PIRMAS miesto dienraĹĄtis
TREÄŒIADIENIS, balandĹžio 17, 2013
www.kl.lt
87 (19 690)
10
RUBRIKA A?2š6.162;6@ / .9.;1 6< $
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
namai
BuvÄ&#x2122;s kino tea tras
TraÂgeÂdiÂja BosÂtoÂne: kas ĹĄÄŻ karÂtÄ&#x2026; smoÂgÄ&#x2014; JAV?
PatÂriarÂchÄ&#x2026; V.LandsÂberÂgÄŻ uĹžÂrĹŤsÂtiÂno parÂtiÂjos koÂleÂgos.
Lietuva 7p.
Pasaulis 12p.
BuÂvÄ&#x2122;s kiÂno teatÂras â&#x20AC;&#x17E;VaiÂvaâ&#x20AC;&#x153; virs moÂderÂniu preÂkyÂbos centÂru.
Uostamiestyje neilgai trukus turÄ&#x2014; tĹł atgimti dar vienas ilgus metus ve getavÄ&#x2122;s ir batalijĹł epicentre buvÄ&#x2122;s statinys. TarybiniĹł laikĹł kino teatrÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Vaivaâ&#x20AC;&#x153; naujieji sa vininkai ketina pavers ti moderniu pre kybos centru.
Lina Bieliaus
l.bieliauskaite@
â&#x20AC;&#x17E;Vaivaâ&#x20AC;&#x153; atgim s kaip
prekybos cen tras
kaitÄ&#x2014;
kl.lt
Lydi skandalo ĹĄlei
fas
Dar visai nese niai buvÄ&#x2122; pa stato Herkaus Manto gatvÄ&#x2014;je 11 savi ninkai â&#x20AC;&#x201C; bendrovÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;InvesticijĹł kvadrantasâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; jo vie to ĹĄeĹĄis daugiaaukĹĄ je planavo statyti Ä?ius namus. TaÄ?iau ĹĄis pro jektas ÄŻĹžiebÄ&#x2014; principingÄ&#x2026; aplin ď Ž Planai: Ob kiniĹł gyvento cb `V\ XV [\ aRNa jĹł bei anuomeÄ?io Kul _\  CNV cNÂ&#x2022; ]N tĹŤ `N aĂ&#x2013; XR aV [N Z N _R X\[`a _b\ partamento Klai ros paveldo deUĹžsitÄ&#x2122;sus aV WNb VR ZRa vadovo Naglio pÄ&#x2014;dos padalinio nimo pro detaliojo plano deri- mos, Puteikio pasipriecedĹŤroms, inves Ä?ia turÄ&#x2014;tĹł ras ĹĄinimÄ&#x2026;. tuotojai lÄ&#x2014; ka tis ir nedidetapo banko ÄŻkai vinÄ&#x2014;. baigti ĹĄiemet tais, nes nebe iki spalio, bet gebÄ&#x2014;jo vykdyti suâ&#x20AC;&#x17E;Tai bus komer viskas kybos priklauso nuo kreditiniĹł ÄŻsipa centrÄ&#x2026;, su cinÄ&#x2014;s to, kaip rei- ties patal gojimĹł. pos, taÄ?iau kas paskir- projektuotiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kal spÄ&#x2014;sime su- nius vienetus. formuojant du tĹŤrijose atsi- â&#x20AC;&#x17E;Til bÄ&#x2014;jo bendrovÄ&#x2014;s Skandalingos Archi istorijos atomaz- ras, dar tiksliai negalime ĹžÄ&#x2014;s projektaiâ&#x20AC;&#x153; Gailiaus teigimu, tekto Romualdo ga praÄ&#x2014;jusiĹł atstovas. pasakyti, viena aktualiau konkreÄ?iai jokiĹł metĹł pabaigo problemĹł â&#x20AC;&#x201C; kad siĹł sutarÄ?iĹł pasira je ta- ta nÄ&#x2014; po buvusio ki nepagalvota, kaip ĹĄy- PaĹžÄ&#x2014;rÄ&#x2014; pa raâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvirtino no prekiĹł iĹĄkrovi iki stabĹł paĹĄnekovas. nÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Vaivaâ&#x20AC;&#x153; teatro varĹžytimo Jis prisipa Kol kas pirminei jau krovininis trans vietos privaĹžiuos projekto vizijai parduota uĹž kiek pirmu kartu kiama ÄŻgy Ĺžino, kad projektÄ&#x2026; sie- chi portas. artektai pa ven dau din â&#x20AC;&#x17E;Kaip numaty giau ti kaip ÄŻmano nei 2,5 opera mln. litĹł. ta, prekes pri ma Ekspertai ĹžÄ&#x2014;rÄ&#x2014; nemaĹžai pastabĹł. tan tyviau. â&#x20AC;&#x17E;Plana statys nepritarÄ&#x2014; buvu vome jÄŻ paBendras pasta sio kino turÄ&#x2014;s vilkikai iĹĄ S.Ĺ imkaus gatvÄ&#x2014;s teatro pastato atbuli lÄŻsti pro rekonstrukcijai apie 1,8 tĹŤkst. to plotas siekia gyventojĹł kieÄŻ pre- mÄ&#x2026; iki kv m, o nuomo projekto rengÄ&#x2014; jamo sklypo plotas jĹł pastate nuâ&#x20AC;&#x201C; 42 arus. Teigiama, kad pastatas jau spÄ&#x2014; pereiti ÄŻ naujas jo ran rekonstrukcijos kas. Ĺ iandien jo Romualdas Gai reikalais rĹŤpi lius: nasi bendrovÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Til ĹžÄ&#x2014;s projektaiâ&#x20AC;&#x153;.
XX a. viduryje statytas â&#x20AC;&#x17E;Vaivosâ&#x20AC;&#x153; kino teatras gana vykÄ&#x2122;s ir vertingas sta tinys tiek savo pla nine struktĹŤra, tiek kompozicija. Dabar ti projektas daug nis silpnesnis.
Tikisi greito
Cf aNb a\ =Ra _V X\ [b\ a_
rezultato
PavardÄ&#x2014;s nepa no liotasis akcinin rÄ&#x2122;s vieĹĄinti ÄŻgakĹł no, jog investuo atstovas patikitojai nepuose grandioziniĹł uĹž lÄ&#x2014;ja mojĹł. â&#x20AC;&#x17E;Statyti kaĹžkÄ&#x2026; nauja nesiruo ĹĄiame, uĹžstatymo plotas liks tas pa o pastatas bus rekonstruotas. ts, Ĺ iuo metu svarsto me, bĹŤtĹł galima pa dÄ&#x2014;liojame, kaip graĹžinti ne tik patÄŻ statinÄŻ, bet ir aplinkÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa tikino paĹĄnekovas. InvestuotojĹł atstovas nenei jog po rekonst gÄ&#x2014;, ruk no teatro patal cijos buvusio kipos bus nuomo ja- ď Ž Vizija:
Ĺ iandien priedas
Kaina 1,30 Lt `XN[ QN YV[ TN ` V` ]_\ WRX aN` cVR a\ WR Â CNV c\`Â&#x2022; ]N `aN af aV R V` QNb TVNNbX Ă&#x2DC;Vb` YV X\ V` a\ _V WN
=_\WRXa\ cVgbNYVgNP
VW\`
AlÂgĹł diÂdÄ&#x2014;ÂjiÂmo meÂtas Kai kuÂriĹł KlaiÂpÄ&#x2014; dos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s bendÂroÂviĹł vaÂdoÂvĹł darÂbo uĹžÂmoÂkes tis drasÂtiĹĄÂkai auÂga, nors paÂprasÂtĹł dar buoÂtoÂjĹł alÂgos liÂko toÂkios pat ar net su maÂĹžÄ&#x2014;Âjo. StulÂbiÂna ir fakÂtas, kad kai kuÂriĹł ÄŻmoÂniĹł diÂrekÂtoÂriĹł atÂlyÂgiÂniÂmai geÂroÂkai virÂĹĄiÂja miesÂto meÂro alÂgÄ&#x2026;.
â&#x20AC;&#x17E;Jei kas nors bus bloÂgai, gaÂlÄ&#x2014;ÂsiÂte maÂne kalÂti prie kryÂĹžiaus.â&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s KulÂtĹŤÂros skyÂriaus veÂdÄ&#x2014;Âjas NaÂrĹŤÂnas LendÂraiÂtis poÂliÂtiÂkams priÂsieÂkÄ&#x2014;, jog JĹŤÂros ĹĄvenÂtÄ&#x2014; bus surengta sklanÂdĹžiai.
2p.
Atgimimo aikĹĄtÄ&#x2014; virs parku? VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
PapÂrasÂti klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai, KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos isÂtoÂriÂjos ĹžiÂnoÂvai, arÂchiÂtekÂtai paÂĹžÄ&#x2014; rÄ&#x2014; idÄ&#x2014;ÂjĹł, koÂkia tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti AtÂgiÂmi mo aikĹĄÂtÄ&#x2014;. TaÂÄ?iau vieÂninÂgos nuo moÂnÄ&#x2014;s taip ir neÂpaÂvyÂko rasÂti. NoÂri dauÂgiau meÂdĹžiĹł
AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt
PasÂkaÂtiÂniÂmas uĹž reÂzulÂtaÂtus?
SaÂv iÂvalÂdyÂb Ä&#x2014;s kontÂroÂl iuoÂjaÂm oÂje bendÂroÂvÄ&#x2014;Âje â&#x20AC;&#x17E;GatÂviĹł apÂĹĄvieÂtiÂmasâ&#x20AC;&#x153; vaÂdoÂvauÂjanÂÄ?ioÂse paÂreiÂgoÂse dirÂba trys ĹžmoÂnÄ&#x2014;s. ViÂduÂtiÂnÄ&#x2014; jĹł alÂga 2012 meÂtais per mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ buÂvo 4 751 liÂtas. TaÂÄ?iau ĹĄiĹł meÂtĹł I ketÂvirÂtÄŻ tĹł paÂÄ?iĹł vaÂdoÂvĹł at lyÂgiÂniÂmas ĹĄokÂteÂlÄ&#x2014;Âjo dauÂgiau nei 1 tĹŤksÂtanÂÄ?iu liÂtĹł ir sieÂkÄ&#x2014; 5 759 liÂtus per mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ neatsÂkaiÂÄ?ius moÂkesÂÄ?iĹł.
4
Â&#x201E;Â&#x201E;Ĺ uoÂlis: saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s kontÂroÂliuoÂjaÂmos ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;GatÂviĹł apÂĹĄvieÂtiÂmasâ&#x20AC;&#x153; vaÂdoÂvo A.LauÂriÂnaÂviÂÄ?iaus alÂga pirÂmÄ&#x2026; ĹĄiĹł
meÂtĹł ketÂvirÂtÄŻ, paÂlyÂginÂti su tuo paÂÄ?iu laiÂkoÂtarÂpiu perÂnai, paÂkiÂlo net tĹŤksÂtanÂÄ?iu liÂtĹł.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
PaÂsiĹŤÂlyÂmai, kaip tvarÂkyÂti miesÂto centÂre esanÂÄ?iÄ&#x2026; erdÂvÄ&#x2122;, lyg iĹĄ gau syÂbÄ&#x2014;s raÂgo paÂsiÂpyÂlÄ&#x2014; vaÂkar vaÂka re orÂgaÂniÂzuoÂtoÂje disÂkuÂsiÂjoÂje â&#x20AC;&#x17E;At giÂmiÂmo aikĹĄÂtÄ&#x2014;: isÂtoÂriÂja, daÂbarÂtis ir ateiÂtisâ&#x20AC;&#x153;. VieÂn as disÂk uÂs iÂj os iniÂc iaÂto riĹł KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos meÂro paÂvaÂduoÂtoÂjas VyÂtauÂtas Ä&#x152;eÂpas paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, jog At giÂmiÂmo aikĹĄÂtÄ&#x2014;s prieÂĹžiĹŤÂra per me tus kaiÂnuoÂja apie 300 tĹŤkst. liÂtĹł, taÂÄ?iau ji ĹžmoÂnÄ&#x2014;ms vis tiek neÂpatÂraukÂli, toÂdÄ&#x2014;l esÄ&#x2026; ir reiÂkia kÄ&#x2026; nors daÂryÂti.
2
MiesÂte praÂĹžyÂdo tĹŤksÂtanÂÄ?iai naĹĄÂlaiÂÄ?iĹł MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos gatÂves ir aikĹĄÂtes vaÂkar paÂpuoÂĹĄÄ&#x2014; tĹŤksÂtanÂÄ?iai naĹĄÂlaiÂÄ?iĹł. ÄŽvaiÂriasÂpalÂviai ĹžieÂdai klaiÂpÄ&#x2014;Âdie Ä?ius ir miesÂto sveÂÄ?ius dĹžiuÂgins iki birÂĹžeÂlio viÂduÂrio, kai juos paÂkeis ki tos gÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014;s.
NaĹĄÂlaiÂtÄ&#x2014;s buÂvo paÂsoÂdinÂtos viÂsoÂse miesÂto gatÂvÄ&#x2014;Âse ir aikĹĄÂtÄ&#x2014;Âse esanÂÄ?io se vaÂzoÂse, klomÂboÂse. Ĺ ios gÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014;s pa puoÂĹĄÄ&#x2014; ir AtÂgiÂmiÂmo aikĹĄÂtÄ&#x2014;Âje esanÂÄ?iÄ&#x2026; komÂpoÂziÂciÂjÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;LaiÂveÂlisâ&#x20AC;&#x153;.
PaÂvaÂsaÂriÂnio gÄ&#x2014;ÂliĹł soÂdiÂniÂmo eta po meÂtu paÂsoÂdinÂta apie 7 tĹŤkst. naĹĄÂlaiÂÄ?iĹł. Jos atÂsiÄ&#x2014;Âjo apie 10 tĹŤkst. liÂtĹł. â&#x20AC;&#x17E;PaÂsoÂdiÂnus naĹĄÂlaiÂtes, miesÂtas iĹĄ karÂto paÂgyÂvÄ&#x2014;Âjoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dĹžiauÂgÄ&#x2014; si KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s Mies to tvarÂkyÂmo skyÂriaus veÂdÄ&#x2014;Âja Ire na Ĺ aÂkaÂlieÂnÄ&#x2014;. PaÂsak bendÂroÂv Ä&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂp Ä&#x2014;Âd os ĹželÂdiÂniaiâ&#x20AC;&#x153; diÂrekÂtoÂriaus GeÂdiÂmiÂno VaÂlaÂĹĄiÂno, naĹĄÂlaiÂtÄ&#x2014;s ypaÄ? tinÂkaÂmos daÂbarÂtiÂnÄ&#x2014;ms oro sÄ&#x2026;ÂlyÂgoms. â&#x20AC;&#x17E;Nak tiÂmis ĹĄalÂnĹł dar bus, o ĹĄios gÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014;s joms atÂspaÂrios.
3
Â&#x201E;Â&#x201E;GÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014;s: vaÂkar miesÂte esanÂÄ?ioÂse vaÂzoÂse ir klomÂboÂse buÂvo paÂsoÂdinÂtos ÄŻvaiÂriasÂpalÂvÄ&#x2014;s naĹĄÂlaiÂtÄ&#x2014;s.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
2
TREČIADIENIS, balandžio 17, 2013
miestas
Pradėjo kaupti pajėgas vasarai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėda pradėjo ruoštis vasa ros sezonui – jau ieškoma gelbė tojų, kurie užtikrins poilsiautojų saugumą paplūdimiuose. Jų pajė gos išliks tokios kaip ir praėjusiais metais.
Jau yra užsiregistravę 25 žmonės, norintys dirbti gelbėtojais. Pusė jų poilsiautojų saugumu rūpino si ir pernai. „Čia tik pradžia. Tik pradėjome registruoti žmones. Pagrindiniai reikalavimai, kad žmonės mokėtų plaukti, būtų stiprūs fiziškai ir psi chologiškai, atsakingi, žinotų, kokį darbą eina dirbti. Laukiame ne tik vaikinų, bet ir merginų“, – tvirti no Klaipėdos skęstančiųjų gelbė jimo tarnybos vyriausiasis specia listas Aleksandras Siakki. Visi kandidatai į gelbėtojus tu rės pereiti atrankas baseine. Pir moji gelbėtojų atranka vyks jau kitą savaitę. Vėliau bus rengiami mokymai. Po jų, gegužę, bus organizuo jama antra gelbėtojų atranka ba sein e. Vėl iau – mok ym ai antrai grupei. Klaipėdos skęstančiųjų gelbėji mo tarnybos viršininkas Virgini jus Urbonas tvirtino, jog gelbėtojų skaičius šiemet nesikeis. Paplū dimiuose jų dirbs tiek pat, kiek ir praėjusiais metais – 77. „Saugumui paplūdimiuose už tikrinti tokio gelbėtojų skaičiaus pakanka. Viskas priklauso nuo žmonių srautų. Pajėgas taip pat skiriame pagal juos“, – teigė V.Ur bonas. Gelb ėtojams mokam as mi nim al us darb o užm okest is – 1 tūkst. litų. Pasak V.Urbono, šiemet Skęstan čiųjų gelbėjimo tarnybai bus skir ta 830 tūkst. litų, tai yra šiek tiek daugiau nei pernai, nes padidėjo minimalus darbo užmokestis. Įsigyti naujos technikos tarnyba neketina: „Ką čia gali pirkti tokiais laikais? Pernai įsigijome naują ke turratį“, – tvirtino viršininkas. Tačiau, anot V.Urbono, bus at
naujintos gelbėtojų uniformos, plūdės, žiūronai. Nupirktos ir nau jos profesionalios racijos Melnra gėje dirbantiems gelbėtojams. „Jų mums tikrai reikėjo. Meln ragės paplūdimyje budintys gel bėtojai anksčiau naudojosi pusiau buitinėmis racijomis“, – pasako jo vadovas. Šį sezoną nesikeis ir gelbėto jų budėjimo laikas. Paplūdimiuose jie dirbs nuo 9 iki 21 val. Kada pra sidės gelbėtojų darbo sezonas, pri klausys nuo orų. Vasaros sezono pradžia, atsižvel giant į orus, skelbiama savivaldy bės administracijos direktoriaus įsakymu. „Viskas priklauso nuo orų. Esa me pradėję dirbti ir gegužės, ir bir želio pradžioje. Dėl to iš anksto ir ruošiame gelbėtojų komandą, kad prireikus nekiltų problemų“, – tvirtino V.Urbonas.
Įvertinimas: Jūros šventė jau seniai vadinama didžiausia Lietuvos vasaros fiesta.
Šventei – nauja tvarka
Jūros šventei organizuoti šiemet planuojama surinkti ne ma žiau nei pusę milijono litų, todėl pagrindinė uostamiesčio me tų fiesta turėtų būti kokybiškesnė nei anksčiau. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
830 – tiek tūkst. litų šiemet skirta Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai.
Mieli bendradarbiai, gerbiami mūsų klientai, kolegos, Saulė vėl džiugina mus nuostabiausia gamtos dovana – šiluma. Sulaukę pavasarinio atokvėpio, balandžio 17-ąją energetikai mini savo profesinę šventę – Lietuvos energetikų dieną. Šia proga sveikiname visus AB „Klaipėdos energija“ buvusius ir esamus darbuotojus, kolegas. Ačiū Jums už ištikimybę sudėtingai energetiko profesijai! Gerbiamiems AB „Klaipėdos energija“ klientams dėkojame už pasitikėjimą bendrove. Mes kasdien nuoširdžiai dirbame Jums. Linkime visiems neišsenkančios šilumos, sveikatos ir šviesios pavasariškos nuotaikos. AB „Klaipėdos energija“ valdyba
Vytauto Petriko nuotr.
Prie Jūros šventės vairo šiemet stos du nauji vyrai – prieš gerą pusme tį Klaipėdos savivaldybės Kultū ros skyriaus vedėju tapęs Narūnas Lendraitis ir maždaug mėnesį vie šosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktoriumi dirbantis Romandas Žiubrys. „Kadangi abu esame nauji, ana lizavome, kaip palengvinti Jūros šventės finansavimą. Todėl ir gimė nauja dalinio finansavimo tvarka“, – aiškino Socialinių reikalų komite te vakar ją pristatęs N.Lendraitis. Esmė ta, jog pasirinkus Jūros šventę iš dalies finansuoti iš miesto biudžeto, nereikės organizuoti vie šųjų pirkimų procedūrų. Tai reiškia, kad pavyks sutaupyti apie 20 proc.
renginiams numatytos sumos, jos kaip PVM mokesčio nesumokant į valstybės biudžetą, o skiriant kelti Jūros šventės meninį lygį. Politikams iškart užkliuvo, kad Jūros šventės dalinio finansavimo tvarkos apraše yra punktas, jog pi nigai gali būti skiriami tik tiems projektų teikėjams, kurių pastarųjų trejų metų veiklos rezultatai įrodo jo pasirengimą vykdyti bent tris pro gramas, kurių sąmatinė vertė būtų ne mažesnė nei 700 tūkst. litų. N.Lendraitis aiškino, kad tokia nuostata atsirado specialiai – tam, kad pinigai atitektų viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“, kuri ir orga nizuotų Jūros šventę. „Aišku, jei atsiras kokia nors kita įstaiga ar bendrovė, kurios kompe tencija, galimybės organizuoti Jū ros šventę bus didesnės nei „Klai
pėdos švenčių“, tuomet pinigai ir bus skirti jai“, – teigė Kultūros skyriaus vedėjas. Numatyta, jog daliniam Jūros šventės finansavimui iš miesto biu džeto bus skirta apie 400 tūkst. li tų. Juos tikimasi gauti ir prekeivių, kurie sumokės rinkliavą už preky bos per Jūros šventę vietas. Dar mažiausiai 20 proc. šios su mos jos gavėjas privalės surinkti iš rėmėjų. Todėl skaičiuojama, kad šiemet Jūros šventei organizuoti bus išleista mažiausiai 500 tūkst. litų. Dalinio finansavimo sieksianti įstaiga „Klaipėdos šventės“ savi valdybei privalės pateikti visą Jūros šventės projektą, kuriam ir prašys dalinio finansavimo. Pateiktą pro jektą vertins ekspertų komisija. Šiemet Jūros šventė Klaipėdoje vyks liepos 26–28 dienomis.
Atgimimo aikštė virs parku? Viešojoje erdvėje jau 1 pasklido siūlymai da lį aikštės užstatyti – atkurti isto
rinį gatvelių tinklą, prie jų pasta tyti mažaaukščius pastatus. Po ja taip pat siūloma įrengti požemi nę automobilių stovėjimo aikšte lę, o pačioje aikštėje galbūt turėtų iškilti naujas modernus savivaldy bės pastatas. Į diskusiją vakar susirinkę gar baus amžiaus klaipėdiečiai pies tu stojo prieš ketinimus Atgimi mo aikštę užstatyti. Esą cemento mieste ir taip yra per daug, todėl erdvę reikia išsaugoti, tik joje pa sodinti daugiau želdinių – įreng ti nedidelį parką. Jame žmonės esą mielai leistų laiką, o medžiai padė tų kovoti su miesto centre nuolat fiksuojama oro tarša. Sunaikinti erdvę – nuodėmė
„Atgimimo aikštė yra mūsų isto rija, joje visi stovėjome, kai atgimė Lietuva, todėl būtų nuodėmė šią erdvę sunaikinti“, – pabrėžė klai pėdiečiai. Atgimimo aikštė daugiausiai priekaištų susilaukia dėl to, kad
yra nejauki, joje nesirenka žmonės tiesiog pasėdėti, ji tapo tik perei nama vieta. Architektas Edmundas Andri jauskas aiškino, kad aikštė yra už
Simonas Gentvilas:
Mūsų karta tikrai yra įgali sukurti ką nors naujo, nebūtina gręžiotis į praeitį.
programuota būti nejauki, nes ji yra per didelė, o atstumai tarp pa statų – per ilgi. Jis įvardijo, jog At gimimo aikštės plotas yra 2,3 hek taro, o, pavyzdžiui, Teatro aikštės – vos 0,6 hektaro. „Jau prieš 15 metų siūlėme ir dabar siūlome atstatyti nedide lį kvartalą aikštėje prie Danės ir Manto gatvių sankryžos. Taip aikštės plotas sumažės, ji natū raliai taps jaukesnė. Atstatytuo se istoriniuose pastatuose galėtų
įsikurti savivaldos institucijos“, – siūlė E.Andrijauskas. Siūlė atstatyti Biržą
Tokį siūlymą palaikė ir istorikai, ku rie ypač pasisakė už tai, kad būtų at statyta ne tik dalis buvusio pastatų kvartalo Atgimimo aikštės kampe, bet ir senasis Biržos pastatas, sto vėjęs dabartiniame skvere tarp Da nės gatvės ir Biržos tilto. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direk torius Jonas Genys buvo įsitikinęs, jog kalbėti apie Atgimimo aikštės perspektyvą yra labai pavojinga, nes tai – jautri vieta. Todėl, jo nuomone, galbūt net reikėtų skelbti tarptauti nį konkursą, kad būtų sulaukta idėjų, kaip sutvarkyti Atgimimo aikštę. „Mūsų karta tikrai yra įgali sukur ti ką nors naujo, nebūtina gręžiotis į praeitį ir gyventi pagal karo ir po kario traumuotų žmonių požiūrį. Žmogus tokioje viešojoje erdvėje turi jaustis jaukiai“, – tvirtino Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas. „Kiek žmonių, tiek ir nuomo nių“, – reziumavo V.Čepas, pa brėžęs, jog visi siūlymai bus ana lizuojami.
3
TREČIADIENIS, balandžio 17, 2013
miestas Pradės sodinti medelius
Lankysis ministrė
Atplauks „Kruzenshtern“
Liepų gatvėje baigiami rauti nupjautų senų medžių kelmai. Šią savaitę vietoje jų planuo jama pradėti sodinti naujus medelius. Vietoje senųjų me džių bus pasodintos 65 olan diškos liepos. Jos jau atvežtos į Klaipėdą. Liepos sodinamos ir Reikjaviko gatvėje vietoje iš kirstų senų tuopų.
Klaipėdoje penktadienį lankysis socialinės apsaugos ir darbo mi nistrė Algimanta Pabedinskienė (nuotr.). Ji ketina susitikti su uos tamiesčio meru Vytautu Grub liausku, apsilankyti „Sodros“ ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuose, Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje, kitose socialinės veiklos įstaigose.
Penktadienį į Klaipėdą atplauks vienas didžiausių ir gražiau sių pasaulyje mokomųjų burlai vių „Kruzenshtern“. Numato ma, kad Kruizinių laivų termina le jis turėtų prisišvartuoti apie 9 val. „Kruzenshtern“ bus atviras lankymui – penktadienį ir šeš tadienį nuo 11 iki 15 val. ir nuo 17 iki 20 val.
Vaistinės patalpas siūlo parduoti Uostamiesčio tarybai siūloma koreguo ti privatizuojamų objektų sąrašą. Į jį no rima įtraukti ir miesto centre esančias pa talpas, kuriose anksčiau veikė vaistinė. m.skiriute@kl.lt
Nesidomėjo: savivaldybei nepavyko išnuomoti buvusios vaistinės pa
Genovaitės Paulikienė:
talpų.
Vytauto Petriko nuotr.
Miesto centre esan čias patalpas kelis kartus bandyta iš nuomoti, bet nesėk mingai.
vatizuojamų objektų sąrašą. Jį siūlo ma papildyti patalpomis, kurios yra Tauralaukyje, Jaunimo gatvėje 4. G.Paulikienė pasakojo, kad jos savi valdybei priskirtos teismo keliu. Šios patalpos buvo bešeimininkės. Anksčiau jose buvo įsikūręs pašto skyrius, tačiau vėliau išsikraustė. Pasak G.Paulikienės, šių patal pų savivaldybės veikloje nelabai įmanoma panaudoti. Dalis jų yra bendro naudojimo. Per jas vaikš to ir kiti asmenys. Į privatizuojamų objektų sąrašą siūloma įtraukti ir Turgaus gatvės
19-ajame name esančias patalpas, kuriose anksčiau veikė vaistinė „Juodasis erelis“. Įmonės veikla praėjusių metų viduryje buvo nu traukta. Ji likviduota. G.Paulikienė pasakojo, kad mies to centre esančias patalpas ke lis kartus bandyta išnuomoti, bet nesėkmingai. Vedėja pabrėžė, kad jos nereikalingos savivaldos funk cijoms vykdyti. Jei šie objektai bus įtraukti į pri vatizuojamųjų sąrašą, jie bus par duodami aukciono būdu. Dėl to tu ri apsispręsti miesto taryba.
la yra avarinės būklės ir pripažinta netinkama naudoti. Šį statinį rei kėtų tiesiog nugriauti. Tačiau atsirado kitų patalpų ir sta tinių, kuriuos prašoma įtraukti į pri
Mieste pražydo tūkstančiai našlaičių Birželio viduryje naš 1 laites kitomis gėlėmis galėsime pakeisti palaipsniui, o ne
visas iš karto. Miestas nebus toks pilkas“, – pabrėžė vadovas. G.Valašino teigimu, beveik visas dar rudenį sodintas našlaites reikėjo pakeisti naujomis. Vadovo nuomo ne, gėlėms pakenkė ne tik šalta žie ma, bet ir druska, kuria barstomos gatvės, šaligatviai. Pasak G.Valaši no, dirbti miesto gėlynuose vis dar negalima, nes žemė įšalusi. Jais bus pradėta rūpintis vėliau. „Gėlynuose dar turėtų sužydė ti svogūninės gėlės: tulpės, krokai. Manau, kad jos gerai peržiemojo. Šios gėlės sodinamos giliau į žemę nei našlaitės“, – pasakojo vadovas. I.Šakalienė kol kas neatskleidė, ko kiomis gėlėmis vasarą galės grožė tis klaipėdiečiai ir miesto svečiai. „Tegul žmonės dar pasidžiaugia našlaitėmis“, – sakė vedėja. Paprastai vasaros etapo metu miesto gėlynuose yra sodinamos pelargonijos, begonijos, sprigės. Šiemet mieste sodinamoms gė lėms skirta 190 tūkst. litų. Panaši suma atseikėta ir pernai.
Treniruotė. Šiand ien 16 val. klaipė diečiai kviečiam i dalyvaut i šiaur ie tiško ėjimo treniruotėse. Norintys lau kiami prie suoliuk ų Vasaros estrados tako prad žioje. Mankšta. Šiand ien 17.30 val. Klaipė dos apskrit ies vieš os ios I.Simonai tytės bibl iotekos konferencijų salėje vyks užsiėmimas „Pirmasis žingsnis“, kurio metu bus pristatoma jogos, me ditacijos, kvėpavimo technika.
Milda Skiriutė
Iš privatizuojamų objektų sąrašo siūloma išbraukti keturis, o įtrauk ti du objektus. Išbraukti iš sąrašo siūloma administracines patalpas, esančias Taikos prospekte 107. Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjos Genovaitės Pau likienės teigimu, dalis šių patalpų yra išnuomota, kita dalimi leista naudotis pagal panaudos sutartį. Iš privatizuojamų objektų sąrašo siūloma pašalinti ir Turgaus gatvės 21 pastatą, kuriame anksčiau veikė poliklinika. Miesto tarybos spren dimu šis pastatas yra perduotas Vakarų Lietuvos verslo kolegijai. Ji statiniu galės naudotis dar ma žiausiai ketverius metus. Anot G.Paulikienės, Vakarų Lie tuvos verslo kolegija atliko pasta to kapitalinį remontą savo lėšo mis. Investuota apie 1,5 mln. litų. Tad pastatą laikyti privatizuojamų objektų sąraše yra netikslinga. Ne parduoti siūloma ir pastato K.Do nelaičio gatvė 12A. Buvusi skalbyk
Dienos telegrafas
For um as. Ketv irt ad ien į ir penkt a dien į Klaip ėdoje vyks IX Liet uvos ir Balt ar us ij os ekon om ikos for um as, kur iame dalyv aus abiej ų šal ių mi nistr ai pirm in ink ai – Liet uvos Res publ ikos Vyr iausybės vadovas Alg ir das Butkev ič ius ir Baltar usijos prem jeras Mic hail as Miasn ikov ič ius. Fo rum as skirt as akt ual iaus iems abie jų šal ių ekonom in io bendrad arbia vimo klaus imams apt art i. Ypat ingas dėmesys bus skir iamas transporto ir log ist ikos, energet ikos, tur izmo, že mės ūkio ir inž iner inės pramonės, energet ikos, apl inkos augos, invest i cin iams, eksp orto ir inovac ijų klau simams. Kinas. Rytoj 17 val. Klaipėdos apskri ties viešosios I.Simonaitytės bibliote kos Gerlacho palėpėje vyks jaunimui skirto konk urso „Trumpas kinas. Co pycat“ trumpametraž ių filmų perž iū ra. Reng in io met u bus išr inktas ge riausias, o jo kūrėjai bus apdovanot i pinig iniu prizu. Konkursą antrus me tus organizuoja Klaipėdos universite to studentai. Mirt ys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyr iuje užreg istr uotos 11 klai pėd ieč ių mirt ys. Mirė Anton ina Se men iuk (g. 1923 m.), Antan ina Gald i kienė (g. 1924 m.), Grigor ijus Čeren kovas (g. 1930 m.), Danutė Ševel iova (g. 1935 m.), Anatol ij Grišun in (g. 1938 m.), Viktoras Nikolašinas (g. 1946 m.), Nina Mart ynova (g. 1947 m.), Roman tas Špog is (g. 1954 m.), Vytautas Pus vašk is (g. 1960 m.), Vaclovas Gelž i nis (g. 1961 m.), Aleks andr Šest akov (g. 1962 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Vyt aut as Puiš ys, Anatol ij Griš u nin, Mic hail Lip en, Ant an in a Gald i kien ė, Juoz as Kaz akev ič ius, Anto nin a Sem en iuk, Vyt aut as Pusv aš kis (urn a). Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 4 berniukai.
Papuošė: našlaitėmis apsodinta ir Atgimimo aikštėje esanti kompozicija „Lai velis“.
Vytauto Petriko nuotr.
Greitoj i. Vak ar iki 17 val. greitos ios pag alb os med ik ai sul aukė 64 iš kviet imų. Klaip ėd ieč iai daug iaus ia skund ės i krauj ot akos sut rik im ais, aukšt u krauj ospūd žiu, pilvo ir gal vos skausmais.
4
trečiadienis, balandžio 17, 2013
miestas
Algų didėjimo metas
Komentaras
1
Tos pačios įmonės dar bininkų algos, palygin ti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 266 litais ir siekia 2 765 litus per mėnesį. „Pas mus atlyginimai nei kyla, nei leidžiasi, jie priklauso nuo to, kiek turime įplaukų. Paskutinį ket virtį jų turėjome daugiau, tai ir al gos padidėjo. Viskas priklauso nuo darbo rezultatų“, – tikino bendro vės „Gatvių apšvietimas“ genera linis direktorius Algimantas Lau rinavičius. Žvelgiant į tai, kam pakelti at lyginimai bendrovėje „Gatvių ap švietimas“, peršasi išvada, kad geriausių rezultatų pasiekė įmo nės vadovai, kurie praėjusį ketvir tį patys save paskatino tūkstančiu didesne alga. „Kas dirbo, tie ir uždirbo, kurie nedirbo, tie neuždirbo. Čia yra at skiras klausimas“, – tikino A.Lau rinavičius. 2012 metais įmonė dirbo nuosto lingai, nuostolis siekia 110 tūkst. litų. Tačiau šiais metais esą dirba pelningai, todėl ir vadovų algos di desnės. „Pernai trūko savivaldybės fi nansavimo, savivaldybė neužmo kėjo už visus atliktus darbus, todėl atsirado nuostolių“, – teigė A.Lau rinavičius.
Aras Mileška
Klaipėdos apskrit ies darbdav ių asociacijos vadovas
M
Negauna: Klaipėdos turizmo ir informacijos centro vadovės R.Savickienės alga, išaugus minimaliam
mėnesio atlyginimui, turėjo šoktelėti 900 litų, bet įstaiga jos pakelti neturi finansinių galimybių.
Vytauto Petriko nuotr.
mų bendras naudingas plotas – 75 tūkst. kv. m. „Tai yra absurdas, kai savivaldy bės įmonės vadovas uždirba dau giau negu meras, nors, antra ver tus, jei įmonė dirba pelningai, tai gal ir alga turėtų būti didesnė“, – svarstė Klaipėdos savivaldybės ad ministracijos direktoriaus pava duotoja Alina Velykienė. „Klaipėdos bendrabučių“ pel nas – ne itin įspūdingas, 2011 m. jis siekė 5 774 litus, o naujesnių duo menų dar nepateikta.
Uždirba kaip meras
Įspūdingą atlyginimą gauna sa vivaldybės įmonės „Klaipėdos bendrabučiai“ direktoriaus pava duotoja. Ji per pirmąjį šių metų ketvir tį vidutiniškai per mėnesį uždirbo 5,1 tūkst. litų neatskaičius mokes čių. Palyginti su praėjusiais metais, alga išaugo daugiau nei puse tūks tančio litų. Toks darbo užmokestis yra be veik tiek, kiek ir Klaipėdos me ro alga, kuri neatskaičius mokes čių 2012-ųjų pirmąjį ketvirtį siekė 5 236 litus. Bendrovės pagrindinė veikla – daugiabučių namų butų ir kitų pa talpų savininkų bendrosios nuosa vybės objektų administravimas ir nuolatinė priežiūra. Šiuo metu bendrovė administ ruoja 28 daugiabučius namus, ku riuose gyvena 3 325 gyventojai, na
A
K
C
I
N
Ė
Galimybės – menkos
Klaipėdos turizmo ir informacijos centro vadovės Romenos Savic kienės alga – 6 minimalūs mėne sio atlyginimai, taip yra nustatyta miesto tarybos sprendimu. „Vadovui nustatyti 6 minimalūs mėnesiniai atlyginimai. Tai būtų 6 tūkst. litų per mėnesį neatskai čius mokesčių. Daug“, – stebėjosi A.Velykienė, kuri neseniai išrink ta dar ir Klaipėdos turizmo bei in
B
E
N
D
R
O
V
Ė
Gerbiami Klaipėdos miesto ir rajono gyventojai, mokytojai ir moksleiviai, AB „Klaipėdos vanduo“ savo profesinės vandentvarkos ūkio darbuotojų šventės proga rengia atvirų durų dienas ir visus kviečia nuo šių metų gegužės 7 d. iki gegužės 24 d. į pažintines ekskursijas po bendrovės objektus. Siūlome aplankyti Klaipėdos m. 3-ąją vandenvietę ir Dumpių nuotekų valyklą. Prašome registruotis iki š. m. balandžio 29 d. telefonais: 46 61 71, 8 652 39155.
formacijos centro valdybos pirmi ninke. „Nuo naujų metų išaugus mini maliam mėnesio atlyginimui, ma no alga nepakilo, nes mūsų įstaiga neturi tokių finansinių galimybių. Gaunu tą patį atlyginimą, kaip iki tol“, – teigė R.Savickienė. Taigi Klaipėdos turizmo ir in formacijos centro vadovės alga išliko 5,1 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.
vertės. S.Gentvilas teigė, kad Se nojo turgaus veikla savivaldybės vadovai labai nepatenkinti. Pinigai – už neturtinę žalą
Dar vieną savivaldybės bendrovę Klaipėdos autobusų parką kelerius pastaruosius metus taip pat sle gia nuostoliai. Pasak šios įmonės vadovės Jelizavetos Daugininkie nės, tai nesuteikia galimybės kel ti algų.
Galvos skausmas dėl turgaus
Skausmingai banko „Snoras“ griū tį išgyveno bendrovė Naujasis tur gus – 2011-aisiais įmonė patyrė daugiau nei 3,86 mln. litų nuosto lį. Tačiau tai nesutrukdė bendrovės vadovams pakelti atlyginimus. Naujajame turguje yra trys va dovai, kurių vidutinis mėnesio at lyginimas neatskaičius mokesčių yra 6853 litai, 343 litais daugiau nei 2012 metais. Kuklesnę algą gaudavo savival dybės bendrovės Senojo turgaus vadovė – 3,3 tūkst. litų per mė nesį, tačiau įmonė dirbo nuosto lingai. „Dveji pastarieji metai įmonei buvo nuostolingi. Savivalda iš tikrųjų neturėtų daryti verslo, o turgaus veikla yra grynai komer cinė, kur visos pajamos iš ko mercinio sektoriaus. Antra ver tus, tai nėra strateginė įmonė, todėl ji privalo dirbti pelningai“, – tvirtino Senojo turgaus Stebė tojų tarybos pirmininkas Simo nas Gentvilas. Šiuo metu Klaipėdos kontrolie rės atlieka Senojo turgaus bendro vės 2012-ųjų auditą, kurį planuoja baigti iki balandžio pabaigos. „Pagal pateiktas ataskaitas 2011 metus Senasis turgus baigė turė damas beveik 60 tūkst. litų nuo stolį. Pardavimų pajamos suma žėjo 205 tūkst. litų“, – tvirtino savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė. Versle normali pelno grąža yra 6–7 proc. nuo įstatinio kapitalo
anyč iau, kad vals tybin iame sektor iu je turėt ų būt i tam tik ros algų žirklės už tam tikras pareigas. Vertinčiau visų pir ma darbą. Dar prieš dvejus metus Triš alėje tar yboje kėlėme klausi mą dėl sav ivaldyb ės turto. Sav i valdybės įmonės – irg i miesto tur tas. Jų rodiklis turėtų būti valdymo efektyvumas. Vadovas – tas asmuo, kur is garantuoja tų rod ikl ių palai kymą. Atsižvelgiant į tai reikia įver tinti, ar atlyginimas yra adekvatus. Manyčiau, kad turi būti vertinamas ne tiek vadovo atlyginimas, o įmo nės pasiekimai. Jei darbas prastas, tur i būt i keičiamas vadovas. Ta čiau tai yra daugiau išimtis nei tai syklė. Už mokamas solidžias algas reikėtų reikalauti rezultato, nuosto lingos veiklos negal i būt i. Bet kur i kita ne sav ivaldybės įmonė, jei ji dirba nuostolingai, o vadovų algos kyla, ji neišvengiamai bankrutuos. Tačiau yra tam tikros funkcijos, ku rias savivaldybė turi garantuoti vi suomenei ir jos gal i būt i dot uoja mos. Įsivaizduoju, kad visuomenė nelabai žino, kas už ką gauna atly gin imus ir kodėl. Jei išleid žiama nepagr įstai daug pinig ų, vadinasi, tai daroma kažk ieno sąskaita, nes biud žetas yra suspaustas. Todėl mieste mes tur ime būt i ypač tau pūs ir atsakingai leisti pinigus. Ma nyčiau, kad ne atlyginimas pati di džiausia blogybė, o tai, kad trūksta skaidrumo.
tėme, bet džiaugiamės, kad per krizę algų nemažinome, jos ga lėjo mažėti tik dėl drausminių prasižengimų“, – teigė J.Dau gininkienė. Klaipėdos autobusų parke dir ba 293 darbuotojai. Vadovų yra 11, jų vidutinis mėnesio atlyginimas 4 991 litas neatskaičius mokesčių, vairuotojai vidutiniškai bruto už dirba 2 667 litus. Mokama už kompetenciją
Alina Velykienė:
Tai yra absurdas, kai savivaldybės įmo nės vadovas uždirba daugiau negu meras.
„2009 metais mūsų įmonės nuo stoliai buvo 2,2 mln. litų, 2011 me tais – daugiau nei pusė milijono, o pernai jie sumažėjo iki 95 tūkst. li tų“, – patvirtino direktorė. J.Daugininkienė sakė, kad vie na priežasčių buvo išlaidos, kurios esą priklausė ne nuo veiklos, tai yra reikėjo atlyginti 80 tūkst. litų mo ralinės žalos, visus metus dėl vie šųjų pirkimų bendrovė bylinėjosi teismuose. „Klausimo dėl algų pakėli mo darbuotojams mes nesvars
Klaipėdoje yra kelios strategiš kai svarbios miestui įmonės. Tai bendrovės „Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos energija“, Klaipė dos regiono atliekų tvarkymo centras. Dirbančiųjų, ypač vadovų, algos šiose bendrovėse yra gana solidžios ir kai kurių jų atlyginimai taip pat viršija miesto mero algą. Vidutinis mėnesio vadovų at lyginimas neatskaičius mokesčių šiose bendrovėse siekia nuo 7 144 iki 9 449 litų. Nors kai kurie miestiečiai į to kias algas šnairuoja, tačiau ofi cialiai pripažįstama šių įmonių svarba miestui ir jų vadovų at sakomybė bei kompetencija, už kurią esą ir mokamas atlyginimas. „Tų įmonių veiklos rezultatai yra labai svarbūs Klaipėdos mies to strateginiam vystymuisi. Tam turi įtakos ir pelno rodikliai, ir su teiktų paslaugų skaičius“, – tikino A.Velykienė.
5
trečiadienis, balandžio 17, 2013
aktualijos
Bėdžius maitins ir savaitgaliais Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos savivaldybė rado ste buklingą būdą, kaip pamaitin ti daugiau vargingai gyvenančių klaipėdiečių, tačiau sykiu ir sutau pyti pinigų.
Pozicija: sodų bendrijos „Upelio vingis“ pirmininkas A.Bičkus pažėrė priekaištų atliekų vežėjams ir paragi
no įsigyti šluotas.
Vytauto Petriko nuotr.
Sodininkai nori išlygų Klaipėdos rajone esančių 36 sodininkų bendrijų pirmininkai remia rajono val džią prie sienos ir reikalauja mokesčio už šiukšles neskaičiuoti už praėjusius metus bei įrodinėja, kad yra apmokestin ti du kartus. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Posėdyje virė aistros
Klaipėdos rajono savivaldybėje va kar susirinkę kone visų sodų bend rijų atstovai audringai įrodinėjo sa vo tiesą: mokestis sodininkams per didelis ir renkamas nesuteikus pa slaugos. Kelių sodininkų bendrijų pirmi ninkai susivienijo ir rinkliavą už komunalines atliekas administ ruojančiai įmonei „Gargždų švara“ įteikė raštą, kuriuo oficialiai atsisa kė bendrųjų šiukšlių konteinerių. „Mes neturime papildomų etatų, kad pasiųstume žmones sutvarky ti tai, kas liko po vežėjų išgaben tų šiukšlių. Baisu, kas dedasi, to kios vietos virsta šiukšlynais. Mūsų nuomone, tas, kas gyvena sode vi sus metus, tegul įsigyja savo kon teinerius ir sudaro sutartis, kad jų šiukšlės būtų išgabentos“, – pik tinosi sodų bendrijos „Pakrantė“ pirmininkas Egidijus Vaišvila. Sodų bendrijos „Dituva“ pirmi ninkas Vytautas Gedvila aiškino, kad bendrija papildomai skiria apie 6 tūkst. litų švarai palaikyti. „Turime siųsti žmones, kurie su tvarkytų prie konteinerių besimė tančias šiukšles. Juk tai dvigubas darbas“, – aiškino bendrijos pir mininkas. Kitos bendrijos pirmininkas pri sipažino, jog mokėjo už 4 sunkveži mius žvyro, kad būtų įrengta aikš telė bendriesiems konteineriams. Sodų bendrijos pirmininkas Al fonsas Bičkus piktinosi, kad atlie kų vežėjams tikrai nenukristų ran kos, jei jie pasistengtų palikti švarią aplinką aplink konteinerius. „Ar du vyrai nepajėgūs paimti į ran kas šluotos?“ – piktinosi A.Bičkus. Reikalauja švaros
Įmonės „Ekonovus“ vadybininkė Aušra Palšienė aiškino, kad bend
Rimantas Martinkus:
Nuolaidų sodinin kams mes negalime daryti, nes kitaip ra jono gyventojai ims mus kaltinti, kad rink liava surenkama jų sąskaita. rovės darbininkai stengiasi nepa likti šiukšlių. „Jei atliekų susidaro daugiau, reikėtų įsigyti didesnius konteine rius. Tačiau žmonės neretai krauna viską, kas papuola – šiferio lakš tus, padangas. O tokių atliekų mes neturime išvežti. Kai vidutinė oro temperatūra sušyla iki 8 laipsnių, konteineriai kartą per mėnesį yra net išplaunami“, – teigė atstovė. Įmonės „Gargždų švara“ direk torius Rimantas Martinkus tikino, kad konteinerių be sodų pirminin kų žinios bet kur nepastatysi. „Soduose tikrasis šeimininkas yra pati bendrija. Jiems ir spręsti. Tačiau nuolaidų sodininkams mes negalime daryti, nes kitaip rajono gyventojai ims mus kaltinti, kad rinkliava surenkama jų sąskaita“, – sakė R.Martinkus.
Nori pokyčių
Susivieniję sodų pirmininkai rajo no valdžiai ir rinkliavos administ ratoriui įteikė peticiją, kurioje siū lo taisyti rinkliavos tvarką. „Mes siūlome, kad didesni at liekų konteineriai nemokamai bū tų skiriami nuolat gyvenantiems soduose, bet mažesnius taip pat nemokamai gautų ir vasarotojai“, – sakė sodų bendrijos „Pakrantė“ pirmininkas E.Vaišvila. „Taryba yra patvirtinusi 60 litų metinę rinkliavą sodų sklypams su nesudėtingu statiniu. Tie, kas so duose gyvena nuolat, turėtų mo kėti 144 litų mokestį. Jiems kon teineriai skiriami nemokamai“, – aiškino rinkliavą administruo jančios įmonės „Gargždų švara“ vadovas R.Martinkus. Sodininkai ėmė piktintis, kodėl taryba nusprendė juos apmokes tinti 60 litų suma. „Gal tada reikėtų 80 litų mokė ti, bet tuomet žmogus gautų kon teinerį savo šiukšlėms“, – retoriš kai klausė sodininkai. Ar mokėti už burokus?
Sodų bendrijos „Vyšnelė“ pirmi ninkė teiravosi, ar privalu mokė ti rinkliavą, jei bendrija išskirti noje teritorijoje. „Mes patenkame į apsaugos zoną, čia nieko negali ma statyti. Kas atsakys, ar už dar žus su burokais reikia mokėti rink liavą?“ – klausė moteris. R.Martinkaus teigimu, iki lie pos 1-osios sodo sklypai, kuriuose nėra statinių, nėra apmokestina mi. „Tačiau liepą įsigalios aplinkos apsaugos ministro įsakymas, ku riuo kiekviena savivaldybė priva lės nustatyti tarifus. Tačiau koks bus tas mokestis, dar teks svarsty ti“, – aiškino R.Martinkus. Susitikime išsakę savo pozicijas, sodų bendrijų pirmininkai rajono sa vivaldybei pateikė siūlymą, kad rink liava už atliekas būtų renkama atsi žvelgiant tik į vieną turto vienetą, kuriame žmogus yra deklaravęs gy venamąją vietą. Rajono taryba priva lės svarstyti šį sodininkų prašymą. „Daugybė žmonių moka rinklia vą uostamiestyje, nes ten ir gyve na nuolat, o soduose leidžia tik da lį laiko. Vertėtų Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėms susėsti kartu ir susitarti dėl rinklia vos būdo“, – nuomonę dėstė peti ciją pasirašę sodininkų atstovai.
Anot Klaipėdos savivaldybės So cialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, uostamiestis yra kone vienintelis miestas Lietu voje, kur labdaros valgyklos veiklą koordinuoja biudžetinė įstaiga. Klaipėdos socialinės paramos centras pasirūpina, kad labdaros valgykloje per dieną maisto gautų apie 130–150 vargingai gyvenan čių asmenų. Tačiau tokios paslau gos poreikis yra dar didesnis – eilės nemokamai maitintis laukia apie 80 klaipėdiečių. Pernai iš miesto biudžeto labda ros valgyklai maisto produktams įsigyti buvo skirta beveik 62 tūkst. litų, paaukota dar už 44 tūkst. li tų. Šiemet numatoma, kad lab daros valgykloje maitinti bėdžius iš miesto biudžeto reikės apie 70
tūkst. litų. Į šią sumą neįskaičiuo jamos išlaidos darbuotojų atlygi nimams. „Pernai į savivaldybę kreipėsi nevyriausybinė organizacija, ku ri pasisiūlė pati rūpintis labdaros valgyklos veikla. Prašoma, kad iš miesto biudžeto būtų skiriama tik dalis lėšų maisto gamybos kaštams padengti. Todėl ir siūlome, kad lab daros valgykla rūpintųsi nebe Klai pėdos socialinės paramos centras, o viešųjų pirkimų konkursą laimė jusi nevyriausybinė organizacija“, – teigė A.Liesytė. Skaičiuojama, kad tokiu būdu per metus pavyktų sutaupyti apie 70 tūkst. litų, o labdaros valgyklos veikla tik pagerėtų, nes bėdžiai būtų maitinami ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, kas dabar nėra daroma. „Ta organizacija, kuri siūlosi imtis labdaros valgyklos veiklos, yra „Maisto bankas“, – atskleidė A.Liesytė. Jei miesto taryba pritars tokiems pokyčiams, tikėtina, jog nebeliks ir eilių žmonių, laukiančių galimybės maitintis labdaros valgykloje, kuri ir toliau veiktų Baltijos prospekte.
Moksleiviams – neįgaliųjų kaimynystė Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
A.Rubliovo pagrindinės mokyklos patalpose po vienu stogu turės su tilpti ir moksleiviai, ir sutrikusio intelekto žmonės.
Dalis A.Rubliovo pagrindinės mo kyklos miesto tarybos sprendimu nuo liepos bus perduotos valdyti savivaldybės administracijai. Tačiau maždaug 1 000 kvadrati nių metrų ploto patalpos ilgai tuš čios neliks – beveik visas jas pa naudos sutartimi siūloma perduoti sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai „Klaipėdos viltis“. Ši bendrija dabar yra Smiltelės gatvėje esančiame pastate – jį da lijasi su specialiąja mokykla „Gu boja“. Tačiau ją nuspręsta reorga nizuoti, prijungti prie „Medeinės“ mokyklos, moksleivius ir mokyto jus perkelti į jos patalpas, esančias Panevėžio gatvėje. Į Smiltelės g. likusį atsilaisvinusį pastatą norima perkelti Moksleivių saviraiškos centrą iš Strėvos gatvės, nes pastatas turės būti nugriautas dėl Baltijos prospekto tęsinio.
Todėl ir rasta išeitis, kad „Klai pėdos viltis“ gali įsikurti A.Rublio vo pagrindinėje mokykloje, bet jai jau nebepriklausančiose patalpose Debreceno gatvėje. Jei miesto taryba pritars šias pa talpas panaudos sutartimi 10 me tų perleisti „Klaipėdos vilčiai“, ji gaus pinigų iš ES fondų joms re konstruoti. Po rekonstrukcijos patalpos bus pritaikytos teikti ilgalaikę sociali nę globą 20-iai žmonių, turinčių proto negalią. Patalpose planuojama įrengti 16 vienviečių gyvenamųjų kambarių, patalpas dienos užimtumui orga nizuoti, valgomąjį, virtuvę, vonios ir tualeto patalpas. Socialinių reikalų komiteto na riai abejojo, ar tokia kaimynystė A.Rubliovo pagrindinės mokyklos moksleiviams yra tinkama. Juo la biau kad bendruomenės nuomonės nebuvo atsiklausta. Tačiau Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė patikino, jog į „Klaipė dos vilties“ patalpas bus atskiras įėjimas, todėl neįgalieji su moks leiviais tikrai nesusitiks.
Atiduoda: nuo liepos A.Rubliovo mokyklai nebepriklausys vienas trijų
aukštų korpusas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
6
trečiadienis, balandžio 17, 2013
nuomonės
Terliotojai – valdžios rūpestis
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Trūksta pramogų
Pusmetį, kol buvo šalta, lindėjo me namuose, bijodami žvarbos, tamsos ir nusikaltėlių. Dabar, kai dienos tapo ilgesnės, labai norisi pramogų. Turime pajūrį, ne vieną parką, bet vien vaikščioti nėra įdo mu. Norėtųsi pasikarstyti, kažką įdomaus pamatyti, papramogauti aktyviai. Tačiau pas mus tokia ga limybė yra tik už pinigus. Gerai dar, kad už orą nereikia mokėti. Dabar savaitgaliais užmiesčio kavinėse pilna žmonių. Juk ne tik pavalgyti jie ten susirenka. Žmonėms reikia pramogų. Juk dar antikos laikais būdavo sakoma: „Duonos ir žaidi mų“. Panašu, kad dabar mieste ta išmintis nesuprantama.
Violeta Juodelienė
P
Jei ne Rugsėjo 11-osios parodomieji išpuoliai, šios ir daugybė kitų de talių galėtų būti tik nie ko verti sąmokslo teo rijų mėgėjų paistalai. Išpuolis – tegu ir ne išskirtinės galios, ta čiau labai simboliškas: sprog imai įvyk dyt i Vakar ų flagmanu laikomoje šaly je per amerik iečiams labai svarbią Pat riotų dieną. Pas ikės int a į sporto reng in į – aišk i užuomina į čempionatų, olimpiadų, iš kur ių kiekv ienąsyk pučiamas vis di desn is pompast ikos burbulas, pažei džiamumą. Be to, kruvini sprog imai įvykdyti ypa tingos įtampos fone, pasaul iui stebint Korėjos pusiasalio krizę, svarstant, ar ji nesibaigs aktyvesniais Vakarų sąjungi nink ų veiksmais. Jei ne Rugsėjo 11-osios parodomieji iš puoliai, šios ir daugybė kitų detalių ga lėtų būti tik nieko verti sąmokslo teori jų mėgėjų paistalai. Deja. „Tai įvyko to kiu metu, kai mes jau beveik pradėjome nebet ikėt i, kad kažkas panaš aus yra įmanoma“, – vakar sakė JAV žmonės, klausydami skubotus saugumo specia listų svarstymus apie galimus kaltinin kus dešiniųjų radikalų stovykloje. Atrodo, kad nuram int i tautą, paženk lintą Rugsėjo 11-osios ženklu ir puik iai žinančią, ką reišk ia būt i aukščiausios klasės terorizmo taik iklyje, nebus taip paprasta, kaip po tragedijos Oklahomo je ar įprastų šaudynių viešumoje.
J
au kuris laikas Klaipėdos daugiabučius namus admi nistruojančios įmonės te rorizuoja butų savininkus, kad pastarųjų lėšomis būtų nuva lytos grafitininkų apipieštos na mų sienos. Pagrindinis šių reikalavimų mo tyvas – tokią tvarką nustatė Klai pėdos savivaldybė ir jos privalu laikytis. Nepaklususiems esą bus skiriamos baudos net iki tūkstan čio litų. Manome, kad tokia nustatyta tvarka yra neteisėta. Mums grafi tininkų piešiniai netrukdo ir neturi jokios įtakos namo saugiam eksp loatavimui. Nėra garantijų, kad vieną dieną nuvalius sienas po nakties jos vėl nebus „išgražintos“. Namų butų savininkai jokiais teisiniais ar kitokiais norminiais dokumentais nėra įpareigoti or ganizuoti savisaugos būrius, kurie prižiūrėtų namą visą parą ir gau
Dalia
Laiptai – didelis iššūkis
Lankiausi Stomatologijos polikli nikoje. Gaila žiūrėti, kaip ten gar baus amžiaus žmonės kopia dide liais laiptais į aukštesnius aukštus. Po vieną laiptelį, atsargiai, pailsėda mi. Jiems tenka išnaudoti daug jė gų, kol pasiekia norimą specialistą. Įstaigai reikėtų pagalvoti, kaip iš spręsti šią problemą. Juk čia gydosi daug pagyvenusių žmonių. Nežinau, ar įmanoma išspręsti šią problemą, bet tikrai reikėtų pagalvoti. Sofija Potraukis: grafitininkai gali „išdabinti“ ne tik pastatus, bet ir automo
bilius.
dytų nusikaltėlius ar kitokius vie šosios tvarkos pažeidėjus. Jei valdžiai taip rūpi miesto gro žis, tai terliotojų gaudymu turėtų užsiimti patys valdininkai. Jie gali išaiškinti miesto pastatus darkan
Redakcijos archyvo nuotr.
čius „dailininkus“ ir išieškoti iš jų nuostolius dėl padarytos žalos. Prašome paaiškinti, ar minėta Klaipėdos savivaldybės tvarka yra teisėta. Kretingos gatvės 1 namo gyventojai
Keistas pardavėjų užsispyrimas
P
rekybos centruose jau seniai atsirado labai keista tvarka, susijusi su loterijos bilietų pardavimu. Privalai būtinai pirkti tuos bilietus, kurie yra sudė ti tik prie tos kasos. Prie vienos ka sos paimti bilietą ir stotis į eilę prie kitos šiukštu negalima, nes tokią tvarką įsivedė kasininkės. Taip, matyt, joms paprasčiau vesti apskaitą.
Teko stebėti ir kitokią keistą si tuaciją. Priėjusi prie kasininkės moteris prašė, kad jai atspausdin tų naują bilietą. Tačiau kasininkė primygtinai siūlė įsigyti jau iš anksto atspaus dintus. Pirkėjai teko gerokai pavargti, kol įkalbėjo pardavėją jai atspausdinti naują bilietą. Tai ji padarė labai jau nelaimingu veidu.
Toks elgesys man visiškai nesup rantamas. Kodėl primygtinai brukamas anksčiau atspausdintas bilietas, jei žmogus nori, kad jis būtų išspaus dintas prie jo akių? Pardavėjams dėl tokio papras to prašymo tikrai nereikėtų per kreipti veido nepasitenkinimo mina. Aldona
Įteisintas reketas verčia emigruoti
M
ūsų šalies įstatymai sa votiškai įteisino reketą. Už menkiausią nusi žengimą gali gauti bau dą, o jei apsižioplinsi ir ją išieškoti imsis antstoliai, gali atsitikti ir taip, kad teks mokėti neįtikėtiną sumą. Po tokių nuotykių apskritai ne besinori gyventi Lietuvoje.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
397 728
telefonas@kl.lt
Rugsėjo 11-osios aidas
asaul is niekada nebus toks, koks buvo iki šiol. Ši subanalėjusi frazė, nuskam bėjusi sugriuvus Pasaulio pre kybos centro Manhatane bokštams, va kar pasirodė aktuali kaip niekad. Nepais ant daug yb ės tok ių skirt ing ų pat irčių, pradedant Oklahomos spro gimo 1995-aisiais, baig iant Unabombe rio gaudynėmis, pirma reakcija į spro gimus garsiojo Bostono maratono tra soje ir JAV, ir šiapus pasaulio buvo vie na: į Ameriką vėl pasikėsino tarptauti niai teroristai. Nors logika reikalautų pirmiausia mąs tyt i apie tai, jog Jungt inėse Valst ijose visada buvo ir tebėra puik ios sąlygos rastis įvairaus plauko vietiniams tero ristams – nuo dešin iųjų iki ekoteror is tų, Rugsėjo 11-osios pat irt is pernelyg ryšk i, kad emocijos nenustelbtų racio nalaus prado.
karštas telefonas
Pas mus viskas priešingai. Net nenusižengęs jokiam įstatymui ne gauni tiek, kad būtiniausiems da lykams užtektų. O jei, neduok dieve, pagaus be bilieto autobuse, paliks be kelnių ir ilgam alkaną. Keista ta mūsų tė vynė, kartais panaši į pamotę. Sergejus
Kad ir kiek pagyvenusių žmonių mūsų miesto autobusuose sužaloja ma, kalti būna patys keleiviai. Kodėl staigiai stabdo, nesuprantu. Mano manymu, nenormalu, kad žmonės griūva keleivius vežiojančiuose au tobusuose. Manau, keleiviai turi tu rėti galimybę parašyti atsiliepimą apie vairuotojo darbo kultūrą. Ne teisinga viskuo kaltinti tik keleivius, juo labiau garbaus amžiaus. Joana
Kalti būna tik keleiviai
Nemanau, kad dėl autobusuose su sižeidusių keleivių kalti vairuoto jai. Jie dirba savo darbą. Kalti patys žiopli keleiviai, kurie neįsikimba, kai važiuoja. Nėra čia ko kaltinti kitų, kai pats kaltas! Simas
Nebežinau, ką valgyti
Parduotuvių lentynos lūžta, bet ką valgyti, tikrai nežinau. Dažnai ma tau žmones, bandančius įžiūrėti ant pakuočių užrašus mažytėmis raide lėmis. Produktų sudėtis tapo tik ra abrakadabra. Prirašo nesupran tamų žodžių, laikai dešrą rankoje ir nebesupranti, iš ko ji pagaminta. Jei pigi, kad ir ką berašytų, akivaiz du, jog mėsos joje nėra. Dažną kar tą vaikštau po parduotuvę ir galvo ju, ką nusipirkus, kad būtų panašu į tikrą maistą. Kuo toliau, tuo rečiau randu atsakymą į šį klausimą. Eleonora Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Kartą vienoje užsienio valstybė je taip pat teko įgyti panašios patir ties. Tačiau ten teisme atidžiai klau sinėjo, kokios mano pajamos, kiek iš jų skiriu būstui, kiek maistui. Ir tik nuo visų tų išlaidų likusios sumos išskaičiuojama paskirtoji bauda. Teisinėje valstybėje žmogaus ne palieka be lėšų pragyvenimui.
Vairuotojams – atsiliepimų knygą
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, balandžio 17, 2013
lietuva VTEK užkliuvo ministras
Kalėjimas – ne kurortas
Draudimui nepritaria
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sureagavo į skundą dėl to, kad sveikatos apsau gos ministras Vytenis Andriu kaitis ministerijos automobi lį kovo 15 d. komandiruotėje į Raseinius naudojo ir asmeni niais tikslais, – juo vyko į par tijos skyriaus konferenciją, kitus susitikimus.
Sekdamas Šiaurės Airijos pa vyzdžiu, Airijos aukštasis teis mas atsisakė išduoti Lietuvai Brendaną McGuiganą, įtaria mą ginklų kontrabandos bylo je, motyvuodamas prastomis kalinimo sąlygomis. Šioje by loje 12 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta ir Airijos pi liečiui Michaelui Campbellui.
Premjeras Algirdas Butkevi čius, komentuodamas koalici jos partnerių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), siūly mą drausti abortus, sakė, kad abortų klausimu prioritetą skirtų šviečiamajam darbui, o ne draudimui. Be to, jis tikino, kad jo partijos ir LLRA nuomo nių skirtumas „nėra didelis“.
Konservatorių žodžių mūšis žlugo Kova dėl konservatorių vedlio posto da rosi vis nuožmesnė. Andriaus Kubiliaus varžovai atsisakė dalyvauti viešuose kandidatų debatuose, nes įžvelgė opo nentų klastą. Užrūstintas ir partijos patriarchas Vytautas Landsbergis. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Ryžtingas tik A.Kubilius?
Vieši kandidatų į konservatorių partijos pirmininkus debatai su žlugo – vakar turėjusi įvykti dis kusija netikėtai atšaukta. Iškart po šio įvykio pasigirdo įvairių sam protavimų, o debatuose turėję da lyvauti partijos delegatai piktinosi ir dėl kiek keistoko debatų organi zavimo, ir dėl vėlesnio sprendimo juos atšaukti. „Keliems kandidatams atsisa kius dalyvauti ir likus tik vienam, kuris ryžtųsi dalyvauti diskusi joje dėl programos ir vizijos, TSLKD lyderių debatai atšaukiami!“ – taip nurodė diskusijos organiza toriai, tarp kurių – parlamentaras Mantas Adomėnas. Politikas patvirtino, kad tas vie nintelis drąsuolis, nepabūgęs dis kusijos, žinoma, yra ligšiolinis par tijos pirmininkas A.Kubilius. Kodėl
kiti taip ūmai atsisakė dalyvauti, M.Adomėnas atskleisti nepanoro. „Kodėl jus domina neįvykę rengi niai?“ – stebėjosi A.Kubiliui sim patijų neslepiantis politikas.
Vytautas Landsbergis:
Jie paskelbė, jog daly vausiu, o vėliau paaiš kėjo, kad renginys – šou pobūdžio, ir man jis pasirodė nepriim tinas. Keistas organizavimas
Minėtus debatus organizuoti ėmėsi būtent M.Adomėnas, partijos pir mininko rinkimuose raginantis remti dabartinį partijos pirminin ką. Galiausiai pagal planą jis turėjo būti ir debatų moderatorius.
Kova: A.Kubiliaus šalininko M.Adomėno organizuoti, bet taip ir neįvykę debatai sukėlė įtarimų V.Lands
bergiui.
Regis, likusiems kandidatams tai nepatiko. „Tas diskusijos organi zavimas labai keistai vyko. Iš pra džių primygtinai reikalavo, kad da lyvaučiau, paskui praėjusią savaitę pozicija pakeista ir pareikšta, kad atšaukiama. Aplinkybių nežinau, bet atrodo tikrai keistokai“, – ste bėjosi kandidatas į TS-LKD pirmi ninko postą Valentinas Stundys. Taigi proga, kai visi kandidatai į TS-LKD pirmininko postą galėtų kartu padiskutuoti, praleista. Dau giau tokių diskusijų nenumatoma.
Kandidatai apsiribos partijų skyrių lankymu, savo tekstų skelbimu. Patriarchas regi šou
M.Adomėno ir jo bendraminčių organizuoti debatai įtarimą sukėlė ir partijos patriarchui, A.Kubiliaus varžovui V.Landsbergiui. Kodėl at sisakė dalyvauti jis? „Aš nežinojau, kas ten turėjo bū ti. Pirmiausia organizatorių elgesys buvo netinkamas. Jie paskelbė, jog dalyvausiu, o kai pasiaiškinau, ko kio pobūdžio renginys, paaiškėjo,
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
kad jo toks šou pobūdis, ir man jis pasirodė nepriimtinas“, – paaiški no V.Landsbergis. Ilgametį TS-LKD vedlį, regis, suerzino tai, kad debatus organiza vo A.Kubiliaus rėmėjas M.Adomė nas. Tačiau V.Landsbergis šių deta lių patikslinti nepanoro: „Neturiu nei pareigos, nei laiko jums teisin tis“, – baigė patriarchas. Iš TS-LKD pirmininko rinkimų pasitraukus Laimai Andrikienei, su A.Kubiliu mi varžytis liko tik du kandidatai – V.Stundys ir V.Landsbergis.
D.Pavalkiui – Prezidentės priekaištai Seimas referendumui neprieštarauja Prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su Švietimo ir moks lo ministru Dainiumi Pavalkiu iš sakė poziciją, kad laikant lietuvių kalbos valstybinį egzaminą nie kam negali būti taikomos jokios privilegijos.
„Prezidentė atkreipia ministro dė mesį, kad skirtingos egzamino są lygos nepalankios ne tik lietuviams, bet ir tautinių bendrijų vaikams, kurie pasirinko mokytis lietuviš kose mokyklose“, – šalies vadovės poziciją po sutikimo su D.Pavalkiu vakar išdėstė Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė. „Lietuva visada buvo daugiatau tė, tokia ir išliks. Visi yra Lietuvos piliečiai, todėl jokių privilegijų nie kam neturi būti. Visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos, kaip ir numato Konstitucija, – tokia yra principinė Prezidentės nuostata“, – sakė D.Ulbinaitė. Anot patarėjos, Prezidentė ragi na ministrą ypatingą dėmesį skirti Rytų Lietuvos žmonių švietimui. „Rytų Lietuvos piliečiai nega li būti prasčiau išsilavinę nei visos Lietuvos žmonės. Visi Lietuvos pi
Seimas vakar po pateikimo pri tarė siūlymui kartu su preziden to rinkimais 2014 m. rengti refe rendumą, kuriame tauta turėtų nuspręsti, ar leisti įteisinti dvigu bą pilietybę. Kliūtys: D.Pavalkis aptakiai pažadėjo, kad iškart po šių metų paleng
vinto lietuvių kalbos egzamino tautinėms mažumoms bus svarstoma, ar tai pasiteisino. Vytauto Petriko nuotr.
liečiai <...> turi būti vienodai raš tingi, o lietuvių kalba neturi tapti jokių derybų ar politinių susitari mų objektu“, – kalbėjo ji. Ministras D.Pavalkis aiškino, kad, sulaukus šių metų egzamino rezulta tų, sprendimai dėl lietuvių kalbos eg zamino galėtų būti peržiūrėti. Anot jo, bus siekiama, kad visi moksleiviai laikytų vienodą egzaminą. „Tas įsakymas pasirašytas. Kiek jis man patinka, kiek nepatinka, aš ne siimsiu komentuoti. Tačiau Prezi dentei prižadėjau po egzamino re zultatų, kai bus pagal šitą tvarką išlaikytas egzaminas, nelaukdamas
jokių teismo išvadų, pristatyti rezul tatus. Manau, mes šio įsakymo galio jimą ribosime“, – teigė D.Pavalkis. Tačiau jis nenurodė, kada įsaky mas galėtų būti apribotas. „Klausimas, kiek laiko šitas įsa kymas turėtų galioti. Aš negaliu iš karto prižadėti, kad mes tikrai tą įsakymą tokį, koks jis yra, peržiū rėsime, keisime, stabdysime ar pa našiai. Sakau, jog peržiūrėsime eg zaminų rodiklius, tačiau principinė nuostata yra, kad lietuvių kalbos eg zaminą visi Lietuvos piliečiai laiky tų tokį patį“, – teigė ministras. „Klaipėdos“, BNS inf.
Referendumui dėl Konstitucijos keitimo siūloma ši formuluotė: „Pritariu, kad Lietuvos Konsti tucijos 12 straipsnio antroji da lis būtų išdėstyta šitaip: „Lietu vos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu.“ Už nutarimą dėl referendumo skelbimo balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo vienas, 20 parlamen tarų susilaikė. Toliau projektas bus svarstomas parlamentiniuo se komitetuose ir tik tuomet jo li kimas bus sprendžiamas plenari niuose posėdžiuose. Už referendumą dėl dvigu bos pilietybės balsavo visos par lamentinės frakcijos, išskyrus konservatorius, jų didžioji dalis susilaikė. Taip pat referendumo neparėmė du Darbo partijos at
stovai ir vienas socialdemokra tas. Konservatoriai priekaištavo, kad siūlymas dėl referendumo pateiktas užbėgus už akių parti joms, kurios ėmėsi derinti klau simą dėl referendumo. Parlamentinių frakcijų atsto vai buvo susitikę ir aptarę ga limybę pasirašyti memorandu mą, kuriuo įsipareigotų skelbti referendumą, suderinti formu luotę su frakcijomis ir agituo ti savo rinkėjus dalyvauti refe rendume. Projektą parengęs Darbo parti jos narys Artūras Paulauskas rep likavo, kad deklaracijų referen dumui dėl dvigubos pilietybės surengti neužteks, taip pat tvir tino dvigubos pilietybės inicia tyvą kėlęs jau anksčiau, užpraė jusioje kadencijoje. A.Paulauskas pabrėžė, kad projektas kol kas tik pateikiamas, tad turintys pasiūly mų dėl kitokios formuluotės galės teikti juos ir projektas galės būti tobulinamas. „Klaipėdos“, BNS inf.
8
trečiadienis, balandžio 17, 2013
užribis
Velykos baigėsi apiplėšimu Daiva Janauskaitė Stačiatikių Velykas su atsitikti niais pažįstamais sugalvojęs at švęsti klaipėdietis tapo plėšikų au ka. Užrakintas savo paties namuo se vyras išbuvo parą, kol nusikaltė liai tuštino jo banko sąskaitą.
Vakar Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį 36 metų klaipėdiečiui Mariui Fotinui ir 27-erių Tadui Tamošiūnui. Še šerių ir penkerių su puse metų ne laisvės bausmės jiems skirtos už apiplėšimą, fizinį smurtą bei sve timos banko kortelės panaudojimą pasisavinant pinigus. Tiesa, už šiuos nusikaltimus teismo skirtos bausmės yra ma žesnės, tačiau ne kartą teisti vy rai už anksčiau įvykdytus nusikal timus buvo atlikę ne visą skirtą už grotų praleisti laiką, todėl bausmės buvo subendrintos. Pernai pavasarį brandaus am žiaus rusakalbis klaipėdietis Spor tininkų gatvėje prie parduotuvės sutiko iš matymo pažįstamą M.Fo tiną ir pakvietė jį į savo namus at švęsti stačiatikių Velykų. Šis paklausė, ar galėtų pasikvies ti brolį, kuriuo apsimetė esąs T.Ta mošiūnas. Šeimininkas parsivedė abu vyrus ir su jais girtavo.
Prisivaišinę svečiai sugriebė šei mininką, vienas laikė prie gerklės prikišęs peilį, kitas reikalavo pasa kyti banko kortelės kodą. 51 metų vyras pradžioje bandė neišduoti slaptų skaičių, bet vie nas atėjūnų peiliu smaigė jam į už pakalį. Sužinoję kodą, plėšikai sumu šė šeimininką, pagrobė iš buto dvi striukes, porą šimtų litų, fotoapa ratą bei banko kortelę. M.Fotinas ir T.Tamošiūnas už rakino šeimininką bute, o raktą iš sinešė. Spynų ir raktų meistrai jį išvada vo tik kitos dienos vakare. Tuo metu abu plėšikai pradė jo švaistyti svetimus pinigus. Vos išėję iš aukos namų kioske išleido 9 litus ir taip įsitikino, kad smurtu išgautas banko kodas – teisingas. Nusikaltėliai tuštino sąskaitą bankomatuose ir parduotuvėse, kol galiausiai įkliuvo, iššvaistę daugiau nei pusantro tūkstančio litų. Tardomas pareigūnų T.Tamošiū nas papasakojo, kad nusikaltimą įvykdė su M.Fotinu, tačiau kai pa reigūnai surengė akistatą, išsigan do ir bandė aiškinti jo nepažįstąs. Panašu, kad aštuonis kartus anksčiau teistas M.Fotinas tarp nusikaltėlių turi didesnį autoritetą už penkiskart teistą T.Tamošiūną.
Nerimas dėl karjeros Savaitgalį sostinės senamiesčio bare su bendramoksliais linksminęsis ir in cidento dalyviu ta pęs Klaipėdos mies to apylinkės teismo teisėjas Darius Kur pavičius teigia ne nusikaltęs prieš įstatymus ir lau kia Teisėjų tarybos sprendimo.
jį nuskriaudę M.Fotinas (kairėje) ir T.Tamošiūnas už tos dienos nuoty kius sulaukė laisvės atėmimo bausmės. Vytauto Petriko nuotr.
D.Kurpavičius teigė nenorįs pirma laiko spręsti, kaip šis incidentas gali nulemti jo tolesnę karjerą. „Aš nieko blogo nepadariau ir kaltas nesijaučiu. Tai tikras nesu sipratimas. Jeigu būtų prašę, bū čiau pasitikrinęs alkoholio kiekį, bet kad neprašė. Protokolo taip pat niekas nerašė, neprašė paaiškinimų ir pretenzijų man niekas nereiškė“, – tikino incidento dalyviu vadina mas uostamiesčio teisėjas. D.Kurpavičius Klaipėdos mies to apylinkės teismo pirminin kės Audronės Gaižutienės kabi nete apsilankė pirmadienį iš ryto, kai žinia apie incidentą dar nebu vo pasklidusi. „Nors ir neprivalėjo, D.Kurpa vičius atėjo ir pats pareigingai pa pasakojo apie įvykius Vilniuje. Kol kas neturiu pagrindo juo netikėti. Aš negaliu nei gilintis, nei vertin ti šios situacijos. Norisi, kad būtų daugiau informacijos“, – neslėpė A.Gaižutienė.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Nustebino interpretacijos
Ši savaitė prasidėjo skandalinga žinia apie tai, kad klaipėdietis tei sėjas D.Kurpavičius ir jo bendra mokslis Vilniaus miesto apygardos prokuratūros prokuroras Audrius Pėstininkas, ne vienus metus dir bęs Klaipėdoje, naktį iš šeštadienio į sekmadienį pabuvojo policijoje. Būta žinių, kad abu teisininkai sukėlė muštynes ir buvo pareigūnų sulaikyti. Esą prokuroras į alkoho lio matuoklį įpūtė 3,02 promilės. Skandalinga žinia nustebino ne tik teisėjo bei prokuroro kolegas, bet ir juos pačius. Pats D.Kurpavičius situaciją, į ku rią pateko, vadino nesusipratimu. Vienas jauniausių teismo teisė jų pasakojo į sostinę važiavęs da lyvauti teisėjų krepšinio turnyre, o po jo likęs stebėti karatė čempio nato bei susitikti su bendramoks liais, su kuriais prieš 12 metų drau ge baigė teisės studijas. Striukę perkabino kitur
Atšventė: pernai stačiatikių Velykas su nukentėjusiuoju šventę ir vėliau
Neturi dėl ko atgailauti
„Man buvo didžiulė nuostaba, ko dėl reikalas taip išpūstas. Taip, mes lankėmės vokiečių bare, aš pats gėriau tik alaus ir girtas tikrai nesijaučiau. Nemačiau situacijos, kai mano kurso ir grupės draugas A.Pėstininkas pasigedo striukės. Aš tuo metu buvau salėje. Kiek ži nau, kažkas ją perkabino į kitą vie tą, todėl jos buvo pasigesta. Neži nau, kas kvietė policiją. Tikrai ne aš. Manau, ten tiesiog buvo garsiai aiškinamasi dėl striukės“, – sa
Skandalinga žinia nustebino ne tik tei sėjo bei prokuroro kolegas, bet ir juos pačius.
Įvykius vertins taryba
Nuostata: neseniai teisėju pra
dėjęs dirbti D.Kurpavičius tikino savaitgalį nenusižengęs.
vaitgalio įvykius prisiminė D.Kur pavičius. Teisėjas pasakojo, kad galiausiai rūbas sėkmingai atsirado, o jis su bičiuliu prie baro laukė iškviesto taksi, kai atvažiavo policija. „Norėjome išsiaiškinti situa ciją, bet patys atsiradome polici joje. Man keista, kad rašoma apie kažkokias muštynes. Jokių mušty nių nebuvo. Be to, jeigu kas pana šaus būtų buvę, kiti asmenys taip pat būtų atsidūrę policijoje, būtų tikrinamas ir jų girtumas, – aiš kino teisėjas. – Nenorėjau draugo palikti vieno, jis buvo daugiau iš gėręs. Policijoje aš dvi su puse va landos sėdėjau pas budėtojus, o mano draugas buvo nuvestas į ki tas patalpas. Tiesiog sėdėjau ant suoliuko, laukiau jo. Niekas ma nęs neapklausė, girtumo nemata vo, nieko nerašė.“
„Aš neturiu jokių duomenų apie šį incidentą. Pati ten nei buvau, nei ką žinau. Labai apmaudu, kad ne turint informacijos skubama ją pa skelbti. Aš, kaip teismo pirminin kė, neturiu jokių duomenų apie tai, kad teisėjui D.Kurpavičiui būtų su rašytas administracinių teisės pa žeidimų protokolas. Policija apie tai turėtų informuoti Teisėjų tary bą, ir tai yra padariusi. Žinau, kad tarybos pirmininkas pareikalavo visos informacijos iš policijos. Pir madienį mano kabinete apsilankęs teisėjas pasakojo, kad jokio paaiš kinimo jis niekam nedavė ir proto kolo niekas net neprašė pasirašy ti“, – teigė teismo pirmininkė. Teisėjų tarybos posėdis numaty tas gegužės 3 dieną. Jeigu nėra laisvės apribojimo, įstatymas numato nusižengusį tei sėją traukti administracinėn atsa komybėn bendra tvarka, o pažeidi mą užfiksavęs pareigūnas apie tai per tris dienas praneša Teisėjų ta rybai. Šią savaitę teisėjas D.Kurpavi čius dirba kaip įprasta.
Kasoje dingo tūkstančiai litų Daiva Janauskaitė Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipė dos filialo buhalterijoje pasigesta per 26 tūkst. litų grynųjų pinigų.
Toks trūkumas nustatytas atli kus vidinį „Regitros“ Klaipėdos filialo buhalterinės apskaitos pa tikrinimą. Kasoje pasigesta 26 580 litų. Įmonės vadovai kreipėsi į polici ją prašydami išsiaiškinti kaltinin
ką. Dėl šio fakto pradėtas ikiteis minis tyrimas. Klaipėdos filialo vadovas Saulius Budinas neslėpė, kad įtarimai kri to ant kasininkės. Brandaus am žiaus moteris įmonėje dirba aš tuntus metus. Vos paaiškėjus, kad kasoje trūks ta nemenkos sumos, kasininkė bu vo nušalinta nuo pareigų, šiandien ketinama spręsti dėl tolimesnės galimybės jai dirbti įmonėje. „Dėl tokios sumos nebankrutuosime,
bet mums tai gana didelė suma“, – neslėpė S.Budinas. „Regitros“ Klaipėdos filialo va dovas pasakojo, kad inventorizacija paprastai atliekama kartą per me tus, o patikrinimai atliekami kur kas dažniau. „Spėju, kad moteris pateko į keblią gyvenimo situaci ją. Tikiuosi, kad tikslesnes pinigų dingimo priežastis nustatys po licija. Apie šias aplinkybes žinau tik preliminariai. Mane toks įvykis nustebino“, – teigė S.Budinas.
Pasekmės: iš „Regitros“ kasos dingę pinigai įmonės nesužlugdys, bet
jų trūkumas – žymus praradimas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
9
trečiadienis, balandžio 17, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,49 %
252
–1,13 %
Siūlo nemokėti dividendų Didžiausia bendrovės „Klaipėdos nafta“ ak cininkė Energetikos ministerija siūlo nemo kėti dividendų suskystintųjų gamtinių du jų (SGD) terminalą įgyvendinančios įmonės akcininkams dvejus artimiausius metus, kol bus statomas terminalas. Be to, ministerija siūlo priimti protokolinį Vyriausybės spren dimą, kuris būtų pateiktas bankams kaip įrodymas, kad ji laikysis nuoseklios politi kos SGD terminalo projekto atžvilgiu.
mln. litų
pernai Lietuvoje investuota į komercinį nekilnojamąjį turtą.
Pastaruoju metu nuolat mažėjusios „Vilibor“ palūka nų normos šiomis dienomis šoktelė jo į viršų. Tai reiš kia, kad paskolas li tais iš bankų pasiė mę gyventojai tu rės mokėti dides nes palūkanas.
–0,23 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0467 DB svaras sterlingų 1 4,0395 JAV doleris 1 2,6415 Kanados doleris 1 2,5825 Latvijos latas 1 4,9281 Lenkijos zlotas 10 8,3950 Norvegijos krona 10 4,5932 Rusijos rublis 100 8,3949 Šveicarijos frankas 1 2,8398
pokytis
–0,2162 % –0,2050 % +0,0151 % –0,3704 % –0,0041 % –0,0583 % –0,1652 % –0,3809 % +0,0634 %
Palūkanų normų šuolis
Per pastaruosius metus metinė „Vilibor“ palūkanų norma suma žėjo nuo 2,09 iki 0,82 proc. Tačiau balandžio 15 d. „Vilibor“ šoktelėjo iki 1,35 proc. „Vilibor“ apskaičiuoti naudoja mos ne mažiau kaip penkių bankų skelbiamos palūkanų normos. Šie bankai turi atlikti operacijas tarp bankinėje indėlių bei paskolų rin koje ir būti didžiausi jos dalyviai. „Vilibor“ apskaičiuojamos taip: didžiausia ir mažiausia fiksuotos palūkanų normos atmetamos, o iš likusių atitinkamo termino pa lūkanų normų apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis. Pasak finansų analitikų, bū tent ši apskaičiavimo metodika ir yra „Vilibor“ palūkanų normų didėjimo priežastis. Iki šiol vie nas bankų, kurio skelbiamos pa lūkanų normos buvo naudojamos „Vilibor“ palūkanų normoms ap skaičiuoti, buvo „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius. Tačiau šis ban kas nusprendė pasitraukti iš Lie
Taip teigia JAV ir Jungtinės Kara lystės mokslininkai bei verslo at stovai. Pasak jų, tinkamai valdomi ir prižiūrimi procesai poveikio ap linkai neturės. „Vokietijoje dujų poreikis yra ki toks. Jie turi anglių. Prancūzija tu ri atominę energetiką. Vakarų Eu ropa skalūnus vertina kaip tai, ko
Dujos
„Statoil“
4,91
4,66
2,43
„Apoil“
4,86
4,61
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
87,30 dol. už 1 brl. 100,63 dol. už 1 brl.
dirbama ir vėl panaudojama gavy bos procese. O Teksaso valstijoje perdirbama tik apie 10 proc. van dens, likęs palaidojamas gręžiniuo se. „Manau, Lietuvoje jūs neturite galimybių laidoti ir taip tvarkyti vandenį, todėl čia tinkamiausias variantas turbūt būtų perdirbti vandenį“, – vakar spaudos konfe rencijoje sakė D.Yoxtheimeris. JAV Kolorado aukštosios kal nakasybos mokyklos profesorius Williamas Fleckensteinas tvirti no, kad skalūnų gavybos techno logijos jau išbandytos, o ilgalaikis poveikis aplinkai nežalingas.
„Komiteto išvadose sakoma, kad Baltarusija pažeidė Espo konvenci jos reikalavimus dėl šalies kaimy nės visuomenės informavimo, dėl poveikio aplinkai vertinimo doku mentų teikimo kitai šaliai išvadoms gauti, dokumentų turinio, planuo jamos ūkinės veiklos alternatyvų nagrinėjimo ir galutinio sprendi mo dėl veiklos leistinumo“, – pra nešime spaudai sakė aplinkos mi nistras Valentinas Mazuronis. Pasak jo, Baltarusija įpareigojama tęsti poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal Espo konvenci jos reikalavimus, kad būtų atsaky ti visi Lietuvos užduoti klausimai ir įvertinti visi komentarai. „Baltarusija taip pat įpareigoja ma priimti galutinį sprendimą dėl AE statybos vietos, laikantis Espo konvencijos reikalavimų, – jis tu ri būti paremtas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų išvadomis, dvišalių konsultacijų rezultatais“, – teigė V.Mazuronis. Lietuva nuo 2008 m. dalyvauja Astravo AE tarpvalstybinio povei kio aplinkai vertinimo su Baltaru sija procese. V.Mazuronio teigimu, nepaisant daugkartinių oficialių Lietuvos prašymų, išlieka neatsakyti klausi mai dėl branduolinės saugos stan dartų ir aplinkosaugos reikalavimų laikymosi įgyvendinant projektą. Skundą Espo konvencijos įgyven dinimo komitetui ir Espo sekretoria tui dėl Baltarusijos veiksmų, kuriais ji galbūt pažeidžia Espo konvenciją, Lietuva pateikė 2011-ųjų birželį. Šių metų kovą komitetas jį baigė nagri nėti ir parengė galutines išvadas, kurios turės būti patvirtintos 2014 m. birželį vyksiančiame Espo kon vencijos šalių susitikime. Lietuva ne kartą kritikavo Balta rusiją, kad ji neužtikrina saugumo plėtodama Astravo AE vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus projektą. Espo konvencija numato, kad prioritetinė projekto statybos vie ta gali būti nustatyta tik baigus po veikio aplinkai vertinimo procesą, tai yra atsakius į visus poveikį gal būt patirsiančių valstybių klau simus, supažindinus jų visuome nę su projektu ir surengus dvišales konsultacijas.
„Klaipėdos“, BNS inf.
„Klaipėdos“ , BNS inf.
Išlaidos: paskolas litais su kintamomis palūkanomis turintys gyventojai bankams turės mokėti dau Tomo Urbelionio / BFL nuotr.
tuvos ir visas finansines operaci jas koncentruoti Latvijoje. Pasitraukus „UniCredit Bank“ jo vietą tarp penkių bankų, ku rių duomenimis remiamasi skai čiuojant „Vilibor“ palūkanų nor mas, užėmė Medicinos bankas, kuris skolina brangiau nei didie ji stambių akcininkų užsienyje tu rintys bankai. Šiuo metu „Vilibor“ skaičiuoja mos remiantis SEB, „Swedbank“, DNB, Šiaulių ir Medicinos bankų palūkanų normomis. Kaltas vienas bankas?
„Vilibor“ palūkanų normos didėji mo priežastys, mano manymu, yra daugiau nei banalios. Taip yra dėl skaičiavimo metodikos, o ne dėl ko kių nors fundamentalių priežasčių, – sakė „Danske“ banko vyresnio ji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. – Pasitraukus „UniCredit Bank“ reikėjo penkto banko, ir juo tapo Medicinos bankas. Tai mažas lokaliai veikiantis bankas, tad natū ralu, kad jo siūlomos palūkanų nor mos yra didesnės.“ Pasak jos, situacija galėtų pasi keisti, jei į Lietuvos bankininkystės
rinką ateitų naujas stambus žaidė jas arba jei „Vilibor“ palūkanų nor mų apskaičiavimo metodika būtų pakeista taip, kad mažesnę įtaką turėtų smulkesni bankai. Vis dėl to mažai tikėtina, kad antrasis va riantas įvyktų artimiausiu metu.
Rūtenis Paukštė:
Jeigu vienas bankas gali padaryti tokią įtaką, vadinasi, su sis tema tikrai negerai.
„Jei Lietuva tikrai sieks 2015aisiais įsivesti eurą, o kol kas, ro dos, toks ryžtas rodomas, vargu ar tokiu metu verta įnešti sumaišties į bankų sektorių ir finansų rinkas. Tad kol niekas nesikeis, gyvento jams, kurie turi paskolas litais su kintamomis palūkanomis, teks už jas mokėti daugiau“, – nepaguo dė V.Klyvienė. Medicinos ban ko atstovai šios situacijos neko mentuoja ir nurodo tik tiek, kad
„Vilibor“ palūkanų normų skai čiav im as yra Liet uvos banko kompetencija. Įžvelgia trūkumų
Lietuvos bankų klientų asociaci jos direktorius Rūtenis Paukštė taip pat sakė, kad „Vilibor“ palū kanų normų apskaičiavimo meto dika turi trūkumų. „Jeigu vienas bankas, tiksliau – net ne bankas, o bankelis, gali padaryti tokią įtaką, vadinasi, su sistema tikrai negerai, ir metodi ką reikia keisti. Turime Lietuvo je keletą bankų ir bandome vir ti kažkokią košę. Akivaizdu, kad tai, kas veikia brandžiose, didelė se rinkose, mums netinka“, – dės tė R.Paukštė. Pasak jo, kas galėtų paneigti, kad kai bankų nedaug, jie dėl pa lūkanų normų gali tam tikrus su sitarimus. „Nesu aštrus žmogus, bet tai, kas vyko nuo 2009-ųjų, kai „Vilibor“ nuolat ir smarkiai kilo, buvo įteisinta vagystė. Kito se šalyse už tokius dalykus žiauriai baudžiama“, – kaltinimų bankams netiesiogiai pažėrė Bankų klientų asociacijos vadovas.
Užsieniečiai Lietuvoje gynė skalūnus Skalūnų dujų gavyba Lietuvai svarbi, nes valstybė už importuo jamas rusiškas dujas moka bran giau nei kitos Europos šalys, o bai mė dėl galimo poveikio aplinkai kyla iš technologijų ir jų galimy bių neišmanymo.
Dyzelinas
Lietuvos pastabos Baltarusijai dėl netoli Lietuvos sienos stato mos Astravo atominės elektrinės (AE) yra pagrįstos. Taip teigia Es po konvencijos įgyvendinimo ko mitetas.
Paskolas brangina pokyčiai rinkoje l.miknevicius@diena.lt
A 95
Stojo Lietuvos pusėn
giau.
Lukas Miknevičius
Vakar Tinklas
būtų gerai turėti, tačiau nebūtina. Nes, pavyzdžiui, Vokietija už du jas moka maždaug 25 proc. mažiau nei Lietuva. Jungtinė Karalystė taip pat turi dujotiekį iš Norvegi jos“, – vakar spaudos konferenci joje Vilniuje sakė energetinio sau gumo bendrovės „Goldwyn Global Strategies“ prezidentas Davidas Goldwynas, jis pristatė pirmadie nį Vilniuje vykusios konferencijos apie skalūnų dujas rezultatus. Pasak jo, Rytų Europos valsty bėms reikia ieškoti savų išteklių. „Žinoma, Lietuvoje yra kitoks poreikis vystyti tokių dujų ištek lius“, – teigė D.Goldwynas.
Jis tvirtino dar nesantis iki galo susipažinęs su Lietuvoje dėl ska lūnų žvalgybos ir gavybos kylan čiomis visuomenės baimėmis, tačiau teigė, jog svarbiausia, kad būtų užtikrinta kontrolė. Pasak jo, didžioji investicijų dalis turi likti tose savivaldybėse, kuriose vyktų skalūnų dujų gavyba. JAV Pensilvanijos universiteto hidrogeologas ir mokslo darbuoto jas Davidas Yoxtheimeris teigė, kad jei Lietuvoje būtų išgaunamos ska lūnų dujos, greičiausiai tai būtų da roma panašiai kaip Pensilvanijoje, kur 90 proc. skalūnų dujų gavybo je panaudojamo vandens yra per
10
TREČIADIENIS, balandžio 17, 2013
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Buvęs kino teatras „Vaiva“ atgims ka Uostamiestyje neil gai trukus turėtų at gimti dar vienas il gus metus vegeta vęs ir batalijų epi centre buvęs stati nys. Tarybinių lai kų kino teatrą „Vai va“ naujieji savinin kai ketina paversti moderniu prekybos centru.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Lydi skandalo šleifas
Dar visai neseniai buvę pastato Herkaus Manto gatvėje 11 savinin kai – bendrovė „Investicijų kvad rantas“ – jo vietoje planavo statyti šešis daugiaaukščius namus. Tačiau šis projektas įžiebė prin cipingą aplinkinių gyventojų bei anuomečio Kultūros paveldo de partamento Klaipėdos padalinio vadovo Naglio Puteikio pasiprie šinimą.
Romualdas Gailius:
XX a. viduryje sta tytas „Vaivos“ kino teatras gana vykęs ir vertingas statinys tiek savo planine struktūra, tiek kom pozicija. Dabartinis projektas daug silp nesnis.
Planai: buvusio kino teatro „Vaiva“ pastatą ketinama rekonstruoti jau šiemet.
Užsitęsus detaliojo plano deri nimo procedūroms, investuotojai tapo banko įkaitais, nes nebesu gebėjo vykdyti kreditinių įsiparei gojimų. Skandalingos istorijos atomaz ga praėjusių metų pabaigoje ta po buvusio kino teatro varžyti nės – „Vaiva“ jau pirmu kartu parduota už kiek daugiau nei 2,5 mln. litų. Bendras pastato plotas siekia apie 1,8 tūkst. kv m, o nuomojamo sklypo plotas – 42 arus. Teigiama, kad pastatas jau spėjo pereiti į naujas rankas. Šiandien jo rekonstrukcijos reikalais rūpinasi bendrovė „Tilžės projektai“.
mos, čia turėtų rastis ir nedide lė kavinė. „Tai bus komercinės paskir ties patalpos, tačiau kas jose atsi ras, dar tiksliai negalime pasakyti, konkrečiai jokių sutarčių pasirašy ta nėra“, – tvirtino pašnekovas. Jis prisipažino, kad projektą sie kiama įgyvendinti kaip įmanoma operatyviau. „Planavome jį pa
baigti šiemet iki spalio, bet viskas priklauso nuo to, kaip spėsime su projektuoti“, – kalbėjo bendrovės „Tilžės projektai“ atstovas. Pažėrė pastabų
Kol kas pirminei projekto vizijai ar chitektai pažėrė nemažai pastabų. Ekspertai nepritarė buvusio kino teatro pastato rekonstrukcijai į pre
kybos centrą, suformuojant du tūri nius vienetus. Architekto Romualdo Gailiaus teigimu, viena aktualiausių problemų – kad nepagalvota, kaip iki prekių iškrovimo vietos privažiuos krovininis transportas. „Kaip numatyta, prekes prista tantys vilkikai iš S.Šimkaus gatvės turės atbuli lįsti pro gyventojų kie mą iki projekto rengėjų pastate nu
Tikisi greito rezultato
Pavardės nepanoręs viešinti įga liotasis akcininkų atstovas patiki no, jog investuotojai nepuoselėja grandiozinių užmojų. „Statyti kažką nauja nesiruošia me, užstatymo plotas liks tas pats, o pastatas bus rekonstruotas. Šiuo metu svarstome, dėliojame, kaip būtų galima pagražinti ne tik patį statinį, bet ir aplinką“, – patikino pašnekovas. Investuotojų atstovas neneigė, jog po rekonstrukcijos buvusio ki no teatro patalpos bus nuomoja
Vizija: skandalingasis projektas vietoje „Vaivos“ pastatyti šešis daugiaaukščius liko istorija.
11
TREČIADIENIS, balandžio 17, 2013
namai parduota daugiau
Biuro patalpų mažėja
Paroda ne tik statytojams
Per pirmąjį šių metų ketvir tį, palyginti su tuo pačiu me tu pernai, naujų būstų parduo ta 34 proc. daugiau, skelbia „MG Valda“. Gyventojai įsigijo 420 tokių būstų. 2012 m. už fiksuotas vartotojų pasitikėji mas perkant butus dar tik sta tomuose projektuose pastebi mas ir šių metų pradžioje.
Pagrindiniuose Lietuvos mies tuose toliau mažėja verslo centruose esančių laisvų biu ro patalpų plotas. Bendro vės „Ober-Haus“ duomenimis, Klaipėdoje fiksuojamas jų ma žėjimas nuo 19,1 iki 17,8 proc., tačiau laisvų patalpų lygis čia išlieka aukščiausias, palyginti su Vilniumi ar Kaunu.
Uostamiesčio arenoje šiandien prasideda tradicinė paroda „Individuali statyba“. Iki balan džio 20-osios truksiančiame renginyje bus galima susipa žinti su statybų verslo bei būs to įrengimo aktualijomis. Pag rečiui su „Individualia statyba“ vyks ir sodo idėjų paroda „Ma no sodas“.
aip prekybos centras statinys tiek savo planine struktū ra, tiek kompozicija. Ir Herkaus Manto gatvės išklotinėje jis visai gražiai įsikomponavo. Dabartinis projektas daug silpnesnis“, – pri pažino pašnekovas.
kumų, tačiau bent jau turėjo idėją. Apvalių pastatų tūriai, simbolizavę dramblio pėdas, tarsi reiškė užuo miną į kadaise šioje vietoje stovė jusį Dramblio namą. Atviri pasiūlymams
Abejoja paskirtimi
Vytauto Petriko nuotr.
matytos rampos, bus blokuojamas šios gatvės pravažiavimas. O kaipgi gyventojų interesai? Juo labiau kad įprastai prekės vežamos naktį arba labai anksti rytą“, – kalbėjo spe cialistas. Pašnekovas prisipažino, jog abejonių kelia ir siūlomi archi tektūriniai pastato sprendimai. „XX a. viduryje statytas „Vaivos“ kino teatras gana vykęs ir vertingas
Architektas pripažino, jog šiuo at veju projektuotojai turi išspręs ti sudėtingą uždavinį – paisyti ir komercijos, ir urbanistikos, ir ar chitektūros. „O dabar – „pakosmetinama“, nugriaunamas pats priekis, ku ris yra gražiausia, išraiškingiausia pastato dalis, jo vertybė, išdarko mi tūriai ir proporcijos“, – apgai lestavo pašnekovas. Specialistų pastabų sulaukė ir projektuotojų siūlymai aikštėje prieš pastatą įrengti „mišką“ de koratyvinių šviestuvų, kurių funk cija lieka neaiški. „Visiškai negalvota apie stogą. Tai juk penktasis pastato fasadas. Nu dervuotas ruberoidinis stogas ga liausiai apaugs ventiliacijos ir kon dicionavimo sistemomis, o žmonės pro langus turės žiūrėti į tokį vaiz dą“, – konstatavo R.Gailius. Apskritai specialistas abejojo, ar tai labiausiai tinkama vieta preky bos centrui. „Suprantama, verslo interesas – kuo greičiau įsigijus daiktą jį „paleis ti“, kad pinigai pradėtų cirkuliuoti. O kas iš to aplinkiniams gyvento jams ir miestui? Matyt, šiuo atve ju reikėtų pagalvoti apie funkciją, kaip išspręsti gretimybių problemą. Vis dėlto šis pastatas stovi gyventojų kiemuose, jis apžiūrimas iš visų pu sių“, – svarstė architektas. Pasak pašnekovo, nors skan dalą įžiebęs ankstesnysis projek tas taip pat neišvengė rimtų trū
Paprašytas pasidalyti parengto ir architektams pristatyto projekto vizualizacija, investuotojų atsto vas kuklinosi, jog tai – tik pirmi nės jo gairės, „griaučiai“. „Kol kas procesas tik vyksta. Kaip pastatas atrodys, projekto dar
Skandalą įžiebęs ankstesnysis pro jektas taip pat neiš vengė rimtų trūku mų, tačiau bent jau turėjo idėją. reikėtų luktelėti. Iš architektų su laukėme įvairių pastabų, pasiūly mų. Vienas jų – palikti tokį pat fa sadą, tik jį sutvarkyti. Tačiau mes turime sumanymą jo fragmentą nugriauti ir pastatyti naujai, nes ši dalis funkciškai sunkiai išnaudoja ma, skiriasi aukščių lygis“, – savo motyvus vardijo pašnekovas. Tačiau jis patikino, jog „Vaivos“ savininkai atviri kompromisui. Bet kokiu atveju, pašnekovo manymu, po rekonstrukcijos pastatas, jo prieigos atrodys geriau nei iki šiol. „Norėtume, kad ir šalia esanti aikštė taptų žmonių traukos cent ru, gal čia galėtų atsirasti skulptū ra, fontanas, daugiau žalumos, me džių. Žinoma, visa tai dar diskusijų objektas“, – dėstė „Tilžės projek tų“ atstovas.
Nauji butai pigo, namai – brango Registrų centro preliminariais duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius šalyje šiek tiek pigo naujos statybos butai, tačiau namų kainos šoktelėjo.
Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinė perleistų senesnės statybos butų kaina sudarė 1 tūkst. 551 litą už 1 kv. m, ankstesnio ketvirčio rezultatus pranokdama 7,1 proc., o visų praė jusių metų vidurkį – 3,4 proc. Naujos statybos butai didesnė je šalies dalyje 2013-ųjų pradžioje pardavinėti už vidutinę 2 tūkst. 385 litų už 1 kv. m kainą – 4 proc. pigiau
Norai: gyventi nuosavame name – daugelio lietuvių svajonė.
„Shutterstock“ nuotr.
Sertifikuoti nereikės? Bus sprendžiama, ar atleisti avari nės būklės pastatus ar atskirus bu tus nuo privalomo energinio nau dingumo vertinimo.
Seimas vakar po pateikimo priė mė svarstyti atitinkamas Statybos įstatymo pataisas ir toliau jas ana lizuos gegužės pabaigoje, kai su lauks jų antikorupcinio vertinimo ir Vyriausybės išvados.
Projekto vizualizacijos
nei pastaruosius tris praėjusių metų mėnesius, arba 6,3 proc. mažiau už bendrą praėjusių metų vidurkį. Sostinės neapimančioje šalies dalyje pirmąjį šių metų ketvirtį už fiksuotas seniai nematytas viduti nės individualių gyvenamųjų namų kainos šuolis. Sausį–kovą didžiojoje šalies da lyje nusistovėjo 1 tūkst. 787 litų už 1 kv. m naujos statybos priva čių namų pardavimo kaina. Ji bu vo 16 proc. didesnė už paskutinio 2012 m. ketvirčio rezultatus ir 24,3 proc. viršijo bendrą praėjusių metų kainų vidurkį.
„Savivaldybėse tokių būstų ir pa talpų, kurie yra beverčiai, daug, ser tifik uoti juos kainuos daugiau nei pa ti patalpa“, – sakė pataisas pristatęs „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius. Nuo šių metų sausio 9-osios įsi galiojo reikalavimas parduodant ar išnuomojant pastatus ar bu tus gauti jų energinio naudingumo sertifikavimą. „Klaipėdos“, BNS inf.
12
trečiadienis, balandžio 17, 2013
pasaulis
Kas šį kartą smogė Amerikai? Kas organizavo sprogimus? „Al Qaeda“? O gal vietos ekstremistai? Bostone po iš puolio prasidėjo medžioklė, o Ameriką pirmąsyk po 2001 m. sukaustė siaubas. Ieškoma pėdsakų
Pasak ekspertų, dvi Bostono cent re esančios Boilstono gatvės šiau rinėje pusėje sprogusios bombos nebuvo galingos, nors, kaip patvir tino medikai, gydantys sužeistuo sius, prigrūstos metalinių šratų, kad kuo labiau traumuotų. Aukštos kokybės sprogmenų, to kių kaip C-4, ekspertai nerado, to dėl spėjo, kad bombos – namų ga mybos. Ar tai „Al Qaedos“ darbas? O gal vietos ekstremistų? 1995 m. Ameriką sukrėtė teroro aktas, kai ultradešiniųjų pažiūrų Ti mothy McVeighas ir Terry Nichol sas Oklahomos mieste, Oklahomos valstijoje, detonavo sunkvežimyje paslėptą beveik 2 t užtaisą. Sprogimas sugriovė visą federali nį pastatą, žuvo 168 žmonės. Spro gimas Oklahomoje buvo kruviniau sias teroro išpuolis JAV istorijoje iki pat rugsėjo 11-osios atakų Niujorke ir Vašingtone. Beje, sprogstamie ji užtaisai, panaudoti Bostone, bu vo panašaus dydžio, kaip detonuo tas 1996 m. per išpuolį Šimtmečio olimpiniame parke Atlantoje. Per šią ataką iš vamzdžio paga mintos bombos sprogimas sužei dė per 100 žmonių, dar du žmo nės žuvo. Tada pareigūnai nustatė, kad sprogimų organizatorius buvo ekstremistas Ericas Robertas Ru dolphas, nuo 1996 iki 1998 m. su rengęs kelis sprogimus skirtingose JAV valstijose.
nų akiratyje atsidūrė trys asme nys. Pirmąjį žiniasklaida apibūdi no kaip „vyrą juodais drabužiais“. Juodaodis vyriškis buvo pastebė tas prieš pat sprogimus su kuprine vaikščiojantis netoli maratono fi nišo linijos. Jis vilkėjo juodą megz tinį su gobtuvu. Pasak liudininkų, prieš pat sprogimą vyriškis bandė įeiti į riboto patekimo zoną, tačiau vėliau pasišalino.
Kalbant apie užtaisų galingumą, atrodo, kad tai labiau susiję su dešiniuoju ekst remizmu, o ne su „Al Qaeda“. Antrą įtariamąjį policijos parei gūnai apklausė minėtame Revyro rajone, nes šis automobiliu įtarti nai sukiojosi netoli sprogimo vie tos, ir tai buvo užfiksuota apsau gos kameros. Trečias pareigūnų akiratyje atsidū ręs asmuo – Saudo Arabijos pilietis, turintis studento vizą. Jis dėl nudegi mų gydomas vienoje Bostono ligoni nėje. JAV žiniasklaida patvirtino, kad vyras ligoninėje buvo apklaustas, nes buvo pastebėtas bėgantis iš įvykio vietos po pirmojo sprogimo. Įvairios versijos
Trys įtariamieji?
Bostono išpuoliui tirti buvo paskir tas JAV Federalinis tyrimų biuras. Pasak agentų, buvo pradėtas bau džiamasis tyrimas dėl terorizmo. Netrukus po išpuolio buvo atlikta krata viename bute Bostono prie miestyje Revyre. Nors įtariamųjų nesulaikyta, žiniasklaida teigė, kad pareigū
JAV žiniasklaida svarstė, kad radi kalios dešiniosios Amerikos gru puotės galėjo pasirinkti Bostono maratoną, nes jis rengiamas Masa čusetse minint Patriotų dieną, per kurią prisimenami pirmieji Ameri kos revoliucijos mūšiai. Taip pat pareigūnai patvirtino, kad nerado sprogimo vietoje mir tininko lavono, o bombos, pasak jų,
Tikslas: pasak sprogmenų ekspertų, nors bombos nebuvo galingos, jos buvo prigrūstos metalinių šratų,
kad kuo stipriau sužeistų.
buvo gan silpnos, palyginti su to mis, kokias naudoja „Al Qaeda“. Richardui Barrettui, buvusiam Jungtinių Tautų „Al Qaedos“ ir Ta libano stebėjimo komandos koordi natoriui, dėl šių faktų kilo įtarimas. „Kalbant apie užtaisų galingu mą, atrodo, kad tai labiau susi ję su dešiniuoju ekstremizmu, o ne su „Al Qaeda“, – dėstė eksper tas. – Tai nutiko per Patriotų die ną, be to, balandžio 15-oji JAV yra terminas, iki kurio reikia pateik ti mokesčių deklaracijas, o Bosto nas – simbolinis miestas. Visi šie nors mažyčiai veiksniai, manau, yra svarbūs.“ Tiesa, R.Barrettas pridūrė, kad kol kas labai sunku pasakyti, kas kaltas. Kovos su terorizmu eksper tas Rickas Nelsonas pabrėžė, kad, jo nuomone, Bostone veikė ne vie nas asmuo.
„Gali būti, kad buvo įsivėlusi grupė asmenų, nes išpuolis komp leksiškas. Be to, pasirinkta sprogi mo vieta rodo, kad jie siekė kuo di desnio žiniasklaidos dėmesio ir kad sprogimai būtų fiksuojami kame rų“, – aiškino ekspertas. Amputuotos galūnės
Saugumo parengtis po sprogimų Bostone buvo sustiprinta visoje ša lyje, ypač didmiesčiuose. JAV prezidentas Barackas Obama per nacionalinę televiziją pažadė jo, kad kaltininkai neišvengs atsa komybės. „Žmonėms nereikėtų daryti sku botų išvadų, kol neturime visų fak tų, – sakė B.Obama. – Tačiau ne suklyskite: mes prisikasime iki dugno ir nustatysime, kas tai pada rė, nustatysime, kodėl jie tai pada rė.“ Kai kurie žmonės buvo sužeis
„Scanpix“ nuotr.
ti labai smarkiai. 17 žmonių būklė praėjus dienai po išpuolio buvo la bai sunki. Beveik 30 žmonių neteko vienos iš galūnių, kiti atsipirko nu brozdinimais ir sužalojimais. Trys maratono žiūrovai žuvo vie toje, tarp jų – aštuonerių berniu kas Martinas Richardas iš Bosto no priemiesčio Dorčesterio, atėjęs pasveikinti savo tėčio, bėgusio ma ratone. Iš 152 sužeistųjų – aštuo ni vaikai. „Matėme žmonių nutrauktomis kojomis, – pasakojo liudininkas Markas Hagopianas. – Netoli ma nęs buvusiam žmogui buvo per ke lius nutrauktos kojos – jis buvo dar gyvas. Buvo baisu, viskas įvyko labai greitai. Sprogimas buvo milžiniškas. Pajutom vėją savo veidais... Policija šaukė: „Eikit iš ten, pasitraukit – ten gali būti daugiau bombų.“ „Daily Mail“, BBC, CNN, BNS inf.
Lietuviai iš arti pamatė skausmą ir beprasmybę Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt
Bostono maratone dalyvavęs lie tuvis Mykolas Katkus dėkoja Die vui, kad jam neteko pamatyti krau jo, o kitą bėgikę – Ligitą Visockytę – nuo bombų skyrė vos kelios de šimtys metrų.
si, kad patektų į Bostoną ir pajėgtų įveikti maratoną. Taigi šis renginys yra tarsi geriausių žmogaus savy bių triumfas.
Po Bostono bombų ir maratonai nebebus tokie, kokie būdavo.
Žmonėms sunku suvokti
Patirtis: M.Katkus apie tragedi-
ją sužinojo jau grįžęs namo, bet ji paliks gilų pėdsaką jo atmintyje.
Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.
„Visi yra baisiausiai sutrikę, – Bos tone tvyrančią atmosferą vakar te lefonu apibūdino M.Katkus. – Tai taip netikėta tokiame renginy je, kuris toks gražus ir įkūnijan tis visa, kas geriausia Amerikoje. Toks bendruomeniškumas, žmo nės vieni kitus palaiko – pusė mi lijono žmonių išeina palaikyti bė gikų. Visi vienas dėl kito stengiasi, visi susikaupę padėti.“ Kaip pasakojo pašnekovas, bė gikai apie pusantrų metų rengia
„Bostono maratonas nėra spor tinis renginys, kuriame geriamas alus ir žiūrima, kaip penki žmo nės laksto. Tai renginys, kuriame visi dalyvauja, vienaip arba kitaip – ar patys bėgdami, ar palaikydami bėgikus. Dėl šios priežasties žmo nėms, kiek man teko kalbėti, sunku suvokti, kad kas nors panašaus ga lėjo įvykti tokiame renginyje kaip Bostono maratonas“, – pasakojo M.Katkus.
Skyrė vos 20 žingsnių
Vyras ir kiti jo pažįstami bėgikai lietuviai žinią apie sprogimus su tiko jau grįžę namo. O Londone gyvenančią ir Bos tono maratone dalyvavusią lietuvę L.Visockytę sprogimai užklupo jau finišavusią, susirinkusią daiktus ir einančią aplankyti draugės jos biu re Boilstono gatvėje. „Ką tik saugiai grįžau namo. Man viskas gerai, bet pirma bomba buvo vos 20 žingsnių už manęs, o ant ra – už 10–20 žingsnių priekyje... Po to per stebuklą pamačiau drau gę ir pasijutau geriau... Dabar esu namuose, saugiuose namuose...“, – socialiniame tinkle „Facebook“ vakar rašė L.Visockytė. Vėl iau moter is prid ūr ė: „Pa žiūr ėj us i nuot raukas suvok iau, kad buvau arč iau antros bom bos, nei maniau. Ji buvo prie pat man o draug ės biuro pas tato, jo
apač ioje, vos už kel ių žingsn ių nuo jo...“ Liūdni pamąstymai
M.Katkus vėliau tinklaraštyje rašė: „Kaip parašė patys maratono orga nizatoriai, tragedijos akivaizdoje 27 tūkst. bėgikų asmeniniai išgyvenimai ūmai tapo visiškai nesvarbūs. Balsas, kurį prisiminsiu ilgiausiai, yra visai kitoks – tai pasakojimas apie skaus mą, beprasmybę ir liūdesį.“ Įrašą vyras baigė liūdnais pa mąstymais apie ateitį: „Po Bos tono bombų ir maratonai nebebus tokie, kokie jie būdavo, – vienin telis masinis sportas, kur bet kas atėjęs gali patapšnoti per petį savo mėgstamam sportininkui, sušuk ti jo vardą. Maratonas bus bėga mas, tačiau teritorijos bus aptver tos, o dvasia, kurią šis didis įvykis sugebėjo išsaugoti nuo tų laikų, kai jį bėgo 15 entuziastų, bus kitokia.“
13
trečiadienis, balandžio 17, 2013
sportas
„Neptūno“ pergalė
Meras Vytautas Grubliauskas ir vicemeras Vytautas Čepas pasveikino sunkiaatletį Žygimantą Stanulį, Europos sunkiosios atletikos čempionate iškovojusį du medalius.
Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai, nesunkiai įveikę 85:71 (23:21, 21:18, 24:13, 17:19) Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ penketuką, žengė pirmąjį žingsnį į Lietuvos krepšinio lygos čempionato pusfinalį.
Dovana: V.Grubliauskas sportininkui įteikė specialų mero prizą. Vytauto Petriko nuotr.
Ž.Stanulį pagerbė meras Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Šeštadienį Tiranoje vienintelis pirmenybėse dalyvavęs Lietuvos atletas, rungtyniavęs svorio iki 94 kg grupėje, rovimo veiksmu iškėlė 172 kg štan-
gą. Už šį rezultatą ir už dvikovės sumą – 372 kg 20-metis jaunuolis gavo po bronzos medalį. Stūmimo rungtyje iškėlęs 200 kg štangą Klaipėdos stipruolis užėmė ketvirtą vietą. Čempionu tapo Azerbaidžano sportininkas Intigamas Zairovas –
Per pirmuosius du kėlinius aukštaičiai turėjo jėgų priešintis šeimininkams, tačiau po pertraukos įvyko lemiamas lūžis. Laimėję trečiąjį ketvirtį 24:13, Kazio Maksvyčio auklėtiniai susikrovė 16 taškų pranašumą – 68:52. Paskutinįjį kėlinį „Neptūno“ žaidėjai nesunkiai išsaugojo įgytą persvarą.
Rezultatyviausiai tarp nugalėtojų žaidė Vytautas Šarakauskas, pelnęs 19 taškų, Valdas Vasylius ir Rashaunas Broadusas – po 15 bei Deividas Gailius - 12. Antrosios ketvirtfinalio rungtynės Pasvalyje vyks balandžio 19 d. Jei reikės trečiojo susitikimo, jis vyks Klaipėdoje sekmadienį. Kitos pirmosios ketvirtfinalio rungtynės: Kauno „Žalgiris“ – Kėdainių „Nevėžis“ 94:51, „Prienai“ – „Šiauliai“ 92:82. Vakar dar žaidė Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Utenos „Juventus“.
396 kg (180+216), vicečempionu – Rusijos sunkiaatletis Rinatas Kirejevas – 389 kg (173+216). Prizininką į meriją atlydėjo treneris Bronislavas Vyšniauskas ir Klaipėdos sporto centro direktorius Rimantas Vitkus.
A.Fokino taurė – „Saremai“ Česlovas Kavarza
Pirmą kartą Aleksandro Fokino taurės turnyre triumfavę „Saremos“ futbolininkai trofėjų išplėšė po nuožmios lemiamos kovos su „Klarksono-Plikių“ vienuolike. Trečius metus paeiliui į finalą patekusi „Klarksono-Plikių“ komanda turėjo vytis varžovus, kai 31-ąją min. taikliai kamuolį į vartus galva nukreipė „Saremos“ puolėjas Gabrielis Naeimas. Tačiau netrukus buvo atkurta pusiausvyra. 38ąją min. pasižymėjo Maksimas Jegorovas. Antrąjį kėlinį abi ekipos turėjo po keletą progų įmušti įvartį, tačiau vartuose kamuolys nepabuvojo nė karto. 11 m baudinius taikliau smūgiavę „Saremos“ futbolininkai laimėjo savotišką loteriją 4:3. Baudinių serijos prireikė ir rungtynėse dėl 3-iosios vietos tarp „Vakarų Baltijos“ ir „Baltų“ komandų. Po pagrindinio laiko buvo lygu 3:3 („Baltai“ pirmavo net 3:0), o nuo 11 m žymės taikliau smūgiavo „Vakarų Baltijos“ žaidėjai – 6:5. 12-ajame turnyre varžėsi šešios komandos. A grupėje geriausiai žaidė „Vakarų Baltijos“ ir „Baltų“ komandos. Jos, aplenkusios Klai-
Scenarijus: klaipėdiečiai (mėlyna apranga) pranoko svečius antroje
rungtynių pusėje.
Sveikinimas: Klaipėdos futbolo federacijos prezidentas R.Jonaitis antro-
sios vietos taurę įteikė „Klarksono-Plikių“ kapitonui V.Žalneravičiui.
pėdos futbolo mokyklos vienuolikę, pateko į pusfinalį. B grupėje meistriškumu išsiskyrė „Saremos“ ir „Klarksono-Plikių“ klubai, dideliais skirtumais įveikę „Herkaus galerijos-Sendvario“ ekipą. Pusfinalyje „Klarksonas-Plikiai“ palaužė „Baltus“ 4:2, „Sare-
ma“ įveikė „Vakarų Baltiją“ net 7:3. Po turnyro buvo išrinkti geriausi komandų žaidėjai – Evaldas Garbauskas („Sarema“), Valdas Žalneravičius („Klarksonas-Plikiai“), Donatas Mantvydas („Vakarų Baltija“) ir Tadas Karinauskas („Baltai“).
Triumfas: „Saremos“ žaidėjai garsaus futbolininko turnyrą laimėjo pirmą sykį.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
19
trečiadienis, balandžio 17, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Carly Phillips knygą „Slaptos fantazijos“ .
Carly Phillips. „Slaptos fantazijos“ – Čikagos spauda mirga nuo antraščių: „Gerbiamo senatoriaus dukra pabėgo iš savo vestuvių, palikusi prie altoriaus perspektyvų jauną politiką.“ Džuljeta ieško nuošalios vietos, kur galėtų pasislėpti nuo persekiojančių žurnalistų ir išsigydyti širdies žaizdas. Ji atsiduria privačioje saloje, kurios savininkės tikslas – išpildyti slapčiausias čia atvykusiųjų fantazijas. Nusivylusi meile Džuljeta svajoja tik apie viena: susipažinti su nuoširdžiu vyru ir nors trumpam pasijusti geidžiama. Jau pirmąją viešnagės dieną ji susižavi aukštu tamsiaplaukiu. Bet ar šis vyras – tikrai tas, kuo dedasi?
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 23 d.
Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Bet pyktis greitai atlėgs ir tai santykiams smarkiai nepakenks. Jautis (04 21–05 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kito žmogaus nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis tik tiesioginių pareigų. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir dalytis mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Atrodys, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos, bet visi geri dalykai jūsų laukia ateityje. Liūtas (07 23–08 23). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Apsilankykite kokiame nors renginyje, pabendraukite su įdomiais žmonėmis, tai jus įkvėps ir suteiks jėgų. Svarstyklės (09 24–10 23). Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Ir toliau nenuilsdamas ieškokite naujovių. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų jausmams ir norui tobulėti bei keistis. Teks rinktis – kelias į sėkmę ar asmeninis tobulėjimas. Bet šios paieškos gali tapti labai įdomiu procesu. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės bei gebėjimas reikšti savo mintis žavės aplinkinius. Ožiaragis (12 22–01 20). Prisiminsite jaunystę ar tam tikrus malonius praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis gali kilti nesutarimų ar net agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Vandenis (01 21–02 19). Puikiai seksis dalyti patarimus remiantis asmenine patirtimi, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis, sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.
Festivalio koncerte susipins tyli malda ir siautulingi šokiai Klaipėdos kamerinio orkestro ir žymaus estų smuikininko bei dirigento Andreso Mustoneno programoje, kuri rytoj skambės Klaipėdos koncertų salėje, bus derinami du labai skirtingi pradai.
Apie tai liudija ir koncerto pavadinimas „Tyli malda ir siautulingi šokiai“. Kupiną gilaus susikaupimo pirmosios dalies nuotaiką įkvėps gruzinų autorių kūryba. Po pertraukos pasigirsiančios gyvybingos melodijos ir siautulingi ritmai aprėps tolimas epochas, pradedant renesansu ir baigiant dabarties šokių muzika.
„Tiek Lully, Beethovenas, Schubertas, Dvořákas, tiek Joplinas ir „Led Zeppelin“ – man tai yra vienas pasaulis. Man patinka požiūris, jog akademinė muzika gali skleisti džiaugsmą ir energiją. Net labai skirtingų autorių kūrybą galima puikiai suderinti viename koncerte. Dabarties pasaulyje klestintis atvirumas suteikia daugiau laisvės atlikėjui. Ir grodamas klasikos kūrinius, savo instrumentu turi muzikuoti lengvai, džiaugsmingai, iš tavęs turi sklisti pozityvumas. Juk Mozartas ir Schubertas buvo labai jauni, kai rašė muziką. Įprasta, kad juos groja solidūs ir rimti atlikėjai“,
– samprotavo A.Mustonenas, mėginantis keisti nusistovėjusias tradicijas ir savo koncertuose muzikuoti labai emocionaliai. To dabar jis siekia scenoje, daug grieždamas ir diriguodamas visame pasaulyje. Šiuo metu jo namai yra Estija ir Izraelis, o koncertų geografija driekiasi nuo Rusijos, Suomijos iki Italijos ir Ispanijos, nuo Lotynų Amerikos iki Slovėnijos, Šveicarijos ar Lenkijos. Štai ir į Klaipėdą šiemet jis atvyko jau antrą kartą kolegos ir bičiulio Mindaugo Bačkaus kvietimu, kad parengtų programą su jo vadovaujamu Klaipėdos kameriniu orkestru.
Jau keturis dešimtmečius pats A.Mustonenas vadovauja senosios muzikos ansambliui „Hortus Musicus“ (Estija), pernai pasirodžiusiame ir „Klaipėdos muzikos pavasaryje“. Jis groja daug baroko kompozitorių kūrinių, su chorais ir orkestrais atlieka stambios formos opusus. A.Mustonenas yra ir pripažintas šiuolaikinės muzikos interpretatorius. Koncertas „Tyli malda ir siautulingi šokiai“ balandžio 18-ąją skambės XXXVIII festivalyje „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Pradžia – 18 val. „Klaipėdos“ inf.
Svečias: A.Mustonenas yra žymus
estų smuikininkas bei dirigentas.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje palis, šilti orai išsilaikys. Šiandien oras sušils iki 9–17 laipsnių. Trumpai palyti turėtų didžiojoje šalies dalyje. Ketvirtadienio naktį lietaus nenumatoma, o dieną lis visoje šalyje. Temperatūra naktį 3–6, dieną 10–19 laipsnių šilumos.
Šiandien, balandžio 17 d.
+11
+7
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+15
Šiauliai
Klaipėda
+16
Panevėžys
+15
Utena
+12
6.26 20.46 14.20
107-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 258 dienos. Saulė Avino ženkle.
Tauragė
+17
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +17 Brazilija +24 Briuselis +18 Dublinas +13 Kairas +23 Keiptaunas +17 Kopenhaga +14
kokteilis Amerikoje draudžia ženklai Skaitytojas WWW pritar ia tiems, ku rie tvirtina, kad garsus kalbėjimas te lefonu viešumoje apie visokius niekus – to žmogaus kultūros stoka ir neišpru simas. „Galėtume paimt i pavyzd į iš Jungt i nių Amerikos Valstijų, – kvietė WWW. – Šios šalies viešajame transporte yra ženklai, perspėjantys, kad draud žia ma pliurpti telefonu.“ Anot „Kokteil io“ gerb ėjo, Amer ikos trauk inuk uose net garsiai nekalba ma, nevalgoma. „Galėtų ir mūsų maršrutiniuose mik roautobusuose ar did žiuosiuose au tobusuose būt i įspėjančios lentelės, kad keleiviai nesinaudotų telefonais. Aš tik siūlau. Kaip jums toks pasiūly mas?“ – klausė skaitytojas.
Londonas +16 Madridas +26 Maskva +12 Minskas +15 Niujorkas +16 Oslas +10 Paryžius +20 Pekinas +16
Praha +17 Ryga +13 Roma +21 Sidnėjus +20 Talinas +8 Tel Avivas +18 Tokijas +22 Varšuva +17
Vėjas
6–11 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+6
+7
+5
+4
6
+7
+12
+10
+6
9
rytoj
penktadienį
+7
Marijampolė
Vilnius
+16
Alytus
Vardai Anicetas, Dravenis, Giedrė, Giedrius, Robertas, Skaidra.
balandžio 17-ąją
Rytas
+6
+16
+15
+5
+4
8
1790 m. mirė žymus amer ik ieč ių pol it ik as, moksl in inkas Benjam i nas Frankl in as. Gimė 1706 m. 1824 m. Rusija ir JAV įsipareigojo gerbt i vie na kitos teises bei inte resus Ram iajame van denyne. 1894 m. gimė SSRS lyde ris (1958–1964 m.) Nikita Chruščiovas. 1895 m. Kinija ir Japoni ja pripažino Korėjos ne priklausomybę.
1974 m. gimė buvusios grupės „Spice Girls“ dai nin inkė bei anglų fut bolo žvaigždės Dav id Beckham žmona Vic toria Beckham.
1977 m. pirmą kartą bal so teisė rink imuose su teikta Lichtenšteino mo terims. 1998 m. sulauk usi 56-e rių nuo krūties vėžio mirė verslininkė, fotografė bei sero P.McCartney žmona Linda McCartney. 2008 m. sulaukęs 94 metų Karibų jūros salo je Martinikoje mirė juo daodis Prancūzijos poe tas Aime Cesaire, akty vus Afrikos kultūros sa vitumo propaguotojas.
Naujieji metai – vandens mūšyje Afrikos
sraigių invazija Pietų Floridos valstijos gamtosaugos pareigūnai nežino, ką daryti su už plūdusiomis pusiasalį didžiulėmis Afrikos sraigėmis. Pasak mokslininkų, sraigės yra pavojingos, nes valgo vis ką, kas žalia pasitaiko jų kelyje. Kai ku riose Karibų salose, kur šių sraigių po puliacija gerokai viršija leistinas nor mas, sraigių kiautai net praduria au tomobilių padangas. Pasak ekspertų, problema ir ta, kad šios sraigės patin ka žmonėms. Daugelis jų nelaiko pa razitais. Be to, šios sraigės greitai dau ginasi. Nuo 2011 m., kai pietinėje Flori doje buvo pastebėta pirmoji Afrikos sraigė, jų iš viso buvo pagauta dau giau nei 117 tūkst.
Praktika: užsienyje yra ne tik
ženklų, perspėjančių, jog negalima kalbėtis mobiliaisiais telefonais.
Vokietijos autobusuose neplepa Gandras prisipaž ino, kad Vok iet ijoje nėra girdėjęs, jog kas nors kalbėtų tele fonu autobuse: „Tai yra kultūros stoka. Pats kalbantysis turėtų susimąstyti“.
Linksmieji tirščiai
Tradicija: vandens mūšiai kasmet darosi vis beprotiškesni.
Stačiokė blondinė, rankoje laikydama mobilųjį telefoną, įlipo į pilną autobu są ir šaukia: – Praleiskite nėščią moterį! Susidomėjęs vyriškis: – Tai kad nematyti, jog būtumėte nėščia. – Tu ką... Nori, kad po 15 minučių ma tytųsi?
Tūkstančiai iš plastikinių butelių pa sigamintais vandens šautuvais ir ki birais apsiginklavusių žmonių išėjo į pietvakarinio Kinijos Dzinghongo miesto gatves, į kasmetinę vandens šventę, kuri kilo iš budistų apeigų.
Česka (397 719; šiandien kuklus jubiliejus – 10 metų, kai Českai buvo patikėtas „Kokteilio“ plaktuvas)
Šėl ion ės pras id ėjo pirm ad ie nio vidurdienį, kai specialiai van dens mūšiams paruoštoje aikštėje
BBC inf., AFP nuotr.
tūkstančiai žmonių pradėjo laistyti vandenį į dangų ir į vieni kitus. „Kasmet šis laistymasis darosi vis beprotiškesnis“, – sakė Kini jos dajų etninės mažumos atsto vas 67-erių pensininkas Ai Han nunas. Pagal dajų kalendorių ši vandens šventė reiškia naujų metų pradžią. Šventę, kuri kilo iš religinių Budos statulos api
plovimo apeigų ir kuri yra šven čiama ir kitose Rytų Azijos ša lyse, įskaitant Tailandą, pradėjo oranžiniais rūbais apsirengę bu distų vienuoliai. „Vandeniu būdavo laistoma si namuose su savo šeima ir drau gais, taip siekiant parodyti pagar bą“, – sakė jis. „Klaipėdos“, BNS inf.