2013-04-19 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktADIENIS, balandĹžio 19, 2013

www.kl.lt

89 (19 692)

=2;8A.162;6@ /. 9.;1 6< &

11 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

Ak­to­rius ir hu­mo­ris­tas V.Ĺ ap­ra­naus­kas ne­ti­kÄ—­jo po­mir­ti­niu gy­ve­ni­mu.

Spro­gi­mas Tek­sa­se vi­sÄ… mies­tÄ… tie­siog nu­ťla­vÄ— nuo Ĺže­mÄ—s pa­vir­ťiaus.

Lietuva 7p.

Pasaulis 10p.

Teat­ro met­ras P.Gai­dys: 50 me­tų sce­no­je.

pramogĹł

gidas

P.Gaidys: visku o kaltas teatra

s

Klaipėdos dramos teatro meno vadovas reŞisierius Povilas Gaidys savo kōrybinės veiklos 50-metį ťvęs scenoje kartu su premjera. Naują spektaklį maestro ne tik reŞisuoja, pats jame ir vaidins.

BalandĹžio 27 d. 18 val. KlaipÄ—dos ĹžvejĹł rĹŤmuose ĹžiĹŤrovĹł rio ir Walterio MarksĹł lauks Pete„Viskuo kaltas teatras“. Spektaklyje vaidmenis kuria aktoriai EglÄ— JackaitÄ—, Simona Ĺ akinytÄ—, Vidas Jakimauskas, Donatas Ĺ virÄ—nas, Kazimieras Ĺ˝vinklys, o pagrindinÄŻ ReĹžisieriaus vaidmenÄŻ atliks pats ď Ž Komanda: `Nc\ WbOVYVRWV[VN maestro. Z `]RXaNXYVbV _ PastatÄ— per 80

R V`VR_Vb` = 4NV

Qf` `bOĂ­_Ă› cV`Ăş

P.Gaidys nepamirĹĄo Z\XV[Vb` V_ ]N ir kito savo staÄ?iau, KlaipÄ—dos dramos a` cNVQV[` `b WN bet ÄŻ kiekvienÄ… V` teatro meno vado- paĹĄaukimo – aktorystÄ—s. Vaidino jĹł ÄŻdÄ—ta ir .YTV_Q\ 8bONVĂ˜V\ [b\a_ vas, reĹžisierius, te- nervĹł, ir vidiniĹł kino ir teatro akto- atre ir kino ďŹ lmuose „BirĹželis, jÄ—gĹł, iĹĄgyvenimĹł. Premjeroje – dvigubas dugnas vasarius P.Gaidys savo PjesÄ™ „Viskuo kaltas ti recenzijai sekmadieninia gyvenimÄ… su Klai- ros pradĹžia“, „Skrydis per Atlantą“, TodÄ—l iĹĄ tĹł spektakliĹł man teatras“ paraĹĄÄ— pÄ—da ir miesto kultĹŤra labai du amerikieÄ?iai Moteris me „New sunku iĹĄskirti paÄ?ius susiejo prieĹĄ Gilijos“ ir keturi jos vyrai“, „ElzÄ— iĹĄ – Peteris ir Walte- York Times“ numeryje... brangiausius. 50 metĹł. Teatro Ĺ˝inoma, kai kurie bei kituose. Anot KlaipÄ—dos ĹžiĹŤrovĹł pasiliko kaip mie- ris Marksai 1981 m. ÄŽdomu, kad dramos teatro lilĹŤpose iki ĹĄiol KlaipÄ—dos bei kritikĹł ReĹžisierius kuria abu teratĹŤrinÄ—s liausi mano ĹĄirdĹžiai, broliai Marksai anaiptol spektaklius ir dramos te- ĹĄiandien dalies vedÄ—jo raĹĄytokai kurie uĹžsinesiejo savo jo atras ir P.Gaidys gyvenimĹł su profesionaliÄ…ja – teatro repertuare Gintaro – sinonimai. puidrama- kuo kaltas Grajausko, pjesÄ—s „Vis1963 m. GITIS-o kuojasi E.E.Schmitto turgija. Ĺ i pjesÄ— apskritai teatras“ autoriai absolventas „Oskaras Tai bus spektakli „Paleistuvis“, yra vieninP.Gaidys, paskirtas pateikia telis jĹł bendras ir ponia RoĹžÄ—â€œ, s KlaipÄ—dos dradarbas. P.Marksas maĹžiausiai dvi intrigas uĹž vienos mos teatro vyriausiuoju apie graĹžiÄ…sias tektonika“, J.Kesselringo „JausmĹł daug labiau Ĺžinomas kainÄ…. Ĺ is „spektaklis reĹžisieriumi, kas ir „ArĹĄenikaip kritikas, spektaklyje“ ÄŻ vieningÄ… kĹŤrybinÄŻ ir seni ilgai yra nÄ—riniai“. negraĹžiÄ…sias teatro dirbÄ™s apĹžvalgininku ir ironiĹĄka detektyvo ansamblÄŻ suvienijo dvi skirtingas tuo parodija, Per 50 kĹŤrybos metĹł York Times“ ir „Washington „New ir komiĹĄkas metu teatre buvusaloninis trileris P.Gaidys supuses, apie tikrÄ… sias trupes, Ä—mÄ— Post“, nu metu. kĹŤrÄ— daugiau nei vieo W.Marksas – garsus formuoti brandĹł at80 spektakliĹł, suKaip ten sakoma kino ir teatro repertuarÄ…, o juo – sidavimÄ… menui tose tekompozitorius. levizinÄ—se ir naujÄ… uostamies- brandino aukĹĄto meninio lygio reklamose – „ir Jo dainos panaudoir truÄ?io ĹžmoniĹł poĹžiĹŤrÄŻ pÄ™, kurioje yra ir tai dar ne tos 16-oje kino ir viskas!“ Po ĹĄiuo susideginimÄ… ÄŻ teatro paties televizijos ďŹ lmĹł, dvigubu dugnu puKaip yra konstatavÄ™ menÄ…. jame. paruoĹĄtos trys aktoriĹł reĹžisieriaus o blika aptiks pati populiariausio verÄ?ianÄ?iÄ… rimtai teatrololaidos. Vieji „AĹĄ turiu bĹŤgai, KlaipÄ—dos susiti savimi“ („I’ve mÄ…styti istorijÄ… publikÄ… teatralumo nas kĹŤrybingiausiĹł Lietuvoje Got to Be Me“) apie teatrÄ… ir gyveteatro ir visuomeninio iĹĄ miuziklo „Aukso solidarumo pamo- kolektyvĹł – didelis teatro meno vaivorykĹĄtė“, pa- nimÄ…, kĹŤrÄ—jus ir visuomenÄ™, aukas vakomis iĹĄaugino raĹĄyta 1967 m., ir Ĺžudikus; pats teatras, ypaÄ? dovo nuopelnas. Jo iĹĄugdyti scenos mirĹĄo. Daug tokiĹł, apie kuriuos garsieji P.GaidĹžio liko paÄ?iĹł didĹžiausiĹłbuvo dainuojama ir ir iliuzijĹł apie skaudĹžias tikrovÄ—s meistrai garsina pastatymai, atmiestÄ… puikiais kĹŤ- geriausi prisiminimai. Ir gaila, sankirtas. Kuri istorija muzikos pasaulio vÄ—rÄ™ anuometÄ—s kad grandĹł Ellos rybiniais darbais, tik prisiminimai, tikrovÄ—s esmÄ™. akademinis Fitzgerald, Michaelo svarbesnÄ— – rimtoji, atverianti Ä?ia Tokie pastatymai mas KlaipÄ—dos universiteto jauni- kliai nueina...“ todÄ—l, kad spekta- Jacksono teatru gyvenanÄ?iĹł ir Stevie’o Wonderio. kaip Just. MarkĹŤrÄ—jĹł skaudulius, cinkeviÄ?iaus „Mindaugas“, kultete perima reĹžisieriaus MenĹł faReĹžisierius neslÄ—pÄ—, Broliai Marksai, ar Ĺžaismingoji, „MaĹždiktuojama „lenvydas“, „Katedra“, UĹž nuopelnus lietuviĹł patirtÄŻ. liejinei datai – kĹŤryboskad ĹĄiai jubi- ne dramaturgai tiesÄ… sakant, jokie gvo“ pjesÄ—s – tai tiesiog ĹžmonÄ—s, „Krintan- nui Ĺžanro? Pasirinkti Ä?ios ĹžvaigĹždÄ—s“, P.GaidĹžiui suteiktasteatro me- pjesÄ™ labai ilgai rinkosi 50-meÄ?iui – visÄ… gyvenimÄ… paliekama patiems I.KoÄ?ergos turÄ—jÄ™ reikalĹł su ir kankinosi. atru Lietuvos „JÄ… turÄ—jau ĹžiĹŤrovams. Spekmeistrai“, V.Majakovskio „Laiko nusipelniusio te- taklio kĹŤrÄ—jai ir puikiai paĹžinojÄ™ jau seniai savo stalÄ?iuje meno veikÄ—jo viliasi, jog ĹžiĹŤrovams „Pirtis“, bÄ—s jÄŻ iĹĄ vidaus. ne gar- apsistojau B.Sruogos „MilĹžino ir Ko gero, Ä?ia vardas (1971), maĹžiau prie jos. NorÄ—jau, ir paunksmė“, Lietuvos ÄŻdomi slypi pjesÄ—s sÄ—kmÄ—s bus ir gilesnioji liau- gi turiu du kadan- paslaptis J.Glinskio „Po SvarstykliĹł dies artisto garbÄ—s pjesÄ—s pusÄ— – ta, diplomus, ne tik vardas (1987), kurioje pasakojareĹžisuoti, rodoma – ji iki ĹĄiol su pasisekimu A.Kopkovo „Dramblys“, Ĺženklu“, jis apdovanotas ma apie tiek JAV, tiek viso Lietuvos valstybi- bet „saulÄ—lydyje“ dar ir suvaidinti, „Dugne“, V.MereĹžkos M.Gorkio ne premija (1979), pasaulio ir sunkĹłfasadinÄŻ teatro ĹĄventiĹĄkumÄ… – scenose. prisipaĹžino P.Gaidys. kasdienÄŻ darbÄ…, – Ĺ i pjesÄ— galnis laimÄ—s malĹŤnas“, „Proletari- jo KunigaikĹĄÄ?io Lietuvos DidĹžio- bĹŤt yra keistoka... apie Ĺžmo...Entonis DĹž.Lefkuras, nes, visam Gedimino ordinu K.Sajos „PoKodÄ—l aĹĄ jÄ… pasirinreĹžisierius pavertusiusgyvenimui teatro iliuzijas liglotas. Abstinentas“, (2002), kau? TodÄ—l, kad tai pjesÄ— apie teatrÄ…, ir dramaturgas, repetuoja savo „ŽemaiÄ?iĹł tĹŤros yra KlaipÄ—dos miesto kulsavo asmenine tikrove, piemuo“ ir daugelis nau- paÄ?ia svarbiausia, apie teatro gyvenimÄ…, magistras (2005). jÄ… pjesÄ™ – klasikinÄŻ apie aktorius ir detektyvÄ… (beje, neretai ir daug returÄ—jo ne tik estetinÄŻ kitĹł anuomet jĹł bÄ—das. Apie graĹžiÄ…sias BrodvÄ—juje ĹĄis Ĺžanras alesne uĹž paÄ?iÄ… poveikÄŻ, bet ir realybÄ™. ir negraĹžiÄ…ironiĹĄkai vadididĹžiulÄŻ politinÄŻ sias teatro puses. O kadangi Ä?ia – rezonansÄ…. Opozi- Vaidins su savo mokiniais Apie tikrÄ… atsidavi- namas „whodunit“ – „kastaipadateatras, galima ticiniai P.GaidĹžio mÄ… menui ir susideginimÄ… rė“). Jau kurÄŻ laikÄ… pastatymai garsino P.GaidĹžio ĹžodĹžiais, per tuos 50 reĹžisieriui sekasi kÄ—tis visko: ne tik komiĹĄkĹł situajame.“ kĹŤne tik teatrÄ… kaip Jubiliejiniam pastatymui ne per geriausiai savitÄ…, neprilygs- rybos metĹł buvo visko ir daug: – todÄ—l perfekcio- cijĹł, profesiniĹł paslapÄ?iĹł atvÄ—rimo, rinkda- nistui tamÄ… miesto kultĹŤros „Ir sunkiĹł dalykĹł, ir bet ir netikÄ—to Entoniui laimÄ—jimĹł, ir pra- masis aktorius, maestro subĹŤrÄ— ĹĄvyturÄŻ, bet ir patÄŻ uostamiestÄŻ. laimÄ—jimĹł, ir netekÄ?iĹł, ir reikia publikos taip desperatiĹĄkai siurprizĹł... ďŹ nalo, o gal ir kitokiĹł ypatingÄ… komandÄ… ÄŒia visÄ…laik prietema, bei kritikĹł palan– pakvietÄ— viir iĹĄdavys- sĹł Ä?ių‌ Gal 100 spektakliĹł trijĹł kartĹł savo kumo, kad jis pasiryŞęs Ä?ia vyksta tikrosios mokinius. ir nepa- vaidins dramos ir verviskam. Jo da Ir pats poĹžiĹŤriu, su jais. nematomos aistros. net ĹžmogĹžudystÄ— Sveiki atvynÄ—ra per didelÄ— kaina, jei tik ji padÄ—tĹł atsiras- kÄ™ ÄŻ teatro uĹžkulisius!.. spektakliĹł

a_VWĂş XN_aĂş `Nc\

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

ParengÄ— Rita BoÄ?iulytÄ—

Ku­ni­gai iĹĄ ba­do ne­mirs Paaiť­kÄ—­jus, kad pen­ si­nio am­Şiaus su­ lau­kÄ™s kar­di­no­las Aud­rys Juo­zas BaÄ?­ kis te­ga­li ti­kÄ—­tis vos 324 li­tĹł pen­si­jos, ku­ ni­gai pra­by­la apie ne­sau­giÄ… se­nat­vÄ™. To­dÄ—l jie ne­smer­kia ap­suk­res­niĹł Die­vo tar­nĹł, slap­ta „su­kan­ Ä?iĹłâ€œ sa­vo biz­nÄŻ, nors ofi­cia­liai BaŞ­ny­Ä?ia to ir ne­to­le­ruo­ja.

Bal­ta­ru­siai Ĺžen­gia ÄŻ Klai­pÄ—­dÄ… Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ne­pai­sant bu­vu­siĹł ne­pa­lan­kiĹł po­ li­ti­niĹł pa­reiť­ki­mĹł, Bal­ta­ru­si­ja pa­ grin­di­niu sa­vo veik­los uos­tu ren­ ka­si Klai­pÄ—­dÄ…. Tai by­lo­ja bal­ta­ru­ siĹł sie­kiai ÄŻsi­gy­ti Ä?ia vei­kian­Ä?iĹł kro­vi­niĹł kom­pa­ni­jĹł ak­ci­jĹł. Jau da­ bar kas tre­Ä?ia kro­vi­niĹł to­na Klai­pÄ—­ dos uos­te yra iĹĄ ĹĄios vals­ty­bÄ—s.

a.aleksejunaite@kl.lt

Po mi­ťiĹł – ÄŻ ga­myk­lÄ…

4

Po­li­ti­kui Vid­man­tui PleÄ?­kai­Ä?iui pa­si­ro­dÄ— keis­ta, kad gy­vus jō­ri­nÄ—s kul­tō­ros puo­se­lÄ—­to­jus no­ri­ma ap­do­va­no­ti pa­mink­lo, skir­to jō­ro­je Ĺžu­vu­siems Ĺžmo­nÄ—ms, su­ma­Şin­ta ko­pi­ja.

3p.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ—

Vie­nos ne­di­de­lÄ—s pa­ra­pi­jos kle­ bo­nas po mi­ťiĹł su­ka link sa­vo ho­ biu va­di­na­mĹł tven­ki­niĹł, ku­riuo­ se au­gi­na­mi kar­piai. Su bi­Ä?iu­liu vy­ras pri­Ş iō­r i ne vie­n Ä… hek­ta­ rÄ… dy­dĹžio apimanÄ?ius pra­mo­ni­ nius van­dens plo­tus. Pa­ra­pi­jie­ Ä?iai pik­tais lie­Şu­viais ĹĄio ku­ni­go vers­lo ne­pla­ka, o ir akiĹł nie­kam ne­ba­d o vy­ro do­m Ä—­j i­ ma­sis Ĺžve­jy­ba.

„Toks ap­do­va­no­ji­mas at­si­duo­da LÄ—­bar­tais.“

„„Pen­si­ja: Ĺži­nia, kad ku­ni­gas gaus vos 200 li­tĹł pen­si­jÄ…, Die­vo tar­nus pri­ver­tÄ— su­si­mÄ…s­ty­ti, kas jais pa­si­rō­pins

se­nat­vÄ—­je.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Va­kar Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos vers­lo fo­ru­me Klai­pÄ—­do­je ap­si­lan­kÄ™s Bal­ ta­ru­si­jos prem­je­ras Mi­chai­las Mias­ ni­ko­vi­Ä?ius pa­si­gy­rÄ—, kad kom­pa­ni­ ja „Be­la­rus­ka­lij“ pa­si­ra­ťÄ— su­tar­tÄŻ su vie­na Klai­pÄ—­dos uos­to kro­vos kom­ pa­ni­ja ir ÄŻsi­gi­jo 30 pro­c. jos ak­ci­jĹł. Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Vla­ di­mi­ras Dra­Şi­nas pa­tiks­li­no, kad jo ĹĄa­lies prem­je­ras kal­bÄ—­jÄ™s apie Klai­ pÄ—­do­je esan­tÄŻ Bi­riĹł kro­vi­niĹł ter­mi­ na­lÄ…. M.Mias­ni­ko­vi­Ä?iaus tei­gi­mu, vals­ty­bÄ—s val­do­mo „Be­la­rus­ka­lij“ in­ves­ti­ci­jos su­da­rys 30 mln. JAV do­le­riĹł.

9

2

penktADIENIS, balandžio 19, 2013

miestas Dienos telegrafas

Mi­nist­rė. Šian­dien Klai­pė­do­je lan­ky­ sis So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nist­rė Al­gi­man­ta Pa­be­dins­kie­nė. 10.30 val. ji su­si­tiks su mies­to me­ru Vy­tau­ tu Grub­liaus­ku. Vi­zi­to me­tu mi­nist­ rė taip pat ke­ti­na ap­si­lan­ky­ti „Sod­ros“, Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos Klai­pė­ dos sky­riuo­se, Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė­je dar­bo bir­žo­je. A.Pa­be­dins­kie­nė ža­da ap­si­lan­ky­ti ir uos­ta­mies­čio vai­kų glo­ bos na­muo­se, Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­ mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bo­je, At­vi­ros erd­ vės jau­ni­mo cent­re. Klai­pė­die­čiai taip pat tu­rės ga­li­my­bę su­si­tik­ti su So­cia­li­ nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos prii­ ma­mo­jo ko­man­da. No­rin­tys lau­kia­mi sa­vi­val­dy­bė­je nuo 11 iki 14 val. Išanks­ti­ nė re­gist­ra­ci­ja ne­rei­ka­lin­ga. Gy­ven­to­jai bus kon­sul­tuo­ja­mi vi­sais So­cia­li­nės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos kom­pe­ten­ ci­jos klau­si­mais. Uni­ver­si­te­tas. Šian­dien 11 val. Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to Se­na­to po­sė­dy­je vyks kan­di­da­tų į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ta­ ry­bos na­rius at­ran­ka. Pris­ta­ty­mas. Šian­dien 11.30 val. Klai­pė­ dos kon­tei­ne­rių ter­mi­na­le vyks nau­jo RTG kra­no ge­le­žin­ke­lio ope­ra­ci­joms pri­sta­ty­mas. Spek­tak­lis. Šian­dien 19 val. Klai­pė­dos ra­jo­no Vei­vir­žė­nų kul­tū­ros cent­re vyks vai­kų šo­kio spek­tak­lis ,,Mo­kyk­la ir...“. Se­niū­nai­čiai. Pir­ma­die­nį 17 val. Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je vyks se­niū­nai­čių suei­ga. Su­si­ti­ki­mo me­tu bus pri­sta­ty­tas mies­to vie­šų­jų ty­lių­ jų zo­nų nu­sta­ty­mo pro­jek­tas ir vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bų šių me­tų veik­ los pro­gra­ma. Kurortas. Vienoje iš populiariausių Pa­ langos kurorto gatvių – Jūratės g. – už­ virė rekonstrukcijos darbai. Iki vasa­ ros planuojama iš pagrindų sutvarkyti atkarpas nuo Sinagogų g. iki Vytauto g. bei nuo Smilčių g. iki dviračių tako, dar šiais metais bus rekonstruota ir aikštė. Spor­tas. Klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi į ne­ mo­ka­mas ka­la­ne­ti­kos tre­ni­ruo­tes. Jos vyks­ta Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos biu­ro pa­tal­po­se, tre­čia­me aukš­te. Ba­lan­džio 22 die­ną tre­ni­ruo­tės vyks 10 ir 11 val., 26 die­ną – 11 ir 12 val., 29 die­ ną – 12 val. Re­gist­ra­ci­ja vyks­ta tel. 8 46 234 796, 8 612 30 179, el. pa­štas marius@ sveikatosbiuras.lt. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Da­nu­tė Bro­nė Va­lin­čie­nė (g. 1930 m.), Pet­ras Stro­pus (g. 1933 m.), Va­si­lij Ki­sel (g. 1946 m.), Ado­mas Vai­ čiu­lis (g. 1946 m.), Sta­sė Sa­ka­laus­kie­nė (g. 1953 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ar­nold And­re­jev, Ado­mas Vai­čiu­lis, Da­nu­tė Bro­nė Va­lin­čie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ mas Pet­ras Stro­pus. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 13 mo­te­rų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 6 ber­ niu­kai (dvy­nių po­ra). Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 75 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­ tri­ki­mais, aukš­tu krau­jos­pū­džiu, pil­vo ir gal­vos skaus­mais. Me­di­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir gat­vė­je gu­lin­tiems ne­blai­ viems be­na­miams.

Viešojo transporto specialistai mokėsi iš klaipėdiečių Va­kar Klai­pė­do­je Lie­tu­vos vie­šo­jo trans­por­to spe­cia­lis­tai moks­li­nė­je-pra­kti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je da­li­jo­si sa­vo mies­ tų pa­tir­ti­mi ir pro­ble­mo­mis. Kon­fe­ren­ci­ją or­ga­ni­za­vo VšĮ „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ ES „In­ter­reg IVC“ pro­gra­ mos lė­šo­mis. Lie­tu­vos mies­tų vie­ša­sis trans­ por­tas šian­dien su­si­du­ria su rim­ tais iš­šū­kiais. Per pa­sta­ruo­sius dvi­de­šimt me­tų įvy­ku­si ma­si­nė gy­ven­to­jų au­to­mo­bi­li­za­ci­ja su­ma­ži­no ke­ lei­vių skai­čių. Emig­ra­c i­ja bei ma­ž ė­jan­t is gims­ta­mu­mas ma­ži­na ir mies­ tų gy­ven­to­jų (iš­sky­rus Vil­nių) skai­čių. Ne vi­sa­da mies­tų sa­vi­val­dy­bės lai­ku su­mo­ka ve­žė­jams kom­pen­ sa­ci­jas už tei­sę į leng­va­tas tu­rin­ čių ke­lei­vių ve­ži­mą. O vie­šo­jo trans­por­to nau­do­to­ jų, ke­lei­vių, reik­lu­mas pa­slau­gos ko­ky­bei išau­go. To­kio­mis są­ly­go­mis be­veik vi­sų Lie­tu­vos mies­tų vie­ša­sis trans­ por­tas yra pa­te­kęs į sis­te­mi­nę kri­zę. Ta­čiau taip pat vi­siems yra aiš­ ku, kad ko­ky­biš­kas ir iš­plė­to­tas vie­ša­sis trans­por­tas mies­tams yra rei­ka­lin­gas. Gat­vių pra­lai­du­mo, ma­ši­nų sto­vė­ji­mo, eko­lo­gi­nės pro­ble­ mos vers­te ver­čia mies­tus prio­ ri­te­tą teik­ti kaip tik vie­ša­jam trans­por­tui. Tų pro­ble­mų spren­di­mus kon­ fe­ren­ci­jo­je ir ap­ta­rė Lie­tu­vos spe­ cia­lis­tai. Klai­pė­da yra ra­du­si at­sa­kus dau­ge­liui šių iš­šū­kių. Nors mies­to gy­ven­to­jų skai­čius nuo­sek­liai ma­žė­ja, ke­lio­nių vie­ šuo­ju trans­por­tu skai­čius iš­lie­ ka sta­bi­lus ir pa­sta­rai­siais me­tais net šiek tiek au­ga. Iš­lai­ky­ti šį au­gi­mą tu­ri pa­dė­ti per­nai pra­dė­tas plė­to­ti pri­ve­ža­ mų­jų marš­ru­tų tink­las, grei­tų­ jų au­to­bu­sų marš­ru­tai, nuo šių me­tų pra­džios su­ma­žin­tos ter­ mi­nuo­tų­jų bi­lie­tų kai­nos. Ki­ti ša­lies mies­tai dar tik ke­ti­na pra­dė­ti pa­na­šias per­tvar­kas, tad jiems svar­bu su­si­pa­žin­ti su mū­ sų mies­to pa­tir­ti­mi. Prieš de­šim­tį me­tų (2003 04 18) įsteig­ta vie­šą­jį trans­por­tą or­ ga­ni­zuo­jan­ti VšĮ „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“ tu­ri sta­bi­lų pa­ty­ru­sių spe­cia­lis­tų bran­duo­lį, ku­ris ir pa­ts no­riai mo­ko­si iš ge­ ros ko­le­gų pa­tir­ties, ir jiems to­kią pa­tir­tį per­tei­kia. Klai­pė­dos vie­šo­jo trans­por­to spe­cia­lis­tai da­ly­vau­ja ES „In­ter­ reg IVC“ pro­gra­mos fi­nan­suo­ja­ ma­me pro­jek­te IN­VOL­VE. Tai Eu­ro­pos vie­šo­jo trans­por­ to spe­c ia­l is­t ų fo­r u­m as, skir­ tas pa­žan­gios mies­tų pa­tir­ties sklai­dai. Iš skir­tin­gų ša­lių ja­me da­ly­ vau­ja mies­to trans­p or­to spe­ cia­lis­tai, ku­rie pa­gal pro­gra­mos

UAB „Vil­niaus vie­ša­sis trans­ por­tas“ tech­ni­kos di­rek­to­rius Juo­za­pas Gra­bys: – Klai­pė­do­je, tu­rint to­kį se­ną au­ to­bu­sų par­ką, vie­ša­sis trans­por­ tas yra or­ga­ni­zuo­tas pa­vyz­din­gai. Klai­pė­die­čiai tu­ri ryž­to ir drą­sos įgy­ven­din­ti ino­va­ty­vius spren­di­ mus. Kai ku­riuos jų spren­di­mus mes Vil­niu­je dar tik ruo­šia­mės įgy­ ven­din­ti, tad jų pa­tir­tis mums la­bai pra­vers. Klai­pė­die­čiai dir­ba nuo­ sek­liai, ne­si­blaš­ky­da­mi, tu­ri aiš­kius orien­ty­rus ir me­to­diš­kai jų sie­kia.

Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas: – Tai, kad rim­č iau­s i Lie­t u­vos vie­šo­jo trans­por­to spe­cia­lis­tai – moks­li­nin­kai ir pra­kti­kai – pa­ si­tar­ti ren­ka­si Klai­pė­do­je, ei­li­nį kar­tą pa­tvir­ti­na ge­rą mū­sų trans­ por­ti­nin­kų re­pu­ta­ci­ją. Klai­pė­do­je vie­ša­sis trans­por­tas, bend­ra ša­lies spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, yra su­tvar­ ky­tas ge­riau­siai Lie­tu­vo­je, ir iš mū­ sų mo­ko­si ki­ti mies­tai. Ga­liu drą­siai teig­ti, jog esa­me ge­ro­sios pra­kti­kos pa­vyz­dys vi­sai Lie­tu­vai.

rei­ka­l a­v i­m us tu­r i ne tik pa­tys sau vie­n i nau­d o­t is įgy­to­m is ži­ nio­m is, ta­č iau ir skleis­t i jas sa­ vo ša­ly­se. Tai­gi ši kon­fe­ren­ci­ja Lie­tu­vos trans­por­ti­nin­kams su­tei­kė ga­li­my­ bę su­ži­no­ti ge­riau­sią ne tik Klai­pė­ dos, ta­čiau ir vi­sos Eu­ro­pos mies­ tų pa­tir­tį.

Pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas ES „In­ter­reg IVC“ pro­gra­mos lė­šo­mis

Ar­tū­ras Ne­vag­rec­kis

Sau­liaus Sto­nio nuo­tr.

Užs. 1100928

Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­ kos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kė, Mies­to sta­ty­bos ka­ted­ros doc.dr. Ra­sa Uš­pa­ly­tė-Vit­kū­nie­nė: – Klai­pė­die­čiai yra nea­be­jo­ti­ni ly­de­riai Lie­tu­vo­je įgy­ven­din­da­ mi pa­žan­gius vie­šo­jo trans­por­to val­dy­mo spren­di­mus. Prie­mies­ čio marš­ru­tų in­teg­ra­ci­ja į mies­ to marš­ru­tų tink­lą, vie­nin­gas elekt­ro­ni­nis bi­lie­tas mies­tui ir prie­mies­čiui, pri­va­čių ir mu­ni­ ci­pa­li­nio ve­žė­jo kon­ku­ren­cin­gas su­gy­ve­ni­mas bend­ro­je sis­te­mo­ je, su­ba­lan­suo­tos marš­ru­ti­nių tak­si ir di­džių­jų au­to­bu­sų da­ lys ke­lei­vių per­ve­ži­mo rin­ko­ je – ši­tų da­ly­kų ki­tiems Lie­tu­ vos mies­tams rei­kė­tų mo­ky­tis iš Klai­pė­dos.

3

penktADIENIS, balandžio 19, 2013

miestas

Už kom­pen­sa­ci­ją so­dins par­ką Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Lai­vų kro­vos kom­pa­ni­ja „Klai­pė­ dos Smel­tė“ sa­vi­val­dy­bei pa­ža­dė­ jo per­ves­ti 1,4 mln. li­tų už tai, kad tik ji leis­tų uos­to te­ri­to­ri­jo­je ne­so­ din­ti žel­di­nių.

Vie­ta: pla­nuo­ta, kad jū­ri­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­jų ap­do­va­no­ji­mų ce­re­

mo­ni­ja vyk­tų prie „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Po­li­ti­kams ne­pa­ti­ko pa­va­di­ni­mas Su­ma­ny­mui „Al­bat­ro­so“ ap­do­va­no­ji­mu pa­gerb­ti jū­ri­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­ jus ir sau­go­to­jus ke­lią už­kir­to Jū­ri­nių ir vi­ daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ja. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jos na­riai kons­ta­ta­vo, jog to­kia ap­ do­va­no­ji­mų for­ma nė­ra tin­ka­ma, nes pa­mink­las „Al­bat­ro­sas“ pa­sta­ ty­tas jū­ro­je žu­vu­siems ir iš jos ne­ grį­žu­siems žmo­nėms pa­gerb­ti. To­dėl esą pa­ga­min­ti „Al­bat­ro­so“ skulp­tū­rė­les ir jo­mis ap­do­va­no­ ti dar gy­vus jū­ri­nės kul­tū­ros puo­ se­lė­to­jus yra tie­siog nee­tiš­ka ir net amo­ra­lu.

Algirdas Grublys:

Pa­ti idė­ja yra ge­ra, ta­ čiau dėl jos dar rei­kia daug dis­ku­tuo­ti.

„Toks ap­do­va­no­ji­mas at­si­duo­da Lė­bar­tais, to­dėl tik­rai rei­kia ieš­ko­ ti ki­tų for­mų“, – žo­džių į va­tą ne­ vy­nio­jo Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jos na­rys Vid­man­tas Pleč­kai­tis. Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Pet­ras Be­kė­ ža aiš­ki­no, jog al­bat­ro­sas yra jū­ rų paukš­tis, ku­ris yra tar­si gy­vy­ bės ne­šė­jas. Ne­pai­sant to­kio paaiš­ki­ni­mo, ko­ mi­si­jos na­riai kons­ta­ta­vo, jog iš­gir­ dus žo­dį „al­bat­ro­sas“ pir­miau­sia į

gal­vą atei­na min­tis apie pa­mink­lą iš jū­ros ne­grį­žu­siems ir jo­je žu­vu­ siems žmo­nėms. Kai ku­rie ko­mi­si­jos na­riai prie­ kaiš­ta­vo ir dėl to, kad to­kių ap­do­ va­no­ji­mų ini­cia­ty­va už­krau­na­ma ant mies­to sa­vi­val­dy­bės pe­čių. „Į mies­to ta­ry­bą stu­mia­mi sku­bo­ti spren­di­mai, ku­rių įgy­ven­di­ni­mui rei­ kia lė­šų, o pa­skui tu­ri­me su­kti gal­vas, iš kur gau­ti pi­ni­gų. Yra įvai­rių jū­ri­nių or­ga­ni­za­ci­jų, tai jos ir tu­rė­tų or­ga­ni­ zuo­ti to­kius ap­do­va­no­ji­mus“, – tei­gė ko­mi­si­jos na­rys Al­gir­das Grub­lys. Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ ka­lų ko­mi­si­jo­je va­kar bu­vo pri­ sta­ty­ti Klai­pė­dos jū­ri­nės kul­tū­ros ap­do­va­no­ji­mo „Al­bat­ro­sas“ nuo­ sta­tai. Juos pa­ren­gė Jū­ri­nės kul­tū­ ros koor­di­na­ci­nė ta­ry­ba, o pa­tvir­ tin­ti tu­ri mies­to ta­ry­ba. Nuos­ta­tuo­se nu­ma­ty­ta, kad jū­ ri­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­jai ap­do­ va­no­ji­mu už praė­ju­sių me­tų pa­ sie­ki­mus ir dar­bus bus ver­ti­na­mi še­šio­se no­mi­na­ci­jo­se: ge­riau­sias jū­ri­nis so­cia­li­nis pro­jek­tas, ge­ riau­sias jū­ri­nis kul­tū­ri­nis pro­jek­ tas, me­tų poel­gis jū­ri­nė­je sri­ty­je, ge­riau­sias jū­ri­nės gro­ži­nės, moks­ li­nės li­te­ra­tū­ros lei­di­nys, ge­riau­sias ma­ri­nis­ti­nės žur­na­lis­ti­kos dar­bas, ki­ti siū­ly­mai. Nu­m a­to­m a, jog „Al­bat­ro­so“ ap­do­va­no­ji­mai bū­tų tei­kia­mi Eu­ ro­pos jū­ros die­ną – ge­gu­žės 20ąją, ne dau­giau nei trims no­mi­ nan­tams. „Pa­ti idė­ja yra ge­ra, ta­čiau dėl jos dar rei­kia daug dis­ku­tuo­ti“, – tvir­ ti­no A.Grub­lys. To­dėl Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jo­je su­tar­ta, jog rei­ kia su­reng­ti bend­rą po­sė­dį su Jū­ ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­ne ta­ry­ ba ir spręs­ti, kaip pa­gerb­ti jū­ri­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­jus.

Part­ne­rys­tės su­tar­čiai tarp „Klai­ pė­dos Smel­tės“ ir uos­ta­mies­čio sa­ vi­val­dy­bės va­kar pri­ta­rė Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­riai. Re­mian­tis prieš dve­jus me­tus mies­to ta­ry­bos pa­tvir­tin­to de­ta­ lio­jo pla­no spren­di­niais, „Klai­pė­ dos Smel­tė“, ren­gian­ti pro­jek­tus, su­si­ju­sius su kon­tei­ne­rių ter­mi­ na­lo plėt­ra, 12 pro­c. sa­vo te­ri­to­ri­ jos tu­ri už­so­din­ti žel­di­niais. „Tie 12 pro­c. yra 2,2 hek­ta­ro. Tai la­bai di­de­lis plo­tas. Ka­dan­gi de­ ta­lio­jo pla­no spren­di­niuo­se nu­ ma­ty­ta iš­ly­ga, kad ne­sant ga­li­my­ bės so­din­ti žel­di­nių ga­li­ma tai­ky­ti kom­pen­sa­vi­mo prie­mo­nes, to­dėl ir at­si­ra­do to­kia par­tne­rys­tės su­tar­ tis“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Tei­sės sky­riaus ve­dė­jas And­ rius Ka­ča­li­nas. Su­tar­ties pro­jek­te nu­ma­ty­ta, kad „Klai­pė­dos Smel­tė“ per šiuos ir ki­ tus me­tus uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­ bei per­ves 700 tūkst. li­tų. Už šiuos pi­ni­gus nu­ma­to­ma pra­ dė­ti so­din­ti par­ką prie Smel­ta­lės kvar­ta­lo. „Mes ap­skai­čia­vo­me, kad žel­di­ niais ap­so­din­ti 12 pro­c. mū­sų te­ri­ to­ri­jos kai­nuo­tų 550 tūkst. li­tų be PVM. To­dėl sa­vi­val­dy­bei pa­siū­lė­ me 700 tūkst. li­tų“, – tei­gė „Klai­ pė­dos Smel­tės“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Ri­man­tas Juš­ka.

Su­tar­ties pro­jek­te nu­ma­ty­tas ir dar vie­nas „Klai­pė­dos Smel­tės“ įsi­pa­rei­go­ji­mas – nuo 2015-ųjų per 10 me­tų uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bei per­ves­ti dar 700 tūkst. li­tų, ku­rie bū­tų skir­ti va­di­na­ma­jam Žve­jy­bos uos­to ra­jo­nui su­tvar­ky­ti. Šiam su­tar­ties pro­jek­tui dar tu­ri pri­tar­ti mies­to ta­ry­ba. „Tik grei­čiau pi­ni­gus per­ves­ki­ te“, – rep­li­ka­vo pro­jek­tui pri­ta­ ru­sio Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­ mi­te­to pir­m i­n in­kas Ri­m an­tas Ta­raš­ke­vi­čius. Jis pa­brė­žė, jog ne­tru­kus to­kios par­tne­rys­tės su­tar­tys bus pa­si­ra­

šo­mos ir su ki­to­mis uos­to kom­pa­ ni­jo­mis, ku­rios ple­čia veik­lą ir ne­ no­ri 10–12 pro­c. sa­vo te­ri­to­ri­jos už­so­din­ti žel­di­niais.

1,4 – tiek mln. litų miestui žada pervesti bendrovė „Klai­pė­dos Smel­tė“.

Si­tua­ci­ja: „Klai­pė­dos Smel­tė“ ple­čia kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lo veik­lą, to­

dėl sa­vo te­ri­to­ri­jo­je ne­no­ri so­din­ti žel­di­nių.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Atsiprašome, kad pasivijome ir aplenkëme. Naujoji ÐKODA Octavia

ŠKODA Octavia modeliø kombinuotojo reþimo degalø sànaudos ir CO² emisija: 3,8 – 6,1 l/100 km; 99–141 g/km Naujoji ŠKODA Octavia pasikeitë neatpaþástamai. Tiek iðvaizda, tiek dydþiu, tiek kokybe. Tad nieko keisto, kad ji pasivijo ir aplenkë savo konkurentus. Naujas elegantiðkas dinamiðkø linijø dizainas. 102 kg sumaþintas svoris, padedantis taupyti degalus. Kol kas didþiausia savo klasëje bagaþinë ir erdvus salonas visiems keleiviams. Protingi sprendimai ir nematomos technologijos, dël kuriø vairuoti automobilá yra smagu, saugu ir malonu. Atvykite á atnaujintà ÐKODA salonà UAB „Hokla“ adresu Ðilutës pl. 19, Klaipëda ir susipaþinkite su ja ið naujo. UAB „Hokla“ Šilutës pl. 19, Klaipëda Tel. (8 46) 312 835, e. paðtas klaipeda@skoda.lt www.hokla.lt

4

penktadienis, balandžio 19, 2013

miestas

Ku­ni­gai iš ba­do ne­mirs 1

Ki­to­je ap­skri­ty­je se­no­kai vei­kian­ti sta­ty­bi­nių me­ džia­gų ga­myk­la, vie­ti­nių ži­nio­mis, taip pat pri­klau­so ku­ni­gui. Nors ofi­cia­liai jis vers­lui ne­va­do­vau­ja, ta­čiau tik­rą­ją įmo­nės pa­dė­tį ži­no tik pa­ts dva­si­nin­kas. Ki­to Die­vo tar­no ko­va se­nat­vei už­si­tik­rin­ti ra­mų gy­ve­ni­mą ku­ror­ te su­kė­lė ap­kal­bų aud­rą Pa­lan­go­je. Uo­lios baž­ny­čios lan­ky­to­jos pa­li­ki­ mu ku­ni­gas rū­pi­no­si ne baž­ny­čios nau­dai, o ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą įtei­ si­no sa­vo var­du. Per­nai sėk­min­gai na­mo da­lį ku­ni­gas par­da­vė už ne­ ma­žus pi­ni­gus. Atei­tis – bau­gi

Ko­kią al­gą gau­na ku­ni­gas ir ko­ kius mo­kes­čius jis pri­va­lo mo­kė­ti, ar tu­ri svei­ka­tos drau­di­mą ir iš ko­ kių pa­ja­mų gy­ve­na Baž­ny­čios ta­ ra­nai? Klai­pė­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­ nų pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Rein­hol­ das Mo­ras dau­ge­liu klau­si­mų tu­ri griež­tą nuo­mo­nę. Jis ne­slė­pė, kad ge­rai gy­ve­na tik tie ku­ni­gai, ku­rie ga­li pa­si­gir­ti di­džiu­lė­mis pa­ra­pi­ jo­mis. „Kaip ne­bau­gins atei­tis? Aiš­ku, bau­gi­na. Aš pa­ts drau­džiuo­si pa­ pil­do­mai, mo­ku „Sod­rai“ įmo­kas, ta­čiau ma­no pen­si­ja te­bus ke­li šim­ tai li­tų. Rei­kia nu­mir­ti ne­su­lau­kus pen­si­jos. Aš tik to­kią atei­tį ma­tau“, – pa­reiš­kė R.Mo­ras. R.Mo­ras pri­mi­nė po­sa­kį, kad ku­ ni­gą į pen­si­ją iš­lei­džia tik Die­vas. „Kaip ir vi­so­je Eu­ro­po­je, pas mus neį­ma­no­ma pa­do­riai į pen­si­ją išei­ ti. Yra ša­lių, kur ku­ni­gams vals­ty­bė mo­ka al­gą ir net pen­si­ją“, – kal­bė­ jo R.Mo­ras. Klie­ri­kai ne­ži­no, kas jų lau­kia

Ne­di­de­lės, ta­čiau įspū­din­gais at­ lai­dais gar­sė­jan­čios Plun­gės ra­jo­ no Že­mai­čių Kal­va­ri­jos pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Jo­nas Ačas nuo­šir­džiai pa­pa­sa­ko­jo apie jo baž­ny­čios fi­ nan­sus. Il­gą lai­ką Tel­šių vys­ku­po V.Bo­ri­ se­vi­čiaus ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos rek­ to­riaus pa­rei­gas ėjęs ku­ni­gas pri­ pa­ži­no, kad iš jau­nų klie­ri­kų nė­ra iš­gir­dęs klau­si­mo, kas juos iš­tiks atė­jus pen­si­jai. „Ma­ne ra­mi­na tik min­tis, kad Lie­tu­vos mas­tu ku­ria­mi ku­ni­gų glo­bos na­mai. Vil­ka­viš­ky­je jau to­ kie yra, Šiau­lių vys­ku­pi­ja jau gal­ vo­ja apie tai. Ir Tel­šių vys­ku­pi­ja su­si­mąs­tė. Mes Že­mai­čių Kal­va­ ri­jo­je sta­to­me nau­jus glo­bos na­ mus. Atei­ty­je, ma­nau, kai iš­si­kels gy­ven­to­jai į nau­jus na­mus, se­nie­ji

ga­lė­tų lik­ti ku­ni­gams. Kai vi­si kar­ tu, drau­ge, bū­tų pa­pras­čiau pa­si­ rū­pin­ti“, – aiš­ki­no kle­bo­nas. Ku­ni­gas juo­kė­si, kad prie kiek­ vie­nos baž­ny­čios žva­kių fab­ri­kė­ lio nė­ra, ku­ris ne­štų pel­ną baž­ny­ čios va­do­vui. „Jei kas no­ri pi­ni­gų, tai jau rei­kė­ tų ša­lia baž­ny­čios ko­kį vers­lą su­kti. Aš as­me­niš­kai gal­vo­ju, kad ne­rei­ kė­tų su­si­kon­cent­ruo­ti ties kau­ pi­mu. Ir da­bar ne­tu­riu kaž­ko­kių di­de­lių lė­šų. Ne­ži­nau, kas lau­kia se­nat­vė­je“, – sa­kė J.Ačas.

už krikš­ty­nas – 25–50 Lt; už san­tuo­ką – 50–100 Lt; už lai­do­tu­ves – 100–150 Lt; už šv. mi­šias – 50 Lt.

Vis dėl­to klai­pė­die­čiai in­ter­ne­te da­ li­ja­si pa­tir­ti­mi, kad už lai­do­tu­vių mi­ šias mo­kė­jo 100–200 Lt, krikš­ty­nų pro­ga – 100 Lt, už ves­tu­ves – 200 Lt.

Au­kas pra­ry­ja re­mon­tai

Re­mia skir­tin­gi fon­dai

Kle­bo­nas pri­pa­ži­no, kad Že­mai­ čių Kal­va­ri­jo­je per sek­ma­die­ni­ nes mi­šias suau­ko­ja­ma nuo 300 iki 400 li­tų. „Na, bet gal pas mus su­va­žiuo­ja dau­giau žmo­nių iš ap­lin­kui. Ta­čiau mes juk įpa­rei­go­ti reng­ti fi­nan­si­nes ata­skai­tas. Kiek­vie­na pa­ra­pi­ja ve­

Pak­laus­tas, kiek sa­ vo as­me­ni­niams po­rei­kiams gau­na ku­ni­gas, J.Ačas pri­ si­pa­ži­no, kad jo al­ga sie­kia 1,5 tūkst. li­tų. Ti­kė­ji­mas: ar­ki­vys­ku­pas S.Tam­ke­vi­čius pa­ti­ki­no, kad kol kas nė vie­nas

ku­ni­gas iš ba­do ne­nu­mi­rė ir ne­mirs.

da bu­hal­te­ri­ją. Ku­ni­gai pri­va­lo su pa­ra­pi­jos fi­nan­si­ne si­tua­ci­ja su­pa­ žin­din­ti ti­kin­čiuo­sius. O jei kas pa­ klau­sia, pri­va­lu žmo­gui at­sa­ky­ti“, – at­vi­rai kal­bė­jo J.Ačas. Per me­tus pa­ra­pi­jai bu­vo suau­ ko­ta 32 tūkst. li­tų. Kle­bo­nas pri­pa­ži­no, kad iš su­ rink­tų lė­šų sun­kiai se­ka­si su­mo­ kė­ti ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius. „Au­to­mo­bi­liui ben­zi­ną aš jau per­ku už sa­vus. Kai­nuo­ja ir li­tur­ gi­niai rū­bai, ki­ti reik­me­nys. Jei ūkis ne­ma­žas, daug sta­ti­nių, dau­giau­ siai lė­šų rei­kia nuo­la­ti­niams re­ mon­tams“, – pa­sa­ko­jo kle­bo­nas. Už mi­šias – 50 li­tų

J.Ačas pa­sa­ko­jo, kad kiek­vie­nas ku­ni­gas kas­met iš as­me­ni­nių lė­šų au­ko­ja da­lį su­mos ku­ni­gų bro­li­jai. „Tai pi­ni­gai mū­sų se­nat­vei. Jei už­klup­tų li­ga ar bė­da, iš šios bro­ li­jos fon­do į pen­si­ją išė­jęs ku­ni­gas yra pa­re­mia­mas. Kol kas ne­tu­rė­jo­ me bai­sių bė­dų. Ta­čiau šis fon­das gy­vuo­ja gal tik tre­čius me­tus“, – pa­sa­ko­jo J.Ačas. Vi­du­ti­niš­kai ku­ni­gai paau­ko­ja po ke­lis šim­tus li­tų.

Vys­ku­pų re­ko­men­duo­ja­mos au­kų sumos

O kol ku­ni­gas tu­ri jė­gų au­ko­ti mi­šias, sa­ko­ma, kad jis duo­nai už­ si­dirbs. „Ga­lio­ja to­kia tvar­ka: ku­ni­gui pri­klau­so 50 li­tų nuo kiek­vie­nų mi­šių. Ta­čiau tik lai­ko­mų kar­tą per die­ną. Jei sek­ma­die­niais au­ko­ja­mos dve­jos mi­šios, ant­rų­jų au­kos ren­ka­ mos vys­ku­pi­jai“, – kal­bė­jo Že­mai­ čių Kal­va­ri­jos pa­ra­pi­jos ku­ni­gas. Su­rink­tas lė­šas vys­ku­pas pa­ skirs­to toms pa­ra­pi­joms, ku­rio­se yra pra­stes­nė pa­dė­tis. „Bū­na, kad prie pa­ra­pi­jų įstei­ gia­mi lai­do­ji­mo na­mai, ima­mas mo­kes­tis už įvai­rius pa­tar­na­vi­ mus. Ta­čiau šie pi­ni­gai ne­ga­li nu­ ke­liau­ti ku­ni­gui. Taip ne­tu­ri bū­ti. Šios lė­šos tu­ri bū­ti skir­tos pa­ra­pi­ jos ir baž­ny­čios rei­ka­lams“, – tvir­ ti­no ku­ni­gas. Gau­na vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą

Pak­laus­tas, kiek sa­vo as­me­ni­niams po­rei­kiams gau­na ku­ni­gas, J.Ačas ne­ slė­pė, kad jo al­ga sie­kia 1,5 tūkst. li­tų. „Tai vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas ša­ly­je. Ir ne­rei­kia ati­trūk­ti nuo pa­pras­tų žmo­nių. O rū­pes­čių mes tu­ri­me to­ kių pat, kaip ir vi­si. Ir aš džiau­giuo­

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

si, kad žmo­nės la­bai pa­de­da. Tu­ rė­jo­me dvy­li­ka sve­čių iš už­sie­nio, at­vy­ko ke­li ku­ni­gai, vys­ku­pai. Su­ ko­me gal­vą, kaip vai­šin­si­me, kaip priim­si­me“, – at­vi­ra­vo J.Ačas. Kle­bo­nas pri­si­pa­ži­no, kad pa­ra­ pi­jie­čiai prieš sve­čių pa­si­ro­dy­mą su­tvar­kė baž­ny­čios ap­lin­ką. Vie­ tos ūki­nin­kas pa­rū­pi­no pro­duk­tų sve­čių va­ka­rie­nei. „Aš ga­liu di­džiuo­tis sa­vo bend­ ruo­me­ne“, – džiau­gė­si ku­ni­gas. Pak­laus­tas, ar ne­ver­tė­tų keis­ ti dva­si­nin­kų ap­rū­pi­ni­mo so­cia­li­ nė­mis ga­ran­ti­jo­mis tvar­ką, Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ri­jos kanc­le­ris Re­ mi­gi­jus Sau­no­rius juo­ka­vo, kad kol kas vys­ku­pi­ja jau­čia­si dar jau­na. „Nors vei­kia ku­ni­gų so­li­da­ru­mo bro­li­ja, ku­ri ren­ka lė­šas se­nat­vei, ta­čiau tai nė­ra kaž­koks pri­vers­ti­nis mo­kes­tis. Ma­ny­čiau, 95 pro­c. ku­ ni­gų ski­ria lė­šų, o ki­ti gal pa­si­rin­ko pri­va­čius pen­si­jų fon­dus ar ki­taip el­gia­si“, – aiš­ki­no R.Sau­no­rius. Var­go­ni­nin­kui – mi­ni­ma­li al­ga

Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ri­jos kanc­le­ ris pri­pa­ži­no: ku­ni­gas, su­lau­kęs 75 me­tų, jau tu­rė­tų at­si­sta­ty­din­ti. „Ne­rei­kė­tų mes­tis į vers­lus, rei­ kė­tų baž­ny­čiai dau­giau dirb­ti. Ku­ ni­gas ga­li už vie­nas mi­šias už­dirb­ ti 50 li­tų, ku­ni­gui lie­ka pi­ni­gai už ves­tu­ves ar lai­do­tu­ves. Ta­čiau nė vie­no ku­ni­go se­nat­vė­je dar neiš­ve­ žė­me į zoo­lo­gi­jos so­dą. Toks ku­ni­ gas lie­ka pa­ra­pi­jos re­zi­den­tu“, – ti­ ki­no R.Sau­no­rius. Vis dėl­to ku­ni­gas pa­ja­mų ne­be­ gau­na, jei jau ne­be­ga­li dirb­ti. „Tie­sa, mes mo­ka­me mo­kes­čius ir įmo­kas „Sod­rai“, kai pa­ra­pi­jo­se ten­ka įdar­bin­ti var­go­ni­nin­kus ar zak­ris­ti­jo­nus. Juk žmo­gui bent mi­ ni­ma­li al­ga tu­ri bū­ti mo­ka­ma. Kar­ tais bū­na du var­go­ni­nin­kai, jie pa­ si­da­li­ja dar­bo krū­vį. Bet mo­kes­čius mes su­mo­ka­me“, – aiš­ki­no R.Sau­ no­rius.

Lie­tu­vos vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­jos pir­mi­nin­kas Kau­no ar­ki­vys­ku­pas met­ro­po­li­tas Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius ti­ki­no, kad ku­ni­gai Lie­tu­vo­je tu­ri svei­ka­tos drau­di­mą. „Ta­čiau pen­si­ja mū­sų bus to­ kia, iš ku­rios ka­žin kaip reiks pra­ gy­ven­ti. Bet tai vi­sos ša­lies bė­da, ne tik Baž­ny­čios. Tra­ge­di­jos iš to ne­da­rau, kol vys­ku­pas ga­li nuei­ti iki al­to­riaus, jis dar pra­gy­vens“, – pri­pa­ži­no S.Tam­ke­vi­čius. Kau­no ar­ki­vys­ku­pas met­ro­po­ li­tas ti­ki­no, kad ku­ni­gų atei­ti­mi kiek­vie­na ar­ki­vys­ku­pi­ja rū­pi­na­si skir­tin­gai. „Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­ja yra įkū­ ru­si fon­dą ir iš jo, kai ku­ni­gas su­ lau­kia pen­si­jos ar­ba ser­ga, ski­ ria­ma apie 700 li­tų su­ma. Kau­no ar­ki­vys­ku­pi­ja tu­ri fon­dą, ku­ris va­di­na­si Pa­ra­mos ka­sa. Kai ku­ni­ gas ser­ga ar­ba ne­ga­li au­ko­ti mi­šių, jam pa­ski­ria­ma apie 600 li­tų“, – paaiš­ki­no ar­ki­vys­ku­pas S.Tam­ke­ vi­čius. Jei ku­ni­gą už­klum­pa di­des­nė li­ ga, pri­rei­kia ope­ra­ci­jos ar il­go gy­ dy­mo, ar­ki­vys­ku­pi­ja pa­re­mia dva­ si­nin­ką to­kia su­ma, ko­kios rei­kia gy­dy­mui. „Sod­rai“ ne­mo­ka

S.Tam­ke­vi­čius ti­ki­no, kad ku­ni­gai gy­ve­na iš au­kų ir įmo­kų „Sod­rai“ ne­mo­ka, to­dėl tiek vys­ku­pas, tiek vi­ka­ras gaus vie­no­dą pen­si­ją. „Ta­čiau ne­ma­nau, kad vals­ty­bei rei­kė­tų pra­si­sko­lin­ti, kad tik su­ mo­kė­tų di­de­les pen­si­jas. Aš gir­ dė­jau, kad ku­ni­gai pen­si­jai kau­pia lė­šas pri­va­čiuo­se fon­duo­se. Mums gy­ve­ni­mą dau­giau su­trum­pi­na rū­ pes­tis, kaip ry­toj gy­ven­si­me, lyg lauk­tų pa­sau­lio pa­bai­ga“, – aiš­ki­ no ar­ki­vys­ku­pas. S.Tam­ke­vi­čius ne­pa­tei­si­no Die­vo tar­nų aist­ros už­siim­ti vers­lu. „To­kie ku­ni­gai yra pra­sti ku­ ni­gai. Jie ne­ga­li už­siim­ti vers­lu, ku­ni­gas yra įsi­pa­rei­go­jęs tar­nau­ ti Baž­ny­čiai. Jei toks žmo­gus įsi­ ti­ki­nęs, kad jis neiš­gy­vens ir jam rei­kia vers­lo, tai jo ti­kė­ji­mo Die­vu pro­ble­ma“, – pa­ste­bė­jo S.Tam­ ke­vi­čius. Ta­čiau ša­lia baž­ny­čių bū­na įkur­ ta įvai­rių ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rio­ se dir­ba dau­gy­bė žmo­nių. Kau­no ar­ki­vys­ku­pi­jo­je yra apie 60 eta­ tų, šiems žmo­nėms mo­ka­ma al­ga, mo­ka­mi mo­kes­čiai „Ži­nau, kad yra to­kių pa­ra­pi­jų, ku­rio­se 1,5 tūkst. li­tų al­gos ku­ni­ gas tik­rai ne­gau­na. Yra to­kių, kur gau­na dau­giau. Bet nė vie­nas ku­ ni­gas iš ba­do ne­nu­mi­rė. Gal kas ir gal­vo­ja, kad Baž­ny­čia gy­ve­na ant auk­so puo­do, taip nė­ra. Bet ir iš ba­do ne­mirš­ta­me“, – tvir­ti­no S.Tam­ke­vi­čius.

5

penktADIENIS, balandĹžio 19, 2013

miestas Pra­dÄ—­jo so­din­ti me­de­lius

Iťau­go pel­nas

UŞ­da­rÄ— ka­vi­nÄ™

Lie­pĹł gat­vÄ—­je vie­to­je iť­kirs­ tĹł se­nĹł me­dĹžiĹł va­kar pra­dÄ—­ ta so­din­ti nau­jus. Dar­bus pla­ nuo­ja­ma uŞ­baig­ti per ki­tÄ… sa­ vai­tÄ™. Jie dar uŞ­truks, nes yra li­kÄ™ neiť­rau­tĹł me­dĹžiĹł kel­mĹł. Vie­to­je bu­vu­siĹł me­dĹžiĹł bus pa­so­din­tos 65 olan­diť­kos lie­ pos. Vie­no me­de­lio kai­na sie­ kia 737 li­tus.

Klai­pÄ—­dos jō­rĹł uos­tas per­nai uŞ­ dir­bo 87,324 mln. li­tĹł gry­no­ jo pel­no – 27,7 pro­c. dau­giau nei 2011 me­tais, kai jis bu­vo 68,389 mln. li­tĹł. To­kie skai­Ä?iai pa­teik­ti vals­ty­bÄ—s tur­to fon­do pa­reng­to­ je vals­ty­bÄ—s ÄŻmo­niĹł veik­los ata­ skai­to­je. Di­rek­ci­jo­je me­tĹł pa­bai­ go­je dir­bo 243 dar­buo­to­jai – 8 pro­c. ma­Şiau nei prieĹĄ me­tus.

Klai­pÄ—­dos vals­ty­bi­nÄ—s mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos ins­pek­to­ riai su­stab­dÄ— ba­ro „Med­vÄ—­ga­lis“, esan­Ä?io Gi­ru­liuo­se, veik­lÄ…. GrieŞ­ tÄ… spren­di­mÄ… priim­ti pa­ska­ti­no tai, jog ba­ro per­so­na­las ne­siÄ—­mÄ— prie­mo­niĹł ir ne­pa­ťa­li­no anks­tes­ nio pa­tik­ri­ni­mo me­tu nu­sta­ty­tĹł trō­ku­mĹł – veik­la bu­vo vyk­do­ma ne­si­lai­kant hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mĹł.

IĹĄ Ä?iau­po bÄ—gs ĹĄal­tas van­duo Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Klai­pÄ—­die­Ä?iams ĹĄie­met teks vÄ—l pri­ vers­ti­nai grō­din­tis. Ge­gu­ŞÄ™ ĹĄiau­ri­ nÄ—­je mies­to da­ly­je, bir­Şe­lÄŻ – pie­ti­nÄ—­ je vyks ĹĄi­lu­mos tra­sĹł hid­rau­li­niai ban­dy­mai, dÄ—l ku­riĹł bus iť­jung­tas karť­tas van­duo. Nu­ma­to­ma, kad pa­tik­ri­ni­mai daug ir di­de­liĹł de­fek­ tĹł tink­luo­se ne­tu­rÄ—­tĹł at­skleis­ti. Pa­Şei­di­mai ma­Şai ti­kÄ—­ti­ni

Tra­di­ciť­kai hid­rau­li­niai ban­dy­mai pir­miau­sia bus at­lie­ka­mi ĹĄiau­ri­ nÄ—­je mies­to da­ly­je. ÄŒia jie pra­si­dÄ—s ge­gu­ŞÄ—s 13-Ä…jÄ…. Pie­ti­nÄ—s da­lies gy­ ven­to­jams be karť­to van­dens teks gy­ven­ti nuo bir­Şe­lio 10 die­nos.

Ener­ge­ti­kai pro­gno­ zuo­ja, kad ge­di­mĹł ne­tu­rÄ—­tĹł bō­ti la­bai daug. Nu­ma­to­ma, kad ĹĄil­to van­dens tie­ki­mas bus at­nau­jin­tas per sa­ vai­tÄ™. Il­giau be jo ten­ka gy­ven­ti vie­ tĹł, kur ap­tin­ka­ma ge­di­mĹł, gy­ ven­to­jams. Ta­Ä?iau ener­ge­ti­kai pro­gno­zuo­ ja, kad ge­di­mĹł ne­tu­rÄ—­tĹł bō­ti la­ bai daug. „Žie­ma bu­vo to­ly­gi. Ne­bu­vo di­ de­lÄ—s oro tem­pe­ra­tō­rĹł kai­tos. Tad ne­rei­kÄ—­jo kai­ta­lio­ti tem­pe­ra­tō­ri­nio re­Şi­mo tra­so­se, kas tu­ri di­de­lÄ—s ÄŻta­ kos vamz­dĹžiĹł su­si­dÄ—­vÄ—­ji­mui. DÄ—l to pa­Şei­di­mai tra­so­se ma­Şai ti­kÄ—­ti­ni“, – pro­gno­za­vo bend­ro­vÄ—s „Klai­pÄ—­ dos ener­gi­ja“ Ĺ i­lu­mos tie­ki­mo tar­ ny­bos va­do­vo pa­va­duo­to­jas Arō­nas Sma­gu­ris.

Pa­de­da iť­veng­ti ava­ri­jų

Tarp klai­pÄ—­die­Ä?iĹł ne kar­tÄ… ki­lo dis­ku­si­ja, ko­dÄ—l vi­sa­da pir­miau­ sia tra­sĹł pa­tik­ri­ni­mai vyks­ta ĹĄiau­ ri­nÄ—­je mies­to da­ly­je ir tuo­met, kai orai sa­vo ĹĄi­lu­ma per daug ne­le­pi­ na. Aiť­ki­na­ma, kad taip el­gia­ma­si dÄ—l vieť­bu­Ä?iĹł. Bir­Şe­lÄŻ jau pra­si­de­da tu­riz­mo se­ zo­nas, o ne vi­si jĹł tu­ri van­dens ĹĄil­ dy­tu­vus. Tad lai­ki­nai su­stab­dĹžius karť­to van­dens tie­ki­mÄ… bō­tĹł ne­pa­ to­gu­mĹł tu­ris­tams. Ne­re­tai gy­ven­to­jams ky­la klau­ si­mas, kam ap­skri­tai rei­ka­lin­gi to­ kie pa­tik­ri­ni­mai. Spe­cia­lis­tĹł tei­gi­mu, net ir ĹĄiais lai­kais hid­rau­li­niai ban­dy­mai yra vie­nin­te­lis bō­das, ku­riuo ga­li­ma pa­tik­rin­ti, ar vamz­dĹžiai nÄ—­ra su­ si­dÄ—­vÄ—­jÄ™. Jie at­sklei­dĹžia silp­nÄ…­ sias tra­sĹł vie­tas, kad bō­tĹł iť­veng­ ta ava­ri­jĹł ĹĄil­dy­mo se­zo­no me­tu. At­nau­jins da­lÄŻ tra­sĹł

Kas­met bend­ro­vÄ— „Klai­pÄ—­dos ener­ gi­ja“ at­nau­ji­na da­lÄŻ tra­sĹł. Ĺ ie­met nu­ma­ty­ta re­konst­ruo­ti 5,172 ki­lo­ met­ro tink­lĹł. Se­ni vamz­dĹžiai bus pa­kei­Ä?ia­mi nau­jais be­ka­na­liais, iĹĄ anks­to izo­liuo­tais. Ĺ ie­met tink­lĹł at­nau­ji­ni­mas kai­ nuos 9 mln. li­tĹł be pri­dÄ—­ti­nÄ—s ver­ tÄ—s mo­kes­Ä?io. Tra­sĹł kei­ti­mas bus fi­nan­suo­ja­mas bend­ro­vÄ—s „Klai­ pÄ—­dos ener­gi­ja“ lÄ—­ťo­mis. Dar­bus pla­nuo­ja­ma pra­dÄ—­ti bir­Şe­lÄŻ, o baig­ ti spa­lÄŻ. Pa­na­ťus kie­kis tra­sĹł at­nau­jin­tas ir per­nai. Ta­Ä?iau dar­bai bu­vo fi­nan­ suo­ja­mi ne tik bend­ro­vÄ—s „Klai­pÄ—­ dos ener­gi­ja“, bet ir ES lÄ—­ťo­mis. IĹĄ vi­so Klai­pÄ—­do­je yra apie 210 ki­ lo­met­rĹł cent­ra­li­zuo­to ĹĄi­lu­mos tie­ ki­mo tink­lĹł. IĹĄ jĹł at­nau­jin­ta treÄ?­ da­lis. Se­niau­si ir blo­giau­sios bĹŤk­lÄ—s ĹĄi­ lu­mos tink­lai yra se­na­mies­ty­je.

„„Ūkis: iĹĄ vi­so Klai­pÄ—­do­je yra apie 210 ki­lo­met­rĹł cent­ra­li­zuo­to ĹĄi­lu­mos

tie­ki­mo tink­lĹł. IĹĄ jĹł at­nau­jin­ta treÄ?­da­lis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

ď Ž Pirmiausia: NVX aRYĂ? `b `R[\W\ cN[QR[` O\X a\ YVRXN[\ZV` ]YN[b\WNZN `bacN_XfaV ]V_ZNZR RaN]R

Vandentiekininkai kurs muziejĹł Aidas BirgÄ—la LiepĹł gatvÄ—je esantys AB „KlaipÄ—dos vanduo“ 1-osios vandenvietÄ—s senieji pastatai netrukus gali tapti muziejumi. BendrovÄ— parengÄ— vizualinÄŻ projektÄ…, pagal kurÄŻ daug metĹł uĹždara buvusi teritorija turÄ—tĹł tapti miestieÄ?iams atvira jaukia poilsio ir edukacijos erdve. Paveldas – negriaunamas

KlaipÄ—dos 1-ojoje vandenvietÄ—je, prekybos centro „Liepa“ kaimynystÄ—je, kÄ… tik iĹĄkilo nauji vandens gerinimo cechai. TaÄ?iau uĹž aklinos tvoros slypi ne tik nauji vandens siurbliai, ďŹ ltrai, aeracijos ÄŻrenginiai, bet ir nebenaudojami senieji vandenvietÄ—s pastatai bei ÄŻrenginiai. ÄŒia nuo 1898 m. yra iĹĄlikusi pirmojo giluminio gręŞinio Lietuvos teritorijoje vieta, daugiau nei ĹĄimtmetÄŻ veikÄ™ seniausios ĹĄalies vandenvietÄ—s ÄŻrenginiai ir statiniĹł fragmentai.

ď Ž Planai: ZbgVRWb` V `VQĂ›`

af` QNbTVNb [RV URXaN_\ aR_Va\_VW\WR

„Vienaip ar kitaip mums ĹĄiÄ… istorinÄ™ teritorijÄ… tvarkyti reikia. To reikalauja paveldosaugininkai. Tad, uĹžuot nebenaudojamus pastatus konservavus ir laikius tuĹĄÄ?ius, mums prasmingiau pasirodÄ— ÄŻkurti muziejĹłâ€œ, – pasakojo Aidas BirgÄ—la, AB „KlaipÄ—dos vanduo“ Vandens departamento vadovas. Kol kas Ĺžengtas pirmas Ĺžingsnis – parengta teritorijos sutvarkymo vizija, pagal kuriÄ… bus atliekamas techninis projektas. O turint ĹĄÄŻ dokumentÄ… bus kreipiamasi ÄŻ ES fondus. SpecialistĹł teigimu, tokiam projektui ÄŻmanoma gauti europiniĹł lÄ—ĹĄĹł. ProjektÄ… numatoma vykdyti keturiais etapais ir visÄ… daugiau nei 1 hektaro teritorijÄ… sutvarkyti dalimis. EdukacinÄ— vieta

UAB „KlaipÄ—dos projektas“ ir ĹžinomĹł KlaipÄ—dos vizualinio meno meistrĹł – „Klemencov group“ – su-

kurtoje muziejaus vizijoje matyti restauruoti pastatai, poilsio aikĹĄtelÄ—s, vandens tiekimo ÄŻrenginiĹł ekspozicijos. Pirmame etape ketinama sutvarkyti dalÄŻ prie ÄŻvaĹžiavimo ÄŻ bendrovÄ—s teritorijÄ… – ÄŻrengti aikĹĄtelÄ™ su senojo vandens bokĹĄto pamatais. MuziejĹł planuojama ÄŻkurdinti vÄ—liau, atstaÄ?ius pastatus. Taip pat jau renkami eksponatai lauko ekspozicijoms – didĹžiulio diametro vamzdĹžiai, sklendÄ—s, hidrantai, siurbliai ir kita vandens gamyboje naudojama technika. „Kasmet per Vandentvarkos darbuotojĹł dienÄ… organizuojame klaipÄ—dieÄ?iams ekskursijas ÄŻ mĹŤsĹł ÄŻmonÄ—s padalinius, kad jie susipaĹžintĹł su vandens ruoĹĄimo ar nuotekĹł tvarkymo procesais. Muziejus LiepĹł gatvÄ—je bĹŤtĹł daug patogesnÄ— vieta edukacijai. ÄŒia nuolat galÄ—tĹł lankytis moksleiviai, ĹĄeimos, KlaipÄ—dos istorija besidomintys turistai. Iki Antrojo pasaulinio karo ĹĄi miesto dalis buvo reprezentacinÄ— KlaipÄ—dos vieta, gausiai fotografuojama, ÄŻamĹžinta atvirukuose“, – pasakojo A.BirgÄ—la. Visgi nesitikima, kad istorinÄ— miesto teritorija atgims greitai. Ĺ iais metais ketinama parengti vieno numatytĹł etapĹł techninÄŻ projektÄ…. O paskui bus ieĹĄkoma ďŹ nansavimo statybos darbams. Preliminariai sutvarkyti visÄ… teritorijÄ… ir pastatus gali kainuoti apie 8 mln. litĹł, bet projektas bus vykdomas tik gavus ES PR paramÄ….

6

penktadienis, balandžio 19, 2013

nuomonės

Eg­zo­ti­ka iš to­li­mo­sios Ko­rė­jos

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

N

Prio­ri­te­tas Nr.1

Violeta Juodelienė

Š

ian­d ien ga­lė­t u­me dis­k u­t uo­t i apie dau­gy­bę te­mų – nuo pa­ va­sa­ri­nio po­tvy­nio iki ga­lu­ti­ nio Šve­d i­jos vy­r iau­sy­bės lei­ di­mo ties­ti elekt­ros jung­t į į Lie­tu­vą. Ta­čiau ig­no­ruo­da­mi va­kar Lie­tu­vą su­ krė­tu­sią ži­nią apie tra­g iš­ką ži­no­mo ak­ to­riaus mir­t į vėl pa­sielg­tu­me taip, kaip daž­n iau­siai el­g ia­mės ži­no­da­m i apie sve­ti­mą skaus­mą. Kaip kad rea­guo­ja­ me į ži­nias apie ties ne­bū­ties be­dug­ ne ba­lan­suo­jan­čius ir bet ku­r ią aki­ mir­ką pa­slys­ti ga­lin­čius žmo­nes. Su­ti­ ki­me: juk jau be­veik įpra­to­me, kad mū­ sų ša­lis ly­de­riau­ja mir­tį pa­si­ren­kan­čių­ jų tau­tų są­ra­šuo­se. Šio fak­to be­veik ne­ be­g ir­d i­me ne dėl to, kad psi­cho­lo­gai pra­šo dis­k u­t uo­jant šia te­ma iš­lai­k y­t i ypa­tin­gą san­tū­ru­mą, – tie­siog ta­po­me ci­ni­kų tau­ta. Jei to­kie ne­bū­tu­me, ne­leis­ tu­me psi­cho­lo­g i­nės pa­gal­bos sa­va­no­ riams me­tų me­tus sto­vė­ti iš­tie­sus ran­ kas, ti­k in­tis, kad mes su­teik­si­me jiems bent mi­ni­ma­lią fi­nan­si­nę pa­ra­mą. Ar ne pa­ra­dok­sas – juk jie nu­si­že­mi­na Siurp­ri­zas: sek­ma­die­nį Park In Hye

ža­da nu­ste­bin­ti klai­pė­die­čius ko­rė­ jie­tiš­kai at­lik­da­ma „Anykš­čių ši­le­lį“.

Ar ne pa­ra­dok­sas – juk jie nu­si­že­mi­na tik tam, kad ga­lė­tų pa­dė­ti mums!

tai, kas žmo­nes pri­ver­čia pa­tir­ti tą jaus­mą, ku­rį pa­ty­riau ir aš. Pa­jus ir iš­si­neš kaž­ką to­kio tik­ro, am­ži­no, su­vo­kę, kad vis dėl­to pa­ sau­ly­je dar yra tik­rai ne­pa­tir­tų da­ ly­kų. Kai tai iš­girs­ti, su­vo­ki, ta­vo akys tam­pa la­biau at­ver­tos į ar­ti­ mą. Mei­lė, džiaugs­mas už­lie­ja ta­ vo šir­dį. Ta dai­ni­nin­kė tu­ri vi­sa tai, ji ga­li tai duo­ti, ypač šiais dep­re­ si­jų, ne­tek­čių lai­kais, kai mes jau ne­be­ži­no­me, kaip elg­tis, o niū­ ru­mas, ne­ri­mas tam­pa gy­ve­ni­mo kas­die­ny­be. Ir tą ba­lan­džio 21 d., sek­ma­die­ nį, 18 val., kai Park In Hye pa­si­ro­ dys Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je, bus tik­ras sek­ma­die­nis kiek­vie­no žmo­ gaus šir­dy­je Jau­čiu di­džiu­lę lai­mę, kad man pa­ga­liau pa­vy­ko dai­ni­nin­kę pa­ kvies­ti į Lie­tu­vą. Ne­ži­nau, ar ka­da nors pa­vyks dar kar­tą tai pa­da­ry­ti. Vi­sa Pie­tų Ko­rė­jos spau­da lau­kia ir ste­bi, kaip ji bus su­tik­ta čia, kaip jai Lie­tu­vo­je pa­si­seks ir ar ją su­pras. Juk ji ko­rė­jie­čių kal­ba at­lie­ka Lie­ tu­vos kul­tū­ri­nio pa­li­ki­mo še­dev­ rą – A.Ba­ra­naus­ko „Anykš­čių ši­le­ lį“. Pir­mą kar­tą Ko­rė­jos is­to­ri­jo­je tai bus da­ro­ma, – bus at­lie­ka­mas ki­tos ša­lies, ki­tos kul­tū­ros kū­ri­nys pan­so­ rio („pan“ – kam­ba­rys, „sor“ – dai­ nuo­ti) tra­di­ci­ja. Tai neį­kai­no­ja­ma! Šis va­ka­ras bus tik­rai neįp­ras­tas. Ačiū vi­siems, ku­rie ateis ir tą įsi­ min­ti­ną va­ka­rą pa­bū­ti kar­tu.

397 728

telefonas@kl.lt

Kur dė­ti stik­lai­nius?

Vie­nin­te­lis man ži­no­mas kios­ kas, kur su­per­ka­mi stik­lai­niai, yra Deb­re­ce­no gat­vė­je. Žie­mą šis kios­ ke­lis ne­vei­kia. Tik at­ši­lus orui ga­ li at­neš­ti stik­lai­nius. Ta­čiau mies­te tik­rai trūks­ta vie­tų, kur bū­tų su­ per­ka­ma tuš­čia stik­lo ta­ra. Gy­ven­to­ja

Au­gin­ki­me mo­liū­gus

Siū­lau klai­pė­die­čiams pri­si­dė­ti prie ak­ci­jos. Kas tik ga­li, te­gul įvai­rio­se mies­to vie­to­se į že­mę įki­ša mo­liū­go sėk­lą. Te­gul išau­ga dai­ge­liai, o vė­ liau ir pa­tys mo­liū­gai. Daug mies­te ne­nau­do­ja­mos že­mės. O gal kas nors nu­si­sky­nęs mo­liū­gą iš­vengs ba­do. ...

No­rė­čiau, kad su­grįž­tų

Pers­kai­čiau A.Dy­ko­vie­nės straips­ nį „Ita­li­jo­je dū­la mies­to praei­ tis“ („Klai­pė­da“, 2013 04 06) apie gra­žų­jį mo­tor­lai­vį „Kur­šių ma­ rės“. Esu Klai­pė­dos sen­bu­vis, gy­ ve­nau čia dar prieš­ka­ry­je, tad vie­ ną va­sa­rą man te­ko juo plauk­ti į Juodk­ran­tę. Nuos­ta­bus lai­vas, bal­ tas kaip snai­gė, pui­ki bu­vo ke­lio­ nė. Kai pa­skai­čiau, kad jį ga­li su­ pjaus­ty­ti kaip me­ta­lo lau­žą, šir­dį su­skau­do. Gal vis dėl­to kas nors iš Klai­pė­dos vers­li­nin­kų ryž­tų­si jį su­ grą­žin­ti į gim­tą­jį uos­tą? Juo­zas

Kęs­tu­tis Mar­čiu­ly­nas (Bo Haeng Su­nim)

Vai­ruo­to­jo nuo­mo­nė

Žai­di­mai tau­tos pa­si­ti­kė­ji­mu

tik tam, kad ga­lė­tų pa­dė­ti mums? Ne­bū­tu­me abe­jin­g i, per rin­k i­mus bal­ suo­tu­me už tą par­ti­ją, ku­ri ge­ro­vę ma­ tuo­tų ne vien BVP au­gi­mu, bet dau­giau nei vien ma­te­r ia­l ią bū­t į įver­t i­nan­čiu lai­mės in­dek­su. Už tuos, ku­r ie ga­ran­ tuo­t ų to­k į mo­k yk­lų fi­nan­sa­v i­mą, kad jo­se be­si­mo­kan­t iems vai­kams stig­t ų ne kva­li­fi ­kuo­tų pe­da­go­g ų, psi­cho­lo­g ų dė­me­sio, o lai­ko skleis­ti pa­ty­čias. Ga­liau­siai – ir pa­tys su žmo­nė­mis dau­ giau bend­rau­t u­me akis į akį, o ne lie­ da­mi pa­g ie­žą ano­ni­mi­niuo­se in­ter­ne­ to ko­men­ta­ruo­se. Jei ne tik psi­chiat­rams, bet ir mums vi­ siems rū­pė­tų, kas vyks­ta su ša­li­mi, ku­ rio­je tiek žmo­nių jau­čia­si pa­te­kę į Mi­no­ tau­ro la­bi­rin­tą, vir­tu­vė­se ir Sei­me dis­ ku­tuo­tu­me ne vien apie ener­ge­ti­nę ne­ prik­lau­so­my­bę, bet ir apie ne­se­niai pa­ skelb­tą 2012-ųjų sta­t is­t i­ką, by­lo­jan­čią, kad per­nai Lie­tu­vo­je be­veik tūks­tan­tis vy­r ų ir mo­te­r ų pa­tys pa­si­rin­ko mir­t į. Po va­ka­r ykš­tės tra­ge­d i­jos psi­chiat­rai vėl krei­pė­si į ži­n iask­lai­dą, pra­šy­da­m i apie įvy­ku­sią tra­ge­di­ją ra­šy­ti ypač su­ bti­l iai. Sa­v i­ž u­dy­bės tu­r i dau­g iau nei vie­ną prie­žas­t į, ta­čiau nė­ra pa­dė­t ies be išei­ties. Ta­č iau ieš­ko­t i jų pri­va­lo­me vi­si, ne vien psi­cho­lo­g i­n ių pa­gal­bos tar­ny­bų sa­va­no­riai.

P

raė­jo jau be­veik pen­ki mė­ne­ siai, kai dir­ba nau­jos ka­den­ ci­jos Sei­mas. Jo dar­bus ma­ to­me. Ta­čiau pa­žvel­ki­me, ką vei­kia bu­vu­sie­ji par­la­men­ta­rai. Se­ ni po­li­ti­kos vil­kai, ku­riems nie­kaip ne­si­se­ka pri­si­šlie­ti prie ku­rios nors am­ži­nos par­ti­jos, te­gu šį­kart lie­ka nuo­ša­lė­je. O kuo už­sii­ma tie „bal­ti ir pū­ kuo­ti“ praė­ju­sios ka­den­ci­jos nau­ jo­kai, atė­ję su Lie­tu­vos žmo­nių gel­ bė­to­jų, tau­tos pri­kė­li­mo iš są­stin­gio par­ti­ja? Dau­gy­bė jų, ryš­kiau­sios žvaigž­ dės, grį­žo prie dar­bų, nuo ku­rių prieš pen­ke­rius me­tus bė­go į Sei­mą – grį­žo į šou pa­sau­lį. Ar ne pa­ra­dok­ sas ir ap­ga­vys­tė? Skep­ti­kams, ne­ti­kė­ju­siems, kad į po­li­ti­ką jie ei­na ve­da­mi rim­tų už­ ma­čių, vi­sos tos fil­mų gar­sin­to­jos, hu­mo­ris­ti­nių te­le­vi­zi­jos lai­dų dai­ni­ nin­kės ir ak­to­riai tvir­ti­no: mes la­bai rim­tai žiū­ri­me į Lie­tu­vą, ša­lis ir tau­ ta pa­vo­ju­je – ir mes ją gel­bė­si­me. Kaip jie gel­bė­jo, ma­tė­me vi­są ka­ den­ci­ją. Kai ku­rie bent jau stro­piai ban­dė įsi­kirs­ti į po­li­ti­ką, kai kas, užuo­t va­ka­rais mo­kę­sis vals­ty­bės val­dy­mo me­no, šo­ko ir dai­na­vo. Da­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

o­riu pra­džiu­gin­ti klai­pė­ die­čius svar­bia nau­jie­ na! Per di­džiu­lius var­gus ir ne­tek­tis man pa­ga­liau pa­vy­ko į Klai­pė­dą pa­kvies­ti nuo­ sta­baus bal­so Ko­rė­jos per­lą – Park In Hye. Tai dai­ni­nin­kė, ku­rią iš­gir­dęs įgi­ jau to­kią pa­tir­tį, to­kią nuo­sta­bą, ku­ ria la­bai no­ri­si pa­si­da­ly­ti su vi­sais žmo­nė­mis. Tai tas pa­ts jaus­mas, lyg kaž­kur Ha­va­juo­se ma­ty­ti, kaip te­ka sau­lė. Ir tai yra taip nuo­sta­bu, kad net šir­dį su­spau­džia. O tuo pat me­tu taip no­rė­tų­si, kad bū­tų ga­li­ma ste­bė­ti tą gro­žį kar­ tu, nes vie­nas jo tie­siog ne­ga­ li žiū­rė­ti. Tai per­ne­lyg gra­ žu, kad ga­lė­tum gė­rė­tis vie­nas. Toks bu­vo ma­no pir­ma­sis jaus­mas, kai iš­gir­dau Park In Hye bal­są. Man iš­kart ki­lo min­tis tai at­ vež­ti į Klai­pė­dą. Ne vien tik į Vil­nių ar Kau­ ną, bet bū­ti­nai – ir į Klai­pė­dą. Pui­kiai su­pran­ tu, kad Klai­pė­dos žiū­ ro­vas nė­ra toks pa­tik­lus, kad jam sun­ku ženg­ti tą žings­nį į kaž­ko­kią ne­ži­no­my­bę, eg­zo­ti­ką iš neaiš­kios, to­li­mos Ko­rė­jos. Bet aš ga­ran­tuo­ju vi­sa sa­vo esy­be, kad žiū­ro­vų lau­kia

karštas telefonas

bar jau tvir­tai ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad tą­kart kal­bė­da­mi rim­tais vei­dais jie me­la­vo iš­si­juo­sę. Juk jei rim­tas žmo­gus nu­spren­ džia pa­suk­ti į po­li­ti­ką, jis pui­kiai ži­no, koks rim­tas tai už­siė­mi­mas. Ir be­maž me­tai rin­ki­mų kam­pa­ni­jos, ket­ve­ri ka­den­ci­jos me­tai ne­praei­na be pa­sek­mių – pa­ra­ga­vu­sie­ji po­li­ti­ kos no­ri ne­no­ri įsi­su­ka į jos ver­pe­ tą. Ži­no­ma, jei tik su­ge­ba, o tiks­liau – jei tik no­ri su­ge­bė­ti. Jei vi­soms toms dai­ni­nin­kėms, ku­rios prieš pa­sta­ruo­sius rin­ki­mus ūmai pra­bi­lo apie nu­si­vy­li­mą po­li­ti­ ka, Lie­tu­va bent kiek bū­tų rū­pė­ju­si ir

prieš ket­ve­rius me­tus, per ka­den­ci­ ją jos tik­rai bū­tų įgi­ju­sios tiek pa­tir­ ties, kad šian­dien, net jei ne­sė­dė­tų Sei­me, už­siim­tų ko­kia reikš­min­ges­ ne veik­la – dirb­tų so­cia­li­nė­se struk­ tū­ro­se, gal dės­ty­tų stu­den­tams. La­bai ne­sma­gu kons­ta­tuo­ti, kad svar­biau­sio­se vals­ty­bės struk­tū­ro­ se taip leng­vai at­si­du­ria vi­siš­kai at­ si­tik­ti­niai žmo­nės. Skau­du, kad jie sa­vo­tiš­kai eks­ pe­ri­men­tuo­ja ne tik su sa­vi­mi, bet ir su tau­tos pa­si­ti­kė­ji­mu, pi­lie­čių įga­lio­ji­mu at­sto­vau­ti jiems ku­riant Lie­tu­vą.

An­ta­nas

Te­gul grą­ži­na pen­si­jas

Vis ne­nu­ty­la kal­bos, kad pen­si­nin­ kai ne­su­ge­ba su­si­mo­kė­ti už šil­dy­ mą, už karš­tą van­de­nį. Te­gul vi­sų pir­ma val­džia mums grą­ži­na atim­ tą pen­si­jų da­lį, ta­da ir su­si­mo­kė­si­ me, ne­reiks mū­sų iš vals­ty­bės ki­ še­nės šelp­ti ir vi­saip se­nus žmo­nes peik­ti.

M.Ka­va­liaus­kai­tė

Klai­pė­die­tis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Esu mies­to au­to­bu­so vai­ruo­to­jas, ma­ne pik­ti­na nuo­la­ti­niai gy­ven­ to­jų iš­puo­liai per spau­dą, kad au­ to­bu­sų vai­ruo­to­jai ne­man­da­gūs, ne­pas­lau­gūs, per grei­tai ar per lė­ tai va­žiuo­ja, lau­žo ke­lei­vių kau­lus ar ki­taip juos luo­ši­na. Tu­riu sa­vo nuo­mo­nę šiuo klau­si­mu. Vai­ruo­ ju 6-ojo marš­ru­to mies­to au­to­ bu­są. Tad štai, va­kar į jį įli­po mo­ čiu­tė, vie­no­je ran­ko­je – mai­šai su pir­ki­niais, ki­to­je – mo­bi­lu­sis te­ le­fo­nas, dar laz­da po pa­žas­ti­mi. Ji prie pe­ties spau­džia te­le­fo­ną, kal­ ba to­liau ir dre­ban­čio­mis ran­ko­mis ban­do pa­si­žy­mė­ti ta­lo­nė­lį. Sa­kau, kad at­si­sės­tų ir baig­tų kal­bė­ti te­ le­fo­nu, au­to­bu­sas gi ne pa­si­kal­bė­ ji­mo punk­tas. Ji li­ko ne­pa­ten­kin­ ta. Jei­gu ke­lei­viai ne­si­rū­pi­na sa­vo sau­gu­mu, mes jų neap­sau­go­si­me. Mo­čiu­tės, gerb­ki­te vai­ruo­to­jus, sau­go­ki­te sa­vo svei­ka­tą ir ne­vai­ din­ki­te, kad esa­te ba­le­ri­nos.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė Prenumeratos skyrius: 397

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, balandĹžio 19, 2013

lietuva

V.Ĺ ap­ra­naus­kas: ĹĄvie­sos ir tam­sos dvi­ko­va Ĺ ian­dien jam bō­tĹł su­ka­kÄ™ 55 me­tai. Bet ak­ to­rius, lai­dĹł ve­dÄ—­jas, hu­mo­ris­tas, mo­kÄ—­jÄ™s iki aĹĄa­rĹł pra­juo­kin­ti vi­sÄ… ĹĄa­lÄŻ, pa­si­rin­ko ki­taip. UĹžuot prii­mi­nÄ—­jÄ™s gim­ta­die­nio svei­ ki­ni­mus, jis ta­rÄ— su­die gy­ve­ni­mui. Vy­tau­to Ĺ ap­ra­naus­ko mir­tis su­krÄ—­tÄ— vi­sus. Jur­gi­ta Ĺ a­kie­nÄ— Da­rius SÄ—­le­nis Li­ko tik spÄ—­lio­nÄ—s

Ĺ vie­saus at­minimo mon­sin­jo­ras Ka­zi­mie­ras Va­si­liaus­kas ci­tuo­da­vo Fio­do­rÄ… Dos­to­jevs­kÄŻ, sa­kiu­sÄŻ, kad ĹĄis pa­sau­lis – tai nuo­la­ti­nÄ— ĹĄvie­sos ir tam­sos dvi­ko­va, o ko­vos lau­kas yra Ĺžmo­gaus ĹĄir­dis. „NÄ— vie­nas mō­sĹł ne­Şi­no­me, kas nu­ga­lÄ—s, bet tu­ri­me steng­tis pa­dÄ—­ti ĹĄvie­sai“, – sa­ky­da­vo mon­sin­jo­ras. V.Ĺ ap­ra­naus­kas kar­tÄ… pri­si­pa­Şi­no ne­mÄ—gs­tan­tis „dos­to­jevť­Ä?i­nos“, nes ji su­ke­lia be­ga­li­nÄŻ liō­de­sÄŻ, o tai ga­li baig­tis la­bai blo­gai. Ĺ ian­dien ga­li­me tik spÄ—­lio­ti, kas ta­len­tin­go, cha­riz­ma­tiť­ko ak­to­ riaus, mo­kÄ—­ju­sio pra­juo­kin­ti kaip nie­kas ki­tas, ĹĄir­dy­je su­kÄ—­lÄ— to­kÄŻ liō­ de­sÄŻ, kad jis ry­Şo­si iĹĄei­ti. Ras­tas ne­gy­vas na­muo­se

Po­li­ci­jos pa­rei­gō­nai iť­kvie­ti­mÄ… ÄŻ V.Ĺ ap­ra­naus­ko bu­tÄ… Vil­niu­je, S.Ko­ nars­kio gat­vÄ—­je, ga­vo va­kar 14 va­ lan­dÄ…. Ak­to­rius ras­tas ne­gy­vas sa­vo na­muo­se, vo­nio­je. JÄŻ ra­do sō­nus. „Dau­giau jo­kios pa­pil­do­mos in­ for­ma­ci­jos ne­ga­li­me su­teik­ti. Kol kas ga­li­me kal­bÄ—­ti apie pa­tÄŻ mir­ties fak­tÄ… ir kad jis ras­tas sa­vo na­muo­ se“, – tei­gÄ— Vil­niaus ap­skri­ties po­li­ ci­jos Vie­ťų­jĹł ry­ťiĹł po­sky­rio spe­cia­ lis­tas Pau­lius Rad­vi­la­vi­Ä?ius. Jis la­ko­niť­kai paaiť­ki­no, kad pra­ dÄ—­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas mir­ties prie­Şas­Ä?iai nu­sta­ty­ti. Po­li­ci­jos pa­rei­gō­nai, kaip ir dau­ ge­lis Lie­tu­vo­je ir sve­tur gy­ve­nan­ Ä?iĹł tau­tie­Ä?iĹł, bu­vo ne­pri­lygs­ta­ mo V.Ĺ ap­ra­naus­ko hu­mo­ro ta­len­to ger­bÄ—­jai. Pas­ta­rÄ…­sias ke­le­tÄ… die­nĹł prieĹĄ ne­ lai­mÄ™ dien­rať­Ä?io Ĺžur­na­lis­tai mÄ—­gi­no su­si­siek­ti su ak­to­riu­mi, kad su­si­tar­ tĹł dÄ—l po­kal­bio, ta­Ä?iau jo te­le­fo­nas bu­vo iť­jung­tas. Kai­my­nai – ne­kal­bĹŤs

Su­Şi­no­jÄ™ apie ne­lai­mÄ™ va­kar prie na­mo, ku­ria­me gy­ve­no V.Ĺ ap­ra­ naus­kas, Ä—mÄ— bō­riuo­tis Ĺžmo­nÄ—s. Si­tua­ci­jÄ… pro lan­gus ste­bÄ—­jo kai­my­ nai. Te­ri­to­ri­jo­je bu­dÄ—­jo ke­li po­li­ci­jos au­to­mo­bi­liai. Apie 16 val. prie na­mo pri­va­Şia­vo „Grin­dos“ au­to­mo­bi­lis, ÄŻ ku­rÄŻ bu­vo ÄŻneť­tas mi­ru­sio­jo kō­nas. Ĺ˝ur­na­lis­tĹł kal­bin­ti ak­to­riaus kai­ my­nai bu­vo pri­slÄ—g­ti ir ne­kal­bĹŤs. Vie­nas ta­len­tin­giau­siĹł ak­to­riĹł

V.Ĺ ap­ra­naus­kas yra dir­bÄ™s Jau­ni­ mo teat­re, Vil­niaus ma­Şa­ja­me teat­ re, pa­sta­ruo­ju me­tu bu­vo „Do­mi­no“ teat­ro ak­to­rius. „Jis la­bai ta­len­tin­gas Ĺžmo­gus, vie­ nas ta­len­tin­giau­siĹł Lie­tu­vos ak­to­ riĹł – ir ko­miť­ko, ir dra­ma­tiť­ko pla­ no. Bu­vo ĹžvaigŞ­dÄ— tik­rÄ…­ja to Ĺžo­dĹžio pra­sme“, – tvir­ti­no Teat­ro sÄ…­jun­ gos pir­mi­nin­kas Ra­mu­tis Ri­mei­kis. Teat­ro sÄ…­jun­gos va­do­vas su­krÄ—s­tas

kal­bÄ—­jo, kad V.Ĺ ap­ra­naus­ko mir­tis yra ĹĄiur­pi tra­ge­di­ja, ir sun­ku spÄ—­ lio­ti, ko­dÄ—l ji ÄŻvy­ko. „Jei jis bō­tĹł rea­li­za­vÄ™s sa­ve dau­ giau pro­fe­sio­na­lio­jo­je teat­ro sce­ no­je, jis bō­tĹł gal... Gal be­pras­my­bÄ™ kaŞ­ko­kiÄ… pa­ju­to – sun­ku pa­sa­ky­ti“, – svars­tÄ— R.Ri­mei­kis. Cho­reog­ra­fas Ju­ri­jus Smo­ri­gi­nas tra­giť­kÄ… Ĺži­niÄ… su­Şi­no­jo iĹĄ dien­rať­ Ä?io Ĺžur­na­lis­tÄ—s ir iĹĄ pra­dĹžiĹł ne­pa­ ti­kÄ—­jo: „Ne, ne, ne... Vy­tau­tas mi­ rÄ—?“ – pri­slo­pin­tu bal­su per­klau­sÄ— J.Smo­ri­gi­nas. Jis sa­kÄ— su V.Ĺ ap­ra­naus­ku se­no­ kai bend­ra­vÄ™s. „JÄ—­zau, koks siau­bas. To­kio ta­ len­to ne­te­ko Lie­tu­va! Vien vi­du­ti­ ny­bÄ—s li­ko da­bar“, – at­si­du­so cho­ reog­ra­fas.

„„Suk­rÄ—­tÄ—: Ĺži­nia apie V.Ĺ ap­ra­naus­ko mir­tÄŻ Lie­tu­vai ta­po ĹĄiur­piu akib­rokť­tu.

mi ek­ra­ne, va­di­na­si – ir gy­ve­ni­me“, – kal­bÄ—­jo V.Co­lo­lo ir uŞ­si­mi­nÄ—, kad apie ga­li­mÄ… tra­ge­di­jÄ… jis vi­siť­kai ne­ nu­tuo­kÄ—. Su V.Ĺ ap­ra­naus­ku jis tei­gÄ— kal­bÄ—­ jÄ™­sis prieĹĄ sa­vai­tÄ™. „O prieĹĄ tris sa­vai­tes kar­tu ÄŻ Lon­ do­nÄ… va­Şia­vo­me ir kar­tu grį­Şo­me. Va­kar skam­bi­no TV3 te­le­vi­zi­jos at­ sto­vai, kad mes su V. Ĺ ap­ra­naus­ku ge­gu­ŞÄ—s 3 d. per te­le­vi­zi­jos dvi­de­ ĹĄimt­me­tÄŻ at­gai­vin­tu­me ra­di­jo sto­ tÄŻ „Pui­kio­ji“. Atei­ties pla­nai bu­vo ĹĄvie­siau­si“, – kal­bÄ—­jo V.Co­lo­lo.

„KÄ…? Va­je, va­je... Tai di­de­lÄ— ne­ tek­tis... Kal­bu ne apie te­le­vi­zi­jos rei­ka­lus, o apie jÄŻ kaip apie ak­to­riĹł, – tei­gÄ— Ĺži­nios apie V.Ĺ ap­ra­naus­ko mir­tÄŻ pri­blokť­tas re­Şi­sie­rius Vy­te­ nis Pau­liu­kai­tis. – Nie­ko ne­Şi­no­jau – vi­sÄ… die­nÄ… re­pe­ta­vau su an­samb­ liu „Lie­tu­va“. V.Pau­liu­kai­Ä?iui, kaip ir dau­ge­liui, va­kar bu­vo sun­ku pa­ ti­kÄ—­ti tuo, kas ÄŻvy­ko. Ry­to­jus ne­beeg­zis­tuos

„Ne­ti­kiu nei tuo, nei tuo, ne­ma­Ä?iau ĹĄvie­sos tu­ne­lio ga­le, ne­ti­kiu Die­vo

eg­zis­ta­vi­mu ir po­mir­ti­niu gy­ve­ni­ mu. Ge­riau man duo­ki­te pi­ni­gĹłâ€œ, – anks­Ä?iau in­ter­viu dien­rať­Ä?iui sa­vii­ ro­niť­kai kal­bÄ—­jo V.Ĺ ap­ra­naus­kas. Pak­laus­tas, ar daŞ­nai gy­ve­na ĹĄia aki­mir­ka, ak­to­rius at­kir­to: „Vi­ sÄ… lai­kÄ…! Ne­se­niai iĹĄ vaiz­do ka­se­Ä?iĹł nuo­mos bu­vau pa­siÄ—­mÄ™s „Šo­gu­nÄŻâ€œ – „Vy­riau­siÄ…­jÄŻ va­dą“. Ten sa­ko: „Ry­ to­jus neeg­zis­tuo­ja. Yra da­bar.“ Ga­ li neat­si­bus­ti. Gal Ĺže­mÄ—s dre­bÄ—­ji­mas bus? Spi­ta­ke ne­bu­vo Ĺže­mÄ—s dre­bÄ—­ ji­mĹł, bet kar­tÄ… stai­ga dÄ—­jo, ir tĹŤks­ tan­Ä?iĹł Ĺžmo­niĹł nÄ—­ra.“

Di­de­lÄ— ne­tek­tis Lie­tu­vai

„La­bai my­lÄ—­jo­me ir ger­bÄ—­me Vy­tau­ tÄ…, vi­sa­da pa­lai­kÄ—­me ir rÄ—­mÄ—­me ĹĄÄŻ ta­len­tin­gÄ… me­ni­nin­kÄ…. Ne­pap­ras­tai liĹŤd­nÄ… die­nÄ… reiť­kia­me nuo­ťir­dĹžiÄ… uĹžuo­jau­tÄ… mō­sĹł ko­le­gos V.Ĺ ap­ra­ naus­ko ar­ti­mie­siems ir bend­ra­Şy­ giams. Tai di­dĹžiu­lÄ— ne­tek­tis vi­sai Lie­tu­vai. Kol kas sun­ku su­si­tai­ky­ti su min­ti­mi, kad ĹĄio Ĺžmo­gaus ne­bÄ—­ ra“, – sa­kÄ— TV3 te­le­vi­zi­jos ge­ne­ra­li­ nÄ— di­rek­to­rÄ— Lau­ra Bla­Şe­vi­Ä?iō­tÄ—. Ĺ io­je te­le­vi­zi­jo­je V.Ĺ ap­ra­naus­kas ne vie­ne­rius me­tus ve­dÄ— te­le­vi­zi­ jos pro­jek­tus „Cho­rĹł ka­rai“, „Šok su ma­ni­mi“, bu­vo „X fak­to­riaus“ ko­mi­si­jos na­rys, da­ly­va­vo ki­to­se lai­do­se. Jis su­kō­rÄ— vaid­me­nis fil­muo­se „Va­len­ti­nas vie­nas“, „Ze­ro 2“, „Vil­ niaus ge­tas“, taip pat vai­di­no TV se­ria­le „Mo­te­rys me­luo­ja ge­riau“, spek­tak­liuo­se „Trys se­se­rys“, „Vil­ nius–Dakaras“, „Nuo­dÄ—­miĹł mies­ tas“, „Ma­no Ĺžmo­nos vy­ras“, „Vyť­ niĹł so­das“ ir ki­tuo­se. V.Ĺ ap­ra­naus­kas bu­vo su­si­tuo­kÄ™s su Dai­va Ĺ ap­ra­naus­kie­ne, su ku­ ria su­si­lau­kÄ— sō­naus Gy­Ä?io ir duk­ ters Jud­rÄ—s. VÄ—­liau ať­tuo­ne­rius me­tus pa­lai­ kÄ— ro­man­tiť­kus ry­ťius su ak­to­re Ri­ man­te Va­liu­kai­te, pa­sta­ruo­ju me­tu gy­ve­no su po­pgru­pÄ—s „Šar­kA“ na­re Ie­va Sta­siu­le­vi­Ä?iō­te. „Ne­kal­bÄ—­siu nie­ko“, – pri­slÄ—g­ta ta­rÄ— ak­to­rÄ— R.Va­liu­kai­tÄ—.

4PEJOVLž mugÍ

CBMBOEáJP

0d. 19–2 9 val. 10–1

MugÍs metu vyks prekyba NFEFMJž JS HMJž sodinukais, WBJTNFEáJBJT dekoratyviniais augalais, vaiskrÝmiais, vazoninÍmis gÍlÍmis, HMJž EBJHBJT US¾þPNJT

Susitinkame prie Centrinio ĂĄĂŤjimo

Bu­vo su­pla­nuo­ti pa­si­ro­dy­mai

Ĺ ÄŻ ĹĄeť­ta­die­nÄŻ V.Ĺ ap­ra­naus­kas tu­rÄ—­ jo pa­si­ro­dy­ti sa­vo „Juo­do­jo hu­mo­ ro tu­ro“ per Lie­tu­vÄ… ĹĄou Drus­ki­nin­ kuo­se. Ki­tÄ… sa­vai­tÄ™ bu­vo nu­ma­ty­ti jo pa­si­ro­dy­mai Klai­pÄ—­do­je. Ge­ras V.Ĺ ap­ra­naus­ko drau­gas Vi­ ta­li­jus Co­lo­lo ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, kad V.Ĺ ap­ ra­naus­ko vie­tos Lie­tu­vos hu­mo­ro eli­te dar la­bai il­gai nie­kas ne­su­ge­ bÄ—s uĹžim­ti. „AĹĄ apie jo pro­ble­mas daug dau­ giau Ĺži­nau nei vi­si ki­ti, bet ar da­bar jas rei­kia Ĺži­no­ti vi­siems? Ne­rei­kia. Apk­ri­tai apie hu­mo­ris­tus Ĺžmo­nÄ—s vi­sa­da gal­vo­ja, kad jei jie yra links­

BalandĹžio 20 d., ĹĄeĹĄtadienÄŻ Linksmins nuotaikinga kaimo muzikantĹł kapela!

KLAIPÄ–DA TEL. 1588 (2 Lt/min.), DAUGIAU INFORMACIJOS WWW.AKROPOLIS.LT

8

penktadienis, balandžio 19, 2013

užribis Nusk­riau­dė gir­ta žmo­na

Mu­šė ne­pa­žįs­ta­ma mer­gi­na

Nu­ken­tė­jo ge­sin­da­ma gais­rą

Tre­čia­die­nį va­ka­re Do­vi­luo­se gy­ ve­nan­ti 56 m. mo­te­ris nu­skriau­ dė sa­vo vy­rą ir pa­te­ko į areš­ti­nę. Gir­ta mo­te­ris na­muo­se pa­ža­di­no mie­gan­tį taip pat ne­blai­vų sa­vo su­tuok­ti­nį ir tren­kė į gre­ta esan­ tį me­ta­li­nį ra­dia­to­rių. Vy­rui bu­vo pra­kirs­ta gal­va. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai iš­si­ga­be­no smur­tau­to­ją ir už­ da­rė į areš­ti­nę.

Kre­tin­gos raj. po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to pa­rei­gū­nai ti­ria ne­pil­na­me­ tės mer­gai­tės su­ža­lo­ji­mo at­ve­jį. Jos ma­ma po­li­ci­jai pra­ne­šė, kad pir­ma­die­nio ry­tą Kre­tin­go­je, Ro­ tu­šės aikš­tė­je ne­pa­žįs­ta­ma mer­ gi­na tam­pė jos duk­rą už plau­ kų ir ke­lis kar­tus spy­rė į pil­vą bei mu­šė ran­ka. Po­li­ci­ja aiš­ki­na­si skriau­di­kės as­me­ny­bę.

Va­kar 10.20 val. pra­neš­ta, kad Di­tu­vo­je de­ga so­do na­me­lis. Ats­ ku­bė­ję ug­nia­ge­siai ra­do lieps­no­ jan­tį pa­sta­tą. Nu­de­gė sto­gas ir ant­ra­sis sta­ti­nio aukš­tas. Pa­na­ šu, kad na­me­lis ne­gy­ve­na­mas. Bran­daus am­žiaus šei­mi­nin­kė ge­sin­da­ma lieps­ną ap­de­gė ran­ kas ir vei­dą. Mo­te­ris gy­do­ma li­ go­ni­nė­je.

Tik­rin­to­jų tai­kik­ly­je – šu­nų au­gin­to­jai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ne­tin­ka­mai au­gin­ti­nius pri­žiū­rin­ čių klai­pė­die­čių lau­kia bau­dos. Vyks re­gu­lia­rūs pa­tik­ri­ni­mai, ar šu­nys ve­džio­ja­mi su ant­snu­kiais, ar su­ren­ka­mi eksk­re­men­tai, kaip lai­ko­ma­si ki­tų gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lių.

Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­to­jai su­ren­gė pre­ven­ci­nę ak­ci­ją. Jie lan­kė­si vie­to­se, kur ve­džio­ ja­mi šu­nys. Ste­bė­ta, ar šei­mi­nin­ kai pai­so gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lių Klai­pė­do­je. Ta­čiau šį kar­tą bau­dos už pa­žei­di­mus ne­bu­vo ski­ria­mos. Šei­mi­nin­kams bu­vo įteik­ti lanks­ ti­nu­kai su tai­syk­lė­mis, paaiš­kin­ta, ko­kius pa­žei­di­mus jie da­ro. „Si­tua­ci­ją ste­bė­jo­me die­ną. Ve­ džio­ja­mų šu­nų bu­vo ne­daug, bet pa­žei­di­mų nu­sta­tė­me. Šei­mi­nin­ kams paaiš­ki­no­me, kas yra blo­gai“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas Vi­lius Va­lys. Pir­miau­sia spe­cia­lis­tai lan­kė­si Va­sa­ros est­ra­ do­je. Jie čia su­ti­ko mo­te­rį, ku­ri ve­ džio­jo tris šu­niu­kus. Spe­cia­lis­tai ją įspė­jo, kad pa­gal tai­syk­les bu­te ga­ li­ma lai­ky­ti tik du gy­vū­nus ir dvi jų va­das iki ke­tu­rių mė­ne­sių.

Taip pat Va­sa­ros est­ra­do­je jie su­ ti­ko vy­rą, ku­ris ve­džio­jo avi­ga­nį be ant­snu­kio. Šei­mi­nin­kas pri­si­pa­ži­ no, kad ne­ren­ka au­gin­ti­nio eksk­re­ men­tų. Skulp­tū­rų par­ke si­tua­ci­ja bu­vo ge­res­nė. Šu­nys ne­leis­ti­no­je zo­no­ je ne­bu­vo ve­džio­ja­mi. Šei­mi­nin­kai su gy­vū­nais vaikš­čio­jo tam skir­to­ je aikš­te­lė­je. Gy­vū­nai bu­vo ve­džio­ja­mi ir Ant­ ro­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je. Šei­ mi­nin­kai įspė­ti, kad nuo ba­lan­džio 1-osios iki rug­sė­jo 30 die­nos ap­ skri­tai tai drau­džia­ma da­ry­ti plia­ žuo­se. Pa­sak V.Va­lio, po pre­ven­ci­jos ak­ ci­jos pa­tik­ri­ni­mai, ar klai­pė­die­čiai pai­so gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lių, vyks re­gu­lia­riai kar­tu su po­li­ci­ja. Ren­kan­tis vie­tas, dė­me­sys bus krei­ pia­mas ir į gy­ven­to­jų pra­ne­ši­mus. „Ak­ci­ja pa­ro­dė, kad die­nos me­tu šu­nų mies­te yra ma­žai. To­dėl pa­ tik­ri­ni­mus or­ga­ni­zuo­si­me ry­te ar va­ka­re, kai jie ve­džio­ja­mi ma­siš­ kai“, – tei­gė ve­dė­jas. Anot V.Va­lio, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad klai­pė­die­čiai vi­siš­kai ne­si­lai­ ko gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lių. Yra tvar­kin­gų žmo­nių, ku­rie ve­džio­ja gy­vū­nus su ant­snu­kiais, su­ren­ka eksk­re­men­tus. Už gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lių ne­pai­sy­mą gre­sia įspė­ji­ mas ar­ba bau­da iki 200 li­tų.

Rus­nės ke­lias – po van­de­niu Pa­va­sa­ri­nio po­tvy­ nio ban­ga at­si­ri­to iki Ši­lu­tės ra­jo­ne esan­ čios Rus­nės sa­los. Eis­mas ke­liu į sa­lą pa­ra­ly­žiuo­tas, čia au­to­mo­bi­liai ke­lia­mi spe­cia­lia tech­ni­ka.

Pa­va­sa­ris: ket­vir­ta­die­nio ry­tas rus­niš­kiams pra­si­dė­jo au­to­mo­bi­lių

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Tvar­ka: tris šu­nis ve­džio­ju­sią mo­te­rį Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­

cia­lis­tai įspė­jo, kad bu­te ga­li­ma lai­ky­ti tik du gy­vū­nus. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ket­vir­ta­die­nį 7 val. ry­to ant ke­lio Šilutė–Rusnė van­dens gy­lis pa­ sie­kė 25 cm. Ap­sem­to ruo­žo il­gis – 410 met­rų. Vi­dur­die­nį van­dens gy­lis sie­kė 27 cm. Anks­ty­vą ry­tą į dar­bus sku­bė­ ję rus­niš­kiai bu­vo pri­vers­ti lū­ku­ riuo­ti nu­si­drie­ku­sio­je ei­lė­je. Au­to­mo­bi­lius per ap­sem­tą ruo­ žą ke­lia įmo­nės „Klai­pė­dos re­gio­ no ke­liai“ Ši­lu­tės ke­lių tar­ny­bos tech­ni­ka.

ei­lė­mis prie per­kė­los.

Al­do­nos Alek­sė­jū­nie­nės nuo­tr.

Au­to­mo­bi­liai pra­de­da­mi kil­no­ti trak­to­rių prie­ka­bo­mis, kai van­dens gy­lis pa­ky­la dau­giau nei 20 cm. Rus­nės sa­lo­je gy­ve­na apie 1,8 tūkst. gy­ven­to­jų.„Pa­ne­mu­nė­ je van­dens ly­gis Ne­mu­ne per pa­ rą pa­ki­lo 12 cm. Ties Rus­ne – 21 cm. Van­dens ly­gis Ne­mu­ne čia sie­kia 317 cm“, – aiš­ki­no Ši­lu­ tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės, prieš­gais­ri­nės ir gy­ven­to­jų sau­gos sky­riaus ve­dė­jas Ro­mual­das Ren­ če­liaus­kas. Ta­čiau spe­cia­lis­tai pro­gno­zuo­ja, kad po­tvy­nio ban­ga ne­bus su­dė­ tin­ga. „Mi­ni­ja jau slūgs­ta. Ma­rios

at­vi­ros ir prii­ma van­de­nį“, – aiš­ki­ no R.Ren­če­liaus­kas. Ši­lu­tės ra­jo­ne po­tvy­nis ap­sė­mė 24 kai­mus. Juo­se yra 72 so­dy­bos, ku­rio­se gy­ve­na 175 žmo­nės“, – tei­gė jis. Po van­de­niu šiuo me­tu at­si­dū­rė 16 tūkst. hek­ta­rų. „Ke­li­nin­kai dir­ba tvar­kin­gai, au­ to­mo­bi­lius ke­lia ke­tu­ri tra­lai. Ei­lės su­si­da­rė tik ry­te, kai vi­si sku­bė­jo į dar­bą. Tas pa­ts lau­kia va­ka­re, kai vi­si su­grįš. Ta­čiau ke­li­nin­kai rea­ guo­ja žai­biš­kai, jiems prie­kaiš­ tų ne­tu­ri­me“, – aiš­ki­no Ci­vi­li­nės, prieš­gais­ri­nės ir gy­ven­to­jų sau­gos sky­riaus ve­dė­jas.

Plė­ši­kai vėl ty­ko mo­te­rų Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Mo­te­rys vėl tam­pa uos­ta­mies­čio plė­ši­kų tai­ki­niu. Jų ty­ko­ma prie na­ mų ne tik vė­lai va­ka­re, bet ir die­ną. Nu­si­kal­ti­mai daž­niau­siai įvyk­do­mi prie pat na­mų ar net laip­ti­nė­se.

Tre­čia­die­nį po 16 va­lan­dos Alks­ ny­nės gat­vės 6-ojo na­mo laip­ti­nė­je

pa­rei­nan­čią iš par­duo­tu­vės 64 me­ tų mo­te­rį už­puo­lė du ne­pa­žįs­ta­mi vai­ki­nai. Jie atė­mė iš klai­pė­die­tės ran­ki­nę bei mai­še­lį su pir­ki­niais. Ga­li bū­ti, jog nu­si­kal­tė­liai ži­no­jo, kad mo­ters pi­ni­gi­nė­je yra ne­ma­žai pi­ni­gų – be­veik 700 li­tų. Sus­kai­čia­ vu­si vi­sus pra­ras­tus daik­tus nu­ken­ tė­ju­sio­ji pra­ne­šė, kad jai pa­da­ry­ta 1,2 tūkst. li­tų ža­la. Plė­ši­kai yra apie 18–20 me­tų, vie­nas – 165 cm ūgio,

ki­tas – aukš­tes­nis. Tos pa­čios die­ nos va­ka­re, apie 22.30 val., Sau­sio 15-osios gat­vė­je 53-ejų mo­te­rį ne­ to­li na­mų už­puo­lė du apie 30 me­ tų vy­rai. Klai­pė­die­tė bu­vo su­muš­ta ir ne­te­ko ran­ki­nės. Jo­je bu­vo pi­ni­ gi­nė su tūks­tan­čiu li­tų. Nu­ken­tė­ju­ sio­ji pa­ty­rė 2 tūkst. li­tų nuo­to­lį. Abu už­puo­li­kai yra aukš­to ūgio, tam­siap­lau­kiai, vil­kė­jo tam­siais rū­bais.

Pa­sa­la: daž­niau­siai nu­si­kal­tė­liai stve­ria mo­te­rų ran­ki­nes ir ran­da jo­se

ne tik pi­ni­gų, bet ir dau­gy­bę do­ku­men­tų, ban­ko kor­te­lių, te­le­fo­nų bei ki­tų ver­tin­gų daik­tų. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

9

=2;8A.162;6@ /.9.;1 6< &

<:E CVY[Vb`

“

<:E ?VTN

“ $

10 kartĹł

pernai iĹĄaugo valstybÄ—s valdomĹł ÄŻmoniĹł pelnas.

EKONOMIKA

<:E ANYYV[[

“ #

kl.lt/naujienos/ekonomika

8.6= 8<: =2; @B<@ =2; @6 7.@ ;2 6 ;<

â‚Ź

@\ PVN YV[Ă›` N] `Nb T\` V_ QN_ O\ ZV [V`a_Ă› .Y TV ZN[ aN =N OR QV[` XVR[Ă› [b\ a_ `N X\ XNQ `cN_` a\ ZV Ă&#x;cNV_Ă­` OĂ­QNV XNV] X\Z ]R[ `b\ aV QĂ›Y SV [N[`Ăş X_VgĂ›` `b ZN V[ aN` ]R[ `V WN` aN Ă˜VNb aRV TVN XNQ W\ XV\ X\[X _R aNb` T_N SV X\ QN_ [Ă›_N  :R` `cN_` a\ ZR cV `b` TN YV Zb` cN _VN[ ab` XNV] X\Z ]R[ `b\ aV ]R[ `V WN` 4_N SV X\ VN[ QVR[ QN_ [R ab _V ZR• “ XRa cV_ aN QVR[Ă&#x; ]R_ Cf _VNb `fOĂ›` cN YN[QĂ– @RV ZR ]N _RV XĂ› ZV [V`a_Ă›

/NY aN _b `V W\` _bO YV` #" 1/ `cN _N` `aR_ YV[TĂş ! &# 7.C Q\ YR _V` #!" 8N [N Q\` Q\ YR _V` "% % 9Na cV W\` YN aN` ! & %& 9R[ XV W\` gY\ aN` % % $ ;\_ cR TV W\` X_\ [N ! "#$& ?b `V W\` _bO YV` % $$ cRV PN _V W\` S_N[ XN` % %%

ValiutĹł kursai

VN[QVR[ C.96BA.

86286@ @.;AF86@

DegalĹł kainos =<8FA6@

! % %% &"! $# ! “ # “ $ # “ # $ “ "

CNXN_ A6;8 9.@

. &"

1F G2 96 ;.@

1B 7<@

 @aN a\VY•

! &

! ##

!

 .]\VY•

! %#

! #

!

CV Q XNV [N cV `\ N] aN_ [N cV Z\ QR TN YV [VĂş aV[X Yb\ `R NY aV [V`' ddd QR TN Yb XNV [\` Ya WTI nafta „Brent“ nafta

86,45 dol. uĹž 1 brl. 97,69 dol. uĹž 1 brl.

Klai­ pÄ—­ do­ jeci – pa­ IĹĄma ni za ja lan­kes­nio vers­lo vil­tys

ir migracija

Lietuviai, siekdami sutaupyti, vis dar aktyviai migruoja iĹĄ vieno mobiliojo ryĹĄio operatoriaus tinklo ÄŻ kitÄ…, taÄ?iau telefonams iĹĄleidĹžia gerokai daugiau pinigĹł nei prieĹĄ metus. Lukas MikneviÄ?ius l.miknevicius@diena.lt

PoĹžiĹŤriai skiriasi

RinkÄ… uĹžkariaujant iĹĄmaniesiems

lefo nams,ndidÄ— ir mo biklio josiry„„Pri­pa­Şi­ni­mas: Bal­ta­ru­si­jos prem­je­rte as M.Mias­ i­ko­vi­ja Ä?ius svei­ i­no­ su TeUos­ lefotnams ne li di­rek­to­riu­mi A.Vait­ ĹĄio bend roviĹł pajasu­ mos iĹĄdduo o ge­ne­ ra­gai li­niu ku­ mi, su ku­riuo si­tik­ a­vomenĹł ĹĄiam „Aki du, patu. sa, darvaiz dir­b antkad Su­skrizÄ—s i­sie­ki­mle o dai mi­nis­ te­ri­jo­per je. davimo interne Vid­ man­Tie to Ma­ tu­Ä?ioĹĄio nuo­je tr.

judėjo, – pavasaris ne tik gamtoje,

srityje vis dar smarkiai atsilieka-

bet irteko miko Ĺ˝monÄ—s nes sinuo senĹłjĹł Skansdii­ navijos Lie­ u­vnoos irje.Bal­ ta­ru­ i­josmeprem­ je­ES rĹłir su­ baimina ÄŻsigyti brangesniĹł telefonĹł ĹĄaliĹł, o mobiliojo ryĹĄio operatoti­ ktyi­m pslau Ä—­dgoo­mis, je vers­ lo fo­ u­kom tu­ rÄ—­istoir ak viauas nauKlai­ dojasi pa riai ga li pa parsa ti e dau gybÄ™ ypaÄ? duomenĹł perdavimo. Tai ge- rijĹł apie klientus, kurie ÄŻsigijÄ™ pratĹł at­vivsiems er­timums, nau­nes jaskybend­ ra­d ar­iĹĄbma ia­niuo vi­m o tetarp ra Ĺžinia lantis ban gius sius lefonus, var to tojĹł pa si tikÄ— ji mas ro do ir aurei ka lau ja iĹĄ jung ti juo se internetÄ…, abie­ j Ĺł ĹĄa­ l iĹł per­ s pek­ t y­ v as. ganÄ?iÄ… ekonomiką“, – vakar Ĺžur- nes telefonÄ… naudoja tik skambinnalistams surengtame pirmo metĹł ketvirÄ?io rezultatĹł pristatyme sakÄ— bendrovÄ—s „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis. Ĺ iandien 50 proc. visĹł „Tele2“ parduo damĹł tele fonĹł Vid­ man­ tas Ma­ tu­ tis yra iĹĄmaniev.matutis@kl.lt ji, o jĹł dalis tarp visĹł klientĹł naudojamĹł aparatĹł pasiekÄ— 25 proc. PirmÄ… siĹłpametĹł virtÄŻ „Bal­ ta­ru­spra i­ja Ä—ju tam­ vie­nuketsvar­ statissti „Tele2“ klienlo taspar­ tele fobiau­ iĹłnis Lie­ tu­vos vers­ tne­ nui ÄŻsi titskir vo japie riĹł. Pogy Lie­ u­vosdaÄŻsto­ i­mo ÄŻ200–250 Eu­ro­pos litĹł, met me­ ĹĄi su maBal­ iĹĄau SÄ…­ jun­ogÄ…ĹĄie 2004 tais ta­rgo u­si­jiki os 500plitĹł. eks­ or­tas per Lie­tu­vÄ… iĹĄau­go ke­ passte bima tu­Be ris to, su pu­ e kar­ to, ten im­pden or­tci asja, – kad tris maŞė klientĹł, kuĹžrie doja si su pu­sjae kar­ to“, – pa­ y­mnau Ä—­jo Lie­ tu­ iĹĄanks tiist­ nio paAl­ slau vos mi­n rasmokÄ— pir­mjii­nmo in­kas gir­godas mis.ke­Taip yra, nes ĹžmonÄ—s, norÄ—But­ vi­Ä?ius. daJis mipa­ pikgiau gytti teau­ levie­tÄ—ÄŻsiBal­ a­riĹĄ u­smanĹłjÄŻ i­jÄ… pa­si­n fonÄ…, perei gal do­ ti vers­ lona ga­prie li­my­mokÄ— bÄ—­misjimo 350 pa mln. tervmi sias tar gy­ en­nuotÄ… to­jĹł tu­ rin­su Ä?io­ je tis. Eu­ro­pos SÄ…­ jun­go­je. Ĺ ios ga­li­my­bÄ—s, jo tei­gi­mu, ypaÄ? pa­di­dÄ—s ĹĄie­met ant­ra­ja­me pus­me­ ty­je, kai Lie­tu­va pra­dÄ—s pir­mi­nin­ kau­ti ES.

ti ir SMS ĹžinutÄ—ms raĹĄyti.

Petras Masiulis:

Ĺ˝monÄ—s nesibaimiLie­ u­vti osbran ir Bal­ ta­niĹł na ÄŻsitgy ges i­jos san­ iuo­ teru­ lesfonĹł ir akty­ tykviau se do pra­ i­dpa e­dslau a nau­ jas nau jassi goeta­ypaÄ? pas, ku­ rismenĹł pa­sta­ mis, duo ruo­ ius dve­jus me­ per dasvi mo. tus bu­vo tar­si ÄŻĹĄal­ dy­tdÄ—lto as. iĹĄmaniaisiais prietaiVis

sais ir Lietuvoje perduodama vis daugiau duomenĹł, ir ĹĄi tendencija tikrai nesikeis. Nepaisant to, skirtinPrieĹĄ gi ope ratopir­ riai vie dai regi pat mi­ne nin­ ka­no vi­m Ä… bir­ ĹĄio kos riaus Ĺže­lÄŻrin Lie­ tu­vsek os to prem­ je­rateitÄŻ. as A.But­ke­ vi­Ä?ius pla­nuo­ja ap­si­lan­ky­ti Bal­ta­ ru­si­jo­je. Bal­ta­ru­si­jos prem­je­ras Mi­chai­ las Mias­ni­ko­vi­Ä?ius ypaÄ? ak­cen­ ta­vo Klai­pÄ—­dos uos­to trans­por­to

ď Ž Tendencija: YVR ab cVNV [R aVX ]N ]_N` ab` aR YR S\ [b` XRV Ă˜VN V ZN [VNV `VNV` ORa V_ _R[ XN `V O_N[ TR` [Vb`

.[Q _VNb` BSN_ a\ /39 [b\ a_

BendrovÄ— „Omnitel“ neseniai ÄŻdarbinti“, – sakÄ— „Omnitel“ prezi- MaŞų kainĹł medĹžioklÄ— Nors vartotojai paprastus telefonus paskelbÄ— prognozÄ™, kad ĹĄiais me- dentas Antanas Zabulis. tais pajamos iĹĄ mobiliĹłjĹł duomenĹł Remiantis prieĹĄ metus tyrimĹł vis drÄ…siau keiÄ?ia iĹĄmaniaisiais – ir perdavimo sudarys jau ketvirtadalÄŻ bendrovÄ—s „Nielsen“ atliktu tyri- vis geresniais bei brangesniais, tabendrovÄ—s paslaugĹł pajamĹł, o iki mu, ĹĄiĹł metĹł pabaigoje Lietuvo- Ä?iau lojalumu vis dar nepasiĹžymi ir 2017 m. pajamos iĹĄ mobiliojo inter- je bus 1,6 mln. iĹĄmaniĹłjĹł telefonĹł aktyviai migruoja iĹĄ vieno tinklo ÄŻ kineto verslo virĹĄys pajamas iĹĄ balso ir planĹĄetiniĹł kompiuteriĹł nau- tÄ…. BendrovÄ—s „Mano numeris“ duopaslaugĹł ir SMS. dotojĹł, taigi kas antras ĹĄalies gy- menimis, dÄ—l numeriĹł perkÄ—limo sa„Omnitel“ skelbia, kad jos paja- ventojas yra potencialus mobiliĹłjĹł vo klientĹł skaiÄ?iĹł augino tik „Tele2“. bend mos duo menĹł viÄ…mo papjaÄ—­mas „„Ly­iĹĄ gis: ÄŻ vers­ lo per fo­rda u­m Klai­ do­je at­duo vy­ko Bal­ta­ ru­sto i­jos ir Lie­tu­vos prem­je­rÄŽaiĹĄios (cent­ re).rovÄ—s tinklÄ… iĹĄ kitĹł tinklĹł menĹł var tojas. iĹĄ SMS ĹžinuÄ?iĹł aplenkÄ— dar 2009 m. O „Tele2“ laikosi kur kas nuosai- pirmÄ… ĹĄiĹł metĹł ketvirtÄŻ atÄ—jo 8061 tas, pratÄ—ju metĹł lai„Ten do,bkad Liedtu kesnÄ—s pozi cijos duo menĹł ir lo­gden is­tci i­kjos os ro svar­ Ä…. Ĺ˝a­ Ä—­jva o, renkad mas tarp Lie­ tu­vdÄ—l os ir Bal­ ta­ru­speri­jos klien tai ne­ kal­tÄ… bÄ—­pa ta.tÄŻBal­ a­ru­siĹł si­jos prem­ gia deliam da dalvi gimo. „Manau, pajamos ko kro­sivi­di niĹł apy­vduo ar­tamenĹł per per Klai­ pvi Ä—­dmo os ge­ e­Şmo in­kau e­liĹł. je­rtarpÄŻ as uŞ­ťis si­mskai i­nÄ—,Ä?ius kadsiekÄ— ÄŻvai­r8155. ios tai­ko­ „Om niktel“ metĹł paslaugĹł mui. Pajame­ mos iĹĄ moduomenĹł mo jamas iĹĄ mos uos­ tÄ… ar­tau i­mgiiau­ siais tais ga­ iĹĄ „Man pa­tper in­kda a vi Lie­ t u­pa vos vers­ san­ ci­jospirmÄ… eko­no­ mi­kaiket ne­virtÄŻ pa­ kojos 6758 klientĹł, pattÄŻÄ— biliĹłjĹł duo sudaro reikĹĄmingÄ… li­ bal sokai, teleku­ foni josyra ir SMS li dvi­gu­ bÄ—­tmenĹł i. n in­ r ie at­v i­r i,Ĺžinu ge­rÄ?iĹł a­ ne de­te da, tu­rÄ—­ tĹł bō­ti per va­ka­tÄ… rykť­ ko tarpÄŻ pernai iĹĄ „Omnitel“ iĹĄÄ—dalÄŻ tel“dpa je. no­ galÄ—tĹł pasu sivy ti per daug sepTo­â€žOm k ios niten­ en­jamĹł c i­jos krep at­sĹĄe i­rly an­ riť­ki, jais ga­lmaĹž i vyk­ ti pla­ tus lai die­ na. 8627 ĹžmonÄ—s. VersBal­ lo tmo de keitÄ™s, tyne rius tus. Ĺža­ TavÄ?iau taiva­ne beda a­ru­ si­lis jaidar ÄŻsi­lnÄ—ra ie­juspa ÄŻ si vie­ nin­ dia­ l o­ gas.me Mus i ino­ c i­n Ä—s jo M.Mias­ ni­ko­vi­Ä?ius ak­cen­ta­vo, KolLie­ kas giau sia ĹĄietaÄ?iau bus ak tua nesku­ por ios penke riĹł megÄ… mui­aki tĹł vaiz sis­tdu, e­mÄ…kad su po Ru­ky si­jÄ?iai a ir praKa­ tech­ n o­ l o­glu, i­jos, tai­ ko­m os kad tu­vdau os ir Bal­ ta­rklientĹł u­si­jos san­ neste „Bitė“. sidÄ—jo,ta­irnu. per keletÄ… ateinanÄ?iĹł me- Lie­ tĹł GSM pakeis ĹĄys,t u­ovtai zachs­ t u­vo­ryĹĄÄŻ je. Pak­ v ie­tLTE Ä—­m eryLie­ os met ty­kiuo­ e ko pra­ si­de­da Per nau­pirmÄ… jas eta­prapas, metĹł ketsius virtÄŻdve­ ÄŻ ĹĄios bendtĹłBal­ opetra reiĹĄtkia, vis duo a­rto u­sriai i­jo­turÄ—s je jauiĹĄmok vei­ktiiaiĹĄ mo de­vbiy­ sta­ y­to­jkad us da­ ly­kas vau­bus ti Bal­ ta­me ru­snys. i­jos Ä—ju ku­rsiĹł is pa­ sta­ruo­ jus me­ tus tinklÄ… nu me rius perkÄ—lÄ— 64 liĹłjĹł uĹždirb did40 Ĺžiau Telemfoi­nnu na ni lo­gduo is­ti­menĹł kos cent­ rai, ti dar to­sias kiĹł ato­ Ä—s skam elekt­bin ri­nsi Ä—sme sta­pa ty­b o­ťiai, se“, rovÄ—s bu­vo tar­ si ÄŻĹĄal­ dy­ tas. totto ĹĄieme­ mettu, „Bitė“ jau nesavorpa jamas jija­įran ir – kaip bar skambinna me cent­ Ĺł sta­ to­m– i ariĹĄma pla­nio nuo­ ma ga sta­ ti­kda i­no M.Mias­ i­ko­ vi­Ä?nau ius.doda- varAr­ i­mjai, iau­osiu tiks­liau ge­ mo liejisetink turÄ—s bĹŤti efek viai miAnks­ „SkyÄ?pe“, P.Ma siulis. ty­ ti.biJuo­ su­klai aup­ tiems kro­ vi­nty iams iau –nesakÄ— kar­ t Ä… skam­ b Ä—­jo te gu­ko Şę,1732 darklientĹł. nu­ma­ty­tas Lie­tu­vos ir tie­siau­sias ke­lias ÄŻ Va­ka­rĹł Eu­ro­pÄ… ir po­li­ti­nÄ—s kal­bos, kad dÄ—l ES san­ Bal­ta­ru­si­jos vers­li­nin­kĹł su­si­ti­ ki­tas pa­sau­lio ĹĄa­lis yra per Klai­pÄ—­ kci­jĹł Bal­ta­ru­si­jai kro­vi­niai ga­li ki­mas Drus­ki­nin­kuo­se, bend­ros dos uos­tÄ…. pa­lik­ti Klai­pÄ—­dos uos­tÄ…, juos ke­ Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­ Ak­cen­tuo­ti ir ypaÄ? tamp­rus tin­ta per­kel­ti ÄŻ Ru­si­jos uos­tus. Ta­ niĹł ry­ťiĹł gru­pÄ—s pa­si­ta­ri­mas Bal­ bend­ra­dar­bia­vi­mas bei su­pra­ti­ Ä?iau ĹĄia­me fo­ru­me tie­sio­giai apie ta­ru­si­jo­je. Oficialusis Vilnius neigia Mask- ir planuoja susitikime balandĹžio ĹĄiÄ… savaitÄ™ patvirtino ir Lietuvos vos praneĹĄimus, esÄ… Vilniuje bus 25 d. bandyti siekti susitarimo su premjeras Algirdas ButkeviÄ?ius. surengtos Rusijos ir Lietuvos pa- Vilniumi. Jis ĹĄiÄ… savaitÄ™ sakÄ— tikÄŻs, kad dereigĹŤnĹł konsultacijos dÄ—l ES treRusijos prekybiniĹł derybĹł de- rybos su „Gazprom“ dÄ—l dujĹł kaiÄ?iojo energetikos paketo, kurio partamento vadovas Maksimas nos Lietuvai ir ES treÄ?iojo enerÄŻgy dini ne pa teniť­ kin kro­ven vi­niai iĹĄmu Klai­ pÄ—­ dos ke­ltas iau­tRuĹł ÄŻ Medvedkovas treÄ?iadienÄŻ Mask- getikos paketo prasidÄ—s balandĹžio si jos kon cersnas rom“. Lat­ vi­dujĹł jÄ…, pir­ miau­ ia ÄŻ „Gazp at­si­gau­ nan­tÄŻ voje pareiĹĄkÄ—, kad Vilniuje kitÄ… sa- pabaigoje ar geguŞės pradĹžioje. vaitÄ™ bus surengtos abiejĹł ĹĄaliĹł paÄŽgyvendindama ES energetikos Vents­pi­lio uos­tÄ…. „IĹĄplatinta informacija neatitin- reigĹŤnĹł konsultacijos, kurios bus paketÄ…, Lietuva iki 2014 m. pabaika realybÄ—s, nes jokios oďŹ cialios pagrÄŻstos Rusijos ir Lietuvos su- gos atskirs „Lietuvos dujĹłâ€œ tieinformacijos apie tokÄŻ susitikimÄ… sitarimu dÄ—l investicijĹł apsaugos. kimo, perdavimo bei skirstymo balandĹžio 25 d. Lietuvos instituci- Rusijos pareigĹŤnas nurodÄ—, kad veiklas ir jĹł nuosavybÄ™. Pirmasis jos nÄ—ra gavusios“, – BNS praneĹĄÄ— derybos bĹŤtĹł dviĹĄalÄ—s, ir neuĹžsi- atskyrimo etapas numatytas jau uĹžsienio reikalĹł ministro patarÄ—ja minÄ— apie treÄ?iosios ĹĄalies – Eu- ĹĄiĹł metĹł liepos pabaigoje, kai nuo Rasa JakilaitienÄ—. ropos Komisijos – atstovĹł galimÄ… dujĹł ÄŻmonÄ—s bus atskirti magistraRu–sitiek ja tvirmln. tina, kad Lie tu vos teiliniai dujotiekiai ir perduoti naueurĹł pernai dalyvavimÄ…. sÄ—s aktai dÄ—l ES treÄ?iojo energetiLietuva siekia, kad derybose dÄ—l jai ÄŻkurtai „Lietuvos dujĹłâ€œ ÄŻmonei kos paketo sudarÄ— paĹžeidĹžiabaltarusiĹł jos investuo- „ ES trekÄ?io jo ener tiskos pagke daber Grid“. „Pir­ i­nys: bal­tge a­ru­ iai ÄŻsi­ i­joto30 pro­c„Am . Bi­riĹł kro­ vi­niĹł ter­mi­na­lo ak­ci­jĹł. „KlaipÄ—dos“,BKT BNS inf. tojĹł ÄŻ ener getikos sekÄŻtoLietuvÄ…. riĹł teises, lyvautĹł ir Europos Komisija. Tai investicijos nuo­ tr.

Žinios iť Rusijos – tik gandai?

Bal­ta­ru­siai Ĺžen­gia ÄŻ Klai­pÄ—­dÄ… Tai pir­mas bal­ta­ru­siĹł 1 pir­ki­nys Klai­pÄ—­dos uos­ te.Iki ĹĄiol bal­ta­ru­siai Lie­tu­vo­je in­

dÄ—l ak­ci­jĹł su Bal­ta­ru­si­jos at­sto­ vais ne­vyks­ta, tik svars­to­ma ga­ li­my­bÄ— ÄŻgy­ven­din­ti bend­rus pro­ ves­ta­vo ÄŻ ma­ťi­nĹł ir trak­to­riĹł ser­vi­ jek­t us – kro­v i­n iams re­zer­v uo­t i sÄ…, sta­ty­bĹł vers­lÄ…. san­dÄ—­lÄŻ. Per­nai bal­ta­ru­siĹł in­ves­ti­ci­jos ÄŻ Su Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­niais su­si­ Lie­tu­vÄ… su­da­rÄ— per 70 mln. eu­rĹł. ju­sios Klai­pÄ—­dos uos­to kom­pa­ni­ M.Mias­ni­ko­vi­Ä?ius taip pat vie­ jos sie­kia iť­lai­ky­ti ĹĄiuos kro­vi­nius ĹĄai tei­gÄ—, kad Bal­ta­ru­si­jos Grod­no aĹĄt­rios kon­ku­ren­ci­jos sÄ…­ly­go­mis. azo­to kom­pa­ni­ja de­ra­si su Klai­pÄ—­ Tuo ir aiť­ki­na­mas no­ras ÄŻsi­leis­ti dos lai­vĹł kro­vos kom­pa­ni­ja „Be­ga“ bal­ta­ru­siť­kÄ… ka­pi­ta­lÄ…. dÄ—l jos da­lies. Bai­mi­na­ma­si, kad ne­pa­si­da­li­jus ď Ž Nei ab gcos“ N aV XV [ N XNQ W\ V\` QR su _f Obal­ \` `b  4Ng] _\Z• QĂ›Y 2@ a_R Ă˜V\ Ta­Ä?gia: iau 9VR „Be­ at­ s to­vai Xva­ ta­ru­siais ak­ ci­jo­mis ar vers­ lo W\ R[R_ TR \` ]N XR kad a\ Ă&#x;Tf cR[ V [V Z\ [R ZnN f ais \` ma­ si­niai  @PN[ Ve• [b\ a_ kar su­sku­ baoV Xneig­ ti, de­ ry­bQos prie­[mb o­ Ä—­am bal­t]a­ ru­siĹł

70

10

penktadienis, balandžio 19, 2013

pasaulis Įsiu­ti­no ­ pre­zi­den­tą

Stos prieš ­ teis­mą

Pra­ra­do ­ vie­tą

Įpy­kęs JAV pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma pa­reiš­kė, kad Se­na­to spren­di­mas at­mes­ ti jo siū­ly­tą šau­na­mų­jų gink­ lų kont­ro­lės re­for­mą yra gė­ din­gas. Šau­na­mų­jų gink­lų lo­ bis­tus jis ap­kal­ti­no me­lu. Re­ for­ma nu­ma­tė iš­plės­ti šau­na­ muo­sius gink­lus įsi­gy­jan­čių as­me­nų praei­ties tik­ri­ni­mus.

Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do va­ do­vė Chris­ti­ne La­gar­de bu­vo iš­kvies­ta į teis­mą duo­ti pa­ro­dy­ mų ty­ri­me dėl įta­ri­mo ko­rup­ci­ ja, su­si­ju­sia su anks­tes­niu jos dar­bu Pran­cū­zi­jos mi­nist­rų ka­ bi­ne­te. Ch.La­gar­de sie­ja­ma su di­džiu­lės iš­mo­kos su­si­komp­ ro­mi­ta­vu­siam vers­lo mag­na­tui Ber­nar­dui Ta­pie iš­mo­kė­ji­mu.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos „Chel­ sea“ fut­bo­lo klu­bo sa­vi­nin­kas Ro­ma­nas Ab­ra­mo­vi­čius ne­ bė­ra vie­nas iš de­šim­ties tur­ tin­giau­sių žmo­nių Ru­si­jo­je. Tai pa­ro­dė va­kar žur­na­lo „For­bes“ pa­skelb­tas 2013 m. są­ra­šas. Ru­si­jos tur­tin­giau­sių žmo­nių są­ra­še oli­gar­chas R.Ab­ra­mo­vi­ čius uži­ma 13-ą vie­tą.

Spro­gi­mas trą­šų ga­ myk­lo­je ne­to­li Vei­ ko mies­to Tek­sa­ so vals­ti­jo­je kai kam pri­mi­nė bran­duo­li­ nės bom­bos spro­gi­ mą, kai kam tor­na­ dą. Spro­gi­mo gar­są gir­dė­jo net už 100 km nuo spro­gi­mo epi­cent­ro esan­čios vals­ti­jos sos­ti­nės Da­la­so gy­ven­to­jai.

Pra­ga­ras: spro­gi­mas Ves­to mies­te bu­vo toks stip­rus, kad jį gir­dė­jo net už be­veik 100 km esan­čio Da­la­so gy­ven­to­jai.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Tek­sa­sui smo­gė che­mi­nis tor­na­das Su­kė­lė že­mės dre­bė­ji­mą

Ži­niask­lai­da pa­reiš­kė, kad spro­gi­ mas nu­šla­vė nuo že­mės pa­vir­šiaus pu­sę Ves­to mies­te­lio, esan­čio už 32 km nuo Vei­ko mies­to. Ne­to­li spro­gi­mo epi­cent­ro bu­ vę pa­sta­tai su­griu­vo, kaip su­ręs­ti iš kor­tų. Ne­lai­mės mas­tas, pa­sak gel­bė­to­jų, di­džiu­lis. Vien žu­vu­sių­ jų ras­ta ma­žiau­siai 20. Tie­sa, pa­sak pa­rei­gū­nų, au­kų skai­čius augs. Nu­ken­tė­ju­sių bu­vo šim­tai. Jiems sku­bi pa­gal­ba bu­vo tei­kia­ma mies­ to sta­dio­ne. Ves­to me­ras Tom­my Mus­ka pa­tvir­ti­no, kad spro­gi­mas smar­kiai ap­ga­di­no pa­sta­tus pen­ kių kvar­ta­lų spin­du­liu ap­link ga­ myk­lą. „At­ro­do, tar­si bū­tų spro­gu­si bran­duo­li­nė bom­ba“, – sa­kė su­ krės­tas me­ras. Spro­gi­mas „West Fer­ti­li­zer“ įmo­nei pri­klau­san­čio­je ga­myk­lo­

je nu­griau­dė­jo va­ka­re apie 20 val. vie­tos lai­ku. Įmo­nė įsi­kū­ru­si į šiau­ rę nuo Vei­ko mies­to. Spro­gi­mas bu­vo la­bai stip­rus. Jis bu­vo gir­dė­ti 100 km spin­du­liu. JAV Geo­lo­gi­jos tar­ny­bos geo­fi­zi­kė Jes­ si­ca Tur­ner tvir­ti­no, kad „už­fik­sa­ vo spro­gi­mo su­kel­tus že­mės vir­pe­ sius“, ir nu­ro­dė, jog jų stip­ru­mas sie­kė 2,1 ba­lo pa­gal Rich­te­rio ska­lę. Pa­sak ug­nia­ge­sių, spro­go amo­ nia­ko trą­šos, nors ne­bu­vo pa­tiks­ lin­ta, kas konk­re­čiai su­kė­lė spro­ gi­mą. La­biau­siai per spro­gi­mą nu­ken­ tė­jo į gais­rą sku­ban­tys mies­to ug­ nia­ge­siai. O gy­ven­to­jai, gy­ve­nan­ tys ne­to­li ga­myk­los, pa­sa­ko­jo, kad spro­gi­mo ban­ga aki­mirks­niu su­ kne­ži­no jų na­mų lan­gus. Po spro­gi­mo ki­lo gais­ras. Lieps­ na iš fab­ri­ko ne­tru­kus per­si­me­tė į ki­tus na­mus.

Ne­lai­mė Jo­na­vos „Azo­te“ 1989 m. tuo­me­tė­je „Azo­to“, da­bar – „Ache­mos“, ga­myk­lo­je, sui­rus skys­to­ jo amo­nia­ko sau­gyk­lai, į įmo­nės te­ri­to­ ri­ją iš­si­lie­jo 7,5 tūkst. to­nų šio pa­vo­jin­ go skys­čio. Jis pa­skli­do ap­lin­kui sau­ gyk­lą, smar­kiai ga­ra­vo ir nuo at­si­tik­ ti­nių ug­nies ži­di­nių už­si­de­gė. De­gan­ tis amo­nia­kas pa­sie­kė nit­ro­fos­kos ce­ chą, už­si­de­gė ir tas ce­chas, ir trą­šų san­ dė­lis. Dėl aukš­tos tem­pe­ra­tū­ros pra­si­ dė­jo che­mi­nis nit­ro­fos­kos ski­li­mas, į at­mos­fe­rą iš­si­sky­rė nuo­din­gos che­ mi­nės me­džia­gos. Nuo­din­gų che­mi­

nių jun­gi­nių de­be­sys pra­dė­jo kaup­tis ap­link Jo­na­vą, vė­jas pra­dė­jo juos ne­šti Uk­mer­gės, Šir­vin­tų, Kė­dai­nių link. Ap­lin­ki­nių ra­jo­nų vie­to­vė­se nuo­din­ gų me­džia­gų kon­cent­ra­ci­ja ore bu­vo itin di­de­lė, žmo­nės ir gy­vū­nai du­so, al­ po. Per ava­ri­ją žu­vo sep­ty­ni ir nu­ken­tė­ jo tūks­tan­čiai žmo­nių Jo­na­vos, Kė­dai­ nių, Uk­mer­gės bei Šir­vin­tų ra­jo­nuo­se. Lik­vi­duo­jant ava­ri­jos pa­da­ri­nius žu­vo sep­ty­ni žmo­nės, o apie 55 bu­vo su­žeis­ ta. Kiek pra­ra­do dar­bin­gu­mą, svei­ka­tą, kiek pir­ma lai­ko mi­rė – ne­ži­no­ma.

Ne te­ro­ro ak­tas

Liu­di­nin­kai sa­kė, kad spro­gi­mas bu­vo kur­ti­nan­tis. Bil­las Bo­han­na­ nas pa­sa­ko­jo at­vy­kęs į Ves­tą ap­ lan­ky­ti sa­vo tė­vų, gy­ve­nan­čių ne­ to­li ga­myk­los. „Jis (spro­gi­mas – red. past.) bloš­kė mus į au­to­mo­bi­lį... Kiek­ vie­nas na­mas maž­daug ke­tu­rių kvar­ta­lų spin­du­liu su­sprog­din­tas į ši­pu­lius“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

Jis bloš­kė mus į au­ to­mo­bi­lį... Kiek­vie­ nas na­mas maž­daug ke­tu­rių kvar­ta­lų spin­du­liu su­sprog­ din­tas į ši­pu­lius. Crys­tal Ant­ho­ny tvir­ti­no, kad už­si­lieps­no­jo ne­to­li įmo­nės esan­ tys se­ne­lių na­mai, gy­ve­na­ma­sis komp­lek­sas ir Ves­to vi­du­ri­nės mo­ kyk­los pa­sta­tas. C.Ant­ho­ny nu­ro­dė, kad spro­gi­ mo ban­ga vos ne­parg­rio­vė jos ir jos duk­ros, nors juodvi bu­vo už ke­lių kvar­ta­lų nuo spro­gi­mo ži­di­nio. Spro­gi­mas nu­griau­dė­jo tuo me­ tu, kai JAV smar­kiai pa­di­dė­ju­ si įtam­pa dėl pir­ma­die­nį įvyk­dy­to dvi­gu­bo kru­vi­no sprog­di­ni­mo per Bos­to­no ma­ra­to­ną, taip pat ap­ti­ kus laiš­kų, vei­kiau­siai ap­nuo­dy­tų ri­ci­nu, ad­re­suo­tų vie­nam JAV se­ na­to­riui ir ša­lies pre­zi­den­tui Ba­

rac­kui Oba­mai. Tie­sa, pa­rei­gū­nai ra­mi­no, kad spro­gi­mas ga­myk­lo­je – pra­mo­ni­nis in­ci­den­tas, ne­su­si­ jęs su te­ro­riz­mu. Spro­gi­mas ne­to­li Vei­ko su­ta­po ir su šio mies­to ap­siaus­ties me­ ti­nė­mis, ku­rios mi­ni­mos šian­ dien. 1993 m. ba­lan­džio 19 d. per su­si­rė­mi­mą tarp vie­tos re­li­gi­nės bend­r uo­m e­n ės „Do­v y­d o ša­ka“ na­rių ir fe­de­ra­li­nių agen­tų bu­ vo su­de­gin­tas bend­ruo­me­nės pa­ sta­tas. Per tą in­ci­den­tą, ku­rį dau­ge­lis Ame­ri­kos ult­ra­de­ši­nių­jų or­ga­ni­ za­ci­jų lai­ko JAV vy­riau­sy­bės ne­ priim­ti­no ki­ši­mo­si sim­bo­liu, žu­vo de­šim­tys žmo­nių.

las McNa­ma­ra. – Tai pa­na­šu į ka­ro zo­ną.“ Ki­ti pa­rei­gū­nai sa­kė, kad spro­gi­ mo ža­la jiems pri­mi­nė 1995 m. Ok­ la­ho­mos mies­te įvyk­dy­to spro­gi­mo nuo­sto­lius. Pa­rei­gū­nai la­biau­siai nuo­gąs­ ta­vo, kad ne­sprog­tų ant­ro­ji trą­šų sau­gyk­la, – to­kiu at­ve­ju ne­lai­mės mas­tas bū­tų dar di­des­nis, nors pir­ ma­sis spro­gi­mas 2,5 tūkst. gy­ven­ to­jų tu­rin­čia­me mies­te­ly­je su­ly­gi­ no su že­me apie 80 na­mų.

Pri­mi­nė ka­ro zo­ną

K

Vi­są nak­tį po spro­gi­mo gel­bė­to­jai ban­dė ras­ti li­ku­sius gy­vus ir su­ skai­čiuo­ti au­kų la­vo­nus. Pa­sak pa­ rei­gū­nų, ge­sin­da­mi ug­nį žu­vo ne­ ma­žai ug­nia­ge­sių. Su­žeis­tų ga­li bū­ti per 160. Spro­gi­mas su­grio­vė Ves­to mies­ te esan­čius slau­gos na­mus, taip pat dau­gia­bu­tį. Ra­jo­ne pa­skli­do che­ mi­nių me­džia­gų de­be­sis. Bu­vo eva­kuo­ja­mi žmo­nės. Kai ku­rie nu­ken­tė­ję bu­vo trans­por­ tuo­ja­mi gy­dy­ti į Da­la­są, ki­tiems pa­gal­ba su­teik­ta vie­to­je. Su­žei­di­ mus, pa­sak me­di­kų, su­kė­lė nu­de­ gi­mai. „Sug­riau­ta la­bai daug. Nie­ko pa­na­šaus ne­su ma­tęs, – pri­pa­ži­ no duo­da­mas in­ter­viu vie­tos te­ le­vi­zi­jai apy­gar­dos še­ri­fas Par­nel­

„Dai­ly Mail“, BBC, BNS inf.

Komentaras Li­nas Bal­sys Sei­mo na­r ys

al­bant apie įmo­nes Lie­tu­vo­ je, jos pa­čios tu­ri ga­ran­tuo­ ti sau­gu­mą pa­gal ga­lio­jan­ čius įsta­ty­mus. Jei nu­tin­ka to­k io mas­to ava­r i­ja, ypač su­si­ju­si su che­mi­nė­mis me­džia­go­mis, tiek vals­ ty­bi­nės tar­ny­bos ir ins­t i­t u­ci­jos tu­r i in­for­muo­t i vi­suo­me­nę bei lik­v i­duo­ ti pa­da­ri­nius, tiek pa­čios įmo­nės, ku­ rios ne­ša di­džiau­sią at­sa­ko­my­bę. Jei nu­sta­to­ma, kad kal­ta pa­ti kor­po­ra­ci­ja, ji tu­rės mo­kė­ti mi­li­jo­ni­nes, gal net mi­ li­jar­d i­nes bau­das ir kom­pen­sa­ci­jas. Lie­tu­vo­je, kiek ži­nau, Jo­na­vos „Ache­ mos“ ga­myk­la nuo se­no daug in­ves­ tuo­ja į sau­gu­mą, ir bent kol kas ne­su gir­dė­jęs, kad ten bū­tų bu­vę ko­kių nors di­de­lių in­ci­den­tų. Ži­no­ma, yra jų bu­vę. Vis­kas, kas su­si­ję su che­mi­nė­mis me­ džia­go­mis, la­bai pa­vo­jin­ga.

11

penktadienis, balandžio 19, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas P.Gaidys: viskuo kaltas teatras Klaipėdos dramos teatro meno vadovas režisierius Povilas Gaidys savo kūrybinės veiklos 50-metį švęs scenoje kartu su premjera. Naują spektaklį maestro ne tik režisuoja, pats jame ir vaidins. Balandžio 27 d. 18 val. Klaipėdos žvejų rūmuose žiūrovų lauks Peterio ir Walterio Marksų „Viskuo kaltas teatras“. Spektaklyje vaidmenis kuria aktoriai Eglė Jackaitė, Simona Šakinytė, Vidas Jakimauskas, Donatas Švirėnas, Kazimieras Žvinklys, o pagrindinį Režisieriaus vaidmenį atliks pats maestro. Pastatė per 80 spektaklių

Klaipėdos dramos teatro meno vadovas, režisierius, kino ir teatro aktorius P.Gaidys savo gyvenimą su Klaipėda ir miesto kultūra susiejo prieš 50 metų. Teatro žiūrovų bei kritikų lūpose iki šiol Klaipėdos dramos teatras ir P.Gaidys – sinonimai. 1963 m. GITIS-o absolventas P.Gaidys, paskirtas Klaipėdos dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, į vieningą kūrybinį ansamblį suvienijo dvi skirtingas tuo metu teatre buvusias trupes, ėmė formuoti brandų repertuarą, o juo – ir naują uostamiesčio žmonių požiūrį į teatro meną. Kaip yra konstatavę teatrologai, Klaipėdos publiką teatralumo ir visuomeninio solidarumo pamokomis išaugino pats teatras, ypač garsieji P.Gaidžio pastatymai, atvėrę anuometės tikrovės esmę. Tokie pastatymai kaip Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“, „Krintančios žvaigždės“, I.Kočergos „Laiko meistrai“, V.Majakovskio „Pirtis“, B.Sruogos „Milžino paunksnė“, J.Glinskio „Po Svarstyklių ženklu“, A.Kopkovo „Dramblys“, M.Gorkio „Dugne“, V.Merežkos „Proletarinis laimės malūnas“, K.Sajos „Poliglotas. Abstinentas“, „Žemaičių piemuo“ ir daugelis kitų anuomet turėjo ne tik estetinį poveikį, bet ir didžiulį politinį rezonansą. Opoziciniai P.Gaidžio pastatymai garsino ne tik teatrą kaip savitą, neprilygstamą miesto kultūros švyturį, bet ir patį uostamiestį.

Komanda: jubiliejiniam spektakliui režisierius P.Gaidys subūrė visų trijų kartų savo mokinius ir pats vaidins su jais.

P.Gaidys nepamiršo ir kito savo pašaukimo – aktorystės. Vaidino teatre ir kino filmuose „Birželis, vasaros pradžia“, „Skrydis per Atlantą“, Moteris ir keturi jos vyrai“, „Elzė iš Gilijos“ bei kituose. Režisierius kuria spektaklius ir šiandien – teatro repertuare puikuojasi E.E.Schmitto „Paleistuvis“, „Oskaras ir ponia Rožė“, „Jausmų tektonika“, J.Kesselringo „Aršenikas ir seni nėriniai“. Per 50 kūrybos metų P.Gaidys sukūrė daugiau nei 80 spektaklių, subrandino aukšto meninio lygio trupę, kurioje yra ir paties režisieriaus paruoštos trys aktorių laidos. Vienas kūrybingiausių Lietuvoje teatro kolektyvų – didelis teatro meno vadovo nuopelnas. Jo išugdyti scenos meistrai garsina miestą puikiais kūrybiniais darbais, akademinis jaunimas Klaipėdos universiteto Menų fakultete perima režisieriaus patirtį. Už nuopelnus lietuvių teatro menui P.Gaidžiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1971), Lietuvos liaudies artisto garbės vardas (1987), jis apdovanotas Lietuvos valstybine premija (1979), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (2002), yra Klaipėdos miesto kultūros magistras (2005). Vaidins su savo mokiniais

P.Gaidžio žodžiais, per tuos 50 kūrybos metų buvo visko ir daug: „Ir sunkių dalykų, ir laimėjimų, ir pralaimėjimų, ir netekčių, ir išdavysčių… Gal 100 spektaklių ir nepa-

stačiau, bet į kiekvieną jų įdėta ir nervų, ir vidinių jėgų, išgyvenimų. Todėl iš tų spektaklių man labai sunku išskirti pačius brangiausius. Žinoma, kai kurie pasiliko kaip mieliausi mano širdžiai, kai kurie užsi-

Tai bus spektaklis apie gražiąsias ir negražiąsias teatro puses, apie tikrą atsidavimą menui ir susideginimą jame. miršo. Daug tokių, apie kuriuos liko geriausi prisiminimai. Ir gaila, kad tik prisiminimai, todėl, kad spektakliai nueina...“ Režisierius neslėpė, kad šiai jubiliejinei datai – kūrybos 50-mečiui – pjesę labai ilgai rinkosi ir kankinosi. „Ją turėjau jau seniai savo stalčiuje ir apsistojau prie jos. Norėjau, kadangi turiu du diplomus, ne tik režisuoti, bet „saulėlydyje“ dar ir suvaidinti, – prisipažino P.Gaidys. – Ši pjesė galbūt yra keistoka... Kodėl aš ją pasirinkau? Todėl, kad tai pjesė apie teatrą, apie teatro gyvenimą, apie aktorius ir jų bėdas. Apie gražiąsias ir negražiąsias teatro puses. Apie tikrą atsidavimą menui ir susideginimą jame.“ Jubiliejiniam pastatymui rinkdamasis aktorius, maestro subūrė ir ypatingą komandą – pakvietė visų trijų kartų savo mokinius. Ir pats vaidins su jais.

Premjeroje – dvigubas dugnas

Pjesę „Viskuo kaltas teatras“ parašė du amerikiečiai – Peteris ir Walteris Marksai 1981 m. Įdomu, kad abu broliai Marksai anaiptol nesiejo savo gyvenimų su profesionaliąja dramaturgija. Ši pjesė apskritai yra vienintelis jų bendras darbas. P.Marksas labiau žinomas kaip kritikas, ilgai dirbęs apžvalgininku „New York Times“ ir „Washington Post“, o W.Marksas – garsus kino ir teatro kompozitorius. Jo dainos panaudotos 16-oje kino ir televizijos filmų, o pati populiariausioji „Aš turiu būti savimi“ („I’ve Got to Be Me“) iš miuziklo „Aukso vaivorykštė“, parašyta 1967 m., buvo dainuojama ir pačių didžiausių muzikos pasaulio grandų Ellos Fitzgerald, Michaelo Jacksono ir Stevie’o Wonderio. Broliai Marksai, tiesą sakant, visai ne dramaturgai – tai tiesiog žmonės, visą gyvenimą turėję reikalų su teatru ir puikiai pažinoję jį iš vidaus. Ko gero, čia ir slypi pjesės sėkmės paslaptis – ji iki šiol su pasisekimu rodoma tiek JAV, tiek viso pasaulio scenose. ...Entonis Dž.Lefkuras, režisierius ir dramaturgas, repetuoja savo naują pjesę – klasikinį detektyvą (beje, Brodvėjuje šis žanras ironiškai vadinamas „whodunit“ – „kastaipadarė“). Jau kurį laiką režisieriui sekasi ne per geriausiai – todėl perfekcionistui Entoniui taip desperatiškai reikia publikos bei kritikų palankumo, kad jis pasiryžęs viskam. Jo požiūriu, net žmogžudystė nėra per didelė kaina, jei tik ji padėtų atsiras-

Algirdo Kubaičio nuotr.

ti recenzijai sekmadieniniame „New York Times“ numeryje... Anot Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjo rašytojo Gintaro Grajausko, pjesės „Viskuo kaltas teatras“ autoriai pateikia mažiausiai dvi intrigas už vienos kainą. Šis „spektaklis spektaklyje“ yra ir ironiška detektyvo parodija, ir komiškas saloninis trileris vienu metu. Kaip ten sakoma tose televizinėse reklamose – „ir tai dar ne viskas!“ Po šiuo dvigubu dugnu publika aptiks verčiančią rimtai susimąstyti istoriją apie teatrą ir gyvenimą, kūrėjus ir visuomenę, aukas ir žudikus; apie skaudžias tikrovės ir iliuzijų sankirtas. Kuri istorija čia svarbesnė – rimtoji, atverianti teatru gyvenančių kūrėjų skaudulius, ar žaismingoji, diktuojama „lengvo“ pjesės žanro? Pasirinkti paliekama patiems žiūrovams. Spektaklio kūrėjai viliasi, jog žiūrovams ne mažiau įdomi bus ir gilesnioji pjesės pusė – ta, kurioje pasakojama apie fasadinį teatro šventiškumą ir sunkų kasdienį darbą, apie žmones, visam gyvenimui teatro iliuzijas pavertusius savo asmenine tikrove, pačia svarbiausia, neretai ir daug realesne už pačią realybę. O kadangi čia – teatras, galima tikėtis visko: ne tik komiškų situacijų, profesinių paslapčių atvėrimo, bet ir netikėto finalo, o gal ir kitokių siurprizų... Čia visąlaik prietema, čia vyksta tikrosios dramos ir verda nematomos aistros. Sveiki atvykę į teatro užkulisius!.. Parengė Rita Bočiulytė

12

penktadienis, balandžio 19, 2013

pramogų gidas R.Dichavičaius albumo pristatymas

Šiandien uostamiestyje vieši dailininkas ir fotografas, Valstybinės premijos laureatas Rimantas Dichavičius. Jis klaipėdiečius supažindins su savo naujo albumo „Laisvės paženklinti“ antruoju tomu. Įspūdingame 400 puslapių leidinyje parodyta, kas buvo sukurta vizualinio meno srityje Lietuvos valstybei, jos atkūrimui ir įtvirtinimui nuo Sąjūdžio iki mūsų dienų. Albume pristatyta kelios dešimtys dailininkų ir daugiau nei 1 500 jų kūrinių. Tarp jų esama ir klaipėdiečių. Renginyje dalyvaus skulptorius Arūnas Sakalauskas ir tapytojas Edvardas Malinauskas. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Balandžio 19 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Parodoje – žmogaus reikšmių peizažas

Uostamiesčio Baroti galerijoje šiandien atidaroma vilniečio dailininko Augusto Bidlausko grafikos darbų paroda „Žmogus 2“. Tai antroji autoriaus asmeninė paroda, kurioje pasitelkdamas žmogaus įvaizdį jis toliau gvildena fundamentalius jo būties klausimus. Čia kūniškumas suvokiamas kaip savaiminis – kūno organizavimo principai nebelaužomi, paliekami natūraliai tėkmei. Žmogaus interesų lauke pinasi istorinė, ekonominė, technologinė bei politinė sferos, besiskleidžiančios per konkrečius įvaizdžius, kartais – per subtilias išraiškos detales. KUR? Klaipėdos Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1). KADA? Vernisažas – balandžio 19 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Nežinai – pėdink į biblioteką Vokiečių Tarptautiniu vokiečių kalbos mokytojų seminaru Klaipėdoje prasidėjo tradicinės, šiemet jau 15-osios Vokiečių kultūros dienos, vyksiančios iki gegužės pabaigos.

Artėjanti 13-oji Nacionalinė bibliotekų savaitė ragins bibliotekose lankytis vaikus ir jaunimą. Jiems ir uostamiesčio bibliotekos pasiūlys daugybę įvairiausių renginių.

Skaitymas – sėkmė ir džiaugsmas

Lietuvos bibliotekininkų draugija 2013 metų balandžio 23-iąją, Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, jau 13-ąjį kartą skelbia Nacionalinės bibliotekų savaitės pradžią. Šiemečio renginio šūkis – „Nežinai? Pėdink į biblioteką!“. Balandžio 23–29 dienomis vyksianti Nacionalinė bibliotekų savaitė skirta jauniesiems bibliotekų lankytojams – vaikams, paaugliams, jaunimui ir yra išskirtinė, nes bus vykdomas bendras Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir LIONS klubų projektas „Skaitymas: sėkmė ir džiaugsmas“. Jo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų, jaunimo neskaitymo socialinę problemą ir skatinti mokyklinio amžiaus vaikus bei jaunimą skaityti, eiti į bibliotekas, jose siekti žinių, mokytis ir bendrauti su bendraamžiais. Bibliotekose sukauptos knygos, elektroninių informacijos išteklių kolekcijos – tai kūrybinės laboratorijos originalioms mintims skleistis, įkvėpimo šaltinis idėjoms ir pamatas ateities sėkmei. Bibliotekų savaitės renginius pradės jau tradiciniais tapę vidurdienio skaitymai. 2013 m. minime vaikų rašytojo, pedagogo ir publicisto Prano Mašioto 150-ąsias gimimo metines. Balandžio 23 d. 12 val. visose Lietuvos bibliotekose bus skaitomi šio rašytojo tekstai. Balandžio 23–29 dienomis Lietuvos bibliotekos kvies į renginius, kurių tematika glaudžiausiai susijusi su šiuolaikinio jaunimo interesais, poreikiais, pomėgiais ir įpročiais. Jaunieji lankytojai bus kviečiami ne tik skaityti knygas bibliotekose, bet ir jas vertinti, iliustruoti, rašyti apie jas komentarus socialiniuose tinkluose. Jie galės kurti ir savo knygas, naudodami šiuolaikinių technologijų įrankius.

Kartu: Nacionalinės bibliotekų savaitės uždarymo proga šokių ir laisvalaikio centras „Rueda“ jau penkti me-

tai iš eilės kvies visus klaipėdiečius švęsti Šokio dieną I.Simonaitytės bibliotekos Inkaro kiemelyje.

Bibliotekos kvies į protų mūšius ar žinių dvikovas, o dalyviai atsakymus galės rasti tik pasinaudoję bibliotekose esančiomis knygomis ar duomenų bazėmis.

Visą savaitę bibliotekos savo skaitytojams siūlys įvairių akcijų, konkursų ir gausybę renginių.

toklubas 50 mm“. Ten pat lankytojų lauks unikali kaligrafijos paroda iš Pietų Korėjos. Be to, Klaipėdos miesto biblioteka visą savaitę virtualioje savo svetainėje www.biblioteka.lt jaunuosius lankytojus džiugins įvairiomis akcijomis ir viktorinomis, skatins domėtis knygomis, elektroninėmis bibliotekos paslaugomis ir kitais interneto šaltiniais. „Laukiame savo ištikimų ir naujų skaitytojų! Visos savaitės metu bibliotekoje kiekvieną džiugins saldžios mintys“, – žadėjo Klaipėdos miesto bibliotekos darbuotojai.

Jaunimą suburs diskusija

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kvies vaikus į garsinius, raiškiuosius pasakėlių skaitymus, popietę su režisūros studentais, informacinių gebėjimų pamokėles ir įvairias parodėles, jaunimą – padiskutuoti apie jam skirtą ateities biblioteką. „Tikimės išsiaiškinti, kaip turėtų atrodyti jaunimo biblioteka, kad čia norėtųsi būti – mokytis, bendrauti, leisti laisvalaikį, kokios bibliotekos paslaugos galėtų padėti spręsti jaunimo problemas“, – patikslino bibliotekos Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Jolita Baltrimienė. Po diskusijos biblioteka visus pakvies į teorinį ir praktinį užsiėmimą, kurio metu bus galima ne tik pasigaminti smagų fotoaparatą iš degtukų dėžutės, bet ir išbandyti jį. Šias pinhole dirbtuves bibliotekos Meno skyriuje organizuos „Fo-

Su skaitytojais susitiks rašytojai

Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka savo bendruomenei taip pat pasiūlys akcijų, konkursų ir gausybę renginių. Šiemet Nacionalinės bibliotekų savaitės išvakarėse visi dideli ir maži kviečiami į Tarmių metams skirtą folkloro vakarą, kurio metu skambės skirtingų Lietuvos etnografinių regionų šnektos, pasakos, dainos. Savaitės metu Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai pakvies skaitytojus į susitikimų ciklą „Iš pirmų lūpų“ – nuoširdžiam, neįpareigojančiam pokalbiui tarp knygų lentynų. Su skaitytojais susitiks rašytojai Algis Kuklys, Elena Karnauskaitė, Nijolė Kepenienė ir Juozas Šikšnelis. „Drąsus žodis“ – pirmasis ir kol kas vienintelis Europoje meni-

nių filmų festivalis, kurio tikslas – įdomiai ir vaizdžiai byloti apie korupcijos problemą – jis balandžio 23–25 dienomis bibliotekoje pristatys nemokamas filmų peržiūras. Taip pat skaitytojai bus kviečiami išbandyti elektroninių knygų galimybes, dalyvauti konkursuose, protų mūšyje, įvairiuose susitikimuose. Balandžio 23–29 d. skelbiama „Skolininkų atlaidumo“ savaitė. Visi I.Simonaitytės bibliotekos skaitytojai skolininkai kviečiami pasinaudoti šia galimybe ir grąžinti leidinius į biblioteką. Šios savaitės metu reikės mokėti tik 50 proc. delspinigių. Taip pat vyks akcija „Knygai antrą gyvenimą“ – skaitytojai galės atnešti perskaitytus leidinius į bibliotekos I a. hole esančią specialią lentyną ir keistis jais tarpusavyje. Nacionalinės bibliotekų savaitės uždarymo proga šokių ir laisvalaikio centras „Rueda“ jau penkti metai iš eilės kvies visus klaipėdiečius švęsti Šokio dieną I.Simonaitytės bibliotekos Inkaro kiemelyje. Susirinkusieji turės galimybę pasimokyti šokti, pamatyti šou pasirodymus, pasisemti puikios nuotaikos ir išgirsti daug uždegančios muzikos. „Klaipėdos“ inf.

Visa 13-osios Nacionalinės bibliotekų savaitės programa Klaipėdoje – www.kl.lt

Jos klaipėdiečiams siūlo įvairią kultūrinių renginių programą, kurioje – istorinės parodos ir paskaitos, koncertai ir moksleivių vokiškų dainų festivalis, taip pat Wimo Wenderso filmų peržiūros. Festivalį organizuojančių Klaipėdos vokiečių bendrijos ir Simono Dacho namų kultūros projektų vadovė Rasa Miuller tvirtino, kad taip atiduodama duoklė savam miestui ir kraštui, tiems, kurie domisi jų istorija bei kultūra. – Minėjote, kad šiemetis festivalis – su įžanga? – Balandžio 12 ir 13 dienomis S. Dacho namuose vyko tarptautinis vo-

Teatro spa Nors XI tarptautinis jaunimo teatrų festivalis „Vėjo malūnėlis“ savo spektaklius uostamiesčio publikai pradės rodyti tik kitą savaitę, renginio kūrybinėse dirbtuvėse – pats įkarštis.

Šiemet „Vėjo malūnėlis“ balandžio 22 ir 23 dienomis Klaipėdos žvejų rūmuose žiūrovus ir dalyvius pasitiks atsinaujinęs ir papildęs programą keliais patraukliais, smagiais dalykais. Be įprastos festivalio programos – spektaklių, kuriuos vaidins renginio organizatoriaus Klaipėdos jaunimo centro teatro kolektyvai „Aušra“, „Svajonė“, „Trepsė“ bei svečiai – Šiaulių kultūros centro jaunimo teatro studija „Helijas“, Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“ ir Ignalinos teatras „IKI“, atsirado šiuolaikinio šokio mini festivalis „Čia ir dabar“ bei fantastiška kūrybinė laboratorija. Balandžio 15–23 dienomis Klaipėdos jaunimo centro teatro ir kino studijoje „Aušra“ pirmą kartą Klaipėdoje vyksta tokio pobūdžio gatvės teatro kūrybinės dirbtuvės-semi-

13

penktadienis, balandžio 19, 2013

pramogų gidas Pažadas, arba Pirma triuko dalis

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodinėse erdvėse šiandien bus pristatyta pirmoji projekto „Pažadas. Pirma triuko dalis“ paroda / epizodas „Būdamas kambaryje girdžiu fontaną“. Parodos autorius yra jaunas Lietuvos menininkas Andrius Svilys (g. 1992), šiuo metu gyvenantis ir studijuojantis Londone. Savo kūriniui jis panaudojo iš ankstesnės parodos užsilikusį gipso kartono boksą. Tai patalpa patalpoje. Ji kaip sala ar laivas dreifuoja sąsajose ir atskirtyse, panašumuose ir skirtumuose, taip stimuliuodama vaizduotę, tapdama kito, naujo projekto priežastimi... KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Pristatymas – balandžio 19 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Muzikinė komedija – prancūziškai

Prancūzakalbis CLEF teatras šiandien pradeda gastroles po Lietuvos miestus, o jau rytoj užsuks į Klaipėdą. Kartu su režisiere Karolina Masiulyte-Paliuliene CLEF trupė publikai pristatys muzikinę komediją „6 rue Chantereine“, kuri žiūrovą nukelia į paryžietiško daugiabučio gyvenimą. Be visų nuotykių ir intrigų, kurie paįvairina namo gyventojų kasdienybę, šis pastatas turi elektros instaliacijos trikdžių: jokiu būdu negalima paspausti šio mygtuko... Pusantros valandos vaidinimas vyksta prancūziškai su vertimu į lietuvių kalbą. KUR? Klaipėdos universiteto Mokomajame teatre (K.Donelaičio g. 4). KADA? Balandžio 20 d. 17 val. KAINA? 15, 10 Lt, bilietus platina „Bilietų pasaulis“.

kultūros dienos ves istorijos pėdomis kiečių kalbos mokytojų seminaras tema „Krašto pažinimas ir istorinis vokiečių palikimas vokiečių kalbos pamokose“. Tai ir buvo pirmasis Vokiečių kultūros dienų renginys. Seminare dalyvavę mokytojai iš Kaliningrado srities, Latvijos bei įvairių Lietuvos kampelių susipažino su mūsų miesto ir krašto specifika, daugiau sužinojo apie Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) istoriją, užsimezgė pažintys. Tikiuosi, kad prasidės bendradarbiavimas, ir šauniausias to rezultatas būtų bendri projektai apie mūsų krašto istoriją, vokišką paveldą. Už šį seminarą esame dėkingi Vilniaus Goethe’s institutui bei Vokietijos užsienio ryšių draugijai Liubeke. – O kada paskelbsite renginių visiems pradžią? – Tai bus balandžio 24-ąją Ievos Simonaitytės bibliotekoje, kurioje įvyks parodos „Žmonės, palikę pėdsaką Klaipėdos istorijoje“ atidarymas. Labai džiaugiamės puikiu bendradarbiavimu su šia biblioteka, esame dėkingi ypač Kraštotyros skyriaus darbuotojams, parengusiems parodą apie žymių Klaipėdos, tuomečio Memelio, leidėjų ir spaustuvininkų Siebertų šeimą. Paroda skirta laikraščio „Memeler Dampfboot“ leidėjo Friedricho Wilhelmo Sieberto 180-osioms gimimo metinėms. Dauguma dokumentų paimti iš AdM (Klaipėdos kraštie-

Dar viena paroda – „Dingęs kraštas“ – bus pristatyta S.Dacho namuose. Tai Virgilijaus Jankausko fotografijos, kuriose užfiksuoti Rytų Prūsijos vaizdai. Šios parodos fone pranešimą „Kristijono Donelaičio asmenybė ir jo epochos ženklai“ skaitys Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė dr. Silva Pocytė.

Įnašas: R.Miuller žodžiais, Vokiečių kultūros dienos atiduoda duoklę

savajam Klaipėdos miestui ir kraštui, tiems, kurie domisi jų istorija bei kultūra. Vytauto Liaudanskio nuotr.

čių darbo grupės Vokietijoje) archyvo, kai ką specialiai šiai parodai atsiuntė Sieberto vaikaitė Karin Gogolka, dabar gyvenanti Vokietijoje. – Ką dar įdomaus žada Vokiečių kultūros dienos? – Vienas iš įdomesnių Klaipėdos (Memelio) istorijos momentų yra tas, kad 1915 metais Manheimo miestas Vokietijoje paskelbė apie „Patenschaft“ (tiesioginis vertimas – miestas krikštatėvis) Memeliui, t.y. tapo Klaipėdos

globėju. 1993 metais buvo pasirašyta ir šių miestų partnerystės sutartis. O ką klaipėdiečiai žino apie Manheimą? Koks jis, tas mūsų miestas globėjas ir partneris? Apie tai pasakos ir demonstruos filmuotą medžiagą ponas Uwe Jurgsties, kuris yra Manheime įkurtos bendrijos miestų partnerių partnerystei skatinti ir plėtoti tarybos narys. Jis taip pat ir jau minėtos Klaipėdos kraštiečių darbo grupės Vokietijoje, atvežusios savo archyvą į Klaipėdos I.Simonaitytės biblioteką, pirmininkas.

– Festivalyje dalyvaus ir gausus jaunimo būrys? – Apie vokiškus pėdsakus Vakarų Lietuvoje kalbės ir Klaipėdos moksleiviai, kurie jau nuo praeitų metų gruodžio renka medžiagą apie įvairius su vokišku palikimu susijusius objektus – pastatus, paminklus, vietovių ir gatvių pavadinimus, asmenybes... Į projektą įsijungė net 10 Klaipėdos mokyklų, kurių komandos I.Simonaitytės bibliotekoje ir pristatys savo darbo rezultatus. Taip pat moksleiviai, tik jau iš visos Lietuvos, dalyvaus ir dar viename renginyje – jau tradiciniu tapusiame respublikiniame vokiškos dainos festivalyje, į kurį paprastai susirenka iki pusantro šimto dalyvių. Šįsyk festivalis vyks S.Dacho progimnazijoje. Labai smagu, kad pernai pereinamoji taurė liko Klaipėdoje, ją iškovojo Hermano Zudermano gimnazijos duetas. Šios gimnazijos dainininkai bei Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai pakviesti dalyvauti ir dar viename šau-

niame projekte, kuris vyks Klaipėdos koncertų salėje ir taip pat yra Vokiečių kultūros dienų renginys. Tai bus Klaipėdos kamerinio orkestro koncertas vaikams „Po vandeniu“ pagal Jörgo ir Susannes Hilbertų kūrinį. Projekto vadovas ir dirigentas – Mindaugas Piečaitis. – Ar šiemet rodysite kiną? – Būtinai! Vokiečių kultūros dienų programą užbaigsime jau tradicine tapusia vokiškų filmų savaite. Šįsyk klaipėdiečiams pasiūlysime seną gerą kiną – keturis vieno žymiausių vokiečių režisierių W.Wenderso filmus. Visi jie yra pelnę tarptautinį pripažinimą. Tai ir daugelį apdovanojimų susišlavęs filmas „Dangus virš Berlyno“, ir bene geriausiu jo filmu laikomas „Paryžius, Teksasas“, karjeros pradžioje susukta juosta „Alisa miestuose“ bei išskirtiniu vadinamas filmas „Lisabonos istorija“. Visi filmai bus rodomi, kaip įprasta, originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Filmų savaitę mums taip pat dovanos Vilniaus Goethe’s institutas. Visi Vokiečių kultūros dienų renginiai, išskyrus Koncertų salėje gegužės 23-iąją vyksiančius du koncertus, bus nemokami. Klausinėjo Rita Bočiulytė

Vokiečių kultūros dienų programa – www.kl.lt

arnais moja „Vėjo malūnėlis“ naras „Kolektyvinės improvizacijos metodas“. Savo meistriškumu, energija ir pietietišku temperamentu su jaunaisiais Jaunimo centro aktoriais bei teatro ir šokio pedagogais iš visos Lietuvos dalijasi Europos menininkų asociacijos „Ser’p’art“ nariai – gatvės teatro artistai iš Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos. „Ser’p’art“ – asociacija, vienijanti daugelio Europos šalių gatvės teatro ir cirko menininkus, dirbančius, kuriančius ir besidalijančius savo patirtimi bei idėjomis. Su savo vaidinimais ir kūrybinėmis dirbtuvėmis apkeliavę beveik pusę pasaulio – Turkiją, Rumuniją, Bulgariją, Maroką, Alžyrą, gatvės teatro artistai šįkart 10 dienų svečiuojasi, moko ir kuria Klaipėdos jaunimo centro „Aušros“ teatro ir kino studijoje. Linksmos jaunųjų aktorių kolektyvinės improvizacijos pagyvins antrąją „Vėjo malūnėlio“ dieną, o profesionalus bus galima pamatyti balandžio 22-osios vakarą M.Mažvydo alėjoje, kur „Ser’p’art“ kompanija pristatys savo naktinį šou. „Klaipėdos“ inf.

Festivalio renginiai Balandžio 22 d.

Prie jūros

Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70)

19.30–21.30 val. – visų „Vėjo malūnė10 val. – teatro studijos „Aušra“ spek- lio 2013“ teatrų vakaronė bet kokiu taklis „Pasakojimas ne tik mergytėms“ oru, kad ir lyjant ir žaibuojant. (rež. Ž.Dargytė); Klaipėdos Mažvydo alėjoje 11.30 val. – vaidybos studijos „Trepsė“ 22–23 val. – naktinis „Ser’p’art“ pasispektaklis „Mažasis princas“ pagal A. rodymas. de Sent-Egziuperi (rež. R.Svytytė); Balandžio 23 d. 13 val. – vaikų ir jaunimo teatro „Svajonė“ spektaklis „Traukinys Nr....“ Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70) A.Kapočiūtės novelių motyvais (rež. 11 val. – Ignalinos gimnazijos teaM.Kolaitytė); tro „IKI“ spektaklis „Laumelė“ pa14.30 val. – teatro studijos „Aušra“ gal M.Baranauskienės sakmę (rež. spektaklis A.Čechovo „Meška“ (rež. J.Narbutaitienė); G.Milinis); 12.30 val. – teatro studijos „Aušra“ 16 val. – Jurbarko kultūros centro spektaklis „Pykšt pokšt – tu negyvas“; vaikų ir jaunimo teatro „Vaivorykštė“ spektaklis S.Šaltenio „Škac, mirtie...“ 14 val. – teatro studijos „Aušra“ spektaklis M.Valiuko „Albino kryžkelė“ (rež. (rež. B.Šneiderienė); M.Valiukas); Teatre „Aušra“ (Šaulių g. 14) 18 val. – Šiaulių kultūros centro jaunimo teatro studijos „Helijas“ spektaklis L.Osgudas „Balandžiai“ (rež. V.Staševičiūtė).

16 val. – festivalio uždarymas. Spektaklių pertraukų metu II aukšto fojė vyks „Ser’p’art“ kūrybinės stovyklos grupių atsiskaitymai.

Spektaklių pertraukų metu II aukšto fojė vyks II tarptautinis šiuolaikinių šokių Bilietai į „Vėjo malūnėlio 2013“ spektafestivalis „Čia ir dabar“. klius – po 5 Lt.

Svečiai: Klaipėdoje meistriškumu, energija ir pietietišku temperamen-

tu dalijasi gatvės teatro artistai iš Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos.

14

penktadienis, balandžio 19, 2013

sportas Į kitą etapą nepateko

Tenisininkių laimėjimas

„Fortūnos“ pergalė

Jonas Valančiūnas ir Toronto „Raptors“ klubas NBA reguliarų čempionatą baigė pergale, namuose įveikę Boston „Celtics“ komandą 114:90. Lietuvis pelnė 18 taškų, atkovojo 7 kamuolius. Nors tai buvo penkta „Raptors“ pergalė iš eilės ir 34-a pirmenybėse, Kanados krepšininkai į atkrintamąsias varžybas nepateko.

Lietuvos moterų teniso rinktinė iškovojo antrąją pergalę Federacijų taurės Europos-Afrikos zonos antros grupės varžybose. Vakar lietuvės 2:1 nugalėjo Graikijos rinktinę. Prie pergalės daugiausiai prisidėjo rinktinės lyderė Lina Stančiūtė, laimėjusi asmeninę kovą, o su Justina Mikulskytė ir dvejetų susitikimą.

Klaipėdos „Fortūnos“ ekipa vakar Kaune su „Aisčių-LSU “ komanda žaidė antrąsias rungtynes dėl Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato bronzos medalių. Varžybas 68:58 laimėjusios Daliaus Ubarto auklėtinės, pirmauja 2:0. Pirmą kovą „Fortūna“ laimėjo 71:63. Trečiasis mačas vyks pirmadienį Klaipėdoje.

„Nafta-Universitetas“ – ant išgyvenimo ribos Tituluočiausias Lietuvos nacionalinės krepšinio lygos klubas Klaipėdos „NaftaUniversitetas“ daug metų klaipėdiečius džiugina ne tik pergalėmis, bet ir išugdomais žaidėjais, kurie sėkmingai atstovauja pagrindinei miesto komandai „Neptūnas“. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Neptūne“ – keturi žaidėjai

Vien šiame sezone pastarosios ekipos marškinėlius vilki „Naftoje-Uni-Laivitėje“ (toks anksčiau buvo pavadinimas) praktikos pasisėmę Marius Runkauskas, Simas Galdikas, Deividas Gailius ir Valdas Vasylius. Anot „naftininkų“ klubo prezidento Aleksandro Lobačiovo, „Neptūne“ yra žaidę net 22 iš antrosios miesto komandos išėję krepšininkai. „Mūsų ekipoje sportinį kelią pradėjo Europos čempionas Arvydas Macijauskas, Mindaugas Mockus, Aidas Viskontas, Mindaugas Bugys, Egidijus Dimša, Julius Žurna, Mindaugas Stašys, Gediminas Žylė. „Naftoje-Universitete“ rungtyniavo šiandieninis „Neptūno“ direktorius Osvaldas Kurauskas“, – dalį žaidėjų išvardijo prezidentas. Sutartis nefunkcionuoja

Pasibaigęs sezonas „naftininkų“ ir studentų ekipai buvo nesėkmingas. Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionate uostamiesčio žaidėjai užėmė 17-ąją vietą tarp 18 komandų. Tai lėmė keletas faktorių: ryškiai sumažėjusi miesto finansinė pagalba, pastaraisiais metais sutrikęs „Neptūno“ ir „Naftos-Universiteto“ bendradarbiavimas, nefunkcionuojanti 2007-ųjų keturšalė sutartis tarp savivaldybės, abiejų komandų ir Vlado Knašiaus krepšinio mokykla. Pagal ją savivaldybė dalį lėšų turi skirti „Naftai-Universitetui“, kad ši ekipa ugdytų jaunus krepšininkus, sudarytų sąlygas jiems tobulėti. Tačiau trejus metus finansiniai srautai sutrikę – antroji Klaipėdos komanda nesulaukia žadėtų pinigų, todėl geriausi žaidėjai dėl laiku negaunamų atlyginimų susiviliojo kitų klubų pasiūlymais. Pastaraisiais metais su ekipa atsisveikino Julius Kazakauskas, Modestas Kumpys, Evaldas Lengvinas, Viktoras Chodosovskis, Artūras Gudaitis. Žaisdama be jų „Naftos-Universiteto“ ekipa šįmet vos išsaugojo vietą lygoje. O.Kurauskas sutinka su tuo, kad tarp komandų nėra visaverčio bendradarbiavimo.

„Visų pirma „Neptūnas“ pats privalo surinkti pakankamai lėšų biudžetui, tik tuomet galėtų turėti dublerių komandą. Prieš keletą metų „Neptūnas“ vos alsavo, tad apie kažkokį bendradarbiavimą buvo sunku kalbėti. Tuo metu klube žaidė tie patys studentai. O pastaraisiais metais kiek galėdavome, tiek padėdavome studentų ekipai, skyrėme lėšų, davėme žaidėjų. Kaip bus ateityje – parodys laikas“, – sakė direktorius. Kviečia iš anksto susitarti

Susitikimo vasario 19 d. pas merą Vytautą Grubliauską metu, kuriame dalyvavo abiejų klubų atstovai, miesto galva įpareigojo savivaldybę dar kartą sukviesti keturšalę sutartį pasirašiusius juridinius asmenis. Tačiau vicemeras Vytautas Čepas mano kitaip. Anot jo, iš pradžių turi susėsti dviejų klubų atstovai ir nutarti, ar įmanomas jų bendradarbiavimas. V.Čepas įsitikinęs, kad „NaftosUniversiteto“ atstovai turėtų pateikti ateities koncepciją: ar jie sieks aukštų vietų NKL pirmenybėse, ar pasiryžę būti dukterine komanda, kurioje žaistų jauni vaikinai ir sportinę formą praradę „Neptūno“ krepšininkai. „Kai klubai sutars tarp savęs, tuomet mielai lauksime savivaldybėje ir ieškosime būdų, kaip padėti „Naftai-Universitetui“, – sakė V.Čepas. Ekipa dar daugiau atjaunės

Savo verslo pinigų nemažai komandai skiriantis A.Lobačiovas tvirtino, jog norint kovoti dėl NKL medalių ar bent patekti į geriausiųjų penketuką klubo sąskaitoje sezono metu turi būti 300–350 tūkst. litų. „Pagal pirminį susitarimą mūsų klubas turi gauti penktąją dalį iš miesto biudžeto „Neptūnui“ skirtų lėšų“, – sakė prezidentas. Anot A.Lobačiovo, „Neptūno“ atstovų priekaištai, kad antroji komanda neparengia pagrindinei ekipai žaidėjų, nepagrįsti. „Ar įmanoma ugdyti žaidėjus, kai trečius metus negauname reikiamų pinigų?“ – retoriškai klausė krepšinio mėgėjas. Nepaisant to, klubo atstovai nenuleidžia rankų – šiandien ant

Dėmesys: „Naftos-Universiteto“ krepšininkai į savo rungtynes sutraukia daug žiūrovų.

„Naftos-Universiteto“ slenksčio stovi du dvimetriniai jaunuoliai, kuriuos jau šnekina „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ klubai. Rudenį į ekipą būtų priimti dar trys keturi perspektyvūs 16-mečiai Mindaugo Bugio auklėtiniai. Planuojame, kad kitame sezone komandoje būtų šeši jauni žaidėjai. NKL – geras frontas jauniems

A.Lobačiovas nevyniojo žodžių į vatą, sakydamas, jog „Neptūnas“ eina lengvu keliu – už nemažus pinigus kviečia užsieniečius, o ne ugdo saviškius. „Galime sulaukti tokios dienos, kai „Neptūne“ žais vien legionieriai“, – ironizavęs A.Lobačiovas pastebėjo, kad „Neptūno“ rungtynių lankomumas vienas didžiausių Lietuvoje todėl, kad uostamiesčio komandoje pagrindiniai krepšininkai – klaipėdiečiai. Krepšinio specialistai it vienas tvirtina, kad „Nafta-Universitetas“ – būtina grandinės dalis krepšinio mokyklos auklėtiniams, siekiantiems patekti į„Neptūną“. „Iš šios mokyklos išėjusiems vaikinams dar anksti kovoti su vyrais, o nacionalinė lyga jiems pats geriausias frontas sutvirtėti ir įgyti patirties“, – įsitikinęs A.Lobačiovas. Žaidėjai už antrają komandą

Jo žodžiams pritaria ir „Neptūno“ pagrindiniai krepšininkai. „Kur dingti jauniems krepšininkams? „Nafta-Universitetas“ – jų išgelbėjimas. Jie ne tik neatsisveikina su sportu, bet ir patobulėję gali siekti karjeros „Neptūne“, – sakė vienas šios ekipos lyderių V.Vasylius.

Paklaustas, ar reikalinga „NaftosUniversiteto“ ekipa, M.Runkauskas patvirtino jo naudą miestui. „Žinoma, kad reikalinga. Pats pradėjau krepšininko kelią šiame penketuke“, – sakė dukart Lietuvos snaiperių konkursą laimėjęs taikliarankis. Vidurio puolėjas S.Galdikas net neįsivaizduoja, kur link būtų pasukęs. „Žaidžiant šioje ekipoje nuolat buvau raginamas mokytis, studijuoti. Jei ne komandos vadovai, gal nebūčiau nei krepšininkas, nei studentas“, – atviravo puolėjas. Anot Deivydo Gailiaus, kuo daugiau mieste bus panašių į „NaftąUniversitetą“ komandų, tuo geriau.

„Pats žaidžiau joje. „Nafta-Universitetas“ – geriausia kalvė jaunimui ugdyti, kelti jo meistriškumą. Net neturėtų kilti toks klausimas, ar reikalingas miestui šis klubas“, – sakė rezultatyviausias „Neptūno“ krepšininkas. V.Lobačiovas tvirtino, kad klubo atstovai turi suformuotą poziciją. „Naftos-Universiteto“ prezidentas ir valdyba seniai pasisako už tai ir norėtų, kad antroji miesto ekipa būtų „Neptūno“ dublerių komanda, taip pat pratęsti gražų bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu, kad krepšininkai ne tik sportuotų, bet ir siektų sporto aukštumų“, – pareiškė ilgametis uostamiesčio klubo vadovas.

19

penktadienis, balandžio 19, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Carly Phillips knygą „Slaptos fantazijos“ .

Carly Phillips. „Slaptos fantazijos“ – Čikagos spauda mirga nuo antraščių: „Gerbiamo senatoriaus dukra pabėgo iš savo vestuvių, palikusi prie altoriaus perspektyvų jauną politiką.“ Džuljeta ieško nuošalios vietos, kur galėtų pasislėpti nuo persekiojančių žurnalistų ir išsigydyti širdies žaizdas. Ji atsiduria privačioje saloje, kurios savininkės tikslas – išpildyti slapčiausias čia atvykusiųjų fantazijas. Nusivylusi meile Džuljeta svajoja tik apie viena: susipažinti su nuoširdžiu vyru ir nors trumpam pasijusti geidžiama. Jau pirmąją viešnagės dieną ji susižavi aukštu tamsiaplaukiu. Bet ar šis vyras – tikrai tas, kuo dedasi?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 23 d.

Avinas (03 21–04 20). Pernelyg didelis optimizmas turės neigiamos įtakos karjerai. Siekdamas pagerinti padėtį darbe imsitės apgaulės. Bet būkite atsargus. Reikia visko siekti sąžiningai, kruopščiai ir atkakliai dirbant, o darbštumo jums kaip tik trūksta. Jautis (04 21–05 20). Geras laikas imtis iniciatyvos. Jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama nelabai reikalinga, nes esate pats pajėgus vesti visus į priekį. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų diplomatiškumas ir nuoširdumas padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia, kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Vėžys (06 22–07 22). Neskubėkite, ypač jei kas nors jums trukdo. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Todėl tylėjimas bus itin vertingas. Liūtas (07 23–08 23). Tikėtinas emocijų antplūdis. Nepaisant to, kad esate patenkintas gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų būdų atskleisti savo gebėjimus. Pasistenkite nepraleisti dienos bergždžiai, įvertinkite praeitį ir numatykite uždavinius ateičiai. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras puiki galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Galite susižavėti naujomis idėjomis. Galvoje kirbės daugybė minčių. Su niekuo neaptarinėkite jus jaudinančių dalykų, o tiksliai ir kruopščiai dirbkite savo darbus. Skorpionas (10 24–11 22). Gali kilti nesutarimų su mylimu žmogumi, nes jūsų idėjos prieštaraus to žmogaus vertybėms. Todėl nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote. Šaulys (11 23–12 21). Pirmenybę teiksite kasdieniams dalykams, nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Realūs darbai ir planai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas dabar ypač aktyvus. Tik netyčia neįskaudinkite artimiausių draugų. Vandenis (01 21–02 19). Bandysite pasinerti į romantiką, mėgausitės jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Norėsis kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Žuvys (02 20–03 20). Keisis jūsų požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Tik nepamirškite, kad rytoj prasidės nauja diena, kupina ne tik džiaugsmo, bet ir problemų.

Orai

Šiandien rytiniuose rajonuose galimas nedidelis lietus, likusioje šalies dalyje – debesuota su pragiedruliais. Temperatūra 10–15 laipsnių šilumos. Šeštadienio naktį bus apie 4–6 laipsniai šilumos. Dieną bus debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma. Oro temperatūra svyruos tarp 7–12 laipsnių šilumos.

Šiandien, balandžio 19 d.

+12

+8

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+14

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+15

Utena

+14

6.21 20.50 14.29

109-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 256 dienos. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+15

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +15 Brazilija +22 Briuselis +12 Dublinas +12 Kairas +23 Keiptaunas +19 Kopenhaga +13

kokteilis Nau­ja ma­da: su kom­piu­te­riu į ba­rą „Iki ko nu­si­r i­to­me“, – ste­bė­jo­si Ma­r y­ tė, aną­dien ba­re ma­čiu­si jau­nuo­l į, ku­ ris val­gė ir nar­šė po ant sta­lo pa­dė­tą kom­piu­te­r į. Anot mo­ters, vaiz­das – ne­koks, kai su­ si­k ūp­r i­nęs vai­k i­nas vie­na ran­ka lai­ ko šaukš­tą, o ki­ta – ma­ka­luo­ja per kla­ via­tū­rą. „Ne­ž i­nau, kaip tai paaiš­k in­ti, – at­si­du­ so „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­ja. – Ar tai kul­tū­ ros sto­ka, ar tai no­ras pa­si­ro­dy­t i, jog tu­r i ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­r į, o gal tik­ rai žmo­g us tu­rė­jo nea­t i­dė­l io­t i­nų rei­ ka­lų in­ter­ne­tu?“ Ma­ry­tė ma­no, kad tai tie­siog „pi­žo­niš­ ku­mas“. „Įsi­t i­k i­nu­si, kad ap­skri­tai nė­ra bū­ti­ny­ bės ba­re nau­do­tis kom­piu­te­riu, juo­lab kai atei­na ne­ma­žai žmo­nių pie­tau­ti“, – py­ko klai­pė­die­tė.

Londonas +12 Madridas +17 Maskva +16 Minskas +15 Niujorkas +18 Oslas +11 Paryžius +15 Pekinas +9

Praha +12 Ryga +13 Roma +22 Sidnėjus +17 Talinas +8 Tel Avivas +18 Tokijas +13 Varšuva +17

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+7

+8

+6

+5

7

+5

+6

+5

+2

5

rytoj

sekmadienį

+6

Vilnius

+16

Alytus

+5

+3

4

1824 m. mi­rė ang­lų poe­tas Geor­ge Gor­don By­ron, ži­no­m as kaip Lor­das Bai­ro­nas. Gi­mė 1788 m. 1882 m. mi­rė ang­lų moks­l i­n in­k as Char­les Dar­win. Gi­mė 1809 m. 1906 m. au­toa­va­r i­jo­je Pa­r y­ž iu­je žu­vo che­m i­ kas Pier­re Cu­r ie. Gi­mė 1859 m. 1918 m. nu­sta­ty­tos Lie­ tu­vos tau­t i­nės vė­l ia­vos spal­vos.

Dir­ban­tiems biu­re Ne­p a­m irš­k i­te van­dens. Sten­k i­tės bent kas dvi va­lan­das iš­ger­t i po stik­ li­nę van­dens.

Links­mie­ji tirš­čiai – Mo­bi­lu­sis in­ter­ne­tas kai­me. Kas tai? – Tai kaip sek­sas spin­to­je: lyg ir ma­lo­ nu, bet itin ne­pa­to­gu. Čes­ka (397 719; pa­tie­ka­lai pie­tų me­tu daug ska­nes­ni, kai prieš akis ne kom­piu­te­ris, o at­ vers­tas „Klai­pė­dos“ dien­raš­tis)

1971 m. gi­mė dai­ni­nin­ kas, te­le­v i­z i­jos lai­dų ve­dė­jas Ma­ri­jo­nas Mi­ ku­ta­vi­čius.

Di­džiau­si ter­šė­jai

Ko ge­ro, to­k iems net val­g y­mo me­t u rei­k ia da­ly­vau­ti feis­bu­ko įvy­k iuo­se.

nių kom­piu­te­ris pri­ra­ki­na ko­ne vi­sai pa­rai.

Apolonijus, Eitvilas, Girmantė, Kaributas, Undinė

1943 m. 50 tūkst. žy­dų da­ly­va­vo Var­šu­vos ge­to su­ki­li­me prieš na­cius. 1945 m. II pasaulinio ka­ ro metais JAV daliniai užėmė Leipcigą Vokie­ tijoje. 1949 m. Pa­ry­ž iu­je gi­mė pran­c ū­z ų ak­to­rė, pa­ puo­ša­lų ir kve­pa­lų kū­ rė­ja Pa­lo­ma Pi­cas­so. 1956 m. ame­ri­kie­čių ak­ to­rė Gra­ce Kel­ly iš­te­kė­jo už Mo­na­ko prin­co ir ta­ po prin­ce­se Gra­ce.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Prik­lau­so­my­bė: dau­ge­lį žmo­

Vardai

balandžio 19-ąją

Rytas

+3

Marijampolė

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+15

+15

Romantika: laiškas butelyje iš Kanados keliavo beveik tris dešimtmečius.

Laiš­kas at­ke­lia­vo po 28 me­tų Vie­no ka­na­die­čio laiš­kas bu­te­ly­ je, ku­riuo bu­vo te­sė­tas jo pa­ža­das pa­ra­šy­ti mo­te­riai, var­du Ma­ry, ga­ liau­siai, po 28 me­tų, bu­vo iš­mes­tas į kran­tą Kroa­ti­jo­je.

Pap­lū­di­my­je prie Ne­ret­vos upės žio­ čių Ad­ri­jos jū­ros pie­ti­nė­je pa­kran­tė­je šiukš­les rin­kę bang­len­ti­nin­kai ra­do

nu­skel­tą bu­te­lį su po­pie­riaus skiau­ te vi­du­je, tre­čia­die­nį sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nė­je pa­skel­bė Kroa­ti­jos laik­ raš­tis „Dub­ro­vač­ki Vjes­nik“. 23 me­tų vie­tos bang­len­ti­nin­kė, pri­si­sta­čiu­si var­du Ma­tea, vos neiš­ me­tė to bu­te­lio, bet vi­du­je pa­ste­bė­ jo per­šla­pu­sį po­pie­riaus la­pe­lį, ku­ ria­me bu­vo su­ra­šy­ta Jo­nat­ho­no iš

Ka­na­dos ry­ti­nė­je pa­kran­tė­je esan­ čios Nau­jo­sios Ško­ti­jos ži­nu­tė. „Ma­ry, tu tik­rai esi pui­kus žmo­ gus. Vi­liuo­si, kad ga­lė­si­me pa­lai­ ky­ti su­si­ra­ši­nė­ji­mą. Sa­kiau, kad pa­ra­šy­siu. Ta­vo drau­gas am­žiams Jo­nat­ho­nas, Nau­jo­ji Ško­ti­ja, 1985ie­ji“ – bu­vo pa­ra­šy­ta ži­nu­tė­je. BNS inf.

Tarp­tau­t i­nė ener­ge­t i­kos agen­t ū­ra pa­ skel­bė, kad pa­sau­lio ener­ge­ti­ka te­bė­ra to­k ia pat ter­šė­ja kaip prieš du de­šimt­ me­čius. Du treč­da­liai į at­mos­fe­rą iš­me­ ta­mų šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­ jų su­si­da­ro ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je. 1990 m. at­l ik­t i ty­r i­mai ro­dė, kad, iš­gau­nant ener­gi­jos kie­kį, koks yra pa­ga­mi­na­mas iš to­nos naf­tos, į orą bu­vo iš­me­ta­ma vi­ du­t i­n iš­kai 2,39 to­nos ang­l ies dvi­de­g i­ nio. Iki 2010 m. šis in­dek­sas pra­ktiš­kai ne­pa­k i­to ir sie­kė 2,37 to­nos. Nors bu­vo in­ves­tuo­ja­ma į šva­r ius ener­g i­jos šal­t i­ nius, to­kius kaip sau­lės ir vė­jo jė­gai­nės, tar­šos su­ma­žė­ji­mą at­svė­rė di­de­le tar­ ša pa­si­ž y­min­čios ak­mens ang­lių ener­ ge­ti­kos plėt­ra ky­lan­čio­se eko­no­mi­kos mil­ž i­nė­se – Ki­ni­jo­je ir In­di­jo­je. BNS inf., AFP nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.