rė­da­mi į tą da­bar­ ti­nę, kaip jie sa­ky­tų, pa­lai­dą ba­ lą jie ma­to M.That­cher kaip tam tik­rą val­dy­mo al­ter­na­ty­vą. Ta­čiau no­riu pa­brėž­ti, kad tai – dau­giau ma­no spė­ji­mai apie mo­ty­vus.“ Svar­biau­si in­te­re­sai

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­to do­cen­tas Al­gis Po­vi­las Kas­pe­ra­vi­čius, kal­bė­da­mas apie M.That­cher val­dy­mo lai­ko­tar­pį, sa­kė, kad, ne­pai­sant tvir­tų nuo­ sta­tų, ku­rio­mis ši po­li­ti­kė va­do­ va­vo­si, jos val­dy­mo lai­ko­tar­pio re­zul­ta­tai bu­vo prieš­ta­rin­gi. „Te­če­riz­mo po­li­ti­ka da­vė la­ bai prieš­ta­rin­gų re­zul­ta­tų. Vie­ na ver­tus, jos po­li­ti­ka pa­di­di­no so­cia­li­nę at­skir­tį Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je, pri­va­ti­za­vi­mas dau­ge­liu at­žvil­gių bu­vo ne vi­suo­met tiks­ lin­gas. Ki­ta ver­tus, eko­no­mi­nė ir fi­nan­si­nė pa­dė­tis, bend­rai kal­ bant, pa­ge­rė­jo“, – sa­kė is­to­ri­kas.

Kar­tu jis pri­dū­rė, kad te­če­riz­mo per­kė­li­mas į po­so­vie­ti­nes vals­ty­ bes da­vė nei­gia­mų re­zul­ta­tų. „M.That­cher, ži­no­ma, dėl to ne­kal­ta, ta­čiau bu­vu­sio­se Ta­ry­bų Są­jun­gos ša­ly­se te­če­riz­mo po­li­ti­ ka vir­to vo­gi­mo prie­dan­ga, tar­si ideo­lo­gi­ja“, – sa­kė do­cen­tas.

Ko­m en­t uo­d a­m as tai, kad M.That­cher daug pri­si­dė­jo prie Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ne­prik­ lau­so­my­bės klau­si­mo spren­di­mo, A.P.Kas­pe­ra­vi­čius ne­bu­vo lin­ kęs su­reikš­min­ti bu­vu­sios bri­tų prem­je­rės vaid­mens. „Ne­ma­nau, kad ji bu­vo la­bai svar­bi. M.That­cher per­ne­lyg ak­ ty­viai ne­si­reiš­kė. Sa­ky­čiau, prie­ šin­gai, ji vi­suo­met pa­si­sa­ky­da­vo prieš ES, abe­jo­jo spar­taus Vo­kie­ ti­jos su­vie­ni­ji­mo bū­ti­nu­mu“, – dės­tė is­to­ri­kas.

Dėl Lie­tu­vos bu­vo at­sar­gi

Po­li­to­lo­gas Kęs­tu­tis Gir­nius ir is­to­ri­kas Al­gi­man­tas Kas­pa­ra­ vi­čius, kal­bė­da­mi apie ve­lio­ nę bu­vu­sią Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos prem­je­rę, taip pat sa­kė, kad M.That­c her pir­m iau­s ia bu­vo svar­būs Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės in­ te­re­sai ir ofi­cia­lu­sis Lon­do­nas at­ sar­giai ver­ti­no Lie­tu­vos ne­prik­ lau­so­my­bės at­kū­ri­mo pla­nus. „Ji iš­si­sky­rė iš ki­tų Va­ka­rų Eu­ ro­pos ša­lių va­do­vų tuo, kad la­ bai prie­ši­no­si Vo­kie­ti­jos su­vie­ ni­ji­mui. Jei bū­tų tu­rė­ju­si va­lią, bū­tų už­kir­tu­si tam ke­lią. <...> Jei taip bū­tų at­si­ti­kę, Ry­tų Eu­ro­pos iš­lais­vi­ni­mas bū­tų vy­kęs šiek tiek il­giau“, – tei­gė K.Gir­nius.

Pa­sak jo, M.That­cher vaid­muo Šal­to­jo ka­ro me­tais ne­bu­vo pa­ grin­di­nis. „M.That­cher tvir­tai pa­lai­kė NA­TO, tvir­tai pa­lai­kė an­ti­ko­mu­ nis­ti­nę po­li­ti­ką, bet kai Ta­ry­bų Są­jun­ga pra­dė­jo žlug­ti, ji tru­pu­tį at­si­to­li­no nuo tų pro­ce­sų, nes bi­ jo­jo, kad ga­li at­si­ras­ti per­ne­lyg ga­ lin­ga Vo­kie­ti­ja. <...> Ji pa­sa­kė, kad Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas yra žmo­ gus, su ku­riuo bū­tų ga­li­ma bend­ rau­ti. Ji ne­ken­tė ko­mu­niz­mo, bet su M.Gor­ba­čio­vu bu­vo pa­si­ry­žu­si kal­bė­tis“, – sa­kė K.Gir­nius.

A.Kas­pa­ra­vi­čius pa­brė­žė, kad Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja at­sar­giau­siai iš vi­sų Eu­ro­pos ša­lių ver­ti­no Lie­tu­ vos ne­prik­lau­so­my­bės ga­li­my­bę. „Jos an­ti­so­vie­ti­nė po­li­ti­ka la­ bai sva­riai bei reikš­min­gai pa­pil­ dė Ro­nal­do Rea­ga­no an­ti­so­vie­ti­nę re­to­ri­ką ir smar­kiai pri­si­dė­jo prie pe­rest­roi­kos at­si­ra­di­mo bei jos lo­ giš­kos pa­bai­gos, tu­riu gal­vo­je Ta­ ry­bų Są­jun­gos su­by­rė­ji­mą. Bet jei žiū­rė­tu­me Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Lie­tu­vos po Ko­vo 11-osios as­pek­ tu, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja la­bai at­sar­ giai, tur­būt at­sar­giau­siai iš vi­sų Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bių ste­bė­ jo, ver­ti­no ir rea­ga­vo į įvy­kius Lie­ tu­vo­je“, – sa­kė is­to­ri­kas.

Lai­do­tu­vės

M.That­cher lai­do­tu­vės, ku­rios įvyks ba­lan­d žio 17 d., ne­bus vals­t y­bi­nės, nes to pra­šė pa­t i prem­je­rė. Pas­ta­rą­ jį kar­t ą vals­t y­bi­nės lai­do­t u­vės Di­ džio­jo­je Bri­ta­n i­jo­je bu­vo su­reng­tos 2002 m. mi­r us ka­ra­l ie­nei mo­t i­nai.

Taip pat vals­ty­bi­nės lai­do­tu­vės su­ reng­tos 1997 m. žu­v us Vel­so prin­ ce­sei Dia­nai ir 1965 m. mi­rus bu­vu­ siam ša­l ies prem­j e­r ui Wins­to­nui Chur­chil­liui.

nai prieš­ta­r in­gai ver­t in­t ą jos va­do­ va­v i­mą ir va­d i­no ją „di­d žiau­s ia sa­ vo lai­ko do­m i­nuo­jan­č ia po­l i­t i­ne fi­ gū­ra“. „The Sun“ ve­l io­nei sky­rė net 24 pus­la­pius ir va­d i­no ją „uni­ka­l ia, la­b ai drą­s ia mi­n ist­re pir­m i­n in­ke“. „Fi­nan­cial Ti­mes“ ją va­d i­no „di­d žia re­for­m a­to­re, per­k ū­r u­s ia šiuo­l ai­k i­ nę Di­d žią­j ą Bri­t a­n i­j ą“, o kai­r io­s ios pa­k rai­p os „The Guar­d ian“ – „po­l i­t i­ kos ka­re“ ir „itin sva­r ia ly­de­re“. Tie­ sa, šis lei­d i­nys ne­g ai­lė­j o kri­t i­kos M.That­c her pa­l i­k i­mui: „Jos pa­l i­k i­ mas yra vi­suo­me­nės su­skal­dy­mas, pri­va­t us sa­va­nau­d iš­k u­mas ir go­du­ mo kul­tas, ku­r ie drau­ge daug la­biau kaus­tė žmo­gaus dva­sią, nei ją ka­da nors lais­v i­no.“ Kai­r io­s ios pa­k rai­ pos bul­va­r i­n is lei­d i­nys „Dai­ly Mir­ ror“ taip pat ra­š ė apie „skal­do­mą­ją“ M.That­cher įta­ką ir pir­ma­me pus­la­ py­je iš­spaus­d i­no ant­raš­tę „Mo­te­r is, ku­r i su­skal­dė ša­l į“. So­cia­l is­t ų lei­d i­ nys „Mor­n ing Star“ nuė­jo dar to­l iau ir pa­ra­šė: „Mo­te­r is, ku­r i su­d ras­kė Di­ džią­ją Bri­ta­n i­ją“.

Pi­ni­gai ne­kren­ta iš dan­gaus – juos rei­kia už­dirb­ti že­mė­je.

Ma­no po­li­ti­ka nė­ra pa­rem­ta eko­ no­mi­kos teo­ri­ja. Aš va­do­vau­juo­si nuo­sta­to­mis, su ku­rio­mis užau­gau aš ir mi­li­jo­nai žmo­nių: są­ži­nin­gas die­nos dar­bas ir są­ži­nin­gas die­nos at­ly­gi­ni­mas. Gy­venk pa­gal ki­še­nę.

At­si­dėk pi­ni­gų juo­dai die­nai. Lai­ku ap­mo­kėk są­skai­tas. Remk po­li­ci­ją.

Pra­lai­mė­ji­mas? Ne­ži­nau to­kio žo­džio.

Aš vi­suo­met bal­sa­vau už mir­ties baus­mę, nes ti­kiu, kad žmo­nės, ku­rie yra pa­si­ren­gę atim­ti ki­tiems gy­vy­bę, pa­tys ne­ten­ka tei­sės gy­ven­ti. Ti­kiu, kad mir­ties baus­mė tu­ri bū­ti ski­ria­ ma la­bai re­tai. Ti­kiu, kad nė vie­nas žu­di­kas ne­tu­ri ken­tė­ti per eg­ze­ku­ci­ ją, kad ir kaip žiau­riai ir bai­siai bū­tų nu­žu­dęs sa­vo au­ką.

Nė­ra to­kio da­ly­ko kaip vi­suo­ me­nė.

Kons­ti­tu­ci­ja tu­ri bū­ti įra­šy­ta į šir­ dį, o ne tik po­pie­riu­je.

Jei­gu no­ri, kad kas nors bū­tų pa­ sa­ky­ta, pa­pra­šyk vy­ro. Jei­gu no­ri, kad kas nors bū­tų pa­da­ry­ta, pa­pra­ šyk mo­ters.

Jei­gu no­ri per­si­pjau­ti gerk­lę, neik pas ma­ne tvars­čių.

Ne­ga­li bū­ti jo­kios lais­vės, iš­sky­ rus eko­no­mi­kos.

Prie­ši­nin­kų kri­ti­ka

Ži­niask­lai­dos ver­ti­ni­mai

De­š i­nės pa­k rai­p os „The Dai­ly Te­ leg­raph“ M.That­cher pa­va­d i­no „ko­ vo­to­ja už lais­vę dar­buo­to­jams, ša­ lims ir pa­s au­l iui“. „Dai­ly Mail“ pir­ ma­me pus­l a­py­j e iš­s paus­d i­no ant­ raš­tę „Mo­te­r is, ku­r i iš­g el­b ė­j o Di­ džią­ją Bri­t a­n i­ją“ ir pa­va­d i­no bu­v u­ sią prem­je­rę „mo­t i­na, žmo­na, ly­de­ re, vals­ty­bės vei­kė­ja, le­gen­da“. Cent­ ro de­š i­nės „The Ti­mes“ tei­si­no daž­

Ant­ra­die­nis Vie­nas vy­ras nu­šo­vė 13 žmo­nių, dau­giau­sia sa­vo gi­mi­nai­čių ir kai­ my­nų, tarp jų – ma­ ža­me­tį, siau­tė­da­mas vie­na­me kai­me ne­to­li Ser­bi­jos sos­ti­nės Belg­ra­do.

Vy­res­nis nei 60-ies vy­ras nu­žu­dė še­šis vy­rus, še­šias mo­te­ris ir ma­žą vai­ką Ve­li­ ka Ivan­čos kai­me. Vė­liau bu­vo pa­skelb­ta,

M.That­cher ci­ta­tos

Fak­tai trum­pai

Lon­do­no pie­t i­n io Briks­to­no ra­j o­ no pa­g rin­d i­nė­je aikš­tė­je su­si­r in­ko apie 200 žmo­n ių, be­si­d žiau­g ian­čių dėl M.That­cher mir­t ies. Ak­ci­jos da­ ly­v iai sa­kė tos­t us už po­l i­t i­kės mir­ tį, gė­rė ir šo­ko pa­gal hip­ho­po ir re­ gio mu­z i­ką. O Ško­t i­jos mies­te Glaz­ ge imp­ro­v i­z uo­ta­me „va­ka­rė­ly­je“ da­ ly­va­vo per 300 žmo­n ių. Ar­gen­t i­na taip pat su kar­tė­l iu pri­s i­m i­nė bu­ vu­sią Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos prem­je­ rę. Bri­tai kont­ro­l ia­vo Folk­lan­do sa­ las nuo 1833 m., ta­čiau Ar­gen­t i­na jas lai­ko oku­puo­ta te­ri­to­ri­ja, o ten gy­ve­ nan­čius Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos pi­l ie­ čius – ko­lo­n is­tais.

Atsisveikinimas M.That­cher lai­do­tu­vėse, nors tai ir neįp­ras­ta, da­ly­vaus ka­ra­lie­nė Elž­ bie­ta II ir jos vy­ras prin­cas Phi­li­pas.

Ka­ra­l ie­nė pa­pras­tai ne­da­ly­vau­ja ne­ka­ra­liš­ko krau­jo as­me­nų lai­do­ tu­vė­se ar lai­do­tu­vių pa­mal­do­se.

Atsižvelgiant į velionės ir jos artimų­ jų valią, organizuojamos ne valsty­ binės, o iškilmingos laidotuvės, į ku­ rias turėjo būti kviečiami tik asme­ ninius santykius su M.Thatcher pa­ laikę žmonės. Tačiau gavę Londono kvietimus į laidotuves vyks užsienio valstybių vadovai, tarp jų ir Lietuvos Pezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tre­čia­die­nis kad dar vie­nas su­žeis­ta­sis mi­rė li­go­ni­nė­ je. Už­puo­li­kas bu­vo gink­luo­tas pis­to­le­tu ir siau­tė­jo pen­kiuo­se na­muo­se. Jis vė­liau mė­gi­no nu­žu­dy­ti sa­vo žmo­ną ir nu­si­žu­ dy­ti, ta­čiau abu li­ko gy­vi, nors ir sun­kiai su­žeis­ti.

Jo­kie ga­li­mi tra­ge­di­jos mo­ty­vai kol kas ne­bu­vo įvar­dy­ti. Įta­ria­ma­sis per­nai ne­te­ko dar­bo. Jis yra ko­vę­sis ser­bų pu­ sė­je per ka­rą Kroa­ti­jo­je 1992 m.

Len­ki­ja mi­nė­ jo Ru­si­jo­je įvy­k u­s ios l ė k ­t u ­ vo ka­ tast­ro­fos, per ku­rią žu­ vo pre­zi­den­tas Le­chas Kac­zyńs­kis, tre­jų me­tų su­kak­tį at­ski­ro­se ce­re­ mo­ni­jo­se, at­spin­din­čio­se emo­cin­gą su­si­prie­ši­ni­mą ša­ly­je, smar­kiai pa­di­dė­ju­sį po tos ka­tast­ro­fos.

Prem­je­ras Do­nal­das Tus­kas pa­reiš­kė pa­gar­bą L.Kac­zyńs­kiui ir ki­toms 95 ka­tast­ro­fos au­koms per ce­ re­mo­ni­ją Var­šu­vos ka­rių ka­pi­nė­se, sa­ky­ da­mas, jog ti­ki, kad „ateis die­na, kai šios liūd­nos, tra­giš­kos Smo­lens­ko tra­ge­di­jos me­ti­nės ne­bes­kirs len­kų“.

Pre­zi­den­to lėk­tu­vas, ku­riuo skri­

do de­šim­tys iš­ki­ lių po­li­ti­kos, ka­ riuo­me­nės ir B a ž ­n y­č i o s vei­kė­jų, su­ du­žo 2010 m. ba­ l a n ­d ž i o 10-ąją ne­ to­li Ru­si­ jos va­ka­ri­ nio mies­to Smo­lens­ko.

O opo­z i­c i­j os su­reng­tiems at­ski­ riems at­mi­ni­mo ren­gi­niams va­do­va­vo L.Kac­zyńs­kio bro­lis dvy­nys Ja­ros­ła­was. Jis pa­lai­ko teo­ri­ją, kad pre­ zi­den­tas bu­vo nu­žu­dy­tas per Ru­si­jos są­moks­lą, ir da­lį kal­tės pri­ski­ria D.Tus­ ko vy­riau­sy­bei.

10

šeštadienis, balandžio 13, 2013

miestas

Pa­va­di­ni­mas – lyg iš­šū­kis 1

Vers­li­nin­kas ne­nei­gė, jog pa­si­rink­da­mi to­kią „vi­zi­ ti­nę kor­te­lę“ ne­men­kai ri­zi­ka­vo ir pir­mą­jį veik­los pus­me­tį pri­si­sta­ty­ti šiuo var­du bū­da­vę ne­drą­su. „Maž­daug prieš pen­ke­rius me­ tus, kai sa­vo įmo­nei rin­ko­me pa­va­ di­ni­mą, bu­vo la­bai ma­din­gos vi­so­ kios klaip­li­tos, rič­ri­tos, šam­pa­li­tos ir pa­na­šiai, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas.

– Ta­čiau mes pa­si­rin­ko­me ki­to­kį – lie­tu­viš­ką, pa­pras­tą, leng­vai įsi­ me­na­mą pa­va­di­ni­mą. Ži­no­ma, tuo me­tu jis bu­vo iš­šau­kian­tis. Ta­čiau šian­dien ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad ne­ pra­šo­vė­me.“

Ri­čar­das Rim­kus:

Ka­dai­se bu­vo mo­ men­tas, kai vi­si la­bai no­rė­da­vo prie bet ko­kio žo­džio „pri­si­li­ pin­ti“ pa­bai­gas „li­ta“ ar­ba „vis­ta“.

Pa­sak R.Rim­kaus, kad bu­vo pa­ tai­ky­ta į de­šim­tu­ką, liu­di­ja ir tai, jog šian­dien jų įmo­nės pa­va­di­ni­ mas jau ta­po tar­si bend­ri­niu žo­ džiu, api­bū­di­nan­čiu žai­bo­sau­gą.

Vie­to­je nuo­trau­kų – šar­žai

Paš­ne­ko­vas ne­nei­gė, jog to­kio pa­ va­di­ni­mo eks­pe­ri­men­tui tur­būt ga­lė­tų pa­si­ryž­ti tik links­mų plau­ čių žmo­gus. „Tai, kuo mes už­sii­ma­me, su­ dė­tin­gas da­ly­kas, ta­čiau į bet ku­rį su­dė­tin­gą da­ly­ką ga­li­ma pa­žvelg­ti pa­pras­čiau ir links­miau. Ne­bū­ti­na taip su­si­reikš­min­ti. Mes esa­me pa­ pras­ti“, – šmaikš­ta­vo pa­šne­ko­vas. Šiuo at­žvil­giu įmo­nė sie­kia bū­ti nuo­sek­li – net in­ter­ne­to sve­tai­nė­ je at­ski­ra skil­tis skir­ta anek­do­tams apie ežiu­ką, o vie­to­je įpras­tų dar­ buo­to­jų nuo­trau­kų pub­li­kuo­ja­mi šar­žai. R.Rim­kus ne­nei­gė, jog kai ku­rių įmo­nių pa­va­di­ni­mai jam ne­ re­tai at­ro­do per­ne­lyg ofi­cia­lūs ar­ ba įmant­rūs.

„Ka­dai­se bu­vo mo­men­tas, kai vi­si la­bai no­rė­da­vo prie bet ko­kio žo­džio „pri­si­li­pin­ti“ pa­bai­gas „li­ ta“ ar­ba „vis­ta“. Ar­ba su­si­tin­ka du drau­gai ir iš sa­vo var­dų ban­do su­ gal­vo­ti žo­dį. Man tai at­ro­do šiek tiek juo­kin­ga. Ki­ta ver­tus, ir „Ežiu­ kai“ kaž­ka­da at­ro­dė juo­kin­gai“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas.

Penk­tą kar­tą gra­ž iau­sių lie­t u­v iš­k ų įmo­n ių pa­va­d i­n i­mų kon­k ur­s ą su­ ren­gu­si Vals­ty­bi­nė kal­bos ins­pek­ci­ ja šiais me­tais įver­t i­no šias įmo­nes: „Lau­ro la­pas“, „Me­daus na­mai“, „Siū­ tas sap­nas“, „Im­bie­ro de­be­sys“, „Rai­ dy­nė­l is“, „Tvir­ta jung­t is“, „Dan­gaus pu­pos“, „Al­pi­nu­kas“, „Pe­lė­d žiu­k ų pa­ mo­kos“. Kal­bos puo­se­lė­to­jų dė­me­ sio už pa­va­di­ni­mą „Dvy­na“ su­lau­kė ir klai­pė­die­čiai.

Pa­ger­bė ku­ni­gaikš­tį

Van­den­va­los tech­no­lo­gi­jų si­no­ni­ mu jau ta­pu­sios bend­ro­vės „Trai­ de­nis“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Si­ gi­tas Leo­na­vi­čius pa­ti­ki­no, jog ne­su­ka gal­vos, ko­kias aso­cia­ci­jas kaž­kam ga­lė­tų su­kel­ti bū­tent toks įmo­nės pa­va­di­ni­mas, ir dėl to esą nė­ra iš­gy­ve­nęs ko­kio ne­pa­to­gu­mo ar gė­dos. Prie­šin­gai – tik pa­si­di­ džia­vi­mą. „Nie­ka­da šio var­do ne­ta­pa­ti­no­ me su įmo­nės veik­los po­bū­džiu.

Be to, nuo­te­kos – tik vie­na iš dau­ ge­lio mū­sų veik­los sri­čių. Ma­nau, kad tam tik­ros aso­cia­ci­jos pri­klau­ so nuo kiek­vie­no su­ge­di­mo laips­ nio ar­ba jos ga­li kil­ti, jei žmo­gus mo­kyk­lo­je ne­si­mo­kė is­to­ri­jos. Bent jau lie­tu­viui ne­tu­rė­tų nie­kaip ki­taip aso­ci­juo­tis šis pa­va­di­ni­mas kaip su Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Trai­de­nio var­du“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vas.

S.Leo­na­vi­čiaus tei­gi­mu, jei iki tol ir pa­si­girs­da­vo ko­kių nors in­terp­re­ ta­ci­jų, pa­sku­ti­nis taš­kas tam bu­vo pa­dė­tas prieš dve­jus me­tus, kai įmo­ nė mi­nė­jo 15 me­tų veik­los su­kak­tį.

Ta­da tra­di­ci­nė­je pa­va­sa­rio sta­ty­ bų mu­gė­je bu­vo įreng­tas spe­cia­lus pa­vil­jo­nas-pi­lis ir su­reng­tas šou su vi­du­ram­žių kos­tiu­mais, ri­te­rių ko­ vo­mis, šo­kiais bei vai­šė­mis.

Spe­cia­lią pa­sky­rą ku­ni­gaikš­čiui Trai­de­niui įmo­nė yra su­kū­ru­si ir sa­vo in­ter­ne­to tink­la­la­py­je.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, dės­nin­ga, jog įmo­nei bu­vo pa­rink­tas bū­tent toks pa­va­di­ni­mas. „Tai su­si­ję su as­me­ni­nė­mis pa­ žiū­ro­mis. Ma­no sū­naus var­das yra Vy­te­nis, duk­ra – Ug­nė, o įmo­nės pa­va­di­ni­mas – „Trai­de­nis“. Tai trys se­no­viš­ki pa­go­niš­ki var­dai ir nu­brėž­ti tarp jų pa­ra­le­lę ne­su­dė­ tin­ga“, – tvir­ti­no S.Leo­na­vi­čius.

Įver­ti­no ir klai­pė­die­čius

fut­bo­lo klu­bas – „Ka­tast­ro­fa“, o spor­to klu­bas – „Ma­rių meš­kos“.

Ti­ki­si dau­giau tvar­kos

Po­žiū­ris: S.Leo­na­vi­čiaus tei­gi­mu, „Trai­de­nio“ pa­va­di­ni­mo in­terp­re­ta­

ci­jos liu­di­ja jų au­to­rių ne­bran­du­mą ir neišp­ru­si­mą.

Vei­kia ir STT, ir KGB

Į aky­lų in­ter­nau­tų aki­ra­tį nuo­lat pa­ten­ka ne­ti­kė­tai, keis­tai skam­ ban­tys dar te­be­vei­kian­čių ar jau lik­vi­duo­tų ša­lies įmo­nių ar įstai­gų pa­va­di­ni­mai.

In­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je ak­ty­viai ko­men­tuo­ja­mi to­kie „pre­ki­niai ženk­lai“ kaip „Švie­sus ry­to­jus“, „Sli­bi­no gal­va“, „Lo­gi­ka ir azar­ tas“, „Įvai­rūs pa­dai“, „La­ba­no­ras In­ter­na­tio­nal“, „Pas­va­lio ag­ro­di­ le­ris“, „Mik­ro­gur­ma­nas“, KGB, STT inc., „Žiau­na“, „Auk­si­nis

Re­do Vi­li­mo (BFL) nuo­tr.

asi­las“, „Spe­ku­lia­ci­ja“, „Švais­tū­ nas“, „Auk­si­nis gy­va­tu­kas“, „Ber­ niu­kų kie­mas“, „Bam­pe­ris“, „Big Prob­lems“, „Vib­ra­to­rius“, „Go­ri­ la“ ir par­tne­rių ko­man­di­ti­nė ūki­nė bend­ri­ja, „Blai­vio­ji Lie­tu­va“, „Vo­ ve­rai­tė, var­du Sal­va­do­ras“, „Dy­ze­ li­nis purkš­tu­kas“, „Plū­go bro­liai“, „Skaus­me­li­ta“, „Meš­kos pa­slau­ ga“, „Su­per Pet­ras“, „Zo­sės tei­ sin­gu­mo dva­ras“.

Ne vie­nam taip pat bū­tų smal­su, ko­dėl ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų gru­pė bu­vo pa­va­din­ta „Gars­ty­čios sėk­la“,

Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­ si­jos (VLKK) pir­mi­nin­ko pa­va­duo­ to­ja Jū­ra­tė Pa­lio­ny­tė pri­pa­ži­no, jog kal­bi­nin­kams dau­giau ne­ri­mo ke­ lia ne juo­kin­gi, o ne­tai­syk­lin­gi, lie­ tu­vių kal­bos nor­mų nea­ti­tin­kan­tys pa­va­di­ni­mai.

Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, pa­sta­ruo­ju me­tu si­tua­ci­ja ne­džiu­gi­na – įre­ gist­ruo­ta ne­ma­žai pa­va­di­ni­mų, ku­rie yra ne­lie­tu­viš­ki, tad jie nea­ ti­tin­ka lie­tu­vių bend­ri­nės kal­bos nor­mų. O ir lie­tu­viš­kuo­se pa­va­di­ ni­muo­se esą pa­si­tai­ko įvai­rių klai­ dų, tik gal jų nė­ra la­bai daug. „Iki 2004-ųjų pa­va­di­ni­mai bū­ da­vo re­gist­ruo­ja­mi Pa­ten­tų biu­ re ir bu­vo sie­kia­ma, kad pri­va­lo­mų nuo­sta­tų bū­tų lai­ko­ma­si. Ta­čiau po to pa­si­kei­tė re­gist­ra­vi­mo tvar­ ka, ir šių nuo­sta­tų kai ku­rie ėmė ne­be­pai­sy­ti. Re­gist­rų cent­ras yra vals­ty­bės įmo­nė, to­dėl ir mes, ir Vals­ty­bi­nė kal­bos ins­pek­ci­ja at­ krei­pė­me Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos dė­me­sį, kad įsta­ty­mų rei­kia lai­ky­ tis. Ka­dan­gi Re­gist­rų cent­ras ne­va ne­tu­ri spe­cia­lis­tų, ku­rie įver­tin­tų įmo­nių, įstai­gų ir or­ga­ni­za­ci­jų pa­ va­di­ni­mų tin­ka­mu­mą, su­tar­ta, kad nuo ge­gu­žės 1-osios elekt­ro­ni­nė­je sis­te­mo­je teik­si­me kon­sul­ta­ci­jas“, – apie nau­jo­vę pa­sa­ko­jo VLKK at­ sto­vė.

Nors pro­gno­zuo­ja­ma, kad per die­ną teks įver­tin­ti apie 100 įmo­ nių pa­va­di­ni­mų, spe­cia­lis­tė pa­ti­ ki­no, kad juos už­re­gist­ruo­ti no­ rin­tiems žmo­nėms dėl to ne­teks su­gaiš­ti pa­pil­do­mo lai­ko.

Svei­ka­tin­gu­mo ta­kui pri­rei­kė tal­ki­nin­kų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ini­cia­ty­vūs klai­pė­die­čiai, už­si­mo­ ję Smil­ty­nė­je at­kur­ti jū­ros link ve­ dan­tį svei­ka­tin­gu­mo ta­ką, šau­kia­ si uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jus į pa­ gal­bą ir jų pra­šo ne pi­ni­gų, o tik ran­kų.

„Tu­ri­me vi­sus įran­kius, rei­kia­mą kie­kį me­die­nos, ta­čiau pri­trū­ko­ me dar­bo jė­gos. Me­die­ną rei­kia pa­ruoš­ti – su­pjau­ti, nuo­bliuo­ti. Žo­džiu, pa­ga­min­ti svei­ka­tin­gu­ mo įren­gi­nių konst­ruk­ci­jas, ku­ rias vė­liau vie­to­je ir su­mon­tuo­ si­me. Pa­čių pa­jė­gų ne­beuž­ten­ka, to­dėl ir krei­pia­mės į klai­pė­die­ čius“, – tei­gė klu­bo „Mes ga­lim“ įgy­ven­di­na­mo pro­jek­to „Ats­ta­ty­ ki­me Smil­ty­nė­je svei­ka­tin­gu­mo ta­ką neiš­lei­džiant nė li­to“ koor­ di­na­to­rė Ug­nė Ra­kaus­kai­tė.

Me­die­ną pa­rū­pi­no Kur­šių ne­ ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko gi­ri­nin­ kai. Jie pa­tys rin­ko me­džius, juos pjo­vė, su­ve­žė į se­ną­sias Smil­ty­nės dirb­tu­ves.

Anot U.Ra­kaus­kai­tės, iš vi­so no­ ri­ma pa­ga­min­ti 30 įvai­rių spor­to įren­gi­nių, ku­rie ir bus su­mon­tuo­ ti at­ku­ria­ma­me svei­ka­tin­gu­mo ta­ ke Smil­ty­nė­je. „Skai­čiuo­ja­me, kad pa­ga­min­ti vie­no įren­gi­nio konst­ruk­ci­jas rei­kia tri­jų vy­rų. Ga­my­ba už­truk­tų 3–4 die­nas, o pa­skui lik­tų tik tuos įren­ gi­nius ta­ke su­mon­tuo­ti. Op­ti­mis­ti­ nė­mis pro­gno­zė­mis, svei­ka­tin­gu­mo ta­kas ga­li bū­ti įreng­tas maž­daug po mė­ne­sio, jei tik su­lauk­tu­me apie 90 sa­va­no­rių tal­ki­nin­kų. Kvie­čia­me ne tik vy­rus, bet ir mo­te­ris, nes ir joms ra­si­me dar­bo“, – pri­si­dė­ti prie ini­ cia­ty­vos ra­gi­no U.Ra­kaus­kai­tė.

Vi­si sa­va­no­riai, ku­rie pa­dės ga­ min­ti įren­gi­nius svei­ka­tin­gu­mo ta­

kui, į Smil­ty­nę kel­tais bus per­ke­ lia­mi ne­mo­ka­mai.

Dar­bo ne­bi­jan­tys klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi skam­bin­ti U.Ra­kaus­ kai­tei te­le­fo­nu (8 645) 600 05 ar­ba re­gist­ruo­tis el. pa­štu ugne@mes­ galim.in­fo.

Smil­ty­nės svei­ka­tin­gu­mo ta­kas, ku­rį no­ri­ma at­kur­ti, yra vie­nas iš ke­tu­rių Kur­šių ne­ri­jo­je: Ni­dos, Juodk­ran­tės, Prei­los ir Smil­ty­ nės. Pas­ta­rų­jų tri­jų iš­li­ku­sios tik lie­ka­nos.

Smil­ty­nės svei­ka­tin­gu­mo ta­kas bu­vo pa­sta­ty­tas 1989 me­tais. Ini­ cia­ty­va gi­mė Al­gi­man­tui Lau­ri­nai­ čiui, ku­ris bend­ra­dar­bia­vo su Sut­ ri­ku­sio in­te­lek­to jau­nuo­lių dar­bo cent­ru Klai­pė­do­je. Šio ta­ko at­si­ra­di­mo tiks­las bu­vo pri­trauk­ti di­des­nį žmo­nių srau­ tą ak­ty­viai ir svei­kai leis­ti lai­ką bei ap­sau­go­ti Smil­ty­nės miš­ką nuo gais­rų.

Sie­kis: be­veik prieš 25 me­tus įkur­tas Smil­ty­nės svei­ka­tin­gu­mo ta­kas šiuo

me­tu yra faktiškai su­ny­kęs, to­dėl ir no­ri­ma jį at­kur­ti.

KNNP ar­chy­vo nuo­tr.

11

šeštADIENIS, balandžio 13, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Pora: V.Ignatavičius gimtąjį Kauną dažnai aplanko kartu su sužadėtine Aud­ro­ne.

Nuotraukos iš asmeninio Vi­liaus Ig­na­ta­vi­čiaus albumo

Mei­lė gi­mė šo­kių aikš­te­lė­je „Ki­tų me­tų ge­gu­žę tuok­si­mės“, – ži­nia apie san­tuo­ką su vi­sais at­vi­rai da­li­ja­si Vi­lius Ig­na­ta­vi­čius ir Aud­ro­nė Bas­ty­tė, la­biau­siai pa­ty­rę „Žu­vėd­ros“ spor­ti­nių šo­kių ko­man­dos na­riai. Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

Pen­ke­rius me­tus Lie­tu­vai ir Klai­ pė­dai at­sto­vau­jan­tys ir jau ne­ma­ žai lai­ko sy­kiu gy­ve­nan­tys šo­kė­ jai ma­no, jog pa­kan­ka­mai pa­žįs­ta vie­nas ki­tą, kad ga­lė­tų ženg­ti prie al­to­riaus. Žvilgs­niai po pir­mų­jų re­pe­ti­ci­jų

Dėl sie­kio šok­ti „Žu­vėd­ro­je“ į Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to Spor­ti­nių šo­kių ka­ted­rą stu­di­juo­ ti at­vy­kęs jau­nas kau­nie­tis ne il­gai bu­vo vie­nuo­lis. Nors šo­ko su ki­ta mer­gi­na, jau po pir­mų­jų sa­vai­čių

su­si­mirk­sė­jo su me­tais anks­čiau į uos­ta­mies­tį at­vy­ku­sia Kė­dai­nių gra­žuo­le. „Vie­nas ki­tam kri­to­me į akį ne­ praė­jus nė mė­ne­siui, gal net po dvie­jų sa­vai­čių, – šyp­so­jo­si V.Ig­ na­ta­vi­čius. – Mū­sų drau­gys­tė ta­ po tvir­ta po kar­tu su drau­gais pra­ leis­tų va­lan­dų prie jū­ros.“ Pak­laus­tas, ku­ris iš jų daž­niau mer­kė akį per pir­mą­sias re­pe­ti­ ci­jas, daug­kar­ti­nis Eu­ro­pos ir pa­ sau­lio čem­pio­nas vien sau šio dar­ bo ne­pris­ky­rė: „Tai aš, tai – ji“.

Pa­ra­dok­sas, bet V.Ig­na­ta­vi­čius ir A.Bas­ty­tė taip ir ne­ta­po po­ra šo­kių aikš­te­lė­je. Abu lyg su­si­ta­rę pur­tė

gal­vas: „Ne, ne. Net kal­bų apie tai ne­ga­li bū­ti. Už­ten­ka to, kad bū­na­ me kar­tu na­mie, ki­tur. Šok­ti po­ro­ je bū­tų per­ne­lyg daug“.

Spor­ti­nin­kai pri­si­pa­ži­no, kad mė­nuo, o ypač pa­sku­ti­nės die­ nos iki svar­bių var­žy­bų tam­pa ko­ne koš­ma­ru. „Vi­si suir­zę, pik­ti, pa­var­gę. Įtam­pa spau­džia. Ko­ne kiek­vie­na ko­man­dos na­rio klai­da pra­de­da er­zin­ti“, – at­vi­ra­vo ge­ gu­žės mė­ne­sį 26-ąjį gim­ta­die­nį švę­sian­tis Vi­lius. Ta­čiau šo­kė­jai mie­lai kar­tu tei­kia džiaugs­mo žiū­ ro­vams per pa­ro­do­mą­sias pro­gra­ mas, ko­kiai nors pro­gai skir­tus kon­cer­tus.

12

Gausa: sportinių šokių meistrai nesuskaičiuoja pergalių, iškovotų įvai-

riose varžybose.

12

šeštADIENIS, balandžio 13, 2013

vakarė

K.Lavrinovičius laukia dukros Darius Sėlenis

vieną duos dukrai, tačiau nenori užbėgti įvykiams už akių.

„Žalgirio" krepšininkas Kšištofas Lavrinovičius ir jo sutuoktinė Tatjana laukia trečiosios atžalos. Du sūnus auginanti šeima vasaros pabaigoje turėtų susilaukti išsvajotosios dukters.

Abu svajojo apie dukras

d.sėlenis@diena.lt

Trečią vaiką planavo

„Nėštumas nebuvo netikėtas, nes tai planavome. Vis dėlto kai prieš mėnesį iš gydytojo sužinojau, kad laukiuosi dukrelės, nudžiugau, bet nepatikėjau, – švytėdama iš laimės nusijuokė penktą nėštu­ mo mėnesį skaičiuojanti 2004 m. „Mis Rusija“ T.Lavrinovič. – Ne­ seniai nuėjome dar pas kitą gy­ dytoją. Ir kai patvirtino tą patį, dar labiau apsidžiaugėme.“ Sutuoktinių pora augina du sū­ nus: šešerių Danielių ir trejų Do­ minyką, todėl labai norėjo sulauk­ ti dukrelės.

Moteriška intuicija? Tatjana atvira: „Norėjau dukters, bet gal­ vojau, bus berniukas. Kšištofas sa­ kė, kad bus mergaitė.“ Patars broliui

Pakiliai nusiteikęs K.Lavrinovičius šmaikštavo: „Žinojau iškart, kad bus mergaitė, nes visai kitaip da­ rėme.

Išbandžiau naują būdą ir dau­ giau prakaitavau. Duosiu patari­ mų ir broliui.“ Darjušas Lavrinovičius, kaip ir brolis Kšištofas, augina du sūnus – Titą ir Darjušą.

Sutuoktiniai T. ir K.Lavrinovičiai numatę kelis jiems labai patinkan­ čius moteriškus vardus, iš kurių

„Žalgirio“ krepšininkai K. ir D. Lavrinovičiai Kaune gyvena tame pačiame name. Vos įsikūrę Kauno centre, jie žurnalistams rodė vaikų kambarius ir prisipažino, kad abu svajoja apie trečią atžalą. Abu – apie dukrelę.

Žinojau iškart, kad bus mergaitė, nes visai kitaip darėme.

Išbandžiau nau­ ją būdą ir daugiau prakaitavau.

„Jei žinotume, kad bus mergai­ tė, Edita iškart pasirengusi, bet ga­ rantuoti negaliu. Brolio patarimo klausti irgi negaliu“, – tada kalbė­ jo Darjušas. „Aha, kai tu užtikrinsi, kad bus dukra, tai tikrai bus dvynukai ir abu – berniukai, – tuomet juokėsi E.Lavrinovičienė. – Tatjanai sakau, kad šį kartą pirmiems bandyti – jū­ sų laikas, o ji – ne, ne. Jie palauks, kas trečią kartą gims mums.“ Vis dėlto šį kartą pirmasis pabandė Kšištofas ir gyvenimas Lietuvoje bei žaidimas „Žalgiryje“, atrodo, išpil­ dys jo ir žmonos Tatjanos svajonę su­ laukti dukrelės. „Dabar ir mums drą­ siau bus bandyti, – prakalbus, kad jo brolis su žmona jau laukiasi dukters, juokėsi Darjušas. – Palauksime sezo­ no pabaigos ir pradėsime.“

Pramoga: šokėjai po įkyrėjusių treniruočių prasiblaško važiuodami kartais.

Mei­lė gi­mė šo­kių aikš­te­lė­je tu­vės vyks Klai­pė­do­je 11 Ves­ Part­ne­riai ne­slė­pė, kad

ne­trū­ko ašt­rių kam­pų ir jų drau­ gys­tė­je. „Šian­dien jau ga­li­me tvir­ tin­ti, kad mū­sų cha­rak­te­riai „ap­si­ try­nė“, abie­jų „ra­gai“ at­bu­ko. Aš iš tų žmo­nių, ku­rie de­vy­nis kar­tus at­ma­tuo­ja, o tik de­šim­tą ker­pa“, – juo­ka­vo už drau­gą me­tais vy­res­nė A.Bas­ty­tė.

Ji at­vi­ra­vo, kad abu su Vi­liu­mi yra lyg deg­tu­kai, ta­čiau gais­ras jų san­ty­kiuo­se įsi­plies­kia vis re­čiau, o jei ir įsi­plies­kia, ga­na grei­tai už­ gęs­ta.

Va­ka­rus po­ra kar­tu lei­džia ir vie­ na­me kam­ba­ry­je gy­ve­na, kai ko­ man­da iš­vyks­ta į čem­pio­na­tus ar pa­ro­do­muo­sius pa­si­ro­dy­mus. „Bu­vo lai­kai, kai net ve­dę šo­kė­jai ke­lio­nė­se gy­ven­da­vo at­ski­rai. Da­ bar to nė­ra. Iš­vy­ko­se mes gau­na­ me at­ski­rą kam­ba­rį“, – džiau­gė­si V.Ig­na­ta­vi­čius.

Uni­ver­si­te­tą bai­gę ir dip­lo­muo­ tais spe­cia­lis­tais ta­pę šo­kė­jai yra ap­si­spren­dę – po ves­tu­vių liks gy­ ven­ti uos­ta­mies­ty­je. „Klai­pė­da vi­sai ki­toks mies­tas nei Kau­nas. Aš čia pri­pra­tau. Man pa­tin­ka uos­ta­mies­tis ir ne­si­ruo­šiu iš čia iš­vyk­ti“, – mu­šė­si į krū­ti­nę šo­kių meist­ras, jau ir pa­ts ug­dan­ tis ma­žuo­sius šo­kė­jė­lius.

Anot V.Ig­na­ta­vi­čiaus, ir ves­tu­vės vyks Klai­pė­do­je. „Ne­si­ruo­šia­me mes kaž­ko nu­ ste­bin­ti. Bus pa­pras­ta „ve­se­lė“, – pla­nų ne­slė­pė Vi­lius. – Kam kel­ ti pra­ban­gias ves­tu­ves, kai pi­ni­gus ga­li­ma iš­leis­ti ki­tiems da­ly­kams A.Bas­ty­tė jau taip pat dir­ba pa­ gal spe­cia­ly­bę – ve­da vai­kams šo­ kių pa­mo­kas Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­re. Tie­sa, ma­žuo­sius auk­lė­ti­ nius ji mo­ko ne vien pra­mo­gi­nių šo­kių, ku­rių ele­men­tų glu­di­ni­ mui pa­pras­tai vai­kams ne­pa­kan­ka kant­ry­bės. „Mo­kau įvai­rių šo­kių“, – sa­ kė gar­sių­jų Skais­tu­tės ir Ro­mal­do Idze­le­vi­čių mo­kyk­los auk­lė­ti­nė. Į gy­ve­ni­mą skver­bia­si fut­bo­las

Tėvas: su žmona Tatjana du sūnus auginantis Kšištofas juokavo, kad

norėdamas sulaukti dukters išbandė naują būdą.

V.Ig­na­ta­vi­čiui ne­bu­vo pa­pras­ta ap­si­spręs­ti, ku­riuo ke­liu jau­nys­tė­ je pa­suk­ti: fut­bo­las ar šo­kiai? Sta­ dio­ne jis bu­vo pa­sie­kęs ne­ma­žai – rung­ty­nia­vo FBK „Kau­no“ jau­

Sportas: pastaraisiais metais pora pamėgo žaisti tenisą.

nu­čių ko­man­do­je, ta­čiau dėl ko­jų są­na­rių skaus­mų tu­rė­jo at­si­svei­ kin­ti su spor­to ka­ra­liu­mi.

Vi­lius Ig­na­ta­vi­čius:

Bu­vo lai­kai, kai net ve­dę šo­kė­jai ke­lio­ nė­se gy­ven­da­vo at­ ski­rai. Da­bar to nė­ ra. Iš­vy­ko­se mes gau­na­me at­ski­rą kam­ba­rį.

„Sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­dėl tuo­ met skau­dė­jo są­na­rius. Gal ne nuo fut­bo­lo, gal to­dėl, kad au­gau“, – svars­tė šo­kių čem­pio­nas, šian­dien vėl ga­na ak­ty­viai rung­ty­niau­jan­tis ir sta­dio­nuo­se, ir sa­lė­se.

Ma­tant po aikš­tę siau­čian­tį V.Ig­na­ta­vi­čių, ga­li­ma pri­si­min­ ti liau­dies iš­min­tį: „Se­na mei­ lė ne­rū­di­ja“. Pas­ta­rai­siais me­tais į aikš­tę grį­žęs vy­riš­kis nė­ra vien tik spor­ti­nin­kas, – pa­ts su­bū­ rė fut­bo­lo klu­bą „Kran­tas“, ga­na gar­bin­gai pa­si­ro­džiu­sį Klai­pė­dos sa­lės fut­bo­lo pir­me­ny­bė­se, pa­ts ieš­ko žai­dė­jų, rė­mė­jų, ap­ran­gos ir ka­muo­lių.

Bū­si­ma žmo­na skės­čio­jo ran­ko­ mis: „Te­gul. Ge­riau vy­ras te spor­

Nuotraukos iš asmeninio Vi­liaus Ig­na­ta­vi­čiaus albumo

tuo­ja, nei trai­nio­ja­si po na­mus ar gu­li ant so­fos.“ A.Bas­ty­tė pri­ta­ria V.Ig­na­ta­vi­ čiaus ant­rai aist­rai, pa­ti atei­da­ ma į var­žy­bas. Šo­kė­jai su­ta­ria, kad rei­kia mankš­tin­ti ne tik ko­jas, to­ dėl lais­va­lai­kiu žai­džia te­ni­są, bad­ min­to­ną, kvad­ra­tą. „Šo­kių tre­ni­ruo­tė­se stip­rė­ja vis tie pa­tys rau­me­nys, to­dėl ra­dę lais­ vo lai­ko sten­gia­mės už­siim­ti ki­to­ mis spor­to ša­ko­mis ir taip duo­ti krū­vio ki­toms kū­no da­lims“, – šyp­so­jo­si mo­te­ris.

Gal­vo­ja apie kar­je­ros pa­bai­gą

Ge­gu­žės mė­ne­sį Vil­niu­je vyks pa­ sau­lio spor­ti­nių šo­kių ko­man­dų Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių čem­pio­ na­tas. V.Ig­na­ta­vi­čius tik­rai ži­no, kad tai bus jo pa­sku­ti­nis ofi­cia­lus pa­si­ro­dy­mas. „Už­ten­ka. Ap­sisp­ren­džiau baig­ ti ak­ty­vią šo­kė­jo kar­je­rą“, – sa­kė daug ti­tu­lų iš­ko­vo­jęs meist­ras.

V.Bas­ty­tė ne­pa­sa­kė „ne“. „Dar ne­ži­nau, kaip to­liau pa­sielg­siu. Gal dar lik­siu. Prik­lau­sys ir nuo va­do­ vų, ir nuo po­ky­čių klu­be“. Šo­kė­jai ne­sus­kai­čiuo­ja ir lai­mė­ tų me­da­lių. Kiek dau­giau jų tu­ ri V.Bas­ty­tė, anks­čiau pra­dė­ju­si šok­ti „Žu­vėd­ro­je“. La­biau­siai sa­ve klai­pė­die­čiais lai­kan­tys spor­ti­nin­ kai di­džiuo­ja­si ša­lies Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės įteik­tais or­ di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ri­ te­rio kry­žiais.

13

šeštADIENIS, balandžio 13, 2013

vakarė

„Anykš­čių ši­le­lis“ skam­bės ko­rė­jie­tiš­kai Ba­lan­džio pa­bai­go­je klai­pė­die­čiai tu­rės uni­ka­lią ga­li­my­bę iš­girs­ti Ko­rė­jos tra­ di­ci­nio dai­na­vi­mo – pan­so­ri. Ko­rė­jie­tė Park In Hye sa­vo gim­tą­ja kal­ba at­liks A.Ba­ ra­naus­ko „Anykš­čių ši­le­lį“. Pa­sak jau gir­ dė­ju­sių­jų jos at­li­ki­mą, ši vie­no žmo­gaus ope­ra ne­pa­liks abe­jin­gų.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

kio pa­ly­gi­ni­mo, tai jų au­ten­ti­ka“, – sa­kė Kęs­tu­tis.

Neįp­ras­tas dai­na­vi­mas

Pan­so­ri – le­gen­dos, is­to­ri­ja, dra­mos

Ak­to­rius ir re­ži­sie­rius Kęs­tu­tis Mar­čiu­ly­nas, pri­klau­san­tis dzen bu­dis­tų or­di­nui Cho­gye Pie­tų Ko­ rė­jo­je, iš šios ša­lies su­ma­nė at­vež­ti neįp­ras­tą ope­rą – pan­so­ri.

Kęs­tu­tis Mar­čiu­ly­nas:

Vis­ką ji su­vo­kė ir la­bai su­bti­liai per­tei­kė per sa­ ve, žmo­nės iš sa­lės išė­jo verk­da­mi. „La­bai sun­ku Lie­tu­vo­je pa­teik­ ti tai, ką aš at­ve­žu, nes pas mus tai – neįp­ras­ta. Pan­so­ri pas mus nie­ kam nie­ko ne­sa­ko. Ma­žai kas ži­no, kas tai yra“, – pa­sa­ko­jo K.Mar­čiu­ ly­nas. Kai Kęs­tu­tis at­vy­ko į Ko­rė­ją ir jam te­ko su­si­pa­žin­ti su ko­rė­jie­ čių kul­tū­ra, ta­da iš­gir­do ir jų tra­ di­ci­nį dai­na­vi­mą pan­so­ri. Ta vie­no žmo­gaus ope­ra Ko­rė­jo­je la­bai se­na tra­di­ci­ja. „Gal tru­pu­tį pri­me­na Pe­ki­no ope­rą, bet ko­rė­jie­čiai ne­mėgs­ta to­

Pan­so­ri siu­že­tai daž­niau­siai at­ spin­di ša­lies is­to­ri­ją, le­gen­das, žmo­gaus gy­ve­ni­mo dra­mą. „At­li­kė­jas iš­dai­nuo­ja įvai­rius per­ so­na­žus, per­tei­kia įvai­rias si­tua­ci­ jas. Iš dai­ni­nin­ko lū­pų iš­girs­ta­me šla­man­tį me­dį, čiur­le­nan­tį upe­lį ir net duk­ters iš­va­ry­mą iš na­mų ar kar­žy­gio nu­žu­dy­mą. Dai­ni­nin­kas iš­dai­nuo­ja dva­sių pa­si­ro­dy­mą sap­ nuo­se, nu­sa­ko atei­tį“, – apie pan­ so­ri pa­sa­ko­jo K.Mar­čiu­ly­nas.

Anks­čiau pan­so­ri dai­nuo­da­vo tik vy­rai, pa­skui įsi­lei­do ir mo­te­ris.

At­li­kė­jas pa­pras­tai dai­nuo­ja pa­de­ da­mas būg­ni­nin­ko, ku­ris pa­drą­si­na dai­ni­nin­ką ir pa­ts yra tar­si to spek­ tak­lio per­so­na­žas. „Kai aš tai pa­ma­čiau ir iš­gir­dau, pa­si­ju­tau la­bai keis­to­je at­mos­fe­ro­je, kur ne­sup­ras­da­mas kal­bos iki sie­los gel­mių iš­gy­ve­nau dai­nuo­ja­mą dra­ mą“, – ti­ki­no K.Mar­čiu­ly­nas.

UNES­CO kul­tū­ri­nis pa­vel­das

Pan­so­ri kar­tais per­duo­da­mas iš kar­tos į kar­tą. Šis tra­di­ci­nis ko­ rė­jie­čių dai­na­vi­mas pri­pa­žin­tas ir sau­go­mas UNES­CO kaip kul­tū­ri­nis

Ak­to­rė: į uos­ta­mies­tį at­vyks­tan­ti tris­de­šimt­me­

tė pan­so­ri dai­ni­nin­kė yra lai­mė­ju­si ge­riau­sios at­ li­kė­jos kon­kur­są 2010–2011 m.

pa­vel­das. „Ko­rė­jie­čių kal­ba la­bai su­bti­li, kai iš­ta­rus vie­ną gar­są ne taip pa­si­kei­čia pra­smė. Kol klau­ so­si pan­so­ri, žiū­ro­vas ver­da to­se emo­ci­jo­se, kai tik dai­na­vi­mas bai­ gia­si, emo­ci­jos dings­ta. Ir jis lie­ka lais­vas nuo to, kas bu­vo at­lik­ta, bet vi­du­je at­si­ran­da kaž­ko­kia pa­tir­tis, pa­sau­lis at­ro­do ki­taip“, – įsi­ti­ki­nęs K.Mar­čiu­ly­nas.

Pra­virk­dė žiū­ro­vus

Kai bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas fes­ti­va­ lis „Kliu­džiau“ Anykš­čiuo­se, ta­

Gro­žis gims­ta iš pa­šau­ki­mo Eve­li­na Zen­ku­tė „Ma­ni­kiū­ro da­ry­mas – ne tik moks­ las ar pro­fe­si­ja, ku­rią at­ne­šė pa­šau­ ki­mas, bet ir sa­vo­tiš­kas me­nas bei pui­ki sa­vi­raiš­kos for­ma“, – džiau­gia­ si Gin­ta­rė Ma­ci­jaus­kai­tė, sa­vo gy­ ve­ni­mą be­si­ruo­šian­ti pa­švęs­ti ki­tų žmo­nių gra­ži­ni­mui.

Tre­čia­kur­sė mer­gi­na, Klai­pė­dos pa­ slau­gų ir vers­lo mo­kyk­lo­je be­si­mo­ kan­ti kir­pė­jos ama­to, ti­ki­na to­kią spe­cia­ly­bę pa­si­rin­ku­si neat­si­tik­ti­ nai. Nuo vai­kys­tės gro­žiu be­si­do­ min­ti Gin­ta­rė sa­vo gy­ve­ni­me no­rė­ jo su­de­rin­ti dvi itin ją do­mi­nan­čias sri­tis: rū­pi­ni­mą­si plau­kais ir na­gų prie­žiū­rą.

Gin­ta­rė ti­ki­na, kad stu­di­jos ir pra­ kti­ka gro­žio in­dust­ri­jo­je – nuo­la­ti­ nio do­mė­ji­mo­si, pa­si­šven­ti­mo ir sa­ vęs to­bu­li­ni­mo sri­tis.

Mer­gi­na sa­kė, kad ruo­šian­tis tap­ti tik­ra sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­le sė­dė­ ti vie­no­je vie­to­je ne­ga­li­ma, nes kon­ ku­ren­ci­ja Klai­pė­do­je – ne­ma­ža.

Vil­niu­je vy­ku­sios pa­ro­dos „Pe­le­ nė“ me­tu plokš­čio­jo di­zai­no na­gų dai­lės kon­kur­se da­ly­va­vu­si stu­den­ tė ti­ki­na, jog to­kie ren­gi­niai bū­si­ miems gro­žio in­dust­ri­jos spe­cia­lis­ tams – pui­kus bū­das pra­kti­kuo­tis ir pa­si­sem­ti nau­jos pa­tir­ties.

Praktika: kon­kur­sui pa­teik­tas ma­ni­kiū­ras – kū­ry­bin­gu­mo ir kant­ry­bės

rei­ka­lau­jan­tis dar­bas, ku­ris bū­si­mai gro­žio spe­cia­lis­tei G.Ma­ci­jaus­kai­ tei itin ma­lo­nus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Šiais me­tais vy­ku­sia­me kon­kur­ se pri­zi­nių vie­tų neu­žė­miau – šį­kart ko­ją pa­ki­šo kon­kur­so struk­tū­ra, kai pa­ty­rę meist­rai ir stu­den­tai var­žė­ si kar­tu. Ta­čiau tik­rai ne­si­gai­liu pa­ ban­džiu­si. Be to, dės­ty­to­jai Klai­pė­ dos pa­slau­gų ir vers­lo mo­kyk­lo­je ska­ti­no ir pa­lai­kė ke­ti­ni­mus iš­ban­ dy­ti sa­vo jė­gas bei pa­dė­jo ruoš­tis kon­kur­sui. Jo me­tu tu­rė­jau iš­dai­ lin­ti 10 dirb­ti­nių na­gų. Ma­tyt, atė­jęs pa­va­sa­ris pa­da­rė sa­vo – na­gus nu­

spren­džiau pa­gra­žin­ti tul­pių raš­tais, o kom­po­zi­ci­ją pa­pil­džiau smui­ku ir gė­le“, – pa­sa­ko­jo G.Ma­ci­jaus­kai­tė.

Mer­gi­na ti­ki­no, kad da­ly­va­vi­mas to­kia­me ren­gi­ny­je – pui­kus bū­das su­ži­no­ti nau­jau­sias na­gų dai­li­ni­mo ten­den­ci­jas. Šiais me­tais, o ypač pa­ va­sa­rį, anot bū­si­mos ma­ni­kiū­ris­tės ir kir­pė­jos, dai­lio­sios ly­ties at­sto­ vės, no­rin­čios su­spė­ti su ma­da, na­ gus tu­rė­tų la­kuo­ti švie­sio­mis ir na­ tū­ra­lio­mis spal­vo­mis.

Būg­ni­nin­kas: pan­so­ri dai­ni­nin­kei būg­nais pri­tars ži­

no­mas Azi­jo­je at­li­kė­jas Chang Jae Hyo.

da K.Mar­čiu­ly­no ko­le­gos teat­ra­lai pa­pra­šė, kad jis į ren­gi­nį at­vež­tų ką nors iš Ko­rė­jos, kur pa­ts gy­ve­na jau 15 me­tų. „Pa­siū­liau iš­vers­ti ko­kį nors lie­ tu­viš­ką kū­ri­nį į ko­rė­jie­čių kal­bą ir at­lik­ti jį pan­so­ri sti­liu­mi. Pa­si­rin­ ko­me A.Ba­ra­naus­ko „Anykš­čių ši­ le­lį“, jį iš­ver­tė Mar­ty­nas Šiau­čiū­ nas, ku­ris gy­ve­na Pie­tų Ko­rė­jo­je ir dės­to ko­rė­jie­čių kal­bą“, – tei­gė K.Mar­čiu­ly­nas.

At­lie­kant pan­so­ri, žiū­ro­vai ma­tys ir ver­ti­mą. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai

Kęs­tu­čio Mar­čiu­ly­no nuo­tr.

svars­tė, ar Klai­pė­dos žiū­ro­vus su­ do­mins šis sa­vo­tiš­kas me­nas, ta­ čiau anot K.Mar­čiu­ly­no, ne­ga­li­ma to ne­pa­ro­dy­ti uos­ta­mies­čio žmo­ nėms. „Kai iš­gir­do­me „Anykš­čių ši­le­ lio“ imp­ro­vi­za­ci­ją, tar­si dar kar­tą per­skai­tė­me šį kū­ri­nį. Vi­sa ap­lin­ ka – sa­ma­nė­lės, gry­bai, tos ne­ tek­tys, gra­si­ni­mai iš­kirs­ti, vis­ką ji su­vo­kė ir la­bai su­bti­liai per­tei­ kė per sa­ve, žmo­nės iš sa­lės išė­jo verk­da­mi“, – įspū­džius pa­sa­ko­ jo Kęs­tu­tis.

14

šeštADIENIS, balandžio 13, 2013

vakarė

Uz­be­kis­ta­ne klau­si­mai apie Ko­dėl gug­las Lie­tu­ vo­je yra ki­toks nei Uz­be­kis­ta­ne? Ko­dėl čia bal­ti au­to­mo­ bi­liai bran­ges­ni už juo­dus? To­kių ir ki­ to­kių klau­si­mų to­li­ mo­je ša­ly­je kil­tų tur­ būt dau­ge­liui va­ka­ rie­čių.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Skry­džiai – per­pil­dy­ti

Žur­na­lis­tas, LCC tarp­tau­ti­nio uni­ ver­si­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­vas Ar­nol­das Re­mei­ka, Uz­be­ kis­ta­ne pra­lei­dęs de­vy­nias die­nas, pri­pa­ži­no, jog šio­je ša­ly­je ke­ liau­to­jai at­ras pe­no ir akims, ir sie­lai.

Ne vel­tui Lie­tu­vos ke­lio­ nių agen­tū­ros šią Cent­ri­nės Azi­jos ša­lį jau drą­siai įtrau­kia į sa­vo ka­ta­lo­gus gre­ta ki­tų eg­zo­tiš­kų kryp­čių. Kaip pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas, šis fak­tas jam bu­vo kiek ne­ti­kė­tas. „Nie­k a­d a neat­ro­d ė, kad Uz­be­kis­ta­nas ga­li bū­ ti trau­kos ob­jek­tas. Ta­ čiau pa­gal tu­ris­tų srau­tus ši ša­lis yra „nu­me­ris 1“ Cent­ri­nė­je Azi­jo­je. Taš­ ken­te, Sa­mar­kan­de, ku­riuo­ se te­ko lan­ky­tis, yra la­bai daug ir įvai­riau­sios kla­sės vieš­bu­čių, pil­na už­sie­nie­ čių, o skry­džiai – per­pil­ dy­ti“, – įspū­džiais da­ li­jo­si Ar­nol­das. Į aukš­to­jo moks­lo pa­ro­dą ke­lia­vęs klai­ pė­die­tis pri­si­pa­ži­no, jog Cent­ri­nės Azi­jos ša­ lys yra gei­džia­ma Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų au­di­ to­ri­ja. Ta­čiau bent jau Uz­be­kis­ta­ne skleis­ ti ži­nią apie stu­di­jų ga­li­my­bes Eu­ro­po­ je nė­ra pa­pras­ta.

Aura: Samarkando senamiesčio panorama dvelkia persų pasakomis, o ir pats miesto pavadinimas daugeliui asocijuojasi su Rytais, Didžiuoju šil-

ko keliu, galingais šeichais ir jų haremais.

Pri­mi­nė cen­zū­rą

„Taip, Uz­be­kis­ta­nas – gra­ži, tur­ tin­ga, ta­čiau už­da­ra ša­lis, ir iš tie­ sų žmo­nės čia nė­ra la­bai lai­min­ gi. Nuo 1989 m. Uz­be­kis­ta­ną val­do dik­ta­to­rius Is­la­mas Ka­ ri­mo­vas, ku­rio vi­sa šei­ma su­si­ ju­si su pel­nin­giau­siais vers­lais.

Kaip su­pran­tu, jis da­ro­si pa­na­ šus į Alek­sand­rą Lu­ka­šen­ką. Tad ša­ly­je griež­tė­ja kont­ro­lė, ir žmo­ nės būgš­tau­ja, kad Uz­be­kis­ta­ nas ar­ti­miau­siu me­tu ga­li vi­siš­ kai už­si­da­ry­ti. Mes ir da­bar la­bai ma­žai ką ži­no­me apie šią vals­ty­ bę – tik tiek, kiek pa­ten­ka į pa­ sau­lio ži­niask­lai­dą“, – pri­pa­ži­ no pa­šne­ko­vas.

Ar­nol­das pri­si­mi­nė, jog vie­šė­da­mas Uz­be­kis­ta­ne „Goog­le“ paieš­kos sis­te­ mo­je ban­dė įves­ti su ša­lies pre­zi­den­tu, po­li­ti­ka su­si­ ju­sius žo­džius, ta­čiau su­ lauk­da­vo at­sa­ky­mo, jog šis tu­ri­nys ne­pa­sie­kia­mas.

Klai­pė­die­tis nė nea­be­jo­ ja, kad vi­sos ke­lio­nės me­tu jo de­le­ga­ci­jos na­riai bu­ vo se­ka­mi sau­gu­mo tar­ ny­bų dar­buo­to­jų. Kar­ tą tie­siog gat­vė­je prie Ar­nol­do priė­ję vy­ ru­kai ėmė rei­ka­lau­ ti, kad šis iš­si­trin­tų nuo­trau­kas.

Gamta: į Uzbekistaną pavasaris atėjo gero- Gėrybės: turguje raibsta akys nuo riešutų ir Pagunda: lauko

kai anksčiau nei Lietuvoje.

Ga­min­da­vo ir lėk­tu­vus

Paš­ne­ko­vo pa­ste­bė­ji­mu, Uz­be­kis­ ta­nas ap­si­ri­bo­ja mi­ni­ma­liu im­por­ tu, čia sie­kia­ma už­siau­gin­ti ir pa­ si­ga­min­ti vis­ką – nuo deg­tu­kų iki au­to­mo­bi­lių. „Dar ne­se­niai jie pa­tys ga­mi­no ir lėk­tu­vus, kad tik nie­ko ne­rei­kė­tų iš ki­tur pirk­ti ir nuo nie­ko pri­klau­sy­ ti. Aiš­ku, jie įsi­ve­ža kai ku­rių vai­sių, ga­mi­nių. Ta­čiau jei no­ri tu­rė­ti tai, ką tu­ri Va­ka­rai, rei­kės su­si­mo­kė­ti la­bai bran­giai. Pa­vyz­džiui, ori­gi­na­li ko­ ka­ko­la mū­sų pi­ni­gais kai­nuo­ja 8 li­ tus, o pa­na­šus vie­ti­nis gė­ri­mas – li­ tą“, – pa­ly­gi­no pa­šne­ko­vas.

Dėl šios prie­žas­ties Uz­be­kis­ta­ no ke­liuo­se ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir vos vie­ną ki­tą im­por­ti­nį au­to­mo­bi­lį. „Nu­si­pirk­ti to­kią ma­ši­ną kai­ nuo­ja la­bai bran­giai, kaip su­pra­ tau, pa­pil­do­mas mo­kes­tis sie­kia 120 pro­c. Jei, tar­ki­me, mer­se­de­sas kai­nuo­tų 10 tūkst. do­le­rių, tai ga­ lu­ti­nė jo kai­na bū­tų 22 tūkst. Iš es­ mės ten do­mi­nuo­ja dvie­jų mar­kių – „Chev­ro­let“ ir „Dae­woo“ – au­ to­mo­bi­liai, nes jie pa­tys juos ir ga­ mi­na“, – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­jas.

Mies­te tilp­tų dvi Lie­tu­vos

Mastai: 375 m Taškento televizijos bokštas yra aštuntas aukščiausias

televizijos bokštas pasaulyje.

Ar­nol­das pri­si­mi­nė, jog sve­čio­ je ša­ly­je į akis jam kri­to ir tai, kad fak­tiš­kai vi­si au­to­mo­bi­liai yra ar­ba bal­tos, ar­ba si­dab­ro spal­vos. Paš­

džiovintų vaisių.

ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, jog to­kį pa­si­rin­ ki­mą le­mia pra­kti­niai po­rei­kiai. „Ka­dan­gi Taš­ken­tas yra pu­siau dy­ku­mo­je, mies­te daug dul­kių. Ant ki­tų spal­vų au­to­mo­bi­lių jos tap­ tų be­mat ma­to­mos. Be to, tai pra­ ktiš­kas spren­di­mas, kad ma­ši­nos neį­kais­tų nuo karš­čio. To­dėl bal­ tos spal­vos au­to­mo­bi­liai čia kai­ nuo­ja ge­ro­kai bran­giau nei tam­ sūs“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Di­džią­ją da­lį lai­ko ša­lies sos­ti­ nė­je pra­lei­dęs klai­pė­die­tis pri­pa­ ži­no, kad ji ste­bi­na sta­ti­nių di­dy­be ir pra­ban­gio­mis erd­vė­mis. „Pir­miau­sia Taš­ken­tas yra la­bai di­de­lis mies­tas. So­vie­tų Są­jun­go­je jis bu­vo ket­vir­tas pa­gal dy­dį. Šiuo me­tu čia ofi­cia­liai gy­ve­na 3 mln., o ne ofi­cia­liai – 6 mln. žmo­nių.

Vi­sas cent­ras „iš­lai­žy­tas“, spin­ di pra­ban­ga, įspū­din­gos in­ves­ti­ ci­jos mes­tos į įvai­riau­sius rū­mus.

Mar­mu­ras iš Ita­li­jos, o aukso jie ir taip turi daug. Nus­te­bi­no ir erd­vės, gat­vių pla­tu­mas. Pa­na­šiai jau­čiau­ si Ki­je­ve. Taš­ken­te bu­vo pa­ša­lin­ti tro­lei­bu­sų ir tram­va­jų bė­giai ir pra­ pla­tin­ti vi­si ke­liai. Ka­dan­gi tai yra seis­mi­nė zo­na ir mies­tas ne kar­tą iš­gy­ve­no že­mės dre­bė­ji­mus, pa­ sta­tams nu­griu­vus to­kio­se erd­ vė­se ma­žiau ža­los, leng­viau vis­ką at­sta­ty­ti ir su­tvar­ky­ti“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

riais skanėstais.

Di­džiuo­ja­si trau­ki­niu

Vos die­ną gar­sia­ja­me Sa­mar­kan­de pra­lei­dęs ke­liau­to­jas ne­ma­no la­bai pri­trū­kęs lai­ko. „Sa­mar­kan­do is­to­ri­niai ob­jek­tai yra tie­siog iš­skir­ti­niai. To­kių ne­su ma­tęs nei Tur­ki­jo­je, nei Azer­bai­ dža­ne, čia įspū­din­gos mo­zai­kos ir pa­sta­tų ga­ba­ri­tai. Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip XIV–XVI a. žmo­nės su­ge­bė­jo pa­sta­ty­ti to­kius sta­ti­nius be tech­ ni­kos. Ta­čiau iš­ties čia yra gal ko­ kie ke­tu­ri pen­ki uni­ka­lūs ob­jek­tai, ku­riuos rea­liai ga­li­ma ap­žiū­rė­ti per vie­ną die­ną. Pa­si­lik­ti dar dėl kaž­ko, ma­nau, ne­ver­ta, nes tai tie­siog pa­pras­tas mies­tas su to­ kio­mis did­mies­čio pro­ble­mo­mis kaip duo­bė­ti ke­liai, dul­kės ir gau­ sy­bė žmo­nių“, – įver­ti­no pa­šne­ ko­vas.

Nuo Taš­ken­to Sa­mar­kan­das nu­ to­lęs apie 400 km, ta­čiau grei­tuo­ju trau­ki­niu, ku­riuo uz­be­kai la­bai di­ džiuo­ja­si, šį ke­lią ga­li­ma įveik­ti per po­rą va­lan­dų.

Pa­sak Ar­nol­do, le­gen­do­mis api­ pin­tas Sa­mar­kan­das yra vie­nas iš dvie­jų se­niau­sių pa­sau­lio mies­ tų, ku­rie nuo įkū­ri­mo iki da­bar taip gau­siai ap­gy­ven­din­ti žmo­nių.

Prieš 2 750 me­tų įkur­tas mi­li­jo­ni­nis mies­tas iki šiol iš­lai­kė did­mies­čio sta­tu­są – šiuo me­tu Sa­mar­kan­de gy­ve­na apie 800 tūkst. žmo­nių.

15

šeštADIENIS, balandžio 13, 2013

vakarė

po­li­ti­ką ne­pa­gei­dau­ja­mi

Koloritas: įprastas Uzbekistano architektūros veidas.

Trauka: dulkėtame Samarkande turistų ne ką mažiau

nei Paryžiuje ar Romoje.

Autentika: istoriniame Samarkando senamiesty-

je A.Remeika įsiamžino šalia vieno iš įėjimų į kuklią XV a. Tamerlano statytą mečetę.

Realybė: nors turizmas Uzbekistane sparčiai auga, daugelis naujų

prekijai vilioja įvai- Stilius: uzbekų nacionalinė valiuta prime- Tradicijos: į mečetę – be apavo. na tarybinius laikus.

Ar­nol­do Re­mei­kos nuo­tr.

Gar­si­na Šil­ko ke­lias

„Vi­sa uz­be­kų kul­tū­ra su­si­ju­si su Ami­ru Ti­mū­ru, ku­ris Eu­ro­po­ je ge­riau ži­no­mas Ta­mer­la­no var­ du. Sa­mar­kan­das bu­vo jo sos­ti­nė.

Ten val­do­vas pri­sta­tė rū­mų, mau­ zo­lie­jų ne tik sa­vo žmo­noms, vai­ kams, bet ir ki­tiems svar­biems vei­ kė­jams. Kai kas iš ar­chi­tek­tū­ros yra res­tau­ruo­ta, kai kas – vi­siš­kai ne­ pa­lies­ta. Kaip ir ki­to­se tur­tin­go­se Cent­ri­nės Azi­jos vals­ty­bė­se, Uz­ be­kis­ta­ne mėgs­ta­mos rep­li­kos, to­ kių at­sta­ty­tų ana­lo­gų la­bai daug.

Man tai ne vi­sai priim­ti­na, nes ne­ ga­li iki ga­lo įsi­jaus­ti, kaip tai iš tik­ rų­jų ga­lė­jo at­ro­dy­ti“, – pri­si­pa­ži­no klai­pė­die­tis.

Taš­ken­to ir Sa­mar­kan­do var­dus gar­si­na ir tai, jog per juos drie­kė­si Šil­ko ke­lias. Tur­tin­ga te­ri­to­ri­ja per Ta­mer­la­no val­dy­mą bu­vo iš­si­plė­ tu­si per vi­są Eu­ra­zi­ją.

Dar vie­nas tu­ris­tų trau­kos taš­kas – se­no­vi­nis mies­tas Bu­cha­ra, ku­ ria­me gi­mė Ta­mer­la­nas. Ar­nol­das ap­gai­les­ta­vo, jog jam čia ap­si­lan­ ky­ti taip ir ne­te­ko. „Ta­čiau vi­są lai­ką rei­kia pa­si­lik­ ti kaž­ką, dėl ko ga­lė­tum grįž­ti“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Ne­pa­tir­tas plo­vo sko­nis

Nors na­cio­na­li­nė uz­be­kų vir­tu­vė ga­li di­džiuo­tis gar­džiu mais­tu, Ar­

nol­do pa­ste­bė­ji­mu, ša­ly­je var­to­ja­ ma eu­ro­pie­čiams neįp­ras­tai daug mė­sos.

Ar­nol­das Re­mei­ka:

Jei no­ri tu­rė­ti tai, ką tu­ri Va­ka­rai, čia rei­kės su­si­mo­kė­ti la­bai bran­giai. „Kai ku­rie tau­ti­niai pa­tie­ka­lai yra to­kie su­dė­tin­gi, kad ne­si­ryž­ čiau jų ga­min­ti. Ne­tu­riu ku­li­na­ri­ nių am­bi­ci­jų pa­si­ga­min­ti kad ir tą pa­tį plo­vą. Nors pas mus taip pat ga­mi­na­mas šis pa­tie­ka­las, bet jis ne­tu­ri nie­ko bend­ra su te­nykš­čiu.

Pir­miau­sia rei­kia tu­rė­ti spe­cia­lų puo­dą ka­za­ną, nau­do­ja­mi ir spe­ cia­lūs ry­žiai, taip pat bar­ba­ri­sai, avin­žir­niai, avie­na, de­da­ma ir ra­ zi­nų, gel­to­nų­jų mor­kų, ku­rių mes ne­tu­ri­me, ir vis­kas ver­da­ma ge­ra­ me ne­ra­fi­nuo­ta­me alie­ju­je. Vie­nam ki­log­ra­mui ry­žių jo ten­ka pu­sė lit­ ro. Rei­kia įsi­vaiz­duo­ti, ko­kio so­tu­ mo ir rie­bu­mo bū­na šis pa­tie­ka­ las“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas.

Be to, klai­pė­die­čio pa­ste­bė­ji­mu, plo­vas uz­be­kams – ne kas­die­nis, o ypa­tin­go­mis pro­go­mis ruo­šia­mas pa­tie­ka­las.

prašmatnių viešbučių stovi pustuščiai, nes jų kainos įkandamos toli gražu ne visiems užsieniečiams.

Lauk­tu­vėms – po­rce­lia­nas

Ar­nol­das šyp­so­jo­si, jog uz­be­kai la­ bai mėgs­ta gir­tis sa­vo vy­nu. „Vis dėl­to rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Azi­jos ša­lys nė­ra ge­ro vy­no kraš­tas.

Pir­ma, jų vy­nai la­bai sal­dūs, ait­ rūs, la­biau de­ser­ti­niai. Sa­mar­kan­ de kai­miš­ko­je užei­go­je te­ko pa­ra­ gau­ti sau­so vy­no, ku­rio ten nie­kas ne­ge­ria, nes jiems tai pra­stas, ne­ bent mais­tui ruoš­ti tin­ka­mas gė­ ri­mas. O man jis bu­vo to­bu­las“, – įver­ti­no ke­liau­to­jas. Į klau­si­mą, ar šio­je ša­ly­je lie­tu­ viams tu­ris­tau­ti bū­tų pi­gu, Ar­nol­ das at­sa­ky­tų – ir taip, ir ne. „Ste­buk­lų nė­ra, kai­nos pa­na­šios, kaip ir pas mus. Ne tu­ris­tams skir­ to­je ka­vi­nė­je dviem žmo­nėms pa­ val­gy­ti plo­vo, sa­lo­tų, at­si­ger­ti ar­ ba­tos su de­ser­tu kai­na­vo be­veik 15 li­tų. Ta­čiau res­to­ra­ne mies­to cent­ re vie­nas žmo­gus ne­pa­va­ka­rie­niaus be 40–50 li­tų, ir tai be al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Yra vieš­bu­čių ir už 5, ir už 200 do­le­rių, ir ma­nau, kad jie vi­si ran­da sa­vo klien­tų“, – tei­gė klai­ pė­die­tis.

Ke­liau­to­jas pa­ty­rė, kad Uz­be­kis­ ta­ne, kuo ir gar­sė­ja Ry­tai, ne­bran­ gūs rie­šu­tai, džio­vin­ti vai­siai, prie­ sko­niai. Daž­nas tu­ris­tas lauk­tu­vių per­ka ir med­vil­nės, po­rce­lia­no ga­ mi­nių, ku­rie vi­lio­ja aukš­ta ko­ky­be ir ne­di­de­le kai­na.

Didybė: Taškento centre gausu per pastarąjį dešimtmetį iškilusių pasta-

tų, kurie visi spindi prabanga ir saulėje blizgančiu baltuoju marmuru.

Užmojai: centrinėje miesto aikštėje puikuojasi paminklas Amirui Timū-

rui, o už jo – 2009-aisiais pastatyti Kongresų rūmai, kuriems išpuošti prireikė 762 t natūralaus marmuro.

16

šeštADIENIS, balandžio 13, 2013

vakarė

Lie­tu­va tam­pa kos­mi­ne vals­ty­be Ba­lan­džio 12-ąją pa­sau­lis mi­nėjo Tarp­ tau­ti­nę avia­ci­jos ir kos­mo­nau­ti­kos die­ną. Šie­met ji kaip nie­kad pra­smin­ga ir Lie­tu­ vai. Jau ne­tru­kus mū­sų ša­lis tik­riau­siai ga­ lės va­din­tis kos­mi­ne vals­ty­be – į kos­mo­są bus pa­leis­tas pir­ma­sis is­to­ri­jo­je lie­tu­vių su­kur­tas pa­ly­do­vas.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Įk­vė­pė NA­SA ty­ri­mų cent­ras

Idė­ja, kad Lie­tu­vą jau pa­ts me­tas pa­vers­ti kos­mi­ne vals­ty­be, gi­mė dvie­jų jau­nų moks­li­nin­kų gal­vo­se.

Pro­jek­to vyr. in­ži­nie­rius Lau­ry­ nas Ma­čiu­lis yra Vil­niaus Ge­di­mi­ no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to avia­ci­jos in­ži­ne­ri­jos ma­gist­ras, o jo ko­le­ ga Vy­te­nis Bu­zas dar krem­ta ma­ gist­ran­tū­ros moks­lus. Per­nai lie­pą su­gal­vo­tos idė­jos in­ži­nie­riai ėmė­ si ryž­tin­gai – iš­si­kė­lė tiks­lą žūt­būt pro­jek­tą baig­ti per me­tus. Pir­ma­ sis lie­tu­viš­kas kos­mi­nis pa­ly­do­vas va­din­sis „Li­tua­ni­ca SAT-1“.

Pa­ki­lus šiam pa­ly­do­ vui nie­kas ne­ga­lės pa­neig­ti, kad Lie­tu­ va, kaip ne­prik­lau­ so­ma vals­ty­bė, pir­ mą kar­tą is­to­ri­jo­je įžen­gė į kos­mo­są.

„Tur­būt ne at­si­tik­ti­nu­mas, kad ši idė­ja mums ki­lo bū­nant ne Lie­tu­ vo­je, bet sta­žuo­jan­tis JAV – NA­SA AMES ty­ri­mų cent­re, esan­čia­me gar­sia­ja­me Si­li­cio slė­ny­je, Ka­li­for­ ni­jo­je. Pri­si­pa­žin­siu, kad ta lais­ vės at­mos­fe­ra, ku­ri mus tuo me­ tu su­po, ir žmo­nių, su ku­riais mes dir­bo­me, pa­lai­ky­mas bu­vo ta jė­ ga, ku­ri ma­ne ir Vy­te­nį pa­stū­mė­jo im­tis šio pro­jek­to.

Dar da­bar at­si­me­nu, kaip sė­ dė­jo­me su sa­vo sta­žuo­tės va­do­ vu lau­ke prie sta­lo ir pai­šė­me pir­ muo­sius bū­si­mo pa­ly­do­vo es­ki­zus, kū­rė­me pla­nus, kaip tai įgy­ven­

din­si­me. Ki­tą die­ną idė­ją pri­sta­tė­ me cent­ro di­rek­to­riui ir kar­tu nu­ spren­dė­me, kad iki sa­vo sta­žuo­tės pa­bai­gos su­kur­si­me pa­ly­do­vo kon­ cep­ci­ją. Taip pat su­ta­rė­me, kad šią mi­si­ją skir­si­me Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no skry­džio per At­lan­ tą 80-me­čiui pa­mi­nė­ti. Taip gi­mė pa­ly­do­vo pa­va­di­ni­mas ir pa­ts pro­ jek­tas“, – pa­sa­ko­jo L.Ma­čiu­lis.

Is­to­ri­nės reikš­mės įvy­kis

Šiuo me­tu pa­ly­do­vo kū­ri­mo dar­ bai jau ge­ro­kai įsi­bė­gė­ję. „Li­tua­ ni­ca SAT-1“ konst­ruo­ja­ma Lie­ tu­vo­je, ta­čiau į kos­mo­są kils iš JAV J.F.Ken­ne­dy kos­mo­so cent­ ro. L.Ma­čiu­lis sa­ko ran­kų pirš­ tais jau ne­be­ga­lin­tis su­skai­čiuo­ti, kiek jau­nų in­ži­nie­rių ir moks­li­nin­ kų pri­si­de­da prie pro­jek­to įgy­ven­ di­ni­mo. Ko­man­da esą iš­si­bars­čiu­si ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už jos ri­bų, ta­čiau vi­si kū­rė­jai – lie­tu­viai.

Pro­jek­to tech­ni­nės da­lies va­do­ vo tei­gi­mu, šia ini­cia­ty­va ko­man­ da sie­kia sau, Lie­tu­vai ir vi­sam pa­ sau­liui įro­dy­ti, kad mū­sų ša­lis ga­li su­kur­ti ir pa­leis­ti pir­mą­jį is­to­ri­jo­ je pa­ly­do­vą. Šio įvy­kio pra­smė ne tik sim­bo­li­nė, pa­ly­do­vas tu­ri ir sa­ vo mi­si­ją: „Li­tua­ni­ca SAT-1“ at­ liks pir­muo­sius lie­tu­viš­kus kos­mo­ so ty­ri­mus, bus iš­ban­dy­tos lie­tu­vių su­kur­tos tech­no­lo­gi­jos, al­ter­na­ty­ vūs ener­gi­jos šal­ti­niai. Vi­sa tai, pa­ sak L.Ma­čiu­lio, at­vers nau­jus ke­ lius ir ga­li­my­bes Lie­tu­vos vers­lui ir moks­lui. „Pa­ly­do­vas tu­rė­tų bū­ti nu­ga­ ben­tas į Tarp­tau­ti­nę kos­mi­nę sto­tį ir iš ten pa­leis­tas į kos­mo­są dar šių me­tų pa­bai­go­je. Pa­lei­di­mas įvyks gar­sia­ja­me J.F.Ken­ne­dy kos­mo­so cent­re, Flo­ri­dos vals­ti­jo­je, JAV. Iš to pa­ties kos­mo­so cent­ro pa­ki­lo pir­muo­sius žmo­nes į Mė­nu­lį nu­ skrai­di­nu­si kos­mi­nė ra­ke­ta. Pa­ ly­do­vo gy­va­vi­mo lai­kas kos­mo­se

Tautiečių pėdsakai kosmoso istorijoje 1969 m. pir­ma­sis lie­tu­vių kil­mės kos­ mo­nau­tas Alek­se­jus Je­l i­se­je­vas-Ku­ rai­tis pa­ki­lo į kos­mo­są kaip kos­mi­nio lai­vo „So­juz“ na­rys. Kos­mo­se pa­bu­vo ir lie­tu­viš­kų šak­nų tu­rin­tis NA­SA ast­ ro­nau­tas Ka­ro­lis Jo­sep­has Bob­ko.

Pir­muo­ju lie­tu­vių kos­mo­nau­tu ga­lė­ jo tap­ti Ri­man­tas Stan­ke­vi­čius (nuo­tr. de­ši­nė­je), jis ren­gė­si kos­mi­niam skry­ džiui į or­bi­ti­nę sto­tį „Mir“. Ta­čiau 1990 m. R.Stan­ke­vi­čius žu­vo pi­lo­tuo­da­mas lėk­tu­vą avia­ci­jos šven­tė­je Ita­li­jo­je.

Vie­nas pir­mų­jų, XVII a., šio­je sri­ty­je pa­si­žy­mė­jo Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ ni­gaikš­tys­tės ba­jo­ras Ka­zi­mie­ras Si­ mo­na­vi­čius (nuo­tr. kai­rė­je). Jis bu­vo vie­nas iš dau­gia­pa­ko­pės ra­ke­tos teo­ ri­jos pra­di­nin­kų. Iki šiol kos­mo­se yra pa­bu­vę kiek dau­giau kaip 500 žmo­ nių, iš jų du – lie­tu­vių kil­mės.

Misija: palydovas „Li­tua­ni­ca SAT-1“ at­liks pir­muo­sius lie­tu­viš­kus kos­mo­so ty­ri­mus, bus iš­ban­dy­tos lie­tu­vių su­

kur­tos tech­no­lo­gi­jos, al­ter­na­ty­vūs ener­gi­jos šal­ti­niai.

tiks­liai ne­ži­no­mas, ta­čiau jis bus tik­rai il­ges­nis nei pu­sė me­tų“, – sa­kė L.Ma­čiu­lis.

Kaip daž­nai to­kiais at­ve­jais nu­ tin­ka, pro­jek­to kū­rė­jams ten­ka su­ kti gal­vas, iš kur gau­ti lė­šų. Pa­ly­do­vo pro­jek­ta­vi­mo, ga­my­bos, pa­lei­di­mo į kos­mo­są ir mi­si­jos pa­lai­ky­mo inf­rast­ ruk­tū­ros Lie­tu­vo­je su­kū­ri­mo są­nau­ dos įver­tin­tos 1,3 mln. li­tų. L.Ma­čiu­ lis tei­gė, kad pro­jek­tas ne­ko­mer­ci­nis, to­dėl di­de­lę da­lį šių pi­ni­gų in­ves­ta­ vo pa­tys pro­jek­to da­ly­viai ir pri­va­tūs rė­mė­jai. Vis dėl­to be­veik pu­sės su­ mos dar trūks­ta. Ta­čiau kū­rė­jai įsi­ti­ ki­nę, kad tai ne­sut­ruk­dys įgy­ven­din­ ti tiks­lo ir pa­ly­do­vas į kos­mo­są tik­rai iš­skris.

Pak­laus­tas, ar pa­lei­dus šį pa­ly­ do­vą Lie­tu­vą bus ga­li­ma va­din­ ti kos­mi­ne vals­ty­be, pa­šne­ko­vas lei­do su­pras­ti, kad toks pa­va­di­ni­ mas la­biau sim­bo­li­nis. Svar­biau­sia esą pa­siek­ti re­zul­ta­tą. „Tur­būt kiek­vie­nas tu­ri­me skir­ tin­gą api­brėž­tį, kas tai yra kos­mi­ nė vals­ty­bė. Kai kas juo­kau­ja, kad jau šian­dien Lie­tu­vo­je yra kos­mi­ nės są­skai­tos už šil­dy­mą ir kos­miš­ kai ma­žos al­gos, to­dėl pel­ny­tai ga­ li­me va­din­tis kos­mi­ne vals­ty­be...

Ta­čiau į Že­mės or­bi­tą pa­ki­lus pir­ ma­jam lie­tu­vių kur­tam pa­ly­do­vui nie­kas ne­ga­lės pa­neig­ti, kad Lie­ tu­va, kaip ne­prik­lau­so­ma vals­ty­bė, pir­mą kar­tą sa­vo is­to­ri­jo­je įžen­gė į kos­mo­są. To­dėl „Li­tua­ni­cos SAT-1“ pa­lei­di­mas mū­sų ša­liai yra is­to­ri­ nės reikš­mės įvy­kis“, – dėl mi­si­jos svar­bos nea­be­jo­jo L.Ma­čiu­lis.

„Shutterstock“ nuotr.

Tiks­las: pro­jek­to au­to­riai L.Ma­čiu­lis (kai­rė­je) ir V.Bu­zas įsi­ti­ki­nę, kad pir­

ma­sis lie­tu­viš­kas kos­mi­nis pa­ly­do­vas „Li­tua­ni­ca SAT-1“ pa­kils šį ru­de­nį.

Nek­rei­pia dė­me­sio į skep­ti­kus

Ne pa­slap­tis, kad dau­ge­liui lie­tu­ vių kos­mo­so ty­ri­nė­ji­mų sri­tis at­ro­ do itin to­li­ma, o pa­ti mū­sų vals­ty­bė per­ne­lyg var­gin­ga, kad šio­je sfe­ro­ je pa­siek­tų sva­rių re­zul­ta­tų. Jau­nų­ jų en­tu­zias­tų ko­man­da sa­ko be­si­ sten­gian­ti su­griau­ti šį mi­tą. „Mes sa­vo dar­bu bei pa­stan­go­ mis bū­tent ir sie­kia­me pa­ro­dy­ti, kad kos­mo­sas ne taip to­li nuo Lie­ tu­vos, kaip ga­li at­ro­dy­ti. Pa­vyz­ džiui, va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu at­ stu­mas nuo Za­ra­sų iki Pa­lan­gos yra 399 km, o pa­leis­tas į Že­mės or­bi­ tą pir­ma­sis lie­tu­viš­kas pa­ly­do­vas skries 400 km aukš­ty­je“, – pa­ vyz­dį pa­tei­kė L.Ma­čiu­lis ir pri­dū­

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

rė, kad Lie­tu­va dar nie­ka­da ne­bu­vo taip ar­ti šio tiks­lo nuo ta­da, kai de­ vin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je ša­lis sva­ jo­jo tu­rė­ti sa­vo pir­mą­jį kos­mo­nau­ tą Ri­man­tą Stan­ke­vi­čių. „Mes su­tel­kė­me pa­jė­gas į šį pro­ jek­tą ne tam, kad klau­sy­tu­me skep­ ti­kų nuo­mo­nės, bet to­dėl, jog ti­ki­ me tuo, ką da­ro­me, ir ti­ki­me, kad mū­sų vals­ty­bė ir­gi yra pa­jė­gi kur­ ti aukš­tą pri­dė­ti­nę ver­tę tu­rin­čias tech­no­lo­gi­jas bei pa­slau­gas“, – tvir­ti­no moks­li­nin­kas.

L.Ma­čiu­lis ma­no, kad drą­siai siek­ti re­zul­ta­tų lie­tu­viams la­biau­ siai truk­do pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi sto­ka, nors po­ten­cia­lo mū­sų ša­lies moks­li­nin­kai tik­rai tu­ri.

17

šeštADIENIS, balandžio 13, 2013

vakarė C.Bru­ni al­bu­mas ta­po hi­tu Nau­ja­sis bu­vu­sios pir­mo­sios Pran­ cū­zi­jos po­nios Car­los Bru­ni al­bu­ mas vos sa­vai­tė po iš­lei­di­mo iš­ki­lo į ant­ras ša­lies po­pu­lia­riau­sios mu­ zi­kos są­ra­šų vie­tas, pra­ne­šė jos įra­ šų kom­pa­ni­ja „Barc­lay Re­cords“.

Nuo ba­lan­džio 1 iki 7 die­nos al­bu­ mo „Litt­le French Songs“ CD eg­ zemp­lio­rių bu­vo par­duo­ta be­veik 19 tūkst., o in­ter­ne­tu jis bu­vo at­ si­siųs­tas 3 794 kar­tus.

45 me­tų C.Bru­ni, Ita­li­jo­je gi­mu­si dai­ni­nin­kė ir bu­vu­si su­per­ma­ne­ke­ nė, 2008-ai­siais po žai­biš­ko ro­ma­ no iš­te­kė­jo už tuo­me­čio Pran­cū­zi­ jos pre­zi­den­to Ni­co­las Sar­ko­zy. „Litt­le French Songs“ yra ket­vir­ ta­sis jos al­bu­mas ir pir­ma­sis nuo

AVI­NAS (03 21–04 20)

2008-ai­siais iš­leis­to „Com­me Si De Rien N’Etait“.

C.Bru­ni mu­zi­ki­nė kar­je­ra bu­ vo su­sto­ju­si, kol N.Sar­ko­zy dir­bo pre­zi­den­to po­ste. Per­nai ge­gu­žę jis pra­lai­mė­jo pre­zi­den­to rin­ki­mus so­cia­lis­tui Fran­cois Hol­lan­de’ui.

Diskriminacija dėl krū­tų Šve­di­jos dar­bo san­ty­kių tri­bu­no­las tre­čia­die­nį pri­pa­ži­no vie­ną apa­ ti­nių dra­bu­žių par­duo­tu­vių tink­ lą kal­tu dėl ly­ties disk­ri­mi­na­ci­jos – rei­ka­la­vi­mo vie­nai dar­buo­to­jai dek­la­ruo­ti sa­vo lie­me­nė­lės dy­dį ant kor­te­lės su var­du.

Ne­pai­sant jos prieš­ta­ra­vi­mų, ta jau­na mo­te­ris, dirb­da­ma di­džiau­ sio­je „Chan­ge“ par­d uo­t u­v ė­je Sunds­va­lio mies­te Šve­di­jos šiau­ rės ry­tuo­se, tu­rė­jo ne­šio­ti kor­te­lę su sa­vo var­du, krū­ti­nės apim­ti­mi ir lie­me­nė­lės kau­še­lio dy­džiu. Šve­di­jos dar­bo san­ty­kių tri­bu­ no­las nu­ro­dė, kad tas rei­ka­la­vi­mas bu­vo disk­ri­mi­na­ci­nis ir kad bu­vo pa­žeis­tas mo­ters oru­mas.

Nu­tar­ty­je sa­ko­ma, jog kom­pa­ ni­ja to­mis kor­te­lė­mis no­rė­jo pa­ de­monst­ruo­ti, kad tu­ri daug įvai­rių pro­duk­tų ir kad lie­me­nė­lių dy­džio klau­si­mas bū­tų „ma­žiau dra­ma­tiš­ kas“ klien­tams.

Kom­pa­ni­jai „Chan­ge“ bu­vo nu­ ro­dy­ta su­mo­kė­ti 50 tūkst. kro­nų (6 tūkst. eu­rų) kom­pen­sa­ci­ją ir ap­ mo­kė­ti ieš­ko­vės tei­si­nes iš­lai­das.

Sh.Sto­ne by­li­nė­ja­si su auk­le Sha­ron Sto­ne iš­kė­lė at­sa­ko­mą­jį ieš­ki­nį bu­vu­siai sa­vo vai­kų auk­lei fi­li­pi­nie­tei, ku­ri su ak­to­re tei­sia­ si dėl ne­tei­sė­to at­lei­di­mo ir įžei­di­ nė­ji­mo, įskai­tant ra­sis­ti­nius įžei­di­ mus, ro­do teis­mo do­ku­men­tai.

Pas­ko­los su­si­ta­ri­mo pa­žei­di­mo ieš­ ki­ny­je, ku­ris šią sa­vai­tę bu­vo pa­teik­ tas Los An­dže­lo teis­mui, „Es­mi­nio ins­tink­to“ žvaigž­dė sa­ko, kad Er­ lin­da Ele­men yra sko­lin­ga 9,5 tūkst. do­le­rių iš 12,5 tūkst. pa­sko­los, ku­rią ji jai su­tei­kė 2010-ai­siais.

E.Ele­men, ku­ri 55 me­tų ak­to­rei dir­bo iki at­lei­di­mo 2011-ai­siais, nuo 2010 me­tų rugp­jū­čio iki 2011ųjų sau­sio grą­ži­no 3 tūkst. do­le­rių,

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė ba­lan­džio 13–19 die­noms

bet vė­liau nu­trau­kė sko­los grą­ži­ ni­mą. Auk­lės ad­vo­ka­tai per­nai pa­ skel­bė, kad ji ke­lia ieš­ki­nį Sh.Sto­ ne. Tei­sė­jas nu­spren­dė, jog bu­vu­si auk­lė pa­tei­kė pa­kan­ka­mai įro­dy­ mų, kad pa­rem­tų sa­vo tei­gi­nius apie įžei­di­nė­ji­mą, ker­ši­ji­mą ir ne­ tei­sė­tą at­lei­di­mą.

Ieš­ki­ny­je tei­gia­ma, kad ak­to­rė bu­vi­mą fi­li­pi­nie­čiu pri­ly­gi­no bu­vi­ mui kvai­lu ir lie­pė auk­lei ne­kal­bė­ ti prie vai­kų, kad ir šie „ne­kal­bė­ tų kaip ji“. Ne­va Sh.Sto­ne taip pat už­drau­dė E.Ele­men sa­vo na­muo­se skai­ty­ti Bib­li­ją, nors drau­ge gy­ve­ nu­si auk­lė rū­pi­no­si tri­mis ak­to­rės vai­kais ir daž­nai su jais ke­liau­da­vo. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Periodo pradžioje patirsite jaudinamų emocijų, jei lei­ sitės į svečius ar pasimatymą, ku­ ris bus itin aistringas. Tikriausiai gausite įdomių pasiūlymų, meilės laiškų. Būkite malonesni šeimos nariams, giminaičiams, neprie­ kaištaukite dėl smulkmenų. Kitą savaitę tikėtina nauda iš komerci­ jos, žiniasklaidos, leidybos, trans­ porto ar reklamos. Galite sudaryti neblogą sutartį. Regis, kažkas jus vilios greitu ir lengvu uždarbiu, kvies į pasimatymą, renginį, arba jūs patys aktyviai ką nors organi­ zuosite, viliosite, flirtuosite. Tu­ rėkite omenyje, kad galite nudeg­ ti sparnelius. Saugokite nuo pavojų ir vaikus.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį stiprus kūrybi­ nis nusiteikimas jums ne­ leis taikytis prie rutinos. Gerai seksis užsiėmimai, kuriuose galė­ site nevaržomai demonstruoti sa­ vo išmonę, pasinaudoti intuicija ir fantazija. Slaptas susižavėjimas jūsų širdį pripildys rožinių iliuzi­ jų. Kitą savaitę turbūt gausite pa­ geidaujamą informaciją, sulauk­ site atlygio už darbą ar paslaugą.

Palanku tvarkyti nuosavybės, tie­ kimo, reklamos reikalus, turtinius ir verslo dokumentus. Galite leistis į trumpą kelionę.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį tikriausiai mė­ gausitės ramybe, atsipa­ laidavimu. Tiktų užsiimti menu, labdara, ezoterika. Intuicija pa­ dės išsiaiškinti tai, kas ilgai buvo lyg rūke. Kitą savaitę jums labiau patiks ir seksis dirbti vienumoje.

Deja, darbe, versle situacija ga­ li būti įtempta ir jausis nervinan­ tis spaudimas, skubinimas. Kiek įmanoma, stenkitės nepervarg­ ti, neišlaidauti ir apsisaugoti nuo nereikalingų rūpesčių ir apkalbų. Į periodo pabaigą turbūt papilnės piniginė arba gausite sąmatą.

Periodo pradžioje daug lai­ ko skirsite savo pomėgiams, draugams. Regis, patirsite įspū­ džių, išgirsite naujienų. Tikėtinos ir karštos meilės aistros. Kitą sa­ vaitę geriau seksis veikla, reikalau­ janti kūrybinio įkvėpimo, intuici­ jos, užuojautos. Iki ketvirtadienio reikalai judės lėtokai, su pauzėmis, tačiau nuojauta kuždės, kad bręsta rimti sprendimai. Veikiausiai jums netrukus teks pakovoti už savo in­ teresus. Jei turite bendraminčių, seksis neblogai. Galite padaryti įspūdį įtakingam veikėjui.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį būsite nusitei­ kę ginčytis ir rungtyniauti.

Galite tikėtis jaudinamo kompli­ mento, meilės prisipažinimo arba iš kojų verčiančio pasiūlymo. Ki­ tą savaitę prasiplės jūsų požiūris į gyvenimą, žmonių tarpusavio san­ tykius. Domins komerciniai reika­ lai arba tiesiog teks skubiai tvarkyti finansinius ir verslo reikalus. Viską planuokite racionaliai, apskaičiuo­ dami į priekį, nes vien gražių norų nebus gana. Į periodo pabaigą nu­ matoma dalykinė atestacija, nelen­ gva komandiruotė ar pan.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį seksis meilės ir meninės kūrybos srity­ se. Galite pasižymėti sporte, sce­ noje. Jei vyksite į giminaičių po­ būvį, neviršykite greičio kelyje. Šiek tiek papilnės jūsų piniginė, o komercinis sandoris pasirodys naudingas. Vis dėlto neretai vie­ toj rimto darbo labiau trauks iš­ laidauti, o mintys suksis tik apie lengvą praturtėjimą. Pokalbis, kurio norite išvengti, gali tap­ ti neišvengiamas. Problemų gali kilti dėl perdėto skubėjimo, rizi­ kos kelyje.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Neįtiko: E.Ele­men aktorės Sh.Sto­ne vaikus prižiūrėjo keletą metų.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį atkreipkite dė­ mesį į šeimos narių, draugų emocinę būklę ir žodžius. Visose srityse seksis geriau, jei pagarbiau reaguosite į aplinkinių pamoky­ mus ir norus. Kitą savaitę tikėtini naudingi susitikimai, intriguojami pasiūlymai iš pažįstamo asmens ar draugų. Regis, neatsisakysite ro­ mantiško meilės pasimatymo ar netgi spontaniško nuotykio. Gau­ sūs kontaktai jus praturtins reika­ lingų smulkmenų, aktualios infor­ macijos. Vis dėlto į periodo pabaigą pasijusite tarsi išsunkti.

Savaitgalį aktualiausi bus su dieta, higiena, sveikatos ir grožio profilaktika susiję reika­ lai. Nemažai nuveiksite savo ūky­ je, jeigu tik netrukdys sveikatos rūpesčiai. Pravartu subalansuoti mitybą, pasportuoti. Kitą savaitę palanku tvarkyti juridinius, tarpi­ ninkavimo reikalus. Neignoruoki­ te antrosios pusės nuomonės ir in­ teresų, siekite kompromiso. Regis, sulauksite priekaištų ar net sankci­ jų, jei vengiate vykdyti įsipareigo­ jimus, pažadus, mokėti alimentus, palūkanas ar pan.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalį į viską žvelgsi­ te gana objektyviai. Gal­ būt teks leistis į tikslingą kelionę, konferenciją, susitikimą su užsie­ niečiais. Kitą savaitę bus daug šur­ mulio, įtemptų susidūrimų, prieš­ taringų jausmų. Regis, skirsite daug pastangų oficialiems susitikimams, dalykiniams pokalbiams arba ko­ mandiruotei, visuomeninei veiklai.

Visą laiką jausite nuožmią konku­ renciją ir oponentų (ar netgi par­ tnerių) kaišiojamus pagalius į jūsų ratus. Meilės fronte taip pat labiau tikėtina kova nei švelni ramybė.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį praleisite ma­ loniau, jei būsite pakan­ tūs sutuoktiniui, draugiškai pasi­ dalysite buitinių pareigų ar išlaidų našta ir pan. Būkite atidesni mei­ lės partnerio užuominoms, antraip intymiame gyvenime gali įsivyrauti disharmonija. Būsite nusiteikę pa­ sirašyti sutartis su naujais verslo partneriais, ypač jei jie užsienie­ čiai ir galėtų stambiai investuo­ ti. Juo ryžtingiau imsitės veiksmų, juo pikčiau į jus ims reaguoti kon­ kurentai. Nuotaiką gadins kitų lai­ mėjimai.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalis praeis puikiai, jei sugebėsite į aplinkinius žvelgti su meile ir skleisti gerą ener­ giją. Apskritai bus nesunku rasti, kur ir kaip atsipūsti, pasilinksminti ir pasireikšti. Galite padaryti įspūdį ir priešingai lyčiai, ir publikai, ger­ bėjams. Kita savaitė bus darbinga ir pralėks kaip viesulas. Gali įsilieps­ noti karštas tarnybinis romanas.

Nuo ketvirtadienio būsite nusitei­ kę ginti savo ar kitų žmonių intere­ sus. Nesivaržysite ir garsiai reikšsi­ te nuomonę, nors ir matysite, kad ji kažkam nepatinka. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį šeimos reikalams teikite prioritetą, būkite ati­ desni namiškių poreikiams ir lūkes­ čiams, kartu aptarkite planus, su­ sijusius su santaupų panaudojimu, ūkiniais reikalais, laisvalaikiu. Ga­ lite įsigyti buičiai reikalingą daik­ tą. Kitą savaitę neblogai seksis bet kokia veikla, ypač kūrybinis ir pe­ dagoginis darbas. Domins pramo­ gos, renginiai, pasimatymai. Būsite linkę aktyviai rodyti dėmesį patin­ kantiems bei reikalingiems asme­ nims, rūpintis vaikų lavinimu.

Si­do­ni­ja

18

šEŠTADIENIS, BALANDŽIO 13, 2013

vaikų alėja 7–12 m.

Skai­ty­ki­te drau­ge su sa­vo ma­žai­siais!

Nuo šiol šeš­ta­die­niais dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ ieš­ko­ki­te vai­kams skir­ to pus­la­pio „Vai­kų alė­ja“, ku­rį ren­gia lei­dyk­la „Jū­sų Flin­tas“. Šį kar­ tą pus­la­pis skir­tas 7–12 me­tų vai­kams.

Pa­ban­dy­ki­te iš­spręs­ti ak­ty­vios „Vai­kų alė­jos“ skai­ty­to­jos Ais­tės Kra­saus­kai­tės su­da­ry­tą kry­žia­žo­dį. Spar­čiau­si gud­ra­gal­viai bus ap­ do­va­no­ti.

Pri­me­na­me, kad praė­ju­sią sa­vai­tę 4–7 me­tų vai­kams skir­to­je „Vai­ kų alė­jo­je“ pa­skelb­tas spal­vin­giau­sio pie­ši­nio kon­kur­sas te­be­si­tę­sia.

Te­gul vai­kai grie­bia pieš­tu­kus, krei­de­les ar van­de­ni­nius da­žus ir nu­ pie­šia pa­va­sa­rį. Spal­vin­giau­sių dar­be­lių au­to­rius gaus 2 kvie­ti­mus į Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro spek­tak­lį „Ver­pa­lų pa­sa­kos“, ku­ris vyks ba­lan­džio 28 d.

Pie­ši­nius ir kry­žia­žo­džio at­sa­ky­mus siųs­ki­te konkursas@kl.lt, taip pat ga­li­te at­neš­ti ar­ba at­siųs­ti ad­re­su „Vai­kų alė­jai“, „Klai­ pė­dos“ re­dak­ci­ja, Nau­jo­jo So­do g. 1A, „K cent­ras“, Klai­pė­da.

Nu­ro­dy­ki­te var­dą, pa­var­dę, vai­ko am­žių ir te­le­fo­no, ku­riuo ga­ li­ma su­si­siek­ti, nu­me­rį.

DETEKTYVINĖ MĮSLĖ Koko testamentas

Šėlkite taip, kad žiema daugiau nesugrįžtų!

9

Aistės

KRYŽIAŽODIS1

Ryklys!

Mes nebespėj ome! Šiandien pietų nebus, nebėra mūsų koko...

to! ras, o bor už Teod s, s gu kas indu o Žm sų ko mas rito Mū lauda čia įk p ety rą! n į jū

Visiems rikiuot ant denio!

Pagerbsime mūsų draugo atminimą...

Leidyklos „Jūsų Flintas“ kolektyvas, rengiantis „Vaikų alėją“, sveikina su pagaliau šiltėjančiu pavasariu.

Likima s taip lėmė, maitint kad mūsų ojas T eo pats b uvo suv doras Atneši algytas. au jo testam entą...

1. Augalas ,kurio pavadinimas susijęs su žodžiu „Saulė“.

2. Augalas, šiek tiek panašus į žalią ežiuką.

3. Liesa kaip...

4. Jų yra visokių spalvų, net ir tigrinių... Ji laikoma gėlių karaliene.

5. Augalas, kurio vardas susijęs su ginklo pavadinimu.

6. Šilo gėlė.

7. Labai kvapniai kekėmis žydintis krūmas.

8. Jurgio gėlė.

9. Populiariausia Moters dienos gėlė.

8

2 3

5 4

6 7

Išsprendę kryžiažodį sužinosite Lietuvoje augančio vabzdžiaėdžio augalo pavadinimą.

ge! drau tu ielas s O, m o mirtie eras! p g Net kai toks li man dėl aš avęs Ir ko spėjau t nesu lbėti! išge

Vienas įtarimas man neduoda ramybės.

Manau, kad testamentas padirbtas, o Teodoras buvo išstumtas tyčia.

SURASK Kas sukėlė jungos įtarimus?

10 SKIRTUMŲ

GYVENK IR ŽVENK Sėdi du draugeliai medyje, o apačioje stovi dramblys ir straubliu krato medį. Vienas sako: – Gal čia jo lizdas?

– Kvaily tu! Jie urvuose gyvena!

Turguj vaikšto žmogus ir šaukia: – Pirkite žąsį, pirkite žąsį! Pats nupešiau!

– Bet kad ji gyva!

– Širdis neleido pribaigti...

– Pasakyk man, Onute, kurie dantys atsiranda paskutiniai?

– Auksiniai, ponas mokytojau.

Rubriką remia galvosūkių žurnalas vaikams

19

šeštadienis, balandžio 13, 2013

sportas

Lengva sėkmė „Neptūnas“ triuškinama pergale baigė Lietuvos krepšinio lygos reguliarųjį čempionatą. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vakar klaipėdiečiai daugiau nei 40 taškų skirtumu nugalėjo Kėdainių „Nevėžio“ ekipą – 102:61.

Kazio Maksvyčio auklėtinių persvara išryškėjo nuo pirmųjų minučių. O po kėlinio, kuris baigėsi 33:14, žiūrovai galėjo skirstytis namo.

Vėliau svečiams pavyko sustabdyti šeimininkus ir skirtumo augimą. Dar vieną atakų škvalą „Neptūnas“ surengė per paskutinįjį ketvirtį, kurį laimėjo 26:14.

Taškus pelnė visi Klaipėdos ekipos žaidėjai. Daugiausiai – 22 – surinko Martynas Mažeika, 13 – Valdas Vasylius, po 11 – Laurynas Mikalauskas ir Rashaunas Broaudusas. „Prienai“ vakar nepasigailėjo „Sakalų“ 88:61. Kokią vietą prieš atkrentamąsias varžybas užims „Neptūnas“, taps aišku po šiandien vyksiančio Lietuvos superklubų – Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ susitikimo.

Jei pergalę švęs kauniečiai, klaipėdiečiai pakils į trečiąją vietą, jei vilniečiai – mūsiškiai liks ketvirtoje pozicijoje.

Ataka: klaipėdiečiams kelias link „Nevėžio“ krepšio dažnai buvo laisvas.

Vytauto Petriko nuotr.

Klaipėdietės nepateko į finalą Česlovas Kavarza „Fortūnos“ krepšininkės, Garliavoje 67:70 apmaudžiai pralaimėjusios Kauno „Hoptrans-Sirenų“ žaidėjoms, nepateko į Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato finalą.

Plunksna: J.Bakučiui, M.Rudnickui ir G.Katkui nebuvo sunku išlaikyti

daugkartinę šalies pirmenybių nugalėtoją D.Mazgeikaitę.

D.Mazgeikaitė – penktąkart čempionė Česlovas Kavarza Sostinėje vykusiose Lietuvos moterų sambo imtynių pirmenybėse sau lygių neturėjo klaipėdietė Dovilė Mazgeikaitė, aukso medaliu pasidabinusi penktus metus paeiliui.

Svorio iki 48 kg grupėje kovojusi 22 metų imtynininkė džiugina trenerius, rodydama gražų pavyzdį, kaip galima suderinti studijas ir sportą.

Moteris ant kilimo pakeitė kovinio sambo imtynių atstovai, dalijęsi šalies čempionato titulus.

Svorio iki 52 kg grupėje antrus metus paeiliui nugalėtoju tapo Gintaras Katkus.

Varžovams net mažiausių vilčių nesuteikė Marius Rudnickas (iki 90 kg). Uostamiesčio stipruolis visus konkurentus, pavartojęs skausmą

sukeliančius veiksmus, įveikė pirma laiko.

Pavojingas varžovas lemiamoje kovoje laukė Juozo Bakučio (iki 68 kg). Klaipėdiečiui teko susiremti su triskart pasaulio čempionu Sergijumi Grečychu. Gerai kovojęs mūsų atletas paskutinę kovos minutę leido varžovui pelnyti pergalingus taškus.

Kiek anksčiau pasibaigusiame Lietuvos tradicinio sambo imtynių čempionate uostamiesčio stipruoliai laimėjo 4 aukso, 3 sidabro ir 4 bronzos medalius. Čempionais tapo Andrejus Kravčenka, Tomas Mazgeika, Šarūnas Gervė ir Valdas Kanapeckas.

Geriausi klaipėdiečiai atstovaus Lietuvai gegužės mėnesį Italijoje vyksiančiame Europos čempionate ir lapkritį Rusijoje (Sankt Peterburge) rengiamose planetos pirmenybėse.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ketvirtąjį kėlinį uostamiesčio penketukas pirmavo 5 taškais, tačiau šeimininkės pavijo viešnias. Paskutinės atakos metu, esant rezultatui 67:69, iš po krepšio metė klaipėdiečių legionierė Gorkeiva Council, tačiau kamuolys, pašokinėjęs ant lanko, atiteko varžovėms. Negana to, Daliaus Ubarto auklėtinės nesugebėjo greitai prasižengti.

Kai kaunietes pavyko neleistinu būdu sustabdyti, buvo likę žaisti kiek daugiau nei viena sekundė.

Pirmąjį susitikimą Garliavoje klaipėdietės buvo laimėjusios 69:68, tačiau namie suklupo 44:60.

Dėl bronzos uostamiesčio ekipa žais su Kauno „LSU-Aisčių“ komanda.

Pavojus: „Fortūnos“ krepšininkės nesugebėjo sustabdyti I.Šalkauskės,

vakar pelniusios 28 taškus.

Boksininkams – sidabras ir bronza Česlovas Kavarza Lietuvos jaunių bokso čempionate, kuriame tarp 150 dalyvių varžėsi šeši Klaipėdos sporto centro boksininkai, medalius iškovojo du uostamiesčio atletai.

Svorio iki 46 kg grupės finale pirštines surėmė Sigitas Stončius.

Tačiau lemiamoje kovoje Gyčio Vaitkaus ir Antano Skripkausko auklėtinis 6:9 nusileido bendraamžiui iš Pasvalio, nugalėtojo vardą apgynusiam ne pirmą kartą.

Po pergalės prieš panevėžietį pusfinalyje suklupo Jonas Ga-

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

vėnas (iki 80 kg). Pralaimėjęs varžovui iš Kauno 3:10, uostamiesčio sportininkas namo parvežė bronzos žetoną.

Dar du Klaipėdos atstovai Edmundas Liekis (iki 60 kg) ir Aurimas Jašinskas (iki 63 kg), iškovoję po pergalę, o vėliau taškais pralaimėję labiau patyrusiems boksininkams, liko be medalių.

Anot G.Vaitkaus, klaipėdiečių komanda pirmą kartą dalyvavo tokio lygio varžybose, kuriose nebuvo iškelta aukštų tikslų. „Auklėtinių medaliai mums buvo maloni staigmena“, – pasidžiaugė treneris.

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Medalininkai: treneris G.Vaitkus

(viduryje) su auklėtiniais prizininkais S.Stončiumi ir J.Gavėnu.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Savaitgalį numatomi lietūs, bet dienomis šils iki 11 laipsnių. Šiandien oro temperatūra svyruos tarp 8–11 laipsnių šilumos. Lis, tačiau vietomis švies saulė. Sekmadienio naktį taip pat numatomas lietus, bus apie 3 laipsnius šilumos. Dieną sušils iki 11 laipsnių. Kritulių nenumatoma, bus debesuota su pragiedruliais.

Šiandien, balandžio 13 d.

+10

+7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+9

Šiauliai

Klaipėda

+9

Panevėžys

+9

Utena

+11

6.36 20.38 14.02

103-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 262 dienos.

Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+11

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +13 Brazilija +27 Briuselis +13 Dublinas +10 Kairas +26 Keiptaunas +27 Kopenhaga +8

kokteilis

Londonas +12 Madridas +22 Maskva +7 Minskas +10 Niujorkas +15 Oslas +7 Paryžius +13 Pekinas +23

Praha +13 Ryga +10 Roma +20 Sidnėjus +27 Talinas +7 Tel Avivas +22 Tokijas +16 Varšuva +14

Vėjas

4–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+10

+11

Marijampolė

Vilnius

+10

Alytus

Vardai Aldona, Algaudė, Ida, Martynas, Mindaugas.

balandžio 13-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+7

+4

+3

4

+3

+5

+2

+2

5

+4

+9

+9

+7

7

rytoj

pirmadienį

1871 m. gi­mė Ka­ta­l i­k ų baž­ny­čios vei­kė­jas, ar­ ki­vys­ku­pas Jur­gis Ma­tu­ lai­tis. Mi­rė 1927 m. 1987 m. pa­skelb­tas pa­lai­min­ tuo­ju.

1848 m. Si­ci­li­ja pa­skel­bė ne­prik­lau­so­my­b ę nuo Nea­po­lio.

1945 m. są­jun­g i­n in­k ų ka­ro avia­ci­ja su­grio­vė di­ des­nę To­ki­jo mies­to da­lį.

1960 m. į or­bi­tą pa­leis­ tas pir­ma­s is pa­s au­ly­ je dirb­ti­nis Že­mės pa­ly­ do­vas.

1963 m. Ba­k u gi­mė pa­ sau­lio šach­ma­tų čem­pio­ nas Ga­ris Kas­pa­ro­vas.

1990 m. SSRS pre­zi­den­ tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­ vas pa­ra­gi­no Lie­tu­vą iki ba­lan­d žio 15 die­nos at­ šauk­t i Nep­r ik­lau­so­my­ bės at­k ū­r i­mo ak­tą, pa­ gra­s i­n ęs eko­n o­m i­n ė­ mis san­kci­jo­m is, ku­r ių vė­liau ėmė­si.

2000 m. nu­sken­dus Fi­ li­pi­nų kel­tui „Aral­ha­da“, žu­vo 69 ke­lei­viai.

2003 m. mi­rė lie­t u­v ių teat­ro ir ki­no ak­to­r ius Ba­lys Ba­raus­kas. Gi­mė 1929 m.

Šeš­ta­die­nio is­to­ri­ja Kar­tą žmo­g us vė­lai grį­žo iš dar­bo na­ mo – kaip pa­pras­tai, pa­var­gęs ir suir­zęs.

Tarp­du­ry­je jis ne­ti­kė­tai iš­vy­do be­min­ dži­kuo­jan­t į sa­vo pen­k ia­me­t į sū­nų.

– Tė­t i, ar ga­l iu ta­vęs kai ko pa­k laus­ti?

– Aiš­ku. Kas gi nu­ti­ko?

– Tė­t i, o kiek tu už­dir­bi?

Tė­vui tai bu­vo ne­ti­kė­ta.

– Ne ta­vo rei­ka­las! – pa­si­pik­t i­no jis. – Ko­dėl tu tai no­r i ži­no­ti?

– Tie­siog šiaip – rei­kia. Pa­sa­kyk, kiek tu už­dir­bi per va­lan­dą?

– Na, bus apie 500. O ką?

– Tė­t i... – sū­nus pa­si­ž iū­rė­jo į jį iš apa­ čios į vir­šų la­bai rim­to­mis aki­mis. – Tė­ ti, ar tu ga­lė­tum man pa­sko­lin­ti 300?

– Tu klau­sei ma­nęs tik tam, kad aš duo­ čiau tau pi­n i­g ų ko­k iam nors idio­t iš­ kam žais­lui? – su­r i­ko tė­vas. – Žy­g iuok grei­čiau į sa­vo kam­ba­r į ir gul­k is mie­ go­t i! Ne­ga­l i­ma gi bū­ti to­k iu egois­tu.

Ma­ž y­lis ty­liai nuė­jo į sa­vo kam­ba­r į. O jo tė­vas taip ir li­ko sto­vė­t i tarp­du­r y­ je nie­kaip ne­ga­lė­da­mas iš­mes­ti iš gal­ vos sū­naus pra­šy­mo: „Kaip jis iš­d rį­so klaus­ti ma­nęs apie at­ly­g i­ni­mą, po to – pra­šy­ti pi­ni­g ų?“ Praė­jo kiek lai­ko. Tė­vo šir­dis at­lė­go: „Gal jam iš tie­sų rei­k ia nu­si­pirk­t i ką svar­ baus. Vel­niai ne­ma­tė tų 300, juk jis ma­ nęs nie­kad iki šiol nė­ra pra­šęs pi­ni­g ų“.

Kai jis įė­jo į vai­ko kam­ba­r į, sū­nus jau bu­vo lo­vo­je...

– Dar ne­mie­g i? – pa­k lau­sė jis.

– Ne, tė­t i. Tie­siog gu­l iu.

– Aš, re­g is, bu­vau šiurkš­tus su ta­vi­mi, – ta­rė tė­vas. – Bu­vo sun­k i die­na ir tie­ siog ne­su­si­val­d žiau. At­leisk man. Štai pi­ni­gai, ku­r ių tu pra­šei.

Ber­niu­kas at­si­sė­do lo­vo­je ir nu­si­šyp­ so­jo: „Ačiū, tė­ve­l i!“ Po to jis pa­si­rau­sė po pa­gal­ve ir iš­trau­ kė iš ten ke­l io­l i­ka su­g lam­ž y­t ų bank­ no­t ų. Tė­vas, pa­ma­tęs, kad vai­kas jau tu­r i pi­n i­g ų, vėl pa­n iu­ro. Ma­ž y­l is su­ dė­jo vi­sus pi­ni­gus į krū­vą, kruopš­čiai per­skai­čia­vo ku­piū­ras.

– Kam tu pra­šei ma­nęs pi­ni­g ų, jei tu jų tu­r i? – ne­su­si­val­dė tė­vas.

– To­dėl, kad jų tu­rė­jau ne­pa­kan­ka­ mai. Tė­t i, čia ly­g iai pen­k i šim­tai. Ar ga­lė­čiau nu­si­pirk­t i va­lan­dą ta­vo lai­ ko? Pra­šau, grįžk ry­toj iš dar­bo anks­ čiau – no­riu, kad tu pa­va­ka­rie­niau­tum kar­tu su mu­mis. Čes­ka (at­gai­lau­ti nie­ka­da ne­vė­lu, bet nu­si­dė­ti ga­li­ma ir pa­vė­luo­ti)

Pa­jū­ris pa­jus pa­va­sa­rio dvelks­mą Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ar­tė­jan­čių die­nų orų pro­gno­zės iš­ siil­gu­siuo­sius ši­lu­mos nu­teiks op­ ti­mis­tiš­kai – pa­jū­ry­je tu­rė­tų bū­ti pa­va­sa­riš­kai šil­ta.

Lie­t u­vos hid­ro­m e­teo­ro­l o­g i­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­ riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys ko­men­ta­vo, jog sa­vait­ga­lio die­ no­mis ter­mo­met­ro stul­pe­lis tu­rė­ tų kil­ti iki 7–10 laips­nių ši­lu­mos, o pir­ma­die­nį, ant­ra­die­nį – net iki 12–15.

Nuo atei­nan­čio tre­čia­die­nio jau tu­rė­tų kiek at­vės­ti – oras įšils iki 8–11 laips­nių.

Tei­gia­ma tem­pe­ra­tū­ra lai­ky­sis ne tik die­no­mis, bet ir nak­ti­mis: sa­vait­ga­lį bus 0–3, di­džią­ją atei­ nan­čios sa­vai­tės da­lį – 3–5 laips­ niai ši­lu­mos.

Pa­sak spe­cia­lis­to, ar­ti­miau­ sio­mis die­no­mis bus ne­pas­to­ viai de­be­suo­ta, kri­tu­lių ti­ki­my­ bė ma­ža.

Lie­taus lau­kia­ma ant­ra­die­nio va­ka­re, tre­čia­die­nį, ket­vir­ta­die­ nį pa­lis pro­tar­piais, o penk­ta­die­ nis pro­gno­zuo­ja­mas be žy­mes­nio lie­taus.

Sa­vait­ga­lį ir pir­ma­die­nį pūs 5–10 m/s vė­jas, vė­liau jis pro­tar­piais su­ stip­rės iki 7–12 m/s.

Gy­vy­bė: nors oras pa­ma­žu šy­la, pir­mų­jų pa­va­sa­rio žie­dų dar teks pa­lū­kė­ti.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.